TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

ŠeŠ ta die nis: že mai čio a.Kont ri mo barz dos lau Kia nau jas iš šū Kis. 26p.

PasaulisImig ran tai iš Af ri kos ir Azi jos at­ra do nau jų ke lių į Eu ro pą. 12p.

Šeštadienis Po ko jo mis girgž da snie gas, šal tis gnai bo no sį. Kaž kur ne to li inkš­čia vil kai ir se ka kiek vie ną mū­sų žings nį. Taip pra si de da ke lio nė po gam tos ir žvė rių my lė to jo Pet ro Dab ri šiaus val das. 19p.

tV dienaDai ni nin kas Sta no ti ki, kad mu zi ka pa keis TV3 pro jek te „Cho rų ka rai“ da ly vau jan čių Pa ne vė žio pa tai sos na mų mo te rų gy ve ni mą, su teiks vil ties, stip ry bės at si ties ti, pri si tai­ky ti vi suo me nė je ir kur ti gra žes nį sa vo pa sau lį.

sportasJus ti nas Kin de ris bu vo pri pa žin tas ge riau siu praė­ju sių me tų Lie­tu vos pen kia ko­vi nin ku, ta čiau pats spor ti nin kas 2011­uo sius įvar di jo kaip pa­čius juo džiau sius sa vo kar je ro je – nei ke lia la pio į olim pi nes žai dy­nes, nei uni ver­si te to dip lo mo. 16p.

tikros sostinės naujienos šeštadienis, vasario 4 d., 2012 m. nr. 29 (1228) diena.lt 2,00 Lt

Per pa sta ruo sius 5 me tus gais rai ki lo dau giau kaip dvi de šim ty je kul tū ros pa­vel do ob jek tų. nė vie nu at ve ju kal ti nin kai ne nus­ta ty ti.

kul tū ros pa vel do de par ta men to di rek to rė Dia­na­­Var­nai­tė

8p.

2p.

Mies tas

Ava ri jos nuo sto lius vis dar skai čiuo ja„Vil niaus ener gi jos“ at sto vai kol kas ne ga li pa sa ky ti, kiek nuo sto­lių įmo nė pa tirs dėl ši lu mos tra­sos ava ri jos. Tai tu rė tų paaiš kė ti ki tą sa vai tę. 3p.

Mies tas

Per šal čius ma dų ne si vai koUžė jus re kor di niams šal čiams vil nie čiai iš par duo tu vių len ty­nų šluo ja ke pu res ir ša li kus. Gro­žis ne bes var bu – su žvar bę pir kė­jai čium pa bet ką. 5p.

eko no Mi ka

Tau re lė dar be – ne nu si žen gi mas?At ve jų, kai nu skam ba dar be su tau re le už tik tų val di nin kų var dai, ga li ma iš var dy ti ne vie ną ir ne du. Kas pa skui bū na tiems val di­nin kams? Daž niau siai nie ko. 6p.

eko no Mi ka

Pirk ti in ter ne tu ne taip šal taPa spau dus šal tu kui gy ven to jai į lau ką no sies ne ki ša net norėda­mi apsipirkti. Šio mis die no mis e. par duo tu vių lan ko mu mas pa di­dė jo ket vir ta da liu. 9p.

Žiemos pramogos

prie namų – su vėjeliu ir

nebūtinai ant slidžių

Gy ve nimą nulėmė šir dis

Da ly va vo: � ly di mas žmo nos Li dos ži no mas skulp to rius s.kuz ma į al bu mo apie sa ve pri sta ty mo va karą at­vy ko tie siai iš san ta riš kių kli nikų. si mo no švit ros nuo tr.

Lai ma Že mu lienėl.zemuliene@diena.lt

tu ri su pras ti sa vo pa šau kimąTo pa ties ne ma to mo sar go pa lytė­ti ir S.Kuz mos kūri niai – grakštūs, šil ti, dva sin gi, nu glu din ti iki to bu­lu mo. Vil niaus Užu py je esan čio­je dirb tuvė je jie su kur ti iš mar mu­ro, gra ni to, med žio, ma mu tų il čių. 10

Ak torė Me ryl Streep už vaid menį �l me „Ge le žinė le di“ jau laimė jo „Auk sinį gaublį“ ir bu vo no-mi nuo ta „Os ka rui“. Bet bri tai prie šta rin-gai ver ti na juostą, ku ri at skleid žia ne tik žy miau sios ša-lies po li tikės Mar-ga ret That cher stip-rybę, bet ir tam sią-sias jos as me nybės pu ses, o ją pa čią vaiz duo ja seną, ser-gan čią Alz hei me rio li ga. 6p.

Šiandien priedas

Skulp to riaus Sta nis­lo vo Kuz mos kūry­ba – išs kir tinė. Ta­čiau išs kir ti nis ir me ni nin ko gy ve ni­mas. At ro do, kad jį, ne vie nus me tus ba­lan suo jantį ties bū­ties ir ne būties ri­ba, ly di iš ti ki mas an­ge las sar gas, griež tai pri sa kan tis li go tai šird žiai plak ti.

šeštADIeNIS, vASArIo 4, 2012

diena.lt/naujienos/miestas

2

miestas

Sos ti nė je ku ria mo fil mo „Si bi­rie tiš kas auk lė ji mas“ ko man da džiau gia si: di de li spei gai ir snie­go gau sa – ge riau sios oro są ly­gos fil muo ti fil mų sce nas, ku rio­se veiks mas vyks ta Si bi re.

Re ži sie riaus Gab rie le Sal va to­re so „Si bi rie tiš kas auk lė ji mas“ bai gia mas fil muo ti šią sa vai tę. Šį sa vait ga lį vo kie čių ku ria ma do­ku men ti nė dra ma „Si bi ro že mė“ taip pat bus fil muo ja ma Vil niu­je ir jo apy lin kė se. „Žie miš ka­me Vil niu je ki no kū rė jai at ran da jiems ypač ge rai tin kan čių vie tų Si bi ro vaiz dams fil muo ti. Pa vyz­

džiui, G.Sal va to re sas epi zo dus fil muo ja Šni piš kė se, Upės ir Žve­jų gat vė se, „Spie gel TV“ vie no je iš sa vo is to ri jų ro do mus Alias kos kal nus jau bai gė fil muo ti Tra kų ra jo ne esan čia me kar je re“, – pa­sa ko jo Vil niaus ki no biu ro di rek­to rė Jū ra tė Pa zi kai tė.

VD inf.

Kai lių ka ra lie nei ne pa si se kėLie tu vos kai lių vers li nin kei Ni jo­lei Ve lič kie nei ne pa vy ko at nau­jin ti by los, ku rio je jos bu vę vers­lo par tne riai pri si tei sė be veik 6,6 mln. JAV do le rių.

Tiks liau, bu vę N.Ve lič kie nės par­t­ne riai Pran cū zi jo je ir Švei ca ri­jo je pri si tei sė apie 17,5 mln. li­tų sko lų už auk cio nuo se įsi gy tus kai lius ir jų per dir bi mą. Vil niaus apy gar dos teis mas sau sio 31 d. at­me tė N.Ve lič kie nės pra šy mą dėl pro ce so at nau ji ni mo – anot teis­mo, vers li nin kė ne nu ro dė nau jų ap lin ky bių, dėl ku rių ga lė tų keis­

tis jau įsi tei sė ję teis mų spren di­mai šio je by lo je. Teis mo nu tar tis dar ga li bū ti skun džia ma Lie tu vos ape lia ci niam teis mui. Šis teis mas per nai bir že lį, po 8 me tų by li nė ji­mo si, nu ta rė, kad sko la tei sė ta.

BNS inf.

Uni ver si te tai – 7-aja me šim tu keLie tu vos aukš to sios mo kyk los kol kas ne pa ky la aukš čiau nei 7­asis šim tu kas pa sau lio uni ver si­te tų rei tin gų len te lė je. Aukš čiau­sią vie tą jo je pa sie kė Vil niaus uni­ver si te tas, ku ris uži ma 645 vie tą.

Vil niaus Ge di mi no tech ni kos uni­ver si te tas (VGTU) pra ne šė per me tus pa sau lio rei tin ge pa ki lęs per be veik 300 po zi ci jų ir šiuo me tu uži man tis 660 vie tą pa sau­ly je bei ant rą vie tą tarp Lie tu vos aukš tų jų mo kyk lų. Tre čia iš aukš­čiau siai rei tin guo ja mų Lie tu vos aukš tų jų mo kyk lų – Kau no tech­no lo gi jos uni ver si te tas (KTU), ku­ris nau jau sia me pa sau lio rei tin­ge uži ma 691 vie tą. Ati tin ka mai

tarp Ry tų Eu ro pos aukš tų jų mo­kyk lų Vil niaus uni ver si te tas uži­ma 29 vie tą, VGTU – 31, KTU – 33 vie tą. Lie tu vos uni ver si te tus len kia Es ti jos Tar tu uni ver si te tas, uži man tis 17 vie tą.

BNS inf.

Nai ki na le gio ne lesLie tu vos vai kų ir jau ni mo cent­ras (LVJC) ėmė si sku bių prie mo­nių le gio ne lėms cent ro ba sei nuo­se nai kin ti ir ti ki si, kad bus su­teik tas lei di mas at nau jin ti LVJC ba sei nų ir spor to klu bo veik lą.

Va sa rio 2 d. Vals ty bi nė vi suo me­nės svei ka tos prie žiū ros tar ny ba dėl per di de lės le gio ne lių kon cent­ra ci jos du ši nė se lai ki nai su stab dė LVJC ba sei nų veik lą. Šio mis die­no mis, kaip skel bia LVJC, bu vo per tvar ko mi van den tie kio vamz­dy nai. Tai ga li truk ti apie sa vai­tę. Vi suo me nės svei ka tos cent­

ro spe cia lis tams at li kus van dens la bo ra to ri nius ty ri mus, ti ki ma­si, bus su teik tas lei di mas at nau­jin ti LVJC ba sei nų ir spor to klu bo veik lą. LVJC at si pra šo lan ky to jų už pa ti ria mus ne pa to gu mus.

BNS inf.

Dė ko ja už spei gą

Ma tas Mik ne vi čiusm.miknevicius@diena.lt

Duok lė ad re na li no mė gė jamsVie na me fil mų gar su sis ame ri kie­čių veiks mo fil mų he ro jus Džei m­ sas Bon das pa skui nu si kal tė lius snie guo tais miš kais įspū din gu grei čiu lė kė snie go mo to cik lu. Kas sa kė, kad ir jūs ne ga li te pa tir ti to, ką pa ty rė šis ko vo to jas su blo giu?

Šian dien bal tais miš kais pa laks­ty ti ga lin gais ir itin grei tais snie go mo to cik lais, sun kiai iš va žiuo ja mus ke liu kus įveik ti triukš min gais ke­tur ra čiais mo to cik lais ga li te prie pat na mų, pa vyz džiui, Tra kų ra jo ne.

„Šis už siė mi mas ir la bai eg zo­tiš kas, ir su tei kia itin daug įspū­džių. Ži nia, snie go mo to cik lai yra la bai grei tos ir ga lin gos trans por­to prie mo nės, o snie gu lėk ti kur kas įdo miau, nei va žiuo ti ke liu“, – dien raš čiui sa vo įmo nės „Lais­va lai kio pra mo gos“ siū lo mas at­rak ci jas gy rė jos įkū rė jas Sau lius Ja ku ta vi čius.

Šios pra mo gos mė gė jai kas met ne kant riai lau kia, kol eže rus už klos tvir tas ir pa ti ki mas le das. Tuo met ga li ma iš ban dy ti įdo miau sių ir ekst re ma liau sių pra mo gų – lėk ti mo to cik lo tem pia mo mis sli dė mis, snieg len te ar spe cia lia pri pu čia ma pa dan ga.

„Tik rai ne bū ti na nie kur to li va­žiuo ti, kad iš ban dy tum vi sas šias žie mos pra mo gas. Vis ką jau siū­lo ir lie tu viai“, – pri dū rė S.Ja ku­ta vi čius.

Mėgs tan tiems žir gusTik riau siai ma žiau siai ad re na li­no tei kian ti, ra miau sia, ta čiau taip pat pui kiai sa vait ga lį pra skaid rin ti ga lin ti pra mo ga – pa si va ži nė ji mas žir gų tem pia mo mis ro gė mis.

Vil niaus žir gy no va do vo Alek­sand ro Mu zi ke vi čiaus tei gi mu, žie mą vos iš kri tus snie gui į žir gy ną pa si mė gau ti šia pra mo ga at vyks ta vis dau giau žmo nių.

„No rin čių pa jo di nė ti žir gais nie­kad ne trūk da vo, o pa sta ruo ju me­tu ir žie mą vis daž niau pa kin ko me žir gą ro gėms tem ti, nes ši ta at rak­ci ja po pu lia rė ja. Ga na eg zo tiš ka pra mo ga, pui kus poil sis. Sė di ro­gė se, dai rai si po apy lin kes, il sie si. Pa čiam da ry ti be veik nie ko ne rei­kia, tad ga li ma pui kiai at si pa lai­duo ti. Yra žmo nių, ku rie be ga lo mėgs ta žir gus, tai jiems ypač įdo­mu“, – sa kė pa šne ko vas.

Ke lio nė ro gė mis už snig tais pa­miš kių ke liu kais už trun ka maž­daug va lan dą.

Tie sa, pa sta ro sio mis die no mis spus te lė jęs šal tu kas iš žir gy no lan­ky to jus atė mė. Kaip sa ko A.Mu zi­ke vi čius, žir gai nė ra itin le pūs gy­vū nai, ta čiau to kie šal čiai ir jiems pa vo jin gi.

„Ir žmo nės per to kius šal čius ne­la bai no sį iš na mų ki ša, ir žir gams pa vo jin ga. Žir gas ga li su si rgti taip pat kaip ir žmo gus. Su šy la, pa skui

Ža vin gos žie mos pra mo gos – sa va me kie meNe kiek vie nas kei kia spei gą – vis dau giau žmo nių žie mą ne be sė di na muo se ir ieš­ko pra mo gų gam to je. Ką rink tis vil nie­čiui, pa no ru siam pa si mė gau ti snie gu, ta­čiau ne mėgs tan čiam sli di nė ti?

Grei tis: �� dau�giau�sia�įspū�džių�su�tei�kia�snie�go�mo�to�cik�lai�ir�prie�jų�pri�kal�bin�tos�čiuo�žian�čios�bei�skrai�dan�čios�prie�mo�nės.� � BFL�nuo�tr.

ži nė ti šu nų kin ki nio tem pia mo mis ro gė mis jau ga li ma ir Lie tu vo je.

Šu nų kin ki nių var žy bas pra dė ję or ga ni zuo ti lie tu viai ne tru kus su­mo jo, kad to kią pra mo gą bū tų ga­li ma pa siū ly ti ir nau jų iš šū kių ieš­kan tiems žmo nėms. Ir ypač žie mą, kai su gal vo ti ką nors, be sli di nė ji­mo, itin su dė tin ga.

„Šią žie mą snie go la bai il gai ne­bu vo, to dėl ir no rin čių pa si va ži nė­ti šu nų tem pia mo mis ro gė mis ne­bu vo la bai daug. Nors ši pra mo ga įma no ma ir be snie go, su ra tu ki nė­mis ro gė mis. Da bar, kai žie ma atė jo ir to snie go jau kiek tik no ri, iš kar­to su lau kė me daug no rin čių tai iš­ban dy ti“, – kal bė jo šu nų kin ki nių spor tu ir pra mo go mis už sii man čio klu bo „Top Dogz“ pre zi den tas Lai­mo nas Dau jo tas.

Anot jo, lie tu viams to kie pa si­va ži nė ji mai su šu ni mis yra itin di­de lė eg zo ti ka, to dėl tik re tas at vy­kęs iš ban dy ti šios pra mo gos ka da nors anks čiau bu vo su tuo su si dū­ręs tie sio giai, ne tik ma tęs per te­le vi zi ją.

„Iš ti sai ne va žiuo ja me, tai ne lenk ty nės, to dėl sten gia mės ne­sku bė ti, pa si mė gau ti, apy lin kes ap žiū rė ti. Va žiuo ja ma miš ko ke­liu kais“, – kal bė jo L.Dau jo tas.

Si bi ras: �� šie�gra�žūs�šu�nys�au�gi�na�mi�spe�cia�liai� ro�gėms�temp�ti.�Jiems�tai�–�ma�lo�nu�mas.

su šą la ir, žiū rėk, li ga jau kim ba. Ta­čiau kai yra tra di ci nė žie ma, kiek­vie ną sa vait ga lį pra mo ga vyks ta kuo pui kiau siai“, – kal bė jo žir gy­no va do vas.

Mis ti ka ap snig ta me miš keJei no ri te ad re na li no ir ašt rių po­jū čių, ta čiau jū sų ne trau kia nei snie go mo to cik lai, nei sli di nė ji­mas, pra mo gų or ga ni za to riai siū lo rink tis iš skir ti nes nak ti nes iš vy kas į miš ką, pa va din tas „Pak lai di ni mu miš ke“.

Ši ne re tam siau bą ke lian ti pra­mo ga or ga ni zuo ja ma iš ti sus me­tus. Kaip sa ko or ga ni za to riai, dau­giau sia da ly vių su lau kia ma va sa rą, ta čiau di džiau si ekst re ma lai po tam sų miš ką pa klai džio ti ban do ir žie mą.

„Jei no ri te dar dau giau bai mės ir ki to kių po jū čių, mie lai priim si­me ir žie mą. Miš ke žie mą dar tam­siau, dar bai siau“, – sa kė bend ro­vės „Vai duok liai“ at sto vė Vai da.

Žai di mo es mė pa pras ta – gru­pe lės žmo nių nu ve da mos į tam sų miš ką, vė liau vi saip ban dy da mos ne pa si duo ti bai mei tu ri su ras ti vie na ki tą, su si kur ti lau žą, at lik ti ki tas nu ma ty tas už duo tis.

„At vy kę pa da li ja mi į tris ma žes­nes gru pes. Vi sos gru pe lės ve da­mos miš ku, kol tam tik ro je vie to je pa lie ka ma pir mo ji gru pė. Taip iš­skirs to mos vi sos gru pės tam tik ru at stu mu. Tuo met pra si de da tei sin­go ke lio paieš kos ir įvai rios už duo­tys“, – sa kė or ga ni za to rė.

Pa si ju si lyg ŠiaurėjeKo ge ro, dau ge lis yra ma tęs ki no fil mų apie itin gra žius ir stip rius Si bi re bei Ka na do je ro gėms tem ti au gi na mus šu nis. Šian dien pa si va­

Dau ge lį žie mos pra­mo gų ge riau iš ban­dy ti ne vie nam, o su bū riu bi čiu lių ar bend ra dar bių.

šeštADIeNIS, vASArIo 4, 2012

Spaudžiant arktiniam šalčiui į Santuokos rūmus žengė ir žinomos poros.

27p. 3

miestas

Ma tas Mik ne vi čius

Ši lu mos tie ki mas at nau jin tas vi­siems Vil niaus cent re esan tiems na mams, ku rie dėl ava ri jos ši lu­mos tra so je bu vo li kę be šil dy mo.

„Vil niaus ener gi jos“ at sto vas spau­dai Ne ri jus Mi ka la jū nas in for ma­vo, kad ket vir ta die nio ši lu mos tra­sų ava ri jų pa da ri niai bu vo pa ša lin ti tą pa čią die ną, va kar ry te ši lu ma bu vo tie kia ma įpras ta tvar ka.

Jo tei gi mu, vė lų ket vir ta die nio va ka rą at nau ji nus ši lu mos tie ki­mą, ke liuo se na muo se bu vo pro b­le mų, ta čiau jo iš spręs tos.

„Šiuo me tu vi si bu tai šy la“, – penk ta die nio ry tą sa kė N.Mi ka la­jū nas.

Tie sa, kai ku riuo se pa sta tuo se smar kiai at vė sę bu tai ir biu rai įši­lo tik penk ta die nį per pie tus. Dien­raš tį taip pat pa sie kė in for ma ci ja, kad vė lų ket vir ta die nio va ka rą kai ku riuo se šio ra jo no bu tuo se bu vo

din gu si elekt ra, tad gy ven to jai ša­lo tam so je.

Dėl ava ri jos šil dy mas ket vir ta­die nį lai ki nai bu vo nu trauk tas be­veik 150 na mų.

Pa sak N.Mi ka la jū no, de vy nių bu tų gy ven to jai bend ro vei pra ne šė apie ke ti ni mus nak tį pra leis ti vieš­bu ty je. Pa sak jo, vieš bu čių są skai­tos jiems ir ki tiems gy ven to jams, iš anks to ne pra ne šu siems apie sa­vo ke ti ni mus, bus ap mo kė tos. Gy­ven to jai pra šo mi apie vi sus dėl ava­ri jos pa tir tus nuo sto lius per pen kias die nas in for muo ti ža lų re gist ra vi mo cent rą ad re su Smo lens ko g. 12.

Tie sa, kol kas N.Mi ka la jū­nas ne ga lė jo pa sa ky ti, kiek maž­daug bend ro vei at sieis ža los kom­pen sa vi mas. „Sun ku pa sa ky ti, kiek žmo nių nak vo jo vieš bu čiuo­se, grei čiau siai dar ne vi si krei pė si dėl kom pen sa ci jų. Tiks lios su mos, kiek tu rė si me su mo kė ti, paaiš kės vė liau. Ta čiau kiek rei kės, tiek ir mo kė si me“, – kal bė jo bend ro vės at sto vas.

Jis taip pat ne ga lė jo pa sa ky ti, kiek nuo sto lių įmo nė pa tirs dėl ši­lu mos tra sos ava ri jos. Tai tu rė tų paaiš kė ti ki tą sa vai tę.

Ket vir ta die nio ry tą Vil niaus cent re, prie Lu kiš kių aikš tės, dėl di de lio šal čio ši lu mos tra so je trū ko su vi ri ni mo siū lė, at si vė rė 30 cen ti­met rų plo čio ply šys. Lik vi duo jant ava ri ją, ši lu mos tie ki mas ap ri bo­tas 146 pa sta tams. Tarp jų bu vo Sei mas, Lu kiš kių tar dy mo izo lia­to rius­ka lė ji mas.

Į Vil niaus cent rą grį žo ši lu ma

Dra ma: �� ši�lu�mos�tra�sos�ava�ri�ja�vi�są�ket�vir�ta�die�nį�sos�ti�nės�cent�rą�bu�vo�pa�li�ku�si�be�ši�lu�mos.� � Si�mo�no�Švit�ros�nuo�tr.

Grei čiau siai dar ne vi­si krei pė si dėl kom­pen sa ci jų. Tiks lios su­mos, kiek tu rė si me su mo kė ti, paaiš kės vė liau.

Ne ri jus Mi ka la jū nas:

Ža vin gos žie mos pra mo gos – sa va me kie me

Grei tis: �� dau�giau�sia�įspū�džių�su�tei�kia�snie�go�mo�to�cik�lai�ir�prie�jų�pri�kal�bin�tos�čiuo�žian�čios�bei�skrai�dan�čios�prie�mo�nės.� � BFL�nuo�tr.

Šie pa si va ži nė ji mai šu nų kin ki­nių tem pia mo mis ro gė mis or ga­ni zuo ja mi ne to li Ker na vės. Klu bo na riai vai kus su pa žin di na, kaip tei gia, su itin drau giš kais ir žais­min gais kin ki nių šu ni mis, jų veis­lė mis, kiek vie no kin ki ny je at lie­ka momis pa rei gomis.

Ne pi gus ma lo nu masVi sos šios iš skir ti nės žie mos pra mo gos ne pi gios. Tie sa, jei su gal vo si te vie toj sli di nė ji mo kal nuo se pa si rink ti vie ną iš ne­to li mies to esan čių snie go tra sų ar ba snie go mo to cik lu lėk si te ne Skan di na vi jos miš kais, o Tra kų ra jo no gi rio mis, ne men ką pi ni­gų su mą su tau py si te vien dėl ar­ti mos ke lio nės. Vos pus va lan dis ke lio, ir jūs – ci vi li za ci jos ne pa­lies ta me bal ta me gam tos kam­pe ly je.

Dau ge lį žie mos pra mo gų ge riau iš ban dy ti ne vie nam, o su bū riu bi čiu lių ar bend ra dar bių. Dau­giau žmo nių – pi giau, o ir kur kas sma giau po links my bių su šil ti su kom pa ni ja.

Sa vait ga lį dviem žmo nėms pra­lėk ti šu nų kin ki nio tem pia mo mis ro gė mis kai nuo ja maž daug 250 li­tų, žir go snie gu trau kia mo mis ro­

gė mis dviem ar trim žmo nėms – maž daug 100 li tų.

Dar dau giau pa klo ti teks pa­si rin ku siems ekst re ma liau sius snie go mo to cik lų ir ke tur ra čių žy­gius. Toks pa si va ži nė ji mas žmo­gui, pri klau so mai nuo tra sos il gio, kai nuo ja 400–800 li tų.

Ašt rių po jū čių nak ti niuo se miš­kuo se ieš ko to jai taip pat tu rė­tų bū ti nu si tei kę ne tau py ti. Tie­sa, čia da ly vau ja ma ne ma žo mis žmo nių gru pe lė mis, tad pra mo­gos su mą pa da li jus iš žmo nių skai čiaus ma lo nu mas tam pa ne­sun kiai įkan da mas.

Vi soms ap ra šy toms pra mo goms ne bū ti na spe cia li ap ran ga, tad nei pirk ti, nei nuo mo tis jos ne rei kės. Pra mo gų or ga ni za to riai įspė ja ap­si reng ti šil tai ir pa to giai.

Mąs ty mas kei čia siPrieš ke le rius me tus dar ga na eg­zo tiš kai at ro džiu sios ke lio nės pa­sli di nė ti į kal nų tu rin čias Eu ro pos vals ty bes šian dien jau taip iš po­pu lia rė ju sios, kad ten pa sli di nė ti lie tu viai per žie mą nu va žiuo ja net ir po ke lis kar tus.

Pas li di nė ti už si ma nęs daž nas lie tu vis mie liau ren ka si tra sas Lat vi jo je, nei va žiuo ja vos ke lias

de šim tis ki lo met rų iki pa na šaus ly gio sli di nė ji mo tra sų Lie tu vo je.

Ta čiau ša lies pra mo gų or ga ni­za to rius džiu gi na tai, kad pa sta­ruo ju me tu vis dau giau lie tu vių ne lin kę žie mos sa vait ga liais sė dė­ti na muo se ir ren ka si ak ty vų poil­sį ne tik už sie ny je.

„Tik rai pa ste bė jau, kad po tru­pu tį tas mąs ty mas kei čia si. Žmo­nės jau su pran ta, jog paa tos to gau­ti ar pa tir ti ką nors nau jo ga li ma ne tik va sa rą. Kai daug lai ko ne tu­ri, ne ga li sa vai tės skir ti ke lio nei į kal nus, ga li ras ti pra mo gų Lie­tu vo je. Ži no ma, kal nai yra kal nai, jie pa tys sa vai me žmo nes trau kia. Ta čiau al ter na ty vų tik rai yra“, – sa kė S.Ja ku ta vi čius.

Itin daug lie tu vių žie ma pra dė­jo mė gau tis praė ju siais me tais, kai ir šal tis spau dė, ir snie go ne trū ko ke lis mė ne sius.

Dar vi sai ne se niai Lat vi jos kai­mo tu riz mo so dy bo se pa si ro­dę snie go mo to cik lai ar at si ra du­si ga li my bė iš si nuo mo ti sli des bei spe cia lius dra bu žius at ro dė lyg spjū vis nie kuo ne nu si lei džian­čią gam tą tu rin tiems lie tu viams į vei dą. Šian dien vi sos šios pra mo­gos ne sun kiai pa sie kia mos ir sa­va me kie me.

Miš kai: �� ke�tur�ra�čiais�mo�to�cik�lais�ir�žie�mą�ga�li�ma�įveik�ti�sun�kiai�iš�va­žiuo�ja�mus�miš�kų�kem�sy�nus.

250li tų

kai nuo ja sa vait ga lį dviem

žmo nėms pa si vė žin ti šu nų kin ki nio

tem pia mo mis ro gė mis.

šeštADIeNIS, vASArIo 4, 20124

miestas

Vai ši no ar ba ta Vai ši no ar ba ta

Bend­ro­vė­„Su­si­sie­ki­mo­pa­slau­gos“,­per­šal­čius­pra­dė­ju­si­ak­ci­ją,­per­ku­rią­vie­šo­jo­trans­por­to­kont­ro­lie­riai­ke­lei­viams­da­li­jo­ar­ba­tą,­šil­tu­gė­ri­mu­jau­pa­vai­ši­no­dau­giau­nei­2200­vil­nie­čių­ir­iš­da­li­jo­440­lit­rų­juo­do­sios­ar­ba­tos.­„Vie­na­mer­gi­na­man­ra­šė,­kad,­at­si­da­rius­tro­lei­bu­so­du­rims­ir­įli­pus­kont­ro­lie­riams,­ji­kaip­vi­sa­da­pa­si­ruo­šė­bi­lie­tą,­bet­vie­toj­pa­tik­ri­ni­mo­jai­bu­vo­įteik­tas­puo­de­lis.­Pa­sak­mer­gi­nos,­ji,­net­kont­ro­lie­riams­iš­li­pus,­ger­da­ma­ar­ba­tą­juo­kė­si.­O­tai­juk­tik­puo­de­lis­šil­tos­ar­ba­tos­šal­tą­žie­mą“,­–­džiau­gė­si­ak­ci­ją­su­gal­vo­jęs­sos­ti­nės­me­ras­Ar­tū­ras­Zuo­kas.­­ VD­inf.­To­mo­Luk­šio­(BFL)­nuo­tr.

Ma tas Mik ne vi čiusm.miknevičius@diena.lt

So cia li nės ap sau gos ir dar bo mi­nis te ri ja (SaDM) ne se niai pa skel­bė, kad Vil niaus sa vi val dy bė 216 tūkst. so cia li nės pa šal pos ga vė jų su skai čia vo ne tei sin gai. ta čiau mies to val di nin kai šio pa reiš ki­mo nei pa tvir ti no, nei jį pa nei gė, nors skai čius sa vo in ter ne to pus­la py je ir pa si tai sė.

Vil niaus sa vi val dy bė šią sa vai tę iš pla ti no pra ne ši mą, ku ria me bu­vo skai čiuo ja ma, kad per nai so­cia li nės pa šal pos ga vė jų skai čius

vir ši jo 200 tūkst. Mi nis te ri jos tei­gi mu, sos ti nės sa vi val dy bė ne tei­sin gus duo me nis ga vo, nes su su­ma vo kiek vie no mė ne sio ga vė jų skai čių, nors skir tin gais mė ne­siais pa šal pą daž niau siai gau na tie pa tys žmo nės.

Ta čiau iš sa vi val dy bės pa kar to­ti nai iš pla tin to pra ne ši mo ir to liau lie ka neaiš ku, kiek žmo nių sos ti­nė je iš mies to biu dže to yra re­mia ma. Vie ną kar tą su kly dę ant­rą kar tą sa vi val dy bės val di nin kai skai čiuo ti ne be si ry žo. Pa kar to­ti nia me pra ne ši me sa vi val dy bė skel bia, kad 2011 m. iš mo kė jo per 216 tūkst. so cia li nių pa šal pų.

Re gis, da bar ir Vil niaus sa vi val­dy bė su tin ka, kad per nai vi du ti nis mė ne sio pa šal pos ga vė jų (šei mos ir pa vie niai as me nys) skai čius bu­vo 17,4 tūkst.

Mi nis te ri ja tvir ti na, kad sos­ti nė je so cia li nių pa šal pų ga vė jų per nai bu vo maž daug še šis kar­tus ma žiau, nei nu ro do sa vi val dy­bė. So cia li nę pa šal pą, mi nis te ri jos duo me ni mis, praė ju siais me tais bent kar tą ga vo apie 37,5 tūkst. Vil niaus gy ven to jų, o vi du ti niš kai per mė ne sį – 17,4 tūkst.

„De ja, Vil niaus sa vi val dy bė, teik da ma 2011 m. duo me nis, ne­tei sin gai juos su ma vo. Ap gai les­

tau ja me, kad ne pa si tiks li no prieš skelb da mi. Praė ju siais me tais Vil­niu je tik rai ne bu vo 216,3 tūkst. as me nų, ku rie bū tų ga vę so cia­li nę pa šal pą. Mū sų ma ny mu, sa­vi val dy bė to kį ne tei sin gą skai čių ga vo, nes me cha niš kai su su ma vo kiek vie no mė ne sio ga vė jų skai­čių. Ta čiau dau gu ma pa šal pų ga­vė jų pa šal pą gau na ne vie ną mė­ne sį, tad ga lu ti nė su ma ne lo giš kai pa di dė jo“, – tei gia ma mi nis te ri­jos raš te.

Sa vi val dy bė iš pra džių bu vo nu ro džiu si to kį re mia mų žmo nių sos ti nė je skai čių, kiek jų iš vi so yra vi so je vals ty bė je.

Sostinės valdžia pa sik ly do re mia mų jų mi nio je

Dumb las iš si lie jo dėl ap lai du moAva ri ją už da ry ta me Ka rio tiš kių są var­ty ne ga lė jo lem ti pa žei di mai tiek ren­giant sta ti nio pro jek tą, tiek sta ty bos dar­bų tech no lo gi jos pro jek tą, tiek pri žiū rint, kaip pro jek tas vyk do mas, taip pat at lie­kant sta ty bos dar bus ir vyk dant tech ni­nę sta ty bos prie žiū rą.

Kas pri siims at sa ko my bę?To kias iš va das pa da rė ko mi si­ja, iš ty ru si Ka rio tiš kių są var ty no nuo te kų dumb lo kau pyk lo je spa­lį įvy ku sią ava ri ją, kaip pra ne šė Vals ty bi nė te ri to ri jų pla na vi mo ir sta ty bos ins pek ci ja (VTPSI).

Kaip sa kė VTPSI at sto vas Da­rius Ba bic kas, ava ri ją ga lė jo lem ti vi sų įmo nių, su si ju sių su są var ty­no sta ty ba – jo pro jek ta vi mu, dar­bais ir prie žiū ra, – veiks mai.

„Vi sos įmo nės, ku rios dir bo su tuo, dau giau ar ma žiau tu ri pri­siim ti at sa ko my bę“, – tei gė jis.

Pro jek ta vo ir sta tė bend ro vės „Ka mes ta“, „Con se na“ ir „Vil­niaus hid rop ro jek tas“, lai kan čią ją už den gi mo konst ruk ci ją pa ga mi­no įmo nė „Via Con Sta ty ba“, sta­ti nio sta ty bos tech ni nė pri žiū rė­to ja – bend ro vė „Dar bas ta“.

„Ko mi si ja sta ty bos da ly viams šiuo me tu re ko men duo ja va do­vau tis Ka rio tiš kių są var ty no nuo­te kų dumb lo kau pyk los ava ri jos lik vi da vi mo pla nu, lai ky tis Sau­gos ir svei ka tos tai syk lių sta ty­bo je, Sta ty bi nių at lie kų tvar ky mo tai syk lių nu sta ty tos tvar kos rei­ka la vi mų. Taip pat re ko men duo­ja me pa reng ti sta ti nio pro jek tą ir gau ti sta ty bą lei džian tį do ku men­tą šio sta ti nio sta ty bai“, – ci tuo­ja ma ko mi si jos pir mi nin kė VTPSI vir ši nin kė Lau ra Na li vai kie nė.

Ver tins veik ląSta ty bos da ly viai taip pat tu rės pa reng ti Sta ty bos dar bų tech no­lo gi jos pro jek tą ir dar bus vyk dy­ti ne pa žeis da mi sta ti nio pro jek to spren di nių. Pro jek tuo jant ir sta­tant ypa tin gą dė me sį rei kės skir­ti py li mų sta bi lu mui už tik rin ti, o sta tant nau do ti sau gius sta ty bos pro duk tus, ati tin kan čius pro jek­te nu ma ty tus rei ka la vi mus.

L.Na li vai kie nės tei gi mu, bus kreip ta si į Sta ty bos pro duk ci jos ir ser ti fi ka vi mo cent rą dėl sta ty bos da ly vių, pa da riu sių pa žei di mus, veik los įver ti ni mo.

Kaip nu ro do ma ins pek ci jos pra­ne ši me, tir da ma ava ri jos prie žas­tis, ko mi si ja nu ta rė, kad at lik ti sta ti nio eks per ti zę ne tiks lin ga.

„Nors prieš ku rį lai ką ma ny ta, kad bū ti na at lik ti sta ti nio eks­per ti zę, ko mi si ja šių me tų sau sio 10 d. priė mė spren di mą, jog pa­

žei di mams nu sta ty ti už teks iš­nag ri nė ti pa teik tus do ku men­tus ir įver tin ti sta ty bos da ly vių bei kom pe ten tin gų spe cia lis tų paaiš ki ni mus. Esa mo mis ap lin­ky bė mis at lik ti sta ti nio eks per­ti zę yra ne tiks lin ga“, – tei gia ma pra ne ši me.

Es mi niai pa žei di maiVie nas es mi nių nu sta ty tų pa žei­di mų – ne sup ro jek tuo ta dumb lo slė gio ki ti mo ir ste bė ji mo sis te­ma (pje zo met ras). Dėl šios prie­žas ties ne bu vo ga li my bės ste bė ti, kaip ki to dumb lo slė gis už den gia­mo je kau pyk lo je.

„Pro jek ta vi mo už duo ty je to kie dar bai ne bu vo nu ma ty ti, ta čiau sta ty to jo – Vil niaus ap skri ties at­lie kų tvar ky mo cent ro – nu ro dy mą su pro jek tuo ti pje zo met rą ran go­

vė bend ro vė „Ka mes ta“ pri va lė jo įvyk dy ti“, – tei gia ins pek ci ja.

Ki tas es mi nis pa žei di mas yra tai, kad sta ty bos dar bų tech no lo gi jos pro jek te ne tei sin gai bu vo nu ma­ty tas grun to už py li mo ei liš ku mas ir grun to sluoks nių įren gi mas.

Sta ty bos vyk dy tos pa gal sta ty­bos dar bų tech no lo gi jos pro jek­to spren di nius, prieš ta rau jan čius tech ni nio dar bo pro jek to spren­di niams. Taip pa žeis tas Sta ty­bos tech ni nio reg la men to (STR) punk tas, ku ria me nu ro dy ta pro­jek to vyk dy mo prie žiū ros va do­vo pa rei ga yra tik rin ti, ar sta ti nys sta to mas lai kan tis sta ti nio pro jek­to spren di nių, ir tai įra šy ti į sta ty­bos žur na lą.

Ko mi si ja taip pat iš siaiš ki no, kad sta ty bos vyk dy tos pa žei džiant STR punk tą, ku ria me nu ro do ma,

Ava ri ja: ­� už­da­ry­ta­me­Ka­rio­tiš­kių­są­var­ty­ne­per­nai­spa­lį­ply­šus­spe­cia­liai­dumb­lą­den­gian­čiai­plė­ve­lei,­iš­re­zer­vua­ro­į­ap­lin­ką­iš­te­kė­jo­apie­2­tūkst.­ku­bi­nių­met­rų­dumb­lo.­ ­ Ge­di­mi­no­Bar­tuš­kos­nuo­tr.

Smar kiai at ša lus orams, šio mis die no mis pa pil do mai skir ta lė šų Vil niaus lab da ros val gyk loms – per 6 tūkst. li tų dar 70­iai žmo nių mai tin ti.

Vil niaus mies to sa vi val dy bė va sa­rį bu vo sky ru si lė šų 180 so cia liai rem ti nų as me nų mai tin ti val gyk­lo se, kad dau giau el ge tau jan čių ir be na mių žmo nių gau tų ne mo ka­mą mai ti ni mą. Iš vi so ne mo ka mą mai ti ni mą nuo šio mė ne sio gau na 250 as me nų.

Nak vy nės na muo se, esan čiuo se A.Ko je la vi čiaus g. 50, bend ro je sa­lė je gy ve nan tiems žmo nėms mai­tin ti bu vo skir ta lė šų 80­iai as­me nų. Šiuo me tu, kai į nak vy nės na mus nuo lat ve ža mi su ša lę be­na miai, pa pil do mai skir ta lė šų dar 20­iai as me nų.

Liep kal nio gat vė je esan ti lab da ros val gyk la, ke tu rio mis pa mai no mis mai ti nan ti so cia liai rem ti nus žmo­nes, pri trū ko mal kų. Sa vi val dy bė skel bia šiai or ga ni za ci jai pri sta čiu si apie 6 ku bi nius met rus mal kų.

Sa vi val dy bė ra gi na šio mis die­no mis mies tie čius ir įmo nes pa­rem ti vi suo me ni nes or ga ni za ci jas, tei kian čias ne mo ka mą nak vy nę ir mai ti ni mą.

Sos ti nės val džia va kar krei pė si į Grei to sios me di ci nos pa gal bos sto­ties ad mi nist ra ci ją su pra šy mu už­tik rin ti, kad grei to sios pa gal bos bri­ga dai at vy kus dėl su ša lu sio as mens, jei yra nu ša li mo po žy mių, vež ti jį į Res pub li ki nę Vil niaus uni ver si te ti­nę li go ni nę, jei nė ra – ga ben ti tie­siai į nak vy nės na mus A.Ko je la vi­čiaus g. 50, ku rie ne lai mė lius priims bet ku riuo pa ros me tu.

