SOCIOLOGIJA MINTIS IR VEIKSMAS - elibrary.ltelibrary.lt/resursai/Mokslai/VU/Sociologija/Sociologija_2004_3.pdf · Sociologija. Mintis ir veiksmas 2004/3 (teminis numeris), ISSN 1392-3358

1

Sociologija. Mintis ir veiksmas 2004/3 (teminis numeris), ISSN 1392-3358

ISSN 1392-3358

SOCIOLOGIJAMINTIS IR VEIKSMAS

2004 Nr. 3 (teminis numeris)

Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedra, Socialiniø tyrimø centrasVilniaus universiteto Filosofijos fakultetas, Sociologijos katedraKlaipëdos universiteto Socialiniø mokslø fakultetas, Sociologijos katedra

2


© VDU Sociologijos katedra,Socialiniø tyrimø centras, 2004

Sociologija. Mintis ir veiksmasRedaktorius Algimantas Valantiejus

Eina nuo 1997 metø. Nuo 2000 m. 2 kartus per metus.2004 m. Nr. 3 (teminis numeris)Žurnalo kryptis: sociologija(Rankraðèius recenzuoja redakcijos kolegija)

EUROPOS KOMISIJOSATSTOVYBË LIETUVOJE

Šis teminis žurnalo numeris išleistas Europos Sàjungoslëðomis. Èia pateikiama asmeninë autoriø nuomonë, todël jijokiu bûdu negali bûti traktuojama kaip oficiali EuroposSàjungos pozicija.

3


Turinys

Pratarmë .......................................................................................................... 5

Lyèiø politika Lietuvoje ir Europos Sàjungoje

Irina Novikova Gender Equality and Gender Mainstreaming – Achievementsand Issues ........................................................................................ 6

Jolanta Reingardienë Europos lyèiø lygybës strategija: kintanèios lyèiø politikosprivalumai ir grësmës ................................................................... 13

Artûras Tereðkinas Tarp norminio ir subordinuoto vyriðkumo formø: vyrai,jø seksualumas ir maskulinizmo politika ðiuolaikinëjeLietuvoje ........................................................................................ 28

Auðra Maslauskaitë Lytis, globa ir kultûriniai gerovës kapitalizmo barjeraiLietuvoje ........................................................................................ 39

Lytis ir žiniasklaida

Margarita Jankauskaitë Moterø (ne)reprezentacija masinës kultûros vaizdiniuose.... 52

Artûras Tereðkinas Konfliktinë hegemonija: žiniasklaida ir moterysLietuvoje bei Europos Sàjungoje ............................................... 65

Lyèiø (ne)lygybës vertinimai ir matavimai

Ilona Tamutienë Lyèiø nelygybës matavimai ir interpretacija EuroposSàjungoje ....................................................................................... 79

Virginija Ðidlauskienë, Lyèiø lygybës strategijos diegimo ávertinimas EuroposDaina Eitutytë bendrijos profesinio ir tæstinio mokymo institucijose ............ 88

Kristina Juraitë, Lyèiø lygybës vertinimai ir Lietuvos viešoji nuomonë ............ 95Arnas Zdanevièius

Recenzijos

Dovilë Tumpytë Iðvieðintos erdvës ...................................................................... 110

Dalija Snieðkienë Ar pakankamos prielaidos ðeimos politikos revoliucijai? ... 113

4


5


Pratarmë

Ðio žurnalo numeryje publikuojami straipsniai skirti lyèiø sociologijai ir Lietuvos bei EuroposSàjungos lyèiø politikos analizei. Toká teminá pasirinkimà lëmë 2003-2004 metais VDU Sociologijoskatedroje ir kitose Lietuvos mokslo institucijose vykdyti tyrimai pagal Europos komisijos atstovybësLietuvoje finansuotà projektà „Europos Sàjungos plëtra ir jos átaka moterims Lietuvoje“. Ðio žurnalopuslapiuose pateikiamos šio tyrimo autoriø ávairiapusës lytiðkumo diskurso teorinës interpretacijos,gausi empirinë medžiaga ir savitos lyèiø politikos analizës prieigos.

Lietuvai integruojantis á Europos Sàjungà, mokslininkai ir politikai iki ðiol daugiausia dëmesioskyrë ekonominiø ES plëtros veiksniø analizei, taèiau ðis procesas neiðvengiamai sukuria naujuspolitinius, socialinius ir kultûrinius iðbandymus, kurie negali bûti paaiðkinti remiantis vien tikekonominiais kriterijais. Minimo projekto tyrëjai stengësi atsiriboti nuo dominuojanèio ekonominioES plëtros diskurso analizës, daugiausia dëmesio skirdami senøjø ES ðaliø ir “naujosios” Lietuvoslyèiø politikos socialiniø ir kultûriniø aspektø analizei tokiose srityse kaip užimtumas, ðeima,ðvietimas, žiniasklaida, politika ir teisë.

Ypaè daug dëmesio buvo skiriama moterø užimtumo strategijoms integruojantis á ES, o taip patðeimos politikos bei ðeimos ir darbo vaidmenø suderinimo klausimø, lyèiø problemø vaizdiniøžiniasklaidoje ir ES žiniasklaidos politikos analizei. Tyrimø autoriai, integruodami kokybinio irkiekybinio tyrimo metodologijà, pabandë atskleisti, kiek Lietuvos lyèiø politikos kontekstà ir turinápaminëtose srityse lemia nacionalinës institucijos ir ES struktûros, kokios socialinës, kultûrinës irpolitinës jëgos formuoja lyèiø politikà Lietuvoje, koká poveiká “senosios” ES lyèiø politikos nuostatosturi “naujøjø” ðaliø politiniams sprendimams ir jø ágyvendinimui. Lietuvos lyèiø politikos tyrimørezultatai lyginami su kitø ES ðaliø patirtimi, atsižvelgiant á bendràsias ES normas lyèiø lygybësužtikrinimui. Tyrimuose pabrëžiamos kultûrinës lyèiø kontrakto analizës dimensijos, siekiantpraturtinti ES kontekste dominuojantá gana siaurà ekonominá požiûrá á lyèiø klausimus.

Nuoðirdžiai dëkoju savo kolegoms - Arnui Zdanevièiui, Artûrui Tereðkinui, MargaritaiJankauskaitei ir Aušrai Maslauskaitei - už “jautrumà” lyèiø sociologijai bei jø indëlá á lyèiø santykiø,lytiškumo ir lyèiø politikos tyrinëjimus Lietuvoje. Projekto mokslinës grupës vardu nuoðirdø aèiûtariu žurnalo vyr. redaktoriui Algimantui Valantiejui už geranoriðkà bendradarbiavimà sudarant ðážurnalo numerá. Taip pat dëkojame prof. Irinai Novikovai (Latvijos universitetas), kuri praturtinoleidiná savo daugiametës mokslinës patirties ážvalgomis ir savita posovietinës lyèiø politikos raiðkosanalize, o taip pat VDU Sociologijos katedros darbuotojams už paramà ir vertingas pastabas vykdantmokslinæ projektinæ veiklà. Tikimës, kad ðis leidinys nors ðiek tiek sustiprins lyèiø sociologiniopažinimo objektyvumà ir atvers lyèiø santykiø sritá naujoms mokslinëms ážvalgoms ir tyrinëjimams.

Jolanta Reingardienë


6


Irina Novikova

Gender Equality and GenderMainstreaming – Achievements and Issues

(Lyèiø lygybës strategijos pasiekimai ir iððûkiai)

Santrauka

Šiandienà lyèiø lygybë Baltijos šalyse suprantama kaip vienas pagrindiniø demokratijos ir pagarbosžmogaus teisëms principø, kuris deklaratyviai grindžiamas lygiomis lyèiø teisëmis, atsakomybe,galimybëmis visose gyvenimo srityse ir vienodos elgsenos su abiem lytimis taisyklëmis. Taèiau moterønedarbo, skurdo feminizacijos, moterø amžiaus ir etninës diskriminacijos raiðka posovietiniamekontekste verèia abejoti pažangios lyèiø politikos reprezentacijomis, jø atitikimu ES direktyvøreikalavimams ir lyties dëmens integravimo strategijos normatyviniams principams. Straipsnyjeanalizuojami lyties dëmens integravimo strategijos ágyvendinimo ypatumai Baltijos ðalimsintegruojantis á Europos Sàjungà. Teigiama, kad politinius ðiø šaliø lyèiø lygybës prioritetus apibrëžiaekspertinis-biurokratinis modelis, susiformavæs transformuojant nacionalinius neoliberalius lyèiøsutarties dëmenis.

The latest Regular Reports on the progress of the Baltic countries towards accession aremoderate to quite optimistic in terms of achievements related to measures, which are conditionsfor the equal treatment of men and women. Thepressure created by the negotiation process hasresulted in the formulation of equal opportu-nity legislation in Lithuania, Latvia, and Esto-nia; as well as the adoption of Action Plans andparticular programs such as the developmentof a training program on gender equality forcivil servants in Latvia. It has also resulted inthe establishment of a number of institutions,such as gender equality units or councils in allthree states, the establishment of an Ombuds-man for Equal Opportunities (Lithuania),women’s committees in trade unions, the Es-tonian Women Associations’ Round Table (Es-tonia) and other important initiatives.

There are many challenges to be addressed,in particular the implementation of the com-mitments made during the negotiation process,and in addressing gender issues in policy areasother than labor market policies and socialpolicies. Gender equality policy documents andgender mainstreaming initiatives need power-ful backup in the form of policy projects at theministerial levels directed at structural change

in social attitudes towards women’s and men’sissues; thus, working towards le gislativeinitiatives in the areas of family, work, andhealth. Certain issues and challenges can bediscussed that are common to the initiation ofgender equality policy and gendermainstreaming in the three Baltic countries,thus telling us more about the realities of har-monization and access reporting. The first andforemost question is whether gendermainstreaming in Estonia, Latvia, andLithuania is seen as part of the expansion of anequal opportunities agenda, and whether po-litical opportunities, mobilizing structures, andstrategic framing (Pollack and Hafner-Burton2000; 432) do exist to ensure the adoption bythe three national governments of a gender-mainstreaming approach in various issue-areas.

The national governances in Estonia,Lithuania, and Latvia clearly manifest politi-cal preferences for the ‘integrationist’ approachto gender equality policies and gendermainstreaming, adapted to the national neo-lib-eral modifications to the former Soviet gender


7


contract. Feminist critiques of gendered citi-zenship in Western welfare regimes, as a basisfor a clear vision of mainstreaming gender, areproblematic because conceptualizations of citi-zenship in the Baltic countries are derived fromdifferent sets of experiences, legacies, prac-tices, and exercises of political power. Formerly,socialist provision of citizenship rights wasbased on total state control of citizenship sincethe state was the possessor of resources andpower. Thus, women’s disadvantages, as politi-cal, economic, social, reproductive citizens,turned to be problematically combined w withthe socialist model of citizenship – “during so-cialism, full-time (eight hours per day) employ-ment and social benefits (health care, legal andsocial protection of motherhood, liberal legis-lation governing abortion and family planning,and a network of public kindergartens) wereconsidered rights that, once achieved, couldnever have been lost” (Gaber 1997; 143).

The position of women in the three nationallabor markets has been characterized by dis-crimination and by a strong occupational seg-regation: a high degree of horizontal and verti-cal segregation, with a growing wage differen-tial. In Estonia “gender division of the labourmarket shows that men and women are engagedin different areas of activities indicating thatthe traditional patterns of men’s and women’sjobs are still prevailing. 54% of men’s work isin the primary and secondary sectors whileapproximately 70% of women work in the ser-vice sector” (Kaljurand 2002). Gender asym-metry is explicit in the increasing proportionof women in part-time employment, part of thefeminization of this market segment. The gen-der aspect, however, remains hidden in the com-parative workload/payment data (Voormann2003).

Discriminatory practices have proliferatedin the transitional labor markets:

Fighting discrimination in the labour market is diffi-cult due to the lack of clear definition of such dis-crimination in labour market codes in all transitioncountries. In the past, this problem was less relevantdue to job security. The legislative system enables defacto uneven treatment of men and women, as for

example through specifying sex in recruitment ads.In general, while women are discriminated in the ex-isting labour market codes, men in turn have fewerrights in family matters, especially in contacts andcare for children after separation and/or divorce(Ruminska-Zimny 2002).

Discriminatory practices are targeted atyoung women who enter the labour market, andwomen of pre-retirement age are particularlyvulnerable to recruitment into part-time jobsand to impoverishment.

The labour markets in Estonia, Lithuania,and Latvia have exposed that the ‘happy mar-riage’ of the neo-liberal economic frameworkand the neoconservative gender ideology is inreality a restatement of women’s political, so-cial, and economic disempowerment throughthe politics of exclusion and marginalisation.The economic ‘transition’ processes have dem-onstrated that the familiar concepts of the lib-eral democratic state are “neither neutral norimpartial in the way in which they operate. In-stead, they work in favor of some interests andagainst others. One of the groups to suffer dis-proportionately is that of women and it is be-cause of this that the use of mainstreaming canbe justified in order to redress this balance.”(Beveridge, Nott and Stephen 2000; 386).

Another important component of the pro-cess has been absence of influential and inde-pendent women’s movements; and women’s/gender studies centers were politicallyghettoized in the academic communities.Women’s solidarity, activism, and advocacyrequired to invoke the politics of structuralchange (Rai 2002; 182) and manifested mar-ginally in the late 1990s, however, lackedknowledge and strategies of women’s politicalempowerment. Consequently, the parity amongthe stakeholders that is necessary to secure apolitically productive resonance between theproposed gender mainstreaming framework onthe one hand, and the relevant national institu-tions with their neo-liberal economic frame-work and their neo-conservative framework ofgender ideology on the other, has not been cre-ated.

The report of the Open Society Institute on


8


“Equal Opportunities for Women and Men inthe European Accession Process” recommendslooking beyond the negotiation process and atintegration into other aspects of the negotia-tion process (OSI/EOWM, 2002, p. 7). Oneaspect that is relevant in this respect is the po-sition of non-citizens in Estonia and Latvia, andof minorities in all three nations. For example,a public survey conducted in Latvia (2000)shows that “24% of all respondents have suf-fered violations of their human rights and dis-crimination, with the following breakdown:18% of Latvian origin and 31% of other eth-nic origin, or 20% Latvian citizens and 33%non-Latvian citizens, or 25% men and 22%women. From those respondents who acknowl-edged violation of their rights, the largest group- 28% indicated their ethnic origin as a groundfor the violations against them, with the fol-lowing breakdown: 11% Latvians and 40% ofother ethnic origin, or 17% Latvian citizensand 43% of non-Latvian citizens.” (Feldhuneand Mits 2001).

By expressing their concerns about the im-pacts of the citizenship policies of Latvia andEstonia in the early 1990s, the OSCE, theUnited Nations, the Council of Europe, andthe European Commission accelerated the pro-cess of addressing the issue of citizenship andprotection of minorities. The regular reportson Latvia and Estonia explicitly refer toprogress with regard to citizenship and the pro-tection of minority rights. Unfortunately, theydo so without paying attention to the conse-quences of exclusionary processes that have aparticularly strong impact on women from mi-nority groups, and which increases their vul-nerability to trafficking (discussed later in thepaper). One of the remaining questions iswhether the mainstreaming approach, by theEU and the Baltic states, is appropriate foraddressing the social exclusion of particulargroups such as older women and minoritywomen.

According to the European network of theadult education organizations working onwomen’s employment issues:

The main forms of discrimination against women in

the labour market include discrimination by age, dif-ference in salary (men’s salaries are 1.4 times higherthan women’s), inequality in management positions,and discrimination against young women returningfrom maternity leave. Although illegal, job advertise-ments contain sex and age discrimination. Unfortu-nately, the Law of Equal Opportunities does not pro-hibit discrimination by age (European Network of theadult education organizations 2000).

While the generation aged between 25 and34 has been labeled as the ‘generation of win-ners’, older people, especially older women,have become the ‘generation of losers’ (Esto-nia. Human Development Report 1998). TheLatvian Human Development Report of 1999states:

Many women noted how they had received discrimi-natory treatment from both private employers andthe State Employment Service when looking for work.For example, women often reported being discrimi-nated against because they were older than 35 oreven 30. While it should also be noted that menabove 50 also experienced difficulties in finding work,women often encountered additional discriminationin regards to their gender, appearance and role as amother (Neimanis 1999; 16).

Research in the Baltic countries suggeststhat employment opportunities for women overthe age of 30 are poorer than for men in thesame age group (Kanopiene 1997; ILO 1999;Neimanis 1999). The social position that oneacquired in Estonia and Lithuania during the1990s was correlated with both age and gen-der (Narusk 1996; Kanopiene 1997). Quanti-tative studies on poverty among women withchildren reveal that the limited employmentpossibilities for women over the age of 35 hada serious impact on the material conditions oftheir families. (See, for example, (Aasland etal 1997; Gassmann 2000; Trapenciere et al.2000; Aasland 2000; Poverty Reduction Strat-egy Lithuania 2004; Kanopiene 2003) The dis-crimination is especially common in the pri-vate sector where employers offer short-termcontracts to young women as well as casualwork to avoid maternity and childcare costs.

During the Soviet period, women, who con-stituted 53-54 % of the Baltic populations, had


9


been employed in industries that were fully in-tegrated into the Soviet economic system. Withthe break-up of the Soviet approach, womenexperienced downward social mobility in theearly and mid 1990s. In particular, womenfrom the Russian-speaking minorities, wholacked citizenship in Estonia and Latvia, facedthe most severe hardships. Some of thesewomen, who were excluded from employmentin the formal economy, found jobs in the in-formal sectors where their rights were muchless protected than in the formal economy.Their role was marginalized to that of a mother,a low-paid employee in the local ‘shadoweconomy’, or a potential body for the lucrativesex trafficking business into the EuropeanUnion (Novikova 2002; 8). Due to their in-creased insecurity and the lack of future pros-pects, there has been a strong growth in thenumber of women in the transition countriesinvolved in the sex industry (Huland 2001; 2).Wennerholm and Stukulis both point out that,due to the constraints on finding formal em-ployment, there are large numbers of Russianwomen working as prostitutes in Riga andTallinn (Wennerholm 2002; 12; Stukulis 2003;221-222).

The lack of economic prospects and thegradual elimination from minority groups ofwomen’s social power have increased the attrac-tiveness of labor migration to Western Europe.At the same time, the economies and welfareregimes of Western Europe and the EuropeanCommunity have confronted globalizing com-petition that

presses down wage levels, and in certain service sec-tors low pay and growth of temporary work areclaimed to make the domestic labour force increas-ingly reluctant to accept such work and rely on unem-ployment benefits instead. This situation creates de-mand for foreign labour. For citizens without work indeveloping or transit countries, possibility to earn-ings t ee ven in the low-pay sectors in the West isattractive and many of them follow the call of themarkets either through legal or illegal migration chan-nels (IOM-Finland 2001).

This has resulted in women’s overrepresen-tation in the low-wage sectors’ demand for mi-

grants, in particular in the sex industry (IOM-Finland 2001).

The scale of trafficking and the relation-ship between social exclusion or margina-lization and vulnerability to trafficking initiallyremained beyond the scope of manypolicymakers. The European Conference onPreventing and Combating trafficking in Hu-man Beings recognized this and called upon theinternational community to deal with groupsof particularly socially vulnerable women, inparticular those who were victims of traffick-ing in human beings, as part of the gendermainstreaming process. (EU/IOM STOP 2001;European Commission 2001).

For the Baltic countries, the issue of traf-ficking in human beings for sexual and otherexploitation was a significant aspect of the pro-cess of preparing for membership. Since 2000,Latvia has had a special criminal provisionagainst trafficking, which criminalizes the send-ing of a person for the purpose of sexual ex-ploitation. Trafficking, as reflected in the newCriminal Code, is illegal in Lithuania. In Esto-nia there is no specific provision against traf-ficking. Despite the integration of provisionsinto national legislation, there is a limited ca-pacity among gender mainstreaming agenciesto address these issues, which is related to alack of information, expertise, and coordina-tion. Trafficking is not yet a visible integral partof the mainstreaming process in the nationalcontexts: "at first glance, there seems to be al-most an over-abundance of international andEuropean instruments and measures relatingto trafficking. Yet the instruments form an in-coherent strategy and there are actually a fewrecommendations that recur over and again:multi-disciplinary approach, effectivecriminalization, proportionate penalties, pro-tection and non-prosecution of victims" (IOM-Finland 2001).

This, of course, raises important questionswith regard to the suitability of the general in-stitutional-legal approach towards gendermainstreaming. It is likely that the active par-ticipation, in the policymaking process, ofindividuals and organizations that represent


10


victims is a requirement for increasing the pri-ority given to the social and health impacts oftrafficking.

The issues of women's unemployment, pov-erty, age, and ethnic background, which in-crease their vulnerability, highlight an explicit"paradox" in gender equality policies and gen-der mainstreaming as part of human develop-ment in the Baltic States. The requirement fornational policymaking machineries that inte-grate gender equality and gendermainstreaming can be, and has been, fulfilled.However, the Baltic governments have made aclear political choice by selecting an expert-bureaucratic model for implementing gendermainstreaming:

Under the expert-bureaucratic model, assessing gen-der impact is regarded as a task to be performed byspecialists. Those specialists might be gender expertswith specialized training as well as a sophisticatedunderstanding of gender relations. Alternatively,mainstreaming might be seen as the prerogative ofadministrators. While they may be thoroughly famil-iar with the policy-making process and the policy areain question, they are unlikely to possess a highly de-veloped understanding of gender relations or aproper appreciation of the exact purpose of genderimpact assessment. Under the alternative participa-tory-democratic model a range of individuals andorganizations are encouraged to contribute to anygender impact assessment. This model promotes par-ticipation and access to policy-making and empha-sizes the accountability of experts and officials(Beveridge et al 2000; 390).

The expert-bureaucratic model reflects the'integrationist' approach to gendermainstreaming. The 'integrationist' approach(Rees 1998; Shaw 2000) was warmly "acclima-tized" to the Baltic conditions as a legitimatepremise for marginalizing those stakeholderswith an 'agenda-setting' approach such aswomen's advocacy NGOs and feminist/genderresearchers.

In the Europe of the 1970-1990s, genderequality policies were promoted by feminists,women activists, politicians, and researchersinto the general policymaking parlance for thereformist agendas in the European welfare re-gimes with reference to the process of Euro-

peanization. The notion of Europeanizationdoes not have single definition. However, it doesimply several ongoing processes includingEurope's transformation into a single politicalformation as well as facilitating institutions ofgovernance as a balance between Europeanunity and national diversity. For the Baltic coun-tries, it is the process of Europeanization-as-EU-enlargement that brings gender equalitypolicies and gender mainstreaming to post-So-viet reformist agendas. Conversely, differentage, ethnic, and social groups of women, dra-matically marginalized, discriminated against,and segregated in the Baltic national economiesand polities, have entered the European politi-cal and economic space. Europeanization as weexperience it today involves transnational la-bor practices and a market of transnational la-bor migrants from "access" societies, that havecreated new intersections of agency, ideology,and politics in the post-Soviet dynamics of gen-der inequalities that are beyond the reach oftransitional national reformist agendas.

Thus, attention should be given to labor andgender inequalities in transnational labor mi-gration and domestic service since gender hi-erarchies are produced and maintained intransnational circuits of labor mobilization andcapital accumulation. In the Europe of today,the transnational (trans-European) labor mi-gration, with its gender hierarchies, stronglyconfronts the welfare regime policies that havebeen the contexts for producing the genderequality policies and gender mainstreamingwithin the national and supranational agendasof Europe and the EU.

The absence of professional arguments ingender and law and in gender and social poli-cies, and a very weak level of public alertnessto ideological leverages that transform thedemocratic challenge of gender democracy intoan "elite" representation of pacifying genderequality initiatives, eventually deprive womenof political subject-position and socially equalpartnerships, at least at the national level. Onecan only agree with Charlotte Bretherton(1999), a specialist in European studies, that:


11


First, the increased heterogeneity of the EUwill fuel concerns about the responsiveness ofEU policy to the very different needs and in-terests of Europe's women. And, second, en-largement will impose upon CEE women poli-cies which do not reflect their experiences andto which they are indifferent or even opposed(Bretherton 1999; 133).

The consolidation of a women's Europe hasnot found its way into the transnational, ortrans-west-east agenda for gender equality. Thequestion is whether the feminist focus on thecomplexity and diversity of women in the Eu-ropean Union and Europe includes East-Cen-tral and Baltic perspectives. The question is howwomen and women's organizations in Europesee women's diversity in its various 'easts'.

List of References

Aasland, A., Knudsen, K., Kutsar, D., and Trapenciere,I., eds. 1997. The Baltic Countries Revisited: Living Condi-tions and Comparative Challenges. The NORBALT LivingConditions Project. Oslo: Fafo.Aasland, A. 2000. Ethnicity and poverty in Latvia. UNDPLatvia/Ministry of Welfare February.Beveridge, F., S. Nott and K. Stephen. 2000.‘Mainstreaming and the engendering of policy-making: ameans to an end?’, Journal of European Public Policy 7(3),385-405.Bretherton, C. 1999. ‘Women and Transformation inCEEC: challenging the EU women’s policy?’, inM.Mannin, ed. Pushing back the Boundaries: The Euro-pean Union and Central and Eastern Europe. Manchester,Manchester University Press.Council of the European Union (Employment and So-cial Policy). 2001. Joint Report on Social Inclusion. Part 1:the European Union. Communication from the Commis-sion to the Council, the European Parliament, the Social andEconomic Committee and the Committee of the Regions.Brussels, 12 December 2001; 15223/01 SOC 538 ECOFIN400 EDUC 161 SAN 167, forwarded to the EuropeanCouncil, Brussels, 12 Dec. 2001.Available at http://europa.eu.int/comm/employment_social/news/2001/oct/socincl_report_en.pdf(accessed 14 May 2003)Estonia. Human Development Report. 1998. ‘Integra-tion of Estonia Globally, into Europe & EU Structuresand Domestically’. Available at http://www.undp.ee/nhdr.php (accessed 14 May 2003)EU/IOM STOP, European Conference on Preventingand Combating trafficking in Human Beings: A GlobalChallenge for the 21st century, Brussels. Available at http://europa.eu.int/comm/employment_social/equ_opp/information_en.html#vio (accessed 28 March 2004).European Commission, Justice and Home Affairs. 2001(est.) ‘ Trafficking in women. The misery behind the fantasy:from poverty to sex slavery. A Comprehensive European Strat-egy’. Available at http://europa.eu.int/comm/justice_home/

news/8mars_en.htm#a1 (accessed 28 March 2004).Foundation of Women’s Forum/ Stiftelsen Kvinnoforum.1998. ‘Trafficking in Women for the Purpose of Sexual Ex-ploitation: Mapping the Situation and Existing OganizationsWorking in Belarus, Russia, the Baltic and Nordic States’,Stockholm. Accessed March 28 2004 Available at http://www.qweb.kvinnoforum.se/papers/traffickingreport.html(accessed 28 March 2004).European network of the adult education organizations.Report on women’s specific situation in Lithuania. Avail-able at http://www.women-employment.lt/lithuani.htm(accessed 28 March 2004)EU Social Protection Committee. 2001. Report on Indica-tors in the field of poverty and social exclusion. Available athttp://europa.eu.int/comm/employment_social/news/2002/jan/report_ind_en.pdf (accessed 28 March 2004).Feldhune, G. and M. Mits. Implementing European anti-discrimination law: Latvia. Available at http://www.humanrights.lv/hri_l/diskrim.htm (accessed at 27March 2004).Gassmann, Fr. 2000. Who and where are poor in Latvia.UNDP Latvia/Ministry of Welfare.Hoskyns, C. 1996. Integrating Gender: women, law andpolitics in the EU. London, New York: Verso.Hoskyns, C. 1999. ‘Gender and Transnational Democ-racy: The case of the European Union’ in M.K.Mayerand E.Prugl, eds. Gender Issues in Global Governance, pp.72-87. Lanham, MD, Rowman and Littlefield.Huland, A. 2001. Western standards for post-communistwomen? (est.). Available at http://www.eonet.ro/ (ac-cessed 28 March 2004).ILO. Employment and labour market policies in transitioneconomies. 1999. Available at http://www.ilo.org/public/english/employment/strat/lmpol/publ/nesporov.htm (ac-cessed 28 March 2004).IOM-Finland. 2001. Trafficking in Women and Prostitutionin the Baltic States. Social and Legal Aspects. Helsinki.Kaljurand, M. Press Release WOM/1317, Committee onElimination of Discrimination against Women Twenty-sixth Session 548th Meeting (PM). Available at http://


12


www.un.org/News/Press/docs/2002/WOM1317.doc.htm(accessed 28 March 2004).Kanopiene, V. 1997. ‘Men and women in the Lithuanianlabor market’ Revue Baltique 10, 186-196.Kanopiene, V. 2003. Employment Policy as the PrincipalMeans to Combat Poverty. Available at http://www.undp.lt/files/MDG_pres/3.doc (accessed 28 March 2004).Latvia. Human Development Report.1995. Available athttp://www.un.lv/down/1995_e/saturs.htm (accessed 28March 2004).Neimanis, A. 1999. Gender and Human Development inLatvia. Riga, UNDP.Novikova, I. 2002. ‘Gendering Post-socialist ‘reason’:borders of nation, boundaries of identity politics andwomen in Latvia after 1991’ in K.Komulainen, ed.Sukupuolitetut Rajat. Gendered Borders and Boundaries,pp.67-102. Psykologian tutkimuksia 22. Joensuunyliopisto.Pollack, M. A. and Hafner-Burton, E. 2000.‘Mainstreaming gender in the European Union’, Journalof European Public Policy 7(3), 432-456.Paci, P. 2002. Gender in transition. Human DevelopmentUnit Eastern Europe and Central Asia Region (ECSHD),World Bank, Washington D.C.Poverty Reduction Strategy Lithuania. Available at http://www.undp.lt (accessed 28 March 2004).Rai, S. M. 2002. Gender and the Political Economy of Devel-

opment; from nationalism to globalization. Cambridge, PolityPress.Ruminska-Zimny, Ewa. UNECE Issue Paper. GenderAspects of Changes in the Labour Markets in TransitionEconomies.Available at http://www.unece.org/commission/2002/Ruminska-Zimny.pdf (accessed 28 March 2004).Stukulis, D. 2002. Imagining the Nation. History, Moder-nity, and Revolution in Latvia. The Pennsylvania StateUniversity Press, Pennsylvania.Trapenciere, I., Rungule, R., Pranka, M., Lace, T.,Dudwick, N. 2000. Listening to the poor - a social assessmentof poverty. UNDP Latvia/Ministry of Welfare.UNDP. 2003. Transforming the mainstream; gender inUNDP. [s.l.].UNICEF. Women in Transition. 1999. The MONEE Project,CEE/CIS/ Baltics Regional Monitoring Report, 6.Voormann, R. 2003. ‘Gender and the Post-Soviet LaborMarket: Estonia in the European Context’ inC.Giordano, A.Zvinkliene, D.Henseler, eds. Baltic States.Looking at Small Societies on Europe’s Margin. pp. 137-155. Fribourg, University Press Fribourg.Wennerholm, C. 2002. ‘Trafficking in Women and Girlsand HIV Prevention’. Presented at the Conference “To-gether Against AIDS” Avaiable at http://search.qweb.kvinnoforum.se/sites/qweb/trafficking/onlinearticles.html (accessed 14 May 2003)

Summary

The Baltic States have made a considerable progressin meeting gender equality directives of EuropeanUnion (EU) in line with the proclaimed fundamentaldemocratic values of Member States and of Union en-largement policy. Despite progress, equality in day-to-day life is still undermined by structural gender in-

equalities and unequal access to rights enjoyed bywomen and men in practice. The issues of women’sunemployment, poverty, age, and ethnic backgroundclearly manifest the political preferences by nationalgovernances of the Baltic States for the expert-bureau-cratic model, based on ‘integrationist’ approach to gen-der equality policies and gender mainstreaming,adapted to the national neo-liberal modifications ofthe former Soviet gender contract.

Gauta: 2004 10 01Pateikta spaudai: 2004 10 05

Latvijos universitetas,Lyèiø studijø centras


13


Jolanta Reingardienë

Europos lyèiø lygybës strategija:kintanèios lyèiø politikos privalumai ir grësmës

Santrauka

Lyèiø dëmens integravimo strategija Europos Sàjungoje žymi XX a. pabaigos lyèiø lygybësparadigmos kaità; paradigmos, kuri ilgà laikà apëmë vienodo lyèiø traktavimo, lyèiø lygiø teisiø irgalimybiø formalizavimà. XX a. antroje pusëje feministinis judëjimas privertë pasaulio bendruomenæið naujo apsvarstyti lyèiø santyká, lyèiø ir lytiðkumo skirtumus, skirtingas vyrø ir moterø patirtis, jømàstymà ir savæs suvokimo bûdus. Ði strategija - dël aktyvaus moterø socialinio judëjimo - darësineatsiejama ES politinio diskurso dalis. Straipsnyje pateikiamos istorinës ES lyèiø dëmens integravimostrategijos prielaidos, analizuojami jos novatoriðkumo aspektai ir galimos grësmës. Analizuojantlyèiø dëmens strategijos ágyvendinimo kliûtis ávairiose ðalyse, áskaitant Lietuvà, atsižvelgiama áideologinius, kultûrinius, institucinius ir politinius veiksnius bei savitus lyèiø kontraktø tipus, kuriesusiformavo dël ðiø veiksniø.

Ávadas

Lyèiø dëmens integravimo strategija (gen-der mainstreaming) – novatoriðkas ir radikaluspolitinës minties ir veiksmo transformacijosprojektas. Transnacionaliniø tinklø ir globaliniomoterø aktyvizmo plëtra XX a. pabaigojesudarë prielaidas lyties dimensijos integravimuiá visus ES vieðosios politikos lygmenispasitelkiant savità metodologiná bûdà, kurisnuo tol laikomas pažangiausiu árankiu, siekiantiðplësti lyèiø problemø socialiná ir politinámatomumà bei transformuoti esamà lyèiøtvarkà progresyvios reformos keliu. Ilgà laikàEuropoje lyèiø lygybë buvo apibrëžiama kaiplyèiø vienodas traktavimas, vienodos galimybësar lygios teisës tokiame kontekste, kuriamemoterys tø visaverèiø teisiø ir galimybiøneturëjo. Taèiau ilgainiui pastebëta, kad toksmoters „problemø” sprendimas tik sustiprinatradicinës lyèiø tvarkos status quo, o ne jàtransformuoja.

Ambicinga lyèiø aspekto integravimostrategija privertë ES valstybes nares peržiûrëtisavàsias lyèiø lygiø galimybiø politinesnuostatas, socialinës gerovës sistemas ir jøsiûlomas skirtingas lyèiø gerovës priemones,taip pat institucines struktûras ir jøorganizavimo mechanizmus. Unikalûs

istoriniai, ideologiniai ir sociokultûriniaiveiksniai suformavo savità kiekvienos ðalieslyèiø lygybës sampratà ir priemones ðiam tiksluipasiekti. Radikalus, tradicines tiesas irvisuomenëje ásigalëjusius màstymo bûdusgriaunantis požiûris, iðreikðtas ES lyèiøaspekto integravimo strategijoje, atkreipiadëmesá ne tik á moterø, bet ir á vyrø problemas.

Šio darbo tikslas - pateikti lyèiø dëmensintegravimo strategi jos sampratà, josnovatoriðkus teorinius aspektus bei praktineságyvendinimo kliûtis. Darbe analizuojamiideologiniai, kultûriniai, instituciniai, politiniaiir teisiniai veiksniai, kurie lëmë skirtingus ESðaliø lyèiø dëmens integravimo strategijoságyvendinimo modelius. Lietuviðkàjá strategijosvariantà apibûdina politinio ásipareigojimotrûkumas ginant lyèiø lygybës principus,neadekvati strategi jos samprata irágyvendinimo fragmentiðkumas. Ðiame darberemiamasi Lietuvos ir ES oficialiaisdokumentais, moksline literatûra, kokybinio irkiekybinio tyrimø duomenimis. Darbeanalizuojami Lietuvos lyèiø politikos ekspertøvertinimai1, pateikti 2004 m. balandžio-gegužësmën. Straipsnyje taip pat remiamasireprezentatyvios Lietuvos gyventojø


14


apklausos2, kurià atliko TNS Gallup 2004 m.liepos mën., rezultatais. Apklausa buvovykdoma tiesioginio interviu metodu. Jireprezentuoja visos Lietuvos 15-74 metøamžiaus gyventojø nuomonæ. Atrankos dydis– 500 respondentø.

Lyèiø aspekto integravimo strategijosistorinës prielaidos

Lyèiø dëmens integravimo politinisdiskursas siejamas su feministinio judëjimoatgimimu XX a. antroje pusëje VakarøEuropoje ir JAV. Vienas ið pagrindiniø tikslø,jungiantis visas ðiandien jau globalausfeministinio judëjimo atmainas, – pagerintimoterø padëtá visuomenëje. Feministiniojudëjimo atgimimas metë iððûkáandrocentriškam pasaulio suvokimui (kuriamevyriška tvarka yra laikoma norma), seksizmuiir mizoginiðkai kultûrinei tradicijai.

Ðis sàjûdis siekë sugriauti visuomenëjeásigalëjusius màstymo bûdus, galios struktûrasir tradicinio mokslo tiesas (Gruodis 1995).Feminizmo ideologijos ðalininkai siekë kurtialternatyvius màstymo bûdus ir metodus, naujaspažinimo ir žinojimo sritis. Pirmiausia jiemsreikëjo paneigti nuostatà, kad egzistuojantyslyèiø skirtumai yra biologiðkai nulemti. Iki patpraëjusio amžiaus aðtuntojo deðimtmeèiopradžios moterø patyrimas dažniausiai buvointerpretuojamas kaip „natûraliai“ nulemtas arbiologiðkai determinuotas, todëlneproblematiðkas, nevertas mokslinio dëmesioir politiniø pastangø.

Svarbus konceptualinis lûžis ávyksta kartusu socialinio konstrukcionizmo sàjûdžiusocialiniuose moksluose. Pagaliau suvokta, kadsocialiniai santykiai tarp lyèiø negali bûtinusakomi remiantis tik biologiniais ypatumais.Dël ðios priežasties Rubin (1975) pasiûlë sex/gender dichotomijà, siekdama, kad tikbiologiniai lyèiø aspektai bûtø atskirti nuo tøempiriðkai patiriamø engimo bûdø, kuriaisremiantis yra organizuojamas tiek biologinis,tiek socialinis „pasaulis”.

Lyties, kaip socialinës konstrukcijos,samprata, padëjo atskleisti socialiná vyriðkumo

ir moteriðkumo pobûdá, socialinæ lyèiø santykiøkilmæ ir kultûriná moteris engianèiø struktûrøpobûdá. Ðiandien lytis apibrëžiama kaipkultûrinës vyriðkumo ir moteriðkumo reikðmësir simboliai bei tuo pagrindu organizuotashierarchinis vyrø ir moterø pasiskirstymasvisuomenës socialiniuose institutuose ir kitosesocialinëse sàveikose. Tai – socialinis-struktûrinis reiðkinys, kasdien kuriamas,reprezentuojamas ir legitimuojamas socialinisinstitutas. Lytis negali bûti atsieta nuo kitøsocialiniø santykiø ir nelygybës formø,pavyzdžiui, socialinës klasës, rasës/etniškumoar seksualumo, kurios, veikdamos iðvien,sukuria sudëtingà engianèiø struktûrøkompleksà arba dvigubos ar net trigubosdeprivacijos sàlygas daugeliui pasaulio moterø.

Politiniame lygmenyje reikëtø skirti keletàpozityviø XX a. pabaigos lyèiø lygybëssampratos kaitos tendencijø. Pirmoji ið jøsusi jusi su 1995 m. JT Pasauline moterøkonferencija Pekine, kurioje didelis dëmesysbuvo skirtas lyèiø lygybës programø ávertinimui.Buvo pripažinta, kad ankstesnë strategija ir josmetodai, siekiant moterø ir vyrø lygybës,nebuvo veiksmingi, be to, ir pati lyèiø lygybëskaip moterø ir vyrø vienodø galimybiøsamprata yra ydinga. Lygiø galimybiø ir teisiøužtikrinimas moterims tokioje sistemoje,kurios funkcionavimo pagrindai laikomi normair nekvestionuojami, tik sustiprina tradicinëslyèiø tvarkos status quo, o ne jà transformuoja(Mazur 2002). Vienas ið progresyviausiø ðiospasaulinës moterø konferencijos rezultatø –naujos lyèiø lygybës sampratos ir metodologijosapibrëžtis, kuri nuo to laiko vadinama lyèiødëmens integravimo strategi ja. Valstybës,kurios patvirtino Beijingo veiksmø planà,áskaitant Lietuvà, ásipareigojo integruoti ðiàstrategijà á politinius procesus ir vykdyti jojeapibrëžtas nuostatas.

Antrasis pasiekimas susi jæs su 1997Europos Bendrijos Amsterdamo sutartimi3 irjos 13 straipsnyje numatytais Ministrø Taryboságaliojimais imtis „atitinkamø veiksmø“kovojant su diskriminacija dël lyties, rasës aretninës kilmës, religijos ar tikëjimo, negalës,amžiaus ir seksualinës orientaci jos. Ðis


15


straipsnis praplëtë Europos komisi joságaliojimus, jos kompetencijos ir politinësintervencijos ribas lyèiø lygybës srityje, nes ikitol beveik keturis deðimtmeèius ES lyèiø lygybëspolitika buvo ið esmës orientuota tik á vienodoužmokesèio principo taikymà (1957 m. Romossutarties 119 straipsnis).

Lyèiø lygybës samprata ekonominiamesektoriuje prapleèiama; dabar moterys galitikëtis ne tik vienodo užmokesèio už vienodosvertës darbà, bet ir apskritai vienodø galimybiødarbo santykiø srityje. Dar daugiau,paskutiniame praëjusio amžiaus deðimtmetyjedël Jungtiniø Tautø didesniø galiø suteikimo(empowerment) strategijos átakos Europoskomisijos visiškai ekonominis požiûris á lyèiølygybæ pamažu kinta, pripažástant poreikásubalansuoti moterø ir vyrø dalyvavimàpriimant sprendimus visuose visuomenëslygmenyse. Nors lyèiø lygybës aspektaidaugelyje srièiø ágavo tik formalø pobûdá, ði XXa. pabaigos politinë intervencija moterø teisiøsrityje laikoma sëkmingiausia Europoskomisijos socialinës politikos sritimi.

Kaip rodo atskirø ðaliø nacionalinësataskaitos, lyèiø dëmens integravimo strategijossamprata ir ágyvendinimas atskirose ESvalstybëse narëse skiriasi. Vienose ðalyse ji visdar suprantama tik lygiø galimybiø ar lygybësprasme, kitose - siekiama vienodo dalyvavimo,vykdomi politikos ágyvendinimo monitoringo irpoveikio lytims vertinimai ar net valstybiniøinstitucijø reformos. Kad ir kaip bebûtø, ðistrategi ja – tai radikalus iððûkis visaipatriarchalinei sistemai, kuri akivaizdžiai irsubtiliai prieðinasi radikalioms reformoms irprivers dar ne vienà deðimtmetá lauktisuvokimo, kad ilgalaikiai moterims palankûspokyèiai yra didelis ne tik moterø, bet ir vyrølaimëjimas.

Lyèiø aspekto integravimas – novatoriðkalygybës strategija

Lyèiø dëmens integravimo strategija žymiminties ir veiksmo paradigmos kaità, lyginantjà su ankstesnëmis politinëmis gairëmis,siekianèiomis lyèiø lygybës. Ðiuo naujuoju

požiûriu ið esmës siekiama pakeisti vyriðkosiosperspektyvos dominavimà ir transformuotiorganizacijø androcentrizmà (Rees 1998). Tai- moterø ir vyrø skirtumus pabrëžianti irvertinanti strategija, besiprieðinanti užmojamspaversti moteris „problema“ ir padëti jomsintegruotis á vyriðkà institucinæ ir simbolinætvarkà jos ið esmës nekeièiant.

Kaip teigia Fraser (1994), lyèiø aspektointegravimo strategi ja – tai ambicingasopozicijø griovimo ir vieðosios/privaèios srièiøveiklos integravimo projektas, kurios pagrindas– lyèiø vaidmenø ir jø kultûriniø kodødekonstravimo strategija. Tai pliuralistinispožiûris, prieðtaraujantis lyèiø nelygybei, betne lyèiø skirtumams, ginantis pilieèiø teises áskirtingas lyties tapatybes ir lygias „skirtingø“pilieèiø teises. Lyèiø dëmesio integravimostrategijos atspirties taðkas – poreikis pakirstistruktûrines lyèiø nelygybës ðaknis ir integruotilygiø galimybiø màstymà á politinius procesusávairiuose lygmenyse.

Politikos ir instituci jø organizaci jospertvarkymas turi sàlytá su visomis socialinësgerovës sritimis – švietimo sistema, mokymu,darbo rinka, socialine politika, viešosiomispaslaugomis ir t.t. Atitinkamai tradicinis vyro-šeimos maitintojo, žmonos-namø ðeimininkësvaidmenø modelis turi bûti pakeièiamas naujuindividualizuotu lyèiø kontraktu, palankesniulyèiø lygybei ágyvendinti. Tai iððûkispatriarchaliniø santykiø simbolinei tvarkai,bandymas demaskuoti tradicinio lyèiøkontrakto institucionalizacijos mechanizmusbei nuosekliai griauti visuomenëje ásigalëjusiusmàstymo bûdus ir dominavimo struktûras.Vietoj to siûlomas naujas kontraktas –individualumo, nepriklausomybës ir lygiaverèioskirtingumo prielaida, pagal kurá abi pusësvienodai dalintøsi ne tik vieðosios sferosteikiamomis galimybëmis ir gërybëmis, bet irnamø ûkio ásipareigojimais.

Lyèiø dëmens integravimo strategijà galimalaikyti novaci ja. Ji žymi perëjimà nuovertikalaus/„specialaus” dëmesio moterøklausimams prie horizontalaus bendro lyèiøsantykiø diskurso, kuriame socialiniamsklausimams nustatomi nauji prioritetai. Antra,


16


strategijos plëtra sudaro prielaidas naujøpolitikos instrumentø paieðkai. Pavyzdžiui,vykdant tæstiná politiniø ambicijø ir spendimøvertinimà reikalingi atitinkami lyèiø (ne)lygybësrodikliai, nauji tyrimo metodai ir matavimoinstrumentai. Treèia, revoliuciniai strategijostikslai (pavyzdžiui, lyèiø nelygybëspanaikinimas) novatoriðkai siejami suracionaliais vieðojo administravimoinstrumentais; arba, kaip teigia Woodward(2003), ágyvendinant strategi jà, reikianepraleisti progos pasinaudoti biurokratiniaisárankiais - tam, kad ágyti galià apibrëžti lytiesreikðmes ir daryti poveiká struktûroms.

Kintanèios lyèiø politikos grësmës

Kaip minëta, lyèiø aspekto integravimostrategija gali bûti laikoma institucine novacija,kuri reikalauja reflektyvaus politikos poveikiolyèiø santykiams ávertinimo. Taèiau iki kokiolygmens “vyriðka” politinë aplinka yra jautrilyèiø aspektui? Heikkinen (cit. iš Woodward2003) atkreipia dëmesá, kad „mainstream”sàvoka feministinëje anglosaksøterminologijoje reiðkia „malestream” arbadominuojanti vyriðka kultûra. Atitinkamai,„mainstreaming” reikðtø susitaikymà sudominuojanèia kultûra. Lyèiø aspektointegravimo strategijos apibrëžties ávairovërodo, kad vyksta nuolatinës lyties sampratoskompromisø paieškos. Praktiniame lygmenyjeorganizacijos paprastai renkasi jø institucineikultûrai artimesnæ lyèiø dëmens integravimosampratà, kuri kartais gerokai nutolsta nuooriginaliosios Jungtiniø Tautø koncepcijos.

Viena ið pagrindiniø strategi joságyvendinimo problemø – jos sutapatinimas sulygiomis galimybëmis. Kaip teigia Schalkwyckir Woroniuk (1998), lygiø galimybiø samprataES kontekste istoriðkai buvo suprantamaremiantis žmogiðkøjø iðtekliø perspektyva,kurios tikslas - vyrø ir moterø vienodøgalimybiø darbo rinkoje užtikrinimas. Europoskomisi jos tik ekonominis požiûris á lyèiønelygybæ lëmë tai, kad 1996 m., komisijaipritarus lyèiø dëmens integravimo strategijai,ji tampa ið esmës orientuota á darbo rinkà ir

lygiø galimybiø darbo rinkoje užtikrinimà.Visgi lyèiø aspekto strategija yra žymiai

ambicingesnis projektas nei vien tik lygiøgalimybiø užtikrinimas. Ðiø strategijø skirtumàvaizdingai apraðë Nelen ir Hondeghem (2000),kurios lygiø galimybiø politikos analizei taikënamo analogijà. Individualus Europos lyèiølygybës namas ilgà laikà atstovavo vertikaliajaipolitikai, kurioje aktyviausiai dalyvavo moterys.Trijø aukðtø ir pamato analogija siejama sulygiø galimybiø požiûrio kaitos chronologija.

Tvirtas namo pamatas siejamas supolitinëmis struktûromis, kurios rëmë lygiøgalimybiø politikos plëtrà. Pirmame aukðtebuvo vykdomos teisinës antidiskriminacinësreformos ir užtikrinami nauji lyèiø lygybësstandartai (Rees [1998] pavadino ðá etapà „tink-ering”). Antrame aukðte imamasi specialiøpriemoniø spræsti praeities diskriminaciniøpatyrimø pasekmes („tailoring”). Abiejuoseetapuose vyras laikomas norma ir sëkmësstandartu, o moterø galimybës formaliai buvosulygintos su vyrø galimybëmis. Tuo tarpuvirðutiniame aukðte ásikûrusià lyèiø aspektointegravimo strategi jà atliepia modernusarchitektûrinis màstymas, kuris lyèiø(ne)lygybæ sieja su naujais lyèiø santykiø irinstitucinës tvarkos modeliais, taigi siekia iðesmës rekonstruoti namà, iðgriauti moterøpolitinio geto sienas ir pakeisti namo paskirtákaimynystëje („transforming”).

Kita grësmë susijusi su atsakomybës už lyèiøaspekto strategijos vykdymà klausimais. Lyèiøklausimai ES lygmenyje dažniausiai rûpëdavotik specialioms moterø vykdomosios valdžiosstruktûroms, o lyèiø monitoringo funkcijosiðplëtimas á visus politikos sektorius reikalaujane tik profesionaliø žmogiðkøjø iðtekliø, bet irpalankaus vertybinio konteksto, t.y. tai ne tikprofesionalizmo, bet ir kultûros klausimas. Tiksavaime suprantamomis laikomos procedûrosgali tapti institucija. Kaip teigia Woodward(2003), strateginë lyèiø aspekto integravimoproblema – sukurti lyèiø klausimøsuasmeninimo mechanizmus, kad lyèiømonitoringo funkci jos taptø kasdieniniuadministraciniu Weberio idealiojo tipoandroginiðko valstybës tarnautojo ritualu (kaip,


17


pavyzdžiui, biudžeto skirstymas). Akivaizdu,kad tokiø mechanizmø paieðkas apsunkina tai,kad lyèiø kalba vis dar nëra visuomenësbendrinës kalbos dalis. Kita vertus, visiemssuprantamos kalbos ir naujø normatyviniøstandartø paieðkos gali sukurti naujasiðnaudojimo ir marginalizacijos formas.

ES lyèiø kontraktø tipai

Lyèiø aspekto integravimo strategi joságyvendinimas ES atskleidžia kompleksiðkàsocialiná ir ekonominá kontekstà beinacionalinius skirtumus ir pasiekimus, kovojantsu lyèiø diskriminacija.

Ðiaurës ir daugelyje naujøjø ES ðaliø moterøir vyrø ekonominio aktyvumo tempai beiužimtumo rodikliai yra aukðti. Iðsimokslinimolygis yra santykiškai aukðtas, didžioji dalis vyrøir moterø dirba visiško užimtumo sektoriuje.Pagrindinë lyèiø lygybës problema ðiø ðaliøužimtumo srityje – didelë profesinë irvertikalioji lyèiø segregacija darbo rinkoje.Ðiaurës ðalyse daugiausia moterø dirbavieðajame sektoriuje, t.y. ðvietimo, sveikatos,socialinio darbo srityse. Moterø integracijà ádarbo rinkà ðiose ðalyse paspartino valstybësdëmesys vieðosioms vaikø ir pagyvenusiøžmoniø priežiûros paslaugoms.

Valstybë, plëtodama ðiø socialiniø sluoksniøpriežiûros infrastruktûrà, vaidina svarbøvaidmená, siekdama palengvinti profesiniø irðeimos vaidmenø bei ásipareigojimøsuderinamumà (svarstomi vaikø priežiûrossubsidi jø, steigiamø priežiûros centrø,patrauklaus apmokestinimo, valstybinioðvietimo finansavimo klausimai). Tiksliausiaiðiø ðaliø lyèiø santykiø kontraktas apibrëžiamaskaip dvigubo ðeimos maitintojo modelis4.Pagrindinës ðiø ðaliø lyèiø problemos susijusiossu kultûriðkai moterims priskiriama didžiausiaatsakomybe už namø ruoðos darbus ir darborinkoje vyraujanèia lyèiø segregacija (Drew1998; Crompton 1999).

Kontinentinës Europos ðalyse (Olandijoje,Vokieti joje, Austri joje, Liuksemburge) irJungtinëje Karalystëje moterø dalis visiðkoužimtumo srityje yra mažesnë nei vyrø, be to,

jos dominuoja dalinio užimtumo sektoriuje.Ðiose ðalyse dominuoja vyro-ðeimos maitintojoir žmonos, dirbanèios nepilnà darbo dienà beiprižiûrinèios namus, kontrakto tipas (Drew1998). Nors ðis modelis yra dominuojantis,moterø pasirinkimas dirbti dalá darbo dienosne visada yra savanoriðkas. Vieðosios vaikø irpagyvenusiø žmoniø priežiûros paslaugos ðioseðalyse nëra taip gerai iðplëtotos kaip Ðiaurësðalyse, be to, pirminë atsakomybë už namøruoðà tenka moteriai. Tokiomis sàlygomismoterims, auginanèioms mažameèius vaikus,dalinis užimtumas tampa vienintele alternatyva.

Pietø Europos ðalyse – Graikijoje, Italijoje,Ispanijoje, Prancûzijoje – dalinis užimtumasyra žymiai mažiau paplitæs nei kitose ðalyse, omoterø užimtumo ir ekonominio aktyvumo lygisyra žemesnis nei vyrø. Daugiausia dirbanèiømoterø dirba visà darbo dienà. Ðiose ðalyseðeima yra gerovës sistemos atrama ir pirminisglobos ðaltinis. Lyèiø darbo pasidalijimas ávieðà/vyriðkà ir privaèià/moteriðkà sferas yraakivaizdesnis nei kitose ðalyse. Lyèiøkontraktas ðiose ðalyse iðgyvena pereinamàjálaikotarpá: transformuojasi ið vis dardominuojanèio vyro-ðeimos maitintojo,žmonos-namø ðeimininkës á dvigubo ðeimosmaitintojo modelá (jis tampa ypaè patrauklustarp jaunesnës kartos asmenø). Be to, didëjantismoterø užimtumas ir valstybës nepakankamasdëmesys institucinei vaikø priežiûrai tiesiogiaiveikia vis mažëjantá gimstamumo lygá ðioseðalyse (iðskyrus Prancûzijà, kurioje vieðosiosvaikø priežiûros paslaugos yra labiauprieinamos nei kaimyninëse pietø ðalyse).

Nepaisant aukðèiau iðvardintø skirtumø,visoms ðioms ðalims bûdingos ir tam tikrosbendros diskriminacijos problemos, kaip antaidarbo rinkos segregacija ar lyèiø vaidmenøpasidali jimas ðeimoje. Ðie saviti istoriðkaisusiformavæ lyèiø kontraktø tipai ir jøpereinamosios bûsenos sudaro specifines kliûtiskiekvienoje ðalyje adekvaèiam lyèiø aspektointegravimo politikos ágyvendinimui.


18


Lyèiø aspekto strategijos ágyvendinimoypatumai Europos Sàjungoje

Pirmieji istoriniai moterø pasiekimai lyèiølygiø galimybiø srityje yra susijæ su jø pilietiniøir socialiniø teisiø átvirtinimu teisinëjesistemoje. Vienokio ar kitokio pobûdžioantidiskriminaciniai ástatymai, átvirtinantys bentminimalius socialinius standartus arba lygiasgalimybes vieðajame sektoriuje XX amžiujetapo beveik visø ES ðaliø teisine norma. Taèiaurealybë pasirodo esanti daug sudëtingesnë neijà apibrëžianèios teisinës normos. Nepaisant iðpažiûros nepriekaiðtingos teisinës bazës, beveikvisose ES ðalyse lyèiø lygiø galimybiøágyvendinimas ekonomikos sektoriuje iðliekaproblemiðkas, o politinës ir teisinësantidiskriminacinës priemonës akivaizdžiainepakankamos. Lygiø teisiø átvirtinimas darjokiu bûdu nereiðkia pasekmiø lygybës. Ðiaurësðaliø patirtis rodo, kad ágyvendinant lygiøgalimybiø politikà užimtumo srityje, principinávaidmená vaidina moterø atstovavimas priimantsprendimus ir strateginiai ideologiniø beiinstituciniø kliûèiø ðalinimo mechanizmai(Ellina 2003).

Skirtingus ES lyèiø nelygybës modelius iðesmës lemia istorinë ideologinë individo irðeimos/bendruomenës svarbos visuomenëjesamprata bei valstybës vaidmuo socialinësgerovës procesuose. Ðiaurës ðalischarakterizuoja pilieèiø universaliosios lygybësideologija ir jos lygiø galimybiø, pilietybës(socialiniø teisiø individualizacijos) ir socialinëspartnerystës principai. Teisinëje lyèiø santykiøreguliavimo plotmëje ið esmës ginamos individøkaip pilieèiø, o ne kaip darbo rinkos dalyviøteisës. Tokiose ðalyse kaip Vokietija tradicinëðeima yra pagrindinë visuomenës atrama; lyèiøpapildomumas skirtingumo pagrindu yra vienasið esminiø visuomenæ organizuojanèiø principø.Jungtinëje Karalystëje dominuoja liberaliojilygybës samprata, kurios pagrindas – individølaisvas apsisprendimas ir vienodos galimybësdalyvauti formaliai lygiaverèiuoseekonominiuose mainuose (Behning, Pascual2001). Ðios skirtingos ideologinës nuostatossukuria ið esmës skirtingas lyèiø aspekto

integravimo strategijos prielaidas, priemonesir ágyvendinimo bûdus.

Kaip teigia Duncan ir Pfau-Effinger (2000),skirtingos lyèiø kontraktø sàlygos subtiliaiveikia lyèiø vertybiná psichologiná lygmená.Moterø nenoras siekti karjeros, pradëti verslàar dalyvauti politikoje neturi jokio natûralauspagrindo. Tai patriarchalinio màstymo, požiûrioir struktûros rezultatas, kurie nubrëžia moteriaijos ribas visuomenëje ir kontroliuoja, kad josnebûtø peržengtos. Nors daugumos ðaliønacionalinës veiksmø programos numatopriemones, orientuotas á patriarchalinëstvarkos ir esamø tradiciniø lyèiø modeliøreorganizacijà, tuo pat metu didesnis dëmesysturëtø bûti skiriamas ideologiniams veiksniams(dominuojanèiai karjeros, politinës kultûros,darbo namø ûkyje, tëvystës/motinystës ágûdžiøsampratai ir pan.). Formuojant ir ágyvendinanttam tikras politines gaires, pamažu turi bûtikeièiama dominuojanti vyriðka samprata,sàlygojanti nepageidaujamas net ir paèiøoriginaliausiø priemoniø ágyvendinimopasekmes.

Lyèiø nelygybës modeliø transformacija taippat susi jusi su instituciniø struktûrøreformomis. Siekiant palengvinti moterøintegracijà á darbo rinkà bei sudaryti palankesnákontekstà ðeimos ir darbo vaidmenøsuderinimui, ES ðalyse vykdomos trejopopobûdžio institucinës reformos: vykdomavieðosios priežiûros paslaugø infrastruktûrosplëtra, diegiami paslankesni vaikø priežiûrosatostogø modeliai, vykdoma naujø darbo laikoalternatyvø paieðka (Crompton 1999).Pozityviausias ðiø instituciniø permainøsimptomas yra tai, kad pagaliau ðeimos ir darbovaidmenø derinimo politikos objektu tampa netik moterys, bet ir vyrai.

Vieðøjø priežiûros paslaugø tinklo plëtra yravienas ið sëkmingiausiø lyèiø lygybës projektøÐiaurës ðalyse. Olandi joje, Vokieti joje,Austrijoje ir Liuksemburge, priešingai, vaikøir pagyvenusiø žmoniø priežiûros paslaugosneatitinka visuomenës poreikiø nei kiekybës,nei kokybës prasme. Dëmesys ðeimos irprofesinio gyvenimo derinimo priemonëms (rec-onciliation policy) yra vienas ið pagrindiniø


19


Europos lyèiø aspekto integravimo politikosprioritetø. Nepaisant ES lygiø galimybiøpolitikos teikiamø privalumø priežiûrospaslaugø plëtrai, ji dažnai kritikuojama dëlydingos lygybës sampratos. Ðioje lygybësstrategijoje tradicinis vyriðko vaidmens modelislaikomas norma, o paslaugø plëtra, kaipmanoma, turëtø palengvinti moterims pritaptiprie ðá modelá reprezentuojanèios tvarkos.Taèiau, kaip teigia Fraser (1994), siekiantužtikrinti vienodas moterø ir vyrø galimybessocialiai pripažintose ir vertinamose veiklossferose, mažai dëmesio skiriamaandrocentriðkø tos socialinës vertës apibrëžtiesir matavimo kriterijø analizei.

Vokieti jos ir Austri jos nacionalinëseužimtumo strategi jose didelis dëmesysskiriamas paslankiø vaikø priežiûros atostogømodeliø plëtrai, atsižvelgiant á ðiø valstybiøsocialinës gerovës sistemos ir tradicinës ðeimossantyká. Dar kitø ES ðaliø instituciniaisprendimai yra susijæ su paslankesniø darboorganizavimo ir naujø darbo laiko alternatyvøpaieðka. Ðioje srityje labiausiai pažengusiosÐiaurës ðalys. Vokieti joje, Liuksemburge,Jungtinëje Karalystëje, Olandijoje taip patpaplitæs moterø dalinis užimtumas, taèiauskirtingos sàlygos ávairiose ðalyse lemia ávairiasjo organizavimo ir turinio formas.

Pavyzdžiui, ES darbo rinkos analitikønuomone, dalinis užimtumas JungtinëjeKaralystëje yra daugiau darbo jëgos valdymostrategi jø, o ne lygiø galimybiø politikosrezultatas (Fraser 1994). Olandijoje, prieðingai,savanoriðkas dalinis moterø užimtumas yraviena ið politinës strategijos gairiø, siekiantdidesnio moterø užimtumo ir jø integracijos ádarbo rinkà, kartu užtikrinant joms patraukliassocialinës apsaugos garantijas. Nepaisant ðiøprivalumø, pripažástama, kad dalinis užimtumasvis dëlto neiðsprendžia moterø ekonominëspriklausomybës arba lyèiø pajamø,atsakomybës ir galios nelygybës problemos,todël Olandijoje pajamø nelygybæ siûlomaspræsti pagal suderintos atsakomybës scenarijø,kuris pamažu transformuotø ðios ðalies lyèiøtvarkà á dvigubo ðeimos maitintojo/dviguboðeimos globëjo modelá (Schippers 2001).

Be aukðèiau pristatytø politiniø sprendimøðeimos ir profesinio gyvenimo vaidmenøderinimo srityje, daugelyje ES senøjø ir naujøjøðaliø taip pat taikomos pozityviosiosdiskriminacijos priemonës. Ðiø priemoniøporeiká lemia hegemoninis patriarchaliniskontekstas, kuriame lyèiø socialinë tvarkaistoriðkai buvo organizuojama vieðo/privatausdichotomijos principu, padalijusiu žmonijosegzistenci jà á vyro vieðumà ir motersprivatumà, lyties pagrindu suprieðinusiu erdves,veiklos sferas ir sàveikos tipus.

Ðis principas atsispindi užimtumo irmokesèiø politikos bei socialinës apsaugossistemos ideologinëse prielaidose ir struktûrose,kurios daugeliu atveju tik dar labiau sustiprinalyèiø stereotipus ir apibrëžia moters ribotàvaidmená vieðojoje sferoje. Ðià situaci jàbandoma spræsti ávairiomis politinëmispriemonëmis, taèiau, vëlgi, dëmesys problemossimptomams dažnai užgožia problemospriežasèiø sprendimà ið esmës. Beveik visasaukðèiau aptartas iniciatyvas apibendrintaigalima pavadinti pozityviøjø veiksmøpavyzdžiais, taèiau, nepaisant to, jos susilaukianemažai kritikos, nes, kaip teigia Ellina (2003),sprendžiant „moteriðkas“ problemas pasigen-dama platesnio požiûrio á individø teises, poli-tinës valios ir dràsos griauti pamatines patri-archato hegemonijas.

