Lietuva 7p. turtas 12p.

sau lius tvir bu tass.tvirbutas@kaunodiena.lt

Šū kis „Bib lio te kos – pa žan gai“ Ši­lai niuo se skam ba lyg pa juo ka. Čia bib lio te ka įsi kū ru si ankš to se dau­gia bu čio pa tal po se, o laip ti nės du­rys – su ko di ne spy na.

Nuo la ti nis bib lio te kos, esan čios Vėt run gės gat vė je, lan ky to jas Ši­lai nių gy ven to jas Jus ti nas Vos ka jau dve jus me tus vaikš to su raš tais į sa vi val dy bę ir klau sia, ka da bib lio­te ka įsikurs nor ma lio se pa tal po se. „Vie nin te lė di de lia me mik ro ra jo ne bib lio te ka įsi kū ru si tre čia me dau­gia bu čio na mo aukš te. Su skau­da ma ko ja nė ra leng va lai pio ti, o neį ga lie siems ap skri tai ma žai vil­čių ten pa tek ti“, – kal bė­jo vy ras.

PasauLis 9p.

Dienos citata

Le dyn me tis:Ši lai nių bib lio te ka

„Darb da viai tik rai kels at ly­gi ni mus. Ar tai da rys ir Vy­riau sy bė? Aš neį si vaiz duo­ju Vy riau sy bės, ku ri ne pa­si nau do tų ši ta pro ga“, –

Ketvirtadienissausio 26, 2012Nr. 21 (19580)Kaunodiena.lt2 Lt

Atrodo, kad ir šis Seimas

nesugebės priimti parlamentarų veiklą

reglamentuojančio įstatymo.

Pa si keis ti as bes ti nį sto gą su

ES pa ra ma – dau ge liui

pra ban ga.

Protestuotojai Davoso forume statė ledo namą, kuriame norėtų

įkurdinti kapitalistus.

Oro uos tuo se šil tus liz dus su si su ko va gys

24p.

2

Mo der niau sia apa­ra tū ra ap si gink la­vę oro uos tai su ge­ba ap si sau go ti nuo te ro ris tų, bet be jė­giai – prieš va gis. Tai „Kau no die nai“ at­vi rai pri pa ži no ke­lei vių skry džius or­ga ni zuo jan čių ir kont ro liuo jan čių tar ny bų spe cia lis tai.

Grės mė: � lėk tu vais skren dan čių ke lei vių daik tai – nuo la ti nia me pa vo ju je. Tomo Urbelio (BFL) nuotr.

arū nas Damb raus kasa.dambrauskas@kaunodiena.lt

Sa viš kių ne kont ro liuo jaOro uos tuo se kont ro liuo ja mas ko ne kiek vie nas ke lei vio žings­nis, ta čiau pa čių dar buo to jų sa vi­kont ro lės me cha niz mas – vi siš­kai iš si de ri nęs. Dar buo to jai prieš ke lei vius ga li vyk dy ti įžū lius kri­mi na li nius nu si kal ti mus ir lik ti ne tik ne nu baus ti, bet dar ir ap sau go­ti nu si kal tė liams pa lan kių tai syk­lių, ku rias nu sta to pa tys oro uos tų pa slau gų tei kė jai. Tuo aki vaiz džiai įsi ti ki no iš Vil niaus per Ry gą į Ber­ly ną skri dęs „Kau no die­nos“ žur na lis tas.

15p.

Kau nie čių le do skulp to rių ko man da vėl ren gia si

su ža vė ti pa sau lį.

įžval go mis da li jo si Lie tu vos vers lo darb da vių

kon fe de ra ci jos ge ne ra li nis di rek to rius

Da­nas­­Ar­laus­kas.

2

Oro kokybė KauneAnglies monoksidas (CO)Kietosios dalelės (KD

10)

Azoto dioksidas (NO2)mg/m350

Nustatyta 24 val. ribinė vertė00 mg/m310

Nustatyta 8 val. ribinė vertė0 mg/m3200

Nustatyta 1 val. ribinė vertė

Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai

2

miestas49 0,76 75

Ketvirtadienis, sausio 26, 2012

Kai Ber ly no oro uos te žur na lis tas at siė mė re­

gist ruo tą ba ga žą, iš kar to su pra­to, kad krep šys ge ro kai leng ves nis, nei bu vo Vil niu je. Paaiš kė jo, kad iš krep šio pa vog tas ne šio ja ma sis kom piu te ris. Bu vo aki vaiz du, kad va gys tė įvyk dy ta skry dį ap tar na vu­sių tar ny bų vi daus sis te mo je. Grei­čiau siai Vil niu je, nes čia re gist ruo­tas ba ga žas bu vo ske nuo ja mas.

To kiais pa ste bė ji mais pa si da li jo ir Ber ly no oro uos te bu din tys po li­ci nin kai, ku riems pir mie siems žur­na lis tas pra ne šė apie pa vog tą kom­piu te rį. Jie pa ta rė kreip tis į ba ga žo pa žei di mus fik suo jan čią Ber ly no oro uos to tar ny bą.

At sip ra šė ir ap gai les ta voBa ga žo pa žei di mą už fik sa vu si Ber­ly no oro uos to dar buo to ja įre gist­ra vo įvy kio by los nu me rį. Jį rei kė­jo par siųs ti skry dį or ga ni za vu siai Lat vi jos bend ro vei „Air Bal tic“.

Pre ten zi ją ir pra ne ši mą apie va­gys tę ga vu sios bend ro vės at sto vė Ol ga Ščer ba ko va ne tru kus elekt­ro ni niu pa štu at siun tė laiš ką, ku­ria me ap gai les tau ja ma ir at si pra­šo ma dėl pra ras to kom piu te rio.

„Sėk min gas ba ga žo pri sta ty mas mums yra la bai svar bus, to dėl in­for ma vau už sau gų ba ga žo pri sta­ty mą at sa kin gų pa da li nių at sto vus pa da ry ti vis ką, kad ki tą kar tą to kia si tua ci ja ne be pa si kar to tų“, – for­ma lia me at sa ky me dės tė „Air Bal­tic“ at sto vė.

Be to, ji ci ta vo Ke lei vių ir ba ga­žo ve ži mo są ly gų punk tą, ku ria me tei gia ma, kad tarp ba ga že esan čių daik tų ne tu ri bū ti elekt ro ni nių ir elekt ri nių prie tai sų. To dėl, ra šo ma „Air Bal tic“ paaiš ki ni me, bend ro­vė ne ga li pri siim ti at sa ko my bės už ke lei vio pa tir tus nuo sto lius, ta čiau ra gi na ir to liau bend ra dar biau ti su šia skry džių bend ro ve.

Per duo da po li ci jai„Air Bal tic“ neat sa kė į pa klau si mą, ar dėl šio įvy kio ne tu rė tų bū ti pra­dė tas iki teis mi nis ty ri mas.

Prieš pus me tį dau gia­bu čio laip ti nės, kur

įsi kū ru si bib lio te ka, gy ven to jai pa kei tė lau ko du ris, ku rio se su­mon tuo ta ko di nė spy na. „Atė jęs lau kiu, kol koks nors gy ven to jas, ži nan tis ko dą, įleis vi dun“, – guo­dė si J.Vos ka.

Sa vi val dy bė jam yra raš tu at­sa kiu si, kad nau jos pa tal pos bib­lio te kai bus įreng tos ša lia Ši lai nių po lik li ni kos, Bal ti jos g. 7. „Ta čiau lai kas ei na, o jo kių veiks mų ne­ma ty ti“, – ste bė jo si kau nie tis.

Šal tos pa tal posVin co Ku dir kos vie šo sios bib lio­te kos fi lia lo Ši lai nių bib lio te kos vy riau sio ji bib lio te ki nin kė Rū­ta Pliop ly tė taip pat mi nė jo, kad daug skai ty to jų skun džia si dėl ko­di nės spy nos.

„Pa sa ko me jiems spy nos ko do skai čius, bet ne vi si juos at si me­na, taip pat mė gi na me lai ky ti iki ga lo neuž da ry tas lau ko du ris, bet ku ris nors gy ven to jas praei da mas jas vis už tren kia“, – pa sa ko jo bib­lio te ki nin kė.

Bib lio te ka įsi kū ru si dvie juo­se su jung tuo se bu tuo se – dvie jų kam ba rių ir pu sant ro kam ba rio. „Skai tyk los kam ba rė ly je vos tel­pa pen ki žmo nės. Vis su dė tin giau su tal pin ti ir lei di nius“, – guo dė­si R.Pliop ly tė.

Apie 40 tūkst. gy ven to jų tu rin­čių Ši lai nių bib lio te ko je tė ra du kom piu te riai, pa sta ty ti ma ža me kam ba rė ly je. „Per die ną pas mus ap si lan ko apie pus šim tis žmo nių, o kai ka da ir dar dau giau. Šios pa­tal pos jiems tik rai ne tin ka mos“, – įsi ti ki nu si R.Pliop ly tė.

Žie mą dėl se nų lan gų pa tal pos neį šy la. Pa sak bib lio te ki nin kės, čia šal tes nė mis die no mis tem pe­ra tū ra te sie kia 12–14 laips nių.

Pla nai už stri goVin co Ku dir kos vie šo sios bib lio­te kos di rek to rius Ze no nas Vaš ke­vi čius pri ta rė, kad pa tal pos vi siš­kai ne pri tai ky tos bib lio te kai. „Šis klai din gas mies to val džios spren­di mas bu vo priim tas dar prieš 27 me tus, pa skui vis bu vo ža da ma bib lio te ką iš kel ti ki tur“, – pa sa­ko jo di rek to rius.

Oro uos tuo se šil tus liz dus su si su ko va gys 1

Rea ly bė: �� re�gis,�už�daik�tus,�ku�rie�pa�ten�ka�į�lėk�tu�vo�ba�ga�žą,�iš�es�mės�nie�kas�neat�sa�ko.�����������������������������������������������������������������������Tomo�Lukšio�(BFL)�nuotr.

Le dyn me tis: Ši lai nių bib lio te ka

1

Sa vi val dy bė bu vo nu ma čiu­si per kel ti bib lio te ką į ža dė tas re­konst ruo ti pa tal pas. Jo se dar tu rė­jo įsi kur ti Ši lai nių bend ruo me nių

na mai, se niū ni ja. Jau se niai pa­reng tas tech ni nis pro jek tas, ta­čiau nė ra fi nan sa vi mo. Su ma ny­mui įgy ven din ti rei kė tų apie 4 mln. li tų.

„Kau no val džia ti ki si, kad lė­šų pa vyks gau ti per pa ra mos fon­dą, pra si dė jus nau jam ES fi nan­si niam lai ko tar piui nuo 2014 m., o iš mies to biu dže to skir ti to kių pi ni gų nė ra ga li my bių“, – sa kė Z.Vaš ke vi čius.

Pa sak di rek to riaus, Ši lai nių bib lio te ka – vie nin te lė iš 30 fi­lia lų po duk ros vie to je. „Ki­tur pa tal pos su re mon tuo tos ar­ba re no vuo ja mos, įreng tos įva žos neį ga lie siems, lif tai“, – tei gė Z.Vaš ke vi čius.

Per me tus Kau no bib lio te kos su lau kia 500 tūkst. lan ky to jų. Vi­si fi lia lai tu ri 50 tūkst. nuo la ti nių skai ty to jų.

Kliū tys: �� J.Vos�ka�ap�gai�les�ta�vo,�kad�šim�tams�pa�gy�ve�nu�sių�žmo�nių�su­dė�tin�ga�pa�tek�ti�į�bib�lio�te�ką.����������������������������������������������And�riaus�Alek�sand�ra�vi�čiaus�nuo�tr.

Šal tes nė mis die­no mis tem pe ra tū­ra te sie kia 12–14 laips nių.

Tarp tau ti nio Vil niaus oro uos­to at sto vė Sand ra Šiau lie nė ti ki no, kad, ga vus pra ne ši mus apie va gys­tes, iš kar to krei pia ma si į oro uos to po li ci jos po sky rį.

Vis dėl to, pa sak S.Šiau lie nės, si­tua ci ją ge ro kai ap sun ki na tai, kad da lis ap vog tų ke lei vių va gys tę pa­ste bi jau iš vy kę iš oro uos to ar dar ge ro kai vė liau.

Pa na šiais pa ste bė ji mais da li jo si ir Eu ro pos var to to jų cent ro at sto vė Ind rė Ksen zo vai tė. Pa sak jos, pa­vog tų daik tų daž nai pa si gen da ma tik grį žus na mo ir pra dė jus da ly ti lauk tu ves na miš kiams. Praė jus ge­ro kai lai ko, la bai keb lu įro dy ti, kad daik tas tik rai bu vo la ga mi ne.

„Rei kė tų ne pa tin gė ti tie siog ba­ga žo sky riu je at si da ry ti la ga mi ną ir per mes ti aki mis, ar vis kas vie to je. Ypač ver ta tai da ry ti, jei la ga mi nas at ro do įtar ti nas – daik tai su jauk­

Man tas La pins kasm.lapinskas@kaunodiena.lt

Ar ži no te, kas yra Jev he nas Ko no­va le cas? Gal ga lė tu mė te iš var dy ti jo nuo pel nus Kau nui? Ne gir dė jo­te? Kreip ki tės paaiš ki ni mo į vi ce­me rą Sta nis lo vą Buš ke vi čių, rei­ka lau jan tį, kad J.Ko no va le cui už 2 600 li tų Kau ne bū tų įreng ta at mi­ni mo len ta.

Nie kas ne ži no, kur lan kė siMies to ta ry ba šian dien tvir tins 2012–2013 m. sa vi val dy bės lė šo­mis įren gia mų at mi ni mo len tų są­ra šą.

At mi ni mo len tos biu dže to lė šo­mis ga mi na mos pa gal me tų pra­džio je pa tvir tin tą są ra šą, ku rį pa­ren gia Kul tū ros pa vel do sky rius, at si žvelg da mas į žy mių žmo nių ju­bi lie jus ir į at ski rų pa reiš kė jų pra­šy mus.

Dar gruo dį są ra šas svars ty tas Pa­va di ni mų su ma ny mo ir at mi ni mo ko mi si jo je. Ji ne pri ta rė, kad Kau­

ne bū tų įren gia ma at mi ni mo len­ta Uk rai nos tar pu ka rio pa si prie­ši ni mo vie nam iš va do vų Jev he nui Ko no va le cui, nes pa raiš ką pa tei kę as me nys ne nu ro dė, ku rio je vie to je len ta tu rė tų bū tų pri tvir tin ta.

Prie žas tis pa pras ta – nie kas ne­ga li pa sa ky ti, kur J.Ko no va le cas lan kė si Kau ne.

Pa si ro do, ži no ma vi so la bo tiek, kad Uk rai nos par ti za nas bend ra vo su Lie tu vos dip lo ma tais. Ko mi si ja ne pa ten ki no to kio ne konk re taus pra šy mo.

Ar 2 600 li tų – pi ni gai?At mi ni mo len tos J.Ko no va le cui ini cia to rius S.Buš ke vi čius, vi siš­kai ne pai sy da mas ko mi si jos nuo­mo nės, pa ve dė šią at mi ni mo len tą vėl įtrauk ti į są ra šą. Ar gi mi li jo ni­nė se sko lo se sken din čiam Kau nui 2 600 li tų – pi ni gai?

Pap ra šy tas kiek dau giau pa pa­sa ko ti apie J.Ko no va le cą, S.Buš­ke vi čius pra ne šė, kad tai – žy mus Uk rai nos ko vo to jas už lais vę. De­

S.Buš ke vi čius: rei kia įam žin ti Uk rai nos par ti za ną!

Ekstremalu: �� į�Šilainių�biblioteką,�įveikę�koduotą�spyną�ir�laiptus,�patenka�tik�atkakliausieji.

3

MiestasKetvirtadienis, sausio 26, 2012

Oro uos tuo se šil tus liz dus su si su ko va gysInd rė Ksen zo vai tė Eu ro pos var to to jų cent ro at sto vė

Ge riau sia už kirs ti ke lią va­gys tei nuo pat pra džių. Ne­rei kė tų ma ny ti, kad va gys­tės vi sa da iš veng si te. Tai

daž na pro ble ma oro uos tuo se, nors avia li ni jos ir tei gia, kad to kie at ve jai ga­na re ti. Jei no ri te ke liau da mi pa siim ti ver tin gų daik tų, pa tar ti na juos su dė­ti į ran ki nio ba ga žo la ga mi ną. Kai ba­ga že esan čių daik tų ver tė yra ypač di­de lė, ga li ma dar vie na išei tis – ba ga žo drau di mas. Va gys tės at ve ju jums pri­klau sy tų ir drau di mo iš mo ka už din­gu sius daik tus.Re gist ruo ta me ba ga že ne tu rė tų bū ti ve ža mi dūž tan tys, grei tai gen dan tys daik tai. Dėl pra ra di mo ar su ga di ni mo ti ki my bės ne pa tar ti na vež ti pi ni gų, rak tų, taip pat vais tų, me di ci ni nių do­ku men tų, aki nių, fo toa pa ra tų, vaiz do ka me rų ir ki tų ver tin gų elekt ro ni kos ar tech ni kos prie tai sų bei jų prie dų, taip pat ju ve ly ri nių dir bi nių, tau rių jų me ta lų, mu zi kos inst ru men tų, ver ty­bi nių po pie rių, ver tin gų me no ar dai­lės kū ri nių, vers lo do ku men tų, pa sų ar ki tų as mens ta pa ty bės do ku men­tų. Atk rei pia me dė me sį, kad avia kom­pa ni jos at sa ko my bės ri ba ba ga žo din­gi mo ar su ga di ni mo at ve ju ne vir ši ja 1 131 spe cia lių jų sko li ni mo si tei sių (apie 1 320 eu rų).

Komentaras

Rea ly bė: �� re�gis,�už�daik�tus,�ku�rie�pa�ten�ka�į�lėk�tu�vo�ba�ga�žą,�iš�es�mės�nie�kas�neat�sa�ko.�����������������������������������������������������������������������Tomo�Lukšio�(BFL)�nuotr.

Krep šiai ir la ga mi nai bu vo spe­cia liai mė­to mi ir tran­ko mi, ti kin­tis, kad jie su plyš ir bus ga li ma pa si knis ti po daik tus.

ga li ma dė ti į re gist ruo ja mą ba­ga žą, bet avia kom pa ni jos su pran­ta, kad nė ra ga li my bių šim tu pro­cen tų už kirs ti ke lią va gys tėms. Ka dan gi jau čia, kad si tua ci ja ne vi siš kai kont ro liuo ja ma, pa ta­ria ke lei viams į re gist ruo tą ba ga­žą ne dė ti bran gių daik tų“, – sa­kė A.Šliu pas.

Pil ko sios zo nosKau no oro uos te ke lei viai daž­niau siai pa si gen da į Ang li ją ar ba Ai ri ją ga be na mų ci ga re čių.

„Nu ken tė ju siems ke lei viams mes paaiš ki na me, kad oro uos tas su ba ga žo tar ny ba tie sio giai ne­su si jęs, kad pre ten zi ją rei kia pa­teik ti kom pa ni jai ir kad tą pre ten­zi ją tu ri už re gist ruo ti ant že mi nio ap tar na vi mo agen tas“, – aiš ki no A.Šliu pas.

Vis dėl to, jo tei gi mu, oro uos­tas neat si ri bo ja nuo ke lei vius ty­kan čių pro ble mų. Kau no oro uos­te be veik vi sas ba ga žo priė mi mo ir ga be ni mo pro ce sas ste bi mas vaiz do ka me ro mis. De ja, vis ko už fik suo ti ne pa vyks ta.

„Yra ir va di na mų jų pil kų jų zo­nų, ku rios ne pa ten ka į ka me­rų aki ra tį. Tai mo men tas, kai ba­ga žas pa krau na mas į lėk tu vą. Čia ne sto vi po li ci nin kas. Va gys­tės šio je vie to je įma no mos, nors pa kro vi mo pro ce sas vyks ta la bai spar čiai. Kar tais pa tik ri na me nuo or lai vio atei nan čius dar buo to jus. Prieš ku rį lai ką nu sta tė me va gys­tės at ve jį ir tą dar buo to ją per da­vė me po li ci jai“, – pa sa ko jo Kau­no oro uos to va do vas.

Bai sė jo si bend ra dar biaisA.Šliu pas sa kė, kad vi suo se kraš­tuo se ke liau jant pa ta ria ma lai ky­ti ver tin gus daik tus prie sa vęs ir neiš leis ti jų iš aki ra čio.

Vie no Lie tu vos oro uos to ba ga­žo tar ny bo je ke le tą mė ne sių dir­bęs kau nie tis (vy ras ne no rė jo, kad bū tų mi ni mas jo var das ir pa var­dė) pa sa ko jo bu vęs pri blokš tas už ba ga žą at sa kin gų žmo nių po žiū­

rio į sa vo pa rei gas. „Krep šiai ir la­ga mi nai bu vo spe cia liai mė to mi ir tran ko mi ti kin tis, kad jie su plyš ir bus ga li ma pa si knis ti po daik tus. Kai ku rie dar buo to jai iš to tu rė jo nuo la ti nių pa ja mų“, – atvirai pa­sa ko jo buvęs bagažo tarnybos dar­buotojas.

Jis, nebepanoręs daugiau kęsti pri bloš kia mos sa vi­va lės, sa vo no ru išė jo iš ke lei vių daik tais ne va be si rū pi­nan čios tar­ny bos.

S.Buš ke vi čius: rei kia įam žin ti Uk rai nos par ti za ną!ar ti ma– kaip ir lie tu vius, taip ir uk rai nie čius nai ki no Sta li nas. Jis – Uk rai nos pa trio tas, ko vo jo už lais vę“, – pa klaus tas, kuo šis žmo­gus nu si pel nė Lie tu vai, abst rak čiai kal bė jo S.Buš ke vi čius.

Pak laus tas, ar tai pa kan ka ma prie žas tis švais ty ti biu dže to pi­ni gus, S.Buš ke vi čius už tik ri no, kad J.Ko no va le cas – tik rai svar bus Lie tu vai as muo: „Len ta rei ka lin ga. Nė ra na mo, kur jis lan kė si, bet gal dar jį at ras.“

Per dve jus me tus – 14 len tųAt mi ni mų len tų są ra še J.Ko no­va le co pa var dė ly giuo ja si su Ka­ziu Bin kiu, Jur giu Dob ke vi čiu­mi, Au gus ti nu Vol de ma ru. Jie bus įam žin ti at mi ni mo len to mis ki tais me tais. At mi ni mo len ta bus pa­gerb tas ir 1919­ai siais vy kęs Lie­tu vos Vy riau sy bės per si kraus ty­mas į Kau ną.

2010–2011 m. sa vi val dy bės lė šo­mis spė ta pa ga min ti 14 at mi ni mo len tų. Są ma ta – 36,4 tūkst. li tų.

Per šiuos ir ki tus me tus Kau ne bus įreng ta dar 14 at mi ni mo len­tų. Vie nai at mi ni mo len tai pa ga­min ti sa vi val dy bė ski ria ne dau­giau kaip 2,6 tūkst. li tų.

Ket ve rių me tų at mi ni mo len tų są ma ta – be veik 74 tūkst. li tų.

Sa vi val dy bės aiš ki na ma ja me raš­te ar gu men tuo ja ma, kad to kiu sa vo spren di mu sa vi val dy bė ro do dė me sį is to ri jai ir pa gar bą Kau nui bei Lie­tu vai nu si pel niu siems žmo nėms.

Rū pi nan tis uk rai nie čio J.Ko no­va le co įam ži ni mu, pi ni gų neat­si ra do Vy tau to Di džio jo uni­ver si te to Le to ni kos cent ro va do vo pro f. dr. Al vy­do Bun kaus pra šy mui at kur ti dar tar­pu ka riu Lat vi­jos stu den tų do va no tą b r o n ­z i n ę

len tą, ku ri puo šė uni ver si te­to au lą. Ar gu men tuo ta, kad len tų įren gi mo pa sta tų vi du je ne reg la men­tuo ja At mi ni mo len tų įren gi mo nuo sta tos.

ja, kur jis lan kė si Kau ne, vi ce me­ras ne ži no.

„Yra li kę la bai daug ry šių su Lie­tu va – jis tu rė jo Lie tu vos pi lie ty­bę, lie tu viai rė mė Uk rai nos žval­gy bą, jų ko vą. Mums pa žįs ta ma,

Len ta rei ka lin ga. Nė ra na mo, kur jis lan kė si, bet gal dar jį at ras.

Sta nis lo vas Buš ke vi čius:

ti, spy ne lė ap ga din ta ar pan. Pre­ten zi ją šiuo at ve ju rei kė tų pa teik­ti sku biai – tuoj pat ar ba vė liau siai per sep ty nias die nas“, – pa ta rė Eu ro pos var to to jų tei sių at sto vė.

At ro do, kad to kių pa ta ri mų nau­da – be ver tė. Žur na lis tas apie va­gys tę pra ne šė la bai grei tai, ta čiau iš to ne bu vo jo kios nau dos.

Vil tis – teis mas„Air Bal tic“ skry džio iš Vil niaus į Ry gą elekt ro ni nia me bi lie te yra pa teik tos nuo ro dos, pa gal ku rias ga li ma su ži no ti šiek tiek dau giau, nei žur na lis tui paaiš ki no bend ro­vės at sto vė.

Ba ga žo trans por ta vi mą ap ra šan­čio se tai syk lė se sa ko ma, kad avia­kom pa ni jai at si sa kius pa ten kin ti rei ka la vi mą dėl ža los, ke lei vis tu­ri tei sę per dve jus me tus kreip tis į teis mą dėl ža los at ly gi ni mo.

Ke lei vių tei ses tu rin čios gin ti tar ny bos ne ga lė jo pa teik ti konk­re čių pa vyz džių, kaip bu vo ap gin ti nuo va gys čių oro uos tų sis te mo je nu ken tė ję ke lei viai, nors ir Vals­ty bi nės var to to jų tei sių ap sau gos tar ny bos vy riau sia sis spe cia lis tas vie šie siems ry šiams Vi tas Jo nas

Ūsas, ir Eu ro pos var to to jų cent ro at sto vė I.Ksen zo vai tė ne slė pė, kad oro uos tuo se nu ken tė ju sių ke lei­vių skun dų su lau kia nuo lat.

„No rė tu me jums pa gel bė ti, bet ne ga li me. Mū sų spren di mai ne tu­

ri pri va lo mo jo po bū džio. Ka dan­gi įvyk dy tas nu si kal ti mas, tai yra po li ci jos kom pe ten ci ja“, – tei gė Eu ro pos var to to jų cent ro at sto vė.

Pa ta ria neuž mirš ti bud ru moApie ka da nors su lai ky tus ke lei vių ba ga žo va gis „Kau no die nai“ nie­ko konk re taus ne ga lė jo pa pa sa ko­ti ir Vil niaus ap skri ties vy riau sio­jo po li ci jos ko mi sa ria to at sto vai, ku rio pa rei gū nai bu di tarp tau ti­nia me Vil niaus oro uos te.

Vie no iš spar čiau siai Eu ro po je be si plė to jan čio Kau no oro uos to va do vas Ari jan das Šliu pas sa kė, kad ke lei vis, nu si pir kęs bi lie tą, pa tvir ti na, kad su tin ka su vi so mis są ly go mis, ku rias nu sta to bi lie tą par da vu si avia kom pa ni ja.

„De ja, va gys tės vyks ta nuo lat, ir taip pa si tai ko vi suo se pa sau lio oro uos tuo se. Bran gius daik tus

Oro uos to ba ga žo tar ny bo je dir bęs kau nie tis pa sa ko jo bu vęs pri blokš tas.

4

miestasketvirtADieNiS, SAuSio 26, 2012

Per praėjusius 2011 m. AB „Kauno energija“, neaudituotais duome-nimis, uždirbo 13,6 mln. litų gry-nojo pelno. Tai sudaro 4,41 proc. nuo metinės bendrovės apyvar-tos. Gautą pelną bendrovė planuo-ja panaudoti biokuro projektams įgyvendinti.

Pelnas buvo gautas per 2011 m. nuosekliai vykdant bendrovės stra-tegiją mažinti sąnaudas, pritraukti europinę paramą, mažinti šilumos tiekimo nuostolius siekiant mak-simalaus veiklos efektyvumo re-zultato, - sakė bendrovės genera-linis direktorius Rimantas Bakas. – Gautas pelnas nereiškia, kad kaip nors nepagrįstai buvo padidintos šilumos kainos. Bene pusę pelno (6 mln. litų) sudarė iš UAB Kauno ter-mofikacijos elektrinės gauta bau-

da, kurią bendrovės naudai priteisė teismas už jos investicinių įsiparei-gojimų nevykdymą, – aiškino ben-drovės generalinis direktorius.

Pagerinus bendrovės finansi-nę padėtį, nuo 2009 m. kryptin-gai didžiausias dėmesys buvo ski-riamas šilumos tiekimo tinklams atnaujinti. Pagal dar 2009 m. pa-skelbtą kvietimą Europos Sąjun-gos paramai gauti bendrovė pateikė 5 paraiškas tinklams modernizuo-ti, o pagal antrąjį kvietimą, skelb-tą 2010 m. – 4 paraiškas. Pagal pirmojo kvietimo paraiškas bu-vo gauta 16 mln. litų ES paramos, pagal antrojo – 5,8 mln. Ši parama leido sutaupyti atitinkamą pačios bendrovės pinigų sumą. Visa pa-rama panaudota šilumos tiekimo tinklams atnaujinti. 2011 m. bu-vo atnaujintas rekordinis kiekis –

net 9,74 km šilumos tiekimo tin-klų. Gautos paramos bendra suma buvo pati didžiausia, lyginant su kitomis šilumos tiekimo įmonė-mis šalyje.

Pelną panaudos biokuro projektams Pasak p. R.Bako, gautą pelną ben-drovė planuoja panaudoti išskir-tinai biokuro deginimo įrengi-nių statybos projektams vykdyti. Diegti biokuro įrenginius reikalau-ja tiek ES direktyvos, tiek ir Nacio-nalinė atsinaujinančių energetikos išteklių strategija, kuriose sakoma, kad Lietuva energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių, dalį su-vartotoje energijoje iki 2020 m. tu-ri padidinti iki 23 proc. Šių planų vykdymas numatytas ir AB „Kau-no energija“ plėtojimo strategijoje, taip pat to reikalauja ir ekonominis kontekstas, kuriame smarkiai išau-gusi dujų kaina verčia ieškoti duji-nių kuro alternatyvų.

Šiuo tikslu bendrovė jau 2011 m. gegužės mėnesį buvo parengusi ir lapkritį pateikė 3 paraiškas Lie-tuvos verslo paramos agentūrai, siekdama gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą biokuro kogeneracinėms jėgainėms staty-ti „Inkaro“ ir Noreikiškių katilinė-se bei Petrašiūnų elektrinėje. Pagal šias paraiškas tikimasi gauti 17,74 mln. litų negrąžintinos paramos. Taip pat, 2011 m. lapkričio mėnesį buvo pateiktos 2 paraiškos Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fon-dui dėl Noreikiškių ir Ežerėlio kati-linių rekonstrukcijų, įrengiant bio-

kuru kūrenamus vandens šildymo katilus. Pagal šias paraiškas tiki-mas gauti 4,7 mln. litų paramos.

Biokurą naudojančių termofika-cinių elektrinių statybos projektus AB „Kauno energija“ inicijavo atsi-žvelgdama į palyginti aukštą šilu-mos energijos pirkimo iš UAB Kau-no termofikacijos elektrinės kainą bei siekdama prisidėti prie Lie-tuvos tarptautinių įsipareigojimų didinti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą energijos ga-myboje, mažinti Lietuvos priklau-somybę nuo importuojamo iškas-tinio kuro ir apsirūpinti šilumos energija konkurencinga kaina.

Planavimas didžiausią dėmesį skirti gamybos plėtojimui panaudo-jant biokurą ir šilumos kainos ma-žinimą per gamybos sąnaudų ma-žinimą yra akivaizdžiai matomas bendrovės 2012-2015 m. investi-ciniame plane. Minėtas investici-nis planas yra patvirtintas Kauno miesto taryboje bei VKEKK. Plane numatoma vykdyti biomasės de-ginimo katilo iki 44 MW šiluminės galios su garo turbina (16 MW) įdie-gimo ir projektavimo darbus Petra-šiūnų elektrinėje. Taip pat planuo-jama toliau nuosekliai investuoti lėšas į šilumos tiekimo tinklų at-naujinimą ir modernizavimą.

Skatins konkurenciją gamybos sektoriuje Taip pat 2011 m. bendrovė inicija-vo ir Lietuvoje analogų neturinčio Prisijungimo prie šilumos tiekimo tinklo reglamento („Grid-Code“) sukūrimą. Šis dokumentas regla-

mentuotų visų potencialių nepri-klausomų šilumos gamintojų prisi-jungimą prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklo, nustatytų visiems vienodas sąlygas.

Yra gautos paraiškos iš 10 nepri-klausomų šilumos gamintojų, ku-rie ketina savo lėšomis įrengti ši-lumos gamybos įrenginių, kurių bendra galia sudarytų iki 260 MW. Nepriklausomų gamintojų atsira-dimas didins konkurenciją šilu-mos gamybos sektoriuje, sukurs prielaidas kainai mažinti. Kadan-gi numatoma šilumos pasiūla žada bene keletą kartų viršyti paklausą, dokumentas reglamentuotų, kiek, kokiomis sąlygomis ir iš kurio ga-mintojo AB „Kauno energija“ pirk-tų šilumą bei kaip techniškai įgy-vendinti patį prisijungimo procesą ir dispečerinį šilumos tiekimo pro-ceso valdymą.

Jei visi šie inicijuojami projektai ir iniciatyvos būtų įgyvendintos, jei Kaune šilumai gaminti būtų pradė-tas naudoti biokuras, apie 14 proc. galėtų sumažėti pastovioji šilumos kainos dedamoji, o galutinė varto-tojams tiekiamos šilumos kaina ga-lėtų sumažėti iki 20 proc. Atsirastų konkurencija šilumos gamybos sek-toriuje, kuri taip pat skatintų kainų mažėjimą, be to sumažėtų priklau-somybė nuo vienos kuro rūšies.

Šiuo metu vykdomi minėtų pro-jektų įgyvendinimo paruošiamie-ji darbai ir laukiama Lietuvos vers-lo paramos agentūros ir Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo sprendimų dėl paramos skyrimo.

Užs. 904649

Pelną AB „Kauno energija“ planuoja panaudoti biokuro projektams plėtoti

Tikslas:

Dia na Kra pa vic kai tėd.krapavickaite@kaunodiena.lt

Ar tė ja fi na lasKau no apy lin kės teis mas bai­gia nag ri nė ti ko rup ci ja kal ti na mų nuo pa rei gų nu ša lin to Kau no te ri­to ri nės li go nių ka sos di rek to riaus V.Šiau di kio, bu vu sios Kau no kli ni­

Garsios me di kų ko rup ci jos by los pa baig tu vėsKi ta me teis mo po­sė dy je pa grin di niai gar sios me di kų ko­rup ci jos by los vei­kė jai Vir gi li jus Šiau­di kis ir Vir gi ni ja Ke­rie nė iš girs, ko kias baus mes jiems siū lo pro ku ro rai. Šioms by loms nag­ri nė ti pri rei kė ko ne me tų.

kų di rek to rės eko no mi kai V.Ke rie­nės, bend ro vės „Kau no do no rys tės cent ras“ va do vo Ar tū ro Jo no Vens­laus ko ir pa va duo to jo Rim gau do Še pe čio bau džia mą ją by lą.

Ki ta me teis mo po sė dy je nu ma­ty tos bai gia mo sios kal bos. Kal ti­na mie ji iš girs, ko kios jiem siū lo­mos baus mės. Jei ad vo ka tai neat ras nau jų teis mą ga lin čių su do min­

ti ar gu men tų, po po ros su si ti ki­mų teis mas tu rė tų pa skelb ti ver­dik tą.

Pas ku ti nia ja me po sė dy je prieš bai gia mą sias kal bas pro ku ro ras pa­

tiks li no kal ti ni mus pa grin di niams šios ko rup ci jos by los vei kė jams.

