Sau lius Tvir bu tass.tvirbutas@kaunodiena.lt

Res tau ra ci ja – lyg pra keiks mas„Mums res tau ra ci ja dar il gai aso ci juo sis su Die vo baus me. Ši šven to vė šimt me čius iš li ko ne­nu ken tė ju si per ša lį siau bian­čius ka rus, so viet me čiu vie nuo­

ly nas bu vo pa vers tas moks lei vių bend ra bu čiu, bet ne bu vo jo kių ne lai mių. O šiais lai kais už te­ko iš leis ti du mi li jo nus li tų vie­nuo ly no res tau ra ci jai, ir štai ko­kios bė dos su lau kė me“, – krai pė gal vą ne to li Ty tu vė nų baž ny čios gy ve nan ti Te re sė Bar­kaus kie nė.

Dia na Kra pa vic kai tėd.krapavickaite@kaunodiena.lt

Įver ti nus ša li gat vių būk lę, Kau nas vir to stik lo mies tu. Sli di nė jan čius ir griū van čius žmo nes ga li iš vys ti kiek vie ną die ną. Kau no kli ni ki nės li go ni nės ir Kau no kli ni kų trau ma­to lo gams dar bo vis dau giau.

Pa cien tų pa dvi gu bė joPa sak Kau no kli ni ki nės li go ni nės lai ki no jo va do vo Rai mon do Ku nic­ko, šiuo me tu dėl pa tir tų trau mų kas dien krei pia si apie 150 žmo nių. Pap ras tai pa cien tų su trau mo mis skai čius svy ruo ja apie 70.

„Tie siog pa sly dau ir griu vau“, – kal bė jo Kau no kli ni ki nės li go ni nės pa la to je po pen kias va lan das tru­ku sios ope ra ci jos gy do­mas kau nie tis.

lieTuva 5p. SporTaS 9p. paSauliS 7p.

Vy­riau­sy­bė­ne­spė­jo­įgy­ven­din­ti­vi­sų­tiks­lų­–­­Že­mės­ūkio­­mi­nis­te­ri­ja­­vis­dar­Vil­niu­je,­­o­ne­Kau­ne.

Olimpinį­atrankos­­turnyrą­Lietuvos­­krepšininkai­pradės­­rungtynėmis­­su­Venesuela­­ir­Nigerija.

Indija­paskelbė­­pirksianti­­prancūziškų­­naikintuvų­ir­­įsiutino­­Londoną.

„Ne tu ri lik ti nė vie no už at­lie kų tvar ky mą ne mo kan­čio žmo gaus, o tiems, ku rie rū šiuo ja, tu rė tų bū ti su da­ro mos leng va tos“, –

DienoS ciTaTa

6p.

Stik li nių gat vių ai dai li go ni nė se

Mokiniai­atstatė­­senosios­Lietuvos­pilis.

20p.

Ketvirtadienisvasario 2, 2012Nr. 27 (19586)Kaunodiena.lt2 Lt

Ko kį skan da lą sle pia Ty tu vė nų gais ro pe le nai?

Pa vel do spe cia lis tai pa krau pę ne tiek nuo gais ro Ty tu vė nų baž ny čio je ir vie nuo ly­ne, kiek nuo šei mi nin kų po žiū rio į is to ri nes ir me ni nes ver ty bes. Jos lai ky tos ne leis ti­nomis są ly go mis, neuž tik rin ta jų ap sau ga.

Sei­mo­Ap­lin­kos­ap­sau­gos­­ko­mi­te­to­siū­ly­mą­įvar­di­jo­jo­va­do­vas­­

Jo­nas­Ši­mė­nas.pers pek ty va: ­� pa­sak­kle­bo­no­R.Ža­roms­kio,­teks­ras­ti­daug­lė­šų­­vie­nuo­ly­no­sto­gui­at­sta­ty­ti,­baž­ny­čios­fa­sa­dui,­vi­daus­dar­bams.­ Ar­tū­ro­Mo­ro­zo­vo­nuo­tr.

3

2

Pagyvėjimasvalstybės įmonėse

TurTaS 10p.

Oro kokybė KauneAnglies monoksidas (CO)Kietosios dalelės (KD

10)

Azoto dioksidas (NO2)mg/m350

Nustatyta 24 val. ribinė vertė00 mg/m310

Nustatyta 8 val. ribinė vertė0 mg/m3200

Nustatyta 1 val. ribinė vertė

Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai

2

Iš arčIau49 0,71 86

Per šal čius žvė rys die tos ne si lai ko Per šal čius žvė rys die tos ne si lai ko

Ketvirtadienis, vasario 2, 2012

Užg­riu­vę­šal­čiai­ne­ma­lo­nūs­ir­Lie­tu­vos­zoo­lo­gi­jos­so­do­gy­vū­nams.­Snie­gu­ir­spei­gu­džiau­gia­si­tik­bal­ta­sis­lo­kys,­šiau­ri­niai­el­niai­ir­ark­ti­niai­vil­kai.­„Kal­nų­ožiai,­stir­nos,­da­nie­liai­ir­kai­ku­rie­ki­ti­gy­vū­nai­nė­ra­pra­tę­prie­to­kių­šal­čių.­Jų­na­me­liuo­se­pa­klo­ja­me­daug­šie­no.­Die­ną­jie­šiek­tiek­pa­vaikš­to,­ta­čiau­nak­tį­vi­si­su­si­gū­žia­ir­į­lau­ką­no­sies­ne­ki­ša“,­–­sakė­Lie­tu­vos­zoo­lo­gi­jos­so­do­žin­duo­lių­sky­riaus­ve­dė­ja­An­ge­lė­Greb­liaus­kie­nė.

T.Bar kaus kie nė sa kė, kad la biau siai mies te lio

ti kin tie ji ne ri mau ja dėl baž ny čios sie nų, ku rios su drė ko nuo pi la mo van dens ge si nant gais rą. „Bai su, kad jos ne sut rū ki nė tų. Ste bi na, kad to kio je gar sio je baž ny čio je ir vie­nuo ly ne, kur pri kaup ta dau gy bė ver ty bių, nė ra nei sar gų, nei nor­ma lios ap sau gos apa ra tū ros. Ši is­to ri ja sle pia la bai daug įtar ti nų da­ly kų“, – svars tė ty tu vė niš kė.

ne gau na do ku men tųTy tu vė nuo se apie vi są Lie tu vą su­krė tu sį gais rą sklan do įvai rių gan­dų. Kai ku rie „Kau no die nos“ kal bin ti Ty tu vė nų mies te lio gy­ven to jai ne slė pė ma nan tys, kad tai ga lė jo bū ti ty či nis pa de gi mas, no­rint nu slėp ti me no ver ty bių vie­nuo ly no mu zie ju je va gys tę.

Ty tu vė nų Šv.Mer ge lės Ma ri jos An ge lų Ka ra lie nės pa ra pi jos kle­bo nas Ri man tas Ža roms kis to­kia prie lai da ne ti ki. „Mū sų mu­zie jaus va do vė Rū ta Kren cie nė itin kruopš čiai su skai čia vu si me­no ver ty bes, be to, įė ji mai yra ra­ki na mi ir tu ri ko di nes sig na li za ci­jas“, – sa kė ku ni gas.

Vis dėl to Kul tū ros pa vel do de­par ta men to (KPD) at sto vė ry­šiams su vi suo me ne Jo lan ta Miš­ki ny tė in for ma vo, kad nei iš Šiau lių vys ku pi jos, nei vie nuo ly ną val dan­čio Ty tu vė nų pi lig ri mo cent ro nie­kaip ne ga li gau ti in ven to ri za ci nių do ku men tų.

„Mums pa tei kė tik dir bi nių priė­mi mo ak tus. Mū sų duo me ni mis, ne te ko me 59 įvai rių ver ty bių. Iš jų 17 yra kul tū ros ver ty bių re gist­re. Jas per ve žant tu ri bū ti gau tas KPD lei di mas. Vie nuo ly ną ir mu­zie jų ad mi nist ruo jan ti or ga ni za ci­ja mū sų lei di mo ne pra šė“, – tei gė J.Miš ki ny tė.

Is to ri kų duo me ni mis, pra ras­tos itin ver tin gos šimt me čių se­nu mo auk sa ka lių ga min tos tau rės, monst ra ci jos, ki ti li tur gi niai daik­tai, dra bu žiai, kny gos. Kai ku rie dir bi niai ga min ti dar XVI a.

kle bo ną pa ža di no trenks maiKle bo nas R.Ža roms kis tą nak tį, kai ki lo gais ras, mie go jo ta me pa čia me pa sta te, pir ma me aukš te.

„Ma ne pa ža di no dunk sė ji mas, pa na šus į me di nių trin kų ri ti nė ji­mą si. Pir miau siai ki lo min tis, kad kū ri kas kurs ka ti lą, mat po ma­no kam ba riu, rū sy je, yra ka ti li nė. Bet pa žiū rė jęs į te le fo no laik ro dį, su pra tau, kad 4 va lan dą ry to nie­ko ten ne ga li bū ti. Ta da pa žvel giau pro lan gą ir pa ma čiau rau do nus lieps nos at švai tus ant snie go“, – pri si me na R.Ža roms kis.

ko kį skan da lą sle pia ty tu vė nų gais ro pe le nai?

Jis tvir ti na ne gir dė jęs jo kio įspė­jan čio sig na li za ci jos gar so, nors ji yra su mon tuo ta.

sig na li za ci jos ry šys ne vei kėBu vęs vie nuo ly no spe cia lių jų sta­ty bos dar bų prie žiū ros va do vas Ka zi mie ras Pet rei kis tei gė, kad pro jek te nu ma ty ta pa pras čiau­sia sig na li za ci ja su ke tu riais si re­

nų gar sia kal biais. „Už sa ko vas pa­si rin ko ele men ta riau sią ap sau gą nuo gais rų, nors bu vo ne su dė tin­ga su jung ti sig na li za ci ją su sau­gos tar ny ba mo bi liuo ju ar ki tu ry­šiu“, – ma no jis.

Pa sak K.Pet rei kio, bu vo ga li ma įreng ti ir au to ma ti nę ge si ni mo sis­te mą: purkš tu kus, ku rie, su vei kus dū mų ar karš čio ju tik liams, įjun gia

au to ma ti nę ge si ni mo spe cia liu mi­ši niu sis te mą.

KPD at sto vai, pa tik ri nę vie nuo­ly no tech ni nį pro jek tą, kons ta ta vo, kad ja me vis dėl to bu vo nu ma ty­ta sig na li za ci ja, ku ri tu rė tų ry­šį su sau gos tar ny bo mis. Vis dėl­to ad mi nist ruo jan čio vie nuo ly ną Ty tu vė nų pi lig ri mų cent ro di rek­to rius Pra nas Jur kai tis paaiš ki­

1

Ma ne pa ža di no dunk sė ji mas, pa­na šus į me di nių trin kų ri ti nė ji mą­si. Pir miau siai ki­lo min tis, kad kū ri­kas kurs ka ti lą.

Ri man tas Ža roms kis:

Nuos to liai: ­� per­gais­rą­iš­de­gė­apie­1­000­kv.­m­vie­nuo­ly­no­sto­go,­apie­100­kv.­m­per­dan­gos,­ap­de­gė­ir­apang­lė­jo­baž­ny­čios­me­dinio­sto­go­konst­ruk­ci­jos.­

Pastangos: ­� šiuo­metu­bandoma­džiovinti­bažnyčios­sienas,­sudrėkusias­gesinant­gaisrą.­ ­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­Ar­tū­ro­Mo­ro­zo­vo­nuo­tr.

Žie­mą­zoo­lo­gi­jos­so­do­plėš­rū­nai­ne­be­si­lai­ko­iš­kro­vos­die­nų­re­ži­mo.­Ki­tais­metų­laikais­sek­ma­die­niais­liū­tai,­tig­rai,­vil­kai,­ark­ti­nės­la­pės­ir­ki­ti­plėš­rūs­žin­duo­liai,­žie­mą­mė­sa­mė­gau­ja­si­kas­dien.­Gy­vū­nų­pri­žiū­rė­to­jai­sten­gia­si,­kad­gy­vū­nai­bū­tų­so­tūs,­še­ria­juos­ne­ry­te,­o­va­ka­re.­Hie­nų­ir­liū­tų­nar­vuo­se­šie­met­bu­vo­re­no­vuo­tos­bū­dos,­ap­šil­tin­tos­grin­dys.­Ži­ra­fos,­be­ge­mo­tai,­ta­py­rai­ir­zeb­rai­gy­ve­na­šil­tuo­se­pa­sta­tuo­se­ir­į­lau­ką­nė­ra­iš­lei­

džia­mi.­Kol­lau­ke­te­bu­vo­ke­li­laips­niai­šal­čio,­šil­tų­jų­kraš­tų­žin­duo­liai­bu­vo­iš­lei­džia­mi­40­mi­nu­čių­pa­bė­gio­ti,­ta­čiau­šian­die­nio­šal­čio­jie­neišt­ver­tų.­Pri­žiū­rė­to­jai­kas­dien­glo­bo­ti­niams­pa­rū­pi­na­šil­to­van­dens,­ta­čiau­kai­ku­rie­gy­vū­nai­ėda­ir­snie­gą.­Pri­žiū­rė­to­jus­ver­čia­ne­ri­mau­ti­gy­vū­nų­imu­ni­te­tas­už­si­tę­sus­šal­čiams­–­jie­ga­li­tap­ti­neats­pa­rūs­li­goms.

Ka­ro­li­nos­Mar­cin­ke­vi­čiū­tės­ir­­Ar­tū­ro­Mo­ro­zo­vo­re­por­ta­žas

3

Miestas

Per šal čius žvė rys die tos ne si lai ko Per šal čius žvė rys die tos ne si lai ko

kaunodiena.lt/naujienos/miestas

Ketvirtadienis, vasario 2, 2012

Lū žę jau no vy ro blauz­dos kau lai bu vo su jung­

ti me ta li nė mis konst ruk ci jo mis. Gy dy mas truks ma žiau siai ke tu­ris mė ne sius.

Lie tu vos svei ka tos moks lų uni­ver si te to Kau no kli ni ko se dvie­juo se trau ma to lo gjos sky riuo se yra apie 100 vie tų. „Šiuo me­tu lais vų lo vų pa cien tams ne tu­ri me“, – vaiz džiai pa dau gė ju sių trau mų skai čių api bū di no Kli ni­kų or to pe das­trau ma to lo gas Vy­tau tas Kim tys.

Blo giau sia – plik ša laV.Kim tys sa kė, kad daž niau sia Kli ni kų pa cien tų nu ro dy ta trau­mos prie žas tis – par griu vo, nes pa sly do. Pa sak or to pe do­trau ma­to lo go, daž niau siai to kiais at ve jais

Stik li nių gat vių ai dai li go ni nė se

Tin ka mas pa si ruo ši mas

Va sa rio 1 d. „Kau no die nos“ pub li ka ci jo je „K.Kriš čiū ną spau džia at si sa ky ti man da to“ pa teik ta klai din gai in terp re­tuo ta in for ma ci ja, ku rio je tei­gia ma, kad Dar bo par ti jos at­

sto vas And rius Stan ke vi čius pre ten duo ja užim ti Kau no vi­ce me ro po stą.

Dar bo par ti jos Kau no sky­rius šio kan di da to nė ra ir ne­ga li bū ti nu ma tęs ei ti mies­

to me ro pa va duo to jo pa rei gas, nes bu vęs Kau no sa vi val dy bės ad mi nist ra ci jos pa va duo to jas A.Stan ke vi čius nė ra mies to ta­ry bos na rys.

KD inf.

In for ma ci jos pa tiks li ni mas

Pa da ri niai: �� ne�kal�tas�slys�te�lė�ji�mas�ga�li�baig�tis�ope�ra�ci�ne�ir�mė�ne�siais�trun�kan�čiu�gy�dy�mu.�� �����������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

1

žmo nės su si ža lo ja sti pin kau lį rie­šo sri ty je ar ba trau muo ja ma čiur­na, lūž ta kulkš ne liai.

„Ki ta pa cien tų gru pė yra žie­mos at rak ci jų – sli džių, ro gu čių – ger bė jai“, – apie žie mos pe rio do trau mas kal bė jo V.Kim tys.

Šie met žie mos au kų sta tis ti ka ėmė di dė ti nuo sau sio 13 d. „Vi­siems bu vo tar si at ra di mas, kad pa sni go ir pra si dė jo žie ma“, – kas me tį ne pa si ruo ši mą se zo nui pri mi nė Kli ni kų me di kas. V.Kim­tys per spė jo, kad daugiausia bė dų bū na, kai pra si de da plik ša la. Ta­da trau mų skai čius sun kiai tel pa į pro tu su vo kia mą sta tis ti ką.

ka žin ar vals ty bė su tau poKau no kli ni ki nės li go ni nės lai ki­na sis di rek to rius trau ma to lo gas R.Ku nic kas pa brė žė, kad žie mą

maž daug 20 pro c. pa dau gė ja sun­kių trau mų. „Daž niau tai pa si tai ko vy res nio am žiaus pa cien tams. Jų kau lai tra pes ni, to dėl, at ro do, ele­men ta rus par kri ti mas su ke lia ge­ro kai sun kes nes trau mas“, – aiš­ki no R.Ku nic kas.

Jis iš sky rė šlau ni kau lio, blauz dos kau lo, žas ti kau lio, dil bio, stu bu­ro lū žius. „Kai ku riais šlau ni kau lio lū žio at ve jais at lie ka mas ne tgi pro­te za vi mas. Gy dy mas bran gus. Ga li siek ti iki 15 tūkst. li tų“, – apy tik rius skai čius at sklei dė R.Ku nic kas.

„Ir pa cien to gy dy mo iš lai das, ir iš lai das smė liui ap mo ka vals­ty bė, tik tiek, kad at sa kin gos ins­ti tu ci jos ne su si ju sios“, – pa ste­bė jo R.Ku nic kas, svars ty da mas, kad var gu ar ver ta tau py ti smė­lį ir ne bars ty ti ap le dė ju sių mies­to ša li gat vių.

Ir pa cien to gy dy mo iš lai das, ir iš lai das smė liui ap mo ka vals­ty bė. Tik tiek, kad at­sa kin gos ins ti tu ci jos ne su si ju sios.

Rai mon das Ku nic kas:

Kai sli du, me di kai pa ta ria vy res­nio am žiaus žmo nėms be di de lio rei ka lo vi sai nei ti į gat vę.

Žmo nėms ver tė tų pa si rū pin ti tin­ka ma ava ly ne, ne ly giu, grub lė tu pa du. Nau do ti ant dėk lus.

Jei žmo gus pa si re mia laz de le ar ra men tais, jų ga lus bū ti na ap vilk­ti spe cia liu ant dėk lu.

Tin ka ma žie mi nė ap ran ga kren­tant taip pat amor ti zuo ja smū gį.

Esant ga li my bei, pa ta ria ma lai ky­tis tu rėk lų, bū ti at sar giems prie par duo tu vių ir įstai gų priei gų.

ko kį skan da lą sle pia ty tu vė nų gais ro pe le nai?

Is to ri niai tur tai

Ty tu vė nų Švč.Mer ge lės Ma ri jos �baž ny čios ir ber nar di nų vie nuo ly­no an samb lis yra vie nas įdo miau­sių ir di džiau sių Lie tu vos sak ra li nės XVII–XVIII a. ar chi tek tū ros komp­lek sų, ku rio for mo se ryš ki dau gias­luoks nė go ti kos, re ne san so ir ba ro­ko sti lių der mė.

Šven to vė su vie nuo ly nu iš si ski­ �ria tuo, kad jie pa sta ty ti nuo ša lio je pel kė to je ir miš kin go je vie to je, ma­žai te nu ken tė jo nuo ka rų. Čia nie ka­da ne siau tė jo gais rai, to dėl bu vo iš­veng ta es mi nių per sta ty mų, ir baž­ny čia be veik ke tu ris šimt me čius bu vo mal dos na mais.

Šis ber nar di nų vie nuo ly no ir baž­ �ny čios an samb lis yra vie nas iš ver­tin giau sių ba ro ki nių an samb lių ne tik Lie tu vo je, bet ir vi so je Šiau rės Ry tų Eu ro po je.

An samb lis iš si ski ria vie nin te le iki �mū sų die nų Lie tu vo je iš li ku sia vie­nuo ly no kal va ri ja. 1771–1778 m. su­kur ta Kry žiaus ke lio sto čių ga le ri­ja su 25 ta py to mis ir 14 gip si nių ho­rel je fi nių kom po zi ci jų, 1775–1778 m. šven to riaus cent re pa sta ty ta Kris­taus laip tų kop ly čia.

Kau no gu ber na to riaus įsa ky mu �bu vo nu ro dy ta Ty tu vė nų baž ny čią ir vie nuo ly no pa sta tus ati duo ti at­vyks tan tiems ru sams ko lo nis tams. Vys ku po Mo tie jaus Va lan čiaus ir ty­tu vė niš kių at kak lio mis pa stan go mis baž ny čia bu vo iš sau go ta.

Nag lis Pu tei kis Sei mo na rys, pa vel do sau gos spe cia lis tas

Tik sun kiai ser gan tis žmo gus ga lė jo su gal vo ti to kią ne są­mo nę: su temp ti to kias bran­gias ver ty bes į pa tal pas, ku­

rios grei čiau siai ga li nu ken tė ti nuo gais ro. Ma no ži nio mis, sig na li za ci ja prie po li ci jos pul to ku rį lai ką ga lė jo bū­ti įjung ta, o pa skui kaž ko dėl iš jung ta. Da bar ap skri tai vi si vie ni ki tus dangs­to, me luo ja, kad to kios sig na li za ci jos ne bu vo pro jek te. De ja, tai da ro ma iki­teis mi nį ty ri mą at lie kan čio se ins ti tu­ci jo se. Pas mus ap skri tai ne si rū pi na ma išaiš kin ti gais rų prie žas čių. Kai dir bau Kul tū ros pa vel do de par ta men to Klai­pė dos sky riu je, su si dū riau ne su vie nu at ve ju, kai aki vaiz džiai bu vo pa deg ti kul tū ros pa vel do ob jek tai, o tei sė sau ga kons ta tuo ja sa vai mi nį gais rą. Ne bu vo išaiš kin ti ir praei tą de šimt me tį po res­tau ra ci jos įvy kę Kur tu vė nų dva ro svir­no, La ba no ro baž ny čios gais rai.

Komentaras

no, kad sig na li za ci ja rea liai te bu vo vie ti nė. „Taip, op ti nis ka be lis bu­vo nu ties tas iki po li ci jos pa tal pų, ta čiau ry šys neį jung tas, nes pa rei­gū nai in for ma vo ne ga lin tys sau go ti ob jek to. Dėl ga li my bės pri si jung­ti prie pri va čios sau gos ta rny bos krei piau si į vie nuo ly no ir baž ny­čios da li nin kus – vys ku pi ją, Kel­mės ra jo no sa vi val dy bę, Ty tu vė nų pa ra pi ją. Bet spren di mas ne bu vo priim tas“, – tvir ti no di rek to rius.

Mu zie jus įkur tas su pa žei di maisVie nuo ly ne įkur tas baž ny ti nio pa­vel do mu zie jus bu vo įreng tas ant­ra me aukš te. KPD at sto vė J.Miš­ki ny tė tvir ti no, kad jam nu ma ty ta vi sai ne tin ka ma vie ta.

„Ofi cia liai pro jek te nu ro dy ta, kad ten tu rė jo veik ti tik eks po zi ci jų sa lė, o ver ty bės sau go mos tam pri­tai ky to se pa tal po se“, – sa kė ji.

Vi siš kai su pleš kė jęs mu zie­jus bu vo įkur tas pa tal po se, ku rios laip tais jun gė si su pa lė pe. O ten – me di nės si jos, sto go per dan gos.

Pi lig ri mų cent ro di rek to rius P.Jur kai tis tvir ti no, kad at sa ky­mus apie ver ty bių in ven to ri za ci ją, ar gu men tus, ko dėl mu zie jui pa­rink ta to kia vie ta, vie nuo ly no da­li nin kai vi suo me nei pa teiks šian­dien po pie tę.

Pastangos: �� šiuo�metu�bandoma�džiovinti�bažnyčios�sienas,�sudrėkusias�gesinant�gaisrą.� ���������������������������������������������������������������������Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

4

miestas

pus šim tį ak ty vis tų, ku rie ne su til po į ga na ne di de lę po sė džių sa lę.

Išk vie tė po li ci jąNus kam bė jo rei ka la vi mai po sė­dį per kel ti į erd ves nes pa tal pas ir taip už tik rin ti, pa sak rei ka lau jan­čių jų, kons ti tu ci nę tei sę į teis mo po sė džių vie šu mą.

B.Droz die nė aiš ki no, kad per­sikelti į ki tas pa tal pas ne nu ma­ty ta ir kad po sė džių sa lė je ne ga li bū ti sto vin čių jų, to dėl ne tu rin­tieji vie tos at si sės ti pri va lo pa­lik ti sa lę.

Tei sė ja pa brė žė, kad ne pak lus­nie siems gre sia areš tas.

No rin tie ji ste bė ti, kaip vyks ta pro ce sas, rep li ka vo, kad jie, mo­kes čių mo kė to jai, tei sė jams mo­kan tys at ly gi ni mą, to dėl ji pri­va lan ti pa si rū pin ti erd ves nė mis pa tal po mis.

Bu vo nu spręs ta iš kvies ti po li ci­ją, ku ri su ge bė jo nu ra min ti įsiaud­ri nu sius pi lie čius.

Tei gė ne si slaps tęsPir ma ja me teis mo po sė dy je pro ku­ro ro Aud riaus Mei lu čio per skai ty­ta me kal ti ni me pa brė žia ma, kad pro ku ro rams mes ti kal ti ni mai – sun kus nu si žen gi mas ir kad jis bu­vo pa da ry tas ty čia.

L.Pal mai tis tei gė ne no rė jęs nie­kam pa kenk ti ir kad jo pa reiš ki me nu bu vo pik tos va lios.

„Iš va das apie pro ku ro rų dar bą pa da riau rem da ma sis vie šai skelb­ta me džia ga. Ap gai les tau ju, kad pro ku ro rus te ko taip ne gra žiai pa­va din ti. Sa vo raš tą, ku riuo taip ne­pa ten kin ti pro ku ro rai, nu siun čiau ir pa čiai Ge ne ra li nei pro ku ra tū rai. Tai gi ne si slaps čiau, bet el giau si etiš kai“, – dės tė L.Pal mai tis.

Tre čia die nį vy ku sia me po sė dy­je bu vo ap klaus ti pro ku ro rai ir kai ku rie liu dy to jai.

At sa ko my bė už šmei ži mą nu sta ty­ta Bau džia mo jo ko dek so 154 straips­ny je. Nu ma to ma griež čiau sia baus­mė – dve ji me tai lais vės atė mi mo.

ketvirtadienis, vasario 2, 2012

Daugiau miesto naujienų skaitykite

kaunodiena.lt

Man tas La pins kasm.lapinskas@kaunodiena.lt

Ra my bės par kas Kau no cent re – ne tik se no sios Kau no ka pi nės, bet ir nau ja sis mies to są var ty nas. Dėl ke­lių trūks ta mų do ku men tų ir tei si­nio ne su si kal bė ji mo jau dau giau kaip mė nuo šia me par ke ne va lo­mos šiukš lia dė žės, gy vū nų eksk re­men tų su rin ki mo tal pyk la per pil­dy ta, iš ma tos mė to si ant snie go.

Pap ras tas for ma lu mas, dėl ku rio su si da rė tei si nis va kuu mas, dar kar tą ro do mies to val di nin kų ne­veiks nu mą ar ba žiop lu mą – sa vi­val dy bė dėl ne tvar kos kal ti na sa vo įmo nę „Ka pi nių prie žiū ra“, o pa­sta ro ji tvir ti na ne pri va lan ti nie­ko da ry ti.

„Ta ry bos spren di mu sa vi val dy­bės įmo nei „Ka pi nių prie žiū ra“ bu vo per duo tas Ra my bės par kas, ka dan gi ten ka pi nių te ri to ri ja. Dėl šios prie žas ties bend ro vė „Kau­no šva ra“ ne bep ri žiū ri šios vie tos. Pa si do mė siu, ko dėl „Ka pi nių prie­

žiū ra“ neprižiūri te ri to ri jos“, – tei­gė Mies to tvar ky mo sky riaus ve dė­jas Aloy zas Pa kal niš kis.

„Gir dė jau, kad ne va mums per­da vė šias ka pi nes, ta čiau ofi cia­liai jo kių ži nių ne ga vo me. Kad mes at sa kin gi už Ra my bės par ko tvar­ky mą – tik gan dai. Pa gal su tar tį su mies to sa vi val dy be mes ne ga­vo me jo kių do ku men tų dėl par ko, nes mums per duo tos tik ka pi nės. Kaž kiek ve ža me tas šiukš les, bet pri žiū rė ti par ką – ne mū sų kom­pe ten ci ja, mes net ne ga li me su­da ry ti šiukš lių iš ve ži mo su tar ties. A.Pa kal niš kis įsi ti ki nęs, kad mums pri klau so pri žiū rė ti vi są par ką, bet ne ži nau, ko kiu pa grin du. Šiukš les iš ka pi nių zo nos, kiek ga li me, iš­ve ža me į są var ty ną sa vo jė go mis, o kur mes tuos eksk re men tus dė tu­me?“ – klau sė „Ka pi nių prie žiū­ros“ ju ris tas Dai nius Po vi lai tis.

Pa sak jo, raš tu bu vo kreip ta si į Mies to tvar ky mo sky rių, ta čiau at sa ky mas, ko kiu tei si niu pa grin­du įmo nei per duo ta par ko prie žiū­ra, iki šiol ne gau tas.

