• Ūkininkams svajoti apie poilsį dar ankstoka. Nuėmę derlių, jie vėl pluša: sėja žiemkenčius ir planuoja darbus baigti iki rudens lygiadienio.

• Žemdirbiai su humoru prisi-mena Nikitos Chruščiovo prievartą auginti kukurūzus ir labai rimtai vertina šios kultūros auginimo galimybes.

• Tris atžalas auginanti Lidija Mačiūnienė, pasigedusi per radiją transliuojamų vaikiškų dainelių, pati įkūrė tokią muziką transliuojančią radijo stotį.

.• Jau dabar reikėtų susimąsty-

ti apie tai, ką daryti, kad žiemos viduryje svarstyklių skaičiukai vis dar džiugintų.

Šiandien skaitykite:

Šeštadienį VL su priedais:ŠeštadienisSodybaSveikata

Zarasų rajone šešių mokyklųpedagogai vis dar tęsia neter-minuotą streiką. Mokytojai sako, kad savivaldybės administracija neskuba gvildenti jiems rūpimų klausimų.

Tradicinis jau 33-čią kartą vykęs respublikinis renginys „Lietuvos žiedai“ buvo įdomus ne tik aplinkos puoselėtojams, bet ir tiems, kurie į parodą-mugę atvežė įvairių augalų.

Apie tai – 4 p. Apie tai – 6 p.

ŪKININKŲ ŽINIOS, 9 p.

2012 m. rugsėjo 19 d., trečiadienis • Nr. 75 (9198) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 1,89 Lt

ŪKININKŲ ŽINIOS, 9 p.

MOTERS PASAULIS, 15 p.

MOTERS PASAULIS, 15 p.

Nukelta į 2 p.

Norint bent kartą per metus nuskraidinti visus Lietuvos pensininkus pažiūrėti pasaulio kultūros objektų, reikėtų ne mažiau kaip 5 400 lėktuvų skrydžių. fotodiena.lt nuotrauka

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas

Rinkimų pažadais, primenan-čiais fantastikos pasaulį, parti-ja „Tvarka ir teisingumas“ jau pranoko visus savo konkuren-tus. Ekonomistė Aušra Maldei-kienė „tvarkiečių“ pasiūlymą kasmet pensininkams suteikti galimybę išvysti pasaulio kul-tūros objektus pavadino metų topu. Vos galą su galu sudu-riantiems Lietuvos pensinin-kams sužibo viltis įgyvendinti seniai puoselėjamas svajones ir pakeliauti po pasaulį?

Senjorus skraidins net į Meksiką

Nors vaistažolininkystė skatinama kaip alternatyvus žemės ūkio verslas, ji vis dar yra tarsi podukra.

Vida TavorienėVL žurnalistė

Vaistažolių perdirbėjai sako, kad lietuviškos žolelės labai pa-klausios. Tačiau ūkininkai, atsi-kandę alternatyvių žemės ūkio verslų, grįžta prie javų ir rapsų. Anot jų, supirkėjų siūloma kai-na neatperka savikainos, todėl bendradarbiauti su jais nenau-dinga.

Žaliava iš Lenkijos užteršta pesticidais

Nemalonumai dėl pesticidų li-kučių „Švenčionių vaistažolių“ ar-batose galėtų būti ženklas vaista-žolių perdirbėjams, kad žaliavos jie ieškotų Lietuvoje. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba in-formuoja, kad bendrovei „Švenčio-nių vaistažolės“ uždrausta tiekti į rinką ekologiškų melisų ir pipir-mėčių arbatų partijas ir gamybo-je naudoti žaliavą, įsigytą iš tiekė-jo Lenkijoje. Kiek anksčiau buvo skelbta, kad neleistinų pesticidų rasta ir šios įmonės gaminamose ekologiškose čiobrelių ir ramunė-lių arbatose.

Apkartęs vaistažolių verslas grąžino prie javų

Šalyje buvo bandymų plėtoti ir pramoninį vaistažolių auginimą, tačiau gražūs sumanymai kol kas neįgyvendinti. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Nukelta į 3 p.

Partija „Tvarka ir teisingumas“ pažėrė pažadų, prasilenkiančių ne tik su sveiku protu.

2 2012 m. rugsėjo 19 d. • Nr. 75 (9198)Valstiečių laikraštis

Vaistažolių perdirbėjai tikina, kad jie žaliavos nesižvalgytų Len-kijoje ir mieliau pirktų lietuviškas žoleles, tačiau didelių jų kiekių lietuviai negali pasiūlyti. Lenkijos vaistažolių augintojai, kurie kasmet užaugina apie 20 tūkst. tonų maž-daug 70 rūšių vaistažolių žaliavos, aprūpina apie 40 proc. Europos Są-jungos rinkos. „Mums labai stinga lietuviškų vaistažolių. Jas dažniau-siai augina nedideli šeimos ūkiai. Mes bandome sugundyti stambius ūkininkus persiorientuoti į vais-tažolininkystę, tačiau jie nesiryž-ta“, – tvirtino Pakruojyje įsikūru-sios bendrovės „Acorus Calamus“ direktorius Elmantas Pocevičius. Vaistažolių produktus gaminan-čios bendrovės vadovas užtikrino, kad apie pusę reikiamos žaliavos jie superka iš Lietuvos augintojų ir rinkėjų.

