V I LN I AU S DA ILË S

A K A D E M I J AINFORMACINIS BIULETENIS Nr.4/5 (245/246) 2015 BALANDIS/GEGUÞË

RedaktoriusVidmantas Jankauskas

Vilniaus dailës akademijos leidyklaDominikonø g. 15, Vilnius 01131; el. p. vidmantasj@inbox.lt

K N Y G O S

Prikeltas laikas. Jonava þemëlapiuose irfotografijose. V., 2015Sudarë Vidmantas Jankauskas, ArtûrasNarkevièius, Vytautas VenckûnasDailininkas Martynas Gintalas

Tai pirmas tokio pobûdþio leidinys apie Jonavà,kuriame publikuojami svarbiausi ðio vidurio Lietuvosmiesto kartografiniai ir ikonografiniai ðaltiniai. Ne-maþa dalis archyvuose, muziejuose ir privaèiose ko-lekcijose surastø þemëlapiø, planø ir senøjø foto-grafijø iki ðiol nebuvo papuolæ mokslinën apyvarton.Iliustracinæ dalá papildo iðsamûs dr. Vydo Dolinskoir prof. Algimanto Miðkinio straipsniai apie Jonavosistorinæ ir urbanistinæ raidà, atskleidþiamas didikø Ko-sakovskiø vaidmuo Jonavos istorijoje. Pirmàsyk skel-biama 1750 m. Jonavos miestelio ákûrimo privilegija.

Vilniaus dailës akademijos metinës veiklosataskaita. 2014. V., 2015Sudarytoja Laima Spelskienë

Tradicinë ir kartu gerokai pasikeitusi (suplo-nëjusi) Akademijos 221-øjø gyvavimo metø veik-los ataskaita.

Menas ir publika. V., 2014Sudarytojos Linara Dovydaitytë, Julija FominaDailininkë Edita Namajûnienë

Naujas, 74-asis „Acta Academiae Artium Vil-nensis“ numeris, kurio straipsniø autoriai dau-giausia koncentruojasi á meno kûriniø suvokimoproblematikà. Vienà tekstø grupæ sudaro straips-niai, nagrinëjantys svarbià meno kûriniø ir kul-tûriniø artefaktø pristatymo þiûrovams terpæ – mu-ziejus ir parodas, antroji tekstø grupë daugiau dë-mesio skiria toms atsako á kûrinius praktikoms, ku-rios lydi vieðà pastarøjø gyvenimà.

Tojana RaèiûnaitëAtvaizdo gyvastis. Ðvè. Mergelës Marijos ste-buklingøjø atvaizdø patirtis Lietuvos Didþio-joje Kunigaikðtystëje XVII–XVIII a. V., 2014Dailininkas Gedas Èiuþelis

Monografijoje aptariami stebuklingieji Ðvè.Mergelës Marijos atvaizdai ir jø matymà bei suvo-kimà XVII–XVIII a. Lietuvos Didþiojoje Kuni-gaikðtystëje liudijantys ðaltiniai: stebuklø knygos,votai, kopijos ir kiti stebuklingojo atvaizdo aplinkosfenomenai. Knygoje siekiama nubrëþti tam tikrusvisuomenës santykiø su kultiniu atvaizdu modeliokontûrus, atskleidþiant, kaip paveikslas ar statulaágyja stebuklingojo atvaizdo statusà, kokie procesailydi ðá tapsmà ir kokie kultûros reiðkiniai iki ðioltvirtina jo gyvasties patirtis.

Adomas Butrimas. Bibliografija. 1977–2015.V., 2015Sudarytoja Laima SpelskienëDailininkë Rasa Janulevièiûtë

Ilgameèio VDA prorektoriaus, rektoriaus,dabar VDA Tarybos nario, archeologo, istorikoprof. dr. Adomo Butrimo bibliografija, skirta moks-lininko 60 metø jubiliejui.

Viktorija DaujotëUþraðyta. V., 2014Dailininkë Sigutë Chlebinskaitë

Naujoje prof. Viktorijos Daujotytës (Daujotës)knygoje taupia kalba kalbama apie gyvenimà, rað-tà, gamtà, patirtá, kà raðtas atveria ir kà lapo skilty-je paslepia. Kà galima uþraðyti ir ko ne.

Nidos meno kolonija Venecijoje pristatëDainiaus Liðkevièiaus projektà „Muziejus“

Geguþës 6 d. 17 val. Venecijoje 56-ojoje tarptautinëje meno parodoje –Venecijos bienalëje – buvo atidarytas nacionalinis Lietuvos paviljonas, ku-riame pristatomas Dainiaus Liðkevièiaus projektas „Museum“. Ði projektàágyvendino VDA Nidos meno kolonija: kuratorius ir komisaras VytautasMichelkevièius, antroji komisarë Rasa Antanavièiûtë, prodiuserë Daina Pup-kevièiûtë, o pagrindinis parodos remëjas – Lietuvos kultûros taryba.

D. Liðkevièiaus „Muziejus“ pirma kartà parodytas 2012 m. Nacionalinëjedailës galerijoje ir tais paèiais metais Vilniaus dailës akademijoje apgintaskaip Skulptûros katedros aspirantûros studijø baigiamasis darbas. Venecijojeðis kûrinys rodomas kiek papildytas naujais menininko darbais. Projektàágyvendinti Venecijoje be Nidos meno kolonijos komandos padëjo architektasir VDA Interjero dizaino katedros vedejas Rokas Kilèiauskas, baldinæ árangàpagal dailininko pieðinius pagamino VDA Dizaino centro meistrai, ekspo-zicinæ erdvæ instaliavo buvæ ir esami Skulptûros katedros studentai – AntanasGerlikas, Petras Olðauskas, Rokas Valiauga, o paviljone vasarà dirbs Dailësistorijos ir teorijos katedros studentai savanoriai.

