SUB 2002 XDKPSlith520.class.uic.edu/SUB_kn/SUB_2002_XDKPS_gram.pdf10 Giedrius Subaèius X.D.K.P.S. gramatika1 (apie 1820–1830) Þemaitiðka lenkiðkai paraðyta lietuviø kalbos

1. Ankstyvasis periodas:

gramatika

1

B I B L I O T H E C A A R C H I V I L I T H U A N I C I 3

P a r e n g ë

Giedrius Subaèius

X. D . K. P. S.

lietuviø kalbos

gramatika:

XIX amþiaus

pradþia

2

B I B L I O T H E C A

A R C H I V I

L I T H U A N I C I 3

1. Ankstyvasis periodas:

gramatika

3

L I E T U V I Ø K A L B O S

I N S T I T U T A S

P a r e n g ë

Giedrius Subaèius

X. D. K. P. S.lietuviø kalbosgramatika:XIX amþiauspradþia

M O K S L O I R

E N C I K L O P E D I J Ø

L E I D Y B O S

I N S T I T U T A S

V I L N I U S 2 0 0 2

U D K 8 0 8 . 8 2 -5Xd- 05

© Giedrius Subaèius, 2002© Lietuviø kalbos institutas, 2002© Mokslo ir enciklopedijø leidybos institutas, 2002ISBN 1648–3294ISBN 5-420-01498-X

Knygos leidimà rëmë Valstybinë lietuviø kalbos komisijapagal Valstybinës kalbos vartojimo ir ugdymo1996–2005 metø programà

Recenzavoprof. habil. dr. Albertas Rosinas

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:054

Skiriu mokytojai Onai Kalesinskienei

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:055

Turinys

Pratarmë / 9

Giedrius Subaèius, X.D.K.P.S. gramatika (apie 1820–1830) / 10

Giedrius Subaèius, X.D.K.P.S. grammar (ca. 1820-1830). Summary / 46

Halina Karaú, X.D.K.P.S. gramatikos lenkø kalbos ypatybës / 50

Halina Karaú, The Particularities of the Polish Language in theX.D.K.P.S. Grammar. Summary / 86

X.D.K.P.S. gramatikos tekstø rengimo principai / 88

X.D.K.P.S. Prawidùa Iæzyka Litewskiego Czyli GrammatykaLitewska (fotografuotas ir transliteruotas tekstas) / 89

X.D.K.P.S. Lietuviø kalbos taisyklës arba lietuviø kalbosGramatika (vertimas) / 277

X.D.K.P.S. lietuvø kalbos gramatikos turinys / 329

X.D.K.P.S. lietuviø kalbos gramatikos þodþiø indeksas / 334

X.D.K.P.S. lietuviø kalbos gramatikos dalykinë rodyklë / 363

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:057

Pratarmë

Krokuvos Èartoriskiø bibliotekoje yra iðlikæs kriptonimais X.D.K.P.S. pasira-ðytos þemaitiðkos lietuviø kalbos gramatikos rankraðtis. Tai seniausia þinomaþemaièiø tarme grásta lietuviø kalbos gramatika. Kaip rodo vandenþenkliai iristorijos duomenys, ji tikriausiai paraðyta apie treèiàjá XIX amþiaus deðimtmetá(po 1820-øjø). Antraðtiniame puslapyje gramatika pavadinta Lietuviø kalbostaisyklës arba lietuviø kalbos GRAMATIKA.

Kol kas niekam nepavyko nustatyti rankraðèio autoriaus, tad gramatika èiatebelaikoma anonimine. Ámanoma versija, kad jos autorius X.D.K.P.S. buvobajoriðkos kilmës kunigas. Visai nereikëtø nustebti, jei paaiðkëtø, kad jis buvodar ir kokios nors parapinës mokyklos mokytojas. Þmogaus jo bûta ne per-dëm ryþtingo, o gramatika skirta pradedantiesiems – teapraðyti jos pagrindøpagrindai.

Ðioje knygoje X.D.K.P.S. gramatikos rankraðtis publikuojamas pirmà kartà.Jo gale esantis lietuviø–lenkø kalbø þodþiø sàraðas 1959 metais jau buvo paskelb-tas Jono Kruopo (Jonas Kruopas, „Rankraðtinis XIX a. pradþios lietuviø–lenkøkalbø þodynëlis“, Lietuvos TSR mokslø akademijos darbai 2[7], A ser., 1959,225–232), po to perspausdintas dar ir Kruopo raðtuose (Jonas Kruopas, Rinkti-niai raðtai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidybos institutas, 1998, 222–229).

Èia skelbiami trys X.D.K.P.S. gramatikos tekstai: 1) fotografuotinis kartusu 2) perraðytu autentiðkos raðybos lenkiðku originalu bei atskirai – 3) verti-mas á dabartinæ lietuviø kalbà.

Nuoðirdþiai dëkoju visiems, padëjusiems ðià knygà ávairiais etapais taisy-ti, tvarkyti, rengti: dr. Halinai Karaú, specialiai dël ðios knygos iðtyrusiaiX.D.K.P.S. rankraðtá ir paraðiusiai straipsná apie jo lenkø kalbos ypatybes;dr. Rûtai Èapaitei, dr. Redai Griðkaitei, dr. Vytautui Jogëlai, dr. Ievai Ðenavi-èienei uþ pastangas ðifruoti gramatikos kriptonimus (t. y. surasti autoriø), norstos pastangos kol kas nëra baigtinës; dr. Onai Aleknavièienei, habil. dr. Sau-liui Ambrazui, dr. Juozui Karaciejui, dr. Astai Leskauskaitei, dr. Kaziui Mor-kûnui uþ svarbias mintis, pasakytas aptariant rankraðtá; dr. Tadeuszui Fràczy-kui, dr. Januszui Nowakui, dr. Januszui Pezdai uþ pagalbà susekti X.D.K.P.S.rankraðèio istorijà tarp Èartoriskiø bibliotekos rankraðèiø Krokuvoje; habil.dr. Piotrui Wilczekui, habil. dr. Stanisùawui Obirekui, sudariusiems man sàly-gas staþuoti Krokuvoje; dr. Jolantai Gelumbeckaitei, suradusiai ir nurodþiu-siai Frankfurto bibliotekos katalogà, kuriame paminëtas kitos lietuviø kalbosgramatikos rankraðtis; Agotai Sriubienei, ðios knygos redaktorei.

9

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:059

10

Giedrius Subaèius

X.D.K.P.S. gramatika1

(apie 1820–1830)

Þemaitiðka lenkiðkai paraðyta lietuviø kalbos gramatika, saugomaKrokuvos Èartoriskiø bibliotekoje, virðelyje turi áraðà: „G=L PRZEZX.D.K.P.S.“, o pirmajame puslapyje – „Prawidùa Iæzyka LitewskiegoCzyli GRAMMATYKA Litewska“2. Jos autorius dar nenustatytas. 1934metais Krokuvoje gramatikà studijavæs Vincas Maciûnas laiðke kaþ-kokiam profesoriui (gal Vaclovui Birþiðkai?) raðë, kad „rods, tokskunigas D. K. nëra þinomas mûsø raðtijoj?“3, o savo studijoje taipminëjo: „paþymësime kaþkokio kun. D. K. lietuviø kalbos gramati-kà (G. L. przez X. D. K. P. S., t. y. Xiàdz D. K. Pleban S.)“4. Taip patapgailestavo, jog „kas tas kunigas D. K., S. parapijos klebonas, iðXIX a. pradþios rubricëliø iðsiaiðkinti nepavyko“5. Jonas Palionis ra-ðë, kad virðelyje áspaustas kriptonimas „X. D.K. P.S. (Xiædza DieceziiKowieñskiej P.S.?)“6, jo interpretavimà perëmë ir Zigmas Zinkevi-èius7. Taèiau XIX amþiaus pradþioje ið viso nebuvo Kauno diecezi-jos, etninëje Lietuvoje tebuvo Telðiø (Þemaièiø) ir Vilniaus vyskupi-jos. Todël Palionio hipotezæ tenka atmesti.

1 Raðant ðá straipsná iðdalies remtasi knygosÞemaièiø bendrinës kalbosidëjos. XIX amþiauspradþia (1998)septintuojuskyriumi (p. 313–331),taèiau panaudotair daug naujos medþia-gos apie X.D.K.P.S.

gramatikos rankraðtá,jo istorijà.

2 G[rammatyka]=L[itew-ska] PRZEZ X.D.K.P.S.

Prawidùa IæzykaLitewskiego CzyliGRAMMATYKA Litewska

(toliau – X.D.K.P.S.),rankraðtis saugomasÈartoriskiø bibliotekojeKrokuvoje, sign.: BCzartRkp 2281 II.

3 Vincas Maciûnas, Laiðkoprofesoriui (VaclovuiBirþiðkai?) juodraðtis iðKrokuvos á Kaunà, 193405 17, 3 (rankraðtissaugomas VUB RS, sign.f. 133 – 868).

4 Vincas Maciûnas,Lituanistinis sàjûdis XIXamþiaus pradþioje:susidomëjimas lietuviøkalba, istorija

ir tautotyra, Kaunas,1939 (atspaudasið Darbai irdienos 8), 154.

5 Vincas Maciûnas,„Krokuvos bibliotekosepasirausus“, Vairas 6,1935, 178.

6 Jonas Palionis, Lietuviøliteratûrinës kalbosistorija, Vilnius: Mokslas,1979, 166.

7 Zigmas Zinkevièius,Lietuviø kalbos istorija 4.Lietuviø kalbaXVIII–XIX a., Vilnius:Mokslas, 1990, 174.

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:0510

11 X. D. K. P. S. gramatika

(apie 1820–1830)

1. X.D.K.P.S. gramatikosrankraðèio ypatybës

Dabartinë rankraðèio signatûra yra BCzart Rkp 2281 II8. Ant pirmojovirðelio priklijuotas maþas lapelis, kur paþymëtos ankstesnës „sig-natûros“. Ant to lapelio raudonu pieðtuku uþraðyta 6 ir tamsiu raða-lu – „Str: 117 Katalogu“.

Áriðimas kietas, raudonas popierius uþklijuotas ant storo kartono.Virðelyje matyti virveliø, taip pat raudonø (kaip ir virðelis), liekanos.Virvelës buvo pritaisytos taip, kad dviejose vietose rankraðtis galëjobûti suriðamas.

Pirmajame virðelyje sidabru áspaustos raidës: „G=L PRZEZX.D.K.P.S.“

Prieðlapiai ir polapiai rausvai violetinio atspalvio, margi.Prieð pirmàjá paþymëtà puslapá eina vienas lankas nepriraðyto po-

pieriaus: aðtuoni lapai, tik vienas suklijuotas su prieðlapiu, tad likæseptyni palaidi (t. y. 15 tuðèiø psl., vienas ið jø priklijuotas prie prieð-lapio). Toliau eina 101 juodu raðalu suþymëtas puslapis: 1–78 gra-matikos tekstas, 79–86 tuðti, 87–100 þodþiø sàraðo tekstas, 101 tuð-èias. Dar toliau áriðta ir daugiau nepriraðytø ir autoriaus nenume-ruotø puslapiø (10 lapø, o 11-asis priklijuotas prie polapio, tad suautoriaus paþymëtuoju 101-uoju gale yra 19 nepriraðytø puslapiø).

Visas gramatikos popierius yra mëlynas. Taèiau ið tikrøjø panau-dotas penkiø skirtingø vandenþenkliø popierius:

1. Raðalinë, vainiku sukryþiuotos dvi plunksnos ir to vainiko vi-duje didþioji M raidë. Puslapiai: 1) pradþioje pirmi 4 nesuþymëti; 2) poto dar 4 nesuþymëti; 3) 3–4, 5–6; 4) 11–12, 13–14; 5) 17–18, 23–24;

8 2000 metø balandþio3–12 dienà tyriauX.D.K.P.S. gramatikosrankraðèio istorijàKrokuvos Èartoriskiøbibliotekoje. Ðia proganuoðirdþiausiai dëkojujos darbuotojams

dr. Januszui Nowakui,dr. Januszui Pezdai,dr. Tadeuszui Fràczy-kui – be jø nuolatinëspagalbos rankraðèioistorija nebûtø në ið tolobuvusi tokia,kokia èia apraðyta.

Taip pat maloniaitariu aèiû habil. dr.Piotrui Wilczekui,habil. dr. StanisùawuiObirekui, kuriemano studijasKrokuvoje padarëámanomas.

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:0511

12 Giedrius Subaèius

6) 25–26, 31–32; 7) 41–42, 47–48; 8) 57–58, 63–64; 9) 65–88, 71–72;10) 75–76, 77–78; 11) 81–82, 83–84; 12) 91–92, 93–94; 13) 97–98, 103–104; 14) 105–106, 111–112; 15) 115–116, 117–118.

2. Ovalo viduje lapo centre áraðyti 1819 metai. Pakraðèiuose –ornamentai. Puslapiai: 1) 27–28, 29–30; 2) 67–68, 69–70; 3) 99–100,101–102.

3. Panaðus á antràjá, taèiau be ovalo, ir lapo centre áraðyti 1820metai. Pakraðèiuose – ornamentai. Puslapiai: 1) 4 tuðti paskutiniaiprieð tekstà; 2) 1–2, 7–8; 3) 9–10, 15–16; 4) 19–20, 21–22; 5) 43–44,45–46; 6) 59–60, 61–62; 7) 79–80, 85–86; 8) 73–74, 87–88; 9) 89–90,95–96; 10) 107–108, 109–110; 11) 113–114, 119–[120] (paskutinis pus-lapis priklijuotas prie polapio).

4. Herbas, skyde á virðø nukreipta strëlë. Puslapiai: 1) 33–34, 39–40;2) 49–50, 55–56.

5. Neáskaitomi inicialai. Puslapiai: 1) 35–36, 37–38; 2) 51–52, 53–54.Regis, kad puslapiai autoriaus numeruoti jau paraðius tekstà, nes

skaitmenø raðalas daþnai atsispaudæs ir ant prieðingo puslapio, va-dinasi, buvo uþvertinëjama raðalui dar neiðdþiûvus (plg. p. 10–11, 14–15, 66–67 ir kt.). Vis dëlto numeruota prieð áriðant á vienà knygà,(þymëta dar palaiduose lapuose ar lankuose), nes truputá nesutam-pa puslapio numerio paþymëjimo ir raðalo atsispaudimo kitame pus-lapyje vieta. Áriðus þenklinimo atspaudai taip pasislinkti negalëjo.

X.D.K.P.S. gramatikos rankraðtis yra ðvarraðtis. Kai kur dar ma-tyti pieðtuku buvæs suliniuotas popierius (pvz., p. 24, 25 ir kt.), po tolinijos nutrintos. Kiekviename lape (turbût adata) yra pradurtos ke-turios skylutës, rodanèios keturis teksto kampus. Jos padëjo lygiaupieðtuku suliniuoti popieriø ir tvarkingiau raðyti.

Teksto raðalas rusvas. Ðiek tiek vëliau – galbût paties autoriaus –tamsesniu raðalu vos vos áþiûrimas vienas kitas atsargus pataisy-mas, taip pat vëliau kai kurios raidës ar jø dalys paryðkintos juo-dþiau. Bet tai ðvarraðèio, ne juodraðèio taisymai. Jei tikrai taisë patsautorius, tai bûtø galima manyti já perskaièius savo ðvarraðtá darkartà.

P. 9–10, 43–44 ir 87–88 buvo áplyðæ, taèiau suklijuoti to paties lai-ko popieriaus gabaliukais: p. 9–10, 87–88 – baltesniu, p. 43–44 – to-kiu pat mëlynu kaip ir viso rankraðèio.

X.D.K.P.S. gramatikos rankraðèio p. 1 yra mëlyno raðalo antspau-das: „Z BIBLIOTEKI PUÙAWSKIEY XX. CZARTORYSKICH“.

Pirmajame (nepaþymëtame, priklijuotame) puslapyje neþinomosrankos pieðtuku priraðyta Staniewiç–.

Prie rankraðèio originalo saugomas skaitytojø sàraðas, rodantis,kad su rankraðèiu buvo susipaþinæ ðie skaitytojai: Jonas Riðkus

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:0512


(apie 1820–1830)

(1968 12 20), Vladas Þukas (1969 12 02), V. Raudeliûnas (1971 05 20),J. Palionis (1972 11 27), E. Ulèinaitë (1975 06 17), St. H. Koùbuszew-ski (1981 02 11), R. Mikðytë (1986 02 25), I. Ðenavièienë (1995 01 27),Reda Griðkaitë (1995 01 27), Zofia Sawaniewska-Mochowa (1995 07 24),Vytautas Jogëla (1996 05 28), Danutë Balaðaitienë (1996 10 17), Ine-ta Savickienë (1997 04 25), Giedrius Subaèius (2000 04 04). Rankrað-èiu dar yra naudojæsis Vincas Maciûnas, Halina Karaú, taèiau jø pa-vardës nepaþymëtos.

2. X.D.K.P.S. gramatikosrankraðèio istorija

2. 1. Sieniawa (apie 1832–1849)

Pirmà kartà X.D.K.P.S. gramatikos rankraðtis dokumentuose fik-suojamas 1834 metø vasario mënesá, tad ðimtà metø prieð tai, kai já1934-aisiais ið naujo atras lituanistas Vincas Maciûnas. Èartoriskiøbibliotekoje saugomame rankraðtyje, pavadintame Stan BibliotekiPuùawskiey w Sieniawie w Lutym w 1834 r., X.D.K.P.S. gramatika nuro-doma tokiame kontekste:

Skùad III–A, Miejsce–A [...]A.P. Paka N° 2. Obce i Polskie – vol. Obcych 179. Pol. 40.–.Prawidùa Jæzyka Lit. Mpt9 [paryðkinta originale].

Taigi antrajame pake tarp 179 knygø ar rankraðèiø svetimomiskalbomis ir 40 lenkø kalba nurodyta patekusi ir èia publikuojamagramatika. Ji pavadinta Prawidùa Jæzyka Lit. Mpt, t. y. ‘Lietuviø kal-bos taisyklës, rankraðtis’. Sieniawa buvo Èartoriskiø dvaras Galici-joje, á kurá buvo pergabenta dalis Èartoriskiø bibliotekos. Anksèiau,prieð 1830–1831 metø sukilimà, biblioteka laikyta Puùawø dvare (Ru-sijos valdomoje Lenkijos dalyje), taèiau sukilimo metu slepiant nuovaldþios iðveþta á Sieniawà, kur Rusija negalëjo pasiekti.

Ankstesniø tikrø ðios gramatikos pëdsakø surasti nepavyko. Visdëlto esama galimybiø áþvelgti ir ankstesnës jos istorijos þenklø.

Minëta, kad X.D.K.P.S. gramatikos rankraðtyje yra mëlynas ant-spaudas „Z BIBLIOTEKI PUÙAWSKIEY XX. CZARTORYSKICH“. Vin-cas Maciûnas já pavadino ekslibrisu ir teigë, kad „gramatika, atro-do, paraðyta prieð 1830 m., nes turi per sukilimà iðdraskytos Pulavøbibliotekos ekslibrisà“ (Maciûnas 1939, 154). Èartoriskiø bibliote-

9 Stan Biblioteki Puùawskieyw Sieniawie w Lutym w

1834 r., rankraðtis saugo-mas Èartoriskiø bibliote-

koje Krokuvoje, sign.:BCzart Rkp Ew 2381, b. p.

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:0513


kos rankraðèiø skyriaus vedëjas dr. Januszas Nowakas asmeninia-me pokalbyje patikslino, kad tas antspaudas buvo dëliojamas antknygø bei rankraðèiø ir po 1831 metø. Kaip matyti ið bibliotekos Pa-ryþiaus periodo katalogo10, 1849 metais atgabentos knygos imamosið pakø ir antspauduojamos („notat przy dobywaniu z pak i stem-plowaniu Voluminów“). Galbût tada ir suantspauduota X.D.K.P.S.gramatika? Ðiaip ar taip, antspaudas visai nebûtinai turi reikðti, kadprieð sukilimà X.D.K.P.S. gramatika buvo Puùawø bibliotekoje.

Gramatikos popieriaus vandenþenkliai rodo 1819 ir 1820 metus.Vadinasi, ji paraðyta po 1820-øjø ir tikrai prieð 1834 metus, kai buvorasta antrame Sieniawos dvaro bibliotekos pake. Teoriðkai X.D.K.P.S.gramatika galëjo bûti paraðyta ir treèiojo deðimtmeèio pradþioje, irviduryje, ir pabaigoje, todël jos patekimas prieð sukilimà á Puùawøbibliotekà visai ámanomas.

Yra þinoma, kokiais keliais biblioteka ið Puùawø keliavo á Sienia-wà. Tai nebuvo paprastos „kelionës“. Per sukilimà ir po jo dalis rank-raðèiø ið Puùawø pirmiausia pateko á Varðuvà, dalis – á kitas vieto-ves (dvarus): „Jedna ich [Puùwø rinkiniø] czæãú znajdowaùa siæ [...]w Warszawie, druga: mniejsza – w Puùawach i w Kazimierzu“11. Taippat þinoma, kad: „Ocaùaùà czæúã Archiwum ukryto, a nastæpnie wy-wieziono do Warszawy a stàd przez Klemensów do Sieniawy, rezy-dencji Czartoryskich poùoýonej na terenie ówczesnej Galicji“12. JeiX.D.K.P.S. gramatika tikrai buvo Puùawø dvaro bibliotekos rinkiniuo-se, tai, tikëtina, jog galëjo pakeliauti bent po kai kurias ið nurodytøLenkijos vietø, kol pasiekë Sieniawos dvarà.

Pati biblioteka Sieniawoje 1834 metais dar laikyta pakuose, taileidþia manyti, kad iki tada dël sukilimo suirutës ji gal në nebuvosutvarkyta, kad tie pakai buvo suformuoti ne Sieniawoje, o ten tokiejau atveþti. Per sukilimà ir po jo bibliotekos formavimas turëjo su-stoti ar labai sulëtëti. Yra þinoma, kad pabuvæ Varðuvoje rankraðèiaibaigiantis 1831 metø spaliui iðkeliavo ávairiais keliais (Buczek 1930,170), taèiau Sieniawà pasiekë ne ið karto. Raðoma, kad kunigaikðty-

10 Inwentarz uratowanejczæúci BibliotekiPuùawskiej w Lipcu 1849sprowadzonejz Sieniawy do Paryýaz dorywczych notat przydobywaniu z pak istemplowaniu Voluminówspisany; rankraðtissaugomas Èartoriskiø

bibliotekoje Krokuvoje,sign.: BCzart Rkp Ew2380.

11 Karol Buczek, „Bibljote-ka Puùawska w czasiewalk powstaniaListopadowego“, Silvarerum. Czasopismopolskich towarzystwbibljofilskich, 1930,

paêdziernik–grudzieñ,169.

12 Zbiory rækopisów wbibliotekach i muzeach wPolsce, opracowaùaDanuta Kamolowa przywspóùudziale KrystynyMuszyñskiej, Warsza-wa: Biblioteka narodo-wa, 1988, 117.

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:0514


(apie 1820–1830)

të Ona Sapiegaitë 1831–1832 metais iðgelbëjo bibliotekà, kad biblio-teka á Sieniawà pateko per Janà Zamojská ið Dobiesùawicø13.

Dël viso to atrodo tikëtiniau, kad dar prieð 1830 metø sukilimàLenkijoje X.D.K.P.S. gramatika pirmiau atsidûrë Puùawø biblioteko-je, o ne ið karto Sieniawoje. Iki 1834 metø vasario vargu ar galëjobûti kokiø nors ryðkesniø Sieniawos bibliotekos formavimo jude-siø, kurie bûtø sudaræ sàlygas X.D.K.P.S. gramatikai tapti Èartoris-kiø bibliotekos dalimi.

2. 2. Puùawai (prieð 1830)

Puùawø biblioteka prieð 1830 metø sukilimà, prieðingai, labai augo.„Równoczeúnie z powiækszaniem zbiorów rækopiúmiænnych poprzeznabywanie oryginaùów, A. J. Czartoryski polecaù sporzàdzaã kopieêródeù do historii Polski znajdujàcych siæ w zbiorach zagranicznych:petersburskich, szwedzkich, Archiwum w Królewcu i bibliotekachparyskich“ (Kamolowa 1988, 117). Puùawø bibliotekos tvarkytojasKarolis Sienkiewiczius tada daug keliavo po Europà bei supirkinëjoknygas Anglijoje, Ðveicarijoje, Italijoje, Vokietijoje ir kitur. Ðtai 1821metø atsiminimuose raðë, kad per keliones po Europà nupirko iki1000 senø veikalø14.

Yra liudijimø, kad rankraðèiø buvo veþamasi ir ið Lietuvos, pa-vyzdþiui, jau minëtame vëliau Paryþiuje sudarytame rankraðtinia-me Èartoriskiø bibliotekos inventoriuje (Inwentarz uratowanej czæúciBiblioteki Puùawskiej w Lipcu 1849 sprowadzonej z Sieniawy do Paryýa zdorywczych notat przy dobywaniu z pak i stemplowaniu Voluminów spi-sany) yra skyrelis „Manuskrypta nie oprawne“ (‘Neáriðti rankrað-èiai’), kurio pirmoji pozicija yra tokia: „Manuskrypta przywiezionez Litwy przez Sienkiewicza w r. 1822“ (‘Rankraðèiai, Sienkiewicziausatveþti ið Lietuvos 1822 metais’). Tiesa, tame skyrelyje X.D.K.P.S. gra-matikos nëra.

Kitas pavyzdys – Liudvikas Sobolevskis (1791–1830), Vilniausuniversiteto auklëtinis. Vilniaus universiteto rektorius Simonas Ma-levskis 1820 07 29 ið Vilniaus raðë Adomui J. Èartoriskiui: „P. Sobo-lewµki wyiechaù do Puùaw gdzie moýe ieýete tego potrzeba, zaba-

13 Janusz Nowak, „KarolaDruziewicza podróýebiblioteczne poKongresówce i Galicji wlatach 1860–1879“,

Przeglàd humanistyczny 3,Warszawa, 1994, 88.

14 Bogdan Horodyski,„Wstæp“, KarolSienkiewicz, Dziennik

podróýy po Anglii. 1819–1821, Wrocùaw: Zakùadnarodowy imieniaOssoliñskich,1953, XXV.

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:0515


wiã, przynaymniey do poùowy miesiàca wrzeúnia“15. Beveik po me-tø (1821 06 26) Malevskis vël raðo tam paèiam Èartoriskiui, kad So-bolevskis nori vykti á Puùawus baigti rengti knygos (Malevskis, 683).Ir dar po pusmeèio (1822 01 12) praneða, kad „JP. Sobolewski wy-ieýdêa do Puùaw Dnia 16tego miesiàca niezawodnie, zabiera on zso-ba, zabiera on ksiàýki przysùane przez P. Rozenhampfa, które madostawiã do Biblioteki J.O Waszey Xiàýæcey Moúci [...]“ (Malevskis,825). Tad kelios Malevskio labai gabiu laikyto studento Sobolevskiokelionës á Puùawus buvo susijusios ir su knygø gabenimu Èartoris-kiø bibliotekai.

Matyti, kad ir Lietuvoje gana plaèiai buvo renkami bei ið jos ga-benami rankraðèiai á Puùawø bibliotekà. Á tai átraukti Sienkiewiczius,Malevskis, Sobolevskis, Rozenhampfas (?) ir, aiðku, daugelis kitø.Vadinasi, jei paaiðkëtø, kad X.D.K.P.S. gramatika 1820–1830 metaisið Lietuvos pateko á Èartoriskiø rinkinius, tai bûtø apskritai akty-vios Puùawø bibliotekos komplektavimo politikos pavyzdys.

Be kita ko, Sienkiewiczius laiðke Adomui J. Èartoriskiui 1821 metølapkrièio 26 dienà raðo, kad „We Frankfurcie dotàd biblioteki niewidziaùem, w drukowanym jej katalogu widzæ miædzy manuskryp-tami jakàú relacjæ o Polsce po wùosku i gramatykæ litewskà“ (kursy-vas – G. S.; cit. ið Horodyski 1953, XXIII). Atrodo aiðku, kad tai nega-lëjo bûti X.D.K.P.S. gramatika, nes tas Frankfurto vieðosios bibliote-kos katalogas, kuriame minimas X.D.K.P.S. rankraðtis, iðleistas 1728metais16 (tad daug anksèiau, nei buvo paraðyta X.D.K.P.S. gramatika).Ten tarp anoniminiø rankraðèiø („APPENDIX LIBRORUM MANU-SCRIPTORUM ANONYMORUM“, p. 442) áraðyta taip: „Rudimenta lin-gu¿ LITHUANIC¯“ (p. 447). Jeigu Sienkiewiczius tuos lietuviø kal-bos gramatikos „likuèius“ po to laiðko bûtø nupirkæs Èartoriskiams,

15 Simono Malevskiolaiðkai; rankraðèiaisaugomi Èartoriskiøbibliotekoje Krokuvoje,sign.: BCzart Rkp Ew3172, p. 541.

16 1728 CATALOGUS

BIBLIOTHEC¯ PUBLIC¯

MOENO-FRANCOFURTEN-

SIS, IN DECEM SECTIONES

ORDINE ALPHABETICO

DIGESTAS, Quarum I.Libros Theologicos, II.Juridicos, III. Medicos &Phyµicos, IV. Philoµophi-

cos & Miµcellaneos,V. Hiµtoricos, Chronolo-gicos, Genealogicos,Geographicos, Heraldi-cos & Numiµmaticos,VI. rem literariamconcernentes. VII.Gallico, VIII. Italico,IX. Hiµpanico, & X:Batavico idiomateconµcriptos, XI. Ma-nuµcripta. completiturdiviµus juµµuqueSuperiorum editus âJOH. JAC. LUCIO, U. J. L.

Advocato Ordinario &Bibliothecario. FRANCO-

FURTI AD MOENUM,

SUMTIBUS VIDU¯ JOH.

MAXIMIL. A SANDE.

MDCCXXVIII. (Nuo-ðirdþiai dëkoju dr.Jolantai Gelumbeckaitei,suradusiai ir nurodþiu-siai ðá Frankfurtobibliotekos katalogà,kuriame paminëtaslietuviø kalbosgramatikos rankraðtis. –G. S.)

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:0516


(apie 1820–1830)

tai galëtø bûti pëdsakas kitos lietuviðkos gramatikos, kuri dabar sau-goma Èartoriskiø bibliotekoje: Danieliaus Kleino lotyniðkosios (1653)gramatikos rankraðtinis nuoraðas (XVII amþiaus pabaigos–XVIII am-þiaus pradþios; sign.: BCzart Rkp 2293 I)17. Jei ne – galbût tai þenklaskokio kito nepaþástamo lietuviø kalbos gramatikos rankraðèio. Ðiaipar taip, ðiuo atveju svarbu, kad Sienkiewiczius matë reikalà Èarto-riskiui paminëti patá lietuviø kalbos gramatikos rankraðèio buvimà.Matyt, toks þanras bibliotekos formuotojø buvo pageidaujamas, to-dël ir kitø lietuviø kalbos gramatikø rankraðèiø patekimas á Puùawøbibliotekà turëjo nebûti atsitiktinis.

2. 3. Paryþius (1849–1872?)

Kaip raðo Kamolowa (1988, 117), „W 1848 r. w obawie o dalsze losyArchiwum przewieziono je do Paryýa do Hotelu Lambert, siedzibyCzartoryskich na emigracji“. Ið tikrøjø, regis, tai padaryta ne 1848metais, o 1849-øjø liepà – tai liudija jau minëtas inventorius (katalo-gas), suraðytas á knygà Paryþiuje: Ið Sieniawos á Paryþiø 1849 metøliepà atgabentos Puùawø bibliotekos iðgelbëtos dalies inventorius (sign.:BCzart Rkp Ew 2380).

Katalogas sudarinëtas minëtojo Sienkiewicziaus, taip pat emig-ravusio, taip pat dirbusio Èartoriskiø bibliotekininku Paryþiuje. Ta-èiau katalogo puslapiuose daug patikslinimø ir prieraðø daryta kitaraðysena, matyt, Antono Rutkowskio (1805–1873). Rutkowskis „Po-zostaù [...] w Paryýu i od jesieni 1855 pracowaù jako bibliotekarz ks.Wùadysùawa Czartoryskiego“18. Tas Rutkowskis keliose vietose patspavadina ðá katalogà esant sudarytà Sienkiewicziaus: „w Spisie ni-niejszym prze¸ P. Sienkiewicza“ (p. 125), „w niniejszym KataloguP. Sienkiewicza“ (p. 127).

Katalogo p. 117 yra Sienkiewicziaus ranka áraðyta ir X.D.K.P.S.gramatika: „Poczàtki Iæzyka Litewskiego“. Tad ji ið Sieniawos atke-liavo á Paryþiø 1849 metø liepos mënesá ir buvo áregistruota. Taèiauyra vëlesniø Rutkowskio prieraðø. Prie Sienkiewicziaus áraðo jis pri-dëjo: „¸wrócono no 6 czerwony“, o kiek þemiau, dar po dviejø kny-gø pavadinimø, tarsi pamirðæs, kad jau buvo paþymëjæs, priraðë dar

17 Plaèiau þr. JonasPalionis, „Keletas naujøduomenø lietuviøkalbos gramatikøistorijai (Anoniminërankraðtinë ‘Gramatices

Litvanicae’)“, VVU

mokslo darbai. Istorijos-filologijos mokslø serija 1,1955, 196–203.

18 Janusz Pezda,„Antoni Rutkowski“,

Polski sùownik biograficz-ny 32, Wrocùaw,Warszawa, Kraków:Wydawnictwo polskiejakademii nauk, 1989–1991, 215.

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:0517

��

�� !"#� ��$ %&�'� ��(

��)�*��'�� '� �+��,�� &��-�.��/

0 �- .�� .�-�� '1�2��.��3� � ��45��1�% ��(

� #�� *��- �6��. ��6�� *1�)� ��

# �',��1��7� �)�. �� *�� .��

1�)�8,�� ') 49 ��3��7��&# �',��1�!"4��

��:�� ;��<-� ��'� $-��'�� (

�'�&��-�'�� *-��=��'� ��.�� 0 ��

�� /2#�� "��*��5�> �� *��.��3��)-1?(

��8@�A�0�#��)� . �� 6�� # �',��1�

- ��4�� *>� �� 7�9 ��1��

;��,��

:��6�� )�@�A�0�#��)� . �� (

��7��'� ��8��)� �?�8�<�� ;��1 �

��*� �1��- ,'.B� ��.��0 �-.��B�

�� *@�A�0�#��)� . �� 6�� 7��6��

�,��1��8� -��4*��-��. �4� 6 '� �?�� -��6��

�,� 6'� � ��

�� ) ��- �� ) ��'��*� �- ��

-��.��@�A�0�#��)� . ��)� �?��/�# 7'��,��*-�!��'�

8� 6 - 7 �� -��;&��-�. ��C��.��D�� '�=��(

-� ��-�� 1�'.-��C#�!�� -�$��'.�

2C��D��-�� -�#�!�� 5!"2� ��$ �� =

�&E� �� '.�$D��.�-� ��/�E��@�A�0�#��)� . ��(

� 46��88� 68��4�� 24� 6'� �� 5*� �� . �'��*� �� (

�� ,'.B�� 6�� *��4�� )�8,��

.��3��)-1?��8�

#��6��) �*�� ,�� 6�� *��)�4,�4

9 ��3��8-�.��7B�� 2��F��G�H5*��1-��(

�� .��2��F��H5*-�)�-�!��H;�� '��

8� 6�- 7 ��.8��;&��-�. ��CE�.��D�� '�=��(

�� 1��18��&��1�'.0 � ��)�#�!�� * C��D��

��I��@�!J� ��'��)��# �'K�* -� L.�� #�!0 ��

��M�� *�� H�N �� F��2� ��$ �� =8E� -� ��

�� .��.�$&��'.5/�O��.B�'�� 6 ��- ,'.B� �� (

7�3� ��)� . �� *.��B� �0��7�� 6 26� .�8� (

6�1�P�)?��1 � �-�� . �'� Q�� -�� /*-�!��*�- (

)�� .�8� 6�-��1�- 7 ��.�� .. �� Q��=� ��

# ��/;�� -�� 6'� - � � �� 'RE�G��

�� )��&��'��D��H�GF��F��G�H /*-�!��H5�

> �� *- �7��. -��.��6�B��8��8*�� (

� 6��)�4,�.�4>� �� 7�9 ��8�� 6

gramatika1a.pmd 2002.08.08, 15:5918

�� @�A�0�#��)� . ��

2 -��"��G�5

�� 8�- �� .��3��)(

-1?��8)�8,�� 6�� ) 7�� 8� ��3*�-�1�

.��- �) ��F�.��3��7��H��8!".B�'�8�@�A�0�#��)� (

. �� 2�� .��5��- �� ,.B�'� �- (

,'.B�80��)� . �� 68�

A �� )�-�� -��;��(

��- �� P��. ��1 ��,�81 � ��.�� 1 �*� �� 8��(

�� -� �E�.�� N ��'-�D� ��$ �'�=@��S$ (

�'$ ��-�� E �&-�18N ��'-� ��.�(

�� * �� '.�� 8��.�� '8* ��'.

�$D��.�� F�!#� ��$ 1&�'� Q��)�*��'�� .. �'�

Q�� +�2��H�0 � ��#��-� $�.*��1��-��'�'��$ ��

$ ��M��5�"/2-�!�+G5�9� ��. *� �� 1��.�� 1 '�

��* ��I��*@�A�0�#��)� . �� 6� .�8� 6�-��.8� ��8

4� 6�. 48� 68�6��B- ) � 7�� 814��.��4��>��6� � �6(

��*� �� -�� @�A�0�#��)� . ��7��6��)� �?��(

.�/��B1��?��-��1�� - ��;��*� �1��.��

-��B.B�6�� 4�O ��?�- ��-��.�1�

��)� �?� /*��8� � ��B1�6�� 9 ��3��)� (

. �� 2�� 7�6� )� . �� 7�� 6&7��(

�8)�� *��1��3��34��.��*- �7 �

�)� �?� T-��.313@�A�0�#��)� . ��)� �?�3/ �� .��(

�� 7 �� -��6�� 5

O .�- �� .�@�A�0�#��)� . ��7��6�� -��'1�*� �-.��B(

� *'� � �7�� 4� 6 1�� 6 ��H0 � ��)�/�O �-��(

��'� ��- �� )��H-�� -�*�� .��6

�� 4� 6'� @�A�0�#��)� . �� U44� 68� .��

-� .��)�) ��. � ��'��)� �?� /�%�� 8��*� �-��(

.��)� �?��/��# �',� �*�� (

��)� . ��3� �� -��

V� �6��&�� # �',� �� -�� ) *��F�.��

-� �B� �� B��;��*��F�.��3�&� S$��'(

�'$��0 � ��)��#�$ ��1;��)��-�-��8(

��'� ��1-��S$��'�'$�&��F��/��;��FF.��

��7�-��7�� - ��9 ��3��7��8��<�� '

��*�'-�K'�� $1�� '��)��'�$ L�� &��(

-�'�� 8�� $��&��-��'��'�8�� )��

��FF/2#�� "��*��5�

��!��

�!��"��#��"��$

%��"� "��&��

��'!$�%�� (��$

)��*T � �� 6��

�)�. 9 ��3

��1�0��7�1�*

�)��IJ� ��;�-W�

�GFH*��!-�

gramatika1a.pmd 2002.08.08, 15:5919


Ðitame kataloge puslapiai nenumeruoti. Jo gale pridëtiniuose la-puose áraðyta ir „2281 Prawidùa jæzyka litewskiego przez X.D.K.P.S.“Matyt, tie pridëtiniai lapai raðyti jau ne Rutkowskio, o Skrzydyùkos,gal nurodytaisiais 1869 metais. Svarbu atkreipti dëmesá, kad èiaX.D.K.P.S. gramatika pirmà kartà sunumeruota 2281 numeriu. Taiiki ðiandienos iðlikusi (dabartinë) rankraðèio signatûra. Jos autorys-tæ turëtume skirti bûtent Wù. Skrzydyùkai, esant paraðytà 1869 me-tais, taip pat sieti su Paryþiaus laikotarpiu.

2. 4. Kórnikas (apie 1872–1874?)

Þinoma, kad dalis Èartoriskiø bibliotekos rinkiniø ið Paryþiaus bu-vo perkelti á Kórniko bibliotekà (netoli Poznanës). Yra iðlikæs ir Kórni-ko periodo katalogas: „Inwentarz spisany przez Bentkowskiego wKórniku [...] w r. 1872“20. Jame taip pat yra registruota X.D.K.P.S. gra-matika: „2281 Prawidùa jæzyka Litewskiego, przez X.D.K.P.S. 4 [for-matas], 1 [egzempliorius]“ (p. 277). Kleino gramatikos nuoraðas taippat buvo perkeltas á Kórnikà: „2293 Grammatices lithuanicae 8 1“(p. 277). Galima neabejoti, kad abi lietuviðkosios gramatikos yra lai-kinai buvusios ir Kórniko bibliotekoje. Tiksliai neþinoma, kuriais me-tais ten pateko, bet aiðku, kad po 1869-øjø. Jeigu katalogas buvo su-darinëjamas ið karto, vos rinkiniams atkakus á Kórnikà, tikëtina, kadir gramatika ten atsidûrë bûtent 1872 metais.

2. 5. Krokuva (nuo 1874?)

Apie 1874 metus Èartoriskiø rinkiniai nukeliavo á Krokuvà „na staùypobyt“21. Taip pat 1877 metais ið Sieniawos buvo siunèiamos knygosá Krokuvà, plg.: „W roku 1877 Wùadysùaw Czartoryski poleciù Dru-ziewiczowi skoncentrowaã swoje wysiùki w Sieniawie na pakowa-niu i wysyùce ksiàýek do biblioteki w Krakowie“ (Nowak 1994, 95).

Dar vienas – palaidø rankraðèiø – rinkinys Èartoriskiø bibliotekosrankraðtyne rodo, kaip buvo siøstos knygos ið Kórniko á Krokuvà22.

20 Inwentarz spisany przezBentkowskiego w Kórniku[...] w r. 1872. Spisrækopismów puùawskich;rankraðtis saugomasÈartoriskiø bibliotekojeKrokuvoje, sign.: BCzartRkp Ew 2581.

21 Katalog rækopisówbiblioteki Czartoryskich wKrakowie. Sygnatury1682–2000, Kraków:Muzeum narodowe wKrakowie, 1988, 3.

22 Zarzàd Muzeum.Biblioteka. 1829–1880.

Fragmenty katalogówrækopisów, wykazynabytków bibliotecznych;rankraðtis saugomasÈartoriskiø bibliotekojeKrokuvoje, sign.: BCzartRkp Ew 2587a.

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:0520


(apie 1820–1830)

Siøsta daug siuntø, regis, penkios. Ir penktoje ið jø, pake, paþymëta-me „Paka L. C. 10“, be kita ko, buvo rankraðèiai su signatûromis2281 ir 2293. Vadinasi, abi lietuviø kalbos gramatikos su ta siunta iriðkeliavo á Krokuvà. Tikslios datos nenurodoma. Taèiau galima api-bendrintai pasakyti, kad apie XIX amþiaus aðtuntojo deðimtmeèiovidurá X.D.K.P.S. gramatika ir Kleino gramatikos nuoraðas ið Kórni-ko pateko á Krokuvà, kur Èartoriskiø bibliotekoje saugomi ir ikiðiandien.

Tad X.D.K.P.S. gramatikos rankraðèio istorijà galima sutraukti taip.Sukurtas apie 1820–1830 metus, laikytas Èartoriskiø bibliotekojePuùawuose (iki 1830), tada evakuotas á Sieniawà (apie 1832–1849),tada á Paryþiø (1849–1872?), tada vël sugráþo á Lenkijà, á Kórnikà(apie 1872–1874?), ir galø gale pateko á Krokuvà (apie 1874?). Teniki dabar ir laikomas.

3. X.D.K.P.S. gramatikos autorius

Esu mëginæs ieðkoti galimø kandidatø á ðios gramatikos autoriusrubricëlëse, Lietuvos archyvuose ir bibliotekose. Pavyzdþiui, pagalraðysenà lyginau Dominyko Kosciuðkos, Skaudvilës klebono, auto-rystës versijà, tikrinau lenkø kalbos gramatikos autoriaus Jano Ne-pomuko Deðkevièiaus-Kundzièiaus (Deszkiewicz-Kundzicz) auto-rystës galimybæ, taèiau be teigiamø rezultatø.

Studijos Krokuvos Èartoriskiø bibliotekoje irgi neatskleidë auto-riaus. Taèiau suteikë peno naujiems svarstymams.

Knygos virðelyje áspaustas pavadinimas G=L PRZEZ X.D.K.P.S.,o pirmajame jos puslapyje autoriaus ranka áraðyta visai kitokia ant-raðtë – Prawidùa Iæzyka Litewskiego Czyli GRAMMATYKA Litewska. Tadpats autorius kriptonimais X.D.K.P.S. nëra pasiraðæs. Kriptonimai ára-ðyti tik vienà kartà, áspausti virðelyje sidabro raidëmis. Tai verèiamàstyti apie áriðëjà, kuris galëjo (turëjo) þinoti, kaip tas raides gali-ma iððifruoti. Bûtø svarbu nustatyti, kas, kur ir kada áriðo X.D.K.P.S.gramatikà.

Ið anksèiausiø X.D.K.P.S. gramatikos rankraðèio paminëjimø – ir1834 metais Sieniawoje, ir 1849 Paryþiuje – nematyti, kad gramati-kos pavadinimas bûtø nusakytas remiantis áspaustais virðelyje duo-menimis: Prawidùa Jæzyka Lit. (Sieniawa) ir Poczàtki Iæzyka Litewskiego(Paryþiuje). Antru atveju net atrodo, kad Sienkiewiczius tik ið at-minties uþraðë pavadinimà, já kiek pakeitë (vietoj Prawidùa paraðëPoczàtki). Bet nëra liudijimo, kad kas nors bûtø pacituota nuo virðe-lio. O ten juk paþymëtas tarsi labai svarbus dalykas – autorius (norsir kriptonimais).

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:0521


Tikrai þinome, kad gramatika jau áriðta 1859 metais, kai Paryþiu-je ant jos virðelio uþklijuojamas lapelis su pirmosiomis „signatûro-mis“. Ankstesniø duomenø patvirtinti, kad rankraðtis buvo áriðtas,tarsi nëra.

Nors teoriðkai atrodo ámanoma, jog áriðta galëjo bûti ir Puùawuose(ten iki 1830 metø veikë Èartoriskiø knygriðykla), nebûtinai Paryþiu-je. Maþiau tikëtina, kad galëjo kas nors rûpintis áriðti gramatikà Sie-niawoje. Pagaliau ji galëjo patekti á Puùawø bibliotekà jau áriðta.

Rankraðèio nugarëlë yra smarkiai apgrauþta kirvarpø. Dr. Ta-deuszas Fràczykas, seniai ir ilgai dirbæs Èartoriskiø bibliotekos Kro-kuvoje darbuotojas, asmeniniame pokalbyje (2000 metø balandá) pa-sakë, kad tikëtina, jog taip apgrauþtas jis galëjo bûti Sieniawoje, oáriðtas – Puùawuose prieð sukilimà. Vis dëlto tai tik spëjimas, kuriopatikimumo pervertinti nereikëtø.

Susidaro áspûdis, kad Èartoriskiø bibliotekoje niekas niekada irneþinojo, kas buvo gramatikos autorius, kas paslëpta po virðelio krip-tonimais. Sienkiewiczius, kuris ilgai dirbo Puùawuose prieð sukili-mà, o vëliau turëjo ir apraðë rankraðèius Paryþiuje, niekur nepaþy-mëjo autoriaus. Ar bûtø taip daræs, jei bûtø þinojæs? Ar Puùawø bib-lioteka, jei bûtø pati áriðusi rankraðtá, galëjo paþymëti tik kriptonimus,o ne visà autoriaus pavardæ? Ar jei bûtø buvæ áriðama Paryþiuje irþinotas autorius, jis nebûtø kur nors áraðytas ir á katalogà?

Vincas Maciûnas dar pastebëjo, kad „pirmam rankraðèio pus-lapy kertëj paraðyta pieðtuku – Staniewicz. Áraðas aiðkiai nesenas“(Maciûnas 1934, 3). Vis dëlto tai panaðiau á XIX amþiaus pradþiosar bent vidurio áraðà, nes galinë raidë paraðyta <¸> ilgoji: Stanie-wiç, kaip tada dar neretai buvo paraðoma. Ir Fràczykas, gerai pa-þástantis Sienkiewicziaus ir kitø Puùawø bibliotekininkø raðysenas,paklaustas teigë, kad tai áraðyta Sienkiewicziaus. Ar bûtø Sienkie-wiczius (jei tai tikrai jo raðysena) taip áraðæs, jei bûtø þinojæs tikràjáautoriø? (Zinkevièiaus [1990, 174] nuomonei, jog „rankraðèio ra-ðyba ir kalba aiðkiai rodo, kad tai ne S. Stanevièiaus darbas“, rei-kia tik pritarti.)

Todël galø gale atrodo tikëtiniausia, kad rankraðtis galëjo bûtiáriðtas dar prieð patekdamas á Puùawus – ar paties autoriaus, dël kaþ-kokiø prieþasèiø norëjusio likti neþinomo, ar kokio nors tarpiniorankraðèio savininko. Atrodo, kad pats autorius su áriðimu susijæsglaudþiai, nes áriðëjas turëjo þinoti, kas autorius, ar bent turëti jo krip-tonimus, jei juos áspaudë. Tad gramatika galëjo bûti áriðta gana anksti,netrukus po paraðymo, prieð patekdama á Puùawus. O tai, kad Sie-niawos ir Paryþiaus kataloguose nebuvo nurodomi áspaustieji kripto-nimai, gali bûti tik atsitiktinumas (pirmà kartà jie pacituojami gana

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:0522


(apie 1820–1830)

vëlai, turbût 1869 metais Skrzydyùkos raðytame kataloge: jame su-teikta ir dabartinë signatûra 2281).

Antra vertus, negalima atmesti prielaidos, kad áspaudþiant vir-ðelio raides galëjo ásivelti kokia nors klaida. Nereikëtø visiðkai at-mesti ir kitø galimybiø, gal vertëtø klausti, ar virðelyje negalëjo pa-siraðyti áriðëjas, ne autorius?

Pats gramatikos tekstas gali ðá tà pasakyti apie autoriø. Ið kai ku-riø pavyzdþiø susidaro áspûdis, kad autorius ið kilmës galëjo bûtibajoras, bet ne valstietis. Galima parinkti tokius pasakymus ar saki-nius: Szawdaw p. 65; atsygræêk nug Paleystuwys– eyk pas Szùowe idanttykray tawi milety galetum ¡mones, p. 72; Katras Arklis Kuri Karieta,p. 74. Ðaudyti, rûpintis ðlove, kalbëti apie karietas bûdinga buvo ba-jorui, ne valstieèiui, nors paneigti valstietá galëjus sugalvoti tokiuspavyzdþius taip pat nëra kaip. Taèiau pavyzdys ¡emaytis tomsus p. 74galëtø rodyti, kad autorius jautë atstumà nuo to neapsiðvietusio þe-maièio (þinoma, valstieèio), kitaip vargu ar bûtø save (savo luomà)pavadinæs tamsiu. Ir apskritai ryðkiø agrariniø pavyzdþiø, kuriø ga-lëtume tikëtis ið autoriaus valstieèio, nors ir tapusio kunigu, X.D.K.P.S.gramatikoje nëra. O tokiø pavyzdþiø kiek vëliau savo þemaitiðkojelietuviø kalbos gramatikoje apsèiai vartojo ið valstieèiø kilæs kuni-gas Juozapas Èiulda. Matyt, kiek tikëtiniau bûtø ásivaizduoti auto-riø buvus bajoriðkos kilmës, nors toks teiginys kol kas negali per-þengti darbo hipotezës ribø. Nereikëtø nustebti, jei autorius pasiro-dytø esàs mokytojas.

Zinkevièius (1990, 174) mano, kad X.D.K.P.S. gramatika paraðyta„maþdaug tuo paèiu laiku kaip Kasakausko ‘Kalbrëda’“, o pastarojiyra spausdinta 1832, cenzûros pasiraðyta 1831 metais. Ið karto pa-stebëtina, kad X.D.K.P.S. raðysenoje prasprûsta senesnës, ypaè XVIIIamþiui bûdingos raðybos atvejø, pavyzdþiui, greta <z> paraðomosilgosios <¸>, <†>, <‡>, prasprûsta ilgoji <µ> vietoj nuo XIX amþiauspradþios spaudiniuose nuosekliai visur imtos vartoti paprastosios<s>. Tikëtiniausia, kad autorius turëjo bûti baigæs mokyklà XVIIIamþiuje, ir tik taikydamasis prie XIX amþiaus spausdintø tekstø sti-liaus ëmë vengti ið maþens áprastø minëtøjø raidþiø formø. Taip patdvibalsis [au], kuris XVIII amþiuje daþniausiai bûdavo þymimas<aw>, o XIX pradþioje daugelio autoriø pakeistas <au>, gramatiko-je vis dëlto raðytas senesniu stiliumi – <aw> (þr. toliau). Todël iðnumanomo X.D.K.P.S. gramatikos paraðymo 1820–1830 metø peri-odo data gal tikëtiniau esanti arèiau 1820, o ne 1830 metø. Tokiuatveju tai seniausioji, arba pirmoji, iðlikusi þemaitiðka lietuviø kal-bos gramatika.

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:0523


4. Gramatikos struktûrair kontekstas

X.D.K.P.S. gramatika sudaryta ið trijø daliø. Pirmuoju gramatikos sa-kiniu autorius taip paaiðkina: „Ðita gramatika yra padalyta á tris da-lis: pirmojoje iðdëstomas mokslas apie lietuviðkø raidþiø, skiemenøir þodþiø tarimà, antrojoje – apie vardaþodþius ir jø ypatybes, tre-èiojoje – apie veiksmaþodþius ir tinkamà jø raðymà“ (p. 1).

Taèiau tos dalys labai nevienodos. Pirmàjà (p. 1–5) sudaro sky-reliai: „Apie lietuviðkø raidþiø ir þodþiø tarimà“, „Apie raðto arbaortografijos þenklus“, „Apie lietuviø kalbos dalis“. Tai tarsi ávadinëgramatikos dalis. Antroji dalis (p. 5–37), kaip ir nurodyta autoriaus,skirta vardaþodþiams, jø paradigmoms, jø vartosenai apibûdinti. Ta-èiau èia prie vardaþodþiø apraðomi ir kai kurie dalyviai (p. 34–37),ir prielinksniai (p. 33–34).

Treèioji dalis ið tikrøjø prasideda veiksmaþodþiø ir tam tikrø da-lyviø apraðu. Bet toliau apraðoma jau ir daug kitokiø dalykø, ir pa-pildomø daliø neskiriama. Ðtai po deðimties pastabø apie veiksma-þodþius, vienuoliktoji pastaba jau skirta prieveiksmiams (p. 68–69),dvyliktoji yra apie jaustukus, tryliktoji – apie jungtukus (p. 70), ke-turioliktoji – apie konstrukcijà (sintaksæ; p. 70–71), penkioliktoji –apie kalbos eilæ arba tvarkà (p. 72–73), ðeðioliktoji – apie vardaþo-dþiø konstrukcijà (p. 73–75); toliau dar kalbama apie prielinksniniusbûdvardþius (p. 75–77), apie lietuviø veiksmaþodþiø konstrukcijà(p. 77), apie jungtukus (p. 78), apie jaustukus (p. 78).

Vadinasi, nors X.D.K.P.S. gramatika ir nelabai atidþiai ar tiksliaisuskirstyta, joje apþvelgtos visos pagrindinës gramatikos sritys.

Neþinant X.D.K.P.S. gramatikos autoriaus, sunku tiksliau apraðy-ti ir kontekstà, kuriame ðis veikalëlis buvo raðomas. Ið visø þinomølietuviø kalbos gramatikø, kurios buvo raðytos XIX amþiaus pra-dþioje, X.D.K.P.S. gramatika yra viena ið anksèiausiø. Pirmiau buvoparaðyta turbût tik Aleksandro Butkevièiaus (1811 metais, antrasisvariantas – 1823: Kalbrieda Lietuwiskay Lenkiszka Leþuwie mieleyúniemeZemayciu), taèiau në vienas ið jo rankraðèiø nëra iðlikæs, tad ir apie jøpobûdá ar ryðá su X.D.K.P.S. gramatika spræsti sunku23. Taip pat anks-èiau ar panaðiu metu, kaip ir X.D.K.P.S., gramatikà, kaip liudijama,paraðë Þemaièiø kunigas Dominykas Mogenis (1825 metø lapkrièio27 d. Bonaventûra Gailevièius raðë, kad Mogenio gramatika esantiiðsiøsta á Vilniaus akademijà ir esà jis girdëjæs, neva jà turëjæ pasiøsti

23 Plg. Giedrius Subaèius,Þemaièiø bendrinës kalbos

idëjos. XIX amþiauspradþia, Vilnius: Mokslo

ir enciklopedijø leidybosinstitutas, 1998, 92–93.

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:0524


(apie 1820–1830)

á lietuviø kalbos akademijà Prûsuose perþiûrëti; plg. Subaèius 1998,194). Taèiau ir Mogenio darbas neiðliko.

Vadinasi, X.D.K.P.S. gramatika rodo tam tikrà pradiná bandymàXIX amþiaus Lietuvoje apraðyti lietuviø kalbà. Didþiojoje Lietuvojejos autorius neturëjo prieinamos jokios kitos gramatikos, nuo kuriosbûtø galëjæs kà nors nusiþiûrëti, ypaè kad buvo pasirinkæs raðyti þe-maitiðkai. Jau greièiausia paraðius X.D.K.P.S. gramatikà buvo iðleis-tas Simono Stanevièiaus perspaudas 1829 metais (1737 metø gra-matikos)24, 1832-aisiais iðspausdintas Kaliksto Kasakauskio darbas25,1835 metais savo rankraðtá baigë Simonas Grosas26, 1837-aisiais – Si-monas Daukantas iðspausdino lietuviø ir lotynø kalbø gramatikë-les27, 1854 metais pirmàjá savo gramatikos variantà pabaigë Juoza-pas Èiulda28. X.D.K.P.S. gramatika daug trumpesnë, ji negali prilygtivëlesniems analogiðkiems Kasakauskio, Èiuldos darbams. Taèiau jivertinga kaip vienas ið pirmøjø bandymø raðyti gramatikas XIX am-þiaus Lietuvoje. Kaip pirmoji þinoma þemaitiðka lietuviø kalbos gra-matika.

Galima nurodyti tam tikrø nenuoseklumø. Ðtai nuo 7 puslapioX.D.K.P.S. gramatikos autorius pirmiau ëmë þymëti lietuviðkà pa-vyzdá, o tik po to – lenkiðkà vertimà, nors iki tol buvo raðæs atvirkð-èiai. Þodþiø sàraðe po du kartus átraukë: Dawg 89 (dawg 89), Sweyka-ta 96, 97.

Ieðkant galimø lituanistiniø ðaltiniø, atkreiptinas dëmesys á tokáX.D.K.P.S. gramatikos sakiná: „Spalvas þyminèiø bûdvardþiø yra ga-nëtinai gausu ir jie turi kai kuriø ryðkiø skirtumø, pavyzdþiui, len-kiðkai tiek apie þmogø, tiek apie gyvulá vienodai sakoma Siwy, olietuviðkai apie þmogø sakoma ¡yùas, apie arklá – ¡erksztas arba Szyr-was ir kt.“ (p. 31–32). Labai panaðiai Pilypas Ruigys raðë savo Be-

24 [Simonas Stanevièius,]TRUMPAS PAMOKIMAS

KAÙBOS LITUWYSZKOS

ARBA ÝEMAYTYSZKOS,nuo nekurio nobaýnaysz draugistes JEZAUS

KUNYGA ùotinyszkayparaszîtas yr spóustasWyjlniuj’ metase 1737.dabarcziu atrastas yrysznauja swiêtuyparôditas, WYJLNIUJE

SPAUSTUWOJ’ B.

NEUMANA. Metase

nuog uýgymymaKrystaus 1829.

25 Kalixt Kossakowski,GRAMMATYKA JÆZYKA

ÝMUDZKIEGO.

KAÙBRIEDA LEÝUWIO

ÊIAMAYTISZKO, WILNO

NAKÙADEM i DRUKIEM

MANESA i ZYMELA, 1832.26 Simonas Grossas,

Kaùbrieda Leýuwe¡emaytyszka, 1835;rankraðtis saugomasLMAB, f. 29 – 822.

27 [Simonas Daukantas]K. W. Myle, PrasmàÙotinû kaùbôs [...],Petrapilie, 1837.

28 Juozas Èiulda, Trumpisamprotavimai apieþemaièiø kalbos gramati-kos taisykles, parengëGiedrius Subaèius,LAIS 6, Vilnius: Moksloir enciklopedijøleidykla, 1993.

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:0525


trachtunge 1745 metais29: „Wenn die Deutµche einen Mann, Pferd, Rock,Erbµen, mit eben demµelben Wort, grau, nennen, µo unterµcheiden dasdie Littauen mit eigentlichen Worten: Wyrs ¸illas, Arklys áirmas:Sermêga pilkä: ïrnei raini oder bûri“ (p. 70–71). Ðitas Ruigio pavyz-dys Didþiojoje Lietuvoje pateko á Ksavero Boguðo veikalà apie lietu-viø kalbà 1808 metais30: „Niemiec nie ma wyrazu tylko Grau, szary,na wyraýenie czùowieka siwieiàcego, sukni burey, konia siwego, gro-chu szarego; Litwin nazywa czùowieka siwego Zillas, konia siwegoSzirmas, sukniæ burà piùka, groch szary rainus“ (p. 152). Tiesioginësátakos X.D.K.P.S. gramatikai èia nematyti nei ið Ruigio, nei ið Boguðodarbo. Vis dëlto maþai tikëtina, kad pats kalbëjimas apie pilkà spal-và, apie tai, kaip nusakomas þmogaus þilumas, atitinkama arklioplauko spalva, lietuviðkø sinonimø gausumas „pilkumui“ nusakytibûtø galëjæs atsirasti be Ruigio ar Boguðo átakos. Nebûtinai tiesiogi-nës: ðis pavyzdys Lietuvoje galëjo bûti pakankamai populiarus, kadþmonës já tiesiog perpasakotø. Dël kai kuriø Pilypo Ruigio ir Kristi-jono Milkaus Maþosios Lietuvos ortografijos ypatybiø átakos gali-mybës plg. 5. f, p. 28–29.

5. Kalbos ypatybës.Tarmës pasirinkimo intencijos

Jau Maciûnas (1939, 154) pabrëþë, kad „gramatikos autorius yra þe-maitis (linksniuoja: tiewas, tiewo, tiewow...; þemës platios, platiu, pla-tioms...)“. Zinkevièius (1990, 174) raðë, kad jis „turëjo bûti kilæs iððiaurës þemaièiø pajûriðkiø ploto“ ir kad X.D.K.P.S. „kaip ir Kasa-kausko gramatikoje, bandoma derinti þemaièiø ir aukðtaièiø tarmes“.Ðalia tokiø nuomoniø svarbu mëginti nustatyti autoriaus intencijas –kokias lytis jis rinkosi sàmoningai, o kokios – prasprûdo tik netyèio-mis. Toliau pavyzdþiai pateikiami ne tik ið gramatikos, bet ir ið rank-raðèio gale pridëto þemaièiø–lenkø kalbø þodþiø sàraðo (p. 87–100),Maciûno (1939, 154) apskaièiavimu, sudaryto ið 544, o Jono Kruo-po – ið 548 þodþiø31. Beje, nors ir vadinamas þodynëliu, jis labiau

29 [Pilypas Ruigys,]Betrachtung derLittauiµchen Sprachein ihrem Urµprunge,Weµen und Eigenµchaften[...] von Philipp Ruhig[...] Kænigsberg, drucktsund verlegts JohannHeinrich Hartung, 1745.

30 Xawier Bohusz, OPOCZÀTKACH NARODU I

JÆZYKA LITEWSKIEGO

ROZPRAWA [...],w WARSZAWIE,

W DRUKARNI GAZETY

WARSZAWSKIEY, 1808.31 Jonas Kruopas,

„Rankraðtinis XIX a.

pradþios lietuviø–lenkøkalbø þodynëlis“,Lietuvos TSR moksløakademijos darbai 2(7),A ser., 1959, 225.

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:0526


(apie 1820–1830)

primena þodþiø sàraðà – abëcëlës tvarka taikyta tik pirmajai kiek-vieno þodþio raidei, á tolesniø raidþiø abëcëlæ tiesiog neatsiþvelgta(Kruopo [1959, 226] teiginys, kad „atskirø raidþiø viduje daug kurnematyti grieþtos alfabetinës tvarkos“, yra per ðvelnus).

Knygoje Þemaièiø bendrinës kalbos idëjos (1998) esu suskirstæsXIX amþiuje þemaièiø vartotas ar vengtas vartoti þemaitybes pagalpastebimumà patiems þemaièiams á tris grupes: sunkiausiai, viduti-niðkai ir lengviausiai pastebimas savo kalbos ypatybes kaip skirtin-gas nuo aukðtaitiðkøjø (plg. p. 38–39). Tokia klasifikacija naudojau-si ir knygoje Kalikstas Kasakauskis: Lietuviø bendrinës kalbos konjunktû-ra. Bibliotheca Archivi Lithuanici 1 (Vilnius: Lietuviø kalbos institutoleidykla, 2001), ja rëmësi ir Dalia Cidzikaitë straipsnyje „DominykoBudriko knygos Namø kryþius (1859) kalba“ (Alt 3, 2001, 153–166).

Èia toliau taip pat remiuosi ta klasifikacija.Ið dviejø þemaièiams sunkiausiai pastebimø þemaitybiø abi yra

nesuaukðtaitintos. Tai:a) Ávardþiø acc. pl. anus 26, Katrus 24, Kurius 24, Szius 26 ~ ðius,

tus 26.b) 1 cond. sg. butio 46(3x), 52(2x), 58(2x) ~ bûèio, Dyrbtio 58 ~ dirb-

èio, dotio 52 ~ duoèio, miletio 52 ~ mylëèio, praszytio 58 ~ praðyèio.Tarp vidutiniðko pastebimumo þemaitybiø su retomis iðimtimis

matyti toks pat þemaitiðkas vaizdas.a) Vartojamas þemaitiðkas [ie], pvz., biegu 65 ~ bëgu, gyrdiesem

34 ~ girdësiam, sieju 45 ~ sëju, Tiewas 6, 7 ~ tëvas, turiedawaw 42 ~turëdavau.

b) Vyrauja trumpas þemaitiðkas veiksmaþodþiø 3 praes., pvz.,Dyrb 56(2x), 57, 58 ~ dirba, miù 41, 50(2x), 51, 52 ~ myl[i], reyk 70 ~reik[ia], Sning 68 ~ sninga, tur 42(2x), 43, 44 ~ tur[i]. Èia retkarèiaispasitaiko ir ilgøjø formø, plg. eyna 39(2x) ~ eina. Bet labai aiðku, kadaukðtaitiðkos tëra bene paèiø daþniausiø veiksmaþodþiø galûnës,visø kitø – þemaitiðkos. Intencijas rinktis þemaitiðkà lytá rodo ir aukð-taitiðkos formos pataisymas þemaitiðkàja: Pana Smarki kaùb [tais. iðkaùba] Saldey (p. 28).

c) Þemaitiðkas ir bûdvardþiø, ávardþiø dat. pl., pvz., geresnyms20 ~ geresnims, gerewsyms 20 ~ geriausims, gieryms 16, 20 ~ gerims,grazyms 16 ~ graþims, Patyms 26 ~ patims. Tiesa, yra ir kitaip, t. y.grafiðkai -ems baigiamø formø, pvz., anems 26, Katrems 24, Kokiems24, Kurems 24, Szems 26, tems 26, tokems 26. Bet tai turbût irgi ne-aukðtaitiðkos lytys, aukðt. bûtø tikëtinos *aniems, *katriems ir t. t.(kokiems raidë i turbût tëra minkðtumo þenklas po k prieð e). Jasbûtø galima interpretuoti bent dvejopai: 1) kadangi pramaiðiui su

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:0527


<y> garsas [1⁄4] autoriaus kartais þymëtas ir raide <e> (parsegàdaw63 ~ parsigandau, Steprowjows 5 ~ stipruojuos), tikëtina, kad èia rai-de <e> uþraðyta þemaitiðkas garsas [1⁄4]; 2) kadangi i§Q kamienødaiktavardþiø paradigmoje yra galûnë -ems (Brolems 10 ~ broliams),tikëtina jà galëjus bûti pagal analogijà priderintà ir ávardþiams. Ðiaipar taip, tokiame kontekste galûnë -ems abiem atvejais nelaikytinaaukðtaitiðka.

d) Loc. pl. taip pat þemaitiðkas, pvz., anuse 26 ~ anûse, baùtusiusy18 ~ baltûsiûse, Broluse 10 ~ broliûse, gerewsiuse 20 ~ geriausiûse, Kat-ruse 24 ~ katrûse.

e) Þemaitiðkas raðytas ir imper. pl., pvz., bukiem 44 ~ bûkiam, bu-kiet 44 ~ bûkiat, Dyrbkiem 58 ~ dirbkiam, Milekem 52 ~ mylëkiam,praszikiem 58 ~ praðykiam.

f) Gerai skirtas ir raide <y> þymëtas paplatëjæs þemaièiø [1⁄4], pvz.,yr 5 ~ ir, Kamy 24(2x) ~ kame, Styprus 6 ~ stiprus, toky 25 ~ tokio,turietyny 49 ~ turëtini. Retkarèiais pasitaiko paraðyta <e> vietoj tikë-tino <y>, plg., Kayleney 31 ~ kailiniai, parsegàdynaw 63 ~ parsigandi-nau (greta plg. ir su <y>: nusygàdynaw 63 ~ nusigandinau), pasekal-biek 63 ~ pasikalbëk, Steprowjows 5 ~ stipruojuos. Su nepaplatëjusiu[i] þemaitiðkai þymëti tokie pavyzdþiai: anomis 27, Brolis 6, 10, Gera-sis 21, Motina 6, 39, ¡idas 99 ~ þydas. Kad autorius gerai girdëjo irskyrë paplatëjusá garsà nuo siauro, gali rodyti ir i kamieno nom. sg.formos Dàtys 13 ~ dantis, Debesys 13 ~ debesis, Wagys 13 ~ vagis irpan., kur taip pat paraðyta sulig þemaièiø tartimi, þemaièiai jas tariasu [1⁄4]. Vis dëlto autoriui þemaitiðkos formos su galûnëmis -ys [1⁄4s]nepatiko ir jis siûlë taisyti jas á Dàtis, Debesis, Wagis – t. y. derinti priei§Q kamieno (brolis) linksniavimo tipo. Vadinasi, i ir i§Q kamienø daik-tavardþiø galûniø skirtumà autorius aiðkiai girdëjo (dbk tai vieno-dai skambanti ir raðoma galûnë -is).

Galima bûtø kalbëti ir apie iðimtis. Pavyzdþiui, þodþio praðytiparadigmos bûtasis daþninis laikas nuosekliai raðomas su raide <y>:praszydawaw, praszydaway, praszydawa, praszydawom, praszydawot,praszydawa (p. 56). Taip pat bûsimasis laikas (praszysiu, praszysi,praszys, praszysem, praszyset, praszys; p. 57) ir tariamoji nuosaka(praszytio, praszytumi, praszytum, praszytumem, praszytumet, praszy-tum; p. 58).

Aukðtaièiai èia taria [î], tad þemaièiai turëtø taip pat tarti nepa-platëjusá [i] garsà ir þymëti tiesiog . Taèiau X.D.K.P.S. gramatikosautorius vis dëlto raðë <y>, t. y. neþemaitiðkai. Jo tarmëje nebuvosintetinio bûtojo daþninio laiko, já turëjo nusiþiûrëti ið kokiø norsaukðtaitiðkø raðtø. Pavyzdþiui, Pauliaus Ruigio Anfangsgründe einer

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:0528


(apie 1820–1830)

Littauiµchen Grammatick (1747)32 ir Kristijono Milkaus Anfangs=Gründeeiner Littauiµchen Sprach=Lehre (1800)33 tokio tipo formos raðomos kaiptik su <y>: Laikydawau, Laikydawai, Laikydawo, Laikydawome, Laiky-dawote, Laikydawo (RG 94, 95; MG 114, 115). Autorius galëjo tiesiognusiraðyti Rytø Prûsijos raðtø ortografijos ypatybæ tokiai formai, ko-kios nepaþinojo ið savo dialekto. Jo abejones liudija tai, kad vienuatveju buvo pradëjæs raðyti su (praszi), bet paskui pataisë á <y>:praszydawa (p. 56).

Na, o bûsimojo laiko bei tariamosios nuosakos formos, nors irturimos dounininkø tarmëje, X.D.K.P.S. gramatikos autoriaus galëjobûti raðytos su <y> dël jo taip suvokto ortografijos sistemos vieno-dumo (nuoseklumo) ir patogumo. Apsispræsti taip neþemaitiðkai vie-nodinti jam galëjo padëti tos paèios Rytø Prûsijos gramatikos, plg.Laikyµu, Laikyµi, Laikys ir pan. (RG 96; MG 116), Laikyãiau/Laikyçiau,Laikytumbei, Laikytu ir pan. (RG 94; MG 115), taip pat jo paties dou-nininkø tarmës formos su galûnëje tariamu [1⁄4] ir raðoma raide <y>:praszy 57 ~ praðë.

Reikia atkreipti dëmesá, kad prielinksnis y 4 ~ á raðomas raide<y>, vadinasi, taip pat turëjo bûti tartas [1⁄4]. Girdenis yra teigæs, kadbent 1759 metø anoniminës knygos Þyvatas [...] Jezusa Christusa34 tar-mëje ðis prielinksnis ir galëjo bûti tariamas [1⁄4], kad „prielinksná 1⁄4,1759 m. ‘Ziwate’ raðomà grafema y, reikia kildinti ið *en“, taip patyra manæs galint „atsargiai spëti, kad *en kilmës alomorfas yra á tàtarmæ patekæs ið kurðiø dialekto“35. Neatmetant labai tikëtinos tie-sioginës Þyvato grafemø sugestijos X.D.K.P.S. autoriui, turbût laiky-tina, kad <y> gali atspindëti paties autoriaus tarmës tartá.

32 [Paulius Ruigys,]Anfangsgründe einerLittauiµchen Grammatick,in ihrem natürlichenüµammenhangeentworfen von PaulFriedrich Ruhig [...].Königsberg, drucktsund verlegts JohannHeinrich Hartung,1747 (toliau – RG).

33 [Kristijonas Milkus,]Anfangs=Gründe einerLittauiµchen Sprach=Leh-re, worinn ¸war die vondem jüngern Ruhigehemals herausgegebene

Grammatik ¸um Grundegelegt, aber mit µtarkenüµät¸en und neuenAusarbeitungen verbeµµertund vermehrt wordenvon Chriµtian GottliebMielcke, Cantor inPillckallen, Königsberg,Druck und Verlagder HartungµchenHofbuchdruckerey,1800 (toliau – MG).

34 ZIWATAS PONA YR DIEWA

MUSU JEZUSA CHRISTU-

SA, TAY IRA KIELAS

YSZGANIMA KuriuwPonas yszganitoies yr

Atpyrktoies muµu JEZUS

CHRISTUS [...] Mumis yDangu wede, moki, yratgide [...], WILNIÀW

Drukarnie J. K. M. yrRP. Kollégio KuniguPioriu. Kaµztu yr µtoronæMATIEJAWS JUSUPA

DOWBARA,Metuµy Pona 1759.

35 Aleksas Girdenis, „Dëlvieno prielinksnioformos XVIII a. ðiaurësþemaièiø kretingiðkiøtarmëje“, Blt 16(2), 1980,115–116.

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:0529


Tarp lengviausiai pastebimø þemaitybiø vaizdas ávairesnis, norstaip pat vyrauja þemaitybës.

a) Dominuoja dounininkiðkas dvibalsis [1⁄4i] (dbk ie), daþnai raðy-tas tiesiog <ey>, pvz., aney 26 ~ anie, Balteyie 8 ~ baltieji, Gereyie 21 ~gerieji, gereµneyie 21 ~ geresnieji, gerewseyie 21(2x) ~ geriausieji, Rau-doneyie 8 ~ raudonieji, Szey 26 ~ ðie, tiey 26 ~ tie, tokiey 26 ~ tokie.Tas pats dounininkiðkas [1⁄4i] þymëtas ir nosine raide <(i)æ>, pvz.,aniæ 42 (Aniæ 42), 56(2x) ~ anie, artæ 33 ~ artie, Gædra 73 ~ giedra ‘auð-ra’, Gædu 90 ~ giedu, Katriæ 24 ~ katrie, Kætas 92 ~ kietas, Kokiæ 24 ~kokie, Kuriæ 24 ~ kurie, Læpu 92 ~ liepu ‘liepiu’, Mæga 93 ~ miega ‘aruo-das’, Mægas 93 ~ miegas, Mæýis 93 ~ mieþis, tolæ 75 ~ tolie, ¡ædas 99 ~þiedas. Ir reikia pridurti, kad taip paraðyta net tik tokioje pozicijoje,kur dbk yra ie, bet ir ten, kur yra æ – atsygræêk 72 ~ atsigræþk, Tæwas97 ~ tævas ‘plonas’. Matyt, autoriaus tarta [ats1⁄4gr1⁄4iðk], [t1⁄4iv¹s], o taireikðtø, kad jis buvo kilæs ið taip tarianèio vakariniø dounininkø plotoapie Mosëdá, Skuodà, Palangà, Lenkimus, Grûðlauká, Darbënus36.

Taèiau pasitaikë ir aukðtaitiðkø formø – anie 4, 9, Diena 89, Gied-ra 90 ‘auðra’, Kieno 9, 24, 25, miegas 45 ‘aruodus’, Wienas 98 ~ vienas,nors tokiø ir nedaug. Aukðtaitiðkai paraðytos formos vartojamosáprastesniuose þodþiuose (anie, Diena, Giedra, Kieno, Wienas). Retokuþodþiu, matyt, tegalima laikyti miega ‘aruodas’ (nors raðytas aukð-taitiðkas vokalizmas, ðio þodþio aukðtaièiai nepaþásta [LKÞ VIII 133–134]). Vis dëlto grieþtai aukðtaitiðkai autorius neþymëjo net daugu-mos daþnø þodþiø, plg. dubletus anie – aney bei aniæ; Giedra – Gædra;miegas acc. pl. – Mæga nom. sg. Tad nors daþnesnës þemaitiðkos ly-tys, visiðko nuoseklumo nematyti.

b) Daþniausiai þemaitiðkas ir dvibalsis [¹u] (dbk uo), pvz., baùtow-jow 18 ‘baltajam’, dabarciow 69 ~ dabarèiuo, Gerowiu 21 ~ geruoju,Kùowna 45 ~ kluonà, Kow 9, 24, 25(2x) ~ kuo, paskow 78 ~ paskuo, tàinstr. sg. 27 ~ ta, towkartu 5 ~ tuokartu, tów 68 ~ tuo, owùas nom. pl.75 ~ uolos, wa¸iowsem 75 ~ vaþiuosim. Net ten, kur dbk yra ne uo, oà, þymëtas dounininkiðkas [¹u], pvz., baùtowij 18 ~ baltàjá, Katrow 24 ~katrà, kow 4, 5, 69 (Kow 5, 9, 24[2x], 25[2x]) ~ kà, Ow‡owùas 93 ~ àþuo-las, rawdonowie 19 ~ raudonàja, rawdonowje 19 ~ raudonàjà. Tokieatvejai, kaip ir þodþio Tæwas grafema <æ>, nedviprasmiðkai teigiaautoriø buvus kilusá ið vakariniø dounininkø.