Jei me di ci nos pa gal bos bri ga­dai nė ra ga li my bės nu vež ti as me­nį į nak vy nės na mus, ga li ma kvies­ti So cia li nės tar ny bos eki pa žą ar ba po li ci ją.

Su Vil niaus uni ver si te ti ne li go­ni ne taip pat ap tar ta, kad, me di­kams ap žiū rė jus at vež tą su ša lu sį be na mį ir su tei kus jam bū ti ną pa­gal bą, jei jo gul dy ti į li go ni nę ne­rei kia, nu ken tė jęs as muo bū tų nu­vež tas į nak vy nės na mus. Li go ni nė as me niui nu vež ti į nak vy nės na­mus ga li kvies ti So cia li nės tar ny­bos eki pa žą ar ba po li ci ją.

Nu ve ži mo į nak vy nės na mus pa slau gas dar bo va lan do mis (2012 m. va sa rio 3 d. nuo 12 iki 21 val., 2012 m. va sa rio 6–2012 m. va sa­rio 10 d.– nuo 9 iki 17 val.) tei kia So cia li nės tar ny bos eki pa žas (tel. 8 617 44 661), ki tu me tu – po li ci ja.

VD inf.

Vie nas es mi nių nu sta ty tų pa žei di­mų – ne sup ro jek­tuo ta dumb lo slė gio ki ti mo ir ste bė ji mo sis te ma.

Sky rė pa pil do mų lė šų

šeštADIeNIS, vASArIo 4, 2012 5

miestas

Vai ši no ar ba ta Vai ši no ar ba ta

Arit me ti ka: �� kad�ir�kaip�skai�čiuo­si,�Vil�niu�je,� kaip� ir� vi�so�je� ša�ly�je,�so�cia�li�nių�pa�šal�pų�skai�čius�nuo­lat�au�ga.� � To�mo�Ur�be�lio�nio�(BFL)�nuo�tr.

Sostinės valdžia pa sik ly do re mia mų jų mi nio je

Dumb las iš si lie jo dėl ap lai du mo

jog sta ty bos va do vas pri va lo nuo­lat kont ro liuo ti, kad sta tant dar bai bū tų at lie ka mi pa gal sta ti nio pro­jek tą, nor ma ty vi nių sta ty bos tech­ni nių do ku men tų rei ka la vi mus.

ty rė vi siKo mi si ją, ty ru sią ava ri jos prie žas­tis Ka rio tiš kių są var ty ne, su da rė spe cia lis tai iš VTPSI, Tra kų ra jo no sa vi val dy bės, Ap lin kos mi nis te ri­jos Vil niaus re gio no ap lin kos ap­sau gos de par ta men to, Sta ty bos ir pro jek ta vi mo sis te mi ni mo cent ro, Vil niaus ap skri ties at lie kų tvar ky­mo cent ro.

Ko mi si jo je da ly va vo ir bend ro vių „Ka mes ta“, „Con se na“, „Vil niaus hid rop ro jek tas“, Ap lin kos mi nis­te ri jos at sto vai, įmo nės „Pro jek tų eks per ti zė“ bei Sta ty bos pro duk­ci jos ir ser ti fi ka vi mo cent ro va do­

vai, įmo nių „Via Con Sta ty ba“ bei „Dar bas ta“ at sto vai.

Per nai spa lio 20­ąją Tra kų ra jo ne esan čia me už da ry ta me Ka rio tiš kių są var ty ne ply šus spe cia liai dumb lą den gian čiai plė ve lei iš re zer vua ro į ap lin ką iš te kė jo apie 2 tūkst. ku­bi nių met rų dumb lo. Spe cia lis­tų skai čia vi mais, bu vo už terš ta 85 arų te ri to ri ja.

Pa na ši ava ri ja Ka rio tiš kių są­var ty ne įvy ko prieš me tus. Tą kart dumb lą den gian ti plė ve lė pra sme­go, da lis dumb lo taip pat pa te ko į ap lin ką.

Į re zer vua rą ša lia Ka rio tiš kių są var ty no dumb lą bend ro vė „Vil­niaus van de nys“ ve žė nuo 1987 iki 2007 m. Ten bu vo iš kas tas 12–14 met rų gy lio ba sei nas ir už pil dy tas dumb lu.

BNS, VD inf.

Sta tis ti kos de par ta men to duo­me ni mis, 2011 m. pra džio je Vil­niu je gy ve no 542 932 žmo nės, tad sa vi val dy bės pa tei kia mas pa šal pą ga vu sių skai čius – 216,3 tūkst. – su da ro be veik 40 pro c. mies to gy­ven to jų.

Po šių SADM prie kaiš tų sa vi val­dy bė pa kei tė skai čia vi mo me to di­ką ir pa skel bė, kad per 2011 m. vil­nie čiams su teik ta be veik 80 mln. li tų pi ni gi nės so cia li nės pa ra mos, o 2008­ai siais ši pa ra ma, įskai tant ir kom pen sa ci jas už būs to šil dy mą, šal tą ir karš tą van de nį, su da rė 8,4 mln. li tų. Per ket ve rius me tus ši su ma užau go be veik 10 kar tų.

Ava ri ja: �� už�da�ry�ta�me�Ka�rio�tiš�kių�są�var�ty�ne�per�nai�spa�lį�ply�šus�spe�cia�liai�dumb�lą�den�gian�čiai�plė�ve�lei,�iš�re�zer�vua�ro�į�ap�lin�ką�iš�te�kė�jo�apie�2�tūkst.�ku�bi�nių�met�rų�dumb�lo.� � Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.

Ug nė Ka ra liū nai tėu.karaliunaite@diena.lt

ter mo met ro stul pe liui ry tais ro­dant dau giau nei 25 laips nius šal­čio, vil nie čiai vos at si da rius par­duo tu vėms sku ba pirk ti kuo šil­tes nių pirš ti nių, ke pu rių, įsi gy ti šil dy tu vų. nors kai ku rie gy ven­to jai skun džia si, kad pa siū la itin su ma žė jo ir nė ra iš ko rink tis, par­duo tu vių at sto vai ti ki na, jog pre­kių už teks vi siems.

Ma da ne bes var buPre ky bos cent re „Flag man“ įsi­kū ru sios dra bu žių par duo tu vės „Seppälä“ dar buo to ja pa sa ko ja, kad per spei gą pir kė jai ta po ne to­kie iš ran kūs. „Per ka bet ką, kad tik šil ta bū tų“, – šyp so jo si par da vė ja ir pa ti ki no, kad šal tam sa vait ga liui pa si ruoš ta – žie mos pre kių at vež­ta pa pil do mai. Vi du ti niš kai šio je par duo tu vė je per die ną pre ky bi­nin kams pa vyks ta par duo ti 50–100 po rų pirš ti nių.

Kad su ša lę pir kė jai ne be si vai ko ma dų, pa tvir ti no ir par duo tu vės „Uni ted Co lors of Be net ton“ dar­buo to ja. „Ima vis ką, ką tu ri me“, – tei gė mer gi na. Ta čiau par duo tu vė pa pil do mų dra bu žių siun tų ne ke­ti na at si vež ti. Par da vė ja tvir ti no, kad už ten ka tiek, kiek yra par duo­tu vės san dė ly je.

Pre ky bos tink lo „Ma xi ma“ at­sto vė spau dai Ol ga Ma laš ke vi­čie nė in for ma vo, kad pra si dė jus šal čiams žie mos dra bu žių ir ak­se sua rų par da vi mas aki vaiz džiai pa šo ko. „Sau sio pa bai go je par­da vė me 15 pro c. dau giau dra bu­žių nei mė ne sio pra džio je. Mū sų klien tams rū pi kai nos ir ko ky bės san ty kis, to dėl jie ren ka si na tū­ra lių au di nių šil tus dra bu žius ir ak se sua rus, žiū ri, kad su dė ty­je bū tų vil nos, mo he rio, med­vil nės“, – pa sa ko jo O.Ma laš ke­vi čie nė.

Anot jos, suau gu sie ji daž niau per ka pirš tuo tas pirš ti nes, nes jo­mis pa to giau vai ruo ti, leng viau pa vyks ta su si ras ti daik tus ran ki­nė je. Kumš ti nių pirš ti nių par da­vi mas išau ga, kai pa spau džia šal­tu kas. „Vai kams tė vai dau giau sia per ka ne perš lam pa mas sli di nė­ji mo pirš ti nes“, – aiš ki no O.Ma­laš ke vi čie nė.

Siū lais ir vir ba lais pre kiau jan­čios par duo tu vės „Dok las“ at­sto vai ti ki no, kad spei gas dau giau gy ven to jų į par duo tu vę neat gi na. „Pir kė jų gau sė ji mas la biau jun ta­mas ru de nį ar žie mos pra džio je. Ta čiau šal čiai įta kos ne tu ri. Dau­giau sia klien tų su lau kia ma, kai

pa skel bia mi iš par da vi mai ar ak­ci jos“, – tei gė par da vė ja.

at šau kia už sa ky musKol vie ni vil nie čiai sku ba į par­duo tu ves ieš ko ti šil tų ke pu rių, ki ti at šau kia su pla nuo tus ap si­lan ky mus kir pyk lo se. Gro žio sa­lo no „Me ri li na“ kir pė ja tei gė, kad vis dau giau klien čių neat vyks ta į kir pyk lą, nors bū na už si ra šiu sios iš anks to. „Vė luo jan čių ne la bai bū na. Jei jau neuž si ve da au to mo­bi liai, tai ir ne beat vyks ta į sa lo­ną“, – pa sa ko jo kir pė ja. Mo te ris tei gė, kad klien tų skai čius žie mą vi sa da su ma žė ja, bet ne dėl šal čio. „Šal tu me tų lai ku vi sa da ma žiau žmo nių. La biau sa vo šu kuo se no­mis pra de da ma rū pin tis pa va sa­rį. Iki jo klien tai tau po“, – aiš ki­no pa šne ko vė.

Kad kir pyk los su lau kia ma žiau klien tų per šal čius, sa kė ir gro­žio sa lo no „Ba tek sas“ dar buo­to ja. Mo te ris tei gė, kad už si ra šę klien tai dėl šal čių kar tais ne pa­si ro do. Ta čiau ne tik spei gas pri­ver čia re čiau vars ty ti kir pyk lų du ris. Paš ne ko vė tvirtino: „Žie­mą dau ge lis gy ven to jų ne šio ja ke pu res. Įsi vaiz duo ki te, kaip at­ro do šu kuo se na pa ne šio jus ke­

pu rę. To dėl dau ge lis žmo nių šal­tuo ju me tų lai ku iš si ver čia ir be šu kuo se nų.“

Par da vi mas pa dvi gu bė jo„To po cent ro“ ko mu ni ka ci jos pro­jek tų va do vas Eri kas Kund rec kas pa sa ko jo, kad šią sa vai tę šil dy tu­vų par da vi mas, pa ly gin ti su pir­mo mis sau sio sa vai tė mis, išau go dvi gu bai. „Skai čiuo ja me, kad už­si lai kius šal čiams šis skai čius ga­li ir pa tri gu bė ti. Per pa sta rą sias itin šal tas va sa rio die nas par da vė­me tiek šil dy tu vų, kiek per treč­da lį vi so sau sio“, – tei gė at sto vas. Pir kė jai do mi si vie no dai tiek te­pa li niais, tiek oro šil dy tu vais.

Pak laus tas, kam prio ri te tą tei­kia klien tai – eko no miš ku mui ar kai nai, E.Kund rec kas at sa kė: „Mū sų kon sul tan tai vi sa da pa­ta ria pirk ti ener gi ją tau pan čius prie tai sus. Ta čiau pir kė jai ren ka­si pa gal jiems svar bias prie žas tis. Ku rie ma no, kad šil dy mas to kio ti po prie tai su – tik pa pil do mas da ly kas per spei gą, ren ka si pi­ges nius ir eko no miš kes nius prie­tai sus. Tie, ku rie šil do si dau giau ir il giau, in ves tuo ja į bran ges nius te pa li nius ra dia to rius.“

„To po cent ro“ at sto vas ti ki no, kad pre ky bos tink las ra dia to rių san dė liuo se tu ri už tek ti nai, to dėl per šal tą jį sa vait ga lį pir kė jai tik­rai ga lės įsi gy ti šil dy tu vą. E.Kun­ d rec kas tei gė pa ste bė jęs ten den ci­ją, kad se zo ni nių pre kių pir ki mas per me tus bū na pa na šus, ta čiau ekst re ma lioms oro są ly goms gy­ven to jai iš anks to ne si ruo šia. „Tas pa ts bū na va sa rą su oro vė din tu­vais“, – kons ta ta vo pa šne ko vas.

Šluo ja pirš ti nes, ke pu res ir šil dy tu vus

Pas ka ta: �� spei�gas�pri�ver�tė�iš�spin�tų�trauk�ti�šil�čiau�sius�dra�bu�žius�ar­ba�sku�bė�ti�jų�įsi�gy�ti.� � Vy�tau�to�Pet�ri�ko�nuo�tr.

Per pa sta rą sias itin šal tas va sa rio die­nas par da vė me tiek šil dy tu vų, kiek per treč da lį vi so sau sio.

6

lietuva

2008–2011 m. Pa lan gos mies to sa vi val dy bės įgy ven­din ti kon kur sai, ku rių ver­tė – dau giau nei 7,5 mln. li­tų, bu vo ne skaid rūs, kaip tei­gia Vie šų jų pir ki mų tar ny ba. Pa tik ri nus 12 pir ki mo at ve­jų paaiš kė jo, kad sa vi val dy bė pa žei dė vie šų jų pir ki mų tvar­ką, neuž tik ri no kont ro lės.

Pa­žei­di­mai­­Pa­lan­go­je

Va kar įkur ta Eu ro pos fe de ra­lis tų są jun ga Lie tu vo je (EFSL), ku ri ža da skleis ti de­mok ra tiš kos ir fe de ra ci nės Eu ro pos idė ją. EFSL pir mi­nin ku iš rink tas par la men ta­ras Pet ras Aušt re vi čius. Tarp stei gė jų yra Sei mo na rys Ema nue lis Zin ge ris, po li to lo­gas Ge di mi nas Vit kus.

Bal ti jos Ame ri kos lais vės ly­ga JAV vals ty bės sek re to rę Hil la ry Clin ton pa ger bė Bal ti­jos lais vės ap do va no ji mu. Jis H.Clin ton skir tas už jos „il ga­lai kes ir veiks min gas pa stan­gas re miant Bal ti jos tau tų ne prik lau so my bę ir sau gu mą bei plė to jant JAV par tne rys tę su Bal ti jos vals ty bė mis“.

Su­Si­bū­rė­­fe­de­ra­liS­tai

Pa­ger­bė­­H.Clin­ton

Sta sys Gu da vi čiuss.gudavicius@diena.lt

Nu ro dė pra dė ti vi di nį ty ri mąSu si sie ki mo mi nist ras Eli gi jus Ma­siu lis va kar iš kvie tė Trans por to in­ves ti ci jų di rek ci jos (TID) va do vą Al mi ną Ma čiu lį ir nu ro dė pra dė ti tar ny bi nį pa tik ri ni mą dėl ži niask­lai do je pa vie šin tų fak tų apie al ko­ho lio var to ji mą dar bo me tu ir dar­bo vie to je.

Pa sak mi nist ro, nė vie no je vals­ty bi nė je įstai go je, kaip ir vals ty bės tar ny bo je, ne to le ruo ti nas al ko ho lio var to ji mas, dar bo lai ko draus mės pa žei di mai ir ki ti su dar bu ne su si ję už siė mi mai, to dėl TID ne dels da ma pri va lo at lik ti tar ny bi nį pa tik ri ni­mą, o kal ti dar buo to jai ir jų dar bą kont ro liuo jan tys va do vai tu ri su­lauk ti tar ny bi nių nuo bau dų.

TID va do vui taip pat pa ves ta už­tik rin ti, kad vi si dar buo to jai įsta­ty mų nu sta ty ta tvar ka ati dirb tų lai ką, ku rį sky rė da ly vau ti ne dar­bi nia me ren gi ny je.

„Vy nas – ne al ko ho lis“Ket vir ta die nį vie na te le vi zi jos ži­nių lai da pa ro dė re por ta žą, kaip dar ne si bai gus dar bo die nai TID pa tal po se bu vo su reng tas po bū vis su al ko ho li niais gė ri mais.

„Vy nas nė ra al ko ho lis, jis var to­ja mas ir Eu ro pos Ko mi si jos su si ti­ki muo se“, – tai pa reiš kė TID di­rek to riaus pa va duo to jas Gin tau tas Pred ke lis, kai jo va do vau ja mo je įstai go je žur na lis tai ap ti ko be šven­čian čių dar buo to jų. Ki ti šios įstai­gos dar buo to jai tvir ti no, kad vyks ta įpras ta de šim ties mi nu čių per trau­

kė lė. „Tai pa pras čiau sia de šim ties mi nu čių per trau kė lė“, – slėp da­ma si nuo te le vi zi jos ka me rų tei gė dar buo to ja. Vi sa tai vy ko ket vir­ta die nio po pie tę, dar bo die nai dar ne si bai gus. TID dar buo to jai kil no­jo tau res, pil nas al ko ho lio.

Pas lė pė bu te lį bren džioVals ty bi nė je įstai go je tre čią va lan­dą die nos vy ko po bū vis, ku ria me bu vo var to ja ma ir al ko ho li nių gė­ri mų. Iš vy dę žur na lis tus, dau ge­lis dar buo to jų ėmė slėp ti gė ri mus, kai ku rie sten gė si pa si slėp ti ir pa­tys. Kai ku rie jų ne tgi pa li ko ir as­me ni nius mo bi liuo sius te le fo nus.

Kol vie na val di nin kė aiš ki no, kas švęs ta, ki ti po bū vio da ly viai puo­lė slėp ti įkal čių. Vie na jų pa grie­bu si bu te lį bren džio įdė jo jį į spin­te lę, ta čiau vy no ir ki to al ko ho lio tau rės li ko ant sta lo. Vė liau pa va­duo to jas ban dė įti kin ti, kad to kie po bū viai dar be ga na įpras ti. Neo fi­cia lių šal ti nių duo me ni mis, po bū­vį su ren gė šios įstai gos dar buo to­jai, ku riems bu vo iš mo kė ti prie dai prie al gų. Jie su ren gė pa dė kos po­bū vį įmo nės va do vams.

Slaps tė si poil sio kam ba ry jeJau ir anks čiau pa si tai ky da vo įro dy­mų, kad įvai rio se vals ty bi nė se įstai­go se dar bo me tu gir tau ja ma. Ta čiau to li gra žu ne vi sais at ve jais pa vyk­da vo įro dy ti tar ny bi nį nu si žen gi mą ir nu baus ti kal tus. Be to, ne re tai pro pirš tus žiū ri ma į „vie nos ki tos tau­re lės“ iš len ki mą dar bo me tu. Pap­ras tai, jei gu ap si spren džia ma baus­ti, pa ski ria ma sim bo li nė 100–300 li tų bau da. Ir tuo vis kas bai gia si.

Prieš po rą me tų pa skli do įta ri mai, kad dar be gir tau ja „Vals ty bės ži­nių“ va do vas Jo nas Lion gi nas. Kaip įta ria ma, ap svai gęs nuo al ko ho lio J.Lion gi nas vi są dar bo die ną iš bu vo už si ra ki nęs poil sio kam ba ry je. Du­rų neat vė rė net Sei mo ko mi si jai, o nuo žur na lis tų iš sep tin to vir šu ti nio aukš to ban dė spruk ti per sto gą.

J.Lion gi nas at si pir ko pa pei ki mu, o va do vy bė, vie na ran ka sky ru si pa pei ki mą, ki ta ne kar tą pa ma lo ni­no „Vals ty bės ži nių“ va do vą tūks­tan ti niu prie du prie at ly gi ni mo.

Be je, pir mą kar tą įsa ky mas dėl prie do prie kiek vie no mė ne sio al­gos bu vo pa si ra šy tas iš kart po to, kai di rek to rius ga vo pa pei ki mą.

Pats J.Lion gi nas ven gia ži niask­lai dos, pa sta rą jį kar tą pa klaus­tas apie prie dą, lie pė ne šdin tis iš įstai gos.

Ne dirbs tik du mė ne sius2010 m. vasario 2­ąją dar be ne­blai vi už tik ta ir dvi klien tes iš plū­du si Pa ne vė žio ant sto lė Va len ti na Žy de lie nė dviem mė ne siams ne te­ko tei sės at lik ti ant sto lio funk ci jas. Taip šių me tų pra džio je nu spren dė

Lie tu vos ape lia ci nis teis mas, ku ris kons ta ta vo, kad V.Žy de lie nė sa vo el ge siu su men ki no ant sto lio, kaip vals ty bės tar nau to jo, au to ri te tą vi­suo me nė je.

Tei sė jų ko le gi ja pa li ko ga lio ti Lie tu vos ant sto lių rū mų Ants to lių gar bės teis mo spren di mą, ku riuo V.Žy de lie nei bu vo skir ta draus mi­nė nuo bau da – tei sės at lik ti ant­sto lio funk ci jas atė mi mas dviem mė ne siams.

Teis mas kons ta ta vo, kad dar­be ne blai viai (nu sta ty tas 1,82 pro­mi lės gir tu mas) už tik tai ant sto lei bu vo pa skir ta ne pa ti griež čiau sia nuo bau da (grė sė net bū ti at leis­tai), be to, pa skir da mas draus mi nę nuo bau dą Gar bės teis mas tai pa­da rė dviem mė ne siams, nors įsta­ty mas nu ma to, kad to kia tei sė ga li bū ti atim ta iki še šių mė ne sių.

Sei me svai ga lų ne be par duo da maNie kaip prieš ke le rius me tus ne bu­vo nu baus tas Sei mo na rys Gin tau­tas Mi ko lai tis, įtar ti nai šli ti nė jęs po Sei mo rū mus, kai vy ko par la­men to ple na ri nis po sė dis, ku ria­me klau sy ta si Vy riau sy bės me ti nės ata skai tos. Par la men ta rų su ta ri mu jis tik bu vo pa ša lin tas iš ple na ri nių po sė džių sa lės. Tie sa, prii mant to­kį spren di mą, G.Mi ko lai čio sa lė je jau ne bu vo. Prieš tai jis bu vo pa ste­bė tas šli ti nė jan tis žur na lis tų lo žė­je, ten vos ne parg riu vo.

Sei mo na riai kal bė jo, kad G.Mi­ko lai tis ne pir mą kar tą bu vo pa ste­bė tas iš gė ręs. Ta čiau Sei mo na rys ti ki no ne var to jęs al ko ho li nių gė ri­mų. Sei mo Eti kos ir pro ce dū rų ko­mi si ja taip pat ne su ge bė jo įro dy ti,

kad G.Mi ko lai tis el gė si ne tin ka­mai, to dėl jis nie kaip ne bu vo nu­baus tas. Tie sa, po šio įvy kio bu vo ini ci juo tas spren di mas ne bep re­kiau ti al ko ho li niais gė ri mais Sei­mo vie šo jo mai ti ni mo įstai go se.

Anks tes niuo se Sei muo se pa si­tai ky da vo dar įžū les nių gir ta vi mo at ve jų. Sy kį par la men ta ras Kęs tu­tis Ska ma ra kas ne tgi pils tė bren dį ple na ri nių po sė džių sa lė je, dar ne­si bai gus pa čiam po sė džiui. K.Ska­ma ra kas nie kaip ne nu baus tas.

Da bar ti nia me Sei me fak tiš kai ne­bu vo at ve jų, kad tau tos iš rink tie­ji dar bo me tu bū tų gir ta vę. Tik sy kį ki lo klau si mų, ar ne pikt nau džiau­ja svai giai siais gė ri mais Ato mi nės ener ge ti kos ko mi si jos pir mi nin kas Ro kas Ži lins kas.

At leis tas po teis mų ma ra to no2009 m. už fik suo ta, kad po dar bo­vie tę ne blai vus šli ti nė ja Vy riau sy­bės at sto vas Šiau lių ap skri ty je Vac­lo vas Vol ko vas.

Tei gia ma, kad at vy kus po li ci nin­kams V.Vol ko vas slaps tė si – bu vo už si da ręs tua le te, pa skui spru ko į tam sų pa sta to tre čią aukš tą, ne­prik lau san tį Vy riau sy bės at sto vo Šiau lių ap skri ty je tar ny bai. Kiek vė liau bu vo pa tik rin tas val di nin­ko blai vu mas, al ko ho lio ma tuok­lis ro dė leng vą – 1,08 pro mi lės – gir tu mą.

Po tar ny bi nio pa tik ri ni mo V.Vol­ko vas bu vo at leis tas iš pa rei gų. Ta čiau ga na il gai už tru ko teis­mų pro ce sai dėl to kio Vy riau sy bės spren di mo tei sė tu mo. Tik per nai pa va sa rį V.Vol ko vas ga lu ti nai ne­te ko dar bo.

Puo tos dar be baus mių neužt rau kia

Pa si tai ko, kad dar bo vie to je, įskai tant ir vals ty bi nes įstai gas, iš ge ria ma ar net gir tuok liau ja ma. Ta čiau daž niau siai už tai tik įspė jama ar skiriamos nedi­delės bau do s. At lei­di mų iš vals ty bi nio dar bo dėl gir tuok lia­vi mo pa si tai ko itin re tai.

Šventė: � dar bo me tu iš lenk tos tau re lės rim tu nu si žen gi mu ne lai ko nei val di nin kai, nei jų va do vai. Alg ri do Ku bai čio (BFL) nuo tr.

Sy kį par la men ta ras K.Ska ma ra kas ne t­gi pils tė bren dį ple­na ri nių po sė džių sa­lė je, dar ne si bai gus pa čiam po sė džiui.

šeštadienis, vasario 4, 2012

7

lietuva

To kią Da lios Gry baus kai tės po­zi ci ją po ša lies va do vės su si ti ki­mo su so cia li nės ap sau gos ir dar bo mi nist ru Do na tu Jan kaus ku va kar iš dės tė Pre zi den tės pa ta rė ja Dai­va Ul bi nai tė. „Ats ki ros mi nis te ri jos ne koor di na vo veiks mų ir šią pro b le­mą spren dė ga na frag men tuo tai“, – žur na lis tams ša lies va do vės po­zi ci ją pristatė D.Ul bi nai tė.

„Pre zi den tės tei gi mu, ad mi nist­ra ci nių ge bė ji mų ir stra te gi nio pla­na vi mo sto ka ap skri tai yra es mi nė prie žas tis, ko dėl šios Vy riau sy bės dar bas daž nai ne duo da rei kia mų re zul ta tų“, – sa kė pa ta rė ja.

Jos tvirtinimu, Pre zi den tė per su si ti ki mą pa brė žė po rei kį per­skirs ty ti esa mus iš tek lius ir jų nu­kreip ti jau ni mo užim tu mui di din­ti. Tarp per skirs to mų tu rė tų bū ti ir val di nin kų mo ky mams ku ror tuo se nu ma to mos lė šos.

Mi nist ras tei gė, kad prie mo nės, ku rių šio je sri ty je im ta si, duo da re­zul ta tų, bet pri pa ži no, jog Lie tu va

Eu ro pos kon teks te pa gal jau ni mo užim tu mą at ro do pra stai. Pa sak D.Jan kaus ko, per nai jau ni mo ne­dar bas Lie tu vo je su ma žė jo nuo 33 pro c. me tų pra džio je iki 31 pro c. jų pa bai go je.

„Šiuo at ve ju iš tik rų jų Lie tu vos si tua ci ja su dė tin ga, pa ly gin ti su vi­du ti niš kai at ro dan čio mis ES vals­ty bė mis, ta čiau, kaip ir su si ti ki me kal bė jo me, di na mi ka, tie spren di­mai, ku rie bu vo priim ti, duo da ga li­my bę ti kė tis, kad di na mi ka iš lai kys tas pa čias ten den ci jas ir ma žė jant vi sam ne dar bui Lie tu vo je kartu ma­

žės jau ni mo ne dar bas. Ti ki mės, kad net la biau ne gu iki šiol“, – žur na­lis tams sa kė mi nist ras. Jis taip pat tei gė, kad nors ne dir ban čio jau ni­mo Lat vi jo je ir Es ti jo je yra san ty ki­nai ma žiau (lapk ri tį jo šio se ša ly se bu vo ati tin ka mai 29,9 ir 21,8 pro c.), Lie tu vo je jo ma žė ja spar čiau.

„Jei gu ver tin tu me tik 2011 m., jau ni mo ne dar bas Lat vi jo je iš li ko pa na šaus ly gio vi sus me tus, Es ti­jo je, nors jis bu vo ge ro kai ma žes­nis, bet 2011­ai siais di dė jo. Lie­tu vo je me tų pra džio je jis bu vo 33 pro c., me tų pa bai go je – 31 pro c. Tai gi ten den ci jos Lie tu vo je yra net ge res nės ne gu pas mū sų kai my­nus“, – tei gė D.Jan kaus kas.

Pre zi den tė per su si ti ki mą pa ra­gi no ne del siant pa reng ti na cio na­li nę užim tu mo pro gra mą, ku rio­je bū tų nu ma ty tos aiš kios, vi so se mi nis te ri jo se su de rin tos prie mo­nės, kaip bus ska ti na mas jau ni mo įdar bi ni mas. Mi nist ro tei gi mu, to­kia pro gra ma ren gia ma ir bus baig­

Dūrė pirštu į bėdasIki šiol nei So cia li nės ap sau gos ir dar bo mi nis te ri ja, nei Vy riau­sy bė jau ni mo ne dar bo pro ble mos ne ver ti no kaip rim tos. To­kios nuo mo nės lai ko si ša lies va do vė ir pa brė žia, kad mi nis te ri­jos tu ri la biau koor di nuo ti veiks mus.

ta iki ba lan džio. D.Jan kaus kas mi­nė jo, kad vie na iš nau jo vių šie met ska ti nant jau ni mo įdar bi ni mą yra vers lu mo ska ti ni mo fon do mik ro­k re di tai. Pers kirs tant struk tū ri nę pa ra mą jau ni mo įdar bi ni mą nu ma­to ma ska tin ti ir ki to mis nau jo mis prie mo nė mis. Jau iki šiol tai ky­tos leng va tos darb da viams, su tin­kan tiems priim ti pa tir ties ne tu­rin tį jau ną žmo gų. Pir ma die nį per neo fi cia lų Eu ro pos Va do vų Ta ry­

bos su si ti ki mą Eu ro pos Ko mi si­jos (EK) pir mi nin kas José Ma nue­lis Bar ro so krei pė si į aš tuo nias ES vals ty bes, tarp jų ir Lie tu vą, su siū­ly mu steig ti veik los gru pes jau ni­mo ne dar bui ma žin ti.

Lie tu vo je, Is pa ni jo je, Grai ki jo­je, Slo va ki jo je, Ita li jo je, Por tu ga­li jo je, Lat vi jo je ir Ai ri jo je jau ni mo ne dar bo ly gis yra daug di des nis nei ES vi dur kis.

VD, BNS inf.

Prio ri te tai: �� ša�lies�va�do�vės�tei�gi�mu,�rei�kia�per�skirs�ty�ti�esa�mus� iš�tek­lius�ir�juos�nu�kreip�ti�jau�ni�mo�užim�tu�mui�di�din�ti.� Ša�rū�no�Ma�žei�kos�(BFL)�nuo�tr.

Pre zi den tė Da lia Gry baus kai tė pa­si ra šė dek re tus dėl ke tu rių Kau no tei sė jų at lei di mo. Šių tei sė jų at lei­di mui va kar vien bal siai pri ta rė ir Tei sė jų ta ry ba.

Kau no apy gar dos ad mi nist ra ci­nio teis mo tei sė jas ir šio teis mo pir mi nin ko pa va duo to jas Kęs tu­tis Gu dy nas, Kau no mies to apy­lin kės teis mo tei sė jai Ri man tas Buč ma, Val do nė Ra čiū nie nė ir Ge ru tis Va ra na vi čius bu vo pa da­vę pa reiš ki mus trauk tis iš pa rei­gų sa vo no ru.

Tei sė jų ta ry bos po sė dy je ne­pa gei da vo da ly vau ti R.Buč ma ir K.Gu dy nas.

Jie pa pra šė iš spręs ti at lei di mo klau si mą jiems ne da ly vau jant. O V.Ra čiū nie nė ir G.Va ra na vi čius no­rė jo paaiš kin ti si tua ci ją.

V.Ra čiū nie nė tei gė, kad ne pra­šy da vo ko le gų priim ti švel nes nius spren di mus.

„Spren di mams įta kos ne da riau, nes tai ga li at lik ti tik pa ts tei sė jas, nag ri nė jan tis by lą, at si žvelg da mas į by los me džia gą, įsta ty me nu ma­ty tas ap lin ky bes, jei nu ma to švel­nin ti, ir ar yra toks pa grin das, ar ne“, – kal bė jo V.Ra čiū nie nė.

G.Va ra na vi čius žur na lis tams pri­pa ži no sa vo veiks mais ga lė jęs pa­žeis ti eti ką, ta čiau tvir ti no ma nan­tis, kad tei sė jo pa rei gas ga lė tų ei ti ir to liau.

„Aš as me niš kai pri pa žįs tu, kad tai ga lė jo bū ti pa lai ky ta eti kos pa­žei di mu, nes kal bė jau ne apie sa­vo nag ri nė ja mą by lą, bet ir to liau ma nau, jog tas pa žei di mas ne bu vo toks šiurkš tus, kad truk dy tų man to liau dirb ti sa vo dar bą. Aš sa vo

dar bą la bai my lė jau, juo la bai di­džia vau si“, – tvir ti no G.Va ra na­vi čius.

Tei sė jas tei gė ne se niai ga vęs lei­di mą dirb ti su itin slap ta in for ma­ci ja ir ti kė jo si, kad Pre zi den tė jo neat leis.

Tei sė jų ta ry bos pir mi nin kas, Lie­tu vos Aukš čiau sio jo Teis mo pir mi­nin kas Gin ta ras Kry že vi čius anks­čiau yra sa kęs, kad iš Spe cia lių jų ty ri mų tar ny bos (STT) gau ta in for­ma ci jos, jog tarp tei sė jų bu vo už­si mez gę „ka bi ne ti niai san ty kiai“, o jų pa grin du ga lė jo bū ti ban do ma da ry ti įta ką spren di mams kai ku­rio se by lo se.

Apy lin kės teis mo tei sė jai neo­fi cia liuo se po kal biuo se esą pra šė sa vo ko le gų, nag ri nė ju sių ad mi­nist ra ci nių tei sės pa žei di mų by las, griež tai ne baus ti jų drau gų bei pa­žįs ta mų.

To kią in for ma ci ją yra už fik sa­vę STT agen tai, te le ko mu ni ka ci­jos prie mo nė mis at li kę ope ra ty vi­nį ty ri mą.

Per pust re čių me tų už tei sė jo var do pa že mi ni mą at leis ta de šimt tei sė jų.

VD, BNS inf.

Ke tu ri tei sė jai ieš ko sis dar bo

Aš ir to liau ma nau, jog tas pa žei di mas ne bu­vo toks šiurkš tus, kad truk dy tų man to liau dirb ti sa vo dar bą.

Ge ru tis Va ra na vi čius:

Atskiros ministeri­jos nekoordinavo veiksmų ir šią prob­lemą sprendė gana fragmentuotai.

šeštadienis, vasario 4, 2012

šeštADIeNIS, vASArIo 4, 20128

savaitės interviu

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Respublikos“ spaustuvė“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.

kaRštOJI lInIJa: ReklamOs skyRIus: PlatInImO taRnyba: PRenumeRatOs skyRIus: buhalteRIJa:212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 767

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija

ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt

VYRIAUSIASIS REDAKTORIUSLukas Miknevičius – 219 1386

VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUSPAVADUOTOJAIrma Verbienė – 219 1371

MIESTAS:Matas Miknevičius – 219 1373Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391LIETUVA:Stasys Gudavičius – 219 1390EKONOMIKA:Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374Lina Mrazauskaitė – 219 1388PASAULIS:Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376Valentinas Beržiūnas – 219 1387

SPORTAS:Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258Mantas Stankevičius – 219 1383ŠEŠTADIENIS:Darius Sėlenis – (8 37) 302 276Laima Žemulienė – 219 1374TV DIENA:Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380370:Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370FOTOGRAFAI:Gediminas Bartuška – 219 1384Simonas Švitra – 219 1384

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379

SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653

PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688

PLATINIMO TARNYBA: 261 1688

Sta sys Gu da vi čiuss.gudavicius@diena.lt

– Kiek ver ty bių pra ras ta ne­grįž ta mai per gais rą Ty tu vė nų vie nuo ly no an samb ly je?– Ne ma žiau kaip 30 itin di de­lės ver tės li tur gi nio me no ver ty bių, ku rios bu vo eks po nuo ja mos Ty tu­vė nų vie nuo ly no an samb lio pi lig­ri mų cent ro eks po zi ci jo je. Tai bu vo XVI–XIX a. monst ran ci jos, re lik­vi nės, ar no tai, mal dak ny gės ir ki­tos baž ny ti nio me no ver ty bės. Kai ku rios jų de monst ruo tos baž ny ti­nio me no pa ro do je, su reng to je per Lie tu vos tūks tant me tį.

– Ko kia pra ra di mų ver tė?– Tiks lus pra ra di mų skai čius ir ver­tė dar bus nu sta to ma. Dar svars to­ma, kas tu ri tai įkai no ti.

Ta čiau tur būt ne tiek svar bu, kiek tūks tan čių ar mi li jo nų ver tos pra­ras tos ver ty bės, o tai, kad pra ra di­mai ne grįž ta mi. Ži no ma, įma no ma iš nau jo nu kal ti auk si nius ir si dab­ri nius ka ta li kų li tur gi nius reik me nis. Bet jų ver tė jau bus vi sai ki ta. Juk tai bus jau ne ke lių šim tų me tų se nu mo ver ty bė, o pa ga min ta nau jai.

– O ko kia gais ro ža la ga li bū ti at kur ta?– Tai su de gęs maž daug 1 tūkst. kvad ra ti nių met rų sto gas, su de gu­sios kai ku rios vie nuo ly no an samb­lio pa tal pos, ap de gu sios sie nos. Jas at sta ty ti jau ren gia ma si. Dir ba eks­per tai – ža los nu sta ty mo ko mi si ja. Konk re čiai žiū ri ma, kiek ko su de gė, ką rei kės at kur ti, bus ieš ko ma re­mon tui, at sta ty ti rei ka lin gų lė šų.

– Kiek ga li jų pri reik ti? Ko kie bus vals ty bės nuo sto liai dėl gais ro?– Šian dien tiks liai pa sa ky ti dar ne­ga li ma. Da bar Ty tu vė nų an samb lio šei mi nin kai su drau di mo bend ro vė­mis de rins, kiek jos skirs lė šų. Kaip ži no me, drau di mo bend ro vės yra re zer va vu sios tam tik rą su mą pi­ni gų, bet tik po ku rio lai ko paaiš­kės, kiek jos konk re čiai lė šų skirs re­konst ruk ci jai.

– Ir ka da tai ga lė tų paaiš kė ti?– Ti kiuo si, maž daug po mė ne­sio. Va sa rio pa bai go je ar ba ko vo pra džio je bus ga li ma kiek tiks liau įvar dy ti, kiek lė šų rei kės iš vals ty­bės. Ma tyt, vals ty bė neiš vengs iš­lai dų, bet ko kių – ži no si me tik po ku rio lai ko.

Kol kas ga li me fik suo ti tik tai, ką yra pa ža dė ju si Vy riau sy bė, – 200 tūkst. li tų iš re zer vo fon do. Li ku­sios vals ty bės iš lai dos paaiš kės vė­liau. Vie nuo ly nui su tvar ky ti, ti ki­mės, gal pa kaks ir drau di mo skir tų pi ni gų. Bet baž ny čiai tvar ky ti rei­kės lė šų iš ki tų šal ti nių.

Atk reip čiau dė me sį, kad at sta­tant įma no ma nau do ti ir eu ro pie­tiš kas lė šas. Tik tam rei kė tų priim ti kai ku riuos spren di mus. Jau pa pra­šė me Ūkio mi nis te ri jos, kad bū­tų ap svars ty ta ga li my bė ir priim ti spren di mai per žiū rė ti ES fi nan suo­ja mus pro jek tus ir tam tik ra da lis lė šų iš jų skir ta Ty tu vė nams.

Be to, Kul tū ros mi nis te ri ja taip pat ga li per žiū rė ti kai ku rias baž­ny čių tvar ky bos pro gra mas ir skir ti dau giau lė šų su de gu siam an samb­liui at kur ti.

– Ka da ga lė tų bū ti pra dė ti at kū­ri mo dar bai?– Ats ta ty mas po gais ro vyks tri mis eta pais. Pir miau sia, jau ne tru kus vie toj vi siš kai su de gu sio pi lig ri mų cent ro sto go bus už dė tos lai ki nos už dan gos, ku rios nuo įvai rių išo rės veiks nių tu ri ap sau go ti vie nuo ly no sie nas. Vė liau bus at ku ria mas su­de gęs sto gas. Ti ki mės, kad šie dar­bai pra si dės šių me tų ge gu žę. Bent jau taip pla nuo ja ma.

Tre čias dar bų eta pas – baž ny čios pa sta to tvar ky mas. Pa gal iš anks­to nu ma ty tą pro gra mą šie met tu­rė jo bū ti tvar ko mas baž ny čios fa­sa das, bet, ma tyt, teks pir miau sia lė šas skir ti ne fa sa dui, bet ap de gu­siam sto gui tvar ky ti.

