Lietuva 7p. turtas 12p.

sau lius tvir bu tass.tvirbutas@kaunodiena.lt

„Ne ti kėk, ką prie šai suoks…“ – taip dai nuo da mas į mu zi ki nio ka ro lau­ką sek ma die nį įžengs Kau no ra jo­no cho ras „Bo žo lė“.

Rim tas iš šū kisCho ri nė gar sio sios „Ron do“ dai nos ver si ja pir mą kar tą vie šai nu skam­bė jo per va kar su reng tas ko lek ty vo pa ly dė tu ves į sek ma die nį pra si dė­sian tį te le vi zi jos pro jek tą „Cho­rų ka rai“.

Kau no ra jo no cho ro va das, gru­pės „Ron do“ ly de ris Alek sand ras Iva naus kas, pri si pa ži no: vadovau­ti tokiam kolektyvui jam as me niš­kai yra ir rim tas iš šū kis, ir įdo mi pa tir tis.

PasauLis 9p.

Dienos citata

Cho ras žy giuo ja į mū šį

„Pen kios na tos, pen kios rit mi nės fi gū ros yra sa vo­tiš ka epig ra ma iš pen kių rai džių: SLA VA“, –

Ketvirtadienissausio 19, 2012Nr. 15 (19574)Kaunodiena.lt2 Lt

Po­li­ti­nės­par­ti­jos­skai­čiuo­ja,­­kad­Sei­mo­­rin­ki­mams­­

bend­rai­iš­leis­­25–30­mln.­li­tų.

Iš­ma­nant­rin­ką,­­investuoti­į­­

mo­ne­tas­yra­­de­šim­te­rio­pai­­

sau­giau­­nei­į­ak­ci­jas.

Populiarios­svetainės­­„Wikipedia“­kūrėjai­išreiškė­

protestą­prieš,­jų­­manymu,­JAV­valdžios­­planuojamą­interneto­­

cenzūrą.

Vie nas spau dė šyp se ną, ki tam kvie tė me di kus

24p.

4

­Mstislavui­Rostropovičiui­skirtą­kūrinį­pristato­kompozitorius­­

Arvydas Malcys.

Kau no vi ce me ras Kęs tu tis Kriš čiū­nas ir sa vi val dy bės įstai gos di rek to rius Al gi man tas Pui do­kas ma žiau siai mė­ne siui lie ka už gro­tų. Pir ma sis va kar ban dė šyp so tis, ant­ra jam te ko sku biai kvies ti grei tą ją pa­gal bą.

222p.

Gar­si­ran­ki­nių­kū­rė­ja­­odos­pa­slap­ti­mis­­pa­si­da­li­jo­­su­vai­kais.

ta das Šir vins kast.sirvinskas@kaunodiena.lt

Už gro tų li ko dvie se„Man sa kė, kad aš čia, nes ne pri­ta riu po li ti nei va liai“, – mįs lin gą fra zę va kar ži niask lai dos at sto vams iš ta rė K.Kriš čiū nas, iš ki šęs gal vą iš po li ci jos au to bu siu ko.

„Ab sur das. Vis kas išaiš kės“, – pa ža dė jo su vi ce me ru Spe cia lių jų ty ri mų tar ny bos (STT) su lai ky tas A.Pui do kas.

Iš pir ma die nį Kau ne su lai ky­tų ke tu rių įta ria mų jų už gro tų lie­ka tik jie du – vi ce me ras ir sa vi val­dy bės kont ro liuo ja mos įstai gos di rek to rius. Ar­tū­ro­Mo­ro­zo­vo­nuo­tr.

Žy mė: ­� pa­sta­rų­jų­die­nų­įvy­kiai­tu­rės­įta­kos­K.Kriš­čiū­no­po­li­ti­nei­kar­je­rai.­Va­kar­jis­su­stab­dė­na­rys­tę­So­cial­de­mok­ra­tų­par­ti­jo­je.

Oro kokybė KauneAnglies monoksidas (CO)Kietosios dalelės (KD

10)

Azoto dioksidas (NO2)mg/m35021

Nustatyta 24 val. ribinė vertė00 mg/m3100,55

Nustatyta 8 val. ribinė vertė0 mg/m320048

Nustatyta 1 val. ribinė vertė

Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai

2

miestas

Auš ra Gar nie nėa.garniene@kaunodiena.lt

Mies to val džia se niai kal ba, kad Kau ną nuo pa sta tų, vir tu sių vai­duok liais, ga li iš gel bė ti ge ro kai di­des nis ne kil no ja mo jo tur to mo kes­tis, bet at ro do, kad bent jau šie met šie sta ti niai gro žio oa zė mis ir trau­kos cent rais ne taps. Gal to kia si tua­ci ja kaž kam pa ran ki?

Me si jai vis nea tei naGar su sis „Kau ko“ res to ra nas, ka­dais links my bė mis vi lio ju si ka vi­nė „Ug nė“ Ro tu šės aikš tė je, se no­ji žy dų li go ni nė prie Kau no pi lies, „Res pub li kos“ ir „Bri ta ni kos“ vieš bu čiai Nau ja mies čio šir dy je va di na mi pikt žaiz dė mis, vai duok­liais, mies to gė da.

Prieš po rą me tų daug kal bė­ta apie „Res pub li kos“ vieš bu­čio pa ki li mą iš pe le nų ar tė jant Eu ro pos krep ši nio čem pio na tui, ta čiau net toks Lie tu vai svar bus įvy kis mo no li ti nio monst ro ne­pa ju di no.

Prieš me tus ži nia apie žy dų li go­ni nės ir da lies „Bri ta ni kos“ vieš­bu čio ak ci jų par da vi mą pri ly go ko ne me si jo atė ji mui: ar chi tek tai ir vers li nin kai „Bri ta ni ką“ pa vers kles tin čiu vieš bu čiu, o bu vu si žy­dų li go ni nė taps mo der niu me di ci­nos cent ru.

To kių me si jų Kau ne at si ran da ko ne kas met. Jie su tei kia vil ties – mies tą ga di nan tys vai duok liai da­bar jau tik rai at gis, ta čiau lai kas bė ga, o pa sta tų būk lė tik dar la biau blo gė ja ir bjau ro ja Kau ną.

Ko va me di niais gink lais„Ga liu tik ap gai les tau ti, kad 1 pro c. ne kil no ja mo jo tur to mo kes čio ta­ri fas yra per ma žas pa ža bo ti ne­si tvar kan čius sa vi nin kus. Bau dos už tai – mi ni ma lios, ir daž niau siai skun džia mos teis mui. Ki tų prie­mo nių mes ne tu ri me“, – skės te­

ketvirtadienis, sausio 19, 2012

Kas iš gel bės Kau ną nuo vai duok lių?

Ki to se ša ly se gal yra pa do ru mo kri te ri jus, kai ne gra žu prieš vi suo me nę, o pas mus vis kas – pa skui pi ni gą.

Vid man tas Be za ras:

Bai sus: �� gar�sus�res�to�ra�nas�prie�Kau�ko�laip�tų�bai�gia�virs�ti�griu�vė�siais.�Mažai�kas�tiki,�kad�pastatas�prisikels.

Va kar Kau no mies to apy­lin kės teis mas nu spren­

dė, kad pa kan ka pa grin do K.Kriš­čiū ną ir „Au to mo bi lių sto vė ji mo aikš te lių“ va do vą A.Pui do ką lai­ky ti ne lais vė je dar bent mė ne sį. K.Kriš čiū no vi suo me ni nė pa dė jė­ja Zi ta Za la gė nai tė pa leis ta už va­kar, o „Kau no ko mu na li nio ir bu­tų ūkio“ (bu vęs „Pa ne mu nės bu tų ūkis“) va do vas To mas Pil vi nis va­kar į lais vę iš leis tas iš teis mo sa­lės. Abu pa si ža dė jo nie kur neiš­vyk ti.

STT vi sus ke tu ris as me nis 48 va lan doms su lai kė pir ma die nį. Jiems pa reikš ti įta ri mai pikt nau­džia vi mu tar ny ba. Pa gal Bau džia­mą jį ko dek są už tai ga li grės ti lais­vės atė mi mas iki še še rių me tų.

Lais vas – į Lais vės alė jąTris vy rus pa rei gū nai va kar ve­dė si į teis mą, ku ris tu rė jo spręs ti dėl to les nio suė mi mo. Pro ku ro rai vi sus ke tu ris su lai ky tuo sius STT pra šė suim ti trims mė ne siams.

T.Pil vi nis į Kau no mies to apy­lin kės teis mo kie mą at vežtas apie 8.30 val. Tik praė ju siais me tais į Kau no sa vi val dy bės kont ro liuo­

ja mos įstai gos va do vo kė dę sė dęs vy ras žur na lis tus do mi no ma­žiau siai.

Tie sa, klau si mų bū tų at si ra­dę, ta čiau so cial de mok ra tui ant­ran kiai nuim ti teis mo sa lė je ir jis nie kie no ne pas te bė tas išė jo į gat­vę, ten, kur iš šio teis mo pa sta to išei na vi si į lais vę iš lei džia mi lai­min gie ji, – į Lais vės alė ją.

Mo bi lio jo te le fo no T.Pil vi nis va kar taip ir neį si jun gė.

Teis me su šlu ba vo svei ka taAnt ra sis prie spe cia lios įei gos į teis mą, skir tos su lai ky tiems as­me nims, at vežtas A.Pui do kas.

Bu vęs Kau no sa vi val dy bės ta­ry bos na rys, il ga me tis sa vi val dy­bės įmo nės va do vas, nie ka da ne­si skųs da vo iš kal ba, ta čiau va kar jam rū pė jo ne kal bos. A.Pui do kas

bu vo aki vaiz džiai su tri kęs, iš blyš­kęs. Jo iš vaiz da liu di jo, kad sa vi­jau ta, švel niai ta riant, pra sta.

A.Pui do kas bu vo kaip vi sa da man da gus. Sprag sint fo toa pa ra­tams jis ty liai iš ta rė „La ba die na“ su juo pa si svei ki nu siems žur na­lis tams.

Po 20 mi nu čių į teis mo kie mą su kau kian čia si re na įlė kė grei to sios me di ci nos pa gal bos au to mo bi lis – A.Pui do kui pa si da rė silp na. Po li­ci jos pa rei gū nai sa kė, kad ne itin ge rai jau tė si ir tuo pat me tu teis­me bu vęs T.Pil vi nis.

Me di kai už tru ko neil gai. A.Pui­do kas iš klau sė teis mo spren di mo jį suim ti mė ne siui.

„Ab sur das“, – sa vo nuo mo nę iš sa kė „Au to mo bi lių sto vė ji mo aikš te lių“ di rek to rius.

Po li ti ką ban dė pa slėp tiNuo žur na lis tų nė ne ma nę slėp ti T.Pil vi nio ir A.Pui do ko, Areš ti nės ir kon vo ja vi mo sky riaus pa rei gū­nai vi ce me rą so cial de mok ra tą K.Kriš čiū ną nu ta rė ap sau go ti nuo ži niask lai dos dė me sio. Jis įves tas ne pro spe cia lią ją, bet pro pa ra di­nę teis mo įei gą iš Lais vės alė jos.

Pa rei gū nai die va go jo si nie ko ne­no rė ję pa slėp ti, ta čiau jau se no kai už fik suo tas reiš ki nys, kad aukš tas pa rei gas uži man tys tar nau to jai, po li ti kai ir pri si dir bę po li ci nin kai ne ve da mi pa pras tiems įta ria mie­siems skir ta įei ga iš kie mo pu sės. Jiems pa ren ka mos įei gos, prie ku­rių žur na lis tai ne lū ku riuo ja.

„Vi ce me ras pro ki tą įei gą ves­tas gal vo jant apie sau gu mą“, – ban dė aiš kin ti po li ci jos ir teis mo at sto vai. Jie ne ga lė jo at sa ky ti, ar po rą die nų ne lais vė je pra lei dęs K.Kriš čiū nas ta po pa vo jin gas vi­suo me nei, ar vi suo me nės at sto­vai – jam.

Iš ryš kė jo raukš lės kak to jePo teis mo san kci jos, ku ria skir tas mė nuo ne lais vės, K.Kriš čiū nas iš ves tas iš teis mo pa sta to gra žiai snin gant.

„Kaip jau čia tės, Kęs tu ti?“ – ba­na liai klau sė žur na lis tai.

„Pui kiai“, – per dau gy bę me tų po li ti ko je nu glu din tą šyp se ną iš­spau dė po li ci jos apy ran kė mis pa­si puo šęs vi ce me ras.

Apie ne kas die nę jo sa vi jau tą ga lė jo iš duo ti ne bent pa var gu sios akys ir kaip nie kad gi liai raukš lių iš va go ta kak ta.

So cial de mok ra tas prie sa vęs spau dė neįp ras tą vi ce me rui at ri­bu tą – juo dą mai še lį su as me ni­niais daik tais.

Įk liu vo už menk nie kius?K.Kriš čiū nui sa vi val dy bė je bu vo pa ves ta rū pin tis in ves ti ci jo mis, mies to ūkiu, sa vi val dy bės tur to ir sta ty bų prie žiū ra, ur ba nis ti ka ir ar chi tek tū ra, vers lo ska ti ni mu. Jis ak ty viai da ly va vo spren džiant su di de lių lė šų pa nau do ji mu su si­ju sius klau si mus.

Kal bė ta, kad so cial de mok ra tas per ne lyg ki ša si į kai ku riuos la bai bran gius pro jek tus, būs to ad mi­nist ra vi mą.

Neat me ta ma ga li my bė, kad vi­si įta ria mie ji ga lė jo bū ti su lai ky­ti už pa ly gin ti ne di de lius nu si kal­ti mus. Kal ba ma, kad K.Kriš čiū nas A.Pui do kui siųs da vo ap mo kė ti są­skai tas už jo as me ni nio au to mo bi­lio re mon tą, o ki tas so cial de mok­ra tas T.Pil vi nis pa si rū pi no, kad jo va do vau ja mo „Ko mu na li nio ir bu­tų ūkio“ są skai ta bū tų su re mon­tuo tas jo par ti jos na rės Z.Za la gė­nai tės bu tas.

Vie nas spau dė šyp se ną, ki tam kvie tė me di kus

Prie sa vęs spau dė neįp ras tą vi ce me­rui at ri bu tą – juo dą mai še lį su as me ni­niais daik tais.

Įtarimai: �� T.Pil�vi�nis�(nuotr.�kairėje)�ir�A.Pui�do�kas�kal�ti�na�mi�pikt�nau�džia�vi�mu�tar�ny�ba.� � Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

1Paslaptingai: �� K.Kriščiūnas�sviedė�mįslingą�frazę�apie�politiką.�

3

miestas

lė jo ran ko mis Kau no me ras And­rius Kup čins kas.

Jis ti ki na, kad ne sy kį bu vo kreip­ta si į Vy riau sy bę ir Sei mą, į Ap lin­kos mi nis te ri ją, ta čiau daž niau siai su si du ria ma su ga na skep tiš ka po­zi ci ja.

„Mū sų inst ru men tai – mi ni ma­lūs. Net neat ši pę, o me di niai“, – kons ta ta vo A.Kup čins kas.

Kon ser va to riai Sei me yra įre gist­ra vę įsta ty mo pa tai są, kad ap leis tų pa sta tų sa vi nin kai tu rė tų mo kė ti ne ma žes nį kaip 5 pro c. tur to ver­tės ne kil no ja mo jo tur to mo kes tį.

Per nai pus me tį mies to val džio­je bu vę „Vie nin go Kau no“ at sto vai taip pat krei pė si į aukš čiau sias vals­ty bės ins ti tu ci jas, kad tiems, ku rie ne si rū pi na sa vo tur tu, ta ri fas bū tų pa di din tas bent jau iki 3 pro c.

Kau no ini cia ty vų ne pri si me naAp lin kos vi ce mi nist ras Sta nis lo­vas Šriū bė nas ne ga lė jo pri si min ti Kau no val džios ini cia ty vų dėl ap­leis tų pa sta tų. „Nei su me ru, nei su vi ce me rais tik rai ne kal bė jau, jie man ne skam bi no ir nie ko ne klau­sė, bent jau ma no at min ty je ne li­kę“, – ti ki no S.Šriū bė nas.

Anot vi ce mi nist ro, per nai ke tu­ri jo ku ruo ja mi de par ta men tai ga­vo 26 tūkst. raš tų, tad tarp jų ga lė­jo bū ti ir kaž kas iš Kau no.

S.Šriū bė nas už si mi nė, kad ne­kil no ja mo jo tur to ta ri fo ir ap leis tų sta ti nių te ma iš tie sų yra gvil de na­ma Ap lin kos mi nis te ri jo je, bet pa ts ne bu vo lin kęs apie tai kal bė ti ir nu­krei pė pas vie ną iš sa vo pa val di nių.

Ap lin kos mi nis te ri jos Sau go­mų te ri to ri jų ir kraš to vaiz džio de­par ta men to di rek to rius Vid man­tas Be za ras ti ki no, kad tei si nė ba zė

ap leis tų pa sta tų sa vi nin kams su­tram dy ti yra pa kan ka ma, te rei kia ja pa si nau do ti.

„Sver tai yra to kie: sa vi nin kas pa gal Sta ty bos įsta ty mą ir poįs­ta ty mi nius ak tus yra įsi pa rei go jęs už tik rin ti, kad sta ti nys ati tiks jam ke lia mus rei ka la vi mus tiek dėl sta­ti nio konst ruk ci jų, tiek dėl sau gos. Ir jis tai tu ri už tik rin ti nuo lat“, – aiš ki no V.Be za ras ir me tė ak me nį į sa vi val dy bės dar žą.

Pa sak de par ta men to di rek to riaus, bau dos už sta ti nių ne tvar ky mą yra ga na di de lės – nuo 5 iki 15 tūkst. li­tų, ir sa vi val dy bės spe cia lis tai, at­sa kin gi už sta ti nių nau do ji mą bei prie žiū rą, tu rė tų tuo rū pin tis.

Am ži nų sta ty bų sta tu sasPa sak Kau no sa vi val dy bės Ur ba­nis ti kos sky riaus ve dė jo Ne ri jaus Va lat ke vi čiaus, di džiau sia bė da mies te – vieš bu čiai vai duok liai. Per 20 me tų akis ba dan tys „Res­pub li kos“ ir „Bri ta ni kos“ pa sta tai vis dar ofi cia liai te bė ra ne baig tos sta ty bos, tad sa vi nin kams dėl ne­kil no ja mo jo tur to mo kes čio gal vos ne skau da.

„Vo kie ti jo je yra nu ma to mas ter­mi nas, per kiek sa vi nin kas pri va lo su tvar ky ti pa sta tą, o pas mus par­duo dant sta ti nį su tar ty je kaip tik įra šo ma, kad pen ke rius me tus ne­ga li ma keis ti pa skir ties“, – pa ste­bė jo N.Va lat ke vi čius.

Jis ne de ga di de liu op ti miz mu ir dėl ki tų Kau no vai duok lių. „Ug­nės“ ka vi nės Ro tu šės aikš tė je li­ki mas dar grei tai neiš sisp ręs, nes bu vu sios ka vi nės ir gre ta esan čių pa sta tų sa vi nin kai nie kaip ne su­ta ria dėl de ta lio jo skly po pla no ir ki tų gin čy ti nų da ly kų.

Per nai bu vu sią žy dų li go ni­nę įsi gi ję vers li nin kai N.Va lat ke­vi čiui taip pat di de lio pa si ti kė ji­mo ne ke lia. „Jie el gia si ne rim tai – krei pia si tai į vie ną ar chi tek tą, tai į ki tą, pi ni gų už dar bą ne su mo­ka, vis kas taip ir sto vi“, – skės te­lė jo ran ko mis Ur ba nis ti kos sky­riaus ve dė jas.

Anot jo, „Kau ko“ res to ra nas jau var giai beat gims, nes pa sta to sa vi­nin kai sie kia keis ti pa sta to pa skir tį į gy ve na mą ją.

„Ne tu ri pi ni gų“, – trum pai api­bū di no es mi nę įstri gu sių re no va ci­jų prie žas tį N.Va lat ke vi čius.

Gi na in ves ta vu sius sa vi nin kus?Sau go mų te ri to ri jų ir kraš to vaiz­džio de par ta men to di rek to riaus V.Be za ro pa si tei ra vus, ar ne kil no­ja mo jo tur to ta ri fo di di ni mas pa­dė tų spręs ti ap leis tų pa sta tų pro­ble mą, po kal bis pa kry po kiek ki ta link me.

„Vy riau sy bė je kel tas ši tas klau si­mas. Fi nan sų mi nist rė Ing ri da Ši­mo ny tė prieš ta ra vo tam, nes mo­kes čiai ne ga li bū ti bau džia mo ji prie mo nė“, – dės tė Ap lin kos mi­nis te ri jos at sto vas ir pri pa ži no, kad, jo nuo mo ne, ne kil no ja mo­jo tur to ta ri fo di di ni mas si tua ci ją ge ro kai pa tai sy tų.

Pa sak V.Be za ro, bu vo siū ly mas ne kil no ja mo jo tur to mo kes tį di­din ti iki 6 pro c., vė liau kal bė ta apie 4 pro c., ta čiau kol kas to kie pa­svars ty mai re zul ta to ne da vė. Mi­nis te ri jos de par ta men to va do vas pri pa ži no ne ga lin tis at sa ky ti, ko­dėl šis pro ce sas taip il gai trun ka.

„Gal būt įta ką da ro ir tam tik ras sluoks nis, ku ris to kių pa sta tų tu­ri. Juk ži no me, kad tiek Vil niu je, tiek Kau ne daug kas pri si pir ko pa­sta tų ti kė da mi, kad ne kil no ja ma­sis tur tas vis tiek brangs ir lau kia to sau lė te kio, bet tur būt ne la bai su­lauks“, – įžvel gė V.Be za ras.

Pi ni gai, o ne pa do ru masTvir ti nęs, kad nė ra kliū čių baus ti ap leis tų sta ti nių sa vi nin kus, V.Be­za ras vis dėl to pri pa ži no, kad yra ir sun kiai iš spren džia mų pro ble mų.

„Jei gu ski ria mos bau dos už sta­ti nio ne prie žiū rą, šei mi nin kas ką nors pa mū ri ja, su tvir ti na me ta lu, ap tve ria, kad žmo nės ne vaikš čio tų, ir sau gu mą už tik ri na. Vi siš kai nė ra sver tų, ku riais ga lė tu me kaip vals­ty bės ins ti tu ci jos spręs ti dėl es te­ti nės sta ti nio iš vaiz dos“, – kal bė­jo mi nis te ri jos at sto vas.

ketvirtadienis, sausio 19, 2012

Kas iš gel bės Kau ną nuo vai duok lių?

Kal ti na įsta ty mus

Anot V.Be za ro, sa vi val dy bės ga­li pa si nau do ti joms su teik ta tei­se nu sta ty ti že mės mo kes tį ap­leis tų pa sta tų sa vi nin kams, ta čiau pra kti ka ro do, kad pa pras tai sa vi­nin kai, tu rė da mi ge rus ad vo ka tus, su ge ba iš bet ko kios si tua ci jos iš­si suk ti: tei si na si, kad dar bai vyks­ta, bet lė tai.

„Su ras dar žmo nių, ku rie teis­me pa sa kys, kad tas pa sta tas nie­

kam ne truk do, taip vis kas ir tę sia si me tai iš me tų“, – apie teis mo pro­ce dū ras pa sa ko jo V.Be za ras.

„Ki to se ša ly se gal yra pa do ru­mo kri te ri jus, kai ne gra žu prieš sa vo mies te lio ar mies to vi suo­me nę, o pas mus jis ne la bai ga lio­ja. Pas mus vis kas – pa skui pi ni­gą“, – svars tė Sau go mų te ri to ri jų ir kraš to vaiz džio de par ta men to di­rek to rius.

Bai sus: �� gar�sus�res�to�ra�nas�prie�Kau�ko�laip�tų�bai�gia�virs�ti�griu�vė�siais.�Mažai�kas�tiki,�kad�pastatas�prisikels.

Ža dė jo: �� pa�ža�dai�at�gai�vin�ti� „Res�pub�li�ką“� iki�Eu�ro�pos�krep�ši�nio�čem�pio�na�to,�rea�ly�be�ne�ta�po.

Lė tai: �� mo�der�naus�me�di�ci�nos�mo�ky�mo�cent�ro�bu�vu�sio�je�žy�dų�li­go�ni�nė�je�dar�teks�pa�lauk�ti.� Eval�do�But�ke�vi�čiaus�nuo�tr.

Per nai bend ro vė „Nat ke vi čius ir par­tne riai“ įsi gi jo 20 pro c. „Bri ta ni kos“ vieš bu čio ak ci jų. Bend ro vės va do­vas Gin tau tas Nat ke vi čius (nuotr.) ta da kal bė jo: „Tai Die vo duo ta vie ta. To kios vie tos ne ga li il gai bū ti ap mi­ru sios.“ G.Nat ke vi čius sa kė, kad yra gau tos są ly gos de ta lia jam pla nui reng ti, ta čiau pro ce dū ros trun ka ge­ro kai il giau, nei no rė tų si.

„Kai de ta lu sis pla nas bus pa tvir tin­tas, pra dė si me sta ty bas. Pla nuo ja me ten įreng ti ne vieš bu tį, o dau gia bu tį gy ve na mą jį na mą“, – dės tė ar chi tek­tas, ta pęs vie no bai siau sių na mo vai­duok lio ak ci nin ku.

„Da lis pa sta tų sto vi ap leis ti dėl to, kad įsta ty mai yra ne to bu li. Tie žmo­nės ne kal ti. Aš tik rai mes čiau ak­me nį į įsta ty mi nę ba zę“, – pa reiš kė G.Nat ke vi čius. Jo nuo mo ne, dau­giau sia pro ble mų su ku ria di de lė

įsta ty mų pai nia va, dėl to vers li nin­kams, pa sta tų sa vi nin kams ne pa­vyks ta iš spręs ti že mės nuo sa vy bės, sta ti nių ir ki tų pro ble mų.

Ar chi tek tas skep tiš kai ver ti na kal­bas, kad ap leis tų pa sta tų sa vi nin­kus tvar ky tis pri vers tų di des nis ne­kil no ja mo jo tur to mo kes tis. „Įs ta ty­mų pai nia va – ge ro kai di des nė pro­ble ma, ne gu ban dy mas pa ža bo ti vers li nin kus di des niu ne kil no ja mo­jo tur to mo kes čiu“, – įsi ti ki nęs „Bri ta­ni kos“ bend ra tur tis.

„Kons ti tu ci ja ne drau džia tu rė ti ne­kil no ja mo jo tur to ir nie ko su juo ne­da ry ti, jei gu ne tu ri pi ni gų. Bet pro­ble ma yra di des nė: tu tu ri nuo sa vy­bę, Kons ti tu ci ja tau ga ran tuo ja dis­po na vi mo tei sę, bet įsta ty mai yra to kie su pai nio ti, pro ce sai to kie lė ti, kad me tų me tais nie ko da ry ti ne ga­li“, – svars tė G.Nat ke vi čius.

Krei pia si tai į vie ną ar chi tek tą, tai į ki tą,

pi ni gų už dar bą ne su­mo ka, vis kas taip

ir sto vi.

Nerijus Va lat ke vi čius:

Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

4

miestasketvirtadienis, sausio 19, 2012

Op ti mis tai: �� Kau�no�ra�jo�no�cho�ras�ti�ki�sa�vo�sėk�me.

Cho ras žy giuo ja į mū šį„Iki šiol bu vau įpra tęs dirb ti su tri mis žmo nė­

mis, gru pės na riais, ku rių kiek vie­nas jau se niai ži no, ko kios jų pa rei­gos. Da bar va do vau siu 16 žmo nių ko lek ty vui. Tai, be abe jo, bus la bai įdo mi ir nau din ga pa tir tis“, – sa kė mu zi kan tas.

Te le vi zi jos pro jek tas iš jo pa rei­ka la vo ir ad mi nist ra ci nių su ge bė­ji mų. „No ri me, kad vis kas vyk tų sklan džiai – cho ris tai bū tų ap­reng ti, su šu kuo ti, pa mai tin ti, iš­bu čiuo ti. Juk rei kia gal vo ti ne tik apie tai, kaip jie at ro dys ar ką dai­nuos, bet ir kaip, ka da va žiuos į fil­ma vi mus. Ruo šian tis nė ra smulk­me nų – vis kas la bai svar bu. Net ir tai, kad cho ris tai bū tų lai ku pa val­gę, ne nu sil pę“, – dar bus var di jo cho ro va do vas.

Ko lek ty vas iš Kau no ra jo no pro­jek te da ly vau ja pir mą kar tą, bet mies to cho rai prieš tai bu vu siuo­se dvie juo se pro jek to se zo nuo se šven tė už tik rin tas per ga les. Ar ši aukš tai už kel ta kar te lė ne gąs di na Kau no ra jo no cho ro?

„Kar te lė už kel ta ne tik dėl to, kad Kau nas sky nė per ga les, bet ir ki tų re gio nų ko lek ty vai, ma nau, bus pa si mo kę iš anks tes nių se zo nų ir pa ren gę la bai stip rias pro gra mas. Kon ku ren ci ja bus di džiu lė, o žiū­ro vai – dar reik les ni“, – įsi ti ki nęs A.Iva naus kas.

Tai kys į šir disVa kar Gar lia vos spor to cent re „Bo­žo lė“ cho ras su dai na vo nau ją jį pro­jek to him ną, taip pat pri sta tė cho­

ri nę „Ron do“ dai nos „Aukš tu mos“ ver si ją. „Tai bus pir mo ji mū sų at­lik ta dai na atei nan tį sek ma die nio va ka rą pra si dė sian čiuo se „Cho rų ka ruo se“, – sa kė A.Iva naus kas.

Pa sak ko lek ty vo va do vo, pro­jek te skam bės šir dį jau di nan čios dai nos. „Jos bus nuo šir džios. Ne si rink si me leng vai at lie ka mų, pa pras tų dai ne lių – šla ge riu­kų. Ma nau, kad Lie tu vos žmo nės tai su pras ir įver tins“, – ti kė jo si A.Iva naus kas.

Idė ja pa va din ti cho rą pran cū­ziš ku „Bo žo lė“ var du ki lo va do vui. „Vie no je jau no jo vy no, va di na mo

bo žo lė, de gus ta ci jo je man pa ti ko šio gė ri mo spal va: ji yra gy va, ku­pi na ener gi jos, o mū sų cho ras taip pat jau nat viš kas, vi si na riai cha riz­ma tiš ki, de ga no ru dai nuo ti. Te le­vi zi jos re ži sie riams bus daug dar bo – apie kiek vie ną ga li ma pa sa ko ti įdo mias ir ver tas dė me sio is to ri­jas“, – šyp so jo si mu zi kan tas.

Cho rui taip pat tal kins ki ti „Ron­do“ gru pės na riai ir pro diu se ris Ka ro lis Šlia žas. Dra bu žius cho ro na riams su kū rė di zai ne ris Kęs tu­tis Le kec kas.

Me ras ti ki sėk me„Dau giau nei prieš mė ne sį vy ku­sio se įtemp to se at ran ko se Kau­no ra jo no cho ris tai įro dė, kad yra neei li nių bal sų sa vi nin kai ir yra pa si ruo šę vi sos Lie tu vos aki vaiz­do je sto ti į ko vą. Džiau giuo si, kad jiems tal kins ir bal sin giau sių jų ti­tu lo siek ti pa dės le gen di nė gru pė „Ron do“ su A.Iva naus ku prie ša ky­je ir pro diu se ris K.Šlia žas“, – tei­gė Kau no ra jo no sa vi val dy bės me­ras Va le ri jus Ma kū nas.

Jis sa kė nea be jo jan tis, kad „Cho rų ka ruo se“ da ly vaus tik pa tys ge riau­sie ji, tad ko va bus įnir tin ga. „Tvir tai ti kiu cho ro „Bo žo lė“ ga li my bė mis – jo cho ris tai spin du liuo ja ryž tu, yra ta len tin gi, ener gin gi, di na miš ki. Jie yra Kau no ra jo no at sto vai“, – iš ly­dė da mas į ko vą „Cho rų ka ruo se“ sa kė V.Ma kū nas.

Sa vo cho rus tuo pa čiu me tu žmo nės pa ly dė jo ir Vil niu je, Klai­pė do je, Šiau liuo se, Kė dai niuo se, Nau jo jo je Ak me nė je.Kau�no�ra�jo�no�sa�vi�val�dy�bės�nuo�tr.

1

Ruo šian tis nė ra smulk me nų – vis kas la bai svar bu. Net ir tai, kad cho ris tai bū­tų lai ku pa val gę, ne­nu sil pę.

Alek sand ras Iva naus kas:

Kauno meras Andrius Kupčinskas susitiko su miesto kūrybinių sąjun-gų vadovais. Apie 1600 narių vie-nijančių sąjungų atstovai merą pa-kvietė į Kauno menininkų namus.

Paleistas tik gandas A.Kupčinskas į susitikimą atvyko su miesto tarybos Kultūros ir me­no komiteto nariais, vicemeru Vy­tautu Vasilenko ir Kultūros sky­riaus vedėju Sigitu Šliažu.

Labiausiai menininkus dominęs klausimas – pasklidusios kalbos, kad Kaune bus mažinamas kultū­ros biudžetas.

„Žodis paleistas, o jį paleidusio­jo atsakomybė ribota, kaip ir trans­porto draudimas. Pavadinčiau tai ribota politine atsakomybe. Gan­das, kad 60 proc. mažinamas kul­tūros biudžetas, – netiesa“, – menininkus nuramino meras A.Kupčinskas.

Jis pabrėžė, kad pernai kultūros įstaigoms skirta 14, o visų kultūros projektų finansavimui – 4 mln. li­tų. Šių metų biudžeto projekto juo­draštyje minėtoms sritims numa­tyta atitinkamai 13,8 ir 2,5 mln. litų. Meras paaiškino, kad projektų finansavimui skirtą sumą ketina­ma sumažinti dėl natūralios prie­žasties – pernai vien Tarptauti­nėms Hanzos dienoms buvo skirta daugiau nei 1,3 mln. litų. Tai reiš­kia, kad kultūros projektams per­nai buvo skirta kiek daugiau nei 2,5 mln. litų.