Lietuvos paviljonui Venecijoje buvo pasirinkta meno kûrinio specifikàatitinkanti erdvë. Tai modernistinës architektûros, kiek niûrokos iðvaizdosbuvusios skalbyklos pastatas, ásikûræs vidiniame Zenobio rûmø (PalazzoZenobio) kieme ir dabar naudojamas kaip meno ar kitø renginiø ekspozicinëerdvë. Turtingi Zenobio didikai ið Veronos èia buvusius gotikinius pastatusXVII–XVIII a. sandûroje perstatë á praðmatnius baroko stiliaus rûmus susodu, o vëliau, dar XVIII a., rûmai tapo armënø kolegijos nuosavybe, tad ikiðiol pastatas iðlaikë dvigubà pavadinimà: Zenobio degli Armeni Moorat-Rapha-el. Nors ði vieta yra gerokai nutolusi nuo pagrindiniø Bienalës erdviø – Giar-dini nacionaliniø paviljonø komplekso ir Arsenalo, kuriame eksponuojamakuruota paroda bei susikoncentravæ kitø ðaliø paviljonai – Zenobio rûmaisu iki ðiol puoselëjamu ir turistø lankomu romantiniu parkeliu dël èia nuolatvykstanèiø renginiø yra gerai þinoma vieta.

Parodos atidarymas roþëmis kvepianèiame sode prasidëjo D. Liðkevièiausperformansu – Lietuvos veliavos pakëlimo ceremonija, kurioje dalyvavo irabu menininko sûnûs. Performansas nurodë tam tikras jungtis su pastatoviduje eksponuojamais kûriniais ir tarsi þymëjo paties renginio svarbà, pabrëþënaujai apgyvendinto statinio, kaip nacionalinio Lietuvos paviljono, statusà.

Parodos atidaryme dalyvavo ir kalbà sakë LR kultûros ministras ÐarûnasBirutis, LR ambasadorë Italijoje Jolanta Balèiûnienë, parodos kuratoriusVytautas Michelkevièius. Á parodos atidarymà susirinko nemaþai Vilniausdailës akademijos þmoniø, meno mylëtojø, kuratoriø, sveèiø ið kitø ðaliø, tarpjø – Stasys Eidrigevièius, Jonas Mekas, kuris bienalës organizatoriø buvo pa-kviestas dalyvauti paraleliniame Venecijos bienalës renginyje pavadintameThe internet saga („Saga apie internetà“). Po oficialiø atidarymo kalbø sveèiaibuvo pakviesti apþiûreti parodà ir taurei vyno.

Ðiemetinës bienalës parodos kuratorius – Okwui Enwezor ið Nigerijos, opagrindinë parodos tema – „Visos pasaulio ateitys“. Ið dalies tai padiktavodaugelio parodoje eksponuojamø meno kûriniø ir nacionaliniø paviljonø meni-ninkø kûriniø temas – tai ekologija, kosmosas, taip pat aktualios karo ir kitossu þemyno ateitimi siejamos – naujø technologijø, gamtos iðsaugojimo – temos.

D. Liðkevièiaus projektas „Museum“ tyrinëja sovietmetá pristatydamaskeletà temø ir per autobiografiná pasakojimà bei politiná protestà pateikdamastam tikrà sovietmeèiu negalimø dailës krypèiø tyrimà. Sovietmeèio tema ryðkiir kitø Baltijos ðaliø menininkø kûriniuose. Latviai pristato Katrinos Neiburgostyrimu paremtà ir Andrio Eglièio ágyvendintà kûriná Armpit („Paþastis“), kalbantáapie post sovietinëje erdvëje stipriai paplitusià ir daugiausia vyrø kultivuojamà„garaþø kultûrà“. Estø paviljonà kuravo italas Eugenio Viola ir pristatë átaigømenininko Jaanus Samma kuriná A Chairman’s Tale („Pirmininko pasakojimas“)apie konkretø sovietmeèiu Estijoje gyvenusá asmená – kolûkio pirmininkà ir jokaip homoseksualaus asmens þeminimà bei persekiojimà.

„Aukso liûtà“ ðiemet laimëjo Armënø paviljonas, parengæs projektà Arme-nity („Armëniðkumas“). Jame dalyvauja 17 armënø kilmës menininkø ar jøporø ið viso pasaulio. Ðiemet minimas armënø genocido ðimtmetis ir ðiai progaidedikuotas nacionalinis paviljonas atidarytas nuo seno su armënais siejamojeðv. Lazaro saloje (Isola di San Lazzaro degli Armeni). Èia, daugiau kaip 300m. veikianèiame vienuolyne, kartu su jo istorijà menanèiais eksponatais, tur-tinga knygø ir meno kûriniø kolekcija, yra eksponuojami ir ðiuolaikiniø meni-ninkø kûriniai. Taigi, vienuolynas pasipuoðë dar vienu trofëjumi – Venecijosaukso liûtu, kuris iðkart buvo ádëtas á istoriniø eksponatø vitrinà.

Pirmà kartà Venecijos bienalëje dalyvaujanti Vilniaus dailes akademijapadëjo pagrindà bûsimiems menininkø pristatymams ðioje prestiþinëje,daugiau kaip 100 metø vykstanèioje svarbiausioje ðiuolaikinio meno parodoje.Paroda veiks iki lapkrièio 22 d., o Lietuvos nacionaliná paviljonà galimaaplankyti iki rugsëjo 30 d.

Jolita Liðkevièienë. Autorës nuotraukos

„Muziejaus“ ekspozicijos fragmentas

Jonas Mekas ir Rasa AntanavièiûtëLolita Jablonskienë ir Stasys Eidrigevièius

Palazzo Zenobio fasadas Lietuvos paviljono atidarymo performansas

Menotyrininkë Franciska Zólyom veda ekskursijà po „Muziejø“

Norvegijos dominikonø vienuolynoknygø kolekcija rado savo vietà

2012 m. lapkrièio 5 dienà VDA bibliotekàpasiekusi Norvegijos Ðv. Dominyko vienuolynoOsle kolekcija baigta tvarkyti. Paminësiu, kad vie-nintelë sàlyga, kurià pateikë broliai dominikonai,kad kolekcija turi bûti nedaloma, neperdovanojamair prieinama skaitytojams (atviro priëjimo skai-tyklose). Po ilgø svarstymø, atlikus bibliotekos fon-do perorganizavimà, knygos iðsirikiavo buvusio in-formaciniø leidiniø skyriaus, esanèio Meno skaityk-loje, lentynose.

