Socialinio darbo teoriniai modeliai

Raminta Jančaitytė "Socialinio darbo teoriniai modeliai"

Socialinio darbo teoriniai modeliai

2. Bendra socialinio darbo teorinių modelių apžvalga

Raminta JančaitytėSDK


Paskaita. Bendra socialinio darbo teorijų apžvalga

1. Socialinio darbo psichologiniai, sociologiniai, filosofiniai aspektai.

2. Socialinio darbo teorijos ypatumai3. Socialinio darbo praktikoje taikomi

teoriniai modeliai4. Socialinio darbo teorinio pagrindimo

eklektinis pobūdis.5. Socialinio darbo teorijos reikšmė

socialinio darbo praktikai


Socialinio darbo psichologiniai, sociologiniai, filosofiniai aspektai.

Apibrėžkite, kas yra: Psichologija, Sociologija, Filosofija, Socialinis darbas


Psichologijos samprata Psichologija - (iš graik. ψυχή – siela ir

λόγος – mokslas) – mokslas, tiriantis psichikos reiškinius, jų kilmę, raidą, reiškimosi formas ir mechanizmus, elgesį, sąmonę.

Psichologija naudoja empirinio tyrimo metodus psichikos reiškinių, elgesio ir sąmonės pažinimui.


Sociologijos samprata Sociologija – tai visuomenės, jos grupių ir

visuomeniškos elgsenos tyrimai. Bendriausia prasmėm sociologai stengiasi suvokti, kokios sąlygos nulemia visuomenės konfliktus ar stabilumą, kokios jėgos stiprina ar silpnina grupes, dėl ko vyksta pokyčiai visuomenėje. O pačia plačiausia prasme – jie nori suprasti žmonių visuomenės struktūrinius pagrindus (Broom, Bonjean, Broom, 1992).

Sociologai naudoja empirinio tyrimo metodus visuomenės elgsenos pažinimui.


Filosofijos samprata Filosofija - (gr. φιλοσοφία < φιλο – „myliu“ + σοφία –

išmintis) –bendrųjų būties ir pažinimo principų, žmogaus santykio su pasauliu teorija.

Filosofija – išminties meilė, sugebėjimas teisingai spręsti apie gamtinę tikrovę, apie žmogų ir visuomenę, t.y. Sugebėjimas teisingai orientuotis gyvenime, išlavinamas teoriniu būdun (Plėšnys, 1996).

Filosofui būdingos trys savybės: akiračio platumas, išlavintas mąstymas ir tinkamas dorinis apsisprendimas (Plėšnys, 1996).

Filosofai nenaudoja empirinių tyrimo metodų savo idėjų patikimumui įrodyti (White, Klein, 2008).


Socialinio darbo samprataPrisiminkime, kas yra socialinis darbas? 1. įvairių rūšių bendra veikla (socialinio

darbuotojo ir kliento), kurios paskirtis -gerinti kliento ir visuomenės situaciją (M. Richmond, 1915).

2. menas kurti ir reguliuoti asmenų tarpusavio santykius - vyrų, moterų vaikų (M. Richmond, 1917).

3. menas pagelbėti asmeniui, atsidūrusiam diskomforto situacijoje, maksimaliai gerai sutvarkyti santykius su aplinkiniais (M. Jarret, 1919).


4. asmenybės vystymosi procesai, kurie vyksta sąmoningai koreguojant santykius tarp žmogaus ir socialinės aplinkos (M. Richmond, 1922).

5. žmonių santykių keitimo menas (P. Lee, 1924).6. parama bėdoje atsidūrusiems žmonėms (K. de

Schweinitz, 1924).7. individuali terapija keičiant santykius (B.

Robinson, 1930).8. ypatingas paramos būdas žmonėms, padedant

įveikti asmenines ir socialines problemas (F. Lowry, 1937).


9. finansinės paramos, konsultavimo ir kitokių paslaugų teikimo procesai, kuriuos realizuoja socialinės agentūros, atsižvelgdamos į klientų individualius poreikius ir vykdomą politiką (K. de Schweinitz, 1939).

10.procesas, kurio metu veikiančios ir visuomenės remiamos tarnybos atskleidžia asmens funkcionavimą visuomenėje (R. Gatland, 1940).

11.terapinė saviugdos stiprinimo disciplina (W. Handling, 1946).


12. menas, kuris paremtas žmonių santykių ir jų plėtros žinojimu ir kurio tikslas - mobilizuoti asmens gebėjimus ir resursus geresniam asmens ir visuomenės (arba jos dalies) santykių reguliavimui (S. Bowers, 1949).

13. paramos teikimas klientui panaudojant jo paties galimybes ir gebėjimus, aktyvus ir atsakingas jo problemų sprendimas (G. Marcus, 1938).

14. Socialinis darbas su klientu - tai socialinės rūpybos agentūrų veikla, kurios tikslas -pagelbėti asmeniui įveikti socialinio funkcionavimo problemas (H. Perlman, 1957).


