Lietuva 5p. ekonomika 7p. PasauLis 10p.
Dienos citata
Šventasis tėvas Benediktas XVI per Velykas paragino pasaulį siekti taikos.
Dra bu žių ir ava ly nės kai nos Lie tu vo je vir ši ja ES vi dur kį.
„Įsi gi li nę pa ma to me valdžios ir žmo gaus dra mą. Ši dra ma ne si bai gian ti“, –
Antradienisbalandžio 10, 2012Nr. 83 (19642)Kaunodiena.lt2 Lt
Po do pin go skan da lo iš ma ra to ni nin kės Ž.Bal čiū nai tės ga li bū ti atim tas vals ty bi nis or di nas.
263 – tiek Kau ne yra įstai gų, ku rios pa valdžios sa vi val dy bei. Mies to ta ry bo je pri staty ta sa vi val dy bės ad mi nist ra ci jos fi nan sų kont ro lės ata skai ta pa ro dė, kad nė vie nos įmo nės fi nan sų būk lė ne ver ta aukš čiausio įver ti ni mo „la bai ge rai“.
situacija: � ata skai tos lei džia da ry ti prie lai das, kad kai kuriose sa vi val dy bės įmo nė se pi ni gų srau tai re gu liuo ja mi ne skaid riai. Ar tū ro Mo ro zo vo nuo tr.
man tas La pins [email protected]
Dau gu mo je ta ry bai pa teik tų ataskai tų ras ta pa žei di mų: pra de dant ap lai džiai lei džia mais pi ni gais, apleis ta bu hal te ri ne ap skai ta, bai giant ne tin ka mai nau do tu ne kil no ja muoju tur tu. Kai ku rios iš jų sa vi val dy bės Fi nan sų sky riui pa tei kė ne pa ti ki mas
fi nan si nes ata skai tas. Nus ta ty tas ir ne vie nas at ve jis, kai ap lai džiai vykdy ti vie šie ji pir ki mai. Vie na ataskai to je daž niau siai mi ni mų įstai gų – vie šo ji įstai ga „Au to mo bi lių stovė ji mo aikš te lės“, ku rios di rek to rius Al gi man tas Pui do kas ne se niai pa teko į Spe cia lių jų ty ri mų tar ny bos akira tį. Jam pa teik ti įta ri mai pikt nau džia vus tar ny ba. 3
16p.
11p.
Į Ka čer gi nę plūs te lės pi ni gaisau lius tvir bu [email protected]
Vie nas gra žiau sių Kau no ra jo no mies te lių su lauks apie 10 mln. li tų in ves ti ci jų, skir tų prie plau kai, parkui su tvar ky ti, dvi ra čių ta kams, van dent var kos dar bams, dau giafunk ciam cent rui, ki tiems ob jektams.
Lau kia daug per mai nų„Ka čer gi nė il gai bu vo už mirš ta, čia daug me tų ne tvar ky tos gatvės, ša li gat viai, par kas, to dėl žinia, kad bus pra dė ti ke li di de lės apim ties pro jek tai, mus nu džiugi no“, – sa kė vie nas iš Ka čer ginės se niū nai čių ir bend ruo me nės cent ro na rių Arū nas Makaus kas.
taip apie sa vo re ži suo tą spek tak lį „Mi ran da“, pra de dan tį Lie tu vos teat rų pa va sa rį, sa ko OskarasKoršunovas.
Sa vi val dy bės įmo nėse – finansinis chaosas
3
Me di ci nos pa sie ki mai le mia tik 10 pro c.
žmo nių svei ka tos – vi sa ki ta yra mū sų pa čių
ran ko se.
Oro kokybė KauneAnglies monoksidas (CO)Kietosios dalelės (KD
10)
Azoto dioksidas (NO2)mg/m350
Nustatyta 24 val. ribinė vertė00 mg/m310
Nustatyta 8 val. ribinė vertė0 mg/m3200
Nustatyta 1 val. ribinė vertė
Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai
2
Miestas15 0,24 17
AntrAdienis, bAlAndžio 10, 2012
Da rius Sė le [email protected]
„Ši šven tė vi sų pir ma ski ria ma vai kams ir šei moms, – apie rengi nį kal bė jo Lie tu vos liau dies bui ties mu zie jaus in for ma ci jos ir mu zie ji nin kys tės di rek to riaus pava duo to jas, is to ri jos dak ta ras Eligi jus Ju ven ci jus Mor kū nas. – Per Už ga vė nių šven tes, ži no ma, susi ren ka ir po 30 ar net 40 tūkst. žmo nių. Ta čiau jos ren gia mos jau 32 me tus.“
Ren gi nio or ga ni za to riams į pagal bą at sku bė jo ir gam ta: įdieno jus oras bu vo pa va sa riš kas. Ke liems tūks tan čiams šven tės daly vių pra mo gų ir links my bių netrū ko.
„Oi, ne, suau gu sie siems do va nų ne duo siu. Ve ly kų bo bu tė prii ma tik ma žus ir ge rus vai kus, – juo
kė si že mai čių dra bu žiais vil kinti ir mis ti nę Ve ly kų bo bu tę vai dinan ti mu zie ji nin kė Da nu tė. – Jei vai kai bū da vo blo gi, ne klau sy davo tė ve lių, per Ve ly kas do va nų negau da vo. Jei ge ri – gau da vo vie ną, jei la bai ge ri – du ar net tris margu čius.“
Rum šiš kių mies te ly je vy ko ir ins ce ni zuo tos muš ty nės: nu tu kęs La ši ni nis su mu šė ir iš va rė per karu sį Ka na pi nį, o dvi ko vos ve dėja juo kau da ma pa ra gi no mai tin tis cho les te ro liu.
Įvai rio se vie to se skam bė jo folklo ro mu zi ka ir dai nos, bu vo ga li ma ap si lan ky ti krau tu vė lė se, pa ro doje, mu gė je, o tė vai ir vai kai run gėsi įvai rio se rung ty se. Pag rin di nės, be abe jo, bu vo mar gu čių da žy mas ir ri de ni mas.
Ko rei kia, kad mar gu tis būtų gra žus ir pre ten duo tų į per ga lę
gra žiau sio jo rin ki muo se? Šią paslaptį žino kiaušinių marginimo profesionalai.
„La bai svar bu tin ka mi da žai, įgū džiai ir fan ta zi ja“, – tei gė nuo vai kys tės kiaušinius mar gi nan ti dai li nin kė Ele na Kniukš tai tė, kuriai la biau siai pa tin ka juo di, raudo ni ir tam siai mė ly ni mar gu čiai.
Mar gu čių ri de ni mas per Ve ly kas tu ri sim bo li nę pra smę: yra su sijęs su že me ir gy vy be. Be je, šio se var žy bo se se no vės Lie tu vo je bu vo ne priim ti na da ly vau ti mer gi noms, ta čiau mar gu čių ri de ni mą jos galė da vo ste bė ti.
Šven tę vai ni ka vo bur tų trau kimas, o lai min giau sie siems ati teko pa grin di nis Lie tu vos liau dies bui ties mu zie ju je vy ku sios Ve lykų šven tės pri zas – ke lio nė ke turiems as me nims lai vu Ryga–Stokholmas–Ryga.
Po šven tės Rum šiš kė se – ke lio nė į Šve di ją
Lie tu vos liaudies bui ties muzie ju je Rum šiškė se va kar šurmu lia vo Ve lykų šven tė. Laimin giau sie ji namo grį žo su įspū din gu prizu – ke lio ne ketu riems lai vu į Stok hol mą.
Nuotaika: �� pakilę�nuo�vaišių�stalo�šventės�svečiai�noriai�žaidė�tradicinius�žaidimus.� � Evaldo�Butkevičiaus�nuotr.
Vaikams: �� pagrindinė�Velykų�pramoga�–�margučių�ridenimas.
3
MiestasAntrAdienis, bAlAndžio 10, 2012
Jo nuo mo ne, mies te lis ga lė tų tap ti mi nia tiū ri
niu pa ne mu nio per lu. Tar pu ka riu jis tu rė jo ku ror to sta tu są. Vė liau nuo lat bu vo mi ni mas kaip gra žiausiai be si tvar kan ti gy ven vie tė.
Nep rik lau so my bės lai ko tar piu Ka čer gi nė ta po tur tin gų jų trau kos vie ta. Skly pų kai nos čia ir da bar išli ko di džiu lės – už že mės arą be jokių sta ti nių pra šo ma apie 20 tūkst. li tų. De ja, gra žė jo tik at ski ros sody bos, o ne vi sas mies te lis.
Kau no ra jo no me ras Va le ri jus Makū nas pri pa ži no, kad Ka čer gi nę išties apė męs są stin gis, bet ža dė jo dide lių per mai nų. „Net ru kus čia bus in ves tuo ta 10 mln. li tų iš ES fon dų, vals ty bės ir sa vi val dy bės biu dže tų. Pra dė si me įgy ven din ti ke tu ris dide lius pro jek tus“, – sa kė me ras.
Įrengs prie plau ką ir cent rąPrie Ne mu no įsi kū ru si Ka čer gi nė grei tai ga lės priim ti lai vu ke liaujan čius tu ris tus. Čia bus įreng ta pon to ni nė prie plau ka, au to mo bi
lių aikš te lė, pa vė si nė. Kau no rajo no sa vi val dy bės Eko no mi kos sky riaus ve dė jas Ar tū ras Pu palė in for ma vo, kad prie prie plaukos ves išas fal tuo tas dvi ra čių takas V.My ko lai čioPu ti no gat vės da ly je, bus re konst ruo ti pės čiųjų ir dvi ra čių ta kai J.Bi liū no, J.Zika ro ir J.Ja no nio gat vių at kar po se, su tvar ky ta upės pa kran tė. Tam bus skir ta 2,5 mln. li tų.
Ki tas di de lis pro jek tas – 3,3 mln. li tų kai nuo sian tis dau gia funk cis cent ras. „Mies te lio kul tū ros centras ne tu rė jo nuo la ti nių pa tal pų, sa lės. Ji bus įreng ta re no vuo ta me Ka čer gi nės pa grin di nės mo kyklos bend ra bu ty je. Be to, ten įsikurs me di ci nos punk tas, bib lio te ka, vaikų dar že lis“, – sa kė A.Pu pa lė.
Bend ruo me nės ini cia ty va bus su tvar ky tas ir Ka čer gi nės par kas.
Tu rės vie šą van den tie kįKa čer gi nė iki šiol ne tu rė jo centra li zuo to van dens tie ki mo ir nuote kų sis te mos. Pa sak Kau no ra jo
Kaip tei gia ma sa vi val dybės ata skai to je, Kont ro lės
ir au di to tar ny bai at li kus kont ro li nį pa tik ri ni mą dėl vie ti nės rink lia vos už au to mo bi lių sta ty mą, nu sta tyta, kad įstai go je vi daus kont ro lei nebu vo skir iama pa kan ka mai dėme sio, nė ra jo kių vi daus kont rolės pro ce dū rų, ku rios už tik rin tų vi daus kont ro lės pa sto vu mą, apskai tos ir in for ma ci nės sis te mos bei tur to ap sau gą.
Kons ta tuo ja ma, kad įstai go je finan sų kont ro lės pro ce dū ros nefunk cio nuo ja kaip vien ti sa sis tema – ap lai džiai vyk dy ta fi nan sų kont ro lė, blo gai pa si ra šo mi ūki nių ope ra ci jų do ku men tai.
Pa žei di mai – ir mo kyk lo seTa pa ti tar ny ba kons ta ta vo dar vie ną pa ra dok są – vi daus kontro lės sis te ma, ku ria kont ro liuo jami fi nan sai, „ne vei kia ar ba vei kia ne pa ti ki mai“ Kau no lop še liuo sedar že liuo se „Tu kas“, „Žie de lis“, „Pa par čio“ pra di nė je mo kyk lo je, Ko vo 11osios, Ta do Iva naus ko vidu ri nė se mo kyk lo se, An ta no Marti nai čio dai lės mo kyk lo je ir Po vi lo Stul gos mu zie ju je.
Tei gia ma, kad „Tu ko“ dar že ly je pa žei di nė ta vai kų priė mi mo į darže lį tvar ka, biu dže tas nau do tas ne pa gal pa tvir tin tus iš lai dų straipsnius.
Sa vi val dy bės Fi nan sų sky riaus ve dė jas Al gi man tas Lau cius, prista tęs šią kas me tę ata skai tą, tei gė, kad Ši lai nių po lik li ni koje, Pa nemu nės se ne lių na muose, Sa vi valdy bės vai kų glo bos na muose, netin ka mai sau go mas įstai gos tur tas, lop še ly jedar že ly je „Girs tu tis“ pa
ste bė ta trū ku mų vyk dant vie šuosius pir ki mus.
Grįž ta sa viSkel bia ma, kad sa vi val dy bės įmonė je „Ka pi nių prie žiū ra“ va dovas dir bo ne pat vir ti nęs re gist rų for mos, tu ri nio ir skai čiaus, ras ta „ope ra ci jų, ku rios nea ti ti ko sa vival dy bės asig na vi mų, in ven to riza ci jos me tu ras ta tur to nea ti tiki mų“.
Iki 2011 m. rug sė jo įmo nei 12 me tų va do va vo di rek to rius Val dema ras Ol šaus kas. Dar 2010ai siais jį at leis ti iš pa rei gų ke ti no tuo metis ir da bar ti nis me ras And rius Kup čins kas, bet jį už sto jo bu vęs Kau no vi ce me ras Kęs tu tis Kriščiū nas, įta ria mas pikt nau džia vimu tar ny ba.
Vė liau į ka pi nes pri žiū rin čios įmo nės di rek to riaus kė dę at si sėdo bu vu sio sa vi val dy bės ad minist ra ci jos di rek to riaus pa va duoto jo And riaus Stan ke vi čiaus bro lis Eval das Stan ke vi čius. Ket vir tadie nį jis at leis tas, o jo vie tą užėmė taip pat bu vęs ad mi nist ra ci jos di rek to riaus pa va duo to jas, Tvarkos ir tei sin gu mo at sto vas Al girdas Ver bic kas.
Atas kai tos – tuš čias la pasMa žai ži no ma vie šo ji įstai ga „Kauno vers lo kon sul ta ci nis cent ras“
iš vis ne pa tei kė fi nan sų kont ro lės ata skai tos sa vi val dy bei. Ki ta įstaiga „Rek rea ci jos, tu riz mo ir spor to moks lo par kas“ ra do dar ori gi nales nį bū dą, kaip at si skai ty ti sa vival dy bei – ji vie toj ata skai tos patei kė tuš čią ata skai tos blan ką.
A.Lau ciaus reng ta me aiš ki nama ja me raš te kons ta tuo ja mas para dok sas – „fi nan sų kont ro lės sis te ma mi nė to se įstai go se ne sukur ta“. Šios įstai gos ga vo ver ti nimą „silp nai“. Kaip ap skai to mos lė šos šios sa vi val dy bės įmo nė se, lie ka neaiš ku.
Kliū va ir Kau no ka me ri niam teat rui – čia esą nu sta ty ta trū kumų, ku rie su si ję su sa vi val dy bės biu dže to lė šų nau do ji mu mo kant dar buo to jams prie mo kas prie parei gi nio at ly gi ni mo, vie šų jų ir priva čių in te re sų de ri ni mu vals ty bės tar ny bo je, sa vi val dy bei nuo sa vy bės tei se pri klau san čio ir pa gal pa naudą val do mo tur to nuo ma, vie šų jų pir ki mų vyk dy mu ir do ku men tu tvar ky mu bei ap skai ta.
Prob le mos įsi se nė ju siosMi nė tos įmo nės – tik ke lios, ku riose ras ta pa žei di mų. Ne pai sant gan liūd nai at ro dan čios ata skai tos, galu ti nis ver ti ni mas neat ro do la bai tra giš kas: „ge rai“ įver tin ta 78,7 pro c. (207 įmo nės) vi sų sa vi val dybei pa val džių vie šų jų ju ri di nių asme nų ir tik 13,3 pro c. (35) įver tin ta „pa ten ki na mai“. „Silp nai“ ver tina ma tik 4,6 pro c. (12) vi sų as menų. Li kęs pro cen tas įmo nių ne vertin tas, nes jos ar ba bank ru ta vu sios, ar ba lik vi duo ja mos (9).
Pak laus tas, kaip ža da spręsti ata skai to je mi ni mas pro ble mas,
Sa vi val dy bės įmo nėse – finansinis chaosas
1
A.Lau cius tei gė, kad ad mi nist ra ci ja teiks nu ro dy mus ir pa siū lys priemo nių vi soms įmo nėms, ku rių finan sų kont ro lė ver ti na ma pa tenki na mai. Vė liau mies to ta ry bo je priim tas nu ta ri mas, ku riuo iki gegu žės 15 d. ad mi nist ra ci jai pa ves
ta „priim ti siū ly mus, ku rie pa ša lins trū ku mus“. Ve dė jas ne slė pė, kad silp nai įver tin to se įmo nė se proble mos tę sia si jau ne pir mus metus. Prie žas tis – sa vi val dy bė yra tik šių įmo nių da li nin kė ir ne ga li dary ti di de lės įta kos joms.
Į Ka čer gi nę plūs te lės pi ni gai
Leng vai: �� ta�ry�bos�na�riai�A.Lau�ciui�daug�klau�si�mų�ne�tu�rė�jo.�� Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.
Sa vi val dy bei vie toj fi nan si nės ata skaitos pa teik tas tuščias blan kas.
1
Perspektyva: �� tikimasi,�kad�investicijos�padės�pažadinti�Kačerginę�ir�pa-vers�ją�kauniečių�laisvalaikio�traukos�centru.� ��Andriaus��Aleksandravičiaus�nuotr.
no sa vi val dy bės Ap lin kos sky riaus ve dė jo Egi di jaus Ka ti liaus, per porą me tų čia bus nu ties ti van dentie kio vamz dy nai, įreng ta nuo te kų sis te ma. „Gau ti pa ra mą to kiems pro jek tams rei kia, kad mies te lyje bū tų nuo 2000 gy ven to jų. Todėl van dent var kos dar bai vyks dar dvie jo se gy ven vie tė se – Za pyš ky je ir Die vo ga lo je“, – tei gė E.Ka ti lius.
Van duo bus tie kia mas iš Za pyškio, o nuo te kos grįš į ša lia jo pasta ty tus bio lo gi nius va ly mo įrengi nius.
– tiek investicijų artimiausiu metu
pasieks Kačerginę.
10mln. litų
4
miestasantraDIEnIS, balanDžIo 10, 2012
Gal būt tai, kad per lie tu viš kiau sią miestą ei na re gio nų skiria mo ji li ni ja, ir yra vi suo me nės su siskai dy mo prie žas tis?
Už vie ny bę – šliau ži mas pil vuDa rius Sė le [email protected]
Net ra di ci niais per for man sais garsė jan tis kau nie tis me ni nin kas Ramū nas Ja ras va kar už Lie tu vos vieny bę per šliau žė Vy tau to Di džio jo til tą ir po že mi nę pe rė ją.
Ab sur do per for man sas, skir tas atkreipti dėmesį į Lie tu vos vi suo menės su si skal dy mą, pra si dė jo prie Vei ve rių gat vės pe rė jos ir bai gėsi ki to je Vy tau to Di džio jo til to pu sėje, Ka ra liaus Min dau go pro spek to po že mi nė je pe rė jo je.
„Daug kas vie šai ra šė ir kal bė jo, kad lai kas nu sto ti ne kęs ti vie ni kitų. Ta čiau si tua ci ja ne si kei čia. Galbūt ak ci jos ab sur diš ku mas at kreips dė me sį į har mo ni jos vi suo me nė je bū ti nu mą?“ – prieš sa vo ak ci ją tei
gė R.Ja ras. Per per for man są R.Ja ras vil kė jo kau kę, o akis den gė sau lės aki niai. Po pil vu me ni nin kas pri siri šo me di nę apie 70 cm il gio len tą su ra tu kais, ant al kū nių ir ke lių užsi dė jo ap sau gus.
„Ko dėl aš su kau ke? Gy ve na me tei si nė je vals ty bė je“, – prieš perfor man so pra džią kal bė jo R.Ja ras, pri si pa ži nęs, kad tre ni ruo da ma sis
Ši lai niuo se nu šliau žė 3 ki lo met rus. Net ru kus 40me tis R.Ja ras, ly dimas dvie jų jam tal ki nan čių vai kinų, vil kin čių lie me nė mis su at švaitais, pra dė jo šliauž ti per pės čių jų pe rė ją Vei ve rių gat vė je.
Po to šliau žė per 256 met rų il gio til tą. Au to mo bi lių vai ruo to jai, kelei viai ir praei viai ne slė pė nuo stabos dėl jiems ne re gė to re gi nio.
Pės čių jų pe rė ją ir til tą me ni ninkas per šliau žė per 29 mi nu tes. Dar 9 mi nu tes R.Ja ras už tru ko šliauždamas iki po že mi nės pe rė jos už til to, laip tais že myn. Ak ci ją bai gė per šliau žęs po že mi nę pe rė ją.
„La bai di de lis kai fas bu vo tai dary ti lė tai, – jau klū pė da mas po perfor man so su su ply šu siais džin sais tei gė R.Ja ras. – Krau jas ant ran kų? Nie kis. 1998ai siais, kai su rep lėmis sce no je skal džiau bu te lį bu vo
daug įdo miau. Ačiū. Da bar no riu su si vok ti, kad tai pa da riau.“
Per for man sas, kaip įpras ta šiam žan rui, ab sur diš kas, ta čiau jį meni nin kas iš šif ra vo taip: Kau nas yra tarp Su val ki jos ir Aukš tai ti jos, šie du re gio nai ski ria mi Ne mu no upės.
„Ši ak ci ja – tai tar si ban dy mas su vie ny ti du skir tin gus et ni nius regio nus. Gal būt tai, kad per lie tu viškiau sią Lie tu vos mies tą ei na re gionų ski ria mo ji li ni ja. ir yra Lie tu vos vi suo me nės su si skai dy mo prie žastis? – aišk i no R.Ja ras. – Kur daugiau jos ieš ko ti? Ak ci jos pa grin di nis ak cen tas – šliau ži mas – su pran tamas kaip dar nuo lan kes nis, dar labiau že mi nan tis veiks mas nei at siklau pi mas. Tai aliu zi ja į sie kį gau ti nuo dė mių iš ri ši mą gu lint ant bažny čios grin dų.“
R.JaRo šLiaUžimo maRšRUtas xxxx
Pras mė: �� R.Ja�ras�vy�lė�si,�kad�ak�cijos�ab�sur�diš�ku�mas�at�kreips�dėme�sį� į�har�mo�ni�jos�vi�suo�me�nė�je�bū�ti�nu�mą.�����������Eval�do�But�ke�vi�čiaus�nuo�tr.
Daugiau miestonaujienų skaitykite
kaunodiena.lt
antraDIEnIS, balanDžIo 10, 2012 5
lietuva
Sta sys Gu da vi č[email protected]
Skir tas Ri te rio kry žiusPo to, kai Tarp tau ti nis spor to ar bitra žo teis mas (CAS) nu spren dė, kad ką tik sa vo 33ią jį gim ta die nį atšven tu si Ž.Bal čiū nai tė bu vo pa grįstai disk va li fi kuo ta dve jiems me tams dėl drau džia mų pre pa ra tų var to ji mo, Lie tu vo je su si rū pin ta dėl šiai spor tinin kei 2010ai siais įteik to vals ty bės ap do va no ji mo ir dėl jai skir tos valsty bi nės pi ni gi nės pre mi jos.
Pre zi den tū ra pa tvir ti no dien raščiui, kad jau ne tru kus bus sprendžia ma, kaip pa sielg ti su Ž.Balčiū nai tei skir tu Lie tu vos di džio jo ku ni gaikš čio Ge di mi no or di no Rite rio kry žiu mi.
Po to, kai 2010 m. lie pos pa baigo je Bar se lo no je vy ku sia me Eu ropos leng vo sios at le ti kos čem piona te Ž.Bal čiū nai tė iš ko vo jo auk so me da lį mo te rų ma ra to no rung ty je, Pre zi den tė pa si ra šė dek re tą, ku riuo spor ti nin kę ap do va no jo or di nu.
Bet po ga lu ti nio CAS spren di mo, jog disk va li fi ka ci ja bu vo tei sin ga ir Eu ro pos ma ra to no čem pio nės titu las iš Ž.Bal čiū nai tės ati ma mas, ga li bū ti at šauk tas ir D.Gry bauskai tės dek re tas dėl or di no sky ri mo spor ti nin kei.
At siž velgs į re ko men da ci jas„Vals ty bės ap do va no ji mų ta ry ba svars tys klau si mą dėl Ž.Bal čiū naitei įteik to vals ty bi nio ap do va noji mo ir sa vo re ko men da ci jas teiks Pre zi den tei D.Gry baus kai tei. Atsiž velg da ma į re ko men da ci jas šalies va do vė priims spren di mą“, – dien raš čiui pra ne šė Pre zi den tės spau dos tar ny ba.
Kol kas ne skel bia ma, ka da posė džiaus Vals ty bės ap do va no ji mų ta ry ba ir ka da svars tys šį klau si mą. Ta čiau tai ga li įvyk ti jau ba lan dį. Nau jau sio je Lie tu vos is to ri jo je kol kas ne bu vo at ve jo, kad vals ty bės va do vas bū tų pri vers tas atim ti ordi ną iš do pin go var to ji mu ap kal tinto ir disk va li fi kuo to spor ti nin ko.
Jei gu Pre zi den tė to kį dek re tą dėl Ž.Bal čiū nai tės vis dėl to pa si ra šytų, spor ti nin kės bū tų pa pra šy ta grą žin ti jai įteik tą aukš tą vals tybės ap do va no ji mą.
Pa kei tė pre mi jų sky ri mo tvar kąNet ru kus bus spren džia mas ir klau si mas dėl Ž.Bal čiū nai tei skirtos vy riau sy bi nės pi ni gi nės pre mijos li ki mo.
Po per ga lės Eu ro pos čem pio nate 2010 m. ma ra to no bė gi kei iš kart bu vo įteik ta 20 tūkst. li tų pre mi ja. Da bar, po ga lu ti nio CAS spren dimo, su Ž.Bal čiū nai te bus ta ria masi dėl šių pi ni gų grą ži ni mo į valsty bės iž dą.
„Po šven čių kal bė si mės su Ž.Balčiū nai te. Tai ne ma lo nus po kal bis. Šiaip liūd na – žmo gus su si lau žė sau gy ve ni mą“, – dien raš čiui sa kė Kūno kul tū ros ir spor to de par ta men to va do vas Kle men sas Rim še lis.
Anot jo, Ž.Bal čiū nai tės bus pra šo ma grą žin ti 20 tūkst. li tų. K.Rim še lis ne prog no za vo įvy kių
ei gos, jei gu ne pa vyk tų tai pa da ry ti: „Ta da ir sprę si me, svars ty si me.“
Yra ga li my bė pre mi jos grą ži ni mo klau si mą spręs ti teis me.
Per nai Vy riau sy bė pa kei tė premi jų sky ri mo pa si žy mė ju siems spor ti nin kams tvar ką. Nuo šiol pini gi nės pre mi jos bus skiriamos tik po tam tik ro „in ku ba ci nio pe riodo“, tai yra įsi ti ki nus, kad sporti nin kai tik rai nė ra kal ti na mi kokiais nors ne tei sė tais veiks mais iš ko vo ję sa vo ti tu lus. K.Rim šelis tvir ti no, kad Kū no kul tū ros ir
spor to de par ta men tas nie ko nere ko men duos Pre zi den tū rai dėl Ž.Bal čiū nai tei skir to vals ty bės apdo va no ji mo. „Tai vi sai ki ta ins titu ci ja, to dėl jai teik ti re ko menda ci jų ne ga li me. Pre zi den tū ra jau do mė jo si, ar CAS spren di mas yra ga lu ti nis ir ko kios dar ga li mos teisi nės prie mo nės skųs ti spren di mą dėl disk va li fi ka ci jos. To kią in forma ci ją mes su tei kė me, bet re komen duo ti atim ti ar pa lik ti or diną spor ti nin kei mes ne ga li me“, – tei gė K.Rim še lis.
Po dopingo skan da lo – klaus tu kai dėl or di noVals ty bi nių ap do va no ji mų ta ry ba svars tys, ar re ko men duo ti Pre zi den tei Da liai Gry baus kai tei atim ti iš spor ti nin kės Ži vi lės Bal čiū nai tės prieš pu sant rų me tų jai skir tą or di ną.
Bė dos: �� Ž.Bal�čiū�nai�tės�bus�pra�šo�ma�grą�žin�ti�ir�20�tūkst.�li�tų,�ku�rie�buvo�skir�ti�už�per�ga�lę�Eu�ro�pos�čem�pio�na�te.� � Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.
Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja (ŠMM) dar ko vo vi du ry je krei pė si į Po li ci jos de par ta men tą (PD), kad pa rei gū nai pa dė tų su ras ti 3318 mokyk los ne lan kan čių vai kų, ku rių am žius iki 16 me tų.
Pa rei gū nų pra šo ma nu sta ty ti fakti nę šių vai kų gy ve na mą ją vie tą ir, esant ga li my bei, jų ne si mo ky mo prie žas tis. Šie vai kai ap skri tai nere gist ruo ti Mo ki nių re gist re, nors įra šas apie juos yra Gy ven to jų regist re ir ne tu ri ma duo me nų apie jų iš vy ki mą, neį ga lu mą ar ki tas priežas tis ne si mo ky ti.
PD at sto vas Ra mū nas Ma to nis BNS sa kė, kad toks pra šy mas yra gau tas, ta čiau dar ne nusp ręs ta, ką su juo da ry ti.
„Kol kas paieš ka ne pra si dė ju si ir ne ži nau, ar ji nai pra si dės. Toks darbas rei ka lau ja la bai daug iš lai dų, yra ir ki tų niuan sų. Kol kas dar nė ra nuspręs ta, ką da ry ti su tuo mi nis te rijos pra šy mu“, – tei gė PD Ko mu nika ci jos sky riaus vir ši nin ko pa rei gas lai ki nai ei nan tis R.Ma to nis.
Vy riau sy bei ki tą sa vai tę bus pateik ti prem je ro And riaus Ku bi liaus praė ju sių me tų pa bai go je su da rytos dar bo gru pės pa siū ly mai, kaip nu sta ty ti ne si mo kan čius vai kus ir kaip jų ieš ko ti. Dar bo gru pės ataskai to je tei gia ma, kad 2011–2012 moks lo me tais bu vo 13 462 ne simo kan tys vai kai nuo 7 iki 16 me tų.
Tai to kie moks lei viai, ku rių duome nys yra Gy ven to jų re gist re, bet jie ne fi gū ruo ja Mo ki nių re gist re.
Sa vi val dy bėms pa tik ri nus duome nis apie dau gu mą (84 pro c.) nesi mo kan čių vai kų nu sta ty ta, kad, pa vyz džiui, 64 pro c., ar ba 8593, ne si mo kan tys 7–16 me tų vai kai iš vy kę į už sie nį ir ne dek la ruo tas jų gy ve na mo sios vie tos pa kei ti mas, 85 ne si mo kė dėl neį ga lu mo.
Vie nas iš mi nė tos dar bo gru pės siū ly mų – to bu lin ti gy ve na mo sios vie tos dek la ra vi mą reg la men tuojan čius tei sės ak tus.
„Dek la ra vi mo sis te mo je iš sidek la ruo jant suau gu siems žmonėms ne bu vo prie vo lės dek la ruo ti vai kus – tai jie tu rė tų pa da ry ti, bet da bar iš šoks ne tgi to kia len te lė apie vai kus ir jie tu rės už pil dy ti“, – BNS sa kė dar bo gru pės na rys, ŠMM Nefor ma laus ug dy mo ir švie ti mo pagal bos sky riaus vy riau sia sis specia lis tas Al gi man tas Ši mai tis. Jis, be ki ta ko, pa brė žė, kad duo me nys apie tą pa tį as me nį skir tin guo se re gist ruo se kar tais bū na ne vie nodi – pa si tai ko klai dų.
Be to, dar bo gru pė siū lo nu sta ty ti, kaip Švie ti mo in for ma ci nių tech nolo gi jų cent ras, ku rian tis ne si mo kančių ir mo kyk los ne lan kan čių vai kų re gist rą, tu ri bū ti in for muo ja mas apie už sie ny je be si mo kan čius diplo ma tų ir ki tus ten mo ky tis iš vy kusius vai kus, ku rie esą da bar ga li patek ti į ne si mo kan čių są ra šą.
A.Ši mai čio tei gi mu, in for ma cija apie vi sai ne si mo kan čius ar dažnai mo kyk los ne lan kan čius vai kus ren ka ma sie kiant už tik rin ti, kad vi si vai kai mo ky tų si pa gal pri valo mas švie ti mo pro gra mas, kaip yra nu ma ty ta Švie ti mo įsta ty me ir Kons ti tu ci jo je.
BNS inf.
Toks dar bas rei ka lauja la bai daug iš lai dų, yra ir ki tų niuan sų.
Ra mū nas Ma to nis:
Din gu sių vai kų – tūks tan čiai
6
nuomonės
ŽvilgsnisRedakcijos skiltis
Var to ji mo pi ko kars te
Užuot mąs tę apie sąjun gą su ap lin ka, jie kuria at gy ve nu sių techno lo gi jų ko lo sus ir verčia dar grei čiau vi sus šliauž ti į kra chą.
Kiek vie na idė ja turi tu rė ti sa vo ko jas arba idė jos ne šio to ją. Tas, ku ris ima si koordi nuo ti, tvar ky ti, da ro dar bą iki ga lo.
antraDIEnIS, balanDžIo 10, 2012
Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt 3 mėn. – 69 (39*) Lt tiK šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje
ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.
„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kau nas. Fak sas 423 404.