Ðioje kolekcijoje 2 544 pavadinimø 2 804 vnt.knygø ir þurnalø. Visus dokumentus reikëjo perio-diðkai perneðinëti ið laikinos saugojimo vietos(Keramikos katedros leidimu paskirto kabineto),kruopðèiai perþiûrëti, sisteminti, dalykinti ir apra-ðyti bibliotekos elektroniniame kataloge. Á ðá, dau-giau kaip dvejus metus uþtrukusá procesà, noriai ási-jungë visi bibliotekos darbuotojai. Bibliotekos do-kumentø kataloguotojai turëjo iðskirtinæ galimybæsusipaþinti su knygomis, iðsamiai atspindinèiomisVakarø Europos dailës istorijà nuo romanikos ikiXIX a.

Vieni vertingiausiø kolekcijoje yra informa-ciniai leidiniai: þodynai, þinynai, enciklopedijos. Tai:„The dictionary of art“ (Grove dailës þodynas, ið-leistas 1996 m. ir susidedantis ið 34 tomø); „Bene-zit dictionary of artists“ (14 tomø dailininkø þody-nas); „Allgemeines Lexikon der Bildenden Kunst“(37 tomai); „L’Univers des Formes“ (25 tomai);„Geschichte der bildenden Kunst in Osterreich“(Austrijos meno istorija susidedanti ið 6 t.); „DieKunst im Heiligen romischen Reich“ (ÐventosiosRomos imperijos meno istorija, Braunfels leidykla,6 tomai).

Ðiuo metu knygas galima rasti Meno skaitykloskolekcijø skyriuje, kuris ásikûræs bibliotekos Menoskaityklos deðiniajame kabinete. Bibliotekos elek-troniniame kataloge www.vda.library.lt pasirinkus ið-tekliø „Dominikonø ordino kolekcija (Norvegija),galime atlikti paieðkà pagal temà, autoriø, leidimometus, tarp visø dokumentø esanèiø ðioje kolek-cijoje.

Kvieèiame dràsiai uþeiti, ieðkoti, klausti – Me-no skaitykloje dirbantys darbuotojai visuomet ma-loniai padës, pakonsultuos. Naujais mokslo metaisesame numatæ árengti vienà darbo vietà ðiame nedi-deliame kolekcijø kabinete. Laukiame idëjos rëmë-jø, palaikanèiøjø ir ieðkome finansinës paramos.

Bibliotekos direktorë Rûta Kuodienë

VILNIAUS DAILËS AKADEMIJAVILNIAUS DAILËS AKADEMIJA 2 5

BalandisGalerijoje „Akademija“ veikia ðiuolaikinio meno projektas „122 kab.“11 d. Galerijose „Artifex“ atidaroma Þymanto Katino ir Sauliaus Kmieliausko

paroda „Tarp ðviesos“13 d. Galerijoje „Akademija“ atidaroma Sigito Faraponio paroda „Tarp savæs

ir sienos“16 d. Profesoriui dr. Adomui Butrimui – 60. 23 d. VDA bibliotekos skaityk-

loje pristatoma jubiliatuiskirta paroda „Paraðyta,sudaryta...“

17 d. Atidaroma VDA dailësedukacinio centro studen-tø – bûsimø pedagogø ircentro absolventø paroda„Miniatiûros“

22 d. Galerijose „Artifex“ ati-daroma Tekstilës katedroskursiniø ir baigiamøjø dar-bø paroda

23 d. VDA parodø salëse „Ti-tanikas“ atidaroma antrojikasmetinë VDA meno dok-

V I L N I A U S D A I L Ë S A K A D E M I J O S K R O N I K A torantø paroda „Mnemosinës ledkalnis“. 29–30 d. vyksta meno doktorantøskaitymai

23–24 d. Vyksta VDA, Lietuviø literatûros ir tautosakos instituto bei M. K. Èiur-lionio namø surengta tarptautinë mokslinë konferencija „MikalojusKonstantinas Èiurlionis Vilniuje“, skirta 140-osioms M. K. Èiurlioniogimimo metinëms paminëti

25 d. American University Museum Vaðingtone atidaroma VDA studentø darbøparoda „Young Art from Lithuania“

27 d. Galerijoje „Akademija“ atidaroma VDA garbës prof. A. Ðvëgþdos var-do pieðiniø konkursolaureaèiø GabrielësAdomaitytës ir RasosJanèiauskaitës pieði-niø paroda „Kontak-tas88“.29 d. VDA biblio-tekos skaitykloje pri-statomas bibliogra-finis leidinys „Dai-lëtyros institutui – 20(1994–2014)“ ir ati-daroma Dailëtyrosinstituto mokslinin-

Tarptautinë konferencija sienø tapybosrestauravimo metodams aptarti

Paminklotvarkos katedros ir Dailëtyros instituto iniciatyva geguþës 14–15 d. Vilniaus dailës akademijoje vyko tarptautinë konferencija-seminaras(koordinatorë dr. Dalia Klajumienë), kuriame buvo aptartos aktualios pa-saulietiniø pastatø sienø tapybos restauravimo teorijos ir metodikos, iðkeltoskai kurios ðios srities problemos. A. ir A. Tamoðaièiø galerijoje „Þidinys“susirinkæ sienø tapybos restauratoriai ið Lietuvos, Lenkijos, Estijos, Slovë-nijos, Norvegijos analizavo jø darbà reprezentuojanèius iðskirtinius atvejus,atskleisdami ávairiø Europos kraðtø patirtá. Teoriniai praneðimai buvo derintisu pasaulietiniø pastatø, kuriuose restauruojama ar jau restauruota sienøtapyba apþiûrëjimu ir specialistø pokalbiais ávertinant geràsias ir proble-miðkas patirtis. Itin daug susidomëjusiø susirinko á buvusius Tiðkevièiø rûmusTrakø g. (dabar Vilniaus apskrities A. Mickevièiaus bibliotekos patalpas),kur XIX–XX a. pradþios sienø tapybà atidengia ir restauruoja Vilniaus dailësakademijos Paminklotvarkos katedros absolventës Indrë Valkiûnienë ir JanaPèalinienë. Jaunos, ta-èiau jau nemenkà pro-fesinæ patirtá turinèiosrestauratorës 2014 m.buvo ávertintos uþ dar-bus Burbiðkiø dvaro(Anykðèiø r.) rûmuo-se, kuriuose, pasirë-musios iðsamiais tai-komøjø tyrimø duo-menimis, sugràþinolubø tapybos ir popie-riniø sienø apmuðaløgroþá bei dermæ. Ðisiðskirtinis 2012–2013m. Lietuvos restaura-toriø darbas buvo pa-

rodytas konferencijos dalyviams bei sveèiams ir jø analizuotas. Buvo aplankytiir Saldutiðkio dvaro (Utenos r.) rûmai, kuriuose sienø tapybà restauravo LinaKatinaitë-Navikienë, taip pat baigusi studijas VDA Paminklotvarkos katedroje.