Ky šio da vi mu kal ti na mi bend ro­vės „Krau jo do no rys tės cent ro“ at­sto vai A.J.Vens laus kas ir R.Še pe tys

Ne do mi no: �� V.Šiau�di�kio�ne�do�mi�no,�ko�kio�mis�lė�šo�mis�bu�vo�ap�mo�kė�ta�jo�šei�mos�ke�lio�nė�į�Ar�gen�ti�ną.

Mė ga vo si: �� V.Ke�rie�nė�ži�no�jo,�kas�mo�ka�už�ke�lio�nes�į�Ar�gen�ti�ną�ir�In�di�ją,�bet�ne�va�ne�si�gi�li�no�už�ką.� ������������������������������������������������������������������To�mo�Ra�gi�nos�nuo�tr.

5

miestas

Dia na Kra pa vic kai tė

Spe cia lių jų ty ri mų tar ny bos (STT) pa rei gū nai su lai kė Kau no že mėt­var kos sky riaus pro jek tų gru pės va do vę Lai mą Un gu rai tie nę.

Že mėt var ki nin kei pa reikš ti įta ri­mai dėl pikt nau džia vi mo ir pre ky­bos po vei kiu.

STT įta ria, kad ji, siek da ma tur ti nės nau dos, už at lik tus dar­bus iš vie nos mo ters paė mė di­des nę pi ni gų su mą, nei nu ro dė su tar ty je.

Taip pat įta ria ma, kad ši vals­ty bės tar nau to ja, pa si nau do da­ma sa vo pa žin ti mis su Na cio na­li nės že mės tar ny bos prie Že mės ūkio mi nis te ri jos Kau no ra jo no Že mėt var kos sky riaus dar buo to­jais, vie nai pi lie tei už ky šį pa ža­dė jo grei čiau at kur ti nuo sa vy bės tei ses į iki na cio na li za ci jos tu rė­tą že mę.

Vals ty bės įmo nės Vals ty bės že mės fon do Kau no že mėt var­kos sky riaus vir ši nin kas Vla­dis lo vas Kud ria co vas ti ki no, kad iki šios die nos Kau no, Kai­šia do rių ir Jo na vos gru pių va­do vė L.Un gu rai tie nė dir bo be prie kaiš tų.

Vir ši nin kas ne slė pė, kad jam ne ma lo ni te ma apie STT at lie­ka mą ty ri mą. „Bai ki me šią te mą. Klaus ki te jų“, – nu kir to V.Kud­ria co vas.

Di rek to rius ne ga lė jo tiks liai pa­sa ky ti, kiek me tų L.Un gu rai tie nė dir ba Že mėt var kos sky riu je. „Gal 10, gal 15. Kad rų sky rius yra Vil­niu je. Aš ne ži nau“, – svars tė di­rek to rius.

STT įta ri mai – že mėt var ki nin kei

kaunodiena.lt/naujienos/miestas

ketvirtADieNiS, SAuSio 26, 2012

Garsios me di kų ko rup ci jos by los pa baig tu vėstik iš klau sė tei sia mų jų suo lo ko le­gų paaiš ki ni mus.

Pa ke lia vo su šei mo misVa kar V.Šiau di kis ir V.Ke rie nė dar kar tą klo jo teis mui apie ke lio nes į Ar gen ti ną, In di ją. Abu kal ti na mie­ji į Ar gen ti ną ke lia vo su šei mo mis. V.Šiau di kis tvir ti no ne si do mė jęs, ko kio mis lė šo mis V.Ke rie nė ap­mo kė jo ke lio nės iš lai das.

Kau no te ri to ri nių li go nių ka sų di rek to rius ti ki no, esą apie tai, kad ke lio nės iš lai das ap mo kė jo bend­ro vė „SK Im pex Ser vi ce“, jis su ži­no jo tik su si pa žin da mas su iki teis­mi nio ty ri mo me džia ga.

V.Šiau di kis lei do su pras ti, kad su V.Ke rie nės šei ma juos sie ja ar ti ma drau gys tė, ta čiau neuž si mi nė, kad drau gai bū tų ap ta ri nė ję ke lio nės fi nan sa vi mo šal ti nius. Ne do mi no V.Šiau di kio lėk tu vo bi lie tų, vieš­bu čių kai nos.

Pa sak V.Šiau di kio, jis į Ar gen ti­ną ve žė si 8 tūkst. JAV do le rių. „Ti­kiuo si, kad ma no šei mos fi nan si nį in dė lį daug maž ati ti ko Ke rų šei­mos iš lai dos. Mes ne ga lė jo me ga­lu ti nai ap tar ti, nes ty rė jams pa si­

ža dė jo me ne bend rau ti“, – aiš ki no V.Šiau di kis.

In te re sų konf ik to neįž vel giaKe lio nės į Ar gen ti ną or ga ni za­to rė – bu vu si Kau no kli ni kų di­rek to rė eko no mi kai V.Ke rie nė pa tvir ti no ži no ju si, kas ap mo ka šios ke lio nės iš lai das. Ta čiau di­rek to rė ti ki no ne si do mė ju si, ko­dėl bend ro vė to kia dos ni. Ki tos V.Ke rie nės ke lio nės – į In di ją iš­lai das ap mo kė jo bend ro vė „Lit di­na me di ka“.

„Už ke lio nę į In di ją esu at si­skai čiu si 1500 eu rų“, – mo te ris ne nei gė už ke lio nes ga vu si neat­ly gin ti nų pa slau gų. Teis me ji tvir­ti no ne su ku si gal vos ir dėl šios ke­lio nės rė mė jų dos nu mo.

Bu vu si Kau no kli ni kų di rek­to rė eko no mi kai ir Nuo la ti nės pir ki mų ko mi si jos pir mi nin kė V.Ke rie nė, vyk da ma į ke lio nes ne už sa vo pi ni gus, esą neį ver­ti no, kad iš lai das ap mo kė ju sios bend ro vės da ly va vo Kau no kli­ni kų skelb tuo se vie šuo siuo se pir ki muo se.

Pro ku ra tū ros duo me ni mis, vie­nos bend ro vės lai mė tų kon kur­sų su ma vir ši ja 1 mln. li tų, ki tos ar tė ja prie 3 mln. li tų. V.Ke rie nė ir šioms są sa joms su vie šai siais pir ki mais tu rė jo sa vo mo ty vą – esą nuo la ti nė pir ki mų ko mi si­ja ne tu ri nie ko bend ra su vie šai­siais pir ki mais, to dėl ji, bū da ma pir mi nin kė, ne ga lė jo da ry ti jo­kios įta kos.

Di rek to rė ti ki no ne si do mė ju si, ko dėl bend ro vė to kia dos ni.

Ta das Šir vins kast.sirvinskas@kaunodiena.lt

Kau no apy gar dos teis mas at ver tė 15 kar tą tei sia mo aš tuo nio lik me­čio klai pė die čio by lą. Sep ty nias kla ses te bai gęs vai ki nas vėl įkliu­vo už gra si ni mus tei sė jams, jų plū­di mą ir įžei di nė ji mus.

Už gra si ni mus su si do ro ti su tri mis Klai pė dos apy gar dos teis mo tei sė­jais ir jų ar ti mai siais Al gir das Kar­čiaus kas Kau no apy gar dos teis me tei sia mas jau ant rą kar tą.

Per nai už va gys tes ir plė ši mus pen ke riems me tams ir 10 mė ne sių ne lais vės nu teis tas A.Kar čiaus kas pa pra šė ma lo nės, bet Klai pė dos tei sė jų ko le gi ja nuo spren džio ne­suš vel ni no. To dėl nu teis ta sis tei­sė jams ir pro ku ro rei pa siun tė po­rą gra si na mų laiš kų.

Ma ža to, aš tuo nio lik me tis pa rei­ka la vo į nu ro dy tą są skai tą per ves­ti 50 tūkst. li tų. Sąs kai tos nu me­ris bu vo iš gal vo tas, A.Kar čiaus kas die va go jo si tik pa juo ka vęs, ta čiau

Kau no apy gar dos teis mas pa de­monst ra vo, kad su gra si ni mais tei sė jams be si svai dan čiais as me­ni mis ne si ter lios. Lapk ri tį tei sė­jas nu spren dė, kad už klai pė die čių ko le gų te ro ri za vi mą vai ki nas nu si­pel nė pus ket vir tų me tų ne lais vės. Ši baus mė su bend rin ta su anks­čiau pa skir ta pen ke rių me tų ir 10 mė ne sių lais vės atė mi mo baus me. Ver dik tas – sep ty ne ri me tai ne­lais vės.

Va kar Kau no apy gar dos teis me pro ku ro ras pa pra šė šią su bend­rin tą baus mę pra tęs ti iki aš tuo­ne rių su pu se me tų, nes tuo me­tu, kai jau bu vo pra dė tas ty ri mas dėl gra si ni mų tei sė jams ir pro ku­ro rei, A.Kar čiaus kas iš Kau no ne­pil na me čių tar dy mo izo lia to riaus­pa tai sos na mų Klai pė dos tei sė jams pa siun tė dar vie ną laiš ką.

Žert vo mis ir stip res niais žo­džiais tei sė jus iš va di nęs jau nuo­lis už tai, kad ne si kė sin tų į jų gy­vy bę ir tur tą, pa rei ka la vo per ves ti 20 tūkst. eu rų. Sąs kai tos nu me rio A.Kar čiaus kas ne nu ro dė. Be je, jis

są skai tos nė ne tu ri. „Tai ir sa kau, kad tik pa juo kau ti ir pa gąs din­ti no rė jau“, – teis mui aiš ki no tei­sia ma sis. Teis mo sa lė je jis ne kar tą ne su ge bė jo nu slėp ti šyp se nos, tad pro ku ro rui ki lo įta ri mų, kad gra­si na mų laiš kų ra šy mas ta po jo ho­biu. Teis mo ver dik tą A.Kar čiaus­kas iš girs ki tą mė ne sį.

Ho bis – gra si nti tei sė jams

Ter mi nas: �� jau�ket�ve�rius�me�tus�die�nas� ne�lais�vė�je� lei�džian�čiam�A.Kar�čiaus�kui� lais�vė� ga�li� ge�ro­kai�nu�tol�ti.�

And�riaus�Alek�sand�ra�vi�čiaus�nuo�tr.

Šešėlis: �� STT� įtaria� žemėtvarki­ninkę�pikt�nau�džia�vi�mu� ir�pre�ky­bos�po�vei�kiu.�

Šarūno�Mažeikos�(BFL)�nuo�tr.

6

NuomoNės

Iš pa sta ro jo lai ko tar pio ne for­ma lių po kal bių su įvai riau­siais po li ti kais aki vaiz du, kad jie bai mi na si, jog ir šių me tų

Sei mo rin ki muo se pa si kar tos ta pa ti is to ri ja – lie tu vių rin kė jas ieš­kos nau jų „gel bė to jų“, ak ty viai bal­suos už juos. Tai esą nu lems, kad ir atei nan tis Sei mas ne bus la bai sta bi lus, ne pri si dės prie „ly ges­nio ir tva res nio“ vals ty bės ju dė ji­mo į prie kį.Ar tik rai to kios bai mės pa grįs tos? Ar tik rai Lie tu vo je ke lia gal vas nau ji po li ti niai „gel bė to jai“?

Šian dien, li kus vos aš tuo niems mė ne siams iki Sei mo rin ki mų, neat ro do, kad at si ras tų to kia po­ten cia liai stip ri nau ja po li ti nė jė­ga, ku ri ga li už gož ti va di na mą sias tra di ci nes par ti jas, pe rim ti į sa vo ran kas val džią atei nan tiems ket­ve riems me tams.Pa tir tis ro do, kad jau ne kar tą ne­ma ža da lis Lie tu vos rin kė jų blaš­kė si. Bo dė da mie si tra di ci nė mis kon ser va ty vias, so cial de mok ra­ti nes ar li be ra lias ver ty bes puo­se lė jan čio mis par ti jo mis jie nuo­lat bal suo ja vis už ko kį nors nau ją po li ti nį da ri nį, ti kė da mie si, kad jis „atė jęs pa da rys tvar ką“.Tie sa, pa skui nu si vi lia tais „gel bė­to jais“ ir per ki tus rin ki mus vėl ieš­ko nau jų.2000 m. ne ma žai bal sų su rin­ko Ar tū ro Pau laus ko ir Ro lan do Pak so „nau jo sios po li ti kos“ apo­lo ge tai. Tik jo kios „nau jo sios po li­ti kos“ jie ne pa siū lė.2004 m. be si blaš kan tis Lie tu vos rin kė jas at si su ko į tik ką gi mu sią Vik to ro Us pas ki cho Dar bo par ti ją. Ji ne tik pa te ko į tei sė sau gos aki ra­tį dėl fi nan si nių ma chi na ci jų, bet ir ka den ci jos me tu ski lo pu siau – tai to li gra žu ne sta bi li za vo po li ti­nės si tua ci jos tų lai kų Sei me. Grei­čiau at virkš čiai – des ta bi li za vo.

2008­ai siais dau gy bė tūks tan­čių lie tu vių stai ga su si ža vė jo Arū nu Va lins ku ir jo „šo kan čia­dai nuo jan čia­juo kau jan čia“, bet jo kių ideo lo gi nių nuo sta tų ne tu­rin čia Tau tos pri si kė li mo par ti­ja. Ir jos lau kė ski li mas, ir jai te ko pa ra gau ti ne skal sios an ti rei tin­gų duo nos.Štai ir 2012 m. Vėl bus ren ka mas nau jas Sei mas. Kas šį kart pre ten­duo ja į „gel bė to jų“ vaid me nį?Da lis da bar ti nių po li ti kų bai mi­na si, kad ne ma žai bal sų ga li nu­grieb ti pa gar sė ju sios Gar lia vos is to ri jos „he ro jaus“ ve lio nio Drą­siaus Ke džio ša li nin kų pa rem ti kan di da tai. Gal ne tgi ir jų su bur­ta par ti ja.Bet kol kas ne ma ty ti jo kių konk­re čių ju de sių, kad ta par ti ja gim­tų. Be to, sun ku įsi vaiz duo ti, kad ji ar ba D.Ke džio ša li nin kų pa rem­ti kan di da tai ga lė tų su rink ti bent kiek pa do res nį bal sų krai tį ir taip užim ti ne ma žai vie tų bū si ma­me Sei me. La bai jau daug blai viai mąs tan čių Lie tu vos rin kė jų ma to, kad „gar lia vi nė is to ri ja“ kur pia ma dirb ti nai, siu va ma blo gai sle pia­mais bal tais siū lais.Ką tik at si kū rę tau ti nin kai ir gi ne­tu ri di des nio rin ki mų po ten cia lo. Pir miau sia – dėl ne la bai po pu lia­rių Lie tu vo je na cio na lis ti nių pa­žiū rų. Taip pat dėl cha riz ma tiš­kų, ge rai ma to mų ir gir di mų, po­pu lia rių ly de rių trū ku mo.Iš Kris ti nos Bra zaus kie nės ži no­mu mo nea tim si. Bet dar neaišku, ar jos par ti ja (jei gu to kia iš vis at si­ras) ga li su lauk ti mąs tan čio rin kė­jo bal so. O mąs tan čių rin kė jų Lie­tu vo je, re gis, gau sė ja.Kiek di des nis ga li mo ne blo go pa si ro dy mo rin ki muo se po ten­cia las pri klau sy tų Ar tū ro Zuo ko par ti jai „Taip“. Ta čiau ar tas po­ten cia las drie kia si už Vil niaus ri­bų? Sun ku įsi vaiz duo ti kai mo rin­kė ją, bal suo jan tį už „abo nen ti nę“, ne sup ra si, li be ra lią ar ne li be ra lią par ti ją.Tai, ko ge ro, ir vi si ga li mi pre ten­den tai į nau juo sius „gel bė to jus“. Ži no ma, iki rin ki mų lai ko dar yra. Per jį dar ga li ne ti kė tai at si­ras ti nau jas vi suo me nę su ža vė­sian tis po li ti nis da ri nys.Bet at ro do, kad 2012­ie ji nu trauks tą ne lem tą lie tu viš ką „gel bė to­jų“ paieš kų tra di ci ją ir Sei mo rin­ki muo se šį kart ab so liu čią bal sų dau gu mą su rinks ne po li ti niai nau jo kai, o tra di ci nės, ideo lo giš­kai pa kaus ty tos par ti jos, pa si ren­gu sios pa gal sa ve val dy ti ša lį atei­nan čius ket ve rius me tus.

ŽvilgsnisRedakcijos skiltis

Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt 3 mėn. – 69 (39*) Lt tiK šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje

ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.

„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kau nas. Fak sas 423 404.

„KAUNo DIeNoS“ VyrIAUSIojI reDAKTorėjūratė Kuzmickaitė

Vyr. reDAKTorIAUS pAVADUoTojAI:Violeta juodelienė – 302 260

MIeSTo NAUjIeNoS:

Aušra Garnienė – 302 273Virginija Skučaitė – 302 267Arūnas Dambrauskas – 302 268Tadas Širvinskas – 302 266Mantas Lapinskas – 302 251Saulius Tvirbutas – 302 262

TeISėTVArKA: Diana Krapavickaitė – 302 243

LIeTUVA:

Stasys Gudavičius – (8 5) 219 1381

pASAULIS:

julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387

eKoNoMIKA:

jolita Žvirblytė – (8 5) 219 1374

SporTAS: romas poderys – 302 258Marius Bagdonas – 302 259Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383

MeNAS Ir prAMoGoS: enrika Striogaitė – 302 272

FoToKoreSpoNDeNTAI:Artūras Morozovas – 302 269Tomas ragina – 302 269

NAMAI:Vereta rupeikaitė – 302 265

SVeIKATA: Marijana jasaitienė – 302 263Laima Žemulienė – (8 5) 219 1374rATAI: Arūnas Andriuškevičius – 302 252

TV DIeNA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

AUKŠTyN ŽeMyN: Marijana jasaitienė – 302 263Darius Sėlenis – 302 276

reKLAMoS pArDAVIMo SKyrIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt

ASMeNINIAI SKeLBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt

SKeLBIMŲ Ir preNUMerAToS SKyrIUS (VyTAUTo pr. 23) mob. 8 655 45 114

pLATINIMo TArNyBA: 302 242, 302 228

preNUMerAToS SKyrIUS: 302 244

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media print“. Indeksas 0041. rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. raide r pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 19 140.

informacija: 302 250 reklamos skyrius: 302 230 Platinimo tarnyba: 302 242 Prenumeratos skyrius: 302 244 http://www.kaunodiena.lt

e. paštas redakcija@kaunodiena.lt

Ketvirtadienis, sausio 26, 2012

„Gel bė to jų“ eros pa bai ga?

At ro do, kad 2012-ie ji nu trauks tą ne lem tą lie tu viš ką po li ti nių „gel bė to jų“ paieš kų tra di ci ją.

Stasys Gudavičius

Šian dien – XXI a., Lie tu va – lais va ir ne prik lau so ma res­pub li ka, vi sa tei sė ES na rė, ak re di ta vu si Eu ro pos Bend ri­

jo je ga lio jan čius tei sės ak tus, nu ta ri­mus, kon ven ci jas, dek la ra ci jas ir ki­tus žmo gaus lais vę, tei ses, pa rei gas ir prie vo les reg la men tuo jan čius tei­sės ak tus. Vis dėl to mū sų ša lies Vy­riau sy bė pa no ro strei kuo jan tį svei ka­tos ap sau gos sis te mos me cha niz mą re pa ruo ti so vie ti nė je san tvar ko­je ga lio ju siu įsta ty mu – pri vers ti niu įdar bi ni mu. Re zul ta tas – Vy riau sy­bės nu ta ri mas dėl įsta ty mo „Dėl gy­dy to jų ren gi mo“ pa kei ti mo.

Val džia už si mo jo di din ti jau­nų me di ci nos spe cia lis tų gre tas ša­lies pe ri fe ri jo je ir ma žin ti gy dy to jų emig ra ci ją, me di kų aki mis žiū rint, ne ra cio na liu ir ne tei sė tu ke liu – le­ga li zuo da ma pri vers ti nį jau nų gy dy­to jų į(si)dar bi ni mą. Mi nė to įsta ty mo 13 punk tą šian dien siū lo ma keis ti ir iš dės ty ti taip: „... Švie ti mo ir moks­lo mi nis te ri ja nu ro do, į ku rias stu di­jų pro gra mas as me nims sto jant yra nu ma to ma pa rei ga bai gus stu di jas ir ga vus re zi den tū ros pa žy mė ji mą įsi­dar bin ti ne trum piau kaip tre jiems me tams Svei ka tos ap sau gos mi nis­te ri jos siū lo mo je vie to je. <...> Šių re­zi den tū ros vie tų skai čius tu ri bū ti ne ma žes nis kaip 25 pro c. vi sų tais me­tais siū lo mų re zi den tū rų skai čiaus.“

Lie tu vos me di ci nos stu den tų bend ruo me nė džiau gia si, kad bu vo at kreip tas dė me sys į jau nų me di ci nos spe cia lis tų dar bo ga li my bes ir ap lin­ką mū sų ša ly je, ta čiau vi suo me nei ir mi nis te ri joms, pa tei ku sioms mi nė­tą įsta ty mo pro jek tą, už duo da klau­si mą: „Ar pri vers ti nio į(si)dar bi ni­mo tre jiems me tams prie vo lė iš spręs vie ną di džiau sių ša lies svei ka tos ap­sau gos sis te mos spra gų?“

Tam, kad me di ci nos uni ver si te­to ab sol ven tas Lie tu vo je, o ir vi so­je Eu ro po je, ga lė tų vers tis vi sa ver te me di ci nos pra kti ka, rei kia ma žiau siai de vy ne rių me tų stu di jų. Tam tik­rų spe cia li za ci jų me di kams stu di jų truk mė yra ge ro kai di des nė ir sie kia dvy li ka me tų. Tai gi, tam, kad pra dė­tum dirb ti gy dy to ju Lie tu vo je, šian­dien vi du ti niš kai rei kia de šimt me tų. Ką mū sų vals ty bės svei ka tos ap sau­gos sis te ma ga li pa siū ly ti po tiek tru­ku sių stu di jų? Ne ka žin ką. 2000 li tų mė ne si nį at ly gi ni mą ir pa ža dus.

Sup ran ta me, kad mū sų ša lis ne­tu ri fi nan si nių re sur sų pa siū ly ti gy­dy to jui at ly gi ni mą, ku ris bū tų toks pat, kaip iš si vys čiu sio se ES vals ty­bė se. Rea guo da mi į pa siū ly tą įsta­ty mo pa kei ti mo pro jek tą at li ko me ty ri mą, rem da mie si Lie tu vos sta tis­ti kos de par ta men to duo me ni mis ir tarp tau ti nė mis duo me nų ba zė mis. Paaiš kė jo, kad Lie tu vo je vi du ti nis šei mos gy dy to jo at ly gi ni mas yra 1,7 kar to di des nis už ša lies vi dur kį. Tai nė ra jau no gy dy to jo po tų de šim ties stu di jų me tų at ly gi ni mo pa ly gi ni­mas. Jung ti nė je Ka ra lys tė je vi du ti­nė šei mos gy dy to jo al ga yra 5 kar tus

Dar bas prievarta ar emig ra ci ja?

di des nė nei ša lies at ly gi ni mų vi dur­kis. Pa na šūs skir tu mai vy rau ja ir ki­to se ES vals ty bė se.

Ky la na tū ra lus klau si mas: „Ar Lie­tu vo je dir ban čių gy dy to jų iš si la vi ni­mas, kom pe ten ci ja, at sa ko my bės ri­bos yra ma žes nės nei vi so je Eu ro pos Bend ri jo je?“ At sa ky mą tik riau siai pa tei kia mū sų tau tie čiai gy dy to jai, mig ruo jan tys dirb ti sve tur.

Kons ti tu ci jos 48 straips nis tei gia: „Kiek vie nas žmo gus ga li lais vai pa­si rink ti dar bą bei vers lą ir tu ri tei­sę tu rė ti tin ka mas, sau gias ir svei kas dar bo są ly gas, gau ti tei sin gą ap mo­kė ji mą už dar bą ir so cia li nę ap sau gą ne dar bo at ve ju.“ Kons ti tu ci jo je pa­brė žia ma – lais vai pa si rink ti ir gau ti tei sin gą ap mo kė ji mą. Čia gal būt ky­la ki tas klau si mas, o kas yra tei sin­gas ap mo kė ji mas gy dy to jui? Ar toks, koks yra mo ka mas ki to se vals ty bė­se, ar toks, ko kį mū sų val džia ma no esant tei sin gą?

Lie tu vos Aukš čiau sio jo Teis mo (AT) Ci vi li nių by lų sky riaus tei sė jų ko le gi jos 2004 m. va sa rio 18 d. nu­tar ty je tei gia ma, kad gy dy to jas tu­ri at lik ti sa vo pa rei gą už tik rin da mas mak si ma lų ati du mo, rū pes tin gu mo, at sar gu mo ir kva li fi kuo tu mo laips­nį. Kiek vie nas pa ban dy ki me at sa­

ky ti sau, ar tai, kiek šian dien gau na jau nas me di ci nos spe cia lis tas, yra ta­pa tu tam, ką sa ko mū sų ša lies Kons­ti tu ci ja ir AT išaiš ki ni mas?

Lie tu vos me di ci nos stu den tų aso­cia ci ja griež tai ne su tin ka su pa reng­tu sku bo tu nu ta ri mo pro jek tu, ku ris iš es mės pa keis bū si mų jau nų gy dy­to jų spe cia lis tų, ve te ri na ri jos gy dy­to jų bei gy dy to jų odon to lo gų pa dė tį dar bo rin ko je.

Pir miau sia, šis įsta ty mo pa kei ti­mas skam ba kaip po ten cia lios dar bo jė gos iš nau do ji mas. Jis aki vaiz džiai pa žei džia tei sę į lais vą ga li my bę įsi­dar bin ti ES. Jis prieš ta rau ja pa grin di­nėms lais vėms, nu brėž toms Eu ro pos žmo gaus tei sių ir pa grin di nių lais vių ap sau gos kon ven ci jo je bei Lie tu vos Kons ti tu ci jos 48 straips ny je (Pri ver­čia ma sis dar bas yra drau džia mas).

Užuot mez gu si konst ruk ty vų dia­lo gą su ša lies me di ci nos dar buo to­jų ir stu den tų bend ruo me ne dėl at­ly gi ni mų di di ni mo (o tai, ma no me, yra pa grin di nė su si da ru sios pro ble­mos va ro mo ji jė ga), Vy riau sy bė pri­si mi nė so vie ti nių lai kų san tvar ką ir ko mu nis ti nį dar bo ap lin kos mo de­lį: „Iš kiek vie no pa gal ga li my bes ir kiek vie nam pa gal po rei kį.“ Taip, jau­no žmo gaus ga li my bės di de lės, tik ar tik rai po rei kiai to kie, ko kius ban do­ma pri mes ti?

Esa me įsi ti ki nę, kad dau ge lis žmo­nių ne no ri pa lik ti sa vo tė vy nės, ku­ri kiek vie nam yra ver ty bė. Siū lo me su da ry ti to kias dar bo są ly gas, ku­rios bū tų kon ku ren cin gos tarp tau ti­nei Eu ro pos Bend ri jos rin kai ir kar tu už dar bą, rei ka lau jan tį ypa tin gos at­sa ko my bės ir ati du mo, tei sin gai at ly­gin ti. Ne prie var ta, o dia lo gu ir bend­rais spren di mais de mok ra ti nė je XXI a. vals ty bė je prii ma mi spren di mai duo da ge riau sius re zul ta tus.

Jus tas Si mo na vi čiusLie tu vos me di ci nos stu den tų aso cia ci jos na rys

Pro tes tas: �� jau�nie�ji�me�di�kai�ne�su�tin�ka�po�stu�di�jų�bū�ti�prie�var�ta�su�sie�ti�su,�jų�tei�gi�mu,�nea�dek�va�tų�at�ly�gį�siū�lan�čia�Lie�tu�vos�svei�ka�tos�ap�sau�gos�sis­te�ma.� � Luko�Miknevičiaus�nuo�tr.

Užuot mez gu si konst­ruk ty vų dia lo gą su ša lies me di ci nos dar­buo to jų ir stu den tų bend ruo me ne dėl at­ly gi ni mų di di ni mo, Vy riau sy bė pri si mi nė so vie ti nių lai kų san­tvar ką.

ketvirtADieNiS, SAuSio 26, 2012

„Kons ti tu ci jo je tie sio giai įra šy­ta, kad „Sei mo na rio pa rei gas, tei­ses ir veik los ga ran ti jas nu sta to įsta ty mas“. Ar rei kia dar aiš kes­nio įra šo? Įs ta ty mas yra bū ti nas“, – pri dū rė Sei mo vi ce pir mi nin kas Čes lo vas Jur šė nas.

Pri reiks daug lė šų?Ki ta da lis par la men ta rų įsi ti ki nę, kad nau jas įsta ty mas ga li pa rei ka­lau ti ne men kų lė šų. „Kaip su pran­tu, jo įgy ven di ni mas kai nuos. Bet nė ra jo kių skai čia vi mų, kiek Sei mui kai nuo tų nu pirk ti au to mo bi lius vi­siems par la men ta rams, kiek kai­nuo tų to kios ne rea liai il gos ato sto­gos, kaip yra nu sta ty ta – 45 die nos per me tus, kiek at sieis biu rų par la­men ta rams nuo ma, kiek iš vi so rei­kės lė šų šiam įsta ty mui“, – abe jo­jo Dar bo par ti jos at sto vė Dan gu tė Mi ku tie nė.

A.Sa la ma ki nas ma no, kad įgy­ven di nus įsta ty mą bū tų ne tik neiš­leis ta dau giau lė šų, bet bū tų ne tgi tam tik ra su ma su tau py ta. „Pa vyz­džiui, da bar Sei mo na riai nuo mo­ja si au to mo bi lius iš par la men ti nei veik lai skir tų lė šų. Atei na nau ja ka­den ci ja ir vis iš nau jo nau do ja tuos pi ni gus. O jei gu bus cent ra li zuo­tai nu pirk ti au to mo bi liai, jais ga­lės nau do tis ne vie nos, o ke lių ka­den ci jų Sei mo na riai, ne be rei kės iš lai dau ti kas ket ve rius me tus“, – paaiš ki no jis.

„Bė da ta, kad ne vis ką, kas su si ję su par la men ta rų veik la, taip leng­va reg la men tuo ti ir pra dė ti tai ky­ti gy ve ni mo pra kti ko je. Tar ki me, pa siū ly mai reg la men tuo ti Sei mo

na rių ato sto gas man skam ba vi­siš kai ne rea liai, nes par la men ta­rai, dir ban tys apy gar do se, tu rin­tys ne ma žai įvai rių ren gi nių, net ir va sa rą be si ren kan tys į ko mi te tų po sė džius, ma nau, to kio ter mi no kaip „ato sto gos“ iš vis ne la bai ga­li įsi vaiz duo ti sa vo dar be. Juk teo­riš kai ato sto gau jan tis žmo gus ne­ga li vyk dy ti sa vo dar bo funk ci jų“, – skep tiš ką nu si tei ki mą dėl pa­reng to jo įsta ty mo pro jek to de­monst ra vo Sei mo na rys M.Va raš ka. Pa na šios nuo mo nės bu vo ir di de lė da lis ki tų Sei mo na rių.

„Nuo mo nės dėl šio įsta ty mo rei­ka lin gu mo aki vaiz džiai ne su tam­pa. Bet vi są kri ti ką ir pa siū ly mus da bar Sei mo na riai tu ri skir ti dar­bo gru pei, ku ri tu ri pa reng ti nau ją pro jek tą ir pa va sa rį teik ti jį Sei mui ap si spręs ti, ar jam pri tar ti“, – api­bend ri no par la men to vi ce pir mi­nin kas Čes lo vas Stan ke vi čius.

Pri mi nė be ga li nę is to ri jąI.De gu tie nė ma no, kad jau praė ju sį ru de nį rei kė jo to kiam įsta ty mui po pa tei ki mo pri tar ti, o jau pa skui bū­tų bu vę ga li ma jį to bu lin ti, svars­tant ko mi te tuo se ir frak ci jo se, tei­kiant sa vo pa siū ly mus.

Kons ti tu ci nis Teis mas jau be veik prieš 9 me tus yra pa skel bęs, kad pa gal Kons ti tu ci ją Sei mo na riai pri va lo priim ti jų dar bo są ly gas nu­sta tan tį įsta ty mą. Ta čiau jis iki šiol ne priim tas. A.Sa la ma ki nas pri mi­nė, kad dar 2005 m. bu vo su da ry ta pir mo ji Sei mo na rių dar bo gru pė, ku ri tu rė jo pa reng ti par la men ta rų pri vi le gi jas reg la men tuo jan tį įsta­

ty mą. „Ši gru pė il gai dir bo, bet ne­bu vo ras ta su ta ri mo ir ji tie siog iš­si vaikš čio jo. Vė liau bu vo ban do ma dar ke lis kar tus grįž ti prie to pro­jek to, bet taip nie ko ir nei šė jo“, – pa sa ko jo SEPK va do vas.

Tik bai gian tis praė ju siai ka den­ci jai 2008 m. ru de nį, fak tiš kai jau po pir mo jo rin ki mų tu ro, Sei mas su da rė nau ją dar bo gru pę, kad ji, pa sak A.Sa la ma ki no, „bent ką nors pa lik tų nau jai ka den ci jai“. Po ke­lių šios dar bo gru pės po sė džių nu­spręs ta pa ves ti Sei mo val dy bai, kad ši bent nu sta ty tų, kaip nau do ja mos par la men ti nei veik lai skir tos lė šos. Bu vo sku biai pa tai sy tas Sei mo sta­tu tas, ta čiau nie ko dau giau taip ir ne bu vo pa da ry ta.

2010 m. su for muo ta dar vie na dar bo gru pė, ku rią tą kart su da rė ne Sei mo na riai, o kons ti tu ci nės tei­sės spe cia lis tai. Jie ir pa ren gė pro­jek tą, ku rį per nai lapk ri tį iš bro ka­vo par la men ta rai ir taip pa ve dė dar vie nai dar bo gru pei, su da ry tai tik iš Sei mo na rių, iki šių me tų pa va­sa rio pa reng ti nau ją pro jek tą.

Nek lau so: �� Č.Jur�šė�nas�ir�I.De�gu�tie�nė�jau�tu�rė�jo�pa�varg�ti�be�ra�gin�da�mi�ko�le�gas�pa�klau�sy�ti�Kons�ti�tu�ci�nio�Teis­mo�išaiš�ki�ni�mo.�De�ja,�vi�sos�kal�bos�kol�kas�at�si�mu�ša�į�sie�ną.� � Ša�rū�no�Ma�žei�kos�(BFL)�nuo�tr.

Tei si nė pa sa ka be pa bai gosJau dau gy bę me tų Sei mas dėl nuo lat iš ky­lan čių ne su ta ri mų ne su ge ba priim ti įsta­ty mo, nu ma tan čio par la men ta rų pri vi le­gi jas ir veik los ga ran ti jas. Atrodo, ir da bar­ti nės ka den ci jos par la men tas ne sus pės ir ne su ge bės priim ti tokio įsta ty mo.

9me tus

Sei mas ne su ge ba priim ti par la men ta rų veik lą

reg la men tuo jan čio įsta ty mo.

Sta sys Gu da vi čiuss.gudavicius@diena.lt

Tu ri pa reng ti iki ko voNau jas par la men ta rų veik lą reg la­men tuo jan tis įsta ty mas tu ri bū ti pa reng tas iki ko vo 1 d.

Pro jek tą ruo šia Sei mo Tei sės ir tei sėt var kos ko mi te to pir mi nin­ko kon ser va to riaus Sta sio Šed ba ro va do vau ja ma sep ty nių skir tin goms frak ci joms pri klau san čių par la men­ta rų dar bo gru pė. Va kar ji su ren gė sa vo po sė dį – ant rą nuo praė ju sio lapk ri čio, kai bu vo su for muo ta.

„Šį kart ap ta rė me kai ku riuos klau si mus, su si ju sius su par la men­ta rų au to mo bi liais, su gy ve na mo­sios vie tos nuo ma ir ki tus. Bet dar ne ma žai dar bo rei kia at lik ti. Pa­vyz džiui, ne priė jo me nei prie Sei­mo na rių ato sto gų reg la men ta vi­mo, nei pa dė jė jų skai čiaus. Kol kas ga lu ti nis įsta ty mo va rian tas nė ra pa reng tas“, – aiš ki no dar bo gru­pės na rys, Sei mo Eti kos ir pro ce­dū rų ko mi si jos (SEPK) pir mi nin kas Al gi man tas Sa la ma ki nas.

