Pasaulis 12p. lietuva 7p.

arū nas Damb raus kasa.dambrauskas@kaunodiena.lt

Lie tu vos svei ka tos moks lų uni ver­si te to (LSMU) Kau no kli ni ko se vai­ko ne te ku si ir me di kų kal tę ban­dan ti įro dy ti kau nie čių šei ma pa­sie kė ne di de lę per ga lę.

2009 m. lapk ri čio 13 d. Kau no kli­ni ko se mi rė trylikametis Ro kas Strio ga. Ber niu kui bu vo įta ria mas se zo ni nis gri pas, nors Lie tu vo je ir pa sau ly je jau siau tė jo pan de mi nis. R.Strio ga į li go ni nę bu vo pa gul dy­tas tik pri myg ti nai rei ka lau jant tė­vams. Me di ci nos fel če rės iš si la vi ni­mą tu rin ti Dia na Strio gie nė, li ku si li go ni nė je su sū nu mi, įsi ti ki nu si, kad jam ne bu vo skir tas de ra mas gy­dy mas, li ga už vil kin ta, ir tai pri ve dė prie mir ties.

ekonomika 9p.

Dienos citata

Tė vai ne nu lei džia ran kų

„Pri pa žįs tu, kad spren­di mai, ku rie bu vo priim­ti, bu vo pa grįs ti. Ar man jie pa tin ka – ki tas klau si­mas“, –

Penktadienissausio 20, 2012Nr. 16 (19575)Kaunodiena.lt2 Lt

Sei­mo­po­sė­dy­je­­va­kar­už­vi­rė­­val­dan­čių­jų­­ir­opo­zi­ci­jos­­

am­bi­ci­jų­­ka­ras.

Birmingamo­teisme­nagrinėjama­­nužudymo­byla,­­kurioje­pagrindinis­įtariamasis­–­Lietuvos­pilietis­R.Liorančas.

Kau­ne­to­liau­pin­ga­­ne­kil­no­ja­ma­sis­­tur­tas­–­bu­tas­­Se­na­mies­ty­je­­pi­ges­nis­nei­­Klai­pė­do­je.

Mū šis dėl val džios Kau ne vėl pra si de da?

13p.

2

sa­ko­į­po­li­ti­ką­su­kan­tis­ope­ros­­so­lis­tas­Vy­tau­tas­Juo­za­pai­tis.

Opo zi ci jos nuo sta bai, mė ne siui suim tas Kęs tu tis Kriš čiū nas nu spren dė sa vo no­ru ap leis ti vi ce me ro kė dę. Jau pra si dė jo dė lio nės, kaip tu ri at ro dy ti val dan čio ji koa li ci ja, ta čiau ir čia daug ką ga li nu lem­ti K.Kriš čiū nas.

klausimas: ­� kada­Kauno­politikams­dirbti,­jei­grumtynės­dėl­valdžios­tapo­nuolatine­būsena?­ ­ Šarūno­Mažeikos­(BFL)­nuotr.

auš ra Gar nie nėa.gar nie ne @kau no die na.lt

Pra šo at leis ti iš pa rei gų„Kęs tu tis Kriš čiū nas pra šo, kad ta­ry ba at leis tų jį iš vi ce me ro pa rei­gų, nes yra at lie ka mas iki teis mi nis ty ri mas“, – dien raš čiui pa tvir ti­no Kau no so cial de mok ra tų ly de rė Orin ta Lei pu tė.

Pa sak jos, K.Kriš čiū nas šią in for­ma ci ją per da vė per sa vo ad vo ka tą, siek da mas ne truk dy ti sa vi val dy bės dar bo. „Kęs tu čiui at si sta ty di nus, ne bus jo kių in terp re ta ci jų ar po li­ti ka vi mo“, – sa kė O.Lei pu tė.

Dėl K.Kriš čiū no at lei di mo ta ry ba tu rės ap si spręs ti ki tą sa vai tę, sau­sio 26­ąją vyk sian čia me ta ry bos po sė dy je. 2

8p.

Šiuo­lai­ki­nę­ja­po­nų­­fo­tog­ra­fi­ją­iš­šif­ruo­ja­­tik­pa­ži­nusieji­­pa­čią­­tau­tą.

„Žalgiris“ – „maccabi“ 76:84 10p.

Oro kokybė KauneAnglies monoksidas (CO)Kietosios dalelės (KD

10)

Azoto dioksidas (NO2)mg/m35036

Nustatyta 24 val. ribinė vertė00 mg/m310

Nustatyta 8 val. ribinė vertė0 mg/m3200

Nustatyta 1 val. ribinė vertė

Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai

2

miestas0,65 45

Penktadienis, sausio 20, 2012

Mū šis dėl val džios Kau ne vėl pra si de da?

Kol vyks ta iki teis mi nis ty ri mas, K.Kriš čiū nas

su stab dė sa vo na rys tę Lie tu vos so­cial de mok ra tų par ti jo je.

Iš va ka rykš čių Kau no po li ti­kų nuo tai kų ga li ma spręs ti, kad K.Kriš čiū no at si sta ty di ni mas iš vi­ce me ro po sto ta ry bos po sė dy je bus vi suo ti nai pa lai min tas. Ar jis pa si­trauks ir iš ta ry bos na rių, ne ži nia.

Kon ser va to riai ra gi no trauk tisKad K.Kriš čiū nas at si sta ty dins pa ts, ne si ti kė jo nei mies to ta ry bos ma žu mo je, nei val dan čio jo je dau­gu mo je esan tys po li ti kai.

Tre čia die nio va ka rą po sė džia­vu si Kau no mies to ta ry bos Tė vy­nės są jun gos­Lie tu vos krikš čio nių de mok ra tų (TS­LKD) frak ci ja nu­spren dė siū ly ti K.Kriš čiū nui at si­sta ty din ti sa vo no ru.

„So cial de mok ra tų po li ti kui mes ti įta ri mai – pa kan ka mai rim ti. Nea­be jo ju, kad tai su pran ta ir jo par­ti jos ko le gos. Tu ri me kons ta tuo ti, kad K.Kriš čiū no, kaip vie no iš vi­ce me rų, da ly va vi mas su įsta ty mu ir mo ra lia po li ti ka pra si len kian­čio je is to ri jo je men ki na sa vi val dos au to ri te tą. Mė nuo areš ti nė je – il­gas lai kas ir ne ga li me leis ti, kad vi­ce me ro ku ruo tos sri tys nu ken tė tų dėl to, kad kas nors įsi ki bęs lai ko si sa vo po sto. To dėl siū lo me K.Kriš­čiū nui pa si trauk ti“, – frak ci jos po­zi ci ją pri sta tė frak ci jos se niū no pa­va duo to ja Gin ta rė Skais tė.

„Aiš ku, ga lio ja ne kal tu mo pre­zump ci ja, lauk si me tei sė sau gos iš va dų, bet ir pa tiems so cial de­mok ra tams taip bū tų svei kiau“, – įsi ti ki nęs Kau no me ras And rius Kup čins kas.

Jau rin ko pa ra šus„K.Kriš čiū nas – ne tas žmo gus, ku ris pa ts at si sta ty din tų. Juo­kas pro aša ras, kaip jis nea dek va­čiai ver ti no sa vo si tua ci ją iš ve da­mas iš teis mo. Tar si Cho dor kovs kis Kau ne bū tų at si ra dęs“, – va kar ry­te iro ni za vo Dar bo par ti jos frak ci­jai ta ry bo je va do vau jan tis Gin ta ras Jo nas Fur ma na vi čius.

Su ži no ję, kad K.Kriš čiū nas suim tas mė ne siui, Dar bo par ti jos at sto vai pra dė jo rink ti pa ra šus po in ter pe lia ci ja so cial de mok ra tų de­le guo tam me ro pa va duo to jui. „Tai na tū ra li mū sų reak ci ja į pa sta rų jų die nų įvy kius. Jei gu vi ce me ras mė­ne sį poil siaus įsta ty mų nu ma ty ta tvar ka, jį tu ri kas nors pa keis ti“, – šyp te lė jo Dar bo par ti jos frak ci jos se niū nas G.J.Fur ma na vi čius.

Kau no Jo no ir Pet ro Vi lei šių Vi du ri nė Mo KyK la šVen tė Pir Mo Jo Kau no bur Mist ro Jo no Vi lei šio 140-ąJį Ju bi lie Jų

Pa sak jo, in ter pe lia ci ja bu vo ap­tar ta su vi so mis opo zi ci nė mis par­ti jo mis. „Vie nin gas Kau nas“ taip pat pa skel bė pa si ra šy sian tis.

G.J.Fur ma na vi čius sa kė, kad opo zi ci ja dar prieš Nau juo sius bu­vo su ta ru si at sta ty din ti K.Kriš čiū­ną, ta čiau ne pa vy ko įkal bė ti kon­ser va to rių pa lai ky ti in ter pe lia ci ją.

Kol kas ta ria si ty liaiSa vi val dy bė je ap si lan kius spe cia­lių jų tar ny bų pa rei gū nams, kaip­mat pa skli do kal bos, kas pa keis so cial de mok ra tus val dan čio jo je koa li ci jo je. Iki šiol so cial de mok­ra tai, iš 4 na rių su bū rę Jung ti nę frak ci ją ta ry bo je, tu rė jo vi ce me­ro ir ad mi nist ra ci jos di rek to riaus po stus.

Per nai ru de nį trys nuo so cial­de mok ra tų frak ci jos at ski lę po li­ti kai, įkū rę nau ją frak ci ją „Dir bam Kau nui“, tre čia die nio va ka rą iš­pla ti no pa reiš ki mą, ku ria me pa­

si siū lė įsi lie ti į val dan čią ją dau­gu mą. „Frak ci ja „Dir bam Kau nui“ yra pa si ren gu si dirb ti koa li ci jo je be su si komp ro mi ta vu sių po li ti kų“, – tei gia frak ci jos se niū nas Gin tau tas La ba naus kas.

Neo fi cia liai kal ba ma, kad koa li­ci jos par tne riai ma žiau siai pa gei­dau ja, kad jie atei tų.

Kon ser va to rių ly de ris A.Kup­čins kas kor tų at vers ti kol kas ne­lin kęs. „Frak ci jo je ap ta ri nė jo me įvai rius va rian tus. Do mi nuo ja nuo­mo nė, kad rei kia stip rin ti val dan­

1

Grei tai: �� G.La�ba�naus�kas�(dešinėje)�pir�mas�pa�si�siū�lė�A.Kup�čins­kui�pa�dė�ti�val�dy�ti�Kau�ną.�����������������������������������Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo,�To�mo�Ra�gi�nos�nuo�tr.

Nes ku ba: �� O.Lei�pu�tė�in�for�ma�vo�apie�K.Kriš­čiū�no�no�rą�trauk�tis�iš�vi�ce�me�ro�po�sto.

Są ly ga: �� V.Ma�ti�jo�šai�tis�su�tik�tų�pri�si�dė�ti�prie�val�dan�čiosios�koalicijos,�jei�gu�tarp�jų�ne�lik�tų�„tam�tik�rų�as�me�nų“.

Pa si ry žę: �� G.J.Fur�ma�na�vi�čius� su� Darbo�partija�norėtų�būtų�tarp�valdančiųjų.

Jei gu vi ce me ras mė ne sį poil siaus įsta ty mų nu ma­ty ta tvar ka, jį tu ri kas nors pa keis ti.

Dėl to ji su vy ru krei pė si į įvai riau sias ins ti tu ci­

jas, ga vo šūs nį at sa ky mų, ku rio­se pa teik ta me di kus ir gi nan čių, ir kal ti nan čių ver si jų.

Nors praė jo dau giau nei dve­ji me tai, R.Strio gos gy dy mo ir mir ties ap lin ky bių ty ri mas te be­vyks ta ad mi nist ra ci nia me, ci vi­li nia me ir bau džia ma ja me pro­ce suo se. Nė vie na me iš jų taš kas dar ne pa dė tas.

Vals ty bi nė me di ci ni nio au di to ins pek ci ja bu vo priė mu si spren­di mą, kad as mens svei ka tos prie­žiū ros pa slau gos R.Strio gai Kau no kli ni ko se bu vo teik tos pa žei džiant tei sės ak tų ir įstai gos vi daus do­ku men ta ci jos rei ka la vi mus.

Gy dy to jai ne tik neį ta rė R.Strio­gai gri po, bet ir ap lai džiai gy dė diag no zuo tą plau čių už de gi mą, del sė pra dė ti teik ti bū ti ną sku­bią pa gal bą.

Pa nei gė iš va dasVals ty bi nė me di ci ni nio au di to ins pek ci ja pa tei kė Kau no kli ni­koms re ko men da ci jas svei ka tos prie žiū ros pa slau gų ko ky bei ge­rin ti, o va do vui – įver tin ti spe­cia lis tų, pa žei du sių tei sės ak tų nu sta ty tus rei ka la vi mus, veiks­mus ir priim ti spren di mus.

Kau no kli ni kų va do vai su tuo ne su ti ko ir ap skun dė spren di mą Vy riau sia jam ad mi nist ra ci niam

teis mui, ku ris pa nai ki no Vals ty­bi nio me di ci ni nio au di to ins pek­ci jos iš va das.

Sū naus ne te kę tė vai vėl pra dė jo eiti kry žiaus ke lius: ra šė pa reiš ki­mus Svei ka tos ap sau gos mi nis te­ri jai ir Vals ty bi nei me di ci ni nio au­di to in pek ci jai, Sei mo pir mi nin kei ir Svei ka tos rei ka lų ko mi te tui.

Ieš ko da mi tei sy bės ir už ta ri mo, Strio gos ne vie ną kar tą krei pė si į prie Svei ka tos ap sau gos mi nis te­ri jos vei kian čią Pa cien tų svei ka tai pa da ry tos ža los nu sta ty mo ko mi­si ją. Ta čiau tai ne da vė re zul ta tų.

Ko mi si jos pir mi nin kė, Svei­ka tos ap sau gos mi nis te ri jos Tei­sės de par ta men to di rek to rė Ne­ri ja Sta siu lie nė yra Kau no kli ni kų ste bė to jų ta ry bos na rė.

ne di de lė per ga lėNag ri nė jant Strio gų pa reiš ki mą dėl jų sū naus gy dy mo Kau no kli­ni ko se N.Sta siu lie nė ne nu si ša li­no ir ne lei do nu si ša lin ti ko mi si­jo je da ly vau jan čiam dar vie nam Kli ni kų dar buo to jui.

Strio gos to kį N.Sta siu lie nės el­ge sį ap skun dė Vy riau sia jai tar ny­bi nės eti kos ko mi si jai, ku ri nag ri­nė jo, ar N.Sta siu lie nė ga lė jo bū ti ob jek ty vi ir ne ša liš ka da ly vau da­ma prii mant spren di mą dėl Kli­ni ko se su teik tų me di ci ni nių pa­slau gų ko ky bės.