Vyr. reDAkTorIAUS pAVADUoTojAI:Arūnas Andriuškevičius – 302 252Violeta juodelienė – 302 260
MIeSTo NAUjIeNoS: Mantas Lapinskas – 302 251Arūnas Dambrauskas – 302 268Vilija Žukaitytė – 302 266Saulius Tvirbutas – 302 262Virginija Skučaitė – 302 267jurgita Šakienė – 302 261
TeISĖTVArkA: Diana krapavickaitė – 302 243
LIeTUVA:
Stasys Gudavičius – (8 5) 219 1381
pASAULIS:
julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387
ekoNoMIkA:
jolita Žvirblytė – (8 5) 219 1374
SporTAS: romas poderys – 302 258Marius Bagdonas – 302 259Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383
MeNAS Ir prAMoGoS: enrika Striogaitė – 302 272
FoTokoreSpoNDeNTAI:Artūras Morozovas – 302 269Tomas ragina – 302 269
NAMAI:Vereta rupeikaitė – 302 265
SVeIkATA: Marijana jasaitienė – 302 263Laima Žemulienė – (8 5) 219 1374rATAI: Arūnas Andriuškevičius – 302 260
TV DIeNA: Agnė klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
AUkŠTyN ŽeMyN: Marijana jasaitienė – 302 263Darius Sėlenis – 302 276 Laima Žemulienė – (8 5) 219 1374
rekLAMoS pArDAVIMo SkyrIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 [email protected]
ASMeNINIAI SkeLBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 [email protected]
SkeLBIMŲ Ir preNUMerAToS SkyrIUS (VyTAUTo pr. 23) mob. 8 655 45 114
pLATINIMo TArNyBA: 302 242, 302 228
preNUMerAToS SkyrIUS: 302 244
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media print“. Indeksas 0041. rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. raide r pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 19 000.
informacija: 302 250 reklamos skyrius: 302 230 Platinimo tarnyba: 302 242 Prenumeratos skyrius: 302 244 http://www.kaunodiena.lt
e. paštas [email protected]
Saulius Pocius
Tai, kad var to to jiš kumas ir as me ni niai inte re sai pas mus už gožė pro tą, dva sią ir svei
ką nuo vo ką, aki vaiz džiau jau nebe ga li bū ti. Kaip ki taip, pa vyzdžiui, rei kė tų ver tin ti to kį li ki mo akib rokš tą, kad ša lis, ku rio je mini ma li al ga yra 800 li tų, gvie šiasi sta ty ti ato mi nę elekt ri nę? Esą bus la bai ge ra atei ties kar toms, nors spe cia lis tai tei gia, kad tas am žiaus pro jek tas tik rą sma gumą su teiks tik bū si miems branduo li nio cik lo po sa vi nin kams ir jų va sa lams. Tie, ku rie gy veni mo die nas lei džia žvelg da mi į tuos 800 li tų, jo kios pa lai mos tikrai ne pa tirs.
At si ža dė ti ato mi nės idė jos da bar jau ne pa dė tų nei eko no mi niai argu men tai, nei aiš ki ni mai, kad pini gų nė ra, nei iš plės ti nis blai vumo tes tas, pa ga liau nei po lig rafas, pa de dan tis iš ryš kin ti po li tinės ši zof re ni jos ana to mi ją.Dau gy bė vei kian čių jų vals ty bės as me nų taip bal tais ir auk si niais siū lais pri rai šio ti prie to klie desių kin ki nio, kad al ter na ty vų jau ne be su vo kia. Jiems įtin ka tik vie nas es mi nes sva jo nes pagrin džian tis tei gi nys: ga li ma bus gau siai var to ti ne tik šian dien, bet ir dar dau giau – atei ty je.Žo džiu, ge rai bus vi sais po žiūriais, tad kaip čia ne pa si ra šy si to kiems kil niems rei ka lams?Ne ti kė tai prieš pat šven tes buvo pri si min ta pro gno zė, ku ri labiau tik tų Vė li nėms. Dar 1972aisiais pa reng ta pro gnos ti nė studi ja „The Li mits to Growth“ („Augi mo ri bos“) per spė jo: jei pa saulis ir to liau ši taip di dins var to jimo apim tis, 2030 m. lau kia pra
gaiš tis. Po to bus vi suo ti nis regre sas, so cia li nė pa sau lio mir tis ir šiaip nu lis svei kų.Nors daug kas į vi sas tas pro skopi jas žvel gia pro skep ti ciz mo rati lus, ta čiau sa ky ti, kad var to jimas ne ve da į be dug nę, ne bū tų vi sai ap dai ru.Įdo miau sia, jog fi zi kos spe cialis to G.Tur ne rio gau ti sta tis tikos duo me nų ir pro gnos ti nių prie lai dų ly gi na mo sios ana lizės re zul ta tai ne ti kė tai iš ryški no tą fak tą, kad „Au gi mo ribų“ pro gno zė pa leng va pil do si. Šie ty ri mai bu vo pa skelb ti Masa ču set so uni ver si te to žur na le „Smith so nian Ma ga zi ne“, ku ris įspė jo: pa sau lis ju da į tik rą prara ją. Ypač dė me sio ver ta įžvalga, kad var to ji mo pi kas su taps su že mės re sur sų ga vy bos kreivės kri ti mu.Ki taip sa kant, gel mių re sur sai ims baig tis, o pa slau gų ir maisto po rei kis vis di dės.Pa sie kė me to kį rin ko da ros ly gį, kai žmo gus ver čia mas kas pu sę me tų keis ti sa vo mo bi lų jį te le foną (vis ne be pa kan ka funk ci jų), kas me tai – kom piu te rį, kas tre ji – au to mo bi lį. Apie dra bu žius apskri tai ver ta pa ty lė ti, nes ma dos kei čia si grei čiau, nei nyks ta pasku ti nės sme ge nų raukš lės stilis tų pus gal viuo se. Vi sa ta varto ji mo ka ko fo ni ja, ne si bai gian ti ma te ria li nių ženk lų kai ta iš ties tam pa sle gian ti, pa na šiai kaip oras prieš per kū ni ją.Klai pė dos Ma ri jos Tai kos Kara lie nės pa ra pi jos kle bo nas Vilius Vik to ra vi čius pa ste bė jo, kad šiais lai kais tik mal dos na mai au ga lė tai ir nuo sek liai, o mes pa tys įpra to me gy ven ti čia, dabar ir su pa sko la. Ki taip ta riant, au ko da mi sa vo pa čių atei tį. „Jokiais am žiais taip ne bū da vo“, – api bend ri no kle bo nas.Ver ta dė me sio įžval ga. Ta čiau pre ky bos cent rų ve ži mė lių ritmu ju dė ti įpra tu sius pa ra pi jiečius vis tiek la biau do mi na ritua li niai pir ki mo at lai dai. Kaip ir tuos, ku rie šian dien pla nuo ja ener ge ti nius monst rus, ve siančius į dar di des nio var to ji mo ir gam tos ali ni mo be dug nę. Užuot mąs tę apie są jun gą su ap lin ka, apie įdie gi mą at si nau ji nan čių ener gi jos šal ti nių, ku rie yra tikras iš si gel bė ji mas pa sau liui ir mums pa tiems, jie ku ria at gyve nu sių tech no lo gi jų ko lo sus ir ver čia dar grei čiau vi sus šliauž ti į įvar dy tą jį 2030ųjų kra chą.
Stab džiai: �� dėl�skur�daus�fi�nan�sa�vi�mo�Lie�tu�vos�ka�riuo�me�nei�gre�sia�ato�trūkis�nuo�NA�TO�stan�dar�tų,�ta�čiau�po�li�ti�kai�nie�kaip�ne�si�ryž�ta� iš�spręs�ti�drama�tiš�ko�lė�šų�sty�giaus�klau�si�mo.� � To�mo�Luk�šio�(BFL)�nuo�tr.
Dar nuo per nai bran di na ma idė ja pa si ra šy ti par la menti nių par ti jų su si ta ri mą dėl Lietuvos gy ny bos po li ti kos
iki šiol strin ga.
Prem je ras – už 2 pro c.Dar per nai vi soms po li ti nėms parti joms bu vo pa teik tas pro jek tas, kuria me bu vo siū lo ma su si tar ti kas met to ly giai di din ti kraš to ap sau gos siste mai ski ria mas lė šas, il gai niui siek ti, kad kraš to ap sau gos sis te mos plėt rai už tik rin ti bū tų skir ta 2 pro c. ša lies bend ro jo vi daus pro duk to.
Šiuo me tu Lie tu va gy ny bai ne ski ria nė 1 pro c. BVP, nors NA TO ša lys yra įsi pa rei go ju sios siek ti 2 pro c. ro diklio. Per nai spa lį in ter viu BNS nau jienų agen tū rai prem je ras And rius Kubi lius sa kė, jog „Sei me ren gia mas par ti jų su si ta ri mas, kad at si gau nant po kri zės ras tu me ga li my bių skir ti dau giau lė šų ir ar tė tu me prie NA TO nau do ja mo gink luo tų jų pa jė gų fi nansa vi mo ver ti ni mo kri te ri jų“.
Anot prem je ro pa ta rė jo Vir gio Valen ti na vi čiaus, prem je ras ir da bar „pri ta ria bei pa lai ko“ to kio su si tari mo pa si ra šy mą. Kraš to ap sau gos mi nist rė Ra sa Juk ne vi čie nė BNS sakė, kad pir mą kart per šią ka den ci ją toks su si ta ri mas Sei mo Na cio na li nio sau gu mo ir gy ny bos ko mi te tui bu vo pa teik tas dar 2009 m. ir vė liau kelis kart kei čia mas bei ko re guo ja mas. Pa sak jos, su si ta ri mo pro jek to tekstas ta po daug konk re tes nis.
Pir miau sia – at gai vin ti ūkįSo cial de mok ra tų va do vas Al gir das But ke vi čius tei gia, jog susi ta ri mas iki šiol strin ga dėl to, kad trū ko disku si jų tarp par ti jų va do vų.
„Bu vo ne su tar ta, ar rei kė tų dar di din ti kraš to ap sau gai fi nan sa vi mą. (...) Ne bu vo pa si ra šy ta dėl to, kad per ma žai bu vo dis ku si jų aukš čiausiu po li ti nių par ti jų ly giu“, – BNS sa kė A.But ke vi čius.
Jo nuo mo ne, iš pra džių rei kė tų užsi brėž ti tiks lą at si gau nant eko no mikai fi nan sa vi mą pa di din ti iki 1,2–1,3 pro c. nuo BVP. Įver ti nus da bar ti nį kraš to ap sau gos fi nan sa vi mą, „mažin ti dau giau ne bė ra kur, bet reikia at si žvelg ti į eko no mi nę fi nan sinę si tua ci ją“.
„Aiš ku, vals ty bės prio ri te tai pirmiau sia yra švie ti mas, svei ka tos apsau ga, bet ly giag re čiai kaip so li džiai vals ty bei rei kia gal vo ti ir apie fi nansa vi mą gy ny bos sek to riu je“, – kalbė jo so cial de mok ra tų va do vas.
Perk laus tas, ar 2 pro c. nuo BVP gyny bai tu rė tų bū ti dek la ruo tas kaip tiks las, so cial de mok ra tų va do vas atsa kė: „Žiū rint į to li mą per spek ty vą, at si ga vus eko no mi kai, pa ge rė jus žmonių pra gy ve ni mo ly giui, ma nau, bū tų ga li ma kal bė tis ir apie to kį ro dik lį.“
Li be ra lai no ri konk re tu moVal dan tie siems pri klau san čio Li bera lų są jū džio at sto vas, Sei mo Nacio na li nio sau gu mo ir gy ny bos komi te to na rys Al gis Ka šė ta BNS sa kė,
kad yra la bai svar bu, jog su tar tis būtų kuo konk re tes nė.
„Rei kė tų rem tis gra žes niais pavyz džiais, pa vyz džiui, Da ni jos, kuri yra iš sa miau api brė žu si, ko kie bus pir ki mai, ko kios gink luo tės. Kaip yra šian dien? Vie nas mi nist ras pri per ka sunk ve ži mių, ki tas atė jęs kons ta tuoja, kad tie sunk ve ži miai ne pa sit virti no ir ne rei ka lin gi. Per ka mi lai vai, o po to paaiš kė ja, kad gal būt bu vo ga lima ir ne pirk ti. Taip ne tu rė tų bū ti“, – kal bė jo jis. Li be ra las su si ta ri mo projek te įvar dy tą nuo sta tą, kad gy ny bos biu dže tas pa siek tų 2 pro c. BVP, pava di no dek la ra ty via.
„Per ne lyg drą su bū tų kal bė ti apie 2 pro c., kai mes ne vir ši ja me 1 pro c. Bet ga li ma dis ku tuo ti, gal būt reikė tų aiš kiau nu ro dy ti eta pus, kokiais me tais ko kį ly gį mes pa sieksi me. Aki vaiz du, kad 2 pro c. sė dint to kia me dug ne neį ma no ma nei po me tų, nei po po ros pa siek ti“, – teigė A.Ka šė ta.
Li be ra lų ir cent ro są jun gos ly de ris Al gis Čap li kas sa kė, kad li be ral centris tai su si ta ri me pa siū ly toms nuosta toms iš es mės bu vo lin kę pri tar ti. Pak laus tas, ko dėl dis ku si jos apie šį su si ta ri mą nu ti lo, aiš kaus at sa ky mo jis ne tu rė jo: „Kiek vie na idė ja tu ri turė ti sa vo ko jas ar ba idė jos ne šio to ją. Tas, ku ris ima si koor di nuo ti, tvar kyti, da ro dar bą iki ga lo. Jei idė jos nešio to jas nu ri mo...“
Pla nai vėl įkiš ti į stal čiusSei mo na rio Va len ti no Ma zu ro nio tei gi mu, opo zi ci jai pri klau san ti parti ja Tvar ka ir tei sin gu mas taip pat bu vo pa si ren gu si pa si ra šy ti to kį su
si ta ri mą. „Aš ne la bai su pran tu, kodėl jis su sto jo. Ne mes bu vo me inicia to riai, man at ro do, ini cia to riai bu vo Tė vy nės są jun ga. Mes pa si tarė me, mums at ro dė, kad toks su sita ri mas iš prin ci po yra nau din gas. Iš prin ci po mes kaip par ti ja bu vome pa si ren gę pa si ra šy ti to kį su si tari mą“, – sa kė jis.
V.Ma zu ro nis svars tė, kad su si ta rimo svars ty mą pri stab dė pa tys konser va to riai, ma tant skir tu mą tarp rea lių veiks mų ir dek la ra ci jų, nes gyny bos fi nan sa vi mas blo giau sią ly gį pa sie kė bū tent val dant TSLKD.
Dar bo par ti jos at sto vė Vir gi nija Balt rai tie nė tei gė, kad su si ta ri mo pro jek tas par ti jai bu vo pa teik tas ir šiuo klau si mu bu vo dis ku tuo ja ma su prem je ro vi suo me ni niu kon sul tan tu Li nu Lin ke vi čiu mi.
„Jis bu vo atė jęs ir į mū sų frak ciją, mes bu vo me su si ti kę, bet vis kas tuo ir už si bai gė. Bu vo la bai įvai rių min čių, bu vo me su si ti kę pas Seimo pir mi nin kę, vie ni siū lė, kad tą rei kia da ry ti po rin ki mų, ki ti, kad kaip tik da bar, ne svar bu, ko kie ir kam bus rin ki mai. Bet vis kas susto jo pir mi nė je sta di jo je“, – sa kė V.Balt rai tie nė.
Pa sak jos, Dar bo par ti jos at sto vams su si ta ri mo pro jek te pir miau sia užkliu vo įsi pa rei go ji mas siek ti 2 pro c. BVP gy ny bos fi nan sa vi mo ir punk tas dėl da ly va vi mo tarp tau ti nė se mi si jose. Ta čiau, anot jos, par ti jo je dėl to bu vo dis ku tuo ta la bai trum pai, nes su si ta ri mas din go iš po li ti nės darbot var kės.
KD, BNS inf.
Dėl gy ny bos gal vos ne skau da
Gy ny bai – vis ma žiau
Vy riau sy bės skai čia vi mu, šie met Lie tu va gy ny bai skirs 0,95–0,97 pro c. BVP.
2004 m. vie nuo li ka Lie tu vos po li tinių par ti jų įsi pa rei go jo 2005–2008 m. kraš to ap sau gai skir ti ne ma žiau kaip 2 pro c. BVP, taip pra tę siant analo giš ką, 2001 m. pa si ra šy tą su si ta rimą. De ja, šis tiks las rea liai ne bu vo pa siek tas.
antraDIEnIS, balanDžIo 10, 2012
€ Valiutų kursaiŠiandienValiuta kiekis santykis pokytis
Baltarusijosrublis 10000 3,2578 +1,0108%DBsvarassterlingų 1 4,1905 +0,4218%JaVdoleris 1 2,6421 +0,6399%kanadosdoleris 1 2,6612 +0,9866%latvijoslatas 1 4,9339 +0,1136%lenkijoszlotas 10 8,3091 –0,2269%norvegijoskrona 10 4,5678 +0,1162%Rusijosrublis 100 8,9643 +0,4775%Šveicarijosfrankas 1 2,8743 +0,2232%
Trijųdidžiausiųdegaliniųtinklųvaldytojaipraėjusiąsavaitękainaskoregavonedaug.Bendrovė„Lukoil“litrą95markėsbenzinopardavinėjopo5litus,arba1centumažiauneiankstesnęsavaitę,„Statoil“–po5,01lito,arba2centaismažiau.Bendrovė„Orlen“benzinokainąpersavaitępadidino3centais,iki5,04lito.Dyzelinas„Lukoil“ir„Orlen“degalinėsepersavaitępigo2centais,iki4,69lito,„Statoil“pigo2centais,iki4,7lito.
Elektrosperdavimotinkląvaldančiosbendrovės„Litgrid“valdybosnarysValentinasPranasMilaknis(nuotr.)jojedirbskaipnepriklausomasnarys–jambusmokamas150litųvalandosatlygis(bePVM),tačiaunedaugiaukaip3,5tūkst.litųpermėnesį.Balandžio30d.įmonėsakcininkamsbussiūlomapatvirtintisutartiesdėlnepriklausomovaldybosnarioveiklosstandartinessąlygasirįgaliotigeneralinįdirektoriųpasirašytisutartįsujuo.
Degalųkainoskitonesmarkiai
nepriklausomasvalDybosnarys
Li na Mra zaus kai tė[email protected]
Tai ko į tur tin ges niusŠiuo me tu net 90 pro c. ša ly je paga min tos teks ti lės produkcijos iške liau ja į už sie nį. Tai le mia ne gamin to jų tiks las teks ti lės ga mi nius par duo ti bran giau, o tai, kad vi duri nės kla sės var to to jų skai čius šaly je pa sta ruo ju me tu su men ko. Dėl to į už sie nio gy ven to jus dai ro ma si dar ak ty viau.
Lie tu vos ap ran gos ir teks ti lės įmo nių aso cia ci jos pre zi den to Lino La siaus ko tei gi mu, ša lies teksti lės įmo nės orien tuo ja si į vi du rinės ir aukš tes nės kla sės var to to jus, ku riems pa grin di nis kri te ri jus yra ne kai na, o ko ky bė. Kol ES ab soliu čią pir kė jų dau gu mą ir to liau su da rys vi du ri nė kla sė, o Lie tu voje to kių pir kė jų bus ma žiau, ša lies ga min to jai dra bu žius esą ir to liau eks por tuos.
L.La siaus kas ne slė pė, kad ša lies ga min to jai op ti mis ti nė mis progno zė mis var to to jų džiu gin ti dar ne ga li, nors kai nos dėl di de lės konku ren ci jos šiek tiek su ma žė ju sios. Anot jo, ga min to jai smar kiai su si ję su ES rin ka, o ten pa ste bi mas varto ji mo su ma žė ji mas.
Pi giau pirk ti už sie nie tiš kąL.La siaus kas pa brė žė, kad Lie tuvo je ga mi na ma vi sa me pa sau lyje ži no mų pre kių ženk lų, pa vyzdžiui, „Hu go Boss“, pro duk ci ja. To dėl rei ka lau ti, kad Lie tu vos gamin to jų dra bu žiai bū tų pi gūs, esą ne są ži nin ga.
„Mėgs ta ma sa ky ti, kad Lie tuvo je dra bu žiai bran gūs, o už sie nyje – pi gūs, ta čiau daž nai ly gi na mi ne ta pa tūs ga mi niai. Pa vyz džiui, ir za po ro žie tis, ir mer se de sas yra auto mo bi liai, ta čiau ne ga li me no rė ti, kad mer se de sas kai nuo tų kaip zapo ro žie tis. Lie tu viš ki dra bu žiai yra ga na aukš tos kla sės, to dėl ne tikslin ga juos ly gin ti su pi giais Ki ni jos ir ki tų tre čių jų ša lių ga min to jų drabu žiais“, – svars tė pa šne ko vas.
Jis pa brė žė, kad di des nes lietu viš kų ga mi nių kai nas bū tų gali ma su val dy ti tik rea lio mis valsty bi nė mis prie mo nė mis, ku rios sėk min gai tai ko mos ki to se ša lyse. Pa vyz džiui, anot L.La siaus ko, Len ki jo je dra bu žių pro duk ci ja palai ko ma ma ži nant PVM, o ki to se į eks por tą orien tuo to se vals ty bė
se ma ži na mas eks por to mo kes tis. Kaip tei gė pa šne ko vas, ša lies gamin to jams taip pat ne pa ran ku, kad li tas su sie tas su eu ru, kai pa sta rasis – ga na bran gus. Kaip pa vyz dį taip pat ga li ma pa si telk ti Len ki ją, kur zlo tas nė ra su sie tas su ki ta valiu ta, to dėl kai no mis ga li ma tei giamai ma ni pu liuo ti.
„O Lie tu vo je tie siog nė ra ga limy bės su ma žin ti kai ną“, – sa kė L.La siaus kas.
Didesnėms šalims lengviauKol ša lies ga min to jai tai ko į ge riau gy ve nan čius var to to jus ir eks portuo ja, lie tu viai yra pri vers ti pirk ti iš už sie nio im por tuo tus dra bu žius. Nors už sie nie tiš ki ga mi niai daž nai pi ges ni nei lie tu viš ki, ta čiau ir už juos ša lies gy ven to jai ne re tai turi pa klo ti dau giau nei ana lo giš kus ga mi nius per kan tys už sie nie čiai.
Praė ju siais me tais „Swed bank“ at lik tas ty ri mas pa ro dė, kad drabu žių ir ava ly nės pre kių kai nos Lie tu vo je 7 pro c. vir ši ja ES vi durkį. „Swed bank“ vy riau sio jo eko nomis to Ne ri jaus Ma čiu lio tei gi mu, nau jau si duo me nys ro do, kad drabu žių ir ava ly nės kai nos priar tė jo prie ES vi dur kio. Si tua ci ja, anot jo, iš es mės ne pa si kei tė – dra bu žiai ir ava ly nė ša ly je vis dar kai nuo ja pana šiai kaip ES, kai vi sų ki tų var toji mo pre kių kai nos Lie tu vo je yra 40 pro c. ma žes nės nei ES vi dur kis.
„La bai di de lių dra bu žių kai nų skir tu mų ša ly je ir už sie ny je bū ti ne ga li. Tar ki me, reikš min gai mažes nės nei ES vi dur kis mais to produk tų kai nos ša ly je la bai su si ju sios su ma žes nė mis dar bo są nau do mis. O dra bu žiai, ku riais pre kiau ja ma ir ša ly je, ir ki to se ES vals ty bė se, daž niau siai ga mi na mi ne Lie tu voje, to dėl jų kai nos yra pa na šios“, – sa kė N.Ma čiu lis.
Ki ta ver tus, kai nų at žvil giu didžio sios ša lys tu ri pra na šu mą – jas ga li pa siū ly ti ma žes nes. O ma žos rin kos pre ky bi nin kams, anot pašne ko vo, su de rė ti pa trauk lias kainas yra ge ro kai sun kiau: „Pa vyzdžiui, Vo kie ti jos pre ky bos tink las nu per ka ke lio li ka ir ke lias de šimt
kar tų di des nius kie kius dra bu žių nei Lie tu vos pre ky bos tink las, todėl de ry bų ga li my bės ne vie nodos.“
Trūks ta kon ku ren ci josN.Ma čiu lis taip pat pa brė žė, kad ša ly je bei už sie ny je ski ria si ir preky bi nin kų veik los są nau dos. Pavyz džiui, vie na me kvad ra ti nia me met re pre ky bos plo to Vo kie ti jo je ar Di džio jo je Bri ta ni jo je par duoda ma daug dau giau dra bu žių nei Lie tu vo je.
„Dėl to nuo mos kai na, ku ri ten ka vie nam kvad ra ti niam met rui, tu ri daug di des nę įta ką par duo tam gami nio vie ne tui“, – aiš ki no jis.
Bend ro vės „EKT gru pė“ konsul tan tas Jus tas Ga vė nas įsi ti kinęs, kad di des nėms kai noms šaly je įta kos tu ri san ty ki nai ne di de lė kon ku ren ci ja: „Teks ti lės pre ky bos sek to riu je yra apie 1 tūkst. spe ciali zuo tų dra bu žių par duo tu vių. Sekto riaus apy var ta sie kia apie 800 mln. li tų, apie 40 pro c. jos su daro vie na įmo nė ir jai pri klau san čios par duo tu vės.“
Ta čiau Lie tu vos pre ky bos įmonių aso cia ci jos vyk dan ty sis di rekto rius Lau ry nas Vi li mas pa ti ki no, kad Lie tu vo je dra bu žių ir ava ly nės kai nos at spin di vi suo ti nes tenden ci jas ir iš ki tų ES ša lių smarkiai neiš sis ki ria. Ga lu ti nio produk to kai nai, anot jo, įta kos tu ri įvai rūs veiks niai, pa vyz džiui, gamy bos są nau dos, ku rias le mia ener ge ti nių iš tek lių, me džia gų bran gi mas.
Kai nų ne ma žinsPak laus tas, ar Lie tu vo je dra bu žių kai nos ar ti miau siu me tu kaip nors kis, L.Vi li mas pa kar to jo, kad šaly je kai nos kei sis to kia pat link me – ma žės ar ba di dės – kaip ir vi soje Eu ro po je. Vis dėl to aki vaiz džiai brangs tant ener ge ti niams iš tekliams, kaip ga li nu ma ny ti pa prastas var to to jas, di de lių tei gia mų poky čių ti kė tis ne ver ta.
J.Ga vė no ma ny mu, di džiau sią ga lią sa vo ran ko se tu rin tys pre kybos tink lai bū ti ny bės ma žin ti kainas ne ma to. Anot jo, kol pir kė jai ne pla nuos pir ki nių, lai ky sis pre kių ženk lų ir pirks ga na ne ra cio na liai, kai nos smar kiai ne si keis.
Vis dėl to, kaip sa kė par duo tuvės „Man go“ di rek to rė Ais tė Pelio ny tė, šiais me tais, pa ly gin ti su
Dra bu žių pir kė jai įka lin ti ma žos rin kosLie tu vos teks ti lės ga min to jai pi ges niais dra bu žiais tau tie čių aprū pin ti ne ža da ir dai ro si į tur tin ges nius už sie nio rin kų var to tojus. Ta čiau lie tu vių ne džiu gi na ir im por ti nių dra bu žių kai nos.
Rea ly bė: � gyventojainėrafinansiškaipajėgūsrinktislietuviškusdrabužius,nesjiesiuvamiturtingesniemsužsieniopirkėjams. „Shutterstock“nuotr.
Lie tu vo je dra bu žių ir ava ly nės kai nos vir ši ja ES vi dur kį.
praė ju siais, dra bu žiai šio tink lo par duo tu vė se at pi go apie 20 pro c. Nu ro dy mą ma žin ti kai nas, anot jos, iš cent ri nės būs ti nės Is pa ni joje ga vo vi so se ša ly se esan čios parduo tu vės.
„Tink las tru pu tį kei čia kon cepci ją, ma ži na kai nas, nors ko ky bė iš li ko ta pa ti“, – sa kė A.Pe lio ny tė.
Lau kia ma kitų prekybos tinklųL.La siaus ko ma ny mu, iš už sie nio im por tuo tais dra bu žiais pre kiaujan čios par duo tu vės kai nų ne mažins, kol Lie tu vo je neat si ras pi gių pre kių ženk lų tink lų. Ta čiau pašne ko vas ir pa ts ste bė jo si, kad jų ša ly je iki šiol be veik nė ra.
„To kių pi gių pa sau li nių tink lų kaip H&M atė ji mas į ša lies rin ką
bū tų tei gia mas. Kuo dau giau to kių tie sio giai vei kian čių tink lų, tuo ša ly je bū tų di des nė kon ku ren ci ja ir ma žes nė kai na. Kol kas dau guma už sie nio dra bu žių įmo nių Lietu vo je vei kia pa gal fran ši zę. O tai reiš kia, kad jos vei kia per at sto vus ir dėl to ga li neats pin dė ti bend rų rin kos ten den ci jų“, – sa kė L.Lasiaus kas ir pri mi nė, kad H&M šaly je tu rė tų pa si ro dy ti 2013 m.
Vis dėl to, kaip pa ste bė jo pa šneko vas, pi gūs pa sau li niai tink lai į Lie tu vą veik ti tie sio giai ne si ver žia ir daž nai sa vo plėt rą su stab do ties Len ki jos sie na.
„Tur būt tai reiš kia, kad Lie tu vos rin ka jiems nė ra pa kan ka mai patrauk li dėl dy džio, per ka mu mo ir pan.“, – svars tė jis.
7
ekonomika
8
SportaSAntrAdienis, bAlAndžio 10, 2012
Kau no „Žal gi rio“ pa lai ky mo grupė lai mė jo Eu ro ly gos šo kė jų konkur są. Ge gu žės pra džio je šokėjos skris į Stam bu lą ir links mins žiū rovus per Eu ro ly gos fi na lo ket ver tą.
Per Eu ro ly gos in ter ne to sve tai nė je vy ku sį bal sa vi mą žal gi rie tės įvei kė praė ju sių me tų čem pio nes Gdy nės „As se co Pro kom“ šo kė jas, taip pat ir Pi rė jo „Olym pia cos“ bei Maskvos CSKA mer gi nas.
„Kau no „Žal gi rio“ šo kė jų var du dė ko ja me vi siems ger bė jams, padė ju siems mums iš ko vo ti ke lia lapį į Eu ro ly gos fi na lo ket ver to varžy bas Stam bu le, – en tu zias tin gai džiau gė si „Žal gi rio“ šo kė jų gru pės va do vė Dia na Gand ri mė. – Tik jūsų vi sų dė ka ga lė si me gar sin ti ne tik „Žal gi rio“, bet ir Lie tu vos vardą aukš čiau sio ly gio krep ši nio rengi ny je. Di džiuo ja mės nu ga lė ju sios
Ru si jos, Len ki jos ir Grai ki jos šo kėjų ko man das fi na le ir esa me dė kingos už su teik tą ga li my bę. Ačiū už di džiu lį pa lai ky mą!“
Pa sie ku sios per ga lę „Žal gi rio“ šo kė jos ne ke ti na su sto ti. Pa pildy ti šo kių pro gra mą ir pa si ruošti fi na lo ket ver to rung ty nėms padės gar sus Lie tu vos cho reog ra fas Kęs tu tis Ba ra naus kas, ku ris mergi noms jau yra tal ki nęs ir se zono pra džio je. „Be ga lo džiau giuo si mer gi nų sėk me. Dirb ti su šia grupe – man di džiu lis ma lo nu mas“, – iš gir dęs nau jie nas sa kė K.Ba ranaus kas. Į pro gra mą bus įtraukti Eu ro ly gos fi na lo ket ver te da lyvau sian čių vals ty bių na cio na li niai šo kiai.
Stam bu le „Žal gi rio“ var das skam bės ir dau giau kar tų. Eu roly gos jau ni mo tur ny re, ku ris vyks per Eu ro ly gos fi na lo ket ver tą, da
ly vaus „Žal gi rio“ jau nių ko man da. Jie į pa grin di nį tur ny rą pa te ko laimė ję at ran ką, vy ku sią „Žal gi rio“ are no je va sa rio 10–12 d.
Kau ne vy ku sia me Eu ro ly gos jauni mo at ran kos tur ny re da ly va vę Eu ro ly gos at sto vai ne gai lė jo gražių žo džių „Žal gi rio“ šo kė jų pa siro dy mams. „La bai no rė jo me, kad „Žal gi rio“ var dą iš girs tų vi sa Euro pa ne tik mi nint per spek ty viausius krep ši nin kus, bet ir po šo kė jų pa si ro dy mų per mi nu tės per traukė les“, – prieš per ga lin gai pa sibai gu sį bal sa vi mą šo kė jų kon kurse kal bė jo D.Gand ri mė.
Ge gu žės 10–13 d. per Eu ro lygos fi na lo ket ver to pus fi na lius su si tiks Mask vos CSKA ir Atėnų „Pa nat hi nai kos“ bei „Bar celo nos Re gal“ ir Pi rė jo „Olym piacos“ krep ši nin kai.
KD, zal gi ris.lt inf.
Ma rius Bag do [email protected]
Juo da sis sek ma die nisCha rak te rį ir su si tel ki mą pa demonst ra vę ir įspū din gu sti liu mi Vil niaus „Lie tu vos ry to“ krep šinin kus įvei kę Alek sand ro Tri fu novi čiaus auk lė ti niai Ru si jos pie tuo se ga vo niuk są. Kras no da ras kau niečius pa si ti ko ali nan čiu karš čiu – ter mo met ro stul pe lis ro dė 25 laipsnius ši lu mos.
Pui ki dvi ko vos pra džia 12:2 nieko blo go ne ža dė jo, ta čiau tuo met žal gi rie čių puo li mas ėmė strig ti, o Kras no da ro le gio nie rių vie nas po ki to me ti mai skro dė sve čių krepšio tink le lį. Įpu sė jus dvi ko vai „Loko mo tivKu ban“ lai mė jo at kar pą 15:0 ir pra ktiš kai iš spren dė mačo baig tį. Kras no da ro eki pa šven tė triuš ki na mą per ga lę 72:44.
Ma čą prie Ku ba nės kran tų žalgi rie čiai pri si mins kaip vie ną juodžiau sių per vi są šį se zo ną. Svečiai nu si lei do var žo vams vi so se sta tis ti kos ka te go ri jo se, o nė vie
nas „Žal gi rio“ žai dė jas ne su rinko dvi ženk lio taš kų ir nau din gumo ba lų skai čiaus. Ma ža to, šio je dvi ko vo je „Žal gi ris“ ne te ko sa vo vi du rio puo lė jo Mi lo va no Ra ko vičiaus. Įpu sė jus ant ra jam kė li niui, ser bas su si žei dė no sį.
At sa ko ma sis ma čas vyks šiandien „Žal gi rio“ are no je, o jei gu prireiks tre čių jų rung ty nių – jos ry toj taip pat bus žai džia mos Kau ne.
Gink lų ne su de da„Žai dė me su vie na stip riau sių VTB Vie nin go sios ly gos ko man dų. „Žal gi ris“ tu ri daug ge rų žai dėjų, ku rių dau gu ma at sto vau ja Lietu vos na cio na li nei rink ti nei. Tai daug ką pa sa ko apie šios ko mandos ly gį. Be veik vi si žal gi rie čiai labai ge rai žai džia vie nas prieš vieną. Bū tent grei tis ir pa dė jo jiems ati trūk ti dvi ko vos pra džio je. Tačiau vė liau su tan ki no me gy ny bą ir tai da vė di vi den dų. Nors Kel vi nas Ri ver sas su rin ko net 21 taš ką, norė čiau iš skir ti la bai su ma nų Vla do Ilievs kio žai di mą. Man la bai pa tiko, kaip bu vo konst ruo ja mos mū sų ata kos ma ke do nui bū nant ant parke to“, – pa žy mė jo Kras no da ro ekipai va do vau jan tis ser bas Bo ži da ras Mal ko vi čius.