„Viešumoje pasirodžiusi in­formacija – vieno tarybos nario

Meras A.Kupčinskas: kultūra Kaune nežlugs

Išklausė: �� Kauno�meras�A.Kupčinskas�tris�valandas�diskutavo�su�Kauno�menininkais.�� Artūro�Morozovo�nuotr.

nuomonė. Paimti vieną skaičių iš finansinių eilučių visumos ir juo manipuliuoti yra ne tik neetiška, bet ir neatsakinga. Tokia dezin­formacija tik dar labiau įaudrina nelengvai gyvenančią menininkų ir miestiečių bendruomenę“, – tvirtino Kauno meras.

Finansavimas nemažėjoŠiais metais Kauno savivaldybei skirti Vyriausybės asignavimai bus sumažinti net 62 mln. litų. Daugumoje Lietuvos savival­

dybių situacija panaši, tačiau, A.Kupčinsko teigimu, Kaunas nebus tas, kuris taupys kultū­ros sąskaita, neliesdamas kitų sričių.

„Kultūros biudžetas tikrai nė­ra didžiausias savivaldybėje – yra gerokai didesnių, ten ir ieškosime pinigų“, – užtikrino meras.

Pernai savivaldybė profesio­nalaus meno projektams sky­rė beveik milijoną litų. Tarptau­tiniams ir tęstiniams renginiams – Pažaislio muzikos festivaliui,

festivaliui „Opretė Kauno pily­je“, „Kaunas Jazz“, „Poezijos pa­vasariui“ ir Fotografijos festiva­liui – beveik 700 tūkst. litų.

Atgaivintos ir mėgėjų meno fi­nansavimo programos – joms skirta 70 tūkst. litų. Taip pat tę­siamos kultūros meno stipendijų mokėjimo tradicijos.

„Biudžeto svarstymai tik pra­sidėjo, diskusijų bus daug. Lau­kiame ir pačių meno pasaulio at­stovų pasiūlymų“, – užtikrino Kauno meras.

Turizmo ir kultūros sinergija„2012­ieji paskelbti Europos kul­tūros ir turizmo metais. Mūsų tiks­las – pakylėti kultūrą į aukštesnį lygį. Turizmas turėtų būti orien­tuotas ir į kultūrą. Jie vienas kitą turi papildyti – taip vyksta visame pasaulyje. Šiuos darinius sujungus, atsiras dviguba energija – tiek tu­rizme, tiek ir kultūros srityje“, – akcentavo meras.

Jo teigimu, bandoma skleisti gandus, kad sujungus savivaldy­bės Kultūros bei Miesto įvaizdžio ir turizmo skyrius, kultūra Kaune sužlugs. Meras A.Kupčinskas pa­brėžė, kad šiuo metu tik stiprina­ma kultūros sritis – įsteigta Švieti­mo valdyba sujungė kelis didžiulius skyrius. Dėl to pagerėjo ne tik dar­buotojų tarpusavio bendravimas, bet ir koordinavimas.

Merui pritarė ir Kultūros ko­miteto narė Antanina Medviede­vienė.

Menininkai iškėlė ir meno er­dvių trūkumo problemą. „Kau­nas be kongresų ir parodų cen­tro neišgyvens, – išeitį nurodė A.Kupčinskas. – Turime dvejus metus pasiruošti – 2014­aisiais Ūkio ministerija žada finansavi­mą Nacionaliniam konferencijų centrui steigti. Vilnius pasiruo­šęs už šią sumą gaivinti senuosius Koncertų rūmus. Taip pat kon­kuruoja Neringa, Druskininkai ir Birštonas, tačiau pastarieji netu­rės tokių infrastruktūros galimy­bių kaip Kaunas.“

Užs. 901625

5

miestasketvirtadienis, sausio 19, 2012

Cho ras žy giuo ja į mū šį

Man tas La pins kasm.lapinskas@kaunodiena.lt

Sklan dy mo lop šysSklan dy to jų slė niu va di na ma vie to­vė Kau no ra jo ne, ne to li Vir ba liū nų, – vaiz din gas Ne mu no slė nis už Ku­lau tu vos. Ji pri pa žin ta kul tū ros pa­vel do ob jek tu, sau go mu vals ty bės.

Tar pu ka riu ir 1942–1957 m. čia vei kė pa grin di nė ir vie na pir mų jų Lie tu vos sklan dy mo ba zių. Praė ju­sio šimt me čio pir mo je pu sė je jo je sklan dė, dir bo inst ruk to riais ir kū­rė pir muo sius sklan dy tu vus Lie­tu vos sklan dy mo pra di nin kai. Čia pa siek ta ke le tas Lie tu vos re kor dų, pir mą kar tą ša ly je pa nau do tas me­cha ni nis ag re ga tas sklan dy tu vams pa kel ti į 300–400 m aukš tį.

Sklan dy to jai di džiuo ja si, kad šis slė nis lei do to bu lė ti Lie tu vos avia­to riams ir aug ti įvai ria pu sei avia ci­jai (tai – lėk tu vai, pa ra šiu tai, skrai­dyk lės, pa ras par niai, spor ti nių sklan dy tu vų konst ra vi mas ir sta­ty ba). Sklan dy to jų slė nis lė mė, kad Lie tu va iš li ko avia ci nė vals ty bė.

No rė jo už sta ty ti?No ras ap gin ti slė nį ir vie šą jį in te­re są bran giai kai na vo KPD Vil niaus pa da li nio ve dė jui Vi tui Kar čiaus­kui. Šis žmo gus – ir aso cia ci jos „Lie tu vos ae rok lu bas“ pre zi den­tas, sklan dy mo spor to meist ras.

Jis da ly va vo KPD Ver ti ni mo ta­ry bos po sė džiuo se. Pa vel do sau­gi nin kas liu di jo apie jam ži no mą svar bią vie tą, kur vy ko reikš min gi Lie tu vos avia ci jai įvy kiai.

Liu di ji mo tiks las – ap sau go ti šią vaiz din gą vie to vę ant Ne mu no kran to. Pa sak KPD pra ne ši mo, jo je bu vo ruo šia ma si sta ty ti pri va čius na mus. Re mian tis KPD ak tu, ku­riuo Sklan dy to jų slė niui su teik tas pa vel do ob jek to sta tu sas, V.Kar­čiaus kas ne bu vo nei Ver ti ni mo ta­ry bos pir mi nin kas, nei jos na rys – tik liu dy to jas.

„Ta že mė pa da ly ta skly pais ir vie nin te lis ap ri bo ji mas ten – kad ne bū tų vyk do mos sta ty bos. Konf­lik tas ki lo dėl ten esan čio vie nin­

te lio na mo gy ven to jų skun do. Jų skly po ne di de lis ga ba liu kas pa­kliū va į Sklan dy to jų slė nį, ku ris yra pa skelb tas vals ty bės sau go ma te ri­to ri ja. Štai ir vis kas. Gy ven to jai pa­pra šė KPD Ver ti ni mo ta ry bos, kad bū tų su ma žin ta vals ty bės sau go­ma te ri to ri ja, t. y. Sklan dy to jų slė­nis, o tai griež tai drau džia įsta ty­mai. Ka dan gi vie na me iš po sė džių, ku ria me bu vo svars to mas šios te ri­to ri jos pa vel do klau si mas, pa sa ko­jau, ką šio je te ri to ri jo je ma čiau dar 1979­ai siais, – dėl to ir už kliu vau“, – tei gė V.Kar čiaus kas

VTEK nu spren dė, kad Kul tū ros pa vel do de par ta men to Vil niaus te­ri to ri nio pa da li nio ve dė jas V.Kar­čiaus kas, gin da mas vie šą jį in te re­są, kad ne bū tų pri va čiais na mais už sta ty tas Sklan dy to jų slė nis, su­pai nio jo vie šuo sius ir pri va čiuo sius in te re sus.

Ne ži no, koks in te re sasVTEK iš va do se tei gia ma, kad V.Kar čiaus kas, at sto vau da mas aso cia ci jai „Lie tu vos ae rok lu bas“, gin da mas jos in te re sus, pa žei dė įsta ty mą, ku ris nu ma to, kad as­muo, dir ban tis vals ty bi nė je tar ny­bo je, ne ga li at sto vau ti pri va čioms gru pėms ar as me nims ir gin ti jų

Sklan dy to jų slė nio gy nė jui – eti kos sar gų baus mėGin da mas vie šą jį in te re są ir siek da mas ap sau go ti Kau no ra jo ne esan tį Sklan dy to­jų slė nį, Kul tū ros pa vel do de par ta men to (KPD) Vil niaus te ri to ri nio pa da li nio ve dė­jas su lau kė griež tos Vy riau sio sios tar ny bi­nės eti kos ko mi si jos (VTEK) baus mės.

in te re sų vals ty bės ar sa vi val dy bių ins ti tu ci jo se.

Ko kį in te re są šio je is to ri jo je tu ri „Lie tu vos ae rok lu bas“, VTEK ne­ži no – spren di mo ak te joks in te re­sas ne nu ro dy tas. Su klau si mą ku­ruo jan čiu VTEK spe cia lis tu Ar tū ru Pa liu šiu dar bo va lan do mis su si­siek ti ne pa vy ko.

„Lie tu vos ae rok lu bo“ at sto vai sa ko, kad Sklan dy to jų slė ny je jie ne tu ri ki to kių in te re sų, tik sie kį iš­sau go ti ne su dar ky tą gam tos kam­pe lį, ku ria me bu vo ku ria ma lie tu­vių avia ci jos is to ri ja.

Va do vė bu vo ap stul bin ta„Keis ta, kad VTEK ne pa no ro per­žiū rė ti vaiz do įra šų, kaip dėl šios te ri to ri jos liu di ju po sė džiuo se, – jie yra vie šai priei na mi in ter ne te. Vi si ga li įsi ti kin ti, kad ne si nau do jau sa vo pa dė ti mi kaip KPD dar buo to jas. Sie­kiau iš sau go ti atei ties kar toms svar­bų ob jek tą. De ja, bu vau nu baus tas“, – ap gai les ta vo V.Kar čiaus kas.

VTEK spren di mu V.Kar čiaus kas ne ga lės vie nus me tus bū ti ska ti­na mas, per ke lia mas eiti aukš tes nių pa rei gų, o, pa li kęs da bar ti nes pa­rei gas, tre jus me tus nuo pa žei di mo ne ga lės dirb ti vals ty bės tar ny bo je.Kul tū ros pa vel do de par ta men tą pri bloš kė nuo spren dis jų spe cia lis­tui. Di rek to rei Dia nai Var nai tei toks for ma lus po žiū ris at ro do ne su vo­kia mas: „Išei na taip, kad vals ty bės tar nau to jas, pro fe sio na lus pa vel­do sau gi nin kas, ma ty da mas grės mę pa vel dui, tu ri ty lė ti, ne gin ti vals ty­bės ir vi suo me nės in te re so.“

Is to ri nis: �� Bat�nia�vos�se�niū�ni�ja�įtrau�kė�vi�siems�Lie�tu�vos�avia�to�riams�ži­no�mą�Sklan�dy�to�jų�kal�vą�į�lan�ky�ti�nų�vie�tų�že�mė�la�pį.

Vie na me iš po sė džių pa sa ko jau, ką šio je te­ri to ri jo je ma čiau dar 1979­ai siais, dėl to ir už kliu vau.

Vi tas Kar čiaus kas:

KPD�nuo�tr.

To�mo�Ra�gi�nos�nuo�tr.Tiks las: �� avia�ci�jos�en�tu�zias�tai�tei�gia�no�rin�tys�ap�sau�go�ti�slė�nį�nuo�nau�jų�gy�ve�na�mų�jų�na�mų�sta�ty�bų.

6

NuomoNės

ŽvilgsnisRedakcijos skiltis

Šian dien Sei me lau kia mū­šis dėl to, ar rei kia su da ry­ti lai ki ną ją ko mi si ją, ku ri tir tų „Sno ro“ bank ro to ap­

lin ky bes.Val dan čio ji koa li ci ja ne sle pia ne­no rin ti to kios ko mi si jos ir siek­sian ti, kad jai su da ry ti ne pa kak tų bal sų Sei me. Koa li ci ja šį kart vi lia­si su si telk ti ir lai mė ti, pri si min da­ma ant ra die nį įvy ku sį nu ta ri mo dėl lai ki no sios ko mi si jos su da ry­mo pa tei ki mą, po ku rio to kios ko­mi si jos ini cia to riai lai mė jo tik vie­no bal so per sva ra.Opo zi ci ja – at virkš čiai, sie kia, kad ko mi si ja at si ras tų ir ar tė jant Sei mo rin ki mams dar pa ku ten tų pa dus da bar ti niams val dan tie siems.Iš anks to sun ku nu spė ti, ku ri pu­sė šian dien lai mės. Ta čiau jau da­bar ga li ma klaus ti, ar tik rai ko mi si­ja, jei gu to kia at si ras tų, ne bus pa­nau do ta tik žaidžiant po li ti nius žai di mus.

Opo zi ci ja, ini ci juo jan ti lai ki no sios ko mi si jos su da ry mą, siū lo ją įpa­rei go ti at sa ky ti į 13 klau si mų. Per­me tus juos aki mis tam pa aki vaiz­du, kad į ab so liu čią dau gu mą tų klau si mų jau at sa ky ta anks čiau. Ar ba ga na iš sa mius at sa ky mus pa tei kė šį ant ra die nį Sei me vi są va lan dą kal bė jęs Lie tu vos ban ko val dy bos pir mi nin kas Vi tas Va si­liaus kas.Tar kim, ty ri mo ko mi si jai už duo­da mas klau si mas, ar Lie tu vos ban ko vyk do ma ko mer ci nių ban­kų prie žiū ra yra tin ka ma ir veiks­min ga. Ne vi siš kai aiš ku, ką nau jo čia ga lė tų pa sa ky ti ko mi si ja, nes kas met Sei mas, iš klau sęs Lie tu vos ban ko val dy to jo ata skai tą, pa ts pa­tei kia ver ti ni mą, kaip ši ins ti tu ci ja vyk do sa vo tie sio gi nę prie der mę pri žiū rė ti ko mer ci nius ban kus. Par la men ta rai tai ga lės pa da ry ti ir

atei nan tį pa va sa rį, kai V.Va si liaus­kas vėl at si skai tys Sei me, šį kart – ir apie „Sno ro“ prie žiū rą.Bū ti na pa brėž ti, kad pa si ti kė ji mą V.Va si liaus ko veik la pa reiš kė ir jo kan di da tū rą Sei mui per nai pa tei­ku si Pre zi den tė Da lia Gry baus­kai tė. Ar par la men to lai ki no ji ty­ri mo ko mi si ja, jei gu bū tų su da ry­ta, kves tio nuo tų vals ty bės va do­vės po zi ci ją?Lie tu vos cent ri nio ban ko va do vas jau at sa kė ir į klau si mus, ka da bu­vo pra dė tos de ry bos su „Sno ro“ lai­ki nuo ju ad mi nist ra to riu mi Si mo­nu Freak ley, ka da su juo pa si ra šy­ta su tar tis, ka da jis at vy ko Lie tu­von. Vi sos šios ap lin ky bės jau ži­no mos.V.Va si liaus kas iš sa miai ar gu men­ta vo ir S.Freak ley bei jo pa sam dy­tų kon sul tan tų at ly gi ni mą. Lai ki­na sis ad mi nist ra to rius ra do ke lių mi li jar dų ver tės su slaps ty to „Sno­ro“ tur to. O jam už su ras tą to kią gi gan tiš ką su mą ati te ko ma žiau kaip pu sės pro cen to at ly gis. Ar tai daug? Juo lab kad at ly gis mo­kė tas ne iš biu dže to, bet iš pa ties „Sno ro“ lė šų.Jau ži no mas ir rea lus „Sno ro“ ban ko tur to trū ku mas – be veik 4 mlrd. li tų, nors dau giau kaip pu sė jo jau at ras ta ir yra ne men kų vil­čių jį vis dėl to at gau ti. Ta čiau Sei­mo ko mi si jai no ri ma už duo ti ir šį klau si mą.Gal šiek tiek klaus imų lie ka dėl to, ar, kaip for mu luo ja ma klau si muo­se lai ki na jai ko mi si jai, „ne bu vo pikt nau džia vi mo at ve jų, kai Sei­mo, Vy riau sy bės, Lie tu vos ban ko val dy bos na riai ir jų ar ti mie ji, pa si­nau do da mi tu ri ma in for ma ci ja ir tar ny bi ne pa dė ti mi, iš anks to pa­siė mė in dė lius iš ban ko „Sno ras“ prieš jo veik los su stab dy mą“. Ta­čiau jau ži no ma, kad to kių at ve jų ar ba ne pa si tai kė iš vis, ar ba ga lė jo bū ti vos vie nas ki tas.Įtar ti nus at ve jus ga li ma iš siaiš kin­ti dar bo tvar ka, tam vi siš kai ne bū­ti na su da ry ti Sei mo lai ki nų jų ty ri­mo ko mi si jų.„Sno ro“ at ve jį da bar ti ria tei sė sau­ga. O vyk do mo ji val džia – Vy riau­sy bė ir Lie tu vos ban kas – ieš ko bū­dų, kaip efek ty viau ir grei čiau at­gau ti vi są „su spro gu siam“ ban kui pri klau san tį tur tą, kaip efek ty viau ir grei čiau jį rea li zuo ti, sie kiant at­si skai ty ti su di džią ja da li mi kre di­to rių.Tad bet koks po li ti nis ki ši ma sis į šį pro ce są tik truk dy tų pa siek ti už si­brėž tus tiks lus. Sei mo lai ki no sios ty ri mo ko mi si jos at si ra di mas nea­be jo ti nai tap tų po li ti niu veiks mu, ku ris des ta bi li zuo tų si tua ci ją jaut­ria me ban kų sek to riu je.

Po li ti ka vi mo ko mi si ja

Sei mo lai ki no sios ty ri­mo ko mi si jos at si ra di­mas nea be jo ti nai tap tų po li ti niu veiks mu, ku ris des ta bi li zuo tų si tua ci­ją jaut ria me ban kų sek­to riu je.

Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt 3 mėn. – 69 (39*) Lt tiK šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje

ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.

„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kau nas. Fak sas 423 404.

„KAUNo DIeNoS“ VyrIAUSIojI reDAKTorėjūratė Kuzmickaitė

Vyr. reDAKTorIAUS pAVADUoTojAI:Violeta juodelienė – 302 260

MIeSTo NAUjIeNoS:

Aušra Garnienė – 302 273Virginija Skučaitė – 302 267Arūnas Dambrauskas – 302 268Tadas Širvinskas – 302 266Mantas Lapinskas – 302 251Saulius Tvirbutas – 302 262

TeISėTVArKA: Diana Krapavickaitė – 302 243

LIeTUVA:

Stasys Gudavičius – (8 5) 219 1381

pASAULIS:

julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387

eKoNoMIKA:

jolita Žvirblytė – (8 5) 219 1374

SporTAS: romas poderys – 302 258Marius Bagdonas – 302 259Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383

MeNAS Ir prAMoGoS: enrika Striogaitė – 302 272

FoToKoreSpoNDeNTAI:Artūras Morozovas – 302 269Tomas ragina – 302 269

NAMAI:Vereta rupeikaitė – 302 265

SVeIKATA: Marijana jasaitienė – 302 263

rATAI: Arūnas Andriuškevičius – 302 252

TV DIeNA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

AUKŠTyN ŽeMyN: Marijana jasaitienė – 302 263Darius Sėlenis – 302 276

reKLAMoS pArDAVIMo SKyrIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt

ASMeNINIAI SKeLBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt

SKeLBIMŲ Ir preNUMerAToS SKyrIUS (VyTAUTo pr. 23) mob. 8 655 45 114

pLATINIMo TArNyBA: 302 242, 302 228

preNUMerAToS SKyrIUS: 302 244

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media print“. Indeksas 0041. rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. raide r pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 19 400.

informacija: 302 250 reklamos skyrius: 302 230 Platinimo tarnyba: 302 242 Prenumeratos skyrius: 302 244 http://www.kaunodiena.lt

e. paštas redakcija@kaunodiena.lt

Ketvirtadienis, sausio 19, 2012

Stasys Gudavičius

Spar ta: �� pla�nuo�jama,�kad�Val�do�vų�rū�mų�sta�ty�bos�ir�įren�gi�mo�dar�bai�tu�rė�tų�bū�ti�baig�ti�ki�tų�me�tų�pa�va�sa�rį.� ��

� � � Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.

Val do vų rū muo se ap tik ta dau giau švie sosK

ul tū ros mi nist ras Arū nas Ge lū nas ti ki na, kad Val do vų rū mų sta ty bos to liau vyks skaid riau ir ra cio na liau.

„Ob jek tas tu ri atei tį“Vals ty bės kont ro lė me tų pa bai go­je pla nuo ja įver tin ti 2012 m. dar bus Val do vų rū muo se. Pla nuo ja mą au­di tą su vals ty bės kont ro lie re Gied­re Šve die ne va kar ap ta ręs kul tū ros mi nist ras A.Ge lū nas sa kė, kad ran­gos dar bai da bar vyk do mi skaid riau nei anks čiau.

Pa sak kul tū ros mi nist ro, šie met dar bams rū muo se nu ma to ma skir­ti 18 mln. li tų, o da liai jų pa baig ti iki 2013 m. vi du rio, pla nuo ja ma, rei kės per 29 mln. li tų.

„Val do vų rū mai bus au di tuo ja mi me tų pa bai go je. Ga na de ta liai ap ta­rė me šį pro jek tą, nes jis la bai daug vi suo me nės ir ži niask lai dos prie­mo nių dė me sio nu si pel nęs. Su ti ko­me, kad tai tik rai di de lis iš šū kis, bet šian dien rei ka lai kryps ta vi sai ne­blo gai ir ga na ra cio na liai. Tik rai pa­dau gė jo skaid ru mo ir gal būt tas ob­jek tas tu ri tam tik rą atei tį ati tin kant vie šą jį in te re są, vyk dant įsta ty mus pa teik ti vi suo me nei tuos at sa ky mus, ku rių ji se niai lau kia“, – po su si ti ki­mo su G.Šve die ne sa kė kul tū ros mi­nist ras.

Jo tei gi mu, 2011 m. pa bai go je Val­do vų rū muo se at nau ji nus dar bus ran go vai jų at li ko tik už ne di de lę da­lį su pla nuo tų lė šų.

„Per nai de šim tį mė ne sių vis kas bu vo įstri gę ir tik ru de nį pra si dė jo veik la, iš 16 mln. vos per 2 mln. pa­nau do ta. Iš tik rų jų au di tuo ti ši tą ga­ba liu ką kaip ir ne tiks lin ga“, – tei gė mi nist ras.

Dar bai bran go ke lis kar tusVals ty bės kont ro lė, už per nai at li­ku si Val do vų rū mų at kū ri mo veik­los au di tą, kons ta ta vo, kad at sta­ty mas vyk do mas ne re zul ta ty viai, dar bai ne baig ti iki nu ma ty to lai ko, lė šos nau do tos nee fek ty viai.

Au di to riai nu sta tė, kad rū mų sta­ty bos per maž daug de šimt me tų pa­bran go nuo 114 mln. li tų iki dau giau kaip 367 mln. li tų.

Pa ne vė žio sta ty bos tres tas per nai lapk ri čio pa bai go je pa si ra šė su tar­tį su Vil niaus pi lių di rek ci ja ir įsi­pa rei go jo iki 2013 m. ge gu žės at lik ti bai gia muo sius dar bus vie no je Val­do vų rū mų da ly je už 29,262 mln. li­tų. To kia da ta nu ma ty ta dėl to, kad ant rą 2013 m. pus me tį Lie tu va pir­mi nin kaus ES ir Val do vų rū muo­

se pla nuo ja mi svar būs su tuo su si­ję ren gi niai.

Lau kia kont ro lie rių žo džioSu si ti ki me su vals ty bės kont ro lie­re A.Ge lū nas tei gia taip pat ap ta ręs bū ti nus po ky čius pa vel do ap sau gos sis te mo je.

„Tik rai pa ti di džiau sia pro ble ma nuo pat atė ji mo dirb ti bu vo ir te be­lie ka pa vel do sis te ma, – pa ste bė jo A.Ge lū nas. – Pa vel do funk ci jų au di­tas bu vo vyk do mas ir 2011­ai siais, ir tur būt jis per si kels į 2012­uo sius.“

Anot mi nist ro, kai ku rie klau si mai vis dar neat sa ky ti – apie san ty kį tarp mies to ir pe ri fe ri jos, tarp vals ty bės ir sa vi val dy bių pa vel do kont ro lės.

„Tei sės ak tų su de ri na mu mas, sau­go mų te ri to ri jų iš šū kiai, sau go mo se te ri to ri jo se esan čio kul tū ros pa vel do si tua ci ja – jei gu bend ro mis jė go mis mi nis te ri ja ir Vals ty bės kont ro lė ga­lė tų ras ti aiš kes nes gai res, priei ti prie iš va dų, ku rios pa da ry tų ši tą sis te­mą efek ty ves nę, tai vi suo me nė la bai daug lai mė tų“, – mi nė jo A.Ge lū nas.

„Aš tik rai ne sa kau, kad rei kia be­sti pirš tu į Kul tū ros pa vel do de par­ta men tą, tai tik rai dau giau sis te mi nio po žiū rio rei ka lau jan ti priei ga – ir mi­nis te ri jos, ir Pa vel do de par ta men to, ir Vals ty bi nio pa vel do cent ro funk ci jos, taip pat Vals ty bi nės pa vel do ko mi si­jos veik los lo ka li za vi mas. Čia Vals ty­bės kont ro lės pla nai su tam pa su mū­sų in te re sais“, – aiš ki no mi nist ras.

BNS, KD inf.

Su ti ko me, kad tai tik rai di de lis iš šū kis, bet šian dien rei ka lai kryps ta vi sai ne blo gai ir ga na ra­cio na liai.

ketvirtADieNiS, SAuSio 19, 2012 7

lietuva

Di džio sios par ti­jos spė ja, kad bū si­mai Sei mo rin ki mų kam pa ni jai iš vi so bus iš leis ta apie 25–30 mln. li tų. Dau gu­mą šių lė šų su da rys šie met ge ro kai pa­di din tos vals ty bės biu dže to do ta ci jos.

Priė­mu­si­tei­sė­jų­prie­sai­kas,­Lie­tu­vos­Pre­zi­den­tė­Da­lia­Gry­baus­kai­tė­tre­čia­die­nį­pa­ra­gi­no­tei­sė­jus­va­do­vau­tis­ne­tik­įsta­ty­mo­rai­de,­bet­ir­jo­dva­sia.­„Tei­sė­jo­dar­bas­trun­ka­24­va­lan­das­per­die­ną,­sep­ty­nias­die­nas­per­sa­vai­tę.­Jūs­tu­ri­te­tap­ti­tei­sin­gu­mo­pa­vyz­džiu­kiek­vie­nam­žmo­gui“,­–­sa­kė­Pre­zi­den­tė.

Svar­bu­ne­rai­dė,­bet­dva­Sia

Sei­mo­Švie­ti­mo,­moks­lo­ir­kul­tū­ros­ko­mi­te­tas,­va­kar­ap­svars­tęs­Moks­lo­ir­stu­di­jų­įsta­ty­mo­pro­jek­tą,­pa­siū­lė­priim­ti­komp­ro­mi­si­nę­nuo­sta­tą­–­leis­ti­pa­tiems­ša­ly­je­vei­kian­tiems­uni­ver­si­te­tams­pa­si­rink­ti,­ko­kiu­daž­nu­mu­pa­gal­stu­di­jų­re­zul­ta­tus­ro­tuo­ti­už­moks­lą­mo­kan­čius­ir­ne­mo­kan­čius­stu­den­tus.

Ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai­tei­gia­jau­pla­nuo­jan­tys,­kaip­pa­va­sa­rį,­pa­si­bai­gus­žie­mos­aud­rų­se­zo­nui,­rei­kės­tvar­ky­ti­aud­rų­pa­plau­tą­Kur­šių­ne­ri­jos­ap­sau­gi­nį­ko­pa­gūb­rį.­Kur­šių­ne­ri­jos­pa­jū­ris­ir­ap­sau­gi­nis­ko­pa­gūb­ris­at­lai­kė­praė­ju­sių­me­tų­lapk­ri­čio­aud­ras,­o­šią­žie­mą­jau­nu­ken­tė­jo­sep­ty­nių­ki­lo­met­rų­ko­pų­ruo­žas.

uni­ver­Si­te­tamS­Siū­lo­rink­tiS

rei­kėS­gel­bė­ti­kur­šių­ne­ri­ją

Iš bank ru tuo jan čia me ban ke „Sno­ras“ lai ky tų be veik 32 mln. li tų svei­ka tos prie žiū ros įstai gos at ga vo 18 mln. li tų, li ku si ne drau džia mo ji su­ma – 14 mln. li tų.

To kią in for ma ci ją tre čia die nį Sei­mo Svei ka tos rei ka lų ko mi te te (SRK) pa tei kė svei ka tos ap sau gos vi ce mi nist rė Ja ni na Kum pie nė.

„Atė mus drau džia mą ją su mą, ku rią ban kas jau ati da vė, neap­ d raus ta su ma yra 14 mln., Jū ri nin kų li go ni nės in dė lių su ma – 7,5 mln. li tų. Yra sep ty nios įstai gos, ku rių su ma di des nė už mi li jo ną, o pen­kių įstai gų su ma – iki mi li jo no“, – sa kė vi ce mi nist rė.

Ži niask lai do je pa si ro džius in­for ma ci jai apie di džiu les svei ka tos prie žiū ros įstai gų su tau py tas su­mas, Svei ka tos ap sau gos mi nis te­ri ja (SAM) nu spren dė pa tik rin ti jų fi nan sus.

Ko mi te to po sė dy je da ly va vęs svei ka tos ap sau gos mi nist ras Rai­mon das Šu kys pa brė žė, kad įstai­gos su tau py ti pi ni gai sa vai me ne­reiš kia ko kių nors pa žei di mų, prie šin gai, tai ga li bū ti ir ge ros įstai gos va dy bos ro dik lis.

„Aiš kin si mės, ar ne bu vo sa vi­tiks lio už dar bia vi mo iš pa lū ka­nų, kas nė ra gy dy mo įstai gos pa­skir tis, bet mes ne ga li me ska tin ti iki pa sku ti nio cen to iš leis ti at ly gi­ni mams ar ki tiems da ly kams, ži­no da mi, kad eko no mi nė si tua ci­ja ne pa ge rė jo ir su kaup tų lė šų ga li rei kė ti veik lai pa lai ky ti. Vie nas da­ly kas, ne ga li bū ti ne pag rįs tai di de­lių su kaup tų lė šų, bet tu ri me aiš­kiai api brėž ti me to di ką, ko kios lais vos lė šos yra bū ti nos ir ska tin­ti nos, jei nė ra sko lų ir su tei kia mas nu sta ty tas pa slau gų skai čius“, – sa kė mi nist ras.

Pa sak jo, yra su da ry ta dar bo gru­pė ir bus at lik ti au di tai vi so se mi­nis te ri jai pa val džio se svei ka tos prie žiū ros įstai go se, įver ti nant, ko­kios lais vos lė šos yra, ko kie tų lė šų šal ti niai, kaip jos pa nau do ja mos.

BNS inf.

At ga vo pu sę pi ni gų

Sta sys Gu da vi čiuss.gudavicius@diena.lt

Iš biu dže to ga vo dau giauKai per nai ru de nį Sei me svars ty­tos Pre zi den tės Da lios Gry baus­kai tės pa siū ly tos Par ti jų fi nan sa­vi mo įsta ty mo pa tai sos, po li ti kai ir rin ki mų or ga ni za to riai mi nė jo, kad par la men to rin ki mų me tais vi soms par ti joms rei kia ke lių de­šim čių mi li jo nų li tų tiek agi ta ci jai, tiek pa pras čiau siai pra gy ven ti.

Vy riau sio sios rin ki mų ko mi si­jos (VRK) pir mi nin kas Ze no nas Vai gaus kas už si mi nė ma nąs, kad 2012­ai siais par ti joms ga li pri­reik ti iki tri jų de šim čių mi li jo nų li tų. Per pa sta ruo sius Sei mo rin­ki mus 2008 m. vi sos par ti jos iš­lei do pa na šią su mą.

Iki šiol di džią ją da lį lė šų par­ti joms su neš da vo vers li nin kai ir įmo nės. Ta čiau nuo Nau jų jų me tų šis lė šų šal ti nis bu vo už draus tas.

To dėl Sei me svars tant Pre zi den­tės pa siū ly mą už draus ti vers lui fi­nan suo ti par ti jas po li ti kai pa rei ka­la vo, kad bū tų ras tos al ter na ty vos, ku rios leis tų par ti joms iš gy ven ti, vyk dy ti pa kan ka mą Sei mo rin ki­mų kam pa ni ją.

Įs ta ty mas dėl drau di mo ju ri di­niams as me nims au ko ti par ti joms Sei me priim tas tik po to, kai po­li ti kai bu vo įti kin ti, kad 2012 m. biu dže te bus ge ro kai pa di din tos do ta ci jos par ti joms. Vie toj anks­čiau pla nuo tų 5,5 mln. li tų nu ma­to ma ke tu ris kart di des nė su ma – 20 mln. li tų.

Prog no zuo ja at sar giaiPar ti niai po li ti kai kol kas ven gia tiks liai pro gno zuo ti, kiek kai nuos

Sei mo rin ki mų kam pa ni ja. Ta čiau pre li mi na rūs skai čia vi mai ro do, kad tam grei čiau siai pri reiks vi­sos biu dže to do ta ci jos ir dar dau­giau lė šų.

Lie tu vos so cial de mok ra tų par ti­jos (LSDP) pir mi nin ko pa va duo to­jas Juo zas Ole kas sa kė dar ne ži nąs, kiek ga li kai nuo ti Sei mo rin ki mų kam pa ni ja cent ri niam par ti jos rin ki mų šta bui. „Skai čia vi mai ir pla na vi mas dar vyks ta. Bet iš pa­tir ties bū tų ga li ma spė ti, kad rei­kės apie 4–5 mln. li tų“, – už si mi­nė po li ti kas.

Tė vy nės są jun gos­Lie tu vos krikš čio nių de mok ra tų (TS­LKD) rin ki mų šta be vy rau ja nuo mo nė, kad par ti jai per rin ki mų kam pa­ni ją ir gi rei kės iš si vers ti su maž­daug 4–5 mln. li tų. Tie sa, tiek ver ti na mos tik cent ra li zuo tos iš­lai dos rin ki mų kam pa ni jai. Apy­gar do se kon ser va to rių kan di da tai ga li iš leis ti dar bent ke lis šim tus tūks tan čių li tų.