Konferencijà-seminarà ne tik organizavo, bet ir aktyviai jame dalyvavoDailëtyros instituto mokslininkai ir Paminklotvarkos katedros dëstytojai beistudentai, kuriems bendravimas su garsiais Europos restauratoriais buvo itinvertingas, akivaizdþiai parodæs ðios srities specialistø darbo kompleksiðkumàir sudëtingumà, reikalaujantá daugelio meno ir mokslo srièiø iðmanymo.Dailëtyrininkams, klausantis restauratoriø praneðimø tapo dar akivaizdþiau,kad senøjø dailës kûriniø ir architektûros fundamentiniai tyrimai turi bûtivykdomi derinant juos su taikomaisiais paminklotvarkininkø darbais. Pasta-raisiais deðimtmeèiais Lietuvoje ðiø dviejø veiklos srièiø specialistai neretaieina skirtingais keliais, susijungdami tik pavieniais atvejais. Toks pastebëjimasverèia galvoti apie naujà tarptautiná renginá, kur apie vienà restauruojamà arrestauruotà kûriná kalbëtø ir dailëtyrininkas, ir restauratorius.

Konferencijoje skaitytus praneðimus planuojama 2016 m. publikuoti „Vil-niaus dailës akademijos darbø“ (Acta Academiae Artium Vilnensis) tome.

Dalia Klajumienë

IR KUO TIK ONS NIER PABUVÆS ÐIAME SVIETO PAKRAÐTY? IR MOKSLO, IR MENO EKSPERTU, IR VISOKIØ TARYBØ PIRMININKU, IR JØ NARIU, IR GARBINGØ

KOMISIJØ NARIU, SUVAÞIAVIMØ DELEGATU, IR KNYGØ SUDARYTOJU IR JØ PARAÐYTOJU. VISAME TAME IÐLIKO NEPAKALTINAMAS. ÈYSTAS, KAIP ÐVENTS TELÐIØ

KATEDROS VANDUO. NIEKS NEGALIEJO PASAKYTI PIKTO, KAD BÛTØ ANAS KUR ÁËJÆS PRO UÞPAKALINES DURIS IR IÐËJÆS PRO PRIEKINES. VISÀ LAIKÀ – TIK TIESIAI.

BET ANAM DAR IR ANKSÈIAU NEUÞTEKO VIENOS AKADEMIJOS, JAU BUVO ÁKÛRÆS DAR IR ÞEMAIÈIØ AKADEMIJÀ IR VIEL UÞSIDËJÆS REKTORIAUS KAPALËÐIU.

VISUS ÐIEK TIEK JUDANÈIUS ÞEMAIÈIUS KARTU SU STASIU KASPARAVIÈIUMI SUAGITAVO JUNGTIS Á ÞEMAIÈIØ DRAUGIJÀ, O KAD JIE NEBLÛDYTØ IR VIENS KITÀ

ATPAÞINTØ, NUSTATË ÞEMAIÈIØ PILIETYBÆ SU PASAIS. MATYDAMS, KAD ÞEMAIÈIAI DAUG SKAITO, ANAS SUMANË LEISTI VISOKIAS GAZIETAS, KNYGØ SERIJAS,

KAIP ANTAI „ÞEMAIÈIØ ÞEMË“, „ÞEMAIÈIØ PRAEITIS“, DAR VISOKIUS VADOVËLIUS IR KNYGAS ËMË RAÐYT, NUKLODAMS JOMIS KELIUS NUO RENAVOS DVARO

IKI TELÐIØ, NUO ALSËDÞIØ IKI ÞEMAIÈIØ KALVARIJØ. TAD BELIEKA DABAR MUMS TIKTAI LAUKTI, KADA ADOMAS PARAÐYS „ÞEMAIÈIØ ATEITÁ“. OT TURIETØ

BÛTI GERA IR INDOMI KNYGA, JEIGU IÐ AKMENS AMÞIAUS APAÈIOS GALËSIM VISI PAMATYTI, KAS DIESIS SU TAIS ÞEMAIÈIAIS ANT MARSO AR KOKIAME

SATURNE, IR KAIP ANËJ TEN ÁSIKURS?

IÐ DIDELËS MEILËS ÞEMAIÈIAMS IÐAUGO ADOMO MEILË BALTAMS. SPALVAS ADOMAS PRADËJO MATYT JAU TIKRAI AKADEMIÐKAI – TIK BALTAS IR JOKIAS

KITAS. SU BALTØ MENU NUBALTINO VILNIØ, IR DAR RYGÀ SU VARÐUVA, KOL GALIAUSIAI NUTARË SUSTOTI IR NUBALTINTI MAÞEIKIUS. DABAR TEN VAIKAI IÐ

MUZIEJAUS IÐEINA VISI PABALÆ, BET LABAI PATENKINTI IR BAISIAI LAIMINGI.

O APIE MÛSØ HEROJAUS DARBUS, NARSUMÀ IR DRÀSÀ SKLINDA GANDAI PO VISÀ EUROPÀ. AR JUMS TEKO KADA GIRDËT APIE ORANGE-NASSAU RITERIO

ORDINÀ, KURIUO OLANDAI APDOVANOJA GARSIAUSIUS EUROPOS VYRUS UÞ KILNUMÀ IR RITERIÐKUMÀ? MATAU, KAD NETEKO. TAD ÞINOKIT: ÞEMAITIS ADOMAS

BUTRIMAS TOKÁ ORDINÀ GAVO. (ÈIA SIMONO DAUKANTO TEKSTE YRA IÐNAÐA: „GARSÛS PLOJIMAI“).