Aukðtaitiðkai raðyti, rodos, tik du þodþiai – duona ir duoti, taèiaukadangi jie buvo pasirinkti linksniuoti ir asmenuoti, jø formø gra-matikoje daþnoka. Raðydamas ðiuodu þodþius autorius hipernor-maliai, pagal þemaitiðkà tartá paþenklino aukðtaitiðkà dvibalsá uo rai-de <o> (taip paraðydavo ir kai kurie kiti þemaièiai), pvz., dodamas 5,

36 Plg. LKA II, þemël. 44.

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:0530


(apie 1820–1830)

35 ~ duodamas, dodàs 5 (Dodàs 34) ~ duodàs, Dona 4, 17 ~ duona,Donos 17 ~ duonos ir t. t.

c) Pirmà kartà matyti ryðkus sàmoningas autoriaus noras aukð-taitinti – nevartoti savo tarmës monoftongø [â] ir [ç]. Jis raðë, pvz.,baùtays 18 ~ baltais, Broley 10 ~ broliai, Broleys 10 ~ broliais, daray 5 ~darai, Darêay 9 ~ darþai, Dar‡ays 9 ~ darþais, geray 5, 20 ~ gerai, graêey5 ~ graþiai, protingay 5 ~ protingai ir t. t. Apie tai savo gramatikojesuformulavo net keletà grieþtokø taisykliø, pavyzdþiui, „Szeyp, teyp,aneyp, Kyteyp, àtreyp visada baigiasi eyp [...]. Panaðiai visokius prie-veiksmiðkai sakomus bûdvardþius reikia baigti -ay, jei jie padarytiið tokio [bûdvardþio], kuris baigiasi -as arba -a; ir baigti -ey, jei pada-ryti ið besibaigianèio -us arba -i, visai neatsiþvelgiant á giminës skir-tumus, pvz., baùtas yszpùawtas czystay ‘baltas iðplautas ðvariai’, baùtapamalewota rawdonay ‘balta padaþyta raudonai’ arba graêus sakiegra‡ey, t. y. ‘graþus sakë graþiai’“ (p. 27–28).

Tiesa, retkarèiais ir èia pasitaikydavo paraðyti þemaitybiø, taèiautai akivaizdþiai retesnës, ið autoriaus pastabumo lauko iðsprûdu-sios ávardþiuotinës bûdvardþiø formos, pvz., baùtayses 18 ~ baltai-siais, Gerayses 21 ~ geraisiais, Geresneyses 21 ~ geresniaisiais, Geras-newses 21 ~ geresniausiais, Szwætayses 70 ~ ðventaisiais. O kartaisdaliná þemaitiðkà ávardþiuotiniø formø þymëjimà autorius galëjo ið-laikyti ir sàmoningai, plg. su munaseys, su tawaseys (p. 29), kur sutawaseys buvo pradëta raðyti su taway, bet dvibalsis vël iðtaisytas áþemaitiðkà monoftongà.

d) Þemaitiðkas yra dat. sg., pvz., Brolow 10 ~ broliuo, Darýow 9 ~darþuo, Karalow 11 ~ karaliuo, Tiewow 20 ~ tëvuo, ¡mogow 16 ~ þmoguo.

Þemaitiðkumas X.D.K.P.S.

Pastebimas Ypatybës Aukðt. Þem.

Sunkiausiai: a) acc. pl. +b) 1 cond. sg. +

Vidutiniðkai: a) [ie] +b) 3 praes. +c) dat. pl. +d) loc. pl. +e) imper. pl. +f) [1⁄4], [i] +

Lengviausiai: a) [1⁄4i] (+) +

b) [¹u] (+) +

c) [â], [ç] +

d) dat. sg. +

1 L E N T E L Ë: X.D.K.P.S. gramatikos autoriaus tarmës pasirinkimo intencijos

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:0531


Akivaizdu, kad ið apþvelgtøjø ypatybiø vienintelis tikrai ryðkusaukðtaitinimas yra dvibalsiai ai, ei. Kita, èia neminëta, bet kartaisaukðtaitinta kai kuriø ávardþiø loc. sg. f., plg. Katroje 25, Kokioje 25,Kurioje 25. Mëginta aukðtaitinti ir panaði daiktavardþiø loc. sg. m.pozicija, taèiau paprastai nesëkmingai, susikurta hiperaukðtaitiðkølyèiø, plg. Karalowje 11 ~ karaliuje, Sawameyie arba Sawame 30 ‘sava-jame arba savame’, ¡mogowje 16 ~ þmoguje.

Þemaièiø dounininkø tradicijà dar XVIII amþiuje gali reprezen-tuoti du tekstai: minëtasis 1759 metø Þyvatas ir 1794-øjø Kozonius37.Jie turi ypaè daug þemaitiðkø ypatybiø. Galima teigti, kai tokie teks-tai buvo vieni ið pirmøjø ir svarbiøjø, formuojant dounininkiðkà tra-dicijà XVIII amþiaus Lietuvoje, paveikûs ir XIX amþiaus tekstams.Palyginus su jais (plg. Subaèius 1998, 49, 60), matyti tam tikrasX.D.K.P.S. gramatikos autoriaus intencijø panaðumas. Þyvate esmin-giau skiriasi tik dat. sg. (plg. Subaèius 1998, 48–49), buvæs daþniauaukðtaitiðkas, o X.D.K.P.S. – vien þemaitiðkas. Kozoniaus vertëjo in-tencijos tik þemaitiðkos, tad X.D.K.P.S. autoriaus aukðtaitinta vos vosryðkëliau. Vadinasi, nors visais ðiais atvejais ryðkios tendencijos ra-ðyti þemaitiðkai, aklo sekimo kuriuo vienu tekstu nematyti.

Nors X.D.K.P.S. autorius orientavosi á þemaièius, vargiai tikëtina,kad nebuvo matæs kokiø nors aukðtaitiðkø knygø – ir dël to, kad jispavartodavo aukðtaitybiø, ir dël to, kad galëjo bûti kunigas (paraðopirmoji raidë X), ir dël to, kad buvo gramatikos autorius. Dar plg.5. f (p. 28–29) minëtà RG ar MG átakos tikimybæ. Maciûnas (1935,178) yra nurodæs, kad „gramatikos autoriaus paþiûrose á lietuviøkalbà pastebima [...] Bauþo átaka“, nors konkretesniø argumentø irnepateikë. Átikimiau, kad autorius ne ið nemokëjimo aukðtaitiðkai, osàmoningai stengësi tik vos vos aukðtaitinti.

Vis dëlto labai gerai aukðtaitiðkai autorius galëjo taip pat nemo-këti, galëjo bûti buvæs nejudrus, sëslokai gyvenantis Þemaitijoje. Tairodytø ir ne visø, o tik daþnesniø formø paraðymas su aukðtaitið-kais ie bei uo, ir pastangos aukðtaitinti tam tikrus loc. sg., ir nuosek-lus monoftongø nevartojimas. Ðiaip ar taip, nematyti iðsikristaliza-vusios grieþtesnës jo norminimo koncepcijos ar didelio tikslumo (plg.vienur raðytà <o>, o kitur – <ow>).

37 KOZONIUS K. MYKOÙA

KARPAWICIAS [...]BAZNICIO S. JONA

SAKITAS WYLNIUW

DYINO 20. KARWELA,1794. O yµz prisakimaRodos Lituwu Ziamys iDruka PADUWTAS;

WYLNIUW DrukarnieKunygu Bazylionu.

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:0532


(apie 1820–1830)

6. Raðyba

1. X.D.K.P.S. autorius vartojo raidæ <à> keleriopa reikðme: a) Pir-miausia nurodytina, kad ðia raide daþnai þymëjo dvigarsá [¹n] (dbkan): às 39(2x), 42(2x), 50, 56(2x), 74 ~ anas ‘jis’, àt 33(2x), 34(2x),48(2x), 54(2x), 78 ~ ant, àtreyp 27, 69 ~ antreip, Dodàtem 36 ~ duo-danèiam, Dodàti 36 ~ duodantá, nusygàdaw 63 ~ nusigandau, parse-gàdaw 63 ~ parsigandau, parsegàdynaw 63 ~ parsigandinau. Vis dëltoðá dvigarsá [¹n] kartais nenuosekliai paþenklindavo dviraidþiu<on>, pvz., ons 50 ~ anas ‘jis’, pagondynaw 63 ~ pagandinau, pase-gondynaw 63 ~ pasigandinau; b) kaip buvo matyti, raidæ <à> para-ðydavo ir dvibalsiui [¹u] þymëti: anà 27 ~ anà, tà acc. sg. 27, tà instr.sg. 27 ~ ta; c) taip þenklinti pasitaikë net dvigarsá [¹m], pavyzdþiui,¡àbis 6 ~ þambis.

Ryðkesnës Þyvato ar Kozoniaus autoriaus raðybos átakos èia ne-matyti. Nors kaip Þyvate ir Kozoniuje raidë <à> buvo vartojama ðak-nies dvigarsiui [¹n] paþymëti (a), taèiau paraleliai buvo raðoma ir<on>, nors Þyvate ar Kozoniuje toks digrafas neþymëtas. Kiti Þyvatovariantai buvo <an>, <àn>, <un>, Kozoniaus – <un>, bet në vieno iðjø nevartojo X.D.K.P.S. autorius.

Kaip minëta, X.D.K.P.S. autoriaus gimtinë lokalizuotina douni-ninkø plote apie Mosëdá, Skuodà, Palangà, Lenkimus, Grûðlauká,Darbënus. Nuo Lenkimø buvo kilæs ir dounininkiðkos bk Þemaitijaikûrëjas Jurgis Ambraziejus Pabrëþa. Vadinasi, galima bûtø kelti klau-simà, ar abu autoriai negalëjo paþinti vienas kito ir ar raðyba neið-saugojo jø galimos paþinties pëdsakø. Ðtai Pabrëþa maþdaug nuo1799 metø taip pat ëmë vartoti raidæ <à> dvigarsiui [¹n] þymëti38.Taèiau iki pat 1831-øjø þodþio pradþios pozicijoje Pabrëþa raðë <ón>,tik nuo tø metø èia ásivedë raidæ <à> (Subaèius 1996, 29). KadangiX.D.K.P.S. turëjo bûti paraðyta anksèiau, kol kas nëra pagrindo átarti,kad X.D.K.P.S. lytys às, àt bûtø atsiradusios dël Pabrëþos minèiø artekstø átakos. Taigi Pabrëþos átaka neárodoma.

2. X.D.K.P.S. raðyta ir raidë <æ>: a) jau nurodyta <æ> raidës var-tosena þemaitiðkam dvibalsiui [1⁄4i] reikðti; b) su tokiu þymëjimu, ma-tyt, susijæs spontaniðkas ðios raidës raðymas vien þemaièiø balsiui[1⁄4] dvigarsyje [1⁄4l] þymëti: Szæùtas 96 ~ ðiltas, Wæùkas 99 ~ vilkas, Wæl-news 76 ~ Vilniaus, Wælniu 75 ~ Vilniø; c) raide <æ> taip pat kartais

38 Giedrius Subaèius,„Jurgio AmbraziejausPabrëþos þemaièiø

kalba“, LAIS 8. Asmuo:tarp tautos ir valstybës,Vilnius: Mokslo ir

enciklopedijø leidykla,1996, 18.

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:0533


þenklintas dvigarsis [1⁄4n], pvz., kæt 69 ~ kenè[ia], lægwas 92 ~ lengvas,lækis¸kay 74 ~ lenkiðkai, læta 92 ~ lenta, Szwætayses; taèiau ði pozicijaþymëta ir tiesiog dviraidþiu <en>, pvz., Dosenty 36 ~ duosianèio,Dosentem 36 ~ duosianèiam, Dosentemy 36 ~ duosianèiame, dawg=ga-lenti 7 ~ daug-galinti39; d) kartais raide <æ> paþenklintas ir nazalinioatspalvio nepraradæs þemaitiðkas ávardþiø oksitoninio kirèiavimoacc. sg., pvz., Kuræ 25 ~ kurià, Szæ 27 ~ ðià.

Þyvato kamieno dvigarsiai [1⁄4n] (c) ir nedenazalizuotos galûnës(d) taip pat raðytos <æ>, panaðiai Kozoniaus (Subaèius 1998, 52–53,61) ir Pabrëþos (Subaèius 1996, 13) þymëti kamieno dvigarsiai [1⁄4n](c). Taèiau Þyvate, Kozoniuje ir Pabrëþos tekstuose <æ> raidë nevar-tota nei dvibalsiui [1⁄4i] (a), nei balsiui [1⁄4] (b) þenklinti. Ðiedu atvejaiyra gana unikalus, ypatingas X.D.K.P.S. autoriaus ieðkojimas, vël ne-leidþiantis áþvelgti konkretesnës Þyvato, Kozoniaus ar Pabrëþos raðy-bos átakos.

3. Jau raðyta, kad þemaitiðkam dvibalsiui [¹u] X.D.K.P.S. nuosek-liai vartojo digrafà <ow>. Tai ryðkiai skiriasi nuo Þyvato variantø<uw>, , <àw>, nuo Kozoniaus <uw> bei nuo Pabrëþos paprastairaðyto <ów> (Subaèius 1996, 14, 16). Jokios átakos nematyti.

4. Þymëti dounininkiðkajam dvibalsiui [1⁄4i] X.D.K.P.S. autoriusnevartojo Þyvatui, Kozoniui ir jø paveiktam Pabrëþai bûdingo digrafo<yi> (taip pat Kozoniaus ir Klemento alografo <ij>, Pabrëþos varianto<yy>). Kaip minëta, gramatikos autorius ðioje pozicijoje vertësi va-riantais <ey> ir <æ>. Vël negalima áþvelgti jokio tø tekstø poveikio.

5. Dvibalsis [au] X.D.K.P.S. þymëtas dviraidþiu <aw>, pvz., jaw5 ~ jau, Iawnykis 7 ~ jaunikis, Karalaws 11 ~ karaliaus, rawdona 19 ~raudona, ¡mogaws 15, 16 ~ þmogaus. Nors taip raðyta ir Þyvato beiKozoniaus rengëjø (Subaèius 1998, 55, 61), taèiau tai apskritai bûdin-gas tradicinio XVIII amþiaus Didþiosios Lietuvos raidyno bruoþas(tokia raðyba norminta dar 1737 metø anoniminëje lietuviø kalbosgramatikoje Universitas Lingvarum Litvaniae40), todël jokios tiesiogi-nës átakos liudyti taip pat negali.

6. Pagal tradiciná Didþiosios Lietuvos raidynà neretai þymëtaspriebalsiø [g] ir [k] minkðtumas prieð [e], pvz., giera 16 ~ gero, gieras16 ~ geras, Jogiey 44 ~ jogiai, Kielnes 31 ~ kelnës, Kokie 25 ~ kokia,

39 Èia neskirtinas þodisgiwenty 70 ~ gyventi,nes tarmëje jis turinesusiaurëjusásveikà en, plg.Vladas Grinaveckis,Þemaièiø tarmiø istorija

(fonetika), Vilnius:Mintis, 1973, 207.

40 Plg. KazimierasEigminas, „Lietuviøkalbos gramatikos iki1737 m. ir ‘UniversitasLingvarum Litvaniae’

atsiradimo sàlygos“,Universitas LingvarumLitvaniae, parengëKazimieras Eigminas,Vilnius: Mokslas,1981, 39.

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:0534


(apie 1820–1830)

Kokiey 25 ~ kokiai. Antra vertus, tai daryta nenuosekliai, nelabai retaitas minkðtinamasis praleistas, pvz., geram 20, geresnem 20 ~ ge-resniam, gerewsem 20(2x) ~ geriausiam, toke 26 ~ tokia, toke 27 ~ tokià.

Autorius èia daþnai pats painiojosi, abejojo. Pavyzdþiui, vienas-kaitos paradigma gieras, giera, gieram, giera, gieras!, gieru, gieramy(p. 16) visur buvo paraðyta be minkðtumo þenklo , bet jau para-ðius jis áterptas. Toliau daugiskaitos paradigma jau ið karto visa ra-ðyta su minkðtumo þenklu (giery, gieru ir t. t., p. 16). Atrodytø, kadautoriaus ið pradþiø buvo bandyta raðyti naujoviðkai – be minkðtu-mo þenklo po [g], [k], taèiau persigalvota ir sàmoningai sugráþta prietradicinio minkðtumo þymëjimo.

Taèiau kiek toliau autorius jau taisë atvirkðèiai. Formas geras, ge-resnis, gerewsis (p. 20) ir pan. buvo paraðæs su minkðtumo þenklu (gieras, gieresnis, gierewsis), bet já iðbraukë. Dar toliau tarsi stengësi irraðyti be , plg. paradigmas p. 20–21 (Gerasis, geresnesis, gerewse-sis, wysu gerewsesis ir daug kitø atvejø). Galima daryti iðvadà, kadapie 20-àjá X.D.K.P.S. gramatikos ðvarraðèio puslapá autorius apsi-sprendë antrà kartà – minkðtumo þenklo po [g], [k] prieð [e] visdëlto nebevartoti. Taèiau tokios nuostatos taip pat grieþtai nesilai-kë, paraðydavo tradiciðkai minkðtumo þenklà ir tolesniame grama-tikos tekste (plg. ankstesnius pavyzdþius).

Kaip ir 1737 metø Universite X.D.K.P.S. autorius raðë be minkðtu-mo þenklo ir [þ] prieð [e], pvz., ¡eybas 32 ~ þeibas ‘nepakeliami irilgi speigai’, ¡emaytis 74 ~ þemaitis, ¡eme 10, 22 ~ þemë, ¡emys 10 ~þemës ir t. t., ¡erksztas 32 ~ þergðtas. Þyvato ir Kozoniaus autoriai èiaminkðtumo þenklà þymëjo (Subaèius 1998, 56–57, 62). Nors Pabrëþataip pat neraðë ðio (Subaèius 1996, 15), bet to nepakanka kalbëtiapie Pabrëþos átakà.

7. Ið grafikos dalykø atkreiptinas dëmesys á tai, kad X.D.K.P.S. gra-matikos autorius neretai paraðydavo ilgàjà raidæ <µ>. Matyt, taipbuvo iðmokytas raðyti jaunystëje, gal dar XVIII amþiuje, kai toks þy-mëjimas buvo áprastas tiek rankraðèiams, tiek spausdintoms kny-goms. Taèiau XIX amþiuje ið spaudiniø raidë <µ> buvo paðalinta,nors rankraðèiuose dar gerokai po XIX amþiaus vidurio lietuviø kul-tûros veikëjø buvo paraðoma (pvz., Motiejaus Valanèiaus). Vis dëltomatyti, kad kai kur X.D.K.P.S. gramatikos autorius stengësi sàmonin-gai vengti <µ>: ðtai formà Gereyµems pataisë á Gereysems (p. 21). Pa-naðiai keitë raidþiø <¸>, <‡> ilgàsias nuleistines: u‡ taisyta á uê (p. 34),oznaça – á oznacza (p. 34), pras¸a – á prasza (p. 56) ir dar vienas kitas.

Matyt, autorius, nors tik sporadiðkai, vis dëlto stengësi orientuo-tis á spausdintø tekstø grafikà, atsiriboti nuo jaunystëje iðmoktø tamtikrø raðto ypatumø.

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:0535


* * *Tad ið tarminiø lyèiø ir raðybos jokios átikinamesnës tiesioginës tra-diciniø dounininkiðkø þemaitiðkø Þyvato ir Kozoniaus tekstø ar Pa-brëþos rankraðèiø átakos nematyti. Tai gali liudyti autoriø buvuságana savarankiðkà renkantis tarmiø ir ortografijos normas. Taip patið Pabrëþos 1827 metø skundo, jog „dar neturime tautinës þemaièiøgramatikos, nebent svetimðaliø ir yra gal kokios nors paraðytos“ (Su-baèius 1996, 43, 109), galima manyti já arba nepaþinojus anoniminioX.D.K.P.S. autoriaus, arba neþinojus, kad jis paraðë (raðë) gramatikà.

7. Paskirtis ir bk samprata

Maciûnas (1939, 154) raðë: „Gramatika, matyti buvo skirta besimo-kantiems lietuviðkai. Autorius, pvz., raðo nededàs maþesnës svar-bos taisykliø, nes jos tik kliudanèios ‘pradedantiems mokiniams’ ið-siaiðkinti svarbesniàsias“. Ið tiesø, X.D.K.P.S. gramatikoje sako, kad„ðiame pradiniame veikale ribojuosi tik paèiomis reikalingiausio-mis taisyklëmis“ (p. 66), kad „perdëtas gilinimasis á ne tokias tvir-tas, kartu ir á ne tokias naudingas taisykles, kuriø gali bûti pripildy-ta bet kurios kalbos gramatika, pradedantiems mokiniams tampakliûtimi iðsiaiðkinti pagrindines ir naudingesnes taisykles. Juk mo-kantysis kurios nors kalbos dar nepaþásta taisykliø ir suvokdamas,kad visos taisyklës, kurios tik yra gramatikoje, esanèios vienodai svar-bios ir naudingos, stengiasi jas be iðimties suprasti ir mokëti. O ðitaipsuga¤ðta laikà ir atmintá apsunkina smulkmenomis, kurias galimaiðmokti ir studijuojant vien tik svarbiausiàsias taisykles“ (p. 70–71).Vadinasi, orientacija á pradedanèiuosius mokinius autorius grindþiasavo gramatikos trumpumà.

Gramatika ið tiesø nëra iðsami. Pats autorius jà tevadina veikalë-liu: „Apie prieveiksmius jau paraðyta antrojoje ir treèiojoje ðio vei-kalëlio dalyje“ (p. 78). Jis aiðkinosi, kodël trumpesnis sintaksës sky-rius. Be to, galima nurodyti já kai kur ðalia taisykliø nepateikus lie-tuviø kalbos pavyzdþiø, kurie ir pradedanèiam mokiniui turëjo bûtisvarbûs: „Vaivadijos, pavietai, parapijos ir t. t. vadinami pagal savopagrindinius miestus, taip pat antruoju linksniu – taèiau akalicos irkaimai turi savo tikrus vardus ið ankstesniø ákûrëjø ar ir kito ðalti-nio“ (p. 76). Taèiau joks pavyzdys nenurodytas.

Taip pat pateikta taisyklë: „kai prielinksnis uê reiðkia ‘uþ ko’, taieina su ðeðtuoju linksniu, o kai reiðkia ‘kada’ – eina su antruoju, taipkaip ir prielinksnis po, kada reiðkia kaþkà praëjus, pridera antrajamlinksniui, pvz., po Smerty ‘po mirties’, kai reiðkia ‘kur’ – ðeðtajam

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:0536


(apie 1820–1830)

linksniui, pvz., po Sudu Diewa wys gyrdiesem teysingay ‘Dievo teismeviskà teisingai girdësim’“(p. 34; pagal autoriaus paradigmas ðeðta-sis linksnis yra vietininkas, matyt, jam svarbiau buvo nurodyti vie-tos reikðmæ, o ne ánagininko formà). Vëlgi pavyzdþio su prielinks-niu uþ nenurodyta në vieno, ir taisyklë dël to darosi labai neaiðki.

Trumpinimas tikrai suponuoja X.D.K.P.S. gramatikos autoriøorientavusis á pradiná ir nereiklø mokiná. Antra vertus, autoriausapskritai buvo suvokiama tam tikra pradinë kalbos taisykliø raðy-mo bûklë, tarsi buvo kalbama tik apie pagrindø pagrindus.

Galima sakyti, kad pagal paskirtá X.D.K.P.S. gramatika panaði áRytø Prûsijos Kristupo Sapûno ir Teofilio Ðulco veikalà (1673)41: josabi skirtos teikti pamatus pradedantiesiems mokytis kalbos, padëtijiems nepaskæsti tarp daugelio taisykliø. Taèiau Sapûno ir Ðulco gra-matika daug kruopðèiau rengta: ji buvo trumpinama ir braukoma,kad tik pamaþëtø taisykliø – tam tikras trumpas patogus variantasðalia plaèiø Danieliaus Kleino gramatikø (1653, 1654). O X.D.K.P.S.gramatika – ir raðyta atsainiau, remiantis tik atmintimi, neþinia, arsmarkiau redaguota, neþinia, ar jai buvo specialiai rinkta kokia me-dþiaga. Panaðiau, kad autoriaus tiesiog raðyta ið galvos, plg.: „kiekatmintis siekia pateiksime“ (p. 12).

Taèiau jauèiama ir tam tikra kalbos norminimo perspektyva: „ty-rinëjanèiam ðios mirusios (ar apleistos) kalbos literatûrà gausiai ið-kyla beribiai kalbos turtai ir groþis“ (p. 63). Tad kalba, nors mirusiar apleista, esanti graþi ir turtinga, vadinasi, esanti pakankamai gerair autoritetinga turëti tvirtesnes norminimo taisykles. Kiek toliauautorius pavadino savo darbà pradiniu, vis dëlto „palikdamas toles-nius aiðkinimus tam laikui, kai lietuviø kalbos vertë ir poþiûris á jàto pareikalaus“ (p. 66). Taip pat trumpino gramatikà, smulkesnestaisykles „atidëdamas (jeigu to prireiks)“ (p. 71). Vadinasi, ðiosgramatikos taisyklës dar tik pradþia, tik pamatas atsirasti naujam,ryðkesniam poreikiui, tik pirmas postûmis kelti lietuviø kalbos ver-tæ... Platesniø taisykliø raðymas tik atidedamas, nujauèiamas, betneatmetamas. Galima pavadinti autoriø manius pradedant tam tik-rà naujà tradicijà, uþuomazgà, branduolá – nors dar nepretendavo áiðsamumà ar visuotiná privalomumà. Tokiu atveju perspektyvos ju-timas jau ágalina kalbëti bent apie pradiná bk poreiká, apie kurtinosbk ilgesá.

Maciûnas (1939, 154) taip pat raðë: „Matyti, raðinys buvo skiria-mas spaudai, nes autorius dar ir dël to nedëjæs smulkesniø taisyk-

41 Þr. perspaudà:Sapûno ir Ðulcogramatika, parengë

Kazimieras Eigminas,Bonifacas Stundþia,Vilnius: Mokslo ir

enciklopedijø leidybosinstitutas, 1997.

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:0537


liø, kad nebûtø ‘nereikalingø iðlaidø’“. Su juo visai galima sutikti –X.D.K.P.S. gramatikoje yra vienas sakinys (p. 71), kalbàs apie tokiasiðlaidas. Gramatikos trumpumas, orientavimas á pradedanèiuosiusbei norëjimas spausdinti suponuoja prielaidà: gal autoriaus norëtaparengti vadovëlá, gal rûpintasi gimtosios kalbos mokymu mokyk-lose. Tai tikrai ne toks þemaièiø kalbos gramatikos tipas, kurio gei-dë VU profesorius Juozapas Mickevièius (jis norëjo nevienakalbësgramatikos, skirtos mokytis ne þemaièiø kalbos, bet þemaièiams ki-tø kalbø; plg. Subaèius 1998, 93).

8. Bk teritorija

Galima kalbëti ne apie ryðkø X.D.K.P.S. gramatikos autoriaus apsi-sprendimà, kokios teritorijos gyventojai turëtø vartoti jo siûlomàraðomàjà bk, o tik apie uþuominas, leidþianèias rekonstruoti jo pa-þiûras.

Visø pirma, kaip minëta, autorius savo gramatikà vadino Lietu-viø kalbos taisyklëmis arba Lietuviø kalbos gramatika. Taip pat visadakalbëjo apie lietuviø (Mowa Litewska 1, 2, 8tt.), bet ne apie þemaièiøkalbà. Paèiame X.D.K.P.S. tekste esantis pavyzdys Kaùba letuwys¸ka–¡emaytis tomsus (p. 74) taip pat sugestionuoja, kad autoriui þemaitisrodësi kalbàs lietuviø, bet ne þemaièiø kalba. Kokiø nors kitokiøaiðkesniø jo svarstymø nëra.

Galima spëti, kad nors normintos labai þemaitiðkos gramatinëslytys, taèiau nemàstyta apie bk kûrimà vien tik Þemaitijai (kaip gal-vota Pabrëþos). Tikëtiniausia, kad autorius turëjo bûsimosios bk te-ritorijà ásivaizduoti sutampanèià su Didþiosios Lietuvos lietuviðkaisetniniais plotais, neiðskirti atskirai vien Þemaièiø (net termino *þe-maièiø kalba jo tekste nëra). Taèiau paèiam autoriui tokia problematikriausiai dar neatrodë labai aktuali ir nedelsiant spræstina.

9. Raðomosios bk santykissu ðnekamàja

Gramatikos taisyklës neretai formuluotos taip, lyg struktûrinis, akus-tinis ir grafinis kalbos aspektai bûtø buvæ nesuvokti kaip skirtingi.Pavyzdþiui, „Vyriðkosios giminës daiktavardþiai, besibaigiantys as,linksniuojami tokia tvarka [...]“ (p. 9). Arba: „prielinksnis Po [...],pridurtas prie veiksmaþodþio, [...] galiná s arba es paðalina, pvz., Kal-biejaws, pasekalbiejaw“ (p. 63).

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:0538


(apie 1820–1830)

Formuluotës „besibaigiantis“, „galinis“ nepasako, kas tai yra, to-dël, regis, bûtø ámanoma nurodytuosius as, s ir es laikyti tiek galû-nëmis, tiek garsais, tiek raðmenimis. Tai galëtø rodyti gana sinkretið-kà kalbos suvokimà, nesistengimà ar nesugebëjimà ðiø aspektø skirti.

Taèiau taip pat matyti, kad kartais panaðioje situacijoje autoriusnurodydavo tik garsiná aspektà. Pavyzdþiui, „[...] vienaskaitos pir-masis linksnis baigiasi skiemeniu oi“ (p. 18). Struktûrinis vienetasgalûnë èia suprantamas esàs iðreikðtas fonetiðkai – skiemeniu. Va-dinasi, autoriui pirmiausia á galvà ðovë ávardyti garsiná galûnës as-pektà, jis èia tarsi natûraliausiai tiko. Panaðiai terminas skiemuo pa-vartotas ir antraðtëje „Apie moteriðkosios giminës paprastojo bûd-vardþio, besibaigianèio skiemenimis a ir i, laipsniavimà“ (p. 22). Vëlpabrëþtas ne sisteminis ar grafinis, o garsinis poþymis.

Taip pat neretai kitur, kur, rodos, bûtø galëjæs pasirinkti þodþiusraðyti, vartoti, vis dëlto rinkosi kalbëti, tarti, sakyti ir pan. Pavyzdþiui,„visokius prieveiksmiðkai sakomus bûdvardþius reikia baigti -ay [...]“(p. 27). Juk galëjo paraðyti ne sakomus, o raðomus. Arba: „Ávardþiaias¸ ‘að’ ir tu ‘tu’ neturi moteriðkosios giminës atitikmenø, taèiau sa-komi kaip vyriðkosios [giminës]“ (p. 26); arba: „Tas pats prielinks-nis lietuviø kalboje daþnai sakomas prieveiksmiðkai ir nekaitomas,pavyzdþiui, Szeyp [...]” (p. 27); arba: „Taèiau dvibalsiø lietuviø kal-bai jokiø nereikia, kiekviena kalbëjimo rûðis visai pakankamai galibe jø apsieiti“ (p. 2); arba: „Esama lietuviðkø vardaþodþiø, kurieáprasti sakyti vien tiktai daugiskaita, ðtai Ùaszyney [...]“ (p. 31). To-kiø pavyzdþiø bûtø galima nurodyti ir daugiau. Èia taip pat visurðmëkðteli fonetinis kalbos suvokimas. Regis, kad autoriaus sàmonë-je jis buvo ásispaudæs aiðkiau uþ grafiná ir dominavo. Matyt, þemai-èiø bk raðymo tradicijà autorius juto tesant naujà, dar visiðkai pri-klausomà nuo tarmës, ir tiesiog màstë tarmei, o ne raðomajai kalbaibûdingomis kategorijomis.

Antra vertus, kartais nusakytas ir raðybos aspektas. (Plg., „Dvivienodos raidës niekada neraðomos greta, pavyzdþiui, lenkiðkai Pan-na, Summa, lietuviðkai – Pana, Suma“; p. 2.) Taèiau tokiø pavyzdþiønëra daug.

Toks ryðkus fonetinis aspektas galëtø pakiðti norà klausti, ar tainëra tvirtas autoriaus siekis norminti ðnekamàjà bk? Taèiau taipklausti turëtø bûti keista, kadangi pats norminimo atsiradimas visøpirma yra susijæs su raðomosios bk kûrimusi, ðnekamojo variantonorminimas dël kitokios jo prigimties daug sunkesnis, chronologið-kai paprastai bûnàs antrinis, pradiniame norminimo etape daþnaineatrodàs svarbus. Nejaugi autorius, nesukûræs raðomosios kalbosnormø, bûtø orientavæsis á tolesná etapà – ðnekamàsias normas?

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:0539


Tikëtiniausia bûtø manyti, kad X.D.K.P.S. gramatikos autorius ge-rai neskyrë kalbos lygmenø, juos suvokë gana sinkretiðkai. Tais at-vejais, kai minëjo garsinius poþymius, jis, matyt, màstë ne kà subti-liau, negu kad aptartais aiðkiai sinkretiðkais nepreciziðkais atvejais,kur ið viso nebuvo paminëtas joks kalbos aspektas. Tikriausiai auto-riaus sàmonëje garsinis poþymis turëjo metonimiðkà reikðmæ – kaipdalis vietoj visumos atstovavo visiems sinkretiðkai tesuvoktiems po-þymiams. Tokiu atveju atrodo ne tiek svarbu, ar buvo nurodytasfonetinis, ar nenurodytas joks aspektas – abiem atvejais autorius nu-sakæs panaðaus pobûdþio turiná.

Kalbos lygmenis suvokdamas gana sinkretiðkai, gramatikos au-torius nebuvo ðalininkas vienaip raðyti, o kitaip tarti, kaip kad atro-dë racionalu, pavyzdþiui, Þemaièiø vyskupui Juozapui ArnulfuiGiedraièiui (plg. Subaèius 1998, 210–211). Sinkretinë raðymo ir tari-mo samprata neskatino kaip nors skirti raðomø lyèiø nuo tariamø.Autorius pats pabrëþë, kad, „Visas lietuviø kalbos raides reikia la-bai raiðkiai tarti pagal abëcëlës skambesá“ (p. 2). Tad reikià tarti taip,kaip raðoma. Antra vertus, daþnai raðoma taip, kaip tariama. Ryð-kesnës sàmoningai suvoktos distancijos tarp tarties ir grafikos ne-matyti.

Sakyta, jog ir numatæs tam tikrà perspektyvà (bendrinei) lietu-viø kalbai, pats autorius tenkinosi pradinëmis taisyklëmis. Apiben-drinant pabrëþtina, kad sinkretinis poþiûris á raðymà ir tarimà nelei-do jam atskirti ðnekamosios bk nuo raðomosios – suvoktas dar tikvienas sinkretiðkas bûsimosios bk variantas. Ðiuo atþvilgiu autoriusskyrësi tiek nuo vyskupo Giedraièio, tiek nuo Dionizo Poðkos (plg.Subaèius 1998, 269–272), pabrëþusiø raðomosios kalbos skirtumà nuoðnekamosios.

10. Taisykliø prioritetasprieð vartosenà

Garsinës kalbos pojûtis rodo glaudø ryðá su tarmës vartosena. Jeiguèia ir baigtøsi analizë, galëtø atrodyti, kad X.D.K.P.S. autorius priori-tetà visur teikë gyvajai vartosenai, o ne kalbos taisyklëms. Taèiautaip nëra. Orientacijà ne á gyvosios kalbos vartosenà visø pirma ro-do jau kai kurios minëtos sàmoningai rinktosi aukðtaitiðkos formosvietoj þemaitiðkø.

Taip pat krinta á akis neáprasti pataisomieji þodþiø formø sàra-ðai. Autorius aiðkino, kad „Visuotinë vartosena kai kuriø daiktavar-dþiø vienaskaitos pirmàjá asmená lietuviø kalboje taip iðkreipë, kad

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:0540


(apie 1820–1830)

tik ið antrojo ir tolesniø linksniø galima suprasti, kuriai formai jiepriklauso“ (p. 11–12). Toliau nurodë, kad „nesudarysime atskirø ne-reguliariø linksniuoèiø [...], taèiau kiek atmintis siekia pateiksimevien pirmojo tokiø daiktavardþiø linksnio tikràsias bei iðkreiptàsiasgalûnes“ (p. 12). Ir dar toliau – p. 13–15 kairëje pusëje – iðvardijoþodþius, vartojamus, jo galva, taisyklingai (wùaúciwie), o deðinëje –klaidingai (falszywie). Pavyzdþiui, tarp klaidingø pateko akmow 13 ~akmuo, Mienow 13 ~ mënuo, Nosys 14 ~ nosis, Sesow 14 ~ sesuo (rank-raðèio pabaigoje esanèiame sàraðe iðliko netaisomas Sesow 96), Szów13 ~ ðuo, Ugnys 14 ~ ugnis, Wandow 13 ~ vanduo ir t. t., nors tai dës-ningos autoriaus tarmës lytys. O taisyklingais jø atitikmenimis lai-kyta formos Akmenis 13, mienesis 13, Nose 14, Sese 14, Szunis 13, Ugne14, Wandenis 13.

Neáprasta tai, kad sdnosios gyvósios kalbos formos laikomos klai-dingomis, o nafjosios ar net dirbtinës – taisyklingomis. Jau Zinkevi-èius nurodë, kad „gramatikos autorius daro tam tikrà formø atran-kà, tiesa, labai atsitiktinæ, net savavaliðkà, neparemtà tø formø rai-dos analize, kurios anuomet jis, þinoma, ir negalëjo atlikti. Antai jis‘tikrosiomis’ formomis, atseit norminëmis, laiko ake, sese, akmenis,debesis [...]“ (Zinkevièius 1990, 174). Ið esmës X.D.K.P.S. gramatikosautorius èia norëjo vartosenoje paplitusius retesniø linksniavimo pa-radigmø þodþius visai „panaikinti“ ir skirti prie kitø, populiaresniøparadigmø – liepë priebalsinio ir i kamieno daiktavardþius links-niuoti kaip i§Q ir ë kamienø, tarsi atitaisydamas netaisyklingas for-mas. Taèiau bent dalá jam taisyklingomis atrodþiusiø formø sukûrëdirbtinai, keitë visà linksniavimo struktûrà. Ne tiek rëmësi vartose-na, kiek turinèiomis bûti kalbos taisyklëmis.

Pasitaiko ir daugiau dirbtiniø lyèiø, kurios turëtø atspindëti sa-vaip autoriaus suprastà kalbos taisyklingumà. Pavyzdþiui, vietoj i§Qkamieno loc. sg. galûnës pavartota Q kamieno – Brole 10 ‘brolyje’(kaip ir Darêe 9 ‘darþe’). Taip pat vietoj ë kamieno dat. pl. galûnësvartota §â kamieno – ¡emioms 10 ~ þemëms. Matyt, á ásivaizduotaskalbos taisykles orientuota ir susikurtoji bûtojo laiko bendraties for-ma buwa buty ‘byùo byã’ (p. 47). Galø gale pats gramatikos pavadini-mas Lietuviø kalbos taisyklës liudija taisykliø svarbà autoriaus sà-monëje.

Be to, negalima nepastebëti sinkretiðkumo ir èia. Apynuoseklisraðybos orientavimas á tartá, garsiniø poþymiø akcentavimas rodytødëmesá vartosenai, o dirbtinai susidarytos neva taisyklingesnës lytys,pastangos keisti linksniavimo struktûrà, rankraðèio pavadinimas –dëmesá taisyklëms. Tad nors ryðkesnis orientavimasis á taisykles, jissinkretiðkai susijæs ir su gyvosios vartosenos svarbos pajautimu.

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:0541

* * *Ámanoma versija, kad X.D.K.P.S. autorius buvo bajoriðkos kilmës ku-nigas. Visai nenustebèiau, jei paaiðkëtø, kad jis buvo dar ir kokiosnors parapinës mokyklos mokytojas. Þmogaus jo bûta ne perdëmryþtingo, o gramatika skirta pradedantiesiems – teapraðyti jos pa-grindø pagrindai. Sàmoningo apsisprendimo kurti savà bk modelánematyti – tik justi atsirandàs bk poreikis. Tikëtiniausia, kad auto-rius galëjo miglotai ásivaizduoti bk teritorijà sutapsianèià su Didþio-sios Lietuvos lietuviø etnine teritorija. Dar nebuvo subrendusio po-reikio màstyti apie ðnekamàjá bk variantà. Kiek ryðkesnë orientacijaá taisykles, ne vartosenà. X.D.K.P.S. autorius negalëjo prilygti Poðkosar Giedraièio ir jø bendraminèiø pretenzijoms savo rankose iðlaikytibk formavimà. Gal autorius ir nesijautë esàs tvirtas tokiai konku-rencijai, gal manë esàs izoliuotas nuo galimybës joje dalyvauti. Ogal didelës dalies potencialiø savo konkurentø net neþinojo.

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:0542


(apie 1820–1830)

Literatûra ir santrumpos

bk – bendrinë kalba.Bohusz, Xawier, O POCZÀTKACH NARODU I JÆZYKA LITEWSKIEGO ROZPRAWA

[...], w WARSZAWIE, W DRUKARNI GAZETY WARSZAWSKIEY, 1808.Buczek, Karol, 1930: „Bibljoteka Puùawska w czasie walk powstania Listopa-

dowego“, Silva rerum. Czasopismo polskich towarzystw bibljofilskich paêdzier-nik–grudzieñ, 155–170.

Èiulda, Juozas, 1993: Trumpi samprotavimai apie þemaièiø kalbos gramatikos tai-sykles, parengë Giedrius Subaèius, LAIS 6, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijøleidykla.

Eigminas, Kazimieras, 1981: „Lietuviø kalbos gramatikos iki 1737 m. ir ‘Uni-versitas Lingvarum Litvaniae’ atsiradimo sàlygos“, Universitas LingvarumLitvaniae, parengë Kazimieras Eigminas, Vilnius: Mokslas, 7–53.

[Daukantas, Simonas,] K. W. Myle, 1837: Prasmà Ùotinû kaùbôs [...], Petrapilie.dbk – dabartinë bendrinë kalba.Girdenis, Aleksas, 1980: „Dël vieno prielinksnio formos XVIII a. ðiaurës þemai-

èiø kretingiðkiø tarmëje“, Blt 16(2), 111–116.Grinaveckis, Vladas, 1973: Þemaièiø tarmiø istorija (fonetika), Vilnius: Mintis.Grossas, Simonas, 1835: Kaùbrieda Leýuwe ¡emaytyszka; rankraðtis saugomas

LMAB, f. 29 – 822.Horodyski, Bogdan, 1953: „Wstæp“, Karol Sienkiewicz, Dziennik podróýy po Anglii.

1819–1821, Wrocùaw: Zakùad narodowy imienia Ossoliñskich, V–XXXVIII.Inwentarz spisany przez Bentkowskiego w Kórniku [...] w r. 1872. Spis rækopismów

puùawskich; rankraðtis saugomas Èartoriskiø bibliotekoje Krokuvoje, sign.:BCzart Rkp Ew 2581.

Inwentarz uratowanej czæúci Biblioteki Puùawskiej w Lipcu 1849 sprowadzonej z Sie-niawy do Paryýa z dorywczych notat przy dobywaniu z pak i stemplowaniu Volu-minów spisany; rankraðtis saugomas Èartoriskiø bibliotekoje Krokuvoje,sign.: BCzart Rkp Ew 2380.

Kamolowa, Danuta, 1988: Zbiory rækopisów w bibliotekach i muzeach w Polsce,opracowaùa Danuta Kamolowa przy wspóùudziale Krystyny Muszyñskiej,Warszawa: Biblioteka narodowa.

Katalog biblioteki Puùawskiej Rutkowskiego. Spis sporzàdzony dalej przez Wù. Skrzy-dylkæ r. 1869; rankraðtis saugomas Èartoriskiø bibliotekoje Krokuvoje, sign.:BCzart Rkp Ew 2367.

Katalog rækopisów biblioteki Czartoryskich w Krakowie. Sygnatury 1682–2000,Kraków: Muzeum narodowe w Krakowie, 1988.

Kossakowski, Kalixt, 1832: GRAMMATYKA JÆZYKA ÝMUDZKIEGO. KAÙBRIEDALEÝUWIO ÊIAMAYTISZKO, WILNO NAKÙADEM i DRUKIEM MANESA i ZYMELA.

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:0543


KOZONIUS K. MYKOÙA KARPAWICIAS [...] BAZNICIO S. JONA SAKITAS WYLNIUWDYINO 20. KARWELA, 1794. O yµz prisakima Rodos Lituwu Ziamys i Druka PA-DUWTAS; WYLNIUW Drukarnie Kunygu Bazylionu.

Kruopas, Jonas, 1959: „Rankraðtinis XIX a. pradþios lietuviø–lenkø kalbø þo-dynëlis“, Lietuvos TSR mokslø akademijos darbai 2(7), A ser., 225–232.

Kruopas, Jonas, 1998: Rinktiniai raðtai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidybosinstitutas.

Maciûnas, Vincas, 1934 05 17: Laiðko profesoriui (Vaclovui Birþiðkai?) juodrað-tis ið Krokuvos á Kaunà (rankraðtis saugomas VUB RS, sign. f. 133 – 868).

Maciûnas, Vincas, 1935: „Krokuvos bibliotekose pasirausus“, Vairas 6, 172–179.Maciûnas, Vincas, 1939: Lituanistinis sàjûdis XIX amþiaus pradþioje: susidomëjimas

lietuviø kalba, istorija ir tautotyra, Kaunas (atspaudas ið Darbai ir dienos 8).Malevskis, Simonas, Laiðkai; rankraðèiai saugomi Krokuvos Èartoriskiø biblio-

tekoje, sign.: BCzart Rkp Ew 3172.MG – [Kristijonas Milkus,] Anfangs=Gründe einer Littauiµchen Sprach=Lehre, wo-

rinn ¸war die von dem jüngern Ruhig ehemals herausgegebene Grammatik ¸umGrunde gelegt, aber mit µtarken üµät¸en und neuen Ausarbeitungen verbeµµertund vermehrt worden von Chriµtian Gottlieb Mielcke, Cantor in Pillckallen,Königsberg, Druck und Verlag der Hartungµchen Hofbuchdruckerey, 1800.

Nowak, Janusz, 1994: „Karola Druziewicza podróýe biblioteczne po Kongre-sówce i Galicji w latach 1860–1879“, Przeglàd humanistyczny 3, Warszawa,87–97.

Palionis, Jonas, 1955: „Keletas naujø duomenø lietuviø kalbos gramatikø isto-rijai (Anoniminë rankraðtinë ‘Gramatices Litvanicae’)“, VVU mokslo darbai.Istorijos-filologijos mokslø serija 1, 196–203.

Palionis, Jonas, 1979: Lietuviø literatûrinës kalbos istorija, Vilnius: Mokslas.Pezda, Janusz, 1989–1991: „Antoni Rutkowski“, Polski sùownik biograficzny 32,

Wrocùaw, Warszawa, Kraków: Wydawnictwo polskiej akademii nauk, 215.RG – [Paulius Ruigys,] Anfangsgründe einer Littauiµchen Grammatick, in ihrem

natürlichen üµammenhange entworfen von Paul Friedrich Ruhig [...]. Königs-berg, druckts und verlegts Johann Heinrich Hartung, 1747.

[Ruigys, Pilypas,] Betrachtung der Littauiµchen Sprache in ihrem Urµprunge, Weµenund Eigenµchaften [...] von Philipp Ruhig [...] Kænigsberg, druckts und ver-legts Johann Heinrich Hartung, 1745.

Stan Biblioteki Puùawskiey w Sieniawie w Lutym w 1834 r., rankraðtis saugomasÈartoriskiø bibliotekoje Krokuvoje, sign.: BCzart Ew 2381.

[Stanevièius, Simonas,] TRUMPAS PAMOKIMAS KAÙBOS LITUWYSZKOS ARBAÝEMAYTYSZKOS, nuo nekurio nobaýna ysz draugistes JEZAUS KUNYGA ùoti-nyszkay paraszîtas yr spóustas Wyjlniuj’ metase 1737. dabarcziu atrastasyr ysznauja swiêtuy parôditas, WYJLNIUJE SPAUSTUWOJ’ B. NEUMANA.Metase nuog uýgymyma Krystaus 1829.

Subaèius, Giedrius, 1996: „Jurgio Ambraziejaus Pabrëþos þemaièiø kalba“, LAIS8. Asmuo: tarp tautos ir valstybës, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidykla,10–113.

Subaèius, Giedrius, 1998: Þemaièiø bendrinës kalbos idëjos. XIX amþiaus pradþia,Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidybos institutas.

1728 CATALOGUS BIBLIOTHEC¯ PUBLIC¯ MOENO-FRANCOFURTENSIS, IN DE-CEM SECTIONES ORDINE ALPHABETICO DIGESTAS, Quarum I. Libros Theo-logicos, II. Juridicos, III. Medicos & Phyµicos, IV. Philoµophicos & Miµcella-neos, V. Hiµtoricos, Chronologicos, Genealogicos, Geographicos, Heraldi-

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:0544

cos & Numiµmaticos, VI. rem literariam concernentes. VII. Gallico, VIII.Italico, IX. Hiµpanico, & X: Batavico idiomate conµcriptos, XI. Manuµcripta.completitur diviµus juµµuque Superiorum editus â JOH. JAC. LUCIO, U. J. L.Advocato Ordinario & Bibliothecario. FRANCOFURTI AD MOENUM, SUMTI-BUS VIDU¯ JOH. MAXIMIL. A SANDE. MDCCXXVIII.

X.D.K.P.S. gramatika – G[rammatyka]=L[itewska] PRZEZ X.D.K.P.S. Prawidùa Iæzy-ka Litewskiego Czyli GRAMMATYKA Litewska, rankraðtis saugomas KrokuvosÈartoriskiø bibliotekoje, sign.: BCzart Rkp 2281 II.

Zarzàd Muzeum. Biblioteka. 1829–1880. Fragmenty katalogów rækopisów, wykazynabytków bibliotecznych; rankraðtis saugomas Èartoriskiø bibliotekoje Kro-kuvoje, sign.: BCzart Rkp Ew 2587a.

Zinkevièius, Zigmas, 1990: Lietuviø kalbos istorija 4. Lietuviø kalba XVIII–XIX a.,Vilnius: Mokslas.

ZIWATAS PONA YR DIEWA MUSU JEZUSA CHRISTUSA, TAY IRA KIELAS YSZGANI-MA Kuriuw Ponas yszganitoies yr Atpyrktoies muµu JEZUS CHRISTUS [...] Mu-mis y Dangu wede, moki, yr atgide [...], WILNIÀW Drukarnie J. K. M. yr RP.Kollégio Kunigu Pioriu. Kaµztu yr µtoronæ MATIEJAWS JUSUPA DOWBARA,Metuµy Pona 1759.

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:0545


Giedrius Subaèius

X.D.K.P.S. grammar

(ca. 1820-1830)

Summary

The Czartoryscy Library in Cracow (Biblioteka Czartoryskich) haspreserved a manuscript of a Lowland grammar by an anonymousauthor, or rather signed as X.D.K.P.S. (call number: BCzart Rkp2281 II). The front cover is stamped with silver letters: “G=L PRZEZX.D.K.P.S.” (L[ithuanian] G[rammar] by X.D.K.P.S.). There is a title onthe first page: “Prawidùa Iæzyka Litewskiego Czyli GRAMMATYKALitewska” (Rules of the Lithuanian Language or Lithuanian Grammar).

This is the very first known Lithuanian grammar based on theLowland Lithuanian dialect (ca. 1820-1830).

1. Peculiarities of the X.D.K.P.S.manuscript grammar

The manuscript of the X.D.K.P.S. grammar is a final clean copy.The text of the grammar covers pp. 1-78 of the manuscript and

pp. 87-100 are used for an additional list of Lithuanian-Polish words.The paper of the manuscript is blue and it carries five different wa-ter marks. The water marks on some sheets of the manuscript papershow the years 1819 and 1820; that is, the dates of the paper’s manu-facture. The manuscript had been kept at the Puùawy Library of Czar-toryscy, most probably up to the 1830 Polish insurrection againstRussia. Therefore, the X.D.K.P.S. grammar most likely was writtenaround 1820 but certainly before 1830.

The binding is made of red paper over cardboard. Remnants oftwo cover ties still remain.

2. History of the X.D.K.P.S.manuscript

There are many new traces discovered in the history of the X.D.K.P.S.manuscript. Briefly it can be described in the following way: thegrammar was composed ca. 1820-1830, kept in the Czartoryscy Lib-

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:0546


(apie 1820–1830)

rary in Puùawy, Poland (up to 1830), then it was evacuated to theCzartoryscy’s estate in Sieniawa (ca. 1832-1849), then taken to Paris(1849-1872?), then returned to Poland again, to the Kórnik Library(ca. 1872-1874?). Finally it was brought to Cracow (ca. 1874?) andremains there up to the present. The manuscript of the X.D.K.P.S.grammar suffered all these “peregrinations” because of the attemptsby the Czartoryscy family to protect their library from the Russiangovernment’s efforts to confiscate it.

The first known written mention of the manuscript occurred in1834 in Sieniawa. In 1859, in Paris, the item gets its first “call num-ber”: number 6 in red pencil and the inscription in black ink “Str:117 Katalogu” (which meant the page number of the catalog compi-led for the Czartoryscy Library in the Paris period). The last callnumber (2281) remains unchanged today and was assigned to theX.D.K.P.S. manuscript also in the Paris period, most probably ca.1869 by Wù. Skrzydyùka.

3. The author of the X.D.K.P.S.grammar

A possible version is that the author of the grammar signed“X.D.K.P.S.” was a priest of noble origin. He could have also been ateacher at some parish school. He was not a resolute man. His gram-mar was intended for beginners: the book offers only very basic gram-mar. There is no evidence of a conscious resolution to create his ownmodel of the standard language; he evinces only the nascent needfor a standard language.

It is worthwhile to note that the cryptonym “X.D.K.P.S.” was usedonly once, namely, it is stamped in silver on the front cover. Wedon’t know when the manuscript was bound, but it appears rea-sonable to assume that the binder must have known the real nameof the author. None of the librarians of Czartoryscy Library through-out different periods ever mentioned a name. It is also reasonable,then, to assume, that the manuscript was bound before it reachedthe Library. The unknown author himself could have been involvedin the process of binding.

The author used long shaped letters <µ>, <¸>, <‡> in his longhand inconsistently. He also used the digraph <aw>. These particu-larities of orthography were almost standard for eighteenth-centuryLithuanian texts. This makes it very probable that the anonymousX.D.K.P.S. was educated before the end of the eighteenth century.

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:0547


4. The structure and contextof the grammar

The X.D.K.P.S. grammar is composed of three parts. The first one con-tains the rules of pronunciation of Lithuanian letters, syllables, andwords, also the rules of orthography and the parts of speech.

The second part is devoted to the declined parts of speech (nouns,adjectives, pronouns, some participles) and their paradigms and usa-ge. It also includes a description of adverbs.

The third part encompasses verbs first of all. But at the end of itthere are descriptions of adverbs, syntax, conjunctions, and interjec-tions.

Thus, the X.D.K.P.S. grammar covers all the major grammaticaltopics, even though it is only an introductory attempt at a grammarin Lithuania Major at that time.

5. The peculiarities of the language.The intention to select a dialect

Linguists used to think that the author of the X.D.K.P.S. grammarwas attempting to combine Highland and Lowland dialectal forms.In the text of the grammar, however, Lowland dialectal forms pre-dominate (in the order of degree of noticeability: Katrus ‘which’, Dyrb-tio ‘I would work’, biegu ‘I run’, reyk ‘it needs’, gerewsyms ‘for thebest’, Broluse ‘in brothers’, bukiem ‘let’s be’, turietyny ‘the ones thathave to be kept’, Szey ‘these’, owùas ‘rocks’, Tiewow ‘for father’). Onlyone feature—monophthongs [â] and [ç] in word final position—wereconsistently expressed in Highland forms (baùtays ‘[with] white ones’).Two of these features were replaced inconsistently by Highlandforms, that is, Lowl. [1⁄4i] and [¹u]: Wienas ‘one’, dodàs ‘giving’ (onlytwo words with [¹u] were replaced with Highland forms: duoti andduona).

It is evident that the author used primarily his native Lowlanddialect, but he did not codify his language to a sufficient degree (wecannot discern any strict concept of codification), neither did heachieve an adequate level of accuracy. Forms with [1⁄4i] instead ofWest Highl. æ (Kætas ‘hard’ cf. with analogous <æ> used in atsygræêk‘turn around’) and with [¹u] instead of West Highl. à (Ow‡owùas ‘anoak’) testify to the fact that the author came from the north-westDounininkai-Lowland area.

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:0548


(apie 1820–1830)

6. Orthography

The analysis of dialectal forms and orthography does not reveal anyconvincing signs of influence of traditional Dounininkai-Lowlandtexts, Ziwatas (1759) and Kozonius (1794), or Jurgis Ambraziejus Pa-brëþa’s (1771-1849) manuscripts. This also indicates that the authorwas rather independent in selecting dialectal norms and graphemesfor orthography.

7. The purpose of the grammarand the conception of standardlanguage

The grammar is neither large nor comprehensive. It was intendedfor beginners and for publication. This allows us to presume that theauthor wanted to prepare a manual; perhaps he was concerned aboutthe teaching of the native language in schools. On the other hand, itis evident that the author felt the need for a future Lithuanian stan-dard: this enables us to speak at least about his initial desire to havea standard language.

8. The parameters of intendedstandard language

Although he chose the Dounininkai-Lowland dialect, the authormight also include as territory for the standard language the territo-ry coinciding with the Lithuanian ethnic areas of Lithuania Major,rather than the Lithuanian Lowland alone; even the term the Low-land language is absent from his texts and the term the Lithuanianlanguage is used. It seems that an overly syncretic attitude towardorthography and pronunciation hindered the grammarian from dif-ferentiating a spoken standard language from the written one: hestill recognized only one syncretic variety of the future standard lan-guage. In this regard his model differed from those of bishop JuozasArnulfas Giedraitis (1757-1838) and Dionizas Poðka (1765-1830), whounderstood and emphasized the difference between the written andthe spoken languages at that time. The author’s priorities also de-pended on rules. By his erroneous rules he modified entire wordparadigms, for example, he considered akmow ‘a stone’, Nosys ‘a no-se’ as erroneous forms and Akmenis, Nose as their correct equiva-lents. Even though he gives a priority to rules, he can be said to havesyncretically sensed the importance of the spoken language.

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:0549

50

Halina Karaú

X.D.K.P.S. gramatikoslenkø kalbosypatybës1

Prawidùa Jæzyka Litewskiego Czyli Grammatyka Litewska – tai anonimi-në (pasiraðyta tik X.D.K.P.S.) rankraðtinë pirmosios XIX amþiaus pu-sës (tiksliau – pirmojo XIX amþiaus ketvirèio) lietuviø kalbos gra-matika, paraðyta lenkiðkai. Jos originalas saugomas Krokuvos Èar-toriskiø bibliotekoje (sign.: 2281 II). Prie jos pridëtas lietuviø–lenkøkalbø þodynëlis Zbiór Krótki niektórych wyrazow Litewskich apima 14rankraðèio puslapiø ir yra sudarytas ið 548 þodyno straipsniø (lietu-viðkø vokabulø ir tiek pat jø lenkiðkø atitikmenø). Nors ir gramati-kos, ir þodynëlio apimtis maþa, vis dëlto kai kurie regioninio pobû-dþio kalbos faktai (ypaè fonetikos ir leksikos, maþiau – morfologijosir sintaksës) yra gausiai paliudyti. Taip pat juose atsispindi XIX am-þiaus bendrinës lenkø kalbos bruoþai. Abu tekstai yra svarbus ðalti-nis (á tai jau buvo atkreiptas dëmesys) paþinti þemaièiø tarmei irkartu ðnekamajai lenkø kalbai Þemaièiø teritorijoje2.

Ðio straipsnio tikslas – apraðyti svarbiausius lenkø kalbos bruo-þus tuose tekstuose, taip pat apibûdinti X.D.K.P.S. darbe vartotà gra-matikos terminijà.

1. Raðyba. Fonetika

Kalbamosios gramatikos raðybos analizë leidþia daryti tam tikrø ið-vadø apie autoriaus tartá. Tiesa, daþnai raðyta neaiðkiai, diakritikai –net neatidþiai, o tai reiðkia, kad ne visada aiðku, kaip skaityti vienàar kità þenklà. Pirmiausia problemiðka atskirti [ê] ir [ý]. Ið raðybosspræsti apie fonetikà yra nelengva, nes ortografijos taisyklës apskri-tai maskuoja tikràjà raðanèiojo tartá. Taip pat reikia atsiþvelgti á tai,

1 Straipsná ið lenkø kalbosvertë ir redagavoGiedrius Subaèius.

2 Plg. Zofia Sawaniewska-Mochowa, „Co wiemy o

jæzyku polskim szlachtylitewskiej XIX wieku“,Jæzyk polski w kraju i zagranicà. MateriaùyMiædzynarodowej

Konferencji NaukowejPolonistów.Warszawa 14-16wrzeúnia 1995 r.,1995a, 112.

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:0550

51 X. D. K. P. S. gramatikos

lenkø kalbos ypatybës

kad kartais galëjo bûti paraðyta nerûpestingai, pvz., palataliniai prie-balsiai su diakritikais, reiðkianèiais minkðtumà. Juk ne visada aiðku,ar uþraðymas liudija regioninæ tartá, ar yra neatidumo ir skubos re-zultatas. Vis dëlto esama daug panaðiai uþraðytø tiek spausdintø,tiek rankraðtiniø tekstø ið senøjø rytiniø lenkø kalbos vartojimo pa-kraðèiø. Tai labiau liudija, kad uþraðai susijæ su regioninës lenkø kal-bos fonetikos bruoþais, o ne su áprastomis klaidomis.

1. 2. Vokalizmas

o ir ó paralelë. Nevienodas <o> [o] ir <ó> [u] pasiskirstymas beisvyravimas yra tipiðkas ðiauriniø lenkø kalbos pakraðèiø tarmiø reið-kinys. Tai rodo ávairûs tø vietø XVIII–XIX amþiaus dialekto ZofijosKurzowos tyrimai3. Ji apibendrino daug pavyzdþiø, liudijanèiø bu-vus daþnà o : ó svyravimà ir painiojimà (Kurzowa 1993, 223–225).Taip pat Irenos Bajerowos studija apie XVIII–XIX amþiaus bendrinælenkø kalbà rodo, kad <ó> þymëjimas diakritiku ir variantø <o> :<ó> svyravimas, palyginti su kitomis lenkø kalbos vartojimo terito-rijomis, ðiaurës rytø pakraðèiuose yra labai didelis4. Gausûs <o> [o]bei <ó> [u] varijavimo pavyzdþiai, daþnai tose paèiose ðaknyse, yrafiksuoti Didþiosios Lietuvos Kunigaikðtijos XVII–XVIII amþiausistorinëje medþiagoje, taip pat XIX amþiaus raðytojø tekstuose,atsiradusiuose ið tø paèiø arealø5. Dar ryðkiau tokie pavyzdþiai var-tojami ðiø dienø Lietuvos lenkø kalbos tarmëse6. Iðtirtas palyginti

3 Plg. Zofia Kurzowa, Jæzykpolski Wileñszczyzny ikresów póùnocno-wschodnich XVI–XX w.,Warszawa-Kraków,1993, 69–75; 223–225.

4 Plg. Irena Bajerowa,Polski jæzyk ogólny XIXwieku. Stan i ewolucja 1.Ortografia, fonologia zfonetykà, morfonologia,Katowice, 1986, 71–86.

5 Be kita ko, plg. AdomoMickevièiaus – Sùownikjæzyka Adama Mickiewicza1–11, red. KonradGórski, Stefan Hrabiec,Wrocùaw: Ossolineum,1962–1983 (toliau –

SJAM; dar plg. kitøþodynø santrumpas ðiostraipsnio pabaigoje);Vladislavo Sirokomlës –Józef Trypuãko, JæzykWùadysùawa Syrokomli(Ludwika Kondratowicza).Przyczynek do dziejówpolskiego jæzyka literackie-go w wieku XIX 1,Uppsala, 1955, 93–105;filomatø – ZofiaKurzowa, Studia nadjæzykiem filomatów ifilaretów. Fonetyka, fleksja,skùadnia, Kraków, 1972,26–31; Ignaco Chodz-kos – Kurzowa 1993,223–224.

6 Plg. Halina Turska,„Jæzyk polski naWileñszczyênie“,Studia nad polszczyznàkresowà 2, red. JanuszRieger, WiaczesùawWerenicz, Wrocùaw,1983, 17–18; IrydaGrek-Pabisowa, IrenaMaryniakowa, „Jæzykpolski na Kresachpóùnocno-wschodnichdawniej i dziú“,Historia i wspóùczesnoúãjæzyka polskiego naKresach wschodnich, red.Iryda Grek-Pabisowa,Warszawa, 1997, 39.

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:0551

52 Halina Karaú

nedidelës apimties X.D.K.P.S. gramatikos ir þodynëlio tekstas, turin-tis gausybæ kitokiø formø su <o> [o] bei <ó> [u], ðià tendencijà pa-tvirtina. Todël tekstas reprezentuoja minëtà teritoriná lenkø kalbosvariantà.

<o> [o] vietoj dabartinës lenkø bk <ó> [u] vartojama:1) Vyriðkosios giminës daiktavardþiø nom. sg. ir acc. sg., pvz.:

chùod 96, Dziob 95, Gnoy 93, Jmiesùow 64, Koúcioù 75, Lod 92, Ùoy 31, mor93, mro¸ 96, Ogrod 9 (ogrod 89), Oùow 95, Padoù 94, Pirog 74, Popioù 94,Powro¸ 95, Prog 95, Rog 95.

2) Visada vyriðkosios giminës daiktavardþiø gen. pl. galûnëje -ów,pvz.: Apostoùow 73, Chlebow 17, Cwiekow 14, Imiesùowow 38, Kolorow 31,Królow 11, litwinow 8, Miesiàcow 13, Nosow 14, Obùokow 13, Ogniow 14,Ogrodow 9, Postæpkow 66, Przykùadow 69, Przymiotnikow 40, Przypad-kow 33, Psow 13, Rod¸ajow 28 (Rod¸aiow 39), Szerengow 66, Trybow 38,45, Uçniow 71, wyra¸ow 2 (Wyrazow 12, Wyra¸ow 63), Zaimkow 38,39, Zæbow 13, Zùodziejow 13.

3) Moteriðkosios ir niekatrosios giminës daiktavardþiø galûnëje-ów, pvz.: Deklinacyow 12, Oçow 14, Us¸ow 15, Ws¸ow 14.

4) Moteriðkosios ir niekatrosios giminës daiktavardþiø nulinëjegen. pl. galûnëje, pvz.: Ps¸czoù 14, Siostr 14, Wod 13.

5) Liepiamojoje nuosakoje, pvz.: rob 57, robmy 58, robcie 58.6) Tam tikrose morfologijos kategorijose ir ðaknyse, kur dabar-

tinëje bendrinëje lenkø kalboje nusistojo ó, pvz.: Krolowi 11 (ðaliaformø su <ó>: Królow 11), Ktory 24, ktorym 72, mowisiæ 67, 76, mowià-siæ 77, mowiùosiæ 21, Mowienia 2, mowiàcy 72, Mowcy 72, ogolnóúãi 49,Pioro 94, poki 78, pro†nych 71, Pro‡niak 93, Przysùowek 5, rownie 71,ro†nie 72, ro‡ne 70, ro‡nicy 20 (Roênicy 32) (ðalia ró‡nicy 28), spoùgùos-kami 2, Spoynik 5, 70, Spoyniki 78, O Spoynikach 70, 78, Swoy 30, we-soù 92, wrobel 100.

Ypaè iðsiskiria þodþio szczególny raðymas, pvz.: Szczegolnego 21,Szczegolny 21, Szçegolnie 33, Szçegolnym 40. Ðalia formø su <ó>:Szczególnego 23 yra ir su : Szczegulny 19, Szczegulne 44, 49, 54, 60,Szczegulnieysze 63.

Tai apskritai gerai þinomi faktai apie Lietuvos lenkø kalbà. Lite-ratûroje apie tai daug dëmesio skiriama, pavyzdþiui, þodþiams suðaknimi mow- vietoj mów- (ir atvirkðèiai) – mowca, mowiã tipo (þr.Kurzowa 1993, 70). Taip pat plaèiai vartojami bûdvardþiai su -o- ðak-nyje vietoj bk -ó-, plg. proýny, roýny, szczegolny (Kurzowa 1993, 70,224) arba forma poki (Kurzowa 1993, 70). Taip pat <o> [o] ir <ó> [u]svyravimas tuose paèiuose þodþiuose bei ðaknyse nëra retenybë.Jis pastebëtas nuo XVII amþiaus, plg. Antano Kazimiero Sapiegos

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:0552

53 X. D. K. P. S. gramatikos lenkø

kalbos ypatybës

krol, ktory7; DLK aktuose ogrod, koúcioù, popioù, rog, mogù, doniosù; Salo-mëjos Rusieckos piorami, lod, ktory8. Minëtose gramatikos kategorijo-se ir daþnai tose paèiose ðaknyse toks svyravimas iðliko Lietuvoslenkø tarmëse (Grek-Pabisowa, Maryniakowa 1997, 30–40). Kitokionei bk o vartojimo pavyzdþiø, kaip matyti ið pateiktos medþiagos,yra daug, kur kas daugiau nei vëlesnëje ir gerokai platesnëje Juoza-po Èiuldos lietuviø kalbos gramatikoje. Joje buvo 23 þodþiai (ðak-nys) su kitokiu nei bk o9, taèiau dabar analizuojamoje X.D.K.P.S. gra-matikoje jø esama beveik tris kartus daugiau (64).

<ó> [u] vietoj <o> [o] vartojama daug reèiau, pvz.: wMówie 2([w] mówie 19, w Mówie 64) (ðalia w Mowie 6), Fórmy 64 (ðalia daþnes-nës Formy 64, 65, 66 ir kt.), Niezwùóçnie 62, ogolnóúãi 49, przysùównie27, 68, Swóyski 92, Wzóru 15, Zwrót 63.

Palyginti su dabartinës lenkø kalbos normomis – tai iðskirtinësformos, taèiau XIX amþiaus pirmojoje pusëje jos daþnai buvo lygia-vertës. Tokio tipo paralelinës formos, pavyzdþiui, ðaknyse sùow-,-zwùocz-, mow- buvo visuotinai paplitusios. Tai rodo 1861 metø Vil-niuje leisto Lenkø kalbos þodyno10 sprendimas siûlyti ir sùowny, ir sùówny,taip pat áprastas raðymas mówne, dosùównie, sùówny (pvz., Èiuldos gra-matikoje, þr. Karaú, Kolytë 1993, 149).

<ó> ir painiojimas. X.D.K.P.S. gramatikos tekste taip pat pa-sitaiko supainiotø raidþiø <ó> ir , pvz.: Bót 88, Dwógùosek 2,Dwókropek 3, Gura 91, Iaskuùka 88, poSzczeguùach 70, Suyka 90, Szcze-gulne 44, 49, Szczegulny 19, 54, 60, Szczegulnieysze 63.

Keletas panaðiø pavyzdþiø yra Kurzowos uþfiksuota ið DLK aktø,taèiau ji nekomentavo ðio reiðkinio (Kurzowa 1993, 68). Daug dau-giau tokiø pavyzdþiø rasta aukðtuomenës kalboje, pavyzdþiui, JonoVladislovo Poèobuto dienoraðtyje (Smoliñska 1983, 26). Jie liudija,kad aukðtuomenës sluoksniø kalboje (kultûros dialekte) XVII–XVIII

7 Barbara Smoliñska,Polszczyzna póùnocnokre-sowa z przeùomu XVII iXVIII wieku. Na podstawierækopisów JanaWùadysùawa PoczobutaOdlanickiego i AntoniegoKazimierza Sapiehy,Wrocùaw, 1983, 26.

8 Maria Brzezinowa,„Regionalizmy kresowew Pamiætniku Rusiec-kiej“, Zeszyty naukoweUniwersytetu Jagiel-

loñskiego. Prace Jæzyko-znawcze 15, 1965, 123.

9 Plg. Halina Karaú,Nijolë Kolytë, „JuozoÈiuldos gramatikosterminai ir kalba“,Juozas Èiulda. Trumpisamprotavimai apieþemaièiø kalbos taisykles.LAIS 6, Vilnius, 1993,67–68.

10 Sùownik jæzyka polskiego1–2, Wilno: MaurycyOrgelbrand, 1861. Lenkø

kalbotyroje ðis þodynastradiciðkai vadinamasSùownik wileñski, otrumpinamas – SWil.Tokia santrumpavartojama ir èia. Darplg. kitø þodynøsantrumpas ðiostraipsnio pabaigoje.

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:0553

54 Halina Karaú

vyravo tendencija ó sulyginti su u, o þemutiniø sluoksniø kalbojeatvirkðèiai – su o.

Kai kurios ið minëtøjø formø vis dëlto reikalauja tam tikrø paaið-kinimø. Prie jø skirtina bót – etimologiðkai tiksli, skolinta ið pranc.bot(t)e. Lenkø kalboje ilgai vartoti variantai bot ir bót (pavyzdþiui,Samuelis Bugumilas Linde11 raðo tik bot), taèiau XIX amþiuje juosiðstûmë naujesnë forma but. Raðymas <but> iðplinta nuo XVIII am-þiaus ir XIX amþiuje jau vyrauja (plg. SWil, SW12).

Susiaurëjæs [e] su diakritiku: <é>. X.D.K.P.S. gramatikos tekstebalsës <é> autorius, atrodo, neþymëjo. Tiesa, yra þodis tém†e 20, ta-èiau èia diaktritikas virð <é> priraðtas vëliau, juodesniu raðalu, tadgali bûti, kad ne paties autoriaus. 1830 metais iðleistame rinkinyjeRozprawy i wnioski o ortografii polskiéj (Studijos ir iðvados apie lenkøkalbos ortografijà) nurodyta þymëti diakritikà virð <é> keliose pozici-jose, be kita ko, kiekvienoje bûdvardþiø ir ávardþiø linksniavimo ga-lûnëje -éj, -ém, kai kuriø veiksmaþodþiø galûnëse bei vyriðkosios gi-minës daiktavardþiø vienaskaitoje, pvz., chléb13. X.D.K.P.S. neþymë-tas diakritikas galëtø patvirtinti Stanisùawo Urbañczyko hipotezæ,kad balsë <é> su diakritiku anksèiausiai iðnyko Didþiojoje Lietuvoskunigaikðtijoje14. Kaip iðriedëjæs ið <é> gali pasitaikyti (<y>),pvz.: Pirog 74, Syr 95. Èiulda savo gramatikoje daug atidþiau þymë-jo diakritikus, o X.D.K.P.S. gramatikos autorius jø tiesiog neraðë.

Nosiniai balsiai. Antrinë nazalizacija yra þodþiuose Kæùbasa 89,przyiæmnie 40, szeræg 90, Szereng 62, Szerengow 66. Formos, praradu-sios nosiná atspalvá ar su antriniu nazaliðkumu XIX amþiaus lenkøbk buvo jau retos. O pakraðèiuose antrinis nazaliðkumas iðsilaikëilgiau (kaip archaizmas), nors ið bendrinës lenkø kalbos jau buvopranykæs XVIII amþiaus pabaigoje (Kurzowa 1993, 226)15. TadX.D.K.P.S. tekstas èia truputá nukrypsta nuo to meto bk normos.

11 Samuel Bogumiù Linde,Sùownik jæzyka polskiego1–6, Warszawa, 1807–1814 (toliau – L).

12 Jan Karùowicz, AdamKryñski, WùadysùawNiedêwiedzki, Sùownikjæzyka polskiego 1–8,Warszawa, 1900–1927.Lenkø kalbotyroje ðisþodynas tradiciðkaivadinamas Sùownikwarszawski, o trumpina-mas – SW.

13 Plg. „Zdanie sprawyDeputacyi“, Rozprawy iwnioski o ortografiipolskiéj, Warszawa,1830, 546–548.

14 Þr. Stanisùaw Ur-bañczyk, „Przyczynyzaniku samogùosekpochylonych w jæzykupolskim“, Prace z dziejówjæzyka polskiego,Wrocùaw, 1979, 270–271.

15 Janas Karùowicziuskalbos patarimø

leidinëlyje, skirtamevisø pirma Lietuvoslenkams, siûlo saugotisformø chrzæsny,kolæýanka, jæcznica –þr. Jan Karùowicz,„Podræcznik czystejpolszczyzny dlalitwinów i petersburs-zczan“, Studia nadpolszczyznà kresowà 3,red. Janusz Rieger,Wiaczesùaw Werenicz,Wrocùaw, 1984, 49.

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:0554


kalbos ypatybës

X.D.K.P.S. gramatikoje nosinumo stokoja niekatrosios giminësdaiktavardþiø galûnës, pavyzdþiui, Bydle 91, Ciele 98, Imie 4, 5, 6ir t. t. (visame tekste). Tokios formos buvo bûdingos XIX amþiauspirmajai pusei16.

Raðymas nastempuiàcy 17 (ðalia nastæpuiàcego 16 ir kt.), obionã 12,poionã 71, rzeknonã 97, wzionúã 63, zapend 66 rodo diftongiðkà nosiniøbalsiø tarimà. Tokio pobûdþio raðyba ið spausdintø knygø dingstajau XVIII amþiaus antrojoje pusëje, bet rankraðèiuose lieka iki XIXamþiaus vidurio (plg. Franciszeko Zabùockio raðtø bûklæ17). Tad èiaX.D.K.P.S. gramatika nenukrypsta nuo XIX amþiaus pradþios orto-grafijos bûklës. Tik vienà kartà pasitaikë ypatybë, bûdinga XIX am-þiaus ðiaurës pakraðèiø tarmiø raðytojams (plg. Kurzowos pa-vyzdþius: 1993, 227) – raðyti <æ> vietoj lenkø bk <en> prieð lieþuviouþpakaliná priebalsá: Ciæki 97 vietoj cienki. Toká iðskirtiná pavyzdá(ciæko) kaip hipernormalizmà XIX amþiaus pradþioje (1808) nurodoir Bajerowa (1986, 105).

Kitokia nei ðiandien pavartota nosinë raidë <æ> þodyje gaùæê 90.Tokios ir panaðios formos buvo bûdingos ðiaurës rytø pakraðèiø ðne-kamajai lenkø kalbai. Apie juos uþsimena Aleksanderis Ùætowskiskalbos patarimø leidinyje, orientuotame á Lietuvos ir Baltarusijos len-kus18. Daug nosiniø balsiø painiojimo pavyzdþiø taip pat pateikiaKarùowiczius (plg. gaùæê, wætroba, skæpiec ir pan.)19.

