Transporto ir logistikos sektoriaus įmonių paslaugų eksporto į

2

Transporto ir logistikos sektoriaus įmonių

paslaugų eksporto į Ispaniją galimybių studija

2014 m.

RENGĖJAS

Projektas „ Paslaugų sektoriaus eksporto skatinimas“ Projekto Nr. VP2-2.2-ŪM-01-K-01-022

TRANSPORTO IR LOGISTIKOS SEKTORIAUS PASLAUGŲ EKSPORTO Į ISPANIJĄ GALIMYBIŲ STUDIJA

2

TURINYS

Santrauka 3

Įvadas 4

1. Esamos sektoriaus įmonių situacijos analizė 6

1.1. Bendras sektoriaus pristatymas, sektoriaus veiklos rezultatų apžvalga ir

plėtros tendencijos

6

1.2. Sektoriaus konkurencinė aplinka 8

1.3. Paklausa sektoriaus teikiamoms paslaugoms 9

1.4. Sektoriaus eksporto veikla 11

2. Verslo aplinkos analizė 15

2.1. Verslo mikroaplinkos analizė 15

2.2. Teisinė verslo aplinka 19

2.3. Socialinė ir kultūrinė verslo aplinka 23

2.4. Rinkos iššūkiai ir galimybės 27

3. Paslaugų sektoriaus vertinimas tikslinėje rinkoje 33

3.1. Tikslinės paslaugų rinkos vertinimas 33

3.2. Detalus sektorinis logistikos ir transporto rinkos tyrimas Ispanijoje 37

3.2.1. Ispanijos transporto ir logistikos sektorius Europos Sąjungos kontekste 37

3.2.2. Transporto ir logistikos sektorius Ispanijoje 39

3.2.3. Regioninė logistikos sektoriaus specifika Ispanijoje 42

3.3. Ispanijos logistikos sektoriaus stiprybių, silpnybių, grėsmių ir

galimybių analizė

47

3.4. Sektoriaus pokyčio tendencijų vertinimas ir prognozių

formulavimas

51

4. Praktinis paslaugų eksporto sąlygų sukūrimas 57

4.1. Potencialūs paslaugos teikimo partneriai Ispanijoje 57

4.2. Sektorinės eksporto strategijos į tikslinę rinką ir sektorių gairės 59

5. Išvados 63

6. Šaltinių sąrašas 66


3

Santrauka

Transporto ir logistikos indėlis į šalies BVP Lietuvoje su kiekvienais metais pastoviai

auga. 2000 m. šis rodiklis buvo 8,5 proc., o jau 2010 m. pasiekė 11,7 proc. Sektorius yra

ketvirtas pagal svarbą po pramonės, prekybos ir žemės ūkio. Nuolat didėja ir sektoriaus

paslaugų eksportas. Daugiausiai pajamų Lietuvos transporto ir logistikos sektoriui duoda

prekių tranzitas. Rusija yra pagrindinė Lietuvos paslaugų, tame tarpe ir transporto bei

logistikos, eksporto rinka. Augančios apyvartos ir paklausa sąlygoja pasiūlos augimą.

Sektoriuje veikiančių įmonių skaičius auga. Per pastaruosius du metus pradėjo veikti 287

sausumos transporto įmonės ir 120 logistikos bei ekspedijavimo bendrovių.

Antroje galimybių studijos dalyje išnagrinėta Ispanijos ekonominė, teisinė, socialinė,

kultūrinė verslo aplinka, išnagrinėtos ekspertų rekomenduojamos palankiausios sritys

investicijoms į šios šalies ekonomiką.

Detaliau analizuojama Ispanijos logistikos ir transporto sektoriaus būklė nacionaliniu

ir Europos Sąjungos aspektu; sektoriaus raida, vystymosi tendencijos, regioninė specifika,

sektoriaus iššūkiai ir galimybės. Ispanijos logistikos sektorius vertinamas kaip pakankamai

išvystytas su gera „startine pozicija“, tačiau nėra strategine visos ekonomikos vystymo

priemone, sektoriuje mažai inovacijų, bendradarbiavimo, pažangių vadybos metodų, beveik

netaikomos modernios technologijos. Iš kitos pusės, sektorius turi didelį plėtros potencialą

tiek vidaus rinkoje, tiek ir Viduržemio jūros regione, Šiaurės Afrikoje, Lotynų Amerikoje.

Pateikiami optimalūs įėjimo į Ispanijos logistikos rinką būdai, partnerystės paieškos

strategija ir metodai. Išnagrinėjus pagrindinių Ispanijos logistikos sektoriaus kompanijų

duomenis daroma išvada, kad, tinkamiausias bendradarbiavimo segmentas Lietuvos įmonėms

yra vidutinio ir didesnio dydžio įmonės, veikiančios nacionaliniu ar kelių regionų mastu.

Pateikiamas vietinių kompanijų su didžiausiu potencialu bendradarbiavimui su Lietuvos

sektoriaus įmonėmis sąrašas.

Išanalizuotos Ispanijos transporto ir logistikos sektoriaus stiprybės, silpnybės, grėsmės

ir galimybės Lietuvos verslui; suformuotos pagrindinės eksporto strategijos į šios šalies rinką

gairės; daromos išvados.

Sektoriaus paslaugų eksporto strategija gali būti rengiama ir įgyvendinama

individualiai atskirų įmonių jėgomis arba centralizuotai, kadangi Lietuvos verslo

konfederacijos narys yra Lietuvos nacionalinė ekspeditorių asociacija Lineka, jungianti

pagrindinių krovinių transportavimo ir logistikos veikėjus Lietuvos sektoriuje.


4

Įvadas

Logistika ir transportavimas jungia žaliavas su perdirbėjais ir gamintojais, jungia

tarpinius gamintojus į vieningas jungtis galutinės produkcijos pagaminimui, o tolesnėje

grandinėje – pagamintą produkciją per didmeninės, vėliau mažmeninės prekybos ar

paskirstymo tinklą – su galutiniais vartotojais. Todėl transportavimo efektyvumas ir jo kaštai

yra svarbi sudedamoji viso gamybos ir paskirstymo proceso dalis. Vidutiniškai logistikos

išlaidos sudaro apie 10–15% galutinio produkto kainos, todėl sektoriaus veiklos efektyvumas

turi tiesioginę įtaką daugelio susijusių ekonominių veiklų pelningumui. Pastaruoju metu vis

daugiau kompanijų, mažindamos veiklos sąnaudas, naudojasi specializuotų logistikos

kompanijų teikiamomis transporto paslaugomis. Taigi, tiesioginiai transporto sprendimai

darosi mažiau svarbūs verslui, nes šį vaidmenį perima specializuotos logistikos kompanijos.

Globaliu ir regioniniu mastu dabartiniai logistikos sektoriaus iššūkiai yra augančios

darbo jėgos kainos, nuolat kylančios energetinių resursų kainos, pastovus poreikis investuoti į

tyrimus ir vystymą, siekiant išlaikyti efektyvumą ir konkurencingumą, didėjanti globalizacija

ir integracija. Sektorius turi didelį augimo potencialą, kuris susijęs su augančiomis

tarptautinės prekybos ir prekybos nacionalinėse rinkose apimtimis, papildomų, anksčiau

buvusių nišinėmis ir naujų sektoriaus paslaugų diegimu, naujųjų technologijų ir sparčiai

besivystančio ICT sektoriaus teikiamų galimybių panaudojimu.

Pasaulinė logistikos industrija yra vienas iš didžiausių ekonomikos sektorių, jos

apimtys vertinamos 5,4 trilijonų eurų arba 13,8% pasaulinio BVP. Europos Sąjungoje

logistikos ir transportavimo bei su tuo susijusių pagalbinių ir paraminių veiklų sektorius

generuoja 600 mlrd. eurų, kas sudaro 3,8% nuo Europos Sąjungos BVP. Sektoriuje sukuriama

pridedamoji vertė stabiliai auga, vidutiniškai 4,8% per metus, ir tai tiesiogiai sudaro sąlygas

kitų ekonomikos šakų plėtrai.

Europos Sąjungos logistikos ir transporto sektoriuje Ispanija yra tarp šalių, kuriose

sektoriaus generuojamos apyvartos yra didžiausios. Čia sukuriama 9% ES sektoriaus

generuojamos vertės.

VšĮ „Versli Lietuva” analitikai prognozuoja, kad bendras prekių ir paslaugų eksportas

ir šiemet, ir kitąmet turėtų didėti vidutiniškai po 10% kasmet ir 2014 m. pasiekti 115 mlrd. Lt.

Paslaugos yra labiausiai auganti eksporto sritis, kuri kasmet auga mažiausiai po 15%, o

pastaruosius dvejus metus – apie 20%. Pernai paslaugų eksportas pasiekė visų laikų rekordą.

Toks ar bent panašus augimas, manoma, išsilaikys ir ateinančius penkerius metus, o

didžiausią Lietuvos paslaugų eksporto dalį, kaip ir dabar, sudarys transportas ir logistika.

2012 metais transporto paslaugų eksportas padidėjo net 1,9 mlrd. Lt.


5

Transporto ir logistikos sektorius labai svarbus Lietuvos ekonomikai, kadangi jis

generuoja didelę bendrojo vidaus produkto dalį. 2012 metais sektorius sukūrė 12,9% Lietuvos

BVP (2011 m. – 11,8%). Apie 61,7% viso paslaugų eksporto tenka transportui. Pozityvūs

pokyčiai stebimi krovinių gabenimo kelių transportu, ekspedijavimo, logistikos bei

sandėliavimo segmentuose. Labiausiai sektorinių paslaugų eksportas augo į Rusijos rinką,

antra rinka pagal santykinį augimą Šveicarija, trečioje vietoje – Nyderlandai.

Logistikos sektoriuje Lietuvoje labiau nei kitose ūkio šakose auga naujų įmonių

skaičius ir didėja konkurencija, ypač tarp smulkių įmonių. Per pastaruosius du metus pradėjo

veikti 287 sausumos transporto įmonės ir 120 logistikos bei ekspedijavimo bendrovių.

Gabenimu keliais šiuo metu Lietuvoje užsiima 4895 įmonės, kuriose dirba virš 73 tūkst.

darbuotojų. Lietuvos vežėjai pastebi vis stiprėjančią konkurenciją, ypač dėl naujųjų ES narių

– bulgarų, rumunų, lenkų – įtakos.

Lietuvos verslo konfederacijos narys yra Lietuvos nacionalinė ekspeditorių asociacija

Lineka, kurios nariai yra vieni iš pagrindinių krovinių transportavimo ir logistikos veikėjų

Lietuvos rinkoje. Nemažai asociacijos narių teikia logistikos, transportavimo, distribucijos,

muitinės tarpininkavimo paslaugas. Lietuvos nacionalinė ekspeditorių asociacija Lineka

vienija virš 50 transporto-ekspedicinių firmų, tarp kurių didžiausios yra TEF Vilteda, Deivra,

ARIJUS, Ad Rem, Baltijos pervežimai, Vingės terminalas, Nordcarrier Baltic, Ace Logistics,

Schenker, Remil, Autoverslas.

Iš pateiktų duomenų ir prognozių akivaizdu, kad transporto ir logistikos sektoriaus

paslaugų eksportas yra strategiškai svarbus Lietuvai ir jo svarba tik didėja. Šio eksporto

plėtrai svarbus ėjimas į naujas rinkas. Viena iš reikšmingų logistikos sektoriaus Europinių

sudedamųjų dalių yra Ispanija, todėl galimybės teikti sektorines paslaugas ir bendradarbiauti

su šios šalies specializuotomis kompanijomis platesniame kontekste yra reikšmingas. Ispanija

turi pretenzijų tapti Pietinės Europos logistikos centru, iš čia vyksta didelė dalis kontinento

prekybos su Azija ir Pietų Amerika, čia kuriasi tolimųjų distancijų logistikos centrai. Ispanija

yra optimalioje pozicijoje tapti Europos veiklų konsolidacijos centru.

Logistikos paslaugų eksporto į Ispaniją galimybių studija turi praktinę reikšmę

eksporto paslaugų į šią šalį plėtrai ir pridedamosios vertės kūrimui.


6

1. Esamos sektoriaus įmonių situacijos analizė

1.1. Bendras sektoriaus pristatymas, sektoriaus veiklos rezultatų apžvalga ir

plėtros tendencijos

Subalansuota ir veiksminga transporto veikla yra ne tik didelę vertę kurianti paslauga,

bet ir būtina prielaida kitų ekonomikos šakų sėkmingai plėtrai bei žmonių gyvenimo kokybei.

2012 metai buvo sėkmingi daugumai paslaugų šakų Lietuvoje. Lyginant su 2011 metais

pardavimai augo 25 iš 34 paslaugų šakų. Prieškrizinį lygį (lyginant su 2008 metais) pasiekė

11 ūkio šakų, tame tarpe ir transporto sektoriaus teikiamos paslaugos [50]. Kai kurių

sektoriaus segmentų pokyčiai dar geresni. Sandėliavimo ir transporto ekspedijavimo veiklose

pajamos prieškrizinį lygį viršijo 82%, sausumos transportavimo segmente 13%. Tarp metinių

paslaugų pajamų augimo lyderių yra oro transportas 53%, sandėliavimas, logistika,

ekspedijavimas (38%).

Keletas faktų apie transporto ir logistikos sektorių Lietuvoje:

Logistika Lietuvoje sudaro 10,6% nuo BVP,

25,000 krovininių automobilių, iš kurių 75% atitinka Euro-3/4/5 ekologiškumo

standartus,

> 850,000 m2 sandėliavimo patalpų,

2-3 val. trukmės skrydžiai į didžiuosius Europos miestus ir Maskvą,

Tiesioginis susisiekimas geležinkeliu su Rusija, Baltarusija, Latvija, Lenkija,

Vokietija, Ukraina, Azija (įskaitant Kiniją),

Neužšąlantis Klaipėdos jūrų uostas.

Pagal organizacijos „Versli Lietuva“ vertinimus bendrosios praėjusių metų paslaugų

eksporto tendencijos buvo:

2012 m., palyginti su 2011 m., Lietuvos paslaugų eksportas didėjo 22,8 proc.,

arba 2,9 mlrd. Lt, iki rekordinių 15,7 mlrd. Lt,

2012 m. Lietuvos paslaugų eksporto augimas buvo antrus metus iš eilės

sparčiausias tarp visų Europos Sąjungos šalių,

Lietuvos paslaugų eksportas išsiliko 20 proc. metinio augimo lygyje jau daugiau

nei dvejus metus,

2012 m. buvo sėkmingi praktiškai visoms paslaugų rūšims – beveik visi

sektoriai (išskyrus draudimo paslaugas) pasiekė aukščiausius metinius eksporto rezultatus,

2012 m., palyginti su 2011 m., paslaugų eksportas sparčiausiai augo į Tradicinę

Rytų rinką – 34,4 proc., į kitų ES šalių rinką – 17,1 proc., į Namų rinką – 22,0 proc., į kitų

šalių rinką – 5,0 proc.,


7

2012 m. į Tradicinę Rytų rinką (Rusija, Baltarusija, Ukraina) buvo eksportuota

39,8 proc. visų Lietuvos paslaugų, daugiausia į Rusiją – 25,5 proc. viso Lietuvos paslaugų

eksporto,

2012 m. Rusija buvo pagrindinė Lietuvos paslaugų eksporto rinka – 41,7 proc.

viso paslaugų eksporto prieaugio teko Rusijai,

2013 m. I ketv., palyginti su 2012 m. I ketv., paslaugų eksportas išaugo 22,5

proc. Augo visų paslaugų grupių eksportas, išskyrus ryšių paslaugas. Tradiciškai labiausiai

prie augimo prisidėjo transporto paslaugos, kurios išaugo 21 proc. arba 442 mln. Lt.

Transporto sektorius, kuriame dirba 7 proc. visų šalies įmonių (per 6 tūkst.), turi didelę

įtaką ekonomikos gyvybingumui. Transporto verslo indėlis į šalies ekonomiką yra bent

dvigubai didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungoje. Ekspertų įsitikinimu, transporto verslas

Lietuvoje yra pajėgus sugeneruoti dar daugiau pridėtinės vertės – iki 14-15 proc. BVP.

Vyriausybė šį sektorių laiko strateginiu.

Transporto ir logistikos indėlis į šalies BVP Lietuvoje su kiekvienais metais pastoviai

auga, tai yra ketvirtas pagal svarbą sektorius po pramonės, prekybos ir žemės ūkio. Didžiąją

dalį transporto sektoriuje sukurtos pridėtinės vertės Lietuvoje sudaro pajamos iš tranzito.

Lietuvoje yra puikus potencialas tranzitiniams pervežimams – geros kokybės keliai,

neužšąlantis jūrų uostas, geros transporto verslo tradicijos. Lietuvoje automobilinių kelių

tinklas yra išplėtotas – valstybinių kelių yra 21.603 km (iš jų 308 km yra automagistralės),

juose yra 1535 tiltai ir viadukai, kurių bendras ilgis – 49.254 km. Lietuva turi keturis

pagrindinius oro uostus – Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Palangos.

* Transporto ir logistikos sektorius yra labai svarbus Lietuvos ekonomikai. Sektoriaus

indėlis į šalies BVP kiekvienais metais pastoviai didėja, jis yra ketvirtas pagal svarbą

Lietuvos ekonomikoje.

Transporto, sandėliavimo ir ryšių sektoriaus sukuriama bendroji pridėtinė vertė

Lietuvoje nedaug atsilieka nuo ES vidurkio (20%) – mūsų šalyje sudaro apie 13%. Lyginant

su kitais ūko sektoriais, transportui tenka trečioji vieta po apdirbamosios pramonės ir

prekybos. Modernių technologijų taikymas visose su logistika susijusiose grandyse ateityje

užtikrins dar spartesnį transporto paslaugų augimą. Stipriu postūmiu, Lietuvai užsitikrinant

konkurencingą poziciją ES logistikos paslaugų rinkoje, galėtų tapti valstybinio ir privataus

kapitalo investavimas. Šiuo metu Lietuvoje nėra nė vieno veikiančio logistikos centro ar

krovinių kaimelio, atitinkančio šiuolaikinius, o ypač perspektyvinius poreikius [3]. ES plėtra

sudarė galimybę Lietuvos vežėjams užimti savo nišą bendroje ES logistikos paslaugų rinkoje.

Rytų rinkos Lietuvos krovinių vežėjams visada buvo ir bus labai svarbios. Rusija mūsų šalies

prekybos partnerių sąraše pagal eksportą ir importą užima lyderio pozicijas. Palanki Lietuvos


8

geografinė padėtis ir geresnis nei Europos partnerių rytų rinkų išmanymas mūsų šalies

vežėjams suteikia konkurencinį pranašumą.

Lietuvos transporto ir logistikos sektorius turi didelį klasterizacijos potencialą, nes

Lietuvos įmonių ir institucijų inicijuoti tarptautiniai transporto projektai yra įtraukti į EK

prioritetinių projektų sąrašą bei Europos transporto tinklą TEN-T.

1.2. Sektoriaus konkurencinė aplinka

Sektoriuje veikiančių įmonių skaičius auga. Per pastaruosius du metus pradėjo veikti

287 sausumos transporto įmonės ir 120 logistikos bei ekspedijavimo bendrovių. Statistikos

departamento duomenimis, š. m. I ketvirtį, palyginti su 2012 m. I ketvirčiu, transporto ir

saugojimo veiklą vykdančių įmonių padaugėjo 6,4%, o sparčiausias augimas fiksuojamas

ekspedijavimo ir logistikos segmentuose – įmonių skaičius padidėjo atitinkamai 11% ir

11,7%.

Gabenimu keliais šiuo metu Lietuvoje užsiima 4.895 įmonės, kuriose dirba virš 73

tūkst. darbuotojų [50]. Šių metų pradžioje buvo 1.466 logistikos ir sandėliavimo įmonės. Tai

sudarė 22,6 proc. visų transporto sektoriaus įmonių. Šių įmonių skaičius rinkoje nuolatos

didėjo. Jų dalis transporto sektoriuje taip pat pastoviai ir stabiliai augo.

1 lentelė. Logistikos ir sandėliavimo įmonių skaičiaus dinamika

2008 2009 2010 2011 2012 2013

Įmonių skaičius 953 1.063 1.138 1.263 1.318 1.466

Dalis transporto sektoriuje, proc. 16,8 17,6 19,1 20,1 21,7 22,6

Skirtingai nuo 2011 metų, kai transporto ir logistikos sektoriuje darbuotojų skaičiaus

augimas pralenkė pajamų augimą, pernai įmonės geresnių rezultatų pasiekė ne įdarbindamos

naujus darbuotojus, o pasiekdamos didesnį esamų darbuotojų darbo našumą [50]. Transporto

ir logistikos sektoriuje daugėja įmonių skaičius, nors darbuotojų skaičius auga nedaug. Dėl

efektyvumo didinimo, o dalinai ir dėl kvalifikuotų sektoriaus darbuotojų trūkumo plėtra

vystoma diegiant naujas technologijas ir pritaikant IT sektoriaus sukuriamas inovatyvias

galimybes. Pagrindiniai transporto ir logistikos sektoriaus įmonių rodikliai 2012 metais

pateikiami lentelėje.

* Logistikos sektoriuje Lietuvoje labiau nei kitose ūkio šakose auga naujų įmonių

skaičius ir didėja konkurencija, ypač tarp smulkių įmonių. Sektoriaus plėtrai svarbu

paslaugų eksporto didėjimas į kitas rinkas.


9

2 lentelė. Lietuvos transporto ir logistikos sektoriaus įmonių statistiniai rodikliai

Įmonių

skaičius

Dirbančiųjų

skaičiaus, tūkst.

Pardavimo

pajamos mln. Lt

Transportas ir saugojimas 5947 95,4 23183,1

Sausumos transportas ir transportavimas

vamzdynais

4542 68,8 12146,9

Kitas keleivinis sausumos transportas 727 13,3 801,6

Krovininis kelių transportas ir

perkraustymo veikla

3810 44,6 9540,3

Sandėliavimas ir transportui būdingų

paslaugų veikla

1284 16,7 9711,3

Transportui būdingų paslaugų veikla 1204 14,2 9154,0

Lietuvos verslo konfederacijos narys yra Lietuvos nacionalinė ekspeditorių asociacija

Lineka, kurios nariai yra vieni iš pagrindinių krovinių transportavimo ir logistikos veikėjų

Lietuvos rinkoje. Nemažai asociacijos narių teikia logistikos, transportavimo, distribucijos,

muitinės tarpininkavimo paslaugas. Lietuvos nacionalinė ekspeditorių asociacija Lineka

vienija virš 50 transporto-ekspedicinių firmų, tarp kurių didžiausios yra TEF Vilteda, Deivra,

ARIJUS, Ad Rem, Baltijos pervežimai, Vingės terminalas, Nordcarrier Baltic, Ace Logistics,

Schenker, Remil, Autoverslas. Todėl transporto ir logistikos paslaugų eksporto į Vokietiją

galimybių studija turi praktinę reikšmę eksporto paslaugų į šią šalį plėtrai ir pridedamosios

vertės kūrimui.

1.3. Paklausa sektoriaus teikiamoms paslaugoms

Logistikos ir transporto sektorius kartu su profesionaliomis verslo, finansinėmis ir ICT

paslaugomis susijęs su visomis ekonomikos šakomis ir tiesiogiai veikia jų efektyvumą bei

plėtrą. Šis sektorius, kaip jungiamoji gamintojų, tiekėjų, platintojų ir galutinių vartotojų

grandis, yra labai svarbus prekybai, pramonei, turizmui, statyboms.

Kelių transportu gabenamų krovinių apyvarta nuo 1970 iki 2002 m. Europos

Sąjungoje padidėjo nuo 488 mlrd. iki 1376 mlrd. tonkilometrių. Naujosiose ES šalyse narėse

pastebima ta pati tendencija – krovinių apyvarta automobilių kelių transportu nuo 1995 iki

2002 m. išaugo apie 20% ir, lyginant su kitomis transporto rūšimis, įgyja vis didesnį augimo

pagreitį. Prognozuojama, jog kelių krovininio transporto srautas iki 2013 metų pabaigos turėtų

išaugti daugiau kaip 60%, o dešimtyje naujųjų ES narių krovinių srautai keliuose iki 2020 m.

gali padidėti dvigubai [2].

Daugiausiai pajamų Lietuvos transporto ir logistikos sektoriui duoda prekių tranzitas.

Sparčiausiai daugėjo Lietuvos vežėjų gabenamų krovinių tarp kitų šalių (83%). Toks ženklus

augimas siejamas su ES plėtra ir galimybe laisvai, be kiekybinių apribojimų, teikti transporto

paslaugas tarp skirtingų šalių ES bendrojoje rinkoje [2]. Kelių transporto dalis pagal krovinių

apyvartą tarp kitų sausumos transporto rūšių Lietuvoje 2005 m. sudarė 49%. ES senbuvėse


10

narėse geležinkelių transportui teko apie 13%, Lietuvoje apie 38%, vamzdynams atitinkamai

5 ir 13%.

* Pagrindinis transporto ir logistikos sektoriaus paslaugų eksporto segmentas Lietuvos

verslui yra tranzitas. Išnaudodama savo geografines ir politines pozicijas tarp rytų ir

vakarų, Lietuva turi didelį plėtros potencialą šia kryptimi.

Krovinių gabenimas kelių transportu Lietuvoje 2011 metais padidėjo apie 7%, t.y. nuo

51,4 mln. tonų iki 55,3 mln. tonų. 2005–2010 m. laikotarpiu krovinių vežimas vidutiniškai

mažėjo po 3,4 proc. kasmet. 2010 m. visų rūšių transportu (įskaitant transportavimą

naftotiekiais) pervežta 115,2 mln. tonų krovinių, tačiau tai 15,9 proc. mažiau nei 2005 m.

