web_LIETUVE_birzelis20131

MERGINA BE KAUKS

Gabriel Gricit

Birelis 2013 (10)

Mieli ms skaitytojai, norime kartu pasidiaugti dl pagaliau at-jusios vasaros ir pristatyti nemokam ur-nal Lietuv, kuris nuo birelio mnesio gavo kiek kitok pavidal. Nuo iol jis bus pasiekiamas visame pasaulyje elektronine versija, visikai nemokamas ir... labai storas!

Mes, kad ir kur bebtumm isibarst, esa-me tarsi tvirtai sugniautas kumtis. Nesvar-bu, kiek kilometr mes nutol nuo tikrosios savo tvyns, ar gyvename ia, visi mes esame viena esame Lietuva! Ir tikrai kie-kvienas j savaip mylime! Nebijokime to pa-rodyti! urnalas Lietuv ir toliau sieks vis lietuvi bendradarbiavimo, draugysts ir

santyki puoseljimo, nepamirdama pale-pinti Js iskirtiniais vaizdais i viso pasau-lio ir moterikais prieskoniais straipsniais apie mad, interjer, receptais ir visais kitais domiais dalykais, kuriuos ir iki iol rasdavo-te ms urnale.

Tikims, kad nuo iol ne tik Js, bet ir visi Js artimieji, tapsite nuolatiniai ms skaitytojai, o rytas skaitant Lietuv ir geriant kav taps kiekvienos eimos tradicija.

Mes dirbame tik dl Js!

Lietuvs redakcija

I Inekta, Kaunas

Vyriausioji redaktor Inesa Uktverien

Kalbos redaktoriusGiedrius Luinas

Redakcija: Ieva uolaityt, Sandra Kanopkait

Dizainer fotograf Jolanta Milinien

U reklam ir skelbim tekst kalb redakcija neatsako.

Platinti io leidinio tekstus, vaizdo informacij galima tik redakcijai sutikus.

Dl reklamos skambinkite:8 620 44 223

Raykite mums adresu:[email protected]

Konkurso skelbto 2013 5-me Lietuvsnumeryje laimtojai:

Kryiaodio konkurso, skelbto 2013 5-me Lietuvs numeryjelaimtojai:Jonas imkus,Taurag, Anelija Ramanauskien, Panevys.

Teisingas kryiaodio atsakymas

PANEMUNSveikiname!P.S. Dl prizo teiraukitstel. +370 37 32 88 20,mob. +370 620 44 223 arba el. patu: [email protected] [email protected]

Dovana 1 Lina Jakubauskien, iauliai,Dovana 2 Vaida Laukien, Vilnius,Dovana 3 Irma Liudvien, Teli raj., Dovana 4 Kristina Parachomikien, Kaunas, Dovana 5 Laura Bartkut, Maeikiai,Dovana 6 Birut ikien, Klaipda.

W W W.LIE TUVE.LT

TURINYSBirelis 2013 (10)

W W W.LIE TUVE.LT

SVEIUOSE VYRAI

28 Verslo idj pakudjo gimusi dukryt

LIETUVOS KAMPELIAI

58 Kuri nerija

GAMINAME SU TUPPERWARE

146Vitienos suktinukai

LIETUVIAI PASAULYJE

6 Nejauku, nes Anglija nebenori emigrant

MES MYLIM LIETUV

14 Mergina be kauks

LIETUVIAI KELIAUJA

90 Mau Piku senovs ink miestas

Nejauku, nes Anglijanebenori emigrant

JURGA SKEIRYT

Gim: Skuode

Vadybinink

Gyvena: 1 metus 6 mn

esius

Liverpulyje, Didiojoje

Britanoje

Moto: Tikiu, kad viskas b

us gerai

JURGA SKEIRYT

Gim: Skuode

Vadybinink

Gyvena: 1 metus 6 mn

esius

Liverpulyje, Didiojoje

Britanoje

Moto: Tikiu, kad viskas b

us gerai

LIETUVIAI PASAULYJE

Nors Jurga Skeiryt yra mergina, garsjanti savo tinklaraiu apie stili ir mad, bet po-kalbis apie pastaruosius dalykus nesimezg. I irdies paatviravome apie tai, kaip lietu-viai jauiasi Didiojoje Britanijoje, ir apie tai, kad dabar joje vieai kalbama, jog reikia im-tis vis priemoni, kurios udraust Europos Sjungos nariams imigruoti i al. Ir nors Anglijoje galimybi daug, Jurga artimiausiu metu planuoja grti Lietuv, nes auginti savo vaikus nort ne kakur, o btent Lietu-voje. Tai tikrai labai diugina.

evoliucij: nuo reperik dins iki skiauters, nuo sruogelmis viesint plauk iki juod, be to, jei ge-rai pamenu, nuo penkiolikos iki eiolikos neiojau tik juodus drabuius. Smagu, kad tvai leido ekspe-rimentuoti ir nedraud siverti dar ir dar vieno auska-ro... Baigiau Utenos Daunikio gimnazij, mokiausi paioje nuostabiausioje klasje. Be to, esu baigusi Utenos muzikos mokykl, smuiko specialyb. Taip pat daug met dainavau vokalinje grupje Vivo. Vliau studijavau Vilniaus universitete. Didiojoje Britanijoje taip pat gijau kelet kvalifikacij: infor-macini technologij ir verslo administravimo.

Jurga, esate inoma tinklarati-nink, raanti apie stili. Ar stiliaus iekojimai pasireik gana anksti?

Tiesa, daug grai prisiminim kyla i vaikysts: kaip gimtadienio proga gavau pirmj savo laikrod, kaip su jaunesnija sese namie ant slidi grind ais-davome dailj iuoim, kaip pykdavoms, kaip vasar kaime ldavome su pussesermis ir pusbro-liais, kaip keliaudavome su eima, kaip aisdavau su triuiais seneli sode... I paauglysts laikotarpio linksmiausia prisiminti savo stiliaus bei ukuosen

iuo metu uimate rimtas pareigas. Nuo ko prasidjo Js karjera?

Savo karjer Anglijoje pradjau nuo savanoriavimo suaugusij mokymo centre Liverpulyje. I pradi mokiau mones naudotis kompiuteriu. Tai labai do-mi bei daug kantrybs reikalaujanti patirtis. Teko bendrauti su vairaus amiaus bei tautybi mon-mis. Kiek vliau pagelbdavau registratroje, kur taip pat tekdavo bendrauti su monmis. Po to si-darbinau tos staigos biure ir paddavau vadovams tvarkyti vairiausius dokumentus. Tai man tikrai ne-

blogai sekasi daryti. Be to, buvau atsakinga u in-formacini technologij egzamin taisym. Buvo labai malonu, jog btent man patikjo toki svarbi uduot, nes ie kompiuterinio ratingumo kursai yra vykdomi nacionaliniu mastu ir juos baigus bei ilaikius egzaminus gaunamas visoje alyje pripas-tamas sertifikatas. Savanoriaudama taip pat dirbau ir Liverpulio imperatorikame teatre. Tiesa, norjosi darbo visu etatu, todl ir sidarbinau viename i Li-verpulio viebui.

8 W W W.LIE TUVE.LT

Kodl ivykote Anglij? Ar viskas ten nuo pat pradi klojosi be staigmen?

Anglij atvykau nuotyki trokimo vedama ir pasi-rinkau Liverpul, nes pagalvojau, kad Londone per daug moni, per daug konkurencijos, be to, Liverpu-lyje turjau pas k apsistoti. Linksmiausi prisiminimai i pirmj dien yra apie viej transport. Buvau pratusi, jog Vilniuje autobusai sustoja kiekvienoje stotelje ir jos yra praneamos, o ia visai atvirkiai. Jei neinai, kur ilipti, gali ir ne taip linksmai baigtis

kelion. O ir iek tiek drovu buvo kalbti su vietiniais, nes Liverpulio akcentas yra labai stiprus, taigi nors angl kalb moku tikrai neprastai, i pradi buvo gana sunku. Situacij galiau palyginti su lietuvio, niekada nebuvusio emaitijoje ir negirdjusio kaip kalba emaiiai, pirmj tok potyr. Jei ne dar blo-giau... Anglai tikrai yra malons mons, visada u-kalbins, nusiypsos, bet kain ar visada nuoirdiai. Yra tek ir nuoirdi, draugik moni sutikti ir dirbti kartu, taiau ir apkalb esu patyrusi.

10 W W W.LIE TUVE.LT

O kokie dalykai labiausiai nervina Anglijoje?

Labiausiai Anglijoje man nepatinka mano vardo tarimas... Baisu klausyti! Be to, nervina tas vidinis jausmas, kad nesi savas. Ypa dabar, artjant rinki-mams, pagrindins politins partijos pasisako prie imigrantus, ir kad reikia j skaii mainti visais manomais bdais. Liverpulyje maiau didel vienos partijos plakat miesto centre, jog reikia imigracij i Europos Sjungos valstybi sustabdyti ir kuo grei-

iau. Aiku, anglai turi teis taip sakyti. Juk danai ia igirsi mones nekant ne angl kalba, bet vis vien kartais pasijuntu nejaukiai dl toki dalyk...

Js tiesiog vytite... Dalykai, kuriais diaugiats kasdien, yra...

Negaliau pasakyti, kad veikiu kak neeilinio. Ties pasakius, dabartinis mano gyvenimo ritmas yra gana paprastas. Deja, apie imigrantus Anglijos spauda beveik kasdien rao ne paiais graiausiais

odiais t sumu, t apvog, tiek paalp pagro-b i valstybs. Diaugiuosi, kad gyvenu siningai, dirbu, moku mokesius ir neinantiems pasakoju, kur yra ta Lietuva.

Anglai mgsta audringus vakar-lius, o kaip Js leidiate laisvalaik?

Anglams gana keista, jei kiekvien savait neini linksmintis ir po to nepasakoji jiems, kokios baisios pagirios tau buvo kit dien... To tai a nedarau. La-biau mgstu nueiti nauj parod ar koki miel kavinuk. Gal kakam pasirodys labai nedomu ar senamadika, bet angl linksminimosi kultra man visai svetima. Mgstu skaityti, fotografuoti, padai-nuoti (iuo metu tik sau), po darbo puikiai atpalai-duoja baseinas bei pirtys.

Jei mgstate skaityti, galbt galite parekomenduoti vert dmesio knyg.

Kristinos Sabaliauskaits Silva Rerum mano gy-venimo labai nepakeit, bet privert prisiminti ir i naujo atrasti lietuvik literatr. Nors Silva Rerum skaityti neketinau, nes mane erzino tas bumas, ap-ms mones dl ios knygos, bet, gavusi abi ios knygos dalis dovan, negaljau neperskaityti ir li-kau suavta. Nors paprastai niekada to nedarau, taiau kart net isiraiau kelet frazi: dykinjimas yra pati triausia dirva savigailos piktolms tarpti; nieko nra labiau ukreianio u blog pavyzd.

Ar yra dalyk, kuriems drsiai sakote ne?

Esu pasiadjus niekada neavti ugs, kroks ir gu-mini bat vieumoje, niekada neatsisakyti padti geram mogui ir niekada neiduoti savo princip.

Ar iliko ryys su Lietuva? Ar planuojate grti tvyn?

Ryys yra gana glaudus. Lietuvoje gyvena mano eima, gimins, draugai, todl apie Lietuv galvoju gana danai. Be to, greitai planuoju grti Lietuv, nes tikrai nesivaizduoju savs gyvenanios Didio-joje Britanijoje vis gyvenim. Atvykau j nuotyki


iekoti, savs ibandyti, o ne dl blogo gyvenimo. Pasiilgau lietuviko oro, gamtos, kultros, nam, Vilniaus ir, be abejo, eimos bei draug. Grusi vi-sada pirmiausia vaiuoju namo pas tvus Uten. Mane visada pradiugina, kad mons labai graiai apsireng, palyginus su anglais Liverpulyje, ypa Vilniuje... Daugiau ypsen moni veiduose gal-bt bt vienintelis pokytis, kur noriau ivysti sugrusi.

Ar sivaizduojate savo vaikus, auganius Anglijoje?

Vaik dar neturiu ir tikrai nenoriau j auginti ia, Anglijoje. Kartais stebiuosi, kokie neiauklti ir kit negerbiantys vaikai ia auga...

Ar tikite, kad dl emigracijos Lietuva kada nors inyks kaip unikali alis?

A tuo labai abejoju. Visai neseniai skaiiau straips-n apie emigracijos statistik, kur buvo raoma, kad emigrant, grtani Lietuv, skaiius didja. Ma-nau, kad yra daugiau toki, kaip a, ivykusi ir ms-tani apie grim namo. Visada galvojau, kad ga-liau gyventi bet kur, kad nepasiilgiau nam, bet klydau. Man labai patinka keliauti, kuo daugiau, tuo geriau, bet gyventi norisi Lietuvoje...

Laukiame Js Lietuvoje!

Kalbjosi Ieva uolaityt

W W W.LIE TUVE.LT 13

MERGI NA BE K AUKS

MES MYLIM LIETUV

Ar daug pastate Lietuvoje nuoir-di ir tikromis ypsenomis pasipuo-usi ou verslo vaigdi? Ar danai sutinkate toki moni, kurie visada kalbs su jumis mandagiai, neparo-dys, jog neturi laiko, kad jam iuo metu yra svarbesni reikal? O Js ar patys danai bnate paslaugs ir malons sutiktiems monms? Bendravimo meno ir nuoirdumo tikriausiai galima imokti, taiau dainininkei Gabrielei Gricitei tai yra Dievo dovanos, kurio-mis ir mes galjome pasidiaugti be-sikalbdami su ia miela, paprasta ir tikrai daug pasieksiania mergina, ku-ri pats Raigardas Tautkus laiko viena i perspektyviausi jaunj atlikj. Nuoirdi ypsena, sodrus balsas, bliz-ganios akys ir grjimasis gyvenimu pagrindiniai Gabriels bruoai. Kad inotumte, kaip gera su tokiu mogu-mi praleisti bent iek tiek laiko. Tikiuo-si, kad is interviu gals perduoti bent lael viso to ir Jums.