15. Socialinis darbas siekia sustiprinti asmens ar asmenų grupių socialinį funkcionavimą pabrėždamas socialinius santykius, santykius tarp žmogaus ir jo aplinkos. Veikla turi tris funkcijas: susilpnėjusių gebėjimų atkūrimas, rūpinimasis resursais ir disfunkcijos [veika (W. Boehm, 1958).

• Socialinis darbas su klientu visada buvo psichologinio gydymo metodas. Jis pripažįsta tiek vidines psichologines, tiek išorines socialines disfunkcijos priežastis ir siekia paruošti asmenį kuo veiksmingesniam sunkumų įveikimui ir kuo darnesniems santykiams su aplinka (E. Hollis, 1964).


17. Darbas su klientu, pasireiškiantis paslaugų ar materialinės paramos teikimu, psichoterapiniu poveikiu arba konsultavimu. Darbo su asmeniu tikslas - atkurti, sustiprinti ar sumodeliuoti jo ir jo šeimos socialinį funkcionavimą, t. y. įveikti asmenines ir tarpasmenines problemas (H. Perlman, 1965).

• Socialinis darbas - tai į problemą orientuotos paramos veikla. Tai ne pelno veikla, nukreipta į gerovės užtikrinimą, geresnį resursų panaudojimą (UN Commision, 1959).

• Praktinio socialinio darbo svarbiausias tikslas - įvertinti asmens situaciją, visais būdais ir priemonėmis teikti pagalbą žmonėms, atsidūrusiems situacijoje, kurioje jų galimybės ir gebėjimai nepakankami, kad įveiktų situaciją (W. Gorolow, 1969).

(pagal šaltinį: “Socialinis darbas. Profesinės veiklos įvadas, 2004”)


Praktinė užduotis

Išskirkite socialinio darbo psichologinius, sociologinius, filosofinius aspektus


Sd teorijos Apie socialinį darbą – apibrėžia sd paskirtį

visuomenėje Socialinio darbo teorijos – apibrėžia sd

veiklos tikslą ir kodėl tokia veikla yra tinkama duotojoje situacijoje

Įnešančios indėlį į socialinį darbą – psichologijos, sociologijos teorijos ir pan.

Socialinio darbo praktikos ir metodų teorijos – kaip teorijos gali būti taikomos praktikoje

(Pyne, 1991:52)


Socialinio darbo teorijos ypatumai

Socialinio darbo teorijos tikslas – užtikrinti mokslinės metodinės bazės kūrimą siekiant veiksmingos socialinių tarnybų, atskirų jų struktūrinių padalinių, įvairių kategorijų socialinio darbo specialistų , taip pat valstybės ir savivaldos valdymo institucijų veiklos.

Šaltinis: Socialinis darbas. Profesinės veiklos įvadas. 2007.


Socialinio darbo teorijos dėsnių specifika1. SD teorija tiria ne tuos bendrus socialinio vystymosi

dėsnius, kuriuos tiria socialinė filosofija ar sociologija, bet tuos specifinius dėsnius, kurie susiję su socialiai pažeidžiamų gyventojų socialiniu saugumu.

2. SD teorija tyrinėja ne tuos specifinius dėsnius, kuriuos nustato kokia nors mokslo šaka – socialinė psichologija, socialinė pedagogika, socialinė medicina, socialinė teisė, o tuos bendrus dėsnius, kurie apibūdina tarpdisciplininį požiūrį į asmenybės, socialinių grupių ir bendrijų saugumą ir užtikrina optimalią žmogaus sąveiką su jo socialine ir ekologine aplinka.

3. SD teorijų centre – individo ir socialinių grupių tyrimas, taip pat adaptacijos, socialinės reabilitacijos ir žmogaus socialinio funkcionavimo mechanizmai.



Socialinio darbo teorijos mokslinio pažinimo objektas Konkrečių socialinių procesų dėsningumai ir

funkcionavimo principai, jų dinamika veikiant psichologiniams, pedagoginiams ir valdymo veiksniams, ginant pilietines asmenybės, socialinių grupių ir bendrijų teises ir laisves visuomenėje, valstybinių ir nevalstybinių gyventojų socialinės apsaugos institutų, taip pat socialinio aptarnavimo, veiklos analizė.

Gyvenimiškos žmogaus veiklos ir jo išlikimo naujomis ekonominėmis sąlygomis mechanizmai, taip pat individo, grupės susiejimo su priemonėmis, pobūdis;

Esminiai ryšiai tarp objekto ir socialinės veiklos subjekto ir jų dialektika;

Socialinio darbo subjekto funkcionavimo ir plėtros dėsningumai.



SD teorijos dėsniai ir kategorijos gali būti:

Bendro pobūdžio, veikiantys pagal savo veiklos sritį;

Specifiniai, išreiškiantys socialinės veiklos, skirtos ginti žmonėms rinkos santykių formavimosi bei nacionalinės socialinės krizės sąlygomis, pobūdį ir įvairovę.