Didžiausią įtaką tam turėjo mažėjantis transportavimas naftotiekiais. 2010 m. Klaipėdos

valstybiniame jūrų uoste ir Būtingės terminale perkrauta 40,3 mln. tonų krovinių, tai 44,3

proc. daugiau nei 2005 m. 2005–2010 m. laikotarpiu krovinių krova Klaipėdos valstybiniame

jūrų uoste ir Būtingės terminale vidutiniškai augo po 7,6 proc. kasmet. 2010 m. oro uostuose

pakrauta ir iškrauta 11,9 tūkst. tonų krovinių ir pašto, tai penktadaliu daugiau nei 2005 m.

2010 m. buvo vežta 387,8 mln. keleivių, tačiau tai beveik 15 proc. mažiau nei 2005 m.

Per 2011–2012 metus situacija reikšmingai pasikeitė į teigiamą pusę. Visų transporto

rūšių krovinių apyvarta 2012 m., palyginti su 2011 m., padidėjo 1,5 proc. [50]. Dauguma

krovinių transportuojama geležinkeliais ir sausumos keliais. Geležinkelių transporto krovinių

apyvarta sumažėjo 6,1 procento, o krovinių kiekis – 5,6 procento. Kelių transporto krovinių

apyvarta padidėjo 6,9 procento, krovinių kiekis – 3,6 procento. Krovinių perkrovimas

Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Būtingės terminale 2012 m. sumažėjo 3,9 procento.

Tarptautinis keleivių vežimas, 2010 m. duomenimis, geležinkelių transportu sudarė

34,7 proc. (881 tūkst. keleivių), oro transportu – 32,6 proc. (828 tūkst. keleivių), kelių

transportu – 22,7 proc. (576 tūkst. keleivių). 2010 m. į šalies oro uostus atvyko ir iš jų išvyko

2,3 mln. keleivių, arba 58,7 proc. daugiau nei 2005 m. Lietuvos oro uostuose ir toliau sparčiai

auga atvykusių ir išvykusių keleivių skaičius. Keleivių oro uostuose skaičius 2005–2010 m.

laikotarpiu vidutiniškai didėjo po 9,2 proc. kasmet. Oro uostuose keleivių srautas 2012 m.

padidėjo 17,6 proc., palyginti su 2011 m. [50]. 2012 m. kovo mėnesį, palyginti su atitinkamu

2011 m. mėnesiu, šalies oro uostuose aptarnauta beveik trečdaliu daugiau klientų. Per

pirmuosius tris 2012 m. mėnesius Lietuvos oro uostuose aptarnauta 624,4 tūkst. keleivių.

Didžioji dalis šio fenomenalaus augimo yra sukelta sėkmingos atvykstamojo turizmo plėtros.

* Sektorius teikia plataus profilio paslaugas kitoms svarbioms Lietuvos ekonomikos

šakoms. Pramonei svarbi tiekimo ir realizavimo grandinė, prekybai – jungtis tarp

gamybos vietų, sandėlių ir realizavimo vietų, turizmo sektoriui – keleivių


11

transportavimas ir aptarnavimas. Logistikos kaštai sudaro iki 15 proc. sąnaudų, todėl

jų efektyvinimas yra svarus bendrųjų gamybos rodiklių gerinimui.

Pav. 1. Lietuvos oro uostų statistika

43 proc. viso transporto sektoriaus pajamų uždirbo sandėliavimo, ekspedijavimo ir

uostų veikla. Praėjusiais metais šis rodiklis buvo 42 proc., o 2011 m. – 37 proc. Palyginus

2013 m. pirmąją pusę su 2008 m. pirmuoju pusmečiu fiksuojamas 73,6 proc. pajamų

padidėjimas. Sandėliavimo ir saugojimo pajamos kilo 47,4 proc., krovinių tvarkymo – 16

proc., transportui būdingų paslaugų veiklose (ekspeditoriai) – 92,7 proc.

3 lentelė. Logistikos sektoriaus pajamų pokyčiai per pirmuosius metų pusmečius

2008 2009 2010 2011 2012 2013

Pajamos mln. Lt. 2.600 1.957 2.955 3.368 4.513 5.067

Palyginus su analogišku buvusių metų

pusmečiu, proc. +24,6 -24,7 +51,0 +14,0 +34,0 +12,3

1.4. Sektoriaus eksporto veikla

2010 m. augo visų sektoriaus teikiamų paslaugų apyvartos ir jų eksportas. Lyginant su

2009 m., 32,5% išaugo krovinių gabenimo kelių transportu paslaugų eksportas,

ekspedijavimo, logistikos bei sandėliavimo – 25,6%, krovinių gabenimo oro transportu –

71,6%, geležinkeliu 1,2%. Transporto paslaugos 2010 m. sudarė 59,5% visų paslaugų

eksporto.

2011 m. augimo tendencijos išliko. Palyginti su 2010 m., transporto paslaugų

eksportas augo 21,5% iki 7,66 mlrd. Lt. Daugiausia įtakos augimui turėjo ekspedijavimo,

sandėliavimo ir kitų transporto paslaugų eksporto didėjimas 51,1%, krovinių gabenimas kelių


12

transportu 11,3%. Labiausiai šių paslaugų eksportas augo į Rusijos rinką 268 mln. Lt, arba

daugiau kaip dvigubai. Antra rinka pagal augimą 2011 m. buvo Šveicarija, trečioje vietoje

liko Nyderlandai. Iš kitų augusių rinkų verta paminėti Kazachstano rinką, kuri išaugo apie 40

mln. Lt iki 119 mln. Lt.

* Logistikos ir transporto paslaugos yra sparčiausiai augančios paslaugų eksporto

statistikoje. Didžiausią įtaką turi globalūs procesai – atsigaunančios rinkos

pagrindinėse tikslinėse Lietuvai šalyse. Būtina išnaudoti pakilimo laikotarpį ir

išsikovoti kuo palankesnes pozicijas tam atvejui, jei ekonomikos augimas vėl sulėtėtų.

Eksporto struktūroje transporto paslaugoms tenka apie 10 proc. viso eksporto. 2012 m.

sektoriaus paslaugų eksporto struktūroje labiausiai augo transporto paslaugų (60,9%),

krovinių pervežimo (34,5%) ir logistikos paslaugų (24,6%) segmentai.

2012 m., palyginti su 2011 m., transporto paslaugų eksporto augimui įtakos

daugiausiai turėjo ekspedijavimo, sandėliavimo ir kitų transporto paslaugų eksporto

padidėjimas 1,28 mlrd. Lt arba 49,6 proc., iki 3,85 mlrd. Lt ir krovinių gabenimo kelių

transportu paslaugų eksportas, didėjęs 453 mln. Lt arba 12,4 proc., iki 4,11 mlrd. Lt.

Transporto sektoriaus įmonėms 2012 m. buvo geri, kadangi atsigavo pagrindinės

rinkos, augo paklausa, vartojimo tempai tiek Vakarų Europoje, tiek ir Rytuose taip pat

buvo neblogi, Lenkijos vežėjų problemos su Rusijos muitine irgi prisidėjo prie

Lietuvos įmonių situacijos gerėjimo, pervežimų kainos išliko konkurencingos. Tai

buvo prielaidos augti transporto sektoriaus eksportui net 24,5 proc.

Pav. 2. Pagrindinės Lietuvos transporto paslaugų eksporto rinkos 2012 m. (dalis proc.

nuo bendro šakos eksporto ir vertė)

2013 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvos paslaugų eksportas didėjo 22,5 proc., arba 698,1

mln. Lt, iki 3,8 mlrd. Lt. Lietuvos metinis paslaugų eksporto augimo tempas buvo

didžiausias tarp trijų Baltijos šalių. Per pirmąjį šių metų ketvirtį tarp visų paslaugų

rūšių labiausiai augo transporto paslaugos, kurios išaugo 21 proc. arba 442,4 mln. Lt

[50].

2013 m. vežėjai įžvelgia vis stiprėsiančią konkurenciją, ypatingai Europoje, kadangi

esant neužtikrintumui ir neapibrėžtumui dėl kai kurių Europos ekonomikų ateities, visi


13

stengiasi būti atsargūs, mažinti išlaidas ir pirmoje eilėje peržiūri logistikos kaštus,

todėl manoma, kad didės spaudimas mažinti krovinių gabenimo įkainius, šį spaudimą

dar labiau didins mažų kaštų šalių vežėjai, bulgarai, rumunai, lenkai, kurie ir taip

kartais dirbtinai mažina kainas, todėl išlaikyti praeitų metų pardavimus gali būti

sudėtinga, jeigu ekonominė situacija nesikeis į gerąją pusę. Vežėjai pastebi, kad nuolat

didėjantys kaštai – brangstantys nauji automobiliai, nauji kelių mokesčiai tiek

Europos, tiek ir rytų šalyse, išlaidos draudimui – mažina Lietuvos vežėjų

konkurencingumą. O didžiausia problema vežėjams išlieka mažas pralaidumas

pasienio postuose, ypatingai su Baltarusija. Nuolat iškyla problemos ir su Rusija, tiek

muitinėje, tiek ribojant skirtingų eksporto prekių įvežimą.

Pav. 3. Pagrindinės ekspedijavimo, logistikos ir kitų transporto paslaugų eksporto

rinkos 2012 m. (dalis proc. nuo bendro šakos eksporto ir vertė)

* Nepaisant problemų su transporto paslaugų eksportu į Rusijos ir Baltarusijos rinkas,

jos išlieka labai svarbios Lietuvai. Pagrindinis mūsų privalumas yra galimybė teikti

tranzitines paslaugas į šias šalis, todėl realiai nėra galimybės mažinti veiklas šiose

šalyse. Reikia kitų sprendimų, kad sektoriaus paslaugų eksportui neturėtų įtakos

politinis klimatas arba dėti pastangas šį poveikį maksimaliai sumažinti. Viena iš

svarbiausių sektoriaus eksporto rinkų yra Vokietija.

Krovinių gabenimo kelių transportu paslaugų eksportas, 2013 m. pirmąjį ketvirtį.,

palyginti su 2012 m. pirmuoju ketvirčiu, išaugo 25,1 proc., arba 226,1 mln. Lt, iki

1,13 mlrd. Lt. Labiausiai augusi rinka buvo Rusija – 82,4 mln. Lt, iki 357,1 mln. Lt,

taip pat ženkliai išaugo ir Vokietijos bei Prancūzijos rinkos, atitinkamai 25,8 mln. Lt

iki 167,9 mln. lt ir 23,7 mln. Lt iki 79,6 mln. Lt [50].


14

Pav. 4. Didžiausios krovinių gabenimo kelių transportu paslaugų eksporto rinkos 2013

m. I ketv. (dalis proc. ir vertė mln. Lt)

Pirmasis šių metų ketvirtis krovinių gabenimo kelių transportu įmonėms buvo

rekordinis, augo tiek krovinių kiekiai, tiek ir užsakymų apimtys, tačiau dėl

padidėjusios konkurencijos mažėjo pervežimų kainos, kurios krito apie 20 proc. Tokių

žemų krovinių gabenimo (frachto) kainų jau senokai nėra buvę, tačiau Lietuvos

įmones iš dalies gelbėja ilgalaikiai kontraktai bei mažėjanti sezoniškumo įtaka.

Panašiame, kaip pernai metais, lygyje kainos išsilaikė tik temperatūrinio režimo ir

specifinių krovinių segmente, kuris Lietuvoje plečiasi sparčiausiai, įmonės sėkmingai

dalyvauja tarptautinėse tiekimo grandinėse, plečia teikiamų paslaugų asortimentą, t.y.

teikia ne tik krovinių gabenimo, bet ir visą spektrą logistikos paslaugų. Toks teikiamų

paslaugų kompleksiškumas didina Lietuvos įmonių konkurencingumą, leidžia

aptarnauti stambius tarptautinius žaidėjus, o gera Lietuvos įmonių reputaciją ir

kokybiškos paslaugos pritraukia naujus užsakovus.

* Logistikos sektoriuje svarbiausi yra transporto paslaugų (augimas 60,92%), krovinių

pervežimo (34,50%) ir logistikos paslaugų (24,63%) segmentai. 2012 m. buvo geri

šiems segmentams ir visam sektoriui. Dar geresni rezultatai užfiksuoti pirmajame šių

metų ketvirtyje.

Ekspedijavimo, logistikos ir kitų su transporto veikla susijusių paslaugų eksportas,

2013 m. I ketv., palyginti su 2012 m. I ketv., augo 21,2 proc. arba 184,5 mln. Lt iki

1,05 mlrd. Lt. Labiausiai augusios rinkos šių paslaugų tiekėjams buvo Kinija, kuri

padidėjo 42,1 mln. Lt iki 62,4 mln. Lt, Baltarusija, išaugusi 32,3 mln. Lt iki 82,3 mln.

Lt ir Vokietija, didėjusi 23,3 mln. Lt iki 81,5 mln. Lt.


15

2. Verslo aplinkos analizė

2.1. Verslo mikroaplinkos analizė

Pastarojo laikotarpio Ispanijos ekonominė situacija nėra gera, didelis biudžeto

deficitas, bedarbystė, ypač tarp jaunimo. Ispanija gelbėja ekonomiką, padedama didžiulės

finansinės paskolos iš Europos, tačiau ūkio nuosmukis ir didelės valstybės skolos kelia

Ispanijai tam tikrą finansinę riziką. Tokį įvertinimą šalie ekonomika gavo per paskutinįjį

Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vertinimą. Ispanija jau išnaudojo

41,3 mlrd. eurų iš ES finansinės pagalbos paskolų fondo. Iš viso šaliai skirta 100 mlrd. eurų

bankams padėti. Šiems finansinių problemų kyla nuo pat 2008 metų, kai sprogo

nekilnojamojo turto burbulas [9].

Po 15 metų augimo Ispanijos ekonomika pateko į krizę, prasidėjusią 2007 metų

viduryje. Ženkliai sumažėjo gamybos apimtys, eksportas, investicijos. Prieš tai buvęs spartus

augimas išbalansavo ekonomikos struktūrą, ypač augo statybų sektorius, kuriame dabar

pastebimas didžiausias nuosmukis. Labai smuko investicijų apimtys, eksportas, privatus

vidaus vartojimas. Ypač didelę neigiamą įtaką krizė turėjo darbo jėgai, kai bedarbystė pakilo

iki 20%, sumažėjo atlyginimai, pailgėjo darbo valandos, sumažėjo laikinų ir sezoninių

darbuotojų poreikis [28].

Europos Komisijos ekspertų grupė iki 2013 m. gegužės 31 d. patikrino, kaip vyksta

finansinis valstybės gelbėjimas. Specialistai teigė, kad Ispanijos bankų restruktūrizavimas

„gerokai pasistūmėjo į priekį“. TVF, taip pat nusiuntęs specialistų grupę į Ispaniją ir atlikęs

nepriklausomą tyrimą, teigė, kad Ispanijos bankų gelbėjimas vyko taip, „kaip ir buvo

planuota“. Nepaisant to, rizika ekonomikoje išlieka ir todėl Ispanija ir toliau patirs sunkumų,

kol nesutvarkys išbalansuotų finansų. „Moody's Investors Service“ vertina, kad skolinimosi

perspektyva šaliai ir toliau lieka neigiama dėl Ispanijos bankų sektoriaus būklės. Agentūra

teigia, kad bankų turto vertė turi smukti per ateinančius 18 mėnesių. Vadinamųjų blogųjų

paskolų, t.y. tokių paskolų, kurių jas pasiėmę asmenys nebegali grąžinti bankui pinigų,

skaičius 2013 m. metų vasarį siekė 10,4 proc., tačiau kovą pakilo iki 10,5 proc. visų suteiktų

kreditų [9].

4 lentelė. Pagrindiniai Ispanijos ekonomiką apibūdinantys rodikliai

Regionas Aukštų pajamų

Pajamų kategorija Aukštos pajamos

Populiacija 46.217.400

BVP vienam gyventojui ($) 30.110,00


16

Ispanijos vyriausybė daug padarė gerindama šalies ūkio būklę, visgi TVF įspėjo, kad

ekonomikos prognozės lieka skurdžios, ir paragino šalies vyriausybę ir Europos Sąjungą imtis

naujų priemonių ir didinti užimtumą. Šiuo metu šalyje užregistruotas didžiausias Europoje

nedarbas – 27 proc. Analitikai tikisi, kad Ispanijos ekonomika pradės augti antroje šių metų

pusėje. Tačiau šiuo metu vyriausybė turi toliau vykdyti reformas bankų sektoriuje. „Reformos

labai padeda stabilizuoti ekonomiką, tačiau nedarbo lygis išlieka nepriimtinai aukštas, o

prognozės lieka gana pesimistiškos“, – teigiama TVF ataskaitoje [15]. TVF teigimu, Ispanijos

vyriausybė pirmiausia turėtų ir toliau pertvarkyti darbo rinką reguliuojančius įstatymus. Juos

pakeitus įmonės galėtų lengviau keisti darbo sąlygas, o ne atleisti darbuotojus. Ispanija taip

pat raginama skirti daugiau dėmesio jaunimo apmokymui, kas padėtų lengviau įsidarbinti.

Ispanijos ekonomikos ministras Luisas de Guindosas anksčiau teigė, kad šalis „išbrenda iš

recesijos“, o biudžeto ministras Cristobalas Montoro sakė, kad ūkis „pasiekė ribą, po kurios

padėtis ekonomikoje keisis“. Tačiau TVF įspėjo, kad Ispanijos ateityje dar laukia tam tikri

sunkumai.

* Ispanijos ekonominė situacija vis dar nėra labai gera, tačiau įėjimas į rinką

nuosmukio sąlygomis turi savų pliusų – mažesnės kainos, pigesnė darbo jėga, mažesni

kaštai, dėl didesnės konkurencijos vietinės kompanijos labiau linkę bendradarbiauti su

geriau išvystytos logistikos kompanijomis iš užsienio.

Vyriausybė vis dar neatsisako įsipareigojimų ir tikisi šalies biudžeto deficitą 2013

metais išlaikyti žemiau privalomų 3% BVP, tačiau, ekspertų nuomone, tai sunkiai įvykdomas

uždavinys. 2011 metų biudžeto deficitas buvo 6%. Dėl prastų finansinių rodiklių šalis turi

prastus skolinimosi reitingus ir dideles paskolų palūkanas. Ispanija padidino PVM tarifus,

įvedė kitus mokesčius, apribojimus ir taupymą socialinėje sferoje. Pradėta įgyvendinti didelės

apimties pensijų reforma. Ispanijos ekonomikos augimas 2010 metais buvo neigiamas (0,2%),

o 2011 metais numatytas nežymus 0,6% augimas. Rizikingas faktorius išlieka bankinio

sektoriaus būklė. Nors bankų likvidumo sąlygos gerėja, jie vis dar turi refinansuoti 85 mlrd.

eurų skolą (2011). Labai aukštos vidaus ir išorės skolinimosi kainos dar didina ekonomines

problemas [28].

Ekonomika šalyje išlieka silpna, atsigavimas fiksuojamas lėtesnis, negu daugelyje kitų

ES šalių. Viešieji finansai tebėra deficitiniai, tačiau pažanga numatoma Vyriausybei įvedant

griežtesnes taupymo priemones. Ekonominė situacija įtakoja nepalankias skolinimosi sąlygas

ir aukštas palūkanas. 10 metų obligacijų palūkanos pakilo iki 5,5%.

Per praėjusius metus situacija su biudžeto deficitu pagerėjo, tačiau iš esmės ne dėl

ekonomikos augimo, o dėl PVM padidinimo. Situacija išlieka nepatenkinama su regioniniais

ir vietiniais biudžetais [28].


17

5 lentelė. Kai kurie Ispanijos ekonomikos indikatoriai, 2006–2011 m. (pokyčiai proc.,

jei nenurodyta kitaip)

2006 2007 2008 2009 2010 2011

Pasiūla ir paklausa stabiliomis kainomis

Bendrasis vidaus produktas, BVP 4,0 3,6 0,9 -3,7 -0,1 0,8

Privatus vartojimas 3,8 3,7 -0,6 -4,2 1,2 0,7

Viešasis vartojimas 4,6 5,5 5,8 3,2 -0,7 -1,2

Bendros fiksuotos investicijos 7,2 4,5 -4,8 -16,0 -7,6 -2,8

Investicijos į statybų sektorių 6,0 3,2 -5,9 -11,9 -11,1 -8,0

Bendroji vidaus paklausa 5,2 4,1 -0,6 -6,0 -1,1 -0,4

Bendrasis eksportas (indėlis į augimą) -1,4 -0,8 1,5 2,7 1,0 1,3

Prekių ir paslaugų eksportas 6,7 6,7 -1,1 -11,6 10,3 11,0

Prekių ir paslaugų importas 10,2 8,0 -5,3 -17,8 5,4 5,6

Namų ūkių santaupos (proc. nuo gaunamų

pajamų)

11,1 10,8 13,5 18,2 13,1 12,3

Kainos

BVP defliatorius 4,1 3,3 2,4 0,6 1,0 1,6

Bedarbystė ir atlyginimai

Bedarbystės santykis (proc.) 8,5 8,3 11,3 18,0 20,1 20,1

Darbo jėgos vieneto kaina pramonėje 2,8 4,1 6,9 2,8 -4,6 -1,2

Darbo jėgos kainos pokyčiai 4,1 3,7 4,8 5,0 1,4 1,5

Bedarbystės pokyčiai 3,9 3,0 -0,4 -6,6 -2,3 -0,1

Darbo jėgos augimas (proc.) 3,2 2,7 3,0 1,0 0,2 -0,1

Mokėjimų balansas (proc. nuo BVP)

Prekybos balansas (prekės) -8,5 -8,6 -7,9 -4,0 -4,4 -4,5

Dabartinis sąskaitos balansas -9,0 -10,0 -9,6 -5,2 -4,5 -4,2

Grynoji tarptautinio investavimo pozicija -65,9 -78,1 -79,3 -91,1 -87,1 -88,6

Bendrasis vyriausybės balansas 2,0 1,9 -4,2 -11,1 -9,2 -6,2

Pirminis balansas 3,7 3,5 -2,6 -9,4 -7,3 -4,1

Struktūrinis balansas -1,2 -1,1 -4,9 -9,2 -7,4 -4,7

Bendroji vyriausybės skola 39,6 36,1 39,8 53,3 60,1 67,5

Paskutinių metų vertinimai nėra pilnai palankūs Ispanijai, tačiau matoma ir atsigavimo

ženklų. Jau 2011 metų antroje pusėje fiksuotas BVP augimas [28]. Bendrasis tų metų augimas

buvo 0,8%, o 2012 metais Ispanijos BVP augo 1,1%. Nepalanki situacija išlieka su vidaus

paklausa ir vartojimu. Sudėtinis vartojimo indeksas kinta po 0,6% per metus, nors mažmeninė

prekyba pagal apyvartas ir joje dalyvaujančių ūkio subjektų skaičius mažėja. Viena iš šio

indekso sudėtinių dalių – privačiam vartojimui skirtų automobilių registracija beveik


18

stabilizavosi po keletą ketvirčių fiksuotų dviženklių rodiklio mažėjimų. Privačių namų ūkių

vartojimas 2011 metais padidėjo 1,2%.

Ypač reikšmingi pokyčiai vyksta darbo rinkoje. Daug darbo vietų prarasta paslaugų

sektoriuje, ką įtakojo viešojo administravimo pokyčiai bei nuosmukis turizmo ir svetingumo

bei prekybos sektoriuose. Pastaruoju metu darbo vietų skaičius paslaugų sektoriuje sumažėjo

3,1%, ypač dėl turizmo sektoriaus apimčių sumažėjimo. 2011 metais statybose darbus prarado

apie 19.000 darbuotojų, tačiau pramonėje sukurta 2.900, o žemės ūkyje 29.000 naujų darbo

vietų. Per krizę praradimai statybų sektoriaus darbo vietų skaičiuje atskiruose regionuose

sudarė iki 90% bendro dirbančiųjų skaičiaus sumažėjimo [28]. Bendras bedarbių skaičius

Ispanijoje siekia 4.226.700.

Ispanijai reikia įgyvendinti skubias ir reikšmingas reformas, padidinti darbo našumą ir

efektyvumą, šalies darbo rinka stagnuojanti, nekilnojamo turto kainos neadekvačios, didelis

fiskalinis deficitas, sunkios skolos slegia privatų sektorių ir valstybės finansus, darbo

produktyvumo augimas menkas, žemas tarptautinis konkurencingumas, silpnas bankinis

sektorius [28]. Pokyčiams reikia spartesnių ir radikalesnių struktūrinių reformų, negu

vykdomos dabar. Ypač spartūs pokyčiai reikalingi darbo rinkoje ir jos reguliavimo tvarkoje.

Palankūs faktoriai reformų įgyvendinimui yra tai, kad esminės reformos palaikomos

socialinės terpės ir turi platų politinį palaikymą.

Šiuo metu paslaugų sektoriuje dirba nuo 60 iki 65 proc. šalies darbo jėgos. Ypač

reikšmingas yra turizmo sektorius, kadangi Ispanija yra antra pagrindinė pasaulinio

atvykstamojo turizmo kryptis po Prancūzijos su maždaug 50 milijonų turistų ir apie 20 mln.

lankytojų verslo, šeimyniniais ar kitais tikslais per metus. Antras pagal svarbą sektorius (pagal

BVP ir darbo jėgos užimtumą) yra pramonės sektorius, generuojantis apie 20 proc. BVP.

Žvejyba išlieka pagrindiniu pirminiu sektoriumi, Ispanija turi didžiausią pasaulyje žvejybinį

laivyną. Ispanijoje taip pat yra santykinai dideli mineralų resursai, tačiau akmens anglies

klodai yra prastos kokybės, o beveik visi šalies naftos poreikiai patenkinami importu [4].

