V I LN I AU S DA ILË S

A K A D E M I J AINFORMACINIS BIULETENIS Nr. 11/12 (216/217) 2012 GRUODIS

RedaktoriusVidmantas Jankauskas

K N Y G O S

Vilniaus dailës akademijos leidyklaDominikonø g. 15, Vilnius 01131; el. p. vidmantasj@inbox.lt

Raminta JurënaitëArûnas Vaitkûnas. Tapyba. V., 2012Dailininkë Milda Kairaitienë

Albumas-monografija, skirta vienam ið þymiausiøðiuolaikiniø lietuviø tapytojø – Arûnui Vaitkûnui(1956–2005). Knygoje dailininko kûryba pris-tatoma bandant jà suskirstyti á þanrus: portretai,laiptinës ir kiti interjerai, natiurmortai, peizaþaiir abstrahuoti gamtos vaizdai, abstrakti tapyba.Supaþindinama su A. Vaitkûnu kaip meninio gy-venimo dalyviu, pedagogu. Knygos prieduose pa-teikta dailininko biografija, iðsamus parodø sà-raðas ir plati bibliografija.

Vilniaus dailës akademija. 2013Dailininkës Lina Itagaki, Milda Urbðytë

Tradicinis kalendorius, iliustruotas VDA studen-tø geriausiø 2011–2012 m. darbø reprodukcijomis

Iðkiliausiems – abi medalio pusës. V., 2012Dailininkas Martynas Gintalas

2012 m. vasarà Telðiuose ávykusios XXVIII Lie-tuvos medalio kûrëjø stovyklos dalyviø darbø ka-talogas.

Karolina JakaitëLietuvos grafinis dizainas XX a. 6–8 deð.: tarpnacionalumo ir internacionalumo. V., 2012

Zita PikelytëLietuvos provincijos fotografija 1918–1940 metais.V., 2012

Gruodþio 12 d. posëdyje Senato pirmininkë prof. dr. Ieva Kuizinienëpirmiausia supaþindino su dienotvarke. Ji paþymëjo, kad planuotas pirmasisklausimas dël naujø studentø atstovø tvirtinimo senato nariais nepakankamaiparuoðtas, todël siûloma já nukelti á kità posëdá. Patikslinta dienotvarkëpatvirtinta vienbalsiai. Senato pirmininkë I. Kuizinienë, priminusi, kad anks-tesniame Senato posëdyje 2012 11 27 Nr. S-6 buvo numatyta pasisakymusVDA struktûros pertvarkos klausimu perkelti á kità posëdá, iðsakë savo nuo-monæ, paþymëdama, kad jos manymu, esama VDA fakultetø struktûra prieð-tarauja organizacinei logikai nes ta pati padaliniø vykdoma veikla skirstomair funkciniu ir teritoriniu aspektais; toks skirstymas taip pat prieðtaraujaaukðtojo mokslo kontekste naudojamai terminijai, nes universitetinës (arbaaukðtosios) studijos apima visas tris pakopas – bakalauro, magistro, dokto-rantûros. Esama struktûra ne padeda, o apsunkina studijø veiklos planavimàir organizavimà. Atskyrus bakalauro ir magistro pakopas sunku uþtikrintiugdymo nuoseklumà; padvigubëja posëdþiø, ataskaitø, kitø darbø apimtys.Dël to praðoma Senato Studijø komitetà apsvarstyti struktûrinio tobulinimogalimybes. Po to svarstytas VDA Studijø reglamentas. Aukðtøjø studijø fa-kulteto dekanas R. Kuèinskas trumpai pristatë naujai parengtà dokumentà.Iðklausytos pastabos, susijusios su konkreèiais dokumento punktais. I skyriujeA. Lukys, pritardamas P. Mazûro ið anksto pateiktai pastabai, siûlë perþiûrëtipateiktà meninio tyrimo sàvokà ir papildyti þodþiais „arba kitos priemonëstarnaujanèios sklaidai visuomenei“. Su tokiu patikslinimu nesutiko A. Butri-mas. P. Mazûras paþymëjo, kad meninis tyrimas turi bûti kûrybiniø galiø ið-laisvinimas, kaip árankis atskleisti kûrybà, forma nebûtinai turi bûti raðytinë,gali bûti eksperimentinë. Kitø pastabø pateikë V. Trakimavièius, A. Ðaltenis,Alvydas Klimas, A. Naruðytë, A. Lukys, I. Kuizinienë. Po diskusijø nutartatekstà formuluoti taip: Meninis tyrimas – tai kûrybinës veiklos ir metodiðkoþiniø tvarkymo visuma, kurios rezultatas yra meno kûrinys ir tekstas bei ki-taip dokumentuota tyrimo medþiaga. I. Kuizinienës nuomone Studijø regla-mente, paaiðkinant naudojamas sàvokas, netiksliai ávardytos katedrø funk-cijos ir atsakomybë, taip pat neaiðku kodël katedros ir centro sàvokos yrasutapatintos (1.2.18). Dalis katedrø funkcijø yra priskirtos studijø programøkomitetams – pvz., inicijuoti, rengti studijø programas. Vadovaujantis naujøstudijø programø rengimo metodika studijø programas rengia Studijø pro-gramos rengimo grupës, sudarytos Rektoriaus ásakymu. Tuo tarpu savianalizæ– savianalizës rengimo grupë. II.Siûloma patikslinti katedros apibrëþimà,