Ti ki si, kad priims pa va sa rįSei mo pir mi nin kė Ire na De gu tie nė sa kė ti kin ti, kad nau jas pro jek tas ne tik bus pa teik tas par la men ta­rams ko vo 10­ąją pra si de dan čio je pa va sa rio se si jo je, bet ir bus priim­tas dar šios ka den ci jos Sei mo. To­kiu at ve ju jis bū tų tai ko mas jau nau jam Sei mui, ku ris pra dės dirb­ti vė ly vą šių me tų ru de nį.

Bet A.Sa la ma ki nas nė ra tik ras, kad par la men ta rai bus nu si tei kę svars ty ti ir priim ti nau ją įsta ty­mą: „Jis tik rai bū ti nas, dėl to dar bo gru pė je ne ky la abe jo nių. Bet kaip pa skui bus el gia ma si Sei mo sa lė­je – nie kas ne ži no. Ne ma žai par­la men ta rų ne sle pia sa vo skep tiš ko nu si tei ki mo dėl šio pro jek to, to dėl ar ba bal suo ja prieš jį, ar ba su si lai­ko, kaip at si ti ko praė ju sį ru de nį.“

Per nai lapk ri čio vi du ry je Sei mas „pa skan di no“ jų pri vi le gi joms grės­mę kė lu sį įsta ty mo pro jek tą. Par la­men ta rai at me tė vos pa teik tus gar­sių Lie tu vos tei si nin kų pa reng tus siū ly mus ne be leis ti už par la men ti­nei veik lai skir tus vals ty bės pi ni gus nuo mo tis pra ban gių au to mo bi lių ir

vė liau jų pus vel čiu iš pirk ti, už draus­ti už biu dže to tūks tan čius nuo mo tis biu rus iš sa vo pa žįs ta mų, pa nai kin ti ne mo ka mą gy ve ni mą Vil niaus cent­re Sei mo vieš bu ty je.

Dau gu ma Sei mo na rių tuo met bal suo da mi su si lai kė ir taip ne tie­sio giai ne pri tar ė pa reng tam pro­jek tui. Bal sa vu sių prieš ir su si lai­kiu sių par la men ta rų bu vo iš įvai rių val dan čių jų ir opo zi ci nių frak ci jų. Nė vie na jų ne bu vo vie nin ga šiuo klau si mu.

„Dau gu ma ko le gų tą įsta ty mą iš kart tai ko sau, nors dar ne ži no, ar šį ru de nį bus per rink ti į nau ją Sei mą. Taip ir muis to mės be ga lo be kraš to“, – ap gai les ta vo A.Sa la­ma ki nas.

Vis kas – į sta tu tąDa lis Sei mo na rių ma no, kad ne­rei kia at ski ro įsta ty mo, reg la men­tuo jan čio Sei mo na rių veik lą. Esą pa kak tų ati tin ka mų pa tai sų Sei mo sta tu te. „Mes vi sus klau si mus tu­rė tu me spręs ti sta tu te. Taip vi sa­da bu vo ir taip tu ri bū ti, nes mū sų pa čių va lia, kaip mes tu ri me reg la­men tuo ti sa vo dar bą“, – sa kė kon­ser va to rius Ri man tas Da gys.

Atk reip tas dė me sys, kad sta tu to, skir tin gai nei bet ku rio ki to įsta­ty mo, ne ga li ve tuo ti pre zi den tas. „Sei mo na rių dar bo są ly gos yra Sei­mo au to no mi nis ap si spren di mas, pre zi den tas ne ga li dik tuo ti sa vo va lios šiuo klau si mu“, – pa brė žė par la men ta ras Man tas Va raš ka.

„Bet Kons ti tu ci nis Teis mas dar 2004 m. nu sta tė, kad tu ri bū ti at­ski ras to kio po bū džio įsta ty mas, o ne ati tin ka mi įra šai sta tu te. Tuo tu rė tu me va do vau tis, ap si spręs da­mi dėl pro jek to“, – pa brė žė A.Sa­la ma ki nas.

Dau gu ma ko le gų tą įsta ty mą iš kart tai ko sau, nors dar ne ži no, ar šį ru de nį bus per­rink ti į nau ją Sei mą.

Al gi man tas Sa la ma ki nas:

So�cial�de�mok�ra�tai�prem�je�ro�And�riaus�Ku�bi�liaus�ir�ener�ge­ti�kos�mi�nist�ro�Ar�vy�do�Sek�mo­ko�pra�šo�pa�siaiš�kin�ti�dėl�Lie­tu�vos�de�ry�bų�su�Ru�si�jos�du�jų�kon�cer�nu�„Gazp�rom“.�Par�la­men�ta�rus�do�mi�na�de�ry�bų�ei­ga�–�ar�bu�vo�su�da�ry�ta�dar�bo�gru�pė�de�ry�boms�dėl�du�jų�kai­nų�ir�vamz�dy�nų�at�sky�ri�mo.

Pra­šo­­Paaiš­ki­ni­mų

Vy�riau�sy�bė�tre�čia�die�nį�nu�ta�rė�su�teik�ti�1,4�mlrd.�li�tų�pa�sko�lą�„Sod�rai“.�Pas�ko�la�su�tei�kia�ma�iki�2021�m.�ge�gu�žės�20�d.�su�5,564�pro�c.�me�ti�nė�mis�pa�lū­ka�no�mis.�„Sod�ra“�sau�sio�pra­džio�je�pa�pra�šė�2012�m.�jai�su­teik�ti�iki�3,51�mlrd.�li�tų�pa�sko­lą,�ta�čiau�kol�kas�sko�linama�tik�pir�mam�pus�me�čiui.

Vy�riau�sy�bė�pa�ko�re�ga�vo�pri­va�ti�za�vi�mo�ob�jek�tų�są�ra�šą�–�jis�pa�pil�dy�tas�87­iais�smul­kiais�ob�jek�tais.�44�ob�jek�tai�bu�vo�iš�brauk�ti,�nes�da�lis�jų�bu�vo�pri�va�ti�zuo�ta,�da�lies�par­duo�ti�ne�pa�vy�ko�ir�ne�pa�vyks,�nes�įmo�nės�bank�ru�ta�vo,�da­lis�ob�jek�tų�rei�ka�lin�gi�ki�toms�reik�mėms�ten�kin�ti.

gaus­Pu­sę­­Pa­sko­los

išParduoda­smulk­mę

7

lietuva

ketvirtADieNiS, SAuSio 26, 20128

lietuva

Sei mo pir mi nin kės Ire nos De­gu tie nės sū nus G.De gu tis tvir ti­na ne tgi pa dvi gu bi nęs įmo nės są­skai tą „Sno ro“ ban ke die ną iki jo veik los su stab dy mo.

„Be abe jo, aš nei giu, nes tai pra­si len kia su bet ko kia lo gi ka – po­no But ke vi čiaus ar ne ži nau kie no tei gi niai, ir nė vie nas žmo gus, ku­ris yra svei ko pro to, ne da ry tų to­kių ope ra ci jų, ku rios bu vo da ro­mos pa sku ti nė mis ban ko vei ki mo die no mis. Žiū rint į tas ope ra ci jas aki vaiz džiai ma ty ti, kad bū čiau ken kęs sau ir sa vo in te re sams“, – Lie tu vos ra di jui tre čia die nį sa­kė G.De gu tis.

Jo tei gi mu, prieš pat „Sno ro“ na cio na li za vi mą pi ni gų ban ke esan čio je „No vo ter sos“ są skai to­je ne tgi pa dau gė jo.

„Pi ni gų są skai to je prieš pat na­cio na li za vi mą pa dau gė jo be veik du kar tus – 14 die ną, ro dos, bu vo apie 170 tūkst. li tų, o jau 15 die ną ji bu­vo pa pil dy ta dar be veik to kia pat

su ma. Jūs pa sa ky ki te bent vie ną svei ko pro to vers li nin ką ar žmo gų, ku ris ži no da mas, kad grius ban­kas, į tą ban ką pri trauk tų lė šų“, – kal bė jo G.De gu tis. An to jo, įmo nės ei na mo jo je są skai to je na cio na li­zuo jant ban ką bu vo 343 tūkst. li­tų – tiek jų esą yra ir da bar.

„Ban ko na cio na li za vi mas nei­gia mai pa vei kė mū sų vers lą“, – pri dū rė G.De gu tis. Jis, be ki ta ko, nei gė, kad ant ra die nį lan kė si pas pro ku ro rus.

„Va kar Ge ne ra li nė je pro ku ra tū­ro je ne si lan kiau“, – pa reiš kė Sei­mo pir mi nin kės sū nus.

Ge ne ra li nė pro ku ra tū ra va kar pra ne šė pra dė ju si iki teis mi nį ty­ri mą dėl ga li mų ne tei sė tų fi nan­si nių ope ra ci jų „Sno ro“ ban ke po jam iš kel to bank ro to.

At lie kant ty ri mą, kaip sa ko ma pro ku ra tū ros pra ne ši me spau dai, „bus tik ri na ma vie šo jo je erd vė­je pa skleis ta in for ma ci ja, kad po ban kui „Sno ras“ iš kel to bank ro­

to šio je bank ru tuo jan čio je kre di­to įstai go je bu vo ne tei sė tai at lie­ka mos fi nan si nės ope ra ci jos“.

Iki teis mi nį ty ri mą or ga ni zuo ti ir jam va do vau ti pa ves ta Vil niaus apy gar dos pro ku ra tū rai.

Ty ri mo im ta si po to, kai I.De­gu tie nė praė ju sią sa vai tę krei pė si į Ge ne ra li nę pro ku ra tū rą dėl Sei­mo na rio so cial de mok ra to Al gir do But ke vi čiaus tei gi nių, esą kaž kas

iš val dan čių jų gi mi nai čių bank ru­ta vu sia me ban ke „Sno ras“ at li ko ne leis ti ną ope ra ci ją.

So cial de mok ra tai taip pat krei­pė si į Ge ne ra li nę pro ku ra tū rą – pa tei kė tu ri mus duo me nis bei in for ma ci ją ir pa pra šė pra dė ti ty­ri mą, ar ne bu vo pa da ry tas gal būt ne tei sė tas po vei kis „Sno ro“ bank­ro to ad mi nist ra to riui.

KD, BNS inf.

Ge di mi nas De gu tis to liau nei gia pra ne ši­mus, kad jo va do vau ja ma įmo nė „No vo­ter sa“ ga lė jo pa si nau do ti in for ma ci ja apie nu ma to mą ban ko „Sno ras“ už da ry mą.

Gin čus pai nios pro ku ro rai

Neskaidru: �� „Sno�ro“�bank�ro�to�su�kel�ti�ra�ti�lai�su�drums�tė�ir�ša�lies�po�li�ti­kos�van�de�nis.� � Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.

Vy riau sy bė pa tvir ti no tvar ką, kaip ba zi nius ka ri nius mo ky mus (BKM) bai gę ar nuo la ti nę pri va lo mą ją pra di nę ka ro tar ny bą at li kę as me­nys ga lės pa si nau do ti jau anks čiau ža dė tu dar bo už mo kes čio su bsi di­ja vi mu.

Mi nist rų ka bi ne tas su ta rė ir dėl stu di jų kai nos kom pen sa vi mo bent ket ve rius me tus ka riuo me nė je iš­tar na vu siems as me nims.

Vie na me iš tre čia die nį priim tų nu ta ri mų nu ma ty ta, kad su bsi di­ja už įdar bin tą ar su grį žu sį dirb­ti as me nį, at li ku sį nuo la ti nę pri­va lo mą ją pra di nę ka ro tar ny bą ar bai gu sį BKM, ne ga lė tų vir šy ti 1,5 mi ni ma lios mė ne si nės al gos dy­džio (apie 1200 li tų).

At li kę pri va lo mą ją pra di nę ka ro tar ny bą su bsi di ja ga lė tų pa si nau­do ti še šis, BKM bai gę da ly viai – tris mė ne sius.

Sub si di jos ga lės bū ti mo ka­mos pra di nį ka ri nį pa ren gi mą po 2011 m. rug sė jo įgi ju sius vy rus ir mo te ris įdar bi nu siems darb da­viams.

BNS inf.

Po karinių mo ky mų – su bsi di jos darbdaviams

kaunodiena.lt/naujienos/lietuva

Užs. 902145

Lietuva, 1997 m. ratifikavusi Jungti-nių Tautų Organizacijos konvenciją „Dėl pabėgėlių statuso“ ir 1967 m. Protokolą dėl pabėgėlių statuso, įsi-pareigojo teikti prieglobstį nuo per-sekiojimo, šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų, karo savo kilmės šalyse bėgantiems užsieniečiams. Migraci-jos departamento duomenimis, per beveik 15 metų Lietuva sulaukė dau-giau nei 6 tūkst. prieglobsčio prašy-mų, o prieglobstis buvo suteiktas kiek daugiau nei 3,5 tūkst. užsieniečių.

Lietuvos prieglobsčio sistema buvo kuriama tuo metu, kai Europos Sąjun-ga išsikėlė tikslą harmonizuoti valsty-bių narių prieglobsčio teisę ir praktikas prieglobsčio srityje. Šis tikslas turėtų būti pasiektas iki 2012 m. pabaigos.

Pastaruoju metu ES valstybėse na-rėse vykdoma nemažai projektų, ku-riais siekiama užtikrinti, kad naciona-linės prieglobsčio sistemos atitiktų ES standartus, o priimami sprendimai dėl prieglobsčio būtų kokybiški. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje jau ne pirmus metus įgyvendinamas bendras Pasie-nio tarnybos ir Jungtinių Tautų pabė-gėlių komisaro valdybos projektas, ver-tinantis sprendimų dėl prieglobsčio kokybę. Dauguma vertintojų pateik-tų rekomendacijų buvo įgyvendintos ir prisidėjo prie prieglobsčio sistemos ko-kybės tobulinimo.

Lietuvos prieglobsčio sistemos vertinimas: tikslai ir metodaiTarptautinės migracijos organiza-

cijos (TMO) Vilniaus biuro projek-tas „Lietuvos prieglobsčio siste-ma: teisinis ir praktinis efektyvumo vertinimas“ yra pirmasis bandy-mas pažvelgti į Lietuvos prieglobs-čio sistemą iš šalies ir ją įvertinti: kaip ji organizuota, su kokiomis tei-sinio reglamentavimo bei teisės ak-tų įgyvendinimo praktikoje proble-momis susiduriama, kaip Lietuvos prieglobsčio sistema atrodo Euro-pos Sąjungos kontekste.

Šiems tikslams pasiekti nepriklau-somas teisės ekspertas parengė Lie-tuvos prieglobsčio sistemos teisinės bazės analizę, TMO užsakymu buvo atlikta prieglobsčio prašytojų ir prie-globstį gavusių asmenų sociologinė apklausa, buvo apklausti prieglobsčio specialistai bei įvertintos kitų Europos Sąjungos valstybių narių prieglobsčio sistemos.

Remiantis šiais informacijos šalti-niais, buvo parengta studija „Prie-globsčio sistema Lietuvoje: situacija ir problematika“. Šioje studijoje pa-gal prieglobsčio procedūros etapus aptariamas Lietuvos prieglobsčio sis-temos teisinis reglamentavimas, na-grinėjama problematika, pateikiami kitų ES valstybių praktikos pavyzdžiai ir siūlomos rekomendacijos dėl Lie-tuvos prieglobsčio sistemos tobuli-nimo.

Lietuvos prieglobsčio sistema: problemos ir jų sprendimaiKaip parodė TMO Vilniaus biuro at-

liktas Lietuvos prieglobsčio sistemos vertinimas, ši sistema atitinka dau-gumą Europos Sąjungos standartų. Vis dėlto nemažai priekaištų išsako-ma dėl prieglobsčio prašytojų priė-mimo. Šiuo metu visi prieglobsčio prašytojai, išskyrus nelydimus nepil-namečius, yra apgyvendinami Užsie-niečių registracijos centre, kuriame taip pat laikomi neteisėti migrantai. Priėmimo sąlygos šiame centre nėra tinkamos pažeidžiamiems prieglobs-čio prašytojams, pavyzdžiui, besilau-kiančioms motinoms ar neįgaliems asmenims, kurie turi specialiųjų po-reikių. Nors dauguma prieglobsčio prašytojų yra patyrę psichologinių sukrėtimų ir jiems reikalinga psicho-

loginė pagalba, pastaruoju metu psichologo paslaugos centre nebu-vo teikiamos. Prieglobsčio prašyto-jai gauna kasmėnesinę piniginę pa-šalpą, siekiančią 35 litus, tačiau ji nėra pakankama individualiems po-reikiams užtikrinti, o Lietuvos tei-sės aktuose nenumatyta prieglobs-čio prašytojų teisė į darbą neleidžia prieglobsčio prašytojams užsidirbti patiems.

Problemų kyla ir sprendimo dėl prie-globsčio priėmimo etape. Lietuvos tei-sinėje bazėje numatyti papildomos apsaugos suteikimo pagrindai nėra pakankamai konkretūs, o tai neigia-mai veikia sprendimų dėl prieglobs-čio kokybę.

Atsižvelgiant į šias Lietuvos prie-globsčio sistemos problemas, reko-menduojama pažeidžiamus prieglobs-čio prašytojus apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre, kuriame teikiamos socialinės paslaugos; atsiradus finan-sinėms galimybėms, padidinti mėne-sinę pašalpą prieglobsčio prašytojams; įstatymu reglamentuoti prieglobsčio prašytojų teisę į darbą; konkretizuoti papildomos apsaugos suteikimo pa-grindus.

Tikimasi, kad rekomendacijos bus įgyvendintosTMO Vilniaus biuro parengta studija „Prieglobsčio sistema Lietuvoje: situ-acija ir problematika“ buvo pristaty-ta š.m. sausio 12 d. Vilniuje vykusioje konferencijoje, kurioje dalyvavo prie-

globsčio srityje dirbančių valstybės ins-titucijų, tarptautinių ir nevyriausybinių organizacijų, teismų, užsienio valstybių ambasadų Lietuvoje ir žiniasklaidos at-stovai.

TMO Vilniaus biuras tikisi, jog ši stu-dija padės migracijos ir prieglobsčio srityje dirbantiems ekspertams, tarp-tautinės teisės specialistams bei ki-tiems prieglobsčio klausimais besi-domintiems asmenims geriau suvokti šiandieninę prieglobsčio sistemą Lie-tuvoje ir su ja susijusias problemas. Viliamasi, kad apie šioje srityje eg-zistuojančias problemas išgirs ir pa-tys Lietuvos prieglobsčio politikos for-muotojai bei imsis ryžtingų veiksmų, kad būtų užtikrinta prieglobsčio ko-kybė.

TMO Vilniaus biuro informacija

Tarptautinės migracijos organizaci-jos Vilniaus biuro projektas “Lietuvos prieglobsčio sistema: teisinis ir prakti-nis efektyvumo vertinimas” įgyvendi-namas pagal Europos Pabėgėlių fondo 2010 m. metinės programos veiks-mą “Valstybių narių gebėjimas plėto-ti, stebėti ir vertinti savo prieglobsčio politiką siekiant praktinio bendradar-biavimo” ir finansuojamas Europos Pabėgėlių fondo 2010 m. programos lėšomis. Projekto tikslas - išsamiai ir nuosekliai įvertinti Lietuvos prieglobs-čio sistemą. Pojekto rezultatas - reko-mendacijos dėl Lietuvos prieglobsčio sistemos tobulinimo.

Atliktas nepriklausomas Lietuvos prieglobsčio sistemos vertinimas

TMO Tarptautinė migracijos organizacijaIOM International Organization for Migration

9

pasaulisKetvirtADieNiS, SAuSio 26, 2012

Pa­kis­ta­ne­Se­na­to­na­riai­pa­ra­gi­no­ša­lies­ka­rius­nu­muš­ti­Ame­ri­kos­ne­pi­lo­tuo­ja­muo­sius­lėktu­vus,­ku­rie­ap­šau­do­gen­čių­re­gio­nus.­Be­to,­se­na­to­riai­pa­rei­ka­la­vo­ša­ly­je­už­da­ry­ti­ame­ri­kie­čių­avia­ci­jos­ba­zes.­JAV­ir­Pa­kis­ta­no­san­ty­kiai­pa­šli­jo­po­to,­kai­NA­TO­pa­jėgos­nu­kovė­24­pa­kis­ta­nie­čių­ka­rius.

San­ty­kiai­­šly­ja

Ru­si­ja­pla­nuo­ja­šiais­me­tais­dis­lo­kuo­ti­ba­lis­ti­nes­ra­ke­tas­„Is­kan­der“­Ka­li­ning­ra­do­sri­ty­je.­Praė­ju­sių­metų­lapk­ritį­Ru­si­jos­pre­zi­den­tas­Dmit­ri­jus­Med­ve­de­vas­nu­rodė,­kad­ša­lies­ka­rinės­pa­jėgos­dis­lo­kuos­ra­ke­tas­„Is­kan­der“kaip­at­svarą­pla­nuo­ja­mai­JAV­prie­šra­ke­tinės­gy­ny­bos­sis­te­mai­Rytų­Eu­ro­po­je.

Ru­si­jos­ko­mu­nistų­ly­de­ris­Ge­na­di­jus­Ziu­ga­no­vas,­sie­kian­tis­pre­zi­den­to­po­sto,­pa­reiškė,­kad­Vla­di­mi­ras­Pu­ti­nas­ne­pasieks­per­galės­pir­ma­ja­me­pre­zi­den­to­rin­kimų­ra­te,­jei­gu­ne­klas­tos­re­zul­tatų.­Pa­sak­jo,­prem­je­ras­sąmo­nin­gai­at­si­traukė­nuo­par­ti­jos­„Vie­nin­go­ji­Ru­si­ja“,­ku­ri­disk­re­di­ta­vo­sa­ve.

Gink­la­vi­mo­Si­var­žy­boS

ruo­šiS­­ant­ra­jam­tu­rui?

Me ti nis Ba rac ko Oba mos pra ne­ši mas bu vo ge ra pro ga JAV va­do vui prie š rin ki mus ne tik pa si­did žiuo ti nu veik tais dar bais, bet ir įgel ti kon ku ren tams.

Kaip svar biau sius sa vo dar bus gy ny bos ir už sie nio po li ti kos sri­ty se B.Oba ma įvar di jo tarp tau­ti nio te ro ristų tink lo „al Qae da“ va dei vos Osa mos bin La de no ir nu vers to Li bi jos ly de rio Muam­ma ro al Gad da fi žūtį.

Ne pai sydami šių, B.Oba mos gal va, di de lių pa sie kimų, opo zi­ci jo je esan tys res pub li ko nai vis gar siau plie kia ad mi nist ra ciją už ne sėkmingą už sie nio po li tiką. Ypač res pub li ko nams kliū va, jų nuo mo ne, nuo sai ki JAV po zi ci ja Ira no at žvil giu.

Pa sak opo zi ci jos, B.Oba ma se ka bu vu sio JAV va do vo Jim my Car­te rio, ne su gebė ju sio išspręs ti Ira­no įkaitų krizės, pėdo mis, o gal ir blo giau.

Ta čiau B.Oba ma į kri tiką at sakė, kad ne ke ti na va do vau tis vien dip­lo ma ti ja, o jei reikės, grieb sis ir ka rinės jėgos prie š Iraną.

„Tai kus šio klau si mo spren di­mas tebė ra įma no mas ir daug ge­res nis, – pa sakė B.Oba ma. Tie sa, ne tru kus išrėžė: „Te gul ne ky la jo­kių abe jo nių. Ame ri ka pa si ry žu si ne leis ti Ira nui ap si rūpin ti bran­duo li niais gink lais, ir aš neat si­sa ky siu jo kių prie mo nių, kad pa­siek čiau šį tikslą.“

Kalbė da mas apie pa dėtį pa­čio je ša ly je, JAV va do vas pa si ūlė iš esmės pe ro rien tuo ti ša lies eko­no miką ir at gai vin ti jos ga my­bos po ten cialą. Pa sak B.Oba mos, JAV per ne lyg at sai niai už lei do sa­vo po zi ci jas to kioms vals tybėms, kaip Ki ni ja.

Todėl jis pa ra gi no vald žią kuo sku biau tai ky ti mo kes čių leng­va tas dau giau in ves tuo jan tiems ir ku rian tiems dar bo vie tas ša­ly je, skir ti pa ramą ga my bos sek­to rių stip ri nan čiam švie ti mui ir moks lui, taip pat su stip rin ti ap­saugą nuo im por to pre kių ir pi ra­tinės pro duk ci jos.

Tie sa, B.Oba ma pri pa ži no, kad so cia li nių ir eko no mi nių pro­blemų spren di mas – su dėtin gas už da vi nys.

Nors sta tis ti ka ro do, kad 2009 m. pa si bai gus re ce si jai JAV ga my­bos sek to riu je dar bo vietų skai­čius au go spar čiau ne gu pa slaugų sek to riu je, fak ti niai skai čiai tebė­ra ma ži: iš vi so bu vo su kur ta tik 1,3 mln. naujų dar bo vietų, iš jų tik 199 tūkst. – ga my bo je. Be to, iki šiol dar bo JAV ne tu ri per 13 mln. žmo nių.

Ga liau siai JAV va do vas už­si minė apie jautrų mo kes čių klau simą. B.Oba ma tie sio giai pa rei ka la vo, kad Ame ri kos mi­li jo nie riams, ku rių skai čiuo ja ma apie 4 mln., būtų tai ko mas bent 30 pro c. pa jamų mo kes tis.

Taip B.Oba ma įgėlė var žo vui res pub li ko nui Mit tui Rom ney. Šis, dek la ravęs sa vo pa ja mas, pri pa ži no, jog už dir ba 20 mln. do le rių per me tus, o yra ap mo­kes ti na mas ma žes niu ta ri fu ne­gu dau gu ma ame ri kie čių.

JAV be veik 90 pro c. už dir ban­čių dau giau nei 200 tūkst. do le­rių per me tus biud že tui ati duo da nuo 15 iki 30 pro c. sa vo pa jamų.

Tęsda mas temą, B.Oba ma taip pat pa si ūlė mi li jo nie riams pa­nai kin ti būsto, svei ka tos ap sau­gos, pen sijų ir vaikų glo bos fon­dų mo kes čių leng va tas.

AFP, BNS inf.

Ieš kos nau jo jo ka pi ta liz moPra ban gia me ku ror te apie 2,6 tūkst. vers lo ir po li ti kos ly de rių iš 100 pa­sau lio ša lių pen kias die nas ap ta rinės pa sau lio eko no miką ir, kaip sa ko, ieš kos nau jo ke lio ka pi ta liz mui. Pag rin di nis šių metų fo ru mo klau­si mas int ri guo ja: „Ar XX a. ka pi ta­liz mas nu vi lia XXI a. vi suo menę?“

Kitų dis ku sijų te mos: „Ka pi ta liz­mo su tvar ky mas“, „Ar glo ba li za ci ja pa siekė sa vo eko no mi nes ir po li ti­nes ri bas?“, „Kaip eu ro zo nos ša lys pa kils iš eu ro zo nos krizės?“.

Da vo so fo ru mo steigė jas ir or ga­ni za to rius Klau sas Schwa bas tvir­ti no, kad šie me čia me su si ti ki me dau giau sia dėme sio bus ski ria ma klau si mui, kaip su kur ti naują pa­sau lio mo delį. Pa sak jo, „da bar­tinės for mos ka pi ta liz mui nėra vie­tos pa sau ly je ap link mus“.

„Pa sau liui iš kilęs pa vo jus yra tas, kad po li tinė va do vybė pri blokš­ta, – su tik da mas de le ga tus sakė K.Schwa bas. – Galbūt tai, ką tu ri me čia, yra tam tik ras per de gi mas.“

Po li ti kos ir vers lo grie tinėlėĮ Da vo so fo rumą, kaip vi sa da, su­gužė jo ne ma žai po li ti nio ir vers lo eli to as me ny bių. Pa sak rengėjų, iš vi so dis ku si jo se da ly vaus apie 40 vy riau sy bių va dovų, taip pat žy­miau sių pa sau lio pra monės ir pre­ky bos įmo nių at stovų.

Ati da ry mo kalbą Da vo se šiais me­tais sakė Vo kie ti jos kanc lerė An ge la Mer kel. Į Švei ca riją at vyks taip pat Did žio sios Bri ta ni jos prem je ras Da­vi das Ca me ro nas, Ka na dos vy riau­

sybės va do vas Step he nas Har pe ris, Iz rae lio pre zi den tas Shi mo nas Pe­re sas, Tarp tau ti nio va liu tos fon­do va dovė Chris ti ne La gar de, JT ir Arabų ly gos ge ne ra li niai sek re to riai Ban Ki­moo nas ir Na bi las Ela ra by.

JAV į Da vo so fo rumą de le ga­vo ša lies Iž do de par ta men to va­dovą Ti mot hy Geith nerį. Šis ke ti­na fo ru mo da ly viams pri sta ty ti JAV eko no mi kos pa dėtį ir ap tar ti lau­kian čius iššū kius.

Ne ma žas da ly vių kon tin gen tas ke ti na at vyk ti iš va di namųjų be si­vys tan čių ša lių, tarp jų – In di jos ir Piet ry čių Azi jos vals ty bių. Šių ša lių de le ga tai ap tars temą „Ar tai tik rai Azi jos šimt me tis?“.

Tie sa, šiais me tais Da vo se ne pa­si ro dys kai ku rių eu ro zo nos ša lių at sto vai. Dis ku si jo se ne ke ti na da­

ly vau ti Grai ki jos, Is pa ni jos ir Ita­li jos, ku rios gru mia si su fi nansų kri ze, ly de riai. Iš Ru si jos į Da vosą at vy ko ne pa ties aukš čiau sio ran­go pa reigū nai. Vis dėlto, nors kai ku rios ša lys at si sakė da ly vau ti pra ban gia me fo ru me, tūkstan čio did žiau sių įmo nių va do vai at vy­ko ma siš kai, nors me tinį na rystės mo kestį su da ro 35 tūkst. eurų.

Pe si miz mas stiprė jaPrieš pra si de dant fo ru mui at lik tos ap klau sos pa rodė, kad op ti miz mo vers lo sek to riu je – ma žai. Vers­lo at sto vai pa brėžė ne ti kin tys, jog po li ti kai ar ti miau sio je atei ty je pa­keis pa dėtį.

1258 vers lo ly de rių ap klau sa, ku­rią at li ko „Pri ce wa ter hou se Coo­pers“, pa rodė, kad 48 pro c. jų šiais me tais ti ki si eko no mi kos smu ki mo ir tik 15 pro c. – au gi mo.

Did žiau si pe si mis tai, ap klausų duo me ni mis, – Eu ro pos vers lo ly­de riai. Jie bai mi na si, kad vy riau­sybės neiš galės išspręs ti sa vo sko­lų krizės, ir ne ri mau ja dėl ka pi ta lo rinkų sta bi lu mo.

BNS, „Guar dian“, AFP, AP inf.

B.Oba mos pa gy ros, kri ti ka ir pa ža dai

Pra ne ši mas: ­� B.Oba­ma­prie­š­ rin­ki­mus­ban­do­ laimė­ti­kuo­dau­giau­ame­ri­kie­čių­sim­pa­tijų.­ ­ AFP­nuo­tr.

Da vo se – naujo ka pi ta liz mo paieškos

Pa sau liui iš kilęs pa vo jus yra tas, kad po li tinė va do­vybė pri blokš ta.

Pozicija: ­� pro­tes­tuo­to­jai­prie­š­ka­pi­ta­lizmą­nu­tarė­Da­vo­se­pa­sta­ty­ti­le­do­namą,­ku­ria­me,­pa­sak­jų,­vieną­syk­teks­įsi­kur­ti­ir­ka­pi­ta­lis­tams.­ ­ „Reu­ters“­nuo­tr.

Žy mia ja me Švei ca ri jos Da­vo so žie mos ku ror te pra si­dėjo tra di ci nis pa sau lio eko no­mi kos fo ru mas. Įdo mu, kad ka pi ta listų va­karė liu va di­na ma me fo ru­me pylė si kri ti­ka pa čiam ka pi­ta liz mui.

Tūkstan čiai de monst rantų su si rin­ko į did žiau sią pa sau ly je kas metį an­ti ka pi ta listų su va žia vimą Bra zi li jo je, pro tes tuo da mi dėl did žiu lio glo ba liz­mo ne sąži nin gu mo ir kitų blo gy bių. Pro tes tuo to jai, mo juo jan tys pla ka­tais su šūkiu „Ki toks pa sau lis įma no­

mas“, paminė jo al ter na ty vaus Da vo­so fo ru mui Pa sau lio so cia li nio fo ru­mo ati da rymą. An ti ka pi ta listų fo ru­mo da ly viai su si ti ko pie ti nia me Bra­zi li jos mies te Por to Alegrė je ap svars­ty ti al ter na ty vių pa sau linės eko no­mi kos krizės spren di nių.

Vie toj Šveicarijos – į Bra zi liją

10

SportaSKetvirtadienis, sausio 26, 2012

Man tas Stan ke vi čiusm.stankevicius@diena.lt

Išs kir ti nia me in ter viu „Kau no die­nai“ Ru si jos šiuo lai ki nės pen kia ko­vės fe de ra ci jos (RŠPF) pre zi den tas, Tarp tau ti nės šiuo lai ki nės pen kia­ko vės są jun gos (UIPM) vi cep re zi­den tas Via čes la vas Ami no vas tei gė ti kįs, kad LTOK ge ne ra li nė asamb­lė ja priims tei sin gą spren di mą ir kri ti ka vo Lie tu vą už, jo nuo mo ne, ne de mok ra ti nį po žiū rį į šiuo lai ki­nio spor to rea li jas.

– Pre zi den te, kaip jūs ver ti­na te su si da riu sią si tua ci ją dėl D.Rim šai tės? – pa klau sė me V.Ami no vo.– Pir miau sia tu riu ke lis klau si mus ir jums. Ar Lie tu vo je yra žmo nių tei sės? Ar Lie tu va – Eu ro pos Są­jun gos na rė? Ar Lie tu vos gy ven­to jai – bau džiau nin kai? Ar jie tu­ri tei sę per si kel ti į ša lį, ku rio je no ri gy ven ti? Ar jie tu ri tei sę tuok tis su ki tų vals ty bių pi lie čiais? Ar spor­ti nin kai kuo nors ski ria si nuo pa­pras tų ša lies gy ven to jų?

D.Rim šai tė – lais vos ša lies pi­lie tė, tu ri tei sę spręs ti sa vo as me­ni nius rei ka lus taip, kaip pa ti to no ri. Ji – lais vas žmo gus. Iki šiol ne sup ran tu, ko kios yra tik ro sios Lie tu vos val di nin kų už si spy ri mo prie žas tys. Spor ti nin kų per si kė li­mas į ki tą ša lį – ab so liu čiai at vi­ras klau si mas, ku ris nie ka da ne ke­lia jo kių pre ten zi jų.

Ki tas klau si mas – ar mū sų ša­lies spor ti nin kė nė ra at sto va vu si Lie tu vai prieš dve jus me tus? Ju li ja Ko le go va ta po Eu ro pos čem pio ne ir mes dėl to ne kė lė me jo kių skan da­lų. Ji dve jus me tus at sto va vo Lie tu­vos šiuo lai ki nės fe de ra ci jos in te re­sams ir iš ko vo jo auk so me da lį jū sų ša liai. Tai – nor ma lu, bet kai lie­tu vai tė no ri at sto vau ti Ru si jai, tai, pa si ro do, ne nor ma lu. Aš nie ko ne­su vo kiu.