„Ten ka pri pa žin ti, kad Kras noda ro eki pa nu si pel nė pir mo sios per ga lės. Su ge bė jo me prie šin tis tik pir ma ja me kė li ny je. Pas ta ruoju me tu ten ka žais ti daug rung tynių iš ei lės ir tai ga liau siai at si lie pia
„Žal gi rio“ šo kė jos – Eu ro ly gos fi na lo ket ver te
Nu ga lė to jos: �� Eu�ro�ly�gos�in�ter�ne�to�sve�tai�nė�je�vy�ku�sį�bal�sa�vi�mą�lai�mė�jusios�„Žal�gi�rio“�šo�kė�jos�per�fi�na�lo�ket�ver�tą�ža�da�dar�dau�giau�staig�me�nų.�� Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.
Vi sos min tys – apie re van šąŠian dien va ka re įvyk sian čia me VTB Vienin go sios ly gos ant ra ja me aš tunt fi na lio ma če Kau no „Žal gi riui“ bū ti na per ga lė. Vie nas ny kiau sių šio se zo no rung ty nių Kras no da re vie tos „Lo ko mo tivKu ban“ eki pai pra lai mė ję kau nie čiai se ri jo je iki dvie jų per ga lių pra lai mi 0:1.
Rea bi li ta ci ja: �� skau�dų�pra�lai�mė�ji�mą�prie�Ku�ba�nės�kran�tų�Ru�si�jo�je�paty�rę�„Žal�gi�rio“�krep�ši�nin�kai�šian�dien�sieks�at�si�re�van�šuo�ti.�� vtblea�gue.com�nuo�tr.
Sta tis ti ka
„Lo ko mo tiv-Ku ban“ – „Žal gi ris“
2012 04 08, Kras no da ro krep ši nio ha lė, 4000 žiū ro vų.
72:44(12:15, 20:8, 22:14, 18:7)
„Lo ko mo tiv-Ku ban“: K.Ri ver sas 21 taš kas, A.Trao re 13, J.Mas
sey 9, V.Ilievs kis 7, M.Ig ners kis, R.Blak ney ir
N.Ša bal ki nas po 5, M.Gri gor je vas 4, M.Še
le ke tas 3.
„Žal gi ris“: T.De li nin kai tis, R.Jav to kas ir D.Ša len ga po
7, M.Kal nie tis 6, M.Po po vi čius, P.Jan kū nas
ir M.Kuz mins kas po 4, M.Ra ko vi čius ir T.Kli
ma vi čius po 2, Ž.Ja na vi čius 1.
Ko man dų ro dik liai:dvi taš kiai – 21/36 (58 pro c.) ir 15/42 (36
pro c.), tri taš kiai – 8/21 (38) ir 3/18 (17),
bau dų me ti mai – 6/7 (86) ir 5/10 (50), at
ko vo ti ka muo liai – 37 ir 36, re zul ta ty vūs
per da vi mai – 17 ir 7, klai dos – 10 ir 13, pe
rim ti ka muo liai – 6 ir 6.
ko man dos žai di mui. Ta čiau tokio pa si tei si ni mo ne ga li bū ti. Gerai tik tiek, kad šio je aš tunt fi nalio se ri jo je nie ko ne le mia įmes tų ir pra leis tų taš kų skir tu mas, ka dangi po to kio pra lai mė ji mo at si tiesti bū tų la bai sun ku. Da bar vi so labo pra lai mi me 0:1. Išs tu di juo si me var žo vų žai di mą bei sa vo klai das ir na muo se siek si me re van šo“, – kalbė jo „Žal gi rio“ vy riau sia sis tre neris A.Tri fu no vi čius.
Skri do be asis ten toĮ Kras no da rą A.Tri fu no vi čius skrido be sa vo asis ten to tau tie čio Olive rio Kos ti čiaus. Šį ma čą spe cialis tas pra lei do dėl itin džiu gios prie žas ties – tre ne rio žmo na Jele na pa gim dė duk ry tę. Ma žy lės
ūgis – 52 cm, svo ris – 3400 g. Tėvai duk rai var do dar neiš rin ko.
Skry džio iš va ka rė se per ko mandos tre ni ruo tę O.Kos ti čių pa sveiki no vi si žal gi rie čiai. Pa gal ser biškus pa pro čius yra bū ti na nuo kū no nu plėš ti ir į sku te lius su dras ky ti nau jo jo tė vo dra bu žius. Tai ve dami Man to Kal nie čio ir ko man dos ka pi to no Pau liaus Jan kū no žal girie čiai ir pa da rė. O.Kos ti čių pasvei ki no ir „Žal gi rio“ klu bo sa vinin kas Vla di mi ras Ro ma no vas.
„Duk re lė tu rė jo gim ti po ke lių die nų, ta čiau ket vir ta die nį žmonai ap si lan kius „Žal gi rio“ are no je, ma tyt, ma žy lė no rė jo pa si žiū rė ti, kas ten taip triukš mau ja ir pa sau lį iš vy do šiek tiek anks čiau, – juo kavo ir džiaugs mo ne slė pė O.Kos ti
čius. – Ži no ma, jaus mas ta pus tėvu yra ypa tin gas.“
Vil nie čiai pir mau jaKi ta me aš tunt fi na lio ma če svarbią per ga lę iš ko vo jo „Lie tu vos ryto“ krep ši nin kai. Sos ti nės eki pa sve čiuo se po la bai at kak lios ko vos 64:60 įvei kė Že mu ti nio Nau gar do „Niž nij Nov go rod“ eki pą ir prieš at sa ko mą jį ma čą, šian dien vyksian tį Lie tu vo je, tu ri la bai ge rus šan sus ženg ti į ket virt fi na lį.
„Vi sa da sun ku žais ti su ko manda, ku ri ne tu ri ryš kių žvaigž džių. La bai svar bu, kad lai mė jo me ir prieš ma čą sa vo je aikš tė je tu ri me pra na šu mą“, – džiau gė si „Lietu vos ry to“ vy riau sia sis tre ne ris Alek sand ras Dži ki čius.
Re zul ta tas
„Niž nij Nov go rod“ – „Lie tu vos rytas“ 60:64 (16:23, 10:11, 18:15, 16:15). S.An to no vas 18 taš kų (11 at ko vo tų ka muo lių), P.Bre že cas 15 (9 at ko voti ka muo liai), I.Pau ni čius 12 / R.Seibu tis 14, S.Bab raus kas ir M.Ka te lynas po 10.
Ge rai, kad aš tuntfi na lio se ri jo je nieko ne le mia įmestų ir pra leis tų taš kų skir tu mas.
9
SportaSDaugiau sportonaujienų skaitykite
kaunodiena.lt
AntrAdienis, bAlAndžio 10, 2012
DavisotaurėstenisoturnyropusfinaliuosežaisnugalėtojostituląginantiIspanijosrinktinėirJAVekipa,oArgentinosvaržovebusČekijoskomanda.Ispanai4:1įveikėaustrus,amerikiečiai3:2prancūzus,Čekijakieknetikėtai4:1palaužėSerbiją,oArgentina4:1laimėjopriešKroatiją.
PaaiškėjoPusfinalininkai
PenkiolikametųLietuvosnacionalineifutbolorinktineiatstovavęsir84rungtynesjojesužaidęsgynėjasAndriusSkerla(nuotr.kairėje)tapoVilniausmiestofutbolodraugijos„Žalgiris“nariu.Netrukus35ąjįgimtadienįšvęsiantisgynėjasį„Žalgirį“sugrįžtapo16metųpertraukos.
LietuvostenisininkasRičardasBerankisTenisoprofesionalųasociacijos(ATP)reitingųlentelėjeiš176vietospakiloį175ąją.21ųlietuvisturi290taškų.20metisLaurynasGrigelis(nuotr.)(264tšk.)iš192osiosvietospakiloį185ąją.Taiaukščiausiapozicijaperlietuviokarjerą.
a.skerlažais„žalgiryje“
l.grigeliošuolis
Pla ne tos čem pio na te sprin to rung ties si dab rą iš ko vo ju si Si mona Kru pec kai tė Lon do no olimpia do je bus vie nin te lė Lie tu vos tre ko dvi ra ti nin kė.
Lie tu vos dvi ra čių tre ko rink tinė iš Mel bur ne vy ku sio pa sau lio čem pio na to ne grį žo tuš čio mis. Mo te rų sprin to var žy bų fi na le 29erių ute niš kė 0:2 pra lai mė jo sprin to ka ra lie ne va di na mai britei 31 me tų Vic to riai Pend le ton. Ji šios rung ties pla ne tos čem pio ne ta po jau šeš tą kar tą.
Di džio sios Bri ta ni jos at stovė lai mė jo pir mą jį va žia vi mą, o ant ra ja me grei tes nė bu vo lie tuvė. Ta čiau tei sė jai nu spren dė, kad S.Kru pec kai tė iš va žia vo iš sa vo ko ri do riaus, to dėl pa žei dė tai syk les ir bu vo disk va li fi kuo ta.
Net ru kus po var žy bų lie tu vę, iš ko vo ju sią si dab ro me da lį, pasvei ki no ša lies Pre zi den tė Da lia Gry baus kai tė. „Ši per ga lė at ne šė gar bę ir džiaugs mą ne tik jums, bet ir vi siems Lie tu vos žmo nėms. Dė ko ju, kad aukš čiau siais tarptau ti nė se spor to are no se iš ko votais me da liais jau ne vie nus metus įkve pia te ki tus di džiuo tis sa vo ša li mi ir sva riais jos spor ti nin kų lai mė ji mais. Nuo šir džiai lin kiu, kad atei ty je ne prit rūk tų stip rios svei ka tos ir iš tver mės sie kiant gar bin giau sių ap do va no ji mų“, – ra šo ma Pre zi den tės svei ki ni me.
Tai bu vo jau 12asis S.Kru peckai tės iš ko vo tas me da lis pa saulio čem pio na tuo se. Iki šiol ji buvo lai mė ju si 2 auk so, 4 si dab ro ir 5 bron zos ap do va no ji mus.
Prieš pas ku ti nę var žy bų die ną Lie tu vos ko man dos ly de rė dar run gė si kei ri no (8 ra tai) var žybo se, ta čiau jo se mū siš kei pritrū ko sėk mės – tarp 24 dvi rati nin kių lie tu vė S.Kru pec kai tė li ko aš tun ta. Pa sau lio čem pio nės
Man tas Stan ke vi č[email protected]
Džiaugs mo ne bu vo„Šiek tiek ap mau du, nes pra lai mėjo me vie nas rung ty nes ir li ko me tre čio je vie to je. Va žia vo me nu si teikę į Lie tu vą par vež ti auk so me dalių, to dėl bron za šiuo me tu ne la bai džiu gi na, – po čem pio na to kal bėjo ko man dos ka pi to nas Da nie lis Bog dziu lis. – Tai bu vo pa sku ti niai me tai, kai ga lė jau at sto vau ti jau nių rink ti nei. Per čem pio na to už da rymo ce re mo ni ją ne jau čiau di de lio džiaugs mo, kai ant kak lo bu vo kabi na mas bron zos me da lis.“
Pak laus tas, ar Ko rė jos ir Ru muni jos ko man dos, ku rios tur ny ro len te lė je iš si ri kia vo aukš čiau, iš tiesų bu vo stip res nės, D.Bog dziu lis nė kiek ne dve jo da mas at sa kė: „Ne.“
„Šia me čem pio na te bu vo me stip riau sia ko man da. Ne juo kau ju, ta čiau vis kas su si klos tė taip, kad pra lai mė jo me ru mu nams, o čempio nais ta pu sius ko rė jie čius juk įvei kė me. Tai ir yra skau džiau sia. Pras tas žai di mas prieš Ru mu nijos le do ri tu li nin kus mus nu stūmė į tre čią vie tą“, – sa kė le do ritu li nin kas.
Prib loš kė Pie tų Ko rė jaĮmu šęs pen kis įvar čius ir at li kęs de vy nis re zul ta ty vius per da vi mus D.Bog dziu lis bu vo pri pa žin tas geriau siu čem pio na to puo lė ju. „Šis ap do va no ji mas – nie ko ypa tin go. Bū čiau kur kas lai min ges nis, jei na mo vež tu me auk so me da lius, – sa kė le do ri tu li nin kas. – Pats sa vo pa si ro dy mu čem pio na te ne su labai pa ten kin tas, tie siog bu vo gerų mo men tų, ta čiau pri si pa žin siu, kad bu vo ir pra stų aki mir kų. Nea
be jo ju, kad ga lė jau pa si ro dy ti ir geriau.“ Le do ri tu li nin kas pa ti ki no, kad apie iš kri ti mą į že mes nį divi zio ną net ne bu vo min čių. „Koman dos va do vai gal ir bai minosi, bet žai dė jai tik rai apie tai net negal vo jo. Sun kiau sios rung ty nės – su Pie tų Ko rė ja, ka dan gi jų koman dos žai dė jai bu vo la bai grei ti. Kai jie pra dė da vo su kti ra tus, sunku bū da vo su si gau dy ti, kas da ro si. Ki tos ko man dos ne de monst ra vo ypač ge ro le do ri tu lio“, – pa brė žė ko man dos ka pi to nas, rung ty niaujan tis Suo mi jo je.
Ko man dos nuo pel nasGe riau siu žai dė ju Lie tu vos koman do je pri pa žin tas var ti ninkas Do na tas Žu ko vas tei gė esantis pa ten kin tas pa siek tu re zul ta tu. „Čem pio na tas bu vo la bai įtemptas – su kiek vie na ko man da bu vo sun ku žais ti, tie siog mums pri trūko sėk mės, kad ga lė tu me na mo važiuo ti su auk so me da liais“, – sa kė Elekt rė nų „Ener gi jos“ var tus saugan tis žai dė jas.
Jis ne su reikš mi no jam įteik to specia laus ge riau sio ko man dos žai dė jo pri zo – „Tis sot“ laik ro džio. „Smagu, kad bu vau įver tin tas, bet šis prizas – vi sos ko man dos dar bas. Kažkaip net ne sma gu bu vo jį seg tis ant ran kos, nes ži no jau, kad ma no geram žai di mui įta kos tu rė jo ir koman dos drau gai, ku rie aikš te lė je nema žai pa dė jo“, – sa kė D.Žu ko vas.
Ru si jo je rung ty niau jan tis Pau lius Gin tau tas po čem pio na to pri si pa
Jau niai par ve žė bron zos me da lius
Lie tu vos jau nių (iki 18 me tų) le do ri tu lio rink ti nė iš Ny der lan duo se vy ku sio pa saulio čem pio na to į Lie tu vą par vežė bron zos meda lius.
Ri kiuo tė
1. Pie tų Ko rė ja 12 taš kų. 2. Ru mu nija 12. 3.Lie tu va 11. 4. Di džio ji Bri ta nija 5. 5. Kroa ti ja 4. 6. Ny der lan dai 1.
ži no, kad pa sku ti nė mis pir me nybių die no mis ti kė jo si si dab ro meda lių. „Ko ją pa ki šo pra lai mė ji mas ru mu nams. Pir mą die ną įvei kė me bri tus, pa ti kė jo me, kad tai – pa čios svar biau sios rung ty nės, ir min timis jau ka bi no mės auk so me da lius, į aikš te lę išė jo me ne pa si ruo šę. Tai bu vo mū sų di džiau sia klai da, kuri kai na vo la bai daug“, – sa kė le do ri tu li nin kas.
Įgy ven din ti tiks laiLie tu vos le do ri tu lio fe de ra ci jos (LLRF) pre zi den tas Pet ras Nau sė da tei gė, kad jau nių re zul ta tai džiu gina. „Prieš čem pio na tą kė lė me tikslą – me da liai. Kiek ži nau, vi sa koman da bu vo nu si tei ku si ko vo ti dėl aukš čiau sios pra bos me da lių, ta čiau esa me pa ten kin ti ir bron zos me daliais, – sa kė LLRF va do vas. – Esa me pa ten kin ti vi sos ko man dos dar bu.“
P.Nau sė da iš reiš kė pa dė ką koman dą tre ni ruo jan tiems tre ne riams And re jui Jad kaus kui ir Ge na di jui Chu tar co vui: „Ma nau, kad jie puikiai su si tvar ko su sa vo už duo ti mis tiek su jau nių, tiek su jau ni mo rinkti nė mis – į Lie tu vą nuo lat yra parve ža mi me da liai. Tai džiu gi na.“
LLRF va do vas pri mi nė, kad pasau lio čem pio na tui jau ruo šia si ir vy rų rink ti nė. „Sto vyk lo je jau treni ruo ja si ke tu rio li ka žai dė jų. Laukia me pa pil dy mo iš jau nių rinkti nės ir le gio nie rių“, – in for ma vo P.Nau sė da.
Nusivylimas: � trečiąvietąjauniejišaliesledoritulininkaiįvertinokaipnesėkmę. MantoStankevičiausnuotr.
Šia me čem pio na te bu vo me stip riau sia ko man da.
Lon do ne ko vos tik S.Kru pec kai tė
Ko man dų įskai ta
1. Aust ra li ja (6 auk so, 6 si dab ro, 3 bron zos, iš vi so – 15 medalių); 2. Di džio ji Bri ta ni ja (6, 4, 3,13); 3.Vokie ti ja (2, 2, 1, 5); 4. Pran cū zi ja (1, 2, 0, 3); 5. Ru si ja (1, 1, 0, 2); 6. Nau jo ji Ze lan di ja (1, 0, 4, 5); 7. Bel gi ja (1, 0, 2, 3); 8. Len ki ja (1, 0, 0, 1), 9. Ka na da (0, 2, 1, 3); 10–11. Lie tu va (0, 1, 0, 1); 10–11. PAR (0, 1, 0, 1).
auk so me da lį iš ko vo jo pir me nybių šei mi nin kė An na Mea res, pagrin di nia me fi na le ap len ku si rusę Je ka te ri ną Gni den ko ir vo kie tę Kris ti ną Vo gel.
Ir per nai sprin to pla ne tos vi cečem pio ne ta pu si S.Kru pec kai tė tu ri du ke lia la pius į Lon do no žaidy nes – sprin to ir kei ri no rung tyse. Ji bus vie nin te lė Lie tu vos tre ko dvi ra ti nin kė, ko vo sian ti 2012 m. Lon do no va sa ros olim pia do je.
Pui kią ga li my bę ke liau ti į olimpia dą tu rė jo Auš ri nė Tre baitė, ta čiau ji per om niu mo var žybas skau džiai kri to ir pa si trau kė iš ko vos. Paaiš kė jo, kad lie tu vei ski lo rak ti kau lis.
Pir mą ją pla ne tos čem pio na to die ną olim pi nis ke lia la pis iš sprūdo Lie tu vos ko man dų sprin to due tui – S.Kru pec kai tei ir Gin tarei Gai ve ny tei. Jos bu vo disk va lifi kuo tos dėl tai syk lių pa žei di mo. Vil tis pa tek ti į Lon do no žai dy nes žlu go ir mū sų ša lies mo te rų 3 km ko man dų per se kio ji mo lenk ty nėse da ly va vu siai rink ti nei – Vi li jai Se rei kai tei, Vai dai Pi kaus kai tei ir A.Tre bai tei.
Pas ku ti nę var žy bų die ną septin tą ją vie tą 3 km as me ni nė se per se kio ji mo lenk ty nė se tarp 22 da ly vių užė mė V.Se rei kai tė.
KD inf.
Lyderė: � MelburneS.Krupeckaitėiškovojojau12ąjįpasauliočempionatomedalį. AFPnuotr.
antraDIEnIS, balanDžIo 10, 2012
Pavydus34metųTaivanopietinėsPingtungoapygardosgyventojasChouYouhuangasužpuolėsocialiniotinklo„Facebook“vartotoją,kurisinterneteflirtavosujožmona.Jissubendraisnegyvaiuždaužėvyrąbeisbololazda,norsteisinosinenorėjęsžudyti.
Pavojingasis„Facebook“
PietųOsetijospakartotiniuoseprezidentorinkimuosebuvęsregionoValstybėssaugumokomitetopirmininkasLeonidasTibilovasįveikėžmogausteisiųįgaliotinįprieregionoprezidentoDavidąSanakojevą.L.Tibilovaspažadėjonepersekiotivaržovųir„užgydytikarožaizdas“.
Izraelisuždraudėvokiečiųrašytojui84metųGünteriuiGrassuiatvyktiįsavoteritoriją.NobelioliteratūrospremijoslaureatasG.Grassaspraėjusiąsavaitępaskelbėeiles,kuriosekaltinaIzraelįrezgantplanussunaikintiIranąirvadinažydųvalstybęgrėsmepasauliosaugumui.
Prezidentassaugumietis
bausmėužkritiką
Įtemp ta dar bot var kėPo pie žiaus Be ne dik to XVI Ve lykų dar bot var kė bu vo kaip rei kiant įtemp ta.
Ne se niai po pie žius grį žo iš vizi to Ku bo je, o rug sė jį ke ti na vykti į Li ba ną. Tai bus ant ra sis Be nedik to XVI ap si lan ky mas Ar ti mų jų Ry tų re gio ne – 2009 m. po pie žius lan kė si Jor da ni jo je, Iz rae ly je ir Pales ti no je.
Šeš ta die nį po nti fi kas va do va vo tri jų va lan dų truk mės Ve lyk nakčio li tur gi jai Šv. Pet ro ba zi li ko je, sek ma die nį au ko jo dvie jų va lan dų šven tą sias Ve ly kų mi šias po at vi ru dan gu mi Šv. Pet ro aikš tė je, į kurią tra di ciš kai su gu žė jo tūks tančiai mal di nin kų.
Tie sa, pro ble mų Be ne dik tui XVI, ku riam ba lan džio 16 d. sukaks 85 me tai, apei gos ne su kė lė, nors sek ma die nį po pie žius ir atro dė šiek tiek pa var gęs.
Po pa mal dų aikš tė je iš ba zi li kos bal ko no Šven ta sis Tė vas su tei kė iš kil min gą apaš ta liš ką jį pa lai mini mą „Ur bi et or bi“.
„Žmo ni ja klai džio ja tam so je“Per Ve lyk nak čio li tur gi ją po piežius pa brė žė, kad „žmo ni ja klaidžio ja tam so je, ne ga lė da ma atskir ti ge ra nuo blo ga“.
„Gy ve ni mas stip res nis už mirtį. Gė ris stip res nis už blo gį. Meilė stip res nė už nea py kan tą. Tie sa stip res nė už me lą“, – ti kin tie
siems sa kė Be ne dik tas XVI. Per sa vo ho mi li ją Šven ta sis Tė vas per spė jo: „Tam sa, ku ri ke lia rea lią grės mę žmo ni jai, ga liau siai yra tai, kad jis ga li ma ty ti ir ty ri nė ti apčiuo pia mus ma te ria lius da ly kus, bet ne ga li ma ty ti, kur pa sau lis eina ar iš kur atei na, kur ei na mūsų pa čių gy ve ni mas, kas yra ge ra, o kas – blo ga. Ši tam sa, už den gian ti Die vą ir už tem dan ti ver ty bes, yra rea li grės mė mū sų eg zis ten ci jai ir ap skri tai pa sau liui.“
Ra gi na už tik rin ti tai kąSek ma die nį skelb da mas pa lai mini mą „Ur bi et or bi“ po pie žius pabrė žė, kad „Ve ly kų džiaugs mas pa guos dėl sa vo ti kė ji mo ken čiančius krikš čio nis“.
Kar tu po nti fi kas pa ra gi no už tikrin ti tai ką Ira ke, Si ri jo je ir vi suo se Ar ti muo siuo se Ry tuo se, taip pat Ma ly je bei Ni ge ri jo je.
„Pri si kė lęs Kris tus te su tei kia vil tį Ar ti mie siems Ry tams, kad vi
sos to re gio no et ni nės, kul tū ri nės ir re li gi nės gru pės bend ra dar biautų bend ram la bui ir kad bū tų gerbia mos žmo gaus tei sės, – sa kė popie žius. – Ypač Si ri jo je te ne bū na lie ja mas krau jas, kuo grei čiau teįsi vy rau ja pa gar ba, dia lo gas ir su sitai ki ni mas, kaip rei ka lau ja ir tarptau ti nė bend ruo me nė.“
Be ne dik tas XVI pa brė žė, kad dau ge lis si rų, pa bė gu sių nuo konf ik to, pa ti ria sun kias kan čias, ir pa ra gi no su teik ti jiems hu ma nita ri nę pa gal bą bei juos priim ti.
„Pa bė gė liai iš tos ša lies ir žmonės, ku riems rei kia hu ma ni ta ri nės pa gal bos, te bū nie sve tin gai priima mi, so li da ru mas te pa leng vi na jų sun kias kan čias. Ve ly kų per ga lė ted rą si na ira kie čių tau tą ne gai lė ti jė gų sie kiant sta bi lu mo ir pa žangos“, – sa kė po nti fi kas.
Be ne dik tas XVI pa ra gi no „izrae lie čius ir pa les ti nie čius drą siai at nau jin ti tai kos pro ce są“.
Po pie žius taip pat mel dė Die vą pa lai ky ti krikš čio nių bend ruo menę Af ri ko je, kur Ka ta li kų baž ny čia pa sta rai siais me tais ne tik smarkiai plė tė si, bet ir ta po te ro ris tų tai ki niu.
„Pri si kė lęs Jė zus te guo džia kenčian čias Af ri kos ra go tau tas ir tes ka ti na su si tai ki ni mą; te pa de da Di džių jų Eže rų re gio nui, Su da nui ir Pie tų Su da nui, jų gy ven to jams te su tei kia jė gų at leis ti“, – sa kė po pie žius.
„Ni ge ri jai, kur pa sta ruo ju metu vy ko kru vi ni te ro ris tų iš puoliai, Ve ly kų džiaugs mas teįk ve pia ener gi jos kur ti tai kią ir sa vo pilie čių re li gi jos lai vę ger bian čią visuo me nę“, – pri dū rė po pie žius.
Kar tu jis pa smer kė Ve ly kų die ną Ni ge ri jo je įvy ku sį te ro ro ak tą, per ku rį žu vo ma žiau siai 20 žmo nių.
Be ne dik tas XVI taip pat meldė, kad Ma lį, „ku ria me šiuo me tu vyks ta po li ti niai ne ra mu mai, Šlovin ga sis Kris tus ap do va no tų tai ka ir sta bi lu mu“.
AP, AFP, BNS inf.
Ve ly ki nis tai kos pa lin kė ji mas„Už tik rin ti tai ką Ira ke, Si ri jo je ir vi suo se Ar ti muo siuo se Ry tuo se, taip pat Af ri ko je, pirmiau sia – Ma ly je ir Ni ge ri jo je“, – to kia Šven to jo Tė vo Be ne dik to XVI ži nia mies tui ir pa sau liui.
Pa lai mi ni mas: � popiežiusBenediktasXVIdarsykįparaginopasaulįsiektitaikosirgerovės. AFPnuotr.
Ni ge ri ją su krė tė spro gi mai
Pa sau liui šven čiant Kris taus pri sikė li mą, Ni ge ri ją su krė tė te ro ro aktas, per ku rį žu vo ma žiau siai 20 žmo nių. Iš puo lis įvyk dy tas Ka dūnos mies te. Per iš puo lį su sprog din ti du au to mo bi liai su sprog me ni mis. Jie bu vo pa sta ty ti prieš vie tos bažny čią. Per Ka lė das vir ti nę iš puolių prieš baž ny čias ir ki to se vie to se įvyk dė is la mis tų gru puo tė „Bo ko Ha ram“. Di džiau sias tų iš puo lių buvo įvyk dy tas prie baž ny čios ne to li sos ti nės Abu džos. Tuo met žu vo 44 žmo nės. Per šios gru puo tės vyk domą su ki li mą, ku ris pa rei ka lau ja vis dau giau krau jo, nuo 2009 m. vi durio jau žu vo dau giau kaip tūks tantis žmo nių.
Gy ve ni mas stip resnis už mir tį. Gė ris stip res nis už blo gį. Mei lė stip res nė už nea py kan tą. Tie sa stip res nė už me lą.
Šį šeš ta die nį Stam bu le ren gia mos de ry bos dėl Ira no bran duo li nės pro gra mos.
De ry bo s vyks va di na muo ju P5+1 for matu – da ly vaus 5 nuo la ti nės Jung ti nių Tau tų Sau gu mo Ta ry bos na rės ir Vo kie ti ja.
Jo se da ly vaus Di džio ji Bri ta ni ja, Ki ni ja, Pran cū zi ja, Vo kie ti ja, Ru si ja ir JAV. Pas ta rą jį kar tą to kios de rybos vy ko 2011 m. sau sį. Ta čiau jos bai gė si be re zul ta tų.
ES už sie nio rei ka lų įga lio ti nės Cat he ri ne Ash ton at sto vas Michae lis Man nas pa tvir ti no, kad tiki ma si pa žan gos.
„Mes su ta rė me ba lan džio 14 d. Stam bu le pra dė ti de ry bas, – sakė M.Man nas. – Ti ki mės, kad šis pir mas ra tas su kurs pa lan kią aplin ką konk re čiai pa žan gai. Mes, su pran ta ma, sie kia me tva raus pro ce so.“
Ira nas pa ra gi no pa sau li nes ga lias „bū ti są ži nin gas“ per de ry bas.
„Mes ti ki mės, kad vadinamosios P5+1 šalys prie de ry bų sta lo sės sąži nin gai nu si tei ku sios, o mes irgi są ži nin gai siek si me, kad abi šalys pa siek tų abi pu siš kai nau din gą re zul ta tą“, – pa brė žė Ira no už sienio rei ka lų mi nist ras Ali Ak ba ras Sa le hi.
Tie sa, jis per spė jo, kad jei didžio sios vals ty bės prieš de ry bas ke ti na kel ti išanks ti nes są ly gas, de ry bos nu trūks.
Pa sak jo, tiks las yra tas, kad „Iranas įgy tų sa vo tei ses, o P5+1 su mažin tų sa vo su si rū pi ni mą“ dėl Te hera no bran duo li nės pro gra mos.
„Są ly gų nu sta ty mas prieš su si tiki mą reikš su si ti ki mo pa bai gą. Tai yra be pras miš ka, nes nie kas iš dery bų na rių ne ke ti na priim ti ko kių nors są ly gų prieš de ry bas“, – sakė mi nist ras.
Iz rae lis, JAV ir kai ku rie Va šingto no są jun gi nin kai nuo gąs tauja, kad Ira no bran duo li nė pro grama yra prie dan ga su si kur ti ato mi nį gink lą, ta čiau Te he ra nas to kius įtari mus griež tai at me ta.
JAV ir Iz rae lis net gra si na sureng ti ata kas prieš Ira no bran duoli nius ob jek tus, jei ne su ta ri mų su šii tiš ka res pub li ka ne pa vyk tų išspręs ti dip lo ma ti nė mis prie monė mis.
„Reu ters“, BNS inf.
De ry bos dėl bran duo li nės pro gra mos
Są ly gų nu sta ty mas prieš su si ti ki mą reikš su si ti ki mo pabai gą.
10
pasaulis
11
[email protected]ė Marijana Jasaitienė
sveikata
Ma ri ja na Ja sai tie nė[email protected]
– Jūs – Kau ne ži no mas sveikuo lis, il gus me tus dės tęs bioche mi ją stu den tams, ta po te mi ty bos ir gy ven se nos dės tyto ju. Ko dėl pa kei tė te sa vo įsiti ki ni mus?– Įsi ti ki ni mų ne pa kei čiau, tik pagi li nau juos, priė jau prie iš va dos, kad daž niau siai li gos su si ju sios su mi ty ba ir gy ven se na. Be bio che mijos kur so, ve džiau gy ven se nos bioche mi nių as pek tų, mais to sau gos se mi na rus stu den tams, šei mos gy
dy to jams ir far ma ci jos po dip lo minių stu di jų klau sy to jams. Pas ta riesiems tai dės tau ir da bar.
Žmo gaus svei ka ta kin ta visą gy ve ni mą. Įvai riau si veiks niai ga li ją ne tik ža lo ti, bet ir stip rinti. Me di ci na daug nu vei kė gy dant ser gan čiuo sius, ta čiau la biau siai, net 50 pro c., svei ka ta pri klauso nuo gy ven se nos ir mi ty bos. Kiti veiks niai – ap lin ka ir pa vel dėji mas, su da ro po 20 pro c. ir tik 10 pro c. mū sų svei ka tos pri klauso nuo me di ci ni nių tech no lo gi jų. Gai la, kad dau gu ma žmo nių ši to tei gi nio ne su vo kia.
– Ar dėl to ne nu si vy lė te – juk dau gy bę me tų mo ko te vi suome nę svei kos gy ven se nos?– Prieš try li ka me tų pra dė jo veikti Kau no ap skri ties Tre čio jo amžiaus uni ver si te tas, ku rio Svei kos gy ven se nos fa kul te to de ka nu buvau vi suo me ni niais pa grin dais. Fa kul te to už da vi nys bu vo teig ti klau sy to jams ži nias apie svei katos iš sau go ji mą ir gy ve ni mo koky bės ge ri ni mą. Jį lan ky da vo apie pu sant ro šim to klau sy to jų. Fa kulte tas vei kė pust re čių me tų. Veiklą te ko nu trauk ti, nes neat si ra do rė mė jų.
antradienis, balandžio 10, 2012
Nuo šir džiai dir bant su au tiz mu ser gan čiais vai kais jie ga li tap ti ge nia lūs.
14p.
No rint pa sveik ti vien ap si lan ky ti pas gydy to ją ne pa kan ka. Rei kia keis ti gy ven seną. Tuo įsi ti ki nęs il ga me tis Lie tu vos sveika tos moks lų uni ver si te to, da bar – Lie tuvos kū no kul tū ros aka de mi jos pro fe sorius, Ši lai nių po lik li ni kos Mi ty bos ir kū no svo rio cent ro kon sul tan tas Leo nar das Luko še vi čius.
Pas mus yra pui kių kardio lo gų, onko lo gų, chirur gų, šeimos gy dy tojų, ku rie deda daug pastan gų gydant li gonius, bet nevyk do ma, o tik dek la ruoja ma pir minė pro fi lak tika, vi sas dėme sys nukreip tas tik į skie pus.
Pro fe so riaus kredo: kokia gyvensena – tokia ir sveikata
12
Pa vyz dys: �� pro�fe�so�riaus�L.Lu�ko�še�vi�čiaus�gy�ve�ni�mo�tiks�las�–�ne�ma�te�ria�lūs�tur�tai,�o�ge�ra�svei�ka�ta.� � Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.
12
sveikataantradienis, balandžio 10, 2012
Po to man dar me tus skam bin da vo klau sy
to jai ir pa gei da vo pa skai tų.