papildant já: katedra inicijuoja, vykdo studijø programas ir kontroliuoja jøkokybæ. Taip pat pasiûlyta suvienodinti studijø programø komitetui pri-skiriamas funkcijas, kurios ávairuoja punktuose 1.2.52. /2.1.3.1.4./2.4.5./2.4.16. Atkreiptas dëmesys, kad studijø programø komitetai dirba visuo-meniniais pagrindais, o dalis jø nariø nëra VDA darbuotojai, todël ápareigotijuos prisiimti atsakomybæ uþ studijø programø kûrimà, savianalizæ ir kokybæyra nelogiðka. Siûloma remtis 2.1.3.1.4. punkto nuostatomis, teigianèiomis,kad studijø komitetas atlieka vykdomos studijø programos kokybës stebë-senà ir teikia studijø programos atnaujinimo bei tobulinimo rekomendacijas(galima papildyti studijø eigoje ir savianalizës metu). Taip pat paþymima,kad reglamente naudojamos programos vadovo, modulio koordinatoriaussàvokos, bet jos nëra paaiðkintos sàvokø þodyne. Rekomenduota: patikslinticentro ir katedros, programos vadovo, studijø programos komiteto, moduliokoordinatoriaus funkcijas. II skyriuje „Studijø sistema“ A. Lukys pateikëpastabø dël savarankiðko darbo ir kontaktiniø valandø proporcijø. V. Gra-þienë paþymëjo, kad dëstytojas padeda ir savarankiðkame darbe, iðsakë pa-stabø dël pavojø susiejant dëstytojo atlyginimà su kontaktiniø valandø skai-èiumi. I. Kuizinienë priminë, kad prieð pora metø Senate jau buvo svarsty-tas ðis klausimas. Dëstytojai buvo skatinami maþinti kontaktiniø valandøskaièiø, akcentuojant, kad tai neátakos jø atlyginimo. J. Audëjaitis pasiûlëprie „baigiamieji darbai yra savarankiðki“ áterpti „atlikti vadovaujant darbovadovui“. A. Lukys prie 2.4.8 p. „pasirenkamus dalykus gali rinktis ið visøaukðtøjø...“ áterpti „pagal pasiraðytas sutartis“. Alvydas Klimas siûlë patiks-linimà dël darbo vadovo áterpti ir prie bakalauro, ir prie magistro baigiamojodarbo. Senatas ðiems siûlymams pritarë. IV skyriuje A. Lukys atkreipë dëme-sá á paþymëtà mokslo metø pradþià ir pabaigà – nëra jokio laiko atosto-goms. M. Ðimanëlienë paþymëjo, kad nepertraukiamø mokslo metø paþy-mëjimas susijæs su lengvatomis studentams iðtisus metus. A. Lukys pasitei-ravo dël vertinimo: ar yra tik paþymiai, ar áskaitos iðnyksta? Patikslinta, kadáskaitos gali bûti tarpinis, bet negali bûti baigiamasis atsiskaitymas. A. Li-sauskienë pasiteiravo dël autoriniø teisiø studentams gavus tarptautinespremijas: koks Akademijos, dëstytojo indëlis? Taip pat, ar yra galimybë tampaèiam studentui gauti dvi stipendijas, pvz., paprastà ir ERASMUS? Kons-tatuota, kad ástatymiðkai vienas studentas gali gauti dvi stipendijas. Dël bai-giamøjø darbø autoriø teisiø nuspæsta konsultuotis su teisininkais. Paþyminttai, kad pateiktos pastabos svarbios, pataisyto dokumento tvirtinimà balsødauguma nutarta atidëti kitam posëdþiui. Toliau svarstyta VDA kokybës

SENATE

Dovilë LevickaitëJi padarë parodëlæ paèioj nejaukiausioj patalpoj – Bibliotekos abonementosaugyklø prieangyje. Darbelius pakabino akiø lygyje, atviru ratu. Lyg þvelgtumpro uþuolaidø properðà ar tvoros plyðá. Á Jos vaizduotës blyksnius, apðerkð-nijusiuose popieriaus lakðtuose, pabarstytuose pelenø pilkumo sniegu. Tuosniegu uþneðtos varnos, bailiai spoksanèios á apokaliptinæ pûgà. Ir ðunys,kasdienybës raiðèiais ir saitais primazgyti prie bûdos. Gal net geiðos pamestas,vëjo aplauþytas skëtis, lelija prasiskleidæs pusnynuose. Ateina þmonës, ilgaistebëjæ sniegà, jo tyrà baltumà. Ar jø sàþinë pabàla? Nuo þiûrëjimo, svaigimostebint gaivalingà gausà ir baltumà? Taip norëtøsi...Patiko Dovilës triptichas. Jis neturi pavadinimo, tai að já áþodinau – „Aukðtyn–paukðtyn“. I. Þmogus kenèia, kai netenka sparnø: svajonës, iliuzijos, kvailoplano. II. Po to, nurimsta, taikiai suglaudþia delnus, lyg nuolankus paukðtissparnus. Susitaikæs, jog niekad nebeskris. Visai nesvarbu, kad virð galvos uþ-sivoþë tomografo gaubtas, pakibo giljotina ar iðdavë savas. III. Vëjyje plazdapabiræ plunksnelës, jau po kovos. Tyliai ðnarëdamas jas uþkloja uþmarðtiessniegas. Tobula maskuotë – manyk, jog pakilo, gal iðskrido ten, kur mûs nëra.Bet paliko viltá – pavasariop gráð su saule ir paukðèiais.

Pamatë ir papasakojo bibliotekininkë Romualda Kirðaitë

Virginija IdzelytëScenografija. V., 2012Dailininkë Agnë Dautartaitë-Krutulë

Gausiai iliustruotas albumas, kuriame pateikiamos1976–2005 m. realizuotø darbø nuotraukos, sce-nografijos eskizai. Vaizdus papildo átaigûs teatro-logës Audronës Girdzijauskaitës tekstai. Knygojepateikiami ir Virginijos Idzelytës kûrybiniø darbø,parodø, apdovanojimø sàraðai.

Ramutë RachlevièiûtëSiurrealumas XX a. II pusës Lietuvos dailëje. V.,2012

Ðá gruodá VDA apgintos menotyros daktaro di-sertacijos pasirodanèios neseniai pradëtoje leistispecialioje serijoje

VISOKERIOPOS

SËKMËS

KÛRYBOJE

IR GYVENIME

2013-aisiais!

V. Jankausko nuotr.

VILNIAUS DAILËS AKADEMIJAVILNIAUS DAILËS AKADEMIJA 72

Pradþia Nr. 10Pagal ðá statutà, instituto direktoriø,

Meno Reikalø Valdybai prie LTSR LKTpristaèius, tvirtina ir atleidþia SàjunginisAukðtøjø mokyklø reikalø komitetas prieTSRS LKT. Direktorius turi pavaduotojàmokslo ir studijø reikalams, kuris taipogitvirtinamas bei atleidþiamas SàjunginioAukðtøjø mokyklø reikalø komiteto prie TSRS LKT, Meno Reikalø Valdybaiprie LTSR LKT pristaèius...

Taip buvo nusigræþta nuo prieðkarinio ástatymo ir sudarytas juridinispagrindas instituto sovietizacijai. Remiantis ðiuo statutu tuoj pat ið mokyklosvadovybës paðalintas naujajai santvarkai nepatikimas direktorius M. Bulakair gruodþio 23 d. jo vieton paskirtas valdþiai priimtinesnis doc. V. Jurkûnas.M. Bulaka liko tik Grafikos fakulteto dekanu bei katedros vedëju.

1944 m. gruodþio 15 d. patvirtintas ir Kauno valstybinio taikomosios irdekoratyvinës dailës instituto statutas, kuris savo esme nelabai kuo skyrësinuo vilniðkio. Derinantis prie naujø reikalavimø èia planuota panaði mokomo-jo proceso organizacija, sutapo dalis bendrøjø privalomø disciplinø. Ið naujøpaminëtinos psichologija, pedagogika, pieðimo metodika, dailës istorija, stiliøistorija, lietuviø tautos dailës istorija. Èia irgi planuota rengti vadovëlius beimokslo priemones, vykdyti mokslinius tiriamuosius darbus. Tiesa, atsiþvelgiantá numatomà struktûrà, dailininkø specializacijø spektras Kaune buvo numatytasþymiai platesnis. Tai dekoratyvinës tapybos, freskos ir mozaikos, kilimø,dekoratyviniø audiniø, akmens skulptûros, medþio skulptûros, maþøjø skulp-tûros formø, architektûrinës keramikos, fajanso ir porceliano, emalës, ksilo-grafijos, litografijos, graviûros, spaudos meno technikos, knygos meno dai-lininkai, o taip pat dailininkai architektai dekoratoriai, vidaus árengimødailininkai-architektai bei metalø plastikos dailininkai.