Pramoninis auginimas žlugo

Šalyje buvo bandymų plėtoti pra-moninį vaistažolių auginimą, tačiau gražūs sumanymai kol kas neįgy-vendinti. Prieš trejus metus Rad-

viliškio rajone kartu su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės ins-tituto mokslininkais pradėtas vyk-dyti Kaimo plėtros 2007–2013 m.

programos lėšomis remiamas pro-jektas „Pramoninė vaistinio valeri-jono auginimo technologija“. Ūki-ninko Dariaus Mikalausko ūkyje buvo surengta lauko diena, prista-tytos dirvos ruošimo technologijos, demonstruota mechanizuoto vaisti-

nio valerijono daigų sodinimo tech-nika. Dabar radviliškiečio laukuose vietoje vaistažolių auga javai. „Vais-tažolių auginimo projektą įgyven-dinome kartu su partneriais, kurie nutraukė bendradarbiavimą. Taip atsitikus, valerijonų nebeauginu, nes neturiu galimybių tinkamai paruošti šaknis. Buvo sutarta, kad mano iš-augintus valerijonus pirks tiesiai iš lauko“, – aiškino D.Mikalauskas. Anot ūkininko, dabar labiau apsi-moka sėti javus, todėl dėl nepavy-kusio valerijonų auginimo projekto jis per daug nesikremta.

Pasak Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir dar-žininkystės instituto Biochemijos ir technologijos laboratorijos moks-lo darbuotojos Editos Dambraus-kienės, vieni augintojai pramoninio vaistažolių auginimo atsikanda ir grįžta prie javų, kiti tuo tik domisi. Italai skatina mūsų krašte auginti

vaistines ramunes. Kai kurie ūkinin-kai norėtų auginti nemažus šių vais-tažolių plotus. Kaip jiems pavyks, mokslininkai nedrįsta prognozuoti.

Nuvilia supirkimo kainos

„Mūsų sąlygos palankios vaista-žolėms auginti, dirvožemiai švarūs, tačiau ūkininkus atbaido mažos su-pirkimo kainos. Jei jos nepadengia auginimo savikainos, vaistažolių au-ginti neapsimoka. Jei už džiovin-tų vaistažolių kilogramą sumoka 8 Lt, o tokiam kiekiui reikia 4–5 kartus daugiau šviežios žaliavos, žmonės atsisako tokio verslo“, – dėstė E.Dambrauskienė.

„Acorus Calamus“ direktorius E.Pocevičius tvirtino, kad jų įmo-nė už lietuvišką vaistažolių žalia-vą pasirengusi mokėti daugiau nei už importinę. „Siūlytume tokią kai-ną, kurią sumokame lenkų didme-nininkams. Taigi mūsų augintojui tektų daugiau nei lenkui. Jei ūki-ninkai sako, kad tiek – mažai, tai jų vaistažolių auginimo savikaina yra pati brangiausia Europoje“, – teigė vaistažolių produktus gaminančios bendrovės vadovas.

Pasak E.Dambrauskienės, len-kų vaistažolių augintojai taip pat nelobsta, tačiau ilgametes žolelių auginimo tradicijas išlaikę ūkinin-kai geba mažesnėmis sąnaudomis pagaminti vaistažolių žaliavą. Pa-tirtis ir kooperacija, leidžianti įsi-gyti reikiamą techniką ar įsireng-ti džiovyklas, – lenkų privalumas. „Čiobrelius, ramunes, šalavijus ir ki-tas vaistažoles lenkai augina nedi-deliuose rėželiuose. Susikooperavę lengviau parduoda žaliavą. Vaista-žolių supirkimo kainos nėra didelės, tačiau jie kažkaip išlaiko vaistažolių verslą“, – pasakojo mokslininkė.

Lietuvoje taip pat daugiausia yra smulkių vaistažolių augintojų, ta-čiau jų kooperacija nėra populiari. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, šiemet Lietuvoje deklaruota per 2 030 ha aromatinių, medicininių ir pries-

koninių augalų. Pernai šių auga-lų deklaruotas plotas buvo kur kas įspūdingesnis – apie 23 tūkst. ha. Ūkininkai augina mėtas, melisas, medetkas, ramunes, čiobrelius, vale-rijonus, kalendras, mairūnus, šalavi-jus, pankolius, bazilikus ir kt.

Žolininkai nustumti į šešėlį

Geriau laikosi smulkūs vaistažolių augintojai, kurie patys ruošia galuti-nį produktą ir randa rinkas Lietuvo-je. Pastaraisiais metais įvairių žolelių arbatų ir prieskoninių augalų galima įsigyti beveik kiekvienoje mugėje ar didesnėje šventėje. „Vaistažolių au-ginimas ir rinkimas – nemaža pas-pirtis. Papildomos pajamos leidžia laisvai judėti, dalyvauti įdomiuose se-minaruose, mokymuose, padėti anū-kams“, – pasakojo prieš šešerius me-tus vaistažolių augintojų kooperatyvo

„Tėviškės žolynai“ steigimą Žemai-tijoje inicijavusi sveikos gyvensenos propaguotoja, žolininkė Janina Da-nielienė. Dabar žolininkė viena au-gina ir natūraliose augavietėse miš-kuose bei laukuose renka ekologiškas vaistažoles, gamina įvairias arbatas, prieskoninių žolelių mišinius. „Kur mesi akmenį, nukris prie vaistažo-lės – tiek mūsų žemės turtingos gy-domųjų galių turinčių augalų“, – sakė sunkią ligą žolelėmis įveikusi mote-ris, domėjimąsi gydomaisiais augalais paveldėjusi iš giminės moterų.