Gabriele, kada supratai, kad muzika tavo gyvenimas?

Muzika mano darbas, laisvalaikis, visi diaugsmai ir nusivylimai, todl drsiai galiu pasakyti, jog mu-zika yra mano gyvenimas. Mano eimoje visi yra muzikals, jie ir uaugino manyje meil muzikai. Manau, kad labiausiai mane aukljo ses, ji yra pia-nist, iuo metu gyvenanti Butano Karalystje (Pie-t Azija). Dar vaikystje man tekdavo klausytis jos grojimo, kasdien maiausiai po keturias valandas. Dainuoti u ms ar draug sien rib teatro b-relyje pradjau kai man buvo treji. Vliau lankiau daugiau breli, Juozo Naujalio muzikos mokykl. MERGI NA BE K AU K S


Niekad ir neabejojau, jog mano ateitis bus susieta su muzika. Mokiausi groti smuiku, pianinu, taiau mgdavau patingti... Tvai visad versdavo mane groti, mokytis solfedio, muzikos analizs ir muzi-kos istorijos. Dabar esu jiems labai dkinga u tai, nes mano muzikinis isilavinimas neapsiriboja vien gamtos dovanotu pojiu. Taip pat esu labai laimin-ga, nes mano tvai niekad neband mans atkalb-ti ir nesil susidomti kokiu nors neva rimtesniu mokslu, nes muzikanto duona Lietuvoje nra gar-dus ksnelis. Visada jutau j palaikym. Gyvenome gana paprastai, todl pinigai niekada nebuvo mano pagrindin siekiamyb.

Pasakoji apie save nieko negrainda-ma. Atrodai labai nuoirdi...

Hmm.... Apie save labai sunku kalbti... Stengiuosi nesislpti po kauke, esu tokia, kokia esu... Jauna ir vis dar iekanti savs. Tai atsispindi ir mano muziko-je. aviuosi vairiausiais anrais: nuo diazo iki roko, todl neapsiriboju viena kryptimi, stengiuos da-lyvauti visur, kur noriu. Dainuoju chore, dalyvavau muzikiniuose televizijos projektuose, koncertuoju su programa, kur skamba pasaulyje gerai inomi k-riniai, taip pat puoselju savo paios bei gerai Lietu-voje inom autori kryb.

Kart kalbdamas apie gabius jaunuosius Lietuvos krjus Raigardas Tautkus labai igyr tave...

Sakot igyr? Labai malonu. Raigardas mano mo-kytojas ir geras draugas. Neapsakomai daug i jo imokau ir suinojau. Per pastaruosius pus met, kai gyvenu Vilniuje, Raigardas nepaprastai daug man dav, negaildamas dalinosi savo patirtimi, i-niomis, taip pat nuolat skatina mane daug dirbti ir neapleisti krybos.

Neseniai pra Eurovizijos dain konkursas. Apie Lietuvai atstovavus A.Pojav buvo daug kal-b... Ir pati dalyvavai nacionalinje Eurovizijos atrankoje. Kodl pasirinkai dain su Beissoul?

Dainuoti nacionalinje atrankoje kartu su Beissoul (Artras abas) buvo Raigardo mintis, kuriai prita-riau. Artras talentingas ir geras mogus, su juo dirbti buvo labai smagu. Artras, visiems inomas kaip Beissoul, turi unikal balso tembr, savo mu-zika Lietuvoje jau gerai inomas, o a pasirodau vis


kitokiu amplua. Dalyvavau televizijos muzikiniuose projektuose, visai neseniai vienos jaunos poets ei-lraius pavertusi dainomis dalyvavau vairiuose festivaliuose, filmavausi pirmajame muzikos klipe lyrikam Raigardo Tautkaus kriniui Beautiful Life, taip pat greitai ketinu pristatyti kelis visai kito an-ro krinius. Galiu iduoti paslapt! Tai bus kokybika, melodinga pop muzika su elektronikos prieskoniu.

Kaip kilo tavo naujos dainos Beautiful Life klipo idja? Ar labai sunku j buvo sukurti, ar reikjo daug materialini itekli?

Idja nufilmuoti klip buvo labai spontanika, nor-josi krin rayti ir nepalikti jo staliuje. Taigi prad-jau iekoti moni, kurie dirba su kameromis. Ilgai iekoti nereikjo, Kauno kino studijos reisierius, projekt vykdytojas ir daug idj turintis mogus Donatas Savickas sutiko kartu dirbti. Mini buvo daug, o pinig, deja, ne, todl nusprendme pada-ryti paprast, nesiuetin vaizdo klip vienoje vietoje ir orientuotis krinio gro, paprastum ir estetik.

Na, o apie pat Eurovizijos konkurs, k manai?

Oi... Galiau labai daug kalbti apie Eurovizij ir kitus televizijos muzikinius projektus. Daug kam atrodo, jog tokie projektai yra tik neigiam poveik darantis lavinimas, taiau btent muzikantams ne-dert taip galvoti, nes tik jie ir galt pakeisti to-ki situacij. Netgi artimiausi mano draugai nuolat man kartoja, kad nedalyvauiau tokiuose projek-tuose, jog visk turiau pradti nuo andergraundo ir laukti, kol kas nors pastebs. A nesutikiau. Ma-nau, kad svarbiausia ilikti tvirtam, nepataikauti ne-isilavinusiai publikai ir pateikti save kaip atlikj ar krj. Tiesa, labai daug neigiam komentar visur ir apie pat Eurovizijos konkurs, ir apie dalyvius, taiau a manau, kad tai nra prastas konkursas, jis vienas didiausi Europoje. Vienos alys priima tai kaip pasilinksminim ir per daug nekreipia dmesio muzik, taiau kitos (pavyzdiui, vedija 2012 me-tais) konkurs iri labai rimtai ir pristato talentin-g atlikj su gera daina ir puikiu pasirodymu. Kal-bu btent apie visos alies poir. Ms maytje Lietuvoje tas poiris man nra aikus. Visi turt bti suinteresuoti irinkti geriausi pretendent, tada jam kiek manoma labiau padti, patarti. Deja, yra visai prieingai. Dauguma dalyvi atrankas at-eina nepasiruo, komisija kritikuoja (tai yra gerbti-na), taiau danai j kritika apsiriboja neesminmis pastabomis. Visi matome, kad ir irov balsavimai labai vangs... Gaila, bet ir valstybs skiriamos l-os labai menkos. Nepalaikau tokios pozicijos, kad geram pasirodymui reikia daug pinig, bet btent Eurovizijoje u kiekvien papildom sumanym turi nepigiai susimokti. Galbt situacija pasikeist, jei sulauktume dar daugiau profesionali muzikan-t, norini atstovauti Lietuvai. Gal pasirodysiu ne-mandagi, bet pasakysiu savo nuomon: nors A.Po-javis avus ir charizmatikas, taiau jo daina mans nesuavjo.

Ar Lietuvoje utenka vietos visiems muzikuojantiems monms, juk ji tokia maa...

Lietuva yra tikrai maa, tik du milijonai moni, o muzikant itiek daug. Jei bt mano valia kak pakeisti, a noriau, jog klausytojai labiau palai-kyt lietuvikos muzikos krjus ir atlikjus, mielai

istumiau i muzikinio pasaulio tuos atlikjus, ku-rie, mano subjektyvia nuomone, neverti klausytoj. Bet a nenoriu pasirodyti pikta, todl j vard nesa-kysiu... Kiekviename krinyje bandau surasti kak graaus, taiau kai kalbame apie muzik, kurioje ne-gali velgti n trupuio kokybs ar groio, manau, ji yra nereikalinga ir dar daro neigiam poveik.

O k i atlikj tu labiausiai vertini, i ko semiesi idj, kvpimo?

Vertinu labai daug Lietuvos ir usienio autori bei atlikj, i kuri mokausi ir semiuosi kvpimo. Pa-vyzdiui, iuo metu klausau Gavin DeGraw albumo Sweeter. Manau, kad tai yra puikus albumas. Vie-nas i mano mylimiausij visiems gerai inomas Stevie Wonder su jo muzika uaugau ir augu to-liau. Muzika, kurios klausiau, dabar klausau ir dar vaikams rekomenduosiu: John Coltrane, Ella Fitzge-rald, Nina Simone, Joe Sample and Lalah Hathaway, Esperanza Spalding. Taip pat nereikia umirti ir vi-sai kitokio anro vaigdi: Michael Jackson, Prin-ce, Justin Timberlake, Usher, Beyonce ar visiem ge-rai inom The Beatles, Earth, Wind and Fire, New York Voices, taip pat maiau inom Avishai Cohen Trio, Dirty Loops, Raul Midon...

Ar sivaizduoji, koks yra, arba bent jau turt bti, tavo klausytojas?

Jeigu jis mano klausytojas, reikia, kad kakas mano muzikoje ar atlikime patrauk j. inoma, visada smagu, jei klausytojas turi muzikin pojt ir atsiren-ka ko klausyti. Tai rodo, jog jis turi savo nuomon ir muzika jam daugiau nei kakoks nuolat mus lydintis fonas, danai primenantis triukm.

Linkime krybins skms ir ibandyti save dar ne vie-nu amplua.

Kalbjosi Inesa Uktverien


ios istorijos heroj Justina Klingait i Estijos. Tiksliau, iuo metu Estijoje bestudijuojanti mergina, kuri turi tik-rai ger humoro jausm, atvirai kalba apie tai, kad nra taip jau smagu gy-venti svetimoje alyje, kad tvyn vi-suomet ir visur iliks pati mieliausia ir veniausia vieta, o cepelinai ir vda-rai kiekvienam lietuviui privaloma kultrinio paveldo dalis... Ir dar... Jus-tina labai menika ir domi asmenyb, todl tikrai kiekvien kvieiu paskai-tyti jos asmenin tinklarat ir laikus paiai sau. Gal pasirodys, jog tie lai-kai skirti Jums...

TARP FILOSOFIJOS IR URNALISTIKOSNuo ma dien buvau patrakusi ir nepaklusni mergait. Mans visur buvo pilna... Mokykloje labai nemgau tikslij ir gamtos moksl, todl, matyt, pasirinkau filosofijos studijas Vytauto Didiojo uni-versitete. O gal filosofija pasirinko mane... Norjau studijuoti urnalistik Vilniaus universitete, bet ten nestojau. Ir dabar dl to diaugiuosi. inome apie moni poir urnalistus... Ilikti siningu ir doru urnalistu ne kiekvienas gali. O skaitytojams atrinkti pelus nuo grd begaliniame informacijos sraute didel vertyb.

JUSTINA KLINGAITGim: Panevyje

SavanorGyvena: 2 metus Taline,

EstijojeMoto: Blog reikia versti

griu ir viskiu

KARJERA NESUILDYS TAMSI IR GDI NAKT...


LIETUVIAI PASAULYJE

KAI SUSIDURI SU LIGA...Kiekvien ryt mane motyvuoja buvimas dl kit moni, ger darb darymas. Uimamos pareigos man nra svarbios. Velniop karjer, pirmiausia, rei-kia bti geru mogumi ir tuo savitu griu dalintis su kitais. ruden turjau rimt sveikatos proble-m. Diaugiuosi, kad po nesibaigiani tyrim, joks smegen auglys nebuvo rastas... Tai mane paskati-no pervertinti gyvenimo vertybes ir pamatyti, kas yra kas. Naudodamasi proga, noriu padkoti savo tvams, dl kuri pastang diagnoz buvo nusta-tyta greiiau ir paskirtas tinkamas gydymas. A pa-sveikau ir pakilau kaip feniksas i pelen. Taip pat dkoju savo artimiesiems, draugams, mylimajam, kurie nepamiro, palaik ir lank...

LAIKAI PAIAI SAU IR KITOS MAOS KEISTENYBSDomiuosi Ryt kultromis ir religijomis zen budiz-mu ir budizmu, skaitau koanus. Turiu asmenin kve-piani mini tinklarat (http://beingmeaningful-ly.blogspot.com). J kuriu dl savs... Tai kvepiantys laikai sau, kai pavargstu nuo gyvenimo iki, kasdienio lkimo, streso... Turiu ir kitoki keistu-m: vis bandau i naujo kur nors panaudoti plasti-k. Neimetu jo i karto iukli d. Pavyzdiui, plastikinius indelius nuo jogurto pasjau krapus... Surenku iukles, pasitaikanias mano kelyje, ne tik akcij Darom metu. Man kiekviena diena yra Da-rom akcija.

KARJERA NESUILDYS TAMSI IR GDI NAKT...


APIE MUZIK IR POLKPaskutinis mano girdtas koncertas ameri-kiei metalo grups Agalloch buvo Vilniu-je. Manau, kad muzikos reikia klausytis, o ne kalbti apie j. Dar pamenu paskutin skaityt knyg James Douglas Morrison Viepaiai ir naujosios btybs. Tai The Doors vokalisto poezijos rinktin. Sakoma, kad odi i dainos, kaip ir poezijos, neimesi, bet man labiausiai patikusi mintis i jo rinktins yra: ...ok nuogas ant lusi / kaul, kraujuoja pdos, o /vitrao gaballiai padengia prot, / ir tutumos saus baigt. / Plauk valtimi, kol mons / ramius ba-seinus meta lynus.