Nauji statutai tapo pirmuoju þingsniu sovietizuojant aukðtàsias Lietuvosdailës mokyklas. Tai dar labiau paspartino 1945 m. kovo 29 d. TSRS Aukðtøjømokyklø komiteto ásakymas Nr. 655, po kurio pradedama dirbti pagal primestusTSRS Aukðtojo mokslo ministerijos patvirtintus mokslo planus ir programas,taigi pereinama prie sovietinës mokymo organizavimo sistemos. Nuo tø metøvasaros stojamieji egzaminai vyksta jau pagal Aukðtøjø mokyklø komitetoatsiøstas instrukcijas, panaikinamas parengiamasis kursas ir studentai jau nuostudijø pradþios turi rinktis atitinkamà specialybæ. Jau 1945 m. Vyriausioji mo-kymo ástaigø valdyba nustatë ir studentø priëmimo planus. Abiems institutamsteko po 50 vietø. Dar po metø susilaukta ir konkretesniø skaièiø. Ðtai VDInurodyta, kad á tapybà galima priimti 25, á skulptûrà – 10, á grafikà – 10,architektûrà – 20 þmoniø. 1947 m. atsiunèiami ir sàjunginio pavyzdþio priimamøstudentø registracijos þurnalai... Mokyklø sovietizacijà paspartina ir Marksiz-mo-leninizmo katedrø ásteigimas, partiniø organizacijø sukûrimas, vidaustvarkos grieþtinimas...

Taip dailës mokyklos gana greitai netenka viso turëto savarankiðkumo irimamos tvarkyti remiantis bendrais TSRS aukðtøjø mokyklø nuostatais. Pagaljuos TSRS aukðtojo mokslo ministras skirdavo aukðtøjø mokyklø direktorius,jø pavaduotojus, fakultetø dekanus, katedrø vedëjus, egzaminø komisijø pir-mininkus. Ministerija nustatydavo specialybiø nomenklatûrà, tvirtino mokymoplanus ir programas, dëstytojø mokslinio tyrimo planus, o prie ministerijosásteigta Aukðèiausioji atestacinë komisija (VAK) – mokslo laipsnius ir vardus.Ðios komisijos darbo vaisius gana greitai pajuto ir abiejø Lietuvos dailës ins-

titutø personalas. Mokslo tarybø suteiktømokslo vardø VAK’e neskubëta pripaþinti,iðsiaiðkinus, kad kai kurie pedagogai neturiaukðtojo mokslo cenzo, reikiamo pedago-ginio staþo ar yra tiesiog „nelabai prijau-èiantys“ naujajai santvarkai. Taip M. Bulakai,P. Galaunei vietoj siûlytø profesoriaus buvopripaþinti tik docento vardai, nemaþai dël

profesorystës pavargti teko A. Gudaièiui...TSRS Aukðtojo mokslo ministerija ir Meno reikalø komitetas nuolatos

tikrino savo ávestà tvarkà ir informuodavo VKP(b) CK. Vilniaus dailësinstitutui perëjus prie sàjunginiø programø, èia apsilankë pirmoji komisija iðMaskvos, vadovaujama Meno reikalø komiteto Mokyklø skyriaus virðininkësLysenko. 1946 m. pavasará VDI darbu domëjosi Leningrado dailës akademijosdirektorius Tvelkmajeris ir Architektûros fakulteto dekanas Roslavevas. Jautada pasigirdo siûlymø sujungti Kauno ir Vilniaus institutø architektûros fa-kultetus. Ðiuos siûlymus, matyt, sàlygojo tai, kad Kauno instituto pertvarkymotempai ëmë vis labiau nebetenkinti centro. Neatsitiktinai tø paèiø metø rugsëjáKaune lankæsis aukðtojo mokslo ministro pavaduotojas Svetlovas ið institutovadovybës primygtinai reikalavo kuo greièiau pereiti prie sàjunginiø programø,paðalinti ið studentø darbø religinæ tematikà ir visiems kursams ávesti mark-sizmo-leninizmo pagrindø dëstymà...

Pedagogams ir studentams teko taikytis prie pasikeitusiø sàlygø. Kartaisokupacinës valdþios reikalavimams pataikauta net pernelyg uoliai. Ypaè taipasakytina apie nelabai mokëjusá laviruoti VDI direktoriø V. Jurkûnà. Sutikæs,kad „idëjingumu turi bûti persunktas visø disciplinø dëstymas“, o mokslopersonalo nariai, kad „galëtø giliai idëjiniai dëstyti, turi patys tvirtai idëjiniaipasiruoðti“, jis jau 1945 m. ëmësi ið pavaldiniø grieþtai reikalauti vykdyti„partijos ir vyriausybës nurodymus politinio ðvietimo reikalu“, versti juosásiraðyti á Marksizmo-leninizmo universitetà „politiniams mokslams paþinti“.Be abejonës, pirmaisiais pokario metais tai buvo suprantama tik kaip privaloma„protokolinë retorika“ ir niekas labai rimtai á tokius reikalavimus neþiûrëjo.Karo sunkumø iðvargintiems pedagogams ir studentams pirmiausia rûpëjomokslas ir normaliø darbo sàlygø sukûrimas. Ðie tikslai padëdavo iðtvertinepriteklius ir geriausiai cementavo kolektyvà. Ypaè didelis kolektyvosolidarumas buvo jauèiamas Kauno taikomosios ir dekoratyvinës dailës insti-tute, kas vëliau ir paskatino itin arðø ðios mokykos puolimà. Ideologiniamspaudimui nuolat stiprëjant ir iðkilus realiam pavojui netekti darbo, daugumapedagoginio personalo, nors ir nenoriai, buvo priversta imtis „politiniømokslø“...