Pasak J.Danielienės, vaistažoli-ninkystė ankstesniais laikais buvo gerbtinas užsiėmimas ir dabar tai gali būti rimtas verslas. „Trijų ankstesnių mano giminės kartų moterys domė-josi vaistažolėmis, o vienai močiutei jos buvo pragyvenimo šaltinis, pa-dėjęs išauginti 4 vaikus. Tais laikais gydomieji augalai buvo reikalingi, dabar žmonės vėl atsigręžia į vaista-žoles“, – teigė jau nuo vaikystės ke-liasdešimt vaistingųjų augalų žino-jusi moteris. Žoleles ji pardavinėja turgeliuose, mugėse, šventėse. „Viską darau rankomis: sukarpau, susmulki-nu. Taip paruoštos vaistažolės išlaiko daugiau naudingųjų savybių“, – aiš-kino žolininkė.

J.Danielienė įsitikinsi, kad vais-tažolių augintojų Lietuvoje būtų daugiau, jei juos palaikytų valstybė. „Žolininkai yra šešėlyje. Gamindami arbatas, mes negalime įvardyti, kad jos – iš vaistingųjų augalų. Negali-me net užrašyti „vaistinė medetka“ arba „vaistinė melisa“, nors toks yra jų tikrasis pavadinimas. Jokiais būdais negalima užrašyti, kad žolelių arba-tos ramina nervus, skatina virškinimą ar padeda įveikti kitus negalavimus. Šalies įstatymai mums nepalankūs“, – apgailestavo žolelių žinovė.

Aktualijos

Jaunatis.Saulė teka 6.58, leidžiasi 19.27.

RytojŠiandien

Šiandien šalį kirs atmosferos frontas, daug kur trumpai palis, galima perkū-nija. Vėjas pasisuks iš vakarų, vėliau – šiaurės vakarų. Oro temperatūra naktį bus 10–15, dieną – 15–20, rytų rajonuose – iki 23 laipsnių šilumos.

Ketvirtadienį orai išliks debesuoti, daug kur palis. Pūs žvarbokas šiaurės va-karų vėjas. Oras naktį atvės iki 7–12, dieną bus tik 12–17 laipsnių šilumos.

Penktadienį slėgis pakils, lietaus jau nenumatoma. Vėjas pasisuks iš pietų. Oro temperatūra naktį smuktels iki 2–7 laipsnių šilumos, vietomis dirvos pa-viršiuje pasirodys šalnos. Dieną laukiama 13–18 laipsnių šilumos.

Savaitgalį slėgis bus gana aukštas, didesnio lietaus nenumatoma. Naktys dar bus vėsokos, o dienomis oro temperatūra po truputį ims kilti ir artės prie 20–22 laipsnių šilumos

orai.lt, VL inf.

Dieną: +15 +20o

Naktį: +10 +15o

Dieną: +12 +17o

Naktį: +7 +12o

Apkartęs vaistažolių verslas grąžino prie javų

Vaistažolių paklausa nepastovi

Zigmantas Gudžinskas, Šiaulių universiteto docentas, biomedici-nos mokslų daktaras

Lietuvos farmacijos pramonė kasmet perdirba nedaug (apie 280 tonų) vaistinės žaliavos. Iš jų dau-giau nei pusė yra atvežta iš kitų šalių, kur vaistažolių auginimo sa-vikaina mažesnė. Mūsų šalyje pa-kankamai palankios sąlygos kai ku-rioms vaistažolėms auginti, o kai kurioms trūksta saulės, šilumos. Ge-rai auga ir gausų derlių duoda vais-tinės ramunės, medetkos. Bėda ta, kad jų paklausa labai kinta. Štai vie-nu metu buvo daugiau auginama valerijonų, tačiau krito jų paklausa, ir augintojai patyrė nuostolių. Pas mus gerai auga kmynai, tačiau ne-palanku juos doroti, nes nuimant derlių dažnai būna drėgna. Lietu-voje galima būtų auginti ir levandas bei kitus eterinius augalus, tačiau jie sukauptų daug mažiau eterinių aliejų. Vaistažolėms auginti reikia švarios kaimynystės. Plečiantis in-tensyviai augalininkystei, tokių vie-tų šalyje mažėja.

Geriau laikosi smulkūs vaistažolių augintojai, kurie patys ruošia galutinį produktą ir randa rinkas Lietuvoje. Pas-taraisiais metais įvairių žolelių arbatų ir prieskoninių augalų galima įsigyti beveik kiekvienoje mugėje.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

„Žolininkai yra šešėlyje. Gamindami arbatas, mes negalime įvardyti, kad jos – iš vaistingųjų augalų. Jokiais būdais negalima užrašyti, kad žolelių arbatos ramina nervus, skatina virškinimą ar padeda įveikti kitus negalavimus. Šalies įstatymai mums nepalankūs“, – apgailestavo žolelių žinovė Janina Danielienė.

Atkelta iš 1 p.