LATVIAI, JØ PREZIDENTS VALDIS ZATLERIS, PAMATÆS, KAD SU ÞEMAIÈIAIS NEGALËM PERDAUG ÐPOSINTI, KAD REIKIA ANUS PRIPAÞINTI IR NEMAIÐYTI SU KUR-

ÐIAIS, APDOVANOJO ADOMÀ PRIPAÞINIMO ORDINO KRYÞIUMI. NEPASIDIDÞIAVO IR LIETUVOS PREZIDENTË, UÞ SMARKIUS KULTÛROS DARBUS LIETUVOJE JAM PATI

UÞSEGË ORDINO UÞ NUOPELNUS LIETUVAI RITERIO KRYÞIØ. (ÈIA SIMONO DAUKANTO TEKSTE YRA DAR VIENA IÐNAÐA: „GARSÛS PLOJIMAI, ÐÛKSMAI „VALIO“).

O UÞVIS ADOMO NARSIÀ MOKSLO IR KULTÛROS VEIKLÀ PAÞYMËJO PATYS ÞEMAIÈIAI: DABAR JIS YRA PASIPUOÐÆS IR ÞEMAIÈIØ SAVIVALDYBIØ ORDINO

ÞEMAIÈIØ ÐLOVËS ÞVAIGÞDE, O PO TELÐIUS GALI SPACIERAVUOT KADA NORI, KUR NORI, KAIP NORI IR SU KUO NORI, NEBAUDÞIAMAS JOKIOMIS BAUDOMIS,

NES YRA TELÐIØ MIESTO GARBËS PILIETIS. MYLI JIS TELÐIUS, NE TIK RAÐTUS APIE JUOS LEIDÞIA, BET DAR IR APSUKRIAI AKADEMIJOJ VEIKDAMAS, APSTATË

ÞEMAIÈIØ SOSTINÆ GAUSYBE METALINIØ IR AKMENINIØ STOVYLØ, ABROZDØ, SUOLØ, MEÐKØ IR VISOKIØ GARBËS LENTØ. (ÈIA JAU TREÈIA IÐNAÐA SIMONO

DAUKANTO TEKSTE: „GARSIAUSI PLOJIMAI IR ÐAUKSMAI BRAVISSIMO“).

KÀ DAUGIAU JUMS BEPRIDIET? SKAITYDAMI MANO „BÛDÀ SENOVËS LIETUVIØ, KALNËNØ IR ÞEMAIÈIØ“ JÛS SURASIT DAR VISOKIØ NUOTYKIØ IR ATSITIKI-

MØ APIE ADOMÀ BUTRIMÀ. SUÞINOSIT, KAIP ÐIS ÞEMAITIS KITÀ ÞEMAITÁ, SAMOGITÀ IÐ PARYÞIAUS, SUGUNDË IR PRIKALBËJO DIDELÁ ÞEMËS GABALÀ PRIE

PALANGOS AKADEMIJAI DOVANOTI, PER KÀ, JAU 50 METØ BÛDAMAS, VOS NEBUVO ÁVAIKINTAS TO SAMOGITO KAIP TEISËTAS PAVELDËTOJAS. KAD MËGO NE TIK

ÞEMIØ TURËT, BET IR PILIS VALDYT, TODËL SUSKUBO UÞIMTI PANEMUNËS PILÁ IR TEN BOKÐTE IÐKELTI AKADEMIJOS VËLIAVÀ. DAR YRA GAVÆS KAZACHSTANO

KILMINGO BAJAUS APRIEDUS, TAIP PASIDARYDAMAS PIRMUOJU ÞEMAIÈIU VIDURINËJE AZIJOJE. PERSKAITYSIT, KAD ANAS MOKË LENKIJOS KAÐUBUS KAIP REIKIA

SUSIJUNGTI SU ÞEMAIÈIAIS IR ÁKURTI BENDRÀ VALSTYBÆ, TAIP ATSKIRIANT LENKIJÀ NUO JÛROS. KAD VASAROS NAKTÁ ËJO Á ÞVALGYBÀ SU ÐALTENIU NIDOJE IR

KOJOMIS ÞIRKLIUODAMI IÐMATAVO BÛSIMOS NIDOS KOLONIJOS ILGÁ IR PLOTÁ. KAIP ÁKÛRË AKADEMIJOS LEIDYKLÀ, PASKIAUS DAR IR DAILËTYROS INSTITUTÀ,

KAD TA LEIDYKLA DARBO TURËTØ IR JO PATIES KNYGAS LEISTØ. KAD NIEKAD NEVAIRAVO MAÐINOS, VISAD EINA ÐTURMANO PAREIGAS, DËLTO BÛNA PIRMAS IR

NEVËLUOJA. KAD JIS NIEKAD NESKREBINA KOMPIUTERIAUS, BET UÞTAT PRIRAÐO KRÛVAS KNYGØ, KÀ MES ÈIA GALIM APLINKUI PAMATYT IR PAÈIUPINËT. IR

DAR TEISYBË PARAÐYTA, KAD DIENØ DIENAS, SAVAITES GALI SU KUNCEVIÈIUMI IR JOVAIÐA ROKUOTIS APIE ARCHEOLOGIJÀ, IR TAIP UÞSIÐNEKËJÆS, KARTU SU

STUDENTAIS PRIE ÞEMAIÈIØ KALVARIJOS, AUTOBUSØ STOTELËJE PALIKTI BIRÞULIO EÞERO PAKRANTËS KASINËJIMØ BRËÞINIUS. NA, BET UÞ VIS KEISÈIAUSIA IR

GRAUDÞIAUSIA ISTORIJA NUTIKO PER TOMO MANO FESTIVALÁ NIDOJE, KAI NUO ADOMO EMOCINGOS KALBOS APIE ÞEMAIÈIUS IR JØ GARBINGÀ PRAEITÁ

PRAVIRKO PATS LIETUVOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS. NEPADËJO NË APSAUGA. IR DAR DAUG DAUG VISOKIØ NUTIKIMØ JAM BUVO.