Tikru sovietizacijos simboliu tapo Marksizmo-leninizmo katedros. Jaunuo pirmø þingsniø siekta, kad ði katedra institute taptø „vadovaujanti katedravisoms kitoms katedroms“, bet taip gavosi ne ið karto, nes Maskvos reikala-vimus buvo nelengva ágyvendinti dël techniniø problemø ir kadrø trûkumo.Itin ilgai Marksizmo-leninizmo katedros vedëjo vieta vakavo Kauno taikomo-sios ir dekoratyvinës dailës institute. 1945/1946 mokslo metais pirmame se-mestre pradëtas skaityti marksizmo-leninizmo pagrindø kursas nutrûko topaèio semestro pabaigoje. Dëstytoja Glovackienë buvo atleista ið katedrosvedëjos pareigø ir jos vieton paskirtas milicijos mokyklos dëstytojas I. Rudoj.Ne geresnë padëtis buvo ir Vilniaus dailës institute. Nenuostabu, kad bûtentmarksizmo-leninizmo darbo bûkle pirmiausia ir susirûpino kà tik ásikûrusiinstituto pirminë partinë organizacija. Komunistams buvo nurodyta ðefuotifakultetus ir pasiekti, kad dëstytojai „ðimtu procentø“ ásiraðytø á Marksizmo-leninizmo universitetà. 1946/1947 m.m. pavasario semestre VDI ásteigta Mark-sizmo-leninizmo katedra. Tai tapo galima tik dël to, kad 1946 m. TSRS Aukð-tojo mokslo ministerija ëmësi aktyvesniø þingsniø ir abiems institutams paskyrëdirektoriaus pavaduotojø mokymo ir auklëjimo reikalams etatus. Juos uþëmëVKP(b) CK pasiøsti asmenys. Taip Vilniaus dailës institute atsirado LeonidasLopuchovas, o Kauno taikomosios ir dekoratyvinës dailës institute – TrofimasDenisovas. Jie ir tapo Marksizmo-leninizmo katedrø vedëjais, buvo kooptuotiá mokslo tarybas ir visais institutø veiklos klausimais turëjo sprendþiamàjá balsà.

Taigi „visuomeniniø disciplinø“ dëstymo reikalai gerëjo ir pamaþu, kaipir reikalauta statutuose, jos tapo svarbiausiomis visiems studentams priva-lomomis disciplinomis. Ðtai VVDI marksizmo-leninizmo pagrindams I ir IIkursuose buvo skiriama po dvi savaitines valandas, politinei ekonomijai III irIV kursuose po keturias savaitines valandas. Tiesa, paskaitas priversti lankytistudentai, nemokëdami rusø kalbos, maþai suprasdavo kas ten kalbama...*

Vilniaus ir Kauno dailës institutai pokario metais

PERMAINØ VERPETUOSEVidmantas Jankauskas

(Tæsinys kitame numeryje)

strategija. R. Kuèinskas trumpai pristatë dokumentà, kuris iðsivystë ið norouþtikrinti studijø kokybæ, priklausanèià nuo visø vykdomø veiklø kokybës.V. Graþienë paþymëjo, kad ðis dokumentas yra bûtinas bûsimam tarptau-tiniam Akademijos vertinimui. I. Kuizinienë, J. Jonaitis pateikë pastabø dëlstudijø programø ir doktorantûros komitetø. V. Ðèiglienë nurodë kelias ben-dras pastabas: 1) visas tekstas paraðytas itin painiai, nesuprantamai, reikëtøkonkretinti; 2) visiðkai neatsispindi VDA meno veiklos, meno ir moksliniøtyrimø strategija; 3) ÐMM sukurta Meno, mokslo ir kt. veiklos vertinimosistema (iðorinë) tiesiogiai susijusi su institucijos kokybës vertinimu ir þino-ma, strategijos orientyrais. Tam tikslui VDA buvo sukurta ir veikia pakopinëprodukcijos vertinimo sistema (nuo 2010 m.), pradedant katedromis, Senatokomisijos vidiniu vertinimu ir baigiant teikimu vertinti LMT. Minëtas darbasir jo rezultatai atspindi kokybës strategijà, nes kiekvienais metais atskirabiudþeto eilute skiriamas finansavimas uþ menà ir mokslà, be to nuo to pri-klauso magistrantûros vietos, sàlyginiai etatai etc. Taigi toks svarbus ir reikð-mingas segmentas ir jo veikimas bûtinai turi atsispindëti ðioje strategijoje.4) Pavadinimas turëtø iðplaukti ið VDA Statuto II Skirsnio, psl. 25, tokiubûdu turëtø bûti: VDA Meno veiklos, meno ir moksliniø tyrimø bei studijøkokybës strategija, jeigu kalbame apie visos institucijos kokybës strategijà. 5)Trûksta labai svarbiø sàvokø paaiðkinimo, tai – Kokybës vadybos priemonësir Kokybës uþtikrinimo sistema. Taip pat V. Ðèiglienë nurodë ir keletà smul-kesniø pastabø. V. Graþienë paþymëjo, kad tai pradinis dokumentas, vëliaubus parengtos atskiros tvarkos ir apraðai. Nutarta atsiþvelgiant á pastabasbalsø dauguma siûlyti pataisytà dokumentà svarstyti kitame Senate. Darsvarstytos VDA darbo vidaus taisyklës. Rektorius A. Klimas trumpai supaþin-dino su naujomis darbo tvarkos taisyklëmis, parengtomis atsiþvelgiant áauditoriaus atliktà analizæ. V. Trakimavièius pasiteiravo apie kûrybinæ dienà,Alvydas Klimas – apie galimas nuobaudas nesilaikant taisykliø, A. Naruðytë– kas atsakingas uþ studentà, jei jam leidþiama dirbti po darbo valandø? A.Klimas trumpai atsakë á pastabas. VDA darbo vidaus taisyklës patvirtintosvienbalsiai. Svarstyti ir VDA Urbanistikos ir dizaino instituto nuostatai.Mokslo prorektorius A. Butrimas paþymëjo, kad stebint aukðtøjø mokykløplëtros procesus, ieðkant niðø ásitvirtinti, gerinti Akademijos regionø situacijà,yra parengti Urbanistikos ir dizaino instituto, kuris galëtø bûti ásteigtas VDAKlaipëdos padalinyje, nuostatai. Jie parengti remiantis Statutu, Akademijosstruktûroje Institutas bûtø susijæs su Rektoriumi, prorektoriumi mokslui,VDA Klaipëdos padaliniu, vykdytø mokslinæ, projektinæ veiklà. Institutoveikla labai susiðaukia su Klaipëdos miesto ir regiono poreikiais. P. Mazûras,A. Dovydënas, Alvydas Klimas pateikë klausimø ir pastabø. Balsø dauguma(2 susilaikë) nutarta tvirtinti VDA Urbanistikos ir dizaino instituto nuostatus.Apsvarstytas VDA Aukðtøjø studijø fakulteto tarybos darbo reglamentas.Dekanas R. Kuèinskas informavo, kad Aukðtøjø studijø fakulteto tarybosdarbo reglamentas buvo patvirtintas Aukðtøjø studijø fakulteto taryboje. Jisveikia Statuto rëmuose. V. Trakimavièius, V. Graþienë, A. Naruðytë pateikëklausimø ir pastabø. Senatas susipaþino su Aukðtøjø studijø fakulteto tarybosdarbo reglamentu. Toliau apsvarstyta VDA iðlaidø sàmatos uþ 2012 metø10 mënesiø laikymosi ávertinimo ataskaita. Atliktà iðlaidø sàmatos analizætrumpai pristatë auditorius Virginijus Balandis. Svarstant mokslo ir menorezultatus uþ 2009–2011 m. prorektorius mokslui Adomas Butrimas paþy-mëjo, kad Akademija gali didþiuotis savo mokslo rezultatais, kurie lenkiadaugelá aukðtøjø mokyklø ir institutø. 2013 metais uþ meno, mokslo ir pro-jektinës veiklos rezultatus Akademijai bus skirta beveik 2 900 000 Lt, kuriepasieks kiekvienà prisidëjusá savo veikla. Mokslo skyriaus vedëja VaidutëÐèiglienë plaèiau supaþindino su mokslo ir meno rezultatø analize.