– Gal bent jau pre li mi na riai ži­no ma, dėl ko ki lo gais ras?– De ja, kol kas ne. Tai klau si mas ne mums, bet ty rė jams.

– Ti ki te, kad pa vyks iš siaiš kin­ti prie žas tis?– (Po ne trum pos pau zės.) Per pa­sta ruo sius pen ke rius me tus gais rai ki lo dau giau kaip dvi de šim ty je kul­tū ros pa vel do ob jek tų. Iš jų 14 at ve jų bu vo pra dė ti iki teis mi niai ty ri mai, įta riant, kad ga lė jo bū ti ty či niai pa­de gi mai. Ta čiau nė vie nu at ve ju kal ti nu sta ty ti ne bu vo. Ne ži nau, gal Ty­tu vė nai taps šios ne la bai ge ros ten­den ci jos išim ti mi ir anks čiau ar vė­liau su ži no si me, ko dėl ki lo gais ras, kas jį su kė lė, kas dėl to kal tas.

– Gal Ty tu vė nų an samb ly je ne­bu vo tin ka mai įdieg ta sau gu­mo už tik ri ni mo, prieš gais ri­nio per spė ji mo sis te ma?– Iš per nai lapk ri tį po at lik tos vie­nuo ly no pa sta to re konst ruk ci jos pa­si ra šy tų do ku men tų prieš gais ri nės

Ap nuo gin tos pa vel do ap sau gos bė dosKul tū ros pa vel do de par ta men to di rek­to rė Dia na Var nai tė sa ko, kad, pa tik ri nus kai ku riuos kul tū ros pa vel do ob jek tus, ke­liuo se ras ta prieš gais ri nės sau gos už tik ri­ni mo pa žei di mų. Tarp to kių ob jek tų yra ir ba ro ki nės ar chi tek tū ros me no per­las – Pa žais lio vie nuo ly no an samb lis.

Nu lis: �� Kul�tū�ros�pa�vel�do�de�par�ta�men�to�va�do�vė�D.Var�nai�tė�tei�gia,�kad�per�pa�sta�ruo�sius�ke�le�rius�me�tus�ne�pa­vy�ko�nu�sta�ty�ti�nė�vie�no�svar�bia�me�kul�tū�ros�ob�jek�te�ki�lu�sio�gais�ro�kal�ti�nin�ko.� � Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.

ap sau gos sis te ma Ty tu vė nuo se at ro­do ne prie kaiš tin gai. Re gis, ji ten tik­rai bu vo įdieg ta. Ir ga na šiuo lai kiš­ka. Ta čiau ji ga lė jo bū ti neį jung ta.

– Kas už tai at sa kin gas?– Pas ta to šei mi nin kas tu ri už tik­rin ti, kad vi sos sis te mos veik tų.

– Va di na si, ga lė jo bū ti, kad tie siog bu vo už mirš ta įjung ti prieš gais ri nes sis te mas?– Ga lė jo taip bū ti. Bet ne mes ty rė­jai, ne mes nu sta to me, kaip ten iš tie sų bu vo.

– O ki tuo se kul tū ros pa vel do ob jek tuo se ir gi yra vi sos rei kia­mos sis te mos? Ir jei gu yra, ar vi sos tvar kin gai nau do ja mos?– Po ka tast ro fiš kų įvy kių Ty tu vė­nuo se pa tik ri no me kai ku riuos ki tus pa sta rai siais me tais di de les in ves­ti ci jas ga vu sius kul tū ros pa vel do ob jek tus ir ra do me pa žei di mų.

Nie ko ne lauk da mi ėmė me or ga­ni zuo ti pre li mi na rų pa tik ri ni mą kai ku rių stam bių kul tū ros pa vel do ob­jek tų, ku riems bu vo skir tos di džiau­sios in ves ti ci jos, ir jau tu ri me tam tik ros in for ma ci jos, kad bū ta to­kių at ve jų, kai lai kan tis vi sų rei ka­la vi mų bu vo įreng tos vi sos įma no­mos sig na li za ci jos, su tvar ky ta vi sa ins ta lia ci ja, vi si in ži ne ri niai tink lai, pa si ra šy tas sta ty bos bai gi mo ak­tas ir ko mi si ja lei do pra dė ti pa sta­tą eksp loa tuo ti, bet po to kaž ko dėl sig na li za ci jos bu vo at jun gia mos

Tai gi, nors re konst ra vus ir vi suo­me nės vie šiems po rei kiams pri tai­

kius kul tū ros pa vel do ob jek tus, ypač nau do jant ES lė šas, ap sau ga gau­nant lei di mą ob jek tą eksp loa tuo­ti bent do ku men tuo se at ro do ne­prie kaiš tin ga, iš tie sų sig na li za ci ja, ku ri tu rė tų pra neš ti sau gos tar ny­boms ar ug nia ge siams apie ga li mus pa žei di mus, ne vei kia.

Re gis, tu ri me tik rai na cio na li nio mas to pro ble mą – įreng tos pui kiau­sios prieš gais ri nės sig na li za ci jos, bet jos ne vei kia, neį jung tos, ne pri jung­tos prie sau gos tar ny bų dis pe če rių. Jau krei piau si į kul tū ros mi nist rą Arū ną Ge lū ną, kad dėl to kios pa dė­ties bū tų su reng tas at sa kin gų ins ti­tu ci jų va do vų, įskai tant ir ug nia ge­sius, pa si ta ri mas. Rei kia iš siaiš kin ti pa dė tį, bū ti na im tis prie mo nių, kad ne sklan du mai bū tų pa ša lin ti.

– Ku riuo se pa tik rin tuo se ob jek­tuo se bu vo ras ta pa žei di mų?– Ke liuo se. Bet di džiau sią su si rū­pi ni mą su kė lė du ypa tin gi ob jek tai. Tai Pa žais lio vie nuo ly no an samb lis ir Ber nar di nų vie nuo ly nas Vil niu­je. Pa tik ri ni mus tę si me, kad nu sta­ty tu me vi sus ga li mus pa žei di mus ir tai, kaip juos pa ša lin ti.

– Ar tai reiš kia, kad jei gu kil tų gais ras Pa žais ly je, lauk tų pa­na šūs tra giš ki pa da ri niai, kaip ir Ty tu vė nuo se?– Bai su apie tai pa gal vo ti ir kal­bė ti...

At ro do, kad iš 3 mln. li tų, šie­met Kul tū ros pa vel do de par ta­men tui ski ria mų baž ny čioms tvar­ky ti, ne men ką da lį lė šų teks skir ti

ne su pla nuo tiems re mon tams, bet prieš gais ri nei sig na li za ci jai, sau­gos sis te moms dieg ti ir jos tin ka­mam vei ki mui už tik rin ti.

– Gal trūks ta ko kių nors tai syk­lių, tei sės ak tų?– Ne ma nau. Įvai rių prieš gais ri nės ir ki to kios sau gos lai ky mo si kul tū­ros ob jek tuo se tai syk lių yra gau­sy bė, jos la bai de ta lios. Vien to kių tei sės ak tų pa va di ni mai su ra šy ti į še šis pus la pius. Va di na si, pa čių tai syk lių ne trūks ta. Ma tyt, trūks­ta at sa ko my bės ir su pra ti mo, kad prieš gais ri nės sau gos rei ka la vi mų bū ti na lai ky tis prin ci pin gai ir pre­ci ziš kai. Prie šin gu at ve ju, ne duok Die ve, tra ge di jos ga li kar to tis.

– Sei mo na rys Nag lis Pu tei kis spė ja, kad ki tas ob jek tas, ku ris ga li už si deg ti, bus baž ny ti nio pa vel do an samb lis Pa ber žė je. Tai tie sa?– Po gais ro Ty tu vė nuo se ga vo me Pa ber žės se niū no laiš ką, ku ria me ra šo ma, kad jei gu vie tos baž ny čio je kil tų gais ras, ug nia ge siai va žiuo tų iš ga na to li ir ga na il gai. Per tą lai­ką, kol jie va žiuo tų, ug nis ga lė tų su­nai kin ti ne ma žai pa vel do ver ty bių.

– Tai ką da ry ti, kad to kios tra­ge di jos kaip Ty tu vė nuo se, o anks čiau ir La ba no ro baž ny­čio je, ne pa si kar to tų?– Pa dės tik at sa ko my bė ir su vo ki­mas, kad bū ti na vi sais bū dais sau go­ti kul tū ros pa vel dą. Į sau gos klau si­mus ne tu ri bū ti žiū ri ma pro pirš tus.

Tur būt ne tiek svar­bu, kiek tūks tan čių ar mi li jo nų ver tos pra ras tos ver ty bės, o tai, kad pra ra di mai ne grįž ta mi.

9

ekonomikadiena.lt/naujienos/ekonomika

De ga lų kai nosVakarTink­las a­95 Dy­ze­li­nas Du­jos

„sta­toil“ 4,74 4,60 2,39

„kvis­ti­ja“ 4,66 4,54 2,37

„Va­koil“ 4,73 4,58 2,38

Vi­d.­kai­na­vi­so­ap­tar­na­vi­mo­de­ga­li­nių­tink­luo­se.Šal­ti­nis:­www.de­ga­lu­kai­nos.lt

WTI naf ta 96,63 dol. už 1 brl.

„Brent“ naf ta 113,67 dol. už 1 brl.

šeštadienis, vasario 4, 2012

Per me tus de šim ta da liu pa di dė ju sios Lie­tu vos ga min to jų pro duk ci jos kai nos per nai gruo dį, pa ly gin ti su Eu ro pa, au go la biau siai. Pa ly gin ti su 2010 m. gruo džiu, jos per nai pa di dė jo 9,5 pro c. Ant ro je vie to je li ko Lat vi­ja, kur kai nos šok te lė jo 8,9 pro c., tre čio je – Di džio ji Bri ta ni ja (8,2 pro c.). Pra mo nės pro­duk ci ja per me tus at pi go tik Šve di jo je (3,1 pro c.), o vi so se ES ša ly se už fik suo tas vi du­ti nis 4,9 pro c. kai nų ki li mas.

4mln. litųLie tu vos mui ti nei kai na vo mo bi li rent ge no sis te ma.

OMXVilnius OMXRiga OMXTallinn +0,61 % +0,01 % +1,17 %

€ Valiutų kursaiŠiandienValiuTa kiekis sanTykis pokyTis

Bal­ta­ru­si­jos­rub­lis 10000 3,1253 –1,3479­%DB­sva­ras­ster­lin­gų 1 4,1474 –0,3292­%jaV­do­le­ris 1 2,6190 –0,9942­%ka­na­dos­do­le­ris 1 2,6269 –0,3301­%lat­vi­jos­la­tas 1 4,9351 –0,0324­%len­ki­jos­zlo­tas 10 8,2476 +0,9795­%nor­ve­gi­jos­kro­na 10 4,5181 +0,2218­%Ru­si­jos­rub­lis 100 8,6795 –0,2253­%Švei­ca­ri­jos­fran­kas 1 2,8623 –0,1500­%

KainOsaugOspaRčiausiai

Jo li ta Žvirb ly tėj.zvirblyte@diena.lt

Pri rei kė apsipirkti internete„Au to mo bi lio neuž si ve du, iki par­duo tu vės to li, ma žų vai kų pa lik­ti nė ra kam, bet iš ba do ne mirš tam. Kaž ka da bu vau už sa kiu si mais­to pro duk tų į na mus, už klu pus šal­čiams ir su tuo su si ju siems ne pa to­gu mams te ko tai pri si min ti. Jau ke lis kar tus mais to pir kau e. par duo tu vė­je“, – pa sa ko jo tri jų vai kų ma ma vil­nie tė Vi li ja. Nors pa pras tai ap si per­ka tra di ciš kai, ji sa ko pa ste bė ju si e. par duo tu vės pra na šu mų. „Su tau pau ne tik lai ko, bet ir pi ni gų. E. par duo­tu vė je per ku tik tai, ko man rei kia. Nep ri si de du jo kių im pul so pre kių. Taip pat li kau ma lo niai nu ste bin­ta – nors mė są, dar žo ves ar vai sius ren kuo si ne pa ti, jie bū na ypač švie ži ir ge ros pre ki nės iš vaiz dos“, – įspū­džiais da li jo si pa šne ko vė.

Pa sak e. par duo tu vės pir kė jos, pir mo mis šal tos žie mos die no mis ry te už sa ky tą mais tą kur je ris at­ve žė dar tą pa čią die ną, ta čiau esą vė liau už sa ky mų lai kas prail gė jo. „Ne pa to gu mų tai ne su ke lia, nes už sa kant nu ro do mas pri sta ty mo lai kas. Kai pa klau siau kur je rio, jis sa kė, kad tu ri la bai daug dar bo šio­mis šal to mis die no mis“, – pa sa ko­jo pa šne ko vė.

Vežios visą savaitgalįTei gia ma, kad sau sio pa bai go­je pra si dė jus šal čiams vie nin te­lė je Lie tu vo je maž me ni nio tink lo „Ma xi ma“ e. par duo tu vė je lan ky­to jų pa dau gė jo ket vir ta da liu.

„Aki vaiz du, kad per šal čius žmo­nės ieš ko ga li my bių, kaip ma žiau ei ti iš na mų, to dėl ir ren ka si mais to pri sta ty mą į na mus. Šiuo me tu iš­nau do ja me vi sus sa vo pa jė gu mus, kad pre kės bū tų iš ve žio tos vi siems no rin tiems vil nie čiams. Nors įpras­tai už sa ky mą ga li me įvyk dy ti per po rą va lan dų, šiuo me tu ar ti miau­sias lais vas lai kas yra tik pir ma die­nį, vi sas šis sa vait ga lis, ku ris pa gal pro gno zes nu ma to mas šal tas, jau už pil dy tas, to dėl ieš ko si me ir pa­pil do mų ga li my bių, kad pa tei sin­tu me vi sų klien tų lū kes čius“, – sa­kė Ol ga Ma laš ke vi čie nė, bend ro vės „Ma xi ma LT“ at sto vė ry šiams su vi suo me ne. Tei gia ma, kad vil nie­čiams pro duk tus kas dien iš ve žio­ja še ši spe cia liai įreng ti au to mo bi­liai, ku rie pre kes ga be na iš Vil niaus

„Ak ro po lio“. Tei gia ma, kad jau me­tus vei kian čio je e-ma xi ma.lt par­duo tu vė je kas dien ap si per ka iki 170 vil nie čių. Vi du ti nė pir ki nių krep še­lio kai na – 200 li tų.

Pristato to liau nuo mies tųDau giau sia kū di kiams skir to mis ir bui ti nė mis pre kė mis pre kiau jan čios e. par duo tu vės as sor ti.lt di rek to rius Ver ne ris Pugž lys sa kė šio mis die no­mis pa ste bė jęs 20 pro c. išau gu sią e. pre ky bą. „Vyk dy ti klien tų už sa ky­mus su spė ja me, nes sam do me kur­je rių tar ny bą, ku ri mū sų klien tams pre kes iš ve žio ja vi so je Lie tu vo je. Šiuo me tu kas dien ap si per ka apie 200 pir kė jų, ak ty viau si – did mies­čių gy ven to jai“, – pa sa ko jo V.Pugž­lys. Vi so je Lie tu vo je vei kian čios e. mais to pro duk tų par duo tu vės, val­do mos bend ro vės „Pre kių ba zė“, di rek to rius Da rius Ja siu lis ne pas­te bė jo, kad dėl šal čių bū tų at si ra dę dau giau klien tų, ta čiau esą e. pre­ky ba vis po pu lia rė ja.

„Gal būt ne su lau kė me di des nio klien tų skai čiaus, nes par duo da­me kon ser vuo tus, il gai ga lio jan čius mais to pro duk tus, to kių da ly kų kaip duo nos ar pie no klien tai pas mus ne­nu si pirks. Pag rin di niai mū sų klien tai – bend ro vės ir ato kes nė se vie to vė se gy ve nan tys žmo nės. Jiems į na mus at ve ža me pa grin di nių mais to pro­duk tų: alie jaus, ma ka ro nų, mil tų ir kt.“, – pa sa ko jo D.Ja siu lis.

Karš tą mais tą ga ran tuo jaŠio mis šal to mis die no mis žmo nės in ter ne tu už si sa ko ne tik mais to pro duk tų, bet ir pa ga min tų pa tie­ka lų. Kai lau ke spau džia šal tu kas, esą dau giau už sa ky mų su lau kia ir pi ce ri jų tinklo „Či li“ už sa ky mų cent ras. „Už sa ky mai la bai šok te lė­jo aukš tyn. Pas te bė jo me, kad dau­giau karš to mais to ve ža me ne tik į na mus, bet ir per pie tus į įvai rias įstai gas. Aki vaiz du, kad tik tu rė da­mi rim tą prie žas tį žmo nės ki ša no­sį iš na mų“, – sa kė Da nu tė La šai tė, bend ro vės „Či li Hol dings“ rek la mos ir ko mu ni ka ci jos va do vė. Pak laus ta, ar klien tai ga li ti kė tis, kad mais tas ne spės at šal ti, D.La šai tė pa ti ki no, jog spe cia liuo se krep šiuo se ve ža­mas mais tas neat šą la net esant ga­na že mai lau ko tem pe ra tū rai.

Šil dy tu vas – tie siai į na musAt ša lus orams suak ty vė jo ne tik mais to pro duk tų, bet ir ki tų pre kių

e. pre ky ba. Kaip pa sa ko jo bend­ro vės „Se nu kų pre ky bos cent­ras“ Elekt ro ni nės pre ky bos sky­riaus va do vė Gin ta rė Jo di kai tie nė, nuo sau sio pa bai gos e. par duo tu­vės e-se nu kai.lt už sa ky mų skai čius išau go 43 pro c.

„Di džiau sias už sa ky mų srau tas yra iš Vil niaus, Kau no, Klai pė dos, Bir žų, Ši lu tės ir Pa ne vė žio mies tų ir ra jo nų. E. par duo tu vė je la biau­siai pa di dė jo čiuo ži mo pre kių, du­ji nių oro šil dy tu vų, aku mu lia to rių, elekt ro ni nių ra dia to rių, snie go va­ly mo įran kių, mai ti ni mo šal ti nių, skal dy mo ir ka po ji mo kir vių par­da vi mas“, – var di jo G.Juo di kai tie­nė. Pa sak jos, nors už sa ky mų pa­dau gė jo, e. par duo tu vė je dau giau per ka jau anks čiau už si re gist ra vę klien tai, nau jų skai čius išau go vos 3 pro c.

Ku ria si van giaiPa sak e. par duo tu vės as sor ti.lt va­do vo V.Pugž lio, Lie tu vo je dar ne su­si for ma vę pir ki mo e. par duo tu vė­je įpro čiai. „Daž niau siai pirk da mi in ter ne tu žmo nės ieš ko nuo lai dų, ap si pir ki mo pa to gu mas jiems nė ra prio ri te tas, kaip dau ge ly je ki tų pa­sau lio ša lių“, – sa kė pa šne ko vas.

Dėl šios prie žas ties tra di ci nės par duo tu vės ne sku ba kel tis į e. erd vę. Bend ro vės „Ma xi ma LT“ at­sto vės ry šiams su vi suo me ne Ol gos Ma laš ke vi čie nės tei gi mu, žings nis į e. pre ky bą Vil niu je pa si tei si no, bet plės tis į ki tus mies tus kol kas ne­ke ti na ma.

Pre ky bos in ter ne tu au gi mą pa­ste bin tys ki ti maž me ni nės pre ky­bos tink lai taip pat dar ne tu ri pla­nų kurti e. parduotuves. „Ste bi me, kaip var to to jai prii ma šią nau jo vę, kaip e. pre ky bos sis te mą tai ko ki­ti, ak ty viai do mi mės jos ga li my bė­mis. Ta čiau ar ti miau siu me tu pa tys pre ky bos in ter ne tu vyk dy ti ne pla­nuo ja me“, – sa kė Dai nius Dun du­lis, bend ro vės „Nor fos maž me na“ val dy bos pir mi nin kas.

Per šal čius – į e. par duo tu vęUž šil tų na mų lan gų siau čian tis spei gas kei čia gy ven to jų ap si pir ki mo įpro čius. Pri rei kus įsi gy ti bū ti niau sių mais to pro duk tų ir ki tų nea ti dė lio ti nų pre kių gelbs ti e. par duo tu vės.

proc.pa dau gė jo e. par­

duo tu vių lan ky to jų at ša lus orams.

25

Pa to gu: � įpras tai Lie tu vo je e. par duo tu vių pa slau go mis kas dien nau do­ja si vos ke li šim tai žmo nių, ta čiau pa spau dus šal tu kui ap si pirk ti ne ­ i šei nant iš na mų ta po pa to gu dar di des nei da liai žmo nių.

„Shut ters tock“ nuo tr.

Jie su gu lė į di džiu lį al bu­mą „Sta nis lo vas Kuz ma“

(iš lei do R.Pak nio lei dyk la), ku rio pri sta ty mo šven tė praė ju sį tre­čia die nį įvy ko Tai ko mo sios dai lės mu zie ju je Vil niu je. Į kny gos pri­sta ty mą S.Kuz ma, ly di mas žmo­nos Li dos, at vy ko tie siai iš San ta­riš kių kli ni kų. Skulp to rių at ly dė jo ir bū rys me di kų – drau gais ta pu­sių šir dies chi rur gų.

„Skulp to rius be bend ruo me nės ne ga li eg zis tuo ti – jis su si jęs su tau ta, su žmo nė mis, ne tik su ar­ti mai siais. Kai tam pi vie nu bend ru kū nu su tau tos li ki mu, ta da ga li ma gal vo ti apie skulp to riaus kū ry bi­nį dar bą. Bet ma no dar bai nie ka da ne bū tų pa ju dė ję, jei gu ne šir dies chi rur gai – jie ma ne kū rė vi są lai­ką. Kiek vie nas ma no dar bas su si­jęs su di de lė mis me di ci nos in ves ti­ci jo mis“, – ne slė pė S.Kuz ma.

Me ni nin kas pri si mi nė, kaip žmo nės Pa ne vė žy je su rė mė pe­čius, kad iš kil tų Lie tu vos di džio jo ku ni gaikš čio Alek sand ro skulp tū­ra. Ir ji iš ki lo ste buk lin gu bū du – per de vy nis mė ne sius, kai per tiek lai ko skulp tū ro je be veik neį ma no­ma nie ko pa da ry ti. Ga li ma ma ny­ti, kad tai – mis ti ka.

„Kar tais pa jun tu, kad žmo nių su­si tel ki mas duo da tiek jė gų, to kia ad­re na li no aud ra iš tin ka, kad pa ts ne­ži nai, kaip pa da rai tą dar bą. Gal būt pa ju tau tą – vie ny bės su žmo nė mis – pul sa vi mą. Jau čiuo si kaip bend ras vi sų kū nas“, – sa kė S.Kuz ma.

Tap ti me ni nin ku – la bai sun kus ke lias. Anot pa šne ko vo, neuž ten­ka ga bu mų, neuž ten ka pa stan gų, neuž ten ka pra kai to. Rei kia šio to dau giau, kad ži no tum, jog tas pa­šau ki mas skir tas tau. Ki ta ver tus, kad su vok tum, ką tu ri dirb ti.

Skau du dėl Lie tu vosNa cio na li nės pre mi jos lau rea tas S.Kuz ma su ren gė tik vie ną per so­na li nę pa ro dą – 1996 m. Vil niaus „Var tų“ ga le ri jo je. Pas kui ne puo­lė į drau gys tes su ga le ri jo mis. Nei vals ty bė, nei mu zie jai iš me ni nin ko nė ra nu pir kę nė vie no dar bo. Dau­gu ma jo kū ri nių iš si bars tę po Lie­

tu vą ir pa sau lį – juos pri me na tik fo tog ra fi jos dai li nin ko dirb tu vė je.

S.Kuz ma – sa vi to sti liaus skulp­to rius. Jo skulp tū ros tu ri są sa jų su liau dies me no pa vyz džiais, daž na pri me na tam tik rą ri tua lą.

Ne ma žai me tų, kai Šiau liuo se įsi kū rė S.Kuz mos „Šau lys“ – ge­riau sių spor ti nin kų sim bo lis. Vil­niaus An ta kal nio ka pi nė se esan čiai Sau sio 13­osios au kų ka pa vie tei skulp to rius iš ka lė „Pie tą“. Įė ji mą į Na cio na li nį dra mos teat rą pa ženk­li no „Mū zo mis“, o at kur tas šven­tų jų sta tu las už kė lė ant Vil niaus ar ki ka ted ros sto go. Pro du pa sta­ruo sius kū ri nius praei nu kas dien – jie se niai ta po Vil niaus erd vių da li­mi. Tai – pa grin di nis jų mu zie jus.

Sak ra li nio me no pa vyz džių S.Kuz ma su kū rė baž ny čioms: Elekt rė nų baž ny čią puo šia jo „Pri­si kė lęs Kris tus“, Ni dos – „Nuk ry­žiuo ta sis“. O kur dar ant ka pi niai pa mink lai ir ma žo sios skulp tū ros? Sta nis lo vas iš ka lė pa mink lus ra­šy to jai Jur gai Iva naus kai tei, dai ni­nin kei Bi ru tei Al mo nai ty tei ir dar bū re liui iš ke lia vu sių į ana pi lį.

Per du de šimt me čius Lie tu va ta­po vi siš kai ki to kia – žmo nės ne su­du ria ga lo su ga lu, pa lie ka tė vy nę, emig ruo ja. Juk žu vu sie ji Sau sio 13­ąją ne dėl to kios Lie tu vos ko vo jo. Ar me ni nin kas ne nu si vy lė Lie tu va?

„Skau du, kad ši taip yra. Bet ti­kiu, kad pri si kė li mo grū dai iš­sprogs. Gal blo gai at lie ku sa vo mi si ją? Juk me ni nin kai tu ri kel­ti tau tos dva sią ir ją ves ti pir myn. Kai po li ti kai to ne be ga li pa da ry ti, tu ri at si ver ti vi siš kai ki tos ga lios.

Ir ti kiu, kad tos ga lios at si vers“, – vy lė si S.Kuz ma.

Lau kia šir dies do no roSkulp to rius daug me tų ko vo jo už sa vo svei ka tą – už sa vo gy ve ni mą. At ro do, kad šir dis jam bu vo skir­ta pa čios lem ties, kad toks skulp­to riaus li ki mas. Tu pa sveik si, bet pa skui dirb si, nes tau skir ta kū rė­jo mi si ja.

Ta čiau jo šir dis ne be no ri plak ti kū ry bos rit mu. S.Kuz ma nuo rug­sė jo lau kia šir dies do no ro. Praė ju­siais me tais skulp to rius li go ni nė se pra lei do aš tuo nis mė ne sius.

„At si sa ko jo šir du tė to liau dirb­ti, – liūd nai iš ta rė me ni nin ko žmo­na L.Kuz mie nė. – Gy dy to jai la bai sten gia si – at li ko ke lias ope ra ci­jas: į šir dį įdė jo ke lis sten tus, pa­kei tė sti mu lia to rių. Ta čiau pro gno­zės to kios, kad ki to ke lio nė ra, tad lau kiam do no ro. Ba dau ja sme ge­nys, ba dau ja kū nas – jis vi sas su­blo go, ei na į ty lu mą.“

1978 m. skulp to riui bu vo pa­keis ti du šir dies vož tu vai. Su dė­tin gą ope ra ci ją at li ko pro fe so riai Al gi man tas Mar cin ke vi čius, Vy­tau tas Sir vy dis ir Gied rius Už da­vi nys. Ta da S.Kuz mai bu vo 31­i, o šian dien – 64­eri.

„Sta sys – tai me di kų še dev ras. Šir­dies chi rur gi jo je – dau gy bė moks lo nau jie nų, to dėl me di kai nuo lat to bu­li no tą sa vo še dev rą. Ope ruo ta jo šir­dis dir ba ke lis de šimt me čius, o ku rį lai ką – ir virš va lan džius. Ne tik Sta­sio gy ve ni mas uni ka lus. Jis pa ts uni­ka lus me di ci nos pa sau ly je“, – pa sa­ko jo L.Kuz mie nė.

Kal bos apie gy ve ni mo pra smęJis vi są gy ve ni mą bu vo stip rus, dar bin gas – klus niai ir azar tiš­kai vyk dė Aukš čiau sio jo jam skir tą mi si ją. Svei kas žmo gus tiek ne pa­da ro, kiek pa da rė S.Kuz ma po šir­dies ope ra ci jos. Prieš ope ra ci ją jis ne bu vo nei ypač ta len tin gas, nei ži no mas, nei gar sus.

Da bar jis taip pat ne sto ko ja kū ry­bi nių min čių ir po lė kio: „Kol esam gy vi – dir bam. Jei gu gy ven siu, bus staig me nų.“

šeštADIeNIS, vASArIo 4, 2012

Gy ve ni mą nu lė mė šir dis

Lai ma Že mu lie nė

Al bu mo „Sta nis lo vas Kuz ma“ pri­sta ty mo va ka ras įvy ko praė ju­sį tre čia die nį Tai ko mo sios dai lės mu zie ju je Vil niu je. Ne pai sy da mi šal čių, čia su plau kė gau sy bė Sta­nis lo vo Kuz mos ta len to ger bė jų: me ni nin kų ir ne me ni nin kų, bi čiu­lių, drau gų, gi mi nai čių, šir dies chi­rur gų, il gus me tus gy džiu sių ir tau­so ju sių jo sveik atą.

Pa si ju to lyg bū tų mi ręs„Al bu mu esu pa ten kin tas 120 pro­cen tų“, – iš vy dęs lei di nį apie sa ve ir pa gau tas emo ci jų, lei dė jui Rai mon­dui Pak niui sa kė skulp to rius.

„Al bu mas pra no ko ma no lū kes­čius. Kri tiš kai žiū rė jau į sa vo dar­bų komp lek tą. Ma nau, kad Izao­kas Zi bu cas ir Arū nas Bal tė nas pa da rė nuo sta bų dar bą“, – kny­gos pri sta ty mo va ka re kal bė jo pa­ts S.Kuz ma.

Al bu mą „Sta nis lo vas Kuz ma“ iš lei do R.Pak nio lei dyk la. Skulp­to riaus kū ri nius jam nu fo tog ra fa vo A.Bal tė nas. Al bu mo di zai ną su kū rė Niu jor ke gy ve nan tis Kuz mų moks lo drau gas dar iš tuo me tės M.K.Čiur­lio nio me no mo kyk los lai kų I.Zi bu­cas. Įžan gi nį straips nį pa ra šė jau no­sio s kar tos me no ty ri nin kas Kęs tu tis Ša po ka. Kny go je pa teik ta ir pa ties skulp to riaus min čių.

„Tai – kny gos at si ra di mo šven tė. Į kny gą žiū riu kaip į me no kū ri nį, ku ris pa ro do me ni nin ką, kaip pats ne si ti ki ir neį si vaiz duo ji. Ne la bai ti kė jau si sa vo gy ve ni me tą kny gą pa ma ty ti. To dėl da bar, kai į ją žiū­

riu, jau čiuo si, tar si jau bū čiau mi­ręs“, – po kšta vo S.Kuz ma ir kar tu dė ko jo lei dė jams, rė mė jams, drau­gams, ku rie jį rė mė prie sie nos tą kny gą pareng ti.

Su si pa ži no su au to riu mi„Sta sys, reng da mas tą kny gą, pa­sa kė, kad ne si no ri jo kių komp­li men tų. Te gul žmo nės ją ver ti­na pa gal dar bus, o ne pa gal kie no nors su for muo tą nuo mo nę. Mums pa si se kė – lei dyk la pa rin ko jau ną me no ty ri nin ką. Mes jo ne pa žįs ta­me, nei Sta sys, nei aš su juo ne sa­me bend ra vę. Tai bus ob jek ty viau­sias po žiū ris į žmo gų, pri klau san tį ne tai kar tai, ku ri šian dien reiš kia si vi sa jė ga“, – pa sa ko jo skulp to riaus žmo na, taip pat me ni nin kė – ke ra­mi kė Li da Kuz mie nė.

Tik tą va ka rą S.Kuz ma su si pa ži­no su įžan gi nį straips nį apie jį pa­ra šiu siu K.Ša po ka, ir jie vie nas ki­tam pa spau dė ran ką.

Al bu me „Sta nis lo vas Kuz ma“ me no ger bė jai pa ma tys Šiau liuo se įkur din tą skulp tū rą „Šau lys“, sau­sio 13­osios au koms Vil niaus An­ta kal nio ka pi nė se iš kal tą „Pie tą“, įė ji mą į Na cio na li nį dra mos teat­rą puo šian čias „Mū zas“ ir dau ge­lio ki tų kū ri nių fo tog ra fi jas.

Skai ty to jai ras ir ne ma žai sak­ra li nio me no pa vyz džių, ku riuos S.Kuz ma su kū rė ke lioms Lie tu vos kai mų ir mies tų baž ny čioms, ant­ka pi nių pa mink lų ži no miems ša lies žmo nėms ir ma žų jų skulp tū rų.

Iš leis ti pa ra gi no vers li nin kaiBe ne prieš dve jus me tus skulp to riui pa si tai kė pui kūs už sa ko vai – vers­li nin kai Bi ru tė ir Vir gi ni jus Kan­taus kai. Kai S.Kuz ma bai gė už sa­ky tą skulp tū rą, jie pa si tei ra vo: „O kur al bu mas apie jus?“ Skulp to­rius at sa kęs, kad tai daug kai nuo ja, kad da bar – eko no mi nė kri zė. Ta­čiau vers li nin kai pa ra gi no: „Jūs tik

or ga ni zuo kit. Mes pa dė sim.“ Kan­taus kai pa rė mė al bu mo lei dy bą, pa skui su ra do ir dau giau rė mė jų.

„Kai Izao kas ma ke ta vo kny gą, pa­lai kė me su juo ry šį elekt ro ni niu pa š­ tu, – pa sa ko jo skulp to riaus žmo na Li da. – Jis at siun tė ke lis ma ke tus. Dis ku ta vo me, ku rių kū ri nių rei kė tų, ku rių ga li ma ne ro dy ti, nes fo tog ra fas A.Bal tė nas nuo trau kų pa tei kė daug – vis ką la bai ati džiai fik sa vo dve­jus me tus. Di zai ne ris pa da rė švie sią kny gą – pa ju to Sta sio esy bę.“ Anot L.Kuz mie nės, skulp to riaus dar bas – sun kus, ap stu dul kių, pra kai to, o kny go je vis kas kaip šven tė – at ro­do, kad to nė ra. S.Kuz mos dar bai – grakš tūs, švel nūs, pa ky lė ti.

„P.Pak nio lei dyk la da rė vis ką, kad kny ga išei tų pui ki“, – džiau­gė si L.Kuz mie nė.

„Da rant tą kny gą aš pra dė jau su­vok ti, kad al bu mas – at ski ra spe­ci fi ka, tai – kny gos me no da lis“, – sa kė S.Kuz ma.

„Ne la bai ti kė jau si sa vo gy ve ni me tą kny gą pa ma ty ti“

Da bar, kai į al bu mą žiū riu, jau čiuo si, tar­si jau bū čiau mi ręs.

1

Kū ry ba: �� an�ge�lo�sar�go�pa�ly�tė�tas�ne�tik�skulp�to�riaus�S.Kuz�mos�gy�ve�ni­mas,�bet�ir�jo�kū�ri�niai�–�grakš�tūs,�šil�ti,�dva�sin�gi,�nu�glu�din�ti�iki�to�bu�lu�mo,�tu�rin�tys�są�sa�jų�su�lie�tu�vių�liau�dies�me�nu�ir�ri�tua�lais.�Vil�niaus�An�ta�kal�nio�ka�pi�nė�se�esan�čiai�Sau�sio�13­osios�au�kų�ka�pa�vie�tei�skulp�to�rius� iš�ka�lė�„Pie�tą“.�Įė�ji�mą�į�Na�cio�na�li�nį�dra�mos�teat�rą�pa�ženk�li�no�„Mū�zo�mis“,�o�at­kur�tas�šven�tų�jų�sta�tu�las�už�kė�lė�ant�Vil�niaus�ar�ki�ka�ted�ros�sto�go.�� Si�mo�no�Švit�ros�ir�Arū�no�Bal�tė�no�nuo�tr.

Gal blo gai at lie ku sa­vo mi si ją? Juk me ni­nin kai tu ri kel ti tau­tos dva sią ir ją ves ti pir myn.

Sta nis lo vas Kuz ma:

10

tema

Pats nau jau sias S.Kuz mos dar­bas – „Vi zi ja“.

„Vėl ar tė ja gy ve ni mo lū žis. Vi sa­da prieš gy ve ni mo lū žį ku riu „Vi­zi ją“. Prieš šir dies ope ra ci ją da riau tam sią „Vi zi ją“, o da bar lau kia ki­ti da ly kai – da rau švie sią. Ta me yra fa ta liš ku mo“, – sa kė me ni nin kas. Gal dėl to žmo gus ope ruo ta šir di­mi tiek daug su kū rė, kad ša lia bu­vo ji – Li da? Ta čiau ji ne lin ku si dė­lio ti sau „paukš čiu kų“, esą ar ša lia bū tų bu vu si ji, ar ki ta mo te ris, vis tiek kas nors bū tų bu vę ša lia. Taip gy ve ni me išė jo – juo du, paaug liai, kar tu mo kė si tuo me tė je M.K.Čiur­lio nio me no mo kyk lo je, pa skui – Dai lės ins ti tu te, dau ge lį me tų bu vo ar ti vie nas ki to.

„Šian dien į li go ni nę va žia vau tik vie ną kar tą“, – kal tai sa kė Li da. Bū da vo, jis blo gai jau čia si: ir val gy­ti ne ga li, ir ke pe nys at si sa ko dirb­ti, ir inks tai strei kuo ja. Ta da Li da sė da į ma ši ną ir le kia į li go ni nę per

die ną ke lis kar tus. Nu ve ža val gy ti – to, ką mėgs ta ir ga li, ir su mai ti na nors po ke le tą šaukš tų.

Kai Sta sys jau čia si ge riau, su­tuok ti niai kal ba si apie gy ve ni­mo pra smę. Ar yra pra smė to liau gy ven ti? Kiek dar ga li ma gy ven­ti, kiek dar ga li ma no rė ti iš gy ve­ni mo? Skulp tū rų pa da ry ta, vai kai užau gin ti, anū kų jau yra. Tai kam gy ven ti – tam, kad mo kes čius mo­kė tų? Kai S.Kuz ma taip pe si mis tiš­kai dės to sa vo min tis, žmo na jam sa ko, kad ateis pa va sa ris, kad jie dar išeis ant ža lios pie vos, pa sė­dės, pa si šil dys sau lė je. Anks čiau jis la bai mė go pa si vaikš čio ti po Kal­nų par ką.

Ta čiau pa sta ruo ju me tu Li da jį nu vež da vo į Bel mon tą. Ten nė­ra jo kių laip tų – ga li ly gia pie­va vaikš čio ti pa lei Vil ne lę, žiū rė ti, kaip kren ta kriok lys. To kios bu vo jų pra mo gos praė ju sią va sa rą, kai Sta sys ne gu lė da vo li go ni nė je.

Po lė kio ir jaus mų žmo gusLai min giau sios Kuz mų die nos bū­da vo ta da, kai Sta sys dir bo. Ir kai pa sveik da vo po li gų. S.Kuz ma žmo­nai daž nai pa sa ko da vo apie bū si mą dar bą. Li da pir mo ji pa ma ty da vo jo dar bų ma ke tus. Ir kaip gi ne pa ma­ty si, jei vy rą rei kė da vo ati trauk ti nuo dar bų – pri vers ti pa val gy ti ir pail sė ti? Kai jis įsi trauk da vo į dar­bus, pra ras da vo lai ko po jū tį.

„Sau go jau, kiek ga lė jau, tą me­di kų še dev rą, kad jis kuo il giau

tar nau tų“, – juo ka vo Li da. Kaž ka­da S.Kuz ma yra sa kęs: „Me ni nin kas vi sa da pa ti ria daug aud rų. Kai jam ne si se ka, gal vo ja: dėl to, kad ve dė, kad šei my ni nis gy ve ni mas truk do bū ti me ni nin ku. Vi są lai ką ne duo da ra my bės tas ne ri mas, nes me ni nin­kas yra su si ža dė jęs su sa vo kū ry ba. Skulp tū ra yra ma no pir mo ji su ža dė­ti nė. Be jos, dar yra mo te ris. Ir vi są lai ką vyks ta kon ku ren ci ja: ar mo te­ris, ar me nas paims vir šų.“

O da bar jis kal ba: „Pag rin di nė ma no mū za yra žmo na, su ku ria drau gau ja me nuo aš tun tos kla sės. Per pa čius sun kiau sius gy ve ni mo mo men tus ji bu vo ir te bė ra su ma­ni mi. Esu la bai lai min gas žmo gus. Ma nau, jei ne ji, ma no kū ry ba bū­tų bu vu si tik rai ki to kia. Juk daug ką nu le mia at si tik ti nu mai.“

Sta sys ne slė pė, kad jo cha rak te­ris – su dė tin gas. „Tris die nas ma­nęs neieš kok, ne ži nau, kur bū siu“, – ne kar tą jis yra sa kęs žmo nai,

šeštADIeNIS, vASArIo 4, 2012

Sta sys – tai me di kų še­dev ras. Šir dies chi rur­gi jo je – dau gy bė moks­lo nau jie nų, to dėl me di kai nuo lat to bu li­no tą sa vo še dev rą.