PASIADJIMAI...Niekada neiduosiu mylimj: eimos, tv, vyro ir draug. Sakysiu ties ir tik ties. Ir niekada neparsiduo-siu dl pinig, t. y. neaukosiu savs karjerai, nes vis pasaulio pinig neudirbsi. Mgstu Merilin Monroe mint, jog karjera nesuildys tamsi ir gdi nakt...

ESTIJA MANE PATI SURADOManau, kad tiesiog atsidriau tinkamu laiku tin-kamoje vietoje. Matyt, lemtis nune ten, kur jai reikjo. Visada labai mgau mlyn spalv... Visuo-met svajojau gyventi prie jros... Mgau dangaus ydryn... Norams lemta isipildyti. Taigi turbt, kad ne a pasirinkau kur gyventi, o pati lemtis i-rinko man mlyno dangaus ydryne danai pasi-puousi Estij.

ESTIJA KARJERIST ALISMane stebina est udarumas ir privatumo siekis. Jiems j namai j tvirtov, jie nelabai nori sileisti svetimj. O k jau kalbti apie moni bendravi-m, kuris daniausiai vyksta tik elektroninje er-dvje elektroniniais laikais... Gyv moni pokalb dabar pakeit pokalbis programa Skype. Man labai keista, kad Estijoje technologijos uima tiek gyvo bendravimo erdvs. A raiau savo magistro darb apie buvim technologij pasaulyje ir kaip jos keiia ms gyvenim. Labai diaugiuosi, kad Lietuvoje gyvo bendravimo dar daugiau liko. O Estijoje tiesiog bandau su tokia negyvo bendravimo kultra ka-kaip susigyventi.

IRDIS ILGISI LIETUVOSMyliu Lietuv ir ilgiuosi jos. Tik ivykusi supratau, kad tikrj nam niekas tikrai nepakeis... Grusi Lietuv pirmiausia susitinku su artimaisiais ir drau-gais, susitvarkau reikalus, vaiuoju gamt, lankau parodas. Nors Lietuv ir Estij skiria vos 400 kilome-tr, labai keista, kad oras Lietuvoje ymiai iltesnis ir klimatas ne toks atiaurus kaip Estijoje... Keisti Lie-tuvoje nieko nenoriau, gal tik moni nuotaikas pagerinti ir patarti, kad tiek nesiskst dl blogo gyvenimo, politikos, blog politik darb, veikiau irt savs ir savo dar apsikuopt, nes gyveni-mas yra graus!

EIMOJE TIK LIETUVIKOS TRADICIJOS Be abejo, savo vaikus planuoju auklti lietuvika dvasia: seksiu pasakas, laikysims lietuvik tradi-cij, vsime lietuvikas ventes. inoma, kad iuo-laikiniame mobiliame pasaulyje lietuvi kalbos mo-kjimas bus tik privalumas. Nepatingsiu vaikams ir cepelin ivirti, ir vdar ikepti... Turiu mylimj... Jis estas... Jo nuomone, lietuviai pami dl krepi-nio ir yra daug konservatyvesni nei estai. Toks sp-dis, matyt, dl daugelio ipastamos krikionybs susidaro. Anot jo, krepinis, kaip ir krikionyb, yra lietuvi tautins tapatybs dalis. Jis neatmeta gali-mybs ateityje gyventi Lietuvoje, kur laukt nauji i-kiai ir naujos patirtys. Be to, jis noriai mokosi lietu-vi kalbos. Lietuvika aplinka jam dar labiau padt mokytis jo mylimosios gimtosios kalbos.

APIE EMIGRACIJManau, kad dabar lietuviai Lietuvoje jau pagarbiau ir ne taip skeptikai iri emigrantus. Emigracija, tiesiog akivaizdus faktas, kur arba priimi, arba ne. Jauiu, kad emigrantai gali bti Lietuvos isigelb-jimas, tautos bei tradicij tstinumas, nors ir esant svetur. Ryys tarp lietuvi ia ir ten galt stiprti per bendrus renginius tarp lietuvi bendruomeni, pasklidusi po pasaul, bendradarbiavim ir ben-drus projektus. Diaugiuosi dl Pasaulio lietuvi jaunimo sjungos veiklos. Jie organizuoja Lietuvos jaunimo, isibarsiusio po pasaul, susibrimus, konferencijas, kongresus. Mano manymu, est tau-ta inyks greiiau nei lietuvi. Estai neskuba tuoktis, kurti eim. Jiems svarbiau karjera, materialins ge-rovs usitikrinimas, todl jie daniausiai susilaukia tik vieno vaikelio. Aiku, tautos tstinumui tai nieko gero neada... Lietuviai mobilesni... Nors jie labiau pasklid po pasaul, bet danai ivaiuoja tam, kad sugrt.

Pareng Ieva uolaityt26 W W W.LIE TUVE.LT

Vaidotas Kalvelis paprastas paprasto vaiko ttis. Jis ir versl i pirmo vilgsnio sukr vi-sai paprast m statyti medinius namelius vaikams. Tie, kas dar atsimena vaikyst, o ji yra nepamirtama, dabar tikriausiai ikart ikilo prisiminimai apie pai sukonstruotus ir sulipdytus namelius. O kiekvieno tikro vai-ko svajon buvo ir bus nuosavas medinis namelis. Nesvarbu kur medyje, lauke, kam-baryje svarbu, kad bt tik jo. Btent apie tokias paprastas svajones ir j gyvendinim mes ir kalbjoms su ios idjos gyvendin-toju V. Kalveliu. Juk visi stebuklai slypi pa-prastuose dalykuose. Pasak M.K.iurlionio, daug stebukl yra pasaulyje, tik ne visiems jie prieinami; vieniems dl to, kad j negirdi ir nemato, kitiems dl to, kad j nesupranta...

Verslo idj pakudjo gimusi dukryt

SVEIUOSE VYRAI

Verslo idj pakudjo gimusi dukryt

Vaidotai, esate vaik svajoni pildytojas. Papasakokite, kaip kilo idja gaminti medinius namelius vaikams?

Medini namuk idja kilo ne taip jau ir netiktai. Gimus ms atalai, ne-nuoramai mergaitei Saulei, galvojome apie aislus, kurie lavint jos vaizduot, bt ilgaamiai, ir su kuriais aisdama ji galt save realizuoti. Be to, prisiminme ir savo vaikys-tes. Tikriausiai nerasime nei vieno mogaus, kuris bdamas vaiku nesvajojo apie slapt namel, kuris priklauso tik jam ir jo draugams. Tuomet dar ikilo prisiminimai, kaip bdavo smagu namuose sta-tyti visokias pavsines i paklodi, apklot ir kit namuose rast priemoni... Ir kaip greitai paskui jas sugriaudavo pakils vjas, uklups lietus arba vakaras, kai visk reikdavo iardyti, nes jau bda-vo laikas miegoti... Bdamas vaiku danai pasvajo-davau ir a, kad noriau savo namuko. Taigi ir kilo idja, kad reikia pabandyti kak panaaus padaryti nuosav namuk ms dukrai. Tikriausiai dabar mintyse galvojate, kokia ia problema? Juk preky-bos centruose pilna nameli, koki tik nori. Taiau btent prekybos centruose esantys plastikiniai na-meliai mans netenkino, btent tokie namukai man neglost irdies. Norjosi i medio... Norjosi, kad vaikas pats galt aisti ne tik namuke, bet ir su namuku... Kad tam tikra prasme tas namukas bt gyvas, kvept mediu. Juk niekas nepaneigs, jog tvyro visai kitokia atmosfera namuose, kurie apsup-ti medio darb ar bald. Taip viskas ir prasidjo... Namukas Saulei buvo pirmasis blynas...

Sakoma, kad pirmas blynas bna prisvils... Beje, gal jau turjote patirties dirbdamas su mediena?

Na, gal nebuvo visai prisvils, bet, aiku, i vis mano padaryt namuk, jis maiausiai pavyks, taiau pats nuoirdiausias. Tiek daug ilt mini, svajoni buvo primstyta j gaminant. Dar ir mano patirtis konstruoti, apdirbti medien, visk apskai-iuoti, sivaizduoti galutin rezultat tuomet buvo minimali. Statybose esu dirbs tiek, kiek ir dauge-lis vaikin, bet tik tiek. Su iuo namuku praktika tik prasidjo.


Tikriausiai savo dukrai turtumte padkoti u i verslo idj

Galiau pasakyti, kad Sauls buvimas pastmjo pradti versl. Dabar jau turiu ir kitoki usakym. Ne tik namuk, bet ir visoki dui, pavsini. Kuo toliau, tuo daugiau visoki nameli regiu savo vaizduotje... Man smagiausia, kad galiu juos daryti visokius, ir inau, kad jie visi bus tikrai skirtingi.

Kodl reikt rinktis tok namuk, o ne i aisl parduotuvs?

Emocikai mes jauiams geriau, kai namuose yra medinis, o ne plastikinis aislas. Nuo pat pradi, kai sugalvojome, kad reikia namuko, buvo aiku, jog bt gerai, jei vaikas galt ant to namuko teplioti. Pats ipaiyti, dayti, klijuoti. inoma, gali ir tvai ant jo pateplioti... Toks namukas jau nuo savo gimimo dienos keiiasi, auga kartu su vaiku. Spalvot piei-ni jame daugja... Esu skaits, kad tinkama strate-gija lemia gerus rezultatus. Manau, is posakis tinka mums. Beje, Sauls namuk dabar ineme lauk. lampa jis ten, bet negaila. Bus kitas.


Ar spjate gyvendinti visus usakov norus?

Noriau gyvendinti bent pus projekt, kuriuos esu sugalvojs... Bet turiu tik dvi rankas... Padarai kak, o jau galvoje dliojasi kitas darbas. Tai su-sij ne tik su namukais. Diugu, kad idjoms nra pabaigos.

Linkime tvams visada turti laiko pasvajoti, pabti vaikais... Ir nepamirkite, jog vaikams skirti daiktai turi bti kokybiki.Kalbjosi Inesa Uktverien

Monikos Poerskyts nuotraukos W W W.LIE TUVE.LT 37

Atvyks Lietuv

patyriau mayt

kultrin ok...

Gintaras Gurgdys sakosi gyvens tada, kai keliauja. Kai nekeliauja, tai tik egzistuoja. Jo kelioni bagae net 35 aplankytos skirtingos alys. Jei pasirod, kad jam terpi keliauti, tai suklydote, nes didij savo gyve-nimo dal jis praleido savanoriauda-mas ir paddamas monms i vairi socialins rizikos grupi integruotis gyvenim ir i naujo socializuotis, tai yra tapti monmis ir atgauti prarast mogikj orum. O, kad visi pasaulio gyventojai taip egzistuot...

GINTARAS GURGDYSGim: Saugose, iluts raj.

Socialinis darbuotojasGyvena: 9 metus Kelne,

VokietijojeMoto: Siek usibrt tiksl

LIETUVIAI PASAULYJE

Atvyks Lietuv

patyriau mayt

kultrin ok...

Gintarai, apie k svajojote, kai buvote paauglys?Gimiau ir uaugau apie 1000 siel turiniame gra-iame Saug kaime, iluts rajone. Kaip dabar pa-menu, viename pokalbyje dl ateities plan su mokyklos psichologijos mokytoja prasitariau, kad turiu svajon kada nors aplankyti Japonij, ir tuoj pat pats pakomentavau, jog tai ir liks mano neisi-pildiusi svajon... Mokytoja nebuvo tokia pesimis-tika, ir sak, kad neinia kas mans laukia ateityje, todl nereikia ubgti jai u aki! Tas sakinys taip ir liko umartyje iki tol, kol gyvenimas mane In-donezij nublok. Ne Japonija, bet vis tiek netoli... Dar sddamas lktuve prisiminiau t trump ms

pokalb klasje. Visuomet turjau svajon ivaiuoti kur nors labai toli, kur mans niekas nepasta. Tur-jau begalin poreik pranykti nepastamoje kultro-je. Tik pasitaikius galimybei meiau visus darbus ir nusprendiau palikti Europ.

Indonezij? Kokios mintys kyla pri-siminus t al ir jos mones?Pagal socialins veiklos projekt metams ivykau gyventi Indonezij, kur turjau dirbti su gatvs vai-kais. Ivykau praktikai nemokdamas angl kalbos, bet nelabai dl to jaudinausi, nes supratau, kad vai-kai gatvje lygiai taip pat ja neneks, o rankomis, kojomis ir kita kno kalba pavyksta susikalbti bet

Su tradiciniu musulmon maldos apdaru.


Taip buvo vejojama vakarien.


vejyba skminga, neteks eiti miegoti alkaniems.

Jam tik 3 metai ir jis jau virtuvje geras padjjas.

46 W W W.LIE TUVE.LT Darbo ikyla su gatvs vaikais.

kur. Projekto metu lankms vairiose mokyklose, bendruomense, rengme pradinius angl kalbos kursus vaikams. Lankme gatvje gyvenanias ei-mas. Kadangi labai daug veiklos neturjome, todl pasitaik puiki galimyb susipainti su ia alimi i ariau ir pakeliauti po j. I tikrj Indonezija kaip alis labai spdinga, kontrastika. alia labai graios gamtos, neretai matosi iukli kalnai iukli per-dirbimas ten praktikai neegzistuoja. Kelioni metu vyko vairiausi nuotyki... Teko vaiuoti kelet die-n vienoje mainoje su viena eima, kuri ve sn (pasak brolio, jis buvo apsstas velnio; ten mons

vis dar tiki tuo ir taip paaikina psichines ligas) li-gonin. Bevaiuojant nakt tas vaikinas neteko sa-vitvardos, upuol alia sdjus brol ir j lengvai sueid. Taip greitai i mainos dar neteko niekad iokti, kaip t nakt... Tiesa, buvau pateks su moto-ciklu avarij ir mnes vaikiojau ir vainjau dvi-raiu su sugipsuota koja... Taiau mons ten labai paslaugs, malons. Taip saugiai, kaip Indonezijoje, nesijauiau nei vienoje Europos alyje. Paprastai mons padeda nesitikdami jokio atlygio. Metai, pralesti Indonezijoje, buvo geriausi metai mano gy-venime.