Keis ta de mok ra ti nė pro ble ma: Eu ro pos Są jun gos na rė ne lei džia sa vo spor ti nin kei per si kel ti į ki tą ša lį, jai at sto vau ti, tu rint gal vo je, kad at le tė per si kė lė ne po li ti niais, bet as me ni niais, žmo giš kai siais su­me ti mais. Esu šiuo lai ki nis žmo gus, to dėl ne su vo kiu, kur gy ve na me. Ar­gi mes vis dar – So vie tų Są jun go je? Lie tu va smer kia so vie ti nius lai kus, o pa ti el gia si tar si gy ven tų anuo­me čia me to ta li ta ri nia me re ži me – kai žmo gus iš va žiuo da vo iš SSRS, iš kart bu vo va di na mas iš da vi ku. Da bar 23­ejų mer gi na, ku ri pa čiam Lie tu vos tau ti nio olim pi nio ko mi­te to pre zi den tui Ar tū rui Po vi liū nui tik tų į anū kes, kal ti na ma ša lies iš­da vys te. Kuo ski ria si Lie tu va nuo So vie tų Ru si jos? Pas mus, Ru si jo je, jau se niai to kių da ly kų nė ra, o Lie­tu va, ku ri pir mo ji žen gė de mok ra­ti jos ke liu, pa si ro do, dar lai ko si to­kios po li ti kos.

– Mū sų ša lies po zi ci ja – aiš ki ir pa grįs ta: vals ty bė užau gi no

Lie tu vos dai lio jo čiuo ži mo čem­pio nė še šio lik me tė Ru gi lė Meš­kai tė ne pa te ko į pa grin di nes Eu­ro pos čem pio na to mo te rų var žy­bas, bet pa ge ri no as me ni nį lais­vo sios pro gra mos re kor dą.

Še fil de (Ang li ja) vyks tan čių pir­me ny bių de biu tan tė iš Lie tu vos kva li fi ka ci nė se var žy bo se bu vo try lik ta tarp 23 da ly vių. R.Meš­kai tės lais vą ją pro gra mą tei sė jai įver ti no 65,38 ba lo ir tai 2,38 ba­lo dau giau nei jos bu vęs as me ni­nis re kor das.

Ge riau siai pa si ro dė ru sė Po li­na Ka ra bei ni ko va – 109,73 ba lo. Lat vi jos at sto vė Ali na Fio do ro va bu vo šeš ta – 87,82 ba lo. Nuo de­šim tą ją vie tą užė mu sios ir pa sku­ti nią ja fi na li nin ke ta pu sios bel gės Kaat Van Dae les kau nie tė at si li ko vos 1,84 ba lo.

Ry toj mo te rų vie ne tų var žy bo­se ko vą dėl me da lių tęs 28 da ly­vės, o tai reiš kia, kad R.Meš kai­tė bend ro je įskai to je užė mė 31­ąją vie tą tarp 41 spor ti nin kės.

Vy rų kva li fi ka ci nes var žy bas lai mė jo po per trau kos į mė gė jų var žy bas grį žęs olim pi nis čem­pio nas ru sas Jev ge ni jus Pliuš­čen ka – jis pel nė net 157,52 ba lo. Ant rą ją vie tą užė mu sio ru mu­no Zol ta no Kle me no są skai to je – 114,64 ba lo.

Be to, J.Pliuš čen ka čiuo žė su­kan dęs dan tis – jį ka muo ja stu­bu ro iš var žos skaus mai, me di kai prieš var žy bas jam lei džia vais­tus.

Va kar pa grin di nė se šo kių ant le do var žy bo se tarp dvi de šim ties po rų star ta vo ir Lie tu vos at sto vai Isa bel la To bias bei Dei vi das Stag­niū nas. Per nai Ber ne (Švei ca ri ja)

Lie tu vos moks lei vių žie mos gol­fo čem pio na te Kau nui at sto vaus Ge di mi no spor to ir svei ka ti ni mo, Jo no ir Pet ro Vi lei šių bei Juo zo Gru šo me no vi du ri nių mo kyk lų ko man dos.

Tai paaiš kė jo po at ran kos var žy­bų, ku rias su ren gė Lie tu vos kū­no kul tū ros aka de mi ja (LKKA) ir Lie tu vos gol fo fe de ra ci ja (LGF). Tur ny re da ly va vo aš tuo nios eki pos, gre ta sep tin tų jų kla sių moks lei vių žai dė ir jau niau sie ji – pir mo kai. Vai kai iš mė gi no jė gas

aš tuo nio se rung ty se – „Ro dyk­lė“, „Vė lia vė lės ata ka“, „Sa la“, „Me ga ri de ni mas“, „Rol le ra ma“, „Duo bu čių lie tus“, „Tai ki nys“ ir „Pi ra mi dė“.

Sėk min giau siai pa si ro dė Ge di­mi no spor to ir svei ka ti ni mo vi du­ri nės mo kyk los gol fo mė gė jai – jie su rin ko 595 taš kus. Ant rą ją vie tą su 479 taš kais užė mė J. ir P.Vi lei­šių vi du ri nės mo kyk los 2­oji ko­man da, tre čią ją su 473 taš kais – J.Gru šo me no vi du ri nės mo kyk los 2­oji eki pa.

KD inf.

Eu ro pos krep ši nio tau rės tur ny­re iš ryš kė jo ant ro jo eta po – „Last 16“ – ly de riai. Tarp jų yra ir lie tu­viš kų pa var džių.

M.Pet ra vi čius ne žai dėAnt rą ją per ga lę iš ei lės J gru pė je iš ko vo jo Ri mo Kur ti nai čio tre ni­ruo ja ma Mask vos sri ties „Chim­ki“ eki pa, ne se niai į sa vo gre tas pa­kvie tu si Ma ri jo ną Pet ra vi čių.

„Chim ki“ sa vo aikš tė je 86:80 įvei kė Vi ler ba no „As vel“ (Pran cū­zi ja) krep ši nin kus. M.Pet ra vi čius bu vo re gist ruo tas ma čui, bet ne­žai dė.

„Ti kė jo mės sun kios dvi ko vos ir mū sų lū kes čiai iš si pil dė. Re gis, vi­sas rung ty nes dik ta vo me sa vo są ly­gas, ta čiau joms bai gian tis at si ra do int ri ga. To dėl re zul ta tu esu pa ten­kin tas, o mū sų žai di mu – ne“, – po var žy bų kal bė jo R.Kur ti nai tis.

Tre ne ris paaiš ki no, ko dėl ne­rung ty nia vo M.Pet ra vi čius ir Mic­kae lis Ge la ba le’is.

„Jie abu be veik po pus me tį ne­žai dė, nors pa sta ruo ju me tu daug

tre ni ra vo si. To kiais at ve jais di de li krū viai spor ti nin kus ge ro kai iš se­ki na. Ma ri jo nui ir Mic kae liui pri­reiks maž daug sa vai tės, kad jie iš­si ropš tų iš fi zi nio pa si ren gi mo duo bės. Ti kė jau si šį kar tą juos iš­mė gin ti ir aikš tė je, bet mū sų per­sva ra bu vo tra pi, to dėl ne ri zi ka vau, nes la biau rei kė jo per ga lės“, – pa­brė žė R.Kur ti nai tis.

Dėl Mask vos trans por to grūs čių „As vel“ ko man da į var žy bų are­ną at vy ko li kus vos 15 mi nu čių iki rung ty nių pra džios.

Įgė lė ar bit ramsPir mą ją per ga lę L gru pė je šven tė Vil niaus „Lie tu vos ry to“ ko man da, po per mai nin gos ko vos na muo se 78:69 nu ga lė ju si Tre vi zo „Be net­ton“ (Ita li ja). „Išs ky rus tre čio­jo kė li nio at kar pą, esu pa ten kin tas ko man dos žai di mu. Esant sun kio je pa dė ty je, kiek vie nas ma čas tam pa fi zi nių ir psi cho lo gi nių krep ši nin kų sa vy bių iš ban dy mu“, – tei gė vil­nie čių vy riau sia sis tre ne ris Alek­sand ras Dži ki čius.

„Be net ton“ stra te gas Alek sand­ras Džor dže vi čius pa reiš kė pre­ten zi jų ma čo ar bit rams – len kui Grze gor zui Ziemb lic kiui, ru sui Ser ge jui Mi chai lo vui ir vo kie čiui Mo rit zui Rei te riui.

„Rung ty nės bu vo di na miš kos ir in ten sy vios. Mū sų var žo vai pa si­nau do jo ga li my bė mis pa kar to ti ne taik lius me ti mus. Mes sten gė­mės at sa ky ti veiks mu į veiks mą, ta čiau šian dien tei sė jai aikš tės šei mi nin kams lei do dau giau nei

V.Ami no vas: „Nu bau dę D.Rim šai tę nie ko ne lai mė si te“Lie tu vos tau ti nio olim pi nio ko mi te­to (LTOK) ge ne ra li nė asamb lė ja ry­toj spręs, ar leis ti į Ru si ją iš vy ku siai pen kia ko vi nin kei Do na tai Rim šai­tei at sto vau ti šiai ša liai Lon do no olim­pia do je.

spor ti nin kę, in ves ta vo į ją pi­ni gus. Ar tai – nees mi niai, ne­pa kan ka mi ar gu men tai?– At sip ra šau, bet tai – pais ta lai. Vi sus spor ti nin kus, ku rie ke liau ja po pa sau lį, kaž kas užau gi no, kaž kas į juos in ves ta vo. Dar kar tą pri min­siu J.Ko le go vą. Mes ją užau gi no me, į ją in ves ta vo me, o ji iš va žia vo ne bet kur, o į Lie tu vą. Juk ne pa sa ko ju jums apie ki tus spor ti nin kus, ku rie iš Ru si jos per si kė lė į Ka zachs ta ną. Vi sai ne se niai vie nas mū sų spor ti­nin kas su tre ne riu iš vy ko į šią ša lį. Lei dau jiems at sto vau ti Ka zachs­ta nui – te gul, jis juk bu vęs Ru si­jos spor ti nin kas. Tai mums gar bė.

Lū kes čiai: �� Ru�si�jos�spor�to�stra�te�gai�ti�ki�si,�kad�ša�lies�pen�kia�ko�vės�rink�ti�nė�su�D.Rim�šai�te�(prie�ky�je)�ga�li�pa�siek­ti�ne�vie�ną�olim�pi�nę�vir�šū�nę.

Pra lai mė ju sia jam A.Džor dže vi čiui ne pa ti ko tei sė ja vi mas

Mes sten gė mės at sa ky ti veiks­mu į veiks mą, ta­čiau tei sė jai aikš­tės šei mi nin kams lei do dau giau nei mums.

Aleksandras Džor dže vi čius:Azar tas: �� vai�kams�pa�ti�ko�vi�sos�var�žy�bų�rung�tys.������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������Auš�ros�Ri�bi�kaus�kie�nės�nuo�tr.

Gol fą žai dė ir pir mo kai

De biu tan tė pa ge ri no as me ni nį re kor dą

Pa si žy mė jo: �� R.Meš�kai�tė�pa�ge­ri�no� as�me�ni�nį� lais�vo�sios� pro­gra�mos�re�zul�ta�tą.������������������������������������������������������„Reu�ters“�nuo�tr.

įvy ku sia me Eu ro pos čem pio na­te mū sų ša lies due tas užė mė 12­ąją vie tą.

KD inf.

kaunodiena.lt/naujienos/sportas

11

SportaSKetvirtadienis, sausio 26, 2012

Daugiau sportonaujienų skaitykite

kaunodiena.lt

V.Ami no vas: „Nu bau dę D.Rim šai tę nie ko ne lai mė si te“

Jis su da rys mums kon ku ren ci ją, bet tai – nie ko bai saus.

– Lie tu vo je ir Ru si jo je yra tvir­ti nan čių jų, kad šis klau si mas – dau giau po li ti nis nei spor ti nis. Ką jūs apie tai ma no te?– Pa tys po li ti kai su ga di no pui­kius san ty kius, ku rie sie jo Lie tu­vos ir Ru si jos šiuo lai ki nės pen kia­ko vės fe de ra ci jas. Anks čiau mū sų san ty kiai bu vo nuo sta būs, vi sa da priim da vo me Lie tu vos spor ti nin kus į tre ni ruo čių sto vyk las pa čio mis ge­riau sio mis są ly go mis – už to kią pat kai ną, ko kią mo ka mū sų spor ti nin­kai. Jū siš kiai mums skam bin da vo ir

pra šy da vo si, sa ky da vo, kad ne ga­li mo kė ti vi sos su mos. Ką gi, pra­šom, vis tiek priim da vo me. Daug me tų tai tę sė si. Po li ti kai vis ką su­ga di no. Kam to rei kė jo?

Sup ras čiau si tua ci ją, jei gu bū tų ko kia nors ypa tin ga, slap ta vi so to pra smė. Juk pui kiai su vo kia me, kad nau dos nie kas iš to ne tu rės. Su tin­ku, Do na ta – jau na, jei Lie tu va jai ne su teiks li cen ci jos, ji ga lės kreip tis į ki tas ins tan ci jas. Be to, šio klau­si mo mes ne ke lia me iki skan da­lo ly gio. Gal pas jus ša ly je tai ir yra skan da las, bet mes šios pro ble mos ne ke lia me ES, Eu ro pos Par la men to ar bent UIPM ly giu. Juk tai, ką da­

ro Lie tu va, – žmo gaus tei sių pa žei­di mas.

Tai svei ku pro tu ne su vo kia ma. Pri si min ki me, kad UIPM maž daug po mė ne sio, kai Do na ta at vy ko į Mask vą, lei do jai da ly vau ti pa sau­lio ir Eu ro pos čem pio na tuo se, kad ji jaus tų si vi sa tei se spor ti nin ke. Pa ti­kė ki te, jo kios nau dos Lie tu va, at si­sa kiu si su teik ti li cen ci ją D.Rim šai­tei ir taip ją nu baus da ma, ne tu rės. Nie ko ne gąs di nu, nie kam ne gra si­nu, bet nau dos ne bus. Nei gia mas LTOK asamb lė jos spren di mas ga li su griau ti Do na tos kar je rą.

Ne se niai jū sų val džia krei pė si į Ru si ją, pra šy da ma at si sa ky ti idė jos da ly vau ti kon kur se dėl krep ši nio at­ran kos tur ny ro į Lon do no olim pi nes žai dy nes. Mes, ti kė da mie si, kad su­pra si te mū sų ges tą, su ti ko me. Bend­ra vau su mū sų krep ši nio fe de ra ci jos pre zi den tu, pa ta riau jam pa ten kin­ti pra šy mą teig da mas, kad lie tu viai pri rei kus su pras ir mus.

Be to, yra ir spor to eti ka, gar bė. Ne pa mirš ki me ir žmo giš ku mo fak­to riaus. Da bar skau du žiū rė ti, kaip Lie tu va ty čio ja si iš D.Rim šai tės. Iš­va žia vo, su si tuo kė. O gal bu vo ki­tų kan di da tų, ku rie no rė jo pas mus at va žiuo ti? Gal da bar kaž kas jai kerš tau ja?

– Prag ma ti kų po žiū riu, LTOK asamb lė ja, ne lei du si D.Rim­šai tei da ly vau ti Lon do no olim­pia do je, su ma žin tų ga li mų kon ku ren tų skai čių Lie tu vos pen kia ko vi nin kams. Ar jie ne­tei sūs?– Taip nie kas ne ko vo ja dėl me da lių. Tai nė ra spor ti nis po žiū ris. Toks ke­lias veda į ak la vie tę. Or ga ni za vo me la bai pres ti ži nį tur ny rą – Krem liaus tau rę. Kvai los gal vos man siū lė Lie­tu vos at sto vų ne kvies ti. At sa kiau: ko dėl tu rė čiau ne kvies ti? Pri zų fon­das bu vo la bai so li dus, be to, kiek­vie nas da ly vis ga vo pi ni gų vien už tai, kad da ly va vo. Jei bū čiau ne­pak vie tęs Lie tu vos, bū čiau nu bau­dęs jū sų spor ti nin kus. Juk vi sa da

kvie čia me ne ša lį, o spor ti nin kus. Ži no ma, ne pak lau siau pa ta ri mų, pa si kvie čiau.

At ro do, kad jū sų spor to val di nin­kai siū lo elg tis pa gal prin ci pą „akis už akį“. Tu ri me ir mes jiems at sa­ky mų bei prie mo nių, ta čiau apie tai dar ne gal vo jo me, bet tik rai ga li me su gal vo ti.

– Kaip pa ko men tuo tu mė­te prie kaiš tus, kad izo lia vo te D.Rim šai tę nuo mū sų ša lies – be veik nie kam ne pa vyks ta su ja pa bend rau ti, ma žai kas ži no, kaip jai se ka si. Kaip yra iš tik­rų jų?– O koks jū sų spor to val di nin kų rei ka las? Ru si ja jos nei zo lia vo. Juk Do na ta tu ri sa vo as me ni nį gy ve ni­mą ir nie kam nesuteikta tei sės po jį kaps ty tis. Ar gi pas jus įpras ta, kad spor to val di nin kai do mi si spor ti­nin kų su tuok ti niais, mei lu žiais? Pas mus to nė ra.

– Ar pri ta ria te tei gian tie siems, jog Lie tu va gal būt pa ti kal ta, kad spor ti nin kė iš va žia vo iš ša lies?– Ne ma nau, kad rei kia ką nors kal­tin ti. Spor ti nin kai vi sa da mig ruo ja.

– Ma nau, kad pas mus ma žai kas ti ki, jog D.Rim šai tė iš vy­ko į Ru si ją tik dėl san tuo kos su my li mu žmo gu mi.– Ko dėl tu rė čiau ką nors įti ki nė­ti, kad tai yra tie sa ar at virkš čiai? Tam, kad iš va žiuo tum gy ven ti sve­tur, nie ko ne rei kia įti ki nė ti.

– Ar kal bė jo tės apie D.Rim šai tę as me niš kai su LTOK pre zi den­tu A.Po vi liū nu?– Kar tą bu vo me su si ti kę. Sup ra­tau, kad D.Rim šai tės klau si mą spręs LTOK ge ne ra li nė asamb lė ja. O mes no rė jo me dis ku si jos. Mū­sų ša lis at vi ra vi soms dis ku si joms. Juk da bar su ju mis kal buo si, ne ži­no jau, ko kiu klau si mu bend rau si­me, bet jei gu krei pė tės, va di na si, no ri te kaž ką su ži no ti. Štai ir kal­ba mės. Tai yra kul tū rin gų žmo nių san ty kiai.

Ma nau, kad jū sų val džia vyk­do keis tą po li ti ką, nu kreip tą prieš Ru si ją. Gal būt, jei gu Do na ta bū­tų iš va žia vu si, tar ki me, į Vo kie­ti ją, san ty kiai bū tų vi sai ki to kie. Juo kin ga, ar ne? Pa kar to siu: Lie­tu va nie ko ne lai mės, ne su tei ku­si D.Rim šai tei lei di mo at sto vau ti Ru si jos rink ti nei Lon do no olim pi­nė se žai dy nė se. Tei gia mo re zul ta­to tik rai ne bus. Nie ka da. Nei vi sos Eu ro pos, nei UIPM aky se.

– Jei gu Lie tu vos spren di mas bus „ne“, ne jau gi ma no te, kad Tarp tau ti nis spor to ar bit ra žas ką nors pa keis? Juk jūs pa reiš­kė te, kad kreip si tės į šią ins ti­tu ci ją.– Aš ne aiš kia re gys, kol kas ne no riu spė lio ti. Esu įsi ti ki nęs, kad LTOK asamb lė jo je bus pro tin gų žmo nių, Juk spor ti nin kai – ne po li ti kai, ku­riems rū pi vie tos Sei me. Ti kiu, kad nu ga lės spor ti niai prin ci pai. Be to, vi sas pa sau lis da bar ste bi Lie tu vą, lau kia spren di mo. Kol kas dau gu­ma ty li, bet ste bi. Kiek vie ną die ną su lau kiu klau si mų, ir ne tik iš sa­vo tau tie čių.

Lū kes čiai: �� Ru�si�jos�spor�to�stra�te�gai�ti�ki�si,�kad�ša�lies�pen�kia�ko�vės�rink�ti�nė�su�D.Rim�šai�te�(prie�ky�je)�ga�li�pa�siek­ti�ne�vie�ną�olim�pi�nę�vir�šū�nę.

Do na ta tu ri sa vo as­me ni nį gy ve ni mą ir nie kam nesuteikta tei sės po jį kaps ty tis.

Via čes la vas Ami no vas:

Pra lai mė ju sia jam A.Džor dže vi čiui ne pa ti ko tei sė ja vi masmums“, – tvir ti no A.Džor dže vi­čius.

L gru pės ly de riu ta po Kras no­da ro „Lo ko mo tiv­Ku ban“ (Ru si ja) klu bas, sve čiuo se 84:79 pa lau žęs Ber ly no „Al bą“ (Vo kie ti ja).

VEF ka pi tu lia vo Is pa ni jo jeAnt rą ją ne sėk mę I gru pė je pa ty rė ir ga li my bes pa tek ti į ket virt fi na lį komp li ka vo Ra mū no Bu tau to tre­ni ruo ja ma Ry gos VEF (Lat vi ja) eki­pa su An ta nu Ka va liaus ku.

Ry gie čiai sve čiuo se 49:80 (10:25, 7:24, 13:21, 19:10) pra lai mė jo Va­len si jos „Bas ket“ (Is pa ni ja) krep ši­nin kams. A.Ka va liaus ko są skai to­je – 4 taš kai, 2 at ko vo ti ka muo liai, klai da ir 5 pra žan gos.

„Va len si jos ko man da su žai dė pui kų ma čą. Mes ne pa si ren gė me ko vai, pa lū žo me per pir muo sius du kė li nius, šan sų lai mė ti ne tu rė­jo me. Pras tai gy nė mės ir puo lė me. Šios rung ty nės mums – blo giau­sios šį se zo ną“, – pri pa ži no R.Bu­tau tas.

KD inf. Įtam pa: �� per�grum�ty�nes�su�var�žo�vais�J.Va�lan�čiū�nas�neiš�ven�gė�ne�spor�ti�nės�pra�žan�gos.� To�mo�Luk�šio�(BFL)�nuo�tr.

Komanda Perg. Pral. Taškų sant.

1. „Lo ko.-Ku ban“ 2 0 165:1462. „Be net ton“ 1 1 141:1423. „Liet. ry tas“ 1 1 145:1504. „Al ba“ 0 2 143:156

L gru pė

Re zul ta tai

Vil niaus „ Lie tu vos ry tas“–Trevizo „Be net ton“ 78:69 (16:15, 21:15, 9:17, 32:22). 6250 žiū ro vų. J.Va­lan čiū nas 17 taš kų (10 at ko vo tų ka­muo lių, 3 klai dos), M.Ka te ly nas 14, R.Sei bu tis 13/J.Vig gia no 15, M.Go ree 12, V.Mol do vea nu 11.

Ber ly no „Al ba“–Krasnodaro „Lo­ko mo tiv­Ku ban“ 79:84 (21:21, 20:13, 15:21, 23:29). 7 735 žiū ro vai. D.Al le nas 19 (4 pe rim ti ka muo liai), M.Si mo no vi čius 16, K.Wea ve ris 15 (6 at ko vo ti ka muo liai)/M.Gri gor je­vas 17, J.Mas sey 16 (8 at ko vo ti ka­muo liai), R.Blak ney 14.

12

turtasturtas@diena.ltRedaktorė Jolita Žvirblytė

Parduotuvėse mažiau pavojingo maisto.

14p.

Jo li ta Žvirb lytėj.zvirblyte@diena.lt

Pir mas la šas jūro jeJau pu sant ros sa vaitės gy ven to jai ga li teik ti pa raiš kas ir pra šy ti pa­ra mos iš Lie tu vos kai mo plėtros 2007–2012 m. pro gra mos as bes­ti nių stogų dan gai pa keis ti. Per šį laiką Na cio na linės mokė ji mo agentū ros pa da li niai su laukė de­vy nių pa raiškų.

Kaip in for ma vo Na cio na linės mokė ji mo agentū ros Ko mu ni ka­ci jos sky riaus vedė ja Aistė Mi lei­kaitė, pa teik tos dvi pa raiš kos iš Kelmės ra jo no ir po vieną pa raišką pa teikė Plungės, Skuo do, Biržų, Ku piš kio, Šiau lių, Tau ragės bei Anykš čių ra jonų gy ven to jai.

„Iš vi so pa teik to se pa raiš ko se pra šo ma apie 50 tūkst. litų. Pra­šo mo vie no pro jek to pa ra mos su­ma svy ruo ja nuo 2 iki 10 tūkst. li­tų, bend ra pro jektų vertė vir ši ja 100 tūkst. litų su PVM. Ats kirų pro jektų vertė svy ruo ja nuo 6 iki 17,9 tūkst. litų“, – pir muo sius pa teik tus pra­šy mus ko men ta ro A.Mi lei kaitė.

Ji vylė si, jog skai čiai ne di de li tik dėl to, kad pa raiškų rin ki mas ką tik pra si dėjo. Lai ko už pil dy ti pa raišką gy ven to jai tu ri iki ko vo 30 d.

„Pa žiūrė sim, kai stogą deng sim“Įver ti nus šiuos pir muo sius re zul­ta tus ga li ma spėti, kad iš vi so as­bes ti niams sto gams pa keis ti skir­ta 60 mln. litų pa ra ma vi du ti niš kai Lie tu vo je pa si nau dos apie 11 tūkst. gy ven tojų. As bes ti nius ši fe ri nius sto gus pa si keis maž daug tiek gy­ven tojų, kiek gy ve na Gri giškė se, Lent va ry je, Ra sei niuo se, Gar lia vo­je, Kuršė nuo se ar Gargž duo se. Ta­čiau nors šiuo se iš var dy tuo se mies­te liuo se sto gai dau giau sia deng ti

ši fe riu, jų gy ven to jai į pa ramą net ne ga li pre ten duo ti. Pir miau sia dėl to, kad ši fe ri nius sto gus į eu ro pi­nius ga li pa si keis ti tik gy ven to jai gy ven vietė se, kur yra ne dau giau kaip 6 tūkst. žmo nių, taip pat jie tu ri ten gy ven ti ne trum piau kaip pen ke rius me tus.

Pabrėž ti na, kad į pa ramą ne ga­li pre ten duo ti ir kai mo gy ven to jai, ku rie gy ve na muo sius na mus tu ri sodų bend ri jo se.

Žemės ūkio mi nis te ri jos Viešųjų ry šių sky riaus vedė jas Vi lius Re ke­vi čius paaiš ki no, kad as bes ti niams sto gams skir ti 60 mln. litų yra su­ran kio ti iš įvai rių kai mo plėtros pro­gramų li ku čių. Stogą pa si keis ti ga­li ma ir la bai pi giai, ir la bai bran giai. Todėl skai čia vi mai, kad pa ra ma pa­sieks vos de šimtį tūkstan čių gy ven­tojų, nėra tei sin gi. Pa žiūrė sim, kai stogą deng sim“, – sakė jis. Pa si­nau do ti pa ra ma sie kian tys gy ven to­jai ga li tikė tis 50 pro c. pa ra mos sto­go dan gai ir prie dams įsi gy ti, bet ne dau giau kaip 10 tūkst. litų.

Pa sak V.Re ke vi čiaus, vi si skir ti 60 mln. litų bus pa nau do ti tik sto gams keis ti, se mi na rus ve da mi nis te ri­jos dar buo to jai ir už tai pa pil do mo už mo kes čio ne gau na. Už eu ro pi nių pi nigų pa nau do ji mo vie ši nimą bus at sa kin gi pa tys gy ven to jai, t. y. ant sto go ma to mo je vie to je reiks pri kli­juo ti ES lėšas gar bi nantį lip duką.

Se mi na ruo se – ant plūdisŠio mis die no mis jau įpusė jo Že­mės ūkio mi nis te ri jos spe cia listų skir tin guo se Lie tu vos mies te liuo­se or ga ni zuo jamų se mi narų cik las apie ga li mybę gau ti ke lis tūkstan­čius litų pa ra mos ši fe ri niam sto gui pa keis ti. „Kiek vie na me se mi na re da ly vau ja per šimtą žmo nių, ne tgi dau giau, nei pla nuo ta. Į se mi na rus su si ren ka ne tik gy ven to jai, bet ir sa vi val dy bių, se niū nijų dar buo­to jai, o šie vėliau žmo nes kon sul­tuo ja“, – sakė se mi na rus ve dan ti Žemės ūkio mi nis te ri jos vy riau­sio ji spe cia listė In ga Ven ciu lytė.

Pak laus ta, kokį klau simą gy ven­to jai se mi na ruo se daž niau siai už­duo da, ji ne slėpė, kad kom pen sa cijų sie kia žmonės, ku rie jau yra seną ši­ferį pa si keitę į naują sto go dangą. „De ja, fi nan suo ja mos tik pa tir tos iš lai dos po to, kai pa raiš kos pa teik­tos nuo sau sio 16 d.“, – sakė ji. Ji ap gai les ta vo, jei gu kai ku riuos žmo­nes su klai di no se niū nijų dar buo to­jai teig da mi, kad ir prie š me tus pa­keistą stogą vals tybė fi nan suos.

Stab do iš lai dos pa raiš kaiNors se mi na rus ve dan tys mi nis te­ri jos dar buo to jai sa ko, kad jie vyks­ta skland žiai, juo se ap si lan kiu siems gy ven to jams kar tais trūksta kant­rybė. Jie at si sto ja ir tie siai rėžia: „Vie šai skel bia mus do ku men tus mes ir pa tys mo ka me pa si skai ty ti, pa sa ky ki te ką nors nau jo, ge riau pa dėki te už pil dy ti pa raišką.“

Būtent pa raiškų pil dy mas gy­ven to jams ke lia did žiau sią siau­bą. Rei kia už pil dy ti ne tik apie de­šimt lapų, bet ir pa teik ti įvai rius pa pil do mus do ku men tus. Gau­ti pa žymą iš se niū ni jos apie ne trum pesnį nei pen ke rių metų gy­ve nimą konk re čio je gy ven vietė­

je ne taip su dėtin ga, ta čiau sun­kiau sia pa reng ti re mon to ap rašą. Būti na, kad jį pa tvir tintų ar chi­tek tas ar in ži ne rinį iš si la vi nimą tu rin tis as muo.

Kai ku rie tar pi nin kai įsi gud ri­no ir šiuo atveju sie kia pa si pel ny ti – iš gy ven tojų pra šo nuo 500 iki 1,5 tūkst. litų už pa raiš kos už pil dymą ir visų do ku mentų pa ren gimą. Mi­nis te ri jos at stovė I.Ven ciu lytė dėl to ne ma to nie ko blo go, esą žmonės pa tys ap si sprend žia, ko kias iš lai das ga li pa tir ti. „Ta čiau no riu at kreip ti dėmesį, kad pa raiš kos pa ren gi mas ne fi nan suo ja mas“, – sakė ji.

Gy ven to jai, ap skai čiavę, kiek pa­pil do mai iš leis pi nigų pa raiš kai pa­reng ti, ne re tai nu mo ja ran ka: „Pa­si kei siu stogą ra miai ir be ke lių tūkstan čių litų pa ra mos.“

Sten gia si pa dėtiPa ga liau su pratę, kad va žinė da mi po mies te lius tik vel tui švais to lai­ką ir mo kes čių mokė tojų pi ni gus, val di nin kai nu sprendė gy ven to­jams su teik ti dau giau pa gal bos.

Na cio na linės mokė ji mo agentū­ros Ko mu ni ka ci jos sky riaus va dovės A.Mi lei kaitės tei gi mu agentū ros te ri to ri nių sky rių at sto vai ne tru­kus pra dės va žinė ti į ra jonų cent rus ir sa vi val dy bių ad mi nist ra cijų pa­skir to se pa tal po se kon sul tuos pa­gei dau jan čius kreip tis pa ra mos bei priims pa raiš kas gau ti pa ramą.

Ne mo ka mai pa raišką už pil dy ti gy ven to jams pa de da ir sto go dan­gų už sa ky mais suin te re suo ti sto go dangų par davė jai.

„Sulaukiame labai didelio gy­ventojų susidomėjimo šia parama.

As bes ti nių stogų kei ti mas: gy ven tojų en tu ziazmą ly di nu si vy li masSau sio vi du ry je pra si dėju si as bes ti nių stogų kei ti mo pro gra ma su kėlė di delį gy ven tojų su si domė jimą. Ta čiau aiškė ja, kad ke lių tūkstan čių litų pa ra ma galės pa si nau do ti tik tie, ku rie ir be jos galėtų pa si keis ti sto gus.

Kainos

170 kv. m as bes ti nio sto go kei ti mo sąma taMed žia ga Kai na (li tais už 1 kv. m)

Beas bes tis ši fe ris � 20–33Plie ninė skar da � 18–28Čerpės � 40–60Me die nos ruo ši niai � 500–520Ši lu mos izo lia cinė �

med žia ga 120

Ga ro izo lia cinė �med žia ga

1,4

Di fu zinė plėvelė � 1,9–4,5

Šal ti nis: www.sa vi val dy bes.eu

Po pu lia riau sių sto go kei ti mo ele mentų kai nosMed žia ga Įkai nis (li tais už 1 kv. m) Su ma (li tais)

Beas bes čio ši fe rio sto go dan ga � 25 4250Ši lu mos izo lia ci nis sluoks nis � 120 4080Izo lia cinė ir di fu zinė plėvelė � 2,95 1000Me die nos ruo ši niai kar ka so re konst ruk ci jai � 520 2200Skar dos lanks ti niai � 20 2500Lie taus su rin ki mo sis te ma � – 2500Me dis ar ba skar da palė pių pa ka loms � – 2000Iš vi so už med žia gas � – 18 530Ne kom pen suo ja mi sto go den gi mo dar bai � 45–60 8000Iš vi so su kom pen sa ci ja � – 17 265

Šal ti nis: www.sa vi val dy bes.eu

Rūšis 1 kv. m kai na (li tais)*Beas bes čio ši fe rio dan ga � 48Bi tu mi nių čer pių dan ga � 53Plie ni nių čer pių dan ga � 60Ke ra mi nių čer pių dan ga � 85Bi tu mi nių lakštų dan ga � 45Plie ni nių čer pių imi ta ci jos dan ga � 60Plie ni nių pro fi liuotų lakštų dan ga � 60

* Įskai tant izo lia cinį sluoksnį, dangą, krai gus, vėja len tes, pro fi lių kar ni zus, laš ta kius, lie taus nu ve di mo sis te mos la­ta kus, liet vamzd žius, snie go užt va ras su lai kik liais.

Šal ti nis: Žemės ūkio mi nis te ri ja

Did žiau si sto go dan gos rūšių fi nan suo ja mi įkai niai

Sto gai: �� aiškė�ja,�kad�as�bes�ti�niam�ši�fe�ri�niam�sto�gui�pa�keis�ti�gy�ven�to�jai�pa�si�rengę�skir�ti�ne�dau�giau�kaip�5–6�tūkst.�litų�iš�sa�vo�ki�šenės.� � „Shut�ters�tock“�nuo�tr.

1pro c. as bes ti nių

ši fe ri nių stogų bus

pa keis ta pa si­nau do jant

60 mln. litų ES pa ra ma.

As bes ti niams sto­gams skir ti 60 mln. litų yra su ran kio ti iš įvai rių kai mo plėtros pro gramų li ku čių.

KetvirtADieNiS, SAuSio 26, 2012

13

turtas

Lie­tu­vos­ko­mer­ci­nių­bankų­nau­jai­iš­duotų­pa­skolų­su­ma­pri­va­čioms­įmonėms­ant­rą­pra­ėju­sių­metų­pus­metį,­pirmą­kartą­nuo­2009­m.,­vir­ši­jo­ban­kams­grąži­na­mus­anks­čiau­su­teik­tus­kre­di­tus.­„Tai­lėmė­au­gęs­įmo­nių­sko­li­ni­mo­si­ape­ti­tas,­šiek­tiek­švelnė­ju­sios­pa­skolų­sąly­gos,­ta­čiau­šiuos­at­si­ga­vi­mo­ženk­lus­reikėtų­ver­tin­ti­at­sar­giai“,­–­sakė­Lie­tu­vos­ban­ko­val­dy­bos­pir­mi­nin­kas­Vi­tas­Va­si­liaus­kas.

Ke­lio­nių­or­ga­ni­za­to­riai­„Tez­Tour“­ir­„No­va­tu­ras“­tei­gia,­kad­šiuo­me­tu­Egip­te­poil­siau­jan­tiems­lie­tu­viams­ne­ren­gia­eks­kur­sijų­į­Kairą­ir­Luk­sorą­–­į­juos­dėl­pa­didė­ju­sios­ne­ra­mumų­ti­ki­mybės­vyk­ti­ne­re­ko­men­duo­ja­ma.­Esą,­jei­at­si­rastų­no­rin­čių,­eks­kur­si­jos­būtų­or­ga­ni­zuo­ja­mos,­ta­čiau­į­lan­ky­ti­nas­vie­tas­ne­si­ver­žia­pa­tys­poil­siau­to­jai.­Šiuo­me­tu­Egip­to­ku­ror­tuo­se­Hur­ga­do­je­ir­Šarm­aš­Šei­che­il­si­si­apie­300­lietuvių.