Nekirèiuotø balsiø redukcija. Balsiø e >i/y redukcija X.D.K.P.S.gramatikoje aiðki vyriðkosios ir moteriðkosios giminës daiktavardþiøminkðtu kamiengaliu nom. pl., acc. pl. ir voc. pl., pvz.: Gæµli 91, Ka-mieni 13, Korzeni 15, Ludzi 16, 72 (ðalia Ludzie 15), Ogni 14, róêy 19,przystoyne Róênicy 31–32, Spodni 31, 91, ¡iemi 10, 11.

Pavienis redukcijos atvejis yra kitoje pozicijoje, pavyzdþiui, czte-rych ‘czterech’ (Sùowo Litewskie we wzglædzie Form Czterych do KtóreyzNich naleêy, poznaiesiæ zzakoñçenia Jmiesùowa 64).

Tendencija vidutinio pakilimo balsiø artikuliacijà suprieðakintibuvo laikoma provincialiu, ausá rëþianèiu bruoþu, kurio derëjo veng-ti; pavyzdþiui, tokiø ypatybiø nëra Èiuldos gramatikoje (jos kalbalabai rûpestinga). Ði tendencija buvo bûdinga visiems lenkø tarmiø

16 Irena Bajerowa, Polskijæzyk ogólny XIX wieku.Stan i ewolucja 2. Fleksja,Katowice, 1992, 87–90.

17 Maria Brzezina, „JæzykFranciszka Zabùockiego.Fonetyka“, ZeszytyNaukowe UniwersytetuJagielloñskiego. Prace

Jæzykoznawcze 41,Kraków, 1974, 212.

18 Aleksander Ùætowski,Bùædy nasze. Rzecz oczystoúci jæzyka polskiegona Litwie, Wilno, 1915, 15.

19 Plg. Zofia Sawaniewska-Mochowa, „Regionalnecechy fonetyczne

potocznej polszczyznypóùnocnokresowejXIX w. w ‘Podræczniku’Jana Karùowicza“,Studia nad polszczyznàkresowà 4, red. JanuszRieger, WiaczesùawWerenicz, Wrocùaw,1986, 49–50.

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:0555

56 Halina Karaú

pakraðèiams – ypaè pietiniams, maþiau – ðiauriniams (plg. DLK ak-tuose minkðto kamiengalio daiktavardþiø nom. pl. placy, niedzieli;Kurzowa 1993, 85–86). Jø neiðvengë ir daug XIX amþiaus raðytojø.Nemaþai tokiø pavyzdþiø ið Aleksandro Fredros, maþiau – ið Ru-sieckos ir filomatø cituoja jø kalbos tyrëjai20. Apie tokias formas per-spëdavo kalbos patarimø, skirtø Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainoslenkams, autoriai (tarp kitø ir Karùowiczius, vis dëlto siejæs nekir-èiuotø balsiø redukcijà su kitomis morfologijos kategorijomis: su nie-katrosios giminës daiktavardþiais, besibaigianèiais -e [siedzenié], irsu 2 bei 3 asmens esamojo laiko vienaskaitos formomis [szanujész,bædzié]; plg. Sawaniewska-Mochowa 1986, 43). Susiaurinimas nekir-èiuotoje pozicijoje iki ðiol yra visø rytiniø lenkø kalbos pakraðèiøtarmiø bruoþas (Grek-Pabisowa, Maryniakowa 1997, 42).

Tikëtina, kad vengiant ðio bruoþo atsirado hipernormalizmaiCztere 91, kàsmek 91, Któræde 76, Zedel 98, naleêe (takim to por¸àdkiemwszelkie Sùowa przechadzàce na Jmiesùowy przypadkowaã y Czasowaã na-leêe 37) vietoj cztery, kosmyk, którædy, zydel, naleýy, kurie paþástami iðXVII–XIX amþiaus istoriniø tekstø (plg. ið DLK aktø ir filomatø kal-bos oczewiúcie, oczewisty, oczewisto, rzeczewiúcie, trzedzieúci; Grek-Pa-bisowa, Maryniakowa 1997, 42; Kurzowa 1993, 86).

Akavimo refleksai. Kai kur þodþio viduryje pavartojama avietoj o (ar <ó> [u]), taip pat galûnëje -a vietoj -e, pvz.: Czwarakie‘czworakie’ 24, Padus¸ka ‘poduszka’ 94, przechadzàce ‘przechodzà-ce’ 37, pówtar†en ‘powtórzeñ’ 45, Szçegalnego ‘szczególnego’ 18;bàdzcia ‘bàdêcie’ 44, obliça ‘oblicze’ 98. Tokio pobûdþio raðybosXVII–XVIII amþiuje pasitaiko Didþiosios Lietuvos kunigaikðtijos te-ritorijoje (plg. Kurzowa 1993, 66–87; Grek-Pabisowa, Maryniakowa1997, 35; tai nurodo ir Karùowiczius, plg. Sawaniewska-Mochowa1986, 43). Jø yra ir 1850–1856 metø rankraðtiniame Simono Daukan-to þodyne21. Sawaniewskos-Mochowos nuomone22, tai greièiau neakavimo pëdsakai, o lietuviø <a> raðymas vietoj lenkø <o> bei lie-tuviø þemutinio atviro balsio [e], tariamo panaðiau á [a] negu á lenkø[e], efektai. Ðitokià hipotezæ ypaè galëtø patvirtinti vienas ið pateik-tøjø pavyzdþiø, bûtent, Padus¸ka, paraðytas kaip atitikmuo lietu-

20 Plg. Jan Zaleski, JæzykAleksandra Fredry 1.Fonetyka, Wrocùaw, 1974,48–54; filomatø –Kurzowa 1972, 31;Syrokomlës – Trypuãko1955, 34–45; FranciszekoMickiewicziaus – JózefTrypuãko, O jæzyku

„Wspomnieñ dzieciñstwa“Franciszka Mickiewicza,Uppsala, 1970, 39–45.

21 Simono Daukanto raðtai.Didysis lenkø–lietuviøkalbø þodynas 1–3,Vilnius: Mokslo irenciklopedijø leidykla,1993–1996.

22 Zofia Sawaniewska-Mochowa, „O pols-zczyênie w ‘Sùowniku’Szymona Dowkonta zpoùowy XIX wieku“,Studia nad polszczyznàkresowà 8, red. JanuszRieger, Warszawa,1995b, 198.

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:0556


kalbos ypatybës

viðkam Podus¸ka. Tokio tipo formø vis dëlto nëra atidþiau rengtuosetekstuose, pavyzdþiui, Èiuldos gramatikoje.

Taip pat galima pastebëti retkarèiais pasitaikanèiø hipernorma-lizmø, t. y. atvirkðèio reiðkinio – paraðoma <o> vietoj <e>, pvz., ty-lo 77, bk tyle.

-a- keitimas -e-. Dëmesio nusipelno ir formos su -e- vietoj lenkøbk -a-, pvz.: dzieùaiàcych 63, Dzieùaniach 32, Powiestka (równie teý Prozàbùaga nawet Powiestka wskazuie Moã wyra¸om Ùacinskim podobnà 67);Szelençe ‘szaleñcze’ 70. -a- keitimas -e- yra vienas ið lenkø kalbosðiaurës pakraðèiø tarmiø bruoþø. Jis fiksuotas ið kai kuriø tø tarmiøautoriø tekstø23. Já taip pat pastebëjo Karùowiczius savo Grynos lenkøkalbos vadove lietuviams ir peterburgieèiams. Ten esama panaðiø á anks-èiau pateiktus pavyzdþius, plg. dzieùajàcy, wiedomo, úniedanie, ir jieaiðkinami kirèiavimu, t. y. keièiama nekirèiuotoje pozicijoje (Sawa-niewska-Mochowa 1986, 53–54).

 ir <y> painiojimas. X.D.K.P.S. gramatikoje vartojamos for-mos su -i- vietoj lenkø bk -y-, pvz.: Bùiskawica 99, Czij 9, Daiàci 36,dobrzi 16, Negacij 45, przijdziemy 75, Przijmka 72. Taip pat atvirkðèiasreiðkinys – formos su -y- vietoj bk -i-: Guzyk 90, zmoimy ¸twoimy 30. ir <y> painiojimas gali turëti lietuviðkà pagrindà24. Be kita ko,tokià nuomonæ pareiðkë ir Halina Turska. Ji nustatë, kad Lietuvoslenkø tarmëse esanti tik viena fonema /i/, kuri atitinka lenkø fone-mas /i/ ir /y/. Turska argumentavo, kad jos informantai neskyrësavos ir svetimos tarties tarp dyrsa//dirsa, gryka//grika25. Panaðus ribostarp ir <y> neskyrimas pastebëtas ir Daukanto kalboje, jis taippat sietas su lietuviø kalbos fonetikos poveikiu (Sawaniewska-Mo-chowa 1995b, 198). Galima bûtø pasiûlyti ir kità ámanomà interpre-tacijà – kad raðymas su rodo minkðtà (suminkðtintà) priebalsiø[cz], [ã], [sz], [þ] (þymimo <rz>) tarimà. Atskirai aptarti tektø formàBùiskawica, ðiaurës pakraðèiø tarmëje paþástamà kaip bliskawica26.

23 Plg. Syrokomlës: ýelezie,cieúniej, powaýenie,pensjonerka (Trypuãko1955, 52), filomatø: wczesie, bladszy, w ofiarzeir t. t. (Kurzowa 1972, 42).

24 Tadeuszas Pizùostraipsnyje „Bùædyjæzykowe polskiemùodzieýy litewskiej“,Poradnik jæzykowy 37,1937, 15, <y> ir bei<ù> ir <l> painiojimà

aiðkina lietuviøortografijos átaka, neslietuviø kalba turi tikvienà grafiná þenklà <l>,kuris gali reikðti ir [l’], ir[ù], priklausomai nuotoliau einanèio garso.

25 Halina Turska, Opowstaniu polskichobszarów jæzykowych naWileñszczyênie. Studianad polszczyznà kresowà1, 1982, 101–102.

26 Be kita ko, ji vartojama„Vincuko“ pokalbiuose(Dominikas Kuziniewic-zius, arba „Wincuk“ –dabartinis autorius,raðantis humoreskasstilizuota Vilniauskraðto lenkø kalba, plg.Dominik Kuziniewicz,Wszystkiego po troszec-zku. Gwarowe pogaduszkiwileñskiego Wincuka,Wilno: Znad Wilii, 1993).

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:0557

58 Halina Karaú

Artikuliacijos iðsiplëtimas prieð balsinguosius priebalsius. Bal-singojo priebalsio [m] poveikis matyti ið daugiskaitos esamojo laiko1 asmens formø, plg. dopuúciemy 66, mowiemy 67, posùyszemy 34, ro-biemy 56, wyùoêemy 45. Dël morfologizacijos ðis reiðkinys bus aptar-tas toliau prie fleksijos.

Kitose pozicijose paplatëjimas prieð nosinius priebalsius labai re-tas, pvz.: poiedeñcza 11, 14, poiedencza 13, 16 greta nepaplatëjusiø for-mø: poiedyñcza 10, 21, poiedyncza 9, 17, poiedynczey 9. Èia [i], [y] pa-platëja iki [e].

Kiti balsiø reiðkiniai. 1) Senesnë skaitvardþio osiem forma be jud-riojo -e-: oúm 4. Tai forma, atitinkanti to meto lenkø bk normà (plg. L,SWil). 2) Balsis [o] vietoj [e]: Propozycyà 76 vietoj Prepozycyà. Tokiaforma galëjo atsirasti dël analogijos (plg. propozycja ‘pasiûlymas’).3) Forma su -i- vietoj -e-: Diminutiva 32. 4) Forma su -e- vietoj -ó-:wybierczo 28, t. y. ðaknis -bier- be balsiø kaitos, galbût iðlyginta dëlanalogijos.

1. 3. Konsonantizmas

Lieþuvio prieðakiniø, viduriniø bei alveoliniø S-Ú-Ð svyravimas.Ðiø priebalsiø varijavimas yra retas X.D.K.P.S. gramatikoje, pvz., <sz>vietoj <s>: Szprytny 96, Szwor‡en 96 (jis buvo bûdingas XIX amþiauslenkø bk). Taèiau daug daþnesnis yra kitoks tø priebalsiø iðsidësty-mas, priklausantis nuo regioniniø tarmiø.

Diakritiniai þenklai X.D.K.P.S. gramatikoje daþnai nëra tikslûs.Todël ne visada aiðku, ar raðyba rodo regioniná konsonantizmo reið-kiná, ar tai tik autoriaus neatidumo reikalas. Vis dëlto tam tikrø fo-netiniø pozicijø neþymëjimas diakritikais greièiausiai rodo regioni-næ tartá.

c ir ã svyravimas. c ir ã vartojimo skirtumas nuo lenkø bk ðiojegramatikoje labai daþnas.

Þodþio galo pozicijoje beveik visada raðoma ne <c> (kaip yra da-bartinëje lenkø bk), bet <ã>:

– visada esamojo laiko prieveiksminiame dalyvyje (pusdalyvy-je-padalyvyje), pvz.: chcàã 72 (Chcàã 65), daiàã 5, 35, dodaiàã 8, 21, 40,41, 44, formuiàã 68, miùuiàã 5, nieposwiadczaiàã 68, odkùadaiàã 71,piszàã 77, poglàdaiàã 34, pomagaiàã 68, pytajàã 73, rozumiejàã 71,stoµsuiàãsiæ 72, Woùaiàã 27, wymawiaiàã 27, Zaprzeçaiàã 73, zmie-niaiàã 68, zmilçaiàã 71, Znajàã 38, zostawuiàã 66;

– ávairiuose þodþiuose, pvz.: chytrzeã 94, gùupieã ‘gùupiec’ 93,Jadùowieã 91, Konieã 90, Leniwieã 95, Moã ‘moc’ 67, niã ‘nic’ 72, Oycieã97 ir kt., Paleã 94, Serã (gen. pl.) 14, Szlachciã 88, Zajàã ‘zajàc’ 99.

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:0558


kalbos ypatybës

Bendrinei lenkø kalbai XVII–XVIII amþiuje <c> ir <ã> svyravi-mas buvo áprastas (Bajerowa 1986, 33; Kurzowa 1993, 95). Jis iðnykoið bk XVIII amþiaus pabaigoje, taèiau kaip periferinis archaizmasilgiau iðsilaikë pakraðèiø tarmëse. Ypaè ilgai jis iðliko Kauno arealevartojamoje lenkø kalboje (apimanèiame ir Þemaièius), kur HalinaSzwejkowska dar tarpukariu apraðë visuotiná minkðtà galinio [c]tarimà27. Toká varijavimà taip pat nustatë Jolanta Mædelska Lietu-viø–lenkø–rusø kalbø þodyne, iðleistame 1922 metais Kaune28. Ðitasbruoþas gana daþnas Daukanto þodyne (Sawaniewska-Mochowa1995b, 199). XIX amþiaus antrosios pusës Kauno lenkø kalboje já pa-stebëjo ir Karùowiczius (Sawaniewska-Mochowa 1986, 63–64). Vil-niaus kraðto lenkø kalboje ðis reiðkinys nebuvo taip plaèiai paplitæs,kaip Kauno arealo lenkø kalboje.

Atvirkðtinis reiðkinys, t. y. c vietoj bk ã, dz vietoj bk dê, matomastokiuose þodþiuose: bàd¸ ‘bàdê’ 43, bydz ‘byã’ 19, 71, Niedzwied¸ 93,odwrócsiæ 72, prosic 57. Tai hipernormalizmai, XVIII amþiuje paplitævisoje Lenkijoje (pvz., Varðuvoje), o ðiaurës pakraðèiø dialektuosefiksuoti ir vëliau XIX amþiuje (Kurzowa 1993, 95, 237). Vengti tokiotarimo XIX amþiaus antrojoje pusëje siûlë Karùowiczius, formas cho-dzic, dawac, ùokiec laikydamas provincializmais, bûdingais Kauno are-alui (Karùowicz 1984, 76).

Sporadiðkai c vietoj ã pasitaiko ir þodþio pradþioje bei viduryje,pvz.: Bracmi 10, Cwiek, Cwieka, Cwieki, Cwiekow 14.

Taip pat forma Daiàci 36 liudija pakraðèiø tarmiø svyravimà tarpminkðtøjø ir kietøjø S-Ú. Panaðûs pavyzdþiai goràci, kobieci, sùuýàciyra paliudyti XIX amþiuje (Kurzowa 1993, 236; Trypuãko 1955, 318).

<cz> ir <ã> svyravimas. Vienà kartà pasitaikë bendraties forman-tas su <cz>: nadaç 66. Atvirkðèias þymëjimas, t. y. <ã> vietoj bk <cz>pastebëtas formoje Pùaã 95 (bk pùacz). Tai galima paaiðkinti lietuviøkalbos fonetikos poveikiu. Juk svyravimas raðyti <cz> ar <ã> nebu-vo svetimas Kauno arealo lenkø kalbai. Raide <è> galûnës [c] uþra-ðytà nurodë Mædelska Smidto þodyne, iðleistame Kaune 1922 me-tais (Mædelska 1997, 32). Minkðtas alveolinio priebalsio [è] <cz> ta-rimas, iðreikðtas kaip vidurinis garsas tarp [è] ir [ã], taip pat paste-bëtas tarminiuose Kauno arealo tekstuose29.

27 Halina Szwejkowska,„Dodatkowe uwagi oregionalizmachMickiewicza“, Jæzykpolski 21, 1936, 109–111.

28 Jolanta Mædelska,„Wymowa kowieñska w

zwierciadle sùowniko-wym (na podstawiesùownika litewsko-polsko-rosyjskiego z1922 r.“, Poradnikjæzykowy 7,1997, 31, 32.

29 Zofia Sawaniewska-Mochowa, „Tekstygwarowe z Ko-wieñszczyzny“, Jæzykpolski dawnych kresówwschodnich 1, Warszawa,1995, 72.

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:0559

60 Halina Karaú

<ú> ir <s>, <ê> ir <z> svyravimas. X.D.K.P.S. gramatikoje daþnairaðoma su <s>, <z> prieð minkðtus priebalsius vietoj bk <ú>, <ê>,pvz.: bywaliscie 42, Bli¸niego 70, Czæscià 34, Gæsle 31, gùosnieyszego 70,iesli 78, Kwasny 95, na Umysle 63, miewaliscie 42, nieposwiadczaiàã 68,Objasnianiasiæ 71, proscie 58, Sliczny, Sliçnego, Sliçnemu [...] 16, Sli-mak 95, Slina 95, Smiech 92, Snieêy 68, spiewam 90, Swider 90, Swie-ca 99, Swiætemi 70, teraznieyszy 36, 42, wùasciwà 12, Wùasciwym 17. (Ðalia,ðiek tiek reèiau, pasitaiko ir raidþiø su diakritikais, pvz.: Czæúcià 73,wùaúciwego 18.) Diakritikai neþymimi ir galûnëse, pvz.: bywaùes 42,miewaùes 42.

Prieðingai, <ê>, <ú> paraðomos vietoj bk <z>, <s> prieð kietàsiaspriebalses ir prieð balses, pvz.: beêokoliczny 47, Iaúna 73, Jmieúùowiu 68,Oênaymuiàcy 50, wùaúnoúciami 1, Wùaúnoúã 76. Toks raðymas liudijaantrinæ priebalsiø palatalizacijà. Ryðkus varijavimas pastebëtas ir len-kø kalbos pakraðèiø tarmiø raðytojø kalboje, pavyzdþiui, JanoChodêkos, filomatø, Franciszko Mickevièiaus, Syrokomlës (Kurzo-wa 1993, 237).

<ê> ir <ý> svyravimas. Visame rankraðtyje diakritiniai þenklaiþymëti nekruopðèiai. Daþnai vietoj taðko paraðytas akûtas ir sun-ku pasakyti, ar tai netikslus raðymas, ar tarties atspindys. Apskri-tai labai ryðkus <ý> ir <ê> ribø maiðymas, labai aiðki tendencijavietoj bk <ý> raðyti <ê>, pvz.: aêeby 72, Ciæêko 75, Jeêeli 64, Ka‡de-go 40 (ðalia daþnesnio Ka†dego 44, Ka†dym 72), Koêuch 91, Ksiàêe-czki 62, Mæêny 6, moêna 17, 62, 66 (ðalia mo†na 11, 66), naleêà 12 (ðaliaNaleýàce 12kustodas), naleêy 2, 12, 33, 34, 38, 45, 63, 64, 65, Naleêàce 13,14, 15 (ðalia naleýy 34, 75, nale‡à 38, naleýàce 33), podobnieê 28, (ðaliapodobnieý 32, podobnie‡ 39), nieênæ 45, nieêywà 4, êywà 4, êyweyyNieêywey 5 (ðalia daþnesnio ýyã 70 ir pan.), okaêemy 12, posùuêy 17,postrzeêemy 12, powyêszy 35, powyêszych 44, pró‡ne 45, Pro‡niak 93,róêy 19 (ðalia róýy 19), Roênicy 32 (ðalia ró‡nicy 28, 45, ró‡nicæ 32, ró‡ni-cà 44), sùuêy 34, Snieêy 68, uwa‡ane 33, Uêywaniu 31, Uêywania 62 (ða-lia: uýywaià 3), U‡yteczny 6, uêyteçnych 71 (ðalia: Uýyteçnieyszych 71,uýyteçnemi 71), wraêenie 78, wyùoêemy 45, wyobra‡asiæ 32, wyraêaã 31,wyraêaià 40, 44 (ðalia wyra‡aià 61), wyraêonemi 49, z Paryêa 75, zasùu-êyù 32, zasùuêyùem 66, zniêaiàce 19, êadnemu 35, êadney 28, êe 35, êeby 5(ðalia daþnesnio ýe 8, 11, 75), ýela¸o 74.

Dalá ðitø pavyzdþiø galima bûtø skirti autoriaus áproèiui neati-dþiai raðyti diakritinius þenklus. Taèiau jø gausa liudija, kad toksnenuoseklumas ir netikslumas galëtø bûti autoriaus realizuototarpinio garso, fonologiðkai suminkðtëjusio [þ’] (kaip lietuviø kal-boje), rezultatas. Tokià mintá gali patvirtinti pavyzdþiai rzecêy 5,zaws‡e 40, taip pat gausûs tokio raðymo liudijimai lenkø kalbos Kauno

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:0560


kalbos ypatybës

areale (Sawaniewska-Mochowa 1995b, 200; Sawaniewska-Mochowa1995a, 110) – tiek XIX, tiek XX amþiuje (net tarpukario dvideðimt-metá). Ilgà savitos <ê> vartosenos vietoj <ý> sàraðà ir daug kuklesnáatvirkðèià pateikë Mædelska ið jau minëto Smidto þodyno (Mædels-ka 1997, 29–30). Tai Kauno arealui bûdinga ypatybë, beveik nepasi-taikanti Vilniaus kraðto lenkø kalboje, atsiradusi dël lietuviø kalbosfonetikos poveikio.

Èia taip pat reikëtø paþymëti archajiðkà bûdà þymëti minkðtu-mà, t. y. prieð vartoti priebalsæ su diakritiniu þenklu, pvz.:choãia† 69, Czæúãi 4, Braãiach 10, ogolnóúãi 49, Okoliçnoúãi 68, Pùãi 6,prosiliúãie 57, przeraêiã 67, wùasãiwà 21, 44, wùaúãiwà 65, wùasãiwym 40.XIX amþiaus pradþioje ir dar XVIII amþiuje tai buvo ortografijos ar-chaizmas, labai retai pasitaikantis kai kuriuose tekstuose30.

<sz> ir <ú> svyravimas. Pastebëjau tik vienà <s> [ú] vietoj bk<sz> pavartojimo atvejá, kur [ú] kaitaliojasi su [ch] giminiðkame þo-dyje: podbrzusie 94 (plg. brzuch). Èia <sz> [ð] keièiamas rusiðku <s>[ú], paþástamu ðiaurës pakraðèiø lenkø kalbai (plg. vietininkus nablasie, w poñczosie; Kurzowa 1993, 238).

<z> ir <ý> svyravimas. Sunku interpretuoti, kodël varijuoja <z>ir <ý>. Toks reiðkinys nesvetimas lenkø kalbos ðiaurës pakraðèiø tar-mëms. Keletas tokiø pavyzdþiø (zwyciæýca, ýarzewie, ýyýny) rastaXIX amþiaus tekstuose (Kurzowa 1993, 239), pavyzdþiui, Chodêkos,filomatø, Syrokomlës. Þinoma ankstesniø XVII–XVIII amþiaus pa-vyzdþiø ið DLK aktø (obraýów, pozyczyù, rozny). Tai buvo ankstesnëraðyba, XIX amþiuje archajiðka, taèiau dar XVIII amþiaus raðytojøtekstuose nereta31. X.D.K.P.S. gramatikoje vyrauja <z> raðymas vie-toj bk <ý>, pvz.: przedùuzania 62, Zmudzin 74, Zuraw 91. Atvirkðèiasparaðymas pastebëtas tik du kartus: naýywaiàsiæ ‘nazywajà siæ’ 76,W†oru 45. Tokio pobûdþio inovacinës formos atsirado greièiausiaidël analogijos ar panaðumo.

Priebalsiø depalatalizacija ir antrinë palatalizacija. 1. n ir ñ svy-ravimas. Ávairiai (daþnai skirtingai nuo bk) raðoma prieð priebalses<s>, <c>, <cz>, pvz.: Koncowa 7, konçoncesiæ 10 (ðalia retesnio koñçon-cesiæ 9), konczysiæ 7 (Konczysiæ 65), Ùacinskim 67, Ponçocha 99, za-konçenie 7 (ðalia retesnio zakoñçenie 7), ¡enski 24, ¡enskim 26tt. Taippat þodþio gale, pvz.: Ciern 89, Dùon 89, Dzien 89, Dzien Sùotny 68,

30 Pavyzdþiui, FranciszekoZabùockio (XVIIIamþiaus antrosios pusëskomedijø autoriaus)laiðkuose uþfiksuotas tik

vienas tokio tipoparaðymas, plg.Brzezina 1974, 190.

31 Tokiø pavyzdþiø iðZabùockio nurodo

Brzezina 1974, 190–191(moze, iezeli ðalianaujesniø paraðymømoýe, ieýeli).

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:0561

62 Halina Karaú

Ielen 89, Jabùon 98, Jæçmien 93, Kamien 13, Ka†dy dzien 74, Który Kon 74,Ogien 14, Pien 91, Pùomien 92, pówtar†en 45, Promien 96, Skron 96,Szwor‡en 96, zakonçen 8. Tikriausiai hipernormali forma yra teñ‘ten’ 8. Þodþio galo ñ palatalizacija pastebëta trumposiose bûdvar-dþio formose godzieñ ir bûdvardinio ávardþio su -en-, któreñ – Syro-komlës (Trypuãko 1955, 170), Franciszko Mickiewicziaus (Trypuãko1970, 50) tekstuose.

ñ depalatalizacija prieð kietà priebalsá yra viena ið bûdingiausiølenkø kalbos ðiaurës pakraðèiø tarmiø ypatybë. Ðioje pozicijoje su-kietinto ñ pavyzdþiø ten yra labai daug. Jø gausiai rasta XVI–XVIIIamþiaus DLK aktuose (Kurzowa 1993, 97–98), taip pat XIX amþiausraðytojø kalboje, pavyzdþiui, Syrokomlës (Trypuãko 1955, 170), filo-matø tekstuose (Kurzowa 1972, 51–52). Tai iki ðiol Lietuvos lenkøkalboje gyvas bruoþas.

Antra vertus, þodþio galo depalatalizacija retai tepastebëta. Ji ge-rai paliudyta Daukanto þodyne (plg. czern, grzebien, kon; Sawaniew-ska-Mochowa 1995b, 199). Du faktai, taèiau greièiau ortografiniai, neifonetiniai, Mædelskos nurodyti minëtajame 1922 metais Kaune leistameþodyne (bojaên, przyjaên; Mædelska 1997, 31, 32). Panaðu, kad þodþiogalo pozicijos ñ depalatalizacija yra bûdinga tik Kauno arealui.

2. Kitø priebalsiø (ne n, ñ) antrinë palatalizacija ir depalatalizacija.Kitø priebalsiø (ne ú ir s, ê ir z ar ñ ir n) antrinës palatalizacijos irdepalatalizacijos pavyzdþiø nedaug. Èia verta atkreipti dëmesá á [v]palatalizacijà, pvz.: pierwiey 78. Tai pirminis minkðtumas, jo pasitai-ko DLK aktuose (Kurzowa 1993, 101). Lindës þodyne (L) pierwiejuþfiksuotas kaip variantas, gretutinis ðalia pierwej, ir pridurta pasta-ba, kad Petras Skarga visada vartojo variantà su palataliniu [v].

Þodþiuose imiesùowiow 40, imieúùowiu 68 minkðtumas turbût atsi-radæs dël analogijos arba asimiliacijos.

Antrinio priebalsiø sukietëjimo ðaknyje ir þodþio gale pastebëtaðiek tiek daugiau, pvz.:

[g’] > [g]: Jurgelt 87, mnogey 35;

[k’] > [k]: Kæùbasa 87;

[dz’] > [dz]: bàd¸ 43, bàd¸ma 44, wszædze 69, z Ludzmi 16.

Antrinis minkðtinimas bei priebalsiø minkðtumo iðnykimas ávai-riose pozicijose – tai vienas ið bûdingiausiø ðiaurës pakraðèiø lenkøkalbos bruoþø, paliudytas ið istoriniø DLK tekstø (Kurzowa 1993,239–241) ir gyvuojantis dabartinëse Lietuvos lenkø tarmëse32.

32 Plg. Barbara Dwilewicz,Jæzyk mieszkañcówwsi Bujwidze na

Wileñszczyênie,Warszawa, 1997.

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:0562


kalbos ypatybës

Grupiø *sr’, *zr’ kontinuantai. X.D.K.P.S. gramatikoje matyti ið-laikyta senesnioji iðraiðka <srz>, <zrz> (ið praslavø *sr’, *zr’), pvz.:Srzednik 3, Srzodek 97, Zrzenica 98, zrzódùa 76. Kalbininkai iðtyrë33,kad naujos formos su <úr>, <êr> pamaþu nusistoja XIX amþiuje. Len-kø kalbos ðiaurës pakraðèiuose tai vyko lëèiau. XIX amþiaus raðyto-jø, susijusiø su tomis vietomis34, tekstuose dominuoja formos su<úrz>, <êrz>. Karùowiczius toká tarimà patvirtina XIX amþiaus ant-rosios pusës Lietuvoje (Sawaniewska-Mochowa 1986, 64).

Pasitaikë ir vienas iðimtinis atvejis grupæ *sr’ paraðyti kaip <strz>,plg. Strzodek 98. Ir toks raðymas nebuvo svetimas ðiauriniams lenkøkalbos pakraðèiams (nors paþástamas daug platesnëms tarmiø teri-torijoms, be kita ko, Úlàske, Didþiojoje Lenkijoje35), tai patvirtinaKarùowiczius (plg. postrzedni, strzedni, strzoda).

Frikatyvinis [r]. X.D.K.P.S. gramatikos tekste daþnai raðoma <rý>,<r†>, <r‡>, <rê> vietoj bk <rz>, o tai liudija lenkø kalbos pakraðèiøtarmëms bûdingà frikatyviná [r’] tarimà, plg. Korýeñ 15, Korýeni 15(ðalia Kor¸eni 15), Korýenia 15, Którýy 24, Lichtar† 92, morýe 92,pówtar†en 45, Szwor‡en 96, Szczerýe 72, utwor†yã 66, Wægor‡ 98, wy-dar‡asiæ 41, zdar‡asiæ 19, zdar‡enie 66, zdarêyùosiæ 68, Zorêa 73, Zwierýæ-cia 32, Êoùnier‡ 6. Ðitaip pakraðèiuose daþnai tarta dar XIX amþiuje,tai rodo duomenys ið tø vietø36.

h ir g, k ir ch svyravimas. Pastebëtas vienas atvejis, kai vietojpriebalsio <ch> [ch] vartojamas <k> [k], plg. piak ‘piach’ 90, kaipbûdinga lietuviø kalbai. Forma siach ‘siak’ 27 turbût yra hipernor-mali, atsiradusi dël vengimo tarti [k] (neva lietuviðkai).

Hipernormali <g> [g] vietoj rusø [h] raðoma þodyje bùaga ‘bùaha’67. Rusø [h] keitimo lenkø fonema /g/ atvejø nurodë Kurzowa (1993,235) ið DLK aktø (Sapiega, duga). Toks reiðkinys þinotas ir XIX am-þiaus lenkø kalbos pakraðèiuose (plg. Karùowicziø).

[l’] ir [ù] svyravimas. Kartais pastebimas <l> ir <ù> painiojimas,plg. Bùiskawica 99, dawalem 50, falszywie 15, Króù 6, mial 43. Be kita ko,<l> ir <ù> svyravimas fiksuojamas ir Daukanto þodyne, ten tokiø

33 Plg. Witold Úmiech,„Rozwój historycznypolskich grup spóùgùos-kowych *úr, *êr, *zr“,Rozprawy KomisjiJæzykowej ÙTN 1(16),Ùódê, 1953, 19;Bajerowa 1992, 102.

34 Jos pastebëtos Syrokom-lës (Trypuãko 1955,

151–152), filomatø(Kurzowa 1972, 56)kalboje.

35 Plg. Stanisùaw Ur-bañczyk, Zarysdialektologii polskiej,Warszawa, 1962, 35.

36 Halina Karaú, NijolaKolis, „Polszczyznadziewiætnastowiecznej

gramatyki jæzykaýmudzkiego JózefaCzuùdy“, Studia zhistorii jæzyka polskiego,red. WùadysùawKupiszewski,Warszawa, 1994, 151;Mædelska 1997, 34;Kurzowa 1993,242–243.

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:0563

64 Halina Karaú

pavyzdþiø daug (Sawaniewska-Mochowa 1995b, 198). Maþiau ávai-ravimo esama Syrokomlës, Karùowicziaus tekstuose (Trypuãko, 1955,172). Turska paliudija fonetiná [l’] ir [ù] varijavimà Vilniaus kraðtolenkø tarmëse (1982, 105). Gali bûti, kad prarastas jausmas dël [l’] ir[ù] vartojimo ribø yra lietuviø kalbos fonetinës sistemos veikimo re-zultatas.

Jotas. Joto [j] raðymas ávairuoja. Daþniausiai susiduriame su tra-dicine ortografija, t. y. skiemens pradþioje prieð balsæ jis þymimas, pvz.: Czasuiesiæ 35, daiàcy 36, Iako 38, iednostaynie 39, Ieneralnie39, iest 38, oznaymuiàcy 38, poglàdaiàã 34, postrzegaià 33, Przypadkuie-siæ 35. Skiemens pabaigoje (prieð priebalsæ ir þodþio pabaigoje) var-tojama raidë <y>, pvz.: Mnogey 39, teraznieyszy 42, znaydziemy 41,zwyczayne 47. Grupëje -yja – taip pat <y>, pvz.: Konµtrukcya 70, Nacy-onalne 74, Negacya 73, Negacyà 41, Preferencyà 66, Prowincye 76.

Vis dëlto neretai pasitaiko ir þenklas <j>, daþniausiai þodþio pra-dþioje, pvz.: jakikolwiek 63, jako 34, 35, Je, Jadù, Jeúã 67, jeden 67, Jego 40,jest 34, Jæzyk 92, Jæzyka 63, Jæzykowi 40, juý 62, wjakimkolwiek 61. Taippat <j> raðoma pozicijoje tarp balsiø, plg. dajàcego 36, Mijaiàcych 62,Niemajà 75, Religijnnych 67, rozumiejàã 71 bei po prieðdëliø z-, ob-,pvz.: Objasnianiasiæ 71, zjasniania 66. Tai jau naujesnio tipo lenkø or-tografija, pirmiausia plitusi Lietuvoje (Bajerowa 1986, 37–38).

X.D.K.P.S. gramatikos kalboje matyti tam tikra tendencija silpnin-ti [i] ir po balsiø prieð priebalsius já paversti [j], plg. Przijmka 72. Taitipiðkas ðiaurës rytø lenkø kalbos pakraðèiø bruoþas, randamasXIX amþiaus raðytojø tekstuose (Kurzowa 1993, 244). Taip pat tipið-kos XIX amþiaus bendrinei lenkø kalbai yra tokios formos su jotu [j]: Ieneralne 65, Ieneralnie 75, Nayieneralnieysze 64.

Priebalsiø dvigubinimas arba dvigubø priebalsiø asimiliacija.X.D.K.P.S. gramatikoje sporadiðkai pasitaiko paþymëtø geminatø. Þo-dþiai Summa 2, Grammatyka 1tt su dviguba <mm> buvo raðomi ben-drinëje XIX amþiaus lenkø kalboje, tad tai nëra tik pakraðèiø tarmiøbruoþas. Panaðiai ir Affektu 78 su dviguba <ff> (ðalia Afektu 70). Dve-jinti skoliniø raides buvo labai áprasta. Dvigubinama ir s – tiek sa-vuose, tiek skolintuose þodþiuose, kur paprastai pirmoji grupës <µs>raidë þymima ilgàja <µ>, pvz.: Stoµsowaniu 66, stoµsownie 12, 35, zas-toµsowania 64. Tai labiau raðybos, ne fonetikos faktas. Ilgoji <µ> dardaþnai buvo spausdinama XVIII amþiuje bei XIX pradþioje (þr. apieZabùockio raðybà: Brzezina 1974, 192).

Kitokios yra formos byùùo robiã 59, byùùy 38, Ull 87, kur sudvejintospriebalsës <ùù>, <ll>. Tokie reti paraðymai (w ullu, zapisaùùa) pasitaikoDLK aktuose XVII ir XVIII amþiaus pradþioje (Kurzowa 1993, 109).

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:0564


kalbos ypatybës

Prieðingas reiðkinys, bûdingas lenkø kalbos pakraðèiø tarmëms –vengti geminatø – matyti ið tokiø X.D.K.P.S. gramatikos pavyzdþiø:miæki ‘miækki’ 93, miækoúci ‘miækkoúci’ 2, podwyszaiàce ‘podwyýszjà-ce’ 6, 19, w Czynoúciach 62 ‘w czynnoúciach’.

<r> [r] ir <rz> [þ] painiojimas. Èia reikia nurodyti hipernorma-liai vartoto digrafo <rz> [þ] vietoj <r> [r] pavyzdþiø, plg. Brzukiew‘brukiew’ 95, mætr¸szy ‘mædrszy’ 77. Tokio pobûdþio hiperformosbuvo paþástamos Chodêkai, savo kalbos patarimuose juos minëjoKarùowiczius (plg. chrzypka, zawierzucha). Antrojo pavyzdþio <rz>[þ] gali bûti formos mædrzec analogijos rezultatas.

Kiti priebalsiø reiðkiniai. Galima paminëti [ù] ir [r] metatezæ þo-dyje Przescieùadro ‘przeúcieradùo’ 88, grupës -kk- disimiliacijà: letki‘lekki’ 92. Tokios formos su -kk- disimiliacija buvo populiari XIX am-þiaus antrosios pusës ðnekamojoje kalboje37, o ðiandien turi tarmináatspalvá. Ið bruoþø, paplitusiø siauriau ir esamø Vilniaus kraðto tar-mëse (Dwilewicz 1996, 31; Grek-Pabisowa, Maryniakowa 1997, 60),minëtinas þodis awtki ‘haftki’ 87 be aspiracijos bei þodis Jadùowieã‘jaùowiec’ 91 su iðlaikyta grupe [dù].

Kai kurios kitos ortografijos problemos. Anksèiau aptartos ra-ðybos ypatybës, kurios liudija autoriaus tartá. O èia bus pateikti to-kie ortografijos principai, kurie neleidþia daryti iðvadø apie foneti-kà. Pavyzdþiui, raðyba kartu ir atskirai, didþiøjø raidþiø vartojimas,, <j>, <s>, <z> ir kt. raidþiø þymëjimas.

1. Raðymas kartu ir atskirai. X.D.K.P.S. gramatikos þodþiø kartu irskyriumi raðyba atspindi kupinà svyravimø XIX amþiaus ortografi-jà. Neigiamoji dalelytë nie vartojama nevienodai. Vis dëlto asmeni-nës veiksmaþodþiø formos daþniausiai raðytos su nie kartu pagal tometo normà, pvz.: niebædziemy 12, Niekùadnà 41, niema 12, niepisze 2,nieulegaià 35, niewymaga 2, nie¸naydziemy 12.

Taèiau prielinksniø ir jungtukø raðymas aiðkiai svyruoja, norsdaþniau jie raðomi kartu su po to einanèiais þodþiais. Pirmiausia kal-bama apie prielinksnius do, na, w, z bei jungtukus a, i. Pavyzdþiui,akiedy 41, ate 3, ateñ 8, aWùasciwym 17, doKtórego 39, dotego 12, ydals¸e40, yfaùszywym 12, yte 12, naks¸taùt 40, naSùowa 40, natem 44, ulitwinow8, wChlebie 17, wCzùowieku 16, wKa†dym 2, wliçbie 8, wMowie litew-skiey 7, wRodzaju 8, zchlebem 17, zKa†dego 8, zNagùego pytania 5, ztych1, zZakoñçenie 8.

Vis dëlto nereti ir prieðingos raðybos (skyrium) pavyzdþiai, plg.do Którey 12, w biaùych 18, w Kaýdey 1, w Mowie Litewskiey 6, w pierw-

37 Daug tokio tipopavyzdþiø Zabùockio

kalboje nurodë Brzezina(1974, 305).

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:0565

66 Halina Karaú

szem 7, w Rodzaju 18, z biaùemi 18, z Ludzmi 16, z poprzedzaiàcym 15. Kitiprielinksniai (pvz., od, przed, przez, przy) paprastai raðomi skyrium.

Gana vienodai kartu su veiksmaþodþiu þymimas sangràþinis ávar-dis siæ (tiek su asmenuojamosiomis formomis, tiek su neasmenuoja-mosiomis), pvz.: Czasuiesiæ 35, czynisiæ 5, daiesiæ 1, dzielisiæ 4, formuià-siæ 44, koñçàcesiæ 15, mogàsiæ 31, mowiùosiæ 21, mówisiæ 27, obeyúcsiæ 2,odmieniasiæ 6, odsyùasiæ 3, Przypadkuiesiæ 35, wzmacniamsiæ 5, zamie-niaiàsiæ 7, zastanowiwszysiæ 12, zdar‡asiæ 19. (Taip pat raðoma ir suveiksmaþodiniais daiktavardþiais, pavyzdþiui, poinformowaniasiæ 35,arba su kitomis kalbos dalimis, einanèiomis prieð veiksmaþodá, pa-vyzdþiui, cosiæ dzieje 5, Iasiæ od Ludzi Kocham 40.) Èia ypaè dëmesápatraukia pakraðèiø lenkø kalbai bûdinga sangràþinio ávardþio var-tosena po veiksmaþodþio. Raðymas kartu skiriasi nuo dabartinës var-tosenos38, jis netiesiogiai gali rodyti, kad du þodþiai sudarë vientisàakcentiná vienetà.

Taisyklës iðimtys sporadiðkos, t. y. labai retai tegalima rasti at-virkðèià reiðkiná – sangràþinio ávardþio siæ raðymà skyrium nuo veiks-maþodþio, pvz: dobieraià siæ 44, onà siæ zaszczyca 32, wyraêaià siæ 44,zawieraià siæ 1.

Dalelytë -kolwiek paprastai raðyta kartu, plg. jakieykolwiek 5, jaki-kolwiek 63, wjakimkolwiek 61, taèiau ir èia kartais matyti nukrypimø,pvz., wKtórym kolwiek 28.

Prielinksniai s ir z daþniausiai raðomi etimologiðkai arba pseu-doetimologiðkai, tai buvo visuotinai priimta XVIII–XIX amþiausspaudiniuose, pvz.: Nayrostropniey 28, Nayrostropnieyszy 28, rostrop-niey 28, Rostropnieyszy 28, wzkazuie 65, zfaùs¸owane 11, zfaùs¸owanych 12,zKàd 4, 75.

Pagal to laiko áprotá autorius raðo <dz> bendraties gale (veiks-maþodþiø tipas biec, piec), pavyzdþiui, ostrzed¸ 35, postrzed¸ 61, taippat veiksmaþodyje byã (bydz 19) dël þodþio galo [ã] sukietëjimo.

2. Jungtuko i raðyba. Jungtukas i X.D.K.P.S. gramatikoje tradicið-kai beveik visada þymëtas y, kaip ir daugelio XVIII amþiaus raðyto-jø tekstuose39, plg. Sylab y Sùów 1, Naypotrzebnieysze y Naydostateç-nieysze 1, przyiemnoúc ywyrozumiaùoúã 4, Imie Przymiotne yRzeçow-ne 8, pierwszey yDrugiey 12. Tik du kartus pastebëtas visai kitoks uþ-raðymas, plg. iak i wPolskiey 8, zastanowiã, i uspokoyã 67.

38 Raðyba kartu sporadið-kai yra fiksuota, bet tiksu prielinksniais prieðveiksmaþodþius – plg.Brzezina 1974, 193.

39 Pavyzdþiui, y raðytasZabùockio (plg. Brzezina1974, 191), bet jau kitas(taip pat XVIII amþiaus)poetas Franciszekas

Dionizas Kniaêninasðá jungtukà þymëjodabartiðkai i.

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:0566


kalbos ypatybës

3. Maþosios ir didþiosios raidës. Nuo XIX amþiaus raðybos gerokaiskiriasi raðymas didþiàja ir maþàja raide. XIX amþiuje toji raðybabuvo nusistojusi. Tik ne visai preciziðkai buvo suprasta tikrinio daik-tavardþio sàvoka, ir raðyti didþiàjà raidæ buvo linkstama taip patdël emociniø paskatø. O tai lemdavo daþnesná nei dabartinis didþiøjøraidþiø vartojimà. Taèiau X.D.K.P.S. gramatikoje vyrauja chaosas irpiktnaudþiavimas didþiosiomis raidëmis. Jas autorius vartoja ne tikdaiktavardþiams þymëti, bet ir kitoms kalbos dalims: bûdvardþiams,prieveiksmiams, net veiksmaþodþiams. Kartais tas pats þodis raðo-mas didþiàja, kartais – maþàja raide, plg. Ninieysza Grammatyka po-dzielona iest na trzy Czæúci: w pierwszey daiesiæ Nauka o wymawianiuLiter, Sylab y Sùów litewskich– w Drugiey o Imionach zJch wùaúnoúciami1; Mowa litewska ma te Same litery których uýywaià Polacy 1; Dwógùosekzaú ýadnych Litewska mowa niewymaga, y wKa†dym gatunku Mowieniabe¸ onych obeyúcsiæ dostateçnie moýe 2; znak wiækszego przestanku wCzy-taniu 3; Znak Wykrzyknienia [...] pochodzàcego od Uczucia Dziwu, Stra-chu, Gniewu lub nagùego Pytania 3; Sùowo zwiastuie Ruch, okazaniesiæ yczyñoúã 5. Tokia didelë laisvë skiriasi nuo to meto didþiøjø ir maþøjøraidþiø vartosenos.

Svyruoja tautybiø pavadinimø ortografija. Greta daþnesnës di-dþiosios raidës – Litwini (Chocia† Litwini niekùadnà Formy [...] 61), Po-lacy (Mowa litewska ma te Same litery których uýywaià Polacy 1) – pasi-taiko paraðyti maþàja: litwini (Niekùadnà litwini Formy na Sùowa nieo-sobiste 41).

Kaip parodë X.D.K.P.S. gramatikos lenkø kalbos raðybos analizë,ortografija ðiek tiek skiriasi nuo kitø to meto lenkiðkø tekstø. Daþnaiji atspindi ir skirtingus nuo dabartiniø fonetinius bruoþus. Pavyzdþiølabai daug. Vis dëlto tik nedaugelis ið jø rodo bûdinguosius XIX am-þiaus bendrinës lenkø kalbos bruoþus. Labai gausûs paraðymai liu-dija X.D.K.P.S. autoriaus kalboje buvus daug fonetiniø ypatybiø, bû-dingø lenkø kalbos pakraðèiø tarmëms: ávairus o ir ó pasiskirstymas;i ir y painiojimas; akavimo pëdsakai; nekirèiuotø balsiø redukcija;-a- ir -e- kaita; lieþuvio prieðakiniø, viduriniø bei alveoliniø S–Ú–Ðsvyravimas; antrinë palatalizacija ir depalatalizacija; l ir ù painioji-mas; geminatø redukcija. Taip pat pasidaroma hipernormalizmø.

2. Morfologija

Ðiame skyriuje bus kalbama apie tokius X.D.K.P.S. gramatikos mor-fologijos aspektus (visø pirma galûnes), kurie skiriasi nuo dabarti-nës lenkø bendrinës kalbos bûklës. Todël bus apraðomi ir tie faktai,

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:0567

68 Halina Karaú

kurie buvo bûdingi XIX amþiaus bendrinei lenkø kalbai, ir tie, kurienuo jos skyrësi. X.D.K.P.S. gramatikos lenkø kalboje daþni teritori-niai (tarminiai) nukrypimai nuo XIX amþiaus normø.

2. 1. Linksniavimas

Daiktavardþiø giminës kategorija. Pastebëta keletas daiktavardþiø,vartojamø kita gimine nei bk, plg.:

Chomàt m. ‘chomàto n.’ 2. Tai archajiðka vyriðkosios giminës for-ma, dabar tarminë, paplitusi senojoje bendrinëje lenkø kalboje ir da-bartinëse lenkø tarmëse. L fiksuoja abiejø giminiø (vyriðkosios ir nie-katrosios) formas; SWill ir SW panaðiai abi, bet á pirmà vietà iðkeliavyriðkàjà. SJPD vyriðkàjà giminæ laiko pasenusia. Prieðkariniø len-kø kalbos normintojø toks variantas buvo laikomas retesniu, bet lei-dþiamu vartoti40, o jau pokariniai SPP ir PSPP já vertina kaip netai-syklingà. Vyriðkoji giminë paþástama lenkø tarmëse ir plaèiai tenpaplitusi, ypaè ðiaurës tarmëse (dalyje Didþiosios Lenkijos, Varmë-je, Mozûruose, Ostroge), reèiau – Úlàske ir Maþojoje Lenkijoje. Ji taippat bûdinga Lietuvos lenkø kalbai41. Dar plg. rus. homut, baltarus.hamut.

Konop ‘konopie n.’ 91. Ðita forma tikriausiai dar buvo vartojamaXIX amþiaus pradþioje, nors dabar yra archajiðka. L fiksuoja mote-riðkosios giminës daiktavardá konop’ (konopie kaip dgs. formà), o SWjà paþymi kaip pasenusià (cituojamos patarlës) ir pateikia naujàjàniekatrosios giminës formà konopie.

Skaièiaus kategorijos svyravimas. Uþfiksuota vienaskaita daik-tavardþio, kuris ðiandien yra daugiskaitinis, plg. Pleã ‘plecy’ 94. Ta-èiau seniau jis funkcionavo kaip daiktavardis, kaitomas abiem skai-èiais. L liudija vyriðkosios ir moteriðkosios giminës formà plec ið ðe-ðioliktojo amþiaus. SW jà laiko pasenusia. O niekatràjà giminæ randaKurzowa (1993, 163) DLK aktø kalboje.

Moteriðkosios giminës daiktavardþiø linksniavimo tipo svyra-vimas. Linksniavimo tipo neatitikimà su bk galima iliustruoti tik vie-

40 Be kita ko, plg.Ùætowski 1915, 20;Stanisùaw Szober,Sùownik ortoepicznyjæzyka polskiego,Warszawa, 1937.

41 Kurzowa (1993, 162)pateikia ðià formà ið

XVII amþiaus lenkøkalbos pakraðèiøtarmiø. Dwilewicz(1996, 36) jas minidabartinëje Buivydþiøkaimo tarmëje, o iðLopatiðkëstarmës – Alojzy

Zdaniukiewicz, GwaraÙopatowszczyzna.Fonetyka, fleksja,sùownictwo, Wrocùaw,1972, 130.

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:0568


kalbos ypatybës

nu pavyzdþiu Odzieýa ‘odzieý’ 87. X.D.K.P.S. gramatikoje jis yra mo-teriðkosios giminës daiktavardþio balsinio linksniavimo tipo, o ben-drinëje kalboje – kaitomas priebalsiniu tipu. Forma odzieýa yra dia-lektizmas, paþástamas ne tik Lietuvos lenkø kalbai (pvz., Syrokomlës,plg. Trypuãko 1955, 277), bet ir Lenkijos tarmëms42. Pakraðèiuosetokias formas iðlaikyti galëjo padëti baltarusiø kalba (baltarus. adzieýa).Lytis fiksuota ir ið XVII amþiaus DLK aktø (Kurzowa 1993, 173).

Daiktavardþiø kaitybos ypatybës. Ið daiktavardþiø morfologi-jos formø, kurios X.D.K.P.S. gramatikoje skiriasi nuo dabartinës len-kø bk, galima iðvardyti tokias:

1) Vyriðkosios giminës daiktavardþiø gen. sg. galûnë -a vietoj da-bartinës -u, pvz.: Jmiesùowa 64 (greta Jmieúùowiu 68), Obùoka 13. Svyra-vimas, kurià galûnæ parinkti gen. sg., bûdingas ir dabartinei ðneka-majai lenkø kalbai, etninës Lenkijos teritorijos tarmëms bei Lietuvoslenkø tarmëms. Didesnis kilmininko galûniø svyravimas, kitoks neidabartinës lenkø bk jø pasiskirstymas ðiaurës pakraðèiø tarmëse yralaikomas vienu ið bûdingøjø tø tarmiø ypatybiø43. Taèiau istoriðkaitai nëra tø tarmiø bruoþas. Juk ið tø tarmiø kilusiø raðytojø kalbojetokio svyravimo nedaug44, kaip ir analizuojamosios gramatikos kal-boje. Á toká svyravimà neatkreipia dëmesio në anø laikø lenkø kal-bos patarimø, orientuotø á Lietuvos lenkus, autoriai, t. y. A. Walic-kis, Janas Karùowiczius, Aleksanderis Ùætowskis. Gali bûti, kad to-kie svyravimai atspindi dar visos lenkø kalbos svyravimus, apie taikalba ir to meto lenkø kalbos gramatikos45.

2) Daiktavardþio Polska kilmininko linksnis z Polskiey 75. Tokiabûdvardinë kilmininko forma yra archaizmas. Galbût ji jau XIX am-þiuje buvo archajiðka, nes Barbara Bartnicka taip jà apibûdino XIXamþiaus raðytojo Henryko Rzewuskio kalboje46.

42 Apie moteriðkosiosgiminës daiktavardþiølinksniavimo tipokitimà, vykstantá lenkøtarmëse, raðo AlicjaZagrodnikowa straips-nyje „Nie tylko<ùodzia – ùódê>, aletakýe <bronia – broñ>“,Jæzyk polski 51, 1971,120–132.

43 Plg. Jolanta Mædelska,„O repartycji koñcówekdopeùniacza rzeczow-ników mæskich w

polszczyêniepóùnocnokresowejdziewiàtego dziesiæcio-lecia XX wieku“, StudiaRussica Thoruniensia 1,Toruñ 1994, 27–43;

44 Tie svyravimai darmatomi filomatø (plg.Kurzowa 1972, 75–76),Syrokomlës (Trypuãko1955, 255–257) kalboje,retesni – IgnacoChodêkos (Kurzowa1993, 258), FranciszkoMickiewicziaus

(Kurzowa 1993, 258)tekstuose.

45 Tokià svyravimobûklæ savo gramatikoseapraðo OnufrasKopczyñskis, Wojcie-chas Dudziñskis,MaksymilianasJakubowiczius.

46 Barbara Bartnicka,„Archaizmy grama-tyczne w tekstachHenryka Rzewuskiego“,Prace filologiczne 42,1997, 177.

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:0569

70 Halina Karaú

3) Sunku interpretuoti skolintø daiktavardþiø minkðtu kamien-galiu kilmininkus: Negacij 45, ¸Kurlandij 75, taip pat vietininkus –Konstrukcij 70, 73, 77. Negalima atmesti galimybës, kad tai tam tik-ras bûdvardinës galûnës -ej variantas, vartotas skolintiems daikta-vardþiams su galûnëmis -ija, -yja47. Antra vertus, toks raðymas galibûti iðimtinai ortografinio pobûdþio (dvigubos -ii[-ji]) þymëjimas.

4) Moteriðkosios giminës daiktavardþiø kietu kamiengaliu dat.sg. (¡iemie 10) ir loc. sg. (w ¡iemie 11). Tokios iðskirtinës naudininkoir vietininko formos su -e vietoj -i(-y) rastos DLK XVII–XVIII am-þiaus aktuose (Kurzowa 1993, 174) bei XIX amþiaus pirmosios pu-sës pakraðèiø tarmiø autoriø kalboje48.

5) Daiktavardþio minkðtu kamiengaliu acc. sg. galûne -à (ðian-dien -æ): nadaç Preferencyà 66. Tai forma, atitinkanti XIX amþiauskalbos normà (Bajerowa 1992, 63).

6) Daiktavardþiø minkðtu kamiengaliu moteriðkosios ir vyrið-kosios giminës nom. pl. galûnë -i(-y) vietoj bk -e, pvz.: Kamieni 13,Kor¸eni 15, Ludzi 16, 72 (greta Ludzie 15), Ogni 14, przystoyne Roêni-cy 31–32, róêy 19, Spodni 31, ¡iemi 10. Tai riboto paplitimo galûnë,paliudyta lenkø kalbos pakraðèiø tarmëse nuo XVII amþiaus. Vienavertus, matoma nekirèiuoto balsio redukcija ið [e] á [i] ar [y], antravertus, -i(-y) galûnës gyvavimà palaiko baltarusiø kalbos átaka, nesten daiktavardþiø kietu kamiengaliu nom. pl. galûnë yra tik -y, ominkðtu – -i. Tokios nom. pl. formos yra gausiai paliudytos tiek se-nesnës, tiek dabartinës lenkø kalbos ðiaurës pakraðèiuose49.

7) Moteriðkosios ir niekatrosios giminës bei vyriðkosios giminëssu minkðtu kamiengaliu gen. pl. galûnës -ów apibendrinimas, pvz.:Deklinacyow 12, Miesiàcow 13, Oçow 14, Ogniow 14, Us¸ow 15,Ws¸ow 14. Plësti galûnës -ów vartosenà á visas linksniuotes buvobendra lenkø kalbos tendencija (Kurzowa 1993, 260). Tai patvirtinatiek Centrinës Lenkijos, tiek ðiauriniø pakraðèiø kalbinë medþiaga.Tokios formos uþfiksuotos ið filomatø (Kurzowa 1972, 82–84, 88),

47 Plg. WùadysùawaKsiàýek-Bryùowa,„Warianty fleksyjne whistorii jæzyka polskie-go“, Teresa Skubalanka,Wùadysùawa Ksiàýek-Bryùowa, Wariantywnoúãpolskiej fleksji, Wrocùaw,1992, 151–152.

48 Plg. Stanisùaw Gajda,„Obocznoúci koñcówko-

we rzeczownikówpolskich w I poùowieXIX wieku“, RozprawyKomisji JæzykowejWrocùawskiego Towarzyst-wa Naukowego 9,Wrocùaw, 1973, 105.

49 Plg. DLK aktø tekstuose(Kurzowa 1993, 168),XIX amþiuje – filomatø(Kurzowa 1972, 81–82),

Syrokomlës (Trypuãko1955, 267) kalboje.Karùowiczius (1984, 78)-i(-y) galûnæ laikoprovincializmu,Turska randatarpukario Vilniauskraðto dialekte.Ji taip pat áprastadabartinëms Lietuvoslenkø tarmëms.

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:0570


kalbos ypatybës

Syrokomlës (Trypuãko 1955, 265, 274, 286, 290), Jano Chodêkos (Kur-zowa 1993, 260) kalbos. Tad X.D.K.P.S. gramatika atspindi visos tometo lenkø kalbos bûklæ.

8) Daiktavardþio król instr. pl. galûnë -mi vietoj bk -ami: ̧ Królmi 11.Ji buvo bûdinga daiktavardþiams minkðtu kamiengaliu. Tai fleksi-ja, kuri amþiams bëgant traukësi ið vartosenos, uþleisdama vietà ga-lûnei -ami. Buvusá platesná jos vartojimà nei ðiandien liudija istorijosðaltiniai (Kurzowa 1993, 170).

9) Niekatrosios giminës daiktavardþiø dat. sg. sporadiðkai var-tojamas su vyriðkosios giminës galûne -owi: sùuýà iednak czasem Jmie-niowi 69. Jau XIX amþiuje tokios formos buvo archajiðkos50.

10) Niekatrosios giminës daiktavardþiø nom. sg. vyrauja galûnë-e (dabartinës bk -æ), plg. Bydle 91, Ciele 98, Imie 4, 6tt. Lenkø kalbojetada ir vyravo formos su -e, tik daug vëliau (XIX amþiaus pabaigoje)jos buvo iðstumtos galûnës -æ (abiejø galûniø konkurencijà apraðoBajerowa [1992, 87–90]).

11) Niekatrosios giminës daiktavardþio bydlæ acc. sg. sutampa sukilmininku: po Litewµku na Bydlæcia mowisiæ [...] 67. Ðita forma atsi-rado pagal gyvus daiktus reiðkianèius vyriðkosios giminës daikta-vardþius, kuriø acc. sg. sutampa su kilmininku; negyvus daiktusreiðkianèiø acc. sg. sutampa su vardininku. Tad tai gyvø daiktø ka-tegorijos plëtimosi á kitus (nevyriðkosios giminës) daiktavardþiuspavyzdys.

Ávardþiai, bûdvardþiai, skaitvardþiai. Dëmesá patraukia asme-ninio ávardþio on kaitymas kaip parodomojo, pvz.: onà (onà siæ za-szczyca 32; onà iestem zaszczycany 66), onych (Naleêytem onych ukùada-niu 1; be¸ onych obeyúcsiæ dostateçnie moýe 2).

Autoriui bûdinga savybiniø ávardþiø kaitymo paradigmose varto-ti vien sutrauktines kai kuriø linksniø formas, pvz.: mego twego; memutwemu 28–29. Taèiau kitais atvejais raðomos nesutrauktos formos.

Taip pat reikia paþymëti bûdvardinio ávardþio niekatrosios gi-minës formà same su -e vietoj bk -o: Same nawet Pospólstwo 12, Same–poznawanie 71. Tokio tipo formos lenkø kalboje plinta dël analogijossu niekatrosios giminës bûdvardþiais.

Kaitydamas bûdvardþius X.D.K.P.S. gramatikos autorius nesilai-ko Onufro Kopczyñskio51 gramatikos taisyklës vyriðkosios giminësinstr. sg. ir loc. sg. formas raðyti su -im(-ym), o niekatrosios – su -em.

50 Formà poùudniowikaip gramatikosarchaizmàapibûdina Bartnicka

(1997, 179) HenrykoRzewuskio kalboje.

51 Onufry Kopczyñski,Gramatyka dla szkóù

narodowych 1–3,Warszawa, 1778,1780, 1783.

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:0571

72 Halina Karaú

Èia matyti abiejø galûniø taikymo svyravimø, plg. vyriðkàjà gimi-næ: Tryb ùàczàcy ¸ Ro¸ùàçaiàcym 45; w Rodzaju Mæskim 35; wCzùowiekudobrym Sliçnym 16; zCzùowiekiem dóbrym Sliçnym 16; z poprzedzaià-cym Rzeçownikiem 15; taèiau: sà iednem Trybem 45; wRodzaju mæs-kiem 17; wtem†e wzglædzie 33; zchlebem biaùem Smaçnym 17. Panaðiaiir niekatroji giminë: Sùowem Nieosobistem 68; taèiau: przed Sùowem Czyn-nym [taisyta ið Czynnem] 62; we wùaúciwem yfaùszywym zakoñçeniu 12;zùatwoúcià y dobrym brzmieniem 31. Antra vertus, pagal to meto nor-mà vartojama instr. pl. galûnë -emi, pvz.: biaùemi Smaçnemi 17, dob-remi Sliçnemi 16, Imiesùowy [...] wyraêonemi= bydz niemogà 49, Reguùymogà bydz rownie uýyteçnemi ypotrzebnemi 71, sà przymiotnemi 35, zbiaùemi 18, zBogiem yWszystkiemi Swiætemi 70, ̧ mocnemi reguùami 65, zPrawidùami Polskiemi 77, z ró‡ami czerwonemi 19. Abiejø galûniø ly-giagretus vartojimas atspindi to meto lenkø kalbos bûklæ (Bajerowa1992, 118–124; Kurzowa 1993, 268–269).

Dëmesá taip pat patraukia bûdvardþiø ir dalyviø kietu kamien-galiu arba pabaigoje turinèiø kietàjá -c nom. pl. formos su galûne -i,nors dabartinëje bk jie visada turi galûnæ -y. Plg. Daiàci 35, dobrzi 16.Toks reiðkinys gali turëti ne tik fonetiná pamatà (plg. anksèiau apie-i ir -y painiojimà), jis galëjo atsirasti ir dël analogijos su minkðtokamiengalio paradigma (plg. úliczni, mili). Ðiø bûdvardþiø kietøjø irminkðtøjø kamiengaliø svyravimas (ne tik nom. pl., bet visoje para-digmoje) buvo bûdingas ankstesniais amþiais ðiaurës pakraðèiø dia-lektui (Kurzowa 1993, 271).

Archajiðkoms trumposioms bûdvardþiø formoms atstovauja tikdu pavyzdþiai: êyw 69, wesoù 92.

Ávairesná (platesná) bûdvardþiø ir dalyviø laipsniavimà, bûdingàXIX amþiaus lenkø kalbai, iliustruoja tokie pavyzdþiai: Naydosta-teçnieysze Prawidùa 1; Nayieneralnieysze 64, Objasnianiasiæ wReguùachJstotnieyszych y Uýyteçnieyszych 71.

Skaitvardþiø X.D.K.P.S. gramatikos rankraðtyje pasitaiko retai. Èiaverta tik nurodyti, kad pagrindinis nevyriðkosios giminës skaitvar-dis jungiamas su vyriðkosios giminës daiktavardþiu, plg. DwanaúcieApostoùow 73. Tokios formos XIX amþiaus pirmojoje pusëje dar vyra-vo (Bajerowa 1992, 159).

Ið kitø ðiandien archajiðkø reiðkiniø verta paminëti kelintinioskaitvardþio acc. sg. galûnæ -æ (trzeciæ): Sùowa Litewskie naOsobæ trze-ciæ 3952.

52 Ðioje pozicijoje galûnë -ædar buvo gyva XIXamþiuje – tai patvirtinaBajerowos tyrimai.

Pasak jos, KazimierzoNitscho mintisapie ðiø formøregionalumà (buvimà

pakraðèiø tarmiøforma) neturipagrindo (plg.Bajerowa 1992, 139).

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:0572


kalbos ypatybës

2. 2. Asmenavimas, veiksmaþodþiøformos ir vediniai

Esamasis laikas1. 1 pl. galûnësGalûnë -m. Ið Bajerowos tyrimø iðeina, kad XIX amþiaus bendrinëjelenkø kalboje galûnë -m jau buvo retenybë, taèiau buvo iðsilaikiusipakraðèiø tarmëse (Bajerowa 1992, 165). Iki ðiandien taip pat pasi-taiko liaudies ðnekamojoje kalboje. X.D.K.P.S. gramatikoje ji vartoja-ma palyginti retai ir neturi stilistinio atspalvio, pvz., my prosim 56.

Galûnë -emy (-i- asmenavimo tipas). Ði fleksija pavartojama ne re-èiau negu -m, pvz.: dopuúciemy 66, mowiemy 67, robiemy 56, posùysze-my 34, wyùoêemy 45. Mokslinëje literatûroje ji laikoma devynioliktojoamþiaus pakraðèiø tarmiø archaizmu53. XIX amþiaus pradþioje ji buvobûdinga lenkø bk, taèiau ilgainiui po truputá iðnyko. XIX amþiujeformos su galûne -emy atsidûrë uþ normos ribø. Jas aiðkiai smerkëKopczyñskis, Mroziñskis, nuo jø saugojo ir Antonas Maùeckis54. Ta-èiau panaðu, kad vartosenoje jos iðsilaikë ilgiau, nes tyrëjai randadaug tokio pobûdþio pavyzdþiø (Bajerowa 1992, 155, Doroszewski1949, 143). Galûnës -emy atsiradimas aiðkinamas dvejopai: morfolo-giðkai (analogija nosimy : niesiemy) bei fonetiðkai (balsio artikuliaci-jos paþemëjimas dël tolesnio pusiau atviro priebalsio)55.

2. Senesnis kai kuriø veiksmaþodþiø kaitybos tipas. Ið kitø esamojolaiko kaitybos reiðkiniø verta paminëti senesná veiksmaþodþiø prze-konywaã, sprawiaã, tyczyã siæ kaitybos tipà: przekonywaià ‘przekonu-jà’ 40; Sùuchajàcym przyiemnoúc [...] rzecz czytana sprawuie ‘sprawia’ 4;Co siæ tycze [‘siæ tyczy’] wùaúciwych Prawideù iu† siæ namieniùo piszàã oFormach: Czasowania 77. Tokio pobûdþio senesnës ðiø veiksmaþodþiøgalûnës XIX amþiuje tebebuvo norminës (Kurzowa 1993, 277; Baje-rowa 1992, 199).

Èia reikia prisiminti ir veiksmaþodþio biec kaitymà be tematinësmorfemos -n-, plg. biegæ ‘biegnæ’ 65.

Taip pat derëtø nurodyti veiksmaþodþio kùaúã kaitymà, kuris XXamþiaus pradþioje jau laikytas netaisyklingu, regioniniu: kùadnàc 12,

53 Visi XIX amþiaus lenkøkalbos pakraðèiø tyrëjaifiksuoja ðià galûnæir pabrëþia, kadbendrinës kalbosnormos fone tadaji jau buvo pasenusi,plg. Witold Doroszew-ski, Jæzyk Tomasza

Teodora Jeýa (ZygmuntaMiùkowskiego), Warsza-wa, 1949, 117; Kurzowa1972, 106; Zaleski 1974,60; Bajerowa 1992,168, 222.

54 Gramatikos autoriønuomonæ pateikiu pagalZenon Klemensiewicz,

Historia jæzyka polskiego,Warszawa, 1980, 618.

55 Zenon Klemensiewicz,Tadeusz Lehr-Spùawiñski, StanisùawUrbañczyk, Gramatykahistoryczna jæzykapolskiego, Warszawa,1965, 71.

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:0573

74 Halina Karaú

Kùadniesiæ ‘kùadzie siæ’ 75, niekùadnà 39, 61 (Niekùadnà 41). XIX amþiu-je jis dar funkcionavo lenkø bk56. Toká kalbamojo veiksmaþodþio ti-pà radome ir Èiuldos gramatikoje (Karaú, Kolytë 1993, 72).

Liepiamoji nuosaka. Dëmesá patraukia skirtingos nei bk liepia-mosios nuosakos formos bàd¸ma ‘bædziemy’ 44; bàdzcia 44. 1 imper.pl. galûnë -ma formoje bàd¸ma atsirado dël dviskaitos -wa poveikioir yra iðplitæs dialektizmas, be kita ko, esantis lenkø kalbos ðiaurësrytø tarmëse. Lietuvos lenkø dialektuose pasitaikydavo tik spora-diðkai, Kurzowa já randa DLK aktuose XVII–XVII amþiuje (Kurzo-wa 1993, 197–198). O forma bàdzcia galëjo atsirasti dël akavimo (fo-netinio reiðkinio). Taèiau galima aiðkinti ir kitaip, kad jà paveikë lie-tuviø kalbos fonetika (lietuviø [e] tariamas plaèiau negu lenkø kal-bos [e], jis panaðesnis á lenkø [a]).

Dalyviai. X.D.K.P.S. gramatika taip pat liudija buvus platesnæ bû-tojo laiko prieveiksminiø dalyviø (pusdalyviø-padalyviø) darybà,nes daryta ir ið eigos veikslo formø, pvz., miùowawszy 5. Tai atitikoraðomosios kalbos normà net iki XIX amþiaus pabaigos (Kurzowa1993, 287). Lietuvos lenkø kalboje ir dabar paliudytos tokios formos,jos laikomos archajine ðiaurës pakraðèiø dialektø ypatybe57.

Dëmesio nusipelno ir du esamojo laiko prieveiksminiai dalyviai(pusdalyviai-padalyviai): zostawuiàã 66, zmilçaiàã ‘milczàc’ 71. Pir-masis ið jø su tematine morfema -uj- vietoj dabartinio -a- dar buvobûdingas XIX amþiaus lenkø kalbai, nors jau tada jo vartosena siau-rëjo58. O forma zmilçaiàã yra skirtinga dël to, kad padaryta ið antri-nio nesanèio kartotinio veiksmaþodþio zmilczaã. Tokio tipo antriniaiiterativa iðëjo ið raðomosios kalbos vartosenos XVIII amþiuje, taèiauiðliko pakraðèiuose ir dabar laikomi bûdingu ðiaurës pakraðèiø len-kø kalbos tarmiø reiðkiniu (Kurzowa 1993, 276–277).

Dalyvio reikðmæ dar turi þodis biegùy: biegùy Kon ‘biegnàcy koñ’ 74.Ðiandien jis tevartojamas bûdvardiðkai.

Sangràþinis ávardis siæ, sobie. Pervirðinis sangràþinis ávardis siæpastebëtas sakiniuose: Przymiotniki Stopniuiàce mowiàsiæ czyli odpo-

56 Apie ðio veiksmaþodþiokaitymo istorijà þr.Maria Malcówna,„Archaizmy I kon. 1klasy w jæzykupolskim“, Jæzyk polski 36,1956, 331.

57 Tokios formos pastebë-tos ir dabar, plg. HalinaKaraú, „Uwagi o

bùædach fleksyjnych wjæzyku studentówpolonistyki wileñskiej“,Poradnik jæzykowy 9,1996, 70.

58 Ávairios formos supriesaga -uj-, pvz.,poprawujàc, przedstawuje,zostawuje gausiaipastebëtos Kurzowos

XIX amþiaus raðytojøkalboje (1993, 278).Taèiau jau AdamasKryñskis XIX amþiauspabaigoje jas laikopasenusiomis – plg.Adam Kryñski,Gramatyka jæzykapolskiego, Warszawa,1897, 224.

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:0574


kalbos ypatybës

wiadaiàsiæ [áterpta siæ] na Przypadki Drugi y Czwarty 77; Wielce zdobimowæ litewskà kiedy siæ przyzwoycie Przymiotniki lub Rzeçowniki bioràpierwszeñstwa poùo‡enia swoiego 73.

Ávardþio sobie stoka pastebëta po veiksmaþodþio wyobraýaã (so-bie): chcàã ten Wyraz y Jemu podobne wyobra¸iã dostateçnie, trzeba taktùumaczyã 32. Tai senas regionalizmas, ir iki ðiol iðsilaikæs Lietuvoslenkø kalboje59.

Prieveiksmiø forma. Ið pakraðèiø tarmiø gerai þinomas prie-veiksmiø priesagø -o ir -e varijavimas, taèiau X.D.K.P.S. gramatikojepasitaikë tik vienas pavyzdys, smaczno vietoj bk smacznie: Smaçnoieúã 75.

Aptartieji galûniø vartojimo atvejai, besiskiriantys nuo dabarti-nës lenkø kalbos, apskritai yra bûdingi XIX amþiaus lenkø kalbai, iratitinka to meto galûniø vartojimo normas. Ðiaurës pakraðèiø tar-miø regionalizmø èia maþa, bent jau palyginti su fonetiniais regio-nalizmais. Jais tegalima laikyti vyriðkosios ir moteriðkosios giminësdaiktavardþiø minkðtu kamiengaliu nom. pl. galûnæ -i(-y); veiksma-þodþiø -æ, -isz asmenavimo 1 praes. pl. galûnæ -emy; sangràþinio ávar-dþio vartosenos svyravimà; antrinius iterativa (zmilçaiàã). Aiðkø tar-miná atspalvá, bet nebûtinai vien tik pakraðèiø tarmiø, turi liepiamo-sios nuosakos forma bàd¸ma ir tiesioginës nuosakos 1 praes. pl. galû-në -m (prosim).

3. Sintaksë

Apie X.D.K.P.S. gramatikos lenkø kalbos sintaksæ nedaug tegalimapasakyti, nes rankraðtyje teksto maþai, didþiumà jo uþima pavyz-dþiai ir paradigmos. Ðiandienos lenkø kalbos normø poþiûriu gra-matikos sintaksës struktûra yra pasenusi, nulemta tam tikrø speci-finiø praëjusio amþiaus sintaksës konstrukcijø. Be kita ko, prie jøpriklauso sangràþinio veiksmaþodþio vartojimas pasyvine reikðme,skirtingas daiktavardinës ir bûdvardinës tarinio vardinës dalies var-tojimas, sudëtinis tarinys su praleista jungtimi, þodþiø tvarkos skir-tumas, taip pat (retai) – kitoks veiksmaþodþiø (bei bûdvardþiø) val-dymas ir kitokios kai kuriø prielinksniø funkcijos.

Sangràþinio veiksmaþodþio vartojimas pasyvo reikðme. San-gràþinis veiksmaþodis, atliekantis neveikiamosios rûðies funkcijà, bu-vo bûdingas XIX amþiaus lenkø kalbai. Ir X.D.K.P.S. gramatikoje vi-

59 Plg. Kurzowa 1993, 291;Jolanta Mædelska, Jæzyk

polski na Litwie wdziewiàtym dziesiæcioleciu

XX w., Bydgoszcz,1993, 137.

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:0575

76 Halina Karaú

suotinai vartojamas: Chocia† wJnnych Jæzykach formy Sùów zwykùysiæpoznawaã z Trybu be¸ okoliçnego 63; Iasiæ od Ludzi Kocham, my siæ odLudzi Kochamy 40; Przyimki do Przypadku Szóstego naleêàce Szçegol-nie dwa tylko postrzegaià siæ 33; Spoyniki uýywajàsiæ do ùàczenia lubro¸ùàczenia Sensu zSensem 78; w Kaýdey ztych Czæúci Same tylko Nay-potrzebnieysze y Naydostateçnieysze Prawidùa Iæzyka litewskiego zawie-raià siæ 1; w pierwszey daiesiæ Nauka o wymawianiu Liter, Sylab y Sùówlitewskich 1; Wszelkiey Rzeczy Rodzay poznaiesiæ albo ¸Pùãi [... ] 6; znakpoùoêonego na boku lub na dole przypisu do którego Czytelnik odsyùasiæ 3.Pasyvinë sangràþinio veiksmaþodþio reikðmë neiðliko iki XX am-þiaus, tikriausiai dël tø konstrukcijø dviprasmiðkumo. Jos kartu ga-lëjo bûti suprastos ir kaip veikiamosios rûðies formos60.

Sudëtinis tarinys. Bûdvardinë sudëtinio tarinio vardinë dalis daþ-nai reiðkiama ánagininku, ne vardininku61, pvz.: Imiesùowy LitewskieNieosobiste ora¸ Szczegulne po Polsku wyraêonemi= bydz niemogà 49;Przymiotnik teê Szczegulny wùaúciwy [w] mówie litewµkiey moýe bydzStopniowanym 19; wszelkie jakie sà wGrammatyce pomies¸çone Reguùymogà bydz rownie uýyteçnemi ypotrzebnemi 71.

Daiktavardinë sudëtinio tarinio vardinë dalis kartais bûna iðreikð-ta vardininku, ne ánagininku, plg. Poniewaý Jmiesùow jest Czæsãià Jmiea Czæscià Sùowo [...] 34.