VTEK nu spren dė, kad da ly vau­da ma Pa cien tų svei ka tai pa da ry­tos ža los nu sta ty mo ko mi si jos po sė džiuo se ir slap tuo se bal sa­vi muo se N.Sta siu lie nė pa žei dė Vie šų jų ir pri va čių in te re sų de ri­ni mo vals ty bi nė je tar ny bo je įsta­ty mo nuo sta tas.

Tei sy bės ieš kan tiems mi ru sio vai ko tė vams toks spren di mas su tei kė vil ties, kad jų pa stan gos gal būt ne liks be vai sės.

Tė vai ne nu lei džia ran kų

Abe jin gu mas: �� me�di�ci�nos� įstai�gų�ko�ri�do�riuo�se� tė�vai�ne�ran�da,�kas�jiems�galėtų�pa�dė�ti.�����������������������������������������������������������������������������Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.

1

Tei sy bės ieš kan­tiems mi ru sio vai­ko tė vams spren­di mas su tei kė vil­ties, kad jų pa stan­gos gal būt ne liks be vai sės.

3

MiestasPenktadienis, sausio 20, 2012

Mū šis dėl val džios Kau ne vėl pra si de da?

Auš ra Gar nie nėa.garniene@kaunodiena.lt

Idė jos su kel ti vi sus sa vi val dy bės tar nau to jus į vie ną spe cia liai pri­tai ky tą pa sta tą Kau ne už ge so. 23 vie to se iš si bars čiu sius sa vi val­dy bės ad mi nist ra ci jos pa da li nius mies to val džia šie met ke ti na su­kraus ty ti į mo ki nių ne su ren kan­čią mo kyk lą.

Idė ją rei kia pa mirš tiKad val di nin kų ka bi ne tai bū tų įreng ti mo kyk los kla sė se, pri ta­rė ir sa vi val dy bės ta ry bos ko le gi­ja. Mat jau aiš kus 2012­ųjų Kau no de vi zas: iš gy ven ti.

„Prieš ke le rius me tus sklan­dė idė ja, kad sa vi val dy bei rei kia vie no pa sta to, bet da bar ti niu lai­ko tar piu apie tai rei kia pa mirš ti. Da bar rei kia pa si ruoš ti di džia jam kraus ty mui si ir at si sa ky ti nuo mo­ja mų pa tal pų“, – sa kė Kau no me­ras And rius Kup čins kas.

Jis pri pa ži no, kad si tua ci ja, kai sa vi val dy bė, pa ti nuo mo jan ti pa­tal pas, kai ku rias sa vo pa tal pas per nuo mo ja – ab sur diš ka. Sa vi val­dy bė tu ri ir to kių pa tal pų, ku rios sto vi tuš čios ir ne nau do ja mos.

Už nuo mą – 9 tūkst. li tųPir miau sia pra bil ta apie tai, kad rei kia at si sa ky ti M.Do bu žins kio gat vė je nuo mo ja mo pa sta to, ku­ria me įsi kū ręs Švie ti mo ir ug dy­mo bei ki ti su švie ti mo įstai go mis su si ję sky riai. Per mė ne sį šio pa­sta to nuo ma mo kes čių mo kė to­

Auš ra Gar nie nė

Sa vi val dy bė jau ne vie nus me tus svars to, kaip pa sta ty ti nau ją mo­kyk lą Ro mai niuo se, ta čiau aiš­ku, kad pi ni gų mo kyk los sta ty­bai nė ra.

„Ro mai niuo se mo kyk los rei kia, bet kai lau kia Pa ne mu nės til to sta­ty ba ir A.Juo za pa vi čiaus pro spek­to re konst ruk ci ja, su dė tin ga ras­ti pa pil do mų lė šų“, – sa vi val dy bės ta ry bos ko le gi jos po sė dy je aiš ki no me ras And rius Kup čins kas.

Pa gal pa reng tą pro jek tą nau jai mo kyk lai, ku rio je ga lė tų mo ky tis

600 vai kų, pa sta ty ti rei kia apie 38 mln. li tų.

Pus me tį dir bęs vi ce me ras Po­vi las Ma čiu lis siū lė idė ją ša lia da bar esan čio pra di nės mo kyk­los pa sta to for muo ti mo du li­nį pa sta tą iš ap šil tin tų kon tei­ne rių. To kia pra kti ka eg zis tuo ja kai ku rio se už sie nio ša ly se, ta­čiau Švie ti mo ir ug dy mo sky­riaus ve dė jas An ta nas Bag do nas ti ki no, kad toks va rian tas Kau nui per bran gus.

Svars ty tas ir mo ki nių pa vė žė­ji mo į ki tas mo kyk las klau si mas, ta čiau paaiš kė jo, kad mo ki niai ke lio nė je už truk tų apie va lan dą.

Ro mai niuo se gy ve nan tys kau­nie čiai sa vi val dy bės slenks čius dėl nau jos mo kyk los mi na nuo 1994­ųjų, ta čiau spren di mo nė­ra iki šiol.

Sa vi val dy bės ta ry bos ko le gi­ja nu spren dė re ko men duo ti sa­vi val dy bės ad mi nist ra ci jai ieš ko­ti bend ra dar bia vi mo su pri va čiu sek to riu mi ga li my bę. To kiu at ve­ju už pri va čio mis lė šo mis pa sta­ty tą mo kyk lą sa vi val dy bė iš si mo­kė tų per 30–40 me tų.

To kiu prin ci pu nau ja mo kyk la per nai pa sta ty ta Vil niu je, Bal siuo­se. Tie sa, ga lu ti nė mo kyk los sta­ty bos kai na – neį ti ki mai di de lė.

KaU no Jo no IR Pet Ro VI leI šIų VI dU RI nė Mo KyK la šVen tė PIR Mo Jo KaU no bUR MISt Ro Jo no VI leI šIo 140-ąJį JU bI lIe Jų

čią ją dau gu mą“, – nie ko konk re­taus neį var di jo mies to va do vas. Jis iš si su ko ir nuo klau si mo, ar so cial­de mok ra tai ga li ti kė tis iš lik ti val­dan čio jo je dau gu mo je.

„Kau no die nos“ ži nio mis, dau­giau siai bal sų tu rin tys kon ser va­to riai su ski lo į dvi sto vyk las: vie ni pa gei dau ja dirb ti su „Vie nin go Kau­no“ at sto vais, ki ti par tne riais ma to Dar bo par ti ją. Pas ta ruo sius pa lai ko ir par ti ja „Jau no ji Lie tu va“.

Kor tų at skleis ti ne sku ba„Su me ru kal bė jo me ne apie koa li­ci ją, o apie tai, kaip ge riau val dy ti mies tą. Jau ni mas pra de da įsi klau­sy ti į vy res nių jų kal bas. Nuo mo nės su ta po“, – dės tė „Vie nin go Kau no“ ly de ris Vis val das Ma ti jo šai tis.

Jis ti ki no kol kas ne sku ban tis įsi lie ti į koa li ci ją. „Kol koa li ci jo­je bus kai ku rie as me nys, mes nei­si me. Jo je dar yra žmo nių, ku riuos rei kė tų iš ves ti iš sa lės ir nušalinti

nuo val džios“, – pa slap tin gai už­si mi nė ta ry bos na rys.

Pa si tei ra vus, ar so cial de mok­ra tų vie tą val dan čio jo je dau gu­mo je ke ti na užim ti Dar bo par ti jos na riai, G.J.Fur ma na vi čius tokios ga li my bės neat me tė. Jie rei ka la vi­mų ne ke lia. „Jei gu val dan tie ji mus pa kvies tų, tik rai esa me pa si ruo­šę pri si jung ti“, – sa kė opo zi ci nės Dar bo par ti jos frak ci jos se niū nas.

Ir ap ta kiai, ir tie siai„Ne ma to me nie ko blo go, jei gu po dis ku si jų ir po zi ci jų su de ri ni mo į koa li ci ją atei tų ku rios nors opo zi­ci nės par ti jos“, – par ti jos Tvar ka ir tei sin gu mas frak ci jos po zi ci ją dės­tė Auš ra Ru čie nė. Anot jos, so cial­de mok ra tai tu ri rim tų pro ble mų.

Pa si tei ra vus, su ku ria opo zi ci­ne par ti ja Tvar kos ir tei sin gu mo at sto vai la biau lin kę sie ti bend­rus dar bus, o su ku ria po li ti ne jė ga vi sai ne pa ke liui, A.Ru čie nė at sa­kė ap ta kiai: „Mū sų frak ci ja ne jau­čia prie šiš ku mo nė vie nam ta ry bos na riui, nė vie nai frak ci jai.“

Li be ra lų ir cent ro są jun ga lai ko­si po zi ci jos, kad kol kas koa li ci jo je nie ko ne rei kia keis ti. „Kol kas nė­ra kur sku bė ti. Koa li ci ja sta bi li, tu­ri 26 bal sus ir ga li dirb ti to liau“, – frak ci jos po zi ci ją pri sta tė ta ry bos sek re to rius Min dau gas Ši vic kas.

Anot jo, jau pa reng tas ta ry bos spren di mo pro jek tas dėl K.Kriš čiū­no at lei di mo iš vi ce me ro pa rei gų, tad so cial de mok ra tai ga lės lik ti koa­li ci jo je. To kia si tua ci ja li be ral cent­ris tus la biau siai ten kin tų. Neo fi cia­liai kal ba ma, kad A.Gar ba ra vi čiaus va do vau ja ma par ti ja koa li ci jo je ne­no ri „Vie nin go Kau no“ at sto vų.

lems so cial de mok ra taiKau ną val dan čios koa li ci jos li ki mas la biau siai pri klau so nuo so cial de­mok ra tų ir K.Kriš čiū no spren di­mo. Jei gu jis nu spręs at si sa ky ti ta­ry bos na rio man da to, pa gal są ra šą jį pa keis so cial de mok ra tas Va si­li jus Po po vas. Tuo met so cial de­mok ra tai ga li iš sau go ti sa vo po zi­ci jas val dan čio jo je dau gu mo je ir opo zi ci nėms jė goms du rys į val­džią už si vers.

O.Lei pu tės tei gi mu, so cial de­mok ra tų Kau no sky riaus ta ry ba pir ma die nį svars tys, kaip elg tis. „No rė tu me su lauk ti dau giau in­for ma ci jos iš tei sė sau gos. Kol kas K.Kriš čiū nas nė ra nu teis tas. O jei­gu vi sa tai pa si ro dys ne tie sa?“ – re to riš kai klau sė Kau no so cial de­mok ra tų ly de rė.

Nes ku ba: �� O.Lei�pu�tė�in�for�ma�vo�apie�K.Kriš­čiū�no�no�rą�trauk�tis�iš�vi�ce�me�ro�po�sto.

Są ly ga: �� V.Ma�ti�jo�šai�tis�su�tik�tų�pri�si�dė�ti�prie�val�dan�čiosios�koalicijos,�jei�gu�tarp�jų�ne�lik�tų�„tam�tik�rų�as�me�nų“.

kaunodiena.lt/naujienos/miestas

Val di nin kai bus priversti kraus ty tis į kla ses

jams at siei na apie 9 tūkst. li tų, o per me tus su si da ro ne men ka su­ma. Pra bil ta ir apie ki tų nuo mo ja­mų pa tal pų J.Gruo džio, K.Do ne­lai čio gat vė se at si sa ky mą.

Pa sak Bend rų jų rei ka lų sky­riaus ve dė jo Al fon so Ja ru šaus ko, sa vi val dy bės sky riams pa kak tų tų pa tal pų, ku rios sto vi tuš čios ar ba ku rias sa vi val dy bė per nuo mo­ja ad vo ka tų kon to roms, yra su­tei ku si nau do tis kai ku rioms po­li ti nėms par ti joms. Šias pa tal pas rei kia re mon tuo ti, ta čiau kol kas apie pi ni gų po rei kį to kioms per­mai noms gar siai ne kal ba ma.

tai ky sis į mo kyk ląKau no val džia ap ta ri nė ja ki tą va­rian tą, kur su so din ti iš si bars čiu­

sių po mies tą sa vi val dy bės pa da­li nių dar buo to jus – su kraus ty ti val di nin kus į vie ną ku rią nors iš­tuš tė ju sią mies to mo kyk lą.

„Yra pa reng tas švie ti mo įstai­gų tink lo op ti mi za vi mo pla nas. Kai ta ry ba jį pa tvir tins, bus su­re gu liuo ti mo ki nių srau tai, ta­da ir paaiš kės, ku rios mo kyk los ne tu ri per spek ty vos“, – pra si­ta rė Švie ti mo ir kul tū ros val dy­bai va do vau jan tis Vir gi ni jus Ma­žei ka.

Kol nė ra vi sai aiš ku, po li ti kai pa ty liu kais ap ta ri nė ja, kad ma­žiau siai šan sų iš gy ven ti tu ri Vy­dū no ir A.Stul gins kio mo kyk los. Kiek ga li kai nuo ti mo kyk los pri­tai ky mas val di nin kams ir jų per­kraus ty mas, taip pat nė ra aiš ku.

Išei tis: �� iš�tuš�tė�ju�sio�se�kla�sė�se�mo�ki�nius�pa�keis�savivaldybės�tarnau­tojai.�����������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������Artūro�Morozovo�nuotr.

Ro mai nių mo kyk los sta ty bai pi ni gų nė ra

Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�fo�to�re�por�ta�žas�

4

užribis

Dia na Kra pa vic kai tėd.krapavickaite@kaunodiena.lt

Di džio sios pa slap tys„Vai kų li ni jos“ is to ri jo se ra šo ma, kaip aš tuon me tė Vir gi ni ja, pa­skam bi nu si į „Vai kų li ni ją“, pir­miau siai pa klau sė kon sul tan tės, ar ga li jai pa ti kė ti di de lę pa slap tį.

Pas kui pa pa sa ko jo, kad tė ve lis kai ką su ja da ro ir jai tai la bai ne­pa tin ka, bet tė velis sa ko, kad taip vi si tė ve liai el gia si ir kad taip tu­ri bū ti. Pap ra šy ta paaiš kin ti tiks­liau, pa sa ko ja, kad tė ve lis ją gul do į lo vą, lie čia ir „dar kai ką“ da ro. Jai skau da ir ji no ri, kad tai kuo grei­čiau baig tų si.

Ma mos su gy ven ti nis, pa tė vis, dė dė, re čiau tė vas – ma ža me čių mi ni mi žmo nės, pa si nau do ję vai­kiš ku be jė giš ku mu.

Psi cho lo gų ver ti ni mu, sek sua li­nės prie var tos at ve ju vai kai ne vi sa­da ga li su pras ti, kas su jais yra da ro­ma ir kad tai yra prie var ta. Dau ge lis to kių at ve jų taip ir lie ka di džią ja ma žo žmo gaus pa slap ti mi.