Per pastaruosius dešimt metų Ispanijoje vykdyta sparti modernizacija, dideles

investicijas dedant į transporto, telekomunikacijų ir bankinės infrastruktūros atnaujinimą. Šiuo

metu visi pagrindiniai ekonominiai centrai yra sujungti geromis transporto jungtimis. Šalyje

gerai išvystytas greitkelių tinklas. Čia yra 33 tarptautiniai oro uostai, jūrų linijas aptarnauja 44

dideli jūrų uostai, kurie aptarnauja apie 52% visos Europos jūrų prekybos. Bilbao ir Barselona

yra du pagrindiniai jūrų uostai. Ispanijoje yra dvi greitųjų geležinkelių linijos, kurių viena

jungia Madridą ir Seviliją, o kita Madridą su Lerida. Šiuo metu baigiamas pastarosios linijos

pratęsimas iki Barselonos.


19

* Pagrindinis verslo centras Ispanijoje yra Madridas, tačiau logistikos sektoriuje greta

šio regiono svarbų vaidmenį vaidina Barselona ir visas Katalonijos regionas bei

Valensija. Tai yra lokacijos, kur pirmiausiai turėtų krypti sektoriaus paslaugų eksporto

dėmesys.

Madridas yra šalies transporto, bankininkystės, administracijos centras, čia yra gausu

tarptautinių kompanijų būstinių. Liberalizuotas telekomunikacijos sektorius sudarė sąlygas

sektoriui pagal padengimą ir kokybę pasiekti vidutinius Europos Sąjungos rodiklius.

Bankininkystės sektoriuje dominuoja du pagrindiniai bankai – Banco Santander Central

Hispano (BSCH) ir Blanco Billboard Vic Argent aria (BBVA). Nepaisant aukštos sektorius

koncentracijos Ispanijoje yra išvystytas platus regioninių, vietinių ir kredito unijų tinklas [4].

2.2. Teisinė verslo aplinka

Teisinė verslo bazė Ispanijoje reikšmingai nesiskiria nuo kitų Europos Sąjungos šalių.

Paprasčiausia šalyje yra įsteigti personalinę įmonę, kuriai nereikia įstatinio kapitalo. Dažniau

naudojamos įprastos teisinės verslo formos paprastai reikalauja įstatinio kapitalo bei turi turėti

įstatus. Ribota atsakomybė yra dengiama įstatiniu kapitalu nemokumo ar bankroto atveju,

taigi nėra personalinės verslo rizikos. Kai kurie kiti faktoriai gali įtakoti teisinės formos

pasirinkimą, pvz., kai kurie vyriausybiniai grantai ar parama skiriama tik konkretaus tipo

įmonėms. Iš esmės, dauguma steigimo procedūrų yra vienodos ir nepriklausomam verslui, ir

atidarant padalinį Ispanijoje [40].

Kaip ir daugelyje ES šalių, Ispanijoje veikia vieno langelio principas verslo įmonių

steigimui ir aptarnavimui, kuris veikia per portalą EUGO.es. Šis portalas taip pat teikia pilną

informaciją klientams (paslaugų vartotojams) visose verslo srityse. EUGO.es portalas leidžia

parsisiųsti visą informaciją apie skirtingus verslo steigimo ir vykdymo etapus, verslo

reguliavimo procedūras, teisinę bazę, nusiskundimų padavimo tvarką. Čia taip pat

pateikiamos visos institucijos, susijusios su verslu, jų kompetencijos ir atsakomybės ribos

[40]. Įmonių steigimo konsultavimo ir pagalbos punktų (Puntos de Asesoramiento e Inicio de

Tramitación – PAIT) tinklas, įsteigtas Pramonės, turizmo ir prekybos ministerijos, leidžia

ribotos atsakomybės bendroves ir partneryste paremtas kompanijas kurti tiesiogiai internetu.

PAIT tinklas teikia įmonių savininkams personalizuotą informaciją dėl jų paraiškų steigiant

naujas įmones, pateikia ir paaiškina kitus darytinus žingsnius. Šis tinklas nuolat plečiamas,

šiuo metu turi 60 padalinių 14 autonominių vienetų.

Vieno langelio principas verslui (Ventanilla Única Empresarial – VUE,

www.ventanillaempresarial.org) yra bendra Vyriausybės ir Prekybos ir pramonės rūmų

iniciatyva. Jis turi 30 aptarnavimo centrų 15 autonominių vienetų. Šiuose centruose


20

verslininkai gali įsteigti naujas kompanijas nesilankydami jokiose kitose valstybinėse

institucijose. VUE siūlo konsultacijas steigiant kompanijas, dėl paramos ir grantų.

Naudojantis šiomis išvardintomis moderniomis paslaugomis naujos įmonės steigimas nuo

vieno mėnesio sutrumpėja iki vienos savaitės. Procedūros ir reikalavimai steigiant Ispanijoje

paslaugų verslo įmones iš esmės nesiskiria nuo kitų verslo rūšių [26].

Naujos kompanijos ar firmos steigimas apima seriją procedūrų, kuriose gali būti

įtraukti keturi skirtingi valstybinių institucijų lygmenys (mokesčiai, socialinė apsauga,

autonomijų valdžia ir miestų tarybos). Prieš pradedant kompanijos veiklą jos darbdaviai ir

darbuotojai turi prisijungti prie socialinio draudimo sistemos. Jei darbuotojai perkeliami į kitą

šalį laikinai, jie gali likti savos šalies socialinio draudimo sistemoje [26].

Įsteigti naują verslą Ispanijoje yra santykinai paprasta. Iš esmės čia veikia standartinių

kitose šalyse verslo formų galimybės, todėl galima rinktis iš standartinių ir specifinių

galimybių sąrašo potencialiems investuotojams. Paskutiniais metais praktiškai visi buvę

investavimo apribojimai ir skirtumai vietiniam ir užsienio kapitalui buvo panaikinti.

Dažnai naudojamos bendrų įmonių verslo formos Ispanijoje yra ekonominių interesų

grupė, Europos interesų grupė, laikinos bendrosios įmonės ir bendrosios įmonės. Logistikos

sektoriaus įmonėms iš Lietuvos tikslinga naudotis šiomis formomis [14]:

• Atidaryti savo kompanijos padalinį ar atstovybę,

• Steigti ispanišką kompaniją: tradiciškai dažniausiai naudojama forma yra

bendrovė (S.A.), tačiau pastaraisiais metais plačiau plinta uždarosios akcinės bendrovės verslo

forma (S.L.s),

• Susijungti su jau veikiančiu verslu Ispanijoje per bendras įmones, kurių yra

įvairių tipų. Partnerystė su veikiančiu verslu (bendrų įmonių kūrimas) yra populiarus būdas

steigti verslą Ispanijoje, kadangi jis leidžia padalinti riziką ir resursus tarp partnerių bei

pasinaudoti partnerių patyrimu, ryšiais ir sugebėjimais.

* Verslo kompaniją įsteigti Ispanijoje nesudėtinga, nors tai užima daugiau laiko, negu

daugelyje kitų šalių. Lietuvos verslui įeiti į Ispanijos tikslinę rinką parankiausia kuriant

bendrą įmonę su vietine kompanija.

Uždaroji akcinė bendrovė (S.L.)

Jos bruožai yra lankstumas, galimybės išvengti rizikos, paprastas steigimas, valdymas

ir apskaita. Minimalus įstatinis kapitalas yra 3.000 eurų. Kapitalas turi būti suskirstytas į

akcijas (participaciones). Paprastai šios akcijos negali būti perleidžiamos kitiems asmenims

(išskyrus kitus akcininkus, paveldėtojus, gimines ar tai pačiai verslo grupei priklausančias

kitas įmones). Vyriausias valdymo organas yra visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris gali

keisti įstatus, paskirti ir nušalinti direktorius ir kitus valdymo organus. S.L. valdybą sudaro


21

vienas ar daugiau direktorių, kurie neprivalo būti Ispanijos piliečiais. Privalumai formuojant

S.L. yra sutrumpinta steigimo procedūra, galimybė naudotis internetiniais resursais, todėl

mažėja steigimo kaštai, reikia mažiau dokumentų, trumpesnis registracijos laikotarpis [14].

Steigimo kainos S.L. atveju mažai skiriasi nuo S.A.

Atstovybė

Kompanijos atstovybė nėra atskiras juridinis vienetas, o motininės kompanijos

padalinys, formaliai neturintis savo valdymo organų, nes valdymas yra deleguojamas iš

centrinės būstinės. Formaliai atstovybė pati negali užsiimti komercine veikla ir jos

kompetencija apsiriboja koordinavimu, konsultavimu, parama ir pan. Motininė kompanija yra

atsakinga už atstovybės skolas ir įsipareigojimus. Tokios atstovybės kūrimas nereikalauja

jokių teisinių formalumų, išskyrus mokestinius, susijusius su įdarbinimu ir socialiniu

draudimu bei darbo teise. Tiesiog pasirašomas notariškai patvirtintas sprendimas, kas gali būti

atliekama ir kitoje šalyje. Šiame pasirašytame sprendime turi būti numatytas atstovybės

atidarymas, finansavimo paskyrimas, atsakingi asmenys mokestiniu požiūriu (fizinis ar

juridinis asmuo Ispanijoje, bet nebūtinai jos pilietis) ir vadovai. Atstovybės nereikia

registruoti Komerciniame registre [14].

Kompanijos padalinys

Atidarant kompanijos padalinį Ispanijoje turi būti pasirašomas notarinis susitarimas ir

registruojama Komerciniame registre. Pagal Ispanijos užsienio investicijų įstatymą tokiam

padaliniui turi būti priskirtas įstatinis kapitalas, tačiau įstatyme nėra numatytas minimalus jo

dydis. Padalinys turi turėti savo vadovybę, įgaliotą organizuoti ir vykdyti veiklas. Nėra

numatytų privalomų valdymo ar administracinių organų ir paprastai komerciniuose

santykiuose su trečiosiomis šalimis toks padalinys veikia nepriklausomai. Teisiniai

formalumai, reikalavimai ir kainos steigiant padalinį ar nepriklausomą įmonę yra panašūs,

todėl pasirinkimą lemia kiti faktoriai, tokie, kaip ribota atsakomybė, akcininkų pasirinkimas ir

kita [14].

6 lentelė. Pagrindinių verslo tipų panašumai ir skirtumai

S.A. S.L. Kompanijos padalinys

Koncepcija Komercinė verslo kompanija

su savo kapitalu

Nuolatinis buvimas su santykiniu valdymo

nepriklausomumu. Per padalinį veiklas vykdo

motininė kompanija. Neturi teisinio

savarankiškumo.

Įstatinis

kapitalas

Minimaliai

€60,000

Minimaliai

€3.000 Nereikalaujama

Piniginiai ir

nepiniginiai

įnašai

Piniginiai įnašai eurais. S.A. atveju nepiniginiai įnašai turi būti patvirtinti

nepriklausomų ekspertų.


22

S.A. S.L. Kompanijos padalinys

Registracija Steigimo sutartis turi būti

tvirtinama notariškai ir

registruojama Komerciniame

registre.

Kartu su notariškai tvirtinamu sprendimu

įkurti kompanijos padalinį registruojant

Komerciniame registre turi būti pateikiamas

motininės kompanijos registracijos

dokumentas, jos įstatai, įgalioti asmenys ir

sprendimas atidaryti padalinį.

Vertinant iš teisinės pusės, pagrindiniai skirtumai tarp padalinio ir nepriklausomos

kompanijos yra šie [14]:

Mokesčių požiūriu abiems atvejais mokamas 30% pajamų mokestis, tačiau yra kai

kurie esminiai skirtumai;

Pajamų pervedimas iš padalinio ar dividendų paskirstymas iš nepriklausomos įmonės

motininei kompanijai, kuri nėra ES šalyje, yra apmokestinamas 19% (laikinai 2012 ir

2013 mokestiniams metams 21%). Jei motininė kompanija reziduoja ES, paprastai

tokiam pervedimui ar paskirstymui taikoma mokestinė išimtis;

Jei motininė kompanija veikia už ES ribų, bet kokie dividendai yra apmokestinami

pagal įstatymus, tuo tarpu pajamų pervedimai iš padalinio Ispanijoje nėra

apmokestinami;

Paprastai yra lengviau užskaityti į neapmokestinamas išlaidas veiklos sąnaudas

padalinio atveju, negu nepriklausomos kompanijos atveju;

Užsienio motininės kompanijos palūkanos, teikiant paskolas savo padaliniui

Ispanijoje, paprastai gali būti užskaitomos į neapmokestinamas išlaidas. Paskoloms iš

akcininkų nepriklausomai kompanijai gali būti reguliuojamos nustatyto dydžio

palūkanomis.

Steigiant kompaniją naudinga atlikti pradinę galimybių studiją, identifikuoti verslo

nišą, planuoti verslo procesą, numatyti galimas rizikas, finansinius ir žmogiškuosius

pajėgumus, atlikti specializuotą rinkos tyrimą. Šį procesą palengvina internetinis įrankis

verslo plano kūrimui (www.startpunt.nu/index.cfm?page=starting-a-business-in-spain), kurį

sukūrė ir administruoja Mažų ir vidutinių įmonių direktoratas prie Pramonės, turizmo ir

prekybos ministerijos. Direktoratas taip pat pateikia nemažai specializuotos informacijos,

rodiklių bei patarimų verslui. Greta verslo plano sėkmingai veiklai naudinga turėti efektyvią

komercinę strategiją ir prieigą prie finansavimo [40].

Būtina laikytis tam tikrų procedūrų tam, kad būtų išvengta dvigubo apmokestinimo,

kuris gali būti dviejų rūšių – teisinis ir finansinis. Teisinis dvigubas apmokestinimas yra

rezultatas panašių ar identiškų mokesčių mokėjimo dviejuose ar daugiau autonominių vienetų.

Finansinis dvigubas apmokestinimas gaunasi, kuomet ta pati finansinė operacija, pajamų ar

balanso eilutė apmokestinama dviejų ar daugiau autonominių vienetų per tą patį laikotarpį.


23

Geriausiai to išvengti yra pasirašant sutartis, kas ypač svarbu užsienio investicijų šalyje

atveju. Korporacijų mokesčių įstatymas numato visą eilę priemonių sumažinti dvigubo

apmokestinimo pasireiškimus iki minimumo, naudojant du skirtingus metodus: atskaitymus

nuo mokėjimų ir išimtis, taikomas apmokestinamoms sumoms [40].

Paslaugos reguliuojamos ir administruojamos pagal teisinę bazę, suderintą su ES

Paslaugų direktyva. Šios direktyvos tikslas buvo sumažinti biurokratizmą ir sudaryti

paprastesnes sąlygas vienos šalies paslaugų teikėjams vykdyti veiklą kitoje ES šalyje [26]. ES

šalys narės negali taikyti diskriminacinių, protekcionistinių ar neproporcingų reikalavimų

užsienio paslaugų tiekėjams.

Laisvo darbo jėgos judėjimo yra vienas iš esminių Europos Sąjungos principų ir

leidžia ES piliečiams dirbti kitose šalyse be darbo leidimų. Tuo pat metu, perkeltiems į kitą

ES šalį darbuotojams turi būti taikomi vietiniai darbo apsaugos ir socialinės apsaugos

įstatymų reikalavimai. Asmenys, kurie ketina likti Ispanijoje daugiau negu trims mėnesiams,

turi gauti registracijos pažymėjimą arba leidimą nuolat gyventi šalyje.

Verslo investicijas skatina specialios vyriausybės programos. Viena iš pagrindinių yra

Plan de Iniciación a la Promoción Exterior (PIPE, www.portalpipe.com) yra skirta Ispanijos

verslininkams padėti patekti į užsienio šalių rinkas, teikiant konsultacijas kaip parengti

strategiją ir kaip gauti finansinę paramą jos įgyvendinimui. Prekybos ir komercijos rūmai turi

kasmetinį planą Plan Cameral (www.plancameral.org, kurio pagrindinis tikslas yra skatinti

plėtrą į užsienio šalis ir Ispanijos kompanijų internacionalizaciją [26].

2.3. Socialinė ir kultūrinė verslo aplinka

Nėra kitos alternatyvos patekti į Ispanijos rinką kaip tiesioginiai susitikimai su

verslininkais. Ispanai tikisi asmeninio bendravimo ir asmeninių santykių su tiekėjais, klientais

ir partneriais. Bet koks bendravimas faksu, telefonu ar elektroniniais laiškais yra kur kas

mažiau efektyvus. Mažiau negu 30 proc. verslo žmonių gali tinkamai vartoti anglų kalbą

komunikacijai. Ispanai yra labiau formalūs bendraudami, tačiau formalumai mažėja, gerokai

skiriasi nuo to, kas buvo dar prieš dešimt metų [5].

Ispanai yra pakankamai konservatyvūs kaip klientai ir partneriai. Šalyje gerai veikia

žinomi prekių ženklai. Dideli valstybiniai ar privatūs pirkėjai ar partneriai mieliau linkę

bendradarbiauti su didelėmis, gerai žinomomis kompanijomis ar savo srities ar sektoriaus

lyderiais. Naujai ir niekam nežinomai kompanijai tokiame kontekste naudinga turėti

tarpininkus, kurie pristatytų galimiems verslo partneriams ir tarpininkautų pradiniame etape

[47].


24

Kaip ir kiekvienoje kitoje šalyje, verslo darymas užsienyje yra susijęs su

tarpkultūriniais skirtumais, verslo tradicijomis, bendravimo kultūra. Pagrindiniai Ispanijos

verslo bendravimo specifiniai bruožai gali būti grupuojami į keletą dalių [6, 47] – kultūrinė

aplinka, bendravimas, verslo santykiai.

Socialinis kontekstas

Po finansinės krizės ispanai suvokė, kad jie nepakankamai dalyvauja globalizacijos

procese, nepakankamai aktyviai skverbiasi į užsienio rinkas ir dabar imasi atitinkamų

priemonių. Daug intensyviau mokomasi anglų kalbos ne tik visų lygių bendrojo lavinimo

mokyklose, bet ir verslo kompanijose. Ilgą laiką šalis buvo ir dalinai tebėra imigrantų traukos

centras, kurių šalyje yra labai daug, tame tarpe ir nelegalių, ypač iš Šiaurės Afrikos bei

Lotynų Amerikos.

Ispanija yra suskirstyta į 17 autonominių sričių, tarp kurių skirtumai kai kuriais

atžvilgiais yra gana reikšmingi. Visi regionai turi savo vietines vyriausybes ir regioninius

įstatymus.

Biurokratija visur šalyje paplitusi ir reikalauja laiko kiekviename bet kurio proceso

etape. Vietinis notaras yra labai svarbus asmuo, nes pas jį pasirašoma dauguma kontraktų,

finansinių susitarimų, sutarčių ir kitų teisinių dokumentų.

* Regioninė Ispanijos struktūra turi specifiką, į kurią reikia atsižvelgti, vystant verslą.

Toks bendras identitetas, kaip „ispanas“, beveik neegzistuoja, o katalonai ir baskai

gana dažnai iš viso nelaiko savęs ispanais.

Kultūrinė aplinka

Ispanijoje labai svarbus yra šeimos jausmas ir vietinės tradicijos. Labai retai svetimi

žmonės ir ypač užsieniečiai turi galimybę būti pakviesti į ispano namus, tai yra šventa

užuovėja šeimai ir labai artimiems draugams. Pagrindinė pasilinksminimo vieta už namų ribų

yra restoranai. Po darbo dienos ar savaitgaliais yra įprasta eiti pasivaikščioti po miestą,

aplankyti prekybos centrus ne apsipirkimui, o tiesiog buvimui kartu su kitais žmonėmis,

susitikti ir pabendrauti. Gana įprasta yra eiti pusryčiauti ne namuose, o vietiniame bare, o

pietų pertraukos metu eiti į vietinį restoraną.

Ispanijoje emocijos ir jausmai reiškiami laisvai ir viešai. Viešojoje erdvėje vyksta

didelė dalis ispanų gyvenimo. Požiūris į laiką Ispanijoje savotiškas. Daug dalykų gali vykti

tuo pačiu metu. Dažnai planuojama paskutinę minutę ir pakvietimas net ir į svarbų renginį

gali pasiekti adresatą vos prieš pora dienų iki jo pradžios.

Į užsieniečius žiūrima gana palankiai, su smalsumu, ypač jei rodomos pastangos

mokytis vietinės kalbos ar ja kalbėti. Išankstinis nusistatymas labai priklauso nuo užsieniečių

kilmės šalies, ypač jei atvykėliai yra iš Lotynų Amerikos. Kai kurios veiklos ir elgesys pilnai


25

priimtinas vietiniams, tačiau nėra toleruojamas užsieniečiams, kurie nekalba švariai ispaniškai

ir nėra gerai susipažinę su vietine kultūra. Negalima kritikuoti kieno nors šeimos, nepriimtina

keiktis pokalbių metu ar viešose vietose.

Bendravimo specifika

Ispanus galima trumpai apibūdinti kaip intravertiškas ir emocingas asmenybes. Jų

šiluma ir perdėtas draugiškumas pradiniame bendravimo etape gali atrodyti nenuoširdus ar

dirbtinis užsieniečiui, tačiau jiems tai leidžia geriau stebėti nepažįstamo žmogaus elgesį ir

turėti daugiau laiko tinkamam įvertinimui. Bet kokių asmeninių santykių pagrindas ir pradžia

turi būti asmeniniai gyvi susitikimai. Žmonės linkę užmegzti rimtesnius verslo santykius tik

tada, kai pamato žmogų, jį įvertina, susidaro savo nuomonę. Todėl pirmojo susitikimo metu

svarbu pasirodyti kuo tinkamiau, ispanams patinka, kai akivaizdžiai stengiamasi pasirodyti,

tačiau tuo pat metu reikia išlikti oriems ir kukliems. Sugebėjimas būti patraukliam, juokauti,

linksminti kitus yra vertinami net ir verslo susitikimuose ir derybų metu. Geraširdiškas

pasierzinimas yra priimtinas, tačiau reikia vengti sarkazmo ir dviprasmybių, kurios gali būti

neteisingai suprastos dėl kalbos barjero ar netikslaus vertimo.

Netinkama pereiti prie neformalios kreipinio versijos „tu“ ankstyvose bendravimo

stadijose, neužmezgus glaudesnių santykių, ypač formaliose situacijose. Vietiniai vengia

didelio formalumo bendravimo pradžioje. Gana įprastas bendravimas daug ir garsiai kalbėti,

nepaisant klausytojų susidomėjimo ar įsitraukimo į pokalbį. Labai įprasta kalbantis rodyti

pavyzdžius, paveikslus ar bet ką kitą.

Rankų paspaudimas susipažįstant ir per kiekvieną susitikimą yra įprastas paprotys,

prie kurio paprastai pridedamas atitinkamas žodinis pasisveikinimas. Daugumą žmonių verta

sveikinti naudojant pagarbius kreipinius Señor, Señora ar Señorita pridedant jų pavardes.

Įprasta kreiptis profesiniais titulais – profesorius, inžinierius, daktaras, ir t.t. Pirmojo

susitikimo metu reikia būti labiau formaliam. Susitikimuose dera vilkėti formalius

profesionalius drabužius – kostiumą, kaklaraištį, vizitinės kortelės bendraujant yra

privalomos.

Pokalbių metu jokiomis užuominomis negalima mažinti pašnekovo savigarbos ir

pasididžiavimo savimi ir savo kraštu jausmo, tai labai svarbi ispanų charakteristika, ypač tarp

vyrų.

Verslo santykiai

Joks verslas rimtai nevyksta ir susitikimų nereikia planuoti šventiniu laikotarpiu.

Ispanijoje yra 14 nacionalinių švenčių, o dar nemažai vietinių ir regioninių; net ir nacionalinių

švenčių laikas ir šventimo būdas gali skirtis tarp regionų ir net miestų. Kiekvienas miestas turi

dvi vietines šventes savo patronų šventųjų paminėjimui, taigi verslas nevykdomas ir tomis


26

dienomis. Rugpjūčio mėnuo tradiciškai yra laikas, kai daug verslo įmonių užsidaro, nors vis

daugiau žmonių dalina atostogas į vasarines ir žiemines, Kalėdiniu laikotarpiu.

Nors yra didelių ketinimų labiau suvienodinti darbo laiką, darbo dienos ir savaitės

trukmę su kitomis ES šalimis, kol kas įgyvendinti šias idėjas sekasi sunkiai. Pietų pertrauka

paprastai trunka dvi valandas, o darbo diena trunka iki 19.30 ar ilgiau. Gana įprasta lanksčios

darbo valandos skirtingose firmose, tačiau tradicinis darbo laikas yra nuo 8.00.

Verslo praktikoje tikimasi, kad bus laikomasi standartinių bendravimo protokolų ir

formalumų tiek bendraujant su partneriais, tiek ir kompanijų viduje. Verta turėti omenyje, kad

pirmieji susitikimai paprastai būna susipažinimui ir santykių užmezgimui, o ne iš karto verslo

reikalams. Leiskite savo Ispanijos partneriams laikyti pokalbio gijas, tada bus aiškiau, kada

jau laikas pereiti prie rimtesnių temų. Jei susitikimui parengta programa ir pradžios laikas, jų

laikomasi labiau ne kaip instrukcijų, o kaip rekomendacinio pobūdžio gairių. Dažnai

aptariama keletas skirtingų reikalų, vietoj tvarkingo jų dėstymo ir aptarimo iš eilės. Keletas

žmonių gali bandyti kalbėti vienu metu, pertraukti vienas kitą. Toks elgesys neturėtų būti

traktuojamas kaip nemandagus, bet labiau tai, kad tema tikrai yra įdomi.