Si tua ci ja: �� sa�vi�val�dy�bė�dėl�ne�tvar�kos�kal�ti�na�sa�vo�įmo�nę�„Ka�pi�nių�prie�žiū�ra“,�o�pa�sta�ro�ji�tvir�ti�na�ne�pri�va�lan­ti�nie�ko�da�ry�ti.� � To�mo�Ra�gi�nos�nuo�tr.

Pro tė viai – tarp iš ma tų ir šiukš lių

Teis mas grė sė virs ti mi tin guKau no apy lin kės teis mo tei sė ja Bi ru­tė Droz die nė bu vo pri vers ta iš si kvies­ti po li ci ją ir tram dy­ti į po sė džių sa lę be­si ver žian čią mi nią, ku ri su si rin ko pa lai­ky ti pro ku ro rus tė­vy nės iš da vys te ap kal ti nu sio kau­nie čio.

Arū nas Damb raus kasa.dambrauskas@kaunodiena.lt

Dras tiš kas poel gisKau nie tis Le tas Pal mai tis pro­ku ro rams kir to dras tiš ką an tau sį – Vy tau to Po ciū no žū ties ap lin­ky bes ty ru sį pro ku ro rą Jus tą Lau­cių jis pa va di no V.Po ciū no nu žu­dy mo ju ri di niu bend ri nin ku, o Eg lės Ku sai tės by lą nag ri nė ju­sį pro ku ro rą Min dau gą Dū dą ap­kal ti no pa ken kus Lie tu vos pi lie tei (E.Ku sai tei – red. pa st.) ir tal ki­nus „sve ti mos vals ty bės (Ru si jos – red. pa st.) kri mi na li niams in­te re sams“.

In ter ne tu iš pla tin tuo se sa vo svars ty muo se L.Pal mai tis mi nė­tus pro ku ro rus pa va di no Lie tu vos iš da vi kais ir nu si kal tė liais, o Ge­ne ra li nę pro ku ra tū rą – kri mi na li­ne or ga ni za ci ja.

Kal ti na muo ju ta pęs L.Pal mai tis kaip liu dy to jus pa si kvie tė mon­sin jo rą Al fon są Sva rins ką, par la­men ta rą Nag lį Pu tei kį, sig na ta­rą Al gir dą End riu kai tį. Pa lai ky ti kal ti na mo jo su si rin ko ge ro kai per

Sau lius Tvir bu tass.tvirtubas@kaunodiena.lt

Vil niaus sa vi val dy bės ad mi nist­ra ci jos di rek to rius va kar pa si ra šė įsa ky mą, ku riuo dėl šal čių stab do­mas ug dy mo pro ce sas. Kau no val­di nin kai ma no, kad už ten ka mi­nist ro įsa ky mo, nu ro dan čio, kaip to kiu oru tu ri vyk ti pa mo kos.

Kau no mies to sa vi val dy bės Švie ti­mo sky riaus ve dė jas An ta nas Bag­do nas įsi ti ki nęs, kad sa vi val dy bėms vi siš kai ne rei kia at ski rų įsa ky mų.

„Švie ti mo ir moks lo mi nist­ro nu ro dy me aiš kiai skel bia ma: jei oro tem pe ra tū ra nu kren ta iki 21 laips nių šal čio, ug dy mo pro ce sas neor ga ni zuo ja mas pirmų–penk­tų kla sių moks lei viams, o jei iki 25 laips nių – į mo kyk lą ga li nei ti šeš­tų–dvyliktų kla sių moks lei viai. Iš anks to priim ti įsa ky mą konk re­čioms die noms ne pras min ga dar ir dėl to, kad tem pe ra tū ra ga li pa­si keis ti“, – ma no A.Bag do nas.

Vi soms mies to mo kyk loms iš­siųs ti ir at krei pia mie ji raš tai. „Juo se pri me na me mi nist ro priim tą tvar­ką, ka da ga li ma ne reng ti pa mo­kų, siū lo me neor ga ni zuo ti svar bių pa mo kų, ban do mų jų eg za mi nų tai da liai moks lei vių, ku rie vis gi ateis į kla ses“, – in for ma vo A.Bag do nas.

Ki tas sa vi val dy bės raš tas nu ro­do pe da go gams at si sa ky ti reng­ti ug dy mo pa mo kas ir eks kur si jas lau ke, taip pat ug dy mo įstai gų va­do vai pri va lo už tik rin ti ūki nių ob­jek tų ap sau gą nuo šal čio.

A.Bag do nas pri me na, kad moks­lei viai ne ras už ra kin tų mo kyk los du rų – jos pri va lės dirb ti. „Jei gu vai kai ateis, jie tu rės lik ti mo kyk­lo je bent tol, kol kiek nors pa kils tem pe ra tū ra. Su jais bus ga li ma pa dir bė ti in di vi dua liai. Vi si ki ti nea tė ję į pa mo kas ug dy mo pra sme neat si liks“, – aiš ki no ve dė jas.

Pa sak A.Bag do no, va kar Kau no pra di nu kų kla sė se bu vo nuo 2 iki 11 moks lei vių.

Mo kyk lose – speigo režimas

Kal ti ni­me pa brė­žia ma, kad pro ku ro­rams mes ti kal ti ni mai – sun kus nu­si žen gi mas ir kad jis bu­vo pa da ry­tas ty čia.

Pa lai ky mas: �� L.Palmaičio�teis�me�da�ly�va�vo�ir�mon�sin�jo�ras�A.Sva�rins�kas.

Akcija: �� prie�teis�mo�pastato�pasi­rodė�plakatai.� To�mo�Ra�gi�nos�nuo�tr.

ketvirtADieNiS, vASArio 2, 2012 5

lietuva

Pre­zi­den­tė­Da­lia­Gry­baus­kai­tė­tre­čia­die­nį­pa­ten­ki­no­ge­ne­ra­li­nio­pro­ku­ro­ro­pa­va­duo­to­jo­And­riaus­Ne­ve­ros­at­si­sta­ty­di­ni­mo­pa­reiš­ki­mą.­Pra­šy­mą­at­leis­ti­iš­pa­rei­gų­A.Ne­ve­ra­įtei­kė­pir­ma­die­nį.­Jis­tei­gė­nu­ta­ręs­pa­si­trauk­ti­iš­po­sto,­kad­iš­veng­tų­abe­jo­nių­dėl­vie­šų­jų­ir­pri­va­čių­jų­in­te­re­sų­de­ri­ni­mo.

A.Ne­ve­rA­­At­leis­tAs

Po­per­tvar­kos­te­ri­to­ri­niuo­se­Vals­ty­bės­sie­nos­ap­sau­gos­tar­ny­bos­pa­da­li­niuo­se­nuo­tre­čia­die­nio­sep­ty­nio­mis­de­šim­ti­mis­su­ma­žė­jo­juo­se­vei­ku­sių­ad­mi­nist­ra­ci­jos­vie­ne­tų,­taip­pat­ne­li­ko­be­veik­šim­to­va­do­vų­pa­rei­gų.­Pla­nuo­ja­ma,­kad­šios­prie­mo­nės­per­me­tus­leis­su­tau­py­ti­apie­2­mln.­li­tų.

Lie­tu­vos­prem­je­ras­And­rius­Ku­bi­lius­ir­Ru­si­jos­du­jų­kon­cer­no­„Gazp­rom“­ant­ri­nės­įmo­nės­„Gazp­rom­ex­port“,­ku­ri­nuo­šių­me­tų­tie­kia­du­jas­Lie­tu­vai,­va­do­vas­Alek­sand­ras­Med­ve­das­su­si­tiks­Vil­niu­je­ateinantį­ant­ra­die­nį.­Su­si­ti­ki­me­bus­ap­tar­tos­Lie­tu­vai­tie­kia­mų­du­jų­kai­nos.

PA­sie­Nie­čiAi­tAu­Po

su­si­ti­ki­mAs­–­ki­tą­sA­vAi­tę

Sta sys Gu da vi čius

So cia li nės ap sau gos ir dar bo mi­nis te ri ja (SADM) pri mi nė, kad šie­met poil sio die nos ne per ke lia mos. To dėl va sa rio vi du ry je ne bus il go­jo ke tu rių die nų sa vait ga lio.

SADM tre čia die nį iš pla ti no pra ne­ši mą, ku ria me pri me na, kad va sa­rio 16 d., ket vir ta die nį, bus mi ni ma Lie tu vos vals ty bės at kū ri mo die na. Tai bus poil sio die na, to dėl tą dien, pa sak mi nis te ri jos, „kaip ir kas met į dar bus nei si me“. Ta čiau at kreip­tas dė me sys, kad penk ta die nis, va­sa rio 17­oji, bus dar bo die na. „Taip yra to dėl, kad šie met nu spręs ta poil sio die nų ne kil no ti“, – tei gia­ma SADM pra ne ši me spau dai.

„Mi nis te ri jos nuo mo ne, poil sio die nų per kė li mas nė ra nau din ga pra k­ ti ka, to dėl šie met nu spręs ta poil sio die nų ne kil no ti. Toks die nų per kė li­mas truk do sta bi liam ir sis te min gam įmo nių, įstai gų dar bui. Be to, pa vyz­džiui, per kė lus gre ta poil sio die nos ei nan čią dar bo die ną į ki tą sa vai tę, ga li bū ti vir ši ja mas Dar bo ko dek se nu sta ty tas sa vai tės dar bo va lan dų skai čius“, – paaiš ki no SADM.

To dėl vi sos šven ti nės die nos, ku rios pa si tai kys sa vai tės vi du­ry je, „šie met bus tie siog pa vie nės poil sio die nos“.

Pir ma to kia pa vie nė šven tės die­na nu ma ty ta va sa rio 16 d., kai bus šven čia ma Lie tu vos vals ty bės at­kū ri mo die na (šven ti nė die na – ket vir ta die nis). Taip pat į dar bus nei si me ge gu žės 1 d., kai mi nė si me Tarp tau ti nę dar bo die ną (šven ti­nė die na – ant ra die nis); rugp jū čio 15 d., kai švę si me Žo li nę (šven ti nė die na – tre čia die nis), ir lapk ri čio 1 d., kai mi ni ma Vi sų šven tų jų die­na (lais va die na – ket vir ta die nis).

Vis dėl to šie met mū sų ša ly je bus ir trys il gie ji sa vait ga liai. Ve­ly kas šie met švę si me ba lan džio 8 ir 9 d. Tuo met bus trys ne dar bo die nos, nes prie sa vait ga lio pri si­dės ir šven ti nis pir ma die nis. Va sa­rą kiek il giau il sė si mės, kai lie pos 6­ąją mi nė sime Vals ty bės (Lie tu­vos ka ra liaus Min dau go ka rū na vi­mo) die ną. Tuo met bus trys poil sio die nos, šven ti nė die na – penk ta­die nis. Me tų pa bai go je, per Kū čias ir Ka lė das gruo džio 24–26 d., su­si da rys net pen kios poil sio die nos. Tuo met šven ti nės die nos bus nuo pir ma die nio iki tre čia die nio.

Il giau ne siil sė si me

Sta sys Gu da vi čiuss.gudavicius@diena.lt

Įgy ven di no di džią ją da lįDa bar ti nės pen kio lik to sios Vy­riau sy bės pro gra ma Sei me bu vo pa tvir tin ta 2008 m. gruo džio 9 d. Šie met ru de nį vyks nau jo jo Sei mo rin ki mai, vė liau bus for muo ja ma nau ja Vy riau sy bė.

To dėl da bar, li kus kiek dau giau nei pus me čiui iki rin ki mų, jau pra de da ma ana li zuo ti, ką iš sa vo pro gra mos esa ma Vy riau sy bė su­ge bė jo įgy ven din ti, o ko ne spė jo ar ba ne ga lė jo pa da ry ti.

Prem je ras A.Ku bi lius ir mi nist­rai tei gia, o dau gu ma po li to lo­gų su tuo su tin ka, kad Vy riau sy­bei per pa sta ruo sius tre jus me tus pa vy ko įgy ven din ti svar biau sius ir di džiau sius, dau giau sia pa stan gų rei ka lau jan čius ža dė tus dar bus: iš lai ky ti fi nan sų sta bi lu mą, lai­ky tis griež tos fis ka li nės draus mės, ap kar py ti nee fek ty vias vals ty bės biu dže to iš lai das, im tis kai ku rių re for mų, iš jų – aukš to jo moks lo ir so cia li nės sis te mos per tvar kos.

Ta čiau ne men ka da lis Vy riau­sy bės pro gra mo je iš dės ty tų nuo­sta tų iki šiol nė ra įgy ven din tos ir jau ne be lie ka lai ko joms įdieg ti. Pa vyz džiui, aki vaiz du, kad ne bus su spė ta įvyk dy ti pa ža do įtei sin ti tie sio gi nius me rų rin ki mus ar ba leis ti pi lie čiams tie sio giai kreip tis į Kons ti tu ci nį Teis mą.

Įs tei gė Ener ge ti kos mi nis te ri jąPrieš tre jus me tus pa tvir tin to je Vy riau sy bės pro gra mo je, be ki ta

ko, įra šy ta, kad bus įvyk dy ta mi­nis te ri jų per tvar ka.

„Ūkio mi nis te ri ją per tvar ky si me į dvi – Ino va ci jų, vers lo ir dar bo mi nis te ri ją bei Ener ge ti kos mi nis­te ri ją, So cia li nės ap sau gos ir dar­bo mi nis te ri ją (SADM) per tvar ky­si me į Šei mos ir so cia li nių rei ka lų mi nis te ri ją, o Že mės ūkio mi nis­te ri ją – į Kai mo rei ka lų mi nis te ri­ją“, – ža dė jo Vy riau sy bė.

Tvir tin ta, kad to kia per tvar ka leis tų efek ty viau pa skirs ty ti įga­lio ji mus ži ny boms, taip pat pa dė­tų tau py ti biu dže to lė šas.

Ta čiau iš vi sų šių pa ža dų įgy­ven din tas tik vie nas – 2009 m. pra džio je įsteig ta Ener ge ti kos mi­nis te ri ja. Ūkio mi nis te ri ja neper­va di nta į Ino va ci jų, vers lo ir dar bo mi nis te ri ją, So cia li nės ap sau gos ir dar bo – į Šei mos ir so cia li nių rei­ka lų, Že mės ūkio – į Kai mo rei ka lų mi nis te ri ją, kaip ir neper tvar kyti ir ki taip neper skirs tyti vi sų jų įga­lio ji mus.

Pla nus pa ko re ga vo kri zėPa sak val džios at sto vų, mi nis te ri­jų per tvar ką su stab dė eko no mi nės kri zės iš šū kiai ir bū ti ny bė tau py ti vals ty bės lė šas.

„Kri zės rim tu mas pa ko re ga­vo tuos pla nus“, – sa kė so cia li nės ap sau gos ir dar bo mi nist ras Do­na tas Jan kaus kas.

Jis pri pa ži no, kad var gu ar iki atei nan čių Sei mo rin ki mų da bar­ti nė Vy riau sy bė im tų si mi nis te­ri jų per tvar kų. „Per ne lyg trum­pas lai ko tar pis iki rin ki mų. Tik rai per nak tį ne da ry sim jo kių pa na­

šių re for mų“, – pri dū rė mi nist­ras.

Ta čiau val dan čio ji Tė vy nės są­jun gos­Lie tu vos krikš čio nių de­mok ra tų par ti ja ne ke ti na pa mirš­ti šių mi nis te ri jų per tvar kos idė jų. Jos, pa sak kon ser va to rių at sto­vų, bus siū lo mos rin kė jams per rin ki mų kam pa ni ją. Jei gu Tė vy­nės są jun gai tek tų dirb ti po Sei­mo rin ki mų su for muo to je nau jo je val dan čio jo je koa li ci jo je, bū tų sie­kia ma šias nuo sta tas įtrauk ti į ki­tos Vy riau sy bės pro gra mą ti kin tis, kad 2013–2014 m. bus įma no ma jas įgy ven din ti.

Į Kau ną ne per si kė lėŠi Vy riau sy bė sa vo dar bo pra džio je skel bė dar vie ną am bi cin gą tiks lą, su si ju sį su mi nis te ri jų per tvar ka.

Pla nuo ta Že mės ūkio mi nis te ri­ją ne tik per va din ti į Kai mo rei ka lų mi nis te ri ją, bet ir per kel ti ją į Kau­ną. Taip esą bū tų įgy ven di na mas val dy mo de cent ra li za vi mas.

Ta čiau dėl lė šų sto kos įgy ven­din ta tik la bai men ka da lis šios re­for mos. Į Kau ną per si kė lė vos ke li

Že mės ūkio mi nis te ri jos struk tū­ri niai pa da li niai. Mi nis te ri jos pa­grin di nė būs ti nė te bė ra Vil niu je.

Že mės ūkio mi nist ras Ka zys Star ke vi čius te be puo se lė ja vil tį, kad mi nis te ri jos per kė li mo į Kau­ną pla ną dar pa vyks įgy ven din­ti atei ty je.

„Jo kios pri dė ti nės ver tės“Opo zi ci ja kri ti kuo ja Vy riau sy bės pro gra mo je su ra šy tus pla nus dėl mi nis te ri jų per tvar ky mo. Ji tei­gia, kad to kia re for ma nie ko ne­duo tų.

„Pa žiū rė kit – bu vo įsteig ta Ener ge ti kos mi nis te ri ja. Jai iš leis ta de šim tis kar tų dau giau, nei bu vo dek la ruo ta. Ir dar di de lis klaus tu­kas, ar to pa ties dar bo, ku rį ener­ge ti kos sek to riu je esą per pa sta­ruo sius ke le rius me tus nu vei kė ši nau ja ži ny ba, ne ga lė jo at lik ti Ūkio mi nis te ri ja, jos ener ge ti niai pa da­li niai?“ – at krei pė dė me sį so cial­de mok ra tas Al gir das But ke vi čius.

Jo nuo mo ne, mi nis te ri jų pa­va di ni mų pa kei ti mas ir dar­bo rei ka lų per kė li mas iš SADM į Ūkio mi nis te ri jos ku ra vi mo sfe­rą „neat neš tų jo kios pri dė ti nės ver tės“. „Pap ras tiems žmo nėms tik rai nė vie nos pa pil do mos dar­bo vie tos neat si ras tų, ne bent tik ko kiems val di nin kams“, – nea­be jo jo po li ti kas. „Ką jau ir kal bė­ti apie vi sai ne men kas pa pil do mas pa va di ni mų kei ti mo ir nau jo įga­lio ji mų pa skirs ty mo iš lai das. Kaip ro do pra kti ka, to kie da ly kai Lie tu­vo je daž niau siai kai nuo ja ne vie ną mi li jo ną“, – pri dū rė jis.

Mi nis te ri jų per tvar ka baig ta ne busDar bai: ­� li­kus­kiek­dau­giau­kaip­pus­me­čiui­iki­rin­ki­mų­jau­pra­de­da­ma­ana­li­zuo­ti,­ką­iš­sa­vo­pro­gra­mos­esa­ma­Vy­riau­sy­bė­su­ge­bė­jo­įgy­ven­din­ti.­­ Ge­di­mi­no­Bar­tuš­kos­nuo­tr.

2008 m. pa čio je pa bai go je pra dė ju si dirb ti And riaus Ku bi liaus Vy riau sy bė, at ro do, neį gy ven dins da lies sa vo dek la ruo tų pa ža dų. Vie nas jų – mi nis te ri jų per tvar ka.

Per ne lyg trum pas lai ko tar pis iki rin ki­mų. Tik rai per nak tį ne da ry sim jo kių pa­na šių re for mų.

Do na tas Jan kaus kas:

Mi nis te ri jos nuo­mo ne, poil sio die­nų per kė li mas nė ra nau din ga pra kti ka.

6

NuomoNės

Sa ko ma: kiek žmo nių – tiek nuo mo nių. Pa ko re­guo kim: kiek vi suo me­nės nuo mo nės ap klau sų

bend ro vių – tiek skir tin gų par ti­nių rei tin gų. Ir ne be ži nai, žmo gau, ku riuo iš tų rei tin gų ti kė ti. Ku ris iš jų pa ro do tik rą sias ten den ci jas, ko lauk ti iš po li ti nės atei ties?Ši nea pib rėž tu mo tai syk lė ypač pa si ma to prieš ar tė jan čius Sei­mo rin ki mus. Kad ir kiek skel bia­ma ap klau sų re zul ta tų, vi si kaž­ko dėl skir tin gi.

Klau si mas vi so se ap klau so se už­duo da mas vie nas ir tas pa ts: „Už ko kią par ti ją bal suo tu mė te per Sei mo rin ki mus, jei gu jie vyk tų ar ti miau sią sek ma die nį?“ Klau si­mas tas pa ts, ap klau sia mų žmo­nių skai čius maž daug vie no das, bet re zul ta tai ski ria si iš es mės. Ste buk lai, ne ki taip.O pa skui so cio lo gai dar no ri, kad jais pa si ti kė tų. Kaip ga li pa si ti kė­ti, kai ne su ta pi mai jų ap klau so se aki vaiz dūs? Tū las pi lie tis, iš vy­dęs tuos ne su ta pi mus, gal vo ja pa­pras tai: „Aha, va di na si, so cio lo gi­nės ap klau sos pa per ka mos, va di­na si, kas dau giau mo ka, tas ir mu­zi ką už sa ko...“Štai ir šio mis die no mis pa skelb­tos ke lios nuo mo nių ap klau sos pa ro dė vi siš kai skir tin gus re zul­ta tus. Re mian tis vie na ap klau sa, Sei mo rin ki mus lai mė tų opo zi ci­niai so cial de mok ra tai, re mian tis ki ta – ir gi opo zi ci nė Dar bo par ti ja. Šio se ap klau so se dėl tre čios vie­tos ko vo ja val dan tie ji kon ser va to­riai bei opo zi ci nė par ti ja Tvar ka ir tei sin gu mas.O dar vie na ap klau sa, at lik ta, be­je, fak tiš kai to mis pa čio mis die­no mis kaip ir mi nė tos pir mos dvi, stai ga at sklei dė neį ti ki mą re zul ta­tą – su so cial de mok ra tais dėl pir­mos vie tos rin ki muo se esą ko vo­

tų kon ser va to riai, o Ar tū ro Zuo­ko „Są jun ga TAIP“ ap lenk tų ne tgi par ti ją Tvar ka ir tei sin gu mas, ką jau ir kal bė ti apie li be ra lus.Dar gal bū tų nie ko, jei gu par ti jų rei tin gų ly de riai vi so se ap klau­so se bū tų skir tin gi, bet bal sų skir­tu mas bū tų ne di de lis. Tai juk ne! Vie no je ap klau so je pir mau ja so­cial de mok ra tai, su rin kę 18 pro c. bal sų, ki to je – Dar bo par ti ja, tu­rin ti 15 pro c. rin kė jų pa lan ku mą, o tre čio je – iš vis ne ti kė tu mas – lai mi kon ser va to riai su be veik 9 pro c. Tai ku ri gi iš šių ap klau­sų ati tin ka ša lies po li ti nes rea li­jas? Ir ne rei kia sa ky ti, kad po li ti­niai rei tin gai vi siš kai ne svar būs, tė ra tik pra mo ga, opiu mas liau­džiai. Ne va pa prog no zuo sim, pa­si žai sim, o rea ly bę vis tiek pa ro­dys tik rin ki mai. Anaip tol! So cio­lo gų iš va das aky lai ste bi ne tik po­li ti kai ir po li to lo gai. Jie svar būs ir už sie nio kre di to riams, ku rie, ana­li zuo da mi, kiek Lie tu va sta bi li, ko kios jos vys ty mo si per spek­ty vos, nu sta to, už ko kias pa lū ka­nas atei ty je jai bus sko li na mos lė­šos biu dže to sky lėms deng ti. Jei­gu kre di to rius ma to, kad so cio lo­gi nės ap klau sos ro do niū ro kas ar­ba neaiš kias po li ti nes per spek ty­vas, pa lū ka nos ke lia mos. Jei gu po li ti kos ho ri zon tuo se ma to mas sta bi lu mas ar ba skaid ru mas, pa­lū ka nos ga li ma žė ti.Kai so cio lo gi nių ty ri mų re zul ta­tai taip smar kiai va ri juo ja, reiš kia, kad po li ti nio aiš ku mo ma žai ir ga­li ma ti kė tis vi so kiau sių per tur ba­ci jų. Ati tin ka mai – ma žes nio kre­di to rių pa si ti kė ji mo. Žo džiu, da­bar ti nis Lie tu vos so cio lo gi nių re­zul ta tų nea pib rėž tu mas tik rai ne­pri si de da prie skal ses nio vals ty­bės gy ve ni mo. Anks čiau so cio­lo gai bu vo ly gi na mi su si nop ti­kais. Ir vie ni, ir ki ti daž nai klys da­vo. Kar tais la bai smar kiai. Bet per pa sta ruo sius ke lio li ka me tų dėl tech no lo gi jų šuo lio Va ka rų me­teo ro lo gai ir vi suo me nės nuo­mo nės ap klau sų ren gė jai ta po la­bai pro fe sio na lūs, be veik ne klys­tan tys. Lie tu vo je pa žan gą, re gis, pa da rė tik si nop ti kai. Jų pro gno­zės kur kas tiks les nės, nei bū da vo ka dai se. Me teo ro lo gais Lie tu vo je jau ga li ma pa si ti kė ti.O so cio lo gais? Prog re so šio je sri­ty je, at ro do, dar nė ra daug, chao­so ne sto ko ja ma.Tur būt dar rei kės ge ro kai pa lauk­ti, kol vie ną gra žią die ną ga lė si me sau ir ki tiems pa sa ky ti – pa si ti kiu so cio lo gais, nes jų pa tei kia mos pro gno zės jau la bai ar ti tie sos.

Laiškai ir komentarai neatspindi redakcijos nuomonės

ŽvilgsnisRedakcijos skiltis

Ketvirtadienis, vasario 2, 2012

Nuo mo nių ap klau sų mai ša ly nė

O pa skui so cio lo gai dar no ri, kad jais pa si ti kė tų. Kaip ga li pa si ti kė ti, kai ne su ta pi mai jų ap klau­so se aki vaiz dūs?

Stasys Gudavičius

Sei mo Ap lin kos ap sau gos ko­mi te tas siū lo sa vi val dy bėms pa čioms ap si spręs ti, kaip ap­mo kes tin ti ko mu na li nes at­

lie kas. Gy ven to jams, ku rie ne rū šiuo­tų at lie kų, siū lo mi dvi gu bai di des ni mo kes čiai.

„Kiek vie na sa vi val dy bė ap si spręs pa ti, ko kiu bū du jai su si rink ti iš sa vo gy ven to jų tuos mo kes čius, kad už­tek tų pi ni gų at lie koms tvar ky ti“, – tre čia die nį spau dos kon fe ren ci jo je Sei me sa kė ko mi te to na rys par ti jos Tvar ka ir tei sin gu mas at sto vas Al­man tas Pet kus.

Sei mas per nai dėl pa tai sų gau sos ne bes pė jo priim ti nau jos re dak ci jos At lie kų tvar ky mo įsta ty mo, nu ma­tan čio re for mą šia me ūky je.

„Ne tu ri lik ti nė vie no už at lie kų tvar ky mą ne mo kan čio žmo gaus, o tie, ku rie rū šiuo ja, tu rė tų bū ti su­da ro mos leng va tos“, – sa kė ko mi­te to va do vas Jo nas Ši mė nas.

Par la men ta ras pa brė žė, kad dau­ge ly je kai mų ir mies te lių yra su da ry­

tos są ly gos rū šiuo ti at lie kas: „Daž­niau siai sto vi du kon tei ne riai. Į stik lo kon tei ne rį, ma nau, ga li ma, jei gu nė ra kur ki tur dė ti, mes ti ir po pie riaus at­lie kas, nes ant ri nia me rū šia vi me po­pie rių, stik lą ir plas ti ką ne su dė tin ga at skir ti“, – sa kė par la men ta ras.

Pa tai so mis siū lo ma leis ti gy ven­to jams už su kaup tas at lie kas mo kė­ti at si žvel giant ir į tu ri mą būs to plo­tą, gy ven to jų skai čių bei su kau pia mą at lie kų kie kį.

„Jei gu bu te gy ve na vie nas ar pen ki žmo nės, tu rė tų bū ti skir tin gai mo ka­ma. Jei gu yra va sar na mis, jis nau do­ja mas vos ke lis mė ne sius per me tus,

to dėl mo kė ti už vi sus me tus ne rei­kė tų. Jei gu žmo gus gy ve na pri va čio­je val do je ir ga li at skir ti 40 pro c. bio­lo giš kai skai džių at lie kų – kal bu apie vir tu vės at lie kas, apie nu pjau tą žo­ly tę... Kam vis ką vež ti į są var ty nus, jei gu ga li ma grą žin ti į dar žą“, – kal­bė jo J.Ši mė nas.

A.Pet kus taip pat in for ma vo, kad, Sei mui priė mus pa tai sas, tu rės bū ti iš skai dy tos re gio nų at lie kų tvar ky mo cent rų (RATC) funk ci jos – jie ne be­ga lės už siim ti ir ad mi nist ra vi mu, ir tvar ky ti at lie kas.

„Sa vi val dy bės tu ri ap si spręs ti, ar da bar ti niai cent rai lie ka ope ra to riais, ar ad mi nist ra to riais, ku rie ne be vyk­do ūki nės veik los“, – sa kė A.Pet kus.