– Da bar tai per kė lė te į „Švie suvos“ aso cia ci jos veik lą?– „Švie su va“ – tai aka de mi ko Jurgio Brė di kio idė ja skleis ti vi suo menei ak tua lias moks lo po pu lia ri ni mo ži nias, įgy ven din ta 2009 m. „Šviesu vos“ veik lo je da ly vau ja vi sas būrys žy mių Lie tu vos moks li nin kų, aka de mi kų ir vi suo me nės vei kė jų. Jau įvy ko daug įdo mių ir pra smingų ren gi nių, ku rie or ga ni zuo ja mi ne mo ka mai, o or ga ni za to riai dir ba vi suo me ni niais pa grin dais. Pa žymė ti nas pa skai tų cik las apie tradi ci nę Ry tų me di ci ną, ku rį ku ravo ir pa skai tas skai tė aka de mi kas J.Brė di kis. Man ten ka ku ruo ti holis ti nio po žiū rio į svei ka tą pa skaitų cik lą. Ak cen tuo ja me ci vi li za ci jos li gų ir gy ven se nos ry šį.
– Vis daž niau gir di me ci tuo jant Ry tų me di ci nos cre do: „Pa keiski te mąs ty mą ir pa si keis jū sų kū nas.“ Kaip jūs ver ti na te vis la biau gi ria mą ki nų me di ci ną?– Pa sau lio svei ka tos or ga ni za ci ja dar 1977 m. priė mė tra di ci nės ki nų me di ci nos in teg ra ci jos į šiuo lai ki nę me di ci ną pro gra mą ir re ko men davo tai ky ti jos me to dus kaip pa pil
do mas prie mo nes. Pas ta ruo ju me tu daug kam im po nuo ja Ki ni jos fe nome nas. Tai vie nas ci vi li za ci jos lopšių, ku ria me su kur ta uni ka li me dici nos ži nių sis te ma, ge ban ti veik ti su bti lią sias žmo gaus ener gi jas. Ji atei na kaip komp le men ti nė, ar ba pa pil do mo ji, me di ci na.
Ry tų me di ci na ne prieš ta rau ja Va ka rų me di ci nai ir ga li bū ti tai koma kar tu su ja. Ji tar si at sva ra plačiam che mi nių vais tų var to ji mui, ku rie ne pa tei si no de da mų vil čių. Ku ria mos sis te mos, kaip de rin ti Ry tų me di ci nos prin ci pus ir Va karų me di ci nos pa sie ki mus, tech no logi jas, moks lo po ten cia lą, įro dy mais pa grįs tą me di ci ną.
Ry tų me di ci nos fi lo so fi jos pagrin di nė kryp tis yra pro fi lak tika, jos tiks las – švies ti žmo gų, atskleis ti jam li gos prie žas tis, leis ti pa čiam su vok ti li gos ke lią. Or ganiz mas prie ši na si bet ko kiai inter ven ci jai. Va ka rų me di ci na gy do or ga nus, o Ry tų – or ga niz mą, siekda ma sugrąžinti žmo gui svei ka tą.
– Di džiuo ja mės me di ci nos pasie ki mais, ku rie pri lygs ta pasau li niams, bet Lie tu vos vyrų mir tin gu mas nuo šir dies ir krau ja gys lių li gų be veik tris kar tus di des nis nei ES, mo terų – pust re čio kar to. Lie tu vo je
Tarptautinėsegreitosiosmedicinospagalbosžaidynėse,vykusioseUkrainoje,Rovnopriemiestyje,Kaunokomandataponugalėtoja.Praktinesužduotistekovykdytivisąparąsutrumpomispoilsiopertraukėlėmis–taipriartinoprierealauskasdieniodarbo.Kaunomiestogreitosiosmedicinospagalbosstotieskomanda–paramedikasTautvydasBielevičiusirjokolegavairuotojasRytisMalašauskas,gydytojaLilijaBuividienė,slaugytojaVirginijaGutienėbuvovieninteliaiLietuvosatstovai.Jiepuikiaiatlikonetikpraktines,betirteorinesužduotis,surinkodaugiausiavertinimobalųirbuvopripažintiabsoliučiaislyderiaisiš33žaidynėsedalyvavusiųkomandų.
Krūtųmagnetiniorezonansotomografijayravertingasdiagnostikosmetodaskrūtiesligomsdiagnozuoti,vėžioišplitimuinustatytiiršistyrimasturibūtifinansuojamasišPrivalomojosveikatosdraudimo(PSD)fondobiudžeto.TainuspręstaPDSDtarybosposėdyje.Pasakspecialistų,tokieradiologiniaityrimaikaipmamografija,ultragarsinistyrimasyrapigiausiirpaprasčiausityrimaikrūtiesvėžiuiirkitomskrūtiesligomsdiagnozuoti,tačiaudažnaivienjųnepakanka.Nuspręsta,kad2012m.galūnių,sąnariųirorganųprotezamsircentralizuotaiapmokamiemsvaistamsbeimedicinospagalbospriemonėmsįsigytiišPSDfondobiudžetoskiriama143,3mln.litų.
Kaunogreitoji–geriausia Daugiaulėšųtyrimamsirvaistams
Pro fe so riaus kredo: kokia gyvensena – tokia ir sveikata
www.parodos.lt
• Sveikatingumo naujovės
• Gydymas ir reabilitacija
• Natūrali medicina
• Konsultacijos sveikatos klausimais
• Sveikatingumo naujovės
• Gydymas ir reabilitacija
• Natūrali medicina
• Konsultacijos sveikatos klausimais
P A R O D AM E D I C I N O S I R S V E I K AT I N G U M O
Balandžio 20–22 d. PLC „Mega“ parodų salė, Kaunas
Balandžio 20–22 d. PLC „Mega“ parodų salė, Kaunas
Parodos lankymas nemokamas!
Parodos darbo laikas:Balandžio 20–21 d. - nuo 11 iki 19 val.,Balandžio 22 d. - nuo 11 iki 17 val.
Organizatorius Informaciniai rėmėjai
di dė ja mir tin gu mas ir nuo onko lo gi nių li gų. Kas tai le mia: gy dy to jai abe jin gai gy do ar neįper ka me vais tų?– Pas mus yra pui kių kar dio lo gų, on ko lo gų, chi rur gų, šei mos gydy to jų, ku rie de da daug pa stangų gy dant li go nius, bet ne vyk doma, o tik dek la ruo ja ma pir mi nė pro fi lak ti ka, vi sas dė me sys nukreip tas tik į skie pus. Rei kia pažy mė ti, kad pro fi lak ti kos pro blemos ne leng vai spren džia mos ir ES ša ly se, tarp kli ni ki nės pra kti kos ir re ko men da ci jų yra ato trū kis, ky la daug neiš ku mų.
– Vis dėl to ir už sie ny je gy dyto jai vi sų pir ma ski ria vais tus, pa vyz džiui, sta ti nus, tu rin tiesiems per ne lyg didelį cho leste ro lio kiekį, užuo t sky rę kokią nors ba do die tą.– ES at lik ti ty ri mai pa ro dė, kad, ne pai sant in ten sy vaus vais tų nuo hi per ten zi jos var to ji mo, ser gančių jų pa di dė ju sio krau jos pū džio liga ne su ma žė jo. Krau jo rie ba lų korek ci ja sta ti nais yra efek ty vi, ta čiau be veik pu sei pa cien tų jų kon cent raci ja yra di des nė už re ko men duo jamą. Nuo lat di dė ja ir vais tų nuo išemi nės šir dies li gos var to ji mas, bet efek tas ne vi sa da pa sie kia mas. Šie fak tai įro do, kad gy dy mas tu ri būti komp lek si nis, su gy ven se nos korek ci ja.
– Ko dėl žmo nės ser ga ir nebran gi na svei ka tos?– Kai ku rie žmo nės ne su vo kia savo gy ve ni mo tiks lo. Dau gu mai
svar biau sia yra tu rė ti daug mate ria laus tur to, pi ni gų. Bū ti sveikam ir tur tin gam truk do tie pa tys veiks niai: pa di dė jęs ne ri mas tingu mas, kai ven gia ma nau jo vių, bi jo ma ne sėk mių, ka muo ja stresai, ku rie ska ti na rie ba lų kau pimą si. Ki tus žmo nes ali na per žemas ak ty vu mas – ne no ras nie ko da ry ti, nuo la ti nis ne pa si ten kintas lė ti na me džia gų apy kai tą, slopi na skyd liau kės veik lą, kū no ma sė au ga net ir nor ma liai val gant. Šiuo at ve ju tin ka po sa kis, kad vi sos ligos – nuo ner vų.
– Dėl li gų ne re tai kal ti na ma mity ba, do mi nuo jan tys ne svei ki, rie būs mais to pro duk tai, pusfab ri ka čiai. Ar tai, jū sų nuomo ne, tie sa?– Bal ti jos ša lių gy ven to jai aliejaus su var to ja vos ne du kar tus dau giau nei Suo mi jos. Mums nerū pi, kad alie jai yra gry ni rieba lai, nors ir ne tu ri cho les te rolio. Duo ną svies tu te pa du kar tus dau giau lie tu vių ir es tų nei suomių ir lat vių. Švie žią pie ną ge ria kas ant ras lie tu vis, o suo mių – tik 3 pro c., es tai ir lat viai – ati tin
ka mai kas ket vir tas ir kas tre čias.Kal bant apie pie ną, aš vi sa da pri
si me nu 164 cm ūgio ir 160 kg svo rio pa cien tę, ku ri kas va ka rą iš ger da vo po pu sę lit ro pie no su ba to nu.
Dar žo vių ir vai sių Lie tu vo je suvar to ja ma du kar tus ma žiau nei Suo mi jo je, Es ti jo je ir Lat vi jo je.Be je, žie mą ir pa va sa rį dar žo vės ir vai siai tu ri daug ma žiau bio lo giš kai ak tyvių me džia gų. Šiuo lai ki nės mais to ga my bos tech no lo gi jos su ma ži na jų kon cent ra ci ją mais to pro duk tuo se, to dėl mi ty bos eks per tai da ro iš vadą, kad šiuo lai ki nė mi ty ba nė ra visa ver tė. Ma no gal va, vie nin te lis kelias – kuo dau giau mais to pro duk tų ga min ti na muo se ir la bai ati džiai ste bė ti, ką per ka me.
– Kaip ver ti na te far ma ci ninkų bruk te bru ka mus ir ne re tai spe cia lis tų skep tiš kai ver ti namus sin te ti nius vi ta mi nus ir mais to pa pil dus?– Ver ti nant tai, kaip mes mai ti namės, bū ti na pa pil do mai var to ti vita mi nų ir mik roe le men tų pa pil dų, ku riuos tu ri re ko men duo ti spe cialis tai, o ne bet kas. Vi ta mi nai – ne vais tai, bet be jų gy vy bė neį ma noma: iš vi ta mi nų su si da ro ko fer mentai, ku rie įei na į fer men tų su dė tį, o šie ka ta li zuo ja bio che mi nes reak cijas ir re gu liuo ja me džia gų apy kai tą. Be to, iš kai ku rių vi ta mi nų or ga nizme su si da ro an tiok si dan tai ir hormo nai. Šiuo at ve ju pa pil dų skepti kai, ma tyt, tu ri gal vo je įvai rius ekst rak tus iš ne vi sa da ži no mų šalti nių su skam biais daug ža dan čiais pa va di ni mais.
11
Kai ku rie žmo nės nesu vo kia sa vo gy ve nimo tiks lo. Dau gu mai svar biau sia yra tu rėti daug ma te ria laus tur to, pi ni gų.
Svei kuo lis: � profesorius,kuriamneseniaisukako75eri,kiekvienąrytąpovalandąsportuojasveikatingumocentre,kilnojanet60kgsvarmenisirjaučiasipuikiai. ArtūroMorozovonuotr.
13
sveikataantradienis, balandžio 10, 2012
Lundouniversitetomokslininkaisukūrėvakciną,padėsiančiąužkirstikeliąširdiesirkraujagysliųligoms.CVX-210stimuliuojaimuninęsistemąirsustabdocholesteroliopatekimąįarterijas.Tokiubūduyraišvengiamaarterijųsusiaurėjimo.AnotŠvedijosmokslininkų,pagrindinėsširdiesirkraujagysliųligųpriežastysyrafiziniokrūviotrūkumas,blogamityba,rūkymasirpiktnau-džiavimasalkoholiu.„Reikiaįvertintiirpaveldimumą“,–pridu-riamokslininkai.PasakprofesoriausDenoNilseno,naujojivak-cinapapildysjauegzistuojančiusgydymometodus.Tikimasi,kadvakcinaCVX-210farmacijosrinkojepasirodysiki2017-ųjų,skelbiazdr.ru.
DaugiauneipriešmetusLietuvojepasirodžiusi„Zumba“šian-dientarpmoterųyrapopuliariausialengvojokultūrizmorūšis.Taišokis–aerobikosirlinksmybiųderinys.Lietuvoješįšokįšo-katūkstančiaimoterų,opasaulinė„Zumbos“asociacijateigia,kadpasaulyjejiišpopuliarėjusi100šalių,pavergusidaugiaunei10mln.žmonių.Šokantzumbągerėjafizinėforma,stiprė-javisaskūnas,degakalorijosirriebalai,gerėjanuotaika,dings-tastreso,depresijospožymiai.Zumbosmuzikalinksma,užve-danti,jojeskambaįvairiausiritmai:salsa,samba,čiačia,regi-tonas,merengė,tango.Zumbaatsirado1980-ųjųpabaigojeLo-tynųAmerikoje.
Vakcinanuoširdiesinfarkto? „Zumba“–kūnuiirsielai
Pro fe so riaus kredo: kokia gyvensena – tokia ir sveikatame di kams ne ri mo ke lia vy rų ag resy vu mas, sa vo svei ka tos ne sau goji mas ir sui ci di nis el ge sys.
– Ko dėl vy rai tra di ciš kai ne sirū pi na sa vo svei ka ta?– Nuo se no su for muo ta iliu zi ja, kad vy ras yra stip rio ji ly tis, to dėl jam gam ta už ko da vo ge res nę svei ka tą, ta čiau taip nė ra. Ma tyt, vy rai ne vi sa da su ge ba su de rin ti sa vo sveika tos iš tek lius su svei ka tos ri zi kos veiks niais. Vy rai ven gia pro fi lak tiškai tik rin tis svei ka tą. Net ir ma no pa ty ri mas tai pa tvir ti na: iš kon sultuo tų as me nų vy rai te su da rė apie 3 pro c. Mo te rys tu rė tų la biau rū pin tis sa vo vy rų svei ka ta. Šiuo at ve ju tinka H.Bal zaco žo džiai: „Tau tos ateitis – mo ti nų ran ko se.“
– Pa fan ta zuo ki me: ką da ry tumė te, jei vi suo me nei svei ka tinti jums duo tų 100 mln. li tų?– Im čiau si tik ro sios, o ne po pie ri nės pro fi lak ti kos. Kiek vie na me ra jo ne rei kia įsteig ti mi ty bos ir gy ven se nos ka bi ne tus, ku riuo se bū tų tei kia mos ne mo ka mos kon sul ta ci jos. Šiuo me tu mo ka mas kon sul ta ci jas tei kia pri vačios įstai gos. Ne su tin ku su nuo mone, kad gy ven to jai ne no ri svei kiau gy ven ti. Jie pa pras čiau siai ne ži no, kaip tai da ry ti. Rei ka lin gos pa kar toti nės kon sul ta ci jos, o tai – eko no minės iš lai dos. To kias kon sul ta ci jas turi teik ti tik gy dy to jai ar ba spe cia liai pa ruoš ti kon sul tan tai, ku rie su ge bėtų mo ty vuo ti pa cien tą.
Svei kos gy ven se nos prin ci pų tu ri bū ti mo ko ma nuo lop še liodar že lio. Šis dar bas tu ri bū ti tę sia mas vi duri nė se mo kyk lo se ir uni ver si te tuo se. Te ko kon sul tuo ti vai kus, ku rie labai iš gy ve na dėl nu tu ki mo ir draugų pa ty čių. Lie tu vai rei ka lin gi sveiki žmo nės, to dėl svei ka tos po li ti ka tu ri keis tis rea liai, nes jos va dy ba ne tin ka ma.
– Ar ži nias, ku rias su kau pėte ir per tei kia te ki tiems, tai kote sau?– Ar gi ne ma ty ti, pa žiū rė jus į mane? O jei rim tai – val gau sai kin gai, ren kuo si kuo svei kes nius pro duktus, lai kau si fi zi nio ak ty vu mo reži mo, kiek vie ną ry tą mankš ti nuosi svei ka tin gu mo cent re.
– tiek mū sų svei ka tos pri klau so nuo me di ci nos
tech no lo gi jų.
10 proc.
– Ko dėl mums to neaiš ki na šeimos gydy to jai?– Mi ty bos kon sul ta ci ja yra ga na su dė tin gas pro ce sas, už trun kan tis apie dvi va lan das. Bū ti na iš siaiškin ti pa cien to gy ven se nos klai das ir pa teik ti konk re čias re ko men da ci jas, at lik ti kai ku riuos ty ri mus. Šei mos gy dy to jai to kių kon sul ta ci jų teik ti ne ga li, nes vie nam pa cien tui skir ta apie 10 mi nu čių. Be to, rei ka lin gos spe cia li zuo tos ži nios, to dėl šei mos gy dy to jai ga li tik pa tar ti kreip tis į mi ty bos spe cia lis tą, o po to pa si dome ti, kaip se ka si. De ja, kaip pa ro dė ap klau sos duo me nys, šei mos gy dyto jai re tai pa ta ria di din ti fi zi nį akty vu mą, keis ti mi ty bą, o JAV, Angli jo je to kių pa ta ri mų gau na be veik pu sė pa cien tų.
Ma ne la biau siai jau di na tai, kad mū sų žmo nės ne su vo kia, ko kią įtaką li goms at si ras ti tu ri gy ven se na ir mi ty ba. Jiems trūks ta ži nių, elemen ta riau sių gy ven se nos tai syklių. Ne si lai ky da mi svei kos gy vense nos rei ka la vi mų žmo nės grei čiau nu tun ka ir dėl to iš si vys to dau gybė li gų: pa di dė jęs krau jos pū dis, išemi nė šir dies li ga, cuk ri nis dia be tas, in sul tas, mio kar do in fark tas. To kių li gų rin ki niu – me ta bo li niu sind romu Lie tu vo je ser ga dau giau kaip 40 pro c. žmo nių, jo pra di nių simp to mų jau ap tin ka ma tarp vai kų.
Ypač pra sta mū sų vy rų svei ka ta: jie gy ve na apie 10 me tų trum piau nei ES vi dur kis, o už sa vo mo te ris – net 11 me tų trum piau. Lie tu vos vy rai daž niau siai ser ga prie ši nės liau kos, kvė pa vi mo or ga nų ir žarny no na vi kais. Tur būt la biau siai
Svei kuo lis: � profesorius,kuriamneseniaisukako75-eri,kiekvienąrytąpovalandąsportuojasveikatingumocentre,kilnojanet60kgsvarmenisirjaučiasipuikiai. ArtūroMorozovonuotr.
Gondinga Pabrinkienė Gydytoja
Atėjus pavasariui, daugelis žmonių įdėmiau apžiūri odą, plaukus, nagus. Norisi, kad apsivilkus lengvesnius drabužius, apsiavus atvirą avalynę, nekiltų jokių rūpesčių dėl odos, nagų, plaukų pakitimų.
Labiausiai paplitusios odos ir jos priedų ligos – dermatomikozės. Tai grybeliniai susirgimai. Nagų patologijos atveju jos sudaro net 50 proc.
Grybeliai – tai aerobiniai žemesnieji augalai, kurie neturi chlorofilo, nesugeba sintezuoti organinių medžiagų iš angliarūgštės, turi jas gauti pagamintas, todėl parazituoja naguose, plaukuose, odoje. Yra žinoma apie 40 rūšių grybelių, priklausančių Epidermophyton, Microsporum, Trychophyton rūšims, apie 10 iš jų sukelia žmonėms grybelinius susirgimus.
Infekcijos šaltinis – sergantis žmogus, infekuoti daiktai, gyvū
nai, augalai. Apsikrečiama pirtyse, baseinuose, voniose, paplūdimiuose, sporto salėse, per avalynę, nešvarias higienos priemones. Ligai prasidėti reikšmės turi sustiprėjęs prakaitavimas, kraujotakos funkciniai sutrikimai, traumos, sausa oda, sumažėjęs organizmo imuninis atsparumas, nervų, endokrininės sistemos, medžiagų apykaitos sutrikimai.
Liga gali prasidėti nepastebimai – metų metus trunkančiu padų, tarpupirščių, raukšlių pleiskanojimu, nedideliu niežuliu. Dažnai į tai nekreipiama dėmesio, nesigydoma ir toliau platinamas užkratas. Odoje atsiradus aiškiai ribotų, pleiskanojančių paraudimų, nulūžusių plaukų židinių, atsiradus įtrūkimų, gilių pūslelių, suitensyvėjus niežuliui, ypač pakitus nagų plokštelėms, reikėtų kreiptis į odos gydytoją. Nagų plokštelių pakitimai būna labai įvairūs: spalva – gelsva, ruda, juoda, balta plokštelė sustorėja, sukietėja, nelygi arba ištrupėjusi. Pažeidimas gali lokalizuotis visame nage arba tik distalinėje ar proksimalinėje dalyse.
Labaratorijoje mikroskopinio tyrimo metu nesunkiai patvirtinama diagnozė, neaiškių atvejų metu atliekami pasėliai, kurie leidžia tiksliai identifikuoti sukėlėją.
Grybeliniai susirgimai gydomi ambulatoriškai. Odos pažeidimams paprastai užtenka vietinio išorinio gydymo prišgrybeliniais kremais, tepalais, skysčiais. Plaukuotosios odos dalies bei nagų plokštelių pažeidimo atveju taikomas vietinis ir sisteminis gydymas antimikotiniais preparatais (skysčiai, kremai, tepalai, gydomieji lakai, geriami amtimikotiniai vaistai). Skiriamo gydymo efektyvumas ir trukmė priklauso nuo ligos išplitimo, įsisenėjimo. Oda pasveiksta per 2–3 sav., nagai, priklausomai nuo jų augimo greičio, per 3–9 mėn. Esant stipriai sustorėjusioms nagų plokštelėms, taikomos valymo procedūros pėdos priežiūros kabinete, kai specialiai paruošus, hiperkeratotinės nagų plokštelių masės pašalinamos mechaniniu būdu. Tai gerokai pagreitina sveikimo procesą.
Nereikėtų pamiršti,kad grybeliai labai atsparūs išorės veiksniams, todėl norint išvengti užsikrėtimo, reikėtų dezinfekuoti avalynę, drabužius, higienos reikmenis, laikytis asmeninės higienos principų.
Tikslią diagnozę nustatys ir tinkamą gydymą paskirs odos gydytojas. Mus rasite Kauno klinikinėje ligoninėje, Josvainių g. 2, odos ir lytiškai plintančių ligų poliklinikoje. Sėkmės.
Užs. 937633
Grybeliniai odos ir jos priedų susirgimai
Ko la – vie nas po pu lia riau sių gė rimų vi sa me pa sau ly je ir mums, euro pie čiams, la bai sun ku bū tų rasti žmo gų, ku ris nė ra šio gė ri mo raga vęs.
Ko los ži no vai tei gia, kad vie na stik linė ko los iš or ga niz mo pa ša li na daugy bę rei ka lin gų vi ta mi nų, ap krau na ke pe nis sun kiu dar bu ir pa di di na insu li no kie kį. Gal būt ir nie ko bai saus, jei ko lą ge ria te itin re tai, ta čiau jei tai tam pa kas die niu įpro čiu...
Nau jie nų agen tū ra „Ria No vosti“ pa tei kė in for ma ci ją, kaip reaguo ja žmo gaus or ga niz mas į stikli nę ko los.
• Per pir mas 10 mi nu čių į žmogaus or ga niz mą pa ten ka 10 šaukšte lių cuk raus (tai yra re ko menduo ja ma pa ros nor ma). Py ki ni mo nuo sal du mo jūs ne pa ju si te, nes jį mal šins fos fo ro rūgš tis.
• Per 20 mi nu čių in su li no lygis or ga niz me ims kil ti. Ke pe
nys cuk rų pra dės vers ti rie ba lais.• Per 40 mi nu čių pa si bai gia ko
fei no įsi sa vi ni mas. Akių vyz džiai ima plės tis. Krau jos pū dis ima kilti, nes ke pe nys li ku sią cuk raus dalį iš ski ria į krau jo ta ką. Su ma žė jęs cuk raus kie kis or ga niz me su ke lia al kį. Dings ta mie guis tu mas, nes jį iš vai ko blo kuo ja mi ade no zi no recep to riai sme ge ny se.
• Per 45 mi nu tes or ga niz me pa di dė ja do pa mi no kie kis ir tokiu bū du sti mu liuo ja mi sme ge nų ma lo nu mų cent rai. Taip pat veikia ir he roi nas.
• Per 1 va lan dą fos fo ro rūgš tis žarny ne su jun gia kal cį, mag nį ir cin ką, ku rie vė liau pa ša li na mi su šla pi mu.
• Po 1 va lan dos pra si de da šla pimo iš si sky ri mą ska ti nan tis po veikis. Kal cis, mag nis, cin kas, ku rie yra bū ti ni kau lams, taip pat elektro li tai ša li na mi iš or ga niz mo. Jūs tap si te irz lus ir mie guis tas.
KD, „Ria No vos ti“ inf.
Kola: cuk rus virs ta rie ba lais
„Shutterstock“nuotr.
14
sveikataantradienis, balandžio 10, 2012
Li gos ko das – užau gus bū ti ge ni ju miAš tuon me tis ži no vi sas pa sau lio ša lis, jų sos ti nes ir vė lia vas, bet ne mo ka ap siau ti ba tų. Ma ža mer gai tė do mi si ne lė lė mis, o skry džiais į kos mo są. To kie yra au tiz mo li ga ser gan tys vai kai, ku riuos ug dant gali ma užau gin ti ge ni jus.
Vir gi ni ja Sku čai tė[email protected]
Ug do mi bū si mie ji einš tei nai?Iki šiol neaiš ku, dėl ko kių prie žasčių ku riuo nors vai ko au gi mo laiko tar piu ma žy lis pra de da at si ri boti nuo ap lin kos, nu sto ja bend rau ti, dėl ko spar čiai menks ta jo kal bos, so cia li niai įgū džiai, au ga ag re syvu mas, ne ri mas tin gu mas.
Iš pir mo žvilgs nio to kie vai kai at ro do kaip ir ki ti jų bend raam žiai: žai džia kom piu te riu, pie šia, tapo, lanks to, mankš ti na si, dai nuoja, ta čiau grei tai su pran ti, kad jie – ki to kie. Tas ki to niš ku mas pa sireiš kia įvai rio mis for mo mis. Kartais jos iš tie sų įspū din gos. Net pri bloš kia mos.
Štai Kau no vai kų abi li ta ci jos cent ro ug dy ti nis aš tuon me tis Simo nas ap stul bi na kiek vie ną suaugu sį jį sa vo geog ra fi jos ži nio mis. Ber niu kas, žiū rė da mas į di džiulį pa sau lio že mė la pį, ga li pa sa ky ti bet ku rios ša lies sos ti nės pa va dini mą ir pa ro dy ti jos vė lia vą.
Ant ro kė Ie va ge ba ne klys dama var dy ti ke lio ženk lus, ro dyda ma juos pie ši niuo se ar gat vė je, o aš tuon me tis To mas, žais da mas kom piu te ri nius žai di mus, sa varan kiš kai iš mo ko dau gy bę ang liškų fra zių ir ter mi nų, ku riuos že ria kaip žir nius šios kal bos ne sup rantan tiems drau gams.
Gal būt šia me dvi de šimt metų vei kian čia me abi li ta ci jos centre ug do mi bū si mie ji einš tei nai ir niu to nai, ku rie, kaip da bar pri pažįs ta ma, ir gi bu vo au tis tai?
Mo ko si priim ti nų nor mųVis dėl to au tiz mo pa lies tų vai kų tė vai sva jo ja ne apie sa vo ypa tingų at ža lų pa sau li nę šlo vę, o apie ele men ta rią jų so cia li za ci ją.
Kau no vai kų abi li ta ci jos centro di rek to rės pa va duo to ja ug dymui Rai mon da Juk ne vi čie nė paty rė, kad daž nas vai kas, at vež tas į cent rą, ne mo ka pa ts ap siau ti batų, ap si vilk ti, pa val gy ti, ne nori bend rau ti, jau čia si ne sau gus, aki mirks niu su sier zi na, ne kal ba. Cent ro spe cia lis tų pa stan go mis pa ma žu to kia vai kų būk lė, jų elge sys įgau na priim ti nas vi suo menei for mas.
„Bend ra vi mo įgū džių mū sų ugdy ti niai gau na bend rau da mi su svei kais vai kais. Mes drau gau ja me su Ma ri jam po lės dar že liomo kyklos ir Jo nu čių vi du ri nės mo kyklos auk lė ti niais: lan ko mės vie ni pas ki tus, or ga ni zuo ja me bend rus ren gi nius. Pas ta ro sios mo kyk los moks lei viai, mu gė je par da vę pačių pa ga min tus at vi ru kus, nu pirko do va nų mū sų cent ro vai kams. Ži no ma, svar biau sia – ne do va nos, o bend ra vi mas, tai yra itin svar bu mū sų ug dy ti niams“, – įsi ti ki nu si R.Juk ne vi čie nė.
Šiek tiek ki to kie„Au tiz mo pa lies tie ji pa si žy mi ypa tin gu pe dan tiz mu: jei pa dė jo taš ką ne to je sa ki nio vie to je – tuoj pat su plė šo są siu vi nį. Kar tu tokie vai kai mo ko suau gu sius žmones tvar kos: jei ras ran ki nę, pa dėtą neįp ras to je vie to je, ją bū ti nai iš kraus tys“, – ki to kių vai kų bruo
žus var di ja cent re dir ban ti gy dy toja Dai va Sas naus kie nė.
Ji džiau gia si, kad ug dy ti niams tei kia mos fi zi nės me di ci nos ir rea bi li ta ci jos pa slau gos. Ju dė jimas, fi zi niai pra ti mai au tiz mu ser
gan tiems vai kams – la bai į nau dą. Pro ti nė veik la juos vei kia kiek kitaip nei svei kuo sius.
„Vai kai atei na į bib lio te ką pasklai dy ti kny gu čių, jas pa skai ty ti, nes to iš moks ta lais va for ma vyks
tan čio se pa mo ko se. Tie sa, mano skai ty to jų in te re sai daž niausiai bū na siau ri, la bai konk re tūs, nes jie daž niau siai do mi si ko kia nors vie na, re ta, te ma. Pa vyzdžiui, vie na mer gai tė do mi si skrydžiais į kos mo są ir jo kia ki ta te mati ka kny gos jos ne ža vi“, – pa sa ko jo abi li ta ci jos cent ro bib lio te ki nin kė Da lia Ma ciu ke vi čie nė.
Čia mo ko si stu den taiAu tiz mo sind ro mą ir komp lek sinių su tri ki mų tu rin čių vai kų tėvams, ku rių at ža los dar ne lan ko abi li ta ci jos cent ro, čia įkur tas ki tas, kon sul ta ci nis cent ras „Kitoks ma no pa sau lis“. Ja me dažni sve čiai yra pe da go gai, studen tai, kon sul tuo tis ar mo ky tis į šį cent rą at va žiuo jan tys iš visos Lie tu vos.
„At vy kau su VDU Mu zi kos akade mi jos ma gist ran tais, ku rie dabar gi li na spe cia lio sios pe da gogi kos kur so ži nias. Do mi mės, kaip tai ko ma ug do mo ji mu zi kos te rapi ja“, – vieš na gės tiks lus pri sta tė VDU dės ty to ja so cia li nių moks lų dak ta rė As ta La pė nie nė.
Stu den tai Gin ta ras ir Do vi lė Pet raš kos sa kė, kad juos nu ste bino mu zi ki niai vai kų ge bė ji mai.
„Vai kai dai na vo iš šir dies, jų visai ne trik dė me mes, sve ti mi žmonės. Tai nuo sta bu“, – ža vė jo si Gin ta ras.
Vi sa pu siš kai: �� vai�kų�įgū�džių�la�vi�ni�mo�pa�mo�kos�duoda�neįtikimų�rezultatų.
Iš va dos: �� J.Raz�gu�lin�su�D.�ir�G.Pet�raš�ko�mis�bei�A.La�pė�nie�ne�ap�ta�ria,�kaip�cent�re�tai�ko�ma�ug�do�mo�ji�mu�zi�kos��te�ra�pi�ja.� To�mo�Ra�gi�nos�nuo�tr.
•Kraujagysliųirširdiesligomissergakasketvirtassuaugęsplanetosgyventojas.Taidažniausiamirtiespriežastis.• Kraujagyslėsecholesteroliojunginiaikaupiasisulaukus25metų.Taipabloginagyvenimokokybę,išvaizdą.
„Mano diagnozė – širdies liga ir krau-jagyslių aterosklerozė, – pasakoja vil-nietė Judita S. – Tai giminės paveldas. Nejudrus gyvenimo būdas, choleste-rolis, stresai... Mano broliui pernai net operavo užsikimšusias kraujagysles. Operacija skausminga, gydymas ilgas ir brangus, bet kraujagyslės tebekal-kėja, jam teks operuoti ir dešinę koją. To sau nelinkėjau! Pradėjau domėtis, ar įmanoma sustabdyti trombų ir cho-lesterolio plokštelių atsiradimą krauja-gyslėse. Ir suradau. Viską apsvarsčiusi (esu kritiška, reklama nelabai pasitikiu) pasirinkau sau tinkamą metodą. Tai ozonoterapija.“
Gaiva kraujo indams„Žinau atvejų, kai ozonas sustiprino kraujagysles ir ištirpdė cholesterolio plokšteles, pagerino organizmo būklę, savijautą, išvaizdą. Mano pažįstamam po ozono kurso sustiprėjo kraujagyslių elastingumas, išnyko trombai, jis net liovėsi plikti ir pamiršo įtampą, nemigą. Nebūčiau moteris, bet... gera išvaizda ir savijauta man – gero gydymo rodiklis.”
Žinios iš medicinos šaltinių Vadinamasis gyvybės elementas ozo-nas (O3) skatina deguonies, reikalingo sveikatos funkcijoms, išsiskyrimą; nor-malizuoja kraujagyslių ir širdies būklę,
ozonas profilaktiškai gali apsaugoti nuo chirurginio įsikišimo; didina at-sparumą; naikina patologinius mikro-organizmus, gydo žaizdas; pagerina gyvenimo kokybę (pvz., sergant to-kiomis ligomis kaip diabetas, psoria-zė, virškinamojo trakto ir kt.); ozonas gydo tam tikrų rūšių nevaisingumą ar lytinės sveikatos sutrikimus; EU ir JAV gyventojai, besirūpinantys savo fizine, nervine, psichine sveikata, reguliariai atlieka ozonoterapijos procedūras. Daugelis pasaulio sporto, meno ir verslo įžymybių naudojasi ozonote-rapija, kad jų savijauta ir išvaizda būtų be priekaištų!