Asmeniniai stiprūs santykiai reikalingi tiek pasirenkant partnerius, tiek ir renkant

darbuotojų komandą, o taip pat renkant išankstinę informaciją ir formuojant apie save

nuomonę. Labai svarbūs yra akademiniai pasiekimai ir skirtingose užsienio šalyse įgyta

patirtis, todėl tai irgi galima panaudoti, parenkant tinkamus asmenis tiesioginiam

bendravimui. Ispanijoje labai svarbu parodyti, kad vadovaujantys verslui asmenys yra savo

srities ekspertai, čia mažiau vertinami tiesiog aukštos kvalifikacijos vadybininkai be

konkrečios specializacijos.

Versle vyrauja globėjiškas vadovavimo stilius, tuo labiau, kad Ispanijos ekonomikoje

yra santykinai daug šeimų valdomų verslo įmonių. Pagrindinius sprendimus net ir mažesnės

reikšmės paprastai priima aukščiausio lygio kompanijų vadovybė.

Ispanijoje visuomet sutartys pirmiau turi būti pasiekiamos ir „pasirašomos“ žodžiu ir

tik po to realiai pasirašomos. Specifinis yra ir bendravimas su tiekėjais bei potencialiais

klientais. Nepatartina spausti, skubinti, rengiant dokumentus. Svarbu prieš tai susidaryti

tinkamus santykius ir palankią darbinę atmosferą. Reikia kuo tiksliau išsiaiškinti, kokie yra

vietinės rinkos poreikiai. Autonominiai regionai labai skiriasi, poreikiai ir norai gali būti gana

skirtingi. Tokiuose regionuose kaip Katalonija ar Baskų kraštas vietinis jausmas yra daug

stipresnis negu Ispanijos vieningumas.

Planuojant susitikimą su galimais verslo partneriais Ispanijoje ir jo metu taip pat reikia

laikytis priimtų taisyklių. Pačiam reikia būti punktualiam, tačiau nereikia tikėtis punktualumo

iš vietinių partnerių, naudinga iš anksto tam pasiruošti. Reikia būti pasirengusiam


27

pertraukimams pokalbio metu. Net ir svarbių pokalbių metu reikia laikytis darbo valandų.

Visada reikia atsižvelgti į regioninę ir vietinę specifiką, kalbos skirtumus ir politinę to

laikotarpio atmosferą.

Verslo derybų metu reikia atsižvelgti į regioninę specifiką, nenaudinga net užsiminti

apie „ispanišką“ elgesį ar požiūrį. Ispanija yra šalis kontekstinė, todėl žodiniai susitarimai ir

aptarimai yra dažnai svarbesni negu instrukcijos, procedūrų tvarka ir pan. Kontraktai ir

sutartys yra laikomi „sunkiais“ dokumentais, todėl įprasta juos skaityti garsiai notaro

akivaizdoje prieš pasirašant.

Nepasitenkinimą ar net konfliktą gali sukelti tiesioginis ar netiesioginis kieno nors

asmenybės žeminimas. Labai dideli sunkumai iškyla sumaišius šeimyninį gyvenimą su verslu.

Kadangi daug verslų Ispanijoje vykdoma šeimų kompanijų, pašaliečiui kartais sunku įsigilinti

ir suprasti tokių santykių atskyrimą praktikoje. Gali sukelti nepasitenkinimą užuominos apie

paveldėtą verslą, jei pasijaučia konkrečių pokalbio partnerių asmeninio indėlio į verslą

pripažinimo stoka. Ginčai ir nesutarimai pirmiausiai sprendžiami pokalbiais, pasitelkiant

tarpininkus.

* Kultūrinė verslo aplinka Ispanijoje yra specifinė, būdinga pietinėms šalims,

esančioms prie Viduržemio jūros. Reikia susitaikyti su tokiais bruožais kaip vėlavimasis

net ir versle. Beveik visais atvejais verslo komunikacijai ispanų kalba yra išskirtinai

svarbi, vien anglų kalbos gali neužtekti.

Net ir pasibaigus sutarties laikotarpiui ar verslo santykiams rekomenduojama išlaikyti

gerus asmeninius santykius, nes vėlesni partneriai domėsis ankstesne veikla Ispanijoje. Reikia

išlaikyti asmeninius kontaktus, paskambinti reguliariai, kviesti susitikti net ir be svarbaus

reikalo, nepamiršti šventinių dovanėlių.

2.4. Rinkos iššūkiai ir galimybės

Ispanija yra viena iš didžiausių Europos šalių su didele ir gerai išvystyta rinka. Pagal

verslo galimybes Ispanija užima aukštą 55 vietą pasaulyje (iš 189 vertinamų ekonomikų 2013

metais) ankstesnių metų vertinimai buvo kiek aukštesni [3, 51].

7 lentelė. Ispanijos rodikliai pagal pasaulinį verslo aplinkos vertinimą [3]

Doing Business

2013 vertinimas

2012 vertinimas

2011 vertinimas

52 44 45

Rodikliai Doing Business 2013 DB

2012 DB 2011

Verslo pradėjimas 142 133 148

Statybų leidimai 98 38 39

Elektros tiekimas 62 69 70


28

Nuosavybės registravimas 60 56 45

Kreditų gavimas 55 48 45

Investitorių apsauga 98 97 93

Mokesčių mokėjimas 67 48 76

Prekyba per sienas 32 55 57

Kontraktų laikymasis 59 54 53

Nesutarimų sprendimas 22 20 21

Verslo pradėjimui Ispanijoje nėra pačios palankiausios sąlygos, vertinimo rodikliai

atspindi santykinai aukštą biurokratizmo laipsnį.

8 lentelė. Verslo pradėjimo sąlygos Ispanijoje

Indikatorius Ispanija ES

Bendras procedūrų skaičius registruojant firmą, skaičius

10 5

Vidutinis standartinis dienų skaičius, reikalingas firmos

užregistravimui (be pagreitintų procedūrų su papildomu

mokesčiu), dienos

23 13

Verslo steigimo kaina kaip procentinė dalis nuo ekonomikos

pajamų vienam gyventojui (įskaitant oficialius mokesčius,

būtinas teisines ir profesionalias paslaugas), proc.

4,7 4.7

Įstatinio kapitalo dydis, proc. nuo vidutinių pajamų vienam

gyventojui

13,4 14,1

9 lentelė. Verslo pradėjimo sąlygų Ispanijoje detalizavimas

Nr. Procedūra Reikalingas

laikas Susiję kainos

1 Gauti pasirinkto vardo unikalumo sertifikatą

iš Komercinio registro 3 dienos

EUR 15,95

(sertifikatas) + EUR

3 (pašto ženklai)

2 Atidaryti banko sąskaitą, įnešti įstatinį

kapitalą ir gauti įnašo pažymėjimą 1 diena nemokamai

3 Pasirašyti kompanijos įkūrimo dokumentus

pas notarą 1 diena

Apie EUR 500,

priklauso nuo akcinio

kapitalo dydžio ir

veiklos pobūdžio

4

Pateikti kompanijos steigimo deklaraciją ir

gauti mokesčių mokėtojo identifikacinį

numerį (NIF) iš vietinio mokesčių direktorato

padalinio

1 diena nemokamai

5 Gauti mokestinių išimčių deklaraciją iš

Generalinio mokesčių direktorato Madride 1 diena nemokamai

6 Įregistruoti kompaniją Komerciniame registre 6 dienos EUR 155

7 Legalizuoti kompanijos raštvedybos knygas 15 dienų EUR 25 už knygą (2

knygos) + EUR


29

Nr. Procedūra Reikalingas

laikas Susiję kainos

21,14už legalizavimą

8 Priduoti įspėjimą apie kompanijos veiklos

pradžią vietinei savivaldybei 7 dienos EUR 350

9 Įrašyti visus darbuotojus į vietinę socialinio

draudimo sistemą

1 diena (kartu su

procedūra 7) nemokamai

10 Informuoti vietinę darbo inspekciją 1 diena nemokamai

Nepaisant sunkumų, su kuriais susiduria šalies ekonomika, ekspertai išskiria

stipriuosius Ispanijos rinkos bruožus [19], tarp kurių yra:

Atvira, gerai diversifikuota ekonomika, strateginė geografinė padėtis. Ispanija yra

viena iš atviriausių ir labiausiai internacionalizuotų ekonomikų Europoje ir turi strateginę

geografinę lokaciją vykdant verslo operacijas Lotynų Amerikoje ir Šiaurės Afrikoje. Šalyje

yra net 38.000 mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ), kurios reguliariai užsiima eksportu. Ispanijos

ekonomika yra septinta pasaulyje pagal gaunamas investicijas, užsienio kapitalo įmonės

įdarbina apie 10% darbo jėgos ir generuoja panašią dalį sukuriamos pridedamosios vertės.

Ispanija yra trečia pagal investavimą užsienio šalyse, vertinant pagal santykį su šalies BVP

(60%). Lotynų Amerikoje Ispanija yra antras didžiausias investuotojas po JAV.

Svarbios tarptautinės kompanijos įvairiuose sektoriuose. Kai kuriuose sektoriuose

Ispanijos kompanijos yra tarp europinių srities lyderių. Tarp tokių yra Telefonica (3 vieta ICT

sektoriuje), San-tander + BBVA (5 vieta finansų sektoriuje), Repsol (3 vieta naftos ir dujų

segmente), ACS (3 vieta infrastruktūros sektoriuje) ir Iberdrola (5 vieta energetikos

sektoriuje). Visos šios kompanijos veikia pasauliniu mastu.

Modernus infrastruktūros tinklas. Per pastaruosius 20 metų labai didelės

investicijos į infrastruktūrą reikšmingai pakeitė situaciją. Ispanija turi vieną tankiausių

greitkelių tinklų pasaulyje (virš 13.000 km), kuris per 2006–2010 metus padidėjo beveik 25%.

Ispanija turi išvystytą greitųjų geležinkelių tinklą (apie 1.600 km) ir platų oro linijų tinklą

(192 mln. keleivių 2010 metais). Jūrinę infrastruktūrą sudaro 46 uostai.

Kvalifikuota darbo jėga. Ispanijoje 39% populiacijos nuo 25 iki 34 metų amžiaus

turi aukštąjį išsilavinimą, šalyje gerai išvystyta mokslinė bazė, yra keletas prestižinių verslo

mokyklų. Ispanijoje yra trys iš svarbiausių pasaulio verslo aukštųjų mokyklų, ji atsilieka tik

nuo JAV ir JK. Tuo pačiu darbo jėgos kaštai Ispanijoje yra beveik 30% žemesni negu Vakarų

Europos šalių vidurkis.

* Verslo ir investicijų aplinka Ispanijoje yra palanki. Ją užtikrina atvira, globali ir

gerai diversifikuota ekonomika, moderni transporto infrastruktūra, kvalifikuota darbo

jėga.


30

Ispanija yra 16 pasaulyje pagal eksporto apimtis. Pagrindiniai šalies prekybos

partneriai yra Europos Sąjungos šalys (ypač Prancūzija, Vokietija, Italija ir JK), o taip pat

Lotynų Amerikos šalys ir JAV [4]. Beveik 40 proc. Ispanijos eksporto sudaro aukštos

pridedamosios vertės produktai.

Pav. 5. Pagrindiniai Ispanijos tarptautinės prekybos partneriai

Ispanijos ekonomika koncentruota Madrido, Valjadolido, Katalonijos ir Astūrijos

regionuose [30]. Ekspertų vertinimu, patraukliausios investavimo sritys su didžiausiu

potencialu Ispanijoje yra [5, 19, 30]:

1. Oro transporto įranga ir susijusių aptarnavimo paslaugų sektorius

10 lentelė. Oro transporto įrangos ir susijusių paslaugų rodikliai

(tūkst. USD) 2009 2010 2011 2012

Sektoriaus rinkos augimas 2.731 2.649 2.506 2.622

Vietinė produkcija, viso 5.856 5.680 5.566 5.632

Eksportas 4.538 4.402 4.314 4.358

Importas 413 401 393 397

Ispanijoje oro pervežimų industrija išvystyta, daugiausiai lokalizuota Madride, Baskų

krašte ir Andalūzijoje, tačiau kai kuriuose segmentuose dar atsilieka nuo pirmaujančių

Europos šalių (Prancūzijos ir Vokietijos). Šiame sektoriuje Ispanijoje dirba apie 38.000

žmonių. Didžiausios perspektyvos yra sektoriaus aptarnavimo paslaugų ir programinės

įrangos sektoriui tiekimo segmentuose.

2. Automobilių pramonė

Ispanijos automobilių pramonė generuoja apie 3,5% BVP, joje dirba 9% darbo jėgos.

Ispanija patenka į pasaulio automobilių gamintojų dešimtuką. Sektorius labai nukentėjo

pasaulinės krizės metu, kuomet keletą Ispanijos sektoriaus prekinių ženklų įsigijo užsienio

investuotojai. Pagrindinis veikėjas Ispanijos rinkoje yra SEAT.


31

11 lentelė. Automobilių pramonės rodikliai

(mln. USD) 2009 2010 2011 2012

Sektoriaus rinkos apimtys 622.080 658.000 664.580 671.160

Darbuotojų skaičius 8.000 8.000 8.080 8.160

.

3. Biotechnologijų ir farmacijos pramonė

12 lentelė. Biotechnologijų ir farmacijos pramonės rodikliai

(mln. USD) 2009 2010 2011 2012

Sektoriaus apyvarta 1.119.000 1.215.000 1.385.000 1.578.000

Firmų su išskirtinai

biotechnologijos

specializacija skaičius

330 396 435 478

Biotechnologijos pramonė Ispanijoje yra pasiekusi labai aukštą lygį. Nuo 1998 iki

2005 metų sektoriaus apyvartos išaugo 350%, šiuo metu sektoriuje dirba virš 150.000

darbuotojų, veikia 1.095 įmonės. Ispanijos biotechnologijos pramonėje pagaminama 8,5%

visos Europos mokslinės sektoriaus produkcijos, šalis yra penktoje vietoje ES. Farmacijos

sektorius taip pat stiprus, čia veikia apie 450 kompanijų.

4. Švariosios (žaliosios) technologijos

13 lentelė. Švariųjų technologijų pramonės rodikliai

(mln. USD) 2009 2010 2011 2012



Eksportas 3.101 3.128 3.316 3.416

Importas 6.887 7.369 7.811 8.045

Iš pateiktų lentelėje skaičių matosi akivaizdus sektoriaus augimas. Jame šiuo metu

veikia virš 2.000 kompanijų, dauguma iš jų yra MVĮ. Daug kompanijų naudoja licencijuotas

technologijas, daugiausiai iš Vokietijos. Per pastaruosius penkerius metus dirbančiųjų skaičius

aplinkosauginių technologijų sektoriuje išaugo nuo 158.500 iki 531.000. Ispanija antrinių

žaliavų perdirbime ir alternatyvų sąvartynams segmente lenkia tokias šalis kaip Jungtinė

Karalystė, Graikija, Portugalija, Airija ir Italija.

5. Informacinės ir komunikacinės technologijos (ICT)

Kadangi šis sektorius yra tiesiogiai susijęs su logistikos paslaugų sektoriumi, jis yra

detalizuojamas kitame galimybių studijos skyriuje. Vienas iš sparčiausiai augančių segmentų

sektoriuje yra E-prekyba.

6. Turizmas

Šis sektorius taip pat trumpai detalizuojamas kitame šios galimybių studijos skyriuje.

7. Atsinaujinančios energijos įranga ir paslaugos

13 lentelė. Atsinaujinančios energijos sektoriaus rodikliai


32

(mln. USD) 2009 2010 2011 2012



Eksportas 2.013 2.134 2.284 2.443

Importas 4.996 5.295 5.665 6.061

2010 metų pradžiai atsinaujinanti energija patenkino apie 29% Ispanijos poreikių.

Šiame sektoriuje dirbo virš 115.000 žmonių ir 4.000 kompanijų. Šalis turi didelį atitinkamų

gamtinių išteklių potencialą – 2.200 valandų vėjo per metus, 2.500 valandų saulės ir dideles

galimybes panaudoti vandenyno bangų bei vėjo jūros šelfe potencialą. Ispanija yra penktoje

vietoje pasaulyje pagal patentų išdavimą atsinaujinančios energijos srityje. Taip pat Ispanija

yra pirma Europoje ir antra pasaulyje pagal instaliuotus saulės energijos pajėgumus, antra

pasaulyje pagal pagaminamą energiją, naudojant saulę, ketvirta pagal vėjo energijos

panaudojimo apimtis, trečia Europoje naudojant mažas hidroelektrines.

8. Medicininė įranga

14 lentelė. Medicininės įrangos sektoriaus rodikliai

(mln. USD) 2009 2010 2011 2012

Eksportas 2.084.000 1.876.000 1.904.000 1.932.000

Importas 5.884.000 5.233.000 5.337.000 5.444.000

Ispanijos medicininės įrangos segmente MVĮ užima 92% rinkos, tačiau turi tik apie

40% apyvartų, tuo tarpu kai didelės kompanijos atitinkamai užima tik 8% rinkos, tačiau

generuoja 60% apyvartos. Medicinos paslaugų lygis Ispanijoje skiriasi pagal regionus, net

80% naujos medicininės įrangos įsigyja sveikatos priežiūros įstaigos Madride ir Katalonijoje.

9. Žemės ūkio mašinos ir įrengimai

Daug žemės ūkyje naudojamos technikos yra pasenusi, nesaugi, naudojanti daug kuro

ir turi būti pakeista. Ispanijos Aplinkos, kaimo reikalų ir jūrų reikalų ministerija (MARM)

vykdo programą Plan Renove pakeisti pasenusią techniką šiuolaikiška.


33

3. Paslaugų sektoriaus vertinimas tikslinėje rinkoje

3.1. Tikslinės paslaugų rinkos vertinimas

Paslaugų sektorius yra pagrindinė sudedamoji Ispanijos ekonomikos dalis, generuojant

apie 70 proc. BVP [41]. Kai kurios paslaugos yra tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su logistikos

ir transportavimo sektoriumi, todėl aptariant kontekstą būtina detaliau panagrinėti bendrąją

paslaugų sektoriaus ir šių susijusių specializuotų paslaugų būklę ir raidos perspektyvas.

Kadangi Ispanijos ekonomika patiria didelių sunkumų, tai paslaugų sektorius taip pat

yra negatyviai įtakojamas. Sunkumų patiria praktiškai visi paslaugų segmentai, pradedant nuo

viešbučiais ir baigiant draudimo agentais. Nors daugelyje ES šalių krizės sunkmetis jau

praėjo, Ispanijoje 2010 metų pabaigoje paslaugų sektoriaus apyvartų rodikliai buvo žemiausi

nuo 1999 metų [36].

* Logistikos sektorius yra tiesiogiai susijęs su kitais pagrindiniais paslaugų sektoriaus,

todėl jų brandumas yra svarbus eksporto plėtrai. Vienas iš svarbiausių paraminių

sektorių yra ICT, kuris leidžia naudoti modernias technologijas, ryšio priemones,

efektyvinti veiklas.

ICT SEKTORIUS

Informacinės ir komunikacinės technologijos šiuo metu yra svarbus sudedamasis

logistikos sektoriaus komponentas. ICT sektoriaus galimybių panaudojimas, ypač

aptarnaujant klientus, naudojant darbo jėgai mažiau imlias e-komercijos formas yra vienas iš

pagrindinių efektyvumo ir darbo našumo didinimo veiksnių [46]. ICT sektorius yra ketvirtas

pagal apimtis Ispanijos ekonomikos sektorius, kurio dabartinė būklė geriausia tarp visų

paslaugų. 17% šalies R&D investicijų tenka šiam sektoriui, nors tai gerokai mažiau negu

pirmaujančiose šalyse (Suomija 64,3%, Pietų Korėja 55,1%). ICT sektoriaus viduje

didžiausias investicijas gauna IT segmentas, antras pagal apimtis yra telekomunikacijų

subsektorius [13].

ICT sektorius Ispanijoje sparčiai augo pastaraisiais metais ir jo apimtys patenka tarp

penkių didžiausių Europoje. Sektoriaus apyvarta 2009 metais pasiekė 100.000 mln. eurų,

vidutiniškai augusi po 4% per metus, kas sudaro apie 6% nuo BVP. Sektorinėse verslo

kompanijose dirba virš 418.000 darbuotojų, kas sudaro apie 7,5% visos šalies darbo jėgos.

Dominuoja MVĮ, veiklose specializuojasi apie 28.000 kompanijų, tarp kurių tik 4% turi virš

50 darbuotojų [19].


34

15 lentelė. ICT sektoriaus rodikliai

(tūkst. USD) 2009 2010 2011 2012

Sektoriaus rinkos apimtys 6.137.183 7.251.989 8.252.785 9.223.637

Vietinė produkcija, viso 3.367.601 4.029.178 4.835.013 5.656.966

Eksportas 942.455 1.021.220 1.123.342 1.246.910

Importas 3.712.036 4.244.032 4.541.114 4.813.581

Vienas verslo segmentas sektoriuje, kuris intensyviai plečiasi, yra E-komercija [5, 19],

ypač B2C srityje. Palankūs faktoriai šio segmento plėtrai yra intensyvus plačiajuosčio greitojo

interneto skvarbos augimas bei elektroninio asmenų identifikavimo sistemos diegimas.

Interneto naudojimas Ispanijoje siekia 64%, kas sudaro apie 25 mln. vartotojų.

VERSLO PASLAUGŲ SEKTORIUS

Verslo paslaugų sektorius svarbus visoms ekonomikos šakoms, tame tarpe ir

logistikos sektoriui, nes padeda atitraukti sektoriaus specialistus nuo šalutinių darbų,

sumažinti išlaidas ir padidinti darbo produktyvumą. Ispanija generuoja virš 50 mlrd. eurų

pridedamosios vertės sektoriuje [7] ir yra viena iš sektoriaus lyderių ES [7]. Skirtingai nuo

kitų pirmaujančių sektoriuje šalių, Ispanijos verslo paslaugų produktyvumas yra žemesnis,

siekia vos pusę Europos vidurkio. Aukščiausi, nors vis tiek žemesni už europinį, rodikliai yra

Madrido regione. Vertinant produktyvumo ir darbo jėgos kainos kompleksą (jei mažiau

produktyvi darbo jėga apmokama ženkliai mažiau, ekonominiu požiūriu tai yra efektyvu),

Ispanija yra šeštoje vietoje Europoje [45].

TURIZMO SEKTORIUS

Turizmas yra viena iš vedančiųjų Ispanijos ekonomikos šakų. Sektoriuje generuojama

apie 11% BVP ir jame dirba apie 13% darbo jėgos. Šalyje priskaičiuojama 97,8 mln. užsienio

lankytojų per metus (57,3 mln. turistų 2011 metais ir 40,5 mln. vienadienių ar tranzitinių

lankytojų). Pagrindiniai turistų srautai yra iš JK (27,6%), Vokietijos (17,6%) ir Prancūzijos

(14,3%). Šios trys šalys sudarė 59,5% metinio turistų srauto [31]. Turizmo sektorius

generuoja 41,9 mlrd. eurų; dirba virš 2,6 mln. žmonių, dauguma iš jų (55,3%) horeka.

16 lentelė. Turizmo ir kelionių sektoriaus rodikliai

2006 2007 2008 2009 2010 2011

Turistų skaičius, 58,0 58,7 57,1 52,1 52,7 57,3

Bendros pajamos, €

mln.

48.243 51.298 51.697 47.962 48.929

Eksportas, € mln. 942,4 1.021,2 1.123,3 1.246,9 1.246,9

Importas, € mln. 3.712,0 4.244,0 4.541,1 4.813,6 4.813,6

Vertinant turizmo įtaką ekonomikai nacionaliniu mastu, ES pradėtas vartoti su turizmu

susijusių veiklų vertinimo rodiklis (tourism satellite accounts), kuris įvertina ir tuos

subsektorius, kurie gali nebūti susiję išimtinai su turizmu (maitinimas, keleivinis transportas,


35

muziejai, sporto renginiai, rekreacija ir pan.). Turizmo industrija prisideda prie 3,4%

ekonomikos Čekijoje, 10% Slovėnijoje ir net 12,0% Ispanijoje [49].

Ispanija yra antroje vietoje pagal turistų srautus ir generuojamas apimtis Europoje ir

trečioje vietoje po Prancūzijos ir JAV pasaulyje [39]. Pagal regionus daugiausiai turistų

sulaukia Katalonija (25%), toliau eina Balearų salos (17%) ir Kanarų salos (16%) [51]. Per

2010 metus turizmo sektoriaus apyvartos pakilo 2,4% ir tai buvo pats geriausias rodiklis tarp

visų ekonomikos sektorių, nes didelė dalis turistų prisidėjo dėl problemiškų Egipto ir Tuniso

regionų.

Tarp perspektyvinių turizmo ir kelionių sektoriaus krypčių artimiausiam laikotarpiui

yra kultūrinis ir verslo turizmas. Tarp pagrindinių geografinių krypčių yra Madridas ir

Barselona [51]. Greta to, ryškėja naujos turizmo sektoriaus vystymosi kryptys – ypač gamtinis

ir kaimo turizmas. Turizmo veiklų organizavimas ir administravimas yra decentralizuotas,

tvarkomas autonominių regionų [31]. Didėjant turizmo sektoriaus apimtims auga ir susijusių

logistikos ir pervežimo veiklų svarba.

STATYBINIŲ PASLAUGŲ SEKTORIUS

Pagal darbuotojų skaičių Ispanijoje yra didžiausias statybų sektorius ES, kur dirba 2,9

mln. žmonių, kas sudaro penktadalį visos ES sektorinės darbo jėgos (19,5%), tačiau

produktyvumas statybų sektoriuje yra dvigubai mažesnis negu JK [42]. Statybų sektoriaus

dalis į BVP yra 17,6%. Ispanijos statybų sektorius generuoja 62,7 mlrd. eurų, kas sudaro

20,9% visos ES apyvartos.