Dieną: +13 +18oPoryt

Naktį: +2 +7o

32012 m. rugsėjo 19 d. • Nr. 75 (9198)Valstiečių laikraštis

Pažadėjo orią senatvę

Tokią viltį prieš Seimo rinkimus jiems suteikė partija „Tvarka ir tei-singumas“. Ji žada, kad jei šios par-tijos nariai bus išrinkti į parlamentą, šalies pensininkai, kaip ir vokiečiai, amerikiečiai ar britai, galės nevar-žomai apsilankyti pasaulio kultū-ros objektuose, pradedant Graikija, Italija ir baigiant Meksika bei Čilei priklausančia Velykų sala.

„Kartu su verslininkais įgyven-dinsime Kelionių programą senjo-rams: kiekvienais metais sudarysime sąlygas susipažinti su pasaulio kul-tūros objektais“, – skelbiama par-tijos „Tvarka ir teisingumas“ pro-gramoje.

Lietuvoje senatvės pensijas gau-na apie 750 tūkst. senjorų.

„Pažadas įdomus, bet priskirti-nas prie utopinių ir absoliučiai neį-gyvendinamų. Jis netgi nevertas to, kad ekspertai jį aptarinėtų“, – sakė Kauno technologijos universiteto (KTU) Sociologijos katedros pro-fesorius Algis Krupavičius.

Politologo teigimu, girdėda-mi tokius pažadus rinkėjai turėtų klausti partijų ne ką jos žada, o kaip ketina pažadus įgyvendinti.

„Bėda, kad kai kurių partijų programas rašo ne kompetentin-gi specialistai, žinantys ne tik ką, bet ir kaip įgyvendinti, o patys po-litikai“, – teigė KTU profesorius A.Krupavičius.

A.Maldeikienė: „Programą rašė su protu susipykę žmonės“

Ekonomistė A.Maldeikienė ne-įžvelgia jokių perspektyvų „Tvarkos ir teisingumo“ užmačioms įgyven-dinti. „Šios programos neįmanoma įgyvendinti, nes ji neturi nieko ben-dra su ekonomine logika“, – teigė A.Maldeikeinė.

Ekonomistė apskritai nesistebi „Tvarkos ir teisingumo“ siūlymais.

„Perskaičiau visų partijų rinki-mų programas, bet tik „Tvarkos ir teisingumo“ partijos programa pa-rašyta taip, kad pradedi manyti, jog programą rašė su protu susipykę žmonės. Juos keistai traukia prie fašizmo, jie kuria kažkokią Trečiąją Respubliką, bet, atrodo, kad ši parti-ja gyvena ne čia, o kažkur kosmose. Ji vis dar gyvena Merkinės pirami-dėje“, – ironizavo A.Maldeikienė.

„Valstiečių laikraštis“ primena, kad prieš kurį laiką Rolando Pak-so žmona Laima Paksienė žadėjo gulti kryžiumi prieš buldozerius, jei Merkinės piramidė bus griaunama. Dalis žmonių įsitikinę šio įrenginio antgamtinėmis savybėmis.

A.Maldeikienė tikina, kad par-tijos „Tvarka ir teisingumas“ pro-gramą turėtų gerai išanalizuoti

psichoanalitikai ir pateikti reko-mendacijas, kaip nereikia rašyti programų.

„Mes neseniai skaitėme, kaip R.Pakso duktė (Inga Paksai-tė-Stumbrienė – red.) savo šu-nelio maistui išleidžia 500 litų per mėnesį arba perka papūgą už 5 000 litų, o partijos programoje kalbama apie kažkokį senjorų oru-mą“, – sakė A.Maldeikienė.

Pašnekovės teigimu, pensinin-kai ir dabar naudojasi kompen-suojamųjų vaistų, transporto len-

gvatomis ir tai nėra blogai. „Bet Kelionių programos pasiūlymas prasilenkia su bet kokia logika. Tai, sakyčiau, metų topas“, – neabejojo A.Maldeikiėnė.

Pinigus imtų iš tų pačių pensininkų

Nė viena kelionių organizavi-mo bendrovė „Valstiečių laikraš-čiui“ nekomentavo „Tvarkos ir tei-singumo“ pasiūlymo ir įvertino jį kaip nerimtą.

„Tokią nesąmonę seniai girdė-jau“, – kalbėjo vienos stambiausių kelionių agentūrų vadovas, panoręs likti nežinomas.

Norint bent kartą per metus nuskraidinti visus Lietuvos pen-sininkus pažiūrėti pasaulio kultū-

ros objektų, reikėtų ne mažiau kaip 5 400 lėktuvų skrydžių.

Per dieną vienas „Boeing 737-700“ lėktuvas galėtų nuskraidinti 148 senjorus. Skrydžiams į Graiki-ją valstybei reikėtų išsinuomoti ne mažiau kaip 170–180 lėktuvų (jei jų įgulos darbuotųsi kiekvieną die-ną). Tokia nuoma mėnesiui atsieitų apie 90 mln. Lt.

Pensininkus po skrydžio tektų apnakvydinti viešbučiuose, o vėliau reikėtų samdyti gidus. Vien 6 na-kvynės (už 100 Lt parai) biudžetą

paplonintų apie 480 mln. Lt. Oro uosto ir kitokiems mokesčiams, taip pat maitinimui prireiktų dar apie 200 mln. Lt. Todėl Kelionių programos senjorams bendros pir-minės išlaidos siektų apytiksliai 700–800 mln. Lt.