Vienas ið pagrindiniø politiniø lyèiø aspektostrategijos ypatumø yra susijæs su aktyviumoterø politiniu dalyvavimu ir procesøstebëjimu politiniame lygmenyje. Ðiaurës ðalysemoterys, atstovaudamos skirtingiemspolitiniams lygmenims, kuria ir stiprinatarpinstitucinius tinklus, skleidžia geràsiasbendradarbiavimo patirtis tarp skirtingøpolitiniø partijø, stiprina koordinuoto požiûrioágyvendinimo galimybes. Moterø politinisatstovavimas Ðiaurës ðalyse yra viena iðsëkmingiausiø lyèiø dëmens integravimostrategijos ágyvendinimo prielaidø.

Kitose šalyse (pavyzdžiui, Vokieti joje)moterø koalici jos pagrástai baiminasi dëlneadekvaèios lyèiø aspekto integravimostrategijos sampratos politiniame lygmenyje,kuri gali sukurti prielaidas ávairioms politinëms


20


manipuliacijoms, sukurti finansines kliûtismoterims palankiø priemoniø ir programøágyvendinimui. Ne mažiau svarbus ðiuo atvejuir kompetencijos bei iðmanymo apie lyèiøklausimus trûkumas tarp politikø ir valstybëstarnautojø, jau nekalbant apie tuos, kuriemspavedamos atsakingiausios lyèiø lygybëspolitikos ágyvendinimo pareigos. Pastaruojumetu pasigirsta vis daugiau kritikos dël „iðvirðaus“ formuojamos ES lyèiø aspektointegravimo strategi jos, kuria siekiamasuvienodinti skirtingus ES lyèiø santykiøkontraktus ir tapatybiø kultûras. Valstybinësinstitucijos, kurios dažniausiai atsakingos užlygiø galimybiø politikà, atitinkamaikritikuojamos, kad per menkai atsižvelgia ámoterø organizacijø pasiûlymus (perspektyvà„ið apaèios“) ir kultûrinius lyèiø tapatybiøypatumus.

Apibendrinant ES lyèiø dëmens integravimostrategijos progresà ávairiose ðalyse, galimaskirti kelias pozityvias tendencijas. Pirma, lyèiønelygybës socialinis matomumas yra viena iðpriemoniø, padedanèiø atverti ir tyrinëtiideologines ir kultûrines lyèiø diskriminacijosniðas bei galutinio jø sunaikinimo prielaidas.Daugelyje ðaliø kaupiami lyèiø aspektudiferencijuoti statistiniai rodikliai ir vykdominuoseklûs tyrimai (pavyzdžiui, politiniøsprendimø poveikio abiems lytims tyrimai). Taivienas ið labiausiai paplitusiø ir pozityviausiølyèiø aspekto integravimo strategijos rezultatø,nes statistiniais rodikliais ir tyrimais atskleistaempirinë realybë praplëtë diskusijø spektrà beisustiprino politinius argumentus.

Ðiaurës ðalys ypaè pasižymi lyèiø tyrimais,pasekmiø analize bei rekomendacijomis. Lyèiødëmens integravimas èia pasitelkiamas kaipdarbinis metodas, nors pati strategija, žinoma,suprantama žymiai platesne prasme – kaipprielaida ávairiø politiniø sprendimøágyvendinimui. Antra, kai kurios ðalys jaupriëmë principinius sprendimus, siekdamossutvirtinti moterø politinio atstovavimopozicijas. Galø gale lyèiø perspektyva palengvaátraukiama ir á politiniø procesø stebëjimà.Ðiame skyriuje aptartø veiksniø kompleksasrodo, kad strateginiai lygiø galimybiø politikos

sprendimai neatsiejami nuo tarpdisciplininio irtarpinstitucinio teisinio, ekonominio,politologinio, sociologinio, kultûrologinio ir netpsichologinio požiûrio, metodologiniøpriemoniø ir, svarbiausia, jautrumo lyèiøklausimams.

Paviršutiniškas lietuviðkosios lyèiøpolitikos spindesys

Lyèiø lygybë Lietuvoje deklaratyviaigrindžiama lyèiø lygiomis teisëmis, atsakomybe,galimybëmis visose gyvenimo srityse irvienodos elgsenos su abiem lytimis principu.Pabrëžiama, kad lygios galimybës vyrams irmoterims – tai kliûèiø nebuvimas në vienai iðlyèiø visaverèiai dalyvauti ekonominiame,politiniame ir socialiniame gyvenime.Remiantis lyèiø lygybës politika formaliaisiekiama lygaus átakos pasidali jimoekonomikoje, visuomeniniame gyvenime irsprendimø priëmimo procesuose.

Ðie principai átvirtinti LR Konstitucijoje irnuo 1999 m. balandžio 1 d. ásigaliojusiame LRMoterø ir vyrø lygiø galimybiø ástatyme –pirmame tokio pobûdžio ástatyme Vidurio irRytø Europoje. Be to, nuo 2003 m. birželio 7d. ásigaliojo Valstybinë moterø ir vyrø lygiøgalimybiø 2003-2004 m. programa. Lietuvosástatymai de jure užtikrina moterø ir vyrø lygiasgalimybes, šitaip sudarydami reikiamà teisinæbazæ ir pažangos lyèiø lygybës srityje áspûdá.Lietuvos teisininkø vertinimu, priëmus Moterøir vyrø lygiø galimybiø ástatymà, darbdaviai irpolitikai tapo „jautresni“ vienodø sàlygøtaikymo principui bei iðreiðkia tvirtesnæ politinævalià, taèiau Lietuvai vis dar reikia daugpastangø, norint lyèiø aspekto integravimostrategijos taikymà suderinti su ES direktyvøreikalavimais ir pasiekti tikràjà lygybæ de facto(Burneikienë et al. 2002). Lygiø galimybiøprincipas nebuvo pats svarbiausias ir netatidžiau svarstomas derybø á ES klausimas.

Lyèiø politikos ekspertø5 vertinimu,formalioji Lietuvos lyèiø politikos pusë iðpažiûros atrodo nepriekaiðtingai, taèiau joságyvendinimà apsunkina ávairûs ideologiniai,kultûriniai, instituciniai ir politiniai veiksniai.


21


Lyèiø aspekto integravimo strategi joskoncepcija ir jos metodologiniai mechanizmaipolitiniame lygmenyje kol kas ið esmësnesuvokti, o pareigûnams, atsakingiems už lygiøgalimybiø politikos ágyvendinimà, trûkstakompetencijos ir pozityvaus nusiteikimo spræstijiems pavestas užduotis.

”<...> susidaro toks áspûdis, kad ið esmës valstybinëslyèiø politikos kaip ir nëra, turiu galvoje tai, kadžmonës, kurie sëdi prie valstybës valdymo svertø,neturi aiðkaus suvokimo, kas tai yra, kodël to reikia irkà su visu tuo daryti. Mûsø valstybëj yra tiek, kiek toreikia ES, ir vël susidaro áspûdis, kad viskas ir daromatik ástatymo lygmenyje <...>. Ta lyèiø politika, jipasidaro pati sau kažkoks toks atskiras darinys, kuristarytum egzistuoja atskirai nuo kasdienybës. Nëratokio suvokimo, kad visa mûsø kasdienybë ir yra lyèiøpolitika, kad bet kokiam aspekte tu gali matyti lyèiødimensijà ir mëginti pritaikyti jà tam, kad spræstumkonkreèias problemas. <...> kada tu kalbiesi suspecialistais, kurie atsakingi už finansø paskirstymà,už ûká, už ðvietimà ir pan., jie neturi elementariausiosuvokimo, kaip jø kuruojamoje srityje tas lyèiøaspektas gali bûti integruotas. Tai jeigu jie nesuvokia,vadinasi, tas lyèiø aspektas niekaip ir neatsirandamûsø kasdienybëje. Šiandien jis tiesiog toks, sakykim,augalas, ištrauktas iš dirvos. Kiek jis gali egzistuot?Perðasi nuomonë, kad tai pasidarys nebemadinga irbus užmirðta, jei nebus suvokta, kad tai yra mûsøkasdienybë” (dëstytoja, mokslø daktarë).*

“Vienas dalykas, reikia lyginti tà formaliàjà pusæ irrealiàjà pusæ. Formalioji pusë yra sutvarkyta: yra lyèiøpolitika, ministerija, kuri atsakinga už tai, Vyriausybëspatvirtinta Lygiø galimybiø programa - jiágyvendinama, netgi finansuojama ið Valstybësbiudžeto <...>. Bet išties, jeigu imsim realiai, ji labaisilpna. Aš jau nekalbu apie finansavimà, bet ji labaisilpna jau vien tuo, kad tie ministerijø atstovai, kuriekiekvienoje ministerijoje jau turëtø daryti politinæátakà, daugelis ið jø yra patys neásitikinæ tuo savo darbu.Jie tiesiog yra paskirti, ta funkcija yra priskirtapapildomai tarp kitø pareigø, ir jie žiûri á tai kaip ákoká papildomà nelabai malonø ápareigojimà.Atsitinka taip, kad žmonës dirba tokioje srityje, kur jønuostatos yra prieðingos lyèiø lygybei. Užuot patysturëjæ pasiûlymø, <...> jie dažniau užima gynybinæpozicijà, kad nereikëtø nieko daryti, o jeigu daryti, taisuplanuoja dažniausiai tokias priemones, kurios iðesmës nelabai matomos” (LR Seimo narë).

Lyèiø aspekto strategijos ágyvendinimà taippat apsunkina politiniø nuostatø ir sprendimø

fragmentiðkumas, nuoseklios strategijos irreformø tæstinumo trûkumas, kuris atsirandadël finansavimo nestabilumo ir, svarbiausia,politinës valios trûkumo. Kai kurie ekspertainetgi suabejojo, ar ðiandien iðvis galima kalbëtiapie lyèiø politikos egzistavimà Lietuvoje.

„Ne, tokios (lyèiø politikos – aut. past.) iðvis, að manau,nëra. Yra tokie prieðokiai, bandoma kažkà daryt sutom valstybinëm programom, suformuotatarpministerinë komisija, paskirta premjero patarëjamoterø klausimais, keliami lyèiø lygybës klausimai.<...> bet vis tiek su parlamento rinkimais, supremjerø kaita tie dalykai vëlgi tai nutrûksta, tai vëlužsimezga.<...> tarp jø (lygiø galimybiø programø –aut. past.) irgi bûna poros metø tarpai, kai programønebûna, o jos tai bûna vykdomos, tai finansavimotrûksta. Vienu žodžiu, tokios nuoseklios politikosnëra. Ji daugiau deklaratyvi” (moterø NVO atstovë).

Pati lyèiø aspekto integravimo strategijaekspertø ávertinta tik teigiamai. Dažniausiai jibuvo suprantama kaip politiniø procesøorganizavimas, reorganizavimas, tobulinimas,plëtra ir ávertinimas tokiu bûdu, kad lyèiølygybës perspektyva bûtø átraukiama á visaspolitikos sritis, visus lygmenis ir veiktø visuoseetapuose.

Strategijos privalumus ekspertai siejo suávairiais aspektais. Pirmiausia, adekvatusstrategi jos ágyvendinimas galëtø padëtiatskleisti kompleksiðkas lyèiø nelygybëspriežastis, jø tarpusavio priklausomybæ ir siûlytisprendimo priemones. Antra, strategija reikiapasinaudoti kaip unikaliu visuomenëssàmoningumo ugdymo árankiu tokiamekontekste, kuriame esami lyèiø santykiaitapatinami su natûraliàja tvarka (todël jøegzistavimo principai dažnai nekvestio-nuojami). Treèia, strategijos ilgalaikis požiûrisužtikrina jos konceptualinio modelio tvarumà.Viena ið dažniausiai iðsakytø strategijos grësmiøsiejama su jos ambicingais tikslais ir plaèiakonceptualine perspektyva, dar svarbiau,neapibrëžta atspirties pozicija, o taip pat baime,kad bendrame strategi jos ágyvendinimokontekste gali bûti paskandintos labaipraktiðkos nelygybës problemos. Strategija a

* Informanèiø kalba beveik netaisyta (red. past.).


22


priori atveria ávairius kelius, taigi atsirandatikimybë pasiklysti, pasirinkti ne patáteisingiausià kelià arba nuspræsti iðvisnerizikuoti. Ekspertø vertinimu, lyèiø aspektostrategi jos ágyvendinimas, be kita ko,pareikalaus dideliø finansiniø ne tik valstybës,bet ir verslo struktûrø kaðtø, todël josartimiausia perspektyva išlieka labai miglota.

Apibendrinant ekspertø vertinimus, galimadaryti iðvadà, kad net ir turint reikiamà ESstandartus ir direktyvas atitinkanèià teisinæbazæ, ðiandieniniame kontekste lyèiø lygybë defacto iðlieka sunkiai realizuojama vizija. Kaiprodo Vakarø organizuoto moterø judëjimoistorijos pavyzdžiai, në vienas moterø teisiøsrities laimëjimas nebuvo pasiektas be ilgos irvarginanèios kovos. Tai susijæ su politine valia,institucinëmis reformomis, galø gale teisinëmisambicijomis, bet, svarbiausia, su ideologiniø irkultûriniø klodø transformacija.

„<...> kaip ir higienos suvokimas ar ekologinëssavimonës tam tikras lygis, toks suvokimas turi atsirastiir kalbant apie lyèiø lygybæ. Kada tu tiesiog suvoki,kad ðitaip negali bûti daroma. Žmonës turi bûtiiðmokomi pamatyti problemà <...>. Ástatymà galimapakeisti labai greitai <...>, bet kaip naikintipatriarchaliná suvokimà? Èia prasideda visas taskultûrinis klodas ir ási jungia ðvietimo sistema,žiniasklaida, masinë kultûra, kuri paveikia mûsøsuvokimà ið pasàmonës, o tarsi kempinë suimam tuosstereotipus ir egzistuojam juose kaip natûraliuosedalykuose. <...> Lietuvoje didžiausia problema ir yra,kad mes labai stipriai esam užsiciklinæ su ástatymøleidyba, bet visiðkai neproporcingai mažai yra daroma,kad bûtø paveikta aplinkui egzistuojanti terpë, kuripasàmoningai formuoja mentalitetà. <...> Va, èia irturëtø bûti sutelktos didžiausios pastangos: kaip,kokius mechanizmus paleist, kaip žmones átikinti<...>; kad tai nëra tuðèios ðnekos, kad tai yra naudingamûsø paèiai visuomenei, kada mes spræsim tas (lyèiøsantykiø – aut. past.) problemas, tada mes turësim irdemokratiðkesnæ, ir saugesnæ visuomenæ” (dëstytoja,mokslø daktarë).

Integracijos á ES iðvakarëse dažnai buvominima, kad ES plëtra sukurs palankønormatyviná kontekstà lyèiø dëmens strategijoságyvendinimui, atsižvelgiant á ilgalaiká ES ðaliøpatyrimà ir adaptuojant pozityviàsias praktikas.Ekspertø vertinimu, kai kurios naujøjø ES ðaliømoterø patirtys gali bûti naudingos ir likusiaiEuropai, nes tam tikrose srityse mûsø ðalies

rodikliai buvo ir iðlieka geresni nei ES vidurkis(pavyzdžiui, didelis moterø užimtumas armažesnë lyèiø pajamø diferenciacija). Kitavertus, integruojantis á ES, tam tikrosproblemos Lietuvoje ir kitose ES ðalyse gali tikpaaðtrëti, pavyzdžiui, prekybos moterimismastai, kvalifikuotos darbo jëgos migracija áužsiená ir jos koncentracija žemos kvalifikacijossektoriuje. Tokia koncentracija gali dar labiausustiprinti darbo rinkos segregacijà moterønenaudai, arba patriarchaliai màstanèiø naujøjøES ðaliø masiø nutekëjimas á Vakarus.

„<...> ES sukuria prielaidas. Kaip mes pasinaudosimtomis prielaidomis, èia jau yra kitas klausimas. <...>yra koks nors airiø variantas ir yra graikø variantas;ðios ðalys skirtingai pasinaudojo tomis galimybëmis,turi visai kitoká rezultatà. Èia, aiðku, að grësmës matautiek, kiek mes galësim ta situacija pasinaudot arbanepasinaudot. <...> að ásivaizduoju, kad jei ES keliareikalavimà, tai ji ne vidurká kažkoká iðveda, o tikpakelia tà kartelæ. Ir vienai ðaliai galbût ten yrapakopëlë, kitoms - trys pakopos, dar kitos - 10 pakopøturi užlipti. <...> jeigu lyèiø lygybë yra ES siekiamybë,tai kol ji nebus garantuota 100 proc., kol mesnepasieksim to 50:50, tol mes visà laikà turësim kureiti” (dëstytoja, mokslø daktarë).

Pagrindinë nauda bus ið to, kad vis dëlto judëjimasbus, ir žmonës daugiau pamatys, paèios moterys irvyrai pamatys, kaip yra kitose ðalyse, ypaè Ðiaurësðalyse. Kalbant su paprastais žmonëms, paprastaisvyrais, dar dabar labai dažnai girdi toká dalykà: „Kokiaten gali bûti lyèiø politika? Taigi mes einam á Europà!Taigi ten visi lygûs…<…>” Tai, að sakau, ðitaspajudëjimas, ðitas akiraèio ágijimas bus naudingas<…>. O ðiaip tai að manau, kad mûsø ástojimas labaismarkiai pakenks Europai, nes ateina 10 ðaliø supatriarchalinëm nuostatom. Èia gerokai jiemspagadins ir ilgai reikës laukti, kol atsistatys pusiausvyra.Poveikis bus, ko gero, didesnis á blogàjà pusæ ið mûsøðaliø, negu atvirkðèiai” (LR Seimo narë).

Kaip rodo statistiniai ir empiriniai rodikliaiir juos patvirtinanti informantø nuomonë,naujøjø ES nariø moterø padëtis turi nemažaiprivalumø, lyginant jà su moterø situacijakitose ES ðalyse. Pripažástama, kad be kitøvieningos iðsiplëtusios Europos privalumø, ES,be kita ko, sukurs prielaidas platesnei moterøkoalici jai ir bendradarbiavimui, padësstipresnius lyèiø norminio lygiavertiðkumopagrindus, užtikrins didesnæ žmoniø tolerancijàir pagarbà žmoniø skirtingumui, jautrumà


23


kitoniðkumui ir žmogaus teisëms. Žemiauanalizuojama gyventojø nuomonë geraiatspindi, kad lyèiø santykiø srityje tokievertybiniai ir instituciniai pokyèiai ypaèreikalingi.

Integruojantis á ES: ar kinta Lietuvosgyventojø požiûris á lyèiø nelygybæLietuvoje?

Pastaruoju metu ðalyje atliekama vis daugiautyrimø, bandant iðsiaiðkinti, kaip Lietuvosgyventojai vertina moterø ir vyrø padëtá ávairiosesocialinio gyvenimo srityse, lyèiø vaidmenø

pasidalijimà ir diskriminacijos priežastis. Ðiametyrime6, be kita ko, buvo siekiama sužinotigyventojø nuomonæ apie Lietuvos lyèiø lygybësužtikrinimo mechanizmus, moterø padëtiesperspektyvas, Lietuvai integruojantis á ES, lyèiøvaidmenis ir lytiðkumo reikðmes senosiose ESðalyse. Dauguma Lietuvos gyventojø pritarialyèiø lygybës, kaip demokratinës vertybës,saviraiðkos laisvës ir pilnaverèiø tarpasmeniniøsantykiø nuostatoms ir kartu pripažástademokratijos silpnybes ðioje srityje, nes, jønuomone, sàlygos vyrams beveik visose srityseLietuvoje yra palankesnës nei moterims (žr. 1lentelæ).

1 lentelë. Vyrø ir moterø padëties ávairiose srityse Lietuvoje vertinimai (eilutës %).

Šeimos gyvenime 10,4 31,3 20,4 26,1 56,3 36 3,3 2,9 3,8 0,4 5,8 3,3

Kaip Jûsvertinate vyrø irmoterø padëtáðiose srityseLietuvoje?

Sàlygos žy-miai palan-

kesnës vyrams

Sàlygos ðiektiek palankes-

nës vyrams

Sàlygosvyrams ir

moterims yravienodos

Sàlygosžymiai

palankesnësmoterims

Sàlygos ðiektiek

palankesnësmoterims

Ne•inau

VyraiMote-

rys VyraiMote-

rys VyraiMote-

rys VyraiMote-

rys VyraiMote-

rys VyraiMote-

rys

Darbo rinkoje 30,7 41,7 34 29,2 24,4 19,2 3,4 3 2,9 2,2 4,6 4,8Mokymo/ugdymo 4,2 16,8 7,5 12,5 59,4 53,1 14,6 6,6 6,7 4 7,5 7 ástaigose

Politikoje 47,5 61,9 25,4 21,6 19,2 10,6 1,3 1,5 0,8 0,4 5,8 4Ástatymuose 22,2 33,5 15,1 18 42,3 40,1 4,6 2,6 5 0,4 10,9 5,5Socialinëse nor- 12,5 21,3 19,6 19,1 43,8 35,7 8,8 10,3 5 4,4 10,4 9,2mose, paproèiuo-se, tradicijose

Respondentø nuomone, darbo rinka irpolitika yra labiausiai moterisdiskriminuojanèios sritys Lietuvoje. Apklausojedalyvavusios moterys iðreiðkë ðiek tiekkritiðkesnæ nuomonæ nei vyrai moterødiskriminacijos atžvilgiu. Paklausti, kodëlmoterys daug dažniau užima mažiau atsakingaspozicijas darbo rinkoje nei vyrai, respondentaidažniausiai nurodë tris priežastis: laiko trûkumàmoterims dël jø didesnës atsakomybës už ðeimàir vaikus (52,5%), darbdaviø vyrønepasitikëjimà moterimis (31,1%) bei moterøžymiai mažesná nei vyrø pasiruoðimà kovoti dëlkarjeros (30,5%)7. Ádomu pažymëti tai, kadvyrai buvo dažniau linkæ kaltinti moteris dël jø

nepasirengimo karjerai, o moterys – darboaplinkoje dominuojanèius vyrus dël jønepasitikëjimo moterimis.

Gyventojø nuomonë apie Moterø ir vyrø lygiøgalimybiø ástatymà yra ið esmës pozityvi. Beveiktreèdalis apklaustøjø (36,8% vyrø ir 33,8%moterø) mano, kad ðis ástatymas naudingasLietuvai, nes jis padës átvirtinti moterø ir vyrølygybæ Lietuvoje. Panaði dalis respondentø(30,9%) apie toká ástatymà iki ðiol nëra girdëjæ.Nepaisant iki ðiol numatytø ir ágyvendinamølyèiø lygybës priemoniø valstybiniamelygmenyje, respondentø nuomone, vyriausybëgalëtø ðioje srityje nuveikti žymiai daugiau neiiki ðiol (žr. 2 lentelæ).


24


2 lentelë. Vyriausybës vaidmuo siekiant lyèiø lygybës (eilutës %).

Kaip Jums atrodo, ar vyriausybë turëtøimtis ðiø priemoniø, skatinanèiø lygias

vyrø ir moterø teises?Vyrai

Mote-rys

Sutinku Nei sutinku, neinesutinku

Nesutinku Nežinau

VyraiMote-

rys VyraiMote-

rys VyraiMote-

rys

Sudaryti geresnes galimybesmoterims dirbti ir siekti karjeros 77 88,6 14,2 7,4 3,3 0,4 5,4 3,6

Siekti, kad moterims ir vyrams už tà patádarbà bûtø mokamas vienodas atlyginimas 89,1 94,1 4,6 2,2 3,3 1,5 3 2,2

Sudaryti geresnes galimybes moterødalyvavimui politikoje 67,4 76,5 16,3 14,7 11,3 4,4 5 4,4

Siekti, kad bûtø sudarytos galimybësmoterims dalyvauti aukðèiausio lygiovaldyme 64,2 74,6 19,6 13,6 10,4 5,5 5,8 6,3

Skatinti vyrus dalyvauti auginant irprižiûrint vaikus 66,9 85,3 18 8,5 10,9 4,4 4,2 1,8

Skatinti, kad vyrai ir moterys namøruoðos darbus dalintøsi po lygiai 61,7 82,4 21,3 11 13,3 4,4 3,8 2,2

Kaip rodo 2 lentelëje apibendrinti atsakymørezultatai, didelë dalis apklaustøjø gyventojøpritaria nuostatoms, kurios iðdëstytos 2001–2005 metø ES lyèiø lygybës strategijoje beiLietuvos nacionalinëje moterø ir vyrø lygiøgalimybiø 2003-2004 m. programoje. Jos iðesmës atspindi bendruosius lyèiø aspektointegravimo strategijos tikslus. Moterys ðiemssiûlymams yra dažniau linkusios pritarti neivyrai, ypaè vaidmenø persiskirstymo privaèiojesferoje atveju. Moterø dalyvavimas politikojebei aukðèiausio lygio valdyme irgi nëra vyramslabai patraukli perspektyva. Tik dël vienodoužmokesèio už vienodos vertës darbà principosutinka absoliuti dauguma visø respondentø.

Gyventojai taip pat buvo linkæ pozityviai

vertinti moterø padëties perspektyvas, Lietuvaitapus ES nare. Beveik du treèdaliai (65,5 %)apklaustøjø viliasi, kad esant ES sudëtyjeLietuvos moterø padëtis visuomenëje pagerës.Beveik penktadalis (18,8%) respondentø netikitokios kaitos galimybe, nes, jø nuomone, moterøpadëtá lemia Lietuvos tradicijos ir gyvenimonormos, be to, kitose ES ðalyse moterys irgituri mažiau galimybiø nei vyrai. Žemiaupateikiama gyventojø nuomonë apie lyèiøvaidmenis ir nuostatas Lietuvos ir kitø ES ðaliøvyrø ir moterø atžvilgiu. Kaip matyti ið 3lentelës, nemaža dalis respondentø dël žiniø arpatirties stokos negalëjo daryti tokiøpalyginamøjø vertinimø.


25


3 lentelë. Vyrø ir moterø padëties Lietuvoje ir senosiose Europos Sàjungos ðalyse vertinimai(eilutës %).

Didelë dalis apklausoje dalyvavusiø tiekmoterø, tiek vyrø mano, kad kitø ES ðaliømoterys aktyviau gina savo teises dalyvaudamosvisuomeninëje veikloje nei Lietuvos moterys.Šiek tiek mažesnë dalis yra linkusi pritarti, kadkitose ES ðalyse moterys patiria mažiaudiskriminacijos nei Lietuvoje. Toks pozityvusmoterø padëties kitose ES ðalyse vertinimas galibûti siejamas su bendra ðiø ðaliø socialine geroveir jos teikiamais privalumais abiems lytims beimoterø judëjimo ðiose ðalyse pasiekimais.

Lyginant ðio tyrimo duomenis supaskutiniojo deðimtmeèio Lietuvos gyventojønuomonës apklausomis, galima pastebëti, kadžmoniø jautrumas lyèiø santykiø problemomsdidëja, vis dažniau kvestionuojamos tradiciniolyèiø kontrakto sàlygos, normatyvinëslytiðkumo reikðmës ir jø raiðkos bûdai. Taèiausvarstant socialinës kaitos galimybes,atsiribojama nuo „feministiniø” idëjø irprojektø, aklai tikima socialinës ir ekonominësgerovës galia iðspræsti lyèiø problemas. Deja,kaip rodo kai kuriø ES ðaliø ir JAV patirtis,ekonominë gerovë, prieðingai, gali bûti dar

Senøjø ES ðaliø moterys aktyviau kovojauž savo teises nei Lietuvos moterys 62,5 61,5 15,4 17,6 2,5 5,1 19,6 15,8

Ávertinkite teiginius apie vyrø ir moterøpadëtá Lietuvoje ir kitose

senosiose ES ðalyse

SutinkuNei sutinku,

nei nesutinkuNesutinku Ne•inau

VyraiMote-

rysVyrai

Mote-rys Vyrai

Mote-rys Vyrai

Mote-rys

Senøjø ES ðaliø vyrai labiau gerbiamoteris nei Lietuvos vyrai 38,5 57,5 21,3 17,9 15,9 5,9 24,3 18,7

Senosiose ES šalyse moterys patiriamažiau diskriminacijos nei Lietuvoje 43,3 42,3 19,6 22,4 9,2 9,6 27,9 25,7

Senosiose ES ðalyse vyrai skiria daugiaulaiko namø ruoðai ir vaikø priežiûrainei Lietuvos vyrai 18,3 24,7 27 25,5 23,7 22,9 31,1 26,9

Senosiose ES šalyse moterys aktyviaudalyvauja visuomeninëje veiklojenei Lietuvoje 53,8 57 18,3 13,6 3,3 9,9 24,6 19,5

labiau lytis diferencijuojantis ir suprieðinantisnei jas sutaikantis veiksnys.

Išvados

Lyèiø dëmens integravimo strategija Euro-pos Sàjungoje žymi XX a. pabaigos politiniøvertybiø, minties ir veiksmo paradigmos kaitàlyèiø politikos srityje. Iki tol ES lyèiø lygybëspolitika buvo ið esmës orientuota á vienodoužmokesèio principo taikymà pagal Romossutarties 119 straipsná ir tik pastaruoju metulyèiø lygybës standartai iðplito po visà ESvieðosios politikos spektrà. Aktyvus moterøjudëjimas privertë pasaulio bendruomenæ išnaujo svarstyti lyèiø santyká, lyèiø ir lytiðkumoskirtumus, skirtingas vyrø ir moterø patirtis,jø màstymà ir savæs suvokimo bûdus.

Ilgainiui buvo suvokta, kad sulyginti vyrø irmoterø teises jau nepakanka, nes lygiø teisiøužtikrinimas jokiu bûdu negarantuoja realioslyèiø lygybës, prieðingai, tik dar labiausustiprina normatyvinius lyèiø režimus irantagonizmà tarp lyèiø. 1995 m. JT Pasaulinëje


26


moterø konferencijoje Pekine pradëta kalbëtiapie naujos sampratos ir metodo poreiká, kurisnuo to laiko vadinamas lyèiø aspektointegravimo strategija (gender mainstreaming).

Vienas ið pagrindiniø strategijos privalumø– ES politiniø struktûrø ásipareigojimas ðiaiparadigmai, taip pat jose sklandanèios ambicijoseliminuoti struktûrines lyèiø nelygybëspriežastis, o ne tik tradiciðkai ðvelninti jospasekmes, taip pat griauti hegemonines,engianèias vyrus ir moteris, struktûras,áskaitant rasinæ ir klasinæ diskriminaci jà.Strategija siûlo novatoriðkà metodologinápožiûrá á lyèiø santykius ir konkreèius politiniusbei administracinius instrumentus, kurie,bûdami ES pirminës teisës dalis,nacionaliniuose kontekstuose ágyja skirtingàpobûdá. Istoriniai sociokultûriniai, ideologiniai,instituciniai ir politiniai veiksniai kiekvienojeðalyje sukûrë istoriðkai savità lyties ir valstybës/rinkos/ðeimos kontrakto tipà, kurio sàlygos

atsispindi nacionalinëse lyèiø (ne)lygybëssampratose ir politinëse ambicijose keistiesamo kontrakto sàlygas.

Dažniausiai Lietuvos ekspertø minimosmûsø ðalies lyèiø politikos problemos susijusiossu netinkama lyèiø dëmens integravimostrategi jos samprata, politinës valios irnuoseklios strategijos trûkumu, programøfinansavimo nestabilumu, atsakingø pareigûnønekompetentingumu ir jø nejautrumu lyèiøproblemoms. Ekspertø vertinimu, tai dideledalimi lemia visuomenës požiûris, teikiantispirmenybæ ekonominei padëèiai ar socialiniamsklausimams, o ne moterø ir vyrølygiateisiðkumui. Nors ES pateikia Lietuvaiaiðkius lyèiø lygybës standartus, Lietuvos lyèiødëmens integravimo politika, kaip rodo ávairiøðaliø patirtis, tam tikrose srityse atspindëstendencijas, bûdingas kitoms naujosioms ir/arsenosioms ES šalims, dar kitose srityse ji skleisiskaip autentiškai lietuviška.

Išnašos

1 Taikant interviu metodà, buvo apklausti 11 LR Seimo,Lygiø galimybiø kontrolieriaus tarnybos (LGKT),tarptautiniø organizacijø, moterø NVO ir mokslo atstovø.2 Apklausa buvo vykdoma pagal VDU Sociologi joskatedros projektà „ES plëtra ir jos átaka moterimsLietuvoje“. Apklausà finansavo Europos komisijosatstovybë Lietuvoje.3 1997 m Amsterdamo sutarties 2 straipsnis moterø irvyrø lygybæ skelbia vienu pagrindiniø Europos Bendrijostikslø, o 3 straipsnio 2 dalyje teigiama, kad visø rûðiøveikloje, susijusioje su ðiuo straipsniu, bendrija siekiapanaikinti vyrø ir moterø nelygybæ ir skatinti lyèiø lygybæ.137 straipsnis ágalioja Ministrø Tarybà numatyti direktyvasdël Bendrijos veiksmø, stiprinant lyèiø lygybæ. Daugiauinformacijos apie sutartá ieðkokite: http://europa.eu.int/abc/obj/amst/en/4 Ðiø modeliø tipologija sukonstruota, remiantis 2000 m.

12 ES ðaliø ekspertø nacionalinëmis ataskaitomis iriðvadomis, kurios pateiktos knygoje: Behning, Ute, PascualS. Amparo. 2001. Gender Mainstreaming in the EuropeanEmployment Strategy. Brussels: ETUI.5 Straipsnyje analizuojami Lietuvos lyèiø politikos ekspertøvertinimai, pateikti 2004 m. balandžio-gegužës mën. Buvoatlikta 11 interviu su LR Seimo, Lygiø galimybiøkontrolieriaus tarnybos (LGKT), tarptautiniøorganizacijø, moterø NVO ir mokslo atstovais.6 Ðiame skyriuje remiamasi reprezentatyvios Lietuvosgyventojø apklausos, kurià atliko TNS Gallup 2004 m.liepos mën., rezultatais. Apklausa buvo vykdomatiesioginio interviu metodu respondento namuose. Jireprezentuoja visos Lietuvos 15-74 metø amžiausgyventojø nuomonæ. Atrankos dydis – 500 respondentø.7 Atsakymø procentinë suma nesudaro 100%, nesrespondentai galëjo pasirinkti kelis atsakymø variantus.

LiteratûraBehning, Ute, Pascual S. Amparo. 2001. GenderMainstreaming in the European Employment Strategy. Brus-sels: ETUI.Burneikienë, Auðrinë, Vaièiûnienë Laima, VidrinskaitëSaulë et al. 2002. Stojimo á ES proceso stebësena: Moterø irvyrø lygios galimybës. Interneto prieiga: http://www.osf.lt/lt/main.htmCrompton, Rosemary. 1999. Restructuring Gender Rela-

tions and Employment: The Decline of the Male Breadwin-ner. Oxford: Oxford University Press.Drew P. Eileen et al. 1998. Women, Work and the Family inEurope. London: Routledge.Duncan, Simon, Pfau-Effinger Birgit. 2000. Gender,Economy and Culture in the European Union. London andNew York: Routledge.Ellina, A. Christalla. 2003. Promoting Women’s Rights: Poli-


27


tics of Gender in the European Union. New York: Routledge.Fraser, Nancy. 1994. ‘After the family wage. Gender Eq-uity and the Welfare State’, Political Theory, 22(4): 591-618.Gruodis, Karla, red. 1995. Feminizmo ekskursai: moterssamprata nuo antikos iki postmodernizmo. Vilnius: Pradai.Mazur, Amy. 2002. Theorizing Feminist Policy. Oxford:Oxford University Press.Nelen, Sara, Hondeghem Annie. 2000. Equality OrientedPersonnel Policy in the Public Sector. Amsterdam: Interna-tional Institute of Administrative Sciences.Rees, Terese. 1998. Mainstreaming Eguality in the Euro-pean Union, Education, Training and Labour Market Poli-cies. London: Routledge.

Rubin, Gayle. 1975. The Traffic in Women: Notes on the‚Political Economy‘ of Sex‘. In Rayna. R.Reiter, ed. To-ward an Anthropology of Women. New York: Monthly Re-view Press.Schalkwyck, Johanna, Woroniuk Beth. 1998. DevelopmentAssistance Committee Source Book on Concepts and Ap-proaches Linked to Gender Equality. Paris: OECD.Schippers, J. 2001. ‚The Case of Netherlands‘. In UteBehning, Amparo S. Pascual, eds. Gender Mainstreamingin the European Employment Strategy. Brussels: ETUI.Woodward, Alison. 2003. ‚European GenderMainstreaming: Promises and Pitfalls of TransformativePolicy’, Review of Policy Research, 20(1): 65-88.

Summary

European Gender Mainstreaming:Achievements and Challenges ofTransformative Policy

Gender mainstreaming aims to enable the state to de-liver gender-sensitive policy instruments and transformgender relations. It is a widely adapted approach thatwas developed in transnational networks of womenactivists, but goes beyond women’s policy machinery.Mainstreaming suggests that equal opportunities forwomen and men should no longer be achieved solelythrough traditional equal opportunities policies. The

article analyses the historical development of gendermainstreaming approach, the promises and pitfalls ofthe transformative policy. The second part of the studyanalyses main ideological, institutional, political andlegal obstacles to the implementation of gendermainstreaming in different national contexts, includ-ing Lithuania.


Vytauto Didžiojo universitetasSociologijos katedraK. Donelaièio g. 52


28


Artûras Tereðkinas

Tarp norminio ir subordinuoto vyriðkumo formø: vyrai, jøseksualumas ir maskulinizmo politika ðiuolaikinëje

Lietuvoje

Santrauka

Iki ðiol Lietuvoje ne itin daug dëmesio skirta vyrø ir vyriðkumo problemø analizei. Lietuvoje vyrairetai minimi lyèiø politikos dokumentuose. Dar mažiau analizuotos marginalinës vyriðkumo formos,tokios kaip homoseksualus vyriðkumas. Taèiau kalbant apie moterø problematikà, bûtina kreiptidëmesá ir á vyriðkumà bei maskulinizmo politikà, nes rûpestis dël lyties, seksualumo ir kûno yrasvarbiausias konstruojant nacionalinius politinius, socialinius ir ekonominius režimus.

Šio straipsnio tikslas – apibûdinti ir norminá, ir subordinuotà vyriðkumà Lietuvoje daugiausiadëmesio kreipiant á vyrø kûnà ir seksualumà. Bus mëginama atsakyti, kokie vyriðkumo modeliaidominuoja dabarties Lietuvoje ir kaip masinëje sàmonëje konstruojamas gëjø seksualumas. Kokiaspasekmes skirtingos vyriðkumo formos gali turëti patiems vyrams ir apskritai lyèiø politikai Lietuvoje?Kokia maskulinizmo politika galëtø prisidëti prie feministinio socialinës transformacijos projekto?

Straipsnyje analizuojama reprezentatyvi sociologinë apklausa apie vyrus, atlikta 2002 metais,apžvelgiami vyraujantys lietuviø žiniasklaidos diskursai seksualumo aspektu ir naudojamasi plaèiapostruktûralistiniø lyèiø bei seksualumo teorijø baze.

Ávadas

Vyrø ir vyriðkumo studijos Lietuvoje yranauja tyrinëjimø sritis. Vakaruose ji atsiradoaštuntame 20-o amžiaus dešimtmetyje,skatinama ir feministinës teorijos bei moterøstudijø ir pro-vyrø judëjimo, dažnai vadinamomito-poetiniu, ir gëjø, lesbieèiø bei queerstudi jø. Ðiuo metu Jungtinëse AmerikosValstijose ir Vakarø Europoje iðleidžiama visdaugiau literatûros vyriðkumo klausimais(Messner 1997; Hooper 2001; Haywood2003). Deja, Lietuvoje vyrai kaip lytiniaisubjektai vis dar lieka lyèiø studijø ir lyèiøpolitikos paribyje. Beveik neskiriama dëmesiovyriðkø tapatybiø, vyriðkumo bei maskulinizmoideologijos analizei ir nemëginama átraukti vyrøtyrinëjimø á lyèiø studijas.

Kaip pabrëžia vyriðkumo analitikai,vyriðkumas susijæs su daugybe dimensijø, iðkuriø itin svarbi yra valstybës ir tautosdimensija. Vyriðkumà formuoja valstybinëpolitika ir já veikia politiniai procesai beijudëjimai tokie kaip nacionalizmas (Kimmel

2002; xii-xiv). Todël, siekiant socialinioteisingumo ir progresyviø lyèiø santykiø, bûtinakeisti iðtisà „tinklà susi jusiø socialiniø,ekonominiø ir politiniø praktikø, vieðosiospolitikos, socialinës apsaugos iðtekliø irseksualumo sampratø, kurios suteikia galiàvyrams” (Segal 1990; 294). Ðio straipsnioanalizës objektu kaip tik ir pasirinktasseksualinis vyriškumo aspektas, svarbussvarstant seksualiniø skirtumø retorikà,vertinant vyrø bei vyriðkumo pokyèiø galimybesir dekonstruojant ásigalëjusià lyèiø hierarchijàLietuvoje.

Hegemoninis arba norminis vyriškumas

Pasak vieno ið garsiausiø vyriðkumotyrinëtojø Robert Connellio, vyriðkumas yrapraktikos konfigûracija „lyèiø santykiø viduje,struktûra, á kurià áeina ir didelës apimtiesinstituci jos, - ir ekonominiai santykiai, irasmeniniai santykiai bei seksualumas” (Connell


29


2000; 29). Vyriðkumas yra susi jæs ir susocialiniais ryðiais, ir su kûnais, kadangi “vyras”reiðkia suaugusá asmená su vyro kûnu. Kitaisžodžiais tariant, tai taisyklës ir normos“priimtinam vyro elgesiui”.

Pirmiausia aptarsime hegemoninio vyriðku-mo sampratà, kuri bûtina mûsø straipsniui.Paprastai atskiroje visuomenëje egzistuojakeletas vyriðkumo modeliø, taèiau vienas ið jøvisada yra privilegijuojamas ir priimamas kaipnorma. Šis vyriškumas vadinamas hegemoniniuarba norminiu vyriškumu (Donaldson 1993).Hegemoninis vyriðkumas apibrëžiamas kaiptam tikro vyriðkumo modelio socialinisásitvirtinimas, kai tas vyriðkumas operuoja kaipkonvencinë moralë, nusakanti tai, kà reiðkia bûtivyru (Carrigan, Connell, Lee 1987). Connelliomanymu, kiekvienoje visuomenëje arsocialiniame kontekste egzistuoja kultûriðkaidominuojantis vyriðkumo konstruktas,hegemoninis diskursas (Connell 1993).

Hegemoninio vyriðkumo sàvoka vartojamavyrø studijose, siekiant pademonstruoti galiossantykius tarp vyrø ir skirtumus tarp kultûriniøvyriðkumo normø bei vyrø gyvenimø realybës.Tai vyriðkumo tipas, kurá ákûnija populiarûsherojai, fantazijos figûros ir sektini vyriðkumopavyzdžiai (Donaldson 1993; 643-57). Ðálabiausiai vertinamà visuomenëje vyriðkumàpaprastai apibûdina heteroseksualumas, ekono-minë nepriklausomybë, gebëjimas iðlaikyti savoðeimà, fizinë galia, buvimas racionaliu,žeidžianèiø emocijø užslopinimas, moterø beikitø vyrø dominavimas, dëmesys seksualinëms“pergalëms” ir svarbiausia nedarymas to, kassuvokiama kaip moteriðka (Connell 1995).Hegemoninio vyriðkumo normos pabrëžiatokias vertybes kaip dràsà, agresyvumà,bravadà, proto ir kûno tvirtumà. Hegemoninisvyriškumas taip pat susijæs su vyro valdžiojeávaizdžiu: “Mes tapatiname vyriðkumà sustiprumu, sëkme, sugebëjimu, patikimumu,kontrole” (Gergen, Davis 1997; 226).

Hegemoninis vyriðkumas paprastaikonstruojamas santykyje ne tik su moteriðkumu,bet ir su visuomenëje egzistuojanèiomissubordinuoto arba marginalinio vyriškumoformomis. Nors dominuojanèios ar

hegemoninës vyriðkumo formos stengiasi nuolatpalaikyti pastovumo, stabilumo ir natûralumoávaizdá, ávairios vyriðkumo formos kiekvienojevisuomenëje yra atsitiktinës, fluidiðkos, socialiaiir istoriðkai sukonstruotos, kaièios ir nuolatbesikeièianèios, pastoviai atgaminamos permasinës komunikaci jos priemoniøreprezentaci jas ir individualius beikolektyvinius veiksmus.

Norminis vyriškumas Lietuvoje

Kà reiðkia bûti tikru vyru Lietuvoje? Kokievyrø vaizdiniai ir ávaizdžiai yra patyspopuliariausi ðalyje? Kaip “normalø” vyràásivaizduoja vyrai ir moterys? Á ðiuos klausimusgalima atsakyti remiantis SIC Rinkos tyrimøapklausa “Vyriðkø vaidmenø krizë Lietuvoje”.Ði apklausa, užsakyta “Vyrø kriziø irinformaci jos centro” ir paremta AtvirosLietuvos fondo, buvo vykdoma tiesioginiointerviu metodu kiekvieno respondentonamuose. Apklausa reprezentuoja visosLietuvos 15-74 metø amžiaus gyventojus.Atrankos dydis: 1000 respondentø. Duomenøanalizë buvo atliekama, naudojant SPSSprograminæ árangà ir MicroRisc programà.Duomenys buvo pasverti taip, kad apklaustojivisuma tiksliai atitiktø visos Lietuvos gyventojøproporci jas pagal lytá, amžiø, tautybæ,iðsimokslinimà bei gyvenamàjà vietà.

Ši reprezentatyvi apklausa atspindinormines vyriðkumo formas ir norminius vyrobruožus, kurie yra dominuojantys visuomenëje.Svarbiausios “normalaus” vyro savybës, pasakdalyvavusiø apklausoje asmenø, turi bûtisugebëjimas uždirbti pinigus (72%respondentø), nagingumas, mokëjimas atlikti“vyriškus” buities, techninius darbus (67%);vaikø aprûpinimas, priežiûra ir auklëjimas(67%) bei savo moters globojimas (66%). Tarpkitø aukðtai vertinamø tokio vyro savybiø yrasilpnesnio neskriaudimas (“niekada nepakeltirankos prieð silpnesná”, 65%), buvimas jautriuir supratingu (64%), sugebëjimas palaikytigerus santykius su tëvu (58%) ir rûpestis savomotina (55%).

Patys vyrai tarp svarbiausiø “normalaus”


30


vyro savybiø ávardi ja (svarumo mažëjimotvarka) sugebëjimà uždirbti pinigus, savomoters globojimà, savo vaikø priežiûrà irauklëjimà ir gebëjimà atlikti “vyriðkus” buitiesdarbus. Tuo tarpu moterims svarbiausia tai, kadvyras sugebëtø aprûpinti ðeimà materialiai, kadvyras bûtø jautrus ir supratingas, mokëtø dirbti“vyriðkus” buities darbus ir užsiimtø vaikøpriežiûra bei auklëjimu. Akivaizdu, kad moterøir vyrø atsakymai gana panaðûs, iðskyrusvienintelá bruožà, kurá pabrëžia moterys, t. y.jautrumà ir supratingumà. Pastaroji savybë nëraesminis “normalaus” vyro bruožas paèiø vyrøpožiûriu.

Susumuojant ir vyrø, ir moterø atsakymus átai, koks turi bûti “normalus” vyras, matyti, kadLietuvoje aiðkiai patvirtinamas kà tik minëtotradicinio hegemoninio vyriðkumo modelis,kuris áglaudžia savin tokius bruožus kaipfinansinë nepriklausomybë, statusas, sëkmë,iðtvermë ir lytinis dominavimas. Svarbupabrëžti, kad didžiuma apklaustø Lietuvos vyrømano atitinkà “normalaus” vyro ávaizdá (net77%). Tik 10% vyrø teigia, kad jie veikiauneatitinka “normalaus” vyro ávaizdžio, o 14%ið viso nežino, kaip atsakyti á ðá klausimà.

Apklausos duomenys leidžia daryti išvadà,kad ir Lietuvos vyrai, ir moterys didžia dalimiremia tradicines vyro ávaizdžio ir vaidmensnormas. Vyrai turá iðlaikyti ðeimà, apginti irgloboti savo moterá bei mokëti atlikti “vyriðkus”buities, techninius darbus. Ypaè pabrëžiamassunkiai dirbanèio bei uždirbanèio vyrovaizdinys: tikras vyras privalo materialiaiaprûpinti savo ðeimà. Taèiau Lietuvos gyventojøvertinami ir vadinamo “naujo vyro” bruožai:didesnis rûpestis vaikais, jø auklëjimas irpriežiûra ir jautrumas bei supratingumas, kuriøið “normalaus” vyro tikëtøsi apklausojedalyvavusios moterys.

Pastarieji bruožai nëra visiðka prieðprieðatradiciniam vyro vaizdiniui, taèiau já ir papildo,ir iðpleèia. Ádomu tai, kad fizinis agresyvumasnëra laikomas itin svarbiu normalaus vyroávaizdžiui. Nors ðiuo požiûriu nutolstama nuotradicinio vyro vaizdinio normø, kurios valdotradiciná vyriðkumà, struktûra iðliekanepajudinta. Vyras iðlieka finansinis ðeimos

ramstis, savo moters gynëjas, tas, kuris dirba“vyriškus” buities darbus.

Hegemoninis seksualumas Lietuvoje

Kai kalbame apie vyrus, vyriðkumas kaipkultûrinë forma negali bûti atskirta nuo kûnoir seksualumo, kurie yra esminiai lyèiøsocialinio konstravimo komponentai.Seksualumas – tai sudëtinga sistema, veikiantipagal keletà žinojimo ir galios režimøkonkreèioje kultûroje ir kalbanti apie kûnà,fantazijas, ritualus, vaizdinius (Foucault 1990;105-6).

Mûsø lytinës tapatybës yra kûniðkos,vyriškumas ir moteriškumas - tai praktikosbûdai, formuojantys skirtingus kûnus. Galimateigti, kad kûnas - tai produktas, žymintis lytinætapatybæ. Tai, kaip mes ásivaizduojame savo irkitø kûnus, yra esminga mûsø kaip lytiniøasmenø tapatybëms. Tai, kaip mes iðgyvenamesavo kûnus kaip vyrai ar moterys, yra ir mûsøasmeninës istorijos, ir bendrø kultûriniø kûnoformø atspindys. Mûsø kûno ávaizdžiai,kûniðkumo schemos ir ásivaizduojami kûnaiágalina mus veikti socialiniame pasaulyje. Todëlitin svarbu suvokti, kaip lytinis skirtumas yrakuriamas kûne ir kûnu bei kokie normatyviniaikûno idealai dominuoja visuomenëje. Koksvyro kûnas tinkamas ir netinkamas? Kokiosvyriðko seksualumo ypatybës pabrëžiamosLietuvoje?

Kûnas yra reguliuojamas dominuojanèiødiskursø visuomenëje, kuri “priskiria” tamtikras normas vyrø ir moterø kûnams. Ðiosnormos, fizinës iðvaizdos idealai, seksualinëtapatybë, priimtinas elgesys – visa tai palaikomane fizine jëga ar prievarta, bet savistaba irnuolatiniu savæs koregavimu. Anot MichelioFoucault, “nebûtini jokie ginklai, fizinëprievarta ar materialiniai apribojimai. Tiktaižvilgsnis, stebintis žvilgsnis, žvilgsnis, kurákiekvienas individas, esantis po to žvilgsniosvoriu, interiorizuoja iki tokio laipsnio, kad jisyra savæs paties prižiûrëtojas... .” (Foucault1977; 155). Kiekvienas individas áveiksminasavo paties priežiûrà veikdamas ir prieð patásave.


31


Tai, kà mes vadiname “kûnu”, yra skirtingø,suinteresuotø galios santykiø iðraiðkosskirtingose vietose ir skirtingu metu. Per laikobei erdvës ir mûsø kasdienio gyvenimoorganizavimà ir reguliavimà mûsø kûnai yratreniruojami, formuojami ir susiejami sudominuojanèiomis istorinëmis “að”, aistros,vyriðkumo ar moteriðkumo formomis (Bordo1993; 91). Taèiau kûnai yra ne vien tik galiosefektai; tarp kûno, ákûnijimo, seksualumodiskursø ir institucinës galios egzistuojasudëtingos sàsajos.

Jeigu pažvelgsime á vyrø kûnø vaizdavimàVakarø ir Lietuvos masinëje žiniasklaidoje,pamatysime, kad èia dominuoja kieto „macho”vyro ávaizdis, kurio kûno pavirðius yra ákûnytoskontrolës vieta. Tai vyras, kuris yra geras lovoje,patenkintas savo santykiais, patyræs ir gabusdaugybëje gyvenimo srièiø. Jo kûnas yra kietas,raumeningas arba bent jau iðtreniruotas,pasirengæs atremti bet kokià gyvenimo atakà.Tai, viena vertus, heroinis kontroliuojantis irdominuojantis kûnas, o kita vertus, kûnas,gebantis patirti daugialypiø gyvenimomalonumø. Žiniasklaidos tekstai kupinisusirûpinimo vyriðko kûno lavinimu,puoselëjimu ir gražinimu (Tereškinas 2001; 93-105).

Žvelgiant á apklausos “Vyriðkø vaidmenøkrizë Lietuvoje” duomenis, matyti, kadžiniasklaidos diskursas ne itin paveikus tarpapklaustø vyrø, kuriø požiûris á savo kûnus yragana atsainus. 86% Lietuvos gyventojø pritariateiginiui, jog moterims daug svarbiau jø fizinisgrožis negu vyrams; ypatingai dažnai ðiànuostatà iðreiðkia miestuose gyvenantys vyrai.Moterys dažniau mano, kad “Lietuvos vyraiturëtø daugiau rûpintis savo iðore”. Vyrams jøpaèiø iðorë ne tokia reikðminga. Netatsakydami á klausimus apie savybes, kuriomisturëtø pasižymëti ážymus vyras, respondentaivyrai pabrëžia vyro sugebëjimà dirbti irsàžiningumà, o ne seksualiná patrauklumà irfiziná grožá (pastarieji bruožai yra mažiausiaivertinamø skalëje). Labiausiai fizinis grožisaktualus jaunesnio amžiaus vyrams ir moterims.

Vyrai reèiau kreipia dëmesá á iðorës dalykus,ypaè kitø vyrø. Vyriðkos lyties respondentai

reèiau pritarë teiginiui, kad jiems “patinka netik gražios moterys, bet ir gražûs pasitempævyrai”. Vadinasi, Lietuvos vyraineproblematizuoja savo iðvaizdos, ir fizinisgrožis jiems nevaidina esminio vaidmenspasitikint savimi. Jø vyriðkumà labiau patvirtinaprofesiniai sugebëjimai nei kûno iðvaizda arlytinis patrauklumas.

Atsakydami á anketos klausimus apie vyrøir moterø santykius, 78% respondentøpripažino, kad vyrø ir moterø santykiuosevisuomet egzistuoja seksualinis elementas. Kaipir reikëtø tikëtis, dažniau ðiam teiginiui pritarë15-29 metø amžiaus, didžiøjø miestøgyventojai. Ir vyrai, ir moterys beveik vienodaipritarë ðiam teiginiui. Taèiau èia pabrëžtina tai,kad atsakydami apie “normalaus” vyro savybes,vyrai dažniau nei moterys pabrëžë, kad“normalus vyras turi bet kada patenkinti moteráseksualiai, jei ji to nori”. Vadinasi, vyro vaidmuosusijæs su jo seksualinës pareigos atlikimu.

Galima bûtø teigti, kad socialiaikonstruojamo Lietuvos vyriško seksualumobruožai yra tokie: pirma, vyrai turi bûti visadapasiruoðæ seksui, antra, vyro pareiga yrapatenkinti savo žmonà ar partneræ ir, treèia,dël to seksualinis pajëgumas yra labai svarbusvyrams. Tai vyriðkumas, kuris ne itin daugdëmesio kreipia á savo iðvaizdà, kûnà ar savoemociná gyvenimà. Jam svarbiausias neintymumas su moterimi, bet gebëjimas jàpatenkinti seksualiai.

Subordinuotas seksualumas:gëjai ir jø ávaizdžiai

Postmoderniø feminisèiø, seksualiniø ir kitømažumø darbai kvestionuoja kategori jø“moteris” ir “vyras” stabilumà. Pasak jø, kàreiðkia bûti moterimi ar vyru, priklauso nuodaugybës faktoriø: laikotarpio, padëties, klasës,etniðkumo, seksualinës orientacijos, kûnoatributø. Kai kurios feministës teigia, kad užuottelkæsi ties lyèiø sàvokomis, tyrinëtojai turëtøanalizuoti plaèiai suvokiamas lyties, sekso irseksualumo kategorijas (Sedgwick 1990).

Pastaruoju metu queer teorija suteikë naujøpostûmiø vyrø ir vyriðkumo analizei.


32


Destabilizuodama santyká tarp socialinës irbiologinës lyties, tarp vyro kûno ir vyriðkumokonstrukto, ði teorija griauna ásigalëjusiasbinarines vyriðkumo/moteriðkumo opozicijas(Alsop, Fitzsimons, Lennon 2002; 132).Pripažástant skirtumus, egzistuojanèius paèiose“vyro” ir “vyriðkumo” kategori jose irpabrëžiant patá tapimo lytiniu subjektu procesà,lyèiø sàvokos iðtirpsta lytiniame fluidiðkume.Tapsmo lytiniu subjektu procesas yra atviras,kaitus ir prieðtaringas (Alsop, Fitzsimons,Lennon 2002; 81).

Griaudama visø identiteto kategorijø tva-rumà ir universalumà, dekonstrukcija ir visapoststruktûralistinë mintis suvokia žmogiðkà“að” kaip besikeièiantá ir fragmentuotà sub-jektyvumo efektà. Todël ir lytis èia traktuojamakaip kaiti socialinë konstrukcija, savotiðkasperformansas (Adams, Savran 2002; 4).

Judith Butler, kuri savo darbuose jungiapoststruktûralizmà ir psichoanalizæ, požiûriu,lyties skirtumai neturi biologinës ar psichinësprigimties iðtakø, bet yra atsitiktiniø socialiniøpraktikø efektai. Lytinis performatyvumas jainëra pasirinkimo, kokia lytimi ðiandien bûti,dalykas. Tai priverstinis iðankstiniøsubjektyvuojanèiø normø, kurios atgaivina irsykiu varžo lytiná subjektà, pakartojimas Lytiesnormø citavimas yra bûtinas norint bûtipriimtinam kaip “vyras” ar “moteris”. PasakButler, moteriðkumas ir vyriðkumas nërapasirinkimo dalykai, bet priverstinis normoscitavimas, neatskiriamas nuo disciplinos,reguliavimo ir bausmës. (Butler, „CriticallyQueer” 1990; 22-23).

Amerikieèiø teoretikës manymu, veiksmai,poelgiai, kûno stiliai apibrëžia tapatybes, irstabilus vientisas subjektas neegzistuoja, t. y.veikëjas neegzistuoja prieð veiksmà. Subjektasniekados nëra galutinis, bet nuolatiniame derybøir kaitos procese. Tad galima teigti, kad nëra“laisvø” subjektø, esanèiø už visuomenës normøarba besideranèiø dël jø ið tam tikro atstumo.Anot Butler, subjetas yra kuriamas pasi-kartojanèiø normø; jis/ji yra jø efektas (Butler,„Critically Queer” 1990; 22). Todël skirtumastarp realybës ir performanso neegzistuoja, nesperformansas apibrëžia realybæ. Lytis tampa

nuolatiniu to, kas gali bûti laikoma realiu,impersonavimu (Butler 1990; viii).

Galima teigti, kad gëjø seksualumas ið daliespatvirtina kà tik aptartas teorines mintis apielytiná performatyvumà, subjekto fragmentacijàir seksualiná neapibrëžtumà. Tai seksualumas,nesusijæs su institucionalizuotu ðeimyniniuseksu ir siûlantis daugiareikðmiø seksualiniøveiksmø ir malonumø. Dažnai ðis subor-dinuotas seksualumas yra iððûkis domi-nuojanèiai heteronormatyvinei tvarkai ir më-ginimas griauti nustatytas seksualiniø veiksmøir praktikø hierarchijas. Deja, Lietuvoje nëraatlikta nei sociologiniø, nei kokiø kitø tyrimøapie gëjus ir jø seksualumà. Todël ðiame darbemes priversti remtis Lietuvos žiniasklaida beijos kuriamais gëjø seksualumo ávaizdžiais ir Va-karuose atliktais tyrimais apie gëjø seksualumà.

Kaip Lietuvos žiniasklaida ásivaizduoja gëjusir jø seksualumà? Lietuvos spauda dažnaiapibrëžia tai, kà reiðkia bûti gëjumi, telkdamasitiktai ties seksu bei seksualumu ir iðkeldamaseksualinius iðkrypimus bei dekadenci jà.Neiðvengiamai seksualiniø mažumø klausimasvirsta diskusijomis apie seksualinæ moralæ irnusikaltimus. Pavyzdžiui, raðydama apieVilniaus gëjø klubà, autorë cituojaheteroseksualià moterá, kuri mano, kad:“Apskritai tai ten kekðiø lizdas”. Pasak jos,homoseksualistai labiau nei bet kas yra linkækeisti partnerius (Masys 2001). Kitamelaikraðtyje raðoma, kad Lietuvos nacionalistiniojaunimo sàjunga “Jaunoji Lietuva” piketavoprie Lietuvos seimo “prieð paleistuvystæ irhomoseksualistus”. Taigi homoseksualizmas iriðkrypimai vieðame diskurse vis dar laikomi taispaèiais dalykais („Homoseksualistai kaltinamidël tautos mažëjimo”, Respublika, 2000gegužës 23 d).

Gëjai ir lesbietës kësinasi á plaèiai priimtinassekso, seksualumo, lyties sampratas ir keliaauditorijai nepatogumo, dviprasmybës, átamposjausmà. Manoma, kad seksualinës mažumoskësinasi á “natûralià” daiktø tvarkà. Ði nuostataremiasi ásitikinimu, kad homoseksualumas yranenatûralus, kad gëjai stengiasi suviliotiheteroseksualius asmenis ir pakeisti pastarøjøorientacijà.


33


Seksas ir seksualumas yra esminis socialinioreguliavimo árankis modernioje visuomenëje.Kasdienës politikos sferoje kovos dëlseksualumo ir jo reguliavimo yra neatskiriamosnuo socialiniø institucijø bei pamatiniø normø,besiremianèiø heteronormatyvumu. PasakDianos Fuss, homoseksualumas yra nuolatvaizduojamas kaip deviantinis ir kriminalinisdël jo simbolinës opozici jos su hetero-seksualumu, kuris pateikiamas kaip norma-tyvinis ir teisëtas (Fuss 1991; 2).

Lietuvos spauda dažnai iðkelia normalumoir normatyvumo sàvokas iðkeldama tai, kas yraneva abnormalu ir deviantiðka. Akivaizdu, kadraðant apie homoseksualumà bei seksualinesmažumas dažniausiai telkiamasi tiesegzotiðkomis ir perdëtomis jø gyvenimopusëmis, tokiomis, kaip gëjø pasididžiavimoparadai, Mardi Gras ar kiti gëjø festivaliai(“Gražuoliai transvestitai”, Vakaro žinios, 2001balandžio 2 d.; “Mardi Gras Sidnëjuje,”Lietuvos r ytas, 2001 kovo 10 d.). Nuolatpateikdama kraštutinius lesbieèiø ir gëjøgyvenimo vaizdinius – transvestitus, nuogusskustagalvius gëjus, vyrus su ðuns antkakliaisant kaklø ir grandinëmis – spauda atskiria iratitolina seksualines mažumas nuo visosvisuomenës.

Kalbëdama apie homoseksualios orien-tacijos žmones, Lietuvos žiniasklaida dažnaisuplaka seksualumà ir lytinius vaidmenis. Iðanksto laikomasi nuostatos, kad homo-seksualûs vyrai yra moteriðki, o lesbietës itinvyriðkos. Straipsnyje apie dvi lietuves lesbietes“Lesbieèiø pora dël teisës ramiai gyventi kovësiteisme” raðoma, kad gatvëje lesbietësatpažástanèios viena kità ið vyriðkos aprangosbei iðvaizdos ir keistø žvilgsniø. Dar lengviauesà pažinti gëjus vyrus ið jø moteriðkø manierø,ðvelnaus balso, originalesniø ir spalvingesniørûbø (“Lesbieèiø pora dël teisës ramiai gyventikovësi teisme,” Lietuvos rytas, 2000 rugpjûèio26 d.). Ið ðiø ir panaðiø teiginiø nesunkunuspëti, kad homoseksualius asmenis lengvaatskirti ið jø manierø, kalbos ir elgesio. Abuhomoseksualistø tipai “karalienë” (queen, gëjuivyrui pavadinti) ir daikë (dyke, “kietai” lesbieteiávardinti) yra vaizduojami taip, tarsi jie egzis-

tuotø tarp dviejø – moters ir vyro – lyèiø. Gali-ma manyti, kad daugeliu atvejø homo-seksualumas žiniasklaidoje yra ákoduojamaskaip patologija, perversija ir „nenormalumas”.