Jungtis praleista sakinyje Spoynik oúma= czæúã mowy tak na¸wanyýe Spaia ro‡ne Sùowa yWyrazy 70.

Valdymas. Valdymo skirtumø nuo bk retai pasitaiko. Èia galimaskirti tik tokias XIX amþiaus sintaksës konstrukcijas: a) veiksmaþo-dþio ograniczaã siæ ánagininko valdymas (czym) vietoj bk prielinksni-nës konstrukcijos (do czego): Ograniçamsiæ wNinieyszem poçàtko-wym Dziele Naypotrzebnieyszemi tylko Prawidùami 66; b) sintetinæ kon-strukcijà podobny czemu vietoj bk podobny do czego: ydals¸e podobnetemu zupeùnie przekonywaià o Jstnieniu Jego wSùowach Czynnych 40;równie teý Prozà bùaga nawet Powiestka wskazuie Moã wyra¸om Ùacins-kim podobnà 67 (vartojama ir ðiuolaikiðka prielinksninë konstrukci-ja podobny do czego: Konµtrukcya Litewska we wszystkim podobnà iestdo Polskiey yÙacinskiey 70). Tokios konstrukcijos buvo bûdingosXIX amþiaus lenkø kalbai62. Sporadiðkai pasitaiko, kad vartojama

60 Plg. Danuta Buttler,„Wùaúciwoúcisyntaktycznepolszczyzny drugiejpoùowy XIX wieku“,Prace filologiczne 34,1988, 71.

61 Plg. Zenon Klemensie-wicz, „Orzecznik przyformach osobowychsùowa byã“, Pracefilologiczne 11, 1927, 136.

62 Plg. Zapomnianekonstrukcje skùadni

nowopolskiej (1822-1863),Wrocùaw, 1975;Krystyna Pisarkowa,Historia skùadnipolskiej, Wrocùaw,1984, 104.

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:0576


kalbos ypatybës

ne konstrukcija dla + kilmininkas, bet naudininkas: Jmiesùowy zwy-czayne; ySzczegulne Jæzykowi Litewµkiemu 38. Tai hipernormaliz-mas, atsiradæs dël noro iðvengti konstrukcijos dla + kilmininkas, nesji yra lenkø kalbos pakraðèiø tarmiø bruoþas.

Prielinksniø funkcijos. Ið kitokiø nei ðiandien prielinksniø funk-cijø verta prisiminti junginius su dla, reiðkianèius prieþastá, pvz.:Imiesùowy Litewskie Nieosobiste ora¸ Szczegulne po Polsku wyraêonemi=bydz niemogà ato dla Swoiey ogolnóúãi 49. Tokios konstrukcijos buvobûdingos iki pat XX amþiaus pradþios63.

Prielinksnis za vietoj bk z pavartotas sakinyje poiedziemy za mildziesiæã 75, o prielinksnis pod vietoj bk pod Sàdem Boga wszystko posùy-szemy Sprawiedliwie 34.

Pasenusiø jungtukø, jau XIX amþiuje turëjusiø knyginá atspalvá,yra nedaug, plg. tedy ‘wiæc’: Prze¸ takich tedy Szeúã przypadkow [...]przypadkowaã bædziemy 8.

Dalyviø vartojimas sakinyje. Prieveiksminiø dalyviø (pusdaly-viø-padalyviø) pavyzdþiø, nesutinkanèiø su dabartinëmis lenkø kal-bos normomis, tëra nedaug, plg. zprzypadku drugiego i dalszych zro-zumie[ã] tylko mo†na do Którey Formy naleêà– leç yte zastanowiwszy-siæ nieco daià po¸naã wùaúciwe zakonçenie y Formæ do Którey nale‡à 12;Temêe porzàdkiem Stopniuiesiæ Przymiotnik Szczegolny Jezæka litewskie-go dodaiàã tylko wùasãiwà Iego Sylabæ 21. Tokios konstrukcijos XIXamþiuje vis dëlto dar buvo daþnos.

Þodþiø tvarkos sakinyje skirtumai. Þodþiø tvarkos sakinyje skir-tumai nuo dabartinës lenkø kalbos galëtø bûti sugrupuoti taip:

1. Tarinys raðomas sakinio gale, pvz.: [...] – a w Kaýdey ztych CzæúciSame tylko Naypotrzebnieysze y Naydostateçnieysze Prawidùa Iæzyka li-tewskiego zawieraià siæ 1; Dwógùosek zaú ýadnych Litewska mowa nie-wymaga, y wKa†dym gatunku Mowienia be¸ onych obeyúcsiæ dostateçniemoýe 2; y Sùuchajàcym przyiemnoúã y wyrozumiaùoúã rzecz czytana spra-wuie 4;

2. Sangràþinis ávardis siæ raðomas po veiksmaþodþio (pavyzdþiusþr. ankstesniame skyrelyje Raðymas kartu ir atskirai, p. 66–67).

3. Kiti skirtumai. Pavyzdþiui, paþyminio su prielinksniu vieta: OSùowach Litewskich Informacye 38; ávardþiu iðreikðto paþyminio vietakeliø bûdvardiniø paþyminiø eilëje: umarùego tego Jæzyka 63; papil-dinio vieta: Sùowo Litewskie Trybow ma piæã 38, wykazuiàsiæ y nastræ-czaiàsiæ choãby niebiegle politewsku mowiàcemu 62; rozwijasiæ Moã y

63 Plg. Zapomnianekonstrukcje 1975, 44;Pisarkowa 1984, 88.

Tokios konstrukcijosiðnyko dëldviprasmiðkumo,

nes kartu reiðkëir tikslà.

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:0577

78 Halina Karaú

Zwrót= mnóstwa Wyra¸ow Szczegulnieysze wraýenie na Umysle dzieùa-iàcych 63.

Ið èia nurodytø pavyzdþiø matyti, kad X.D.K.P.S. gramatikos len-kø kalbos sintaksë ið esmës nenukrypsta nuo XIX amþiaus kalbosnormø. Nors dabartinëje lenkø kalboje jie pasikeitæ, taèiau XIX am-þiaus bendrinei lenkø kalbai buvo áprasti. Ryðkø lenkø kalbos pa-kraðèiø tarmiø atspalvá turi tik sangràþinio ávardþio siæ raðymas poveiksmaþodþio, jo átvirtinimas toje pozicijoje, taip pat jo sujungimassu veiksmaþodþiu.

4. Leksika

Èia apraðomi tiktai tie þodþiai, kurie skiriasi nuo dabartiniø lenkøkalbos leksiniø semantiniø normø, t. y. tie, kurie visiðkai pasitraukëið vartosenos arba pakeitë reikðmæ ar formalià iðraiðkà (paprastaidarybinæ). Ið fonetikos skirtumø èia suminëti tik nedësningi foneti-kos pokyèiai, susijæ su konkreèia leksema. Tai reiðkia, kad ðitamestraipsnyje analizuojami tokie þodþiai (reikðmës), kurie nefiksuoja-mi dabartiniuose lenkø kalbos þodynuose arba yra aiðkinami ávai-riais chronologinio ar kitokio pobûdþio kvalifikatoriais, rodanèiaisvartosenos ribotumà.

Skirtingà nuo ðiandieninës X.D.K.P.S. gramatikos leksikà galimaskirstyti á dvi pagrindines grupes: 1) dabar pasenusi, taèiau ankstes-nëse epochose buvusi áprasta leksika, arba archaizmai; 2) ribotos te-ritorijos ir aplinkos leksika, t. y. regionalizmai ir dialektizmai.

4. 1. Archaizmai

X.D.K.P.S. gramatikoje pasitaiko trijø tipø archaizmø: 1) darybiniø,2) semantiniø ir 3) leksiniø. Daþniausia tai dabar jau pasenæ þodþiai,bet XIX amþiaus pradþioje buvæ gyvi bendrinës lenkø kalbos faktai.Tikriausiai èia yra ir tokiø þodþiø, kurie jau gramatikos raðymo me-tu buvo archajiðki. Taèiau atskirti ðituos du sluoksnius labai neleng-va dël to, kad dar trûksta XIX amþiaus lenkø kalbos leksikos tyrimø.Todël visi ðiandien pasenæ þodþiai bus apraðyti kartu.

1) Palyginti nedidelæ grupæ sudaro darybiniai archaizmai, t. y.þodþiai, dabar jau pakeisti naujesniais dariniais.

Èia galima iðvardyti tokius XIX amþiaus pirmajai pusei bûdin-gus darybinius daiktavardþius:

– veiksmaþodiniai priesagos -enie daiktavardþiai (padaryti iðveiksmaþodþiø su kamiengalio morfema -nà-), XIX ir XX amþiaus

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:0578


kalbos ypatybës

sandûroje pakeisti priesagos -æcie vediniais, plg. ominienie ‘ominiæ-cie’ 34; uniknienie ‘unikniæcie’ (dla uniknienia pówtar†en 45);

– bûdvardinis daiktavardis Brzydkoúã 88, vëliau lenkø kalbojepakeistas analogiðku tos paèios ðaknies dariniu brzydota (su priesa-ga -ota);

Ið veiksmaþodþiø dëmesio reikalauja skirtingø nei dabartinëje kal-boje prieðdëliø dariniai:

namieniã ‘nadmieniã’; Co siæ tycze wùaúciwych Prawideù iu† siæ na-mieniùo piszàã o Formach: Czasowania 77;

postrzegaã ‘spostrzegaã’; postrzegaià siæ 33;zjaúniã ‘objaúniã, wyjaúniã’; Jnnych Prawideù, opróç tych; Które

wCzæúci drugiey ninieyszey Grammatyki zjaúniùysiæ; i nierzàdzà Przy-padkami; tylo podobnie Polskiey mowie uêywaiàsiæ 77;

zoczyã ‘zobaczyã’; poglàdaiàã na mojego Bli‡niego zoczyùem nadJnnym Wiszàce Gniew i Karæ Boskie 34. Archajiðka veiksmaþodþio for-ma reta jau ir XIX amþiuje (plg. L, SW, SJPD).

Kitokià formalià struktûrà nei dabartinëje lenkø kalboje turi ðieþodþiai:

Czostek ‘czosnek’ 88. Toks þodis XIX amþiuje buvo þinomas kaipgretutinis (plg. SW czosnek albo czostek). Jis man paþástamas ir ið da-bartinës Lietuvos lenkø kalbos;

Jnszy ‘inny’ 91. Vietoj ðio pasenusio bûdvardþio ðiandien varto-jama forma inny, taèiau XIX amþiuje jis dar buvo visuotinai paplitæs.Ðiandien tai tarminis þodis;

podùug ‘wedùug’; podùug tych Znamion Czytelnik kiedy gùos swóyrzàdzi y Sam dostateçnie rozumie to co czyta 4;

poprzedniczy ‘poprzedni’; Okolice zaú i wsie maià Swoie wùaúciweNa¸wiska od Poprzedniczych Zaùoýycieli 76.

Ðiuos þodþius XIX amþiaus þodynai fiksavo bûtent tokia forma,kokia jie pavartoti X.D.K.P.S. gramatikoje, plg. L, SW. SJPD jie jaupaprastai paþymëti nuoroda pasenæs (dawne, przestarzaùe).

Prie jau turbût XIX amþiaus pirmojoje pusëje pasenusiø þodþiøgalima skirti bûdvardiná daiktavardá chytrzeã ‘gudruolis, gudrusþmogus’ 94. Vyriðkàjà giminæ chytrzec fiksuoja L, o SW já jau vadinatik senosios lenkø kalbos þodþiu.

2) Didesnæ grupæ uþ darybinius sudaro semantiniai archaizmai.Daþniausiai tai þodþiai, kuriø ðiandien pasenusios reikðmës XIX amþiu-je dar buvo norminës. Taèiau esama ir tokiø, kuriø reikðmës jau tadabuvo archajiðkos. Galima iðvardyti tokius semantinius archaizmus:

forsa ‘jëga, spaudimas’; Niecierpiàã ýadnych fors miækoúci lub twar-doúci wyra¸ow 2. Ðia reikðme þodis buvo paþástamas XIX amþiauskalboje. SW ðià reikðmæ vadina reta (citata ið L).

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:0579

80 Halina Karaú

jednostajny ‘vienodas’; Dwóch liter iednostaynych nigdy wspólnieniepisze 2. Reikðmë registruota dar L þodyne, o pasenusia pavadintatik SJPD. XIX amþiuje ji labiausiai paþástama ið lenkø kalbos pakrað-èiø tarmiø raðytojø kalbos, pavyzdþiui, ið filomatø (Kurzowa 1972,141), Jano Lamo – antrosios XIX amþiaus pusës raðytojo ið Lvovo64.

konieczny ‘bûtinas, neiðvengiamas; Ktora Czæúã mowy ma pierw-szeñstwo wSkùadni Litewskiey? ýadney Konieçney nato Reguùy nie¸nay-d¸iemy 72. Ðitokia reikðmë SW paliudyta kaip gyva dar XIX amþiuje.

nastæpny ‘tolesnis, kitas, sekantis’; np: w6cic nastæpnych wierszachReligijnnych 67. Reikðmë lenkø kalbai buvo bûdinga XIX amþiuje(L, SWil, SW pateikta be nuorodos, t. y. kaip lygiavertis variantasðalia þodþio nastæpujàcy).

nazwisko ‘pavadinimas’; Okolice zaú i wsie maià Swoie wùaúciweNa¸wiska od Poprzedniczych Zaùoýycieli 76. Þodis ðia reikðme fiksuo-tas ið daugelio XIX amþiaus raðytojø kalbos (ypaè pakraðèiø tarmiø),be kita ko, ið filomatø (Kurzowa 1972, 146), Syrokomlës (Trypuãko1955, 156), Tomo Jeýo (Doroszewski 1949, 191), Jano Lamo (Karaú1992, 80). Tokia reikðme já vartojo ir Èiulda (Karaú, Kolis 1994, 160).

niezwùocznie ‘greitai, netrukus’; w Czynoúciach Niezwùóçnie Mi-jaiàcych, y przeszùych dokonanych 62. Tokia prieveiksmio vartosenaXIX amþiuje buvo bûdinga (plg. L, SWil, SW).

polityka ‘mandagumas, delikatumas, geros manieros’; Mowa Li-tewska zachowuie Politykæ, y piæknà ma Obfitoúã wStoµsowaniu Wyra¸ow66–67. Ðiandien tokia reikðmë neþinoma, taèiau buvo áprasta XIX am-þiuje (paliudyta L, SWil, SW þodynuose be jokios nuorodos).

przystojny ‘atitinkamas, bûdingas’; przystoyne Roênicy 31–32. Taiarchajiðka reikðmë (plg. L, o SW jau atsiranda nuoroda senosios lenkøkalbos [staropolskie], SJPD – pasenusi [dawne]).

skory ‘greitas’; bard¸o skory iak Goùàb 69. Panaðiø ðio þodþio var-tosenos pavyzdþiø nurodo SW. Vadinasi, XIX amþiuje tai buvo nor-minë reikðmë.

tùumem ‘gausiai’; nie¸mierna Jego Obfitoúã y Piæknoúã tùumem przed-stawiasiæ 63.

upominek ‘pastaba; uþuomina; tai, apie kà uþsimenama ar atsi-menama’; Czy ten upominek od wyrazu odwróãsiæ zaczynaã? 72. Tokiàreikðmæ liudija L, SWil. O SW ji jau turi nuorodà senosios lenkø kalbos(staropolskie).

64 Plg. Halina Karaú,„Sùownictwo ‘Kroniklwowskich’

Jana Lama“, Studianad sùownictwem XIXwieku 1, red. Wùadysùaw

Kupiszewski,Warszawa, 1992, 80.

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:0580


kalbos ypatybës

uwaýaã ‘stebëti, pastebëti’; wtych jakaú Moã dasiæ uczuã jaka np:w6cic nastæpnych wierszach Religijnnych uwa‡asiæ 67. SJPD ði reikðmëpaþymëta kaip pasenusi, bet XIX amþiaus þodynai (plg. L, SWil, SW)jà fiksuoja.

wcale ‘visai, visiðkai (su tvirtinimo veiksmaþodþiais)’; bo powie-dzieã Kochany iestem wcale Szczupùe y ju† ominione zdar‡enie w¸ka-zuie 66. Dar XIX amþiuje leksikografai ðá þodá laikë prieveiksmiu(plg. L, SWil, SW), bet jis neteko prieveiksmio reikðmës (SJPD ji lai-kyta pasenusia) ir tapo dalelyte.

Kartais pasitaiko stilistiniø archaizmø. Prie jø priklauso Gatki‘apatinës kelnës’ 90, Gæba ‘burna’ 88 – ðiandien galimi tik ðnekamo-joje kalboje. Arba – tokie kaip Niwa ‘dirva’ 89 – vartojami pakylëtareikðme. Atskirai reikëtø aptarti þodá Dziewka ‘merga’ 93, kuris, su-siaurëjus [e] vokalizmui, funkcionuoja kaip vulgarizmas ‘mergðë’.Visi iðvardyti þodþiai X.D.K.P.S. gramatikos þodþiø sàraðe funkcio-nuoja kaip neutralûs kalbos elementai.

3) Nedidelæ grupelæ taip pat sudaro visai nebevartojami arba su-siaurëjusios vartosenos pasenæ þodþiai.

Èia galima paminëti senus skolinius (ið lotynø ir vokieèiø kalbø):afekt ‘jausmas’; oznaça Skutek Afektu jako to: Zadziwienia, gniewu,

¡alu, Smutku 70. Tai ankstesniais amþiais populiarus lotynizmas (plg.L), pasitraukæs ið bendrinës kalbos XIX amþiuje, iðlikæs tik stabiliuo-se junginiuose, pvz., zabójstwo w afekcie. SJPD jis vadinamas pasenu-siu þodþiu.

frasunek ‘rûpestis’; Frasunek 94. Senas germanizmas, fiksuotasvisuose XIX amþiaus þodynuose. Ðiandien plaèiai paplitæs dialek-tizmas.

jurgelt ‘metø alga’; Jurgelt 87. Senas germanizmas, nustotas var-toti XIX amþiuje (plg. aiðkinimus þodynuose).

nacjonalny ‘tautinis, nacionalinis’; Przymiotniki Nacyonalne 74.Tai XIX amþiaus þodis, patvirtintas þodynø (L, SWil, SW).

wokabuùa ‘þodis þodyne’; Zbior Wyra¸ow v Wokabuùü 78. Buvustoká þodá liudija ðaltiniai (plg. L, SWil, SW).

Èia taip pat priklauso dariniai, iðnykæ ir pakeisti kitais tos paèiosðaknies þodþiais. Pavyzdþiui, gromkoúã (Iæzyk Litewµki zalecasiæ grom-koúcià 67); tùumicielka (jako przyczynach pro†nych Kos¸tow, trudachdrogiego Czasu, ytùumicielkach Umysùu 71). Pastarasis moteriðkosiosgiminës darinys XIX amþiuje fiksuotas þodynuose (plg. L, SW).

Gyvosios kalbos faktai XIX amþiaus bendrinëje lenkø kalboje (pa-gal þodynø liudijimà, plg. SW) buvo dariniai Smarkocina ‘snarglys’96, Chomàcina ‘pavalkai’ 31.

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:0581

82 Halina Karaú

4. 2. Regionalizmai ir pakraðèiøtarmiø dialektizmai

X.D.K.P.S. gramatikoje pasitaikë ir regioniniø lenkø kalbos þodþiø,bûdingø pakraðèiø tarmëms. Pavyzdþiui:

grabel ‘grëblys’; Grabel 90. Formà grabel (nom. sg.) nurodo SWsu kvalifikatoriumi tarminis (gwarowe). Karùowiczius jà laiko klai-dinga. Nom. pl. formà grable SJPD registruoja kaip senà regionaliz-mà (citatos ið Julijaus Sùowackio, Ignaco Chodêkos, Igno Kraðevskio).

kruczek ‘kabliukas’; Kruçek do awtki 87. Þodis nevartojamas ben-drinëje lenkø kalboje, taèiau visuotinai paplitæs abiejuose pakraðèiøtarmiø variantuose. Reikðmæ ‘kabliukas’ patvirtina jau L, SWil, SW.SJPD já vertina kaip senà rytø pakraðèiø regionalizmà. Rytø teritori-jà rodo ir SGP liudijimai. Nevartoti tokio þodþio nurodo kalbos pa-tarimø autoriai ið Lietuvos (Karùowicz 1984, 47; Walicki 187965, 85;Ùætowski 1915, 104). Pateikia já savo regionalizmø þodynëlyje Kur-zowa (1993, 375–376). Tai skolinys ið rytø slavø kalbø, plg. baltarus.kruèok, rus., ukr. krjuèok.

przepùot ‘þardas’; Przepùot 99. L neuþfiksavo ðio þodþio, SWil jáapibûdino kaip provincializmà, SW pavadino tarminiu (be pavyz-dþio), SJPD taip pat laikë dialektizmu. SGP pagal Karùowicziø pa-teikia ið Lietuvos ir Baltarusijos. Tai lenkø kalbos ðiaurës pakraðèiøregionalizmas, be kita ko, paþástamas ið Ignaco Chodêkos (Kurzowa1993, 146), Adomo Mickevièiaus (þr. SJAM), Syrokomlës (Trypuãko1955, 184) kalbos.

sianoýæã ‘lanka’; Sianoêæã 93. Tai þodis, paþástamas vidurinës len-kø kalbos periodu iki pat XVIII amþiaus (plg. L, SW, SJPD; laikomaspasenusiu, cituojama ið XVIII amþiaus ir ið Adomo Mickevièiaus,Józefo Korzeniowskio, Kraðevskio). XIX amþiuje þodþio arealas su-siaurëjo iki pakraðèiø tarmiø (SGP fiksuoja ið Kauno apylinkiø irpietiniø lenkø tarmiø pakraðèiø). Já nurodo regionalizmø þodynëly-je Kurzowa (1993, 427), pateikia pavyzdþiø ið Mickevièiaus pagalSJAM, ið Syrokomlës (Trypuãko 1955, 195) ir ið XVII–XVIII amþiausDKL aktø.

sustawa ‘sànarys’; Sustawa 93. Tai senas regionalizmas, gausiailiudytas ðiaurës rytø pakraðèiø tarmëse. Plg. Turska 1982, 87 (balta-rusizmas), Karùowicz 1984, 65; Walicki 1879, 83; Ùætowski 1915, 278;Kurzowa 1972, 157 (filomatø); SGP pagal Karùowicziø ið Augustavoir Lietuvos; SW ið Sùowackio ir Jeýo (Dwilewicz 1996, 122). Baltarus.sustau, rus., ukr. sustav.

65 A. Walicki, Bùædy nasze wmowie i pismie [...] oraz

prowincyonalizmy,Warszawa, 1879.

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:0582


kalbos ypatybës

truna ‘karstas’; truna 90. Tai archaizmas, fiksuotas L, SWil, o SWvadinamas retu. Iki ðiol vartojamas Lietuvos lenkø tarmëse66.

zajzdroúã ‘pavydas’; Zay¸droúã 98 – þodis pagal baltarusiø kal-bà padarytas fonetiðkai, tokia forma paþástamas Lietuvos lenkø kal-boje, tiksliau, jos tarmëse67 (plg. baltarus. [z]ajzdraðè).

zastanowiã ‘sulaikyti’; jeden wyra¸ czasem bywa zdolnym, umysùrozweseliã– zastras¸yã, przeraêiã, podnieúã, zastanowiã, i uspokoyã 67.Tai reikðmë, ilgiau iðsilaikiusi pakraðèiø tarmëse (plg. XVI–XVIII am-þiaus citatas L þodyne; panaðiai SW pateikiami pavyzdþiai ið Grze-gorzo Knapijaus, Michaùo Trotzo bei Franciszeko Bohomolco raðtø;SJPD reikðmæ ‘sulaikyti’ vertina kaip senà, cituoja Mickevièiø, Sùo-wacká, Kraðevská, tad autorius, susijusius su pakraðèiø tarmëmis; SGPtokià vartosenà visø pirma lokalizuoja pakraðèiø tarmëse – Vilniaus,Suvalkø ir kt.). XIX amþiuje tai jau buvo ne vìsai lenkø kalbai bûdin-ga reikðmë (Karùowicz 1984, 73; Walicki 1879, 98; Ùætowski 1915, 363).Tokia vartosena taip pat buvo bûdinga XIX amþiaus pakraðèiø tar-miø autoriams68.

Ádomus lietuviø kalbos interferencijos su lenkø atvejis yra X.D.K.P.S.gramatikos klausiamojo asmeninio ávardþio kto vartojimas vietoj co(pagal lietuviø kas), plg. Kto Ogrod [...]; Komu Ogrodowi 9.

5. Iðvados

X.D.K.P.S. gramatikos lenkø kalbos analizë leidþia daryti keletà iðva-dø apie jos autoriø ir jo kalbà. Neþinomas autorius raðë regioniniulenkø kalbos variantu (vartojo ðiaurës pakraðèiø tarmæ). Tai rodotokios gausiai vartojamos pakraðèiø tarmiø ypatybës:

1) Fonetikos. Skirtingas o ir ó iðsidëstymas; akavimo pëdsakai (arlietuviø kalbos pavydþiu plaèiau tariamas [e]); i ir y ribø painiojimas,nekirèiuoto balsio e redukcija á i, y; -a- keitimas á -e-; lieþuvio prieða-kiniø, viduriniø bei alveoliniø svyravimas, bûtent c ir ã, ý ir ê; antri-në palatalizacija ir depalatalizacija (bûtent n ir ñ); l ir ù painiojimas.

2) Morfologijos. Periferiniai archaizmai, pavyzdþiui, iðlaikyta se-noji daiktavardþiø giminë (plg. chomàt, konop); vyriðkosios ir mote-riðkosios giminës daiktavardþiø minkðtu kamiengaliu galûnë -i(-y);moteriðkosios giminës daiktavardþiø minkðtu kamiengaliu naudinin-ko ir vietininko galûnë -e; sangràþinio ávardþio siæ, sobie svyravimas.

66 Beje, já pastebëjoDwilewicz 1997, 123.

67 Já tarpukaryje uþfiksavoTurska (1982, 67)

Vilniaus kraðto lenkøtarmëse.

68 Be kita ko, jis fiksuotasið Jano Chodêkos (plg.

Kurzowa, 1993, 454), iðAdomo Mickevièiaus(SJAM), Syrokomlës(Trypuãko, 1955, 229).

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:0583

84 Halina Karaú

3) Sintaksës. Ávardþio siæ raðymas po veiksmaþodþio.4) Leksikos. Regionalizmø ir dialektizmø, bûdingø pakraðèiø tar-

mëms, vartojimas, pvz.: grabel, kruczek, przepùot, sianoýæã, sustawa, tru-na, zajzdroúã.

Regioninæ vartosenà rodo ir hipernormalizmai, pvz.: moýno, tylo,siach, brzukiew, cztere, któræde, teñ, dawac, prosic, robic, bydz, niedzwiedz,bùaga. Taip pat geografiðkai ribota geminatø redukcija ten, kur ji eti-mologiðkai pamatuota (czynoúã ‘czynnoúã’, miækoúci ‘miækkoúci’, pod-wyszaiàce ‘podwyýszajàce’), bei hipernormali sintaksës konstrukcijasu naudininku vietoj dla + kilmininkas.

Taip pat reikia pabrëþti, kad tarp iðvardytøjø lenkø kalbos ðiau-rës rytø pakraðèiø ypatybiø yra ir tokiø, kurios bûdingos tik daliaiLietuvos teritorijos, t. y. tik Þemaitijai. Èia reikia paminëti tokus bruo-þus: ý ir ê svyravimà; þodþio galo c palatalizacijà; þodþio galo ñ de-palatalizacijà; i ir y bei l ir ù painiojimà. Tokie faktai leidþia konsta-tuoti, kad X.D.K.P.S. gramatika paraðyta lenkø kalbos ðiaurës pakrað-èiø tarmiø þemaièiø variantu.

Nors X.D.K.P.S. gramatika jau seniai laikoma Krokuvos bibliote-koje, taèiau nëra jokiø lingvistiniø duomenø sieti jos autoriø su Ma-þosios Lenkijos teritorija (Krokuva). Prieðingai – visi lenkø kalbosfaktai rodo, kad autorius buvo kilæs ið Þemaitijos teritorijos. Sunkunuspræsti, ar anoniminio autoriaus lenkø kalba yra gimtoji, ar iðmoktakaip antroji po lietuviø kalbos. Tai gero lygio lenkø kalba, nors, kaipsakyta, gerokai nuspalvinta regioniniø ypatybiø.

Palyginus su Juozapo Èiuldos gramatika paaiðkëjo, kad X.D.K.P.S.gramatikos lenkø kalba kur kas labiau nutolusi nuo XIX amþiausbendrinës lenkø kalbos normø, turi daug regioniniø kalbos bruoþø.Todël galima manyti, kad X.D.K.P.S. gramatikos autorius buvo ma-þiau iðsilavinæs, menkesniø manierø þmogus (turbût maþiau kelia-vo, reèiau susitikinëjo su to meto Lietuvos intelektualø elitu) neguÈiulda. Daug silpnesnë yra teorinë gramatikos dalis, ir tai gali bûtipaaiðkinta tuo, kad X.D.K.P.S. gramatika paraðyta gerokai anksèiau.Ji atsirado tada, kai buvo daug maþiau lenkø kalbos gramatikø. Visdëlto ir to meto lenkø kalbos gramatikos buvo „paþangesnës“.

Þodynø santrumpos:

L – Samuel Bogumiù Linde, Sùownik jæzyka polskiego 1–6, Warszawa, 1807–1814.PSPP – Praktyczny sùownik poprawnej polszczyzny, red. Andrzej Machowski,

Warszawa, 1995.SEB – Aleksander Brückner, Sùownik etymologiczny jæzyka polskiego, Warszawa,

1957.SES – Franciszek Sùawski, Sùownik etymologiczny jæzyka polskiego, Kraków, 1952–.

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:0584

SGP – Jan Karùowicz, Sùownik gwar polskich 1–6, Warszawa-Kraków, 1900–1911.SJAM – Sùownik jæzyka Adama Mickiewicza 1–11, red. Konrad Górski, Stefan Hra-

biec, Wrocùaw: Ossolineum, 1962–1983.SJPD – Sùownik jæzyka polskiego 1–11, red. Witold Doroszewski, Warszawa, 1958–

1969.SPP – Sùownik poprawnej polszczyzny, red. Witold Doroszewski, Warszawa, 1973.SW – Jan Karùowicz, Adam Kryñski, Wùadysùaw Niedêwiedzki, Sùownik jæzyka

polskiego 1–8, Warszawa, 1900–1927.SWil – Sùownik jæzyka polskiego 1–2, wyd. staraniem Maurycego Orgelbranda,

Wilno, 1861.

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:0585

86 Halina Karaú

Halina Karaú

The Particularities

of the Polish Language in the

X.D.K.P.S. Grammar

Summary

The purpose of this article is a study of the treatment of the mostimportant Polish language features of the anonymous Lithuaniangrammar (signed with the cryptonym “X.D.K.P.S.”), a book writtenin Polish at the beginning of the nineteenth century. The grammati-cal terminology used in this grammar is also described.

Language analysis of the grammar showed that it is a regional-dialectal variant of Polish. Many features of the Polish language usedin the Grand Duchy of Lithuania are attested and indicate that:

1) with regard to the phonetics: a different distribution of <o> [o]and <ó> [u]; reflexes of “akanie” (instead of standard Polish [o], [e]the Poles pronounce [a]), or (as in the Lithuanian language the veryopen [e]), the confusion of the phonemes -i-, -y-, the reduction of theunaccented vowel e > i / y, the change of -a- into -e-, the fluctuationin usage of alveolar, front-dental and medial-dental consonants, es-pecially c and ã, ý and ê, secondary palatalisation and depalatalisa-tion (particularly n and ñ), the confusion of [l] and [ù];

2) with regard to inflection: peripheral archaisms such as the pre-servation of the original gender of nouns (e.g. feminine konop), theending -i/-y in the palatal thematic masculine and feminine nouns,the ending -e in the dative and locative of the palatal-thematic femi-nine nouns, fluctuation in the usage of reflexive pronoun: siæ, sobie;

3) with regard to syntax: post verbal order of the pronoun siæ;4) with regard to type of language: the occurrence of such local

idioms and dialectal terms: Grabel, Kruçek, Przepùot, Sianoêæã, Susta-wa, truna.

The regional nature of the text is demonstrated by the occurrenceof some hypercorrect forms such as: moýno, tylo, siach, cztere, któræde,teñ, dawac, prosic, niedzwiedz, bùaga. It is supported by the occurrenceof reduced geminated consonants where they are to be expected ety-mologically (czynoúã, miækoúci, podwyszaiàce) or by the hypercorrectsyntax with a dative construction instead of dla + the genitive case.

It is worth emphasizing that among the aforementioned regionalfeatures there are occurrences of items with a narrow geographical

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:0586

range characteristic of the Polish language of the Lithuanian Low-land (Samogitia). I should mention such features as the fluctuation<ý> and <e>, palatalisation of the word final sound [c], depalatali-sation of [ñ] <ñ> in word final position, the confusion of [l] <l> and[ù] <ù>. These data prove that it is the Lithuanian Lowland variant ofthe Polish language used in the Grand Duchy of Lithuania.

Despite the fact that the manuscript of the X.D.K.P.S. grammarhas been kept in the Czartoryscy Library in Cracow for a long time,there are no linguistic arguments connecting its author with the Lit-tle Poland (Maùopolska) area. Quite the opposite—all the Polish lin-guistic facts indicate that the author originated from the LithuanianLowland area. It is difficult to decide if Polish, that was used in theanonymous grammar was the primary or the secondary language ofthe author. His Polish is adequate for his task, though, as I have al-ready mentioned, it is strongly characterized by local idioms.

The text of the X.D.K.P.S. grammar and the attached list of wordsat the end makes the book an important testimonial of colloquialPolish from the Lithuanian Lowland (Samogitian) area.

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:0587

X.D.K.P.S. gramatikostekstø rengimoprincipai

Ðioje knygoje publikuojami trys tos paèios X.D.K.P.S. gramatikos tekstai:1) fotografuotinis paraleliai su 2) perraðytu, o toliau atskirai – 3) dabarti-nis vertimas ið lenkø kalbos á lietuviø.

Pateikiama originali teksto perraða iðlaikoma autentiðka: puslapiai ir ei-lutës suskaidytos taip, kaip ir originale. Visur iðlaikyta raðyba: tiek lenkømetakalbos, tiek lietuviø kalbos. Netaisytos në galimos klaidos; jos, esantreikalui, komentuojamos iðnaðose. Pakeistas tik ðriftø stilius: pusjuodisðriftas naudotas ten, kur originale buvo pabrauktas tekstas. Kursyvas ran-kraðtyje në negalëjo bûti vartojamas, ðioje knygoje jis ásivestas atskirti lie-tuviðkiems pavyzdþiams nuo gramatikos metateksto.

Originale daþnai sunku atskirti, kuris þodis pradedamas didþiàja, ku-ris – maþàja raide. Kartais didesnës maþosios raidës <k>, <a> ir kt. atrodoraðomos vietoj didþiøjø raidþiø. Ypaè nelengva skirti tais atvejais, kai di-dþiosios ir maþosios raidës pieðinys yra toks pats (<M> ir <m>, <N> ir <n>ir pan.), skiriasi tik aukðtis. Pats autorius taip pat buvo labai nenuoseklus,tuos paèius þodþius galëjo pradëti ir didþiàja, ir maþàja raide. Sunku at-skirti ir <J> nuo . Vis dëlto stengtasi iðlaikyti kiek ámanoma tikslesnáoriginalø didþiøjø raidþiø raðymà.

Autoriaus diakritikas virð raidës <n> daþniausiai raðomas lankelio for-mos, kodël taip – kol kas neaiðku, nes kitø raidþiø diakritikai yra áprasti-niai, akûto formos: <ã>, <ú>, <ê>, <‡>. Perraðant tekstà þymëtas áprastinisraidës <ñ> diakritikas.

X.D.K.P.S. gramatikos autoriui, regis, brûkðnys <–> ir lygybës þenklas<=> turëjo tà paèià vertæ, buvo vartojami pramaiðiui. Taip pat dvitaðkis<:> ir lygybës þenklas <=> grafiðkai kartais visai neatskiriamas. Perraðantstengtasi laikytis kuo arèiau autoriaus grafikos, taèiau visiðkai tikrai visaisatvejais ðiø þenklø identifikuoti buvo neámanoma.

Treèiajame tekste, vertime, taip pat iðlaikoma originali visai nepakeistalietuviðkø pavyzdþiø raðyba. Èia kursyvu jau raðomi ne tik lietuviðki pa-vyzdþiai, bet ir vienas kitas pasitaikantis autentiðkas lenkiðkas ar lotynið-kas. Komentarai iðnaðose ið dalies sutampa, bet ið dalies ir skiriasi nuo tø,kuriais komentuotas perraðytasis lenkiðkas tekstas.

88

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:0588

X.D.K.P.S.

Prawidùa IæzykaLitewskiegoCzyli GrammatykaLitewska

gramatika1a.pmd 2002.08.06, 20:0589

��

gramatika1-faksim.pmd 2002.08.08, 16:0190

� ��

��

� �

��

��

!

��"�#��$


�% ��


�& ��

��

'(

)�*��+��*��*�

��,-�"� �+�� )�$��

�� *�$��.��/��0 �� -12

��$��*�-1��3-1� ��,*�,-��.�

��-�� -1��)��4��*�-1�$��

��*�$2�� 5��-1��,-��

��)��+��/*��)��-6*��

�� 7��2

��,8�+��

9� �� *�$��0 �� :��-1

;<=� �� 0

��-1�$5� ��7��-�2��7�*��+$�7-�"

'��(�

<>��?��@��?��A��*��

�*��+�$��BC��D�D��9EF��

�GHIJ��FK��

�CILE9LK��MN�

�;

��

��

�LI==IEK�I

��


�O ��


�P ��

��

'%(�� !��2

��"� "�#�$�-1�/�� 6� ��9/-�-1

�� /��*�-1��+$��-��.�?��"�%"��.

&��.�� %��,�� =��

�-$� ""�+��.�*+"��1��7��'��.��1��

'��"� =��-$�#"�+��"�*+"�Q��*-��6��

�� (��2� �=��-$�$��+��*+"

R��S��$��&.�9-��)��2

%;<�� 7�� ?��T

��"��*��+0��*�2��

*��*�� 7�� 2��+��

�� !��2�� 0��

��,�5��*�-1�� O�� *�� .��

��U��$*�$�=� ��*��/�6��*�-1��/��,-��P

��-6*��5�2

&;<� 0-1��*��*�-1�*�� +0�*��!�*��+�

��.�?��"�+��$��**�.�$��.�+��

��$��*��#2

O;< =0 ��V�� /�� W

*��+��$��Q�/��-6*��/�6��*�� 8

*��4�.�)��-��+�78�5��*�-1��Q��,-��$/��

��,-�� 6� 2�

'9�C*��-1��-1(��

%<E��X��YZ[

&<�-\

O<E��X�+��

P<]A��$.�?$��*�$��X��$

��X�� ,��YZ[

!<��@��X�^0_

+��@A��$.

?$��*�$��X��$�

#<��*��@��X�^�_��^�_

+��@A��$.�?$��*�$

��X��$�

V<��@��X�^0_

+��@A��$.

?$��*�$��X��$�

�<��@��X�^5_

+��@A��$.�?$��*�$

��X��$.�?��$��7

��7�^`_.��+�+��

+��@A��$.�?$��*�$

��X��$�

�<>��?��@��?��A��*��

�*��+�$��BC�D�D��9a

EF��GHIJ��FK��

�CILE9LK��MN�


�! ��


�# ��

��

'&( 9�C*��-1��-1�-��9��Q�-�*�-1�

�� C*��*��

��0��-1�$5� ��7��-�.��7 �*��+$�7-�

;<��-�*��b"�.��"b��*��+��*�$

��*�$2

%;<H7-�*��b"�a��$��"b��*��7-��*��/�+�� *��

�

&;<��*��b"�T��)��"b��*�� +��*�$2

O;<)� ��b"�Y�[�b"��*�1��"b��*�� *��*�5a

�4��*��"�-�� +�� 7-�*�2

P;<� 0��+��%�b"��$��$*��"b��*�� +��*�$

��*�$2

!;<�$�� b"�B�"b��*��0 ��$��-1� �� 4�*�-1.

#;<��+��b"��$��"b��*��*�� +��*�$

��*�$�

V;<9��-6�Y[��$/�Y�[��$/�Yc[��*��+��4�*��

*��/��$��$/�*��+��+��$��0��

*��2

�;<C*��J��*��*��b"�\�FS-��"b�+�-1��7-��

��G-�$-�� $.��-1$.��*�� $��$/�*��

��*��*+"�9\��-1\��2

'�"<C*��*�� (��

<^ _�d��+��@A��$.

?$��*�$

��X��$�

%<��@��X�^0_

+��@A��$.

?$��*�$��X��$�


�V ��


��

��

'O( �;<C*��+��*��b"�Z�3*��2

+��$��-1�C*��*��*�� 0�&��7

��-6*��$��-��-��T��$

-1�?7-��+��*�,-�� $��,8��-��-��

��*��+�� $��2

9��,-��-1�=� ��

=� �� *�

9,��,8�.��7 ��.��.�C��.

��0 .�� .�� .�J��*��.

��H7-�*��O2

;<�� $��5�7�4� 7��*��4� 7��-6

?��"�� -��.��1��/�.��.��-6*�2

��/��.��*�2�� 2��

%;<�� $��+��5�*��-��*+"��.��

� .��7�.��.��7�.� �!��.� �� 2

&;<C�� $��3��-6� *��$/

+��*��*��5��*+"��.��.��*.��.� �.��*�

��!.��.�0�.��.�0��.��.��0�.�� 0�.�3��.��.

��.��0�2��2

'O;<3�� (��

&<��@��X�^0_

+��@A��$.�?$��*�$

��X��$�

O<E$�/e��*��A��+��X��

c*�� +��$�+��P.

)��V�


��


� ��

��

'P( O;<��0 P��*�-��3�� *+"��7-�

��$�7-�2��2��78��$�78.��.��

��2�� .��2��"

P;<�� $��L$-1.��*��-��f�,8�?�

�� 4� ��)��4� ��-4��$/�+��$2

*+"��-1��.��!.��*�� -*��

��2��*��#2

!;<�� -��?��$/�-��*��

*+"��/��.��-6*��.�=7��0�� .��/� .

�� .�� .�L��+*��0�!�� 2

#;<J��*�� $��+��$��*��C��$ �+�-1�

��7-��+��+��$��$/��*�� $.��)��+��*��

�$/�L��,-��*+"�I-1��*��\�?$5V�+�

�*��\��/��6\��1 "�� 2��

��2�'�� 2�-��-��*��6\��

V;<+��*�� $��7-��*��$/��6�7-��*��

-��*+"��.��.��/�.��/�.�4�/�.��.��2��?��

��.�0��.�� .��2

'��,8��$��2(��

P<��@��X�^0_

+��@A��$.

?$��*�$��X��$�

!<^�_� ��

#<��*��@��X�^�_�+��

@A��$.�?$��*�$��X��$�

V<]A��$.� ?$��*�$

��X��$��X��3

�<��*��@��X�^�_

+��@A��$.

?$��*�$��X��$�


�% ��


�& ��

��

'!( ��,8��$��3��*�-1%�

;<3�� =� ��

�� "��-6� *��0��g��

*��W%.�� 0�.��-1�.��'��.�'�� 2

.��.�-��2��*��?��"�H��

�.�=�4*�.�G4��-6*�2�+��"�4��.�*� ��

��.�5��2

%;<�1�8��W�� W��+��0�*��L��6��

3��*.�� 6$��

��"��h�f��2

&;<J��L��-��L��+��*��/��6��8�

��"�9�-��8.��*.�D��.�6��.�*��.�7��

��?$�=��2�=��.��0��.��.��%%"

4��.�.��.�*��.��?$�h�f��%&2

��/��6C��f-6�*��*��/��3��*��

O;<��L��-6� *��*��+��6��+��

��-6/�2��*��,��U�+��6��

+��-6/��-6��6-��+��6��+*��+��

��7-��$/��*�4��7-�2

P;<��L��-6� *��7-��C��f-6�*��

' +�� (��

%�<��X��0��.

/�� X��

%<��@��X�^W_�+��

@A��$.�?$��*�$��X��$�

%%<��X��*�� @A��$.

?$��*�$��X��$�

%&<��@��X�^f_�+��

@A��$.�?$��*�$��X��$�


�O ��


�P ��

��

'#( +�� +��+��$��-6/��+��f-��

*��/��.��.�� =� ��

��?$�=��2� ��5��+��+��$

��-6/��.��?7-��f-6�*��*��/��.��.

��L��?$�h�f��2

!;<3��*�� $�� L�

��?$�� -6/��+��*-6�� +��

��+��+��$��*-6�*��+�� 0�*�%O

��"�*��.��.�*+"�6��.�9�-��8

��/��2�8�� /��.��*��-6*�2

��-6/��,��*�� +�� +��+��

�$��/��.��.��*��7��*��

*+"�6�� .�8�� / 2

L��?$��,�h�f�� -6/��+��*a

-��*-��*��.��%P.�*+"�4��

��%!.��%#��.�� .2��"�=��

D��.�J��U*�.��,-� ��"� ��-6

/��,��*��*-� ��/��

��)+"�4��%V�� 2��

,-� �%�2��*��*��'�(��/�2��

'*+�"(��

%O<��@��X�^0_

+��@A��$.�?$��*�$

��X��$�

%P<^�_��X�^�_�YZ[

%!<i��d��+��+

��$j�k�

%#<�*��$�+��+��

@A��$.�?$��*�$��X��$�

%V<^�_�+��@A��$.

?$��*�$��X��$�

%�<��@��X�^,_�+��

@A��$.�?$��*�$��X��$�


�! ��


�# ��

��

'V( )+"�4��.�� W*��

�=� �� -��$�*��6-��

��*��J�/��-6��6*�.��=�

��*��H�-�f��*��7��f� L�

��?$�� +��$�+�� f

-��*��*+"�7��.��

L��?$��,�h�f��*�.��.�*+"�7��.��

��2� ��-6/��*��*�

��/�� 2�*+"�7�� .�� .��

L��?$�h�f��*��*+��7��.��9

��/��,� ��8�5��*��

��*��Q��$��U��+��+��

+��*��$�� *� � G5� �*�$2

!;&�<��*��L��-6� *�� =� ��

:�� *��+��6

��,8�+��+�� 2��*��*��+�6*��L��6��

��.��C��f-6�*��+��+��$�+�� -6/�

+��*-6��2��+��7��"��Z�-��?Z��$Z��Z

�$/��Z� ��?78�9\� -6��&� ��.��-��.��

��6��-1��,8�+��+�� U��L�

��?$�� :�� +��$��+��-�$��*-6�*&%

�� $�+��+�� 8�/��7��2

��78��+�� !�$��0��*��$��*�&&

'��8�R�� (��

&�<E$�/e�� *��A��

+��X�� c:;

&<i��+��l��

&%<E$�/e��*��A��+��X��

c#��

&&<E��,

��! ��<��*�=��

�� d��+�


�V ��


��

��

'�( ��8�R��L��$��*�-1�*��3��*�� :��

L��-�� *�

R��+�� &O

3��L��-6� *��=��f-6�*-��*��

��*��*��+$�7-��+��7��2

��-�/��+��*-�� -�/��*��

;<'��.��/��2��9��2 ;<.��/� .�9��

%;<'��.��/�2��?�9��$2 %;<.��/�.�9��

&;<'��.��3��.��$�9�� . &;<.��>��.�9��

O;<'��.��3��9��2 O;<.��/��9��

P;<?2�.��! 2�9\�9��\ P;<?2�.��!� 2�9\�9��

!;<'�� .��/�.�� 9��2 !;<.��3��.� �9��-1

#;<��'��.��/�.��69�� #<��.��@� �.�69��

R��$��*��3��L��-�� *��L��?$

h�f��C��*-6�*��*��2

��-�/��*-�� -�/��=*��

;<4��.�=��2 ;<4��.�=��2

%;<4��.�=��2 %;<4��.�=��2

&�<4�� .�=��-�2 &;<4��.�=��2

O�<4��.�=��2 O;<4��.�=��2

P�<?2�4��2��=��\ P;<?�4��9\�=��2

'!��<4��(��

&O<��X��YZ[.�/��

�X��


� ��


��

��

'�( !;<4��.� �=��-�2 !;<4��.� �=��-12

#<��4��.��=��7 #;<��4��.�6=��

R��-��*��3��-6� *�� L��

?$��*-6�*-��*��/��

��-�/��+��*-��. ��-�/��=*��

;<7��.�D��2 �<7�� .�D��-��

%�<7�� .�D�� %�<7��.�D��-�2

&�<7��.�D��$2 &�<7��.�D��-��

O�<7��.�D�� O�<7��.�D��-�2

P�<?2�7��2�9\�D��-��\ P�<?�7�� \�9\�D��-��\

!�<��7��6D�� !;<��7�� .��D��-��

#�<7��.� D��-��2 #;<7��.� D��8��-1

R�� *��3��-6� *��

L��?$�h�f��f-6�*-��*��2

��-�/��+��f-��. ��-�/��=*��2

�<-��h��2 �<-��h��

%�<-�� h��2 %�<-��h��2

&�<-�� h��2 &�<-��h��

'O<-��(��


% ��


& ��

��

'( O;<-��h��2 O;<-��h��

P�<?2�-��9\�C��\ P;<?2�-��9\�h��\

!�<-��2� �h��2 !�<-�� h��-12

#�<��-��h��72 #�<��-��h��

R��7��*��3��-�� *��?$

=��*-6�f-��&P�*��/��

��-�/��+��f-��. ��-�/��=*��

�<'��0�� <'�� 0�� 2

%�<'��0�� %�<'��.��0�� 2

&�<'��.�� &�<'��.��0��

O�<'��.��0�� O<'��.��0�� 2

P�<?2�'��2�9��0�$\ P�<?2�'�� 2�9\�� \

!�<'�� 0�$2 !�<'�� 0��-1

#�<��'��0��2 #�<��'�� 6��0��

��$�� *��$�7��*��0��3��*�

��-6� *��+��6�+��+��$5� �*�� +��

��+��$��-6/��+��*-6��-�

�Q��6� �*�T�5��+��+��$��$��-1

��$��'8(��U*��0��R��*�

'��47 (��

&P<E��X�'�� (�A ��YZ[


O ��


P ��

��

'%( *��472��-6��*� � ��*��-��7�+�6

*�8� ��,-� ��*-6�*��R��0��*�

��W72��C��/�-��*��*��-6� *�-1

-��+�� +��+��$��

��+��6��*� ��+0��

��:�� *��R��$��*�-1� �+� �4�6��

J6��4��6�*�-1� �� 7��&!T�*��/��a

��Q�� 8��*�-�� )��$��*�-1

9��*�-1.��-6��+��8��/��*8��

�� 3��*��4�� ,-� ��

�Q�� f-6�*�$�*��+��

+��+��T��*7-��/��+��+��$��T

�� +��*��6�.��+��4��

-� 7�R��.��0��*��472

)��*��+��7+��.� ��8�*�

��4�.�4��Q��6� �*�-1�J�� Q��

+�� $��+*�-1�*��6*��

��/��3-1��W�*��2�C/�-6�*��,��

R��-1��-1��7�)��+*��

�+��*�&#2

')��57-��R��&-��(��

&!<��X�� .

/�� X��

&#<�-\


! ��


# ��

��

'&(< )��47-��R��&-��L��?$��2

��-�/��+��*-��. ��-�/��=*��.

��,-� ��Q�� 2 ��,-� ��Q�� 2

�<5��.�J��5��. �<5�� .�J��.�5��2

%�<5�� .�J��2 %�<5��.�J��2

�<4��.�=��7-.�4�� <4�� .�=��7-�.��

%�<4�� .�=��7-�2 %�<4��.�=��7-� �

�<*!��.��.�*!=�2 �<*!�� .��.�*!��2

%�<*!�� .��*!�� %�<*!��.��

�<1��.��*.�� ;<1�� .��*��

%�<1�� .��*��2 %�<1��.��*��

�<5��.�C��.�5�� <5�� 2�5��C��?�

%�<5�� .�C��?��5�� %�<5��2�C��?� �

�<.��.�9/��.�.�� <.�� .�9/��.��

%�<.�� 9/��.�� %�<.��2�9/��

�<.��C7/��.�� 2 �<.�� .�C�/�.�.��2

%�<.�� .�C�/�.�.��2 %�<.��2�C�/� 2

�<B��/��.�h��.��/ �2 �<B��3� .�h��.��/��2

%�<B��/ .�h��.�B��!�� %�<B��/��.�h��2

��6��+��/*��*��Q��8�7

��Q��$�72

'*��47-��R��O��a(��


V ��


� ��

��

'O(< )��47-��R��O��L��?$�h�f��

��-�/��+��f-��&V. ��-�/��=*��.

��,-� ��.�Q�� 2 ��,-� ��Q�� 2

�<*��.��.�*�� <*��.��&�.�*��2

%�<*�� .��.�*�� %;�<*��.��.�*��

;<*! ��.��-�.�*! '�(� �2 �<*! ��.��-�.�*! ��

%�<*! �� .��-�.�*! �� %;�<*! ��.��82

�<1��.�9 -�.��2 �<1��.�9 -�.��2

%�<1� �.�9 -�.�� %�<1��.�9 ��-�

�<7 ��.��-��.�7 ��2 �<7 ��.��-6��.�7 ��2

%�<7 � �.��6-��.�7 �� %�<7 ��.��6-��2

�<)��.�9��*.�)�� <)��.�9�*�.�)��

%�<)�� .�9�*��.�)�� %�<)��.�9�*�� 2

�<5 ��.�� .�5 � �� <5 ��.�� .�5 ��

%�<5 � �.�� 5 �� %�<5 ��.�� 2

�<)��.�J��6.�)� �� <)��.� ��.�)��2

%�<)� �.�J��.�)��2 %�<)��.�J�6� �

�<C��.�)��.�C�� 2 �<C��.�)��.�C��

%�<C�� .�)��2�C�� %�<C��.�)�� 2

�<1��9�� <1��.�9-��.��2

%�<1� �.�9��.�� %�<1��.�9-6� 2

'�<��G-1�(��

&V<��@��X�^f_

+��@A��$.

?$��*�$��X��$�

&�<��X��*��/��

�X��


%� ��


% ��

��

'P( �<1��.�G-1�.��2 �<1��G��

%�<1�� O�.�G-1�.��O %�<��G�6� �

<*!��.��5�f.�*!��O% <*!��6�*��*!��

%�<*!�� .��5�*��.�*!�� %�<*!��5�*��

��+��/*��*��$ �U�8��+��

�8�+��/�� Q��

)��47-��R��7��L��?$�=�

��f-�7-��*��2

��,-� ��.�Q�� . ��,-� ��.�Q�� .

��-�/��+��f-6�. ��-�/��=*��

�<-�� /�� <-�� .��$��.�-��2

%�<-��.�� .�-��2 %�<-��.��$��2

��$�+��/*��+�� 8�+��/�2

9��*�$��*�� 2

R��+�� 2

��+��*��f-67-��*�� L�

��?$�=�� -6/��+��*-6��*�

��.��*��7��+��$��*��+$�7-��J�0�$

��+�+��7-��L��-6� *��2

'��-�/��+��*-��(��

O�<E��X�1��

O<E�� X��

O%<E��X�*!��


%% ��


%& ��

��

'!( ��-�/��+��*-��

�<-��O&��!�� /��-�*��

%�<-��/ 2�� /��-6*��

&�<-��/�� /��$��-6*��$

O�<-��/�2��"��/��-6*��

P�<?2�-��2��2��!��2�9�� $��/��-6*�

!�<��-��!��2�� 0/��-6*��

#;<-��OO�� 3�� .� �� $��/��-6*��

��-�/��=*��

�<-�� / .��$��/��OP��-�*�2

%�<-��O!��/��2��$��/��-1��-6*�-1

&�<-�� ! ��$��/��-6*��

O�<-��!��$��/��-1��-6*�-1

P�<?2�-�� 2�� 2��/ 2�9��$��\��/��O#��-6*�\

!�<-��/��2� �$��-1��/��-1��-6*�-1

#�<��-�� /� �.��$��/��-6*��

R��$��

��+��*��*-6�*-��*��.��L�a

��?$�h�f��Q��$��+��$��*��a

+$�7-��J��$

'��-6/��+��*-6�2(��

O&<m��*�$��#

��*��*�$��*�X�$��

�l�*��^�_�d��+�

OO<]A��$.� ?$��*�$��X��$

��X�-��

OP<]A��$.� ?$��*�$��X��$

��X��

O!<��X��.�/��

�X��

O#<E��X��! �YZ[


%O ��


%P ��

��

'#( ��-�/��+��*-��

�<.��*��2��1��/�/��-6*�2

%�<.��*��2��1��/��/��-6*��

&�<.�� *�� 2��1��/� ��/��$��-6*��$

O�<.��*�� .��1��/�/��-�*�

P�<?2�.��*��.�9\��1��/��/��-�*�

!�<.��*��.� �1��/��/��-6*��

#�<��.��7��*��OV.��-1��/��/��-6*��

��-�/��=*��

�<.��*��.��1��/��/��-6*�

%�<.��*��.��1��/� �/��-1��-6*�-1�

&�<.��*��.��1��/��/��-6*��

O�<.��*��1��/��/��-6*�2

P�<?2�.��*��.�9\��1��/��/��-6*�\

!�<.��*��.� �1��/�-1�/��-1��-6*�-1

#�<��.��O��*��.��1��/��/��-6*��P�

R��-��

9��*�$��-��$�*��*��P��J��-� ��

��$�� $�+�

��$4��J�0��*��+$�7-�.�+��$��0��

��*��+��+��Q�� 8

��4*�2� L��?$��2

' ��-�/��+�� (��

OV<E��X�*�� YZ[

O�<]A��$.� ?$��*�$

��X��$�+��^�_�

P�<i��9��d��+��+

��$j�k�

P<i��! �� d��+�

��+��$j�k�


%! ��


%# ��

��

'V( ��-�/��*-��P%��*-67-��*��

�<��P&.�/��

%�<��PO.�/��.��2

&�<��.�/��$.��2

O�<��.�/��.��2

P�<�2��9�/��\�?��2

!�<�� .� �/��.�� 2

#<��/��.��

��-�/��=*��5�L��?$��f-�7-�

��*��

�<�� PP.�/��.�� 2

%�<��.�/��-1.��2

&�<�� /��.�� 2

O�<��/��-1.��2

P�<�2�� 9\�/��.�?2�� P!

!�<�� /��-1.�� 2

#�<�� /��.��

R�� *��J40��

*��-6��*��P#� ��,-� ��3��

�� $� �L��?$�h�f��7-��PV

��f-��*�� +�� +��+��$��-6/�

+��f-6��*��/��

'�<��/��

�� (��

P%<E��X�+� !�� !��

P&<^�_� ��

PO<E��X��YZ[

PP<��X��/��

�X��

P!<E�� X��

P#<�-\

PV<E��X�� YZ[


%V ��


%� ��

��

'�( ��-�/��P��*-��

�<��/�!��!.2��05��-�� *�2

%�<��3 �!%��!&�� !O2��05��-�� *��2

&�<��3� �� 2��05��-�� *��2

O�<��/��2��05��-�� *72

P<?2��3��!P2��\��05��-�� *��

!�<��/��2� �05��-�� *��2

#�<��3��2��057�-�� *72

��-�/��=*��

�<��3��.��04��-�� *�2

%�<��/��.��05�-�� *�-12

&�<��3��!!��2��0W��-�� *��2

O�<��3��2��04��-�� *�2

P�<?2��/��2��05��-�� *�2

!�<��/��D� �05�-1!#�-�� *�-1

#�<��3��2��0W��!V

-�� *��!��

��*��

*��-��+��6��+*��+��

��7-��*�4��7-��+��*�2

��*��4#��-��$�*�� ,-� ��0 ��#

�� :��5�#%�/��+*�� *��

��-6��W��#&��+��/�2

'R��(��

P�<E��X� �� !��

!�<E��X��/��YZ[

!<��*A�^?_�+��

!%<E��X��/��YZ[

!&<E��X�� YZ[

!O<E��X��YZ[

!P<�X� ��k?k�+��X��

��/��

@��X$?�+��X��

��j�$��

��*��E��F

!!<�-\

!#<��@��X�^0_

+��@A��$.�?$��*�$

��X��$�

!V<��@��X�^0_��

^W_�+��@A��$.

?$��*�$��X��$�

!�<i�� !��d��+��+

��$j�k�

#�<i��X��/�YZ[

#<��@��X�^0_�+��

@A��$.�?$��*�$��X��$�

#%<E��X��3�

#&<��@��X�^W_

+��@A��$.�?$��*�$

��X��$�


&� ��


& ��

��

'%�( R��

9��+*�� *�$��*��+��+��=��

��f-67-��*��#O��.�/�6��W*�-�

��-�/��+��*-��2

�<6��#P��#!��##�� #V

9�-��8��/��.��+��.�)��+��2

%�<6��#�� V�� V�� V%

&�<6��

O<<6�� D

P�<?2�6�� V&��

!�<6��

#�<��6�� D

��-�/��=*��

�<6�� VO�� D

VP9�-� ��/��.��+��.�)��+��2

%�<6��

&�<6��

O�<6��

P�<?2�6�� V!D

!�<6��V#��

#;<��6��

'�n�U�VV�+��67�� (��

#O<]A��$.� ?$��*�$

��X��$��X��

#P<E�� X��

#!<E�� X��

##<E�� X��

#V<E�� X��

#�<E��X��

V�<E�� X��

V<E�� X��

V%<E�� X��

V&<E�� X��

VO<^�_� ��

VP<��l��?��$�A��X/��

��j�$��E�

V!<^ _� ��

V#<��X��.�/��

�X��

VV<��@��X�^n_��

Û_�+��@A��$.

?$��*�$��X��$�


&% ��


&& ��

��

'%( E��4��+��7��+*�$��*��

�-��*��3��V�� 78��

8� 7��/��0�� 5�� 2

R��%��+*�� *�$��*��

�-��*�� L��?$�=��2

��-�/��+��f-��

;<6��B��

%�<B��

&�<B��B��

O�<B��B��B�� D

P�<?2�B��B��

!�<B��

#�<��B��

��-�/��*��2

�<B�� G�� D

%�<B��

&�<B�� %�� G��&�� O

O;<B��B��B�� P��G

P�<?2�B�� B�� !�B�� D

!�<B��B��B��

#�<*��B�� #�B�� V��

'R��&��2(��

V�<�-\

��<i��9��d��+��+

��$j�k�

�<��X��G��YZ[.

/�� X��

�%<E�� X�B�� G��

�&<^:_� ��

�O<i��9�� d��+�

��+��$j�k�

�P<]A��$.� ?$��*�$��X��$

��+��^$_�

�!<��X��B��YZ[.

/�� X��

�#<E�� X�B��

�V<�-\


&O ��


&P ��

��

'%%( R��-��2

9��+*�� *�$��*��+��+��

�� L��?$�h�f��*��/��2

��-�/��+��*-��

�<-��8��0��0��9

�� 0��2�h��.��$��2��

%�<��D��

&�<��

O�<�� D

P�<?2�� D

!�<-�� %

#�<��

��-�/��=*��2

�<-��0��&�0��

8�� 0��D

%�<��

&�<��

O�<��

P�<?2��

!�<�� O

#�<�� "

'R��O��2(��

��<��@��X�^f_

+��@A��$.�?$��*�$

��X��$�

��<�*��$�+��+��

@A��$.�?$��*�$

��X��$�

�<��?��^�_�d��+�

@A��$.�?$��*�$

��X��$�

�%<�*��$�+��+��

@A��$.�?$��*�$

��X��$�

�&<��X��.�/��

�X��

�O<�-\


&! ��


&# ��

��

'%&( R��-� ��2

9��+*�� *�$��*��-��0�

*�� L��?$�C�f��P�*��2

��-�/��!��*-��

�<-��8��#�0��

��0�� V�� 0��D

%�<��

&�<��

O�<�� 0��

P�<?2��

!�<��2

#�<�� "

��-�/��=*��

�<-��

8��0��0�� 0��

%�<��

&�<��

O�<��

P�<?2�� "

!�<��"

#�<��2

3��+��*��-6��$�*��+*�$�7��

'9�C��-12(��

�P<��@��X�^f_

+��@A��$.�?$��*�$

��X��$�

�!<��X��+� ��/��

�X��

�#<��*A�^�_�+��

�V<��*A�^�_�+��@A��$.

?$��*�$��X��$�

��<�X��$��?2�+��

@A��$.�?$��*�$

��X��$�

�<��*A�^�_��

<�� X��

/��X��


&V ��


&� ��

��

'%O( 9�C��-1�� -1

C�� 7�� %.��?��&"�+��*�.

$��$�7-�.� ��$�$�7-�O.�� /��7-�2

R��+�� *��L��=��2

��-�/��+��*-��

�<'��'��'��'��0.��.��0��,.��2

%�<'��'��'��'�� D

&�<'��'��'��'��

O�<'��'��'��'��D

P�<?2�'��'��'��'��D

!�<'�� '�� '�� '�� DP

��-�/��=*��2

�<'��'��'��'��.��0�5�.��,.��-�2

%�<'��'��'��'��.��2

&�<'��'��'��'��D

O<<'��'��'��'��

P�<?2�'��'��'��'��D

!�<'�� '��'��'��D

#�<��'��'�� '�� '��

R��$��5�C��*��L��h�*��2

'��-6/��+��*-6�2(��

%<�-\

&<E��X� ��

O<E�� d@��l��

Y� �!��

o*�+�+��?�p[

*��$��*��+��

��/e��.��

��@��*��HI��J��9

��K� HI��J�K

��*�*��

P<E��$�+��

��+��*�� *��*��


O� ��


O ��

��

'%P( ��-�/��+��*-��

�<'��'��'��'��.��0.��0��.��0��W.�?��2

%�<'��'��'��'��D

&�<'��'�� '�� '�� D

O�<'��'��'��

P�<?2�'��'��'��'��D

!�<'�� !�'��#�'��V�'��D

#�<��'��'��'�� %��'�� D

��-�/�%�=*��

�<'��'��'��'��

%�<'��'��'��'��D

&�<'��'��'��'��

O�<'��'��'��'��D

P<<?2�'��2�'��2�'��2�'��2%%

!�<'�� '��'��'��D

#�<��'��'��'��'��

9�C��$�G��$�7-��

��-�/��+��*-��

�<1�!�*! ��0��%&��.

��q22��.��*�22222��*.��.��2

%�<4��*!��0�� %O2

&�<4��*!��8��%P��D

'O��D(��

!<��X��'��.�/��

�X��

#<E��X�'��

V<i��.��X

'�� YZ[

�<i��

%�<i��

%<��X��+� �.�/��

�X��

%%<��$�� +��$��*��

X�$��$��d��+��@A��$.

?$��*�$��X��$�

%&<��X��YZ[.�/��

�X��

%O<��X��YZ[.�/��

�X��

%P<�*��$�+�� d��+��+

��$j�k�


O% ��


O& ��

��

'%!( O�<4��*!��D

P�< ��?78��2��2��

!�<4��*!�� %!2

#�<��4��*!��9

��D

��-�/��=*��2

�<4��*!� �8��

��22222� �.��*�.��.��-��2

%�<4��*!��8��D

&�<4��*!��0��

O<<4��*!��0��D

P�< ��?78��2�0��D

!�<��*!� ��0��

�� D

#�<4��*!��8��

��%#

9��5��h��$� ��?$�h�*��

��-�/��+��*-6�2

��C��(��.��*��7%V��*��*��

��h�f��%�.��&��0 �7��&��

��Q��$�7��+��7��

�<*!��

�2222��*�2��.��.��2

'%��*!��D(��

%!<i��9��d��+��+

��$j�k�

%#<i��d��+��+

��$j�k�

%V<E��X��

%�<��@��X�^f_

+��@A��$.�?$��*�$

��X��$�

&�<i��

&<E�� X��=��


OO ��


OP ��

��

'%#( %�<*!��D

&�<*!� �� D

O�<*!��D

P�< ��?78&%�?2�*!��D

!�<*!��D

#�<��*! �� D�� D

��-�/��*��2

�<*!��D��*�.��.��.��.

%�<*!��D

&�<*!��D

O�<*!��

P�<J��78�?2�*!��D

!�<*!��D

#�<��*!��D

��*4��+��&&� 3��$�� -��

�0 ��+��0 *��/�6��*�.�?��"2

*!� �D�� ' �� .�� *��2

�"�?"��-1.��.�� .��*�-6��2

��/*��W� ��*��+��0 *��

�� 78T��/��f-��8&O�*�� ,��+�-1��7

��f-�7-��&P�*��D��$/��f-��8&!�*�� D

'?�,�� (��

&%<]A��$.� ?$��*�$

��X��$�d��+��^8_�

&&<E$�/e��*��A��+��X��

c!��

&O<��@��X�^f_�+��

@A��$.�?$��*�$��X��$�

&P<��@��X�^f_�+��

@A��$.�?$��*�$��X��$�

&!<��@��X�^f_

+��@A��$.�?$��*�$

��X��$�


O! ��


O# ��

��

'%V( +�-1��7��f-67-��&#�*��.��$/��D�/�W&V�4��*��

�0W*�-�� 6��$�*��L��?�2�*+"�� !�

�� ! �� D�/�� -��2��

�� D�/��+�� *��

�*�2��/��@� ��?"��*��0 ��&�

+��*��2��*��O��*�� 2��?"��**�

�+��2��+��/*��4� �6��

��0�*�� 6��*��.��/�� 0-1�L��6�

?� ��-6/.��6� ��C��f-6�*��O.��

��0 *��O%�-1-�� 8T� ��0��

�� +*�$� �4��O&��$/�)�5��?��

�� +*�� *��T�� =� ��

�� f-��OO�*�� 2�*+"��

�� 8�!��

��0�!�� 0�!��

0�!�� ?"�L��+*��+

*��.�)��+*��)��+*��

R��-��C��-1� �/��

-��U� -��-12

��-�/��+��*-��2

"<4��D��.��0�� 0�2

%�<4�� 2��

&#<��@��X�^f_

+��@A��$.�?$��*�$

��X��$�

&V<i��

&�<��@��X�^0_

+��@A��$.�?$��*�$

��X��$�

O�<E��X��

O<��@��X�^f_

+��@A��$.�?$��*�$

��X��$�

O%<��@��X�^0_

+��@A��$.�?$��*�$

��X��$�

O&<��@��X�^4_

+��@A��$.�?$��*�$

��X��$�

OO<��@��X�^f_

+��@A��$.�?$��*�$

��X��$�


OV ��


O� ��

��

'%�( &�<4��$�� $2

O<<��.��.��

P�< ��78��2��2��2��\��0�� 0�

!�<�� =��

� ��OP

#�<��=�� 2

��-�/��=*��

�<�� .��.�� .

%�<��-1.�� -12

&�<�� .��.��

O<<��.��-1.�� -1.

P�<?2�� O!�?2�� .��.\�� .\

!�<��.� ��-1.� � ��-1

#�<�� O#.�� 2

R�� -15��C��-1

�L��?$�h�f��OV2

��-�/��f-��O�2

�<��.��?�.�� ?�2

%�<�� .��?��.�� 2

&�<�� .��?�� ?��

O�<��.��7.�� 72

P�<?2��.��\�=�?�\�� ?�2

!�<��.� =��.� � ��.

��.��=��7�� 72

'��-�/��*��2(��

OP<i��d��+��+

��$j�k�

O!<i��

O#<��X�� .�/��

�X��

OV<��@��X�^f_

+��@A��$.�?$��*�$

��X��$�

O�<��@��X�^f_

+��@A��$.�?$��*�$

��X��$�


P� ��


P ��

��

'&�( ��-�/��=*��2

�<��.��.�� .

%�<��.��-1��-1P�2

&�<��.��

O�<��.��.�� 2

P�<�2��2��.��=�?�� 2

!�<��.� =��-1� � ��-12

#<��6� ��

��P

��5��/��*��C��f-��*��+��+��

�$�� 9/�� 0-1�L��?�-1��-�/�-1�C��

��*��2� ��2�*+"

��-�/��f-��P%�L��?$��

�<*��P&.�%�<*��.�&�<*��.�O<*��

P�<?2�*��.�!�<*�� @�*��.�#<��

*��*��D

��-�/��*��5�L��?$2

�<*�� .�%�<*��PO.�&�<*�� .�O<<*��

��.�P�<?2�*�� 2�!�<*��.�#<��*��

�� 2��"

L��?$�h�f��PP

��-�/��+��f-��P!2

'�<*��(��

P�<��l�� "

@��?�c�� "�

P<i��9� �d��+��+

��$j�k�

P%<��@��X�^f_�+��

@A��$.�?$��*�$��X��$�

P&<E�� X�4��

PO<E�� X�*��

PP<��@��X�^f_�+��

@A��$.�?$��*�$��X��$�

P!<��@��X�^f_�+��

@A��$.�?$��*�$��X��$�


P% ��


P& ��

��

'&( �<*��.�%�<*�� .�&�<*�� .�O<<*��.

P�<��*��2�!�<*��#<��*��D

��-�/��*��5�L��?$

�<*��.�%�P#<*��.�&�<*��.�O<*��

��.�P�?2�*��.�!�<*��#<��*��

��<�<7�3��*�� 0�� ?��*��

��-6/��*�� 8

?��"�L��! �� *�*�.�6�� H��.

�� 1��7-�*�.�-� �� D��

-�.��D��*�.�'� �� 4$-1PV.�'��

��P�.�'��$/��*�-�.�B��

��.�'��+��*�2�-1�8��U!��

�7�� 4�8� ��-6/��+��*-6��2��-6

*��7� �G4� �*�$2

��<%�<3��+��*�� :��.

�� ,-�7��/��/��*��/��

�3��*��L��-6� *��*+"�*��

�$�.�*�� $�� *��.�*��

�$�� *��

��<&�<3��*��*�� 8

�7�9/Q��?7�*��0��+��*�

'�0W*�-�(��

P#<E��X�M

PV<��@��X�^4_

+��@A��$.�?$��*�$

��X��$�

P�<E�� X�B��

!�<��@��X�^8_

+��@A��$.�?$��*�$

��X��$�


PO ��


PP ��

��

'&%( L�4*�-��*+"�+��$��0 �!��0 *��!%��

��C ��5�-��.�� 2�+�� :�$

�0 �� - ��.��*��-��

��!��2��$/�*! ��2

��<O2< ��*��-1�)��0��-1!&��0W*�-�!O

��U� �+��6��0��0��+��*��

��/��W��T�-�� 3**�-1�3��-1�+��6

�� 6� �*��/��*��$��

��+�� *+��*!��062

*�� 06.�-� ��.�*��6*�,*�

��$�� 7-��!P

��<P�<��*$��@�� !!�+��/

*��5��/��/��*��6��.��

*+"��**�.��

��

�� .��2

'9��-12(��

!<��@��X�^0_

+��@A��$.�?$��*�$

��X��$�

!%<��@��X�^0_

+��@A��$.�?$��*�$

��X��$�

!&<i��

!O<E��X��=@�� YZ[

!P<]A��$.� ?$��*�$

��X��$�d��+��

E��+�+��/$@��

��*��@A��$.

?$��*�$��X��$.

�X/��$��"

B�� 4��

-1-78��*�J��3��$

+��/*�� /��6�8

��-6*��.

��/��$��-��8"

+��6��*�,8

� ��-1�+��+��

��$4��*�

+� ��-1*7��,8��

�*7��-��-�2

��U�4�� "�J��

��-1�*��2N�

i��! ��/$@��d��+�

��+��$j�k��*�X�7

��*�d�l��+��!P2!!�

!!<E�� X� ��


P! ��


P# ��

��

'&&( 9�� -1��-1!#

�� U�� 7

$ �W�*�� ?�� -1�+��.��7

��*��0W*�-7T�5�� :��

��-6/�� *��W7��+��$��$��2

�0 *��/��*�� .�� /��

��0��2��*+"

��*��W7-��+��$��$��

�7��"��D�+��.�� D�+��.��D��.��D�*�

@��*��.��!D��.��D�/�6.��D��.��D��.

��D�/��2

��'�(��*��57-��+��$��

�7��"�8D��.��D�$.��D��.��D��.

��D�+��6.��(D�*�+��-� .��3D��.��2

��+��$��0��!V�*��47-�

�-6��*�� +��7��7"2

��2��.��2�+��.��-�� 8�*��4�

5��*��0�� ,-� ��!��*��57-��

��+�� $�� T�+��$�$�7

��+�� 0��$��*+"

��.��*�-��*��Q�

'��-6*� (��

!#<��X��! ��.�/��

�X��

!V<��@��X�^0_

+��@A��$.�?$��*�$

��X��$�

!�<��@��X�^,_

+��@A��$.�?$��*�$

��X��$�


PV ��


P� ��

��

'&O(�Q��-�*��-��=��*��+��5�*��*��4�

��+��$��0��*+"�-��

��1�� '��'��

�� '��.��D��"�?��+��7��78

*��?��D��W*��-��*��3*

*��J��7-��*�� D��2

��/*��U��/#�.��*�-6��

��$4��+��+�� 0��$2��

��$4��+�� $

�0 *��4�C��D��*�-��#��

*��*��?��.�*��5��+��+��$��$��2

*+"��*�� D�+��-�2��6*�-6�

��.�*��4��+��+��$�!��*+"��*��

.�� D��?"�+��7��

D�� +��+��

9��

��*�� 5#%�3�� ?��8�7�3��

��-�7�� .��?��3��

*��+��6�L��?��-6/��+��.

*+��7-�.�.�� #&��

'.��D(��

#�<D$@��+��X��@.�/��

^W_�*$��*A

*$/��$��

#<D$@��+��X��!�� (�.

/��^6_�*$��*A

*$/��$��

#%<D$@�� +��X��

��>.�/��Û_

*$��*A�*$/��$��

#&<��X��.�/��

�X��


!� ��


! ��

��

'&P( ��D�� #OD��'�( ��2�.��D

��D��#PD��D��D��9

�� ?�� $��T�*+"��782

��D�� .�� D��7-��8��D

��$��+��$��2�+��#!�*��J�0�

�� +��-1��7-��*��R��T

+��+��$�7-�� L��?$�=��

*��7�� -1��+��-1�b"�+�0-6

+�� -��/�� 0-1��-6/"b��:��

*��R��-��2�� L��?$�h�f��

��U��+�0-6��+�� ##�+�� $��-6/��+�

��*-6��:�� *��R��

��*�L��$��*�-12

��,*��#V��+��*Q�� *��

*��J�0�� +��$�$�7-�

+� �4��3�� .��+�-1�

��7-�.�+��+�� 8�� 8�/�

��#�� )��+$�7-��2

)��+��7+��6��$� �+�

��4��3�� -1�-��U��7�+��

��*��*��$��7�4��*��$��+*�� *�$�

'R��P��2(��

#O<E��X��YZ[

#P<i��X

��YZ[

#!<i��@A��$.

?$��*�$��X��$�

##<i��! ��d��+��+

��$j�k�

#V<��@��X�^,_

+��@A��$.�?$��*�$

��X��$�

#�<i��9� �d��+��+

��$j�k�@A��$.