Li da Kuz mie nė:

Dar bo vie tė: �� sa�vo�skulp�tū�ras�S.Kuz�ma�Vil�niaus�Užu�py�je�esan�čio�je�dirb�tu�vė�je�su�kū�rė�iš�mar�mu�ro,�gra�ni�to,�me�džio,�ma�mu�to�il�čių.�Vie�no�nau�jau�sių�jo�dar�bų�–�įsi�my�lė�ju�sios�ka�ra�lie�nės�Bar�bo�ros�–�gip�si�nis�dar�bo�mo�de�lis.� � Arū�no�Bal�tė�no�nuo�tr.

Lai ma Že mu lie nė

Įžan gi nį straips nį al bu mui „Sta­nis lo vas Kuz ma“ pa ra šęs jau no­sios kar tos dai lės kri ti kas, vie nas žur na lo „Kul tū ros ba rai“ re dak­to rių Kęs tu tis Ša po ka sa kė, kad pro fe si niu po žiū riu ra šy ti tą teks­tą jam bu vę ir la bai sun ku, ir la­bai įdo mu. Ki ta ver tus, tai bu vo ir avan tiū ra.

„Kai lei dė jas Rai mon das Pak nys pa siū lė pa ra šy ti teks tą al bu mui, su ti kau ne to dėl, kad bū čiau di­de lis S.Kuz mos ger bė jas. Prie šin­gai – man jo kū ry ba at ro dė sve ti­ma. Bet bū tent tuo ir rė miau si – tai man bu vo di džiu lis pro fe si nis iš šū­kis, – pa sa ko jo K.Ša po ka. – XX a. 8­asis de šimt me tis – va di na mo ji ty lio jo mo der niz mo epo cha – man ga na to li ma. Be to, S.Kuz ma – vie­šų jų erd vių skulp to rius, ir tas už­sa ko mo sios skulp tū ros kon teks tas

man, kaip dai lės kri ti kui, vi są lai ką bū da vo sve ti mes nis – to je sfe ro je esu ma žai dir bęs. Tre čias da ly kas, apie pa tį S.Kuz mą nė ra rim tų me­no ty ri nių straips nių. Yra ke li la bai įdo mūs in ter viu su juo, ir vis kas.“

„Ra šy ti teks tą al bu mui ap siė­miau to dėl, kad su pra tau, jog tai – tam tik ra avan tiū ra. Juk man bus la bai sun ku. To dėl ir la bai įdo mu. No rė jau pa žiū rė ti: sa ve per lau šiu ar ne. To dėl ke lias sa vai tes bu vau vi siš kai pa ra ly žiuo tas. Ban džiau šį tą skai ty ti, me džia gos ieš ko ti, bet straips nis ne ju dė jo“, – kal bė jo me­no ty ri nin kas.

R.Pak nys K.Ša po kai da vė kom­pak ti nę plokš te lę, į ku rią bu vo su­dė ti vi si S.Kuz mos kū ri niai. Jis per žiū rė jo, bet su pra to: ei ti tuo ke­liu – per skulp to riaus kū ry bą – ne­la bai pa vyks.

Ta da pra dė jo stu di juo ti praė ju­sio am žiaus 8­ąjį de šimt me tį. Ir tai bu vo rak tas į S.Kuz mos kū ry bą.

Tas de šimt me tis – lais vė ji mo lai­ko tar pis. Ties mu kiš kas so viet me­čio idea li za vi mas pa si trau kė į ant rą pla ną – tiek me no, tiek so cia li nė je, tiek bui ti nė je sfe ro se.

„Kai pra dė jau ty ri nė ti tą kon teks­tą, at ra dau la bai daug da ly kų ir to me to skulp tū ro je. Bū tent S.Kuz ma ir bu vo tas til tas tarp 7­ojo ir 8­ojo de šimt me čių skulp to rių. Jis vie­nas pir mų jų skulp tū rą pa krei pė kur kas me ta fo riš kes ne – tiek plas ti­kos, tiek tu ri nio at žvil giu – link me, ir ideo lo gi za vi mo skulp tū ro je ne be­li ko. S.Kuz ma bu vo vie nas pir mų jų kregž džių. Po ke le rių me tų atė jo ki ta skulp to rių kar ta: Vla das Ur ba na vi­čius, Kse ni ja Ja ro še vai tė, Min dau gas Na va kas, Ge di mi nas Ka ra lius.

Kai tai iš siaiš ki nau, vėl grį žau prie S.Kuz mos kū ry bos, ir ta kū­ry ba man at si vė rė. Su ja su ra dau kon tak tą. O kai jį su ra dau, tik rai bu vo įdo mu dirb ti“, – kal bė jo dai­lė ty ri nin kas K.Ša po ka.

Su si ti ko: �� su�įžan�gi�nio�straips�nio�au�to�riu�mi�K.Ša�po�ka�skulp�to�rius�su­si�pa�ži�no�tik�tai�al�bu�mo�pri�sta�ty�mo�va�ka�re.� � Si�mo�no�Švit�ros�nuo�tr.

Kū ry ba at si vė rė sun kiai

blaš ko mas kū ry bos ir jaus mų aud­rų. Ar sun ku bu vo su juo? „Ne. Man vis kas su pran ta ma. Sta sys per daug aist rin gai dir bo, per daug aist rin gai į vi so kią vi suo me ni nę veik lą įsi­trauk da vo. Jis – po lė kio žmo gus. Vis rei kė da vo nu tup dy ti ir pa sta­ty ti ant že mės. Ir val gyt pa duo­ti, ir lai ku pa gul dy ti. Vi są gy ve ni­mą rei kė jo sau go ti jo svei ka tą. Tai ir sau go jau, kaip ga lė jau“, – kal bė­jo L.Kuz mie nė.

Anks čiau Li da de rin da vo si prie vy ro, vis ką pla nuo da vo taip, kad pir miau sia dirb ti ga lė tų jis, o pa­ti dirb da vo prie šo kiais. „Jo dar­bų nė ra ko ly gin ti su ma no min ti­mis, idė jo mis. Kai yra lais vo lai ko, ką nors ir sa vo ga liu pa da ryt, – sa kė me ni nin kė. – Vie na ke ra mi ke dau­giau ar ma žiau, tau ta nie ko ne nus­tos, ke ra mi ka nie ko ne pra ras. Bet jei gu to kiam skulp to riui kaip Sta sys ne pa dė siu, ne su da ry siu ga li my bių at si skleis ti, bus nu si kal ti mas.“

11

tema

pasaulispasaulis@diena.ltRedaktorius Julijanas Gališanskis

šeštadienis, vasario 4, 2012

Ge riau skur das ir bėdos užsienyje nei mir tis tėvynėjeImig ran tai iš Af ri kos ir Azi jos to liau plūs ta į Eu ro pą. Vie ni ieš ko ti ge ro gy ve ni mo, ki ti – pa bėg ti nuo tė vy nė je gre sian čios mir ties.

Pa vo jus: �� Grai�ki�jos�ir�Ma�ke�do�ni�jos�pa�rei�gū�nai�ne�le�ga�lius�imig�ran�tus�va�di�na�tik�sin�čia�bom�ba.� � „Scan�pix“�nuo�tr.

„Nau jie ji ko ri do riai“Anks čiau pa grin di nis imig ra ci jos ko ri do rius į Eu ro pą bu vo Vi dur­že mio jū ra. Ta čiau Ita li jo je, Pran­cū zi jo je ir Is pa ni jo je smar kiai su­griež ti nus sie nų ap sau gą nau juo ju imig ra ci jos ke liu ta po ry ti nės Eu­ro pos vals ty bės.

An tai, Ma ke do ni ja. Pa sak Pran­cū zi jos lei di nio „Le Temps“, ši skur di Bal ka nų ša lis vir to vie na svar biau sių tran zi to sto te lių.

Gre ta ply tų sie nos, kaip ra šo „Le Temps“, ant ku rios pui kuo­ja si gra fi tis, sim bo li zuo jan tis Ko­so vo al ba nų su ki lė lių trium fą, sė­di ke lio li ka jau nuo lių iš Pa kis ta no ir Af ga nis ta no.

Ma ke do ni jos Lo ja no gy ven vie tė ne to li Ser bi jos sie nos vei kiau pri­me na pa bė gė lių su lai ky mo cent rą nei ma žą ir jau kų kai me lį.

„Vis kas pra si dė jo ta da, kai čia at­vy ko pir mo sios imig ran tų gru pės. At vyk da vo po tris, kar tais po ke tu­

ris žmo nes. Da bar at vyks ta de šim­ti mis“, – „Le Temps“ pa sa ko jo Se­la mas Meh me ti, kai mo se niū nas.

22 me tų imig ran tas iš Af ga nis ta­no Kha nas žur na lis tams sa kė, kad at vy ko iš Kan da ha ro mies to. Ke lia­vo ke lias sa vai tes – per Ira ną, Tur­ki ją, ta da Grai ki ją, kol ga liau siai pa sie kė Ma ke do ni ją.

Iš pie čiau esan čio Ma ke do ni jos Bi to los mies to Kha nas nu si ga vo iki Lo ja no, iš ten ban dė pa tek ti į Ser­bi ją. De ja, Ser bi jos pa rei gū nai jį jau du kar tus iš siun tė at gal į Ma ke do­ni ją. Ši ša lis da bar ta po jo tė vy ne.

Pa sak Kha no, jo ke lio nės tiks las – Veng ri ja, o pa skui – Va ka rų Eu­ro pa. „Po Veng ri jos – Aust ri ja, jei vis kas vyks pa gal pla ną. Ta da į Pa­ry žių, ten tu riu drau gų. Sun kiau sia nu si gau ti į Ser bi ją“, – sa vo tiks lus žur na lis tams iš var di jo Kha nas.

Vie tos gy ven to jai tei gė, kad imig ran tai nak vo ja va di na mo sio­se džiung lė se – tai brūz gy nų ruo­žas tarp Lo ja no ir Ser bi jos Mi ra to­va co kai me lio. Ser bi jos kai me, kaip ir Ma ke do ni jos pu sė je, dau giau sia gy ve na al ba nų, ta čiau abu kai mai at skir ti.

„Sie na už da ry ta nuo 1993 m., –

sa kė Lo ja ne gy­ve nan tis Ble ri­

mas. – Se niau šiuos du kai­mus sie­jo glau dus ry šys. Ma­no ma ma ir

žmo na yra iš Mi ra to va co.“

„Kur pra­si de da as­fal tas – ten

Ser bi ja, kur žvyr ke lis – M a k e d o n i ­ja“, – pa tiks­li no vie ti niai.

Tie sa, sie­na – kruopš­čiai sau go ma.

Ser bi jos po li ci ja ir ka riuo me nės pa rei gū nai pa tru liuo ja pa sie ny je ir su lai ko vi sus, ku rie ban do kirs­ti sie ną. Ta da par siun čia juos at gal į Lo ja ną.

Or ga ni zuo tas ga be ni mo tink lasDau ge lis kal bin tų imig ran tų pa sa­ko jo, kad apie Lo ja no mies te lį su ži­no jo ar ba iš in ter ne to, ar ba iš drau­gų ir pa žįs ta mų.

Ta čiau se niū nas S.Meh me ti tuo abe jo ja. Gar baus am žiaus vy ras įsi­ti ki nęs, kad Ma ke do ni jo je vei kia ge­rai or ga ni zuo tas ne le ga lios imig ra ci­jos tink las. Jo tei gi mu, or ga ni za to riai pa si tin ka imig ran tus pie ti niuo se Gev ge li jos ir Bi to los mies tuo se, o pa skui at ve ža juos čia.

„Tie, ku riuos pa gau na Ta ba nov­cės sie nos pe rė ji mo punk te, taip pat at si du ria čia“, – pa sa ko jo se­niū nas.

Kai mo gy ven to jai sa kė, kad Lo­ja ne jie nie kuo met ne ma tė Ma ke­do ni jos po li ci jos. Pa sie ny je pa tru­liuo ja tik Ser bi jos pa rei gū nai. Čia nė ra ir hu ma ni ta ri nės pa gal bos, o žie mos – šal tos.

„Visi čia el gia si taip, tar si jie (imig ran tai) neeg zis tuo tų“, – skun dė si S.Meh me ti.

Nors ES su Ser bi ja ir Ma ke do ni­ja yra pa si ra šiu sios su si ta ri mą dėl ne le ga lių imig ran tų, Ma ke do ni jo­je iki šiol įsteig tas vos vie nas pa bė­gė lių su lai ky mo cent ras, vei kian tis ša lies sos ti nė je Skop jė je.

O imig ran tų srau tas iš Grai ki­jos au ga kaip ant mie lių, nes dau­ge lis jų ke liau ja į Eu ro pą per Ma­ke do ni ją, užuo t pa si rin kę ke lio nę per Bul ga ri ją, nes šios sie na sau­go ma griež čiau.

„Už šios upės – Eu ro pa“Grai kams ne le ga lai ke lia ne ma­žes nį gal vos skaus mą nei ma ke do­nams.

Vo kie čių dien raš čio „Ta ges­An­zei ger“ žur na lis tai šių me tų pra­džio je lan kė si Tur ki jos ir Grai ki­jos pa sie ny je esan čiuo se kai muo se ir mies tuo se.

Jiems pa vy ko pa kal bin ti čia bū­riais trau kian čius imig ran tus.

„Ma to te? Už šios upės – Eu ro pa. Ten vis kas pa pras čiau. Ten bū si te lai min gi, la bai lai min gi“, – imig­ran tams tą pa čią dai ne lę dai nuo­ja kont ra ban di nin kas, stum da mas val tį nuo kran to Tur ki jo je.

Šią is to ri ją pa pa sa ko jo vie nas kal bin tas ne le ga las. Pa sak jo, po de šim ties mi nu čių ke lio nės kiek

pa trū ni ju sia val ti mi Ev ro upe – jie jau Eu ro po je ir tai svar biau sia.

Ap sup tas suar tų lau kų ne grįs­tas ir neas fal tuo tas pur vi nas ta kas nuo upės vin giuo ja link Nea Vy sos mies te lio.

Vaiz das – at šiau rus. Pil kas be la pų me dis, krū va su si spie tu sių pilkš vų na mų, pa lai di šu nys ir vie­na me iš na mų, kaip pa sa ko jo žur­na lis tai, ry man ti se ny vo am žiaus mo te ris. Tar si lau kian ti at vy kė lių.

Kaž ka da Nea Vy so je gy ve no 7 tūkst. žmo nių, da bar li ko apie 2 tūkst. Kaip sa ko vie ti niai, jau ni grai kai iš čia pa­bė go į Vo kie ti ją ar Švei ca ri ją. Da bar mies tas – apy tuš tis.

„Tik se nie ji gy ven to jai dar li ko čia. Ką aš ga liu pa da ry ti?“ – sa kė 30­me tis Gior gas, vie tos ka vi nės sa vi nin kas.

Čia pat vy ras pri dū rė, kad į mies­tą pa sta ruo ju me tu bū riais trau kia imig ran tai. Pak laus tas, ku ri jie ei na, Gior gas at sa kė: „Iš kur aš ži nau... Bet aš jiems pa de du. Jie daž niau siai atei na nuo ko jų iki gal vos per mir kę – mo te rys ir vai kai. Aš duo du jiems pie no, ar ba tos, šio to už kas ti. Ta­čiau ki ti žmo nės mies te ly je bi jo jų. Ko kių li gų dar at neš?“

Grai kas sa kė, kad imig ran tai žings­niuo ja ge le žin ke lio bė giais. Daž niau­siai bū na gru pės po de šimt.

At pa žin ti juos ne sun ku – su­si vė lę plau kai, pur vi ni dra bu žiai, daž niau siai iš tep ti žo le ir, ži no ma, ne tai syk lin ga ang lų kal ba, ku ria jie ban do su si kal bė ti su vie ti niais.

Ki tas mies te lio gy ven to jas 67­erių ūki nin kas Kos tas Ar va ni ti dis sa ko, kad imig ran tai – ne lai mė.

„Jie ei na sau su ma, plau kia upe. Ei na per vis ką. Vai kai, kū di kiai... Nuo čia iki sie nos – 5 ki lo met rai, o jie vi si per mir kę. Tai siau bin ga“, – sa kė ūki nin kas.

Ge riau ken tė ti, nei mir tiTa čiau, re gis, tik grai kams at ro do, kad imig ran tų da lia – ne pa ke lia ma. Pa tys at vy kė liai tvir ti na, kad Grai­ki ja – ro jus, pa ly gin ti su tuo, kas jų lau kia tė vy nė je.

Žur na lis tų mies te su tik ti imig­ran tai – 4 pa kis ta nie čiai ir 6 af ga­nis ta nie čiai – džiau gė si, kad pa ga­liau pa sie kė Eu ro pą. Tie sa, vy rai lau kia, kol juos iš veš po li ci ja, nes bu vo su lai ky ti. Jau niau sias jų – 17 me tų Ab dul mo bee nas, bent to kiu var du jis pri si sta tė.

Jau nuo lis pa sa ko jo, kad ke lia vo pen kias sa vai tes, o pa sta rą sias dvi die nas ne tu rė jo nė kąs nio bur no je. Tė vy nė je Af ga nis ta ne jis dir bo mui­lo par duo tu vė je, o tė vas į ke lio nę jį iš lei do įda vęs 5 tūkst. do le rių.

Imig ra ci jos srau tai

2009 m. Ev ro re gio ne bu vo su lai­ �ky ta 3,5 tūkst. imig ran tų, 2010 m. – net 47,5 tūkst.

2011 m. „Fron tex“ pa skel bė, kad �vos per vie ną mė ne sį Ev ro re gio ne bu vo su lai ky ta 9,6 tūkst. imig ran tų. Tai, pa sak agen tū ros, ab so liu tus re­kor das.

2010 m. ne le ga lus Grai ki jos sie nos �kir ti mas su da rė apie 90 pro c. vi sų ne le ga laus sie nos kir ti mo ES at ve jų. 2009 m. šis skai čius sie kė 75 pro c.

Re mian tis ES Dub li no pro ce dū ra, �bet ku rio je Bend ri jos vals­ty bė je su lai ky ti ne le­ga lai iš siun čia mi į tą ES ša lį, ku rios išo­ri nę sie ną kir to. Dau giau sia iš­siųs ta bu vo į Grai ki ją.

N o r s �grai kai sie­kia vi sus i m i g r a n ­tus per duo­ti Tur ki jai, An ka ra daž­niau siai su tin ka at gal įsi leis ti tik sa­vo pi lie čius. Tur­ki jos sie na su Ira­nu ir Ira ku – men­kai sau go ma ir kal­nuo ta. Imig ran­tams ją kirs ti ne­su dė tin ga.

Af ga nis ta ne žmo nės ko vo ja. Žmo nės žu­do, mirš ta. Eu ro po je gy ve na ge ri žmo nės. Jie ne ko vo ja. Čia gy­ve ni mas ge ras.

Įtei sin ta pro sti tu ci ja ne pa dė jo.14p.

12

pasaulis

Egip­to­sos­ti­nė­je­va­kar­vėl­plyks­te­lė­jo­pro­tes­tuo­to­jų­ir­po­li­ci­nin­kų­su­si­rė­mi­mai;­te­be­si­tę­sia­ne­ra­mu­mai,­ku­riuos­su­kė­lė­po­fut­bo­lo­rung­ty­nių­ki­lu­sios­riau­šės,­ku­rios­pa­rei­ka­la­vo­74­gy­vy­bių.­Riau­šių­po­li­ci­ja­pa­lei­do­aša­ri­nių­du­jų­į­žmo­nes,­mė­tan­čius­ak­me­nis­į­pa­rei­gū­nus.

Ne­ra­mu­mai­­Ne­slops­ta

Uk­rai­nos­ju­dė­ji­mo­„Fe­men“­ak­ty­vis­tės­prie­Tarp­tau­ti­nės­le­do­ri­tu­lio­fe­de­ra­ci­jos­Ciu­ri­che­su­ren­gė­ak­ci­ją,­ap­si­ren­gu­sios­ka­li­nių­dar­bi­niais­dra­bu­žiais.­Taip­ak­ty­vis­tės­rei­ka­la­vo,­kad­fe­de­ra­ci­ja­at­si­sa­ky­tų­reng­ti­2014­m.­pa­sau­lio­le­do­ri­tu­lio­čem­pio­na­tą­Bal­ta­ru­si­jo­je.

Eu­ro­pą­apė­mu­si­smar­kių­šal­čių­ban­ga­Len­ki­jo­je­nuo­praė­ju­sios­sa­vai­tės­nu­si­ne­šė­jau­37­žmo­nių­gy­vy­bę.­Kai­ku­riuo­se­ša­lies­re­gio­nuo­se­tem­pe­ra­tū­ra­bu­vo­nu­kri­tu­si­iki­35­laips­nių­šal­čio.­Es­ti­jo­je­šią­sa­vai­tę­ras­ta­pir­mo­ji­šiais­me­tais­šal­čio­au­ka,­Uk­rai­no­je­jų­skai­čius­vir­ši­jo­šim­tą.

ra­gi­Na­­boi­ko­tuo­ti

Šal­čio­­au­kos

šeštadienis, vasario 4, 2012

Ge riau skur das ir bėdos užsienyje nei mir tis tėvynėje

Pa vo jus: ­� Grai­ki­jos­ir­Ma­ke­do­ni­jos­pa­rei­gū­nai­ne­le­ga­lius­imig­ran­tus­va­di­na­tik­sin­čia­bom­ba.­ ­ „Scan­pix“­nuo­tr.

mė ne sius į prie glau dą bu vo at ga­ben ta net 250 vai kų. Tarp nau jų jų gy ven to jų bu vo ir paaug lių iš So­ma lio, dir bu sių pro sti tu tė mis.

Ja we das ne nu tuo kia, ką da rys to liau. „Į Ita li ją. Ta čiau kont ra ban­di nin kams rei kės dar 4 tūkst. do­le rių“, – sa kė vai ki nas. Tie sa, jis

pri dū rė, kad di džiau sia jo sva jo nė – Nor ve gi ja.

„Žmo nės sa ko, kad Nor ve gi ja – ge rai. Pa kis ta ne – pa vo jin ga. Ne­pa ly gin si su Eu ro pa. Ga liu drą siai vi siems drau gams pa sa ky ti – jei už dir ba te, va žiuo ki te čia“, – kal­bė jo Ja we das.

Grai ki jos ir Tur ki jos pa sie ny­je ap si lan kę ame ri kie čių dien raš čio „Was hing ton Post“ žur na lis tai su ti­ko 30­me tį Ka ri mą. Vy ras sa kė, kad yra iš Tu ni so, o už tai, kad pa siek tų Grai ki ją, su plo jo 1 tūkst. eu rų.

Ta čiau, re gis, jis bu vo vie nas iš ne dau ge lio, ku ris pri pa ži no, kad no ri na mo, o ne į Eu ro pą.

Ke lio nė je Ka ri mas su ži no jo, kad su si rgo jo mo ti na. Ta čiau pa sas li ko pas ke lio nės or ga ni za to rius, to dėl vy ras yra „įka lin tas“ Grai ki jo je.

„No riu at gal į Tu ni są. To dėl vis­ką pa da ry siu, tu riu pa da ry ti. Tai pir mas ir pa sku ti nis kar tas. Aš lik siu sa vo ša ly je. Taš kas, – be veik verk da mas sa kė vy ras. – Man nie­kur ne si se ka – nei Tu ni se, nei Tur­ki jo je, nei Grai ki jo je.“

Imig ran tų skai čius au gaĮ Nea Vy są va ka rop at vyks ta au to­bu sas. Tai, anot vie ti nių, po li ci ja.Iš li pę pa rei gū nai sa ko, kad su rinks vi sus ne le ga lus ir nu ga bens į su­lai ky mo cent rą. Tie sa, nau dos iš to ma žai, nes cent rai – per pil dy ti, nau jo kus pa tik rins, už re gist ruos, o ta da vei kiau siai pa leis.

Vos prieš ke le rius me tus Grai ki jos Ev ro re gio nas bu vo Eu ro pos už kam­pis. Da bar tai ne le ga lų iš Af ri kos ir Azi jos su lai ky mo cent ras. Pa na šiai kaip Ita li jos Lam pe dū zos sa la. Grai­kai va di na šį re gio ną tik sin čia bom­ba. Jau ku ris lai kas grai kų pa rei gū­nams čia pa de da ES sie nos ap sau gos pa rei gū nai iš „Fron tex“ agen tū ros, ku ri at sa kin ga už išo ri nių Bend ri jos sie nų ap sau gą.

Syl ves te ris Die te re nas, „Fron­tex“ pa rei gū nas, ko man di ruo tas iš Olan di jos, sa kė, kad Tur ki jos ir Grai ki jos sie na – di džiu lė bė da.

„Žmo nės Eu ro po je net ne ži no, kas čia de da si. O tu rė tų. Vi si, ku­rie no ri, ga li pa žiū rė ti“, – iro ni za­vo pa rei gū nas, ku ris su 174 ko le go­mis iš 26 ES ša lių da bar pa tru liuo ja pa sie ny je.

„Fron tex“ pa jė gas pa sie ny je su­da ro ne tik pa tru liai, ta čiau ir tar­dy to jai, do ku men tų klas to ji mo spe cia lis tai, ver tė jai.

Vi si pa rei gū nai gink luo ti, ap rū­pin ti nau jau sia ste bė ji mo tech ni ka, net sraig tas par niais.

„Mū sų tiks las – pa dė ti Grai ki­jos po li ci jai, ypač dėl imig ra ci jos, nes ge rai iš ma no me šią sri tį, – sa­kė Ben ja mi nas Le coin te, Pran cū­zi jos sie nos ap sau gos pa rei gū nas, ste bin tis pa sie nį su pa rei gū nais iš Por tu ga li jos ir Ru mu ni jos.

Tie sa, grai kai sa ko, kad jau neap­sieis be ge rai sau go mo bar je ro pa­sie ny je, ta čiau pik ti na si, kad ES prie šio pro jek to ne pri si dės nė cen tu.

„ES pa li ko mums tvar ky tis su šia pro ble ma, – pik ti no si Evan ge las Ma ras lis, Nea Vy sos mies te lio me­ras. – Ta čiau šie žmo nės juk ne no­ri lik ti Grai ki jo je, jie juk ke liau ja į Eu ro pą.“

Pa ren gė Va len ti nas Ber žiū nas

47,5tūkst.

imigrantų kirto Graikijos sieną 2010 m.

Pa sie nie čiai sa ko, kad ne imig ran­tai yra jų prie šai, o žmo nių kont ra­ban da už sii man tys as me nys. Šie at rė žia, kad vers las – la bai pel nin­gas ir ri zi kuo ti ver ta.

An tai Mu ra tas, gy ve nan tis Tur ki­jos pa sie nio mies te Edir nė je, ku­rį su ti ko vo kie čių lei di nio „Ta ges­An zei ger“ žur na lis tai.

Ofi cia liai elekt ri ku ir tak sis tu dir ban tis vy ras pri si pa ži no, kad ver čia si imig ran tų per sie ną ga­be ni mu.

„Ara bai, ira nie čiai, ira kie čiai, pa les ti nie čiai – vi si jie no ri į Eu ro­pą. Mes jiems su vei kia me Jung ti­nių Tau tų pa bė gė lių pa sus. Stam­bu le. Daž niau siai per ka me juos in ter ne tu. Pa ro dai šį pa są tur­kų po li ci jai ir gy venk čia dve jus

me tus ne truk do mai“, – pa sa ko­jo Mu ra tas.

Sie ną sau gan tys pa rei gū nai tei­gė, kad re tai ka da ži no, iš ko kios ša lies at vy ko imig ran tas, nes jų do ku men tai – klas to tės.

Kaip pa sa ko jo pa sie nie čiai, imig ran tai iš Šiau rės Af ri kos me­luo ja, kad jie pa les ti nie čiai, iš Azi­jos – kad ki lę iš Af ga nis ta no, o iš Vi du rio Af ri kos – kad at si bel dė iš So ma lio.

Kont ra ban da be si ver čian tis Mu ra tas ti ki no, kad nau do tis jo pa slau go mis ap si mo ka. Jo tei gi­mu, ke lio nės per sie ną kai na vie­nam žmo gui – vi du ti niš kai tūks­tan tis eu rų.

„Pa ti kė ki te, ver ta mo kė ti“, – rek la ma vo vers lą vy ras. 2003 m. ap suk ruo lis bu vo suim tas po li ci­

jos ir be lan gė je pra lei do 42 die­nas. De ja, sun kios die nos atė jo ir jam – baus mės už ne le ga lų žmo­nių ga be ni mą Tur ki jo je da bar su­griež tė jo.

„Ka lė ji me ga li pra leis ti net tre­jus me tus“, – įspė jo Mu ra tas.

Ta čiau Tur ki jos pa sie ny je gy ve­nan tys tur kai ste bi si – tur kų po li­ci ja nie kuo met ne stab do ir ne tik­ri na įtar ti nų au to mo bi lių, ku riais ga be na mi imig ran tai.

„Ne ži nau, ko dėl po li ci ja jų (kont ra ban di nin kų) ne stab do, – ste bė jo si vie nas tur kas ūki nin kas iš Ka raa ga co kai mo, ne to li Grai­ki jos sie nos. – Net jei pa gau na, jie nie ko ne da ro. Už pil do kaž ko kius do ku men tus, o juos kont ra ban di­nin kai pa skui iš me ta.“

Pa ren gė Va len ti nas Ber žiū nas

„Čia (Grai ki jo je – red. pa st.) bent jau bai mės ne jau čiu. Af ga nis­ta ne žmo nės ko vo ja. Žu do, mirš­ta. Eu ro po je gy ve na ge ri žmo nės. Jie ne ko vo ja. Čia gy ve ni mas ge­ras“, – sun kiai žo džius rin ko af ga­nis ta nie tis. To pa ties am žiaus Ja­we das Me sa vis, žur na lis tų su tik tas ne to li nuo sie nos esan čia me Alek­sand ru po lio mies te, pa pa sa ko jo, kad tė vy nė je Pa kis ta ne ne tu ri net drau gų – vi si jie žu vo.

Ja we das nie kuo met ne lan kė mo­kyk los, o jo tė vas mi rė, kai jam bu­vo vos ket ve ri. Jis ti ki si Eu ro po je ras ti dar bą ir pa dė ti sa vo na miš­kiams, kad šie bent jau ga lė tų lan­ky ti mo kyk lą.

Kaip ir Ab dul mo bee no, Ja we do ke lio nė į Eu ro pą bu vo pra ga riš ka. Ira ne jį pa šo vė sie nos ap sau gos pa­rei gū nai. Kai tik pa te ko į iš sva jo tą­ją Grai ki ją, bu vo nu siųs tas į Fy la­kio pa bė gė lių su lai ky mo cent rą. Są ly gos ten, pa sak jo, sun kios – vie na lo va trims žmo nėms, ne­šva ra...

Da bar jis glau džia si Alek­sand ru po ly je esan čio je vai kų prie glau do je. Čia gy ve na vai kai, ku riuos su čiu po po li ci ja ir ku rie ne tu ri tė vų ar glo bė jų. Kaip tvir­ti no žur na lis tams prie glau dos va­do vai, vien per pa sta ruo sius tris

Žmo nių kont ra ban da – pel nin gas vers las

Pla nas: ­� dau­ge­liui­ne­le­ga­lių­imig­ran­tų­kont­ra­ban­di­nin­kai­pa­rū­pi­na­ne­tik­rus­do­ku­men­tus,­ to­dėl­jų­ ta­pa­ty­bę,­ pa­sak­ pa­rei­gū­nų,­­sun­ku­nu­sta­ty­ti.­ ­ „Scan­pix“­nuo­tr.

13

pasaulisšeštadienis, vasario 4, 201214

Geidžiamiausios pasaulio moterys Geidžiamiausios pasaulio moterys

Remdamasis maždaug milijo-nų lankytojų apklausa, portalas AskMen.com sudarė geidžia-miausių pasaulyje moterų sąra-šą. Pirmoji vieta atiteko Kolum-bijos aktorei Sofiai Vergarai, ku-ri pernai tenkinosi trečia vieta. 19-metė aktorė ir modelis Kate Upton užėmė antrą vietą, o tre-čią – Rooney Mara, kuri vaidino Lisbet Salander romano „Mer-gina su drakono tatuiruote“ ho-livudinėje ekranizacijoje.

lai mė jo vieš na mių sa vi nin kai2002 m. sau sį Vo kie ti jo je įsi ga lio­jo As me nų, ku rie ver čia si pro sti tu­ci ja, san ty kių tei si nio re gu lia vi mo įsta ty mas. Pros ti tu ci ja bu vo įtei­sin ta kaip le ga li pro fe si ja ir pra ra­do amo ra lios veik los sta tu są, vieš­na mių sa vi nin kai ga vo vers li nin kų sta tu są ir tei sę sam dy ti mo te ris pa­gal dar bo su tar tis. Sek so pra mo nės dar buo to jos įsi pa rei go jo mo kė­ti mo kes čius, o mai nais ga vo tei sę į so cia li nę ap sau gą: pen si ją, svei ka­tos drau di mą, be dar bio pa šal pą.

Įs ta ty mo au to rių tiks lai bu vo ge­ri: ap gin ti lais vo el ge sio mer gi nų tei ses, su teik ti joms so cia li nę ap­sau gą ir ga li my bę jung tis į pro fe­si nes są jun gas.

Bet da bar api bend rin da mi de­šimt me čio re zul ta tus eks per tai ap­gai les tau da mi kons ta tuo ja: iš pro­sti tu ci jos le ga li za vi mo Vo kie ti jo je dau giau sia lai mė jo vieš na mių sa vi­nin kai, o pa čioms se niau sios pro­fe si jos at sto vėms gy ve ni mas be­veik ne pa si kei tė.

Į pro sti tu tes žiū ri ma krei vai„Įs ta ty mas ma žai ką te pa kei tė. Tik ne dau ge lis mer gi nų su da ro dar bo su tar tis, dau gu ma no ri dirb ti be su tar čių, kaip lais vai sam do mos dar buo to jos“, – nau jie nų agen tū­rai DPA pri pa ži no stam baus Kel­no vieš na mio „Pas cha“ sa vi nin­kas Ar mi nas Lobs chei das.

Vy ro žo džius pa tvir ti na ir sta­tis ti niai duo me nys: jie ro do, kad

tik 1 pro c. sek so pra mo nės dar­buo to jų tu ri dar bo su tar tis. Pa­sak Vo kie ti jos fe de ra li nės šei mos, sen jo rų, mo te rų ir jau ni mo mi nis­te ri jos, se niau sios pro fe si jos at­sto vės itin re tai krei pia si so cia li­nės pa ra mos.

Pros ti tu čių in te re sus gi nan čio ju dė ji mo „Hyd ra“ at sto vai tei gia, kad to prie žas tis yra vi suo me nės po žiū ris. Esą žmo nės iki šiol krei­vai žiū ri į se niau sios pro fe si jos at­sto ves.

„Mo te rims, ku rios pi ni gų už si­dir ba par da vi nė da mos sa ve, iki šiol kai nuo ja daug mo ra li nių pa stan gų pa ra šy ti žo dį „pro sti tu tė“ ofi cia­liuo se do ku men tuo se pil dant skil­tį apie užim tu mą“, – vie na me pra­ne ši me tei gė „Hyd ra“.

55 me tų A.Lobs chei das pri pa žįs­ta, kad iš pro sti tu ci jos le ga li za ci jos dau giau sia iš lo šė vieš na mių sa vi­nin kai. Jo in ty mių pa slau gų įstai­go je dir ba apie šim tą pro sti tu čių.

Ypač daug dar bo jos tu ri vyks tant tarp tau ti nėms mu gėms.

„Pa vyz džiui, anks čiau ne ga lė­jau rek la muo ti sa vo vers lo, o da­bar tai ofi cia liai lei džia ma“, – sa­kė A.Lobs chei das, ro dy da mas į di džiu lį pla ka tą, puo šian tį vieš na­mio pa sta tą.

po li ci jai – dau giau rū pes čių2002 m. įsta ty mas įtei si no vi sų rū­šių ero ti nes pa slau gas – nuo vieš­na mių ir pa ly do vių agen tū rų iki sek so pa slau gų te le fo nu ir gat vės pro sti tu ci jos. Ypač iš po pu lia rė­jo va di na mie ji vie no do mo kes čio klu bai, ku riuo se už maž daug 20 eu rų (70 li tų) klien tas ga li my lė tis su tiek mo te rų, kiek tik no ri.

Ta čiau ši nau jo vė tu ri ir ki tą pu­sę. Po li ci jai ta po sun kiau ko vo ti su ne tei sė tais san do riais ir ki tais pa­žei di mais sek so pra mo nė je. Da bar pa rei gū nai tu ri tei sę įsi kiš ti tik tuo at ve ju, kai tu ri tvir tų įta ri mų ar ba įro dy mų dėl ne tei sė tos veik los.

Ki ta pro ble ma – pre ky ba žmo­nė mis. Eu ro pos Ko mi si jos už sa­ky tas ty ri mas at sklei dė, kad ša ly­se, kur įtei sin ta pro sti tu ci ja, to kios pre ky bos at ve jų fik suo ja ma ge ro kai dau giau.

„Ša ly se, ku rio se įtei sin ta pro­sti tu ci ja, sek so pa slau gų pa klau­sa ge ro kai di des nė nei ten, kur tai drau džia ma. Ati tin ka mai ir pro sti­tu čių ten yra dau giau. O tarp jų bū­na ne ma žai to kių, ku rios to se ša ly­se at si dū rė ne le ga liai“, – paaiš ki no

Įtei sin ta pro sti tu ci ja ne pa dė jo

Pros ti tu ci jos le ga li­za vi mo įsta ty mas Vo kie ti jo je vei kia jau de šimt me tų, bet taip ir ne da vė to kių re zul ta tų, ko­kių bu vo ti ki ma si.

Re zul ta tas: � se niau sios pro fe si jos le ga li za vi mo įsta ty mas pa dė jo vieš na mių sa vi nin kams, bet ne pa čioms pro sti tu tėms. AFP nuo tr.

Mo te rims iki šiol kai­nuo ja daug mo ra li­nių pa stan gų pa ra­šy ti žo dį „pro sti tu tė“ ofi cia liuo se do ku­men tuo se pil dant skil tį apie užim tu mą.

ava ri ją pa ty ru sio ita li jos krui­zi nio lai vo ka pi to no Fran ces co schet ti no as me ni nė je ka ju tė je na rai ra do mo te riš kų dra bu žių ir apa ti nių. Ki lo įta ri mų, kad jie pri­klau so jau nai mol da vei dom ni­cai Ce mor tan.

Ita li jos pro ku ro rai tre čia die nį iš­kvie tė 25 me tų mo te rį į ap klau są. Ji už tru ko še šias va lan das. Ita li­jos ži niask lai da taip pat pra ne ša, kad bu vu si krui zi nio lai vo šo kė ja D.Ce mor tan pri si pa ži no my lin ti 52 me tų ka pi to ną, tu rin tį žmo ną ir paaug lę duk te rį.

„My liu jį ir ne no riu, kad jo re­pu ta ci ja žlug tų. Vi si jį puo la“, – 25­erių mol da vės žo džius ci ta vo Ita li jos laik raš čiai, rem da mie si pro ku ro rų žo džiais.

Ke lei viai ma tė F.Schet ti no ir D.Ce mor tan kar tu va ka rie niau­jan čius lem tin gą sau sio 13­osios va ka rą, kai dau giau nei 114 tūkst. to nų lai vas su 4200 ke lei vių už­plau kė ant uo los. Pa sak liu dy to jų, jie gė rė rau do ną jį vy ną, o iki ava­ri jos tuo me tu bu vo li kę maž daug 40 mi nu čių.

Mol da vė pro ku ro rams pri si pa­ži no, kad F.Schet ti no pa kvie tė ją ant ka pi to no til te lio pa si gro žė ti tra di ci ja, kai lai vas svei ki na Džil­jo sa los gy ven to jus. Ma no ma, kad bū tent šis poel gis bu vo ne lai mės prie žas tis, nes lai vas pri plau kė per ne lyg ar ti kran to.

By lą ti rian tis pro ku ro ras Fran­ces co Ve ru sio sa kė, kad D.Ce­mor tan pa ro dy mai la bai svar­būs ir pa dės iš siaiš kin ti, kas vy ko

ant ka pi to no til te lio ir ar ka pi to­no dė me sys bu vo blaš ko mas, kaip tvir ti no ke li jo pa dė jė jai.

Mol da vei jo kių įta ri mų nė ra pa­teik ta. Ka pi to nas F.Schet ti no kal­ti na mas ne ty či ne žmog žu dys te ir tuo, kad pa li ko lai vą anks čiau už ke lei vus ir ki tus įgu los na rius. Ka pi to nui skir tas na mų areš tas, jam gre sia 12 me tų ka lė ji mo.

Per lai vo ka tast ro fą žu vo 17 žmo nių, dar 15 lai ko mi din gu siais be ži nios. Šią sa vai tę gel bė to jai nu spren dė nu trauk ti jų paieš ką.

Bend ro vė „Cos ta Crui ses“, ku­riai pri klau so ava ri ją pa ty ręs lai­vas, nu spren dė jį su pjaus ty ti ir uti li zuo ti. Tai ga li už truk ti me tus.