Ypaè bi jomasi ir nekenèiama „nenor-malaus“ gëjiðko kûno ir subordinuoto gëjiðkoseksualumo, kadangi asmeninë erotinësaviraiðka ir individualus pasiprieðinimasnormalizacijai dažniausiai vyksta “kûno erdvës”lygmenyje. Tai prieðinimasis “liberaliampanoptikumui”, Gordon Brent Ingramo žo-džiais tariant (Ingram 1997, 27-52). Gëjø kûnaièia yra ir vieðøjø ryðiø agentas, ir savigynosvienetas, ir ekstazës spektaklis. Tai vieta, á kuriàáraðyti vieðo pasirodymo ir elgesio ástatymai,ámanomi transformuojami á ánirðá ir malonumà.Kûno pavirðiuje ákûnijama pulsuojanti galios irpasiprieðinimo dinamika. Toks gëjiðkas vyrokûnas gali ið dalies griauti heteropatriarchaliniovyriðkumo ir vyriško identiteto politikà.

Ðitokio seksualumo ir erotizmo ásiveržimasá kasdiená socialiná gyvenimà Lietuvoje daugkam atrodo transgresyvus ir sukeliapasibjaurëjimà, higieninæ reakcijà, nepaisant to,kad ðiuolaikinë vartojimo ir žiniasklaidoskultûra darosi vis purvinesnë, iðmetantiintymaus gyvenimo dalykus á aukðèiausiusnacionalinës kultûros lygmenis.

Vyriškumas ir homofobija Lietuvoje

Kaip jau buvo minëta, norminis arbahegemoninis vyriðkumas neatskiriamas nuoheteroseksualumo ir heteroseksualinës ðeimos.Institucionalizuotas heteroseksualumas yrasvarbi socialinë norma, kurià tvirtina socialinëpolitika, mokykla, ðeima, žiniasklaida ir policija.Esminë heteronormatyvumo prielaida yra ta,kad lytis yra ágimta, natûrali ir nesikeièianti.Todël heteroseksualumas yra laikomas esminiužmogiðkos prigimties bruožu.

Gëjø judëjimai Vakaruose buvo pirmieji,kvestionavæ hegemoniná vyriðkumà, paremtàheteroseksualumu. Gëjø ir lesbieèiø seksua-lumo studijos parodë, kad heteroseksizmas irhomofobi ja glûdi paèioje hegemoniniovyriðkumo ðerdyje. Bûti “tikru” vyru reiðkia bûtiheteroseksualiu ir nebûti homoseksualiu. Pats


34


faktas, kad vyras nëra homoseksualus, jaureiðkia, kad jis yra vyras.

Kaip teigia Robert Connell, homofobija tarpvyrø yra labiau susijusi ne su kitø seksualumu,bet su savo paèiø heteroseksualumo demos-travimu. Todël homoseksualumas yra padaro-mas visko, kas yra simboliškai išstumta iš hege-moninio vyriškumo, vieta (Connell 1995; 78).

Jau cituota apklausa átikinamai pagrindžiaðá teiginá. Apklausos duomenimis remiantismatyti, kad Lietuvos vyrai yra homofobiðkesninei moterys. 39% Lietuvos vyrø, sužinojusiøapie visuomenëje žinomo žmogaushomoseksualumà, nuomonë nepasikeistø, tuotarpu 41% vyrø nuomonë pablogëtø.Proporcingai 48% moterø nuomonënepasikeistø, o 35% nuomonë pablogëtø. Itintolerantiðkos yra jauniausios 15-29 amžiausgrupës moterys, net 71% ið jø nuomonënepasikeistø, ir tik 22% nuomonë pablogëtø.Itin reikðmingas yra ðios amžiaus grupës moterøir vyrø skirtumas. Lyginant su tolerantiðkomismoterimis, net 41% ðio amžiaus vyrø, sužino-jusiø apie visuomenës veikëjo/os homoseksua-

lumà, nuomonë pablogëtø. Ið visø amžiausgrupiø, tolerantiðkiausi yra vidurinio 30-49metø amžiaus vyrai, netolerantiðkiausi vyriausi50-74 metø vyrai. Ádomu ir netikëta tai, kadnetolerantiðkiausi homoseksualiø visuomenësžmoniø atžvilgiu yra didžiøjø miestø vyrai.

Panaði respondentø vyrø nuostata ir kalbantapie artimo draugo/ draugës homoseksualumà.Paklausti, kaip reaguotø sužinojæ, kad jø artimasdraugas (draugë) yra homoseksualus, 37% vyrøpriimtø já/jà toká, koks jis/ji yra, 22% atsisakytøbendrauti su juo/ja, 21% mëgintø já/jà pakeisti.Pozityviau nusiteikusios moterys (46% jø,lyginant su 37.5% vyrø linkusios priimti žmogøtoká, koks jis yra), ypaè didžiuosiuose miestuose(60%). 15-29 metø amžiaus vyrai sudarodaugumà tø, kurie mëgintø draugà/ draugæpakeisti.

44% Lietuvos gyventojø sako, kadnepakeistø nuomonës apie visuomenëje žinomàžmogø, sužinojæ apie jo/jos homoseksualumà.38% Lietuvos visuomenës nariø mano, kad ðiinformacija neigiamai paveiktø jø nuomonæ apiekonkretø žmogø.

Mano nuomonë apie tà žmogønepasikeistø 40.3% 71.3% 48.0% 50.8% 25.0% 28.1%

Kaip reaguotumëte sužinojæ, kadvisuomenëje žinomas žmogus yra

homoseksualus?

15-29 metai 30-49 metai 50-74 metai

Vyraistulpelio %

Moterysstulpelio %

Vyraistulpelio %

Moterysstulpelio %

Vyraistulpelio %

Moterysstulpelio %

Mano nuomonë pagerëtø 1.4% 0% 0.5% 0% 2.2% 1.0%

Mano nuomonë pablogëtø 41.0% 22.0% 33.2% 31.4% 51.5% 49.5%

Nežinau/ neturiu nuomonës 17.4% 6.7% 18.4% 17.8% 21.3% 21.4%

Projektas “Vyriðkø vaidmenø krizë Lietuvoje”. Vyrø vertybiø ir elgsenos modeliø tyrimas.Priedas prie ataskaitos. Vilnius: SIC Rinkos tyrimai, 2002, p. 4.

Požiûriai á homoseksualumà keièiasi,kuomet kalbama apie tariamà respondentøsûnaus arba dukters homoseksualumà. 47%apklaustøjø sako, jog mëgintø já/ jà pakeisti(50% vyrø ir 44% moterø); 28% priimtø já/ jàtoká/ tokià, koks/ kokia yra (22% vyrø ir 33.5%moterø).

Ið pateiktø skaièiø galima daryti paste-bëjimà, kad heteroseksualûs Lietuvos vyrai yradidesni homofobai negu heteroseksualios

moterys. Heteroseksualus vyriškumas kons-truojamas supriešinant já su homoseksualumu:èia homofobija yra vienu ið svarbiø hetero-seksualaus vyriðkumo elementø. Remiantisvyriðkumo tyrinëtojais, galima teigti, kad vyraituri atskirti save ir nuo moterø, ir nuo homo-seksualiø vyrø dël to, kad jiems vyriðkumas (bu-vimas ‘tikrais vyrais’) yra daug svarbesnis neimoteriðkumas moterims. Homofobija verèiavyrus pabrëžti hegemoninæ vyriðkumo formà.


1 lentelë. Visuomenës požiûris á homoseksualius žmones, %.

35


Kà tokie Lietuvos vyrø požiûriai áhomoseksualumà ir homoseksualius žmonesgalëtø reikðti? Netolerancija homoseksualumuigali bûti psichinës savigynos mechanizmu,stiprinanèiu dalies vyrø trapià heteroseksualausvyriðkumo tapatybæ. Vakaruose atliktospsichologinës studijos parodë, kad vyrai yralabiau susirûpinæ savo vyriðkumu ir ypaèneramûs dël vyriðkumo trûkumo. Moterys, kadir nebûdamos patenkintos savo moteriðkumu,savo rûpesèio juo taip stipriai neiðreiðkia (Segal1990; 290).

Pasak užsienio tyrinëjimø, neigiamas vyrøpožiûris á homoseksualumà taip pat sietinas sujø tradicinëmis pažiûromis á lyèiø vaidmenis irá ðeimà (Kimmel 1987; 70). Dar gana plaèiaipaplitæs ásitikinimas, kad gëjai pažeidžia irlyèiø, ir ðeimos vaidmenis (t. y. gëjai vyrai esàmoteriðki, lesbietës vyriðkos). Siekiantpatvirtinti savo heteroseksualaus vyro vaidmenáir iðvengti nepasitikëjimo savimi bei savogebëjimu atlikti priimtinà lyties vaidmená,skatinama netolerancija homoseksualumui.

Bûtina pabrëžti ir tai, kad homofobija savoneapykanta viskam, kas “moteriðka” vyruose,iðreiðkia pasibjaurëjimà moterimis beimoteriðkumu. Hegemoninis vyriðkumasstengiasi kontroliuoti visa, kas yra laikomamoteriðka: bûti vyru reiðkia nebûti moteriðku,nebûti moteriðkos iðvaizdos ar manierø.

Hegemoninis vyriðkumo idealas sëkmingaifeminizuoja subordinuotà homoseksualøvyriðkumà ir kartu já demonizuoja. Taèiauhomoseksualumas egzistuoja kaip nutylimaalternatyvi praktika, viena ið marginaliniovyriðkumo formø. Ði forma suvokiama kaipkontra-hegemoninë pirmiausia dël to, kadprieðiðkumas homoseksualumui yrafundamentalus heteroseksualumo bruožas.Antra, homoseksualumas yra siejamas susumoteriðkëjimu; ir treèia homoseksualausmalonumo forma yra laikoma subversyvia.

Pasak Connellio, mûsø kultûrose vyrai, kurieužsiima seksu su kitais vyrais, kenèiapriespaudà, taèiau jie nëra visiðkai iðstumti iðvyrø ir vyriðkumo tarpo. Jie veikiau susiduriasu ávairiais konfliktais dël jø seksualumo, jøsocialinio buvimo vyrais ir savo santykiø su

moterimis bei heteroseksualiais vyraiskonstravimo (Connell 1992; 737).

Kaip homoseksualumo istorikai yrapademonstravæ, homoseksualistas kaipsocialinis tipas buvo sukonstruotas antroje 19amžiaus pusëje per medicininës irbaudžiamosios galios diskursus. Prieð taisodomija buvo suvokiama kaip aktas, kurá galëjoatlikti bet koks vyras, pasidavæs libertinizmui.Ið hegemoninio vyriðkumo perspektyvosžvelgiant, homoseksualaus tipo sukûrimasreiðkë, kad homoerotinis malonumas buvoiðstumtas ið to, kas buvo laikoma vyriðka, irlokalizuotas deviantiðkoje homoseksualistøgrupëje. Taèiau socialinis heteroseksualistotipas, atspindintis homoseksualistà, nebuvosukurtas; heteroseksualumas paprasèiausiaitapo bûtina vyriðkumo konotacija (Connell1993; 611).

Seksualumo ir lyties tyrinëtojai ginèijasi dëlto, kokià reikðmæ hegemoninio vyriðkumokonvencijoms turi vis didesná pagreitá ágyjantiseksualiniø mažumø politika. Teigiama, kadvienas ið reikðmingø ðios politikos efektø yrateigiamas seksualumo – ne kaip moterøkontrolës árankio, bet kaip vienareikðmiovyriðko kûno malonumø patvirtinimo iðkëlimas(Segal 1993; 637).

Taèiau kiti tyrinëtojai siûlo nepervertintisubversyvaus revoliucinio homoseksualausseksualumo potencialo. Savo elgesiu gëjai vyraiprieðinasi lyèiø stereotipizavimui. Taèiaulaužydami vienas vyriðkumo konvencijas, kartujie patvirtina kitas. Pavyzdžiui, pasisavindamikai kuriuos vyriðkumo simbolius irhiberbolizuodami juos, hipervyriðki gëjaiatveria normatyvinio heteroseksualiniovyriðkumo dirbtinumà ir sukonstruotumà.Taèiau kartu ðie macho gëjai “reklamuoja”hegemoninio vyriðkumo elementus (Alsop,Fitzsimons, Lennon 2002; 148). Pasak MichaelMessnerio, “nepaisant gëjø iðsivadavimopotencialo, siekianèio nuplëðti vyriðkumokaukes, atrodo, kad dominuojanti tendencijagëjø kultûroje yra mëginimas pasisavinti,erotizuoti ir demonstruoti dominuojanèiushegemoninio vyriškumo simbolius” (Messner1997; 83).


36


Išvados

Remiantis aptartu tyrimu “Vyriðkøvaidmenø krizë Lietuvoje”, akivaizdu, kadLietuvoje dominuojantis vyriškumo modelisnedaug nukrypsta nuo tradiciškai suvokiamovyro kaip nepriklausomo, aktyvaus, nugalinèioir atkaklaus veikëjo modelio. Pirmiausia,vyriðkumas ákûnija tokias savybes kaip finansinënepriklausomybë, gebëjimas aprûpinti savoðeimà, profesinë sëkmë, sugebëjimas apgintisavo moterá ir dalyvauti savo vaikø auklëjime.Toks vyriškumas ne itin daug dëmesio kreipia ásavo iðvaizdà, kûnà ar savo emociná gyvenimà.Toleranci ja, ásiklausymas á moterá ar josproblemas, emocinis savæs supratimas –savybës, nesiejamos su tokia vyriðkumo irvyriðko elgesio paradigma.

Kita vertus, norminis vyriškumas nëramoteriðkas ir homoseksualus. Kaip matëme,Lietuvoje itin stipri subordinuoto vyriðkumo irgëjiðko seksualumo baimë. Žiniasklaidoje irkasdieniame gyvenime gëjai yrakategorizuojami neigiamai ir apibûdinami kaipmoraliniai degeneratai. Homoseksualumaspateikiamas kaip morališkai žalingas.Simptomatiðka, kad gëjø seksualumas dažnaisiejamas su moralinës panikos retorika.

Gëjai ir jø seksualumo pateikimasvisuomenëje ne tik kalba apie seksualumà beiseksualinæ orientacijà, bet ir pabrëžia tai, kadsocialinis ir viešas gyvenimas yraorganizuojamas heteronormatyvinës priežiûrospagrindu. Ðioje heteronormatyvinëjepriežiûroje, pasak Judith Butler, „identitetastampa savo paties politika, pritraukdamas susavimi ir tuos, kurie seks ir prižiûrës tàidentitetà ið visø pusiø (Butler 1991; 19).

Gëjø ávaizdžiai yra glaudžiai susijæ ir sutautos, lyèiø bei seksualumo problemomis. Jieatveria stiprø masiná susirûpinimà tautinësvalstybës integralumu, griežta lyèiø sistema irheteronormatyviniø struktûrø iðlaikymu.Subordinuotø seksualumø represavimas irsekimas visada vaidino kritiná vaidmenánacionalistinëje vieðojoje politikoje. Gëjøvaizdavimas žiniasklaidoje ir masinëje sàmonëjetaip pat atkuria aiðkias tautos ir seksualumo

hierarchi jas: èia gëjai konstruojami kaipegzotiðkas ir grësmingas „Kitas“ opoziciniamehierarchiniame santykyje su dauguma.Dabartiniame visuomeniniame klimatehomoseksualumas yra arba iðtrinamas, arbaredukuojamas iki „radikalios homofobinësfantazijos vietos“ (Butler 1991; 20), kadangigëjø seksualumas kelia grësmæ átvirtintaisocialinei tvarkai.

Diskursai, kuriais kalbama apie gëjus ir gëjøseksualumà, demonstruoja, kad gëjaitraktuojami ið dominuojanèios patriarchalinësheteroseksistinës perspektyvos. Žiniasklaida irmasinë kultûra apskritai pateisina irprivilegijuoja hegemoniná vyriðkumà ir pateikiahomoseksualià vyriðkumo formà kaip žemesnæir gresianèià átvirtintai lyèiø sistemai.

Kadangi norminis vyriðkumaskonstruojamas santykyje su visa lytine tvarka,analizuojant já itin svarbûs yra galios santykiaivisoje lytinëje sàrangoje. Todël galima teigti,kad norminio vyriðkumo dominavimas ne tikpateisina kitø vyriðkumo formø iðstûmimà, betpirmiausia kondensuoja kultûrinæ moterøpriespaudos realybæ. Ði realybë yra ákûnyta netik kalbos falocentrizme, bet ir kasdieniamevalstybës, industri jos ir kiekvienos kitossocialinës, ekonominës ir politinës galiosinstituci jos funkcionavime, jø rutinose irritualuose (Connell 1987).

Kokiais bûdais ámanoma kovoti prieð ðitokáryðkø seksualiniø diskursø antipliuralizmà,patvirtinantá griežtas patriarchalines lyèiøhierarchijas Lietuvos visuomenëje? Kokiamaskulinizmo politika galëtø padëti palaipsniuitransformuoti norminá vyriškumà?

Pasak vyriðkumo tyrinëtojø, bûtina skatintinepatriarchalinius subjektyvumus ir praktikas,platinti vyriðkumo modelius, kurie yra ne tokieheteroseksistiniai, kadangi seksizmas apibrëžiahomoseksualius vyrus kaip “kitus”: vyraiprivalo stoti akistaton su homofobi jos irseksualinio objektifikavimo procesais,neatskiriamais nuo heteroseksualiniodominavimo ir mizoginijos. Anti-seksistiniovyrø judëjimo patirtis rodo, kad kai kurie vyraikenèia stengdamiesi ágyvendinti tradiciniusvyriðkumo idealus. Nors ðiuo metu yra galimas


37


didesnis vyriðkumo modeliø lankstumas, vyramsne itin lengva ðitoká lankstumà priimti (Segal1990; 293). Todël griaunant lyties hierarchijasbûtina keisti ne tik ekonomikà, darbo rinkà,socialinæ politikà ir valstybæ, namø gyvenimotvarkà, bet ir seksualiniø susidûrimø prigimtábei seksualinio skirtumo retorikà.

Vyrai neturëtø projektuoti savo paèiøbaimiø á pasibjaurëjimà iðstumtomis beisubordinuotomis vyrø grupëms. Tai reikðtø vyrøpastangà pripažinti bei priimti savo paèiødaugialypes tapatybes ir kvestionuoti paèiàvyriðkumo sàvokà. Reikðmës, susijusios suseksualiniu skirtumu ir lytiniu identitetu, taippat turëtø bûti kvestionuojamos. Mokslininkaiir lyèiø politikos specialistai pabrëžia kritinësrefleksijos apie lytines tapatybes ávairiose vyrøgrupëse svarbà. Savirefleksija ir savivoka,skatinama vyrø diskusijø grupiø ir terapijos,gali padëti konstruoti alternatyvius vyriðkumomodelius, nugalëti vyriðkumo stereotipus irsmurto kultûrà.

Žinoma, radikalus homoseksualiø asmenøseksualumas nebûtinai skatina radikalià vieðàjàpolitikà. Taèiau neabejotina, kad bet kurivisuomenë iðloðia socialiniu požiûriu materialiaiir psichiðkai priimdama ir toleruodama skirtingøseksualiniø praktikø egzistavimà.

Svarbi maskulinizmo kryptis turëtø bûtiðvieèiamoji veikla, ypaè lytinio bei seksualinioauklëjimo srityje. Turëtø bûti plëtojamapedagoginë diskusija apie seksà ir seksualumà,

pabrëžianti skirtingø seksualumø galimybæ,iðkelianti nerepresyvias seksualumo formas.Ðitokioje diskusijoje bûtø kalbama apie jaunøžmoniø intymius ir seksualinius santykius, kurieyra negrësmingi, neopresyvûs ir atsakingi. Vyrøir berniukø seksualumas turëtø bûti tokia patvieðos diskusi jos, politikos plëtotës beisocialinës kaitos klausimas kaip ir vyrøprievartos prieð moteris problema. Bûtinaugdyti vyrø jautrumà lyèiø problemoms beiávairioms seksualumo formoms.

Bûtina pabrëžti ir kritinës mokslinësreflekcijos apie subordinuotà ir hegemonináseksualumà svarbà. Taèiau reikia ne tikanalizuoti tokius seksualumus, bet ir prieðintisbei dekonstruoti seksualinës priespaudos irnormalizavimo sistemas. Tai galima padarytiatveriant teorines prielaidas ir retorinesstrategijas, kuriomis naudojantis seksualinëpriespauda bei normalizavimas átvirtinami irpateisinami (Hanson 1999; 4).

Kaip teigia Ellis Hanson, kalbëdama apiequeer teori jà, mes privalome griežtaikvestionuoti tokias sàvokas, kaip“korektiðkumas, identitetas, stereotipizavimas,matomumas ir autentiðkumas,” nesiekdamipaversti politiná veiksmà neámanomu, betveikiau daugindami mûsø paèiø malonumus beimûsø asmenybes ir daug radikaliau gilindamiesiá kritines prielaidas, kurias mes priimame kaipsavo paèiø (Hanson 1999; 12).

Literatûra

Adams, Rachel, David Savran, ed. The Masculinity Stud-ies Reader. Oxford: Blackwell Publishers, 2002.Alsop, Rachel, Annette Fitzsimons ir Kathleen Lennon,Theorizing Gender. Cambridge: Polity, 2002.Bordo, Susan. Unbearable Weight: Feminism, Western Cul-ture and the Body. Berkeley: U of California P, 1993.Butler, Judith. “Critically Queer,” Roy Boyne and AliRattansi, ed., Postmodernism And Society. New York: St.Martin’s Press, 1990, p. 17-32.Butler, Judith. Gender Trouble: Feminism and the Subver-sion of Identity. New York: Routledge, 1990.Butler, Judith. “Imitation and Gender Insubordination,”in Diana Fuss, Inside Out: Lesbian Theories, Gay Theories.New York: Routledge, 1991, p. 13-31.Carrigan, Tom, Bob Connell, John Lee, “Hard and Heavy:Toward a New Sociology of Masculinity,” in Michael

Kaufman, ed., Beyond Patriarchy. Essays by Men on Plea-sure, Power, and Change. Oxford: Oxford University Press,1987, p. 139-192.Connell, R. W. “A Very Straight Gay: Masculinity, Ho-mosexual Experience, and the Dynamics of Gender,”American Sociological Review, 57 (1992): 735-51.Connell, R. W. Gender and Power. Cambridge: Polity Press, 1987.Connell, R. W. Masculinities. Cambridge: Polity, 1995.Connell, R. W. “The Big Picture: Masculinities in RecentWorld history,” Theory and Society, 22 (1993): 597-623.Connell, R. W. The Men and the Boys. Cambridge: PolityPress, 2000.Donaldson, Mike. “What is Hegemonic Masculinity?”Theory and Society, vol. 22, no. 5 (October 1993): 643-657.Foucault, Michel. Discipline and Punish. London: AllenLane, 1977.


38


Foucault, Michel. The History of Sexuality, vol. 1. New York:Vintage Books, 1990.Fuss, Diana, ed. Inside/Out: Lesbian Theories, Gay Theo-ries. New York: Routledge, 1991.Gergen, Mary, Sara Davis, ed. Toward a New Psychologyof Gender. New York: Routledge, 1997.Hanson, Ellis. Out Takes: Essays on Queer Theory and Film.Durham: Duke UP, 1999.Haywood, Chris. Men and Masculinities: Key Themes andNew Directions. Philadelphia: Open U, 2003.Hooper, Charlotte. Manly States: Masculinities, Interna-tional Relations, and Gender Politics. New York: ColumbiaUP, 2001.Ingram, Gordon Brent. “Marginality and the Landscapesof Erotic Alien(n)ations,” in Gordon Brent Ingram,Anne-Marie Bouthillette, Yolanda Retter, ed., Queers inSpace: Communities, Public Places, Sites of Resistance. Se-attle: Bay Press, 1997, p. 27-52.

Kimmel, Michael S., ed. Changing Men: New Directionsin Research on Men and Masculinities. Newbury Park,CA: Sage, 1987.Kimmel, Michael. “Foreword,” in Frances Cleaver, ed.,Masculinities Matter! Men Gender and Development (Lon-don: Zed Books, 2002), p. xii-xiv.Masys, Algis. “Lietuvos gëjø klubus pamëgoheteroseksualai”. Vakaro •inios, 2001 kovo 16 d.Messner, Michael A. Politics of Masculinities: Men in Move-ments. Thousand Oaks. CA: Sage, 1997.Sedgwick, Eve Kosofsky. Epistemology of the Closet. Ber-keley: U of California P, 1990.Segal, Lynne. “Changing Men: Masculinities in Context,”Theory and Society, vol. 22, no. 5 (October 1993): 625-641.Segal, Lynne. Slow Motion: Changing Masculinities, Chang-ing Men. London: Virago Press, 1990.Tereškinas, Artûras. Kûno žymës: seksualumas, identitetas,erdvë Lietuvos kultûroje. Vilnius: Baltos lankos, 2001.

Summary

Between Hegemonic and SubordinatedMasculinities: Men, Their Sexuality andPolitics of Masculinity in ContemporaryLithuania

The article examines hegemonic and subordinatedforms of masculinity in contemporary Lithuania. Us-ing the opinion survey „The Crisis of Male Roles inLithuania” (2002) and a wide array of literature theo-rizing men and masculinities, it attempts to answer thefollowing questions: how can we assess the influenceof different masculinities to men themselves and gen-der policies in Lithuania? What kind of masculinitypolicy can support a feminist project of social trans-formation?

The survey „The Crisis of Male Roles in Lithuania”allows us to conclude that both Lithuanian men andwomen largely support traditional norms of hegemonicmasculinity. This masculinity is based on heterosexu-ality, economic autonomy, being able to provide forone’s family, being rational, being successful, keepingone’s emotions in check and not doing anything con-sidered feminine.

The dominant form of masculinity in Lithuania isconstructed not only in relation to femininities butalso in relation to subordinated and marginalized mas-culinities, particularly homosexual masculinities.Homosexuality is the repository of everything that is

symbolically expelled from hegemonic masculinity.As the survey demonstrates, homophobia is muchstronger among men than women in Lithuania. Thiscan be explained by the fact that in order to be „realmen” males have to separate themselves from bothwomen and homosexual men. Furthermore,Lithuanian men’s negative attitude towards homosexu-ality can also be related to their traditional attitudestoward gender roles and family. The view that gaystransgress the gender system is rather widespreadamong them.

The author argues that the dominance of a singlemodel of masculinity at the expense of multiple mas-culinities makes men more vulnerable to acts of vio-lence against themselves and their families. The ar-ticle advocates self-awareness and critical reflectionabout gender identities among men and male groupsthat could help dismantle hegemonic masculinity anddispel the notion that there is only one way to be a ‘realman’. Promoting models of masculinity along less sex-ist, homophobic and misogynist lines could benefitboth women and men.

Gauta: 2004 09 18Pateikta spaudai: 2004 10 05Vytauto Didžiojo universitetasSociologijos katedraK. Donelaièio g. 52


39


Auðra Maslauskaitë

Lytis, globa ir kultûriniai gerovës kapitalizmobarjerai Lietuvoje

Straipsnio tikslas – aptarti kultûrinius barjerus, kurie gali átakoti gerovës kapitalizmo, užtikrinanèiolygias lyèiø galimybes, sukûrimo galimybes Lietuvoje ir sumažinti teisiniø bei struktûriniø socialinëslyèiø politikos veiksmø sëkmæ.

Straipsnyje teigiama, kad gerovës kapitalizmui bûtina ne tik politinë valia, struktûriniai iðtekliai,bet ir modernios lyèiø tapatybës, kurios abiems lytims tolygiau paskirto praktines ir emocines globosužduotis. Modernios lyèiø tapatybës užkerta kelià moters marginalizacijai visuomenëje, sukuriaprielaidas visapusiškai jos socialiniø teisiø realizacijai, o globos institucionalizacijos priemonësveiksmingai átakoja lyèiø lygybæ. Remiantis sociologinës apklausos rezultatø analize teigiama, kadkultûrinës lyèiø tapatybës Lietuvoje atkartoja patriarchalinius modelius, todël kuriant gerovëskapitalizmà bûtina reikiamà dëmesá skirti ne tik struktûriniams, bet ir kultûriniams veiksniams.

Raktiniai žodžiai: lytis, lyèiø tapatybës, globa, gerovës kapitalizmas, gerovës valstybë.

Ávadas

Lietuvos politinio gyvenimo ávykiai, opirmiausia - rinkimai á valdžios institucijas,rodo, kad socialiai teisingesnës visuomenëskûrimas tapo paklausiausia politine preke.Visuomenës patiriamas socialinio teisingumodeficitas verèia politines jëgas kelti tikslus,kurie bendravardiklina visø partijø ir politiniøsàjûdžiø programas ir žada rinkëjams tai, kuokapitalistinio ûkio sàlygomis mëgaujasi daugelioES valstybiø senbuviø pilieèiai – oriu gyvenimu,kuris nepriklauso nuo asmens socialinëspadëties. ES senbuvës á ðá tikslà eina jau beveikpusðimtá metø, iðnaudodamos ûkinës, socialinësir kultûrinës modernizaci jos rezultatus.Lietuvos politinëms jëgoms, žadanèiomssocialiai teisingesná gyvenimà, tenka ieðkotisavo kelio, nes gerovës valstybës sukûrimosëkmë sàlygota ne tik politinës valios, bet irvisuomenës struktûriniø iðtekliø bei kultûriniøypatumø.

Ðis straipsnis svarsto gerovës valstybësLietuvoje sukûrimo galimybes ir ávertina galimàkultûriniø veiksniø átakà áveikiant lytiesnulemtas socialines nelygybes. Ðiø nelygybiøpanaikinimas yra vienas pagrindiniøðiuolaikinës gerovës valstybës tikslø, o raktasðiam tikslui ágyvendinti yra globos,

patriarchalinëje kultûroje siejamos su moterstapatybe, institucionalizacija ir defeminizacija.Kaip rodo Vakarø ðaliø patirtis, ðiam tiksluipasiekti bûtinos ne tik adekvaèios struktûrinëspriemonës, bet ir kultûrinës prielaidos, kaikultûrinë individualizaci ja skatina lyèiøtapatybiø modernëjimà.

Straipsnyje teigiama, jog gerovës kapitalizmosukûrimo ðansus Lietuvoje nulemia ir nulemsne tik tinkamø struktûriniø globosinstitucionalizacijos priemoniø ágyvendinimas,bet ir kultûrinës modernizacijos vëlavimas.Individualizaci jos stoka lemia tai, jogmoteriðkoji tapatybë siejama ne tik supraktinëmis privaèiosios sferos užduotimis, betir su patriarchaliniais emociniais idealais beilûkesèiais, kurie Lietuvoje dar gana retaisulaukia kritinës refleksijos. Tad prognozuojantLietuvos raidà kultûrinis vëlavimas gali taptipriežastimi, dël kurios net ir ádiegusstruktûrines priemones, nukreiptas á globosinstitucionalizacijà ir defeminizacijà, lyèiønelygybës iðliks neatsiejama Lietuvos socialinëskasdienybës dalimi. Tai teigti leidžia sociologinëlyèiø tapatybiø analizë, atskleidžianti, kadgloba, kaip praktinis ir emocinis darbas,Lietuvos visuomenëje labai glaudžiai siejama


40


su moteriðkàja tapatybe.Teorinë darbo dalis skirta gerovës

kapitalizmo ir lyèiø santykiø analizei beisociologinei globos sàvokos aptarèiai. Empirinëðio straipsnio dalis paremta kiekybiniosociologinio tyrimo rezultatais. Tyrimas atliktasremiantis Europos Komisijos finansuotu irVDU Sociologi jos katedros koordinuotuprojektu „ES plëtra ir átaka moterø padëèiaiLietuvoje“ (EU Enlargement and Its Commit-ment to Women in Lithuania)1. Empirinëjedarbo dalyje atskleidžiama emocinës irpraktinës globos vieta Lietuvos gyventojamsapibrëžiant lyèiø tapatybes.

Gerovës valstybë ir lyties nelygybës

Gerovës valstybë siekia akumuliuoti rinkoskapitalizmo kuriamà klasinæ ir socialinænelygybæ bei demokratinës politikospriemonëmis pažaboti kapitalizmo kuriamasnelygybes. G. Espig-Andersen teigia, jog visosdiskusi jos, susi jusios su gerovës valstybe,sutelkia dëmesá á du klausimus: „Arparlamentinës demokratijos gali - ir esantkokioms sàlygoms gali - panaikinti kapitalizmosukurtà klasiná visuomenës skilimà ir socialinænelygybæ“ (Espig-Andersen 1990; 11). Raktinëðio tikslo ágyvendinimo priemonë yra socialiniøteisiø plëtra ir jø ágyvendinimo užtikrinimas.Socialinës teisës arba vadinamosios socialinës,kultûrinës ir ekonominës teisës sujungia teises,reglamentuojanèias socialiná bendrabûvá iratverianèias kelius kitø pamatiniø žmogausteisiø – pilietiniø ir politiniø — ágyvendinimui.

Europos socialinë charti ja nustatosocialines teises, skirtas reguliuoti lyèiøsantykius visuomenëje. Pavyzdžiui, kartu sukitomis teisëmis chartijoje áraðyta teisë á darbà,teisë á tinkamas darbo sàlygas, teisë á teisingàatlyginimà, dirbanèiø moterø teisë á motinystësapsaugà, ðeimos teisë á socialinæ, teisinæ irekonominæ apsaugà, teisë á vienodà padëtá irvienodas galimybes á darbà ir profesi jà,nediskriminuojant dël lyties darbuotojø,turinèiø pareigø ðeimai; teisë á lygias galimybesir vienodà elgesá, teisë á apsaugà nuo skurdo irsocialinës atskirties bei kitos teisës (Europos

socialinë chartija 2002).Kultûrinës teisës, kurios irgi priskiriamos

apibendrintai socialiniø teisiø grupei, nustatoteisæ á mokslà, teisæ rinkis mokyklas ir žmogausteises naudotis kultûros bei mokslo pasiekimais,o ekonominës teisës nustato teisæ á nuosavybæ(Birtmontienë 2001; 195-9). Kaip minëta,socialiniø teisiø užtikrinimas leidžia ágyvendintikitas dvi žmogaus teisiø grupes – pilietines irpolitines, nes, pavyzdžiui, kapitalistinio ûkiosukurtas skurdas ir nelygios galimybës áiðsilavinimà riboja pilietiniø teisiøágyvendinimà. Tad, suprantama, jog pilietinës,politinës ir socialinës teisës glaudžiai susijusios,ir kiekviena jø skirtingais demokratinësvalstybës istorijos etapais savaip prisidëjoformuojant ðiuolaikinæ oraus gyvenimosampratà. Jei XVIII a. pilietinës teisës átvirtinoindivido laisvæ, XIX a. politinës teisës - politineslaisves, tai XX a. socialinës teisës užtikrinožmogaus laisvæ nuo skurdo (Bussemaker,Kersberger 1996; 10).

Istorinës perspektyvos požiûriu gerovësvalstybë yra ypatinga valstybës forma, kuriaibûdinga, jog dalis valstybës sukauptø iðtekliøperskirstoma taip, kad žmogus, nepriklausomainuo savo padëties darbo rinkoje, galëtøužsitikrinti “socialiai priimtinà gyvenimostandartà” (Espig-Andersen 1990; 37).

Gerovës valstybë sukuria gerovëskapitalizmà (socialiná kapitalizmà), o norëdamaágyvendinti ðias savo funkcijas valstybë privalosukaupti ne tik materialinius, bet irstruktûrinius iðteklius, sukurti biurokratijà irjos veiklà apibrëžianèias taisykles.Užtikrindama socialiniø teisiø ágyvendinimàgerovës valstybë veikia kaip tarpininkas tarprinkos ûkio ir ðeimos, o vykdydama šiasfunkcijas gali sukurti skirtingas socialinëspolitikos strategijas bei jas ágyvendinanèiøinstitucijø struktûras. Ágyvendindama ðià misijàvalstybë harmonizuoja jà su vyraujanèia politineideologija, todël gerovës valstybë, kaip ir betkuri kita valstybës forma, ákûni ja galiàkontroliuoti ir apibrëžti tam tikrustarpininkavimo tarp ûkio ir ðeimos bûdus.

Socialinës paslaugos, iðmokos, motinystësatostogø tvarka ir kitos priemonës yra svertai,


41


kuriais remdamasi gerovës valstybë galiformuoti moterø bei vyrø biografijas ir skatintiar slopinti patriarchijà. Kita vertus, gerovësvalstybë áausta á visuomenës institucinæorganizacijà ir ne tik veikia ðeimà bei ûká, betir pati yra jø veikiama. Ðeimos ir ûkiostruktûriniai bei — ir tai bûtina pabrëžti —kultûriniai ypatumai brëžia ribas, kuriosegerovës valstybës ideologi jos, jø tikslai irnumatytos pasiekimo priemonës gali bûtisëkmingos. Taigi gerovës valstybë ne tikpertvarko rinkos ir ðeimos santykius, bet ir patiyra jø veikiama remiantis ðiø dviejø institucijøstruktûriniais bei kultûriniais ypatumais.

Dvilypë gerovës valstybës ir rinkos ûkio beiðeimos sàveikos kilmë leidžia suprasti, kodëlakivaizdžios lyties nulemtos nelygybës ilgà laikànebuvo gerovës valstybës darbotvarkës dalis,o socialiniø teisiø lygybës užtikrinimas buvonukreiptas tik iðlyginant klasës, bet ne lytiessukurtas nelygybes. Tad gerovës valstybë nevisada buvo ir iðlieka lygiai teisinga moterimsir vyrams. Akumuliuodama klasinësstratifikacijos sàlygotas nelygybes gerovësvalstybë kontroliavo ir gali kontroliuoti moteris,priskirdama joms motinystës vaidmená beitaikydama diskriminacines priemones jøatžvilgiu (Wilson 1977; 9).

Kad lyties dimensi ja bûtø iðskirta kaipypatingo dëmesio reikalaujanti gerovëskapitalizmo teorijos ir praktikos užduotis,prireikë struktûriniø bei kultûriniø visuomenëspokyèiø, susijusiø su ðeimos demografiniaispokyèiais ir visuomenine moterø padëtimi, otaip pat aktyvios feministinës revizi jos,nukreiptos á gerovës valstybës teori jà beipraktikà. Septintà deðimtmetá Vakarø Europojeprasidëjæ socialiniai ir demografiniai pokyèiai,kai mažëjo gimstamumas, pradëjo augti skyrybørodikliai, moterys ásiliejo á darbo rinkà, bylojone tik apie struktûrinius pokyèius, bet ir apiemoterø emancipaci jà bei kultûrinæmoteriðkosios tapatybës individualizacijà.

Ir nors ðie pokyèiai buvo akivaizdûs,sustiprintas dëmesys lyèiai, pamatinei socialinësnelygybës kategorijai, ir gerovës valstybësvykdomos socialinës politikos átakaivisuomeniniams lyèiø santykiams susidomëta

tik 10-jame XX a. dešimtmetyje (Künzler 2002;225). Á pasikeitusià ðeimos padëtá ir naujusiððûkius gerovës valstybei dëmesá atkreipëdaugelis socialinës politikos teoretikø, taèiaulabiausiai artikuliuotà požiûrá suformulavofeministinës paradigmos atstovai. Feministinëgerovës valstybës revizija parodë, kad gerovësvalstybë ir jos taikomos socialinës politikospriemonës nebûtinai prisideda prie lyèiø lygybëságyvendinimo.

Feministinë gerovës valstybës kritikavykdoma pasitelkiant dvi strategi jas:inkorporuojant lyties dimensi jà á jauegzistuojanèias teori jas ir šitaip jasmodifikuojant arba kuriant naujas strategijas(Sainsbury 2003; 4). Renkantis pirmàjá keliàatsispiriama á G. Espig-Andersen pasiûlytàgerovës valstybës režimø koncepci jà,suteikusià stiprø impulsà lyginamøjø gerovësvalstybës teorijø diskurso raidai.

Socialiniø teisiø ágyvendinimo kokybës, suja susi jusios visuomenës stratifikaci jos,valstybës–rinkos-ðeimos santykiø požiûriu ðiteorija skiria tris gerovës valstybës režimus:socialdemokratiná, liberaløjá ir korporatyviná(arba konservatyvujá) (Espig-Andersen 1990).Orloff pertvarko Espig-Andersen koncepcijàir siûlo átraukti papildomas gerovës valstybësrežimø palyginimo dimensijas: stratifikacijàpagal lytá, kurià sukuria teisinë paðalpø skyrimotvarka; galimybes gauti darbà; pajëgumus kurtiir iðlaikyti nepriklausomà namø ûká (Orloff1993).

Pirmoji dimensija lyginant gerovës valstybësrežimus leidžia ávertinti, ar paðalpos teikiamosiðlaikant tradiciná kultûriniø lyèiø vaidmenøpasiskirstymà, kai moteris gali gauti pašalpaskaip motina ir žmona, o vyras – kaip šeimosišlaikytojas ir darbuotojas. Antroji dimensijasuteikia jautrumo Espig-Andersen pasiûlytamsocialiniø teisiø kokybës matmeniui. Espig-Andersen koncepci joje socialiniø teisiøkokybë, arba de-komodifikaci jos lygmuo,iðreiðkia galimybes kurti “socialiai priimtinà”gyvenimà, nepriklausomai nuo padëties darborinkoje, kai net ir žemos padëtys užtikrinažmogaus orumo nežeminantá gyvenimà. Taèiau,Orloff teigimu, dalis moterø paprasèiausiai


42


nedalyvauja darbo rinkoje, todël, norintanalizuoti socialiniø teisiø kokybæ, bûtinaatsižvelgti ir á jø galimybes ásitraukti á darborinkà. Treèioji pasiûlyta dimensija iðreiðkiamoterø galimybes dirbti ir užsidirbti tiek, kadjos galëtø tvarkyti nepriklausomà namø ûká,iðlaikyti save ir vaikus be vyro uždirbamøpajamø.

Kita lyties átraukimo á gerovës valstybiøteori jas strategi ja – alternatyviø gerovësvalstybiø koncepcijø kûrimas. Sainsbury siûloanalizuoti gerovës valstybes pagal jø atitikimàdviem idealiems socialinës politikos modeliams:maitintojo ir individualø (Sainsbury 1996; 151-154).

Šie modeliai sukonstruoti iš tokiø kintamøjø:ðeiminës ideologijos, teisiø á paðalpas skyrimotvarkos (su kuriuo ðeimos nariu jos susietos,kas yra paðalpos gavimo vienetas ir kt.),apmokestinimo tvarkos, užimtumo politikos,globos institucionalizacijos, apmokëjimo užglobà. Svarbu, jog abu jie ávertina ávairiølygmenø veiksniø – kultûriniø, makro ir mikrostruktûriniø – átakà ir atkreipia dëmesá ákultûrinio pobûdžio veiksnius. Lewis siûlogerovës valstybes analizuoti pagal tai, koksdëmesys yra skiriamas neapmokamam darbui,kaip jis vertinamas ir kiek á já ásitraukia moterysbei vyrai (Lewis 1997). Pastaroji gerovësvalstybës teori ja inkorporuoja ne tikstruktûriniø priemoniø analizæ, bet ir aptariakultûros nulemtus lyèiø santykiø ypatumus.

Vis dëlto abi feministinës revizijos strate-gijos, nukreiptos á gerovës valstybës kritikà,viena kità papildo. Ypaè svarbu, kad abi josiðtrina vieðosios ir privaèiosios srities ribà irsocialiniø teisiø kokybës klausimà iðpleèia užvieðosios sferos ribø - á privaèiàjà, neformaliàjàsritá. Jos kelia klausimà ne tik apie mokamodarbo ir socialiniø teisø sàveikà, bet ir apienemokamà, ðeimoje atliekamà darbà, paprastaikultûros priskiriamà moterims, bei moterøgalimybes ágyvendinti savo socialines teises.

Šitaip feministiniø tyrimø dëmesio laukeatsiranda ne tik apmokamo darbo ir pajamøskirtumø pagal lytá problemos, bet ir globos beiglobos paslaugø klausimai. Feministiniaityrinëjimai taip pat sustiprina dëmesá ðeimai ne

tik kaip subjektui, á kurá nukreipta gerovësvalstybës perskirstymo sistema (iðmokos), betskatina domëtis ja kaip instituci ja, kuriosvaidmenø tvarka turi galià struktûrizuotisocialinæ politikà. Ðeima ir jos gyvenimàorganizuojanèios ideologijos skirtingai susiejalytá su privaèiàja ir vieðàja sfera bei yraátvirtinamos visuomenëje per valstybësvykdomà socialinæ politikà. Tradiciniais lyèiøvaidmenimis paremta ðeiminë ideologija susiejamoterá su privaèiàja sfera, jai užkraunamaatsakomybë ir pareigos dirbti nemokamà globosdarbà, ji marginalizuojama darbo rinkos irvieðosios sferos atžvilgiu, tampa priklausomanuo pajamas gaunanèio vyro; taip apribojamosjos galimybës ágyvendinti savo socialines teises.

Globa ir gerovës valstybë

Globa, rûpestis (care) yra gana nauja, taèiausociologijoje ir socialinës politikos studijose jauásitvirtinusi kategori ja. Globa nurodo á tàžmogiðkàjà patirtá, kuri iðreiðkia susirûpinimàir buvimà atsakingu kitø gerove. Ji iðreiðkiaveiksmus ir santykius, kurie nukreipti á rûpestásenais, serganèiais ir jaunais visuomenës nariais(Daly, Rake 2003; 49). Taèiau greta ðiøveiksmø ir santykiø globa gali bûti nukreipta irá suaugusius kartu gyvenanèius žmones:pavyzdžiui, vyro emociniu komfortubesirûpinanti žmona taip pat atlieka globosveiksmà. Globa integruoja dvejopà darbà:praktiná ir emociná, o globos dvilypumà Gra-ham dar kitaip apibrëžia kaip darbo ir meilëssàjungà (Graham 1983; 15).

Globa kaip praktinis darbas apima daugužduoèiø, veiksmø, kuriuos turi atliktiglobojantis asmuo: motina – pamaitinti vaikà,rûpintis jo sveikata, kurti ir užtikrinti jampalankias sanitarines ir higienines sàlygas(skalbti rûbus, tvarkyti kambarius ir pan.),suaugæ vaikai – atvežti sergantiems tëvamsmaisto, vaistø, nuvežti juos pas gydytojus ir pan.Bet tuo paèiu globa yra ir emocinis darbas, kurisapibrëžiamas kaip darbas, nukreiptas ádalyvavimà kito žmogaus jausmø pasaulyje irnuolatiná rûpestá ðio pasaulio gerove.

Centrinis emocinio darbo komponentas yra


43


emoci jø reguliavimas (James 1989; 15,Hochshield 1984, Harré;1986), kaip savominèiø, verbaliniø iðraiðkø kontrolë, savoelgesio pasekmiø globojamam asmeniuiávertinimas. Pavyzdžiui, vaikà globojantissuaugæs žmogus kontroliuoja savo jausmustaip, kad sukurtø vaikui palankià psichologinæatmosferà, veikia taip, kad skatintø vaikoemocinæ brandà, ugdytø jo emocijø raiðkoságûdžius. Emocinis darbas reikalaujaásipareigojimo, atsidavimo, lojalumo ir specialiøsocialiniø ágûdžiø, kuriø dëka ðis darbas galibûti nudirbtas.

Globa kaip emocinis darbas kuria intymøsantyká, kuriuo remiantis išgyvenamos patirtystampa reikšmingos tiek individui, tiek ir vi-suomenei. Intymus santykis rodo, jog individasbus suprastas, vertinamas, gerbiamas, o taikuria ne tik jo psichologiná, bet ir ontologinásaugumà, kita vertus, jis integruojamas ávisuomenæ, nes ágyja ágûdžiø ir žino, kaip reikðtiemocijas, susidoroti su stresu, áveikti vieðojogyvenimo kuriamas psichosocialines átampas irsëkmingai veikti visuomenëje (Giddens 1994;185-92, Giddens 2000; 53-61).

Tradicinë ðeimos ideologija, susiformavusikartu su kapitalistinës sandaros visuomene,globà susaistë su moteriðka tapatybe ir pavertëjà moteriðkojo gyvenimo šerdimi (Nicholson1997; 27-35). Pagal ðià ideologi jà motersprigimèiai priskiriami iðskirtiniai “talentai”,bûtini globojant silpnesnius, jaunesnius arlabiau pažeidžiamus visuomenës narius.Moteris tapatinama su prigimtiniais gebëjimaiskurti ir puoselëti emocinius ryðius, su ðvelnumu,rûpesèiu, meile, atsidavimu ir kitomispanaðiomis socialinëmis psichologinëmisypatybëmis.

Pagal modernybës projektà moterispaverèiama privaèiosios srities valdytoja, todëlji atsakinga už vaikø auklëjimà, suaugusiøjøpriežiûrà ir globà. Jai pavedami ne tik praktiniainamø ûkio vaidmenys, bet ir emocinis darbas,kuris vëlyvojoje modernybëje ágauna vis didesnævertæ, nes tik emociðkai brandus asmuo galitikëtis sëkmingai áveikti ðiuolaikinësvisuomenës suformuotas vieðosios irprivaèiosios srièiø prieštaras. Dar daugiau:

žiniø ekonomikos visuomenëse žmogausgalimybes nulemia ne tik jo žinios irišsilavinimas, bet ir žmogiškasis kapitalas (EspigAndersen 2003; 3).

Taigi ðiuolaikinë visuomenë garantuojasëkmæ ne tik žinias sukaupusiam individui, betir tam, kuris sugeba megzti ir iðlaikytisocialinius ryðius, balansuoti tarp autonomijosir priklausomybës, o visa tai glaudžiai susijæ suasmenybës raida. Tad žiniø ekonomikosvisuomenëje globa, jos užduotys ir atlikëjøklausimas ágyja naujø aktualumo aspektø,betarpiðkai susijusiø ir su lyèiø vaidmenimis.Jei emocinë globa reikðminga užtikrinantindivido gyvenimo ðansus, kas privalo jà atlikti?

Patriarchalinës ideologi jos padiktuotaglobos feminizaci ja veikë (o ir ðiandienkiekvienoje visuomenëje skirtingai tebeátakoja)moterø marginalizaci jà vieðosios sritiesatžvilgiu. Net ir ávykus XX a. antrosios pusësstruktûriniams pokyèiams bei moterimsásitraukus á darbo rinkà, globos feminizacijatampa barjeru, užkertanèiu moterims keliàvisapusiðkai ágyvendinti savo socialines teises.

Tapatinant globà tik su moterimi, paverèiantpraktinius ir — tai svarbu pabrëžti — emociniusglobos darbus moters substancinæ prigimtáiðreiðkianèiomis veiklomis, užkertamas keliasmoteriai pilnavertiškai dalyvauti darbo rinkoje,turëti ir realizuoti lygias galimybes siekiantkarjeros, vykdyti nepertraukiamà karjerà, bûtimaterialiai nepriklausoma ir t.t. Visuomenëmoters profesinæ karjerà (moterø ir vyrø)tuomet traktuoja kaip antraeilës svarbosuždaviná, kurio ji priversta imtis tik dëlekonominës bûtinybës arba panaðiø motyvø.

Taigi jei struktûrinës moterø padëtys darborinkoje ir visuomenëje XX a. antroje pusëjepasikeitë, jei moterys mažiau laiko skiriapraktiniø globos užduoèiø ágyvendinimui, taiglobos feminizacija, siejanti moterá su praktiniuir emociniu darbu, užkerta kelius jø visiškospilietybës (full citizenship) ágyvendinimui, kurisapibrëžia lygias teises, lygø socialiná dalyvavimà(social participation) ir lygø priëjimà priesprendimø priëmimo (equal acces to desicionmaking) (Bussemaker, van Kersbergen 1996;17).


44


Globos feminizacija paremia visuomenësdiskriminacines nuostatas moterø atžvilgiu, nesmoteris tada suprantama tik kaip dalinëdarbuotoja, galinti kurti tik daliná produktà irdirbti tik ið dalies veiksmingai. O toksdarbuotojas kapitalistinio ûkio sàlygomis yranevisavertis, vadinasi, pasmerktas menkesniamapmokëjimui už darbà, žemesniam socialiniamstatusui ir prastesniems gyvenimo ðansams.

Viena ið priemoniø áveikti globos femi-nizacijà yra bent dalinis praktiniø globos darbøperkëlimas á vieðàjà sferà. Gerovës valstybeiprisiimant dalá globos ásipareigojimø paprastaitaikomos trejopos priemonës: paðalpos,iðmokos ir mokestinës lengvatos; užimtumopriemonës (tëvystës, motinystës atostogos,lanksèios užimtumo formos); socialinëspaslaugos (vaikø darželiai, seneliø dienoscentrai ir pan.), (Daly, Rake 2003; 50-51).

Ásitvirtinusi ir tyrimais pagrásta nuomonë,jog ten, kur globa tampa vieðosios sferos dalimi,ji institucionalizuojama, moterys gali geriaunaudotis savo socialinëmis, pilietinëmis irpolitinëmis teisëmis (Bussemaker, vanKersbergen 1996; 17). Vis dëlto, kaip pabrëžiaDaly ir Rake, svarbu nepamirðti globosdvilypumo, tai yra fakto, jog globa yra ne tikpraktinës, bet ir emocinës užduotys, atliekamosprivaèiojoje erdvëje (Daly, Rake 2003; 48).

Net ir sukûrus sàlygas, kurioms esant vyraiir moterys labiau egalitariðkai skirstysispraktines užduotis, emocinis darbas gali liktimoters veiklos sritimi ir paremti patriarchalinámoteriðkumo modelá, skatinantá visuomeninæmoterø diskriminacijà. Todël gerovës valstybëstaiko ávairias priemones, siekdamos átrauktivyrus á globos praktiniø ir emociniø darbøatlikimà: plëtoja ðvietimà lyèiø klausimais,psichologinës paramos partneriams paslaugas,ágyvendina ðeiminio ðvietimo programas.

Globa ir lyèiø tapatybës Lietuvoje: nuokartø konflikto prie kartos konflikto

Globos feminizacija, áðaldyta kultûroje, galitapti kliûtimi, užkertanèia moterø galimybeságyvendinti savo socialines teises. Tokiu atveju,net ir sukûrus moterims palankias teisines ir

socialines sàlygas, kultûra veiks kaip kliûtis,užkertanti kelià realiai veikianèiai lyèiø lygybeivisuomenëje. Todël, aptariant gerovëskapitalizmo sukûrimo galimybes Lietuvosvisuomenëje, tikslinga iðnagrinëti Lietuvosvisuomenës kultûrines nuostatas apie globà beimoterø ir vyrø tapatybes. Pradžioje aptarsime,kam Lietuvos gyventojai priskiria praktinesglobos užduotis, o vëliau nagrinësime emociniøglobos užduoèiø ir lyties sàsajas.

Lietuvos statistikos departamento atliktilaiko panaudojimo tyrimai rodo, kad moterysLietuvoje per parà namø ûkio ir ðeimospriežiûros darbams skiria dvi valandas daugiaunei vyrai (Ðemeta 2004). Vien moterys tvarkodrabužius ir patalynæ, jos beveik tris kartusdaugiau laiko nei vyrai skiria maisto ruoðimuiir indø plovimui, beveik du kartus daugiaunamø tvarkymui ir beveik tris kartus daugiauvaikø priežiûrai. Nors, palyginus su 1990 m.,namø ûkio ir ðeimos priežiûros darbams beiglobai (pagalbai) moterys dabar sugaiðta beveikpusantros valandos mažiau, tikëtina, jog tailemia išaugæs buitinës technikos panaudojimas,bet ne tolygiau tarp moterø ir vyrø paskirstytinamø ûkio darbai. Vyrø namø ûkio darbamsskiriamo laiko sànaudos per 14 metø taip patðiek tiek sumažëjo. Mûsø atliktas sociologinistyrimas dar kartà parodë2, kad absoliutidauguma su partneriu gyvenanèiø moterødažniausiai ruoðia maistà, plauna indus, perkamaisto produktus, tvarko bûstà (Lentelë 1).

Suprantama, kad jei moterys atliekapraktinius globos darbus, jas visuomenëpaprastai sieja su vaikø globa bei mano, kadtik jos gali geriau atlikti ðias užduotis. 62 proc.Lietuvos gyventojø ásitikinæ, kad vaiko globaiki mokyklos privalo bûti motinos rûpestis, kurivardan vaiko atsisako profesinës veiklos,ikimokyklinio auklëjimo ástaigø paslaugø iraugina vaikà namuose. Ðià nuomonæ beveik taippat dažnai paremia vyrai ir moterys (atitinkamai55 proc. ir 49 proc.), o tai rodo, jog paèiosmoterys linkusios suvokti save atsižvelgdamosá patriarchalinius lûkesèius ir siekti tokiogyvenimo, kuris išstumia jas iš aktyviosprofesinës ir socialinës veiklos bei užkertagalimybes ágyvendinti savo socialines teises.


45


Vis dëlto svarbu pažymëti, kad savonuostatomis ðiuo klausimu ið visø kartølabiausiai iðsiskiria ne visas jaunimas (kaip bûtøgalima tikëtis), o tik jaunesnio amžiaus moterys.Jei apie 60 proc. vidutinës (35- 54 metai) irtiek pat vyriausios (55 ir vyresni) kartos moterøir vyrø pritaria nuomonei, kad „ikimokyklinioamžiaus vaikai nukenèia, jei jø motina dirba“,tai tuo tarpu šiai nuomonei pritaria dvigubaimažiau (29 proc.) jauniausios kartos moterø(iki 34 metø).

Galima bûtø tikëtis, jog panaðiai konfliktotarp globos bei darbo neážvelgia ir jaunesnëskartos vyrai, kuriuos su savo kartos moterimisjungia ta pati socialinë patirtis. Taèiau rezultatairodo, kad socialiniai pokyèiai, kuriuos iðgyvenoLietuvos visuomenë, paliko skirtingus pëdsakusjaunø moterø ir vyrø biografijose, o socialinëkaita nevienodai formavo jaunø moterø ir vyrølûkesèius bei nuostatas.

44 proc. jaunesnës kartos vyrø ásitikinæ, kadikimokyklinukui geriausia augti namuose sumotina, tad jie, panaðiai kaip ir vyresnës kartosmoterys bei vyrai linkæ feminizuoti globà beisuvokti moters darbà ir motinystæ kaipprieðprieðas, bet ne vienas kità papildanèiusžmogaus gyvenimo dalykus. Vis dëlto svarbupažymëti, kad nors globos feminizacijai pritariadaugiau nei pusë Lietuvos gyventojø, taèiausparèiai kintanti socialinë realybë keièiažmoniø nuomones apie moters ðeiminius irdarbinius vaidmenis. Jei 1990 m. teiginiui, kad„ikimokyklinio amžiaus vaikai nukenèia, jei jømotina dirba“ visiðkai pritarë ar pritarë 90proc., 1999 m. – 71 proc., tai 2004 m. – jau tik62 proc. gyventojø (Matulionis 2001; 248).

Tai, jog Lietuvoje moters tapatumasapibrëžiamas pirmiausia remiantis globa, liudijair pusës gyventojø nepritarimas tokiampasirinkimui, kai pirmuosius gyvenimo metusvaikas praleidžia su tëvu motinai dirbant. 48proc. gyventojø nepritaria áprastø moters irvyro globos vaidmenø sukeitimui, kaipirmaisiais vaiko gyvenimo metais vaikà auginatëvas. Vis dëlto tai, jog net 32 proc. gyventojøðiuo klausimu yra neapsisprendæ, matyt, rodovisuomenës nuostatø virsmà, kai nemaža dalisvisuomenës dar neturi aiðkios nuomonës šiuo

klausimu.Šis, kiek radikalesnis nei anksèiau aptartas,

globos vaidmenø sukeitimas, atrodo, yra darper dràsus ir jauniausios kartos Lietuvosmoterimis. Apie 40 proc. jauniausios (iki 34m.) kartos vyrø ir moterø (atitinkamai 40 proc.ir 44 proc.) pasisako už tai, kad iki metø vaikàaugintø moteris. Ðiai nuomonei bemaž taip patdažnai pritaria ir vidurinës (35-54 m.) kartosžmonës, o vyriausioji karta rûpestá kûdikiupirmaisiais jo gyvenimo metais dar dažniausuvokia kaip neatsiejamà moters pareigà, kuriàdël savo „prigimtiniø savybiø“ gali atlikti tikmoteris.

Požiûris á moters vaidmená auginant vaikusyra glaudžiai susijæs ne tik su jau aptartaiskartos ir lyties veiksniais, bet ir su socialineklasine padëtimi. Žmonës su aukðtesniuprofesiniu statusu dažniau nei kitø grupiøatstovai pasisako už modernesnæ moterstapatybæ bei globos institucionalizaci jà.Aukðtesná statusà turintys reèiau pritariateiginiui, jog „ikimokyklinio amžiaus vaikainukenèia, jei jø mama dirba“ nei darbininkaibei pensininkai, o griežèiausiai su ðia nuomonenesutinka studentai.

Nors apie 38 proc. vadovø ir tiek patspecialistø, kuriø dauguma turi aukðtesnáiðsilavinimà, sutinka su teiginiu, kad „negerai,kai gimus vaikui metus ar kelis já augina tëvas,o motina dirba“, taèiau darbininkø ir pensininkøgrupëse nepritarianèiø lyèiø vaidmenømodernizacijai yra dar daugiau (atitinkamai 53proc. ir 58 proc.). Svarbu pabrëžti, kad pagalamžiaus struktûrà vadovø, specialistø irdarbininkø grupës yra labai panaðios. Vadinasi,klasë yra ypatingai svarbus veiksnys, átakojantisžmoniø pasaulëžiûras ir požiûrius. Aukðtesnëssocialinës klasës yra socialinës kultûrinësterpës, kurianèios, ásisavinanèios irperduodanèios individualizacijos principus irmodernias tapatybes.

Globa, kaip minëta, yra ne tik praktinis, betir emocinis darbas, todël globos vaizdiniaiglaudžiai susi jæ ir su kultûroje slypinèiaisemociniais idealais, organizuojanèiais žmoniøtarpusavio santykius. Emoci jas valdantyskultûriniai idealai apibrëžia moters ir vyro


46


santykius, tëvystës, motinystës užduotis irraiðkos formas.

Kadangi emociniai moters ir vyro meilës,tëvø-vaikø santykiø idealai nukreipti áprivaèiàjà sferà, suprantama, kad jieneiðvengiamai susijæ ir su lyèiø tapatybëmis,tuo, kaip suvokiamas „normalus“ moters irvyro gyvenimas. Romantinës meilës idealai yraglaudžiai susi jæ su tradicinëmis lyèiøtapatybëmis, o Vakaruose ásigalëjæ XIX a.pab.–XX a. pr. jie tapo viena ið motersdomestikacijos (pririðimo prie namø, ðeimosgyvenimo) priemoniø.

Ákûnydamas tam tikrà moters ir vyrosantykiø tipà ðis idealas kiekvienam ið partneriøsukuria specialø vaidmená, derantá su lyèiøtapatybëmis bei santuokos institutu.Romantinës meilës ideale užkoduotas motersir vyro santykiø bûdas sureikðmina kelissantykiø aspektus: partnerio (ir ryðio)iðskirtinumà (vadinasi, tikra meilë gali bûti tikvienà kartà gyvenime), partneriø tapatybiøsusiliejimà á vienà visumà, iracionalumà,emociná ryðio intensyvumà.

„Tikroji meilë“ pajëgi moraliai perkeistižmogø, pridëti jam tokiø savybiø, kuriø jisanksèiau neturëjo, užtikrinti gyvenimo pilnatvæ.Moteriai ðis idealas numato iðskirtiná vaidmená.Emocinis ekspresyvumas, atsidavimas,pakantumas ir pasiðventimas siekti meilëspilnatvës sau ir vyrui – tai mylinèios motersapibûdinimas. Ðitaip, remiantis romantiniomeilës idealu, moteris paverèiama porospsichologinio komforto kûrëja ir sergëtoja, nestik ji savo „prigimtiniø savybiø“ dëka yraávaldžiusi ðiam tikslui pasiekti bûtinaspriemones.

Tiesa, ðis lyèiø tarpusavio santykiø idealas,triumfavæs XIX a. pab. –XX a. pr., buvoaplamdytas XX a. demografiniø, socialiniø,kultûriniø pokyèiø, taèiau jis tebëra gajus ikiðiol. Romantinës meilës idealas, aktyviaieksploatuojamas populiariosios kultûros,tebeženklina moterø ir vyrø biografi jas,paversdamas moteris partneriø globëjomis beiemocinio darbo ekspertëmis, o vyrus –emocinio darbo paslaugø gavëjais.

Romantinës meilës utopi jos idealai

Lietuvoje nëra dominuojantys, nes 38 proc.Lietuvos gyventojø sutinka su teiginiu, kad„tikra meilë aplanko tik kartà gyvenime“, 45proc. mano, jog „per gyvenimà žmogus galimylëti keletà partneriø“, o 17 proc. nesutinkanë su viena ið ðiø nuomoniø. Nors moterysdažniau nei vyrai deklaruoja iðtikimybæromantinei meilei (atitinkamai 42 proc. moterøir 34 proc. vyrø), taèiau ðie idealai artimesnivyresniojo amžiaus moterims (Lentelë 2).