Sei mas praė ju sių me tų pa bai go­je priė mė pa tai sas, ne be lei džian čias at lie kų ga min to jams jų ne per dirb ti, o pa teik ti pa žy mas, kad per dirb ti ati­da vė ki toms įmo nėms – per dir bė­jų ir su rin kė jų veik la leis ta tik tu rint li cen ci ją.

BNS, KD inf.

Šiukš lių mo kes čius nu sta tys me ri jos

Jei gu bu te gy ve na vie nas ar pen ki žmo­nės, tu rė tų bū ti skir­tin gai mo ka ma.

Lie tu va per ka du jas pa gal nus ta ty tą kai ną. Ko dėl du­jų kai nos de da mo ji skir tin ga mies tams? Pvz., va sa rį la­

biau siai brangs ta šil dy mas Pa ne vė­žy je, bet jis 6 centais ma žes nis ne gu Kau ne. Gal di džiau sią įta ką tu ri ne ku ro kai na, bet eksp loa ta ci nės iš lai­dos: pra stas ku ro de gi ni mas, di de li nuos to liai ši lu mos tra so se? Apie juos ne no riai kal ba ši lu mi nin kai. Da bar vi si pirš tais baks no ja tik į du jų kai­ną. Pvz., kas pa sa kys, ko kie nuo sto­liai tra so se esant 5 laips niams šal čio ir 30 laips nių šal čio? Aps kai tos prie­tai sų šiam tiks lui juk nė ra. Kiek ka ti­li nė pri kai ti no, tiek „Kau no ener gi ja“ ir nu pir ko. Mo men ti nis pro duk tas – ne pa sa ky si, kad man už ten ka ar­ba per daug ga mi na te, jei gu „Kau no ener gi ja“ pa ti sau vir tų šią „sriu bą“, tuo met ži no tų, kiek jai rei kia. Da bar tai da ro sve ti mi.

Va lius V.

Eks pe ri men to iš va da: švie so fo rai ne be rei ka lin gi

Su lau kė me žie mos, ku ri, kaip vi sa da, už klu po mus ne pa­si ren gu sius. Jau bu vo ra šy­ta apie švie so fo rus Mar ve lės

gat vė je, ku rie neiš lai kę šal čio nu­mi rė – ir nie ko, kas dien pro juos pra va žiuo ju, bet ne te ko ma ty ti jo­kio dar bi nin ko, kne bi nė jan čio tuos įren gi mus. Švie so fo rų šei mi nin kai lauks pa va sa rio? O ko kio pa va sa­rio lau kia ki tas švie so fo ras, esan tis to je pa čio je gat vė je, prie pat Alek­so to til to? Ant rą sa vai tę mirk si jis gel to na švie sa. Pra dė jo mirk sė­ti dar ne pra si dė jus spei gams. Gal šiuo at ve ju tau po me? Da ro me eks­

pe ri men tą, aiš ki na mės, ar jis rei ka­lin gas? Šio je vie to je ne te ko ma ty ti ava ri jos, bet tai ne reiš kia, kad ji ten ne ga lė tų įvyk ti, nes švie so fo ras re­gu liuo ja dvie jų ga na di de lių au to­mo bi lių srau tų su si lie ji mą: va žiuo­jan čių iš H. ir O.Min kovs kių gat vė s „Via Bal ti ca“ link, ir va žiuo jan­čių nuo Alek so to til to „Via Bal ti ca“ link. Jei ma no ma, kad švie so fo ro čia ne rei kia – iš kas ki me, pa sta ty­ki me jį ki to je vie to je, kam vers ti jį dirb ti it ko kį val di nin ką – dėl pliu­so. Mirk siu, dir bu, bet iš ma no dar­bo jo kios nau dos.

Ž.Va lan tie nė

Pa ra le lės: �� švie�so�fo�rai�neat�lai�kė�šal�čio,�ar�at�lai�kys�eks�pe�ri�men�tus�gat­vė�se�vai�ruo�to�jai?�����������������������������������������������������������������������������������������������������Artūro�Morozovo�nuo�tr.

Kas įvar dys nuo sto lius tra so se?

Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt 3 mėn. – 69 (39*) Lt tiK šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje

ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.

„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kau nas. Fak sas 423 404.

„KAUNo DIeNoS“ VyrIAUSIojI reDAKTorėjūratė Kuzmickaitė

Vyr. reDAKTorIAUS pAVADUoTojAI:Violeta juodelienė – 302 260

MIeSTo NAUjIeNoS:

Aušra Garnienė – 302 273Virginija Skučaitė – 302 267Arūnas Dambrauskas – 302 268Tadas Širvinskas – 302 266Mantas Lapinskas – 302 251Saulius Tvirbutas – 302 262

TeISėTVArKA: Diana Krapavickaitė – 302 243

LIeTUVA:

Stasys Gudavičius – (8 5) 219 1381

pASAULIS:

julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387

eKoNoMIKA:

jolita Žvirblytė – (8 5) 219 1374

SporTAS: romas poderys – 302 258Marius Bagdonas – 302 259Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383

MeNAS Ir prAMoGoS: enrika Striogaitė – 302 272

FoToKoreSpoNDeNTAI:Artūras Morozovas – 302 269Tomas ragina – 302 269

NAMAI:Vereta rupeikaitė – 302 265

SVeIKATA: Marijana jasaitienė – 302 263Laima Žemulienė – (8 5) 219 1374rATAI: Arūnas Andriuškevičius – 302 252

TV DIeNA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

AUKŠTyN ŽeMyN: Marijana jasaitienė – 302 263Darius Sėlenis – 302 276 Laima Žemulienė – (8 5) 219 1374

reKLAMoS pArDAVIMo SKyrIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt

ASMeNINIAI SKeLBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt

SKeLBIMŲ Ir preNUMerAToS SKyrIUS (VyTAUTo pr. 23) mob. 8 655 45 114

pLATINIMo TArNyBA: 302 242, 302 228

preNUMerAToS SKyrIUS: 302 244

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media print“. Indeksas 0041. rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. raide r pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 19 180.

informacija: 302 250 reklamos skyrius: 302 230 Platinimo tarnyba: 302 242 Prenumeratos skyrius: 302 244 http://www.kaunodiena.lt

e. paštas redakcija@kaunodiena.lt

Martyno�Vidzbelio�(BFL)�nuotr.

7

pasaulisKetvirtADieNiS, vASArio 2, 2012

Did­žio­jo­je­Bri­ta­ni­jo­je­ke­tu­ri­is­la­mis­tai­teis­me­pri­si­pa­ži­no­pla­navę­2010­m.­įvyk­dy­ti­sprog­di­nimą­Lon­do­no­ver­ty­bi­nių­po­pie­rių­bir­žo­je.­Jie­rezgė­sąmokslą­siun­tinė­ti­bom­bas­pa­što­siun­to­se­prie­š­2010­m.­Kalė­das,­taip­pat­tarė­si­dėl­ga­li­mybės­su­reng­ti­„Mum­ba­jaus­sti­liaus“­ata­ką.

Krau­pus­sąmoKs­las

Es­ti­ja­nu­sprendė­už­pa­ramą­ša­liai­sie­kiant­tap­ti­NA­TO­na­re­bu­vu­siam­JAV­pre­zi­den­tui­­Geor­ge’ui­W.Bus­hui­įteik­ti­pres­ti­žiš­kiau­sią­ša­lies­ap­do­va­no­jimą­–­Ma­ri­jos­žemės­kry­žiaus­or­diną.­Ar­G.W.Bus­has­at­vyks­at­siim­ti­ap­do­va­no­ji­mo­į­ce­re­mo­niją,­ku­ri­vyks­va­sa­rio­24­d.­Ta­li­ne,­ne­ži­no­ma.

JAV­žval­gy­ba­ma­no,­kad,­pa­si­bai­gus­re­for­mai,­Ru­si­jos­gink­luo­to­sios­pa­jėgos­bus­pa­si­ren­gu­sios­vyk­dy­ti­ope­ra­ci­jas­ar­ti­mo­jo­už­sie­nio­ša­ly­se,­bet­ne­galės­kel­ti­rim­tos­grėsmės­NA­TO.­Nors­Ru­si­ja­daug­in­ves­ta­vo­į­įpras­tinės­gink­luotės­mo­der­ni­za­vimą,­­pa­grin­di­ne­gy­ny­bos­prie­mo­ne­­li­ko­bran­duo­li­nis­gink­las.

Es­tai­my­li­G.W.Bushą

rusų­­nE­Bi­jo

Prancūzų ir britų ko vosDien raš tis „Dai ly Mail“ iro ni za vo – vy riau sybė skyrė in dams be veik mi li jardą svarų sterlingų pa ra mos, kad ga ran tuotų, jog ša lies ka riuo­menė bus ap gink luo ta Did žio jo je Bri ta ni jo je ga mi na ma tech ni ka, o ga vo špygą tau kuotą.

In dai nu tarė, kad juos už 10 mlrd. do le rių ap gink luos ne kas ki tas, o prancū zai, ku rių pre zi den tas N.Sar­ko zy, re gis, da bar yra vie nas ne ken­čia miau sių žmo nių Britų sa ly ne.

N.Sar ko zy pa sta bos britų prem­je rui Da vi dui Ca me ro nui Briu se ly­je jau ta po kul tinės. Pas tarąjį kar­tą žod žių ka ras tarp ly de rių ki lo šią sa vaitę, kai britų vy riau sybės va­do vas at si sakė pa rem ti ES fi nan si­nio sta bi lu mo pa ktą.

Prancū zi jos pre zi den tas rea ga vo tul žin gai. Jis Didžiąją Bri ta niją iš­va di no „ša li mi be pra monės“, ku­ri rūpi na si tik sa vo fi nansų sek to­riu mi. Dau ning Stri tas tuč tuo jau at rėžė, kad N.Sar ko zy pa reiš ki mai – „rin kimų triu kas, o britų pra­monės sek to rius kur kas di des nis nei prancūzų“.

„Tai ne tie sa. Ga my bos sek to rius 2009 m. su darė 11 pro c. tiek Jung­tinės Ka ra lystės (JK), tiek Prancū­zi jos BVP. Be to, JK pra monės da lis BVP tais pat me tais su darė 15 pro c., o Prancū zi jos – 12,5 pro c. Tai, ką N.Sar ko zy pa sakė, – ne tie sa. Na, juk jis ren gia si rin ki mams“, – bu vo ra šo ma Dau ning Stri to pa­reiš ki me.

Indų an tau sisKad ir kaip būtų, In di ja pa skelbė, jog nai kin tu vais ša lies oro pa jėgas

ap rūpins būtent prancūzų bend­rovė „Das sault“, o ne britų da li nai val do ma „BAE Sys tems“.

Pa sak šal ti nių, iš vi so įmonė pa­ga mins In di jai 126 ka ri nius lėktu­vus „Ra fa le“. Šie pa keis da bar In­di jos nau do ja mus ru siš kus „MiG“ lėktu vus, ku rių ga lio ji mo lai kas be­veik baigėsi.

„Das sault“ ža da, kad pir mie ji 18 nai kin tuvų In di jos ka ri nes oro pa jėgas pa sieks per 36 mėne sius, li ku sie ji 108 or lai viai bus su ren­ka mi In di jo je. Ti ki ma si, kad san­do ris bus pa si ra šy tas ko vo mėnesį, o jau kitą sa vaitę vyks pir mo sios de ry bos.

O britų, vo kie čių, is panų ir italų kon sor ciu mas „BAE Sys tems“, ga­mi nan tis nai kin tu vus „Eu ro figh ter Typ hoon“, li ko it musę kandęs, nors kaip tik „Eu ro figh ter“ lai ko­mas Eu ro pos ka ro avia ci jos pa si­did žia vi mu.

Dar vi sai ne se niai britų tarp­tau ti nio vys ty mo si sek re to rius And rew Mit chel las bu vo įsi ti­kinęs, kad britų vy riau sybė ga­ran ta vo san do rio sėkmę, su teik­da ma In di jai be veik mi li jar do svarų sterlingų pa ramą.

„Tai la bai svar bu mūsų san ty­kiams. Ži no ma, kal bamės ir apie „Typ hoon“ par da vimą“, – pra ėju­

siais me tais trynė ran ko mis A.Mit­chel las.

Priim ti nesnė kai na?In di jos pa reigū nai neo fi cia liai pra­si tarė, kad „Ra fa le“ nai kin tuvų kai­na jiems priim ti nesnė nei „Eu ro­figh ter“. Sa vo ruož tu ir „Das sault“, kaip tvir ti na neo fi cialūs šal ti niai, ge ro kai su ma ži no nai kin tuvų kai­ną, kad san do ris būtų pa tvir tin tas.

In di jos ži niask lai da su sku bo pa reikš ti, kad prancūzų bend rovė įbru ko in dams su tartį pa si ūliu si 5 mln. do le rių nuo laidą kiek vie nam nai kin tu vui. Tie sa, ofi cia liai nei prancūzų, nei indų at sto vai san­do rio de ta lių ne ko men ta vo.

Eks per tus In di jos spren di­mas nu ste bi no. Anks čiau prancū­zų įmo nei ne si sekė par duo ti sa vo nai kin tuvų. Jų ne pir ko nei Ma ro­kas, nei Bra zi li ja, nei Švei ca ri ja, nei Jung ti niai Arabų Emy ra tai.

Ma ža to, nė vie na ša lis, išs ky­rus Prancū ziją, ne tu ri to kio ti po nai kin tuvų sa vo oro pa jėgo se, nes, kaip kal ba ma, nai kin tuvų iš lai ky­mas – bran gus da ly kas. San do ris su In di ja „Das sault“ bu vo pa sku­ti nis šiau das.

Eks per tai ir ži niask lai da spėlio ja, kad In di jai nu si leis ti pa dėjo po li ti­nis spau di mas iš Eli zie jaus rūmų.

Esą 2010 m. gruodį In di jo je viešė­jęs Prancū zi jos pre zi den tas N.Sar­ko zy ne tik ak ty viai rek la ma vo pran­cūzų ga mi nius, bet ir žadė jo in dams ban dy siąs „pra muš ti“ jiems nuo la­tinę vietą Jung ti nių Tautų Sau gu­mo Ta ry bo je bei ga li mybę nau do tis bran duo linė mis tech no lo gi jo mis.

„Dai ly Mail“, „Der Spie gel“ inf.

Af ga nis ta ne, pa si trau kus NA TO pa jėgoms, įsi galės Ta li ba nas, o Pa­kis ta nas tam pri ta ria? Taip ma no Al jan so va do vybė.

Nu te kin ta slap ta NA TO ata skai ta, su ku ria su si pa ži no britų trans­liuo to jas BBC ir dien raš tis „Ti­mes“, praeitą mėnesį bu vo pa teik­tas Al jan so va dams Af ga nis ta ne.

Atas kai ta pa grįsta in for ma ci­ja, su rink ta per 27 tūkst. ap klausų, ku rio se da ly va vo dau giau nei 4 tūkst. su čiuptų Ta li ba no ir tarp­tau ti nio te ro ristų tink lo „al Qae da“ ko vo tojų. Do ku men tas at skleid žia, kad įta kin ga Pa kis ta no slap to ji tar­ny ba (ISI) tal ki na Ta li ba nui.

„Is la ma ba das, nau do da ma sis tar­pi ninkų ir šnipų tink lu, tei kia pa ta­rimų Ta li ba nui, kaip ko vo ti su Va­karų ša lių koa li cinė mis pa jėgo mis. Pa kis ta no vy riau sybė iš lie ka glau­d žiai su si ju si su Ta li ba nu, – nu­ro do ma ata skai to je. – ISI ge rai in­for muo ta apie Ta li ba no veiks mus ir aukštų Ta li ba no pa reigūnų bu vi mo vie tas. Aukš ti ta libų ly de riai re gu­lia riai su si tin ka su ISI dar buo to jais, ku rie pa ta ria dėl stra te gi jos ir in for­muo ja apie bet ko kius ati tin ka mus Pa kis ta no vy riau sybės in te re sus.“

JAV de ta liai ne ko men ta vo do ku­men to. „Mes ne matė me šios ata s­ kai tos, todėl ne ga li me pa teik ti apie ją konk re čių ko men tarų, – sakė

Pen ta go no at sto vas Geor ge’as Litt­le’as. – Bet mes se niai ne ri mau ja­me dėl ry šių tarp kai ku rių ISI ele­mentų ir kai ku rių ekst re mistų tinklų.“

Pa kis ta nas at rėžė, kad kal ti ni­mai – ne rim ti. Už sie nio rei kalų mi nis te ri jos at sto vas Ab du las Ba­si tas pa brėžė, kad „Pa kis ta nas yra įsi pa rei gojęs ne si kiš ti į Af ga nis ta­no vi daus rei ka lus“.

Be je, ata skai to je taip pat ne ven­gia ma pa brėžti, kad tikė ti na, jog Ta li ba nas pa si trau kus NA TO pe­rims vald žią Af ga nis ta ne.

„Daug af ganų jau ban do nu si­teik ti tam, kad grįš Ta li bas, – ra šo­ma ata skai to je. – Kai ISAF (NA TO

va do vau ja mos Tarp tau tinės sau­gu mo pa ra mos pa jėgos) ne be bus svar bus veiks nys, Ta li ba nas ma no, kad jo per galė bus neiš ven gia ma.“

Taip pat nu ro do ma, kad Ta li ba­nas sąmo nin gai nau do ja švel nesnę tak tiką kai ku riuo se re gio nuo se, kad pa ska tintų spar tesnį NA TO ka rių iš ve dimą.

Nors Af ga nis ta no vy riau sybė kal­ba apie tai kos su tartį su Ta li ba nu, NA TO do ku men te pa brėžia ma, kad Pa kis ta nas „ak ty viai trik do“ Ta li­ba no ir Ka bu lo su si tai kymą „nuo­la tinė mis pa stan go mis“, siek da mas des ta bi li zuo ti Af ga nis ta no pre zi­den to Ha mi do Kar zai vy riau sybę.

BBC, „Guar dian“, BNS inf.

Pa kis ta nas Af ga nis ta ne ren gia per versmą?

Bri tams špy ga, o prancū zams py ra gasKand žio ji britų ži niask lai da šai po si iš vy riau sybės. Ma ža to, kad Prancū zi jos pre zi den tas Ni co las Sar ko zy nuo la tos api pi la bri­tus pa šai piais ko men ta rais, an tausį trenkė ir In di ja.

In dai nu tarė, kad juos už 10 mlrd. do le­rių ap gink luos ne kas ki tas, o prancū zai.

Sąmoks las: ­� slap­to­je­NA­TO­ata­s­kai­to­je­ tei­gia­ma,­ jog­Pa­kis­ta­nas­slap­ta­re­mia­ta­li­bus,­kad­šie­grįžtų­­į­vald­žią­Af­ga­nis­ta­ne.­ ­ AFP­nuo­tr.

Pra laimė jo: ­� D.Ca­me­ro­nas­ (nuotr.­kairėje)­galės­dar­ la­biau­pyk­ti­ant­N.Sar­ko­zy.­ In­di­ja­nu­tarė,­kad­prancūzų­„Ra­fa­le“­nai­kin­tu­vai­ge­res­ni­nei­britų.­ ­ „Scan­pix“­nuo­tr.

8

sportasketvirtadienis, vasario 2, 2012

„Žal gi rio“ klu bo ko mu ni ka ci jos di rek to rius Al man tas Ki ve ris in for ma vo, kad kroa tas neiš vy­ko į Bar se lo ną. Pa sak žal gi rie­čių vy riau sio jo tre ne rio Alek­sand ro Tri fu no vi čiaus, žai dė jo trau ma yra rim tes nė, nei at ro­dė iš pra džių.

„Prieš rung ty nes su Kan tu „Ben net“ eki pa Mar ko sir gu lia vo, ta čiau la bai no rė jo pa dė ti „Žal gi­riui“ ir pra ktiš kai pa ki lęs tie siai iš lo vos iš vy ko į Ita li ją, kur pa ty­rė trau mą. Paaiš kė jo, kad su žei­di mas – ne šiaip sau. Praė ju sį sa­vait ga lį jis il sė jo si ir pra lei do LKL rung ty nes, bet krep ši nin kui rei­kia rim tes nio ato kvė pio“, – sa kė A.Tri fu no vi čius.

„Tai – di de lė ne tek tis ko man­dai. Mar ko im da vo si ini cia ty vos to kiais mo men tais, kai bū da­vo sun ku. Tik rai trūks jo to li mų me ti mų, bet ma nau, kad mū sų gre to se at si ras žai dė jų, ku rie pa­tai kys ir už M.Po po vi čių“, – vy­

Snai pe rių dvi ko va neį vyksKau no „Žal gi riui“ šian dien per Eu ro ly gos tur ny ro „TOP-16“ eta po tre čio jo tu ro rung ty nes Is pa ni jo je su „Bar ce lo na Re gal“ eki pa ne pa dės snai pe ris Mar ko Po po vi čius.

Sąs kai tos: �� 2009-2010�m.�se�zo�ną�žal�gi�rie�čiai�du�kart�pra�lai�mė�jo�„Bar-ce�lo�na�Re�gal“�ko�man�dai�–�70:77�ir�55:89.� get�tyi�ma�ges.com�nuo�tr.

Žaidėjas Šalis Pozicija Ūgis

Vic to ras Sa da Is pa ni ja gy nė jas 192 cmMar ce lin ho Huer tas Brazilija/Italija gy nė jas 190 cmJua nas Car lo sas Na var ro Is pa ni ja gy nė jas 191 cmKos ta Pe ro vi čius Ser bi ja vi du rio puo lė jas 217 cmFra nas Vaz que zas Is pa ni ja vi du rio puo lė jas 209 cmC.J.Wal la ce’as JAV puo lė jas 206 cmJoe Ing le sas Ang li ja puo lė jas 203 cmBo ni fa ce’as Ndon gas Se ne ga las vi du rio puo lė jas 213 cmXa vie ras Ra ba se da Is pa ni ja puo lė jas 201 cmEra ze mas Lor be kas Slo vė ni ja vi du rio puo lė jas 208 cmChuc kas Eid so nas JAV gy nė jas 202 cm

Pe te’as Mic kea las JAV puo lė jas 197 cmVy riau sia sis tre ne ris Xa vie ras Pas cua lis (Is pa ni ja)

„Bar ce lo na Re gal“

lė si „Žal gi rio“ ka pi to nas Pau lius Jan kū nas.

Is pa ni jos eki po je pa sta ruo ju me tu svei ka tos rū pes čiai ka ma vo snai pe rį Jua ną Car lo są Na var ro bei du puo lė jus – ame ri kie tį Pe­te’ą Mic kea lą ir se ne ga lie tį Bo ni­fa ce’ą Ndon gą.

„J.C.Na var ro ir P.Mic kea las ren­gia si rung ty nėms su „Žal gi riu“ ir tu rė tų žais ti. Pe te’as šiek tiek karš­čia vo, bet at ro do, kad jam – nie ko rim to“, – tei gė is pa nų ko man dos vai ri nin kas Xa vie ras Pas cua lis.

A.Tri fu no vi čius pa brė žė, kad ti­kė tis sėk mės per ma čą su „Bar ce­lo na Re gal“ ga li ma tik žai džiant mak si ma liai su si kau pus vi sas 40 mi nu čių.

„Šio je ko man do je – daug aukš­to ly gio žai dė jų, to dėl tre ne riai ga li pa si rink ti ke lis žai di mo va rian tus. Mums rei kės tiks liai vyk dy ti pla­ną, ku rį esa me pa ren gę“, – svars tė „Žal gi rio“ stra te gas.

KD inf.

Mums rei kės tiks liai vyk dy ti pla ną, ku rį esa me pa ren gę.

Aleksandras Trifunovičius:

Eu ro pos tau rės tur ny re po 2-ojo eta po pir mo jo ra to var žy bų li ko trys nė kar to ne pra lai mė ju sios ko man dos, tarp jų – Ri mo Kur ti-nai čio tre ni ruo ja ma Mask vos sri-ties „Chim ki“ eki pa.

Per ga lė be Ma ri jo noJ gru pė je „Chim ki“ krep ši nin kai, ku rių gre to se vėl ne bu vo Ma ri jo no Pet ra vi čiaus, sa vo aikš tė je 68:55 (17:11, 19:21, 18:12, 14:11) nu ga lė jo Do nec ko „Do neck“ (Uk rai na) klu­bą ir ta po vien val džiais ly de riais.

„Mes pui kiai gy nė mės, to dėl ir ga lu ti nis rung ty nių re zul ta tas – mū sų nau dai. Aš nuo lat kar to ju: man ne svar bu, kiek taš kų su rin­ko vie nas ar ki tas žai dė jas, svar­biau sia – ką pa sie kė vi sa ko man­da. Šį ma čą su žai dė me taip, kaip tu rė tu me rung ty niau ti vi sa da“, – po var žy bų kal bė jo R.Kur ti­nai tis.

Ne sėk mių kol kas ne pa ty rė Va­len si jos „Bas ket“ (Is pa ni ja) iš I gru pės ir Sankt Pe ter bur go „Spar­tak“ (Ru si ja) iš K gru pės.

Tai sys klai dasAnt rą ją per ga lę L gru pė je iš ko vo­jo Lie tu vos krep ši nio ly gos (LKL) vi ce čem pio nas Vil niaus „Lie tu vos ry tas“, na muo se 86:75 įvei kęs aut­sai de rę Ber ly no „Al ba“ (Vo kie ti ja) ko man dą.

„Var žo vas bu vo pa jė gus, ta čiau ne leng va me ma če mums pa vy ko nu ga lė ti. Mū sų ko man di nis žai di­mas bu vo ge ras, bet neiš ven gė me klai dų gy ny bo je. Jos iš tai so mos. 11 taš kų per sva ra – ne blo gai, ta­čiau ko va dėl ge res nio bend ro taš­kų san ty kio tar pu sa vio ma čuo se su „Al ba“ lau kia ki tą sa vai tę“, –

R.Kur ti nai čio ko man da – vis ar čiau ket virt fi na lio

Sta tis ti ka

Vil niaus „ Lie tu vos ry tas“–Berlyno „Al ba“ 86:75 (20:16, 20:22, 19:25, 27:12). 6 850 žiū ro vų. A.Ra ši­čius 16/D.Al le nas 16.

po ma čo tei gė vil nie čių vy riau sia­sis tre ne ris Alek sand ras Dži ki čius.

Va sa rio 7­ąją Lie tu vos vi ce čem­pio nai su Ber ly no krep ši nin kais su­si tiks Vo kie ti jo je.

Ki to se L gru pės tre čio jo tu ro rung ty nė se pir mą ją ne sėk mę pa­ty rė ly de ris Kras no da ro „Lo ko mo­tiv­Ku ban“ (Ru si ja) klu bas, sa vo aikš tė je 70:71 (21:14, 22:22, 10:19, 17:16) nu si lei dęs Tre vi zo „Be net­ton“ (Ita li ja).

Ant ro jo ra to ko voms „Lo ko­mo tiv­Ku ban“ nu spren dė su­stip rin ti sa vo gre tas Stam bu lo „Ana do lu Efes“ ir Ma ke do ni jos na cio na li nės rink ti nės įžai dė ju Vla do Ilievs kiu.

VEF pa ro dė cha rak te rįPer ga lę I gru pė je iš ko vo jo ir ga li­my bes pa tek ti į ket virt fi na lį iš sau­go jo Ra mū no Bu tau to tre ni ruo ja­ma Ry gos VEF (Lat vi ja) eki pa su An ta nu Ka va liaus ku, na muo se 78:61 (27:18, 18:20, 16:12, 17:11) nu ga lė ju si „BCM Gra ve li nes“ (Pran cū zi ja).

A.Ka va liaus ko są skai to je – 23 taš kai, 8 at ko vo ti ir 1 pe rim tas ka­muo lys, blo kuo tas var žo vo me ti­mas, 4 klai dos bei 3 pra žan gos.

„Man šį kar tą la biau siai pa ti­ko tai, kad ko man da pa ro dė tvir­tą cha rak te rį“, – pa brė žė R.Bu­tau tas.

Man ne svar bu, kiek taš kų su rin ko vie nas ar ki tas žai dė jas, svar­biau sia – ką pa sie kė vi sa ko man da.

Rimas Kurtinaitis:

„Po il go kos per trau kos žai dė­me sau įpras tu rit mu. Ma nau, tai liu di ja, kad žen gia me tei sin gu ke­liu. Ko man dos drau gai man su­da rė ga li my bes už siim ti tin ka mas po zi ci jas ata koms ir aš sten giau­si jų ne nu vil ti“, – kal bė jo A.Ka va­liaus kas.

VEF sa vo gru pė je uži ma 3­ią ją vie tą (1 per ga lė, 2 pra lai mė ji mai). Ly de rių dvi ko vo je Va len si jos „Bas­ket“ sve čiuo se 80:71 (20:12, 25:18, 14:26, 21:15) įvei kė pir mą ją ne sėk­mę pa ty ru sį Nym bur ko ČEZ (Če ki­ja) pen ke tu ką.

KD inf.

Strategas: �� R.Kurtinaitis�iš�„Chimki“�žaidėjų�reikalauja�maksimalių�re-zultatų.� � bckhimki.ru�nuotr.

Komanda Perg. Pral. Taškų sant.

1. „Lo ko mo tiv-Ku ban“ 2 1 235:2172. „Lie tu vos ry tas“ 2 1 231:2253. „Be net ton“ 2 1 212:2124. „Al ba“ 0 3 218:242

L gru pė

9

sportaskaunodiena.lt/naujienos/sportas

ketvirtadienis, vasario 2, 2012

Už duo tis – nu ga lė tiLie tu viai rung ty niaus B gru pė­je. Ket virt fi na ly je dvi pa jė giau sios šios gru pės ko man dos iš mė gins jė­gas su A gru pės rink ti nė mis – Grai­ki jos, Puer to Ri ko ar ba Jor da ni jos.