?$��*�$��X��$�


!% ��


!& ��

��

'&!( R��7��V��

��*��. ��+��2 ��+��2

��-�/��+��f-��. ��-�/��+��*-��2

�<.��7-�22 �<.�� 2�� 2 �<.��?7-��8

%�<.�� 2��?7-�� %�<.�� D %�<.�� D

&�<.��7-��$ &�<.��D &�<.��D

O<<.��D O<<.��D O<<.��D

P�<?2�.��D P�<?�.�� D P�<?2�.��D

!�<.�� !�<.�� D !�<.��

#�<��.�� #�<��.��D #�<��.��D

��-�/��=*��2

�<.��7-�2 �<.��D �<.��D

%�<.��7-�-1 %<<.��D %�<.��

&�<.�� D &�<.�� &�<.��

O�<.��D O<<.�� O�<.��D

P<<?2�.��D P�<?2�.�� P<<?2�.��D

!�<.�� !�<.��D !�<.��D

#�<��.�� #�<��.�� #�<��.�� D

R��0��3��

L��?$�h�f��V2

'��-6/��+��*�(��

V�<��l��A�� j�$�?��

*$��+�*��Q��

��/e��$��$�

��@�$��A��*��j��$

�+��X��k��$��k

/e�@��l�k

��*��*��@��Q��k

��*�$Z

V<��@��X�^f_

+��@A��$.�?$��*�$

��X��$�


!O ��


!P ��

��

'&#( ��-�/��+��*-��

��6*��. ��+�� +��

�<.��7-�. �<.��D �<.��D

%�<.��D %�<.��D %�<.��D

&�<.�� D &�<.�� D &�<.�� D

O�<.��D O<<.��D O<<.��D

P��?2�.�� P<<?2�.��D P�<.��D

!�<.�� !<<.�� !�<.��

#�<��.�� #<<��.�� #<��.�� D

��-�/��=*��

�<.��7-� �<.��D �<.��D

%�<.��D %�<.��D %2<.��D

&�<.�� &�<.�� &�<.��V%

O�<.�� O<.�� O<.��D

P�<?2�.��D P�<?2�.�� P<?2�.��D

!�<.�� !�<.��D !�<.��

#�<��.�� #�<��.�� #�<��.��

��+��67��

+��-1��7-��*��3�� +��+��

�8�� 8�*��4�2

'��,8��-�� (��

V%<^*_� ��


!! ��


!# ��

��

'&V(

;<C*�?78�Q��*��+��+�� *��3��*.

C�� .�� .�*��4��+��*�8�Q��

�� *��*�� 2

R��*�� -�� +�0-6

� 0-1�Q��*�� +�� 2��D��

��D��.��0 ��)��Q��*�-1��

�� /�� /��W��$+��*��*��

%�<��3�� U��L��?$�/� �

+��+�� *�.��5�� *��

�7��+��6�E��/�.��.��-�/��9��/�2

&�<�� E��/� ��+��8��"��*��

�$�7-�.�L��$�7-�.��57��7-�.�H7-�7-��$/��6

�7-��7-��*��*�*�V&T��*��W7�3��

�� VO�� -��*�T��-��$�*�VP�3��

�� :��$2

&�V!<�� :��*��.��

��"�*��6*��.�/��V#.�+��

*�*�.��)��+$�7-��-��

O�<�� -1�R��-1.

'E��/�-12(��

V&<F��*$��Y��

�� [�+��

*��$�� *��+��X��.

��$��+��

�$@��+��*A

/e��?��l*�*��

��@�/A��E�j��$�+��

/�*��*$��

Y�� !�� !� [

+�@��l�k.�*��j��X

+��l�k��?��*$��

*�*$��

VO<i��+��l��

VP<��l��*d� �! !��=��

o�+��*��p� �$��$�

/$��$@��*��+

��*7.��

��+�+�+��7��+��7�

E��A��

@��*��*��

d@��l�$��*��

/e�@��l��.� d@��l��.

/��

@��?��@��2�?k

��+�+��*��7��*�k

��/�?�.��?��+�+��

��7��+��*��

V!<$+��*�� *$��-�?��

�@��

V#<7 �� @��*��/e��

��l*�*��$�

?��@��*��

��!��!� � ��

Y+� P�.�P.�P![�

��,8�E��-��

9�� -1�� -1��*Q��-��2


!V ��


!� ��

��

'&�( E��/�-1��-1.��9��/��+�0-6

E��/$�/�6��-6*��*��0��-1�3��

� 2��.��.��*.��.� �.��*�.��2

��-�/�� +��*-67VV��=*��7V�2

&��<��*��*��+��8��/��5��

��*�9��/��-�� -6/��+��*-6��

�� =*��*��*�� 7��2

�� /��U��7��+��-7�3��*.�C��

�$/��$��C�� -1�*+"��.��.

-�� -�� D��*��

�*��7��7�2�� $��7��2

O�<�� *��?7��0U*�-��-��L��6�

�� *��*��0 ��*��6��

h�f��*+"�6��4��.�9�-��8

/��=��/��2�7��*��.�*��%�*��.

D��0 ��.��0 ��.��+��/*��W

�� /��5�*��0��L��?$��

��:�$��T�+��6�C��$/�C��

��$��.�*+"��

��.��?��*��/��*��/��

P�<�� *��-��*��*7�Q��

'��(��

VV<)��*A�+��^�_

+��/�*��Y^7_[�@A��$.

?$��*�$��X��$�

V�<)��*A�+��^�_

+��/�*��Y^7_[�@A��$.

?$��*�$��X��$�

��<$+��*�� *$��-�?��

�@��

�<��l��

�%<��*��$�/e��X��

�$��k��*�$��*��

��*�� $��$�+�*�7

Q��7�Y+��*��

+��O.��![�


#� ��


# ��

��

'O�( �R��*�� /��*�.�/��W� ��,-� ��

3-1�*��7��+�0-6�*��0��-1�3��

�-6��*��$�+��6��2�� *��

*��-7��-1��3��

��-6*��+�6�6�� +��

4��7��6*��W��E��/$2

��*+"��&.�� .��"

��$��-1��.��$��-1�

��2�-1�-��U�� 6�*��?��

*��/��*�� -6�3��

�-6��*�� 8� ��3��

�� :��$2��5��6��+��/*��$

�$+��*��+��*� ��7��3��*��*�$�3��

�� -1��**�-1��*+�O��

��2�+��*��2��8��

��P�J0�2��@��!�1��?�W�*��#

��f�V��+��/*�� +��-1��67-�

��0 ��*�� .�*��Q��$�7

�0 �/��*�-1�� W��7�3��

�/�6��0 %��/��*�-1.��/�6��+��*��

�0 �%��*��6��/��*��.��78��

'�0 (��

�&<��*��$�/e��X��

�$��k��*�$��

��*�� $��$�+�*�7

Q��7�Y+��.�+��!P[.

*��+��&V.�O.�O%��

��X��

�O<��X��.�/��

�X��

�P<�-\

�!<E��X��@��YZ[

�#<��@��X�^W_

+��@A��$.�?$��*�$

��X��$�

�V<��@��X�^f_

+��@A��$.�?$��*�$

��X��$�

��<^W_� ��

%��<��@��X�^0_

+��@A��$.�?$��*�$

��X��$�

%�<��@��X�^0_

+��@A��$.�?$��*�$

��X��$�


#% ��


#& ��

��

'O( ��78��0 ��**�-1�C��*+"��

��*��-1��-1��7��

!�<)��*7�� *��R��*�� *��

��/��/��W�3-1�*��?72��,

+��/*��%�%� ��W��.�� *��a

��+�-1��7-��%�&��0 ��**�-1�9��/��-12

*+"�C��+�-1��6��'�(�� 2�?��.��

��-�7�9��/7�� /��*7

)��-�72��2

'R�� *�� (��

%�%<i��a�� %�&<�-\


#O ��


#P ��

��

'O%( R��+�� *��0 �� -1

E��/�9�*��$�7-�

��*��

��-�/��+��*-��

1�!��D��. ��!��D��.

6��D��,. ��D�E��62

��8�D��D��*��. ��8��D��*��2

��-�/��=*��

4��D��,��. 4��D��

8��D� ��,-��%�O. 8��D� ��-��

��D��*��72 1��D��*��72

��/��

��-�/��+��*-��

��D�/� ��2 ��D��

�� D�/� ��2 �� D�� 2

��D�/� �� '�(��D�� 2

��-�/��=*��

��/� ��,��. �� ,��

��%�PD�/� ��-��. �� -��

��/� ��. �� 2

��+��*�*�

��-�/��+��*-��2��

%�O<��X�� N��YZ[.

/�� X��

%�P<E��X��YZ[


#! ��


## ��

��

'O&(<��D�/��. ��

�� D�/��. �� ,

��D�/��. ��

��-�/��=*��

��/��,�� ,��.

��/��,-�� ,8��

��/�� 2

��

��-�/��+��*-��

7��D�/�� /��

7��D�/��6 ��/��6��

7��D�/�� /��

��-�/��=*��

��D�/��. ��/��

��D�/��-��. ��/��-��

��/��72 ��%�!�/��7��

E��/�L��$�7-�

��*��

��-�/��+��*-��

7��.2�/7�6 ��

��*��-1�/�� *��-1��

��-�/��=*��2��

%�!<E$�/e��*��A��+��X��

O��


#V ��


#� ��

��

'OO( ��/7�6��. ��D��2

��/7��-��. ��-��2

��*��-1�/��7 ��*��-1��72

��*�E��/�L��$�7-�� -1

R��-1�*��*-��.��5�*��

�� W*��%�#��*��$��6

��*��U�)��+$�7-��2

E��/��h�-�7-��H7-�7-��$/�L��7-��7-��

��-1��-1��9��/�-1��*��

*��%�V� ��4��7��.��7��0W*�-7�5�

�E��/��h�-�7-��/��$

��8��.��"��/��/��"��

E��/��H7-�7-��$/�L��7-��7-��

��/��7��$��'��'��/�

0��0�� .��"��h��2

9/��E��/��7��-��$�*�� ?�

��**�� ?��"��

��*�*��2��6*��

��6�� -1�9��/�-1��-6

/�-1�/�6�)��*��9��*�.

Q��$�7��E��/$�9�*��$�7-��.��

��78��U�� 8� 7

�+� �4��-1��$��2�I��

' )�*�� (��

%�#<��@��X�^W_

+��@A��$.�?$��*�$

��X��$�

%�V<^�_� ��


V� ��


V ��

��

'OP( �)�*��0 �� -1T��

��W��-1�R��-1��0 ��**�-1

E��/� �h�-�7-�-1��H7-�7-�-1��JU�

�$�� Q�� 8�/��

��?��"��*�*��2

J��8%��+��*��4��5��E��/��7-�7-��6

L�6�7-6��7-��7��*��E��/��/�6�5��

*��0W*�-�.��+�0-6�� *��

�7-67-��)��-�?� L�6�7-��7-��2

��*+"�/��7-�7-�"�'��

�'��"��h*�

��$�*��2�L�6�7-��7-��/��

�"�*+"�'��C�� %��C��!��

��D��?"��*��?�

��*��4*��+�0W*�%��?��C��*��$��2

�+� ��$�+��0W*�-�%%�E��/�2

h�-67-��H7-67-�� -1�R��-1

�+0�*�� 0-1��-1� ��4��

��$*��*��*��+0 ��U�*��*��$5�

��-6*�-1.��*��+��/*��+� ��*��

)�*��75�-6��2

'E��/��h�-67-��2(��

%��<^8_� ��

%�<^�_�+��@A��$.

?$��*�$��X��$�

%<��@��X�^0_

+��@A��$.�?$��*�$

��X��$�

%%<��@��X�^0_

+��@A��$.�?$��*�$

��X��$�


V% ��


V& ��

��

'O!( E��/��h�-�7-��H7-�7-�2

��+��

��-�/��+��f-��

'��8�� '��8��

'��8�� '��8��

'��8�� '��8��

��/��/��2 ��/��"��

��-�/��=*��

'�� D '��

'�� D '��

'�� D '��

��/�,��/��2 ��/�,��

��

��-�/��+��*-��

8�� 8��

8�� 8��

8�� 8��

�/��/�� /��

��-�/��=*��

8�� 8��

'8��(��


VO ��


VP ��

��

'O#( 8��%& 8��

8��%O 8��

�/�,��/�� /�,��

�� 2�/�8 �� 82

�� /��/�8. �� /��8

E�*�E��/� �� -1�R��-1�*�

��f-��%P2

=��2�h�f��2 =��2�h�f��2

��*��. ��*��

��/��7-�2��D ��7-��7-�%#

��D�� D��

�� D��%V �� D��D

��D��D ��D��D

'�� (��

%&<E�� X��

%O<E�� X��

%P<��@��X�^f_�+��

@A��$.�?$��*�$��X��$�

%!<E�� X�� !� ��

%#<i��9�� d��+��+

��$j�k�

%V<E��X��YZ[

E��/�/��-�*�

��*��

��+��

�� C �-��*�%!

�L��-12

��-�/��=*��

��+��

��-�/��+��*-��

��-�/��=*��


V! ��


V# ��

��

'OV(< ��-�/��+��*-6�

��?'7(-��/�8��D ��D��D

��-�/��=*��

��D��D ��D��

�� 9��/�� 2

��-�/��+��*-��

=��2�h�*��2 =��2�h�*��2

��D��D ��D��

��-�/��=*��

��D�� D��

�� )��/��

��*��%�

��D�D�D ��D�D�D

��+��

��D�D�D ��D�D�D

��2

�� D�D �� D

�� -��0�*�� 2

��6*��

��-�/��+��*-��

'L��?� (��

%�<��X��/��

�X��


VV ��


V� ��

��

'O�( L��

=��h�f��2 =��h�f��

��D��D ��D��D

��-�/��=*��

��D��D ��%%�D��

��

��D��D ��D��D

��-�/��=*��

�� D��D �� D��

��

��-�/��*-��

�� D�� D �� %%��

��-�/��=*��2

�� D �� D��

��"�� )��/��6

�-��$�*��+��$%%%� ��4�*��

/��*��7��%%&�� *0,8��

��/*��*��+��*7%%O� ��/��W*�7

'��R��L��$

��*� (��

%%�<]A��$.� ?$��*�$

��X��$�+��^�_�

%%<]A��$.� ?$��*�$

��X��$�+��^�_�

%%%<E��X��YZ[

%%&<i��d��+��+��$j�k�

%%O<i��e*A��


��


� ��

��

'P�(%%P< ��R��L��$��*��

R��+�� R��$��2%%!

1�!�� ?��-1�� !��

��D ��-1��6 �� 6

��D �*��-1� ��@"�0��*��

4��4�� =��-1�� .��

�� -1�-��2 �� -��

�� -1��7 �� 72

4�� -1��

�� -1��, �� %%� �� ,

�� -1��

4�� -1��,�� .�� ,��

4�� -1��,8�� ,-��

�� -1�� 2

'��+�� (��

%%P<P��+��@��X$?��@��*�

��$�A��X��$��

%%!<]��X��$�A��

%%#<E�� X�6� �

%%V<^�_��E��$

�X��$��P��YZ[

%%�<E��X��

E��/%%#�94*��$�7-�%%V

��6*��

��-�/��f-6�

��-�/��=*��

��)��*�*�

��-�/��f-��2

��-�/��=*��


�% ��


�& ��

��

'P( ��*�*�

��-�/��+��f-6�

4�� -1�� .��

4�� -1��, .�� ,

4�� -1�� .�� 2

��-�/��=*��

4�� -1��,�� .�� ,��2

4�� -1��,-�� .�� ,-��2

4��2 ��-1�� .�� 2

��

��-�/��+��f-6�2

4�� /��-1��. ��

4�� /��6��-1��. �� 6

4�� /��-1��. ��

��-�/��=*��

4�� /��-1�8 .��%&� ��

4�� /��-��-1�8 .�� -��

�� /��7��-1�8 .�� 67

E��/�L��$�7-�

��-�/��+��*-��

�� -1��2 .��

�� *��-1��-1� ��.�� *��-1��2

'��-6/��*��2(��

%&�<E��X�.��


�O ��


�P ��

��

'P%( ��-�/��=*��

4��%& ��-1��. .��

�� -1��-��. .�� -��

�� *��-1��-1��7 �� *��-1��67%&%

E��/�h�-�7-��$/�H7-�7-��

��2

��-�/��+��*-��

'��/��-1�� '�� /��

'�� '��

'�� '��

��-�/��*��

'�� '��

'�� '��

'�� '�� D

��+��

��-�/��+��*-��

8�� 8��

0�� 8��

0�� 0��

��-�/��=*��

0��(��

%&<E��X�4��YZ[

%&%<E��X��


�! ��


�# ��

��

'P&( 8�� 8��

0�� 8��

0�� 0��

E��/�/�6�9��-6*�

��4*��

�� -1�8 .�� 82

��+��

�� 2�/��-1�8 �� /��8

E�*��/�*��*-��

�� C �-��*�� L��?�-1

��.�h�f��. =��.�h�f��.

��*��

4��-1�?7-�.��D ��7-�2��D

��-�/��=*��

4��4��D .��D��D

��+��

��-�/��+��f-��

��D��D �� D�.��D

��-�/��=*��

��D�� D��

'��+��2(��


�V ��


��

��

'PO( ��

��-�/��+��f-��

4��D�4��D .��D��D��7-�%&&��6

��-�/��=*��

4��4��D .��.��2

�� 9��/��

��-�/��+��f-��

��.�h�f��. =��%&O.��f��

4��4��D ��D

��-�/��=*��

4��4�� .��

�� )��/��

��*��

4��D�D�D .��D�D�D

��

��D�D�D .��D�D�D

��+��2

�� D�D ��.�� D

�� -��$�*�� 2

��*��

'��-�/��+��*-6� (��

&&&<r��+��^��_�%&O<��X��-.�/��

�X��


%��


%� ��

��

'PP(<

L��?� L��

=��.�h�f��. =��.�h�f��

4��4��D .��%&P��%&!

��-�/��=*��

4�� %&#D�4��D .�� D�.��

��+��

��-�/��+��f-��%&V�

4��D�4�� .��D�.��D

��-�/��=*��2

4�� 4��D .�� .��D

��

��-�/��f-��%&�

4�� D�4�� D .��

��-�/��=*��

4�� D�4�� D .�� D�.�� D��

�*�-6��

4� ��D�4� ��D .��D��D

��"�4��D�4��D .��D�.��D

'��%O�(��

%&P<E��$� �X��$��

��l��$��@��*��l��

%&!<E��$� �X��$��

��l��$��@��*��l��

%&#<��X��4��YZ[.

/�� X��

%&V<��@��X�^f_

+��@A��$.�?$��*�$

��X��$�

%&�<��@��X�^f_

+��@A��$.�?$��*�$

��X��$�

%O�<E��la�� X��$��"

C��

��-�/��+��*-6�


%�% ��


%�& ��

��

'P!( R��-��2 R��

E��/�9�*��$�7-�

��*��

��-�/��*-��2

1�!��!�� +�� (�. �� /��

��!� ��+��6 �� /��6

��0��!�%O �*�+��2 ��. �� *��/��

��-�/��=*��

4��(�� +��2 ��. ��. ��/��

0��!�� +��'�(-��2 0��. ��. ��/�-��

��(� �*��+��67� ��. ��. �*��/�72

��)��*�*�

��-�/��+��f-��

��! ��. . ��

��! �� . . ��

��! ��%O%. . ��

��-�/��=*��

��! ��. . ��

��! ��. . ��

��! ��. . ��D

'��+��*�*�2(��

%O<D$@��+��X��(�.

/��^6_�*$��*A

�X��$��

%O%<��X��!�.�/��

�X��


%�O ��


%�P ��

��

'P#(

��-�/��+��f-6�

��!�� +�� . �� /��

��!� +��,2 . �� /��,

��! +��2 . �� /��

��-�/��=*��

��!�� +��,��. . �� /��,��

��!�� +��,8�� . �� /��,-��

��! +��2 . �� /��2

��

��-�/��+��*-��

��! �� /��%O&�+��82 . ��D�/��/��'�(�

��! �� /��6�+��82 . ��D

��! � /��+��-2 . ��D

��-�/��=*��2

��! ��/��+�� . ��

��! �� . ��

��! � . ��

E��/�L��$�7-�2

��-�/��+��f-��%OO

��!��D%OP�+��,�\ . ��/\

��!��*��-1�+��2 ��. ��D�*��-1��/�

'��-�/��=*��2(��

%O&<i��

%OO<��@��X�^f_

+��@A��$.�?$��*�$

��X��$�

%OP<��@��X�^�_

+��@A��$.�?$��*�$

��X��$�YZ[

��+��*�*�


%�! ��


%�# ��

��

'PV(

��!��+��,��2 . ��/��

��!��+��-��2 . ��/-��

��!��*��-1�+��672 ��. ��*��-1��/�7%O!

E��/�h�-�7'-�(��$/�H7-�7-�

��

��-�/��+��f-��%O#

'��! � '��. ��

'��! � '��

'��! � '�� D

��-�/��=*��

'��! '��

'��! '��. ��

'��! '��. ��

��

��-�/��+��*-��

0�� ! �� 0�� . ��

DDD ��! �� DDD . ��

DDD ��! �� DDD . ��D

��-�/��=*��2

8�� ! �� 0�� . ��

DDD ��! �� DDD . ��

DDD ��! �� DDD . ��

'E��/�/�6�9��-6*�2(��

%O!<i��

%O#<��@��X�^f�_

+��@A��$.�?$��*�$

��X��$�

��-�/��=*��


%�V ��


%��

��

'P�(

��*��

��! � �+��82 . �� /�82

��+��2

��! � �/��+��8. ��. �� /��/�8�

�� C �-��*�%OV

�L��-1

=��2�h�f��2 =��2�h�f��2

��!��.��!��. . ��.��

��-�/��=*��2

��!��%O��(��D . ��D�. ��

��

��-�/��+��*-��

��!��D��!��D . �� D�. ��D

��-�/��=*��

��!��D��!��D . ��. ��

��+��

��-�/��+��f-��%P�

��!��%PD��! ��D . ��D�. ��

��-�/��=*��

��! ��D��! ��D . ��%P%D�. ��D

'�� /�� (��

%OV<��X��.�/��

�X��

%O�<D$@��+��X��(��

/��X��

%P�<��@��X�^f_

+��@A��$.�?$��*�$

��X��$�

%P<i��

%P%<^*_� ��

E��/�/��9��-�*�


%� ��


% ��

��

'!�(

��-�/��+��f-��2

��2�h�*��2 =��2�h�*��2

��! ��! ��D . ��D�. ��

��-�/��=*��

��! ��D��! �� . ��

�� )��/��2

��6*��

��(��D�D�D . ��D

��+��

��!��D�D�D . ��

��+��

��! ��D ��. ��

�� -��$�*�� :��

��W*��

��-�/��+��*-6�2

=��2�h�f��2 =��2�h�f��2

��!��D��(��D . ��. ��

��-�/��=*��

��(�� %P&��(�� . �� D�� D

'�� (��

%P&<^�_� ��

�� 9��/��


%% ��


%& ��

��

'!( ��

��-�/��f-��%PO

��! ��D��! �� . ��D�. ��D

��-�/��=*��

��! � .��! ��D . �� .�. ��

��

��-�/��+��*-��

��! � ��D��! � ��%PP. . �� D�. �� D

��-�/��=*��

��! � � ��! � ��D . �� . ��

�*�-6��

��! ��D��! ��D .��

��! ��D��! ��D .��.��D

��9�� -1

;<�1�-��U�� *��*��*7�R��*�

�� /��*�.�?��*��*�� )��0��-1��

/�-1��7��+��6.�� W��7��+��6

��*��W��f-� ��/�

�� **��T�� ?�� E��/��

'�� (��

%PO<��@��X�^f_�+��

@A��$.�?$��*�$��X��$�

%PP<I*��?��^�_��


%O ��


%P ��

��

'!%( ��9��/��%P!2��*+"��**��!��.��!� %P#.

/��*��!��.��!� ��**��!��/��

/��*��(��/�?��

��< ��*�,-��-1�)�� 0-6*��=�?��7-�-1.��+��

��-1��*�*�-1.��6�+��-1%PV��9/��

*�-7��-1��+��,-��.� �� -1�E��

/�-1��-1�b"�+�0-6��6*��"b�9��/�-1

��-�/�-1.�� /��*��+��*�� 4��7��

+��6��/��*�%P��+�� **��%!��

��2��-��?$5��+��*��*��$/��

�?��-��*��7+�8 �� D�� +��*��*�$

��+��/��2��*+"��**�

'��.�'��.��2��

��.��2

7�)��0�� 6�� :��

+�� *��%!�5��*��/��*��4*�/�

*�� 8.�� 8��*��0 � �3*

*�-1�3��-1�*��U�*�2��-6��

��6�G4� �*�� $�7��

*��-��7��-1�8/��*��/��+�� $

�� 7-��$.�*�� +��/��+��$

��*��*�*��74�-��+��

'�*�� (��

%P!<i��

%P#<]A��$.� ?$��*�$��X��$

��X�� YZ[

%PV<��X��! ��.�/��

�X��

%P�<��e*A�9��

%!�<E�� X�%! ��

%!<�-\


%! ��


%# ��

��

'!&( �*��+��/*�� .�� 6-��5�

��$�7-��$��$�7�$��

��3��b"-��W��$-�*��%!%"b�*��6��

*��3��9/Q��,8��*�,8��$��

+�� T�� ?��=�8��C �0�

�*0�� J��6� ��-��$�*�� a

5�*��*��G��7-�-1.� ��*,8

��6�*+"�� 2��

0N� ��

�� D�� D

�� 03!�� %!&�� 9

�� 2

��8�� *��4��5��-1�-��U� 3��$

��/��*�� 2��/�"

+��$/��5�3**�2�)��$�$ ��*-� ��2��2�

�� ,��*��+�+��*��?��

��%!OT�$�$ ��f-� ��$/��"�'��

��2��%!P��

��

);<&�<�1�-��U� 3**�-1�3��-1�Q��0

� ��+��*� �8��E��/$�/�6��-6*��T

�� :��,�*�-��*�E��/�*��*�

' � (��

%!%<^��_� ��

%!&<E�� X�0�!��

E$�/e��*��A��+��X��

O03��

%!O<��X��!�.�/��

�X��

%!P<��X�� .�/��

�X��


%V ��


%� ��

��

'!O(�)��*� �.��5� )��

�� ?�� R��*-67��*�

��/�� 2�*+"��! � �+��82�� ,8.��

)"<O"<�1�-��U� �=0 ��%!!�� %!#��*��

��0��-1��*��-1��*� �� -1.

��*7��R0��2��"��:��

�*��0 � ��-1� �� -1��

��*�-12�)��*��*��*��R��

*�� 2

)<P�<�� R��

��-1��0��)�-1�*��4�.�+��*��

��f-6�*��%!V�3�� C �-��*��.�L�

��?$�=��.��-�/��+��*-6��.��

+��$�+�� +��/��"�3�4��

3�� f-�� L��?$��.

��-�/��+��f-6��%!�.� ��+��$�+��

��.�*��2�� 3��*��4��R��2

+�� 2�3�4��*��R��$��

3�5��*��R��-��.��3�4��*�

��R�� 2��-6��

�� ?��$�*�� *��6��

'*�� (��

%!!<i��

%!#<i��+��l��

%!V<��@��X�^f_�+��

@A��$.�?$��*�$��X��$�

%!�<��@��X�^f_�+��

@A��$.�?$��*�$��X��$�


%%� ��


%% ��

��

'!P( �� *��6��*�� -6�*��T��

��U�)��/�6*�*��$%#��6��-*��$��

=� �� :��?-��5�� 7�+�� ,8

*��+��/*72��*+"�� /��*��

�� ?�*��$��=� 7�� :�7��$�*��$��8.�-��

3�� *-��*��-��4�*��-1�-��W��*

��W*�� $��R��/�� ,8� 7�� 72

)"<!�<��*��*�� R��3�� +�

�*� ��7��+�� 9��/��-�/��+��*-6��.

E��/$��6*��$�7-��2��?��"�� -6�*�

��f-��%#�*��R��+��

*��4��"�*+"��. �� -1��

��.��/��2�/��2�=��7-��,��f-6�*��%#%

*��/��2�*��57��R��$��

�"�*+"��(��2��!��.�*�� .�'��.

*!��?��+��2��%#&.�-��.��$

-1��"

)<#;<�� +��-1��78�*��3��*��

��*��$/��U�*��3�� T�*��7��

+��/��*��.��-6��*�/��7��/

��*��J��U�*��*��G��2��*+"�J�

��4��%#O2��1-78�+��$

'��-6*��(��

%#�<i��

%#<��@��X�^f_

+��@A��$.�?$��*�$

��X��$�

%#%<��@��X�^f_

+��@A��$.�?$��*�$

��X��$�

%#&<i��

%#O<E�� X��


%%% ��


%%& ��

��

'!!( ��-6*�� /��4�8��/��$��

-��8 �� !�� "�#��$%&

'�$��$� !�� "�(��(��

�� %#P��/��+� ��8��-1�*��

-��-�$+��%#!�?$U��*��*��W�*�� 6��

�$��2��+�� $� ��W��+��6��

4��2�� ?�5��+$,-��

�=� �� :�� /��*�T��

�J��-��*��*�� 0��-1

�� R��$� ��U�8��4*� ��-6

��+��6��*��+�*��0��/�� :��$%##�*��-6

��Q��*-�7�*��3��.� ��0

��+��/*��W��U*��6Q��0

��6+��4�*�8�� 9��*�-6�� )�*��

��+�-67�� )��+��/*��

�� 2�� $�78��

��?��*��*��*��*��.�� ,8

=� �� :��.�� 7��*��*�7��+�

��/$�72

)"<V <=� �� -1� $��.��

+��*7��9/Q��,8� ��:�� *�$�J��

'�� (��

%#P<��*�X��*�� ?�$�/$@�

��X��*��j��$�Y+��&%[.

��j��$� �X/��$��

%#!<E��X��

%##<i�� G�� d��+��+

��$j�k�


%%O ��


%%P ��

��

'!#( J��6� ��*�,-��

*+"�+��$�� 0 *��

��D��-��2�3�.�3��.�3�,82��"�+��

�� :�$�*��D��-�� 2�� .�� 2

��*�� 2�5��2��%#V.�� "

)<�;�<�� :��-��,-�72��*�

$��*�,-�7�)%��(� ��$*��-1� ��,a

-� �-1.��-�"�5��?��*� ��6�-��/�

��*��.�$�� 82��6�8.

+��4�8.�+��*��,8.��*� �8.��$�+��82

��*+"�+� ��8� ��/�6�*��*��

�� +��-� �*��T�� -1�?��,�=�8

��$-�$8�?��%#��*+"� !-��*��+*�-1� ��

��-1�L��?**�-1%V��$ �W��2

'�� *! ��%V��D

'��'�� '��

��.�� D

��%V%�B��(��*��'��D

6� �� 4� ��(�� D

�� %V&��*!��%VO�� D

�0 *��5��7�/��*� ��

�$��=�8� ��6��H�-�*��+��/*7T��*+"

''�� (��

%#V<E��X��

%#�<E��X��

%V�<�-\

%V<E�� X�*! ��

%V%<^�_��

%V&<E��X��

%VO<E�� X��!��


%%! ��


%%# ��

��

'!V( '��=�%VP�'��5�9

��5 �!�� 2��?"��/��*

��*�.� ��*-��7/��$��+��2

��*<��<)�� )��/��b"��$U� �5��6��"b

�+�0-6�3��,�� $��/�� ,-� ��

�� R��*��.��U��

9��/��Q��$�78�9��/��-�7.��$/��W

��*��78�*�� /�6��6�*��

��-��/��3��*��0��

��:�$��"��+��*��*��*��+��

-��78�C�� T�*��

�� )��/��2��*+"��

��4��2�0�� .��*�%V!�-��82�*!��

��*�2�*! ��+��2�'��(��7-�2��?�

��6-62�*��*��4�2��?��2

��8��-6��7��

��*��8� 9��-6*�,-��-1��/��

8� �-1�+��6�9��/�T�?�5��*��7�+��0

*�� 6��.��*+"�*!��.�*!��.�*!��2

)<�<9��0 ��-12�� *��

�� 6��0��+��+��-��+��

�� +��78��$� ��8�9��-6*�,8�2

'�*��3�� (��

%VP<��@��X�^0_

+��@A��$�

%V!<i��


%%V ��


%%� ��

��

'!�( ��*��+��3��*�$��

�� +��*Q��$��*+"��0 2

�<9��-6*�,8��$��$/�+��/$2��

�� *��2�8�!��

��+*��7��

%;<9��-6*�,8��-��*+"��.� �(��.�� .��2

��7�.��7�.� ��.�*��2��"

&�<9��-6*�,8�3��,-��*+"��.��

O�<9��-6*�,8��*��*+"��.��

�� .��>��2��?"�-��4� .��-6��*�2

��-��+�2��2

P�<9��-6*�,8�� 6�*��*+"�� "

�� .�� ?"��.�� .��*�-6��2

!�<9��-6*�,8��$�*+"�5 ��.�� .��

��.�� .��?"�� .� ��6��$.

*��.��6��"

#<�9��-6*�,8�+��-6�*��*+"��.��.��

�� 2��?"�*��.�*��.�*��/��2��

��0 ��%V#�-1�8��U�*��*��7��%VVT��$57��*��

-��3��*�� *+"��

7��?"�/��6��7/��2

'�� *��-1(��

%V#<��@��X�^0_

+��@A��$.�?$��*�$

��X��$�

%VV<��X��.�/��

�X��


%&� ��


%& ��

��

'#�( ��<%�<9�J��*��-12

J��*��*�� %V��*��

�� *��*�-6��$��IQ��

�$�?��"�C�� *��.��*�� $.�h��$.

�$��$.�L��,-��-1$��6�*��

��*��2�*+"��?��2�'�� 2�+$��6

�*��*-6�2�� !��2

��<&�<9�+��*��-12�+��*��,��

-��,8�� *�6 �*��5��+��W

*�� J��*+"��.��

� �� *!�� .��D��J��

�� 2�*�� *��

�� 2��?"��/�� D��6*��

��-1�8��/�2��

�� L� � ��

��?"��*��/7.��*��W�/�6��/��5�8��

��.�?�,��*��+�� $��?��2

��<O�<9��*��$�-�?2��*:��$�-��

�� +��/*7��

��H�-�*��.�*��/��$��

��6 ��8��/��*��+��-��$��-1��.��

��/��-6*��/��*��*��-1

+�� =*��$4��-6

'*�-1(��

%V�<�-\�E$�/e��*��A��

+��X�� c��! ��


%&% ��


%&& ��

��

'#( $4��-6*�-1��W��

��7�/��*�+��*��*��7��

��-67�� -1�G-6*�� +��7

��9/?��*��*�� L��$��-1�3��*��-1

��G5��-6*��-12�+�*�� W�$-�7-��3�

��0��6-6��+�� *��6*��

�$��?78�5�� ?��7� ��-�

+��6-6�*��L��$��7�/�� *��$5�a

��-6*��+��/*��.�$��$��%��/�6� ��7�a

�$��*��+��*8��G��82��/-�75�

��8��/*��0��-1�+��6

��2�+��*� �*�� +��/*��-1

�$-��-��W*�2��W� ��U��3��$

��-��*��+��*� �8��3��

��)��$�� $��3��*��6��

��3��6��0��-1��/*��

*��-6��72�9��-1��?��+��-��*�-1

+��U*�-1��6�� .��$��-1��$.

��$��-��-1�G��$��-6��78��

*��*��78�b"��/��+��

/�"b�+��0�-��$ ��*��+$�7-��$�+��

'�� (��

%��<��X��3 .�/��

�X��


%&O ��


%&P ��

��

'#%( ��<P�9��$�-��7��$�=� �2

��,8�� +�� f��

*�� Z�5��*��*��-6*��*��L��$��

*��6*��6��.��5��$*�� /��W*�%��U

*��+��*��:�$�78��9��-6*�,-�

��0��-1�� +�-1��0��-1��Q��2

�"�*+"�� /�� D�� *!��

�� -��

�?"�� 0-��L��+$��*�/� ��

�4�/��-��5��-1�8��$��2

��*�$+��*�� $�� 08��-��

*�8Z�-��W��3��*��.��$/��W��?��-��

��0 ��Z%�%��-1-78�+��8T��

�/��4�*��/��-6*��/��/�6��7-�2

��+�� 8��/��.��-�,��

�� 7-��:�$��=��-�.� ��,-�

��$�� .�� *��

5�*��2��4�=� -��*�8��*��+�-�.��

+��/��*��*��-6*��$/��-�*��*2

C��$/��W��$��*��$�7-�T��6�$4� �

�7��+��*�$��.��$��6�+��+��

-��*�$��*+"�� (!�C��!D�*��2

'��7- (��

%�<��*�X$.��j��*��A��

+��X��*�� @��.��

c� ��>��

%�%<��$��$�� +��X��

@A��$.�?$��*�$

��X��$�


%&! ��


%&# ��

��

'#&( ��78��C��(2��(�C��.��!��

��2�C�+��-6��78�-��+��78�)��-��

�� +��U�7��,-�7�� .��

��$��2�� +��*��-�72��"

��<!�<9��*��$�-�?�3��*2

<�3��-�� *��*��

��-1��-��-1.� �L��?$.� ��-�/��

+��$��"�*+"�B��/�� B��

��(��2��/��L��$�� /��

��+*�2��2

%�<J��-��/�� 7��+��

� ��-��*��$/�L��-6� *��/��

�7�+�� f�� +��W�*�� *+"

��*��*7�+��L��-6� *��

�<3�,��*�-67��-1 ��$/�)��*��*+"��

��-��.�� 2��!��.��-6*�

��**�2�*��B��2��,*��C��4��"

%�<��*��-6/� ��5��7�+��L��

-�� *��*+"�� '��.�+��

��2�.��1��!��2�� *�,-��I+�� "

&�<��*�� $�7-�.�+��7-��7-67-�

��7�+��L��-6� *��*+"��6�� (��2

'��?��-��*�(��


%&V ��


%&� ��

��

'#O(�=�?��9�-��*�2�� -��2

��-6��*�� "�'��1��

'��%�&�'��.��0��*��

'�3��

��U��*� ��*$��

��*��7�+��L��-6� *��-1

;<3�,��*�-67��)��$��*��

*+"�.�� 2��,8� ��.��

��/��2��/��4��6��

%�<��*��)�-��*��*��*+"�'�� (�

��2�-�� 2��?��=� ��

C�$��*��*��"

&�<3�� 6��*��

��7�+��L��-6� *��%�O�*+"��.�/��

��*2�- ��1�!�� *7-�� 2��"

��*��2��7-��6�+��.��$��+��L��

-�� *��-1��7�*��+$�7-�2�*+"

�<.��.� ��2�*��0�!��2

�� *��-6.��$�� *�� +��2��

��+��*�.��/��.��"�B� ��%�P2

%�<9+$��-��7��*��

��+��/�-1�*+"�+��(�� D��(��

'+�� :�$ (��

%�&<E�� X�'��

%�O<��/e��X��

�!� (�� "� YZ[

%�P<i��B� ��+��.��*��

*��$��$��*��


%O� ��


%O ��

��

'#P( +�� $�+��$2�*��

*�� 2��4��+��-� �8��-6*��,8��"

9��*��-1�� -1�� :��-1

�<)��*��+��.��2��

�� T��*��3�*+"

�>�4�� N��2��+��?��

��%�!��$�$ ��(��>��.��

��.�+��82��*��7

��+��O��$��2

%�<)��*��7�T��+� ��+�� :�$

+��6��$��+��*+"� �(�5��!��

�(��@�� (�� (�'��!��?"�6 ��

�� .�� 4�.�6��.�6�$��*��?��"

&�<)��*��7�� +�� :�$

+��6��+��#��*+"

��5��2��?"��J��*��$��"

O�<)��*��=0 ��+�� $�/�6

��2�*+"�'�� 2

�� -��*��7�� 8��

��7�!�� *!��.� L��,-��"

�$��*��*�� 8�*��5�T�5�� =� ��

�� :��)��?7�3��*��?��

' �*-�� (��

%�!<�-\


%O% ��


%O& ��

��

'#!( �� *-��.��$�$�7��)��$.

?��3��J��,*�,8��0 �7��*��+�

��$��2��*+"��'��2��

��2��"��0�� $��f

:� ��J�� 0�6� �� Q��%�#��"

*�5� ��7�� -1��0 *�-1��.��W2

*��+��$��2�9��-��,��

��7� �� ,-� ��)�6 ��+��

*�-��-1�C��5�-��$/��5�63**��0��"

P;<)��*��$��.��.�+��Z��

��U�*��+��$��*+"��5��(�

�� 2�$��*��/��2��'��

*!��.��0�� 2��7��

��.�+��D��-��"

!�<)��*��0�� +�� :�$

*��+�� 6��+��-�7%�V��

*+"��4��5��3��2�+��6

=��J��f:��%��?�-1��&��"

#�<)��*��T�*�� =� �� :��

��.�� 0 ��+��0 *��

��*+"�� 2�5�� "� ��$�+��.�+0W*�2

'V"�)��*��$��2(

%�#<E��X��#��

%�V<��X��(��! �.

/��X��YZ[�

%��<i��

&��<��X��.�/��

�X��


%OO ��


%OP ��

��

'##( V"<)��*��?��$��Z��U*��0 �8�6��

��&��.��W*��0 �8�/�6�+��

��2�*��+�� *+"��

��2��4��2�+��6

��$4��

�"<��*��+*�$�7-�� 7��-��

��+� ��7��&�%�*��+��&�&��$��&�O��

��2��/2�*+"�4��3

*��(�� ?"��6��

��*��+�� -1��"

9��*��$�-�?��0 �� :��-1&�P2

�� 7��-��*��$�-�?

�� .

+��L�7��7-�-1��+��-6��$�*�

��)��*��&�!2��-�� ,-� �-1

�� $U��*��*��+��78��R��-1"

�� *��2

)��-��+��-��*��

�� :��3**�-1�� .��+�0-6��-1T��0a

�� ,-��$��*�*��

�?�,*��T��*��7��7��+��T��

+��/*�� $4 ��7��2

'��0 ��-1(��

&�<D$@��+��

(��! �a��.�/��

�X��d�(��! a��

&�%<r��+��

&�&<E��X��! ��YZ[

&�O<E��X��YZ[

&�P<�-\

&�!<E�� X�C��!��


%O! ��


%O# ��

��

'#V( 9��0 ��-1�?$5��*�+��

,-��-1��$��&�#��-��*�*��6��2

9�+��*��-12

+��*��$5� �?7��7-��*��$/��6

�7-��*��*�$��*��7�*��+*�&�V2

�<�7-�7-��?��2� �.��2�� .��2�� .��?��2

��.�*��2�'� �.��.��

%�<��6�7-6��7-��*+"��.��/�2�� Q�� 2�-��

��Z�*��"

&�<��-��*��7-�2�*+��.��&��.��2�� 2

��.�*��2�/�6��2�/��2

O�<J��$*�� *+"�� .�'��.�0��.�0�� 2��?"

��.��.��/��/��2

P�<��0 *��*+"��

��"��"�?��"

��-6��.��.�-1�/�.�+�� .�+��.�-1-7-&�.

+��.�*��-1��2

J��*��$W7�� $��*��&�IQQ�

��$��+�� $�7-�� 4�*��*��G��2

�-��?$U�*�+��*�� -��-1�+�+��*�-1��

'C/��J��6� ��J��/$�� (��

&�#<i��.�� d��+��+

��$j�k�

&�V<i��

��

&��<D$@��+��X��

��.��.�/��$?$*��

&�<��/e��j��*��A��

+��X��c "� ��3� o*��p.

/��X@��*��

l��l��X�A�

&<^$_� ��


%OV ��


%O� ��

��

'V#(&% C/�0��0��*��0��-1� ��

�� -1&&2

1��9��5�&O 1��C��

1��)��-��2 1��G��2

1��2��-�*��2 1��!��C��4�

1��3��&P2 1��*$-6�

1��*� 1� ��+�-��*��

1��1�� 1��(��

1��=�� 1��+��

1��+� � 1��

1��9��2 1��9�-1�

1��3$�� 1��*�

1�� 1��*�6��

1�3��&!��/��&# 1��

1��2�$-1�2 1��$-6��

1�� D��W*� 1�� +$�6-��*��

1�(��H�� 1�� $��*��

1�!��9,-��&V 1�� -1 �-�*��

1�� /��,-��&� 1 �� -

1��3�� R��D�� 2

1��&%��*� ��-6�� R��(��*�.��

&%<��#�2V!��$X��

&&<>��l��X�k�l��l�k

�7��X�� ?�$�/$@�

��/��"�3�*��$�+��.

BL�*��X��*��

+��l�� $@�k2��*�k

��/k�l��*A��N.

+��I��6*��K

��%Y#[.

I��.��P�.�%%P2%&%�

E��$��$�+�

+$/��-�?��Y��+�@��A[

��$�+�*��

&O<��?�!��/�

&P<�� 8��

&!<��1�/��

&#<��

&V<i��

��?N ��

&�<�� N,��

&%�<��X��1��.�/��

�X��


%P� ��


%P ��

��

'VV( 7�� 7��+��

7��+�,8 7� ��D��,8

7��7/2 7��&%� ��

��/�� 7�� &%%

�� *-��2

7��.��-1-�8 7��D�/�2

7� �� %�� *��

��D0�2 %! �� *�

��!��D��2 %!�� $/��

7��)��$�� %��+��-��2

7��=��2 %!��&%&

7��-1�� .��U&%O

7��3��&%P�D��2 ��+��*$��2

7��/�2 .��0�

��*��2 .��2

��+��2 .��/��

��&%!�/��2 .��,8

7��&%#��/�� .� ��-6

7�� D$��2 .��-��&%V

7 ��-�� .��3��

7��!��$��&%�2 .��-1��/2

'.��2(��

&%<��X��7��.�/��

�X��

&%%<^�_� ��

&%&<�-\�E$�/e��*��A��

+��X�� c%!��

&%O<�� !

&%P<��7��/��

&%!<��

&%#<�-\�^$_��

��7��

&%V<�-\�E$�/e��*��A��

+��X�� c��!��

&%�<�� 0��


%P% ��


%P& ��

��

'V�( .��* .��

.�� $��

.� ��L��*��&&� .��+$��

.��! ��+�� .��+��+��

.��0�� .��2

.��&&��2 �� &&%

.��&&& ��&&O��

.��!��/�� .��*��

. ��)� � .��/��

.��/��&&P�� .��C7/2

.� �� (��*�7-� � ��L�7�

.�� 2

.��D0� ��!��*�

.��+�� ! ��J*��6*��

. �� ,8 ��!��9�$*

��&&!�-��*�� /��&&#�3�6��

� ��/�� /��3�4

�� D��*�

�� 7�� /��&&V

.��!��$�� -6

.��* ��*

.� ��

'��2(��

&&�<r��+��^�_

&&<^�_� ��

&&%<��X�+�*��l��l�$�

.��?�$�/$@��*$��

&&&<�-\�E$�/e��*��A��

+��X��c*��<��*��

&&O<��!�

&&P<��.��!��

&&!<��

&&#<��!��

&&V<�� !�


%PO ��


%PP ��

��

'��(<�� 2 B��!��

� ��&&��2 B��/��$��&O�

��3�� B ��$��-��

B�� B��4

B��=�8 B�! ��$��

B��+�� B��D�-��*

B��1 �� B��$�

B� ��4�� B��7��

B��C��4� B��/��-6*�

B�� B��/��2

B��$*�&O B��/��h��2

B��/�� B��D��f

B��g��&O% B�� -�+*�

B�� +�� B��*��8

B��-6�*� B��1��

B��-1 B�� ,8

B��/�� B� ��$�

B��/ B� ��-6��&O&2

B��&OO��-��2 B�� +�$��2

B��&OP B��+��

B�� B�� 2

'B� ��2(��

&&�<�-\�E$�/e��*��A��

+��X�� c� ��

&O�<�-\��*� ��

&O<��

&O%<��S=��

&O&<��'� !��

&OO<��B��

&OP<��B��


%P! ��


%P# ��

��

'�( B� ��$��$�� '��D��

B��7�� ' ��3*��&O!2

B��D�� '��&O#

B�� &OV�+�� &O�� *�2 '��

B�� /$�� '��,8

B��5�&P�2 '��*�+

B��C$�� '��:��2

B��L$��*� '��/��-$��&P

'�� '��*2

'��3�� 8 '��N&P%��*

'��$��2 '��$-1�

'��$��2 '��L�/��

'�� *�� '�� 6*��-��&P&

'� � �� 4$-1 '��74��&PO

'�� '��$+�2

'��6�� '��

'��*2 '��+��

'�� '��$/��*�-�2

'� �� '��

'�� -�� '� ��2

'�� '��+��*�2

''�� (��

&O!<�� 8��!

&O#<��.��

&OV<��+��

&O�<ia��! � ��d��+�

��+��$j�k�

&P�<�� /�

&P<��

&P%<��'��

&P&<�� !��

&PO<��'��/��


%PV ��


%P� ��

��

'�%(<'�� +��&PP��+�2

'�� + !��*��6��

'�� 74�� 2

'�� *

' � ��&P!��-1 ��2��*

'��)�� 3��&P#�3��

'��/��2 +��

0�� 0�&PV +��&P�� *�

0��5�&!�

0�� * �� +$�6-��

0��&!��-1 ��6-6

0�� 0�� + ��-1��/�

0��&!%�/�� + ��-1��U

0�!��L��+*�,8 ��

0��*�2 +�� 2

0��$� ��

0��*� L��

0��2 L� ��

0��$�� L� ��2

0��=�� L��

+ �� L�3��&!&��

+��W�2 L��0W��

'L�� !��(��

&PP<��X��.�/��

�X��

&P!<E��X�'��YZ[��

' ��

&P#<�� /��

&PV<��5��

&P�<�-\

&!�<]��X��+�*��d��+�

��4��!�

&!<��0��

&!%<�� 0��

&!&<��L�!��


%!� ��


%! ��

��

'�&( L�� !�� 4��*

L��*�4�8 4��2�C��

L��9�*� 4��$+��8

L��>��&!O�H��

4��=�� C��6*��8�@&!P��$�

4��*�2 C��)��/��

4�� C�� 1��

4��=$� C��)$��

4��!��*�� C��-1�8

4��!��&!!�� C� ��D��$*

4��=�� C��$��

4�� C��W*��

4� ��,8 C�� $��

4 ��@�.��&!#�=�� C��(��J�� 8

4�� C��)��

4��!��)�� 6&!V C�� *��47��

4��=�� C��/��

4��

4��)�$�� ?��7�

4��0� ?�@��7/2

4��=7�� ?��&!�

4�3��&#��3�-6��*2

'�� (��

&!O<��L��/��

&!P<r��+��I

&!!<�-\

&!#<ia��I�.��d��+��+

��$j�k�

&!V<��C��!�� !

&!�<�� 0��

&#�<��4�/��


%!% ��


%!& ��

��

'�O( ��*� ��8

��,-��&# �� +��*�

�� )�U&#% ��

��D�� +��

��6 ��+��/��$��2

��+��

��(�� +�6

��J�� $*��+��8

��+��*� ��3�� &#&�+��+��*��

��-��*� ��&#O��*-6�*��2

��+� ��!��/��

� ��(��8 �� +��$?��

� ��D��$-1 ��-1��8&#P

� ��C�� *�+�

��$* � ��(��L�� -�

��$-1 ��!��J��+�6

��(��$�6�� *�7�6

��&#!�� &##��*��

��(��&#V�Q��6� ��L��$�

��D��

��2��/��2 ��2

'��2(��

&#<��

&#%<��C�/

&#&<��/��

&#O<��

&#P<�� " ��!�

&#!<��

&##<��

&#V<�� !��


%!O ��


%!P ��

��

'�P( ��L�� *��&#�

��$-6 *��J��+�

�� &V� *��*-�

�� *��)��*��

��J��6�� *�� D��$��

��*� *��)��2

�� J�� *�� 2

��L��+� *!�� 6

�� +��/� *!� ��9�� &V

�� *� *��Q$*�

��R��$*�� * ��/��

��*��$�� *�� 7��

�� *��&V%��

�� *��*� ��8

�� !��-1�� *��

��H�*� *!��*�-�

��!��=��-6�� *��

��8 *!��2

��L�7�&V& *��/&VO�

��!�� *��

��!�� *� *� ��*�

'*��&VP(<�

&#�<��*��

&V�<��

&V<��1��

&V%<��X��*��YZ[.�/��

�X��*�H��

&V&<��@��X��+�*��

+��

&VO<��.!��

&VP<��X��*��.�/��

�X��


%!! ��


%!# ��

��

'�!( *��$��&V! *��&V#

*� �� *��&VV

*�� *��&V��Q�*��&��2�'Z(

*��9/�$� *��5��&�2

*��$�� *!��-1��U&�%

*��$�&�& *�� 6&�O� ��

*��/� *!��(��7+�

*��-1��$�� *!��&�P��+��

*�� C�� &�! *��3��*�,8

*��0W *��*

*� ��&�#��&�V�'��+�-1�6 *��-�*�

*��2 *��

*��Q$��2 *��?�*�

*��&��D��O�� *��L��

*!��h�/�� *!��+��*�

*��G��/�U*� *!��2

* ��*��6*� *!��$�*��

*!�� (��O�� W�* *��?

*! �� *��*

*! ��H��-6�� *��

*��0�2 *� ��

'*�� (<�

&V!<E�� X�.�!��Z

&V#<��*��

&VV<>��l��*�d��A�

&V�<�-\

&��<>��l��*�d��A�

&�<��%��/��

&�%<��=!

&�&<��X��.�.�/��

�X��

&�O��=!

&�P<��*!��

&�!<^�_� ��

&�#<ia��*� ��d��+�

��+��$j�k�

&�V<��+��

&��<��*��

O��<��7��

O�<��?��^�_�d��+


%!V ��


%!� ��

��

'�#( *�� 6�� 0��

*�� O�%�C�� 2 6��

*��O�&�$-1� 6��H��*�

*!�� 6� ��=�-*�

6�� 6��C��6

6��E�� 6��3��/�O�O

6 ��-6��,8 6 ��(��

6�� 6��*�

6��!��*��*�� 6��*�

6��9�-��8O�P 6��8O�!2

6��7�*�2 6��

6� ��+�� ,8 6�� 2

6��-��6�� 6�� *�*82

6��O�#��$/��

6�� +��-1�2

6��?7�� )��$/��2

6�� (��-��*� )�� (�O�V�$��-�

6��+� )��*

6��2 )��-1O��

6 �� )��O��+� ��6O

6��2 )3��O%�E��-��

')�� (<�

O�%<��X�&O�l��l�$�

*�� ?�$�/$@�

*$��

O�&<��*��

O�O<��8!��

O�P<��? ��

O�!<��*� �

O�#<��6��

O�V<��)�� !�

O��<��+� "

O�<��X��)��.�/��

�X��

O<��!�� !

O%<��)/��


%#� ��


%# ��

��

'�V( )��9-�� 5 ��

)3��O&�C�+$�� 5��6

)3��OO�C��/�� -��OP�=��7�6

)/� � ��*��6�*�� 5��!��

)>�� O!�C��6��,8 5��3��67/2

)��J��W 5 �!��$��

5��3��O#�2 5��

5��*��2 5��

5�� OV 5 ��

5��3�/�� 5 ��7��

5��3�/��* 5��)��

5��=7UO� 5� �� 8

5�� 5� �� W��-1��O%�

5��* 5��-1 ��

5 ��O% 5��(��

5� ��/��-6�O%% 5��$-1�

5��C��*�-� 5��!��

5��/�� 5�/ ��2

5 �� *�2 5�� *

'5�� (<�

O&<��)/��

OO<��)/��

OP�^h_��

O!<��)/��

O#<�� 8��

OV<��?��^�_��

O�<��4�/

O%�<��!� "��

O%<��*�!��

O%%<�-\


%#% ��


%#& ��

��

'��( 5�� -��D��

5��O%&� �� -�� 7W

5�� -6��2 -��+��

5��J��*� -��/��*�-�

5��)��- -��h��*�

5��*� $ -� �� D�� -�O%O

5�� +0W*�O%P -��h��O%!

5��/��L�� -��-1�2

5�/ ��+-��O%# -��

5��-6 -��h��

-��*��

��C��2 -� �� U��$�*��O%V

��C�� - ��Q��

��C ��-�� -��C*��

��$��O%� - ��

��C�� -��

�� O&��C�?782 -�� -�

�� *$-�8 -��*-6�-1�

-��

'- � (<�

O%&<��5 ��

O%O<��7��

O%P<��=!��

O%!<��

O%#<��L��

O%V<��+��

O%�<��

O&�<E$�/e��*��A��+��X��

c��


%#O ��


%#P ��

��

'��( �;�- �� -�� -��L�/�2

-��h0�*��WO& -��!�� *

-��E�� -��2

- ��)�4�-� -��+��

-�� -��$��

-��H$�� -��$*2

-� ��J��/��2

O&<��S��/


277 Lietuviø kalbos taisyklës arba

lietuviø kalbos gramatika

X.D.K.P.S.Lietuviø kalbos taisyklësarbalietuviø kalbosgramatika

Vertimas

Vertimas.p65 2002.08.08, 13:46277

278 X. D. K. P. S.

[virðelis] X.D.K.P.S.L[ietuviø kalbos] g[ramatika]

[1] X°

Lietuviø kalbos taisyklësarba

lietuviø kalbosgramatika

Ðita gramatika yra padalyta á tris dalis: pirmojoje iðdëstomas mokslasapie lietuviðkø raidþiø, skiemenø ir þodþiø tarimà, antrojoje – apievardaþodþius ir jø ypatybes, treèiojoje – apie veiksmaþodþius ir tin-kamà jø raðymà. Kiekvienà ið ðitø daliø sudaro tik reikalingiausios irpakankamiausios lietuviø kalbos taisyklës.

Pirmoji dalisApie lietuviðkø raidþiø ir þodþiø tarimà

[2] 1. Lietuviø kalba turi tas paèias raides, kurias vartoja lenkai,t. y. º a, à, b, c, d, e, æ, g, i j, k, l, ù, m, n, o, p, r, s, t, u, w, y, z, Ã. O raidesh, ch, f, x átraukia nebent á þodþius, paimtus ið svetimø kalbø,pavyzdþiui, Christusas, Herodas ir kt., o savame þodyje vietoj chvisada raðoma k, pvz., Chomàt – Kamætas, Chart – Kurtas ir kt.Vietoj f raðoma P, pvz., francis¸ek – Prancis¸kas ir kt., vietoj xraðoma ks, pvz., Felix – Pelixas1 , Acet – Uksusas ir kt.

2. Lietuviø kaip ir lenkø kalbos raidës yra dvejopos, t. y. balsinësir priebalsinës. Balsinëmis vadinamos a, e, i, o, u, y, o priebalsë-mis – b, c, d, g, k, l, ù, m, n, p, r, s, t, w, z, Ã. Taèiau dvibalsiø lietuviøkalbai jokiø nereikia, kiekviena kalbëjimo rûðis visai pakanka-mai gali be jø iðsiversti.

3. Dvi vienodos raidës niekada neraðomos greta, pavyzdþiui, len-kiðkai Panna, Summa, lietuviðkai – Pana, Suma ir kt.

4. Visas lietuviø kalbos raides reikia labai raiðkiai tarti pagal abë-cëlës skambesá, neleidþiant [veikti] jokioms þodþiø minkðtumoar kietumo jëgoms. º

1 Sic!

Vertimas.p65 2002.08.08, 13:46278



2 Turbût norëta paraðytijungtuko.

[3] Apie raðto arba ortografijos þenklus

Lietuviø raðtas turi tokius paèius skirtukus, kokius vartoja lenkai,bûtent ðiuos:

1. Kablelis (, Comma) – maþos skaitymo pauzës þenklas.2. Brûkðnelis (- Custos) – pertraukto þodþio skiemenø jungimo

þenklas.3. Kabliataðkis (; media Nota) – didesnës pauzës þenklas.4. Skliaustai ( ( ) Parenthesis) – þenklas tarimo þemesniu tonu to,

kas áterpta tarp tokiø lazdeliø.5. Dvitaðkis (: Duo Punkta) – didelës skaitymo pauzës þenklas.6. Kabutës („) – svetimø þodþiø, áterptø á tekstà, þenklas.7. Taðkas (. Periodus) – didþiausios skaitymo pauzës þenklas.8. Nuoroda (1) arba (a), arba (*) ir kt. – þenklas ðone ar apaèioje

pateiktos iðnaðos, á kurià skaitytojas nukreipiamas.9. Ðauktukas (! Exclamatio) – pajustos nuostabos, baimës, pykèio

ar staigaus klausimo þenklas, pvz., O! ach! ir kt. º[4] 10. Klaustukas (? Jnterogatio).

Kai skaitytojas pagal ðiuos þenklus valdo savo balsà bei pakanka-mai supranta kà skaitàs, tada ir klausantiems skaitomasis dalykasbûna malonus ir aiðkus.

Apie lietuviø kalbos dalis

Lietuviø kaip ir lenkø kalba susideda ið aðtuoniø daliø, bûtent: var-daþodþio, prielinksnio, ávardþio, dalyvio, veiksmaþodþio, prieveiks-mio, jaustuko ir brûkðnelio2 .

1. Vardaþodis rodo visus gyvus ir negyvus daiktus, pvz., ‘þmogus’¡mogus, ‘duona’ Dona, ‘dailus’ graêus, ‘graþus’ Puykus ir kt.

2. Prielinksnis rodo daiktø padëtá, pvz., ‘kame’ kamy, ‘kur’ kur, ‘iðkur’ yszkur, ‘á kà’ y kow ir kt.

3. Ávardis rodo, kam priklauso daiktavardis ar bûdvardis, pvz.,‘að, tu, jis, mes, jûs, jie’ asz, tu, Js, mes, Jus, anie, ‘mano, tavo, jo’muna, tawa, ano arba Jo ir kt. º

[5] 4. Dalyvis kartu reiðkia vardaþodá ir veiksmaþodá, pvz., ‘duo-dàs, mylás’ dodàs, milis; ‘duodamas, mylëdamas’ dodamas, mile-damas; ‘davæs, mylëjæs’ dawes, milejes ir kt.

Vertimas.p65 2002.08.08, 13:46279

280 X. D. K. P. S.

5. Veiksmaþodis skelbia bet kokio gyvo ar negyvo daikto arbaypatybës judëjimà, pasirodymà ir veiksmà, pvz., ‘esu, myliu’esu, milu; ‘augu, stiprëju’ augu, Steprowjows ir kt.

6. Prieveiksmis nusako, kaip kas nors vyksta ar darosi, pvz., ‘ge-rai, graþiai, protingai, trumpai’ geray, graêey, protingay, trum-pay; ‘sumaniai’ Jszmintingay.

7. Jaustukas nusako sàmonës judesá, atsirandantá atsitiktinai arsupykus, staiga paklausus ar nudþiugus ir kt., pvz., ‘ach Pone!jau po manæs! kà tu dirbi!’ ir kt. Ach Pony! jaw po munies! Kow tudyrbi! ‘kà darai!’ kow daray ir kt.

8. Jungtukas nusako ko nors sujungimà ar atskyrimà, pvz., ‘ka-da, tada, idant, jeigu, kad, ir, su’ ir kt., t. y. kàmet, towkartu, Jdant,kad = = yr, su ir kt. º

[6] Antroji dalis apie vardaþodþius

1. Lietuviø kaip ir lenkø kalboje vardaþodþio esama dvejopo, t. y.daiktavardis, pavyzdþiui, ‘karalius, kareivis, dvaras, þagrë’ irkt. Karalus, Karieywis, Dwaras, ¡àbis; bei bûdvardis, pavyzdþiui,‘malonus, stiprus, vertingas’, lietuviðkai: Maùonus, Styprus, War-tingas ir kt.

2. Nors lenkø kalboje reiðkiamos trys vardaþodþiø giminës, lietu-viø kalba þymi tik dvi, t. y. vyriðkàjà ir moteriðkàjà.

3. Visokiø daiktø giminë atpaþástama arba ið lyties, kaip antaivyriðkosios giminës: ‘tëvas, sûnus, brolis’ Tiewas, Sunus, Brolis;moteriðkosios giminës: ‘motina, duktë, sesuo’, lietuviðkai Moti-na, Dukte, Sese; arba ið vardaþodþio paskutinio skiemens.

4. Daiktavardis kaitomas linksniais ir skaièiais, o bûdvardis taippat linksniais, skaièiais, bet dar ir aukðtinamaisiais ar þemina-maisiais laipsniais.

5. Daiktavardis, turintis pirmojo º [7] vienaskaitos linksnio galû-næ su skiemenimis as, is, us, lietuviø kalboje yra vyriðkosiosgiminës. To paties linksnio ir laiko [daiktavardis], turintis ga-lûnæ su skiemenimis a, e, yra moteriðkosios giminës.

6. Lietuviø kalbos bûdvardþio vyriðkosios giminës vienaskaitospirmojo linksnio galûnë bûna dvejopa, t. y. as ir us, pvz., Tiewasgieras ‘tëvas geras’, Iawnykis graêus ‘jaunikis dailus’. O daugis-kaitoje pirmo linksnio skiemenys as ir us keièiami á y, pvz., Tie-way giery, Iawnikiey graêy. Moteriðkosios giminës vienaskaitabaigiama a ir i, pvz., Motina Bagota, turtinga3 , arba dawg=galen-

3 Þ. turtinga átrp. tarpeiluèiø.

Vertimas.p65 2002.08.08, 13:46280



4 Vëliau, juodesniuraðalu, prir. <s>.

5 Turbût norëtaparaðyti 7.

6 Turbût norëta paraðytiformas.

7 Tekstas t. y. prie6-ojo linksnio

ti, meylinga, tai yra ‘motina turtinga, kilminga, gailestinga’ irkt. O daugiskaitoje galinë raidë a prisiduria raidæ s, pvz., Moti-nas meylingas ‘motinos gailestingos’ ir raidë i keièiama á skie-mená es, º [8] pvz., Motinas4 dawg=galentes ‘kilmingos motinos’ irkt. Lietuviø kalboje yra dar ypatingesnis bûdvardis – iðskirti-nai iðkilmingas – kokio lenkø nei lotynø kalbos neturi, ir jovyriðkosios giminës pirmasis linksnis baigiasi is, pvz., Baùtasis,Raudonasis ir kt., o moteriðkosios giminës – oi, pvz., Baùtoi, Rau-donoi ir kt. Vyriðkosios giminës daugiskaita baigiasi skiemeniueyie, pvz., Balteyie, Raudoneyie ir kt., o moteriðkosios – ses, pvz.,Baùtoses, Raudonoses ir kt. Taip pat reikia þinoti, kad ðitas bûd-vardis padaromas ið bet kurio paprasto bûdvardþio ir lietuviøyra aktyviai vartojamas.

6.5 Lietuviø kalbos bûdvardþiai ir daiktavardþiai kaip ir lenkøkaitomi ðeðiais linksniais. Apskritai jø giminë atpaþástama iðvienaskaitos pirmojo linksnio galûnës. Yra tokie linksniai: kas?kieno? kam? kà? ðaukiant o! kur? su kuo? ir kt. Tad ðitokiaisðeðiais linksniais linksniuosime lietuviø kalbos kiekvienos gi-minës pavyzdþius pagal penkias galûnes6 tokia tvarka, t. y.prie 6-ojo linksnio pridëdami septintà nereguliarø7. º

[9] Penkios reguliarios lietuviø kalbosdaiktavardþiø formos

Pirmoji forma

Vyriðkosios giminës daiktavardþiai, besibaigiantys as, linksniuojamitokia tvarka:

V I E N A S K A I T A D A U G I S K A I T A

1. Kas? Darêas ‘kas? darþas’ 1. Darêay ‘darþai’2. Kieno? Darêa ‘kieno? darþo’ 2. Darêu ‘darþø’3. Kam? Darýow, ‘kam? darþui’ 3. Dar†ams ‘darþams’4. Kow? Darýa ‘kà? darþà’ 4. Darêus ‘darþus’5. O! Darzy! ‘o! darþe!’ 5. O! Darzay! ‘o! darþai!’6. Kamy? Darêe ‘kur? darþe’ 6. Darýuse ‘darþuose’7. su Kow? su Darêu ‘su kuo? su darþu’ 7. su Dar‡ays ‘su darþais’

pridëdami septintànereguliarø átrp.

Vertimas.p65 2002.08.08, 13:46281

282 X. D. K. P. S.

Antroji lietuviø kalbos daiktavardþiø moteriðkosiosgiminës forma su galûne a:


1. Motina ‘motina’ 1. Motinas ‘motinos’2. Motinos ‘motinos’ 2. Motinu ‘motinø’3. Motinay ‘motinai’ 3. Motinoms ‘motinoms’4. Motina ‘motinà‘ 4. Motinas ‘motinas’5. O! Motina! ‘o! motina!’ 5. O Motinas ‘o! motinos!’ º[10] 6. Motino ‘motinoje’ 6. Motinose ‘motinose’7. su Motinu ‘su motina’ 7. su Motinomis ‘su motinomis’

Treèioji daiktavardþiø vyriðkosios giminës forma,kuri baigiasi skiemeniu is.


1. Brolis ‘brolis’ 1. Broley ‘broliai’2. Broly ‘brolio’ 2. Broliu ‘broliø’3. Brolow ‘broliui’ 3. Brolems ‘broliams’4. Broli ‘brolá’ 4. Brolus ‘brolius’5. O! Broli! ‘o! broli!’ 5. O Broley! ‘o! broliai!’6. su Brolu ‘su broliu’ 6. su Broleys ‘su broliais’7. Brole ‘brolyje’ 7. Broluse ‘broliuose’

Ketvirtoji daiktavardþiø moteriðkosios giminësforma, kuri baigiasi e.


1. ¡eme ‘þemë’ 1. ¡emes ‘þemës’2. ¡emys ‘þemës’ 2. ¡emiu ‘þemiø’3. ¡emey ‘þemei’ 3. ¡emioms ‘þemëms’ º[11] 4. ¡eme ‘þemæ’ 4. ¡emes ‘þemes’5. O! ¡eme ‘o! þeme!’ 5. O! ¡emes ‘o! þemës!’6. ¡emie ‘þemëje’ 6. ¡emiese ‘þemëse’7. su ¡eme ‘su þeme’ 7. su ¡emiemis ‘su þemëmis’

Penktoji daiktavardþiø vyriðkosios giminës forma,kuri baigiasi skiemeniu us.


1. Karalus ‘karalius’ 1. Karaley ‘karaliai’2. Karalaws ‘karaliaus’ 2. Karaliu ‘karaliø’

Vertimas.p65 2002.08.08, 13:46282



3. Karalow ‘karaliui’ 3. Karalems ‘karaliams’4. Karalu ‘karaliø’ 4. Karalus ‘karalius’5. O! Karalaw! ‘o! karaliau!’ 5. O! Karaley! ‘o! karaliai’6. Karalowje ‘karaliuje’ 6. Karaliuse ‘karaliuose’7. su Karalu ‘su karaliumi’ 7. su Karaleys ‘su karaliais’

Visuotinë vartosena kai kuriø daiktavardþiø vienaskaitos pirmàjálinksná lietuviø kalboje taip iðkreipë, kad tik ið antrojo ir tolesniø links-niø galima suprasti, kuriai formai jie º [12] priklauso. Taèiau ir jøtikràjà galûnæ bei formà, kuriai priklauso, kiek pasvarsèius galimaatpaþinti. Tad vien dël pirmojo linksnio nukrypimo nesudarysimeatskirø nereguliariø linksniuoèiø, nes visi kiti tolesni linksniai netpaèios lietuviø liaudies vartojami pagal reguliarias anksèiau pavyz-dþiais nurodytas formas; taèiau kiek atmintis siekia pateiksime vienpirmojo tokiø daiktavardþiø linksnio tikràsias bei iðkreiptàsias galû-nes; pridëjæ antràjá linksná ðalia, lengvai suprasime tolesnius ir atpa-þinsime tikràjà formà, kuriai daiktavardþiai priklauso.

Vis dëlto prieð pradëdami apie tai kalbëti turime þinoti, kad ið-kreiptø nei pirmosios, nei antrosios formos þodþiø nerasime, nes jø irnëra. O nukrypæ nuo trijø tolesniø formø [þodþiai] suraðyti toliau. º

[13] Priklausantys treèiajai vyriðkosiosgiminës formai


Taisyklingai iðkreiptai Taisyklingai iðkreiptai

1. Wandenis ‘vanduo’, Wandow 1. Wandeney ‘vandenys’, Wandenis2. Wandeny ‘vandens’ 2. Wandeniu ‘vandenø’1. Mienesis ‘mënuo’, Mienow. 1. Mienesey ‘mënesiai’, mienesis2. Mienesy ‘mënesio’ 2. Mienesiu ‘mënesiø’1. Szunis ‘ðuo’, Szów 1. Szuney ‘ðunys’, Szunis2. Szuny ‘ðuns’, Szunies 2. Szuniu ‘ðunø’1. Akmenis ‘akmuo’, akmow 1. Akmeney ‘akmenys’, akmenis2. Akmeny ‘akmens’ 2. Akmeniu ‘akmenø’1. Wagis ‘vagis’, Wagys 1. Wagey, Wagis ‘vagys’2. Wagy ‘vagies’, Wagies 2. Wagiu ‘vagiø’1. Debesis ‘debesis’, Debesys 1. Debesey ‘debesys’, Debesis2. Debesy ‘debesies’, Debesies 2. Debesiu ‘debesø’1. Dàtis ‘dantis’, Dàtys 1. Dàtey ‘dantys’, Dàtis2. Dàty ‘danties’, Dàties 2. Dàtiu ‘dantø’1. Gelêis ‘geleþis’, gelêys 1. Gelýey ‘geleþys’, gelêis2. Gelêy ‘geleþies’, Gelzies. 2. Gelêiu ‘geleþø’

Ir kiti panaðûs treèiosios formos [þodþiai] taip sudaromi. º

Vertimas.p65 2002.08.08, 13:46283

284 X. D. K. P. S.

8 Tais. ið Ausys.

[14] Priklausantys ketvirtajai moteriðkosiosgiminës formai



1. Sese ‘sesuo’, Sesow 1. Seses ‘seserys’, Seseris2. Sesys ‘sesers’, Seseries 2. Sesiu ‘seserø’, Seseriu1. Szyrde ‘ðirdis’, Szy[r]dys 1. Szyrdes ‘ðirdys’, Szyrdis2. Szyrdys ‘ðirdies’, Szyrdies 2. Szyrdiu ‘ðirdþiø’1. Awe ‘avis’, awes 1. Awes ‘avys’, awis2. Awys ‘avies’, awies 2. Awiu ‘aviø’1. Byte ‘bitë’, Bytes 1. Bytes ‘bitës’, Bytis2. Bytys ‘bitës’, Byties 2. Bytiu ‘bièiø’1. Ugne ‘ugnis’, Ugnys 1. Ugnes ‘ugnys’, Ugnis2. Ugnys ‘ugnies’, Ugnies 2. Ugniu ‘ugniø’1. Wyne ‘vinis’, Wynys 1. Wynes ‘vinys’, Wynis2. Wynys ‘vinies’, Wynies 2. Wyniu ‘viniø’1. Ute ‘utëlë’, Utys 1. Utes ‘utëlës’, Utis2. Utys ‘utëlës’, Uties 2. Utiu ‘utëliø’1. Nose ‘nosis’, Nosys 1. Noses ‘nosys’, Nosis2. Nosys ‘nosies’, Nosios 2. Nosiu ‘nosiø’1. Ake ‘akis’, akys 1. Akes ‘akys’, akis2. Akys ‘akies’, akies 2. Akiu ‘akiø’ º[15] 1. Awse ‘ausis’, awsie 1. Awses ‘ausys’, awsis2. Awsys8 ‘ausies’, awsies9 2. awsiu ‘ausø’1. Szakne ‘ðaknis’, Szaknie10 1. Szaknes ‘ðaknys’, Szaknis2. Szaknys ‘ðaknies’, Szaknies 2. Szakniu ‘ðaknø’

Ir panaðius daiktavardþius reikia pastebëti ir pataisyti pagal savoformà.

Priklausantys penktajai vyriðkosios giminësformai, besibaigiantys us



1. ¡mogus ‘þmogus’, êmonys 1. ¡money ‘þmonës’, ¡monis2. ¡mogaws ‘þmogaus’, ¡monies 2. ¡moniu ‘þmoniø’

Ir panaðius reikia pataisyti.

9 Tais. ið ausies. 10 Tais. ið Szaknis.

Vertimas.p65 2002.08.08, 13:46284



Apie lietuviø kalbos bûdvardá

Pirmoji forma

Vyriðkosios giminës bûdvardþiø, kurie baigiasi as ir us, vienaskaita irdaugiskaita kaitoma pagal tolesná pavyzdá su prieð tai nurodytu daik-tavardþiu. º

[16] V I E N A S K A I T A

1. ¡mogus gieras11 , grazus ‘þmogus geras, dailus’2. ¡mogaws giera, graêy ‘þmogaus gero, dailaus’3. ¡mogow gieram, graêem ‘þmogui geram, dailiam’4. ¡mogu giera, graêi ‘þmogø gerà, dailø’5. O! ¡mogaw! gieras! grazus! ‘o! þmogau geras, dailus!’6. su ¡mogu gieru, graziu ‘su þmogumi geru, dailiu’7. ¡mogowje gieramy, graýemy ‘þmoguje gerame, dailiame’

D A U G I S K A I T A

1. ¡money giery, graêy ‘þmonës geri, dailûs’2. ¡moniu gieru12 , graêiu ‘þmoniø gerø, dailiø’3. ¡monems gieryms, grazyms ‘þmonëms geriems, dailiems’4. ¡monius gierus, grazius ‘þmones gerus, dailius’5. O! ¡money! giery! graêy! ‘o! þmonës geri, dailûs’6. ¡moniuse gieruse, graêiuse ‘þmonëse geruose, dailiuose’7. su ¡moneys gierays, graêeys ‘su þmonëmis gerais, dailiais’

Antroji forma

Moteriðkosios giminës bûdvardþiai, kurie baigiasi a ir i, linksniuoja-mi pagal tolesná pavyzdá. º

[17] VI E N A S K A I T A

1. Dona baùta, Skani ‘duona balta, skani’2. Donos baùtos, Skanios ‘duonos baltõs, skaniõs’3. Donay baùtay, Skaney ‘duonai baltai, skaniai’4. Dona baùta, Skany ‘duonà baltà, skanià’5. O! Dona baùta, Skani ‘o! duona balta, skani!’6. Dono baùto, Skanio ‘duonoje baltoje, skanioje’7. su Donu Baùtu, Skane ‘su duona balta, skania’

11 Èia ir tolesniuose7 linksniuose minkð-tumo þenklas átrp.