Gyvybė ir jaunystė – tavo kraujagyslėms
Iki balandžio 21 d. ozonoterapijos kursui taikoma 250 Lt nuolaida! ReGIstRuokItės dabaR!Savanorių 11A, Vilnius Tel. (8 5) 212 5566 arba 8 676 07 774;Vytauto pr. 23, Kaunas Tel. (8 37) 333 557 arba 8 606 91 120;Minijos g. 2, I korp., V a., Klaipėda Tel. (8 46) 315 111 arba 8 606 91 183.
Ozonoterapija gydoma sergant lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, cukriniu diabetu ir jo komplikacijo-mis, širdies ir kraujagyslių ligomis, trofinėmis opomis, migrena, įvairiomis lėtinėmis infekcijomis ir kt. Konsultuoja šeimos gydytojas, pediatras, urologas, ginekologas, angiochirurgas, endokrinologas, skaus-mo gydytojas, kosmetologas.Atliekamos skydliaukės, vidaus organų echoskopijos ir kraujagyslių tyrimas „Dopler” aparatu!
www.mirameda.lt
Sveika ir gaivi“Savo būseną po ozonoterapijos pa-vadinčiau „sveika ir gaivi“. Jau po kelių procedūrų išnyko fiziškai juntami ate-rosklerozės ir širdies nepakankamumo simptomai – sunkumas kojose, dusulys, nuovargis, kraujospūdžio šokčiojimas, odos pablyškimas, galvos skausmas. Pa-sijutau energinga ir darbinga!
Gydytojas pripažino, kad kraujagys-lių būklė pagerėjo. „Žinant jūsų šeimos paveldą, tai man netikėta, – pripažino jis. – Nyksta net celiulito požymiai. Gal laikotės dietos?“ Ne, nesilaikau. Tik laiku pasirinkau ozonoterapiją! Ozoną pripaži-no ir anksčiau skeptiškai nusiteikęs mano brolis. Nes ozonas išmoko mylėti savo kraujagysles.”
Agnė TARVYDAITĖ
15
sveikataantradienis, balandžio 10, 2012
Li gos ko das – užau gus bū ti ge ni ju mi
Jam pritarė Do vi lė, at krei pusi dė me sį į dai na vu sių vai kų ju desių plas ti ką.
„Tai mū sų mu zi kos pe da go gės Al do nos Venc kie nės nuo pel nas“, – ko le gę pa gy rė abi li ta ci jos centro psi cho lo gas Jev ge ni jus Raz guli nas.
Be je, dar bą su au tiz mo pa lytė tais vai kais jis pa si rin ko po to, kai, bai gęs VDU psi cho lo gi jos ma gist ran tū rą, dir bo jų sto vyklo je.
At ra dusieji ori gi na lius rak tus„Aš ga bus, kaip ir jūs. Aš toks pat, kaip ir jūs, bet man rei kia dau giau pa stan gų ir ap lin ki nių pa gal bos. Taip, aš mėgs tu sa vo vie nat vę, ir dau ge liui at ro do, kad man ne rei kia drau gų“, – ci tuo ja dau ge lio au tistiš kų vai kų dva si nės bū se nos formu luo tę spe cia lio ji pe da go gė Aušra Luk šie nė.
„Ta čiau tai ne tie sa“, – for muluo tę už bai gia jos ko le ga Sau lius Ma ro zas, kaip ir ki ti cent ro darbuo to jai, at ra dę rak tus į vai kų protą ir šir dis.
Pas ta rą jį tei gi nį pa tvir ti na vaizdas abi li ta ci jos cent re: du ber niukai, su ki šę no sis prie kom piu te rio ek ra no, drau giš kai šne ku čiuo ja si. Net ru kus su vo ki, kad tai – Kauno vai kų abi li ta ci jos cent ro pe dago gų ir vai kų tė vų ne vie nų me tų bend rų pa stan gų re zul ta tas.
Kas yra au tiz mas?
Au tiz mas yra sme ge nų iš si vys tymo su tri ki mas, ku ris pa pras tai lemia ne pa kan ka mą vai ko so cia linių įgū džių, kal bos ir el ge sio iš sivys ty mą ar šio vys ty mo si su lė tė jimą. Li ga pa si reiš kia skir tin gai kiekvie nam in di vi dui – ga li bū ti su sie ta ir su švel nes niais ženk lais ir simpto mais. Pa vyz džiui, kai ku rie vaikai ga li kal bė ti, ki ti kal ba sun kiai ar ba vi siš kai ne kal ba.
Au tiz mas tu ri stip rų ge ne ti nį pagrin dą, nors au tiz mo ge ne ti ka yra su dė tin ga, ir neaiš ku, ar sind ro mas yra paaiš ki na mas dau giau mul tige no są vei ko mis, ar pri ski ria mas prie re tų ge ne ti nių po ky čių. Re tais at ve jais au tiz mo prie žas tis yra per gim dy mą pa tir tos trau mos.
Ki ti prie žas čių aiš ki ni mai, pa vyzdžiui, skie pi ji mas vai kys tė je, yra prieš ta rin gi, nes vak ci nų hi po tezei trūks ta įro dy mų. Ma no ma, kad au tiz mą su ke lia ge ne ti nio pa vel dėji mo ir ap lin kos veiks nių de ri nys.
Au tiz mo sind ro mu ser ga apy tiksliai 6 iš 1 000 žmo nių. Ber niu kams su tri ki mas nu sta to mas apy tiks liai ke tu ris kar tus daž niau ne gu mergai tėms. Au tiz mas pa vei kia dauge lį sme ge nų da lių; kaip tai įvyksta, nė ra iki ga lo iš siaiš kin ta.
Tė vai pa pras tai pir muo sius ženklus pa ste bi po dve jų vai ko gy veni mo me tų. Jei au tiz mas ar au tizmo spekt ro rai dos su tri ki mas negy do mas, dau ge lis au tis tų vai kų neiš vys to pa kan ka mų so cia li nių įgū džių: jie ga li neiš mok ti kal bė ti ir de ra mai elg tis. Tik la bai ne daug vai kų vi siš kai pasveiksta be jo kio gy dy mo.
Ge ra ži nia yra tai, kad eg zis tuo ja įvai rūs efek ty vios pa gal bos bū dai. Jų po vei kis vai kams skir tin gas: kai ku rie me to dai ga li lem ti di de lį page rė ji mą, o ki ti – be veik jo kio. Nė ra to kio gy dy mo me to do, ku ris pa dėtų kiek vie nam au tis tui.
Prie šin gai, nei bu vo tvir ti na ma iki šiol, au tiz mas ga li bū ti gy do mas. Au tis tai ga li vys ty tis ir to bu lė ti. Svar bu kuo anks čiau pra dė ti teikti jiems efek ty vią pa gal bą, gy dy ti ir ug dy ti vai ką au tis tą. Jų pa žanga gy ve ni me tik riau siai bus kiek lė tes nė, bet jie tik rai ga lės gy venti lai min gą ir vai sin gą gy ve ni mą, su kur ti šei mą, siek ti iš si la vi ni mo, kar je ros.
Šal ti nis „Vi ki pe di ja“
Tas ki toniš ku mas pa si reiškia įvairio mis formo mis. Kar tais jos iš tie sų įspū dingos. Net pri bloškia mos.
Vi sa pu siš kai: �� vai�kų�įgū�džių�la�vi�ni�mo�pa�mo�kos�duoda�neįtikimų�rezultatų.
Iš va dos: �� J.Raz�gu�lin�su�D.�ir�G.Pet�raš�ko�mis�bei�A.La�pė�nie�ne�ap�ta�ria,�kaip�cent�re�tai�ko�ma�ug�do�mo�ji�mu�zi�kos��te�ra�pi�ja.� To�mo�Ra�gi�nos�nuo�tr.
At sar giai: �� traukiant�įsisiurbusią�erkę�svarbu�jos�nesutraiškyti.� � „Shutterstock“�nuo�tr.
Sand ra Lu ko šiū tė[email protected]
Vos nu tir pus snie gui, pa bu do erkės ir jau ieš ko gro bio. Įsi siur busi in fe kuo ta er kė žmo gų pa vo jinga li ga ga li už krės ti per ke lias minu tes, to dėl ne va lia pra ras ti budru mo net iš si ruo šus pa si vaikš čioti po par ką.
Su pai nio ja su per ša li muPir mą sias pa bu du sias er kes visuo me nės svei ka tos spe cia lis tai jau pa ste bė jo prieš mė ne sį. Vėliau pa kar to ti nai pa tik ri nus ta me pa čia me miš ke, ras ta jau ro po jančių pa vie nių suau gu sių er kių.
Vals ty bi nės vi suo me nės sveika tos prie žiū ros tar ny bos spe cialis tai pri me na, kad ypač pa vo jinga er kių pla ti na ma li ga – er ki nis en ce fa li tas, nuo ku rio nė ra speci fi nio gy dy mo. Gy do mi tik li gos po žy miai.
Net ir pa svei kus, ne ma žai daliai li go nių er kės įsi siur bi mą visą gy ve ni mą pri me na lie ka mieji reiš ki niai.
In fe kuo ta er kė žmo gų už kre čia per ke lias mi nu tes nuo įsi siur bimo, ta čiau li gos po žy miai pa si reiškia tik po vie nos ar dvie jų sa vai čių. Ne re tai ne ti kė tai už klu pu sį karščia vi mą, gal vos ar są na rių skausmą žmo gus su pai nio ja su per ša limu, tad į gy dy to jus ne si krei pia.
Bud ru mas pra ran da mas ir dėl to, kad ne tru kus sa vi jau ta pa ge rė ja.
Po ge ros sa vai tės li ga su grįž ta: vėl pa ky la tem pe ra tū ra, skau da są na rius ir gal vą, ga li py kin ti, sutrik ti kal ba, są mo nė.
Su dė tin ges niais at ve jais er ki nis en ce fa li tas ga li su kel ti neį ga lu mą ir net mir tį.
Spe cia lis tai at krei pia dė mesį, kad žmo gus ne vi sa da pa ste bi
įsi siur bu sią er kę. Be to, už si krėsti krau ja siur bių pla ti na ma li ga gali ma ir ge riant ne vi rin tą kar vių ar ož kų pie ną.
Nus ta ty tas pir ma sis at ve jisLie tu va, Lat vi ja ir Es ti ja – Eu ropos Są jun gos ša lys, ku rio se vie na di džiau sių ri zi kų už si krės ti er kių pla ti na mo mis li go mis.
Per nai Lie tu vo je er ki niu en cefa li tu su si rgo 612 žmo nių, trys jų mi rė. De vy ni iš de šim ties su si rgusių jų er ki niu en ce fa li tu bu vo gydo mi li go ni nė je, o nuo lie ka mų jų li gos reiš ki nių ken čia dau giau nei pu sė per si rgu sių žmo nių.
„Ser ga mu mas šia li ga Lie tu vo je vis dar iš lie ka di de lis, nors iš vengti jos ga li ma pa si skie pi jus“, – tei gė Užk re čia mų jų li gų ir AIDS cent ro di rek to rius moks lų dak ta ras Saulius Čap lins kas.
Šiais me tais Klai pė do je už regist ruo tas pir ma sis Lai mo li gos at ve jis pa tvir ti na, kad bud rumo ne ga li ma pra ras ti net mies te. 65erių vy rui už si krė tu si er kė įsisiur bė par ke.
Klai pė die tis pri si mi nė, kad tai nu ti ko spa lio pra džio je, ta čiau liga nu sta ty ta praė jus dau giau nei dviem mė ne siams. Tad spe cia listai at krei pia dė me sį, kad er kių gali ma par si neš ti ne tik iš miš ko, bet ir so do, ka pi nių, par kų ar ža lių jų mies to zo nų.
Er kės ypač mėgs ta aukš tą žo lę, per nykš čius la pus ir ša kų krū vas.
Užk ra tas pa ten ka iš žar ny noNuo Lai mo li gos skie pų nė ra, tačiau lai ku krei pu sis į gy dy to jus ji ga na sėk min gai gy do ma.
Aki vaiz džiau sias šios ligos po žy mis – er kės įkan dimo vie to je daž niau siai at si ra du si rau do na dė mė: vi du ry je – švie
ses nė, o pa kraš čiuo se – ryš kes nė.To kį li go nį var gi na pa ki lu
si tem pe ra tū ra, gal vos ir są na rių skaus mai.
Lai mo li gos su kė lė jai – bo re lijos – daž niau siai bū na er kės žarny ne, tad už kra tas pa pras tai paten ka į žmo gaus or ga niz mą ta da, kai jau pa si so ti nu si (daž niau siai po 24–48 val. siur bi mo) er kė at pi la žar ny no tu ri nį į įsi siur bi mo vie tą. Li gos su kė lė jai ga li pa tek ti ir tuomet, kai ji ne tei sin gai trau kia ma – su spau džia mas jos pil ve lis.
Klas ta po per ša li mo po žy miais
Kaip iš trauk ti er kę
Er kę ge riau sia pa ša lin ti pin ce tu, lai kant jį kuo ar čiau odos ir traukiant at sar giai bei to ly giai. Ne reikė tų da ry ti stai gių ju de sių ir suk ti. Ne ga li ma er kės kū no spaus ti, kaitin ti ar nau do ti che mi nių me džiagų, nes ji ga li iš spjau ti skran džio tu ri nį į žaiz dą ir taip per duo ti bakte ri jas ar ba vi ru są.
Išt rau kus er kę pin ce tu, rei kė tų ją su vy nio ti į tua le ti nį po pie rių, išmes ti į uni ta zą ir nu leis ti van denį. Nup lau ti žaiz dą šil tu van de niu su mui lu ir pa tep ti an ti sep ti ku.
Ne di de lė pa ša lin tos er kės bur nos da lis ga li lik ti žaiz do je. Ji ne pa vojin ga ir po ke lių die nų pra nyks ta kar tu su žaiz da. Ta čiau jei gu po ke le to die nų oda ne pra de da gy ti, rei kė tų kreip tis į gy dy to ją, nes tai ga li bū ti in fek ci jos po žy mis (taip at si tin ka re tai).
Ka len do riu je pa ta ria ma pa žy mėti įkan di mo die ną ir ste bė ti, ar nepa si reiš kia er kių su ke lia mų li gų simp to mų. Jei gu per vie ną mė nesį po įkan di mo su ser ga ma, gy dyto ją rei kė tų in for muo ti apie įkandi mo die ną.
Po ge ros savai tės liga su grįž ta: vėl pa ky la tem pe ra tūra, skau da są na rius ir gal vą, ga li py kin ti, sutrik ti kalba, są mo nė.
16
menas ir pramogosantradienis, balandžio 10, 2012
Šį vie no veiks mo spek tak lį iš Willia mo Shakespeare’o pje sės „Audra” ir ki tų kla si ko kū ri nių nulip dė re ži sie rius Os ka ras Kor šuno vas.
Anot O.Kor šu no vo, pje sę „Audra“ ga li ma la bai įvai riai in terp re tuo ti. Daž niau siai ji sta to ma kaip pa saka suau gu siesiems, fe je ri ja, ne tgi bu vo pa si ro džiu si kaip ope ra. „Bet man yra įdo mi Ja no Kot to in terpre ta ci ja, ku ris įžiū ri „Aud ro je“ socia li nę dra mą apie ne si bai gian čią ir
ab sur diš ką ko vą dėl val džios. Įsi gili nę pa ma to me val džios ir žmo gaus dra mą. Ši dra ma ne si bai gian ti“, – sa ko re ži sie rius.
Į ne gy ve na mą sa lą žmo nės būda vo tre mia mi įvai riais lai kais. Val džiai ne pa to giems žmo nėms to kios sa los kur tos vi sur, ta čiau bū tent So vie tų Są jun go je ply tėjo ne gy ve na mi sa ly nai, ku riuo se bū da vo įkur di na mi iš ki liau si kūrė jai.
Ir kiek vie na ne gy ve na ma sa la bū da vo pil na gy ve ni mo, nes to se
Teat rų pa va sa ris pri sta to
Jau šiandien „Girs tu čio“ kul tū ros cent ro sce na trum pam virs pa grin di ne teat ro me no sce na ša ly je: čia pra si dės fes ti va lis „Teat rų pa va sa ris“.
Klasika pa gal O.Kor šu no vą
An ti de ka lo gas pa gal A.Arei mąPrieš po rą me tų pa sta tęs Friedri cho Schil le rio „Klas tą ir mei lę“, Ar tū ras Arei ma jau ta da iro niš kai pje sę per var di jo į „Lai min gus“. Šįkart re ži sie rius nu spren dė be skrupu lų iš nars ty ti pa tį kla si ką ir jo kūry bą.
Rim ti vy ru kai juo dais kos tiu mais. Jų žais lai – gink lai, nuo la ti nė paly do vė – ža vi blon di nė, o ranko se – pa slap tin gi la ga mi nė liai. Gy ve ni mas ku pi nas įtam pos ir int ri gų, nes iš kreip ta me gangs terių pa sau ly je nė ra vie tos pa do rumui ir są ži nei... Ir vi sa tai tik apsvai gu siai F.Schil le rio vaiz duo tei pa gerb ti! Spek tak lio pa grin das –
šiuo lai ki nio žmo gaus iro niš kas požiū ris į vis ką, kas kaž ka da bū da vo su he roi na ma, iš ke lia ma virš kasdie ny bės, lai ko ma Die vo ap si reiški mu ar li ki mu.
Sce no je juo kia ma si net iš pa ties teat ro, iš jam ra šy tos pje sės, iš hero jus vai di nan čių ak to rių... Ta čiau iro niš ko je at mos fe ro je iš ky la dabar ti nio žmo gaus bai mės ir ne meilės šmėk los, ku rios pri ver čia de kalo gą skai ty ti vi siš kai ki taip: „Bi jok sa vo ar ti mos kaip pa ts sa vęs.“
Ir vis gi ab sur diš kas gy ve ni mo pa veiks las pa tei kia mas kaip jau kus žai di mastri le ris. Re ži sie rius XVIII a. pje sę skai to jau šian die nio žmogaus aki mis, tad ir uni ver sa lios de
„Kauno dienos“ reklamos pardavimo skyrius: tel. 302 234, 308 863, 308 864, 302 230,
e. paštas [email protected],
17
menas ir pramogosantradienis, balandžio 10, 2012
Se niau sias ša ly je, tu rin tis gi liausias tra di ci jas teat rų fes ti va lis kaip ir kas met pa kvies su si pa žinti su skir tin gos sti lis ti kos sce nos meist rais, pla tų spekt rą api mančio mis pje sė mis – nuo pra mo ginių ame ri kie čių kū ri nių iki ru sų kla si kos.
Fes ti va lį pra dės Vil niaus miesto teat ro spek tak lis „Mi ran da“, vie na ti tu luo čiau sių šio se zo no prem je rų.
Os ka ras Kor šu no vas už šį ir spek tak lį „Iš va ry mas“ bu vo pripa žin tas ge riau siu se zo no re žisie riu mi ir ap do va no tas Auk siniu sce nos kry žiu mi.
Ana lo giš kais ap do va no ji mais sa vo ka te go ri jo se įver tin ti ir šio spek tak lio kom po zi to rius An tanas Ja sen ka bei Mi ran dą vai dinanti Ai ri da Gin tau tai tė.
Dar bas Klai pė dos vals ty binio dra mos teat ro spek tak ly je „Šmėk lų so na ta“ Auk si nį sce nos kry žių pel nė sce nog ra fi jos au
to riui Gin ta rui Ma ka re vi čiui. Jo ko le ga Dai nius Liš ke vi čius bu vo no mi nuo tas už „Mi ran dos“ scenog ra fi ją, o Ma rius Ja covs kis – už „Mo ti ną“.
Ge rų įver ti ni mų su lau kė ir ki ti fes ti va lio spek tak liai.
Mo ti ną to pa ties pa va di ni mo Vil niaus ma žo jo teat ro spek takly je su vai di nu si Eg lė Gab rė naitė bei Ine sa Pa liu ly tė, Aga fi ja iš Pa ne vė žio Juo zo Mil ti nio teatro „Ve dy bų“, bu vo no mi nuo tos Auk si niam sce nos kry žiui dra mos ak to rės pa grin di nio vaid mens kate go ri jo je.
Leo nar das Po be do nos ce vas už Pa ve lą Že lez no vą „Mo ti no je“ ir Al bi nas Kė le ris (Že va ki nas „Vedy bo se“) pre ten da vo į ana lo gišką vy rams ak to riams ski ria mą ap do va no ji mą. Tarp no mi nantų mi nė ta ir kos tiu mų dai li ninkė Jo lan ta Rim ku tė („Šmėk lų sona ta“).
KD inf.
Tai skau di lie tu vio ir žy dės mei lės is to ri ja, ku rio je at si ve ria su dė tin gi dvie jų skir tin gų tau tų san ty kiai bei jų bend ros is to ri jos žaiz dos.
Pje sę spek tak liui pa ra šė dra matur gė Dai va Če paus kai tė. Dra mos siu že tas su kur tas re mian tis isto ri nė mis to me to ap lin ky bė mis, 1941–1945 m. ar chy vi niais do kumen tais ir liu di nin kų pri si mi nimais.
Vis dėl to tai nė ra do ku men tinis re por ta žas ar konk re čių as menų iš gy ve ni mo is to ri ja. Vi si pje sės per so na žai iš gal vo ti. Neiš gal vo tas tik skaus mas.
„Ra šy da ma šią pje sę skai čiau kai ku riuos ar chy vų do ku mentus ir kar tą akys už kliu vo už vieno teis mo pro to ko lo. Kal ti na masis, pa klaus tas, ko dėl šau dė žy dus, at sa kė: „To dėl, kad aš lie tu vis...“ Gal vo jau, kiek daug ga li tilp ti šiame žo dy je. Juk tie, ku rie gel bėjo žy dus, taip pat bu vo lie tu viai. To je pa čio je są vo ko je ga li sly pėti ir nuo šir džiau sia ko va už tau tos
lais vę, ir pa pras tas žmo giš ku mas, ir že miau si ins tink tai“, – pa sa kojo dra ma tur gė.
Aš taip pat esu lie tu vė, tad ir para šiau šią pje sę. To dėl, kad man ne tas pa ts, kas vy ko, vyks ta ar vyks Lie tu vo je. To dėl, kad tai mū sų vi sų is to ri ja. Pa ga liau to dėl, kad gy vybė ir mir tis ne tu ri tau ty bės, o nežmo niš ku mas – vi sų mū sų bendras prie šas.“
KD inf.
kas: Kau no Ka me ri nio teat ro speK taK lis
„die na ir naK tis“. kur: Kau no Ka me ri nia me
teat re. kada: ba lan džio 12 d.
Teat rų pa va sa ris pri sta to
Klasika pa gal O.Kor šu no vątrem ties zo no se bu vo di si den tiškai ban do ma iš sau go ti sa vo dva sinį gy ve ni mą.
Kaip Pros pe rui ne gy ve na moje sa lo je ypa tin gą reikš mę tu rė jo kny gos, taip ir so vie ti nia me gyve ni me kny gos su teik da vo ga limy bę iš lik ti dva si nė je re zis tenci jo je.
„La biau siai ma ne šio je pje sėje do mi na Mi ran da. Daž niau siai ji trak tuo ja ma kaip nai vi prin ce sė, ta čiau Mi ran da su kur ta Pros pero, ji yra Pros pe ro sie la, – ko dėl į veiks mo avans ce ną iš ve da Mi randą, aiš ki na O.Kor šu no vas. – Juk ga liau siai ne gy ve na mų sa lų tremty se kū rė jai vis dėl to užau gin da vo sa vo mi ran das.“
KD inf.
kas: Vil niaus ma žo jo teat ro speK taK lis „mi ran da“.
kur: Girs tu čio“ Kul tū ros rū muo se.
kada: ba lan džio 10 d.
Ver ta pa ma ty ti, už ką teat ro kri ti kai spektak lį šie met įver ti no ne vie nu Auk si niu scenos kry žiu mi.
An ti de ka lo gas pa gal A.Arei mąka lo gi nės ver ty bės pri me na mos be at gra sios di dak ti kos, tik ko ke tiš kai pro vo kuo jant žiū ro vo są mo nę.
KD inf.
kas: Kau no Vals ty bi nio dra mos teat ro speK taK lis „plė ši Kai“. kur: Kau no Vals ty bi nia me
dra mos teat re. kada: ba lan džio 11 d.
Ver ta pa ma ty ti, nes spek tak lis – po tencia lus pre ten den tas į 2012 m. Auk si nį scenos kry žių.
Kai die na kei čia nak tį
Tai – ori gi na lios D.Čepaus kai tės, pa skelbtos praė ju sių me tų Tole ran ci jos žmo gu mi, pje sės sce ni nė in terpre ta ci ja.
Turbūt svarbiausias faktas, atskleis-tas psichologų ir sėkmės tyrinėto-jų, yra šis: 95 procentai visų minčių, jausmų, veiksmų bei pasiekimų yra įpročių rezultatas. Jūs esate susifor-mavę daugybę sąlyginių refleksų, kurie bemaž visose situacijose ver-čia Jus elgtis automatiškai.Gera žinia ta, kad įmanoma išsiugdy-ti naujus įpročius- tokius, kokių pa-norėsite. Valios jėga ir disciplina ga-lima formuoti asmenybę ir gludinti charakterį. Jei Jums nepatinka da-bartinis Jūsų gyvenimo scenarijus, suplėšykite jį ir parašykite naują.
Šią savaitę laimėkite Briano Tracy knygą „Įpročiai, verti milijono“.
kryžiAžoDis
Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val.1. Frazę siųskite SMS žinute nu-meriu 1337. Siųsdami žinutę ra-šykite: DIENA (tarpas) KD (tar-pas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA KD KAUNAS (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba, iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu, atneškite į „Kauno dienos“ redakciją, Kęstučio g. 86, Kaunas.
Šios savaitės nugalėtoją paskelbsi-me antradienį, balandžio 17 d.
kryžiažodį parengė „oho“ redakcija.
2
klasifikuoti skelbimaiantraDIEnIS, balanDžIo 10, 2012
Skelbimų ir prenumeratoS SkyriuS!Nuo ankstyvo ryto. Vytauto pr. 23,priešais Autobusų stotį, I–V 7–17 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.
18
klasifikuoti skelbimai
[email protected] 302 202, 302 231 (redakcijoje) 8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)
Darbo skelbimai � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 18Paslaugos � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 18, 19Parduoda � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �19, 20Perka � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 20Įvairūs � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 20, 21Pramogos, šventės, laisvalaikis � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 21Karščiausi kelionių pasiūlymai � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 21Kviečia mokytis � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 21Kviečia� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 20, 21 Informuoja � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 21
Siūlo darbą
AB „Lytagra” siūlo darbą vadybinin-kui (-ei) – prekių pirkimas ES šalyse. Reikalavimai: išsilavinimas – aukštes-nysis (aukštasis); puikios anglų kal-bos žinios. Privalumai: darbo patirtis su metalų gaminiais. CV siųsti e. paštu [email protected] ar faksu (8 37) 405 441.
937659
Baldus gaminančiai įmonei reikalingos (-i) dažytų ir nedažytų baldų šlifuotojos (-ai) užbaigėjos (-ai). Tel. 8 686 58 532, e. paš-tas [email protected].
932356
Dirbti privačiame prekybos versle reikalin-gi žmonės, mokantys lietuvių ir rusų kal-bas. Tel. 8 601 75 025.
929682
Dirbti siuvykloje reikia kvalifikuotų siuvė-jų. Tel. 8 650 68 217, 200 760.
936073
Graikijoje, Kipre – sezoniniai darbai jauni-mui – barmenėms, padavėjoms, kambari-nėms; Anglijoje – virėjams, viešbučių per-sonalui, sandėlių, gamyklų darbuotojams; Vokietijoje – elektrikams, suvirintojams, motelių valytojoms; Olandijoje – mėsinin-kams, žuvies fabrikuose, salotų skynėjams. E. formų kelionei į JAV pildymas, mo-kesčių grąžinimas. UAB ANNUS, lic. Nr. L-94,99,144,182,189. Karo Ligoninės g. 29, Kaunas, tel. (8 37) 204 555, 8 652 18 180; e. paštas [email protected].
938576
Įmonei reikalingas ekskavatorinin-kas, tel. 8 640 44 299. CV siųsti e. paštu [email protected].
938927
Darbo Skelbimai
Šiuo metu ieškome
WEB DIZAINERIO(-ĖS)
Skelbimas galioja iki 2012 04 23.
Motyvacinį laišką ir gyvenimo aprašymą (CV) lietuvių kalba su nuoroda „WEB dizaineris“ siųskite e. pašto adresu:
[email protected]ą garantuojame.
Informuosime tik atrinktus kandidatus.
Darbo vieta Kaunas
Darbo pobūdis: kurti naujienų portalų projektus, mobiliąsias programėles, vartotojo sąsajas, rinkodaros ir reklamos projektų WEB stilistiką;
ruošti ir tikslinti dizaino specifikacijas bei reikalavimus, rengti dizaino brėžinius ir aukštos raiškos dizainą, reklamjuostes pagal pateiktas technines specifikacijas.
Reikalavimai: aukštasis išsilavinimas; stiprus interneto dizaino portfolio (prašome
pridėti nuorodas prie CV); puikūs darbo įgūdžiai ADOBE Photoshop ir (ar)
ADOBE Fireworks programomis; įgūdžiai ruošti vizualiai patrauklias, interaktyvias
ir vartotojui aiškias sąsajas; patirtis sekant bei tikslinant stiliaus reikalavimus
ir technines specifikacijas.
Įmonė siūlo: įdomų ir atsakingą darbą; galimybę realizuoti idėjas ir su komanda siekti
aukštų rezultatų; konkurencingą atlygį, susijusį su darbo
rezultatais, motyvacines priemones; visas socialines garantijas.
Įmonei reikalingas mechnikas krovininiams automobiliams remontuoti. Taip pat tarp-tautinių reisų vairuotojai, turintys CE kate-goriją, Rusijos viza būtų privalumas. Kreiptis tel. (8 37) 441 155, 441 148, 8 676 23 382.
938173
Įmonei reikalingas suvirintojas pusauto-mačiu (durims gaminti). Tel. 8 677 65 170.
935873
Įmonei reikalingi darbuotojai automobi-lių ardymo ir automobilių remonto srityse. Kaunas, tel. 8 657 54 199, e. paštas [email protected].
938835
Įmonei reikalingi stogdengiai, skardininkai, darbų vadovai (dirbti Lietuvoje ir Baltarusi-joje). Tel. 8 640 44 299, CV siųsti e. paštu [email protected].
938929
Įmonei, prekiaujančiai automobilių deta-lėmis, reikalingas vadybininkas. Būtina rusų kalba, darbo kompiuteriu įgūdžiai. Kaunas, tel. 8 657 54 199.
938837
Langų ir durų gamybos įmonei skubiai reikalingas (-a) pardavimo vadybinin-kas (-ė). Tel. 8 656 39 353, CV siųsti [email protected].
938965
Maršrutinio taksi vairuotojui. Darbas Kaune 3-iuoju maršrutu. Tel. 352 368.
903823
Reikalinga pardavėja dirbti kebabinėje. Tel. 8 602 56 191.
937590
Reikalingas frezuotojas dirbti CNC frezavi-mo staklėmis ir koordinuotojas ištekintojas. Patirtis būtina. Tel. 8 679 34 899, e. paštas [email protected].
936489
Reikalingi: pagalbiniai, sandėlio, gamybos darbininkai, sandėlininkai, vairuotojai (B, C, D, E kat.), apsaugos darbuotojai, valyto-jai, fasuotojai. Tel. 8 674 57 008.
930042
Reikia siuvėjų. Darbas Vilijampolėje. Silpnai mokančias apmokome. Tel. 8 641 95 657.
936222
Reikia SPAUDOS PARDAVĖJŲ Partizanų g.; Raudondvario pl., prie Lampėdžių san-kr.; Savanorių pr. Lankstus darbo grafikas. Kreiptis K.Donelaičio g. 46, Kaunas, tel. (8 37) 204 293.
937991
Skardinimo ir termoizoliavimo paslaugas teikiančiai įmonei reikalingas patirties tu-rintis pardavimo vadovas. Tel. 8 652 24 040.
938758
Skubiai reikalinga (-as) moterų kirpėja (-as) dirbti grožio salone Dainavos rajone. Palan-kios darbo sąlygos. Tel. 8 613 98 091.
936304
Statybos įmonei reikalingi fasado meistrai dirbti Rusijoje. Geras atlyginimas. Tel. 8 685 19 687.
939265
UAB „Pelias“ ieško vadybininkų-technikų dirbti Kauno regione. Tel. 8 699 15 651, (8 37) 410 200, e. paštas [email protected].
938771
UAB „Tebesa“ priima į darbą lygintojas (-us)-pakuotojas (-us) ir siuvėjas (-us) siū-ti vienasiūle siuvimo mašina. Darbo patir-tis būtina. Darbas Neries kr. 16. Teirautis d. val. tel. 265 821.
938111
Valymo paslaugų įmonė mielai priims į dar-bą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837.
933288
paSlaugoSmedikų
„Biofirst“ klinikoje konsultuoja ir gydo gyd. CHIRURGAS, natūralios med. spe-cialistas, homotoksikologas ALVIDAS DI-DŽIULIS. Organizmo atstatymas po ope-racijų, virškinamojo trakto, kraujotakos sutrikimų, sąnarių ir stuburo ligų gydy-mas natūraliais medikamentais. Nechi-rurginis išsiplėtusių kojų venų šalinimas. Studentų g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.
938926
Alkoholizmo, narkomanijos gydymas. Išblai-vinimas, pagirių ir abstinencijos gydymas. Kvalifikuota anonimiška pagalba. „Ginta-rinė klinika“, Baltų pr. 137F, tel. (8 37) 366 574, 8 634 47 298.
933021
Ginekologo konsultacijos, smulkios ope-racijos. Lytiniu keliu plintančių ligų gy-dymas. Anonimiškumas garantuojamas. Č.Sasnausko g. 56, tel. 731 692.
912125
Gyd. D.Bielskienė, J.Urbštienė konsultuoja ir gydo vaikus, suaugusiuosius, sergančius odos, alerginėmis, nagų ir plaukų ligomis. Šalina karpas, papilomas. Apgamai tiriami dermatoskopu. Konsultuoja dėl lytiškai plin-tančių ligų. Gedimino klinika, Gedimino g. 34. Tel. 207 396.
932130
Gyd. V.Kašėta, N.Grušauskas gydo odos, alergines, grybelines, venerines ligas. Iš-kvietimas į namus. K.Petrausko g. 40, tel. (8 37) 220 288; www.odosligos.lt.