BET NIEKO NËRA AMÞINO ÐIAME PASAULYJE. KOL AÐ RAÐIAU SAVO „BÛDÀ“, ATËJO ADOMUI IR JUBILIEJUS, NE ÐIAIP SAU KOKS PANDIELIS. ÞUVËDAI SENIAU

TURËJO ANT SAVO UOLØ AKMENØ ÞENKLUS IÐKALÆ, ÞYMËDAMI, KOKIA DIDELË BUVO ÞEMAIÈIØ JÛRA. ÈIA MES APSIÞVALGÆ PATYS MATOM, KOKIA APLINKUI

YRA KNYGØ JÛRA, ANT KURIOS KRANTØ IÐKALTA ADOMO BUTRIMO PAVARDË.

NE PATS TÀ PRAMANIAU, KÀ ÈIA SURAÐIAU, BET JEI VISØ IÐGALIØ IÐREIKÐTI JUMS NEGALËJAU, TAIKÛS KLAUSYTOJAI DOVANOS MAN, O IÐMINTINGAS

ÞINOVAS KO REIKIANT PASKUI PATS ADOMUI Á AUSÁ PRIDURS. (PERSKAITË VIKTORAS LIUTKUS)

Konferencijos-seminaro dalyviai restauruojamuose buv. Tiðkevièiørûmuose Trakø gatvëje

Paroda, skirta Dailëtyros instituto 20-meèiui Dr. T. Raèiûnaitë po savo knygos pristatymo

Burbiðkiø dvaro (Anykðèiø r.) rûmuose, aptariant XIX a. I p. peizaþiniopanoraminio sienø apmuðalo ið Paryþiaus Jean Zuber & Cie manufaktûrossubtilybes

Meno doktorantø parodoje „Mnemosinës ledkalnis“

Visi iðkilmiø dalyviai

VILNIAUS DAILËS AKADEMIJA3VILNIAUS DAILËS AKADEMIJA 4

ISTORIJISTORIJISTORIJISTORIJISTORIJA APIEA APIEA APIEA APIEA APIEÞEMAIÈIØ BERNIUKÀ, IÐKASUSÁ AKMENUKÀ,ÞEMAIÈIØ BERNIUKÀ, IÐKASUSÁ AKMENUKÀ,ÞEMAIÈIØ BERNIUKÀ, IÐKASUSÁ AKMENUKÀ,ÞEMAIÈIØ BERNIUKÀ, IÐKASUSÁ AKMENUKÀ,ÞEMAIÈIØ BERNIUKÀ, IÐKASUSÁ AKMENUKÀ,

SIMOSIMOSIMOSIMOSIMONO DNO DNO DNO DNO DAAAAAUKANTO SUGULDUKANTO SUGULDUKANTO SUGULDUKANTO SUGULDUKANTO SUGULDYTYTYTYTYTA ÁA ÁA ÁA ÁA Á„BÛDÀ SENO„BÛDÀ SENO„BÛDÀ SENO„BÛDÀ SENO„BÛDÀ SENOVËS LIETUVIØ,VËS LIETUVIØ,VËS LIETUVIØ,VËS LIETUVIØ,VËS LIETUVIØ, KALNËNØ IR ÞEMAIÈIØ“ KALNËNØ IR ÞEMAIÈIØ“ KALNËNØ IR ÞEMAIÈIØ“ KALNËNØ IR ÞEMAIÈIØ“ KALNËNØ IR ÞEMAIÈIØ“

METUOSE ÐIUOSE ANUOSE, KADA GAIDÞIAI LOJO, ÐUNYS GIEDOJO, BARANKOMIS SNIGO IR DËL TO VAIKAI PER NAKTIS NEMIGO, KADA ÞYVYS ATBULOM

PLAUKË, O KATINAI NAKTIES SERENADAS TRAUKË, BËGO PER TELÐIØ PAVIETÀ VILKIS PILKIS IR KEIKË VISUS KELMUS, ATVAÐAS IR KRÛMYNUS, PER KURIUOS IR

SNIEGS NEGALËJO ÁSNIGTI IR JIS PATS NERADO SULEMENTO TAKO AR VIETOS KUR SAVO KAILÁ PRIE ÞEMËS GALËTØ RAMIAI PRIGLAUSTI.

BEBËGDAMS UÞMATË KALNELÁ ÐMOTAIS SU ATÞELOMIS APËJUSÁ, ÐOKO PER JÁ, IDANT NEPULTØ Á KIRBÀ, IR UÞKLIUVO VILKO KOJA UÞ KARKLYNO TAIP, KAD

1955 METAIS BALANDÞIO 16, ÐEÐTADIENÁ, IÐSPYRË IÐ JO VAIKIUKÀ, VARDU ADOMUKAS. AUGUMO JIS BUVO VIDUTINIO, NE TAIP SMULKAUS, KAIP PAS KALNËNUS

YR, POVYZOS PIÈPILNËS, DRÀSIOS IR MALONIOS. JO VEIDO RAMYBË DARBO KANTRYBÆ ÞADËJO, O PATS STOTAS IR KOÞNAS ÞINGSNIS REIÐKË LIUOSÀ DVASIÀ IR

TEISINGÀ RANKÀ. IÐKALBÀ TURËJO DRÀSIÀ IR SUKRIÀ, TODËL GREITAI IÐMOKO IÐ BOBUTËS SESERS, GRÁÞUSIOS IÐ AMERIKOS, LOPÐINËS DAINELÆ: „SWEET, APPLE

SWEET“. AKYS JO ÞALIAI RAINOS BUVO, TODËL TOLI MATË, ATSISTOJÆS ANT ÐATRIJOS KALNO GALËJO REGËTI ÐIAULIØ BAÞNYÈIÀ. O ATLIKIMAS DARBØ JAM PER

VIS DAUGIAUS RÛPËJO IR DÞIAUGSMU DIDELIU BUVO. NUO MAÞENS LABAI MËGO KNAISIOTI DARÞUS, PIEVAS, IR JAU TREÈIAIS METAIS TAS VAIKIUKAS IÐKASË

KAIMYNO SODE AKMENS AMÞIAUS KIRVUKÀ. IÐ TOS LAIMËS DAINIUODAMAS BËGO PER MIESTELÁ VISIEMS JÁ RODYDAMAS. BET LËTI ÞEMAIÈIAI NIEKO NESUPRATO,

KRAIPË GALVAS, TAD ADOMËLIS SUPYKÆS ÁMETË AKMENÁ Á PRÛDÀ, BENT KAD VARLES PABAIDYTØ. TAI LEMTINGAI IÐPRANAÐAVO GYVENIMO IR DARBØ ATEITÁ,

NES VISAD JAM NUO TOL REIKËJO AKMENØ IEÐKOTI KUR NORS NETOLI VANDENS – AR PRIE BIRÞULIO EÞERO, AR PRIE UPELËS, AR LAUKØ TVENKINIO. NET IR

ÞMONÀ PAËMË NUO TAURAGNØ EÞERO.