Socialinio darbo praktikoje taikomi teoriniai modeliai

Psichodinaminiai Biheivioristiniai Sistemų ir ekologiniai Socialiniai psichologiniai ir

komunikatyvūs Humanistiniai ir egzistenciniai Kognityviniai Krizės intervencijos ir pan.


Psichoanalizė - psicholoijos mokykla, bei psichinių sutrikimų gydymobūdas,pagrįstas Zigmundo Freudo (1856-1939) mokymu. Psichoanalizė ypatingą dėmesį skiria dinamiškai nesmoningų jėgų ir lytinio brebdimo vaikystėje sąveikos įtakai tolimesnei asmenybės raidai.

Psichodinaminis socialinio darbo modelis – šiuolaikinės psichoanalizė, modelis, grįstas pažiūrų sistema, orientuota į žmogaus raidos ir pokyčių procesus. Pagrindinė kategorija – motyvacija.



Sistemų ekologinis modelis – vertina žmones kaip nuolat prisitaikančius prie aplinkos abipusėje sąveikoje, t.y. Individai keičia aplinką ir patys yra jos veikiami.

Biheiviorizmas- psichologinė teorija, analizuojanti individo elgesį bei jį apsprendžiančius veiksnius. Ypatingas dėmesys skiriamas mokymusi


Kognityvinis modelis – psichologijos kryptis, iškilusi XX a septintojo dešimtmečio pradžioje. Būdingas psichikos, kaip kognityvinių operacijų sistemos, vertinimas.

Tranzakcinė analizė – psichologijos kryptis, kurią XX a. šeštajame dešimtemtyje sukūrė amerikiečių psichologas E.Berne, apima struktūrinę analizę (ego būklės teorija) ir bendravimo analizę.


Egzistencializmas – socialinių mokslų kryptis, kuri pripažįsta tik individualų dvasinį gyvenimą ‘žmogaus egzistavimą” ir siekia pagrįsti gyvenimo beprasmiškumą, visuomenės veiklos nevaisingumą ir pan. Pagrindinė sąvoka – egzistavimas, svarbiausi žmogaus egzistavimo modeliai – rūpestis, baimė, ryžtas, sąžinė. Suvokdamas save kaip egzistuojantį, žmogus įgyja laisvę, kuri yra savęs paties, savo esmės pasirinkimas, uždedantis jam atsakomybę už viską, kas vyksta pasaulyje.


Krizių intervencija – skubi psichoterapinė, psichologinė, socialinė pagalba, teikiama krizinių išgyvenimų metu.


Socialinio darbo teorinio pagrindimo eklektinis pobūdis

Kas yra eklektika?Eklektika – (graikiškai eklektikos –

išrenkantis):1. prieštaringų elementų ( teiginių,

koncepcijų, teorijų) jungimas į vieną visumą.

2. įvairių stilistinių meno formų junginys.(Lietuviškoji tarybinė

enciklopedija, 1978)


SD teorijų taikymo principai Kiekvienas teorinis modelis turi savo požiūrį

į klientą, problemą ir problemos sprendimą. Socialinis darbuotojas gali sujungti netgi

prieštaringas teorijas į sintetinį problemos sprendimo modelį.

Išeitis iš teorinio chaoso – socialinio darbuotojo gebėjimas iškelti konkrečius tikslus ir remtis konkrečia situacija bei socialinio darbo teorijos srities erudicija ir meistriškumas.



Teorijos reikšmė socialinio darbo praktikai

Teorija

Tyrimai

Praktika


Teorija ir praktika

Teorija suteikia: Modelius (struktūruoti praktikos

pricipai: ką ir kaip daryti). Požiūrius Paaiškinimus Nurodymus Atsiskitomumą

(Pyne, 1991:50)


Moksliniai tyrimai – ne tikslas, o priemonė socialinio darbo įvairiuose lygmenyse veiksmingumo padidinimui:

žmogaus veiklos gerinimo užtikrinimas, Jo normalios raidos poreikių patenkinimas Pagalba žmonėms, kurie dėl įvairių

priežasčių negali įveikti krizės.Šaltinis: Socialinis darbas. Profesinės veiklos įvadas.

2007.


Teorijos reikšmė praktikai

Teorija suteikia teorinį pagrindimą praktikai.

Teorija leidžia socialinei praktikai atsitraukti nuo “greitosios pagalbos” metodų ir veikti išankstinės prevencinės ar profilaktiktinės veiklos pagrindu.


Klausimai kartojimui Kas sieja socialinį darbą su

sociologija, psichologija ir filosofija? Kokie yra socialinio darbo teorijos

ypatumai/specifiškumai dėsnių ir objekto požiūriu?

Kaip socialinio darbo teorija gali būti taikoma praktikoje?

kokia teorijos reikšmė socialinio darbo praktikai?

Documents

Socialinio darbo teoriniai modeliai