12 Prad. raðyti ge, betiðtaisyta.

Vertimas.p65 2002.08.08, 13:46285

286 X. D. K. P. S.


1. Donas baùtas, Skanes ‘duonos båltos, skönios’2. Donu baùtu, Skaniu ‘duonø baltø, skaniø’3. Donoms baùtom, Skanioms ‘duonoms baltoms, skanioms’4. Donas baùtas, Skanes ‘duonas baltas, skanias’5. O! Donas baùtas, Skanes ‘o! duonos baltos, skanios!’6. Donose baùtose, Skaniose ‘duonose baltose, skaniose’7. su Donomis13 baùtomis, Skaniomis ‘su duonomis baltomis, ska-

niomis’

Treèioji forma

Toliau pateikiamas bûdingo vien tik lietuviø kalbai ypatingojo bûd-vardþio pavyzdys, pagal kurá galima performuoti bet kurá paprastàjábûdvardá. º

[18] Vyriðkosios giminës, kurio vienaskaita baigiasi is:

1. baùtas ‘baltas’, baùtasis2. baùta14 ‘balto’, baùtoij3. baùtam ‘baltam’, baùtowjow4. baùta ‘baltà’, baùtowij5. o! baùtas ‘o! baltas!’, O baùtasis6. baùtamy ‘baltame’, baùtameyie7. su baùtu ‘su baltu’, su baùtowju

Tos paèios giminës daugiskaita, kuri baigiasi eyie:

1. balty15 ‘balti’, balteyie2. baùtu ‘baltø’, baùtuiu3. baltyms ‘baltiems’, balteysems4. baùtus ‘baltus’, baùtusius5. o! balty ‘o! balti’, O! balteyie16

6. baùtusy ‘baltuose’, baùtusiusy7. su baùtays ‘su baltais’, su baùtayses

Ketvirtoji forma – pavyzdys lietuviø kalbai bûdingo moteriðkosiosgiminës ypatingojo bûdvardþio, kurio vienaskaitos pirmasis linksnisbaigiasi skiemeniu oi. º13 Vëliau, juodesniu

raðalu prir. <s>.14 Tais. ið baùto (?)

15 Prad. raðyti bia, betiðtaisyta.

16 Tais. ið balteyiey.

Vertimas.p65 2002.08.08, 13:46286




1. Roêe17 rawdona, rawdonoij18 ‘roþë raudona’2. Roýys19 rawdonos20 , rawdonosys21 ‘roþës raudonos’3. Roýey rawdonay, rawdonayiey ‘roþei raudonai’4. Roêe rawdona, rawdonowje ‘roþæ raudonà’5. O! Roýe rawdona rawdonoij22 ‘o! roþe raudona!’6. Roêie rawdono, rawdonoie ‘roþëje raudonoje’7. su Roýe rawdonu, rawdonowie ‘su roþe raudona’


1. Roýes rawdonas, rawdonoses ‘roþës raudonos’2. Roêiu rawdonu, rawdonuiu ‘roþiø raudonø’3. Roýioms23 rawdonoms, rawdonosiems ‘roþëms raudonoms’4. Roýes rawdonas, rawdonoses ‘roþes raudonas’5. O! Roêes rawdonas, rawdonoses! ‘o! roþës raudonos!’6. Roêiese rawdonose, rawdonosiese ‘roþëse raudonose’7. su Roýiemis rawdonomis, rawdonosiemis ‘su roþëmis raudonomis’

ir t. t.

Lietuviø kaip ir lenkø kalbos bûdvardis dar kaitomas aukðtinamai-siais ir þeminamaisiais laipsniais, o [jie] bûna keturiø pakopø. Lietu-viø kalbai bûdingas ypatingasis bûdvardis taip pat gali bûti laips-niuojamas, taèiau retai to prireikia. º

[20] Pirmoji forma

Apie paprastojo vyriðkosios giminës bûdvardþio, kuris baigiasi tiekas, tiek us, laipsniavimà.

V I E N A S K A I T A

1. Tiewas geras24 , geresnis25 , gerewsis26 , wysu gerewsis27 ‘tëvas geras,geresnis, geriausias’

2. Tiewa gera28 , geresny29 , gerewsy30 , wysu gerewsy31

3. Tiewow geram, geresnem, gerewsem, wysu gerewsem

17 Tais. ið Roêi (?)18 Galinë <j> priraðyta.19 Tais. ið Roêes (?)20 Tais. ið rawdonosys (?)21 Tais. ið rawdonojies (?)22 Ið tikrøjø paraðyta

rawdonoij rawdona, bet

virðuj priraðytiskaièiukai atitinkamai2 ir 1.

23 Sic!24 Tais. ið gieras.25 Tais. ið gieresnis.26 Tais. ið gierewsis.

27 Tais. ið gierewsis.28 Tais. ið giera.29 Tais. ið gieresny.30 Tais. ið gierewsy.31 Tais. ið gierewsy.

Vertimas.p65 2002.08.08, 13:46287

288 X. D. K. P. S.

4. Tiewa giera, geresni, gerewsi, wysu gerewsi5. O! Tiewy geras32 , geresnis, gerewsis, wysu gerewsis6. Tiewy geramy, geresnemy, gerewsemy, wysu gerewsemy7. su Tiewu geru, geresniu, gerewsiu, wysu gerewsiu


1. Tieway33 gery, geresny, gerewsy, wysu gerewsy ‘tëvai geri, geresni,geriausi’

2. Tiewu geru, geresniu, gerewsiu, wysu gerewsiu3. Tiewams gieryms, geresnyms, gerewsyms, wysu ir t. t.4. Tiewus gerus, geresnius, gerewsius, wysu gerewsius5. O! Tieway gery, geresny, gerewsy, wysu gerewsy6. Tiewuse geruse34 , geresniuse, gerewsiuse, wysu ir t. t.7. su Tieways gerays, geresneys, gerewseys, wysu ger º

[21] Ta paèia tvarka laipsniuojamas ypatingasis lietuviø kalbosbûdvardis – pridedamas tik jam bûdingas skiemuo, apie kurá kalbëtaanksèiau.

Antroji vyriðkosios giminës ypatingojobûdvardþio laipsniavimo forma


1. Tiewas Gerasis, geresnesis, gerewsesis, wysu gerewsesis35

2. Geroij, geresnioij, gerewsioij, wysu gerewsioij3. Gerowjow, geresniowjow, Gerewsiowjow, wysu ger4. Gerowij, Geresniji, Gerewsiowij, wysu gerewsiowij5. O! Gerasis, Geresnesis, gerewsesis, wysu gerewsesis6. Gerameyie, geresnemeyie, gerewsemeyie, wysu ger7. su Gerowiu, geresniowiu, gerewsiowiu, wysu ger


1. Gereyie, gereµneyie36 , gerewseyie, wysu gerewseyie2. Geruju, geresniuiu, gerewsiuiu, wysu gerewsiuju3. Gereysems37 , geresneyµems38 , gerewseysems, wysu geresneysems39

4. Gerusius, Geresniusius, Gerewsiusius, wysu40 gerewµ

32 Tais. ið gieras.33 <a> taisyta.34 Prad. raðyti gi, bet

iðtaisyta.35 Þ. dalis -sesis átrp. tarp

eiluèiø.

36 Prad. raðyti gereµnee(?),bet iðtaisyta.

37 Tais. ið Gereyµems.38 <µ> taisyta.

39 Þ. dalis -neysems átrp.tarp eiluèiø.

40 Vëliau, juodesniu raðaluátrp. .

Vertimas.p65 2002.08.08, 13:46288



5. O! Gereyie, Geresneyie41 , Gerewseyie, wysu gerewseyie6. Gerusiuse, Geresniusiuse, Gerewsiusius, wysu ger7. Su Gerayses42 , Geresneyses, gerasnewses43 , wysu ger º

[22] Treèioji forma

Apie moteriðkosios giminës paprastojo bûdvardþio,besibaigianèio skiemenimis a ir i, laipsniavimà.


1. ¡eme Pùati, Iùga, Pùatesne, Jlgesne, pùatewse, Jlgewse, wysu pùatewse,wysu Jlgewse ‘Þemë plati, ilga ir t. t.’

2. Pùatios, pùatesnios, pùatewsios, wysu pùatewsios3. Pùatey, pùatesney, pùatewsey, wysu pùatewsey4. Pùate, pùatesne, pùatewse, wysu pùatewse5. O! Pùati, pùatesne, pùatewse, wysu pùatewse6. ¡emie pùatioij44 , pùatesnioij, pùatewsioij, wysu pùat: ir t. t.7. su Pùate, pùatesne, pùatewse, wysu pùatewse


1. ¡emes pùates, Jùgas, pùatesnes45 , Jlgesnes, pùatewses, Ilgewses, wysupùatewses, wysu Jlgewses

2. Pùatiu, pùatesniu, pùatewsiu, wysu pùatewsiu3. pùatioms, pùatesnioms, pùatewsioms, wysu pùat:4. Pùates, pùatesnes, pùatewses, wysu pùatewses5. O! Pùates, pùatesnes, pùatewses, wysu pùat:6. Pùatiose, pùatesniose, pùatewsiose, wysu pùatsd46

7. su Pùatiomis, pùatesniomis, pùatewsiomis, wysu ir t. t. º[23] Ketvirtoji forma

Apie lietuviø kalbos moteriðkosios giminësypatingojo bûdvardþio, besibaigianèio oi,

laipsniavimà.


1. ¡eme Pùatioi, Iùgoi, pùatesnioi47 , Jlgesnioi, pùatewsioi, Jlgewsioi, wysupùatewsioi48 , wysu Jlgewsioi

2. Pùatiosys, pùatesniosys, pùatewsiosys, wysu ir t. t.

41 Prad. raðyti Geresni,bet iðtaisyta.

42 Tais. ið Gerayseys.43 Sic!

44 Pirmoji átrp. vëliau,juodesniu raðalu.

45 Prad. raðyti pùatu, betiðtaisyta.

46 Sic!47 Galinë priraðyta.48 Galinë priraðyta

vëliau, juodesniu raðalu.

Vertimas.p65 2002.08.08, 13:47289

290 X. D. K. P. S.

3. Pùatejey, Pùatesnejey, pùatewsejey, wysu pùat:4. Pùateyie, Jùgowie, pùatesneyie, pùatewseyie ir t. t.5. O!49 Pùatioi, pùatesnioi, pùatewsioi, wysu pùatewsioi6. Pùatioie, pùatesnioie, pùatewsioie ir t. t.7. su Pùateyie, pùatesneyie, pùatewseyie ir t. t.


1. ¡emes Pùatioses, pùatesnioses50 , pùatewsioses, wysu ir t. t., Iùgoses, Jlges-nioses, Jlgewsioses, wysu Jlgewsioses

2. Pùatiuiu, pùatesniuju, pùatewsiuju, wysu pùat:3. Pùatiosiems, pùatesniosiems, pùatewsiosiems ir t. t.4. Pùatioses, pùatesnioses, pùatewsioses, wysu pùat: ir t. t.5. O! Pùatioses, pùatesnioses, pùatewsioses, wysu ir t. t.6. Pùatiosiese, pùatesniosiese, pùatewsiosiese51 ir t. t.7. su Pùatiosiems, pùatesniosiems, pùatewsiosiems ir t. t.Taip laipsniuojami ir kiti ypatingieji bûdvardþiai. º

[24] Apie lietuviø kalbos ávardþius

Lietuviø kalbos ávardþiai yra ketveriopi, t. y. klausiamieji, nurodo-mieji, nepaprastieji52 ir iðskirtiniai.

Pirmoji vyriðkosios giminës forma


1. Kas, Katras, Kurs, Koks ‘kas, katras, kuris, koks’2. Kieno, Katro, Kurio, Koky3. Kam, Katram, Kurem, Kokiem4. Kow, Katrow, Kuri, Koki5. O! Kas, Katras, Kurs, Koks6. Kamy, Katramy, Kuremy, Kokemy53


1. Kas, Katriæ, Kuriæ, Kokiæ ‘kas, katrie, kurie, kokie’2. Kieno, Katru, Kuriu, Kokiu ir t. t.

49 Iðtiktukas O! priraðytasvëliau, juodesniu raðalu.

50 Galinë <s> taisyta.51 Prad. raðyti pùatewsiose,

bet iðtaisyta.

52 Tokie ávardþiai(nepaprastieji) niekurneaptariami.Gali bûti, kad taidar vienas ávardþiuo-

tiniø ávardþiøsinonimas.

53 Toliau praleistasseptintasis linksnis.

Vertimas.p65 2002.08.08, 13:47290



3. Kam, Katrems, Kurems, Kokiems4. Kow, Katrus, Kurius, Kokius5. O! Kas, Katriæ, Kuriæ, Kokiæ6. Kamy, Katruse, Kuriuse, Kokiuse7. su Kow, su Katrays, su Kureys, su Kokieys ir t. t.

Antroji to paties ávardþio moteriðkosiosgiminës forma º


1. Kas, Katra, Kuri, Kokie ‘kas, katra, kuri, kokia’2. Kieno, Katros, Kurios, Kokios3. Kam, Katray, Kurey, Kokiey4. Kow, Katrow, Kuræ, koke,5. O! Kas, Katra, Kuri, Kokie6. Kamy54 , Katroje55 , Kurioje56 , Kokioje7. su Kow, su Katru57 , su Kury58 , su Koky


1. Kas, Katras, Kurios, Kokes2. Kieno, Katru, Kuriu, Kokiu3. Kam, Katroms, Kurioms, Kokioms4. Kow, Katras, Kures, Kokes5. O! Kas! Katras! Kurios! Kokes!6. Kamy, Katrose, Kuriose, Kokiose7. su Kow, su Katromis, su Kuriomis, su Kokiomis

Apie vyriðkosios giminës nurodomàjá ávardá


1. Asz, Szys, tu, Js arba ons, tas, toks59 , Pats‘að —–– tu, jis ––––– tas, toks, pats’

2. Muna, Szio, tawa, Jo arba ano, to, toky, Paties60

3. Mun, Szem, taw, Iem arba anam, tam, tokem, Patem º[26] 4. Muni, Szij, tawi, anow, tow, toki, pati5. ðaukiant: a! tu! ir t. t.

54 Prad. raðyti Kami, betiðtaisyta.

55 Tais. ið Katroj.56 Þ. taisytas, gal ið

Kurioie (?)

57 Þ. galas taisytas.58 Þ. galas taisytas.59 Prad. raðyti toki(?), bet

iðtaisyta.

60 Prad. raðyti Pate(?), betiðtaisyta.

Vertimas.p65 2002.08.08, 13:47291

292 X. D. K. P. S.

6. Munie, Szemy, tawie, anamy, tame, tokieme, Pateme61

7. su Muni, su Sziow, su tawi, su anow, su tow, so tokiow, su Patiu


1. Mes, Szey, Ius, aney, tiey, tokiey, Patis‘mes ––––– jûs, jie, tie, tokie, patys’2. Musa, Sziu, Iusa, anu, tu, tokiu, Patiu3. Mums, Szems, Jums, anems, tems, tokems, Patyms4 Mumis, Szius, Jumis, anus, tus, tokius, Patius5. ðaukiant: o! Jus6. su mumis, su Szeys, su Jumis, su anays, su tays, sutokeys, su Pateys7. Mumiese, Sziuse, Iumiese, anuse, tuse, tokiuse, Patiuse62

Apie tà patá moteriðkosios giminës ávardá


NB. Ávardþiai as¸ ‘að’ ir tu ‘tu’ neturi moteriðkosios giminës atitikme-nø, taèiau sakomi kaip vyriðkosios [giminës], o kiti sudaromi tokiubûdu:

1. Szi, ana, ta, toke, Pati—–– ‘ji, ta, tokia, pati’ º[27] 2. Szios, anos, tos, tokios, patios3. Szey, anay, tay, tokey, Patey4. Szæ, anà, tà, toke, Pate5. ðaukiant: O! Szi, ana, ta, toke, pati6. Szioie, anoie, toie, tokioie, Patioie7. su Szy, su anu, su tà, su toky, su Paty


1. Szios, anos, tos, tokies, Pates ‘ðios, anos, tos, tokios, paèios’2. Sziu, anu, tu, tokiu, Patiu3. Szioms, anoms, toms, tokioms, Patioms4. Szes, anas, tas, tokes, Pates5. ðaukiant: O! Szios, anos, tos, tokies, Pates6. Sziose, anose, tose, tokiose, Patiose7. su Sziomis, su anomis, sutomis, sutokiomis, suPatiomis

62 Þ. Patiuse átrp. tarpeiluèiø.

61 Þ. dalis -me átrp. tarpeiluèiø.

Vertimas.p65 2002.08.08, 13:47292



Tas pats prielinksnis63 lietuviø kalboje daþnai sakomas prieveiks-miðkai ir nekaitomas, pavyzdþiui, Szeyp, teyp, aneyp, Kyteyp, àtreypvisada baigiasi eyp, t. y. ‘ðiaip, taip, anaip, kitaip’.

Panaðiai visokius prieveiksmiðkai sakomus bûdvardþius reikiabaigti -ay, jei jie padaryti ið tokio [bûdvardþio], kuris baigiasi -as arba-a; ir baigti -ey, º [28] jei padaryti ið besibaigianèio -us arba -i, visaineatsiþvelgiant á giminës skirtumus, pvz., baùtas yszpùawtas czystay‘baltas iðplautas ðvariai’, baùta pamalewota rawdonay ‘balta padaþytaraudonai’ arba graêus sakie gra‡ey, t. y. ‘graþus sakë graþiai’, PanaSmarki kaùb64 Saldey, t. y. ‘pana smarki, kalba saldþiai’ ir t. t. Panaðiaikai norime prieveiksmiðkai pasakyti bet kokius abiejø giminiø beiskaièiø bûdvardþius ir bet kokiomis galûnëmis, bet koká aukðèiausiàjáar þemiausiàjá bet kokio laipsniavimo laipsná, lietuviø kalboje visadabaigiama ey, pvz., baùtas, baltesnis, baltewsis, baltesney, baltewsey, Iszmin-tingesnis, Jszmintingesney, Jszmintingewsis, Jszmintingewsey, t. y. ‘iðmin-tingesnis, iðmintingiau, iðmintingiausias, iðmintingiausiai’ ir t. t.

Treèioji forma apie iðskirtinai savybiniusávardþius


1. Munasis, tawasis ‘manasis, tavasis’2. Munoje, tawoje ‘manojo, tavojo’ º[29] 3. Munowjow, tawowjow ‘manajam, tavajam’4. munowij, tawowij ‘manàjá, tavàjá’5. ðaukiant: o! munasis, o! tawasis! ‘o! manasis, tavasis’6. munameyie arba munamy, tawameyie arba tawamy ‘manajame, ta-

vajame’7. su munowju, su tawowju ‘su manuoju, su tavuoju’


1. muneyie, taweyie ‘manieji, tavieji’2. munuju, tawuju ‘manøjø, tavøjø’3. muneysems, taweysems ‘maniesiems, taviesiems’4. munusius, tawusius ‘manuosius, tavuosius’5. O! muneyie, O! taweyie ‘o! manieji! o! tavieji’6. munusiuse, tawusiuse ‘manuosiuose, tavuosiuose’7. su munaseys, su tawaseys65 ‘su manaisiais, su tavaisiais’

64 Tais. ið kaùba. 65 Prad. raðyti taway, betiðtaisyta.

63 Turbût norëta paraðytiávardis.

Vertimas.p65 2002.08.08, 13:47293

294 X. D. K. P. S.

Ketvirtoji forma apie tuos paèius moteriðkosiosgiminës ávardþius


1. munoij, tawoij ‘manoji, tavoji’2. munosys, tawosys ‘manõsios, tavõsios’3. munajey, tawajey ‘manajai, tavajai’4. munowje, tawowje ‘manàjà, tavàjà’5. O! munoij, otawoij ‘o! manoji! o! tavoji!’6. munoie, tawoie ‘manojoje, tavojoje’[7.] su munowie, su tawowie ‘su manàja, su tavàja’ º

[30] D A U G I S K A I T A

1. munases, tawases ‘mönosios, tövosios’2. munuju, tawuju ‘manøjø, manøjø’66 ’3. munosioms, tawosioms ‘manosioms, tavosioms’4. munoses, tawoses ‘manàsias, tavàsias’5. o! munoses, o! tawoses ‘o! mönosios, o! tövosios’6. munosiose, tawosiose ‘manosiose, tavosiose’7. su munosioms, su tawosioms ‘su manosiomis, su tavosiomis’

Abiejø giminiø bei abiejø skaièiø ávardis Sawasis ‘savasis’ linksniuo-jamas tomis paèiomis vienodai skambanèiomis galûnëmis, pvz.:

Vyriðkosios giminës vienaskaita

1. Sawasis67 , 2. Sawoie, 3. Sawowiow, 4. Sawowij, 5. O! Sawasis, 6. Sawa-meyie arba Sawame, 7. su Sawowiu, su Sawu

Tos paèios giminës daugiskaita

1. Saweyie, 2. Sawuju68 , 3. Saweysems, 4. Sawusius, 5. O! Saweyie! 6. Sa-wusiuse, 7. su Sawaseys ir t. t.

Moteriðkosios giminës vienaskaita º[31] 1. Sawoij, 2. Sawosys, 3. Sawajey, 4. Sawowie, 5. a Sawoij! 6. Sawoie,7. su Sawowje

66 Pakartotas þodis manøjøvietoj tavøjø.

67 Tais. ið Munasis.68 Tais. ið Saweyie.

Vertimas.p65 2002.08.08, 13:47294



Tos paèios giminës daugiskaita

1. Sawoses, 2.69 Sawuju, 3. Sawosiems, 4. Sawoses, 5. O! Sawoses, 6. Sawo-siese, 7. su Sawosiems ir t. t.

1 Pastaba. Esama lietuviðkø vardaþodþiø, kurie áprasti sakyti vientiktai daugiskaita, ðtai Ùaszyney ‘laðiniai’, Tawkay ‘taukai’, Pawaùkay‘pavalkai’, ¡aybay ‘þaibas’, Ekietes ‘akëèios’, Kayleney ‘kailiniai’,Kàkles ‘kanklës’, Kartuwes ‘kartuvës’, Gates ‘apatinës kelnës’, Kielnes‘kelnës’. Nors ir tokie gali bûti iðreikðti vienaskaita, taèiau taip ne-vartojami.

2 Pastaba. Lietuviø kalbos bûdvardis lengvai padaromas ið daik-tavardþio ir gerai skamba, ðtai, pvz., Stebukùas ‘stebuklas’, Stebuklin-gay ‘stebuklingai’, Stebuklingas ‘stebuklingas’ ir kt.

3 Pastaba. Spalvas þyminèiø bûdvardþiø yra ganëtinai gausu irjie turi kai kuriø ryðkiø º [32] skirtumø, pavyzdþiui, lenkiðkai tiek apieþmogø, tiek apie gyvulá vienodai sakoma Siwy, o lietuviðkai apie þmo-gø sakoma ¡yùas, apie arklá – ¡erksztas arba Szyrwas ir kt.

4 Pastaba. Kai kuriais atvejais skiriasi þodþiai, kuriais trumpai irgraþiai iðreiðkiama tai, kas kitose kalbose pateikiama sàmonei ne taiptiksliai, keliais þodþiais, pvz., Szaltis ‘ðaltis’, Speygas ‘didelis ðaltis’,¡eybas ‘nepakeliami ir ilgai trunkantys ðalèiai’ ir kt.70

5 Pastaba. Lietuviø kalbos deminutyvai taip pat labai iðsiplëtojæ,pvz., Pana ‘pana’, Panele, Panitele, Panelele, Panitelele, Paneùayte, Pane-teùayte, Panite, Panayte ir t. t., ir t. t. º

[33] Apie lietuviø kalbos prielinksnius

Lietuviø kalbos prielinksniai vartojami analogiðkai kaip ir lenkø kal-bos. Skiriasi tik tai, kad lietuviø kalboje daugiausia prielinksniø pri-klauso antrajam linksniui, tiek pat ar maþiau ketvirtajam, ir labaimaþai – ðeðtajam. Ðtai, pvz.:

Antrajam linksniui priklauso tokie prielinksniai: Pri ‘prie’, Pyrm‘pirm’, dieù ‘dël’, àt71 ‘ant arba virð’, isz ‘ið’, be ‘be’, nug ‘nuo’, tole ‘toli’,artæ ‘arti’ ir t. t., ir t. t.

69 Tais. ið 3.70 Toks buvæs tolesnis teks-

tas vëliau, juodesniuraðalu iðbrauktas: „Norintþodá Milemas ir panaðius

á já tiksliai perteikti,reikia taip versti:‘padoriais savo poelgiaisnusipelnë visuotinësmeilës ir ja didþiuojasi’;

taip pat Miletynas‘vertas mylëjimo’ irt. t., ir t. t.“ Panaðiàmintá þr. p. 65–66.

71 Þ. taisytas.

Vertimas.p65 2002.08.08, 13:47295

296 X. D. K. P. S.

Ketvirtajam linksniui priklauso tokie prielinksniai: I ‘á’, pas ‘pas’,aplink ‘aplink’, ape ‘apie’, par ‘per’, pris¸ ‘prieð’, uý ‘uþ’ ir t. t., ir t. t.

Tepasitaiko du ðeðtajam linksniui priklausantys prielinksniai, taiyra su ‘su’, Po ‘po’ ir t. t. Taèiau reikia þinoti, kad kai kurie prielinks-niai, priklausantys antrajam ir ketvirtajam linksniui, kartais pavarto-jami su ðeðtuoju. Pavyzdþiui, kai prielinksnis àt reiðkia º [34] fizinæ armoralinæ padëtá virð ko nors, [jis] priklauso ðeðtajam linksniui, pvz.,¡iuriedamas àt muna Artyma, pamatew àt Kitu Kibontes Rustibe yr KaroneDiewa, t. y. ‘þiûrëdamas á savo artimà pamaèiau ant kito72 kybanèiasDievo rûstybæ ir bausmæ’.

Panaðiai kai prielinksnis uê73 reiðkia ‘uþ ko’, tai eina su ðeðtuojulinksniu, o kai reiðkia ‘kada’ – eina su antruoju, taip ir prielinksnispo, kada reiðkia kaþkà praëjus, pridera antrajam linksniui, pvz., poSmerty ‘po mirties’, kai reiðkia ‘kur’ – ðeðtajam linksniui, pvz., po SuduDiewa wys gyrdiesem teysingay ‘Dievo teisme viskà teisingai girdësim’ir t. t.

Apie lietuviø kalbos dalyvá

Kadangi dalyvis yra ið dalies vardaþodis, o ið dalies veiksmaþodis,tai kaip vardaþodis kaitomas giminëmis, skaièiais ir linksniais, pvz.,‘duodàs’ Dodàs, dodàty74 , dodàtem, dodàti, º [35] su dodàtiu, dodàtemy75 ;daugiskaita: Dodàtis, dodàtiu, dodàtems76 , dodàtius, dodàtiuse, su dodàte-ys ir t. t., o kaip veiksmaþodis kaitomas laikais, pvz., ‘duodamas’ do-damas, ‘davæs’ Dawys, ‘turintis duoti’ dosis. Todël pagal ðá pavyzdá betkokiø veiksmaþodþiø, pereinanèiø á vyriðkàja gimine linksniuojamasformas, visi linksniai (iðskyrus abiejø skaièiø pirmàjá ir treèiàjá) kaito-mi pagal treèiàjà formà. O moteriðkosios giminës taip pat iðskyrusvienaskaitos pirmàjá ir antràjá linksnius [linksniuojami] pagal ketvir-tàjà reguliariø vardaþodþiø formà.

Kad bûtø lengviau suprasti, anksèiau nurodytà dalyvá, padarytàið veiksmaþodþio Dodu, linksniuosime ir kaitysime laikais kaip pa-vyzdá visiems veiksmaþodþiams toliau nurodytu bûdu. Prieð tai darman èia derëtø perspëti, kad nors lietuviø kalbos dalyviai ir yra bûd-vardiðki, jie nekaitomi jokiais laipsniais. º

72 Þemaitiðka forma, kuriàaiðkina autorius, yraant + instr. ant kitu ‘antkito’.

73 Buvo paraðyta u‡, bet <‡>nuleistinë nubraukta.

74 Prad. raðyti dot, betiðtaisyta.

75 Tais. ið dodàteme (?)76 Þ. galas tais. ið

dodàtem (?)

Vertimas.p65 2002.08.08, 13:47296



[36] Penktoji77 vyriðkosios giminës dalyvio forma

Esamasis laikas Bûtasis laikas Bûsimasis laikas

V I E N A S K A I T A V I E N A S K A I T A

1. Dodàs ‘duodàs’ 1. Dawys ‘davæs’ 1. Dosis ‘turintis duoti’2. Dodàty ‘duodanèio’ 2. Dawusy 2. Dosenty3. Dodàtem 3. Dawusem 3. Dosentem ‘duodanèiam’4. Dodàti 4. Dawusi 4. Dosæti5. O! Dodàs 5. O Dawys 5. O! Dosis6. Dodàtemy 6. Dawusemy 6. Dosentemy7. su Dodàtiu 7. su Dawusiu 7. su Dosentiu


1. Dodàtis ‘duodantys’ 1. Dawusis 1. Dosentis2. Dodàtiu ‘duodanèiø’ 2. Dawusiu 2. Dosentiu3. Dodàtyms 3. Dawusems 3. Dosentyms4. Dodàtius 4. Dawusius 4. Dosentius5. O! Dodàtis 5. O! Dawusis 5 O! Dosentis6. Dodàtiuse 6. Dawusiuse 6. Dosentiuse7. su Dodàteys 7. su Dawuseys 7. su Dosenteys

Ðeðtoji moteriðkosios giminës dalyvio forma º[37] V I E N A S K A I T A

Esamasis laikas Bûtasis laikas Bûsimasis laikas

1. Dodàti ‘duodanti’ 1. Dawusi 1. Dosenti2. Dodàtios 2. Dawusios 2. Dosentios3. Dodàtey 3. Dawusey 3. Dosentey4. Dodàte 4. Dawuse 4 Dosente5. O! Dodàti 5. O! Dawusi 5. Dosenti6. Dodàtio 6. Dawusio 6. Dosentio7. su Dodàty 7. su Dawusy 7. su Dosenty


1. Dodàtes ‘duodanèios’ 1. Dawuses 1. Dosentes2. Dodàtiu 2. Dawusiu 2. Dosentiu

77 Kaþkodël skaièiuojamanuo penktosios formos.Galbût autorius

dalyvius laikë anksèiauapraðytø keturiøbûdvardþiø linksnia-

vimo formøtæsiniu.

Vertimas.p65 2002.08.08, 13:47297

298 X. D. K. P. S.

3. Dodàtioms 3. Dawusioms 3. Dosentioms78

4. Dodàtes 4. Dawuses 4. Dosentes5. O! Dodàtes 5. O! Dawuses 5. O! Dosentes6. Dodàtiose, 6. Dawusiose 6. Dosentiose7. su Dodàtiomis 7. su Dawusiomis 7. su Dosentiomis

Tai tokia tvarka dera linksniuoti ir kaityti laikais visus pereinanèiusá dalyvius veiksmaþodþius. º

[38] Treèioji lietuviø kalbos gramatikos dalis

Þinios apie lietuviø kalbosveiksmaþodþius

1. Þinant vardaþodþiø, ávardþiø ir dalyviø linksniavimo formas,reikia susipaþinti su lietuviø kalbos veiksmaþodþiø asmena-vimo formomis.

Yra keturios lietuviø kalbos veiksmaþodþiø formos. Iðsky-rus dvi pagalbiniø veiksmaþodþiø esu ‘esu’, turiu ‘turiu’ for-mas, lietuviø kalba arba beveik, arba visai neturi netaisyklingøveiksmaþodþiø.

2. Kaip lietuviø kalbos bet kurios giminës vardaþodþiai bûna links-niuojami, taip ir veiksmaþodþiai kaitomi nuosakomis, laikais,skaièiais ir asmenimis.

3. Lietuviø kalbos veiksmaþodþiai turi penkias nuosakas, t. y. tie-sioginæ, liepiamàjà, geidþiamàjà, jungiamàjà arba skiriamàjà ireigos79 . Èia priskirtini paprastieji ir ypatingieji80 lietuviø kal-bos dalyviai.

3.81 Lietuviø kalbos veiksmaþodis skirstomas á keturis laikus, t. y.esamàjá, bûtàjá82 , bûtàjá ávykio ir ávyksiantá arba bûsimàjá.

4. Visos lietuviø kalbos veiksmaþodþio formos, º [39] nuosakos irlaikai turi tris asmenis, iðskyrus bendraties nuosakà ir kai ku-

78 <n> taisyta.79 Eigos nuosaka po to

niekur neapraðoma,toliau eigos aspektassuvoktas kaip esminëbûtojo daþninio laikosavybë. Taèiau pateiktabendraties nuosakospavyzdþiø, nors èia iðpradþiø toji nuosaka irnenurodyta.

8 0 Paþyminá ypatingasis(szczególny) autorius bussuvokæs ne kaipgramatikos terminà, okaip paprastà epitetà.Todël ypatingaisiaisvadinami ne tikávardþiuotiniaibûdvardþiai, ávardþiai,bet ir es. laiko veikia-mieji dalyviai – jø taip

pat nesà lenkø kalboje,tad jie taip pat esàypatingi.

81 Supainiota numeracijostvarka.

82 Terminas bûtasis (byùùy)èia reiðkia bûtàjá daþninálaikà. Kitur jis vadina-mas dar bûtuoju eigoslaiku (przeszùy niedokona-ny, p. 50, 51, 56).

Vertimas.p65 2002.08.08, 13:47298



riuos dalyvius, t. y. að, tu, jis, mes, jûs, jie ir t. t. [Turi] du skai-èius: vienaskaità ir daugiskaità.

3.83 Apskritai reikia atsiminti, kad lietuviø kalbos veiksmaþodþiøtiek vienaskaitos, tiek daugiskaitos treèiasis asmuo sakomasvienodai. [Asmenys] reiðkiami vardaþodþiais, ávardþiais arbaávardinëmis dalelytëmis, pvz., às ira, anie ira, ¡mogus eyna, ¡mo-nis eyna, t. y. ‘jis yra, jie yra, þmogus eina, þmonës eina’ ir t. t.

4. Lietuviø kalbos veiksmaþodþiø giminës nesiskiria, ir vyriðkojibei moteriðkoji giminë sakomos vienodai, pvz., Tiewas buwa,Motina buwa ‘tëvas buvo, motina buvo’, Bralis Sakie, Sesd84 Sakie‘brolis sakë, sesuo sakë’ ir t. t. Panaðiai ávardþiai ar ávardinësdalelytës nusako, prie kokios giminës veiksmaþodis taikomas,pvz., às padyrba, ana padyrba, t. y. ‘jis padarë, ji padarë’ ir t. t.

5. Lietuviai kaip ir lenkai nepateikia º [40] neveikiamosios rûðiesveiksmaþodþiø formø, nes jø tiesiog neturi, iðskyrus kai kuriødalyviø, ypaè bûtojo laiko. Vis dëlto ðitais dalyviais kartu supagalbiniais veiksmaþodþiais lietuviai ganëtinai gerai iðreið-kia kiekvienos nuosakos esamàjá laikà, pvz., milemas esc85 , mi-lemy esmi, t. y. ‘að esu þmoniø mylimas, mes esame þmoniømylimi’, nors þodis milemas nëra tikras neveikiamosios rûðiesveiksmaþodis, bet ypatingas dalyvis, bûdingas tik lietuviø kal-bai. Juk ir kiti panaðûs á ðità visiðkai átikina já esant veikiamo-sios rûðies veiksmaþodþiuose. Pvz., mokamas esu ‘mokamas esu’,aramas Iawtis ‘ariamas jautis’, wa‡iowiemas86 Arklis ‘vaþiuoja-mas arklys’ ir panaðûs þodþiai, pereinantys ið veiksmaþodþiøá bûdvardþius, nesudaro neveikiamøjø veiksmaþodþiø, bet vi-sada yra dalyviai. [Jie] ir be neveikiamøjø veiksmaþodþiø geraiir maloniai sakomi panaðiai kaip neveikiamieji, pridedant prie º[41] veikiamøjø veiksmaþodþiø ávardá, pvz., muni miù ‘manemyli’ ir t. t.

6. Lietuviai nesudaro neasmeniniø veiksmaþodþiø kaitymo for-mø, nes jø taip pat neturi. Kai ko nors panaðaus prisireikia,visada surasime iðvestà ið asmeniniø veikiamosios rûðiesveiksmaþodþiø, pvz., Niera atsiradæs ið veiksmaþodþio esu ‘esu’ir yra asmeninio veiksmaþodþio treèias asmuo su pridëtu nei-giniu ir t. t. º

83 Supainiota numeracijostvarka.

84 Lankelis turbût reiðkiaautoriø manius Sesdesant sutrumpintà

formà (plg. Sesowp. 14, 96).

85 Lankelis turbût reiðkiaautoriø manius escesant sutrumpintà

formà (plg. esmu, p. 65),nors p. 38, 41, 42 ir kt.raðoma tiesiog esu.

86 Tais. ið wa‡iuiemas.

Vertimas.p65 2002.08.08, 13:47299

300 X. D. K. P. S.

[42] Pirmoji pagalbiniø veiksmaþodþiøasmenavimo forma

Tiesioginë nuosaka

Esamasis laikasV I E N A S K A I T A

Asz esu ‘að esu’ asz turiu ‘að turiu’Tu esi ‘tu esi’ tu turi ‘tu turi’às arba Is ira ‘jis yra’ às arba Is, tur ‘jis turi’


Mes esam ‘mes esame’ Mes turem ‘mes turime’Ius esat ‘jûs esate’ Ius turet ‘jûs turite’aniæ ira ‘jie yra’ Aniæ tur ‘jie turi’

Bûtasis laikasV I E N A S K A I T A

budawaw ‘bûdavau’ turiedawaw ‘turëdavau’budaway ‘bûdavai’ turiedaway ‘turëdavai’budawa ‘bûdavo’ turi[e]dawa ‘turëdavo’


budawom ‘bûdavome’ turiedawom ‘turëdavome’budawot87 ‘bûdavote’ turiedawot ‘turëdavote’budawa ‘bûdavo’ turiedawa ‘turëdavo’

Bûtasis ávykio laikasV I E N A S K A I T A º

[43] buwaw ‘buvau’ turiejaw ‘turëjau’buway ‘buvai’ turiejey ‘turëjai’buwa ‘buvo’ turieje ‘turëjo’


buwom ‘buvome’ turiejom ‘turëjome’buwot ‘buvote’ turiejot ‘turëjote’buwa ‘buvo’ turieje ‘turëjo’

87 Tais. ið budawom (?)

Vertimas.p65 2002.08.08, 13:47300



Bûsimasis laikasV I E N A S K A I T A

Busiu ‘bûsiu’ turiesiu ‘turësiu’Busi ‘bûsi’ turiesi ‘turësi’Bus ‘bus’ turies ‘turës’


busem ‘bûsime’ turiesem ‘turësime’buset ‘bûsite’ turieset ‘turësite’bus ‘bus’ turieset88 ‘turës’

Liepiamoji nuosaka


Buk ‘bûk’ turiek ‘turëk’teguù bus ‘tegul bûna’ teguù tur ‘tegul turi’

D A U G I S K A I T A º[44] bukiem ‘bûkime’ turiekem ‘turëkime’bukiet ‘bûkite’ turieket ‘turëkite’teguù bus ‘tegul bûna’ teguù tur ‘tegul turi’

Ði liepiamoji nuosaka taip baigiasi visø formø, nes aiðkesnio neturinei bûtojo, nei ávyksianèio laiko.

Visi geidþiamosios ir jungiamosios ar skiriamosios nuosakos lai-kai bei asmenys reiðkiami vienodai, skirtumas tik tas, kad geidþiamo-joje nuosakoje pridedama dalelytë Idant, t. y. ‘kad, idant’, o jungiamo-joje ar skiriamojoje pridedamos dalelytës Kad arba Kada ar Jog arbaJogiey, t. y. ‘kad ir jog’.

Ðios abi nuosakos kaitomos tik dviem joms bûdingais laikais, t. y.bûtuoju ávykio bei bûsimuoju. Visi esamojo ir kitø laikø asmenys beiskaièiai be maþiausio skirtumëlio sudaromi ið tiesioginës nuosakos,tik prie kiekvieno veiksmaþodþio pridedama tinkanti ið minëtøjø da-lelytë. Todël tiek º [45] ðioms pagalbiniø veiksmaþodþiø, tiek ir toles-nëms veikiamøjø veiksmaþodþiø formoms sudarinësime tiktai du gei-dþiamosios ir jungiamosios nuosakø laikus, t. y. bûtàjá ávykio ir bûsi-màjá.

88 Turbût norëta paraðytituries.

Vertimas.p65 2002.08.08, 13:47301

302 X. D. K. P. S.

Dar reikia þinoti, kad jungiamoji ir skiriamoji yra viena nuosakabe jokio kitokio skirtumo, iðskyrus jungiamosios teigimà, o skiriamo-sios neigimà. Pavyzdþiui, jungiamoji bus: Kad sieju yr piawnu y Kùow-na krawnu, t. y. ‘jei sëju ir pjaunu, á kluonà kraunu’; skiriamoji bus:Kad Ne sieju yr89 Ne piawnu tusztes90 muna miegas rondu, t. y. ‘jei nesëjuir nepjaunu, tuðèius savo aruodus randu’. Dël tokio maþo skirtumovisas geidþiamosios ir jungiamosios nuosakø formas dviem laikaiskartu iðdëstysime tam, kad iðvengtume nelabai naudingø pasikarto-jimø ir ði knygelë be reikalo neiðsiplëstø. º

[46] Geidþiamoji ir jungiamoji nuosaka


Kad arba Idant butio buwys Kad arba Idant butio turieiesKad arba Idant butumi buwys Kad arba I butumi turieiesKad arba Idant butum buwys Kad arba I butum turieies‘jeigu bûèiau buvæs’ ir t. t. ‘jeigu bûèiau turëjæs’ ir t. t.


Kad butumem buwy Kad butumem turiejeKad butumet buwy Kad butumet turiejeKad butum buwy Kad butum turieje‘jeigu bûtume buvæ’ ir t. t. ‘jeigu bûtume turëjæ’ ir t. t.


Idant butio Idant turietioIdant butumi Idant turietumiIdant butum Idant turietum‘o kad bûèiau’ ir t. t. ‘o kad turëèiau’ ir t. t.


Idant butumem Idant turietumem º[47] Idant butumet91 Idant turietumetIdant butum92 Idant turietum‘o kad bûtume’ ir t. t. ‘o kad turëtume’ ir t. t.

89 <r> prir. vëliau,juodesniu raðalu.

90 Þ. taisytas.91 Tais. ið turietumet.

92 Tais. ið turietum.

Vertimas.p65 2002.08.08, 13:47302



Bendraties nuosaka

Esamasis laikas

buty ‘bûti’ turiety ‘turëti’

Bûtasis laikas

buwa buty ‘buvo bûti’ buwa turiety ‘buvo turëti’

Ðios nuosakos visos formos taip baigiasi.

Paprastieji dalyviai

Giminës:

Vyriðkoji, moteriðkoji Vyriðkoji, moteriðkoji

Esamasis laikas Esamasis laikas

Esus ‘esàs’, Esanti turis ‘turás’, turenti ‘turinti’


Esantis, Esantes turentis, turentes


buwys, buwusi93 turieys, turiejusi


buwusis, buwuses turiejusis, turiejuses º[48] Bûsimasis laikas


busis ‘turintis bûti’, busenti turiesis, turiesenti


busentis, busentes turiesentis, turiesentes

Asmeniniai dalyviaiV I E N A S K A I T A


budamas, budama turiedamas, turiedama

93 Tais. ið buwuses (?)

Vertimas.p65 2002.08.08, 13:47303

304 X. D. K. P. S.


budamis, budamas turiedamis, turiedamas

Neasmeniniai lietuviø kalbos dalyviai

Esamasis laikasesont turint

Bûtasis laikasbuwus turiejus

Bûsimasis laikasàt buwyma àt turieyma

Ypatingieji lietuviø kalbos dalyviai

Esamasis laikasV I E N A S K A I T A º[49] Giminës:


Esamas, Esama turemas, turema


Esamis, Esamas turemis, turemas

Bûtasis laikasbutas, buta turietas, turieta


buty, butas turiety, turietas


butynas, butyna turietynas, turietyna


butyny, butynas turietyny, turietynas

Pastaba: Neasmeniniai bei ypatingieji lietuviø kalbos dalyviai negalibûti nusakyti lenkiðkai, nes yra visuotiniai ir iðsiskiria puikia vaiz-duote. º

Vertimas.p65 2002.08.08, 13:47304



[50] Keturios reguliarios lietuviø kalbos formos

Pirmoji forma Antroji forma

Tiesioginë nuosaka


Asz milu ‘að myliu’ asz dodu ‘að duodu’tu mili ‘tu myli’ tu dodi ‘tu duodi’às miù ‘jis myli’ ons arba Js dod ‘jis duoda’


Mes Milem ‘mes mylime’ Dodam ‘duodame’milet ‘mylite’ dodat ‘duodate’miù ‘myli’ dod ‘duoda’

Bûtasis eigos laikasV I E N A S K A I T A

Miledawaw ‘mylëjau’ dodawaw ‘duodavau’miledaway ‘mylëjai’ dodaway94 ‘duodavai’miledawa ‘mylëjo’ dodawa ‘duodavo’


Miledawom ‘mylëjome’ Dodawom ‘duodavome’Miledawot ‘mylëjote’ dodawot ‘duodavote’miledawa ‘mylëjo’ dodawa ‘duodavo’ º

[51] Bûtasis ávykio laikasV I E N A S K A I T A

Milejaw ‘mylëjau’ Dawew ‘daviau’Milejey ‘mylëjai’ Dawey ‘davei’Mileie ‘mylëjo’ Dawe ‘davë’


Milejom ‘mylëjome’ Dawiem ‘davëme’Milejot ‘mylëjote’ Dawiet ‘davëte’Mileje ‘mylëjo’ Dawe ‘davë’

94 Tais. ið dodawaw.

Vertimas.p65 2002.08.08, 13:47305

306 X. D. K. P. S.


Milesiu ‘mylësiu’ dosiu ‘duosiu’Milesi ‘mylësi’ dosi ‘duosi’Miles ‘mylës’ dos ‘duos’


Milesem ‘mylësime’ Dosem95 ‘duosime’Mileset ‘mylësite’ Doset ‘duosite’miles ‘mylës’ Dos ‘duos’

Liepiamoji nuosaka


milek ‘mylëk’ Dok ‘duok’teguù miù ‘tegul myli’ teguù Dod ‘tegul duoda’ º


Milekem96 ‘mylëkime’ Dokiem ‘duokime’mileket ‘mylëkite’ Doket ‘duokite’teguù miù ‘tegul myli’ teguù dod ‘tegul duoda’

Geidþiamoji arba jungiamoji ir t. t. nuosaka


Kad butio milejes ‘kad bûèiau Kad butio dawys ‘kadmylëjæs’ bûèiau davæs’

Kad butumi milejes ir t. t. Kad butumi dawys ir t. t.Kad butum milejes ir t. t. Kad butum dawys ir t. t.


Kad butumem mileje Kad butumem dawyKad butumet mileje Kad butumet dawyKad butum mileje Kad butum dawy


Idant miletio Idant dotioJdant miletumi Idant dotumiJdant miletum Jdant dotum

95 Tais. ið Dosiu. 96 Tais. ið Milekeme (?)

Vertimas.p65 2002.08.08, 13:47306



D A U G I S K A I T A º[53] Idant miletumem Idant dotumemJdant miletumet Idant dotumetJdant miletum Jdant dotum

Bendraties nuosaka

Esamasis laikas

milety ‘mylëti’ Doty ‘duoti’

Bûtasis laikas

buwa milety ‘buvo mylëti’ buwa doty ‘buvo duoti’

Ði nuosaka tuo ir baigiasi.


Giminës:


Esamasis laikas

Milis ‘mylás’, milenti dodàs ‘duodàs’, dodàti


Milentis, Milentes Dodàtis, dodàtes


milejes, milejusi dawys, Dawusi


milejusis, milejuses dawusis, dawuses º[54] Bûsimasis laikas


Milesis, Milesenti Dosis, dosenti ‘turinti duoti’


Milesentis, Milesentes Dosentis, Dosentes ir t. t.

Vertimas.p65 2002.08.08, 13:47307

308 X. D. K. P. S.

Asmeniniai dalyviai



Miledamas, Miledama dodamas, dodama


Miledamis, Miledamas Dodamis, dodamas


Esamasis laikas

Milent Dodàt

Bûtasis laikas

milejus Dawus

Bûsimasis laikas

àt mileyma àt Dawyma


Esamasis laikas º[55] V I E N A S K A I T A

Giminës: Giminës:


Milemas, Milema Dodamas, dodama


Milemy97 , Milemas Dosny, Dosnas


Miletas, Mileta Dotas, Dota


Milety, Miletas Doty, Dotas

97 Prad. raðyti Mileta, betiðtaisyta.

Vertimas.p65 2002.08.08, 13:47308




Miletynas, Miletyna Dotynas, dotyna


Miletyny, Miletynas Dotyny, Dotynas ir t. t.

KitaipMeylingas, Meylinga Dotingas, dotingaarba: Miletingas, Miletinga Dosnus, Dosna º

[56] Treèioji forma Ketvirtoji forma

Tiesioginë nuosaka


Asz praszaw ‘að praðau’ as¸ Dyrbu ‘að darau’tu praszay ‘tu praðai’ tu dyrbi ‘tu darai’às arba Js prasza98 ‘jis praðo’ às Dyrb ‘jis daro’


Mes pras¸om ‘mes praðome’ mes Dyrbam ‘mes darome’Jus praszot ‘jûs praðote’ Jus Dyrbat ‘jûs darote’aniæ pras¸a ‘jie praðo’ aniæ Dyrb ‘jie daro’

Bûtasis eigos laikasV I E N A S K A I T A

praszydawaw Dyrbdawawpraszydaway Dyrbdawaypraszydawa99 Dyrbdawa


praszydawom Dyrbdawompraszydawot Dyrbdawotpraszydawa Dyrbdawa º

98 Buvo paraðyta pras¸a,bet <¸> nuleistinëiðskusta.

99 Prad. raðyti praszi, betiðtaisyta.

Vertimas.p65 2002.08.08, 13:47309

310 X. D. K. P. S.

[57] Bûtasis ávykio laikasV I E N A S K A I T A

praszew ‘praðiau’ Dyrbaw ‘dariau’praszey ‘praðei’ Dyrbay ‘darei’praszy ‘praðë’ Dyrba ‘darë’


prasziem ‘praðëme’ Dyrbom ‘darëme’prasziet ‘praðëte’ Dyrbot ‘darëte’praszy ‘praðë’ Dyrba ‘darë’


praszysiu ‘praðysiu’ Dyrbsiu ‘darysiu’ ir t. t.praszysi ‘praðysi’ Dyrbsipraszys ‘praðys’ Dyrbs


praszysem ‘praðysime’ Dyrbsempraszyset Dyrbsetpraszys Dyrbs

Liepiamoji nuosaka


praszÿk100 ‘praðyk!’ Dyrbk ‘daryk!’teguù prasza ‘tegul praðo’ teguù Dyrb ‘tegul daro’ º


praszikiem ‘praðykime’ Dyrbkiem ‘darykime’prasziket ‘praðykite’ Dyrbkiet ‘darykite’teguù prasza ‘tegul praðo’ teguù Dyrb ‘tegul daro’

Geidþiamoji arba jungiamoji nuosaka


Kad butio praszys Kad butio DyrbysKad butumi praszys Kad butumi dyrbysKad butum praszys Kad butum dyrbys

100 Diakritikai virð <ÿ>uþdëti vëliau, juodesniuraðalu (?)

Vertimas.p65 2002.08.08, 13:47310




Kad butumem praszy Kad butumem dyrbyKad butumet praszy Kad butumet DyrbyKad butum praszy Kad butum Dyrby


Jdant praszytio Jdant Dyrbtio––– praszytumi ––– Dyrbtumi––– praszytum ––– Dyrbtum


Idant praszytumem Jdant Dyrbtumem––– praszytumet ––– Dyrbtumet––– praszytum ––– Dyrbtum º

[59] Bendraties nuosaka

Esamasis laikas

praszyty ‘praðyti’ Dyrbty ‘daryti’

Bûtasis laikas

buwa praszyty ‘buvo praðyti’ buwo Dyrbty ‘buvo dirbti’


Giminës:Vyriðkoji, moteriðkoji Vyriðkoji, moteriðkoji

praszus, praszonti Dyrbows, dyrbonti

DAUGISKAITA

praszàtis101 , pras¸ontes Dyrbàtis, Dyrbontes


praszes, prasziusi Dyrbys, Dyrbusi


prasziusis, prasziuses Dyrbusis, Dyrbuses

101 Buvo paraðyta pras¸àtis,bet iðtaisyta á praszàtis.

Vertimas.p65 2002.08.08, 13:47311

312 X. D. K. P. S.


praszisis102 , praszysenti Dyrbsis, Dyrbsenti


praszysentis, praszysentes Dyrbsentis103 , Dyrbsentes º

[60] Asmeniniai dalyviai


Vyriðkoji, moteriðkoji Vyriðkoji, moteriðkojipraszydamas, praszydama Dyrbdamas, Dyrbdama


praszydamis, praszydamas Dyrbdamis, dyrbdamas


Esamasis laikas

pras¸ont Dyrbont

Bûtasis laikas

praszius Dyrbus

Bûsimasis laikas

ant praszyma àt Dyrbyma




praszomas, pras¸oma Dyrbamas, Dyrbama


pras¸omy104 , pras¸omas Dyrbamy, dyrbamas º102 Þ. taisytas. 104 <y> taisyta.103 <n> taisyta.

Vertimas.p65 2002.08.08, 13:47312



[61] Bûtasis laikasV I E N A S K A I T A

praszytas, praszyta Dyrbtas, Dyrbta


Praszyty, Praszytas Dyrbty, Dyrbtas


Praszytynas, Praszytyna105 Dyrbtynas, Dyrbtyna


Praszytyny, Praszytynas Dyrbtyny, Dyrbtynas

Kitaip

Praszyngas, Praszynga Darbingas, darbingaarba praszytingas, praszytinga Darbus, Darbi

Pastabos apie veiksmaþodþius

1. Nors lietuviai nedaro formø neveikiamiesiems veiksmaþodþiams,vis dëlto kai kuriose nuosakose jø pasitaiko; [jiems] sudaryti prie vei-kiamojo veiksmaþodþio kiekvieno galinio skiemens pridedama raidës, ir tai gali bûti bet kuri nuosaka, laikas º [62] ir asmuo. Pvz.: veikia-masis praszaw, praszay106 , neveikiamasis praszaws, praszays; veikia-masis muszu ‘muðu’, neveikiamasis mus¸ows ‘muðuosi’ ir t. t.

2 Pastaba. Akimirksniu praeinanèiø ir bûtøjø ávykusiø, taip patbûsimøjø staigiai nutrûksianèiø veiksmø, visø nuosakø ir laikø (ið-skyrus esamàjá), asmenø ir skaièiø neveikiamieji veiksmaþodþiai gra-þiai reiðkiami, kai prieð veikiamàjá veiksmaþodá pridedami prielinks-niai Pase (kai jau kas nors ávyko ar dar turi ávykti), Parse (kai kà norsvykdant perþengiama riba), pvz., veikiamieji Kalbiejaw, Kalbiejaws –pasekalbiejaw, parsekalbiejaw ‘kalbëjau’ ir t. t.

Kai kuriuos lietuviø kalbos þodþius taip lengva daryti pasyvi-nius, kad galima bûtø vadinti ypaè perdëm neveikiamaisiais veiks-maþodþiais ir suraðyti [jø] eilæ, nepastebëtà kitose kalbose. Taèiaukadangi jie matomi ið paèios vartosenos ir akis bado net nelaisvai

105 Antroji <y> taisyta. 106 Vëliau, juodesniu raðalutais. ið prasay (?)

Vertimas.p65 2002.08.08, 13:47313

314 X. D. K. P. S.

lietuviðkai kalbanèiam, nematau reikalo plësti ðià knygelæ tomis º[63] maþiau reikalingomis taisyklëmis; juk tyrinëjanèiam ðios miru-sios (ar apleistos) kalbos literatûrà gausiai iðkyla beribiai kalbos tur-tai ir groþis, plëtojasi ir daugumos þodþiø, ypatingiau veikianèiø protà,poveikis ir sangràþa; imkime, pavyzdþiui, þodá ‘bijau, bijausi’: gàdaw,gàdaws, Júsygàdaw, pargàdaw, nusygàdaw, parsegàdaw, parsegàdynaw, nu-sygàdynaw, pargàdynaw, nugàdynaw, Jýzgàdynaw107 , pagondynaw, pase-gondynaw ir t. t., ir t. t.

NB. Visada reikia atsiminti, kad nors lenkø kalbos prielinksnis Poarba prze ar ir dar koks kitas, pridurtas prie veiksmaþodþio, nepaðali-na galinio -siæ-, taèiau bet koks lietuviø kalbos ávardis, pridëtas iðpriekio, galiná s arba es paðalina, pvz., Kalbiejaws, pasekalbiejaw108 ar-ba parsekalbiejaw ir t. t., kalbiekes, pasekalbiek ir t. t.

3 Pastaba. Nors kitø kalbø veiksmaþodþiø formas áprasta paþintipagal bendraties nuosakà, lietuviø kalboje ðita nuosaka nieko º [64]

nerodo, nes joje visi bet kokios formos bendraties veiksmaþodþiai bai-giasi skiemeniu ty, pvz., Raszyty ‘raðyti’, Eyty ‘eiti’ ir t. t.

4 Pastaba. Nors lietuviø kalboje dël kai kuriø ne tokio stabilauskaitymo veiksmaþodþiø sudaromos keturios formos – tam, kad bûtøpritaikyta visiems visø rûðiø veiksmaþodþiams, taèiau bendriausiaslietuviø kalbos veiksmaþodþiø formas turime tiktai dvi.

5 Pastaba. Kuriai ið keturiø formø priklauso lietuviø kalbos veiks-maþodis, atpaþástama ið vyriðkosios giminës vienaskaitos pirmojolinksnio paprastojo dalyvio galûnës tokiu bûdu: jeigu vyriðkosiosgiminës dalyvio pirmasis vienaskaitos linksnis baigiasi -is, tai jo veiks-maþodis priklauso pirmajai formai, o jeigu baigiasi -às – antrajai.[Taip pat] jeigu baigiasi -us, tai [priklauso] treèiajai formai, o jeigu-ows – ketvirtajai. Vis dëlto tokià taisyklæ ne tik sunku º [65] ið pasaky-to veiksmaþodþio sukurti, bet nepaþástanèiam tvirtø lietuviø kalbostaisykliø [ji] gali sukelti ir nereikalingø abejoniø. Pavyzdþiui, ið veiks-maþodþio biegu ‘bëgu’ gerai nemokanèiam lietuviø kalbos sunku su-prasti, ar dalyvis baigiasi -às, ar -ows, nors jam aiðkiai bûdinga ket-virtoji forma.

6 Pastaba. Apskritai ið tiesioginës nuosakos vienaskaitos pirmojoasmens atpaþástamos dvi lietuviø kalbos formos. T. y. kada pasaky-tas veiksmaþodis baigiasi -u, tada priklauso pirmajai formai, pvz.:milu, dodu, Dyrbu, biegu ‘myliu, duodu, dirbu, bëgu’. O [veiksmaþo-dþiai], kurie baigiasi skiemenimi -aw, priklauso antrajai formai, pvz.:

107 Tais. ið Jszgàdynaw.Turbût norëta paraðyti*Jýgàdynaw.

108 Prad. raðyti pasy, betiðtaisyta.

Vertimas.p65 2002.08.08, 13:47314



Pras¸aw, Raszaw, Skaytaw, Kùawsaw, Szawdaw ir t. t. ‘praðau, raðau, skai-tau, klausau, ðaudau ir t. t.’

7 Pastaba. Pereidami á bûdvardþius ar á dalyvius lietuviø veiks-maþodþiai netampa neveikiamaisiais, taèiau ima plaèiai veikti protà.Pavyzdþiui, norint lenkiðkai pakankamai tiksliai ásivaizduoti þodáMilemas esu arba esmu, º [66] reikia ðitaip versti: ‘savo poelgiø kilnumuuþsitarnavau visuotinæ meilæ ir ja esu gerbiamas’109. Juk pasakymasKochany iestem tereiðkia labai menkà ir jau praëjusá ávyká, o tai lietu-viðkai nusakoma þodþiais Miletas esu. Þodþiu, jeigu pritariame lietu-viø kalboje esant neveikiamàjá veiksmaþodá, lengvai surasime ir dau-giau eiliø, ið kuriø galima sudaryti iðtisas formas. Taèiau kadangitaip ásikarðèiavæs galëèiau lietuviø kalbai suteikti pirmenybæ prieðlenkø, kurios veiksmaþodþiø formas bûtø galima panaðiai plësti, ðia-me pradiniame veikale ribojuosi tik paèiomis reikalingiausiomis tai-syklëmis, palikdamas tolesnius aiðkinimus tam laikui, kai lietuviøkalbos vertë ir poþiûris á jà to pareikalaus.

8 Pastaba. Lietuviø kalba iðlaiko mandagumà ir yra graþiai ávairi,kai þodþiai renkami º [67] pagal objekto vertæ. Pavyzdþiui, lenkiðkaitiek apie þmogø, tiek apie gyvulá sakome Je, Jadù, Jeúã ir t. t., o lietuvið-kai apie gyvulá sakoma ied, jedy, jesty, o apie þmogø – Waùga, walge110,walgity ir t. t.

9 Pastaba. Lietuviø kalba tiek ðlovinama dël garsumo, o kartu irsubtilaus deramø santykiø delikatumo, kad kartais vienas þodis galiprotà pralinksminti, iðgàsdinti, ábauginti, pakelti, sustabdyti ir nura-minti. Pavyzdþiui, eilëmis taip pasakyti be maþiausio pasirengimo (ojose galima pajusti kaþkokià jëgà, kuri, pvz., matyti ið ðeðiø tolesniøreliginiø eiliø):

Kad Perkunu grewsmay, Szyrdes111 mariu draskis–Kada drebies Kaùnay, Kietas owùas praskis.tarp Dàgaws yr Pekùos, tyrps grieku Pyktibie–paskædis Gries¸nikas Sunkioij Kartibie–Teysingas yr Meyùus linksma panes¸ weyda–dràsey aùga segdams tyn112 kur Szwætus113 leyda–

Taip pat netgi menka þinutë proza rodo jëgà, panaðià á lotynø kalbosþodþiø, pavyzdþiui, º [68] Kada buwa diena dargana tów114 Kartu Wana-gas Wyszta drasky ‘kada buvo diena darganota, tada vanagas viðtàdraskë’.

109 Panaði mintis buvoraðyta anksèiau (p. 32),taèiau ten iðbraukta.

110 Tais. ið walgi.

111 Tais. ið Szyrdis.112 Tais. ið ten.113 Tais. ið szwætus.

114 Diakritikas virð <ó>priraðytas vëliau,juodesniu raðalu.

Vertimas.p65 2002.08.08, 13:47315

316 X. D. K. P. S.

10 Pastaba. Lietuviø kalba neturi formos neasmeniniams veiks-maþodþiams sudaryti (kaip jau anksèiau nurodþiau), iðskyrus jaibûdinguosius dalyvius. Taèiau ið kiekvieno asmeninio veiksmaþo-dþio darant treèiàjá asmená, arba paverèiant prieveiksmiu (neparo-dant treèiojo asmens to vardaþodþio, kuriam veiksmaþodis taikomas),ar bent jau tada, kai tariama, nesutvirtinant ávardþiu, [padaromas]veiksmaþodis, vadinamas neasmeniniu. Pavyzdþiui, tropios ‘atsiti-ko’, Jùgo ùawkty ‘ilgu laukti’, Szaùt ‘ðalta’, Szyùt ‘ðilta’, Kars¸t ‘karðta’,lin ‘lyja lietus’, Sning ‘sninga’, reges man ‘regis man’, gana ‘gana’ irt. t., ir t. t. Taèiau ir ðie, esant reikiamoms aplinkybëms, gali bûti kai-tomi asmenimis, jeigu tik nevartojami prieveiksmiðkai, pvz.: Szaùu,Szali, Szaù ir t. t.

11 Pastaba. Apie prieveiksmius. Prieveiksmiu vadinamasþodis, daþniausiai dedamas prie veiksmaþodþio ir gelbstintis jamreikðti aplinkybes, º [69] o kartais [dedamas] ir prie vardaþodþio,kaip toliau informuosime ið pavyzdþiø. Pvz., prie veiksmaþodþiø[reiðkia]:

1. Ypatybës ar bûdo aplinkybæ: puykey yr protingay Saka, Iszmin-tingay riedos ‘iðmintingai tvarkosi’ ir t. t.

2. Vietos aplinkybæ, pvz.: kur, ys¸ kur, wysur, niekur ‘kur’, ‘ið kur’,‘visur’, ‘niekur’ ir t. t.

3. Kiekio aplinkybæ, pvz.: tris kartus, wysados ir t. t.4. Klausiamàjà aplinkybæ, pvz.: ar giwas, dieùko nuludys, u† kow

kæt, t. y. ‘ar gyvas’, ‘kodël nuliûdæs’, ‘uþ kà kenèia’ ir t. t.5. Tvirtinamàjà aplinkybæ, pvz.: teyp, aneyp, àtreyp, kyteyp, t. y.

‘taip’, ‘anaip’, ‘kitaip’ ir t. t.6. Laiko aplinkybæ, pvz.: Wysados, Pernay, niekados, dabarciow, t. y.

‘visada’, ‘pernai’, ‘niekada’, ‘dabar’ ir t. t.7. Neigiamàjà aplinkybæ, pvz.: ne, niekados, negeray, t. y. ‘ne’, ‘nie-

kada’, ‘negerai’ ir t. t.

Nors tokie prieveiksmiai nekaitomi, vis dëlto kartais vartojami su var-daþodþiu, pvz.: ùabay greytas kayp Baùandis, t. y. ‘labai greitas kaipbalandis’ ir t. t. º

[70] 12 Pastaba. Apie jaustukus. Jaustukas pavadintas dël gar-sesnio tarimo ir þymi jausmo rezultatà, pavyzdþiui, nuostabos, pyk-èio, gailesèio, liûdesio, dþiaugsmo ir baimës, taip pat staigaus klausi-mo, pvz.: ‘Kas tai yra?’ – Kas tay ira, ‘eik ðalin, pasiutëli’ – eyk szelenpasiuteli ir t. t.

13 Pastaba. Apie jungtukus. Aðtuntoji kalbos dalis jungtukastaip pavadintas todël, kad jungia ávairius þodþius ir pasakymus.Pavyzdþiui, su Diewu yr wysays Szwætayses, ‘su Dievu ir visais ðven-taisiais’, Sawi yr Sawa artyma milety reyk, t. y. ‘save ir savo artimà my-

Vertimas.p65 2002.08.08, 13:47316



lëti reikia’, ne su tawi, nebe tawes giwenty galu, iey nepariedisiu Ùaymysmuna, t. y. ‘nei su tavimi, nei be tavæs gyventi galiu, jei nevaldau savolaimës’.

14 Pastaba. Apie konstrukcijà. Lietuviø kalbos konstrukcijaviskuo yra panaði á lenkø ir lotynø, todël èia neiðvedþiosime plaèiaiapie jos detales, juo labiau, kad perdëtas gilinimasis á ne tokias tvir-tas, kartu ir á ne tokias º [71] naudingas taisykles, kuriø gali bûti pri-pildyta bet kurios kalbos gramatika, pradedantiems mokiniams tam-pa kliûtimi iðsiaiðkinti pagrindines ir naudingesnes taisykles. Jukmokantysis kurios nors kalbos dar nepaþásta taisykliø ir suvokda-mas, kad visos taisyklës, kurios tik yra gramatikoje, esanèios vieno-dai svarbios ir naudingos, stengiasi jas be iðimties suprasti ir mokëti.O ðitaip sugaiðta laikà ir apsunkina atmintá smulkmenomis, kuriasgalima iðmokti ir studijuojant vien tik svarbiausiàsias taisykles. Jukkai jau kas pradeda paþinti kurios nors kalbos pagrindus, pati josprigimtis parodo esmingiausias jos taisykles, ið kuriø smulkesnëssiûlosi paèios. Tad nutylëdamas ðias, kaip tuðèiø iðlaidø prieþastis,brangaus laiko vargus bei proto temdytojas, ir vis jas atidëdamas (jei-gu to prireiks), èia trumpai pateikiu tokias pastabas. º

[72] 15 Pastaba. Apie kalbos eilæ arba tvarkà. Lietuviø sin-taksëje nerasime jokios privalomos taisyklës, kuri kalbos dalis turipirmenybæ, nes taikantis prie aplinkybiø, ið kuriø kalba kyla ir á ku-rias yra nukreipta, vaizdavimo pobûdis visaip keièiasi; pavyzdþiui,atsygræêk nug Paleystuwys, eyk pas Szùowe idant tykray tawi milety gale-tum ¡mones, t. y. ‘nusigræþk nuo paleistuvystës ir kaupk ðlovæ, kadnuoðirdþiai tave galëtø mylëti þmonës’. Ar ðià pastabà pradëti þo-dþiu ‘nusigræþk’? Ar vardaþodþiu, ar ávardþiu, ar prieveiksmiu? Irkaip [elgtis] norint versti? Visada bus pakankamai pavaizduota irgerai skambës. Ir tuo geriau pavyks, kuo tiksliau kalbantysis pri-sitaikys prie vietos, prie objekto, apie kurá kalbama, vertës, ir prie savopadëties, nes kalbëtojo niekas taip negadina, kaip netinkamai pa-rinktas ar prarastas tonas. Ávardþiai ar neigiamosios dalelytës kar-tais vartojami klausiant apie tai, o kartais – neigiant. Pavyzdþiui,neigiant, Negalu asz ‘negaliu að’, º [73] klausiant ar Negalu as¸, ar as¸Negalu, asz ar negalu. Neigiant ar klausiant neiginys ne visada einaprieð kiekvienà kalbos dalá, o dalelytë ar – visada prieð neiginá. Ir t. t.

16 Pastaba. Apie vardaþodþiø konstrukcijà

1. Daiktavardis su bûdvardþiu derinamas trimis dalykais: gimi-ne, skaièiumi ir linksniu, pvz.: Graêus Protas yr Gaùwa ùabayis¸mintinga ‘geras protas ir galva labai iðmintinga’ ir t. t.

Vertimas.p65 2002.08.08, 13:47317

318 X. D. K. P. S.

2. Lietuviø kalbà labai puoðia, kai áprastiniai bûdvardþiai arbadaiktavardþiai uþima pirminæ padëtá, pvz.:

Bûdvardþiai eina prieð daiktavardþius

1. Jeigu þymi pagyrimà arba papeikimà, pvz.: Pyktas ¡mogus ‘pik-tas þmogus’, grakszti Pana ‘graþi pana’, Swiesi Gædra ‘ðviesi auð-ra’ ir t. t.

2. Skaitvardþiai115 taip pat eina prieð daiktavardþius, pvz.: Pyr-mas Kartas ‘pirmas kartas’, Dwileka Apasztoùu ‘dvylika apaðtalø’ir t. t.

3. Parodomieji, klausiamieji ir jungiamieji bûdvardþiai eina prieðdaiktavardþius, pvz.: muna Tiewys¸ke º [74] ‘mano tëviðkë’, tasdayktas, às ¡mogus ‘tas daiktas, anas þmogus’ ir t. t., KatrasArklis, Kuri116 Karieta ‘kuris arklys, kokia karieta’, Koýna dienawysas mynutas arba waùondas ‘kiekvienà dienà visos minutës’ir t. t.

Bûdvardþiai eina po daiktavardþiø

1. Jeigu þymi spalvas ir natûralias ypatybes, pvz.: Dales dyde ‘da-lis didelë’, Piragas baùtas, gelêis kietas ‘pyragas baltas, geleþiskieta’ ir t. t.

2. Nacionaliniai bûdvardþiai, pvz.: Kaùba letuwys¸ka, ¡emaytis tom-sus, t. y. ‘kalba lietuviðka, þemaitis tamsus’ ir t. t.

3. Bûdvardiðkai vartojami dalyviai eina prieð daiktavardþius,pvz.: biegus arklis ‘eiklus arklys’, ¡ydàs Amzius ‘þydintis am-þius’ ir t. t.

Bûdvardþiai, einantys tai prieð, tai podaiktavardþiø, yra tokie, pvz.:

1. Diwnas Dayktas, Stebuklingas Jszpowlis ‘keistas daiktas, stebuk-lingas atsitikimas’; prieðingai ‘balsas graþus’ baùsas graêus irt. t. Gaydis117

2. Bûdvardþiai praleidþiami, kai kalbama apie bûdà, pvz.: Letu-wis¸kay, lækis¸kay º [75] ‘lietuviðkai, lenkiðkai’, Sunkey dyrbty,Skaney walgity ‘sunkiai dirbti, skaniai valgyti’ ir t. t.

115 Paþodþiui galima bûtøversti: skaitmeniniaibûdvardþiai.

116 Tais. ið Kury.117 Þ. Gaydis prir., gal net ne

autoriaus ranka.

Vertimas.p65 2002.08.08, 13:47318



Apie prielinksninius lietuviø bûdvardþius

1. [Atsakyti] á klausimà ‘kaip greitai ir kaip toli’ kayp weykey yrkayp tolæ vartojamas prielinksnis uý, pvz.: u† Metus ateyúma iProta ‘uþ metø ateisime á protà’, wa¸iowsem u† miliu Desimte ‘va-þiuosime uþ myliø deðimties’ ir t. t. Ir jis valdo ketvirtàjá beiantràjá linksná.

2. Á klausimà ‘ið kur’ lietuviðkai atsakoma antruoju linksniu, pvz.:ys¸ Warszuwas, ys¸ Pari‡ews, ys¸ læku, ys¸ Kursza, t. y. ‘ið Varðu-vos, ið Paryþiaus, ið Lenkijos, ið Kurðo’ ir t. t.

3. Á klausimà ‘á kur’ lietuviðkai sakomas septintasis linksnis suprielinksniu i, pvz.: i Wælniu, i Prusus, t. y. ‘á Vilniø, á Prûsijà’ir t. t.

4. Á klausimà ‘kur’ lietuviðkai sakoma be prielinksnio, pvz.: Kro-kuwo prasydeda owùas ‘Krokuvoje prasideda rodytis uolos’, Ri-me Baznicia Szwæta, ‘Romoje baþnyèia ðventa’. Èia apskritaiþinotina, kad lietuviø kalboje ðalys º [76] ir provincijos neturipavadinimø, taèiau vadinama pagal tautà, kaip jos nuosavy-bë, ir sakoma antruoju linksniu, pvz.: læku Karaliste, Prusu Po-niste ir t. t. ‘lenkø karalystë, prûsø valstybë’ ir t. t. Vaivadijos,pavietai, parapijos ir t. t. vadinami pagal savo pagrindiniusmiestus, taip pat antruoju linksniu – taèiau akalicos ir kaimaituri savo tikrus vardus ið ankstesniø ákûrëjø ar ir kito ðaltinioir t. t.

5. Á klausimà ‘pas kà, prie ko’ taip pat sakomas antrasis linksnis,pvz.: pas Wies¸paty buwaw ‘pas Vieðpatá buvau’, pas KaralawsSzawkew ‘karaliui ðaukiau’, pri Broly awgaw ‘prie brolio augau’ir t. t.

6. Á klausimà ‘kurlink’ lietuviðkai sakoma ketvirtasis linksnis suprepozicija par, pvz.: par Miesta Wælnews waýewaw ‘per miestàVilniaus vaþiavau’ ir t. t.

7. [Atsakyti] á klausimà ‘kada’ lietuviø kalba neturi prielinksnio,bet visada sakoma prieveiksmiðkai, pvz.: Pernay, Wieùay ir t. t.‘pernai, vëlai’. º

[77] 8. Á klausimà ‘kiek ilgai’ galima sakyti su prielinksniu par, betgalima sakyti ir be jo, ketvirtuoju linksniu, pvz.: par metus tarna-waw, arba Metus tarnawaw ‘metus tarnavau’ ir t. t.

9. Laipsniuojamieji bûdvardþiai sakomi, t. y. atitinka antràjá ir ket-virtàjá linksná su prielinksniu uê, pvz.: Màdresnis uý Salamona,geresnis u¸ wysus, t. y. ‘iðmintingesnis uþ Saliamonà, geresnisuþ visus’ ir t. t.

Vertimas.p65 2002.08.08, 13:47319

320 X. D. K. P. S.

Apie lietuviø veiksmaþodþiø konstrukcijà

Lietuviø kalbos veiksmaþodþiø konstrukcija viskuo sutinka su lenkøkalbos taisyklëmis, todël [èia] nenurodomi [veiksmaþodþiai], valdan-tys ávairius linksnius. O atitinkamos taisyklës jau buvo pateiktos ra-ðant apie asmenavimo formas.

Prielinksniams ar prepozicijoms lietuviø kalba neturi kitø taisyk-liø negu tos, kurios buvo iðaiðkintos antrojoje ðios gramatikos dalyje;ir [prielinksniai] nevaldo linksniø, tik panaðiai vartojami kaip lenkøkalboje. º

[78] Apie prieveiksmius jau paraðyta antrojoje ir treèiojoje ðioveikalëlio dalyje.

Apie jungtukus

Jungtukai vartojami jungti ar skirti reikðmæ nuo reikðmës. Jie yra tokie:1. Jungiantys, pvz.: yr ‘ir’, teyp ‘taip’, tay ira ‘tai yra’, par dawg ‘per

daug’, Kayp ‘kaip’, teyp ‘taip’ ir t. t.2. Skiriantys, pvz.: arba ‘arba’, arteyp?, neteyp ‘ar taip?, ne taip’ ir

t. t.3. Sudarantys prieþastá, pvz.: dielto, àtto118 , beto, dydews ‘dël to, ant

to, be to, labiau’ ir t. t.4. Sàlygos, pvz.: ieygi, Kad, Jdant, Jogey, t. y. ‘jeigu, jei (kad), idant,

jog’ ir t. t.5. Prieveiksminiai, pvz.: dieùko, dieùto, negu, pyrmu, paskow, norint,

pakoù, teguù ir t. t., t. y. ‘kodël, todël, nebent, pirma, paskui, no-rint119 , kol, tegul’ ir t. t.

Jaustukai vartojami suþadinti jausmui, kuris veikia protà, apie kàjau raðyta ankstesnëse dalyse ir t. t. º

118 Buvo paraðyta atskiraiàt, to, bet sujungta.

119 Galbût èia norëta paraðyti‘nors’.

Vertimas.p65 2002.08.08, 13:47320



Abdaras ‘drabuþiai’Abdenktuwas ‘apdangalas’Abrusas ‘rankðluostis’Adata ‘adata’Adina ‘valanda’Aùasas ‘triukðmas’Agowna ‘aguona’Aùus ‘alus’Ake ‘akis’Aùga ‘metø alga’Arieùka ‘degtinë’Abýlerbes122 ‘bjaurus’Awse ‘ausis’Artymas ‘artimas’As¸ara ‘aðara’Aszaka ‘aðaka’Absyeymas ‘apsiëjimas’Atowdogis ‘vasariniai rugiai’Apwaùkaùas123 ‘apvalkalas’Auksas ‘auksas’Aulis ‘avilys’Auszra ‘auðra’Autas ‘autas’Atylsis ‘poilsis’Auks¸tas ‘aukðtas’Apiakis ‘apakæs’Adaritas ‘atidarytas’Alksnis ‘alksnis’Atkalne ‘slënis’Apent ‘atgal’Aplinkow ‘aplinkui’Aplikas ‘uþsegimo kabliukas’

Atleydymas ‘atleidimas’Apgawymas ‘apgavimas’Atgawymas ‘atgavimas’Aytwaras ‘aitvaras’Àtakis ‘antakis’Àks¸tas ‘ankðtas’ º[88] Badas ‘badas’Baùa ‘bedugnë’Baùandis ‘balandis’baùtas ‘baltas’baùsas ‘balsas’Bajoras ‘bajoras’Baydikle ‘baidyklë’batas ‘batas’barzda ‘barzda’Budas ‘prigimtis’Bliudas ‘dubuo’Bùusa ‘blusa’Berýas124 ‘berþas’Burna ‘burna’bieras ‘bëras’beru ‘beriu’bjawrus125 ‘bjaurus’Buùàda126 ‘balanda’Batwynis ‘burokas’Byte ‘bitë’Blezdinga ‘kregþdë’Bàba ‘bamba’Baysibe ‘bjaurybë’Bertuwie127 ‘bertuvë’Beprotis ‘beprotis’

[87]120 Trumpas kai kuriø lietuviðkøþodþiø rinkinys121

120 Psl. 79–86 yra tuðti.121 Ðis þemaitiðkø þodþiø

sàraðas jau buvoskelbtas: Jonas Kruopas,„Rankraðtinis XIX a.pradþios lietuviø–lenkøkalbø þodynëlis“,

Lietuvos TSR moksløakademijos darbai 2(7),A ser., 1959, 225–232.Toliau Kruopo publika-cija (ir pavardë)trumpinama Kr.