Piet metas gatvs restorane.

Besimokant indonezikos virtuvs paslapi.

Besimokant indonezikos virtuvs paslapi.

Tradicins indonezietikos vestuvs.

Nuskinti kokoso rieut trunka 5 minutes ir nereikiajoki iranki... inoma, jei esi gims Indonezijoje.

Kaip ir kodl js gyvenimo kelias nuved Vokietij? Dar studij laikais savanoriavau Klaipdos Dvasins pagalbos jaunimui centre. Po paruoiamj kurs tapau jaunimo stovykl vadovu, vliau pats ren-giau paruoiamuosius kursus ir seminarus jaunimui. Vienais metais it centr pagal main program atvyko vienas vaikinas i Didiosios Britanijos ar Airijos... Dabar jau tiksliai nebepamenu... Taip sui-nojau apie galimyb ivykti metams savanoriauti vien i Europos ali. Kadangi mokykloje mokiausi tik vokiei kalbos, didelio pasirinkimo kaip ir neli-

ko, nutariau vykti Vokietij. Su Dvasins pagalbos jaunimui centro darbuotojais parame projekt, kuris gavo finansavim ir 2004 ivykau Vokietij. Savo veikl pradjau Migrant ir pabgli pagal-bos centre. Veikla pagal projekt man labai patiko. Tada pirm kart gyvenime susidriau su tokiomis temomis, kaip pabgliai, musulmon tikjimas ir pan. Dar nuo t laik liks vienas mano geriausi draug pabglis i Bagdado (Irako), su kuriuo iki iol daug bendraujame. Jo pasakojimai apie nelega-li kelion psiomis i Bagdado Vokietij, trukusi daugiau nei dvejus metus, suavjo ir kartu parod, kokie stiprs gali bti mons!


Piet Vokietijos grois.

O k veikte Kelne kai tik atvykote? Juk oru gyvas nebsi...Persikls Keln pradjau dirbti (ir iki iol ten dirbu) socialiniu darbuotoju ir padedu priklausomyb tu-rintiems monms gyventi savarankik gyvenim (kiek tai manoma). sidarbinau ia grs i Indone-zijos. Pradjs dirbti nutariau, kad noriu studijuoti ekonomik Vokietijoje. stojau ir pradjau mokytis verslo administravimo. Mano darbas labai gerai su-derinamas su studijomis. Nors neretai bdavo, kad mano darbo ir studij diena trukdavo 1012 valan-d, o grs namus dar turdavau pasiruoti paskai-toms...

K reikia padedu? K konkreiai darote, kad padtumte tiems mo-nms?Mano uduotis padti klientui savarankikai igy-venti savame bute. Veikla pirmiausia prasideda nuo projekto, raomo konkreiam klientui. Tada, gavus finansavim, prasideda tikroji darbo veikla su klien-tu. Yra tek visko matyti, kadangi klientus lankau ir j namuose, ir lydiu vairiausias institucijas. Per 4 met darbo praktik mir vienas mano klient. Tai labai skaudi patirtis... Dar nekainojama patirtimi lai-kau darb su monmis su negalia.

Toks uimtas mogus ir tiek daug savs atiduodantis kitiems dar turi-te laiko ir sau?Laisvalaikio praktikai neturiu. Gyvenu darbu, studi-jomis ir kelionmis. Stengiuosi per metus 3 4 kar-tus ivykti svetur ir aplankyti dar neaplankytas alis. Retai grtu ten, kur jau esu buvs. Iki iol esu pabu-vojs 35 alyse. Mano gyvenimo eliksyras kelions. A tiesiog egzistuoju tarp kelioni, o kelioni metu gyvenu.

Tiek met pragyvenote Vokietijo-je, nuolat keliaujate po pasaul... Ar dar jauiate kokius nors sentimen-tus Lietuvai? Nesu mogus, kuris labai prie vienos alies, vietos ar daikt prisiria. Per pastaruosius 9 metus, kiek gyve-

Vokietijoje gyvenate Kelne. Tai la-bai graus miestas, bet ten tiek daug moni... miest pasirinkau tik dl ten esanios katedros. i banyia inoma visoje Vokietijoje ir u jos rib. Jau-iuosi nuostabiai, kai per televizij rodo i bany-i ir galiu pasakyti, kad iame mieste ir a gyvenu. Gyvenu ia daugiau kaip ketverius metus ir jauiuo-si kaip namuose. inau, jog Lietuvoje man trksta skirting moni, ne tik ivaizda, bet ir kilme, religi-ja, kalba bei, inoma, tolerancijos toms skirtingoms tautoms ir asmenybms. O tai Kelne mes gyvena-

me visi po vienu pasaulio stogu ir visiems utenka vietos.

nu Vokietijoje, esu tik kelet kart buvs Lietuvoje. inoma, po tokio ilgo laiko grus Lietuv apima geras jausmas. iuo metu esu jau 2 mnesius Vilniu-je ir atlieku praktik Vokietijos ir Baltijos ali preky-bos rmuose. Ties pasakius, atvykus Lietuv itiko maytis kultrinis okas perkant biliet autobuse. Lyg nieko tokio reikmingo, bet tas vairuotojo pik-tumas ir abejingumas tiesiog nustebino. Grau Lietuv, nes ateityje noriau dirbti Vokietijos kom-panijoje, kuri turi prekybini ryiu su Lietuva. Taip galiau daniau parvykti Lietuvon, vartoti lietuvi kalb ir gyventi Vokietijoje.

Ar nejauiate aplinkini moni pavydo? Danai ia lik mons piktinasi emigrantais ir eria jiems visai nepagrstus kaltinimus.

Iki iol neteko to patirti. Dar niekas Lietuvoje nra pasaks nieko blogo man apie emigracij. O ir man kit nuomon nelabai svarbi. Kiekvienas yra savo likimo kalvis. Gal a ir klystu, bet manau, kad i da-lies patys emigrantai yra kalti, jei nutrksta santykiai

su Lietuva ar kyla prieikumo jausmas ivykusiems svetur gyventi. Esu kelet toki pseudoangl ms kaimo bendruomenje mats. Tai, kaip jie elgiasi ir didiuojasi tuo, jog gyvena usienyje, iaukia ir abejingiausiems monms pasipiktinimo jausm. Mano nuomone, reikia ilaikyti t mogikumo fak-tori ir nesuteikti kitiems jausmo, kad esi geresnis, nes gyveni svetur. Yra pakankamai daug isilavinu-si moni, kuriems, inoma, i problema neaktuali. Kiekvienas sprendia pats, kaip elgtis.

Kaip manote, ar emigracija priside-da prie ali nykimo?

Tikrai taip... Tai europinio masto problema. Vokieti-jos visuomen sensta ir tuo paiu maja. O Lietuva igyveno tiek kar, okupacij ir iliko. Nemanau, kad emigracijai pavykt panaikinti Lietuvos Respublik i politinio pasaulio emlapio.

Ai u pokalb.

Kalbjosi Ieva uolaityt


Mano naujais namais taps Kelnas.

LIETUVOS JR MUZIEJUSKelion pradkime i Klaipdos Senosios perk-los persikeldami keltu Smiltyn: nuo ia drie-kiasi 52 km ilgio dvirai takas, vingiuojantis iki pat Nidos. Persikl keltu i karto sukime dein ir, pavaiav vien kilometr, ivysime senojoje Kopgalio tvirtovje sikrus Lietuvos jr muziej.

Muziejaus amfiteatre iltuoju met laiku rengiami Kalifornijos jr lit pasirodymai.

Pareng leidykla Terra Publica

KURI NERIJA Pasivainjimas kop takais

Lietuva gali pagrstai didiuotis net keturiomis UNESCO Pasaulio paveldo sra trauktomis vertybmis. Viena j yra Kuri nerija, lietuvi ir turist i u-sienio danai vadinama Baltijos perlu. Tiems, ku-rie jau planuoja vasaros atostogas, silome net dviej dien marrut po vien unikaliausi viet Lietuvoje.

LIETUVOS KAMPELIAI

Jr muziejuje pristatoma viena didiausi Europoje ekspozicin kriaukli kolekcija, ekspozicijoje Plrs ir pavojingi jr gyvnai: mitai ir tikrov eksponuojamos 35 natralaus dydio egzotik ir ret uv skulptros.

V. Kandroto nuotrauka

Jr muziejus kurtas iauriausiame Kuri nerijos take buvusio Kopgalio kaimo vie-toje. Muziejaus prieigose pasitinka senj laiv aiktel ir alia esanti Etnografin paj-rio vejo sodyba, kurioje galima susipainti su vejika buitimi bei tradicine vejyba. Laivybos istorijos bei jr faunos ekspozici-jos, akvariumas, iaurs jr litai, ruoniai ir pingvinai sikr senajame Nerijos forte.

Akvariume apirkime koralus, tropini jr ir Baltijos baseino uvis.


Jr muziejaus archyvo fotografijosFotografas A. Manas

JUODKRANTToliau riedkime senojo vej kaimo Juodkrants link, esanios 20 km nuo Smiltyns. Juodkrant viena seniausi Kuri nerijos gyvenviei, inoma nuo 1429 m. (XVII a. pr. j beveik upust smlis). Kadaise i Kuri mariose plaukiojusi laiv stebint vietovs krantin, i buvusi labai tamsi, todl ir ga-vusi Juodkrants pavadinim.

Juodkrantje palei Kuri marias driekiasi dvira-i takas, kuriuo vaiuodami apirkime akmens skulptras. Tai Lietuvos, Didiosios Britanijos, vedi-jos ir kit ali meninink darbai, pavadinti em ir vanduo.

Ragan kalnasUvaiuokime ir Juodkrants centre esant Ragan kaln. ia specialiai dviraiams pritaikyto tako nra, taiau vaiuoti miko keliukais nra sunku (por kart dviraius teks usineti laiptais). Tautodaili-ninkai, i visos Lietuvos 19791981 m. suvaiav Juodkrant, pluo, kad sukurt 80 medini skulpt-r ragan, velni ir pasak veikj pasaul (beveik kasmet meistrai atnaujina skulptras, kuria naujas). 1,3 km ilgio skulptr takas padalytas dvi vie-sij ir tamsij dalis. viesiojoje dalyje driekiasi viesus ir platus takas, o kiekvien pasitinka Egl, ali karalien, vejys Kastytis ir kiti gerieji pasak personaai. Tamsiojoje pusje atvirkiai takas siauras ir tamsus, su Liuciferio, slibin, laumi ir ra-gan skulptromis.

Pilkj garni ir kormoran kolonijosIvaiav i Juodkrants ir pavaiav NidosSmilty-ns plentu kiek maiau nei kilometr, deinje kelio pusje ivysime vien didiausi Europoje pilkj garni ir didij kormoran perimviet. ia reng-ta pauki stebjimo aiktel, nuo kurios galsime stebti i pauki gyvenim. aiktel veda gana stats mediniai laiptai, todl dviraius palikime apa-ioje.

2011 m. buvo ufiksuota apie 327 pilkj garni ir 3807 didij kormoran lizd. Manoma, kad pil-kieji garniai Juodkrants apylinkse gyveno dar XVII

a. ar anksiau. 1989 m. kormoranai pradjo suktis lizdus alia pilkj garni buveins ir ia pasiliko. Vis didjanti kormoran kolonija daro didel tak imtametms puims ant medi ak sikrus kormoranams, i j telieka vien nudiuv kamienai.

PAINTINIS TAKAS NAGLI KOPOSEToliau i Juodkrants tskime kelion Nid. Keliau-kime dvirai taku, kur pasieksime 167 keliu nusi-leid nuo Avi kalno ir pasuk deinje vingiuojan-


t miko keliuk. Dvirai taku madaug 7 km pava-iuokime Baltijos jros pakrante, po to takas suka Kuri mari link ir 5,4 km veda palei 167 keli. Prie mari driekiasi unikalus gamtos reikinys Pilkosios (Mirusios) kopos. Nagli gamtos rezervate, saugan-iame unikal Pilkj kop kompleks, yra rengtas 1,35 km paintinis takas, kvieiantis susipainti su spdinga Kuri nerijos dalimi. ia kopos stebina dl stipraus vjo susiformavusiomis igrauomis, dubomis, taip pat kur ne kur kyaniomis senojo dirvoemio liekanomis.

Vecekrugo kopaToliau keliaukime pro Pervalk, Preil kol 1,5 km pietus nuo Preilos, vaiuojant Nidos link, Karvaii kratovaizdio draustinyje, pasieksime Vecekrugo kop, kurios auktis apie 67,2 metr. Tai pati auk-iausia Kuri nerijoje apeldinta kopa, nuo kurios atsiveria ties Bulvikio ragu paplatjusios Kuri ne-rijos panorama, slni mikai, mari krant apybrai-os. Vecekrugo kopa dar vadinama Senosios Smu-kls kopa, nes pasakojama, jog kopos papdje se-niau stovjusi smukl.

V. Kandroto nuotrauka

NIDAveik dar 6,6 km atsidursime Nidoje. Nida se-niausia ir inomiausia Kuri nerijos vietov, gar-sjanti spdinga Didija (Parnidio) kopa, ia vasarodavusiu vokiei raytoju Thomu Mannu ir kasmet vykstaniais renginiais: vejo vente, festi-valiu Benai, plaukiam Nid, kamerins muzikos ir diazo koncertais, senj amat dienomis, meni-nink plenerais.