Ban­kai­verslą­­kre­di­ta­vo­ak­ty­viau

egip­te­tu­ris­tai­­sėdi­vieš­Bu­čiuo­se 2,6

pro c.per me tus su mažė jo

žemės ūkio pro duktų su pir ki mo kai nos.

As bes ti nių stogų kei ti mas: gy ven tojų en tu ziazmą ly di nu si vy li mas

Ruošdami paraiškas gyventojai tu­ri pateikti stogo dangos pasiūlymą, todėl kasdien visoje Lietuvoje su­laukiame bent kelių dešimčių pa­klausimų. Pastebėję, kad žmonėms sunkumų kelia paraiškos pildymas, mes ir mūsų partneriai visoje Lie­tuvoje esame pasirengę padėti jas užpildyti. Duodame patarimų, nuo ko viską reikėtų pradėti, kur kreip­tis, kokius dokumentus pasiruošti ir į kurias taisykles reiktų atkreip­ti ypatingą dėmesį. Be to, žmones perspėjame, kad jau yra pasirodę ir neaiškaus plauko veikėjų, kurie bandys pasinaudoti šia programa vien pildydami paraiškas ir imda­mi už tai gana didelį mokestį. Pa­raišką užpildyti tik iš pirmo žvilgs­nio atrodo painu, tikrai nėra jokios būtinybės tarpininkams mokėti pi­nigus“, – sakė suomišką plieninę stogo dangą gaminančios bendro­vės „Ruukki Lietuva“ rinkodaros vadovas Mantas Grigaliūnas.

Dirbs įpras tu re ži muPaklaustas, ar pasinaudoję nemo­kama konsultacija gyventojai ką nors įsipareigoja, jis pabrėžė, jog tai tik žodinis susitarimas. „Mū­sų išduoti komerciniai pasiūlymai galioja visus šiuos metus, tad žmo­gus gauna garantiją, kad ir po pus­mečio kaina nepakis. Jeigu žmogus nesugrįš – tai jo pasirinkimas“, – kalbėjo M.Grigaliūnas.

Ne viename Žemės ūkio minis­terijos organizuotame semina­re dalyvavęs pašnekovas sako iš­girdęs gyventojų nuogąstavimą ir tai norėtų paneigti. Esą žmonės įtaria, kad gamintojai šios pro­gramos laikotarpiu sukels stogui pakeisti reikiamų medžiagų kai­nas ir sieks pasipelnyti. „To tikrai nežadame dalyti. Tie, kurie mūsų gaminių kainas sekė jau ir anks­tesniais metais, gali tai patvirtin­ti. Maža to, visiems, dalyvaujan­tiems šioje programoje, siūlome dar ir specialias nuolaidas“, – kalbėjo bendrovės „Ruukki Lie­tuva“ atstovas.

Pasak jo, jokio ypatingo konku­rencijos suaktyvėjimo rinkoje dėl šios 60 mln. litų paramos nepas­tebima „Konkurencija korektiš­ka. Nuolaidas siūlome tiek mes, tiek mūsų konkurentai. Kadan­gi sprendimą dėl paramos skyri­mo ministerija patvirtino gana vė­lai, t. y. visai prieš pat Naujuosius metus, daug kas tam dar ir dabar nėra tinkamai pasiruošę, kai kurie mano, jog programa nėra tobula ir šiemet dar neįsivažiuos“, – sakė M.Grigaliūnas.

Įvai rio mis sto go dan go mis pre­kiau jan čios bend rovės „Nord pro­fil“ va dy bi nin ko Si gi to Vil čins ko pa stebė ji mu, sto go dangų ga min­to jai dėl to net ne ke ti na di din­ti ga my bos ap sukų, nes par da vi­

mas iš esmės ne turėtų smar kiai pa didė ti. „Su lau kia me daug gy­ven tojų pa klau simų, bet pir miau­sia jie klau sia, ar gaus pa ramą. O kai pa ra mos ne ga li tikė tis sodų bend ri jo se gy ve nan tys žmonės, at kren ta la bai daug gy ven tojų“, – svarstė S.Vil čins kas.

Ga min to jai ap gul ties ne si ti kiŠi ferį be as bes to Ak menė je ga mi­nan čios bend rovės „Eter nit Bal tic“ rin ko da ros va do vas Vy tau tas Mi­nio tas ma no, kad as bes ti nių stogų kei ti mo pro gra ma Lie tu vo je ne su­kels stogų kei ti mo karš tinės.

„Esa me ap skai čiavę. Vi du ti niš­kai gy ven to jai pra šys 2–6 tūkst. pa­ra mos sto go dan gai, iš vi so ja pa si­nau dos apie 10 tūkst. gy ven tojų, t. y. vos 1 pro c. visų gy ven tojų, ku rių in­di vi dua lius na mus den gia as bes ti­nis ši fe ris“, – kalbė jo V.Mi nio tas. Pa sak jo, no rint pa si nau do ti pa ra ma gy ven to jams ky la daug ne pa to gumų, todėl esą vi si su si domėję grei tai nu­si vi lia ir nu mo ja ran ka.

„Pir mas as bes ti nių sto go dan­gų kei ti mo bly nas bus pri svilęs. Ga li ma pa si džiaug ti tik dėl to, kad vals tybė ma to pro blemą ir po tru­putį pa de da gy ven to jams ją spręs­ti“, – sakė jis. Ta čiau esą per ma žai dėme sio ski ria ma pa vo jin giau siam as bes ti nių stogų kei ti mo eta­pui – ši fe riui nuim ti ir uti li zuo ti.

Dien raš čio pa šne ko vai svei ki na

nau jau sią pro gra mos pa kei timą, kai bu vo nu spręsta fi nan suo ti pusę as bes tinės ši fe rio dan gos uti li za vi­mo iš laidų. Iki tol vals tybė būtų fi­nan sa vu si tik pusę trans por ta vi mo iki uti li za vi mo vie tos iš laidų.

„At li ko me sąvar tynų tei kia mo as bes ti nio ši fe rio uti li za vi mo pa­slaugų kainų ana lizę. Už toną uti­li zuo ti at vež to ši fe rio sąvar ty nai ima nuo 50 iki 500 litų. Įver ti nus tai, kad, nu ėmus vi du ti nio dyd žio stogą, su ren ka ma apie 1,5–2 to­nas svei ka tai kenks min go ši fe rio, ant žmo gaus pe čių gu la ne ma ža fi nan sinė naš ta. Dar pa pil do mai kai nuo ja ir trans por ta vi mo iš lai­dos, o daž niau siai iki ar ti miau sio sąvar ty no yra 100 ki lo metrų“, – kalbė jo jis.

M.Grigaliūnas priminė, kad, no­rint gauti finansavimą pagal šią programą, reikės būtinai pateikti ir dokumentą, įrodantį, jog asbesti­nės atliekos priduotos į savartyną. Teigiama, kad Nacionalinės mo­kėjimo agentūros darbuotojai pa­tikrins, ar išvežta būtent tiek, kiek žmogus deklaravo turintis kenks­mingos stogo dangos.

Svar bu viską su skai čiuo tiNet ir įvertinus visas galimas išlai­das galima drąsiai teigti, kad kai­mo gyventojai 2012 m. turi unikalią galimybę pasikeisti seną asbestinę stogo dangą į naują. „Iš šiuo me­tu gyventojams teikiamų komer­cinių pasiūlymų galime daryti iš­vadą, kad žmonės pasirengę skirti apie 5–7 tūkst. litų savų pinigų sto­go perdengimo medžiagoms, daž­niau renkasi aukščiausios kokybės produktus. Pagal programą nefi­nansuojami darbai, todėl kai kurie gyventojai pasirengę stogo dangą pasikeisti savo jėgomis. Jeigu būtų samdomi stogdengiai, reiktų nu­matyti, kad vidutinės stogo den­gimo kainos rinkoje siekia apie 40 litų už kvadratinį metrą“, – patarė M.Grigaliūnas.

Šiuo metu skaičiuojantiems sto­go dangos keitimo sąmatą pašne­kovas pataria nedaryti klaidos, kurią esą daugelis daro. „Žmonės dažniausiai skaičiuoja stogo dan­gos kvadrato kainą, bet nereikia pamiršti, kad gana didelę dalį su­daro ir suma už visus stogo prie­dus, t. y. kraigus, vėjalentes, kar­nizus, lietaus nuvedimo sistemas ir t. t. Svarbu, kad vidutinė vie­nam stogo kvadratiniam metrui tenkanti stogo dangos ir priedų su­ma neviršytų tai dangai nustatytų didžiausių įkainių“, – atkreipė dė­mesį pašnekovas.

Paklaustas, ar jau ryškėja tenden­cijos, į ką gyventojai keis asbestinius šiferinius stogus, M.Grigaliūnas pabrėžė, kad daugiausia semina­rų dalyvių susidomėjimo sulaukia plieniniai ir beasbesčio šiferio sto­gai. „Šias dangas lengviausia uždėti nuo stogo nuėmus asbestinį šiferį. Keraminės ar bituminės čerpės ne tokios populiarios, nes greičiausiai tektų pakeisti visą stogo konstruk­ciją, o pagal šių metų asbestinių stogų keitimo programą nei sto­go konstrukcijų keitimo medžia­gos (gegnės, grebėstai ir t. t.), nei stogdengių darbai nefinansuojami. Be to, kad šiomis medžiagomis per­dengti stogą reikia specifinių žinių ir patirties, tad pačiam savininkui tai padaryti būtų sudėtinga“, – sa­kė pašnekovas.

Bendrovės „Ruukki Lietu­va“ duomenimis, keisdami sto­gą gyventojai dažniausiai renka­si rudą arba pilką plieninės stogo dangos spalvą. „Kokybiška polime­rine danga padengta plieninė stogo danga ilgiausiai iš visų stogo dan­gų išlaiko ryškią spalvą, mažiau­siai blunka veikiama ultravioleti­nių saulės spindulių, nekerpėja ir nesamanoja. Beje, „Ruukki“ plie­ninėms stogo dangoms suteikiama nuo 10 iki 30 metų estetinių ypaty­bių ir 20–50 metų techninė garan­tija“, – teigė jis.

1976 m. � as bes tas įra šy tas į Tarp tau­ti nio vėžio ty ri mo cent ro kan ce ro ge­ni nių veiks nių sąrašą kaip kenks min­ga, vėžį su ke lian ti, med žia ga.

700 tūkst. tonų � as bes to nuo 1962 m. Lie tu vo je su nau do ta as best ce men­čio ga mi niams.

3–4 tūkst. tonų � as bes to kas met nuo 1990 iki 2002 m. bu vo įve ža ma į Lie­tuvą.

1 mln. tonų � as best ce men čio ga mi­nių su nau do ta Lie tu vo je.

96 pro c. � iš Lie tu vo je su nau dotų as best ce men čio ga mi nių su da ro ši­fe rinė stogų dan ga.

70 pro c. � in di vi dua lių gy ve namųjų namų, kai mo vaikų ug dy mo ir net svei ka tos prie žiū ros įstaigų yra ap­deng ta as bes ti niu ši fe riu.

20 metų � – po tiek lai ko ga li užk lup­ti li ga dėl ža lin go as bes to po vei kio žmo gaus svei ka tai.

Iš � 1500 naujų kas met nu sta tomų plau čių vėžio at vejų 50 yra dėl as­bes to.

2005 m. � Lie tu vo je, kaip ir vi so se ES ša ly se, nau do ti as bestą ir ki tus jo tu­rin čius ga mi nius užd raus ta.

2008 m. � Lie tu vos Vy riau sybė pa­tvir ti no as bes to ša li ni mo pro gramą.

Skai čiai

Sto gai: ­� aiškė­ja,­kad­as­bes­ti­niam­ši­fe­ri­niam­sto­gui­pa­keis­ti­gy­ven­to­jai­pa­si­rengę­skir­ti­ne­dau­giau­kaip­5–6­tūkst.­litų­iš­sa­vo­ki­šenės.­ ­ „Shut­ters­tock“­nuo­tr.

KetvirtADieNiS, SAuSio 26, 2012

14

turtas

Arū nas Damb raus kasa.dambrauskas@diena.lt

Pir mau ja Egip tas2011 m. į pre ky bos tink lus Lie tu vo­je ne pa te ko 2287 t ne sau gių mais­to pro duktų, 2010­ai siais – 1260 t. To kius duo me nis pa teikė Vals ty­binė mais to ir ve te ri na ri jos tar ny­ba (VMVT) bei Na cio na li nis mais­to ir ve te ri na ri jos ri zi kos ver ti ni mo ins ti tu tas (NMVRVI).

Praė ju siais me tais ne leis ta rea­li zuo ti 22 t žu vies, be veik 60 000 l neal ko ho li nių gėrimų, di de lio kie kio ne gyvū ni nių mais to pro duktų: 269 t vai sių, 63 t rie šutų, 25 t ry žių.

Bu vo užd raus ta iš Tur ki jos im­por tuo ti 20 t greipf rutų, 43 t apel sinų iš Egip to ir Is pa ni jos, 24 t man da rinų iš Ma ro ko, 22 t agur­kų iš Is pa ni jos, 25 t pli kytų ry žių iš Viet na mo, 10 t po mi dorų iš Ki­ni jos, 3 t gra natų iš Tur ki jos ir In­di jos.

Pa gal 2010 m. su da rytą ne sau­gaus mais to kilmės ša lių sąrašą pir mo je vie to je yra Egip tas, to liau – Ma ke do ni ja, Ru si ja, Tur ki ja, In­di ja, Bra zi li ja, Len ki ja, Is pa ni ja, Ki­ni ja, Uk rai na, Ira nas, Pe ru.

Pro duk tuo se ap ti kus pa ra zitų (ne ma tomų lervų, aruo di nių ken­kėjų), į pre ky bos tink lus ne pa te ko 100 t jūrinių ly dekų iš Is pa ni jos ir Ar gen ti nos, 36 t šal dy to star kio filė iš Ka zachs ta no ir Uk rai nos, 3 t sairų iš Tai lan do, 27 t lie tu viškų gri kių.

Ap ti kus va di namųjų aruo di nių kenkėjų, į rinką ne pa te ko 7 t Lie tu­vo je fa suotų ry žių ir 13 200 pa kuo­čių ita liškų ma ka ronų „Da Vin ci“.

Su rea ga vus į var to tojų pra ne ši­mus, užd raus ta par duo ti 9 t sal­dai nių iš Ki ni jos, 36 pa kuo tes mais to pa pildų iš Is pa ni jos, 21 t džio vintų slyvų iš Čilės, 83 t že­mės rie šutų iš Ar gen ti nos, In di jos ir Azer baid ža no. Dėl ne tin ka mos trans por to prie mo nių būklės bu­vo su lai ky ta 43 t ne ra fi nuo to sojų alie jaus iš Uk rai nos.

Ty rimų daugė ja2010 m. NMVRVI iš vi so at li ko 858 000 ty rimų, iš jų tei gia mi (tai yra ras ta sau gaus mais to ko kybės normų pa žei dimų) bu vo 17 406. Praė ju siais me tais at lik ta 1 000 314 ty rimų, iš ku rių tei gia mi bu vo 22 490.

Kaip nea ti tin kan tys sau gaus mais to rei ka la vimų mi ni mi šie iš Tur ki jos ban dy ti įvež ti pro duk­tai: apel si nai „Was hing ton“, džio­vin ti ab ri ko sai, gra na tai, korė to­sios sald žio sios ply telės „Shock“, šo ko la di niai sal dai niai su laz dynų rie šu tais „El van Dream Co co nut“, šo ko la di nis kre mas su sau sai niais „Ci ko ne la“, iri sai su ka ka vos įda ru „Dal ma Ec lairs“, sal dai niai „Com­pound cho co la te“, „Ext ri me“.

Bu vo užd raus ta par da vinė ti tam tik rus šių iš Ki ni jos įvežtų pro­duktų kie kius: grei tai pa ruo šiamų lakš ti nių „Kim či“, grei tai pa ruo­šiamų ma ka ronų su kre ve čių, viš­tie nos ir jau tie nos aro ma tais, sal­dai nių „Cool can dy with tat too“, il gagrūd žių ry žių, šal dy tos jūrinės ly de kos filė.

Nor mas vir ši jan tis pes ti cidų kie­kis ne kartą nu sta ty tas Egip te užau­gin tuo se apel si nuo se, vy nuogė se, gra na tuo se. Iš Ira no ga be na mo se ra zi no se „Gol den“, „Sul ta na“ bu­vo ras ta aruo di nių kenkėjų, pes ti­cidų. Pas tarųjų med žiagų ap tik ta ir kai ku rio se Uk rai no je užau gintų saulėgrąžų siun to se, taip pat vy­nuogė se iš Ma ke do ni jos. Pes ti cidų ne kartą ras ta ir iš In di jos ga be na­mo se vy nuogė se, taip pat in diš ko je juo do jo je ar ba to je „Sa da na Ku ja“.

Ne tin kamų med žiagų ras ta kūdi kiams nuo 6 mėne sių skir to je kvie čių ir miš ko uogų košė je „Be­bi“ iš Slovė ni jos, bel giš ka me ra fi­nuo ta me alie ju je „Oi lio“. Ne ma žai ko kybės rei ka la vimų nea ti tin kan­čių pro duktų būna pa ga min ta Len­ki jo je: kiau lie no je ne kartą ap tik­ta an ti bak te ri nių pro duktų lie kanų, paukš tie no je – sal mo ne lių, deš relė­se ir kum piuo se – įvai rių per tek li nių med žiagų. Gau siai im por tuo ja muo­se žu vies pro duk tuo se ap tin ka ma pa ra zitų: to kių pa žei dimų bu vo nu­sta ty ta iš Is lan di jos im por tuo ja mo se karš tai rūky to se ly de ko se, šal dy to­se jūrinė se ly de ko se iš Pe ru, Is pa­ni jos, šal tai rūky tos at lan tinės la ši­šos filė iš Nor ve gi jos, šal tai rūky tos menkės ir star kio filė iš Ru si jos.

Vers li nin kai ta po ati des niRe mian tis sta tis ti ka, per ša si iš va­da, kad ieš kant kenks min go mais to pa siek ta tam tik ra pa žan ga.

– Ar ga li ma teig ti, kad su mažė­jo ri zi ka nu si pirk ti ko kybės rei­ka la vimų nea ti tin kan čių mais­to pro duktų? – „Kau no die na“ pa klausė NMVRVI di rek to riaus Ge di mi no Pri dot ko.– Į šį klau simą at sa ky čiau tei gia­mai. Tai ro do mūsų dar bo re zul­ta tai – ty rimų at lie ka me dau giau, ta čiau nea ti tik čių teisės aktų rei ka­la vi mams nu sta to ma ma žiau. Su­sidūrę su rim ta tik ri ni mo sis te ma, vers li nin kai jau pra dėjo at sa kin giau rink tis tiekė jus, nes ne no ri vėliau turė ti rimtų bėdų. Pre ky bos tink lai, ku rie at sa kin gai žiū ri į pro duk ci jos ko kybę, ją iš si ti ria dar prie š įvež­da mi į šalį.

– Būtų įdo mu su ži no ti pa va di­ni mus bend ro vių, ku rios daž­niau siai įve ža ko kybės rei ka­la vimų nea ti tin kan čių mais to pro duktų.– To kių bend ro vių, ku rios nuo­lat ban dytų pa žeis ti nor mas, nėra. Daž niau siai ty ri mus už sa ko pa čios bend rovės, todėl pa gal mūsų ko­kybės va dy bos sis te mo je nu ma tytą kon fi den cia lu mo su si ta rimą bend­ro vių pa va di nimų skelb ti ne ga li me. Jei gu la bo ra to ri niai ty ri mai at lie­ka mi pa gal vals tybės fi nan suo ja­mas stebė se nos ir kont rolės pro gra­mas, jų re zul ta tai skel bia mi VMVT, NMVRVI tink la la piuo se, be to, in­for ma ci ja ope ra ty viai vie ši na ma ži­niask lai do je.

– Ko kios pa jėgos tik ri na visą į Lie tuvą ga be namą ir pa čio je Lie­tu vo je ga mi namą pro duk ciją?– Mūsų ins ti tu tas tu ri pa da li nius Kau ne, Klaipė do je, Šiau liuo se ir Pa nevė žy je. Pag rin dinės pa jėgos ir su dėtin giau sia įran ga yra Vil­niu je. Iš vi so tu ri me 309 dar buo­to jus. Esa me ap si rūpinę mo der nia ty rimų apa ratū ra, ga lin čia ap tik­ti pro duk tuo se įvai rių kenks mingų med žiagų. Lie tu vo je jau įdieg ta aukš to ly gio kont rolės sis te ma – mūsų ins ti tu to pa tirtį ver ti na ša­lys, ku rios no ri to bu lin ti mais to ir ve te ri na ri jos tar nybų veiklą sa vo ša ly se. Ne se niai kar tu su VMVT laimė jo me pro jektą, pa gal kurį ge­rin si me Ser bi jos mais to ir ve te ri­na ri jos tar ny bos veiklą, pa na šus pro jek tas laimė tas Bal ta ru si jo­je. Mes į minė tas ša lis kvie čia mi kaip eks per tai. Tai yra įver ti ni mas.

Šiuo me tu pas mus sta žuo ja si de­le ga ci ja iš Tu los ve te ri na ri jos la­bo ra to ri jos. Sta žuo tojų iš už sie nio pas mus yra nuo lat. Ne se niai Vil­niu je pa tir ties sėmėsi spe cia lis tai iš Sau do Ara bi jos – jie turė jo ben­drą pro jektą su Vo kie ti ja, ir vo kie­čiai re ko men da vo mus.

– Kaip pa si ren ka te, ką rei kia tik rin ti?– Kiek vie nais me tais su da ro mos stebė se nos pro gra mos ir pla nai – tai vals tybės fi nan suo ja mos pro­gra mos, ku rios for muo ja mos pa­gal tam tik rus kri te ri jus: mais to pro duktų nea ti tik čių teisės aktų rei ka la vi mams daž numą, ri ziką, tam tikrų ligų pa dažnė jimą, in fek­cijų pro trūkius. Nus ta to mos ri zi­kin giau sios sri tys, ku rios su lau kia dau giau sia tik rin tojų dėme sio

– Ar pa si tai ko, kad vers li nin­kai ne su tiktų su jūsų va do vau­ja mos tar ny bos re zul ta tais?– Mūsų la bo ra to ri ja yra ak re di tuo­ta pa gal tarp tau ti nio la bo ra to rijų veik los ko kybės stan dar to rei ka la­vi mus. Kar tais vers li nin kai tos pa­čios pro duktų par ti jos mėginį iš si­ti ria kitų ES ša lių la bo ra to ri jo se. Jei re zul ta tai ne su tam pa, iš ky la konf­lik tinės si tua ci jos. Ke letą si tua cijų te ko nag rinė ti teis muo se. Dar ne­sa me pra laimėję nė vie no teis mo pro ce so. Tai pa tvir ti na, kad mū­sų kom pe ten ci ja yra aukš ta ir ge­rai ver ti na ma.

– Kaip jūs pa ts ren katės mais­to pro duk tus par duo tuvė je? Jei ma to te, kad apel si nai iš Egip to, gal jų ne per ka te?– Per ku ir par duo tuvė je, ir tur­gu je. Jei būna lais va mi nutė, pa­ts ga mi nu maistą na muo se. Pirk­da mas mais to pro duk tus vi sa da per skai tau, kas pa ra šy ta ga mi­nio eti ketė je. Jei yra ga li mybė, ren­kuo si lie tu višką prekę. Esu tik ras, kad Lie tu vo je mais tas yra ge ros ko­kybės, o kokį maistą val gy ti – kiek­vie no mūsų pa si rin ki mas.

Per kant cit ru si nius vai sius pa si­rin ki mas ne la bai di de lis – daž niau­siai jie yra iš Egip to ar pie ti nių Eu ro­pos ša lių. No riu pa brėžti, kad tu riu tiek pat in for ma ci jos, kiek ir vi suo­menė. Vi sus mūsų ins ti tu to spe cia­listų at liktų ty rimų re zul ta tus ga li­ma ras ti NMVRVI tink la la py je.

KetvirtADieNiS, SAuSio 26, 2012

Ieš kant pa vo jin go mais to – pa žan ga

Ana lizė: �� la�bo�ra�to�ri�jo�se�ti�ria�ma,�ar�po�pu�lia�riuo�se�pro�duk�tuo�se�nėra�kenks�mingų�med�žiagų.�� Arūno�Dambrausko�nuo�tr.

Per nai Lie tu vo je užd raus ta par duo ti per 2000 t ne sau gių mais to pro duktų – ko ne dvi gu bai dau giau nei už per nai. „Kau no die na“ domė jo si, ar tai reiš kia, kad var to to­jai tam pa sau ges ni.

Ge di mi nas Pri dot kas:

Vers li nin kai pra dėjo at sa kin giau rink tis tiekė jus, nes ne no ri vėliau turė ti rimtų bėdų.

15

ekonomika

Li na Mra zaus kaitėl.mrazauskaite@diena.lt

Spar čiau sias au gi masNuo vi suo tinės eko no mi kos at si­ga vi mo pra džios, 2010 m., Lie tu vos eko no mi ka au go spar čiau siai vi so­je ES.

Lie tu vos vers lo darb da vių kon­fe de ra ci jos ge ne ra li nis di rek to rius Da nas Ar laus kas pa brėžė, kad vi­suo menė ne turėtų būti apa kin­ta sėkmingų eko no mi kos ro dik lių: „Ma ty da mi eko no mi kos au gimą ga li me la bai džiaug tis, bet ne rei­kia pa mirš ti, kad prie š po rą me­tų eko no mi kos nuo smu kio kreivė Lie tu vo je smi go be ne la biau siai. Ka dan gi mes bu vo me že miau, at­si ga vi mas yra la biau pa ste bi mas.“

„Swed bank“ ban ko Lie tu vo je vy­riau sio jo eko no mis to Ne ri jaus Ma­čiu lio tei gi mu, ypač smar kiai ūgte­lėjęs eko no mi kos pro duk ty vu mas reiš kia ir la biau siai iš visų ES ša lių išau gusį kon ku ren cin gumą. Todėl da­bar tinė mis sąly go mis Lie tu va esą ga li itin sėkmin gai kon ku ruo ti su ki to mis vals tybė mis, o tai reiš kia, kad eko­no mi ka ir to liau augs ga na spar čiai.

Vers las su gebė jo spur tuo tiAnot jo, ryškų pa starųjų metų eko­no mi kos au gimą lėmė įmo nių su­gebė ji mas di din ti dar bo na šumą, ma ži nant sąnau das. N.Ma čiu lio tei­gi mu, nuo 2010 m. pra džios rea laus dar bo už mo kes tis su mažė jo 6,5 pro c.

D.Ar laus kas pa tvir ti no, kad dar­bo na šu mas pra ėju siais me tais šok­telė jo, esą eko no mi kos krizė dar bo rin kos veiks nius su ri kia vo į vie tas.

Vis dėlto jis nea be jo jo, kad įmo­nės dar bo na šumą di di no ne di din­da mos dar buo tojų dar bo krūvį ir ma žin da mos at ly gi ni mus, bet op­ti mi zuo da mos žmo giš kuo sius iš­tek lius. Pa vyzd žiui, su ga mi na mu pro duk tu tie sio giai ne su si ju sius dar bus pa tikė da vo ki toms spe cia­li zuo toms įmonėms – taip galė­jo at si sa ky ti da lies dar buo tojų. Be

to, pa sak D.Ar laus ko, svarbų vaid­menį at li ko tech no lo gi jos, ku rios lei do au to ma ti zuo ti dar bus ir taip sam dy ti ma žiau dar buo tojų.

Var to ji mas ne jun ta mai au gaN.Ma čiu lis nea be jo jo, kad ki tas ypač svar bus ša lies eko no mi kos au­gi mo veiks nys iš lie ka didė jan tis ša­lies gy ven tojų var to ji mas. Anot jo, pro gno zuo ja ma, kad šiais me tais jis augs 3 pro c., o atei nan čiais me tais – dar šiek tiek spar čiau. Vis dėlto, eko no mis to tei gi mu, var to ji mas di­dės ga na nuo sai kiai, nes gy ven to jai di delę dalį pa jamų skirs ir tau py ti.

„Dans ke“ ban ko vy res nio ji ana­li tikė Bal ti jos ša lims Vio le ta Kly­vienė pa tvir ti no, kad var to ji mas sva riai pri si dėjo prie eko no mi kos at si ga vi mo, ta čiau pa brėžė, kad nuo smu kis šiuos ro dik lius iš da­lies išk rei pia.

Pa sak V.Kly vienės, var to ji mas didė jo la biau siai dėl at si ga vu sios dar bo rin kos, be dar bių skai čiaus mažė ji mo ir pa leng va au gan čio dar bo už mo kes čio. Vis dėlto, jos ma ny mu, dėl pra stes nio eko no­mi nio kli ma to ir ne to kio spar taus dar bo už mo kes čio au gi mo, ko kio bu vo tikė ta si, var to ji mas šiais me­tais nu stos augti taip spar čiai.

Ti ki ma si di des nių at ly gi nimųPa ti kinęs, kad si tua ci ja dar bo rin­ko je sta bi li ir nuo sek liai gerė ja, N.Ma čiu lis šiais me tais pro gno za­vo ir di des nius at ly gi ni mus. Anot jo, po ke le rių metų per trau kos šie met ir ki tais me tais rea lus dar bo už mo­kes čio au gi mas vėl bus tei gia mas ir sieks 1,4 pro c. Nors dar bo už­mo kes tis didė jo ir pra ėju siais me­tais, dėl di delės inf ia ci jos bend ras jo au gi mas iš li ko nei gia mas. Šie met ši ten den ci ja esą pa ga liau baig sis.

D.Ar laus kas sakė nea be jo jan tis, kad šiais me tais at ly gi ni mai bus pa­di din ti, esą op ti mi zuo jant dar buo­tojų skai čių vis la biau iš ryškė ja kva­li fi kuo tos dar bo jėgos po rei kis. O ji, pa šne ko vo ma ny mu, ne ga li būti pi gi.

N.Ma čiu lio tei gi mu, šiais me­tais no mi na lių at ly gi nimų au gi­mas sieks 3,9 pro c., o to kias pro­gno zes le mia pla nai metų vi du ry je pa di din ti mi ni malų mėne sinį at­ly gi nimą šimtu litų. Tam už kirs ti ke lią esą galėtų ne bent pa blogė ju­si eko no mi kos pa dėtis eu ro zo no je ir Lie tu vo je. Ta čiau toks po sūkis, jo ma ny mu, yra ma žai tikė ti nas.

Ana li ti kai ti ki na, kad Lie tu va di de liais šuo liais kaps to si iš eko no mi kos duobės, ta čiau per ne lyg tri mi tuo ti apie sėkmę ne sku ba – dar bo rin kos bėgiai tebė ra vin giuo ti.

Pa ja mos: �� pro�gno�zuo�ja�ma,�kad�šiais�me�tais�gy�ven�to�jai�už�darbą�gaus�di�des�nius�at�ly�gi�ni�mus�ir�la�biau�iš�lai­daus.� � Tomo�Lukšio�(BFL)�nuotr.

Ne rei kia pa mirš ti, kad prie š po rą metų eko­no mi kos nuo smu kio kreivė Lie tu vo je smi go be ne la biau siai.

Da nas Ar laus kas:

Grei čiau sias šuo lis iš did žiau sios duobės

Var to ji mas au ga

Namų ūkių var to ji mo iš lai dosMe tai Iš lai dos (mlrd. litų)2008 732009 632010 612011* 672012** 712013** 75

* negalutiniai duo me nys, ** prog nozėŠal ti niai: Lie tu vos sta tis ti kos de par ta men tas, „Sod ra“, „Swed bank“

KetvirtADieNiS, SAuSio 26, 2012

2

klasifikuoti skelbimaiketvirtaDieNiS, SauSio 26, 2012

Skelbimų ir prenumeratoS SkyriuS!Nuo ankstyvo ryto. Vytauto pr. 23,priešais Autobusų stotį, I–V 7–17 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.

16

klasifikuoti skelbimai

skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje) 8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)

Darbo skelbimai � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 16Paslaugos � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 16, 17Parduoda � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �17Perka � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 18, 19Įvairūs � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 18, 19Pramogos, šventės, laisvalaikis � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 19Karščiausi kelionių pasiūlymai � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 19Kviečia mokytis � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 19Kviečia� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 18Pamesta� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �17Atsiliepkite! � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �17

Ieškome pagalbinių darbuotojų. Tel. 8 610 11 959.

901716

Ieškome: elektrokrautuvo, B, C, D, E kat. vai-ruotojų, sandėlio, gamybos, fasavimo dar-bininkų, valytojų, salės, apsaugos darbuo-tojų. Tel. 8 674 57 008.

904088

Įmonei, prekiaujančiai automobilių detalė-mis, reikalingas automobilių šaltkalvis. Kau-nas, tel. 8 657 54 199.

904310

Reikalinga (-as) siuvėja (-as). Darbas opera-cijomis. Garliava. Tel. 8 657 89 863, 8 685 58 900, e. paštas vaisba@gmail.com.

904446

Reikalinga (-as) valytoja (-as) dirbti Ateities pl. 65A, Kaune. Pageidautina gyvenanti ne-toliese. Pasiteirauti tel. 8 614 55 312 darbo valandomis (9–16 val.).

903738

Reikalingas automobilių šaltkalvis-suvirin-tojas dirbti prie autovežių. Atlyginimas pa-gal susitarimą. Tel. 8 606 41 256.

903131

Reikalingas D kategorijos vairuotojas dirbti maršrutiniu mikroautobusu Kauno mieste. Tel. 8 679 74 280.

904339

Reikalingas pagalbinis ūkio dalies darbinin-kas, išmanantis staliaus darbą. Būtinas vai-ruotojo pažymėjimas. Atlyginimas – pagal susitarimą. Kreiptis K.Donelaičio g. 46, Kau-nas, tel. (8 37) 223 238.

904537

Reikalingi darbuotojai dirbti Norve-gijoje, žuvų fabrike. Moterys ir poros (vyras+moteris). CV siųsti aivaras@abakus.lt, tel. 8 605 95 120. Skambinti tik darbo va-landomis (8–17 val.).

903448

Reikalingi skrajučių platintojai. Tel. 8 610 94 692.

903609

Restoranų tinklas ieško virėjų, virtuvės pa-galbinių darbuotojų ir valytojų. Tel. 8 611 291 29.

891807

Sėkmingai dirbanti ir didinanti automo-bilių transporto parką įmonė UAB „Trans-CAT Baltic“, CAT grupės narė, ieško paty-rusių autovežių vairuotojų dirbti Vakarų Europoje. Siūlome: patrauklų atlygini-mą ir motyvavimo sistemą, geras dar-bo sąlygas. Tel. 8 655 75 355, e. paštas evaldas.blazys@groupecat.com.

898791

Darbo Skelbimai

Siūlo darbą

Reikalingi tarptautinių reisų vairuotojai dirbti autotraukiniais. Maršrutai Euro-pa–Rusija. Tel. 8 698 34 179 (Kaunas).

903839

Siūlome darbą padavėjoms (-ams)-barmenėms(-ams) Centre. Dirbti apmoky-sime. Tel. 8 612 64 477.

904044

Siūlome legalų pagalbinį darbą Anglijoje ir Olandijoje – angaruose, sandėliuose, fa-brike! Darbas ilgalaikis, darbdavys suteiks gyvenamąjį plotą. Anglų k.nebūtina. Grei-tas išvykimas! UAB „Darbo vartai” Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Tel. 8 655 57 030.

904236

Siuvėjai, dirbančiai kilpine, sagine mašino-mis, siūlome nuolatinį darbą Domeikavoje. Atlyginimas nuo 1000 Lt, atskaičius mokes-čius. Tel. (8 37) 554 071, 8 699 75 052, e. paštas erlandui@gmail.com.