Mū sų ko man dos vy riau sia sis tre ne ris Kęs tu tis Kem zū ra, ver­tin da mas bur tų re zul ta tus, sa kė: „Sun ku kal bė ti apie Ve ne sue los ir Ni ge ri jos rink ti nes, nes su jo mis ne sa me su si ti kę ar dau giau ma tę jų žai di mą. Sun ku da bar iš kar to spręs ti, ko rei kia ti kė tis. Tik riau­siai tai bus at le tiš kos ko man­dos, o jos vi sa da bū na pa vo jin gos. Šiais lai kais vi si mo ka žais ti, rei­kės ana li zuo ti var žo vus ir reng tis ko vai su jais.

Ve ne sue los eki pa ne prik lau so pa sau lio eli tui, ta čiau žais na muo­se, to dėl ji tam pa dar pa vo jin ges­nė. Ga li me ir tu rė si me nu ga lė ti abu var žo vus sa vo gru pė je, bet tai pa­da ry ti ne bus pa pras ta ir leng va.

A gru pė je iš si ski ria Grai ki ja ir Puer to Ri kas, B gru pės fa vo ri tės tu rė tų bū ti Ru si ja ir Do mi ni kos Res pub li ka. D gru pė – la bai įdo­mi. Ma ke do nams ten tik rai ne bus leng va – Nau jo ji Ze lan di ja ir An go­la yra ga na stip rios ko man dos.“

Tu ri pa ty ru sių žai dė jųNi ge ri jos na cio na li nės krep ši nio rink ti nės stra te gas Ayo de le’as Ba­ka re’as, po bur tų trau ki mo ce re­

mo ni jos pa pra šy tas įvar dy ti tur­ny ro fa vo ri tus, nė kiek ne dve jo jo: „Ži no ma, kad tai bus Ni ge ri ja, po to – Lie tu va ir Grai ki ja.“

Per nai Af ri kos čem pio na te ni ge­rie čiai iš ko vo jo bron zos me da lius,

į prie kį pra lei dę Tu ni so ir An go los krep ši nin kus. Į sim bo li nį ge riau­sių jų tur ny ro žai dė jų pen ke tu ką bu vo iš rink tas 198 cm ūgio puo­lė jas Ime Udo ka, pa sta ruo ju me­tu at sto vau jan tis is pa nų „Mur cia“ klu bui.

A.Ba ka re’o tei gi mu, šiais me­tais jie ga li su rink ti kur kas stip­res nę ko man dą ne gu per nai. „Mes nuo lat ste bi me po ten cia lius rink­ti nės kan di da tus. Ne ma žai žai dė­jų rung ty niau ja Eu ro po je ir JAV“, – sa kė tre ne ris.

Ve ne sue los rink ti nė, sa vo gre to se tu rin ti ir žai dė jų iš NBA ir NCAA, 2011­ųjų Ame ri kos čem pio na te bu vo penk ta.

Ža da aukš tą ly gįAt ran kos tur ny ras Ka ra ka­se vyks lie pos 2–8 d. Lie tu viai 3 d. iš mė gins jė gas su ve ne sue lie­čiais, 4 d. – su Ni ge ri jos eki pa.

Pus fi na liai vyks 7 d. Šias dvi ko vas

lai mė ju sios rink ti nės iš ko vos ke lia­la pius į Lon do no olim pia dą. Pus fi­na liuo se su klu pu sios ko man dos 8 d. su si kaus dėl tre čio jo ke lia la pio.

Tarp tau ti nės krep ši nio aso cia ci jų fe de ra ci jos (FI BA) pre zi den tas Yva­nas Mai ni ni ir ge ne ra li nis sek re to rius Pat ri kas Bau man nas ap si lan kė Ka ra­ka so „Po li de ro de Ca ra cas“ are no je ir su si ti ko su Ve ne sue los spor to mi­nist ru Hek to ru Rod ri gue zu. Po su si­ti ki mo P.Bau man nas sa kė: „Lau kia ne ma žai dar bų tiek be si ruo šiant pa­čiam tur ny rui, tiek jį rek la muo jant. Iš vy riau sy bės ir or ga ni za to rių su­lau kė me pa ža dų, kad vi si dar bai bus at lik ti ne prie kaiš tin gai.“

KD inf.

Ke lias iki pus fi na lio bus ne leng vasNak tį iš ant ra die nio į tre čia die nį paaiš kė jo Lie tu vos vy rų krep­ši nio rink ti nės var žo vai Ka ra ka se (Ve ne sue la) vyk sian čia me olim pi nia me at ran kos tur ny re: tai – var žy bų šei mi nin kų ir Ni­ge ri jos eki pos.

Vie ta: �� krep�ši�nin�kai�var�žy�sis�„Po�li�de�ro�de�Ca�ra�cas“�are�no�je,�tal�pi�nan�čio�je�apie�13�000�žiū�ro�vų.wri�teo�pi�nions.com�nuo�tr.

Ly gis: �� vie�nas�Ve�ne�sue�los�rink�ti�nės�ly�de�rių�G.Vas�que�zas�(kai�rė�je)�at�sto­vau�ja�NBA�klu�bui�„New�Or�leans�Hor�nets“.� AFP�nuo�tr.

At ran ka

A gru pė: Grai ki ja, Puer to Ri kas, Jor­da ni ja; B gru pė: Lie tu va, Ve ne sue la, Ni ge ri ja; C gru pė: Ru si ja, Do mi ni kos Res pub li ka, Ko rė ja; D gru pė: Ma ke­do ni ja, Nau jo ji Ze lan di ja, An go la.

Man tas Stan ke vi čiusm.stankevicius@diena.lt

Sau sio 31-ąją pa si bai gęs Lie tu-vos fut bo lo A ir 1-osios ly gų klu-bų li cen ci ja vi mo pro ce sas kol kas neat sa kė į klau si mą, kiek ko-man dų da ly vaus abie jų di vi zio-nų var žy bo se.

Lai min gų jų – aš tuo niLie tu vos fut bo lo fe de ra ci jos (LFF) pra ne ši me skel bia ma, kad po ape­lia ci jų A ly gos li cen ci jas tu ri aš­tuo ni klu bai.

Tai – Pa ne vė žio „Ek ra nas“, Vil niaus mies to fut bo lo drau gi ja (VMFD) „Žal gi ris“, Ma ri jam po­lės „Sū du va“, „Šiau liai“, Tau ra­gės „Tau ras“, Pak ruo jo „Kruo­ja“, Aly taus „Dai na va“ ir Gargž dų „Ban ga“.

Per nai A ly gos čem pio na te da­ly va vo 12 eki pų, 2010­ai siais pir­me ny bes pra dė jo 11, bet bai gė 10 (bu vo eli mi nuo ta Vil niaus „Vėt­ra“), o 2009­ai siais – 8.

Šie met A ly gos li cen ci jų sie kę klu bai – FBK „Kau nas“, Klai pė­dos „At lan tas“ ir Vil niaus REO – neį gy ven di no A ly gai tai ko mų fi nan si nių kri te ri jų, ta čiau ati ti­

ko 1­os ly gos rei ka la vi mus ir ga­vo šio lygio li cen ci jas.

Jo kios do ku men ta ci jos li cen ci­ja vi mui ne pa tei kė „Ma žei kiai“ ir „Klai pė da“.

„Spe cia liai ne pa tei kė me do ku­men tų. Aps vars tę vi sas ga li my­bes nu ta rė me pa da ry ti per trau­ką. Spren di mas leis tis į že miau sią gran dį pa si ro dė tin ka miau sias. No ri me vis ką pra dė ti nuo pra džių – au gin tis jau ni mą ir po tru pu tė lį kop ti aukš tyn“, – sa kė už da ro sios ak ci nės bend ro vės (UAB) „Klai­pė dos fut bo lo cent ras“ di rek to­rius bei Klai pė dos fut bo lo są jun­gos (KFS) pre zi den tas Rai mon das Bie liaus kas.

Nes pė jo su si tvar ky tiR.Bie liaus kas neat me tė ga li my­bės, kad spren di mas ga li šiek tiek keis tis. „Tu ri me ke lis sce na ri jus, bet apie juos kol kas per anks ti kal bė ti, – tei gė KFS va do vas. – A ly go je ga li lik ti tik aš tuo nios ko­man dos. Ma nau, kad „At lan tui“ bus pa da ry ta išim tis.“

Tuo įsi ti ki nęs ir „At lan to“ pre­zi den tas Va cys Le ke vi čius. „At va­žia vau į fe de ra ci ją su vi sais pra šy­mais ir pa tai sy mais. Siek siu, kad „At lan tas“ bū tų priim tas į A ly gą, – tvir ti no V.Le ke vi čius. – Mums pri trū ko vie nos die nos, ke li fi­nan si niai kri te ri jai nea ti ti ko, ta­čiau vis kas bus su tvar ky ta. No­ri me žais ti A ly go je, nes Klai pė da be fut bo lo – neį si vaiz duo ja mas da ly kas. Sir ga liai lau kia se zo no,

o mes džiau gia mės, kad at si ra do žmo nių, ku rie šiais me tais yra pa­si ry žę klu bui pa dė ti.“

Per nai išim tys bu vo pri tai ky­tos A ly gos li cen ci jų ne ga vu siems FBK „Kau nui“ ir „Dai na vai“.

Sos ti nės REO klu bo va do vas Ri man tas Turs kis taip pat pri­pa ži no, kad su truk dė vie nin te­lė klai da – ne lai ku klu bo bu­hal te rio su tvar ky ti do ku men tai. „Li cen ci ja vi mo pro ce sas bu vo pa grei tin tas, ne spė jo me lai ku vis ko pa teik ti. Da bar jau pa ren­gė me vi sus do ku men tus“, – sa­kė R.Turs kis.

Kos mi niai rei ka la vi maiTei sę rung ty niau ti A ly go je REO klu bas iš si ko vo jo per nai ta pęs

1­osios ly gos čem pio nu. „Ma­nau, kad ša lies aukš čiau sia me di vi zio ne tu rė tų rung ty niau­ti bent 10 ko man dų“, – tei gė R.Turs kis.

Pa sak jo, kai ku rie LFF li cen ci­ja vi mo kri te ri jai – nei į tvo rą, nei į mie tą.

„Ke lia mi to kie rei ka la vi mai, kad jei gu są ži nin gai vis kas bū tų da ro ma, tai A ly go je žais tų dvi ar trys eki pos, – kal bė jo R.Turs kis. – Are no je kė džių žiū ro vams tu ri bū ti 3 ar 5 tūks tan čiai. Aš, klu bo šei mi nin kas, esu suin te re suo tas, kad atei tų dau giau žmo nių, įren­giau 1 500 kė džių, bet ir jos neuž­pil do mos. Tai kam man tie ki ti tūks tan čiai vie tų?“

A ly gos čem pio na to da ly viai tu rė tų paaiš kė ti šian dien po LFF vyk do mo jo ko mi te to po sė džio. Pla nuo ja ma, kad var žy bos pra si­dės ko vo 10–11 d.

1­osios ly gos li cen ci jas tu ri FBK „Kau nas“, „At lan tas“, REO, Kė­dai nių „Ne vė žis“, „Pa lan ga“, Vil­niaus „Po lo ni ja“, „Ši lu tė“, „Tra­kai“, Jo na vos „Lie ta va“, Kur šė nų „Ven ta“, Kė dai nių „Li fo sa“ ir Vil­niaus „Gra ni tas“.

Fut bo lo A ly ga vėl su si trauks?

– tiek klubų kol kas turi A lygos licencijas.

8

Ke lia mi to kie rei­ka la vi mai, kad jei­gu są ži nin gai vis kas bū tų da ro ma, tai A ly go je žais tų dvi ar trys eki pos.

Rimantas Turskis:

turtasketvirtADieNiS, vASArio 2, 2012

turtas@diena.ltRedaktorė Jolita Žvirblytė

Vals ty bės įmo nės me tus pa ly dė jo pa mo da mos sau so mis no si nai tė mis

10

Li na Mra zaus kai tėl.mrazauskaite@diena.lt

Re kor di nis pel nasPraė ję me tai vals ty bės įmo nėms bu vo pel nin gi. Vi sos Su si sie ki­mo mi nis te ri jos val do mos įmo nės, vir šy da mos lū kes čius, už dir bo apie 260 mln. li tų pel no. Tai bu vo be­ne tris kar tus di des nis pel nas nei 2010­ai siais. Ta čiau, kaip sa kė įmo nių va do vai, ste buk lų ne bū na: pel ną at ne šė ne pa si pur tęs auk so avi nė lis, o in ves ti ci jos ir kryp tin­gai ma žin tos są nau dos.

Re kor di niu re zul ta tų šuo liu be­ne la biau siai džiau gė si Klai pė dos vals ty bi nis jū rų uos tas. Jo ge ne ra li­nis di rek to rius Eu ge ni jus Gent vi las praė ju sių me tų re zul ta tus ver ti no vie na reikš miš kai – „la bai ge rai“. Anot jo, net 500 me tų gy vuo jan­tis uos tas pa sie kė ge riau sius re zul­ta tus per vi są sa vo is to ri ją ir, kaip ro do duo me nys, ta po stip riau siu uos tu Bal ti jos ša ly se.

Pasak jo, praė ju sių me tų ro­dik lius lė mė nuo dug niai pa reng­ti stra te gi niai pla nai ir in ves ti ci jos į la biau siai at si per kan čius ob jek­tus: „Per nai gi li no me uos to dug ną šiau ri nė je da ly je, da bar pra de da­me gi li ni mo dar bus li ku sio je da ly­je. Tai leis į uos tą priim ti di des nio to na žo lai vus. Be to, su ma ži no me rink lia vas ir ta po me pa trauk les ni kro vi nio siun tė jams.“

E.Gent vi lo tei gi mu, praė ju siais me tais in ves ti ci jos bu vo re kor diš­kai di de lės ir sie kė apie 170 mln. li tų, ta čiau jų vai sius esą skin si me tik šie met.

Praė ju sių me tų re kor di nės in ves­ti ci jos, E.Gent vi lo ma ny mu, Klai­pė dos uos tui pra na šau ja dar ge res­nius lai kus nei per nai. To dėl į uos to inf rast ruk tū rą šie met pla nuo ja ma in ves tuo ti dar dau giau – apie 250 mln. li tų. Šių pla nų, anot jo, ne sut­rik dė nė pra sčiau, nei ti kė ta si, pra­si dė ję me tai: „Sau sis kol kas ne la­bai pa lan kus, bet tai ga li bū ti su si ję su „Lie tu vos ge le žin ke lių“ pa di din­tais kro vi nio ve ži mo ta ri fais.“

Uos to ge ne ra li nis di rek to rius ne­slė pė, kad ge rais re zul ta tais ti ki­ma si pa keis ti kri tiš ką vi suo me nės po žiū rį į vals ty bės įmo nes, tai šiuo me tu yra pa grin di nis jo tiks las: „Aš ir ne tu riu ki to kios už duo ties sau, kaip pa keis ti vi suo me nės po žiū­rį, pir miau sia re zul ta tais. Ma nau, kad skep ti kai, ku rie daž nai yra tei­sūs kri ti kuo da mi, da bar ar gu men tų ne be tu rės. Juo lab kad mes vals ty bei mo kė si me pel no mo kes tį – 60 mln. li tų. Tai įro do, kad ir vals ty bės įmo­nės ga li sėk min gai dirb ti.“

Ke lei vių pri trau kė pi gu muNe vi sos vals ty bi nės trans por­to įmo nės ga lė jo pa si gir ti pel­

nu, ta čiau ir jų veik los ata skai to­se skam bus žo dis „re kor das“ vis dėl to šmės te lė jo. Per nai, pre li mi­na riais duo me ni mis, vi si Lie tu vos oro uos tai ap tar na vo re kor di nį ke­lei vių skai čių ša lies is to ri jo je – 2,7 mln. žmo nių.

Tarp tau ti nio Vil niaus oro uos­to ko mu ni ka ci jos va do vės Sand ros Šiau lie nės tei gi mu, per nai Eu ro pą pur tęs eko no mi nis ne sta bi lu mas nei gia mos įta kos ša lies avia ci jos rin kai ne pa da rė, ne tgi prie šin­gai: „Bu vo jun ta mas pa gy vė ji mas. Bal ti jos re gio no avia ci jos rin ka ki­lo spar čiau siai Eu ro po je: pen kiuo­se di džiau siuo se Bal ti jos ša lių oro uos tuo se – Ry gos, Ta li no ir Vil­niaus, Kau no, Pa lan gos – bend ras ke lei vių srau tas per nai išau go apie 15 pro c. ir ge ro kai vir ši jo Eu ro pos 4,5 pro c. vi dur kį.“

Anot pa šne ko vės, per nai ke lei vių pa dau gė jo vi suo se tarp tau ti niuo se Lie tu vos oro uos tuo se, o di džiau­sias au gi mas pa ste bė tas sos ti nė je. Vil niaus oro uos to ke lei vių skai čius spar čiau siai au go ir vi so je Eu ro pos rin ko je. Pa gal šį ro dik lį jis pra len kė vi sus 170 Tarp tau ti nės oro uos tų ta­ry bos ver tin tus Eu ro pos oro uos tus. Ta čiau net ir tai įmo nei pel no ne da­vė, ki ta ver tus, dau giau nei per pus, iki 3 mln. li tų, su ma ži no nuo sto lius.

„Su ma žin tos są nau dos lei do smar kiai su ma žin ti rink lia vų dy­džius. Šiuo me tu oro li ni jų bend ro­vių mo ka mi mo kes čiai už su teik tas pa slau gas yra tris kar tus ma žes ni nei 2005 m. Šie met są nau das bus sie kia­ma su ma žin ti dar la biau, o oro li ni­jų bend ro vėms tai ky ti dar pa trauk­les nę oro uos to rink lia vų kai no da rą, taip ska ti nant ke lei vių ir skry džių au gi mą“, – apie nu veik tus dar bus ir pla nus pa sa ko jo S.Šiau lie nė.

Jos tei gi mu, per nai oro uos te veik­lą pra dė jo dvi di de lės pi gių skry džių bend ro vės „Wizz Air“ ir „Rya nair“, taip pat pri si jun gė Šve di jos bend ro vė „Sky ways“ ir ant ra pa gal dy dį Ru si­jos skry džių bend ro vė „Tran sae ro“.

Kau no oro uos tas praė ju siais me­tais taip pat su lau kė di des nio ke­lei vių skai čiaus. Ta čiau, kaip tei gė įmo nės ge ne ra li nis di rek to rius Ari­jan das Šliu pas, tai ne nau jie na, esą ke lei vių srau tai di dė ja jau de vy ne­rius me tus iš ei lės. To kiais re zul­ta tais, pa sak jo, ga li pa si gir ti re tas Eu ro pos oro uos tas.

Anot pa šne ko vo, per nykš tį ke lei­vių skai čiaus au gi mą la biau siai pa­ska ti no dar 2010 m. dvi gu bai pa­di din tas pi gių „Rya nair“ skry džių kryp čių skai čius, taip pat va sa rą pa siū ly tos nau jos poil si nės kryp tys į Ro do, Ko so sa las, Ali kan tę. Jos esą iš kart ta po po pu lia rios tarp ke liau­to jų ne tik iš Lie tu vos, bet ir ša lių kai my nių: Bal ta ru si jos, Lat vi jos, Ru si jos (Ka li ning ra do sri ties).

Nuos to lių iš ven gėNau ja rin ko da ra per nai iš nuo sto­lių duo bės trau kė ir Lie tu vos pa štą. Skai čiuo ja ma, kad ke le rius me tus nuo sto lin gai vei kęs Lie tu vos pa š­tas 2011­ai siais ga vo 300 tūkst. li­tų pel no. Nors įmo nės va do vė apie sėk mę dar ne tri mi tuo ja, kas met ge rė jan tys re zul ta tai esą tei kia vil­čių.

Lie tu vos pa što ge ne ra li nės di­rek to rės Li nos Min de rie nės tei­gi mu, 2009 m. įmo nės nuo sto liai sie kė 67,8 mln. li tų, ta čiau at lik ti struk tū ri niai po ky čiai ir su ma žin tos veik los są nau dos nuo sto lius 2010­ai siais su ma ži no iki 10,2 mln. li tų.

„Ta pa čia link me dir bo me ir praė ju siais me tais. Ir to liau ma­ži no me są nau das, efek ty vi no me pa štų vei ką, ak ty vi no me pre kių ir pa slau gų par da vi mą. Vi sa tai lei­do pa siek ti ge rų re zul ta tų“, – ti ki­no pa šne ko vė.

Anot jos, ste bė da ma ir ana li­zuo da ma rin ką įmo nė ieš ko jo ga­li my bių pa siū ly ti nau jų ir pa trauk­lių pa slau gų. Kaip vie ną di džiau sių praė ju sių me tų nau jo vių L.Min de­rie nė įvar di jo įdieg tą siun tų sa vi­tar nos ter mi na lų tink lą „Siun­tos24“.

Paš ne ko vės tei gi mu, per praė ju­sius me tus Lie tu vos pa štas taip pat ati da rė 13 nau jų pa što sky rių ša lies di džiuo siuo se pre ky bos cent ruo se ir jie su lau kė ke lis kar tus di des­nių klien tų srau tų nei įpras ti pa­što sky riai.

„Nau jų klien tų taip pat pa vy ko pri trauk ti su ma ži nus įmo kų ir mo­kes čių su rin ki mo pa slau gos kai ną. Da bar mo kes tis už įmo kas Lie tu vos pa šte yra vie nas ma žiau sių rin ko­je“, – sa kė L.Min de rie nė.

Va do vė ne slė pė am bi ci jų ir Lie­tu vos pa štą ma to kaip stip rią ir

Vals ty bės įmo nės me tus pa ly dė jo pa mo da mos sau so mis no si nai tė mis

Re zul ta tai: �� 2011�m.�Klai�pė�dos�jū�rų�uos�tas�ta�po�stip�riau�siu�uos�tu�Bal­ti�jos�ša�ly�se,�Lie�tu�vos�oro�uos�tai�ap�tar�na�vo�re�kor�di�nį�ke�lei�vių�skai�čių,�„Lie�tu�vos�ge�le�žin�ke�liai“�to�liau�di�di�no�pel�ną,�o�Lie�tu�vos�pa�štas�pa�ga�liau�iš�bri�do�iš�nuo�sto�lių�liū�no.� � BFL�nuo�tr.

„Re kor das“ – toks žo dis daž nai pa si girs ta vals ty bi nių trans por to įmo nių va do vų lū­po se, kal bant apie praė ju sius me tus. Re­kor di niams re zul ta tams įta kos tu rė jo at­si gau nan ti ša lies eko no mi ka, ta čiau vien jai skir ti vi sų nuo pel nų ne lin kę ir eks per tai.

Vals ty bės įmo nių va­do vams bu vo su da ry­tas tik rai ne men kas spau di mas siek ti ge­res nių re zul ta tų.

Gi ta nas Nau sė da:

turtasketvirtADieNiS, vASArio 2, 2012

Vals ty bės įmo nės me tus pa ly dė jo pa mo da mos sau so mis no si nai tė mis

Praė­ju­siais­me­tais­vals­ty­bės­įmo­nė­„Lie­tu­vos­ge­le­žin­ke­liai“­ga­vo­re­kor­di­nį­pel­ną.­Iki­mo­kes­ti­nis­įmo­nės­pel­nas­per­nai­sie­kė­apie­181­mln.­li­tų,­o­2010­m.­įmo­nė­ga­vo­78­mln.­li­tų­iki­mo­kes­ti­nio­pel­no.­Re­zul­ta­tus­vals­ty­bės­įmo­nė­pa­ge­ri­no­efek­ty­vin­da­ma­veik­lą­ir­per­vež­da­ma­dau­giau­kro­vi­nių.­

re­kor­di­nis­­pel­nas

Per­nai­Lie­tu­vos­ge­le­žin­ke­liais­ke­lia­vo­4,8­mln.­ke­lei­vių,­ar­ba­11­pro­c.­dau­giau­nei­2010­m.­Vie­ti­nio­su­si­sie­ki­mo­trau­ki­niais­praė­ju­siais­me­tais­ke­lia­vo­14­pro­c.­dau­giau­ke­lei­vių­nei­anks­tes­niais­me­tais.­Ke­lei­vių­tarp­tau­ti­niais­marš­ru­tais­skai­čius­be­veik­ne­ki­to­–­vos­2­tūkst.­ma­žiau­nei­2010­aisiais.

Per­nai­Lie­tu­vos­ge­le­žin­ke­lių­marš­ru­tu­Nau­jo­ji­Vilnia–Vil­nius–Kaunas–Naujoji­Vil­nia­ke­lia­vo­net­18­pro­c.­dau­giau­ke­lei­vių­nei­2010­m.,­jų­skai­čius­sie­kė­1,1­mln.­To­li­mes­niu­marš­ru­tu­Vilnius–Klaipėda–Vilnius­praė­ju­siais­me­tais­ke­lia­vo­489­tūkst.­gy­ven­to­jų,­ar­ba­6­pro­c.­dau­giau­nei­2010­m.­

au­go­ke­lei­vių­skai­čius

daž­niau­siai­–­į­vil­nių­ir­kau­ną

11

Vals ty bės įmo nės me tus pa ly dė jo pa mo da mos sau so mis no si nai tė miskon ku ren cin gą ša lies bend ro­vę, ku ri dar tu ri ga li my bių to bu­lė ti. To dėl atei ty je esą pla nuo ja­ma mo der ni zuo ti pa što skirs ty mo pro ce są, op ti mi zuo ti pa štų tink lą ir klien tams pa siū ly ti nau jų elekt ro­ni nių pa slau gų.

Pa si temp ti ska ti na dė me sysEko no mi kos spe cia lis tai ma no, kad sėk min gus vals ty bės įmo nių re zul­ta tus lė mė išau gę vals ty bės rei ka­la vi mai. Ta čiau jie taip pat nea­be jo ja, jog įmo nių va do vai pel no ne bū tų ga vę be ge bė ji mo pri si tai­ky ti prie rin kos po ky čių.

Lie tu vos pra mo ni nin kų kon fe de­ra ci jos Eko no mi kos ir fi nan sų de­par ta men to di rek to riaus Si gi to Be­sa girs ko tei gi mu, per nai trans por to

sek to rius at si ga vo spar čiau nei pra­mo nė pir miau sia dėl ge rai su si klos­čiu sių kro vi nių srau tų. Ta čiau, anot jo, di džią ją da lį nuo pel nų su si šla­vė ir įmo nių įdir bis bei su ge bė ji mas pri si tai ky ti prie rin kos.

„Šiuo me tu kro vi nių srau tams svar bi Ru si ja, nes šio je ša ly je ma­to me ge ro kai di des nį eko no mi kos au gi mą nei stag nuo jan čio je ES. Ne ma žai mū sų kro vi nių ke liau­ja bū tent į Ru si ją, iš NVS ša lių. Be to, ir Va ka rų Eu ro po je mū sų trans­por to įmo nės dau giau sia dir ba su stip res nė mis, o ne re ce si ją iš gy­ve nan čio mis ES ša li mis: Vo kie ti ja, Pran cū zi ja ir pan.“, – sa kė jis.

SEB ban ko pre zi den to pa ta rė jo Gi ta no Nau sė dos ma ny mu, vie nas svar biau sių vals ty bės įmo nių sėk mės

veiks nių yra pa sta rų jų me tų ban dy­mai joms su teik ti dau giau mo ty va ci­jos ir rei ka la vi mai orien tuo tis į pel­ną. Esą anks čiau išo ri nis spau di mas vals ty bės įmo nėms bu vo ma žes nis ir tik ne se niai pri si min ta, kad jos yra di džiu lis vals ty bės tur tas. „Vals ty bės įmo nių pel nin gu mas da bar nuo lat

dė me sio cent re. Jų va do vams bu vo su da ry tas tik rai ne men kas spau di­mas siek ti ge res nių re zul ta tų. Ki ta ver tus, ne ga li ma teig ti, kad ir eko­no mi nė si tua ci ja ne tu rė jo tam tik­ros įta kos di des niam pel nin gu mui. Eko no mi kos au gi mo tem pas per­nai bu vo ga na spar tus“, – pri pa ži­no G.Nau sė da.

So cia li nės funk ci jos ne pel nin gosG.Nau sė da nea be jo jo, kad jaus­da mos įtam pą praė ju siais me tais vals ty bės įmo nės ban dė ma žin­ti są nau das bei ga my bos ir dar bo or ga ni za vi mo re zer vus. Tuo tiks­lu, spe cia lis to ma ny mu, vals ty bės tu rė jo per žiū rė ti ir ap kar py ti esa­mas ne pel nin gas so cia li nes funk ci­jas. „Jei įmo nės bū tų pri va čios, jos

ne dels da mos at si sa ky tų tų veik­lų. Pa vyz džiui, „Lie tu vos ge le žin­ke liai“, ne pai sy da mi nau dos, ke­lei vius ve ža ir ne pel nin gais ar net nuo sto lin gais marš ru tais. Tad šiuo at žvil giu taip pat ma to me po ky čių: siek da mos pa ge rin ti re zul ta tus, jos so cia li nes funk ci jas su siau ri no“, – sa kė eko no mis tas.

S.Be sa girs kas pa brė žė, kad ben­d ros vi suo me nės nuo mo nės apie vals ty bės įmo nes nė ra, esą tai pri­klau so nuo konk re čių pa vyz džių. Ta čiau, anot jo, vi suo me nė yra iner tiš ka ir sun kiai kei čia išanks­ti nes nuo sta tas, to dėl jas su lau­žy ti ga li ma tik ati džiai iša na li za­vus veik los re zul ta tus, ku rie, kaip jis pa brė žė, daž nai neat si lie ka nuo ana lo giš kų Eu ro pos įmo nių.