Li be ra lų ir cent ro są jun gos (LiCS) pir mi nin kas Al gis Čap li­kas mi nė jo, kad šiai par ti jai ga li pa kak ti 3 mln. li tų. „Gal būt su ma bus kiek di des nė, bet tik rai ne­siek si me pen kių ar dau giau mi li­jo nų“, – sa kė jis. Pa na šias su mas mi nė jo ir ki tų di džių jų par ti jų – Dar bo, Tvar kos ir tei sin gu mo, Li­be ra lų są jū džio – at sto vai.

Ma žes nės par ti jos ti ki si, kad rin ki mų kam pa ni jai už teks nuo 0,5 iki 2 mln. li tų.

Dau giau sia gaus kon ser va to riaiLiū to da lis par ti jų iš lai dų rin ki­mams bus pa deng ta iš 20 mln. li­tų sie kian čios biu dže to do ta ci­jos. TS­LKD šie met iš iž do tu rė tų

gau ti 5 mln. li tų, so cial de mok ra tai – 3,5 mln. li tų, Tvar kos ir tei sin­gu mo par ti ja – 2,5 mln. li tų.

LiCS per nai ru de nį su si jun gė su Tau tos pri si kė li mo par ti ja, to­dėl pe rė mė ir šios par ti jos do ta­ci ją iš biu dže to. Bend rai li be ral­cent ris tai šie met gaus 3 mln. li tų iš mo ką iš iž do.

Dar bo par ti jai teks 2,1 mln. li­tų, iš jų 700 tūkst. li tų yra Nau jo­sios są jun gos do ta ci jos da lis, ku rią ši par ti ja at si ne šė, kai per nai pri­si jun gė.

Li be ra lų są jū dis iš biu dže to šie­met gaus 1,3 mln. li tų, Len kų rin­ki mų ak ci ja ir vals tie čiai liau­di nin kai – kiek dau giau kaip po mi li jo ną li tų.

Do ta ci jos bus pa skirs ty tos du­kart per me tus. Pir mie ji 10 mln. li tų par ti jas pa sieks šį ko vą ar ba­lan dį, kai ofi cia li po li ti nė rin ki­mų kam pa ni ja bus tik pra si dė ju si. Ant ra do ta ci jos pu sė tu rė tų bū­ti pa skirs ty ta lie pą ar ba rugp jū tį, per pa tį kam pa ni jos įkarš tį.

Au kų pri si rin ko per naiVi sos li ku sios par ti jos do ta ci jų iš biu dže to ne gaus ir tu rės ten kin tis jau tu ri mo mis lė šo mis ar ba pi ni­gais, ku riuos pa vyks iš fi zi nių as me­nų su rink ti per po li ti nę kam pa ni ją. Da bar ga lio jan tis įsta ty mas nu ma­

to, kad kas met vi si dek la ruo jan tys sa vo pa ja mas gy ven to jai tu ri tei sę 1 pro c. pa ja mų mo kes čio skir ti pa­si rink toms par ti joms. Fi nan sų mi­nis te ri ja skai čiuo ja, kad jau šį pa­va sa rį taip ga li bū ti pa skirs ty ti ke li mi li jo nai li tų. Jie ir gi grei čiau siai bus pa nau do ti par ti joms ren gian­tis Sei mo rin ki mams.

Be to, par ti jos ga li gy ven ti iš sa­vo su ren ka mų na rys tės mo kes čių. Po li ti nės kam pa ni jos da ly viams, tarp ku rių yra ir par ti jos, gy ven­to jai tu rės ga li my bę skir ti iki 20 tūkst. li tų. Ta čiau po li ti kai ne ti­ki, kad šios pa pil do mos ga li my­bės at neš daug pi ni gų.

Ar tė jan čiuo se Sei mo rin ki muo­se par ti jos nau do sis ir pa sku ti niais praė ju sių me tų mė ne siais su kaup­tais „fi nan si niais la ši niais“, tai yra į me tų pa bai gą ge ro kai pa gau sė ju­sio mis ju ri di nių as me nų au ko mis. Vien per pa sku ti nį ket vir tį par ti jos iš vers lo su si rin ko apie 3,5 mln. li tų.

Dai ro si vie šų jų ry šių spe cia lis tųBe si reng da mos Sei mo rin ki mams par ti jos jau pra dė jo ak ty viai brai­žy ti kam pa ni jos pla nus. Tam sam­do mos vie šų jų ry šių bend ro vės.

LSDP bend ra dar biau ja su Stra­te gi nių ko mu ni ka ci jų cent ru, ku­riam va do vau ja Da lia Kut rai tė­Gied rai tie nė.

TS­LKD dar dai ro si kon sul tan­tų, ta čiau ti ki na, kad ne men ką da lį su kam pa ni ja su si ju sių dar bų at liks pa ti, nes jau tu ri už tek ti nai pa tir ties šio je sri ty je. Li be ra lų są­jū dis svars to ga li my bę kon sul tan­te rink tis ži niask lai dos pla na vi mo agen tū rą „Me dia Hou se“, nors dėl to kio pa si rin ki mo šim tu pro cen tų dar nė ra ap si spren dęs.

Rin ki mams pri reiks mi li jo nųIš lai dos: ­� di­džiau­sios­par­ti­jos­Sei­mą­ke­ti­na­štur­muo­ti­su­rin­ki­mams­skir­tais­4–5­mln.­li­tų.­Ma­žes­nės­ten­kin­sis­ir­du­kart­kuk­les­nė­mis­su­mo­mis.­ ­ Vy­tau­to­Pet­ri­ko­nuo­tr.

Iš pa tir ties bū tų ga li­ma spė ti, kad rei kės apie 4–5 mln. li tų.

Juo zas Ole kas:

8

lietuvakaunodiena.lt/naujienos/lietuva

ketvirtadienis, sausio 19, 2012

Tei sin gu mo mi nis te ri ja siū lo su­kur ti vals ty bės sko li nin kų re gist­rą. Ants to lių rū mai siū lo įver tin­ti, ar to kia per tvar ka rei ka lin ga – skai čiuo ja ma, kad su kur ti išieš ko­ji mo sis te mą vals ty bei kai nuo tų apie 27 mln. li tų.

Mi nis te ri jos pa siū ly mą tre čia die nį po sė dy je svars tys Vy riau sy bė. Taip sie kia ma iš veng ti si tua ci jų, kai vals ty bei rei kia bran giai su mo kė­ti už ant sto lių pa slau gas, nors sko­li nin ko sko la yra men ka, kaip tei­gia ma mi nis te ri jos raš te. Vals ty bė ant sto liams įpras tai ap mo ka da lį bū ti nų jų vyk dy mo iš lai dų.

Anot mi nis te ri jos, su kū rus re­gist rą, į ant sto lius bū tų ga li ma kreip tis tik tuo met, jei aiš ku, kad sko li nin kas tu ri tur to bei rea lių pa­ja mų ir yra ga li my bė at gau ti sko­lą. Be to, vals ty bė ži no tų, kiek yra sko li nin kų ir ko kio dy džio kiek vie­no jų sko la.

Tei sin gu mo mi nis te ri ja tei gia, jog Vy riau sy bei pri ta rus ir įtei si­nus to kį re gist rą, vė liau tu rė tų bū ti pa reng ti ir tei sės ak tai dėl po vei kio

Skai čiuos sko li nin kus

Re zo liu ci jos pro jek te, ku rį pa si­ra šė 25 val dan čia jai Tė vy nės są­jun gos­Lie tu vos krikš čio nių de­mok ra tų frak ci jai pri klau san tys par la men ta rai, tei gia ma, kad veng rų tau tos iš rink tų at sto vų ap si spren di mas pa keis ti 1949 m. priim tą kons ti tu ci ją yra gerb ti nas ir su pran ta mas.

Anot kon ser va to rių, „Eu ro pos in teg ra ci jos pro ce sas ne ga li kė­sin tis į na cio na li nės vals ty bės pa­ma tus, o tu ri ska tin ti tau tų ir kul­tū rų su si kal bė ji mą, pa gar bą vie na ki tai ir pa dė ti joms siek ti ge ro vės, o ne pri mes ti ne priim ti nus ir Eu­ro pos tau toms sve ti mus gy ve ni­mo prin ci pus“.

Do ku men tu siū lo ma re ko­men duo ti Lie tu vos Vy riau sy bei ir Pre zi den tei „griež tai ne pri tar­ti virš vals ty bi nių ES ins ti tu ci jų ar at ski rų ES vals ty bių na rių ini­cia ty voms ri bo ti veng rų tau tos su ve re nu mą iš lai ky ti tas Va ka rų ša lių so cia li nes nor mas ir pra kti­kas, ku rios jiems at ro do ver tin gos ir kar tu at mes da mi tai, kas sa va­ran kiš kai vals ty bei ES na rei ne­priim ti na“.

Re zo liu ci jos pro jek te pa brė­žia ma, kad nau jo ji Veng ri jos kons ti tu ci ja skel bia se na ties ne­tai ky mą nu si kal ti mams žmo giš­ku mui, ku rie bu vo įvyk dy ti prieš veng rų tau tą ir Veng ri jos žmo nes na cio nal so cia lis ti nių ir ko mu­nis ti nių dik ta tū rų me tais. Do­ku men tą pa si ra šę po li ti kai tei­gia sie kian tys pa rem ti Veng ri jos pa stan gas puo se lė ti na cio na li nę kul tū rą, uni ka lią kal bą ir tra di ci­nes ver ty bes.

„Nau jo ji Veng ri jos kons ti tu ci ja gi na iš vy ro ir mo ters lais vu ap­si spren di mu su da ry tos san tuo kos ky lan čią šei mą, lai ko ją vals ty bės

ir tau tos pa grin du“, – ak cen tuo­ja ma pro jek te.

Tarp re zo liu ci jos pro jek tą pa si­ra šiu sių – Sei mo Eu ro pos rei ka­lų ko mi te to pir mi nin kas Čes lo vas Stan ke vi čius, Tei sės ir tei sėt var­kos ko mi te tui va do vau jan tis Sta­sys Šed ba ras, Švie ti mo, moks lo ir kul tū ros ko mi te to pir mi nin kas Va­len ti nas Stun dys, taip pat vie nas iš Eu ro pos fe de ra lis tų są jun gos Lie­tu vo je stei gė jų Egi di jus Va rei kis.

Eu ro pos Ko mi si ja Veng ri jos prem je ro Vik to ro Orbá no vy riau­sy bei pa gra si no Eu ro pos Tei sin gu­mo Teis mo veiks mais dėl es mi nių de mok ra ti nių tei sių pa žei di nė ji­mo. Briu se lis pa ra gi no Bu da peš­tą kuo grei čiau at šauk ti tris itin gin či ja mus kons ti tu ci jos pa kei ti­mų pa ke tus, ku rie par la men te bu­vo priim ti gruo džio 31 d.

Ma no ma, kad šios pa tai sos gre sia Veng ri jos cent ri nio ban­ko, teis mų ir duo me nų ap sau gos val dy bos ne prik lau so my bei.

De šim tys tūks tan čių nau jo­sio mis kons ti tu ci jos pa tai so mis pa si pik ti nu sių veng rų bu vo išė­ję į gat ves, pro tes tuo da mi prieš re for mas, ku rios esą var žys de­mok ra ti ją.

BNS inf.

Eu ro pos in teg ra ci­jos pro ce sas ne ga li kė sin tis į na cio na­li nės vals ty bės pa­ma tus, o tu ri ska tin­ti tau tų ir kul tū rų su si kal bė ji mą.

Nuo mo nės: �� Briu�se�lio�pa�rei�gū�nai�ma�no,�kad�Veng�ri�jos�kons�ti�tu�ci�jos�pa�tai�sos�ke�lia�grės�mę�tei�si�nei�vals�ty�bei.�O�Lie�tu�vos�kon�ser�va�to�riai�ra�gi�na�pa�lai�ky�ti�veng�rų�ap�si�spren�di�mą.� Ša�rū�no�Ma�žei�kos�(BFL)�nuo�tr.

Kon ser va to riai sto jo veng rų pu sėnDau giau nei dvi de šim tys val dan čių jų kon ser va to rių Sei me įre gist ra vo re zo­liu ci jos pro jek tą, ku ria me tei gia ma, kad tei si niais veiks mais dėl kons ti tu ci jos pa­tai sų Bu da peš tui gra si nan ti Eu ro pos Ko­mi si ja ban do ri bo ti veng rų tau tos su ve­re nu mą.

prie mo nių, ska ti nan čių sko li nin­kus ge ra no riš kai su mo kė ti sko las.

Šiuo me tu tik Mo kes čių ins pek­ci ja, „Sod ra“ ir mui ti nė pa čios iš sko li nin kų išieš ko sko las. Ta čiau jei sko los ne pa vyks ta pa deng ti iš ban ko są skai to se esan čių pi ni gų ar mo kes čių per mo kų, vis tiek krei­pia ma si į ant sto lius. Į juos taip pat

krei pia si dau giau kaip 60 vals ty bės ins ti tu ci jų.

Tei sin gu mo mi nis te ri ja tei gia neat siž vel gu si į Vi daus rei ka lų mi­nis te ri jos pa sta bas dėl už sie nio pi­lie čių, nes to kiu re gist ru, anot jos, ne sie kia ma spręs ti jų sko lų pro b­ le mų. Vi daus rei ka lų mi nis te ri­ja ti ki no, kad rei kia spręs ti bau dų už grei čio vir ši ji mą už sie nio pi­lie čiams klau si mą – 2010 m. už­fik suo ta dau giau nei 34 tūkst. už­sie ny je re gist ruo tų trans por to prie mo nių, ku rios vir ši jo leis ti­ną grei tį, o vien per 2011 m. pen­kis mė ne sius to kių at ve jų bu vo be­veik 28 tūkst.

Lie tu vos ant sto lių rū mai tei gia, jog, di des nę da lį išieš ko ji mo atve­jų per da vus Mo kes čių ins pek ci jai, pa brangs ant sto lių pa slau gos gy­ven to jams ir įmo nėms.

Tei sin gu mo mi nis te ri ja skai čiuo­ja, kad per pa sta ruo sius ket ve rius me tus, t. y. 2008–2011 m., ant sto­liams už pa slau gas bu vo su mo kė ta 5,4 mln. li tų, o iš sko li nin kų su si­grą žin ta tik 326 tūkst. li tų.

BNS inf.

9

pasaulisKetvirtADieNiS, SAuSio 19, 2012

Ru­si­jos­dip­lo­ma­ti­jos­va­do­vas­Ser­ge­jus­Lav­ro­vas­pa­brėžė,­kad­Mask­va­blo­kuos­jėgos­pa­nau­do­jimą­prie­š­Si­riją.­Taip­pat­jis­pa­brėžė,­jog­vie­na­ša­liš­kos­san­kci­jos­Ira­nui,­ku­rias­įve­da­kai­ku­rios­ša­lys,­ne­ga­li­pa­dėti­stip­rin­ti­bran­duo­li­nio­gink­lo­ne­pla­ti­ni­mo­re­ži­mo.­Ga­liau­siai,­kalbė­da­mas­apie­pla­nuo­jamą­Eu­ro­po­je­prie­šra­ke­tinę­gy­nybą,­S.Lav­ro­vas­iš­reiškė­viltį,­kad­JAV­at­si­žvelgs­į­vi­sus­Ru­si­jos­nuo­gąsta­vi­mus.

ES­už­sie­nio­rei­kalų­mi­nist­rai­su­ti­ko,­kad­iki­šių­metų­va­sa­ros­pa­tvir­tins­nau­jas­san­kci­jas­Ira­nui.­ES­per­ka­maž­daug­450­tūkst.­ba­re­lių­Ira­no­naf­tos­per­dieną,­tad­Eu­ro­pa­yra­svar­bi­rin­ka­–­kaip­ir­Ki­ni­ja,­ku­ri­at­si­sakė­nu­si­leis­ti­Va­šing­to­no­spau­di­mui.­Taip­pat­ES­už­sie­nio­rei­kalų­mi­nist­rai­su­tarė,­kad­ki­tą­sa­vaitę­tar­sis­dėl­naujų­san­kcijų­Si­ri­jai.­Į­esamą­juodąjį­sąrašą­ke­ti­na­ma­įtrauk­ti­dar­22­as­me­nis­ir­aš­tuo­nias­ša­lies­bend­ro­ves.

Po­zi­ci­jos­­ne­keis

Vyk­dys­­san­kci­jas 13

pro c.gy ven tojų nuo 2001 m.,

re mian tis su ra šy mo re zul ta tais, sumažėjo

Lat vi joje.

Iš reiškė pro testąVa kar mi li jo nai in ter nautų vi sa me pa sau ly je at si vertę in ter ne to en­cik lo pe di jos „Wi ki pe dia“ ang liš­kos ver si jos pus lapį turė jo kaip rei­kiant nu si vil ti. Sve tainė ne veikė, o pa grin di nia me sve tainės lan ge tam sia me fo ne pui ka vo si už ra šas – „Įsi vaiz duo ki te pa saulį be laisvų ži nių“ (angl. – „Ima gi ne a world wit hout free know led ge“).

Be je, tai jau ne pir mas kar tas, kai „Wi ki pe dią“ ad mi nist ruo jan­ti or ga ni za ci ja „Wi ki me dia Foun­da tion“ ima si pa na šaus pro tes to prie š vy riau sy bių cenzūrą. Anks­čiau, pro tes tuo jant prie š įsta tymą dėl in ter ne to cenzū ros, kurį bu vo pa si ūliu si bu vu sio Ita li jos prem­je ro Sil vio Ber lus co ni vy riau sybė, bu vo iš jung tas po rta las italų kal ba. Pro tes tas pa si tei si no – teisės ak tas ne bu vo priim tas.

Tie sa, darbą per va ka rykštį pro­testą pa rai nu traukė tik „Wi ki pe­dia“, po pu lia rus so cia li nis tink­las „Red dit“ ir hu mo ro sve tainė „Cheez bur ger“. Ki tos did žio sios sve tainės, to kios kaip so cia li nis tink las „Fa ce book“, veikė įpras tu re ži mu, nors, pa vyzd žiui, „Goog­le“ lo go ti pas bu vo už deng tas juo­du cenzū ros sta čia kam piu.

Kri ti ka ir pa lai ky mas„Wi ki pe dios“, taip pat kitų in ter­ne to sve tai nių, to kių kaip „Goog­le“, „Fa ce book“, „Ya hoo!“, kūrėjai pik ti na si JAV pla nais priim ti naują

In ter ne ti nio pi ra ta vi mo su stab dy­mo įsta tymą (angl. – Stop On li ne Pi ra cy Act, SO PA), taip pat svars­ty ti IP ad resų ap sau gos įsta tymą (angl. – Pro tect IP Act, PI PA).

Pa gal da bar ga lio jan čius JAV įsta ty mus po rta lams ne nu ma to ma jo kių su var žymų, išs ky rus pa reigą pa ša lin ti gin či jamą tu rinį, jei gu jo au to rių tei sių sa vi nin kai pa tei kia skundą.

Ta čiau Ats tovų rūmų svars to­ma me pro jek te nu ma to ma, kad po rta lai ga li būti už da ry ti, jei gu ne pa kan ka mai kont ro liuos juo se skel biamą in for ma ciją.

Todėl in ter ne ti nių or ga ni za cijų at sto vai pa reiškė, kad įsta ty mai at riš JAV tar ny boms ran kas ri bo­ti in for ma ci jos srau tus, ar gu men­tuo jant, jog tai pi ra ta vi mas.

Praeitą mėnesį „Goog le“, „Twit­ter“, „Wi ki pe dia“, „Ya hoo!“ bei kitų in ter ne to mil žinų įkūrėjai at vi ru laiš­ku iš reiškė su si rūpi nimą. Jie nu rodė, kad to kie įsta ty mai „su teiks JAV ga­li mybę cenzū ruo ti in ter netą, nau do­jant me to dus, pa na šius į tai ko mus Ki ni jo je, Ma lai zi jo je bei Ira ne“.

„Wi ki pe dia“, ku rios ang lišką ver siją per dieną ap lan ko apie 25 mln. lan ky tojų, sve tainės kūrėjas Jim my Wa le sas tvir ti no: „Tai yra ne gra bus teisės ak tas, ku ris yra pa­vo jin gas lais vam in ter ne tui.“

Tie sa, at sa ky da mas į kri tiką dėl po rta lo už da ry mo, J.Wa le sas pri­dūrė: „En cik lo pe di ja ga li iš lik ti neut ra laus tu ri nio, net jei gu po rta­las vie šai de monst ruo ja tam tikrą po zi ciją kai ku riais klau si mais.“

O „Wi ki me dia Foun da tion“ ofi­cia lia me pra ne ši me pa brėžė: „Jei­gu būtų priim ti, šie teisės ak tai pa kenktų lais vam ir at vi ram in ter­

ne tui, taip pat įvestų nau jas tarp­tau ti nių tink la la pių cenzū ros prie­mo nes JAV.“

„Twit ter“ ge ne ra li nis di rek to rius Dic kas Cos tol lo, nors ne pri tarė įsta ty mams, pa brėžė, kad apie so­cia li nio tink lo iš jun gimą ne ga li bū­ti nė kal bos.

„Pa sau li nio vers lo už da ry mas rea guo jant į vieną na cio na linės po­li ti kos pro blemą būtų kvai lystė“, – ži nutė je so cia li nia me tink la la py je rašė D.Cos tol lo.

Naujųjų įsta tymų pro jek tus itin pa lai ko Ho li vu das, mu zi kos pra­

monė, Prog ra minės įran gos ga min­tojų ir pla tin tojų su si vie ni ji mas, Ame ri kos na cio na linė ga min tojų aso cia ci ja ir JAV pre ky bos rūmai.

Be je, šių or ga ni za cijų at sto vai jau se niai už siėmė lo biz mu Kong re se, kad par la men to na riai pa remtų pa­tai sas.

Taip pat įsta ty mo pa tai sas pa­reiškė re mian ti ir Ru per to Mur do­cho ži niask lai dos im pe ri ja „News Corp.“, Ame ri ko je val dan ti to­kias ži niask lai dos prie mo nes kaip „Fox TV“ bei dien raš tis „Wall Stre­et Jour nal“, taip pat ki no stu diją „Twen tieth Cen tu ry Fox“.

Po li ti niai de ba taiPa sak kai ku rių įsta tymų leidėjų JAV Kong re se, ko vos su pi ra ta vi mu įsta ty mas itin svar bus vi siems, pa­si sa kan tiems už griež tus veiks mus prie š ne teisėtą veiklą in ter ne te.

La ma ras Smit has, Ats tovų rūmų teisės ko mi te to pir mi nin kas, teigė, kad įsta ty mas būti nas sie kiant ap­sau go ti Ame ri kos verslą nuo in te­lek tinės nuo sa vybės va gystės.

„Esu pa si ryžęs tęsti darbą su sa vo ko le go mis Ats tovų rūmuo se ir Se na te, kad pa si ųstu me abiejų par tijų teisės aktą Bal tie siems rū­mams“, – sakė Kong re so na rys.

Tie sa, de mok ra tas se na to rius Pat ric kas Lea hy pri dūrė, jog svars­tant pa tai sas jau yra su pla nuo ta pa ša lin ti prie šta rin gai ver ti na mus šių teisės aktų rei ka la vi mus.

Bet net Bal tie ji rūmai su si rūpi no, kad įsta ty mas – per ne lyg griež tas ir pri va čios bend rovės bei in ter ne­tas ga li tap ti pa žeid žia mi teis mi­nių ginčų. Tai, ga li pa kenk ti žod­žio lais vei ir teisė tai veik lai.

Nors už ki ber ne tinį sau gumą at­sa kin gas JAV pre zi den to Ba rac ko Oba mos ad mi nist ra ci jos pa reigū­nas Ho war das Schmid tas nu rodė, kad Bal tie ji rūmai yra nu si statę prie š šių teisės aktų da bar ti nes re­dak ci jas, ad mi nist ra ci ja, pa sak jo, bend ra dar biaus su įsta tymų leidė­jais dėl siau res nio ir konk re tes nio ko vos su pi ra ta vi mu įsta ty mo, siek­da ma už tik rin ti, kad ne nu kentėtų teisė tas vers las, įskai tant veiklą dar tik pra de dan čias bend ro ves.BNS, „msnbc.com“, „The Was hing ton Post“ inf.

„Wi ki pe dios“ mūšis su cenzū raAme ri ko je ke ti na ma cenzū ruo ti in ter ne- tą? Taip ma no po-pu lia rių in ter ne to sve tai nių kūrėjai. Bet ki no bei mu zi-kos pra monės at sto-vai ir pro gra minės įran gos ga min to jai tvir ti na, kad pi ra-ta vi mas in ter ne te jiems įgri so. Kas tei sus – spręs Kong re sas.

„Wi ki pe dios“ va dovų spren di mas pa rai už da ry ti tink la lapį ne pa ti ko kai ku riems jo sa va no riams re dak­to riams. Šie tvir ti na, kad toks pro­tes tas ga li su ma žin ti pa si tikė jimą jų dar bu. Re dak to rius Ro ber tas Law to­nas pa brėžė ne sąs pa ten kin tas, kad or ga ni za ci ja ima si ad vo ka to vaid­mens, nes pa na šiais klau si mais tu­

rėtų iš lik ti neut ra li. Ki ti re dak to riai blo ka vo sa vo as me ni nių duo menų an ke tas ar ba at si sakė po rta lo ad mi­nist ra to rių pa reigų. „Wi ki pe dios“ kū­rėjų ra tas pa sta ruo ju me tu ir taip šiek tiek su mažė jo – prie š me tus prie šio pro jek to dir bo apie 100 tūkst. ak ty­vių re dak to rių, o da bar jų yra apie 90 tūkst.

Pro tes tas pa ti ko ne vi siems

Spren di mas: ­� pro­tes­tuo­da­mas­prie­š­ga­limą­cenzūrą­„Wi­ki­pe­dios“­kūrėjas­J.Wa­le­sas­žengė­ra­di­kalų­žingsnį­ir­pa­rai­su­stabdė­tink­la­la­pio­veiklą.­ ­ „Scan­pix“­nuo­tr.

En cik lo pe di ja ga li iš lik ti neut ra laus tu ri nio, net jei gu po rta las vie šai de monst ruo ja tam tikrą po zi ciją kai ku riais klau si mais.

Gar lia vos spor to cent re su reng­to se Lie tu vos ko man di nio moks­lei vių žie mos gol fo čem pio na to Kau no ra jo no at ran kos var žy bo­se sėk min giau siai pa si ro dė gar­lia vie čiai.

„Moks lei vių žie mos gol fo čem­pio na tas or ga ni zuo ja mas jau ant ri me tai, ta čiau per nai ne bu­vo at ran kos var žy bų. Šie met nu­spren dė me jas reng ti dėl to, kad iš mė gin ti jė gas pa no ro dau giau mo kyk lų. Pir mo sios var žy bos – Gar lia vo je, ki tos vyks Kau ne, Drus ki nin kuo se, Jo niš ky je, Vil­niu je, Elekt rė nuo se“, – sa kė Lie­tu vos gol fo fe de ra ci jos (LGF) di­

rek to rė Auš ra Ri bi kaus kie nė.Var žy bo se da ly va vo 12 miš rių

ko man dų iš Do mei ka vos, Kar mė­la vos, Gar lia vos, Ro kų, Jo nu čių, Mas tai čių. Kai ku rios mo kyk los į var žy bas at siun tė ne vie ną, bet net po tris ko man das. Moks lei viai var žė si 8 rung ty se.

„Ro dyk lės“ ir „Me ga ri de ni­mo“ rung tis lai mė jo Gar lia vos vi du ri nės mo kyk los 2­oji eki­pa, su rin ku si ati tin ka mai 61 ir 112 taš kų. „Vė lia vė lės ata kos“ var žy­bo se sėk mė ly dė jo Jo nu čių vi du­ri nės mo kyk los 1­ąją ko man dą – ji pel nė 54 taš kus. Rung tis „Sa­la“ ir „Duo bu čių lie tus“ lai mė­jo Gar lia vos vi du ri nės mo kyk los

1­oji eki pa (51 ir 47 taš kai), „Rol­le ra mą“ – Mas tai čių pa grin di nės mo kyk los 2­osios eki pos žai dė jai (53 taš kai), o tos pa čios mo kyk los 1­osios ko man dos na riai su 48 taš kais – rung tį „Tai ki nys“. Nie­kas ne pri ly go Gar lia vos J.Luk šos gim na zi jos auk lė ti niams „Pi ra­mi dės“ var žy bo se, nu ga lė to jų są­skai to je – 48 taš kai.

Su su ma vus re zul ta tus paaiš kė­jo, kad 1­ąją vie tą iš ko vo jo Gar lia­vos vi du ri nės mo kyk los 2­oji ko­man da – 355 taš kai. Aš tuo niais taš kais at si li ko Ro kų pa grin di­nės mo kyk los moks lei viai, tre­ti, su rin kę 320 taš kų, – Gar lia vos J.Luk šos gim na zi jos at sto vai.

Šios trys ko man dos ko vo mė­ne sį da ly vaus Lie tu vos moks lei­vių čem pio na te.

Var žy boms Gar lia vo je bu vo skir ta spe cia li gol fo įran ga, tin­kan ti žai sti ir už da ro se pa tal po­se, ir lau ke.

KD, LGF inf.

10

sportas

Ma rius Bag do nas, Man tas Stan ke vi čius

Ti ki si pergalės„Žal gi rio“ vy riau sia sis tre ne ris įsi ti ki nęs, kad jo auk lė ti niai ga­li par klup dy ti Eu ro ly gos vi ce čem­pio nus.

„Steng si mės ne kreip ti dė me­sio į is to ri ją. Pir mą kar tą „Mac ca bi Elect ra“ eki pai teks iš kęs ti nau jo sios „Žal gi rio“ are nos pra ga rą, kur mus vi suo met fan tas tiš kai pa lai ko aist­ruo liai. Šeš ta sis žai dė jas ga li bū ti la­bai rim ta pa spir tis sie kiant per ga­lės“, – tvir ti no A.Tri fu no vi čius.

Ser bas pa žy mė jo, kad no rint ti­kė tis sėk mės ko vo jant su Iz rae­lio ko man da bū ti na įvyk dy ti vi sas su pla nuo tas už duo tis.

„Pri va lė si me pre ci ziš kai lai ky­tis žai di mo pla no ir iš nau do ti vi są po ten cia lą, ku rį tu ri me. Esa me ta­len tin ga ko man da ir tai pa si steng­si me įro dy ti“, – pa brė žė A.Tri fu­no vi čius.

Pa mir šo ne sėk mesDaug kar ti nių Iz rae lio čem pio nų vy riau sią jį tre ne rį Da vi dą Blat­tą pa sta ruo ju me tu bu vo už griu­vę rū pes čiai, nes ne ga luo ja du pa grin di niai žai dė jai – So fok lis Schort sa ni tis ir nau jo kas De mon­das Mal le tas.

Vi du rio puo lė jas ir gy nė jas vis pa si skun džia ko jų skaus mais, bet ti ki ma si, kad jie šian dien iš bėgs į aikš tę. Jau anks čiau bu vo aiš­ku, kad Kau ne „Mac ca bi Elect ra“

ko man dai tik rai ne pa dės puo lė jas Guy’us Pni nis.

Ki ta ver tus, D.Blat to auk lė ti niai lai mė jo vi sas 15 pa sku ti nių dvi ko­vų, įskai tant Eu ro ly gą, Ad ri jos ly­gą ir Iz rae lio pir me ny bes.

Bar je ras – gy ny ba„Mac ca bi“ – pui kias tra di ci­jas tu rin ti eki pa, su ja žais ti vi­suo met sun ku. Man as me niš kai kau tis su D.Blat to va do vau ja­mo mis ko man do mis bū na su dė­tin ga. Šis spe cia lis tas iki smulk­me nų iš nag ri nė ja sa vo opo nen tų žai di mą, la bai daž nai ir iš min­tin gai kei čia gy ny bos sis te mas“, – komp li men tų var žo vams pa žė­rė „Žal gi rio“ snai pe ris Mar ko Po­po vi čius.

Ža lio jo pra ga ro iš ban dy mai – ir Eu ro ly gos vi ce čem pio nams„Žal gi rie čiai Tel Avi vo klu bui pra lai mė jo tris pa sku ti nes dvi ko­vas. Pa sis teng si me nu trauk ti ne sėk mių se ri ją“, – prieš pir mą ją Eu ro ly gos „TOP 16“ eta po dvi ko vą pa reiš kė Kau no „Žal gi rio“ ko­man dos stra te gas Alek sand ras Tri fu no vi čius.

Įs pė ji mas: �� M.Po�po�vi�čius� pa�brė�žė,� kad� „Mac�ca�bi� Elect�ra“� stra�te�gas�D.Blat�tas�–�ypa�tin�gos�gy�ny�bos�ži�no�vas.

– tiek Kauno rajono moksleivių golfo

komandų dalyvavo atrankos varžybose.

12

Gol fo se zo ną pra dė jo moks lei viai

Po pu lia ru mas: �� šie�met�dau�giau�moks�lei�vių�ko�man�dų�da�ly�vau�ja�gol­fo�var�žy�bo�se.� Auš�ros�Ri�bi�kaus�kie�nės�nuo�tr.

Pra lai mė ję rung ty nių pra tę si mo kė li nu ką net 5:19, Vil niaus „Lie tu­vos ry to“ krep ši nin kai ne sėk me pra dė jo Eu ro pos tau rės tur ny ro aš tunt fi na lio eta pą.

Vil nie čiai sve čiuo se 67:81 nu si lei­do Kras no da ro „Lo ko mo tiv­Ku­ban“ eki pai. Iki ket vir to jo kė li­nio pa bai gos li kus 24 se kun dėms, Lie tu vos vi ce čem pio nai pir ma vo 62:59, bet ne tru kus su kly do Ty­re se’as Ri ce’as, tai syk les pa žei dė Pred ra gas Sa mar džis kis, o „Lo ko­mo tiv­Ku ban“ le gio nie rius Ro de­ric kas Blak ney’s bau dų me ti mais iš ly gi no – 62:62. Per pra tę si mą Kras no da ro krep ši nin kai už tik rin­tai dik ta vo sa vo są ly gas.

„Esu nu si vy lęs ir ne pa ten kin tas sa vo ko man dos žai di mu. Dar la­biau ap mau du, kad mums ne daug trū ko iki per ga lės, bet mes ją tie­siog iš lei do me iš ran kų. Ma nau, kad „Lo ko mo tiv­Ku ban“ eki pa – stip riau sia mū sų gru pė je“, – po var žy bų sa kė vil nie čių vy riau sia­sis tre ne ris Alek sand ras Dži ki čius.