904438

Skubiai reikalingi (-os) 4 siuvėjai (-os) siūti universaliomis siuvimo mašinomis ir vienas (-a) siuvėjas (-a) siūti overloku. Atlyginimas mokamas laiku. Visos socia-linės garantijos. Teirautis tel. 8 685 05 881 nuo 7 iki 16 val.

902176

Statybos įmonei Kaune reikalingas (-a) są-matininkas (-ė), turintis (-i) darbo progra-ma Astera patirties. Siūlome patrauklų atly-ginimą. CV siųsti dijana191@gmail.com.

903198

Statybos įmonei Kaune reikalingi elektrikai ir silpnų srovių sistemų montuotojai, turin-tys darbo patirties. Tel. 8 683 60 846.

903256

Statybos įmonei reikalingi BETONUO-TOJAI, BETONUOTOJŲ BRIGADOS. Skambinti tel. 8 620 84 733.

903680

Tarptautinių pervežimų įmonė, dirbanti tik Baltijos šalyse, ieško vairuotojų-ekspedito-rių. Reikalavimai kandidatui: E kategorijos vairuotojo pažymėjimas. Didžioji dalis sa-vaitgalių būna laisvi. Tel. 8 685 35 220, e. paštas dls@inbox.lt.

904131

UAB „Solotransa“ reikalingi vairuotojai-ekspeditoriai, CE kat., dirbti Lietuvoje. At-lyginimas mokamas laiku. Tel. 8 685 23 820.

903464

Valymo paslaugų įmonė mielai priims į dar-bą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837.

900544

Valymo paslaugų įmonei reikalinga valyto-ja dirbti prekybos centre V.Krėvės pr. Visa darbo diena. Pasiteirauti tel. 8 607 81 326 (8–17 val. darbo dienomis).

904349

Žaliakalnyje 16 metų dirbanti kirpykla ieš-ko kirpėjos (-o), turinčios patirties. Tel. 8 698 78 238.

899509

ieško darbo

59 metų moteris, turinti 9 m. darbo patir-tį, ieško valytojos darbo (0,5 etato). Tel. 8 648 07 334.

904401

paSlaugoSmedikų

„Biofirst“ klinikoje konsultuoja vaikų ir suaugusiųjų ORTOPEDAI-TRAUMATOLO-GAI. Medicinos mokslų daktaras, orto-pedas-traumatologas Viktoras Gerulis atlieka vaikų profilaktinius patikrinimus, diagnozuoja ir gydo įgimtus ir įgytus vaikų ortopedinius susirgimus, potrau-mines būkles, klubų, galūnių, pėdų, stuburo deformacijas, naujagimių klu-bų patologijas ir kt. ortopedines ligas. Studentų g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.

903716

Efektyvus skausmo malšinimas, gy-domieji, vakuuminiai, limfodrenaži-niai, giluminiai, lavos akmenų masažai, individualios mankštos, mankštos besilau-kiančioms mamytėms, elektros stimuliacijos, magneto terapija. Vytauto pr. 37B, Kaunas. www.posmed.lt. Tel. 8 612 75 880, e. paš-tas kliucinskieneaurelija@gmail.com.

900398

Gyd. D.Bielskienė, J.Urbštienė konsultuoja ir gydo vaikus, suaugusiuosius, sergančius odos, alerginėmis, nagų ir plaukų ligomis. Šalina karpas, papilomas. Apgamai tiriami dermatoskopu. Konsultuoja dėl lytiškai plin-tančių ligų. Gedimino klinika, Gedimino g. 34, tel. 207 396.

893179

Gyd. V.Kašėta, N.Grušauskas gydo odos, alergines, grybelines, venerines ligas. Iš-kvietimas į namus. K.Petrausko g. 40, tel. (8 37) 220 288; www.odosligos.lt.

884746

Klinikoje „Terra medica“ atliekame: kaulų tankio matavimus rentgeniniu DEXA apara-tu (tiriame stuburą ir šlaunikaulio galvutę); echoskopuojame kaklo ir kojų kraujagys-les, pilvo organus, gimdą, krūtis, prostatą, sąnarius bei raumenis; ginekologinę mer-gaičių, moterų apžiūrą ir gydymą; krau-jo tyrimus; kineziterapiją, masažus, stubu-ro kaklinės ir juosmeninės dalių tempimus. Konsultuoja ir gydo patyrę gydytojai. Regis-tracija Kaune, Bažnyčios g. 19, tel. 321 439, 8 686 40 440. www.terramedica.lt.

898654

Kvalifikuota anonimiška pagalba medicinos centre „Neuromeda“ ir paciento namuose. Psichikos sutrikimų gydymas, išblaivinimas, kodavimas nuo alkoholio. Tel. 8 613 42 780, www.neuromedicina.lt.

893440

Odontologijos centras ODONTEX (Gedimi-no g. 17, šalia PPC „AKROPOLIS“). Teikia vi-sas odontologijos paslaugas, gydymas su NARKOZE. Nemokamas protezavimas li-gonių kasų pacientams. Pensininkams – NUOLAIDOS! Dantų implantai – nuo 1000 iki 1500 Lt. Registruotis tel. (8 37) 228 265.

887301

ORGANIZMO VALYMO PROCEDŪROS – žarnyno, kepenų valymas. Individua-lios mitybos programos sudarymas ser-gantiesiems, norintiesiems sulieknėti. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284, tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt.

900470

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangi-mas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skam-binti d. d. 9–17 val., „Aujama-credit“.

891310

automobilininkams

Alkoholizmo, narkomanijos gydymas. Išblai-vinimas, pagirių ir abstinencijos gydymas. Kvalifikuota anonimiška pagalba. „Ginta-rinė klinika“, Baltų pr. 137F, tel. (8 37) 366 574, 8 634 47 298.

898460

Remontuoju lengvųjų automobilių ir VILKIKŲ RADIATORIUS, BUFERIUS

ir kitas stiklo pluošto ir plastmasines detales.Garantija. Tel. 220 176 9-18 val., 8 699 25 402

Automobilio apsauga nuo korozijos. Antiko-rozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medžiagomis. Suteikiame garantiją. Sku-bus kėbulų, duslintuvų virinimas, dažymas. Važiuoklės ir transmisijos remontas. Kalva-rijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705.

903518

Automobilių kompiuterinė diagnostika. Tai-some visus elektros gedimus, starterius, ge-neratorius, automatines, mechanines dė-žes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355.

890258

Automobilių radiatorių, šildymo sistemų, ži-bintų, buferių remontas, dažymas ir keiti-mas. Automobilinio bokštelio ir mikroauto-busų nuoma. Tel. 332 520, 8 699 55 568.

898281

Plovimas – automobilių, variklių, dugno. Šildymo-aušinimo automobilio sistemos re-montas, perdirbimas. V.Krėvės pr. 118B, 6 garažas. Tel. 8 604 16 842.

904210

Remontuojame mechanines ir automatines pavarų dėžes, variklius, važiuoklę, elektrą. Tel. 8 620 64 703.

900579

buitinės technikosremonto

„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. au-tomatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 740 086, 8 602 56 100, 8 609 07 201.

901247

„Ardo“, AEG, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Suteikiame garanti-ją iki 2 m. Iškvietimas nemokamas. Nuo-laida! Tel. 300 744, 8 606 20 200.

901889

Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvyks-tu nemokamai. Tel. 8 680 85 778.

901567

Automatinių skalbyklių, džiovyklių, in-daplovių, elektrinių viryklių, mikroban-gų krosnelių, dulkių siurblių, smulkios buitinės technikos remontas. Detalės. Garantija iki 36 mėn. Tel. 230 110, 8 610 72 777, 8 670 72 013, 8 612 62 443.

899221

Taisome įvairių tipų televizorius klientų na-muose. Iškvietimas nemokamas. Garantija. Tel. 719 765, 8 652 39 176.

900789

kompiuterininkų

Akcija – antivirusinių diegimui. Kompiuterių programinis ir tech. remontas, tinklų diegi-mas, lituojame. Kaune atvykstame nemo-kamai. Tel. 8 611 40 917.

903928

Taisome kompiuterių programas ir tech. dalį, išmaniuosius telefonus, monitorius, spausdintuvus. Atrišame žaidimų kompiu-terius XBOX360, PSP ir kt. Galime atvykti. Tel. 8 684 09 811.

893976

Instaliuoju kompiuterius. Remontuoju. Su-perku sugedusius. Naujinu. Lituoju vaizdo mikroschemas. Pildau kasetes. Atvykstu į vietą. Tel. 8 614 73 014.

902589

Kompiuterių remonto paslaugos. NEMO-KAMAS atvykimas. www.pagalbakompiute-riams.lt. Tel. 8 611 46 629.

902082

Nešiojamųjų, stacionarių kompiuterių, Xbox, Playstation, Kinetic, spausdintuvų, navigacijų taisymas, pardavimas, atnauji-nimas. Suteikiama garantija. Tel. 8 674 49 418.

901936

Statybos, remonto

Atliekame griovimo darbus – sienų, per-tvarų, angų pjovimas, kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162.

904545

Atliekame kokybiškai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410.

894341

Atliekame visus griovimo darbus: pasta-tų, sienų, pertvarų, pamatų, grindų. Angų pjovimas ir kirtimas, sąramų montavimas. Statybinio laužo išvežimas. Tel. 8 662 27 745.

904574

Atliekame visus santechnikos darbus: van-dentiekis, šildymas, vidaus ir lauko kanali-zacija, prietaisų sumontavimas, remontas. Tel. 8 699 77 162.

904588

Atlieku buto remonto darbus. Šiltinu sie-nas iš vidaus, dažau, kloju parketą, plyteles, montuoju santechniką, pertvaras. 20 metų darbo patirtis. Tel. 8 650 39 361.

898659

Atlieku elektros instaliacijos ir elektros re-monto darbus. Tel. 8 674 98 211.

903241

Atlieku įvairius STATYBOS, REMONTO IR AP-DAILOS darbus. Tel. 8 612 34 050.

895346

Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukš-čio). Pjauname, genime medžius. Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845.

898730

Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuo-jame, restauruojame parketą, medi-nes grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.

892127

Betonuojame grindis, atliekame paruošia-muosius darbus. Dirbame vokiška įranga BMS. Garažai, sandėliai. Garantija. Tel. 8 671 15 807.

899115

Betonuojame grindis, ruošiame pagrin-dus. Klojame visų tipų grindų dangą. Ilga-laikė patirtis. Garantija. Tel. 8 686 44 993, 8 687 24 321.

899861

Drenažas, vandentiekis, kanalizacija. Mini ekskavatoriaus paslaugos. Tel. 8 676 14 056, 8 620 45 433.

896971

Elektros darbai. Apsaugos, videosistemos. Taupaus apšvietimo sprendimai. Nedide-lės kainos, kokybė, garantijos. Tel. 8 687 98 087.

898216

Elektros darbai. Gedimų šalinimas. Naujos instaliacijos perdavimas. Įžeminimo darbai, varžų matavimai. Projektų rengimas. Tel. 8 600 01 611.

903616

Greitai ir kokybiškai glaistau, dažau, tape-tuoju, dedu vidinius ir išorinius kampus. Su-perku medžiagas. Tel. 8 671 97 046.

903320

Greitai ir kokybiškai glaistau, dažau, ta-petuoju. Kokybę garantuoju. Tel. 8 674 27 718.

904192

Gręžiame skyles per mūrą, betoną, akme-nį. Atliekame santechnikos, apdailos ir ki-tus statybos darbus. Tel. 8 675 17 370, 8 681 81 018.

900564

Kaminų įdėklai, valymas, pristatomieji ka-minai, remontas. Kokybės garantas. Kami-nų mūrijimas. Tel. 8 619 29 430.

901867

Kapitališkas namų, butų remontas: grindų montažas, dažymo paslaugos, gipsas. Taip pat atliekame santechnikos, elektros insta-liacijos darbus. Tel. 8 656 27 767.

903430

Kokybiškai ir greitai atlieku vidaus apdailos ir remonto darbus (plytelių klojimas, dažy-mas ir kiti darbai). Tel. 8 615 26 732.

902099

Nukelta į 17 p.

3

klasifikuoti skelbimaiketvirtaDieNiS, SauSio 26, 2012 17

Paslaugosstatybos, remonto

Montuojame gipskartonį, pakabinamąsias lubas, kalame dailylentes, glaistome, ta-petuojame, dažome. Kiti statybos darbai. Tel. 8 656 19 114.

904183

Naujos kartos šarvuotos durys. Garan-tija 5 m. Tel. 8 684 85 030, e. paštas sarvuotos@gmail.com.

891616

Nebrangiai ir greitai atlieku visą namo bei buto vidaus remontą. Kloju plyteles, dedu gipskartonį, atlieku kitus darbus. Tel. 8 677 14 549.

904478

PLASTIKINIAI LANGAI ir BALKONŲ STIKLI-NIMAS – pigiausiai Kaune. Vokiška ko-kybė. Garantija 10 metų. Tel. 22 32 00, 8 608 70 099, www.langvila.lt.

892275

Plastikiniai langai, šarvuotos durys, bal-konų stiklinimas, apdaila. Langų regu-liavimas, taisymas. Buto remonto dar-bai. Savanorių pr. 287–316, tel. 8 606 28 921.

891693

Rekonstruojame ir šiltiname senus sta-tinius. Atliekame visus darbus, įren-giant butus, biurus, komercines ir ga-mybos patalpas. Tel. 314 466, 8 686 41 300.

904231

Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Padeda nupirkti, atvežti medžia-gas (su nuolaidomis). Tel. 8 680 84 699 nuo 7 iki 22 val.

901337

Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Vandentiekis, šildymas, kanalizaci-ja. Stato kietojo kuro, dujinius katilus. Tel. 8 605 85 205, 389 258.

877894

Šarvuotos durys – per tris dienas. Taip pat metalinės durys sandėliams ir garažams. Dirbame be poilsio dienų. Tel. 8 634 81 144.

904674

Sienų, grindų apšiltinimas į oro tarpus. Ekovata, termoputa, polistireno granulė-mis. 1 kv. m – nuo 7 Lt. Konsultuojame, dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 689 68 528.

893682

Šiltiname sienas, stogus ir grindis, užpil-dant oro tarpus ekovata ir termoputa. 1 kv. m kaina 7–10 Lt. Tel. 8 698 47 767.

897567

Šiltos naujos kartos saugios nuosavų namų durys. Garantija 5 m. Tel. 8 634 81 144.

904675

Siurbiame nuotekas. Plauname lauko vamzdynus. Tel. 8 670 12 205.

899159

Vidaus įrangos

Gaminame filingines, faneruotas duris, staktas. Faneruojame senas užsakovo du-ris. Įstikliname balkonus. Tel. 313 167, 8 699 13 442, 706 482.

903307

Baldžių

Aptraukiame audiniu baldus (keičiame spy-ruokles, vatiną, poroloną, audinį). Remon-tuojame mechanizmus. Tel. 8 674 44 219.

904179

Aptraukiame audiniu baldus. Keičiame spy-ruokles, vatiną, poroloną. Pensininkams – nuolaidos. Transportas nemokamai. Tel. 779 101, 8 603 49 621.

902299

Aptraukiame baldus gobelenu. Keičiame spyruokles, vatiną, poroloną – dirbtuvėse ir pas klientą. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 366 160, 8 651 82 459.

891095

Gaminame nestandartinius kietuosius bal-dus: virtuvės, prieškambario, komodas, sta-lus, lentynas, spintas... Atvežame, surenka-me nemokamai. Tel. 8 601 26 068.

897881

Greitai, kokybiškai remontuojame minkš-tuosius baldus. Keičiame dizainą. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienų. Transportas nemokamas. Tel. 440 774.

903457

Greitai, kokybiškai remontuojame minkš-tuosius baldus. Keičiame spyruokles, po-roloną. Pensininkams – 10% nuolaida. Tel. 366 454, 8 671 24 083.

903623

Virtuvės, svetainės, biuro, miegamojo, vo-nios, spintų ir kitų kietųjų baldų gamyba. Garantija. Gaminame išsimokėtinai. Tel. 8 679 77 357, www.ivairusbaldai.lt.

892891

siuvėjų

Siuvu, persiuvu ir taisau kailinius ir odines striukes. Keičiu pamušalus, užtrauktukus, perdažau odines striukes. Tel. 314 705, 8 608 23 652.

900517

Kitos

VERTĖJŲ PASLAUGOS„AUJAMA“

(prie Kalniečių PC), tel.

„ABDONO“ kilimų ir žaliuzių valykla valo kilimus (kliento patalpose arba iš-sivežame), minkštuosius baldus, čiu-žinius, „Bauer“ ir kt. patalynę sausu ir šlapiu giluminiu būdu amerikietiš-ka įranga. Langų valymas, grindų dan-gos atnaujinimas, patalpų tvarkymas po remonto ir visos kitos švaros paslau-gos. UAB „ABDONAS“ (bet kada), tel. 77 09 44, 8 688 18 946. Žemaičių g. 31, www.abdonas.lt.

892743

Išvežame senus baldus, šiukšles ir kt. NE-MOKAMAI – nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Pjauname medžius, tvar-kome aplinką. Tel. 8 601 99 230.

901516

Užpildę ir išsikirpę šį kvitą, jūs galite UžSISAKyTI SKELBIMUS į „Kauno dieną“ bet kuriame „Kauno spaudos“ kioske

AB „Ūkio bankas“LT607010400010467777

1 kamb. Kovo 11-osios g. (5/4 a., b. pl. 33, kambarys 17 kv. m, WC kartu, virtuvė, balko-nas). Kaina 56 000 Lt. Tel. 8 658 85 398, e. paštas sonata888888@gmail.com.

904424

2 k. butą Sukilėlių pr. (37 kv. m, IV a., pa-keisti langai, šarvo durys, šiuolaikiškai sure-montuotas). Arba keičiu į didesnį (iki 50 kv. m) butą II–III a. Tel. 722 406.

903342

2 kamb. Geležinio Vilko g. (5/4 a., b. pl. 51, virtuvė 10, kambariai 17 ir 16 kv. m, WC ats-kirai, balkonas). Kaina 94 000 Lt. Tel. 8 600 28 058; jur_sonata@yahoo.de.

904435

Antstolė Sonata Vaicekauskienė 2012 02 27 10 val. skelbia pirmąsias viešąsias varžytines 2 kambarių butui su rūsiu (4,29 kv. m, pažy-mėtas R-71), bendr. pl. 51,97 kv. m, 2 aukš-te, esančiam Baltijos g. 8-6, Kaune, priklau-sančiam Raimundui Puteliauskui. Dėl turto apžiūros skambinti V.Puteliauskienei, tel. 8 645 46 749. Pradinė turto kaina 72 000 Lt. Norintieji dalyvauti viešosiose varžytinė-se turi įnešti 10 proc. pradinės turto vertės į antstolės Sonatos Vaicekauskienės konto-ros sąskaitą Nr. LT334010042500493336 AB „DNB bankas”, banko kodas 40100. Parduodamo turto nuosavybės apriboji-mas – disponavimas turtu. Visi suintere-suoti asmenys, turintys teises į parduoda-mą turtą, iki varžytinių pradžios turi teisę pateikti antstolei savo teisę patvirtinan-čius dokumentus. Pirmosios viešosios var-žytinės vyks Nemuno g. 25–1b, Kaune. Informacija tel. 422 057, 221 126, antsto-lė S.Vaicekauskienė, antstolės padėjėjos N.Mickūnienė, O.Kačenauskaitė.

904298

ParduodaNekilnojamasis turtasKaune ir Kauno rajone

2 kambarių butą Dainavoje, Pramonės pr. (5 a. blokinio namo III a., b. pl. 45 kv. m, balkonas, šarvo durys, plastikiniai langai). Tel. 395 004, 8 614 21 015. KNTPA.

904085

Antstolė Sonata Vaicekauskienė 2012 02 27 9 val. skelbia pirmąsias viešąsias varžytines 3 kambarių butui, bendr. pl. 69,71 kv. m, bu-tas 13 aukšte, esančiam P.Plechavičiaus g. 4–68, Kaune, priklausančiam Albertui Is-kandirovui. Pradinė turto kaina 104 000 Lt. Norintieji dalyvauti viešosiose varžytinė-se turi įnešti 10 proc. pradinės turto vertės į antstolės Sonatos Vaicekauskienės konto-ros sąskaitą Nr. LT33 4010 0425 0049 3336 AB „DNB bankas”, banko kodas 40100. Par-duodamo turto nuosavybės apribojimas – hipoteka. Visi suinteresuoti asmenys, turin-tys teises į parduodamą turtą, iki varžytinių pradžios turi teisę pateikti antstolei savo teisę patvirtinančius dokumentus. Pirmo-sios viešosios varžytinės vyks Nemuno g. 25–1b, Kaune. Informacija tel. 422 057, 221 126, antstolė S.Vaicekauskienė, padėjėjos N.Mickūnienė, O.Kačenauskaitė.

904290

Antstolė Sonata Vaicekauskienė 2012 02 27 9.30 val. skelbia pirmąsias viešąsias varžy-tines žemės sklypui, bendr. pl. 0,4212 ha, unik. Nr. 440011357725, naudojimo pobū-dis – mažaaukščių gyv. namų statybos, esan-čiam Akacijų g. 20, Kaune, priklausančiam Artur Ramm ir Jolitai Ramm. Pradinė turto kaina 136 000 Lt. Norintieji dalyvauti viešo-siose varžytinėse turi įnešti 10 proc. pradi-nės turto vertės į antstolės Sonatos Vaice-kauskienės kontoros sąskaitą Nr. LT33 4010 0425 0049 3336 AB „DNB bankas”, banko kodas 40100. Parduodamo turto nuosavy-bės apribojimas – hipoteka. Visi suintere-suoti asmenys, turintys teises į parduoda-mą turtą, iki varžytinių pradžios turi teisę pateikti antstolei savo teisę patvirtinančius dokumentus. Pirmosios viešosios varžyti-nės vyks Nemuno g. 25–1b, Kaune. Infor-macija tel. (8 37) 422 057, 221 126, antstolė S.Vaicekauskienė, padėjėjos N.Mickūnienė, O.Kačenauskaitė.

904293

DnB būstas teikia paslaugas norintie-siems parduoti ar išnuomoti savo nekilno-jamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius.daugela@dnbnordbustas.lt.

901215

DNB būstas. Padedame parduo-ti, išnuomoti nekilnojamąjį turtą. jolita.geguziene@dnbbustas.lt, tel. 8 674 31 976.

902075

Domina parduodami butai, namai, sody-bos, sklypai Kaune arba šalia Kauno. Siūly-ti įvairius variantus. Tel. 8 657 53 810, Mar-tynas.

903601

Mūrinį namą P.Dovydaičio g., Žaliakalnyje (1,75 a sklypas, bendr. pl. 130 kv. m, visos miesto komunikacijos, kūrenama krosnimi, antrajame aukšte neįrengta erdvė). Kaina 230 000 Lt. Tel. 8 650 51 581.

900692

Naujos statybos butus Kaune (autonomi-nis šildymas, židiniai, panoraminiai langai, aukštos lubos, lodžijos, šalia PC, autoservi-sas, mokykla, domofonai, internetas, TV, sandėliukai, vieta automobiliui). Dėmesio! Penkiems pirkėjams pritaikysime nuolai-das. Geros kainos. Tel. 8 698 09 808.

904285

Ieškau pirkti arba išsinuomoti 1, 2, 3 kam-barių butą Kauno mieste. Skambinti tel. 8 618 53 380.

891820

Parduodami modernūs naujai stato-mi namai prestižinėje Kleboniškio gy-venvietėje, pamiškėje (vaizdas į Nerį), namų plotas nuo 130 iki 180 kv. m. Tai puikus pasirinkimas žmonėms, ieškan-tiems būsto išskirtinio kraštovaizdžio ap-suptyje. Kreiptis tel. 8 698 35 608.

901683

Parduodami žemės sklypai su visomis komunikacijomis Kleboniškio gyvenvie-tėje, pamiškėje (vaizdas į Nerį), išskir-tinio kraštovaizdžio apsuptyje. Kreiptis tel. 8 698 35 608.

901685

Vieno aukšto gyvenamojo namo dalį Bal-bieriškio g. (b. pl. 50 kv. m, mūrinis, šildo-mas kietuoju kuru). 4 a sklypas. Be tarpinin-kų. Kaina 74 000 Lt. Tel. 8 687 45 815.

903633

Nekilnojamasis turtaskitose vietose

Skubiai ir nebrangiai parduodamas tvarkin-gas 4 kambarių butas Kaišiadoryse, tarpinia-me aukšte. Informacija tel. 8 610 61 919.

903804

Buitinė technika

Nauja ir nukainota buitinė technika (orkai-tės, šaldytuvai ir t.t.), virtuvės reikmenys. Atidavus seną buitinę techniką – nuolaida iki 200 Lt! AEG, „Bosch“, „Liebherr“, „Sie-mens“ ir t.t. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt.

821434

Baldai

Matykite, ką perkate! Nebrangių virtuvės baldų parduotuvė Vilniaus g. 50A (įėjimas iš Birštono g., už autob. stotelės). Dirbame 10–19 val. www.virtuvesbaldai.lt. Tel. 8 684 70 107.

904468

statybinės medžiagosDegiklius (gerai dega, nedūmina), kurie dir-ba tik su „atidirbtu“ tepalu, aliejumi. Tinka visiems katilams. Kainos nuo 200 Lt. Tel. 8 610 11 959.

901729

drabužiai, avalynė

Prekybos centras

ASIApaskelbė didįjį žieminių prekių

IŠPARDAVIMĄavalynei – nuo 20 iki 50 %

kailiniams ir striukėms – iki 40 %megztiniams – iki 30 % nuolaida

Mus rasite prekybos miestelyje URMAS, „Žalioje galerijoje“, 8 salėje

Maisto prekės

Parduodu bulves, morkas, burokėlius, svo-gūnus, šviežius ir raugintus kopūstus, rau-gintus agurkus. Pristatau į vietą, išrašau do-kumentus. Tel. 545 842, 8 685 81 393.

893769

Kitos prekės

Atraižos maišuose: pušies, vnt. – 6 Lt; beržo, juodalksnio vnt. – 7 Lt. Tel. 8 670 32 999.

904150

Atvešime geros kokybės baltarusiškų dur-pių briketų ir akmens anglių. Tel. 8 683 13 463.

893599

Atvešime per 24 val. kokybiškų baltarusiš-kų durpių briketų, saulėgrąžų lukštų brike-tų, medienos pjuvenų briketų bei granulių (8 mm). Tel. 8 600 25 915.

900702

Bankrutavusi UAB „Deklitas“ parduoda il-galaikį kilnojamąjį turtą, pradinė parda-vimo kaina 20 860 Lt plius PVM. Teirautis tel. 8 687 85 602.

904206

Bankrutavusi UAB „Dimidė“ parduoda trumpalaikį turtą. Pradinė pardavimo kai-na 3029 Lt. Teirautis tel. 8 687 85 602.

904207

Malkos trinkelėmis. Malkos miškavežiu. Brangiai perkame mišką. Tel. 8 618 28 211.

902358

Nebrangiai parduodu malkas, trinkelėmis ir skaldytas. Tel. 8 604 43 132.

896988

Parduodame malkas. Tel. 8 687 96 339, (8 37) 796 732.

903227

Parduodame sausas ąžuolo, uosio, beržo, juodalksnio malkas ir atraižas. Atraižos mai-šuose. Tel. 8 610 67 001, 8 698 37 233.

900622

Parduodame stambias atraižas ir įvairias malkas: skaldytas, trinkomis ir dvimetriais. Atvežame. Tel. 8 685 02 510, 8 685 78 626.

893222

Parduodu šiaudų briketus kurui. Tel. 8 645 29 691.

904397

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangi-mas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skam-binti d. d. 9–17 val., „Aujama-credit“.

891300

Pjuvenų briketus, durpių briketus. PJUVE-NŲ briketams – AKCIJA! Atvežame. Kreiptis Kalvarijos g. 7, Kaunas, tel. 8 683 54 559, 298 566.

899062

atsiliePKite!Sausio 24 d. Laisvės al. pamestas automo-bilio „Citroën C4“ techninis pasas, valst. Nr. FET 434. Tel. 8 682 23 479. Atsilyginsime.

904520

PaMestaJurbarko rajono savivaldybės likviduojamo visuomeninio judėjimo „Stabdyk nusikals-tamumą“ Jurbarko skyriaus dingusį įregis-travimo pažymėjimą (reg. Nr. VO98-7, įmo-nės kodas 5831382, įregistruota 1998 m. kovo 3 d.) laikyti negaliojančiu.

904543

2

klasifikuoti skelbimaiketvirtaDieNiS, SauSio 26, 201218

Perka

Automobilių supirkimas visoje Lietuvoje. Gali būti daužti arba su kitais defektais. Iš-sivežame patys. Tel. 8 620 24 539.

896143

„Metrampa“ brangiai perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, variklius. Moka iš karto, išsiveža. Švenčionių g. 8, Bety-galos g. 2. Tel. 740 405, 8 682 55 681, www.metrampa.lt.

892534

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų me-talų ir nerūdijančio plieno laužą, elek-tros variklius, nichromą. Birželio 23-io-sios g. 23A, tel. 312 043, 8 682 40 444.

902796

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų me-talų ir nerūdijančio plieno laužą, elek-tros variklius, nichromą. Jurbarko g. 2, tel. 363 283, 8 699 69 731.

902605

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų me-talų ir nerūdijančio plieno laužą, elek-tros variklius, senus automobilius. De-montuojame metalą. Technikos g. 8C, tel. 8 687 46 496.

902732

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodų-jų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Veiverių g. 148A, tel. 392 213, 8 686 40 259.

902861

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodų-jų metalų ir nerūdijančio plieno lau-žą, elektros variklius, senus automo-bilius. Vokiečių g. 187, tel. 478 088, 8 681 46 384.

902668

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų me-talų ir nerūdijančio plieno laužą, elek-tros variklius. Išsivežame metalą. Rau-dondvario pl. 112, tel. 267 424, 8 650 50 353.

902991

Alavą, nichromą, nerūdijantį ir instru-mentinį plieną, elektros variklius, ge-neratorius, starterius ir įvairius metalus. Tel. 8 610 22 688.

903055

Aliuminio, vario, bronzos, nichromo, ne-rūdijančio plieno ir juodųjų metalų laužą, akumuliatorius, elektros variklius. Kreip-tis Elektrėnų g. 8, 8.30–17 val., tel. 8 686 83 409.

903931

Automobilių supirkimo įmonė perka auto-mobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Atsiskaitome iš karto. Pasiimame patys. Dokumentus su-tvarkome vietoje. Tel. 8 615 87 008.

899612

Automobilius (senus, surūdijusius, su de-fektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsi-skaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663.

894957

Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų lau-žą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius. Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

890162

Įmonė perka miškus visoje Lietuvoje: malki-nius (1 ha – 5 000 Lt), senus eglynus, beržy-nus, pušynus (1 ha – 10 000 Lt). Atsiskaito iš karto. Tel. 8 688 82 727.

894176

Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame pa-tys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208.

890615

Nukelta į 19 p.

3

klasifikuoti skelbimaiketvirtaDieNiS, SauSio 26, 2012 19

Karščiausi Kelionių pasiūlymai

Kelionių AgentūrA „rM trAvel“

Šv. Gertrūdos g. 21, Kaunas.Tel. (8 37) 222 260,e. paštas info@rmtravel.lt

Poilsinės kelionės iš Kauno

gegužės–rugsėjo mėn.:

įsigykite dabar už mažesnę kainą!

7 nakvynių trukmės kelionės:

Malta – nuo 800 Lt (asm.),

Kipras – nuo 906 Lt (asm.),

Maljorka – nuo 955 Lt (asm.),

Alikantė – nuo 853 Lt (asm.),

Rodo sala – nuo 862 Lt (asm.),

Koso sala – nuo 921 Lt (asm.).

Kelionių ir bilietų skaičius ribotas.

pramogos, šventės, laisvalaiKis

Kelionių AgentūrA „AŠ KeliAUJU“

PUIKIOS KAINOS ATOSTOGAUTI

MALJORKOJE GEGUŽĖS MĖNESĮ!

Kodėl siūlome aplankyti Maljorką:

tai vienas ekologiškiausių Viduržemio jū-

ros kurortų; platūs smėlėti paplūdimiai;

skirtingas salos kraštovaizdis nuo lygu-

mų iki didingų Tramuntanos viršukalnių;

gera ispaniška virtuvė; įžymūs Maljorkos

perlai už patrauklią kainą.

Kelionės laikas – gegužės 12–19 d.

3* viešbutis su maitinimu: pusryčiai, va-

karienė, kaina 1 asm. 1210 Lt.

Savanorių pr. 363A–202, Kaunas.

Tel. 8 656 37 114, (8 37) 214 010.

Darbo laikas I–V 9–19 val.

www.askeliauju.lt

3* viešbutis su maitinimu: pusryčiai, pie-

tūs, vakarienė, kaina 1 asm. 1450 Lt.

3* viešbutis su maitinimu: viskas įskai-

čiuota, kaina 1 asm. 1590 Lt.

4* viešbutis su maitinimu: pusryčiai, va-

karienė, kaina 1 asm. 1500 Lt.

4* viešbutis su maitinimu: viskas įskai-čiuota, kaina 1 asm. 1820 Lt.Siūlome jaukius, tvarkingus ir palankiai keliautojų įvertintus viešbučius.

Skrydžiai tiesioginiai,

iš Kauno oro uosto.

Perka žemę, mišką visoje Lietuvoje, tin-ka apleista, išnuomota, su bendraturčiais. Greitai sutvarko dokumentus, atsiskaito iš karto. Tel. 8 671 08 059.

869136

Perkame degalinę arba sklypą degalinei Kaune. Tel. 8 655 22 108.

900306

Perku žemės grąžinimo dokumentus. Atsi-skaitau iš karto. Tel. 8 603 86 900.

882459

UAB „Baltic metal“ aukštomis kaino-mis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaito-me iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553.

894134

UAB„TORLINA“ brangiai perka juodų-jų ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, buitinę techniką, senus automobilius, elektros variklius, akumuliatorius. Galime išvež-ti savo transportu. Išrašome utilizavi-mo pažymas. Ateities pl. 34, Kaunas, tel. (8 37) 441 414, 8 698 08 051 – juo-dieji metalai; (8 37) 441 414, 8 611 44 404 – spalvotieji metalai. Darbo laikas I–V 8–17 val., VI 8–13 val.

892222

Anglų k. specialistė Centre moko šnekamosios kalbos ir gramatikos suaugusiuosius, moks-leivius, vaikus bei vykstančiuosius į užsienį. Tel. 8 680 18 829.

904021

RAVIDA, Kęstučio g. 16–10, Kaunas. Kviečiame į B kat. vairavimo kursus. Mokome automo-biliais su mechanine ir automatine pavarų dėžėmis bei rankiniu valdymu. Tobuliname įgū-džius. Tel. 200 014, 8 686 86 109.

896417

mokymai

Kviečiame į 5 mėnesių intensyvias INTERJERO STUDIJAS. Teori-nių ir praktinių užsiėmimų metu gausite žinių apie projektavimo principus, pastato inžineriją, spalvotyrą, patalpų dekoravimą, di-zaino, architektūros istoriją. Išmoksite patys sukurti įvairios pa-skirties patalpų interjerus. Studijų pradžia vasario 7 d. Užsiė-mimai vyks 2 kartus per savaitę. www.7jausmai.lt. Registracija info@7jausmai.lt, tel. 8 618 33 808.

902280

Vokiečių, anglų, norvegų, prancūzų, italų, ispanų, rusų kalbų kursai. Grupės suaugusiesiems, moksleiviams, vaikams. Ruošia-me abitūros ir IELTS egzaminams. Vertimai, kuriuos tvirtina nota-ras. Daugiau informacijos tel. 209 008, 8 600 82 843. Mus rasi-te Savanorių pr. 3 (šalia Laisvės alėjos). www.glorialingua.lt.

892699

pramogos

DĖMESIO! BITLAI ATGIMSTA! Grupė iš Čekijos THE BEATLES REVI-VAL. Vasario 25 d. 20 val. Kauno halėje. Bilietus galite įsigyti: Kauno halės kasoje I–VI nuo 11 iki 19 val. (pietų pertrauka nuo 14 iki 16 val.), teirautis tel. 8 602 49 930; kioske (S.Daukanto g. 17); Girstupio turgaus spaudos kioske; bilietai.lt.