Nidos kaimas buvo inomas nuo XV amiaus. Nidoje galima pasigroti stilingos architektros nameliais, rykiu j dekoru, droiniais, 2004 m. Nidos krantin-je pastatytomis vtrungmis ir senaisiais vej lai-veliais. Nidoje yra ilikusios ir senosios kapinaits su savitais antkapiais kriktais (jie bdavo statomi ne galvgalyje, bet ties kojomis). Taip pat galima api-rti vej buities ekspozicij autentikoje, 1900 m. statytoje vejo sodyboje. Verta aplankyti ir T.Manno memorialin muziej.


Parnidio kopaGalutinis kelions takas Parnidio kopa.

Nuo prieplaukos Taikos gatve vaiuokime iaurs vakar kryptimi (Baltijos jros link).

veik kaln, sukime kair. Kelias veda pro kemping Parnidio kopos link. Pu-siau pustoma Parnidio kopa vienas unikaliausi ir populiariausi Kuri nerijos objekt. Jos auktis 52 metrai, nors anksiau ji buvo 17 m auktesn. Nuo ios Kuri nerijos kopos rengtos apvalgos aiktels atsiveria vaizdas

vjo pustom didij kop grandin, Mirties sl-n, kuriame neigyveno daug prancz karo belais-vi 18701872 m., aliuojant didj kopagbr bei Kuri mari vandenis. domu tai, kad i kopa yra keliaujanti nuolat pustoma ir slenkanti. Ant ios kopos 1995 m. buvo pastatytas apie 13 metr auk-io Sauls laikrodis (architektas R. Kritapaviius, skulptorius K.Pdymas).

V. Kandroto nuotraukos

Lietuva. 100 viet, kurias turite pamatyti puiki dovana ne tik sau ar artimajam, bet ir atvyk-liui i usienio.

KNYGOJE

AR TIKROVJE

JS PRIVALOTE

TAI PAMATYTI!

Pristatome Jums 100 pai graiausi viet, kurias turite pamatyti Lietuvoje. Kartu tai ir 100 akimirk, kupin atradimo, nuostabos, susido-mjimo, 100 prog painti, paliesti ir suavti. Gal net ir simylti nors vien! Tai 100 galimy-bi sitikinti, kad gyvename nuostabioje aly-je... 100 procent tikro lietuviko groio.

Fotoalbumas LIETUVA. 100 VIET, KURIAS TURITE PAMATYTI

Naujiena

Iliustruotas inynas

DOMIAUSIOS KELIONS PO LIETUV. AKTYVIAISudarytojas Vytautas KandrotasPristatome antrj didiuls skms sulaukusio kelioni inyno domiausios kelions po Lietuv tom. Antrasis kelioni inynas kvieia visus pakeliauti po gimtj al kitaip. Tai 70 geriausi ke-lioni idj po Lietuv dviraiais, baidarmis, laivu ir net lktuvu vienoje knygoje.Beveik 1000 km riedant dviraiais miest ir miesteli gatvmis, aliais parkais ir neaprpiamais laukais.Beveik 1000 km baidarmis niokianiomis alies upmis graiausiuose Lietuvos kampeliuose.1000 vilgsni i paukio skrydio vir seniausi Lietuvos miest.1000 ramybs akimirk, laivui ltai slystant plaiais mari vandenimis.1000 nauj atradim aktyviai keliaujant po Lietuv.1000 galimybi puikiai pailsti. Tam, kad spdi pakakt kiekvienai prastai dienai!

Keturias Terra Publica knygasgalite laimti

socialiniame tinkle Facebook atsak klausim po knygos nuotrauka.

ATSAKYKITE KLAUSIM IR LAIMKITE! Knyg atsisime patu Lietuvoje. Jeigu Js negyvenate Lietuvoje, manome,

surasite draug ar artimj, kam galsime nusisti Js laimt knyg.

Gerbiami urnalo skaitytojai, prisipa-insiu, kad tai ne tik jautri tema, bet ir maai kas apie tai apskritai kalba, retai k ir knygose iuo klausimu bepaskaity-si... Dabartin visuomen neikentusi, kada gr tvyst eimas, ieko atsaky-m, kaip igyventi be tvysts poreikio.Jaunimui atrodo, kad senoji karta kalba apie nelabai suprantamas savybes, ku-rios tapatinamos su pasakymais bk vyras, uaugink vaik, pasodink med ir pastatyk nam. O vyrams, tvams, beje, ir kunigams reikia plduriuoti neinojimo vandenyse. Leiskite pasi-sksti: ginamos moter, vaik teiss, ir dar daug kit teisi, o vyr teiss negi-namos, tik dejuojame, kad vyrai visose srityse, o pirmiausia tikjimo, nusilpo ir inyko. Tiesa, kai matome tragikai ivarytas mamas ir vaikus i eim, jas atjauiame ir giname, o ar pastebta, kad ir vyrams labai danai bna sukrau-nami daiktai ir jie tyliai dingsta gara-uose, rsiuose ar po tiltais. Jei bsime nuoirds ir liguistai nedemonstruosi-me savo emocij, ypa pykio ir kerto, teks pripainti fakt, jog reikia skelbti Tvo paiekas.

JEI KARTAIS JIS GRT...Jei grt tvas kasdien vaiko gyvenim, turbt vai-kas ikart atrast daug privalum gyvendamas su juo. Bti alia tvo, kartu su juo kur kas geriau nei stovti vienam kaip po karo likusiam sueistajam ir nematyti jokio atramos tako. Gal kas pagalvos, kad nereikalingas eimai toks tvas, kuris nieko neturi ar neduoda. Bet leiskite pritarti garsiam mstytojui ir psichologui E.Fromui, kuris sak, kad svarbiau yra ne turti (ar gauti), bet bti.

Prisiminkime situacij Edeno sode. Kada vyksta pirmoji nuodm? Kai Tvas yra kakur... Tada Ieva lieka viena, eima be tvo, parapija be klebono. Btent tada velnias lengvai nea abejones. Ivada viena tvas turi bti kartu. Kaip tai padaryti yra du keliai: arba jis pats turi susiprasti ir sugrti, arba turi bti aukiamas sugrti. ia iliustracijai labai tikt Evangelijoje apraytas snaus palaidno vaizdinys, tik sukeistomis vietomis grt ttis, o ne snus.

Pamstykime, k sugrint grs ttis kiekvieno i ms gyvenim? Tikriausiai kakok pana jausm, kur patirt luoys, kuriam bt grinta nupjauta ranka ar koja... O gal ttis yra pus js irdies... Kad ir kaip bebt, bet tikrai grt pusiausvyra.

KUR TVAS?


ODIAI I SIELOS

KAS IVARO TV I EIMOS ROJAUS?Manau, kad viena i tvo dingimo prieasi yra nuolat kartojamas sakymas: Bk vyras. Gerai pa-galvojus, jis ir taip yra vyras. Jei paliepim galima bt aikinti kaip savs paiek, gal ir bt galima priimti irdin, bet kai nra atsakymo, k tai reikia, tai toks sakmus raginimas atrodo kaip eminimas, vyro saviverts menkinimas.

Apie vien tvui duot savyb kalba Biblija: Ado-mas, pirmasis tvas, vaikiojo po sod, visk ste-bjo ir viskam dav vardus. Todl tvui skirta pa-dti suvokti savj A. Kaip buvo man gera, kai kilus mano galvoje klausimui, kas a esu, kunigai ir draugai, kadangi mano tt mirs, man padjo rasti atsakym, kad esu mogus gerbtinas, myltinas, tobulintinas, ir kad a jiems rpiu. J lpomis tvys-t mane nuolat drsina ir palaiko. Tvas visada stebi tavo aplink ir j vardina. Tai teikia tvirt gyvenimo pagrind ir pamat. Motina moko apie kalbjimsi ir santykius, o tvas padeda suvokti savj A. I to kyla ir tikjimo taisykl, kad tikjimas yra asmuo ir santykiai. Dievas Mozei i krmo pasak: Jahv, kas lietuvikai reikia Esu, kuris esu...

Kart seminarijoje dvasios tvas papra ms per-skaityti A.Kamiu knyg Laikas tvui. Po to pasil parayti pana laik tiui. Mano tvas t laik saugojo iki mirties... O paskutines savo gyvenimo akimirkas jis buvo visikai ramus, nes mudu inojo-me, kad mylime vienas kit...

Tvas Jzui i dangaus pasak: Tu esi mano mylimas snus, tavimi a griuosi. Tai reikia, kad tvystje yra svarbiausia stebti ir aikiai pasakyti, kas yra kas. O gal mes norime kartais uiaupti tvui burn ir ne-leisti jam bti tvikam, gal tai j ir ivaro i eimos? Kunigams tai yra inoma patirtis. Gal tokie poelgiai tv ir iprovokuoja smurtauti? Ar smurtui neturt bti prilyginamas mamos vaik lepinimas? Taiau lidnai kalbdami ne daug k pakeisime...

KAD TTIS TAPT TIU...Kad ttis tapt tiu, pirmiausia vyras turi inoti, kad jis ir taip yra vyras. Kad yra mogus. Juk ir moterimi nereikia tapti, ja gimstama.

Jei kakuo ir reikia mums tapti, tai monmis. Kad taip nutikt, reikia daug mstyti, skaityti, kal-btis, bendrauti ir bti atviriems. Nebijokime bti silpni ir iekoti paramos. Neeminkime vienas kito, bet mokykims apsiginti protingu bdu odiu. Taip dar Jzus, taip moko ir sena patarl: Duok durniui keli.Kad ttis sutvikt, reikia vl savo akn pasodinti Jahvje, o tada iaugs tvirtas tvo uolas.

Tti, grk, nes esi ryys tarp mamos ir moni, tarp A ir kitas, tarp Dievo ir mogaus. Grk, nes mes norime bti ne tik mogiki, bet ir moniki.

Mstymus ura Skriaudi klebonas Arnas Simonaviius


Darja Doncova

MEIL SEIL IR TREIAS NEREIKALINGAS

Tikriausiai kiekvienam js nors kart gyvenime norjosi pasirodyti scenoje ir sulaukti audring aplodisment! O Jevlampijai Romanovai pasitai-k stulbinama galimyb! Buvo taip: ana, Leo teatro aktor, papra, kad Jevlampija vietoj jos pasirodyt scenoje. Niekas to nebt pastebjs: kambarins vaidmens atlikjai nereikjo n odio itarti, o visi aktoriai iame keistame spektaklyje vaidino su kaukmis. Staiga spektaklio metu mir garsi teatro primadona Tina Burskaja. Visi buvo tikri udik ana. Btent ji padav Tinai puodel su vandeniu. Tik Jevlampija viena tikrai ino, kad ana nekalta. Juk kaukta nuodytoja buvo ji! K daryti? Pabgti?! Bet Jevlampija nusprendia pa-sielgti visikai kitaip nerti tiesiai pekl...

Netrukus

pasirodys

knygynuose

Gary Jennings PLRNAS

PIRMOJI KNYGA

BALZAMO IEDAS

Istorinis trileris

Nepanaus jok kit nuotyki iekotojas plrnas... drsiai pasinr imperijos, kuri buvo tokia pat sugedusi kaip ir didinga, aistras ir smurt.viesiaplauk, pilkaak got pamestinuk vadi-no tiesiog Tornu. Vyr ir moter vienuolynuose netradicikai susipains su lytiniu gyvenimu, o vliau keliaudamas po Europ, kurioje iekojo savo tautos, Tornas gijo kario gdi ir geb-jimo ilikti iminties. Kadangi slp pritrenkian-i paslapt, jis visur buvo svetimas, bet puikiai nutuok apie slapiausius vyr ir moter troki-mus. Didinguose yranios imperijos miestuose, Romos legion mi laukuose ir prabangiuose didik bei karali rmuose, Tornas susipaino ir su kilniausiomis, ir su brutaliausiomis moni savybmis. Jo neprilygstami nuotykiai prikelia naujam gyvenimui praeitin nugrimzdusius am-ius ir veikjus, kuri didingiems ygdarbiams ir... nuomiam kertui niekas neprilygs.

Darja DoncovaIronikasis detektyvas

TRIJ PARIUK DIETATatjana Sergejeva.

Detektyv, kuri norjo sulieknti

Kaip ta bandel Tania Sergejeva gali sulieknti, jei aplink tiek pagund! Kur tik pavelgsi ant pre-kystali tokie gards pyragaiiai ir tortai, der grieinliai ir kiti skanumynai. O vitrinos pilnos grai drabui lieknoms moterims! Tiesa, kol kas atsikratyti nereikaling kilogram nepadeda nei tai, jog Tania vl laikosi dietos, nei tai, kad jai ten-ka suktis lyg voverei rate. Dabar poniai Sergejevai, Pokto agentros darbuotojai, reikia vaidinti... vaikystje pasiklydusio bankininko aukl. O is m ir numir jai matant. Lieka vien splioti! ino-ma, Tania negali likti nuoalyje, jai teks pasitelkti visus savo dedukcinius gebjimus, kad i miglota istorija bent kiek nuvist...