Ge rais re zul ta tais ti­ki ma si pa keis ti kri­tiš ką vi suo me nės po žiū rį į vals ty bės įmo nes.

Eu ge ni jus Gent vi las:

ketvirtADieNiS, vASArio 2, 201212

ekonomika

Li na Mra zaus kai tėl.mrazauskaite@diena.lt

– Praė ję me tai vals ty bės įmo­nėms bu vo sėk min gi. Ko kios prie žas tys lė mė ge rus re zul ta­tus?– Rei kia pa brėž ti, kad 2011 m. bu­vo ypač sėk min gi trans por to sek­to riui, tad ir vals ty bi nėms trans­por to įmo nėms. O ge rus re zul ta tus lė mė ke le tas prie žas čių. Pir miau­sia at si ga vu si rin ka da vė ga li my­bių ga ben ti di des nį kro vi nių srau­tą ir Lie tu vos ge le žin ke liais, ir per Klai pė dos vals ty bi nį jū rų uos tą. Tai bu vo bend ras vi sos trans por to sis­te mos nuo pel nas, pa siek tas ke le rių me tų tiks lin gu dar bu, nu kreip tu į nau jų rin kų paieš kas. Dir bo me su Ry tų par tne riais Ka zachs ta ne, Ki­ni jo je, Ru si jo je, Bal ta ru si jo je.

Ge res ni pel no ro dik liai taip pat su si ję su mo der nes ne įmo nių va­dy ba. Pa vyz džiui, 2008 m. Lie tu­vos ge le žin ke liai ve žė 55 mln. to­nų kro vi nių, ta čiau ne pa sie kė to kio di de lio pel no kaip per nai, kai ve žė 52,5 mln. to nų kro vi nių. Tad išau­gu sius re zul ta tus lė mė efek ty ves nė įmo nių veik la, ma ži nant veik los są­nau das. Tas pat pa sa ky ti na ir apie Klai pė dos vals ty bi nį jū rų uos tą ir Lie tu vos pa štą. Pas ta ra sis po ke le­rių me tų nuo sto lin gos veik los per­nai ga vo pel no, nors ir ne daug. Šie re zul ta tai vėl gi la biau su si ję su są­nau dų ma ži ni mu ir ge res ne va dy ba, o ne pa što rin kos at si ga vi mu.

– Per nai išau go ir ke lei vių srau­tai Lie tu vos oro uos tuo se. Ar tai lė mė ge rė jan ti gy ven to jų eko no mi nė pa dė tis?– Ma nau, kad tai pir miau sia su si ję su ak ty via rin ko da ros veik la, nau jų bend ro vių pri trau ki mu į mū sų oro uos tus. Ta čiau, no rint pri trauk ti nau jų bend ro vių, tik rai neuž ten ka

vien rek la muo tis – rei kia pa siū ly­ti ir la bai kon ku ren cin gas są ly gas. Pa siū ly ti ma žes nes rink lia vas Vil­niaus, Kau no ir Pa lan gos oro uos tai ga lė jo tik su si ma ži nę są nau das.

Pat rauk les ni mo kes čiai ir ak ty­vi oro li ni jų bend ro vių paieš ka lė mė pi gių įmo nių atė ji mą į ša lies rin ką. Jos orien tuo ja si į ke lei vių srau tus ir na tū ra liai juos ku ria. Tad ke lei vių au gi mą, ma tyt, pir miau sia nu lė mė dau giau skry džių kryp čių ir kur kas di des nė skry džių pa siū la. Tad, be bend ro eko no mi kos au gi mo, rei kia ne pa mirš ti ir ak ty vaus bend ro mi­nis te ri jos bei įmo nių va do vų dar bo.

– Ko kių ša lių ir par tne rių eko­no mi kos au gi mas per nai Lie tu­vai bu vo reikš min giau sias?– Rei kė tų pa brėž ti, kad pir miau­sia au go vi daus rin ka. Pa vyz džiui, per nai Klai pė dos vals ty bi nia me jū­rų uos te bu vo per krau ta dau giau vie ti nių kro vi nių nei 2010 m. Ta­čiau, ži no ma, pa dau gė jo ir tran zi ti­nių kro vi nių. Šis au gi mas su si jęs su Bal ta ru si jos kro vi niais, ku rių skai­čių vis dėl to pa dik ta vo ne eko no mi­kos au gi mas, o dau giau vie na Klai­pė dos uos to ir Lie tu vos ge le žin ke lių trans por to gran di nė. Sa vo pa slau­gų įkai niais ir ap tar na vi mo ko ky be jie nu kon ku ra vo anks tes nius bal ta­ru siš kų kro vi nių, pir miau sia trą šų, marš ru tus. Taip kon ku ren ci nė je ko­vo je nu ga lė jo me lat vių jū rų uos tus.

– Mi ni te bend rą ge le žin ke lio ir uos to sis te mą. Kaip šios įmo­nės su si tel kė bend ram dar bui?– Iki 2008 m. uos tas ir ge le žin ke­lis bu vo ga na nu to lę vie nas nuo ki­to. O juk no rint pri trauk ti kro vi nių rei kia bend ra dar biau ti: su ma ži nus uos to įkai nius, ta čiau pa di di nus ge le žin ke lių, re zul ta to ne bus jo kio. Tad mū sų, kaip mi nis te ri jos, pa­stan gos ir bu vo su so din ti at ski ras

Vals ty bės įmo nės pri va čių kai ly je

800mln. li tų

per nai bu vo in ves tuo ta į Su si sie ki mo mi nis te ri jos

val do mas įmo nes.

Pa si tem pė: �� su�si�sie�ki�mo�mi�nist�ro�E.Ma�siu�lio�tei�gi�mu,�ne�be�ga�lė�da�mos�pa�si�gir�ti�šilt�na�mio�są�ly�go�mis,�vals�ty�bės�įmo�nės�tu�rė�jo�im�tis�efek�ty�ves­nės�vers�lo�va�dy�bos.� � To�mo�Luk�šio�(BFL)�nuo�tr.

No rė da mos pa di din ti pel ną, vals ty bės įmo nės kar tais tu ri priim­ti ir vi suo me nė je ne po pu lia rių spren di mų, kaip dien raš čiui pri pa ži no su si sie ki mo mi nist ras Eli gi jus Ma siu lis. Pa ra dok sa lu, bet to kiais veiks mais jos ga li ap si gin ti nuo kri ti kos strė lių.

įmo nes prie vie no sta lo ir su si tar ti dėl bend ra dar bia vi mo. Iš da lies tai pa da ry ti pa vy ko.

– Klai pė dos vals ty bi nis jū rų uos tas kal ba apie per nai pa­siek tas re kor di nes in ves ti ci jas. Kaip ver tin tu mė te bend ras sek­to riaus in ves ti ci jas praė ju siais me tais ir ko kios jų apim tys lau­kia šie met?– Tik rai ir to liau bus in ves tuo ja ma. In ves ti ci jų apim ti mi šie me tai tu rė­tų bū ti dar in ten sy ves ni nei praė ję. Kal bant apie Klai pė dos vals ty bi nį jū rų uos tą, in ves tuo ja ma ir į konk­re čias kran ti nes, ku rios už tik ri na pa pil do mus kro vi nius, ir į uos to ka­na lo gi li ni mą. Juk no rint iš lik ti kon­ku ren cin giems ir pri si kvies ti di des­nių lai vų su dau giau kro vi nių la bai svar bu už tik rin ti pa lan kią inf rast­ruk tū rą. Tas pat pa sa ky ti na ir apie „Lie tu vos ge le žin ke lių“ inf rast ruk­tū rą: vyk do mi ke li la bai stam būs in ves ti ci niai pro jek tai, ku rie mus pa da rys dar pra na šes nius prieš ki­tas vals ty bes. Per nai Su si sie ki mo mi nis te ri jos vals ty bės įmo nės ir ak­ci nės bend ro vės in ves ta vo 800 mln. li tų. Šis skai čius api ma ES, vals ty­bės biu dže to ir pa čių įmo nių lė šas.

– Vals ty bės įmo nės at lie ka ir so cia li nių funk ci jų, ku rios pa­pras tai ne bū na la bai pel nin­gos. Ar, daug kar tų mi nė da mas są nau dų ma ži ni mą, tu rė jo te ome ny je ir šių funk ci jų ap kar­py mą?– La bai tei sin gai. Aiš ku, mū sų ku­ruo ja mos įmo nės pa grin di nes sa vo funk ci jas ir to liau at lie ka. Ta čiau, sie kiant efek ty vin ti veik lą, „Lie­tu vos ge le žin ke liams“ te ko at si sa­ky ti kai ku rių nuo sto lin gų ir daug są nau dų rei ka lau jan čių ke lei vi­nių marš ru tų. Tas pat pa sa ky ti na ir apie Lie tu vos pa štą – skau da­

ma šir di mi te ko op ti mi zuo ti pa što tink lą ir už da ry ti kai ku riuos sky­rius. To kia rea ly bė, o ste buk lų ne­bū na: no rė da ma bū ti pel nin ga ir ne gau da ma pa pil do mų iš tek lių įmo nė tu ri ba lan suo ti tarp įmo­nės veik los efek ty vu mo ir so cia li­nių funk ci jų. Kol šioms funk ci joms fi nan suo ti ne bus ski ria ma lė šų iš biu dže to, bū si me pri vers ti ap kar­py ti įmo nių ga li my bes, kad dirb tu­me pel nin gai.

– Tad ar tei sin gai sa ko ma, kad vals ty bės įmo nės tam tik ru at­žvil giu ko mer cia li zuo ja mos: jos sie kia pel no, užuo t be rū pes čių vyk džiu sios veik lą ir ne si žval­giu sios į pel no ro dik lius?– Taip. Ka dan gi vals ty bės įmo­nės yra vi sų Lie tu vos pi lie čių tur­tas, ku ris tu ri ne šti pa pil do mas pa ja mas į vals ty bės biu dže tą ir fi­nan suo ti vi suo me nės reik mes, aki­vaiz du, kad jų už duo tis yra dirb­ti pel nin gai.

Pa gal nu si sto vė ju sią Va ka rų Eu­ro pos pra kti ką so cia li nės funk ci­jos tu ri bū ti la bai aiš kiai at skir tos nuo pa grin di nių įmo nių funk ci­jų ir tu rė ti aiš kiai nu ma ty tas lė šas biu dže te. Tai reiš kia, kad vals ty bė kon kur so bū du iš si ren ka so cia li nės pa slau gos tei kė ją ir už tą pa slau gą su mo ka iš biu dže to lė šų. Ma nau, kad mes šiuo ke liu ir ei na me kar tu su Ūkio ir Fi nan sų mi nis te ri jo mis. Ta čiau kol to kios sis te mos Lie tu vo­je nė ra, aki vaiz du, kad kar tais ten­ka priim ti ir ne vi sa da po pu lia rius spren di mus.

– Vals ty bės įmo nės daž nai su­lau kia vi suo me nės kri ti kos strė lių. Gal būt vi suo me nė žiū ri vien į įmo nių eko no mi nius ro­dik lius ir pa mirš ta jų at lie ka­

mas ne pel nin gas funk ci jas?– Vi sa da tarp vals ty bės įmo nių yra ir nei gia mų, ir tei gia mų pa vyz džių. Bū dų, kaip ga li ma su tau py ti, vals­ty bi nia me sek to riu je dar tik rai yra. Ki ta ver tus, ma nau, kad mes pa­ma žu pe rei na me prie mo der niau sio val dy mo pra kti kos, ku ri tai ko ma pri va čia ja me vers le. To dėl skir tu mai tarp vals ty bi nių ir pri va čių įmo nių tru pu tį su ma žė ję. Anks čiau dar bu­vo ga li ma pa sa ky ti, kad vals ty bės įmo nės gy ve na šilt na mio są ly go­mis, bet praė jęs sunk me tis pri ver tė la bai ati džiai ir kruopš čiai pa žiū rė ti į vals ty bės įmo nių iš lai das.

– Sėk min gai star ta vo te, o ko kių re zul ta tų ti ki tės šiais me tais?– Esu san tū riai op ti mis tiš kas. Aiš­ku, tu ri me su vok ti, kad spar tus praė ju sių me tų eko no mi kos au gi­mas šiais me tais ga li su lė tė ti. Tai ro do ir pir mie ji šių me tų veik los re­zul ta tai. Ta čiau ir to liau ma tau ga­li my bių ma žin ti veik los są nau das, ieš ko ti nau jų rin kų, kad įmo nės ir to liau ge rin tų sa vo veik los re zul­ta tus. Vis dėl to ti kė tis to kio pa ties au gi mo bū tų su dė tin ga dėl ben­ d ros eko no mi nės si tua ci jos, ku ri yra iš ti ku si di džią ją da lį Eu ro pos. Tad šie met pro gno zuo čiau nuo sek les nį ir ra mes nį pel no au gi mą.

3

klasifikuoti skelbimaiketvirtaDieNiS, vaSario 2, 2012 13

klasifikuoti skelbimai

skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje) 8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)

Skelbimų ir prenumeratoS SkyriuS!Nuo ankstyvo ryto. Vytauto pr. 23,

priešais Autobusų stotį, I–V 7–17 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.

Darbo skelbimai � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 13Paslaugos � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 13, 14Parduoda � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 14Perka � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 14Įvairūs � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 14, 15Pramogos, šventės, laisvalaikis � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 15Karščiausi kelionių pasiūlymai � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 15Kviečia� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 15Kviečia mokytis � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 15Pamesta� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 14Informuoja � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 15

Automobilių servisui reikalingi: autome-chanikai, važiuoklės meistrai. Reikalinga patirtis. Tel. 8 698 02 939.

903751

Barui Senamiestyje reikalinga (-as) bar-menė (-as). Baro lankytojai – vyresnio am-žiaus. Tel. 8 615 51 757 (skambinti kiekvieną dieną nuo 9 iki 19 val.).

906501

Ieškome darbuotojų dirbti užsienyje pramo-nėje: izoliuotojais, pastolininkais. Reikalavi-mas – gera anglų kalba. Privalumas – dar-bo patirtis. CV siųsti info@hertel.lt. Tel. 8 687 73 397.

900137

Ieškome: gydytojo psichiatro, prižiūrėtojų, budėtojų. Tel. 8 674 57 008.

908405

Kaune, Žaliakalnyje, esančiai siuvyklai rei-kalingos (-i) siuvėjos (-ai) siūti trikotažinius gaminius. Darbas viena pamaina. Skambin-ti tel. (8 37) 795 570.

907153

Kavinei Kaune reikalinga virėja, turinti dar-bo patirties ir galinti dirbti savarankiškai. Tel. 8 685 81 122.

906474

Nuolat pervežti Lietuvoje (prekių išve-žiojimas po prekybos centrus) reikalin-gos transporto įmonės, turinčios gilaus šaldymo (-18°C) transportą nuo 18 pll, 21 pll, 36 pll. Kreiptis tel. 8 656 29 160, 8 698 71 720.

908305

Reikalingas suvirintojas elektra ir dujomis. Kreiptis tel. 8 687 85 894, 8 680 46 925.

907632

Reikalingi tarptautinių reisų vairuotojai dirbti autotraukiniais. Maršrutai Euro-pa–Rusija. Tel. 8 698 34 179 (Kaunas).

903842

Reikalingos (-i) virėja (-as) ir virtuvės dar-bininkė (-as). Darbas darbo dienomis. Tel. 8 610 74 496, (8 37) 440 424, e. paštas zita1956@gmail.com.

906700

Reikalingi: gamybos, sandėlio, salės, ap-saugos darbuotojai, krovėjai, vairuotojai, valytojos. Tel. 8 600 37 610.

908408

Sėkmingai dirbanti ir didinanti auto-mobilių transporto parką įmonė UAB „TransCAT Baltic“, CAT grupės narė, ieš-ko patyrusių autovežių vairuotojų dirbti Vakarų Europoje. Siūlome: patrauklų at-lyginimą ir motyvavimo sistemą, geras darbo sąlygas. Tel. 8 655 75 355, e. paš-tas evaldas.blazys@groupecat.com.

898862

Skubiai reikalingi mūrininkai, tinkuotojai ir kt. statybininkai. Darbas Belgijoje. Tel. +324 86372176.

906497

Stabiliai dirbančios įmonės „Klasikinė teks-tilė” siuvimo cechui reikalingos (-i): tekstilės gaminių lygintojos (-ai) ir pakuotojos (-ai). Darbas Kauno mieste, viena pamaina. Pri-valumas – panašaus darbo patirtis arba ap-mokome vietoje. Atlyginimai mokami laiku. Tel. (8 37) 301 062 (darbo laiku), 8 610 36 804 (darbo laiku ir vakare iki 21 val.).

905761

Statybos įmonei Kaune reikalingi santechni-kai ir ventiliacijos sistemų montuotojai, tu-rintys darbo patirties. Tel. 8 687 84 517.

903264

Statybos įmonei Kaune reikalingi statybos darbų ir projektų VADOVAI. Atlyginimas su-tartinis. Reikalavimai: aukštasis universi-tetinis išsilavinimas statybos srityje; darbo patirtis statyboje ne mažesnė kaip 5 metai; mokėjimas dirbti kompiuteriu, mokėjimas skaičiuoti sąmatas. Teirautis darbo dieno-mis 8–10 val. tel. 8 686 92 233.

905314

Valymo paslaugų įmonei reikalinga valyto-ja dirbti prekybos centre V.Krėvės pr. Visa darbo diena. Pasiteirauti tel. 8 607 81 326 (8–17 val. darbo dienomis).

904351

Darbo SkelbimaiSiūlo darbą

paSlaugoSmedikų

„Biofirst“ klinikoje konsultuoja vaikų ir suaugusiųjų ORTOPEDAI-TRAUMATOLO-GAI. Medicinos mokslų daktaras, orto-pedas-traumatologas Viktoras Gerulis atlieka vaikų profilaktinius patikrinimus, diagnozuoja ir gydo įgimtus ir įgytus vai-kų ortopedinius susirgimus, potraumines būkles, klubų, galūnių, pėdų, stuburo de-formacijas, naujagimių klubų patologijas ir kt. ortopedines ligas. Studentų g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.

908384

Gyd. V.Kašėta, N.Grušauskas gydo odos, alergines, grybelines, venerines ligas. Iš-kvietimas į namus. K.Petrausko g. 40, tel. (8 37) 220 288; www.odosligos.lt.

884751

Klinika „Neuromeda“: echoskopiniai ir kraujo tyrimai, neurologinių ligų, nugaros skausmų diagnostika ir gydymas, psichikos ligų gydymas, kodavimas, išblaivinimas. Tel. 8 613 42 780, www.neuromedicina.lt.

907604

Nustebink savo artimą žmogų, padova-nok masažo dovanų kuponą! Nugaros masažas, 30 min. – 25 Lt, kursas (5 kar-tai) – 110 Lt; 9 kartai – 200 Lt; klasiki-nis segmentinis viso kūno, 1 val. – 50 Lt, relaksinis 1.10 val. – 60 Lt; aromati-nis 1.30 val. – 80 Lt. Tel. 8 678 81 816.

908191

Odontologijos centras ODONTEX (Gedimino g. 17, šalia PPC „AKROPOLIS“). Teikia visas odontologijos paslaugas, gydymas su NAR-KOZE. Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams. Pensininkams – NUOLAI-DOS! Dantų implantai – nuo 1000 iki 1500 Lt. Registruotis tel. (8 37) 228 265.

899172

ORGANIZMO VALYMO PROCEDŪROS – žarnyno, kepenų valymas. Individua-lios mitybos programos sudarymas ser-gantiesiems, norintiesiems sulieknėti. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284, tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt.

907107

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangi-mas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skam-binti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“.

905863

Sąnarių skausmai, artritas? Osteoporozė? Neurozės, miego sutrikimai? Išbandykite bišofitą – natūralų mineralą iš 2,5 km gy-lio. Koncentratas vonioms, tirpalas kom-presams, geliai masažams. V.Lašo g. 3, prie Klinikų. Tel. (8 37) 211 844.

897410

automobilininkams

Remontuoju lengvųjų automobilių ir VILKIKŲ RADIATORIUS, BUFERIUS

ir kitas stiklo pluošto ir plastmasines detales.Garantija. Tel. 220 176 9-18 val., 8 699 25 402

Automobilio apsauga nuo korozijos. Antiko-rozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medžiagomis. Suteikiame garantiją. Sku-bus kėbulų, duslintuvų virinimas, dažymas. Važiuoklės ir transmisijos remontas. Kalva-rijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705.

903521

Automobilių kompiuterinė diagnostika. Tai-some visus elektros gedimus, starterius, ge-neratorius, automatines, mechanines dė-žes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355.

905943

Automobilių radiatorių, šildymo sistemų, ži-bintų, buferių remontas, dažymas ir keiti-mas. Automobilinio bokštelio ir mikroauto-busų nuoma. Tel. 332 520, 8 699 55 568.

898286

Remontuojame mechanines ir automatines pavarų dėžes, variklius, važiuoklę, elektrą. Tel. 8 620 64 703.

900581

buitinės technikosremonto

„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. au-tomatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 740 086, 8 609 07 201.

908468

„Ardo“, AEG, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Suteikiame garanti-ją iki 2 m. Iškvietimas nemokamas. Nuo-laida! Tel. 300 744, 8 606 20 200.

907374

Automatinių skalbyklių, džiovyklių, in-daplovių, elektrinių viryklių, mikroban-gų krosnelių, dulkių siurblių, smulkios buitinės technikos remontas. Detalės. Garantija iki 36 mėn. Tel. 230 110, 8 610 72 777, 8 670 72 013, 8 612 62 443.

899224

SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenau-dojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę tech-niką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.

907403

Taisome įvairių tipų televizorius klientų na-muose. Iškvietimas nemokamas. Garantija. Tel. 719 765, 8 652 39 176.

905318

Taisome įvairių tipų televizorius klientų na-muose. Iškvietimas nemokamas. Suteikia-ma garantija. Tel. 715 991, 8 671 55 064.

906426

Televizorių (plazminių, LCD, kineskopinių), garso ir vaizdo buitinės technikos remon-tas. Statybininkų g. 7A, tel. 8 614 22 333, 8 683 33 229. www.RAPASLAUGA.lt.

906105

kompiuterininkųTaisome kompiuterių programas ir tech. dalį, išmaniuosius telefonus, monitorius, spausdintuvus. Atrišame žaidimų kompiu-terius XBOX360, PSP ir kt. Galime atvykti. Tel. 8 684 09 811.

893982

Akcija – antivirusinių diegimui. Kompiuterių programinis ir tech. remontas, tinklų diegi-mas, lituojame. Kaune atvykstame nemo-kamai. Tel. 8 611 40 917.

908199

Instaliuoju kompiuterius. Remontuoju. Su-perku sugedusius. Naujinu. Lituoju vaizdo mikroschemas. Pildau kasetes. Atvykstu į vietą. Tel. 8 614 73 014.

902591

Statybos, remonto

AKCIJA! Plastikiniai ir mediniai langai, šarvuotos ir vidaus durys, balkonų sti-klinimas. Tel. 705 900, 8 656 39 353, Sukilėlių pr. 3. www.roplastitus.lt.

906112

Apdailos darbai, gipskartonio montavimas (įvairios konstrukcijos), glaistymas, dažy-mas. Tel. 8 658 27 606.

906023

Atliekame griovimo darbus – sienų, per-tvarų, angų pjovimas, kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162.

904551

Atliekame griovimo darbus: pamatų, sienų, pertvarų, stogų ardymas, sąramų montavi-mas. Statinių griovimas. „Bobcat“ – savi-varčių paslaugos. Tel. 8 698 07 749.

901160

Atliekame kokybiškai tik gipskartonio mon-tavimo darbus (sunkias ir lengvas konstruk-cijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410.

894347

Atliekame visus griovimo darbus: pas-tatų, sienų, pertvarų, pamatų, grindų. Angų pjovimas ir kirtimas, sąramų mon-tavimas. Statybinio laužo išvežimas. Tel. 8 662 27 745.

904577

Atliekame visus santechnikos darbus: van-dentiekis, šildymas, vidaus ir lauko kanali-zacija, prietaisų sumontavimas, remontas. Tel. 8 699 77 162.

904594

Atlieku buto remonto darbus. Šiltinu sie-nas iš vidaus, dažau, kloju parketą, plyteles, montuoju santechniką, pertvaras. 20 metų darbo patirtis. Tel. 8 650 39 361.

898660

Atlieku dažymo darbus, klijuoju plyteles ir kt. Tel. 8 676 93 043. Kaunas.

908089

Atlieku įvairius STATYBOS, REMONTO IR AP-DAILOS darbus. Tel. 8 612 34 050.

895348

Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukš-čio). Pjauname, genime medžius. Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845.

906896

Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuo-jame, restauruojame parketą, medi-nes grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.

906367

Brigada atlieka vidaus apdailos, gipskarto-nio montavimo, plytelių dėjimo, elektros instaliacijos ir kt. darbus. Tel. 8 618 28 747.

906206

Buto remontas. Griovimo, santechnikos, elektros, plytelių, gipskartonio, apdailos, laiptinių dažymo darbai. Tinko, mūro, beto-navimo darbai. Tel. 8 648 23 501.

908302

Dažytoja dažo, glaisto, tapetuoja, dekoruo-ja, dengia sienas vidaus, reljefiniu, Veneci-jos struktūriniu tinku. Aliejiniais dažais ne-dažo. Tel. 8 674 94 683, 8 606 21 878.

904115

Dedu parketą, grindis, statau duris, klijuoju plyteles. Tel. 8 647 73 244.

904700

Greitai ir kokybiškai montuojame gipskartonį, dedame laminuotas grindis. Glaistome, dažo-me, tapetuojame. Tel. 787 582, 8 684 39 734.

907074

Kaminų įdėklai, valymas, pristatomieji ka-minai, remontas. Kokybės garantas. Kami-nų mūrijimas. Tel. 8 619 29 430.

901872

Kaminų, krosnių valymas. Kaminų įdėklai. Dirbame ir savaitgaliais, suteikiame garan-tiją. Tel. 8 655 35 213.

906727

Klijuoja plyteles, kala dailylentes, montuoja gipskartonį, kloja lages ir laminatą. Smul-kūs elektros instaliacijos ir santechnikos darbai. Tel. 8 675 67 239.

908190

Kokybiškai dažome, glaistome, tapetuoja-me, montuojame gipskartonį. Nuperkame medžiagas. Klojame plyteles. Tel. 8 605 45 856, 8 677 68 319.

905381

Kokybiškam laiptinių remontui – nuolaidų metas. Dirbame profesionaliai. Turime di-delę patirtį, suteikiame garantiją. Tel. (8 37) 249 178, 8 640 25 072.

906197

Namų meistras. Visi remonto ir apdailos darbai. Tel. 316 497, 8 618 01 560.

906696

Nuosavų namų durys: saugios, ypatingai šiltos. Garantija 5 m. Tel. 8 634 81 144.

908483

PLASTIKINIAI LANGAI ir BALKONŲ STIKLI-NIMAS – pigiausiai Kaune. Vokiška ko-kybė, garantija 10 metų. Tel. 223 200, 8 608 70 099. www.langvila.lt.

906065

Plastikiniai langai, šarvuotos durys, bal-konų stiklinimas, apdaila. Langų regulia-vimas, taisymas. Buto remonto darbai. Sa-vanorių pr. 287–316, tel. 8 606 28 921.

907916

Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Padeda nupirkti, atvežti medžia-gas (su nuolaidomis). Tel. 8 680 84 699 nuo 7 iki 22 val.

901342

Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Vandentiekis, šildymas, kanalizaci-ja. Stato kietojo kuro, dujinius katilus. Tel. 8 605 85 205, 389 258.

877899

Santechnikos darbai, statome kietojo kuro ir dujinius katilus. Vandentiekio, kanalizacijos ir kt. santechnikos darbai. Tel. 8 605 45 856.

905418

Šarvuotos durys. Akcija! Pavyzdžių išpar-davimas. Žemiau savikainos. Tel. 8 604 10 950.

906281

Sienų šiltinimas užpildant oro tarpą ter-moputomis. 1 kv. m kaina nuo 5 Lt. Tel. 8 674 44 496.

908642

Santechnikos suvirinimo, šildymo, vanden-tiekio, kanalizacijos, vamzdynų, prietaisų keitimo, griovimo, rekonstrukcijos, elektros darbai. Tel. 8 648 27 119.

908299

Šarvuotos durys – per tris dienas. Taip pat metalinės durys sandėliams ir garažams. Dirbame be poilsio dienų. Tel. 8 634 81 144.

908482

Šiltiname sienas, stogus ir grindis, užpil-dant oro tarpus ekovata ir termoputa. 1 kv. m kaina 7–10 Lt. Tel. 8 698 47 767.

907984

Šilumos siurbliai. Saulės kolektoriai. Įvai-rūs boileriai. Vėdinimas. Rekuperatoriai. Saulės elektros baterijos. Tel. 8 603 18 700; www.energitechas.lt.

904128

Visos elektriko paslaugos. Visi namų meis-tro darbai. Tel. 8 677 14 653, 440 803, 8 673 38 098.

906995

Vidaus įrangosGaminu ir montuoju medinius laiptus, pa-langes. Tel. 8 603 65 248.

905999

Iš sausos medienos gaminame filingines skydines duris, laiptus, palanges, langus. Stikliname balkonus. Atvežame, montuoja-me. Tel. 540 412, 8 618 79 554.

906628

Kokybiškai ir greitai klojame plyteles, de-dame laminatą, parketą, montuojame gipsą, tinkuojame, glaistome, dažome, ta-petuojame, atliekame el. darbus. Suteikia-me garantiją. Tel. 8 676 13 336.