903326

sportas

Kauno turistų klubas kviečia visus į žygį slidėmis „Snaigė-2012“ Kleboniškio miške. Žygio startas sausio 28 d. (šeštadienį) 11–13 val. pamiškėje ties „Statoil“ degalinės aikštele (netoli „Tė-vynės“ restorano). Išsamesnė informacija tel. 8 650 39 780 ir www.kaunoturistuklubas.lt.

904296

Kiokušin karatė treniruotės vaikams, paaugliams, jaunimui, su-augusiesiems, vyresniems! Treneris G.Tankevičius – pasaulio ka-ratė vicečempionas, Kauno klinikų sporto medicinos gydytojas didelį dėmesį skiria saugiam sportui, sveikatos stiprinimui, tvir-tam fiziniam ir psichologiniam parengimui. Naudojamos efek-tyvios, moksliškai pagrįstos metodikos, modernus inventorius. G.Tankevičiaus individualios treniruotės atsigaunantiems po sportinių traumų, operacijų, geresniam fiziniam pasirengimui, sveikatos stiprinimui, traumų profilaktikai. Adresas Savanorių pr. 206. Tel. 8 678 34 748, www.stoikas.lt.

895473

Kita

TAIJI QUAN užsiėmimai. Norinčiuosius išmokti atsipalaiduo-ti, pagerinti savijautą ir rasti bendraminčių, kviečiame į prade-dančiųjų grupės užsiėmimus mokykloje „School of central equi-librium“ www.bobhoniball.lt. Sausį Kaune užsiėmimai vyks nemokamai. Registruotis tel. 8 612 77 899.

902321

Kauno diena

AKCIJASKE

LB

IMA

I

UŽSISAKYKITE 5 SKELBIMUS IR GAUKITE

DOVANĄ – DAR 1 SKELBIMĄ!

SKELBIMAI

VAZ, „Moskvič“, GAZ bei kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

890108

Nebrangiai pirksiu vieno arba dviejų kam-barių butą Kaune. Tel. 302 535, 8 676 22 529.

Nebrangiai pirksiu trijų arba keturių kamba-rių butą Kaune (gali būti dalis namo). Tel. 300 917, 8 676 22 955.

Namą, dalį namo, kotedžą Kaune. Tel. 300 916, 8 609 96 655.

904084

perKa

Įvairūsnuomoja

Dviejų kambarių butą V.Putvinskio g. (WC ir vonia atskirai, su buitine technika ir baldais, apsauginės žaliuzės, šildomos grindys, vie-tinis vandens pašildymas). Kaina 200 Lt + mokesčiai. Tel. 8 676 52 385.

902537

Nebrangiai nuomojamos patalpos Kaune, tinkamos biurams, gaminti, prekiauti ir san-dėliuoti. Tel. 8 687 44 700, 8 687 99 669, (8 37) 314 014.

899933

Kelionių AgentūrA „KrAntAs trAvel“

Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22,

kaunas@kaunas.krantas.lt

www.krantas.lt

Meilės šventės kelionė – 2 už 1 kainą!

Meilės šventės dienomis –

vasario 10–14 kruizinė kelionė

Ryga–Stokholmas dviem už

ypatingą kainą:

kajutė be lango (apatinis denis) –

280 Lt

Kajutė be lango – 330 Lt

Kajutė su langu – 440 Lt.

Išsirinkite savo meilės šventės datą ir

nustebinkite mylimą žmogų.

Visos kelionės metu – pramoginė ir

poilsinė programa visą naktį.

Pasiūlymas galioja iki 2012 01 31.

Vietų skaičius ribotas.

Daugiau informacijos www.krantas.lt

Kviečia moKytis

gabenimai

„Iveco“ ir „Man“ savikroviais atvežame akmenų, atsijų, žvyro, smėlio, skaldos, juo-džemio, įvairių malkų, atraižų. Savivarčio paslaugos. Tel. 8 616 28 748.

897706

Atvežame 6–12 kub. m įvairaus juodžemio, smėlio, molio, durpių, didelių akmenų. Išra-šome sąskaitas. Tel. 8 698 25 082.

901412

Baldų, pianinų perkraustymas (krauname, montuojame). Vežame krovinius talpiu sun-kvežimiu MB (4,5 t, 25 kub. m liftas) ir mi-kroautobusu „Sprinter“. Tel. 8 650 12 579, 740 666.

896116

Nuolat vežame KROVINIUS nuo 300 iki 24000 kg maršrutu Kaunas–Vilnius. Tel. 8 699 28 377. www.littransrent.lt.

877200

Kelionės

Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siun-tinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.

902497

Keleivių pervežimas į Vokietiją. Gabena-me siuntinius, automobilius. Tel. 8 699 01 428.

898094

paskolos

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangi-mas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skam-binti d. d. 9–17 val., „Aujama-credit“.

891253

Paskolos per 1 valandą (turintiesiems užsta-tą), perkreditavimai, konsultacijos, visų do-kumentų tvarkymas. Tel. 412 960.

891338

Paskolos, perkreditavimai per 1 val. Užsta-tas – auksas, nekilnojamasis turtas, auto-mobilis. Visų dokumentų tvarkymas, kon-sultacijos. Tel. 315 599.

890989

Skubi paskola už mažiausias palūkanas. Už-statas – auksas, automobilis, nekilnojama-sis turtas. Konsultacijos, visų dokumentų tvarkymas. Tel. 8 600 69 691.

890968

Akcija GREITOS PASKOLOS. Užstatas – nekil-nojamasis turtas arba automobiliai. Konsul-tuojame, tvarkome visus dokumentus. Tel. 8 687 82 448. Mituvos g. 5, Kaunas.

893168

TEATROKLUBAS

20

kas, kur, kadaketvirtadienis, sausio 26, 2012

KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS

Laisvės al. 87A

Sausio 28 d. 12 val. – UŽBURTOS PILIES PASLAPTIS, rež. O.Žiugžda (mįslinga istorija apie amžinos meilės stebuklą), nuo 6 metų.Sausio 29 d. 12 val. – TIGRIUKAS PETRIKAS, rež. A.Stankevičius (ar sunku gyventi, drąsą pametus?), nuo 3 metų.

TEATRASKAUNO VALSTYBINISdRAmOS TEATRAS

Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt

Sau sio 26 d. 18 val. – Je anas Dellas ir Ge raldas Sib le y ras. TEGYVUOJA BUŠONAS! Vie nos da lies ko me di ja. Rež. Ri čar das Vit­kai tis. Rū tos sa lė.Sau sio 27 d. 18 val. – So fi Ak sa nen. APSI­VALYMAS. Vie nos da lies dra ma. Rež. Jo nas Ju ra šas. Rū tos sa lė.Sau sio 28 d. 12 val. – Le wis Car roll. ALISA STEBUKLŲ ŠALYJE. Spek tak lis vai kams. Adap ta ci jos au to rė ir rež. Ewa Piot row ska. Penk to ji sa lė.18 val. – Vid man tas Bar tu lis. PAMOKSLAS ŽUVIMS. Vie nos da lies spek tak lis. Rež. Vid­man tas Bar tu lis. Rū tos sa lė.Sau sio 29 d. 12 val. – ALYTAUS MIESTO TEATRAS. MEDINUKO, VARDU PINOKIS, PA­MOKANČIOS ISTORIJOS. Spek tak lis vai kams pa gal Car lo Col lo di. Rež. Lo re ta Liau sai tė. Rū tos sa lė.15 val. – Ine sa Pa liu ly tė. LIŪDNAS DIEVAS. Rež. Ine sa Pa liu ly tė. Skau di is to ri ja vi sai šei mai. Il go ji sa lė (Kęs tu čio g. 62).18 val. – ALYTAUS MIESTO TEATRAS. BARBO­RA RADVILAITĖ. Sce na ri jaus au to rius ir rež. Ar vy das Kin de ris. Rū tos sa lė.18 val. – Ju hanas Smu ulas. SVEČIUOSE PAS PULKININKO NAŠLę. Vie nos da lies anek do tas. Rež. Da nu tė Ju ro ny tė. Ta ver­nos sa lė.Sau sio 31 d. 18 val. – Yukio Mis hi ma. MAR­KIZĖ DE SAD. Dvie jų da lių iro niš ka fan ta zi ja. Re ži sie rius Ar tū ras Arei ma. Rū tos sa lė.

KAUNO VALSTYBINIS mUZIKINIS TEATRAS

Lais vės al. 91, tel. (8 37) 200 933

Sau sio 26 d. 18 val. – El to nas Johnas, Ti mas Rice’as. AIDA. 2 da lių miu zik las. Re ži sie rius Vy te nis Pau liu kai tis, di ri gen tas Jo nas Ja nu le vi čius, sce nog ra fas Ado mas Ja cov skis, kos tiu mų dai li nin kė Alek san dra Ja cov sky tė, cho re og ra fas Ari kas Kru pas. Sau sio 27 d. 18 val. – Frid ri chas von Flo to­vas. MARTA. 2 da lių ko miš ka ope ra. Re ži sie­rius Gin tas Ži lys, di ri gen tas Ju lius Ge niu šas, dai li nin kė Ja ni na Ma li naus kai tė. Sau sio 28 d. 18 val. – Im re Kal manas. GRAFAITĖ MARICA. 3 veiks mų ope re tė. Re ži sie rius Ale xey Ste pa niukas (Ru si ja), di ri gen tas Jo nas Ja nu le vi čius, sce nog ra fas Frie deris Kleinas (Aust ri ja), kos tiu mų dai­li nin kė Kot ry na Dau jo tai tė, cho re og ra fas Da vidas Av dyshas (Ru si ja). Sau sio 29 d. 12 val. – SNIEGO KARALIENĖ. 2 da lių ba le to spek tak lis vai kams H.Ch.An­der se no pa sa kos mo ty vais, pa gal Ed vardo Griego ir Je ano Si be lius mu zi ką. Cho re og­ra fas Alek san dras Jan kaus kas, di ri gen tas Jo nas Ja nu le vi čius, dai li nin kė Ra mu nė Skre bū nai tė. 18 val. – Jo ha nnas Strau ssas. NAKTIS VENECIJOJE. 3 veiks mų ope re tė. Re ži sie rius Gin tas Ži lys, di ri gen tas Ju lius Ge niu šas, dai­li nin kas El doras Ren teris (Es ti ja).

KAUNO KAmERINIS TEATRASKęstu čio g. 74A, www.ka me ri nis te at ras.lt, in fo@ka me ri nis te at ras.lt

Sausio 26 d. 18 val. – D.Zelčiūtė. KŪNO VARTAI. Retroetiudai. Režisierė A.Dilytė.Sausio 27 d. 18 val. – literatūros ir muzikos vakaras ESU IEVA, ESU MAGDALENA... Dalyvauja aktorė Daiva Škelevaitė, pianistė Ina Vaičienė.

„GIRSTUČIO“ RŪmAIKovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt

KITAS KAMPASSau sio 26 d. 18 val. – Im pro vi za ci jų te at ras KITAS KAMPAS.

IDIOTEATRASSau sio 27 d. 18 val. – ko me di ja URVINIS ŽMOGUS. Re ži sie riai K.Smo ri gi nas, D.Kaz­laus kas.

DOMINO TEATRASSau sio 29 d. 14 ir 18 val. – ko me di ja ŽIR­KLĖS. Re ži sie rius Mar cinas Sla wins kis.

KAUNO PANTOmImOS IR PLASTIKOS TEATRAS

M.Dauk šos g. 34 www.pantomimosteatras.lt www.bilietai.lt

Sausio 28 d. 18 val. – KARŠTAI MYLĖK! Teatrinis­muzikinis komiksas skambant fokstroto, tango, valso melodijoms… („kai­miški vaizdeliai” pagal lietuviškos estrados pradininko Antano Šabaniausko dainas).Sausio 29 d. 14 val. – LINKSMOSIOS PAMOKĖLĖS. Klounų žaidimas­spektaklis. vaikams.

RENGINIAI

KAUNO VALSTYBINISdRAmOS TEATRAS

KAUNO VALSTYBINIS mUZIKINIS TEATRAS

27 d. 18 val.

28 d. 18 val.

KAUNO KAmERINISTEATRAS

26 d. 18 val.

dOmINOTEATRAS

29 d. 14 val.

29 d. 12 val.

KAUNO mENININKŲ NAmAIV.Put vins kio g. 56, tel. 223 144, www.kmn.lt

Sau sio 26 d. 18 val. gi ta ra skam bins Ar tū­ras Kelp ša. Pro gra mo je – gra žiau sia įvai rių epo chų mu zi ka: Do me ni co Ci ma ro sos, Mau ro Giu lia ni, Au gus tino Ba rios, Ju lio S.Sag re ro ir kt. kū ri niai.

TEATRO KLUBASVilniaus g. 22, Architektų namų salė (2 a.), www.teatroklubas.lt, info@teatroklubas.lt

Sausio 27 d. 19 val. – I.Pukelytės komedija BŪRĖJA.Sausio 29 d. 12 val. – kvapų spektaklis šeimai VĖJŲ MOTĖ.Sausio 30 d. 19 val. – B.Nušičiaus miniatiū­rų komedija ŠEIMOS PATARĖJAS.

„NYKŠTUKO“ LĖLIŲ TEATRASRotušės a. 19, Ryšių istorijos muziejuje

Sausio 29 d. 12 val. – BATUOTAS KATINAS.Bilietai parduodami 1 val. prieš spektaklį.

KAUNO KOLEGIJOS J.VIENOŽINSKIO mENO STUdIJŲ CENTRAS

A.Mac ke vi čiaus g. 27

Sau sio 26 d. 16 val. ati da ro ma ta py to jos Mil dos Gai liū tės ta py bos dar bų pa ro da MA­LŪNAI. „Ma lū nai pri klau so ta py bos dar bų cik lui „Iš trin ta erd vė”, ku ris pra si dė jo 2008 me tais ir tę sia si iki šiol. Ma lū nus pa si rin kau kaip sim bo lį: tai be veik vi sur pra di nę pa­skir tį (mal ti) pra ra dęs ob jek tas. Juos dau gi­nu, kar to ju – taip per mąs ty da ma iš try ni mą, ny ki mą, lai ki nu mą”, – tei gia au to rė.

KERAmIKOS mUZIEJUSRo tu šės a. 15

Sau sio 27 d. 17 val. – ju bi lie ji nės dai li nin­kės­ke ra mi kės Ja ni nos Šmid tai tės kū ry bos pa ro dos ati da ry mas. Dai li nin kės 90­me čiui skir to je pa ro do je bus pri sta ty tas vi sos jos kū ry bi nės vei klos dar bų spek tras. Eks po zi­ci jo je bus ga li ma pa ma ty ti tiek Ta dži ki jo je kur tus dar bus, tiek jau Lie tu vo je su kur tus ke ra mi kos kū ri nius.

16 d. 19.15 val.

KAUNO mENININKŲNAmAI

26 d. 18 val.

AmŽINąJį ATILSį

Skaudžią netekties ir liūdesio valandą nuoširdžiai užjaučiame KTU Telekomunikacijų katedros profesorių Arminą RAGAUSKĄ ir jo šeimą, mirus mylimai seseriai.

Telekomunikacijų katedros darbuotojai

Skaudžią netekties ir liūdesio valandą, mirus mylimai seseriai, nuoširdžiai užjaučiame bendradarbį Gytį RAMOŠKĄ.

Lietuvos aviacijos muziejaus darbuotojai

„Liūdinga“. Laidojimas, mirusiųjų paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų. Kremavimas 488 Lt (kaina gali keistis priklausomai nuo Lenkijos zloto kurso lito atžvilgiu pirkimo dieną). Mirusiųjų par­vežimas iš užsienio. Platus gedulo drabužių, reikmenų ir atributi­kos pasirinkimas. Užsakymų priėmimas – 24 val. per parą be po­ilsio dienų M.Daukšos g. 37, Vytauto pr. 47. Šarvojame Vytauto pr. 44A, S.Žukausko 3B, Radvilėnų pl. 15A, V.Krėvės pr. 95A, Alek­soto bažnyčioje. Tel. (8 37) 200 839, 8 633 33 399.

896054

Mirtis paliečia mus visus, rauda paguodžia likusius...Nuoširdi pagalba visą parą, laidojimo paslaugos, ŠARVOJIMO SALĖS (šarvojame visose Kauno parapijų salėse), platus gedulo drabužių, reikmenų pasirinkimas, kremavimas. Adresas Jonavos g. 40A (prie „Undinės“, Senamiestis), Kaunas. Tel. (8 37) 208 366, 8 677 87 160, 8 699 40 723. DIRBAME VISĄ PARĄ (TAIKO-MOS DIDELĖS NUOLAIDOS).

894645

KVIEČIA

INfORmUOJA

MIRTIES METINIŲ MINĖJIMASSausio 26 d. Vytauto Didžiojo universitetas kviečia į renginius, skirtus pirmųjų a. a. Da-nielos d’Ercole-Lozoraitienės mirties meti-nių paminėjimui.Diplomato, Vilties prezidento Stasio Lozo­raičio (jaunesniojo) žmonos atminimą bus galima pagerbti nuo 11 val. padedant gė­lių Petrašiūnų kapinėse. Šį nepaprastą žmo­gų renginio dalyviai galės prisiminti 16 val. vyksiančioje atminimo popietėje VDU rek­torate (K.Donelaičio g. 58). Rektorate 17 val. taip pat bus atidaryta ir paroda, skirta D.d’Ercole­Lozoraitienei. Visuomenės veikė­jos mirties metinių minėjimą baigs šv. Mi­šios, vyksiančios 18 val. Kauno Palaiminto­jo Arkivyskupo Jurgio Matulaičio bažnyčioje (Žeimenos g. 6).

PASISEMKIME SVEIKATOS Žolinčiai ir Kauno sveikuoliai kviečia į žygį PASISEMKIME SVEIKATOS. Žygis vyks J.Basanavičiaus šile, Panemunėje. Eisime šiaurietišku ėjimu su lazdomis. Atvyks ins­truktoriai pamokyti, jei kas dar nemoka. Tu­rėsime ir lazdų ėjimui.Renkamės sausio 28 d., šeštadienį, 11 val. prie pliažo aikštelės, A.Smetonos gatvės pradžioje. Registruotis ir pasiteirauti tel. 8 615 72 600, Danutė.

NEMOKAMI RENGINIAIKazys Starkevičius kviečia į nemokamus ren­ginius.Vasario 4 d. 7 val. – KELIONĖ Į SARTUS – ŽIRGŲ RISTŪNŲ LENKTYNĖS.Ekskursijų ciklas „2012-ieji – muziejų metai”:Vasario 12 d. 11 val. – POŽEMINIS KAUNAS. Vasario 25 d. 11 val. – KAS NAUJO KAUNO SENAMIESTYJE?Vietų skaičius ribotas. Būtina išankstinė registracija. Kreiptis į Seimo nario padėjė­ją Rimą Čepurnienę, tel. 8 689 54 571 (po 17 val.), (8 37) 205 482 (10­12 val.), e. p. r.cepurniene@gmail.com.

KAUNO ALZHEIMERIO KLUBAS

sau sio 26 d. 17.30 val. kvie čia į su si rin ki mą. Su si rin ki mas vyks Kau no Dai na vos po li kli ni ko­je, PSC 407 kab. (IV aukš tas). Lau kia me vi sų, ku rie slau go na muo se sa vo ar ti muo sius, ser­gan čius at min ties su tri ki mais.

ROBERO ŠUMANO CENTRASGe di mi no g. 43, 102 aud.Sau sio 31 d. 17.30 val. – pa skai tų cik las ES te ma ti ka. Bi ru tė Vė sai tė, tech ni kos moks lų dak ta rė, Sei mo eko no mi kos ir Eu ro pos rei­ka lų ko mi te tų na rė, kal bės te ma AR LIETU-VAI REIKALINGAS EURAS?

At ei ki te ir pa dis ku tuo ki me drau ge!

ŠEIMOS SANTYKIŲ INSTITUTAS

sau sio 31 d. kvie čia da ly vau ti kon fe ren ci jo­je INTEGRACIJOS Į DARBO RINKĄ GALIMY-BIŲ DIDINIMAS GLOBOS ĮSTAIGOSE AUGAN-TIEMS VAIKAMS. Da ly va vi mas ne mo ka mas. Re gist ra ci ja tel. (8 37) 750 935.

Sausio 28 d. 18 val. – L.S.Cunningham. MERGVAKARIS. Dviejų dalių amerikoniška komedija. Režisierius A.Rubinovas.

mAIRONIO LIETUVIŲLITERATŪROS mUZIEJUS

Ro tu šės a. 13

Sau sio 27 d. 17 val. – Kris ti jo no Do ne lai čio po emos „Me tai” nau jo jo ver ti mo į ru sų kal bą su tik tu vės. Da ly vau ja ver tė jas Ser­ge jus Isa je vas (Clan des ti nus), LR kul tū ros ata šė Ka li ning ra de Ro ma nas Se na pė dis, LLTI Teks to lo gi jos sky riaus vy res ny sis moks­lo dar buo to jas dr. Mi kas Vai ce kaus kas, kul tū ros ir vi suo me nės vei kė jas, K.Do ne lai­čio drau gi jos pir mi nin kas dr. Na po le o nas Kit kaus kas, Klai pė dos uni ver si te to doc. dr. Ža vin ta Si dab rai tė, Ka li ning ra do sri ties Ru­si jos PEN klu bo pir mi nin kas, ra šy to jas Via­čes la vas Kar pen ka, Klai pė dos vi ce me ras, ra šy to jas Vy tau tas Če pas, po etas, Klai pė dos uni ver si te to doc. dr. Alek san dras Ža lys, fi lo­so fas, ra šy to jas Ar vy das Juo zai tis, ra šy to jai Do nal das Ka jo kas ir Vik to ras Ru džians kas, Klai pė dos dra mos te at ro ak to rius Alek san­dras Ši mans kis. Gros Klai pė dos uni ver si te to Džia zo mu zi kos ka ted ros prof. Pran ciš kus Na ru šis ir doc. Sau li na At ko čai ty tė.

RYŠIŲ ISTORIJOS mUZIEJUS Rotušės a. 19

Sausio 27 d. 18 val. – Martyno Gaubo tapy­bos ir skulptūrų parodos atidarymas.

KTU hUmANITARINISfAKULTETAS

Ge di mi no g. 43, 102 aud.

Sau sio 28 d. 11 val. Lie tu vos uni ver si te tų mo te rų aso cia ci jos (LUMA) Kau no sky rius kvie čia į pro jek to „Dar na ir vi suo me nė” pri sta ty mą. Prof. Da lia Bra zaus kie nė skai tys pa skai tą „Dar na mū sų mi ty bo je”. Tra di ci nia­me šeš ta die nio ren gi ny je da ly vaus žur na lis­tė, kny gų svei ka tos klau si mais au to rė Dai va Čer vo kie nė. Drau ge at ver si me jos kny gą „XXI am žiaus žo li nin kai: kaip įveik ti li gas”.

KAUNO įGULOS KARININKŲ RAmOVĖ

A.Mic ke vi čiaus g. 19

Sau sio 28 d. 15 val. – Ri man to Vai če ko­nio dai nų kū ry bos va ka ras. Pro gra mo je da ly vau ja „Vy tu rio” ka ta li kiš kos vi du ri nės mo kyk los mo ki niai, J.Že mai čio­Vy tau to pa grin di nės mo kyk los mo ki niai, miš rus cho ras „Gim ti nė”, Sar gė nų ben druo me nės liau diš kos mu zi kos ka pe la „Ši las”. Va ka rą ves Mar ga ri ta Vai če ko nie nė.

A. IR J.JUŠKŲETNINĖS KULTŪROS mUZIEJUS

Kau no ma žo ji g. 2, Vil ki ja, Kau no r., tel. 556 400

Sau sio 28 d. 16 val. – Gin tau to La ba naus ko po ezi jos kny gų „Iš lais vin ta min tis” ir „Pro mei lės priz mę” su tik tu vės. Da ly vaus au to rius, ak to rė L.Rup šy tė, kny gų re dak to rė A.Med ve de vie nė. Kon cer tuos dai nuo ja­mo sios po ezi jos at li kė ja I.Mar kaus kai tė ir akor de o nis tas O.Ur bo nas. Ren gi nį ves S.Mic ku tė.

21

kas, kur, kadaketvirtadienis, sausio 26, 2012

FORUM CINEMASKa ra liaus Min dau go pr. 49, „Ak ro po lis“, III a.

„Kitas pasaulis. Pabudimas“ 3D (premjera) – 26 d. 10.45, 13.30, 16, 18.15, 20.45 val.„7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe“ (premjera) – 26 d. 11.45, 14.15, 16.45, 19.30, 21.45 val. „Purvini žaidimai“ (prem­jera) – 26 d. 15.45, 19, 22 val.„Batuotas katinas Pūkis“ 3D – 26 d. 10.15, 12.45, 15.30, 18.45 val. „Batuotas katinas Pūkis“ – 26 d. 11, 13.15 val. „Miegančių dru­gelių tvirtovė“ – 26 d. 13.45, 18.30, 21 val.„Džekas ir Džilė“ – 26 d. 12, 17.15, 19.15 val. „Šerlokas Holmsas 2: šešėlių žaidimas“ – 26 d. 12.30, 17.45 val.„Alvinas ir burundukai 3“ (liet. k.) – 26 d. 16.15 val. „Mergina su drakono tatui­ruote“ – 26 d. 14, 21.15 val. „Miegančioji gražuolė“ – 26 d. 15.15, 20.30 val. „Tam­siausia valanda“ 3D – 26 d. 21.30 val.„Kalėdų Senelio slaptoji tarnyba“ (liet. k.) – 26 d. 10.30 val.

kINASCINAMON

PLC „Mega“, tel. 8 700 70 111

„Ki tas pa sau lis. Pa bu di mas“ 3D – 26 d. 20.30, 22.30 val. „Tu ri me po pie žių!“ – 26 d. 16 val. „Mie gan čių dru ge lių tvir to vė“ – 26 d. 11.15, 13.45, 16.15, 18.45, 21.15 val.„Dže kas ir Dži lė“ – 26 d. 12, 14, 17.20, 19.50, 22 val. „Tam siau sia va lan da“ 3D – 26 d. 16.30 val. „Mer gi na su dra ko no ta tui ruo te“ – 26 d. 18.15, 21.20 val. „Šer­lo kas Holm sas 2: še šė lių žai di mas“ – 26 d. 14.45, 19.15, 21.45 val. „Ba tuo tas ka ti nas Pū kis“ 3D (lie t. k.) – 26 d. 12.30, 14.30, 18.30 val. „Ba tuo tas ka ti nas Pū kis“ (lie t. k.) – 26 d. 11.30, 13.30, 15.30, 17.45 val.„Al vi nas ir bu run du kai 3“ (lie t. k.) – 26 d. 10.45, 12.45 val.

TV pROgRAMA

kAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS

28 d. 12 val.

kAUNO pANTOMIMOS IR pLASTIkOS TEATRAS

28 d. 18 val.

16 d. 19.15 val.

kINO TEATRAS„ROMUVA“

29 d. 15 val.

kINO TEATRAS „ROMUVA“Lais vės al. 54

Prancūzų kino festivalis ŽIe Mos eK rA nAIsau sio 27 d. 17 val. – J.TATI. „Po no Ju lo atos to gos”. 19 val. – „Or li”. 21 val. – J.TATI. „Ne nu leisk kai rės’’; „Laiš ka ne šių mo kyk la’’; „Va ka ri nės pa mo kos’’.sau sio 28 d. 13 val. – „Par še lio fi lmas” (2003). Ani ma ci­nis fil mas vi sai šei mai. 15 val. – „Co co prieš Cha nel” (2009). Pran cū ziš ka dra ma apie ma dos iko nos iš ki li mą ir mei lės tri kam pį, ku ris pa kei tė pa pras tos ka ba re to šo kė jos li ki mą vi siems lai kams. 17 val. – P.ETAIX. „Jo jo”. 19 val. – „Aš ne no riu mie go” (Ka te­ri nai Go lu be vai at min ti). 21 val. – P.ETAIX. „Di džio ji mei lė”. sau sio 29 d.13 val. – „Par še lio fi lmas” (2003). Ani ma ci­nis fil mas vi sai šei mai. 15 val. – „Co co prieš Cha nel” (2009). Pran cū ziš ka dra ma apie ma dos dievaitės iš ki li mą ir mei lės tri kam pį, ku ris pa kei tė pa pras tos ka ba re to šo kė jos li ki mą vi siems lai kams. 17 val. – P.ETAIX. „Gra žių su kak tu vių’’; „Ger bė jas”. 19 val. – J.TATI. „Ma no dė dė”. 21 val. – J.TATI. „Pra mo gų me tas”. sau sio 30 d.17.20 val. – „Iš auš ir mū sų die na”. 19.10 val. – „Ber niu kas su dvi ra čiu”. 21 val. – „Pas Dži no”. sau sio 31 d.17.20 val. – „Ra bi no ka ti nas”. 19.10 val. – „Pri si mi ni mai iš vieš na mio”. 21.20 val. – „Ka ras pa skelb tas”.Bi lie tus ga li ma įsi gy ti ki no te at ro ka so je ar ba www.bi lie tu pa sau lis.lt.

VYTAUTO DIDŽIOJO kAROMUZIEJAUS SODELIS

sau sio 28 ir 29 d. 16–16.30 val. – VARPŲ MUZIKOS KONCERTAI iš lie tu vių liau dies mu zi kos lo by no. At lie ka Kau no mies to ka ri­lio nie rius Gied rius Kup re vi čius.

M.ŽILINSkO DAILĖS gALERIJAnepriklausomybės a. 12

Veikia unikali paroda MIrÁBILe VIsU, pristatanti muziejuje sukauptas meno ver­tybes nuo M.K.Čiurlionio dailės muziejaus įsikūrimo pradžios iki šių dienų. Muziejaus edukatorės specialiai mokiniams paruošė net keturias programas, kurios su­teiks galimybę pamatyti įvairius muziejaus rinkinius neįprastais rakursais – gilinantis į gyvybės ir mirties temas, ieškant paslėpto lobio ir smalsaujant apie retai muziejaus edukacijoje gvildenamą kūrinių įsigijimo istoriją, netgi eksponatų kainas.Muziejininkė, tautodailininkė Nijolė Jur­kuvienė siūlo pasinerti į liaudies meną su programa „Gyvybės medis”. Visų pasaulio kraštų etninės dailės kūriniuose vaizduoja­mi Pasaulio ir Gyvybės medžiai. Lietuvoje jais tradiciškai buvo puošiamos kraičio skrynios, baldai, langinės, prieverpstės. Siuvinėtais, Gyvybės medį simbolizuojan­čiais ornamentais lietuvės moterys dekora­vo prijuostes, skareles. Susipažinsite su iki šiol gyvybingomis lietuvių liaudies meno tradicijomis, išmoksite simbolių kalbą ir sužinosite, kaip berneliai savo mergelėms rašė laiškus ant prieverpsčių! Patys kursite savąją Gyvybės medžio kompoziciją.Menotyrininkė Simona Rybakovaitė pirmą kartą muziejaus edukacijos istorijoje parengė programą „naktis pakeliui į gyvenimą”, skirtą Mirties temai.Pamatysite tokius šiurpius eksponatus, kaip pomirtinės kaukės, išgirsite įvairių epochų istorijas, mitus, įvykius, kuriuos gaubia Mirties skraistė. Tarsi Vergilijaus ve­damas Dantė, pradėsite kelionę beldžiant į anapusybės vartus. Perspėjame – tai programa drąsiems! Kelionei į tamsųjį pasaulį bus reikalinga magiška apsauga. Bet turėkite vilties, nes po nakties visada išaušta rytas ir siela atgimsta iš naujo!Muziejininkė Jolanta Narkevičienė atnau­jino ir parodai „Mirábile visu” adaptavo jūsų pamėgtą programą „surask lobį”. Kas nesvajoja surasti lobį ir ypač vaikystėje, kiek įdomiausių knygų ir filmų sukurta šia tema, kiek įvairiausių žaidimų sugalvoja patys vaikai, slėpdami „sekretus” žemėje, palėpėse ir kitose paslaptingose vietose. Bet ar žinote, kad pati geriausia vieta lobio paieškoms yra muziejus? Ateikite ir patys tuo įsitikinsite!Edukatorė Laura Kačinskienė su programa „Kiek kainuoja menas?” kviečia pasido­mėti neįtikimais, neretai paradoksaliais kūrinių įsigijimo būdais ir jų kainomis. Programos metu turėsite galimybę pažinti vertingiausius ir išskirtinius muziejaus eksponatus, tokius kaip autentiškas Pikaso piešinys, Biodgerio išrastas pirmasis Euro­poje porcelianas, pirmą kartą eksponuo­jamas M.K.Čiurlionio paskutinis darbas, seniausiai naudojamo dizaino JAV monetų kalyklos istorijoje Baranausko sukurtas „Linkolno centas” ir kitais. Taip pat pirmą kartą mūsų muziejaus istorijoje dalyvausite aukcione! Jūs, kaip tikri kolekcininkai, var­žysitės už galimybę įsigyti išskirtinių meno kūrinių ir patirsite kolekcininko azartą!Prašom grupes registruoti iš anksto, I–V nuo 9 iki 16 val. tel. (8 37) 229 475.Užsiėmimai vyksta II–V nuo 11 iki 17 val. iki gegužės 18 d. Papildoma informacija teikiama tel. (8 37) 322 549.

kINO CENTRAS„CINAMON“

26 d. 12.45 val.

6.00 La bas ry tas. 9.00 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“

(N­7) (k). 10.00 Tei sė ži no ti (k). 11.00 „Fo ru mas“. Tie sio gi nė Lie tu vos

ra di jo lai da. 12.00 Kul tū rų kryž ke lė. Me no ra. 12.15 Die nos te ma (k). 12.30 Ypa tin gas at ve jis (k). 13.05 Kraš to spal vos (k). 13.45 „Snai pe rio tai ki ny je“ (N­7) (k). 14.50 Ži nios. 15.10 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“

(N­7). 16.00 „Mei lės sko nis“. 17.05 „Se nis“ (N­7). 18.15 Šian dien (su ver ti mu į ges tų k.). 18.35 Spor tas. 18.40 Orai. 18.45 „Snai pe rio tai ki ny je“ (N­7). 19.45 Na cio na li nė paieš kų tar ny ba. 20.25 Lo te ri ja „Per las“. 20.30 Pa no ra ma. 20.55 Vers las. 21.00 Kul tū ra. 21.05 Spor tas. 21.10 Orai. 21.15, 22.15 Mū sų die nos – kaip šven tė. 22.10 Lo te ri ja „Per las“. 22.45 Ke lias į UEFA EURO 2012. 23.15 Va ka ro ži nios. 23.25 Orai. 23.30 Dok. s. „Pro to štur mas“ (1, 2)

(Šve di ja, 2008 m.).

6.20 „Bet me nas“. 6.50 „Ma žie ji To mas ir Dže ris III“ (k). 7.20 Pri čiu pom! (N­7). 7.50 „Pa sau lio Guin nes so re kor dai“. 8.50 24 va lan dos (N­7). 9.45 Žvaigž džių due tai 6. Le mia ma

ko va (k). 12.10 Kaž kas at si ti ko (N­7) (k). 12.40 Neiš gal vo ti gy ve ni mai (N­7) (k). 13.10 „Drau gai IV“ (N­7). 13.40 „Vai kų „War ner Bros.“ Ma žie ji

To mas ir Dže ris III“. 14.10 „Ogis ir ta ra ko nai“. 14.40 Dra ma „Vai ke lis“ (JAV, 2000 m.). 16.40 24 va lan dos (N­7). 17.40 Būk ma no mei le! (N­7). 18.45 Ži nios. Kri mi na lai. 19.05 Spor tas. 19.08 Orai. 19.13 Va lan da su Rū ta. 21.00 KK2 (N­7). 21.30 Dvi ra čio šou. 22.00 Ži nios. Vers las. 22.19 Spor tas. 22.23 Orai. 22.25 Kri mi na li nė Lie tu va (N­14). 22.35 „Men ta lis tas“ (N­7). 23.30 „Už mirš tie ji“ (8) (N­7). 0.30 „Pa sau lio Guin nes so re kor dai“ (k). 1.30 Svei ka tos ABC (k).