923743
IŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ. Priklausomybės ligų gydymas. Tel. 8 606 91 150.
933335
Klinika „Neurosveikata“. Patyrę gydy-tojai psichiatrai gydo įvairius psichi-kos sutrikimus, pagirių simptomus. Išblaivinimas, kodavimas nuo alko-holio. Trakų g. 12, tel. 8 656 61 610. www.neurosveikata.lt.
935845
Klinikoje „Jalvita“ dirba patyrusios gineko-logės: gyd. A.Urvikienė, gyd. V.Jauniškienė ir gyd. Z.Dubickienė. Gydo įvairias moters lytinių organų ligas. Echoskopija. Pašilės g. 124, tel. 338 625 I–V 9–19 val.
938292
Nugaros skausmų diagnostika ir gydymas: manualinė terapija, akupunktūra, elektros-timuliacija, kineziterapijos seansai su Red-Cord sistema, teipavimas, masažai. Medi-cinos centras „Neuromeda“, tel. 8 613 42 780, www.neuromedicina.lt.
935489
Odontologijos centras ODONTEX (Gedimi-no g. 17, šalia PPC „AKROPOLIS“). Teikia visas odontologijos paslaugas, gydymas su NARKOZE. Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams. Pensininkams – NUOLAIDOS! Dantų implantai – nuo 1000 iki 1500 Lt. Registruotis tel. (8 37) 228 265.
938254
OZONOTERAPIJA – efektyvi pagalba po infarktų, insultų, sergant diabetu, ate-roskleroze, endarteritu, impotencija. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284. Tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt.
938868
Psichiatro konsultacija, alkoholizmo gydy-mas, kodavimas, psichoterapija, medika-mentai, hipnozė. Blaivinimas. Priklauso-mybės azartiniams žaidimams gydymas. Č.Sasnausko g. 56. Tel. 731 692.
912113
Sąnarių skausmai, artritas? Osteoporo-zė? Odos problemos? Išbandykite Pol-tavos bišofitą! Vandens jonizatoriai, an-tireumatiniai įtvarai su gintaro danga, vaistažolių aliejai, kompresinės kojinės, VITAFON. V.Lašo g. 3, prie Klinikų. Tel. (8 37) 211 844.
936214
automobilininkams
Remontuoju lengvųjų automobilių ir VILKIKŲ RADIATORIUS, BUFERIUS
ir kitas stiklo pluošto ir plastmasines detales.Garantija. Tel. 220 176 9-18 val., 8 699 25 402
Automobilio apsauga nuo korozijos. Antiko-rozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medžiagomis. Suteikiame garantiją. Kalva-rijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705.
928987
Automobilių kompiuterinė diagnostika. Tai-some visus elektros gedimus, starterius, ge-neratorius, automatines, mechanines dė-žes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355.
933913
Dujų įranga automobiliams. Montavimas, remontas, lizingas, kompiuterinė diagnos-tika. Tiesioginis dujų įpurškimas. UAB „Vi-kabaltus“, Islandijos pl. 213E, Kaunas, tel. 705 862, 8 676 22 707.
933113
buitinės technikosremonto
„AEG“, „Ardo“, „Beko“, „Bosch“ ir kt. auto-matinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 602 56 100.
938878
AEG, „Beko“ ir kt. skalbyklių, šaldytuvų, mikrobangų, viryklių remontas, prijungi-mas. Atvykstu. Garantija iki 24 mėn. Taiko-me nuolaidas! Tel. 8 684 82 194.
938117
ARDO, BOSCH, HANSA, SNAIGĖ, LIEBHERR, BEKO ir kt. šaldytuvų, skalbyklių nebrangus remontas. Atvykstu nemokamai. Garantija. Nuolaidos. Tel. 8 678 87 795, 345 500.
937994
Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvyks-tu nemokamai. Tel. 8 680 85 778.
937912
Šaldytuvų taisymas užsakovo namuose. Tel. 230 762, 8 699 20 896.
934615
SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenau-dojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę tech-niką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.
935197
SNAIGĖS servisas (M.K.Čiurlionio g. 5). Visų šaldytuvų, skalbyklių remontas. Pre-kyba SNAIGĖS šaldytuvais, atsarginėmis dalimis. Tel. 341 876, 8 652 44 908.
936530
Taisau televizorius, garso ir vaizdo techni-ką. Iškvietimas nemokamas. Suteikiu ga-rantiją. Tel. 8 673 60 342.
936429
Taisome įvairių tipų televizorius klientų na-muose. Iškvietimas nemokamas. Garantija. Tel. 719 765, 8 652 39 176.
936160
Taisome įvairių tipų televizorius klientų na-muose. Iškvietimas nemokamas. Suteikia-ma garantija. Tel. 715 991, 8 671 55 064.
935615
kompiuterininkų
Akcija – antivirusinių diegimui. Kompiuterių programinis ir tech. remontas, tinklų diegi-mas, lituojame. Kaune atvykstame nemo-kamai. Tel. 8 611 40 917.
928959
AD servisas taiso nešiojamuosius, stacio-narius ir žaidimų kompiuterius: lituoja, ins-taliuoja programas, šalina virusus, atnau-jina navigacijas. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 731.
927393
Atlieku kompiuterių priežiūrą, Windows die-gimą, virusų šalinimą, interneto tvarkymą, tvarkyklių instaliavimą. Atvykstu į namus nemokamai. Tel. 8 684 32 863.
931490
Instaliuoju kompiuterius. Remontuoju. Su-perku sugedusius. Naujinu. Lituoju vaizdo mikroschemas. Pildau kasetes. Atvykstu į vietą. Tel. 8 614 73 014.
934553
Kompiuterių remonto paslaugos. NEMO-KAMAS atvykimas. www.pagalbakompiute-riams.lt. Tel. 8 655 88 600.
937580
Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Kaune, Savanorių pr. 192, tel. (8 37) 327 424; www.pc-help.lt.
933595
Statybos, remonto
AKCIJA! ALUPLAST profilio 5 kamerų langai – su 30% nuolaida ir vidine apdaila. Šar-vuotos durys. Balkonų stikl. Roletai. Pra-monės pr. 16 („Urmo“ bazė, 2 vagonėlis). Tel. (8 37) 451 712, 8 647 00 002, e. paštas [email protected].
938550
AKCIJA! Plastikiniai langai. Balkonų įsti-klinimas. Šarvuotos durys. Visų rūšių žaliuzės. Išsimokėjimas iki 4 metų. Ilga-laikė garantija. Tel. 313 549, 8 685 23 836. www.glorijoslangai.lt.
930594
Nukelta į 19 p.
3
klasifikuoti skelbimaiantraDIEnIS, balanDžIo 10, 2012 19
Paslaugosstatybos, remonto
AKCIJA! Plastikiniai ir mediniai langai, šarvuotos ir vidaus durys, balkonų sti-klinimas. Tel. 705 900, 8 656 39 353, Sukilėlių pr. 3. www.roplastitus.lt.
933073
Ardome WC kabinas, betonines, mūrines sienas, grindis, perdangas. Valome palė-pes. Pjauname angas, sumontuojame sąra-mas. Tel. 8 670 17 211.
936839
Atliekame grindų, parketo šlifavimą. Kli-juoju plyteles, dažau, tapetuoju. Kalu dai-lylentes, laminatą. Santechnikos darbai. Tel. 795 508, 8 600 62 210.
932396
Atliekame griovimo darbus – sienų, per-tvarų, angų pjovimas, kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162.
935800
Atliekame įvairius santechnikos darbus: ka-nalizacija, vandentiekis, šildymas. Keičiu WC, vonias, maišytuvus. Smulkus remon-tas. Tel. 795 508, 8 600 62 210.
904797
Atliekame lietaus kanalizacijos ir drenažo įrengimo, buitinių nuotekų valymo įrengi-nių montavimo darbus. Tel. 8 618 56 027.
935625
Atliekame šlaitinių stogų dengimą. Karkasi-nių namų montavimas. Kalame dailylentes, šiltiname. Pastolių nuoma ir montavimas. Tel. 8 678 66 421, 8 684 56 722.
938583
Atliekame vidaus ir lauko apdailą. Tel. 8 611 40 315.
932319
Atliekame visus santechnikos darbus: van-dentiekis, šildymas, vidaus ir lauko kanali-zacija, prietaisų sumontavimas, remontas. Tel. 8 699 77 162.
935777
Atliekame visus statybos, remonto darbus: elektra, santechnika, griovimas, mūrijimas, betonavimas, gipskartonio montavimas, visa apdaila. Tel. 8 699 77 162.
935761
Atlieku nebrangiai elektriko paslaugas (šali-nu gedimus; instaliacija, prietaisų prijungi-mas, pridavimas). Dirbu ir savaitgaliais. Tel. 8 671 34 278, 242 081.
935559
Atlieku plastikinių langų angokraščių apdai-lą. Apdailos darbai: dažymas, plytelių klija-vimas, laminatas, gipskartonis, lentelių ka-limas. Tel. 8 675 81 454.
932021
Atvežame žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, juodžemio, betono gaminių. Tel. 373 894, 8 616 56 993.
934933
Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukš-čio). Pjauname, genime medžius. Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845.
937392
Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuo-jame, restauruojame parketą, medi-nes grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.
933418
Betonuojame grindis, darome betoninius laiptus, tinkuojame, sukame gipsą, glais-tome, dažome, klijuojame plyteles. Atlie-kame visus santechnikos darbus, rengia-me šildomas grindis. Dedame parketą. Tel. 8 650 51 581.
938902
Dažytoja dažo, glaisto, tapetuoja, dekoruo-ja, dengia sienas vidaus, reljefiniu, Veneci-jos struktūriniu tinku. Aliejiniais dažais ne-dažo. Tel. 8 674 94 683.
931169
Dengiame ir remontuojame plokščiuosius stogus ir garažus prilydomąja danga. Sutei-kiama garantija iki 15 m. Tel. 459 279, 8 676 34 684 kasdien 8–22 val.
933881
Dengiame naujus ir renovuojame senus sto-gus. Skardinimo darbai. Karkasinių namų statymas. Gipskartonio montavimas. Daily-lenčių kalimas. Tel. 8 689 47 224.
937546
Dengiame stogus įvairia danga. Tel. 8 698 39 862.
935962
Dengiame stogus. Kaminų ir stogų remon-tas. Nestandartiniai skardos lankstiniai. Tel. 8 614 76 898.
937559
Drenažas, vandentiekis, kanalizacija. Mini ekskavatoriaus paslaugos. Tel. 8 676 14 056, 8 620 45 433.
926205
Drenažo, lauko ir vidaus vandentiekio bei kanalizacijos, valymo įrengimų montavi-mas. Medžiagos su nuolaida. Sutvarkome dokumentaciją. Tel. 8 674 13 881.
938168
Drenažo, vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus kanalizacijos, siurblinių įrengimas, melioracijos darbai. Aplinkos tvarkymas, trinkelių klojimas, tvorų ir vejos įrengimas. www.henkesta.lt. Tel. 8 685 33 173.
931095
Ekskavatorių ir buldozerių nuoma. Kasa-me, valome tvenkinius, buldozeriais lygina-me žemes. Kiti žemės darbai. Tel. 8 640 26 562, 8 611 26 363.
926398
Ekskavatorių, mini krautuvų, buldozerių nuoma. Juodžemio, smėlio, grunto, statybi-nio laužo atvežimas. Aikštelių, įvažų įrengi-mas. Skylių gręžimas. Tel. 8 670 17 211.
936857
Elektros darbai. Apsaugos, videosistemos. Taupaus apšvietimo sprendimai. Nedide-lės kainos, kokybė, garantijos. Tel. 8 687 98 087.
932253
Elektros instaliacija, senos instaliacijos re-novacija, gedimų šalinimas; kitų elektros prietaisų prijungimas. Draugiškos kainos. Tel. 8 647 77 683.
931387
Greitai, pigiai ir kokybiškai dengiame sto-gus, montuojame gipskartonį, atliekame šiltinimo darbus. Medžiagomis aprūpina-me. Tel. 8 675 67 119.
932476
Griovimo darbai: pastatų išmontavimas, mūrinių, betoninių sienų ir angų pjovimas, pamatų ir stogų ardymas. Tel. 8 602 53 553, 8 610 95 056.
938265
Kalvystės darbai: metalinės laiptinių, san-dėliukų, garažų durys, turėklai, tvoros, laiptų konstrukcijos, stogeliai. Tel. 477 155, 8 699 66 111; www.vaigeda.lt.
936978
Kaminų įdėklai, valymas, pristatomieji ka-minai, remontas. Kokybės garantas. Kami-nų mūrijimas. Tel. 8 619 29 430.
932057
Kasame vandens šulinius, vietinę kanaliza-ciją, surandame vandenį, valome šulinius. Pristatome ritinius. Santechnikos darbai. Tel. 8 607 63 411.
935707
Kasu šulinius, vietinę kanalizaciją. Valau ir gilinu šulinius. Surandu vandens gyslą. At-vežu šulinių žiedus. Tel. 8 606 29 150, 8 645 31 863.
936880
Klojame trinkeles, akmenis. Statau vejos, gatvės bortelius, sulyginu šulinius. Atvežu medžiagas. Akcija. Nuolaidos. Ilgametė pa-tirtis. Tel. 8 671 73 582.
932541
Klojame trinkeles, naudojame savo arba kli-ento medžiagas. Tel. 8 606 32 298.
937883
Klojame trinkeles. Drenažas, valymo įren-giniai. Betonuojame pamatus, atramines sienutes, perdangas. Technikos nuoma. www.peiveris.lt. Tel. 8 600 22 703.
934976
Kokybiški gaminiai iš metalo pagal užsaky-mą: vartai, tvoros, durys, laiptai, voljerai, grotos. Kaunas. Tel. 8 657 88 778.
937601
Langų apdaila – nebrangiai ir kokybiškai. Tel. 8 676 82 369.
935022
Medžio apdailos darbai: senų medinių namų restauracija, pavėsinės, terasos, de-koratyviniai šuliniai, malūnai, tvorelės. Tel. 8 648 86 623.
925680
Metalo gaminiai iš juodojo ir nerūdijančio plieno. Laiptai, turėklai, stogeliai, vartai, tvoros, grotos, plastikiniai šiltnamiai. Tel. 8 643 11 116; www.garsvine.lt.
934524
Metalo gaminiai: laiptai, turėklai, įvairios metalo konstrukcijos. Tel. 341 750, 8 699 15 875, e. p. [email protected].
927046
Montuojame gipskartonį, pakabinamąsias lubas, kalame dailylentes, glaistome, ta-petuojame, dažome. Kiti statybos darbai. Tel. 8 656 19 114.
938213
Nebrangiai, kokybiškai kloju plyteles, gips-kartonį, laminatą, smulkūs santechnikos, elektros darbai. Darbams suteikiama ga-rantija. Tel. 8 653 94 097.
937151
Nuomojame BOBCAT mini krautuvus, eks-kavatorius. Kasame, lyginame, griauna-me, gręžiame pamatams skyles, iškrau-name, pakrauname krovinius. Tel. 8 656 41 801.
930241
Pastatų šiltinimas putų polistirenu, akmens vata. Dedame struktūrinį tinką. Daugiabu-čių laiptinių remontas. Tinkavimo darbai. www.apsiltiname.lt. Tel. 8 602 56 512, 8 614 45 953.
938564
Nuosavų namų durys: saugios, ypatingai šiltos. Garantija 5 m. Dirbame be poilsio dienų. Tel. 8 634 81 144.
939039
Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangi-mas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skam-binti d. d. 9–17 val., „Aujama-credit“.
928125
PLASTIKINIAI LANGAI ir BALKONŲ STIKLI-NIMAS – pigiausiai Kaune. Vokiška ko-kybė, garantija 10 metų. Tel. 223 200, 8 608 70 099. www.langvila.lt.
931777
Plastikiniai langai, šarvuotos durys, bal-konų stiklinimas, apdaila. Langų regulia-vimas, taisymas. Buto remonto darbai. Sa-vanorių pr. 287–316, tel. 8 606 28 921.
934031
Plokščiųjų stogų dengimas, šiltinimas ir re-novacija. Ilgametė patirtis. UAB „Verslo gama“. Tel./faksas (8 37) 390 089, 8 616 17 706; www.stogudengimasjums.lt.
934476
Profesionalus vonių restauravimas. 5 metų garantija. Tel. (8 37) 773 100, 8 670 06 048. Daugiau informacijos www.voniurestauravimai.lt.
936909
Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Padeda nupirkti, atvežti medžia-gas (su nuolaidomis). Tel. 8 680 84 699 nuo 7 iki 22 val.
935826
Santechnikas keičia vandentiekio, kanaliza-cijos vamzdynus, stato WC. Kiti santechni-kos darbai. Dirba be poilsio dienų. Garanti-ja. Tel. 8 645 22 683.
936344
Santechnikos darbai Jums patogiu laiku. Tel. 8 691 85 440, 711 659.
926301
Santechnikos remonto darbai: keičiame vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus. Vandens stovų keitimas. Nemokamai pri-statome medžiagas. Tel. 8 602 97 151.
938282
Sienų, grindų apšiltinimas į oro tarpus. Ekovata, termoputa, polistireno granulė-mis. 1 kv. m kaina nuo 7 Lt. Konsultuoja-me, dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 689 68 528.
936166
Šiltiname pastatus, dedame struktūrinį tin-ką, tinkuojame kalkiniu skiediniu. Tel. 8 685 01 565.
932772
Šiltiname sienas, stogus ir grindis, užpil-dant oro tarpus ekovata ir termoputa. 1 kv. m kaina 7–10 Lt. Tel. 8 698 47 767.
934204
Siurbiame nuotekas. Plauname lauko vamzdynus. Tel. 8 670 12 205.
940036
Skardinimo darbai. Stogų remontas, den-gimas, dažymas. Kaminų įdėklai, gamyba, montavimas, remontas. Kaminų valymas. Garantija. Tel. 8 677 96 297.
929952
Statome namus, darome pamatus. Atlieka-me mūro, stogų dengimo, šiltinimo darbus. Namo be vidaus apdailos 1 kv. m kaina nuo 1000 Lt. Tel. 8 656 27 767.
937776
Suvirinimo elektra darbai. Betonavimas. Pamatai. Gaminame, restauruojame tvo-ras, stulpus, vartus. Tel. 341 102, 8 614 64 490, 8 600 06 675.
933586
TRINKELIŲ KLOJIMAS. Kokybiškai kloju trin-keles, vejos bortelius, įrengiu vandens nu-tekėjimo sistemas. Kokybę garantuoju. Tel. 8 687 82 448.
932188
Vidaus įrangos
Medienos gaminiai: durys, laiptai, lauko ir vidaus baldai, sendinimas, kiti nestandarti-niai sprendimai. Visos stalių paslaugos. Tel. 8 687 52 455, 8 612 68 971.
938987
Baldžių
Aptraukiame audiniu, dirbtine ir natūra-lia oda baldus. Keičiame visas reikalin-gas medžiagas. Ilgametė darbo patirtis. Transportas nemokamas. Tel. 8 604 76 264, 730 715.
938891
Aptraukiame baldus gobelenu. Keičiame spyruokles, vatiną, poroloną – dirbtuvėse ir pas klientą. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 366 160, 8 651 82 459.
934632
Gaminame nestandartinius kietuosius bal-dus: virtuvės, prieškambario, komodas, sta-lus, lentynas, spintas... Atvežame, surenka-me nemokamai. Tel. 8 601 26 068.
932514
Greitai, kokybiškai remontuojame minkš-tuosius baldus. Keičiame spyruokles, po-roloną. Pensininkams – 10% nuolaida. Tel. 366 454, 8 671 24 083.
935695
Virtuvės, svetainės, biuro, miegamojo, vo-nios, spintų ir kitų kietųjų baldų gamyba. Garantija. Gaminame išsimokėtinai. Tel. 8 679 77 357; www.ivairusbaldai.lt.
936018
Šventėms
Ruošiame įvairius pobūvius, gedulingus pietus, metines. Yra 2 pobūvių salės (tel-pa nuo 30 iki 100 žmonių). Jauki aplinka, židinys, malonus aptarnavimas, kokybiš-kas maistas, nedidelės kainos. Savanorių pr. 266, Kaunas, „Žėručio“ banketinė salė. Tel. 315 713, 8 676 20 832.
931833
Finansų, audito
Teisinės ir buhalterinės paslau-gos Kuršių g. 7, 2 korpusas, 3 aukš-tas, Kaunas. Tel. 8 675 77 404, e. paštas [email protected].
937893
Vedame įmonių buhalterinę apskai-tą, tvarkome kitą veiklai reikalingą do-kumentaciją, konsultuojame įvairiais verslo klausimais. Kreiptis darbo die-nomis 9–17 val. tel. (8 37) 291 652, 8 698 44 772.
929419
Kitos
VERTĖJŲ PASLAUGOS„AUJAMA“
(prie Kalniečių PC), tel.
„ABDONO“ kilimų ir žaliuzių valykla valo kilimus (kliento patalpose arba iš-sivežame), minkštuosius baldus, čiu-žinius, „Bauer“ ir kt. patalynę sausu ir šlapiu giluminiu būdu amerikietiš-ka įranga. Langų valymas, grindų dan-gos atnaujinimas, patalpų tvarkymas po remonto ir visos kitos švaros paslau-gos. UAB „ABDONAS“ (bet kada), tel. 77 09 44, 8 688 18 946. Žemaičių g. 31, www.abdonas.lt.
931408
Aplinkos projektavimas ir želdinimas: vejos, baseinų, gėlynų įrengimas. Konsultacijos želdinimo klausimais. Tel. 8 618 09 779.
933688
Aplinkotvarka, medžių, gyvatvorių genėji-mas, augalų sodinimas, tujų priežiūra, so-dininko paslaugos. Tinklinės ir segmentinės tvoros. Tel. 8 600 92 922.
922538
Gaminame kalviškai pagamintus prancū-ziškus balkonus, turėklus, stogelius, vartus, tvoras, pavėsines... Komponuoju iš metalo gaminamus medžius, gamtovaizdžius. Tel. 8 645 46 891.
932878
Medžių pjovimas; genėjimas; gyvatvorių karpymas; vaismedžių genėjimas; miško valymas; kelmų šalinimas. UAB „Aplinkos darbai“. Tel. 8 655 55 800.
923012
NEMOKAMAI išvežame bet kokį nereikalin-gą metalo laužą, buitinę techniką. Moka-mai – senus baldus, šiukšles ir visa kt. Pjau-name medžius. Tel. 8 601 99 230, 799 681.
931961
Paminklai gamintojo kainomis. Išsi-mokėtinai. Tvorelės. Pamatai. Biršto-no g. 14. Tel. 202 406, 8 612 56 001; [email protected].
934656
Tvarkome aplinką. Pjauname ir persodina-me didelius MEDŽIUS. Šaliname kelmus, įrengiame ir prižiūrime vejas. Įrengiame lauko ir vidaus kanalizaciją bei drenažą. Tel. 8 645 34 444.
925633
Vaismedžių genėjimas, vejų, alpinariumų įrengimas. Smaragdinių tujų, pušies žievės mulčo pardavimas. Tel. 8 616 42 833.
938848
1 kambarį 2 kambarių bute Ukmergės g. (aukcionas vyks 04 11), I a., nustatyta nau-dojimosi tvarka. Pradinė kaina 30 400 Lt. Tel. 8 698 20 630 d. d.
929416
1 kambario butą Aukštojoje g., Aleksote (iš-pirktas 2 a sklypas, yra vanduo, WC lauke, atskiras įėjimas, medinis namas). Be tarpi-ninkų. 40 000 Lt. Tel. 8 618 32 768.
927121
10,28 a sklypą Artojų g. Garliavoje. Yra projektas (b. pl. 194 kv. m), leidimas sta-tybai, pamatai, elektra. Yra privažiavimas. Komunikacijos vietinės. Kaina 72 000 Lt. Tel. 8 657 94 150.
939031
2 kambarių butą Dainavoje, V.Krėvės pr. (5 a. blokinio namo V a., b. pl. 44 kv. m, nau-jai suremontuotas). Tel. 395 097, 8 614 23 050.
938674
ParduodaNekilnojamasis turtasKaune ir Kauno rajone
parduodami naujos statybos
2, 3 kambarių butai su dalineapdaila ir autonominiu šildymu.Plotas 47–72 kv. m.
1 kv. m kaina tik 2500 Lt.
Daugiau informacijos tel. 8 620 77 277
3 kambarių butą Varnių g. (5/5 a., blokinis, b. pl. 56 kv. m, balkonas, rūsys, šalia turgus, stotelė, šeimos klinika). Kaina 75 000 Lt. Tel. 8 658 85 398.
938766
1 kambario butą E.Ožeškienės g., Centre (II a. plytų name, b. pl. 35, gyv. pl. 24, virtuvė 6 kv. m, autonominis šildymas, plastikiniai langai, šarvuotos durys, signalizacija). Tin-kamas komercinei veiklai. Kaina 94 000 Lt. Tel. 425 506, 8 698 86 009.
938955
4 kambarių tvarkingą butą Fredoje, prie Bo-tanikos sodo (5/4 a., plytinis, b. pl. 76 kv. m, šarvuotos durys, plastikiniai langai, par-ketas). Tel. 8 614 55 269.
930235
8,5 a namų valdos sklypą Rokeliuose (nau-jas kvartalas, elektros dėžutė, privažiavi-mas). Tel. 8 676 22 944.
938676
DnB būstas teikia paslaugas norintie-siems parduoti ar išnuomoti savo nekilno-jamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas [email protected].
928760
Gerą 10 a sklypą Kleboniškyje (namų val-da, visos komunikacijos, asfaltuoti keliai). 25000 Lt už arą. Tel. 8 610 92 739, e. paš-tas [email protected].
936252
Karkasinį namą Vaišvydavoje, Reinio g. (bendr. pl. 80 kv. m, 8 a žemės sklypas). Kaina 120 000 Lt. Tel. 8 681 56 156, 8 652 21 880.
936589
Naujos statybos dviejų, trijų kambarių butus Kaune (autonominis šildymas, ži-dinys, vieta automobiliui, su visa arba daline apdaila, šalia yra PC, autoservi-sas, visuomeninis transportas). Tel. 8 698 09 808. Dirbame ir šeštadienį.
936578
Parduoda kotedžą su garažu Vytėnuose (b. pl. 105 kv. m, 2 a žemės, kotedžas su dali-ne apdaila). Kaina 230 000 Lt. Tel. 8 650 51 581.
938909
Parduodamas 2 k. butas M.Gimbutienės g. (5/4 a., mūrinis namas, bendr. pl. 34 kv. m). Kaina 46000 Lt. Tel. 8 657 63 343.
938252
Parduodami 105 kv. m kotedžai su žeme Vijūkuose (visos komunikacijos viduje, as-faltuotas kelias, trinkelės, baigtumas 85 proc.). Tel. 8 662 17 172.
938961
Parduodu 0.99 ha žemės ūkio paskirties sklypą šalia Kulautuvos, Gineitų k. Kaina pa-gal susitarimą. Tel. 0049 174 945 6943.
938524
Parduodu sodus su tinkamais žiemą gyven-ti namais Karmėlavoje ir Karčiupyje. Tel. 8 650 51 581.
938916
Parduodu tvarkingą, įrengtą namą Kaune. Tel. 8 646 46 366.
937786
Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangi-mas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skam-binti d. d. 9–17 val., „Aujama-credit“.
928132
Pigiai tvarkau dokumentus namams ir kt. objektams įteisinti, keičiu paskirtį. Ren-giu detaliuosius planus. Tel. 8 676 92 771. [email protected].
922384
Šiltą neįrengtą namą Ramučiuose, visos ko-munikacijos, alfaltuotas akligatvis, sufor-muotas 13 a sklypas. Tel. 8 686 34 114.
937439
Skubiai parduodamas 7 a sklypas Žaliakal-nyje. Paskirtis – gyvenamoji mažaaukštė statyba. Tel. 8 693 29 442.
937563
Sodą Lapėse, SB „Šatijai“. Yra vasarnamis, ūkinis pastatas, šulinys, sutvarkytas. Tel. 8 619 70 886.
933329
Sodo sklypą su mažu vasarnamiu SB „Aje-ras“, už Onkologijos ligoninės. Tel. 747 366, 8 673 51 695.
936552
Nukelta į 20 p.
2
klasifikuoti skelbimaiantraDIEnIS, balanDžIo 10, 201220
Vieno aukšto plytinį namą su mansarda Ža-liakalnyje (1991 m., bendr. pl. 224 kv. m, 8,21 a žemės). Tel. 8 677 72 467.
938571
parduodaNekilnojamasis turtasKaune ir Kauno rajone
Nekilnojamasis turtaskitose vietose
1 k. butą Jonavoje, Panerių g. (9/6 a., gyv. pl. 12, virtuvė 5 kv. m, WC ir pusvonė kartu, balkonas, naujas remontas, renovuotas). Kaina 20 000 Lt. Tel. 8 698 20 630 d. d.
928210
2 k. butą Jonavoje (5/1 a., atskiras įėjimas, suremontuotas, apšiltintas, didelė virtu-vė, signalizacija, plotas 50 kv. m). Kaina 52 000 Lt. Tel. 8 604 73 420.
935411
Skubiai ir pigiai parduodamas tvarkingas 4 kambarių butas tarpiniame aukšte Kaišia-doryse. Tel. 8 610 61 919.
932240
Buitinė technika
Defektuota, naudota, nauja buitinė tech-nika. Virtuvės įrankiai, aksesuarai ir indai. www.aldile.com, Jonavos g. 254, Kaunas. Tel. 8 698 31 328.
931695
Nauja ir nukainota buitinė technika (orkai-tės, šaldytuvai ir t.t.), virtuvės reikmenys. Atidavus seną buitinę techniką – nuolaida iki 200 Lt! AEG, „Bosch“, „Liebherr“, „Sie-mens“ ir t.t. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt.
821486
automobiliai ir detalės
Statybinės medžiagos
Įvairią statybinę medieną, dailylentes, tera-sines lentas, pjuvenas, atraižas. Transporto paslaugos. Dirbame ir šeštadieniais. Tel. (8 37) 330 071, 8 682 25 858.
936197
Maisto prekės
Bulves, morkas, burokėlius, svogūnus, švie-žius ir raugintus kopūstus, raugintus agur-kus. Pristatau į vietą, rašau dokumentus. Tel. 545 842, 8 685 81 393.
925066
Gyvūnai
Parduodu nykštukinį toiterjerą 5 mėn. Be-plaukį kinų kuoduotąjį 2 m. Tel. 8 683 59 705.
938431
Kitos prekės
AKCIJA – PJUVENŲ briketams! Parduoda-me pjuvenų briketus, durpių briketus. Atve-žame. Kreiptis Kalvarijos g. 7, Kaunas, tel. 8 683 54 559, 298 566.
937114
Beržo, uosio, ąžuolo, juodalksnio skaldytos malkos. Tel. 8 613 23 999.
937643
Įvairias malkas (skaldytas arba trinkelėmis). Tel. 8 673 10 627.
931444
Parduodame pigiai geras malkas. Tel. 8 603 93 477.
936358
Parduodame sausas ąžuolo, uosio, beržo, juodalksnio malkas ir atraižas. Atraižos mai-šuose. Tel. 8 610 67 001.
922461
Parduodame stambias atraižas ir įvairias malkas: dvimetriais, trinkomis ir skaldy-tas. Atvežame. Tel. 8 685 02 510, 8 685 78 626.
936668
Parduodu malkas „iš pirmų rankų“. Atvežu miškavežiu. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255.
928648
PREKYBA KIETUOJU KURU: akmens an-glys; baltarusiški durpių briketai; me-džio pjuvenų briketai; medžio pjuvenų granulės. Dirbame I–V 9–18 val. Adre-sas A.Juozapavičiaus pr. 7, tel. 746 419, 8 612 63 246.
937366
Supjautos atraižos: pušies – 300 Lt; juo-dalksnio – 380 Lt; beržo, ąžuolo – 400 Lt. Atraižos maišuose: pušinės – 6 Lt (vnt.); ąžuolo, beržo, juodalksnio – 7 Lt (vnt.). Tel. 8 670 32 999.
932682
perKa
Geromis kainomis superka automobilius, mi-kroautobusus, visureigius. Gali būti daužti ar su defektais. Išsiveža. Tel. 8 620 24 539.
936318
„Metrampa“ brangiai perka juodųjų ir spal-votųjų metalų laužą, variklius. Moka iš karto, išsiveža. Švenčionių g. 8, Betygalos g. 2. Tel. 740 405, 8 682 55 681, www.metrampa.lt.
936749
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, senus automobilius. Demontuojame me-talą. Technikos g. 8C, tel. 8 687 46 496.
939354
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų me-talų ir nerūdijančio plieno laužą, el. vari-klius. Išsivežame metalą. Raudondvario pl. 112, tel. 267 424, 8 650 50 353.
939639
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų me-talų ir nerūdijančio plieno laužą, elek-tros variklius, nichromą. Birželio 23-io-sios g. 23A, tel. 312 043, 8 682 40 444.
939429
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų me-talų ir nerūdijančio plieno laužą, elek-tros variklius, nichromą. Jurbarko g. 2, tel. 363 283, 8 699 69 731.
939190
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodų-jų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Veiverių g. 148A, tel. 392 213, 8 686 40 259.
939565
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodų-jų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Vokiečių g. 187, tel. 478 088, 8 681 46 384.
939268
Alavą, nichromą, nerūdijantį ir instru-mentinį plieną, elektros variklius, ge-neratorius, starterius ir įvairius metalus. Tel. 8 610 22 688.
939503
Aliuminio, vario, bronzos, nichromo, nerūdi-jančio plieno ir juodųjų metalų laužą, aku-muliatorius, elektros variklius. Kreiptis Elek-trėnų g. 8, 8.30–17 val., tel. 8 686 83 409.
903981
Aukštomis kainomis įmonė perka įvai-rius AUTOMOBILIUS ir kt. techniką (po eismo įvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 648 74 669.
938140
Automobilių supirkimo įmonė perka AUTO-MOBILIUS nuo 200 iki 2000 Lt. Atsiskaito-me iš karto. Pasiimame patys. Dokumentus sutvarkome vietoje. Tel. 8 615 87 008.
933265
Automobilius (senus, surūdijusius, su de-fektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsi-skaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663.
935952
BALTIC METAL, UAB – aukštomis kaino-mis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kau-nas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553.
926239
Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų lau-žą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius. Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.
919939
Brangiai perkame juodųjų metalų laužą, mokame iš karto. Išsivežame savo transpor-tu. Tel. 8 606 27 717.
928372
Išparduodu: butus, namus, sodus, sodybas, sklypus, patalpas. Padedu parduoti, nupirk-ti, konsultuoju. Tel. 8 618 84 422, (8 37) 333 555, www.simokusilas.lt.