907741

baldžiųAptraukiame audiniu baldus. Keičiame spy-ruokles, vatiną, poroloną. Pensininkams – nuolaidos. Transportas nemokamai. Tel. 779 101, 8 603 49 621.

907088

Aptraukiame baldus gobelenu. Keičiame spyruokles, vatiną, poroloną – dirbtuvėse ir pas klientą. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 366 160, 8 651 82 459.

907055

Gaminame nestandartinius kietuosius bal-dus: virtuvės, prieškambario, komodas, sta-lus, lentynas, spintas... Atvežame, surenka-me nemokamai. Tel. 8 601 26 068.

897886

Greitai, kokybiškai remontuojame minkš-tuosius baldus. Keičiame dizainą. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienų. Transportas nemokamas. Tel. 440 774.

907339

Nestandartinių baldų gamyba: virtuvės, ko-modos, spintos, spintos su stumdomomis durimis, sekcijos ir kt. Atvežame, montuoja-me nemokamai. Tel. 8 676 20 685.

898364

Statau duris, keičiu spynas, restauruoju, re-montuoju, išardau, surenku kietuosius bal-dus. Tel. 260 665, 8 678 38 973.

908125

teisinės paslaugosKvalifikuotas teisininkas konsultuoja civili-nės, administracinės ir baudžiamosios tei-sės klausimais. Rašo ieškinius, prašymus teismui, parengia dokumentus Strasbūro teismui. Rašo sąskaitas. Tel. 8 620 68 448.

908027

kitos

Nukelta į 14 p.

„ABDONO“ kilimų ir žaliuzių valykla valo ki-limus (kliento patalpose arba išsivežame), minkštuosius baldus, čiužinius, „Bauer“ ir kt. patalynę sausu ir šlapiu giluminiu būdu amerikietiška įranga. Langų valymas, grin-dų dangos atnaujinimas, patalpų tvarky-mas po remonto ir visos kitos švaros pa-slaugos. UAB „ABDONAS“ (bet kada), tel. 77 09 44, 8 688 18 946. Žemaičių g. 31, www.abdonas.lt.

906800

2

klasifikuoti skelbimaiketvirtaDieNiS, vaSario 2, 201214

PaslaugosKitos

VERTĖJŲ PASLAUGOS„AUJAMA“

(prie Kalniečių PC), tel.

Išvežame senus baldus, šiukšles ir kt. NE-MOKAMAI – nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Pjauname medžius, tvar-kome aplinką. Tel. 8 601 99 230.

906971

ParduodaNekilnojamasis turtasKaune ir Kauno rajone

2 kambarių butą Dainavoje, V.Krėvės pr. (5 a. blokinio namo 2 a., b. pl. 45 kv. m, šarvo durys, plastikiniai langai, tuščias). Tel. 395 004, 8 614 21 015.

905889

500 kv. m namą Centre, Savanorių pr., to-liau nuo gatvės (kieme 2 garažai) arba butus nuo 21 iki 80 kv. m (1 kv. m kaina nuo 2500 Lt). Galima nuoma. Tel. 8 635 12 785.

907995

Dalį namo (32 kv. m) Prancūzų g., puikio-je vietoje (po kapitalinio remonto, auto-nominis šildymas, 1 a žemės). Tel. 8 687 03 511.

906233

DnB būstas teikia paslaugas norintie-siems parduoti ar išnuomoti savo nekilno-jamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius.daugela@dnbnordbustas.lt.

901220

Domina parduodami butai, namai, sodybos, sklypai Kaune arba šalia Kauno. Siūlyti įvai-rius variantus. Tel. 8 657 53 810, Martynas.

906923

Parduoda 12 arų žemės sklypą Sargėnuose. Visos komunikacijos sklype. Be tarpininkų. Tel. 8 647 85 086.

904733

Parduodamas gerai suremontuotas 2 kambarių butas (50 kv. m) Žaliakalnyje, P.Plechavičiaus g., už gerą kainą. 5/1 a., mūrinis namas. Kreiptis tel. 8 686 50 799.

908381

Vieno aukšto gyvenamojo namo dalį Bal-bieriškio g. (b. pl. 50 kv. m, mūrinis, šil-domas kietuoju kuru). 4 a sklypas. Be tar-pininkų. Kaina 74 000 Lt. Tel. 8 687 45 815.

903636

Nekilnojamasis turtaskitose vietose

Skubiai ir nebrangiai parduodamas tvar-kingas 4 kambarių butas Kaišiadoryse, tar-piniame aukšte. Informacija tel. 8 610 61 919.

903806

Buitinė technika

Nauja ir nukainota buitinė technika (or-kaitės, šaldytuvai ir t.t.), virtuvės rei-kmenys. Atidavus seną buitinę techni-ką – nuolaida iki 200 Lt! AEG, „Bosch“, „Liebherr“, „Siemens“ ir t.t. Kovo 11-o-sios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt.

821439

automobiliai ir detalės

Antstolė Rima Gražienė skelbia Lioniui Če-reškai priklausančio automobilio FORD TRANSIT FT100 (mėlynos spalvos, gera būklė), 1999 m., antrąsias viešąsias var-žytines. Pradinė kaina 3000 Lt. Norintie-ji dalyvauti varžytinėse turi įnešti 10 proc. pradinės turto vertės į antstolės Rimos Gražienės kontoros depozitinę sąskaitą Nr. LT55 7044 0600 0302 3083, AB SEB banke. Varžytinės vyks 2012 03 06 10 val. J.Gruodžio g. 22, Kaune. Informacija tel. 225 442, 225 471, antstolė Rima Gražie-nė. Parduodamo turto nuosavybės apri-bojimai: turtui apribota disponavimo tei-sė. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytinių turi pateikti antstolei savo teises patvirti-nančius dokumentus.

908081

Parduodame turistinį mikroautobusą VW LT46, vietų skaičius 17+1. Kaina 21000 EUR + PVM. Tel. 8 699 37 724.

908112

Baldai

Matykite, ką perkate! Nebrangių virtuvės bal-dų parduotuvė Vilniaus g. 50A (įėjimas iš Birš-tono g., už autob. stotelės). Dirbame 10–19 val. www.virtuvesbaldai.lt. Tel. 8 684 70 107.

904473

Maisto prekės

Parduodu bulves, morkas, burokėlius, svo-gūnus, šviežius ir raugintus kopūstus, rau-gintus agurkus. Pristatau į vietą, išrašau do-kumentus. Tel. 545 842, 8 685 81 393.

904252

Kitos prekės

Atraižos maišuose: pušies, vnt. – 6 Lt; beržo, juodalksnio vnt. – 7 Lt. Tel. 8 670 32 999.

904156

Atvešime geros kokybės baltarusiškų durpių briketų ir akmens anglių. Tel. 8 683 13 463.

893621

Atvešime per 12 val. kokybiškų baltarusiš-kų durpių briketų, saulėgrąžų lukštų brike-tų, medienos pjuvenų briketų bei granulių (8 mm). Tel. 8 600 25 915.

907750

Beržines, uosines, pušines, juodalksnio mal-kas – skaldytas arba trinkelėmis. Atvežame nemokamai. Tel. 8 608 55 554.

906156

Beržo, pušies, obels ir alksnio malkas (kai-nos nuo 75 iki 85 Lt). Tel. 8 650 87 543.

907784

NAUJOVĖ – ąžuoliniai briketai! 100 proc. beržo pjuvenų, šiaudų briketai – nuo 310 Lt. Pristatome. Tel. 8 698 55 663.

908640

Nebrangiai parduodu malkas, trinkelėmis ir skaldytas. Tel. 8 604 43 132.

896991

Parduodamas BUAB „Pinolina“ turtas – rūbai kūdikiams, vaikams ir besilaukian-čioms moterims bei kitas ilgalaikis turtas. Turtas įkeistas. Visas įkeistas turtas par-duodamas kartu už 23000 Lt. Už šią kainą turtas pardavinėjamas iki 2012 03 01. Su turto sąrašu galima susipažinti pas admi-nistratorių, A.Juozapavičiaus pr. 3A, Kau-nas, kontaktinis tel. 8 678 80 274, e. paštas giedriuia@gmail.com.

904742

Parduodame amerikietiško ąžuolo pjuvenų briketus. Galutinė 1 t kaina 550 Lt. Tel. 8 614 30 428.

905402

Parduodame įvairias malkas, trinkelėmis ir skaldytas. Kaina nuo 80 Lt už erdmetrį. Taip pat smėlį, skaldą ir žvirgždą, išrašome sąs-kaitas, atvežame. Tel. 8 652 65 157, e. paš-tas uab.elvirta@gmail.com.

901233

Parduodame malkas. Tel. 8 687 96 339, (8 37) 796 732.

906612

Parduodame sausas ąžuolo, uosio, beržo, juodalksnio malkas ir atraižas. Atraižos mai-šuose. Tel. 8 610 67 001, 8 698 37 233.

900624

Parduodame stambias atraižas ir įvairias malkas: dvimetriais, trinkomis ir skaldytas. Atvežame. Tel. 8 685 02 510, 8 685 78 626.

908113

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pa-brangimas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“.

905857

Pjuvenų briketus, durpių briketus. PJUVE-NŲ briketams – AKCIJA! Atvežame. Kreiptis Kalvarijos g. 7, Kaunas, tel. 8 683 54 559, 298 566.

899067

PREKYBA KIETUOJU KURU: akmens anglys; baltarusiški durpių briketai; medžio pjuve-nų briketai; medžio pjuvenų granulės. Dir-bame I–V 9–18 val., VI 9–14 val. Adresas A.Juozapavičiaus pr. 7, tel. 746 419, 8 612 63 246.

897225

PerKaAutomobilių, mikroautobusų, visureigių supirkimas geromis kainomis. Gali būti daužti ar su defektais. Išsiveža. Tel. 8 620 24 539.

908138

„Metrampa“ brangiai perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, variklius. Moka iš karto, išsiveža. Švenčionių g. 8, Bety-galos g. 2. Tel. 740 405, 8 682 55 681, www.metrampa.lt.

906753

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų me-talų ir nerūdijančio plieno laužą, elek-tros variklius, nichromą. Birželio 23-io-sios g. 23A, tel. 312 043, 8 682 40 444.

902802

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų me-talų ir nerūdijančio plieno laužą, elek-tros variklius, nichromą. Jurbarko g. 2, tel. 363 283, 8 699 69 731.

902611

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų me-talų ir nerūdijančio plieno laužą, elek-tros variklius, senus automobilius. De-montuojame metalą. Technikos g. 8C, tel. 8 687 46 496.

902738

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodų-jų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Veiverių g. 148A, tel. 392 213, 8 686 40 259.

902867

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodų-jų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Vokiečių g. 187, tel. 478 088, 8 681 46 384.

902674

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų me-talų ir nerūdijančio plieno laužą, elek-tros variklius. Išsivežame metalą. Rau-dondvario pl. 112, tel. 267 424, 8 650 50 353.

902997

Alavą, nichromą, nerūdijantį ir instru-mentinį plieną, elektros variklius, ge-neratorius, starterius ir įvairius metalus. Tel. 8 610 22 688.

903060

Aliuminio, vario, bronzos, nichromo, ne-rūdijančio plieno ir juodųjų metalų laužą, akumuliatorius, elektros variklius. Kreip-tis Elektrėnų g. 8, 8.30–17 val., tel. 8 686 83 409.

903936

Aukštomis kainomis įmonė perka įvai-rius AUTOMOBILIUS ir kt. techniką (po eismo įvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 648 74 669.

905352

Automobilių supirkimas. Įmonė perka visų markių automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Patys pasiimame. Atsiskaitome iš karto. Do-kumentus sutvarkome vietoje. Tel. 8 615 87 008.

906036

Automobilius (senus, surūdijusius, su de-fektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsi-skaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663.

907581

Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų lau-žą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius. Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

890168

Įmonė perka miškus visoje Lietuvoje: malki-nius (1 ha – 5 000 Lt), senus eglynus, beržy-nus, pušynus (1ha – 10 000 Lt). Atsiskaito iš karto. Tel. 8 688 82 727.

894177

Perka žemę, mišką visoje Lietuvoje, tin-ka apleista, išnuomota, su bendraturčiais. Greitai sutvarko dokumentus, atsiskaito iš karto. Tel. 8 671 08 059.

869139

Perkame degalinę arba sklypą degalinei Kaune. Tel. 8 655 22 108.

900308

UAB „Baltic metal“ aukštomis kaino-mis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaito-me iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553.

899184

UAB „TORLINA“ brangiai perka juodų-jų ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, buitinę techniką, senus automobilius, elektros variklius, akumuliatorius. Galime išvež-ti savo transportu. Išrašome utilizavi-mo pažymas. Ateities pl. 34, Kaunas, tel. (8 37) 44 14 14, 8 698 08 051 (juo-dieji metalai); (8 37) 44 14 14, 8 611 44 404 (spalvotieji metalai). Darbo laikas I–V 8–17 val., VI 8–13 val.

905190

VAZ, „Moskvič“, GAZ bei kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

890114

Nebrangiai pirksiu vieno arba dviejų kam-barių butą Kaune. Tel. 300 915, 8 600 27 072.

Nebrangiai pirksiu trijų arba keturių kamba-rių butą Kaune (gali būti dalis namo). Tel. 301 102, 8 676 22 955.

Namą, dalį namo, kotedžą Kaune. Tel. 395 004, 8 609 96 655.

905888

ĮvairūsNuomoja

5 kamb. butą per 2 aukštus „Bermudų tri-kampyje“, su visais baldais ir buitine techni-ka, suremontuotas, rakinama laiptinė. Kai-na 1000 Lt + mokesčiai. Tel. 8 698 86 009.

906134

Nebrangiai nuomojamos patalpos Kaune, tinkamos biurams, gaminti, prekiauti ir san-dėliuoti. Tel. 8 687 44 700, 8 687 99 669, (8 37) 314 014.

899935

Savanorių pr., Kalniečių mikrorajone, ko-mercines patalpas (110 kv. m, II a.). Tinka biurui, prekybai, paslaugoms. Tel. 8 699 64 366.

903767

Išnuomoju garažą Draugystės g. Tel. 8 615 15 258.

907747

išsinuomoja

Norėtume išsinuomoti vieno arba dviejų kambarių butą Kaune. Ilgalaikei nuomai. Tel. 8 684 55 498.

906704

gabenimai

Atvežame iki 12 t smėlio, žvyro, skaldos, at-sijų, juodžemio, durpių. Išvežame statybinį laužą. „Bobcat“ ir savivarčių paslaugos. Tel. 8 698 07 749.

901180

Baldų, pianinų perkraustymas (krauname, montuojame). Vežame krovinius talpiu sun-kvežimiu MB (4,5 t, 25 kub. m liftas) bei mi-kroautobusu „Sprinter“. Tel. 8 650 12 579, 740 666.

896118

Nuolat vežame KROVINIUS nuo 300 iki 24000 kg maršrutu Kaunas–Vilnius. Tel. 8 699 28 377. www.littransrent.lt.

877202

Kelionės

Keleivių pervežimas į Vokietiją. Gabena-me siuntinius, automobilius. Tel. 8 699 01 428.

898097

Kiti

Kauno rajono savivaldybės taryba 2012 m. sausio 26 d. vykusiame posėdyje priėmė šiuos sprendimus: TS-3 „Dėl Kauno rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. TS-390 patvirtinto moki-nių priėmimo į Kauno rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašo 20, 28, 46.1., 46.2. ir 46.3. punktų pakeiti-mo“; TS-12 „Dėl išmokų teikimo asmenims, patyrusiems socialinę riziką, tvarkos aprašo patvirtinimo“; TS-13 „Dėl Kauno rajono sa-vivaldybės tarybos 2004 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. 108 „Dėl Kauno rajono savi-valdybės išmokų teikimo socialinės rizikos šeimoms tvarkos patvirtinimo“ pripažini-mo netekusiu galios“; TS-14 „Dėl piniginės socialinės paramos, panaudojant iki 4 pro-centų socialinei pašalpai ir kompensacijoms skirtų lėšų, teikimo tvarkos aprašo patvirti-nimo“; TS-21 „Dėl Kauno rajono savivaldy-bės tarybos 2009 m. lapkričio 19 d. spren-dimu Nr. TS-429 patvirtinto Kauno rajono savivaldybės negyvenamųjų patalpų trum-palaikės nuomos ne konkurso būdu tvarkos aprašo pakeitimo ir išdėstymo nauja redak-cija“; TS-25 „Dėl Kauno rajono savivaldybės tarybos 2006 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. TS-28 „Dėl Kauno rajono savivaldybės gyve-namųjų patalpų nuomos mokesčio taisyklių patvirtinimo, kai kurių viešojo administravi-mo aktų pripažinimo netekusiais galios“ 1 ir 2 punktų pripažinimo netekusiais galios“; TS-26 „Dėl Kauno rajono dviračių maršrutų schemos patvirtinimo“; TS-33 „Dėl Kauno rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gruo-džio 22 d. sprendimu Nr. TS-372 „Dėl Kau-no rajono savivaldybės 2012 m. viešųjų darbų programos patvirtinimo“ patvirtintų Kauno rajono savivaldybės 2012 m. viešų-jų darbų programos įgyvendinimo ir finan-savimo priemonių pakeitimo ir išdėstymo nauja redakcija; TS-39 „Dėl Kauno r. sav. Karmėlavos sen. Sergeičikų II k. žemės skly-po, kadastrinis Nr. 5233/0013:342, detalio-jo plano patvirtinimo, padalijimo, pagrin-dinės žemės naudojimo paskirties keitimo, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo bei statybos reglamento ir specialiųjų že-mės naudojimo sąlygų nustatymo“; TS-43 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos šilumos ūkio specialiojo plano atnaujinimo tvirtinimo“. PASTABA. Visus sprendimų teks-tus bei sprendimų priedus galite rasti Kau-no rajono savivaldybės svetainėje adresu http://www.krs.lt -> skiltyje „Savivaldybė“ -> „Teisinė informacija“.

908189

2012 m. sausio 31 d. visuotinio susirinkimo metu sprendimu Nr. 001 nutarta pakeisti esamą pavadinimą Kauno medicinos uni-versiteto studentų korporacija „Fraternitas Lituanica“ (į. k. 293414570) į naują – Lie-tuvos sveikatos mokslų universiteto studen-tų ir gydytojų korporacija „Fraternitas Litu-anica“.

908071

PaMesta

Dingusį kario savanorio pažymėjimą Nr. KA 023974, išduotą Giedriui Kriščiūnui, laikyti negaliojančiu.

907983

Administracinį 2 aukštų mūrinį pastatą (plotas 654,21 kv. m) su kiemo stati-1. niais, Miško g. 23A, Kaunas. Objektui priskirtas žemės sklypas išnuomojamas (plotas 0,0913 ha). Pradinė objekto pardavimo kaina 1 600 000 Lt, iš kurios žemės sklypo pradinė pardavimo kaina nuomos mokesčiui apskaičiuoti 312 000 Lt, žemės sklypo parengimo atlygintinos išlaidos 12 892 Lt. Aukciono vykdymo laikas 2012 02 21 9 val.

Pastatą-klubą (plotas 657,05 kv. m) Z.Gerulaičio g. 4, Kaunas. Objektui pri-2. skirtas žemės sklypas (plotas 0,3066 ha) išnuomojamas. Pradinė objekto pardavimo kaina 500 000 Lt, iš kurios žemės sklypo pradinė pardavimo kaina nuomos mokesčiui

apskaičiuoti 245 000 Lt, žemės sklypo parengimo atlygintinos išlaidos 2 274 Lt. Aukciono vykdymo laikas 2012 02 21 9.30 val.Sandėlį (plotas 129,66 kv. m) Z. Gerulaičio g. 6, Kaunas. Objektui priskirtas bendro naudojimo (0,1343 ha) žemės sklypas iš-3.

nuomojamas. Pastatas-kontora (plotas 278,21 kv. m) Z. Gerulaičio g. 6, Kaunas. Objektui priskirtas bendro naudojimo (0,2068 ha) žemės sklypas išnuomojamas. Pradinė objekto pardavimo kaina 600 000 Lt, iš kurios žemės sklypo pradinė pardavimo kaina nuomos mokesčiui apskaičiuoti 254 800 Lt, žemės sklypo parengimo atlygintinos išlaidos 2 452 Lt. Aukciono vykdymo laikas 2012 02 21 10 val.

Pastatą-sandėlį (plotas 47 kv. m) Kareivinių g. 22, Kaunas. Objektui priskirtas žemės sklypas (plotas 0,0527 ha) iš-4. nuomojamas. Pradinė objekto pardavimo kaina 100 000 Lt, iš kurios žemės sklypo pradinė pardavimo kaina nuomos mokesčiui apskaičiuoti 45 000 Lt, žemės sklypo parengimo atlygintinos išlaidos 785 Lt. Aukciono vykdymo laikas 2012 02 21 10.30 val.

Objektų apžiūra 2012 02 14 14–16 val. Apie pageidavimą apžiūrėti objektą būtina iš anksto informuoti darbuotoją, atsakingą už programos vykdymą, vyriausiąją specialistę Benigną Verseckienę, tel. (8 37) 422 996, 8 682 68 150 arba (8 37) 422 620.

Dokumentų dalyvauti aukcione registracija 2012 02 20 9–16 val. Kauno miesto savivaldybės administracijos Privatizavimo skyrius, 32 kab., J. Gruodžio g. 9B, 44293 Kaunas. Kiekvienas potencialus pirkėjas, norintis įsiregistruoti viešo aukciono dalyviu, turi pervesti į Kauno miesto savivaldybės administracijos sąskaitą Nr. LT60 4010 0425 0008 0309, esančią AB DNB banko Kauno skyriuje, biuletenyje nurodytą registracijos mokestį ir pradinį įnašą ir dokumentų registravimo laiku užklijuotame voke asmeniškai arba registruotu laišku pateikti paraišką dalyvauti viešame aukcione bei paraiškoje nurodytus dokumentus.

Išsami informacija apie privatizavimo objektus ir sąlygas www.kaunas.lt (Privatizuojami objektai).

Kauno miesto savivaldybė viešo aukciono būdu parduoda:

Užs. 908388

3

klasifikuoti skelbimaiketvirtaDieNiS, vaSario 2, 2012 15

Karščiausi Kelionių pasiūlymai

Kelionių AgentūrA „KrAntAs trAvel“

Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt

Kviečiame į kelionę po Braziliją, Argentiną, Čilę, Peru, Ekvadorą, Panamą, Kolumbiją ir JAV!

Tai puiki galimybė pasimėgauti nuos­

tabiais sambos ritmais, atsigauti nuo

mūsų žiemos ir prisirinkti gyvenimo

vertų įspūdžių.

Kelionė vyks 2012 03 02–28

Kelionės kaina asm. nuo 12 498 Lt.

Programą rasite www.krantas.lt

Kauno diena

AKCIJASKE

LB

IMA

I

UŽSISAKYKITE 5 SKELBIMUS IR GAUKITE

DOVANĄ – DAR 1 SKELBIMĄ!

SKELBIMAI

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabran-gimas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Auja-ma-credit“.

905101

Paskolos per 1 valandą (turintiesiems užsta­tą), perkreditavimai, konsultacijos, visų do­kumentų tvarkymas. Tel. 412 960.

905044

Paskolos, perkreditavimai per 1 val. Užsta­tas – auksas, nekilnojamasis turtas, auto­mobilis. Visų dokumentų tvarkymas, kon­sultacijos. Tel. 315 599.

905024

Skubi paskola už mažiausias palūkanas. Už­statas – auksas, automobilis, nekilnojama­sis turtas. Konsultacijos, visų dokumentų tvarkymas. Tel. 8 600 69 691.

905003

Akcija GREITOS PASKOLOS. Užstatas – nekil­nojamasis turtas arba automobiliai. Konsul­tuojame, tvarkome visus dokumentus. Tel. 8 687 82 448. Mituvos g. 5, Kaunas.

906177

Paskolos nekilnojamojo turto ir automobi-lių savininkams. Klauskite ir savaitgalį. Tel. 8 602 36 979; www.sgpartneriai.lt.

896667

Įvairūspaskolos

Kelionių AgentūrA „rM trAvel“

Šv. Gertrūdos g. 21, Kaunas.Tel. (8 37) 222 260,e. paštas info@rmtravel.lt

Poilsinės kelionės iš Kauno gegužės–rugsėjo mėn.

Įsigykite dabar už mažesnę kainą!

7 nakvynių trukmės kelionės: Malta – nuo 844 Lt (asm.), Kipras – nuo 926 Lt (asm.),

Maljorka – nuo 955 Lt (asm.), Alikantė – nuo 953 Lt (asm.), Rodo sala – nuo 862 Lt (asm.), Koso sala – nuo 921 Lt (asm.).

Kelionių ir bilietų skaičius ribotas.

Kviečia moKytis

pramogos, šventės, laisvalaiKismokymai

Kviečiame į 5 mėnesių intensyvias INTERJERO STUDIJAS. Teo­rinių ir praktinių užsiėmimų metu gausite žinių apie projektavi­mo principus, pastato inžineriją, spalvotyrą, patalpų dekoravi­mą, dizaino, architektūros istoriją. Išmoksite patys sukurti įvairios paskirties patalpų interjerus. Studijų pradžia vasario 7 d. Užsiė­mimai vyks 2 kartus per savaitę. www.7jausmai.lt. Registracija info@7jausmai.lt, tel. 8 618 33 808.

902285

Vokiečių, anglų, norvegų, prancūzų, italų, ispanų, rusų kalbų kursai. Grupės suaugusiesiems, moksleiviams, vaikams. Ruošia­me abitūros ir IELTS egzaminams. Vertimai, kuriuos tvirtina nota­ras. Daugiau informacijos tel. 209 008, 8 600 82 843. Mus rasi­te Savanorių pr. 3 (šalia Laisvės alėjos). www.glorialingua.lt.

908047

šokiai

Skelbiamas papildomas priėmimas į šokio teatro „Aura“ stu-diją. Nauji nariai priimami į 5–8 metų ir 9–12 metų vaikų gru­pes, paruošiamąją grupę (be šokio pagrindų) ir į studiją, tu­rintiesiems šiuolaikinio ir klasikinio šokio pagrindus. Daugiau informacijos tel. 202 062 ir e. p. info@aura.lt.

906480

sportas

Kauno turistų klubas kviečia visus į žygį slidėmis „Snaigė-2012“ Romainiuose. Žygio startas vasario 4 d. (šeštadienį) 11–13 val. aikštelėje prie Kauno miškų urėdijos. Išsamesnė informacija tel. 8 650 39 780 ir www.kaunoturistuklubas.lt. Esant nepalankioms oro sąlygoms, žygis gali neįvykti.

904301

Kiokušin karatė treniruotės vaikams, paaugliams, jaunimui, su-augusiesiems, vyresniems! Treneris G.Tankevičius – pasaulio ka­ratė vicečempionas, Kauno klinikų sporto medicinos gydytojas didelį dėmesį skiria saugiam sportui, sveikatos stiprinimui, tvir­tam fiziniam ir psichologiniam parengimui. Naudojamos efek­tyvios, moksliškai pagrįstos metodikos, modernus inventorius. G.Tankevičiaus individualios treniruotės atsigaunantiems po sportinių traumų, operacijų, geresniam fiziniam pasirengimui, sveikatos stiprinimui, traumų profilaktikai. Adresas Savanorių pr. 206. Tel. 8 678 34 748, www.stoikas.lt.

895479

Kita

TAIJI QUAN užsiėmimai. Norinčiuosius sustiprinti savo energe­tiką, pagerinti savijautą, išmokti atsipalaiduoti ir rasti bendra­minčių kviečiame į pradedančiųjų grupės užsiėmimus mokykloje „School Of Central Equilibrium“. www.bobhoniball.lt. Registruo­tis tel. 8 612 77 899.

902324

Kviečia

informuoja

informuojaNEMOKAMA EKSKURSIJA PO KAUNĄ!Va sa rio 4 d. 12 val. „Mū sų odi sė jos” gi dų kur sų ab sol ven tės ves ne mo ka mą eks kur-si ją po Kau no se na mies tį. Ne pra leis ki te pro gos dau giau su ži no ti apie Kau no mies­to var do kil mę, pi lies sta ty bos is to ri ją, Ro tu­šės aikš tė je bu vu sias vaš ko ly dy mo kros nis, „Per kū no” na mą ir kt. Ren ka mės prie Kau­no pi lies. In for ma ci ja M.Va lan čiaus g. 19. Tel. (8 37) 207 879, 8 698 03 091, www.mu suo di­se ja.lt, in fo@tu rin fo.lt.

MINĖJIMAS Va sa rio 2 d. – Kau no mies to gar bės pi lie čio, po eto B.Braz džio nio 105-ųjų gi mi mo me ti-nių mi nė ji mas.10–12 val. – šv. Mi šios Šv. An ta no baž ny čio­je. Po Mi šių au to bu sas veš į Pet ra šiū nų ka­pi nes. Gė lių pa dė ji mo prie B.Braz džio nio ka­po ce re mo ni ja, ku rio je da ly vaus fol klo ri nis an sam blis „Bry dė” ir vo ka li nis an sam blis „Va ka rė”. 12 val. – šv. Mi šios Ar ki ka ted ro je Ba zi li ko je.13 val. – ra šy to jo Pet ro Pa li lio nio nau jos kny gos „Tau tos šauk lio ai dai” (etiu dai apie po etą B.Braz džio nį) pri sta ty mas ir Ber nar­do Braz džio nio li te ra tū ri nės pre mi jos įtei ki­mas Kau no ro tu šė je. Pro gra mo je da ly vaus so lis tė Ri ta Preik šai tė, smui ki nin kas Vil hel­mas Če pins kis, gi ta ris tas Ser ge jus Kri ni ci­nas, ak to riai Vir gi ni ja Ko chans ky tė ir Pet­ras Ven slo vas, ra šy to ja Al do na Ru sec kai tė, Lie tu vos ra šy to jų są jun gos pir mi nin kas An­ta nas A.Jo ny nas, Kau no sky riaus pir mi nin­kas Vid man tas Kiau šas­El miš kis, A.Sme to­nos gim na zi jos moks lei viai ir kt. Įė ji mas su kvie ti mais.