Ispanijoje naujų statybų per krizę sumažėjo apie 68,9%. Statybų apyvartų smukimas

turėjo įtakos ir darbo jėgos pokyčiams. Ispanijoje dirbančiųjų statybose sumažėjo beveik

trečdaliu. Jau 2011 metų pabaigoje pasirodė atsigavimo ženklai, kuomet sektoriaus sukuriama

dalis BVP struktūroje padidėjo. Sektorius atsigauna sumažėjus statybos objektų kainoms ir

todėl sumažėjus neparduotų statinių. Kainos lyginant su buvusiomis maksimaliomis sumažėjo

23% [38]. Statybinių medžiagų gamyba per krizę smuko 31,3%, kas buvo didžiausias

smukimas visoje ES. Bendra statybų sektoriaus apyvarta smuko net 30%, lyginant su

geriausiu laikotarpiu, kas vėlgi yra prasčiausias rodiklis ES [23].

FINANSINIŲ PASLAUGŲ SEKTORIUS

Finansinio sektoriaus paslaugos Ispanijoje centralizuotos dviejuose didžiuosiuose

miestuose, kuriuose yra ir priežiūros institucijos [10]. Bankiniame sektoriuje dominuoja dvi

didelės grupės: Banco Santander ir Banco Bilbao Vizcaya Argentaria, kurios kartu turi apie

40% sektoriaus išteklių. Po jų seka bankai La Caixa ir Caja Madrid, o penktasis pagal

sukauptus fondus yra Banco Popular. Per pastaruosius du metus sumažėjo smulkesnių bankų,


36

aptarnaujančių padalinių, tačiau darbuotojų skaičius sektoriuje iš esmės nesumažėjo.

Sektoriuje dirba apie 110.000 žmonių, yra 15.542 bankų padaliniai ar skyriai [24].

17 lentelė. Dešimt didžiausių Ispanijos bankų (mln. eurų)

Bankas Turtas Paskolos Depozitai Akcininkų

dalis

Banco Santander 1.217.501 715.621 581.385 80.914

Banco Bilbao Vizcaya Argentaria 552.738 338.857 275.789 37.475

La Caixa (Caixa d'Estalvis i Pensions de

Barcelona) 282.035 175.206 130.780 21.237

Caja de Ahorros y MP de Madrid 199.108 117.535 86.658 9.704

Banco Popular 130.140 96.032 79.384 8.252

Bancaja (Caja de Ahorros de Valencia,

Castellón y Alicante) 112.454 81.428 47.817 6.030

Banco Sabadell 97.099 73.981 55.093 5.689

Caja Mediterrįneo 73.742 52.356 42.041 3.649

Caixa d'Estalvis de Catalunya 64.106 43.235 26.270 2.746

Bankinter 54.152 42.525 24.176 2.580

Logistikos sektoriui labai svarbu ne tik bankininkystės sektorius, užtikrinantis verslo

finansavimą, bet ir ne gyvybės draudimo segmentas finansinėje rinkoje.

Pav. 6. Ispanijos draudimo rinkos struktūra [32]

1. Ispanijos draudimo sektorius yra gerai išvystytas ir išlieka gerai kapitalizuotas,

atsistatęs nuo 2008–2010 metų praradimų;

2. Pagrindiniu atskiru sektoriaus segmentu išlieka gyvybės draudimas, kuris

generuoja apie 47% visų draudimo rinkos apyvartų. Antras pagal apimtis yra automobilių

draudimas (20%);

3. Artimu laikotarpiu draudimo rinkos pokyčiams turės įtakos demografiniai

faktoriai, labiausiai paveiksiantys gyvybės draudimo segmentą. Kitų draudimo rūšių augimą

riboja silpnas vidaus vartojimas;


37

4. 2010 metais Ispanijoje veikė 287 draudimo bendrovės, skaičius sumažėjo nuo 312

bendrovių 2005 metais. Planuojama, kad šis skaičius dar toliau mažės ir didės koncentracija,

kuri yra dabar gerokai mažesnė už ES vidurkį;

5. Pagrindiniai Ispanijos bankai plečia savo veiklas draudimo segmente. Penki iš

dešimties didžiųjų bankų susiję su draudimo paslaugų teikimu. Visos dešimt pagrindinių

draudimo bendrovių yra kontroliuojamos komercinių ar taupomųjų bankų;

18 lentelė. Dešimt pagrindinių ne gyvybės draudimo institucijų Ispanijoje

Draudimo kompanijos Išmokėta (€ mln.)

Mapfre Familiar 996

Allianz 616

Axa Seguros Generales 605

Vidacaixa Adeslas 509

Generali Seguros 406

Zurich Espańa 390

Caser 297

Mutua Madrileńa 284

Sanitas 275

Santalucia 248

Viso 8.240

6. Draudimo veiklos pelningumas pastaraisiais metais sumažėjo, smukus rinkoms.

Rizikas sumažino tai, kad tik santykinai nedidėlę dalis draudimo indėlių buvo investuota į

sritis, susijusias su nekilnojamu turtu.

3.2. Detalus sektorinis transporto ir logistikos rinkos tyrimas Ispanijoje

3.2.1. Ispanijos transporto ir logistikos sektorius Europos Sąjungos kontekste

Per pastaruosius 15 metų logistikos sektorius Europos Sąjungoje augo vidutiniškai po

2,8% per metus. Pasauliniu mastu transportavimo kaštai padidėjo net 50% per pastaruosius

penkerius metus, labiausiai dėl kylančių kuro kainų, mokesčio už kelius įvedimo,

aplinkosauginių mokesčių. Nuolat kyla pajėgumų trūkumo sektoriuje ir logistikos veiklos

kompleksiškumo klausimas. Kita pasaulinė ir europinė nūdienos tendencija yra kontraktinių

logistikos paslaugų teikimo dalies augimas, kai vis daugiau kompanijų atsisako savo

logistikos ir transportavimo padalinių, tą pavesdamos specializuotoms kompanijoms, kurios

gali daugiau lėšų skirti modernizavimui ir veiklų efektyvinimui [5, 25].

Šis sektorius apima krovinių krovą, pervežimus, logistiką ir palaikančias transporto

paslaugas, o taip pat transporto agentūrų veiklą. Visoje Europoje sektoriaus iššūkiai yra:

augančios darbo jėgos ir kuro kainos;

poreikis nuolat investuoti į modernizavimą, tyrimus ir vystymą, siekiant išlaikyti

efektyvumą ir atspindėti augančius vartotojų poreikius;


38

vieno langelio aptarnavimo principas vartotojams didina integracijos poreikius.

Tarp sektoriaus augimo perspektyvų yra:

atsigaunantis verslas ir augančios produkcijos apimtys pareikalaus transportavimo

paslaugų augimo;

nuolat didėja naujų aukštos pridedamosios vertės paslaugų, tokių kaip klientų

produktų kokybės kontrolė, mokėjimų valdymas, perkrovimo darbai, kontraktinės logistika,

poreikis;

naujosios technologijos ir didėjantis ICT naudojimas prisideda prie efektyvumo

didėjimo ir paslaugų lygio kilimo sektoriuje [52].

* Ispanija vien dėl savo dydžio ir lokacijos yra viena iš svarbiausių ES šalių logistikos

sektoriuje. Didesnė rinka atveria daugiau galimybių eksportui.

Penkios didžiausios logistikos sektoriaus kompanijos yra didžiausios viso paslaugų

sektoriaus kompanijos Europos Sąjungoje. Šios didžiosios kompanijos sukuria iki 70%

sektoriaus pridedamosios vertės ES. Vokietija generuoja didžiausias apyvartas sektoriuje

(19%), toliau eina Prancūzija (16%), JK (15%), Italija (11%) ir Ispanija (9%). Šios penkios

šalys kartu generuoja 74% ES sektoriuje sukuriamos pridedamosios vertės

[52].

Pav. 7. ES šalių pasiskirstymas pagal transporto ir logistikos sektoriuje sukuriamą

pridedamąją vertę ir dalį BVP (2010)

Didžiausios logistikos sektoriaus apyvartos yra didžiausiose ES ekonomikose, eilės

tvarka: Vokietija, Ispanija, Italija, Lenkija ir Prancūzija. Šios šalys kartu perveža 62% ES

keliais transportuojamų krovinių [52]. Ispanijoje yra kai kurie pagrindiniai kontinento

krovinių ir konteinerių transportavimo uostai. Taigi, pagal visus pateikiamus ir nagrinėjamus

rodiklius Ispanijos reikšmė bendrame ES logistikos sektoriuje yra didelė, ypač pagal apimtis

ir generuojamas apyvartas.


39

3.2.2. Transporto ir logistikos sektorius Ispanijoje

Daugelis didelių kompanijų Ispanijoje iki šiol turi savo logistinius padalinius, tačiau ir

šioje šalyje pasireiškia europinė tendencija didesnę savo krovinių pervežimų dalį pavesti

specializuotoms kompanijoms kontraktiniu pagrindu. Sektoriaus apyvartos ypač didėjo

Valensijos regione, kur ji padidėjo tris kartus per paskutinį dešimtmetį, tuo regionui tampant

svarbia prekybine pietų Europos prekybos platforma. Regione žymios investicijos dedamos į

infrastruktūrą, diegiamos konteinerinės aptarnavimo linijos, krovininiai traukiniai, lėktuvai,

vystomas sunkvežimių parkas. Vien šis regionas apdoroja kasmet 3,6 mln. Teus (standartinis

20 pėdų konteineris). Po šio regiono pagal apimtis eina Andalūzija ir Barselona [17].

Valensija šiuo metu yra trečiasis regionas po Madrido ir Barselonos pagal sektoriaus

apyvartos apimtis.

Ispanijoje logistikos sektorius yra labai svarbus, čia generuojama apie 6% BVP ir

dirba tokia pat proporcija šalies darbo jėgos. Pagrindinis sektoriaus augimo faktorius yra

privataus ekonomikos sektoriaus vidaus vartojimas. Šalyje pagrindinę apyvartos dalį sudaro

pervežimas keliais; sausumos keliais pervežama virš 78% transportuojamų prekių ir produktų.

Šis segmentas yra dinamiškiausias visame sektoriuje, per paskutinius penkerius metus augęs

vidutiniškai apie 5% per metus [8].

* Logistikos sektorius Ispanijoje yra viena iš pagrindinių ekonominės veiklos šakų.

Valensijos regionas yra tarp sparčiausiai besivystančių sektoriaus lokacijų šalyje.

Krovinių pristatymas miestuose labai priklauso nuo vietinių reguliavimo taisyklių,

kurios gali padėti ar trukdyti prekių pristatymui į komercinius paskirties taškus. Galutinis

prekių pristatymo etapas miestuose Ispanijoje yra gana komplikuotas dėl miestų morfologijos,

infrastruktūrinių netolygumų, vairuojančių asmenų vairavimo stiliaus, o taip pat kitų

nepalankių faktorių kombinacijos, tokių kaip nevienodas reguliavimas skirtinguose

regionuose, vienodos standartizuotos politikos nebuvimas [20].

Logistika įgyja didesnę reikšmę kompanijų strategijoje ir tampa lemiančiu faktoriumi

pagerinant įmonių konkurencingumą nuolat besikeičiančiose rinkose. Geresnių metodų

naudojimas logistiniu aspektu suteikia konkurencinių privalumų prieš kitas kompanijas ne tik

per pagerinto valdymo efektyvumą, bet taip pat per padidintą galutinio produkto ar paslaugos

pridedamąją vertę. Per visą pramonės tobulėjimo raidą vyko įvairūs vadybiniai ir

metodologiniai pokyčiai. Pirmiausia buvo tobulinamos produkcijos sistemos, po to šių

sistemų efektyvumas. Vėliau atėjo kokybės gerinimo laikotarpis, naujų rinkų paieška ir

rinkodara. Dabartinio tobulėjimo etapo fokusas yra logistiniai procesai. Logistikos vadyba yra

neišvengiama kaštų požiūriu, kadangi ji yra tiesiogiai susijusi su produkcija net ir

neatsižvelgiant į pridedamosios vertės kūrimą. Vertinant visus produkcijos gamybos ir


40

tiekimo etapus gali būti randama įvairių metodų ir galimybių optimizuojant gamybos kainas.

Šiuo metu logistikos vadyba dar neturi nusistovėjusios vietos vadybos grandinėje

pramoniniame pasaulyje ir nėra visuotinio sutarimo, kur turėtų būti priskiriamos susiję su

logistika išlaidos balanse. Daugeliu atvejų faktiškai šios išlaidos net nėra išskiriamos atskirai.

Pagal vadybos grandinių tendencijų analizę, parengtą Europos Logistikos Asociacijos (ELA),

daugiau negu 40% kompanijų neišskiria savo logistikos kaštų, kurios ekonomistų vertinimu

gali siekti iki 14% bendroje išlaidų struktūroje [43].

19 lentelė. Ispanijos logistikos rinkos evoliucija pagal distribucijos kainų apyvartos

pokyčius

Iš kitos pusės, produkcijos pristatymą klientui sudėtinga įvertinti kiekybiškai, nes

pristatymo kaina įkalkuliuojama į produkto ar paslaugos kainą tiesiogiai, tačiau šis faktorius

turi būti įtraukiamas kaip organizacijos konkurencingumo didinimo strategijos dalis. Norint

užtikrinti tiekimo patikimumą, tokie kliento pageidavimai, kaip pristatomos produkcijos

kiekis, pakavimas, kokybė ir pristatymo data, yra svarbiausi. Savo ruožtu patikimumas

pozityviai veikia klientų pasitikėjimą ir lojalumą bei pardavimų apimtis. Ši logistinė grandinė

apima visą industrinių procesų ciklą, įskaitant projektavimą, žaliavų tiekimą, gamybą,

komercializaciją ir pan.

* Logistikos sektoriaus apyvartos Ispanijoje stabiliai, nors ir nedidele apimtimi, auga.

Sektoriaus plėtrą stabdo tai, kad skirtingai nuo toliau pažengusių šalių, daug kompanijų

savo gaminių transportavimu ir logistika užsiima pačios, nėra išplėtotas išorinių

paslaugų tiekimas. Toks modelis sudaro galimybę diegti naują paslaugą – teikti

logistinį aptarnavimą be transportavimo tokių nespecializuotų kompanijų transporto

padaliniams, integruojant ir derinant jų transportavimo veiklas.

Logistikos vadyba apima visus šiuos aspektus ir pristatymo patikimumas gali būti

didinamas pašalinant neefektyvias grandis, gerinant informacijos ir medžiagų srautų judėjimą

ir visas grandis apjungiant į veną vieningą procesą. Optimali logistikos vadyba turi įtaką


41

kainų mažinimui, neefektyvių proceso grandžių eliminavimui ar pakeitimui ir kuria sinergiją

tarp visų proceso grandžių. Ji taip pat padidina organizacijos pelningumą dėl papildomos

pridedamosios vertės dalies produkte ar galutinėje paslaugoje didėjimo. Dabar vis daugiau

kompanijų pasirenka būtent logistikos komponentą, ieškodamos būdų veiklos pelningumo ir

racionalumo didinimui [43].

Vienas iš metodų yra susijęs su logistikos veiklų plastiškumu, jas greitai ir efektyviai

pritaikant konkretaus produkto ar paslaugos tiekimui. Daugelio produktų vartojimo laikas yra

trumpas ir santykinai vertinant vis trumpėja, todėl organizacijos susiduria su vis griežtesniu

pristatymo laikotarpiu, kas įtakoja tiekimą, pasiūlą, transportavimą ir sandėliavimą. Galimybė

patenkinti individualius klientų poreikius, parenkant specifinį paslaugų lygmenį kiekvienam

klientui, yra pagrindinė logistikos grandinės vadybos atsakomybė.

Klientų paklausa taip pat turėjo įtakos grąžinimo logistikos plėtrai, kas leidžia

sumažinti priklausomybę nuo sektorių veikiančių aplinkinių faktorių. Didėjantis lankstumas ir

daugiau galimybių klientams teikianti produkcijos grąžinimo praktika bei netiesioginių

platinimo kanalų naudojimas yra praktikos, vis labiau įtakojančios logistikos operacijas.

Dabartinėje industrinėje situacijoje didėja specializacija, naudojantis plataus masto išorinių

paslaugų tiekėjų paslaugomis, pagrindinius mažmeninio paskirstymo taškus kuriant arčiau

galutinio vartojimo, kuriant ilgų nuotolių distribucijos tinklus, kompleksiškai apjungiant visus

suinteresuotus agentus ir trečiąsias šalis į vieningą kompleksą. Europos ir Ispanijos logistikai

reikia atsižvelgti į konkurencines grėsmes, kylančias iš naujų industrinių sparčiai

besivystančių šalių grupės. Rytų Europos šalys logistikos požiūriu yra optimalioje pozicijoje

transportavimui, atsižvelgiant į atstumą nuo gamybos ir vartojimo centrų Europoje. Šiuo

požiūriu jos taip pat kelia konkurencijos iššūkius tokioms toliau Europinių centrų esančioms

šalims kaip Ispanija, tuo labiau, kad tiesioginės logistikos sektoriaus išlaidos šiuose naujuose

sektoriaus veikėjuose yra mažesnės, nors veiklos produktyvumas taip pat mažesnis.

Iki šiol kompanijos iš esmės nesirūpino veiklos išlaidų grupe, apimančia visą tiekimo

grandinę nuo sandėliavimo, žaliavų ir galutinės produkcijos transportavimo iki transporto

vadybos (ELA vertinimas) [43]. Kompanijos, kurios vienos pirmųjų Ispanijoje suteikė

logistikos sektoriui didesnę reikšmę, buvo Inditex, Mango ir Mercadona.

Pagal tradicinę klasifikaciją logistikos veiklos vertinamos pagal pervežtas tonas

krovinių ar milijonus keleivių, tačiau nėra tinkamai renkami duomenys apie kapitalo

investicijas, paskirstymą ir sektorinę vadybą. Oficialioms institucijoms sunku apibrėžti

logistikos sąvoką, kadangi sektoriaus ribos ne visada yra pakankamai aiškios, kaip kai

kuriuose kituose sektoriuose, ir netgi atskiri logistikos sektoriaus veikėjai skirtingai

interpretuoja šią sąvoką. Ispanijoje logistikos pozicionavimu suinteresuotos skirtingos


42

institucijos, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su ekonominės šalies strategijos

įgyvendinimu: Švietimo ir mokslo ministerija, Mokslinių tyrimų, technologijų ir inovacijų

departamentas, Viešosios infrastruktūros ministerija, Pramonės ministerija [43].

* Ispanijoje nėra vieningos logistikos sektoriaus strategijos, vieningo planavimo,

centralizuotos priežiūros. Vos keletas kompanijų jau dabartiniame etape diegia

pažangius ir kompleksinius logistikos modelius; tarp tokių kompanijų yra Inditex,

Mango ir Mercadona.

Organizacija DATAMONITOR, kuri specializuojasi pramoninių veiklų analizavime,

skirtingų ekonomikos sektorių analizėse pateikia įvairius duomenis, susijusius su logistika,

ypač su distribucijos centrų veiklos kaštais. Duomenys renkami kartu su Ispanijos Logistikos

centru (CEL) ir Europos Logistikos asociacija (ELA). Pagal šias analizes Ispanijoje

daugiausia logistikos paslaugų santykiniais skaičiais reikia maisto perdirbimo ir paskirstymo

sektoriui, kuris panaudoja 45,8% visų logistikos pajėgumų.

3.2.3. Regioninė logistikos sektoriaus specifika Ispanijoje

Logistikos rinka Madride

Pagal radialinę Ispanijos kelių tinklo schemą Madridas yra strateginis paskirstymo po

visą Iberijos pusiasalį centras. Madrido regionas aptarnauja apie 60% tarptautinių prekių,

einančių per Ispaniją, ir apie 33% šalies vidaus produkcijos srauto paskirstymo. Madrido

metropolio teritorija yra konsoliduotos logistikos centru Ispanijoje; apie 54% krovinių

transportavimo apyvartos yra koncentruota Madrido regione. Šis regionas su 5 mln. gyventojų

populiacija ir pajamų lygiu, aukštesniu už šalies vidurkį, generuoja stiprią vidaus paklausą

plataus vartojimo prekėms. Regiono, kaip pagrindinio importo centro, pozicija skatina

infrastruktūros ir ypač sandėliavimo bei perkrovimo pajėgumų plėtrą. Regioninis logistikos

centras nesutampa su administraciniu skirstymu, jis yra kiek didesnis ir apima gretimas

Gvadalacharos ir Toledo provincijas. Sektoriaus rinka yra struktūruota trimis koncentriniais

apskritimais su skirtingu atstumu nuo sostinės. Pagrindinės logistikos veiklos koncentruotos

greta A-2 (Barselonos greitkelis) ir A-4 (Andalūzijos greitkelis) ašių.

Madrido regione esančių sandėliavimo ir krovos pajėgumų apimtys vertinamos apie

2,4 mln. m2, plotai konsoliduoti daugiatikslio naudojimo ir skirtingų savininkų kompleksuose.

Šis skaičius yra beveik dvigubai didesnis, įtraukiant atskirų didelių kompanijų, tokių kaip El

Corte Inglésin Valdemoro, Mercad Madrid, krovininių traukinių perkrovimo stotį RENFE,

sandėlius. Apie du trečdalius (68%) logistikos sandėliavimo ir krovos pajėgumų išdėstyti prie

A-2 ašies, likusi dalis pasiskirsto tarp A-4 ašies (16%) ir įvairių vietų aplink metropolio plotą

ir jo viduje (16%). Daugelis šių vietų pastatytos ir įrengtos privačia iniciatyva ir lėšomis per


43

paskutinius keletą metų ir yra orientuoti prekių paskirstymui galutiniams vartotojams bei apie

didelius gamybos centrus. Nepanaudoti pajėgumai sudaro apie dešimtadalį visų turimų

sandėliavimo ir logistikos plotų – 220.000 m2. Pačiame Madride yra daug buvusių ar beveik

nenaudojamų pramoninių plotų, kurie nesudėtingai gali būti pritaikyti logistikos poreikiams.

Vien tokių erdvių, kurios patenka į planavimo ar jau pradėtų vykdyti projektų dėmesį, yra

apie 1 mln. m2 [8].

* Logistikos sektorius Ispanijoje vystosi ir reguliuojamas regioniniu principu. Dėl

politinės ir ekonominės svarbos pagrindinė lokacija pagal veiklos apimtis yra Madrido

regionas. 60% tarptautinių prekių, einančių per Ispaniją, ir apie 33% šalies vidaus

produkcijos srauto paskirstymo patenka į šį regioną. Čia yra didelis nepanaudotas

logistinių veiklų ir pajėgumų potencialas.

Didžiausia logistikos pajėgumų šiame regione paklausa susijusi su plataus vartojimo

prekių paskirstymo grandinių formavimu ir specifinėmis veiklų operacijomis. Dideli

gamintojai (ypač tekstilės ir automobilių pramonės įmonės) ieško sandėliavimo plotų savo

galutiniams gamybos produktams. Dauguma savininkų pasikeitimų ar nuomos projektų

vyksta Madrido regiono Henares Corridor (A-2) plote, kas rodo didelę šios konkrečios zonos

reikšmę visai Madrido rinkai. Didžiausią paklausą turi naujos (iki trijų metų) statybos

sandėliai, kuriuose integruoti šiuolaikiški sprendimai.

Pav. 8. Logistikos sektoriaus apyvartos struktūra Ispanijoje pagal regionus

Logistikos rinkos Barselonoje ir Katalonijoje

Katalonija turi stipriausią šalyje pramonę, čia aukščiausios pajamos ir atitinkamai

vartojimo lygis, ji ribojasi su Prancūzija – visos šios priežastys įtakoja didelį atitinkamos

infrastruktūros poreikį prekių paskirstymui. Katalonijoje yra pati didžiausia logistinių veiklų


44

koncentracija apimtimis ir ploto vienetui tarp visų Ispanijos regionų. Vertinama, kad

Katalonijoje yra apie ketvirtadalis visų Ispanijos sandėliavimo ir logistikos pajėgumų. Kelių

tinklo konfigūracija regione sukūrė du pagrindinius prekių paskirstymo srautus, kurių abiejų

centre yra Barselona. Šiaurės-pietų ašis jungia Prancūziją su Viduržemio jūros pakrante, tuo

tarpu vidinė ašis jungia Barseloną su likusia pusiasalio dalimi. Prieš dešimtmetį dauguma

logistikos kompleksų buvo koncentruoti Barcelonés ir Baix Llobregat priemiesčiuose. Miesto

plėtra ir spaudimas privertė didžiuosius logistikos centrus persikelti toliau nuo miesto.

Barselonos metropolio logistikos rinka apima ir gretimas teritorijas už provincijos ribų, tokias

kaip Valls (Taragonoje) ar Celrà (Žironoje) [8].

Logistikos kompleksai Barselonoje ir jos apylinkėse užima apie 2,5 mln. m2 įrengtų

plotų. Dauguma pajėgumų, apie 60%, yra koncentruoti Barcelonés ir Vallès rajonuose, ypač

greta Barselonos uosto (ZAL I ir II arba ParcLogistic) ir oro uosto (MasBlau), o taip pat Sta.

Perpetua, Molletor Paretsin Vallès municipalitetuose. Toliau nuo šių konsoliduotų lokacijų ir

gerokai toliau nuo pačios Barselonos šiuo metu taip pat vyksta dideli logistikos centrų

statybos ir kūrimo darbai. Pvz., ZAL zona kuriasi Taragonos uoste, CIM el Cam – Tarragonés

ir Logis Penedés zonose, kas leidžia smarkiai padidinti turimų logistikos plotų pajėgumus,

kartu formuojant naujus konsoliduotus klasterius.

Viešoji iniciatyva vaidina svarbų vaidmenį didinant logistikos erdvių pasiūlą.