6.45 Te le par duo tu vė. 7.00 „Han ti kas. Sek liai ir pas lap tys“. 7.30 „Simp so nai“. 8.00 „Lu jis“ (3, 4). 8.55 „Mei lės sū ku ry je“. 10.00 „Ke lias na mo“. 11.00 Akis ta ta. 11.55 Prieš sro vę. 12.40 Nuo dė mių de šim tu kas. 13.10 „Beib lei dai. Me ta li nė ko va“. 13.40 „Han ti kas. Sek liai ir pas lap tys“. 14.10 „Trans for me riai. Prai mas“ (5). 14.40 „Či pas ir Dei las sku ba į pa gal bą“. 15.10 „Simp so nai“. 15.40 „Li ki mo ga lia“. 16.40 „Mei lės trium fas“. 17.40 Ką ma nai? 18.45 TV3 ži nios, kri mi na lai. 19.00 TV3 spor tas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Nai sių va sa ra“. 19.40 Pas ku ti nė ins tan ci ja. 20.30 Žvaigž dė po li ci nin kas. 21.00 „Mo te rys me luo ja ge riau“. 21.35 TV3 va ka ro ži nios. 21.50 TV3 spor tas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Gy ve ni mas“. 23.00 „Kau lai“. 0.00 „Dak ta ras Hau sas“. 1.00 „Kal tės kai na“ (5).

6.30 Te le vit ri na. 7.00 Ži nios (k). 7.25 „Gy ve ni mo spal vos“. TV žur na las (k). 8.25 „Ma no lai da“. Pa ro di jų šou (k). 9.00 „Mar go ša: mo te ri mi

ne gims ta ma“.

10.00 „Pra ga ro vir tu vė“. Ku li na ri nis rea ly bės šou (N­7) (k).

11.00 „Lie jyk los gat vė“ (N­7). 12.00 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“. 12.30 „Ekst ra sen sų mū šis“. Sen sa ci jų

šou (N­7) (k). 13.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N­7). 14.30 „Pra ga ro vir tu vė“. Ku li na ri nis

rea ly bės šou (N­7). 15.30 „Ame ri kos ta len tai“. Pra mo gi nis

šou. 16.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N­7). 17.30 „Ma no lai da“. Pa ro di jų šou (k). 18.00 Ži nios. 18.19 Spor tas. 18.23 Orai. 18.25 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“. 18.55 Šeš ta sis po jū tis. 19.50 Na cio na li nė lo te ri ja „10

mi li jo nų“. 20.00 Ži nios. 20.15 Vers las. 20.19 Spor tas. 20.23 Orai. 20.25 Ko me di ja „Gra žuo liu kas 2“

(Vo kie ti ja, 2009 m.) (N­7). 22.45 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N­7). 23.45 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“. 0.20 Sta ty bų TV. 0.50–6.00 „Bam ba“.

8.00 Gus ta vo en cik lo pe di ja. 8.30 Kul tū rų kryž ke lė. Ru sų gat vė

(ru sų k.). 8.45 Mies to ko das (k). 9.00 La bas ry tas. 11.30 A.Re ka šius. Ba le tas „Au ra“

(1987 m.) (k). 13.05 „Dė ka poe zi jos ku riu skulp tū rą“.

Vy tau tas Še rys (1995 m.) (k). 13.30 „Mei lės sko nis“. 14.30 Gru zi jos ki no kla si ka. Dra ma

„Tbi li sis, Tbili sis“ (Gru zi ja, 2005 m.) (N­7) (k).

16.00 Vei dai. Lie tu vių do ku men ti ka. „Kel ti nin kas“ (2008 m.) (k).

16.55 Ži nios. 17.10 Mies to ko das. 17.25 Kraš to spal vos. 17.55 Gus ta vo en cik lo pe di ja. 18.25 At vi ra Lie tu vos uni ver si te tų ži nių

ly ga „Ly de riai“. 19.15 „Nes ku bėk gy ven ti“. 20.05 Gin ta ri nės ba tu tos meist rai.

Juo zas Do mar kas. 21.40 Ša rū no Bar to kū ry bos

ret ros pek ty va. Dok. f. „Praė ju sios dienos at mi ni mui“ (1990 m.) (N­14).

22.25 Trum pa met ra žis f. „1000 ga li my bių“.

23.00 Pa sau lio do ku men ti ka. „Įs pū din giau sios Azi jos šven to vės“ (4). „Hu jė – dra ko no mies tas“ (Ja po ni ja, 1991–1992 m.).

23.30 Mu zi kos pa sau lio žvaigž dės. 0.00 Pa no ra ma. Vers las. Kul tū ra. 0.30 Spor tas. 0.35 Orai. 0.40 Va ka ro au to gra fas.

10.10, 14.30 Te le par duo tu vė. 10.25 „Iš li ki mas“. 11.20 Nuo ty kių s. „Kob ra 11“ (1)

(Vo kie ti ja, 2009 m.). 12.15 „Kau lai“. 13.10 „Ma no var das Er las“. 14.00 „Na ša Ra ša“. 15.00 „Sin ba do nuo ty kiai“. 16.00 „Iš li ki mas“. 17.00 „Kob ra 11“ (2). 18.00 „Kau lai“. 19.00 „CSI Niu jor kas“. 20.00 „Ma no var das Er las“. 21.00 „Na ša Ra ša“. 21.30 Ko miš kas tri le ris „Me las var dan

tie sos“ (JAV, 1994 m.). 0.20 „Fu tu ra ma“. 0.50 „CSI Niu jor kas“. 1.40 „Sin ba do nuo ty kiai“.

8.05, 15.30 Te le par duo tu vė. 8.40 „Dra ko nų ko va Z“ (N­7). 9.10 „Bet me no nuo ty kiai“. 9.35 „Dže kio Ča no nuo ty kiai“. 10.05 „Lai ko po li ci ja“. 10.30 Būk ma no mei le! (N­7). 11.30 „Mei lės spar nai“. 12.30 „Int ri gų dva ras“. 13.30 „In diš kos aist ros“. 14.30 „Lau ki nė šir dis“. 16.00 „Gil mo ro mer gi nos“. 17.00 „Pa sau lio Guin nes so re kor dai“

(N­7). 17.57 Žo dis – ne žvirb lis (k). 18.00 Dak ta ras Ozas. Šei mos gy dy to jo

pa ta ri mai (N­7). 19.00 „Ali sa. Šir džiai neį sa ky si“. 20.00 „De tek ty vė Džon son“ (N­7). 21.00 „Vo lan de ris“ (5) (N­7). 22.50 „Vy riš ki rei ka lai“. 23.50 „Ar ti na mų“ (N­7).

11.00 Se no ji ani ma ci ja. 11.30 No me da. 12.15 Ku li na ri nis rei das. 12.45 Val gyk ir liek nėk. 13.10 „Žiau ri mei lė“. 14.00 „Mo te rys me luo ja ge riau“. 15.00 „Ža vūs ir drą sūs“. 16.05 Mart hos Stewart šou. 17.00 Ku li na ri nis rei das. 17.30 Val gyk ir liek nėk. 18.00 „Mo te ris be praei ties“. 19.00 „Žiau ri mei lė“. 20.00 La ba nakt, vai ku čiai. 20.30 No me da. 21.20 „Mo te rys me luo ja ge riau“. 22.20 „Mo te ris be praei ties“.

6.59, 13.00 TV par duo tu vė. 7.15 Te le ta biai. 7.45, 10.25 Griūk ne gy vas! (N­7). 8.15 Ne ga liu ty lė ti. 9.20, 18.20, 22.30 Su per L.T. 9.55 „Po ra kaip tvo ra“ (N­7). 11.10 Gon go Gan gas. 12.05, 21.00, 0.05 Re por te ris. 13.30 „Mer do ko pas lap tys“ (N­7). 14.50, 18.55 Il gai ir lai min gai. 15.45, 16.10 Dok. s. „Ge ne ro las“.

„Ope ra ci ja „Mūras“. 16.00, 17.00, 18.00 Ži nios. Orai. 17.20, 21.55 Lie tu va tie sio giai. 19.55 „Ge ne ro las“. „Kur je ris iš

Len ki jos“. 21.52, 0.57 Orai. 23.05 „MAD MEN. Rek la mos vil kai“

(N­7). 1.00 „Ge ne ro las“. „Ope ra ci ja

„Mū ras“.

9.00 Ži nios (k). 9.20 Tri le ris „Vie nin te lis ke lias“ (N­7). 11.15 Jė ga, gro žis, svei ka ta (k). 11.45 Muz. dra ma „Mu zi ka su ra du si

mus“ (N­7). 13.50 Te le laik raš tis. 15.30 Dra ma „Pa ry žius“ ( N­7). 17.30 Kau nas: tei sė bū ti (k). 18.00 Ži nios. 18.20 Is to ri nė lai da „Mū sų praei ties

beieš kant“ (k). 19.00 Nuo mo nės. 20.00 Svei kas žmo gus. 21.00 Ži nios. 21.19 Orai. 21.20 Ro man ti nė dra ma „Ma no

vai vo rų nak tys“ (N­14). 22.55 Ži nios (k). 23.15 Ko me di ja „Kad ir kas be nu tik tų“

(N­7).

8.00 Tri le ris „Ka ras“ (JAV, 2007 m.). 9.45 Nuo ty kių f. „Ni mės sa la“ (JAV,

2008 m.). 11.25 Nuo ty kių ko me di ja „Ope ra ci ja

„Del ta far sas“ (JAV, 2007 m.). 18.30 Dra ma „Me las ir ali bi“ (Olan di ja,

JAV, 2006 m.). 20.05 Dra ma „Gab rie lė“ (Pran cū zi ja,

Italija, 2005 m.). 21.40 Nuo ty kių ko me di ja „Lo bių

sa la“ (Pran cū zi ja, D.Bri ta ni ja, Bul ga ri ja, 2007 m.).

8.45 Televitrina.9.45, 19.00, 20.45, 23.00 Žinios +.10.00 Moterų Eurolyga.

„VIČI­Aistės“–„Lotos Gdynia“.11.45 Ispanijos „Primera“ lyga.

Madrido „Atletico“–„Villarreal“.13.30 Automoto.14.00 Adrenalinas.14.30 Futbolo dievai.15.30 VTB vieningoji krepšinio lyga.

„Nižnij Novgorod“–Kauno „Žalgiris“.

17.15 Ispanijos „Primera“ lyga. „Barcelona“–„Betis“.

19.15 Sportas LT. Ateities krepšinio žvaigždės (sausis).

19.45, 20.15 Futbolo dievai.21.00 Ispanijos „Primera“ lyga.

„Espanyol“–„Barcelona“.23.15 RIP.

22

menas ir pramogos

Me tų kny gos rin ki mai dar ne si bai gė

ketvirtadienis, sausio 26, 2012

Į lie tu vių kal bą iš vers tas ir iš­leis tas baž ny ti nės – Ka no nų tei­sės ko dek sas. Lie tu vos vys ku pų kon fe ren ci jos tei gi mu, lie tu viš­kas lei di mas at liks la biau pa žin­ti nę funk ci ją: prii mant spren di­mus nau do ja mas tik lo ty niš kas ko dek so teks tas.

„Ka no nų tei sės ko dek są su da­ro 1752 ka no nai, ku rių kiek vie nas pa na šiai kaip įsta ty mo straips nis iš reiš kia konk re čią tei si nę nor mą. Ji yra tai ko ma ne pa vie niui, o de­ri nant su ki tais ka no nais nu sa ky­to mis nor mo mis“, – ra šo ma pra­ne ši me.

Tie sa, ko dek so ver ti mas į lie tu­vių kal bą yra svar bus ne tik Baž­ny čiai, bet ir Lie tu vos tei si nin­kų bend ruo me nei, stu den ti jai ir vals ty bės ins ti tu ci joms.

„Vals ty bė pri pa žįs ta tuos ka no­ni nius ak tus ir Baž ny ti nio Tri bu­no lo (teis mo) spren di mus, ku rie su ke lia ci vi li nius pa da ri nius – baž ny ti nių ju ri di nių as me nų stei­gi mą, ti ky bos mo ky to jų sky ri mą, san tuo ką, jos pa skel bi mą ne ga lio­jan čia ir kt. Tai gi tam tik rais at ve­jais ir tam tik ra apim ti mi Ka no nų

tei sės ko dek sas Lie tu vo je vei kia ir yra tai ko mas drau ge su Vals ty­bės tei se“, – ra šo ma pra ne ši me. Da lis ko dek se esan čių spe ci fi nių po sa kių ir žo džių ne ver čia mi, jie paaiš ki na mi žo dy nė ly je.

„Lie tu vos vys ku pų kon fe ren ci ja ti ki si, kad da bar Ka no nų tei sės ko­dek su ga lės pa si nau do ti di des nė gru pė Baž ny čios na rių nei iki šiol. Vi lia ma si, kad jis pa ska tins są mo­nin gų ir ak ty vių ti kin čių jų ug dy­mą, už tik rins gi les nį jų su pra ti mą apie sa vo tei ses ir pa rei gas“, – tei­gia Vys ku pų kon fe ren ci ja.

Pir mą jį ver ti mo va rian tą Lie­tu vos vys ku pų kon fe ren ci jos pa­ve di mu at li ko mon sin jo ras Adol­fas Gru šas, ta čiau vė liau maž daug dar pen ke rius me tus ties teks­tu dir bo vys ku po Gin ta ro Gru šo va do vau ja ma ver ti mo re da ga vi­mo ko mi si ja iš dva si nin kų ir pa­sau lie čių. Šven to jo Sos to ir Lie­tu vos Res pub li kos su tar ty je Dėl san ty kių tarp Ka ta li kų Baž ny čios ir Vals ty bės tei si nių as pek tų ir Lie tu vos įsta ty muo se nu ma ty ta, jog Baž ny čia tvar ko si pa gal Ka­no nų tei sę.

BNS inf.

Lan ky to jų ant plū dis taip pat ne tu­rė tų su ma žė ti, pa ly gin ti su anks­tes niais me tais, pro gno zuo ja Lie­tu vos pa ro dų cent ras „Li tex po“, ku ria me tra di ciš kai vyks ta šis ren­gi nys.

„Ma no me, kad lan ky to jų ne bus ma žiau nei per nai. 60 tūkst. lan­ky to jų, kiek kny gų mu gė su lau kia pa sta ruo ju me tu, yra tik rai la bai daug“, – sa kė „Li tex po“ at sto vė Ra sa Ke liuo ty tė.

Va sa rio 23–26 d. ren gia mos Vil niaus kny gų mu gės šū kis –

„At versk pa sau lį!“, ku riuo, anot ren gė jų, no ri ma pa brėž ti pa grin­di nę kny gų mu gės mi si ją – ska ti­ni mą skai ty ti ir pa tir ti džiaugs mą at ran dant dar ne pa žin tą pa sau lį.

Prie Vil niaus kny gų mu gės šie­met pri si jungs per Bal ti jos ša lių sos ti nes ke liau jan ti Bal ti jos kny­gų mu gė. Jung ti nius sten dus tu rės Lat vi jos ir Es ti jos lei dyk los, da ly­vaus svar biau si Lie tu vos lei dė jai ir kny gy nai.

Mu gė je tra di ciš kai lan ky sis sve­čių iš už sie nio bū rys, tarp jų – ro ma no „Mir ti nin kės die no raš­

tis“ au to rė Ma ri na Ach me do va iš Ru si jos, ro ma nų „Sub ti lu mas“ ir „Iš ti kus lai mei“ au to rius Da vi das Foen ki nos iš Pran cū zi jos, vieš nia iš Al žy ro Yas mi na Khad ra.

Sa vo ro ma ną apie lie tu vių trem­ti nius „Tarp pil kų de be sų“ pri sta­tys lie tu vių kil mės ame ri kie tė Rū­ta Še pe tys.

Ren gi nių nu ma to ma pa na šiai kaip ir per nai – apie 300. Lan ky­to jų lauks kon cer tai, spek tak liai, me no pa ro dos, kū ry bi nė stu di ja „Tu ga li su kur ti kny gą“, dis ku si­jų klu bas, Kny gos ki no sa lė, su si­ti ki mai su Lie tu vos ir už sie nio au­to riais bei lei dė jais.

Mu gės die nos vėl tu ri tra di ci­nius pa va di ni mus. Skai ty to jų lauks įpras tas Il ga sis penk ta die nis, pail­gė jęs Ne kas die nių pa si ma ty mų šeš ta die nis – abi šias die nas mu­gė dirbs iki 21 val. Ket vir ta die nis skel bia mas Bi čiu lių, o sek ma die­nis – Šei mos die na.

KD, BNS inf.

Baž ny ti nė tei sė – jau ir lie tu viš kai Kny gų mu gė kvies at vers ti pa sau lį

Svar biau sias Lie­tu vos kny gų kū rė­jams ir lei dė jams ren gi nys – Vil niaus kny gų mu gė – šie­met ža da dar dau­giau da ly vių nei per nai. Va sa rio pa­bai go je vyk sian čia­me ren gi ny je sa vo nau jie nas pri sta tys apie 250 lei dyk lų iš 10 ša lių.

Vil niaus kny gų mu gė je tra di ciš­kai bus ap do va no ti Me tų kny gos rin ki mus nu ga lė ju sių lei di nių au­to riai . I ki va sa rio 17 d. dar ga li­ma bal suo ti už la biau siai pa ti ku­sią kny gą vi so se tri jo se – vai kų , paaug lių ir suau gu sių jų kny gų ka­te go ri jo se.

Kan di da tai į lau rea tus Vai kų kny­ �gos ka te go ri jo je: Kęs tu tis Kas pa ra­vi čius. „Ma žo ji žie ma“; Vy tau tas V.Lands ber gis. „Ste buk lin gas Do­mi ny ko bran gak me nis“; Vio le ta Pal­čins kai tė. „Mu zi ka tro liui“.

Kan di da tai į lau rea tus Paaug lių �kny gos ka te go ri jo je: Gin ta rė Ado­mai ty tė. „Pak ly du si pa sa ka“; Ak vi li­na Ci cė nai tė. „Ma no tė tis ir ki ti ne su­sip ra ti mai“; Gend ru tis Mor kū nas. „Iš nuo mši ko gy ve ni mo“.

Kan di da tai į lau rea tus Suau gu­ �sių jų kny gos ka te go ri jo je: Al fon sas And riuš ke vi čius. „Vė ly vie ji teks tai“; Ro mual das Gra naus kas. „Trys vie­nat vės“; Si gi tas Pa ruls kis. „Prieš mir tį no ri si švel naus“; Un di nė Ra dze vi čiū­tė. „Ba den Ba de no ne bus“. Kris ti na Sa­ba liaus kai tė. „Sil va Re rum II“.

Bal suo ti ga li ma ad re su http://metuknygosrinkimai.skai ty­mo me tai.ltar ba e.pa štu: metuknyga@lrt.lt;ar ba kla si ki niu bū du, siun čiant laiš ką ad re su: „Me tų kny gos rin ki mams“,Na cio na li nė M.Maž vy do bib lio te ka,Ge di mi no pr. 51, 01504 Vil nius.

Bal suo jant rei kia nu ro dy ti sa vo var­dą, pa var dę ar sla py var dį ir kon tak­tus (te le fo no nu me rį).

Bal sa vi mas vyks iki 2012 m. va sa­rio 17 d.

Nau jo vė: �� Vil�niaus�kny�gų�mu�gė�šie�met�lan�ky�to�jus�vi�lios�ir�už�sie�ny�je�jau�eks�po�nuo�ta,�sėk�mės�su�lau�ku�sia�pa�ro�da�„Ilust�ra�rium:�Šiuo�lai�ki�nės�Lie­tu�vos�vai�kų�kny�gų�iliust�ra�ci�jos“.

Prie Vil niaus kny gų mu gės šie met pri si­jungs per Bal ti jos ša­lių sos ti nes ke liau­jan ti Bal ti jos kny gų mu gė.

Renginiai: �� skai�ty�to�jų�lauks�įpras�tas�Il�ga�sis�penk�ta�die�nis,�pail�gė�jęs�Ne�kas��die�nių�pa�si�ma�ty�mų�šeš�ta�die�nis.� � Andriaus�Ufarto�(BFL)�nuotr.

23

menas ir pramogos

AvinAs (03 21–04 20). Šiandien, kaip visada, būsite pernelyg kal­

bus. Kils naujų idėjų, sumanymų, planuo­site, fantazuosite, tik nepamirškite, kad aplinkiniams tai gali būti visai neįdomu. Verčiau imkitės fizinio darbo, pavyzdžiui, nuvalykite kieme sniegą.

JAutis (04 21–05 20). Seksis ieškoti savo idealo ir siekti svajonės. Nebijo­

kite skraidyti padebesiais ir įgyvendinti sa­vo svajų. Bendradarbiavimas ir bendravi­mas teigiamai veiks jūsų karjerą.

DvyniAi (05 21–06 21). Pasinersite į fantazijas, bet būtinai atsiras žmo­

gus, kuris sugriaus jūsų gerą nusiteikimą. Pasistenkite reaguoti į tai ramiai, nepasi­duokite kitų blogai įtakai ir nuotaikai.

vėžys (06 22–07 22). Savyje atra­site tai, apie ką anksčiau nė nenu­

tuokėte, – intuiciją ir ypatingų psicholo­ginių gebėjimų. Kils noras sekti kilniais idealais ir svajoti. Tačiau būkite atsargus ir per daug neįsijauskite.

LiūtAs (07 23–08 23). Esate verti­namas dėl gebėjimo susitvarkyti

su duotomis užduotimis. Žmonės su­pras jūsų problemas ir palaikys jus, bet nepamirškite, kad labiausiai pasitikėti galite tik savimi.

MergeLė (08 24–09 23). Pirmeny­bę teiksite įprastam gyvenimui ir

nesigriebsite nerealių idėjų ar būdų ati­trūkti nuo tikrovės. Ne pats tinkamiausias laikas skaityti knygas ar žiūrėti filmus.

svArstykLės (09 24–10 23). Tu­rite pakankamai energijos ir moty­

vacijos, kad pagerintumėte savo aplinką ir gyvenimą. Savo agresyvumu galite įžeisti jaunesnį žmogų.

skorpionAs (10 24–11 22). Tikėti­na, kad šiandien gailėsitės priėmęs

kokį nors sprendimą. Laukia daug išgy­venimų ir nerimo, netinkama diena lažy­boms, deryboms.

ŠAuLys (11 23–12 21). Jūsų troški­mai bus be galo stiprūs, norėsite

mėgautis savimi. Tikėtinas meilės ro­manas, norėsite džiaugtis supančiais žmonėmis, gėrėtis žiema. Būtinai eikite pasivaikščioti.

ožiArAgis (12 22–01 20). Palanki diena mąstyti ir tyrinėti, nes užplūs

naujų idėjų ir minčių lavina. Mėgausitės ilgais pokalbiais, rašysite laiškus, plepėsi­te telefonu.

vAnDenis (01 21–02 19). Būsite pui­kus patarėjas asmeniniais klausi­

mais, todėl jūsų populiarumas vis augs. Tinkamai susidorosite su sudėtingomis už­duotimis ir pasieksite norimų rezultatų.

žuvys (02 20–03 20). Geras laikas paskaityti romantišką knygą ar pa­

žiūrėti filmą. Turėsite gerų idėjų ir min­čių. Bendraudami būsite labai emociona­lūs, tačiau žmonės lengvai supras, ką gal­vojate.

ori gi na lu mu su ža vė jo ita lus

ketvirtadienis, sausio 26, 2012

horoskopAi

DAtos (sAusio 26 D.)

kryžiAžoDis

Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute nu-meriu 1337. Siųsdami žinutę ra-šykite: DIENA (tarpas) KD (tar-pas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA KD KAUNAS (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba, iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu, atneškite į „Kauno dienos“ redakciją, Kęstučio g. 86, Kaunas.

Šios savaitės nugalėtoją paskelbsi-me antradienį, sausio 31 d.

Net ir tokia garsi rašytoja kaip Nora Ro-berts, kurios plunksnai priklauso be-veik 200 romanų, nedrįstų išsižadėti savo pirmųjų kūrinių. Vienas iš jų – tri-logija „Airių svajos“.Antrojoje trilogijos knygoje – „Laukinė rožė“ – susipažinsite su Erina Makinon.

Jie nukeliavo tolimą keliąieškodami savo laimės. Ir surado amžiną meilę.

Erinos Makinon, aštrialiežuvės Adelijos pusseserės, susitikimas su Berku Loga-nu nieko gero nežada. Turtingas mer-gišius, kortomis išlošęs dvarą, garsėja daug kuo, tik ne puikia reputacija. Eri-na tokius vyrukus apeina iš tolo.

Gražutė airė krinta Berkui į akį, o ir pa-ti Erina sunerimsta: įžūlusis amerikietis traukia ją tarsi magnetas.

Šią savaitę laimėkite noros roberts knygą „Laukinė rožė“.

Kny gų mu gė kvies at vers ti pa sau lįVie nas iš ren gi nių pro gra mos �

ak cen tų bus pa ro da „Il lust ra rium: Šiuo lai ki nės Lie tu vos vai kų kny gų iliust ra ci jos“, ku ri per nai bu vo eks­po nuo ja ma tarp tau ti nė je Bo lo ni jos vai kų kny gų mu gė je.

Pa ro do je eks po nuo ja mi 32 ryš­ �kiau sių pa sku ti nio jo de šimt me čio iliust ruo to jų kū ri niai, at sklei džian­tys mar gą, įvai rių žan rų ir sti lis ti kos Lie tu vos vai kų kny gų iliust ra ci jos pa no ra mą.

Pa ro dą su da ro tri jų kar tų Lie tu­ �vos iliust ruo to jų kū ri niai. Vy res nio­sios kar tos dai li nin kai, sa vo kū ry bi­nį ke lią pra dė ję XX a. 8–9 deš. so vie­ti niu Lie tu vos lai ko tar piu, šio je sri­ty je ak ty viai ku rian tys iki šiol. Dau­

gu ma jų – ryš kios, tarp tau ti nį pri pa­ži ni mą pel niu sios as me ny bės, tu­rin čios ne vie ną kū ry bos ap do va­no ji mą ir įver ti ni mą.

Pa ro do je taip pat pri sta to mi jau­ �no sios kar tos iliust ruo to jų kū ri­niai.

Bo lo ni jos mu gė je šios pa ro dos �eks po zi ci ja, pa rem ta pa pras ta, ta­čiau kar tu ge nia lia – at ver čia mos kny gos – idė ja, su lau kė ypač di de­lio tiek ita lų, tiek mu gės už sie nio sve čių su si ža vė ji mo. Šis ar chi tek­tū ri nis pa ro dos spren di mas bu vo įver tin tas ir vie nos ži no miau sių Ita­li jo je Mi la no bal dų ir di zai no pa ro­dos „Sa lo ne In ter na zio na le del Mo­bi le“ at sto vų.

renginiai: �� skai�ty�to�jų�lauks�įpras�tas�Il�ga�sis�penk�ta�die�nis,�pail�gė�jęs�Ne�kas��die�nių�pa�si�ma�ty�mų�šeš�ta�die�nis.� � Andriaus�Ufarto�(BFL)�nuotr.

1323 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Ge-diminas išsiuntė užsienio šalims pirmąjį laišką, kuriame pirmą kartą buvo pami-nėtas Vilnius kaip Lietuvos sostinė.1894 m. gimė Aldousas Huxley, anglų rašytojas fantastas.1925 m. gimė legendinis amerikiečių aktorius Paulas Newmanas.1928 m. gimė žymus prancūzų režisie-rius Roger Vadimas.1933 m. gimė Martynas Vainilaitis, lietu-vių poetas, rašytojas, vertėjas, vaikų po-etas ir rašytojas.1958 m. gimė Rasa Juknevičienė, LR krašto apsaugos ministrė.2010 m. Vilniuje mirė knygų apipavi-dalintojas dailininkas Eugenijus Kar-pavičius.

orai kaunešiandien Rytas Diena Vakaras Naktis Vėjas (m/s)

Bal ta Bal ta ir šal ta šal ta

Nak tys – vis šal tes nės, die nos – vis la­biau sau lė tos. At ro do, kad bū tent taip pa si tik si me pa sku ti nį žie mos mė ne­sį. Ki tos sa vai tės pra džio je ato kiau­siuo se Lie tu vos vien kie miuo se tu rė­tų ge ro kai traš kė ti medinės tvo ros – nak ti mis tem pe ra tū ra ga li nu kris ti iki 24 laips nių šal čio. Die no mis ter mo­met ro stul pe lis var giai pa kils virš 10 laips nių šal čio pa da los – ro dys 11–14 laips nių že miau nu lio. Paguoda vie­na – die no mis daž niau švies sau lė. Už sie nio si nop ti kai sa ko, kad pa na­šūs orai ga li iš si lai ky ti ir pir mą jį va­sa rio de šim ta die nį.

KD inf., Vytauto Petriko nuo tr.

rytoj

poryt

-10 -10-7 -8

-14 -13-10 -14

-15 -17-12 -14

4

5

3

įvairenybės

Nau jo ty ri mo au to riai tei gia, kad vė ses nė je tem pe ra tū ro je ir jaus da­mas švel nų šal tu ką mū sų or ga niz­mas efek ty viau de gi na ka lo ri jas.

Ka na die čių moks li nin kai iš ty­rė, kad kai žmo gus bū na že mes nė­je tem pe ra tū ro je (to kio je, ku rio je kū nui vė su, bet dar ne dre ba ma), suak ty vė ja ru da sis rie ba li nis au­di nys ir pra de da mos de gin ti ka­lo ri jos.

„Iš siaiš ki no me, kad per tris va­lan das at si kra to ma maž daug 250 pa pil do mų ki lo ka lo ri jų“, – ty ri­mo re zul ta tus ko men ta vo moks­li nin kai.

To kie ty ri mo re zul ta tai paaiš­ki na ir tai, ko dėl vie ni žmo nės yra at spa res ni šal čiui nei ki ti – jie tu­ri dau giau ru do jo rie ba li nio au di­nio, ra šo ne wser.com.

Bū ti na pri min ti, kuo ski ria si ru­da sis rie ba li nis au di nys nuo bal to­

jo. Ru da sis rie ba li nis au di nys yra „ge rie ji rie ba lai“ – jie de gi na ka lo­ri jas, o jų ne kau pia. Vie na pa grin­di nių ru do jo rie ba li nio au di nio funk ci jų – ši lu mos ga my ba. Suau­gu sie ji to kio ge rų jų rie ba lų au di nio ne tu ri itin daug, tad moks li nin kai ieš ko bū dų, kaip jį ak ty vuo ti.

Vis gi pus nuo giams da bar pat pul ti lau ką ne pa ta ria ma. „Kol kas mes ne sa me tik ri, ar šio rie ba li nio au di nio ak ty va vi mas la bai ge ra idė ja, – įspė ja ty ri mui va do va vęs moks li nin kas. – Nau do ti šal čio te ra pi ją ko vo jant su ant svo riu dar kiek anks to ka.“

Kaip ra šo ma „The New York Ti­mes“, ki to ty ri mo au to riai tvir ti­na, kad ak ty vi fi zi nė veik la ga­li pa vers ti bal tą jį rie ba li nį au di nį ru duo ju – taip at si ti ko eks pe ri­men to ob jek tui pe lei.

lrt.lt inf.

Sa po ro mies te (Ja po ni jo je) vyk­sian čia me tarp tau ti nia me snie go skulp tū rų kon kur se nu ga lė to jų ti­tu lą sieks ap gin ti Kau no ko man da.

63­ia sis kas me tis Sa po ro snie go fes ti va lis vyks va sa rio 6–12 d. Vie­nas iš pa grin di nių fes ti va lio ren gi nių – 39­ąjį kar tą or ga ni zuo ja mas tarp­tau ti nis snie go skulp tū rų kon kur sas. Šia me kon kur se tra di ciš kai da ly vaus ir tri jų kau nie čių skulp to rių – Kęs­tu čio La naus ko, Ar tū ro Bur nei kos ir To mo Pet rei kio – ko man da, ku ri jau ke le tą me tų iš ei lės gar si na ne tik Kau no, bet ir Lie tu vos var dą.

Šį met kau nie čiai kurs skulp tū­rą, pa va din tą „Gro žis yra tra pus“. Pag rin di nė kū ri nio idė ja, pa sak jos au to rių, yra kal bė ti apie vi sų mū sų na mus – Že mės pla ne tos ste buk lą, ja me eg zis tuo jan tį gro žio tra pu mą ir jo iš sau go ji mą.

„Mū sų pa sau lis yra di de lis vi­sa tos ste buk las. Že mė yra be ga li­nis aruo das, ku ris sa vy je tal pi na ne sus kai čiuo ja mą for mų ir spal vų įvai ro vę. Pa sau lio gro žis yra neiš­se mia mas, ta čiau kar tu la bai tra pus ir lai ki nas dėl žmo nių veik los. Mes sto vi me ant be dug nės kraš to, kai nė ra kur trauk tis to liau“, – kū ri nio kon cep ci ją pri sta tė T.Pet rei kis.

Lie tu vos de le ga ci jos Sa po ro snie go fes ti va ly je da ly vau ja jau 10 me tų. Pas ta rai siais me tais kau nie­čiai na mo ne grįž ta be ap do va no ji­mų. 2009 m. kon kur se skulp to riai nu si lei do tik Tai lan do ko man dai. Per nai kau nie čių dar bas „Pa sau lis yra mū sų avi lys“ bu vo pri pa žin tas ge riau siu.

KD inf.

Kuo šal čiau, tuo lie siau?

kū ri nys: �� 2011�m.�kau�nie�čių�dar�bas�„Pa�sau�lis�yra�mū�sų�avi�lys“�bu�vo�pri�pa�žin�tas�ge�riau�siu.

Le do skulp to riai vėl prii ma iš šū kį

PAR moks li nin kai su ra do se niau­sią di no zau rų liz da vie tę. Kaip pra ne šė bri tų dien raš tis „Guar­dian“, di no zau ro Mas sos pon dy lus liz da vie tės am žius moks li nin kų ver ti ni mu, sie kia 190 mln. me tų. Šio je liz da vie tė je ras ta 10 dė čių, kiek vie no­je jų – iki

34 vie nas prie ki to glau džiai pri­si spau du sių suak me nė ju sių kiau­ši nių, taip pat ras ta smul ku čių ma žo di no zau ro pėd sa kų. Moks­li nin kų nuo mo ne, ra di nys lei džia tvir tin ti, kad di no zau ro jau nik­

liai liz da vie tė je gy ven da vo ga­na il gai.

Dė čių iš si dės ty mas liu­di ja, kad anks ty vie ji di no­

zau rai ne kar tą su grįž da vo į tą pa čią vie tą ir pa dė ju sios kiau ši nius pa te lės juos rū­

pes tin gai pri žiū rė da vo.Fo si li jos ap tik tos anks ty vo­

jo ju ros pe rio do uo lie no se na cio­na li nio par ko te ri to ri jo je. Moks­li nin kai ma no, kad dar dau giau dė čių bus ga li ma ras ti po uo lie­no mis.

BNS inf.

Se niau sias di no zau rų liz das

Atėnai +10Berlynas +1Brazilija +28Briuselis +7Dublinas +7Kairas +20Keiptaunas +25Kopenhaga +2

Londonas +9Madridas +10Maskva –12Minskas –16Niujorkas +8Oslas –2Paryžius +9Pekinas +5

Praha –2Ryga –8Roma +9Sidnėjus +26Talinas –11Tel Avivas +18Tokijas +6Varšuva –4

Saulė teka 8.19Saulė leidžiasi 16.43Dienos ilgumas 8.24Mėnulis (jaunatis) teka 8.58Mėnulis leidžiasi 21.03

26­oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 340 dienų.Saulė Vandenio ženkle.

Vardaipasaulyje

Marijampolė

Tauragė

–10

–7

Vilnius–9

Alytus–10

Kaunas–7

Utena–11

Panevėžys

–8ŠiauliaiTelšiai

–8

Klaipėda–6

Vėjas2–7 m/s

šiandien, sausio 26 d.Orai Artimiausiomis dienomis sinopti-kai prognozuoja šaltus orus. Šian-dien žymesnio sniego nenumatoma. Temperatūra dieną bus 6–11 laipsnių šalčio. Rytoj taip pat kritulių nenu-matoma, bus dar šalčiau. Naktį bus iki 14 laipsnių šalčio. Dieną didžiuo-siuose miestuose temperatūra svy-ruos apie 10 laipsnių šalčio.

–9

Dangis, Eigintė, Justas, Polikarpas, Rimantas, Titas.