PASISEMKIME SVEIKATOS Žolinčiai ir Kauno sveikuoliai kviečia į žygį PASISEMKIME SVEIKATOS. Žygis vyks J.Basanavičiaus šile, Panemunėje. Eisime šiaurietišku ėjimu su lazdomis. Atvyks ins­truktoriai pamokyti, jei kas dar nemoka. Tu­rėsime ir lazdų ėjimui.Renkamės vasario 4 d., šeštadienį, 11 val. prie pliažo aikštelės, A.Smetonos gatvės pradžioje. Registruotis ir ir pasiteirauti tel. 8 615 72 600, Danutė.

ALEKSOTO SENIŪNIJOS GYVENTOJAMS!Va sa rio 4 d. (šeš ta die nį) 11 val. Alek so to se niū ni jos sa lė je vyks ve te ra nų sta lo te ni­so tur ny ras Ra mu nio Bud riū no tau rei lai­mė ti. Da ly vių re gist ra ci ja 10.30 val. Kvie­čia me da ly vau ti.

KAUNO TAUTINĖS KULTŪROS CENTRASA.Jakšto g. 18, tel. 407 135, www.ktkc.ltVa sa rio 2 d. 18 val. – ta py bos mo ky mai su­au gu sie siems „Prie mol ber to”: UŽGAVĖNIŲ KAUKIŲ GAMYBA IŠ TRADICINIŲ IR NETRADI­CINIŲ MEDŽIAGŲ. Ve da dai li nin kas Gvi das La ta kas.Vasario 4 d. 16 val. – paskaita DIDIEJI VIRS­MAI: GIMIMAS, VESTUVĖS, LYDĖTUVĖS. ESMĖ IR FORMA. Lektorius Aleksandras Žarskus. 18 val. – paskaita JIS IR JI: MEILĖS IŠBANDY­MAI PASAKOSE. Dalyvauja psichologė Jūra­tė Vyžintienė.

M.ŽILINSKO DAILĖS GALERIJANepriklausomybės a. 12

Vasario 3 d. 16 val. – naujausio Nacio-nalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus leidinio-knygos ISTORIJOS ŠTRICHAI pristatymas.

16

kas, kur, kadaketvirtadienis, vasario 2, 2012

tEAtRASKAuNO vALStybINISDRAMOS tEAtRAS

Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt

Va sa rio 2 d. 18 val. – An to nas Če cho vas. PALATA. Vie nos da lies spek tak lis. Ins ce ni za-ci jos au to rius ir re ži sie rius Ro lan das Kaz las. Il go ji sa lė.Va sa rio 3 d. 18 val. – Auš ra Ma ri ja Sluc kai-tė. ANTIGONĖ SIBIRE. Vie nos da lies dra ma pa gal Je a no Anou ilh’o „An ti go nę”. Rež. Jo nas Ju ra šas. Il go ji sa lė.Va sa rio 4 d. 18 val. – Yukio Mis hi ma. MAR-KIZĖ DE SAD. Dvie jų da lių iro niš ka fan ta zi ja. Re ži sie rius Ar tū ras Arei ma. Rū tos sa lė.19 val. – GYČIO IVANAUSKO TEATRAS. PAUKŠČIAI. Šo kio spek tak lis. Rež. Gy tis Iva-naus kas. Il go ji sa lė.Va sa rio 5 d. 12 val. – Le wis Car roll. ALISA STEBUKLŲ ŠALYJE. Spek tak lis vai kams. Adap ta ci jos au to rė ir rež. Ewa Piot row ska. Penk to ji sa lė.17 val. – To ni no Gu er ra. KETVIRTOJI KĖDĖ. Vie nos da lies ko me di ja. Rež. Ro lan das At-ko čiū nas. Ta ver nos sa lė.18 val. – So fi Ak sa nen. APSIVALYMAS. Vie nos da lies dra ma. Rež. Jo nas Ju ra šas. Rū tos sa lė.Va sa rio 7 d. 18 val. – MODERATORIAI. Vie-nos da lies fo ru mas. Rež. An drius Ku rie nius. Penk to ji sa lė.Vasario 8 d. 18 val. – Jeanas Dellas ir Geraldas Sibleyras. TEGYVUOJA BUŠONAS! Vienos dalies komedija. Rež. Ričardas Vitkaitis. Penktoji salė.

KAuNO vALStybINIS MuZIKINIS tEAtRAS

Lais vės al. 91, tel. (8 37) 200 933

Va sa rio 3 d. 18 val. – Jo ha nnas Strau ssas. VIENOS KRAUJAS. 3 veiks mų ope re tė. Truk-mė 3 val. Va sa rio 5 d. 12 val. – Wolf gan gas Ama deus Mo zar tas. MAŽOJI BURTŲ FLEITA. 2 da lių mu zi ki nė pa sa ka vai kams. Truk mė 1.45 val. 18 val. – Georges Bi ze. KARMEN. Ski ria ma Ge no vai tės GONTYTĖS 85-me čiui. Dai nuo ja Ri ta Preik šai tė, Vai das Vyš niaus kas, Vy tau-tas Juo za pai tis, Ra min ta Vai ce kaus kai tė, To mas La di ga. Truk mė 3 val. Va sa rio 8 d. 17 val. – Ri char das Ro dger sas. MUZIKOS GARSAI. 2 veiks mų miu zik las vi sai šei mai. Truk mė 2.45 val.

KAuNO KAMERINIS tEAtRASKęstu čio g. 74A, www.ka me ri nis te at ras.lt, in fo@ka me ri nis te at ras.lt

Va sa rio 2 d. 18 val. – F.Rabe lais. GARGANTIUA IR PANTAGRIUELIS. Už sta lė tik rie siems gur ma nams. (N-18) Re ži sie rius S.Ru bi no vas.Va sa rio 3 d. 18 val. – E.Ra dzins kis. KOBA. Mo nod ra ma. Re ži sie rius S.Ru bi no vas.Va sa rio 4 d. 18 val. – D.Če paus kai tė. KAVI-NĖ „PAS BLEZĄ”. Pa si ma ty mas po dvi de šim-ties me tų. Re ži sie rius S.Ru bi no vas.Va sa rio 5 d. 18 val. – D.Če paus kai tė. BE GALO ŠVELNI ŽMOGŽUDYSTĖ. Dvie jų da lių juo do ji ko me di ja. Re ži sie rius S.Ru bi no vas.

RENGINIAI

KAuNO MAŽASIS tEAtRASM.Dauk šos g. 34, tel. 408 470, 226 090, www.tiketa.lt, www.bilietai.lt, www.ma za sis te at ras.lt

Va sa rio 2 d. 19 val. – B.Srblja no vič. „Belg-ra do tri lo gi ja” (SU NAUJAISIAIS METAIS, ANA!). Rež. D.Ra ba šaus kas.Va sa rio 5 d. 18 val. – B.Srblja no vič. „Belg-

MAIRONIO LIEtuvIŲLItERAtŪROS MuZIEJuS

Ro tu šės a. 13

Vasario 3 d. 17 val. – akademiko Jurgio Brėdikio knygos „LIKIMAS LEIDO...” sutik-tuvės.Dalyvauja psichologas Zenonas Streikus, istorikas Mykolas Federavičius, kūrybą skaitys gydytojas doc. Aras Puodžiukynas ir gydytoja doc. Regina Jonkaitienė.

RyŠIŲ IStORIJOSMuZIEJuS

Rotušės a. 19

Vasario 4 d. 18 val. „Kultūrinių ryšių kie-mas” kviečia į garsaus Lietuvos akordeonis-to Genadijaus Savkovo 60 metų jubiliejinį koncertą. Į svečius atvyksta Rusijos akor-deonistas Serveris Abkerimovas, vadina-mas auksiniu Rusijos akordeonu. Krymo totorius S.Abkerimovas yra Rusijos akordeonistų-bajanistų konkurso laureatas. „Moskoncerto” solistas dažnai kviečiamas koncertuoti užsienyje, dalyvauja tarptauti-niuose konkursuose. Jis su dideliu pasiseki-mu jau yra grojęs ir Lietuvoje. S.Abkerimovas pats kuria, groja ne tik klasikinę, bet ir pramoginę muziką. Kaune klausytojai išgirs klasikinės, pramoginės ir totorių muzikos kūrinius. Atlikėjas laisvai

LIEtuvOS ŠvIEtIMO IStORIJOS MuZIEJuS

Vy tau to pr. 52

Va sa rio 2 d. 14 val. – vir tu a lios pa ro dos „At min ties spal vų ret ros pek ty va. Juo zas Da-mi jo nai tis – tar pu ka rio Lie tu vos švie tė jas” pri sta ty mas.

bIRŠtONO KuLtŪROSCENtRAS

Jau ni mo g. 4

Va sa rio 3 d. 19 val. – ŽIEMOS DŽIAZAS su Lau ra Bud rec ky te. Da ly vau ja: Lau ra Bud rec-ky tė – vo ka las, Le o nar das Bėk ša – kla vi ši-niai, Vy tis Ni vins kas – kon tra bo sas, Vy tis Vai ni lai tis – mu ša mie ji.Va sa rio 8 d. 19 val. – An že li kos Cho li nos te at ro šo kio spek tak lis ANA KARENINA (L.Tols to jaus ro ma no mo ty vais). Cho re og-ra fė An že li ka Cho li na, sce nog ra fas Ma ri jus Ja cov skis, kos tiu mų dai li nin kas Juo zas Stat ke vi čius. In for ma ci ja tel. (8 319) 65 546, e. paš tu ka sa@birs to no kul tu ra.lt. Pla čiau www.birs to no kul tu ra.lt. Birš to nas – ku ror tas ar čiau siai Jū sų!

KAuNO vALStybINISDRAMOS tEAtRAS

KAuNO vALStybINIS MuZIKINIS tEAtRAS

5 d. 17 val.

8 d. 17 val.

KAuNO KAMERINIStEAtRAS

4 d. 18 val.

KAuNO MENININKŲ NAMAI V.Put vins kio g. 56, tel. 223 144, www.kmn.lt

Vasario 2 d. 18 val. – kamerinės muzikos koncertas. Atlikėjai: Lionginas Čiapas (fleita), Loreta Haidari (fortepijonas), Inga Raginienė (klasikinė gitara). Progra-moje: J.S.Bacho, M.Blaveto, J.Galleso, Ph.Gaubert’o, O.Kiseliovo, M.Th.Paradis, D.Reiso, E.Satie, D.Scarlatti kūriniai.Koncerto programoje – iškili italų, prancūzų, vokiečių baroko, romantizmo ir XX a. kamerinė muzika, išsiskirianti muzikinės minties kilnumu, intymumu ir subtilumu, melodiniu savitumu ir išraiškingumu, kompozicijų žanrų, formų įvairove ir darna.Šiai gražiai, švelniai muzikai perteikti padės ir išraiškingi koncerto instru-mentai – fleita, klasikinė gitara, forte-pijonas, profesionalių atlikėjų rankose įgaunantys žmogiškąją gyvybę ir galimybę jausmų kalba bendrauti su žmonėmis.

KAuNO vALStybINIS LĖLIŲ tEAtRAS

Laisvės al. 87A

Vasario 4 d. 12 val. Mažojoje scenoje – GUL-BĖ – KARALIAUS PATI, rež. N.Indriūnaitė (lietu-vių liaudies pasakos motyvais), nuo 5 m.Vasario 5 d. 12 val. – KATĖS NAMAI, rež. A.Stankevičius (muzikinė pasaka apie tikrą ir tariamą draugystę, pagal S.Maršako pasaką), nuo 5 m.

„GIRStuČIO“ RŪMAIKovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt

KITOKS TEATRASVa sa rio 4 d. 18 val. – sti lin ga ko me di-ja TIK KŪDIKIAI GIMSTA DORI. Re ži sie rius R.Žir gu lis.

DOMINO TEATRASVa sa rio 5 d. 18 val. – ko me di ja ŽIRKLĖS. Re ži sie rius M.Sla wins kis.

vAIKŲ IR JAuNIMO tEAtRAS„vILKOLAKIS”

Kovo 11-osios g. 108, tel. (8 37) 313 712 www.vilkolakis.lt, teatras@vilkolakis.lt

Vasario 5 d. 12 val. – S.Ivanauskaitė. PIE-MENĖLĖ IR KAMINKRĖTYS (H.K.Anderseno pasakos motyvais). Vasario 8 d. 16 val. – S.Ivanauskaitė. PIE-MENĖLĖ IR KAMINKRĖTYS (H.K.Anderseno pasakos motyvais).

„NyKŠtuKO“ LĖLIŲ tEAtRASRo tu šės a. 19 (Ry šių is to ri jos mu zie ju je)

Vasario 5 d. 12 val. – VILKAS IR LINKSMIEJI OŽIUKAI.Bilietai parduodami 1 val. prieš spektaklį.

KAuNO PANtOMIMOS IR PLAStIKOS tEAtRAS

M.Dauk šos g. 34 www.pantomimosteatras.lt www.bilietai.lt

Vasario 11 d. 18 val. – PREMJERA. KAMASU-TRA. Vienos dalies spektaklis tik suaugu-siesiems.

DOMINOtEAtRAS

KAuNO PANtOMIMOS IR PLAStIKOS tEAtRAS

5 d. 18 val.

11 d. 18 val.

KAuNO MENININKŲNAMAI

7 d. 18 val.

Va sa rio 7 d. 18 val. – po ezi jos ir mu zi kos va ka ras NUSILEISK, DANGAU, ANT ŽEMĖS. Po eto Vla do Šim kaus ei les skai tys ak to rius Ro lan das Kaz las. Gros Sau lius Aug lys-Sta-ne vi čius (vib ra fo nas) ir Ge na di jus Sav ko vas (akor de o nas). Mu zi kai ori gi na liai at liks J.S.Bacho, C.De bus sy, C.Bol ling ir ki tų kom-po zi to rių kū ri nius.

Pa ro dų sa lė je iki va sa rio 10 d. eks po nuo ja-ma dai li nin ko Gvi do La ta ko ta py bos ob jek-tų pa ro da BUVIMAI. Įė ji mas ne mo ka mas. Kvie čia me ap si lan ky ti pir ma die nį–ket vir ta-die nį 10–18 val., penk ta die nį 10–16.30 val.

AMŽINąJį AtILSį

Skaudžią netekties valandą Kauno valstybinio muzikinio teatro kolektyvas reiškia nuoširdžią užuojautą teatro vyriausiajam dirigentui Juliui GENIUŠUI ir jo artimiesiems dėl mylimo tėvelio, pripažinto Lietuvos operos dirigento, pianisto ir pedagogo

Rimo GENIUŠOmirties.

Skaudžią netekties valandą, mirus dailininkui, buvusiam ilgamečiam dėstytojui, išugdžiusiam ne vieną odos meno profesionalų kartą,

Eugenijui Kazimierui JOVAIŠAI,sūnų Liną ir artimuosius nuoširdžiai užjaučia ir kartu

liūdi Kauno kolegijos J.Vienožinskio menų studijų centras.

Nuoširdžiai užjaučiame BMPC Slaugos ir socialinių paslaugų skyriaus medicinos registratorę Jūratę PROŠOGOLAVIČIENĘ dėl tėvelio mirties.

Viešosios įstaigos Kauno Šilainių poliklinikos administracija ir darbuotojai

Išėjo... Iš kur negrįžta niekas,Palikus svajones, godas, namus...Visiems širdy gėla gili išlieka,Ir skausmas, kad daugiau Jos nebebus.Mirus mylimai mamai, Vidą VALATKEVIČIENĘ ir artimuosius nuoširdžiai

užjaučia LSDP Kauno m. skyriaus Pramonės grupės bičiuliai.

„Liūdinga“. Laidojimas, mirusiųjų paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų. Kremavimas 488 Lt (kaina gali keistis priklausomai nuo Lenkijos zloto kurso lito atžvilgiu pirkimo dieną). Mirusiųjų par-vežimas iš užsienio. Platus gedulo drabužių, reikmenų ir atributi-kos pasirinkimas. Užsakymų priėmimas – 24 val. per parą be poil-sio dienų M.Daukšos g. 37, Vytauto pr. 47. Šarvojame Vytauto pr. 44A, S.Žukausko 3B, Radvilėnų pl. 15A, V.Krėvės pr. 95A, Aleksoto bažnyčioje. Tel. (8 37) 200 839, 8 633 33 399.

907636

Ilgametė darbo patirtis – užtikrinta kokybė ir nebrangios paslau-gos. Laidojimo paslaugų biuras teikia visas laidojimo paslaugas. Platus karstų, drabužių, laidojimo atributikos pasirinkimas. Šarvo-jimo salės KAUNE. Pensininkus, neįgaliuosius laidojame už vals-tybės lėšas. KREMAVIMAS LIETUVOS krematoriume. K.Baršausko g. 65 (priešais PC „Molas“). Dirbame visą parą. www.laidojimas-kremavimas.lt. Tel. 8 670 22 835, 8 608 37 933.

892052

Bilietai parduodami Kauno filharmonijos kasoje antradieniais–sekmadieniais 14–18 val., tel. (8 37) 200 478, bei platinami www.tiketa.lt (aptarnavimo mokestis Kauno filharmonijos kasoje netaikomas, „Tiketos“ sistemoje +3 Lt/bilietui, +5 Lt užsakant bilietus internetu ar trumpuoju numeriu ir atsiimant juos kasose). Informacija teikiama tel. 222 538. Internetinis adresas www.kaunofilharmonija.lt. Ikimokyklinio amžiaus vaikai į vakarinius koncertus neįleidžiami.Filharmonijoje veikia Valerijos Medelinskienės akvarelių paroda „Vandenų sodai“.

Filharmonijos rėmėjai: Filharmonijos dienraštis

Vasario 5 d., sekmadienį, 17 val.

Žiemos Rečitalis

BALTIJOS GITARŲ KVARTETAS Saulius S.Lipčius Sergej Krinicin Chris Ruebens

Zigmas Čepulėnas

Programoje – kompozitorių A.Piazolos, Ch.Ruebenso, G.Garcios kūriniai

Bilietų kaina: 10, 15, 20 Lt

KELEIVIAMSNuo 2012 m. vasario 4 dienos keičiasi 35-ojo maršruto poilsio dienų eismo tvarkaraštis. Eismo tvarkaraščiai papildomai skelbiami internete: www.kvt.lt, www.kaunoautobusai.lt.

POILSIO DIENOMIS35-asis maršrutas: Vytėnai – Freda

Iš stotelės „Vytėnai“ 06:05 07:41 08:44 10:26 11:46 12:58 14:33 15:40 16:51 18:24 20:00 20:55 22:08

Iš stotelės „Freda“ 06:33 07:20 08:49 10:16 11:40 13:08 14:16 15:38 16:47 18:41 19:40 21:02

Žalia spalva – žemagrindžiai autobusai, pritaikyti neįgaliesiems.UAB „Kauno autobusai“

ra do tri lo gi ja” (SU NAUJAISIAIS METAIS, ANA!) Rež. D.Ra ba šaus kas.Va sa rio 9 d. 19 val. – PREMJERA! Ma rio Frat ti. SESUO. Rež. A.Žu kaus kas.

17

kas, kur, kadaketvirtadienis, vasario 2, 2012

kinasCinaMOn

PLC „Mega“, tel. 8 700 70 111

„Ko rio la nas“ – 2 d. 11.45, 21.45 val.„Ki tas pa sau lis. Pa bu di mas“ 3D – 2 d. 20.30, 22.20 val.„Mie gan čių dru ge lių tvir to vė“ – 2 d. 11.15, 13.45, 16.10, 18.45, 21.15 val.„Dže kas ir Dži lė“ – 2 d. 13, 18.30, 21.55 val. „Mer gi na su dra ko no ta tui ruo te“ – 2 d. 15.15, 20.45 val.„Šer lo kas Holm sas 2: še šė lių žai di mas“ – 2 d. 14.15, 16.45, 19.15 val.„Ba tuo tas ka ti nas Pū kis“ 3D (lie t. k.) – 2 d. 12.15, 14.15, 16.15, 18.15 val.„Ba tuo tas ka ti nas Pū kis“ (lie t. k.) – 2 d. 11.30, 13.30, 15.30, 17.30, 19.40 val. „Al vi nas ir bu run du kai 3“ (lie t. k.) – 2 d. 11 val.

FORUM CinEMasKa ra liaus Min dau go pr. 49, „Ak ro po lis“, III a.

„Karo žirgas“ (premjera) – 2 d. 11.30, 14.30, 17.30, 20.45 val.„Ant ribos“ (premjera) – 2 d. 11, 13.15, 15.30, 18, 20.30 val.„Sena gera orgija“ (premjera) – 2 d. 16.15, 18.30, 21 val.LAISVALAIKIO kino seansas. „Geležinė ledi“ – 2 d. 18.45 val.„Kitas pasaulis. Pabudimas“ 3D – 2 d. 10.45, 15.45, 17.45, 20.15 val.„Miegančių drugelių tvirtovė“ (liet. k.) – 2 d. 13, 18.15, 21.30 val.„Džekas ir Džilė“ – 2 d. 12.15, 17, 21.45 val. „Batuotas katinas Pūkis“ 3D – iki 2 d. 10.15, 12.45, 15.15 val.„Batuotas katinas Pūkis“ – 2 d. 13.30 val.„Alvinas ir burundukai 3“ (liet. k.) – 2 d. 14 val.„7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe“ – 2 d. 14.45, 19.15 val.„Šerlokas Holmsas 2: šešėlių žaidimas“ –2 d. 16 val.„Mergina su drakono tatuiruote“ – 2 d. 21.15 val.

TV pROgRaMa

VYTaUTO DiDŽiOJO kaROMUZiEJaUs sODELis

Va sa rio 4 ir 5 d. 16–16.30 val. – ka ri lio­nie riaus Ju liaus VILNONIO at lie ka mi var pų mu zi kos kon cer tai. XX am žiaus mu zi ka.

kaUnO MaŽasisTEaTRas

kaUnO VaLsTYBinis LĖLiŲ TEaTRas

9 d. 19 val.

4 d. 12 val.

kinO CEnTRas„CinaMOn“

2 d. 21.15 val.

kinO CEnTRas„FORUM CinEMas“

2 d. 16 val.

kinO TEaTRas „ROMUVa”Laisvės al. 54

Vasario 4–5 d.13 val. – EGONAS IR DONCIS (2007). Vengriška animacinė komedija apie Egoną – išradėją, Doncį – labai storą katiną ir jų nuotykius kosmose. 15 val. – BUČINYS IŠ ANAPUS (2003) Drama apie jauną britų šeimos tragediją. Šiame filme pagrindinį vaidmenį atlieka lietuvių aktorė Ingeborga Dapkūnaitė.17 val. – 9/11 PAGAL FARENHEITĄ (2004). Karinis dokumentinis filmas apie JAV Baltų­jų rūmų vykdomą užsienio politiką valdant G.W.Bushui. 19 val. – TRIUŠIO URVAS (2010). Drama apie šeimą, ieškančią prasmės pačioje beprasmiškiausioje gyvenimo situacijoje – praradus vienintelį sūnų. Bilietais prekiaujama kino teatro kasoje savaitgaliais nuo 12 val.

VELniŲ MUZiEJUsV.Put vins kio g. 64

Kvie čia me ma žuo sius lan ky to jus į nau ją edu ka ci nę pro gra mą MAGIŠKOS UŽGAVĖ­NIŲ KAUKĖS. Joje iš vy si te mu zie ju je sau go mas se ną sias Už ga vė nių kau kes, iš gir si te įdo mių pa sa ko­ji mų bei iš mok si te pa tys pa si ga min ti kau­kes. Jei tik rai no ri te iš vy ti žie mą, jū sų kau kė tu ri bū ti iš skir ti nė! Iš ra din giau sios kau kės kū rė jo lauks ypa tin gas siur pri zas!Į edu ka ci nį už si ė mi mą ga li ma at si neš ti sa vo kau kes ir jas de ko ruo ti mu zie ju je, taip pat re ko men duo ja ma su sa vi mi tu rė ti me džia gų kau kių puo šy bai: spal vo to po­pie riaus, au di nių skiau čių. Pra šom gru pes re gist ruo tis iš anks to I–V nuo 9 iki 16 val. tel. (8 37) 229 475. Už si ė mi mai vyks ta II, IV nuo 11 iki 17 val. iki va sa rio 21 d.

kalba turkiškai, supranta ir kalba arabiškai bei kiniškai.Kartu su Rusijos artistu 60­mečio proga gros žinomas Lietuvos akordeonistas, Teatro ir muzikos akademijos docentas Genadijus Savkovas. Jis dažnai koncertuoja Kaune tiek solo, tiek su aktoriumi Rolandu Kazlu ar Tomo Leiburo retro muzikos ansambliu.Abu muzikantai nusiteikę ne tik groti, bet ir pabendrauti su publika. Koncertas vyks klubinėje aplinkoje, patogiai įsitaisius prie stalelių. Bilietus galima įsigyti Ryšių istorijos muzie­jaus kasoje kasdien, išskyrus pirmadienį ir antradienį, nuo 10 iki 17 val.

M.ŽiLinskO DaiLĖsgaLERiJa

Ne pri klau so my bės a. 12

Nuo šiol vi sų no rin čiųjų ap lan ky ti Na cio­na li nio M.K.Čiur lio nio dai lės mu zie jaus įkū ri mo 90­me čiui skir tą pa ro dą „Mirábi le Vi su/Nuo sta bu ma ty ti” lauks ma lo ni staig­me na – spe cia li zuo tos eks kur si jos. Jų me tu šią pa ro dą lan ky to jams pri sta tys įvai rių sri čių spe cia lis tai. Ta py bos, gra fi kos, tai ko mo sios dai lės ko lek ci jų ty ri nė to jai at­skleis įdo miau sias eks po na tų, rin ki nių bei žmo nių is to ri jas. No rin tie ji pa si nau do ti šia pui kia pro ga kvie čia mi re gist ruo tis tel. (8 37) 229 475. Ek skur si jos ne vyks ne mo ka­mais tre čia die niais.

kaUnO TaUTinĖs kULTŪROs CEnTRas

A.Jakšto g. 18, www.ktkc.lt

Iki va sa rio 28 d. veikia tau to dai li nin kės Bi ru tės VIRŠILAITĖS (Kau nas) vy ti nių juos tų pa ro da, skir ta Lie tu vos vals ty bės at kū ri mo die nai.Dai li nin kės Liu ci jos KUDŽMIENĖS (Kau nas) pa ro da „Lė lės tau ti niais kos tiu mais”, skir ta Lie tu vos vals ty bės at kū ri mo die nai.Tau to dai li nin kės Anas ta zi jos GRĖSIENĖS (Kai šia do rys) siu vi nė tų pa veiks lų pa ro da.Nuo va sa rio 6 d. – tau to dai li nin kų Adol fo VILUCKIO (Kre tin ga) ir An ta no LASTAUSKO (Kal va ri ja) Už ga vė nių kau kių pa ro da.KTKC et ni nės veik los stu di jo je (Kal nie čių g. 180) – KTKC tau to dai lės stu di jos „Šla mu tis” na rių dar bų pa ro da „Už ga vė nių šur mu lys” (ta py ba ir gra fi ka). Va do vė Da lia Žiur ke lie nė.

kaUnO ĮVaiRiŲ TaUTŲkULTŪRŲ CEnTRas

Šv. Ger trū dos g. 58, tel. 426 680

Iki va sa rio 18 d. veikia dai li nin ko Ana to­li jaus Mi chai lovo­Klo ša ro pa ro da RUSŲ PASAKŲ YPATUMAI. Pa ro da ski ria ma Kau no ru sų kul tū ros cen tro „Moks las–Švie sa” 10 me tų veik los su kak čiai. Ren gi nys ne mo­ka mas.

6.00 La bas ry tas. 9.00 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“ (N­7)

(k). 10.00 Tei sė ži no ti (k). 11.00 „Fo ru mas“. Tie sio gi nė Lie tu vos

ra di jo lai da. 12.00 Kul tū rų kryž ke lė. Me no ra. 12.15 Die nos te ma (k). 12.30 Ypa tin gas at ve jis (k). 13.05 Kraš to spal vos (k). 13.45 „Snai pe rio tai ki ny je“ (N­7) (k). 14.50 Ži nios. 15.10 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“ (N­7). 16.00 „Mei lės sko nis“. 17.05 „Se nis“ (N­7). 18.15 Šian dien (su ver ti mu į ges tų k.). 18.35, 21.05 Spor tas. Orai. 18.45 „Snai pe rio tai ki ny je“ (N­7). 19.45 Na cio na li nė paieš kų tar ny ba 20.25, 22.10 Lo te ri ja „Per las“. 20.30 Pa no ra ma. 20.55 Vers las. 21.00 Kul tū ra. 21.15, 22.15 Mū sų die nos – kaip šven tė. 22.45 Spor to pa no ra ma. 23.15 Va ka ro ži nios. 23.25 Orai. 23.30 „Pro to štur mas“ (3, 4).