Tė vai ar gi mi nai čiai vai kams sa­ko, kad vi si taip el gia si su vai kais,

kad tai tie siog žai di mas, ku rį la bai sma gu žais ti. Bet pri gra si na nie­kam apie tai ne pa sa ko ti, nes esą apie to kius da ly kus ne ga li ma nie­kam pa sa ko ti.

Baus mė ir tei sin gu masSpe cia lis tai nea be jo ja, kad tik ne­di de lė da lis sek sua li nių nu si kal ti­mų yra išaiš ki na ma. Iš tos pa ly gin ti ne di de lės da lies, dar ma žes nė da­lis at ve jų, kai pra dė ti iki teis mi niai ty ri mai pa sie kia teis mus, įvyk do­mas tei sin gu mas ir kal tie ji su lau­kia at pil do.

Griež čiau sia baus mė už sek sua­li nį nu si kal ti mą yra ski ria ma už ma ža me čio as mens iš ža gi ni mą – 15 lais vės atė mi mo me tų.

„Dau gu ma nu teis tų jų už sek­sua li nius nu si kal ti mus prieš vai­

Dia na Kra pa vic kai tė

Kau no ap skri ties po li ci ja mies­to sa vi val dy bė je at si skai tė už praė ju sius me tus. Ge ra nau jie na – nu si kals ta mu mas su ma žė jo 3,1 pro c., vi suo me nės pa si ti kė ji mas po li ci ja pa sie kė – 67 pro c. Vis dėl­to „Kau no die na“ ko ne kas dien su lau kia nu si skun di mų an ge lais sar gais.

62 pro c. lau kia pen si josSa vi val dy bės di džio jo je sa lė je vy­ku sia me ata skai ti nia me su si rin ki­me vie nas po ki to į tri bū ną ko pę pa rei gū nai vie ši no pri bloškiančius skai čius. Nu si kals ta mu mas, net ir nu žu dy mų, ma žė ja, nu si kal ti mų išaiš ki na mu mas di dė ja.

Kau no ap skri ties vy riau sio jo po li ci jos (VPK) ko mi sa ria to vir­ši nin kas Al gir das Ka mins kas api­bend ri no: „Kri mi no ge ni nė si tua­ci ja ap skri ty je jau ke le rius me tus yra sta bi li.“ Ste bi nan ti nau jie na, tu rint gal vo je, kad tuoj pat bu vo pra neš ta, jog po li ci nin kų gre tos per me tus ge ro kai pra re tė jo.

Kad rų kai tą A.Ka mins kas pa­va di no tie siog ka tast ro fiš ka: 298 pa rei gū nai pa li ko tar ny bą, 45 bu­vo at leis ti.

62 pro c. šiuo me tu Kau no ap­skri ties VPK dir ban čių vy rų per ket ve rius me tus ga li pa si nau do­ti įsta ty mo jiems nu ma ty tu dar bo li mi tu ir į pen si ją išei ti ati tar na vę sis te mai 20 me tų.

20 pro c. į už tar nau tą poil sį ga­li išei ti jau da bar. Dau ge lis taip ir da ro su si skai čia vę, kad di des nę pen si ją gaus iš kar to išė ję.

150 lais vų eta tųKal bant ko mi sa ria to va do vui A.Ka mins kui ta po aiš ku, kad no­rin čių jų įsi dar bin ti ei lės prie ko­mi sa ria to kad rų sky riaus to li gra­žu ne si drie kia. Šiuo me tu Kau ne lais vi apie 150 sta tu ti nių eta tų. Vie šų dis ku si jų ob jek tu ta pę ma­ži po li ci nin kų at ly gi ni mai, pra stos dar bo są ly gos ir di de li dar bo krū­viai ma žai vi lio ja jau ną ją kar tą.

Op ti miz mo įpūs ti pa mė gi no iš sos ti nės at vy kęs ge ne ra li nis ko­mi sa ras Sau lius Skver ne lis. „Lais­

vi pi ni gai biu dže te bus skir ti pa­rei gū nų dar bo są ly goms ge rin ti“, – ga ran ta vo S.Skver ne lis.

Ge ne ra li nis ko mi sa ras ti ki no, kad Kau no areš ti nė je su lai ky tie­siems su da ry tos daug ge res nės są ly gos nei kai ku riuo se ra jo nuo­se pa rei gū nų ka bi ne tuo se.

Dar šven tiš kiau nu skam bė jo ži­nia, kad di dė ja vi suo me nės pa si ti­kė ji mas po li ci ja.

Var di jo sėk min giau sius pro jek tusGe ne ra li nis ko mi sa ras pri mi nė, kad at lik tas ty ri mas ro do, jog pa­si ti kė ji mas – ži niask lai dos nuo­pel nas. „Mes ne pri va lo me my lė­ti ži niask lai dos, bet ig no ruo ti jos ne ga li me“, – pa juo ka vo S.Skver­ne lis.

Sėk min giau si Kau no po li ci­jos pro jek tai – vie šo sios tvar kos už tik ri ni mas per Tarp tau ti nes Han zos die nas ir draus mė per Eu ro pos vy rų krep ši nio čem pio­na tą. Sėk min gai bu vo su si tvar­ky ta ir su siau tė jan čiais len kų sir ga liais, at vy ku siais į fut bo lo rung ty nes.

Dia na Kra pa vic kai tė

Kau no apy gar dos teis mas narp­lio ja ma ža me tės iš ža gi ni mo by­lą. Iki teis mi nio ty ri mo su rink tais duo me ni mis, mer gai te pa si nau­do jo jos tik ras dė dė.

Šio nu si kal ti mo ap lin ky bes teis­mas nag ri nė ja už da ruo se teis mo po sė džiuo se. Kal ti na mų jų suo le – nu ken tė ju sio sios, ku riai tuo me tu dar ne bu vo 14 me tų, dė dė. Mer­

gai tė au go pas mo čiu tę, ku riai bu­vo su teik tas glo bė jos sta tu sas.

Tuo se pa čiuo se na muo se gy­ve no ir mo čiu tės sū nus R.B., tik­ras mer gai tės dė dė. Ne di de lis, smul kaus su dė ji mo vy ras teis mo spren di mo lau kia suim tas. Jis kal­ti na mas pa gal du iš ža gi ni mo epi­zo dus.

Kal ti na mo jo je iš va do je tei gia­ma, kad 2008 m. gruo džio pa bai­go je Kau ne dė dė iš ža gi no duk­te rė čią. Suau gęs vy ras gra si no

Zo no je – kaip ant del noNu teis tų jų už ly ti­nius nu si kal ti mus prieš ne pil na me­čius skai čius Lie tu­vos įka li ni mo įstai­go se nuo 2005­ųjų svy ruo ja nuo 150 iki 200. Per nai Lie­tu vo je už re gist ruo­ta be veik 100 ne­pil na me čių ir ma­ža me čių sek sua li­nės prie var tos at­ve jų. Koks gy ve ni­mas nu si kal tu sių­jų prieš vai kus lau­kia po nuo spren­džio?

Tei sia mas dė dė, iš ža gi nęs duk te rė čią

Tvar ka: �� pe�do�fi�lai�zo�no�je�nė�ra�izo�liuo�ti�dėl�jų�pa�čių�sau�gu�mo.� � To�mo�Ra�gi�nos�nuo�tr.

Vi sai ne svar bu, daug ar ma žai me tų sky­rė teis mas, baus mę jiems at lik ti sun ku.

Kau ne, ma žė jant po li ci nin kų, ma žė ja nu si kals ta mu mas?

Ra miai: �� ge�ne�ra�li�nis�ko�mi�sa�ras�S.Skver�ne�lis�kau�nie�čius�nei�gy�rė,�nei�ba�rė.�� And�riaus�Alek�sand�ra�vi�čiaus�nuo�tr.

Mes ne­pri va lo­me my­lė ti ži­niask lai­dos, bet ig no ruo­ti jos ne­ga li me.

Kadrai: �� anot�komisariato�vadovų,�Kaune�per�metus�policininkų�gretos�gerokai�praretėjo.

penktadienis, sausio 20, 2012

kaunodiena.lt/naujienos

Gy do psi cho lo gai

5

užribis

Internetinę drau gys tę ti ria po li ci ja Dia na Kra pa vic kai tė

Po li ci jos pa gal bos pri rei kė 40-me-tei R.D. Mo te ris pa si ju to ap mul kin-ta sa vo in ter ne to drau go. Ma lo niai pra si dė ju si drau gys tė su spor to tre ne riu ap kar to, kai mo te ris prie jo vers lo pri si dė jo as me ni niais pi-ni gais.

Nu ken tė ju sio ji pa rei gū nams nu­ro dė, kad per nai ko vo mė ne sį pa­žin čių tink la la py je su si pa ži no su sa vo am žiaus tre ne riu, dir ban­čiu Aly tu je spor to klu be. Pa žin­tis išau go į drau giš kus san ty kius. Vie ną die ną tre ne ris pa siū lė nau­ja jai drau gei pri si dur ti ir vie ną ki­tą li tą prie al gos.

Spor to tre ne ris in ter ne to drau­gei pa siū lė pa rem ti jo vers lą. Vers­las gal šiek tiek ne de ran tis su spor to spe ci fi ka, ta čiau pel nin­gas. Ne va Aly tu je dir ban tis vy ras paaiš ki no, kad jis ve ža ci ga re tes į Nor ve gi ją. Vers lo pla nas ga na ne­su dė tin gas – per ka čia, ten par­duo da, o už dar bį par si ve ža iš Nor­ve gi jos į Lie tu vą.

Pa tik li mo te ris Prie nų au to bu sų sto ty je per da vė nau jam vers lo par­tne riui 4 tūkst. li tų. Po ke lių die­nų siun ti nys su dar 1 tūkst. li tų ci­ga re čių kur je riui bu vo per duo tas iš Drus ki nin kų.

Tik vė liau mo te ris su ži no jo, kad jos in ter ne to drau go ir nau jo­jo vers lo par tne rio ieš ko ne vie no po li ci jos ko mi sa ria to pa rei gū nai. Ap suk ru sis spor to tre ne ris įta ria­mas su kčia vi mu.

kus sa vo kal tę nei gia“, – tvir ti no Pra vie niš kių pa tai sos na mų­at vi­ro sios ko lo ni jos Ant ro sios val dy­bos vir ši nin kas Vir gi ni jus Ces le­vi čius.

„Daž niau siai į lais vės atė mi mo vie tą jie at va žiuo ja jau su tvir kin­to jo eti ke te. Ir vi sai ne svar bu, daug ar ma žai me tų sky rė teis mas, baus­mę jiems at lik ti sun ku“, – aiš ki no kau nie tis, at li kęs baus mę už ma ža­me čių tvir ki ni mą. „Kau no die nai“ jis pa sa ko jo apie to kių nu teis tų jų gy ve ni mo ypa tu mus.

Ži no ir smer kiaNe vie nus me tus lais vės atė mi mo baus mę Pra vie niš kių pa tai sos na­muo se at li kęs Rai mun das (pa var­dė re dak ci jai ži no ma – red. pa st.) pa sa ko jo, kad nu si kal tu sių jų prieš vai kus kas die ny bė už gro tų liūd na. „Dau gu ma nu teis tų jų ig no ruo ja tvir kin to jus. Su jais vi sai ne bend­rau ja ma. Nei la bas, nei vi so ge ro, nei kaip gy ve ni. Jo kios reak ci jos – tar si to žmo gaus ne bū tų“, – pa sa­ko jo bu vęs ka li nys.

Pa sak Rai mun do, nu si kal tu sia­jam prieš vai kus neį ma no ma nu­

slėp ti sa vo nu si kal ti mo. Tai paaiš­kė ja dar iki teis mo nuo spren džio, kai kal ti na mie ji iš tar dy mo izo lia­to riaus su ki tais tei sia mai siais bū­na ve ža mi į teis mų po sė džius.

Šlei fas apie jų kal tę grei tai pa sie­kia ki tų tei sia mų jų au sis. Ir tai blo­giau sia, kas ga li lauk ti nu teis to jo už nu si kal ti mus prieš vai kus.

„Ofi cia liai zo no je nė ra jo kių kas­tų. Ta čiau jie pri klau so tam že­miau siam sluoks niui. At si dū ręs ja me, kar je ros zo no je ne pa da ry­si“, – kal bė jo Rai mun das.

„Jie at va žiuo ja į ka lė ji mą su pe do fi lo eti ke te ir jau ži no sa vo vie tą. Tai syk lės jiems la bai pa­pras tos: nie ka da ne si mai šy ti po ko jo mis, pa lauk ti, kol ki ti nu­teis tie ji praei na, ir tik ta da jie ga li kaž ką da ry ti. Ki ti nu teis tie ji juos aki vaiz džiai ig no ruo ja“, – pa sa­ko jo pa šne ko vas.

Vai kai ir se ne liai – ta buAts tum ti ki tų nu teis tų jų nu si kal­tu sie ji prieš vai kus įka li ni mo įstai­go je su ran da vie nas ki tą ir bend­rau ja sa vo ra te ly je. „Į lo ka li nius sek to rius ad mi nist ra ci ja su skirs­

Nu vy lė: �� per� in�ter�ne�tą� ras�tas�drau�gas�iš�vi�lio�jo�mo�ters�pi�ni�gus.���������������������������������������������������„Shutterstock“�nuotr.

Zo no je – kaip ant del no

Gi mi nai tis: �� teis�mo�sa�lė�je�duk�te�rė�čią�iš�ža�gi�nęs�R.B.�neišd�rį�so�pa�ro�dy�ti�sa�vo�vei�do.� And�riaus�Alek�sand�ra�vi�čiaus�nuo�tr.

Tei sia mas dė dė, iš ža gi nęs duk te rė čią

Dau gu ma pe do fi lų ka li Pra vie niš­kių pa tai sos na muo se­at vi ro jo je ko­lo ni jo je ir Aly taus pa tai sos na muo­se. Ka lė ji mų de par ta men tas aiš ki na, kad taip yra to dėl, kad to se įka li ni mo įstai go se vyk do ma spe cia li psi cho­lo gi nė pro gra ma.

Ši pro gra ma vei kia jau be veik pen ke­rius me tus. Prog ra ma yra sa va no riš­ka. Pa sak pa tai sos na mų ad mi nist ra­ci jos, to li gra žu ne kiek vie nas nu teis­ta sis no ri jo je da ly vau ti. Vi sų pir ma jie nei gia pa da rę nu si kal ti mą. Pag rįs­tai bi jo tam tik ros disk ri mi na ci jos.