Vis dėlto būtų be galo sudėtin-ga techniškai įgyvendinti programą. Truktų ir pilotų, ir lėktuvų. Bet vals-tybė galėtų pasirinkti ne tokį sudė-tingą būdą. Pakaktų tiesiog pirkti keliones iš kelionių organizatorių. Į Turkiją šios kelionės atsieitų apie 500 mln. Lt.

Tačiau jei Turkija pasirodytų per tolima, pensininkams būtų ga-lima organizuoti išvykas autobu-sais. „Novaturo“ 7 dienų kelionė į istorijos ir architektūros lopšį Ita-liją eiliniams keliautojams kainuoja

1 699 Lt. Jei pavyktų susitarti, įmo-nė galbūt pritaikytų nuolaidą ir ke-lionę įvertintų, tarkime, tik 500 Lt.Tuomet biudžetui „tvarkiečių“ Ke-lionių programa senjorams kainuo-tų 375 mln. Lt.

Galbūt šias lėšas būtų galima paimti iš „Sodros“, tai yra iš tų pa-čių pensininkų, ir tik tada „Tvar-kos ir teisingumo“ pažadas taptų realybe.

Partijos lyderis kalba neapibrėžtai

Vienas partijos „Tvarka ir teisin-gumas“ lyderių Valentinas Mazu-ronis neatskleidė, kuriam partijos nariui kilo idėja už valstybės pini-gus senjorus paversti turistais. „Mes kuriame daug programų ir norime, kad valstybė atsisuktu veidu į savo žmones, taip pat ir senjorus“, – tei-gė V.Mazuronis.

Paklaustas, kaip Kelionių progra-mą senjorams partija įgyvendintų, V.Mazuronis kalbėjo neapibrėžtai. „Tai noras parodyti, kad valstybė turėtų šiam gyventojų sluoksniui (pensininkams) suteikti galimybes oriai gyventi ir padėti jiems, – sakė V.Mazuronis. – Lietuvos pensinin-kai turi keliauti po pasaulį, kaip tai daro kitų šalių senjorai.“

Jis priminė, kad valstybė apsiima dalį mokinių maitinti nemokamai, kad yra įtvirtintos įvairios lengva-tos pensininkams važiuoti viešuoju transportu.

„Verslas kaip paramą gautų iš valstybės mokestinių lengvatų, o jų dydis priklausytų nuo valstybės ga-limybių“, – programos įgyvendini-mo subtilybes aiškino V.Mazuronis. Pašnekovas tikino, kad valstybė ne-užsiimtų kelionių organizavimu, nes tai pakankamai gerai atlieka priva-tus verslas.

„Jūs klausiate apie konkrečias įgyvendinimo detales, bet valsty-bė pirmiausia turės priimti spren-dimą, kokio lygio dotacijos bus ski-riamos – 5 ar 10 procentų, ir taip toliau“, – teigė V. Mazuronis.

Asociacija įžvelgia naudą

Lietuvos turizmo asociacijos (LTA) prezidentė Danutė Mažei-kaitė nesmerkia „tvarkiečių“ pasiūly-tos Kelionių programos senjorams.

„Tai, mano galva, pasiūlymas ak-tyvinti socialinį turizmą, kuris po-puliarus Vokietijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje. Tiesa, šis socialinis tu-rizmas dažniau taikomas vietos rin-kai“, – pasakojo D.Mažeikaitė.

LTA vadovė nurodė, kad tose ša-lyse valstybė turizmo agentūroms kompensuoja pensininkų keliones iš analogiško fondo, koks Lietuvoje yra „Sodra“. Pavyzdžiui, Vokietijos socialinės apsaugos ministerija yra numačiusi lėšų senjorų kelionėms ir tų pinigų negali naudoti kitokiems tikslams.

„Pensininkai tų pinigų tiesiogiai negauna, bet jų turizmas fi nansuo-jamas per įvairias bendruomenių veiklos programas, socialines išmo-kas“, – sakė D.Mažeikaitė.

Pasak jos, Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat galėtų dalį lėšų skirti kelio-

nių organizatoriams, kad pensi-ninkai galėtų nuvykti bent jau iki Birštono.

„Pagrindinės kelionės sąnau-dos – tai transporto, apgyvendini-mo, maitinimo išlaidos. Gal valsty-bė kompensuotų ne visas išlaidas, o bent jau 70 proc., ir tai būtų la-bai gerai. Trūkstamą dalį kelionių organizatoriams būtų galima pa-dengti nustatant įvairias mokesčių lengvatas“, – svarstė LTA prezidentė D.Mažeikaitė.

Aktualijos

Atkelta iš 1 p.

Politikai šaiposi iš žmonių

Petras Ruzgus, Lietuvos pensinin-kų sąjungos „Bočiai“ pirmininkas

Apie tas keliones sekamos pasa-kos. Prieš rinkimus visada atsiranda panašių pažadų. Senjorams, kaip ir visiems, reikia pirmiausia pavalgy-ti, susimokėti už komunalines pas-laugas ir siekti kultūros. Politikams pirmiausia norisi pasakyti: ką ten Meksika, sudarykite sąlygas nuvyk-ti nors į Palangą vasarą. Be to, to-limų kelionių metu kai kurie pen-sininkai ir infarktą gautų. Trumpai kalbant, net neįsivaizduoju, kur yra ta politikų sąžinė, kad tokias ne-sąmones jie šneka. Iš žmonių šai-posi tokiu metu, kai pensijos yra mažiausios ES. „Sodra“ jau ir taip skolinga 10 mlrd. Lt, tai tokias ne-sąmones gali žadėti tik žmonės, ne-nutuokiantys, kas vyksta Lietuvoje. Ką darysi, reikia išklausyti ir tokių nesąmonių...