„Sa ve pri bai gė me sa vo klai do­mis“, – pri pa ži no ko man dos ka­pi to nas Ste po nas Bab raus kas. Vil niaus krep ši nin kai su kly do 23 kar tus, kras no da rie čiai – 14.

„Per pra tę si mą žai dė me mums įpras tu sti liu mi, pir miau sia – ge­rai gy nė mės, o tai su da rė pa lan kias są ly gas sėk min gai kont ra ta kuo ti“, – svars tė „Lo ko mo tiv­Ku ban“ puo lė jas Kel vi nas Ri ver sas.

Ki to se L gru pės rung ty nė se Tre vi zo „Be net ton“ (Ita li ja) sa vo aikš tė je 72:64 (22:17, 22:14, 14:23, 13:10) įvei kė Ber ly no „Al ba“ (Vo­kie ti ja) klu bą. Su „Be net ton“ krep­

Vil nie čius par klup dė klai dos

Neap si gy nė: �� vil�nie�čius�su�trik�dė�„Lo�ko�mo�tiv­Ku�ban“�krep�ši�nin�kų�(rau�do­na�ap�ran�ga)�kont�ra�ta�kos.� � lo�ko�bas�ket.com�nuo�tr.

Mums ne daug trū ko iki per ga lės, bet mes ją tie siog iš lei do me iš ran kų.

ketvirtADieNiS, SAuSio 19, 2012

Sta tis ti ka

Kras no da ro „Lo ko mo tiv-Ku ban“–Vilniaus „Lie tu vos ry tas“ 81:67

(20:16, 20:10, 13:22, 9:14, 19:5). 4 000

žiū ro vų. J.Mas sey’s 17 (5 klai dos),

A.Trao re 15 (5 klai dos), K.Ri ver sas

ir R.Blak ney’s po 13/S.Bab raus kas

17 R.Sei bu tis 15, T.Ri ce’as 9 (6 klai­

dos), J.Va lan čiū nas 8 (13 at ko vo tų

ka muo lių, 4 klai dos).

11

sportas

Ža lio jo pra ga ro iš ban dy mai – ir Eu ro ly gos vi ce čem pio namsKroa to tei gi mu, šie met kau nie­

čiai yra su bū rę ko man dą, ku ri yra pa jė gi mes ti iš šū kį Eu ro ly gos vi­ce čem pio nams ir per ga le pra dė ti „Top 16“ eta pą. „Tai ne bus le mia­ma dvi ko va, ta čiau nuo jos baig ties la bai daug kas pri klau sys. Jei pa­vyk tų lai mė ti, mū sų šan sai ge ro­kai išaug tų. Tu ri me vi są bū rį aukš­čiau sio ly gio žai dė jų ir tik rai esa me pa jė gūs juos įveik ti“, – nea be jo jo gy nė jas.

Šian dien Mar ko pa si stengs pra­tęs ti sa vo fe no me na lią to li mų me­ti mų se ri ją – bent po vie ną tri taš­kį jis jau pa tai kė per 32 Eu ro ly gos rung ty nes iš ei lės.

S.Weem sui – dau giau dė me sio„Šiuo me tu kau nie čiai at ro do pui kiai, jie lai mė jo ke lias svar­bias rung ty nes iš ei lės. Ma nau, „Žal gi ris“ at ra do sa vo žai di mą, to dėl mums Kau ne bus tik rai sun ku“, – vos at vy kęs į Lie tu vą sa kė „Mac ca bi Elect ra“ vai ri nin­kas D.Blat tas.

Pa ty ręs spe cia lis tas pri pa ži no tu rįs pa kan ka mai ži nių apie mū sų krep ši nį, bet abe jo jo, ar jos pra vers per dvi ko vą su „Žal gi riu“.

„Li ki mas man yra įtei kęs do va­ną – dar bą su Kęs tu čiu Kem zū ra. Be to, esu tre ni ra vęs Ro ber tą Jav­to ką, Ša rū ną Ja si ke vi čių, Ra mū ną Šiš kaus ką. Džiau giuo si, kad te ko su jais dirb ti, bet ar tai, kad ne blo­gai pa žįs tu lie tu vių krep ši nį, man pa dės Kau ne? Ne su tuo tik ras“, – tei gė „Mac ca bi Elect ra“ stra te gas.

D.Blat to nuo mo ne, ma čui su „Žal gi riu“ le mia mos įta kos tu­rės ne vie na, bet dau gy bė ap lin­ky bių.

„Pag rin di nis da ly kas krep ši ny je – ko man dos pa tir tis ir jos su ge bė­ji mas pa si ruoš ti svar bioms rung­ty nėms. Tu riu gal vo je tiek dva si­nį, tiek psi cho lo gi nį nu si tei ki mą. Kiek vie nas ma čas tu ri sa vo spe­ci fi nį sce na ri jų, to dėl rei kia nuo­lat sek ti, kaip jis klos to si. Kad ir

kas nu tik tų, ži nau, kad rung ty nės su „Žal gi riu“ bus pui kios“, – kal­bė jo tre ne ris.

D.Blat tas pri dū rė, kad jo dė­me sį yra at krei pęs vie nas Kau­no ko man dos ly de rių Son ny Weem sas.

„Jis iš tie sų pui kiai pra dė jo sa­vo kar je rą Eu ro po je. Daž niau siai ame ri kie čiams pri rei kia kur kas dau giau lai ko čia adap tuo tis, bet Son ny pui kiai pa dir bė jo. Nea­be jo ju, kad „Žal gi ris“ džiau gia­si šiuo žai dė ju, o mes tu rė si me ge rai pa si steng ti no rė da mi jį su­stab dy ti“, – sa kė Tel Avi vo krep­ši nin kų tre ne ris.

Lū kes čiai: �� D.Blat�tas�pro�gno�za�vo,�kad�dvi�ko�va�su�„Žal�gi�riu“�bus�sun�ki,�bet�įdo�mi.� � To�mo�Ra�gi�nos,�Si�mo�no�Švit�ros�nuo�tr.

Tai ne bus le mia ma dvi ko va, ta čiau nuo jos baig ties la bai daug kas pri klau sys.

Mar ko Popovičius:

– tiek Eurolygos rungtynių iš eilės

M.Popovičius įmeta bent vieną tritaškį.

32

Vil nie čius par klup dė klai dos

Neap si gy nė: �� vil�nie�čius�su�trik�dė�„Lo�ko�mo�tiv-Ku�ban“�krep�ši�nin�kų�(rau�do-na�ap�ran�ga)�kont�ra�ta�kos.� � lo�ko�bas�ket.com�nuo�tr.

Re zul ta tai

I gru pė: „BCM Gra ve li nes“ (Pran­cū zi ja)–„Va len cia Bas ket“ (Is pa ni ja) 63:69 (14:15, 10:27, 19:14, 20:13), Ry gos VEF (Lat vi ja) ir Nim bur ko ČEZ (Če­ki ja) žai dė va kar.

J gru pė: Sa lo ni kų „Aris BSA 2003“ (Grai ki ja)–Maskvos sri ties „Chim­ki“ (Ru si ja) 48:73 (4:16, 26:15, 10:22, 8:20), Vi ler ba no „As vel“ (Pran cū zi­ja)–„Do neck“ (Uk rai na) 75:86 (20:19, 21:24, 16:22, 18:21).

K gru pė: Ban dir mos „Ban vit“ (Tur­ki ja)–Novo Mes to „Krka“ (Slo vė ni­ja) 77:65 (21:15, 19:18, 17:16, 20:16), Sankt Pe ter bur go „Spar tak“ (Ru­si ja ) –Pod gor icos „ Bu duč nost“ (Juod kal ni ja) 65:57 (16:12, 22:17, 7:13, 20:15).

ši nin kais sau sio 24­ąją ant ra ja me tu re su si tiks „Lie tu vos ry tas“.

J gru pė je Ri mo Kur ti nai čio tre ni­ruo ja ma Mask vos sri ties „Chim ki“ (Ru si ja) ko man da sve čiuo se 73:48 su­triuš ki no Prie nų „Rū du pio“ skriau­dė ją – Sa lo ni kų „Aris BSA 2003“ (Grai ki ja). „Chim ki“ gre to se dar ne­bu vo nau jo ko iš Lie tu vos – vi du rio puo lė jo Ma ri jo no Pet ra vi čiaus.

Po dvi stip riau sias 4 gru pių ko­man das pa teks į Eu ro pos tau rės tur ny ro ket virt fi na lį.

KD inf.

Ma rius Bag do nas

Gan dais ir ne su si kal bė ji mais api-pin tas lau ki mas bai gė si – Lie tu-vos na cio na li nė fut bo lo rink ti nė pa ga liau tu ri nau ją ved lį: vy riau-siuo ju tre ne riu pa skir tas veng ras Csa ba Lasz lo.

Po ne prik lau so my bės at kū ri mo jis – ant ra sis už sie nie tis, tre ni­ruo sian tis mū sų ša lies fut bo li­nin kus. Nuo 2008 m. rugp jū­čio iki 2010­ųjų va sa rio Lie tu vos rink ti nei va do va vo po rtu ga las Jo­sé Cou cei ro.

„Dis ku si jos bu vo il gos, bet spren di mas priim tas vien bal siai“, – pa reiš kė Lie tu vos fut bo lo fe­de ra ci jos (LFF) pre zi den tas Liu­tau ras Va ra na vi čius. Už C.Lazs lo bal sa vo vi si 11 va kar Kau ne po sė­džia vu sio LFF vyk do mo jo ko mi­te to (VK) na rių.

Su nau juo ju stra te gu pa si ra šy­ta dve jų me tų su tar tis ir nu ma­ty ta ga li my bė ją pra tęs ti dar dve­jiems me tams. Veng ro pa teik ta pro gra ma bu vo iš sa miau sia. Jo­je nu ma ty ta daug įvai raus dar bo ne tik su na cio na li ne ko man da, ta čiau ir su jau ni mu bei Fut bo­lo aka de mi ja. C.Lasz lo pro gra ma bus tvir ti na ma at ski rai, kai tre ne­ris su burs sa vo šta bą. Jis pa gei da­vo, kad asis ten tai bū tų lie tu viai.

LFF pre zi den tas ne no rė jo pa sa ky ti, ko kį at ly gi ni mą gaus nau ja sis tre ne ris, ta čiau pra si­ta rė, kad veng ras – bran giau­sias tre ne ris iš vi sų ke tu rių kan di da tų. „Jei C.Lasz lo no rės pa skelb ti sa vo al gą, ga lė si me tai pa da ry ti“, – kal bė jo L.Va ra na­vi čius.

Į Lie tu vos rink ti nės vy riau sio­jo tre ne rio pa rei gas taip pat pre­

ten da vo Val das Iva naus kas, Liu­das Rum bu tis ir bul ga ras Geor gis Va sil je vas.

C.Lasz lo gi mė Ru mu ni jo je, ta­čiau yra veng ras ir tu ri Vo kie ti jos pi lie ty bę.

Per sa vo pro fe sio na laus fut bo­li nin ko kar je rą C.Lasz lo at sto va vo Ru mu ni jos, Vo kie ti jos ir Veng ri­jos klu bams, o kar je rą dėl pa tir­tos trau mos bai gė 1991 m.

1996­ai siais C.Lasz lo pra dė jo tre ne rio kar je rą. Iki šiol fut bo lo spe cia lis tas tre ni ra vo ne aukš­čiau sios ly gos Vo kie ti jos klu­bus, o 1999–2004 m. va do va vo Men cheng lad ba cho „Bo rus sia“ eki pai. 2003–2005 m. C.Lasz­lo bu vo Veng ri jos na cio na li nės ko man dos vy riau sio jo tre ne rio asis ten tas, po to va do va vo Ugan­dos rink ti nei.

2008–2010 m. veng ras dir bo su Edin bur go „Hearts“ fut bo­li nin kais ir bu vo iš rink tas ge­riau siu Ško ti jos fut bo lo ly gos tre ne riu.

ketvirtADieNiS, SAuSio 19, 2012

Daugiau sportonaujienų skaitykite

kaunodiena.lt

Rin ki mai: �� C.Lasz�lo�nu�kon�ku�ra-vo�du�Lie�tu�vos� fut�bo�lo�spe�cia-lis�tus�ir�ko�le�gą�iš�Bul�ga�ri�jos.� �

� bbc.co.uk�nuo�tr.

Lietuvos fut bo lo rink ti nės vairas patikėtas veng rui

Jei C.Lasz lo no rės pa skelb ti sa vo al gą, ga lė si me tai pa da ry ti.

turtas12

turtas@diena.ltRedaktorė Jolita Žvirblytė

Kolekcininkas ne no ri iš leis ti pi nigų ži no da mas, kad jų ne su sigrą žins.

14p.

Li na Mra zaus kaitėl.mrazauskaite@diena.lt

Vis dėlto S.Žukauskas pri pažįs ta, kad in ves tuo ti į mo netų ko lek cio­na vimą, o ne į ką nors ki ta ga li būti de šim te rio pai pa ti ki miau.

– Esa te žy mus nu miz ma tas, pa pa sa ko ki te, kaip pra dėjo te tuo domė tis?– Ko lek cio nuo ti pra dėjau dar jau­nystė je. Jau prie š 20 metų bu vau su kaupęs ne mažą ko lek ciją, ją su­darė įvairūs ma no se ne lių, pro se­ne lių daik tai, ras ti so dy bo je, ki taip ta riant, iš skry nių. Jie by lo jo apie ne se nus tar pu ka rio Lie tu vos lai­kus. Vėliau su si for ma vo konk re tesnė ko lek cio na vi mo kryp tis li tua nis ti ne te ma ti ka, o did žiau sią dėmesį sky­riau pir mie siems lie tu viš kiems pi­ni gams, – ly di niams. Taip pat Lie­tu vos Did žio sios Ku ni gaikš tystės mo ne toms.

Tie sa, iš pra džių ko lek cio na vau kaip mėgėjas – ap skri tai So vietų Sąjun go je ki taip būti ir ne galė jo. Tais lai kais domė ji ma sis is to ri ja bu vo iš da lies užd raus tas – ji bu vo sle pia ma, išk rai po ma. Todėl no rin­tis su si da ry ti tikrąjį praei ties vaizdą ri zi kuo da vo pa tek ti į tam tikrų tar­nybų sąra šus ar turė ti ne ma lo numų. Ir vis dėlto so vie ti niais lai kais ko lek­cio na vi mas bu vo ma si nis reiš ki nys, o pro fe sio nalūs ko lek ci nin kai ne­tgi mas kuo da vo si, pa vyzd žiui, ne­va dirb da vo bib lio te ko je.

– Šiais lai kais ko lek cio nuo ti jau nie kas ne draud žia. Ar dėl to ko­lek ci ninkų skai čius išau go, o pa­ti veik la įga vo ki tokį at spalvį?– Anks čiau ko lek cio nuo jant bu vo svar bu turė ti ži nių, su pras ti, ko ieš­kai, turė ti sa vo ko lek ci jos temą. Ieš­

komų daiktų bu vo ga li ma ras ti at­si tik ti nai, pas se ne lius.

Kai pa si keitė san tvar ka, ko lek­cio na vi mas įga vo ko mer cinę, ne vien is to rinę iš raišką. Su si darė griež tos rin kos for mos, at si ra do tam tikrų kri te rijų. Da bar ko lek­cio nuo ti ga li vi si, jei gu tik leid žia iš galės. Ta čiau ma si nis ko lek cio­na vi mas iš ny ko – žmonės rink ti ir in ves tuo ti į ko lek ci jas ėmė kryp­tin gai. Be pri va čių ko lek cijų, su si­for ma vo kor po ra ty vinės, vals tybės or ga ni za cijų ko lek ci jos.

– Minė jo te, kad il gai niui su si­for ma vo rin kos kri te ri jai. Gal galė tumė te nu ro dy ti pa grin di­nius veiks nius, le mian čius mo­netų vertę?– Pag rin di nis mo ne tos vertės kri­te ri jus yra jos re tu mas. Ta čiau, no­rint ge rai ži no ti mo ne tos ti ražą, tad ir vertę, rei kia per skai ty ti bent ke­letą spe cia li zuotų knygų. Juk vienų mo netų iš kal da vo mi li jo nus, o ki tos būda vo vos ke lių šimtų ti ra žo, nes bu vo tei kia mos kaip ap do va no ji mai ir tik ka ra lių ar ku ni gaikš čių dva­riš kiams, kitų vals ty bių at sto vams. Bui tinė je apy var to je jos ne cir ku­liuo da vo, tad su pran ta ma, kad to­kių mo netų vertė ge ro kai di desnė.

– Se nos mo ne tos pa pras tai aso ci juo ja si su di de le ver te. Ar iš tiesų mo ne tos am žius le mia jos kainą?– Mo ne tos se nu mas tu ri įta kos, bet jos re tu mas yra svar bes nis. Todėl da bar, kai vi so je Eu ro po je, ne tgi kai­mynė je Lat vi jo je, po kai mus siautė ja žmonės su me ta lo de tek to riais, mo­netų vertė ga li pa si keis ti. Kai ko lek ci­ninkų ne daug, ir sau ja dar že at rastų mo netų už pil do rinką, todėl jų kai na kar tais kren ta ir aš tuo nis kar tus.

– Ko kią reikšmę mo netų ver tei tu ri jų būklė?– Ga lu ti nei kai nai tai la bai svar bu. Tar ki me, nu trin ta Jo gai los mo ne ta su dvi gu bu kry žiu mi sky de kai nuo­ja maž daug 100 JAV do le rių, o to­kia pa ti idea lios būklės mo ne ta ver­ta net ke lio mis de šim ti mis dau giau. Todėl ko lek ci nin kai su dėvėtas mo­ne tas į ko lek ci jas ima tik tuo at ve­ju, jei jos la bai re tos.

– Kal ba ma, kad mo ne tos yra pa ti ki mesnė in ves ti ci ja nei, pa­vyzd žiui, ak ci jos. Ta čiau sakė­te, kad mo netų vertė ga li kris ti dėl vie nos sau jos ra dybų...– Taip, iš lie ka ri zi ka, kad vieną die­ną vis kas ims ir pa si keis. Ki ta ver­tus, jei gu ži no me, kad ka lyk lo je bu­vo nu kal din tas tam tik ras skai čius konk re čių mo netų, pa vyzd žiui, mo­ne tos bu vo skir tos tik dva riš kiams, tuo met ri zi kos nėra. Juk jų ti ra žas tik rai ne bus di de lis. Vi sai kas ki ta, kai tam tikrų mo netų bu vo nu kal­di na ma tūkstan čiai.

Taip pat pri klau so nuo to, apie ku rio lai ko tar pio ak ci jas kal ba me. Pa vyzd žiui, iki 2008 m. ak ci jos bu vo pui ki in ves ti ci ja. Aš ir pa ts esu ga na pro fe sio na liai žaidęs su ak ci jo mis, ta čiau gy ve ni mas pri vertė pa da ry ti iš va das, kad tai yra pa vo jin ga veik­la. In ves ti ci jos į mo ne tas yra de šimtį kartų sau gesnės. Apsk ri tai bet koks ko lek cio na vi mas yra pa ti ki mes nis, nes vertė taip stai giai ne šo kinė ja.

– Tai gi in ves tuo ti, tu rint gerų in for ma ci jos šal ti nių apie ko­lek cio nuo jamų mo netų ti ra­žus ir ki tas ypa ty bes, yra ga na sau gu?– Ma nau, kad pro fe sio na lus mo­netų su pir ki mas ar ba in ves ta vi mas šio je sri ty je vi suo met at si per ka. Jei­gu ma no at min tis ne me luo ja, per 30 metų mo netų kai na išau go de­šim tis, o kar tais ir šim tus kartų. Be to, da bar, kai įsi galėjęs in ter ne­

tas, o in for ma ci ja ir auk cionų kai­nos priei na mos bet kam, kryp tin gai ko lek cio nuo ti ge ro kai leng viau.

Ta čiau smul kiam in ves ta vi mui ši veik la ne tin ka. Apie in ves ta vimą ga li ma kalbė ti tik tuo met, kai tai da ro stambūs žaidė jai: ad vo katų kon to ros, stip rios fir mos ar ban­kai, ku rie kau pia iš ti sas ko lek ci jas. Tie sa, Lie tu vo je, ki taip nei Len ki jo­je, Vo kie ti jo je, JAV ar ki tur, tai kol kas vyks ta van giai.

– Ko kios galėtų būti to prie žas tys?– Lie tu vo je ap skri tai sun ku įžiūrė ti ko lek cio na vi mo dėsnin gu mus, nes mūsų ša lis ma ža, o sa vo aki ra ty je ko lek ci ninkų ži nau tiek, kad galė­čiau juos su skai čiuo ti ant vie nos ran kos pirštų. Be to, pas mus pa ly­gin ti ma žai tur tingų žmo nių.

– Pa pa sa ko ki te, kaip jūsų mi ni­mas in ter ne tas ir ži no mos kai nos auk cio nuo se ga li su da ry ti pa lan­kes nes sąly gas ko lek cio nuo ti.– Rin kos kai noms su vok ti da bar su­teik tos ab so liu čiai vi sos ga li mybės. Anks čiau, so vie ti niais lai kais, re tas ku ris galė da vo priei ti prie ko kio nors vo kiš ko ar ame ri kie tiš ko in for ma ci­jos šal ti nio, todėl jaus da vo pra na­šumą ir prie š ki tus pro fe sio na lius ko lek ci nin kus, ir prie š kokį nors kai­mo vaikėzą, ra dusį bran gią mo netą. Da bar, kai žmonės mo ka nau do tis paieš kos prie monė mis, nu pirk ti mo­netą pus dy kiai yra sun ko ka.

– Ta čiau kaip mo ne tos au­ten tiš kumą ir ga liau siai ver­tę pa ma tuo ti pa pras tam žmo­gui, no rin čiam par duo ti galbūt bran gią mo netą?– Tam tu ri me knygų. Pa vyzd žiui, mūsų lie tu viš kos nu miz ma ti kos pa triar chas Do mi ny kas Kaub rys su pro fe so riu mi Sta siu Sa jaus ku yra iš leidę puikų mo netų ka ta logą ir net kai ni ninką. Taip pat esa ma

vie no žy miau sių šių die­

nų nu miz matų teo re tikų Eu ge ni­jaus Iva naus ko ka ta logų ir kai ni­ninkų. Nus ta ty da mas mo netų vertę jis ana li zuo ja ir auk cio nus, ir bui­tinę rinką, todėl kai nos pa tei kia mos ga na ob jek ty viai.

O no rint iš veng ti fal si fi katų rei­kia tam tik ros eks per tizės ir pa tir­ties. Juk pi nigų klas to ji mas yra ne nau jie na – tai da ry ta vi sais lai kais. Kon ku ruo jan čių ša lių val do vai ne tgi spe cia liai kal din da vo kitų ša lių mo netų klas to tes ir pla tin da vo jas kon ku rentų te ri to ri jo se. Pa vyzd žiui, Ru mu ni jos Su čia vos re gio ne kal di­no įvai rius ši lin gus ir juos pla ti no LDK te ri to ri jo je.

– Pa kalbė ki me apie mo netų įsi­gi ji mo būdus. Kaip jos pa ten ka jums į ran kas?– Da bar mo netų ga li ma pa pras­čiau siai nu si pirk ti – ke liau jant, be si do mint pa sau li niais auk cio­nais, įvai rio mis mugė mis, kong­re sais, su va žia vi mais, kon fe ren ci­joms. Aiš ku, jų ga li ma su ras ti ir čia, Lie tu vo je, – įvai rio se vie to se, kar­tais ir ne tikė čiau sio se. Šio je sri ty­je ypač svarbūs auk cio nai – jie yra pa sau linės reikšmės įvy kiai. Ži no­ma, kal bu tik apie ge riau sius auk­

Auk cio­nuo se

mo netų ko lek ci­

nin kai pa­klo ja mil­

ži niš kus pi ni gus ne

tik už rea­lią daik to vertę, bet

ir pres tižą bei emo­

ci jas.

Nors už mo ne tas auk cio nuo se mo ka mi mil ži niš ki pi ni gai, žy mus pi nigų ko lek ci nin­kas Sta sys Žu kaus kas sa ko, kad šios veik los mėgėjų klaus ti apie jų ko lek cijų vertę ne va lia. Esą ko lek ci jos ne įkai no ja mos ir yra vei kiau gy ve ni mo būdas nei sau gios in ves ti ci jos.

In ves tuo ti į tai, kas ne įkai no ja ma

Azar tas: �� pi�nigų�ko�lek�ci�nin�kas�S.Žu�kaus�kas�nuo�jau�nystės�išs�va�jotą�ban�domąją�2�litų�mo�netą�su�An�ta�no�Sme�to�nos�at�vaiz�du�įsi�gi�jo�tik�per�kopęs�50�metų.� � Si�mo�no�Švit�ros�nuo�tr.

KetvirtADieNiS, SAuSio 19, 2012

13

turtas

cio nus, ku rių pa sau ly je vyks ta gal de šimt. Ne kal bu apie in ter ne ti nius auk cio nus, pa vyzd žiui, „eBay“, ku­rie yra tik ma sių pa bend ra vi mas.

– Pra siplė tu sios ga li mybės, ypač in ter ne tinė je erdvė je, tur­būt neiš ven gia mai pa keitė ir mo netų vertę?– Taip. Pa vyzd žiui, prie š 30 me­tų LDK mo ne ta obo las bu vo be ga­lo re tas no mi na las. Anks čiau ji kai nuo da vo tūkstan čius sun kiai už dir bamų, nu vertė ju sių rub lių. Da bar in ter ne te ją ga li ma nu si pirk­ti už ke letą šimtų do le rių. Įsi vaiz­duo ki te – sva jonės iš si pil dy mas už ke letą šimtų do le rių. Štai taip pa­si keitė ke liai, ku riais mo ne tos at ke­liau ja į rinką.

– At ro do, pui kiai su pran ta te ko lek cijų kaip in ves ti cijų reikš­mę. O jums pa čiam mo netų ko­lek cio na vi mas yra gy ve ni mo būdas ar in ves ti ci ja?– Ne, jo kiu būdu ne in ves ti ci ja. Ta­čiau šio as pek to išb rauk ti ne ga li, nes ši veik la kai nuo ja. Kad ir koks aist rin gas ko lek ci nin kas būtum, vis tiek tu ri ap skai čiuo ti iš lai das ir for muo da mas ko lek ciją kryp tin­

gai su dėlio ti sa vo no rus. Juk ne ga­li ko lek cio nuo ti taip leng vai, kaip ka dai se tai da ry da vo, pa vyzd žiui, Ogins kiai ar ki ti di di kai. Jie sam­dy da vo sa vo ko lek cijų tvar ky to jus ir taip tar na vo vals ty bei bei ten­ki no sa vo už gai das, rodė sa vo pir­me nybę prie š ki tus. Ki taip ta riant, mokė jo už pres tižą.

– Vis dėlto bran gi ko lek ci ja ger bia ma ir šian dien. Tad ar ir šiais lai kais mo ka ma už neap­čiuo pia mus da ly kus – ne tik mo ne tas?– Taip, ir da bar auk cio nuo se žmo­nės mo ka ne tik už rea lią daik­to vertę, bet ir už pres tižą, emo ci­jas, ap skri tai su mo ka vi suo me nei, kad iš jos įsi gi jo ir kurį laiką val­dys tam tikrą is to rinį nu miz ma tinį ob jektą. Jie auk cio no or ga ni za to­

riams taip pat su mo ka 15–20 pro c. įsi gy to ob jek to vertės, o tai mil ži­niš ki pi ni gai.

– Ar esa te skai čiavęs, kiek ver ta jūsų su kaup ta ko lek ci ja?– Nie ka da ko lek ci nin kas ne pa sa kys, ko kia yra jo ko lek ci jos vertė. Mums ji ne įkai no ja ma, kol yra mūsų.

– Ko kią bran giau sią mo netą esa te matęs?– Praė ju siais me tais auk cio ne Ber­ly ne ma no aky se už maž daug 420 tūkst. eurų (apie 1450 tūkst. litų) bu­vo par duo tas Ki ni jos do le ris, nors jis net ne auk si nis, o si dab ri nis. Aiš ku, ki nai pir ko kor po ra ci jos ar vals tybės lėšo mis, nes kainą kėlė mil ži niš kais žings niais ir daug nea be jo da mi.

– Tik riau siai vertė nu sta to ma ne vien pi ni gais. Ko kia mo ne­ta jums yra ver tin giau sia emo­ciš kai?– Emo ciš kai bran gi mo ne ta man aso ci juo ja si su anks ty vuo ju ko lek­cio na vi mo pe rio du. Bu vo lai kas, kai kiek vie nas vai kas ar jau nuo lis norė jo turė ti 2 litų ban domąją mo­netą su An ta no Sme to nos at vaiz du. Aš ją įsi gi jau jau per kopęs 50 metų

– štai kaip il gai te ko ei ti prie sva­jonės. Ji bu vo re ta, todėl ir sun kiai įsi gy ja ma. Da bar į mo ne tas žiū riu šal tak rau jiš kiau, nes ži nau, kad vis ko su rink ti pa pras čiau siai ne­įma no ma.

– Tai gi ko lek ci nin kas nie ka da ne pa sa kys tu rin tis viską?– Ne, tai yra pa ži ni mo ir at ra dimų pro ce sas. Nė vie nas ko lek ci nin kas ne ga li pa sa ky ti, kad tu ri viską, ne­bent jis kvai lys. Prieš pra de dant ko­lek cio nuo ti rei kia su pras ti, kad vis ko turė ti pa pras čiau siai ne ga li. Juk mo­ne tos pa skli du sios po visą pa saulį, pa vyzd žiui, dalį lie tu viškų pi ni gi nių ly di nių į šalį grąži nau net iš JAV.

– Ar ži nant, kad vis ko su rink­ti ne įma no ma, ne nus vy ra ran­kos? O gal kaip tik ky la svei kas azar tas?– Kiek vie nas ko lek ci nin kas kryp­tį pa si ren ka pa gal ga li my bes. Jei gu neap žio ja ke lių val dovų, jis pa si­ren ka vieną ir gi li na si tik į vieną te­mą. Ar ba ga li pa si rink ti vieną no­mi nalą, pa vyzd žiui, Len ki jo je yra pui kus ko lek ci nin kas, ku ris ren ka tik tre čio kus – gra šių mo ne tas. Tai su siau ri na jo ko lek ciją ir ko lek ci­

ninką pa da ro išs kir tinį sa vo sri ty­je, nes jis yra su si kon cent ravęs, tad to je sri ty je pra na šes nis už ki tus.

– Ar, va do vau jan tis jūsų fi lo so­fi ja, su radęs ver tingą mo netą žmo gus turėtų sau go ti ją atei­čiai, kai vertė galbūt pa kils, ar vis dėlto per duo ti pro fe sio na­liems ko lek ci nin kams?– Nemėgs tu pseu do ko lek ci ninkų. Sup ran tu, jei žmo gui mo ne ta yra emo ciš kai bran gus da ly kas, jis sau go ją kaip re lik viją ar amu­letą. Ta čiau esa ma ir to kių žmo­nių, ku rie įsi gy ja pen kias mo ne­tas, var giai su pran ta tikrąją jų vertę, ta čiau rim tam ko lek ci nin­kui ne par duo da – tie siog dėl tuš­čio kap ri zo ar garbės. Ma nau, kad tai ne tei sin ga pro fe sio na lių ko lek­cio nie rių at žvil giu.

– Galbūt tai yra vertės kėli mas?– Ži no ma, bet taip ji ke lia ma dirb­ti nai. Lie tu vo je iš se no sios kar tos dar yra to kių, ku rie už mo netą ga­li už sip ra šy ti dau giau nei dvi gu bai jos auk cio no vertės. Ir tik dėl to, kad ko lek ci nin kui jos rei kia. To kiu at ve­ju aš mo ne tos ne per ku iš prin ci po. To kia tad psi cho lo ginė dvi ko va.

Aš tuo nis kar tus ga li kris ti mo netų vertė, ne ty čia jų ra dus saują se nos so dy bos dar že.

Azar tas: �� pi�nigų�ko�lek�ci�nin�kas�S.Žu�kaus�kas�nuo�jau�nystės�išs�va�jotą�ban�domąją�2�litų�mo�netą�su�An�ta�no�Sme�to�nos�at�vaiz�du�įsi�gi�jo�tik�per�kopęs�50�metų.� � Si�mo�no�Švit�ros�nuo�tr.

Pa�sau�lio�ban�kas�pro�gno�zuo�ja,�kad�Lie�tu­vos�eko�no�mi�ka�šiais�me�tais�augs�lėčiau.�Per�nai�augimas�siekė�5,8�pro�c.,�o�šie�met�turėtų�sulėtė�ti�iki�3,2�pro�c.�Kitą�met�ša�lies�bend�ro�jo�vi�daus�pro�duk�to�(BVP)�au�gi�mas�turėtų�siek�ti�3,5�pro�c.�Ban�ko�pa�reng�to�je�ap�žval�go�je�pro�gno�zuo�ja�ma,�kad�Lie�tu�vos�ei�na�mo�sios�sąskai�tos�de�fi�ci�tas,�ku�ris�per­nai�su�darė�2,3�pro�c.�BVP,�šie�met�sieks�3,1�pro�c.,�o�kitą�met�–�3,6�pro�c.�

Tarp�tau�tinės�dar�bo�or�ga�ni�za�ci�jos�duo�me­ni�mis,�Did�žio�jo�je�Bri�ta�ni�jo�je�rugsėjo–lap­kričio�mėne�siais�ne�dar�bo�ly�gis�pa�ki�lo�iki�8,4�pro�c.,�aukš�čiau�siai�per�16�metų.�Ben­d�ras�be�dar�bių�skai�čius�minė�tu�lai�ko�tar�piu�pa�didė�jo�118�tūkst.�gy�ven�tojų�ir�pa�siekė�2,69�mln.�Šis�skai�čius�yra�did�žiau�sias�nuo�1994�m.�Be�dar�bio�iš�moką�gau�nan�čių�Di­d�žio�sios�Bri�ta�ni�jos�pi�lie�čių�skai�čius�siekė�1,6�mln.,�dau�giau�sia�nuo�2010�m.�sau�sio.

Eko­no­mi­kos­­au­gi­mas­sulėtės

RE­koR­diš­kas­­bE­daR­bių­skai­čius 10

mln. litų „Mi ni jos naf a“ šie met

ke ti na in ves tuo ti į skalūnų dujų

paieš kas.