„Iš pra džių jie aiš ki na, kad vi siš kai ne da ly va vo nu si kal ti me prieš vai­ką. Ti ki na, kad nie ko ne bu vo, net jo­kių pri si lie ti mų, jo kio san ty kio. Dirb­da mi su jais pa sie kia me, kad jie pri­pa žin tų pri si lie tę prie vai ko. Tai jau

daug. Ta da ga li dirb ti to liau“, – pa sa­ko jo Psi cho lo gi nės tar ny bos vir ši­nin kė Aria na Kar po vi čiū tė.

Prog ra ma skir ta tam, kad as me nys, pa da rę nu si kal ti mą prieš vai ką, atei­ty je su ge bė tų val dy ti sa ve. Prog ra­mos es mė – na mų už duo tys, ji pa­rem ta el ge sio te ra pi jos prin ci pais. Vyks tant pro gra mai nu si kal tu sie ji prieš vai kus la bai daug gal vo ja apie tai, kas įvy ko, ana li zuo ja si tua ci ją, gi­li na si į sa ve.

Psi cho lo gė pri mi nė, kad dau ge­liu at ve jų nu si kal tu sie ji prieš vai­kus pa tys vai kys tė je bu vo pa ty rę prie var tą, kai ku rie tu rė jo pro ble­mų su prie šin ga ly ti mi. „Šiuos at sa­ky mus jie su ran da pa tys. Jiems tai bū na lyg at ra di mas“, – pa sa ko jo psi­cho lo gė.

to nu teis tuo sius pa gal cha rak te­rį, bū dą, ta čiau val džia ži no tuos vi di nius da ly kus, ži no, kad to kio žmo gaus, ku ris yra at stum ta sis, ne ga li ma ap gy ven din ti bet kur“, – už da ros te ri to ri jos vi di nę tvar ką at sklei dė Rai mun das.

„Jie iš si ski ria iš ki tų nu teis tų­jų. Aš ne ži nau ko dėl, bet pa ma tai, kaip jis at ro do, kaip ap si ren gęs, ir vis kas aiš ku. Mes ne len da me į dū­šią. Jis jau pa da rė tai, ir ke lio at gal nė ra. Mes jo ne pe rauk lė si me, te gul su juo dir ba pa tai sos na mų psi cho­lo gai, bet nuo mū sų lai lai ko si per at stu mą“, – už tik rin tai kal bė jo bu­vęs nu teis ta sis.

Ne ra šy tas nu teis tų jų ko dek sas – sa ve ger bian tis ka li nys, ne svar­bu, už ko kį nu si kal ti mą jis at lie ka baus mę, tvir tai ži no, kad nie ka da ne gerbs nu teis to jo už nu si kal ti­mus prieš vai kus ir se ne lius.

„Da bar daug pa si ma ty mų su žmo no mis, tai ne bep ri rei kia. Tik gir dė jau, kad anks čiau nu teis ti vy­rai jais pa si nau do da vo“, – apie di­džiau sio pa že mi ni mo baus mę zo­no je kal bė jo Rai mun das.

Le gen dą nei giaNu teis tie ji už nu si kal ti mus prieš vai kus ne skirs to mi spe cia liai tik į tam tik rus pa tai sos na mus, bet dau giau siai to kių yra Pra vie niš­kių pa tai sos na muo se­at vi ro jo je ko lo ni jo je ir Aly taus pa tai sos na­muo se.

Ka lė ji mų de par ta men to duo me­ni mis, ka li nių po žiū ris į ki tus nu­teis tuo sius la biau siai pri klau so ne nuo to, už ką jie nu teis ti, bet nuo to, koks jų tur ti nis ar kri mi na li nis sta tu sas.

„Il gą lai ką eg zis ta vu si le gen­da, kad įka li ni mo įstai go je pa dė­tį le mia pa da ry tas nu si kal ti mas, tik iš da lies ati tin ka rea ly bę. Da­

bar daž niau ki ti pa ra met rai le mia blo gą ar ge rą gy ve ni mą tarp ki tų nu teis tų jų“, – aiš ki no Ka lė ji mų de par ta men to lai ki nai So cia li nės rea bi li ta ci jos sky riaus vir ši nin ko pa rei gas ei nan tis Gin tau tas Kli­ma vi čius.

Jo tei gi mu, tra di ci jos zo no je da­ro si mer kan ti liš kes nės, sa va nau­diš kes nės, la biau orien tuo tos į tur­to sta tu są.

Jei esi tur tin gas, ri zi ka pa tir­ti ne ma lo nu mų zo no je, net ir pa si ty čio jus iš vai ko, yra ma­žes nė.

Zo no je ne pa sis lėp siPra vie niš kių pa tai sos na mų­at vi­ro sios ko lo ni jos Ant ro sios val dy bos vir ši nin kas V.Ces le vi čius ti ki na, kad izo liuo ti sek sua li nių nu si kal­tė lių pa pras čiau siai nė ra ga li my­bės. Ri zi kos, kiek įma no ma, sten­gia ma si iš veng ti, nes ne ma lo nu mų ko lo ni jos va do vy bė tik rai ne no ri. „Nie kas nie ko spe cia liai ne si sten­gia žlug dy ti“, – pa ti ki no V.Ces le­vi čius.

Ta čiau vir ši nin kas čia pat pa tei­kia pa vyz dį: pa tai sos na muo se yra dau giau nei 1000 žmo nių ir tik du ar trys lo ka li niai sek to riai. „Kur tu jį pa slėp si?“ – re to riš kai klau­sė V.Ces le vi čius.

Iš puo lių, pa sak vir ši nin ko, pa­si tai ko, bet ad mi nist ra ci ja ne ga­li ka te go riš kai teig ti, kad mo ty vas – lais vė je pa da ry tas nu si kal ti mas. „Ne vi sa da ap skri tai tie mo ty­vai bū na aiš kūs, o čia dar sli džiau. Ti kė ti na, kad bū na“, – ne nei­gė V.Ces le vi čius, pa klaus tas, ar skriau džia mi ko lo ni jo je nu si kal­tu sie ji prieš vai kus.

„Ga li ma pa sa ky ti, kad nie kas pa tai sos na muo se ne si jau čia lai­min gas, o jie – tuo la biau“, – api­bend ri no vir ši nin kas.

Tvar ka: �� pe�do�fi�lai�zo�no�je�nė�ra�izo�liuo�ti�dėl�jų�pa�čių�sau�gu�mo.� � To�mo�Ra�gi�nos�nuo�tr.

ma ža me tei pa nau do ti prieš ją fi­zi nį smur tą, prie var ta nu ren­gė nu ken tė ju sią ją, pri spau dė jos ran kas ir ko jas prie sie nos ir iš­prie var ta vo.

Pa na šų sce na ri jų duk te rė čiai te­ko per gy ven ti ir maž daug po pus­me čio. Dė dė jau ne tik gra si no, bet ir su da vė ma ža me tei. Vy ras pri­spau dė ne pil na me tę prie grin dų, dau žy da mas au ką nu ren gė dra bu­žius. Ma ža me tė ne tu rė jo ga li my­bių prie šin tis.

Pa tik li mo te ris Prie nų au to bu sų sto­ty je per da vė nau jam vers lo par tne riui 4 tūkst. li tų.

penktadienis, sausio 20, 2012

6

NuomoNės

ŽvilgsnisRedakcijos skiltis

Iš ša lies fut bo lo pa sto gės ka­mi no ky la bal tas dū mas, sim­bo li zuo jan tis nau jo rink ti nės tre ne rio Csa bos Lasz lo iš rin­

ki mą. Pa ra le lių tarp po pie žių ren­kan čios iki gy vos gal vos kar di no­lų ko le gi jos ir Lie tu vos fut bo lo fe­de ra ci jos (LFF) konk la vos yra tik­rai ne vie na.Veng ro iš rin ki mas – tik rai ne ti kė­tas po sū kis, ta čiau ša lies fut bo lo vi suo me nė pa sta rai siais me tais jau ta po tiek už grū din ta, kad bet ko kie pa sku ti nė mis mi nu tė mis priim ti spren di mai nie ko ne bes­te bi na. Į po sė džių sa lę vie nuo li­ka vyk do mo jo ko mi te to na rių rin­ko si tu rė da mi aiš kias nuo sta tas. Bent še ši iš jų vie šai dek la ra vo, jog ke ti na sa vo bal są ati duo ti Val­dui Iva naus kui, ta čiau tai, kas vy­ko vos per žen gus du rų slenks tį, pri mi nė sce na ri jų iš dau giau nei prieš še šis de šimt me čius su kur to ki no fil mo „12 įtū žu sių vy rų“.

Aki vaiz du, kad ne pa si duo ti stip­res nio jo au to ri te tui ir ne si leis­ti bū ti ma ni pu liuo ja miems, dau­gu mai vyk do mo jo ko mi te to na­rių ne pa vy ko. Tar si į šv.Pet ro bal­ko ną žen gęs LFF pre zi den tas Liu tau ras Va ra na vi čius pa reiš kė: „Nau ja sis tre ne ris bu vo iš rink tas vien bal siai“.At ro do, kad C.Lasz lo nuo pat pra­džios bu vo aiš kus šių lenk ty nių fa vo ri tas. Dar prieš pa sku ti nę Eu­ro pos čem pio na to at ran kos dvi­ko vą su če kais (1:2), kai pa šai pų ob jek tu ta pu si rink ti nė ga liau siai at si rė mė į dug ną ir iš gir do me il gai lauk tą Rai mon do Žu tau to „pa si­trau kiu“, LFF ge ne ra li nis di rek to­rius Ju lius Kve da ras bu vo nu skri­dęs į Di džią ją Bri ta ni ją, kur šiuo me tu su sa vo šei ma gy ve na stra­te gas, ir kal bė jo si su juo apie ga li­mą dar bą fut bo lo rink ti nė je.

Tik vė liau kan di da tų są ra še at si­ra do Au re li jaus Skar ba liaus, Val­do Iva naus ko bei Liu do Rum bu­čio pa var dės. Ir nors per ži niask­lai dos ir fut bo lo sir ga lių su kel­tą šur mu lį at ro dė, kad į ly de rio po zi ci ją prieš pat fi ni šą šok te lė­jo „Iva nas Rūs tu sis“, atė jus le mia­mai aki mir kai, taš kai bu vo su dė­lio ti įsi klau sant į au to ri te tų nuo­mo nę ir neiš sip le čiant už vie no kam ba rio ri bų. C.Lasz lo – ne nau jo kas fut bo lo pa sau ly je ir aki vaiz džiai bu vo la­biau siai pa ty ręs tre ne ris tarp vi sų kan di da tų. Kon ku ren ci ją jam ga­lė jo su da ry ti ne bent V.Iva naus ko Bun des ly gos aikš tė se iš si ko vo­tas au to ri te tas. Ki ti du kan di da tai L.Rum bu tis ir pa sku ti nę aki mir­ką pre ten den tų są ra še at si dū ręs bul ga ras Geor gis Va si le vas la biau pri mi nė po li ti nius mar gi na lus.Ko ga li ma ti kė tis iš ge riau siu Veng ri jos ir Ško ti jos tre ne riu iš­rink to spe cia lis to? Švie žias krau­jas pa pras tai at ne ša kaž ko nau­jo, ta čiau, kal bant apie mū sų ša­lies fut bo lą, ne kar tą bu vo ga li ma įsi ti kin ti, kad jau nat viš kas ir šiuo­lai kiš kas en tu ziaz mas pra lai mi prieš se nų jų funk cio nie rių nu­si sto vė ju sias nor mas ir pa sau lio su pra ti mą. Kaž ka da me si ju bu vo va di na mas Jo se Cou cei ro, ta čiau net rink ti nės ly de rių pa lai ko mas po rtu ga las bu vo pri vers tas ka pi­tu liuo ti, kai at si sa kė žais ti pa gal kla no tai syk les.Ša lies fut bo lo so das stai ga ne su­ža liuos net ir iš ro vus vi sas dy ky­nės pikt žo les. Jį rei kė tų iš nau jo per so din ti, lais ty ti ir puo se lė ti. Tai reiš kia, kad ar ti miau sia me pa sau­lio čem pio na to at ran kos cik le, kad ir ko kie pa lan kūs var žo vai mums te ko, grei čiau siai kal nų nie kas ne­vers. Apie tai pu se lū pų jau kal ba ne tik fut bo lo va do vai, bet ir nau­ja sis tre ne ris. „Rea les nius šan sus tu rė si me tik 2016­ai siais, kai Eu ro­pos čem pio na te var žy sis ne 16, o 24 eki pų“, – ža da veng ras.Tie sa, iki to cik lo dar rei kė tų iš­gy ven ti ir pa si steng ti ne pa sek ti pirm ta ko R.Žu tau to pa vyz džiu, ku ris iš iš ki laus žai dė jo ir ka pi to­no per dve jus pa sta ruo sius me­tus tarp fut bo lo ger bė jų vir to vie­na ne mėgs ta miau sių fi gū rų.No rė tų si pa lin kė ti, kad C.Lasz lo dar bas su mū sų ša lies fut bo li nin­kais su si klos ty tų sėk min giau nei tar pu ka rio me tais Lie tu vos rink­ti nei va do va vu siam jo tau tie čiui Fe ren cui Mol na rui. 1927 m. prie ko man dos vai ro sto jęs veng ras po dvie jų rink ti nės pra lai mė ji­mų (lat viams 3:6 ir es tams – 0:5) iš pa rei gų bu vo at leis tas.

Tar si Siks to kop ly čio je

Ne kar tą bu vo ga li ma įsi ti kin ti, kad jau nat­viš kas ir šiuo lai kiš kas en tu ziaz mas pra lai mi prieš se nų jų funk cio­nie rių nu si sto vė ju sias nor mas.

Penktadienis, sausio 20, 2012

Pe rio diš kai lan kau si Kau ne or ga ni zuo ja muo se kul tū ros ren gi niuo se. Nes vars ty siu, ar eko no mi nė kri zė pa vei kė

kaip nors mū sų mies to me ni nin kų su ge bė ji mus kur ti ir su ge bė ti dar kuo nors nu ste bin ti pa sau lį (ar bent kau­nie čius). No riu pa kal bė ti apie mū sų, sė din čių šia pus sce nos, atei nan čių į kon cer tus – nuo už sie nio est ra dos žvaigž džių iki kla si kos ko lek ty vų – kul tū rą.

Pa ra šy ti ma ne iš pro vo ka vo ne se­niai vy kęs vie nas kon cer tas, ku ria me tu rė jau ga li my bę pa si mė gau ti ypač aukš to ly gio mu zi kan tų pa si ro dy mu. Ma lo nu mo ir pe no dva siai bū tų bu vę dar dau giau, jei ne kai ku rie „ko le­gos“ žiū ro vai, aki vaiz džiai ne tu rin tys jo kio su pra ti mo nei apie kul tū rin gą el ge sį, nei apie tai, ko atei na pažiū­rėti/paklausyti.