„Tvarkiečiai“ begėdiškai meluoja

Lauras Bielinis, politologas

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ kelionių pažadai yra utopiški. Jie nei techniškai, nei fi nansiškai ne-įgyvendinami. Jeigu „tvarkiečiai“ tai žada, tai jie begėdiškai meluo-ja. Viena vertus, Lietuvoje yra žmo-nių, tikinčių pasaulio pabaiga, taip pat marsiečiais ir vaiduokliais, to-dėl tarp jų gali atsirasti tokių, kurie labai rimtai priims šį pažadą. Tokie žmonės patikės bet kuo, ką jiems pasakysi. Kita vertus, pasaulio kul-tūros objektu galima laikyti ir Ge-dimino pilį Vilniuje, ir Kryžių kalną Šiaulių rajone. Deja, nuo pat atsi-radimo pradžios partija „Tvarka ir teisingumas“ kalba socialinio konf-likto kalba, o jų pasiūlymai ir visa simbolika laviruoja tarp fašizmo ir demokratijos.

Senjorus skraidins net į Meksiką

Nė viena kelionių organizavimo bendrovė „Valstiečių laikraščiui“ neko-mentavo „Tvarkos ir teisingumo“ pasiūlymo ir įvertino jį kaip nerimtą.

fotodiena.lt nuotrauka

Ekonomistė Aušra Maldeikienė tikina, kad partijos „Tvarka ir teisingumas“ programą turėtų gerai išanalizuoti psichoanalitikai ir pateikti rekomendacijas, kaip nereikia rašyti programų.

4 2012 m. rugsėjo 19 d. • Nr. 75 (9198)Valstiečių laikraštis

Norime tęsti pradėtus darbusJuozas Olekas, Seimo narys, Socialdemokratų partijos narys

Rinkimų metas tam ir yra, kad būtų galima išdėstyti savo būsimos veiklos planus. 2001 m. atėję į valdžią socialdemokra-tai rado 15,8 proc. nedarbą, o 2008 m., baigiantis Seimo ka-dencijai, paliko vos 4 proc. ne-darbo lygį. Šiuo metu nedar-bas yra 12 proc., o kiek anksčiau buvo pasiekęs ir 16 proc. Mini-mali alga 2001 m. buvo 375 Lt, o 2008 m. – 800 Lt. Per pastaruo-sius 4 metus nebuvo pridėtas nė centas, išskyrus laiką prieš rin-kimus, kai žmonėms kaip kau-las buvo numesti 50 Lt. 2001 m.vidutinis pensininkas tenkino-si 275 Lt pensija, o po mūsų valdymo jau gaudavo 850 Ltvidutinę pensiją. Dabartinė valdžia ne tik nedidino pen-sijų, bet netgi jas sumažino. O kur dar aukštojo mokslo pro-blemos? Mes sakome žmonėms, kad norime pratęsti tai, ką darė-me 2001–2008 m.: mažinti ne-darbą, didinti darbo užmokes-tį, suteikti galimybę studijuoti visiems, stiprinti sveikatos ap-saugą. Valdantieji gali tik pasa-kyti, kad mūsų žmonių sąskaita buvo šiek tiek pristabdyta krizė, o galbūt ji buvo ir pagilinta.

Nenormalu, kai nėra atsakomybėsMečislovas Zasčiurinskas, Seimo narys, Darbo partijos narys

Partijos ir jų atstovai privalo būti moralūs. Keista, švelniai ta-riant, kai valdančiųjų režimo at-stovai – konservatoriai, liberalai, „valinskiečiai“ šiandien gėdijasi prisipažinti, kad valdė Lietuvą. Jie per naktines reformas vienin-teliai Europos Sąjungoje atimi-nėjo pensijas, vaikų maitinimą, neįgalumo pašalpas, kompensa-cijas, šeimų pinigus. Negana to, valdantieji uždraudė pensinin-kams dirbti, išvijo žmones iš Lie-tuvos, o nedarbą pradėjo pastebė-ti tik 2010 m. Tai – dar ne visas blogų darbų sąrašas. Nė vienoje šių partijų programų apie, pavyz-džiui, nedarbą nebuvo kalbama. Žadėjo viena, o darė priešingai. Kas tai? Melas ar visiška nekom-petencija? Partijos privalo nuolat stebėti ir analizuoti makroeko-nomikos procesus. Tai, kas įvyko Lietuvoje, nebuvo staigmena. Bū-tini tokie įstatymai, kad partijos būtų atsakingos už savo pažadus, taip pat ir fi nansiškai. Nenorma-lu, kai faktiškai nei partijos, nei ministrai, nei premjeras visiškai neatsakingi už savo sprendimus. Gal pasimokysime iš Ukrainos, kur premjeras už žalingus spren-dimus buvo nubaustas?

Aktualijos

Ant politinių svarstyklių

Valdžios rinkimų agitacijos –neištesėtų pažadų viliotinis?