Natalja Solnceva

ISPANIKI ACHMATAI

Kukli mergina neprastu Godos vardu nesava-naudikai rpinosi savo kaimyne ir net negaljo sivaizduoti, kad j apkaltins dl senuts mirties! Nejaugi tai susij su senoviniais ispanikais ach-matais, kuriuos kaimyn gavo kaip palikim? Komplekte trko keturi figr, ir Varvara Igna-tjevna ketino pasakyti merginai, kur jos dingo, taiau nespjo... Antikvaras papasakojo Godai achmat istorij. Jie buvo pagaminti XVI amiuje garsaus senjoro usakymu, ir igon neva suteik achmatams gyvybini gali kad trokimas isi-pildyt, j pirma reikia suaisti achmat lentoje. Taiau dl to kakas turs mirti... Prajus kelioms dienoms po kaimyns ties, kakas Godai pakio dingus baltj karali. Negi ir iais laikais kai kas nutar pasinaudoti senovine legenda, trokda-mas gyvendinti savo kslus?

www.mileda.ltknygos

ias ir kitas leidyklos Mileda ileistas knygas galite nusipirkti

knygyne internete adresu www.mileda.lt

Leidyklos MILEDA knygas galite laimti

socialiniame tinkle Facebook

atsak klausim po knygos nuotrauka.

Atsakykite klausim ir laimkite!

Knyg atsisime patu Lietuvoje. Jeigu Js negyvenate Lietuvoje,

manome, surasite draug ar artimj, kam galsime nusisti

Js laimt knyg.


PAVOJINGAIS NE GIMSTAMA,

O TAMPAMA

KETURKOJAI DRAUGAI

PAVOJINGAIS NE GIMSTAMA,

O TAMPAMA

Pastaruoju metu visus un my-ltojus, o ypa pavojingj s-ra traukt uneli eimininkus, neramina ruden Seimo priimtas statymas, kurio tikslas ivaryti iuos keturkojus i daugiabui. Nors patys parlamentarai suvokia, kad statymas nra tobulas, taiau dauguma pasisak u j. Tai gs-dina ne tik toki uneli auginto-jus, bet ir prieglaud darbuotojus, nes, pasak naujosios tvarkos, visi eimininkai, kurie nespjo iki sau-sio 1 dienos isiimti leidimo toliau globoti savo keturkoj eimos nar, turs j atiduoti. Taigi tolimesn si-tuacija, nuostabij ms Seimo nari nuomone, tikriausiai tur-t bti tokia: visi gyvn globos namai bus perpildyti pavojing veisli sra traukt uneli, ku-ri atiduoti nra kam. Bent jau Klai-pdoje tik 8 mons spjo isiimti leidimus, deja, bet dl netobulai suorganizuoto t leidim idavi-mo. Kadangi savanorikos gyv-n prieglaudos sveik ir stabilios psichikos gyvn nemarina, tai bus priverstos paversti savo glo-bos namus kovini un pensionu, kuriame ilgus metus nebus vietos kit veisli gyvnams. Ir taip ie protingi mons ketina isprsti problem dl un antpuoli, nors i ties problema gldi ne gyv-no veislje, o juos auginaniuose monse. Atsakomybs stokojan-tis ir agresija pasiymintis mogus taip pat skmingai ginklu gali pa-versti ir pudel ar labrador. Argi ne protingiau bt neleisti kai ku-riems monms turti gyvno, o ne pulti udrausti kai kurias un veisles? Apie tai iandien sutiko pakalbti 5 pdui savanoriai Skaist Svidrait ir Riardas Kasia-nenko, auginantys Stafordyro ter-jer Lord.

Silau sidmti visam gyvenimui ir dar kelioms kartoms priek bet koks uo gali bti pavojingas visuomenei, jei pateko netinkamo eimininko rankas.


Riardai, ar tikrai sra traukti unys yra tokie agresyvs ir pavo-jingi visuomenei? Atsakym it klausim jau turiu pakankamai se-niai. Kiekvienas uo, nesvarbu veislinis ar ne, gali bti pavojingas. Pavojingais nra gimstama, pavo-jingais tampama. Labai mgstu lyginti unis su monmis, nes taip lengviau perteikti savo poir tam, kuris nesupranta to, k supranta un mylto-jai. Kai mama pagimdo vaik, niekas neino, koks jis bus uaugs: valstybs sergtojas, vagis ar udikas. Kadangi tinkamas aukljimas yra labai svarbus vai-ko brendimo metu, nuo to priklauso ir jo tolimes-nis gyvenimas bei pasaulira. Taip ir uniukas. Jis tarsi baltas popieriaus lapas, kur gali sudeginti netinkamai aukldamas arba prirayti aukso raid-mis, aukldamas kaip pridera. Jei reikia pavyzdi, ieikite lauk ir penkias minutes skirkite unims stebti. Net neabejoju, kad pamatysite ne didij veisli unis besitampanius ir besidraskanius prie pavadli, bet tuos vis numyltus bei igirtus kam-barinius uniukus. Ir inot kodl taip yra? O todl, kad mons, auginantys didesnius unis, supranta, kad jiems btina dresra, socializacija tiek su mo-nmis, tiek su gyvnais, o tie, kurie unis laiko kaip nam puomen, daniausiai leidia uniui paiam save isidresuoti. Todl noriau perklausti, kas yra pavojingesni visuomenei: tam tikr veisli unys ar patys mons?

Ar danai sulaukiate ugauliojim, priekait, pikt odi dl savo uns? Na, kaimynai Lord myli, giria u ger bd, gra ir raumening kn. Tiesa, yra viena vienintel eima laiptinje, kuri Lordo nemgsta, nes tiki mitais, kad jie valgo mones. Daniausiai sulaukiami priekai-tai bna i bobui lp. Jos savo unis vedioja be pavadli ir dar piktus. aukia, klykia: Trauk savo un perks!!! Ir mes liekame kalti u tai, kad ve-dams un u pavadio, kuris net neiri j pusn ir net nerodo jokios agresijos. Bna pikt vilgsni, tv stumdom vaik, kad mogdra Lordas ne-tyia kokios rankos nenukst. Tokiais atvejais tik garsiai pasijuokiame ir pasakome: Lordai, traukis, dd turi blus. Jei kas nors paburnoja, nuramina-me pasakydami, kad uo juos net neir, o jei bt piktas, jau bt visus surijs.

K manote apie naujj statym? Koki keitim galtumt pasilyti? Turbt ir pats velnias didesns nesmons negalt sugalvoti. Tame statyme ir jo vykdyme tiek nelogi-k dalyk, kad net patys valdininkai neino, kaip su viskuo susitvarkyti. Vienas i j neturi leidimo, ne-gali auginti uns, neturi uns negali gauti leidimo. Nes tas leidimas suteikiamas ne mogui, bet uniui, kur augini... Nori iklausyti kursus, kad galtum pra-dti tvarkytis dokumentus, turi vaiuoti Kaun, be to, kursai rengiami tik tuomet, kai usiregistruoja juos pakankamai moni. Taip buvo ir mums. No-

rjome vykti kursus kovo 8 dien. Kadangi nesusi-rinko grup, turjome vykti kovo 22 dien. Neseniai skaitme straipsn, kuriame raoma, jog pro-blem, nustatant, kokios veisls yra uo, neturt kilti. Jei prireiks, bus konsultuojamasi su veterinarais . Kaip gali uns veisl nustatyti veterinaras, dir-bantis Lietuvoje, kai artimiausias mogus, galintis ir turintis teis nustatinti veisles yra Latvijoje? Jei jie ada kreiptis veterinarus, neturinius galiojim nustatinti veisles, kodl mes turime laikytis staty-m, kai jie patys j nevykdo? Pirmiausia silytume nesprsti problem draudimais, o rengti socializaci-jos testus, kuriuos turt isilaikyti kiekvienas eimi-ninkas su savo unimi. Jis bt geriausias rodymas, jog uo nra pavojingas ir gali vaikioti be antsnu-kio, o jei neisilaiko nori nenori, dk uniui antsnu-k ir netrukdyk monms ramiai gyventi.

Skaiste, k nortumte pasaky-ti tiems, kurie tiki mitais, o ne tam tikros veisls unis auginaniais monmis? Patariau pasidomti veisls istorija, tikti faktais, o ne mitais. Daugelis bijo Stafordyr veisls un dl to, jog kakur, kakada girdjo, kad jie kanda monms, yra neprognozuojami ir visokie kitokie baisuokliai. Pitbulterjero tipo unys buvo veisiami pjautis su unimis, o ne su mogumi... Kovos vidu-ryje ring galjo eiti mogus ir iskirti unis. Jei uo kanda mogui, tai buvo laikoma veisls broku ir tokiu unimi buvo atsikratoma. Tai k gali protin-go pasakyti mogus, neinodamas veisls istorijos? Turbt visi pasta aunj komisar Reks, kuris gaud nusikaltlius. Nuo tada vokiei aviganiai vis mylimiausi (taip pat ir a juos dievinu, bet ne dl io serialo...), geriausi sargai, draugai ir eimos unys. Bet kiek i t pseudomyltoj ino, jog karo metais jie buvo siundomi pulti mog? Kodl niekas j taip nebijo ir nesmerkia? Juk j genuose turt bti liks agresyvumas mogui... Deja, bet iki iol negaliu suvokti ito paradokso: bijau uns, kuris net buvo laikomas veisls broku, jei rodo agresyvum mogui, bet nebijau to, kuris buvo siundomas pulti mog... Juokas pro aaras... Silau sidmti visam gyvenimui ir dar kelioms kartoms priek bet koks uo gali bti pavojingas visuomenei, jei pateko ne-tinkamo eimininko rankas, o jo padaryta ala ne-turt bti skaiiuojama monmis, atsidrusiais li-

goninje. Nes dekoratyvinis uo niekad neks taip, kad tekt atsidurti mintoje staigoje, nors neabejo-ju, kad jie kanda daug daniau nei tvirtesn sukandi-m turintys unys.

O Js, Riardai?Bene svarbiausias dalykas, apie kur turjo pagalvoti ms gerbiami Seimo nariai prie pasisakydami u statym tai reikalavimas atsisakyti savo eimos nario, savo mylimo augintinio, geriausio draugo. Jeigu jiems nerpi jautri ir iki mirties itikima uns irdel, tegul susimsto apie mogaus jausmus. Ne visiems j globotinis prilygsta daiktui. Yra moni, kurie nesuvokia gyvenimo be savo uns, kuriems maloniausia dienos dalis yra tada, kai grus namo isiilgs unelis atlekia pasitikti, kai jie vakare kartu eina pasivaikioti, kai ryte jis adindamas palaio veid arba kai prispaudus didiausiai bdai jis vie-nintelis intuityviai jauia, kad svarbiausia iuo atve-ju tiesiog tylti ir bti alia... Versti to atsisakyti yra ma maiausiai nemogika!

Ai u susimstyti privertusi nuomon.

Pareng Simona akinyt

Ms adresas: Jrinink pr. 38, Klaipda. Telefono numeris: +37062015481. Interneto svetain: www.5pedutes.lt80 W W W.LIE TUVE.LT

uniukas tarsi baltas popieriaus lapas, kur gali sudeginti netinka-mai aukldamas arba prirayti aukso raidmis, aukldamas kaip pridera.

Ms adresas: Jrinink pr. 38, Klaipda. Telefono numeris: +37062015481. Interneto svetain: www.5pedutes.lt

GARSIAUSI PASAULIO STILISTAI KAUNE

GROIO MEISTRAI

Gegus 1214 dienomis Kau-ne viejo pasaulyje ymus kir-pjas modeliuotojas Dmitrijus Vinokurovas su savo komanda. Vizito metu stilistas ms alies meistrams pristat kirpimo ir daymo technikas, iuolaikinius madingus vaizdius bei naujau-sias Wella Professional mados tendencijas: Allegra ir Fusion, kurias jau pademonstravo dau-gelyje pasaulio ali bei mad sostini. Be abejo, visi irovai, modeliai, praktikantai galjo ne tik pasisemti nekainojamos pa-tirties, bet ir turjo kur akis pa-ganyti bei siel atgaivinti. Juk vi-suomet groiu grisi ne tik akys bet ir irdis.

Kas tas D.Vinokurovas?Tai aukiausio lygio stilistas, savo vardo groio centr ir mokyklos krjas bei savininkas, Wella International naujausi kolekcij krjas, vienas i garsiojo Alternative Hair Show globj, daugybs apdovanojim ir ordin u meno, mados ir groio populiarinim bei skleidim pelns meistras... Tai tik dalis epitet, kuriais bt galima apibdinti mog, sak Kirpj ir groio specialist asocia-cijos prezident Jolanta Maiulien, organizavusi Dmitrijaus Vinokurovo seminarus Lietuvoje. Taiau svarbiausia, jog jis labai iltas, nuoirdus, ypa pro-fesionalus, krybingas ir links dalintis tuo, k moka ir ino, ts Jolanta.

GARSIAUSI PASAULIO STILISTAI KAUNE

Garsiojo stilisto pamokosDvi dienas Kauno paslaug verslo darbuotoj pro-fesinio rengimo centre ms alies meistrai stebjo ir moksi kirpim bei daym subtilybi, grjosi naujausios Trend Vision 2013 kolekcijos modeliais bei patys iband rodytas kirpim ir daym tech-nikas ant modeli. Man labai smagu, jog visame pasaulyje pripaintas meistras pagaliau randa savo auditorij ir Lietuvoje. Tai jau antrasis io stilisto ir jo komandos vizitas Lietuvoje. Beveik prie metus kartu su Dmitrijumi ir jo komanda surengme sp-ding ou program bei keli dien mokomuosius praktinius seminarus meistrams i Lietuvos, Latvijos ir Estijos, diaugsi J.Maiulien.