KetvirtADieNiS, SAuSio 19, 2012

14

turtas

Li na Mra zaus kaitėl.mrazauskaite@diena.lt

Nu le mia ti ra žas„Ko lek ci nin kas tu ri vieną sa vybę – jis nėra sa vi žu dis. Jis ne no ri iš leis ti pi nigų ži no da mas, kad jų ne su sigrą­žins“, – sakė Lie tu vos ban ko Pi nigų mu zie jaus vedė jas Vid man tas Lau­ri na vi čius ir ko lek ci nių pro gi nių mo netų pa klausą sie jo su ti ra žu.

Anot jo, esant di de liam mo netų ti ra žui ko lek ci nin kas ne ga li būti tik ras, kad, kartą nu sprendęs sa­vo po mėgio at si sa ky ti ir mo ne tas par duo ti, ne pa tirs nuo sto lio. Esą jei po il go lai ko ko lek ci nių mo netų dar yra ban ko ka so je, joks ko lek ci­nin kas ne pirks jų bran giau, o gal­būt net ir už tą pa čią kainą iš ant rų rankų. Ypač jei pra de dan tis ko lek­ci nin kas iš smal su mo mo netą dar pa lietė pirš tais.

„Nu va ly ti pirštų at spaudų nuo veid ro di nio pa vir šiaus be veik ne­įma no ma, nes va lant jis su si brai­žo. Todėl ran ko mis lies tos mo ne tos vertė kren ta ke lio mis de šim ti mis pro centų“, – sakė jis.

V.Lau ri na vi čiaus tei gi mu, ko­lek cinės pro ginės mo ne tos pa­pras tai par duo da mos 1–10 tūkst. ti ra žu, ta čiau sten gia ma si pa si­rink ti op ti ma lų, apie 4 tūkst. eg­zemp lio rių, va riantą. Ki tu at ve ju, anot jo, mo ne tos „už buk suo ja“ – už si gu li ka so je, nors turėtų būti iš par duo tos per ke lis mėne sius.

Mu zie jaus vedė jas pa sa ko jo, kad esant ne di de liam ti ra žui ko lek ci­nin kai tam pa ypač ak tyvūs: per ka in ter ne tu, o prie kasų su si da ro eilės, jos kar tais neiš sis kirs to net per nakt. Ta čiau to kių ekst re ma lių par da vimų ša ly je esą būna ga na re tai, nes pa­sta rai siais me tais ti ra žai vis didė ja.

„Ti ra žus pa di di no me, nes su­laukė me ne pa si ten ki ni mo. Ta čiau jo su lau kia me bet ko kiu at ve ju. Juk kiek vie nas ko lek ci nin kas no ri, kad

ti ra žas būtų ne di de lis ir jo įsi gy­to daik to vertė pa kiltų. Ki ta ver­tus, jei ko lek ci nin kui ne pa vyks ta

nu si pirk ti to, ko jis no ri, – pyks­ta. Nebū na taip, kad vi si būtų pa­ten kin ti, todėl rei kia ieš ko ti op ti­ma laus ti ra žo“, – pa tir ti mi da li jo si V.Lau ri na vi čius.

Iš par duo ta, va di na si, bran giMu zie jaus vedė jo tei gi mu, se­niai iš par duo ta mo ne ta natū­

ra liai kai nuo ja ke lis kar tus dau giau nei gu lin ti ban ko ka so je. Pa vyzd­žiui, anot jo, pir mo ji auk sinė mo­ne ta 1997 m. ban ko ka so se bu vo par duo da ma už 500 litų, o da bar rin ko je ji kai nuo ja apie 4,5 tūkst. litų, nors pra ėjo tik apie 15 metų.

Pa sak V.Lau ri na vi čiaus, mo­netų kai na taip pat pri klau so nuo si dab ro kai nos šuo lių. Nors jie nė­ra mil ži niš ki, pa šne ko vo tei gi mu, per pa sta ruo sius 15 metų ko lek ci­nių mo netų si dab ras pa bran go dvi­gu bai, o tai at si liepė ir ga lu tinėms mo netų kai noms. Vis dėlto ne vi­sais at ve jais kainą le mia ma te ria­li niai kri te ri jai.

„Vie na bran ges nių mūsų ko­lek ci nių pro gi nių mo netų bu vo 1994 m. ban do mo ji mo ne ta. Tie­sa, mo ne ta jos va din ti net ne ga li­ma, nes ji taip ir ne bu vo iš leis ta į apy vartą – ko mi si ja nu sprendė, kad mo ne tos me ni nis ly gis per pra stas. Ant visų 200 vie netų

bu vo uždė tas ant spau­

d a s „Pro jek tas“, ta čiau tai ne sut­rukdė joms pa sklis ti po Lie­tuvą ir už sienį kaip su ve ny rams. Sup ran ta ma, kad to kios se niai išg­raibs ty tos mo ne tos da bar kai nuo ja ke lis tūkstan čius litų“, – pa sa ko jo V.Lau ri na vi čius.

Įdo mu mo dėlei ga li ma pa sa ky ti, kad ant mo ne tos bu vo pa vaiz duo­tas žie mos olim pi nių žai dy nių Li­le ha me ry je sli di nin kas.

In ves ti ci ja, o ne už gai daV.Lau ri na vi čius pa brėžė, kad ko lek cio na vi­

mas tu­

ri būti in ves ta vi mo for ma, esą ki tu at ve ju tai yra savęs ir sa vo šei mos skriau di mas, žings nis bank ro to link. Todėl, jo ma ny mu, ko lek cio­nuo jant būti na po mėgį de rin ti su jo at si per ka mu mu.

„Ko lek ci nin kas tu ri mąsty ti apie par da vimą. Juk vie nos mo ne tos yra po pu lia rios, ki tos – ne. Pa vyzd žiui, ko lek cinės pro ginės mo ne tos būna įvai rios te ma ti kos: spor to, me no, kultū ros, as me ny bių ir pan., o tai ir gi le mia jų pa klausą. Juk spor tas ži no mas vi sam pa sau liui, todėl šios te ma ti kos mo ne tos do mi na ir dalį už sie nio ko lek ci ninkų. Ki ta ver tus, mo ne ta su vie tinės gar sios as me­nybės sim bo li ka bus ne po pu lia ri, nes pa sau ly je ji bus men kai ži no­ma ar ba bent jau ko lek cio na vi mo po žiū riu pa sau liui ma žai įdo mi“, – pa sa ko jo mu zie jaus vedė jas.

V.Lau ri na vi čius pa ti ki no, kad šian dien pra de dan čių ko lek ci ninkų ša ly je yra ne ma žai, todėl, pa vyzd­žiui, tūkstan tis pro gi nių mo netų grei tai išg raibs to ma: „Se no vi nių

mo netų, pa vyzd žiui, Lie tu vos Did žio sios Ku ni­

gaikš­

t y s t ė s lai ko tar pio, ko lek cio na vi mas rei ka lau ja di de lio išp ru­si mo. O šios mo ne tos nau jos, ant jų ma ty ti už ra šai, aiš kus ti­ra žas, t o ­

dėl pra dėti sa vo ko lek ciją nuo to­kių mo netų la bai pa pras ta. Tai gi ir ko lek ci ninkų at si ran da daug, ypač tarp jau ni mo.“

Ko lek cijų pra džiaNo rin tys pra dėti ko lek ciją nuo smul kes nių lai mi kių ren ka si ko­lek ci nius apy var ti nių mo netų rin­ki nius. Šią sa vaitę Lie tu vos ban kas iš lei do naują jų rin kinį, skirtą pa­minė ti Lie tu vos na cio na linės pi­nigų sis te mos 20­me čiui, kai iš apy var tos bu vo išim tas rub lis ir įves tas nau jas pi ni gi nis vie ne tas – ta lo nas.

Vis dėlto V.Lau ri na vi čius pa­brėžė, kad šie 4 tūkst. ti ra žo rin ki­niai yra vei kiau su ve ny ras nei rim­ti žings niai ko lek cio na vi mo link. Esą žmonės no riai išg raibs to rin­ki nius, ta čiau juos daž nai ve ža į už sienį kaip šalį rep re zen tuo jan­čias lauk tu ves. Nuo pa prastų apy­var ti nių mo netų, anot jo, rin ki nio mo ne tos ski ria si tik aukš tes ne ko­ky be ir spe cia lia pa kuo te.

„Rin ki niai nėra tas daik tas, ku ris do mi na ko lek ci nin kus – juos la biau do mi na ko lek cinės mo ne tos, skir­tos ko kiai nors pro gai pa minė ti. Ži­

no ma, ko lek ci nin kai vi suo met jais do mi si ir jų įsi gy ja,

bet dau ge liu at ve jų mai nams ar ne­di de liems su ve­

ny rams“, – sa­kė mu zie jaus vedė jas.

Ko lek ci nin kas – ne sa vi žu disRy šys: �� anot�V.Laurinavičiaus,�ko�lek�ci�nių�pro�gi�nių�mo�netų�ti�ra�žas�smar�kiai�pa�vei�kia�jų�pa�klausą�ir�kainą.� � Gedimino�Bartuškos�nuotr.

Esant nedideliam kolekcinių proginių monetų tiražui ko-lekcininkai eilėse stovi net naktimis.

Ša ly je vis daž­niau pa si ro do įvai rių ko lek­ci nių pro gi nių mo netų. Taip pat spar čiai ple čia si ir ko­lek ci ninkų gre­tos. Nors sa vo ko lek ci jas pra­dėti nuo to kių mo netų ga na pa pras ta, bet jas ren kan tys žmonės ne ga li spjau ti į rin kos tai syk les.

KetvirtADieNiS, SAuSio 19, 2012

15

ekonomikakaunodiena.lt/naujienos/ekonomika

Šal­dy­ta­žu­vi­mi­ir­jūrų­gėrybė­mis­pre­kiau­jan­ti­Prancū­zi­jos­bend­rovė­„Ar­gis­Ga­lac’Sea“­žen­gia­į­Lie­tu­vos­rinką.­Prancū­zi­jos­bend­rovė­gruodį­Kau­ne­įsteigė­ant­rinę­įmonę­„AG­Sea­food­Lit­hua­nia“.­Brangs­tant­žu­vies­ža­lia­vai­Nor­ve­gi­jo­je,­iš­ku­rios­į­Lie­tuvą­ir­at­ke­liau­ja­did­žio­ji­da­lis­pro­duk­ci­jos,­bend­rovė­mūsų­ša­lies­rin­kai­pa­si­ū­lys­iš­Prancū­zi­jos,­Ar­gen­ti­nos,­In­di­jos­ir­­kitų­ša­lių­at­vežtų­re­tes­nių­rūšių­žuvų.

Nau­jas­žu­vies­­riN­kos­žaidė­jas

Jo li ta Žvirb lytėj.zvirblyte@diena.lt

Ne su da ly vau ti, o da ly vau ti„Yra du įmo nių da ly va vi mo pa ro­do se kraš tu ti nu mai. Pir mas skam ba taip: „bu vau pa ro do je, pailsė jau, iš­mo kau žais ti dar vieną kom piu te rinį žai dimą, iš pra džių lan ky to jai šio to klau sinė jo, bet pa skui vis kas pra­ėjo skland žiai, ga liu daug ką pa pa­sa ko ti“. Ki ti vers li nin kai po pa rodų ga li pa sa ky ti tik tiek: „bu vau pa ro­do je, la bai daug kon taktų, da bar tu­riu daug dar bo, vėliau pa pa sa ko siu dau giau“. Jei gu nėra lai ko pa sa ko­ti, va di na si, da ly va vi mas pa ro do je pa si tei si no“, – va kar per se mi narą „Pa si ruo ši mas tarp tau tinėms pa­ro doms“ pa brėžė VšĮ „Vers li Lie tu­va“ Eks por to de par ta men to va do vas Egi di jus Sus la vi čius.

Vers li nin kai vis la biau su vo­kia, kad vien su da ly vau ti pa ro do­je neuž ten ka, o jo je už megz ti kon­tak tai tie sio giai le mia vers lo sėkmę eks por to rin ko se. Tai ro do kas met au gan tis vers lo sie kis pa si nau do­ti di des ne da ly va vi mo pa ro do se ir mi si jo se pa ra ma.

Dvi gu bai dau giau pa ra mosVšĮ „Vers li Lie tu va“ duo me ni mis, šie met pa ro doms ir mi si joms bus skir ta dvi gu bai dau giau pa ra mos nei per nai. 2011 m. 4,1 mln. litų pa­ra ma pa si nau do jo 422 vers li nin kai, o šie met pla nuo ja ma, kad 8,5 mln.

litų pa ra ma pa si nau dos 950 vers­li ninkų. Nu ma ty ta, kad vers li nin­kai iš Lie tu vos su da ly vaus 61 už­sie nio pa ro do je ir vyks į 14 mi sijų. Per nai da ly vau ta 47 pa ro do se ir 4 mi si jo se.

„Di di na me pa ramą ir sten giamės ap rėpti dau giau įmo nių, at si­žvelg da mi į virš mūsų pa grin di nių par tne rių ša lių be si kau pian čius de be sis – no ri me užbėg ti įvy kiams už akių. Mes pa de da me įmonėms at lik ti namų dar bus ir at sa kin gai pa si ruoš ti da ly vau ti pa ro do se“, – sakė Ing ri da Šul čienė, VšĮ „Vers li Lie tu va“ ry šių su vi suo me ne koor­di na torė.

Įmonės, no rin čios da ly vau­ti pa ro do se, pa ra mos taip pat ga­li pra šy ti Ūkio mi nis te ri jo je pa­gal prie monę „Nau jos ga li mybės“. Pla nuo ja ma, kad šie met įmonėms bus iš mokė ta 13,3 mln. litų.

Eks por to rinkų ieš ko Vo kie ti jo jePas ta rai siais me tais au ga mūsų ša lies įmo nių su si domė ji mas tarp tau ti­nių pa rodų įvai ro ve, gau sa ir ko ky be Vo kie ti jo je. „Vo kie ti jo je vyks tan čios tarp tau tinės pa ro dos mūsų įmo­nėms daž nai tam pa pir muo ju žings­niu ne tik į šios ša lies, bet ir į ki tas rin kas“, – teigė Vo kie ti jos ir Bal ti jos ša lių pre ky bos rūmų Es ti jo je, Lat vi­jo je, Lie tu vo je biu ro va do vo pa va­duo to ja Aud ronė Er cienė.

Ji pri dūrė, kad, Vo kie ti jo je at­lik tos tarp tau ti nių pa rodų da ly vių

ap klau sos duo me ni mis, ieš kant klientų kitų ša lių rin ko se, to kios pa ro dos pa de da plėto ti sėkmin­gą rin ko darą ir tuo nu si leid žia tik įmonės in ter ne to sve tai nei.

Pa sak ser ti fi kuo tos „So lu tion Sel ling“ par da vi mo pro ce so kon­sul tantės Ne rin gos Ro ma novs ka­jos, dėl to la bai svar bu iš gau sybės už sie nio pa rodų pa si rink ti sau tin­kamą ir pa si ruo šimą jai sta ty ti ant trijų ker ti nių kri te rijų.

„Pir miau sia rei kia ap si brėžti, kiek pa ro do je ti ki ma si su lauk­ti par tne rių pa klau simų, kiek par­duo ti. Blo gas tiks las yra tie siog su da ly vau ti. Taip pat ne tei sin­gai ma no ma, kad da ly va vi mas pa­ro do je ka da nors at si pirks. Rei kia at min ti, kad ge ra pa ro da at si per ka per tris mėne sius“, – pa brėžė eks­pertė N.Ro ma novs ka ja. Pa sak jos, jei gu pa ro da per tiek lai ko neat­si pir ko, tai ženk las, kad kas nors

bu vo pa da ry ta blo gai. Ar ba tie siog da ly vau ta ne to je pa ro do je.

Svar bu turė ti „kablį“Ki tas ker ti nis kri te ri jus, į kurį rei­kia at kreip ti dėmesį be si ruo šiant da ly vau ti vers lo pa ro do je, – tai la­bai aiš kiai api brėžtas biud že tas.

Pa sak N.Ro ma novs ka jos, ne re­tai klys ta ma, nes neaiš ku, ko kią ži nią ir kokį pro duktą įmonės no ri pa ro do se pri sta ty ti. „La bai svar bu išg ry nin ti ži nią, ku ri bus per duo­da ma pa ro dos lan ky to jams. Jo kiu būdu pa ro do je ne ga li ma pri sta ty­ti įmonės, nes pa ro do se pri sta to mi ne ua bai, o prekės ir pa slau gos, ku­rias jie par duo da“, – kalbė jo ji.

Re ko men duo ja ma, į pa rodą vyk­ti su „vie nu kab liu“, ant ku rio kib­tų ir ma žos, ir di delės žu vys. „Tas kab lys ga li būti tų dienų nau jie­na, išs kir ti nis pro duk tas, išs kir­ti nis eks po na tas, išs kir tinė prekė.

Tai ga li būti spe cia liai pa ro dai pa­ga min ti eks po na tai, ku rie atei ty je galbūt nie ka da net ne bus ga mi na­mi, ta čiau pa ro do je pa dės par duo ti ki tus pro duk tus“, – pa tarė N.Ro­ma novs ka ja.

Ji vers li nin kams siū lo su pras ti, kad pa ro da – tai vie ta, ku rio je rei­kia dirb ti, nes ki taip net ge riau sia prekė ga li būti ne pas tebė ta.

KetvirtADieNiS, SAuSio 19, 2012

25,8pro c.su mažė jo „air Bal tic“ ke lei vių per nai Lie tu vos oro uos tuo se.

€ Valiutų kursaiŠiandienValiuta kiekis santykis pokytis

Bal­ta­ru­si­jos­rub­lis 10000 3,2191 –0,0776­%DB­sva­ras­ster­lingų 1 4,1458 –0,3222­%JaV­do­le­ris 1 2,6976 –0,3178­%ka­na­dos­do­le­ris 1 2,6594 –0,4567­%lat­vi­jos­la­tas 1 4,9325 –0,0891­%len­ki­jos­zlo­tas 10 7,9581 +0,9360­%nor­ve­gi­jos­kro­na 10 4,4931 –0,3128­%Ru­si­jos­rub­lis 100 8,5533 –0,4296­%Švei­ca­ri­jos­fran­kas 1 2,8533 +0,0070­%

De ga lų kai nosVakartink­las a­95 Dy­ze­li­nas Du­Jos

„sta­toil“ 4,69 4,61 2,39

„kvis­ti­ja“ 4,62 4,55 2,37

„Va­koil“ 4,68 4,60 2,38

Vi­d.­kai­na­vi­so­ap­tar­na­vi­mo­de­ga­li­nių­tink­luo­se.Šal­ti­nis:­www.de­ga­lu­kai­nos.lt

WTI naf ta 101,44 dol. už 1 brl.

„Brent“ naf ta 111,57 dol. už 1 brl.

­oMX­vilnius­ oMX­riga­ oMX­Tallinn +1,01% –0,18% –0,33%

Vers li nin kai pla nuo ja štur muo ti Vo kie tiją

Pa ta ri mas: ­� par­da­vi­mo­pro­ce­so­kon­sul­tantės­N.Ro­ma­novs­ka­jos­tei­gi­mu,­jei­gu­pa­ro­do­je­da­ly­vau­ja­ma­tiks­lin­gai­ir­tin­ka­mai­pa­si­ruo­šus,­in­ves­ti­ci­jos­tu­ri­at­si­pirk­ti­per­tris­mėne­sius.­ ­ Ge­di­mi­no­Bar­tuš­kos­nuo­tr.

Da ta Mies tas Pa ro da

Sau sio 25 d. Ham bur gas Spe cia li zuo ta ga my bos tech ni kos pa ro da

Sau sio 29 d. Kel nas Tarp tau tinė sal du mynų pa ro da

Sau sio 29 d. Kel nas Tarp tau tinė sal du mynų pra monės tiekėjų pa ro da

Sau sio 29 d. Miun che nas Spor to reik menų ir ap ran gos pa ro da

Va sa rio 1 d. Niurn ber gas Tarp tau tinė žaislų pa ro da

Va sa rio 5 d. Kel nas Tarp tau tinė spe cia li zuo ta žirgų spor to pa ro da

Va sa rio 8 d. Ham bur gas Tarp tau tinė tu riz mo pa ro da

Ko vo 6 d. Kel nas Pa sau linė in for ma ci nių tech no lo gijų, te le ko mu ni ka ci jos, pro gra minės įran gos ir pa slaugų pa ro da

Ko vo 9 d. Ham bur gas Tarp tau tinė spe cia li zuo ta vieš bu čių, gast ro no mi jos, vie šo jo mai ti ni mo, ke pyklų ir kon di te ri jos pa ro da

Ba land žio 23 d. Ha no ve ris Pa sau linė pra monės, au to ma ti za ci jos ir ino va ty vių tech no lo gijų pa ro da

Šal ti nis: Vo kie ti jos ir Bal ti jos ša lių pre ky bos rūmai

Ar ti miau sios pa ro dos Vo kie ti jo je

Kas met au gant Lie tu vos vers lo po rei kiui ženg ti į eks por to rin kas, svar biau siu til tu į jas tam pa tarp tau tinės vers lo pa ro­dos, vyks tan čios vie no je pa grin di nių Lie­tu vos pre ky bos par tne rių – Vo kie ti jo je.

950vers li ninkų

iš Lie tu vos šie met pla nuo ja pri si sta ty ti

už sie nio pa ro do se.

2

klasifikuoti skelbimaiketvirtaDieNiS, SauSio 19, 2012

Skelbimų ir prenumeratoS SkyriuS!Nuo ankstyvo ryto. Vytauto pr. 23,priešais Autobusų stotį, I–V 7–17 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.

16

klasifikuoti skelbimai

skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje) 8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)

Darbo skelbimai � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 16Paslaugos � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 16, 17Parduoda � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �17Perka � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �17Įvairūs � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 17, 18, 19Pramogos, šventės, laisvalaikis � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 19Karščiausi kelionių pasiūlymai � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 19Kviečia� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 18, 19Kviečia mokytis � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 18Atsiliepkite! � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 19Pamesta � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 19Informuoja � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 19

Baldų gamybos įmonei reikalingas baldų surinkėjas, turintis patirties. Teirautis tel. 8 699 65 740.

900569

Darbai: Anglijoje – sandėlių, gamyklų dar-buotojams, automobilinių krautuvų vai-ruotojams, viešbučių personalui. Olandi-joje – suvirintojams, mėsininkams, žuvies fabrikuose. Graikijoje – barmenėms, pada-vėjoms; E. formų kelionei į JAV pildymas, mokesčių grąžinimas. UAB ANNUS, lic. Nr. L-94,99,144,182,189. Karo Ligoninės g. 29, Kaunas, tel. (8 37) 204 555, 8 652 18 180; e. paštas annus@takas.lt.

899663

Dvyliktus metus dirbanti bendrovė, kurios pagrindinė veikla yra valymo paslaugos, ieško vadybininkės (-o) telefonu, 0,5 etato. Darbo pobūdis: naujų klientų paieška, su-tarčių sudarymas, ryšių su esamais klientais palaikymas, darbas kompiuteriu. Tel. 313 699, 8 686 25 319.

901372

Ieškome darbuotojų dirbti užsienyje, pra-monėje: izoliuotojais, pastolininkais. Rei-kalavimas – gera anglų kalba. Privalumas – darbo patirtis. CV siųsti info@hertel.lt. Tel. 8 687 73 397.

890559

Ieškome: salės, sandėlio, gamybos (1300–1500) darbuotojų, vairuotojų, valytojų, ap-saugos darbuotojų. Tel. 8 674 57 008.

901347

Kavinei reikalinga (-as) barmenė (-as) ir vi-rėja (-as). Reikalavimai: darbo patirtis, pa-reigingumas, sąžiningumas, be žalingų įpročių. Taip pat dirbti naktimis reikalinga (-as) pagalbinė darbuotoja (-as), neturinti žalingų įpročių. Tel. 8 689 92 743.

901552

Kavinei Vilijampolėje reikalinga (-as) virė-ja (-as). Darbas kiekvieną dieną. Šeštadie-nį, sekmadienį nedirbame. Tel. 262 397, 8 619 73 822.

901652

Reikalinga (-as) pardavėja (-as)-kepėja (-as) dirbti kebabų kioske automobilių tur-guje. Tel. 8 604 46 799, 8 686 02 893.

901635

Reikalinga (-as) SPAUDOS PARDAVĖJA (-as). Lankstus darbo grafikas. Atlyginimas 800–1000 Lt ir priedai. Kreiptis K.Donelaičio g. 46, Kaunas, tel. (8 37) 223 238.

900792

Reikalingas tarptautinių pervežimų vairuo-tojas, turintis B, C ir E kat., dirbti Italijoje. Grįžimas į Lietuvą būtų kas 2–3 savaites. Tel. 8 685 40 913.

899830

Reikalingas VADYBININKAS (-ė). Reikala-vimai: laisvai kalbėti lenkų ir rusų kalbo-mis; darbo kompiuteriu įgūdžiai. CV siųsti e. paštu info@meistronamai.lt. Tel. 8 685 11 151.

898872

Reikalingas vairuotojas, turintis C kat., iš-vežioti fasuotus maisto produktus. Tel. 341 368, 8 600 18 555.

901503

Reikalingi PVC, linoleumo dangos klojėjai. Tel. (8 37) 375 331.

896815

Reikalingi vairuotojai dirbti taksi su firmos automobiliais. Pirmenybė teikiama dirbu-siems tokį darbą. Tel. 8 606 39 767.

901649

Restoranų tinklas ieško virėjų, virtuvės pa-galbinių darbuotojų ir valytojų. Tel. 8 611 291 29.

891801

Restoranui Kaune reikalinga virėja (-as) vi-sai darbo dienai. Darbo pobūdis: banketų, furšetų ruošimas, maisto gaminimas die-nos pietums ir klientui pasirinkus iš meniu. Privalumas – darbo patirtis. Tel. 8 656 39 311, 8 685 67 777.

900358

Darbo SkelbimaiSiūlo darbą

Sėkmingai dirbanti ir didinanti automo-bilių transporto parką įmonė UAB „Trans-CAT Baltic“, CAT grupės narė, ieško paty-rusių autovežių vairuotojų dirbti Vakarų Europoje. Siūlome: patrauklų atlygini-mą ir motyvavimo sistemą, geras dar-bo sąlygas. Tel. 8 655 75 355, e. paštas evaldas.blazys@groupecat.com.

898789

Statybos įmonei Kaune reikalingas (-a) są-matininkas (-ė), turintis (-i) darbo progra-ma „Astera“ patirties. Siūlome patrauklų atlyginimą. CV siųsti info@veravita.lt.

898518

Statybos įmonei reikalingas VAIRUOTO-JAS. Reikalavimas – B, C, D kategorijos. Privalumas – hidromanipuliatorių pa-žymėjimas. Tel. 8 699 95 518.

901440

Tarptautinių pervežimų įmonei „Autolė-kis“ reikalingi vairuotojai (turintys C kat., patirtis būtina). Tel. 210 777.

897295

Tekstilės gamybos įmonė ieško lyginto-jos (-o), turinčios darbo patirties. Teirau-tis tel. 8 677 70 549.

900652

Tekstilės gamybos įmonė ieško pakuoto-jos (-o)-kontrolierės (-iaus). Teirautis tel. 8 677 70 549.

900654

UAB „Betono centras“ ieško betonvežės vai-ruotojo dirbti Kaune. Savo CV prašom siųsti adresu a.bielskis@betonocentras.lt.

901754

Valymo paslaugų įmonė mielai priims į dar-bą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837.

900538

Žaliakalnyje 16 metų dirbanti kirpykla ieš-ko kirpėjos (-o), turinčios patirties. Tel. 8 698 78 238.

899508

ieško darbo

Ieškau ekskavatorininko darbo. Tel. 8 611 78 841.

901444

Socialinė darbuotoja gali padėti seneliams nupirkti ir pagaminti maistą, sutvarkyti na-mus, slaugyti. Tel. 8 686 43 669.

901463

paSlaugoSmedikų

„Biofirst“ klinikoje CHIRURGAS Arvy-das Magalenga konsultuoja ir paski-ria gydymą. Esant poreikiui, atlieka veido ir kojų smulkaus veninio krauja-gyslinio tinklo panaikinimą moderniu termokoaguliaciniu aparatu TC-3000. Studentų g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.

900870

A.Šimkaus klinika – skydliaukės ligų gydymo centras: specialistų konsultacijos, echosko-pijos, punkcijos. Gydomi skydliaukės maz-gai (be operacijų), skydliaukės uždegimai, jos veiklos sutrikimai. www.terapija.lt. Tel. 311 579, 777 274, 8 684 32 912.

855673

Alkoholizmo, narkomanijos gydymas. Išblai-vinimas, pagirių ir abstinencijos gydymas. Kvalifikuota anonimiška pagalba. „Ginta-rinė klinika“, Baltų pr. 137F, tel. (8 37) 366 574, 8 634 47 298.

898455

Efektyvus skausmo malšinimas, gy-domieji, vakuuminiai, limfodrenaži-niai, giluminiai, lavos akmenų masažai, individualios mankštos, mankštos besilau-kiančioms mamytėms, elektros stimuliacijos, magneto terapija. Vytauto pr. 37B, Kaunas. www.posmed.lt. Tel. 8 612 75 880, e. paš-tas kliucinskieneaurelija@gmail.com.

900395

Gyd. D.Bielskienė, J.Urbštienė konsultuoja ir gydo vaikus, suaugusiuosius, sergančius odos, alerginėmis, nagų ir plaukų ligomis. Šalina karpas, papilomas. Apgamai tiriami dermatoskopu. Konsultuoja dėl lytiškai plin-tančių ligų. Gedimino klinika, Gedimino g. 34, tel. 207 396.

893177

Gyd. V.Kašėta, N.Grušauskas gydo odos, alergines, grybelines, venerines ligas. Iš-kvietimas į namus. K.Petrausko g. 40, tel. (8 37) 220 288; www.odosligos.lt.

884741

Klinikoje „Terra medica“ atliekame: kaulų tankio matavimus rentgeniniu DEXA apara-tu (tiriame stuburą ir šlaunikaulio galvutę); echoskopuojame kaklo ir kojų kraujagys-les, pilvo organus, gimdą, krūtis, prostatą, sąnarius bei raumenis; ginekologinę mer-gaičių, moterų apžiūrą ir gydymą; krau-jo tyrimus; kineziterapiją, masažus, stubu-ro kaklinės ir juosmeninės dalių tempimus. Konsultuoja ir gydo patyrę gydytojai. Regis-tracija Kaune, Bažnyčios g. 19, tel. 321 439, 8 686 40 440. www.terramedica.lt.

898652

Kvalifikuota anonimiška pagalba medicinos centre „Neuromeda“ ir paciento namuose. Psichikos sutrikimų gydymas, išblaivinimas, kodavimas nuo alkoholio. Tel. 8 613 42 780, www.neuromedicina.lt.

893438

Odontologijos centras ODONTEX (Gedimi-no g. 17, šalia PPC „AKROPOLIS“). Teikia visas odontologijos paslaugas, gydymas su NARKOZE. Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams. Pensininkams – NUOLAIDOS! Dantų implantai – nuo 1000 iki 1500 Lt. Registruotis tel. (8 37) 228 265.

887298

ORGANIZMO VALYMO PROCEDŪROS – žarnyno, kepenų valymas. Individua-lios mitybos programos sudarymas ser-gantiesiems, norintiesiems sulieknėti. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284, tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt.

900468

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias paja-mas. Pabrangimas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skambinti d. d. 9–17 val., „Aujama-credit“.

891309

automobilininkams

Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starte-rius, generatorius, automatines, mecha-nines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355.

890252

Automobilių radiatorių, šildymo sistemų, ži-bintų, buferių remontas, dažymas ir keiti-mas. Automobilinio bokštelio ir mikroauto-busų nuoma. Tel. 332 520, 8 699 55 568.

898276

Remontuojame mechanines ir automatines pavarų dėžes, variklius, važiuoklę, elektrą. Tel. 8 620 64 703.

900577

Remontuoju lengvųjų automobilių ir VILKIKŲ RADIATORIUS, BUFERIUS

ir kitas stiklo pluošto ir plastmasines detales.Garantija. Tel. 220 176 9-18 val., 8 699 25 402

buitinės technikosremonto

„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dir-bame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 740 086, 8 602 56 100, 8 609 07 201.

901242

Atlieku nebrangų mikrobangų krosne-lių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytu-vų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778.

901561

Automatinių skalbyklių, džiovyklių, indaplovių, elektrinių viryklių, mi-krobangų krosnelių, dulkių siurblių, smulkios buitinės technikos remontas. Detalės. Garantija iki 36 mėn. Tel. 230 110, 8 610 72 777, 8 670 72 013, 8 612 62 443.

899218

Skalbyklių remontas, prijungimas, konsul-tacijos. Dirbu ir šeštadieniais. Tel. 423 798, 8 687 53 111, Rimantas Motuzas.

896919

Taisau televizorius, garso ir vaizdo techniką. Iškvietimas nemokamas. Suteikiu garantiją. Tel. 8 673 60 342.

901654

Taisome įvairių tipų televizorius klientų na-muose. Iškvietimas nemokamas. Garantija. Tel. 719 765, 8 652 39 176.

900786

Taisome įvairių tipų televizorius klientų namuose. Iškvietimas nemokamas. Su-teikiama garantija. Tel. 715 991, 8 671 55 064.

900434

kompiuterininkų

Taisome kompiuterių programas ir tech. dalį, išmaniuosius telefonus, monitorius, spausdintuvus. Atrišame žaidimų kompiu-terius XBOX360, PSP ir kt. Galime atvykti. Tel. 8 684 09 811.

893970

Akcija – antivirusinių diegimui. Kompiuterių programinis ir tech. remontas, tinklų diegi-mas, lituojame. Kaune atvykstame nemo-kamai. Tel. 8 611 40 917.

895709

Kompiuterių remonto paslaugos. NEMOKA-MAS atvykimas. www.skreitinukas.lt. Tel. 8 611 46 629.

896979

Statybos, remonto

AKCIJA! ALUPLAST profilio 5 kamerų langai – su 30% nuolaida ir vidine apdaila. Šar-vuotos durys. Balkonų stikl. Roletai. Pra-monės pr. 16 („Urmo“ bazė, 2 vagonėlis), tel. (8 37) 451 712, 8 647 00 002, e. paštas gediminas@arventa.lt.