Politikos apžvalgininkai teigia, kad nieko originalaus per rinki-mų kampaniją iš partijų tikėtis neverta. Pagrindinės temos, kaip visada, yra „duona ir žaidimai“. Vienoje dabartinės valdžios lyde-rių – konservatorių – rinkimų agitacijoje skelbiama, kad ši partija pasiruošusi kelti atlyginimus, statyti naujas mokyklas ir darželius. Skamba pasakiškai, tačiau kyla klausimas, kodėl visa tai nebuvo daroma per pastaruosius 4 metus, šiai partijai esant valdžioje? Rinkėjai gudriai viliojami sočiu rytojumi ir aukso kalnais, tačiau po rinkimų, išsirinkus naują ar tą pačią valdžią, visi pažadai tuč-tuojau pamirštami. Greičiausiai ir dabartiniai rinkimų pažadai bus prisiminti tik po 4 metų.

Jolita ŽurauskienėVL žurnalistė

Zarasų rajono mokytojai sako, kad savivaldybės administracija neskuba gvildenti jiems rūpimų klausimų. Valdžia tai daryti keti-na tik kitą savaitę.

Streikuojančiųjų reikalavimai žemiški

LŠDPS Zarasų rajono susivie-nijimo pirmininkas A.Navickas „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad streikuojantys švietimo įstaigų dar-buotojai rajono savivaldybei pateikė įgyvendinamus prašymus. „Pagei-daujame, kad rajono moksleiviams būtų paliktas toks maitinimas, koks iki šiol buvo rajone. Prieštarauja-me mokyklinių autobusiukų par-davimui. Prašome užtikrinti deramą vaikų ugdymą meno mokykloje bei sporto centre ir skirti šioms ugdy-mo įstaigoms reikiamą fi nansavi-mą. Reikalaujame aptarnaujančiam mokyklų personalui leisti dirbti visą dieną, nes dabar jų darbo krūvis yra sumažintas“, – dėstė A.Navickas.

Nuo rugsėjo 12 d. neterminuo-tas streikas vyksta Zarasų „Ąžuolo“ ir Dusetų Kazimiero Būgos gim-nazijose, Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijoje, Zarasų Santarvės pradinėje ir meno mokyklose bei sporto centre. Dalis mokytojų ne-streikuoja, bet dirba savo tiesioginį darbą – veda pamokas. Mokyklose, kuriose pamokos nevyksta, mokiniai ugdomi kita veikla, jų saugumas yra užtikrintas.

Vaikų ugdymui – mažai dėmesio

Kalbinti mokytojai vienareikš-miškai tvirtino, kad rajono valdžia nesirūpina jaunąja karta. Pasak pe-

dagogų, jie reikalauja ne didesnio atlyginimo, bet sveikos ir saugios aplinkos rajono vaikams. Jaunajai kartai nesudaromos sąlygos visapu-siškai lavintis meno ir sporto moky-klose. Kiekvienais metais jose maži-namos darbo valandos.

„Tik mūsų rajone yra toks neigia-mas požiūris į meną ir sportą. Todėl vaikai laisvalaikį leidžia gatvėse arba prie kompiuterio“, – dėstė mokinių tėvai. Šeštadienį Zarasų švietimo centre įvyko Zarasų rajono peda-gogų streiko komiteto, streikuojan-čių mokyklų ir profesinių organiza-cijų atstovų, pedagogų, pagalbinių darbuotojų, dirbančių mokyklose, ir mokinių tėvų atstovų susitikimas su rajono savivaldybės administra-cijos vadovais, Švietimo ministeri-jos atstovais. Susirinkusieji dar kartą Zarasų rajono valdžiai pabrėžė, kad jie turi atsakingai tarnauti žmonėms ir eiti su jais vienu keliu.

Bandė mokytojus įkalbėti

LŠDPS Zarasų rajono susivieni-jimo pirmininkas A.Navickas pasa-kojo, kad savivaldybės atstovai, tik prasidėjus streikui, važinėjo po ra-jono mokyklas ir ragino mokytojus nestreikuoti bei imtis darbo. Savait-galį Zarasų rajono meras Arnoldas Abramavičius taip pat bandė įtikin-ti mokyklų profesinių organizacijų pirmininkus nutraukti streiką ir nuo pirmadienio, t. y. rugsėjo 17 d., tęsti ugdymą. „Penktadienį prie derybų stalo susėdę rajono mokyklų profe-sinių organizacijų pirmininkai, rajo-no savivaldybės meras ir jos atstovai pritarė profesinės sąjungos atstovų siūlymui dėl rajono tarybos posėdžio sušaukimo rugsėjo 21 d., jeigu strei-kuojančios mokyklos nutrauks strei-ką. Tačiau Zarasų streiko komitetas nusprendė jį tęsti ir kantriai laukti rezultatų“, – sakė A.Navickas.

Zarasų rajono meras informa-vo, kad rajono Tarybos posėdis įvyks rugsėjo 28 d., nes reikia lai-ko tinkama tvarka parengti spren-dimų projektus dėl mokinio krep-šelio, biudžeto patikslinimo ir iki 150 tūkst. Lt skyrimo trims nefor-maliojo švietimo įstaigoms. Meras taip pat pažadėjo maitinimo įstai-gų mokyklose privatizavimo planą sustabdyti iki 2014 m.