Mo bi lie ji te le fo nai. At ro do, net vai­kui tu rė tų bū ti įskie py ta, kad per pa­mo kas, svar bius dar bo su si ti ki mus rim ties ne tu ri truk dy ti jo kie įky­rūs bler bian tys sig na lai, jau ne kal bu apie po kal bius, ku rių ne re tas po po­ros mi nu čių bai gia si fra ze „Ži nai, ne­ga liu kal bė ti, per skam bin siu vė liau“. Tar si ne bū tų įma no ma tie siog at mes­ti skam bu čio, o dar ge riau – iš jung­ti te le fo ną vi sai ar bent jau jo gar są. Nors prieš spek tak lius, kon cer tus, žiū ro vai pa pra šo mi iš jung ti te le fo­nus, kul tūrt rė ge riai įsi gud ri na „neiš­girs ti“ to kio pra šy mo ar spė ja jį „pa­mirš ti“.

Vai kai. Ma žie ji – mū sų, va di na si, ir mū sų kul tū ros atei tis. Ma ne ma žą tė­vai ves da vo si į vi sus spek tak lius, ap­lan ky da vo me dau gy bę vai kams skir­tų kon cer tų, įvai rių pa ro dų, ta čiau šian dien tam pa tie siog ma da vai­kus lai ky ti suau gu siai siais. „Su sa vo pen kia me čiu šne ku kaip su suau gu­siu drau gu“, – sa ko vie na žvaigž dė. Ki ta, žiū rėk, pa si di džiuo da ma aiš ki­na, kad vai kas (ko kių 4–8) – jau yra vi sai suau gęs ir vis ką su pran ta apie gy ve ni mą. Ma tyt, neat si tik ti nai ir ne žvaigž dės ve da si vai kus į vi sai ne vai­kiš kus ren gi nius. Pa vyz džiui, rim tus kla si ki nės mu zi kos kon cer tus.

Aš su pran tu tą da lį ma žų jų kau­nie čių, ku rie mu zi kuo ja pa tys ar ku­rių tė vai, se ne liai na muo se virk do smui ką, skam bi na pia ni nu ar pu čia dū dą. To kie rim tą ją mu zi ką iš ma­žų die nų pa ži nę vai kai ki taip el gia­si ir rim ta me kon cer te. Jie ne laks­tys, sė dės ra miai, gal net snū du riuos, bet vis tiek gir dės or kest rą ir so lis­tus. Ta čiau to kių ra mių ma žų žiū ro­vų nė ra daug. Pas ta rą jį kar tą aš ma­čiau, kaip, už ge sus švie sai, tik rai ne vie to je (jiems tur būt de rė jo lik ti na­mie) at si dū rę vai kai žai dė te le fo nais, ku rių švie sa truk dė su si kaup ti žiū ro­vams, ki ke no, spar dė ko jo mis kė des. Jau ne kal bu apie nuo bo du lio tram­dy mą grau žiant kaž ką, su vy nio tą į če žan tį po pie rių. Vi sa tai ne lei do

Ma rius Bag do nas

Kul tū ra ne kul tū ros fo ne

pa tir ti ma lo nu mą tiems, ku rie pir ko bi lie tus į konk re tų ren gi nį no rė da mi iš girs ti, kai koks nors la bai konk re­tus mu zi kan tas at lie ka la bai konk re­čius kū ri nius.

Ple pe siai. Kas juos sklei džia? At­sa ky mas, man ro dos, vi siems aiš kus. Mo te rys. Vy rai, at si dū rę ne ten, kur no rė tų bū ti, tur būt tie siog snau džia. O ple pio ji ly tis, žiū rėk, vis at ran da, ką ap tar ti. Nuo int ri gų dar be iki sce­no je ma to mo žmo gaus as me ni nio

gy ve ni mo pe ri pe ti jų. Kas keis čiau­sia, to kios po niu tės kaž ko dėl nu ty­la tuo met, kai, at ro do, ga lė tų ple pė ti ir ple pė ti – per per trau kas. Ne kar tą vos susilaikiau neduo ti pa sta bą to­kioms ple pėms.

Nuo tai ka. Na, čia tur būt nie ko ne­pa kei sim. Toks mū sų men ta li te tas, toks su pra ti mas apie kul tū rą. Emo­

cin gai (t.y. kaip tik ri me no ži no vai, o ne pe le kus te tu rin tys ruo niai) mes pa plo ja me tik tuo met, kai iš girs ta­me pa žįs ta mą me lo di ją, ku rios lie tu­viš ką va rian tą ka dai se iš po pu lia ri no koks tau tie tis. Ar ba kai po per trau­kos grįž ta me jau iš len kę alaus bo ka­lą. Čia de rė tų pa tiks lin ti, kad alaus kaip pa gal bi nės prie mo nės kul tū rai pa žin ti pri rei kia ne tik vy rams, bet ir mo te rims. Ir dar ga na in te li gen­tiš kos iš vaiz dos. Ir dar to kia me kon­cer te, prie ku rio tu ri nio ir sti lis ti kos alus, tas spor to ger bė jų ir po at vi ru va sa ros dan gu mi, kait ro je vyks tan­čių bar dų fes ti va lių gė ri mas, na, nie­kaip ne tin ka.

Ma no me esą Bal ti jos re gio no ita­lai, ne va emo cin gi, ne gniau žian­tys sa vy je reak ci jos, ta čiau iš tik rų jų tur būt esa me vi so la bo tik žmo nės, ku rie be al ko ho lio jau ne be mo ka nei at si pa lai duo ti, nei rea guo ti į išo ri­nius dir gik lius, nu si tai kiu sius į mū­sų emo ci jas.

Kai žur na lis tai klau sia ko kios jau ne pir mą kar tą į Lie tu vą iš už sie­nio at vy ku sios žvaigž dės, ko kia yra Lie tu vos pub li ka, nie ka da neiš gir­si me tie sos. O gal, vi liuo si, bū nant sce no je ir ne si ma to švie čian čių te­le fo nų ek ra nų, ne si gir di ma žų ko jy­čių, dau žan čių kė des, be si kal ban čių mo te rų. Ta čiau pa kel ti sa vo el ge sio kul tū rą kul tū ros ren gi niuo se vis tiek ver ta – dėl mū sų pa čių.

Ra sa Va ka rie nė

Pas ta rą jį kar tą aš ma­čiau, kaip, už ge sus švie sai, tik rai ne vie­to je at si dū rę vai kai žai dė te le fo nais, ku­rių švie sa truk dė su si­kaup ti žiū ro vams, ki­ke no, spar dė ko jo mis kė des.

Komentarai nėra dienraščio redakcijos nuomonė.

Ap kars ta: �� kul�tū�ros�ren�gi�nių�pa�li�ki�mas�–�nuo�sė�dos�ne�kul�tū�rin�gu�sa�lės�el­ge�siu�pa�si�pik�ti�nu�sių�žiū�ro�vų�šir�dy�se.�� To�mo�Luk�šio�(BFL)�nuo�tr.

Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt 3 mėn. – 69 (39*) Lt tiK šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje

ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.

„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kau nas. Fak sas 423 404.

„KAUNo DIeNoS“ VyrIAUSIojI reDAKTorėjūratė Kuzmickaitė

Vyr. reDAKTorIAUS pAVADUoTojAI:Violeta juodelienė – 302 260

MIeSTo NAUjIeNoS:

Aušra Garnienė – 302 273Virginija Skučaitė – 302 267Arūnas Dambrauskas – 302 268Tadas Širvinskas – 302 266Mantas Lapinskas – 302 251Saulius Tvirbutas – 302 262

TeISėTVArKA: Diana Krapavickaitė – 302 243

LIeTUVA:

Stasys Gudavičius – (8 5) 219 1381

pASAULIS:

julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387

eKoNoMIKA:

jolita Žvirblytė – (8 5) 219 1374

SporTAS: romas poderys – 302 258Marius Bagdonas – 302 259Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383

MeNAS Ir prAMoGoS: enrika Striogaitė – 302 272

FoToKoreSpoNDeNTAI:Artūras Morozovas – 302 269Tomas ragina – 302 269

NAMAI:Vereta rupeikaitė – 302 265

SVeIKATA: Marijana jasaitienė – 302 263Laima Žemulienė – (8 5) 219 1374rATAI: Arūnas Andriuškevičius – 302 252

TV DIeNA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

AUKŠTyN ŽeMyN: Marijana jasaitienė – 302 263Darius Sėlenis – 302 276

reKLAMoS pArDAVIMo SKyrIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt

ASMeNINIAI SKeLBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt

SKeLBIMŲ Ir preNUMerAToS SKyrIUS (VyTAUTo pr. 23) mob. 8 655 45 114

pLATINIMo TArNyBA: 302 242, 302 228

preNUMerAToS SKyrIUS: 302 244

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media print“. Indeksas 0041. rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. raide r pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 19 430.

informacija: 302 250 reklamos skyrius: 302 230 Platinimo tarnyba: 302 242 Prenumeratos skyrius: 302 244 http://www.kaunodiena.lt

e. paštas redakcija@kaunodiena.lt

penktADIenIS, SAuSIo 20, 2012

Sta sys Gu da vi čiuss.gudavicius@diena.lt

Pa siū lė kon ser va to riaiTaip at si ti ko po to, kai Sei mas dvie jų bal sų skir tu mu pri ta rė val­dan čių jų siū ly mui ati dė ti opo zi­ci jos ini cia ty vą su da ry ti ko mi si ją „Sno ro“ bank ro tui iš tir ti.

Va kar po piet Sei mo neei li nės se­si jos po sė dy je tu rė jo bū ti bal suo­ja ma dėl to, ar su da ry ti to kią lai ki­ną ją par la men ti nę ty ri mo ko mi si ją. Ta čiau po sė džio pra džio je tvir ti­nant dar bot var kę val dan čio sios Tė vy nės są jun gos­Lie tu vos krikš­čio nių de mok ra tų (TS­LKD) frak­ci jos se niū nas Jur gis Raz ma pa siū lė iš jos iš brauk ti klau si mą dėl ko mi­si jos su da ry mo. To kį pa siū ly mą priė mus klau si mas per kel tas į Sei­mo pa va sa rio se si ją, ku ri pra si dės tik ko vo 10 d.

„Siū lo me iš brauk ti iš dar bot var­kės klau si mą dėl ko mi si jos su da ry­mo, nes ma no me, kad to kia ko mi­si ja ga lė tų pa dė ti be si slaps tan tiems ban ki nin kams, des ta bi li zuo tų pa­dė tį Lie tu vos ban kų sis te mo je, kil­tų klau si mų dėl to, ar ne si ki ša ma į tei sė sau gos dar bą. Sei mo Na cio­na li nio sau gu mo ir gy ny bos ko mi­te tas (NSGK) ga lė tų pa nag ri nė ti, ko dėl opo zi ci ja ini ci ja vo šią ko mi­si ją“, – kal bė jo J.Raz ma.

Šis TS­LKD frak ci jos va do vo pa reiš ki mas su kė lė tik rą dis ku si jų aud rą Sei mo po sė dy je. „Val dan tie­ji ne no ri iš siaiš kin ti tie sos“, – nea­be jo jo opo zi ci jos ly de ris, Tvar kos ir tei sin gu mo frak ci jos se niū nas Va­len ti nas Ma zu ro nis.

Krei pė si į NSGKSei mo pir mi nin kė Ire na De gu tie­nė jau krei pė si į NSGK bei Tei sės ir tei sėt var kos ko mi te tą, kad šie įver­tin tų opo zi ci jos ini ci juo tos lai ki­no sios ko mi si jos „Sno ro“ bank ro­tui iš tir ti „veik los ga li mą po vei kį Lie tu vos ban kų sis te mos sta bi lu­mui ir kar tu Lie tu vos na cio na li­niam sau gu mui“.

I.De gu tie nės raš te ape liuo ja ma į šio mis die no mis ži niask lai do je pa­vie šin tą ad vo ka to Ry čio Va lū no nuo­

mo nę, kad Sei mo lai ki no sios ty ri mo ko mi si jos „veik la leis tų Rai mon do Ba ra naus ko ir Vla di mi ro An to no vo gy nė jams įgy ti pa pil do mų ar gu men­tų, kad pro ce sas Lie tu vo je po li ti zuo­tas ir bu vę ak ci nin kai ne va per se kio­ja mi dėl po li ti nių mo ty vų“.

Bu vę „Sno ro“ sa vi nin kai R.Ba­ra naus kas ir V.An to no vas, ku­riuos Lie tu va kal ti na ban ko tur­to iš švais ty mu, pa bė go į Di džią ją Bri ta ni ją, ta čiau šios ša lies teis mai da bar spren džia, ar jie tu ri bū ti iš­duo ti Lie tu vai.

I.De gu tie nė at krei pė dvie jų Sei­mo ko mi te tų dė me sį į dar vie ną ad vo ka to R.Va lū no pa sa ky tą fra zę: „Dėl šių prie žas čių R.Ba ra naus ko ir V.An to no vo gy ny ba tu rė tų vi­sas ga li my bes pra šy ti Vest mins­te rio ma gist ra tų teis mo ne priim ti spren di mo, iki Sei mo su da ry ta ko­mi si ja pa teiks iš va das.“

Taip pat ji krei pė si į Au di to ko­mi te tą, kad šis iš nag ri nė tų, ar tarp­tau ti nės au di to bend ro vės „Ernst and Young“ per nai at lik tas „Sno­ro“ au di tas, ku ris pa ro dė tei gia­mus šio ban ko veik los re zul ta tus, ati tin ka rea lią si tua ci ją.

Išė jo iš sa lės„Na cio na li niam sau gu mui vi sa da la biau ken kia neat sa ky ti klau si mai.

Šis Sei mas ne vyk do sa vo funk ci jos, jei gu ne su da ro to kios ko mi si jos“, – pa brė žė opo zi ci jos at sto vas Žil vi­nas Šil ga lis.

Prem je ras And rius Ku bi lius apie ini cia ty vą su da ry ti ko mi si ją kal bė­jo: „Neat sar gi ini cia ty va pir miau­sia nau din ga bu vu siems „Sno ro“ sa vi nin kams V.An to no vui ir R.Ba­ra naus kui, ku rie gal būt pa da rė di­de lius nu si kal ti mus. Klau si mas opo­zi ci jai – ar su pran ta te, kad to kiais sa vo veiks mais ken kia te tei sė sau­gai, ken kia te Lie tu vos žmo nių in te­re sams? To kios ko mi si jos la bai no ri tik tie kre di to riai, ku rie tu ri di de lių in dė lių „Sno ro“ ban ke, di de lė da lis jų yra ne Lie tu vos re zi den tai, su si ję su V.An to no vu ir R.Ba ra naus ku.“

Sei mas dvie jų bal sų dau gu ma pri ta rė val dan čių jų pa siū ly mui ne svars ty ti siū ly mo su da ry ti ko­mi si ją dėl „Sno ro“. Už tai bal sa vo 63 Sei mo na riai, prieš bu vo 58, su­si lai kė 3.