PER VIS LABIAU MYLËJO SAVO GIMTÀ ÞEMAIÈIØ ÞEMÆ SU JOS MIÐKAIS, PIEVOM, LAUKAIS, GIRIOM IR GOJAIS, TODËL SUGALVOJO DAUGIAU MOKSLO

GAUTI IR JÀ GRAÞIAI APRAÐYTI. NEAPSIKENTÆS TELÐIØ GYVENIMO RAMYBËS PËSÈIAS NUËJO IKI VILNIAUS UNIVERSITETO, KUR KIBO Á ISTORIJOS MOKSLUS IR

NEUÞILGO GAVO ARCHEOLOGO DIPLOMÀ, NES IR VILNIØ JAU BUVO PASIEKÆS GARSAS APIE ADOMËLIO SLAVNUS KASINËJIMUS ÞEMAIÈIUOSE. DAR IR PAVARDÆ

– BUTRIMAS – Á VILNIØ ATSINEÐË KAIP KOKÁ ÞEMAIÈIØ BAJORYSTËS ÁRODYMÀ. JAU VËLIAU IÐAIÐKINS DAUJOTYTË, NUO VARNIØ ÞEMËS KILUSI, KAD TA PAVARDË

REIÐKIA „RAMIAI BÛTI GALINTIS“. DAR ADOMAS DIDÞIAVOSI, KAD ESÀS IÐ TO KRAÐTO, KUR UÞAUGO VASARIO 16-OSIOS AKTO SIGNATARAS, O PIRMAS LENKIJOS

PREZIDENTAS TEN BASAS BËGIOJO. JOKIA PASLAPTIS, KAD TELÐIØ ÞEMAITËS VIDURINËJ MOKYKLOJ JIS SU DAR VIENU LIETUVOS PREZIDENTU TRYNË TUOS

PAÈIUS SUOLUS.

BET BUTRIMS RAMUS TIKRAI BÛT NEGALËJO. TODËL, BAIGÆS MOKSLUS, PRAMANË PARAÐYTI APIE ÞEMAITIJOS AUKÐTUMOS AKMENIS DISERTACIJÀ IR KITUS

MOKSLO DARBUS. AKMENØ AR VISOKIØ RAGØ, KAULØ JAU NEBEMËTË Á PRÛDÀ, O VIS KASË IR KASË, TEMPË IR TEMPË Á MUZIEJUS, KURIE NUO TØ ADOMO

RADYBØ ÐIANDIEN YR PRIKRAUTI KAIP KOKIOS AKROPOLIO MAXIMOS. GARSUS VILNIAUS MUZIEJUS GEDIMINO PAKALNËJ, PAMATÆS, KAD GREITAI SPROGS

NUO TØ RADINIØ, PASAKË: ATEIK, ADOMAI, IR PATS VEIZIEK TUS SAVO AKMENIS, KONTROLIUOK JØ SKAIÈIØ IR NELEISK AKMENIMS PRANYKTI IÐ LIETUVOS

ISTORIJOS. TAIP MÛSØ LAIKØ HEROJUS PRASIDARBAVO GARBINGAM LIETUVOS MUZIEJUJE VISUS 11 METELIØ. BET UÞTAT PASIDARË PATS KEITS, KAIP BARSTYÈIØ

AKMUO.

VILNIUJE ÞEMAITIS ADOMAS BUVO VIEÞLYBAS, NAÐPETNOS, RODË MALONÆ MOTERIMS, NERÛKË IR NEGIERË ARIELKOS, BARZDOS NEAUGINO, TURTAIS

NESIGYRË, AUKSO IR SIDABRO DOVANØ NEDREPINO, NES JØ NETURËJO. UÞTAT TURËJO 2-O BOSO GALINGÀ BALSÀ, BE KURIO NEAPSIËJO UNIVERSITETO CHORAS,

IR TEN JÁ UÞGIRDUSI NE VIENA LIETUVË AR KALNËNË SLAPTAI TIKËJOS BÛTI ADOMO DAINAVIMO PAMALONINTA. BET ADOMAS NELAUKË, KOL ATEIS KOKIA

GELTONKASË IÐ TELEVIZIJOS CHORØ KONKURSO. ËJO Á STUDENTØ ÐOKIUS, IR KONSERVATORIJOJE SUTIKO STASÆ TILVITYTÆ IÐ PO UTENAS, NUO TAURAGNØ

PAVIETO, PAËMË JÀ UÞ RANKOS IR VEDËNS PATRAUKË SUDËTI PARAÐØ Á VEDYBØ KNYGAS. KUR ÞEMAITIS SU KALNËNE SUSIEINA KRÛVON, TEN VAIKAI ARBA

ANGELAIS GIMSTA, ARBA YRA VELNIÐKAI UÞSISPYRÆ. ANËMS ATSITIKO TAS IR TAS: INDRAJA IR JOGAILË KAIP IÐ KOKIØ ISTORINIØ INDIÐKØ-ÞEMAITIÐKØ PASAKØ

ATPLAUKË, O PASKIAUS DAR IR DU BUTRIMØ VAIKAIÈIAI LYGAUDS IR DAUGIRDS ATSIRADO. NESGI SENOVËS RAÐTAI MUMS SKELBIA, JOG LIETUVIØ, KALNËNØ IR

ÞEMAIÈIØ GIMINË YRA BUVUSI INDØ ÞEMËJ, TENAI JOS KUNIGØ RAÐTAI RODO MUS SU INDIJONIMIS BROLIØ VAIKAIS PRASENOVËJ BUVUSIUS.