122 Kr Abêlerbes.

123 Prad. raðyti Apwar, betiðtaisyta.

124 Kr Berêas.125 Kr bjaurus.126 Sic! taisyta. Kr Baùàda.127 Prad. raðyti Bet, bet

iðtaisyta.

Vertimas.p65 2002.08.08, 13:47321

322 X. D. K. P. S.

bægu ‘baigiu’Boba ‘boba’

Cirulis ‘vieversys’Czydas ‘paðaipa’Cziedyiu ‘mëgstu’Cipu ‘cypiu’Czesnakas ‘èesnakas’

Dabar128 ‘dabar’daboju ‘saugau’Dawba ‘dauba’Dalgis ‘dalgis’Darbas ‘darbas’Dale ‘dalis’Dayktas ‘daiktas’Drobule ‘paklodë’Dàbe ‘duobë’Dona ‘duona’ º[89] Delna ‘delnas’Digulis ‘dieglys’Dayledis ‘amatininkas’Deszyna ‘deðinë’Dukte ‘duktë’Dulke129 ‘dulkë’Darga ‘dargana’Deszra ‘deðra’Dyrwa ‘dirva’Darêas130 ‘darþas’Dwyliçnas ‘kaitaliojàsis’Diwas ‘keistenybë’Diewas ‘Dievas’Dwilekis ‘dvylekis’Dydiste ‘didumas’daraw131 ‘veikiu’dyrbu ‘darau’dasylytieju ‘lieèiu’dayraws ‘dairausi’

Dusze ‘siela’Diena ‘diena’Drygàtas ‘erþilas’Dawg ‘daug’darodaw ‘árodau’Dastoju ‘pasiekiu’Degu ‘[að] degu arba [að] padegu’Dengu ‘dengiu’dawg132 ‘daug’derows ‘deruosi’Dwolikis ‘ðeðioliktoji statinës dalis’Debesis ‘debesis’Dàtis ‘dantis’

Eyùa ‘eilë’eynu ‘einu’Erszketis ‘erðkëtis’Erzyùas ‘ástarþa’Eszeris ‘eðerys’Eêeras133 ‘eþeras’Eêis ‘eþys’Ekietes ‘akëèios’Eêe ‘eþia’Erke ‘erkë’Elnis ‘elnias’ º[90] Esibe ‘egzistavimas’Eyra134 ‘eilë’Egle ‘eglë’

Gaùwa ‘galva’Galibe ‘galybë’Garas ‘garas’Garbe ‘garbë’Gaysras ‘gaisras’Giedra ‘auðra’Gates ‘apatinës kelnës’Grabas ‘karstas’Grieblis ‘grëblis’

128 Kr teraz.129 <k> taisyta.130 Kr Darzas.

131 Kr darau.132 Prieð penkis þodþius

Dawg jau buvo nurodyta.

133 Kr Ezeras.134 Sic! Turbût norëta

paraðyti *Eyùa.

Vertimas.p65 2002.08.08, 13:47322



Geùtonas ‘geltonas’Greytas ‘greitas’Giditas ‘gydytas’Griekas ‘nuodëmë’Giùus ‘gilus’Gribas ‘grybas’Gidaw135 ‘gydau’Gerkle ‘gerklë’Girtoklis ‘girtuoklis’Gràztas ‘gràþtas’Gràêe ‘këkðtas’Gyre ‘giria’Gaùune ‘ðaka’Guzykas ‘saga’Gàdras ‘gandras’Gumbas ‘gumbas’Gawrowtas ‘gauruotas’Graêus ‘graþus’Geras ‘geras’Gelêis ‘geleþis’Ginkùas ‘ginklas’Gudrus ‘sàmojingas’Gaùas ‘galas’Gardus ‘uþsispyræs’Gàsmas ‘bailumas’Gaydis ‘gaidys’Gaygaùas ‘gaigalas’Gadynu ‘gadinu’Gædu ‘giedu’Giedows ‘gëdinuosi’ º[91] Geydu ‘stengiuosi’Gawras ‘garbana’Giwolis ‘gyvulys’Gudynows arba ‘gudinuosi,

pratinuosi’Gudynis ‘laiðkinis èesnakas’Guùu ‘guliu’Gerwe ‘gervë’Gudas ‘rusënas’

Kada ‘kada’Kadagis ‘kadagys’Kaùnas ‘kalnas’Kale ‘kalë’Kalinis ‘kalëjimas’Kaylyney ‘kailiniai’Kakùas ‘kaklas’Kartus ‘kartus’Keùmas ‘kelmas’Kirwis ‘kirvis’Kayrus ‘kairys’Katyùas ‘katilas’Kaùba ‘kalba’Karpa ‘karpa’Kytas ‘kitas’Kaùtas ‘kaltas’Karwe ‘karvë’Kauùas ‘kaulas’Kanapis ‘kanapë’Kàkles ‘kanklës’Ketu ‘þadu’Klawas ‘klevas’Kiliú136 ‘pleiðtas’Kurtas ‘kurèias’Kirminas ‘kirminas’Kurstaw ‘kurstau’Kninga ‘knyga’Kaupas ‘kaupas’Krase ‘këdë’Kepure ‘kepurë’Kartuwes ‘kartuvës’Keture ‘keturi’Kuysis ‘uodas’Kelnes ‘kelnës’ º[92] Krawjas ‘kraujas’Krewas ‘kreivas’Kaspynas ‘kaspinas’Kætas ‘kietas’Kymynas137 ‘samanos’

135 Kr Gidau.136 Kr Kilis.

137 Tais. ið Kiminas (?). KrKyminas.

Vertimas.p65 2002.08.08, 13:48323

324 X. D. K. P. S.

Koje ‘koja’Kamulis ‘kamuolys’

Jawtis ‘jautis’Jura ‘jûra’Jawnykis ‘jaunuolis’Juwkas138 ‘juokas’Jawkas ‘savas’Jemu139 ‘imu’Jszminte ‘iðmintis’Jrkùas ‘irklas’Jowdwarnis ‘juodvarnis’Jowdas ‘juodas’Jowsta ‘juosta’Jùgas ‘ilgas’Jawnas ‘jaunas’

Lyptas ‘lieptas’Læpu ‘liepiu’Liepa140 ‘liepa’Lyzdas ‘lizdas’linksmas ‘linksmas’lynas ‘linas’læpsna ‘liepsna’leýuwis141 ‘lieþuvis’Ledas ‘ledas’Lowsnas142 ‘laisvas’leydu ‘leidþiu’litus ‘lietus’Lyga ‘liga’Lyktorius ‘þvakidë’læta ‘lenta’Lawas ‘liûtas’lægwas ‘lengvas’Ùape ‘lapë’Ùaywas ‘laivas’Ùayme ‘likimas’

Ùawkas ‘laukas’Ùaýda143 ‘lazda’Ùowa ‘lova’ º[93] Ùopyszis ‘lopðys’Ùàka ‘lanka’Ùàgas ‘langas’Ùaw†as144 ‘lauþas’

Motina ‘motina’Molis ‘molis’Merga ‘merga’Muras ‘mûras’Mieszùas ‘mëðlas’Miksztas145 ‘minkðtas’Mietra ‘mëta’Maùda ‘malda’Meyle ‘meilë’Mysle arba Duma ‘mintis’Maras ‘maras’Meszka ‘meðka’Miestas ‘miestas’Medis ‘medis’Moksùas ‘mokslas’Mietas ‘mietas’Màdrus ‘mandras’Mæýis146 ‘mieþis’Mægas ‘miegas’Mæga ‘aruodas’Mulkis ‘mulkis’

Nagas ‘nagas’Nebagas ‘vargðas’Nagyne ‘naginë’Naras ‘naras’Noras ‘noras’Nayka ‘bizûnas’Naris ‘sànaris’

138 Kr Jowkas.139 Kr Jamu.140 Prad. raðyti liæ, bet

iðtaisyta.

141 Kr leêuwis.142 Sic!143 Kr Ùazda.144 Kr Ùawêas.

145 Sic!146 Kr Mæêis.

Vertimas.p65 2002.08.08, 13:48324



Niekdaris ‘dykinëtojas’Nuludymas ‘liûdesys’Nas¸lis ‘naðlys’Niekados ‘niekada’Negeydu ‘negeidþiu’Nugara ‘nugara’

Oras ‘voras’Ow‡owùas ‘àþuolas’Owga ‘uoga’ º[94] Pagalis ‘pagalys’Pataùas ‘patalas’Peylis ‘peilis’Pelke ‘pelkë’Pele ‘pelë’Pelenas ‘pelenas’Pawks¸tis ‘paukðtis’Pùawkas ‘plaukas’Pùauku ‘plaukiu’Plisie ‘plyðys’Pieda ‘pëda’Pyrs¸tas ‘pirðtas’Pyùwas ‘pilvas’Pyktas ‘piktas’Perkunas ‘perkûnas’Powkas ‘pûkas’Podus¸ka ‘pagalvë’Pùuksna147 ‘plunksna’Ples¸ka148 ‘butelis’Purwas ‘purvas’Pakaùa ‘uþpakalis,

nugara’Petis ‘petys’puykus ‘puikus’Prudas ‘tvenkinys’Popierius ‘popierius’Papelwe ‘papilvë’Pakalne ‘pakalnë’

Pyperas ‘pipiras’Pagalbe ‘pagalba,

padëjimas’Praýuwymas149

‘pasmerkimas’Pabàga150 ‘pabaiga’Paszalis ‘krantas’Pasyiemu ‘apsiimu’Pasaùowne ‘pasalûnas’Piedas ‘pëdas’Pyrs¸tene ‘pirðtinë’Parszas ‘parðas’Pyningas ‘pinigas’Puwdas151 ‘puodas’Protas ‘protas’Plykas ‘plikas’Pùatus ‘platus’ º[95] Ragas ‘ragas’Raktas ‘raktas’Rawdas ‘rusvas’Rawnu ‘raunu’Ragana ‘ragana’Rages ‘rogës’Ratay ‘paprastas veþimas’Rope ‘ropë’Reykaùas ‘reikalas’Rawdonas ‘raudonas’Rupesnis ‘rûpestis’Ràdu ‘randu’Rietis ‘rëtis’Retas ‘retas’Rayszas ‘ðlubas’Rinu ‘riju’Rukszùa ‘raukðlë’Rawda ‘kuoja’Riedas ‘valdþia’Rasztas ‘raðtas’Ruksztas ‘rûgðtus’

147 Kr Pùunksna.148 Kr Pleczka.

149 Kr Praêuwymas.150 Kr Pabæga.

151 Kr Powdas.

Vertimas.p65 2002.08.08, 13:48325

326 X. D. K. P. S.

Saùdus ‘saldus’Saùa ‘sala’Sawle ‘saulë’Siekùa ‘sëkla’Sietynis ‘grieþtis’Siuùas ‘siûlas’Siule ‘siûlë’Sznuras ‘virvë’Szwynas ‘ðvinas’Swaras ‘svaras’Sydabras ‘sidabras’Sewras ‘siauras’Slækstis152 ‘slenkstis’Slinkis ‘tinginys’Suris ‘sûris’Szaltenis ‘ðaltinis’Sparnas ‘sparnas’Szarka ‘ðarka’Snapas ‘snapas’Sraygis ‘sraigë’Seyle ‘seilë’[Skile153] º[96] Skile ‘skylë’Stykùas ‘stiklas’Siedu ‘sëdþiu’Skoterte ‘staltiesë’Sektas ‘kaustytas’Skoùa ‘skola’Sielena ‘sëlena’Sergu ‘sergu’Sweykata ‘sveikata’Sargas ‘sargas’Swyrnas154 arba155

Klete ‘svirnas’Sesow ‘sesuo’

Strieùba ‘ðautuvas’Srienas156 ‘strënos’Szonas ‘ðonkauliai’Slepµna ‘slëpsna’Syùpnas ‘skurdus’Szerdeçnikas157 ‘veþimo ðerdesas’Szyrwas ‘ðirmas’Szyrmunelis ‘ðermuonëlis’Staùas ‘stalas’Sermiega ‘sermëga’Senas ‘senas’Spràsnis158 ‘sprunklis’ [?]159

Smagus ‘sunkus’Szaltis ‘ðaltis’Speygas ‘didelis ðaltis’Sziks¸tas ‘ðykðtus’Szæùtas160 ‘ðiltas’Swiesibe ‘ðviesumas’Spindulis ‘spindulys’Smurgis ‘snarglys’Sotynas ‘sotus’Sleptas ‘slëptas’Skistas ‘skystas’Szweùnas ‘sumanus’ [?]Szaka ‘ðaka’Szulene ‘ðulinys’Stripas ‘strypas’Skrowstas ‘skruostas’Straypsnis ‘protarpis(tarp ðulø)’Smylte ‘smiltis’ º[97] Skawdulis ‘skaudulys’Sweykata161 ‘sveikata’Sawsus162 ‘sausas’Szùapas ‘ðlapias’

152 Prad. raðyti Sli (?), betiðtaisyta. Kr Slánkstis.

153 Prad. raðyti Skl, betiðtaisyta.

154 Þ-iai Swyrnas arba átrp.tarp eiluèiø.

155 Kr praleista arba.

156 Kr Srienos.157 Pirmoji z átrp.158 Sic!159 Lenkiðkas atitikmuo

Safonia lenkø kalbosþodynuose nefiksuoja-mas.

160 Kr Szeùtas.161 Prieð 34 þodþius

Sweykata jau buvonurodyta.

162 Kr Sawsas.

Vertimas.p65 2002.08.08, 13:48326



Tarpas ‘vidurys’Turgus ‘turgus’Tykribe ‘sàþiningumas’Trinka ‘trinka’Troszkimas ‘troðkimas’Tiewas ‘tëvas’Trawku ‘traukiu’Teysibe ‘teisybë’Takas ‘takas’Tawrie163 ‘taurë’Tiley ‘tyliai’Turtas ‘turtas’Tiewys¸ke ‘tëvynë’Tireles ‘stepës’Tetute ‘tetutë’Tytnagas ‘titnagas’Twora ‘tvora’trumpas ‘trumpas’Tæwas ‘plonas’Tikus ‘tykus’Twyrtas ‘stiprus’Tujaws ‘tuoj’Troba ‘troba’Tyrs¸tas ‘tirðtas’Tomsus ‘tamsus’Taùpus ‘vietinis’Tinkùas ‘tinklas’Tonkus ‘daþnas’Tarpy ‘tarp’Tarity ‘tarti’

Ubagas ‘vargðas’Uliçe164 ‘gatvë’Ugne ‘ugnis’Urwas ‘urvas’Usakims165 ‘uþsakymas’Uýdenktuwas166 ‘skydas’ º

[98] Uksusas ‘actas’Uýgawiene167 ‘uþgavënës’Uýdarbe168 ‘uþdarbis’Uêgymymas ‘gimimasU†widieymas169 ‘pavydas’Unguris ‘ungurys’

Wardas ‘vardas’Walgis ‘valgisWoras ‘oras’Wobuùas ‘obuolys’Wobele ‘obelis’Wiras ‘vyras’Wandenis ‘vanduo’Wienas ‘vienas’Wydus ‘vidus’Weydas ‘veidas’Widis ‘vyzdys’Welnias ‘velnias’Wyùna ‘vilna’Wyne ‘vinis’Waris ‘varis’¡aùwaris170 ‘þalvaris’Werszis ‘verðis’Wanagas ‘vanagas’Wyszta ‘viðta’Wasara ‘vasara’Wiejas ‘vëjas’Wys ‘viskas’Wyrbaùas ‘virbalas’Wargas ‘vargas’Waysius ‘vaisius’Waytoju ‘vaitoju’Waùàda ‘valanda’Was¸kas ‘vaðkas’Wistikle ‘vystyklas’Woszka ‘oþka’

163 Kr Taurie.164 Kr Ulicza.165 Prad. raðyti usake, bet ið-

taisyta.

166 Kr Uêdenktuwas.167 Kr Uêgawiene.168 Kr Uêdarbe.

169 Kr Uêwidieymas.170 <¡> taisyta.

Vertimas.p65 2002.08.08, 13:48327

328 X. D. K. P. S.

Woêys ‘oþys’Warpas ‘varpas’ º[99] Warpa ‘varpaWæùkas171 ‘vilkas’Weùkas ‘velkasi’Warna ‘varna’Wokitis ‘vokietis’Wieù ‘vël’Wieùay ‘vëlai’Wieêis ‘vëþys’Wiêyna ‘vyþa’Werksmas ‘verksmas’

Zedlus ‘nedidelisneðiojamas suolelis’

Ziegorius ‘laikrodis’Zeùkorius ‘veidrodis’Zokne ‘duona [?]’172

Zomkus ‘spyna’Zuyki173 ‘zuikis’Zurnity ‘niûniuoti’

¡agas ‘stirta’¡altis ‘þaltys’¡ardas ‘þardas’¡adas ‘paþadas’¡aùus ‘þalias’¡aybay ‘þaibas’

¡eme ‘þemë’¡àbis ‘arklas’¡ædas ‘þiedas’¡idas ‘þydas’¡emas ‘þemas’¡eybay ‘siaubingi ðalèiai

ir t. t.’¡ydras ‘þydras’¡enkùas ‘þenklas’¡yùas ‘þilas þmogus’¡mogus ‘þmogus’¡wake ‘þvakë’¡eke ‘kojinë’¡inksnis ‘þingsnis’ º[100] X° ¡yb ‘ðvieèia’¡alnierius ‘kareivis’¡ole ‘þolë’¡yrkle ‘viena þirkliø

dalis’¡odis ‘þodis’¡wina ‘þvynas’¡wyrblis ‘þvirblis’¡uwe ‘þuvis’¡erksztas ‘ðyvas arklys’¡ure ‘kisielius’¡iuriu ‘þiûriu’¡udaw ‘þudau’¡indeklis ‘þinduklis’

171 Kr Wyùkas.172 Kitur tokio þodþio

nepavyko rasti uþfiksuo-to. Plg. MÞ straipsná:„ökal’s, lo, m. ein

Wet¸µtein. D¾na, kaiökal’s, dichtes, feµtesBrodt“. Lenkø kalbosatitikmuo kukieùka, bekita ko, reiðkia ‘okràgùy

bochenek a szczeg.podùugowaty chleba,koùacz, mianowicie zpszennej màki’ (SW).

173 Sic!

Vertimas.p65 2002.08.08, 13:48328



Toliau pateikiamas X.D.K.P.S. lietuviø kalbos gramatikos turinys. Jis sudarytaspagal rankraðèio antraðtëles. Tikëtina, kad panaðiai gramatikà bûtø suskirstæs(suraðæs turiná) ir pats autorius, jei bûtø jà spausdinæs, nors antraðtëlës ne visadaatrodo nuoseklios. Nurodomi originalûs rankraðèio puslapiai, tai padës susirastireikiamà gramatikos vietà bet kuriame ið trijø skelbiamø gramatikos tekstø.

G=L PRZEZ X.D.K.P.S. virðelisX.D.K.P.S. lietuviø kalbos gramatika

Prawidùa Iæzyka Litewskiego Czyli GRAMMATYKA Litewska 1Lietuviø kalbos taisyklës arba lietuviø kalbos GRAMATIKA

Czæúã pierwsza 1Pirmoji dalis

O wymawianiu liter ySùów Litewµkich 1Apie lietuviðkø raidþiø ir þodþiø tarimà

O Znakach Pisarskich czyli Ortograficznych 3Apie raðto arba ortografijos þenklus

O Czæúciach Mowy Litewskiey 4Apie lietuviø kalbos dalis

Czæúã Druga o Jmionach 6Antroji dalis apie vardaþodþius

Piæã Form Regularnych na Jmiona Litewµkie Rzeczowne 9Penkios reguliarios lietuviø kalbos daiktavardþiø formos

Forma pierwsza. Jmie Rzeçowne Mæskie koñçoncesiæna as odmieniasiæ nastæpuiàcym porzàdkiem [Darêas] 9Vyriðkosios giminës daiktavardþiai, besibaigiantys as, linksniuojamitokia tvarka

Forma Druga na Jmie Rzeczowne Rodzaju ¡eñskiego zZakonçeniena a [Motina] 9Antroji lietuviø kalbos daiktavardþiø moteriðkosios giminës forma su galûne a

Forma trzecia na Jmie rzeçowne wRodzaju mæskim konçoncesiæna Sylabæ is [Brolis] 10Treèioji daiktavardþiø vyriðkosios giminës forma, kuri baigiasi skiemeniu is

Forma Czwarta na Jmie rzeçowne w Rodzaju ¡eñskim koñçoncesiæna e [¡eme] 10Ketvirtoji daiktavardþiø moteriðkosios giminës forma, kuri baigiasi e

X.D.K.P.S. lietuviø kalbos gramatikos turinys

Lietuviø kalbos gramatikos turinys

Vertimas.p65 2002.08.08, 13:48329

330 X. D. K. P. S.

Forma Piàta na Jmie rzeczowne rodzaju Mæskego Konçoñcesiæna Sylabæ us [Karalus] 11Penktoji daiktavardþiø vyriðkosios giminës forma, kuri baigiasi skiemeniu us

Jmiona rzeçowne [...] zfaùs¸owane 11Iðkreiptieji daiktavardþiai

Naleêàce do Formy 3ciey Rodzaju mæskiego 13Priklausantys treèiajai vyriðkosios giminës formai

Naleêàce do Formy 4ter Rodzaju ¡eñskiego 14Priklausantys ketvirtajai moteriðkosios giminës formai

Naleêàce do Formy Piàtey Rodzaju Mæskiego Koñczàcesiæ na us 15Priklausantys penktajai vyriðkosios giminës formai, besibaigiantys us

O Imieniu Przymiotnym Litewskim 15Apie lietuviø kalbos bûdvardá

Forma pierwsza. Imie przymiotne koñçàcesiæ na as. y us.wRodzaju Mæskim [gieras, grazus] 15Pirmoji forma. Vyriðkosios giminës bûdvardþiø, kurie baigiasi as ir us

Forma Druga. Imie przymiotne konçoncesiæ na a, y i. Rodzaju¡eñskiego [baùta, Skani] 16Antroji forma. Moteriðkosios giminës bûdvardþiai, kurie baigiasi a ir i

Forma trzecia. O Imieniu Szczegulnym Przymiotnym aWùasciwymSamemu tylko Iæzykowi Litewskiemu [...] wRodzaju mæskiem wLiczbiePoiedynczey Konçàcysiæ na is [baùtasis] 17Treèioji forma. [...] bûdingo vien tik lietuviø kalbai ypatingojo bûdvardþiopavyzdys [...]. Vyriðkosios giminës, kurio vienaskaita baigiasi is

Forma Czwarta na Wêór Przymiotnika Szçegalnego [...] w Rodzaju¡eñskim maiàcego zakoñczenie [...] na Sylabæ oi [rawdonoij] 18Ketvirtoji forma. Pavyzdys [...] moteriðkosios giminës ypatingojo bûdvardþio,kurio vienaskaitos pirmasis linksnis baigiasi skiemeniu oi

Forma Pierwsza O Stopniowaniu Przymiotnika pospolitegoMæskiego koñçàcego siæ na as y us[geras] be¸ ro‡nicy 20Pirmoji forma. Apie paprastojo vyriðkosios giminës bûdvardþio,kuris baigiasi tiek as, tiek us, laipsniavimà

Forma 2ga o Stopniowaniu Przymiotnika Szczegolnego wRodzajuMæskim [Gerasis] 21Antroji vyriðkosios giminës ypatingojo bûdvardþio laipsniavimo forma

Forma trzecia O Stopniowaniu Przymiotnika pospolitegow Rodzaju ¡eñskim na Sylaby a y i [Pùati, Iùga] 22Treèioji forma. Apie moteriðkosios giminës paprastojo bûdvardþio,besibaigianèio skiemenimis a ir i, laipsniavimà

X. D. K. P. S.

Vertimas.p65 2002.08.08, 13:48330



Forma czwarta O Stopniowaniu Przymiotnika SzczególnegoLitewskiego wRodzaju Zeñskim na oi [Pùatioi, Iùgoi] 23Ketvirtoji forma. Apie lietuviø kalbos moteriðkosios giminës ypatingojobûdvardþio, besibaigianèio oi, laipsniavimà

O Zaimkach Litewskich 24Apie lietuviø kalbos ávardþius

Forma pierwsza na Rodzay Mæski [Kas, Katras, Kurs, Koks] 24Pirmoji vyriðkosios giminës forma

Forma Druga tegoý Zaimka na Rodzay ¡enski [Kas, Katra, Kuri, Kokie] 24Antroji to paties ávardþio moteriðkosios giminës forma

O Zaimku Ukazuiàcym mæskim [Asz, Szys, tu, Js, ons, tas, toks, Pats] 25Apie vyriðkosios giminës nurodomàjá ávardá

O temýe ¡aimku wrodzaju ¡enskim [Szi, ana, ta, toke, Pati] 26Apie tà patá moteriðkosios giminës ávardá

Forma trzecia o Zaimkach wybierczo Dzier†awczych [Munasis, tawasis] 28Treèioji forma apie iðskirtinai savybinius ávardþius

Forma Czwarta otychýe Zaimkach w Rodzaju ¡eñskim [munoij, tawoij] 29Ketvirtoji forma apie tuos paèius moteriðkosios giminës ávardþius

O Litewskich Przyimkach 33Apie lietuviø kalbos prielinksnius

O Imiesùowie Litewskim 34Apie lietuviø kalbos dalyvá

Forma Piàta o Imiesùowie Mæskim [Dodàs] 36Penktoji vyriðkosios giminës dalyvio forma

Forma Szósta o Jmiesùowie Rodzaju ¡eñskiego [Dodàti] 36Ðeðtoji moteriðkosios giminës dalyvio forma

Czæúã Trzecia Grahatyki Litewskiey. O Sùowach Litewskich Informacye 38Treèioji lietuviø kalbos gramatikos dalis. Þinios apie lietuviø kalbos veiksmaþodþius

Forma pierwsza Czasowania Sùów Posiùkowych [esu, turiu] 42Pirmoji pagalbiniø veiksmaþodþiø asmenavimo forma

Cztery Formy Regularne Litewskie 50Keturios reguliarios lietuviø kalbos formos

Forma pierwsza. Forma Druga [milu, dodu] 50Pirmoji forma. Antroji forma

Lietuviø kalbos gramatikos turinys

Vertimas.p65 2002.08.08, 13:48331

332 X. D. K. P. S.

Forma trzecia. Forma Czwarta [praszaw, Dyrbu] 56Treèioji forma. Ketvirtoji forma

Nota O Sùowach 61Pastabos apie veiksmaþodþius

1° 611 Pastaba

Not. 2° 622 Pastaba

N° 3. 633 Pastaba

N: 4: 644 Pastaba

N 5. 645 Pastaba

N: 6. 656 Pastaba

N 7° 657 Pastaba

N: 8= 668 Pastaba

N 9°. 679 Pastaba

Not: 10. 6810 Pastaba

N 11. O Przysùówkach 6811 Pastaba. Apie prieveiksmius

No 12. O Wykrzyknikach 7012 Pastaba. Apie jaustukus

Nota 13. O Spoynikach 7013 Pastaba. Apie jungtukus

Nota 14. O Konstrukcij 7014 Pastaba. Apie konstrukcijà

No 15 O Szyku czyli Porzàdku Mowy 7215 Pastaba. Apie kalbos eilæ arba tvarkà

X. D. K. P. S.

Vertimas.p65 2002.08.08, 13:48332



Not. 16. O Konstrukcij Jmion 7316 Pastaba. Apie vardaþodþiø konstrukcijà

O Przymiotnikach Przyimkowych Litewµkich 75Apie prielinksninius lietuviø bûdvardþius

O Konstrukcij Sùów ùitewµkich 77Apie lietuviø veiksmaþodþiø konstrukcijà

O Spoynikach 78Apie jungtukus

Wykrzykniki 78Jaustukai

Zbiór Krótki niektórych wyrazow Litewskich 87Trumpas kai kuriø lietuviðkø þodþiø rinkinys

Vertimas.p65 2002.08.08, 13:48333

334 X. D. K. P. S.

X.D.K.P.S. lietuviø kalbos gramatikosþodþiø indeksas

Ðiame þodþiø ir jø formø indekse suregistruoti X.D.K.P.S. gramatikoje ir þodþiøsàraðe pavartoti 853 þodþiai. Nurodomi originalûs rankraðèio puslapiai. Remia-masi þurnalo Archivum Lithuanicum santrumpø sistema (plg. ir ALt 1, 273–275):

1 pirmasis asmuo2 antrasis asmuo3 treèiasis asmuoabl. ablativus abliatyvasacc. accusativus galininkasact. activus veikiamoji rûðisad. adessivus esamasis paðalio

vietininkasadj. adjectivum bûdvardisadv. adverbium prieveiksmisall. allativus einamasis paðalio

vietininkasbd. bûdinyscard. cardinale kiekiniscoll. collectivum kuopiniscomm. commune bendroji giminëcomp. gradus comparativus aukðtesnysis laipsniscond. conditionalis tariamoji nuosakaconj. conjunctio jungtukasdat. dativus naudininkasdu. dualis dviskaitaem. emphaticum ávardþiuotinë formaf. femininum moteriðkoji giminëfut. futurum bûsimasis laikasgen. genetivus kilmininkasill. illativus einamasis vidaus

vietininkasimp. imperativus liepiamoji nuosakaind. indicativus tiesioginë nuosakaindecl. indeclinabile nelinksniuojamas þodisiness. inessivus esamasis vidaus

vietininkasinf. infinitivus bendratisinstr. instrumentalis ánagininkasinterj. interjectio jaustukas ir iðtiktukasintr. verbum intransitivum intranzityvinis

veiksmaþodisloc. locativus vietininkasm. masculinum vyriðkoji giminën. neutrum bevardë giminënom. nominativus vardininkasnum. numerale skaitvardis

Vertimas.p65 2002.08.08, 13:48334



ord. ordinale kelintinispart. participium dalyvispart. cont. participium pusdalyvis

contemporalepart. indecl. participium indeclinabile padalyvispart. necess. participium necessitatis reikiamybës dalyvispass. passivus neveikiamoji rûðisperm. permissivus geidþiamoji nuosakapl. pluralis daugiskaitaplr. plurale dauginispraep. praepositio prielinksnispraes. praesens esamasis laikaspraet. praeteritum bûtasis kartinis laikaspraet. fr. praeteritum bûtasis daþninis laikas

frequentativumpron. pronomen ávardispron. def. pronomen definitum paþymimasis ávardispron. demonstr. pronomen parodomasis ávardis

demonstrativumpron. indef. pronomen indefinitum neþymimasis ávardispron. inter. pronomen interrogativum klausiamasis ávardispron. pers. pronomen personale asmeninis ávardispron. poss. pronomen possessivum savybinis ávardispron. rel. pronomen relativum santykinis ávardispropr. proprium tikrinisprt. particula dalelytërefl. reflexivum sangràþiniss. substantivum daiktavardissg. singularis vienaskaitasup. supinum siekinyssuper. gradus superlativus aukðèiausiasis laipsnistr. transitivum tranzityvinisv. verbum veiksmaþodisvoc. vocativus ðauksmininkas

Lietuviø kalbos gramatikos þodþiø indeksas

Vertimas.p65 2002.08.08, 13:48335

336 X. D. K. P. S.

a (2) () interj. – a! 26, 31abrûsas (1) s. m. – Abrusas nom. sg. 87ach (2) interj. – ach! 3, Ach 5adata (1) s. f. – Adata nom. sg. 87adyna (1) s. f. – Adina nom. sg. 87aguona (1) s. f. – Agowna nom. sg. 87aitvaras (1) s. m. – Aytwaras nom. sg. 87akë (4) s. f. – Ake nom. sg. 14, 87, Akys gen. sg. 14, Akes nom. pl. 14akis (4) s. f. – akys nom. sg. 14, akies gen. sg. 14, Akiu gen. pl. 14, akis acc. pl. 14akmenis (4) s. m. – Akmenis nom. sg. 13, Akmeny gen. sg. 13, Akmeney nom. sg.

13, Akmeniu gen. pl. 13akmuo (2) s. m. – akmow 13, akmenis nom. pl. 13alasas (1) s. m. – Aùasas nom. sg. 87alga (2) s. f. – aùga nom. sg. 67, 87alksnis (1) s. m. – Alksnis nom. sg. 87alus (1) s. m. – Aùus nom. sg. 87amþius (1) s. m. – Amzius nom. sg. 74anas, -a (41) pron. demonstr., pron. pers. – às nom. sg. m. 39, 42(2x), 50, 56(2x),

74, ons nom. sg. m. 25, 50, ano gen. sg. m. 4, 25, anam dat. sg. m. 25, anow acc.sg. m. 26, anow instr. sg. m. 26, anamy iness. sg. m. 26, aney nom. pl. m. 26, anienom. pl. m. 4, 39, Aniæ nom. pl. m. 42, aniæ nom. pl. m. 42, 56(2x), anu gen. pl.m. 26, anems dat. pl. m. 26, anus acc. pl. m. 26, anays instr. sg. m. 26, anuse iness.pl. m. 26, ana nom. sg. f. 26, 39, anos gen. sg. f. 27, anay dat. sg. f. 27, anà acc. sg.f. 27, anu instr. sg. f. 27, anoie iness. sg. f. 27, ana voc. sg. f. 27, anos nom. pl. f.27, anu gen. pl. f. 27, anoms dat. pl. f. 27, anas acc. pl. f. 27, anomis instr. pl. f. 27,anose iness. pl. f. 27

aneip (2) adv. – aneyp 27, 69ankðtas, -a (1) adj. – Àks¸tas m. nom. sg. 87ant (7) praep. – ant 60, àt 33, 34, 48, 54, 60, àtto 78antakis (1) s. m. – Àtakis nom. sg. 87antreip (2) adv. – àtreyp 27, 69apaðtolas (1) s. m. – Apasztoùu gen. pl. 73apdaras (1) s. m. – Abdaras nom. sg. 87apdengtuvas (1) s. m. – Abdenktuwas nom. sg. 87apent (1) adv. – Apent 87apgavimas (1) s. m. – Apgawymas nom. sg. 87apie (1) praep. – ape 33apjakti (1) intr. – Apiakis part. praet. act. nom. sg. m. 87aplikas (1) s. m. – Aplikas nom. sg. 87aplink (1) praep. – aplink 33aplinkui (1) praep., adv. – Aplinkow 87apsiëjimas (1) s. m. – Absyeymas nom. sg. 87apvalkalas (1) s. m. – Apwaùkaùas nom. sg. 87apþlerbti (1) intr. – Abýlerbes part. praet. act. nom. sg. m. 87ar (6) prt. – ar 69, 73(4x), arteyp 78arba (1) praep. – arba 78arielka (1) s. f. – Arieùka nom. sg. 87arklys (2) s. m. – Arklis nom. sg. 40, 74arti (1) tr. – aramas part. praes. pass. nom. sg. m. 40artie (1) praep. – artæ 33

Vertimas.p65 2002.08.08, 13:48336



artimas, -a (3) adj. – Artymas nom. sg. m. 87, Artyma acc. sg. m. 34, artyma acc.sg. m. 70

að (32) pron. pers. – Asz nom. sg. 25, 42, 50, 56, 72, asz nom. sg. 4, 42, 50, 73, as¸nom. sg. 26, 56, 73(2x), munies gen. sg. 5, man dat. sg. 68, Mun dat. sg. 25, Muniacc. sg. 26, 41, Muni instr. sg. 26, Munie iness. sg. 26, Mes nom. pl. 26, 42(2x), 50,56, mes nom. pl. 4, 56, Musa gen. pl. 26, Mums dat. pl. 26, Mumis acc. pl. 26,mumis instr. pl. 26, Mumiese iness. pl. 26

aðaka (1) s. f. – Aszaka nom. sg. 87aðara (1) s. f. – As¸ara nom. sg. 87atdaryti (1) tr. – Adaritas part. praet. pass. nom. sg. m. 87ateiti (1) intr. – ateyúma fut. 1 pl. 75atgavimas (1) s. m. – Atgawymas nom. sg. 87atilsis (1) s. m. – Atylsis nom. sg. 87atkalnë (1) s. f. – Atkalne nom. sg. 87atleidimas (1) s. m. – Atleydymas nom. sg. 87atsigræþti (1) intr. refl. – atsygræêk imp. 2 sg. 72atuodogis (1) s. m. – Atowdogis nom. sg. 87augti (2) intr. – augu praes. 1 sg. 5, awgaw praet. 1 sg. 76auksas (1) s. m. – Auksas nom. sg. 87aukðtas, -a (1) adj. – Auks¸tas nom. sg. m. 87aulys (1) s. m. – Aulis nom. sg. 87ausë 1 (5) s. f. – Awse nom. sg. 15, 87, Awsys gen. sg. 15, Awses nom. pl. 15, awsiu

gen. pl. 15ausë 2 (3) s. f. – awsie nom. sg. 15, awsies gen. sg. 15, awsis nom. pl. 15auðra (1) s. f. – Auszra nom. sg. 87autas (1) s. m. – Autas nom. sg. 87avë (4) s. f. – Awe nom. sg. 14, Awys gen. sg. 14, Awes nom. pl. 14, Awiu gen. pl. 14avis (3) s. f. – awes nom. sg. 14, awies gen. sg. 14, awis nom. pl. 14àþuolas (1) s. m. – Ow‡owùas nom. sg. 93

badas (1) s. m. – Badas nom. sg. 88bagotas, -a (1) adj. – Bagota nom. sg. f. 7baidyklë (1) s. f. – Baydikle nom. sg. 88baisybë (1) s. f. – Baysibe nom. sg. 88bajoras (1) s. m. – Bajoras nom. sg. 88bala (1) s. f. – Baùa nom. sg. 88balandis (2) s. m. – Baùandis nom. sg. 69, 88balsas (2) s. m. – baùsas nom. sg. 74, 88baltai (2) adv. – baltesney comp. 28, baltewsey super. 28baltas, -a (52) adj. – baùtas nom. sg. m. 18, 28, 74, 88, baùta gen. sg. m. 18, baùtam

dat. sg. m. 18, baùta acc. sg. m. 18, baùtu instr. sg. m. 18, baùtamy iness. sg. m. 18,baùtas voc. sg. m. 18, balty nom. pl. m. 18, baùtu gen. pl. m. 18, baltyms dat. pl.m. 18, baùtus acc. pl. m. 18, baùtays instr. pl. m. 18, baùtusy iness. pl. m. 18, baltyvoc. pl. m. 18, Baùtasis nom. sg. m. em. 8, baùtasis nom. sg. m. em. 18, baùtoij gen.sg. m. em. 18, baùtowjow dat. sg. m. em. 18, baùtowij acc. sg. m. em. 18, baùtowjuinstr. sg. m. em. 18, baùtameyie iness. sg. m. em. 18, baùtasis voc. sg. m. em. 18,Balteyie nom. pl. m. em. 8, balteyie nom. pl. m. em. 18, baùtuiu gen. pl. m. em. 18,balteysems dat. pl. m. em. 18, baùtusius acc. pl. m. em. 18, baùtayses instr. pl. m.em. 18, baùtusiusy iness. pl. m. em. 18, balteyie voc. pl. m. em. 18, baltesnis nom.sg. m. comp. 28, baltewsis nom. sg. m. super. 28, baùta nom. sg. f. 17, 28, baùtos


Vertimas.p65 2002.08.08, 13:48337

338 X. D. K. P. S.

gen. sg. f. 17, baùtay dat. sg. f. 17, baùta acc. sg. f. 17, Baùtu instr. sg. f. 17, baùtoiness. sg. f. 17, baùta voc. sg. f. 17, baùtas nom. pl. f. 17, baùtu gen. pl. f. 17, baùtomdat. pl. f. 17, baùtas acc. pl. f. 17, baùtomis instr. pl. f. 17, baùtose iness. pl. f. 17,baùtas voc. pl. f. 17, Baùtoi nom. sg. f. em. 8, Baùtoses nom. pl. f. em. 8

bamba (1) s. f. – Bàba nom. sg. 88barzda (1) s. f. – barzda nom. sg. 88batas (1) s. m. – batas nom. sg. 88batvinis (1) s. m. – Batwynis nom. sg. 88baþnyèia (1) s. f. – Baznicia nom. sg. 75be (3) praep. – be 33, nebe 70, beto 78bëgti (2) intr. – biegu praes. 1 sg. 65, biegus part. praes. act. nom. sg. m. 74bengti (1) tr. – bægu praes. 1 sg. 88beprotis (1) s. m. – Beprotis nom. sg. 88bëras, -a (1) adj. – bieras nom. sg. m. 88berti (1) tr. – beru praes. 1 sg. 88bertuvë (1) s. f. – Bertuwie nom. sg. 88berþas (1) s. m. – Berýas nom. sg. 88bitë (5) s. f. – Byte nom. sg. 14, 88, Bytys gen. sg. 14, Bytes nom. pl. 14, Bytiu gen.

pl. 14bitis (3) s. f. – Bytes nom. sg. 14, Byties gen. sg. 14, Bytis nom. pl. 14bjaurus, -i (1) adj. – bjawrus nom. sg. m. 88blezdinga (1) s. f. – Blezdinga nom. sg. 88bliûdas (1) s. m. – Bliudas nom. sg. 88blusa (1) s. f. – Bùusa nom. sg. 88boba (1) s. f. – Boba nom. sg. 88brolis (17) s. m. – Bralis nom. sg. 39, Brolis nom. sg. 6, 10, Broly gen. sg. 10, 76,

Brolow dat. sg. 10, Broli acc. sg. 10, Brolu instr. sg. 10, Brole iness. sg. 10, Brolivoc. sg. 10, Broley nom. pl. 10, Broliu gen. pl. 10, Brolems dat. pl. 10, Brolus acc.pl. 10, Broleys instr. pl. 10, Broluse iness. pl. 10, Broley voc. pl. 10

bûdas (1) s. m. – Budas nom. sg. 88bulanda (1) s. f. – Buùàda nom. sg. 88burna (1) s. f. – Burna nom. sg. 88bûti (135) intr. – buty inf. 47(2x), esu praes. 1 sg. 5, 38, 40, 41, 42, 65, 66, esé praes.

1 sg. 40, esmu praes. 1 sg. 65, esi praes. 2 sg. 42, ira praes. 3 39(2x), 42(2x), 70, 78,Niera praes. 3 41, esam praes. 1 pl. 42, esmi praes. 1 pl. 40, esat praes. 2 pl. 42,buwaw praet. 1 sg. 43, 76, buway praet. 2 sg. 43, buwa praet. 3 39(2x), 43(2x),47(2x), 53(2x), 59, 68, buwo praet. 3 59, buwom praet. 1 sg. 43, buwot praet. 2 pl.43, budawaw praet. fr. 1 sg. 42, budaway praet. fr. 2 sg. 42, budawa praet. fr. 342(2x), budawom praet. fr. 1 pl. 42, budawot praet. fr. 2 pl. 42, Busiu fut. 1 sg. 43,Busi fut. 2 sg. 43, bus fut. 3 43(2x), 44, Bus fut. 3 43, busem fut. 1 pl. 43, buset fut.2 pl. 43, butio cond. 1 sg. 46(3x), 52(2x), 58(2x), butumi cond. 2 sg. 46(3x),52(2x), 58(2x), butum, cond. 3 46(5x), 47, 52(4x), 58(4x), butumem cond. 1 pl.46(3x), 52(2x), 58(2x), butumet cond 2 pl. 46, 47, 52(2x), 58(2x), Buk imp. 2 sg.43, bukiem imp. 1 pl. 44, bukiet imp. 2 pl. 44, Esus part. praes. act. nom. sg. m. 47,Esantis part. praes. act. nom. pl. m. 47, Esanti part. praes. act. nom. sg. f. 47,Esantes part. praes. act. nom. pl. f. 47, Esamas part. praes. pass. nom. sg. m. 49,Esamis part. praes. pass. nom. pl. m. 49, Esama part. praes. pass. nom. sg. f. 49,Esamas part. praes. pass. nom. pl. f. 49, buwys part. praet. act. nom. sg. m.46(3x), 47, buwy part. praet. act. nom. pl. m. 46(3x), buwusis part. praet. act.nom. pl. m. 47, buwusi part. praet. act. nom. sg. f. 47, buwuses part. praet. act.

Vertimas.p65 2002.08.08, 13:48338



nom. pl. f. 47, butas part. praet. pass. nom. sg. m. 49, buty part. praet. pass.nom. pl. m. 49, buta part. praet. pass. nom. sg. f. 49, butas part. praet. pass. nom.pl. f. 49, busis part. fut. act. nom. sg. m. 48, busentis part. fut. act. nom. pl. m. 48,busenti part. fut. act. nom. sg. f. 48, busentes part. fut. act. nom. pl. f. 48, butynaspart. necess. nom. sg. m. 49, butyny part. necess. nom. pl. m. 49, butyna part.necess. nom. sg. f. 49, butynas part. necess. nom. pl. f. 49, budamas part. cont. sg.m. 48, budamis part. cont. pl. m. 48, budama part. cont. sg. f. 48, budamas part.cont. pl. f. 48, esont part. indecl. praes. 48, buwus part. indecl. praet. 48

buvimas (1) s. m. – buwyma gen. sg. 48

Christusas (1) s. m. propr. – Christusas nom. sg. 2cypti (1) intr. – Cipu praes. 1 sg. 88cyrulis (1) s. m. – Cirulis nom. sg. 88

èëdyti (1) tr. – Cziedyiu praes. 1 sg. 88èesnakas (1) s. m. – Czesnakas nom. sg. 88èidas (1) s. m. – Czydas nom. sg. 88èistai (1) adv. – czystay 28

dabar (1) adv. – Dabar 88dabarèiuo (1) adv. – dabarciow 69daboti (1) tr. – daboju praes. 1 sg. 88daiktas (2) s. m. – dayktas nom. sg. 74, 88dailidis (1) s. m. – Dayledis nom. sg. 89dairytis (1) intr. refl. – dayraws praes. 1 sg. 89dalë (1) s. f. – Dale nom. sg. 88dalgis (1) s. m. – Dalgis nom. sg. 88dalis (1) s. f. – Dales nom. sg. 74dangus (1) s. m. – Dàgaws gen. sg. 67dantis (3) s. m. – Dàtys nom. sg. 13, Dàties gen. sg. 13, Dàtis nom. pl. 13dantys (5) s. m. – Dàtis nom. sg. 13, 89, Dàty gen. sg. 13, Dàtey nom. pl. 13, Dàtiu

gen. pl. 13darbas (1) s. m. – Darbas nom. sg. 88darbingas, -a (2) adj. – Darbingas nom. sg. m. 61, darbinga nom. sg. f. 61darbus, -i (2) adj. – Darbus nom. sg. m. 61, Darbi nom. sg. f. 61darga (1) s. f. – Darga nom. sg. 89darganas, -a (1) adj. – dargana nom. sg. f. 68daryti (2) tr. – daraw praes. 1 sg. 89, daray praes. 2 sg. 5darodyti (1) tr. – darodaw praes. 1 sg. 89darþas (15) s. m. – Darêas nom. sg. 9, 89, Darêa gen. sg. 9, Darýow dat. sg. 9,

Darýa acc. sg. 9, Darêu instr. sg. 9, Darêe iness. sg. 9, Darzy voc. sg. 9, Darêaynom. pl. 9, Darêu gen. pl. 9, Dar†ams dat. pl. 9, Darêus acc. pl. 9, Dar‡ays instr.pl. 9, Darýuse iness. pl. 9, Darzay voc. pl. 9

dasilytëti (1) tr. – dasylytieju praes. 1 sg. 89dastoti (1) tr. – Dastoju praes. 1 sg. 89dauba (1) s. f. – Dawba nom. sg. 88daug (2) adv. – dawg 78, 89dauggalintis, -i (2) adj. – dawg=galenti nom. sg. f. 7, dawg=galentes nom. pl. f. 8davimas (1) s. m. – Dawyma gen. sg. 54debesis (3) s. m. – Debesys nom. sg. 13, Debesies gen. sg. 13, Debesis nom. pl. 13


Vertimas.p65 2002.08.08, 13:48339

340 X. D. K. P. S.

debesys (5) s. m. – Debesis nom. sg. 13, 89, Debesy gen. sg. 13, Debesey nom. pl.13, Debesiu gen. pl. 13

degti (1) intr. – Degu praes. 1 sg. 89dël (5) praep. – dieù 33, dieùko 69, 78, dielto 78, dieùto 78delna (1) s. f. – Delna nom. sg. 89dengti (1) tr. – Dengu praes. 1 sg. 89derëtis (1) intr. refl. – derows praes. 1 sg. 89deðimtis (1) s. m. – Desimte gen. sg. 75deðinas, -a (1) adj. – Deszyna nom. sg. f. 89deðra (1) s. f. – Deszra 89didis, -ë (1) adj. – dyde nom. sg. f. 74didystë (1) s. f. – Dydiste nom. sg. 89didþiai (1) adv. – dydews comp. 78diena (3) s. m. – diena 68, 74, 89Dievas (4) s. m. – Diewas nom. sg. 89, Diewa gen. sg. 34(2x), Diewu instr. sg. 70dygulys (1) s. m. – Digulis 89dirbimas (1) s. m. – Dyrbyma gen. sg. 60dirbti (77) intr. – dyrbty inf. 75, Dyrbty inf. 59(2x), dyrbu praes. 1 sg. 89, Dyrbu

praes. 1 sg. 56, 65, dyrbi praes. 2 sg. 5, 56, Dyrb praes. 3 56(2x), 57, 58, Dyrbampraes. 1 pl. 56, Dyrbat praes. 2 pl. 56, Dyrbaw praet. 1 sg. 57, Dyrbay praet. 2 sg.57, Dyrba praet. 3 57(2x), Dyrbom praet. 1 pl. 57, Dyrbot praet. 2 pl. 57,Dyrbdawaw praet. fr. 1 sg. 56, Dyrbdaway praet. fr. 2 sg. 56, Dyrbdawa praet. fr.3 56(2x), Dyrbdawom praet. fr. 1 pl. 56, Dyrbdawot praet. fr. 2 pl. 56, Dyrbsiufut. 1 sg. 57, Dyrbsi fut. 2 sg. 57, Dyrbs fut. 3 57(2x), Dyrbsem fut. 1 pl. 57,Dyrbset fut. 2 pl. 57, Dyrbtio cond. 1 sg. 58, Dyrbtumi cond. 2 sg. 58, Dyrbtumcond. 3 58(2x), Dyrbtumem cond. 1 pl. 58, Dyrbtumet cond. 2 pl. 58, Dyrbk imp.2 sg. 57, Dyrbkiem imp. 1 pl. 58, Dyrbkiet imp. 2 pl. 58, Dyrbows part. praes. act.nom. sg. m. 59, Dyrbàtis part. praes. act. nom. pl. m. 59, dyrbonti part. praes.act. nom. sg. f. 59, Dyrbontes part. praes. act. nom. pl. f. 59, Dyrbamas part.praes. pass. nom. sg. m. 60, Dyrbamy part. praes. pass. nom. pl. m. 60, Dyrbamapart. praes. pass. nom. sg. f. 60, dyrbamas part. praes. pass. nom. pl. f. 60,dyrbys part. praet. act. nom. sg. m. 58(2x), Dyrbys part. praet. act. nom. sg. m.58, 59, dyrby part. praet. act. nom. pl. m. 58, Dyrby part. praet. act. nom. pl. m.58(2x), Dyrbusis part. praet. act. nom. pl. m. 59, Dyrbusi part. praet. act. nom.sg. f. 59, Dyrbuses part. praet. act. nom. pl. f. 59, Dyrbtas part. praet. pass. nom.sg. m. 61, Dyrbty part. praet. pass. nom. pl. m. 61, Dyrbta part. praet. pass.nom. sg. f. 61, Dyrbtas part. praet. pass. nom. pl. f. 61, Dyrbsis part. fut. act.nom. sg. m. 59, Dyrbsentis part. fut. act. nom. pl. m. 59, Dyrbsenti part. fut. act.nom. sg. f. 59, Dyrbsentes part. fut. act. nom. pl. f. 59, Dyrbtynas part. necess.nom. sg. m. 61, Dyrbtyny part. necess. nom. pl. m. 61, Dyrbtyna part. necess.nom. sg. f. 61, Dyrbtynas part. necess. nom. pl. f. 61, Dyrbdamas part. cont. sg.m. 60, Dyrbdamis part. cont. pl. m. 60, Dyrbdama part. cont. sg. f. 60, dyrbdamaspart. cont. pl. f. 60, Dyrbont part. indecl. praes. 60, Dyrbus part. indecl. praet. 60

dirva (1) s. f. – Dyrwa nom. sg. 89dyvas (1) s. m. – Diwas nom. sg. 89dyvnas, -a (1) adj. – Diwnas nom. sg. m. 74dosnus, -a (4) adj. – Dosnus nom. sg. m. 55, Dosny nom. pl. m. 55, Dosna nom. sg.

f. 55, Dosnas nom. pl. f. 55dràsiai (1) adv. – dràsey 67draskyti (2) tr. – drasky praet. 3 68, draskis fut. 3 67

Vertimas.p65 2002.08.08, 13:48340



drebëti (1) intr. – drebies fut. 3 67drigantas (1) s. m. – Drygàtas nom. sg. 89drobulë (1) s. f. – Drobule nom. sg. 88duktë (2) s. f. – Dukte nom. sg. 6, 89dulkë (1) s. f. – Dulke nom. sg. 89dûma (1) s. f. – Duma nom. sg. 93duobë (1) s. f. – Dàbe nom. sg. 88duona (16) s. f. – Dona nom. sg. 4, 17, 88, Donos gen. sg. 17, Donay dat. sg. 17,

Dona acc. sg. 17, Donu instr. sg. 17, Dono iness. sg. 17, Dona voc. sg. 17, Donasnom. pl. 17, Donu gen. pl. 17, Donoms dat. pl. 17, Donas acc. pl. 17, Donomisinstr. pl. 17, Donose iness. pl. 17, Donas voc. pl. 17

duoti (173) tr. – Doty inf. 53, dodu praes. 1 sg. 50, 65, Dodu praes. 1 sg. 35, dodipraes. 2 sg. 50, dod praes. 3 50(2x), 52, Dod 51, Dodam praes. 1 pl. 50, dodatpraes. 2 pl. 50, Dawew praet. 1 sg. 51, Dawey praet. 2 sg. 51, Dawe praet. 351(2x), Dawiem praet. 1 pl. 51, Dawiet praet. 2 pl. 51, dodawaw praet. fr. 1 sg. 50,dodaway praet. fr. 2 sg. 50, dodawa praet. fr. 3 50(2x), Dodawom praet. fr. 1 pl. 50,dodawot praet. fr. 2 pl. 50, dosiu fut. 1 sg. 51, dosi fut. 2 sg. 51, dos fut. 3 51, Dosfut. 3 51, Dosem fut. 1 pl. 51, Doset fut. 2 pl. 51, dotio cond. 1 sg. 52, dotumi cond.2 sg. 52, dotum cond. 3 52, 53, dotumem cond. 1 pl. 53, dotumet cond. 2 pl. 53, Dokimp. 2 sg. 51, Dokiem imp. 1 pl. 52, Doket imp. 2 pl. 52, dodàs part. praes. act.nom. sg. m. 53, Dodàs part. praes. act. nom. sg. m. 5, 34, 36, dodàty part. praes.act. gen. sg. m. 34, Dodàty part. praes. act. gen. sg. m. 36, dodàtem part. praes.act. dat. sg. m. 34, Dodàtem part. praes. act. dat. sg. m. 36, dodàti part. praes.act. acc. sg. m. 34, Dodàti part. praes. act. acc. sg. m. 36, dodàtiu part. praes. act.instr. sg. m. 35, Dodàtiu part. praes. act. instr. sg. m. 36, dodàtemy part. praes.act. iness. sg. m. 35, Dodàtemy part. praes. act. iness. sg. m. 36, Dodàs part.praes. act. voc. sg. m. 36, Dodàtis part. praes. act. nom. pl. m. 35, 36, 53, dodàtiupart. praes. act. gen. pl. m. 35, Dodàtiu part. praes. act. gen. pl. m. 36, dodàtemspart. praes. act. dat. pl. m. 35, Dodàtyms part. praes. act. dat. pl. m. 36, dodàtiuspart. praes. act. acc. pl. m. 35, Dodàtius part. praes. act. acc. pl. m. 36, dodàteyspart. praes. act. instr. pl. m. 35, Dodàteys part. praes. act. instr. pl. m. 36,dodàtiuse part. praes. act. iness. pl. m. 35, Dodàtiuse part. praes. act. iness. pl. m.36, Dodàtis part. praes. act. voc. pl. m. 36, dodàti part. praes. act. nom. sg. f. 53,Dodàti part. praes. act. nom. sg. f. 37, Dodàtios part. praes. act. gen. sg. f. 37,Dodàtey part. praes. act. dat. sg. f. 37, Dodàte part. praes. act. acc. sg. f. 37,Dodàty part. praes. act. instr. sg. f. 37, Dodàtio part. praes. act. iness. sg. f. 37,Dodàti part. praes. act. voc. sg. f. 37, dodàtes part. praes. act. nom. pl. f. 53,Dodàtes part. praes. act. nom. pl. f. 37, Dodàtiu part. praes. act. gen. pl. f. 37,Dodàtioms part. praes. act. dat. pl. f. 37, Dodàtes part. praes. act. acc. pl. f. 37,Dodàtiomis part. praes. act. instr. pl. f. 37, Dodàtiose part. praes. act. iness. pl. f.37, Dodàtes part. praes. act. voc. pl. f. 37, Dodamas part. praes. pass. nom. sg. m.55, dodama part. praes. pass. nom. sg. f. 55, dawes part. praet. act. nom. sg. m. 5,dawys part. praet. act. nom. sg. m. 53, Dawys part. praet. act. nom. sg. m. 35, 36,52(3x), Dawusy part. praet. act. gen. sg. m. 36, Dawusem part. praet. act. dat. sg.m. 36, Dawusi part. praet. act. acc. sg. m. 36, Dawusiu part. praet. act. instr. sg.m. 36, Dawusemy part. praet. act. iness. sg. m. 36, Dawys part. praet. act. voc. sg.m. 36, dawusis part. praet. act. nom. pl. m. 53, Dawusis part. praet. act. nom. pl.m. 36, dawy part. praet. act. nom. pl. m. 52(3x), Dawusiu part. praet. act. gen. pl.m. 36, Dawusems part. praet. act. dat. pl. m. 36, Dawusius part. praet. act. acc. pl.m. 36, Dawuseys part. praet. act. instr. pl. m. 36, Dawusiuse part. praet. act. iness.


Vertimas.p65 2002.08.08, 13:48341

342 X. D. K. P. S.

pl. m. 36, Dawusis part. praet. act. voc. pl. m. 36, Dawusi part. praet. act. nom.sg. f. 37, 53, Dawusios part. praet. act. gen. sg. f. 37, Dawusey part. praet. act.dat. sg. f. 37, Dawuse part. praet. act. acc. sg. f. 37, Dawusy part. praet. act. instr.sg. f. 37, Dawusio part. praet. act. iness. sg. f. 37, Dawusi part. praet. act. voc. sg.f. 37, dawuses part. praet. act. nom. pl. f. 53, Dawuses part. praet. act. nom. pl. f.37, Dawusiu part. praet. act. gen. pl. f. 37, Dawusioms part. praet. act. dat. sg. f.37, Dawuses part. praet. act. acc. pl. f. 37, Dawusiomis part. praet. act. instr. pl. f.37, Dawusiose part. praet. act. iness. pl. f. 37, Dawuses part. praet. act. voc. pl. f.37, Dotas part. praet. pass. nom. sg. m. 55, Doty part. praet. pass. nom. pl. m.55, Dota part. praet. pass. nom. sg. f. 55, Dotas part. praet. pass. nom. pl. f. 55,dosis part. fut. act. nom. sg. m. 35, Dosis part. fut. act. nom. sg. m. 36, 54,Dosenty part. fut. act. gen. sg. m. 36, Dosentem part. fut. act. dat. sg. m. 36, Dosætipart. fut. act. acc. sg. m. 36, Dosentiu part. fut. act. instr. sg. m. 36, Dosentemypart. fut. act. iness. sg. m. 36, Dosis part. fut. act. voc. sg. m. 36, Dosentis part.fut. act. nom. pl. m. 36, 54, Dosentiu part. fut. act. gen. pl. m. 36, Dosentyms part.fut. act. dat. pl. m. 36, Dosentius part. fut. act. acc. pl. m. 36, Dosenteys part. fut.act. instr. pl. m. 36, Dosentiuse part. fut. act. iness. pl. m. 36, Dosentis part. fut.act. voc. pl. m. 36, dosenti part. fut. act. nom. sg. f. 54, Dosenti part. fut. act. nom.sg. f. 37, Dosentios part. fut. act. gen. sg. f. 37, Dosentey part. fut. act. dat. sg. f.37, Dosente part. fut. act. acc. sg. f. 37, Dosenty part. fut. act. instr. sg. f. 37,Dosentio part. fut. act. iness. sg. f. 37, Dosenti part. fut. act. voc. sg. f. 37, Dosentespart. fut. act. nom. pl. f. 37, 54, Dosentiu part. fut. act. gen. pl. f. 37, Dosentiomspart. fut. act. dat. pl. f. 37, Dosentes part. fut. act. acc. pl. f. 37, Dosentiomis part.fut. act. instr. pl. f. 37, Dosentiose part. fut. act. iness. pl. f. 37, Dosentes part. fut.act. voc. pl. f. 37, Dotynas part. necess. nom. sg. m. 55, Dotyny part. necess. nom.pl. m. 55, dotyna part. necess. nom. sg. f. 55, Dotynas part. necess. nom. pl. f. 55,dodamas part. cont. sg. m. 5, 35, 54, Dodamis part. cont. pl. m. 54, dodama part.cont. sg. f. 54, dodamas part. cont. pl. f. 54, Dodàt part. indecl. praes. 54, Dawuspart. indecl. praet. 54

duotingas, -a (2) adj. – Dotingas nom. sg. m. 55, dotinga nom. sg. f. 55dûðë (1) s. f. – Dusze nom. sg. 89dvaras (1) s. m. – Dwaras nom. sg. 6dvyleka (1) num. card. – Dwileka 73dvylekis (1) s. m. – Dwilekis nom. sg. 89dvilyènas, -a (1) adj. – Dwyliçnas nom. sg. m. 89dvolikis (1) s. m. – Dwolikis nom. sg. 89

eglë (1) s. f. – Egle nom. sg. 90eilë (2) s. f. – Eyùa nom. sg. 89, Eyra [=Eyùa] nom. sg. 90eiti (6) intr. – Eyty inf. 64, eynu praes. 1 sg. 89, eyna praes. 3 39(2x), eyk imp. 2 sg.

70, 72ekëèios (2) s. f. plr. – Ekietes nom. pl. 31, 89elnis (1) s. m. – Elnis nom. sg. 89erkë (1) s. f. – Erke nom. sg. 89erðketis (1) s. m. – Erszketis nom. sg. 89erþilas (1) s. m. – Erzyùas nom. sg. 89esybë (1) s. f. – Esibe nom. sg. 90ësti (3) tr. – jesty inf. 67, ied praes. 3 67, jedy praet. 3 67eðerys (1) s. m. – Eszeris nom. sg. 89eþeras (1) s. m. – Eêeras nom. sg. 89

Vertimas.p65 2002.08.08, 13:48342



eþia (1) s. f. – Eêe nom. sg. 89eþys (1) s. m. – Eêis nom. sg. 89

gadinti (1) tr. – Gadynu praes. 1 sg. 90gaidys (2) s. m. – Gaydis nom. sg. 74, 90gaigalas (1) s. m. – Gaygaùas nom. sg. 90gaisras (1) s. m. – Gaysras nom. sg. 90galas (1) s. m. – Gaùas nom. sg. 90galëti (6) tr. – galu praes. 1 sg. 70, Negalu praes. 1 sg. 72, 73(2x), negalu praes. 1

sg. 73, galetum cond. 3 72galybë (1) s. f. – Galibe nom. sg. 90galûnë (1) s. f. – Gaùune nom. sg. 90galva (2) s. f. – Gaùwa nom. sg. 73, 90gana (1) adv. – gana 68gandyti (1) tr. – gàdaw praes. 1 sg. 63gandytis (1) intr. refl. – gàdaws praes. 1 sg. 63gandras (1) s. m. – Gàdras nom. sg. 90garas (1) s. m. – Garas nom. sg. 90garbë (1) s. f. – Garbe nom. sg. 90gardus, -i (1) adj. – Gardus nom. sg. m. 90gàsmas (1) s. m. – Gàsmas nom. sg. 90gatës (2) s. f. plr. – Gates nom. pl. 31, 90gauras (1) s. m. – Gawras nom. sg. 91gauruotas, -a (1) adj. – Gawrowtas nom. sg. m. 90gëdytis (1) intr. refl. – Giedows praes. 1 sg. 90geisti (2) tr. – Geydu praes. 1 sg. 91, Negeydu praes. 1 sg. 93geltonas, -a (1) adj. – Geùtonas nom. sg. m. 90gelþis (3) s. f. – gelêys nom. sg. 13, Gelzies gen. sg. 13, gelêis nom. pl. 13gelþys (6) s. m. – Gelêis nom. sg. 13, 74, 90, Gelêy gen. sg. 13, Gelýey nom. pl. 13,

Gelêiu gen. pl. 13gerai (2) adv. – geray 5, negeray 69geras, -a (127) adj. – geras nom. sg. m. 20, 90, gieras nom. sg. m. 7, 16, gera gen. sg.

m. 20, giera gen. sg. m. 16, geram dat. sg. m. 20, gieram dat. sg. m. 16, giera acc. sg.m. 16, 20, geru instr. sg. m. 20, gieru instr. sg. m. 16, geramy iness. sg. m. 20,gieramy iness. sg. m. 16, geras voc. sg. m. 20, gieras voc. sg. m. 16, gery nom. pl. m.20, giery nom. pl. m. 7, 16, geru gen. pl. m. 20, gieru gen. pl. m. 16, gieryms dat. pl.16, 20, gerus acc. pl. m. 20, gierus acc. pl. m. 16, gerays instr. pl. m. 20, gierays instr.pl. m. 16, geruse iness. pl. m. 20, gieruse iness. pl. m. 16, gery voc. pl. m. 20, gieryvoc. pl. m. 16, Gerasis nom. sg. m. em. 21, Geroij gen. sg. m. em. 21, Gerowjow dat.sg. m. em. 21, Gerowij acc. sg. m. em. 21, Gerowiu instr. sg. m. em. 21, Gerameyieiness. sg. m. em. 21, Gerasis voc. sg. m. em. 21, Gereyie nom. pl. m. em. 21, Gerujugen. pl. m. em. 21, Gereysems dat. pl. m. em. 21, Gerusius acc. pl. m. em. 21,Gerayses instr. pl. m. em. 21, Gerusiuse iness. pl. m. em. 21, Gereyie voc. pl. m. em.21, geresnis nom. sg. m. comp. 20, 77, geresny gen. sg. m. comp. 20, geresnem dat.sg. m. comp. 20, geresni acc. sg. m. comp. 20, geresniu instr. sg. m. comp. 20,geresnemy iness. sg. m. comp. 20, geresnis voc. sg. m. comp. 20, geresny nom. pl. m.comp. 20, geresniu gen. pl. m. comp. 20, geresnyms dat. pl. m. comp. 20, geresniusacc. pl. m. comp. 20, geresneys instr. pl. m. comp. 20, geresniuse iness. pl. m. comp.20, geresny voc. pl. m. comp. 20, gerewsis nom. sg. m. super. 20(2x), gerewsy gen.sg. m. super. 20(2x), gerewsem dat. sg. m. super. 20(2x), gerewsi acc. sg. m. super.


Vertimas.p65 2002.08.08, 13:48343

344 X. D. K. P. S.

20(2x), gerewsiu instr. sg. m. super. 20(2x), gerewsemy iness. sg. m. super. 20(2x),gerewsis voc. sg. m. super. 20(2x), gerewsy nom. pl. m. super. 20(2x), gerewsiu gen.pl. m. super. 20(2x), gerewsyms dat. pl. m. super. 20, gerewsius acc. pl. m. super.20(2x), gerewseys instr. pl. m. super. 20(2x?), gerewsiuse iness. pl. m. super. 20,gerewsy voc. pl. m. super. 20(2x), geresnesis nom. sg. m. em. comp. 21, geresnioijgen. sg. m. em. comp. 21, geresniowjow dat. sg. m. em. comp. 21, Geresniji acc. sg.m. em. comp. 21, geresniowiu instr. sg. m. em. comp. 21, geresnemeyie iness. sg. m.em. comp. 21, Geresnesis voc. sg. m. em. comp. 21, gereµneyie nom. pl. m. em.comp. 21, geresniuiu gen. pl. m. em. comp. 21, geresneysems dat. pl. m. em. comp.21, geresneyµems dat. pl. m. em. comp. 21, Geresniusius acc. pl. m. em. comp. 21,Geresneyses instr. pl. m. em. comp. 21, Geresniusiuse iness. pl. m. em. comp. 21,Geresneyie voc. pl. m. em. comp. 21, gerewsesis nom. sg. m. em. super. 21(2x?),gerewsioij gen. sg. m. em. super. 21(2x), Gerewsiowjow dat. sg. m. em. super. 21,ger[ewsiowjow] dat. sg. m. em. super. 21, Gerewsiowij acc. sg. m. em. super. 21,gerewsiowij acc. sg. m. em. super. 21, gerewsiowiu instr. sg. m. em. super. 21(2x?),gerewsemeyie iness. sg. m. em. super. 21(2x?), gerewsesis voc. sg. m. em. super.21(2x?), gerewseyie nom. pl. m. em. super. 21(2x), gerewsiuiu gen. pl. m. em.super. 21, gerewsiuju gen. pl. m. em. super. 21, gerewseysems dat. pl. m. em. super.21, Gerewsiusius acc. pl. m. em. super. 21, gerewµ[iusius] acc. pl. m. em. super. 21,gerasnewses (sic!) instr. pl. m. em. super. 21(2x?), Gerewsiusius iness. pl. m. em.super. 21, ger[ewsiusius] iness. pl. m. em. super. 21

gerklë (1) s. f. – Gerkle nom. sg. 90gervë (1) s. f. – Gerwe nom. sg. 91gydyti (3) tr. – Gidaw praes. 1 sg. 90, Giditas part. praet. pass. nom. sg. m. 90giedoti (1) intr. – Gædu praes. 1 sg. 90giedra (2) s. f. – Gædra nom. sg. 73, Giedra nom. sg. 90gilus, -i (1) adj. – Giùus nom. sg. m. 90ginklas (1) s. m. – Ginkùas nom. sg. 90girdëti (1) tr. – gyrdiesem fut. 1 pl. 34giria (1) s. f. – Gyre nom. sg. 90girtuoklis (1) s. m. – Girtoklis nom. sg. 90gyvas, -a (1) adj. – giwas nom. sg. m. 69gyventi (1) intr. – giwenty inf. 70gyvolis (1) s. m. – Giwolis nom. sg. 91grabas (1) s. m. – Grabas nom. sg. 90grakðtus, -i (1) adj. – grakszti nom. sg. f. 73gràþë (1) s. f. – Gràêe nom. sg. 90graþiai (1) adv. – graêey 5, gra‡ey 28gràþtas (1) s. m. – Gràztas nom. sg. 90graþus, -i (21) adj. – grazus nom. sg. m. 16, Graêus nom. sg. m. 73, graêus nom.

sg. m. 4, 7, 28, 74, 90, graêy gen. sg. m. 16, graêem dat. sg. m. 16, graêi acc. sg.m. 16, graziu instr. sg. m. 16, graýemy iness. sg. m. 16, grazus voc. sg. m. 16,graêy nom. pl. m. 7, 16, graêiu gen. sg. m. 16, grazyms dat. sg. m. 16, grazius acc.sg. m. 16, graêeys instr. sg. m. 16, graêiuse iness. sg. m. 16, graêy voc. pl. m. 16

grëblis (1) s. m. – Grieblis nom. sg. 90greitas, -a (2) adj. – greytas nom. sg. m. 69, 90griausmas (1) s. m. – grewsmay nom. pl. 67grybas (1) s. m. – Gribas nom. sg. 90griekas (2) s. m. – Griekas nom. sg. 90, grieku gen. pl. 67grieðnykas (1) s. m. – Gries¸nikas nom. sg. 67

Vertimas.p65 2002.08.08, 13:48344



gudas (1) s. m. – Gudas nom. sg. 91gudinis (1) s. m. – Gudynis nom. sg. 91gudintis (1) intr. refl. – Gudynows praes. 1 sg. 91gudrus, -i (1) adj. – Gudrus nom. sg. m. 90gulëti (1) intr. – Guùu praes. 1 sg. 91gumbas (1) s. m. – Gumbas nom. sg. 90guzikas (1) s. m. – Guzykas nom. sg. 90

Herodas (1) s. m. propr. – Herodas 2

á (6) praep. – I 33, i 75(3x), y 4, 45idant (38) conj. – Idant 44, 46(12x+2x?), 47(4x), 52(3x), 53(3x), 58, idant 72,

Jdant 5, 52(3x), 53(3x), 58(3x), 78ilgas, -a (18) adj. – Jùgas nom. sg. m. 92, Iùga nom. sg. f. 22, Jùgas nom. pl. f. 22,

Iùgoi nom. sg. f. em. 23, Jùgowie acc. sg. f. em. 23, Iùgoses nom. pl. f. em. 23, Jlgesnenom. sg. f. comp. 22, Jlgesnes nom. pl. f. comp. 22, Jlgewse nom. sg. f. super.22(2x), Ilgewses nom. pl. f. super. 22, Jlgewses nom. pl. f. super. 22, Jlgesnioinom. sg. f. em. comp. 23, Jlgesnioses nom. pl. f. em. comp. 23, Jlgewsioi nom. sg.f. em. super. 23(2x), Jlgewsioses nom. pl. f. em. super. 23(2x)

ilgus, -i (1) adj. – Jùgo n. 68imti (1) tr. – Jemu praes. 1 sg. 92ir (12) conj. – yr 5, 34, 45(2x), 67(2x), 69, 70(2x), 73, 75, 78irklas (1) s. m. – Jrkùas nom. sg. 92ið (4) praep. – isz 33, ys¸ 69, 75, yszkur 4iðgandinti (1) tr. – Jýzgàdynaw praet. 1 sg. 63iðmintë (1) s. f. – Jszminte nom. sg. 92iðmintingai (4) adv. – Iszmintingay 69, Jszmintingay 5, Jszmintingesney comp. 28,

Jszmintingewsey super. 28iðmintingas, -a (3) adj. – is¸mintinga nom. sg. f. 73, Iszmintingesnis nom. sg.

comp. 28, Jszmintingewsis nom. sg. super. 28iðplauti (1) tr. – yszpùawtas part. praet. pass. nom. sg. m. 28iðpuolis (1) s. m. – Jszpowlis nom. sg. 74iðsigàsti (1) intr. refl. – Júsygàdaw praet. 1 sg. 63

jau (1) adv. – jaw 5jaukas (1) s. m. – Jawkas nom. sg. 92jaunas, -a (1) adj. – Jawnas nom. sg. m. 92jaunikis (3) s. m. – Iawnykis nom. sg. 7, Jawnykis nom. sg. 92, Iawnikiey nom. pl. 7jautis (2) s. m. – Iawtis nom. sg. 40, Jawtis nom. sg. 92jei (1) conj. – iey 70jeigi (1) conj. – ieygi 78jis, ji (9) pron. pers. – Is nom. sg. m. 42(2x), Js nom. sg. m. 4, 25, 50, 56, Jo gen.

sg. m. 4, 25, Iem dat. sg. m. 25jog (1) conj. – Jog 44jogei (2) conj. – Jogey 78, Jogiey 44juodas, -a (1) adj. – Jowdas nom. sg. m. 92juodvarnis (1) s. m. – Jowdwarnis nom. sg. 92juokas (1) s. m. – Juwkas nom. sg. 92juosta (1) s. f. – Jowsta nom. sg. 92jûra (1) s. f. – Jura nom. sg. 92


Vertimas.p65 2002.08.08, 13:48345

346 X. D. K. P. S.

kad (42) conj. – kad 5, Kad 44, 45(2x), 46(12x), 52(12x), 58(12x), 67, 78kada (4) adv. – Kada 44, 67, 68, 91kadagys (4) s. m. – Kadagis nom. sg. 91kailiniai (2) s. m. plr. – Kayleney nom. pl. 31, Kaylyney nom. pl. 91kaip 1 (2) adv. – kayp 75(2x)kaip 2 (2) conj. – kayp 69, 78kairus (1) s. m. – Kayrus nom. sg. 91kaklas (1) s. m. – Kakùas nom. sg. 91kalba (2) s. f. – Kaùba nom. sg. 74, 91kalbëti (2) intr. – kaùb praes. 3 28, Kalbiejaw praet. 1 sg. 62kalbëtis (3) intr. refl. – Kalbiejaws praet. 1 sg. 62, 63, kalbiekes imp. 2 sg. 63kalë (1) s. f. – Kale nom. sg. 91kalinys (1) s. m. – Kalinis nom. sg. 91kalnas (2) s. m. – Kaùnas nom. sg. 91, Kaùnay nom. pl. 67kaltas (1) s. m. – Kaùtas nom. sg. 91kame (6) adv. – kamy 4, Kamy 9, 24(2x), 25(2x)kamentas (1) s. m. – Kamætas nom. sg. 2kamûlys (1) s. m. – Kamulis nom. sg. 92kanapis (1) s. m. – Kanapis nom. sg. 91kanklës (2) s. f. plr. – Kàkles nom. pl. 31, 91karalystë (1) s. f. – Karaliste nom. sg. 76karalius (16) s. m. – Karalus nom. sg. 6, 11, Karalaws gen. sg. 11, 76, Karalow dat.

sg. 11, Karalu acc. sg. 11, Karalu instr. sg. 11, Karalowje iness. sg. 11, Karalaw voc.sg. 11, Karaley nom. pl. 11, Karaliu gen. pl. 11, Karalems dat. pl. 11, Karalus acc.pl. 11, Karaleys instr. pl. 11, Karaliuse iness. pl. 11, Karaley voc. pl. 11

kareivis (1) s. m. – Karieywis nom. sg. 6karieta (1) s. f. – Karieta nom. sg. 74karonë (1) s. f. – Karone acc. sg. 34karpa (1) s. f. – Karpa nom. sg. 91karðtas, -a (1) adj. – Kars¸t n. 68kartas (3) s. m. – Kartas nom. sg. 73, Kartu instr. sg. 68, kartus acc. pl. 69kartybë (1) s. f. – Kartibie iness. sg. 67kartus, -i (1) adj. – kartus nom. sg. m. 91kartuvës (2) s. f. plr. – Kartuwes nom. pl. 31, 91karvë (1) s. f. – Karwe nom. sg. 91kas (35) pron. inter., pron. rel. – Kas nom. 9, 24(2x), 25(2x), 70, Kieno gen. 9,

24(2x), 25(2x), dieùko gen. 69, 78, Kam dat. 9, 24(2x), 25(2x), Kow acc. 5, 9,24(2x), 25(2x), kow acc. 4, 5, 69, Kow instr. 9, 24, 25(2x), Kas voc. 24(2x),25(2x)

kaspinas (1) s. m. – Kaspynas nom. sg. 92katilas (1) s. m. – Katyùas nom. sg. 91katras, -a (28) pron. inter., pron. rel. – Katras nom. sg. m. 24, 74, Katro gen. sg.

m. 24, Katram dat. sg. m. 24, Katrow acc. sg. m. 24, Katramy iness. sg. m. 24,Katras voc. sg. m. 24, Katriæ nom. pl. m. 24, Katru gen. pl. m. 24, Katrems dat.pl. m. 24, Katrus acc. pl. m. 24, Katrays instr. pl. m. 24, Katruse iness. pl. m. 24,Katriæ voc. pl. m. 24, Katra nom. sg. f. 25, Katros gen. sg. f. 25, Katray dat. sg.f. 25, Katrow acc. sg. f. 25, Katru instr. sg. f. 25, Katroje iness. sg. f. 25, Katravoc. sg. f. 25, Katras nom. pl. f. 25, Katru gen. pl. f. 25, Katroms dat. pl. f. 25,Katras acc. pl. f. 25, Katromis instr. pl. f. 25, Katrose iness. pl. f. 25, Katras voc.pl. f. 25

Vertimas.p65 2002.08.08, 13:48346



kaulas (1) s. m. – Kauùas nom. sg. 91kelmas (1) s. m. – Keùmas nom. sg. 91kelnës (2) s. f. plr. – Kelnes nom. pl. 91, Kielnes nom. pl. 31kepurë (1) s. f. – Kepure nom. sg. 91kæsti (1) intr. – kæt praes. 3 69ketinti (1) intr. – Ketu praes. 1 sg. 91keturi (1) num. card. – Keture nom. m. 91kietas, -a (3) adj. – Kætas nom. sg. m. 92, kietas nom. sg. m. 74, Kietas nom. pl. f. 67kiminas (1) s. m. – Kymynas nom. sg. 92kirminas (1) s. m. – Kirminas nom. sg. 91kirvis (1) s. m. – Kirwis nom. sg. 91kitas, -a (2) pron. indef. – Kytas nom. sg. m. 91, Kitu gen. pl. m. 34kiteip (2) adv. – Kyteyp 27, kyteyp 69kyboti (1) intr. – Kibontes part. praes. act. acc. pl. f. 34kylys (1) s. m. – Kiliú nom. sg. 91klausyti (1) intr. – Kùawsaw praes. 1 sg. 65klëtë (1) s. f. – Klete nom. sg. 96klevas (1) s. m. – Klawas nom. sg. 91kluonas (1) s. m. – Kùowna acc. sg. 45kninga (1) s. m. – Kninga nom. sg. 91koja (1) s. f. – Koje nom. sg. 92koks, -ia (27) pron. inter., pron. rel. – Koks nom. sg. m. 24, Koky gen. sg. m. 24,

Kokiem dat. sg. m. 24, Koki acc. sg. m. 24, Kokemy iness. sg. m. 24, Koks voc. sg.m. 24, Kokiæ nom. pl. m. 24, Kokiu gen. pl. m. 24, Kokiems dat. pl. m. 24, Kokiusacc. pl. m. 24, Kokieys instr. pl. m. 24, Kokiuse iness. pl. m. 24, Kokiæ voc. pl. m.24, Kokie nom. sg. f. 25, Kokios gen. sg. f. 25, Kokiey dat. sg. f. 25, koke acc. sg. f.25, Koky instr. sg. f. 25, Kokioje iness. sg. f. 25, Kokie voc. sg. f. 25, Kokes nom. pl.f. 25, Kokiu gen. pl. f. 25, Kokioms dat. pl. f. 25, Kokes acc. pl. f. 25, Kokiomis instr.pl. f. 25, Kokiose iness. pl. f. 25, Kokes voc. pl. f. 25

koþnas, -a (1) pron. def. – Koýna acc. sg. f. 74krasë (1) s. f. – Krase nom. sg. 91kraujas (1) s. m. – Krawjas nom. sg. 92krauti (1) tr. – krawnu praes. 1 sg. 45kreivas, -a (1) adj. – Krewas nom. sg. m. 92Krokuva (1) s. f. propr. – Krokuwo iness. sg. 75kuisis (1) s. m. – Kuysis nom. sg. 91kuomet (1) adv. – kàmet 5kur (5) adv. – kur 4, 67, 69(2x), yszkur 4kurèias, -a (1) adj. – Kurtas nom. sg. m. 91kurs, -i (28) pron. inter., pron. rel. - Kurs nom. sg. m. 24, Kurio gen. sg. m. 24,

Kurem dat. sg. m. 24, Kuri acc. sg. m. 24, Kuremy iness. sg. m. 24, Kurs voc. sg.m. 24, Kuriæ nom. pl. m. 24, Kuriu gen. pl. m. 24, Kurems dat. pl. m. 24, Kuriusacc. pl. m. 24, Kureys instr. pl. m. 24, Kuriuse iness. pl. m. 24, Kuriæ voc. pl. m. 24,Kuri nom. sg. f. 25, 74, Kurios gen. sg. f. 25, Kurey dat. sg. f. 25, Kuræ acc. sg. f.25, Kury instr. sg. f. 25, Kurioje iness. sg. f. 25, Kuri voc. sg. f. 25, Kurios nom. pl.f. 25, Kuriu gen. pl. f. 25, Kurioms dat. pl. f. 25, Kures acc. pl. f. 25, Kuriomis instr.pl. f. 25, Kuriose iness. pl. f. 25, Kurios voc. pl. f. 25

kurstyti (1) tr. – Kurstaw praes. 1 sg. 91Kurðas (1) s. m. propr. – Kursza gen. sg. 75kurtas (1) s. m. – Kurtas nom. sg. 2


Vertimas.p65 2002.08.08, 13:48347

348 X. D. K. P. S.

labai (2) adv. – ùabay 69, 73laimë (2) s. f. – Ùayme nom. sg. 92, Ùaymys gen. sg. 70laivas (1) s. m. – Ùaywas nom. sg. 92langas (1) s. m. – Ùàgas nom. sg. 93lanka (1) s. f. – Ùàka nom. sg. 93lapë (1) s. f. – Ùape nom. sg. 92laðiniai (1) s. m. plr. – Ùaszyney nom. pl. 31laukas (1) s. m. – Ùawkas nom. sg. 92laukti (1) intr. – ùawkty inf. 68lauþas (1) s. m. – Ùaw†as nom. sg. 93lazda (1) s. f. – Ùaýda nom. sg. 92ledas (1) s. m. – Ledas nom. sg. 92leisti (2) tr. – leydu praes. 1 sg. 92, leyda praet. 3 67lengvas, -a (1) adj. – lægwas nom. sg. m. 92lenkas (2) s. m. – læku gen. pl. 75, 76lenkiðkai (1) adv. – lækis¸kay 74lenta (1) s. f. – læta nom. sg. 92levas (1) s. m. – Lawas nom. sg. 92liepa (1) s. f. – Liepa nom. sg. 92liepsna (1) s. f. – læpsna nom. sg. 92liepti (1) tr. – Læpu praes. 1 sg. 92lietuviðkai (1) adv. – Letuwis¸kay 74lietuviðkas, -a (1) adj. – letuwys¸ka nom. sg. f. 74lieþuvis (1) s. m. – leýuwis nom. sg. 92liga (1) s. f. – Lyga nom. sg. 92liktorius (1) s. m. – Lyktorius nom. sg. 92linas (1) s. m. – lynas nom. sg. 92linksmas, -a (2) adj. – linksmas nom. sg. m. 92, linksma acc. sg. m. 67liptas (1) s. m. – Lyptas nom. sg. 92lyti (1) intr. – lin praes. 3 68lytus (1) s. m. – litus nom. sg. 92liuosnas, -a (1) adj. – Lowsnas nom. sg. m. 92lizdas (1) s. m. – Lyzdas nom. sg. 92lopiðys (1) s. m. – Ùopyszis nom. sg. 93lova (1) s. f. – Ùowa nom. sg. 92

malda (1) s. f. – Maùda nom. sg. 93malonus, -i (1) adj. – Maùonus nom. sg. m. 6mandras, -a (2) adj. – Màdrus nom. sg. m. 93 Màdresnis nom. sg. m. comp. 77maras (1) s. m. – Maras nom. sg. 93marios (1) s. f. plr. – mariu gen. pl. 67medis (1) s. m. – Medis nom. sg. 93meilë (1) s. f. – Meyle nom. sg. 93meilingas, -a (4) adj. – Meylingas nom. sg. m. 55, Meylinga nom. sg. f. 55,

meylinga nom. sg. f. 7, meylingas nom. pl. f. 7meilus, -i (1) adj. – Meyùus nom. sg. m. 67mënesis (4) s. m. – Mienesis nom. sg. 13, Mienesy gen. sg. 13, Mienesey nom. pl. 13,

Mienesiu gen. pl. 13mënuo (2) s. m. – Mienow nom. sg. 13, mienesis nom. pl. 13merga (1) s. f. – Merga nom. sg. 93

Vertimas.p65 2002.08.08, 13:48348



meðka (1) s. f. – Meszka nom. sg. 93mëðlas (1) s. m. – Mieszùas nom. sg. 93metai (3) s. m. plr. – Metus acc. pl. 75, 77, metus acc. pl. 77mëtra (1) s. f. – Mietra nom. sg. 93miega (2) s. f. – Mæga nom. sg. 93, miegas acc. pl. 45miegas (1) s. m. – Mægas nom. sg. 93miestas (2) s. m. – Miestas nom. sg. 93, Miesta acc. sg. 76mietas (1) s. m. – Mietas nom. sg. 93mieþis (1) s. m. – Mæýis nom. sg. 93mylëjimas (1) s. m. – mileyma gen. sg. 54mylëti (87) tr. – milety inf. 53(2x), 70, 72, milu praes. 1 sg. 5, 50, 65, mili praes.