Produktyvumas ir geri rezultatai ypaè atskleidþia, kai palyginame vals-tybës biudþeto skiriamas lëðas 2011–2013 m.

SENATE

Priimtas nutarimas, kad Senatas susipaþino su puikiais VDA mokslo irmeno rezultatais. Po to svarstytos VDA biudþeto programø sàmatø sudarymoir tikslinimo taisyklës. Rektoriaus pavaduotojas ûkio reikalams Virgilijus

Realios lëðos pasiskirsto taip:

Paþvelkime kaip E. Stumbrio tyrime atsispindi VDA ir kaip atrodokitø Lietuvos aukðtøjø mokyklø ir moksliniø tyrimø institutø kontekste

Taigi, lyginant su 2011–2012 m. gautais asignavimais, VDA 2013 m.biudþetas padidëjo daugiau nei 800 tûkst. Lt. dël

Lëðos mokslo sritims ir menui paskirstomos taip:humanitariniai mokslai 14%

Grupë Kauno TDD instituto studentø su profesoriais Liudviku Stroliu ir Jonu Mikënu.Apie 1947-1948

û

ûû

û

û

ëø ø

ø

á à à á

* Kalbos problema buvo akivaizdi ir dël to kildavo net anegdotiniø situacijø. Tai, kadgalvota, kaip jà spræsti, rodo ir VDI Meno istorijos katedros vedëjo J. Jurginio pasisakymasPedagogø tarybos posëdyje 1948 m. sausio 26 d.: „<...> marksizmo dëstymas ne lietuviøkalba atsiliepia á studentø marksizmo-leninizmo þiniø ásisavinimà; bûtø geriau, kad va-dovaujanti pagrindinë disciplina bûtø dëstoma lietuviø kalba“. Taèiau nesant vietiniø kadrøði padëtis nepakito iki ðeðtojo deðimtmeèio vidurio.

VILNIAUS DAILËS AKADEMIJA3VILNIAUS DAILËS AKADEMIJA 6

Gruodis6 d. Dailëtyros, meno tyrimø ir sklaidos instituto mokslo darbuotojui Kaziui

Misiui – 70. Tamoðaièiø galerijoje vyksta Jubiliato pagerbimo vakaras7 d. Daktaro disertacijà gina Karolina Jakaitë7 d. Telðiø parodø salëje atidaroma Silvijaus Rimvydo Tendziagolskio ju-

biliejinë kûrybos paroda „Pasaulá jauèiu medþiu“10 d. Galerijoje „Akademija“ atidaroma VDA Nidos meno kolonijos

rezidentø paroda11 d. Tekstilës galerijoje-dirbtuvëje „Artifex“ atidaroma Dovilës Guda-

èiauskaitës paroda „Dream Your Dream“12 d. Senato posëdis12–14 d. Senuosiuose rûmuose veikia keramikø kalëdinis turgelis14 d. Daktaro disertacijà gina Zita Pikelytë

V I L N I A U S D A I L Ë S A K A D E M I J O S K R O N I K A

Kireilis paþymëjo, kad tai pirmasis bandymas sukurti biudþeto sàmatøsudarymo taisykles. Jos buvo svarstytos ir koreguotos daug sykiø ávairiuosedarbo grupës ir rektorato posëdþiuose. Auditoriaus V. Balandþio nuomone,reikëtø patikslinti pavadinimà. I. Kuizinienë pasitikslino, ar tebegalioja anks-tesnis rektoriaus ásakymas dël lëðø, gautø uþ mokslo ir meno veiklos rezultatusskirstymo tvarkos t. y., kad visos uþ mokslo ir meno veiklos rezultatus uþdirb-tos lëðos 100 % atitenka jas uþdirbusiems padaliniams, o kiekvienamdarbuotojui uþ jo indëlá skiriama nuo 50 iki 100 % uþdirbtø lëðø, pagalpadaliniø galimybes. Gavusi teigiamà atsakymà, siûlë ðias lëðas áraðyti ábiudþetiniø lëðø sàmatà atskira eilute. P. Mazûras, A. Butrimas, A. Naruðytëpateikë klausimø ir pastabø dël meno ir mokslo lëðø skirstymo, dël darbo sudoktorantais apmokëjimo. Senatas balsø dauguma (1 prieð, 2 susilaikë)patvirtino VDA biudþeto programø sàmatø sudarymo ir tikslinimo taisykles;nutarë, kad sudarytos detalios VDA biudþeto programø sàmatos turi bûtitvirtinamos Senate.

Apsvarstytos ir Nebiudþetiniø VDA pajamø lëðø paskirstymo bendrosiostaisyklës. Jas trumpai pristatë strategijos prorektorius doc. dr. Saulius Vengris.V. Trakimavièius, I. Kuizinienë, J. Audëjaitis, A. Ðeibokas, J. Brundza pateikëpastabø dël nepatikslinto centralizuotø ir decentralizuotø nebiudþetiniø lëðøskirstymo procento, dël fakultetø Vilniuje, Kaune ir Telðiuose skirtingø

funkcijø ir reikalingø lëðø, dël lëðø skirstymo skaidrumo. Rektorius A. Klimassiûlë þiûrëti plaèiau, katedrø interesø neiðkelti virð Akademijos interesø.Balsø dauguma (8 uþ, 9 susilaikë, 5 prieð) nutarta netvirtinti NebiudþetiniøVDA pajamø lëðø paskirstymo bendrøjø taisykliø; atsiþvelgus á pastabaspateikti jas tvirtinti kitam Senato posëdþiui. Svarstyta Kultûros paveldotyrimø ir konservavimo centro Telðiuose steigimo idëja. Jà trumpai pristatëTelðiø fakulteto dekanas doc. Ramûnas Banys. Tolesnis kelias bûtø rengtiprojektus finansavimui gauti. Senatas vienbalsiai pritarë ðio centro Telðiuosesteigimo idëjai.