Situaciją rajone vertina neigiamai

Zarasų švietimo ir kultūros sky-riaus vedėjas Stanislovas Kaula-vičius nepritarė kraštutinėms pe-dagogų priemonėms – streikams. Pasak vedėjo, streikuojančių mo-kyklų skyriai dirba, pamokos vyks-ta. Mokyklose, kuriose pamokos nevyksta, mokiniai ugdomi kita veikla. Mokiniai į mokyklas ir at-gal į namus vežami įprasta tvarka. „Tėvai nerimauja, nori, kad vaikai eitų į mokyklą. Tačiau yra nema-žai tėvų, kurie streikuojančių mo-kytojų iškeltus reikalavimus pa-laiko“, – pabrėžė S.Kaulavičius. Pasak Zarasų švietimo ir kultū-ros skyriaus vedėjo, rajono meras su visuomene bendrauja, aptaria padėtį. „Laukiame streikuojan-čių pedagogų supratimo, norime, kad ugdymo procesas vyktų, ta-čiau „nuolaidų“ nesimato“, – pri-dūrė vedėjas S.Kaulavičius. Meras A.Abramavičius pastarąsias savai-tes Zarasų rajone laiko kompli-kuotomis ir nenormaliomis.

Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai, apsilankę Zarasų rajone, taip pat neigiamai vertina streiką ir viliasi, kad jis nebus ilgalaikis. Švie-timo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius ragina konfl iktuojan-čias šalis susitarti, o jei situacija ne-gerės, žada tarpininkauti.

Streikuojantys pedagogaivaldžiai – nė motaisZarasų rajone šešių mokyklų pedagogai vis dar tęsia neterminuotą streiką. Pasak Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) Zarasų rajono susivienijimo pirmininko Andriaus Navicko, konkretūs rezultatai dar nepasiekti.

Mokyklose, kuriose pamokos nevyksta, mokiniai ugdomi kita veikla. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Prezidentė Dalia Grybauskaitė šių metų partijų rinkimų kampa-nijose pasigenda konkrečių idėjų, kaip jos žada spręsti šalies pro-blemas.

„Visi kalba, kas valdys, ir la-bai mažai girdėti, ką gi valdydami darys. Yra labai daug dalyvių, per 20 politinių partijų, o idėjų, ką rei-kia daryti, beveik negirdime“, – an-tradienį ryte „Žinių radijui“ sakė D.Grybauskaitė.

Prezidentės teigimu, nors rinki-mai jau arti, esama darbų, kuriuos

gali nuveikti dar šios kadencijos Seimas. „Naujasis konstitucinis ūkio stabilumo įstatymas, diskusijos dėl naujojo 2013 m. biudžeto, o galbūt, jeigu susitelks visi, ir priėmimas. Be jokios abejonės, šilumos ūkio per-tvarka išlieka be galo skaudi ir kie-kvienam žmogui juntama labai jau-triai. Pensijų reformos gairės galbūt, šilumos ūkio pertvarkos radikales-nės reikėtų. Visa tai galima pradėti, o kai ką galbūt ir užbaigti“, – dar-bus, kuriuos galėtų nuveikti dar šis Seimas, vardijo Prezidentė.

Eltos inf.

Pasigenda konkretumo

Ūkininkų žiniosKitus straipsnius skaitykite laikraštyje

9 psl. 9 psl.

Kukurūzų diena – pirma, bet ne paskutinė

Moters pasaulis

15 psl.

Iš Tytuvėnų – pasaulio vaikams

16 psl.

Nė dienos be obuolio

Supertaurės rungtynėse žalgi-riečiai pagavo laimės paukštę

Ūkininkams svajoti apie poilsį dar ankstoka. Nuėmę derlių, jie vėl pluša: sėja žiemken-čius ir planuoja darbus baigti iki rudens lygiadienio.

Jolita Žurauskienė

Ruduo – obuolių metas. Šie vaisiai itin naudingi sveikatai, todėl verta ne-patingėti ir pasirūpinti jų atsargomis žiemai.

Žiemkenčių sėjos tradicijų Žiemkenčių sėjos tradicijų ūkininkai nelaužoūkininkai nelaužo

18 psl. 6 psl.

Dviejų amžinų priešinin-kų – Vilniaus „Lietuvos ryto“ ir Kauno „Žalgirio“ – paskutinė dvikova Lietuvos Supertaurės turnyre buvo itin įtempta. Sostinės klubo aikštelėje vykusios atsako-mosios rungtynės baigėsi lygiosiomis – 87:87.

Marius Eidukonis

Tris atžalas auginanti Lidi-ja Mačiūnienė, pasigedusi per radiją transliuojamų vaikiškų dainelių, pati įkū-rė tokią muziką transliuo-jančią radijo stotįwww.vaikuradijas.lt.

Eglė Valionienė

Žemdirbiai su humoru prisimena Nikitos Chruščiovo prievartą auginti kukurūzus ir labai rimtai vertina šios kultūros auginimo galimybes.

Albinas Čaplikas

Niekas neišėjo tuščiomisTradicinis jau 33-čią kar-tą vykęs respublikinis ren-ginys „Lietuvos žiedai“ buvo įdomus ne tik aplin-kos puoselėtojams, bet ir tiems, kurie į parodą-mu-gę atvežė įvairių augalų.

Nijolė Baronienė

Sportas Mūsų reportažas