V.Ma zu ro nis po to kių bal sa vi­mo re zul ta tų pa skel bė, kad opo zi­ci ja pro tes tuo da ma pa lie ka Sei mo po sė džių sa lę. Net ru kus opo zi­ci jos pu sė li ko be veik tuš čia. Po­sė dy je li ko tik ke li Miš riai Sei mo na rių gru pei pri klau san tys par la­men ta rai.

To kia si tua ci ja be veik su žlug dė Sei mo po sė dį, nes spren di mams priim ti rei kia, kad ja me da ly vau­tų ne ma žiau kaip 71 Sei mo na­rys. Opo nuo jan čių val dan tie siems išė ji mas su žlug dė kvo ru mą ir sa lė je be li ko vos apie še šias de šim tis par­la men ta rų.

To dėl Sei mas ne be ga lė jo priim ti ki tų dar bot var kė je nu ma ty tų įsta­ty mų.

Sei mo neei li nė se si ja bu vo su­šauk ta pir miau sia opo zi ci jos ini­cia ty va. Pak laus tas, ar toks pro­tes tas ne žlug do jų pa čių ini ci juo tos se si jos, V.Ma zu ro nis žur na lis tams at sa kė: „Ne mes su žlug dėm se si ją, o val dan tie ji ir iš pyk čio dė mėm iš­mė ty tas prem je ras.“

Ne ti kė tai su rin ko bal susTie sa, vė liau paaiš kė jo, kad val­dan tie ji su ge ba pa si sten gę su rink­ti už tek ti nai bal sų, kad įsta ty mai bū tų priim ti.

Nors opo zi ci ja boi ko ta vo, Sei mas vis dėl to ėmė si svars ty ti Moks lo ir stu di jų įsta ty mo pa tai sas, ku rio­mis sie kia ma už pil dy ti tei si nį va­kuu mą, at si ra du sį po Kons ti tu­ci nio Teis mo (KT) nu ta ri mo, kad kai ku rios šio įsta ty mo nuo sta tos prieš ta rau ja Kons ti tu ci jai.

I.De gu tie nei po to, kai bu vo ap­svars ty tos pa tai sos, pa siū lius bal­suo ti dėl jų priė mi mo ne ti kė­tai paaiš kė jo, jog Sei mo sa lė je yra 72 par la men ta rai. To pa ka ko, kad aukš to jo moks lo įsta ty mo pa tai­sos bū tų priim tos.

Pa gal jas kiek vie na aukš to ji mo­kyk la tu rės ga li my bę pa ti pa si rink­ti, ko kiu daž nu mu – kas pus me tį ar kas met – pa gal stu di jų re zul ta­tus ro tuo ti už moks lą mo kan čius ir ne mo kan čius stu den tus. Be to, pa­tai so mis nu ma ty ta, kad aukš čiau­siu uni ver si te tų val dan čiuo ju or ga­nu vėl tam pa se na tas, o ne ta ry bos, kaip bu vo nu sta ty ta anks čiau priim­tu ir KT iš bro kuo tu įsta ty mu.

Sėk mės dėl Moks lo ir stu di jų įsta ty mo pa tai sų priė mi mo įkvėp­ta Sei mo pir mi nin kė dar ke lis kar­tus siū lė bal suo ti dėl ki tų įsta ty­mų, bet bal sų jau ne be pa ka ko ir joks ki tas įsta ty mas jau ne be bu vo priim tas. Vi si jie, kaip, be je, ir Sei­mo nu ta ri mas dėl lai ki no sios ko­mi si jos „Sno ro“ bank ro tui iš tir­ti, bus svars to mi sau sio pa bai go je ren gia mo je dar vie no je neei li nė­je se si jo je.

Sei mo po sė dy je – tran ko mos du rys

Va kar Sei mo sa lė iš­vy do se niai ma ty­tą de mar šą – opo­zi ci ja, pro tes tuo da­ma prieš val dan čių­jų veiks mus, išė jo iš po sė džio ir fak tiš­kai jį su žlug dė. Tie­sa, Sei mo dau gu ma vė liau vis dėl to pa­de monst ra vo, kad dar tu ri po li ti nių rau me nų.

Dvi ko va: �� per�va�ka�rykš�tį�Sei�mo�po�sė�dį�tiek�po�zi�ci�jos,�tiek�opo�zi�ci�jos�po�li�ti�kai�sie�kė�pa�de�monst�ruo�ti�sa�vo�vir�še�ny�bę.� � Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.

13 klau si mų

Opo zi ci jos ini ci juo ja mai ko mi si­jai dėl „Sno ro“ bank ro to ap lin ky­bių siū lo ma iš siaiš kin ti, „ar ga lio jan­tys tei sės ak tai bei Lie tu vos ban ko vyk do ma ban kų prie žiū ra už tik ri­na ban kų sis te mos sta bi lu mą, pa ti­ki mu mą, efek ty vu mą ir sau gu mą“. Taip pat siū lo ma pa si do mė ti, pa­gal ko kius kri te ri jus ir ko kio mis są­ly go mis „Sno ro“ lai ki na jam ir nuo la­ti niam ad mi nist ra to riams bei jų ko­man dai bu vo nu sta ty tas ir mo ka­mas at ly gi ni mas ir koks šio at ly gi ni­mo dy dis.

„Ar nu trau kus vi sų ban ko „Sno ras“ įsi pa rei go ji mų vyk dy mą ne bu vo pa­da ry ta dar di des nė ža la ban ko „Sno­ras“ kre di to riams bei pa čiam ban kui „Sno ras“?“ – be ki ta ko, klau sia ko mi­si jos su da ry mo ini cia to riai.

Ty ri mo ko mi si jai siū lo ma iš vi so at­sa ky ti į 13 klau si mų.

Bus dar vie na neei li nė se si ja

Sau sio pa bai go je Sei mas rink sis į dar vie ną neei li nę se si ją, ku rio je, be ki­ta ko, bus svars to ma opo zi ci jos ini­cia ty va steig ti ko mi si ją „Sno ro“ bank­ro tui iš tir ti. Va kar pa si ta ri me su Sei­mo pir mi nin ke par la men ti nių frak ci­jų se niū nai nu spren dė, kad dar vie na neei li nė se si ja bū ti na, no rint iš spręs ti kai ku riuos ak tua lius klau si mus. Pa si­ta ri mas su šauk tas po to, kai opo zi ci ja pa li ko Sei mo po sė džių sa lę.

„Pas pir mi nin kę su si rin kę frak ci jų se­niū nai su ta rė, kad bus šau kia ma dar vie na neei li nė Sei mo se si ja“, – sa kė opo zi ci jos ly de ris, Tvar kos ir tei sin­gu mo frak ci jos va do vas Va len ti nas Ma zu ro nis.

Vė liau opo zi ci ja pra ne šė, kad jau su­rink ti pa ra šai vie nos die nos neei li­

nę se si ją reng ti jau sau sio 30­ąją. Se­si jo je bus iš nau jo svars to mas klau si­mas dėl lai ki no sios ko mi si jos „Sno ro“ bank ro tui iš tir ti, taip pat dėl Pre zi den­tės Da lios Gry baus kai tės ve to Kė dai­nių ir Pa ne vė žio lais vų jų eko no mi nių zo nų stei gi mo įsta ty mams ir dėl Vie­šų jų pir ki mų įsta ty mo pa tai sų, ku rio­mis par ti jos at lei džia mos nuo bū ti ny­bės vyk dy ti įsi gi ji mus pa gal vie šo jo pir ki mo tai syk les.

„Val dan tie ji šiurkš čiai ir kie ta kak tiš­kai su grio vė šios die nos po sė dį, to dėl jie ir tu ri pri siim ti at sa ko my bę už tai, kad ne pa vy ko šio je se si jo je iš spręs ti vi sų ak tua lių klau si mų“, – tei gė V.Ma­zu ro nis.

Ei li nė Sei mo pa va sa rio se si ja pra si dės tik ko vo 10 d.

Ne mes su žlug dėm se­si ją, o val dan tie ji ir iš pyk čio dė mėm iš mė­ty tas prem je ras.

Va len ti nas Ma zu ro nis:

7

lietuva

8

lietuva

Vil niu je vie šė jęs NA TO ge ne ra­li nis sek re to rius An der sas Fog­has Ras mus se nas ket vir ta die nį su kri ti ka vo Ru si jos pla nus dis lo­kuo ti puo la mą ją gink luo tę Ka ra­liau čiaus kraš te.

Pa sak NA TO va do vo, to kie Mask­vos pla nai yra pi ni gų švais ty mas ir ke lia ne ri mą Al jan sui. „Ži no ma, kad šie Ru si jos pa reiš ki mai ke lia ne ri mą NA TO są jun gi nin kams. Taip pat pri dur čiau, kad tai vi­siš kas Ru si jos fi nan si nių iš tek lių švais ty mas, nes stip ri na ma puo­la mo ji ka ri nė gink luo tė nu kreip­tia prieš dirb ti nį prie šą, prie šą, ku ris neeg zis tuo ja“, – žur na lis­tams sa kė NA TO va do vas.

„Tai pi ni gų švais ty mas – in­ves tuo ti į to kius Ru si jos ka ri nius pa jė gu mus. Ma nau, kad to kie pi­ni gai ga lė tų bū ti daug ge riau in­ves tuo ti į eko no mi kos plėt rą, dar bo vie tų kū ri mą Ru si jo je“, – kal bė jo ge ne ra li nis sek re to rius po su si ti ki mo su Lie tu vos Pre zi den­te Da lia Gry baus kai te.

Pa sak jo, Ru si jai nė ra pra smės stip rin ti ka ri nius pa jė gu mus Ka­ra liau čiaus sri ty je. „Ra gin čiau ru sus priim ti nau ją rea ly bę. Mes ne sa me prie šai, tu rė tu me bū­ti par tne riai“, – kal bė jo A.F.Ras­mus se nas. Lie tu vos Pre zi den tė D.Gry baus kai tė sa vo ruož tu sa­kė, kad Ru si jos pla nai „ne di di na NA TO ir Ru si jos pa si ti kė ji mo“.

Ru si jos po li ti nė ir ka ri nė va do vy­bė pa sta ruo ju me tu ke lis kart per­spė jo, kad su NA TO ša li mis – Lie­tu va ir Len ki ja – be si ri bo jan čia me Ka ra liau čiaus eksk la ve dis lo kuos nau ją ra ke ti nę gink luo tę, jei Šiau­rės At lan to al jan sas ir įta kin giau­sia jo vals ty bė Jung ti nės Vals ti jos neat siž velgs į Mask vos nuo gąs ta­vi mus dėl Ry tų Eu ro po je pla nuo ja­mų dis lo kuo ti prieš ra ke ti nės gy ny­bos sis te mos (PRG) ele men tų.

Ru si ja no ri tei si nių ga ran ti jų, kad NA TO prieš ra ke ti nė sis te ma ne bus nu kreip ta prieš jos ba lis ti­nes ra ke tas ir taip ne pa žeis stra­te gi nės ga lios pu siaus vy ros.

Praė ju sią sa vai tę bu vo pa skelb­ta, kad ba lan dį Ka ra liau čiu je bus dis lo kuo ta mo der niau sia Ru si jos tu ri ma prieš ra ke ti nė, prieš lėk­tu vi nė ra ke ti nė sis te ma S­400. Ru si ja taip pat tei gia, kad šia me re gio ne ga li bū ti dis lo kuo ta puo­la mo ji ra ke ti nė sis te ma „Is kan­der“.

BNS inf.

Ru si jos už mo jai – pi ni gų švais ty mas

At sar gu mas: �� su�D.Gry�baus�kai�te�su�si�ti�kęs�A.F.Ras�mus�se�nas�pa�reiš­kė,�kad�Ru�si�jos�pa�reiš�ki�mai�ke�lia�ne�ri�mą�NA�TO�są�jun�gi�nin�kams.

To�mo�Luk�šio�(BFL)�nuo�tr.

Ra gin čiau ru sus priim ti nau ją rea­ly bę. Mes ne sa me prie šai, tu rė tu me bū ti par tne riai.

Va kar nu spręs ta, ku rie 12 me no pa sau lio at sto vų tu rė tų bū ti ap­do va no ti Vy riau sy bės kul tū ros ir me no pre mi jo mis.

Ko mi si jos spren di mu pre mi­jos skir tos fo tog ra fui žur na lis­tui ir kraš to ty ri nin kui Ber nar dui Alek na vi čiui, žur na lis tei Ni jo lei An ge lei Bau žy tei, ke ra mi kos dai­li nin kui Ry tui Ja ki ma vi čiui, ver­tė jui Lai man tui Jo nu šiui, Kau no sty gi nių kvar te tui, poe tui Ro­ber tui Ke tu ra kiui, ak to riui ir re­ži sie riui Al bi nui Kė le riui, dai­li nin kui Ga liui Kli čiui, gra fi kei El vy rai Ka ta li nai Kriau čiū nai tei, ki no re ži sie riui Gy čiui Luk šui, kul tū ros ty rė jui Vy tau tui Ru ba­vi čiui, teat ro ir ki no ak to riui An­ta nui Šur nai.

Iš vi so svars ty tas 41 kan di da­tas.

Ko mi si jai ne pa vy ko spren di mo priim ti iš kar to, nes 12 ir 13 kan di­da tų bu vo su rin kę vie no dai bal sų, to dėl ko mi si jai te ko bal suo ti dar kar tą. Da bar jos spren di mas bus per duo tas Vy riau sy bei.

Kas met ga li bū ti ski ria ma ne dau giau kaip 12 pre mi jų. Vie­nos pre mi jos dy dis – 340 ba­zi nių so cia li nių iš mo kų (44,2 tūkst. li tų).

Vy riau sy bės kul tū ros ir me­no pre mi jo mis sie kia ma ska­tin ti Lie tu vos, taip pat Pa sau lio lie tu vių bend ruo me nės kul tū­ros ir me no kū rė jų, kul tū rai ir me nui nu si pel niu sių as me nų veik lą.

BNS inf.

Pas ky rė pre mi jas

Do vi lė Jab lons kai tėd.jablonskaite@diena.lt

Tė vy nės są jun gos­Lie tu vos krikš­čio nių de mok ra tų (TS-LKD) są ra­še ir vien man da tė je apy gar do je Rad vi liš ky je į Sei mą kan di da tuo­ti ke ti na ir ope ros so lis tas Vy tau­tas Juo za pai tis (nuotr.), nors anks­čiau jis ne ven gė kri ti kuo ti val dan­čių jų veiks mų.