Moterys iki 34 m. dvigubai reèiau neivyriausiojo amžiaus moterys (55 m. irvyresnës) pritaria romantiniam meilës idealui(atitinkamai 28 proc. ir 58 proc.). Ávertinantskirtingà kartø socialinæ patirtá, kai jaunesnëskartos socialinë branda vyko pokyèiølaikotarpiu, galima bûtø manyti, jog panaðiostendencijos turëtø atsikartoti ir vyrø grupëje:jaunimas turëtø labiau pritarti ðiuolaikiniammeilës idealui, kuriame iðblukæs „vieninteliotikrojo partnerio ir ryðio“ akcentas.

Taèiau jaunesni vyrai dažniau nei vidutinioamžiaus vyrai pasisako už romantiðkosiosmeilës idealà ir savo požiûriu daug panaðesni ávyriausiosios amžiaus grupës vyrus. Taigi, kaipmatome, skirtumai pasisakant už vienà ar kitàemociná lyèiø tarpusavio santykiø idealà, užkurio slypi ir atitinkamas lyèiø santykiømodelis, yra suformuoti ne tik amžiaus, betkompleksiðkø lyties ir kartos veiksniø.Vyresnës kartos moterys ir vyrai simpatizuojaromantiðkai meilei, kuri gali (taèiau ne bûtinai)implikuoti patriarchaliná lyèiø santykiø modelá,savo nuostatomis nuo jø neatsilieka jaunesnëskartos vyrai, o ðtai jaunesnës moterys turi visaikità pasaulëžiûrà.

Kuo žemesnis moterø ar vyrø iðsilavinimas,tuo aktyviau jie remia romantiðkus meilësidealus ir, prieðingai, aukðtesnis iðsilavinimasskatina tapatintis su ðiuolaikinës meilës idealais,kuriose daugiau erdvës paliekama motersautonomijai, savarankiðkumui irindividualizmui. Taèiau èia vëlgi reikia padarytikeletà pastabø: moterø požiûriui á meilæiðsilavinimas turi daug didesnës átakos neivyrams. Kuo žemesnis moterø iðsilavinimas,tuo labiau jos simpatizuoja „pelenës istorijai“,o kuo aukðtesnis iðsilavinimas – tuo labiau ðá


47


moters ir vyro santykiø modelá jos atmeta(atitinkamai pritaria romantinës meilës idealuimoterys su nebaigtu viduriniu — 61 proc., o suaukštuoju – 21 proc.).

Vyrø grupëje ðie skirtumai nëra tokieryðkûs: 40 proc. vyrø su viduriniu ir 28 proc.vyrø su aukðtuoju iðsilavinimu pritariaromantinës meilës idealams. Taigi romantinësmeilës idealui, kuris betarpiðkai susi jæstradicinëmis lyèiø tapatybëmis, reèiausiaipritaria jaunesniojo amžiaus iðsilavinusiosmoterys, kurios demonstruoja prieðingà požiûráá emocinius ryðius nei savo kartos vyrai arvyresniø kartø žmonës.

Suprantama, jog kultûriniai lûkesèiai, kurietapatinami su moterimi, siedami jà su globa kaipemociniu darbu, organizuoja ir socialinætikrovæ. Globos ið moters ne tik laukiama, betglobos á jà ir kreipiamasi. 2000 m. atliktametyrime nustatyta, kad moterys beveik tris kartusdažniau nei vyrai ðeimoje teikia emocinæparamà ðeimos nariams (Purvaneckas,Purvaneckienë 2001; 49). Mûsø tyrimasnustatë, kad iðkilus sunkumams, kai tenkaieðkoti paguodos ar supratimo, poroje(registruotoje ar neregistruotoje santuokoje)gyvenantys vyrai pagalbos dažniau kreipiasi ásavo partneres nei tai daro moterys.

Atitinkamai 68 proc. vyrø ir 57 proc. moterønurodë, kad dažniausiai paguodos jie ieðkokreipdamiesi á savo sutuoktiná(-æ) arsugyventiná (-æ). Vadinasi, bûtent vyrams jøpartnerës yra pagrindinis emocinës paramosðaltinis. Žinoma, èia kyla klausimas, kodëlmoterys reèiau pagalbos kreipiasi á savopartnerius, juk ásitvirtinusi nuomonë, kadmoterys linkusios labiau dalintis savo jausmais,patirtimis ir iðgyvenimais. Viena galimapriežastis – emociniø moterø poreikiø vyraineatliepia, o poreikiø nepatenkinimas verèia jasieškoti nusiraminimo ir paguodos už porosribø. Su partneriu gyvenanèios moterys dažniaunei poroje gyvenantys vyrai pagalbos kreipiasiá artimus gimines (atitinkamai 28 proc. ir 14proc.). Panaðias tendencijas aptinka ir kai kurievakarø sociologai, teigiantys, jog susituokusiosmoterys savo artimiausiais žmonëmisdažniausiai nurodo drauges, o vyrai – žmonas

(Rubin 1985; 16-38).Jei moterys yra paguodos ðaltinis, ar jos yra

ir tarpusavio santykiø kolizijø narpliotojos,konfliktø sprendëjos? Galima bûtø manyti, jogvisuomenëje, kurioje moteris siejama su globa,ji atitinkamai daugiau investuoja ir á emocinádarbà, kaip savikontrolæ ir specialiø ágûdžiøkaupimà, reikalingà sprendžiant tarpasmeniniussutuoktiniø konfliktus. Taèiau Lietuvosvisuomenëje situacija yra ðiek tiek kitokia. Supartneriu gyvenantys vyrai ir moterys bemažtaip pat dažnai teigia, kad, spræsdami konfliktus,jie nesirenka dviejø nekonstruktyviø strategijø- tylëjimo ar smurto. Atitinkamai „niekada“arba „itin retai“ susipykæ su partneriu tyli 38proc. vyrø ir 42 proc. moterø, o nesmurtauja –88 proc. vyrø ir 89 proc. moterø. Bet, kad irkaip bûtø keista, moterys dažniau nei vyrai„karðtai ginèijasi ar ðaukia“ (atitinkamai 25proc. ir 14 proc.) ir taip pat dažnai kaip vyrailinkæ konfliktus spræsti derybomis (32 proc.moterø ir 32 proc. vyrø).

Konstruktyvios ar nekonstruktyviosstrategi jos pasirinkimas susi jæs ir surespondentø amžiumi. Jaunesni vyrai kiekdažniau nei vyresni nesutarimus sprendžiaderybomis, o jaunesnës moterys derasi beveikdu kartus reèiau nei vyresnës (Lentelë 3).Ádomu, jog sugebëjimas derëtis moterø grupëjenëra susijæs su iðsilavinimu, bet labiau suamžiumi: aukðtàjá iðsilavinimà turinèios moterysreèiau sprendžia konfliktus derybø keliu (15proc.), o nebaigtà viduriná iðsilavinimà turinèiosmoterys (jos ir vyresnës) teigia konstruktyviaisprendžianèios konfliktus (42 proc.). Tarp vyrøsituaci ja yra prieðinga: kuo aukðtesnisiðsilavinimas, tuo dažniau deklaruojama, jogkonfliktai sprendžiami derybø keliu.Nekonstruktyvias konflikto sprendimostrategijas, tai yra karðtus ginèus, pasitelkiaapie pusë jaunesnio amžiaus moterø ir vyrø, ovyresni žmonës ðiuo keliu konfliktus sprendžiareèiau.

Taigi: kodël moterys dažniau nei vyrai„ðaukia ir ginèijasi“, o jaunesnës moterys,kurios kitais su globos užduotimis susijusiaisklausimais demonstruoja modernias tapatybes,reèiau pasitelkia konstruktyvius konflikto


48


sprendimo bûdus? Atsakyti á ðá klausimà nërapaprasta, o viena galimø interpretacijø bûtø ta,jog ðie prieðtaringi duomenys atspindipatriarchalines lyèiø tapatybes, jas atitinkanèiasemocinio darbo strategijas ir lyèiø tapatybiøvirsmà.

Tai, jog moterys dažniau nei vyrai konfliktussprendžia ginèais, rodo, jog kultûra moterátapatina su emociniu ekspresyvumu ir tokselgesio modelis joms yra labiau leistinas.Vyresniojo amžiaus moterø dažniaudeklaruojami konstruktyvûs konfliktosprendimo bûdai gali bûti susijæ su specifineemocinio darbo rûðimi, kai emocijø kontrolënukreipta ne á racionalø požiûriø derinimà, betá požiûriø atsisakymà. Ði strategija gali kilti iðindividualiø poreikiø atsisakymo, susijusio sutradiciniu moteriðkumu.

Jaunesniø moterø veiksmai, kai konfliktaidažniau sprendžiami neefektyviai, gali bûtiinterpretuojami kaip ðios kartos moterømaiðtas prieð nusistovëjusius tradiciniomoteriðkumo elgesio modelius ir lyèiøsubordinacijos santykius. Taèiau ðis maiðtasatveda ne prie racionaliø konflikto valdymobûdø, kuriø prielaida yra asmens autonomijair specialios psichologinës žinios, bet prieemocinio ekspresyvumo. Ðiuo atveju moterysbando iðardyti kultûroje nusistovëjusiusasimetriðkus moters ir vyro santykius, jos yraásisàmoninusios savo autonomijà irindividualius poreikius, taèiau stingapsichologiniø žiniø, kurios padëtø konfliktusspræsti pozicijø derinimo derybomis.

Taigi empirinë kultûriniø lûkesèiø, siejamøsu lyties tapatybëmis, analizë rodo, kadLietuvos visuomenëje lyèiø tapatybës siejamossu patriarchaliniais lûkesèiais. Moteristapatinama ne tik su praktiniais, bet ir suemociniais globos darbais. Taèiau lûkesèiai,kuriuos visuomenë sieja su moterimis ir vyrais,yra skirtingi atskirose kartose. Prieðingai neigalima tikëtis, Lietuvos visuomenë iðgyvena netik konfliktà tarp kartø, kai jaunesni žmonëspasisako už modernesnes, o vyresni – už labiautradicines lyèiø tapatybes, bet ir konfliktàjaunimo kartoje. Jaunesnës kartos moterø irvyrø požiûriai á lyties tapatybes ákûnija ðios

kartos skilimà, nes moterys pasisako užmodernesnes tapatybes, o vyrai atkartojapatriarchalines, bûdingas vyresnei kartainuostatas.

Svarstymai diskusijai

Kaip rodo Vakarø ðaliø patirtis, gerovësvalstybë savaime dar nereiðkia moterø ir vyrølygiø galimybiø užtikrinimo. Tam, kad gerovësvalstybë veiktø kaip lyties nelygybiøamortizatorius, reikalinga struktûriniø irkultûriniø prielaidø sàveika. Globosinstitucionalizacija, kaip viena struktûriniøpriemoniø, ágalinanèiø aktyvesná moterødalyvavimà profesinëje veikloje ir socialiniamegyvenime, efektyviai veikia tada, kai dëlindividualizacijos procesø visuomenëje vykstapatriarchaliniø lyties tapatybiø atsisakymas.

Lietuvoje kultûriniø lyèiø tapatybiøtakoskyra yra plati ir ryðki, jos egzistavimas darilgai ženklins konfliktiðkus lyèiø santykiusvisuomenëje, o didesnë globosinstitucionalizacija nebus efektyvus lyèiø lygybæskatinantis impulsas. Lietuvoje egzistuojantilyèiø tapatybiø takoskyra moterá sieja su globa,palieka jà privaèiojoje sferoje, o vyrà –vieðojoje. Atsižvelgiant á dabartinæ Lietuvossituacijà, tikëtina, jog ateityje, net ir siaurëjantmoters praktiniø globos užduoèiø sàraðui,moters emocinës globos lûkesèiai nesikeis, ogal net augs.

Nestabilioje ðiuolaikinëje visuomenëje, kuremocinis saugumas ágyja ypatingà vertæ, globayra ir iðliks moteriðka lemtimi. Visa tai apspræsmoterø situaci jà ir parems moterømarginalizacijà vieðojoje sferoje, nes emocinëgloba, kitaip nei skalbimas ar virimas, yranukreipta á giluminius žmogiðkosiosegzistencijos dalykus. Emocinës globos idealai,kurie saistomi su moterimi, turi žymiai didesnægalià tvarkyti mûsø kasdienybæ, apibrëžti, kasir kaip yra normalu, kas ir ko gali siekti, neipraktiniø globos užduoèiø perskirstymas. Suemocine globa susi jusios nusistovëjusiostvarkos griûtis visuomenës priimama kaippasikësinimas á pamatiná jos nariø ontologinásaugumà. Todël emocinës globos ir


49


moteriðkumo ryðio iðardymas yra sunkiausiasir svarbus kultûrinës modernizacijos uždavinys.

Èia kyla ir kitas klausimas, kurio vertëtønepamirðti diskutuojant apie gerovëskapitalizmo ðansus Lietuvoje. Kiek globosinstitucionalizacija Lietuvoje, kurioje stebimoskultûrinës lyèiø tapatybiø modernizaci josužuomazgos, gali prisidëti prie lyèiø lygybësarba pilnos moterø pilietybës ágyvendinimo?Kitaip ávardijant problemà, galime klausti, arásteigus daugiau vaikø darželiø Lietuvospolitikos, verslo, mokslo virðûnëse bus daugiaumoterø?

Žinoma, èia neteigiama, kad nereikia

atidarinëti naujø vaikø darželiø ir steigti kitøglobos paslaugø. Taèiau ar nëra lygiai taip patsvarbu daugiau dëmesio ir iðtekliø skirtividuriniø ir aukðtøjø mokyklø lyèiø studijøprogramoms, šeimos psichologinës paramosprogramoms ar kurti veiksmingusmechanizmus kontroliuoti žiniasklaidai, kadnuoga moters krûtinë reklamoje visuomeneinebûtø “tiesiog normalus dalykas”? Priešinguatveju, globos institucionalizacija keis moterøstruktûrinæ padëtá, daugiau jø ásilies á darborinkà, bet nekeis kultûriniø visuomenësnuostatø moterø atžvilgiu, o tai nulems moterømarginalizacijà visuomenëje.

Lentelë 1. Namø ruoðos darbø pasiskirstymas tarp gyvenanèiø su partneriu (registruotoje arneregistruotoje santuokoje), pagal lytá, proc.

Norëtume paklausti, kas kà daro Jûsø namuose. Praðome pasakyti apie kiekvienà žemiauiðvardintà darbà, kas dažniausiai já atlieka?

Ruoðia maistàvyrai moterys

Visada ar dažniausiai aš 2 79Taip pat dažnai að kaip ir partneris (-ë) 21 16Dažniausiai ar visada partneris (-ë) 77 5

Plauna indusVisada ar dažniausiai aš 3 73Taip pat dažnai að kaip ir partneris (-ë) 29 43Dažniausiai ar visada partneris (-ë) 68 4

Perka maisto produktusVisada ar dažniausiai aš 5 59Taip pat dažnai að kaip ir partneris (-ë) 45 32Dažniausiai ar visada partneris (-ë) 50 9Plauna grindis, šluosto dulkes, valo kilimusVisada ar dažniausiai aš 5 83Taip pat dažnai að kaip ir partneris (-ë) 20 15Dažniausiai ar visada partneris (-ë) 75 2Taiso sugedusius buitinius prietaisusVisada ar dažniausiai aš 90 5Taip pat dažnai að kaip ir partneris (-ë) 3 8Dažniausiai ar visada partneris (-ë) 7 87


50


Lentelë 2. Kultûriniø meilës idealø vertinimas tarp vyrø ir moterø, pagal amžiø, iðsilavinimàŽmonës apie meilæ galvoja skirtingai. Kuri ið žemiau iðvardintø nuomoniø artimesnë Jums?

vyrai moterysiki 34 m. 35-54 m. 55 m. ir iki 34 m. 35-54 m. 55 m. ir

daugiau daugiau

Tikra meilë aplanko tik 36 23 50 28 39 58kartà gyvenimePer gyvenimà žmogus gali 43 56 34 55 46 27mylëti keletà partneriøNesutinku nei su vienu 21 21 16 17 14 5ið teiginiø

vyrai moterysPradinis, Vidurinis, Aukštasis Pradinis, Vidurinis, Aukštasisnebaigtas spec. vi- nebaigtas spec.vi-vidurinis durinis vidurinis durinis

Tikra meilë aplanko tik 40 37 28 61 39 19kartà gyvenimePer gyvenimà žmogus gali 39 50 44 28 44 50mylëti keletà partneriøNesutinku nei su vienu 21 13 28 11 17 30ið teiginiø

Lentelë 3. Konflikto sprendimo strategijos tarp gyvenanèiø su partneriu pagal amžiø,iðsilavinimà moterø ir vyrø grupëse, proc.

Poros ávairiai sprendžia konfliktus. Praðome pasakyti, kaip dažnai Jûs sprendžiate nesutarimuspagal kiekvienà žemiau iðvardintà bûdà?

Ramiai aptariu susidariusià padëtávyrai moterysNiekada* Kartais Dažnai* Niekada* Kartais Dažnai*

iki 34 m. 15 15 21 43 31 2435-54 m. 50 47 62 25 44 2455 m. ir daugiau 35 38 17 32 25 52

Pradinis, nebaigtas vidurinis 13 20 12 32 33 42Vidurinis, spec. vidurinis 74 46 42 21 33 43aukštasis 13 34 46 47 33 15Karðtai ginèijuosi ar ðaukiuiki 34 m. 54 57 50 27 32 5435-54 m. 43 22 34 43 42 2955 m. ir daugiau 3 21 16 30 26 17

Pradinis, nebaigtas vidurinis 49 53 64 42 37 23Vidurinis, spec. vidurinis 38 30 24 37 36 53aukštasis 13 16 12 21 27 23


51


Literatûra:Birmontienë, Toma. 2001. ‘Žmogaus teisës’ kn. Rimkutë Jolanta(vyr. red.) Žmogaus socialinë raida. Vilnius: Homo Liber.Bussemaker, Jet, van Kersberger, Kees. 1996. ‘Genderand Welfare States: Some Theoretical Reflections’ inDiane Sainsbury Gendering Welfare States. London: Sage.Daly, Mary, Rake, Katherine. 2003. Gender and the Wel-fare State. Care, Work and Welfare in Europe and the USA.Cambrigde: Polity Press.Espig-Andersen, Gósta, Gallie, Duncan, HemerijckAnton, Myles, John. 2003. Why We Need a New WelfareState. Oxford: Oxford University Press.Espig-Andersen, Gósta. 1990. The Three World of WelfareCapitalism. Cambridge: Polity Press.Europos socialinë chartija/ vadovas. Vilnius : Lietuvosžmogaus teisiø centras/ Europos tarybos informacijosbiuras, 2002.Giddens, Anthony. 1994. The Transformation of Intimacy.Cambridge: Polity Press.Giddens, Anthony. 2000. Modernybë ir asmenstapatumas. Vilnius: Pradai.Graham, Henrietta. 1983. ‘Caring: a Labour of Love’ inJanet Finch (ed.) A Labour of Love: Women, Work andCaring. London: Routledge.Harré, Rom. 1986. ‘An Outline of the Social Construc-tionist Viewpoint’ in Rom Harré (ed.) The Social Con-struction of Emocions. New York: Blackwell.Hochshield A. 1984. The Managed Heart. Commercializationof Human Feeling. Berkley: University of California Press.James, Nicky. 1989. ‘Emotional labour: skill and work inthe social regulation of feelings’, The Sociological Review

37 (1): 15-43.Künzler, Jan. 2002. ‘Paths Towards a Modernization ofGender Relations, Policies, and Family Building’ in Franz-Xaver Kaufman (ed.) Family Life and Family Policies inEurope. Vol. 2. Oxford: Oxford University Press.Lewis, Jane.1997. ‘Gender and Welfare Regimes:FurtherThoughts’, Social Politics: International Studies in Gender,State and Society 4 (2): 160-77.Matulionis, Arvydas (ats. red.). 2001. Europa ir mes.Vilnius: Gervelë.Nicholson, Linda. 1997. ‘The Myth of the Traditional Fam-ily’ in Hilde Lindemann Nelson (ed.) Feminism and Fami-lies. New York: Routledge.Orloff, Ann. 1993. ‘Gender adn the Social Rights of Citi-zenship: The Comparative Analysis of State Policies andGender Relations’, American Sociological Review 58 (3):303-28.Purvaneckas, Andrius, Purvaneckienë, Giedrë. 2001.Moteris Lietuvos visuomenëje. Vilnius: Danielius.Rubin, Lilian. 1985. Intimate Strengers. Men and WomenTogether. Glasgow: Fontana.Sainsbury, Diane. 1996. ‘Women’s and Men’s Social Rights:Gendering Dimensions of Welfare States’ in DianeSainsbury (ed.) Gendering Welfare States. London: Sage.Sainsbury, Diane. 2003. ‘Introduction’ in Diane Sainsbury(ed.) Gender and Welfare State Regimes. London: Sage.Šemeta, Algirdas. 2004. ‘Kiek laiko dirbame ir kaipleidžiame laisvalaiká?’. www.std.lt.Wilson, Elizabeth. 1977. Women and the Welfare State.London: Tavistock.

SummaryGender, care and opportunities of welfarecapitalism in LithuaniaThe research aims to evaluate the opportunities forthe welfare capitalism in the Lithuanian society and isdirected toward the analysis of cultural conditions,which largely determine the success and efficiency ofthe social policy actions. The research objective is theanalysis of gender inequalities, which are producedand reproduced in the family. Unequal distribution ofcare in family influences the gender opportunities, dis-criminatory attitudes and the development of gendermodernization. The institutionalisation of care in mostEU states is seen as one of the key factors in solvinggender and family policy problems. The interplay ofprevailing modern gender identities and theinstitutionalisation of care promote the equality of

social rights, enhance women’s participation and helpsolving the family policy issues. The research exam-ines the positioning of care in Lithuanian gender iden-tities and questions to what extent the careinstitutionalisation in Lithuania may facilitate the over-come of gender inequalities and stimulate the devel-opment of equal opportunities and welfare capitalism.The research is structured upon several main lines.First, it discusses the theoretical issues of welfare capi-talism and gender modernization, second, the socio-logical dimensions of the care concept. The thirdtheme is dedicated to the analysis of the Lithuaniansociety’s values and attitudes toward gender and care.

/

Iðnaðos1 Sociologinis tyrimas atliktas 2004 liepos mënesá. Lauko darbusatliko TNS Gallup, apklausta 500 15-74 metø respondentø.Formuojant tyrimo atrankà naudotas daugiapakopës atsitiktinës

Gauta: 2004 09 16Pateikta spaudai: 2004 10 05Socialiniø tyrimø institutasSaltoniðkiø g. 58


atrankos metodas.2 Panaðius rezultatus gavo ir G.Purvaneckienë bei A. Purvaneckas.

52


Margarita Jankauskaitë

Moterø (ne)reprezentacijamasinës kultûros vaizdiniuose

Santrauka

Straipsnio tikslas – praplësti Lietuvos akademiná diskursà analizuojant vaizdinius, kurie yraneatsiejama ðiuolaikinës masinës kultûros dalis ir formuoja simbolinius lyèiø reprezentacijos kodus.Remiantis psichoanalizës, lyèiø teorijos, žiniasklaidos ir kultûros studijomis, èia nagrinëjamos moterøreprezentacijos strategijos, kurios padeda arba, priešingai, trukdo moterø kaip subjektø atstovavimuižiniasklaidoje. Kalbama apie „kasdienës pornografijos“ ásiðaknijimà masinëje kultûroje ir jàparemianèius normatyvinio heteroseksualumo imperatyvus.

Atstovavimas yra opi tema, ypaè jei kalbamaapie pakraštines grupes dominuojanèioje, taigiatskirtá nuolat atkurianèioje ir paremianèioje,kultûroje. Èia kuriamos normos nëra stabili aristoriškai nekintanti duotybë. Jø turinys nuolatkinta keièiantis pavaldumo ir galios santykiams.Taèiau pakraštines mažumø patirtis áteisi-nanèios intervencijos (simboline prasme mote-rys taip pat yra mažuma) yra galimos tik sàmo-ningai ágyvendinant strategijas, kuriø tikslas -priešintis dominuojanèià ideologijà kurianèiai,paremianèiai ir átvirtinanèiai retorikai.

Louis Althusseris plëtojo teori jà,grindžiamà mintimi, kad dominuojanèiosideologijos poveikio niekaip negalima išvengti,nebent bûtø remiamasi moksliniu žinojimu.Ideologija „ásteigia“ konkreèius individus kaipasmenis formuodama jø tapatybës jausmà, todëlji susijusi su tuo, kaip žmogus tampa subjektu.Neámanoma, anot Althusserio, bûti anapusideologijos, nes tai – paðalieèiø nepripažástantisistema. Taèiau ji veikia kruopðèiaisunaikindama savo buvimo pëdsakus irpriverèia žmogø tikëti, jog ji(s) yranepaveikta(s) ideologijos (de Lauretis 1989; 6).

Lytis (ar lyèiø sistema), Teresos de Lauretisnuomone, funkcionuoja kaip ir Althusserioapibrëžta ideologija, iðskyrus vienà savitàskirtumà. Lyèiø sistemos paskirtis – ásteigtikonkreèius individus ne tik kaip asmenis(subjektus), o paversti juos vyrais ir moterimis,áskaitant visas ið èia kylanèias socialines,

politines, simbolines reprezentacijos pasekmes.Kaip tik lyèiø sistema lemia esminá skirtumàtarp dviejø diskursyviøjø lygmenø –samprotavimo apie filosofi jà/politikà irkalbëjimo apie „realybæ“. Lytis yra svarbi tikantruoju atveju, o filosofijos ir politikos diskurseji tiesiog „pamirštama” (de Lauretis 1989; 9).

Kalbëjimas apie realybæ“ apima lyèiøaspektà, taèiau neapsaugo nuo galios santykiøpoveikio, aptinkamo lyèiø sistemoje(ideologijoje). Esmë ta, kad kalba (taip pat irvizualioji), kurià pasitelkiame siekdami išreikštikasdienybës patirtá, veikia kaip sistema,aptarnaujanti dominuojanèià sistemà. Ji nërasustabarëjæs, nekintanèias prasmes atkuriantisdarinys. Anot Julios Kristevos, kalbafunkcionuoja kaip politiniø ir galios santykiøsusikryžiavimo laukas. Skirtingø interesøžmonës pasitelkia tuos paèius žodžius, todëlženklo prasmës darosi polisemiðkos, bet nevienbalsës. Ir nors kuriant tarp-tekstinesprasmes viešpatauja dominuojanti galios grupë,opozicija nëra visiðkai nutildoma (Kristeva išMoi 1995; 158). Antra vertus, alternatyviøtarp-tekstiniø prasmiø gyvavimas irásitvirtinimas didele dalimi priklauso nuodominuojanèiø reprezentaci jos strategi jøpertvarkymo; vadinasi, svarbus ir èia vartojamøprasminiø kodø pažinimas bei dekonstravimas.

Tai ypaè pasakytina apie vizualinës kalboskodus, kurie Vakarø kultûroje turi giliastarnavimo lyèiø sistemai (ideologijai) tradicijas.


53


Daugelis pamatiniø strategi jø, nesunkiaiatpažástamø ðiuolaikiniuose, masinës kultûroseksploatuojamuose, moterø ávaizdžiuose, buvosuformuotos dar renesanso laikais, kaiásitvirtino moters (stebimo objekto) ir vyro(kurianèio subjekto) priešprieša. XIX a.besiformuojanèio kapitalizmo visuomenëje šipriešprieša buvo papildyta klasiniais aspektais:kûrybinis vyro buržua geni jus buvopriešpriešinamas jusliam moters darbininkëskûnui, kurá galima ásigyti ir ekonomiškai, irseksualiai. Ðimtmeèiu vëliau, vartotojiškoskultûros ásèiose užgimus vaizdinei reklamai,buvo žengtas dar vienas nuoseklus žingsnis, patámoteriškumà tapatinant su perkama irparduodama preke. Visos šios vizualinësstrategijos sukûrë globalaus moterø regimumoiliuzijà, taèiau apsunkino jø reprezentacijàatstovavimo požiûriu. Monique Wittig žodžiaistariant, moterys tapo labai matomos seksualiai,taèiau nepastebimos socialiai.

Nagrinëdamas ðiuolaikinës masinës kultûrosir reklamos sàsajas, Sutas Jhally‘s pažymi, kadmoters (ir/ar vyro) vaizdiniai dažnaipasitelkiami kaip pagrindiniai reklaminësstrategijos komponentai. Taip atsitinka dël to,kad reklama, pasitelkdama lengvaiatpažástamus vizualinius moteriðkumo (ir/arvyriškumo) kodus, gali lengvai pasiekti paèiàasmens tapatybës ðerdá (juk visi suvokiame savevisø pirma kaip moteris ar vyrus), greièiauatkreipdama vartotojø dëmesá ir átikindamajuos. Taèiau reklama eksploatuoja ne betkuriuos lyèiø ávaizdžius. Ji remiasi ne tiek realiamoterø/vyrø elgsena, kiek visuomenei bûdingu(stereotipiniu) ásivaizdavimu apie jø elgesá.Todël ðiø ávaizdžiø negalima interpretuoti kaiplyèiø patirties perteikimo žiniasklaidoje. Taiypaè pasakytina apie moteris, kuriø lytiškumasreklamose primygtinai tapatinamas suseksualumu, kurá inspiruoja vyriðkos fantazijos.Visa ðiuolaikinës kultûros ikonografi ja,analitiko nuomone, kur kas labiau apimtaseksualumo idëjos negu bet kuri kita mumsžinoma visuomenë. Todël gyvename kultûroje,kur prekës paverèiamos erotiniais stimulais, oprekinë sistema daro didelæ átakà lytinëstapatybës formavimuisi (Jhally 2003; 253).

Taèiau „erotiškumas” veikiausiai yra ne patstinkamiausias terminas apibûdinti vizualinæerdvæ, prisodrintà seksualiniais stimulais. JaneCaputi, pritardama Audre Lorde, pažymi, kad„erotika“ – tai laisvës, ekstazës, energijos irkûrybingumo jëga, ágalinanti veikti ir kurti,augti, keistis ir nepasiduoti priespaudai (Caputi2003; 435). Tuo tarpu vaizdinæ erdvæ užtvindæmoters ávaizdžiai formuoja veikiau destruktyvø,menkinantá požiûrá, - jie neišlaisvina savivokos.Todël, kalbëdama apie masinei kultûraibûdingas moterø ávaizdžio formavimostrategijas, Caputi siûlo vartoti „kasdienëspornografijos“ terminà, pornografijà suvokiantne tik kaip tiesmukiðkà lytiniø aktø, kûno daliøpateikimà, bet ir kaip vaizdavimo kodus,susietus su išnaudojimo, sudaiktinimo, motersniekinimo, jos kûno baimës ir neapykantostemomis.

Pornografijà ir kasdienæ pornografijà siejatai, kad ir vyriškas, ir moteriškas tapatybes joskonstruoja remiantis lyèiø nelygybësnuostatomis, kur dominavimas, pavaldumas,prievarta, nužmoginimas, sudaiktinimasfunkcionuoja kaip erotinës stimuliaci josveiksniai; netgi tada, kai tam tikromisaplinkybëmis vyrai ir moterys keièiasi vietomis(Caputi 2003; 434). Šie diskursai mokoseksualiai susi jaudinti ir brutaliomis,despotiðkomis aplinkybëmis. Taèiau kaip tiktodël, kad kasdienë pornografija, atspindëdamalyèiø ideologi jà, išsikovojo normos,formuojanèios mûsø savivokà, statusà, josženklai, áaugæ á masinës kultûros „kûnà“, liekanepastebëti. Vadovaujantis normatyvine mo-rale, transcendentinis dvasingumas, Vakarøfilosofi joje susietas su vyro ávaizdžiu, yrapriešpriešinamas nuodëmingam (seksualiam)kûnui, nuolat ágyjanèiam moteriðkumoprasmes. Todël ciniškas, vartotojiškas požiûrisá kûnà (dažniausiai - moters) nesukeliamoralinio konflikto; juk kûnas neigiamas, kadgalëtø triumfuoti transcendentalusdvasingumas. O pornografija, grynuoju arkasdienybei pritaikytu pavidalu, ið esmës tikpatvirtina dominuojanèios moralës nuostatas,kad seksas, kûnas yra niekingi, suteršti irnusipelno paniekinimo.


54


Nagrinëdama JAV masinës kultûros vaiz-dinius, Caputi atskleidë, kaip smurtas, vaikøávaizdžio pornografizavimas, išžaginimo, nužu-dymo scenos, moterø pavertimas nebyliaissekso objektais, lyèiø nelygybës natûra-lizavimas ir kitos bûdingos pornografijai stra-tegijos ásiðaknija reklamose, populiarios kultû-ros ávaizdžiuose. Lietuvoje šiø vaizdiniø arse-nalas nëra toks platus ir kontraversiškas, taèiauir juose galima aptikti kasdienës pornografijosapraiškø, kurios bus nagrinëjamos, remiantis2004 metø pirmajame pusmetyje publikuotøžurnalø, dienraðèiø ir video reklamø apžvalga1.

Lyèiø hierarchija

1. Sportas

Vienas labiausiai Lietuvos žiniasklaidojepaplitusiø vaizdiniø kodø yra pagrástas moters/vyro opozicija ir „natûralios“ lyèiø hierarchijosátvirtinimu. Ji iðryðkinama pabrëžiant tiek„prigimtinius“, tiek statuso skirtumus. Fizinejëga, galia, racionalumu ir kontrole pasižymintisvyriškumas modeliuojamas kaip priešpriešapasyviai nuolankiam, jausmingam, geidulingamar sudaiktintam moteriškumui, kuriopagrindinë paskirtis yra stiprinti vyriðkos galiosáspûdá. Tai pastebima tituliniuose žurnaløviršeliuose: „Antra pusë“ (2004 05), „Fitnesasir kultûrizmas“ (2004 01, 02), kur raumeningøgaliûnø draugijà puoðia sutartinius seksualumokodus ávaizdinanèios moterys (bikini, giliiðkirptë, atviras raudonos spalvos rûbas),turinèios išsklaidyti menkiausias žiûrovøabejones ne tik dël fizinës, bet ir seksualinësreprezentuojamø vyrø tvirtybës.

Sportas yra toji sritis, kur formuojama irparemiama normatyvinio vyriškumo samprata,o moterys toleruojamos tik kaip nereikšmingosprašalaitës. Sportinio Olimpo šviesuliaisimbolizuoja ne tik fizinæ jëgà. Jie áprasmina„tikràjá vyriškumà”: veržlumà ir sugebëjimàkonkuruoti, valià, savitvardà ir savikontrolæarba áteisintà, motyvuotà agresijà, strateginámàstymà ir finansinæ sëkmæ, ištikimybæ grupei(komandinio sporto atveju) ir ištvermæ. Vyraisportininkai tampa valstybës garbësambasadoriais, jø sëkmës ar nesëkmës virsta

visuotine ekstaze ar gedulu. O moterysLietuvos žiniasklaidoje beveik neatstovaujasportui, kadangi baiminamasi sugriautihegemoninio vyriðkumo bastionà. Jos pasirodoveikiau kaip išimtys, patvirtinanèios vyrødominavimà.

Reklamuojant sportà ar stebint sportožaidynes, vyro kûnas tampa žvilgsnio objektu.Šiose situacijose nepavyksta griežtai laikytisžvilgsnio subjekto ir objekto opozicijos, kuriliudytø „natûralià“ vyro/moters prieðybæ. Todël,siekiant apsaugoti normatyviná vyriðkumà nuonepageidautinø feminizaci jos ar homo-seksualumo prasmiø ir reabilituoti jo kaipsubjekto statusà, vizualiniame diskurse ypaèpabrëžiamos sudaiktinto moters ávaizdžioformos. Sportinës tematikos požiûriu mote-riškumo kodai dažnai formuojami kaip prieš-prieša vyriškumui arba kaip jo parodija. Tieksporto aikðtelëse (palaikymo grupës vykstantkrepðinio, bokso varžyboms), tiek spaudiniøpuslapiuose moterys pateikiamos kaip seksualûsobjektai, tarnaujantys vizualiam vyropasitenkinimui. Vyrø veiklos atitikmuo (vado-vaujantis „natûraliàja” lyèiø opozicija) darosine moterø sportas, o grožio industrija. Lietuvosžiniasklaidoje dažniau regime gundanèiasgerbëjas nei ryžtingai dël pergalës kovojanèiassportininkes. Maketuojant žurnalo ar laikraðèiopuslapiø iliustracijas, arenos žvaigždës (2004m. kovo mën. žurnale „Ekstra panelë“ [p. 32]tai buvo Ðarûnas Jasikevièius) gretinamos suscenos garsenybëmis (Kulie Minogue irDžordana Butkute), kur veržli sportininkøkûno dinamika prieðpriešinama parodomajamestrados gražuoliø manierizmui.

Televizi jos sporto kanalus, laikraðèiøpriedus dràsiai galime vadinti „vyriška žinias-klaida”, kuriai priešpriešinamos „moteriškos”,su mada susijusios laidos, žurnalai ar jø skyriai.Sporto ir grožio pramonës sugretinimu pagrástalyèiø opozicija yra šitaip „natûralizuota“, jognieko nestebina, kai Lietuvos žiniasklaida,pusbalsiu prasitarusi apie èempioniø pergales,nepraleidžia progos išsamiai nušviesti visatos,miesto ar pliažo gražuoliø konkursus (finan-suojamus mokesèiø mokëtojø pinigais; tiesa, netokiu mastu kaip vyrø sportas).


55


Spauda, televizija sistemingai formuojanuostatà, kad „prigimtinës“ moters/ vyro prieš-priešos neiškreipia tik tos moterø varžybos,kuriose konkuruojama dël puikiausiai atro-danèiø krûtø, kojø ar užpakaliuko („Užpa-kaliukas, vertas kelionës á Egiptà“ [„Res-publikos” priedas „Julius” 2004 07 17; 9]).Didžiajame sporte moterys gali pretenduoti ávyrams skirtà dëmesá, demonstruodamos kûnogro•ybes (pavyzdys yra garsiø sportininkiø aktaiar iki pusës apsinuoginusios sirgalëspasirodymas krepðinio aikðtelëje), taèiauneturëtø puoselëti rimtesniø vilèiø, nesžiniasklaida sistemingai kuria nuostatà, jogkamuoliais kaip seksualinës stimuliaci josárankiais jos naudojasi išradingiau nei lošiakrepðiná („Ieva” [2004 04]; 70, „Lietuvos ryto”priedas „Krepšinis” [2003 12 02]).

2. Karo tarnyba

Karo tarnyba daugelyje kultûrø buvo irtebëra laikoma išskirtine instituci ja,átvirtinanèia vyro statusà visuomenëje, - kuriosatvirumas moteriškai auditorijai laikomassvarbiu feministinio aktyvumo tikslu. Šiospastangos Vakarø pasaulyje davë apèiuopiamørezultatø. Net ir Lietuvoje Karo akademijosabsolventëmis tampa moterys, kaskart visdràsiau pareikðdamos apie savo teises galiosstruktûrose. Atvirai tam prieðtarauti lyg irnedrástama – vengiama kaltinimø retro-gradiðkumu. Taèiau vizualios šios temosreprezentaci jos (kurios, remiantis psicho-analize, siejamos su iðstumta, pasàmonineinformacija (Kuspit 1993; 310–311 )) išduodapsichologiná diskomfortà ir baimæ, kuriàiðprovokuoja moterø statuso pasikeitimai. Bûtønesunku suprasti, jeigu tokios permainos keltøsumaiðtá vyrø auditori joje (ávairiomspsichoanalizës, analitinës psichologi josmokykloms atstovaujantys autoriai – ErikasNeumannas, Karen Horney, Jacquesas Lacanas– pripažásta pasàmoninæ vyrø baimæ moterims).Taèiau Lietuvos žiniasklaidoje, bûtentmoteriðkai auditori jai skirtoje spaudoje(nagrinëjamu atveju žurnaluose „Cosmopoli-tan”, „Ieva”), skubama išsklaidyti abejones dëltariamos grësmës lyèiø skirtumams ir átvirtinti

dominuojantá normatyvinio vyriškumo statusà.Linos Jankevièiûtës straipsnio „Lygiomis

teisëmis vyrø zonoje“ (Cosmopolitan 2004 (3);73) paantraðtë skelbia: „Jos paklûsta griežtomstaisyklëms ir vilki figûrà maskuojanèiasuniformas. Jos tampo sunkiausià amunicijà,mirksta pelkëse ir atlieka ne mažesnius nei vyraižygdarbius. Stipresnis nebûtinai tas, kuris turidaugiau fiziniø jëgø. Moterys karo tarnybojetai árodo kasdien.“

Taèiau ne mažiau informatyvi (ir drásèiauteigti paveikesnë) straipsnio iliustracija bylojakà kita. Ji veikiau paneigia nei átvirtina moterøir vyrø lygybës idëjà. Áspûdinga, visà A4formato puslapá užimanti nuotrauka vaizduojadu (juodaodá ir baltaodá) kareivius,pragariškomis pastangomis, pliaupiant liûèiai,mëginanèius pastumti (kaip galima spëti,ástrigusià) karo maðinà, ant kurios patogiaiásitaisiusi su ruporu rankose sëdi šalmàužsivožusi mergina. Ji dëvi nuo lietaussudrëkusià ir tampriai kûnà apgulanèià suknelæsu gilia iškirpte nugaroje, kurios niekaipnepalaikysi karine uniforma (nors ji yra dëmëta,maskuojanèiø spalvø). Per ruporà duodamakomandas, ji vadovauja akcijai. Taèiau merginosišvaizda asoci juojasi veikiau su ðlapiømarðkinëliø konkursu nei atsakinga karotarnyba. Ji yra per daug gležna ir pasyvi, kadgalëtø bûti laikoma lygiaverte kariûnøbendražyge, bet puikiai tinka reginio funkcijai.Todël šis vaizdas perða iðvadà, kad moterysnegali bûti tikrø vyrø zonoje lygiomis teisëmis.Ten, kur jie veikia kaip darni komanda, jostampa tik kaprizingu balastu. Arbasadomazochistiniø fantazijø objektu, - šitaipgalima teigti, pažvelgus á straipsná „Tu juk jamsakai“ iliustruojanèià nuotraukà (Cosmopoli-tan 2004 (5)), kur seksualios išvaizdosaukštakulnius avinti seržantë, pamynus pëdakareivio nugarà, kolegø akivaizdoje verèia jádaryti prisispaudimus.

3. Pilietinës priedermës

„Ievos” (2004 04) žurnale pristatomakostiumø kolekcija „Patriotiniai žaidimai“ taippat suponuoja moters ir karo tarnybos,pilietiškumo sampratø nesuderinamumà, tarsi


56


antrintø daugiau nei prieð keturis ðimtmeèiussuformuluotai Machiavellio nuostatai, jog„gera“ moteris ið esmës yra „blogas“ pilietis, obûdama „geras“ pilietis, ji negali bûti „gera“moteris (Elshtain 2002; 113). Kolekci jàpristatanti paantraðtë skelbia: „Mûsø jëga – nekovo 8-osios tulpës, o ðirdá gniaužiantysnacionalinio ypatumo ženklai. Laisva kaipLietuva. Seksuali kaip kovo 11-osios aktas.Spalvinga kaip trispalvë. Madinga kaipskandalai. Lietuvaitës kasos, „Žalgiris“ –tautiniai atributai, kurie neatsistatydins iðmados. Pralaimëjusiø nëra.” Jau vienperskaièius tekstà, kur paradoksaliaisugretinami patriotiniai ir seksualiniai aspektai,galima pajusti ironijos gaidà, kurià vaizdas tiksustiprina. Tautiniø atributø ir madossugretinimas atrodo humoristiðkai, nes „iðprigimties“ nesuderinamø dalykø jungtis negaliatrodyti rimtai.

Tautos garbë, istori jos kûrimas iriðsaugojimas mûsø kultûroje tradiciðkaipriklauso vyrams. Moterø pasaulis – grožis,mada. Todël joms, žinoma, leidžiama jungtisprie svarbiø politiniø, visuomeniniø ðaliesávykiø: Sàjûdžio ákvëptos „Dainuojanèiosrevoliucijos“, nepriklausomybës atkûrimo,stojimo á NATO, džiûgavimø dël „Žalgirio“pergaliø, taèiau tik tuomet, jei išlaikys saugøatstumà, atribojantá moterá nuo vyrø pasaulio.Ironija ir seksualumo priegaide paženklintivaizdo kodai kaip tik ir sukuria ðià distancijà,kuri daro neámanomà pozityvø moterøsusiejimà ir tapatinimàsi su patriotinëmisvertybëmis. Peršama išvada, jog bet koksmoters dalyvavimas paverèia niekais rimèiausiusdalykus. Vyro reprezentaci jos konteksteironiðkas narystës NATO, fanatiðko „Žalgirio”pergaliø garbstymo ar „Dainuojanèiosrevoliucijos“ vertinimas ágytø socialinës arpolitinës kritikos atspalviø. Taèiau moterys(vadovaujantis „natûraliais“ prieðybiøprincipais) tuo ir skiriasi nuo vyrø, kad neturigalià reprezentuojanèiøjø statuso ir gali bûtisiejamos tik su erotika ir nerimtais mažmožiais.

Vadovaujantis šia logika daromos ne tikfotosesijos, bet kuriamos ir politinës reklamos.„Lietuvos ryte” už Petro Auðtrevièiaus

kandidatûrà 2004 m. prezidento rinkimuoseagituojanèiuose plakatuose buvo siekiamapabrëžti ðiuolaikiðko, patrauklaus lyderio idëjà,kurio asmenybë turëtø imponuoti pažangiems,išsilavinusiems žmonëms. Taèiau netgikreipiantis á apsišvietusá akademiná jaunimà,„natûralûs“ lyèiø skirtumai ne panaikinami, opabrëžiami. Á akis krinta tai, jog moteriðka irvyriðka auditorijos yra atskiriamos kaip iš esmësnegalinèios turëti bendrø pilietiniø motyvø.Todël, agituojant vaikinus, siûlomasprezidentas, kuriuo galima bûtø didžiuotis prieðpasaulá. Siekiant patraukti moteriðkàjà rinkëjødalá, kandidatas pateikiamas kaip vertasásimylëjimo. Ironiškiausia yra tai, kad svariausiuargumentu pasirinkæ visavertæ partnerystæEuropos Sàjungoje, kurios direktyvomissiekiama átvirtinti realià lyèiø lygybæ, reklamoskûrëjai Lietuvoje europinæ idëjà mëgina ásiûlyti,„supakavæ“ jà á primityviausius patriarchališkusstereotipus.

Seksualus objektas

Apie savo kaip objekto statusà moteryssužino ne vien tada, kai yra nužiûrinëjamos aružgauliojamos gatvëje ir darbe, kaip teigiaCaputi. Prostitucija, mados, grožio konkursai,dailë ir, žinoma, reklamos moko, kaip,pasitelkus pornografines sudaiktinimostrategijas, nužmoginti, sudaiktinti, paverstipreke, mainø objektu gyvà, juntanèià bûtybæ,kurià galima turëti, demonstruoti, skaudinti,panaudoti ir iðmesti, kai nebetenka savo vertës(Caputi 2003; 444-445). Bûtent tokiaisobjektais, nebyliai pritariant visuomenei,paverèiamos moterys ir Lietuvos masinækultûrà formuojanèiose vaizdiniuose,pradedant reklamomis, straipsniusiliustruojanèiomis nuotraukomis, baigiantHollywoodo garsenybiø ar vietinio elito pokyliøpristatymais. Sudaiktinimas pateikiamas kaiptariamai moteriškumà, tikrà grožá išaukštinantistrategi ja, kuria vadovaujantis moterøávaizdžiai masiškai reprodukuojami spaudoje,televizijoje, internete.

Fizinë jëga nëra vienintelis vyro statusàvisuomenëje átvirtinantis aspektas. Galios


57


pozicijà garantuoja ir tai, jog jis konstruojamaskaip žvilgsná valdantis, taigi kontroliuojantissubjektas. „Jûsø fotoaparatas mato tà patá, kàir jûs“, — skelbia „Naujosios komunikacijos”žurnale (2004 07 20; 08 15; 5) ádëta „Invent”produkci jos reklama, kur dešinioji, sufotoaparato objektyvu sutapatinta vyro akis yrafokusuojama á moters atvaizdà. Jau prieðketurias deðimtis metø Johnas Bergeris,nagrinëdamas vizualinës Vakarø kultûrosypatumus, suformulavo klasikine tapusià mintá– vyrai žiûri, o moterys demonstruoja save. Šiojimintis ir mûsø dienomis neprarado savotaiklumo. Nesvarbu, ar reklamos, arreprezentacijos tikslais naudojamas motersávaizdis, jis visada išsaugo erotiškam,patraukliam, nepavojingam, jausmingampasigërëjimo objektui bûdingus bruožus:pravertos lûpos, sunkûs akiø vokai, naivus, betviliojantis ar nudelbtas žvilgsnis, kûnàeksponuojanti, taèiau pasyvi laikysena, kuribyloja apie pasiryžimà vykdyti troðkimøobjekto funkcijas, - visa tai aptinkama ne tikpornografines nuotraukas publikuojanèiuosevyriškuose žurnaluose ar kosmetikos,parfumerijos, apatinio trikotažo ir maðinøpadangø reklamose. Šie kodai seniai ásitvirtinævaizdinëje kasdienybës erdvëje kaip visuotinaipriimto moteriðko ávaizdžio kliðës, kuriomisvadovautis ypaè skatinamos moteriðkø žurnaløskaitytojos.

Renesanso laikais moters kûno grožis buvolaikomas tapybos grožio sinekdocha. Ðiandiensudaiktintas (pornografizuotas) moters ávaizdistampa masinës kultûros sinonimu. Ožiniasklaida, kaip neatskiriama ðios kultûrosdalis, formuoja ir aktyviai palaiko tokiasnuostatas. Jos vaidmuo yra ne tik tas, kad jiplatina moterá kaip seksualiná objektàpristatanèias reklamas. Preke virtusios motersávaizdis jau spëjo ásišaknyti ir kaip paèiosspaudos sinekdocha. „Ekstra žinios”,„Lietuvos rytas”, „Vakarø žinios“, „Vakarøekspresas“ entuziastingai eksploatuojaapsinuoginusiø, nuogø ar laikraðèiais kiekprisidengusiø merginø kûnus, kurie nejuèiomisperða mintá, jog vieninteliai šalies naujienomisbesidomintys (ar reklamos iðlaidø verti)

skaitytojai yra heteroseksualûs vyrai. O moterystëra gundymui skirtas masalas. Ypaè drastiðkaðiame kontekste atrodo „Vakaro žiniø“ (kaipteigiama, skandalingiausio laikraðèio)redakci jos laikysena. Skaitytojø dëmesiuipatraukti pasitelkiamos ne tik pornografinësvaizdo kliðës – apnuogintos krûtys, sëdmenys,seksualiná nuolankumà bylojanèios pozos.Sutapatinti su reklamuojamu produktu, t.y.laikraðèiu, jaunø moterø kûnai pateikiami kaipvisiðkai pigi, vos 50 centø kainuojanti prekë(2002 sezono „Vakaro žiniø“ reklama). Jàsiûloma ásigyti per daug nesvarstant, jukpasinaudojus, pigiu daiktu visad galimaatsikratyti.

Panašiomis nuostatomis vadovaujasi irdidžiausio Lietuvoje mobilaus ryðio teikëjo„Omnitel” reklaminiø kampanijø kûrëjai. 2004m. pavasará pasirodæ MMS (angl. MultimediaMessaging Services) – mobiliais telefonaissiunèiamø vaizdo žinuèiø paslaugà siûlantysvideoklipai ir stendai „Norisi parodyti?” taippat orientuoti tik á vyrus (tiksliau, pramogøieðkanèius jaunuolius) kaip potencialiusnaujøjø technologi jø vartotojus. Jiems„Omnitel” siûlo produktà, kuris puikiai atitinkanuolatine konkurencija pagrástos vyriškoskultûros reikalavimus ir leidžia „sublizgëti“bièiuliø draugijoje, nešvaistant fiziniø jëgø.Tereikia apsišarvuoti moderniomis, vaizdàreprodukuojanèiomis technologijomis, kuriosgarantuoja paèios egzotiðkiausios nuosavybësdemonstravimà.

Kaip galimus variantus reklamos kûrëjaisiûlo antikvariná automobilá, viðtà su pritvirtintapovo uodega ir ið baseino iðlipusià merginà, kuridraugø ávertinimui pristatoma (nuneðama) prieðsavo norà. Šiame siužete, kaip ir laikraðèiøreklamose ji paverèiama ne šiaip seksualiaipatraukliu daikèiuku (kas jau savaime nërapriimtina). Áperšama nuomonë, kad mergina(beje blondinë) apskritai paëmus yramenkavertis objektas, jaunuoliø varžytuvëseneatlaikantis nei vištos, nei automobiliokonkurenci jos (ji rodoma pirmoji, ovadovaujantis pasakojimo kulminacijos logika,reikšmingiausi dalykai paliekami pabaigai). Tuotarpu vyrukus, kuriems kultûra garantuoja ne


58


tik stebëtojo, skaitytojo, bet ir eksponuotojostatusà, reklama ágalina žvilgsniui patraukliusobjektus dràsiai naudoti taip, kaip jiems norisi– parodyti, pasipuikuoti ir, jeigu reikia,panaudoti prievartà.

Aptartos reklamos toli gražu nëravieninteliai sudaiktinto moterø pateikimoatvejai. Siekdami pagrástesnës argumentacijosá ilgà eilæ turëtume išrikiuoti spaudoje,televizi joje, internete gausiai aptinkamuspavyzdžius. Moters ávaizdžio suprekinimas yratapæs mûsø kasdienybe, kurio águsta nepastebëtiarba skubama paversti juokais. Taèiauhumoristinës nuotaikos nejuèia subliûkšta,suvokus, kokie glaudûs yra kasdienëspornografi jos ir pornografi jos verslo,prostituci jos, prekybos žmonëmis ryšiai.Vizualinæ erdvæ užtvindæ vaizdiniai moteryjemus ápratino matyti „natûralø“ sekso objektà,o vyro asmenyje – teisëtà šios prekës vartotojà.Visuomenë skelbia karà (nors ir neveiksmingai) suteneriams, prekiautojamsžmonëmis, sekso turistams, pornografi josverslo magnatams. Taèiau šitaip, JeanBaudrillardo žodžiais tariant, kuriami viensimuliakrai, kurie verèia tikëti, jog tik tam tikrakategori ja žmoniø (statistinë mažuma)peržengia žmogiškumo ir nužmoginimo ribà, odaugumos kuriama bei vartojama, hierarchinælyèiø sistemà paremianti masinë kultûra èianiekuo dëta.

Prievarta

Peggy Reeves Sanday, nagrinëdama ávairiussocialinius-kultûrinius seksualinës prievartoskontekstus gentinëse visuomenëse, teigia, kadpati savaime vyriška prigimtis, priešingai neiáprasta manyti, nëra užprogramuota smurtui.Seksualinë žmogaus elgsena, nors ir remiasibiologiniais poreikiais, yra veikiau socialinë irkultûrinë jëga nei paprastas kûniðkas dviejøindividø ryðys. Prievarta, antropologës nuo-mone, taip pat yra kultûrinës konfigûracijos da-lis, apimanti tarpasmeninæ prievartà, vyrø val-džià ir lyèiø atskyrimà, kuri seksualinæ iðraiðkàágyja ten, kur harmoningas vyrø ryšys su jøaplinka yra sugriautas (Ñåíäåé 2001; 88-89).

Modernioji Vakarø kultûra toli gražu nëraharmoninga. Dar 1937 m. publikuoti KarenHorney, kuri savo amžininkø asmenybespavadino neurotiškomis (Horney 2004),pastebëjimai (kartu su Sanday ážvalgomis) lei-džia suvokti, kodël smurtas ir prievarta ðiuo-laikinëje kultûroje dažnai ágyja pabrëžtinai sek-sualinæ iðraiðkà. Tai ypaè akivaizdu žiûrint skait-lingus ávairiais televizijos kanalais transliuo-jamus filmus, kur žaginimo epizodai struktû-rizuojami kaip brutalià vyriðkà galià átvirti-nanèios ir seksualiai stimuliuojanèios, vizualinápasitenkinimà teikianèios, o ne skriaudà atsklei-džianèios ir pasipiktinimà ar užuojautà skati-nanèios, scenos. Tokio pobûdžio vaizdai, Su-san Brownmiller žodžiais tariant, laiko moterisbaimëje, skatindamos (kad ir nesàmoningà)suvokimà, jog su vyro biologiniu instrumentureikia elgtis atsargiai, nes jis netikëtai greitaigali virsti blogø ketinimø turinèiu ginklu(Brownmiller iš Ñåíäåé 2001; 89).

Antra vertus, patys ginklai (tai žinome išSigmundo Freudo) - kartu su ávairiais judanèiaismechanizmais ar erdvæ skrodžianèiomisraketomis - populiariojoje kultûroje dažnaiágyja faliniø reikðmiø atspalvius, kurie vyràapibrëžia ne tik kaip karinës, bet ir seksualinësgalios subjektà. Remiantis „natûraliais“ lyèiøskirtumais, moterims ðiame konteksteskiriamas tik pasyvaus taikinio vaidmuo, kurápasitelkæs vyras gali testuoti savo valdžiosárankius (žvilgsná, pená, ginklà). Tai ypaè geraiiliustruoja „Vakarø ekspreso“ „Margumynø“skilties vaizdinë sàranga (2004 07 30; 17), kurPirso Brosnano Džeimso Bondo vaidmensportretas – jis, dëvintis nepriekaiðtingai gulintákostiumà, laikantis statmenai iškeltà pistoletàsu duslintuvu ir skrodžiantis žiûrovus ádëmiu,padëtá valdanèiu žvilgsniu – gretinamas suvisiškai nuogos (tik juostele prisidengusios)merginos figûra ir apsinuoginusios aktorës DriuBerimor portretu, kur merginos nuolankiai,tarsi kviesdamos, viliodamos šypsosi skiltiesskaitytojams.

Pornografiniai prasmiø formavimo kodai netik áteisina smurtà prieð moteris, paverèia jáseksualine stimuliacija, dirgikliu, bet áperðanuostatà, jog moterys paèios siekia smurto ar


59


seksualinës prievartos. Jos niekad nesako „NE”pornografi jos pasaulyje, todël ir realiamegyvenime moterø atsisakymà skatinama vertintikaip erzinimà ar gundymo gudrybæ. Tokiojemàstymo trajektorijoje ir išžaginimas tëraromantiškas nuotykis, o gal net santuokospreliudija (kaip nutiko su krepšininku KšištofuLavrinovièiumi susijusiame skandale). Todëlseksualinës prievartos siužetø nesibodima irreklaminiuose siužetuose.

2004 m. „Utenos trikotažo“ vasaroskolekcijos iðpardavimà reklamuojantis plakatasvaizduoja du marðkinëlius ant merginosdraskanèius užpuolikus ir jø agresi jaibesiprieðinanèià aukà. Reklamai panaudotamescenarijuje nesunkiai atpažástama grupinioiðprievartavimo situaci ja, kur moteriminepasidalinama kaip atpigusia preke (ðiuoatveju ji nukainuota 50 %). Taèiau vaizdelisiššaukia ne siaubà, o susidomëjimà. Visu pirmatodël, kad ðià scenà ávaizdina grupës „Skamp“nariai. Ánirðá imituojanèiuose Viktoro Diawara,Viliaus Alesiaus veiduose matyti sunkiaitramdoma šypsena, Erika Jeninngspasipriešinimas neatrodo átikinamas aratkaklus. Grupës nariø á žiûrovus nukreiptasžvilgsnis verèia tikëti, kad visa tai tëra pokðtas,išdykavimas, ðëlsmas, á kurá kvieèiama ásijungtiir stebëtojus, potencialius „Utenos trikotažo“pirkëjus (didžiàja dalimi pirkëjas).

Reklaminis vaizdas galëtø bûti suprastaskaip raginimas sekti „Skamp” - jaunimonumylëtiniø, lietuviškos pop muzikosžvaigžduèiø - pavyzdžiu. Dël vartotojiðkosambrûzdžio prievartos scena nublanksta kaipdëmesio nevertas faktas, nors neliekanepastebëta. Taèiau kai raktiniu vaizdointerpretavimo kodu tampa ne prievarta, ovaidyba, sukuriamas áspûdis, jog tiek vaikinams,tiek merginai ðis procesas malonus (turëtø bûtimalonus ir mums). Todël netenka stebëtis 2004m. Lietuvoje atlikto tyrimo2 „Paaugliø požiûrisá seksualumà ir seksualinæ prievartà“rezultatais, kuris parodë, jog net treèdalisLietuvos jaunimo mano, kad daugelis moterøturi pasàmoniná norà bûti iðžagintomis, odaugelis vyrø – nesàmoningai nori jasišprievartauti.

Dominuojanti ideologija siûlo pornografijoskûrëjams ir kitø argumentø, leidžianèiø„natûralizuoti“ seksualinæ prievartà prieðmoteris. Ðiam tikslui veiksmingai pasitarnaujapozityvistinë pasaulëžiûra, gamtàprieðpriešinanti kultûrai ir átvirtinantipastarosios teisæ á gamtos pažinimà beisutramdymà. Šá moksliná narcisizmà iðduodantinuostata lyèiø požiûriu nëra neutrali. Vakarøkultûroje bûtent moterys yra tapatinamos sugamta, kaip gimdanèia, kurianèia stichija, betkartu laikomos ir labiau nuo savo fiziologijos,kûniðkumo priklausanèiomis (ir per jáapibrëžiamomis) bûtybëmis. Tà liudi jaliteratûros, dailës, kino, fotografijos menopavyzdžiai. Šá motyvà savaip eksploatuoja irskaitlingos ávairiø produktø reklamos, moterskûno linijas tapatindamos su jûros bangø mûða,paplûdimio kopomis, atogràžø miðkoslëpiningumu. Taèiau pornografi ja,sintezuodama patriarchaliniam mentalitetuibûdingà nihilizmà, moters sampratoje kultûrosátvirtintà kûniðkumà paverèia gyvuliðkumu.

Tokio pobûdžio vaizdiniø, deja, nesibodi irrespektabiliais laikomø, dažnai moterims skirtøspaudiniø leidëjai. Apsinuoginusi mergina(suprask, maksimaliai priartinta gamtai)vaizduojama šliaužianti keturpësèia pažeme; tai- poza, kuri gali bûti laikoma ir seksualinëssubordinacijos, ir gyvuliškos prigimties išraiška(„Laima” 2004 07; 86). „Vakarø eksprese“„Margumynø“ skiltyje nuogos, elektrinësgitaros stiebà laižanèios blondinës atvaizdasgretinamas su baltuoju lokiu, kuris gaivinasipadovanotu ledo luitu (2004 07 29; 15). O„Ievos” (2004 vasaris; 109) žurnaleperspausdintoje žaliøjø reklamoje, kuri raginasustabdyti smurtà prieš dramblius, matomenuogà, susirietusià, rimbais suèaižytà irsukaustytà merginà. Užrašas: “Surakintigrandinëmis, muðami, skriaudžiami. Neremkitežiaurumø prieð Thai dramblius“ leidžia suprasti,kad gulinti moteris simbolizuoja skriaudžiamàgyvûnà, kurio likimu taip susirûpinta. Taèiaupati smurtà patyrusi moteris èia pateikiama kaipseksualinio reginio objektas, verèiantissuabejoti, ar reklama vaizduoja aukà, arsadomazochistiniø praktikø bendrininkæ.


60


Moterø nutildymas

Dël dominuojanèios ir opozicijos grupiø ko-vos atsiveriantis verbalinio ar vaizdinio ženklodaugiaprasmiškumas savaime neužtikrinapakraðtiniø patirèiø reprezentacijos, nes galiàturintieji išradingai naudojasi užtildymo strate-gijomis tiesiogine ar perkeltine, diskursyviàjaprasme. Moterø (ir/ar feminizuotø grupiø) kaipsubordinuoto kito tylëjimà mûsø kultûra nuo-sekliai diegë ir tebesergsti, paremdama religi-nius draudimus, kuklumo kodus, galios arenønepasiekiamumà (Caputi 2004; 444). Ir „ka-dangi kalba mums yra pagrindinis bûdas pažintisave, atskleisti save kitiems ir iðreikðti savo ta-patumà“, užtildymas „sunkina <...> nepasi-tenkinimà iðreiðkianèio transformatyvaus žmo-giðkojo diskurso galimybes” (Elshtain 2002; 105).

Hanso Christiano Anderseno pasakospersonažas Undinëlë, atsisakiusi balso dëlgalimybës bûti greta princo (Lacano apibrëžtareikðme - simbolinës tëvo erdvës ženklintojo),yra tapusi idealaus moteriškumo ávaizdžiu,kuris sistemingai atgaminamas tiek masinëje,tiek elitinëje kultûrose. Jean Bethke Elshtainpažymi, kad mûsø kultûroje vienam žmogui(dràsiam vyrui) leistina ðiurkðti, nevaržomakalba, kito žmogaus, moters, lûpose virstabegëdiðka, neprotinga, nemoralia kalba(Elshtain 2002; 105).