Vyr. finansininkë Aldona Lankauskienë paþymëjo, kad pasikeitus VDAteisinei formai VMI rekomenduoja VDA Nidos meno kolonijos nuostatuspapildyti taip, kad nuostatuose bûtø nurodyta, jog Kolonijos veikla tenkinavieðuosius interesus (pajamoms, gaunamoms ið tokios veiklos, netaikomaspelno mokestis). Todël praðoma tvirtinti taip formuluotà VDA Nidos menokolonijos nuostatø pirmàjá punktà: 1.1. Vilniaus dailës akademijos (toliau –Akademija) Nidos menininkø kolonija (toliau – Kolonija) yra Akademijospadalinys, vykdantis vieðuosius interesus tenkinanèias veiklas: organizuojantisir vykdantis studijas, meninæ kûrybà ir jos sklaidà bei tarptautinius ir vietiniusedukacijos, meno ir kultûros projektus. Senatas ðá nuostatø punktàvienbalsiai patvirtino.

SENATE

Vyksta konferencija „Staèiatikiøikona Lietuvoje“

13–16 d. Prof. Adomas Butrimas dalyvauja Romos nacionaliniame etruskømuziejuje „Vila Giulia“ vykstanèiame renginiø cikle, dedikuotameBaltijos gintarui „Gintaro þemiø ðviesa: nuo Baltijos iki Vidurþemiojûros“ (Luce dalle terre dell’Ambra: dalle rive del Baltico al Mediterraneo).

17 d. Galerijoje „Akademija“ atidaroma Jono Vaitekûno paroda „Tapyba.Pieðiniai“ ir Lino Giedrimo medþio droþiniø ir pasteliø paroda „Viltiesþvaigþdë“

18 d. Daktaro disertacijàgina Auðra Trakðelytë

18 d. Dizaino inovacijøcentre „EIDD-Designfor All Europe“ pre-zidentas Finn Petrénskaito paskaità apie uni-versaløjá dizainà

20 d. „Titanike“ atidaromaKosto Dereðkevièiaustapybos paroda „Sutik-ta moteris“, skirta dai-lininko 75-meèiui

20 d. Ðiauliø dailës galerijojeatidaroma ðeimyninë pa-roda „Inèirauskø pro-jektas – 40“

20 d. Daktaro disertacijàgina Ramutë Rachle-vièiûtë

28 d. Senøjø metø palydosGotikinëje salëje

I Ð S E N Ø J ØM E T Ø

PALYDËTUVIØV A K A R Ë L I O

V. Jankausko reportaþas

Aðtuoniasdeðimtmetá ðvenèiantis buvæs VDA Skulptûros katedros vedëjas, prof. Vla-das Vildþiûnas tapo Nacionalinës kultûros ir meno premijos laureatu. Sveikiname!

Prof. Kosto Dereðkevièiaus tapybos parodos atidarymo akimirkos. V. Jankausko nuotr.

„Leidþiant laikà: tebuvo matyti viensniego platybë, balta kaip ðis lapas“V D A N i d o s m e n o k o l o n i j o s r e z i d e n t ø p a r o d a

Gruodþio 10 d. galerijoje „Akademija“ atidaryta paroda „Leidþiantlaikà“. Tai kuratoriø Petros Koehle’s (CH/AT) ir Federicos Martini (CH/IT) sumanytas projektas. Parodoje kalbama apie tai, kas vyksta tam tikrojevietoje tam tikru laiku – Nidos meno kolonijos menininkø rezidencijoje.Pastaraisiais metais daug svarstyta apie kultûrinæ klajoklystæ ir jos átakàmeno produkcijai. Menininkø rezidencijø programos, atsiradusios ið átrau-kimo / atstûmimo dialektikos ir autentiðkumo bei vietos savitumo problemø,buvo ir ðio pokyèio padariniai, ir drauge veiksniai. Svetingumas, laikinasprieglobstis ir vietos keitimas joms – tai kultûros produkcijos strategija.Todël nuoðalybës, kurià suteikia rezidencijos, potencialas – tai ir „laikospraga“ áprastoje darbotvarkëje, ir kolektyvinë darbo aplinka, ir naujikraðtovaizdþiai, pasakojimai bei medþiagos. Dauguma parodos darbø buvosukurti rezidencijos metu ir pasiûlyti reziduojanèiø menininkø kaip atsakasá kai kuriuos projekto „Leidþiant laikà“ klausimus. Menininkai dalijasi pro-jektais, rezidencijoje sukurtais kitoms parodoms, skirtingais poþiûriais áKolonijà supantá kraðtovaizdá, kolektyvine veikla rezidencijoje. Kai kurieskaityklos kampelyje pristatomi leidiniai yra bendri rezidentø projektai,tarp jø nerealizuotø kûriniø sàraðas ir nusavinta 2012 metø Liverpuliobienalës broðiûra „Nelauktas sveèias“. Tuo paèiu metu kaip ir ði paroda,Vilniuje (Malonioji g. 6) vyko Nidos rezidentës Evos-Fiores Kovaèovskyparoda „Þolës namas“ (House of Grass). Paroda galerijoje „Akademija“ –tai tæstiniø mainø tarp Valë kantono aukðtosios meno mokyklos (EcoleCantonale d’art du Valais, Ðveicarija) ir Vilniaus dailës akademijos Nidosmeno kolonijos dalis. Bendradarbiavimà remia Pro Helvetia – Ðveicarijosmeno taryba. Tai pirmoji Kolonijos rezidentø paroda Vilniuje. Nidos menokolonija savo rezidencijø programà pradëjo 2011-øjø kovà. Dauguma pa-rodoje dalyvaujanèiø menininkø èia reziduoja pagal kuruotà rezidencijøprogramà „Rytai–Vakarai“ – bendrà Rusijos, Ukrainos, Lenkijos ir Ar-

ARCHYVØ RITERISARCHYVØ RITERISARCHYVØ RITERISARCHYVØ RITERISARCHYVØ RITERISLietuvos paveldo centro ir Vilniaus dailës akademijos Dailëtyros instituto

mokslo darbuotojas Kazys Misius jau ne vienà deðimtmetá aktyviai reiðkiasikeliuose mûsø kraðto kultûrai ir istorijai itin svarbiuose baruose.

Vieni ið artimiausiø jam yra tautinio atgimimo laikotarpio tyrimai. K.Misiaus su bendraautoriais parengtas beveik 700 psl. apimties Lietuvosknygneðiø ir daraktoriø þinynas (Vilnius, 2004) – iki ðiol iðsamiausias, labaiplaèiomis istorijos ðaltiniø studijomis paremtas ðios srities veikalas. Kitas puikusjo darbas knygneðystës ir Lietuvos vargo epochos tema – monografija „Didysisknygneðys Jurgis Bielinis“ (Vilnius, 2007). Gausios K. Misiaus spaudos drau-dimo laikotarpiui skirtos publikacijos yra daugelio kraðtotyriniø Lietuvos vals-èiø tyrimø sudedamoji dalis (Raguva, 2001; Viduklë, 2002; Tauragnai, 2005;Endriejavas, 2010 ir kt.). O kà jau kalbëti apie Ðilalæ ir Kvëdarnà.