„Fak tu šią in for ma ci ją va din ti bū tų neat sa kin ga, nes kan di da­tų są ra šų dar ne pat vir ti no par­ti jos ta ry ba. Ne su par ti jos na rys, to dėl ne ga liu pa sa ky ti, kas bus nu spręs ta par ti jo je, ta čiau pa ts ga li my bės da ly vau ti rin ki muo se neat me tu“, – dienraščiui kal bė­jo V.Juo za pai tis.

So lis to spren di mas į di džią ją po­li ti ką ženg ti su TS­LKD ne ti kė tas, nes, prieš ke le rius me tus kon ser­va to rių va do vau ja mai Vy riau sy bei prii mant spren di mus dėl mo kes­čių me ni nin kams di di ni mo, V.Juo­za pai tis at vi rai juos kri ti ka vo ir ko­ne vei kė val džią.

Ar nuo to lai ko praė jus maž daug tre jiems me tams me ni nin ko pa žiū­ros kar di na liai pa si kei tė?

„Iš es mės esu kri tiš kas bet ko kiai val džiai, me ni nin kai iš pri gim ties daž niau siai ne su tin ka su val dan­čiai siais. Maiš tin gu mo ele men­tas eg zis tuo ja ir da bar, ta čiau eg­zis tuo ja ir svei kas pro tas. Nuo tos die nos, kai pra dė jo val dy ti ši Vy­riau sy bė, pra dė jo be veik 3,5 me tų – tuoj baig sis ka den ci ja. Prieš tuos tre je tą me tų val dan čių jų spren di­

mai at ro dė be pro tiš ki. Ta čiau, tu­rint gal vo je šios die nos Eu ro pos kon teks tą, eko no mi nę si tua ci ją ir Lie tu vos da bar ti nę pa dė tį Eu ro­po je bei eko no mi kos bū vį, pa ly­gin ti su ki to mis vals ty bė mis, rei­kia la bai ne no rė ti su pras ti, kad tie šo ki ruo jan tys ir ne po pu lia rūs val­džios spren di mai bu vo bū ti ni“, – įsi ti ki nęs V.Juo za pai tis.

„Šian dien su ju mis kal ba mės ir vis dar esa me sa vo dar bo vie to se ne be šios Vy riau sy bės pa stan gų. Kad ir kaip skau džiai tie spren di­mai at si liep tų ma no as me ni nei ki­še nei ir ce cho bro liams, vis dėl to tai pa grin di nės są ly gos ša liai iš gy­ven ti šiuo lai ko tar piu. Bū tent to dėl šian dien ir re miu da bar ti nę po li ti ką ar ba bent jau su si lai kau nuo ašt rios kri ti kos. Pri pa žįs tu, kad priim ti spren di mai bu vo pa grįs ti. Ar man jie pa tin ka – ki tas klau si mas“, – ar gu men ta vo ope ros so lis tas.

Jis pa brė žė, kad to li gra žu ne ke­liak lups čiau ja da bar ti nei val džiai. Sa vo spren di mą įsi lie ti į TS­LKD gre tas jis ne tgi pa va di no ka mi ka­dziš ku – val dan čių jų rei tin gai ka­tast ro fiš kai smu kę.

Į politiką – lyg kamikadzėkaunodiena.lt/naujienos/lietuva

penktadienis, sausio 20, 2012

9

ekonomikakaunodiena.lt/naujienos/ekonomika

De ga lų kai nosVakarTink­las a­95 Dy­ze­li­nas Du­jos

„sta­toil“ 4,71 4,61 2,39

„Va­koil“ 4,70 4,60 2,38

Vi­d.­kai­na­vi­so­ap­tar­na­vi­mo­de­ga­li­nių­tink­luo­se.Šal­ti­nis:­www.de­ga­lu­kai­nos.lt

WTI naf ta 101,82 dol. už 1 brl.

„Brent“ naf ta 111,38 dol. už 1 brl.

penktADIenIS, SAuSIo 20, 2012

Ty­ri­mai­ro­do,­kad­2011­m.­pa­daugė­jo­in­for­ma­ci­nių­sis­temų­už­val­dy­mo­at­vejų,­bankų­sve­tai­nių­klas­to­čių.­Per­nai­Lie­tu­vos­elekt­ro­ni­nių­ry­šių­tinklų­ir­in­for­ma­ci­jos­sau­gu­mo­in­ci­dentų­ty­rimų­pa­da­li­nys­„Cert­LT“­iš­tyrė­8507­to­kius­at­ve­jus.­Tai­18­kartų­dau­giau­nei­2010­m.­Taip­pat­pra­ėju­siais­me­tais­daugė­jo­pra­ne­šimų­apie­klas­to­ji­mo­at­ve­jus­–­jų­iš­tir­ta­133,­tai­yra­4­kar­tus­dau­giau­nei­2010­ai­siais.

Daugė­ja­ban­ko­­sve­tai­nių­klas­to­čių1

tūkst.ke li ninkų, kaip pro gno zuo ja ma, šiais me tais ne teks dar bo.

Li na Mra zaus kaitėl.mrazauskaite@diena.lt

Praė ju siais me tais Vals ty binės mais to ir ve te ri na ri jos tar ny bos ins pek to riai, at lik da mi im por­tuo jamų ir rin ko je esan čių mais to pro duktų kont rolę, užd raudė į rin­ką tiek ti dau giau kaip 2 tūkst. tonų mais to pro duktų.

Ta čiau, kaip sakė Vals ty binės mais to ir ve te ri na ri jos tar ny bos Mais to sky riaus vedė ja Auš ra Išo­rienė, ro dik lius tam tik ra pra sme išk rei pia pernai rugsėjį bend rovė je „Ga lin ta ir par tne riai“ įvykęs gais­ras, kai bu vo su ga din ta net 1,6 tūkst. tonų ry žių, gri kių, įvai rių kruopų ir ki tos ža lia vos.

Pra ėju siais me tais taip pat bu­vo užd raus ta ne ma žai rei ka la vimų nea ti tin kan čių neal ko ho li nių gėri­mų, esą mi ne ra li nio van dens ženk­li ni mo eti ketė se bu vo pa teik ti ne­tikslūs mi ne ra li za ci jos duo me nys.

Vis dėlto, pa šne kovės tei gi­mu, at me tus šiuos at ve jus pa žei­dimų ro dik liai yra pa našūs kaip

ir kiek vie nais me tais. Anot jos, 2011­ai siais nu sta ty ta ma žiau mė­sos ir jos ga mi nių, žu vies ir vėžia­gy vių pro duktų, neal ko ho li nių gėrimų pa žei dimų. Ta čiau už fik­suo ta ge ro kai dau giau rei ka la vimų nea ti tin kan čių kiau ši nių, dar žo­vių, alie ji nių kultū ri nių sėklų, alie jaus pro duktų.

Nuo griež tesnės mais to kont­rolės sa ko ne ken čian tys ir ša lies im por tuo to jai. Vie nos stam biau­sių vai sių ir dar žo vių im por tuo tojų bend rovės „Sam so nas“ ge ne ra li nio di rek to riaus Hen ri ko Urbš tos tei­gi mu, kont rolė iš li ko ne pa ki tu si, o pir minę pro duktų kont rolę vyk do pa tys im por tuo to jai.

„Kont ro liuo ti ko kybę mus ver čia pirkė jas, nes jis jo kiu būdu ne pirks ne ko ky biš kos prekės. Todėl pir mo­ji už kar da esa me mes pa tys“, – sa­kė H.Urbš ta.

Pa sak jo, su si dūru si su pra sta pro duktų ko ky be pra ėju siais me tais bend rovė at si sakė tiekė jo iš Len ki­jos, ta čiau to ne įpras tu įvy kiu ne­va di no. Kaip pa sa ko jo A.Išo rienė,

val gy da mas sau gu mo kri te rijų nea ti tin kan čius pro duk tus žmo­gus jam da ro mos ža los ga li nė ne­pa jus ti: „Vie na, kai su val gai kenks­mingą pro duktą ir ap si nuo di ji nuo mik ro bio lo ginės tar šos, ki ta – kai val gai ir ne ži nai, ar pro duk tas yra che miš kai už terš tas, ar pes ti cidų kie kis ja me ati tin ka normą.“

Vis dėlto to kių at vejų pra ėju siais me tais būta itin ne daug.

A.Išo rienė taip pat at kreipė dė­mesį į tai, kad vi si Lie tu vo je išau­gin tos ir pa ga min tos pro duk ci­jos mėgi niai rei ka la vi mus ati ti ko: „Lie tu vos au gin to jai ne vir ši ja pes­ti cidų normų, be to, nau do ja ma­žesnį jų kiekį.“

Vals ty binės mais to ir ve te ri na ri­jos tar ny bos at stovės tei gi mu, pra­ėju siais me tais ins ti tu ci ja su laukė kaip nie kad daug skundų dėl mais­to ko kybės. Taip pat ak ty viai sa vo kon ku ren tus skundė bend rovės, daž niau siai – dėl ne tin ka mo pro­duktų ženk li ni mo.

„Maž daug treč da lis visų skundų bu vo pa grįsti“, – sakė ji.

€ Valiutų kursaiŠiandienValiuTa kiekis sanTykis pokyTis

Bal­ta­ru­si­jos­rub­lis 10000 3,2095 –0,2982­%DB­sva­ras­ster­lingų 1 4,1440 –0,0434­%jaV­do­le­ris 1 2,6864 –0,4152­%ka­na­dos­do­le­ris 1 2,6577 –0,0639­%lat­vi­jos­la­tas 1 4,9291 –0,0689­%len­ki­jos­zlo­tas 10 7,9428 –0,1923­%nor­ve­gi­jos­kro­na 10 4,4941 +0,0223­%Ru­si­jos­rub­lis 100 8,5220 –0,3659­%Švei­ca­ri­jos­fran­kas 1 2,8565 +0,1122­%

Pa vo jus: ­� pra­ėju­siais­me­tais­ne­saugūs­mais­to­pro­duk­tai­ša­lies­ rinką­daž­niau­siai­pa­siekė­iš­tre­čiųjų­pa­sau­lio­ša­lių.­ ­ „Shut­ters­tock“­nuo­tr.

Per nai į par duo tu­ves tiek ti užd raus­ta be veik du kar­tus dau giau tonų mais to pro duktų nei už per nai. Nors sta tis ti ka gąsdi na, eks per tai ra mi na: val gy da mi ne si nuo­di ja me.

Skaičiai padvigubėjo

Užd raus ti im por tuo ja mi ir rin ko je esan tys mais to pro duk tai

Me tai Kie kis (t)

2010 1260

2011 2287

2011 m. užd raus ti ne saugūs mais to pro duk tai Kie kisJavų, mil ti niai kon di te ri jos ga mi niai 1690 tAlie jai 24 tVai siai ir dar žovės 24 tŽu vis, vėžia gy viai, mo lius kai, kt. 22 tNeal ko ho li niai gėri mai 60 tūkst. l

Šal ti nis: Vals ty binė mais to ir ve te ri na ri jos tar ny ba

Vartotojai – ge riau si len tynų sa ni ta rai

Per nai butų par davė jai Vil niu je daž niau siai pra šė apie ket virtį mi li jo no litų, klaipė die čiai sa vo bu tus par da vinė jo už sumą iki 215 tūkst. litų, o Kau ne butų sa vi­nin kai juos daž niau siai ati duo da­vo už 140 tūkst. litų.

Pa sak Eval do Nar bun to vi čiaus, ne kil no ja mo jo tur to skel bimų po rta lo do mop lius.lt pro jek to va­do vo, nors 2011 m. dar bu vo jun­ta mi spro gu sio ne kil no ja mo jo tur­to bur bu lo pa da ri niai ir rin ka dar ne bu vo at si ga vu si, par duo damų nau jos sta ty bos vie no kam ba rio butų kai nos sos tinė je vi du ti niš kai pa ki lo apie 5 pro c. Se nos sta ty bos butų kai nos tiek pat su mažė jo.

Skel bimų sta tis ti ka ro do, kad, skir tin gai ne gu Vil niu je, Kau ne pra­ėju siais me tais kri to par duo damų tiek vie no, tiek dviejų, tiek tri­jų kam ba rių butų vi du tinės kai nos.

E.Nar bun to vi čiaus tei gi mu, tikė ti na, kad kainų mažė ji mas lai ki no jo je sos tinė je su si jęs su vis dar jun ta ma ne sau gia eko no­mi ne pa dėti mi ir esan čia ne di­de le butų pa klau sa. „Daž niau siai po eko no mi nio sąstin gio ma žes ni mies tai at si gau na lėčiau. Vis dėl­to ne ma ža da lis par davėjų sie kia par duo ti butą ope ra ty viai, todėl pa si tai ko at vejų, kai kai nos su­ma ži na mos iki mi ni mu mo“, – pa sa ko jo E.Nar bun to vi čius.

Uos ta mies čio gy ven to jai per nai taip pat galė jo pa stebė ti, kad būtų kai nos krin ta, nors jos vis dar iš­lie ka di desnės ne gu Kau ne.

Pa sak bend rovės „Di gi net LT“, val dan čios po rtalą aruo das.lt, di­rek to riaus pa va duo to jos Vik to ri­jos Ste po na vi čiūtės, bu tas yra vis dar pa trauk liau sias pir ki nys ne­kil no ja mo jo tur to rin ko je.

„Be veik kas ant ras šie met būs­tą pla nuo jan tis pirk ti as muo tei­kia pir me nybę bu tams. Įver tinę 2011­ųjų ne kil no ja mo jo tur to rin kos ten den ci jas pirkė jai ieš ko tin kamų pa si ūlymų. O pa si ūlymų įsi gy ti butą sta tis ti ka ro do, kad per nai kainų po žiū riu pa ste bimų po ky čių bu vo tik Kau ne. Vil niu­je ir Klaipė do je už fik suo ta tik di­des nių pa si ūlos, ne kai nos, svy ra­vimų“, – sakė ji.

V.Ste po na vi čiūtės pa stebė ji mu, per nai skel bi muo se siū lo mos butų Vil niu je ir Klaipė do je kai nos me­tų pra džio je bu vo to kios pat kaip pa bai go je – su ko kio mis kai no­mis me tai pra si dėjo, su to kio mis ir baigė si. Po ky čių ma ty ti tik kal­bant apie Kau ne par duo damų bu­tų kai nas – metų pa bai go je, pa ly­gin ti su jų pra džia, Kau ne siū lomų butų kai nos skel bi muo se bu vo nu kri tu sios 8 pro c.

Aruo das.lt skel bimų sta tis ti­ka ro do, kad metų pra džia pra­si dėjo op ti mis tiš kai nu si tei kus ir su gy ven tojų lūkes čiais, kad eko­no mi kos si tua ci ja pa gerės. Tai turė jo įta kos, kad vi suo se tri juo se did žiuo siuo se ša lies mies tuo se butų kai nos, nu ro do mos skel bi­muo se, pir mo je metų pusė je pa­didė jo 1 pro c.