Ant šo no 80­ia laips nių pa­svi ręs ir į dug ną at si rė męs lai­vas ky šo iš van dens, bet jo pa dė­tis ne sta bi li. Tre čia die nį jis dar pa ju dė jo ke liais cen ti met rais, ir gel bė to jams vėl te ko nu trauk­ti de ga lų pum pa vi mą iš lai vo re­zer vua rų.

„Cos ta Con cor dia“ bu vo plau­kio jan tis pra ban gus vieš bu tis, į ku rį ke lei viai li po tu rė da mi daug pi ni gų, bran ge ny bių ir ki tų ver­tin gų daik tų. Eva kuo da mie si ke­lei viai vi sa tai pa li ko lai ve, to dėl bai mi na ma si, kad lo bių ieš ko to jai ar ba Ita li jos ma fi ja ne pra leis pro­gos ne tei sė tai pa si pel ny ti.

Ta čiau pa kran tės ap sau gos pa­rei gū nas lei te nan tas Mas si mo Mac che ro ni už tik ri no, kad lai­vas sau go mas 24 va lan das per pa rą, to dėl nie kas prie jo ne ga lės priar tė ti.

„The Dai ly Te leg raph“ inf.

Gal vą ap su ko mei lė

Jaus mai: � kaip ra šo Ita li jos laik raš čiai, 25 me tų D.Ce mor tan pro ku ro-rams pri si pa ži no my lin ti 52-ejų ka pi to ną F.Schet ti no. „Reu ters“ nuo tr.

1. Sofia Vergara 2. Kate Upton 3. Rooney Mara 4. Miranda Kerr 5. Nicki Minaj

pasaulisšeštadienis, vasario 4, 2012 15

Geidžiamiausios pasaulio moterys Geidžiamiausios pasaulio moterys

Įtei sin ta pro sti tu ci ja ne pa dė jovie nas ty ri mo au to rių Hei del ber­go uni ver si te to pro fe so rius Axe lis Dre he ris.

2007 m. Bul ga ri ja ir Ru mu ni­ja įsto jo į ES, ir šios ša lies pi lie čiai ga vo tei sę be vi zų ke liau ti Bend ri­jos te ri to ri jo je. Tuo pat me tu Vo­kie ti jo je la bai pa gau sė jo bul ga rių ir ru mu nių pro sti tu čių. Dau gu ma jų ne mo ka nei vo kie čių kal bos, nei ži no sa vo tei ses. Į po li ci ją jos ne­si krei pia vien to dėl, kad pa rei gū­nus lai ko to kiais pat ko rum puo­tais, kaip ir sa vo tė vy nė je.

Pro fe so rius A.Dre he ris pa tei­kė to kius skai čius: „Vo kie ti jo je, kur pro sti tu ci ja įtei sin ta, dir ba 60 kar tų dau giau pro sti tu čių, nei Šve­di jo je, kur ši veik la už draus ta. Bet Vo kie ti jo je už fik suo ta 62 kar tus dau giau pre ky bos žmo nė mis at ve jų nei Šve di jo je, nors šio je yra de šimt kar tų ma žiau gy ven to jų.“

ar rei kia griež tin ti įsta ty mą?Ke lių že mių vi daus rei ka lų mi nist­rai pa ra gi no griež čiau re gu liuo ti pro sti tu ci ją – draus ti ją tam tik ro­se vie to se, ri bo ti lai ką ar ba rek la­mą.

Vo kie ti jos val dan čio sios Krikš­čio nių de mok ra tų są jun gos par la­men ta ras Step ha nas Maye ris ne­se niai pa reiš kė, kad pro sti tu ci jos le ga li za vi mas bu vo klai da, ku ri tik pa kurs tė nu si kals ta mu mą rau­do nų jų ži bin tų kvar ta luo se. Po li­ci nin kų pro fe si nės są jun gos pir­mi nin kas Bern har das Witt hau tas

taip pat pa reiš kė nuo mo nę, kad šis įsta ty mas žlu go, nes juo leng­vai dangs to si są va dau to jai, ku rie jė ga ver čia mer gi nas dirb ti pro sti­tu tė mis.

Bet pro fe so rius A.Dre he ris ka­te go riš kai prieš ta rau ja, kad bū tų griež ti na mas pro sti tu ci jos įsta ty­mas. Anot jo, Vo kie ti jo je iš pro­sti tu ci jos gy ve ni mui užsi dir ba 150 tūkst. žmo nių, ir var žy ti jų tei ses ne bū tų tei sin ga.

„Rei kia ne keis ti įsta ty mą, o ko­vo ti su jo pa žei dė jais“, – pa brė žė A.Dre he ris.

„Deuts che Wel le“, „Ta geb latt on li ne“ inf.

Re zul ta tas: �� se�niau�sios�pro�fe�si�jos�le�ga�li�za�vi�mo�įsta�ty�mas�pa�dė�jo�vieš�na�mių�sa�vi�nin�kams,�bet�ne�pa�čioms�pro�sti�tu�tėms.� � AFP�nuo�tr.

20eu rų

– tiek va di na muosiuose vie no do mo kes čio

klu buose reikia sumokėti, kad

galėtum my lė tis su tiek mo te rų, kiek no ri.

Bai gė si tie lai kai, kai dip lo ma tai ir ban ki nin kai ga lė jo vaikš ti nė ti po že ne vą ne si bai min da mi, kad kas nors pa vogs jų la ga mi nė lius. Va­gys čių – pra de dant pi ni gi nė mis ir bai giant au to mo bi liais – skai­čius Švei ca ri jo je per nai šok te lė­jo 23 pro c.

svars to iš si kraus ty ti450 tūkst. Že ne vos re gio no gy ven­to jų ne ga li bū ti ra mūs ir dėl na mie pa lik to tur to. Įsi lau ži mų skai čius per nai šok te lė jo taip pat penk ta­da liu, iki 8200, ar ba vi du ti niš kai 22­ie jų per die ną. Nu si kals ta mu­mo šuo lis toks stul bi nan tis, kad Že ne vos tu riz mo agen tū ra pa ša­li no iš rek la mų bet ko kias užuo­mi nas apie sau gų mies tą.

Švei ca ri jos am ba sa do riaus Jung ti nė se Tau to se re zi den ci­ja Že ne vo je bu vo vie nas iš maž­daug 20­ies dip lo ma ti nių pa sta tų, į ku riuos įsi lauž ta praė ju sią va sa­rą. Gink luo tų nu si kal tė lių tai­ki niais ta po ir ban kų pa da li niai, pa što sky riai bei de ga li nės. Švei­ca rus ga li pa guos ti bent tai, kad pa pras tai to kie api plė ši mai at lie­ka mi be fi zi nio smur to.

Kai ku rie ži no mi Že ne vos gy­ven to jai gar siai reiš kia su si rū pi­ni mą. Geor ge’as Kou ki sas, ban kų pro gra mi nės įran gos bend ro vės „Te me nos“ įkū rė jas, ne se niai pa­reiš kė pra dė jęs svars ty ti iš si kel ti iš Že ne vos į ki tą mies tą, kai jam, li pan čiam iš tak si au to mo bi lio, iš plė šė du la ga mi nė lius. Vers li­nin kas pa sa ko jo, kad pa na šių ne­ma lo nu mų tu rė jo ir ke le tas jo ko­le gų.

„Ar vers li nin kams, va ži nė jan­tiems po Že ne vą, da bar rei kia sam dy tis as mens sar gy bi nius?“ – re to riš kai klau sė G.Kou ki sas.

Gy ven to jai pra ra do bud ru mąSteng da ma si su val dy ti pa dė tį, po­li ci ja pra dė jo daž niau pa tru liuo­ti gat vė se, bet tam ėmė prie šin­tis po li ci nin kų pro fe si nė są jun ga. Ji praė ju sį mė ne sį su ren gė ne di­de lį strei ką at si sa ky da ma skir­ti bau das už eis mo tai syk lių pa­žei di mus. Pa rei gū nai aiš ki na, kad daž nes nis pa tru lia vi mas pa blo­gins jų dar bo są ly gas, bet neat neš jo kios nau dos.

Su tuo iš da lies su tin ka ir Že­ne vos po li ci jos va do vė Mo ni ca Bon fan ti. Anot jos, il gą lai ką apie bud ru mą nė ne gal vo ję gy ven to jai tu rė tų keis ti po žiū rį ir el ge sį.

„Daug žmo nių iki šiol išei na iš na mų ir neuž ra ki na prie ki nių du rų ar ba res to ra ne pa lie ka krep šį ant sta lo, kai ei na į tua le tą“, – sa kė M.Bon fan ti.

Kal tos at vi ros sie nos?Že ne va yra stam bus pri va čios ban ki nin kys tės cent ras ir vie nas tur tin giau sių mies tų Eu ro po je, to dėl nu si kal tė lių dė me sys jam ne tu rė tų ste bin ti. Bet nu si kals ta­mu mo šuo lį le mia ir ki ti veiks niai. Vie nas jų – geog ra fi nė pa dė tis.

To pa ties pa va di ni mo eže ro pa­kran tė je iš si drie ku sį mies tą su­pa 105 km il gio Švei ca ri jos ir Pran­cū zi jos sie na. Kai 2008 m. gruo dį Švei ca ri ja pri si jun gė prie Šen ge­

no zo nos ir pa sie nio kont ro lė bu vo pa nai kin ta, tuo ėmė nau do tis tarp­tau ti nės nu si kals ta mos gru puo tės. Tos, ku rios anks čiau vei kė Pran cū­zi jos mies tuo se, tar ki me, Lio ne ar­ba Mar se ly je, nu si tai kė į Že ne vą. Jos daž nai nu vyk da vo tik at lik ti pur vi­no dar bo ir grįž da vo at gal į Pran cū­zi ją ir jos at ski rą ju ris dik ci ją.

Nors Švei ca ri jos ir Pran cū zi jos po li ci jos bend ra dar bia vi mas ta po dar glau des nis, jis ir gi tu ri ri bas. Pa vyz džiui, pa gal dvi ša lį su si ta­ri mą po li ci ja ga vo tei sę vy tis nu­si kal tė lius vie na ki tos te ri to ri jo je. Bet au to mo bi lio gau dy nės pri va lo bū ti nu trauk tos, kai tik per se kio­ja ma sis dings ta iš akių.

iki Bag da do dar to liŠvei ca ri jos vy riau sy bės at sto vas Oli vier Cou tau ra gi na ne dra ma­ti zuo ti pa dė ties. Jis pa tei kė ap­klau sų duo me nis, ku rie ro do, kad ne ma ža da lis į Švei ca ri ją at vyks­tan čių už sie nie čių re ko men duo tų ki tiems at vyk ti ir ap si gy ven ti čia.

„Ne ga li me neig ti pro ble mos, bet mes dar ne pa sie kė me to kio ly­gio, kad už sie nie čiai bi jo tų čia gy­ven ti dėl nu si kals ta mu mo“, – tei­gė O.Cou tau.

Bu vęs Že ne vos kan to no par la­men to pir mi nin kas Guy Met ta­nas įsi ti ki nęs, kad per tvar kos tei­sė sau go je pa dės pa ge rin ti pa dė tį. Bet, anot jo, po li ti kai dir ba lė tai, to dėl pa žan gos ga li ma ti kė tis tik po dve jų tre jų me tų.

„Kal bant apie nu si kals ta mu mą, Že ne va su si ly gi no, o gal net nu si­ri to že miau už jai pri ly gi na mus mies tus, – pri pa ži no G.Met ta­nas. – Bet tai ne reiš kia, kad pa dė­tis ta po vi siš kai ne val do ma ir kad ši vie ta taps pa na ši į Bag da dą.“

„The New York Ti mes“ inf.

Že ne va ne te ko sau gaus ir ra maus mies to ti tu lo

Įp ro čiai: �� bud�ru�mą�pa�mir�šu�siems�Že�ne�vos�gy�ven�to�jams�teks�pra�tin�tis�ra�kin�ti�na�mų�du�ris�ir�ne�pa�lik�ti�sa­vo�daik�tų�be�prie�žiū�ros.� � „Shut�ters�tock“�nuo�tr.

Ar vers li nin kams, va ži nė jan tiems po Že ne vą, da bar rei­kia sam dy tis as­mens sar gy bi nius?

6.�Emma�Stone 7.�Scarlett�Johansson 8.�Kim�Kardashian 9.�Rihanna 10.�Candice�Swanepoel

– Ne ma nau, kad tai bu vo kaž kie­no no ras spe cia liai pa kenk ti, tie siog per daug sku bė ta įdieg ti šią nau jo­vę. Rim tų ban dy mų ne bu vo, nie kas ne pa gal vo jo, kad tiems mo der niems gink lams ga li tu rė ti įta kos be si kei­čian čios oro są ly gos.

– Ar esi pa ten kin tas sa vo re zul­ta tais ki to se rung ty se?– Per Eu ro pos čem pio na tą šau dy­mo sek to riu je, ne vei kiant apa ra tū­rai, su gai šau 2 min. ir 45 sek. Nor­ma lio mis są ly go mis už trun ku 50 sek. Ne daug trū ko, kad bū čiau ko­vo jęs dėl olim pi nio ke lia la pio. Bu­vo liūd na, te ko ir aša rą nu brauk ti. Sup ran tu, kad iš ša lies vis kas at­ro do pa pras ta, gal daug kas ma­no, kad per nai man tie siog pa si se­kė. Te gul gal vo ja, kaip no ri, ta čiau da bar ti kiu, kad šis se zo nas bus ge­res nis.

– 2011­ie ji Lie tu vos pen kia ko­vi nin kams – su dė tin gi me tai: skan da las dėl Do na tos Rim­šai tės, la ze ri niai gink lai, ta vo ir Ed vi no Krun gol co re zul ta tai su pras tė jo...– Lie tu vos tau ti nio olim pi nio ko mi te to ge ne ra li nės asamb lė­jos spren di mo dėl Do na tos ne no­riu ver tin ti. Kiek vie no je is to ri­jo je bū na nu skriaus ta ku ri nors pu sė. Šį kart – spor ti nin kė. Ma­nau, pa da ry ta ne ma žai klai dų – jų neiš ven gė ir spor to val di nin­kai, ir Do na ta. Sun ku ver tin ti, ku ris kal čiau sias.

Kal bant apie Ed vi ną, jo tik rai gai la, nes vi si jau sku ba nu ra šy ti, nes per nai jam ne pa si se kė. Sma­

16

J.Kin de ris: „Ti kiuo si, me tai bus švie ses ni“Jus ti nas Kin de ris bu vo pri pa žin tas ge­riau siu praė ju sių me tų Lie tu vos pen­kia ko vi nin ku, ta čiau pa ts spor ti nin kas 2011-uo sius įvar di jo kaip pa čius juo-džiau sius per sa vo kar je rą – nei ke lia la­pio į olim pi nes žai dy nes, nei uni ver si te to dip lo mo.

Man tas Stan ke vi čiusm.stankevicius@diena.lt

„Ti kiuo si, kad šie me tai bus švie­ses ni ir sėk min ges ni“, – tvir ti na at le tas ir ne si lei džia į svars ty mus apie ga li my bę lik ti be ke lia la pio į Lon do no va sa ros olim pi nes žai­dy nes.

– Jus ti nai, kas at si ti ko 2011­ai­siais, kad ne no ri jų pri si min ti? – pa klau sė me J.Kin de rio.– Jei praė ju sio se zo no pra džio je bū čiau pa gal vo jęs, kad bus to kie me tai, ma tyt, bū čiau la bai liūd­nas. No rė jau, kad bū tų su si klos­tę taip, jog bū čiau priar tė jęs prie ke lia la pio į Lon do no olim pia dą, – ne pa vy ko. Bu vo dve jos var žy bos, ku rios vis ką lė mė ir jo se man ki­lo pro ble mų su la ze ri niais pis to­le tais. Vi sa tai jau sten giuo si pa­mirš ti. Ne no riu apie tuos ge di mus net kal bė ti, rei kia žiū rė ti į prie kį. Ne ma nau, kad da bar – ge riau sias lai kas guos tis. Ne nu lei džiu ran kų, vis kas dar prieš akis – bus var žy­bų, ku rio se ga lė siu at si grieb ti. Ap­mau du dėl ne baig tų stu di jų uni­ver si te te – neiš lai kiau bai gia mo jo eg za mi no. Ką pa da ry si, gy ve ni me vis ko būna.

– Kaip ruo šie si nau ja jam se zo­nui?– Šiuo me tu spor tuo ju Aly tu je. Čia su reng ta plau ki mo sto vyk la, kas­dien – po dvi tre ni ruo tes. Kar tu dir ba ge riau sie ji Pa ne vė žio plau­ki kai. Be to, bė gio ju. Ki tos rung tys kiek nu ken čia, bet lai ko iki pa grin­di nių var žy bų dar yra. Vis kas bū­tų kur kas pa pras čiau, jei sa vo ran­ko se tu rė čiau ke lia la pį į olim pi nes žai dy nes, – gal vo čiau tik apie star­tą Lon do ne, o da bar min ty se – at­ran kos var žy bos, to dėl ruoš tis joms pra dė jau anks ti.

– Kal ba ma, kad la ze ri niai pis­to le tai – vie nas iš bū dų at si kra­ty ti bu vu sių šiuo lai ki nės pen­kia ko vės fa vo ri tų. Ką ma nai apie tai?

Iš ban dy mas: �� J.Kin�de�ris�anks�ti�pra�dė�jo�reng�tis�nau�ja�jam�se�zo�nui,�nes�lau�kia�at�ran�kos�var�žy�bos�į�Lon�do�no�olim�pia�dą.� Gin�ta�ro�Lu�ko�še�vi�čiaus�(BFL)�nuo�tr.

Kolegos: �� treneris�J.Mosk�vi�čio�vas�(kairėje)�buvo�atkaklus,�kad�J.Kinderis�tap-tų�penkiakovininku.� � Andriaus�Ufarto�(BFL)�nuotr.

gu, kad se kė si Lau rai Asa daus­kai tei, ji ne tu rė jo jo kių pro ble mų. Gal būt dėl to vi siems at ro do keis­ti ma no ir Ed vi no re zul ta tai. Vis­ką su vo ki tik pa ts at si dū ręs blo­go je si tua ci jo je. Ma čiau, kad daug spor ti nin kų vargs ta su la ze riais, bet kol pa ts su jais ne su si dū riau, ne su kau gal vos. Kai pa ty riau sa­vo kai liu per svar biau sias var žy­bas, ban dė me ieš ko ti tei sy bės, ta­čiau vi si mū sų ar gu men tai at šo ko tar si nuo sie nos.

– Ar dėl to kių da ly kų tau ne­nus vy ra ran kos?– Kol kas yra tiks las – olim pi nės žai dy nės. Kol bus bent men kiau sia ga li my bė į jas pa tek ti, ran kos ne­svirs. O jei gu... Na, ne no riu svars­ty ti – kas bū tų, jei gu bū tų. Ži no ma, vie tą olim pi nė se žai dy nė se rei kė jo iš si ko vo ti kur kas anks čiau.

– Per nai ta pai ša lies čem pio­nu. Ar bu vo ly gia ver čių kon­ku ren tų?

– Ne no riu ver tin ti. Ži nau, kad kon­ku ren ci jos tik rai ne jau čia L.Asa­daus kai tė, o ar yra vy rų, ku rie ga­lė tų sto ti gre ta mū sų su Ed vi nu, ne ži nau. Jau ni mas au ga, grei tai to bu lė ja. Aš ir pa ts ne su se nas, kad ga lė čiau ver tin ti. No rė tų si, kad bū­tų dau giau ge rų fech tuo to jų, esa me pri vers ti vyk ti į sto vyk las už sie ny je, nes kai nuo lat tar pu sa vy je ko vo ja­me – neį do mu.

– Kaip ma nai, ko dėl Lie tu vos šiuo lai ki nė pen kia ko vė sto ko­ja nau jų vei dų?– Žmo nės per ma žai ska ti na mi do mė tis šia spor to ša ka, trūks ta spe cia lis tų, pro fe sio na lių tre ne­rių. Jau ni mas klau sia: o kas man iš to? Ko dėl tu riu tai da ry ti? Aš sun kiai dir bau aš tuo ne rius me­tus, kol pa sie kiau pir mųjų sva res­nių re zul ta tų. Ge rai, kad tre ne ris Ju ri jus Mosk vi čio vas ma ny je kaž­ką įžvel gė. Dė ko ju jam, kad bu vo at kak lus ir ma ne iš lai kė pen kia­ko vė je.

Kol kas yra tiks las – olim pi nės žai dy nės. Kol bus bent men­kiau sia ga li my bė į jas pa tek ti, ran kos ne svirs.

????�??

???? ??

????�??

????�??

???? ??

???? ??

šeštadienis, vasario 4, 2012

sportassportas@diena.ltRedaktorius Romas Poderys

L.Klei za: „Mū sų vie ta – olim pia do je“.

18p.

Kau no „Žal gi rio“ krep ši nin kams ne pa vy ko pa da ry ti to, ko jie ti kė­jo si per Eurolygos ma čą su „Bar­ce lo nos Re gal“ eki pa, – bū ti su si­kau pę ir su si tel kę vi sas rung ty­nes. Ne di de lė spra ga ket vir ta ja­me kė li ny je su tei kė ko zi rį Is pa­ni jos ko man dai, ir ji juo pa si nau­do jo.

Tarp žiū ro vų – J.Guar dio laŽal gi rie čiai pra lai mė jo Bar se lo­nos krep ši nin kams 80:94. Tai – tre čio ji kau nie čių ne sėk mė Eu ro­ly gos tur ny ro „TOP­16“ eta po H gru pė je.

Ant ra ja me kė li ny je aikš tės šei­mi nin kai bu vo pa di di nę per sva rą iki 28:18, ta čiau „Žal gi ris“, dau­giau sia Ro ber to Jav to ko, Son­ny Weem so, Man to Kal nie čio pa­stan go mis, lai mė jo at kar pą 17:3 ir iš si ver žė į prie kį.

Tre čia ja me kė li ny je „Bar ce lo­na Re gal“, ve da ma Era ze mo Lor­be ko ir Jua no Car lo so Na var ro, vėl nu to lo – 61:54, bet Lie tu vos vi ce­čem pio nai su švel ni no skir tu mą – 63:59.

Per ke lias pir mą sias ket vir to jo kė li nu ko mi nu tes Is pa ni jos gran­dai su ren gė ke tu rias iš ei lės sėk­min gas ata kas, per ku rias pel nė 12 taš kų. To mas De li nin kai tis tri taš­kiu ir Mi lo va nas Ra ko vi čius bau dų me ti mais bu vo įžie bę vil tį – 74:83,

ta čiau „Bar ce lo na Re gal“ į tai at­sa kė tri taš kiais.

„Žal gi riui“ ne ga lė jo pa dė ti trau­muo tas snai pe ris Mar ko Po po vi­čius. Tarp dvi ko vos žiū ro vų bu vo ir „Bar ce lo nos“ fut bo li nin kų stra­te gas, vie nas ge riau sių pa sau ly je tre ne rių Jo se pas Guar dio la su sa­vo at ža lo mis.

Su tei kė leng va tų„Ma čą pra dė jo me pa dri kai. No­rė jo me žais ti, kaip bu vo me nu­ma tę, ta čiau ne pa vy ko. Pas ku­ti nį kė li nį at lei do me va džias, lei do me var žo vams kar to ti me­ti mus, at ko vo ti ka muo lį po mū­sų krep šiu, o pa tys ata kuo da mi per daug kly do me. „Bar ce lo­na Re gal“ pa si nau do jo mū sų su­teik to mis leng va to mis. No rint

įveik ti to kią ko man dą rei kia bū­ti su si tel kus vi sas rung ty nes“, – po var žy bų svars tė „Žal gi rio“ vy riau sia sis tre ne ris Alek sand ras Tri fu no vi čius.

„Bar ce lo nos Re gal“ stra te gas Xa vie ras Pas cua lis pri pa ži no, kad iš pra džių jo eki pai daug rū pes­čių kė lė kau nie čių de ri niai „dvie­se prieš du“, bet ga liau siai gy ny ba pa vy ko su stab dy ti „Žal gi rį“.

Va sa rio 9­ąją A.Tri fu no vi čiaus ir X.Pas cua lio ka riau nos su si tiks Kau no „Žal gi rio“ are no je.

Ki to se H gru pės rung ty nė se staig me ną pa tei kė Kan tu „Ben­net“ krep ši nin kai, sa vo aikš tė je 82:74 par klup dę Tel Avi vo „Mac­ca bi Elect ra“.

Ata kai – 10 se kun džių13­ąją per ga lę iš ei lės Eu ro ly go je šį se zo ną iš ko vo jo Jo no Kaz laus ko tre ni ruo ja ma Mask vos CSKA ko­man da, E gru pė je 85:70 įvei ku si Stam bu lo „Ga la ta sa ray“.

Ra mū nas Šiš kaus kas prie per­ga lės pri si dė jo 11 taš kų, at ko vo tu ka muo liu ir 3 re zul ta ty viais per­da vi mais, o Dar ju šo Lav ri no vi­čiaus są skai to je – 2 taš kai ir 2 pe­rim ti ka muo liai.

J.Kaz laus kas bu vo ne pa ten­kin tas, kad jo auk lė ti niai per daug sku bė jo baig ti ata kas.

17

sportas

At lei dęs va džias, „Žal gi ris“ var žo vų jau ne be sus tab dė

Sta tis ti ka

„Bar ce lo na Re gal“– „Žal gi ris“

2012 01 02, Bar se lo nos „Pa lau Blaug ra na“ are na, 3 565 žiū ro vai.

94:80(23:18, 19:25, 21:16, 31:21)

„Bar ce lo na Re gal“:E.Lor be kas 19 taš kų (5 at ko vo ti ka muo­liai), J.C.Na var ro 16 (3 at ko vo ti ka muo­liai, 3 re zul ta ty vūs per da vi mai, 3 klai­dos), M.Huer tas 14 (6 re zul ta ty vūs per da­vi mai), F.Vas que zas (6 at ko vo ti ka muo­liai) ir P.Mic kea las po 11, Ch.Eid so nas 8, C.J.Wal la ce’as ir J.Ing le sas po 5, B.Ndon­gas 4, K.Pe ro vi čius 1.

„Žal gi ris“:S.Weem sas 17 (5 klai dos), R.Jav to kas 13, M.Ra ko vi čius ir P.Jan kū nas (4 at ko vo­ti ka muo liai) po 12, T.De li nin kai tis 11 (4 at ko vo ti ka muo liai), M.Kal nie tis 9 (4 re­zul ta ty vūs per da vi mai, 4 klai dos), D.Col­lin sas 6.

Ko man dų ro dik liai:dvi taš kiai – 24/42 (57,1 pro c.) ir 26/50 (52 pro c.), tri taš kiai – 8/20 (40) ir 6/11 (54,5), bau dų me ti mai – 22/28 (78,6) ir 10/14 (71,4), at ko vo ta ka muo lių – po 31, pe rim ta – 9 ir 3, re zul ta ty vūs per da vi mai – 18 ir 12, klai dos – 9 ir 16.

Taš kai: �� R.Jav�to�kui�rung�ty�nės�su�„Bar�ce�lo�na�Re�gal“�–�kol�kas�re�zul�ta�ty�viau�sios�Eu�ro�ly�go�je�šį�se�zo�ną.�� get�tyi�ma�ges.com�nuo�tr.

18

„Bar ce lo na Re gal“ pa si nau do jo mū sų su teik to mis leng va­to mis. No rint įveik­ti to kią ko man dą rei­kia bū ti su si tel kus vi sas rung ty nes.

A.Tri fu no vi čius:

J.Kin de ris: „Ti kiuo si, me tai bus švie ses ni“

Iš ban dy mas: �� J.Kin�de�ris�anks�ti�pra�dė�jo�reng�tis�nau�ja�jam�se�zo�nui,�nes�lau�kia�at�ran�kos�var�žy�bos�į�Lon�do�no�olim�pia�dą.� Gin�ta�ro�Lu�ko�še�vi�čiaus�(BFL)�nuo�tr.

Vla di mi ras Ro ma no vas„Žal gi rio“ klu bo sa vi nin kas

Barse lo nos komanda lai­mė jo, nes me tė dvi gu bai dau giau bau dų, ne gu mes – 28:14, iš nau do jo ag re sy­

vu mą ir meist riš kai pro vo ka vo mū­sų žai dė jus. Dėl su rink tų pra žan gų te ko pa keis ti mū sų ko man dos ka pi­to ną Pau lių Jan kū ną, be ku rio žai di­mas iš si de ri no.Gai la, kad per vi sas šias la bai at sa kin­gas rung ty nes Dai nius Ša len ga net ne­pa kė lė gal vos krep šio link – bu vo ma­ty ti, kad jis ne nu si tei kęs. Re zul ta tas – nu lis taš kų. Už tat Ro ber tas Jav to kas pa ro dė, ką ga li.Po Tel Avi vo „Mac ca bi Elect ra“ krep­ši nin kų pra lai mė ji mo Kan tu „Ben net“ ko man dai mes tu ri me ge rą ga li my bę pra si brau ti į „TOP-8“ tur ny rą, ku ria me esa me ver ti žais ti.

Komentaras

Kolegos: �� treneris�J.Mosk�vi�čio�vas�(kairėje)�buvo�atkaklus,�kad�J.Kinderis�tap­tų�penkiakovininku.� � Andriaus�Ufarto�(BFL)�nuotr.

Lie�tu�vos�tau�ti�nis�olim�pi�nis�ko­mi�te�tas�(LTOK)�ofi�cia�liai�pa­nei�gė�Ru�si�jos�šiuo�lai�ki�nės�pen�kia�ko�vės�pre�zi�den�to�Via­čes�la�vo�Ami�no�vo�pa�reiš�ki�mą,�esą�LTOK�va�do�vai�už�su�ti�ki�mą�Do�na�tai�Rim�šai�tei�da�ly�vau­ti�Lon�do�no�olim�pia�do�je�su�Ru­si�jos�rink�ti�ne�pra�šė�fi�nan�si�nės�kom�pen�sa�ci�jos.

Pa­nei­gė­­Pra­si­ma­ny­mus

Try�lik�tą�jį�įvar�tį�NHL�čem�pio­na�te�pel�nė�ir�du�re�zul�ta�ty�vius�per�da�vi�mus�at�li�ko�Dai�nius�Zub�rus,�o�7­ąją�vie�tą�Ry�tų�kon­fe�ren�ci�jo�je�uži�man�tis�lie�tu�vio�at�sto�vau�ja�mas�Nau�jo�jo�Džer­sio�De�vils“�(59�tšk.)�klu�bas�na­muo�se�5:3�nu�ga�lė�jo�Mon�rea­lio�„Ca�na�diens“�(47�tšk.)�ko­man�dą.

Daugiausiai�sirgalių�balsų�per�NBA�rinkimus�į�„Visų�žvaigž­džių“�mačą,�kuris�vyks�vasa­rio�26­ąją�Orlande,�surinko�šio�miesto�„Magic“�ekipos�vi­durio�puolėjas�Dwightas�Ho­wardas�(nuotr.)�–�1600390.�Antrasis�pagal�populiarumą�–�Kobe�Bryantas�iš�Los�Andželo�„Lakers“�–�1555479.

Blyks­te­lė­jo­D.ZuB­rus

D.HowarDas­–­PoPuliariausias

šeštadienis, vasario 4, 2012

18

sportas

„Jau 10-ąją se kun dę ka-muo lys lėk da vo į var žo-

vų krep šį, nors rei kė da vo už baig ti vi są de ri nį, o ne tik jo epi zo dą. Va-di na si, kai ku riems žai dė jams pir-miau sia rū pi as me ni nė sta tis ti ka, bet ne ko man dos in te re sai. To kių da ly kų stip rio je eki po je ne tu ri bū-ti. Vi si pri pra to, kad CSKA lai mi 20

taš kų per sva ra. Va di na si, rei kia, kad lai mė tų ir 30 ar 40 taš kų skir tu mu. Man tai ne priim ti na, be to, pa ste-bė jau, kad ir žai dė jai ner vi na si, jei iš kart neį gy ja me 12–14 taš kų pra-na šu mo“, – kal bė jo J.Kaz laus kas.

Pir mą ją per ga lę šio je gru pė je iš-ko vo jo Mar ty no Ge ce vi čiaus at-sto vau ja mas Pi rė jo „Olym pia cos“

L.Klei za: „Mū sų vie ta – olim pia do je“Po sun kios trau mos at si ga vęs Li nas Klei­za jau te ro ri zuo ja var žo vus krep ši nio aikš tė je ir ku ria pla­nus, kaip su Lie tu­vos rink ti ne sieks aukš tu mų Lon do­no olim pi nė se žai­dy nė se.

– Li nai, sma gu vėl ma ty ti ta ve aikš tė je. Kaip jau tie si po rea bi­li ta ci jos? – Lie tu vos krep ši nin ko pa klau sė Tarp tau ti nės krep ši nio aso cia ci jų fe de ra ci jos (FI BA) in-ter ne to sve tai nės re dak to rius.– Jau čiu, kad šiuo me tu iš nau do­ju tik 70 pro c. sa vo ga li my bių. NBA čem pio na to gra fi kas – la bai sun­kus, nė ra ka da tre ni ruo tis, tik žai­džia me ir skrai do me. Tai la bai sun­ku, juo lab kad dar te be sie kiu sa vo ge riau sios spor ti nės for mos.

– Ko kios min tys ta ve lan kė vi­są tą lai ką, kai krep ši nį ste bė­jai iš ša lies?– Bu vo sun ku. Pri si pa žin siu, kad pa ty ręs trau mą pa gal vo da vau ir apie kar je ros pa bai gą – juk pra lei­dau ant rą ją se zo no da lį ir di džiau­sią krep ši nio šven tę Lie tu vo je – Eu ro pos čem pio na tą. Ki ta ver tus, per trau ką tu rė jau pa da ry ti dėl sa­vo kar je ros. Ži nau, kad ma nęs lau­kia ne ma žai per ga lių atei ty je.

– Kaip ver ti ni Lie tu vos rink ti­nės užim tą penk tą ją vie tą Eu­ro pos čem pio na te?– Tai ne bu vo blo gas re zul ta tas, ta­čiau vi si liū dė jo po pra lai mė ji mo Ma ke do ni jai. Vis dėl to vis ką ver­tin ki me ob jek ty viai: tai bu vo pui­kus tur ny ras, nu džiu gi nęs dau gy bę žmo nių. Be to, vis dar tu ri me šan­są pa tek ti į Lon do no olim pi nes žai­dy nes.

– Ką ma nai apie bū si mus var­žo vus at ran kos tur ny re?– Su si tik si me su Ve ne sue los ir Ni­ge ri jos eki po mis. Ne bus leng va, ta čiau pri va lė si me iš ko vo ti vie tą olim pi nė se žai dy nė se. Ki to va rian to tie siog nė ra. Mū sų vie ta – olim pia­do je. Po Lie tu vos ne prik lau so my bės at kū ri mo da ly va vo me vi so se žai dy­nė se. Jei gu to ne bus šį kar tą, nu si­vil si me sa vi mi.

– Kaip ver ti ni Lie tu vos rink ti­nės ga li my bes siek ti aukš čiau­sių po zi ci jų?– Mes at ro do me vi sai ne blo gai, tu ri me ke lis ge rus jau nus žai dė jus. Tie siog rei kia vi siems su si rink­ti. Tai, at ro do, ga li bū ti su dė tin ga, nes neaiš ku, ka da baig sis vie nos ar ki tos ša lies krep ši nio čem pio na tai. Tai bus di džiau sias iš šū kis – spė­ti su si žais ti.

– Vie nas iš tų jau nų vai ki nų – Jo nas Va lan čiū nas. Ar tau pa­ti ko jo pa si ro dy mas Eu ro pos čem pio na te?– Jam tai bu vo pir mi me tai vy rų rink ti nė je. At siž vel giant į tai, jis pui kiai pa si ro dė. Jo nas – ta len tin­gas, tik ras vi du rio puo lė jas. Atei ty­je jis bus vis svar bes nis ko man dos rams tis. Vi sa da rink ti nė je tu rė jo me ga lin gų aukš taū gių, ku rie ta po pa­grin di niais žai dė jais. Ma nau, mū sų ko man dos atei tis – Do na tas Mo tie­jū nas ir J.Va lan čiū nas.

– Kaip ma nai, ko iš jū sų ti ki si Lie tu vos krep ši nio sir ga liai?– Jie ti ki si, kad į rink ti nę su si rinks vi si ge riau si žai dė jai. Vi si ži no, kad mū sų ko man do je – pui ki at mos fe­ra, pa de dan ti siek ti svar bių per ga­lių. Esa me ko man da, o ne pa vie nės žvaigž dės. Vi sa da aikš tė je kau na­mės iš vien. Kai vi si 12 žai dė jų sten­gia si, mes – neį vei kia mi.

– Ar ga li bū ti, kad ta vo vaid muo rink ti nė je bus ki toks?– Apie tai ne gal vo ju. Tai nu spręs tre ne riai. Ma nau, ma no vaid muo ne tu rė tų keis tis. Tu ri me pa siek­ti to kį žai di mo ly gį, ko kį de monst­ra vo me Tur ki jo je. Pri va lo me žais ti grei tai, ag re sy viai.

– Iki šiol olim pi nė se žai dy nė se Lie tu va at ro dė ne blo gai.– Per pa sta rą sias pen ke rias olim­pi nes žai dy nes tris kar tus iš ko vo­jo me bron zą, du kar tus bu vo me ket vir ti. Da ly va vau Pe ki no olim­pia do je, kur li ko me ket vir ti. Šir dis ply šo iš ap mau do. Pui kiai rung­ty nia vo me, ta čiau pra lai mė jo me is pa nams pus fi na ly je, po to Ar­gen ti nai – ma ža ja me fi na le. Šiais me tais mes ti ki mės ge res nių re­zul ta tų.

Pa gal fi ba.com pa ren gė Man tas Stan ke vi čius

Re zul ta tai

Komanda Perg. Pral. Taškų sant.

1. CSKA 3 0 267:2162. „Olym pia cos“ 1 2 238:2293. „Ga la ta sa ray“ 1 2 210:2304. „Ana do lu Efes“ 1 2 201:241

E gru pė

Komanda Perg. Pral. Taškų sant.

1. „Mon te pas chi“ 3 0 250:2042. „Real“ 2 1 239:2413. „Gesc rap BB“ 1 2 225:2404. „Uni ca ja“ 0 3 211:266

F gru pėKomanda Perg. Pral. Taškų sant.

1. „Bar ce lo na Re gal“ 3 0 230:1972. „Ben net“ 2 1 221:2173. „Mac ca bi Elect ra“ 1 2 215:2294. „Žal gi ris“ 0 3 234:257

H gru pė

Komanda Perg. Pral. Taškų sant.

1. „Unics“ 3 0 224:1982. „Pa nat hi nai kos“ 2 1 238:2023. „Fe ner bah çe Ül ker“ 1 2 192:2164. „Em po rio Ar ma ni“ 0 3 164:202

G gru pė

At lei dęs va džias, „Žal gi ris“ var žo vų jau ne be sus tab dė E gru pė. Mask vos CSKA–Stambu­ �

lo „Ga la ta sa ray“ 85:70 (19:12, 25:25, 22:15, 19:18). 4 560 žiū ro vų. N.Krsti­čius 20 taš kų/J.Lu cas 15.Pi rė jo „Olym pia cos“–Stambulo „Ana do lu Efes“ 83:65 (20:12, 21:24, 12:17, 30:12). 3 500 žiū ro vų. V.Spa nou­lis 18/S.Ba ra čas 14.

F gru pė. Sie nos „Mon te pas chi“– �Malagos „Uni ca ja“ 91:68 (27:19, 23:21, 21:17, 20:11). 9 500 žiū ro vų. D.Mos sas 20, K.Lav ri no vi čius 18/J.Free lan das 14, D.Trem me las 13.Mad ri do „Real“–Bilbao „Gesc rap BB“ 89:73 (26:16, 24:20, 19:19, 20:18). 7 000 žiū ro vų. S.Rod ri gue zas 20,

A.To mi čius 15, M.Be gi čius 12/M.Ba ni­čius 18, A.Mumb ru 17, K.Va si lia dis 13.

G gru pė. Atė nų „Pa nat hi nai kos“– �Stambulo „Fe ner bah çe Ül ker“ 77:56 (24:9, 12:13, 22:21, 19:13). 11917 žiū ro vų. K.Kai ma kog lou 19/C.Jer rel sas 12.Ka za nės „Unics“–Milano „EA7 Em­po rio Ar ma ni“ 59:44 (20:12, 16:8, 9:7, 14:17). 5 000 žiū ro vų. H.Do mer can tas 16/N.Mel lis 17.

H gru pė. Kan tu „Ben net“–Tel Avi­ �vo „Mac ca bi Elect ra“ 82:74 (23:20, 26:24, 17:16, 16:14). 6133 žiū ro vai. V.Mi­co vas 17, G.Ba si le 14, G.Šer ma di nis 13/K.Lang for das 16, R.Hend ri xas 15.

Įsis ma gi no: �� po�trau�mos�at�si�ga�vęs�K.Lav�ri�no�vi�čius�(de�ši�nė�je)�žai�džia�vis�ga�lin�giau.� � get�tyi�ma�ges.com�nuo�tr.

klu bas, na muo se 83:65 nu ga lė jęs Stam bu lo „Ana do lu Efes“ eki pą. Lie tu vis pel nė 6 taš kus, at ko vo jo 4 ir pe rė mė 1 ka muo lį bei at li ko re-zul ta ty vų per da vi mą.