Katalonijoje yra daug žemės plotų, kurie yra tinkami ir gali potencialiai būti pritaikyti

logistikai. Vertinant potencialą, rinkos vystymosi tendencijas ir bendrą ekonominę situaciją

numatoma, kad Katalonijos logistikos sektorius vystysis sparčiau negu kiti regionai,

reikšmingai augs logistikos pajėgumai ir naudojami plotai. Numatomas šių ir artimiausių

poros metų pajėgumų padidėjimas vertinamas 930.000 m2. Dabartinė logistikos plotų pasiūla

Barselonos rinkoje yra santykinai ribota. Priemiesčiuose greta Barselonos, tokiuose kaip ZAL,

turimų plotų užimtumas šiuo metu yra arti 100%. Didžioji dalis esamų logistikos pajėgumų

yra pilnai užbaigtuose projektuose, todėl pasiūlos galimybės ribojamos esamų plotų

pritaikymu ar rekonstrukcija, naujų plotų plėtrai labai trūksta.

Kaip ir Madride, distribucijos kanalai, orientuoti į plataus vartojimo prekių

paskirstymą galutiniams vartotojams, sudaro pagrindinę dalį Barselonos logistikos plotų

paklausos. Svarbų vaidmenį taip pat vaidina pramoninės gamybos produkcijos ir specifinių

ilgo vartojimo produktų paskirstymo poreikiai. Artimiausio laikotarpio poreikio formuojama

paklausa koncentruosis į artimus Barselonos miesto priemiesčius. Didžiausią dalį paskutinių

metų naujų įsigijimų ar nuomos sutarčių buvo Baix Llobregat ir Vallés priemiesčiuose [8].

Kadangi daug kompanijų Ispanijoje turi savo logistikos padalinius, prekių ir produktų

paskirstymas tarp skirtingų padalinių įgyja vis didesnę svarbą [25]. Katalonija turi tiksliai


45

identifikuoti rinkas, į kurias nori koncentruotis ir dirbti kryptingai. Vien Pirėnų pusiasalio

geriausiai išvystytam logistikos požiūriu regionui Ispanijoje nepakanka. Vienas iš pirmųjų

numatomų aktyvių ir didesnės apimties ekspansijos žingsnių yra įėjimas į Maroko rinką. Šia

kryptimi aktyviausiai dirba DB Schenker Ispanijos padalinys.

* Katalonijoje yra pati didžiausia logistinių veiklų koncentracija apimtimis ir ploto

vienetui tarp visų Ispanijos regionų. Nors šiuo metu didžiausias apimtis generuoja

regiono ir šalies vidaus veiklos, šis regionas gali būti laikomas tiksliniu eksporto

plėtrai, nes numatoma, kad Barselonos vaidmuo Viduržemio jūros baseino prekių

paskirstyme reikšmingai didės.

Regione, kaip ir visoje šalyje, didelė problema išlieka tušti pervežimai, ne tik

sunkvežimiais sausumos keliais, bet ir laivais. Dėl to smarkiai išauga transportavimo kaštai.

Dabar Katalonijos logistikos sistemos problema nebėra infrastruktūros trūkumas, bet logistinė

veiklų integracijos sistema, kuri negali būti sprendžiama izoliuotai. Daugumos strateginių

elementų įgyvendinimui nereikia didelių investicijų, išskyrus geležinkelių tinklą. Bendram

veiklos efektyvumui regione pagerinti reikia daugiau logistikos pajėgumų, tokių kaip

sandėliai, uostas ir geležinkelio terminalai; būtina įvesti 24 valandų logistikos paslaugų

teikimą [33].

Logistikos rinkos Valensijoje

Valensija vystosi į vieną iš pagrindinių logistikos rinkų Ispanijoje. Strateginė padėtis

yra palanki – mažiau negu 400 km nuo pagrindinių Madrido ir Barselonos miestų, Valensija

turi jūrų ir oro uostų infrastruktūrą, kur perkraunamos didelės Viduržemio jūros ašies ir šalies

vidaus rinkos prekių paskirstymo apimtys.

Logistikos pajėgumai Valensijos rinkoje paskirstyti trimis koncentrinėmis kilpomis,

kurias skiria V-30 ir A-7 aplinkkeliai. Šios logistikos rinkos dydis vertinamas 850.000 m2

įrengtų erdvių, iš kurių du trečdaliai yra išsidėstę greta A-3 ašies – Madrido autostrada ir

Viduržemio jūros greitkelis, A-7/E-15. Turima plotų pasiūla yra gana menka, nes trūksta

kokybiškų erdvių konkurencingomis kainomis logistikos sandėlių įrengimui. Vertinama, kad

kintanti sandėlių plotų vakansija siekia tik apie 3,5% turimų plotų. Dabartinė Valensijos

logistikos sektoriaus pasiūla yra koncentruota lokacijose toli nuo centro. Didesni regiono

projektai yra XII Ribarochoje, antrosios kilpos ribose, Prologis Park Solanande, Sur Logistics

Masalavėje, abu trečiojoje kilpoje [8].

Didelė dalis logistikos pajėgumų paklausos Valensijoje ateina ne iš logistikos

operatorių, bet iš gamintojų ir importuotojų, kuriems trūksta erdvių perkrovimui ir

sandėliavimui. Pagal paklausos tipą labiausiai pageidaujami yra moduliniai pajėgumai.

Pagrindiniai dabartiniai projektai vystomi Ribarochos mieste.


46

Logistikos rinkos Saragosoje

Investicijos į transporto infrastruktūrą padarė Saragosą regionu su vienu iš didesnių

logistikos sektoriaus veiklos potencialų. Jo geografinė padėtis tarp pagrindinių Madrido,

Barselonos, Bilbao ir Valensijos miestų, jungtis su Prancūzija daro Saragosą strategine

transporto lokacija. Logistikos rinka turi gerus pajėgumus, nes pastaraisiais metais užbaigta

santykinai daug naujų projektų. Dar greitesnį vystymąsi stabdo tik sulėtėjusių pramonės

įmonių nepajėgumas greičiau atlaisvinti turimus nenaudojamus plotus ir veiklų perkėlimo į

naujas įrengtas žemes, skirtas pramonės plėtrai. Saragosos logistikos platforma PLAZA kartu

su P.E. Centrovía turi didžiausią pajėgumų užimtumą [8].

Saragosa turi augančią logistikos parkų pasiūlą ir daug rengiamos plėtrai žemės.

Logistikos pajėgumų pasiūla yra koncentruota vakaruose, greta Z-40 ir A-2 susikirtimo, kur

susitelkę svarbiausi regioniniai sektoriaus vienetai, tokie kaip PLAZA (12 mln. m2 žemės) ar

Centrovía (3 mln. m2 žemės). Kita konsoliduota projektų vystymo zona yra A-68 Šiaurė ir A-

2 Barselona ašyje (čia yra Ciudad del Transporte). Paklausa Saragosoje yra mažesnė už

pasiūlą, tačiau ne dėl pačios paklausos trūkumo, o dėl to, kad įvykdyti projektai orientuoti į

artimiausią ateitį ir aplenkė šios dienos ekonomikos susilpnėjusios aplinkos poreikius. Šiame

regione įsikūrė svarbūs Ispanijos logistikos sektoriaus veikėjai BSH, Galerías Primero ir

Caladero.

Logistikos rinkos Malagoje

Logistikos veiklos Malagoje remiasi infrastruktūros plėtra ir vidaus vartojimu.

Palankūs veiksniai yra uosto ir oro uosto infrastruktūros išvystymas, naujų transporto mazgų

projektų įgyvendinimas, papildoma logistikos paklausa iš gausiai regione besilankančių

turistų. Konkurencingų logistikos pajėgumų Malagos metropolyje akivaizdžiai trūksta;

nepakanka paruoštų industrinės žemės plotų, o dalis esančių plotų yra nepakankamos

kokybės. Dėl šių priežasčių logistikos veiklos koncentruojasi toliau esančioje Casabermejaor

Antequera zonoje. Naujasis Malagos miesto vystymo planas PGOU numato skirti virš 3 mln.

m2

industrinės žemės, kuri išspręs visas esančias netolygaus vystymosi problemas, tačiau

dabartinėmis sąlygomis šių potencialių plotų įsisavinimas gali užtrukti [8].

Daugelis logistikos operatorių Malagoje yra įsikūrę Polígono Trévenezand (CTM).

Nauja pasiūla vystymui metropolio plote yra koncentruota Valle del Guadalhorce ašies

prieigose, kur vienas iš didžiausių logistikos kaimelių yra Innova Park. Po PGOU plano

įgyvendinimo smarkiai išsiplės CTM bei padidės viso logistikos sektoriaus pajėgumai. Už

Malagos ribų didžiausia pasiūla yra greta A-45 ašies, daugiausiai dėmesio sulaukia

Casabermejais zona. Antequera vietovėje ir greta A-92 ašies logistikos erdvės gali kurtis

industriniuose plotuose, skirtuose tokiems tikslams.


47

* Kitų regionų logistikos sektoriaus situacija skirtinga, dažniau aptarnaujamas tik

savas regionas. Skirtinga padėtis yra Valensijoje, kuri apjungia pagrindiniu Madrido ir

Barselonos logistinės plėtros centrus ir kurioje plėtros potencialas yra vienas

didžiausių. Savo ruožtu patekti į rinką Valensijoje pradiniame etape dėl dabartinės

mažesnės konkurencijos gali būti paprasčiau, o po to iš šio regiono galima plėsti

veiklas į kitas šalies dalis.

Didžiausia paklausa regione šiuo metu yra sandėliavimo pajėgumams virš 1.000 m2 iš

logistikos operatorių ir distribucijos grandinių, kurie negali rasti plotų konkurencingomis

kainomis. Dauguma šių operatorių aptarnauja galutinius vartotojus.

3.3. Ispanijos logistikos sektoriaus stiprybių, silpnybių, grėsmių ir galimybių

analizė

Stiprybės parodo sektoriaus galimybes ir potencialą Lietuvos paslaugų eksportui:

Verslas vis geriau supranta logistikos, kaip svarbaus faktoriaus konkurencinėje

kovoje, reikšmę. Yra sektorių ir nacionalinių kompanijų, kurie, naudodamos efektyvią

logistiką, sugeba save pozicionuoti nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu. Ryškiausias vietinis

pavyzdys, pripažįstamas pasauliniu mastu, Ispanijoje yra Inditex.

Nepalanki ekonominė šalies situacija verčia peržiūrėti prioritetus ir tinkama

logistikos vadyba yra tarp pagrindinių būdų gerinti veiklų rodiklius.

Esamos globalios logistikos vadybos žinios lengvai galės būti pritaikomos Ispanijos

rinkoje, nes sektoriaus situacija Ispanijoje yra gerose startinėse pozicijose. Naudodamiesi kitų

šalių ir aukštas pozicijas pasaulyje išsikovojusių specializuotų kompanijų logistikos vadybos

patirtimi Ispanijos operatoriai gali palyginti praktikas ir sėkmingai pasinaudoti šiomis

žiniomis.

Optimali geografinė Ispanijos pozicija, jungtys su Afrika ir Lotynų Amerika, gera

strateginė jos jūrų uostų pozicija komercijai su Azija skatina logistikos veiklų plėtrą. Ypač

gerą strateginę galimybę teikia prekyba su Maghreb (arabiškai kalbančios Šiaurės Afrikos

šalys) regionu, numatomas didelis prekybos ir transporto poreikių išaugimas su šiuo regionu,

kadangi ten perkeliama dalis europinės gamybos pajėgumų.

Spartus turizmo augimas didina žmonių judėjimą ir kartu medžiagų, reikalingų

užtikrinti šių žmonių poreikius, transportavimą. Ispanija ir toliau išlieka viena iš pagrindinių

turizmo šalių pasaulyje dėl savo geografinės lokacijos, klimato ir kultūros. Kartu su turizmo

sektoriaus plėtra didėja prekyba ir susijusių komercinių paslaugų apyvarta, o tam reikia

pagerintų ir išplėstų logistikos paslaugų.


48

Aukšta Ispanijos gyvenimo kokybė ir specifinis gyvenimo būdas daro šalių

patrauklia vieta įkurti verslą. Ispanijos gyvenimo sąlygos patrauklios kompanijoms ir jų

darbuotojams, skirtingai nuo didelės dalies Rytų Europos ar Azijos šalių. Ispanija yra tinkama

vieta įkurti veiklas toms logistikos organizacijoms, kurios nori pristatyti save kaip Europos

rinkos dalis, kartu jungiant šią rinką su Azijos ir Amerikų rinkomis.

Tikslinės rinkos sektoriaus silpnybės yra tie faktoriai, kuriais tikslingai gali

pasinaudoti paslaugų eksportuotojai, jei turi viziją kaip tas silpnybes sumažinti.

Bendradarbiavimo sektoriuje stoka gali palengvinti įėjimą į rinką, nes, skirtingai nuo daugelio

šalių, konkurencija tarp veikiančių kompanijų ir nepasitikėjimas neleis vietinėms

kompanijoms išstumti iš rinkos naujus veikėjus.

Strateginio planavimo verslo vizijose trūkumas. Ispanijos verslo kultūra turi tik

trumpalaikę viziją, akivaizdžiai trūksta strateginio mastymo, apimančio logistikos koncepciją,

jo tikslus ir naudą visiems su tuo susijusiems ekonominės veiklos subjektams. Nacionalinių

kompanijų reakcija į vykstančius pokyčius be strateginio mastymo būdinga šalies verslui.

Situacijose kur logistika susiduria su paklausos pokyčiais ar susijusiomis kitomis

problemomis, daliniai ir skubūs sprendimai yra priimami iškilusioms problemoms spręsti

konkrečiu momentu, tačiau nėra formuojami ateities scenarijai ar formuluojami strateginiai

veiksmų planai, kurie padėtų iš anksto pasiruošti prognozuojamiems pokyčiams.

Specializuotų HR (personalo valdymo) specialistų trūkumas sektoriui. Ispanijos

logistikos sektoriuje yra žmogiškojo kapitalo trūkumas, trūksta tinkamai parengtų

kvalifikuotų vadovų ir techninio personalo. Specializuotų mokymų sektoriuje praktiškai nėra,

tik keletas Ispanijos regionų siūlo kvalifikacijos kėlimo galimybes. Tai sąlygoja nepakankamą

specializuotų žinių lygį ir riboja galimybes naudoti šiuolaikines metodologijas logistikos

grandinės valdymui.

Ispanijos verslo sektoriaus konservatyvumas pritaikant inovacijas ir įtraukiant į

savo veiklas technologines naujoves. Dauguma sektoriaus veikėjų dažnai nežino apie naujų

technologijų, susijusių su logistikos veiklomis, naudojimo potencialo. Tuo pačiu metu susiję

institucijos neturi reikiamos politikos, skatinančios naudoti tokias inovacijas ir taikyti

technologijas, nei skatina tai daryti. Tokio pobūdžio žinių trūkumas yra fiksuojamas ir

vadybos lygyje, ir informacijos pasikeitimo lygyje, naudojant naujausias technikas tokių

logistikos procesų, kaip optimalių maršrutų parengimas, pastovus produktų lokacijos sekimas,

bendradarbiavimo praktikos, bendras planavimas ar kokybinių metodų naudojimas numatant

paklausos pokyčius. Didelė dalis Ispanijos industrinio pasaulio sudaryta iš smulkių ir

vidutinio dydžio įmonių ir galimybes turėti prieigą prie šių technologinių naujovių yra


49

ribojamos ekonominių barjerų, kadangi didelės apimties inovacijoms reikia didelių pradinių

investicijų. Lyginant su kompanijomis iš kitų Europos šalių, technologijų skvarba yra gerokai

mažesnė ir pramoniname sektoriuje, ir bendrai šalies visuomenėje.

Bendradarbiavimo kultūros tarp skirtingų sektoriaus veikėjų trūkumas. Ispanijos

verslo kultūroje stebimas didelis nepasitikėjimo lygis tarp konkuruojančių kompanijų,

keičiantis strategine ir operacine informacija. Nėra įprasta bendradarbiauti keičiantis

informacija, vykdant bendrą planavimą ar panašias praktikas. Bendradarbiavimo kultūros

stoka neleidžia efektyviau panaudoti nacionalinių verslo organizacijų galimybes, daro

sudėtingą bendradarbiavimo aplinkos valdymą, trukdo netgi procesams pačių organizacijų

viduje. Žymi organizacijų dalis vis dar dirba, naudodamos vertikalias valdymo struktūras,

kuriose atskiri padaliniai turi nepriklausomus uždavinius, nėra praktikos dirbti procesais, o ne

atskirais veiksmais.

Ispanijos logistikos sektoriaus tipologinė struktūra. Dėl vyraujančių MVĮ sektoriuje

yra didelis atomizacijos lygis, mažos kompanijos veikia individualiai, nebendradarbiaudamos.

Yra vos keletas verslo organizacijų, kurios gali būti laikomos sektoriaus lyderiais, o likusi

rinkos dalis yra labai fragmentuota. Dėl to konkurencija iš esmės yra paremta kaina, labai

nedaug yra kompanijų, teikiančių specializuotas ar išskirtines paslaugas.

Nepakankamas specializuotų logistikos operatorių išsivystymas. Yra labai nedaug

sektoriaus verslo kompanijų, kurios pajėgios teikti specializuotas paslaugas, siūlydamos ne tik

paprastą krovinių pervežimą, bet taip pat siūlančios kitų su logistika susijusių aspektų

paslaugas, tokias kaip sandėliavimas, krovinių valdymas, informacijos pasikeitimo valdymas,

pakavimas ar kitos pridedamąją vertę kuriančios operacijos. Iš kitos pusės, santykinai

nedidelis skaičius Ispanijos kompanijų naudojasi išorinėmis logistikos operatorių

paslaugomis, kas taip pat nesudaro galimybių jų plėtrai.

Didelė sektoriaus priklausomybė nuo sausumos kelių transporto. Ispanijoje yra

labai nedaug įdiegtų intermodalinio transporto projektų ir trūksta infrastruktūros, kuri leistų

juos formuoti miestų ir tarpmiestiniame lygyje. Daug strateginių sektoriaus tiekimo grandinės

praktikų, tokių kaip nulinis atsargų kaupimas sandėliuose, persidengianti krova ar pristatymas

„tiesiog laiku“ didina transportavimo apimtis, ypač keliais. Tokia priklausomybė turi didelę

įtaką subalansuotam vystymuisi, nepalankų poveikį supančiai aplinkai, energijos kaštams ir

nelaimingiems atsitikimams keliuose. Turi būti sukurti efektyvesni santykiai tarp jūrų uostų ir

pervežėjų, sausumos uostų (kurie jungia sausumos kelius ar geležinkelius su jūrų transportu),

infrastruktūros ir krovinių pervežimo geležinkeliais, oro transporto, trumpųjų pervežimų jūros

pakrantėmis, o taip pat turi būti sukurtos veiksmingos platformos pasikeitimui informacija.


50

Navigacijai tinkamų upių, kurios jungtų svarbius logistikos požiūriu punktus,

trūkumas ir menkas jūrų transporto panaudojimas susisiekimui tarp nacionalinių uostų

(išskyrus salas) neleidžia sėkmingai vystytis intermodalinei kultūrai ir infrastruktūros plėtrai,

kaip tai yra kitose šalyse. Geležinkeliai šalyje dirba neefektyviai nei Ispanijos teritorijos

viduje, nei jungtyse su užsienio šalimis. Tuo pat metu pagrindiniuose logistiniuose centruose,

kurie jungia sausumos transportą su likusia Europos dalimi, nėra tinkamų infrastruktūrinių

pajėgumų.

Grėsmės sektoriaus viduje yra nepalankios ir paslaugų eksporto plėtrai.

Didelių sektorinių užsienio kompanijų Ispanijos logistikos procesų perėmimas, kurį

gali lemti nepakankamas vidaus operatorių išsivystymas ir pajėgumas. Ispanijos mažų įmonių

ir logistikos operatorių požiūriu jos turi jungtis ir vienytis tam, kad galėtų atsilaikyti prieš

dideles kompanijas, ateinančias iš užsienio. Tai ypač susiję su nišinėmis ir specializuotomis

paslaugomis, kurių nepajėgia apimti vietiniai operatoriai dėl nepakankamo išsivystymo, o

ateinančios užsienio kompanijos jau turi praktiką tokiose nišinėse specializuotose veiklose.

Bendrosios Ispanijos verslo plėtros vystymo vėlavimasis. Logistika vis dar nėra

prioritetas tarp kitų šakų, kurias reikia tobulinti ir vystyti, pirmoje eilėje tokių kaip kokybės

gerinimas, produktyvumo didinimas. Daug Ispanijos kompanijų yra produktyvumo ir kokybės

gerinimo stadijoje, vyrauja požiūris, kad logistika yra labai svarbus, tačiau ne strateginis

sektorius, prioritetu laikant pirkimų optimizavimą ir produkcijos kainas.

Perdėtas reguliavimas. Šalyje trūksta teisinės ir norminės bazės harmonizavimo,

derinant autonomijų, nacionalinį ir Europos lygmenis. Perdėtas mokesčių ir darbo santykių

sričių reguliavimas yra tikras iššūkis verslui Ispanijoje.

Galimybės

Rinkų globalizacija ir galimybės naujų verslo sričių atsiradimui. Tolesnė rinkų

globalizacija sudaro sąlygas Ispanijoje vystytis naujoms šalies ekonomikai verslo sritims,

labiausiai susijusiomis su globalia logistika, kas daro logistikos vadybą labai svarbiu

elementu, siekiant, kad veiklos operacijos būtų pelningos.

Didėjančios grįžtamosios logistikos praktikos, tiek susijusios su aplinkosauginiais

reikalavimais, tiek ir su produktų grąžinimu. Dabartiniai privalomi antrinio žaliavų ir resursų

panaudojimo reikalavimai bei besivystanti netinkamų produktų grąžinimo praktika skatina

grįžtamosios logistikos vystymąsi. Norint teikti geresnes paslaugas vartotojams, naujos

grąžinimo praktikos yra daug lankstesnės ir tobulesnės, kas leidžia brokuotus ar netinkamus

grąžintus gaminius operatyviai įtraukti į naują gamybos ir distribucijos ciklą. Iš kitos pusės,

žaliavų trūkumas ir brangimas skatina antrinio panaudojimo, perdirbimo veiklas, skatinančias


51

surinkimo ir perdirbimo procesus produktų tarnavimo laiko pabaigoje, o tai suteikia naują

didelį potencialą logistikos sektoriui.

Progresyvus MTTP veiklų vystymas stiprina bendradarbiavimą tarp mokslo bei

technologinių sistemų ir verslo pasaulio. Toks bendradarbiavimas yra skatinamas nacionaliniu

ir tarptautiniu mastu.

Progresyvių logistikos struktūrų skatinimas viešajame, privačiame ir

konsoliduotame lygmenyse. Per keletą pastarųjų metų aktyvios logistikos plėtros zonos apėmė

krovinių pervežimų oro transportu pajėgumus, sausuosius uostus, logistikos platformų ir kitų

logistikos infrastruktūrų augimo skatinimą, kas reikšmingai padidino supratimą apie

logistikos svarbą.

Galimybė Ispanijai tapti Pietinės Europos logistikos centru. Dėl savo komercinių

jungčių su likusiu pasauliu galimybių ir tradicijų, čia gali būti perkeliama ar įsikurti daugiau

tolimųjų distancijų logistikos centrų, parengtų aptarnauti artimos ateities tarptautinės

prekybos poreikius.

Logistikos rinkos augimas. Pasaulinės logistikos rinkos auga dėl globalizacijos,

produktų naudojimo laiko trumpėjimo, klientų paklausos augimo ir poreikių plėtros.

3.4. Sektoriaus pokyčio tendencijų vertinimas ir prognozių formulavimas

Iššūkiai ir dabartinės galimybės

Tarp dabarties sektoriaus iššūkių yra faktorius, kuris gali tapti palankia aplinkybe toms

kompanijoms, kurios greitai prisitaiko prie kintančių veiklų poreikio – aukšta ir didėjanti kuro

kaina gali spausti kompanijas pertvarkyti distribucijos tinklus tam, kad sumažintų logistikos

kaštus. Kai kurios logistikos sistemos, kaip „sandėliai ant ratų“ (WOW) ar „pristatymas

tiesiog laiku“ (JIT), kurios turi prasmę skirtingomis sąlygomis, gali prarasti savo privalumus.

Kai kurios kompanijos, tokios kaip H&M, jau pakeitė savo vertybinių sistemų grandis ir

pradėjo atgalinę perlokaciją, vėl perkeldamos dalį produkcijos gamybos atgal į Europą.

Ispanijos atveju pagrindinės operacinių procesų inovacijos daromos priklausomai nuo

kompanijos dydžio: mažos kompanijos eina prie bendradarbiavimo; vidutinio dydžio verslas

fokusuojasi į pakavimą ir didmeninės produkcijos parengimą mažmeninei prekybai; tuo tarpu

didžiosios kompanijos siekia pakeisti pačius naudojamos logistikos pagrindus [25].

Trumpalaikėje perspektyvoje ekspertai nenumato reikšmingų pasikeitimų Ispanijos

logistikos sektoriaus transporto modeliuose, kuriuos naudoja kompanijos – krovinių

transportavimas keliais ir toliau išliks pagrindiniu pasirinkimu. Tačiau vertinimai rodo, kad

kompanijos jau yra pasirengę pagal savo strategijas integruoti skirtingas transporto rūšis, kai

tik situacija Ispanijos geležinkelių sistemoje pagerės. Faktiškai, platesnis geležinkelių tinklo


52

potencialas yra vienas iš aspektų, kuris turi būti pagerintas, siekiant optimizuoti logistikos

operacijas šalyje. Technologijų inovacijų srityje turi būti pagerintas automatizuotas sandėlių

procesų valdymas. Tačiau dar užtruks gana ilgai, kol bus masiškai naudojamos šiuolaikiškos

saugojimo sistemos ir nuotolinis duomenų perdavimas Ispanijoje [25].