Todël kasdienybës diskurse ásitvirtinapožiûris á moteris kaip á beprasmá ir bereikðmátriukðmà kelianèias liežuvautojas, nors tai, kaiprodo tyrimai, ir neatitinka tikrovës. Bûtentvyrams kaip socialinei grupei bûdingatendenci ja kalbëti ilgiau, pertraukinëtipaðnekovus keièiant temà ir dažniau vartotiliepiamàjà nuosakà (Masaitienë 2000; 156-157). Taèiau pramoginiø laidø personažai,teminës nuotraukos moterø žurnaluose arreklamos primygtinai teigia kà kità. OnosPranskutës ir Ramunës Žaržojutës straipsná„Moterø melas“ iliustruojanti nuotrauka(“Ieva“ 2004 07; 114) vaizduoja dviejø,besikuždanèiø (nepelnytai, kà implikuojastraipsnio pavadinimas, apkalbanèiø) merginødraugi jos sutrikdytà vaikinà. LietuvosTelekomo reklamoje tik moteris gali atsakyti á

klausimà „Kas nieko nekainuoja?”, nes ji, kaipgalima suprasti, daugiausiai plepanti telefonu,žino, jog tarpmiestiniai savaitgalio pokalbiaivasaros metu yra nemokami. „Bitë namams“paslaugos reklama mobilø ryšá siûlo vyrams -kaip jø ramybës garantà, kaip galimybæapsisaugoti nuo ákyraus kasdienio žmonos iruošvienës „urzgimo”. Ádomu tai, kad visàreklamai skirtà laikà girdime tik vyro balsà(pokalbá telefonu kambario fone imituojantimoteris neprataria në vieno rišlaus žodžio).Taip nutildyta ji ir áprasmina tuðèià moteriðkàplepëjimà, kuris prieðprieðinamas suvokiamàprasmæ kurianèiam vyro kalbëjimui.

Idealus moteriškumas, priešingai, struktû-rizuojamas kaip bežadis. „Man patinka, kad tudaug nekalbi” („Dolitos” 2004 vasaros sezonoavalynës reklamoje vyriðkø batø pora prisi-pažásta madingoms moteriðkoms basutëms). O2003 Radijo centro apdovanojimø koncerte„vedanèiojo” palydoje esanèios dvi merginos áiðminties ir sàmojø trykðtanèius vyro klausimusatsakinëja tik nuolankø seksualumàdemonstruojanèia kûno kalba. Ðias kliðespapildo nesuskaièiuojama daugybë moteriðkøatvaizdø, kur jos pateikiamos kaip galvosneturintis kûnas. Galva (žmogaus racionalumo,savimonës simbolis) moters ávaizdyje tampapertekliniu elementu, nes jà visø pirma ska-tinama matyti kaip gardžià mësytæ („Kre-kenavos agrofirmos” 2004 m. pavasaryje pasi-rodžiusi reklama). Visi paminëti moterø nutil-dymo vaizdiniai išduoda prastai maskuojamaspornografines nuostatas apie tai, kad moterspritildymas (brutaliàja prasme oralinio aktobûdu) suponuoja seksualinæ heteroseksualausvyro galià ir stimuliuoja jo fantazijà.

Apibendrinimai ir išvados

Stebint, kaip plaèiai kasdienës pornografijosmetastazës yra apraizgiusios masinæ kultûrà,neišvengiamai kyla klausimas, ar visuomenëje,kur seksualumas yra formuojamas kaip erotiškadominavimo ir pavaldumo išraiška, apskritai yraámanomas daiktinimo, menkinimo, nuvertinimokodø nekartojantis moterø vaizdavimas?

Feminisèiø inicijuoti ginèai apie tai, kaip,


61


vengiant pornografizavimo, turi bûtivaizduojamas moterø kûnas ypaè aktyviai vyko8-9 deðimtmeèiais Didžiojoje Britanijoje, JAV;jie tapo feministinës kultûros teorijos dalimi.Tuo metu susiformavo nuomonë, jog feministinëpraktika turi bûti nukreipta á esamøreprezentacijos kliðiø dekonstravimà ir jøteikiamo vizualinio pasitenkinimo griovimà.Ágyvendinant šiuos tikslus filmuose irvizualiniuose menuose buvo atsisakytapasakojimo, kûno ir iliuzi jø vaizdavimo,sutelkiant dëmesá á teksto strategijas, kuriosneigia bet kokias stebëtojo galimybes tiesiogiaitapatintis su tuo, kas rodoma.

Žiûrovo pasitenkinimo naikinimas taponauja radikalia pateikimo forma, kuri leidoišvengti tiesmuko moters kûno vaizdavimo.„Negatyvioji estetika“, raðë RosemaryBetterton, tapo efektyvia egzistuojanèiøreprezentaci jos formø kritika ir inici javoreikšmingas permainas (Betterton 1996; 10),taèiau, Lauros Mulvey žodžiais tariant, iškiloproblema, kaip judëti link „kažko naujo“, nuokûrybinës konfrontaci jos á kûrybiðkumà.Neigimu pagrásta dekonstrukcijos strategijabuvo veiksmingai panaudota kaip priemonë,kuri leidžia atskleisti kultûriniø pateikimo irmoterø engimo formø ryšius. Taèiau siekiant,kad moterys bûtø reprezentuojamos kaipaktyvûs, juntantys, trokštantys asmenys, buvosvarbu joms „gràžinti“ kûnà. Taigi iškiloklausimas, kaip perteikti moters kûnà,neáspraudžiant jo á „vyriško žvilgsnio” rëmus(Mulvey iš Betterton 1996; 11).

Šis klausimas išlieka aktualus, apmàstant irvartojimo dësniams pavaldžios masinëskultûros situacijà. Sunku ásivaizduoti, kadfeministiniame projekte išbandytos radikalausdekonstravimo praktikos èia galëtø bûtitiesiogiai pritaikytos. Elitinë ir masinë kultûrosturi skirtumø, kurie nesileidžia ignoruojami.Vizualinius masinës kultûros kodus formuojareklamos, kuriø poveikis nëra vienareikšmis.Viena vertus, reklamà galima laikyti diskursuapie daiktus (èia net ir žmonës virsta daiktais).Taèiau jis plëtojamas, kalbant ne tiek apieobjektus, siûlomas paslaugas, kiek apie jøsàsajas su svarbiais mûsø gyvenimo aspektais

– asmenine autonomija ir savo gyvenimokontrole, laimingu šeimos gyvenimu, meilepagrástais santykiais, ramiu poilsiu ir geradraugyste – dalykais, kurie nëra tiesiogiai susijæsu prekëmis.

Apskritai kalbant, - pažymi Sut Jhally, -reklama mums kalba apie tai, kaip vartojantpatirti laimæ, kurià žmonës stipriau sieja su„socialiniu“, o ne „materialiniu“ gyvenimu(Jhally 2003; 251). Vadinasi negatyvios,vizualinius malonumo kodus dekonstruojanèiosstrategijos, nukreiptos á stebëtojo tapatinimosiar pasitenkinimo griovimà, reklamos diskurseyra neámanomos, nes sunaikintø patá diskursà.Sunku patikëti, kad jos pritaptø ir masinëje,vartotojiðkais kodais persmelktoje kultûroje.

Antra vertus, vartojimo sistema veikia kaipsavotiška ideologija, kuri ne tik átakoja asmenstapatybës formavimàsi, bet ir áteisina jo(s) kaippilnaverèio vartotø bendruomenës nario/ narësfunkcionavimà. Gyvenant prekiniø mainøsàlygomis tai ið esmës prilygsta socialiniostatuso ági jimui. Ðià nuostatà patvirtinaatskirties grupiø, pavyzdžiui, negalià,netradicinæ seksualinæ orientacijà turinèiøasmenø, patirtis. Apibendrindami teigiamus irneigiamus negalià turinèiø žmoniø vaizdavimoreklamoje aspektus, Beth A. Haller ir SueRalph teigia, kad dël žiniasklaidai bûdingosátakos, negalios ávaizdžiai reklamoje (net jeirodomi visø pirma dailiai nuaugæ kurènebyliaiar vëžimëliuose sëdintys žmonës) galipaskatinti tolerantiðkesná požiûrá á turinèiusnegalià ir palengvinti jø integraci jàvisuomenëje. 1999 m. atlikti tyrimai, autoriøteigimu, patvirtina šias prielaidas (Haller, Ralph2004; 300). Todël, màstant apie vaizdavimokodø keitimà, svarbu nesumenkinti reklamosátakos žmogaus tapatybës formavimui(si) irstebëti, kad esamø reprezentacijos normøneigimo strategijos nevirstø dar sunkesnësatskirties, iðstumtino á visuomenës paribius aružtildymo árankiu.

Daugiaprasmis ženklas skirtingai tarnaujaáprasminant atskirties ir dominuojanèiosubjekto patirtis. Galios grupës kuria ir átvirtinaoficialiai pripažástamas (natûralizuotas)prasmes, kuriomis grindžiamas vieðas


62


kalëjimas. Tuo tarpu atskirties subjektams ten-ka sudëtinga dilema: 1) formuoti alternatyvø,normatyvioms nuostatoms oponuojantá pras-miø laukà arba 2) iðsikovoti ir átvirtinti savonišà dominuojanèiame diskurse. Pirmoji stra-tegija suteikia didesnæ saviraiðkos, taigi ir sa-vivokos, laisvæ, ágalina savo patirties ážodinimàsava kalba. Taèiau ji pasižymi menkomis galimy-bëmis keisti dominuojanèiame diskurse ásitvir-tinusius stereotipus, nes ásteigia alternatyviusprasmiø laukus, kurie gali sustiprinti atskirtá.Antroji perspektyva kiek suvaržo ryžtingøpraktikø galimybes, verèia manevruoti irderintis, taèiau sukuria prielaidas nuoseklesneinormatyvinio diskurso kaitai, infiltruojant,„áskiepijant“ naujas, iki šiol ignoruotas prasmes.

Ne visus atskirties grupes reprezentuo-janèius vizualinius kodus pavyksta vienodailengvai transformuoti (ar bent jau teoriniamelygmenyje numatyti jø kaitos strategijas). Sunegalia, amžiumi, rase, klase susi jusiasstereotipines nuostatas žmonës lengviausuvokia kaip socialinius konstruktus, kuriuosgalima ir reikia keisti. Tuo tarpu lytis vis darvertinama kaip prigimties sàlygotas savitumas.Nykstant akivaizdiems moterø ir vyrø socialinësskirties ženklams, simbolinë vaizdiniø erdvë,kuri daro didelæ pasàmoninæ átakà savivokai,iðlieka tvirtu lyèiø ideologi jos (sistemos)ramsèiu. Todël netgi màžtant kiekybiniammoterø ir vyrø vaizdavimo disbalansui, išliekapavojus, kad pamatinës vizualinio tekstoformavimo kliðës ir toliau funkcionuos kaiplyèiø hierarchijos palaikymo garantas.

Artûras Tereðkinas, nagrinëdamas nuo-latinius dominuojantá vyriðkumà apibrëžianèiøreikðmiø pertvarkymus (dël ekonominiø,kultûriniø sàlygø kaitos, atskirties grupiøintervencijos) pastebi, jog „skolindamasis iðpakraðtiniø grupiø kultûros, sugerdamaspakraðtiniø elementø daugybæ ir paversdamasjuos savo dalimi, normatyvinis vyriðkumasnuolat perraðo save specifiniais vyriðkumoávaizdžiais ir strategi jomis, kuriomis toksvyriðkumas gali bûti pasiekiamas“ (Tereðkinas2001; 103). Manau, kad kuriant vizualiniøženklø sistemà, savità vaizdiniø kalbà, viena iðpaèiø veiksmingiausiø strategijø, padedanèiø

normatyviniam vyriškumui kaskart prisikelti itfeniksui, yra žvilgsnio subjekto pozici jospasisavinimas (prisiminkime Johno Bergeriomaksimà – vyrai stebi, o moterys rodo save).

Šis statusas, tiesa, nëra absoliutus. Varto-tojiðkos kultûros kontekste vyro kûnas taip patvirsta pasigërëjimo objektu. Taèiau tapæsreginiu, jo ávaizdis ágyja homoseksualumobruožø, išsaugodamas vyrams žvilgsniosubjekto pozicijà. Moterys dël vyro ávaizdžiosudaiktinimo netampa automatiškai žvilgsnákontroliuojanèiu subjektu. Giluminë vaizdoformavimo struktûra neleidžia suabejoti vyroteise á geismo objektà (ji išlieka ir Lietuvojeignoruojamo homoseksualumo kontekste). Tuotarpu moterø seksualumà dominuojantisdiskursas konstruoja tik kaip troðkimà bûtigeidžiama arba provokuoti geismà, net jeinumanomas troškimo subjektas nëra vyras(tariamai lesbietiškos scenos ið tiesø yraskiriamos heteroseksualaus vyro erotiniøfantazijø kurstymui).

Falinë galia, pasak Lacano, nëra ágimta irpastovi duotybë. Ji sankcionuota kultûros, jaireikia nuolatinio patvirtinimo, kurá vaizdiniøerdvëje garantuoja moteris – vizualinis objektaspar excellence. Vyriškumas gali bûti „minkštas”,feminizuotas, homoseksualus, neágalus, senas,nesubrendæs, taèiau simbolinëje plotmëje jis vistiek disponuos kontrolæ, galià áprasminanèiužvilgsniu. Masinës kultûros vaizdiniuoseásitvirtinusi lyèiø sistema tampa „opiumu”, kurispalengvina dël normatyvinio vyriðkumoimperatyvø atsirandanèiø kompleksø kanèias,– net ir visiškos asmeninës nesëkmës atvejuvyras gali tikëtis, kad kritinæ akimirkà buspasiûlyta moteris (bent jau virtualios fantazijoslygmenyje), kuri patvirtins jo galià.

Moterys tuo tarpu atlieka „reginio” funk-cijas net ir tuomet, kai išsikovojusios socialinástatusà, pretenduoja á prezidento postà (pavyz-džiui, 2004 m. prezidento rinkimø kampanijosmetu žiniasklaidoje pasirodžiusios Vili josBlinkevièiûtës nuotraukos, „Moteris” 2004 06;28). Kerinti, draugiška ir pavojaus nekelianèiàprigimtá liudijanti šypsena, patraukli, amžiø beikitus neatitikimus viduriniosios klasës idealamsslepianti išvaizda ir troðkimà bûti troðkimo


63


objektu demonstruojanti laikysena, ávaizdžiokûrëjø nuomone, yra vienintelis bûdas átvirtinti„tikràjá“ („natûralø“, lyèiø skirtumø nekvestio-nuojantá) moteriðkumà bei padaryti já priimtinumasiniam žiûrovui.

Kaip galëtø bûti paaiškintas toks lyèiø repre-zentacijos kodø patvarumas? Vienà ið atsakymøteikia heteroseksualumo imperatyvas, kuris for-muoja mûsø kolektyvinæ savimonæ. Net tuo-met, kai lyèiø sistemà mëginama apmàstyti kaipsocialiai nulemtà reiðkiná (bent jau akade-miniame lyèiø studijø diskurse), niekas nemëgi-na griauti mito apie „natûralià“ heteroseksua-lumo prigimtiná. Tik homoseksualumo atvejutikimasi rasti biologinës ar psichologinës kilmëspaaiðkinimø. Heteroseksualumas kaip reiškinysnenagrinëjamas, nes, remiantis šiuoimperatyvu, suformuota kolektyvinë tapatybëtrukdo ágyti kritinei refleksi jai, vertinimoperspektyvai bûtinà distanci jà. Taiginormatyvinis heteroseksualumas tampa lyèiøsistemà formuojanèiu pamatu ir iðsaugo ðiàstruktûrà paèiø sudëtingiausiø socialiniø,kultûriniø permainø sàlygomis.

Tuo tarpu lyèiø sistemos átakoje atsiradæ irásitvirtinæ stereotipai yra veiksmingaipasitelkiami vartotojiškø tikslø siekimui.Prekiniuose mainuose mes dalyvaujame ne šiaipkaip žmonës, bet kaip vyrai ir moterys.Vartotojiðka, populiarioji kultûros ir lyèiøsistema susipina á sudëtingà Gordijaus mazgà,kurá ne taip lengva iðnarplioti. Perprodukcijossàlygomis reklamos nustoja vilioti daiktøsavybëmis. Jos siûlo aistrø, sva joniøiðsipildymà. Jos remiasi troškimø sužadinimu,kuriø stipriausias – seksualinis stimulas.Reklamos kreipiasi á mus (ir mus formuoja)kaip geidžianèias, juslias bûtybes, tuoprisiliesdamos prie seksualumo aspektø –šiuolaikinio žmogaus tapatybës ðerdies.

Masinë kultûra mus skatina bûti seksualiais(geisti ir bûti geidžiamais), ir mes noriaipriimame šias žaidimo taisykles, nënenutuokdami, kaip meistriðkai lyèiø sistemojeákurdintos heteroseksualumo normos nukreipiair suformuoja mûsø (fiziologiniais laikomus)troškimus. Kai „natûralius“ lyèiø skirtumusáprasminantis heteroseksualumas ágyja

prigimties statusà, natûralizuojama ir lyèiøsistemai bûdinga galios bei subordinacijosschema, kuri perkeliama á seksualumo sferà irátvirtinama joje. Vyro ir moters seksualumaspateikiami kaip viena kità pildanèios aktyviojiir pasyvioji prieðybës. Taèiau, jeigu asmensseksualumas (heteroseksualumo pavidalu) yrasuvokiamas ir pateikiamas kaip nekintanti,prigimtinë, asmens esmæ apibrëžianti ðerdis,vadinasi, visuomeninio statuso, finansinës,politinës padëties permainos reikalo esmësnepakeièia. Seksualumo kodai vizualiniamediskurse moterá visuomet apibrëð kaip aktyviamvyro troškimui subordinuotà objektà irignoruos bet kokià jos, kaip aktyviu seksualumupasižyminèio subjekto, reprezentacijà.

Šitaip moters vizualinës reprezentacijosproblema ágyja netikëtà poslinká. Akivaizdu, kadvizualiniame diskurse bûtina naikinti moterssudaiktinimo kliðes. Suprantama, kad imantissudëtingo lyèiø vaidmenø rekonstrukci josprojekto, svarbu iðvengti perdëto radikalizmo,kuris, prieðingai nei galima bûtø tikëtis, gali netiek panaikinti, kiek átvirtinti jau egzistuo-janèius stereotipus, nes skatina visiðkai naujø,atskiromis kategori jomis virstanèiø kodøformavimàsi, kurie suvokiami kaip prieðpriešanormai. Nekelia abejonës ir tai, kad vyraujantámasinës kultûros vaizdiniø žodynà strategiðkaisvarbu pildyti negalios, senatvës, etninëstapatybës ir kitais kodais, kurie nepastebimaikeièia dominuojantá subjektà apibrëžianèiøreikðmiø laukà ir mažina atskirties pavojø.Taèiau vargu ar visos ðios priemonës savaimelaiduos esmines normatyvinio (hegemoninio),nuolat save perkurianèio vyriðkumo trans-formacijas, jeigu lygia greta nebus siekiamapanaikinti ðiuolaikiná vizualiná diskursà for-muojanèios privilegijuotos vyro kaip žvilgsniosubjekto padëties. Kaip žinia, normatyvinëjelyèiø sistemoje, kurià sergsti heteroseksualumoimperatyvas, paprastas žiûrëjimo situacijosapvertimas neávyksta (vyrui tapus stebëjimoobjektu, moteris automatiðkai netampastebinèiu subjektu). Todël, siekiant struktûriniøpermainø vaizdinëje lyèiø reprezentacijoje,tenka kritiðkai nagrinëti patá heteroseksualináimperatyvà.


64


Literatûra

Caputi, Jane. 2003. „Everyday Pornografy”. In Gail Dines,Jean M. Humez (ed.) Gender, Race, and Class in Media: aText-Reader. Thousand Oaks, London, New Delhi: SAGEPublications.de Lauretis, Teresa (ed.). 1986. Feminist Studies, CriticalStudies. Bloomington: Indiana University Press.Elshtain, Jean Bethke. 2002. Vyro viešumas, motersprivatumas. Vilnius: Pradai.Haller, Beth A., Ralph, Sue. 2003. „Current Perspectiveson Advertising Images of Disability”. In Gail Dines, JeanM. Humez (ed.) Gender, Race, and Class in Media: a Text-Reader. Thousand Oaks, London, New Delhi: SAGEPublications.Horney, Karen. 2004. Neurotiðka mûsø laikø asmenybë.Vilnius: Apostrofa Academia.Jhally, Sut. 2003. „Image-Based Culture: Advertising andPopular Culture”. In Gail Dines, Jean M. Humez (ed.)Gender, Race, and Class in Media: a Text-Reader. Thou-sand Oaks, London, New Delhi: SAGE Publications.Kuspit, Donald. 1993. Signs of Psyche in Modern andPostmodern Art. Cambridge: Cambridge University Press.Macevièiûtë, Elena, Matkevièienë, Renata, StonkienëMari ja, 2002 tyrimas „Socialiniø lyèiø stereotipøformavimas žiniasklaidoje”. http://www.osf.lt/lt/main.htmMarcinkevièienë, Dalia, Praspaliauskienë, Rima. 1999.

„Moters ávaizdžio transformacija moterø spaudoje 1975-1997 m.” kn. Feminizmas, visuomenë, kultûra. Vilnius:Vilniaus universiteto leidykla.Masaitienë, Dalia. 2000. „Lyèiø kalbinës raiðkos skirtumai”kn. Feminizmas, visuomenë, kultûra. Vilnius: Vilniausuniversiteto leidykla.Maslauskaitë, Auðra. 2001. „Moterø ir vyrø santykiai 1990-2000 moterø spaudoje” kn. Feminizmas, visuomenë,kultûra. Vilnius: Vilniaus universiteto spaustuvë.Moi, Toril. 1995. Sexual Textual Politics: Feminist LiteraryTheory. London, N. Y.: Routledge.Ðatûnaitë, Gabija. 1999. „Moters ávaizdžio bruožaižiniasklaidoje” kn. Moterys: tapatumo paieškos. Vilnius:Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas.Nausëdienë, Vida, Beresnevièiûtë, Vida, Milaðius,Gediminas, Saduniðvili, Renata, 2003 tyrimas„Dominuojantys lyèiø modeliai ðiuolaikinëje Lietuvosžiniasklaidoje“. http://www.osf.lt/lt/main.htmTereškinas, Artûras. 2001. „Kaip dëvëti savo kûnà:vyriðkumo normos ðiuolaikinës Lietuvos masinëskomunikacijos priemonëse” kn. Kûno žymës: seksualumas,identitetas, erdvë Lietuvos kultûroje. Vilnius: Baltos lankos.Ñåíäåé, Ïåããè Ðèâç. 2001. „Ñîöèàëüíî-êóëüòóðíûéêîíòåêñò íàñèëèÿ: êðîññ-êóëüòóðíûåèññëåäîâàíèÿ”, Ãåíäåðíûå èññëåäîâàíèÿ (6): 88-113.

Išnašos

1 Ðio straipsnio tikslas nëra kiekybinë žiniasklaidos armasinës kultûros reiðkiniø analizë. Veikiau, remiantismedžiaga, siekiama atskleisti paradoksalø moterøvaizdavimo ir atstovavimo neatitikimà. Todël vaizdiniaipavyzdžiai, kurie buvo sukaupti peržiûrëjus 2004 m. Ipusmeèio žurnalø „Moteris“, „Ieva“, „Laima“, „Panelë“,„Panelë Ekstra“, „Cosmopolitan“, „Antra pusë“,„Fitnesas ir kultûrizmas“, „Naujoji komunikacija“, „NuoA iki Z“, laikraðèiø „Lietuvos rytas“, „Respublika“,

„Vakarø ekspresas“ komplektus ir minimu laikotarpiuvieðose erdvëse bei televizijoje pasirodžiusias reklamas,yra pasitelkiami kaip medžiaga, leidžianti pagrásti,iliustruoti teorines ážvalgas.2 Tyrimà inicijavo Respublikinës universitetinës ligoninësVaiko raidos centras; tyrimà atliko 2004 vasario-kovo mën.Rinkos analizës ir tyrimø grupë (RAIT). Imtis - 3000.(BNS pramešimas, 2004 05 17).

SummaryWomen (under) representationin Popular Culture

The article continues the Lithuanian academic dis-course and centers on the analysis of imagery that makeup a concurrent part of modern mass culture and formcodes of symbolic gender representation. Women’s rep-resentation strategies that make possible or, on thecontrary, impossible the representation of women assubjects in the mass media are approached from thepoint of view of psychoanalysis, gender theory, massmedia and cultural studies. The author focuses on the

codes of “everyday pornography”, i.e., the naturaliza-tion of gender hierarchy, objectification of woman’simage, erotization of violence, and silencing of women,that are deeply rooted in the Lithuanian mass culture.She also analyses visual strategies that reinforce mas-culine hegemony and links their deconstruction withthe critical evaluation of heterosexual imperative thatsupports the normative gender system.

Gauta: 2004 09 29Pateikta spaudai: 2004 10 05Vilniaus dailës akademija


65


Artûras Tereðkinas

Konfliktinë hegemonija: žiniasklaida ir moterysLietuvoje bei Europos Sàjungoje

Santrauka

Ðiame straipsnyje analizuojama Europos Sàjungos ir Lietuvos žiniasklaidos politika siekiantsuvokti, kiek lyties ir konkreèiai moterø problematika atsispindi žiniasklaidà reglamentuojanèiuoseir reguliuojanèiuose dokumentuose. Taèiau straipsnio tikslas – ne tik atverti, kad lyèiø problemosyra neatskiriamai susijusios su žiniasklaida, bet ir parodyti, kaip žiniasklaida Lietuvoje vis darpatvirtina egzistuojanèias lyèiø hierarchijas. Kaip lytis figûruoja žiniasklaidos politikoje EuroposSàjungoje ir Lietuvoje? Kokie žiniasklaidos ir moterø vaizdavimo aspektai svarbiausi šiuo metuLietuvoje ir Europos Sàjungoje? Straipsnyje analizuojami Europos Sàjungos ir Jungtiniø tautøinstitucijø suformuluoti politikos dokumentai, gilinamasi á Lietuvos žiniasklaidos politikosdokumentus, aptariamas 2002 m. Pilietiniø iniciatyvø centro ir Vilniaus universiteto atliktas tyrimas„Socialiniø lyèiø stereotipø formavimas Lietuvos žiniasklaidoje” ir naudojamasi žiniasklaidosprofesionalø interviu, atliktais specialiai šiam straipsniui. Remiantis plaèiu teoriniu žiniasklaidostyrimø arsenalu, straipsnyje mëginama apibrëžti ir lyèiø politikos Lietuvos žiniasklaidoje, irakademiniø žiniasklaidos studijø lyèiø aspektu gaires. Gvildenant hegemoninio lyèiø diskursoproblemà, straipsnyje pabëžiama konfliktinës hegemonijos sàvoka, atskleidžianti átampas paèiosžiniasklaidos viduje, tarp žiniasklaidos, lyèiø ir komunikacinës politikos bei žiniasklaidos ir josrecepcijos.

Žiniasklaida ir konfliktinë hegemonija

Diskusijos apie žiniasklaidos vaidmená, átakàir jos poveiká vartotojui-pilieèiui vyksta jauseniai. Kaip teigia Thomas J. Roach, vienalabiausiai nesuprastø žiniasklaidos problemøyra masinës žiniasklaidos santykis su masinedemokratija. Žiniasklaida dažnai kaltinama,kad ji trukdanti demokratijai. Antra vertus,masinë demokrati ja neásivaizduojama bežiniasklaidos (Roach 2001; 5). Žiniasklaidapalengvina masinæ komunikacijà, kuri yraproceso, kuriuo mûsø visuomenës fomuluojasavo tapatybes ir tikslus, dalis.

Sunku pervertinti ir žiniasklaidos vaidmenáformuojant lyèiø diskursà. Feministinësteorijos ir politikos ðalininkës mano, kad lyèiøvaizdavimo žiniasklaidoje ir žiniasklaidosávaizdžiø problemos yra itin svarbios. Pasakfeministiniø žiniasklaidos studijø žinoviø, kaikalbame apie moteris žiniasklaidoje, itin svarbusuvokti skirtumo ir skirtingumo joje klausimus(Rakow 2001; 41).

Kodël mums turëtø rûpëti vaizdavimo irvadinamosios “reprezentacinës politikos”problemos? Pirmiausia dël to, kad vaizdavimasáveiksmina tam tikrus galios santykius, kurienuolat kuria ir seksualinio skirtumo diskursus,ir paèius subjektus. Ðiuo požiûriu vaizdavimasžiniasklaidoje gali bûti suvokiamas, vartojantMichelio Foucault terminologi jà, kaipnormalizavimo strategija arba reguliavimoforma. Vaizdavimas dalyvauja ávairiuose galiossantykiuose, su kuriais mes esame susijæ (Kuhn1997; 204). Në vienas asmuo, jokia socialinëgrupë ar struktûra negali iðvengti ðiø galiø irnormalizuojanèio vaizdavimo/reprezentacijosinstrumentalumo.

Pastarosios mintys implikuoja tai, kadžiniasklaida, nuolat dalyvaujantireprezentacinëje “politikoje”, ne tik atspindisociopolitinius procesus. Ji yra vienas išsocialiniø mechanizmø, palaikanèiø irstiprinanèiø socialinæ tvarkà (Norris 1997; van


66


Zoonen 1994). Žiniasklaida platina ircementuoja vadinamà “sveikà protà”, arba tai,kas yra daugumai savaime suprantama irpriimtina. Ji yra ideologinis instrumentasišsaugantis status quo ir perduodantishegemonines pasaulio sampratas. Savoideologiná darbà žiniasklaida atliekanesàmoningai priimdama pamatines prielaidas,susijusias su socialine struktûra ir socialinetvarka (Gitlin 1980).

Pasak britø teoretiko Philip Ellioto,žiniasklaida gana subtiliai priverèia auditorijàpriimti socialinius vaidmenis ir áprastosasmeninës veiklos standartus. Visuomenækontroliuojanèios ekonominës jëgos vartojamasines komunikacijas, siekdamos sukurtiretorikà, kuria remiantis apibrëžiamos,ávertinamos ir paaiðkinamos svarbiausioskasdienio gyvenimo kategorijos (Lull 2003;62). Vadinasi, žiniasklaida skatina savovartotojà atsiduoti dominuojanèiai hegemonineipasaulio vizijai.

Hegemonija, esminis Antoni Gramsci‘oterminas, yra sutartinë pasaulio suvokimo irmàstymo apie já sistema, pasiekiama neprievarta, bet sava valia taip, kad ði sistema yrapriimama kaip natûralus ir tikras socialinësrealybës suvokimo bûdas. Hegemoni jojeideologijos yra natûralizuojamos ir atrodo kaip“sveikas protas”.

Hegemonijai nepakanka tik ideologinësartikuliaci jos. Bûtina, kad ideologinësnuostatos taptø savaime suprantamomiskultûrinëmis prielaidomis. Hegemoni josefektyvumas priklauso nuo to, ar subordinuotiasmenys priima dominuojanèià ideologijà kaip„normalià realybæ ar sveikà protà ... aktyviomispatirties ir sàmonës formomis” (Williams 1976;145). Ir èia masinës komunikacijos priemonësyra nepakeièiamos. Giliai ásiskverbdamos áðiuolaikiniø visuomeniø kasdienybæ, jos tampaneatskiriama žmoniø gyvenimo dalimi, todël jøátaka ne visada atpažástama, diskutuojama arkritikuojama. Šitaip hegemonija pasiekia savotikslà tiesiog nepastebimai (Bausinger 1984;340-352).

Kita vertus, hegemonija yra ganëtinai trapi.Ji turi bûti nuolat atnaujinama ir modifi-

kuojama per galios patvirtinimà. Stuart Hallteigia, kad hegemonija nëra pastovi duotybë ir„nuolatinis dalykø bûvis“; ji privalo bûti aktyviailaimima ir palaikoma, taèiau jà galima ir prarasti(Curran 1977; 333). Kontra-hegemoninëstendenci jos reguliariai pasirododominuojanèiose ideologinëse formose, kartuir žiniasklaidoje. Èia bûtina pažymëti, kadhegemoninës tendencijos pasireiðkia ne tik,pavyzdžiui, paèiuose žiniasklaidos tekstuose.Jos yra formuluojamos komunikacijos procese,interpretuojant ir vartojant žiniasklaidà (Lull2003; 65).

Kai kurie ðiuolaikinës kultûros iržiniasklaidos tyrinëtojai apskritai kvestionuojaidëjà, kad ðiuolaikinëje kultûroje yra viena„dominuojanti hegemonija“, kurios pateikiamirealybës, normø ir standartø apibrëžimai atrodonatûralus ir neginèytini (Crane 2003; 315).Kalbëdamas apie ðiuolaikinæ Amerikos kultûrà,Douglas Kellner pabrëžia, kad amerikieèiøžiniasklaida ir populiari kultûra gali bûti tiksliausuvokta pasitelkiant konfliktinës hegemonijos(conflicted hegemony) sàvokà. Jo manymu,žiniasklaidoje vykstà konfliktai, debatai irderybos dël skirtingø dominuojanèios kultûrosinterpretaci jø (Kellner 1990). Vadinasi,žiniasklaidoje galima pastebëti prieðtaringàhegemoniná procesà – nuolatinæ dialektikà tarpdominuojanèiø ir opoziciniø diskursø.Žiniasklaida iðreiðkia konfliktinës hegemonijosátampas ir prieðtaravimus.

Konfliktinës hegemoni jos sàvoka itinpravarti šiam straipsniui, kadangi èia busapžvelgiami moterø ávaizdžiai Lietuvosžiniasklaidoje, kurioje irgi matyti tokioshegemonijos požymiø. Kita vertus, kalbësimeapie žiniasklaidos politikos dokumentus. Vienasðiø dokumentø tikslø, mûsø nuomone, -priešintis dominuojanèiai lyèiø hegemonijai ir,atveriant jos veikimo mechanizmus, jà ardyti.

Lyèiø politika žiniasklaidoje - EuroposSàjungos ir Jungtiniø Tautødokumentuose

Europos Tarybos tarpvyriausybinë darboprograma, skirta žiniasklaidai, buvo sukurta


67


1976 metais. Taèiau ir prieð priimant ðiàprogramà Europos Tarybos ParlamentinëAsamblëja aktyviai domëjosi žiniasklaida, rengëávairius simpoziumus ir priëmë nemažairekomendacijø bei rezoliucijø žiniasklaidoskaip nepakeièiamo demokratijos instrumentotema.

Nuo 1981 metø Europos Tarybostarpvyriausybinë veikla žiniasklaidos srityjebuvo perkelta á Žmogaus teisiø direktoratà.1987 m. problemos, susijusios su žiniasklaidair komunikaci ja, sudarë atskirà EuroposTarybos tarpvyriausybinës darbo programossferà (Field II). Bûtina pabrëžti ir tai, kadžiniasklaidos reikalø sàsaja su Žmogaus teisiødirektoratu dar labiau sutvirtino glaudøžiniasklaidos ir esminiø vertybiø, sudaranèiøEuropos Tarybos pamatus, ryðá. 1993 m. spalio9 d. Vienos deklaracijoje ES valstybiø nariøvadovai ir vyriausybës pabrëžë, kad iðraiðkosir žiniasklaidos laisvë privalo bûti lemiantyskriterijai, naujoms valstybëms siekiant narystësES. Pasak deklaracijos, laisva ir autonomiðkažiniasklaida ir nepriklausomø informacijosðaltiniø prieinamumas yra bûtini demokratijaiir tarptautiniam supratimui. Informacijos laisvëyra ne tik fundamentali teisë pati savaime. Jitaip pat ágalina naudotis kitomisfundamentaliomis teisëmis. Europos TarybosMinistrø Komitetas patikëjo Vadovaujanèiamžinisklaidos komitetui (Steering Committee onthe Mass Media [CDMM]), susidedanèiam iðekspertø, kuriuos skiria valstybiø nariøvyriausybës, ágyvendinti darbo programàžiniasklaidos srityje (http://www.coe.int/T/E/human_rights?media/5_Documentary_Resources/PDF_DH-MM_2000_001).

Tarp reikðmingø renginiø, kuriuos yrasurengæs minëtas komitetas kartu su Lygybëstarp moterø ir vyrø komitetu (Committee forEquality between Women and Men [CAHFM]),reikia paminëti seminarà „Žiniasklaidos ánaðasá lygybës tarp moterø ir vyrø propagavimà“,vykusá 1983 m. birželio 21-23 d. Strasbûre.Šiame seminare buvo analizuojamasžiniasklaidos kaip socialinës kaitos agentovaidmuo, ádarbinimo politika žiniasklaidosorganizacijose lygybës tarp lyèiø požiûriu ir

moterø vaizdavimas reklamoje. Po seminaro1984 m. Ministrø Komitetas priëmë„Rekomendacijà Nr. R (84) 17”(Recommen-dation No. R[84] 17) dël moterø ir vyrøžiniasklaidoje lygybës.

Ðiame dokumente rekomenduojama platityrimø ir politikos veiksmø programa,nukreipta á moterø ir vyrø lygybës sieká. Èiaraginama koordinuoti nacionalinius tyrimusapie lytiná stereotipizavimà bei lytiniusprietarus, skatinama tyrinëti, kaip auditorijasuvokia skirtingus žiniasklaidos praneðimus, irkvieèiama siekti moterø ir vyrø lygybëselektroninëje ir spausdintinëje žiniasklaidoje.Ðiame dokumente daug atsakomybës skiriamažiniasklaidos organizacijoms: joms siûlomapriimti pozityviø veiksmø programas, galinèiaspagerinti moterø padëtá žiniasklaidoje, sukurtimoterø ðvietimo ir mokymo naujø žiniasklaidostechnologi jø sferoje kanalus bei skatintilygiavertá vyrø ir moterø traktavimàžiniasklaidos organizacijose. Taip pat teigiama,kad moterys turëtø labiau dalyvauti diskusijoseir pokalbiuose, kuriuos transliuoja masinëskomunikacijos priemonës, ir kad bet kokiosevieðumo kampanijose turëtø bûti vengiamalytinio stereotipizavimo. Kaip raðomadokumente, labai svarbu ugdyti auditorijosjautrumà moterø ir vyrø lygybës žiniasklaidojeproblemoms (http://www.coe.int/T/E/Human_Rights/media/).

Europos Konvencijos septintas straipsnisapie televizi jà be ribø taip pat susi jæs sužiniasklaida ir moterø bei vyrø lygybe joje. Šiuostraipsniu siekiama užtikrinti, kad bet kokiosprogramos, ir savo pateikimu, ir turiniu, gerbtøžmogiðkø bûtybiø orumà ir fundamentaliasteises. Èia moterø ir vyrø lygybë yra suvokiamaágimto visø žmogiðkø bûtybiø orumo ir lygybëskontekste. Septintas šios konvencijos straipsnisnukreiptas prieš nepadoraus ar pornografinioturinio programø transliavimà. Pastarasis ðiosnutarties aspektas yra gana plaèiaidiskutuojamas formuojant žiniasklaidos beilygybës tarp moterø ir vyrø politikà.

Treèioji Europos ministrø konferencija apiemoterø ir vyrø lygybæ, vykusi 1993 m. spalio21-22 d. Romoje, buvo skirta smurto prieð


68


moteris eliminavimo strategijoms. Viena iðkonferencijos temø buvo „Smurto prieš moterispriežastys: žiniasklaidos vaidmuo”. Po šioskonferencijos Vadovaujantis žiniasklaidoskomitetas kartu su Vadovaujanèiu komitetumoterø ir vyrø lygybei (Steering Committee forEquality between Women and Men [CDEG])suorganizavo seminarà „Žmogaus teisës ir lytis:žiniasklaidos atsakomybë“ (1994 m. birželio 29– liepos 1 d. Strasbûre). Seminaras inspiravonemažà skaièiø pasiûlymø, siekianèiø pagerintimoterø ávaizdžius žiniasklaidoje remiantisžurnalistø savireguliaci ja ir profesiniaisstandartais. Abi kà tik minëtos organizacijos1998 m. rugsëjo mën. surengë seminarà apiegeras ir blogas žurnalistines praktikas,susijusias su moterø ávaizdžiais žiniasklaidoje,kuriame dalyvavo žiniasklaidos atstovai iðskirtingø Europos ðaliø (http://www.coe.int/T/E/human_rights?media/5_Documentary_Resources/PDF_DH-MM_2000_001).

Tarp kitø svarbiø dokumentø, susijusiø sužiniasklaida, minëtina ir iðsami EuroposParlamento rekomendacija 1555 (2002)[1]„Moterø ávaizdis žiniasklaidoje“. Kaip teigiamaðioje rekomendaci joje, moterø ávaizdžiaižiniasklaidoje vis dar iðlieka neigiami,stereotipiniai ir seksistiniai. Moterys dažnaisiejamos su privaèia sfera, ðeimos gyvenimu irnamø ruoða. Žiniasklaida pateikia moterá kaipsekso objektà. Nors kai kur buvo pasiektapažanga vaizduojant moteris žiniasklaidoje,dalis Europos ðaliø nepadarë jokiø reikðmingøžingsniø ðioje srityje. Ypaè pabrëžiamasnegatyvus moterø ávaizdis kai kuriose RytøEuropos ðalyse ir Rusijos Federacijoje. Moterøstereotipizavimo ir seksizmo priežastimilaikomas nepakankamas žurnalistø beižiniasklaidos vadybininkø iðsilavinimas irmoterø aukðtuose žiniasklaidos organizacijøpostuose trûkumas. Nors moterø žurnalisèiøskaièius pastebimai iðaugo per pastaruosiusmetus, labai nedaug moterø dirba žiniasklaidàvaldanèiose instituci jose, todël jos negalistipriau veikti žiniasklaidos politikos.

Šioje rekomendacijoje Europos Parlamentasragina Europos Tarybos vyriausybes ádiegtipolitiniø priemoniø prieð seksizmà ir

stereotipinius moterø vaizdinius beireprezentacijas žiniasklaidoje. Tam bûtinapadidinti institucijø, kurios stebëtø žiniasklaidàir pateiktø jai pasiûlymus, skaièiø. Tarpdaugybës priemoniø siekiant pataisyti padëtávalstybiø nariø vyriausybëms rekomenduojama1) átraukti sàvokà „seksizmas“ á savo teisinesbazes ir traktuoti seksizmà taip pat neigiamai,kaip ir rasizmà; 2) priimti lyèiø lygybësžiniasklaidoje ástatymà; 3) praðyti Lyèiø lygybësombudsmenø sukurti tiesioginius ryšius tarp jo/jos tarnybos ir pilieèiø; 4) suteikti žiniasklaidosasociacijoms teisæ skøstis dël žmogaus teisiøpažeidimø; 5) finansuoti ir pradëti naujuslygybës projektus žiniasklaidoje; 6) skatinti irfinansuoti centrus, kurie stebëtø nacionalinæžiniasklaidà atskirose šalyse; 7) raginti reklamosužsakovus ir kûrëjus sustiprinti savireguliacijàremiantis jø profesinës etikos sistema tiek, kiekleidžia iðraiðkos laisvë; 8) skatinti moterisdalyvauti visuose nutarimø priëmimožiniasklaidoje lygmenyse; 9) finansuotilyginamàsias lyèiø lygybës ir moterø ávaizdžiøžiniasklaidoje studijas.

Europos Parlamentas rekomendavoMinistrø komitetui suformuluoti tarptautiniusetikos standartus, besiremianèius moterø ir vyrølygybe, padëti iðplëtoti tarptautinábendradarbiavimà suteikiant prioritetà lyèiølygybës principui ir siekiant sustiprinti moterøžiniasklaidà bei sukurti stebëjimo grupæ,globojamà Europos komisijos ir sudarytà iðmoterø žurnalisèiø, kurios studijuotø tai, kaipmoterys yra vaizduojamos Europosžiniasklaidoje ir siûlytø atitinkamas priemones(http://assembly.coe.int/Mainf.asp?link=http://assembly.coe.int/Documents/AdoptedText/ta02/EREC1555.htm).

Be Europos Parlamento ir Europos Komi-sijos rekomendacijø ir nutarèiø prie Moterøpadëties žiniasklaidoje diskusijos ženkliaiprisidëjo ir Jungtiniø Tautø Pasaulinë moterøkonferencija Pekine 1995 metais. Pirmà kartàJT moterø konferencijø istorijoje žiniasklaidabuvo átraukta á darbotvarkæ kaip atskira analizësir diskusijø sfera. Prieš Pekino konferencijàdaugiau nei 200 žiniasklaidos profesionaløbuvo susirinkæ á Torontà, kur buvo


69


formuluojama moterø žiniasklaidoje politika.Ši politika buvo nukreipta á moterø vaidmenøir vaizdiniø pliuralizmà žiniasklaidoje, teisingàir pakankamà moterø atspindëjimà žiniose beisubalansuotà lyèiø požiûriu ádarbinimožiniasklaidoje strategijà. Toronto konferencijosmetu buvo suformuluotas Pekino VeiksmøPlatformos J Skyrius (Section J of the BeijingPlatform for Action) (Pandian 1999; 459).

Pekino konferencijos priimtame J skyriuje(„Apie moteris ir žiniasklaidà”) pateikiamosstrategijos moterø ir žiniasklaidos problemomsspræsti. Viena ið rekomendaci jø masinëskomunikaci jos priemonëms ir reklamosorganizacijoms yra “iðplëtoti, sutinkamai suiðraiðkos laisve, profesines direktyvas, elgesiokodus ir kitas savireguliacijos formas, kuriosskatintø pateikti nestereotipinius moterøvaizdinius” (paragrafas 244.b). Skyrius J raginavyriausybes „siekti lyèiø pusiausvyros skiriantmoteris ir vyrus á visus patariamuosius,vadybos, reguliacinius ar monitoringo organus,tarp jø ir á tuos, kurie susi jæ su privaèia,valstybine ar vieðàja žiniasklaida“ (Platform forAction) (Hermano, http://commposite.uqam.ca/videaz/docs/teheen.html).

Taèiau ir EK bei EP, ir Pekino konferencijosrekomendacijos yra veikiau proaktyvaus, o nereaktyvaus pobûdžio: jos tik ragina vyriausybes,kad moterys ágytø tvirtesná balsà žiniasklaidojeir kad žiniasklaida kurtø realistinius, ávairia-pusius, nestereotipinius moterø vaizdinius. Pa-sak Annie de Wiest, kuri prisidëjo prie SkyriausJ formulavimo, šio dokumento rekomendacijoslabai atsargiai kvieèia ádiegti „savanoriðkus geroprofesinio elgesio kodus, o ne reguliavimopriemones, kurios suvokiamos kaip pernelygautoritarinës“ (de Wiest 1998; 5).

Po Pekino konferencijos ávyko nemažairegioniniø konferenci jø, kuriose politikosformuotojai, žiniasklaidos profesionalai,mokslininkai ir aktyvistai analizavo lytá irkomunikacijà atskiruose regionuose siekdamisuformuluoti atitinkamà regioninæ žiniasklaidospolitikà (Pandian 1999; 460). Šiø konferencijømedžiaga demonstruoja, kad itin sunku perkeltiVakarø feminizmo idëjas á globalø kontekstà.Dalyje ir Europos, ir ne Europos ðaliø neigiami,

stereotipiniai ir smurtiniai moterø vaizdiniaižiniasklaidoje tebëra itin gajûs. Kai kuriosmoterø grupës, pvz.: etniniø ar seksualiniømažumø moterys, yra paprasèiausiainematomos žiniasklaidoje. Dažnai moterysapibûdinamos atsižvelgiant tik á jø iðvaizdà, betne á jø sugebëjimus ar gabumus. Skirtingøžiniasklaidos rûðiø komercialëjimas dar labiaustiprina negatyviø ávaizdžiø regimumà (http://www.womenaction.org/global/wmrep.html).

Teigiamø pokyèiø pastebëta tik ten, kurmoterø organizaci jos bei žiniasklaidosmonitoringo grupës nuolat dirba su žurnalistaisir kur neigiami moterø vaizdiniai žiniasklaidojeyra viešai diskutuojami ir su jais kovojama.Visos regioninës konferenci jos pabrëžëžiniasklaidos etikos kodø, gerbianèiø lyèiølygybës principà, bei žiniasklaidos profesionaløasociaci jø bûtinybæ ir žurnalistø bei kitøžiniasklaidos specialistø ðvietimà (http://www.womenaction.org/global/wmrep.html).

Bûtina pažymëti ne tik politiná, bet irakademiná moterø žiniasklaidoje tyrinëjimøaspektà. Europos Komisijos užsakymu atliktanemažai tyrimø apie moterø vaizdiniusžiniasklaidoje. Ypaè lyèiø žiniasklaidojestudi jos suaktyvëjo paskutiniame praeitoðimtmeèio deðimtmetyje, nors Europa ðiojesrityje gerokai atsilieka nuo Ðiaurës Amerikos.Tyrinëjant Europos žiniasklaidà ir lytiesproblematikà, daugiausia dëmesio buvoskiriama žiniasklaidos turiniui, formai,žiniasklaidos žanrams ir žiniasklaidos procesui.Moterø ir naujosios žiniasklaidos analizë darvis yra nauja tyrinëjimø sfera Europoje (Im-ages of Women 1999; 32).

Kai kuriose Europos ðalyse moterøvaizdiniø žiniasklaidoje studijos atliekamosužsakius socialiniø reikalø, lygybës ar ðvietimoministeri jomis. Ypaè tai pasakytina apieSkandinavi jos ðalis, Vokieti jà ir Ispanijà.Ispanijoje keletas akademiniø organizacijødirba moterø studijø srityje (Images of Women1999; 34).

Su kokiais trûkumais susiduriame ži-niasklaidiniø moterø vaizdiniø tyrimuose?Pirmiausia - tai geografinis disbalansas. Ypaètrûksta šitokiø tyrinëjimø Vidurio ir Rytø


70


Europos ðalyse. Antra, ne itin daug atliekamalyginamøjø analiziø. Treèia, dauguma šiossrities studijø telkiasi ties žiniasklaidos turinioanalizëmis, t.y. tuo, kaip lytis yra vaizduojamaávairiuose žiniasklaidos žanruose. Ði tyrinëjimøsritis yra svarbi, nes atskleidžia moterøvaizdavimo trûkumus žiniasklaidoje ir padedageriau suvokti santykius tarp lyèiø, identitetoir žiniasklaidos turinio, taèiau ji nepakankama.

Atlikti tyrimai beveik nelieèia lyèiøvaidmens formuojant žiniasklaidos turiná irlyèiø átakos temoms, prioritetams irreprezentaciniams bruožams, apibûdinantiemsšiuolaikinæ Europos žiniasklaidà. Pastarosiosproblemos yra esminës siekiant suvokti moterøánaðà plëtojant alternatyvias socialinio irpolitinio gyvenimo apibrëžtis ir interpretacijas.Ne itin dažnai analizuojamas ir santykis tarpžiniasklaidos, moterø ir vieðo gyvenimo.Pavyzdžiui, žiniasklaidos tyrinëjimai beveiknekreipia dëmesio á ryðá tarp žiniasklaidosturinio ir lytinës diskriminacijos darbe, ðvietimear socialinëje rûpyboje, nors akivaizdu, kadžiniasklaida pakartoja ir sustiprina stereotipus,egzistuojanèius visuomenëje. Kita retaigvildenama tema yra moterys kaip žiniasklaidosauditori jos dalyvës. Studijø apie tai, kaipmoterys reaguoja á žiniasklaidos turiná,Europoje labai nedaug (Images of Women 1999;34-36). Apleista tema yra ir santykio tarpžiniasklaidos, moterø ir politikos tyrinëjimai.Nedaug tepaliesta ir žiniasklaidos, moterø,etniðkumo ir klasës problematika.

Kaip matyti ið apžvelgtø tyrinëjimø, iržiniasklaidoje politikoje, ir akademiniuosetyrinëjimuose susiduriama su ávairiomisproblemomis. Politinës rekomendacijos dažnailieka neiðgirstos žiniasklaidos specialistø, oakademiniams tyrinëjimams trûksta irfinansiniø, ir žmogiðkøjø iðtekliø. Ðiø problemøsudëtingumà neblogai yra ávardinusi KathleenMahoney, kuri teigia:

„Siekdamos moterø lygybës ir ne-seksistiniø vaizdiniø,moterys Europos televizijos ar radijo laidose ir toliaustengiasi panaudoti išteklius bei átakà, kuriuos galisuteikti Europos Komisija... . Taèiau moterø gebëjimaspanaudoti tarptautines organizacijas... [ir] skatintižiniasklaidos reformà dabar susiduria su skirtinga

politine ir ekonomine realybe... . Globali komunikacijøpolitinë ekonomija ðiuo metu yra tokia, kad privaèiosžiniasklaidos korporacijos veikia beveik be jokiøapribojimø... . Tuo tarpu, kai tarptautinëse,regioninëse ir nacionalinëse organizacijose moteryskelia klausimus apie pasaulio moterø rûpesèius beireikmes ir apie žiniasklaidos átakà moterøproblemoms, tarptautinës organizaci jos, ypaèJungtiniø Tautø sistema, yra ið esmës susilpninta(Mahoney 1991; 14).

Naratyvinës patriarchijos pinklëse:moterø vaizdavimas Lietuvosžiniasklaidoje

Ar kà tik pateikti EK ir JT dokumentai beirekomendacijos bent kiek atsispindi bûduose,kuriais moterys vaizduojamos Lietuvosžiniasklaidoje? Ar Lietuvos žiniasklaidosástatymai turi kokiø nors nuostatø moterøžiniasklaidoje atžvilgiu? Pagaliau kà apie realiàžiniasklaidos padëtá mano patys žiniasklaidosspecialistai?

Kalbant apie svarbiausius Lietuvojeveikianèius visuomenës informavimo ástatymus,bûtina paminëti Europos Konvenci jà dëltelevizijos be sienø, ratifikuotà 1997 metais.1995 metais Seimo rezoliucija buvo pareikðta,kad žurnalistai turi vadovautis pagrindiniaisetiniais principais remdamiesi Europos TarybosParlamentinës Asamblëjos rezoliucija nr. 1003.Ši rezoliucija tapo pagrindu Lietuvos žurnalistøir leidëjø etikos kodeksui, kuriame yranumatomi pagrindiniai žurnalistø ir leidëjøelgesio etikos principai.

Lietuvos Respublikos visuomenësinformavimo ástatymas, ratifikuotas 1996 m. irjau keletà kartø koreguotas, nustato vieðosinformacijos gavimo, rengimo, platinimo tvarkàir vieðos informacijos rengëjø, platintojø,savininkø ir žurnalistø teises bei pareigas. Ðisástatymas garantuoja spaudos ir televizijos laisvæbei nepriklausomybæ. Juo taip pat apibrëžiamažiniasklaidos atsakomybë pateikti teisingà,tikslià, neðaliðkà ir visapusiðkà informacijà.Žiniasklaida privalo leisti iðreikðti skirtinguspožiûrius ir nediskriminuoti skirtingø visuo-menës sluoksniø. Pasak ástatymo, žiniasklaidaturi gerbti pasisakymo, kûrybiðkumo, sàmonës


71


laisvæ bei nuomoniø ávairovæ ir padëti plëtotidemokratijà ir visuomenës atvirumà” (http://swww.lrs.lt).

Deja, lyties dimensija nëra átraukta nei áVisuomenës informavimo ástatymà, nei áLietuvos žurnalistø ir leidëjø etikos kodà.Šiuose dokumentuose kalbama tik apieabstrakèias žmogaus ar asmens teises. TikLietuvos žurnalistø ir leidëjø etikos kode lytisyra vienà kartà paminëta. Pasak ðio kodo,“Žurnalistas negali žeminti ar šaipytis iðžmogaus pavardës, rasës, tautybës, jo religiniøásitikinimø, amžiaus, lyties ar fiziniø trûkumønet tada, kai tas žmogus yra nusikaltæs.” 20-ame šio kodo straipsnyje taip pat rašoma:„Žurnalistas ir leidëjas negali pažeisti žmogausteisiø ir orumo”(http://www.lrkm.lt/EasyAdmin/sys/files/Zurnalistui%20etikos%20kodeksas.doc).

Pabrëžtina, kad paèios svarbiausios Lietuvosžiniasklaidos savireguliacijos organizacijos yraEtikos komisija, Radijo ir Televisijos komisija,Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybair Spaudos, Radi jo ir Televizi jos rëmimofondas. Pati žiniasklaida ir ávairios vieðosnepolitinës organizacijos skiria savo atstovusbûti minëtø organizacijø nariais.

Kà apie Lietuvos žiniasklaidos situacijàmano patys žiniasklaidos profesionalai? 2004m. gegužës 6 d- birželio 17 d. laikotarpiuatliktuose interviu su VU Žurnalistikosinstituto direktore Audrone Nugaraite,Žurnalistø ir leidëjø etikos komisi jospirmininku Gintaru Songaila ir su spaudojedirbanèiu žurnalistu (pastarasis interviupaliekamas anoniminis) kalbëtasi apiežiniasklaidos ástatyminæ bazæ, susijusià su lyèiøproblemomis, apie Europos Sàjungosreguliacinius mechanizmus šiuo aspektu, apierealià moterø vaizdavimo žiniasklaidoje padëtáLietuvoje.*

Visi respondentai sutiko, kad ástatyminëbazë, reguliuojanti žiniasklaidà Lietuvoje, yrapakankama. Tas pats pasakytina, jø nuomone,ir apie lyèiø santykius reglamentuojanèiusástatymus. Taèiau kartu pastebëtas ir lytinësdimensi jos komunikacinëje politikoje

trûkumas, kuris atsispindi ir žiniasklaidospožiûryje á moteris.

Visuose interviu itin aiðkiai iðkilo motersstereotipø problema. VU žurnalistikos institutodirektorë Audronë Nugaraitë teigia:

„Stereotipai yra. Be abejonës, kad taip. Bet aðnenorëèiau taip gal ... taip griežtai, sakykime, sakyt.Yra tiesiog grynas stereotipas ið tam tikrø kriterijø,kas yra moteris. Jis yra labai gajus. Iðvis stereotipaimûsø spaudoje yra labai gajûs. Kol kas ir jaunieji mûsøkolegos, labai jau greitai perima tuos stereotipus. Aðnesakau, kad tai yra blogai, bet kada jisai yranetikrinamas ir jis tiesiog uždedamas kaip etiketësavotiðka, sakykim, tai yra blogai.”

Žurnalistø ir leidëjø etikos komisi jospirmininkas Gintaras Songaila pabrëžë, kadjautri lyèiø, o ypaè moterø, problemomsžiniasklaida Lietuvoje neegzistuoja:

„Manau, kad tokio jautrumo [lyèiø problemoms]žiniasklaidoje nëra. (...) O tà jautrumà ugdyti galimavël, taip kaip ir visà visuomenæ - tik per [auklëjimà]...[Arba] per reklamà. Per socialinæ reklamà. Ji veikia iržiniasklaidà, kaip ir visà kità visuomenæ. Nesžiniasklaida tik atspindi ið tikrøjø tuos paèiusstereotipus, kurie yra visuomenëje.”

Žurnalistas, dirbantis spaudoje, manë, kadiðvengti žiniasklaidoje esanèiø lyèiø stereotipøtikrai sunku. Jo nuomone, „kiekvienasžurnalistas ... tiesiog raðydamas gali atsižvelgtá kažkokias ten redakcijos taisykles, á žurnalistøetikos normas, bet vis tiek tai [stereotipai] galiprasprûst nors tu kà.“ Žurnalistas pareiðkë:

„Að ið tikrøjø galvoju, kad tikrai sunku iðvengt tøstereotipø. Ir net kaip jø iðvengt reikëtø, netneásivaizduoju (...) Tai yra labai ásigalëjæ, að manau. Ir(...) kaip tai uždraust ar kažkaip reguliuot, tikrainežinau.”

Nors visi respondentai sutiko, kad sustereotipais kovoti yra sunku, jie pabrëžë, kadvis dëlto pirmiausia patiems žurnalistams reiktøatsisakyti stereotipø ir iðankstiniø nuostatø.Pasak Nugaraitës, „žiniasklaida turëtø suvokti,kad visos temos yra lygiavertës. Ir periodiðkaiapie jas reikia raðyt.“

*Visus interviu atliko VDU Sociologijos katedros doktorantë Neringa Liubinienë. Respondentø kalba netaisyta.


72


Anot Žurnalistø ir leidëjø etikos komisijospirmininko Gintaro Songailos, visa ðvietimosistema turëtø keisti požiûrá á lyèiøproblematikà:

„Jeigu jau kalbam apie ilgalaiká poveiká, (...) tai èiames tada turim kalbëti apie ðvietimo sistemà. Tai dabaružkrauti, sakykim, to, ko nepadaro valdžia ar to, konepadaro švietimo sistema, (...) ant žiniasklaidos kokiunors dirbtiniu bûdu ar (...) tikëtis jø pilietiniosàmoningumo, kad jie tà darys, tai bûtø labai naivu. Irnaivu, ir neteisinga.”

Pasigedusi bendros strategi jos lyèiøproblemoms spræsti, VU žurnalistikos institutodirektorë sakë, kad žiniasklaidinio raštingumo(media literacy) programa turëtø bûti ádiegtajau mokykloje:

„Ðvietimas, tik ðvietimas, að su tuo sutinku. Bet jis turibût (...) labai aiškiai [suformuluotas], su tikslinëmisgrupëmis, labai aiðkiai sinchronizuotas, [atsižvelgiant]á visà kontekstà, nes ne vien tik ðita problema yra.”

Kartu Nugaraitë pabrëžë, kad turëtø bûtinevyriausybinë organizaci ja, kuri galëtøkoordinuoti bendrà lyèiø problematikospolitikà žiniasklaidoje. Ðiuo požiûriu su ja sutikoir kalbintas spaudos žurnalistas, kuris manë,kad patys žurnalistai iniciatyvos lyèiø klausimaisvargu ar imsis. Daugiau nuveikti galinèios tiknevyriausybinës organizacijos. Taèiau aiðkausásivaizdavimo, kaip pakeisti esamà padëtá,žurnalistas neturëjo.

Apibendrinant šiuos interviu, galima teigti,kad nepaisant socialinës atsakomybësdoktrinos, ágalinèios žiniasklaidosnepriklausomybæ, Lietuvos žiniasklaidaneatspindi ávairiapusës, lygiateisës lyèiøatžvilgiu ir heterogeniðkos visuomenësmodelio. Ji iðlieka galingø politiniø irkomerciniø interesø kovos lauku. Dažnaipolitiniai ir komerciniai sandëriai yra sudaromisiekiant kontroliuoti žiniasklaidos rinkà ir kiðtisá vieðo žinojimo formavimà. Kad hegemoninëlyèiø santykiø paradigma, apie kurià buvokalbëta straipsnio pradžioje, susi jusi sutradiciniais lyèiø santykiais ir vaidmenimis, visdar dominuoja žiniasklaidos retorikà, patvirtinair atlikti žiniasklaidos tyrimai.

Kaip parodë vienas ið vëlyviausiø irplaèiausiø tyrimø „Socialiniø lyèiø stereotipøformavimas Lietuvos žiniasklaidoje” (2002 m.),kalbant apie moteris dominuoja iðorinisaspektas, akcentuojantis moters fiziná grožá irseksualumà. Šitaip seksualizuojamos irpornografizuojamos moterys parodomos kaiptuðèios ir kartu viliojanèios savo kerais.Moterys labai dažnai komodifikuojamos, jostampa tolygios gerai mašinai (http://www.osf.lt/lt/main.htm).

Galima teigti, kad žiniasklaidoje susiduriamesu „kasdienio gyvenimo pornografija”, kurioje,Jane Caputi žodžiais tariant, moteriška irvyriška tapatybës grindžiamos lyèiø nelygybeir kur „dominavimas, atsidavimas, smurtas irobjektifikavimas yra erotizuojami nepaisant to,kad kai kuriuose kontekstuose moteris prisiimavyriškus vaidmenis, o vyras moteriškus”(Caputi 2003; 434). Èia lytis biologizuojama,o lyèiø hierarchija seksualizuojama (Caputi2003; 440). Kartu kuriami moteriðkumo irmoteriðkos pasaulëjautos standartai, “pagalkuriuos moterys matuos, vertins, disciplinuosir [mëgins] taisyti save” (Bordo 1993; 196).

Pasak minëto tyrimo, moters ávaizdis dažnaigrindžiamas ðeimos ir karjeros opozicija. Netgikarjeros moterys žiniasklaidoje yra siejamos suðeima ir motinyste. Be savo profesiniøásipareigojimø jos dar atlieka tradiciniusvaidmenis šeimoje. Moters tapatybëgrindžiama tradiciðkai moters lyèiai priskiriamapasyvumo (kaip priešprieša vyriškamaktyvumui) kategorija. Èia ið dalies atkuriamassulytintas pasaulio vaizdinys, besiremiàsmoters/vyro, ðeimos/vieðo gyvenimo ir to, kasprivatu/vieša, dichotomijomis. Vertybiø skalëjelabiausiai vertinamos dailios, seksualios,jaunos, turinèios pakankamai aukðtà statusà,dirbanèios gerai apmokamà darbà ir sukûrusiosgražià ðeimà moterys. Tyrimo autorës taip patpastebëjo, kad lyèiø santykiuose dominuojadeklaratyvusis aspektas, t.y. ryškus dekla-ratyvus lygiavertiškumas ir partneriškumas(http://www.osf.lt/lt/main.htm).