Antroji, ypaè sovietmeèiu netoleruota tema – Lietuvos katalikø baþnyèiosistorija. Susidomëjæs ðia tema dar jaunystëje, K. Misius perþvelgë daugybæpublikacijø, kraðtotyrinëse kelionëse susipaþino su visomis dabartinës Lietu-vos teritorijoje esanèiomis baþnyèiomis ir jø archyvais, kaupdamas informacijàdaug metø darbavosi Lietuvos archyvuose. Sulaukë ir Lietuvos TSR saugumostruktûrø dëmesio – áspëjimø, grasinimø. Giliø daugiameèiø tyrimø rezultatas– dar 1993 m. kartu su R. Ðinkûnu iðleistas þinynas „Lietuvos katalikø baþ-nyèios“ (Vilnius, 623 p.). Tai iki ðiol Lietuvos katalikø baþnyèios istorijos ty-rinëtojams svarbiausia parankinë knyga. Kartu su kolegomis K. Misius sudarëir iðsamø veikalà „Elektrënø dekanato sakralinis paveldas“. Ðia tema parengëdaug solidþiø studijø kolektyvinëms monografijoms: „Plungës dekanatas:sakralinë dailë ir architektûra“ (Vilnius, 2005, 827 p.), „Kelmës dekanatobaþnyèios ir vienuolynai“ (Vilnius, 2008, 326 p.), „Tauragës kraðtas“ (Vil-nius, 2007, 559 p.) ir kt. Daug jo publikacijø skirta Kraþiø baþnyèiø, vie-nuolynø istorijai, taèiau iðskirtinë savo apimtimi ðiandien dar rankraðtyje te-besanti knyga, skirta Kraþiø kolegijai.

Lietuvos ðvietimo istorija, Þemaitijos ðvietimo istorija, Kazio Misiausmanymu, taip pat svarbi tyrinëjimø sritis. Ðia tema parengta jo apibendrinantistudija – „Þemaièiø aukðtumos regiono ðvietimo raida XVI a.–1940 m.“.(Vilnius, 2004), daugybë publikacijø „Lietuvos valsèiø“ ir „Þemaièiø pra-eities“ serijø knygose.

Tragiðka pokario rezistencinë kova, bolðevizmo, nacizmo nusikaltimaiLietuvoje – dar labai menkai mûsø istorikø iðtyrinëta sritis. Ir èia Kazá Misiøgalime laikyti vienu ið pirmeiviø. Ypaè vertingos yra nuodugniomis istoriniøðaltiniø studijomis parengtos jo publikacijos kolektyvinëse monografijose„Ðilalës kraðtas“ (2001), „Kvëdarna“ (2004).

Naujausiø Kazio Misiaus tyrinëjimø akiratyje – tiesiog akyse nykstantisLietuvos dvarø paveldas, bûtinybë kaupti ávairiausià istorinæ medþiagà, fik-suoti esamà bûklæ. Kazio iniciatyva pradëtas leisti iðsamus dvarø sodybø at-lasas, jau pasirodë pirmasis jo parengtas tomas, skirtas Ðilalës rajono dvarams(Vilnius, 2012). Baigiama kaupti medþiaga Telðiø, Jurbarko, Tauragës rajonødvarø istorijoms. Tai neabejotinai svarbi iniciatyva, reikalaujanti ilgo, sunkaus,kasdienio darbo. Ðis tæstinis projektas – pavyzdys, kaip reikia rengti svarbius

VILNIAUS DAILËS AKADEMIJA5

mûsø kultûrai veikalus: ne darant kompiliacijas, perraðinëjant jau þinomusfaktus, bet viskà keliant ið pirminiø archyviniø ðaltiniø ir muziejiniø rinkiniø.

Savo tyrimø objektais pasirinkdamas mûsø istorijai skaudþiausias,kultûrai svarbiausias, maþiausiai tyrinëtas temas ir naudodamasis nepri-klausomos Lietuvos teikiamomis galimybëmis Kazys Misius parodë kiek dauggali nuveikti darbðtus ir talentingas mokslininkas.

Dþiaugiamës savo kolektyve turëdami ðá nenuilstantá archyvø tyrinëtojà,kraðtotyros ekspedicijø organizatoriø, mokyklinio ir studentiðko jaunimougdytojà, Þemaièiø akademijos garbës nará, daugelio svarbiø Lietuvos kul-tûrai monografijø, þinynø, kitø publikacijø autoriø, nepaprastai darbðtø irkuklø þmogø. Prof. Adomas Butrimas

VILNIAUS DAILËS AKADEMIJA 4

ÞAVUS AUKÐTAITIJOS KAMPELISTai yra Balninkai Molëtø rajone, pasiekiami vaþiuojant ið Vilniaus

vaizdingu keliu per Paberþæ, Giedraièius ir Þelvà arba geresniu – per Molëtus.Miestelis ásikûræs aukðtumoje tarp Alauðø ir Pirðeno eþerø su 1910 metais ið-kilusiais dviem neogotikiniais Ðv. vyskupo Stanislovo baþnyèios bokðtais.Balninkai 1338 m. minimi Gedimino laiðkuose, XIV a. buvo didþiøjø Lietu-vos kunigaikðèiø dvaras ir valsèiaus centras, 1792 m. gavo miesto teises irherbà. Dar Vytauto laikais Balninkai buvo tremties vieta nusikaltëliams irvalkatoms, vëliau – sukèiaujantiems þydø pirkliams ir smuklininkams bei iðRusijos ir Ukrainos tremiamiems kitatikiams. Miestelis nukentëjo nuo keliøgaisrø ir maro bei vokieèiø, lenkø ir rusø okupacijø. Pokario rezistencijoskovose þuvo ypaè daug Lietuvos partizanø, tarp jø net 29 Balninkø mokyklosmokytojai ir mokiniai. Èia stovi 1928 m. atidengtas Lietuvos deðimtmeèiuipaminëti paminklas, kuris sovietmeèiu buvo nugriautas, o 1988 m. atstatytas,2006 m. atidarytas partizaniniø kovø muziejus. Nuo XIX a. pabaigos Balnin-kuose veikë caro valdþios persekiota lietuviðka mokykla. 1920 m. teatromegëjai parodë pirmàjá spektaklá „Verpëja po kryþiumi“. Teko pastebëti, kadmaþai þinomame Lietuvos kampelyje þmonës gyvena labai graþiai, iðpuoselëtaaplinka, turi naujus bendruomenës namus ir 2002 m. atidarytà pirmàjá stiklomuziejø Lietuvoje (þr. nuotraukà). Jo ákûrimo iniciatorius balninkietis, stiklotechnologijø þinovas, KTU docentas Kazimieras Strazdas. Balninkø stiklomuziejus su paveikslø galerija yra vienas ið Molëtø kraðto muziejaus skyriø,kurá globoja Danutë ir Balys Grigai. Èia sukaupta daug ávairiø stiklo dirbiniø,senoviniø buities rakandø. Tarp jø ir mano padovanota stiklo kolekcija bei