* Dėl augančių transportavimo kaštų kai kurios kompanijos jau pradeda grįžtamąjį

procesą – perkelia atgal į šalį savo gamybinius pajėgumus iš mažesnių darbo jėgos

kaštų šalių. Tai didina sektoriaus paklausos potencialą. Trumpalaikėje perspektyvoje

reikšmingi pasikeitimai šalies sektoriuje nenumatomi, tačiau didesnės kompanijos jau

pradeda žingsnius modernizuojant procesus. Tai reiškia, kad patekimo į Ispanijos rinką

etapas negali būti ilgas, kol vietinės kompanijos taps pajėgios konkuruoti su verslu iš

kitų šalių.

Rinkos vystymosi kryptys

Patrigubinusi krovinių pervežimus per pastarąjį dešimtmetį, Valensija ketina tapti

pagrindine Pietinės Europos prekybine platforma. Siekdama šio tikslo, APV (Valensijos jūrų

uostų agentūra) deda dideles investicijas į infrastruktūros modernizavimą, pirmiausia tam, kad

sudarytų geresnes sąlygas intermodaliniam konteinerių naudojimui, kadangi tai pagrindinės

krovinių krovos ir pervežimo talpos, vienodai pritaikytos naudoti laivuose, krovininiuose

traukiniuose, lėktuvuose ir sunkvežimiuose. Valensijos jūrų uostas kartu su pagalbiniais

Gandía ir Sagunto uostais tampa trečiu pagrindiniu Ispanijos uostu, perveža 3,6 mln. Teus, po

Algeciras ir Barselonos [17]. Intermodaliniai konteineriai sumažina dabartinės krizės įtaką,

padidindama uostų krovos ir pervežimo galimybes. Daug konteinerių tik trumpam sustoja

Valensijoje savo tranzitinės kelionės į kitas paskyrimo vietas metu. Kai krizės metu krova

kituose Ispanijos jūrų uostuose vidutiniškai sumažėjo 15%, Valensijoje šis sumažėjimas siekė

tik 5%, o pervežimų konteineriais apimtys nesikeitė. Iki 2015 metų Valensijos jūrų uostas

planuoja investuoti 716 mln. dolerių į uosto infrastruktūros modernizavimą ir naujų

technologijų diegimą. Šios investicijos yra daromos kartu su privačiu sektoriumi.

Pagal Barselonoje veikiantį Katalonijos Logistikos centrą (BCL), logistika „turi

sukurti reikiamą galimybių platformą tam, kad kompanijos galėtų plėsti savo veiklas per

efektyviai veikiančius logistikos tinklus“. Katalonija turi pretenzijų tapti pagrindiniais

Viduržemio jūros, Lotynų Amerikos ir Azijos vartais į Europą [33].

Logistikos veiklos Malagoje susiję su infrastruktūros plėtra ir didėjančiu vartojimu.

Optimizmo regiono logistikos sektoriaus plėtrai suteikia jūrų ir oro uostų infrastruktūrų

gerinimas, naujų transporto mazgų statyba bei augantys turizmo srautai [17].

Dabartinėje verslo aplinkos Ispanijoje, kuomet ekonomika turi prisitaikyti prie

kintančių sąlygų, galima fiksuoti tam tikrą transporto sektoriaus veiklų sulėtėjimą.


53

Efektyvumas ir lokacija bus pagrindiniai veiksniai tam, kad sektoriaus įmonės išlaikytų

pelningą sektorinių veiklų lygį. Logistikos paslaugų poreikis auga, tačiau mažiau, negu turėtų

augti pagal kitų ekonomikos šakų vystymosi tendencijas. Sektorių, kaip ir kitas verslo šakas,

neigiamai veikia kreditavimo sunkumai, kol finansinės rinkos veikia sumažintu pajėgumu, kai

kurie projektai atidedami, kai kurių kitų visai atsisakyta.

* Paprasčiausias sektoriaus plėtros etapas, santykinai lengviau pasiekimas, Ispanijoje

yra skirtingų transporto tipų (kelių, geležinkelių, vidaus vandenų, pakrančių uostų, jūrų

ir oro uostų) veiklų integravimas ir suderinamumas.

Sandėliavimo pajėgumų nuoma artimiausiu metu neturėtų keistis. Labiau

konsoliduotose rinkose, tokiose kaip Madridas ar Barselona, ekonominė situacija neturėtų

sumažinti pasiūlos, tačiau sumažės naujų modernizavimo ar esamų pajėgumų pritaikymo

projektų. Išvystytose rinkose, tokiose kaip Valensija, ar naujai iškylančiose rinkose, kaip

Saragosa ir Malaga, gali būti didesnių pokyčių, ypač rinkos segmentuose, kurie gali būti

labiau paveikiami veiklos rizikos.

Vis dar yra nemažai struktūrinių problemų, kurios turi būti sprendžiamos Ispanijos

logistikos sektoriuje. Konkurencingų logistikos pajėgumų apimtys Ispanijoje yra žemos,

lyginant su kitomis regiono šalimis. Ispanija atsilieka nuo kitų Europos šalių tokiuose

segmentuose, kur nuolat reikia logistikos erdvių, kaip prekybos internetu vartotojų rinka ar

išorinis specializuotų paslaugų teikimas. Rinkos spaudimas siekti didesnio distribucijos

procesų efektyvumo generuos didesnį logistikos patalpų konkurencingomis kainomis poreikį.

Nekilnojamo logistikos turto segmentas Ispanijoje išlieka geros būklės ir, nepaisant nelabai

gerų makroekonominių prognozių, pagrindas tolesniam sektoriaus augimui išlieka tvirtas [17].

Kadangi daug kompanijų turi savo logistikos padalinius, krovinių srautų tarp skirtingų

padalinių ir lokacijos vietų valdymas įgauna daug didesnę reikšmę, kurią buvo sunku

įsivaizduoti dar prieš dešimtmetį [25].

Vertinant globaliu masteliu, transporto kainos išaugo virš 50% per pastaruosius penkis

metus, labiausiai dėl augančių kuro kainų, mokesčių už kelius įvedimo ir susijusių

aplinkosauginių mokesčių. Be šio iššūkio, sektoriaus pokyčiams didelę įtaką turi

susidarančios spūstys sausumos keliuose, logistikos pajėgumų trūkumas ir netolygus

išdėstymas, augantis logistikos veiklų kompleksiškumas. Didelį susirūpinimą tiekėjams ir

logistikos operatoriams kelia sunkumai, kuriuos distribucijos operacijos patiria didžiųjų

miestų priemiesčiuose. Ispanijos subkontraktinis modelis daro kelių kamščius dar didesne

problema ir didesniu rūpesčiu operatoriams. Ispanijoje transportas yra viena iš pagrindinių

sričių, kur gamintojai ir prekybininkai naudoja išorinius paslaugų teikimo subkontraktorius;

tai yra pagrindinė paslauga, kuria teikia specializuotos logistikos kompanijos. Toks augantis


54

išorinių paslaugų tiekėjų samdymas siejasi su noru mažinti veiklos kaštus ir optimizuoti

resursus.

* Dabartinis etapas yra tinkamas tiesioginiam logistikos paslaugų į Ispaniją eksportui,

kol Ispanija atsilieka nuo kitų Europos šalių, tame tarpe ir Lietuvos, įvairiuose

sektorius segmentuose – logistika, sandėliavimo vadyba, prekyba internetu, išorinis

specializuotų paslaugų teikimas.

Rinkos tyrimų kompanija Analytiqa (2011) vertina, kad išorinių logistikos paslaugų

poreikis atsigaunant ekonomikai sparčiausiai didės penkiuose pagrindiniuose ekonomikos

sektoriuose, išlaidos logistikai Vakarų Europoje išaugs 32 mlrd. eurų iki 2015 metų, o šių

paslaugų teikimo rinka išaugs 26%. Tačiau šie trečiosios šalies išoriniai logistikos paslaugų

teikėjai (vadinami 3PLs) neturės ramaus ir lengvo augimo ir vystymosi laikotarpio, kadangi

šalys atsigauna ir jų ekonomika vystosi skirtingu tempu, o logistikos įmonės turi dirbti,

apjungdamos tokias skirtingas šalis [1]. Dėl šios priežasties atskirų šalių pagrindinių 3PLs

veiklos rodikliai Europos šalyse neturi tiesioginio ryšio su jų šalių BVP pokyčiais. Nors

numatomos didelės investicijos į logistiką per artimiausius penkis metus, dalis šių investuotų

lėšų eis ankstesnio laikotarpio praradimų kompensavimui, tame tarpe anksčiau sustabdytų ir

atidėtų projektų užbaigimui. Makro lygyje logistikos rinkų pokyčiai bus įtakojami atskirų

šalių ekonomikos būklės, valstybės lėšų išlaidų galimybių ir vartotojų pasitikėjimo lygmens

tose šalyse. Kintanti globalizacijos dinamika taip pat palanki sektoriui, kadangi ji apjungia

ekonomikas kitose pasaulio dalyse, kurios auga sparčiau negu Vakarų Europa [1].

20 lentelė. Vakarų Europos logistikos rinkos apimtys 2010–2015 metais

Logistikos rinka 2010 €180,0 mlrd.

Logistikos rinka 2015 €211,9 mlrd.

Logistikos rinkos pokyčiai 2010–2015 3,3% Pastaba: Vakarų Europa šiame tyrime apjungia Belgiją, Prancūziją, Vokietiją, Italiją, Olandiją,

Ispaniją ir JK.

Automobilių ir aukštųjų technologijų pramonės šakų augimo rodikliai rodo, kad, nors

mažmeninė logistika ir toliau dominuos kaip didžiausias Vakarų Europos logistikos rinkos

segmentas, jo augimas santykinai sumažės. Sektorius bus reikšmingai veikiamas

besikeičiančių vartotojų elgesio modelių ir atsirandančių daugiau naujų mažmeninio platinimo

kanalų, tokių kaip „paspausk pele ir pasiimk pats“ ar užsakymai internetu, pristatant į namus.

Logistikos rinkos pokyčiai ir toliau labiausiai bus susiję su mažmeninės prekybos sektoriumi.

Gamintojams konsoliduojantis ir koncentruojantis veikloms Vakarų Europos regione,

logistikos rinkų veikėjai galės palankiau pasinaudoti globalaus prekybos lygio teikiamais

privalumais, todėl numatoma, kad iki 2015 metų regiono mažmeninės logistikos rinka augs

apie 15%. Senėjanti gyventojų populiacija Vakarų Europoje ir augantis specializuotų vaistų ir


55

maisto papildų poreikis skatins farmacijos logistikos rinkų plėtrą; vartotojų spaudimas lems,

kad bus keliami reikalavimai pristatyti gamintojų produktus galutiniams vartotojams kuo

greičiau. Numatoma, kad išorinių logistikos paslaugų teikėjų dalis šiame rinkos segmente iki

2015 metų išaugs beveik 24% [1].

* Vertinama, kad išorinių logistikos paslaugų teikimo rinka artimame laikotarpyje 26%.

Tarptautinė šių paslaugų teikimo specifika yra tokia, kad ji turi sujungti į vieningą

grandinę šalis su skirtingu ekonomikos ir infrastruktūros lygiu, todėl silpnoji grandinis

visoje tiekimo grandinėje gali daryti problemišku visą tiekimą.

Automobilių ir aukštųjų technologijų pramonė labiausiai nukentėjo ekonominės krizės

metu, todėl vertinama, kad šie sektoriai turės aukščiausius augimo tempus artimiausiais

metais ir, atitinkamai, pareikalaus didelių logistikos paslaugų kiekių. Tačiau ekspertai

prognozuoja, kad šių sektorių augimas bus sunkiai nuspėjamas ar labai netolygus skirtingose

šalyse pan-europiniame lygmenyje, kadangi rinkos labai priklausomos nuo vartotojų

pasitikėjimo pasikeitimų. Šalies lygmenyje didžiausias logistikos rinkų augimas iki 2015

metų numatomas JK, Italijoje ir Vokietijoje.

Per ekonominę krizę daug gamintojų ir prekybininkų naujai įvertino jų logistikos

modelius ir perėjo nuo fiksuotų kaštų operacijų, kokios yra ir vidinio logistikos padalinio

išlaikymo išlaidos, prie daug lankstesnių alternatyvų, pagrįstų kainų variacijomis, kas leidžia

sutaupyti pinigus ir gauti efektyvesnes paslaugas. To pasėkoje išorinio logistikos paslaugų

teikimo apimtys tiesiog sprogstamai padidėjo. Tuo pat metu kainos ir derybos dėl kontraktų

sąlygų išorinio paslaugų teikimo rinkoje visada buvo ribinės daugumai 3PLs, tame tarpe dėl

konkurencijos ir tuo laikotarpiu buvusių perteklinių sandėliavimo pajėgumų. Praėjus pačiam

paslaugų poreikio bumui ir pasibaigus daliai trumpo laikotarpio kontraktų padėtis

stabilizavosi, numatomas stabilus, nors ir ne tiks didelis, šių paslaugų apimčių augimas ir jis

bus spartesnis mažiau išvystytose logistikos rinkose. Labiau išvystytose rinkose bus sunkiau

pasiekti didesnius augimo tempus, ypač mažmeninės prekybos sektoriuje, kadangi sustiprėjus

ekonomikai tokių paslaugų naudojimo racionalumas mažėja [1]. Numatoma, kad bendras

išorinių paslaugų teikėjų apyvartos lygmuo per tą patį laikotarpį Ispanijoje augs šiek tiek virš

15%. Didžiausias jis bus Prancūzijoje, Belgijoje ir Olandijoje.

Nors bendros logistikos rinkos auga, 3PLs negali tiesiogiai kontroliuoti tokio augimo

ir jo įtakoti, kadangi platesnio aspekto makro ekonominių faktorių kombinacija lemia, koks

ekonomikos sektorius ir kokia geografinė rinka vystysis sparčiau. Augimo galimybes per

laiką 3PLs kompanijoms mažės, tačiau sėkmingai išsilaikys tos, kurios prisitaikys prie

iššūkių, sugebės tiksliai laikytis augančių aplinkosauginių ir saugumo standartų, patenkinti

nuolat kintančius ir augančius vartotojų reikalavimus ir sugebės maksimaliai panaudoti


56

globalizacijos teikiamus privalumus. Tam logistikos sektoriaus kompanijos turi reguliariai

vertinti savo paslaugų sprendimus, sukuriamą pridedamąją vertę tiekimo grandinėje ir savo

vaidmenį padedant savo klientams spręsti strateginius ir komercinius tikslus.

* Logistikos ir transporto paslaugų apimtys artimu metu sparčiau augs mažiau

išvystytose logistikos rinkose, tarp kurių yra Ispanija. Didele dalimi šis augimas bus

įtakojamas išorinių paslaugų tiekėjų, šis rodiklis Ispanijoje augs virš 15%. Tokios

prognozės palankios paslaugų tiekimo eksportui.

Bendrosios Ispanijos logistikos sektoriaus vystymosi tendencijos tiesiogiai koreliuoja

su šalies vartojimo pokyčiais ir bendromis vystymosi tendencijomis. Trumpalaikėje

perspektyvoje, turint galvoje sumažėjusį vidaus vartojimą, augančias kuro kainas ir sudėtingą

ekonominę šalies situaciją, prognozuojama, kad logistikos sektoriaus augimas sulėtės. Mažiau

dinamiškai rinkai reikalingas paprastesnis ir pigesnis prekių ir paslaugų paskirstymo procesas.

Mažesnės kainos ir didesnio logistikos paslaugų teikimo efektyvumo poreikis įtakoja tai, kad

didės naujųjų technologijų panaudojimo ir lokacijos strategijos reikšmė.


57

4. Praktinis paslaugų eksporto sąlygų sukūrimas

4.1. Potencialūs paslaugos teikimo partneriai Ispanijoje

Skirtingai nuo daugelio kitų Europos šalių, Ispanijoje didžiosios kompanijos užsiima

daugiau transportavimu, logistikos segmentas šalyje atsilieka. Dėl šios priežasties Lietuvai

šioje tikslinėje rinkoje verta ieškoti kontaktų pačiame aukščiausiame lygmenyje, tarp didžiųjų,

apimančių veiklomis visą šalį ir dirbančių tarptautiniu mastu, kompanijų. Dešimt didžiausių

logistikos sektoriaus veikėjų Ispanijos rinkoje pagal generuojamas apyvartas (abėcėlės tvarka)

yra [48]:

Barloworld Logistica SA,

Compania de Distribucion Integral Logista SA,

Giraud Iberica SA,

Llacer y Navarro SL,

Panalon SA,

Spain Tir Transportes Internacionales SA,

Tojeiro Transportes SA,

Transportes Ferroviarios Especiales SA,

Transportes Ochoa SA,

Vueling Airlines SA.

Pagrindines Ispanijos logistikos kompanijas pagal veiklos geografiją ir specializaciją

galima rasti specialiame sektoriaus tinklapyje www.logisticsspain.com. Kitos pagrindinės

Ispanijos logistikos sektoriaus kompanijos (abėcėlės tvarka) [18]:

Agenmar yra pasaulinio lygmens logistikos paslaugų teikėjas ir krovinių

pervežėjas, turintis keturis padalinius Ispanijoje ir daug atstovų įvairios šalyse ir

kontinentuose. Specializacijos sritys: logistikos paslaugos, transportavimas, sandėliai;

Altius S.A. įsikūrė 1999 metais, suskilus buvusiai Davila Group kompanijai.

Specializacijos sritys: transportavimas, sandėliai;

Asecomex S.A. kompanija įkurta 1988 metais kaip išmuitinimo firma. 1997

metais įsigijo patalpas ir sandėliavimo pajėgumus pramoninėje Coslada (Madridas) zonoje.

Specializacijos sritys: logistikos paslaugos, transportavimas, sandėliai;

Asta Logistik Grupo siūlo integruotas logistikos paslaugas. Specializacijos

sritys: Logistikos paslaugos, transportavimas, krovinių pervežimas sunkvežimiais;

Buffer Logistic S.L. yra transporto, logistikos paslaugų ir tiekimo kompanija,

taikanti naujausias technologijas savo veiklose. Specializacijos sritys: logistikos paslaugos,

transportavimas, sandėliai;


58

Cargo Club Forwarders veikia visuose didesniuose miestuose Ispanijoje, yra

vienas iš didžiausių krovinių vežėjų šalyje. Specializacijos sritys: transportavimas, krova;

DFDS Logistics paslaugas teikia JK ir Ispanijos importuotojams,

eksportuotojams ir krovinių distributoriams. Specializacijos sritys: pilna tiekimo grandinė,

logistikos paslaugos, transportavimas;

Even Horizon W.L. Specializacijos sritys: logistikos paslaugos, sandėliai,

pakavimas;

Liberty Cargo veikia nuo 1997 metų, viena iš Ispanijos vidaus rinkos lyderių.

Specializacijos sritys: logistikos paslaugos, transportavimas;

Logwin laikoma patikimu krovinių pervežėju ir verslo partneriu.

Specializacijos sritys: pilna tiekimo grandinė, logistikos paslaugos, transportavimas, sandėliai;

Mat Cargo veikia rinkoje virš 20 metų. Specializacijos sritys: logistikos

paslaugos, transportavimas;

Transcoma Logistic Services logistikos kompanijų grupė, veikianti Ispanijoje

ir už jos ribų. Specializacijos sritys: logistikos paslaugos, transportavimas, muitinės

procedūros, pervežimas jūriniais laivais.

Naujai į Ispanijos rinką atėjo vienas iš pasaulinių transportavimo ir logistikos paslaugų

lyderių Pilot Freight Services. Naujai atidarytas logistikos operacijų centras Coruños mieste,

kuris yra didelis jūrų uostas šalies šiaurės vakaruose. Ši kompanija atidarė savo pirmąją

veiklos stotį Europoje (Amsterdame) tik 2011 metais, tačiau aktyviai skverbiasi į Europos

rinką ir pagrindinė plėtros kryptis yra per Ispaniją. Artimiausiu metu dar planuoja atidaryti

savo padarinius Barselonoje ir Madride. Naujai suformuota kompanija Pilot Spain

specializuojasi transportavimo, krovinių pervežimo, logistikos paslaugų srityse; jos veiklos

apima oro, jūrų ir sausumos transportavimą; dirba Europos Sąjungos, Kinijos, Jungtinių

Valstijų ir Pietų Amerikos rinkose [22].

* Didėlėje Ispanijos rinkoje gausu transporto paslaugų teikėjų, nors dauguma jų dirba

vietinėje ar regioninėje rinkoje. Logistikos paslaugų teikėjų yra gerokai mažiau, jų dalis

atitinka dabartinę paklausą, tačiau augančios paklausos patenkinimui pajėgumų yra

nepakankamai.

Ši plėtra patvirtina anksčiau galimybių studijoje išdėstytus teiginius apie ateinančias į

šalį dideles pasaulines logistikos kompanijas, kurios po truputį gali išstumti mažiau išvystytas

vietines kompanijas.

Detalizuoti partnerių apiešką galima ir naudojantis vietiniais resursais, iš kurių tinkami

yra specializuotos sektoriaus asociacijos ar kitokios organizacijos. Tarp tokių yra ADL,

Association for the Development of Logistics (www.adl-logistica.org/en), ANAVE, Spanish

http://www.adl-logistica.org/en


59

Shipowners' Association (www.anave.es), Barcelona Logistics Centre (www.bcncl.es), CEL,

Spanish Logistics Centre, Centro Espanol Logistic (www.cel-logistica.org), CETM, Spanish

Confederation of Freight Transport (www.cetm.es), FENADISMER/UCOTRANS, National

Freight Transport Federation (www.fenadismer.es), FETEIA, Spanish Transit Company

Association, Federacion Espanola de Asociaciones (www.feteia.org), jungianti 700 narių,

ICIL, Catalonian Logistics Institute (www.icil.org/category/formacion), Asociacion Espanola

de Profesionales de Compras, Contractcion y Aprovisionamientos, AERCE

(www.aerce.org/index.php), Spanish purchasing and supply association

(www.supplymanagement.com/resources/useful-links/purchasing-associations/#sthash.dw

NXSX9S.dpuf), Zaragoza Logistics Center (www.zlc.edu.es).

4.2. Sektorinės eksporto strategijos į tikslinę rinką ir sektorių gairės

Sektoriaus silpnybių ir stiprybių panaudojimas. Ispanijos logistikos ir transporto

sektorius yra specifinis. Iš vienos pusės, jis yra gerai išvystytas, vien dėl šalies dydžio yra

didelės galimybės veiklai ir plėtrai. Per pastaruosius metus logistikos sektoriaus apyvartos

stabiliai augo, vidutiniškai po 2,8% per metus. Gera geografinė šalies padėtis leidžia dalyvauti

pasaulinėse logistikos operacijose, ypač per jūrų uostus su Azija ir su Lotynų Amerika, su

kurios Ispanija turi ilgametę prekybos ir komercinių ryšių istoriją. Ispanija turi pretenzijų ir

tikslą tapti Europos veiklų konsolidacijos centru prekybos apyvartai šiomis kryptimis ir

ketinimų būti Pietinės Europos logistikos centru. Sektoriaus apyvartos pastaraisiais metais

ypač didėjo Valensijos regione, kur jos išaugo tris kartus per paskutinį dešimtmetį. Visos šios

prielaidos sudaro galimybes perspektyviam sektoriaus vystymuisi bei suteikia potencialą

sektoriaus paslaugų eksportui.

Iš kitos pusės, Ispanijos logistikos sektorius, skirtingai nuo kai kurių Europos šalių,

ypač Vokietijos ir Skandinavijos šalių, neturi realių verslo interesų Rytų Europos rinkose –

Rusijoje, Ukrainoje. Dėl šios priežasties Lietuvos sektoriaus įmonės negali panaudoti savo

turimo įdirbio, ryšių ir Rytų rinkų išmanymo kaip rodiklių, bendraujant su panašaus profilio

įmonėmis Ispanijoje. Pagrindinės šios šalies logistikos paslaugų eksporto kryptys (Šiaurės

Afrika, Lotynų Amerika) nėra tarp tų regionų, kur Lietuva savo ruožtu turėtų realių

komercinių interesų.

Dar vienas specifinis tikslinės rinkos bruožas yra tai, kad santykinai nedaug logistikos

paslaugų atlieka išoriniai paslaugų tiekėjai, daug gamintojų ir platintojų turi savo

transportavimo padalinius. Toks seno modelio valdymas nėra efektyvus, dažnos prastovos,

atgaliniais reisais transporto priemonės grįžta tuščios, sudėtingos didesnės investicijos į

transporto parko atnaujinimą ar naujų technologijų diegimą.

http://www.anave.es/

http://www.bcncl.es/

http://www.cel-logistica.org/

http://www.cetm.es/

http://www.fenadismer.es/

http://www.feteia.org/

http://www.icil.org/category/formacion

http://www.aerce.org/index.php

http://www.supplymanagement.com/resources/useful-links/purchasing-associations/#sthash.dw NXSX9S.dpuf

http://www.supplymanagement.com/resources/useful-links/purchasing-associations/#sthash.dw NXSX9S.dpuf

http://www.zlc.edu.es/


60

Didele dalimi dėl to, kad sektoriaus struktūrinis pagrindas yra mažos ir vidutinės

įmonės su mažomis investavimo galimybėmis, sektorius turi didelių silpnybių. Visas Ispanijos

verslo sektorius, tame tarpe ir logistika, yra konservatyvus taikant inovacijas ir įtraukiant į

savo veiklas technologines naujoves. Dauguma sektoriaus veikėjų dažnai nežino apie naujų

technologijų, susijusių su logistikos veiklomis, galimybių. Nedaug verslo kompanijų

sektoriuje teikia specializuotas paslaugas, siūlydamos ne tik paprastą krovinių pervežimą, bet

ir kitas logistines paslaugas.