6.20 „Ogis ir ta ra ko nai“ (k). 6.50 „Ma žie ji To mas ir Dže ris III“ (k). 7.20 Pri čiu pom! (N­7). 7.50 „Pa sau lio Guin nes so re kor dai“. 8.50 24 va lan dos (N­7). 9.45 Žvaigž džių due tai 6. Le mia ma ko va

(k). 12.10 Kaž kas at si ti ko (N­7) (k). 12.40 Neiš gal vo ti gy ve ni mai (N­7) (k). 13.10 „Drau gai IV“ (N­7). 13.40 „Vai kų „War ner Bros.“ Ma žie ji

To mas ir Dže ris III“. 14.10 „Ogis ir ta ra ko nai“. 14.40 Veiks mo f. „Pot vy nis. Šėls tan ti upė“

(JAV, 1997 m.). 16.40 24 va lan dos (N­7). 17.40 Būk ma no mei le! (N­7). 18.45 Ži nios. Kri mi na lai. 19.08, 22.19 Spor tas. Orai. 19.13 Va lan da su Rū ta. 21.00 KK2 (N­7). 21.30 Dvi ra čio šou. 22.00 Ži nios. Vers las. 22.25 Kri mi na li nė Lie tu va (N­14). 22.35 „Men ta lis tas“ (N­7). 23.35 „Už mirš tie ji“ (9) (N­7). 0.35 „Pa sau lio Guin nes so re kor dai“ (k). 1.30 Svei ka tos ABC (k).

6.45 Te le par duo tu vė. 7.00 „Han ti kas. Sek liai ir pas lap tys“. 7.30, 15.10 „Simp so nai“. 8.00 „Lu jis“. 8.30 Ko me di ja „Biu ras“ (1) (JAV,

2008 m.). 8.55 „Mei lės sū ku ry je“. 10.00 „Kas no ri nu žudyti Mią?“ (3, 4). 11.00 Akis ta ta. 11.50 Prieš sro vę. 12.40 Nuo dė mių de šim tu kas. 13.10 „Beib lei dai. Me ta li nė ko va“. 13.40 „Han ti kas. Sek liai ir pas lap tys“. 14.10 „Trans for me riai. Prai mas“. 14.40 „Či pas ir Dei las sku ba į pa gal bą“. 15.40 „Li ki mo ga lia“. 16.40 „Mei lės trium fas“. 17.40 Ką ma nai? 18.45 TV3 ži nios, kri mi na lai. 19.00 TV3 spor tas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Nai sių va sa ra“. 19.40 Pas ku ti nė ins tan ci ja. 20.30 Žvaigž dė po li ci nin kas. 21.00 „Mo te rys me luo ja ge riau“. 21.35 TV3 va ka ro ži nios. 21.50 TV3 spor tas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Gy ve ni mas“. 23.00 „Kau lai“. 0.00 „Dak ta ras Hau sas“. 1.00 „Kal tės kai na“ (9).

6.30 Te le vit ri na. 7.00 Ži nios (k). 7.25 „Gy ve ni mo spal vos“. TV žur na las

(k). 8.25 „Lie tu vė lė“ (k). 9.00 „Mar go ša: mo te ri mi ne gims ta ma“. 10.00 „Pra ga ro vir tu vė“. Ku li na ri nis

rea ly bės šou (N­7) (k). 11.00 „Men tai“ (N­7) (k). 12.00 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“ (k). 12.30 „Ekst ra sen sų mū šis“. Sen sa ci jų šou

(N­7) (k). 13.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N­7) (k).

14.30 „Pra ga ro vir tu vė“. Ku li na ri nis rea ly bės šou (N­7).

15.30 „Ame ri kos ta len tai“. Pra mo gi nis šou.

16.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N­7). 17.30 „Ty los ri ba“. So cia li nė dra ma (N­7)

(k). 18.00 Ži nios. 18.19 Spor tas. 18.23 Orai. 18.25 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“. 18.55 Šeš ta sis po jū tis (k). 19.50 Na cio na li nė lo te ri ja „10 mi li jo nų“. 20.00 Ži nios. 20.15 Vers las. 20.19 Spor tas. 20.23 Orai. 20.25 Ko me di ja „Kie ta kak tis“ (JAV,

2010 m.) (N­7). 22.15 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N­7) (k). 23.15 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“ (k). 23.50 „Svei ka tos ko das“. Te le vit ri na (k). 0.50 Sta ty bų TV (k). 1.20–6.00 „Bam ba“.

8.00, 17.55 Gus ta vo en cik lo pe di ja. 8.30 Kul tū rų kryž ke lė. Ru sų gat vė (ru sų

k.). 8.45 Mies to ko das (k). 9.00 La bas ry tas (k). 11.30 LNOBT spek tak lis. P.Čai kovs kio

ba le tas „Gul bių eže ras“ (k). 13.30 „Mei lės sko nis“. 14.30 Gru zi jos ki no kla si ka. Ko me di ja

„Ir trau ki nys va žia vo“ (Gru zi ja, 2005 m.) (N­7) (k).

15.45 Dok. f. „Miš kas pa gal Vy tą Plyt ni ką“ (2011 m.) (k).

16.00 Vei dai. Lie tu vių do ku men ti ka. „Ba ras“. Dok. f. apie Ar tū rą Ba ry są­Ba rą (2009 m.) (k).

16.55 Ži nios (k). 17.10 Mies to ko das. 17.25 Kraš to spal vos. 18.25 At vi ra Lie tu vos uni ver si te tų ži nių

ly ga „Ly de riai“. 19.15 „Nes ku bėk gy ven ti“. 20.05 Gin ta ri nės ba tu tos meist rai. Juo zas

Do mar kas. 21.40 Ša rū no Bar to kū ry bos

ret ros pek ty va. Dra ma „Trys die nos“ (1991 m.) (N­7).

23.00 Pa sau lio do ku men ti ka. „Įs pū din giau sios Azi jos šven to vės“ (6). „Gy vo jo Bo že mė. Šri Lan ka“ (Ja po ni ja, 1991–1992 m.).

23.30 Mu zi kos pa sau lio žvaigž dės. 0.00 Pa no ra ma (k). 0.20 Vers las (k). 0.25 Kul tū ra (k). 0.30 Spor tas (k). 0.35 Orai (k). 0.40 Va ka ro au to gra fas.

10.00 Te le par duo tu vė. 10.15 „Iš li ki mas“. 11.15 „Kob ra 11“ (6). 12.15 „Ge ri vy ru kai“ (4). 13.10 „Ma no var das Er las“. 14.00 „Re zi den tai“. 14.30 Te le par duo tu vė. 15.00 „Sin ba do nuo ty kiai“. 16.00 „Iš li ki mas“. 17.00 „Kob ra 11“ (7). 18.00 „Ge ri vy ru kai“ (5). 19.00 „CSI Niu jor kas“. 20.00 „Ma no var das Er las“. 21.00 „Re zi den tai“. 21.30 Ro man ti nė ko me di ja

„Eli za bet tau nas“ (JAV, 2005 m.). 23.50 Eu ro ly gos rung ty nės.

Še šio lik tu kas. Bar se lo nos „Re gal Bar ce lo na“–Kau no „Žal gi ris“. Vaiz do įra šas.

1.25 „Fu tu ra ma“. 2.00 „Pa šė lęs spor to pa sau lis“ (9).

8.05 Te le par duo tu vė. 8.40 „Dra ko nų ko va Z“ (N­7). 9.10 „Bet me no nuo ty kiai“. 9.35 „Ne nu ga li mie ji. Ko vos tę sia si“ (2). 10.05 „Lai ko po li ci ja“. 10.30 Būk ma no mei le! (N­7). 11.30 „Mei lės spar nai“. 12.30 „Int ri gų dva ras“. 13.30 „In diš kos aist ros“. 14.30 „Lau ki nė šir dis“. 15.30 Te le par duo tu vė. 16.00 Dak ta ras Ozas. Šei mos gy dy to jo

pa ta ri mai (N­7). 17.00 „Pa sau lio Guin nes so re kor dai“

(N­7). 17.57 Žo dis – ne žvirb lis (k). 18.00 „Dvi gu bas gy ve ni mas“ (N­7). 19.00 „Ali sa. Šir džiai neį sa ky si“. 20.00 „De tek ty vė Džon son“ (N­7). 21.00 „Vo lan de ris“ (6) (N­7).

22.50 „Vy riš ki rei ka lai“. 23.50 „Pa sau lio Guin nes so re kor dai“

(N­7).

11.00 Se no ji ani ma ci ja. 11.30, 20.30 No me da. 12.15, 17.00 Ku li na ri nis rei das. 12.45 Val gyk ir liek nėk. 13.10 „Žiau ri mei lė“. 14.00 „Mo te rys me luo ja ge riau“. 15.00 „Ža vūs ir drą sūs“. 16.05 Mart hos Stewart šou. 17.30 Val gyk ir liek nėk. 18.00 „Mo te ris be praei ties“. 19.00 „Žiau ri mei lė“. 20.00 La ba nakt, vai ku čiai. 21.20 „Mo te rys me luo ja ge riau“. 22.20 „Mo te ris be praei ties“.

6.59, 13.00 TV par duo tu vė. 7.15 Te le ta biai. 7.45, 10.25 Griūk ne gy vas! (N­7). 8.15 Ne ga liu ty lė ti. 9.20, 18.20, 22.30 Su per L.T. 9.52, 18.52 Pa bu čiuok ma ne karš tai. Šv.

Va len ti no bu či nių kon kur sas. 9.55 „Po ra kaip tvo ra“ (N­7). 11.10 Gon go Gan gas. 12.05, 21.00, 0.05 Re por te ris. 13.30 „Mer do ko pas lap tys“ (N­7). 14.50 Il gai ir lai min gai. 15.45, 16.10, 1.00 „Ge ne ro las“.

„Mis ti fi ka ci ja“. 16.00, 17.00, 18.00 Ži nios. Orai. 17.20, 21.55 Lie tu va tie sio giai. 18.55 Šei mų dvi ko va – „Ak ro po lio“

tur ny ras. 19.55 Dok. f. „Kas nu žu dė Ras pu ti ną?“ 21.52, 0.57 Orai. 23.02 Pa bu čiuok ma ne karš tai. Šv.

Va len ti no bu či nių kon kur sas. 23.05 „MAD MEN. Rek la mos vil kai“ (N­7).

9.00 Ži nios (k). 9.20 Veiks mo ko me di ja „Po nas ir po nia

Smi tai“ (N­7). 11.20 Ko vo to jas (k). 11.50 Tri le ris „Vie nin te lis ke lias“ (N­7). 13.45 Te le laik raš tis. 15.35 Muz. dra ma „Mu zi ka, su ra du si

mus“ (N­7). 17.30 Kau nas: tei sė bū ti (k). 18.00 Ži nios. 18.20 Is to ri nė lai da „Mū sų praei ties

beieš kant“ (k). 19.00 Nuo mo nės. 20.00 Svei kas žmo gus. 21.00 Žinios. 21.19 Orai. 21.20 „Dak ta rės die no raš tis“ (1, 2) (N­7). 23.00 Ži nios (k). 23.20 Ro man ti nė dra ma „Ma no vai vo rų

nak tys“ (N­14).

8.00 Dra ma „Ma no vai vo rų nak tys“ (Hon kon gas, Ki ni ja, Pran cū zi ja, 2007 m.).

9.45 Ko me di ja „Tik drau gai“ (Vo kie ti ja, JAV, Ka na da, 2005 m.).

11.30 Dra ma „Vi ki Kris ti na Bar se lo na“ (JAV, Is pa ni ja, 2008 m.).

18.30 Dok. f. „Ap sau gok mus nuo pik to“ (JAV, 2006 m.).

20.25 Dra ma „Trūks ta ma gran dis“ (Pran cū zi ja, P.Af ri ka, D.Bri ta ni ja, 2005 m.).

22.30 Dra ma „45 ka lib ras“ (JAV, 2006 m.).

9.00 Te le vit ri na. 10.00, 19.00, 20.45, 23.00 Ži nios +. 10.15 Is pa ni jos „Pri me ra“ ly ga.

„Va len cia“–„Real So cie dad“. 12.00 Fut bo lo die vai. F.Bec ken baue ris. 12.30 Fut bo lo die vai. G.Mül le ris. 13.00 Spor tas LT. Tarp tau ti nis R.Ta mu lio

bok so tur ny ras. 14.00 Spor tas LT. Tarp tau ti nis dziu do

tur ny ras. 14.30 Au to mo to. 15.00 Ad re na li nas. 15.30 Is pa ni jos „Pri me ra“ ly ga.

„Ma la ga“–Mad ri do „At le ti co“. 17.15 Lie tu vos krep ši nio ly ga.

„Šiau liai“–Vil niaus „Lie tu vos ry tas“. 19.15 Slam bo lo ly ga. Ekst re ma liau sias

krep ši nis. 19.45 Ke lias į Lon doną. 21.00 Lie tu vos krep ši nio ly ga. Kau no

„Žal gi ris“–Prie nų „Rū du pis“. 23.15 Ekst re ma laus spor to žur na las RIP.

18

menas ir pramogosketvirtadienis, vasario 2, 2012

Re vi zo riaus ap si lan ky mas Kau neKri ti kų pri pa ži ni mo su lau kęs tarp Mask vos ir Vil niaus gy ve nan čio Ri mo Tu mi no spek tak lis „Re vi zo rius“ bus rodo-mas Kau ne.

Cha rak te riai: �� „Re�vi�zo�riaus“�vaid�me�nis�kū�rė�Lie�tu�vos�teat�ro�žvaigž�dės�A.Sa�ka�laus­kas�(Chles�ta�ko�vas),�E.Gab�rė�nai�tė�(Ana�And�re�jev�na).� Dmit�ri�jaus�Mat�ve�je�vo�nuo�tr.

Pa sau li nės li te ra tū ros auk so fon dui pri ski ria ma me Ni ko la jaus Go go lio „Re vi zo riu je“ vaiz duo ja mas ma žo Ru si jos pro vin ci jos mies te lio gy­ve ni mas, ku rį iš snau du lio pa ža­di na ne ti kė tai at vy kęs val di nin kas iš sos ti nės.

„Re vi zo riaus“ per so na žai – ma ži žmo ge liai, skęs tan tys nuo dė mių ir nuo bo du lio liū ne. Bet re ži sie rius jų ne smer kia ir ne nie ki na – R.Tu mi­no spek tak ly je jie, ap sės ti fan ta zi­jų apie įdo mes nį, švie ses nį gy ve ni­mą, ne tgi įgy ja sa vi to ža ve sio, ke lia at lai dų šyps nį ar net užuo jau tą.

Toks pa ra dok sa lus po žiū ris į chres to ma ti nę, dau gy be sce ni nių kli šių ap li pu sią N.Go go lio pje sę su ke lia jaus mą, tar si pir mą syk gir­dė tum vei kė jų ta ria mus žo džius, ir ver čia ste bė tis neiš sen ka mu re ži­sie riaus hu mo ro jaus mu bei fan ta­zi ja. Ri bos tarp to, kas juo kin ga ir dra ma tiš ka, kas rea lu ir mis tiš ka, čia be veik iš nyks ta.

Bū tent dėl to R.Tu mi no „Re vi zo­riaus“ per so na žai at ro do taip ne­sun kiai at pa žįs ta mi. Juk jie – kaip ir mes: ma ži, bet di de lė mis sva jo­nė mis gy ve nan tys ne di du kės ša lies Eu ro pos pa kraš ty je žmo nės.

Gre ta ne ti kė tos re ži sie riaus in­terp re ta ci jos, Ado mo Ja covs kio su­kur to kon cep tua laus sce no vaiz džio ir kom po zi to riaus Faus to La tė no mu zi kos, be ne dau giau sia komp li­men tų ten ka pui kiai „Re vi zo riaus“ ak to rių tru pei. Spek tak ly je ta len­

tu, pre ci ziš ku mu ir azar tu trykš­ta Eg lė Gab rė nai tė, Eval das Ja ras, Ar vy das Dap šys, Ge di mi nas Gird­vai nis ir kt. Ir var gu ar kas abe jo ja, kad Arū no Sa ka laus ko Chles ta ko­vas pa teks į Lie tu vos teat ro is to ri­ją kaip vie nas įsta biau sių vaid me­nų mū sų teat re.

Štai ką apie jo vaid me nį ra šė Len ki jos spau da: „Ne ži nau ak­to riaus vi sa me Len ki jos teat­re, ap do va no to to kia kū no eksp­re si ja kaip A.Sa ka laus kas. Prieš jam pra by lant, jo ges tai pra ne ša kas ir kaip. A.Sa ka laus kas ne ga­li me luo ti – jį iš kart iš duo tų kū­nas. Ta čiau jis me luo ja, nes jis – ak to rius. Me luo ja įti ki mai, ir tai la biau siai ža vi. Tik ro me lo ar ba ta ria mos tie sos esen ci ja – tai jo vaid muo R.Tu mi no re ži suo ta me „Revizoriuje“.

„Re vi zo rių“ at ve žan tis Vil niaus ma ža sis teat ras ne truks pa kvies ti kau nie čius ir į šio se zo no prem je rą R.Tu mi no mo ki nio Ki ri lo Glu ša je­vo spek tak lį „Mo ti na (Va sa Že lez­no va)“ (ba lan džio 26 d.) bei Eval­do Ja ro re ži suo tą, vai kams skir tą pa si ro dy mą „Ma ma Ka ti nas“ (ko­vo 31 d.).

KD inf.

R.Tu mi no „Re vi zo riaus“

per so na žai at ro do ne sun­

kiai at pa žįs­ta mi. Juk jie

– kaip ir mes: ma ži, bet di de­lė mis sva jo nė­

mis gy ve nan­tys ne di du kės

ša lies Eu ro­pos pa kraš ty­

je žmo nės.

kas: vil niaus ma žo jo teat ro spek tak lis „re vi zo rius“. kur: kul tū ros ir spor to

cent re „Girs tu tis“. kada: va sa rio 11 d. 19 val.

19

menas ir pramogos

AvinAs (03 21–04 20). Labai ener-gingas laikotarpis, tinkantis pla-

nams įgyvendinti arba rūpintis turimu verslu. Šiuo metu būsite fiziškai aktyvus. Treniruokitės arba romantiškai praleiski-te laiką.

JAutis (04 21–05 20). Vertinsite sąžiningumą ir atvirumą, jausite

antipatiją kitų žmonių nuomonei. Jums nepatiks tuščios kalbos ir aplinkinių smalsumas.

DvyniAi (05 21–06 21). Sveika nuo-voka padės sėkmingai bendrauti su

aplinkiniais, ypač su jaunais žmonėmis. Apmąstysite praeities įvykius, prisiminsi-te žmones, apie kuriuos seniai galvojote.

vėžys (06 22–07 22). Aplinkinių el-gesys prieštaraus jūsų vertybinėms

nuostatoms, atrodys, kad niekas negirdi, ko jūs iš tiesų norite. Drąsiai išsakykite sa-vo norus ir nuomonę.

LiūtAs (07 23–08 23). Karjera ir gy-venimo būdas neigiamai veiks šei-

mą ir dvasinę būseną, dėl to atsiras porei-kis kontroliuoti save. Kils problemų ben-draujant su pavaldiniais.

MergeLė (08 24–09 23). Iš pirmo žvilgsnio atrodęs teisingas pasirinki-

mas prieštaraus jūsų vertybėms. Užuot ėjęs lengvesniu keliu, pasuksite sudėtin-gesniu. Jei prireiktų pagalbos, pasikliauki-te draugais.

svArstykLės (09 24–10 23). Bus sunku atsidėkoti kitiems žmonėms.

Netinkamas laikas įsigyti naujų daiktų, rinktis spalvas, nes galite likti nesuprastas. Kita vertus, ar jums tikrai svarbi kitų nuo-monė?

skorpionAs (10 24–11 22). Aplinki-niai trukdys išsakyti savo nuomonę.

Galbūt pritrūks jėgų, kantrybės bendrau-jant su kitais. Jūsų idėjos gali likti neįvertin-tos. Tiesiog palaukite palankesnio laiko.

ŠAuLys (11 23–12 21). Lengvas ir ra-mus laikas, viskas vyksta sklandžiai.

Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Bendraujant su vyresniais arba įtakingais žmonėmis, gali išsirutulioti naujų idėjų.

ožiArAgis (12 22–01 20). Gali kilti gerų idėjų ir originalių minčių. Pui-

kus laikas priimti sprendimus ir imtis pro-tinės veiklos. Tinkama diena skaityti mokslinę literatūrą, domėtis istorija, geo-grafija.

vAnDenis (01 21–02 19). Stiprės jū-sų meninis skonis. Galbūt pats laikas

rinktis baldus, drabužius, spalvas ir t. t. Pa-sikeis požiūris į vertybes. Tinkamas laikas atsipalaiduoti ir pasimėgauti gyvenimu.

žuvys (02 20–03 20). Esate linkęs viską supaprastinti. Ieškosite ko

nors neįprasto, kad galėtumėte pritaikyti savo kūrybiškumą. Be to, trokštate pažinti nerealią meilę, leistis į nuotykius.

ketvirtadienis, vasario 2, 2012

horoskopAi

DAtos (vAsArio 2 D.)

kryžiAžoDis

Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute nu-meriu 1337. Siųsdami žinutę ra-šykite: DIENA (tarpas) KD (tar-pas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA KD KAUNAS (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba, iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu, atneškite į „Kauno dienos“ redakciją, Kęstučio g. 86, Kaunas.

Šios savaitės nugalėtoją paskelbsi-me antradienį, vasario 7 d.

Ypatingų galių turinčios Morganos Do-novan krautuvėlės slenkstį peržengia Nešas Kirklandas. Garsus siaubo fil-mų scenaristas pasiūlo Morganai im-tis bendro darbo: padėti jam parašyti scenarijų filmui apie šiuolaikinę raga-ną. Bet išdidžioji Morgana neketina leis-ti kažkokiam plevėsai lengvabūdiškai vertinti jos išskirtinius gebėjimus. Jos galioje – ne tik stichijos jėgos, ji geba val-dyti ir žmogaus likimą. Tiesa, to, kas nu-tinka susidūrus su Nešu, nepajėgia su-tramdyti jokie kerai...

Tik Nora Roberts galėjo sukurti įsta-bų pasakojimą apie Donovanų šei-mą. Kerintys ir paslaptingi Donova-nų palikuonys saugo iš kartos į kar-tą perduodamą paslaptį, kuri išskiria juos iš kitų.

Šią savaitę laimėkite noros roberts knygą „kerėtoja“.

pasiekimai: �� R.Ge�niu�šas�bu�vo�Lie�tu�vos�ra�di�jo�sim�fo�ni�nio�or�kest�ro�di�ri�gen�tas�ir�at�sa�kin�ga�sis�mu�zi�kos�re�dak­to�rius,�Lie�tu�vos�ope�ros�ir�ba�le�to�teat�ro�vy�riau�sia�sis�di�ri�gen�tas.� � Ša�rū�no�Ma�žei�kos�(BFL)�nuo�tr.

Mi rė Ge niu šų šei mos pa triar chasEi da mas 92-uo sius me tus mi rė di-ri gen tas, pia nis tas, pe da go gas Ri-mas Ge niu šas. Tai va kar pa tvir ti no Lie tu vos na cio na li nio ope ros ir ba-le to teat ro (LNOBT) at sto vė.

LNOBT Rek la mos ir in for ma ci­jos sky riaus ve dė ja Ja ni na Stan­ke vi čie nė BNS sa kė, kad gar baus am žiaus mu zi kas mi rė po sun­kios li gos.

R.Ge niu šas gi mė 1920 m. tuo­me čia me Pet rog ra de (da bar – Sankt Pe ter bur gas).

Jis bu vo Lie tu vos ra di jo sim­fo ni nio or kest ro di ri gen tas ir at­sa kin ga sis mu zi kos re dak to rius, Lie tu vos ope ros ir ba le to teat ro vy­riau sia sis di ri gen tas. Taip pat dės­tė Lie tu vos kon ser va to ri jo je (da bar – Lie tu vos mu zi kos ir teat ro aka­de mi ja), bu vo šios moks lo įstai gos pro fe so rius.

Jo sū nūs Pet ras ir Ju lius yra ži­no mi mu zi kai. Šei mos pia nis­tų tra di ci jas tę sia ir anū kas Lu kas Ge niu šas.

KD, BNS inf.

1494 m. gimė Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė Bo-na Sforza.1536 m. ispanų keliautojas Pedro de Mendoza Argentinoje įkūrė Buenos Aires.1838 m. gimė vienas iš 1863 m. sukili-mo vadų Konstantinas Kalinauskas.1896 m. gimė rašytojas, poetas Balys Sruoga.1907 m. mirė Dmitrijus Mendelejevas, rusų chemikas, paskelbęs periodinę cheminių elementų (buvo žinomi 63 elementai) lentelę.1994 m. mirė archeologė, antropologė Marija Gimbutienė.2002 m. įsigaliojo Lietuvos banko nu-statytas oficialus fiksuotas lito ir euro kursas: 3,4528 lito už eurą.

orai kaunešiandien Rytas Diena Vakaras Naktis Vėjas (m/s)

Si bi ro Spei gaS šie nau ja gy vy beS

Eu ro pą su kaus tęs šal tis nuo sa vai­tės pra džios nu si ne šė ma žiau siai 60 žmo nių gy vy bę. La biau siai nuo šal čio ken čia Vi du rio ir Ry tų Eu ro pa. Uk rai­no je šal tis pa si glem žė dau giau nei 43 gy vy bes. Dau gu ma au kų bu vo be na­miai, su ša lę gat vė se, o sep ty ni žmo­nės ras ti mi rę nuo hi po ter mi jos sa vo na muo se. Dar per 800 žmo nių pri rei­kė gy dy to jų pa gal bos dėl nu ša li mų ar ba smar kaus or ga niz mo at ša li mo. Apie au kas pra neš ta iš Len ki jos, Bul­ga ri jos ir Ru mu ni jos. Ita li jo je pro gno­zuo ja ma, kad ši sa vai tė bus šal čiau sia per 27 pa sta ruo sius me tus.

BBC inf., AFP nuo tr.

rytoj

poryt

-24 -22-19 -22

-28 -23-18 -26

-29 -21-18 -26

2

1

2

įvairenybės

arū nas damb raus kasa.dambrauskas@kaunodiena.lt

Į Kau no ka ri nin kų ra mo vę ka ri niu trans por tu tre čia die nį at ga ben ta ke lios de šim tys Lie tu vos Di džio­sios Ku ni gaikš tys tės pi lių ma ke tų. Juos su kū rė kon kur se „Lie tu vos Di džio sios Ku ni gaikš tys tės pi lių ta kais“ da ly va vę įvai rių Lie tu vos mo kyk lų moks lei viai.

„Ma nau, kad pi lių ma ke tus kū­rę moks lei viai ne tik pa tys tu rė­jo pui kią is to ri jos ir pa trio tiš ku mo pa mo ką, bet ir su tei kė ga li my bę pra plės ti kitų is to ri nį aki ra tį – šie ma ke tai bus eks po nuo ja mi Ka ri­nin kų ra mo vė je, Kau no ka ro mu­zie ju je. Ti ki mės, kad čia ap si lan kys daug Kau no mo kyk lų moks lei vių“, – vy lė si ra mo vės vir ši nin kas ma jo­ras Do na tas Ma zur ke vi čius.

Ma ke tai vaiz duo ja ne tik ge­rai ži no mas pi lis (Vil niaus, Tra­kų, Kau no), bet ir pi lis, ka dai se sto vė ju sias to liau nuo da bar ti nės Lie tu vos te ri to ri jos (Bal ta ru si jo­je, Ru si jo je, Uk rai no je) – Ka me­ne co, Mi ro, Jaz lo ve co, Me džy bi­žo ir kt.

Pi lių ma ke tus Kau no ka ri nin­kų ra mo vė je ke ti na ma eks po nuo­ti iki Ve ly kų.

Me džia gos: �� vai�kų�su�kur�tos�pi�lys�–�iš�kar�to�no,�deg�to�mo�lio,�pu�tp�las�čio,�ak�mens,�me�džio,�me�ta�lo,�au�di�nių.�� To�mo�Ra�gi�nos�nuo�tr.

Pi lių sta ty to jai ste bi na kruopš tu mu

Atėnai +13Berlynas –7Brazilija +25Briuselis –6Dublinas +3Kairas +16Keiptaunas +27Kopenhaga –4

Londonas +3Madridas +6Maskva –15Minskas –19Niujorkas +6Oslas –5Paryžius –2Pekinas +2

Praha –9Ryga –18Roma +7Sidnėjus +25Talinas –18Tel Avivas +15Tokijas +5Varšuva –14

Saulė teka 8.07Saulė leidžiasi 16.57Dienos ilgumas 8.50Mėnulis (priešpilnis) teka 11.33Mėnulis leidžiasi 3.51

33­ioji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 333 dienos.Saulė Vandenio ženkle.

vardaipasaulyje

Marijampolė

Tauragė

–22

–20

Vilnius–20

Alytus–20

Kaunas–19

Utena–21

Panevėžys

–19ŠiauliaiTelšiai

–20

Klaipėda–14

Vėjas2–5 m/s

šiandien, vasario 2 d.Orai Antroje savaitės pusėje Lietuvoje šal-tis spaus dar labiau. Šalyje turėtų iš-silaikyti ramūs ir sausi orai, tik penk-tadienį Klaipėdoje ir Panevėžyje ga-li truputį pasnigti. Šiandien sinopti-kai prognozuoja iki 22 laipsnių šal-čio, tik pajūryje bus apie 14 laipsnių šalčio. Penktadienio naktį bus 21–29, dieną 15–21 laipsnis šalčio.

–19

Fortūnatas, Kantvydas, Rytis, Valdemaras, Vandenė.