Bro lis įsi žai dėPo trau mos at si ga vęs Kšyš to fas Lav ri no vi čius su žai dė kol kas ge-riau sias sa vo rung ty nes „TOP-16“ eta pe, o Sie nos „Mon te pas chi“ sve čiuo se 91:68 nu ga lė jo Ma la gos „Uni ca ja“ eki pą.

K.Lav ri no vi čius pel nė 18 taš kų, iš jų 6 – tri taš kiais me ti mais.

Ant rą ją per ga lę šven tė Mad ri do „Real“ ko man da su Mar ty nu Po-ciu mi, na muo se 89:73 pri ver tu si ka pi tu liuo ti Bil bao „Gesc rap BB“ krep ši nin kus. M.Po ciaus in dė lis į per ga lę – 4 taš kai ir 1 at ko vo tas ka muo lys.

G gru pė je Ša rū no Ja si ke vi čiaus at sto vau ja mas Atė nų „Pa nat hi nai-kos“ iš vy ko je 77:56 įvei kė Stam-bu lo „Fe ner bah çe Ül ker“. Lie tu vis prie per ga lės pri si dė jo 3 taš kais, pe rim tu ka muo liu ir 2 re zul ta ty-viais per da vi mais.

VD inf.

17

Tiks las: �� L.Klei�za�nea�be�jo�ja,�kad�Lie�tu�vos�rink�ti�nė�da�ly�vaus�Lon�do�no�olim�pi�nė�se�žai�dy�nė�se.� „Reu�ters“�nuo�tr.

šeštadienis, vasario 4, 2012

19

Da rius Sėle nisd.selenis@diena.lt

At rak ci ja – nak vynė miš keTa tro belė – tai šiek tiek dau giau nei dviejų metrų aukš ty je tarp med žių iš kel tas iš pa prastų len­tu čių su kal tas na miūkš tis, ku rio grin dys pa deng tos la pais.

„Ne ke lia pa si tikė ji mo?“ – nu si­juokė Pet ras ir paaiš ki no na muką įrengęs drąsuo liams, kur jie ga li pra leis ti naktį. Nak vynę tro belė­je jis va di na vilkų te ra pi ja. Kaip ji vei kia žmogų?

„Kai drąsuo lis už li pa kopė čio mis, jas nui mu ir pa sta tau tik kitą dieną. Per naktį žmo gus už mirš ta vi sas pro ble mas, ban ko pa sko las, lai ki­nus sun ku mus“, – pa sa ko jo jis.

Nak ti mis ne to li na me lio slan­kio ja vil kai ir šiur pi na žmo nes sa vo kau ki mu. Pet ras leid žia na me ly je būti tik vie nam žmo gui. Ne ga li ma pa siim ti nei ka čiu ko, nei šu niu ko, nei jo kio gy vo pa da ro. Jo kių daiktų, net pro žek to riaus. Tik mieg mai šis ir ypa tin giems at ve jams – mo bi­lio jo ry šio te le fo nas.

„Juk naktį leid žiant dvie se ga li­ma iš gau ti ne įma nomą pa rašą ar ba vy ras ga li kai ko rei ka lau ti iš mo­ters“, – nu si kva to jo P.Dab ri šius.

Ad re na li no rei kia mo ky to jomsKodėl ne ga li ma pa siim ti daiktų? Kartą dvi mo te rys at si nešė dau gybę žva kių ir vos ne su de­gi no na me lio.

Didžiausias iššūkis Vietname – pereiti gatvę. 22p.

ŠeŠtADIeNIS, vASArIo 4, 2012

Gyvenimas tarp žmo nių ir vilkųPo ko jo mis girgždė­jo snie gas, šal tis gnaibė nosį. Kaž kur ne to lie se inkštė vil­kai. Jautė me, kad jie sekė kiek vieną mū­sų žingsnį, o mes, du žur na lis tai ir ži niuo­nis, gam tos bei žvė-rių mylė to jas Pet­ras Dab ri šius, artė jo­me prie vilkų te ra pi­jos tro belės.

Pat rio tas: �� gamtą�be�pro�tiš�kai�my�lin�tis�P.Dab�ri�šius�daž�nai�jo�dinė�ja�že�mai�tu�ku�apsirengęs�kaip�se�novės�že�mai�čiai.� Artū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.20

20 ŠeŠtADIeNIS, vASArIo 4, 2012

Gyvenimas tarp žmo nių ir vilkų

Šios ypa tin gos te ra­pi jos ypa tu mas – tu ri

būti vie nas miš ke ir jaus ti vil kus.Kai ku rie gam tos ir žvėrių mylė­

to jai šia me na me ly je pui kiai iš si­mie ga. Yra to kių, ku rie ne su mer­kia akių, krūpčio ja nuo kiek vie no la pe lio šla me sio, ką jau ir kalbė ti apie vilkų kauksmą.

„Ne kartą te ko kel tis naktį ir iš si­gan du siam, pa ni kos apim tam žmo­gui sta ty ti kopė čias, kad nu si leistų iš na mu ko“, – pa sa ko jo pa šne ko­ko vas. Klam po da mas link na me lio P.Dab ri šius pa pras tai ne ša si pro­žek to rių ir šau tuvą.

„Vy rai ne re tai do va no ja nak vynę sa vo žmo noms, ir jos tai įsi me na vi sam gy ve ni mui. Be je, to kių nuo­ty kių dau giau trokš ta būtent mo­te rys, ypač – per var gu sios mo ky­to jos“, – at skleidė jis.

Kartą vie nas įsiaud rinęs vy ras su sap na vo, kad jį pjau na vil kai. Naktį iš šo ko iš na mu ko, o pa budęs iš baimės vėl įli po at gal.

„Gai la, kad drau gai ne lei do čia lik­ti vie nam švei ca rui – ko vos su nar­ko ti kais sky riaus va do vui, – šyp­

telė jo P.Dab ri šius. – Jis su si žavė jo ir norė jo lik ti nak vo ti, bet drau gai ne lei do. Prie ad re na li no pripratęs švei ca ras žadė jo grįžti va sarą.“

Į vig vamą – nu si len kus ug niaiMiš ko ta ku ant išt ver min go že mai­tu ko, pa na šaus į se novės vi kingų ar mon golų ark lį, jo jan tis P.Dab ri šius, pa si puošęs usū ri nių šunų kai liais ir už si maukš linęs kai linę ke purę, at­rodė kaip fil mo he ro jus.

„Taip pas mus bu vo ren gia ma si XII–XIII a., – jau vėliau, sėdėda­mas šil ta me vig va me, pu siau in­dėnų klajoklių gen čių būstą pri­me nan čia me na me ly je, aiš ki no P.Dab ri šius. – Ir šil ta, ir pa to gu.“

Kūgio for mos na melį iš lentų

dengė sto ras snie go sluoks nis. Vi­du je išk lo ti ki li mai ir usū ri nių šunų kai liai. Na melį įsi rengė pa ts.

Ne leng vai ati da ro mos du rys – spe cia liai že mos, kad įei tum su­si lenkęs. Taip iš kar to nu si len ki ug niai: vi du je įreng tas ne di de lis ži di nys iš ak menų su il gu ka mi nu.

„To kia me vig va me pa pras tai gy­ve na ke tu rių na rių šei ma, – aiš ki­no ži niuo nis, ne kreip da mas dėme­sio į mo ters iš Ma žei kių at vežtą ir pa liktą juodą ka tiną Maurį, ku ris per ke lias mi nu tes nie kam ne ma­tant jau bu vo su šveitęs ke lis ga ba­lus sūrio.

Pa sak jo, įėję žmonės ma ty da vo, ką tu ri. „O da bar? Kam mums tiek ne rei ka lingų daiktų, ku riuos kau­pia me, o po mir ties iš me ta?“,– re­to riš kai klausė gam tos ži no vas.

Ati tolę nuo gam tosPrieš 20 metų į Tel šių ra joną vie nai žie mai pa med žio ti at vykęs P.Dab­ri šius miš ke, ku ria me 1996 m. įkur­tas Žvėrin čiu mi va di na mas žvėry­nas, li ko gy ven ti iki šių dienų.

Van duo, oras, žvėrys, med žiai, žu vys, paukš čiai, žmonės. Vis kas šia me pa sau ly je su si ję. Vy ras įsi­ti kinęs, kad žmo gus da bar žen gia ne tuo ke liu ir gy ve na ne tik ra me, o var to to jiš kosios vi suo menės su­kurtų fan ta zijų pa sau ly je.

P.Dab ri šius nea be jo jo, kad žmo­gus per visą is to riją dar ne bu vo taip smar kiai pa žeid žia mas kaip da­bar: „Da bar ti niai mies tai, daik tai – išk reip ta fan ta zi ja. Mo ka me už pra mo gas, val go me dirb tinį mais­tą, ser ga me, gy domės, vėl mo ka­me. Iš jun gus kom piu te rius, elek­trą žmonės išp rotėtų. Var to ja me vais tus nuo dep re si jos ir tam pa me dar la biau pri klau so mi nuo fan ta­zijų, užuot puo selėję gamtą. Ati to­lo me nuo rea lybės.“

Anot jo, dau gu ma žmo nių ne su­vo kia, kad, nuo dy da mi ir nai kin da­mi gamtą, žu do ir sa ve.Pet ras nea be jo ja, kad žmo ni ja nyks ta: ne li ko tvar kos, din go no­ras au gin ti vai kus, o pa gal gam tos tai syk les, jei pa lie ki ma žus vai kus, esi vi siš kai deg ra davęs.

Vil kai pa našūs į žmo nes, ta čiau jie nie ka da ne pa lie ka sa vo vaikų, pa siau ko da mi juos gi na nuo pa­vojų. Pa ti nai ne re tai žūsta gin da­mi ap vai sintą pa telę.

Jam ne pa tin ka ir da bar tinė val­gy mo kultū ra: „Nau ja kar ta jau ne­

kau pia mais to at sargų, o ten ki na si grei tais už kand žiais, sku ba, gy ve na chao se ir ne ži no, ką da ro.“

Kiek metų šiam žvėrių mylė to­jui? „Nes kai čiuo ju. Kam to rei kia? Kaip ir as mens do ku men to – kam jis žmonėms? – gi lesnę pra smę įžvelgė P.Dab ri šius. – Nėra to kių da lykų. Svar bu, kaip tu jau tie si. Ar ga li išs tovė ti ant kojų. Ar esi įdo­mus, links mas, ga li bend rau ti su žmonė mis, vai kais.“

Kur jis gy ve na? Gūžtelė ji mas pe­čiais – at sa kas į jam tar si ne sup­ran tamą klau simą. Gam to je namų jis tu ri daug.

Įtei sintų tris žmo nasO ką jis ma no apie mo te ris? Pet ras norėtų, kad vy rai galėtų turė ti tris žmo nas, kaip bu vo XII a. Vėliau pa tiks li no, kad ta da ga lio jo griež­tos tai syklės ir ne vis kas at rodė taip pi kan tiš ka ir pa pras ta: „Už ket virtą mo terį vy rui nu kirs da vo galvą, su­ved žio jus sve timą – taip pat. O jei jis būda vo silp nas, su pran ti, ką tu­riu gal vo je, žmo nos ofi cia liai galė­da vo turė ti pa gal bi ninkų.“

Pap ra šius pa tiks lin ti, kiek iš tekė­ju sią 23 metų dukrą ir D.Bri ta ni jo­je be si mo kantį 21 metų sūnų tu rin­tis vy ras tu ri žmonų, P.Dab ri šius šyp telė jo: „Ne si gi lin ki te į pa slap tis. Ne tu riu tiks lo skai čiuo ti pa ne les. O jei ko kia pa tiks ir paskui – dar ki ta?“

Vy ras pri si pa ži no, kad nie ka da ne gy ve no vie nas. Ne bent Azi jo je, kai išei da vo med žio ti į kal nus. Tuo­met vie natvė je P.Dab ri šius pra leis­da vo po 3–5 mėne sius: „1984–1986 m. daug med žio jau Tian Ša nio kal­nuo se Kir gi zi jo je, kur mo te rims pa­vo jin ga. Ten vie na me ur ve pa si da­riau būstą, ku ria me lan kiau si, kai med žio da vau. Dar ir da bar ten li­kęs šau tu vas, yra kitų daiktų.“

Ke li mėne siai ur vePak laus tas, ar bu vo la bai bai su, kai kartą jį ta me ur ve užg riu vo la vi na, vy ras ne slėpė, kad su pa ni ka vo, bet trum pam, kai stai ga su drebė jo že­mė ir išė jimą iš ur vo tar si kars to dang čiu už vožė užg riuvęs le das su snie gu ir ak me ni mis.

Jis bu vo su šu ni mi Ša ri ku, ku­ris amsė jo ir ne rea ga vo į užklupusią prie temą bei už ge susį ug nia kurą. Iš pra džių vy ras bandė ka po ti, raus ti sniegą ir ledą, bet ne tru kus su pra to, kad iš si va duo ti nėra jo kios vil ties.

Laimė, P.Dab ri šius turė jo mais to at sargų: kalnų ožio, švil pikų mė­sos, kruopų, miltų. Maistą taupė, čiulpė ledą. Kur ti ugnį bi jo jo, nes vi du je trūko oro. Iš sekęs, tau py da­mas jėgas, uo lo je su Ša ri ku jis pra­lei do ke lis mėne sius, kol, at ši lus orui, ati tir po le do ga ba las.

Kaip jis neišp rotė jo? P.Dab ri šius juokė si: „Vie nas kal nuo se nie ka da

19

Apie meš kas �

Tai – mis ti nis gyvū nas, die vybė. Se­novė je že mai čių ka riai su kry žiuo­čiais ko vo da vo vilkė da mi jų kai liais. Galbūt dėl šios prie žas ties meš ka at­si dūrė ir Že mai ti jos her be. Meškų pa­telės mie go da mos at si ve da vos 300 gramų sve riantį meš kutį, žin do pie nu, o iki žie mos mie go pa bai gos jis spėja užaug ti. Meš kos su tam sa gu la si, o ke­lia si su švie sa. Tu ri tre čią akį – 3 ki lo­metrų spin du liu junta ši lumą. Moks li­nin kai įrodė, kad meš kos net 200 ki lo­

metrų spin du liu ne uos le, o kaž ko kia ne sup ran ta ma vib ra ci ja junta vie na kitą. Jos ne su vo kia mai jau čia ir mirtį: ne re tai prie š pat med žio tojų šūvį iš to li stai ga pri tu pia ir pa kei čia kūno pa dėtį.

Apie vil kus �

Vil kai ar ti mi žmonėms. Fi ziš kai tvir­ti, rūpi na si šei ma, el gia si pa gal tai syk­les. Jei šian dien pro tin gas – va do vau­ji, bet klys da mas ga li tap ti ei li nis. Jau­nik lis nie ka da ne per lips net ir per pa tį se niau sią, vos paei nantį vilką, jį gerbs. Ir tai ne si kei čia šimt me čiais. Per par ą

jie ga li nu bėgti 200 ki lo metrų. Dan­tys to kie aštrūs, kad žmogų su dras­ky ti tas pa ts kaip triušį.

Apie var nus �

Iš min tin gi ir la bai gudrūs. Jau čia mir­tį ir, sa ko ma, po spar nu ne šio ja mir­ties an gelą. Prie mirš tan čio arba sun­kiai su žeis to žvėries ar žmo gaus jie at­skren da la bai grei tai. Anot si bi rie čių ša manų, var nai ma to mirtį. Ang li jo je yra pi lis, ku rio je mai ti na mi juo di di de­li krank liai. Ti ki ma, kad jiems iš ny kus žlugtų Ang li ja.

P.Dab ri šiaus min tys apie žvėris ir paukš čius

Žvėrin čius: �� be�veik�20�ha�te�ri�to�ri�jo�je�–�dau�gybė�žvėrių.

Mie gas: �� pa�sak�P.Dab�ri�šiaus,�kai�ku�rie�gam�tos�ir�žvėrių�mylė�to�jai�na�me�ly�je�me�dy�je�pui�kiai�iš�si�mie�ga,�ta�čiau�yra�to�kių,�ku�rie�ne�su�mer�kia�akių.� �

� Artū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

Ne ga li ma be ato dai­ros žu dy ti med žių. Jei ne gir di jų skaus­mo, tai ne įro do, kad jie – ne gy vi.

21

diena.lt/naujienos/laisvalaikis

ŠeŠtADIeNIS, vASArIo 4, 2012

P.Dab ri šiaus min tys apie žvėris ir paukš čius

neišp rotė si. Tai ga li nu tik ti tik su­pant mi li jo nams žmo nių.“

Žmonės ir tau tos – tik ban gosNe jau gi P.Dab ri šius žvėris ir gam­tą my li la biau nei žmo nes?

Paš ne ko vas žvelgė į auš tan čią ar batą ir tar si sau kalbė jo: „Kas yra meilė? Mes sa ko me: my li me kavą, kom piu terį, maistą... Man pa tin ka kai ku rie žmonės, taip pat žvėrys. Toks ma no gy ve ni mo būdas.“

Kokį sau pri skirtų to temą, kas da bar būdin ga tik indė nams, Af­ri kos ir Aust ra li jos gen tims? Ir šį­kart jis gal vo jo neil gai: vil kas ar ba var nas. Vil kas – or ga ni za ci ja, fi zinė jėga, ar ti mumas žmo gui, var nas – iš min tis, mir ties jau ti mas.

Apie mirtį P.Dab ri šius net ne no­ri gal vo ti: ne rei kia, o kam? „Tai – ne ma no pro ble ma“, – tie siai sa­kė vy ras.

Svar biau su vok ti, kad gam to je vis­kas su si ję. Mes pra ran da me tikrą sias ver ty bes, gy ve na me chao se. Se niau žmonės ži no jo, kad van dens ne ga­li ma už terš ti, nes jį ge ria me pa tys, jo reikia žmonėms. Be to, ten gy­ve na žu vys, ku rias val go me, ir t. t.

„Ne ga li ma be ato dai ros žu dy ti med žių. Jei ne gir di jų skaus mo, tai ne įro do, kad jie – ne gy vi, – įsi ti­kinęs vy ras. – Ja po nai at li ko eks­pe ri mentą. Žmo gus nu kir to ber žo šaką. Spe cialūs prie tai sai nu statė,

kad ber žo skleid žia ma vib ra ci ja iš­kart pa si keis da vo, kai pro jį ei da vo tas pa ts žmo gus, o į ki tus praei vius ne rea guo da vo.“ Vyras pik tas, kad žmo gus pa žeidė gam to s pu siaus­vyrą ir kad Ame ri kos už ka riau to­jai iš žudė indė nus, užg robė jų že­mes ir va do vau ja pa sau liui.

P.Dab ri šius pri minė, kad dar prie š 150 metų indė nai pa rašė laiš­ką JAV pre zi den tui ir per spėjo apie skver bimą si į gamtą ir mil ži niš ko ug ni kal nio išsi ver žimą.

Laiš ke indėnų va dai pri si pa ži­no ne su vo kian tys, kaip die vai lei­do juos išs tum ti iš sa vo že mių, bet per spėjo, kad vieną dieną ame ri kie­čiai už dus ir degs lieps no se. „Žmo­nės ir tau tos tėra tik ban gos, – laiš­ke pre zi den tui žmogų su gam ta ly gi no indė nai. – Jos vie na po ki tos at plau kia į krantą ir at si mu ša.“

Žvėrin čius įkur tas 1996 m. Ubiš­kės gi ri nin ki jo je. Čia įreng tas 14,7 ha plo to miš ko ap tva ras šer nams, da nie liams ir muf lo nams. Čia yra ir ap tver tas 2,4 ha plo to miš ko skly pas vil kams.

Žvėrin čiu je gy ve na apuo kai, lūšys, vil kai, muf o nai, da nie liai, Si bi ro ru da sis meš ki nas Ti mas (Ti mofė­jus), šernė Jadzė ir šer niu kai.

Apie Žvėrin čių

Mie gas: �� pa�sak�P.Dab�ri�šiaus,�kai�ku�rie�gam�tos�ir�žvėrių�mylė�to�jai�na�me�ly�je�me�dy�je�pui�kiai�iš�si�mie�ga,�ta�čiau�yra�to�kių,�ku�rie�ne�su�mer�kia�akių.� �

� Artū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

Lie tuvą su kaus čius spei gui, ši lu­mos bei pa gal bos rei kia ne tik žmo­nėms, bet ir gyvū nams. Kaip ga li­ma pa dėti žvėrims ir paukš čiams, žie mo jan tiems mūsų ša ly je? Kuo le sin ti? Kaip įreng ti le syklė les?

Į šiuos ir ki tus klau si mus pa bandė at sa ky ti po rta lo die na.lt sve čias – Lie tu vos or ni to logų ir gyvū­nų glo bos drau gijų na rys Ju lius Morkū nas.

– Tai ką da ry ti su li ku sio mis žie mo ti gulbė mis – le sin ti ar ne? Ir kuo?– Da bar, kai taip šal ta, gul bes le­sin ti būti na. Ne reikėtų už mirš ti ir kitų žie mo ti li ku sių paukš čių.

Ge riau sias le sa las gulbėms ir ki­tiems van dens paukš čiams – įvai­rios grūdinės kultū ros, kruo pos, bal tos duo nos, ba to no ga mi niai. Duo na ga li būti su džiū vu si, ta­čiau svar bu, kad pa ša ras ne būtų su pe lijęs. Taip pat ga li ma le sin­ti tar kuo to mis dar žovė mis. Pui­kiai tin ka bulvės, mor kos, bu rokė­liai, obuo liai.

– Ar tei sin gai el gia si gul bes mai ti nan tys žmonės, ber da­mi grūdus te gul ir į seklų van­denį? Juk paukš čiams rei kia pa nar din ti kaklą į le dinį van­denį. Ar ne ge riau ber ti grūdus ant le do kraš to, kad paukš čiai be var go juos pa siektų?– Van de ny je grūdus paukš čiams les ti leng viau, ne gu ban dy ti su­grai by ti grūde lius nuo le do ar že­mės. Van duo šil tes nis nei oras ir pa nar din da mos galvą į van denį gulbės ne sušą la. Ba toną taip pat ge riau mes ti į van denį, nes nuo van dens jis su minkštė ja, paukš­čiui leng viau pra ry ti.

– Kodėl tiek daug gul bių ne­skren da žie mo ti į šil tus kraš­tus ir lie ka mies te? Gal žmonės kal ti, kad mai ti na, pri pra ti­na? Ar rei kia mai tin ti lau ki­nius paukš čius va sarą, kai jie tu ri mais to?– Prieš ke lis šimt me čius gulbės Eu­ro po je bu vo au gi na mos kaip pu siau na mi niai paukš čiai mais tui ir kaip par kų puoš me na. Nuo tų laikų jos ne tu ri stip raus ins tink to mig ruo ti ir žiemą sten gia si pra leis ti prie ar­čiau siai esan čio van dens tel ki nio.

Todėl žmonės, jas le sin da mi va­sarą, da ro meš kos pa slaugą ir

ska ti na jas lik ti to je pa čio je vie­to je. Va sarą gul bių ne de ra le sin­ti, nes jos tu ri už tek ti nai natū ra­laus pa ša ro.

– Kaip pa dėti gulbėms, li ku­sioms žie mo ti čia, van dens tel ki niuo se? Ar per tokį spei­gą joms ne ky la pa vo jus pri­šal ti prie le do? Kaip elg tis pa ma čius į ne laimę pa te kusį paukštį?– Pir miau sia reiktų įver tin ti sa vo ga li my bes, ar ga li te pa dėti paukš­čiui. Galbūt dar ne sau gu lip ti ant le do? Gal ne ži no si te, kaip elg tis?

Jei pa matė te ant le do pri ša lusį paukštį ar kitą į ne laimę pa te kusį gyvūną, visą par ą ga li te kreip tis į Gyvūnų globėjų aso cia ciją, ku­ri pa galbą tei kia vi so je Lie tu vo­je. Skam bin ki te te le fo no nu me riu 8 686 44 828.

Esant to kiam spei gui, iš tie­sų yra di delė grėsmė paukš čiui pri šal ti prie le do. Tai daž niau­siai pa si tai ko tais at ve jais, kai paukš čiai būna nu si lpę, jau ni, ma žiau pa tyrę.

Norė da mi pri si dėti fi nan siš kai ar ki taip pa dėti paukš čiams, žmo­nės ga li kreip tis į Lie tu vos or ni to­logų drau giją.

– Ar jums ži no ma paukš čių, ku rie turėtų išsk ris ti į šil tuo­sius kraš tus, bet li ko Lie tu­vo je? Juk da bar žie mos ga na šil tos. Ne to kios, prie ko kių esa me pra tę.– Šil to mis žie mo mis, kaip ir šią, kol neatė jo šal čiai, Lie tu vo je bu­vo re gist ruo ja ma ge ro kai dau giau paukš čių, ku rie pa pras tai to kiu me tu jau būna mig ravę, pa vyz­d žiui, gulbės gies mi ninkės, įvai­rių rūšių žąsys, lieps nelės, ki ki­liai. Ta čiau da bar, užė jus spei gui, did žio ji da lis paukš čių išsk ri do.

– Ko kios turėtų būti le syklėlės? Ne si no ri, kad į zy lutėms ir žvirb liu kams skir tas le syklė­

les lįstų var nos ir krank liai. Kaip ga li ma ap sau go ti mažų­jų paukš te lių le syklė les?– Ga li ma ant le syklėlės dėti ap­sau ginį tinklą, pa da rytą iš vie los, kad pro tar pe lius į le syklėlę tilptų tik ma žes ni paukš te liai.

Le syklėlės tu ri būti leng vai paukš čiams pa sie kia mos, sau gios, kad prie jų ne galėtų pri siar tin ti plėšrūnai, pa vyzd žiui, katės.

Le syklė les ga li ma pa ga min ti iš tuš čių kar to ni nių, plas ti ki nių bu­te lių, le sin ti įma no ma ne tgi ant žemės, nu va lius plo telį snie go.

– Ko kių pro duktų šiukš tu ne­ga li ma duo ti paukš čiams? Esu girdė ju si, kad zy lutėms, pvz., ne ga li ma pa ka bin ti sūdytų la­ši nukų.– Nuo per di de lio drus kos kie kio paukš čiai ga li ap si nuo dy ti ir nu­gaiš ti. Taip pat reiktų veng ti pa šarų su daug ir stip rių prie sko nių. Ge­riau duo ti kuo natū ra lesnį le salą.

– Ar tu ri me pa dėti lau ki niams gyvū nams? Juk yra miš ki nin­kai, ku rie jais rūpi na si pro fe­sio na liai.– Jei įma no ma, kiek vie nas turė tu­me pa dėti, bet to kiu at ve ju pa gal­ba tu ri būti nuo la tinė, nes gyvū nai pri pran ta prie pa ša ro vie no je vie­to je ir ne bes ki ria tiek dėme sio, kiek anks čiau, mais to paieš koms.

– Kodėl or ni to lo gai ne prieš ta­rau ja did žiųjų šven čių be pro­ty bei metų pa bai go je, kai žūsta tūkstan čiai paukš čių dėl fe jer­verkų, jų ke lia mo triukš mo ir skleid žia mos smarvės? Aš pa ti ma čiau dau gybę kri tu sių ma­žų paukš čių mies to pa kraš ty­je po to kio ne kont ro liuo ja mo šau dy mo. Kodėl ne draud žia te tra di ci jos pa leis ti ba land žius per ves tu ves?– Iš tikrųjų fe jer ver kai ke lia di­ d žiulį rūpestį, nes, pa vyzd žiui, už sie ny je yra buvę at vejų, kai po Naujųjų metų su tik tu vių naktį pa bai dy ti paukš čiai nu skri do toli į jūrą ir nu si lpę žu vo.

Ši pro ble ma ži no ma, ta čiau kol kas ne sprend žia ma.

Per ves tu ves pa leid žia mi ba­land žiai – ba lan di ninkų at sa ko­mybė, nes jie ves tu vių iš kilmėms iš nuo mo ja ar par duo da ne spor ti­nius ba land žius, ku rie ne tu ri ins­tink to grįžti į na mus ir pa klys ta.

Padė ti gamtai ga li me vi si

Glo ba: �� įren�gus�le�syklėlę�reikėtų�pa�si�rūpin�ti,�kad�paukš�čiams�be�ria�mas�le�sa�las�būtų�kuo�natū�ra�les�nis.Sau�liaus�Žiū�ros�(BFL)�nuo�tr.

Gulbės ne tu ri stip­raus ins tink to mig­ruo ti ir žiemą sten­gia si pra leis ti prie ar čiau siai esan čio van dens tel ki nio.

22 ŠeŠtADIeNIS, vASArIo 4, 2012

Da rius Sėle nisd.selenis@diena.lt

Prib loškė jūra mo to ro le rių„Ei ki te ryž tin gai, ne si blaš ky da mi, į prie kį iš kel ki te ran kas, I.Šal kaus­kienė pri si minė gidų pa ta ri mus, kaip pe rei ti gatvę. – Pa sak mo ters, vie na – iš ša lies stebė ti jūrą „mo­to ri zuotų“ viet na mie čių, kas ki ta – pirmą kartą įženg ti į ją. Plau kai šiau šia si ir at ro do, kad tik rai kas nors užk liu dys ir su žeis.

Viet na mie čiai va žiuo ja vir tuo­ziš kai net tuo met, kai vieną mo­to ro lerį nuo ki to ski ria vos pen ki cen ti met rai. Per 17 dienų, pra leistų Šiaurės ir Pietų Viet na me, lie tu­viai matė tik dvi ne di de les lai min­gai pa si bai gu sias ava ri jas.

Tie sa, kartą viet na mie tis, va­žiuo da mas mo to ro le riu, švel niai užk liudė vieną iš še šių kar tu ke­lia vu sių lie tu vių. Mo te ris jam ne­stip riai pliaukš telė jo per nu garą,

o šis at si su ko, nu si šyp so jo ir pa­mo ja vo.

„Drau giš ki, be si šyp san tys, ra­mūs ir ne įkyrūs“, – tokį įspūdį su­si darė ke liau to ja apie gana skurd­žiai gy ve nan čius viet na mie čius.

Kur nu mi rei, ten ir lai do jaI.Šal kaus kie nei į akis kri to tai, kad šven tyk lo se, na muo se, net prie le­gen di nio Ho Ši Mi no nuo traukų ir ant ka ta likų baž ny čių bokštų vie­to j kry žių – svas ti kos. Čia pat ga­li ma iš vys ti dau gybę pio nie riš kus kak la raiš čius pa si ri šu sių moks lei­vių: svas ti kos ir pjau tu vai su kū­jais Viet na me vie nas ki tam ne­truk do.

„Šven tyk los tar si pa da ly tos į dvi da lis – mi ru sie siems ir au koms. Joms skir to je vie to je matė me bu­telį deg tinės, ry žių, nu peštą vištą. Stebė jo me, kaip mer gi nos, pa gerb­da mos mi rusįjį, nu si lenkė į vi sas ke tu rias pu ses ir pa lei do iš nar­

vo į laisvę paukš čius“, – pa sa ko jo I.Šal kaus kienė.

Viet na me ji pa stebė jo la bai daug kur iš si bars čiu sių ka pi nių ir pa vie­nių kapų. Daug žmo nių šio je ša ly­je pa lai do ta ry žių lau kuo se – ten, kur jie ir mirė. At vykė liai iš kitų ša­lies vie to vių lai do ja mi at ski rai nuo vietos kai mo žmo nių. Po pen ke rių metų mi ru sie ji per lai do ja mi.

Daug ap si gi mu sių žmo nių„Kinų viet na mie čiai nemėgs ta. Tai – ka ro pa da ri niai“, – pa tyrė I.Šal­kaus kienė.

Viet na me Pietų Ki ni jos jūra va­di na ma Pietų jūra, kad ne reikėtų minė ti Ki ni jos var do. Vis gi šiau­rinė je Viet na mo da ly je gy ve­na ne ma žai kinų, ku rie tu ri sa­vo verslą.

Viet na me daug ir rusų vers li­ninkų, ypač ku ror ti niuo se mies­tuo se. Vie name jų, Phan Thiet, ne re tai iš gir si kal bant ru siš kai ir gatvė se, ir par duo tuvė se, ir ma sa žo sa lo nuo se.

Šiaurės mies tai – skur des ni, pie­tuo se viet na mie čiai gy ve na ge riau. Vis dar daug jų ne ga li pa mirš ti ka ro ir nemėgs ta ame ri kie čių.

I.Šal kaus kienė Viet na me matė ame ri kie čių nau do to che mi nio ir bak te rio lo gi nio gink lo pa da­ri nius: „Gy vi pa vyzd žiai – dau­gybė ap si gi mu sių žmo nių: be rankų, kojų, per kreip tais vei dais, kūnais, Ka ro mu zie ju je dir ba gy­vi eks po na tai – ne įgalūs viet na­mie čiai.“

Lie tu viams Viet na me sun kiau sia bu vo pe rei ti gatvę

Tūkstan čiai mo pedų, mo to ro le rių ir mo to ciklų va žiuo ja vos per ke lis cen ti met rus vie nas nuo ki to. Ke liau- to ja Ire na Šal kaus­kienė ir jos vy ras žur­na lis tas Juo­zas Šal kaus­kas bu vo įsi-ti kinę, kad to kie in ter-ne te ma ty ti vaiz dai su re-ži suoti. Ap si-lankę Viet na-me įsi ti ki no, kad tai – rea lybė.

Po ra: �� Ire�nai�ir�Juo�zui�Šal�kaus�kams��Viet�na�me�la�bai�pa�ti�ko,�jie�čia�pra�lei�-�do�17�dienų.� �As�me�ni�nio�ar�chy�vo�nuo�tr.

Gro žis: �� Ha��Lon�go�įlan�ka�su�ža�vi�net�ir�did�žiau�sius�kie�ta�šird�žius.� � „Shutterstock“�nuotr.

Šu nie nos, ku rios mėsa, kad ir be odos, bu vo par duo da ma tur gu je, ne būčiau ra ga vu si.

Viet na mie čiai: �� dau�gu�ma�vie�tos�gy�ven�tojų�–�ramūs,�drau�giš�ki.

23ŠeŠtADIeNIS, vASArIo 4, 2012

Lie tu viams Viet na me sun kiau sia bu vo pe rei ti gatvęGro žis: �� Ha��Lon�go�įlan�ka�su�ža�vi�net�ir�did�žiau�sius�kie�ta�šird�žius.� � „Shutterstock“�nuotr.

Irk luo to jai: �� valtį�viet�na�mie�čiai�mo�ka�val�dy�ti�ir�ko�jo�mis.

Eg lutė: �� per�si�ko�me�de�lis�daž�nai�su�žy�di�prie�š�Nau�juo�sius�me�tus.

Iš ra din gi: �� atrodo,�vie�tos�gy�ven�to�jai�iš�si�ver�čia�be�kro�vi�ni�nių�au�to�mo�bi�lių.

Juo di žmonės – juo das mais tasJuo die ji hmongų tau tos žmonės pa tei si na sa vo vardą: jie vil ki juo­dais dra bu žiais, val go tik juodą maistą – juo das viet na mie tiš kas kiau les ir juo das viš tas, ku rių ne tik plunks nos, bet ir mėsa yra šios spal vos.

„Juo da viš tie na ir kro ko di lie na ska nu, nors ir ne įpras ta. Šu nie nos, ku rios mėsa, nors ir be odos, par­duo da ma tur gu je, ne būčiau ra ga­vu si“, – šyp so jo si I.Šal kaus kienė. O jos vy ras Juo zas ne tgi pa ra gavo ir di de lių ke pintų svirp lių.

Lie tu viai neišdrį so valgyti ir gy­va čių. Spi ri ti niai jų bei skor pionų už pi lai su įvai rio mis žolė mis par­da vinė ja mi vos ne ant kiek vie no kam po, nors gyvūnų, rop lių glo­bos tar ny bos juos sau go.

So čios viet na mie tiš kos sriu bos, karš ti pa tie ka lai lie tu viams la bai pa ti ko. Ke liau to jai pas juo duo sius hmon gus ra ga vo ir ry žių, ko ko so

bei ku kurūzų deg tinės. Šio je gen­ty je vy rai kiek vieną dieną var to­ja al ko holį, o vi si dar bai kren ta ant mo terų pe čių.

Rau do nais dra bu žiais vil kin tys rau donųjų dzao gen ties žmonės bu vo pa tys įky riau si. Mo te rys tu­ris tus sekė ke lis ki lo met rus, pri­myg ti nai siū ly da mos pirk ti jų iš­siu vinė tus dra bu žius. Be je, kai me yra ir sa vo tiš kas SPA: trys ku bi lai su karš tu van de niu ir dūminė pir­telė, ku rio je kai ti no si ke liau jan tys aust ra lai bei ka na die čiai.

Sle pia si nuo saulėsVi sus ke liau to jus su žavė jo nuo sta­baus gro žio Ha Lon go įlan ka. Vie­na jo je esan čių salų pa va din ta ru­sų kos mo nau to gar bei.

Dau giau nei 1000 metų is to riją skai čiuo jan čio Ho Ši Mi no mies te ke liau to jus su žavė jo aikštė, ku rio­je dau gybė me ni ninkų pie šia, lip­do, at lie ka ka lig ra fi jos dar bus. Be je,

Ho Ši Mi ne yra įspūdin gas dan go­rai žis, pa va din tas Lo to su, ku ris 2011 m. užėmė penktą vietą tarp gra žiau sių pa sau lio pa statų.

I.Šal kaus kienė stebė jo si ma ty da­ma, kaip vie nu mo to ro le riu viet na­mie čiai ga be na kalną daiktų, au galų, paukš čių ir net gyvą jautį: „Žmo­gaus net ne si ma to – tik akys!“

Viet na mie čiai sau go si saulės. Galvą jie den gia ke pu re, iki akių už si mau na med žia ginę kaukę, ant rankų – pirš ti nes. Šios prie monės sau go ir nuo smo go.

Eg zo tišką šalį lie tu viai pa li ko sau sio 23­iąją. Tuo met čia bu vo šven čia mi vie tos Nau jie ji me tai.

Įpras tai kaip tur gus šur mu liuo­jan tis oro uos tas pu siau naktį bu vo tuš tutė lis. Ne dir bo nė vie na par­duo tuvė, tik to li dan gu je blykčio­jo fe jer ver kai, o kalė di nių eg lu čių vaid menį at li ko va zo nuo se au gan­čių chri zan temų, man da rinų ar per si kų krūme liai.

24 ŠeŠtADIeNIS, vASArIo 4, 2012

Ka ro li na Mar cin ke vi čiūtėk.marcinkeviciute@diena.lt

– Kaip ta pai fo tog ra fu?– Nuo ma žens domė jau si fo tog ra­fi ja. Var ty da mas „Na tio nal Geog­rap hic“ žur na lus, žavė jau si me­niš ko mis ir ne pap ras tai gra žio mis spau dos fo tog rafų nuo trau ko mis. Vėliau, su si taupęs šiek tiek pi nigų, nu si pir kau sa vo pirmą „mui linę“. Fo tog ra fuo da vau viską: žmo nes, šviesą, for mas, gatvės gy ve nimą.

Ge riau sia mo kyk la kiek vie nam fo tog ra fui – ban dy mai. Pa ma čius įdo mią nuo trauką žur na le, rei kia pa ban dy ti pamėgd žio ti. Pa da rai nuo trauką ir ma tai, kad tai – vi­sai ne pa na šu. Ta da ban dai fo tog­ra fuo ti ki taip.

Su laukęs 17­os įsi gi jau jau ge­resnį fo toa pa ratą. Kartą ka vinė­je su ti kau sa vo būsimą ko legą Liu­taurą Stri maitį, ku ris bu vo ką tik grįžęs iš Af ga nis ta no. Pa pa sa ko­jau jam, kad la bai do miuo si fo tog­ra fi ja. Jis man pa si ūlė vyk ti su juo dirb ti į Vil nių. Viską me čiau ir iš­va žia vau.

– Kai su si dūrei su fo tog ra fo dar bo rea ly be ir pa ma tei, koks tai su dėtin gas dar bas, ne norė­jai vis ko mes ti?– Net ne įsi vaiz da vau, kad vis kas bus taip įdo mu. Vi sa da norė jau dirb ti spau do je, bet nie ka da ne bu­vau api brėžęs, kaip tai tu ri at ro dy­ti. Kas dien pa budęs ne ži nai, ką teks fo tog ra fuo ti. Šia me dar be nėra jo­kios mo no to ni jos.

Ir į tą pa tį Gru zi jos konf iktą iš vy kau ne tikė tai. Na muo se bu­vo va karė lis, o aš vis pa tik rin da­vau nau jie nas in ter ne te. Pers kai­čiau apie ne ra mu mus Gru zi jo je. Pa ry čiais pa skam bi nau Liu tau rui ir grei tai su tarė me, kad iš vyk si­me kar tu.

– Bet juk kiek vie nas dar bas tu­ri sa vo blogąją pusę. Kaip rea­ga vo ta vo šei ma?– Tai ir yra blo gai šia me dar be. Jo­kio pa sto vu mo. Tėvai ma ne vi sa da pa laikė. Be abe jonės, ma ma ir da­bar jau di na si, kai iš vyks tu fo tog­ra fuo ti ko kio gais ro. Vyk da mas į Gru ziją tėvams pa skam bi nau jau iš Ry gos oro uos to. Vy kau su ko­le ga, ku ris turė jo daug pa tir ties ir bu vo dirbęs ka ro zo no je, todėl jau­čiau si ra miau.