899760

AKCIJA! Šarvuotos durys – per tris dienas. Taip pat metalinės durys sandėliams ir ga-ražams. Dirbame be poilsio dienų. Tel. 8 683 74 745.

901471

Atliekame darbus: santechnika, plytelių klo-jimas, „plaukiojančio“ parketo dėjimas, da-žymas. Tel. 8 620 80 625.

900781

Atliekame griovimo darbus – sienų, per-tvarų, angų pjovimas, kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162.

892318

Atliekame griovimo darbus: pamatų, sienų, pertvarų, stogų ardymas, sąramų montavi-mas. Statinių griovimas. „Bobcat“ – savi-varčių paslaugos. Tel. 8 698 07 749.

901154

Atliekame kokybiškai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410.

894335

Atliekame santechnikos, elektros, sta-liaus darbus. Meistro iškvietimas į na-mus. Tel. 8 682 06 662, 8 602 44 898. www.meistrasplius.lt.

898395

Atliekame visus griovimo darbus: pas-tatų, sienų, pertvarų, pamatų, grindų. Angų pjovimas ir kirtimas, sąramų mon-tavimas. Statybinio laužo išvežimas. Tel. 8 662 27 745.

892329

Atliekame visus santechnikos darbus: van-dentiekis, šildymas, vidaus ir lauko kanali-zacija, prietaisų sumontavimas, remontas. Tel. 8 699 77 162.

892346

Atlieku buto remonto darbus. Šiltinu sie-nas iš vidaus, dažau, kloju parketą, plyteles, montuoju santechniką, pertvaras. 20 metų darbo patirtis. Tel. 8 650 39 361.

898658

Atlieku įvairius STATYBOS, REMONTO IR AP-DAILOS darbus. Tel. 8 612 34 050.

895344

Atlieku plastikinių langų angokraščių apdai-lą. Apdailos darbai: dažymas, plytelių klija-vimas, laminatas, gipskartonis, lentelių ka-limas. Tel. 8 675 81 454.

898128

Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Pjauname, genime medžius. Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845.

898727

Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuo-jame, restauruojame parketą, medi-nes grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.

892121

Dedu parketą, grindis, statau duris, klijuoju plyteles. Tel. 8 647 73 244.

900716

Elektros darbai. Apsaugos, videosistemos. Taupaus apšvietimo sprendimai. Nedide-lės kainos, kokybė, garantijos. Tel. 8 687 98 087.

898211

Greitai, kokybiškai klojame parketą, šli-fuojame, lakuojame, dedame kitokias grindis. Atliekame staliaus darbus. Tel. 8 671 52 110.

901357

Nukelta į 17 p.

3

klasifikuoti skelbimaiketvirtaDieNiS, SauSio 19, 2012 17

Gręžiame skyles per mūrą, betoną, akme-nį. Atliekame santechnikos, apdailos ir ki-tus statybos darbus. Tel. 8 675 17 370, 8 681 81 018.

900561

Griovimo darbai modernia įranga. Pastatų, sienų, kabinų, pamatų, perdengimų, angų, sąramų įrengimas. Išveža atliekas. Konsul-tuoja. Tel. 8 648 23 501.

901585

Kaminų įdėklai, valymas, pristatomieji ka-minai, remontas. Kokybės garantas. Kami-nų mūrijimas. Tel. 8 619 29 430.

894090

Klijuoju visų rūšių plyteles. Keičiu WC, vo-nias. Atlieku smulkius santechnikos dar-bus. Kokybę garantuoju. Tel. 8 671 30 150.

901422

Kokybiškai atlieku apdailos darbus. Mon-tuoju gipso plokštes, kloju plyteles, glais-tau, dažau, tapetuoju, atlieku staliaus dar-bus. Tel. 8 673 08 034.

901591

Mūrijame, betonuojame, tinkuojame. Mon-tuojame gipskartonį, glaistome, dažome, dedame plyteles. Atliekame visus santech-nikos darbus. Tel. 8 650 51 581.

900590

PLASTIKINIAI LANGAI ir BALKO-NŲ STIKLINIMAS – pigiausiai Kau-ne. Vokiška kokybė. Garantija 10 metų. Tel. 223 200, 8 608 70 099, www.langvila.lt.

892270

Plastikiniai langai, šarvuotos durys, bal-konų stiklinimas, apdaila. Langų regu-liavimas, taisymas. Buto remonto dar-bai. Savanorių pr. 287–316, tel. 8 606 28 921.

891690

Plastikiniai langai. Balkonų įstiklini-mas. Šarvuotos durys. Visų rūšių žaliu-zės. Išsimokėjimas iki 4 metų. Ilgalaikė garantija. Tel. 313 549, 8 685 23 836. www.glorijoslangai.lt.

898013

Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Padeda nupirkti, atvežti medžia-gas (su nuolaidomis). Tel. 8 680 84 699 nuo 7 iki 22 val.

896242

Santechnikas-suvirintojas atlieka visus san-technikos darbus. Vandentiekis, šildymas, kanalizacija. Stato kietojo kuro, dujinius ka-tilus. Tel. 8 605 85 205.

877889

Šarvuotos buto durys, pigios ir kokybiškos. Tel. 8 673 53 012.

891628

Sienų, grindų apšiltinimas į oro tarpus. Ekovata, termoputa, polistireno granulė-mis. 1 kv. m – nuo 7 Lt. Konsultuojame, dir-bame visoje Lietuvoje. Tel. 8 689 68 528.

893681

Šiltiname sienas, stogus ir grindis, užpil-dant oro tarpus ekovata ir termoputa. 1 kv. m kaina 7–10 Lt. Tel. 8 698 47 767.

897565

Šiltos naujos kartos saugios nuosavų namų durys. Garantija 5 m. Tel. 8 683 74 745.

901469

Siurbiame nuotekas. Plauname lauko vamzdynus. Tel. 8 670 12 205.

899154

Specializuoti darbai. Laiptinių dažymo, sto-gų, tvorų, mūro, tinko, betonavimo, gips-kartonio, plytelių, šulinių kasimo, santech-nikos darbai. Tel. 8 648 23 501.

901582

Baldžių

„Dainiaus baldai“ – gaminame virtuvės, vaikų kambario baldus, spintas, komo-das, stalus ir kt. Garantija. Tel. 8 678 33 560.

900599

Aptraukiame baldus gobelenu. Keičiame medžiagas. Dirbame dirbtuvėje ir klien-to namuose. Aukšta kokybė. Pensinin-kams – nuolaidos. Tel. 365 100, 8 699 39 904.

892604

Aptraukiame baldus gobelenu. Keičiame spyruokles, vatiną, poroloną – dirbtuvėse ir pas klientą. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 366 160, 8 651 82 459.

891090

Paslaugosstatybos, remonto

Aukštos kvalifikacijos meistrai greitai ir ko-kybiškai remontuoja minkštuosius baldus. Transportas nemokamas. Tel. 267 408, 8 685 46 049.

899503

Gaminame nestandartinius kietuosius bal-dus: virtuvės, prieškambario, komodas, sta-lus, lentynas, spintas... Atvežame, surenka-me nemokamai. Tel. 8 601 26 068.

897876

Greitai, kokybiškai remontuojame minkštuosius baldus. Keičiame dizainą. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poil-sio dienų. Transportas nemokamas. Tel. 440 774.

899977

Greitai, kokybiškai remontuojame minkš-tuosius baldus. Keičiame spyruokles, po-roloną. Pensininkams – 10% nuolaida. Tel. 366 454, 8 671 24 083.

898647

Nestandartinių baldų gamyba: virtuvės, komodos, spintos, spintos su stumdo-momis durimis, sekcijos ir kt. Atvežame, montuojame nemokamai. Tel. 8 676 20 685.

898359

Virtuvės, svetainės, biuro, miegamojo, vo-nios, spintų ir kitų kietųjų baldų gamyba. Garantija. Gaminame išsimokėtinai. Tel. 8 679 77 357, www.ivairusbaldai.lt.

892886

siuvėjų

Siuvu, persiuvu ir taisau kailinius ir odines striukes. Keičiu pamušalus, užtrauktukus, perdažau odines striukes. Tel. 314 705, 8 608 23 652.

900514

Kitos

VERTĖJŲ PASLAUGOS„AUJAMA“

(prie Kalniečių PC), tel.

„ABDONO“ kilimų ir žaliuzių valykla valo kilimus (kliento patalpose arba iš-sivežame), minkštuosius baldus, čiu-žinius, „Bauer“ ir kt. patalynę sausu ir šlapiu giluminiu būdu amerikietiš-ka įranga. Langų valymas, grindų dan-gos atnaujinimas, patalpų tvarkymas po remonto ir visos kitos švaros paslau-gos. UAB „ABDONAS“ (bet kada), tel. 77 09 44, 8 688 18 946. Žemaičių g. 31, www.abdonas.lt.

892738

Buriu paprastomis taro kortomis. Pasakau ateitį ir praeitį. Padedu išspręsti problemas. Tel. 8 646 14 671.

901427

Išvežame senus baldus, šiukšles ir kt. NE-MOKAMAI – nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Pjauname medžius, tvar-kome aplinką. Tel. 8 601 99 230.

901510

Modernia valymo įranga „Rainbow“ gi-luminiu būdu valome dangą, čiužinius ir minkštuosius baldus. Tel. 8 604 02 322.

891049

SNIEGO VALYMAS IR IŠVEŽIMAS KAU-NE IR KAUNO RAJONE VISĄ PARĄ. UAB „APLINKOS DARBAI”. Tel. 8 655 55 800, 8 655 55 644.

895786

1 ha ploto žemės sklypą Ražių k., Kauno r., už 250 000 Lt ir, kaip vienas objektas, 15 žemės sklypų su 9 nebaigtais statiniais Ra-dikių k., Kauno r., už 703 000 Lt. Daugiau informacijos tel. (8 37) 201 433.

901658

1 kambario butą Partizanų g. (5/4 a., vidi-nis, 33 kv. m, balkonas, rūsys, tvarkingas). Kaina 57 000 Lt. Tel. 8 658 85 398, e. paš-tas tobulasturtas@yahoo.de.

901501

2 kambarių butą Dainavoje, Pramonės pr. (5 a. blokinio namo 3 a., b. pl. 45 kv. m, bal-konas, šarvo durys, plastikiniai langai). Tel. 395 004, 8 614 21 015. KNTPA.

900016

20 kv. m naujai pastatytą prekybinį kioską be vandens Šilainių turgavietėje, Žemaičių pl. 66, Kaunas. Tel. 8 686 36 028 darbo die-nomis 8–16 val.

901387

2012 02 13 12 val. viešosiose varžytinė-se bus parduodama BUAB „Lajona“ pri-klausančios 9577/19155 dalys žemės skly-po Zversos g. 18, Kaunas. Kaina 68 000 Lt plius PVM. Informacija teikiama e. paštu e.koch@takas.lt arba tel. 8 685 39 553.

901362

2012 02 13 12 val. viešosiose varžyti-nėse bus parduodama BUAB „Mako-ta“ priklausančios 9578/19155 dalys že-mės sklypo Zversos g. 18, Kaunas, kaina 68 000 Lt plius PVM, bei laikrodžiai (pa-statomi, rankiniai), 117 vienetų – 8 000 Lt plius PVM. Informacija teikiama e. paštu e.koch@takas.lt arba tel. 8 685 39 553.

901364

3 kambarių butą Rasytės g., šalia MEGOS (12/9 a., 62 kv. m, balkonas, rūsys, tvarkin-gas). Kaina 100 000 Lt. Tel. 8 600 28 058, e. paštas sonata888888@gmail.com.

901500

8,5 a namų valdos sklypą Rokeliuose, nau-jame kvartale (elektros dėžutė, privažiavi-mas). Tel. 8 659 79 939.

900017

DnB būstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius.daugela@dnbnordbustas.lt.

901210

Dviejų kambarių butą R.Kalantos g. (5/1 a., mūrinis, 42 kv. m, kambariai 16 kv. m, vir-tuvė, WC atskirai, atskiras įėjimas). Kaina 55 000 Lt. Tel. 8 645 64 467.

901740

Gamybines patalpas (157,74 kv. m, un. Nr. 1996-8005-4017:0120, Draugystės g. 19, Kaunas) kartu su elektros apskaitos skydu, praėjimo kontrolės įrenginiu, vėdinimo sis-tema, oro kondicionieriais ir plastikinėmis pertvaromis – už 200 Lt. Norinčiųjų pirk-ti prašymai priimami iki 2012 02 13 e. p. info@administravimas.lt, faks. (8 37) 261 122, arba Raudondvario pl. 99, LT-47184 Kaunas, UAB „Verslo konsultantai“. Tel. (8 37) 201 433.

901356

Ieškau pirkti arba išsinuomoti 1, 2, 3 kam-barių butą Kauno mieste. Skambinti tel. 8 618 53 380.

891818

Kotedžus Aluonos g., Romainiuose (bendr. pl. 80 kv. m, per du aukštus, 2 a žemės, dali-nė apdaila, sutvarkyta aplinka, išklotos trin-kelės). Kaina 180 000 Lt. Tel. 8 650 51 581.

900712

Parduoda 0,9620 ha ploto žemės sklypą Ei-girgalos k., Domeikavos sen., Kauno r. sav., kartu su jame esančiais nenaudojamais ka-tilinės statiniais. Tel. 8 698 29 090.

900094

Skubiai parduodamas Taikos pr. 104G 22 a komercinės paskirties žemės sklypas su ne-baigtu statyti 1008 kv. m metaliniu angaru. Kaina 550 000 Lt. Tel. 8 686 36 823, 8 698 03 728.

895017

Vieno kambario butą Taikos pr. (9 a. namo II a., b. pl. 32 kv. m, balkonas, WC ir vonia atskirai). Tel. 8 699 20 264.

901554

Elektrėnuose, Raistinės g., parduodamas 11,2 arų žemės sklypas statybai. Yra visos komunikacijos. Kaina 90 000 Lt. Tel. 8 677 19 387.

900456

Elektrėnuose, Klaninių Mijaugonių k., par-duodama sodyba ir 2 ha žemės. Kaina su-tartinė Tel. 8 602 51 768.

900459

Elektrėnuose, už bažnyčios, parduodamas 9 arų sklypas. Kaina sutartinė. Tel. 8 602 51 768.

900462

Buitinė technika

„Buitinės technikos išparduotuvė“, Jona-vos g. 204A, Kaunas. Siūlome vokišką techniką už geriausią kainą. I–V 10–19, VI 10–16 val. Tel. 8 673 79 925.

897324

Nauja ir nukainota buitinė technika (orkai-tės, šaldytuvai ir t.t.), virtuvės reikmenys. Atidavus seną buitinę techniką – nuolaida iki 200 Lt! AEG, „Bosch“, „Liebherr“, „Sie-mens“ ir t.t. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt.

821429

Maisto prekėsParduodu bulves, morkas, burokėlius, svo-gūnus, šviežius ir raugintus kopūstus, rau-gintus agurkus. Pristatau į vietą, išrašau do-kumentus. Tel. 545 842, 8 685 81 393.

893767

PerKa

Automobilių supirkimas visoje Lietu-voje. Gali būti daužti arba su kitais de-fektais. Išsivežame patys. Tel. 8 620 24 539.

896137

„Metrampa“ brangiai perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, variklius. Moka iš karto, išsiveža. Švenčionių g. 8, Bety-galos g. 2. Tel. 740 405, 8 682 55 681, www.metrampa.lt.

892529

Automobilių supirkimo įmonė perka au-tomobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Atsiskai-tome iš karto. Pasiimame patys. Doku-mentus sutvarkome vietoje. Tel. 8 615 87 008.

899606

Automobilius (senus, surūdijusius, su de-fektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsi-skaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663.

894951

Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų lau-žą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius. Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

890156

Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame pa-tys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208.

890609

Perka žemę, mišką visoje Lietuvoje, tin-ka apleista, išnuomota, su bendraturčiais. Greitai sutvarko dokumentus, atsiskaito iš karto. Tel. 8 671 08 059.

869133

Perkame degalinę arba sklypą degalinei Kaune. Tel. 8 655 22 108.

900304

Perkame mišką su žeme arba iš-sikirsti. Geros atsiskaitymo sąly-gos. Tel. 8 679 66 612, e. paštas uabaltma@gmail.com.

894145

UAB „Baltic metal“ aukštomis kaino-mis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskai-tome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553.

894131

ParduodaNekilnojamasis turtasKaune ir Kauno rajone

Nekilnojamasis turtaskitose vietose

Kitos prekės

Atvešime geros kokybės baltarusiškų dur-pių briketų ir akmens anglių. Tel. 8 683 13 463.

893594

Atvešime per 24 val. kokybiškų baltarusiš-kų durpių briketų, saulėgrąžų lukštų brike-tų, medienos pjuvenų briketų bei granulių (8 mm). Tel. 8 600 25 915.

900697

Beržo, pušies ir drebulės malkas. Tel. 8 650 87 543.

901465

Nebrangiai parduodu malkas, trinkelėmis ir skaldytas. Tel. 8 604 43 132.

896985

Parduodame sausas ąžuolo, uosio, ber-žo, juodalksnio malkas ir atraižas. Atrai-žos maišuose. Tel. 8 610 67 001, 8 698 37 233.

900620

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangi-mas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skam-binti d. d. 9–17 val., „Aujama-credit“.

891303

Pigiai parduodu malkas (trinkelėmis, skal-dytas) ir atraižas iš lentpjūvės. Tel. 8 682 17 352.

899682

Pjuvenų briketus, durpių briketus. PJUVE-NŲ briketams – AKCIJA! Atvežame. Kreiptis Kalvarijos g. 7, Kaunas, tel. 8 683 54 559, 298 566.

899057

PREKYBA KIETUOJU KURU: akmens anglys; baltarusiški durpių briketai; medžio pjuve-nų briketai; medžio pjuvenų granulės. Dir-bame I–V 9–18 val., VI 9–14 val. Adresas A.Juozapavičiaus pr. 7, tel. 746 419, 8 612 63 246.

897219

Skaldytas pusiau sausas beržo, uosio, juo-dalksnio malkas. 6 m kaina 650 Lt. Tel. 8 681 41 485, 378 914.

901617

Skaldytas uosio sausas malkas. Tel. 8 696 49 350.

901616

UAB „TORLINA“ brangiai perka juodų-jų ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, buitinę techniką, senus automobilius, elektros variklius, akumuliatorius. Galime išvež-ti savo transportu. Išrašome utilizavi-mo pažymas. Ateities pl. 34, Kaunas, tel. (8 37) 441 414, 8 698 08 051 – juo-dieji metalai; (8 37) 441 414, 8 611 44 404 – spalvotieji metalai. Darbo laikas I–V 8–17 val., VI 8–13 val.

892217

VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importi-nius automobilius, kėbulus. Pasiima-me. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

890102

Visoje Lietuvoje – mišką su žeme arba išsi-kirsti, 1 ha – 5000–20000 Lt. Atsiskaito iš karto. Tel. 8 600 29 417.

901132

Nebrangiai pirksiu vieno arba dviejų kam-barių butą Kaune. Tel. 302 535, 8 614 93 479.

Nebrangiai pirksiu trijų arba keturių kam-barių butą Kaune (gali būti dalis namo). Tel. 300 917, 8 640 61 199.

Namą, dalį namo, kotedžą Kaune. Tel. 300 916, 8 609 96 655.

900015

ĮvairūsNuomoja

14 ir 37 kv. m biuro patalpas prie „Pasima-tymo“. Viskas, ko reikia darbui. Greitas in-ternetas, didelė automobilių aikštelė. Tel. 8 698 16 243, e. paštas r1@i4e.lt.

898170

200–600 kv. m sandėlius, tinkamus įvairioms prekėms. Privalumai: neribo-jamas darbo laikas, teritorijoje yra mui-tinė, uždaras kiemas, apsauga, dengta rampa, pakrovimas-iškrovimas. Tel. 8 615 85 252.

896564

5 kamb. butą per 2 aukštus „Bermudų tri-kampyje“, su visais baldais ir buitine tech-nika, suremontuotas, rakinama laiptinė. Kaina 1100 Lt + mokesčiai. Tel. 8 698 86 009.

900099

Dviejų kambarių butą su baldais ir buitine technika Rietavo g., Šilainiuose. Tel. 8 624 02 622.

900484

Nebrangiai nuomojamos patalpos Kaune, tinkamos biurams, gaminti, prekiauti ir san-dėliuoti. Tel. 8 687 44 700, 8 687 99 669, (8 37) 314 014.

899931

gabenimai

„Iveco“ ir „Man“ savikroviais atvežame akmenų, atsijų, žvyro, smėlio, skaldos, juo-džemio, įvairių malkų, atraižų. Savivarčio paslaugos. Tel. 8 616 28 748.

897701

Atvežame 6–12 kub. m įvairaus juo-džemio, smėlio, molio, durpių, didelių akmenų. Išrašome sąskaitas. Tel. 8 698 25 082.

901407

Baldų, pianinų perkraustymas (krauname, montuojame). Vežame krovinius talpiu sun-kvežimiu MB (4,5 t, 25 kub. m liftas) ir mi-kroautobusu „Sprinter“. Tel. 8 650 12 579, 740 666.

896113

Kiekvieną dieną į Angliją, Vokietiją, Olan-diją, Belgiją, Airiją, Ispaniją, Prancūziją ve-žame keleivius ir siuntinius. Tel. 8 698 25 373, +44 56 0156 4237.

898382

Nuolat vežame KROVINIUS nuo 300 iki 24000 kg maršrutu Kaunas–Vilnius. Tel. 8 699 28 377. www.littransrent.lt.

877198

Perkraustau (yra krovėjai), pervežu krovinius mikroautobusu su liftu iki 2 tonų, 20 kub. m, išvežu senus baldus, buitinę techniką, statybinį laužą. Tel. 8 648 47 176.

900772

Kelionės

Keleivių pervežimas į Vokietiją. Gabena-me siuntinius, automobilius. Tel. 8 699 01 428.

898091

Nukelta į 19 p.

2

klasifikuoti skelbimaiketvirtaDieNiS, SauSio 19, 201218

Kviečia moKytis

AMES kalbų mokymo ekspertai siūlo efektyviausius kalbų kursus Kaune: anglų, vokie-čių, prancūzų, ispanų, italų, rusų k.; kokybiškas parengimas anglų kalbos valstybiniam ir IELTS egzaminui, verslo anglų kalba. Sudaromos grupės (darbo dienomis ir šeštadie-ninės) pagal amžiaus grupes ir poreikius. Kontaktai Laisvės al. 23–5, Kaunas; tel. (8 37) 422 748, 8 685 66 355.

892955

RAVIDA, Kęstučio g. 16–10, Kaunas. Kviečiame į B kat. vairavimo kursus. Mokome automo-biliais su mechanine ir automatine pavarų dėžėmis bei rankiniu valdymu. Tobuliname įgū-džius. Tel. 200 014, 8 686 86 109.

896415

įvairūs

„Kauno dienos“ reklamos skyriaus e. paštas reklama@kaunodiena.lt

3

klasifikuoti skelbimaiketvirtaDieNiS, SauSio 19, 2012 19

Karščiausi Kelionių pasiūlymai

Kelionių AgentūrA „KrAntAs trAvel“

Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22,

kaunas@kaunas.krantas.lt

www.krantas.lt

PlauKITe aPsIPIrKTI VoKIeTIjoje!

Pasinaudokite puikia idėja –

pasiimkite automobilį ir keliaukite

apsipirkti keltu į Kylį.

Atstumas nuo Kylio iki Hamburgo (iš-

pardavimų sostinės) – tik 100 km.

Sėdima vieta – nuo 64 Lt.

Vieta kajutėje – nuo 190 Lt.

Dvivietė kajutė – nuo 388 Lt.

Keturvietė kajutė – nuo 678 Lt.

Automobilio perkėlimas – nuo 220 Lt.

Kaina pateikta į vieną pusę.

Keltų bilietų kainos gali kisti priklauso-

mai nuo kelionės ir bilieto pirkimo da-

tos, likusių laisvų vietų skaičiaus.

Daugiau informacijos www.krantas.lt

Kelionių AgentūrA „AŠ KeliAUJU“

PrasIDĖjo PaŽINTINIŲ Vasaros

KelIoNIŲ ParDaVIMas

su 15% NuolaIDa

Kelionių autobusu sezono naujienos:

Vokietijos perliukai… Brėmeno muzikan-

tų pėdomis (5 d. kelionė), asm. – 849 Lt

Maskva – Auksinio Rusijos žiedo širdis

(5 d. kelionė) – 1019 Lt.

Šiaurės Italijos įdomybės ir poilsis prie

Adrijos jūros (8 d. kelionė), asm. –

1100 Lt.

savanorių pr. 363a–202, Kaunas. Tel. 8 656 37 114, (8 37) 214 010.Darbo laikas I–V 9–19 val. www.askeliauju.lt

Škotija ir Anglija... legendomis apipinti

kraštai (11 d. kelionė), asm. – 2379 Lt

Kodėl verta pirkti dabar?

– Pradinė įmoka asm. tik 50 Lt, likusi da-

lis mokama 3 sav. iki kelionės.

– Išankstinio pirkimo nuolaida galioja vi-

soms vasaros sezono kelionėms autobu-

su, užsakant iki vasario 15 d.

– Galimybė keisti kelionę.

Visus siūlomus maršrutus rasite

internete www.askeliauju.lt

pramogos, šventės, laisvalaiKismokymai

Vokiečių, anglų, norvegų, prancūzų, italų, ispanų, rusų kalbų kursai. Grupės suaugusiesiems, moksleiviams, vaikams. Ruošia-me abitūros ir IELTS egzaminams. Vertimai, kuriuos tvirtina nota-ras. Daugiau informacijos tel. 209 008, 8 600 82 843. Mus rasi-te Savanorių pr. 3 (šalia Laisvės alėjos). www.glorialingua.lt.

892693

sportas

Kiokušin karatė treniruotės vaikams, paaugliams, jaunimui, su-augusiesiems, vyresniems! Treneris G.Tankevičius – pasaulio ka-ratė vicečempionas, Kauno klinikų sporto medicinos gydytojas didelį dėmesį skiria saugiam sportui, sveikatos stiprinimui, tvir-tam fiziniam ir psichologiniam parengimui. Naudojamos efek-tyvios, moksliškai pagrįstos metodikos, modernus inventorius. G.Tankevičiaus individualios treniruotės atsigaunantiems po sportinių traumų, operacijų, geresniam fiziniam pasirengimui, sveikatos stiprinimui, traumų profilaktikai. Adresas Savanorių pr. 206. Tel. 8 678 34 748, www.stoikas.lt.

895467

KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS(orkestro vadovas Algimantas Treikauskas)

Solistas

DAVIDAS GERINGAS (violončelė)

Dirigentas

JUOZAS DOMARKAS Skambės

M. Glinka – Operos „Ruslanas ir Liudmila“ uvertiūra,A. Malcys – Koncertas violončelei ir orkestrui

(In Memoriam Mistislavui Rostropovičiui), J. Brahms – Simfonija nr. 2 D-Dur, op. 73

Sausio 20 d., penktadienį, 18 val.Kauno valstybinėje filharmonijoje

Globėjas: Kauno miesto savivaldybė

Kauno dienaRėmėjai:

Kelionių AgentūrA „rM trAvel“

Šv. Gertrūdos g. 21, Kaunas.

Tel. (8 37) 222 260,

e. paštas info@rmtravel.lt

NaujIeNa! Malta ir Kipras – iš Kauno!

Malta – nuo 741 Lt (asm.)

Kipras – nuo 985 Lt (asm.)

Poilsinės kelionės:

alikantė (iš Kauno) – nuo 1143 Lt (asm.)

Maljorka (iš Kauno) – nuo 935 Lt (asm.)

rodas (iš Kauno) – nuo 860 Lt (asm.)

Kosas (iš Kauno) – nuo 723 Lt (asm.)

Kelionių ir bilietų

skaičius ribotas.

paskolos

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangi-mas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skam-binti d. d. 9–17 val., „aujama-credit“.

891247

Skubi paskola už mažiausias palūkanas. Už-statas – auksas, automobilis, nekilnojama-sis turtas. Konsultacijos, visų dokumentų tvarkymas. Tel. 8 600 69 691.

890963

Paskolos per 1 valandą (turintiesiems užsta-tą), perkreditavimai, konsultacijos, visų do-kumentų tvarkymas. Tel. 412 960.

891333

Paskolos, perkreditavimai per 1 val. Užsta-tas – auksas, nekilnojamasis turtas, auto-mobilis. Visų dokumentų tvarkymas, kon-sultacijos. Tel. 315 599.

890984

Akcija GREITOS PASKOLOS. Užstatas – nekil-nojamasis turtas arba automobiliai. Konsul-tuojame, tvarkome visus dokumentus. Tel. 8 687 82 448. Mituvos g. 5, Kaunas.

893163

pamesta

Dingusį Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro mokinio pažymėjimą MP Nr. 1400179, išduotą Ryčiui Vaškelevičiui, laikyti negaliojančiu.

901353

Dingusį leidimą Nr. 0099 automobiliui „Renault Laguna“ (valst. Nr. EFU 132) laikyti prie namų (Maironio g. 44), išduotą Antanui Ivaškai, laikyti negaliojančiu.

901860

Pamestą moksleivio pažymėjimą MP Nr.1443595, reg. Nr. 386, išduotą 2011 09 13, laiky-ti negaliojančiu.

901833

atsiliepKite!

Kauno r. 5-ajame notaro biure vedama pa-veldėjimo byla po Virginijos BUDNIKIENĖS, mirusios 2010 12 04, mirties. Palikimą priė-mę pirmos eilės įpėdiniai nurodė, kad yra ir kitų pirmos eilės įpėdinių (mirusiosios vai-kų), kurie įstatymo numatytu terminu į no-tarą nesikreipė. Prašom šiuos asmenis per 14 kalendorinių dienų nuo skelbimo dienos kreiptis į Kauno r. 5-ąjį notaro biurą, Gedi-mino g. 47. Tel. (8 37) 393 083.

901760

Prienų kapinėse pamestas rožinis. Radusius prašom paskambinti tel. (8 37) 203 347. At-silyginsiu.

901675

rytų g., Kaune, dingo automobilis BMW 525d, 2007 m., juodos spalvos. Ką nors ži-nančius skambinkite tel. 8 623 19 934. at-silyginsiu.

901459

Kviečia

Kauno diena

AKCIJASKE

LB

IMA

I

UŽSISAKYKITE 5 SKELBIMUS IR GAUKITE

DOVANĄ – DAR 1 SKELBIMĄ!

SKELBIMAI

Paskolos nekilnojamojo turto ir automobi-lių savininkams. Klauskite ir savaitgalį. Tel. 8 602 36 979; www.sgpartneriai.lt.

896661

Kiti

Aukštosios Panemunės vandensvartotojams!UAB „Kauno vandenys“ praneša, kad dėl vandentiekio tinklo rekonstrukcijos bus stabdoma Aukštosios Panemunės vandens siurblinė ir sausio 21-osios naktį nuo 2 iki 6 val. bus nutrauktas vandens tiekimas On-kologijos ligoninei ir Auštosios Panemunės vandens vartotojams. Vandens paleidimo metu galimas laikinas vandens kokybės pa-blogėjimas.Atsiprašome už laikinus nepatogumus. Pa-blogėjus vandens kokybei, prašom infor-muoti tinklų Avarinę tarnybą telefonu (8 37) 313 592.

901761

Petro Jakšto įmonė „Zipeta“ (į. k. 133539643, Alšėnų g. 63, Kaunas) pertvar-koma į UAB „Promlitsta“ (Tvenkinių g. 8A, Šakių k., Domeikavos sen., Kauno r.).

901620

Įvairūs

informuoja

informuoja

MaŽasIs leKTorIuMasDu jo tie kio g. 26A, tel. 8 652 24 646 sau sio 22 d. 17 val. – ne mo ka ma pa skai ta „Kas die nių pa rei gų at li ki mas – rak tas į dva-si nę sėk mę”.

KauNo TauTINĖs KulTŪros CeNTras

A.Jakšto g. 18, tel. 407 135, www.ktkc.lt

sau sio 19 d. 18 val. – va ka ro nė jau ni mui ŠOKIM! Ve da Dau gai lė Bra ziu ly tė. Įė ji mas ne mo ka mas.18 val. – ta py bos mo ky mai su au gu sie siems PRIE MOLBERTO. Ve da dai li nin kas Gvi das La ta kas.sau sio 21 d. 16 val. – pa skai ta „Na tū ra li ir pa to lo gi nė mir tis. Eu ta na zi ja”. Lek to rius Alek san dras Žars kus. 18 val. – pa skai ta MITYBA IR PRIESKONIAI PAGAL METŲ LAIKUS. Da ly vau ja Žo lin čių

aka de mi jos va do vė Da nu tė Kun čie nė.sau sio 23 d. 18 val. KTKC et ni nės veik los stu di jo je (Kal nie čių g. 180) – mo ky mai jau ni mui ir su au gu sie siems „Kū ry bos džiaugs mai”: ŽIEMOS GAMTA (ta py ba). Ve-da dai li nin kė Da lia Žiur ke lie nė.sau sio 24 d. 18 val. – rank dar bių mo ky mai jau ni mui ir su au gu sie siems ,,Va ka ro ji mai sek ly čio je”: PAPUOŠALAI IŠ SUTAŽO JUOS-TELIŲ (siu vi mas, siu vi nė ji mas). Ve da Dai va Vai naus kie nė. Re gist ra ci ja tel. 8 679 36 715.sau sio 25 d. 18 val. – pa skai ta MAISTAS IR ŽMOGAUS SĄMONĖS BŪSENOS. Lek to rius Alek san dras Žars kus.

20

kas, kur, kadaketvirtadienis, sausio 19, 2012

KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS

Laisvės al. 87A

Sausio 21 d. 12 val. Mažojoje sce­noje – MEŠKIUKO GIMTADIENIS, rež. R.Bartninkaitė (muzikinė fėjų pasaka), nuo 3 metų.Sausio 22 d. 12 val. – PASAKA APIE LIETAUS LAŠELĮ, rež. O.Žiugžda (apie tai, kokie esame svarbūs, nepakartojami, reikalingi), nuo 3 metų.Sausio 28 d. 12 val. – UŽBURTOS PILIES PASLAPTIS, rež. O.Žiugžda (mįslinga istorija apie amžinos meilės stebuklą), nuo 6 metų.