Vadinasi, nepaisant Lietuvos moterøpasiekimø vieðojoje sferoje bei Moterø ir vyrølygiø galimybiø ástatymo, moteriškumas dar


73


dažnai pateikiamas stipriai patriarchaliniodiskurso rëmuose. Ðià reprezentacinæ strategijàEllen Rooney yra pavadinusi naratyviniupatriarchijos projektu (Rooney 1996; 1-30).Šiam projektui itin svarbus „hegemoniniomoteriškumo vaizdinys, kuris susideda išvyriðkø moters iðvaizdos standartø,pabrëžianèiø fizinius bruožus ir seksualumà.“

Vaizdiniai, išreiškiantys hegemoninámoteriðkumà, pateikia moteris seksualizuotoseir žeminanèiose jas pozose (Davis 1997).Naratyviniame patriarchi jos projektežiniasklaidos vaizdiniai yra konstruojami vyrožvilgsniui ir ákûnija tai, ko ið moters ir moters-vyro santykiø tikisi vyras (Mulvey 1975-76; 6-18). Tad kurdama seksistinius identitetus irplatindama patriarchalinius santykius tarp vyrøir moterø, Lietuvos žiniasklaida prisideda prienaratyvinio patriarchijos režimo.

Aptartas tyrimas taip pat demonstruoja, kadLietuvos žiniasklaidos studijose dominuoja tai,kà Angela McRobbie yra pavadinusi “piktuatmetimu” (angry repudiation), t.y. siekimuatverti objektifikuojanèius ir žeminanèiusmoterá vaizdinius (McRobbie 1997).McRobbie sieja ðià kryptá su aðtuntodeðimtmeèio antràja feminizmo banga, nors ðiotipo kritika tæsësi ir vëliau (Ferguson 1983;McCracken 1993). Šios krypties tyrinëtojoslabiausiai telkësi ties dominuojanèiais moterøávaizdžiais žiniasklaidoje. Jø mëgstamiausiametodologija buvo kontent analizë, ágalinusiaprašyti kiekybiná, lyginamàjá, sisteminážiniasklaidos praneðimø turiná. Ðios tyrinëtojosteigë, kad moterys žiniasklaidoje pasirodo daugreèiau nei vyrai ir kad daugeliu atvejø josvaizduojamos kaip kvailos, pasyvios,priklausomos, t.y. kaip visiðka prieðingybëracionaliems, nepriklausomiems ir viskàsavarankiðkai sprendžiantiems vyrams. Pasakantrosios bangos feminisèiø, ðitoks motersávaizdis žiniasklaidoje visai neatitikæs to, kokiamoteris esanti realybëje.

Pastaruoju metu ði analizës strategija nebërapopuliari Vakarø žiniasklaidos studijose. Pasaktyrinëtojø, „pikto atmetimo“ metodas traktuojamoteris kaip naivias ir pasyvias, o žiniasklaidostekstus kaip simplistiškai manipuliatyvius.

Dabar daug labiau priimtinas požiûris,besiremiàs Gramsci‘o hegemonijos ar Foucaultgalios ir diskursø analize. Pasak jø, hegemonijanuolat egzistuoja átampoje su opozicinëmiskryptimis, o dominuojanti diskursyvinë galiadažnai kuria naujas susitarimo ir žinojimoformas. Tai šio straipsnio pradžioje buvoávardinta „konfliktinës hegemonijos” terminu.Pažvelkime, kokias naujas tyrinëjimo ir politikosstrategijas siûlo ðiuolaikinës feministinës irpostfeministinës žiniasklaidos studijos.

Feministinës ir postfeministinësžiniasklaidos studijos

Feministinës žiniasklaidos studi jos,kreipianèios dëmesá á lyèiø ir reprezentacijosproblemas, iškilo devintame ir dešimtamepraeito šimtmeèio deðimtmeèiuose, randantiskomunikaci jos studi jø departamentams,institucionalizuojantis kultûros studijoms irkiek vëliau iðkylant queer studijoms. Jos yraypaè iðplëtotos JAV, Kanadoje ir Australijoje.Europoje feministinës žiniasklaidos studijosnëra pasiekusios minëtø ðaliø lygio (Probyn2001; 35).

Feministinës žiniasklaidos studi jospasireiðkë skirtingomis formomis, nuožiniasklaidos turinio iki žiniasklaidos vartotojøanalizës, nuo reprezentaciniø strategi jø,kuriomis vaizduojamos moterys, moteriðkumasir feminizmas, iki moterø istorijø žiniasklaidojekûrimo studijø. Itin nemažai dëmesio skirtatokiø moteriðkø televizijos žanrø, kaip muilooperos analizei (Lotz 2001; 109).

Beveik nuo savo atsiradimo feministinësžiniasklaidos studijos priešinosi jau senokaiásigalëjusioms vaizdavimo žiniasklaidojeprielaidoms, kurias itin gerai atskleidë aptartastyrimas „Socialiniø lyèiø stereotipø formavimasLietuvos žiniasklaidoje“. Pirma, šios studijosnepritaria paèiai prielaidai, kad žiniasklaidosvaizdiniai turëtø ar galëtø atspindëti “realybæ”ir “realias” moteris. Antra simplifikuojantiprielaida, kurià siekiama atmesti, yra ta, kadjei vaizdiniai “neatitinka realybës”, vadinasi jiežalingi ir bûtina juos keisti ir paversti“realistiškesniais” (Rakow 2001; 42).


74


Laikomasi sudëtingesnës teorinësnuostatos, kad žiniasklaida ne tik kuriavaizdinius apie realybæ, bet ir pati yra šitosrealybës dalis. Žiniasklaidos tekstai nepateikia“praneðimø” apie kultûrà; jie patys yra kultûra.Vadinasi, moterys ir jø tikslesni ar ne tokietikslûs vaizdiniai atskirai neegzistuoja; moterysyra savæs paèiø vaizdiniai, kuriuos skaito ir jos,ir kiti. Atmetama dar gana paplitusižiniasklaidos studijose mimetinë vaizdiniøsamprata ir argumentuojama, kad vaizdiniaineatspindi to, kas “realu”, tik kitus vaizdinius(Rakow 2001; 42-43). Šios sampratosðalininkiø nuomone, problemiðka yra ne tai,kaip mes suvokiame vaizdinius, bet tai, kaip mesmàstome apie tai, kas yra “realu”.

Feministiniø žiniasklaidos studijø atstovësnemano, kad reikia nustoti kritikuoti moterøávaizdžius žiniasklaidoje, nors vaizdiniø analizënebëra esminis ðiø studijø objektas VakaruoseDabar šioms studijoms svarbiau ne agituoti užskirtingus moterø vaizdinius, bet už skirtingàsistemà, kurianèià juos (Rakow 2001; 43-44).Kaip rodo žiniasklaidos tyrinëjimai, komercinëžiniasklaida sugeba inkorporuoti žiûrovø irkritikø nepasitenkinimà esamais ávaizdžiais irtransformuoti senàjá seksizmà bei rasizmà ánaujas formas.

Todël tyrinëtojos feministës siûlo analizuotižiniasklaidà ne tik kaip tekstà, bet ir kaipkalbëjimo bûdà, ne tik kaip pasilinksminimorûðá, bet ir kaip galimybæ dalyvautidemokratijoje. Tai reiðkia, kad žiniasklaidosvartotojai turëtø siekti ne tik bûti vaizduojami,bet ir vaizduoti patys save: savo kûnus,seksualumà, politinius pasirinkimus,neteisybes, kurias patiria, savo reikmes,istorijas ir savo skirtumus. Lana F. Rakowteigia:

„Mes privalome reikalauti, kad dalyvaujanèiøjødemokratijoje, teisingoje lygiaverèiø visuomenëjekiekvienas turëtø “balsà”, teisæ kalbëti ir bûti iðgirstas,reprezentuoti patá save ir savo perspektyvà, bûtipolitiniø sprendimø proceso dalimi užuot buvæs tikreprezentuojamas kažkieno kito.”Nors jau esame pavargæ nuo simplistinës to, kas„realu”, sampratos, Rakow teigimu, tikriausiaipavargome ir nuo argumento, kad mûsø vaizdiniai,

sukurti kažkieno kito, yra adekvatûs mûsø atitikmenys(Rakow 2001; 44).

Šiuo metu žiniasklaidos studi jose jaukalbama apie treèiosios bangos feminizmà arba“post-feminizmà” ir apie strategijas, kurias„post-feminizmas” vartoja savo tyrinëjimuose.Pasikeitë ne tik teorizavimo ir analizës bûdai;pasikeitë ir pats masiniø komunikaci jospriemoniø peizažas (Lotz 2001; 106).

Iki ðiol nëra vieningos nuomonës dëlpostfeminizmo apibrëžties ir jo analitiniøprielaidø. Pasak Bonnie J. Dow,“postfeministinis” diskursas televizijoje – taidiskursas, kuriame ne politika ir politinisaktyvizmas, bet gyvenimo požiûris irpasaulëjauta apibëžia buvimà feministe (Dow1996; 209). Ann Brooks mano, kadpostfeminizmas iðreiðkia feminizmo sankirtà supostmodernizmu, poststruktûralizmu beipostkolonializmu. Jis yra „dinamiðkasjudëjimas, gebantis mesti iððûkámodernistinëms, patriarchalinëms irimperialistinëms sampratoms”. Kartupostfeminizmas suteikia balsàmarginalizuotoms, diasporinëms irkolonizuotoms kultûroms (Brooks 1997; 4).

Aptardama ðá ðiuolaikiná požiûrá ážiniasklaidà, Myra MacDonald apibûdinapostfeminizmà kaip „<...> ideologinæ nuostatà,besiremianèià ásitikinimu, kad feminizmo tikslaididžia dalimi ágyvendinti, ir kad moterys dabargali pasiekti, ko tik jos nori, jei á tai jos ádedapakankamai pastangø. Postfeminizmas siejamassu stilingumu ir tikëjimu, kad ámanoma bûtimoteriðka ir kartu remti feministinius tikslus.Taèiau moterys, kurios laiko savepostfeministinëmis, atmeta feminizmo etiketæ(MacDonald 1995; 226).

Postfeministinëms žiniasklaidos studijoms,atsiradusioms praeito amžiaus devintodeðimtmeèio pabaigoje, rûpi ne tik lyèiø, bet irviena su kita susijusios rasës, klasës, seksualinësorientaci jos, seksualumo paradigmos.Postfeminizmas taip pat dekonstruoja irbinarines lyèiø bei seksualumo kategorijas,kreipdamas dëmesá á translytiniø, transeksualiø,


75


biseksualiø individø patirtá. Analizuojantžiniasklaidà, kreipiamas dëmesys á kultûriðkaikuriamas moters, vyro, heteroseksualisto irhomoseksualisto kategorijas (Lotz 2001; 115-116). Kai kurios postfeministës kvestionuojapaèià moterø kaip vieningos grupës su stabiliatapatybe sampratà, kuri jungtø bendrusinteresus ir politikà. Siûloma pripažintiskirtumus ir konfliktus tarp paèiø moterø (But-ler 1999).

Postfeministinëms žiniasklaidoms studijomsvaisingesnë atrodo ne kontent analizë, betsemiotinë ir diskurso analizës, kurioskoncentruojasi ne ties ávaizdžiu, bet tiesreikðme ir jos konstravimo mechanizmais.Semiotinë analizë pirmiausia domisi tuo, kaipvaizdiniai operuoja ir kaip ženklø sistemoskuria reikðmæ, o diskurso analize tiriamivaizdiniø efektai ir pasekmës. Stuart Halloteigimu, semiotika tiria reprezentacinæ poetikà,o diskurso analizë reprezentacinæ politikà (Hall1997; 42). Todël analizuojant žiniasklaidà,bûtina atsižvelgti ir á pastaruosius aspektus.

Svarbu tirti ir tai, kaip žiûrovës ir skaitytojosinterpretuoja žiniasklaidos tekstus, kaip jasapibrëžia dominuojanèios ideologinës reikðmësir kaip jos toms reikðmëms prieðinasi. Kaipskirtingos galios struktûros priverèia moterissuvokti žiniasklaidà skirtingais irkontekstualiais bûdais? Pasak feminizmoteoretikës Jacqueline Rose, santykis tarpžiûrovës ir vaizdinio „visada yra átrûkimo,dalinës identifikaci jos, malonumo irnepasitikëjimo santykis” (Rose 1986; 227).Vadinasi, ryšys tarp moterø vaizdiniøžiniasklaidoje ir paèiø moterø yra ganëtinaisudëtingas. Moterys nëra tik pasyviosžiniasklaidos vaizdiniø aukos. Dažnai josaktyviai tapatinasi su jais nepaisant jødviprasmiðko požiûrio á žiniasklaidà.

Iðvados: konfliktinë hegemonija iržiniasklaidos politika lyèiø aspektu

EK ir JT rekomendacijos, dokumentuo-janèios moterø padëtá bei vaizdiniusžiniasklaidoje, ir Lietuvos žiniasklaidospavyzdys rodo, kad pokyèiai moterø vaizdavimo

sferoje vyksta itin lëtai ir sunkiai. Lyèiø irkomunikacinës politikos kûrimas atrodo esàsganëtinai sudëtingas uždavinys, nebent tokiapolitika atitinka nacionalinës politikos raidà.Akivaizdu, kad Lietuvoje tai nëra vienas iðnacionaliniø prioritetø. Taèiau moterømatomumas ir nestereotipiniø vaizdiniøvartojimas žiniasklaidoje neabejotinai galisustiprinti moterø socialinæ ir ekonominæ galiàvisuomenëje.

Lyèiø ir komunikacinë politika turi bûti dalisvalstybinës ir nacionalinës politikos, siekianèiospabrëžti ir skatinti lyèiø lygybæ bei pusiausvyrà.Pasak Pekino konferencijos Skyriaus J, politikaprivalo bûti dinamiðkas procesas, vykstantistarp publikos ir politikos kûrëjø. Vyriausybësdëmesys masinëms komunikacijoms ir lyèiøproblematikai bei glaudus ryšys tarp viešo irprivataus sektoriaus gali prisidëti priesëkmingos politikos konstravimo. Reguliarûsvieši žiniasklaidos ir lyèiø problemø svarstymaigali priartinti vartotojà prie •iniasklaidos.Bûtina kurti strategijas, kurios padëtø stebëtiir keisti lyèiø stereotipus žiniasklaidoje. Kuriantoperacinius mechanizmus, kuriais bûtøámanoma stebëti santyká tarp žiniasklaidos irmoterø, itin svarbu skatinti žiniasklaidà, jautriàlyèiø problemoms. Platesnës diskusijos apiekomunikacijà, demokratijà ir aktyvø moterødalyvavimà žiniasklaidoje bei didesnis dëmesysmoterø ir feminizmo klausimams žiniasklaidojeprisidëtø prie lyèiø lygybës.

Kaip yra pabrëžusi EK, dominuojantAmerikos žiniasklaidos tyrinëjimams, bûtinaiðplëtoti Europos politinæ kryptá lyties vaizdiniøtyrimuose ir per ðiuos tyrimus sustiprintiEuropos kultûras ir identitetus (Images ofWomen 1999; 37). EK rekomendaci josžiniasklaidos ir lyèiø politikos klausimais itinaktualios ir Lietuvai. Pirmiausia bûtø svarbusukurti monitoringo grupæ, kuri reguliariai irsistemiðkai stebëtø lyèiø ávaizdžiusžiniasklaidoje. Antra, Lietuvai trûkstatyrinëjimø apie žiniasklaidos vaidmenáformuojant moterø vieðumoje, o ypaèpolitikoje, suvokimà. Lietuvoje atliktos analizësdemonstruoja, kad žiniasklaida vartojaskirtingus vaizdinius, kalbà bei simbolius


76


vaizduodama moteris ir vyrus vieðajamegyvenime ir kad ðitie skirtumai glûdiklasikiniuose moteriðkumo ir vyriðkumostereotipuose. Treèia, bûtina identifikuotipolitines priemones, kurios padidintøžiniasklaidos profesionalø moterø átakàžiniasklaidos turiniui (Images of Women 1999).Tarp konkreèiø priemoniø, galinèiø keistimoterø padëtá ir ávaizdžius žiniasklaidoje,siûlytina:

Eliminuoti bet kokius žiniasklaidos pasiteisinimusdël seksistinës kalbos. Skatinti žiniasklaidàvaizduoti moteris ir lyèiø santykius konstruktyviaiir ávairiapusiðkai. Átraukti marginalizuotas,iðnaudojamas, neágalias, jaunas ir senas,imigrantes ir mažumø moteris, visas tas, kuriomsreikia vieðumo ir balso žiniasklaidoje. Kartu bûtinaremti žiniasklaidos ir kultûrines organizacijas,kurios imtøsi svarbiø, taèiau ignoruojamø moterøreikmiø ir interesø.Átraukti anti-seksistines rekomendacijas á Lietuvosvisuomenës informavimo ástatymà bei Žurnalistøir leidëjø etikos kodeksà siekiant paðalinti lytiniusir seksualinius stereotipus raðytinëje, kalbamojojeir vizualinëje kalboje.Skatinti žiniasklaidos raðtingumà, žiniasklaidinážinojimà ir kritiðkà žiniasklaidos skaitymà kaip daláðvietimo programø ávairiuose lygmenyse. Rinkti,vieðinti ir platinti informacijà, tyrinëjimus apie sušia problematika susijusias programas, paslaugasir mokymo priemones. Taip pat bûtina átrauktilyèiø analizës aspektà á komunikacijos fakultetøprogramas.Remti ir organizuoti lokalines ir nacionalinesžiniasklaidos tarybas, žiniasklaidos studijø, pilieèiøgrupes ir kitus vieðø diskusijø, politikos kûrimo irpilietinio veiksmo forumus. Skatinti spontaniðkasir organizuotas pilieèiø akcijas, nukreiptas prieðlyèiø stereotipizavimà ir diskriminaci jàžiniasklaidoje.

Taèiau vienas ið svarbiausiø lyèiø politikosir praktikos uždaviniø tebëra lyèiøžiniasklaidoje tyrimas. Ðalia žiniasklaidosvartotojø tyrimø, kuriuose bûtø analizuojamosmoterø ir vyrø reakcijos á žiniasklaidos turiná,bûtina atlikti studi jø apie socializacinážiniasklaidos vaidmená, jos átakà vyriðkø irmoteriðkø tapatybiø ir elgesio normøformavimuisi.

Kita vertus, remiantis feministiniø ir post-feministiniø žiniasklaidos studijø patirtimi,galima teigti, kad reikia ieðkoti sudëtingesniøanalizës bûdø, kurios atmeta vienakrypèiusžiniasklaidos turinio tyrimus ir apskritai vengiavyro-moters dualizmo ðiuose tyrimuose. PasakJane Rhodes, vyriðkumo, rasinës pasaulëjautosir queer subjektyvumo kûrimas ir platinimasverèia mus žvelgti á žurnalistikàkompleksiðkesniu bûdu (Rhodes 2001; 52).Reprezentacinës politikos ir publikos reakcijøá žiniasklaidos ávaizdžius sudëtingumas skatinatyrinëtojus kvestionuoti egzistuojanèiasprielaidas apie vaizdavimo ir ávaizdžiø atitikimàrealybei.

Žiniasklaida, platinanti skirtingas kultûrinesreikšmes, vertybes ir skonius, vis labiauformuoja taisykles, normas ir konvencijas,reguliuojanèias socialiná gyvenimà. Tadreprezentaciniø praktikø klausimas ágyjaypatingà svarbà. Kaip teigia Richard Dyer,reprezentacijos sudëtingumas glûdi jos sàsajosesu kultûrinëmis formomis, daugialypiamenemonolitiniame santykyje su jos gamyba beirecepci ja ir pagaliau jos átemptamenepabaigiame “ryðyje su realybe, kurià ji nurodoir kartu veikia” (Dyer 1993; 4).

Mes visi esame hegemoninës ir diskursyvinësgalios formø, operuojanèiø per kultûrà,žinojimo, vaizdiniø, reprezentacijø gamybà,tinkluose. Hegemonija átraukia á savo veikimolaukà ir tuos, kurie yra galios subjektai, ir tuos,kurie yra tai galiai palenkiami (Roach 2001;5). Taèiau tai nereiðkia, kad neámanomapriešintis hegemoninei galiai. Ðiame straipsnyjebuvo pateikta ir analitiniø, ir politiniøpasiprieðinimo hegemoninei lyèiø tvarkai bûdø.Net ir tokioje tvarkoje galima surasti spragø irjas išnaudoti. Siekdami mesti iððûká


Prie ilgalaikiø priemoniø, kuriomis turëtøužsiimti Europos komisi ja, buvo minimasduomenø bazës apie Europos lyèiø ávaizdžiøžiniasklaidoje tyrinëjimus sukûrimas. Tokiaduomenø bazë suteiktø ir statistinës, ir studijøapie lyèiø vaizdinius Europoje informacijos.Kartu svarbu iðplëtoti ir moterø tinklà, susijusásu naujàja žiniasklaida. Jis padëtø tyrinëtiatsirandanèiø žiniasklaidos struktûrø,reguliaciniø ir finansavimo mechanizmø lytinesdimensijas (Images of Women 1999; 39-41).

77


normalizuojanèiam vaizdavimo efektyvumui irdominuojantiems vaizdiniams, pirmiausiaturime suvokti, kaip jie funkcionuoja bei kokiais

bûdais jie veikia mus, ir tada ieškoti opoziciniøkultûriniø praktikø bei politikos galimybiø.

Literatûra

Bausinger, H. 1984. “Media, Technology, and EverydayLife,” Media, Culture & Society 6: 340-52.Bordo, Susan. 1993. “Which Foucault for Feminism To-day? Normalization and Resistance in the Era of Im-age,” in Caroline Ramazanoglu, ed., Up Against Foucault:Explorations of Some Tensions Between Foucault and Femi-nism. New York: Routledge, p. 194-199.Brooks, Ann. 1997. Postfeminisms: Feminism, CulturalTheory, and Cultural Forms. New York: Routledge.Butler, Judith. 1999. Gender Trouble: Feminism and theSubversion of Identity. New York: Routledge.Caputi, Jane. 2003. “Everyday Pornography,” in GailDines, Jean M. Humez, ed., Gender, Race, and Class inMedia: A Text Reader. Thousand Oaks: Sage Publications,p. 434-451.Crane, Diana. 2003. “Gender and Hegemony in FashionMagazines: Women’s Interpretations of Fashion Photo-graphs,” in Gail Dines, Jean M. Humez, ed., Gender, Race,and Class in Media: A Text Reader. Thousand Oaks: SagePublications, p. 314-332.Curran, James, M. Gurevitch, J. Woollacott, ed. 1977.Mass Communication and Society. London: EdwardArnold.Davis, Laurel R. 1997. The Swimsuit Issue and Sport: Hege-monic Masculinity in Sports Illustrated. Albany: State Uni-versity of New York Press.de Wiest, Annie. 1998. “Lest We Forget,” Media andGender Monitor 2: 5.Dow, Bonnie J. 1996. Prime Time Feminism: Television,Media Culture, and the Women’s Movement Since 1970s.Philadephia: University of Pennsylvania Press.Dyer, Richard. 1993. The Matter of Images: Essays on Rep-resentation. London: Routledge.Ferguson, Marjorie. 1983. Forever Feminine: Women’sMagazines and the Cult of Femininity. London: Heinemann.Gitlin, Todd. 1980. The Whole World is Watching. Berkeley:Berkeley UP.Hall, Stuart, ed. 1997. Representation: Cultural Representa-tions and Signifying Practice. London: Sage.Images of Women in the Media: European Commission.1997. Belgium: Luxemburg.Kellner, Douglas. 1990. Television and the Crisis of Democ-racy. Boulder, CO: Westview.Kuhn, Annette. 1997. „The Body and Cinema: SomeProblems for Feminism,” in Katie Conboy, Nadia Medina,Sarah Stanbury, ed., Writing on the Body: Female Embodi-

ment and Feminist Theory. New York: Columbia UP, p.195-207.Lotz, Amanda D. 2001. “Postfeminist Television Criti-cism: Rehabilitating Critical Terms and Identifying Postfe-minist Attributes,” Feminist Media Studies, 1(1): 105-121.Lull, James. 2003. “Hegemony,” in Gail Dines, Jean M.Humez, ed., Gender, Race, and Class in Media: A TextReader. Thousand Oaks: Sage Publications, p. 61-66.

Macdonald, Myra. 1995. Representing Women: Myths ofFemininity. London: Edward Arnold.Mahoney, Kathleen. 1991. “Women, Development andMedia,” Media Development 2: 13-17.McCracken, Ellen. 1993. Decoding Women’s Magazines:From Mademoiselle to Ms. London: Macmillan.McRobbie, Angela, ed. 1997. Back to Reality: Social Expe-rience and Cultural Studies. New York: Manchester UP.Mulvey, Laura. 1975-1976. “Visual Pleasure and Narra-tive Cinema,” Screen 16: 6-18.Norris, Pippa. 1997. Women, Media, and Politics. New York:Oxford UP.Pandian, Hannah. 1999. “Engendering CommunicationPolicy: Key Issues in the International Women-and-Me-dia Arena and Obstacles to Forging and EnforcingPolicy,” Media, Culture & Society, 21(4): 459-480.Probyn, Elspeth. 2001. “Teaching in the Field: Genderand Feminist Media Studies,” Feminist Media Studies, 1(1):35-39.Rakow, Lana F. 2001. “Feminists, Media, Freed Speech,”Feminist Media Studies, 1(1): 41-44.Rhodes, Jane. 2001. “Journalism in the New Millennium:What’s a Feminist to Do?” Feminist Media Studies, 1(1):49-53.Roach, Thomas J. 2001.”The Paradox of Media Effects,”in Yahya R. Kamalipour, Kuldip R. Rampal, Media, Sex,Violence and Drugs in the Global Village. New York:Rowman and Littlefield Publishers, p. 5-15.Rooney, Ellen. 1996. “What’s the Story? Feminist Theory,Narrative, Address,” A Journal of Feminist Cultural Stud-ies 8: 1-30.Rose, Jacqueline. 1986. Sexuality in the Field of Vision.London: Verso.van Zoonen, Liesbet. 1994. Feminist Media Studies. Lon-don: Sage.Williams, Raymond. 1976. Key Words: A Vocabulary ofCulture and Society. New York: Oxford UP.


78


Šaltiniai internete:

Hermano, Teresita. WACC Iniciatives in the Post-BeijingEra. http://commposite.uqam.ca/videaz/docs/teheen.htmlhttp: / /assembly.coe. int /Mainf .asp?l ink=http: / /assembly.coe.int/Documents/AdoptedText/ta02/EREC1555.htmhttp://www.coe.int/T/E/Human_Rights/mediaht tp : / /www.coe . in t /T /E/human_r ight s?media /5_Documentary_Resources/PDF_DH-MM_2000_001

h t t p : / / w w w . l r k m . l t / E a s y A d m i n / s y s / f i l e s /Zurnalistui%20etikos%20kodeksas.dochttp://www.lrs.lt

http://www.osf.lt/lt/main.htmReport of On-Line Discussion on Women and Media(Section J, Beijing Platform for Action,” WomenAction2000, http://www.womenaction.org/global/wmrep.html

Summary

Conflicted Hegemony: Women and Mediain Lithuania and European Union

Recent research has demonstrated that there has beenlittle improvement in quality of media coverage ofwomen in Lithuania. Women’s images are usually sexu-alized, stereotyped or simply negative. In the mediaportrayals, women are often confined to the privatesphere of home.The article focuses on media representations of womenin the context of women-and-media policies in EUand Lithuania. Analyzing the EU, UN and Lithuaniancommunication policy documents and describingbriefly the key media and gender issues in EU andLithuania, it demonstrates the lack of gender-equalmedia policy and the sluggishness with which the ex-isting media policy with regard to gender issues is en-forced in Lithuania.Addressing the pluralism of women’s roles and im-ages in the media, and fair and sufficient media cover-age of women, the article also discusses feminist andpost-feminist media studies that could offer more com-

plex and sophisticated media research strategies.The article also proposes some recommendations thatcould change, to some degree, the existing media andgender situation for the better. The author suggeststhat policy recommendations need a strong networkof public, official and private institutions in order tobe implemented successfully.Placing considerable importance on eliminating ste-reotypes of women and on promoting diverse and non-stereotyped images of women in the media, the articleuses the term “conflicted hegemony”. “Conflicted he-gemony” implies that the media provide a site for con-flicts and debates over different interpretations of thedominant culture, and that ideological counter-tenden-cies always appear in the dominant ideological forms.Policy recommendations, media research techniquesand alternative media interpretations by their consum-ers can serve as resistance strategies to this hegemony.




79


Ilona Tamutienë

Lyèiø nelygybës matavimai ir interpretacijaEuropos Sàjungoje

Santrauka

Šio straipsnio tikslas - apžvelgti ir interpretuoti lyèiø politines, ekonomines, socialines galimybesEuropos Sàjungos ðalyse. Analizë ir interpretacija pateikiama remiantis žmogaus socialinës raidosperspektyva. Panaudojami Jungtiniø Tautø vystymo programos globaliniø Praneðimø apie žmogaussocialinæ raidà duomenys pabrëžiant žmogaus socialinës raidos ir lyèiø socialinës raidos indeksus,didesniø galimybiø lytims suteikimo matà ir kitus statistinius rodiklius. Pirmoje straipsnio dalyje yrapateikiama žmogaus socialinës raidos koncepcija ir jos vertinimo metodologija, pabrëžiant lyèiønelygybës matavimà. Antroje dalyje argumentuojamos tezës, jog lyèiø lygiø galimybiø netolygumasbûdingas ir ES ðalims senbuvëms, ir naujai ástojusioms ðalims, kad aukðtas ekonominis lygisnegarantuoja tolygaus lyèiø galimybiø užtikrinimo. Pateikiama Europos Sàjungos, áskaitant irLietuvà, ðaliø lyginamoji analizë.

Ávadas

Lyèiø lygiø galimybiø problema egzistuojavisame pasaulyje. Nëra në vienos pasaulioðalies, kurioje moterø pajamø, politiniodalyvavimo ir daugelis kitø rodikliø bûtøtolygûs ar aukðtesni negu vyrø (Human Devel-opment Report 2004). Lietuvai tapus EuroposSàjungos nare, svarbu ávertinti lygias vyrø irmoterø galimybes, palyginti jas su kitomisEuropos Sàjungos ðalimis. Ðiam uždaviniuiatlikti bûtina turëti aiðkià metodologijà, atitin-kanèià lyèiø lygiø galimybiø perspektyvà beipatikimus empirinius duomenis. Žmogaussocialinës raidos koncepcija, kuri, kai kuriø au-toriø nuomone, yra tolygi žmogaus teisiø kon-cepcijai (Chinsman, Hunt, Fukuda-Parr 1998),skirtingai nei pastaroji turi aiðkià pagrindiniøekonominiø, politiniø ir ðvietimo ir kitøgalimybiø lytims ávertinimo metodologijà,leidžianèià palyginti šias ðalis. Todël žmogaussocialinë raida ir jos ávertinimas yra pamatinëðio straipsnio analizës metodologija.

Lyèiø galimybiø vertinimas remiantisžmogaus socialinës raidos metodologija

Žmogaus socialinës raidos koncepcija irlyèiø standartai

Žmogaus socialinës raidos (human develop-ment) bendroji koncepcija buvo apibrëžta 1990 m.Jungtiniø Tautø vystymo programos pareng-tame pirmajame Praneðime apie žmogaus so-cialinæ raidà.1 Žmogaus socialinës raidos pra-dininkai ðià sàvokà apibrëžë kaip procesà, ple-èiantá žmogaus pasirinkimo galimybes. Ðis gali-mybiø plëtimo procesas yra dvipusis: ugdomižmogaus vidiniai gebëjimai (per sveikatosapsaugà, ðvietimà) bei pleèiamos galimybëságytus gebëjimus produktyviai panaudoti kultû-rinëje, politinëje, ekonominëje ar socialinëjeveikloje (Human Development Report 1990).

Žmogaus socialinës raidos ðerdis yrapagarba jo orumui ir vertei. Ðiuo aspektužmogaus socialinës raidos koncepcija yra tapatižmogaus teisiø koncepcijai, propaguojanèiai nediskriminacijos, bet žmogaus teisiø ir laisviøprincipus. Žmogaus socialinës raidos požiûriutiek moterys, tiek vyrai privalo turëti lygias


80


galimybes, turint mintyse vidiniø galimybiøplëtimà ir naudojimàsi išoriniais ištekliais. Šikoncepci ja siekia pabrëžti, kad žmonijospažanga yra svarbi tiek, kiek ji vertina žmogø,t.y. kiek ji virsta abiejø lyèiø galimybiø, jøgyvenimo kokybës plëtra. Pagrindinëkoncepcijos mintis yra labai paprasta - visøekonominiø ir politiniø pasiekimø tikslas turibûti žmoniø gyvenimo kokybë, ir jokie dideliužmojai nepateisina to gyvenimo griovimo(Praneðimas apie žmogaus socialinæ raidàLietuvoje 1995)

Žmogaus socialinei raidai yra bûdingi ðieprincipai, kurie yra vienodai svarbûs ir sudarojos esmæ bei vientisumà:

Pagarbos kiekvieno •mogaus orumui ir vertei principasturi apimti visus žmones, jø nediskriminuojant neipagal lytá, nei pagal socialiná statusà, nei pagal kituskriterijus. Pagarba kiekvieno •mogaus orumui irvertei turi orientuoti visas gyvenimo ir veiklos sritisá •mogaus gerovës sritá (Human Development Re-port 1990)

Laisvës principas. Tiek vyrai, tiek moterys turi turëtilaisvæ pasirinkti gyvenimo bûdà. Abi lytys turi turëtilaisvæ rinktis ið keleto alternatyvø, taèiau laisvësprincipas ágyvendinamas tuomet, kai žmogus galilaisvai apsispræsti ir nesirinkti (Sen 1999).

Lygybës principas. Nepriklausomai nuo ðaliesekonominio iðsivystymo ir kultûros, lytims turi bûtisudarytos lygios galimybës dalyvauti raidosprocese.

Didesniø galimybiø suteikimo principas. Raida – taine tik pažanga žmogui, bet ir paties žmogauspažanga. Todël remiantis šiuo principu tiek vyrai,tiek moterys turi bûti aktyvûs dalyviai, kuriems turibûti užtikrinamos struktûrinës galimybës plësti irpanaudoti savo vidinius išteklius.

Tolydumo principas. Tiek pavieniø žmoniø, tiekvisuomenës sprendimai turi užtikrinti gerovæ beipasirinkimo galimybes tiek tarp kartø (dabartiesir ateities), tiek tarp tos paèios kartos asmenø.Tolydumas reiðkia ir tolygø pasirinkimo galimybiøpasiskirstymà, áskaitant ir lyèiø galimybes.(Haq1995; Žmogaus socialinë raida: samprata irtendencijos 1999; Rimkutë, Voloðèiuk 2001)

Žmogaus socialinës raidos koncepci jaátraukia egalitariná požiûrá á lyèiø vaidmenis.Pabrëžiama vyrø ir moterø, kaip asmenybiø,

lygybë; šiuo atveju ne lytis, bet iðsimokslinimas,kvalifikacija, profesinë patirtis, asmeninëssavybës turi lemti tiek vietà apmokamo darbosferoje, tiek vaidmenis politikoje ir ðeimoje(Kanopienë 2001). Žmogaus socialinë raidaturi tapti kertiniu pasaulinës politikos principu,kadangi ji formuluoja universalius, visiemsžmonëms tinkamus tikslus (Praneðimas apiežmogaus socialinæ raidà Lietuvoje 1995).

Be to, žmogaus socialinë raidos ðalininkaiyra sukûræ vertinimo metodologijà, pagal kuriàvertinama žmogaus socialinës raidos padëtispasaulyje. Ðis ávertinimas turi politiná tikslà, nesparodo, kokios visuomenës grupës yraatskiriamos nuo esminiø socialiniø, ekonominiøir politiniø galimybiø. Lyèiø problema pasaulyjeyra ypaè aktuali, todël žmogaus socialinës raidoskoncepcija teikia ypatingà dëmesá ir šios raidosvertinimo metodologijai (Human DevelopmentReport 1995).

Lyèiø ávertinimo metodologija:žmogaus socialinës raidos indeksas, lyèiøsocialinës raidos indeksas, didesniøgalimybiø lytims suteikimo matas

Žmogaus socialinës raidos koncepcija siekiaávertinti galimybiø raidos procesà.Pripažástama, kad žmogus gali rinktis iðdaugelio alternatyvø, kurios laikui bëgant kinta.Taèiau, kad ir koks bûtø visuomenës gyvenimolygis, žmogus privalo turëti galimybæ pasirinktitris svarbiausius dalykus: ilgai ir sveikai gyventi,ágyti žiniø bei apsirûpinti iðtekliais, reikalingaisnormaliam gyvenimo lygiui pasiekti. Nesantðiø kertiniø galimybiø, daugelis kitø liekaneprieinamos (Human Develoment Report1990). Siekdami išmatuoti šias galimybesMeghan Desai ir Armartya Senas sukûrëžmogaus socialinës raidos indeksà (Haq 1995).Ðis indeksas apima tris pagrindines žmogaussocialinës raidos dimensijas, atitinkanèias trissvarbiausias žmogaus socialinës raidos sàlygas:ilgai ir sveikai gyventi, ágyti žiniø bei apsirûpintiiðtekliais, reikalingais normaliam gyvenimolygiui pasiekti. Kiekviena dimensi ja yraišreikšta remiantis statistiniu rodikliu (1lentelë): Ilgas ir sveikas gyvenimas – remiantis


81


vidutine bûsimo gyvenimo trukme, žinios –remiantis suaugusiø raðtingumo lygiu2 ir bendramokymosi apimtimi,3 gyvenimo lygis –remiantis bendruoju vidaus produktu,tenkanèiu vienam asmeniu (JAV $ pagalperkamosios galios paritetà, PGP)4.Atsižvelgiant á sudëtinius rodiklius, žmogaussocialinës raidos indeksas (ŽSRI) parodo ðaliesvietà tarp kitø pasaulio ðaliø (pagal gyventojøgyvenimo trukmæ, iðsilavinimà ir pajamas).

ŽSRI buvo labai kritikuojamas, kadneástengia atskleisti, kaip minëtos pagrindinësgalimybës pasiskirsto tarp lyèiø, turtingø irvargðø. 1995 m. Praneðime apie žmogaussocialinæ raidà buvo pateiktas lyèiø socialinësraidos indeksas ir jo skaièiavimo metodika. Iðesmës lyèiø socialinës raidos indeksas (LSRI)yra lyèiø nelygybës vertinimo matas, átraukiantistuos paèius aspektus, pagal kuriuos

apskaièiuojamas žmogaus socialinës raidosindeksas (1 lentelë).

Šie indeksai yra išreikšti tikimybe nuo 0 iki1: kuo reikðmë arèiau 1, tuo žmogaus socialinëraida yra aukðtesnë. ŽSRI yra apskaièiuojamasatsižvelgiant á du etapus. Pirmame etaperodikliai yra normalizuojami, t.y. pervedami ábendrà matavimo skalæ (apskaièiuojamasdimensijos indeksas). Antrajame - agreguojamiá sudëtiná indeksà (gaunamas žmogaussocialinës raidos indeksas). Tuo tarpu LSRIskaièiuojamas atsižvelgiant á tris etapus:pirmasis –apskaièiuojami dimensijø indeksai(atskirai vyrams ir moterims), antrame –apskaièiuojamas atskiros dimensi jospasiskirstymo tarp lyèiø indeksas, treèiasis –pasiskirstymo tarp lyèiø indeksai agreguojamiá lyèiø socialinës raidos indeksà.

1 lentelë. Žmogaus socialinës raidos indeksas, lyèiø socialinës raidos indeksas: dimensijos irrodikliai

DIMENSIJOS Gyvenimo trukmë Žinios Gyvenimo lygis

RODIKLIAIVidutinë bûsimogyvenimo trukmë(iðreikðta metais)

Suaugusiøraðtingumo lygis

(išreikštaprocentais)

Bendra mokymosiapimtis (išreikšta

procentais)

BVP, tenkantis vienamgyventojui (išreikštasJAV doleriais pagalperkamosios galios

paritetà)

DIMENSIJOSINDEKSAS

Vidutinës bûsimogyvenimo trukmësindeksas (iðreikðtas

tikimybe)

Suaugusiøraðtingumo

indeksas

Bendros mokymosiapimties indeksas BVP indeksas

(išreikštas tikimybe)

Žmogaus socialinës raidos indeksas

Išsimokslinimo indeksas

DIMENSIJOS Gyvenimo trukmë Žinios Gyvenimo lygis

RODIKLIAIVyrø ir moterøvidutinë bûsimo

gyvenimo trukmë(iðreikðta metais)

Suaugusiø vyrø irmoterø raðtingumo

lygis (iðreikðtasprocentais)

Vyrø ir moterøbendra mokymosiapimtis (išreikšta

procentais)

BVP tenkantis vienamvyrui ir vienai moteriai(išreikšta JAV $ pagal

PGP)

DIMENSIJOSINDEKSAS

Vyrøvidutinësbûsimo

gyvenimotrukmësindeksas

Moterøvidutinësbûsimo

gyvenimotrukmësindeksas

Suaugusiøvyrø

raðtingumoindeksas

Suaugusiømoterø

raðtingumoindeksas

Vyrømokymosiapimtiesindeksas

Moterømokymosiapimtiesindeksas

Vyrø BVPindeksas

MoterøBVP

indeksas

Suaugusiø lyèiøraðtingumo indeksas

Lyèiø bendrosmokymosi apimties

indeksas

Lyèiø vidutinës bûsimo gy-venimo trukmës indeksas Išsimokslinimo indeksas Lyèiø BVP indeksas


82


Lyèiø socialinës raidos indeksas

Kiekvienai dimensi jai apskaièiuojamasindeksas. Dimensijos indeksams apskaièiuoti -nustatytos minimalios ir maksimalios rodikliøreikðmës. Skaièiuojant žmogaus socialinësraidos indeksà ir lyèiø socialinës raidos indeksàskiriasi tik vidutinës bûsimo gyvenimo trukmësminimalios ir maksimalios rodikliø vertës, nesatsižvelgta, kad moterø gyvenimo trukmëvisame pasaulyje yra ilgesnë nei vyrø (2 lentelë).

Jei skaièiuojant žmogaus socialinës raidosindeksà minimali vidutinë bûsimo gyvenimotrukmë yra 25 metai, o maksimali - 85 metai,tai skaièiuojant lyèiø socialinës raidos indeksàmoterø vidutinës bûsimo gyvenimo trukmës

minimali riba - 27, 5, o maksimali - 87, 5, taivyrø ðios ribos yra sumažintos 5 metais:minimali vidutinio bûsimo gyvenimo trukmë –22, 5, maksimali – 82, 5. Kiekvieno rodikliominimali ir maksimali vertës atitinka žemiausiàir aukðèiausià pasiekiamà lygius, á atitinkamàdimensi jos indekso formulæ árašomosminimalios, maksimalios ir reali konkreèiosdimensijos rodiklio vertës, apskaièiuojamas irgaunamas dimensijos indeksas. Trijø dimensijøindeksai sudedami ir padali jami ið tri jø –gaunamas žmogaus socialinës raidos ar lyèiøsocialinës raidos indeksas (Tamutienë 2001)5.

2 lentelë. Žmogaus socialinio indekso ir lyèiø socialinës raidos indekso minimalios irmaksimalios rodikliø vertës

Vidutinë bûsimo gyvenimotrukmë (metais) 25 85 22,5 27,5 82,5 87,5

Rodiklis

Žmogaus socialinësraidos indeksas

Lyèiø socialinës raidos indeksas

Minimalivertë

Maksimalivertë

Minimali vertë Maksimali vertë

Vyrams Moterims Vyrams Moterims

Suaugusiøjø raðtingumolygis (%) 0 100 0 0 100 100

Mokymosi apimtis (%) 0 100 0 0 100 100BVP, tenkantis vienam

gyventojui (JAV dol.pagal PGP) 100 40 000 100 100 40 000 40 000

1995 m. Praneðime apie žmogaus socialinæraidà, siekiant išmatuoti lyèiø politinës beiiðtekliø valdymo galios nelygybæ, buvonustatytas didesniø galimybiø lytims suteikimomatas, átraukiantis lyèiø politinæ, ekonominægalià, statistiðkai iðreikðtà remiantis moterø irvyrø procentiniu pasiskirstymu pagal užimamasvietas parlamente, procentinius lyèiø rodikliustarp ástatymø leidëjø ir vyriausiøjø pareigûnøbei valdytojø ir pajamas, tenkanèias vyrui irmoteriai (JAV$ pagal PGP). Didesniøgalimybiø suteikimo lytims matas gaunamassudëjus vietø parlamente, ekonominiodalyvavimo bei pajamø pasiskirstymo tarp lyèiø

indeksus ir juos padalijus ið trijø (Human De-velopment Report 2004).6

Žmogaus socialinës raidos vertinimo kritika

Žmogaus socialinës raidos ir lyèiø nelygybësávertinimas kritikuojamas dël to, kad neapimasvarbiø žmogaus socialinës raidos bruožø,pavyzdžiui, laisvës, nedarbo, kad naudojamidvejø metø senumo duomenys. Be to,diskutuojama dël duomenø patikimumo.Duomenys indeksams skaièiuoti imami ið tokiøtarptautiniø organizacijø kaip Pasaulio bankas,Pasaulinë sveikatos organizacija, JungtiniøTautø sveikatos fondas, tarptautinës darbo


83


organizacijos, Jungtiniø Tautø ðvietimo fondas.Pateikti duomenys yra apytiksliai (ne visos šalysnaudoja tuos paèius duomenø rinkimometodus).

Šalies socialinës ekonominës raidos irlyèiø (ne)lygybës santykis

Neretai yra klystama, kad egzistuojasavaiminis ryðys tarp ðalies technologinës,ekonominës, socialinës raidos lygmens ir lyèiølygmens lygybës. Mintá, kad nëra savaiminioryðio tarp BVP, žmogaus socialinës raidosindekso ir lyèiø lygiø galimybiø, argumentuosiuparinkdama pavyzdžius ið Europos Sàjungosðaliø rodikliø. Daroma prielaida, kad lyèiøekonominës, politinës ir socialinës nelygybësrodikliai yra lyèiø netolygios galios visuomenëjeproduktas, kurá nulemia visuomenësstruktûriniai ekonominiai, politiniai irkultûriniai veiksniai.

Ekonominiø, socialiniø7 galimybiøpasiskirstymas tarp lyèiø

Turtingiausia ES šalis (pagal BVP 1gyventojui) yra Liuksemburgas. Beje, ši šalispagal pajamas, tenkanèias vienam gyventojui,yra ne tik ES, bet ir pasaulio lyderës (3 lentelë).Taèiau pagal žmogaus socialinës raidos indeksàjis užima tik 8 padëtá tarp ES ðaliø. Ðvedija,Italija, Jungtinë Karalystë, Prancûzija pasižymipanaðiu BVP (26000 JAV $ pagal PGP), taèiauðiø ðaliø pasiskirstymas pagal ŽSRI yranetolygus: Ðvedi ja yra pirmoji, JungtinëKaralystë – 5, Prancûzija – 9, o Italija net 13tarp ES ðaliø.

Ðie skaièiai liudi ja, kad ekonominësgalimybës skirtingose ðalyse yra netolygiaitransformuojamos á socialines. Reikëtøpažymëti, kad daugumai naujøjø ES ðaliø nariøgana gerai pavyksta ekonomines galimybestransformuoti á socialines, nes, turëdamoskuklius ekonominius išteklius, jos pasižymigana aukštu išsimokslinimo, o kai kurios(Kipras, Malta ir Èekija) - ir gyvenimo lygiu.

ŽSRI nerodo tolygaus ekonominiø irsocialiniø galimybiø paskirstymo moterims ir

vyrams. Norint iðanalizuoti gyvenimo lygio,iðsimokslinimo bei ilgo ir sveiko gyvenimogalimybes pagal lytá, bûtina atsižvelgti á lyèiøsocialinës raidos indeksà, kuris idealiu atveju(jei bûtø pasiekta lyèiø lygybë minëtø dimensijøsrityse) sutaptø su žmogaus socialinës raidosindeksu.

Remiantis 2004 metø Praneðimu apiežmogaus socialinæ raidà, galima pažymëti, kad2002 m. Ðvedi joje ir Latvi joje žmogaussocialinës raidos indeksas buvo tapatus lyèiøsocialinës raidos indeksui. Ðis tapatumasparodo lygybæ tik gyvenimo lygio, ilgo ir sveikogyvenimo bei išsimokslinimo požiûriais, taèiaunerodo, ar tokia lygybë pasiekta kitose lyèiøgyvenimo srityse.

Lyèiø lygybës požiûriu Švedija yra lyderë.Taèiau, nepaisant ðio pasiekimo, Ðvedijojemoterys uždirba 17 % mažiau nei vyrai, norstreèiame sektoriuje jø studijuoja net 50 %daugiau nei vyrø. Tuo tarpu Latvijoje moterøpajamos yra net 31 % žemesnës nei vyrø, norstreèiajame sektoriuje jø studijuoja dar daugiaunei Ðvedi joje (66% daugiau nei vyrø).Didžiausias atotrûkis tarp ŽSRI ir LSRI (2002m.) buvo Austrijoje, Liuksemburge, Ispanijoje,Graiki joje, Kipre ir Maltoje. Pavyzdžiui,Austrijoje, kuri pagal ŽSRI užima 7 vietà tarpES ðaliø, pagal LSRI tenka tik 10 vieta.

Pažymëtina, kad ðiems skirtumams lemiamàreikðmæ turi netolygi lyèiø ekonominë galia.Ekonominës galios rodikliø dydis turi didelæátakà ŽSR ir LSRI indeksø reikðmei, kurieparodo labai apibrëžtà galimybiø pasiskirstymotarp lyèiø skaièiø. Pavyzdys yra Olandija, kuripagal ŽSRI ir LSRI užima 2 vietà tarp visø ESðaliø. Taèiau, panagrinëjus atidžiau, pastebima,kad ši šalis nerodo tokiø gerø rodikliø lyèiølygybës srityje: moterys uždirba tik 53% vyrøuždarbio, joms tenka tik 35% vietø parlamente,jø indëlis á ðeimos darbus yra vienas iðaukðèiausiø (80 %). Prastesnë lyèiø padëtis neiOlandijoje (atsižvelgiant á moterø uždarbá irindëlá á ðeimos darbus) yra tik Belgijoje, Kipreir Èekijoje.


84


1 pav. Ekonominiø galimybiø pasiskirstymo tarp lyèiø prasèiausi ir geriausi ES ðaliø pavyzdžiai(2002m.)

Ðaltinis: Human Development Report 2004

Reikia pažymëti, kad moterø uždarbiodisproporcijos (lyginant su vyrø uždarbiu) yraypaè netolygios ES ðalyse senbuvëse.Pavyzdžiui, Austrijoje moterys uždirba tik 36procentus vyrø uždarbio (1 pav.). Tai že-miausias rodiklis tarp visø ES ðaliø. Liuksem-burge, pasižyminèiame didžiausiomis paja-momis 1 gyventojui, moterø uždarbis, palygintisu vyrais, tesudaro tik 38 % vyrø uždarbio. Netaštuoniose ES ðalyse moterø uždarbis nesiekiapusës vyro uždarbio pajamø ir net 6 ið jø yraES senbuvës. Iš naujai ástojusiø ðaliø nariø že-mesnis nei 50 procentø moterø uždarbis (lygi-nant su vyrø uždarbiu) yra tik Kipre ir Maltoje.Ið naujai ástojusiø ðaliø geriausius rezultatusðiuo požiûriu rodo Latvija (69 %) ir Lietuva(67 %). Skandinavijos šalyse (Švedija, Suomijair Danija) moterys uždirba daugiausiai (70-83% lyginant su vyrø uždarbiu).

Galima konstatuoti, kad visoje ES yrasudarytos lygios struktûrinës galimybës lytimsvienodai siekti mokslo. Kad moterys gausiainaudojasi ðiomis struktûrinëmis galimybëmis,rodo ðvietimo rodikliai (3 lentelë). Visose ESðalyse (iðskyrus Vokietijà99), moterø mokymosiapimtis treèiame sektoriuje yra didesnë neivyrø. Bûtø galima teigti, jog moterims reikiadaugiau pastangø, kad užimtø ekonomines irpolitines padëtis, kurios vyrams prieinamos

lengviau.Lietuva nesiekia ES ŽSR ir LSR indeksø

vidurkiø. Taèiau Lietuva lenkia net 20 ES nariøpagal moterø uždarbio (lyginant su vyrais)procentà. Ðiuo aspektu Lietuvà lenkia tikÐvedija, Suomija, Danija ir Latvija.

Lyèiø politinë galia

Žmogaus socialinës raidos koncepcijosvertinimo metodologijoje lyèiø ekonominëpolitinë galia yra vertinama pagal didesniøgalimybiø lytims matà, kuris padeda iðsamiauávertinti konkreèios ðalies galimybiøpasiskirstymà tarp lyèiø. Reikia konstatuoti,kad ðis matas atskleidžia iðsamesnæ ekonominiøir politiniø galimybiø, o kartu ir galios, padëtáðalyje. Pavyzdžiui, kaip minëta, pagal ŽSR irLSRI Ðvedija ir Latvija vertinamos kaip tolygiaipaskirstanèios ekonomines ir socialinesgalimybes abiejø lyèiø atžvilgiu. Taèiau didesniøgalimybiø matas rodo nežymø ekonominës,politinës galios atotrûká Ðvedijoje, kurioje ðisrodiklis yra 0,854: moterys užima 45,3 % vietøparlamente, 31% tarp ástatymø leidëjø,vyresniøjø tarnautojø ir vadoviø, o taip patsudaro 50 % tarp profesiniø ir techniniødarbuotojø (lygybë su vyrais) ir uždirba 83 %vyrø uždarbio.


85


3 lentelë. 2002m. lyèiø rodikliai ES ðalyse

Švedija 0,946 0,946 0,854 23.78 28.7 83 154 45,3 50 50

Olandija 0,942 0,938 0,817 20.36 38.27 53 107 35,1 80 20

Belgija 0,942 0,938 0,808 18.53 37.18 50 116 33,9 85 15

Airija 0,936 0,929 0,71 21.06 52.01 40 127 14,2 53 47

Jungtinë Karalystë 0,936 0,934 0,698 19.81 32.99 60 120 17,3 68 32

ES Šalis

Žmogaussocialinës

raidosindeksas

Lyèiøsocialinës

raidosindeksas

Didesniøgalimybiø

lytimssuteikimo

matas

Pajamos1 moteriaiJAV dol.

pagalPGP

Pajamos1 vyrui

JAV dol.pagalPGP

Moterøuždarbislyginantsu vyrø

(%)

Moterømokymo-si apimtistreèiame

lygyjelyginat suvyrø(%)

Moterysparla-

mente (%nuo visø

vietø)

Moterøindëlis áðeimosdarbus

(%)

Vyrøindëlis áðeimosdarbus

(%)

Suomija 0,935 0,933 0,82 21.65 30.97 70 122 37,5 42 58

Austrija 0,934 0,924 0,77 15.41 43.17 36 115 30,6 67 33

Liuksemburgas 0,933 0,926 ,,, 33.52 88.80 38 114 16,7 ,, ,,

Prancûzija 0,932 0,929 ,,, 19.92 33.95 59 123 11,7 ,, ,,

Danija 0,932 0,931 0,847 26.07 36.16 72 135 38 ,, ,,

Vokietija 0,925 0,921 0,804 18.76 35.89 52 100 31,4 78 22

Ispanija 0,922 0,916 0,716 13.21 29.97 44 119 26,6 63 37

Italija 0,92 0,914 0,583 16.70 36.96 45 132 10,3 54 46

Graikija 0,902 0,894 0,523 10.89 25.60 43 110 8,7 69 31

Portugalija 0,897 0,894 0,644 13.08 24.37 53 137 19,1 70 30

Slovënija 0,895 0,892 0,584 14.08 22.83 62 135 12,2 62 38

Kipras 0,883 0,875 0,497 11.22 23.92 47 135 14 84 16

Malta 0,875 0,866 0,48 9.65 26.16 37 129 9,2 ,, ,,

Èekija 0,868 0,865 0,586 11.32 20.37 56 109 15,7 86 14

Estija 0,853 0,852 0,592 9.78 15.572 63 157 18,8 50 50

Lenkija 0,85 0,848 0,606 8.12 13.15 62 143 20,7 58 43

Vengrija 0,848 0,847 0,529 10.307 17.47 59 129 9,8 70 30

Lietuva 0,842 0,841 0,508 8.42 12.51 67 153 10,6 59 41

Slovakija 0,842 0,84 0,607 10.13 15.62 65 113 19,3 75 25

Latvija 0,823 0,823 0,591 7.69 11.09 69 166 21 50 50

ES vidurkis 0,901 0,897 0,660 15.74 30.15 55 128 21,1 65 35

Šaltinis: žmogaus socialinës raidos praneðimas 2004

Tuo tarpu Latvijoje ekonominës, politinësgalios atotrûkis tarp vyrø ir moterø yra ypaèryðkus (0,598): moterys užima tik 21 % vietøparlamente, jos sudaro tik 37 % tarp ástatymøleidëjø ir vyresniøjø tarnautojø ir vadoviø; net66 % moterø dirba techniná ir profesiná darbà,

o uždirba tik 69 % vyrø uždarbio. Tarp ES ly-deriø (suteikiant tolygias ekonomines, politinesgalimybes abiems lytims) - kartu su Švedija -yra Suomija ir Danija, kuriø lyèiø rodikliai nuoÐvedijos skiriasi maždaug 8-10 %.

Pagal didesniø galimybiø lytims suteikimo


86


mato rodiklá Lietuva yra treèia nuo galo(kalbant apie visas ES šalis), t.y. blogesnirodikliai yra tik Maltos ir Kipro. Ádomu tai, kadpagal moterø, dirbanèiø ástatymø leidëjø,vyresniøjø tarnautojø ir vadoviø (44 %) beimoterø, dirbanèiø profesiná, techniná darbà (70%) rodiklius Lietuva užima aukðtà vietà.Pirmasis rodiklis rodo politinës, sprendimøgalios priartëjimà prie vyrø galios, antrasis,atvirkšèiai, rodo, kad dauguma moterø dirbadarbà, tiesiogiai nesusi jusá su didžiausiasprendimø priëmimo galia. Priimant politinësgalios sprendimus rodiklá sustiprina treèiasis(didesniø galimybiø lytims suteikimo mato)komponentas - moterø vietø parlamenteprocentas, kuris Lietuvoje yra 10, 6, o tai yra 5vieta nuo galo po Vengrijos, Maltos, Italijos irGraikijos (3 lentelë).

Lyèiø nelygybë privaèiame sektoriuje

Lyèiø lygybë privaèiame sektoriuje 2004metø praneðime apie žmogaus socialinæ raidàpateikta remiantis vyrø ir moterø indëlio áðeimos darbus procentiniu rodikliu. Lyèiølygybë pasiekta, kai moterø ir vyrø indëlis yra50 %. Tokius rodiklius turi Ðvedija, Estija irLatvija (3 lentelë). Suomija yra vienintelë ðalis,kurioje vyrø (58 %) indëlis á ðeimos darbus yradidesnis nei moterø (42 %). Didžiausia lyèiønelygybë privaèiame sektoriuje yra Èekijoje irBelgijoje, Olandijoje ir Kipre, kur moterø

indëlis á ðeimos darbus yra 80% ir daugiau. Tuotarpu Lietuvoje (59 %) ðis rodiklis geresnis neiES ðaliø vidurkis (65 %), rodantis, kad moterysá ðeimos darbus ádeda 15 % daugiau indëliø neivyrai. Taèiau tenka konstatuoti, kad atotrûkistarp ðaliø ES yra labai ryðkus: nuo lyèiø lygybës(kai vyrø ir moterø indëlis yra 50 %) iki 14-15% vyrø indëlio á ðeimos darbus.

Išvados

ES šalyse moterys uždirba tik pusæ (55%)vyrø uždarbio, neužima nei ketvirèio vietøparlamente, áneða 15 % didesná indëlá á ðeimosdarbus. Ðvietimo ir sveikatos srityse sudarytoslygios struktûrinës galimybës gauti ðiaspaslaugas tiek vyrams, tiek moterims. Lyèiøatžvilgiu ES šalys rodo gana ryðkià stratifikacijà,ypaè ekonominëje srityje: tai, kà daro vyrai, yralabiau ávertinama negu tai, kà daro moterys. Ðistratifikacija akivaizdi ir politinëje srityje.Struktûroje átrauktos vyriðkosios galiosapraiðkos. Lyèiø lygiø galimybiø netolygumasbûdingas ir ES ðalims senbuvëms ir naujaiástojusioms ðalims, jis tiesiogiai nepriklauso nuoðalies bendrø ekonominiø rodikliø. Turintgalvoje Ðvedi jos, Suomijos ir Dani jospasiekimus, lyèiø lygybës gerëjimo galimetikëtis ir kitose ES ðalyse, taèiau šiuo atvejureikia apgalvotos ir nuoseklios lyèiø politikos.

Išnašos

1 Praneðimai apie žmogaus socialinæ raidà, pasirenkanttam tikrà sritá detaliai analizei, iðleidžiami kasmet. Lyèiøklausimams buvo skirtas 1995 m. pranešimas.2 Suaugusiøjø raðtingumo lygmuo - raðtingø gyventojø,vyresniø negu 15 m., dalis.3 Bendra mokymosi apimtis - tai besimokanèiø moksleiviøvalstybinëse ir privaèiose institucijose santykis su 7-24metø amžiaus grupës gyventojais.4 Perkamosios galios paritetai (PGP) – tai nacionaliniøvaliutø perskaièiavimo kursai, paðalinantys kainø lygiøskirtumø tarp ðaliø poveiká ir leidžiantys atlikti realiusapimties palyginimus. Perkamosios galios paritetai rodo,kiek konkreèios ðalies valiutos vienetø reikia tam, kadbûtø galima ásigyti tà patá prekiø ir paslaugø rinkiná, kurágalima ásigyti už ðalies bazinës valiutos vienetà arba užðaliø grupës bendros dirbtinës valiutos vienetà. PGPapskaièiuojami kaip bendro prekiø ir paslaugø rinkinio

kainø, iðreikðtø ðaliø nacionaline valiuta, santykiøvidurkiai. Prekiø ir paslaugø rinkinys turi bûti palyginamastarp ðaliø ir gebantis reprezentuoti kiekvienà ið jø.Paprasèiausia PGP forma yra skirtingø ðaliø tos paèiosprekës arba paslaugos kainø, iðreikðtø nacionaline valiuta,santykiai. Pirmiausia PGP apskaièiuojami ávertinantkiekvienà prekæ ir paslaugà. Po to, pagal geometriniovidurkio formulæ, apskaièiuojami PGP ávertinantpagrindiniø prekiø ir paslaugø kategorijas. Pagal svertiniovidurkio formulæ apskaièiuojami PGP ávertinant kiekvienoaukðtesnio lygmens agregatà, áskaitant bendràjá vidausproduktà.5 Detalià indeksø skaièiavimo metodikà galimaglobaliniuose Praneðimuose apie žmogaus socialinæ raidà,leistuose nuo 1999 m. 1999 m. Praneðime apie žmogaussocialinæ raidà S. Anandas ir A. Senas pateikë patobulintàmetodologijà pajamø diskontavimui, ávesdami logaritmà.


87


Praneðimus galima rasti internete (adresas - http://hdr.undp.org ).6 Detali, didesniø galimybiø suteikimo lytims matometodologija pateikiama Pranešimuose apie žmogaussocialinæ raidà nuo 1995 m.

7 Á socialines galimybes èia áeina ilgo ir sveiko gyvenimotikimybë bei ðvietimo galimybë.8 Moterø mokymosi apimtis treèiame sektoriuje yra tolygivyrø apimèiai.

Literatûra

Chinsman, Babashola.1998. ‘Conceptual Issues in Hu-man Development and Hunam Rights’. in HakanBjorkman (ed.) Human development and Human Rights.Copenhagen: Human development Report Office,UNDP.Fukuda-Parr, Sakiko. 1998. “Human rights and Humandevelopment”. in Hakan Bjorkman (ed.) Human devel-opment and Human Rights. Copenhagen: Human devel-opment Report Office, UNDP.Haq, Mahbub ul. 1995. Reflection on Human development.New York: Oxford University Press.Human Development Report.1995. UNDP. New York: Ox-ford University Press.Human Development Report.2004. UNDP. New York: Ox-ford University Press.Hunt, Paul.1998. ‘Reflection on Human develoment andHuman rights’. in Hakan Bjorkman (ed.) Human devel-

opment and Human Rights. Copenhagen: Human devel-opment Report Office, UNDP.Kanopienë, Vida. 2001. ‘Lyèiø lygios galimybës’. Kn.Žmogaus socialinë raida. Vilnius: Homo Liber.Praneðimas apie Žmogaus socialinæ raidà Lietuvoje. 1995.Vilnius: JTVP, SPG.Rimkutë, Jolanta; Voloðèiuk, Irina. 2001. ‘Ávadas ážmogaus socialinæ raidà’. Kn. Žmogaus socialinë raida.Vilnius: Homo Liber.Sen, Amartya.1999. Development as Freedom. Oxford:Oxford University Press.Tamutienë, Ilona. 2001. ‘Žmogaus socialinës raidosmatavimai’. Kn. Žmogaus socialinë raida. Vilnius: HomoLiber.Žmogaus socialinë raida: samprata ir tendencijos. 1999.Vilnius: JTVP/SPG.