– Ned ve jo jai dėl sa vo pa si rin­ki mo?– Ne. Ma ne vi sa da do mi no re por­ta žo žan ras, ne su re ži suo tos žmo­nių is to ri jos. Tai is to ri jos, pa sa­ko ji mas vaiz dais. Bet vyk da mas į karą ne ži no jau, kaip rea guo siu. Iki tol ne bu vau savęs iš bandęs taip stip riai. Reikė jo gal vo ti ir apie darbą, o fo ne kaž kas šaudė, sprog di no.

– Ar spėjai su vok ti, kas vyks ta Gru zi jo je, nuo to mo men to, kai in ter ne te per skai tei apie ne ra­mu mus, ir kai at si dūrei ka ri nio konf ik to ži di ny je?– Bu vo va sa ra. Karš ta. Te reikė jo įsi mes ti ke lis daik tus. Tik pa ma­niau, kad tai – pui ki pa tir tis. Jau nu si pirkęs bi lie tus į Azer baid žaną ir ra miai pri sėdęs oro uos te pa gal­vo jau – kas čia vyks ta?

– Kaip vis kas klostė si, kai iš Azer­baid ža no nu vy kai į Gru ziją?– Bu vo at šauk ti lėktu vai į Tbi lisį. Te ko skris ti į Ba ku, kur su ti ko me BBC spor to žur na listę iš Vo kie ti­jos. Ji ne mokė jo rusų kal bos, todėl vy ko su mu mis. Ji į tai žiūrė jo kiek leng vabū diš kai, o galbūt ir ne sup­ra to, kaip tai rim ta. Kai pra si dėjo bom bar da vi mas ir žur na listė iš vy­do gru zinų ka rei vius, ku rie kasė ap­

ka sus ir žeg no jo si, ji neištvėrė. Vė­liau gydė si rea bi li ta ci jos kli ni ko je. To kio je ap lin ko je ga li pa šly ti tiek ner vai, tiek svei ka ta.

– Tuo me tu bu vai 22­ejų. Pirmą kartą ap lan kei Gru ziją ir pirmą­kart iš vy dai karą iš taip ar ti.– La biau gal vo jau apie tai, kaip per duo ti med žiagą, kaip dirb ti, kaip pa gau ti ge res nius kad rus. Visą jau­dulį ir min tis apie pa vojų sten giau si pa nau do ti fo tog ra fi jo je. Tu ri į viską žiūrė ti svei kai. Rei kia su vok ti, kad tai – rea lus pa vo jus.

Ka re yra dvi ka riuo menės, ku­rios tu ri sa vo lo giką. Nie kas neiš­bėgs šau dy ti iš nie kur nie ko. Riau­šės Vil niu je man bu vo bai siau. Ten ne galė jai nu ma ny ti, ka da gau si į galvą ak me niu. Bend ra vo me su vie­tos žmonė mis, ka rei viais. Apie su­si šau dy mus su ži no da vo me iš anks­to. Tam bu vo ruo šia ma si.

– Ko kie bu vo pir mie ji kad rai Gru zi jo je?– Nu va žia vo me iki fron to li nijų, kur stovė jo ka ro po li ci ja. Ten kiek vie­nas kad ras yra auk si nis. Su si du­ri su sie na kitų fo tog rafų, žur na­listų, ku rie taip pat fo tog ra fuo ja, fil muo ja, klau sinė ja. Per ke lias die­nas šis konf ik tas išau go. Vi si di die ji pa sau lio lei di niai at siuntė sa vo ko­res pon den tus. Aš dir bau agentū rai „La va“, ku ri bend ra dar bia vo su už­sie nio nau jienų mil ži ne „Reu ters“, todėl man reikė jo pa da ry ti išs kir ti­nius kad rus, juos par duo ti. Konf ik to zo no je bu vo did žiulė kon ku ren ci ja.

Ma no ir Liu tau ro min tys su ta­po, ir iš vy ko me to liau nuo įvy kių epi cent ro. Nu va žia vo me į Va karų Gru ziją, kur taip pat pra si dėjo ka ro veiks mai, bet žur na listų ne bu vo.

– Kaip pa vy ko ištrūk ti iš Tbi li­sio?

– Ru si ja kont ro lia vo pa grin dinę ša­lies ma gist ralę, bet ge le žin ke lis vis dar veikė. Mums pa sakė, kad ren­ka mas mir ti ninkų trau ki nys, ku­riuo gru zi nai vy ko pas sa vo šei mos na rius, se nus tėvus, pa lik tus na­mus, gy vu lius. Ži no jo me, kad ru sai vie no je vie to je už mi na vo tiltą. Bu vo ma ža ti ki mybė, kad va žiuo jant ci vi­lių trau ki niui bus sprog di na ma. Tas til tas bu vo su sprog din tas, vos mes pra va žia vo me. Taip mėne siui li ko­me ki to je Gru zi jos pusė je.

– Iš si gan dai?– Li kau su vie nais marš kinė liais, kom piu te riu ir fo toa pa ra tais. Kas­dien ran ko mis te ko plau ti tuos pa­čius marš kinė lius. Tai išė jo tik į naudą – ten ne bu vo kitų ko res pon­dentų. Band žiau iš la vi ruo ti tarp ge­ro re por ta žo ir sau gu mo. Pas kam­bi nau tėvams, ku rie karą stebė jo per te le vi ziją. Lie tu vo je vis kas bu vo

Fo tog ra fas A.Morozovas: ma čiau, kaip per karą griū va gy ve ni mai2008-ai siais at si dūręs Gru zi jo je lietuvis Artū ras Mo ro zo vas pa te ko į pa tį ka ro sū-kurį – matė ap ka sus ka san čius ka rei vius, girdė jo bombų spro gi mus, mo terų rau das gatvė se, au to bu sais ve ža mų pa bėgėlių balsus. Vi sa tai jis įam ži no nuo trau ko se. Jos šian dien vir to pir mo sios per so na linės A.Mo ro zo vo pa ro dos „Gru zi ja. 08 08 08“ eks po na tais.

Jau du lys: �� at�si�dūręs�ka�ro�epi�cent�re�fo�tog�ra�fas�A.Mo�ro�zo�vas�(nuotr.�kairėje)�min�tis�apie�pa�vojų�stengė�si�pa�nau�do�ti�fo�tog�ra�fi�jo�je.

At min tis: �� fo�tog�ra�fas�iki�šiol�pri�si�me�na�vie�no�vy�ro�pa�sa�ky�tus�žod�žius:�„Rei�kia�fo�tog�ra�fuo�ti,�nes�anū�kai�ne�pa�tikės,�kad�šiais�lai�kais�ga�li�dėtis�to�kie�da�ly�kai.“� � Artū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuotr.

25ŠeŠtADIeNIS, vASArIo 4, 2012

Fo tog ra fas A.Morozovas: ma čiau, kaip per karą griū va gy ve ni mai

vaiz duo ja ma daug bai siau. At rodė, kad nuo lat bom bar da vo ir šaudė. Ka re yra baisūs ne šau dy mai, o su­tiktų žmo nių li ki mai. Bu vo, kad vy­rai iš len da iš rūsių, o na mai – su­sprog din ti. Mies to cent re vėjas ne šio jo pi nigų ku piū ras, nes ru­sai su sprog di no ban ko matą. Mies­tas at rodė miręs. Norė jo si kaip nors pa dėti, bet ne bu vo kaip.

– Kaip to kio mis ap lin kybė mis fo tog ra fa vai?– Bu vo bai su. Žmogų iš ti ko tra ge di­ja, o tu iš sit rau ki fo toa pa ratą. Man reikė jo fo tog ra fuo ti, nes tai – ma no dar bas, ta čiau prie š akis ma čiau, kaip griū va žmo nių gy ve ni mai.

Pa da riau pirmą nuo trauką, ir prie manęs pri ėjo vy ras. Pa ma niau, kad pyks, bet jis tik pa dėko jo. Sakė, kad rei kia fo tog ra fuo ti, nes anū kai ne pa tikės, jog šiais lai kais ga li dėtis to kie da ly kai. Ta da vėl pa tikė jau ta

idea li zuo ta žur na lis to mi si ja. Gru­zi jo je tie siog yra la bai ger bia mas žmo gus. Sve čias gru zi nams vi sa da la bai bran gus. Gy ve no me ma žuo se vieš bu čiuo se, ta čiau ne re tai mums pa dėda vo ir vie tos žmonės.

– Koks mo men tas Gru zi jo je bu­vo pa ts pa vo jin giau sias?– Kai vie nas ose ti nas su rusų pa­jėgo mis pra dėjo šau dy ti į žur na lis­tus. Tai įvy ko J.Sta li no gim tinė je, Go rio mies te. Mes laukė me vi­są dieną. Ke li ko res pon den tai pri­ėjo prie tankų ir ka rei vių. Vi siems trūko in for ma ci jos. Vie nas ka rei­vis pra dėjo at sa kinė ti į žur na listų klau si mus, ta čiau ne tru kus pa­si rodė ose ti nai, iš ko res pon den­to at ėmė ka merą, pra dėjo gra sin­ti. Vie nam žur na lis tui šovė į petį. Žur na lis tai pra dėjo bėgti, o aš fo­tog ra fa vau. Tai ne bu vo toks ka ras, ku ria me bu vo šau do mi žmonės, ta­

čiau daug žur na listų su žeidė at si­tik tinės kul kos.

– Džiau gie si sa vo dar bo Gru zi­jo je re zul ta tais?– Pa vy ko pa da ry ti ke letą nuo traukų, ku rios bu vo įver tin tos tarp tau tinė­je ži niask lai do je. Ame ri kie čių žur­na las „News week“ pub li ka vo ma no kadrą iš Gru zi jos ir jį iš rin ko vie­nu įdo miau sių 2008 m. Už tą pa čią nuo trauką 2009­ai siais ga vau Lie­tu vos spau dos fo tog ra fi jos metų ap­do va no jimą „Auk si nis kad ras“. Ne vi siems Gru zi jo je pa vy ko pa da ry ti ge rų fo to re por ta žų. Da bar, kai per­žiū riu sa vo nuo trau kas, ma nau, kad ir aš būčiau daręs kiek ki taip.

– Do ku men tinė ka ro fo tog ra fi­ja – pa ts sun kiau sias šio ama to žan ras. Su tin ki?– Taip. Šia me dar be yra daug stre­so. Tai ypač vei kia šeimą. Bet ad re­na li nas viską at per ka.

– Žur na lis tai is to riją ga li pa pa­sa ko ti žod žiais. Fo tog ra fas tą pa čią is to riją tu ri pa vaiz duo ti nuo trau ko se. Ar vi sa da tai pa­vyks ta?– Nu fo tog ra favęs vien tik raukš­lėtą veidą ne per teik si is to ri jos. Ma nau, svar biau sia ne būti abe­jin gam. Pas tebė jau, kad žur na­lis tai daž nai neiš gy ve na sa vo he­rojų is to rijų. Jie abe jin gi. Is to riją at skleis ti ga li ma per me ni nes de­ta les, šviesą, tamsą.

– A yra fo tog rafų, ku riuos lai­kai sa vo idea lais, iš ku rių mo­kai si?– Taip. Tai Ju ri jus Ko zy re vas, Stan ley Gree ne’as, Ja me sas Nach­twey ir To mas Dvor ža kas. Šie fo­tog ra fai dik tuo ja da bar tinės re por ta žinės fo tog ra fi jos ten den­ci jas. Jie ge ba ak tua lius įvy kius už fik suo ti efek ty viai, ta čiau kar­tu ir me niš kai.

– Po ka ro Gru zi jo je lan kai si kas met, pra mo kai gru zinų kal­bą. Pastarajį kartą Gru zi jo je gy ve nai iš ti sus me tus. Kaip ki­lo idė ja ati da ry ti pa rodą „Gru­zi ja. 08 08 08“?– Tai ne tu ri būti pa mirš ta. Šian­dien nau jienų srau te to kie įvy­kiai grei tai pa si mirš ta. Iš Gru zi jos tuo met į Lie tuvą grįžau rugsėjį, nes stu di ja vau Vy tau to Did žio jo uni­ver si te to Menų fa kul te te. Tuo me tu dau ge lis pa skaitų vy ko au di to ri jo je, ku ri vėliau vir to „101“ ga le ri ja.

– Ar tu ri ta lis maną?– Taip. Tai – ma no fo toa pa ra tas.

Jau du lys: �� at�si�dūręs�ka�ro�epi�cent�re�fo�tog�ra�fas�A.Mo�ro�zo�vas�(nuotr.�kairėje)�min�tis�apie�pa�vojų�stengė�si�pa�nau�do�ti�fo�tog�ra�fi�jo�je.

Is to ri ja: �� juos�to�je�„Pu�ti�nas,�Ru�si�ja�ir�Va�ka�rai“�pa�sa�ko�ja�ma�apie�Gru­zi�jos�ir�Ru�si�jos�konf�liktą.

At min tis: �� fo�tog�ra�fas�iki�šiol�pri�si�me�na�vie�no�vy�ro�pa�sa�ky�tus�žod�žius:�„Rei�kia�fo�tog�ra�fuo�ti,�nes�anū�kai�ne�pa�tikės,�kad�šiais�lai�kais�ga�li�dėtis�to�kie�da�ly�kai.“� � Artū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuotr.

Tas til tas bu vo su­sprog din­tas, vos mes pra­va žia vo­me. Taip mėne­siui li ko­me ki to je Gru zi jos pusė je.

Did žio sios Bri ta ni jos na cio na li nis trans liuo to jas BBC ket vir ta die nio va karą pa rodė fil mo „Pu ti nas, Ru­si ja ir Va ka rai“ tre čią dalį, ku rio­je pa sa ko ja ma apie Ru si jos ir Gru­zi jos konf iktą ka ro da ly vių, vals­ty bių va dovų, jų pa tarėjų ir dip lo­matų aki mis.

Prancū zi jos pre zi den to Ni co las Sar ko zy pa tarė jas Jea nas Da vi das Le vit te’as pri si minė sa vo va do vo dia logą su Ru si jos prem je ru Vla­di mi ru Pu ti nu tą dieną, kai pra si­dėjo ka ras. Abu va do vai tuo me tu bu vo Pe ki ne, kur da ly va vo Olim­pi nių žai dy nių ati da ry mo ce re­mo ni jo je.

„Vla di mi rai, šis ka ras bus ka­tast ro fa Ru si jai, Eu ro pai, vi siems. Rei kia nu trauk ti ugnį, duok man 48 va lan das“, – pra šė Prancū zi­jos pre zi den tas. At sa ky mas bu vo: „Ne!“ Tuo met N.Sar ko zy pa sakė: „Tu su pran ti, kiek daug pa sta ty­ta ant kor tos? Duok man 24 va­lan das.“ At sa ky mas: „Ne! Tai ne įma no ma.“ To liau tęsė N.Sar­ko zy: „Ge rai, duok man vieną naktį.“ Ir vėl: „Ne!“ – po kalbį pri si minė J.D.Le vit te’as.

Tuo me tu JAV vals tybės sek re­torė Con do leez za Ri ce skam bi no į Maskvą ir pra šė nu trauk ti ugnį. Bet, anot jos, Ru si jos už sie nio rei­kalų mi nist ras Ser ge jus Lav ro vas griež tai įvar di jo Mask vos sąlygą: Gru zi jos pre zi den tas Mi chai las Saa kaš vi lis tu ri pa si trauk ti, nes Mask va dau giau nie ka da ne turės su juo jo kių rei kalų.

C.Ri ce teigė tuo met at sa kiu­si: „Ser ge jau, JAV vals tybės de­par ta men to gal va ir Ru si jos už­sie nio rei kalų mi nist ras ne turėtų as me niš kai svars ty ti de mok ra tiš­kai iš rink to pre zi den to nu ša li ni­mo klau si mo.“

Fil mo au to riai pri sta to ir pa­ties M.Saa kaš vi lio žod žius: „Ru­si ja jau bu vo at ėju si, jau de fac to vy ko Ab cha zi jos ir Pietų Ose ti­jos anek si jos pro ce sas. Ne ži nau, bu vo per ženg ta rau do na, ža lia ar gel to na li ni ja, bet aki vaiz du, kad bu vo per ženg tos ci vi li zuo to el ge­

sio ri bos, ir mes ne turė jo me jo­kios ki tos išei ties – tik veik ti.“

D.Med ve de vas pa sa ko jo: „Man pa skam bi no gy ny bos mi nist ras ir pa sakė, kad mūsų kai my nai gru­zi nai pra dėjo ak ty vius ka ro veiks­mus. Pri si pa žin siu vi siš kai at vi rai: iš pra džių smar kiai sua be jo jau – ar jis (M.Saa kaš vi lis – red. pa st.) vi siš kas pa mišė lis, ar išp rotė jo? Galbūt tai yra pro vo ka ci ja ir jis ban do pa tik rin ti ose tinų tvir tumą ar ba mums ką nors pa ro dy ti?“

Buvęs Pen ta go no va do vas Ro­ber tas Ga te sas pri si me na, kad pre­zi den to Geor ge’o W.Bus ho ad mi­nist ra ci ja aiš kiai jautė, jog Ru si ja vyk do at virą ag re siją, bet Va šing­to nas ne bu vo pa si rengęs ašt rin ti pa dėties.

„Bu vau ne pa len kia mas, kaip ir vals tybės sek re torė C.Ri ce, kad mes ne teik si me M.Saa kaš vi liui pa ra mos gink lais“, – pa sa ko jo R.Ga te sas.

Fil mo au to riai tei gia, kad M.Saa kaš vi lis ap si skai čia vo ma­ny da mas, kad ame ri kie čiai ri zi­kuos jam pa dėda mi.

Juos to je taip pat pa sa ko ja ma apie Prancū zi jos va do vo N.Sar ko­zy mil ži niš kas taik da riš kas pa s­ tan gas. Jis iš pra džių va žinė jo į Maskvą, pa skui į Tbi lisį. Bet ga lu­ti nis pa liaubų su si ta ri mo pro jek­tas, kurį jis at vežė į Maskvą, bu vo ge ro kai pa ko re guo tas. Fil me ro­do mas ori gi na lus do ku men tas ir pa tai sy tas – la pas iš pai šy tas sker­sai išil gai. M.Saa kaš vi lis su kandęs dan tis pa si rašė pa tai sytą su si ta­rimą, bet iškėlė sąlygą, kad Ab­cha zi jos ir Pietų Ose ti jos sta tu sas svars to mas ne bus.

To les nius įvy kius vi si ge rai ži­no. Ru si ja pri pa ži no dviejų res­pub likų ne prik lau so mybę, bet li­kęs pa sau lis ne sku ba to da ry ti. Be Ru si jos, apie pri pa ži nimą pa­skelbė tik Ve ne sue la, Ni ka rag va ir nykš tu kinė vals tybė Nau ru.

„Lik ti vie ni – to kia bu vo kai na, ku rią Ru si ja bu vo pa si ry žu si su­mokė ti“, – to kiais žod žiais pa sa­ko jimą re ziu muo ja fil mo au to riai.

BBC, ne wsru.com inf.

Pen kių dienų ka ras

26 ŠeŠtADIeNIS, vASArIo 4, 2012

Da rius Sėle nisd.selenis@diena.lt

Atos to gas pra lei do Te ne rifė je„Ne ga li būti, kad manęs ne ži no? Kas jie to kie? Sa kyk var dus, pa var­des!“ – nu si kva to jo 58­erių vy ras.

Da bar An ta nas – ne tik de vy nis kar tus pa sau lio re kor di nin kas: jau tre jus me tus jis – Tel šių ra jo no sa­vi val dybės te ri to ri jai pri klau san čio De gai čių kai mo se niū nas. Vis dar drūtas, ne pra radęs hu mo ro jaus­mo. Ži no ma, vis dar su barz da, ku­rio je jau daug žilų plaukų.

„Neiš nau do tos pro gos, juk ži­nai, – teat ra liš kai prašneko An ta­nas. – Aiš ku, reikėtų barzdą de zin­fe kuo ti chlo ru, per da žy ti. Bu vau pa trum pinęs, da bar vėl au ga.“

Švar kas, iš po megz ti nio ky šan­tys bal ti marš ki niai, įrudęs saulė je kūnas – per su si ti kimą jis jau ne­pri minė ka dai se bu vu sio alu da rio.

„Pa rei gos kal tos. Dar be ne ga­liu at ro dy ti bet kaip, – nu si juokė A.Kont ri mas. – Įdegęs? Ser gu gel­ta, o jei rim tai – Nau juo sius metus su ti kau Te ne rifė je.“

My li mai mo te riai – 50 metųĖjo į se niū no po stą, nes čia – ge­riau? Todėl jau ga li ilsė tis Te ne rifė­je? Pro vo kuo ja mas A.Kont ri mas bu vo at vi ras: „Draugė fi nan si­ninkė iš si vežė. O į se niū niją ėjau, nes tai, kas blo gai, norė jau pa da­ry ti ge riau.“

Se niū nas at gai vi na garsų De gai čių par ką, kur au ga net 194 skir tingų med žių rūšys. Šis par kas pa gal to­kią jų gau sybę – vie nin te lis Lie­tu vo je. Prie med žių bus in for ma­cinės kor telės, pastatyta suo liu kų.

Kartą iš sis ky ru sio se niū no barz­do čiaus drau gei – ne 20 ir ne 30, o 50 metų. „Būki me bied ni, bet tei­sin gi – aš ne ge ne ro las su 5000 litų pen si ja, kad turė čiau aš tuo nio lik­metę“, – juo kau ja ge riau siu 2010 m. Tel šių ra jo no se niū nu iš rink tas A.Kont ri mas.

Smul kie siems alu da riams sun kuAlaus vers lui – jau vis kas? Vy­ras at si dūsta: de ja. Neiš si pildė A.Kont ri mo sva jonė turė ti sa vo barą su mi ni vieš bu čiu. A.Kont ri­mas, de vy ne rius me tus viręs alų, šį verslą metė 2003­iai siais.

„Ar to kio je vals tybė je, kaip mū­sų, ga li klestė ti smul ku sis vers las? Ma žuo sius su nai ki no vals tybės pa­de da mi di die ji, oli gar chai. Kai per galvą reikė jo mau tis kel nes, vis kas ir pa si baigė“, – paaiš ki no jis.

Alaus ži no vas pyks ta ant bu vu sių ko legų, ga mi nan čių, jo žod žiais ta­riant, ne alų, o š..., ku riuo nuo di­ja žmones.

„Dar ke le rius me tus pa gers che­miją, gliu to ma tus – galės šla pin tis tie siai į batą“, – pik ti no si A.Kont­ri mas.

Guin nes so re kor di nin kas ti ki­na: su ži nojęs, kad kas nors sa manę ga mi na aliu mi nio sta tinė se, iš kart pra neštų po li ci jai. „Eti lo al ko ho­lis rea guo ja su aliu mi niu. O kur tai pa ten ka? Tuos, ku rie nuo di ja žmo­nes, rei kia so din ti!“ – griež tai kal­bėjo A.Kont ri mas.

Kil no ja gra žias mo te risBa landį A.Kont ri mas ke ti na vyk ti į Romą, kur Sil vio Ber lus co ni pri­klau san čio TV ka na lo stu di jo je sa­vo barz da ke ti na pa kel ti gra žuolę. Jei pa vyktų, tai būtų jau de šim ta­sis jo Guin nes so re kor das.

Naujausią pa siekė 2010 m. Ki ni­jo je, kai iškėlė stu dentę ma ne kenę. Ji ir pri ka bin tas pa pil do mas svo ris svėrė 63,3 kilogramo.

Pir mo ji kinė, ku rią A.Kont ri mas kėlė 2004 m., svėrė 48 ki log ra mus.

Tuo met lie tu vis pa prašė drūtesnės mo ters, ta čiau mer gi na, te le vi zi jos lai dos vedė ja, būti nai norė jo pa­tek ti į žur nalų, laik raš čių vir še lius bei TV ek ra nus, tad jai pri ka bi no lie menę su svo riais.

„Gra žias mo te ris kil no ju. Neg ra­žių nėra, yra tik to kių, ku rioms kaž­ko trūksta, – juo kė si že mai tis, ku­rio nuo trau ka 2004 m. Guin nes so re kordų kny go je bu vo išs paus din­ta per pusę pus la pio. – Dau giau sia kėliau len kai čių – jos gra žios, lie­tuvės – dar gra žesnės, italės – nuo­sta bios, kinės ir gi.“

Apie aus ka rus ir krūtisSu be veik 7000 aus karų į kūną įsivė ru sia ir dėl to Guin nes so re­kor di nin ke ta pu sia ško te Elai ne Da­vid son A.Kont ri mas taip ir ne su si­tuokė: ji per nai iš tekė jo Edin bur ge. Su ma žei kie te drau ge Ire na Tel­šiuo se gy ve nan tis An ta nas juo kė­si pri si minęs, kad škotė siūlė si jam į žmo nas. „Aš – aus ka ruo ta, tu – drūtas barz do čius. Būtu me pui ki po ra, da ry tu me verslą“, – ka dai­se, kai ant kūno dar turė jo tik dau giau nei 3000 aus karų, A.Kont ri mui siūlė tuok tis E.Da vid son.

An ta nas kva to jo pri si minęs, kai vie no je ka vinė je, te le vi zi jos už ku­li siuo se, Elai ne, iš gir du si klau simą, ar vi sur se gi aus ka rus, ne si var žy­da ma nu si movė kel nai tes. Ke li kar­tu sėdintys vy rai net amo ne te ko.

Pa juo ka vus, ar ne si gai li ne­su si tuokęs su aus ka ruo ta ško te, A.Kont ri mas nu si kva to jo: „Ne, ne. Ką aš veik čiau su ško te, jei ab so liu­čiai vi sur – vien ar matū ra?“

Že mai tis pa sa ko ja Tur ki jo je ma­tęs dar vieną ori gi na lią re kor di­ninkę: mo te ris su sep ty nių ki log­ramų svo rio krūti mis traiš ky da vo alaus skar di nes. Kai tur kai pa si ūlė An ta nui ves ti šią mo terį, neieš kan­tis žod žio ki šenė je že mai tis metė ar gu mentą: „Ne, ne. To kia ma ne naktį dar už du sintų.“

A.Kontrimo barzdos vėl laukia iššūkisBarz do čius: �� se�niū�no�po�stas�A.Kont�ri�mui�ne�truk�do�siek�ti�naujų�re�kordų.� � Artū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

An ta nas Kont ri mas? Barz do čius? Apie šį žmogų tei rau jan tis Tel šiuo se ne vie nas praei vis purtė galvą ir gūžčio jo pe čiais. Ir tik paaiš ki nus, kad ieš ko me vy ro, ku ris su ge ba pa - kel ti žmogų, pri-si rišęs ant sa vo barz dos, pa ga liau nu rodė ke lią.

Jaunikis: �� kartais�moteris�A.Kontrimo�barzda�taip�sužavi,�kad�šios�net�siūlosi�jam�į�žmonas.� � Andriaus�Ufarto�(BFL)�nuotr.

Iš gir du si klau simą, ar vi sur se gi aus ka­rus, ne si var žy da ma nu si movė kel nai tes.

27ŠeŠtADIeNIS, vASArIo 4, 2012

Sa vait ga lis bus šei my niš kas, ne si no rės nie kur kel ti ko jos

iš na mų. Ir ne rei kia. Tik pa si sten­ki te ne si pyk ti su na miš kiais ir pa­si sau go ki te bui ti nių trau mų. Ki tos sa vai tės pra džia tu rė tų ne nu vil ti, jei už sii ma te kū ry bi ne veik la, sie­kia te pa tin kan čio as mens dė me sio ar no ri te su bliz gė ti sce no je, vie šu­mo je. Ga li mas spon ta niš kas mei lės nuo ty kis, int ri guo ja mas flir tas. Nuo ket vir ta die nio sek sis įvai rus dar­bas. Tik tų siųs ti CV, ei ti į po kal bius dėl dar bo. Ga li te pa da ry ti ne blo gą įspū dį po ten cia liam darb da viui.

Sa vait ga lį nu ma to mi po­kal biai su gi mi nai čiais, kai­

my nais ar se nais drau gais. Bet ku­riuo at ve ju iš gi mi nai čių su lauk si te nau jie nų. Ki tos sa vai tės pra džio je jums la biau siai rū pės as me ni niai rei ka lai ir sun kiai su de rin si te sa­vus in te re sus su da ly ki niais ir vi­suo me ni niais. Ga li te iš si su ki nė ti nuo pro fe si nių pa rei gų. Į pe rio do pa bai gą ims dau gė ti kū ry bin gu­mo, ro man tiš ko po lė kio. Sva jo si te apie slap tą mei lės int ri gą, ero tiš­kus nuo ty kius. Pi kan tiš kas pa si­ma ty mas ga li įvyk ti rea liai, ne bū­ti nai tik vaiz duo tė je.

Pe rio do pra džio je ge riau­sia at gai va jums bus kom­

for tas, gar dus na mi nis mais tas, šil­tas šei mos ži di nys. Jei gu to trūks ta, ban dy si te kom pen suo ti nau jais pir ki niais, pa si sė dė ji mais jau kio­se ka vi nu kė se. Ki tą sa vai tę nea ti­dė lio ki te rei ka lin gų vi zi tų, po kal­bių, nes į pe rio do pa bai gą šiek tiek su ma žės pro ti nis ak ty vu mas ir no­ras bend rau ti. Tuo me tu jau no rė­si te už si da ry ti tarp ke tu rių sie nų ir pa lai ky ti kon tak tus tik su jums pa­tin kan čiais, šir džiai mie lais žmo­nė mis.

Vi są sa vait ga lį bū si te jaut­rūs, emo cio na lūs, jū sų

nuo tai ka kai ta lio sis, to dėl vie niems pa si ro dy si te dirg lūs ir maiš tin gi, o ki tiems – drau giš ki ir mie li. Jei įsi­žei si te, su si pyk si te, re gis, po va­lan dė lės jau su ge bė si te at leis ti ir tai ky tis. Ga li te pa de monst ruo ti ku li na ri nius su ge bė ji mus. Ki tą sa­vai tę ti kė ti ni rū pes čiai, su si ję su fi nan sais. De rė tų pa si sau go ti su k­čių ir mė gė jų pel ny tis iš nai vuo lių, per šant jiems men ka ver tes pre kes už ne ma žą kai ną. Vi lio ja ma rek la­ma ga li jus su klai din ti. Į pe rio do pa bai gą ga li at si ras ti pro ga su da­ry ti ne blo gą kont rak tą, su tar tį.

Sa vait ga lį jums no rė sis tik il sė tis, pa mir šus vi sus rū­

pes čius. Iš tie sų jums rei kia iš si­mie go ti, at si pa lai duo ti. Vie nat vė bus ne blo gi vais tai nuo su si kau pu­sio nuo var gio. Kibs in fek ci jos, tad į vie šus su si bū ri mus ei ti ne re ko­men duo ja ma. Ki tą sa vai tę vėl bū­si te ak ty vūs ir tur būt ne vi siems tai pa tiks. At si ras kri ti kuo jan čių , opo­nuo jan čių ar ne tgi gud riai ma ni pu­liuo jan čių jums ne pa lan kia in for­ma ci ja. Re gis, jums sim pa ti zuos įta kin gas as muo. Ga li ma ne ti kė ta ži nia iš už sie nio.

Pe rio do pra džia ža da ko­lek ty vi nį ren gi nį, su si ti­

ki mą su bend ra min čiais. Ga li bū­ti dau giau po li ti kuo ja ma. Trauks klu bai, dau gės drau giš ku mo, pi­lie tiš ku mo. Re gis, tiek bend rau si te, kad ki tos sa vai tės pir mo je pu sė je jau vi siš kai ne be no rė si te su kio tis tarp žmo nių ir rū pin tis ki tų rei ka­lais. Įlį si te į sa vo kiau tą ir iš jo iš­lį si te tik ket vir ta die nį. Be je, to kia izo lia ci ja ga li ma ir dėl li gos, nes da bar esa te neats pa rūs ūmioms in fek ci joms, trau moms. Ga li bū ti, kad jū sų vi lio nėms neat sis pirs nea­be jin gai nu si tei kęs ko le ga.

Sa vait ga lį nu ma to ma ne­ma žai dar bo. Re gis, gau si­

te ne ti kė tą įpa rei go ji mą ar ba tu rė­si te va do vau ti ren gi niui, ku ris jus ge ro kai iš var gins. Ki tos sa vai tės pra džia bus sma gi, ku pi na įdo mių su si ti ki mų ir gal net ža vios ro man­ti kos. Nuo ket vir ta die nio jau no rė­si te slėp tis še šė ly je ir šiek tiek at si­pūs ti nuo dė me sio, vie šu mo. Re gis, ne nuo vi sų ir ne nuo vis ko trauk­si tės. Tur būt džiaug si tės, jei in ty­mio je ap lin ko je kom pa ni ją jums pa lai kys la bai su si ža vė jęs prie šin­gosios ly ties at sto vas.

Sa vait ga lį jū sų min tys skra­jos to li nuo ru ti nos. Jei gu

nie kur ne vyk si te, tai tur būt kla­jo si te po in ter ne to pla ty bes, ben­ d rau si te su ne pa žįs ta mais žmo nė­mis, už sie nie čiais. Sek sis, jei no ri te pa ra šy ti straips nį, moks li nį dar bą, pa reng ti vie šą kal bą. Nuo pir ma­die nio jums ga li tek ti ei ti į ofi cia­lius su si ti ki mus, jiems ruoš tis ir pan. Tai kels įtam pą ir ne ri mą. Vis dėl to jums ga li pa vyk ti su si tar ti dėl pro fe si nių per spek ty vų, įsi dar bi­ni mo ar at si skai ty mo už su teik­tą pa slau gą. Ga li megz tis tar ny bi­nis ro ma nas. Nu ma to mas įdo mus ren gi nys.

Pe rio do pra džio je jums tu­rė tų pa vyk ti sėk min gai su­

tvar ky ti klau si mą, su si ju sį su sko­la, mo kes čiais, nuo ma. Ga li bū ti, kad psi cho lo gi nio pa lai ky mo la­bai rei kia kam nors iš jū sų ar ti mų­jų. Šiuo me tu jums ne stigs įžval­gos ir su ge bė ji mo ras ti tin ka mus žo džius bei rak tą į ki tų sie las. Ki­tą sa vai tę tu rė tu mė te daug nu veik­ti, ypač jei esa te su si ję su moks lo, tei sės ar tarp tau ti nių san ty kių sri­ti mis. Pra mo gų sfe ra taip pat ža da ge rų re zul ta tų. Džiu gins ir ro man­ti ka, bend ra vi mas su vai kais.

Sa vait ga lį jū sų dė me sį už­valdys ant ro ji pu sė ar ki ti

ar ti mi žmo nės. Re gis, pa si ju si te la­bai svar būs, t. y. lai kan tys vi sus ke­tu ris na mų kam pus. Tie sa, tai ga li šiek tiek ner vin ti, ypač jei jau čia­tės pa var gę nuo sve ti mų rei ka lų ir at sa ko my bės naš tos. Ki tos sa vai tės pra džia tur būt leis iš spręs ti su pi­ni gais susijusius, nuo sa vy bės rei­ka lus, ku riems vis ne su ge bė da vo te pri si ruoš ti. Iki ga lo tur būt ir da bar ne pa vyks jų už baig ti, ta čiau pir myn pa si stū mė si te. Nuo ket vir ta die nio bus pa lan ku fi nan si nius ir vers lo su si ta ri mus for min ti ju ri diš kai.

Sa vait ga lį ne blo gai pa dir bė­si te – dar be, jei dir ba te slan­

kiuoju gra fi ku, ar ba na mų ūky je. Rei­kė tų ypač at sar giai elg tis su elekt ros įran ga, tech ni ka ir ke ly je. Re gis, kils idė jų, kaip pa ge rin ti sa vo, šei mos na­rio ar au gin ti nio įvaiz dį. Gal būt rū­pes čių su kels na mi nių gy vū nų ar as me ni nė svei ka ta. Ki tą sa vai tę nu­ma toma daug kon tak tų, tarp ku rių pa si tai kys ir ga na prie šiš kų, įtemp­tų. Ga li te gau ti ne blo gą ži nią ar ba mei lės laiš ką, int ri guo ja mą pa siū­ly mą. Re gis, tai ža da kaž ką sma­gaus, bet kar tu gali būti ir iš lai dų.

Pe rio do pra džia tu rė tų bū­ti ga na nuo tai kin ga, at pa­

lai duo ja ma. Kils no ras su my li mu žmo gu mi ar vai kais su sior ga ni­zuo ti šau nią pra mo gą. Tie sa, pi­ni gų tam tiks lui iš lei si te dau giau, nei bū tų pro tin ga ir sai kin ga. Ge­rų įspū džių ža da mei lės pa si ma­ty mas, pra mo gi nis ren gi nys, po­bū vis ar pan. Nuo pir ma die nio teks grieb tis dar bų. Ge rai, jei ne­sut ruk dys pa šli ju si sa vi jau ta. Šiuo me tu esa te neats pa rūs li goms. Re­gis, jums la bai rū pės įvaiz dis, gra­žūs daik tai. Ti kė ti na, kad įsi gy si te ori gi na lų dra bu žį ar pa puo ša lą.

Si do ni ja

Ast ro lo gi nė pro gno zė va sa rio 4–10 die nomsAVI NAS (03 21–04 20)

JAU TIS (04 21–05 20)

VĖ ŽYS (06 22–07 22)

LIŪ TAS (07 23–08 23)

MER GE LĖ (08 24–09 23)

SVARS TYK LĖS (09 24–10 23) VAN DE NIS (01 21–02 19)

ŽU VYS (02 20–03 20)

DVY NIAI (05 21–06 21)

ŠAU LYS (11 23–12 21)

SKOR PIO NAS (10 24–11 22)

OŽIA RA GIS (12 22–01 20)

horoskopai.diena.lt

Va kar Vil niaus san tuokų rūmuo­se po pen ke rių metų drau gystės žie dus su mainė „Lie tu vos ry to“ te­le vi zi jos „orų ber niu kas“ Pau lius Sku čas (27 metų) ir to je pa čio je te le vi zi jo je laidų vedė jos kar jerą ne se niai pra dėju si jo my li mo ji In­drė Kuo dytė (26 metų). Pa sak San­tuokų rūmų dar buo to jos, nei šiai, nei ki toms de vy nioms va kar su si­tuok ti pa no ru sioms po roms šal tis šventės ne su ga di no.

Ži no mos po ros ne sut rikdė ir tai, kad ce re mo niją stebė jo ne tik ar­ti miau si žmonės bei drau gai, bet ir gau sus ži niask lai dos at stovų būrys. Jaunąją šildė ne tik ge ros emo ci jos, bet ir megz tas va nilės spal vos kos tiumė lis, ku riuo ją pa­puošė ge ra bi čiulė di zai nerė In­ d ra Do vydė naitė, ku ri su vy ru Do vu Se ra pi nu per ce re mo niją at li ko ir liu di ninkų funk ciją.

Gau sia me svei kin tojų būry­je bu vo ga li ma pa ma ty ti te le vi­zi jos ir ra di jo laidų vedėją Vy tenį

Sin ke vi čių su šei ma, dai ni nin kus Jurgį Brūzgą ir Vai dotą Va liu ke vi­čių su draugė mis, ava lynės di zai­nerę Rūtą Rim še lienę.

Indrė pa si rin ko dvi gubą pa­vardę ir ta po Kuo dy te­Sku čie ne. Jau na ved žiams ir gau siam svei­kin tojų būriui bu vo leis ta pa si lik­ti iš kil mių salė je, nes tai bu vo pa­sku tinė ce re mo ni ja iš de šim ties. Ta čiau po ce re mo ni jos nei čia, nei lau ke svei kin to jai šam pa nu ne si­mėga vo. Pas ta te var to ti al ko ho li­nius gėri mus draud žia įsta ty mai, o lau ke iš ger ti su trukdė ko ne ark­ti nis šal tis.

Pa sak Vil niaus ci vi linės met ri­ka ci jos sky riaus vyr. ins pek torės Jo lan tos Pleš ko vienės, šis penk­ta die nis, ne pai sant šal čių, nie­kuo ne si skyrė nuo kitų. Vi sos de šimt ce re mo nijų įvy ko, kaip ir bu vo pla nuo ta, ne bu vo jo kių ne­sklan dumų. „Šian dien la bai gra­žios po ros tuokė si“, – teigė po­nia Jo lan ta.

VD inf.

Spei gas ves tuvėms – ne kliū tis

Laimė: �� „orų�ber�niu�kas“�P.Sku�čas�my�limąją�I.Kuo�dytę�vedė�po�pen­ke�rių�metų�drau�gystės.� � Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.

Drau gai: �� ves�tu�vių� liu�di�nin�kais�ta�po� jau�na�ved�žių�bi�čiu�liai�D.Se�ra�pi­nas�ir�I.Do�vydė�naitė.

28

namaiŠeŠtADIeNIS, vASArIo 4, 2012

Ve re ta Ru pei kaitėv.rupeikaite@diena.lt

Po ros var žo si kon kur seĮpras tas stu den to kam ba rys – su dviem ku šetė mis, ra šo muo ju sta­lu, kėdėmis, sie ni ne spin ta, li no­leu mu. Daž niau siai šie at ri bu tai jau ne pir mos jau nystės, jun ta mi anks čiau gy ve nu sių stu dentų po­tėpiai.

An tai Vil niaus ko le gi jos bend ra­bu ty je stan dar ti nis kam ba rys – 13 kv. m plo to. Ta čiau jau bai gia mas įreng ti išs kir ti nis 37 kv. m plo to būstas, ku ria me jau va sarį turė­tų ap si gy ven ti įstai gos pa skelbtą kon kursą laimėję du stu den tai ar­ba dvi stu dentės.