Dėl tokios didelio rinkos potencialo ir nepakankamo vietinių kompanijų pajėgumo

panaudoti šias galimybes kombinacijos į Ispaniją veržiasi didžiosios užsienio logistikos

kompanijos. Lietuvos vežėjams galbūt būtų sudėtinga konkuruoti su kai kuriomis iš jų, tačiau

pagrindinis didžiųjų kompanijų interesas Ispanijoje yra gera galimybė iš šios šalies efektyviai

veikti tolimosiose Azijos, Afrikos, Pietų Amerikos rinkose. Dalyvauti šalies vidaus logistikos

procesuose tokios kompanijos turi mažesnį interesą, todėl čia atsiranda gera investavimo ir

ėjimo į vidaus rinką mažesnio kalibro veikėjams, tame tarpe ir Lietuvos logistikos įmonėms.

Tai, ką vietos analitikai įvertina kaip grėsmę – sektorius dėl nepakankamo pajėgumo sunkiai

gali atsilaikyti prieš einančias iš užsienio investicijas, nuperkant vietines logistikos įmones ar

su jomis susijungiant – savo interesų požiūriu galėtumėme laikyti kaip didelį pozityvų

potencialą.

Ėjimo į tikslinę Ispanijos rinką formos. Dėl šių priežasčių Ispanijai nėra

tinkamiausias būdas, kurį galima laikyti kaip pagrindiniu įeinant į Vokietijos ar Prancūzijos

rinką – ieškoti didelių partnerių, jiems siūlyti bendradarbiauti Rytų rinkose, teikti susijusias IT

ir panašias paslaugas, kaip privalumą pateikti pigesnę, tačiau labiau kvalifikuotą darbo jėgą.

Ispanijos logistikos rinkos atveju pagrindinis taikytinas metodas būtų mažesnių pagal

apyvartas ir pajėgumus, tačiau turinčių įdirbį, vardą, veikiančių didesne geografine apimtimi

(ne mažiau, kaip apimant visą regioną) vietinių sektoriaus kompanijų paieška.

Užsienio investuotojai šalyje gali naudotis viena iš šių formų:

Atidaryti savo kompanijos padalinį ar atstovybę,

Steigti ispanišką kompaniją; tradiciškai dažniausiai naudojama forma yra

bendrovė (S.A.), tačiau pastaraisiais metais plačiau plinta uždarosios akcinės bendrovės verslo

forma (S.L.s),

Susijungti su jau veikiančiu verslu Ispanijoje per bendras įmones, kurių yra

įvairių tipų.

Partnerystė su veikiančiu verslu (bendrų įmonių kūrimas) yra populiarus būdas steigti

verslą Ispanijoje, kadangi jis leidžia padalinti riziką ir resursus tarp partnerių bei pasinaudoti

partnerių patyrimu, ryšiais ir sugebėjimais.


61

Partnerių paieškai verta naudoti visus tinkamus prieinamus šaltinius – prekybos

rūmus, sektorių kuruojančių institucijų duomenų bazes, profesinių asociacijų kontaktus, šioje

galimybių studijoje preliminariai kaip turinčių didžiausią potencialą kompanijų kontaktus.

Kitus tinkamas būdas yra dalyvauti tarptautinėse sektoriaus mugėse, kurios organizuojamos

dažniausiai Madride (šiemet mugė Feria de Madrid vyksta 13-14.11.2013) ir Barselonoje

(tradicinė kasmetinė mugė SIL - International Logistics Trade Fair).

Galimas variantas, kuomet tokia vietinė logistikos sektoriaus kompanija (pasirinktas

potencialus partneris) turi laikinų finansinių ar apyvartos sunkumų. Lietuviško patyrimo,

pajėgumų, investicijų, „know-how“ atėjimas gali tokia sudėtingos padėties firmą paversti

sparčiai besivystančia ir užimti didesnę vietinės rinkos dalį. Tokiu atveju bendradarbiavimas

su tokia kompanija gali būti dviejų tipų: arba sutartinis bendravimas lygiateisiais pagrindais,

galimai kuriant bendrą įmonę, arba pilnas vietinės kompanijos perėmimas.

Galima įsikurti Ispanijoje ir nesteigiant naujos įmonės ar nesijungiant su vietoje jau

veikiančia įmone. Galima veikla net fiziškai nebūnant Ispanijoje. Taipogi galima įeiti į šalies

rinką be savo operacijų centro šalyje steigimo per prekių ar paslaugų platinimo sutartis ar

veikiant per agentą, su galimybe dirbti komisiniais pagrindais, tačiau realiai logistikos

sektoriui tokie distanciniai verslo vykdymo būdai nėra tinkami.

Specifiniai Ispanijos bruožai, į kuriuos būtina atsižvelgti. Ieškant partnerių šalyje ir

pradedant aktyvias veiklas, būtina atsižvelgti į vietinę specifiką. Verslo vystymui šalyje nėra

kitų alternatyvų – būtinas fizinis buvimas šalyje, o taip pat glaudus bendradarbiavimas su

strateginiais partneriais Ispanijoje. Dėl šios priežasties didėja vietinių paslaugų teikėjų svarba

ir reikšmė, nes jie sudaro paprastesnes ir efektyvesnes sąlygas įsikurti šalyje ir vykdyti veiklą.

Labai tikslinga naudotis tarptautinių specializuotų verslo paslaugų teikėjų paslaugomis, kurių

padaliniai yra ir Ispanijoje, ir šalyje, iš kurios ateina verslas.

Nėra kito būdo sėkmingai patekti į Ispanijos rinką kaip tiesioginiai susitikimai su

verslininkais. Ispanai tikisi asmeninio bendravimo ir asmeninių santykių su tiekėjais, klientais

ir partneriais. Bet koks bendravimas faksu, telefonu ar elektroniniais laiškais yra kur kas


komunikacijai.

Ėjimo į Ispanijos logistikos rinką seka. Pradedant verslą ir įeinant į Ispanijos rinką,

analitikai rekomenduoja atlikti šiuos veiksmus, visiems kuriems naudinga turėti specializuotų

profesionalių kompanijų pagalbą:

išsiaiškinti rinkų poreikius,

pristatyti produktus parodose, mugėse,


62

organizuoti susitikimus ir produkcijos pristatymus su potencialiais partneriais ar

klientais,

parengti pranešimus spaudai, pristatomąją medžiagą, kitas informacijos formas

žiniasklaidai,

gauti reikiamą teisinę informaciją per visą steigimo ir įsikūrimo procesą,

tvarkyti mokestinius dokumentus, buhalterinę apskaitą, personalo vadybą pagal

vietinius reikalavimus,

tvarkyti produktų ar prekių pristatymo, muito, mokesčių ir panašius susijusius

klausimus,

surasti platinimo partnerius Ispanijoje,

pristatyti produktus ar prekes Ispanijos rinkoms,

surasti tinkamus IT sprendimų, apsaugos, aptarnavimo ir kitus tinkamus

paslaugų teikėjus, patalpas, transportą, reikiamą įrangą ir pan.

Yra dar viena specifika, kuria galima pasinaudoti Ispanijoje – specializuotų logistikos

paslaugų teikimas. Kadangi daug kompanijų turi savo transporto padalinius, kuriuos naudoja

neefektyviai, galimas specializuoto logistikos centro kūrimas, kuris veiktų kaip savotiškas

dispečeris su visomis firmomis, net ir tarpusavyje konkuruojančiomis. Tai iš esmės būtų

naujųjų logistikos sektoriaus technologijų ir veiklos metodų inovacinis centras, kurio lokacija

gali būti vienoje iš lengvatinių sąlygų verslui lokacijų, kadangi dauguma paslaugų turėtų būti

teikiama distanciniu būdu. Tai ir krovinių bei transporto priemonių nuolatinio sekimo

priemonės, ryšiai su klientais, užsakymai, grįžtamųjų krovinių organizavimas, multimodalinės

jungtys tarp skirtingų transportavimo rūšių, tarptautinių pervežimų organizavimas.


63

5. Išvados

1. 2012 m., palyginti su 2011 m., Lietuvos paslaugų eksportas didėjo 22,8 proc. ir tai

buvo antrus metus iš eilės sparčiausias augimas tarp visų Europos Sąjungos šalių. 2013 m. I

ketv., palyginti su 2012 m. I ketv., paslaugų eksportas išaugo 22,5 proc. Augo visų paslaugų

grupių eksportas, tradiciškai labiausiai prie augimo prisidėjo transporto paslaugos, kurios

išaugo 21 proc.

2. Transporto ir logistikos indėlis į šalies BVP Lietuvoje su kiekvienais metais

pastoviai auga, tai yra ketvirtas pagal svarbą sektorius po pramonės, prekybos ir žemės ūkio.

Tarp metinių paslaugų pajamų augimo lyderių sektoriuje yra oro transportas, sandėliavimas,

logistika, ekspedijavimas.

3. Daugiausiai pajamų Lietuvos transporto ir logistikos sektoriui duoda prekių

tranzitas. Sparčiausiai daugėjo Lietuvos vežėjų gabenamų krovinių tarp kitų šalių. Transporto

paslaugos 2010 m. sudarė 59,5 proc. visų paslaugų eksporto. 2011 m., palyginti su 2010 m.,

transporto paslaugų eksportas augo 21,5 proc. Per pirmąjį šių metų ketvirtį tarp visų paslaugų

rūšių vėl labiausiai augo transporto paslaugos (21 proc.).

4. Ispanijos ekonominė situacija nėra gera, didelis biudžeto deficitas, bedarbystė,

ypač tarp jaunimo, skolinimosi perspektyva šaliai išlieka neigiama. Jau matoma ir atsigavimo

ženklų: 2011 m. antroje pusėje BVP augo 0,8 proc., o 2012 metais 1,1 proc.

5. Ispanija yra viena iš didžiausių Europos šalių su didele ir gerai išvystyta rinka. Per

pastaruosius dešimt metų Ispanijoje vykdyta sparti modernizacija, su didelėmis investicijomis

į infrastruktūros atnaujinimą. Visi pagrindiniai ekonominiai centrai yra sujungti geromis

transporto jungtimis, gerai išvystytas greitkelių tinklas. Ispanijos ekonomika gerai

diversifikuota, strateginė geografinė padėtis. Ispanija yra viena iš atviriausių ir labiausiai

internacionalizuotų ekonomikų Europoje ir turi kvalifikuotą darbo jėgą.

6. Kaip ir daugelyje ES šalių, Ispanijoje veikia vieno langelio principas verslo įmonių

steigimui ir aptarnavimui per portalą EUGO.es. Jis turi 30 aptarnavimo centrų 15 autonominių

vienetų. Užsienio kapitalo logistikos įmonės dažniau kuriasi Ispanijoje per bendras uždarąsias

akcines bendroves.

7. Verslo visuomenė Ispanijoje konservatyvi, todėl būtini tiesioginiai susitikimai su

verslininkais, bet koks bendravimas faksu, telefonu ar elektroniniais laiškais yra kur kas


komunikacijai. Ispanija yra suskirstyta į 17 autonominių sričių, tarp kurių skirtumai kai

kuriais atžvilgiais yra gana reikšmingi, ypač Baskų krašte ir Katalonijoje.


64

8. Paslaugų sektorius yra pagrindinė sudedamoji Ispanijos ekonomikos dalis,

generuojant apie 70 proc. BVP. Iš svarbių sektoriui paraminių veiklų geriausiai išvystytas ICT

sektorius.

9. Europos Sąjungoje sektoriuje didžiausia šalis yra Vokietija, kuri sukuria 25 proc.

visos vertės ES; Ispanija generuoja 9 proc. Ispanijoje generuojamos antros pagal apimtis

sektoriuje pajamos Europoje.

10. Ispanijoje logistikos sektorius yra labai svarbus, čia sukuriama apie 6 proc. BVP ir

dirba tokia pat proporcija šalies darbo jėgos. Pagrindinis sektoriaus augimo faktorius yra

privataus keliais; sausumos keliais pervežama virš 78 proc. transportuojamų prekių ir

produktų. Šis segmentas yra dinamiškiausias sektoriuje, per paskutinius 5 metus augęs apie 5

proc. per metus.

11. Sektoriaus apyvartos ypač didėjo Valensijos regione, kur ji padidėjo tris kartus per

paskutinį dešimtmetį. Regione dedamos žymios investicijos į infrastruktūrą, diegiamos

konteinerinės aptarnavimo linijos, krovininiai traukiniai, lėktuvai, vystomas sunkvežimių

parkas. Po šio regiono pagal sektoriaus augimą eina Andalūzija ir Barselona. Valensija šiuo

metu yra trečiasis regionas po Madrido ir Barselonos pagal sektoriaus apyvartą.

12. Santykinai nedaug Ispanijoje kompanijų, kurios naudoja efektyvią ir modernią

logistiką. Vis tik vertinama, kad sektoriaus situacija Ispanijoje yra gerose startinėse pozicijose

ir jis turi potencialą didelei plėtrai.

13. Optimali geografinė Ispanijos pozicija, jungtys su Afrika ir Lotynų Amerika, gera

strateginė jos jūrų uostų pozicija komercijai su Azija skatina logistikos veiklų plėtrą. Ypač

gerą strateginę galimybę teikia prekyba su Maghreb regionu.

14. Tarp pagrindinių sektoriaus problemų Ispanijoje yra strateginio planavimo

trūkumas, decentralizuotas reguliavimas, specializuotų profesionalų trūkumas. Sektorius

konservatyvus inovacijų požiūriu. Lyginant su kompanijomis iš kitų Europos šalių,

technologijų skvarba yra gerokai mažesnė ir logistikos sektoriuje, ir bendrai ekonomikoje.

Didelė sektoriaus priklausomybė nuo sausumos kelių transporto.

15. Sektoriuje trūksta bendradarbiavimo kultūros tarp skirtingų veikėjų, didelis

nepasitikėjimas tarp konkuruojančių kompanijų, keičiantis strategine ir operacine informacija.

Konkurencija iš esmės yra paremta kaina, labai nedaug yra kompanijų, teikiančių

specializuotas ar išskirtines paslaugas. Ispanijoje nepakankamas specializuotų logistikos

operatorių išsivystymas, labai mažai kompanijų, kuriančių aukštesnę pridedamąją vertę.

16. Ispanijoje yra labai nedaug įdiegtų intermodalinio transporto, integruojančio

skirtingas transporto ir logistikos sritis, projektų. Ypač neefektyviai šalyje dirba geležinkeliai

tiek Ispanijos teritorijos viduje, tiek jungtyse su užsienio šalimis.


65

17. Nepaisant sunkumų, šalis neatsisako ambicijų tapti Pietinės Europos logistikos

centru. Dėl savo komercinių jungčių su likusiu pasauliu galimybių ir tradicijų, čia gali būti

perkeliama ar įsikurti daugiau tolimųjų distancijų logistikos centrų, parengtų aptarnauti

artimos ateities tarptautinės prekybos poreikius.

18. Labiausiai vystoma Valensija, Katalonija siekia tapti pagrindiniais Viduržemio

jūros, Lotynų Amerikos ir Azijos vartais į Europą, plėtra stebima ir Malagoje. Jei visi

planuojami projektai bus sėkmingai įgyvendinti, iki 2015 metų regiono mažmeninės

logistikos rinka turi augti apie 15%.

19. Per tą patį laikotarpį išorinių paslaugų teikėjų apyvartos turi išaugti šiek tiek virš

15 proc. Trumpalaikėje perspektyvoje prognozuojama, kad logistikos sektoriaus augimas

sulėtės, labiausiai dėl sumažėjusio vidaus vartojimo. Mažesnės kainos ir didesnio logistikos

paslaugų teikimo efektyvumo poreikis didins naujųjų technologijų reikšmę.

20. Dėl tokios didelio rinkos potencialo ir nepakankamo vietinių kompanijų pajėgumo

panaudoti šias galimybes kombinacijos į Ispaniją veržiasi didžiosios užsienio logistikos

kompanijos. Skirtingai nuo daugelio kitų Europos šalių, Ispanijoje didžiosios kompanijos

užsiima daugiau transportavimu, logistikos segmentas šalyje atsilieka, todėl šios paslaugos

gali būti teikiamos išorinių paslaugos teikėjų. Galimas specializuoto logistikos centro

kūrimas, kuris veiktų kaip savotiškas dispečeris su visomis firmomis, net ir tarpusavyje

konkuruojančiomis.

21. Einant į Ispanijos logistikos rinką pagrindinis taikytinas metodas galėtų būti

mažesnių pagal apyvartas ir pajėgumus, tačiau turinčių įdirbį, vardą, veikiančių didesne

geografine apimtimi (ne mažiau, kaip apimant visą regioną) vietinių sektoriaus kompanijų

paieška ir jų perėmimas ar bendrų įmonių kūrimas. Lietuviško patyrimo, pajėgumų,

investicijų, žinių atėjimas gali tokią kompaniją paversti sparčiai besivystančia ir užimti

didesnę vietinės rinkos dalį.


66

6. Šaltinių sąrašas

1. Analytiqa forecasts growth across European logistics markets. PRLog (Press Release) –

May 20, 2011 – Analytiqa, London – Wednesday, 19 May 2011. www.analytiqa.com.

2. Babalola, A., Bennis, K., Caltigirone, M., Manjarrez, J.L, Tanizawa, A. Tourism Cluster

in Italy. Microeconomics of Competitiveness Final Report. May 6, 2011.

3. Doing Business 2012. www.doingbusiness.org/data/exploreeconomies.

4. Doing business in Spain. An introductory guide to the market. Australian Government,

Department of Foreign Affairs and Trade. www.dfat.gov.au/publications/business_spain/

section_1.html.

5. Doing Business in Spain. Business Customs. http://export.gov/spain/spainprofile/index.asp.

6. Doing Business in Spain. http://www.kwintessential.co.uk/etiquette/doing-business-

spain.html.

7. Efficient legal, accounting and banking services. www.cipa.org.cy/top-reasons-invest-in-

cyprus/efficient-services.

8. Ellis, R. Market Otlook. Logistics Market in Spain. April 2008.

9. Europa ir TVF įspėja Ispaniją dėl kylančios finansinės rizikos. 2013-06-03, 20:01. ELTA.

www.ve.lt/naujienos/ekonomika/uzsienio-ukis/europa-ir-tvf-ispeja-ispanija-del-kylancios-

finansines-rizikos-994195/.

10. Financial Sector Centre of PwC and IE Business School. www.pwc.es/en/financiero-

seguros/centro-pwc-ie-sector-financiero.jhtml.

11. General construction statistics. From Statistics Explained. Data from January 2011.

http://epp.eurostat.ec.europa.eu/statistics_explained/index.php/Main_Page.

12. ICT: Fourth Strongest Sector in Spanish Economy. Publisher: EBCenter – e-business

Center PwC&IESE. Year: 2009. www.ieseinsight.com/ doc.aspx?id=1042&ar=5.

13. ICT-Office expects light growth in 2012 Dutch ICT sector. Wednesday 11 January 2012.

www.telecompaper.com/news/ict-office-expects-light-growth-in-2012-dutch-ict-sector.

14. Invest in Spain.

www.investinspain.org/icex/cda/controller/interes/0,5464,5322992_6260603_

6279011_0,00.html.

15. Ispanija gerina šalies ūkio būklę, tačiau būtina didinti užimtumą. ELTA ir lrytas.lt inf.

2013-06-20 10:52. www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/ispanija-gerina-salies-ukio-bukle-

taciau-butina-didinti-uzimtuma.htm.

16. Lindmark, S., Turlea, G., Ulbrich, M. R&D Business Investment in the EU ICT Sector.

European Commission, Joint Research Centre, Institute for Prospective Technological

Studies. Luxembourg: Office for Official Publications of the European Communities; 2008.

17. Logistics Sector Opportunity in Spain. An Expert's View about Warehousing, Cargo

Handling in Spain. Posted on: 15 Feb 2010. www.globaltrade.net/f/market-

research/text/Spain/ Transportation-and-Storage-Warehousing-Cargo-Handling-Logistics-

Sector-Opportunity-in-Spain.html.

18. Logistics Spain. http://logisticsspain.com/Logistics_Spain.

19. Major Business Sectors. September 2011. Copyright 2011, Broggini Consulting Services SL.

20. Muñuzuri, J., Cortés, P., Guadix, J., Onieva, L. City logistics in Spain: Why it might never

work. Original Research Article. Cities, Volume 29, Issue 2, April 2012, Pages 133-141.

http://dx.doi.org/10.1016/j.cities.2011.03.004.

21. Official website of ICEX. Spain Trade and Investment, Spain's Ministry of Economy and

Competitiveness. www.spainbusiness.com/icex/cda/controller/pageGen/0,3815,1549487_

1561468_132310490_0,00.htm.

22. Pilot Freight Services Expands into Spain. 6/18/13 12:57 PM. Lima, Pa. – (Business Wire).

http://logisticsportal.org/community/boards/-/message_boards/ message/189238.

23. Production of construction sector fell by 31.3% in Spain. Posted on 26. Apr, 2011 in

Economy. www.spainreview.net/index.php/2011/04/26/production-of-construction-sector-

fell-by-31-3-in-spain.

24. Ribera, C. Financial Sector in Spain. www.globaltrade.net/f/business/text/Spain/ Banking-

and-Finance-Financial-Sector-in-Spain.html.

25. Sachon, M., Orozco, J.A. Logistics in Spain: Challenges and Opportunities.

www.ieseinsight.com/doc.aspx?id=912&ar=14.


67

26. Services. Validation date: 02/2010. http://ec.europa.eu/youreurope/business/profiting-from-

eu-market/providing-services/spain/index_en.htm.

27. Spain Business Services. www.leverforce.com/en/specialty-services/spain-business-

services.html.

28. Spain Economic Foresees 2011. Outlook for 2011-15. www.globserver.com/en/spain.

29. Spain Economy Watch. December 03, 2008. http://spaineconomy.blogspot.com/2008/12/

spains-services-sector-continues-to.html.

30. Spain Industry Sectors. By: EconomyWatch Content. Date: 30 March 2010.

www.economywatch.com/world_economy/spain/industry-sector-industries.html.

31. Spain Tourism Policies and Trends. Release: Jan 31 2011 02:24.

http://hotelmule.com/management/html/90/n-3890.html.

32. Spain: Financial services report. June 15th 2011. From the Economist Intelligence Unit.

www.eiu.com/index.asp?layout=ib3Article&article_id=758249860&pubtypeid=1132462498

&country_id=1420000142&category_id=775133077.

33. Spain: Logistics "must generate opportunities for company growth".

www.freshplaza.com/news_detail.asp?id=110173.

34. Spain’s tourism sector registered a 2.4% surge in the 1Q of 2011. Posted on 14 Apr, 2011

in Economy. www.spainreview.net/index.php/2011/04/14/spains-tourism-sector-registered-

a-2-4-surge-in-the-1q-of-2011/.

35. Spain's service sector grows slightly in February–PMI. REUTERS. 03 March, 2011.

www.businesslive.co.za/Feeds/reuters/2011/03/03/spain-s-service-sector-grows-slightly-in-

february-pmi.

36. Spain's Services Sector Continues To Take a Pounding In November. Wednesday,

December 03, 2008. Spain Economy Watch. http://spaineconomy.blogspot.com/2008/12/

spains-services-sector-continues-to.html.

37. Spain's tourist industry rebounds from crisis. Wednesday 26 January 2011.

www.independent.co.uk/travel/news-and-advice/spains-tourist-industry-rebounds-from-

crisis-2194958.html.

38. Spanish tourism sector shows signs of recovery after economic crisis.

www.barcelonareporter.com/index.php?/news/comments/spanish_tourism_sector_shows_sig

ns_of_recovery_after_economic_crisis.

39. Start-ups. Validation date: 02/2010. http://ec.europa.eu/youreurope/business/starting-

business/setting-up/spain/index_en.htm.

40. Stawińska, A. Specialisations within the EU's non-financial services sector. Statistics in

focus. 61/2009, EUROSTAT.

41. Stawińska, A. The ES-27 construction sector: from boom to gloom. Statistics in focus.

7/2010, EUROSTAT.

42. Strategic Vision Document 2020 of Integral Logistics in Spain. Integral Logistics

Technology Platform, Logistop. http://logistop.org/attachments/147_Dossier.pdf.

43. Structural Business Statistics. www.scb.se/Pages/PressRelease____294809.aspx.

44. Tabuenca, A.G, Polanco, F.C. Growth and productive dynamism of Business Services: EU-

15, Spain and the Region of Madrid. SERIE WORKING PAPERS 03/2005. Institute of

Economic and Social Analysis.

45. Tips for Doing Business in Spain. ITAP International.

www.itapintl.com/facultyandresources/ country-tips/spain-business-tips.html.

46. Top 10 Companies in Spain Transportation and Logistics Industry.

www.marketresearch.com/Datamonitor-v72/Companies-Spain-Transportation-Logistics-

Spending-2506049/view-toc/.

47. Tourism industry. www.investinspain.org/icex/cda/controller/interes/0,5464,5322992_

6261698_6278959_0,00.html.

48. Tourism. http://countrystudies.us/spain/69.htm.

49. Transport and Logistics sector in Europe. © LIAA, 2011.

50. 2012 m. pagrindiniai šalies ekonominiai ir socialiniai rodikliai. 2013 01 30.

http://web.stat.gov.lt/lt/news/view?id=11609&PHPSESSID=7bb9a88d4b9a5465f7e32acc59

81a6b6.

51. World Bank. 2013. Doing Business 2014: Understanding Regulations for Small and

Medium-Size Enterprises. 11th Edition. World Bank Group. www.doingbusiness.org.

Documents

Transporto ir logistikos sektoriaus įmonių paslaugų eksporto į