Summary

The Measurements and interpretations ofgender equity in European Union

This article aims to review and to interpret the genderequity in the political, economical and social areas in theEU. The work is based on Human development per-spective and methodology. The article consists of twoparts. First part gives an explanation about human de-velopment and its measurements methodology such ashuman development index (HDI), gender-related de-velopment index (GDI), gender empowerment measure(GEM). The second part of article argues main thesis:high socioeconomic development automatically does notguarantee equity and equality for both woman and man.According to the data of global Human Developmentreport the greater the gender disparity in basic humandevelopment, the lower is a country’s GDI relative to its



HDI. Sweden, Latvia, Denmark, Finland have the clos-est correspondence between HDI and GDI. Ireland,Luxembourg, Austria, Belgium, Greece shows highestgender inequality rates. GEM shows that gender equitygaps in political, economic participation and decision-making and power over economic resources exist in allEU states members. HDI, GDI, GEM shows thatLithuania does not reach the average of EU. Article con-cludes that gender inequality problems exist in each EUcountry and does not depend directly from economicalachievement. The good experience of Scandinavian coun-tries gender policy indicates that for gender equity it isnecessary to mainstream gender policy.

88


Virginija Ðidlauskienë,Daina Eitutytë

Lyèiø lygybës strategijos diegimo ávertinimas Europosbendrijos profesinio ir tæstinio mokymo institucijose

Santrauka

Straipsnyje analizuojama, kaip ávertinti lyèiø lygybës strategijos veiksmingumà ávairiø tipøprofesinio ir tæstinio mokymo (neuniversitetinio) ástaigø sistemose (septynios Europos ðalys – 6 ESnarës ir viena kandidatë) sukuriant platø virtualø tinklà, pasinaudojant informacinëmis irkomunikacinëmis technologijomis (IKT). Naujas ne tik analizës objektas, bet ir metodologija, kuriosnovatoriðkumo idëja slypi daugiaðalio NET31REM1 tinklo, pagrásto IKT, seminarø, konferencijø,apklausos koncepcija, kuri padeda asocijuotoms grupëms sàveikauti ir susitelkti atliepiant savitusir bendruosius kiekvienos Europos šalies ypatumus.

Ávadas

Pagrindinis Europos užimtumo strategijostikslas – sukurti užimtumà, kuris padidintøžiniomis pagrástos ekonomikoskonkurencingumà, sustiprintø socialinæsanglaudà ir palengvintø darnià plëtrà. Lyèiølygybës problemoms ES skiria gana dideládëmesá: parengta nemažai tam skirtø teisiniødokumentø ir ásteigtos instituci jos,padedanèios ágyvendinti lyèiø lygybës principàir lygias profesinio rengimo bei darbo rinkosgalimybes. Taèiau ðis tikslas dar nepasiektas.Egzistuoja aiðki mokymo kokybës problema:nepakankamai iðplëtotas profesinisorientavimas ir informavimas, darbo rinkosporeikiø neatitinkanèios programos,orientuojanèios á: a) tradiciðkai skirtingusmoterø ir vyrø vaidmenis apmokamo irneapmokamo darbo srityje; b) nepakankamusmerginø kompiuterinio ir informacinioraðtingumo ágûdžius bei struktûriniusapribojimus (pavyzdžiui, priëjimo prie internetoapribojimas).

Lygiø teisiø ir galimybiø politika, áteisinantimoterø ir vyrø lygiateisiðkumà vieðosevisuomenës nuostatose, negali užtikrinti, joglyèiø diskriminacija nevyraus ir darbo rinkoje.Europos Bendrijos ðalyse aktyviai ieðkomaveiksmingø strategi jø, užtikrinanèiø lyèiø

atskirties mažinimà. Viena jø – Jungtiniø Tautøpasiûlyta ir priimta (1995, Pekinas) lyèiølygybës strategija (gender mainstreaming). Tai- bet kurios planuojamos veiklos, ástatymø irprogramø visose srityse ir lygmenyse vertinimasatsižvelgiant á poveiká tiek moterims, tiekvyrams. Remiantis minëta strategija moterø irvyrø interesai bei patirtis tampa pagrindiniukriteri jumi kuriant bendrà koncepci jà,ágyvendinant, kontroliuojant ir vertinantbendras veiklos kryptis bei programas visosepolitikos, ekonomikos ir visuomeninëse srityse.Siekiama, kad sprendimai bûtø vienodainaudingi abiems lytims, o nelygybë netaptødominante.

Lyèiø lygybës ágyvendinimas yra socialinioteisingumo nuostata, bûtina lygiateisiðkumo irstabilaus žmogaus vystymosi sàlyga [5]. ESMinistrø taryba (1996) patvirtino Europos ðaliøbendradarbiavimo programà, ágyvendinanèiàlyèiø lygybæ ir patikslinanèià lyèiø lygybësstrategijos apibrëžimà. Lyèiø lygybës nuostatosáteisintos ES teisëje (2, 3, 23 (1) straipsniai), ovienas ið ádiegimo bûdø – lyèiø lygybës strategija[6]. Lyèiø lygybës strategija traktuojama kaipvisø politiniø procesø organizavimas ir peror-ganizavimas, tobulinimas ir plëtra priimantávairaus lygio sprendimus, átvirtinanèius lyèiø


89


lygybæ politikos, teisës, kultûros, ekonomikossrityse [1]. Ði strategija ir užtikrintø vienodasteises ir lygias galimybes tiek moterims, tiekvyrams dalyvauti ES darbo rinkoje pasitelkiantmoderniàsias informacines technologi jas,atsisakant ásigalëjusiø tradicijø ir stereotipø,siekiant profesinio mokymo bei karjeros [6].

Šiame straipsnyje sprendžiama problema,kaip ávertinti lyèiø lygybës strategijos ágyven-dinimo pažangà, t. y. Europos ðaliø profesiniomokymo sistemoje sukuriamà technologinæsistemà, atspindinèià savitus ir bendruosiuskiekvienos Europos šalies ypatumus.

Tyrimo tikslas – ávertinti lyèiø lygybësstrategijos veiksmingumà ávairiø tipø profesinioir tæstinio mokymo (neuniversitetinio) ástaigøsistemose (septynios Europos ðalys – 6 ES narësir viena kandidatë) sukuriant platø virtualøtinklà, pasinaudojant informacinëmis irkomunikacinëmis technologi jomis (IKT).Pagrindinis tyrimo kriterijus – lygiavertiðkesnioir demokratiðkesnio Europos tapatumoužtikrinimas atsižvelgiant á specifinius visø ðaliøypatumus.

Iðkeltajam tikslui pasiekti tarptautinë tyrëjøgrupë suformulavo ðiuos uždavinius:

1. Ieðkoti ir á virtualø tinklà átraukti partnerius, kurieásipareigoja siekti tyrimo tikslo. Ðie partneriaitampa atraminiais NET31REM tinklo taðkais.

2. Parengti, adaptuoti ir paskleisti pirminæ medžiagàtyrime dalyvavusiø ðaliø kalbomis.

3. Atlikti tyrimà, kuris užtikrintø lyèiø lygybësstrategijos tobulinimà; numatyti perspektyvas,susijusias su informacine visuomene.

4. Kaupti, struktûrizuoti ir plëtoti tyrimo metugautus duomenis, padedanèius átvirtinti lyèiølygybës nuostatas remiantis IKT, ir juos pritaikytiprofesinio rengimo ástaigø vadovams,pedagoginiam personalui.

5. Iðplatinti tyrimo rezultatus, užtikrinanèius lyèiølygybæ virtualiame profesiniame mokyme.

Novatoriški tyrimo aspektai, tyrimo eiga.Tyrimo imties apibûdinimas

Europos tyrimø erdvëje trûksta konkreèiø,vienu metu ádiegiamø strategijø, atsiradusiøremiantis IKT ir lyèiø lygybës sàveika bei jospoveikiu profesiniam mokymui. Natûraliai kylaporeikis sukurti veiksmingà metodologijà ir

daugiaðalius tinklus, kurie ne tik atskleistø lyèiølygybës ágyvendinimo kliûtis ir trûkumusnacionaliniuose ir europiniame lygmenyse, betpadëtø ágyvendinti Europos lyèiø lygybëspolitikà, suteiktø galimybæ ágyti reikiamømoksliniø kompetencijø, gerinti vykdomoprofesinio mokymo kokybæ, sudarytø galimybæneprivilegijuotoms visuomenës grupëms ágytikvalifikacijà. Tyrimas naujas ne tik dël analizësobjekto, bet ir dël metodologi jos, kuriosnovatoriðkumo idëja slypi daugiaðalioNET31REM2 tinklo, pagrásto IKT, seminarø,konferencijø, apklausos duomenimis ir jøanalize. Minëtas daugiaðalis tinklas padedaasocijuotoms grupëms sàveikauti ir susitelkti.Tikslo grupë – profesinio mokymoorganizatoriai (vadovai, koordinatoriai,pedagogai), jø socialiniai partneriai, sukvalifikacijos tobulinimu susijusios verslokompanijos, universitetai, socialinës ir vietinëssavivaldos instituci jos bei visuomeninësorganizacijos. Projekto trukmë – treji metai(2001–2003 m.).

Tyrimo metodologi ja paremta bendrususitarimu. Tyrimo parengtá sudaro ðie etapai:

Pirmasis daugiašalis pasitarimas svarstometodologiná pagrástumà ir daugiašalio tinkloNET31REM koncepcijà. Èia iðsiskyrë tinklodalyviø personalinës, profesinës, organizacinës,mokslinës, kalbinës kompetencijos bei kultûriniai,edukaciniai požiûriai ir patirtys. Kiekvienosvalstybës atstovai apibûdino pamatines sampratasir susitarë dël jø turinio. Tai: a) lyèiø lygybë (Gen-der Equality), lygios galimybës (Equal Opportuni-ties), lyèiø lygybës strategi ja (GenderMainstreaming), lyèiø lygybës perspektyva (Gen-der Equality Perspective); suskirstyti profesiniomokymo (Vocational Training) tipai: formalus (For-mal), informalus (Informal), neformalus (Non-formal), pirminis (Initial), tæstinis (Continuing),suaugusiøjø (Adult) ðvietimas valstybinëse,nevalstybinëse institucijose, centruose ir pan.; b)parengiama tyrime dalyvaujanèios ðalies profesiniomokymo ástaigø statistinë ataskaita lyèiø aspektu(moksleiviai suskirstomi pagal mokymoprogramas, studentai – pagal studijø grupes;analizuojamas merginø ir vaikinø santykis,absolventø pasiskirstymas pagal darbo rinkossritis); c) nustatomos tikslinës tyrimo grupës irimtys.

Tyrimo instrumento (klausimyno) dizainas buvo


90


kuriamas bendradarbiaujant visoms septyniomsšalims; atsižvelgta á latentinæ kiekvienos ðalieskultûriniø veiksniø specifikà. Pirminá anketosvariantà parengë Jaume I universitetas (Ispanija)ir já aptarë seminare. Daugiaðalio NET31REMtinklo dalyviai anketà tobulino susiraðinëdami el.paðtu: parengë tyrimo gaires ir instrukci jàapklausai raðtu ir el. paðtu, orientavosi áneseksistinius metodus. Atsižvelgiant á siûlomàklausimø formulavimo metodikà, klausimuosebuvo vengiama normatyviniø teiginiø apie lyèiøvaidmenis, klausimai buvo formuluojami remiantisatsakymø alternatyvomis („vyrams”, „moterims”,„abiems”). Remiantis šiais atsakymais siekiamaišsiaiškinti, ar tarp vyrø ir moterø egzistuoja lygybëar nelygybë , ar ðis reiðkinys turi átakà pasirenkantprofesiná iðsilavinimà.

Antrasis instrumentas – internetinës bilingvistinës(bendravimo kalba – anglø kalba ir atitinkamanacionalinë kalba) svetainës sukûrimas. Taip patparengta techninë ir technologinë infrastruktûra,skirta virtualiam tinkliniam darbui, ágyvendinantlyèiø lygybës strategi jà. Svetainës http://leonardo3l.uji.es techninës ir technologinësinfrastruktûros projektavimas vykdomasatsižvelgiant á partneriø informacinius,komunikacinius poreikius, partneriø ryðius,konsultuojantis su svetainës administratoriumi.

Pagal kiekvienos šalies pateiktas pastabasmodifikuojamos anketos, atsižvelgiant á jøypatumus, bet pagrindinë klausimyno sandaraiðlaikoma vienoda. Kiekvienoje ðalyje partnerëjeatrenkamos profesinio mokymo instituci jos,atsižvelgiant á jø norà dalyvauti tyrime. Ið jøkiekvienoje ðalyje suburiamas nacionalinis tinklas,galintis komunikuoti su tarptautiniu tinklu.

Duomenø rinkimas. Siekta iðtirti lyèiølygiateisiðkumo ágyvendinimà profesinio rengimosrityje pastaraisiais metais, kad bûtø galimanumatyti darbo rinkos pokyèius, susijusius sulytimi, tautybe bei segregacija tarp vyrø ir moterø,taip pat apibrëžti lyèiø lygiø galimybiø politikàklausiant, kiek simetriðka ávairaus teisinio statusomokymo institucijø vadovø, pedagogø, techniniopersonalo ir studentø lyèiø reprezentacija.

Tyrimas remiasi 7 Europos ðaliø profesinësbei aukðtesniosios (neuniversitetinës) mokyklosvadovø apklausa raðtu. Bandomàjá tyrimà atlikoIspanija (Jaume I universitetas), Austri ja(VFQ), Bulgari ja („Co-Participation“),Graiki ja (IDEC S.A.), Itali ja (InstitutoMaschile S. Giuseppe), Lietuva (ÐU Motersstudijø centras ir Lietuvos universitetø moterø

asociacija), Rumunija (Mondo Consulting &Training).

Apklausa buvo atliekama 2003 metø birželiomënesá, o duomenys apdoroti rugsëjo mënesá.Anketø grážtamumo kvota, siekianti apie 75,52%, gali bûti laikoma gera. Reikëtøkonstatuoti, kad tyrimo imtis netenkinaformaliø atsitiktinës imties reikalavimø ir galibûti apibrëžta kaip kvotinës ir lizdinës imèiøderinys (taèiau reikëtø pabrëžti, kadðiuolaikinis socialinis tyrimas nëraredukuojamas á vienetiná imties tipà).

Profesinio mokymo personalopasiskirstymas pagal lytá

Ispani joje atitinkamai 33,34% vyrø ir66,66% moterø dirba pedagoginá darbà.Moterø mokytojø daugiau tradiciðkai moterimspriimtinesnëse darbo srityse: ðvietimo,kosmetologijos ar sekretorës. 80% ðiø dalykødëstytojø yra moterys ir tik 20% vyrai.Akcentuotina, kad tradicinëse „vyriðkose“srityse (žemës ûkio ðakos, elektronika,mechanika ar litavimas) padëtis yra prieðinga:90% vyrø ir 10% moterø.

Italijoje 68% dëstytojø sudaro vyrai ir 32%moterys. Vyrai veda mûrininkø profesiniomokymo kursus, audiovizualinio meno,vadybos, informatikos ar grafikos meno kursus;ðiose srityse 88 % dëstytojø sudaro vyrai ir tik12 % - moterys.

Bulgarijoje santykis tarp dëstytojø yra toks:48% vyrø ir 52% moterø. Vyrai dominuojatradiciðkai „vyriðkose“ kategori jose:santechnika (100%), veterinari ja (100%),automechanika (70%), braižyba (70%),informatika (70%), dailidës amatas (70%),taèiau kai kuriose kategorijose moterø yradaugiau nei vyrø: techninë pagalba (52%),statyba (63%), dizainas (80%), pramonësðakos (60%) ir tapyba (60%).

Moterø dëstytojø yra žymiai daugiautradiciniu požiûriu „moteriðkose“ kategorijose.Tai: ðvietimas (60%), sveikatos apsauga (60%),verslas (70%), lengvoji pramonë (70%), maistoruoða (70%) ir aptarnavimo sfera (70%).Taèiau elektronikos, árengimø, mechanikos,


91


energetikos ir transporto ðakose dëstytojøsantykis pagal lytá yra beveik lygus.

Austri joje - 20% vyrø ir 80% moterø.Moterys dominuoja kai kuriose srityse. Tai:švietimas, veterinarija, techninë pagalba beisekretoriø profesija. 80% ðiø dalykø dëstytojøsudaro moterys, 20% - vyrai. Žemës ûkis,mûri jimas, audiovizualinis menas,automechanika, elektronika, mechanika,litavimas – tai dalykai, kuriuos dësto vyrai(90%) ir tik 10% sudaro moterys.

Lietuvoje 68, 3% dëstytojø sudaro moterys.Tai susijæ su tuo, kad mokytojo specialybëtapatinama tik su moterimis. 31,7% vyrø dirbamokytojais tokiose mokymo ástaigose, kuriossusijusios su žemës ûkiu, lengvàja pramone arkomunalinëmis paslaugomis, architektûra irstatyba, inžinerija, batsiuvyste, staliaus darbais,elektronika, informacinëmis technologijomis,aplinkosauga.

Vertindami profesijas ir pareigas lytiðkumostereotipo struktûros požiûriu, pastebëjome,jog ypaè ryðkûs lytiškumo stereotipai -pareigybiø ir profesi jø srityse. Galiosprofesijose akivaizdžiai dominuoja vyrai, osocialinio užsakymo ir paslaugø srityje –moterys. Akivaizdu, kad lyèiø socialiniøvaidmenø ir stereotipø formavimasis priklausonuo kultûriniø ir laiko veiksniø.

Toká pareigybiø pasiskirstymà Lietuvojelemia politinës, ekonominës ir socialinës

reformos, prasidëjusios po 1990-øjø metø. Josskatino moteris ásitraukti á privatø verslà, t.y.steigti privaèias mokymo ástaigas ir jomsvadovauti. Iki tol Lietuvoje - sovietiniulaikotarpiu - vyravo „tradicinis socialiniøvaidmenø tarp lyèiø pasiskirstymas“.

Pabrëžtina, kad Ispani joje, Austri jojemoterys vadovauja dažniausiai toms mokymoástaigoms ar centrams, kuriuose rengiamitradiciðkai moteriðkø specialybiø atstovai(socialiniø paslaugø srityje), taèiau reikëtøpažymëti, kad moterø, užimanèiø direktoriauspareigas, skaièius didëja labai palengva. Taipastebima tiek valstybinëse, tiek ir privaèiosemokymo institucijose.

Lyèiø lygiateisiðkumo taikymo profesiniomokymo ástaigose ávertinimas

Vertindami esamà tæstinio(neuniversitetinio) profesinio mokslo padëtá,pastebëjome, jog Lietuvoje, Austri joje,Bulgarijoje, Italijoje, Rumunijoje Europoslygiateisiðkumo politikos ágyvendinimas yraaiðkiai apibrëžtas atsižvelgiant á regioninæ arnacionalinæ politikà. Taèiau tyrimo rezultataiparodë, kad Graikijoje lyèiø lygiateisiðkumostrategija ðiuo požiûriu nëra aiðkiai apibrëžta,nes lyèiø ugdymo problema edukacinëjesistemoje nëra aktuali arba yra dirbtinaisukurta, kopijuojant užsienio visuomenes.

1 lentelë. Specialios priemonës bei nuostatos, užtikrinanèios lygias lyèiø galimybes institucijose

Stipendijos vieniðomsstudentëms mamoms

Naudojamos priemonës Graikija Italija Ispanija Lietuva Austrija Bulgarija Rumunija

Lygiø galimybiøpriežiûros komitetai

Nenumatomi lyèiøprivalumai stojanèiøjøpriëmimo taisyklëse

Stengiamasi tarp dëstytojøiðlaikyti lyèiø balansà

Skelbiami konkursainaujoms darbo vietomsužimti


92


Nagrinëjant specialiø priemoniø beinuostatø, kurios užtikrintø lygias lyèiøgalimybes institucijose, panaudojimà pastebëta,kad visø tyrime dalyvavusiø ðaliø respondentainurodë, kad yra vartojamos priemonës, taèiaujø neávardijo, iðskyrus Lietuvà ir Bulgarijà (1lentelë).

Bulgarijoje vidurinis profesinis mokymaspasižymi tuo, kad kiekvienais metais studentaipriimami á profesinio mokymo ástaigas pagalpreliminarø mokymo planà (tai patvirtintašvietimo ministeri joje). Ðis planas – taiprofesinio mokymo ástaigø (su jø siûlomomisspecialybëmis) sàraðas, pateikiamas kartu suplanuojamu kiekvienos specialybës studentøskaièiumi. Tuo pat metu tam tikromsprofesijoms pateikiamos studentø kvotos pagallytá. Pabrëžtina, kad ði kvota priklauso nuo

regiono darbo rinkos situaci jos, lyèiøpasiskirstymo, profesinio mokymo ástaigostradicijø bei patirties organizuojant vienos arkitos profesi jos rengimo kursus. Daugelismokymo ástaigø organizuoja specialybës kursustik vienos kurios lyties atstovams (dažniausiaivyrams). Kai kurioms specialybëms (tai: laivøstatyba, navigacija, maðinø gamyba, ðaltkalvioprofesija, elektriko specialybë ar transportas)moterø kvotos nëra, taèiau moterø kvotaekonomikos, vadybos, laboranto specialybës,bankininkystës bei draudimo specialybëse yradidesnë nei vyrø.

Todël kyla konkretus poreikis kurtiedukacinæ ir socialinæ aplinkà, lavinimoiðteklius, kurie skatintø tolygø, lygiateisiðkà beilygiavertiðkà jaunuoliø tapsmà, lavinantis visàgyvenimà.

2 lentelë. Profesiniø studijø pasirinkimo faktorinë analizë

Tradiciškai vyriškaspasirenka vyrai 0,6958 0,802 8,127 0,412-0,707 0,3116-0,5099

Faktoriai Crombach α KMO Sklaida L intervalas Itt intervalas

Tradiciškai moteriškaspasirenka moterys 0,7035 0,77 7,715 0,513-0,72 0,3560-0,5239Tradiciškai vyriškaspasirenka moterys 0,5088 0,612 5,180 0,488-0,606 0,2753-0,2915

Tradiciškai moteriškaspasirenka moterys 0,5734 0,686 6,396 0,147-0,578 0,1438-0,4736

Pabrëžtina, kad tradicinë mokymo sistemavisuomenëje skatina stereotipiniø lyèiøvaidmenø iðmokimà ir ásisàmoninimà siekiantprofesinës karjeros. Pastebëjome, kad moteryspasirenka tradiciðkai „moteriðkas“ (kirpëjos,buhalterës, medicinos seserys, sekretorës,kosmetologës, vieðbuèiø administratorës, versloar sandëliavimo industrijos) profesijas. Vyraipasirenka tradiciškai „vyriškas” profesijas(batsiuvystë, dailidës amatas, statyba,elektronika, žemës ûkis, informatika, árengimai,automechanika, oro kondicionavimo pramonëbei elektronika). (2 lentelë).

Lietuvoje tradicines moteriškas specialybespasirenka 35,43% vyrø (kirpëjo, virëjo, floristo,medicinos slaugytojo), o vyrams priskirtinasspecialybes pasirenka 30,57% moterø(inžineri ja, galanteri jos taisymas). Per

paskutinius 10 metø darbo rinkai buvopasiûlytos naujos audiovizualinio meno,kosmetologijos, floristo, informatikos, turizmoir vieðbuèiø administravimo, versloadministravimo bei socialinio darbuotojoprofesijos.

Pusiausvyra tarp lyèiø pastebima Lietuvojeir Italijoje verslo administravimo, interjerodizaino, informatikos bei reklamos verslosrityse. Italijoje abiejø lyèiø studentai pasirenkaverslo administravimo, interjero dizaino,informatikos bei reklamos verslo kryptis.

Pabrëžtina, kad Bulgarijoje beveik vienodasskaièius vyrø ir moterø domisi audiovizualiniaisdalykais, batsiuvyste, interjero dizainu, teise,viešuoju administravimu, aplinkosauga beireklamos verslu. Naujos profesi jos(informacinës technologi jos, ekologi ja)


93


pritraukia vienodà tiek moterø, tiek vyrøskaièiø.

Rumunijoje abiejø lyèiø atstovai apytikriaivienodai pasirenka informatikà bei marketingà.Moterys dažniau renkasi vyrams bûdingasprofesi jas. Austri joje pastebimi pokyèiaikalbant apie moterø bei vyrø santykius,renkantis naujas - informatikos ar marketingo- specialybes. Moterys dažniau renkasi vyramspriskirtinas profesijas.

Studentø amžius. Italijoje atliktø tyrimøduomenys rodo, kad 50 % studentø amžiusvyrauja nuo 16 iki 25 metø; 36,36 % studentøamžius – 25-45 metai; 13,64 % studentø yravyresni nei 45 metø.

Bulgarijoje daugelis studentø yra tarp 16 ir25 metø amžiaus. Tik 30 % profesinio mokymoástaigø rengia kursus vyresniems nei 25 metøamžiaus žmonëms. Tokie kursai suteikia naujàspecialybæ bei profesines kvalifikacijas. 75%darbuotojø, kurie lankë tokius kursus, yra vyrai.Vyrai, ieðkantys darbo pirmà kartà ir lankantysprofesinio mokymo kursus, sudaro 34,5%besimokanèiø, moterys – 65,5%. Vyrai, ilgàlaikà nerasdami darbo, aktyviau nei moterysrenkasi lankyti profesinio mokymo kursus(60%).

Rumunijoje studentø amžius – nuo 20 iki48 metø. Jø mokymo kursai labiau orientuoti ásuaugusiøjø mokymà. Austri joje mokymoástaigø studentø amžius vyrauja nuo 16 iki 25metø. Tik 3% ið apklausoje dalyvavusiø centrøsiûlo kursus vyresniems nei 45 metø amžiausžmonëms. Tokie kursai orientuoti á neoficialømokymà: kultûrinë integracija, suaugusiøjømokymas ir pan.

Lietuvos studentø amžiaus pasiskirstymas:63,7% studentø amžius – nuo 16 iki 25 metø;34% - nuo 25 iki 45 metø; 2,3 % studentø buvovyresni nei 45 metai (jie gilino savo žiniasnaujose ir perspektyviose - informacijos irkomunikaci jos technologi jos, socialiniøpaslaugø – srityse).

Tyrimø rezultatai ir analizë pateikiamasvetainëje. Antrasis daugiaðalis pasitarimasskiriamas gautø rezultatø apibendrinimui iranalizei, planuojama baigiamoji konferencija,

numatanti tyrimo bei projekto apibendrinimàir tæstinumà. Kiekvienas partneris ásipareigojaá septyneto tinklà átraukti dar du tris partneriusið Europos ðaliø, paskleisti informacijà ir tyrimorezultatus. Jie átraukiami á tinklo NET 31 REMduomenø bazæ. Paskutinëje projektinës veiklosstadijoje á tinklà ásitraukia 33 Europos ðalys, iðkuriø dvi nëra ES narës.

Apibendrinimas ir išvados

Vykdant projektà ðeðiais etapais, sudarytaprofesinio mokymo instituci jø, teikianèiøprofesiná iðsilavinimà Europos erdvëje,duomenø bazë. Parengtos skaitmeninësmokymo ir mokymosi priemonës ávairiemsmokomiesiems dalykams remiantisinformacinëmis priemonëmis, CD-ROM.

Atliepiant europinius siekius pasiektapagrindiniø partneriø konsolidacija, teiktaávairiapusë pagalba, gerbiant ir atsižvelgiant ákiekvienos ðalies bei regiono iðskirtiniusbruožus. Ávykdytas projektas savo asociatyvumuprisideda prie europiniø žiniø bei tyrimokompetencijø plëtojimo; kokybiðka tarptautiniobendradarbiavimo koordinacija yra vertingapatirtis, rodanti, kaip harmonizuoti savitumàir atsižvelgti á Europos kultûrinæ ávairovæsiekiant bendro tikslo. Bendrø tyrimometodologi jø kûrimas padeda taupytižmogiðkuosius, technologinius ir finansiniusiðteklius, atsižvelgiant á savitus kiekvienosšalies/regiono poreikius ir kultûrà. Remiantistarptautine veiklos tyrimo (action research)metodologija, naudojantis ágytu tarptautiniøpartneriø teoriniu/praktiniu/taikomuojupasirengimu, padarytos tokios išvados:

1. Lygiø galimybiø politika, remiama ES ir josinstitucijø, ðvietimo institucijose nëra deramaiágyvendinama, ir todël vyrauja simetriðkas pareigøpasiskirstymas darbo rinkoje.

2. Svarbu detaliai iðanalizuoti priemones, kuriosskatintø lygiø galimybiø ágyvendinimà, naudojantIKT profesinio rengimo srityje; taip pat padëtøaprûpinti mokymo ástaigas iðtekliais, kurie ágalintøávertinti priemoniø panaudojimà. Skatintinasvirtualus mokymasis (visà gyvenimà) Europoserdvëje.

3. Kelia susirûpinimà tai, jog didelis procentas


94


moterø dirba administraciniame beiaptarnaujanèio personalo lygmenyse. Tai rodo,kad darbo rinka vis dar segreguota pagal lytá, kasneskatina tradiciniø vyrø ir moterø vaidmenøkaitos.

4. Naujose profesinëse kategorijose (pavyzdžiui,susijusiose su informacinëmis ir komunikacinëmistechnologi jomis) vyrai nedominuoja. Todëlmoterys vis dažniau renkasi ðias profesijas, ir taididina lygybæ darbo rinkoje. Didëjantistechnologinis vystymasis Lietuvoje skatinapersikvalifikavimo veiklà. Mûsø nuomone,ásidarbinimas glaudžiai susijæs su visuomenësiðsilavinimo bei profesiniø ágûdžiø lygmeniu.Lietuvoje atsiranda naujos profesijos: grožio/ávaizdžio specialisto, audiovizualinio meno,floristo, personalo aptarnavimo, socialiniø

paslaugø, turizmo bei vieðbuèiø vadybos.5. Visgi yra svyruojantis, bet pastovus skaièius

moterø, kurios renkasi profesinius kursus ar„pasidaryk pats“ profesijas: mûrininko, tapytojo,dailidës ir sodininko. Bûtø ádomu ávertinti, ar taiproporcingai atsispindi darbo rinkoje.

6. Taip pat pastebimas svyruojantis, bet pastovusskaièius vyrø, pasirenkanèiø tradiciniø moteriðkøprofesi jø kursus. Jau nieko nestebina vyraikirpëjai, grožio specialistai ar vyrai, dirbantyssveikatos apsaugos sektoriuje. Taip pat bûtøádomu stebëti, ar ði tendencija proporciðkaiatsispindi darbo rinkoje.

7. Nei profesinio rengimo centrai, nei profesionalaineturi priemoniø bei iðtekliø puoselëti, ágyvendintibei skatinti lygias galimybes.

Literatûra

1. COM (96) 67 final of 21 February 1996 „IncorporatingEqual Opportunities for Women and Men into all Com-munity Policies and activities.2. Mayers D. 1998. Socialnaja psichologija. Sankt-Peterburg: Piter.3. Measor L. Sikes P. J. 1992. Gender and Schools. Lon-don.

4. Schnell R., Hill P.B., Esser E. (1993). Methodender empirischen Socialforscung. Muenchen. Wien:Oldenbourg.5. The Report of the Economic and Social Council for1997. United Nations, 1997.6. Treaty Establishing the European Community http://www.eel.nl/treaties/ectreaty/ectreaty.html

Die Evaluierung von Einsetzungder Strategien zur Geschlechtergleichheitin den Institutionen für Berufs- undHochschulbildung der Europäischen Union

In diesem Beitrag wird das Problem näher untersucht,wie der Fortschritt von Einsetzung der Strategien zurGeschlechtergleichheit im Berufsbildungssystem dereuropäischen Länder zu evaluieren sei, damit das imbreiten Sinne angemessene technologische Systemherausgearbeitet wäre, das zugleich den spezifischenund den allgemeineuropäischen Besonderheitenentspreche. Diese Forschung setzt sich zum Ziel, dieWirksamkeit von Strategien zurGeschlechtergleichheit in Systemen der Berufs- und

Hochschulbildung (nicht-universitärer Ausbildung)von verschiedenen Typen in sieben europäischenLändern (sechs davon sind die EU-Mitgliedstaaten undein Beitrittsland) zu evaluieren, wobei das breitevirtuelle Netz geschaffen wird und die Informations-und Kommunikationstechnologien (IKT) zur Hilfegezogen werden. Als wichtigstes Kriterium beimErreichen dieses Zieles erweist sich die Sicherung dergleichberechtigten und demokratischen IdentitätEuropas.



Iðnaðos

1 REM – angliðko NET santrumpa ispaniðkai. Santrumpainicijuota Ispanijos kaip projekto koordinatorës

2 REM – angliðko NET santrumpa ispaniðkai. Santrumpàinicijavo Ispanija kaip projekto koordinatorë

95


Kristina Juraitë ir Arnas Zdanevièius

Lyèiø lygybës vertinimai ir Lietuvos vieðoji nuomonë*

Ðio straipsnio tikslas yra analizuoti Lietuvos gyventojø požiûrius ir nuomones apie lyèiø lygybësproblemas Lietuvoje. Remiantis teorinëmis prielaidomis siekiama paaiškinti, koks yra gyventojøpožiûris á lyèiø lygybæ skirtingose socio-demografinëse grupëse (visø pirma tarp vyrø ir moterø) irkokie veiksniai lemia šiuos skirtumus. Analizuodami VDU Sociologijos katedros 2004 m. atliktosociologinio tyrimo “Europos Sàjungos plëtra ir jos átaka moterims” duomenis, straipsnio autoriaitiria Lietuvos gyventojø požiûrius á lyèiø lygybës aspektus, o taip pat aptaria lyèiø politikos tobulinimoproblemas, kurios yra ádomios ir vertingos ne tik praktiniu, bet ir teoriniu požiûriu (gali pasitarnautilyèiø politikos formavimo procesui). Èia keliami klausimai: kokie teoriniai modeliai bei matavimopriemonës gali padëti iðvengti dažniausiai pasitaikanèiø klaidø, vertinant vieðosios nuomonës požiûráá lyèiø lygybës problemas, rekomendacijas politikai? Kokia yra metodologinë lyèiø politikosvertinamojo tyrimo svarba? Siekiama paaiškinti kokie veiksniai sustiprina arba susilpninarespondentø tradiciná ir liberalø požiûrá á lyèiø santykius Lietuvoje, o tuo paèiu daro átakà ir lyèiølygybës politikos rekomendacijoms (be visiems gerai žinomø socio-demografiniø aspektø, èia skiriamistruktûrinis ir individualus lygmenys).

Raktažodžiai: Lyèiø lygybë, lyèiø politika, lyèiø santykiai, tradiciniai santykiai, vieðoji nuomonë,nuomonës, požiûriai, vertybës, demografiniai skirtumai, normatyvinë lygybë, empirinë lygybë.

Ávadas

Lyèiø politika, lyèiø lygybës problema irgyventojø požiûriai, atspindintys lyèiø santykiusir jø evoliucijà, Lietuvoje nëra labai populiarussociologiniø tyrimø objektas. Taip yra ne vientodël, kad ðios srities specialistø ir mokslininkø,kurie nagrinëja feminizmo teori jas, lyèiødëmens integravimo á vieðosios politikosdiskursà, lyèiø lygybës ir kitus klausimus,skaièius yra ribotas. Lyèiø lygybës analizë -viešosios nuomonës požiûriu - yra kietasrieðutëlis ne vienam ið Lietuvos sociologø dëldaugelio priežasèiø. Taèiau svarbiausiapriežastis, matyt, yra ta, kad lyèiø lygybëLietuvoje veikiau yra politinio ir akademinionegu viešojo diskurso dalis.

Lietuvos politikai, žiniasklaida ir akademinisfeminizmo diskursas plaèiai nagrinëja lyèiø

politikos klausimus, taèiau klausimas, kokia yraLietuvos gyventojø lyèiø lygybës samprata yradažniausiai retorinis, t.y. á já galima pateiktivisiems žinomà ir savaime suprantamàatsakymà (jog egzistuoja lyèiø stereotipai, vyraiyra labiau konservatyvûs nei moterys, vyrailygybës nenori, nes jiems tai nenaudinga,tikrosios lygybës tarp vyrø ir negali bûti ir t.t.).Vien tik politikos ir žiniasklaidos, kurios labiaurûpinasi savo reitingais nei visuomenësinformavimu ar vertybiø kaita, tikriausiaikaltinti negalima, todël vertëtø atsigræžti ir áakademinio pasaulio atstovus, ypaè feminizmoLietuvoje kûrëjas ir kûrëjus.

Lyèiø lygybës tema atsiranda Lietuvaiintegruojantis á Europos Sàjungà. Politinis irakademinis lyèiø lygybës diskursas sustiprëjo

* Straipsnio autoriai nuoðirdžiai dëkingi Europos Komisijos atstovybei Lietuvos Respublikoje, Pilietinio švietimo projekto vadovams(Budapešte) ir Vytauto Didžiojo universitetui, finansavusiems projektà “Europos Sàjungos plëtra ir jos átaka moterims”; juo remiantisatliktas šis tyrimas ir parengta publikacija. Asmeniðkai autoriai ypaè dëkingi Jolantai Reingardienei, ðio projekto vadovei, už josvarginantá koordinavimo darbà ir ypaè už jos teorines ir praktines ážvalgas bei patarimus rengiant ðá straipsná. Padëkos žodá taip pattariame Margaritai Jankauskaitei, Auðrai Maslauskaitei ir Artûrui Tereðkinui už ðiltà bendradarbiavimà ir kolegialumà dalyvaujantðiame projekte.


96


1999 m., LR Seimui priëmus Moterø ir vyrølygiø galimybiø ástatymà. Nors ðis ástatymas darjokiu bûdu nereiðkia moterø ir vyrø lygybës defacto ir, kaip teigia Lygiø galimybiø kontrolierë,Lietuvai dar reikia nemažai nuveikti, kad ðisástatymas atitiktø ES teisines normas(Burneikienë et al. 2002), taèiau ðio ástatymopriëmimas rodo, kad lyèiø lygybës principas busir ateityje pakankamai aktualus ir reikðmingasdalykas. Tikëtina, kad lyèiø lygybësproblematika ágaus vis didesná mastà pleèiantismoterø teises ginanèiø organizacijø veiklai.Ðiuo metu kuriasi naujos instituci jos irtarnybos: Seime, ministerijose ir savivaldybëseatsiranda vis daugiau žmoniø (daugiausiaimoterø), kurios bent jau pradeda diskusijà sunevyriausybinëmis moterø organizacijomis,kelia moterims rûpimus klausimus. Lyèiø tema,kuri neiðvengiamai vienokiu ar kitokiu bûdunagrinëja lyèiø lygybës principus vis dažniautampa “paklausia preke” atliekant ávairiustyrimus, rengiant projektus ir mokymoseminarus.1

Taèiau, kita vertus, kaip rodo tyrimai,derybiniame procese lyèiø politikos klausimainebuvo plaèiai diskutuojami, o lyèiø lygybësintegravimo (gender mainstreaming) á Lietuvosvieðàjà politikà klausimas apskritai nëraatidžiau svarstomas. J. Reingardienë (2004;20), atlikusi lyèiø ekspertø vertinimø analizæ,teigia, kad “tai didele dalimi lemia visuomenëspožiûris, teikiantis pirmenybæ ekonomineipadëèiai ar socialiniams klausimams, o ne vyrøir moterø lygybei (kursyvas mûsø)”. Tad ly-èiø lygybës klausimas ðiandienos konteksteatsidûrë savotiðkame užburtame rate:žiniasklaida ir politika lyèiø lygybës klausimuidëmesio skiria geriausiai tiek, kiek reikalaujaoficiali ES darbotvarkë, o Lietuvos visuomenë,iki ðiol bi janti feminizmo, siejamo suvakarietiðku kultûriniu imperializmu, lyèiølygybës klausimà diskutuoja iki tos ribos, kuridar leidžia neapðaukti savæs ar kitø feministu/feministe.2 Taèiau ar taip yra ið tikrøjø? Artokie svarstymai nëra laužti ið pirðto? Koks yramûsø visuomenës požiûris á moterø ir vyrølygybæ? Ðie ir kiti dalykai ið pirmo žvilgsnioatrodo praktinio, empirinio pobûdžio dalykai,

taèiau teoriniu požiûriu taip pat yra ne mažiaureikšmingi. Norint aiðkinti lyèiø lygybæ, reikiaklausti: koks yra visuomenës požiûris á lyèiølygybæ? Kà lyèiø lygybë reiðkia ne tikakademiniam ar politiniam elitui, bet ir paèiaivisuomenei? Koks yra lyèiø lygybës ir vieðosiosnuomonës santykis?

Lyèiø lygybës tyrimai Lietuvoje

Analizuojant lyèiø lygybës tematikà teoriniupožiûriu labai svarbus Patricijos Droblytës(2000) straipsnis “Feministinë jurisprudencijair liberaliosios valstybës kritika”, išspausdintasperiodiniame leidinyje Feminizmas, Visuomenë,Kultûra. Šis akademinis tekstas - tai dar vienasárodymas ir pavyzdys, kaip kuriamas lietuviškasakademinis lyèiø lygybës diskursas: kaivakarietiškà diskursà Lietuvos feministës tikperkelia ir importuoja, retai tarpusavyjediskutuodamos dël argumentø.3

Tiesà pasakius, ði tendencija bûdinga ne tikLietuvos feminizmo kûrëjoms ir kûrëjams, betir visiems socialiniø mokslø atstovams, kuriedažniausiai nesivargina spausdintiužsimezgusios akademinës diskusijos pavyzdžiø(dažniausiai besiformuojanèiø kokioje norskonferenci joje, ypaè dalyvaujantmokslininkams ið užsienio) ar užsiimti vaisingamoksline kritika.

Taèiau, grážtant prie pagrindinës temos,reikia pažymëti, kad nors Droblytës straipsnyjedominuoja “mokslinë” arba/ir elitinë lyèiølygybës samprata, taèiau negalima sakyti, kad“balsas ið apaèios” autorei visiðkai nerûpi.Autorë savo straipsnyje iðkelia labai aktualiàlyèiø lygybës problemà – neatitikimà tarppolitikos ir praktikos, tarp vieðai deklaruojamøtikslø ir instituciniø priemoniø ðiems tikslamságyvendinti:

“Jeigu panagrinëtumëte lygiø galimybiø ástatymo aržmogaus teisiø dokumentø turiná, tai matytume, kadjuose konstruojama lyèiø lygybës retorika apima“vieðøjø reikalø” lygybæ, tà sferà, kur “visi lygûs”.Taèiau lygiø galimybiø ástatymø leidyba, nors ir svarbimoterø emancipavimosi teisinës subordinaci josprocesui, vis dëlto nesuteikia joms lygiø sàlygønaudotis tomis galimybëmis, kuriomis džiaugiasi vyrai.


97


Tai yra dël to, kad nors juridiðkai pripažástamos lygiosteisës ir faktinis dalyvavimas darbo rinkoje (“vieðojojesferoje”), joms tenka áveikti ne vienà visuomenës kliûtá,kol atsiduria vienoje gretoje su vyrais ir gali lygiaikonkuruoti.” (kursyvas mano) (Droblytë 2000; 23).

Kalbant apie Lietuvoje atliktus empiriniustyrimus, kuriuose atsiskleidžia lyèiø lygybësmatavimo problemos, tikriausiai daugelissutiktø, kad iðsamiausia tokio pobûdžio studijaiki ðiol yra A. Purvanecko ir G. Purvaneckienës(2000) lyginamoji tyrimø analizë MoterisLietuvos visuomenëje, kurià plaèiau aptarti dëlribotos straipsnio apimties nëra galimybiø.Verta pažymëti, jog šis bendraautoriø darbasyra reikðmingas visø pirma dël to, kadpateikiami lyginamieji tyrimai, kurie leidžiaaptikti Lietuvos gyventojø lyèiø lygybëssuvokimo dinamikà ir raidà.

Nors straipsnyje lyèiø lygybës sàvoka nërakonceptualizuojama, o ir dël didžiosios daliessàvokø apskritai nëra diskutuojama ar teoriðkaiargumentuojama, taèiau empirinë ðio tekstodalis leidžia užèiuopti socialinës kaitos požiûriureikðmingas detales. 1994-2000 m. minëtøautoriø tyrimai rodo, kad tradiciniai lyèiøsantykiai Lietuvoje, kurie galëtø bûtiapibûdinami kaip “vyro vieðumas, motersprivatumas” (Elshtain 2002), iðlieka opi ne tikLietuvos moterø, bet ir vyrø problema:

“<…> kalbëdami apie vaidmenø pasiskirstymà,dauguma Lietuvos gyventojø rinktøsi simetriná ðeimosmodelá. Ideali ðeima, Lietuvos gyventojø nuomone, yraauginanti du vaikus, materialiai apsirûpinusi, abiemsutuoktiniams dirbant ir rûpinantis namais ir vaikais,sugebanti iðlaikyti artimus emocinius ryðius. Taèiaurealiame gyvenime moters atliekamø buities darbø ðeimojedalis, [2000m.] palyginti su 1994 metais, tik padidëjo.Lietuvos ðeimø ávaizdis modernëja, o realybëje tradiciniaivaidmenys ðeimoje dar stiprëja.” (kursyvas mano)(Purvaneckas ir Purvaneckienë 2000; 136).

Ši pastaba rodo, kad lyèiø lygybëskonceptualizavimas, atsižvelgiant á lyèiø lygybësdimensijas, atskirose politikos formose bûtønaudingas ir teoriniu požiûriu, ir atliekantmatavimus.

Taip pat reikëtø pažymëti, kad ir mûsøpastangos bandyti kurti akademiná lyèiø lygybësdiskursà Lietuvoje apsiriboja bandymu

dedukciškai kurti lyèiø lygybës ir tradiciniøsantykiø matavimo priemones ir atliktikiekybinio tyrimo duomenø analizæ. Todël ðisstraipsnis jokiu bûdø neužpildo tø spragø,kurios atsiranda empiriðkai matuojantvisuomenës požiûrá á lyèiø lygybës problemas.Šis straipsnis juo labiau nepretenduoja pakeistiteoriniu požiûriu daug svaresnes irreikðmingesnes bûsimø kokybiniø tyrimøážvalgas.

Teorinës perspektyvos ir lyèiø lygybësmatavimo problemos

Lygybës tema feminizmo teori joje iristorijoje yra viena pagrindiniø ir tikriausiaiaktualiausiø temø vakarietiðkajame diskurse.Argumentuojant, kad moterys ir vyrai turi bûtilygûs, ar tai rodo, kad abi lytys turi panaðëti?Ar galima kalbëti apie teisinæ lygybæ, jeigužinome, kad skiriasi socialinë ir ekonominëmoterø ir vyrø padëtis?

Aiðkinantis lyèiø lygybës teorijà labai svarbupaminëti, kad lygybë gali bûti suvokiamaskirtingai, o jos principai taikomi labaiskirtingose lyèiø politikos srityse – ðeimoje,ekonomikoje ir politikoje. Lyèiø lygybëstyrinëtojai užduoda teoriniu ir praktiniupožiûriu labai reikðmingà klausimà: ar galimakalbëti apie lyèiø lygybæ ðeimoje, jeiguekonomikoje ir politikoje egzistuoja tik“fasadinë” lygybë (vadinama ir procedûrine). Iratvirkðèiai, kokias lygias galimybes vieðojojesferoje gali turëti moteris, jeigu jà gniaužianamø ûkio problemos, ðeimos rûpesèiai, vaikøauklëjimas ir emocinë ðeimos globa? Kitavertus, ne mažiau svarbus klausimas yra lyèiølygybës reikðmës visuomenës nuomonëspožiûriu. Taigi: kà mes turime omenyjesakydami lyèiø lygybë? Ir kaip jà galimakonceptualizuoti?

Liberaliosios demokratinës tradici joskontekste feminizmo teorija kuria lyèiø lygybësir lygiø galimybiø reikðmes ir ideologijosátvirtinimo principus. Žvelgiant istoriðkai á lyèiølygybës diskursà, galima pastebëti, kadfeministinë socialinë teorija ir jurisprudencijaiðkelia konceptualines, teorines ir politines


98


problemas, kurios suaktualina ir kitas,susi jusias su nelygybe, rasine ar etninediskriminacija, politines problemas. Taèiau,kaip teigia konceptualiniø empiriniø lyèiølygybës ðalininkë Sapiro, dažniausiai lyèiølygybës diskursas kuriamas teoriniuosetekstuose, teisinëje teorijoje arba tyrimuose,kurie atspindi teisinio, politinio arba kultûrinioelito mintis apie lyèiø lygybæ. Todël, plëtojantpolitinæ lyèiø lygybës mintá ir siekiant átvirtintitikrosios demokrati jos principus, reikëtøatsižvelgti ne tik á teisininkø, politikø ar moterøteisiø gynëjø, bet ir paprastø pilieèiø lyèiølygybës sampratas (Sapiro et al. 2001; 2).

Kalbant apie paèià lygybës sàvokà reikiapažymëti, kad jos reikðmës skiriasi arba/irpriklauso nuo socio-ekonominio, politinio irkultûrinio visuomeniø konteksto. VakarøEuropoje lygybës artikuliacija vieðuosiuosedebatuose arba politikos gairëse asocijuojamasu lyèiø lygybe, tuomet kai JAV ðis terminasdaugiau siejamas su rasiniais ar etniniaisskirtumais (Mazur 2002; 28).

Lygybës sàvoka visø pirma reiðkiavakarietiðkai civilizacijai bûdingà vertybæ,siekimà, politiná tikslà, kurio šaknys tikriausiaislypi Visuotinëje žmogaus teisiø deklaracijoje,o jos principus átvirtina lygybës (egalitarizmo)politika. Pastaroji yra viešosios politikos dalisarba, kitaip tariant, strategija, kurià ágyvendinavalstybës ir nevyriausybinës institucijos. Lyèiøpolitika gali bûti apibrëžiama kaip tam tikrapolitinë veikla arba veiksmas, siekiantis pakeistisocialinæ sistemà, kuri iki ðiol yra vyrø rankoseir kuri reprodukuoja lyèiø nelygybæ.4

Europos Sàjungoje lyèiø lygybë, kaippolitikos strategija, apie kurià ðiuo metu ypaèdaug kalbama Europos bendrijos institucijoseir mokslinëje literatûroje, yra bandymas lyèiølygybës principus integruoti á visas mûsø vieðojoir privataus gyvenimo sritis (žr. Reingardienë2004). Kai kuriose Europos šalyse vietoj lyèiøpolitikos vartojamos frazës - feministinëpolitika, moterims draugiška politika arbamoterø politika. Katalikiðkoje Lietuvoje,pakeitus Vyrø ir moterø lygiø galimybiøástatymà, vis dažniau vietoj vyrø ir moterø(lyèiø) politikos bandoma vartoti lygiø

galimybiø politikos sàvokà, šitaip bandantiðvengti nuorodos á lyties aspektà. Kitaiptariant, lyèiø lygybë Lietuvoje yra ir vieðaideklaruojama vertybë, o taip pat (ir ne tik tarpvyrø!) kažkas baisaus, negero, nepriimtino, neslygybë siejama su feminizmu – radikalizmoatmaina. Taigi, viena vertus, lyèiø lygybëegzistuoja kaip tam tikra normatyvinëkategorija, kuriai vieðojoje sferoje daugmažpritariama, taèiau kaip yra su empirine lygybe?Ar nëra atotrûkio tarp ðiø dviejø kategorijø?Ir jei taip, kà tai galëtø reikðti? Ar lyèiø politikàgalëtumëme suskirstyti á keletà srièiø - politikà,ekonomikà, ðeimà? Ar egzistuoja požiûriøskirtumai ir rekomendaci jø politikaivertinimai?

Èia vartosime dviejø dimensijø lyèiø lygybëssàvokà, kuri apima teoriðkai adekvaèias irLietuvos kontekstui imlias matavimopriemones, kurias siûlo Sapiro bendraautoriøstraipsnyje “Lyèiø lygybë vieðosios nuomonëspožiûriu” (Sapiro et al. 2001; 3).

Pirma, lyèiø lygybë gali bûtikonceptualizuojama kaip normatyvinë lygybë(principai viešojoje sferoje) priešprieðinant jàempirinei lygybei (realiai lygybei, pavyzdžiui,lygiaverèiam darbo pasidalijimui namø ûkioveikloje). Antra, lyèiø lygybë bendràja prasmegalëtø bûti skiriama á tris politikos sritis:politikos, darbo/užimtumo ir šeimos. Treèia,normatyvinë lygybë galëtø bûti labiau sietinasu procedûrine nei substancine lygybe.Radikaliosios feministinës jurisprudencijoskûrëja ið JAV Catharine Mackinnon (žr.:Droblytë 2000; 19) argumentuoja, kadegzistuoja “prieštaravimas tarp formalaus[procedûrinio] teisingumo ir substantyvaus[apibrëžiamo socialiniø praktikø turiniospecifikos ir kaitos] teisingumo” (kursyvasautorës), todël svarbu iðsiaiðkinti, kieksubstantyvumo yra Lietuvos gyventojøpožiûriuose, vertybëse, rekomendacijoje. Kaiprodo anksèiau minëti autoriø darbai, pagrindinëdarbinë hipotezë bûtø tokia: normatyvinëlygybë dar neapibrëžia empirinës lygybës(tiksliau, vyrai labiau negu moterysdeklaratyviai pritaria lyèiø lygybës principams,taèiau tikrovëje lygybës nepripažásta). Taigi


99


normatyvinë lygybë ðiame tyrime labiau panaðiá procedûrinæ, o empirinë – á substancinæ.

Ðis atskyrimas rodo, kad jau minëtaproblema yra aktuali ne tik vyrams, bet irmoterims. Ði problema trumpai gali bûtiapibûdinama kaip atotrûkis tarp vertybiø/vertybiniø orientacijø/požiûriø/nuomoniø irelgsenos. Ðiuos požiûriø ir elgsenosneatitikimus nagrinëjanti socialinë psichologijapabrëžia individualius veiksnius ir ypaè iðskiriauniversalias ir empirines suvokimo problemas,kurias taip pat savo darbuose teoriðkai pagrindëE. Durkheimas. Nesileidžiant á psicholo-gizavimà reikia pažymëti, kad tirdami labiauvertinome ne patá lyèiø lygybës suvokimà arlygybës sampratà “ið apaèios” (kas labiauatitiktø kokybinio tyrimo logikà), bet dabartinëslyèiø lygybës ir lyèiø politikos situaci josvertinimà, požiûrius (kurie, skirtingai neinuomonës, kinta daug lëèiau ir labiau sietini suvertybiniø orientacijø sàvoka nei vertybëmis perse). Kita vertus, ádomus klausimas: kaipskirtingi lygybës suvokimai atsiliepia realiamegyvenime? Tai – klausimas, á kurá ið dalies jauatsakë minëtas Purvanecko ir Purvaneckienëstyrimas.

Pabaigoje reikëtø trumpai paminëti nors ir,atrodo, savaime suprantamà, taèiaudiskutuotinà dalykà -vieðosios nuomonëssàvokà. Kai kurie respektabilûs Lietuvossociologai ánirtingai teigia, kad vieðosiosnuomonës (opini jos) nëra, nes tariamainuomonë visada yra privati. Taèiau, drástantprieðtarauti tokiam teiginiui, galima prisimintiE. Durkheimo kolektyvinës sàmonës sàvokà,kuri apibrëžia viešoje sferoje (J. Habermasovartojama sàvoka) aptinkamà fenomenà.

Viešàjà nuomonæ, kaip ir kolektyvinæsàmonæ, konstruoja mûsø aplinka, veikiamavisuomenëje sukuriamø normø ir stereotipø.Todël neigti, kad egzistuoja vieðoji nuomonë,yra ne tik kad nesolidu, bet ir teoriškainepagrásta. Tuo labiau apklausa (arbaatsakymas á sociologinës apklausos klausimus)taip pat vyksta vieðai, t.y. pagal santyká sureikšmingu kitu (G. H. Meadas). Visiemsžinoma, kad sociologiniø apklausø duomenysir rezultatai vis tiek bus viešinami (nors ir

anonimiškai), todël analizuojant vieðosiosnuomonës tyrimø rezultatus visada galima turëtiomenyje ne tik standartinës paklaidoskoeficientà, bet ir tai, kad respondentai dažnaipasiduoda tyrëjø (klausimyno) átaigai(pavyzdžiui, rodant didžiulá klausimynà apielyèiø politikos problemas akivaizdžiaipademonstruojama, kad ði problema ið tiesøaktuali, o tai veikia individo sàmonæ).

Metodas

Empirinis lyèiø lygybës tyrimas atliktasremiantis reprezentatyvios apklausos metodu,siekiant nustatyti, kokios bendros lyèiø lygybësir politikos vertinimo tendencijos vyraujaLietuvos visuomenëje, kokie socialiniai ir kitiveiksniai lemia vieðosios nuomonëskonfigûraci jas lyèiø politikos klausimais.Apklausa buvo vykdoma 2004 m. vasarà, jàatliko rinkos ir visuomenës nuomonës tyrimøcentras „TNS Gallup“. Daugiapakopësatsitiktinës atrankos bûdu buvo atrinkta 500Lietuvos gyventojø nuo 15 iki 74 metøamžiaus.5 Apklausos metu naudotas tiesioginiostandartizuoto interviu metodas respondentønamuose.

Apklausos priemonë – 49 klausimø anketa,kurioje pateikiami klausimai apie vyrø ir moterøpadëtá Lietuvoje ir Europos Sàjungoje (šeimos,užimtumo ir visuomeninio dalyvavimolygmenyse). Anketoje pateikiami uždari irpusiau uždari klausimai. Respondentai, kuriønetenkino në viena atsakymo alternatyva galëjoformuluoti savo atsakymà, iðskyrus tuosatvejus, kai buvo pateikiami teiginiai,matuojami remiantis Likerto skalës principu.Apklausos rezultatai reprezentuoja visø 15-74metø Lietuvos gyventojø nuomonæ. Duomenøanalizë atlikta, naudojant SPSS programinæárangà. Duomenys „sveriami” taip, kadapklaustoji visuma tiksliai atitiktø visosLietuvos gyventojø proporcijas pagal lytá,amžiø, tautybæ, iðsimokslinimà bei gyvenamàjàvietà.


100


1 lentelë. Respondentø socio-demografiniai požymiai (%)

Respondentai

Moterys Vyrai VisiLytis Vyrai - 100 46,8

Moterys 100 - 53,2

Tautybë Lietuvis(-ë) 83,1 83,7 83,3Rusas(-ë) 6,3 7,5 6,8Lenkas(-ë) 6,6 7,5 7,0Kita 4,0 1,3 2,8

Amžius 15-19 8,9 11,7 10,220-29 17,0 18,8 17,930-39 21,8 18,4 20,240-49 17,0 20,5 18,550-59 13,7 15,1 14,360-74 21,8 15,5 18,9

Išsimokslinimas Pradinis 17,6 10,9 14,6Nebaigtas vidurinis 12,1 22,6 16,9Vidurinis, spec. vidurinis 54,2 53,1 53,8Aukštasis 16,1 13,4 14,7

Gyvenamoji vieta Didieji miestai (> 200 tûkst. gyventojø) 27,1 28,0 27,5Vidutinio dydžio miestai (30 tûkst. – 200 tûkst.) 22,0 22,6 22,3Mažieji miestai (2 tûkst. – 30 tûkst.) 17,6 15,9 16,8Kaimo tipo vietovës (< 2 tûkst.) 33,3 33,5 33,4

Visuomenës nuomonës lyèiø lygybës irpolitikos klausimø analizei buvo sukonstruotitrys integruoti, sumuojantys indeksai, kurieaprëpia ávairius ðio reiðkinio aspektus:

- tradiciniø santykiø indeksas;- normatyvinës lyèiø lygybës indeksas;- empirinës lyèiø lygybës indeksas.

Kitame skyriuje apžvelgsime respondentølyèiø lygybës vertinimus privaèioje,ekonominëje ir visuomeninëje sferose, taip patpalyginsime, kaip normatyvinës lyèiø lygybësprincipai koreliuoja su empirinës lygybësaspektais.

Rezultatai

Apklausos rezultatai rodo, jog vyrai irmoterys nevienodai vertina jø padëtá privaèioje,ekonominëje, politinëje srityse, taip pat turintomenyje ástatymø valdžià, ðvietimo sistemà beisocialines normas. 2 lentelë akivaizdžiaiiliustruoja, jog moterys linkusios kritiðkiauvertinti savo padëtá turint mintyse daugelá srièiø,ypaè politikà, darbo rinkà, ðeimos gyvenimà irástatymus. Dauguma moterø sutiko, jog ðiosesrityse sàlygos palankesnës vyrams neimoterims, ir tik mokymo bei ugdymo ástaigoseir vyrams, ir moterims sudaromos vienodossàlygos. Kita vertus, vyrai dažniau nei moteryslinkusios panaðiai vertinti ir vyrø, ir moterøpadëtá daugelyje srièiø, iðskyrus politikà irdarbo rinkà, kur, jø nuomone, sudaromospalankesnës sàlygos vyrams.


101


2 lentelë. Vyrø ir moterø padëties vertinimas pagal lytá (%)

Vyrø ir moterø padëtisLytis Sàlygos Sàlygos vienodos Sàlygos palankesnës

palankesnës vyrams vyrams ir moterims moterimsŠeimos gyvenime (n=489)Vyrai 32,7 59,7 7,5Moterys 59,3 37,3 3,4Darbo rinkoje (n=486)Vyrai 68,0 25,4 6,6Moterys 74,4 20,2 5,4Mokymo/ugdymo ástaigose (n=475)Vyrai 13,1 64,0 23,0Moterys 31,2 57,3 22,5Politikoje (n=487)Vyrai 77,4 20,4 2,2Moterys 87,0 11,1 1,9Ástatymuose (n=470)Vyrai 41,8 47,4 10,8Moterys 54,5 42,4 3,1Socialinëse normose, paproèiuose, tradicijose (n=463)Vyrai 35,8 48,8 15,3

Moterys 44,4 39,1 16,5

Pastaba: Rezultatai pateikiami, sujungusatsakymus “sàlygos žymiai palankesnës” ir“sàlygos ðiek tiek palankesnës”

Tyrimo metu respondentai buvo praðomiávertinti teiginius, atskleidžianèius vienoká arkitoká respondentø požiûrá á lyèiø santykiusðeimoje. Atsakymai pateikti 5 balø skalëje.

3 lentelë. Lyèiø santykiø vertinimai (%)

Visiškai Sutinku Nei taip, Nesutinku Visiškai Nežinausutinku nei ne nesutinku

Nedirbanèios moterys jauèiasiatskirtos nuo išorinio pasaulio 23,8 36,2 17,0 16,7 1,6 4,7Ðeimoje, kurioje vyras uždirba mažiaunegu moteris, gimus kûdikiui, vyras turëtø nutraukti darbà ir rûpintismažameèiu vaiku 11,7 25,6 16,4 34,6 6,3 5,4Motina turëtø teikti pirmenybævaikams ir ðeimai, o ne darbui 24,3 40,9 23,6 9,7 0,0 1,6Moteris privalo užsidirbti sau pragyvenimui 7,4 42,8 28,4 17,5 1,8 2,1Tarpusavio santykiams kenkia, jeimoteris uždirba daugiau nei vyras 7,5 22,3 21,5 34,5 7,8 6,5Jei moteris uždirba pinigus, ji neturiatsiklausti partnerio, kaip juos leisti 10,7 24,3 20,4 37,0 3,0 4,5


102


Vyro pareiga yra uždirbti pinigus,o moters – rûpintis namais ir ðeima 17,6 34,0 25,2 20,7 1,7 0,8Negerai, jei gimus vaikui metus arkelis já augina tëvas, o motina dirba 15,7 32,6 27,2 17,5 2,4 4,6Ðeima nukenèia, kai vyras ypaè dauglaiko praleidžia darbe 14,3 54,3 14,6 11,7 1,7 3,5Vyrui darbas privalo bûti svarbiau nei ðeima 1,4 12,7 21,4 51,2 10,2 3,1Ikimokyklinio amžiaus vaikai nukenèia,jei jø motina dirba 14,9 47,0 15,7 17,3 0,5 4,6Darbas yra gerai, bet namai ir vaikai –ðtai ko ið tikrøjø nori moteris 13,7 47,0 18,8 12,4 0,9 7,3Dauguma moterø turi dirbti tik tam,kad prisidëtø prie ðeimos iðlaikymo 21.6 50.6 12.3 11.6 0.6 3.3Darbe moterims karjera yra mažiausvarbi nei vyrams 6,3 36,4 21,5 25,1 3,1 7,6

Ðiø teiginiø pagrindu sukonstruotastradiciniø lyèiø santykiø indeksas, kurá sudaro8 teiginiai:

1. Motina turëtø teikti pirmenybæ vaikamsir ðeimai, o ne darbui.

2. Vyro pareiga yra uždirbti pinigus, omoters – rûpintis namais ir ðeima.

3. Negerai, jei gimus vaikui metus arkeletà metø já augina tëvas, o motina dirba.

4. Vyrui darbas privalo bûti svarbiau neiðeima.

5. Ikimokyklinio amžiaus vaikai nukenèia,jei jø motina dirba.

6. Darbas yra gerai, bet namai ir vaikai –ðtai ko ið tikrøjø nori moteris.

7. Dauguma moterø turi dirbti tik tam,kad prisidëtø prie ðeimos iðlaikymo.

8. Darbe moterims karjera yra mažiausvarbi nei vyrams.

Ðio indekso patikimumo analizë rodo(Cronbach a = 0,70), kad jis yra statistiðkaireikðmingas. Á analizæ pateko 427 apklaustieji.Vidutinë indekso reikðmë lygi 19,41, ostandartinis nukrypimas – 4,40. Aukðtesniindekso balai rodo konservatyvesná požiûrá ályèiø vaidmenis ðeimoje. Indekso vertëssuskirstytos á 3 grupes: nuo 20 iki 32 balø –tradiciniø pažiûrø respondentø grupë, 13-19 –nuosaikiø (miðriø) pažiûrø grupë ir 0-12 –liberalesnius lyèiø santykius paremianèiø

asmenø grupë. Dauguma apklaustøjø pateko átradiciniø požiûriø grupæ (52,2%); miðriøpažiûrø grupæ sudaro ðiek tiek mažiau nei pusë(41,4%); ir tik nežymi dalis respondentøatsidûrë treèiojoje – liberalesnius požiûriusparemianèiø asmenø grupëje (6,4%).