914161
Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame pa-tys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208.
938120
Perka įvairią žemę Lietuvoje, gali būti ne-dirbama, su bendraturčiais, išnuomota. Su-tvarko dokumentus, moka geriausią kainą. Tel. 8 652 56 600.
910355
Perkame auksą, auksines dantų karūnėles, aukso laužą, auksines monetas, auksinius laikrodžius, aukso dirbinius ir sidabrą. Tel. 8 670 59 488, 8 623 47 249.
910198
Perkame auksą, aukso laužą, auksines dan-tų karūnėles, auksines monetas, auksinius laikrodžius, aukso dirbinius ir sidabrą. Tel. 8 670 59 488, 8 674 39 704.
925835
Perkame žemės ūkio paskirties žemę Pane-vėžio, Pasvalio, Biržų apskrityse. Tel. 8 618 05 112. Siūlyti įvairius variantus.
937473
Perku žemės grąžinimo dokumentus. Atsi-skaitau iš karto. Tel. 8 684 94 670.
911260
Skystą kurą krosnims. Dideliais kiekiais ir jo li-kučius, iki 2 Lt už l. Pasiima. Tel. 8 672 18 207.
940118
Superkame juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, senus automobilius (utilizavimo pa-žymos). Pasiimame savo transportu. Atsi-skaitome iš karto. Tel. 8 698 41 681.
938704
Superkame juoduosius, spalvotuosius me-talus. Demontuojame, išsivežame mažus kiekius. Be poilsio dienų. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 600 60 674, 260 840.
931845
Superkame visų markių senus automobi-lius, išsivežame patys. Išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 600 00 292, [email protected].
937934
VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.
919851
Vieno arba dviejų kambarių butą Kaune (gali būti pirmasis aukštas). Tel. 8 678 42 261, 8 676 22 529.
Sodą su nameliu netoli Kauno marių, gra-žioje vietoje. Tel. 395 097, 8 676 22 955.
Nebrangiai pirksiu trijų arba keturių kamba-rių butą Kaune, gali būti namo dalis su au-tonominiu šildymu. Siūlyti įvairius varian-tus. Tel. 301 103, 8 609 96 655.
938672
ĮvairūSGabenimai
„IVECO“, „MAN“ savivarčiais atvežame iki 12 t žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, žvirgždo, kokybiško juodžemio iki 9 kub. m. Rašome sąskaitas. Tel. 8 633 33 374.
938090
0–24 val. atvežame iki 9 kub. m žvyro, smė-lio, juodžemio, mėšlo, atsijų, asfalto skal-dos. Savikroviu išvežame žemes, statybinį laužą. Tel. 8 686 92 900.
936097
0–24 val. atvežame žvyro, smėlio, skaldos juodžemio, durpių, mėšlo. Savikroviu išve-žame gruntą, šakas, statybinį laužą. Rašo-me sąskaitas. Tel. 8 640 10 444.
935912
Atvežame GAZ-53 savivarčiu: juodžemio, smėlio, žvyro, atsijų, skaldos, komposti-nių, durpių. Išvežame šiukšles. Tel. 343 278, 8 699 83 319.
934566
Atvežame iki 12 t smėlio, žvyro, skaldos, at-sijų, juodžemio, durpių. Išvežame statybinį laužą. „Bobcat“ ir savivarčių paslaugos. Tel. 8 698 07 749.
925939
Atvežame molio, žvyro, statybinio laužo, juodžemio. Išvežame statybinį laužą. Rašo-me sąskaitas. Tel. 8 698 25 082.
935001
Atvežame smėlio, žvyro, skaldos, atsijų, juo-džemio iki 5 kub. m. BOBCAT paslaugos. IŠ-RAŠOME SĄSKAITAS. Tel. 8 657 68 660.
932810
Atvežu (5–11 kub. m) žvyro, smėlio, akmens skaldos, akmenukų, juodžemio. Savivarčio paslaugos. Tel. 8 618 67 815.
938853
Atvežu pigiai GAZ-53 (1–5 kub. m) juodže-mio, mėšlo, durpių, žvyro, skaldos, smė-lio, atsijų. Ekskavatoriaus nuoma. Tel. 8 606 11 127.
935374
Atvežu savivarčiu su kranu juodžemio, dur-pių, žvyro, skaldos, organinių trąšų. Pasi-kraunu nebirių medžiagų. Tel. 236 801, 8 687 73 505.
937831
Baldų, pianinų perkraustymo (krauname, montuojame), krovinių gabenimo paslau-gos. Tel. 8 650 12 579, 740 666.
927142
Ekskavatoriaus-krautuvo JCB 4CX nuoma su operatoriumi. Savivarčiu vežame žvyrą, sta-tybinį laužą, smėlį, skaldą. Rašome sąskai-tas. Tel. 8 686 05 058.
929819
Gabename krovinius, perkraustome baldus, pianinus „Ford Transit“ (11 kub. m) ir MB 609 (25 kub. m). Pensininkams – nuolai-dos. Tel. 8 650 71 087, 8 605 63 146.
932284
Nebrangiai vežu krovinius mikroautobu-su iki 3 t. Vežame ir poilsio dienomis. Tel. 8 698 80 301.
936013
KelionėsNuomojame mikroautobusus ir autobusiu-kus kelionėms Lietuvoje ir užsienyje. Tel. 8 612 78 839, 8 699 25 547.
937570
Saugus ir greitas keleivių, siuntinių perve-žimas maršrutu Lietuva–Anglija–Lietuva. Nuo durų iki durų. Yra tralas. Tel. 8 643 50 666, 8 699 99 341, +447 523 833 083.
928438
Kiti
150-ojoje garažų statybos eksploatavi-mo bendrijoje, Islandijos pl. 73, 2012 m. balandžio 16 d. 18 val. vyks bendrijos ataskaitinis-rinkiminis susirinkimas. Ben-drijos narių dalyvavimas privalomas.
938957
Balandžio, gegužės mėn. kačių ir šunų vakci-nacija prieš PASIUTLIGĘ – tik 5 Lt. V.Krėvės pr. 97A, tel. 460 002; Raudondvario pl. 184–7, tel. 330 342; Pramonės pr. 14, „Urmas“, Ža-lioji galerija, 4 salė, 17 vieta, tel. 707 723.
934222
Informuojame, kad nuo 2012 m. balan-džio 12 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos nurodymu Kauno socialinių paslaugų ir statybos verslo dar-buotojų profesinio rengimo centras perei-na iš biudžetinės įstaigos į viešąją įstaigą.
939012
KviečiaNukelta į 21 p.
3
klasifikuoti skelbimaiantraDIEnIS, balanDžIo 10, 2012 21
Karščiausi Kelionių pasiūlymai
Kelionių AgentūrA „KrAntAs trAvel“
tel. (8 37) 490 202, i.Kanto g. 22, [email protected] www.krantas.lt
4 naktų kruizas iš Talino – „4 sostinės“ Pažinkite nuostabias Šiaurės Europos sostines – Taliną, Helsinkį, Stokholmą ir įspūdingąjį Rusijos miestą Sankt Peterburgą!
Kaina nuo 450 Lt asmeniui* Pažinkite dvi nuostabias Skandinavijos sostines: Kopenhagą ir Oslą mėgaudamiesi nuostabiu 2 naktų kruizų DFDS Seaways keltu! Kaina nuo 156 Lt asmeniui* 2 naktų kruizas Ryga–Stokholmas Beprotiška fiesta Baltijos jūroje!Su egzotiškais artistais iš Kubos, Brazilijos, Argentinos ir Ispanijos!Kaina nuo 95 Lt**Kaina pateikta iš išplaukimo uosto. Daugiau informacijos www.krantas.lt
Bilietai parduodami Kauno filharmonijos kasoje antradieniais–sekmadieniais 14–18 val., tel. (8 37) 200 478, bei platinami www.tiketa.lt (aptarnavimo mokestis Kauno filharmonijos kasoje netaikomas, „Tiketos“ sistemoje +3 Lt/bilietui, +5 Lt užsakant bilietus internetu ar trumpuoju numeriu ir atsiimant juos kasose). Informacija teikiama tel. 222 538. Internetinis adresas www.kaunofilharmonija.lt. Ikimokyklinio amžiaus vaikai į vakarinius koncertus neįleidžiami. Filharmonijoje veikia Stasio Aukštuolio (1959 04 14–2011 11 02) paroda „Grafika“.
Filharmonijos partneriai: Filharmonijos dienraštis
Balandžio 10 d., antradienį, 18 val.
PRADEDAMASIS KONCERTAS
KAUNO APSKRITIES JUOZO NAUJALIO MUZIKOS GIMNAZIJOS SIMFONINIS ORKESTRAS Meno vadovas ir dirigentas Jonas Janulevičius
Solistai: DEIMENA PETKAUSKAITĖ (smuikas, Lietuva) VILTĖ ŽAKEVIČIŪTĖ (smuikas, Lietuva) JUSTINA MARIJA DOERUP (smuikas, Lietuva) RYTĖ BRAZAUSKAITĖ (obojus, Lietuva) AIRINĖ TAUČAITĖ (fortepijonas, Lietuva) PAULIUS BRUŽAS (fortepijonas, Lietuva) MONIKA MAŠANAUSKAITĖ (fortepijonas, Lietuva) BARBARE TATARADZE (fortepijonas, Gruzija)
Koncertmeisterė Emilija Budzemaitė
Programoje – J.S.Bacho, B.Dvariono, F.Kulau, L.van Bethoveno, K.Sen Sanso, M.K.Čiurlionio, J.Haidno, F.Šopeno, F.Listo, A.Koplando, K.Debiusi ir kitų kompozitorių kūriniai
Dirigentas JONAS JANULEVIČIUS
Bilieto kaina 10 Lt
Balandžio 11 d., trečiadienį, 18 val.
EUGENE CHEPOVETSKY (smuikas, Latvija)
KAMILĖ ZAVECKAITĖ (fortepijonas, Lietuva)
CYNTHIA SOTO (fortepijonas, Kosta Rika)
ANAHIT AROUSHANYAN (fortepijonas, Armėnija)
Koncertmeisterė Olga Chepovetsky (Latvija)
Programoje – K.Sen Sanso, B.Dvariono, J.Haidno, F.Listo, S.Rachmaninovo, R.Šumano, S.Prokofjevo, K.Debiusi, L.van Bethoveno, B.Smetanos ir kitų kompozitorių kūriniai
Bilieto kaina 10 Lt
Balandžio 12 d., ketvirtadienį, 18 val.
NACIONALINĖS M.K.ČIURLIONIO MENŲ MOKYKLOS SIMFONINIS ORKESTRAS Meno vadovas ir dirigentas Martynas Staškus Dirigento asistentas Mantas Jauniškis
Solistai: MARIJA PRANSKUTĖ (smuikas, Lietuva) URTĖ DIDŽIULYTĖ (smuikas, Lietuva) GINTĖ GRIGAITYTĖ (smuikas, Lietuva) KILLIAN WHITE (violončelė, Airija) PAULIUS ANDERSSON (fortepijonas, Lietuva)
Koncertmeisterės: Irina Tautkuvienė, Virginija Unguraitytė, Jūratė Marcinkienė
Programoje – F.Listo, F.Davidovo, F.Bajoro, J.S.Bacho, I.Stravinskio, B.Dvariono, B.Bramso, K.Sen Sanso, F.Kraislerio ir kitų
kompozitorių kūriniai
Bilieto kaina 10 Lt
Balandžio 13 d., penktadienį, 18 val.
MARYIA AROL (akordeonas, Gudija)
KUISMA SIPPOLA (fortepijonas, violončelė, Suomija)
ALEXANDRE KANTOROW (fortepijonas, Prancūzija)
ALEXANDRA MASALEVA (fortepijonas, Rusija)
Koncertmeisteris Visa Sippola (Suomija)
Programoje – A.Repnikovo, V.Vlasovo, F.Šopeno, S.Rachmaninovo, A.Šionbergo, G.Forė, F.Listo, B.Bartoko, J.S.Bacho ir kitų kompozitorių kūriniai
Bilieto kaina 10 Lt
Balandžio 14 d., šeštadienį, 13 val.
BAIGIAMASIS KONCERTAS
KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS Orkestro vadovas Algimantas Treikauskas
Solistai: URTĖ DIDŽIULYTĖ (smuikas, Lietuva) GINTĖ GRIGAITYTĖ (smuikas, Lietuva) MARYIA AROL (akordeonas, Gudija) CYNTHIA SOTO (fortepijonas, Kosta Rika) ANAHIT AROUSHANYAN (fortepijonas, Armėnija)
Programoje – kompozitorių V.A.Mocarto, R.Galiano, D.Kabalevskio, Š.A.de Berioto, E.Grygo kūriniai
Dirigentas MARTYNAS STAŠKUS
Bilietų kaina: 10, 15 Lt
Balandžio 14 d., šeštadienį, 17 val.
BAIGIAMASIS KONCERTAS
KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS Orkestro vadovas Algimantas Treikauskas
Solistai: JUSTINA MARIA DOERUP (smuikas, Lietuva) EUGENE CHEPOVETSKY (smuikas, Latvija)KILLIAN WHITE (violončelė, Airija) HÅVARD S.NJØLSTAD (saksofonas, Norvegija) TAISIJA KUŠČENKO (fortepijonas, Lietuva) KUISMA SIPPOLA (fortepijonas, violončelė, Suomija) BARBARE TATARADZE (fortepijonas, Gruzija) ALEXANDRE KANTOROW (fortepijonas, Prancūzija) ALEXANDRA MASALEVA (fortepijonas, Rusija)
Programoje – kompozitorių V.A.Mocarto, A.Glazunovo, J.Haidno, F.Listo, S.Prokofjevo kūriniai
Dirigentas MARTYNAS STAŠKUS
Bilietų kaina: 10, 15 Lt
XXI TARPTAUTINIS JAUNŲJŲ MUZIKŲ FESTIVALIS „KAUNAS 2012“
2012 m. balandžio 10–14 d.
FESTIVALIO GLOBĖJA KAUNO MIESTO
SAVIVALDYBĖ
FESTIVALIO RĖMĖJAI:LIETUVOS RESPUBLIKOS
KULTŪROS RĖMIMO FONDAS KAUNO ROTARY KLUBAS
Kelionių AgentūrA „rM trAvel“
Šv. Gertrūdos g. 21, Kaunas.Tel. (8 37) 222 260,e. paštas [email protected]
Kelionės iš Kauno gegužės mėn. Kipras 3* AI – nuo 1347 Lt (asm.), Rodas 3* AI – nuo 1262 Lt (asm.), Kosas 3* AI – nuo 1383 Lt (asm.), Maljorka 2* AI – nuo 1181 Lt (asm.), Malta 3* AI – nuo 1419 Lt (asm.).
AKCIJA! Visoms kelionėms autobusu – 12 proc. nuolaida! Kelionių ir bilietų skaičius ribotas.
pramogos, šventės, laisvalaiKismokymai
Vokiečių, anglų, norvegų, prancūzų, italų, ispanų, rusų kalbų kursai. Grupės suaugusiesiems, moksleiviams, vai-kams. Ruošiame abitūros ir IELTS egzaminams. Vertimai, ku-riuos tvirtina notaras. Daugiau informacijos tel. 209 008, 8 600 82 843. Mus rasite Savanorių pr. 3 (šalia Laisvės alėjos). www.glorialingua.lt.
934181
Kauno m. 4-ajame notarų biure yra užves-ta paveldėjimo byla Nr. 19/2012 „P“ po Al-bino Praščiūno mirties. Mirusiojo dukrą Astą Praščiūnaitę prašom atsiliepti ir kreip-tis į Kauno m. 4-ąjį notaro biurą (Mituvos g. 5) dėl palikimo priėmimo arba atsisakymo nuo jo iki 2012 m. gegužės 27 d. (imtinai). Priešingu atveju paveldėjimo teisės liudiji-mas bus išduotas kitiems palikimą priėmu-siems įpėdiniams.
938900
Rengiamas žemės sklypo Lazūnų g. 67, Kaune, detalusis planas. Planavimo tiks-las – parengti žemės sklypo Lazūnų g. 67, Kaune, detalųjį planą: nekeičiant pagrindi-nės žemės naudojimo paskirties ir naudo-jimo būdo, pakeisti žemės naudojimo po-būdį iš daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos į vienbučių ir dvibu-čių gyvenamųjų pastatų statybos. Padaly-ti žemės sklypą į sklypus, nustatyti teritori-jos tvarkymo, naudojimo režimą ir statybos reglamentą, neprieštaraujant Kauno mies-to savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniams (numatoma vienbučių ir dvi-bučių gyvenamųjų namų statyba). Pasikon-sultuoti dėl rengiamų detaliojo plano spren-dinių galima nuo 2012 m. balandžio 11 d. iki 2012 m. gegužės 16 d. Tunelio g. 16, Kau-ne. Viešas susirinkimas vyks 2012 m. gegu-žės 17 d. 10 val. Tunelio g. 16, Kaune. Vieša ekspozicija rengiama 10 darbo dienų iki vie-šo susirinkimo Eigulių seniūnijos patalpo-se ir Tunelio g. 16, Kaune. Detalusis planas rengiamas, derinamas ir viešai svarstomas bendrąja tvarka. Projekto rengimo termi-nas – 2012 m. II–III ketvirtis. Pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumento plana-vimo organizatoriui teikiami raštu iki viešo susirinkimo ir jo metu, taip pat konsultavi-mosi metu. Asmenys gautą atsakymą, kad į jų pateiktus pasiūlymus neatsižvelgta pa-rengtame teritorijų planavimo dokumente, gali apskųsti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą vykdančiai institucijai per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į pateik-tą pasiūlymą) gavimo dienos. Detaliojo pla-no organizatorė – UAB „2R technologijos“ (tel. 8 698 25 275). Detaliojo plano rengėja – UAB „Ateivis LT“ (tel. 8 675 47 596, e. paš-tas [email protected]).
939029
paskolos
ĮvairūsKiti
Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangi-mas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skam-binti d. d. 9–17 val. „Aujama-credit“.
928085
Paskolos per 1 valandą (turintiesiems užsta-tą), perkreditavimai, konsultacijos, visų do-kumentų tvarkymas. Tel. 412 960.
928153
Paskolos, perkreditavimai per 1 val. Užsta-tas – auksas, nekilnojamasis turtas, auto-mobilis. Visų dokumentų tvarkymas, kon-sultacijos. Tel. 315 599.
928063
Skubi paskola už mažiausias palūkanas. Už-statas – auksas, automobilis, nekilnojama-sis turtas. Konsultacijos, visų dokumentų tvarkymas. Tel. 8 600 69 691.
928043
Akcija GREITOS PASKOLOS. Užstatas – nekil-nojamasis turtas arba automobiliai. Konsul-tuojame, tvarkome visus dokumentus. Tel. 8 687 82 448. Mituvos g. 5, Kaunas.
932299
Paskolos nekilnojamojo turto ir automobi-lių savininkams. Klauskite ir savaitgalį. Tel. 8 602 36 979; www.sgpartneriai.lt.
922652
KviečiamoKytis
Kauno Rokų vidurinė mokykla, besi-rengianti tapti 1–12 kl. gimnazija, š. m. balandžio 11 d. 8–20 val. kviečia vi-sus į Atvirų durų dieną. Informacija www.rokai.kaunas.lm.lt.
937625
Kursai: apsaugos darbuotojų pirminio pa-rengimo ir šaunamojo ginklo įsigijimo sa-vigynai – 2012 04 16, šaunamojo ginklo įsigijimo savigynai – 2012 04 18. Informa-cija 9–16 val. tel. 8 686 08 017, e. paštas [email protected].
928326
Kursai: masažo, kosmetikų-vizažistų, kirpė-jų, manikiūro-pedikiūro, floristikos, deku-pažo, vilnos vėlimo, buhalterių, darbo kom-piuteriu. www.kursaikaune.lt, tel. 209 698, 8 652 09 313, Gedimino g. 33–4.
934641
Kviečia
informuoja
Kau no pe da go gų kva li fi ka ci jos cen tras (Vy tau to pr. 44) tę sia ren gi nių cik lą, skir tą sen jo rams. Ypač kvie čia mi ir lau kia mi sen-jo rai mo ky to jai. Ka dan gi į kai ku rias veik las ga li me pri im ti ri bo tą skai čių da ly vių, to dėl pra šom re gist-ruo tis iš anks to.Ba lan džio mė ne sį vyks: SVEIKATOS KURSAS13 d. 10.30 val. – „Pi la tes pra ti mų po vei-kis stu bu ro būk lei”. Lek to rė – doc. I.Kli zie-nė. (Tu rė ti ki li mė lius, spor ti nę ap ran gą ir
apa vą.) Re gist ruo tis tel. 324 158. 26 d. 10 val. – pa skai ta „Min čių hi gie-na. Ar mo ka me tvar ky tis su sa vo min ti-mis?”. Lek to rė – A.Si da rie nė. Re gist ruo-tis tel. 324 158. KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS18 d. 11 val. – „Pa si da ry ki te pa čios ir per-duo ki te pa tir tį ki toms: sa gės iš ka ro liu kų”. Lek to rės – mo kyt. me tod. V.Mo ro zie nė, vyr. prof. mo kyt. I.Gen drė nie nė. Bū ti na re gist-ruo tis iš anks to tel. 324 061.Vi si ren gi niai ne mo ka mi.
Kelionė autobusu į Paryžių balandžio 25–gegužės 2 d. Kaina tik 749 Lt (viešbutis „Formu-lė“, pusryčiai, išvykos į pilis). Tel. 8 686 82 818, 8 652 81 888, 222 936.
929255
DĖMESYS SENJORAMS
22
kas, kur, kadaantradienis, balandžio 10, 2012
KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS
Lais vės al. 91, tel. (8 37) 200 933
Ba lan džio 11 d. 17 val. – Ri char das Ro dgersas. MUZIKOS GARSAI. 2 veiks mų miu zik las vi sai šei mai. Re ži sie rius Ne ri jus Pet ro kas, di ri gen tas Ju lius Vil no nis, dai li nin kė Vir gi nija Idze ly tė. Ba lan džio 12 d. 18 val. – Gioachinas Ro ssi ni. SEVILIJOS KIRPĖJAS. 3 da lių ko miška ope ra. Di ri gen tas Jo nas Ja nu le vi čius, re ži sie rius Gin tau tas Žel vys, dai li nin kė Tat ja na As taf e va (Ru si ja). Ba lan džio 13 d. 18 val. – Im rė Kal ma nas. GRAFAITĖ MARICA. 3 veiks mų ope re tė. Re ži sie rius Ale ksejus Ste pa niukas (Ru si ja), di ri gen tas Jo nas Ja nu le vi čius, sce nog ra fas Frie deras Kleinas (Aust ri ja), kos tiu mų daili nin kė Kot ry na Dau jo tai tė, cho re og ra fas Da vidas Av dyshas (Ru si ja). Ba lan džio 14 d. 18 val. – Jo ha nnas Strau ssas. VIENOS KRAUJAS. 3 veiks mų ope re tė. At nau ji ni mo re ži sie rius Ge di mi nas Ma ciu le vi čius, di ri gen tas Vir gi li jus Vi soc kis, at nau ji ni mo dai li nin kė Mar ta Vo sy liū tė, cho re og ra fas Alek san dras Jan kaus kas. Ba lan džio 15 d. 12 val. – Zi ta Bru žai tė. VORO VESTUVĖS. 2 veiks mų ope rė lėba letas vai kams. Cho re og ra fas Ju ri jus Smo ri ginas, di ri gen tas Vir gi li jus Vi soc kis sce nog rafė Ive ta Ci pa ry tė, kos tiu mų dai li nin kė Ana Lo rens.18 val. – El to nas Joh nas, Ti mas Rice’as. AIDA. 2 da lių miu zik las. Re ži sie rius Vy te nis Pau liu kai tis, di ri gen tas Jo nas Ja nu le vi čius, sce nog ra fas Ado mas Ja cov skis, kos tiu mų dai li nin kė Alek san dra Ja cov sky tė, cho re ogra fas Ari kas Kru pas.
KAUNO KAMERINIS TEATRASKęstu čio g. 74A, www.ka me ri nis te at ras.lt, in fo@ka me ri nis te at ras.lt
Ba lan džio 12 d. 18 val. – fes ti va lis LIETUVOS TEATRŲ PAVASARIS – KAUNAS 2012. D.Če paus kai tė. DIENA IR NAKTIS. Dvie jų da lių dra ma. Rež. S.Ru bi no vas.Ba lan džio 13 d. 18 val. – sve čiuo se Lie tu vos na cio na li nis dra mos te at ras. J.Jo ke la. FUNDAMENTALISTAI. Dvie jų da lių spek tak lis. Rež. J.Vait kus.Ba lan džio 14 d. 18 val. – D.Če paus kai tė. BE GALO ŠVELNI ŽMOGŽUDYSTĖ. Dvie jų da lių juo do ji ko me di ja. Rež. S.Ru bi no vas.
KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS
Laisvės al. 87A
Ba lan džio 14 d. 12 val. – UNDINĖLĖ, rež. O.Žiugž da (pa gal H.Ch.An der se no pa sa ką), nuo 5 metų.Ba lan džio 15 d. 11.30 val. kvie čia me vai kučius ir tė ve lius pa si tik ti Vai kų Ve ly kė les Lė lių te at re. Su ju mis ben draus ir žais Ve ly kų Mo čiu tė. Ne pa mirš ki te at si neš ti mar gu tį!12 val. – PASAKA APIE LIETAUS LAŠELĮ, rež. O.Žiugž da (apie tai, ko kie esa me svar būs, ne pa kar to ja mi, rei ka lin gi), nuo 3 metų.
TEATRASKAUNO VALSTYBINISdRAMOS TEATRAS
Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt
Ba lan džio 10 d. 18 val. – Gy tis Pa de gi mas. JAH. Dvie jų da lių do ku men ti nė fan tas mago ri ja. Rež. Gy tis Pa de gi mas. Penk to ji sa lė.Ba lan džio 11 d. 18 val. – Fried richas von Schil leris. PLĖŠIKAI. An ti de ka lo gas (N16). Rež. Ar tū ras Arei ma. Rū tos sa lė.19 val. – To ni no Gu er ra. KETVIRTOJI KĖDĖ. Vie nos da lies ko me di ja. Rež. Ro lan das Atko čiū nas. Ta ver nos sa lė.Ba lan džio 12 d. 18 val. – Baianas Frielas. STEBUKLINGASIS TENESIS. Rež. Gy tis Pa degi mas. Rū tos sa lė.18 val. – Šo lomas Alei chemas. MENDELIO MILIJONAI. Vie nos da lies ko me di ja. Rež. Al gi man tas Po ciū nas. Ma žo ji sce na.Ba lan džio 13 d. 18 val. – Yukio Mishima. MARKIZĖ DE SAD. Dvie jų da lių iro niš ka fanta zi ja. Rež. Ar tū ras Arei ma. Rū tos sa lė.Ba lan džio 14 d. 18 val. – LAIMINGI. Dvie jų da lių spek tak lis pa gal Fried ri cho von Schille rio „Klas tą ir mei lę”. Rež. Ar tū ras Arei ma. Penk to ji sa lė.Ba lan džio 15 d. 12 val. – Ag nė Sun klo dai tė. KIŠKIS PABĖGĖLIS. Vie nos da lies mu zi ki nis spek tak lis vai kams pa gal Liud vi ko Ja ki mavi čiaus kny ge lę „La pė ir ka lio šai”. Rež. Ag nė Sun klo dai tė. Ma žo ji sce na.18 val. – spek tak lis TOLIMA ŠALIS ne įvyks. Bi lie tai ga lio ja ba lan džio 15 d. spek tak liui MAŽUTIS DINAMITAS, ar ba juos ga li ma grąžin ti iki ba lan džio 30 d.
KAUNO MAŽASIS TEATRASM.Dauk šos g. 34, tel. 408 470, 226 090, www.tiketa.lt, www.bilietai.lt, www.ma za sis te at ras.lt
Ba lan džio 13 d. 19 val. – KATYTĖ P. Pa gal E.En sler pjesę „Va gi nos mo no lo gai”. Rež. V.Bal sys.Ba lan džio 14 d. 18 val. – Ma rio Frat ti. SESUO. Rež. A.Žu kaus kas.Ba lan džio 15 d. 12 val. – spek tak lis vaikams. KREIVOS DAIKTŲ ISTORIJOS. Rež. Aud rius Ba niū nas. 18 val. – Gre go ry Bur ke. GAGARINO GATVĖ. Rež. V.Bal sys.
KAUNO PANTOMIMOS IR PLASTIKOS TEATRAS
M.Dauk šos g. 34 www.pantomimosteatras.lt www.bilietai.lt
Ba lan džio 14 d. 18 val. – PREMJERA. KAMASUTRA. Vie nos da lies spek tak lis tik su au gu sie siems.Ba lan džio 15 d. 14 val. – KLOUNŲ ŠOU. Nuo tai kin gas mi nia tiū rų spek tak lis vi sai šei mai.
„GIRSTUČIO“ RŪMAIKo vo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girs tu tis.lt
DOMINO TEATRASBa lan džio 12 d. 18 val. – ko me di ja 2 VYRAI 1 TIESA. Rež. Au gus ti nas Gri cius.
Fes ti va lis „LIETUVOS TEATRŲ PAVASARIS – KAUNAS 2012”
VALSTYBINIS JAUNIMO TEATRASBa lan džio 13 d. 18 val. – spek tak lis LEDI MAKBET. Rež. Al gir das La tė nas.
LAIMINGI ŽMONĖSBa lan džio 14 d. 18 val. – spek tak lis KITAIS METAIS, TUO PAČIU LAIKU. Rež. Ar vy das Le be liū nas.
LIETUVOS NACIONALINIS DRAMOS TEATRASBa lan džio 15 d. 18 val. – ko me di ja CHAOSAS. Rež. Yana Ross.
Ba lan džio 17 d. 18 val. – spek tak lis ŠVYTURYS ne įvyks. Bi lie tus ga li ma grą žin ti iki ge gu žės 1 d.
VAIKŲ IR JAUNIMO TEATRAS„VILKOLAKIS”
Kovo 11-osios g. 108, tel. (8 37) 313 712 www.vilkolakis.lt, [email protected]
Ba lan džio 15 d. 12 val. – S.Iva naus kai tė. PIEMENĖLĖ IR KAMINKRĖTYS (H.Ch.An derse no pa sa kos mo ty vais).
KAUNO AKLŲJŲ IRSILPNAREGIŲ CENTRAS
Sa va no rių pr. 206, sa lė je
Ba lan džio 10 d. 14 val. – kon cer tas VELYKŲ MARGUTIS.At li kė jai: D.Ma ce lis – ban do ni ja (mokyt. A.Kas pe ra vi čius), fol klo ro an sam blis „Kana pi ja” (vad. D.Mor kū nie nė), liau diš kos mu zi kos ka pe la „Bi čiu liai” (vad. L.Ma tu sevi čius), Pra no Dau nio ak lų jų ir sil pna re gių ug dy mo cen tro dai ni nin kai (mokyt. R.Urnie nė). Ap si lan kys ir Ve ly kų Bo bu tė.
TEATRO KLUBASKau no ar chi tek tų na mai, Vil niaus g. 22
Ba lan džio 13 d. 19 val. – Ne rin gos Bu lo taitės mo nos pek tak lis JASEKAS pa gal An drzejaus Ma les zkos pje sę. Rež. Jo nas Vait kus.Ba lan džio 14 d. 18 val. – Ri do Žir gu lio monos pek tak lis, ko me di ja Ką GALVOJA VYRAI?
P.STULGOS LIETUVIŲTAUTINĖS MUZIKOSINSTRUMENTŲ MUZIEJUS
L.Zamenhofo g. 4, www.muzikos-instrumentu-muziejus.lt
Balandžio 11 d. 18.30 val. muziejaus Didžiojoje salėje – TRADICINIŲ ŠOKIŲ VAKARONĖ. Dalyvauja VDU folkloro ansamblis „Linago”, Vilniaus tradicinių šokių klubo muzikantai.
J.GRUŠO MEMORIALINISMUZIEJUS
Kalniečių g. 93, tel. 330 860
Balandžio 12 d. 17 val. – literatūrinėmuzikinė kompozicija SUEILIUOTą ŠIRDĮ LIETUVAI PALIKĘS, skirta laisvės šaukliui, Atgimimo dainiui Kęstučiui Geniui. Bus pristatyta aktoriaus ir poeto atminimui išleista kompaktinė plokštelė „Dialogai”. Renginyje dalyvaus kompozicijos autorė Kalbos premijos laureatė Violeta Bakutienė.
KAUNO MOKSLEIVIŲTECHNINĖS KŪRYBOSCENTRAS STUdIJA „KAdRAS”
A.Mic ke vi čiaus g. 2, tel. 323 506
Ba lan džio 10 d. 15 val. – su si ti ki mas su re ži sie riu mi Rai mun du Ba nio niu. 16 val. – dis ku si ja „Ko dėl ki ne tiek smur to?”
„Liūdinga“. Laidojimas, mirusiųjų paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų. Kremavimas 488 Lt (kaina gali keistis priklausomai nuo Lenkijos zloto kurso lito atžvilgiu pirkimo dieną). Mirusiųjų parvežimas iš užsienio. Platus gedulo drabužių, reikmenų ir atributikos pasirinkimas. Užsakymų priėmimas – 24 val. per parą be poilsio dienų M.Daukšos g. 37, Vytauto pr. 47. Šarvojame Vytauto pr. 44A, S.Žukausko 3B, Radvilėnų pl. 15A, V.Krėvės pr. 95A, Aleksoto bažnyčioje. Tel. (8 37) 200 839, 8 633 33 399.
907691
Ilgametė darbo patirtis – užtikrinta kokybė ir nebrangios paslaugos. Laidojimo paslaugų biuras teikia visas laidojimo paslaugas. Platus karstų, drabužių, laidojimo atributikos pasirinkimas. Šarvojimo salės KAUNE. Pensininkus, neįgaliuosius laidojame už valstybės lėšas. KREMAVIMAS LIETUVOS krematoriume. K.Baršausko g. 65 (priešais PC „Molas“). Dirbame visą parą. www.laidojimaskremavimas.lt. Tel. 8 670 22 835, 8 608 37 933.
915602
Mirtis paliečia mus visus, rauda paguodžia likusius... Nuoširdi pagalba visą parą, laidojimo paslaugos, ŠARVOJIMO SALĖS (šarvojame visose Kauno parapijų salėse), platus gedulo drabužių, reikmenų pasirinkimas, kremavimas. Adresas Jonavos g. 40A (prie „Undinės“, Senamiestis), Kaunas. Tel. (8 37) 208 366, 8 677 87 160, 8 699 40 723. DIRBAME VISĄ PARĄ.