TEATRASKAUNO VALSTYBINISdRAmOS TEATRAS

Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt

Sausio 19 d. 18 val. – Abi Morgan. MAŽU­TIS DINAMITAS. Vienos dalies spektaklis. Rež. Gintaras Varnas. Penktoji salė.Sau sio 20 d. 18 val. – Yukio Mis hi ma. MARKIZĖ DE SAD. Dvie jų da lių iro niš ka fan­ta zi ja. Re ži sie rius Ar tū ras Arei ma. Rū tos sa lė.Sau sio 21 d. 12 val. – Ine sa Pa liu ly tė. ANDERSENO GATVĖ. Vie nos da lies spek tak­lis H.Ch.An der se no biog ra fi jos ir pa sa kų mo ty vais. Rež. Ine sa Pa liu ly tė. Il go ji sa lė.17 val. – In ger Ha ge rup. STIKLINĖ ARBATOS SU CITRINA. Vie nos da lies ko me di ja. Rež. Da nu tė Ju ro ny tė. Ta ver nos sa lė (Kęs tu čio g. 62).18 val. – VDU TEATRAS, MENS PUBLICA – PREMJERA! Yasmi na Re za. TRYS GYVENI­MO VERSIJOS. Vie nos da lies tra gi ko me di­ja. Rež. Ag nius Jan ke vi čius. Penk to ji sa lė.20 val. – GYČIO IVANAUSKO TEATRAS. Ak vi lė Mel kū nai tė. MARKO (KAVOLIŲ KABARETAS). Dvie jų da lių spek tak lis. Rež. Gy tis Iva naus kas. Penk to ji sa lė.Sau sio 22 d. 15 val. – Ke tu ra kis. AMERIKA PIRTYJE. Tri jų da lių ko me di ja. Rež. Val das Len ce vi čius. Penk to ji sa lė.18 val. – VDU TEATRAS, MENS PUBLICA – PREMJERA! Yasmi na Re za. TRYS GYVENI­MO VERSIJOS. Vie nos da lies tra gi ko me di­ja. Rež. Ag nius Jan ke vi čius.Penk to ji sa lė.Sau sio 24 d. 18 val. – LAIMINGI. Dvie jų da lių spek tak lis pa gal Fried ri cho von Schil­le rio „Klas tą ir mei lę”. Rež. Ar tū ras Arei ma. Penk to ji sa lė. Ga lio ja sau sio 4 d. bi lie tai.18 val. – An to nas Če cho vas. PALATA. Vie nos da lies spek tak lis. Ins ce ni za ci jos au to rius ir re ži sie rius Ro lan das Kaz las. Il go ji sa lė.Sau sio 25 d. 18 val. – MENS PUBLICA.Yasmi na Re za. ATSITIKTINIS ŽMOGUS. Vie nos da lies tra gi ko me di ja. Reþ. Jo nas Vait kus. Penk to ji sa lė.18 val. – An to nas Če cho vas. PALATA. Vie nos da lies spek tak lis. Ins ce ni za ci jos au to rius ir re ži sie rius Ro lan das Kaz las. Il go ji sa lė.

KAUNO VALSTYBINIS mUZIKINIS TEATRAS

Lais vės al. 91, tel. (8 37) 200 933

Sau sio 19 d. 18 val. – Li nas Ado mai tis. DULKIŲ SPINDESYS. 2 da lių šo kio spek tak­lis. Cho re og ra fai ir lib re to au to riai Dai nius Ber vin gis ir Gin ta ras Vi soc kis, dai li nin kė Ma ri ja Ru ba vi čiū tė. Sau sio 20 d. 18 val. – Giao chi no Ro ssi ni. SEVILIJOS KIRPĖJAS. Skir ta dai ni nin kės ir re ži sie rės ALDONOS RAGAUSKAITĖS 90­me čio JUBILIEJUI. 3 da lių ko miš ka ope ra. Di ri gen tas Jo nas Ja nu le vi čius, re ži sie rius Gin tau tas Žel vys, dai li nin kė Tat ja na As taf e­va (Ru si ja). Sau sio 21 d. 18 val. – Fran cas Le ha ras. LINKSMOJI NAŠLĖ. 3 veiks mų ope re tė. Re ži sie rius Gin tas Ži lys, di ri gen tas Ju lius Ge niu šas, dai li nin kė Vir gi ni ja Idze ly tė, cho­re og ra fas Da nilas Sa lim ba evas (Ru si ja).Sau sio 22 d. 12 val. – Zi ta Bru žai tė. VORO VESTUVĖS. 2 veiks mų ope rė lė­ba le tas vai­kams. Cho re og ra fas Ju ri jus Smo ri gi nas, di­ri gen tas Vir gi li jus Vi soc kis, sce nog ra fė Ive ta Ci pa ry tė, kos tiu mų dai li nin kė Ana Lo rens. 18 val. – Jo ha nnas Straus sas. ŠIKŠNOSPAR­NIS. 3 veiks mų ope re tė. Re ži sie rius Gin tas Ži lys, di ri gen tas Ju lius Ge niu šas, dai li nin kė Ja ni na Ma li naus kai tė.

KAUNO KAmERINIS TEATRASKęstu čio g. 74A, www.ka me ri nis te at ras.lt, in fo@ka me ri nis te at ras.lt

Sausio 19 d. 18 val. – D.Čepauskaitė. KAVI­NĖ „PAS BLEZĄ“. Pasimatymas po dvidešim­ties metų. Režisierius S.Rubinovas.Sausio 20 d. 18 val. – M.Walczakas. PIRMASIS KARTAS. Dviejų dalių spektaklis. Režisierius S.Rubinovas.Sausio 21 d. 18 val. – D.Fo, F.Rame. VIENA NAMUOSE. Monokomedija. Režisierius A.Rubinovas.Sausio 22 d. 11, 13 val. – D.Čepauskaitė. LAPĖ IR VIŠTA. Spektaklis vaikams.Sausio 26 d. 18 val. – D.Zelčiūtė. KŪNO VARTAI. Retroetiudai. Režisierė A.Dilytė.

„GIRSTUČIO“ RŪmAIKovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt

IDIOTEATRASSau sio 19 d. 18 val. – Keis tuo lių te at ro in ty­mi(­ų) vy rų tru pė ERELIS.

KAUNO mAŽASIS TEATRASM.Daukšos g. 34, www.mazasisteatras.lt

Sausio 19 d. 19 val. – Gregory Burke. GAGA­RINO GATVĖ. Rež. V.Balsys.Sausio 20 d. 19 val. – MOKĖK – DUOSIU, pagal Gitanos Gugevičiūtės pjesę „Labas gyvenimas“. Rež. V.Balsys.Sausio 22 d. 12 val. – A.Dilytė. Spektaklis vaikams VENECIJOS PASAKA. Rež. A.Baniūnas.18 val. – Gregory Burke. GAGARINO GATVĖ. Rež. V.Balsys.

KAUNO PANTOmImOS IR PLASTIKOS TEATRAS

M.Dauk šos g. 34 www.pantomimosteatras.lt www.bilietai.lt

Sausio 21, 28 d. 18 val. – KARŠTAI MYLĖK! Teatrinis­muzikinis komiksas skambant fokstroto, tango, valso melodijoms… („kai­miški vaizdeliai” pagal lietuviškos estrados pradininko Antano Šabaniausko dainas).Sausio 22 d. 14 val. – KLOUNŲ ŠOU. Nuotaikingas miniatiūrų spektaklis visai šeimai.Sausio 29 d. 14 val. – LINKSMOSIOS PAMOKĖLĖS. Klounų žaidimas­spektaklis.

KAUNO VALSTYBINISdRAmOS TEATRAS

KAUNO VALSTYBINIS mUZIKINIS TEATRAS

22 d. 15 val.

22 d. 18 val.

KAUNO KAmERINISTEATRAS

26 d. 18 val.

IdIOTEATRAS 19 d. 18 val.

„NYKŠTUKO“ LĖLIŲTEATRAS

22 d. 12 val.

RENGINIAI

KAUNO ARKIVYSKUPIJOSmUZIEJUS

M.Va lan čiaus g. 6, II a.

Sau sio 19 d. 17 val. kar di no lo V.Slad ke­vi čiaus me mo ria li nė je sve tai nė je vyks Van dos Ibians kos kny gos „Gy ve ni mas kaip se nas vy nas” pri sta ty mas.Kny gos „Gy ve ni mas kaip se nas vy nas” au to rė Van da Ibians ka 12 me tų dir bo ka ta li kiš ko žur na lo šei mai „Ar tu ma” vy riau­si ą ja re dak to re, te be dir ba šia me lei di ny je ir da bar. Kny ga su da ry ta iš „Ar tu mo je” 1994–2011 m. pub li kuo tų esė (su da ry to ja ir re dak to rė Re gi na Pu pa lai gy tė, vir še lis ir kny gos di zai nas – dai li nin kės Sil vi jos Kne ze­ky tės). Kny go je pa nau do tos fo to me ni nin ko Ro mu al do Ra kaus ko nuo trau kos.

AmŽINąJį ATILSį

„NYKŠTUKO“ LĖLIŲ TEATRASRo tu šės a. 19, Ry šių is to ri jos mu zie ju je

Sau sio 22 d. 12 val. – KIAUS, MIAUS IR TETULĖ.Bi lie tai par duo da mi 1 val. prieš spek tak lį.

J. IR P.VILEIŠIŲ VIdURINĖmOKYKLA

De mok ra tų g. 36

Sau sio 19 d. 13 val. – ren gi nys 1918 M. VA­SARIO 16­OSIOS AKTO SIGNATARO, KAUNO M. PIRMOJO BURMISTRO JONO VILEIŠIO SKAITYMAI, SKIRTI 140­OSIOMS GIMIMO METINĖMS.

Mi nė ji mo pro gra ma13 val. – pa ro dos, skir tos Vi li jam po lės var­dui pa mi nė ti, ati da ry mas13.30 val. – J.Vi lei šio 140­ųjų gi mi mo me­ti nių mi nė ji mas. J. ir P.Vi lei šių vi du ri nės mo­kyk los mo ki nių pa svei ki ni mas­kon cer tas.14.20 val. – Jo no Vi lei šio skai ty mai (ak to­rius Pet ras Venc lo vas).14.20–14.35 val. – do ku men ti nio fil mo iš Jo no Vi lei šio gy ve ni mo iš trau ka.14.35–14.45 val. – Jo no Vi lei šio skai ty mai (ak to rius Pet ras Venc lo vas).14.45–14.55 val. – pra ne ši mas „Gy ven ti ne iš Lie tu vos, o gy ven ti dėl Lie tu vos” (mo kyt. V.Kat kaus kie nė, A.Ra žaus kie nė).14.55–15 val. – mo ki nių as me ni nių kon sti­tu ci jų skai ty mas.15–15.10 val. – J.Vi lei šio dar bai Lie tu vai (12b kl. mok. Ma rius Min cė).15.15–15.25 val. – pra ne ši mas „Vi lei šių gy ve ni mo pėd sa kai Kau ne” (12b kl. mok. V.De ment je vai tė).15.25–15.45 val. – pra ne ši mas. VDU is­to ri jos ka ted ros ve dė jas do cen tas Pra nas Ja naus kas. 15.45–15.50 val. – Rai mun das Ka mins kas, Kau no Są jū džio pir mi nin kas. „Ko dėl Vi lei šių var das su grįž ta?” (ren gi nio api ben dri ni mas).

P.STULGOS LIETUVIŲ TAUTINĖS mUZIKOSINSTRUmENTŲ mUZIEJUS

L.Za men ho fo g. 8, www.mu zi kos-in stru men tu-mu zie jus.lt

Sau sio 19 d. 18.30 val. – lie tu viš kų tra di­ci nių šo kių va ka ro nė. Da ly vau ja fol klo ro an sam blis „Ga du la” (vad. An drius Mor­kū nas).

Sau sio 21 d. 12 val. – Ma to Lie tuv ni ko re či­ta lis. Pro gra mo je – Pir mas Š.Su zu ki gi ta ros

Sau sio 25 d. 18 val. – Im re Kal ma nas. MONMARTRO ŽIBUOKLĖ. 3 veiks mų ope re­tė. Re ži sie rius Kęs tu tis Jakš tas, di ri gen tas Vir gi li jus Vi soc kis, dai li nin kė Ma ri ja Ru ba­vi čiū tė, cho re og ra fas Ag ris Da ni le vičius (Lat vi ja).

KAUNO PANTOmImOS IR PLASTIKOS TEATRAS

22 d. 14 val.

Antanas KARALIŪNAS (1936–2012)

Vakar, eidamas septyniasdešimt šeštuosius metus, po sunkios ligos mirė ilgametis laidojimo paslaugų dar­buotojas Antanas Karaliūnas. Šiame versle dirbo nuo 1964 m. Buvo ilgametis buitinio gyventojų aptarnavi­mo kombinato „Pažanga“ laidojimo paslaugų biuro vir­šininkas. Jis vadovavo pirmiesiems 1980 m. pradėjusiems veikti Laidojimo rūmams Kaune (Jonavos g. 220). 1988 m. buvo vienas iš „Rimtis“ kooperaty­vo, teikiančio laidojimo paslaugas, įkūrėjų. Vėliau, koperatyvą reorganizavus į UAB „Rimtis“, tapo direktoriumi. Pablogėjus sveikatai, 2003 m. iš šių parei­gų pasitraukė, bet įmonėje dirbo dar iki 2005 m.

Santūrus, atidus, besišypsantis ir nenuilstantis, buvo mėgstamas kolegų – tokį mes prisiminsime A.Karaliūną ir visada jausime, kad jo nėra šalia. Visi, kurie su juo dirbo, jį gerai pažinojo, kurie gerbė ir mylėjo, šiandien liūdi kar­tu su jo šeima ir artimaisiais.

Velionis pašarvotas UAB „Rimtis“ laidotuvių rūmuose, A.Juozapavičiaus pr. 1, Kaune. Karstas išnešamas sausio 19 d. 15 val. Velionis bus laidojamas Panemunės kapinėse.

UAB „Rimtis“ kolektyvas

2 Lt /min.

O1

O2

KAUNO mOKSLEIVIŲTECHNINĖS KŪRYBOSCENTRASSTUdIJA „KAdRAS”

A.Mic ke vi čiaus g. 2, tel. 323 506

Sau sio 19 d. 16 val. – su si ti ki mas su Na cio­na li nės pre mi jos lau re a tu fo to me ni nin ku pro fe so riu mi Ro mu al du POŽERSKIU.Ren gi nys ne mo ka mas.

Aleksą DABULSKĮ, atsisveikinantį su mylima Sese, nuoširdžiai užjaučia „Kauno dienos“ redakcija.

Skaudžią netekties valandą, mirus seseriai, nuoširdžiai užjaučiame kolegą Aleksą DABULSKĮ.

Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyrius,Kauno meno kūrėjų asociacija

Nuoširdžiai užjaučiame bendradarbę Aušrelę JAGINTAVIČIENĘ ir jos šeimą netekties valandą, mirus mylimai mamai. Nors, atrodo, žinome apie išėjimo neišvengiamybę, bet tai visada užklumpa skaudžiai ir nelauktai, o žodis „niekada“ vis žeidžia tolstant praradimui.

Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro bendruomenė

„Liūdinga“. Laidojimas, mirusiųjų paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų. Kremavimas 488 Lt (kaina gali keistis priklausomai nuo Lenkijos zloto kurso lito atžvilgiu pirkimo dieną). Mirusiųjų par­vežimas iš užsienio. Platus gedulo drabužių, reikmenų ir atributi­kos pasirinkimas. Užsakymų priėmimas – 24 val. per parą be po­ilsio dienų M.Daukšos g. 37, Vytauto pr. 47. Šarvojame Vytauto pr. 44A, S.Žukausko 3B, Radvilėnų pl. 15A, V.Krėvės pr. 95A, Alek­soto bažnyčioje. Tel. (8 37) 200 839, 8 633 33 399.

896048

Ilgametė darbo patirtis – užtikrinta kokybė ir nebrangios paslau­gos. Laidojimo paslaugų biuras teikia visas laidojimo paslau­gas. Platus karstų, drabužių, laidojimo atributikos pasirinkimas. Šarvojimo salės KAUNE. Pensininkus, neįgaliuosius laidoja­me už valstybės lėšas. KREMAVIMAS LIETUVOS krematoriume. K.Baršausko g. 65 (priešais PC „Molas“). Dirbame visą parą. www.laidojimas­kremavimas.lt. Tel. 8 670 22 835, 8 608 37 933.

892045

KVIEČIA

21

kas, kur, kadaketvirtadienis, sausio 19, 2012

KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS

TV pROgRAmA

16 d. 19.15 val.

16 d. 19.15 val.

FORUm CINEmASKa ra liaus Min dau go pr. 49, „Ak ro po lis“, III a.

„Miegančių drugelių tvirtovė“ (premjera, liet. k.) – 19 d. 12.15, 15.15, 18.30, 21 val.„Džekas ir Džilė“ (premjera) – 19 d. 11.30, 13.30, 15.45, 18.15, 20.45, 22.45 val.„FORUM CINEMAS“ GIMTADIENIO PREMJE­RA. „7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe“ – 19 d. 20.15, 22.30 val.„Batuotas katinas Pūkis“ 3D – 19 d. 10.15, 13, 16, 17.30 val.„Batuotas katinas Pūkis“ – 19 d. 11.15, 13.45 val.„Alvinas ir burundukai 3“ (liet. k.) – 19 d. 10.30, 12.30, 14.45, 17 val.„Miegančioji gražuolė“ – 19 d. 19.15, 21.30, 23.50 val.„Tamsiausia valanda“ 3D – 19 d. 15, 18.45, 21.15 val.„Šerlokas Holmsas 2. Šešėlių žaidimas“ – 19 d. 16.15, 19, 21.45, 23.20 val.„Mergina su drakono tatuiruote“ – 19 d. 14, 17.15, 20.30 val.„Tadas Blinda. Pradžia“ – 19 d. 12 val.„Kalėdų Senelio slaptoji tarnyba“ (liet. k.) – 19 d. 11.45 val.„Neįmanoma misija. Šmėklos protokolas“ – 19 d. 23.35 val.

KINASCINAmON

PLC „Mega“, tel. 8 700 70 111

„Ki tas pa sau lis. Pa bu di mas“ 3D (iš anks ti nis Ežio Vi za se an sas – 17 Lt!) – tik 19 d. 20 val.„Mie gan čių dru ge lių tvir to vė“ – 19 d. 11.10, 13.45, 16.15, 18.45, 21.15 val.„Dže kas ir Dži lė“ – 19 d. 11.15, 13.15, 17, 19, 21 val.„Tam siau sia va lan da“ 3D – 19 d. 22.15 val. „Mer gi na su dra ko no ta tui ruo te“ – 19 d. 15.15, 18.20, 21.30 val.„Šer lo kas Holm sas 2: še šė lių žai di mas“ – 19 d. 19.25, 21.55 val.„Ba tuo tas ka ti nas Pū kis“ 3D (lie t. k.) – 19 d. 12, 14, 16, 18 val.„Ba tuo tas ka ti nas Pū kis“ (lie t. k.) – 19 d. 11, 13, 15, 17.25 val.„Al vi nas ir bu run du kai 3“ (lie t. k.) – 19 d. 10.45, 15.30 val.„Nau jie ji me tai Niu jor ke“ – 19 d. 12.45 val.

KAUNO mAŽASISTEATRAS

19 d. 19 val.

KINO CENTRAS„FORUm CINEmAS“

KINO CENTRAS„CINAmON“

19 d. 11.45 val.

19 d. 20 val.

mAIRONIO LIETUVIŲLITERATŪROS mUZIEJUS

Ro tu šės a. 13

Sau sio 20 d. 17 val. – Alio Bal bie riaus ei lė­raš čių rink ti nės „Skaid ru mos” su tik tu vės ir fo to gra fi jų pa ro dos „Jo no Me ko že mė/The Land of Jo nas Me kas” ati da ry mas.Kar tu su au to riu mi da ly vau ja li te ra tū ros kri ti kas, lei dė jas dr. Vi lius Gu žaus kis, po­etas, ver tė jas, fo to gra fas Vla das Bra ziū nas, dai li nin kė, ra šy to ja Ula Ši mu ly nai tė, po etai Vik to ras Ru džians kas ir Al fon sas Pa kė nas, fo to me ni nin kas Ro mu al das Ra kaus kas, po etas, fo to gra fas Ju lius Ke le ras, Bir žų ra jo no me rė Ire na Var zie nė. Kny gą bus ga li ma įsi gy ti.

KAUNO KULTŪROS CENTRAS „TAUTOS NAmAI“

Vy tau to pr. 79/Kęstu čio g. 1

Sau sio 19 d. 18 val. – fol klo ro va ka ras DAINUOKIME KARTU. Da ly vau ja Ne ve ro­nių kul tū ros cen tro fol klo ro an sam blis „Vie šia”, va do vė Jo lan ta Bal ny tė. Įė ji mas ne mo ka mas.

28 d. 12 val.

są siu vi nis. Mo ky to ja Gied rė Ban kie tie nė. Da ly vau ja kla sės drau gai. 15 val. – Nor ber to Blan džio re či ta lis. Pro­gra mo je: III Š.Su zu ki gi ta ros kny ga. Mo ky­to ja Gied rė Ban kie tie nė. Da ly vau ja Aus tė ja, Ada, Ar man tė, Aris ti das, Mo ni ka, Ti tas ir kt.

KAUNO VALSTYBINĖFILHAmONIJA

L.Sa pie gos g. 5

Sau sio 20 d. 18 val. Kau no mies to sim fo­ni nis or kest ras su grįž ta į Kau no vals ty bi nės fil har mo ni jos sa lę ir tę sia kon cer tų se zo ną. Prie di ri gen to pul to – vie nas ryš kiau sių ir įta kin giau sių ša lies di ri gen tų ma est ro Juo­zas Do mar kas, so lis tas – pa sau li nio gar so vio lon če li nin kas Da vi das Ge rin gas. Ant ro je kon cer ti nio se zo no pu sė je or kest­ras pla nuo ja pri sta ty ti dau giau kaip 10 ori gi na lių pro gra mų, o ko lek ty vo sve čiuo se – jau no sios kar tos at li kė jai ir pa ty ru sios, pa sau ly je ži no mos as me ny bės.

VYTAUTO DIDŽIOJO KAROmUZIEJAUS SODELIS

Sau sio 21 ir 22 d. 16–16.30 val. – Kau no mies to ka ri lio nie riaus Ju liaus VILNONIO at lie ka mi var pų mu zi kos kon cer tai.

ARKIVYSKUpIJOSKONFERENCIJŲ SALĖ

Pa pi lio g. 5

Sau sio 21 d. 10 val. Lie tu vos skau ti ja kvie­čia į XIII skau tų dai nų kon kur są GRAŽIŲ DAINELIŲ DAUG GIRDĖJAU, skirtą v.s. F.Ša­ka lio at mi ni mui. Įė ji mas lais vas.

A. IR J.JUŠKŲ ETNINĖSKULTŪROS mUZIEJUS

Kau no ma žo ji g. 2, Vil ki ja, Kau no r., tel. 556 400

Sau sio 22 d. 16 val. – li te ra tū ri nė­mu zi ki nė kom po zi ci ja, skir ta M.K.Čiur lio niui, PRA­BILĘS PASAULIUI SAVITA KALBA. Da ly vaus Vio le ta Ba ku tie nė ir fol klo ro an sam blis „Ku po lė” iš Kau no.

Iki kovo 30 d. veikia tekstilininkės Zinaidos Dargienės paroda SAPNŲ PAGIMDYTI ABORIGENAI.

KAUNO ApSKRITIES VIEŠOJI BIBLIOTEKA

Ra das tų g. 2, sa lė

Sau sio 24 d. 17 val. – su si ti ki mas su mu zi ko lo gu, Lie tu vos mu zi kos ir te at ro aka­de mi jos dės ty to ju Vik to ru Ge ru lai čiu ir jo kny gos „Pa vė si nė je su Ri char du Wag ne riu” pri sta ty mas. Ren gi nį ves Ju li jus Gric ke­vi čius. Ren gi nio me tu bus ga li ma įsi gy ti au to riaus kny gų. Be Vik to ro Ge ru lai čio eru di ci jos ir min ties ele gan ci jos ne įsi vaiz duo ja mi dau ge lis kon cer tų, o ke lis de šimt me čius jo reng tos ir ves tos ra di jo ir te le vi zi jos lai dos for ma vo mu zi kos mė gė jų pa sau lė žiū rą. V.Ge ru lai čio kny gos teks te ra si me do ku men ti kos, sklan­džiai pa pa sa ko tų biog ra fi jų frag men tų. Pa sa ko ji mus jun gia pla tus is to ri nis kon teks­tas, kai tik ri ir įdo mūs mu zi kos pa sau lio vei kė jai – Wag ne ris, Ra ve lis, Ba chas ir ki ti – iš ny ra prieš mus iš to me to so cia li nių ir po li ti nių įvy kių ver pe tų. Skai ty da mi šią kny gą tar si kvė puo ja me mu­zi kos gar sais, gir di me ta len tin go ra šy to jo bal są ir jau čia me ne su me luo tos is to ri jos dvelks mą. Įėjimas laisvas.

6.00 La bas ry tas. 9.00 „Mei lės sko nis“ (k). 10.00 Tei sė ži no ti (k). 11.00 „Fo ru mas“. Tie sio gi nė Lie tu vos

ra di jo lai da. 12.00 Kul tū rų kryž ke lė. Me no ra. 12.15 Vie ša pas lap tis (k). 13.00 Ypa tin gas at ve jis (k). 13.45 „Snai pe rio tai ki ny je“ (9) (N­7) (k). 14.50 Ži nios. 15.10 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“

(N­7). 16.00 „Mei lės sko nis“. 17.05 „Se nis“ (N­7). 18.15 Šian dien (su ver ti mu į ges tų k.). 18.35 Spor tas. 18.40 Orai. 18.45 „Snai pe rio tai ki ny je“ (N­7). 19.45 Na cio na li nė paieš kų tar ny ba. 20.25 Lo te ri ja „Per las“. 20.30 Pa no ra ma. 20.55 Vers las. 21.00 Kul tū ra. 21.05 Spor tas. 21.10 Orai. 21.15, 22.15 Mū sų die nos – kaip šven tė. 22.10 Lo te ri ja „Per las“. 22.45 Spor to pa no ra ma. 23.15 Va ka ro ži nios. 23.25 Orai. 23.30 „2020­ie ji“ (7, 8).

6.20 „Bet me nas“. 6.50 „Ma žie ji To mas ir Dže ris III“ (k). 7.20 Pri čiu pom! (N­7). 7.50 „Pa sau lio Guin nes so re kor dai“. 8.50 24 va lan dos (N­7). 9.45 By la 2012, ar ba Švęsk, jei ga li.

Žyd ra sis ži bu rė lis 2012 (k). 12.00 Kaž kas at si ti ko (N­7) (k). 12.35 Neiš gal vo ti gy ve ni mai (N­7) (k). 13.10 „Drau gai III“ (N­7). 13.40 „Vai kų „War ner Bros.“ Mažie ji

To mas ir Dže ris III“. 14.10 „Ogis ir ta ra ko nai“. 14.40 Nuo ty kių f. „Ke lio nė į Že mės

cent rą“ (JAV, Ka na da, 2008 m.). 16.40 24 va lan dos (N­7). 17.40 Būk ma no mei le! (N­7). 18.45 Ži nios. Kri mi na lai. 19.05 Spor tas. 19.08 Orai. 19.10 Va lan da su Rū ta. 20.30 „Pa vog ta lai mė 2“ (N­7). 21.00 KK2 (N­7). 21.30 Dvi ra čio šou. 22.00 Ži nios. Vers las. 22.19 Spor tas. 22.23 Orai. 22.25 Kri mi na li nė Lie tu va (N­14). 22.35 „Men ta lis tas“ (N­7). 23.35 „Už mirš tie ji“ (7) (N­7). 0.30 „Pa sau lio Guin nes so re kor dai“ (k). 1.30 Svei ka tos ABC (k).

6.40 Te le par duo tu vė. 6.55 „Han ti kas. Sek liai ir pas lap tys“. 7.25 „Simp so nai“. 7.55 „Vieš bu tis „Ba bi lo nas“. 9.00 „Mei lės sū ku ry je“. 10.00 „Ke lias na mo“. 11.00 Lie tu vos ta len tai 2011. 13.40 „Han ti kas. Sek liai ir pas lap tys“. 14.10 „Meš kiu kai Ga miai“. 14.40 „Či pas ir Dei las sku ba į pa gal bą“. 15.10 „Simp so nai“. 15.40 „Li ki mo ga lia“. 16.40 „Mei lės trium fas“. 17.40 Ką ma nai? 18.33 Na cio na li nė lo te ri ja „10 mi li jo nų“. 18.45 TV3 ži nios, kri mi na lai. 19.00 TV3 spor tas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Nai sių va sa ra“. 19.40 Pas ku ti nė ins tan ci ja. 20.30 Žvaigž dė po li ci nin kas. 21.00 „Mo te rys me luo ja ge riau“. 21.35 TV3 va ka ro ži nios. 21.50 TV3 spor tas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Gy ve ni mas“. 23.00 „Kau lai“. 0.00 „Dak ta ras Hau sas“. 1.00 Kri mi na li nė dra ma „Kal tės kai na“

(1) (JAV, 2010 m.).

6.30 Te le vit ri na. 7.00 Ži nios (k). 7.25 „Gy ve ni mo spal vos“. TV žur na las (k). 8.25 „Ma no lai da“. Pa ro di jų šou (k). 9.00 „Margo ša: mo te ri mi

ne gims ta ma“. 10.00 „Pra ga ro vir tu vė“. Ku li na ri nis

rea ly bės šou (N­7) (k). 11.00 „Lie jyk los gat vė“ (N­7) (k). 12.00 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“ (k). 12.30 „Ekst ra sen sų mū šis“. Sen sa ci jų

šou (N­7) (k). 13.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N­7) (k). 14.30 „Pra ga ro vir tu vė“. Ku li na ri nis

rea ly bės šou (N­7). 15.30 „Ame ri kos ta len tai“. Pra mo gi nis

šou. 16.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N­7). 17.30 „Ma no lai da“. Pa ro di jų šou (k). 18.00 Ži nios. Spor tas. Orai. 18.25 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“. 19.00 Šeš ta sis po jū tis (k). 19.50 Nacionalinė loterija „10 milijonų“.20.00 Ži nios. Vers las. Spor tas. Orai. 20.25 Ko me di ja „Kur Fre das?“

(Vo kie ti ja, 2006 m.). 22.25 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N­7) (k). 23.25 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“ (k). 23.55 „Svei ka tos ko das“. Te le vit ri na. 0.55 Sta ty bų TV (k). 1.25–6.00 „Bam ba“.

8.00 Gus ta vo en cik lo pe di ja. 8.30 Kul tū rų kryž ke lė. Ru sų gat vė (ru sų

k.). 8.45 Mies to ko das (k). 9.00 La bas ry tas. 11.30 Dok. f. „Kon sen su so me tai“

(2011 m.) (k). 12.15 Kul tū ra. Dai li nin kas Va len ti nas

An ta na vi čius. 12.35 Dai ni nin ko Sta sio Po vi lai čio

65­me čiui. Fes ti va lis „Pa lan gos gai da 2003“. Dai nuo ja Sta sys Po vi lai tis (2) (k).

13.30 „Mei lės sko nis“. 14.30 Gru zi jos ki no kla si ka. Is to ri nė

dra ma „Cha re ba ir Go gi ja“ (Gru zi ja, 1987 m.) (N­7) (k).

16.55 Ži nios. 17.10 Mies to ko das. 17.25 Kraš to spal vos. 17.55 Gus ta vo en cik lo pe di ja. 18.25 At vi ra Lie tu vos uni ver si te tų ži nių

ly ga „Ly de riai“. 19.15 „Nes ku bėk gy ven ti“. 20.05 Gin ta ri nės ba tu tos meist rai.

Juo zas Do mar kas. 21.40 Vie nos šei mos li ki mas – tri jų

tautų is to ri ja. 23.00 Pa sau lio do ku men ti ka.

Įs pū din giau sios Azi jos šven to vės (2). Švy tin ti Bu dos že mė. Tai lan das (Ja po ni ja, 1991–1992 m.).

23.30 Mu zi kos pa sau lio žvaigž dės. 0.00 Pa no ra ma. 0.20 Vers las. 0.25 Kul tū ra. 0.30 Spor tas. 0.35 Orai. 0.40 Va ka ro au to gra fas.

10.10, 14.30 Te le par duo tu vė. 10.25 „Iš li ki mas“. 11.20 „Gra žuo lės ir moks liu kai“. 12.15, 18.00 „Kau lai“. 13.10 „Darbš tuo lis Te das“. 14.00 „Na ša Ra ša“. 15.00 „Sin ba do nuo ty kiai“. 16.00 „Iš li ki mas“. 17.00 „Gra žuo lės ir moks liu kai“. 19.00 „CSI Niu jor kas“. 20.00 „Darbš tuo lis Te das“. 20.30 „Ma no var das Er las“. 21.00 „Na ša Ra ša“. 21.30 Ko me di ja „Daug var go dėl

moks lo“ (JAV, 2002 m.). 23.10 Eu ro ly gos še šio lik tuko rung ty nės.

Kau no „Žal gi ris“–Tel Avi vo „Mac ca bi“. Vaiz do įra šas.

0.45 „Fu tu ra ma“ (N­7).

8.05, 15.30 Te le par duo tu vė. 8.40 „Dra ko nų ko va Z“ (N­7). 9.10 „Bet me no nuo ty kiai“. 9.35 „Dže kio Ča no nuo ty kiai“. 10.05 „Lai ko po li ci ja“. 10.30 Būk ma no mei le! (N­7). 11.30 „Mei lės spar nai“. 12.30 „Int ri gų dva ras“. 13.30 „In diš kos aist ros“. 14.30 „Lau ki nė šir dis“. 16.00 „Gil mo ro mer gi nos“. 17.00 „Pa sau lio Guin nes so re kor dai“

(N­7). 18.00 Dak ta ras Ozas. Šei mos gy dy to jo

pa ta ri mai (N­7). 19.00 „Ali sa. Šir džiai neį sa ky si“. 20.00 „De tek ty vė Džon son“ (N­7). 21.00 „Vo lan de ris“ (4) (N­7). 22.50 „Vy riš ki rei ka lai“. 23.50 „Ar ti na mų“ (N­7).