Šio ra di ka liai pa si kei sian čio būs­to in ter je ro au torė ar chi tektė Rūta Bag dze vi čiūtė pri si pa ži no, kad pa­ti bend ra bu ty je nie ka da ne gy ve no, ta čiau stu di juo jant jai te ko lan ky­tis va di na ma ja me ba ra ke pas gru­pės drau gus.

„Ka dan gi stu di ja vo me ar chi­tektūrą, grupės drau gai sa vo kam­ba rius su si tvar ky da vo ga na ori gi­na liai“, – pri si minė pa šne kovė. Ji pa sa ko jo, kad vie na aki mi žvilg­telė jo ir į da bar ti nius Vil niaus ko­le gi jos stu dentų kam ba rius.

„Kam ba riai stan dar ti niai. Vie­nas ki tas pa si klo ja ki limą, pa da­žo sie nas, bal dus. Ta čiau dau ge lis ten ki na si tuo, ką pa vel di iš anks­tes nių gy ven tojų“, – ko men ta vo ar chi tektė.

Turės skal byklę ir in dap lovęR.Bag dze vi čiūtės pro jek tuo ti VIP apar ta men tai stu den tams iš sis­kirs jau vien tuo, kad erdvė – ne be stan dar tinė. Tai bus tar si mi ni bu­tas, ku rio plo tas pa didės su jun gus du bend ra bu čio kam ba rius. Stan­dar tiš kai vie na me kam ba ry je turėtų

gy ven ti du stu den tai, ki ta me – trys.Tai gi vie to j pen kių gy ven tojų ta­

me pa čia me plo te įsi kurs du jau­ni žmonės. Išg rio vus kam ba rius sky ru sios sie nos dalį, bus įreng­ta mi ni ma li vir tuvės erdvė, sa ni­ta ri nis maz gas, veiks šiuo lai ki niai pa gal bi nin kai buityje – skal byklė, in dap lovė. To kia me būste galė­tų ga na pa to giai gy ven ti bet ku ris žmo gus, net tik stu di juo jan tis.

Išs kir ti nio bend ra bu čio būs­to ap lin ka pri tai ky ta ne tik mie­go ti, ga min ti maistą ir mo ky tis. In ter je ro au torė gal vo jo ir apie

stu den tišką gy ve ni mo būdą, kad pa si kvietę draugų šei mi nin kai tu­rėtų kur juos pa so din ti. Galų ga­le ir pa tiems no ri si ne tik ant lo­vos ar kėdės tvar kin gai sėdėti, bet ir ne var žo mai, pa to giai kur nors įsi tai sy ti.

Tam au torė su pro jek ta vo ki li­mi ne dan ga ap trauk tas pa ky las. Mie ga ma ja me ant pa ky los pa­dėti čiu ži niai mie go ti, o bend ro­je erdvė je pa ky la dau gia funk cė. Visų pir ma ar chi tek tei norė jo­si su skai dy ti pailgą sta čia kampę erdvę. Kar tu ji su kūrė mi ni am­

fi teatrą, ku ris bus la bai uni ver­sa lus. Ant jo bus ga li ma at si sėsti, pri gul ti, ką nors pa si dėti. Fo te liai užimtų daug vie tos, o juos pa nau­do ti – ne taip uni ver sa lu.

Val gy ti ir mo ky tis skir tas sta las bus to kios konst ruk ci jos, kad stal­viršį per ke lias se kun des ga li ma pa trauk ti ar ba vi sai nuim ti ir taip pra plėsti erdvę, pa vyzd žiui, gau­ses niems su si būri mams.

Bal dai ir ga min ti, ir pirk tiR.Bag dze vi čiūtė stengė si tu rimą plotą mak si ma liai iš nau do ti. An­tai įpras tuo se bu tuo se išė ji mas į bal koną daž niau siai lie ka neužs ta­ty tas, o šia me būste ties vi sa sie­na bus įreng ta pla ti pa langė­sta­las. Vie na jo da lis bus pa ke lia ma, tad įėji mas į bal koną taps at vi ras.

„Stengėmės, kad erdvė ne būtų užg rioz din ta bal dais, jie būtų ga na mo bilūs“, – ko men ta vo ar chi tektė. Ji vi lia si, kas jos su kur tas in ter je ras iš liks pa trauk lus il gam, kad stu­den tai, gavę gražų kam barį, tvar­ky sis ja me kaip sa vo na muo se, tau­sos daik tus.

Stu dentų būste kor pu si niai bal­dai bus pa ga min ti iš kli juo tos fa­ne ros, ku ri bus tie siog nu la kuo ta. R.Bag dze vi čiūtės ver ti ni mu, tai – il gaamžė, jau nat viš ka med žia ga. Ku riant in ter jerą reikė jo at si žvelg­ti ir į ri botą biud žetą. Pro jektą fi­nan suo ja rėmėjai. Kai ku rie bal dai, švies tu vai – stan dar ti niai, ga min ti po pu lia raus švedų kon cer no. „Ti­kiuo si, kad stu den tai jau sis kaip sa­vo na muo se“, – to kio re zul ta to sie­kė ar chi tektė.

Bend ra bu ty je – „pre zi den ti nis“ būstasStu den to kam ba­riui – nau jas stan­dar tas. Tai – jau nat­ viš kas mi ni bu tas su ne di de le vir tu­ve, sve tai ne, dar bo erd ve ir mie ga­muo ju. Du stu den­tai ne tru kus įsi kurs būste, pa neig sian­čia me bend ra bu ­čio įvaizdį.

Mie les nio būsto ga li tikė tis ir ki ti stu den tai. 2012–2015 m. nu ma ty­ta mo der ni zuo ti 33 aukštųjų mo­kyklų ir 2 pro fe si nio mo ky mo įstai­gų bend ra bu čius. Nu ma ty ta skir ti apie 20 mln. eurų šių bend ra bu čių re no va cijai skir toms pa sko loms fi­nan suo ti. Prog ra mos tiks las – at­nau jin ti bend ra bu čių pa sta tus, pa­sta ty tus pa gal iki 1993 m. ga lio ju­sius sta ty bos tech ni nius nor ma­ty vus, sie kiant pa ge rin ti stu dentų ir mo ki nių gy ve ni mo bend ra bu­čiuo se sąly gas, ra cio na liau nau­do ti ener gi jos iš tek lius. Bend ra bu­čiai tu ri būti at nau ji na mi taip, kad juo se skai čiuo ja mo sios ši lu minės ener gi jos var to ji mo sąnau dos su­mažėtų bent 20 pro c. ir kad būtų už tik rin ta ne ma žesnė kaip D pa­sta to ener gi nio nau din gu mo kla­sė. Prog ramą vyk dys vals ty binės aukš to sios mo kyk los (uni ver si te­tai ir ko le gi jos) bei pro fe si nio mo­ky mo įstai gos. Joms bus tei kia­mas leng va ti nis kre di tas su ne di­desnė mis kaip 3 pro c. fik suo to mis me tinė mis palū ka no mis.

Šal ti nis: Ap lin kos mi nis te ri ja

Gra žins ir ki tus bend ra bu čius

Uni ver sa lu: �� ki�li�mi�ne�dan�ga�deng�ta�pa�ky�la�–�tar�si�am�fi�teat�ras,�ant�ku�rio�ga�li�ma�sėdėti,�pri�gul�ti,�ką�nors�pa�si�dėti.�� Pro�jek�to�au�to�rių�kom�piu�te�ri�niai�vaiz�dai

Grei tai: �� dvie�juo�se�stan�dar�ti�niuo�se�bend�ra�bu�čio�kam�ba�riuo�se�įvy�ko�ra�di�ka�lios�per�mai�nos,�va�sarį�čia�turėtų�ap�si�gy�ven�ti�Vil�niaus�ko�le�gi�jos�kon�kursą�laimė�ju�sių�stu�dentų�po�ra.

Stengėmės, kad erdvė ne būtų užg rioz din ta bal dais, jie būtų ga na mo bilūs.

Rūta Bag dze vi čiūtė:

Planas: �� stu�den�tiš�kuo�se�apar�ta�men�tuo�se�du�drau�gai�da�ly�sis�ne�po�kam�barį,�o�vie�nu�mie�ga�muo�ju�ir�bend�ra��erd�ve.

29

skelbimaišeštadienis, vasario 4, 2012

Siūlo darbą

Anglija! Narcizų skynimas, darbas šil-tnamiuose. Anglų k. nebūtina. Kaina 400 Lt! www.extratravel.lt. Tel. 8 688 15 532.

909477

Viena didžiausių Baltijos šalyse privačių kal-bų mokyklų ieško profesionaliai mąstančių žmonių prisijungti prie mūsų kolektyvo. Vie-nintelis reikalavimas kandidatams – gera anglų arba vokiečių kalba. Taip pat ieškomi administravimo ir pardavimo darbuotojai (būtinas LABAI geras anglų kalbos mokėji-mas). Norėdami sužinoti daugiau informa-cijos, rašykite linda.zande@valodu-vestnie-ciba.lv. Tel. 8 604 71 369.

908767

ParduodaKitas prekes

Parduodame rūbų parduotuvės prekybos įran-gą. Norintieji apžiūrėti įrangą kviečiami atvyk-ti į Vokiečių g. 15, Vilniuje. Tel. 8 687 84 332, 8 652 41 534, e. paštas tokita@takas.lt.

907809

PaSlaugoSTechnikos remontoSKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenau-dojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę tech-niką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.

907381

Technikos remontoVisų kompiuterių ir televizorių taisymas Vil-niuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.

904494

Sveikatos ir grožioVaikų poliklinika Jūsų namuose. Tel. 8 699 24 848, www.vaikupoliklinika.lt. Konsul-tuojame Jūsų vaikus namuose visą parą.

901051

KitosNestandartinių baldų gamyba. Aukšta koky-bė – žema kaina. www.guobosbaldai.lt. Tel. 8 656 69 099.

760889

ĮvairūSKita

2012 02 28 13 val. Žemaitės g. 17A-1, Telšiuo-se, pakartotinėse varžytinėse bus parduo-damas BUAB „Partenonas“ priklausantis turtas: 1) gyvenamasis namas, un. Nr. 1095-3009-3017, 54,63 kv. m, su priklausiniais ir 0,1453 ha žemės sklypu, un. Nr. 0101-0077-0090, esantys Ūmėdžių g. 9, Vilniuje, kaina 288 000 Lt; 2) 75/150 1,5000 ha žemės skly-pas, un. Nr. 4400-0713-3991, esantis Širvin-tėlių k., Širvintų r., kaina 18 360 Lt; 3) 2,1 ha žemės ūkio paskirties sklypas, un. Nr. 8207-0003-0084, esantis Klovinių k., Utenos r., kaina 90 720 Lt. Tel. 8 698 26 918.

909170

Parengtas 0,9817 ha sklypo Kalvos g. 15 (ka-dastro Nr. 0101/0045:550), Rasų seniūni-joje, detalusis planas. Planavimo pagrindas

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659skelbimai@vilniausdiena.lt

Į jūsų klausimus atsakys reklamos ir skelbimų pardavimo vadybininkai tel. 8 5 261 3653

Internetu: – naršyklės lange surinkite adresą www.diena.lt/skelbimai/dienrastyje– užpildykite skelbimų užsakymo formą; – sumokėkite už skelbimo užsakymą per e. ban-ką; – jūsų nurodytomis dienomis skelbimas bus publikuojamas pasirinktame dienraštyje!

„VIlnIaus dIenos“ redakcIjojeLabdarių g. 8, Vilnius.

PaskambInę telefonu 8 5 261 3653 padiktuokite skelbimo tekstą, atsiųskite faksu arba e. paštu apmokėtos sąskai-tos pervedimo kopiją.

e. Paštu arba faksu: – apmokėkite 15 Lt sąskaitą bet kuriame banko

skyriuje: gavėjas – UAB „Diena Media News“ Į. k. 133348410. PVM mokėtojo kodas LT333484113. A. s. LT607010400010467777. AB Ūkio bankas. Banko kodas 70104;– kvito kopiją siųskite su skelbimo tekstu e. paštu skelbimai@vilniausdiena.lt arba faksu 8 5 261 3652.

sms žInute: – žinutės tekste rašykite: VD (tarpas) skelbimo tekstas (ne daugiau kaip 160 simbolių), jį siųskite telefonu 1670; – išsiuntę žinutę, sulauksite atsakymo žinutės. Jums reikia siųsti patvirtinančią žinutę su tekstu: VD (tarpelis) PATVIRTINU; – neišsiuntus patvirtinimo, skelbimas išspaus-dintas nebus; – žinutės kaina 20 Lt.

SkelbimuS galite užSiSakyti:

aSmeNiNiai, teiSmiNiai,kOmeRCiNiai, ReklamiNiai

Skelbimai

KarščiauSi Kelionių PaSiūlymaiKelionių organizatorius

A.Vienuolio g. 6, LT–01104 VilniusTel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt www.krantas.lt

Paskutinės minutės pasiūlymas 7 NAKVYNIŲ KRUIZAI Jungtiniai Arabų Emyratai–Omanas. Išvyki-mas iš Dubajaus 2012 02 03. Kaina nuo 1474 Lt, 1992 Lt

Egiptas–Izraelis–Jordanija. Išvykimas iš Šarm El Šeicho 2012 03 05. Kaina nuo 1474 LtItalija–Prancūzija–Ispanija–Malta Išvykimas iš Savono 2012 05 28Kaina nuo 1820 Lt, 3132 Lt

– Detaliojo teritorijų planavimo organizato-riaus teisių ir pareigų perdavimo 2011 10 24 sutartis, reg. Nr. A615-107-(2.15.1.7-AD4). De-taliojo planavimo tikslas – nekeičiant žemės tikslinės paskirties ir bendrojo plano sprendi-nių, pakeisti planuojamos teritorijos naudo-jimo ir tvarkymo režimą. Numatoma vienbu-čio gyvenamojo namo statyba. Planavimo organizatorius – UAB „Forest capital“, įm. k. 302555943, Vito Gerulaičio g. 1, Vilnius, adresas korespondencijai Konstitucijos pr. 7 (28 aukštas), Vilnius, tel. (8 5) 239 4800. Projekto rengėjas – UAB „Unitectus”, Lukiš-kių g. 3, Vilnius, tel. (8 5) 261 0147, faks. (8 5) 261 0501, e. paštas tauras@unitectus.lt. Pro-jekto vadovas architektas Tauras Paulauskas. Vieša ekspozicija – su parengto detaliojo pla-no sprendiniais galima susipažinti nuo 2012 m. vasario 22 d. iki kovo 6 d. Vilniaus m. sa-vivaldybės Rasų seniūnijoje, Žemaitijos g. 9, ir architektų biure, Lukiškių g. 3, darbo metu. Viešas projekto svarstymas (susirinkimas) – 2012 m. kovo 6 d. 17 val. UAB „Unitectus” pa-talpose, Lukiškių g. 3, 5 aukšte, Vilniuje. Pa-siūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų teikiami raštu per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešojo su-sirinkimo ir jo metu projekto organizatoriui ir rengėjams. Asmenys gautą atsakymą, kad į jų pateiktus pasiūlymus neatsižvelgta pa-rengtame teritorijų planavimo dokumente, gali apskųsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministe-rijos Vilniaus skyriui (Vitebsko g. 19) per mė-nesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į pa-teiktą pasiūlymą) gavimo dienos.

909635

Sklypo, esančio Vilniaus r., Riešės sen., Užu-ežerės k., SB „Verbiškės“, skl. Nr. 116, savi-ninkui! Vasario 21 d. 9 val. vyks sklypo Nr. 117 kadastriniai matavimai. Kviečiame daly-vauti. Matavimus atlieka UAB „Baltijos Ma-tavimų Organizacija”, Vilnius, Linkmenų g. 13. Tel. 8 600 30 784.

909253

bilietus platina

šeštADIeNIS, vASArIo 4, 2012

diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Mi nint poe to Ber nar do Braz džio­nio gi mi mo 105­ąsias me ti nes, Kau­no ro tu šė je ket vir ta die nio va ka rą ra šy to jui Pet rui Pa li lio niui įteik ta B.Braz džio nio li te ra tū ros pre mi ja.

Poe tas, eseis tas ir ver tė jas P.Pa li­lio nis pre mi ją pel nė už etiu dų apie B.Braz džio nį kny gą „Tau tos šauk­lio bal sai“. Prieš me tus sa vi val dy­bės įsteig tos pre mi jos dy dis – 10 tūkst. li tų.

P.Pa li lio nis il gus me tus bend ra­vo su B.Braz džio niu. Jis kny gą pa­ren gė ge rai su si pa ži nęs su poe to gy ve ni mu, kū ry ba, ar chy vais, il gai bend ra vęs su jo ar ti mai siais.

„Bū tų keis ta, jei gu ne bū tų B.Braz džio nio pre mi jos. Apie šią pre mi ją kal bė jo me ir Ame ri ko­je, krei pė mės į Lie tu vos ra šy to­jų są jun gą, ji su ma ny mui pri ta rė. Vi si ži no me, kiek rei kia įdė ti pa­

stan gų, kol įgy ven di ni vie ną ar ki­tą su ma ny mą. Dė ko ju už pre mi ją, bet ne tai yra es mė. Šian dien aš ją gau nu, ki tais me tais gaus kas nors ki tas. Svar biau sia, kad šia pre mi ja įam ži na mas B.Braz džio nio at mi ni­mas“, – kal bė jo P.Pa li lio nis.

B.Braz džio nio gi mi mo me ti nių iš kil mė se da ly va vo po li ti kai, Lie­tu vos ra šy to jų są jun gos at sto vai, me no kū rė jų drau gi jų na riai, ak­to riai. Ak to rė Vir gi ni ja Ko chans­ky tė skai tė B.Braz džio nio ei les, o ak to rius Pet ras Vens lo vas – P.Pa­li lio nio kny gos iš trau kas. Dai na vo so lis tė Ri ta Preik šai tė, gro jo smui­ki nin kas Vil hel mas Če pins kis ir gi­ta ris tas Ser ge jus Kri ni ci nas.

B.Braz džio nio gi mi mo su kak tis Kau ne pa mi nė ta ir ki tais ren gi niais – prie poe to ka po Pet ra šiū nų ka­pi nė se pa dė ta gė lių, Kau no baž ny­čio se bu vo au ko ja mos šv. mi šios.

Tau tos šauk liu va di na mas poe tas B.Braz džio nis tar pu ka riu lie tu vių kal bą ir li te ra tū rą stu di ja vo Kau­ne, Vy tau to Di džio jo uni ver si te te. Ant ro jo pa sau li nio ka ro me tais jis pa si trau kė į Va ka rus, ten da ly va vo išei vi jos lie tu vių kul tū ri nia me gy­ve ni me. 1955–1972 m. Jung ti nė se Vals ti jo se bu vo žur na lo „Lie tu vių die nos“ vy riau sia sis re dak to rius. Poe tas mi rė 2002­ai siais JAV.

1989 m. B.Braz džio nis ap do va­no tas po pie žiaus Jo no Pau liaus II me da liu „Pro ecc le sia et po nti fi­ce“, 1998­ai siais – Šv. Gri ga liaus Di džio jo Ri te rių Ko man die riaus or di nu, 1998 m. – Lie tu vos di džio­jo ku ni gaikš čio Ge di mi no I laips nio or di nu. 1994­ai siais B.Braz džio­niui su teik tas VDU gar bės dak ta­ro var das, 1995 m. – Kau no mies to gar bės pi lie čio var das.

VD inf.

Tau tos šauk lio pre mi ja

Bend rys tė: �� P.Pa�li�lio�nis�il�gus�me�tus�bend�ra�vo�su�B.Braz�džio�niu.� � Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

Se no kai sa vo kū ry bą vie šai de­monst ra vęs fo tog ra fas Sau lius Paukš tys vaiz dų sma li žius kvie­čia į gur ma niš ką fur še tą.

S.Paukš tys po il go lai ko pa ga liau vėl pa ma lo ni no pub li ką tuo, kuo ta po ži no mas: mo te rų ak tais, ret­ro nuo tai ką ku rian čiais ne spal vo­tais, se pi ja to nuo tais at spau dais, na ir, be abe jo, vaiz dų pa vir šiaus puoš me no mis – sig na tū ro mis, liu di jan čio mis bū tent šio kū rė jo au to rys tę.

Skir tin gai nei anks tes niuo se kū ri niuo se, fo tog ra fas ra cio na liai in ven to ri zuo ja ir do ku men tuo­ja kū no es te ti ką. Di de lio for ma to at spau duo se mo de lių kū nai už fik­suo ti iš la bai ar ti – į ob jek ty vą ne­pa ten ka jų gal vos. Taip ste bė to jo žvilgs nio ne blaš ko vei dai, mi mi­ka, šu kuo se nos, gri mas. Es te ti nę fe je ri ją ku ria su ana to mi niu tiks­lu mu už fik suo tos po zos, for mos, li ni jos, odos fak tū ros. Prik lau­somy bę vaiz dams tu rin tys be so­čiai es te tai sma gu riaus iš me di­jų iš po pu lia rin tų il gų ko jų, liek nų ta li jų, grakš čių kū nų, dai lių bius tų vaiz di nių su kur tais fo to fak tais.

„S.Paukš čio su kur tas de ser tas akims toks gra žus, toks pi kan tiš­kas, toks mie lai nos tal giš kas, kad il gai ir gau siai juo mė gau tis neį­ma no ma. Aky se pra de da rai bu­liuo ti. S.Paukš čio gro žis aki na. Nes gro žis yra iš švie sos. To dėl per si so ti ni mas gro žiu ga li baig­

tis re gė ji mo su tri ki mais. Bū ki te at sar gūs ir – ska naus“, – tei gia fo tog ra fi jos me no eks per tas Ze­no nas Ši mans kis.

Kas? S.Paukš�čio�pa�ro�dos��„Kū�no�fak�tai“�ati�da�ry�mas.

Kur? Ga�le�ri�jo�je�„Aka�de�mi�ja“,��La�ta�ko�g.�2.

Ka da? Va�sa�rio�6�d.�18�val.VD inf.

30

menas ir pramogos

Vėl ėmė si ero ti kos

Žvilgs nis: �� fo�tog�ra�fas� ra�cio�na­liai�in�ven�to�ri�zuo�ja�ir�do�ku�men­tuo�ja�kū�no�es�te�ti�ką.�� Sau�liaus�Paukš�čio�nuo�tr.

šeštADIeNIS, vASArIo 4, 2012 31

menas ir pramogos

Ki tą sa vai tę Lie tu vos ki no pra mo­nės at sto vai vyks į Tarp tau ti nį Ber­ly no ki no fes ti va lį, kur Lie tu vos ki­nas ant rus me tus iš ei lės bus pri­sta to mas pres ti ži nė je Eu ro pos fil­mų mu gė je.

Va sa rio 9–16 d. Vo kie ti jos sos ti nė­je veiks mo der nus na cio na li nis Lie­tu vos ki no sten das, kaip pra ne šė vie na sten do or ga ni za to rių vie šo ji įstai ga „ME DIA Desk Lie tu va“.

Lie tu vos ki no sten das pa sau lio ki­no pra mo nės at sto vus pa si tiks su šū­kiu „Vis kas įma no ma“. Tri juo se di­de liuo se ek ra nuo se bus pri sta to mos Lie tu vos ki no nau jie nos: ša ly je su­kur ti nau ji fil mai, įvy kę fes ti va liai.

Kaip tei gia ma pra ne ši me, šie met Lie tu vai Ber ly ne at sto vaus 26 or­ga ni za ci jos: ki no ga my bos bend ro­vės, pro diu se riai, fes ti va lių or ga ni­

za to riai, fil mų pla tin to jai. Eu ro pos fil mų mu gės or ga ni za to riai pa skel­bė, kad su lauks iš vi so 6,9 tūkst. da ly vių iš 90 ša lių.

Kul tū ros mi nist ro Arū no Ge lū­no tei gi mu, Eu ro pos fil mų mu gė – pui ki vie ta su si ras ti ir par tne rių, ir pla tin to jų.

„Da ly va vi mas ypač reikš min gas šiais me tais ži nant, kad jau grei tai pra dės veik ti Lie tu vos ki no cent ras, ti kė ti na pa ra ma iš biu dže to ki nui. 2011 m. te ko lan ky tis Ber ly ne ir pa­ma ty ti Lie tu vos sten dą. Džiau giuo­si, kad Lie tu vos ki nui taip pro fe sio­na liai at sto vau ja ma“, – pra ne ši me ci tuo ja mas mi nist ras.

Vie šo sios įstai gos „ME DIA Desk Lie tu va“ va do vas Do mi ny kas Šir­vins kas pa brė žė, kad Lie tu vos ki­nui 2011­ie ji bu vo tar si lū žio me tai, nes, be ki ta ko, per nai itin po pu lia­

rus Lie tu vo je bu vo lie tu viš kas fil­mas „Ta das Blin da“. Jį ke ti na ma pri sta ty ti ir Ber ly ne.

„Priim tas Ki no įsta ty mo pa kei­ti mo įsta ty mas, įsteig tas Vil niaus ki no biu ras, pir mą kar tą lie tu viš­kas fil mas pa sie kė vi sus lan ko mu­mo ir pa ja mų re kor dus. Rei kia apie tai pa pa sa ko ti ko le goms už sie ny­je ir dar kar tą jiems pri min ti, kad mū sų ša ly je yra vi sos są ly gos pro­fe sio na liam ki nui kur ti“, – sa kė D.Šir vins kas.

Tarp tau ti nis Ber ly no ki no fes ti­va lis ir per jį kas met vyks tan ti Eu­ro pos fil mų mu gė – vie ni svar biau­sių ir reikš min giau sių ki no ren gi nių Eu ro po je ir pa sau ly je. Ša lys ir ki no bend ro vės sa vo pro duk ci ją ir pa­slau gas pri sta to mu gė je bei spe­cia lio se fil mų per žiū ro se.

VD, BNS inf.

Lie tu va Eu ro pos fil mų mu gė je

Sa vo mu zi ki nę eks pe di ci ją pra dė ję 2011 m. sau sį, pa si ro džius pir ma­jam gru pės eks pe ri men ti nės mu zi­kos lei di niui „Ex pe di tors“, due tas tę sia mu zi ki nes ke lio nes ir klau­sy to jams įver tin ti pa tei kia nau ją pen kių kū ri nių rin ki nį, ku rį ga li­ma iš girs ti, ne mo ka mai par si siųs­ti ar už si sa ky ti fi zi niu pa vi da lu iš gru pės in ter ne to tink la la pio.

„Pas ta rie ji mū sų me tai bu vo la­bai gra žūs. Va sa rą gro jo me pa čiuo­se stip riau siuo se Lie tu vos mu zi­kos fes ti va liuo se, kū rė me dai nas ir sva jo jo me apie „Re ti ną“. Į šį al­bu mą su dė jo me pa čias gra žiau­sias dai nas, tas, nuo ku rių pa tiems šiur pu liai po kū ną laks to“, – tei gė Eg lė pa sa ko da ma, kad be veik vi są mu zi ką al bu mui kū rė ir įra šė na­mų są ly go mis. „Kas no rės ir pa­si stengs, tas iš girs net bu to, ku­

ria me gy ve nau, ug nį kros ny je, ar paukš čių čiul bė ji mą pau py. Kiek­vie na dai na – tai at ski ra is to ri ja, ly di ma la bai as me niš kų vi di nių bū se nų. Mes pa tys klau sy da mie­si tų bū se nų jau čia me ir pri si­me na me, kad jos tru ko il giau nei die ną ar sa vai tę. Tai tam tik ri vi­di niai eta pai, ku rie lai kui bė gant iš skam ba. O mes ėmė mės juos už fik suo ti ir jais pa si da ly ti. Bet nors ir la bai as me niš kos, tos bū­se nos vi siems pa ži nios ir at pa žįs­ta mos. Kaip ir gro žis. Ar ba Die­vas“, – sa kė E.Sir vy dy tė.

Due tas „mmpsuf“, kaip vie nas per spek ty viau sių elekt ro ni kos kū­rė jų pro jek tų, bu vo įtrauk tas į šių me tų rin ki nį „No te Lit hua nia“, skir tą Lie tu vos mu zi kai pri sta ty­ti už sie ny je.

VD inf.

Žings nis: �� „mmpsuf“�džiau�gia�si�klau�sy�to�jams�ga�lė�da�mi�pri�sta�ty�ti�nau�jau�sią�sa�vo�mu�zi�ki�nį�dar�bą.� � Gru�pės�ar�chy�vo�nuo�tr.

Vil nie čių elekt ro ni nės mu zi kos due tas „mmpsuf“, ku rį su da ro Eg lė Sir vy dy tė (vo ka las, akus ti niai inst ru men tai) ir Ai va ras Ruz­gas (elekt ro ni ka), į pa sau lį pa lei džia jau ant rą al bu mą, pa va­din tą „Re ti na“.

„mmpsuf“ mu zi ko je – ir bu to gar sai

Apie „mmpsuf“

E.Sir vy dy tė – vo ka lis tė, kom po zi to­rė, Lie tu vos mu zi kos sce no je pa si ro­dė 2005 m. su Do man tu Ra zaus ku ir Re mi gi ju mi Au die jai čiu. Vė liau Eg lė su bū rė džia zo gru pę (D.Vaš ta kai tė, M.Pe re pe li ca, S.Pet rei kis, N.Ba ku la, B.Ja naus kas), kū rė pro jek te „Dy ku­mos“ (su P.Ado mė nu, D.Stru pins ku). Šian dien Eg lė kon cer tuo ja su „mmp­suf“ ir ren gia akus ti nius kon cer tus, ku ria mu zi ką spek tak liams (G.Ubar­tai tės mo der naus šo kio spek tak lis „Mo no Ty la“, V.V.Lands ber gio mo nos­pek tak lis „Atė jau, pa ma čiau, ne ga lė­jau“). A.Ruz gas Lie tu vos mu zi kos sce­no je pa žįs ta mas iš au dio vi zua li nės mu zi kos pro jek tų (su G.La ba naus­kai te, gru pe „Avas po“), šiuo me tu ku­ria ir kon cer tuo ja su „mmpsuf“.

Atėnai +15Berlynas –6Brazilija +26Briuselis –4Dublinas +6Kairas +23Keiptaunas +28Kopenhaga –8

Londonas +2Madridas +5Maskva –18Minskas –16Niujorkas +7Oslas –16Paryžius –2Pekinas +3

Praha –9Ryga –16Roma 0Sidnėjus +25Talinas –23Tel Avivas +18Tokijas +11Varšuva –14

Saulė teka 8.04Saulė leidžiasi 17.00Dienos ilgumas 8.56Mėnulis (priešpilnis) teka 13.19Mėnulis leidžiasi 5.36

35-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 331 diena.Saulė Vandenio ženkle.

Šiandien: Andriejus (Andrius), Arvilė, Gilbertas, Gustas, Joana, Minija, Vydmantas

Rytoj:Adelida, Agota, Birutė, Gaudvinas, Ilona

VardaiPasaulyje

Marijampolė

Tauragė

–19

–19

Vilnius–20

Alytus–18

Kaunas–20

Utena–20

Panevėžys

–19ŠiauliaiTelšiai

–19

Klaipėda–15

Vėjas1–5 m/s

Šiandien, vasario 4 d.

horoskoPai

Orai Savaitgalis Lietuvoje bus labai šaltas ir žvarbus. Kritulių nenumatoma. Šian-dien termometro stulpelis nukris iki 15–21 laipsnio šalčio. Sekmadienio naktį šals iki 30 laipsnių, o dieną – iki 15–19 laipsnių šalčio. Sinoptikai įspė-ja, kad šaltį gali sustiprinti ir nedidelis vėjas – tuomet jaučiamas smarkes-nis šaltis nei rodo termometras. Kitą savaitę temperatūra po truputį kils.

orai VilniujeŠiandien Rytas Diena Vakaras Naktis Vėjas (m/s)

sekmadienį

Pirmadienį

antradienį

–26–20–28 –23

–20–17–23 –18

–14

–17

–12

–10

–18

–16

–13

–14

3

4

4

4

–19

datos (Vasario 4 d.)

datos (Vasario 5 d.)

įvairenybės

1746 m. gimė Tadas Kosciuška, Abiejų Tautų Respublikos didikas, 1794 m. su-kilimo prieš Rusiją ir Prūsiją vadovas.1887 m. gimė kompozitorius ir choro dirigentas Stasys Šimkus.1894 m. mirė Adolphe’as Saxas, belgų muzikantas, saksofono išradėjas.1943 m. gimė poetas, vertėjas, kritikas, eseistas Sigitas Geda.1948 m. gimė amerikiečių muzikantas Alice Cooper.1950 m. gimė Romualdas Ramanaus-kas, lietuvių teatro ir kino aktorius.1975 m. gimė australų dainininkė Na-talie Imbruglia.1982 m. gimė Tomas Vaitkus, profesio-nalus Lietuvos dviratininkas.1991 m. mirė rašytojas Juozas Baltušis.

aVinas (03 21–04 20). Aplinkiniai gali neįvertinti jūsų svajingumo

ir nesutikti su jūsų idėjomis. Apsišar-vuokite kantrybe ir nekreipkite perne-lyg didelio dėmesio į smulkmenas.

jautis (04 21–05 20). Sveika nuovoka padės sėkmingai ben-

drauti su vyresniais, įtakingais žmonė-mis. Apmąstykite praeities įvykius, pa-sidarykite išvadas, bet pats laikas pra-dėti kurti ir ateities planus.

dVyniai (05 21–06 21). Aplankyki-te seniai matytus giminaičius,

skirkite daugiau dėmesio vaikams ir vyresniems žmonėms. Vakare apsi-lankykite kokiame nors kultūriniame ar pramoginiame renginyje.

Vėžys (06 22–07 22). Palanki diena atlikti įvairius darbus. Jūsų

gera koordinacija ir atsidavimas dar-bui padės įveikti bet kokias užduotis. Esate kupinas energijos ir gerų emoci-jų, bet nepraraskite savitvardos.

liūtas (07 23–08 23). Didelę reikšmę jūsų santykiams su šei-

mos nariais gali turėti įsiplieskęs konf-liktas dėl nereikšmingos smulkmenos. Tikėtinos įtemptos situacijos, todėl bū-kite pasirengęs ieškoti kompromiso.

mergelė (08 24–09 23). Atsiras galimybė atskleisti savo geriau-

sius sugebėjimus, ypač socialinėje sri-tyje. Kils idėjų, kuriomis galėsite ir no-rėsite pasidalyti su aplinkiniais.

sVarstyklės (09 24–10 23). Jū-sų laukia šiltas savaitgalis namie.

Pasilepinkite: ilgiau pamiegokite, pasi-gaminkite gurmaniškus pietus, paskai-tykite knygą ar pažiūrėkite filmą. Į sve-čius pasikvieskite gerą draugą ir jau-kiai pavakarokite.

skorPionas (10 24–11 22). Klai-dingai įvertinsite savo jėgas, už-

siimsite veikla, kuri jums bus per sun-ki ir prieštaraus jūsų įsitikinimams. Vi-sa tai gali smarkiai sugadinti nuotaiką.

Šaulys (11 23–12 21). Puikiai sutar-site su aplinkiniais ir išspręsite

gausybę problemų. Būsite iškalbingas, noriai ir lengvai bendrausite. Tikėtinas svarbus pokalbis, kuris gali nulemti jū-sų karjerą ar verslo planus.

ožiaragis (12 22–01 20). Labai sėkminga diena. Būsite puikiai

nusiteikęs, net ir nedidelės nesėkmės neišmuš jūsų iš pusiausvyros. Pajusite meilę ir dėkingumą draugams ar net mažai pažįstamiems žmonėms.

Vandenis (01 21–02 19). Viskas nuo pat ryto slys iš rankų, susipyksite

su mylimuoju, pavėluosite į susitikimą. Nepraraskite optimizmo, nes niurzgė-damas vis tiek nieko nepakeisite.

žuVys (02 20–03 20). Tikėtina, kad kils nesutarimų su nepažįs-

tamais žmonėmis ar kaimynais. Kan-trybė ir diplomatija padės išvengti konfliktų, beįsiplieskiančių dėl perne-lyg didelio emocijų antplūdžio.

ro ma su lau kė re to sVe čio – snie go

Ita li jos šiau rė je Al pių re gio ne Pje mon-te ter mo met rai va kar ro dė iki mi nus 30 laips nių Cel si jaus, o Ro mo je su lauk-ta itin re tai pa si tai kan čio snie go. Ita-li jos sos ti nės prie mies čiuo se su si da-rė iki pen kių cen ti met rų sto rio snie go dan ga, nors Ro mos cent re kri tu liai bu-vo ne gau sūs. Ro mo je per pa sta ruo sius 15 me tų bu vo tik vie nas at ve jis, kai snie-gas išsi lai kė vi są pa rą. Be je, trau ki niai vėl pra dė jo va ži nė ti įpras tu re ži mu vi-so je ša ly je, iš sky rus Bo lo ni ją ir jos apy-lin kes, taip pat vie ną prie mies ti nę li ni-ją ne to li Ro mos, kaip tei gia ma vals ty bi-nės ge le žin ke lių bend ro vės pra ne ši me, pa skelb ta me po ke lias die nas tru ku sių eis mo su tri ki mų, ku rie pa vei kė tūks tan-čius ke lei vių. Dėl neįp ras tai smar kių šal-čių ban gos pa sta ro sio mis die no mis Ita-li jo je žu vo trys žmo nės, įskai tant vie ną be na mį, ku ris ket vir ta die nį bu vo ras tas mir ti nai su ša lęs Mi la no cent re.

BNS inf., AFP nuo tr.

ŠV. AGoTA, DuoNoS DIENA1884 m. gimė Mečislovas Reinys, Lie-tuvos arkivyskupas, politinis kalinys, kankinys. 1946 m. gimė britų aktorė Charlotte Rampling.1949 m. mirė kompozitorius, pedago-gas, dirigentas Juozas Tallat-Kelpša.1964 m. gimė amerikiečių aktorė Lau-ra Linney.1969 m. mirė Juozas Balčikonis, kalbi-ninkas, vertėjas.

1985 m. gimė portugalų futbolinin-kas Cristiano Ronaldo.

ug nė ka ra liū nai tėu.karaliunaite@diena.lt

Fi zi kos pa mo kas ne re tai mo ki niai pra lei džia nuo bo džiau da mi, ta­čiau už vė rę mo kyk los du ris dau­ge lis ne su ge ba at sa ky ti į pa čius pa pras čiau sius klau si mus apie su­pan tį pa sau lį.

Ką at sa ky tu mė te sa vo at ža lai, jei ji pa klaus tų, ko dėl už puo lus šal­čiams žings niai pri ver čia snie gą girgž dė ti. O iš kur ki lęs po sa kis – „šal ta, kad net tvo ros po kši“.

Dien raš tis pa pra šė Vil niaus uni­ver si te to Fi zi kos fa kul te to do cen to Juo zo Šuls kaus, kad jis pa dė tų at­sa ky ti į pa pras tus, ta čiau kar tais

Ver si ja: �� la�kes�nę�vaiz�duo�tę�tu�rin�tys�žmo�nės�ti�ki,�kad�snie�go�girgž�dė�ji�mą�su�ke�lia�už�min�tos�ir�dėl�to�lū�ži�nė�jan­čios�snai�gių�ga�lū�nė�lės.� � � Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.

Ko dėl žie mą girgž da snie gas, o tvo ros po kši?

su si mąs ty ti pri ver čian čius klau si­mus. Pak laus tas, ko dėl žie mą snie­gas girgž da, moks li nin kas aiš ki no, kad gar sas ga li kil ti dėl spau džiant suy ran čių le do kris ta lo da ri nių. „Kai nu krin ta tem pe ra tū ra, su si­da ro le do mik rok ris ta lai, ku riuos už my nus, jie neat lai ko spau di mo ir suy ra“, – aiš ki no fi zi kas.

La kes nę vaiz duo tę tu rin tys žmo­nės ti ki, kad snie go girgž dė ji mą su­ke lia už min tos ir dėl to lū ži nė jan­čios snai gių ga lū nė lės. J.Šuls kus tei gia, jog šia me paaiš ki ni me ga li bū ti da lis tie sos.

„Juk snai gė ir yra ma žas le do ga­ba liu kas. Kai ke lios su šo ka į vie ną stip res nį da ri nį, už min tas jis ga li lūž ti“, – pa sa ko jo moks li nin kas.

O gal snie go girgž dė ji mas – tai lyg ma ži že mės dre bė ji mai, dėl ku rių vyks ta snie go sluoks nio de­for ma ci ja? „Gal mik ro gy vū nams taip ir ga li at ro dy ti, ta čiau snie gas yra pu ri, bet tvir ta sis te ma, ku ri neat lai kiu si spau di mo pra sprūs ta. Vaikš čio da mi ant le do gar so ne gir­di me, nes jis – vien ti sa sis te ma. Jis lūž ta tik ta da, kai neat lai ko spau di­mo“, – aiš ki no pa šne ko vas.

Ži no mą po sa kį, kad spei gas ver­čia net tvo ras po škė ti, fi zi kai taip pat ga li paaiš kin ti. „Tvo ros yra ne ly gios, įsi gė ru sios van dens. Kai pra de da šal ti, for muo ja si le das, jis ple čia si. Be si­p le čiant le dui tvo ros pra de da de for muo tis ir po škė ti“, – ži nio mis da li jo si fi zi kas.