Grois igelbs pasaulD. Vinokurovas ne tik savo srities inovas, bet ir mogus, labai tiesiogiai suprantantis posak Grois igelbs pa-saul. Jis danai usiima visuomenine ir labdaringa vei-kla, yra labdaros fondo Mes su tavimi, remianio leuke-mija serganius vaikus, steigjas. U Maskvoje surengt Alternative Hair Show gautus pinigus jis taip pat paau-kojo tiems, kam j labiau reikia. Jau t pai dien grs i vizito Lietuvoje, meistras Maskvoje dalyvavo akcijoje, kurios metu kr stili vairi sunkum bei socialin at-skirt patiriantiems monms. ios akcijos metu mes sutvarkome moterims plaukus, parenkame drabuius, papasakojame apie stili. Daugumai moter tai bna visikai nauja ir nekainojama patirtis pasijausti graiai, svarbiai, stilingai. Pasak D.Vinokurovo, visas dtas dar-bas atsiperka tada, kai pamatai, kaip nudiunga vaikai, pamat grai savo mam.


Jis paadjo sugrtiPatinka jiems ia, Lietuvoje. Taigi kiek pailssime ir vl planuosime kak domaus ir vertingo. Vienas i Kirpj ir groio specialist asociacijos tiksl kelti ms meistr profesionalum. Tai ir bandome daryti kviesdami aukiausio lygio meistrus, i kuri tikrai yra ko pasimokyti, kalbjo Jolanta Maiulien. Ji viliasi, jog tai nebuvo paskutinis meistro i Maskvos vizitas Lietuvoje.

Pareng Kristina Maiulyt


Mau Piku, esant Peru, visi ino, visi girdj, visi nori pa-matyti savo akimis... Kiekvie-n dien sunkiai pasiekiam senovs ink miest aplanko tkstaniai turist i viso pa-saulio. Bet pradkime apie vis-k nuo pradi...

Piet Amerikoje Ink imperija susikr madaug XVa. pradioje ir egzistavo iki XVIa. antrosios pu-ss. Europiei kalbose paplits pavadinimas Inka, kurio pagrindin reikm valdovas. Taip ir dabar vadinama visa buvusioji civilizacija arba visi imperi-jos gyventojai.

Ink imperijos pagrindas XII a. Kusko apylinkse gyvenusi gentis. Tai buvo maa, bet karinga tauta, XIIa. And kalnuose krusi savo civilizacijos centr

MAU PIKU Senovs ink miestas


LIETUVIAI KELIAUJA

Kusk. Bgant amiams, inkai plt savo teritori-j, vienu metu ji drieksi nuo Kolumbijos iki ils ir Argentinos! emyno pietuose juos sutramd dar karingesn mapui tautel, o plstis kitas sritis neleido ispan invazija. 1533 metais prasidjo ink pasiprieinimas ispanams, truks iki 1572 met, po kurio m dominuoti ispanai, be gailesio naikin visk, kas buvo sukurta ink. Beje, legendinis, kal-nuose paslptas Mau Piku miestas liko beveik ne-paliestas.

Prarastuoju ink miestu vadinamas Mau Piku buvo atrastas 1911 metais Hiramo Bingamo va-dovaujamos ekspedicijos metu. Pasakojama, jog paslapt apie kalnuose esant miest jam u vien doler pardav vietinis piemuo. Kas nutiko io ke-rinio miesto gyventojams iki iol paslaptis... Ma-noma, jog 1532 metais visi Mau Piku gyventojai paslaptingai inyko, taiau ne dl ispan konkis-tador kalts. 1911 metais vykusios ekspedicijos metu apleistame ink mieste buvo rasta ventykl

komplekso, gyvenamj ir kins paskirties pasta-t, gynybini sien, kanal, keli, laituose ids-tyt teras liekan.

Iki ms dien iliks statini kompleksas tarsi bylo-ja, jog ink imperijos gyventojai buvo ne tik karinga tauta, bet ir menininkai. Svarbiausia j meno sritis be joki abejoni architektra. Monumentals ink statiniai pakeri kiekvien juos ivydusj. Tiesa, Mau Piku stovi seismikai aktyvioje zonoje, ia e-ms drebjimai yra gana dani reikiniai. Taiau i tayt akmen pastatytas miestas rodymas, jog inkai buvo sumans ininieriai. Akmenys sutvirtinti nenaudojant jokios cementins mediagos, jie tie-siog ikalti ir kruopiai sudti vienas ant kito, ne-paliekant n maiausio plyelio. Sakoma, jog prasi-djus ems drebjimui, statini akmenys pradeda judti prisiderindami prie ems virpesi, o iems nurimus, tvarkingai sugrta savo vietas.


Senasis ink kelias, tiltas prie vien i jim miest.

Mau Piku griuvsiai laikomi vienu i nuosta-biausi pasaulio architektros ir archeologijos paminkl, trauk-t UNESCO pasaulio kultros paveld.

Mau Piku milinikas statini kompleksas, taiau ia atrasta dar tikrai ne viskas. I miesto vingiuoja daugyb takeli, kur jie visi veda dar nra inoma, todl nepabg paklaidioti turist ne taip danai minamais, augmenijos ugrobtais takais, galbt ir js tapsite atradjai.


Terasos, sukurtos ink emdirbystei.

Vietinis gidas supainda su svarbiausiais statiniais Sauls ir Kondoro ventyklomis.

Ne sezono metu Peru Anduose lyja beveik kas-dien, todl kelion ruotis patartina sausuoju met laiku. Daugiausia krituli ikrinta nuo gruodio iki kovo mnesio, o daugiausia turist Peru aplanko birelio rugpjio mnesiais.

Kelion iki Mau Piku nra pigi. Vien traukinio bilietas i Kusko miesto kainuoja madaug 100 JAV doleri. Atvykus prie kalno papds, ant kurio stk-so Mau Piku, laukia pasirinkimas: ar dar kart pa-tutinti pinigin, ar sugaiti por valand ir paslap-tingj ink miest ukopti psiomis. Vingiuotas kaln takelis beveik sutampa su 1911 metais H.Bin-gamo pasirinktu kopimo marrutu!

Savo maisto Mau Piku sineti nepavyks. Tas pats taikoma ir grimams galima pasiimti tik nedi-del vandens buteliuk.

Bent vien dien nepatingkite atsikelti ities anksti, prie patekant saulei. Pirmiesiems spindu-liams nutvieskus Mau Piku pasijusite tikrai ypatin-gai.

alia Mau Piku stkso indno nos primenantis Wayna Piku kalnas. Ant jo ukilti per dien leidia-ma vos keturiems imtams turist, todl jei norite senj ink miest pamatyti i viraus suskubkite ir stokite eil. Btent nuo ios virukalns ir nufo-tografuota daugelis inom ir kvap gniauiani Mau Piku nuotrauk.

Sandra Kanopkait

JEI SUSIRUOTE SAVO AKIMISIVYSTI STABJ MAU PIKU...


Rimanto Uktverio nuotraukos W W W.LIE TUVE.LT 99

Pasigrekite Princess rmais, Trij vj tvirtove, Sauls laikrodiu, fontanais.

LENGVESNIS RYTOJUSNetiktai atilus orams, kiekviena puolme iekoti spintoje vasarik drabui ir... tikriausiai buvo nela-bai malonu pamaius, kad jie iek tiek anktoki. Na, juk normalu, kad per iem, kuri, beje, iemet truko beveik pus met, priaugome ke-lis nereikalingus kilogramus. Jau rame apie pagrindinius princi-pus, kurie padeda sulieknti. Jie buvo apie psichologin nusiteiki-

m ir ryt. iandien pateiksi-me koncentruot informacij,

nuo ko pradti lieknjim, ir kodl ms organizmui to-kie svarbs skysiai.

PATARIMAI

IKROVOS DIENA DURYS LENGVESN RYTOJ

Kadangi jau nusprendte maitintis kitaip ir pradti valgyti tam, kad igyventumte, o ne gyventi, kad valgytumte, silome nauj etap pradti nuo ikrovos dienos. Ji bus tar-si nusiteikimas ir rodymas sau paiai, kad galite liautis kimti save visk, kas papuola po ranka. Ikrovos diena naudinga tuo, jog skatina mediag apykait, paalina i or-ganizmo tai, kas pasialina su skysiais, to-dl btina igerti net apie 3 litrus vandens. Ikrovos dienai silome rinktis nerieb ke-fyr arba altibarius. I esms ikrovos dienos metu galite valgyti vis dien, taiau neturite viryti 800 kalorij normos ir nega-lite viso to sukirsti vienu ypu. Ikrovos dienai galime pasilyti kelet variant.

Obuoli diena Per vis dien galima su-valgyti 1,51,7 kilogramo obuoli. Skysi galima gerti tiek, kiek tik norisi. Obuolius geriau valgyti su pertrauklmis (maiausiai per 3 kartus) ar net po vien ar du obuolius ikart. Obuoli dietos mi-nusas yra tas, kad obuoliai padidina apetit ir gali kilti pagunda viryti leistin kalorij norm.

Kiauini dienaPer dien galima suvalgy-ti 56 virtus kiauinius be druskos. Tai baltym dieta.

Salot dienaiek tiek lengvesn i-krovos dienos forma, kadangi leidiam produkt vairov pa-kankamai nemaa. Ga-lima vartoti bet kokius vaisius ir daroves, i

j gaminti vairias salotas. Salotoms aplakstyti var-tokite tik augalin aliej arba citrin sultis. Produkt kiekis per dien neturt viryti 1,5 kilogramo arba 800 kalorij.

Arbz dienai dieta viena i populia-riausi, kadangi yra labai skani. Be to, labai gerai valo organizm (naudinga kepenims ir inkstams). i dien reikia suvalgyti apie 5 kilogramus arbzo ma-iausiai per 4 kartus.

Kefyro dienaTurbt sunkiausia ikrovos die-ta. Per dien galima igerti apie 2 litrus kefyro (ne daugiau 1% riebumo) ir kiek nori vandens.

Jeigu ilaikte ibandym ne tik skaity-damos, bet ir laikydamosi ikrovos dietos, galime pasveikinti ir pakviesti eiti toliau. Beje, nesitikkite greit stebukl po ikro-vos dienos gal ir nepajausite skirtumo, bet organizmas padkos. Tiesa, upls psichologinis pasitenkinimas savimi. Beje, nerekomenduojama ikrovos dien daryti daniau nei kat per savait ir ilgiau kaip vien dien, nes tuomet organizmas pra-ds kaupti visas mediagas ir pradsite storti! Jeigu nieko nevalgysite, tai tikrai nereikia, kad imsite trauktis. Juk visam organizmui reikia i kako gyventi ir gauti energijos, kuria aprpint organus.


STEBUKLINGAS GRIMAS PUSRYIAMSia tikrai nerasite reklamos ir rekomendacij nusipirkti stebuklingo grimo, kuris jus atjaunins per nakt. J tursite pasigaminti paios! Ir kuo jis alesnis, tuo geriau. Beje, vasara tinkamiausias metas usiimti alij grim gaminimu, nes visus reikalingus produktus galima rasti savo dariukyje, o gal net ant palangs. Jei ne ten, tai artimiausiame turgelyje arba kaime pas moiut tikrai bus. Koki naud teikia ie alieji grimai? Tai vitamin ir mineral altinis. Pavyzdiui, pinatai (kaip ir daugelis kit lapini darovi) turi labai daug gele-ies, kalcio, vitamino A ir C bei daug kit nauding mediag, kurias organizmas lengvai sisavina arba pasisa-vinti. Dl io beveik stebuklingo grimo pagraja ne tik oda, plaukai, bet pagerja savijauta bei virkinimas (pastarasis procesas XXI amiaus moni prakeiksmas, ypa dirbant sdim darb ir kasdien jauiant tamp bei stres). Kad bt subalansuotas ir skanus, kokteil daniausiai gaminame i darovi ir vaisi lygiomis dalimis. aliasis kokteilis naudingesnis nei vieiai spaustos sultys, nes ispaudose lieka nauding mediag, kurias mes lengva ranka imetame lauk ruodami sultis. aliajam kokteiliui pasigaminti galimos paios vai-riausios variacijos. ia galite tapti tikromis virtuvs virtuozmis, taiau svarbiausia, nepamirkite, kad vaisiais nereikt piktnaudiauti.

ALIOJO GRIMO, NUO KURIO VISKAS IR PRASIDEDA, RECEPTAS 2 stiklins vandens. 2 didels saujos pinat (galima ir kit lapini (ir ne tik) darovi). 1 bananas (galima ir kit vaisi ar uog). Mgstam viei prieskonini oleli. Visk suplakite plaktuvu. Tegul tai tampa js ikilmingais ir sveikais pusryiais!


SVEIKATOS KARALIUS VANDUOTikriausiai jau kiekvienas ino, kad vanduo yra labai svarbus ms organizmui, taiau danai apsiribojame tik keliais gurkniais io sveikatos altinio, nes nejauiame trokulio. Kai itroktame, tai organizmas jau siunia signal, kad j nuodijame ir jam reikia skysi, kurie padt atlikti virkinimo funkcijas. sivaizduokite, jeigu or-ganizmas negauna pakankamai vandens, pradeda nuodytis. O i kur jam gauti vandens, jei eimininkas geria tik kav ir arbat? Tikriausiai girdjote, kad vanduo reikalingas tam, kad skatint mediag apykait. Kiekvien kart, negavs reikiamo kiekio vandens, jis perdirba kav, arbat, sriub ir kitokius skysius, i kuri kakiek pasiima skysi, taiau tam sueikvoja nemaai laiko ir energijos, kurios paskui stinga virkinimo darbui atlikti.

Kok vanden gerti? Tikriausiai patarimas jus nustebins, taiau danai tinkamiausias vanduo yra tas, kuris bga tiesiai i iaupo. Jame gausu kal-cio, magnio ir geleies, kuri su maistu pakankamai negauname. Danai klaidingai manoma, kad tinka-miausias gerti vanduo yra plastikiniuose buteliuose parduodamas parduotuvse. Pagalvokite, kiek laiko buteliai stovi lentynose... O juk stovintis vanduo la-bai greitai pradeda ydti. Tad perasi ivada, jog vanduo i plastikini buteli chemikai apdorotas, o visi skaiiai, nurodantys mikroelement skaii, labai danai bna melagingi. Dietologai net nereko-menduoja vartoti ir filtruoto vandens, nes jis danai bna per daug ivalytas ir netikras. Lietuvoje tikrai tiekiamas varus ir tinkamas gerti vanduo. sitikinki-te tuo paios pradjusios j gerti.