GAL BÛTØ TØ AKMENINIØ DARBØ IR NEBAIGÆS, JEI MÛSØ ADOMUI NEBÛTØ PARÛPUSI VIENA MENO MOKYKLA – AKADEMIJA. NO, KAS TAS GAL BÛT PER

DAIKS, GALVODAVO EIDAMAS PRO ÐALÁ MAIRONIO GATVE? MINKÐTS AR KEITS? AR NEBUS TIK KOKS EUROPINIS BOLONIJOS PROCESO IÐMISLAS PATIKLIEMS

LIETUVIAMS APGAUT? SUSIGUNDË IR NUKIÛTINO Á MAIRONIO GATVÆ IEÐKOTI ATSAKYMØ. KAD TAMSTOS ÞINOTUMËT, KAD BÛTUMET MATÆ, KAIP RIKTINGAI

ADOMS KABINOS AUKÐTYN IR AUKÐTYN VISOKIOM PAREIGOM, KOL GALØ GALE 2004 KRISTAUS METAIS UÞSIDËJO ANT GALVOS REKTORIAUS KAPALËÐIØ SU

APTAIS, NES NEBUVO KOKS KLOIKA AR PRIKLUS TAME DARBE, VISKÀ DARË SU LAIKU IR SU SAIKU.

tës monografija „At-vaizdo gyvastis. Ðvè.Mergelës Marijos ste-buklingøjø atvaizdøpatirtis Lietuvos Di-dþiojoje Kunigaikð-tystëje XVII–XVIIIa.“

11 d. Gotikinëje salëjevyksta NacionalinësM. K. Èiurlionio me-nø gimnazijos Chorodirigavimo klasësmokiniø baigiamasisdirigavimo egzami-nas-koncertas

13 d. Senato posëdis14–15 d. Vyksta VDA

Paminklosaugos ka-tedros organizuotatarptautinë mokslinëkonferencija-semi-naras „Pasaulietiniøpastatø sienø tapyba“

15–23 d. Vyksta Kostiu-mo dizaino ir Dizainokatedrø MA ir BAstudijø programø me-todinës-reprezen-tacinës parodos

19 d. Senato sekretoreiir Rektoriaus padë-jëjai Laimai Spels-kienei – 60.

21 d. Nacionaliniamemuziejuje atidaromaprof. Petro Gintaloparoda „Medaliø kû-rëjo dialogai“, skirtadailininko 70 metøjubiliejui

21–22 d. ÐMC vykstaVDA Dailëtyros instituto organizuota tarptautinë konferencija „Kûnas: ne laiku irbe vietos“

26 d. VDA Tarybos posëdis26 d. Felikso Daukanto auditorijoje prof. Loretta Fabrizi (Accademia Belle Arti Macerata)

skaito paskaità „Renesansas centrinëje Italijoje: Urbino kunigaikðtystë ir jaunasisRafaelis“.

27 d. Tamoðaièiø galerijoje „Þi-dinys“ atidaroma audimo kur-sø mokiniø darbø paroda „Sa-vas darbas mieliausias“

28 d. 23 d. VDA bibliotekos skai-tykloje pristatoma prof. Dan-guolës Brogienës knyga „Gy-vybës mazgas“

28 d. Felikso Daukanto auditorijojeprof. Maria D'Alesio (Acca-demia di Belle Arti dell'Aquila)skaito paskaità „FuturizmasRomoje: Giacomo Balla“.

Sveikinimai jubiliatei Laimai Spelskienei

Prof. Petrà Gintalà sveikina Nacionalinio muziejaus direktorëBirutë Kulnytë

Konferencijos „Kûnas: ne laiku ir be vietos“ akimirka

Geguþës 6 d. Lietuvos moksløakademijoje vykusiame ren-ginyje ypatingai pagerbta il-gametë VDA leidyklos redak-torë Teresë Valiuvienë, kuriosgerai suredaguoti vadovëliaijau ne pirmà kartà iðsiskiria vi-sø Lietuvos aukðtøjø mokykløkontekste. Ðá kartà redaktorëuþ akademiniø leidiniø kalbospuoselëjimà apdovanota Vals-tybinës lietuviø kalbos komi-sijos diplomu ir statulële.

V. Jankausko nuotr.

Geguþës 4–8 d.VDA rektorius prof.Audrius Klimas irtarptautiniø ryðiøskyriaus vadovë Ie-va Skauronë lankë-si Izraelyje. Iðvykostikslas – susipaþintisu dviem geriausio-mis ðios ðalies dailës

ir dizaino mokyklomis: Ðenkar koledþu Tel Avive ir Bezalel dailës irdizaino akademija Jeruzalëje. Suþavëjo puikiai árengtos studijos irdirbtuvës pilnos studentø, brandûs meno ir dizaino darbai. Savoruoþtu ðeimininkai nuolat minëjo Julijà Frodinà, kuri mokydamasiðiose mokyklose pasiþymëjo ypatingu kûrybingumu. Abiejø mokykløvadovams – prof. Yalomui Vardimonui ir prof. Adi Sternui pasiûlytadalyvauti Erasmus+ programos studentø mainuose. Nuotraukose:rektorius prie Bezarel akademijos ir susitikimas Ðenkar koledþe –I. Skauronë su dekanu ir tarptautinø ryðiø direktore.

Naujas vaizdo projekcijø monitorius rektorate

kø publikacijø paroda, skirta instituto 20-meèiui.

Geguþë4–10 d. Telðiuose vyksta „Dizaino savaitë 2015“, kurioje aktyviai

dalyvauja VDA Telðiø fakultetas6 d. Galerijose „Artifex“ atidaroma Katarzynos Podgórskos-Glonti

paroda „Atminties rinkmena“7 d. Baþnytinio paveldo muziejuje pristatoma dr. Tojanos Raèiûnai-

D. Brogienës knygos „Gyvybës mazgas“ pristatymas

Parodoje „Atminties rinkmena“

Ið prof. Adomui Butrimui pagerbti skirto renginio VDA bibliotekoje