knygos ir þurnalai. Ðá rudená èia surengiau edukacinæ stiklo ir keramikosparodà „Stiklas dûþta graþiai“ su tikslu parodyti mokiniams kaip ið stikloðukiø ir buteliø duþenø sukurti suvenyrus, puoðmenas interjerui. Man ma-lonu, kad á parodos atidarymà gausiai susirinko mokiniø, vietos gyventojøir sveèiø ið Vilniaus ir Molëtø, dalyvavo ir muziejaus ákûrëjas K. Strazdas.Po to buvome ðiltai priimti vietos bendruomenës namuose.

Manau, kad Balninkuose mûsø studentai ir dëstytojai galëtø ruoðti ple-nerus, o jø metu aplankyti ir gretimas graþias vietoves – Þelvà, Þemaitkiemá,Videniðkius, Alantà bei jos dvarà. Juozas Adomonis

mënijos institucijø projektà, remiamà Lietuvos Respublikos kultûros mi-nisterijos. Programa atgaivina Nidos (ir þymiojo paðto marðruto iki XIX a.) –istorinës Rytø ir Vakarø europieèiø tranzito ir susitikimø vietos – idëjà.

Parodos dalyviai: Marta Bogdanska (PL), Olivia Glasser (UK), VahagHamalbashyan (ARM), Petra Koehle (AT/CH), Eva-Fiore Kovacovsky (CH/DE), Toni Ledentsa (FIN), Henning Lundkvist (SE), Federica Martini (IT/CH), Vytautas Michelkevièius (LT), Fiona Reilly (IRL), Bratlie Sigbjorn (NP),Jeanie Sinclair (UK), Marika Troili (SE), Myroslav Vayda (UA), Peter We-hinger (AT), Natalia Zintsova (RUS), Luca Diffuse (IT).

Prieð atidarymà ÐMC kavinëje Bojana Panevska (Amsterdamas, tarp-tautinis rezidencijø tinklas TransArtists.org) surengë paskaità apie rezidencijømodelius pasaulyje ir jø teikiamas galimybes menininkams. Atidarymo metuHenning Lundkvist parodë menininko performansà.

Vytautas Michelkevièius

Karolina Jakaitë

Gimë 1978 m. Kaune. 1996–2000 m.studijavo VDA Dailës istorijos ir teorijoskatedroje (bakalauro studijos), 2000–2003 m. VDA UNESCO Kultûros va-dybos ir kultûros politikos katedroje (ma-gistro studijos). 2006–2011 m. studijavoVDA doktorantûroje. 2001–2003 m. J.Monkutës-Marks muziejaus-galerijosKëdainiuose kuratorë, 2004–2011 m.UNESCO Kultûros vadybos ir kultûrospolitikos katedros asistentë, 2008–2011m. vizituojanti dëstytoja Europos huma-nitariniame universitete. Nuo 2012 m. VDAUNESCO Kultûros vadybos ir kultûrospolitikos katedros lektorë. Staþavo Lon-dono Karaliðkojo menø koledþo Dizainoistorijos katedroje, Helsinkio meno ir di-zaino universitete, Danijos dizaino mo-kykloje. Dakataro disertacijos tema: „Lie-tuvos grafinis dizainas XX a. 6–8 deð.: tarpnacionalumo ir internacionalumo“

Ramutë Rachlevièiûtë

1955 m. gimë Kaune. 1973–1978 m.studijavo dailës istorijà ir teorijà LTSRdailës institute. Nuo 1992 m. VDAgalerijos „Akademija“ vadovë. Dailësistorijos ir teorijos katedros lektorë.Dësto XX a. Vakarø ir Lietuvos dailësistorijà, rusø avangardo (1900–1930)dailæ ir architektûrà, Skandinavijos ðaliødailæ. Tarptautinës dailës kritikø aso-ciacijos (AICA) Lietuvos sekcijos narë(2004 – prezidentë). Lietuvos dailës is-torikø draugijos (nuo 2005), Lietuvosdailininkø sàjungos Dailëtyros sekcijosnarë (nuo 1992). Tarptautinës dailëskritikø (AICA) asociacijos Paryþiuje ta-rybos narë (nuo 2005). Baltijos asam-blëjos meno premijos skyrimo komisijosnarë (nuo 2005). Lietuvos dailininkøsàjungos almanacho „Dailë“ redakcinëskolegijos narë. Daktaro disertacijostema: „Siurrealumas XX a. II pusësLietuvos dailëje“.

Zita Pikelytë

1986–1992 m. studijavo Vilniausuniversiteto Filologijos fakultete,ágijo filologo, lietuviø kalbos ir lite-ratûros dëstytojo kvalifikacijà. Nuo1992 m. dirbo Panevëþio kraðtoty-ros muziejuje vyresniàja muziejinin-ke ir fotografijos rinkinio saugotoja.2005–2006 m. dirbo Lietuvos dailësmuziejuje. 2006–2011 m. studijavoVilniaus dailës akademijos dokto-rantûroje. 2008 m. rudens semestreskaitë Fotografijos istorijos kursà.Daktaro disertacijos tema: „Lietuvosprovincijos fotografija 1918–1940metais“.

Auðra Trakðelytë

2001–2012 m. studijavo Vilniausdailës akademijoje (2001–2005 m.bakalauro studijos Dailës istorijosir teorijos katedroje, 2005–2007 m.magistro studijos Dailës istorijos irteorijos katedroje; 2007–2012 m.studijos VDA doktorantûroje).2011 m. staþavo Danijos karaliðkojemenø akademijoje, Vaizduojamøjømenø mokykloje. Nuo 2011 m. dir-ba VDA Dailëtyros, meno tyrimøir sklaidos institute. Daktaro di-sertacijos tema: „Ávietintas vaizduo-jamasis menas: teorinis diskursas irraiðka Lietuvos ðiuolaikiniame me-ne“

K. Misiø kolegø ið Dailëtyros instituto vardu sveikina direktorë T. Raèiûnaitë

Jubiliato nepamirðo ir kraðtieèiai. Sveikina Ðilalës rajono savivaldybës delegacija

•NAUJOS•MENOTYROS•DAKTARËS•NAUJOS•MENOTYROS•DAKTARËS•NAUJOS•MENOTYROS•DAKTARËS•