930149
PAMINKLAI – kalame raides, graviruojame portretus. Tvorelės, kapaviečių uždengimas akmens plokštėmis, senų paminklų perdirbimas, kapaviečių užpylimas skaldele. Teirautis Jonavos g. 248, Kaunas, tel. (8 37) 330 364, 8 656 28 129.
923848
PAMINKLAI. Gaminame paminklus, dengiame kapavietes granito plokštėmis, užpilame kapą granito skalda, liejame pamatus, atnaujiname senus paminklus, kalame raides. Dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 647 09 401, 384 912; www.uabpaminklai.lt. Raudondvario pl. 115A, Kaunas. Partneriai: K.Kasakausko g. 64 – Akmenė; J.Basanavičiaus g. 12 – Jonava; Taikos pr. 34A, Kaunas; Ramybės g. 7, Garliava. Laidojimo reikmenys, paslaugos, kremavimas – tel. 8 615 50 520, 8 686 45 729.
937303
Paminklų, antkapių, tvorelių gamyba iš įvairių spalvų grani-to. Didelis pagamintų paminklų pasirinkimas. Visiškas kapavietės sutvarkymas, pamatų liejimas, dengimas granitine plokšte. Atvežame juodžemio, smėlio, granitinės skaldos. Nemokamai teikiame konsultacijas kapavietės sutvarkymo klausimais. Karmėlava, Vilniaus g. 3A, paminklų dirbtuvės, tel. 8 614 41 608. www.gransta.lt.
933956
TELELOTO
KVIEČIA
KAUNO VALSTYBINISDRAMOS TEATRAS 11 d. 19 val.
KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS 11 d. 17 val.
KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS 15 d. 12 val.
Ba lan džio 15 d. 18 val. – A.Vo lo di nas. PENKI VAKARAI. Dvie jų da lių ro man ti nė dra ma. Rež. A.Po ciū nas.
RENGINIAI
Veiks mo te rų klu bo „Vi zi ja” pa reng ta ve lyki nė pa ro da (vad. R.Gir nie nė).
KAUNO APSKRITIES VIEŠOJI BIBLIOTEKA
Radastų g. 2, IV a. fojė
Balandžio 11 d. 16 val. pristatoma Vytauto ir Aurelijaus Lagunavičių TAPYBOS PARODA. Parodoje eksponuojami Vytauto Lagunavičiaus paveikslai puikiai dera su jo sūnaus Aurelijaus Tomo Lagunavičiaus darbais. Nors abiejų autorių tapybos technika skiriasi – minkštai, pastoziškai nutapyti Vytauto Lagunavičiaus paveikslai ir dekoratyvūs, griežtesnių formų Aurelijaus Lagunavičiaus darbai, – bet juntamas jų pasaulėjautos artumas, siekis pažinti esminius žmogiškosios būties klodus. Šilta, jauki tėvo ir sūnaus paroda gražiai atsiskleidžia pavasarinės šviesos pripildytose bibliotekos erdvėse. Įėjimas nemokamas.
VYTAUTO dIdŽIOJOUNIVERSITETO MENŲGALERIJA „101”
Laisvės al. 53
Balandžio 11 d. 18 val. pristatoma šiuolaikinio medijų menininko Shauno Campo EKSPERIMENTINIŲ FOTOGRAFIJŲ PARODA. Shaunas Camas gyvena ir dirba Noridžo mieste (Didžioji Britanija). Yra Noridžo universiteto medijos menų dėstytojas, tarptautinių eksperimentinio meno parodų iniciatorius ir kuratorius, videomenininkas ir fotografas. Galerijos darbo laikas: I–V 11–17 val. Ekspoziciją bus galima aplankyti nuo balandžio 10 iki 20 d.
M. IR K.PETRAUSKŲ LIETUVIŲ MUZIKOS MUZIEJUS
K.Pet raus ko g. 31, K.Pet raus ko me mo ria li nia me bu te
Ba lan džio 12 d. 15 val. – obo jaus, flei tos ir fa go to mu zi kos kon cer tas. Da ly vaus J.Nau ja lio mu zi kos gim na zi jos abi tu rientai – Ak vi lė Le ke čins kai tė (mo kyt. Vy tau tas Mas tei ka), Me da Pet kaus kai tė (mo kyt. Auš ra Lu ko še vi čiū tė), Ar tū ras Ge lu se vi čius (mo kyt. Ar tū ras Mi ko liū nas), kon cert meiste rė Auš ra Ge lu se vi čie nė.
PAVEIKSLŲ GALERIJA K.Donelaičio g. 16
Balandžio 12 d. 17 val. – Egidijaus Rudinsko parodos „GRAFIKA 1982–2012” atidarymas.
KAUNO KARTŲ NAMŲPAGYVENUSIŲ ŽMONIŲdIENOS CENTRAS
Sąjun gos a. 13A
Vei kia tau to dai li nin ko Dio ni zo Du dzins ko ta py bos dar bų pa ro da MANO KAUNAS. Pa ro dos pri sta ty mas ir su si ti ki mas su au toriu mi ba lan džio 12 d. 11 val.
Lošimo Nr. 835, balandžio 8 d.
Keturi kampai (2 Lt): 62 75 65 45 52 01 39 20 48 25 19 38 03 71 49 47 61 23 41 54 08 67 73 18 53 44 34 50 32 58 15 37 11 68 69.Eilutė (3 Lt): 33 59 26 70 36.Įstrižainės (17 Lt): 31 40 30 05 04.Visa lentelė (100 000 (1x100 000) Lt): 21 64 43 60 51 27.Papildomi prizai: „Ford Fusion“ (TV) – Renata Petkevič; „Audi A3“ – 1092410; „Subaru Legacy“ – 0665601; „VW Golf“ – 0843899; „Renault Thalia“ – 0583085; „Citroën C3“ – 0971311; „Fiat Grande Punto“ – 0399578; „Ford Fiesta“ – 0220032; „Škoda Fabia“ – 1077479; „Toyota Aygo“ – 0923826; „Peugeot 206+“ – 0302622; „Chevrolet Spark“ – 0393906; dviračiai „Panther“ – 127*718, 117*487, 109*274; LED televizoriai „Orion“ – 082*215, 015*879, 052*399, 085*098, 101*809, 076*631; GPS navigatoriai „Manta“ – 090*325, 050*827, 112*029; kompiuteriai „Prestigio“ – 026*565, 009*449, 118*867; 077*636, 097*618, 047*949; robotai valytojai „Sencor“ – 096*692, 076*649, 053*352; kavos aparatai „Electrolux“ – 034*751, 056*130, 069*676; prancūziško krištolo taurės – 101*195, 113*504, 119*268; šaldytuvai „Beko“ – 041*915; skalbimo mašinos „Beko“ – 093*052; porcelianiniai pietų servizai – 01**342; garpuodžiai „Tefal“ – 04**363; cikloninės krosnelės „LR817E“ – 06**466; TV priedėliai „TV STAR“ – 08**436; fotokameros „Kodak“ – 09**237; keptuvių rinkiniai „Tefal“ – 02**128; muzikos centrai su DVD „Sony“ – 042*748, 08**292.Pakvietimai į TV: 049*427, 023*881, 033*257; 5 000 Lt (tel. 1634 , balandžio 2 d.) – Ilona Lankelytė iš Šalčininkų; 5 000 Lt (tel. 1634, balandžio 2 d.) – Vidas Banionis iš Prienų; 5 000 Lt (tel. 1634, balandžio 2 d.) – Kristina Šeinienė iš Ventos; 5 000 Lt (tel. 1634, balandžio 2 d.) – Danutė Matijošienė iš Ukmergės; 5 000 Lt (tel. 1634, balandžio 2 d.) – Rūta Karušytė iš Šakių; 5 000 Lt (tel. 1634, balandžio 2 d.) – Ona Turčinskienė iš Kauno; 5 000 Lt (tel. 1634, balandžio 2 d.) – Mindaugas Baltutis iš Pasvalio; 5 000 Lt (tel. 1634, balandžio 2 d.) – Jūratė Leitienė iš Panevėžio; 5 000 Lt (tel. 1634, balandžio 2 d.) – Evelina Pupeikienė iš Vilniaus; 5 000 Lt (tel. 1634, balandžio 2 d.) – Balys Jatkauskas iš Elektrėnų. Prognozė: Aukso puode bus 1 000 000 Lt.
23
kas, kur, kadaantradienis, balandžio 10, 2012
horoskopai
DaTos (balanDžio 10 D.)
Kino centras„ForUM cineMas“ 10 d. 13 val.
CINAMONPLc „Mega“, tel. 8 700 70 111
„Amerikietiškas pyragas: klasės susitikimas“ – iki 12 d. 12.30, 14.45, 17.15, 19.30, 21.45 val.„Bado žaidynės“ – iki 12 d. 10.45, 15.35, 19 val.„Titanikas“ 3D (OMNI ID premjera, bilieto kaina su OMNI ID ir „Cinamon Bonus Card“ kortele 19 Lt; visiems spragėsių ir gėrimų rinkiniams – 20 proc. nuolaida) – tik 12 d. 18 val.„Veidrodėli, veidrodėli... Snieguolės istorija“ (išankstiniai seansai) – 12 d. 18.45 val.„Piratai! Nevykėlių kompanija“ 3D (liet. k.) – iki 12 d. 12.05, 16, 18* val. (*išsk. 12 d.).„Piratai! Nevykėlių kompanija“ (liet. k.) – iki 12 d. 11, 13, 17 val. „Titanų įniršis“ 3D – iki 11 d. 20, 22.15 val.; 12 d. 21.45 val.„Titanų įniršis“ – iki 12 d. 15, 18.30 val. „Tas pats Karlsonas“ (liet. k.) – iki 12 d. 10.50 val. „Mes nusipirkom zoologijos sodą“ – iki 12 d. 14.20 val.„Daug vargo dėl pinigų“ – iki 12 d. 13.35, 20.35 val.„Kontrabanda“ – iki 12 d. 21.55 val.„Nevykėliai po priedanga“ – iki 12 d. 18.45*, 21.15 val. (*išsk. 12 d.).„Loraksas“ 3D (liet. k.) – iki 12 d. 10.15, 14.05 val. „Loraksas“ (liet. k.) – iki 12 d. 10.30, 12.25, 16.50 val.
kINAs
FORUM CINEMAsKa ra liaus Min dau go pr. 49, „ak ro po lis“, iii a.
„Bado žaidynės“ (premjera) – iki 12 d. 11.15, 14.30, 17.45, 21.15 val.„Amerikietiškas pyragas: klasės susitikimas“ (premjera) – iki 12 d. 11, 13.30, 16, 18.30, 21 val.„Pavojingas metodas“ (premjera) – iki 12 d. 17, 19.30, 21.45 val.„Meilė trunka trejus metus“ (premjera) – iki 12 d. 18.15, 20.30 val.„Veidrodėli, veidrodėli... Snieguolės istorija“ – iki 11 d. 11.45 val.; 10 d. 17.30 val.„Titanikas“ 3D – 12 d. 11.30, 15.45, 20.15 val.COSMO VIP seansas. „Titanikas“ 3D – 11 d. 18 val. „Piratai! Nevykėlių kompanija“ (liet. k.) – iki 12 d. 11.15, 13.45, 16.15 (seansas nevyks 10 d.) val.„Piratai! Nevykėlių kompanija“ 3D (liet. k.) – iki 12 d. 10.15, 12.30, 15.15 val.„Titanų įniršis“ 3D – iki 12 d. 18, 20.45 val.„Loraksas“ (liet. k.) – iki 12 d. 10.30, 12.45, 15 val.„Mes nusipirkom zoologijos sodą“ – iki 12 d. 13, 15.30 val.„Džonas Karteris“ – iki 11 d. 14.15 val.; 10 d. 20 val.„Projektas X“ – iki 12 d. 21.30 val.„Kontrabanda“ – iki 12 d. 18.45 val.„Alvinas ir burundukai 3“ (liet. k.) – iki 12 d. 10.45 val.KITOKIO KINO KLUBAS. „Paukštis, kuris neskraido“ – 10 d. 16.45 val. Renginio vedėjas G.Jankauskas. Bilietai jau parduodami. Bilieto kaina 7 Lt.
MAIRONIO LIETUVIŲLITERATŪROs MUZIEJUs
ro tu šės a. 13
Ba lan džio 12 d. 17 val. – pro fe so rės habi li tuo tos dak ta rės Vik to ri jos Dau jo ty tės kny gos „Tra giš ka sis mei lės lau kas. Apie Si gitą Ge dą: iš po ezi jos, už ra šų, re flek si jų” sutik tu vės. Su kny gos au to re da ly vaus ak to rė Vir gi ni ja Ko chans ky tė, VDU fol klo ro an samblis „Li na go” (va do vai Lau ra Lu kens kie nė, Lai mu tė Sta sė Pro šku tė, Gy tis Au či ni kas). Va ka rą ves ra šy to ja Al do na Ru sec kai tė.
LIETUVOs ENERGETIkOsINsTITUTAs
Bres lau jos g. 3, fo jė
iki ge gu žės 11 d. veikia Mil dos Sta ni nie nės per so na li nė ta py bos dar bų pa ro da KOSMO ŽUVIS PUOLA!
6.00 Labas rytas.9.00 „Komisaras Reksas“ (N7) (k).10.00 „Ryto suktinis“ su Zita Kelmickaite (k).11.00 „Ant svarstyklių“. Tiesioginė Lietuvos
radijo laida.12.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas
(lenkų k.).12.15 Mūsų dienos – kaip šventė (k).13.45 Stilius (k).14.50 Žinios.15.10 „Komisaras Reksas“ (N7).16.00 „Meilės skonis“.17.05 „Senis“ (N7).18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.).18.35, 21.05 Sportas. Orai.18.45 Ypatingas atvejis.19.20 „Forsaitų saga“ (5) (N7).20.25, 22.10 Loterija „Perlas“.20.30 Panorama.20.55 Verslas.21.00 Kultūra.21.15 Dienos tema.21.30 Europos vidury.22.15 Pinigų karta.23.15 Vakaro žinios. Orai.23.30 „Senis“ (N7) (k).
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“.
6.50 „Tomas ir Džeris“ (k).7.20 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (k).7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (5) (N7) (k).8.50 24 valandos (N7).9.40 Mano vyras gali (k). 11.35 Nuotykių komedija „Baltoji dykumos
saulė“ (Rusija, 1969 m.) (N7) (k).13.10 „Nickelodeon“ valanda. iKarli“.13.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“.14.10 „Vaikų „Warner Bros.“ „Tomas ir Džeris“.14.40 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (6) (N7).15.40 „Langai III“ (N7).16.40 24 valandos (N7).17.40 Būk mano meile! (N7).18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14, 22.19 Sportas. Orai. 19.19 Abipus sienos.20.25 Neišgalvoti gyvenimai (N7).21.00 KK2 (N7).21.30 Dviračio šou.22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N7).22.35 Kriminalinis trileris „Ant bedugnės
krašto“ (JAV, 1984 m.) (N14).1.00 „Teisingumo vykdytojas“ (N7).1.55 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo
motyvai“ (N7).
6.40 Teleparduotuvė. 6.55, 15.10 „Simpsonai“.7.55 „Svotai“.9.00 „Meilės sūkuryje“.10.05 „Moterys meluoja geriau“.11.00 Komedija „Ponia Dautfajė“ (JAV,
1993 m.).13.40 „Būrys“ (3).14.10 „Ančiukų istorijos“.14.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (6).15.40 „Likimo galia“.16.40 „Meilės triumfas“.17.40 Ką manai?18.35 Susitikime virtuvėje.18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Naisių vasara“.19.40 Prieš srovę.20.30 Nuodėmių dešimtukas.21.00 „Vyno kelias“.21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Pabėgimo karaliai“.23.00 „Geri vyrukai“.0.00 „Melo teorija“.1.00 „Kalėjimo bėgliai“.
6.30 Televitrina.7.00 Žinios (k).7.25 „Tylos riba“ (N7) (k).8.00 Lietuvos žinių tyrimas (N7) (k).9.00 Sekmadienio rytas (k).10.00 „Margoša: moterimi negimstama“.11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“.11.30 „Gyvenimo spalvos“ (k).12.30 Išbandymai Zambijoje (N7) (k).13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N7) (k).14.30 „Pragaro virtuvė“ (N7).15.30 „Amerikos talentai“.16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N7).17.30 „Auksarankiai“ (N7) (k).18.00 Žinios. Sportas. Orai.18.25 „Galileo: norintiems žinoti“.19.00 Lietuvos žinių tyrimas (N7).20.00 Žinios. Verslas. Sportas.
20.23 Orai.20.25 „Nerealu!“21.00 „Daktaras Tyrsa“ (N7). 22.00 „Spartakas. Arenos dievai“ (N14). 23.05 „Muchtaro sugrįžimas“ (N7) (k).0.05 „Galileo: norintiems žinoti“ (k).0.35 „Autofanai“ (k).1.05 „Bamba“. Interaktyvus šou
suaugusiesiems (S).
8.00 Tele bimbam. 8.30 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus sąsiuvinis. 8.45 Miesto kodas (k). 9.00 Labas rytas (k). 11.30 Dok. s. „Gandrai visada grįžta namo...“
(k). 12.10 Prisiminkime. Skambina Povilas
Stravinskas. 12.20 Pasaulio panorama (k). 12.45 Ryto suktinis. Ved. Zita Kelmickaitė. 13.30 „Meilės skonis“.14.30 Gintarinės batutos meistrai. Juozas
Domarkas (k). 16.10 Gyvenimas yra gražus.16.55 Žinios (k). 17.10 Miesto kodas. 17.25 Gimtoji žemė.17.55 Tele bimbam. 18.25 Solistės Danutės Dirginčiūtės 70mečiui.
Kauno valstybinio muzikinio teatro spektaklis. I.Kalmanas. Operetė „Marica“. Dirigentas S.Domarkas, rež. V.Staknys, dailininkas E.Renteris, baletmeisteriai E.Eivė ir J.Šalnaitė.
20.50 Prisiminkime. Antanas Miškinis skaito prieškario lyriką.
21.00 „Giminės“.21.50 „Eurovizijos“ dainų konkurso
nacionalinės atrankos finalas (2005 m.). 0.30 Panorama (k). 0.50 Verslas (k). 0.55 Kultūra (k). 1.00 Sportas (k). 1.05 Orai (k). 1.10 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga
„Lyderiai“.
9.15, 14.30 Teleparduotuvė. 9.30 Tavo augintinis.10.00, 16.00 „Išlikimas“.11.00, 15.00 „Konano nuotykiai“.12.00, 18.00 „Melo teorija“.13.00 „Trečias luitas už Saulės“.14.00 „Moterų lyga. Vyrai, pinigai ir meilė“.17.00 „Flešas Gordonas“.19.00, 0.15 „CSI Majamis“.20.00 „Trečias luitas už Saulės“.21.00 „Moterų lyga. Vyrai, pinigai ir meilė“.21.30 Karinė drama „Priešas už vartų“ (JAV,
Vokietija, D.Britanija, Airija, 2001 m.). 0.15 „CSI Majamis“.
8.05, 15.30 Teleparduotuvė. 8.40 „Drakonų kova Z“ (N7).9.10 „Supermeno nuotykiai“.9.35 „Kovotojas Reksas“.10.05 „Betmenas“.10.30 Būk mano meile! (N7).11.30 „Meilės sparnai“.12.30 „Intrigų dvaras“.13.30 „Indiškos aistros“.14.30 „Laukinė širdis“.16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo
patarimai (N7).17.00 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (N7).18.00 „Dvigubas gyvenimas“ (N7).19.00 „Laukinis gyvenimas“ (5) (N7).20.00 „Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų
skyrius“ (N7).21.00 Veiksmo f. „Mirtinas greitis 2“ (JAV,
2001 m.) (N7).22.45 „Išrinktieji“ (N14).23.45 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (N7).
10.25 „Linksmieji traukinukai“.10.40 Senoji animacija.11.15, 20.30 Nomeda.12.05, 17.00 Valgyk ir lieknėk.13.00, 19.00 „Visos upės teka“.14.00 „Moterys meluoja geriau“.15.00 „Žavūs ir drąsūs“.16.00 Marthos Stewart šou.18.00 „Moteris be praeities“.20.00 Labanakt, vaikučiai.21.20 „Moterys meluoja geriau“.22.20 „Moteris be praeities“.
6.14, 13.00 TV parduotuvė.6.30 Ryto reporteris.7.55, 14.30 Negaliu tylėti.8.55 „Sodo detektyvės“ (N7).
10.00, 18.20 Super L.T.10.35 Šiandien kimba.11.05 Gongo Gangas.12.00 Lietuvos diena. 13.30 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.15.30 „Padūkėlis Eliotas“.15.45, 16.10 Dok. f. „Paskutinė Pompėjos
diena“ (N7).16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai.17.20 Lietuva tiesiogiai.19.00 VTB jungtinės lygos atkrintamosios
rungtynės. Vilniaus „Lietuvos rytas“ (Lietuva)– „Nižnij Novgorod“ (Rusija). Tiesioginė transliacija iš Vilniaus. Per pertrauką – Žinios.
21.00 Reporteris. 21.52 Orai.21.55 VTB jungtinės lygos atkrintamosios
rungtynės. Kauno „Žalgiris“ (Lietuva)–Krasnodaro „LokomotivKuban“ (Rusija). Transliacija iš Kauno.
23.55 Reporteris. 0.47 Orai.0.50 Dok. f. „Paskutinė Pompėjos diena“
(N7).
9.00 Automoto (k).9.30 Biografinė drama „Coco Chanel“ (2)
(N7).11.05 Istorinė laida „Mūsų praeities
beieškant“ (k).11.35 Drama „Santuoka“ (N7).13.05 Telelaikraštis.15.45 Drama „Žemės širdis“ (N7).17.30 Nuoga tiesa (k).18.00 Žinios.18.20 „Nenuorama Seidė“.19.30 Pokalbių laida „Susitikimai“.20.30 Tarp mūzos ir cenzūros.21.00 Žinios. Orai.21.20 Trileris „Du už vieno kainą“ (N7).23.25 Žinios (k).23.45 Veiksmo f. „Mafiozai“ (N14).
7.00 Muzika.9.00 Kitokia Lietuva.10.05 „Betmenas“.10.30 „Būk mano meile“.11.30 „Meilės sparnai“.12.30 „Intrigų dvaras“.13.30 „Indiškos aistros“.14.30 „Laukinė širdis“.15.30 Teleparduotuvė.16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo
patarimai.17.00 „Pasaulio Guinnesso rekordai“.18.00 Žinios. Orai.18.20 Kauniečių akimis.18.30 Muzika.19.00 Kitokia Lietuva (k).20.00 Žinios. Orai (k).20.20 Kauniečių akimis (k).20.30 Muzika.21.00 Veiksmo f. „Mirtinas greitis 2“.22.45 „Išrinktieji“.23.45 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (k).
8.00 Muz. drama „Muzika, suradusi mus“ (JAV, 2007 m.) (N7).
9.55 Fantastinė komedija „Pietietiškos istorijos“ (Prancūzija, 2006 m.) (N14).
12.20 Muz. komedija „Neatrastasis“ (Vokietija, JAV, 2005 m.) (N14).
18.30 Fantastinis f. „Svetimšalis“ (JAV, 2008 m.) (N14).
20.30 Romantinė komedija „Mano geriausio draugo mergina“ (JAV, 2008 m.) (N14).
22.30 Romantinė komedija „Miego mokslas“ (Prancūzija, 2006 m.) (N14).
9.00 Televitrina.10.00 Olimpinės žaidynės.10.15 Italijos „Serie A“ lyga. „Cagliari“–Milano
„Inter“.12.00 Italijos „Serie A“ lyga. Romos
„Lazio“–Neapolio „Napoli“.13.45 VTB vieningoji lyga. Krasnodaro
„LokomotivKuban“–Kauno „Žalgiris“.15.30 Lietuvos krepšinio lyga. Kauno
„Žalgiris“–Vilniaus „Lietuvos rytas“.17.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Caja
Laboral“–Madrido „Real“.19.00 Žinios +.19.10 VTB vieningoji lyga. Kauno „Žalgiris“–
Krasnodaro „Lokomotiv–Kuban“ (per pertrauką – Žinios+).
21.15 Sporto metraštis.21.25 Olimpinės žaidynės.21.40 Italijos „Serie A“ lyga. „Chievo“–„Milan“.
Tiesioginė transliacija (per pertrauką – Žinios+).
23.40 VTB vieningoji lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas“–„Nižnij Novgorod“.
TV pROGRAMA1911 m. mirė kompozitorius, dailinin-kas Mikalojus Konstantinas Čiurlio-nis.1912 m. iš Sautamptono uosto Anglijo-je išplaukė „Titanikas“.1949 m. gimė operos dainininkas, mu-zikos pedagogas Vladimiras Prudni-kovas.1951 m. gimė amerikiečių aktorius Ste-venas Seagalas.1976 m. gimė dainininkas, kompozito-rius, prodiuseris Linas Adomaitis.2010 m. per lėktuvo katastrofą Smo-lenske žuvo Lenkijos prezidentas Le-chas Kaczyńskis ir kiti su juo skridę aukšti Lenkijos asmenys.
avinas (03 21–04 20). Naujo ciklo pradžia. Leiskite sau šiek tiek pa-
pramogauti, pasimėgauti gyvenimu. Pa-sistenkite atrasti laiko dvasiniam tobulė-jimui.
JauTis (04 21–05 20). Būsite neį-prastos nuotaikos, iš naujo perver-
tinsite savo pažiūras ir vertybes. Galite susižavėti ar net įsimylėti kitą žmogų, bet pasistenkite neįskaudinti seno draugo.
Dvyniai (05 21–06 21). Tinkamas laikas apmąstyti seniai parengtus
planus ir juos įgyvendinti. Galbūt jums bus pasiūlytas naujas darbas ar galimy-bė palypėti karjeros laipteliu. Tikėkite sa-vo jėgomis – beveik viskas jums bus pa-siekiama ir įmanoma.
vėžys (06 22–07 22). Bus sunku su-sikaupti, gali kilti netinkamų, klaidi-
nančių minčių. Tai sunkus ir emociona-lus laikas, galimi kivirčai su vyresniais ir autoritetingais žmonėmis.
liūTas (07 23–08 23). Būsite sva-jingas, sieksite atitrūkti nuo savo
darbų ir rūpesčių. Bet svajodamas nepa-mirškite realių įsipareigojimų. Palanki diena dirbti komandinį darbą.
Mergelė (08 24–09 23). Koks nors netikėtas įvykis gali visiškai
pakeisti jūsų požiūrį į vertybes. Tinka-mas laikas atsipalaiduoti ir pasimėgauti gyvenimu, bet nepamirškite, kad vidinis tobulėjimas taip pat svarbus.
svarsTyklės (09 24–10 23). Su-sidursite su žmogumi, kurio planai
nesiderins su jūsų idėjomis. Bandysite kovoti ir priešintis to žmogaus veiks-mams. Stabtelėkite ir pamąstykite – spau-dimas šiandien nepadės.
skorpionas (10 24–11 22). Galimi emocijų protrūkiai, ypač bendrau-
jant su jaunesniais žmonėmis. Psicholo-ginis spaudimas gali sugadinti santykius su aplinkiniais. Jei laiku to nesuvoksite, iškils nemažai nenumatytų situacijų.
Šaulys (11 23–12 21). Esate įsitem-pęs ir šiek tiek irzlus, o tai gali tapti
nesutarimų su aplinkiniais priežastimi. Todėl daugiau laiko praleiskite vienu-moje ir venkite konfliktų.
ožiaragis (12 22–01 20). Teigia-mai vertinsite savo padėtį. Bus ma-
lonu padėti aplinkiniams. Nesidrovėkite savo minčių bei darbų.
vanDenis (01 21–02 19). Galite len-gvai suklysti, nes būsite kupinas
nerealių svajonių. Dėl to gali nukentėti artimi žmonės. Savo fantazijas išliekite rašydamas, piešdamas ar kitaip kurda-mas. Jokiu būdu nereikalaukite iš arti-mųjų, kad jie įgyvendintų jūsų vaizduo-tės reginius.
žuvys (02 20–03 20). Seksis ieško-ti savo idealo ir siekti svajonės. Sė-
kmingas bendradarbiavimas turės tei-giamos įtakos jūsų karjerai, galite pasira-šyti svarbią sutartį, užmegzti kontaktus su verslo partneriais.
orai kaunešiandien Rytas Diena Vakaras Naktis Vėjas (m/s)
Mir ti na la vi na
Pa kis ta ne, Kaš my ro re gio ne snie go la vi na pra žu dė ma žiau siai 100 pakis ta nie čių ka rių. Pa sak tar ny bų, lavi na už griu vo ka riuo me nės šta bo būs ti nę. Kaip sa kė ka riuo me nės atsto vas ge ne ro las ma jo ras At ha ras Ab ba sas, ba zė je bu vo dis lo kuo ta 117 ka rių. Mu sul mo nų gy ve na mas Kašmy ras yra In di jos ir Pa kis ta no priešiš ku mo ži di nys – dėl jo ki lo du iš trijų ka rų tarp šių vals ty bių. Tie sa, anot ka ro spe cia lis tų, at šiau rus kli ma tas ir daž nos la vi nos nu si ne ša dau giau ka rių gy vy bių ne gu ka ri niai su si rėmi mai.
„Reu ters“, BNS inf., AFP nuo tr.
rytoj
poryt
0 +3+8 –2
0 +4+9 –1
0 +4+4 +5
4
4
3
įvairenybės
Šven ti nį Ve ly kų sek ma die nį paaiš kė jo, kas ta po „Cho rų karų“ nu ga lė to jais. Mu zi ki nia me pro jek te dau giau sia žiū ro vų simpa ti jų pel nė Kau no ra jo no dai ninin kai.
Už Kau no ra jo no cho rą bal sa vo per 38 tūkst., už ant ro je vie to je li ku sį Vil niaus „Kaš to ni nį“ cho rą – dau giau kaip 22 tūkst. žiū ro vų. Kau nie čiai pro jek tą lai mė jo tre čią kar tą iš ei lės.
Pas kel bus lai mė to ją, cho ristai ne ga lė jo su lai ky ti emo ci jų ir džiaugs mo aša rų.
„Ma no šir dis da bar jau čia di
džiu lę mei lę sa vo vai kams, – brauk da mas aša ras sa kė „Bo žo lė“ cho ro ge ne ro las Alek sand ras Ivanaus kasFa ra. – Nė kar to ne suabe jo jau pa si rink tais žmo nė mis. Jų ne rei kė jo stum ti, spaus ti ar rei kalau ti.“
Nors anks čiau bu vo skelb ta, kad „Cho rų ka rų“ fi na lą ves Jur gita Jur ku tė ir Vy tau tas Šap ra nauskas, ta čiau sek ma die nį mu zi kiniam pro jek tui di ri ga vo J.Jur ku tė ir Min dau gas Sta siu lis. Ko dėl V.Šapra naus kas ne pa si ro dė ete ry je – neaiš ku.
KD inf.
A.Ry ba ko prognozėsug nė ka ra liū nai tė[email protected]
Šeš ta die nio va ka rą lėk tu vu iš Rygos į Vil nių at vy ko 2009 m. „Euro vi zi jos“ dai nų kon kur so nu ga lėto jas Alek sand ras Ry ba kas. 25erių vai ki nas į Lie tu vą at ke lia vo vie nas. „Me ni nin kai yra la bai vie ni ši, aš – ne išim tis“, – pri si pa ži no „Fai ryta le“ dai nos au to rius, už ka ria vęs dau ge lio Eu ro pos mer gi nų šir dis.
Kla si ki nę mu zi ką stu di juo jan tis Nor ve gi jo je gy ve nan tis bal ta rusis at vi ra vo, kad, praė jus tre jiems me tams po per ga lės „Eu ro vi zi joje“, šlo vės spin du liuo se ne be simau do. At li kė jas dir ba su ne di deliais pro jek tais, kad ir to liau ga lė tų įgy ven din ti sa vo pla nus mu zi kinia me pa sau ly je. A.Ry ba kas šiuo me tu ger bė jus džiu gi na kon certuo da mas Skan di na vi jos ša ly se, sla viš ko je Eu ro pos da ly je. Žur
na lis tams pa klau sus, kaip sve čias ver ti na šių me tų Lie tu vos at sto vo „Eu ro vi zi jo je“ Do na to Mont vydo dai ną, A.Ry ba kas ne sla pu ka vo: „Dai na nė ra ori gi na li, bet nie ka da ne ga li ži no ti, kaip jai pa si seks „Euro vi zi jo je“. Vo kie ti jos at sto vės Lenos dai na „Sa tel li te“ 2010 m. man ir gi ne pa si ro dė ori gi na li, bet mergi na lai mė jo.“
Vai ki nas pra na ša vo, kad per galę šių me tų tarp tau ti nia me dainų kon kur se ga li nu skin ti Ru si jos se no lių gru pė „Bu ra novs kiye Babush ki“. „Ma nau, kad pa gy ros turi ati tek ti ne tik dai nos kū rė jams ir pa čioms at li kė joms, bet ir pro diuse riams. Jų kon cep ci ja la bai stip ri. Ma nau, kad jiems ga li ati tek ti auksas“, – pro gno za vo A.Ry ba kas.
Sekmadienio va ka re A.Ry ba ko lau kė pa si ro dy mas LNK te le vi zijos pro jek to „Lie tu vos bal sas“ fina le.
Kau no ra jo nas – dai nin giau sias
Atėnai +14Berlynas +16Brazilija +26Briuselis +12Dublinas +11Kairas +27Keiptaunas +22Kopenhaga +10
Londonas +13Madridas +20Maskva +4Minskas +6Niujorkas +13Oslas +7Paryžius +14Pekinas +18
Praha +13Ryga +9Roma +17Sidnėjus +19Talinas +8Tel Avivas +25Tokijas +17Varšuva +11
Saulė teka 6.28Saulė leidžiasi 20.13Dienos ilgumas 13.45Mėnulis (pilnatis) teka 1.32Mėnulis leidžiasi 8.14
101oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 265 dienos.Saulė Avino ženkle.
vardaipasaulyje
Marijampolė
Tauragė
+8
+9
Vilnius+7
Alytus+7
Kaunas+8
Utena+6
Panevėžys
+7ŠiauliaiTelšiai
+7
Klaipėda+9
Vėjas2–10 m/s
šiandien, balandžio 10 d.Orai Lietuvoje orai po truputį šils, bus sau-sa. Šiandien bus gana vėjuota, oras sušils iki 6–9 laipsnių. Trečiadienį bus dar šilčiau: naktį nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos, dieną bus 8–11 laipsnių šilumos.
+7
Agna, Apolonijus, Karijotas, Margarita, Matilda, Mintautas.
pri zas: �� nu�ga�lė�to�jui�Kau�no�ra�jo�no�„Bo�žo�lė“�cho�rui�ati�te�ko�25�tūkst.�li�tų.�������������������������������������������To�mo�Ur�be�lio�nio�(BFL)�nuo�tr.