2 sg. 50, miù praes. 3 41, 50(2x), 51, 52, Milem praes. 1 pl. 50, milet praes. 2 pl.50, Milejaw praet. 1 sg. 51, Milejey praet. 2 sg. 51, Mileie praet. 3 51, Mileje praet.3 51, Milejom praet. 1 pl. 51, Milejot praet. 2 pl. 51, Miledawaw praet. fr. 1 sg. 50,miledaway praet. fr. 2 sg. 50, miledawa praet. fr. 3 50(2x), Miledawom praet. fr. 1pl. 50, Miledawot praet. fr. 2 pl. 50, Milesiu fut. 1 sg. 51, Milesi fut. 2 sg. 51, Milesfut. 3 51, miles fut. 3 51, Milesem fut. 1 pl. 51, Mileset fut. 2 pl. 51, miletio cond.1 sg. 52, miletumi cond. 2 sg. 52, miletum cond. 3 52, 53, miletumem cond. 1 pl.53, miletumet cond 2 pl. 53, milek imp. 2 sg. 51, Milekem imp. 1 pl. 52, mileketimp. 2 pl. 52, milis part. praes. act. nom. sg. m. 5, Milis part. praes. act. nom. sg.m. 53, Milentis part. praes. act. nom. pl. m. 53, milenti part. praes. act. nom. sg.f. 53, Milentes part. praes. act. nom. pl. f. 53, milemas part. praes. pass. nom. sg.m. 40, Milemas part. praes. pass. nom. sg. m. 32, 55, 65, milemy part. praes.pass. nom. pl. m. 40, Milemy part. praes. pass. nom. pl. m. 55, Milema part.praes. pass. nom. sg. f. 55, Milemas part. praes. pass. nom. pl. f. 55, milejes part.praet. act. nom. sg. m. 5, 52(3x), 53, mileje part. praet. act. nom. pl. m. 52(3x),milejusis part. praet. act. nom. pl. m. 53, milejusi part. praet. act. nom. sg. f. 53,milejuses part. praet. act. nom. pl. f. 53, Miletas part. praet. pass. nom. sg. m. 55,66, Milety part. praet. pass. nom. pl. m. 55, Mileta part. praet. pass. nom. sg. f.55, Miletas part. praet. pass. nom. pl. f. 55, Milesis part. fut. act. nom. sg. m. 54,Milesentis part. fut. act. nom. pl. m. 54, Milesenti part. fut. act. nom. sg. f. 54,Milesentes part. fut. act. nom. pl. f. 54, Miletynas part. necess. nom. sg. m. 32, 55,Miletyny part. necess. nom. pl. m. 55, Miletyna part. necess. nom. sg. f. 55,Miletynas part. necess. nom. pl. f. 55, miledamas part. cont. sg. m. 5, Miledamaspart. cont. sg. m. 54, Miledamis part. cont. pl. m. 54, Miledama part. cont. sg. f.54, Miledamas part. cont. pl. f. 54, Milent part. indecl. praes. 54, milejus part.indecl. praet. 54

mylëtingas, -a (2) adj. – Miletingas nom. sg. m. 55, Miletinga nom. sg. f. 55mylia (1) s. f. – miliu gen. sg. 75minkðtas, -a (1) adj. – Miksztas nom. sg. m. 93minuta (1) s. f. – mynutas nom. pl. 74mislë (1) s. f. – Mysle nom. sg. 93mokëti (1) tr. – mokamas part. praes. pass. nom. sg. m. 40mokslas (1) s. m. – Moksùas nom. sg. 93molis (1) s. m. – Molis nom. sg. 93motina (20) s. f. – Motina nom. sg. 6, 7, 9, 39, 93, Motinos gen. sg. 9, Motinay dat.

sg. 9, Motina acc. sg. 9, Motinu instr. sg. 10, Motino iness. sg. 10, Motina voc. sg.9, Motinas nom. pl. 7, 8, 9, Motinu gen. pl. 9, Motinoms dat. pl. 9, Motinas acc. pl.9, Motinomis instr. pl. 10, Motinose iness. pl. 10, Motinas voc. pl. 9

mulkis (1) s. m. – Mulkis nom. sg. 93


Vertimas.p65 2002.08.08, 13:48349

350 X. D. K. P. S.

munas, -a (29) pron. poss. – munamy iness. sg. m. 29, Munasis nom. sg. m. em.28, Munoje gen. sg. m. em. 28, Munowjow dat. sg. m. em. 29, munowij acc. sg. m.em. 29, munowju instr. sg. m. em. 29, munameyie iness. sg. m. em. 29, Munasisvoc. sg. m. em. 29, muneyie nom. pl. m. em. 29, munuju gen. pl. m. em. 29,muneysems dat. pl. m. em. 29, munusius acc. pl. m. em. 29, munaseys instr. pl. m.em. 29, munusiuse iness. pl. m. em. 29, muneyie voc. pl. m. em. 29, munoij nom.sg. f. em. 29, munosys gen. sg. f. em. 29, munajey dat. sg. f. em. 29, munowje acc.sg. f. em. 29, munowie instr. sg. f. em. 29, munoie iness. sg. f. em. 29, munoij voc.sg. f. em. 29, munases nom. pl. f. em. 30, munuju gen. pl. f. em. 30, munosiomsdat. pl. f. em. 30, munoses acc. pl. f. em. 30, munosioms instr. pl. f. em. 30,munosiose iness. pl. f. em. 30, munoses voc. pl. f. em. 30

muno (6) pron. poss. indecl. – muna 4, 34, 45, 70, 73, Muna 25mûras (1) s. m. – Muras nom. sg. 93muðti (1) tr. – muszu praes. 1 sg. 62muðtis (1) intr. refl. – mus¸ows praes. 1 sg. 62

nagas (1) s. m. – Nagas nom. sg. 93naginë (1) s. f. – Nagyne nom. sg. 93naika (1) s. f. – Nayka nom. sg. 93naras (1) s. m. – Naras nom. sg. 93narys (1) s. m. – Naris nom. sg. 93naðlys (1) s. m. – Nas¸lis nom. sg. 93ne (4) prt. – Ne 45(2x), ne 69, 73nebagas (1) s. m. – Nebagas nom. sg. 93negu (1) conj. – negu 78nei (2) conj. – ne 70, nebe 70niekados (2) adv. – niekados 69, 93niekdarys (1) s. m. – Niekdaris nom. sg. 93niekur (1) adv. – niekur 69noras (1) s. m. – Noras nom. sg. 93norint (1) conj. – norint 78nosë (4) s. f. – Nose nom. sg. 14, Nosys gen. sg. 14, Noses nom. pl. 14, Nosiu gen.

pl. 14nosis (3) s. f. – Nosys nom. sg. 14, Nosios gen. sg. 14, Nosis nom. pl. 14nûg (2) praep. – nug 33, 72nugandinti (1) tr. – nugàdynaw praet. 1 sg. 63nugara (1) s. f. – Nugara nom. sg. 93nuliûdimas (1) s. m. – Nuludymas nom. sg. 93nuliûsti (1) intr. – nuludys part. praet. act. nom. sg. m. 69nusigandinti (1) intr. refl. – nusygàdynaw praet. 1 sg. 63nusigàsti (1) intr. refl. – nusygàdaw praet. 1 sg. 63

o (57) interj. – O! 3, 9(4x), 10(2x), 11(4x), 16(2x), 17(2x), 18(2x), 19(2x), 20(2x),21(2x), 22(2x), 23(2x), 24(2x), 25(2x), 27(2x), 29(4x), 36(6x), 37(5), o 18(2x),26, 29(3x), 30(2x), 31

obelë (1) s. f. – Wobele nom. sg. 98obulas (1) s. m. – Wobuùas nom. sg. 98oras (1) s. m. – Woras nom. sg. 98oþys (1) s. m. – Woêys nom. sg. 98oþka (1) s. f. – Woszka nom. sg. 98

Vertimas.p65 2002.08.08, 13:48350



pabanga (1) s. f. – Pabàga nom. sg. 94padirbti (2) tr. – padyrba praet. 3 39(2x)pagalbë (1) s. f. – Pagalbe nom. sg. 94pagalys (1) s. m. – Pagalis nom. sg. 94pagandinti (1) tr. – pagondynaw praet. 1 sg. 63pakala (1) s. f. – Pakaùa nom. sg. 94pakalnë (1) s. f. – Pakalne nom. sg. 94pakol (1) adv. – pakoù 78paleistuvë (1) s. f. – Paleystuwys gen. sg. f. 72pamaliavoti (1) tr. –pamalewota part. praet. pass. nom. sg. f. 28pamatyti (1) tr. – pamatew praet. 1 sg. 34pana (4) s. f. – Pana nom. sg. 2, 28, 32, 73panaitë (1) s. f. – Panayte nom. sg. 32panelaitë (1) s. f. – Paneùayte nom. sg. 32panelë (1) s. f. – Panele nom. sg. 32panelelë (1) s. f. – Panelele nom. sg. 32paneðti (1) tr. – panes¸ fut. 3 67panytë (1) s. f. – Panite nom. sg. 32panitelaitë (1) s. f. – Paneteùayte nom. sg. 32panytelë (1) s. f. – Panitele nom. sg. 32panytelelë (1) s. f. – Panitelele nom. sg. 32papilvë (1) s. f. – Papelwe nom. sg. 94par (6) praep. – par 33, 76(2x), 77(2x), 78parëdyti (1) tr. – nepariedisiu fut. 1 sg. 70pargàsti (1) intr. – pargàdaw praet. 1 sg. 63pargandinti (1) tr. – pargàdynaw praet. 1 sg. 63Paryþius (1) s. m. propr. – Pari‡ews gen. sg. 75parsigandinti (1) intr. refl. – parsegàdynaw praet. 1 sg. 63parsigàsti (1) intr. refl. – parsegàdaw praet. 1 sg. 63parsikalbëti (2) intr. refl. – parsekalbiejaw praet. 1 sg. 62, 63parðas (1) s. m. – Parszas nom. sg. 94pas (4) praep. – pas 33, 72, 76(2x)pasaluonë (1) s. comm. – Pasaùowne nom. sg. 94pasigandinti (1) intr. refl. – pasegondynaw praet. 1 sg. 63pasiimti (1) intr. refl. – Pasyiemu praes. 1 sg. 94pasikalbëti (3) intr. refl. – pasekalbiejaw praet. 1 sg. 62, 63, pasekalbiek imp. 2 sg. 63pasiutelis (1) s. m. – pasiuteli voc. sg. 70paskæsti (1) intr. – paskædis part. praet. act. nom. sg. m. 67paskuo (1) adv. – paskow 78paðalys (1) s. m. – Paszalis nom. sg. 94patalas (1) s. m. – Pataùas nom. sg. 94pats, -i (26) pron. def. – Pats nom. sg. m. 25, Paties gen. sg. m. 25, Patem dat. sg.

m. 25, pati acc. sg. m. 26, Patiu instr. sg. m. 26, Pateme iness. sg. m. 26, Patisnom. pl. m. 26, Patiu gen. pl. m. 26, Patyms dat. pl. m. 26, Patius acc. pl. m. 26,Pateys instr. pl. m. 26, Patiuse iness. pl. m. 26, Pati nom. sg. f. 26, patios gen. sg.f. 27, Patey dat. sg. f. 27, Pate acc. sg. f. 27, Paty instr. sg. f. 27, Patioie iness. sg.f. 27, pati voc. sg. f. 27, Pates nom. pl. f. 27, Patiu gen. pl. f. 27, Patioms dat. pl.f. 27, Pates acc. pl. f. 27, suPatiomis instr. pl. f. 27, Patiose iness. pl. f. 27, Patesvoc. pl. f. 27

paukðtis (1) s. m. – Pawks¸tis nom. sg. 94


Vertimas.p65 2002.08.08, 13:48351

352 X. D. K. P. S.

pavalkai (1) s. m. plr. – Pawaùkay nom. pl. 31pëda (1) s. f. – Pieda nom. sg. 94pëdas (1) s. m. – Piedas nom. sg. 94peilis (1) s. m. – Peylis nom. sg. 94pekla (1) s. f. – Pekùos gen. sg. 67pelë (1) s. f. – Pele nom. sg. 94pelenas (1) s. m. – Pelenas nom. sg. 94Peliksas (1) s. m. propr. – Pelixas nom. sg. 2pelkë (1) s. f. – Pelke nom. sg. 94perkûnas (2) s. m. – Perkunas nom. sg. 94, Perkunu gen. pl. 67pernai (2) adv. – Pernay 69, 76petys (1) s. m. – Petis nom. sg. 94piktas, -a (2) adj. – Pyktas nom. sg. m. 73, 94piktybë (1) s. f. – Pyktibie iness. sg. 67pilvas (1) s. m. – Pyùwas nom. sg. 94piningas (1) s. m. – Pyningas nom. sg. 94pipiras (1) s. m. – Pyperas nom. sg. 94pyragas (1) s. m. – Piragas nom. sg. 74pirm (1) praep. – Pyrm 33pirma (1) adv. – pyrmu 78pirmas, -a (1) num. card. – Pyrmas nom. sg. m. 73pirðtas (1) s. m. – Pyrs¸tas nom. sg. 94pirðtinë (1) s. f.– Pyrs¸tene nom. sg. 94pjauti (1) tr. – piawnu praes. 1 sg. 45platus, -i (102) adj. – Pùatus nom. sg. m. 94, Pùati nom. sg. f. 22, Pùatios gen. sg.

f. 22, Pùatey dat. sg. f. 22, Pùate acc. sg. f. 22, Pùate instr. sg. f. 22, pùatioij iness.sg. f. 22, Pùati voc. sg. f. 22, pùates nom. pl. f. 22, Pùatiu gen. pl. f. 22, pùatioms dat.pl. f. 22, Pùates acc. pl. f. 22, Pùatiomis instr. pl. f. 22, Pùatiose iness. pl. f. 22, Pùatesvoc. pl. f. 22, Pùatioi nom. sg. f. em. 23, Pùatiosys gen. sg. f. em. 23, Pùatejey dat.sg. f. em. 23, Pùateyie acc. sg. f. em. 23, Pùateyie instr. sg. f. em. 23, Pùatioie iness.sg. f. em. 23, Pùatioi voc. sg. f. em. 23, Pùatioses nom. pl. f. em. 23, Pùatiuiu gen.pl. f. em. 23, Pùatiosiems dat. pl. f. em. 23, Pùatioses acc. pl. f. em. 23, Pùatiosiemsinstr. pl. f. em. 23, Pùatiosiese iness. pl. f. em. 23, Pùatioses voc. pl. f. em. 23,Pùatesne nom. sg. f. comp. 22, pùatesnios gen. sg. f. comp. 22, pùatesney dat. sg. f.comp. 22, pùatesne acc. sg. f. comp. 22, pùatesne instr. sg. f. comp. 22, pùatesnioijiness. sg. f. comp. 22, pùatesne voc. sg. f. comp. 22, pùatesnes nom. pl. f. comp. 22,pùatesniu gen. pl. f. comp. 22, pùatesnioms dat. pl. f. comp. 22, pùatesnes acc. pl. f.comp. 22, pùatesniomis instr. pl. f. comp. 22, pùatesniose iness. pl. f. comp. 22,pùatesnes voc. pl. f. comp. 22, pùatewse nom. sg. f. super. 22(2x), pùatewsios gen.sg. f. super. 22(2x), pùatewsey dat. sg. f. super. 22(2x), pùatewse acc. sg. f. super.22(2x), pùatewse instr. sg. f. super. 22(2x), pùatewsioij iness. sg. f. super. 22(2x?),pùatewse voc. sg. f. super. 22(2x), pùatewses nom. pl. f. super. 22(2x), pùatewsiugen. pl. f. super. 22(2x), pùatewsioms dat. pl. f. super. 22(2x?), pùatewses acc. pl.f. super. 22(2x), pùatewsiomis instr. pl. f. super. 22, pùatewsiose iness. pl. f. super.22(2x?), pùatewses voc. pl. f. super. 22(2x?), pùatesnioi nom. sg. f. em. comp. 23,pùatesniosys gen. sg. f. em. comp. 23, Pùatesnejey dat. sg. f. em. comp. 23, pùatesneyieacc. sg. f. em. comp. 23, pùatesneyie instr. sg. f. em. comp. 23, pùatesnioie iness. sg.f. em. comp. 23, pùatesnioi voc. sg. f. em. comp. 23, pùatesnioses nom. pl. f. em.comp. 23, pùatesniuju gen. pl. f. em. comp. 23, pùatesniosiems dat. pl. f. em. comp.23, pùatesnioses acc. pl. f. em. comp. 23, pùatesniosiems instr. pl. f. em. comp. 23,

Vertimas.p65 2002.08.08, 13:48352



pùatesniosiese iness. pl. f. em. comp. 23, pùatesnioses voc. pl. f. em. comp. 23,pùatewsioi nom. sg. f. em. super. 23(2x), pùatewsiosys gen. sg. f. em. super. 23,pùatewsejey dat. sg. f. em. super. 23(2x?), pùatewseyie acc. sg. f. em. super. 23,pùatewseyie instr. sg. f. em. super. 23, pùatewsioie iness. sg. f. em. super. 23,pùatewsioi voc. sg. f. em. super. 23(2x), pùatewsioses nom. pl. f. em. super. 23,pùatewsiuju gen. pl. f. em. super. 23(2x?), pùatewsiosiems dat. pl. f. em. super. 23,pùatewsioses acc. pl. f. em. super. 23, pùatewsiosiems instr. pl. f. em. super. 23,pùatewsiosiese iness. pl. f. em. super. 23, pùatewsioses voc. pl. f. em. super. 23

plaukas (1) s. m. – Pùawkas nom. sg. 94plaukti (1) intr. – Pùauku praes. 1 sg. 94pleðka (1) s. f. – Ples¸ka nom. sg. 94plikas, -a (1) adj. – Plykas nom. sg. m. 94plyðë (1) s. f. – Plisie nom. sg. 94pluksna (1) s. f. – Pùuksna nom. sg. 94po (5) praep. – Po 33, po 5, 34(3x)poduðka (1) s. f. – Podus¸ka nom. sg. 94ponia (1) s. f. – Pony voc. sg. 5ponystë (1) s. f. – Poniste nom. sg. 76popierius (1) s. m. – Popierius nom. sg. 94Pranciðkas (1) s. m. propr. – Prancis¸kas nom. sg. 2prasidëti (1) intr. refl. – prasydeda praes. 3 75praskysti (1) intr. – praskis fut. 3 67praðymas (1) s. m. – praszyma gen. sg. 60praðingas, -a (2) adj. – Praszyngas nom. sg. m. 61, Praszynga nom. sg. f. 61praðyti (76) tr. – praszyty inf. 59(2x), praszaw praes. 1 sg. 56, 62, Pras¸aw praes. 1

sg. 65, praszay praes. 2 sg. 56, 62, prasza praes. 3 56, 57, 58, pras¸a praes. 3 56,pras¸om praes. 1 pl. 56, praszot praes. 2 pl. 56, praszew praet. 1 sg. 57, praszeypraet. 2 sg. 57, praszy praet. 3 57(2x), prasziem praet. 1 pl. 57, prasziet praet. 2 pl.57, praszydawaw praet. fr. 1 sg. 56, praszydaway praet. fr. 2 sg. 56, praszydawapraet. fr. 3 56(2x), praszydawom praet. fr. 1 pl. 56, praszydawot praet. fr. 2 pl. 56,praszysiu fut. 1 sg. 57, praszysi fut. 2 sg. 57, praszys fut. 3 57(2x), praszysem fut. 1pl. 57, praszyset fut. 2 pl. 57, praszytio cond. 1 sg. 58, praszytumi cond. 2 sg. 58,praszytum cond. 3 58(2x), praszytumem cond. 1 pl. 58, praszytumet cond 2 pl. 58,praszÿk imp. 2 sg. 57, praszikiem imp. 1 pl. 58, prasziket imp. 2 pl. 58, praszus part.praes. act. nom. sg. m. 59, praszàtis part. praes. act. nom. pl. m. 59, praszonti part.praes. act. nom. sg. f. 59, pras¸ontes part. praes. act. nom. pl. f. 59, praszomas part.praes. pass. nom. sg. m. 60, pras¸omy part. praes. pass. nom. pl. m. 60, pras¸omapart. praes. pass. nom. sg. f. 60, pras¸omas part. praes. pass. nom. pl. f. 60, praszespart. praet. act. nom. sg. m. 59, praszys part. praet. act. nom. sg. m. 58(3x),prasziusis part. praet. act. nom. pl. m. 59, praszy part. praet. act. nom. pl. m.58(3x), prasziusi part. praet. act. nom. sg. f. 59, prasziuses part. praet. act. nom. pl.f. 59, praszytas part. praet. pass. nom. sg. m. 61, Praszyty part. praet. pass. nom.pl. m. 61, praszyta part. praet. pass. nom. sg. f. 61, Praszytas part. praet. pass.nom. pl. f. 61, praszisis part. fut. act. nom. sg. m. 59, praszysentis part. fut. act.nom. pl. m. 59, praszysenti part. fut. act. nom. sg. f. 59, praszysentes part. fut. act.nom. pl. f. 59, Praszytynas part. necess. nom. sg. m. 61, Praszytyny part. necess.nom. pl. m. 61, Praszytyna part. necess. nom. sg. f. 61, Praszytynas part. necess.nom. pl. f. 61, praszydamas part. cont. sg. m. 60, praszydamis part. cont. pl. m. 60,praszydama part. cont. sg. f. 60, praszydamas part. cont. pl. f. 60, pras¸ont part.indecl. praes. 60, praszius part. indecl. praet. 60


Vertimas.p65 2002.08.08, 13:49353

354 X. D. K. P. S.

praðytingas, -a (2) adj. – praszytingas nom. sg. m. 61, praszytinga nom. sg. f. 61praðytis (2) intr. refl. – praszaws praes. 1 sg. 62, praszays praes. 2 sg. 62praþuvimas (1) s. m. – Praýuwymas nom. sg. 94pry (2) praep. – Pri 33, pri 76pryð (1) praep. – pris¸ 33protas (3) s. m. – Protas 73, 94, Prota acc. sg. 75protingai (2) adv. – protingay 5, 69prûdas (1) s. m. – Prudas nom. sg. 94Prûsai (2) s. m. plr. propr. – Prusu gen. pl. 76, Prusus acc. pl. 75puikiai (1) adv. – puykey 69puikus, -i (2) adj. – Puykus nom. sg. m. 4, puykus nom. sg. m. 94puodas (1) s. m. – Puwdas nom. sg. 94puokas (1) s. m. – Powkas nom. sg. 94purvas (1) s. m. – Purwas nom. sg. 94

ragana (1) s. f. – Ragana nom. sg. 95ragas (1) s. m. – Ragas nom. sg. 95ragës (1) s. f. plr. – Rages nom. pl. 95raiðas, -a (1) adj. – Rayszas nom. sg. m. 95raktas (1) s. m. – Raktas nom. sg. 95rasti (2) tr. – Ràdu praes. 1 sg. 95, rondu praes. 1 sg. 45raðyti (2) tr. – Raszyty inf. 64, Raszaw praes. 1 sg. 65raðtas (1) s. m. – Rasztas nom. sg. 95ratai (1) s. m. plr. – Ratay nom. pl. 95rauda (1) s. f. – Rawda nom. sg. 95raudas, -a (1) adj. – Rawdas nom. sg. m. 95raudonai (1) adv. – rawdonay 28raudonas, -a (33) adj. – Rawdonas nom. sg. m. 95, Raudonasis nom. sg. m. em. 8,

Raudoneyie nom. pl. m. em. 8, rawdona nom.sg. f. 19, rawdonos gen. sg. f. 19,rawdonay dat. sg. f. 19, rawdona acc. sg. f. 19, rawdonu instr. sg. f. 19, rawdonoiness. sg. f. 19, rawdona voc. sg. f. 19, rawdonas nom. pl. f. 19, rawdonu gen. pl.f. 19, rawdonoms dat. pl. f. 19, rawdonas acc. pl. f. 19, rawdonomis instr. pl. f. 19,rawdonose iness. pl. f. 19, rawdonas voc. pl. f. 19, Raudonoi nom. sg. f. em. 8,rawdonoij nom. sg. f. em. 19, rawdonosys gen. sg. f. em. 19, rawdonayiey dat. sg.f. em. 19, rawdonowje acc. sg. f. em. 19, rawdonowie instr. sg. f. em. 19, rawdonoieiness sg. f. em. 19, rawdonoij voc. sg. f. em. 19, Raudonoses nom. pl. f. em. 8,rawdonoses nom. pl. f. em. 19, rawdonuiu gen. pl. f. em. 19, rawdonosiems dat. pl.f. em. 19, rawdonoses acc. pl. f. em. 19, rawdonosiemis instr. pl. f. em. 19, rawdonosieseiness. pl. f. em. 19, rawdonoses voc. pl. f. em. 19

rauti (1) tr. – Rawnu praes. 1 sg. 95rëdas (1) s. m. – Riedas nom. sg. 95rëdytis (1) intr. refl. – riedos praes. 3 69regëtis (1) intr. refl. – reges praes. 3 68reikalas (1) s. m. – Reykaùas nom. sg. 95reikëti (1) intr. – reyk praes. 3 70retas, -a (1) adj. – Retas nom. sg. m. 95rëtis (1) s. m. – Rietis nom. sg. 95Rymas (1) s. m. propr. – Rime iness. sg. 75ryti (1) tr. – Rinu praes. 1 sg. 95ropë (1) s. f. – Rope nom. sg. 95

Vertimas.p65 2002.08.08, 13:49354



roþë (14) s. f. – Roêe nom. sg. 19, Roýys gen. sg. 19, Roýey gen. sg. 19, Roêe acc. sg.19, Roýe instr. sg. 19, Roêie iness. sg. 19, Roýe voc. sg. 19, Roýes nom. pl. 19, Roêiugen. pl. 19, Roýioms dat. pl. 19, Roýes acc. pl. 19, Roýiemis instr. pl. 19, Roêieseiness. pl. 19, Roêes voc. pl. 19

rukðla (1) s. f. – Rukszùa nom. sg. 95rûkðtas, -a (1) adj. – Ruksztas nom. sg. m. 95rûpesnis (1) s. m. – Rupesnis nom. sg. 95rûstybë (1) s. f. – Rustibe acc. sg. 34

sakyti (3) tr. – Saka praes. 3 69, sakie praet. 3 28, 39sala (1) s. f. – Saùa nom. sg. 95saldus, -i (1) adj. – Saùdus nom. sg. m. 95saldþiai (1) adv. – Saldey 28Saliamonas (1) s. m. propr. – Salamona acc. sg. 77sargas (1) s. m. – Sargas nom. sg. 96saulë (1) s. f. – Sawle nom. sg. 95sausas, -a (1) adj. – Sawsus nom. sg. m. 97savas, -a (30) pron. poss. – Sawu instr. sg. m. 30, Sawame iness. sg. m. 30, Sawasis

nom. sg. m. em. 30, Sawoie gen. sg. m. em. 30, Sawowiow dat. sg. m. em. 30,Sawowij acc. sg. m. em. 30, Sawowiu instr. sg. m. em. 30, Sawameyie iness. sg. m.em. 30, Sawasis voc. sg. m. em. 30, Saweyie nom. pl. m. em. 30, Sawuju gen. pl.m. em. 30, Saweysems dat. pl. m. em. 30, Sawusius acc. pl. m. em. 30, Sawaseysinstr. pl. m. em. 30, Sawusiuse iness. pl. m. em. 30, Saweyie voc. pl. m. em. 30,Sawoij nom. sg. f. em. 31, Sawosys gen. sg. f. em. 31, Sawajey dat. sg. f. em. 31,Sawowie acc. sg. f. em. 31, Sawowje instr. sg. f. em. 31, Sawoie iness. sg. f. em. 31,Sawoij voc. sg. f. em. 31, Sawoses nom. pl. f. em. 31, Sawuju gen. pl. f. em. 31,Sawosiems dat. pl. f. em. 31, Sawoses acc. pl. f. em. 31, Sawosiems instr. pl. f. em.31, Sawosiese iness. pl. f. em. 31, Sawoses voc. pl. f. em. 31

savæs (1) pron. refl. – Sawi acc. 70savo (1) pron. poss. indecl. – Sawa 70segti (1) tr. – Sektas part. praet. pass. nom. sg. m. 96seilë (1) s. f. – Seyle nom. sg. 95sëkla (1) s. f. – Siekùa nom. sg. 95sekti (1) tr. – segdams part. cont. sg. m. 67sëlena (1) s. f. – Sielena nom. sg. 96senas, -a (1) adj. – Senas nom. sg. m. 96sermëga (1) s. f. – Sermiega nom. sg. 96sesë (6) s. f. – Sese nom. sg. 6, 14, Sesd nom. sg. 39, Sesys gen. sg. 14, Seses nom.

pl. 14, Sesiu gen. pl. 14sësti (1) intr. – Siedu praes. 1 sg. 96sesuo (5) s. f. – Sesow nom. sg. 14, 96, Seseries gen. sg. 14, Seseris nom. pl. 14,

Seseriu gen. pl. 14sëti (1) tr. – sieju praes. 1 sg. 45sëtinys (1) s. m. – Sietynis nom. sg. 95siauras, -a (1) adj. – Sewras nom. sg. m. 95sidabras (1) s. m. – Sydabras nom. sg. 95silpnas, -a (1) adj. – Syùpnas nom. sg. m. 96sirgti (1) intr. – Sergu praes. 1 sg. 96siûlas (1) s. m. – Siuùas nom. sg. 95siûlë (1) s. f. – Siule nom. sg. 95


Vertimas.p65 2002.08.08, 13:49355

356 X. D. K. P. S.

skaityti (1) tr. – Skaytaw praes. 1 sg. 65skaniai (1) adv. – Skaney 75skanus, -i (14) adj. – Skani nom. sg. f. 17, Skanios gen. sg. f. 17, Skaney dat. sg. f.

17, Skany acc. sg. f. 17, Skane instr. sg. f. 17, Skanio iness. sg. f. 17, Skani voc. sg.f. 17, Skanes nom. pl. f. 17, Skaniu gen. pl. f. 17, Skanioms dat. pl. f. 17, Skanesacc. pl. f. 17, Skaniomis instr. pl. f. 17, Skaniose iness. pl. f. 17, Skanes voc. pl. f. 17

skaudulys (1) s. m. – Skawdulis nom. sg. 97skylë (2) s. f. – Skile nom. sg. 95, 96skystas, -a (1) adj. – Skistas nom. sg. m. 96skola (1) s. f. – Skoùa nom. sg. 96skotertë (1) s. f. – Skoterte nom. sg. 96skruostas (1) s. m. – Skrowstas nom. sg. 96slenkstis (1) s. m. – Slækstis nom. sg. 95slëpsna (1) s. f. – Slepµna nom. sg. 96slëpti (1) tr. – Sleptas part. praet. pass. nom. sg. m. 96slinkis (1) s. m. – Slinkis nom. sg. 95smagus, -i (1) adj. – Smagus nom. sg. m. 96smarkus, -i (1) adj. – Smarki nom. sg. f. 28smertis (1) s. m. – Smerty gen. sg. 34smiltë (1) s. f. – Smylte nom. sg. 96smurgis (1) s. m. – Smurgis nom. sg. 96snapas (1) s. m. – Snapas nom. sg. 95snigti (1) intr. – Sning praes. 3 68sotinas, -a (1) adj. – Sotynas nom. sg. m. 96sparnas (1) s. m. – Sparnas nom. sg. 95speigas (2) s. m. – Speygas nom. sg. 32, 96spindulys (1) s. m. – Spindulis nom. sg. 96spràsnis (1) s. m. – Spràsnis nom. sg. 96sraigis (1) s. m. – Sraygis nom. sg. 95srënos (1) s. f. plr. – Srienas nom. pl. 96stalas (1) s. m. – Staùas nom. sg. 96stebuklas (1) s. m. – Stebukùas nom. sg. 31stebuklingai (1) adv. – Stebuklingay 31stebuklingas, -a (2) adj. – Stebuklingas nom. sg. m. 31, 74stiklas (1) s. m. – Stykùas nom. sg. 96stipruotis (1) intr. refl. – Steprowjows praes. 1 sg. 5stiprus, -i (1) adj. – Styprus nom. sg. m. 6straipsnis (1) s. m. – Straypsnis nom. sg. 96strëlba (1) s. f. – Strieùba nom. sg. 96strypas (1) s. m. – Stripas nom. sg. m. 96su (91) praep. – su 5, 9(3x), 10(4x), 11(4x), 16(2x), 17(2x), 18(4x), 19(2x), 20(2x),

21(2x), 22(2x), 23(2x), 24(2x), 25(6x), 26(12x), 27(7x), 29(6x), 30(5x), 31(2x),33, 35, 36(6x), 37(6x), 70(2x), suPatiomis 27, sutokeys 26, sutokiomis 27, sutomis27, so 26

sûdas (1) s. m. – Sudu instr. sg. 34suma (1) s. f. – Suma nom. sg. 2sunkiai (1) adv. – Sunkey 75sunkus, -i (1) adj. – Sunkioij iness. sg. f. 67sûnus (1) s. m. – Sunus nom. sg. 6svaras (1) s. m. – Swaras nom. sg. 95

Vertimas.p65 2002.08.08, 13:49356



sveikata (2) s. f. – Sweykata nom. sg. 96, 97svirnas (1) s. m. – Swyrnas nom. sg. 96

ðaka (1) s. f. – Szaka nom. sg. 96ðaknë 1 (4) s. f.– Szakne nom. sg. 15, Szaknys gen. sg. 15, Szaknes nom. pl. 15,

Szakniu gen. pl. 15ðaknë 2 (3) s. f. – Szaknie nom. sg.15, Szaknies gen. sg. 15, Szaknis nom. pl. 15ðalin (1) adv. – szelen 70ðaltas, -a (1) adj. – Szaùt n. 68ðaltenis (1) s. m. – Szaltenis nom. sg. 95ðalti (3) intr. – Szaùu praes. 1 sg. 68, Szali praes. 2 sg. 68, Szaù praes. 3 68ðaltis (2) s. m. – Szaltis nom. sg. 32, 96ðarka (1) s. f. – Szarka nom. sg. 95ðaudyti (1) tr. – Szawdaw praes. 1 sg. 65ðaukti (1) intr. – Szawkew praet. 1 sg. 76ðerdeènykas (1) s. m. – Szerdeçnikas nom. sg. 96ðiaip (1) adv. – Szeyp 27ðykðtas, -a (1) adj. – Sziks¸tas nom. sg. 96ðiltas, -a (2) adj. – Szæùtas nom. sg. m. 96, Szyùt n. 68ðirdë (5) s. f. – Szyrde nom. sg. 14, Szyrdys gen. sg. 14, Szyrdes nom. pl. 14,

Szyrdiu gen. pl. 14, Szyrdes acc. pl. 67ðirdis (3) s. f. – Szy[r]dys nom. sg. 14, Szyrdies gen. sg. 14, Szyrdis nom. pl. 14ðirmunelis (1) s. m. – Szyrmunelis nom. sg. 96ðirvas, -a (2) adj. – Szyrwas nom. sg. m. 32, 96ðis, -i (26) pron. demonstr. – Szys nom. sg. m. 25, Szio gen. sg. m. 25, Szem dat.

sg. m. 25, Szij acc. sg. m. 26, Sziow instr. sg. m. 26, Szemy iness. sg. m. 26, Szeynom. pl. m. 26, Sziu gen. pl. m. 26, Szems dat. pl. m. 26, Szius acc. pl. m. 26,Szeys instr. pl. m. 26, Sziuse iness. pl. m. 26, Szi nom. sg. f. 26, Szios gen. sg. f. 27,Szey dat. sg. f. 27, Szæ acc. sg. f. 27, Szy instr. sg. f. 27, Szioie iness. sg. f. 27, Szivoc. sg. f. 27, Szios nom. pl. f. 27, Sziu gen. pl. f. 27, Szioms dat. pl. f. 27, Szes acc.pl. f. 27, Sziomis instr. pl. f. 27, Sziose iness. pl. f. 27, Szios voc. pl. f. 27

ðlap[i]as, -[i]a (1) adj. – Szùapas nom. sg. m. 97ðlovë (1) s. f. – Szùowe acc. sg. 72ðnûras (1) s. m. – Sznuras nom. sg. 95ðonas (1) s. m. – Szonas nom. sg. 96ðulinë (1) s. f. – Szulene nom. sg. 96ðunis (4) s. m. – Szunis nom. sg. 13, Szuny gen. sg. 13, Szuney nom. pl. 13, Szuniu

gen. pl. 13ðuo (3) s. m. – Szów nom. sg. 13, Szunies gen. sg. 13, Szunis nom. pl. 13ðvelnas, -a (1) adj. – Szweùnas nom. sg. m. 96ðventas, -a (3) adj. – Szwætus acc. pl. m. 67, Szwætayses instr. pl. m. em. 70, Szwæta

nom. sg. f. 75ðviesybë (1) s. f. – Swiesibe nom. sg. 96ðviesus, -i (1) adj. – Swiesi nom. sg. f. 73ðvinas (1) s. m. – Szwynas nom. sg. 95

takas (1) s. m. – Takas nom. sg. 97talpus, -i (1) adj. – Taùpus nom. sg. m. 97tamsu, -i (2) adj. – Tomsus nom. sg. m. 97, tomsus nom. sg. m. 74tankus, -i (1) adj. – Tonkus nom. sg. m. 97


Vertimas.p65 2002.08.08, 13:49357

358 X. D. K. P. S.

taryti (1) tr. – Tarity inf. 97tarnauti (1) intr. – tarnawaw praet. 1 sg. 77tarp (1) praep. – tarp 67tarpas (1) s. m. – Tarpas nom. sg. 97tarpe (1) praep. – Tarpy 97tas, -a (34) pron. demonstr. – tas nom. sg. m. 25, 74, to gen. sg. m. 25, àtto gen. sg.

m. 78, beto gen. sg. m. 78, dielto gen. sg. m. 78, dieùto gen. sg. m. 78, tam dat. sg.m. 25, tow acc. sg. m. 26, tow instr. sg. m. 26, tów instr. sg. m. 68, tame iness. sg.m. 26, tiey nom. pl. m. 26, tu gen. pl. m. 26, tems dat. pl. m. 26, tus acc. pl. m.26, tays instr. pl. m. 26, tuse iness. pl. m. 26, ta nom. sg. f. 26, tos gen. sg. f. 27,tay dat. sg. f. 27, tà acc. sg. f. 27, tà instr. sg. f. 27, toie iness. sg. f. 27, ta voc. sg.f. 27, tos nom. pl. f. 27, tu gen. pl. f. 27, toms dat. pl. f. 27, tas acc. pl. f. 27,sutomis instr. pl. f. 27, tose iness. pl. f. 27, tos voc. pl. f. 27, tay n. 70, 78

taukai (1) s. m. plr. – Tawkay nom. pl. 31taurë (1) s. f. – Tawrie nom. sg. 97tavas, -a (29) pron. poss. – tawamy iness. sg. m. 29, tawasis nom. sg. m. em. 28,

tawoje gen. sg. m. em. 28, tawowjow dat. sg. m. em. 29, tawowij acc. sg. m. em.29, tawowju instr. sg. m. em. 29, tawameyie iness. sg. m. em. 29, tawasis voc. sg.m. em. 29, taweyie nom. pl. m. em. 29, tawuju gen. pl. m. em. 29, taweysems dat.pl. m. em. 29, tawusius acc. pl. m. em. 29, tawaseys instr. pl. m. em. 29, tawusiuseiness. pl. m. em. 29, taweyie voc. pl. m. em. 29, tawoij nom. sg. f. em. 29, tawosysgen. sg. f. em. 29, tawajey dat. sg. f. em. 29, tawowje acc. sg. f. em. 29, tawowieinstr. sg. f. em. 29, tawoie iness. sg. f. em. 29, otawoij voc. sg. f. em. 29, tawasesnom. pl. f. em. 30, tawuju gen. pl. f. em. 30, tawosioms dat. pl. f. em. 30, tawosesacc. pl. f. em. 30, tawosioms instr. pl. f. em. 30, tawosiose iness. pl. f. em. 30,tawoses voc. pl. f. em. 30

tavo (2) pron. poss. indecl. – tawa 4, 25teguù (13) prt. – teguù 43(2x), 44(2x), 51(2x), 52(2x), 57(2x), 58(2x), 78teip (6) adv. – teyp 27, 69, 78(2x), arteyp 78, neteyp 78teisybë (1) s. f. – Teysibe nom. sg. 97teisingai (1) adv. – teysingay 34teisingas, -a (1) adj. – Teysingas nom. sg. m. 67ten (1) adv. – tyn 67tetutë (1) s. f. – Tetute nom. sg. 97tævas, -a (1) adj. – Tæwas nom. sg. m. 97tëvas (20) s. m. – Tiewas nom. sg. 6, 7, 20, 21, 39, 97, Tiewa gen. sg. 20, Tiewow

dat. sg. 20, Tiewa acc. sg. 20, Tiewu instr. sg. 20, Tiewy iness. sg. 20, Tiewy voc.sg. 20, Tieway nom. pl. 7, 20, Tiewu gen. pl. 20, Tiewams dat. pl. 20, Tiewus acc.pl. 20, Tieways instr. pl. 20, Tiewuse iness. pl. 20, Tieway voc. pl. 20

tëviðkë (2) s. f. – Tiewys¸ke nom. sg. 73, 97tikrai (1) adv. – tykray 72tikrybë (1) s. f. – Tykribe nom. sg. 97tykus, -i (1) adj. – Tikus nom. sg. m. 97tyliai (1) adv. – Tiley 97tinklas (1) s. m. – Tinkùas nom. sg. 97tyrelës (1) s. f. plr. – Tireles nom. pl. 97tirpti (1) intr. – tyrps fut. 3 67tirðtas, -a (1) adj. – Tyrs¸tas nom. sg. m. 97titnagas (1) s. m. – Tytnagas nom. sg. 97toks, -ia (26) pron. demonstr. – toks nom. sg. m. 25, toky gen. sg. m. 25, tokem dat.

Vertimas.p65 2002.08.08, 13:49358



sg. m. 25, toki acc. sg. m. 26, tokiow instr. sg. m. 26, tokieme iness. sg. m. 26,tokiey nom. pl. m. 26, tokiu gen. pl. m. 26, tokems dat. pl. m. 26, tokius acc. pl. m.26, sutokeys instr. pl. m. 26, tokiuse iness. pl. m. 26, toke nom. sg. f. 26, tokios gen.sg. f. 27, tokey dat. sg. f. 27, toke acc. sg. f. 27, toky instr. sg. f. 27, tokioie iness.sg. f. 27, toke voc. sg. f. 27, tokies nom. pl. f. 27, tokiu gen. pl. f. 27, tokioms dat.pl. f. 27, tokes acc. pl. f. 27, sutokiomis instr. pl. f. 27, tokiose iness. pl. f. 27, tokiesvoc. pl. f. 27

toli(e) (2) adv. – tole 33, tolæ 75traukti (1) tr. – Trawku praes. 1 sg. 97trinka (1) s. f. – Trinka nom. sg. 97trys (1) num. card. – tris acc. 69troba (1) s. f. – Troba nom. sg. 97tropytis (1) intr. refl. – tropios praet. 3 68troðkimas (1) s. m. – Troszkimas nom. sg. 97trumpai (1) adv. – trumpay 5trumpas, -a (1) adj. – trumpas nom. sg. m. 97tu (29) pron. pers. – Tu nom. sg. 42, tu nom. sg. 4, 5, 25, 42, 50(2x), 56(2x), tawes

gen. sg. 70, taw dat. sg. 25, tawi acc. sg. 26, 72, tawi instr. sg. 26, 70, tawie iness.sg. 26, tu voc. sg. 26, Ius nom. pl. 26, 42(2x), Jus nom. pl. 4, 56(2x), Iusa gen. pl.26, Jums dat. pl. 26, Jumis acc. pl. 26, Jumis instr. pl. 26, Iumiese iness. pl. 26, Jusvoc. pl. 26

tujaus (1) adv. – Tujaws 97tuokartu (1) adv. – towkartu 5turëjimas (1) s. m. – turieyma gen. sg. 48turëti (74) tr. – turiety inf. 47(2x), turiu praes. 1 sg. 38, 42, turi praes. 2 sg. 42, tur

praes. 3 42(2x), 43, 44, turem praes. 1 pl. 42, turet praes. 2 pl. 42, turiejaw praet.1 sg. 43, turiejey praet. 2 sg. 43, turieje praet. 3 43(2x), turiejom praet. 1 sg. 43,turiejot praet. 2 pl. 43, turiedawaw praet. fr. 1 sg. 42, turiedaway praet. fr. 2 sg.42, turiedawa praet. fr. 3 42, turi[e]dawa praet. fr. 3 42, turiedawom praet. fr. 1 pl.42, turiedawot praet. fr. 2 pl. 42, turiesiu fut. 1 sg. 43, turiesi fut. 2 sg. 43, turiesfut. 3 43, turiesem fut. 1 pl. 43, turieset fut. 2 pl. 43(2x), turietio cond. 1 sg. 46,turietumi cond. 2 sg. 46, turietum cond. 3 46, 47, turietumem cond. 1 pl. 46,turietumet cond 2 pl. 47, turiek imp. 2 sg. 43, turiekem imp. 1 pl. 44, turieket imp.2 pl. 44, turis part. praes. act. nom. sg. m. 47, turentis part. praes. act. nom. pl.m. 47, turenti part. praes. act. nom. sg. f. 47, turentes part. praes. act. nom. pl.f. 47, turemas part. praes. pass. nom. sg. m. 49, turemis part. praes. pass. nom.pl. m. 49, turema part. praes. pass. nom. sg. f. 49, turemas part. praes. pass.nom. pl. f. 49, turieies part. praet. act. nom. sg. m. 46(3x), turieys part. praet.act. nom. sg. m. 47, turieje part. praet. act. nom. pl. m. 46(3x), turiejusis part.praet. act. nom. pl. m. 47, turiejusi part. praet. act. nom. sg. f. 47, turiejuses part.praet. act. nom. pl. f. 47, turietas part. praet. pass. nom. sg. m. 49, turiety part.praet. pass. nom. pl. m. 49, turieta part. praet. pass. nom. sg. f. 49, turietas part.praet. pass. nom. pl. f. 49, turiesis part. fut. act. nom. sg. m. 48, turiesentis part.fut. act. nom. pl. m. 48, turiesenti part. fut. act. nom. sg. f. 48, turiesentes part.fut. act. nom. pl. f. 48, turietynas part. necess. nom. sg. m. 49, turietyny part.necess. nom. pl. m. 49, turietyna part. necess. nom. sg. f. 49, turietynas part.necess. nom. pl. f. 49, turiedamas part. cont. sg. m. 48, turiedamis part. cont. pl.m. 48, turiedama part. cont. sg. f. 48, turiedamas part. cont. pl. f. 48, turint part.indecl. praes. 48, turiejus part. indecl. praet. 48

turgus (1) s. m. – Turgus nom. sg. 97


Vertimas.p65 2002.08.08, 13:49359

360 X. D. K. P. S.

turtas (1) s. m. – Turtas nom. sg. 97turtingas, -a (1) adj. – turtinga nom. sg. f. 7tuðèias, -ia (1) adj. – tusztes acc. pl. f. 45tvirtas, -a (1) adj. – Twyrtas nom. sg. m. 97tvora (1) s. f. – Twora nom. sg. f. 97

ubagas (1) s. m. – Ubagas nom. sg. 97ugnë (5) s. f. – Ugne nom. sg. 14, 97, Ugnys gen. sg. 14, Ugnes nom. pl. 14, Ugniu

gen. pl. 14ugnis (3) s. f. – Ugnys nom. sg. 14, Ugnies gen. sg. 14, Ugnis nom. pl. 14uksusas (2) s. m. – Uksusas nom. sg. 2, 98ûlyèia (1) s. f. – Uliçe nom. sg. 97ungurys (1) s. m. – Unguris nom. sg. 98uoga (1) s. f. – Owga nom. sg. 93uola (2) s. f. – owùas nom. pl. 67, 75urvas (1) s. m. – Urwas nom. sg. 97utë (4) s. f. – Ute nom. sg. 14, Utys gen. sg. 14, Utes nom. pl. 14, Utiu gen. pl. 14utis (3) s. f. – Utys nom. sg. 14, Uties gen. sg. 14, Utis nom. pl. 14uþ (9) praep. – u¸ 77, uý 33, 75, 77, u† 69, 75(2x), uê 34, 77uþdarbë (1) s. f. – Uýdarbe nom. sg. 98uþdengtuvas (1) s. m. – Uýdenktuwas nom. sg. 97uþgavënë (1) s. f. – Uýgawiene nom. sg. 98uþgimimas (1) s. m. – Uêgymymas nom. sg. 98uþsakymas (1) s. m. – Usakims nom. sg. 97uþvydëjimas (1) s. m. – U†widieymas nom. sg. 98

vagis (3) s. m. – Wagys nom. sg. 13, Wagies gen. sg. 13, Wagis nom. pl. 14vagys (4) s. m. – Wagis nom. sg. 13, Wagy gen. sg. 13, Wagey nom. pl. 13, Wagiu

gen. pl. 13vaisius (1) s. m. – Waysius nom. sg. 98vaitoti (1) intr. – Waytoju praes. 1 sg. 98valanda (2) s. f. – Waùàda nom. sg. 98, waùondas nom. pl. 74valgis (1) s. m. – Walgis nom. sg. 98valgyti (4) tr. – walgity inf. 67, 75, Waùga praes. 3 67, walge praet. 3 67vanagas (2) s. m. – Wanagas nom. sg. 68, 98vandenis (5) s. m. – Wandenis nom. sg. 13, 98, Wandeny gen. sg. 13, Wandeney

nom. pl. 13, Wandeniu gen. pl. 13vanduo (2) s. m. – Wandow nom. sg. 13, Wandenis nom. pl. 13vardas (1) s. m. – Wardas nom. sg. 98vargas (1) s. m. – Wargas nom. sg. 98varis (1) s. m. – Waris nom. sg. 98varna (1) s. f. – Warna nom. sg. 99varpa (1) s. f. – Warpa nom. sg. 99varpas (1) s. m. – Warpas nom. sg. 98Varðuva (1) s. f. propr. – Warszuwas gen. sg. 75vartingas, -a (1) adj. – Wartingas nom. sg. m. 6vasara (1) s. f. – Wasara nom. sg. 98vaðkas (1) s. m. – Was¸kas nom. sg. 98vaþiuoti (3) intr. – waýewaw praet. 1 sg. 76, wa¸iowsem fut. 1 pl. 75, wa‡iowiemas

part. praes. pass. nom. sg. m. 40

Vertimas.p65 2002.08.08, 13:49360



veidas (2) s. m. – Weydas nom. sg. 98, weyda acc. sg. 67veikiai (1) adv. – weykey 75vëjas (1) s. m. – Wiejas nom. sg. 98vël (1) adv. – Wieù 99vëlai (2) adv. – Wieùay 76, 99velnias (1) s. m. – Welnias nom. sg. 98verksmas (1) s. m. – Werksmas nom. sg. 99verðis (1) s. m. – Werszis nom. sg. 98vëþys (1) s. m. – Wieêis nom. sg. 99vydys (1) s. m. – Widis nom. sg. 98vidus (1) s. m. – Wydus nom. sg. 98vienas, -a (1) num. card. – Wienas nom. sg. m. 98Vieðpats (1) s. m. – Wies¸paty acc. sg. 76vilkas (1) s. m. – Wæùkas nom. sg. 99vilktis (1) intr. refl. – Weùkas praes. 3 99vilna (1) s. f. – Wyùna nom. sg. 98Vilnius (2) s. m. propr. – Wælnews gen. sg. 76, Wælniu acc. sg. 75vinë (5) s. f. – Wyne nom. sg. 14, 98, Wynys gen. sg. 14, Wynes nom. pl. 14, Wyniu

gen. pl. 14vinis (3) s. m. – Wynys nom. sg. 14, Wynies gen. sg. 14, Wynis nom. pl. 14vyras (1) s. m. – Wiras nom. sg. 98virbalas (1) s. m. – Wyrbaùas nom. sg. 98vis (2) pron. def. – Wys 98, wys 34visados (2) adv. – Wysados 69, wysados 69visas, -a (57) pron. def. – wysu gen. pl. m. 20(14x), 21(14x), wysus acc. pl. m. 77,

wysays instr. pl. m. 70, wysas nom. pl. f. 74, wysu gen. pl. f. 22(16x), 23(10x)vystyklë (1) s. f. – Wistikle nom. sg. 98visur (1) adv. – wysur 69viðta (2) s. f. – Wyszta nom. sg. 98, Wyszta acc. sg. 68viþyna (1) s. f. – Wiêyna nom. sg. 99vokytis (1) s. m. – Wokitis nom. sg. 99[v]oras (1) s. m. – Oras nom. sg. 93

zedlius (1) s. m. – Zedlus nom. sg. 99zelkorius (1) s. m. – Zeùkorius nom. sg. 99ziegorius (1) s. m. – Ziegorius nom. sg. 99zoknë (1) s. f. – Zokne nom. sg. 99zomkus (1) s. m. – Zomkus nom. sg. 99zuiki[s] (1) s. m. – Zuyki nom. sg. 99zurnyti (1) intr. – Zurnity inf. 99

þadas (1) s. m. – ¡adas nom. sg. 99þagas (1) s. m. – ¡agas nom. sg. 99þaibas (2) s. m. – ¡aybay nom. pl. 31, 99þalias, -a (1) adj. – ¡aùus [sic!] nom. sg. m. 99þalnierius (1) s. m. – ¡alnierius nom. sg. 100þaltys (1) s. m. – ¡altis nom. sg. 99þalvaris (1) s. m. – ¡aùwaris nom. sg. 98þambis (2) s. m. – ¡àbis nom. sg. 6, 99þardas (1) s. m. – ¡ardas nom. sg. 99


Vertimas.p65 2002.08.08, 13:49361

362 X. D. K. P. S.

þeibas (2) s. m. – ¡eybas nom. sg. 32, ¡eybay nom. pl. 99þekë (1) s. f. – ¡eke nom. sg. 99þemaitis (1) s. m. – ¡emaytis nom. sg. 74þemas, -a (1) adj. – ¡emas nom. sg. m. 99þemë (20) s. f. – ¡eme nom. sg. 10, 22, 23, 99, ¡emys gen. sg. 10, ¡emey dat. sg. 10,

¡eme acc. sg. 11, ¡eme instr. sg. 11, ¡emie iness. sg. 11, 22, ¡eme voc. sg. 11, ¡emesnom. pl. 10, 22, 23, ¡emiu gen. pl. 10, ¡emioms dat. pl. 10, ¡emes acc. pl. 11,¡emiemis instr. pl. 11, ¡emiese iness. pl. 11, ¡emes voc. pl. 11

þenklas (1) s. m. – ¡enkùas nom. sg. 99þergðtas, -a (2) adj. – ¡erksztas nom. sg. m. 32, 100þibëti (1) intr. – ¡yb praes. 3 100þydas (1) s. m. – ¡idas nom. sg. 99þydëti (1) intr. – ¡ydàs part. praes. act. nom. sg. m. 74þydras, -a (1) adj. – ¡ydras nom. sg. m. 99þiedas (1) s. m. – ¡ædas nom. sg. 99þilas, -a (2) adj. – ¡yùas nom. sg. m. 32, 99þindeklis (1) s. m. – ¡indeklis nom. sg. 100þingsnis (1) s. m. – ¡inksnis nom. sg. 99þirklë (1) s. f. – ¡yrkle nom. sg. 100þiûrë (1) s. f. – ¡ure nom. sg. 100þiûrëti (2) intr. – ¡iuriu praes. 1 sg. 100, ¡iuriedamas part. cont. sg. m. 34þmogus (24) s. m. – ¡mogus nom. sg. 4, 15, 16, 39, 73, 74, 99, ¡mogaws gen. sg.

15, 16, ¡mogow dat. sg. 16, ¡mogu acc. sg. 16, ¡mogu instr. sg. 16, ¡mogowjeiness. sg. 16, ¡mogaw voc. sg. 16, ¡money nom. pl. 15, 16, ¡mones nom. pl. 72,¡moniu gen. pl. 15, 16, ¡monems dat. sg. 16, ¡monius acc. sg. 16, ¡moneys instr.pl. 16, ¡moniuse iness. pl. 16, ¡money voc. pl. 16

þmonis (4) s. m. – êmonys nom. sg. 15, ¡monies gen. sg. 15, ¡monis nom. pl. 15, 39þodis (1) s. m. – ¡odis nom. sg. 100þolë (1) s. f. – ¡ole nom. sg. 100þudyti (1) tr. – ¡udaw praes. 1 sg. 100þuvë (1) s. f. – ¡uwe nom. sg. 100þvakë (1) s. f. – ¡wake nom. sg. 99þvyna (1) s. f. – ¡wina nom. sg. 100þvirblis (1) s. m. – ¡wyrblis nom. sg. 100

Vertimas.p65 2002.08.08, 13:49362



B E N D R I E J I , S O C I O L I N G V I S T I N I A I

A S P E K T A I

lietuviø kalbosgarsumas ir delikatumas 67ávaldymas 65jëga 67jëga panaði á lotynø

kalbos 67mandagumas 66, 67pirmenybë prieð lenkø 66puoðimas 73turtai ir groþis 63vertë ir poþiûris á jà 66

mirusi (ar apleista) kalba 63mirusios (ar apleistos) kalbos

literatûra 63taisyklës 1

esmingiausios 71naudingesnës 71ne tokios pastovios ir ne tokios

naudingos 70–71maþiau reikalingos 63reikalingiausios 1, 66pakankamiausios 1svarbiausios 71

R A Ð Y B A I R S K Y R Y B A

raidës 1, 2balsinës 2priebalsinës 2dvi vienodos 2

ortografijos þenklai 3, 4skirtukai 3kablelis 3brûkðnelis 3, 4kabliataðkis 3skliaustai 3dvitaðkis 3kabutës 3taðkas 3nuoroda 3ðauktukas 3klaustukas 4

X.D.K.P.S. lietuviø kalbos gramatikosdalykinë rodyklë

L E K S I K A

akalicø ir kaimø vardai 76lietuviðkø þodþiø rinkinys

87–100ðaliø ir provincijø pavadinimø

neturëjimas 75–76vaivadijø, pavietø, parapijø

pavadinimai 76þodþiai, ypatingiau veikiantys

protà 63þodþiai, paimti ið svetimø kalbø 2

F O N E T I K A

balsas 4dvibalsiai 2kietumas 2minkðtumas 2pauzë 3skiemenys 1tarimas 1, 2, 3tonas 3, 72

MORFOLOGIJA

kalbos dalys 4

Vardaþodisvardaþodþiai 1, 4, 6–23, 31

daugiskaitiniai 31

Daiktavardisdaiktavardþiai 4, 6–15daiktavardþiø kaitymas 6, 8daiktavardþiø galûnës 6–7, 10,

11, 12penkios reguliarios daiktavardþiø

kaitymo formos 9pirmoji 9antroji 9–10treèioji 10–11ketvirtoji 10–11penktoji 11

iðkreipti daiktavardþiai 12treèios linksniavimo formos 13

Ðioje rodyklëje nurodomi originalûs rankraðèio puslapiai.

Lietuviø kalbos gramatikos dalykinë rodyklë

Vertimas.p65 2002.08.08, 13:49363

364 X. D. K. P. S.

ketvirtos linksniavimoformos 14–15

penktos linksniavimo formos 15pirmojo linksnio nukrypimas 12daiktavardþiø giminës 73

moteriðkoji 6–7, 9, 10, 11, 14, 15vyriðkoji 6–7, 9, 10, 11, 13, 15

daiktavardþiø linksniai 6, 7, 8, 11,12, 73, 77

daiktavardþiø skaièiai 6, 73deminutyvai 32daiktavardþiø derinimas su

bûdvardþiais 73

Bûdvardisbûdvardþiai 4, 6, 15–23

paprasti 8ypatingieji 17–19, 21, 23iðskirtiniai iðkilmingi 8nacionaliniai 74prielinksniniai 75, 76, 77

bûdvardþiø kaitymas 6, 8bûdvardþiø galûnës 7–8, 15, 16,

18, 20bûdvardþiø kaitymo formos

pirmoji 15antroji 16treèioji 17–18ketvirtoji 18–19

bûdvardþiø giminës 73moteriðkoji 7, 16, 17, 18–19,

22, 23vyriðkoji 7, 15, 18, 20, 21

bûdvardþiø linksniai 6, 7, 8, 73bûdvardþiø skaièiai 6, 73bûdvardþiø laipsniai

aukðtinamasis 6, 19þeminamasis 6, 19

bûdvardþiø laipsniavimoformos 19–23pirmoji 20antroji 21treèioji 22ketvirtoji 23

ypatingojo bûdvardþiolaipsniavimas 21, 22, 23

laipsniuojamieji bûdvardþiai 77bûdvardþiø derinimas su

daiktavardþiais 73bûdvardþiø reikðmës 74

ið daiktavardþio daromibûdvardþiai 31

bûdvardþiai po daiktavardþiø 74bûdvardþiø praleidimas 74, 75bûdvardþiai prieð

daiktavardþius 73, 74

Ávardisávardþiai 4, 24–32, 39, 63, 72

klausiamieji 24nurodomieji 24, 25–27nepaprastieji 24iðskirtiniai 24iðskirtiniai savybiniai 28, 29

ávardþiø kaitymo formospirmoji vyriðkosios giminës 24antroji moteriðkosios

giminës 24–25vyriðkosios giminës

nurodomojo 25–26moteriðkosios giminës

nurodomojo 26–27treèioji vyriðkosios giminës

iðskirtinai savybiniø 28ketvirtoji moteriðkosios giminës

iðskirtinai savybiniø 29–31ávardis as¸ 26ávardis Sawasis, Sawoij 30–31ávardis tu 26

Veiksmaþodisveiksmaþodþiai 4, 5, 38–68

paprastieji 38ypatingieji 38pereinantys á bûdvardþius ar

dalyvius 65akimirksniu praeinanèiø, bûtøjø

vykusiø, bûsimøjø, staigiainutrûkstanèiø veiksmø 62

pagalbiniai 38, 40, 45veiksmaþodþiø galûnës 65veiksmaþodþiø asmenavimo

formos 38keturios reguliarios veiksmaþodþiø

formos 38, 50–61, 64, 65pirmoji asmenavimo forma 50–55antroji asmenavimo forma 50–55treèioji asmenavimo forma 56–61ketvirtoji asmenavimo forma

56–61

Vertimas.p65 2002.08.08, 13:49364



dvi bendriausios veiksmaþodþiøformos 64

neasmeniniø veiksmaþodþiøkaitymo formos neturëjimas41, 68

pagalbiniø veiksmaþodþiøasmenavimo forma 42–49

rûðysveikiamosios rûðies veiksmaþodþiai

40–41, 61–62neveikiamieji 40, 61, 62, 66neveikiamosios rûðies

veiksmaþodþiø formøneturëjimas 40, 61

ypaè perdëm neveikiamieji 62nuosakos 38, 39

tiesioginë 38, 42–43, 44, 50–51,56–57liepiamoji 38, 43–44, 51–52,

57–58geidþiamoji 38, 44, 45, 46, 47,

52–53, 58jungiamoji 38, 44, 45, 46, 47,

52–53, 58skiriamoji 38, 44, 45eigos 38bendraties 39, 47, 53, 59, 63–64

laikai 35, 38, 39esamasis 38, 40bûtasis 38bûtasis ávykio 38, 45bûsimasis (ávyksiantis) 38, 45

skaièiai 38, 39vienaskaita 39daugiskaita 39

asmenys 38, 39treèias asmeninio veiksmaþodþio

asmuo 41, 68giminiø neskyrimas 39netaisyklingø veiksmaþodþiø

neturëjimas 38veiksmaþodþiai su prielinksniais 62sangràþa 63veiksmaþodis Niera 41prielinksniai [prieðdëliniai]

Pase, Parse 62dalyviai 4, 5, 34–37, 40

paprastieji 38, 47–48, 53–54, 59ypatingieji 38, 40, 48, 49, 54–55,

60–61

asmeniniai 48, 54, 60neasmeniniai 48, 49, 54, 60, 68

dalyviø kaitymas 34–35dalyviø galûnës 64–65penktoji vyriðkosios giminës

dalyviø forma 36ðeðtoji moteriðkosios giminës

forma 36–37dalyviai nekaitomi laipsniais 35bûdvardiðkai vartojami

dalyviai 74

Prieveiksmisprieveiksmiai 4, 5, 27, 28,

68–69, 78prieveiksmiø reikðmës

ypatybës ar bûdo aplinkybës 69kiekio aplinkybës 69klausiamosios aplinkybës 69laiko aplinkybës 69neigiamosios aplinkybës 69tvirtinamosios aplinkybës 69vietos aplinkybës 69

prieveiksmiðki bûdvardþiai[prieveiksmiai] 27, 28,jø daryba 27

prieveiksmiø galûnës 27–28prieveiksmiai vartojami su

vardaþodþiu 69

Dalelytëdalelytës 44

ávardinës 39neigiamosios 72

dalelytë ar 73

Prielinksnisprielinksniai 4, 33–34, 77

antrojo linksnio Pri, Pyrm, dieù, àt,isz, be, nug, tole, artæ 33

ketvirtojo linksnio I, pas, aplink,ape, par, pris¸, uý 33

ðeðtojo linksnio su, Po 33prielinksnis po 33, 34prielinksnis uý (uê) 34, 75, 77prielinksnis ys¸ 75prielinksnis i 75prielinksnis par 75prielinksnis pas 75prielinksnis àt 33–34

Lietuviø kalbos gramatikos dalykinë rodyklë

Vertimas.p65 2002.08.08, 13:49365

366 X. D. K. P. S.

Jungtukasjungtukai 7, 5, 70, 78

sàlygos 78sudarantys prieþastá 78prieveiksminiai 78

jungtukø reikðmës 70, 78

Jaustukasjaustukai 4, 5, 70, 78jaustukø reikðmës 70

S I N T A K S Ë

sintaksë (konstrukcija) 70–71kalbos eilë arba tvarka 72kalbos dalies pirmenybës

nebuvimas 72vardaþodþiø konstrukcija 73daiktavardþiø konstrukcija 73–74veiksmaþodþiø konstrukcija 77bûdvardþiai [ávardþiai] prieð

daiktavardþius 73, 74bûdvardþiai po daiktavardþiø 74bûdvardþiø derinimas su

daiktavardþiais 73

praleidþiami bûdvardþiai 74, 75skaitvardþiai prieð

daiktavardþius 73ávardþiai pridëti prie veiksmaþodþiø

ið priekio 63bûdvardiðkai vartojami

dalyviai 74aplinkybës 69, 72atsakymai

á klausimà ‘kada’ 76á klausimà ‘á kur’ 75á klausimà ‘ið kur’ 75á klausimà ‘kiek ilgai’ 77á klausimà ‘kur’ 75á klausimà ‘kurlink’ 76á klausimà ‘pas kà, prie ko’ 76

dalelytë ar 73neiginys ne 73prielinksnis po 34prielinksnis uý (uê) 34, 75, 77prielinksnis ys¸ 75prielinksnis i 75prielinksnis par 75prielinksnis pas 75

Vertimas.p65 2002.08.08, 13:49366



Xd-05 X. D. K. P. S. lietuviø kalbos gramatika : XIX amþiaus pradþia /parengë Giedrius Subaèius. – Vilnius : Mokslo ir enciklopedijøleidybos inst., 2002. 368 p. – (Bibliotheca Archivi Lithuanici,ISSN 1648-3294). Santr. angl. – R-klës : p. 334–366.ISBN 5-420-01498-X

Treèiojoje Bibliotheca Archivi Lithuanici serijos knygoje pirmà kartàskelbiamas anoniminës (pasiraðytos tik kriptonimu X.D.K.P.S.) pirmosiosþemaitiðkos lietuviø kalbos gramatikos (apie 1820–1830) rankraðtis: foto-kopijos, perraða bei vertimas á lietuviø kalbà. Taip pat skelbiami GiedriausSubaèiaus ir Halinos Karaú straipsniai apie gramatikos rankraðtá, lietuviøir lenkø kalbos ypatybes.

UDK 808.82-5

Parengë Giedrius Subaèius

X.D.K.P.S. lietuviø kalbos gramatika:XIX amþiaus pradþia

Dailininkas Alfonsas ÞviliusRedaktorë Agota SriubienëTechninë redaktorë Elvyra VolkienëKorektorës: Laima Balaikienë, Marijona RiezienëMaketavo Sigita Norbutaitë, Sigrida ÐimkûnienëFotografijas parengë Audronë Stanislovaitienë

2002 08 05. 19,93 apsk. leid. l. Tiraþas 500 egz.Mokslo ir enciklopedijø leidybos institutas, L. Asanavièiûtës g. 23,LT-2050 Vilnius. www.meli.lt. Spaudë Petro Kalibato IÁ „Petro ofsetas“,Þalgirio g. 90, LT-2600 Vilnius

Vertimas.p65 2002.08.08, 13:49367

Documents

SUB 2002 XDKPSlith520.class.uic.edu/SUB_kn/SUB_2002_XDKPS_gram.pdf10 Giedrius Subaèius X.D.K.P.S. gramatika1 (apie 1820–1830) Þemaitiðka lenkiðkai paraðyta lietuviø kalbos