Gazuotas vanduo. Daniausiai geriamas gazuotas vanduo bna srus, kupinas mikro-element, kurie ypa naudingi gausiai pra-kaituojant arba esant kartam klimatui, ta-iau nereikt tokiu vandeniu piktnau-diauti. Pakanka jo igerti per dien 23 stiklines. Drusk mes ir taip gauname per daug su maistu. Gazuotas vanduo tinkamesnis vartoti po valgio, nes jis padeda virkinti mais-t. Taiau apskritai ge-riau jo vengti, nes per daug burbuliuk virsta celiulitu.

Kiek igerti. Mokslininkai rod, kad moterims per dien reikia igerti 2,3 litro (10 stiklini) vandens, o vyrams net 3 litrus (15 stiklini). Kad nesusipai-niotumte, kiek vandens igrte, sigyti daugkar-tinio naudojimo buteliuk (gaminami i organiko ir nekenksmingo plastiko), kurie bna vairi talp. Taip galsite lengviau sekti, kiek ir kokiu metu tu-rite igerti vandens, pavyzdiui, 0,5 litro iki piet, dar tiek pat iki kavos grimo pertraukls, dal iki grimo namo ir jau grus. Likus iki jimo miegoti 2 valandoms, gerti vandens nerekomenduojama, nes ryte atsiklusi galite jaustis itinusi arba teks nubusti vidury mieg...

Su jumis kartu keiianti savo mitybos proius Ieva uolaityt W W W.LIE TUVE.LT 103

VISKAS PRASIDED

A

NUO IDJOS

INTERJERAS

Dizainer Kristina Grybait yra profesio-nali interjero dizainer, kuri su kiekvie-nu klientu dirba individualiai, kad gal-t jam pasilyti tai, kas atitikt jo norus ir galimybes. Dizainer mielai eksperi-mentuoja su naujomis mediagomis, atskleidia netradicin erdvs suvokim ir visada randa kaip komponuoti nau-jajame interjere jau turimus paveikslus, irdiai brangias smulkmenas ar eimos istorija dvelkianius baldus. ios dizai-ners darbai pasiymi savitumu, este-tikumu ir ypa rykiu funkcionalumu. Funkcionalumas ir praktikumas yra vis kuriam projekt pagrindas. Pasak Kristinos Grybaits, jaukiame, stilinga-me ir individualiems poreikiams pritai-kytame bste yra gera gyventi, taiau visada viskas prasideda nuo geros id-jos ir palankaus mini vjo...

IDJA ISIKRISTALIZUOJA PABENDRAVUS SU KLIENTU

Interjero dizaino tendencijos kinta, prietarauja viena kitai, persipina, todl svarbu turti aiki in-terjero vizij. Jei vizija yra miglota, pasak dizainers, visai nesunku pasiklysti tarp daugelio pasirinkim. Vadovaujuosi taisykle, kad maiau yra geriau. siti-kinau, kad dl to visada manoma pasiekti ger re-zultat, apie darbo specifik pasakojo K.Grybait. Paprastai konkretaus projekto idjos gimsta kur lai-k pabendravus su usakovu, ianalizavus jo norus, gyvenimo bd, eimos sudt, hobius bei turimus augintinius. Be to, dizainer seka visomis interjero naujovmis, avisi Viduremio jros interjero stiliu-mi, kur laiko nuostabiu, jauki nam su paslaptimi stiliumi. Pasak Kristinos Grybaits, tokiuose namuo-se ir sienos diugina bei gydo...

Sienos pieinys turi ne tik estetin, bet ir funkcin reikm, nes ibintas puikiausiai apvieia dal ilgojo koridoriaus, sukuria erdvs pojt, panaikina sien ribas, vizualiai prapleia patalp.


DIZAINERIUI SVARBIAU PROCESAS, O KLIENTUI REZULTATASNuo idjos iki gyvendinimo nueinamas tam tikras kelias. Tai ne tik uuolaid parinkimas ar pagalba apsiperkant. Tai gerokai sudtin-gesnis darbas, kuris usakov igelbja nuo dideli laiko ir energijos snaud ir jo intuityvius norus paveria tikrove. Klientui svarbiau-sia yra galutinis rezultatas, interjero dizaineriui procesas, apiman-tis darbus nuo tuios erdvs iki interjero baigtumo. Pasak didels praktikos turinios dizainers, daniausiai usakovas skuba samdyti dizainer tik tada, kai elektrikai paprao elektros idstymo plano. Skubama tuomet susirasti bet k, kas padaryt projekt per savai-t... Tai labai atmestinas poiris dizainer ir netgi, sakyiau, savo nam krim, apie daromas klaidas pasakojo Kristina Grybait. Ji taip pat pastebi, kad danai usakovai link keisti nuomon, dl pasilos gausos pradeda rinktis atsitiktinius daiktus. Tokiais atvejais ji stengiasi argumentuotai perkalbti usakov arba skirti laiko ge-resnio rezultato paiekoms.

NUO MINTIES IKI KAVOS KVAPO DVELKSMO...

Pradin ir sunkiausia stadija interjero krimo metu yra pradioje. Klientui bna pateikiami eskizai, braiomas bald idstymas ir kiti reikalingi pla-nai. Toliau viskas vyksta savaime. Nuolat bendrau-ju su klientu, gyju jo pasitikjim, darau darbus, paverianius norus realybe, apie bendravim su klientu pasakojo dizainer. Pasitikjimas, ben-dravimas ir nor isakymas yra btini, kad bt gyvendinti visi sumanymai. Kristina Grybait sten-giasi traukti usakov jo nam krimo proces, nes jai yra smagu kartu gyvendinti ne tik savo, bet ir kliento idjas. Danai jos tiesiog papildo viena kit. Daniausiai K.Grybaits darbai tsiasi iki ak-sesuar parinkimo. Dalyvauju renkant apdailos mediagas, baldus, bendrauju su ne visada drau-gikai nusiteikusiais statybininkais, apdailininkais, sak dizainer. Jai smagiausia gerti kav naujuo-se, daais kvepianiuose kliento namuose ir kartu diaugtis pasiektu rezultatu.


Daug dmesio skirta patogiam virtuvs suplanavimui. Pasirinkta rieuto spalva puikiai dera su viso interjero spalv gama. Puoybai pasirinkti ornamentai suteikia virtuvei ventikumo, puonumo. Praktikas viesus stalviris baigiamas pusryi staleliu, prie kurio yra pakabintas funkcionalus klasikinis viestuvas, kurio aukt galima reguliuoti. alia ant sienos laik skaiiuoja gli motyv turintis laikrodis, taip pat derintas prie klasikins nam aplinkos.

EKOLOGIKO BSTO MADA IR NAUDA

Dabar ypa pabriama ekologiko bsto nauda, todl ir Kristina Grybait labai daug dmesio skiria ekologijai, domisi visomis ios srities naujovmis ir stengiasi pritaikyti jas savo darbuose. Pirmum ji teikia natralumui, mediui, keramikai, natraliems pluotams, granitui, tapetams. Ypa mgstu menin sien dekoravim, kuris suteikia namams individua-lumo, jaukumo spd, prisipaino dizainer. Eko-logikas mediagas vertina ir jos klientai, skrupulin-gai rinkdamiesi medinius vaik kambario baldus, ekologikus daus, audinius.

KONKREIOS IDJOS GYVENDINIMAS

Dviej miegamj umiesio namas vos tik j en-gus pasitinka jaukiais, iltais spalv tonais, sien ir lub tapyba, gausia ornamentika. iame name yra viskas, ko reikia, ir ne daugiau...

Visa interjero idja gim nuo pasirinktos sien ta-pybos. Toliau buvo specialiai iems namams sukurti ornamentai, kurie fragmentikai atkartoti duryse, spintoje, virtuvs balduose ir lubose. Tai suteik in-terjerui savitumo, puonumo.

Didelis dmesys skirtas kokybikiems iuiniams, nuo kuri ir priklauso geras poilsis.


Miegamiesiems parinkti jauks tapetai, prie kuri priderintos uuolaidos ir lovatieses.

Bendrajam kambariui dekoruoti pasirinkti elegantiki, rusvo atspalvio tapetai, minkti gobelen baldai, subtiliai papuoti viesiu apkantavimu ir maais kutais. Prie lango jaukiai komponuotas piet stalas, prie kurio gali sussti ir sveiai.

Klasikins aplinkos spd vonioskambaryje sukuria tapet rat turinios plytels, praustuvas, alvario spalvos vandens maiytuvas. Jaukum ir baigtum prasmina paklotas viesiais ratais margintas kilimlis.

Pareng Lina Bainait-LuinienFotografas Stasys Idzelis


IUOLAIKINS FJOS VAIKTO MIESTO GATVMIS

MOTERIS IR KRYBA

IUOLAIKINS FJOS VAIKTO MIESTO GATVMIS

Su Dovile Valivonyte susitiko-me per piet pertrauk Vilniaus Katedros aiktje. viet saul, aplink aid vaikai, o mes pra-djome pokalb apie magik rankdarbi pasaul, kur supran-ta tik tos, kurios jame gyvena...

Dovile, nors esate architekt, ta-iau visa galva pasinrte kry-b. Kodl?

I ties esu architekt, dirbu Projektavimo ir restau-ravimo institute, kuriame darb gavau po atliktos praktikos. Man patinka restauruoti senus dvarelius, istorij ir dvasi turinius pastatus, taiau jiems rei-kia skirti daug pastang ir l, todl kartais papras-iau pastatyti kak naujo, pavyzdiui, Valdov r-mus. Architektra tokia sritis, kad negali praleisti net smulkiausios detals. Matyt, pomgis kraptytis ir paskatino susirasti papildom, miel irdiai veik-l. miau gaminti vairius lankelius. O kai pagaminau daugiau nei man j reikia, nusprendiau pabandyti laim Blus turguje.

Ten ir prasidjo didioji Js, kaip lankeli fjos, karjera?

Taip, tikra tiesa. Ten mane pastebjo La Boutique salono eiminink Indr Pavenskien. Tame salo-ne prekiaujama Lietuvos dizaineri rbais, taip pat teikiamos siuvimo ir modeliavimo paslaugos. Tuo metu jie iekojo pradedani domi krj. Mane pakviet bendradarbiauti ir taip ingsnis po ings-nio buvau pristatyta plaiajai visuomenei per La

Boutique gimtadienio mad ou. O iem nutariau paruoti pavasario kolekcij Tarp ms mergaii. I tikrj niekada neinai, kur gali slypti laim...

Ar kurdama jauiats laiminga?Nuo maens mane trauk menai, lankiau vairius brelius, susijusius su groiu ir estetika. Kurdama tikrai jauiuosi laiminga, bet dar laimingesn esu tada, kai mano krinius sigyja moterys ir jais puo-iasi. Tuomet jauiuosi pripainta.

I kur semiats kvpimo? I niekur... Kad galiau kurti, man reikia visikos ramybs, vidins harmonijos. O kaip apibdinti jausm, kai nieko nejauti, tik ramyb ir poreik atsi-durti kakur toli... A tai vadinu Nieko bsena. O js ar bandt kada patirti niek? Ne taip jau lengva...

Tiesa, sunku imokti atsiriboti nuo aplinkos... O kaip pavyksta isi-sukti nuo noring klieni?

Daniausiai klients tampa mano draugmis, o draugms juk gali atleisti visk. Bna, paskambina, ir sako: Dovile, sukurk kok papuoal, kad vies-iau i toli arba Man reikia kako raudono. Rykiai raudono. Na, tokie atvejai skatina tobulti ir kurti... Arba sivelti ir finansikai skaudias istorijas...

Kas tos finansikai skaudios isto-rijos?

Visai neseniai, Lietuvoje neradusi reikiam media-g, sumaniau i Amerikos atsisisti plunksn, kurias naudoju kurdama, taiau kai siuntinys atjo, nuos-taba gerokai virijo mano lkesius. Teko susimokti labai didelius muitus. O tos plunksnos atrod tokios lengvos...


Buvo apmaudu... Juk Js kurt aksesuar kainos labai nedidels. Deja, daniausiai gav prog di-zaineriai urieia nos ir labai pa-brangina savo darbus...

A vadovaujuosi tokia taisykle: prie parduodama papuoal, j vertinu pagal tai, kiek pati sutikiau u j mokti. Nesvarbu, kad tai mano rank darbas, kad daug laiko sugaita. Tiesiog bandau sijausti kit mog... Daniausiai tas ir lemia tokias nedideles kainas.

Juk ne visas reikalingas priemo-nes i Amerikos parsisiuniate?

Nemaai priemoni perku Garin turguje. Ir nesle-piu to, ir nesigdiju to. Nesuprantu, kodl turiau gdytis. Garinuose galima rasti vairiausi audini u tikrai ger kain. Be to, aksesuarams gaminti ne-naudoju natrali mediag, nes jas sunkiau for-muoti. Dl i prieasi ir monms galiu pasilyti gaminius nedidelmis kainomis.


Beje, Mantas Petrukeviius La Boutique gimtadienio mad ou metu labai teigiamai vertino Js darbus.

Taip, tas tiesa. Taiau a nesureikminu jo nuomo-ns. Svarbu, kad man patinka tai, k darau. Nors kompliment

Documents

web_LIETUVE_birzelis20131