11.00 Se no ji ani ma ci ja. 11.30 No me da. 12.15 Ku li na ri nis rei das. 12.45 Val gyk ir liek nėk. 13.10 „Žiau ri mei lė“. 14.00 „Mo te rys me luo ja

ge riau“. 15.00 „Ža vūs ir drą sūs“. 16.05 Mart hos Stewart šou. 17.00 Ku li na ri nis rei das. 17.30 Val gyk ir liek nėk. 18.00 „Mo te ris be praei ties“. 19.00 „Žiau ri mei lė“. 20.00 La ba nakt, vai ku čiai. 20.30 No me da. 21.20 „Mo te rys me luo ja ge riau“. 22.20 „Mo te ris be praei ties“.

6.59, 13.00 TV par duo tu vė. 7.15 Te le ta biai. 7.45, 10.25, 14.35 Griūk ne gy vas!

(N­7). 8.15 Ne ga liu ty lė ti. 9.20, 18.20, 22.30 Su per L.T. 9.55, 15.10 „Po ra kaip tvo ra“ (N­7). 11.05 Gon go Gan gas. 12.05, 21.00, 0.05 Re por te ris. 13.30 Sko nio rei ka las. 15.45, 16.10 Dok. f. „Rei ga nas“ (1). 16.00, 17.00, 18.00 Ži nios. Orai. 17.20, 21.55 Lie tu va tie sio giai. 18.55 Šei mų dvi ko va – „Ak ro po lio“

tur ny ras. 19.55 „Rei ga nas“ (2). 21.52, 0.57 Orai. 23.05 „MAD MEN. Rek la mos vil kai“

(N­7). 1.00 Dok. f. „Rei ga nas“ (1).

9.00 Ži nios (k). 9.20 Muz. dra ma „Mu zi ka, su ra du si

mus“ (N­7). 11.15 Ko vo to jas (k). 11.45 Dra ma „Pa ry žius“ ( N­7). 13.50 Te le laik raš tis. 15.30 Ko me di ja „Kū di kis už 30 000

000“ (N­7). 17.30 Kau nas: tei sė bū ti (k). 18.00 Ži nios. 18.20 Din gu sios ci vi li za ci jos (k). 19.00 Nuo mo nės. 20.00 Svei kas žmo gus. 21.00 Ži nios. Orai. 21.20 Ko me di ja „Kad ir kas

benu tik tų“ (N­7). 22.55 Ži nios (k). 23.15 Ko miš ka dra ma „Sek sas ir

mir tis 101“ (N­14).

8.00 Ro man ti nė ko me di ja „Boi to no pak ran tės naš lių klu bas“ (JAV, 2005 m.).

9.55 Dra ma „Vi daus im pe ri ja“ (Pran cū zi ja, Len ki ja, JAV, 2006 m.).

12.55 Fan tas ti nis f. „Ža ri jos mies tas“ (JAV, 2008 m.).

18.30 Ko me di ja „Sen sa ci ja“ (D.Bri ta ni ja, JAV, 2006 m.).

20.10 Ro man ti nė ko me di ja „Mer gi na vai ki no kel nė se“ (JAV, Ka na da, 2006 m.).

22.10 Nuo ty kių f. „Aud ros ka rys“ (Vo kie ti ja, JAV, D.Bri ta ni ja, 2006 m.).

8.45 Te le vit ri na. 9.45, 18.40, 20.45, 23.00 Ži nios +. 10.00 VTB vie nin go ji krep ši nio ly ga.

Ta li no „Ka lev“–„As ta na“. 11.45 Is pa ni jos „Pri me ra“ ly gos

rung ty nės. 13.30 Au to mo to. 14.00 Ad re na li nas. 14.30 Spor tas LT. At vi ros Lie tu vos

jė gos tri ko vės tau rės var žy bos. 15.30 VTB vie nin go ji krep ši nio ly ga.

Kau no „Žal gi ris“–Mask vos sri ties „Chim ki“.

17.15 Spor tas LT. Tarp tau ti nis dr. P.Eig mi no me mo ria li nis sam bo tur ny ras.

18.15 Ke lias į Lon do ną. 18.55 Mo te rų Eu ro ly ga. Gio ro „Uni

Seat“–Kau no „VIČI Ais tės“. Tie sio gi nė trans lia ci ja.

21.00 Spor tas LT. Tarp tau ti nis dziu do tur ny ras.

21.30 Krep ši nio pa sau ly je. 22.00 Fut bo lo die vai. 23.15 Ke lias į Lon do ną.

22

menas ir pramogosketvirtadienis, sausio 19, 2012

Ša lia: �� kon�cer�te�nea�ki�vaiz�džiai�su�si�tiks�se�ni�pa�žįs�ta�mi�–�M.Rost�ro�po�vi­čius�(viršuje),�A.Mal�cys�(apačioje�kairėje)�ir�D.Ge�rin�gas.

Kau no sim fo ni nis or kest ras nu si lenks M.Rost ro po vi čiaus ta len tuiKau no mies to sim fo ni nis or kest ras pir mą­jį šių me tų kon cer tą pra de da pa sau li ne prem je ra – kom po zi to riaus, bu vu sio kau­nie čio, Ar vy do Mal cio kon cer tu vio lon če­lei ir or kest rui „In me mo riam Mstis la vui Rost ro po vi čiui“.

En ri ka Strio gai tėe.striogaite@kaunodiena.lt

Su or kest ru grieš švie saus at mi ni­mo M.Rost ro po vi čiaus mo ki nys – vio lon če li nin kas Da vi das Ge rin­gas. Kon cer te taip pat bus ga li ma iš girs ti M.Glin kos ope ros „Rus­la nas ir Liud mi la“ uver tiū rą bei J. Brahm so Sim fo ni ją nr. 2 D­Dur. Prie di ri gen to pul to stos M.Rost ro­po vi čiaus bi čiu lis – maest ro Juo zas Do mar kas.

– Pris ta ty ki te sa vo kū ri nį, ko­dėl ir kaip jis gi mė? Ko kią vie­tą jū sų kū ry bo je uži ma inst­ru men ti nio kon cer to žan ras? – pa klau sė me A.Mal cio.– Mi rus M.Rost ro po vi čiui, vi si, ku rie jį pa ži no jo me, su si ti kę vis pri si min da vo me, ką maest ro pa­da rė ge ro, koks jis bu vo, kaip gro­jo, di ri ga vo, bend ra vo. Taip vie ną karš tą 2007 m. va sa ros die ną, su­si ti kę pa jū ry je su Al giu Trei kaus­ku, pri si mi nė me mū sų vi sų my li­mą maest ro.

Mums be si šne ku čiuo jant iš si kris­ta li za vo idė ja įpras min ti maest ro at mi ni mą. Kau no sim fo ni nis už­sa kė Kon cer tą vio lon če lei ir sim­fo ni niam or kest rui. Šia idė ja pa si­da li jau su pro fe so riu mi D.Ge rin gu. Jam šis su ma ny mas pa ti ko, ir 2009 m. pa ra šiau kon cer tą. Be li ko su de­rin ti vi soms pu sėms priim ti ną da­tą kū ri niui at lik ti.

Kom po na vau gar sus tar si pa­mink li nės ar kos for mą. Pa ban­džiau at spin dė ti kū ri ny je maest­ro de di kuo tų kon cer tų nuo tru pas, emo ci nes bū se nas... Pa gal for mą išė jo tar si sa vo tiš ka ar ka – I da ly­je su skam ba Wi tol do Lu tos ławs kio in to na ci jos, jo kon cer tui bū din ga in ter va li ka, III da ly je – Krzysz to­fo Pen de rec kio ir Alf re do Schnitt kes kon cer tų ago gi ka, di na mi ka.

Ne lai kau sa vęs inst ru men ti nio kon cer to žan ro spe cia lis tu. Su­kur ti kon cer tą vio lon če lei, kaip ir ki tiems po pu lia riau siems inst­ru men tams (smui kui, for te pi jo­nui) yra sun kus už da vi nys. XX a. kom po zi to riai šiems inst ru men­tams pa do va no jo daug pui kių kū­ri nių, ku rie iš si ko vo jo pri pa ži ni mą gar siau sio se pa sau lio sa lė se. At li­kė jai, ska tin da mi ra šy ti kon cer tą, tai pri me na ir pa gei dau ja, kad kū­ri nys bū tų efek tin gas, vir tuo zi nis ir ly ri nis, kad jie ga lė tų įvai ria pu siš­kai sa ve iš reikš ti.

Tai ma no vie nuo lik tas kon cer tas. Esu su kū ręs kon cer tus for te pi jo nui, al tui, du kon cer tus flei tai, sop ra­nui sak so fo nui, te no ro sak so fo nui, akor deo nui, trom bo nui, klar ne tui, dvi gu bą kon cer tą smui kui ir al tui.

– Koks tai kū ri nys, ko tu rė tų ti­kė tis klau sy to jas, ko kia kū ri nio mu zi ki nė kal ba?– Ši par ti tū ra tu ri sa vo tiš ką siu­že tą su sa vo mo no lo gais, dia lo­gais, ale go ri jo mis, kul mi na ci jo mis, dra ma tiz mu ir ly riz mu. Ban džiau kon temp liuo ti kon cer tą iš dau­gy bės frag men tų, ku rie at spin dė­tų vio lon če lės ga li my bes, nū die nos kul tū ri nį sluoks nį, šian die nos ner­vą, pul są, žmo nių vil tis, sva jo nes ir klyst ke lius...

Sten giau si pa ra šy ti kū ri nį, ku rio klau san tis ga li ma bū tų įsi vaiz duo ti Me ni nin ko odi sė ją, ku rio je mu zi kos

gar sais pa tei kia mi maest ro biog ra­fi jos frag men tai. Kū ri ny je jau čia­mi jam de di kuo tų W.Lu tos ławs kio, K.Pen de rec kio, A.Schnitt kes kon­cer tų frag men tai, taip pat pri vers­to pa lik ti tė vy nę žmo gaus iš gy ve ni­mai, kan čia, il ge sys...

Kū ri nys su kur tas tra di ci niu kon­cer to žan ro prin ci pu, grin džia­mas so lis to ir or kest ro su prie ši ni­mu, ku ris vys to mas tiek akus ti niu, fak tū ri niu, tiek emo ci niu dra ma ti­niu as pek tu.

So lis tas – lyg sa vo tiš kas he ro­jus, ku rio mu zi ki nė cha rak te ris ti­ka pa si žy mi dau giab riau niš ku mu ir dau giap la niš ku mu, jis yra vi­so kū ri nio ašis, duo dan tis mu zi­ki nius ir emo ci nius im pul sus vi­sam or kest rui.

Kū ri ny je nau do ja mas pen­kių na tų gar saei lis, tar si mal dos ref re nas, kon cer te su skam ban­tis pen kis kar tus. Pen kios na tos, pen kios rit mi nės fi gū ros yra sa­vo tiš ka epig ra ma iš pen kių rai­džių: SLA VA – tai maest ro var do su trum pi ni mas, ku riuo jį va din­da vo drau gai.

– Esa te kau nie tis. Kur mo kė­tės, ko kie įspū džiai iš mo kyk­los lai kų?– Taip, esu kau nie tis. Ma no pir ma­sis mu zi kos mo ky to jas yra Vil nius Pet raus kas. Pir mie ji mo kyk los pri­si mi ni mai iš Juo zo Nau ja lio me no mo kyk los. Ji bu vo įsi kū ru si Kau no ar ki vys ku pi jos bu vu sio je re zi den­ci jo je, tai nu teik da vo kaž kaip įpa­rei go ja mai. Eg za mi nai ir kon cer­tai vyk da vo ko lo nų sa lė je, ku rio je anks čiau rink da vo si vys ku pai.

Už tvo ros ste bė da vau Ku ni gų se­mi na ri jos veik lą, o juk tuo me tu mes gy ve no me so vie ti nė je Lie tu vo­je. Mo kyk los lan gas bu vo vie nin te lė vie ta, kur ga lė da vai kiek vie ną die­ną ra miau siai žiū rė ti į klie ri kų pul­kus su su ta no mis, ža vė tis pa slap­tin gais ir pa trauk liais jų ri tua lais, o to pa ties ar chi tek tū ri nio an samb lio ki tas kie mas bu vo už grob tas – ja­me so vie tų ar mi jos ka rei vi nės, ry­tais po mankš tos ka rei viai praus­da vo si lau ko du še. Var pi nės bokš to smai ga ly je vie toj kry žiaus bu vo iš­kel ta žvaigž dė.

Prieš 45 me tus po pa mo kų ei da­vo me mau dy tis į Ne mu no ir Ne­ries san ta ką. Ap link Kau no pi­lies bas tė ją juo su sį grio vį, kai jis pa va sa rį ir ru de nį pri si pil dy da­vo van dens, po pa mo kų grįž da mi na mo, plau kio da vo me iš lent ga­lių su mon tuo tu plaus tu: ne kar­tą te ko ir skęs ti, grįž da vau na mo su šla pio mis kny go mis ir pa ts iki au sų per mir kęs.

– Ko kia jū sų pa žin tis su D.Ge­rin gu? Sa vo kū ri niui at lik ti ma tė te tik šį at li kė ją?– D.Ge rin gas pa lai kė šio kū ri nio at si ra di mą, to dėl na tū ra lu, kad jis, M.Rost ro po vi čiaus bu vęs mo­

ki nys, ir yra kū ri nio pir ma sis at­li kė jas. Da vi das at li ko ir di ri ga­vo ne vie ną ma no opu są, to dėl esu lai min gas kad jis su ra do lai ko šiai prem je rai.

D.Ge rin go pri sta ty ti ne rei kia, jis ži no mas pa sau ly je vio lon če li nin kas, di ri gen tas, pe da go gas. Tai gar siau­sias šiuo me tu Lie tu vos inst ru men­ti nin kas pa sau ly je, ne rims tan tis, ieš kan tis me ni nin kas, ins pi ruo jan­tis pa sau lio kom po zi to rius vis nau­jiems kū ri niams.

Ir šiais me tais, be dau gy bės di ri­ga vi mo ir kla si ki nių kon cer tų vio­lon če lei, maest ro pa ruo šė ir pa gros tris pa sau li nes prem je ras – Sil via Co sa lan ti Mai lan de, Alek sand­ro Ras ka to vo Ams ter da me ir ma­no Kau ne.

– Ko kia jū sų pa žin tis su M.Rost ro po vi čiumi, ką jis jums reiš kia?– Šiais me tais su kan ka pen ke ri me tai, kai mes ne te ko me maest ro. Ma no pa žin tis su gar siuo ju mu­zi ku pra si dė jo la bai se niai. Pir­mą kar tą jį iš gir dau Kau no fil har­mo ni jos sa lė je gal prieš 40 me tų – 1972­ai siais. Jis at li ko An to ni­no Dvor žá ko kon cer tą vio lon če lei. Rin kau vi sas jo įra šy tas plokš te­les, tuo me tu „Me lo di jos“ fir mos iš leis tas SSRS. Man iš va žia vus į Vil nių, o maest ro pa si trau kus į Va ka rus, sto jo il ga pau zė. Po dau­ge lio me tų, 1993­iai siais, su si ti ki­mas įvy ko Li sa bo no je. Ir nuo ta­da mes ma ty da vo mės kiek vie nais me tais. Apie jį ga lė čiau pa sa ko ti be per sto jo. Tai me ni nin kas, tu­rėjęs be ga li nę at sa ko my bę, ti kė ji­mu tie sa, gė riu. Tai žmo gus, vi sa­da lai kę sis žo džio, ku riam są vo ka „gar bė“ ne bu vo tuš čias žo dis ir drau ge jis tu rė jo pui kų hu mo ro jaus mą, su ge bė da vo pra juo kin ti net kie čiau sius niurzg lius.

M.Rost ro po vi čius tu rė jo fe no­me na lią at min tį, jei, tar kim, iš gir­do kie no nors žmo nos var dą, tai ir po de šim ties me tų pa klaus ją var­du: kaip se ka si?

M.Rost ro po vi čius lai ko mas pa čiu reikš min giau siu pa sau lio vio lon če­li nin ku. Jis yra įra šęs vi są re per tua­rą, su kur tą vio lon če lei.

Tai žmo gus, my lė jęs Lie tu vą ir pa dė jęs sun kiais is to ri jos mo men­tais. Jis, ve žio da mas po pa sau­lį Lie tu vos me ni nin kus – Lie tu vos na cio na li nį sim fo ni nį or kest rą, Lie­tu vos na cio na li nį ba le tą, juos gar­sino. Daug kon cer tų su reng ta ir su Lie tu vos ka me ri niu, ir su Kau no vals ty bi niu cho ru.

Ka dan gi dir bu Lie tu vos na cio­na li nia me sim fo ni nia me or kest re, tai su maest ro tu rė da vo me kiek­vie nais me tais kon cer tų, net iš ti sų tu rų po Eu ro pą. Man pa si se kė kad M.Rost ro po vi čius už sa kė man vir­tuo zi nį sim fo ni nį kū ri nį „Im pe tus“ ir at li ko jį Ra ve nos fes ti va ly je Ita­li jo je. Jis pa gei da vo, kad tai bū tų grei tas, ak ty vus, spal vin gas chres­to ma ti nis or kest ro pa ži ni mas­va­do vas po or kest rą ir drau ge – kon­cer ti nė uver tiū ra, ne il ges nė kaip 11 min. Aiš ku, aš ap si džiau giau ir su vis kuo su ti kau. Iš sis ki riant jis pa­sa kė, kad su si tik si me po tri jų mė­ne sių, kad jam bus įdo mu pa ma­ty ti, kaip man pa vy ko. Bu vo daug stre so, ne ži no jau, nuo ko pra dė­ti. Džiau giuo si, kad jam la bai pa­

Sten giau si pa ra šy­ti kū ri nį, ku rio klau­san tis ga li ma bū tų įsi vaiz duo ti Me ni­nin ko odi sė ją.

23

menas ir pramogosketvirtadienis, sausio 19, 2012

horoskopai

DaTos (sausio 19 D.)

kryžiažoDis

Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute nu-meriu 1337. Siųsdami žinutę ra-šykite: DIENA (tarpas) KD (tar-pas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA KD KAUNAS (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba, iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu, atneškite į „Kauno dienos“ redakciją, Kęstučio g. 86, Kaunas.

Šios savaitės nugalėtoją paskelbsi-me antradienį, sausio 24 d.

Net ir tokia garsi rašytoja kaip Nora Ro-berts, kurios plunksnai priklauso be-veik 200 romanų, nedrįstų išsižadėti savo pirmųjų kūrinių. Vienas iš jų – tri-logija „Airių svajos“.

Pirmojoje trilogijos knygoje – „Gražioji arklininkė“ – susipažinsite su Adelija.

Jie nukeliavo tolimą kelią ieškodami savo laimės. Ir surado amžiną meilę.

Gražutę Adeliją likimas nubloškia į svajonių šalį Ameriką. Gavusi darbą žirgyne mergina nesitveria džiaugs-mu. Tik susitikus su žirgyno savinin-ku kaskart žyra kibirkštys - Adelijai sunku suvaldyti aštrų liežuvėlį, o Tre-viui Grantui smagu ją erzinti. Vis daž-niau jų keliai susibėga, Adelijos širdyje įsižiebia meilė...

Šią savaitę laimėkite Noros roberts knygą „Gražioji arklininkė“.

Kau no sim fo ni nis or kest ras nu si lenks M.Rost ro po vi čiaus ta len tuiti ko šis opu sas, tai bu vo 72-as, jam, kaip di ri gen tui, de di kuo tas kū ri nys. Po šio kū ri nio prem je ros Ita li jo je 2002 m. maest ro pa siū-lė vi siš kai prie šin go sti liaus kū-ri nį – no rė jo, kad tai bū tų lė tas, pa pras tas, lyg at si svei ki ni mo, lyg išei nan čio iš šio pa sau lio žmo gaus įspū dis, pa gei da vo, kad pa bai go je skam bė tų vio lon če lė. Su šiuo kū ri-niu jis pla na vo už baig ti kon cer tą. Taip gi mė „Virš mū sų tik dan gus“. De ja, šio opu so maest ro ne spė jo at lik ti.

– Kaip bu vęs kau nie tis ga li­te pa žvelg ti ki to mis aki mis į mies tą. – Ma nau, ne su ati trū kęs nuo Kau-no pro ble mų, kaip ir dau ge lis kau-nie čių ne su abe jin gas, kaip bus res-tau ruo ja ma Kau no pi lis, ti kiu, kad šis mies to sim bo lis bus at ku ria-mas su ypa tin ga pa gar ba, dė me siu ir ko ky be. La bai svar bu, koks iš-kils nau jas kvar ta las Se na mies ty je

vie toj „Li tua ni cos“ komp lek so, nes at si ran da uni ka li ga li my bė įneš ti švie žio krau jo į Se na mies tį, su tei-kiant jam nau ją trau ką ir ko ky bę. Se ku ir kon kur so pe ri pe ti jas: koks gi

bus su kur tas ir pa sta ty tas pa mink-las An ta nui Mac ke vi čiui, ir 1963 m. su ki li mui. Ma nau, pa mink lui pa si-rink ta is to ri nė vie ta ir įpa rei go ja, ir už krau na di džiu lę at sa ko my bę. Ta-čiau kon kur so ter mi nas ir vie nin te-lis da ly vis – glu mi na. Džiau giuo si kau nie čių vi suo me ni niu ak ty vu mu, ku ris pra si ver žė dis ku tuo jant apie stik li nį pa sta to ant sta tą Lais vės alė jo je.

– Ko dėl iš va žia vo te iš Kau no, ar leng vai pri ta po te Vil niu je, o gal ke ti na te su grįž ti?– 1975 m. bai giau Juo zo Gruo džio kon ser va to ri ją ir įsto jau į Lie tu-vos mu zi kos aka de mi ją Vil niu-je. 1979-ai siais ga vęs pa sky ri mą į Lie tu vos na cio na li nę fil har mo ni ją, iki šiol ten dir bu. Ma nau, šian die-nia me pa sau ly je Vil nius ir Kau nas yra vi sai ša lia. Aš ne skirs tau at ski-rai – Vil nius ar Kau nas, man abu mies tai yra vie na są vo ka – Lie tu-va. Sten giuo si ma ty ti, kas mus jun-gia, o ne kas mus ski ria. Be abe jo, Vil nius, kaip vals ty bės sos ti nė, gy-ve na daug ak ty ves nį vi suo me ni-nį ir kul tū ri nį gy ve ni mą nei vi si ki-ti Lie tu vos mies tai, ta čiau Kau nas šiuo me tu yra at ra dęs sa vo iš skir-ti nę vie tą.

– Ko kie ar ti miau si pla nai?– Šių me tų pla nai – jau įtei kiau gai das As tai Krikš čiū nai tei nau-jau sio opu so – „Jaz mi no gies mė“

sop ra nui ir ka me ri niam or kest rui. Da bar ra šau kū ri nį, ku rį iš sių siu Ju ri jui Baš me tui. Per nai Mask vo je skam bė jo ma no „Vor tex“ sim fo ni-niam or kest rui prem je ra. Tai bu vo J.Baš me to už sa ky mas jo va do vau-ja mo „No va ja Ro si ja“ sim fo ni nio or kest ro ju bi lie jui. Bū nant Mask vo-je, ap ta rė me su Ju ri ju mi nau jo kū-ri nio idė ją. At lik ti nu ma to ma su ki-tu maest ro va do vau ja mu ko lek ty vu – gar siuo ju „Mask vos so lis tai“ ka-me ri niu or kest ru.

Zemt so vų al tų kvar te to iš Ha-gos už sa ky mu su kū riau „Ele gi ją“, prem je ra įvyks va sa rio 1 d. Leip ci-go šiuo lai ki nės mu zi kos fes ti va ly-je. Lau kia la bai įdo mus pa siū ly mas su kur ti mu zi ką ba le tui, tai ir gi šie-met ban dy siu įgy ven din ti.

pen kios na tos, pen­kios rit mi nės fi gū ros yra sa vo tiš ka epig­ra ma iš pen kių rai­džių: sLa Va.

kas: kau no mies to sim fo ni nio or kest ro kon cer tas.

kur: kau no vals ty bi nė je fil har mo ni jo je.

kada: sau sio 20 d. 18 val.

1736 m. gimė Didžiosios Britanijos in-žinierius, pirmojo praktinio garo vari-klio išradėjas Jamesas Wattas.1839 m. gimė prancūzų dailininkas Paulis Cezanne’as.1943 m. gimė roko karaliene tituluoja-ma amerikietė Janis Joplin.1944 m. gimė teatro, televizijos ir kino aktorius Gediminas Girdvainis.1945 m. gimė lietuvių poetė Alma Ka-rosaitė.1949 m. gimė anglų dainininkas Ro-bertas Palmeris.1980 m. Klaipėdoje gimė buvęs krep-šininkas Arvydas Macijauskas.1980 m. gimė Jensonas Buttonas, bri-tų „Formulės-1“ lenktynininkas, lenk-tyniaujantis „McLaren“ komandoje.1981 m. gimė prancūzų krepšininkas Florent’as Piétrusas.

aViNas (03 21–04 20). Jausitės prislėgtas dėl to, kaip klostosi jūsų

gyvenimas ar dėl santykių su aplinki-niais. Tikriausiai manysite, kad artimieji tolsta nuo jūsų.

JauTis (04 21–05 20). Vertinsite sąžiningumą ir atvirumą, jausite

priešiškumą kitų žmonių nuomonei. Jus erzins tuščios kalbos ir aplinkinių smal-sumas.

DVyNiai (05 21–06 21). Dėl emoci-nės įtampos ir nuovargio bus sunku

kontroliuoti savo pyktį ir neįžeisti aplinki-nių. Valdykitės. Perpildęs kantrybės taurę pridarysite daugiau žalos negu naudos.

Vėžys (06 22–07 22). Esate linkęs viską vertinti paprasčiau, nei yra iš

tiesų. Ieškosite ko nors neįprasta, kad ga-lėtumėte pritaikyti savo kūrybiškumą. Tai laikas, kai trokštate pažinti kitus pa-saulius ir nerealią meilę.

LiūTas (07 23–08 23). Karjera ir gyvenimo būdas neigiamai veiks

jūsų šeimą ir dvasinę būseną, dėl to atsi-ras poreikis kontroliuoti save.

MerGeLė (08 24–09 23). Bandysi-te pasinerti į romantišką gyveni-

mą, mėgausitės savo jausmais ir atvirai reikšite emocijas. Tinkama diena išsi-ruošti pasivaikščioti arba pasportuoti gryname ore.

sVarsTykLės (09 24–10 23). Pir-menybę teiksite įprastam gyveni-

mui ir nesigriebsite nerealių idėjų ar bū-dų atitrūkti nuo tikrovės. Ne pats tinka-miausias laikas skaityti knygas ar žiūrėti filmus.

skorpioNas (10 24–11 22). Turite pakankamai energijos ir motyva-

cijos, kad pagerintumėte savo aplinką ir gyvenimą. Tačiau savo agresyvumu ga-lite įžeisti jautresnius žmones. Nebūkite storžievis.

ŠauLys (11 23–12 21). Nauji bendra-vimo būdai padės sėkmingai susi-

tarti su aplinkiniais. Būsite kalbesnis, no-riai ir lengvai bendrausite. Galimas nau-dingas pokalbis su daugiau patirties tu-rinčiu žmogumi.

ožiaraGis (12 22–01 20). Sveika nuovoka padės sėkmingai ben-

drauti su aplinkiniais. Apmąstysite pra-eities įvykius ir jie nušvis kita šviesa.

VaNDeNis (01 21–02 19). Esate lin-kęs svajoti, atitrūkti nuo realybės,

bus sunku susikaupti. Tačiau nepamirš-kite, kad dėl to galite priimti neraciona-lius sprendimus, o to šiuo metu sau ne-galite leisti.

žuVys (02 20–03 20). Norėsis ko nors šilto, minkšto ir švelnaus. Po

darbų leiskite sau atsikvėpti kvepiančio-je vonioje, pažiūrėti gerą, be ne pernelyg rimtą filmą, paskaityti knygą.

orai kaunešiandien Rytas Diena Vakaras Naktis Vėjas (m/s)

Či lę pa ža di no dre bė ji mas

Či lę ant ra die nio ry tą su pur tė be veik 6 ba lų Rich te rio ska lės že mės dre bė ji­mas. Dre bė ji mo epi cent ras bu vo šiau­ri nė je ša lies da ly je esan čia me Ko kim­bo re gio ne, ne to li Los Vi los mies to. Stip­riau siai dre bė ji mas bu vo jun ta mas cent ri nė je Či lės da ly je, taip pat sos ti­nė je Sant ja ge, esan čia me maž daug už 450 km nuo epi cent ro. Cu na mio pa vo­jus ne bu vo pa skelb tas. Či lė iki šiol ša li­na la bai stip raus – 8,8 ba lo – že mės dre­bė ji mo, įvy ku sio 2010 m. va sa rio 27­ąją, pa da ri nius. Ta da sti chi jos au ko mis ta­po 524 žmo nės, dau giau kaip 30 vis dar lai ko mi din gu siais be ži nios.

rytoj

poryt

–1 00 –1

0 0+1 –1

–2 –20 –1

4

3

2

įvairenybės

auš ra Gar nie nėa.garniene@kaunodiena.lt

Vai kų pirš tu kams ir akims įdo­mu vis kas – nuo ma žų spal vin gų odi nių gė ly čių, apy ran kių ar kny­gos skir tu kų iki dė tu vių strė lėms ir įmant rių mo te riš kų ran ki nių. Ama tų ir me nų cent ro „Nau ja Si­re na“ dirb tu vė se J.Dob ke vi čiaus vi du ri nės mo kyk los penk to kai smal siai ap žiū ri nė jo kiek vie ną odos ga ba lė lį, iš jų su kur tus dir­bi nius, bet il giau siai už tru ko ties įran kiais, ku rie skir ti odai pa vers ti mie lais daik tais.

„Vi si da bar daug kal ba apie kū­ry biš ku mo ska ti ni mą. Juk kū ry biš­ku mas yra ir eko no mi kos va rik lis, ir bū das iš mok ti pa si ti kė ti sa vo jė­go mis“, – pa ste bė jo Ama tų ir me­nų cent ro „Nau ja Si re na“ va do vė Ire na Se ra pi nie nė.

Ji pa kvie tė ne to lie se dirb tu vių esan čios mo kyk los vai kus į edu­ka ci nį už siė mi mą, per ku rį penk­to kai ga lė jo su si pa žin ti su odi nin ko ama tu, pa ma ty ti, kaip spe cia lis tų ran ko se gims ta nau ja ran ki nė ar pi ni gi nė, iš ban dy ti įvai rius įran­

CNN, „Press TV“ inf., „Reu ters“ nuo tr.

Odos ama to pa mo ka – sėk la atei čiaikius ir net pa si ga min ti sau mie lą smulk me nė lę iš odos.

„Kai pa klau sė me, kas jiems įdo­mu, vai kai cho ru at sa kė – plak tu­kai. Plak tu kų jie tu ri ir na muo se, o čia iš ban dys ir to kių įran kių, ko kių dar nė ra ma tę“, – šyp so jo si dirb­tu vė se dir ban čios spe cia lis tės.

„Šian dien jie pa tys pa si da rys ir iš si neš skir tu ką kny gai, apy ran kę. Tai vai kams bus tar si įro dy mas, kad žmo gus pa ts ga li kaž ką pa da ry ti. To kie už siė mi mai ga lė tų su do min­ti ne vien vai kus, bet ir stu den tus, Kau ną ap lan kan čius tu ris tus“, – įsi ti ki nu si I.Se ra pi nie nė, pa na šias edu ka ci nes pa mo kas Vil niu je ren­gian ti jau ne vie nus me tus.

Odos meist rų pa de da mi ber niu­kai ir mer gai tės spe cia liu apa ra­tu mu šė sky lu tes odos juos te lė se, de ri no spal vas ir vars tė odi nė mis vir ve lė mis, su ko gė ly tė mis puoš tas apy ran kes ir nuo šir džiai džiau gė si kiek vie nu pa vy ku siu dar be liu.

I.Se ra pi nie nė pa ste bi, kad odi­nin kų ama tas da bar nė ra la bai po­pu lia rus, tad vi lia si, kad to kios edu ka ci nės pa mo kos pa sės sėk lą vai kų šir dy se.

smal sūs: �� penk�to�kus�do�mi�no�vi�sos�smulk�me�nos,�su�si�ju�sios�su�odi�nin­ko�ama�tu.

pa mo ka: �� vai�kai� iš�ban�dė� ne�ma�ty�tus� įran�kius� ir� ža�vė�jo�si�ma�lo�nio�mis�smulk�me�no�mis,�ku�rias�ga�li�ma�su�kur�ti�iš�odos.

atei čiai: �� I.Se�ra�pi�nie�nė�ti�ki�si,�kad�to�kios�edu�ka�ci�nės�pa�mo�kos�vai�kams�ne�leis�iš�nyk�ti�odi�nin�ko�ama�tui.

And�riaus�Alek�sand�ra�vi�čiaus�nuo�tr.

A.Mickevičiaus 17, Kaunas. Mėsinių 9, Vilnius.

www.sirena.lt

www.Facebook.com/ sirenarankines

Atėnai +9Berlynas +6Brazilija +25Briuselis +9Dublinas +8Kairas +16Keiptaunas +27Kopenhaga +5

Londonas +8Madridas +13Maskva –6Minskas –2Niujorkas +2Oslas –2Paryžius +10Pekinas +4

Praha +3Ryga +3Roma +8Sidnėjus +25Talinas +1Tel Avivas +13Tokijas +11Varšuva +2

Saulė teka 8.29Saulė leidžiasi 16.30Dienos ilgumas 8.01Mėnulis (delčia) teka 4.55Mėnulis leidžiasi 12.32

19­oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 347 dienos.Saulė Ožiaragio ženkle.

Vardaipasaulyje

Marijampolė

Tauragė

+1

+2

Vilnius–1

Alytus+1

Kaunas0

Utena–1

Panevėžys

0ŠiauliaiTelšiai

+2

Klaipėda+3

Vėjas3–8 m/s

šiandien, sausio 19 d.Orai Antroje savaitės pusėje Lietuvoje temperatūra dienomis kils virš nu-lio, pasnigs, kris šlapdriba. Šiandien dieną nuo 1 laipsnio šalčio iki 3 šilu-mos. Numatomas sniegas, šlapdri-ba. Rytoj naktį prognozuojama nuo 2 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos, dieną – iki 2 laipsnių šilumos. Trupu-tį pasnigs.

–1

Gedvilė, Henrikas, Kanutas, Kleopatra, Marijus, Morta, Raivedys.