Siekdami apibendrinti tyrimo rezultatus irnustatyti vyraujanèias tendencijas, remdamiesianksèiau analizuotais teiginiais atlikomefaktorinæ analizæ (pagal principiniøkomponentø analizës principà). AtlikusVarimaxo rotacijà, iðsiskyrë svarbiausi grupiniaianalizuojamø kintamøjø ryðiai. Kaip matyti iðlentelës, iðsiskyrë penki pagrindiniai faktoriai,paaiðkinantys 61,5% bendros koreliacinësmatricos dispersi jos. Ðiuos faktoriusapibûdintume ðitaip:

F1: privaèios ir vieðosios sferø pasidalinimastarp moterø ir vyrø (moteris skirtingai nuo vyropirmiausiai turi rûpintis namais, vaikais irðeima);

F2: darbo reikðmë moteriai (moteris yralygiavertë vyrui tiek ðeimoje, tiek ir darbosantykiuose);

F3: darbo reikðmë vyrui (skirtingai neimoteriai vyrui darbas svarbesnis už ðeimà);

F4: darbo átaka tarpusavio santykiams(ðeima nukenèia, jeigu vyras ar moteris dauglaiko praleidžia darbe);

F5: Moters nepriklausomybës ir darbo/šeimos suderinamumo problema (jei moteris


103


uždirba daugiau, ji neturi atsiklausti partnerio, kaip juos leisti).

4 lentelë. Faktorinë požiûriø á lyèiø santykius analizë

Faktoriai

F1 F2 F3 F4 F5Nedirbanèios moterys jauèiasi atskirtos nuo iðorinio pasaulio 0,59Ðeimoje, kurioje vyras uždirba mažiau negu moteris,gimus kûdikiui, vyras turëtø nutraukti darbà irrûpintis mažameèiu vaiku 0,69Motina turëtø teikti pirmenybæ vaikams ir ðeimai, o ne darbui 0,73Moteris privalo užsidirbti sau pragyvenimui -0,42 0,46Tarpusavio santykiams kenkia, jei moteris uždirbadaugiau nei vyras 0,31 0,62Jei moteris uždirba pinigus, ji neturi atsiklausti partnerio,kaip juos leisti 0,31 0,71Vyro pareiga yra uždirbti pinigus, o moters –rûpintis namais ir šeima 0,71Negerai, jei gimus vaikui metus ar keletà metø jáaugina tëvas, o motina dirba 0,55 0,44Ðeima nukenèia, kai vyras ypaè daug laiko praleidžia darbe 0,84Vyrui darbas privalo bûti svarbiau nei ðeima 0,77Ikimokyklinio amžiaus vaikai nukenèia, jei jø motina dirba 0,45 0,36 0,47Darbas yra gerai, bet namai ir vaikai – ðtai koið tikrøjø nori moteris 0,63 0,30Dauguma moterø turi dirbti tik tam, kad prisidëtøprie ðeimos iðlaikymo 0,33 0,46 0,30Darbe moterims karjera yra mažiau svarbi nei vyrams 0,63

Dalis bendroje koreliacinës matricos dispersijoje (%) 20 15,6 11,6 7,8 6,5

Pastaba: Lentelëje pateikiamos reikðmës didesnës nei ± 0,30

Nors visuomenëje labiau vyrauja tradiciniailyèiø santykiø vertinimai, vis dëlto didžiojidauguma palaiko lygybës tarp vyrø ir moterøidëjà. Kaip matyti ið lentelës, daugiau nei pusëapklaustøjø sutiko, jog vyrø ir moterø lygybë

stiprina demokratijà visuomenëje (67,7%),palengvina individø saviraiðkà (67,7%), gerinažmogiðkøjø santykiø kokybæ (72,3%) ir atneðadaugiau naudos nei žalos (56,5%).

5 lentelë. Vyrø ir moterø lygybës vertinimas (%)

Vyrø ir moterø lygybë… Visiškai Sutinku Nei taip, Nesutinku Visiškai Nežinausutinku nei ne nesutinku

Stiprina demokratijà 23,3 44,4 16,6 4,9 1,0 9,8Palengvina asmeninæ moterø ir vyrø saviraiðkà 18,6 49,1 13,8 4,4 0,4 13,8Kasdieniniame gyvenime atneša daugiaužalos nei naudos 3,0 12,8 16,4 44,1 12,4 11,3

Pagerina žmogiðkøjø santykiø kokybæ 19,5 52,8 14,2 4,4 0,1 9,0


104


Tolesnei duomenø analizei sukonstravomenormatyvinës lyèiø lygybës indeksà, kurá sudaro3 teiginiai:

1. Vyrø ir moterø lygybë stiprinademokratijà.

2. Vyrø ir moterø lygybë palengvinaasmeninæ moterø ir vyrø saviraiðkà.

3. Vyrø ir moterø lygybë pagerinažmogiðkøjø santykiø kokybæ.

Á ðá indeksà pateko 421 respondentais.Indekso patikimumo analizë rodo (Cronbacha = 0,73), kad jis yra statistiðkai patikimas.Vidutinë indekso reikðmë lygi 2,77, ostandartinis nuokrypis – 0,48. Indekso vertësbuvo sugrupuotos á 3 grupes: nepritarianèiøjønormatyvinës lygybës principams (2,9%),neturinèiø vieningos nuomonës tuo požiûriu(16,8%) ir palaikanèiøjø moterø ir vyrø lygybæ(80,3%). Statistinës analizës metu pastebëta,

kad lytis neturi reikðmingos átakos respondentøvertinimams pirmojo ir antrojo indeksøatžvilgiu, kadangi tiek vyrai, tiek moterys labaipanaðiai vertina lyèiø santykius ðeimoje beinormatyvinës lygybës principus. Panaðiàtendencijà fiksavome ir palyginæ tradiciniø lyèiøsantykiø ir normatyvinës lygybës principøindeksø asociacijà. Pasirodë, jog apklaustøjøpožiûriai á lyèiø vaidmenis ðeimojenediferencijavo normatyvinës lygybës indeksoverèiø.

Tyrimo metu buvo siekiama panagrinëti, kaipvisuomenës požiûriai reflektuoja realybëje,konkreèiose veiklose, kurias atlieka ðeimosnariai, gyvendami kartu. Todël respondentaibuvo klausiami apie pasidalijimà namø ûkioveiklomis. Žemiau pateikiami tyrimo rezultataiiliustruoja reikðmingus skirtumus tarp vyrø irmoterø.

6 lentelë. Pasiskirstymas namø ûkio darbais pagal lytá (%)

Pasiskirstymas namø ûkio darbaisLytis Visada/dažniausiai Vienodai dažnai ir að, Visada/dažniausiai

aš ir partneris(-ë) partneris(-ë) arbakitas, kartu gyvenantisžmogus

Ruoðia maistà (n=294)Vyrai 1,9 20,8 77,3Moterys 75,7 15,7 8,6Plauna indus (n=294)Vyrai 3,2 28,6 68,2Moterys 70,7 22,1 7,1Perka maisto produktus (n=295)Vyrai 5,2 45,2 49,7Moterys 57,1 31,4 11,4Plauna grindis, šluosto dulkes, valo kilimus (n=295)Vyrai 4,5 19,4 76,1Moterys 80,0 15,0 5,0Taiso sugedusius buitinius prietaisus (n=294)Vyrai 89,6 2,6 7,8Moterys 4,3 7,9 87,9Apmoka sàskaitas (n=294)Vyrai 23,4 33,8 42,9Moterys 60,0 21,4 18,6Organizuoja laisvalaiká (n=295)Vyrai 14,2 62,6 23,2Moterys 34,3 58,6 7,1

Pastaba: Rezultatai pateikiami, sujungus atsakymus “visada” ir “dažniausiai”


105


Siekiant iðmatuoti empirinæ lygybæ, buvosukonstruotas integruotas, sumuojantisindeksas, kurá sudaro ðie teiginiai:

1. Ruoðia maistà.2. Plauna indus.3. Perka maisto produktus.4. Plauna grindis, šluosto dulkes, valo

kilimus.5. Apmoka sàskaitas.6. Organizuoja laisvalaiká.

Ðá indeksà pavadinome empirinës lyèiølygybës indeksu, kuris parodo realøjá vaidmenøpasiskirstymà ðeimoje. Indekso patikimumoanalizë rodo (Cronbach a = 0,85), kad jisstatistiðkai reikðmingas. Vidutinë indekso vertëlygi 11,66, o standartinis nuokrypis – 5,85.Indekso vertes sugrupavome á 3 grupes: ápirmàjà pateko respondentai, visada arbadažniausiai patys atliekantys namø ûkio darbus(30,2%), antrojoje vyravo asmenys, vienodaidažnai užsiimantys namø veikla, kaip ir jøpartneris(-ë) (42,3%), o treèia jai grupei

priklauso tie, kurie nurodë, jog dažniau arbavisada tokia veikla namuose užsiima jøpartneris(-ë) arba kitas kartu gyvenantisžmogus (27,4%). Statistinës analizës metufiksuotas statistiðkai reikðmingas ryðys tarpempirinës lygybës indekso ir lyties (C = 0,59;p < 0,001). Kaip matyti ið 1 grafiko, moterysdaug dažniau atlieka su namø ûkiu susijusiusdarbus nei vyrai.

1 grafikas. Empirinës lygybës indeksas pagal lytá

Statistiškai reikšmingus skirtumusfiksavome tarp rekomendacijø vyriausybei dëllygiø vyrø ir moterø teisiø vertinimo irrespondentø lyties. Nors didžioji dalis vyrø irmoterø sutinka su ávairiø priemoniø taikymu,užtikrinant lygias vyrø ir moterø teisesekonominëje, politinëje ir privaèioje sferose, visdëlto matyti ir tam tikrø skirtumø. Jeigudaugiau moterø pritaria ðioms priemonëms, tai

vyrai dažniau nei moterys arba neturinuomonës, arba nesutinka su tokiø siûlymøreikalingumu (žr. 7 lentelæ). Kita vertus,pažvelgus á vyrø atsakymus, kurioje sferoje, jønuomone, turëtø bûti “daugiau lygybës”,matoma, kad lyèiø lygybë yra priimtinesnëvieðojoje sferoje (darbe, politikoje) ir mažiaupriimtinesnë – ðeimoje (pritarianèiøjø procen-tas sumažëja nuo 91,8 % iki 69,9 %).

7 lentelë. Rekomendacijos politikai, skatinant lygias vyrø ir moterø teises (%)

RekomendacijosLytis Sutinku Nei taip, nei ne NesutinkuSudaryti geresnes galimybes moterims dirbti ir siekti karjeros (n=488)Vyrai 81,4 15,0 3,5Moterys 92,0 7,6 0,4Siekti, kad moterims ir vyrams už tà patá darbà bûtø mokamas vienodas atlyginimas (n=499)Vyrai 91,8 4,7 3,4Moterys 96,3 2,2 1,5Sudaryti geresnes galimybes moterø dalyvavimui politikoje (n=486)Vyrai 70,9 17,2 11,9Moterys 80,0 15,4 4,6


106


Siekti, kad bûtø sudarytos galimybës moterims dalyvauti aukðèiausio lygio valdyme (n=481)Vyrai 68,1s 20,8 11,1Moterys 79,6 14,5 5,9Skatinti vyrus dalyvauti auginant ir prižiûrint vaikus (n=498)Vyrai 69,9 18,8 11,4Moterys 86,9 8,6 4,5Skatinti, kad vyrai ir moterys namø ruoðos darbus dalintøsi po lygiai (n=496)Vyrai 64,1 22,1 13,9Moterys 84,2 11,3 4,5

8 lentelë. Rekomendacijos švietimo sistemai ir žiniasklaidai (%)

Sutinku Nei taip, Nesutinku Nežinaunei ne

Ðvietimà, ugdymà apibrëžiantys ástatymai/dokumentaiLietuvoje turëtø atspindëti moterø ir vyrø lygybës principus 77,0 6,8 1,1 15,1Lietuvos mokyklos ir mokymo programos turëtø siektipakeisti požiûrá á vyrø ir moterø vaidmenis visuomenëje 75,5 9,1 2,4 12,9Lietuvos mokyklos turëtø remtis Europos Sàjungos ðaliøpatirtimi, susijusia su moterø ir vyrø lygybe beistereotipø naikinimu 68,9 8,5 1,8 20,7Žiniasklaida turëtø bûti plaèiau panaudojama kaipveiksminga priemonë keièiant lyèiø stereotipus irformuojant vyrø ir moterø lygybës nuostatas 58,7 16,5 4,9 19,9Lietuvos žurnalistai turëtø remtis Europos Sàjungospatirtimi, kaip užtikrinti lygiavertá vyrø/moterøvaizdavimà žiniasklaidoje 63,6 12,4 2,2 21,9

Vyriausybës priemoniø vertinimàakivaizdžiai diferenci javo tradiciniø lyèiøsantykiø indeksas, taip pat normatyvinës irempirinës lygybës indeksai. Pavyzdžiui,pastebëjome, kad tradicinius lyèiø santykiuspalaikantys respondentai dažniau sutiko sudaugeliu rekomendacijø, ypaè tomis, kurios yrasusijusios su vyrø ir moterø lygybe privaèiojesferoje. Pritariantys normatyvinës lygybësprincipams dažniau sutiko su vyriausybëspriemonëmis, ypaè užtikrinant vienodà atlygáuž darbà, galimybes moterims dalyvautipolitikoje ir aukðèiausio lygio valdyme beiskatinant vyrus dalyvauti auginant vaikus.Panaðias tendencijas fiksavome ir tarp tø, kurie

dažniau patys užsiima namø ûkio darbais. Jielabiau pabrëžë poreiká sudaryti palankesnessàlygas moterims dirbti ir siekti karjeros, taippat dalyvauti politikoje ir aukðèiausio lygiovaldyme bei skatinti, kad vyrai ir moterys namøruoðos darbus dalintøsi po lygiai.

Kadangi švietimo sistema ir žiniasklaidaatlieka svarbø vaidmená konstruojant irpalaikant visuomenës nuostatas vyrø ir moterølygybës klausimais, respondentams buvopasiûlyta keletas rekomendacijø, susijusiø suðiomis sritimis. Didžioji dauguma apklaustøjøpritarë pasiûlymams, skirtiems Lietuvosðvietimo sistemai ir žiniasklaidai (žr. 8 lentelë).

Panagrinëjome, kaip atsakymø pasiskirstymàdiferencijavo lytis, tradiciniø lyèiø santykiøindeksas bei normatyvinës lygybës ir empirinëslygybës principai. Pastebëjome, jog su aukðèiausuformuluotais pasiûlymais panaðiai sutiko ir

vyrai, ir moterys. Tradiciniø lyèiø santykiøindeksas bei empirinës lygybës indeksasdažniausiai neturëjo jokios átakos respondentøatsakymams. Kita vertus, tie, kurie palaikonormatyvinæ lyèiø lygybæ, dažniau pritaria


107


ugdymo priemonëms, pabrëžiant vyrø ir moterølygybës principus, naikinant lyèiø santykiøstereotipus - tiek Lietuvos švietimo sistemoje,tiek ir žiniasklaidoje.

Diskusija

Mûsø tikslas – analizuoti lyèiø(normatyvinës ir empirinës) lygybës koncepcijàremiantis teorinëmis sàvokomis, o taip patnagrinëti respondentø nuomonæ apie lyèiøsantykiø situacijà Lietuvoje. Galiausiai siekëmepasižiûrëti, kokie yra Lietuvos gyventojøsiûlymai politikams, kuriantiems irágyvendinantiems lyèiø lygybës strategijas. Visiðie požiûriai ir politikos vertinimai atspindi netik gyventojø vertybes ir vertybines orientacijas,požiûrius á lyèiø vaidmenis, normatyvinæ lygybæ,bet taip pat implikuoja, kokia yra reali iržemiðka padëtis privaèioje srityje - visø pirmaðeimoje.

Kad ir kaip bebûtø keista, lyèiø santykiai,nors ir keièiantis politinei, teisinei irekonominei padëèiai, tiksliau, gerëjantekonominei situacijai, keièiasi labai lëtai (ypaèmoterø padëtis privaèioje sferoje). Norsnormatyvinë lygybë egzistuoja (o tai reikðtø,kad lyèiø lygybës vertybei yra vieðaipritariama), apie empirinæ lygybæ tarp vyrø irmoterø Lietuvoje dar ilgai nebus galima kalbëti.Prisimenant 1994 m. ir 2000 m. atliktuspanašius tyrimus, galime dràsiai teigti, kadmoterø situacija (empirinës lygybës požiûriu)privaèioje sferoje ið esmës nepasikeitë, o tai yrarimtas signalas socialinës politikos kûrëjams(Purvaneckas ir Purvaneckienë 2000).

Nors tradiciniai lyèiø santykiai keièiasi(indeksai rodo, kad gyventojø vertybës,susijusios su lyèiø vaidmenimis, susipynusiosir dažnai prieðtaringos), taèiau vyrai ir moterysLietuvoje vis tiek labiau linkæ moters vaidmenissieti su privaèia sfera. Ðios visiðkai nenaujosmintys primena antropologës S. Ortner idëjàapie kultûros ir gamtos santyká - kad vyraidažniausiai yra siejami su kultûra, o moterys -su gamta (S. Ortner; žr.: Elshtain 2002). Todëlpolitikai, akademinë ir pilietinë visuomenëturëtø sutelkti dëmesá á bendrà tikslà – ne tik

keisti lyèiø stereotipus, imantis esminiøpriemoniø, ypaè ðvietimo ir žiniasklaidossrityse, bet kartu kurti ir vykdyti tas reformas,kurios labiau átrauktø vyrus á privaèià sferà:ðeimos gyvenimà, vaikø auklëjimà ir kasdieninænamø ûkio veiklà. Kaip teigia MacKinnon (žr.:Droblytë 2000; 18), “daugiausiai moters teisiøpažeidimø vyksta ne vieðojoje sferoje,priklausanèioje liberaliosios teisëtvarkosjurisdikci jai, bet privaèioje bei pilietinësvisuomenës sferoje, <…> á kurià “negatyvioji”valstybë atsisako kiðtis, nes tai, jos požiûriu,prieðtarautø demokratijos nuostatoms”.

Lyèiø lygybës tyrëjams reikëtø atkreiptidëmesá á mûsø požiûriu reikðmingà gyventojøpožiûriø takoskyrà. Jeigu didžioji dalisrespondentø sutinka, kad politikoje - lygybësprasme - situacija yra palanki tiek vyrams, tiekmoterims, tai šeimos srityje, paèiø moterøpožiûriu, sàlygos nëra vienodai palankios. Norssu tuo nenori sutikti didesnë dalis vyrø, betbûtent tie, kurie iðpažásta tradicinius lyèiømodelius, labiausiai sutinka su teiginiu, jogšeimoje bûtinos politikos reformos. Ðieprieðtaravimai ir ypaè faktorinë analizëpademonstruoja galbût ir visai optimistiðkàtendencijà – tradiciniai lyèiø santykiai kintavertybiniame lygmenyje, taèiau realiø permainønesijauèia elgsenoje.

Todël, kalbëdama apie lyèiø lygybæ,feminizmo teori ja turëtø nagrinëti ne tikstruktûrinius (politikos) ir kultûrinius (normø,vertybiø) veiksnius, taèiau ir substancinæ lyèiølygybæ. Viena svarbiausiø ES plëtros užduoèiø- bendrø teoriniø ir konceptualiniø modeliøkûrimas, kurie bûtø pajëgûs paaiðkinti darboir globos ðeimoje integracijos ir balanso, lyèiølygybës strategijos integravimo á užimtumo irkitas sritis klausimus Rytø ir Vakarø Europosvisuomenëse (žr. Haas et al. 2004, Wallace2002). Kita vertus, labai svarbi problema –analizuoti lyèiø lygybës reikðmes remiantiskokybiniu tyrimu, nes akivaizdu, kaddedukciniø lyèiø lygybës teorijos argumentøneužtenka, kai siekiama paaiškinti, koks yraryðys tarp lygybës ðeimoje, ekonomikoje,politikoje.


108


Literatûra:

Burneikienë A. et al. 2002. “Stojimo á ES procesostebësena: Moterø ir vyrø lygios galimybës” ið http://www.osf.lt (Skyrius Viešoji politika).Droblytë P. 2000. “Feministinë jurisprudenci ja irliberaliosios valstybës kritika” ið Feminizmas, visuomenë,kultûra, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.Elshtain J.B. 2002. Vyro viešumas, moters privatumas,Vilnius: Pradai.Gedvilaitë M. 2004. Lyèiø lygiø galimybiø politikosLietuvoje ágyvendinimo sunkumai, [Bakalauro tezës],Kaunas: VDU.Haas B., Hartel M., Wallace C. 2004. “Work-Care Bal-ance? Cross National Models for comparing Eastern andWestern Europe” (ruošiamas spaudai) iš http://www.hwf.atMazur A.G. Theorizing Feminist Policy. Oxford: OxfordUniversity Press.Purvaneckas A. ir Purvaneckienë G. 2001. Moteris Lietuvosvisuomenëje. Vilnius: Danielius;Reingardienë J. (2001) Social Context of Gender Based

Violence Against Women in Lithuania, [Daktarësdisertacija]. Kaunas: VDU.Reingardienë J. ir Zdanevièius A. 2003. Moterys ir karjera,[Tyrimo ataskaita]. Kaunas: VDU.Reingardienë J. 2004. Lyèiø lygybës strategija ir ES užimtumopolitika. Kaunas: VDU.Sapiro V., Conover P.J. 2001. “Gender Equality in thePublic Mind”, Women & Politics, 2001 22 (1): 1-18.Tereškinas A. 2001. Kûno žymës: seksualumas, identitetas,erdvë Lietuvos kultûroje. Vilnius: Baltos lankos.Ortner S. 1995[1974]. “Ar moters ir vyro santykis toks patkaip ir gamtos ir kultûros: Kn.: Feminizmo ekskursai. Moterssamprata nuo antikos iki postmodernizmo. Vilnius:Pradai.Wallace C. 2002. “Household Strategies: Their Concep-tual Relevance and Analytical Scope in Social Research”Sociologija 36 (2): 275-292.Žvinklienë A. 2000. “Moterø ir vyrø dialogas apiefeminizmà ir feministes”. Kn.: Feminizmas, visuomenë,kultûra. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.

Iðnaðos

1 Derëtø pažymëti, kad 2001-2004 m. vien tik VDUSociologijos katedroje atlikta keletas kiekybiniø irkokybiniø tyrimø lyèiø tematikos klausimais (žr.:Reingardienë 2001, Reingardienë ir Zdanevièius 2003,Tereðkinas 2001 ir 2004). 2004 m. VDU Sociologijoskatedra ir VDU Socialiniø tyrimø centras (kartu su kitaispartneriais) yra gavæs finansavimà (arba laukia atsakymø)ið Europos struktûriniø fondø. Tai – tyrimai, susijæ sutëvystës, gëjø ir lesbieèiø diskriminacijos darbo rinkoje, moterøir mokslo tematika. Todël galima teigti, kad VDUSociologijos katedra darosi svarbus lyèiø tyrimø centras,kaip ir Vilniaus universiteto Lyèiø studijø centras,pastaruoju metu atliekantis daugiau humanitariniopobûdžio tyrimus.2 Vieðajame diskurse feminizmas labai dažnai tapatinamassu vyrø ir moterø lygybës siekimu (žr. Mazur 2002; 27-31,Žvinklienë 2000, Gedvilaitë 2004). Todël neigiamosfeminizmo konotacijos taip pat leidžia ážvelgti ir tam tikrànegatyvø mûsø visuomenës požiûrá ir á lyèiø lygybæ.Paradoksalu, taèiau feminizmas Lietuvoje, net tarp ir paèiøfeminisèiø, yra suvokiamas kaip kažkas anti-moteriško,nepriimtino ar nepageidaujamo. Geriausias pavyzdys,atspindintis lietuviškojo feminizmo dilemas, yra neseniaiávykæs skandalas, á kurá taip pat atkreipë dëmesá Žvinklienëvienoje konferencijoje. Grupelë moterø ir vyrø, save

laikanèiø feministais/feministëmis, nusifotografavæbendroje nuotraukoje, kuri buvo iðspausdinta viename iðnacionaliniø dienraðèiø, sukëlë audringà ir prieðtaringàreakcijà ne tik visuomenëje, bet ir tarp paèiø feminisèiø.3 Ðis áspûdis susidarë dalyvaujant jau minëtame tyrimoprojekte, kai pastebëjau ypatingà Lietuvos feminizmokûrëjø trûkumà – polinká nebendradarbiauti (A.Zdanevièiaus pastaba).4 Lyèiø nelygybës esmë, anot Droblytës (2000; 19), yra ta,kad “tarp vyro asmens ir vyro lyties nëra vidinioprieðtaravimo – tarp jø yra tæstinumas; tuo tarpu moterslytis yra jai lemtingas slenkstis, itin apribojantis josgalimybes naudotis tais paèiais socialiniais ištekliais kaipir vyrai”.5 Pirmame etape buvo atliekamas geografinis atrankospaskirstymas, kuris savo proporcijomis atitinka bendrasgyventojø proporcijas atskiruose regionuose. Antrameetape ið Lietuvos Respublikos Statistikos departamentoGyventojø registro duomenø bazës atsitiktiniu bûduatrinkti pirminiai atrankos punktai, t.y. adresai, nuo kuriøpradedamas atrankos marðrutas. Ið viso panaudota apie70 pradiniø atrankos punktø. Toliau buvo atrenkami namøûkiai, dalyvausiantys tyrime. Atranka buvo atliekama,naudojant marðrutinës atrankos metodà.


109

Sociologija. Mintis ir veiksmas 2004/3 (teminis numeris), ISSN 1392-3358 Lyèiø (ne)lygybës vertinimai ir matavimai

Summary

The main goal of the article is to analyze public atti-tudes towards gender equality and issues of normativeand empirical equality in Lithuania. Following theo-retical assumptions, it is aimed at examining of whatkind of attitudes people have impact towards genderequality, how sociodemographic characteristics, par-ticularly gender, differentiate them and what kind offactors may explain these differencies. The analysis isbased on the empirical data collected in the frame-work of the sociological research EU Enlargement andIts Commitment to Women carried out by the Depart-ment of Sociology, Vytautas Magnus University in2004. The authors discuss different aspects of genderequality in public opinion, as well as recommenda-

tions regarding the improvement of gender policy thatare interesting and valuable from the practical, as wellas theoretical points of view. What kind of theoreticalmodels and measurements can help to avoid the mostfrequently made mistakes when analyzing public opin-ion on the issues of gender equality and policy recom-mendations? How important is the research on theassessment of gender equality from the methodologi-cal point of view? The authors aim at answering thequestions by examining the factors that foster orweaken traditional and liberal attitudes towards gen-der relations on individual and structural levels andshape gender policy recommendations.


110


Dovilë Tumpytë

Iðvieðintos erdvës

Vieði gyvenimai, intymios erdvës:kûnas, vieðumas,fantazija ðiuolaikinëje Lietuvoje.Vilnius: Baltos lankos”, 2002, 263 p.

Lietuvos ðiuolaikinëje kultûrologi jojeArtûro Tereðkino sudaryta knyga - dar vienasoro gûsis. Knygoje pateikiamidaugiadisciplininiai - menotyros, kultûrologijos,literatûrologi jos, meno, sociologi jos,etnologi jos - mûsø kultûros tyrinëjimørezultatai. Daugiausia dëmesio knygojeskiriama naujausiø idëjø cirkuliacijai Lietuvoskultûroje, dar neteorizuotiems diskursams.Iðryðkinami ðiuolaikiniam progresyviammàstymui svarbûs aspektai, sutelkiant dëmesáá kûno, kûno ir galios, kûniðko identitetoproblematikà; užèiuopiant aistros, fantazijos,vaizduotës klausimus (taèiau, deja, ne visada

darant išsamesnius tyrimus), naujais aspektaisperskaitomi seni tekstai.

Straipsniuose aptariamos ávairiossubkultûrinës erdvës, gausu naujø ir ádomiøpožiûriø, suvokimø-atvërimø-iðvieðinimø,interpretaci jø, vadovaujantis vakarietiðkøkultûros studijø aktualijomis. Kiek netikëtavienoje vietoje aptikti tekstus nuo ðiuolaikinëskultûros studijø klasikos (tam tikri Lietuvosðiuolaikinio meno ir kultûros reiðkiniainagrinëjami M. Foucault, J. Lacano ir kt.diskursuose) iki hardkoro bei nesuvaldomos„pornografijos” áspraudø ar postmoderniøintelektualiniø fantazijø.

Masinës kultûros vartotojo dëmesyspirmiausiai užkliûva už rinkos strategi jasiðnaudojanèio knygos virðelio. Vienpavadinimas - “Vieði gyvenimai, intymioserdvës: kûnas, vieðumas, fantazija ðiuolaikinëjeLietuvoje” - atitinka sensacingus pranešimusžiniasklaidoje, masinanèius vartotojà, jauintriguoja. Tekstas ir vaizdas (virðelyjepanaudota Mariaus Kalantos nuotrauka) -naiviai paradoksali, kièinë, eklektiðka, gausidaiktø ið nesuderinamø erdviø, koketiðka,transseksuali persona - puikiai reprezentuojaknygos kaleidoskopiðkai durstomà turiná.

Knyga sudaryta ið keturiø skyriø, apimanèiøvis kità disciplinà, nuo rimtø moksliniø tyrimøpo truputá gilinantis á kûrybineseksperimentines sferas: nuo mirties vieðumoporeikio iki pornografiniø identitetø. Toks tarsilogiðkas tekstø kratinys bûtent ir parodokultûros sudedamàsias dalis, subkultûrinádaugiasluoksniðkumà.

Pirmojo skyriaus, pavadinto “Kûniðkosvietos”, ážvalgiuose, daugiasluoksniuosetekstuose Renata Dubinskaitë, pasiremdama

Recenzi jos

111


Svajonës ir Pauliaus Stanikø kûryba, gilinasi ámirties iðvieðinimo, kaip bûtino “socialinioskandalo”, ðiuolaikinëje masinëje kultûroje irmene problematikà; Erika Grigoravièienëgilinasi á vaizdo antropologijà, „iðvieðindama“Ðarûno Saukos portreto ir Eglës Rakauskaitësinstaliacijos – kûno reprezentacijos prasmesmeniniuose tekstuose, keldama kûniðkotapatumo transgresijos klausimus; VirginijusKinèinaitis analizuoja fotografo AlgimantoAleksandravièiaus portretø ciklà„Beprotnamis, arba Zaviðø dvaro gyventojai“,nustatinëdamas jo kûrimo principus,ieðkodamas, kuris kelias èia svarbesnis:estetiðkas reprezentatyvumas, skylantportretuojamojo identitetui, ar dramatiðkasnatûralumas, vidinio pasaulio iðklotinës.

Literatûrologiniai, kalbotyriniai tyrimai,pavadinti “Intymiomis fantazijomis”, kalbaapie miesto erdvës, moters kûno, kaipokupuotos teritorijos, ir vertimo, kaip intymaustarpkultûrinio dialogo, aspektus. VioletaDavoliûtë, analizuodama Rièardo Gavelio“Vilniaus pokerá” ir Jurgio Kunèino “Tûlà”pototalitarinio miesto aspektu, bandorekonstruoti miesto ir individo sàmonës,saviidentifikaci jos mieste procesus.Romanuose miesto refleksija, anot autorës,skleidžiasi skirtingais bûdais, taèiau tai irnusako bendresnes kultûros raidos kryptisposovietinëje Lietuvoje. Autorë pirmenybæatiduoda ne dekonstruktyviam Gavelio, opliuralistiniam Kunèino miesto artikuliavimui.

Jûra Avižienytë naujai perskaito BirutësBaltruðaitytës apsakymø rinkiná “Po pietvakariødangumi”, spræsdama tautinio identiteto,moters, kaip tautos metaforos, privatumo irvieðumo problemas, specifinius okupanto irokupuotosios, lietuviðkumo ir vokiðkumoklausimus. Dalia Staponkutë intymumo,privatumo ir vieðumo kategorijomis prabylaapie vertimà. Autorë kalba apie sudëtingusskirtingø kultûrø “galvojimø” vertimus á kitaskalbas, subtilius kalbø lemiamus màstymoskirtumus. Tai ið esmës svarbus diskursasvertimø teorijoje, nes tikslaus, ypaè meninio,vertimo neámanoma padaryti be ásiklausymo ákultûras, tarp kuriø ir gimsta “intymus

dialogas”.“Paraðtiniuose kûnuose” sudëti ypaè margi,

nagrinëjantys sociologinius ir kultûrologiniusaspektus, tekstai, kuriø raktiniai žodžiai -savižudybë, baikeriai, homoseksualai.Kontraversiðkas Mariaus Kalantos straipsnis,kuriame remiamasi konkreèiu studentosavižudybës „scenarijumi“. Autorius analizuojatokio pasitraukimo ið visuomenës (irpastarosios reakcijos) priežastis ir prielaidas.Tai aiðkina troðkimu, valdomu galios diskursø,kuris per daug pavergia individo sàmonæ: galia,anot M. Kalantos, tampa mistiðkiausiažmogžudystës kaltinamàja, t.y. individas ne patsnusižudo, o yra nužudomas. Autorius iðryðkinamûsø laikø kultûros fenomenà – nerepresuojanèios, o skatinanèios galios poveiká„naudingo kûno“ iðgavimui, kuriuo galimamanipuliuoti.

Neringa Valaitytë bando artikuliuotibaikeriø identitetà subkultûros ir masinëskultûros lauke: koks jø statusas visuomenëje,kokios jø veiklos strategijos ir principai, ar taigyvenimo bûdas, ar laisvalaikio praleidimas, etc.Sociologinis tyrimas atskleidžia vienos iðdidžiausiø ir ryðkiausiø Lietuvoje subkultûrosfenomenà.

Knygoje nemažai dëmesio susilaukiahomoseksualumo tema. Artûras Tereðkinasanalizuoja seksualiniø mažumø ávaizdžioformavimà žiniasklaidoje. Tai kartu yrabandymas legitimuoti homoseksualumà kaiplygiavertá heteroseksualiai visuomenei, iðardantstereotipiná màstymà, kurá formuojažiniasklaida, pateikianti iðkreiptà homoseksualøávaizdá. Autorius nagrinëja 2000-2001m.laikotarpio stambiausius Lietuvos dienraðèius,atlikdamas sociologinæ analizæ: konstatuotigalima tik tiek, kad, deja, Lietuvojeanalizuojamu laikotarpiu homoseksualumasspaudoje nagrinëtas kaip skandalas, „pikantiðkanaujiena“ ir pan., o ne kaip problemiðkavisuomenës realija.

Taèiau tokios pastangos (homoseksualumotolerancijos problema iðties svarbi) visiðkaisumenksta greta Jurijaus Antonovo esë “Seksasvieðumoje: erotiniø susitikimø ir iðsiskyrimøtrajektorijomis”: nors kalbama apie vieðas ir

Recenzi jos

112


privaèias erdves, perskaièius bent pusæ atkurtøar sukurtø homoseksualø iðgyvenimø, naktiniønuotykiø, susidaro juodo porno áspûdis iratitinkamai formuojasi (vël) stereotipai. Taiátaigus ir paveikus tekstas, taèiau be didesniøsamprotavimø ar ážvalgø: tiesiog privaèiai(skaitanèiajam tekstà) atveriamos privaèioskûnø porno-erdvës vieðose erdvëse. Kylaklausimas, ar vis dëlto yra privatumo ir vieðumoriba? Ir, ar homoseksualumo problematikostrûkumas vieðame diskurse turi bûti paliktastik publicistikai?

Be pastarojosios esë, ketvirtajame skyriuje“Perraðytos erdvës”, Sigito Parulskio tekstoidentitetà performuoja Eglë Rindzevièiûtë:desperatiðkai intravertiðkà Sigito tekstà Eglëpaverèia ekstravertiðku (ir technokratiðku),masinës kultûros troðkimus atitinkanèiu tekstu(jis konstruojamas opozici jø sudarymo

principu, pvz., biblija - televizorius). RapolasRakalas („Gyvenimas tinkle: erdvës,identitetai, kûnas ir komunikaci ja“) apievirtualià interneto erdvæ vadina „suprivatintaerdve“, kelia realaus ir virtualaus žmogausidentiteto tapatumo ir skirtybës klausimà.

Rinkiná užbaigiantá Raimundo Malaðauskoscenarijø intelektualiam pornofilmui „Wilnomon amour (pornopilotas)“ (su pseudo-lietuviðko identiteto subtilybiø ieðkojimais)galima pavadinti post-post tekstu. Taiintelektualiai rajus hipertekstas su minèiøperversijomis, pastiðu, paradoksaliais dialogais-žaidimais. Jeigu teksto prieðistorë nërasimuliakras, veltui olandas Jaapas van derHeijdenas nebepanoro pratæsti ryðiø su R. M.ir sukurti postmodernistinio pornofilmoversijos.

Recenzi jos

113


Dalija Snieðkienë

Ar pakankamos prielaidos ðeimos politikos revoliucijai?

Vlada STANKÛNIENË,Aiva JONKARYTË,

Sarmitë MIKULIONIENË,Algimantas Alfonsas MITRIKAS,

Auðra MASLAUSKAITË /Kolektyvinë monografija/

Ðeimos revoliucija?Iððûkiai ðeimos politikai

Vilnius: Socialiniø tyrimø institutas, 2003, 388 p.

Gal ir kiek pavëluotai, taèiau visiškaiatitinkant teminio žurnalo problematikà,reikëtø aptarti praëjusiø metø pabaigoje iðspaudos iðëjusià kolektyvinæ monografi jàÐeimos revoliucija? Iððûkiai socialinei politikai,kurios atsakingoji redaktorë ir sudarytoja yraprof. habil dr. Vlada Stankûnienë. Ádomupažymëti, kad ðio žurnalo numerio ruoðimas irðios monografi jos aptarimas yra glaudžiaisusijæs su naujø politiniø prielaidø, tokiø kaipLietuvos ási jungimas á Europos Sàjungà,Lietuvos Prezidento rinkimai ir naujo LietuvosRespublikos parlamento rinkimai, fonu. Taèiauèia turime apsiriboti pateikdami svarbiausiusir ádomiausius ðios monografijos akcentus, otaip pat nusakydami kritikuotinus bei kitusdiskusinius šio leidinio bruožus.

Plaèiai neanalizuojant šeimos politikos kaipsocialinës politikos raidos dalies ir procesø, otaip pat juose dalyvaujanèiø veikëjø požiûriøbei nuostatø, reikëtø pažymëti, kad ði mokslinëmonografija ir èia pateikiama informacija galitapti svarbia šeimos politikos Lietuvojeformavimosi prielaida. Iki ðiol Lietuvossocialinës politikos ir ypaè ðeimos politikosformavimas rëmësi užsienio ðaliø mokslininkøsocialiniø mokslø srièiø, Lietuvos demograføtyrimais bei viršnacionaliniø instituci jøpolitikos átaka. Tai galëtø bûti vienas iðpasiteisinimø, kad Lietuvoje ðeimos politika,kaip teigia ir ðios monografijos autoriai, yraformuojama sporadiškai ið tam tikrø, dažnaiiðskaidytø á atskirus segmentus, nesusietø su

kontekstu prielaidø. Tad ðios monografijospasirodymas yra tikrai svarus indëlis,skatinantis áveikti toká sporadiðkumà.Tarptautinio “Gyventojø politikos vertinimas”tyrimo (PPA2), kurio originalus pavadinimasyra “Acceptance of Population – Related Poli-cies”, organizavimas ir mûsø ðalies demograføbei sociologø dalyvavimas jame yra teigiamasreiðkinys, nes padëjo geriau paruoðti tyrimoinstrumentarijø ir tobulinti tyrimus šioje srityje.Greitai turëtume kituose leidiniuose pamatytiir ðio tarptautinio tyrimo lyginamuosiusrezultatus.

Recenzi jos

114


Iki ðiol mes skaitydavome atskirø temø,mažesnëse grupelëse dirbusiø (dalyvavusiøruoðiant ðià monografijà) autoriø darbus. Ðisjø komandos darbas jau yra tikrai svarus ðeimospolitikos analizës darbas. Tai - monografijosnaujumo bruožas. Greta iðsamios demografiniøprocesø analizës èia aptariama ir gyventojøvertybiniø orientacijø, susijusiø su vykstanèiaisdemografiniais procesais, sklaida. Bedemografiniø ir vertybiniø pokyèiø analizës,pateikiamas Lietuvos socialinës politikosgyventojø poreikiø ir politikos kaitos metodøvertinimas. Sociologinë ðiø procesø analizësuteikia darbui iðsamumo ir iš principoapraðomàjá ðio tyrimo rezultatø pateikimà kaikur pakeièia á aiðkinamàjá.

Monografijos aiškinamasis dëmuo yra taspožymis, kuris rodo, kad palaipsniui Lietuvostaikomojoje sociologijoje atsiranda vertinamiejisocialinës politikos programø tyrimai, kurie irturëtø tapti visos socialinës politikos ir josdalies - šeimos politikos - formavimo pagrindu.Kaip teigiama ðios monografijos pratarmëje,pagrindinis dëmesys sutelkiamas á dusvarbiausius tyrimo aspektus: 1) šeimostranformacijos reiðkiniø vertinimà; 2) nuostatøir lûkesèiø dël gyventojø politikos atsakovykstantiems pokyèiams vertinimà (p. 11). Tadreikëtø tikëtis, kad kai kurie ðios monografijosskyriai ne tik gali pateikti nemažai atsakymøasmenims, atsakingiems už politikosformavimà, bet ir visai naujø minèiø, kurios galidaryti átakà visuomenës grupiø požiûriams ávisuomenëje vykstanèius procesus.

Monografija pasižymi kalbos skaidrumu,minties dëstymo aiðkumu ir nuoseklumu. Taiyra didelis ðios knygos privalumas, taèiau kaikurios vietos, pateikianèios tyrimoapraðomuosius rezultatus, gana sudëtingos (kadsuprastum nuoseklià minties eigà, svarbunepasimesti gana gausioje kintamøjø ir jø grupiøpavadinimø aibëje).

Monografijos struktûra yra gana aiðki: nuobendros Lietuvos demografinës bei ðeimospolitikos situacijos ir jos kaitos (remiantisankstesniais tyrimais) pereinama prie tyrimometodikos ir tyrimo rezultatø, jø interpretacijøpateikimo ir aiškinimo. Darbo išvados -iðsamios

ir aiðkios, pagrástos tyrimo rezultatais irparaðytos lengvai suprantamu stiliumi, tadskaitytojas dar kartà gali tikslinti savosupratimà apie tyrimo rezultatus. Literatûrossàraðas, kurá sudaro daugiau nei trys šimtaišaltiniø, taip pat gali bûti geras ðaltinis tiekstudentams, tiek visiems tyrëjams,besidomintiems monografijoje analizuojamaisklausimais. Net penkiolika puslapiø užimantisantrauka anglø kalba leidžia su ðio darboturiniu susipažinti ir anglø kalba skaitantiemsasmenims. Svarbi monografijos dalis - priedai,kurie apima 72 puslapius. Tai - antrinisduomenø ðaltinis bûsimiems tyrinëjimams. Ðisðaltinis leidžia geriau suprasti ir pateikiamusapibendrinimus.

Pirmasis monografijos skyrius “Lietuvosdemografinë situacija ir ðeimos politika”, kurioautorë V. Stankûnienë, pateikia pagrindinius irplaèiai vieðose diskusi jose aptariamusdemografinës kaitos reiðkinius: mažëjantá irneužtikrinantá natûralaus gyventojøatsinaujinimo gimstamumà, gana didelávidutinio amžiaus vyrø mirtingumà, migracijospagrindiniø krypèiø ið Rytø ir á Rytuspasikeitimà Vakarø kryptimi, mažëjanèiasðeimas ir jø modelio kaità, didëjantá iðtuokøskaièiø ir nesantuokiniø vaikø skaièiø, beididëjantá Lietuvos populiaci jos senëjimà.Analizuojant pereinamojo laikotarpio ðeimospolitikà kai kurie teiginiai, antai, “[...] ir tikdevinto deðimtmeèio pradžioje buvo pradëtaplëtoti ðeimos politika”(p. 29) yra diskutuotini,nes daugelis visa tai yra patikrinæ savo patirtimiir su tuo nesutiks. Šiame 1.2.1 skyrelyjepasigendama ir išsamesnës požiûriøpoliarizacijos: “[...] tarp politikos rengëjø visreèiau pasitaiko paternalistiniø idëjø ðalininkø,tuo tarpu tarp ðeimos politikos priemoniøgavëjø ðios idëjos dar labai gajos, o tarpžemiausià statusà visuomenëje – jos yradominuojanèios” (p. 29). Nes tai, ko gero, iryra viena ið svarbiausiø prielaidø, lemiantiðeimos politikos formavimà.

Treèiasis monografijos skyrius “Ðeima irvisuomenë: transformacijø iððûkiai” apraðovisuomenës nariø požiûrius á vykstanèiusðeimos transformacijos procesus. Daroma

Recenzi jos

115


iðvada, kad visuomenës toleranci ja ðeimøávairovei didëja, t. y. atsiranda prielaidosformuoti tokià ðeimos politikà, kurinediskriminuotø nei vaikø, nei suaugusiø dëlðeimos modelio pasirinkimo. Taèiau nëraaiðkios kai kuriø politiniø partijø ir kitose galiosstruktûrose, pavyzdžiui, Ministeri josedirbanèiø asmenø, tolerancijos ribos šiaisklausimais, - nes jie formuoja politikà.

Skyrelio 3.1.1.5 pabaigoje daroma išvada,“[...] kad nepilnø ðeimø gausëjimà mûsøvisuomenë priima labai skausmingai [...];gausëjant ðiø ðeimø gausëja ir vaikø, kuriepatiria skurdà, ðios problemos (reikëtø suprasti- nepilnø ðeimø gausëjimo) sprendimas turi bûtiprioritetinis”(p. 54). Ši išvada apima tam tikràpožiûrá, kai už vaikø ir ðeimø skurdà yraatsakinga tik nepilna ðeima, valstybë ar rinka.Taigi ði iðvada nelabai padëtø formuojantteisingesnæ ðeimos politikà.

Darant viso skyriaus 3.1. apibendrinimà,teigiama, kad “vis dažniau pasisakoma, kadšeima yra pasenæs institutas” (p. 59). Tai ne-atitinka gautø rezultatø ir tikëtina, kad èia žodisšeima yra supainiotas su žodžiu santuoka.

Poskyrio 3.1.2, tekstas rodo, kad mûsøvisuomenë 2001 m. buvo nusiteikusi turëti savoðeimose du ir daugiau vaikø, taèiau tyrimepateikti teiginiai vaiko, kaip vertybës, vertinimuiyra dažniausiai egoistiðki, ir tik vienasorientuotas á aplinkà – pareigà visuomenei.Todël galima teigti, kad respondentai neturëjokito pasirinkimo savo tikriesiems motyvamsatskleisti.

A. Mitriko tekstas “Ðeima kaip vertybë”atskleidžia tyrimo metu vyravusias suaugusiøžmoniø vertybes Lietuvoje. Statistinës analizësduomenø (klasterinës ir faktorinës analizës)metodai leidžia giliau pažvelgti á vertybiøstruktûras ir iðsamiau atsakyti á ðiojemonografijos dalyje keliamus klausimus. Jiepaaiškina kai kuriuos ankstesniuose skyriuosepateikiamus rezultatus.

Skyriai “Ðeima: vyro ir moters vaidmenys”ir “Pagyvenusiø žmoniø vaidmuo ðeimoje irvisuomenëje” yra ádomiausi, nes èia, ir ypaèposkyryje 3.2.2., labai riðliai integruojamasociologinë teorija ir empirinë medžiaga. Tai

gali tapti pavyzdžiu, kaip demografinëmedžiaga, naudojant sociologines ážvalgas,tampa gyvybinga ir patraukli.

Skyriuje “Parama ðeimai, auginanèiai vaikus:vertinimai ir lûkesèiai” pateikiamos vertinti jauesamos šeimos politikos programos ir tos, kuriømes dar neturime. Ðiame tyrime vertinimuibuvo nepateiktos visos socialinës paramosprogramos, bet tik paèios populiariausios,plaèiausiai apimanèios ávairias žmoniø grupes.Èia nevertintos naujos paslaugø ðeimai irvaikams programos, taip pat tos, kurios yraorientuotos á specialiuosius ir individualiusporeikius. Tad ðio skyriaus rezultatai gali teiktipasiûlymus formuojant universalià ðeimospolitikà. Visa tai jau yra šio tarptautinio tyrimoribotumas.

Gana sunku suprasti, apie kà autorë kalbapateikdama socialinës politikos priemones (kadmoteris augintø vaikà namuose iki 3-jø metø irneprarastø darbo vietos [p. 160]). Lietuvojemoteriai auginanèiai vaikà namuose tikvienerius metus išsaugoma darbo vieta, oauginant iki 3-jø metø iðsaugomos tik socialinësgarantijos, bet ne darbo vieta, kaip buvo ikiLietuvos nepriklausomybës atkûrimo. Ðiameskyriuje neaiškiai vartojami trys žodžiai:išmokslinti (p. 158), išmokinti (p.164) irišmokyti ( p. 166), kurie vartojami kaipsinonimai.

Knygos autoriai, teigdami, kad visomsEuropos ðalims bûdingas gimstamumomažëjimas (p. 196), turëtø aiðkiau apibrëžtilaikotarpá, nes pastaraisiais metaisSkandinavijos valstybëse, pavyzdžiui, Danijojegimstamumas didëja ir atsiranda populiarinuostata auginti tris vaikus šeimoje.

Skyriaus “Vyresnio amžiaus žmoniø socialinëapsauga: darbas, pensija ir parama” autorë S.Mikulionienë socialinës politikos, kuri turisumažinti socialines rizikas, susi jusias sužmogaus senëjimo procesu, teorinæ medžiagàádomiai susieja su aprašomaisiais tyrimorezultatais. Autorë, pateikdama užsieniomokslininkø apibendrinimus, gana griežtaikalba apie “socialinës politikos žalà”(p. 217).Gal èia geriau tiktø vartoti žodá trûkumas arnepakankamumas, nes autorë, aptardama

Recenzi jos

116


paramà, labai aiðkiai parodo, kad socialinëspolitikos veiksniai, padedantys sukurti socialinægerovæ seniems žmonëms, yra bûtini. Taip patkritikuodama gana dažnai paplitusá požiûrá ásenus žmones kaip išnaudotojus, autorë nevisur iðvengia tokiø apibendrinimø. Šiameskyriuje nëra paaiðkinamas ir teiginys: “[...] jøgebëjimà savarankiðkai tenkinti savo saugumoporeikius dar labiau riboja <...> (pensijøinstitutas” ( p. 218).

Taip pat reikia pažymëti, kad 52 pav. (p.227) praleista vidutinio amžiaus žmoniønuomonë dël ágyvendintos paramos vyresnioamžiaus žmonëms gali bûti svarbi ðiuo metuformuojant ðeimos politikà. Panaðiai yra ir 5.1.lentelëje (p. 230), kuriame 56-65 m. amžiausžmonës ið viso neátraukti á analizæ, ir dël totenka abejoti pateiktø reikðmiø skirtumøreikðmingumu ar net tikrumu.

Pateikiami tik negatyvûs iðeinanèiø á pensijàpožiûriai apie bûsimà pensinio amžiauslaikotarpá (p. 242), taèiau në vieno pozityvaus;tad vël iðkyla akivaizdus tyrimo trûkumas arautorës noras sukelti užuojautà ðio amžiausžmonëms, nors prieð tai toks požiûriskritikuojamas.

Poskyryje 5.3, kur analizuojama socialinëparama, kaip socialinës apsaugos elementas yranurodomos jau kituose ðaltiniuose pateikiamassocialinës apsaugos sistemos skirstymas, bet jisvisai neanalizuojamas kritiškai; nors prieš taibuvo kalbama apie politikos “žalà”. Tai rodobendrà mûsø socialiniø mokslø vaikiðkumà, kaivadovaujamës autoritetais, bet neanalizuojamekritiðkai. Lietuvos socialinës apsaugosskirstymo schema, pateikta 5.2 lentelëje, yra

nusipelniusi gana rimtos kritikos dël socialinësparamos materialinëmis gërybëmis (nepinigais) sujungimo su paslaugomis. Toksstruktûros pateikimas stabdo socialiniøpaslaugø, kurios ágalintø žmogø, raidà, nesvisuomet yra lengviau dalinti konkreèiasmaterialines gërybes.

Kalbant apie socialinæ paramà ir jàvertinant, pagyvenæ žmonës yra dažnaipaliekami tarp dviejø pasirinkimø: arba seneliønamai, arba vaikø globa. Sprendimà dažniausiaipriima vaikai (jei jie yra) arba socialinësparamos ekspertai; apie kitus paties asmenspasirinkimus net nekalbama. Ðiame tyrime taippat trûksta tokio požiûrio.

Pasigendama ir užsienio ðaltiniø, kuriaisremiantis daromi palyginimai ir apibendrinimai(kritiškai vertinant ir atsižvelgiant á tai, kokiaideologija remdamasis autorius pabrëžia vienusar kitus dalykus). Dauguma lyginamosiosliteratûros - paskutiniojo deðimtmeèio, kai buvožavimasi neoliberalistine ideologija ir bandomavisà atsakomybæ suteikti asmeniui,minimalizuojant valstybës vaidmená,prisidengiant žmogaus iðlaisvinimu ir kitaisskambiais žodžiais. Taèiau dabar vis dažniaupasirodo literatûra, analizuojanti tokiospolitikos padarinius žmonëms ir valstybiøraidai.

Tad atsakant á klausimà - ar pakankamosprielaidos? - galima sutikti ir nesutikti. Faktølyg ir pakanka, taèiau politika formuojamaremiantis ne tik faktais, bet ir galios struktûrøideologijomis, t. y. noru matyti tuos faktus, otaip pat pilietinës visuomenës gebëjimukontroliuoti galios struktûras.

Recenzi jos

117


Apie autorius

Daina Eitutytë ÐU Edukologijos krypties doktorantë

Margarita Jankauskaitë dr., Lygiø galimybiø plëtros centro projektø vadovë,Vilniaus dailës akademijos lektorë

Kristina Juraitë dr., VDU Sociologijos katedros lektorë

Aušra Maslauskaitë dr., Socialiniø tyrimø instituto Demografiniøtyrimø centro mokslo darbuotoja

Irina Novikova dr., Latvijos universiteto Anglø kalbos katedros docentë,Latvijos universiteto Lyèiø studijø centro vadovë

Jolanta Reingardienë dr., VDU Sociologijos katedros docentë,VDU Socialiniø tyrimø centro vadovë

Dalija Snieðkienë dr., VDU Socialinio darbo instituto lektorë

Virginija Ðidlauskienë dr., ÐU moters studijø centro docentë,VU Lyèiø studijø centro docentë

Ilona Tamutienë VDU Sociologijos krypties doktorantë,Vieðojo administravimo katedros asistentë

Artûras Tereðkinas dr. , VDU Sociologijos katedros docentas,VU Lyèiø studijø centro docentas

Dovilë Tumpytë Vilniaus dailës akademijos magistrantë

Arnas Zdanevièius dr., VDU Sociologijos katedros docentas

118


PAVADINIMAS, STEIGËJAI, REDAKCIJOS KOLEGIJA, ADRESAI.Žurnalo steigimas

Sociologijai ir gretimoms socialiniø-humanitariniø mokslødisciplinoms skirtas akademinis žurnalas „Sociologija. Mintis irveiksmas“ pradëtas leisti 1997 m. Klaipëdos universitete. Ðiožurnalo sukûrimo idëjà 1996 m. iðkëlë ir ágyvendinobesiformuojanèios Sociologijos katedros Klaipëdos universiteteatstovai aktyviai dalyvaujant Vilniaus universiteto Socialinësteorijos, Filosofijos ir Filosofijos istorijos ir logikos katedrønariams. Žurnalo steigimo iniciatyvà parëmë Atviros Lietuvosfondas, 1996 m. skyræs didelá dëmesá Lietuvos socialiniø irhumanitariniø mokslø plëtrai. Konkretus žurnalo pavadinimas- Sociologija. Mintis ir veiksmas – parinktas konsultuojantis suprof. Vytautu Kavoliu, kurio iniciatyva buvo suformuluotailgalaikë žurnalo dalykinë-akademinë perspektyva,besiorientuojanti á ðiuolaikiniø socialiniø teorijø, socialiniømokslø filosofijos, kultûros sociologijos problematikà, o ypaè

ISSN 1392-3358SOCIOLOGIJA.MINTIS IR VEIKSMASRedakci jos adresai:Sociologijos katedraFilosofijos fakultetasVilniaus universitetasDidlaukio g. 47, LT-08303VilniusE-mail: [email protected] katedraSocialiniø mokslø fakultetasKlaipëdos universitetasMinijos g. 153, LT-93185KlaipëdaE-mail: [email protected];[email protected]

Redakcijos kolegijos parengtieji nurodymai autoriamsPateikiamos taisyklës parengtos atsižvelgiant á Lietuvos mokslo tarybos nutarimà Nr. 239, 1997 11 24. Laikytasi nuomonës, kad

teikiant straipsniø publikavimo nurodymus autoriams, bûtina atsižvelgti á bendruosius mokslo darbø publikavimo reikalavimus,kuriais vadovaujasi didžioji dalis Lietuvoje leidžiamø mokslo (ir ypaè socialiniø mokslø krypties) žurnalø. Todël nurodomi tik tiereikalavimai, kurie dažniausiai nesutampa su konkreèia pozicija, kuria vadovaujasi mûsø žurnalas.

1. Straipsnio medžiaga turi bûti pateikiama tokia tvarka:autoriaus vardas, pavardë;straipsnio pavadinimas;straipsnio santrauka lietuviø kalba (iki 500 spaudos ženklø);straipsnio turinys (nuo 0, 75 iki 1, 5 spaudos lanko);straipsnio santrauka anglø kalba (iki 1000 spaudos ženklø) arba lietuviø kalba, jeigu straipsnis parengtas anglø kalba;visos iðnaðos (su tam tikromis, straipsnio autoriaus požiûriu, bûtinomis iðimtimis), o taip pat ir cituojamos literatûros rodyklë

turi bûti pateikiamos straipsnio pabaigoje.2. Žurnalo redakcijos kolegijai pateikiamas vienas straipsnio egzempliorius, parengtas kompiuteriu ir atspausdintas pagalnurodytus reikalavimus, o taip pat diskelis su straipsnio áraðu. Straipsniai turi bûti surinkti naudojantis Microsoft Word 6programa. Pageidautina rinkti Times LT ðriftu.3. Ypaè atkreiptinas dëmesys á nuoseklià citavimo tvarkà. Toliau pateikiame keletà reikalaujamø citavimo pavyzdžiø, kurienurodyti tokia eilës tvarka - a) monografija; b) straipsnis, kuris publikuojamas žurnale ar knygoje; c) straipsnis, kuris publikuojamaskolektyvinëje monografijoje; d) nuorodos paèiame straipsnyje (pavardë, tuðèias tarpelis, kabliataðkis ir puslapis):

a) Kavolis, Vytautas. 1994. Epochø signatûros. Kn. Žmogus istorijoje. Vilnius: Vaga.a) Alexander, Jeffrey. 1987. Twenty Lectures: Sociological Theory Since World War II. New York: Columbia University Press.a) Alexander, Jeffrey. 1982-83. Theoretical Logic in Sociology (4 vols). Berkeley: University of California Press.a) Andriuðkevièius, Alfonsas. 1997. Lietuviø dailë: 1975-1995. Vilnius: Vilniaus Dailës Akademijos leidykla.b) Kavolis, Vytautas. 1996. “Lietuvos sociologija pakeliui á save”, Kultûros barai 1: 2-8.b) Alexander, Jeffrey C. 1989. “Introduction” in Jeffrey C. Alexander. 1989. Structure and Meaning. Relinking ClassicalSociology. New York: Columbia University Press: 1-7.b) Alexanderis, Jeffrey 1999. “Modernizmas, anti-, post- ir neomodernizmas: socialiniø teorijø pastangos suprasti mûsølaikø ‘naujàjá pasaulá’ ”, Sociologija. Mintis ir veiksmas 1(3): 22-39.c) Beck, Ulrich. 1994. “The Reinvention of Politics: Towards a Theory of Reflexive Modernization” in Ulrich Beck,Anthony Giddens and Scott Lash (eds.) Reflexive Modernization. Politics, Tradition and Aesthetics in the Modern SocialOrder. Stanford, California: Stanford University Press.c) Giddens, Anthony and Turner, Jonathan. 1987. “Introduction” in Anthony Giddens and Jonathan Turner (eds.) SocialTheory Today. Stanford, California: Stanford University Press.c) Greimas, Algirdas Julius. 1996. “Apie atsitiktinumus vadinamuosiuose humanitariniuose moksluose”. Kn.: Mitologijaðiandien. Antologija (sudarë Algirdas Julius Greimas, Teresa Mary Keane). Vilnius: Baltos lankos.d) (Kavolis 1996; 76)

skatinanti tarpdalykinius ryðius tarp socialiniø ir humanitariniø mokslø.Nuo 1998 m. žurnalas „Sociologija. Mintis ir veiksmas” leidžiamas kartu su VDU Sociologijos katedros ir VU Socialinës teorijos

katedros mokslininkais. Nuo 2004 m. žurnalà leidžia dvi akademinës institucijos - Vilniaus universitetas (Sociologijos katedra) irKlaipëdos universitetas (Sociologijos katedra).

119


120


Sociologija. Mintis ir veiksmas

Redaktorius dr. doc. Algimantas Valantiejus (VU)

Redakcijos kolegija: prof. dr. Aleksandras Dobryninas (VU), doc. dr. Vladas Gaidys (STI),prof. habil. dr. Algirdas Gaižutis (LMA), dr. Aldis Gedutis (KU), prof. habil. dr. Romualdas Grigas (STI),dr. Liutauras Kraniauskas (KU), dr. Sigita Kraniauskienë, prof. dr. Vaidutis Laurënas (KU),prof. habil. dr. Arvydas Virgilijus Matulionis (STI), prof. Ph. D. Algis Mickûnas (Ohio universitetas, JAV),prof. Ph. D. John W. Murphy (Miami universitetas, JAV), prof. habil. dr. Zenonas Norkus (VU),dr. doc. Arûnas Poviliûnas (VU), prof. Ph. D. Joe Pilotta (Ohio State University, USA),Almantas Samalavièius (LGTU), doc. dr. Tomas Sodeika (KTU), prof. dr. Marius Povilas Ðaulauskas (VU),doc. dr. Marijus Ðidlauskas (KU), doc. dr. Danutë Tureikytë (VU), dr. Audronë Žukauskaitë (KFM).

Redaktorë Laima Valantiejienë

Virðelio autorius Algimantas Kalvaitis

Virðelyje - Valdemaras Kalninis, “Paðnekesys”, mišri technika, 2001 m.

Redakcijos adresasVilniaus universiteto Sociologijos katedra,Filosofijos fakultetasDidlaukio g. 47, LT-08303 Vilnius

Klaipëdos universiteto Sociologijos katedra,Socialiniø mokslø fakultetasMinijos g. 153, LT-93185 Klaipëda

SL 432. 2004 10 22. 14,57 sàl. apsk. l. Tir. 150 egz. Užs. Nr. 3406.Iðleido ir spausdino S.Jokužio leidykla-spaustuvë,Nemuno g. 139, LT-93262 Klaipëda.Tel. 8-46 366 000.