KD inf.

Pi gių butų Kau ne pirkė jai ne graibs to

Pres ti ži niai: ­� Vil­niu­je­ ir­ Kau­ne­ bran­giau­si­ bu­tai­ se­na­mies­čiuo­se,­Klaipė­do­je­–­Gi­ru­liuo­se.­ ­ Ge­di­mi­no­Sa­vic­kio­(BFL)­nuo­tr.

Bran giau si gy ve na mie ji ra jo nai 2011 m.

Vil niusSe na mies tis 7100Užu pis 6700Cent ras 6302An ta kal nis 6200

Kau nasSe na mies tis 4560Cent ras 4330Ža lia kal nis 4270Aukš tie ji Šan čiai 3882

Klaipė daGi ru liai 6385Meln ragė 5675Se na mies tis 4628Ma ža sis Kai me lis 4494

Šal ti nis: do mop lius.lt

1 kv. m kai na (li tais)

­oMX­vilnius­ oMX­Riga­ oMX­tallinn –0,39% +0,54% +0,18%

10

SportaSPenktadienis, sausio 20, 2012

Rung ty nių sta tis ti ka

„Žal gi ris“ – „Mac ca bi Elect ra“2012 01 19, Kau no „Žal gi rio“ are na,

14050 žiū ro vų.

76:84(16:23, 21:25, 24:16, 15:20)

„Žal gi ris“:M.Ra ko vi čius 15 taš kų, M.Po po vi čius 14 (5 re zul ta ty vūs per da vi mai), M.Kal nie tis (5 re­zul ta ty vūs per da vi mai) ir D.Col lin sas po 10, P.Jan kū nas 8, D.Ša len ga 7, T.De li nin kai­tis 6, R.Jav to kas 4 (7 at ko vo ti ka muo liai), S.Weem sas 2 (6 klai dos).

„Mac ca bi Elect ra“:D.Mal le tas 15, L.Eliya hu 14 (5 at ko vo­ti ka muo liai), K.Lang for das 12 (5 at ko­vo ti ka muo liai, 7 re zul ta ty vūs per da vi­mai), R.Hend ri xas 11 (6 at ko vo ti ka muo­liai), S.Schort sa ni tis 8, D.Smit has 7 (5 at ko­vo ti ka muo liai), D.Blu ir Y.Ohayo nas po 6, J.Scheye ris 3, T.Pa pa lou kas 2.

Ko man dų ro dik liai:dvi taš kiai – 22/40 (55 pro c.) ir 27/47 (57 pro c.), tri taš kiai – 6/17 (35) ir 6/13 (46), bau dų me ti mai – 14/16 (87) ir 12/18 (66), at ko vo ta ka muo lių – 25 ir 33, pe rim ta – 4 ir 6, re zul ta ty vūs per da vi mai – 15 ir 17, klai­dos – 14 ir 13.

Sve čiai pa tai kė bau dasTre čio jo kė li nio vi du ry je vil tin gą tri taš kį pa tai kė Dai nius Ša len ga – 46:54, o ne tru kus Mi lo va nas Ra­ko vi čius ir M.Po po vi čius dar la biau su ma ži no skir tu mą – 50:54.

Tel Avi vo ko man da bu vo at­si ga vu si – 62:52, bet trum pam. M.Ra ko vi čius ir M.Po po vi čius vėl priar ti no „Žal gi rį“ prie Eu ro ly gos vi ce čem pio nų – 59:62.

De Jua nas Col lin sas ir M.Po po vi­čius vis my nė ant kul nų var žo vams

ir ket vir ta ja me kė li ny je – 64:66, 69:71. Iki dvi ko vos pa bai gos li kus ma žiau nei mi nu tei, „Žal gi riui“ per ga lė dar bu vo pa sie kia ma – 76:80, bet per li ku sį lai ką „Mac ca­bi Elect ra“ iš si gel bė jo bau dų me­ti mais.

Ki tas TOP­16 eta po H gru pės rung ty nes žal gi rie čiai žais sau sio 25­ąją Ita li jo je su Kan tu „Ben net“ krep ši nin kais.

11-oji CSKA per ga lėJo no Kaz laus ko tre ni ruo ja ma Mask vos CSKA ko man da Eu ro­ly go je – vis dar ne sus tab do ma: daug kar ti niai Ru si jos čem pio nai iš ko vo jo 11­ąją per ga lę iš ei lės.

E gru pės rung ty nė se mask vie­čiai sve čiuo se 86:78 nu ga lė jo Pi­rė jo „Olym pia cos“ (Grai ki ja) eki­pą. CSKA at sto vau jan tis Ra mū nas Šiš kaus kas su rin ko 12 taš kų ir re­zul ta ty vu mu eki po je nu si lei do tik Ne na dui Krsti čiui (18) bei Vik to rui

Sta tis ti ka

Pi rė jo „Olym pia cos“–Maskvos CSKA 78:86 (21:22, 23:18, 14:22, 20:24). 6 500 žiū ro vų. M.Ge ce vi­čius 14 taš kų, K.Hi ne sas ir P.An ti­čius po 13/N.Krsti čius 18, V.Chria­pa 16, R.Šiš kaus kas 12.

Ka za nės „Uniks“–Stambulo „Fe-ner bah çe Ül ker“ 76:71 (15:18, 9:23, 29:15, 23:15). 5 000 žiū ro vų. V.Ve re­me jen ka 17, T.Ly day’us ir P.Sa moi­len ka po 16/B.Bog da no vi čius 24, O.Ona nas 12.

Sie nos „Mon te pas chi“–Bilbao „Gesc rap BB“ 81:67 (14:18, 18:14, 24:17, 25:18). 4 153 žiū ro vai. B.McCa leb bas ir D.An der se nas po 18/K.Va si lia dis 16, M.Ba ni čius 11, R.Gri mau 10.

Vi ce čem pio nai vos iš si gel bė joKau no „Žal gi ris“ pri ver tė kaip rei-kiant pa si ner vin-ti Eu ro ly gos vi ce­čem pio nę Tel Avi­vo „Mac ca bi Elect­ra“ eki pą – pir mą sias TOP-16 eta po H gru­pės rung ty nes žal gi­rie čiai sa vo aikš tė je po per mai nin gos ir at kak lios ko vos pra­lai mė jo jai 76:84.

Ma rius Bag do nas, Ro mas Po de rys

Ly de riui ne si se kėMa čą sėk min giau pra dė jo kau nie­čiai – 3:0, 7:4. Pa tai kė Pau lius Jan­kū nas, Dai nius Ša len ga.

Įpu sė jus pir ma jam kė li niui, „Mac ca bi Elect ra“ per svė rė re zul­ta tą sa vo nau dai – 7:12. Tai dviem iš ei lės tri taš kiais be veik iš tos pa­čios aikš tės vie tos pa da rė De mon­das Mal le tas.

Re kor di nę to li mų me ti mų se ri­ją pra tę sė Mar ko Po po vi čius – jis Eu ro ly gos rung ty nių, per ku rias tiks lą yra pa sie kęs bent vie nas jo to li mas šū vis, skai čių pa di di no iki 33­ijų. De ja, tuo me tu „Žal gi ris“, vis daž niau strik da mas „Mac ca­bi Elect ra“ gy ny bos gniauž tuo se, jau bu vo be si ve jan čio jo po zi ci jo­je – 14:18, 16:23, o ant ra ja me kė li­ny je – 18:30, 24:39, 32:46.

Per pir mą ma čo da lį ne si se kė nau din giau siam žal gi rie čiui Eu ro­ly gos tur ny re Son ny Weem sui – jis te pel nė 2 taš kus ir pa da rė dvi klai­das. Var žo vai iš Tel Avi vo at li ko 12 re zul ta ty vių per da vi mų, kau nie­čiai – 5.

Pau lius Jan kū nas „Žal gi rio“ puolėjas, ka pi to nas

Per pir mą rung ty nių da lį var žo vai grei tai bė go ir pui kiai pa tai kė. Jų tri­taš kiai pri da rė mums dau gy bė pro­ble mų, ta čiau vis vien ga lė jo me iš si­gel bė ti. Ma čo pa bai go je vis ką lė mė smulk me nos. Mes pa da rė me ne žy­mių klai dų, o var žo vai iš vis ne kly­do. Šios rung ty nės pui kiai pa ro dė, kad „Mac ca bi Elect ra“ – įvei kia mas prie ši nin kas.

Dai nius Ša len ga „Žal gi rio“ puo lė jas

Ma čo baig tį nu lė mė ke lios mums ne­sėk min gos at kar pos pir mo je rung­ty nių da ly je. Var žo vai pa tai kė ke­lis me ti mus iš ei lės, pa si ju to lyg ant

spar nų ir tuo met juos su stab dy ti bu­vo la bai sun ku. Iki per trau kos pra­stai gy nė mės, ne taik liai ata ka vo me. Tu rė jo me šan są ket vir ta me kė li ny­je, bet su to kiais ga lin gais var žo vais rei kia kau tis be ato kvė pio vi sas 40 mi nu čių.

Man tas Kal nie tis „Žal gi rio“ gy nė jas

Kai to kio ka lib ro var žo vai ati trūks ta di do ka per sva ra, pa si vy ti juos bū na la bai sun ku. Tai bu vo tik pir mo sios TOP-16 rung ty nės. Ar mes jas bū tu­me lai mė ję, ar da bar pra lai mė jo me, iš es mės nie kas kol kas ne si kei čia. Tu rė jo me pui kų šan są, ta čiau juo ne pa si nau do jo me. Pri va lo me su si­telk ti li ku sioms dvi ko voms.

Nuomonės

Chria pai (16), o Dar ju šas Lav ri no­vi čius taš kų ne pel nė. „Olym pia­cos“ le gio nie riaus Mar ty no Ge ce­vi čiaus są skai to je – 14 taš kų.

„Ma čas bu vo la bai sun kus, ta čiau kit ko ir ne si ti kė jo me, nes „Olym­pia cos“ sa vo aikš tė je pra lai mi la bai re tai. Ypač svar bu šį Eu ro ly gos eta­pą pra dė ti per ga le. Ant rą rung ty­nių da lį ge riau gy nė mės, ne lei do­me var žo vams mė gau tis de ri niais „dvie se prieš du“, – po var žy bų kal bė jo R.Šiš kaus kas.

„At kak li, bet gra ži dvi ko va. Per pir mą rung ty nių da lį Pi rė jo krep­ši nin kai pa tai kė 7 tri taš kius iš 11, o mes, ne kant rau da mi juos su stab­dy ti, žai dė me chao tiš kai. Ant rą su si ti ki mo da lį pui kiai gy nė mės ir pa ga liau už den gė me pa grin di nį šio ma čo „Olym pia cos“ žai dė ją Vas si lį Spa nou lį“, – sa kė J.Kaz laus kas.

„Mū sų ne sėk mė – dės nin ga, nes pa da rė me daug klai dų, pir miau­sia – per 1­ąjį ir 3­ią jį kė li nius. Pra si dė jo TOP­16 eta pas, to dėl da­bar ne me tas mo ky ti žai dė jus, kaip jie pri va lo gin tis, ka da ir ku rį var­žo vą stab dy ti pra žan go mis. Vi sa tai jie tu ri ži no ti kaip abė cė lę, de ja, kai ku rie ją yra pa mir šę“, – svars­

Gynyba: �� Tel�Avivo�krepšininkai�kietai�stabdė�žalgiriečius.� � Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

Barjerai: �� „Mac�ca�bi�Elect�ra“�žaidėjai�bet�kokia�kaina�gynė�savo�krepšį�nuo�„Žalgirio“�lyderio�S.Weemso.

Var žo vai pa tai kė ke lis me ti mus iš ei­lės, pa si ju to lyg ant spar nų ir tuo met juos su stab dy ti bu­vo la bai sun ku.

tė „Olym pia cos“ stra te gas Du ša­nas Iv ko vi čius.

Sie nos „Mon te pas chi“ (Ita li ja) eki pa, ku riai dėl trau mų ne ga li pa­dė ti Ri man tas Kau kė nas ir Kšyš to­fas Lav ri no vi čius, F gru pė je 81:67 par klup dė Bil bao „Gesc rap BB“ (Is­pa ni ja).

11

sportasPenktadienis, sausio 20, 2012

Daugiau sporto naujienų skaitykite

kaunodiena.lt

Man tas Stan ke vi čiusm.stankevicius@diena.lt

Var žy bos – lyg tre ni ruo tėDau giau sia dė me sio su lau kė šuo­li nin kė į aukš tį Ai ri nė Pal šy tė, at­si sa kiu si da ly vau ti sa vo rung ties var žy bo se ir pa si rin ku si tri šuo­lio sek to rių. 3­ią ją vie tą užė mu si mer gi na tei gė, kad ge res nės tre ni­ruo tės už var žy bas ne bū na.

„Šian dien tu rė jo bū ti šuo lių į to lį tre ni ruo tė, to dėl, pa si ta ru si su tre­ne re, nu spren džiau iš mė gin ti jė gas šio je rung ty je. Tre čio ji vie ta – ne­ti kė ta. Ne pir mą kar tą ap len kiu spor ti nin kes, šios rung ties spe cia­lis tes“, – ste bė jo si A.Pal šy tė.

Pak laus ta, kas tu ri įta kos to­kiems re zul ta tams, at le tė at sa kė, kad jai tik riau siai tie siog se ka si.

„Vi sos var žo vės, su ku rio mis čia ko vo jau, yra tik ros tri šuo li nin kės. Tre ni ruo tė per var žy bas – la bai ge­ras da ly kas, nes pri ver čia vi sai ki taip su si kaup ti“, – kal bė jo leng vaat le tė.

Ko vo jo su sa vi miŠuo lio į to lį sek to riu je pa ge ri nu si se zo no re zul ta tą dau gia ko vi nin­

kė kau nie tė Aust ra Sku jy tė ne slė­pė ap mau do dėl A.Pal šy tės spren­di mo.

„Juk Lie tu vo je nė ra daug la bai aukš tai iš šo kan čių spor ti nin kių, be to, šį kar tą ne star ta vo ir Vik to­ri ja Že mai ty tė, – sa kė A.Sku jy tė. – Kai di des nė kon ku ren ci ja, nu­si tei ki mas var žy boms ir gi vi siš­kai ki toks, o šį kar tą no rė jo si pa­ko vo ti.“

Olim pi nė vi ce čem pio nė pri pa­ži no, kad bū tent šuo lio į aukš­čio sek to riu je se kė si pra sčiau siai. „Ne tuo ban dy mu įvei kiau rei kia­mą aukš tį“, – paaiš ki no dau gia­ko vi nin kė.

A.Sku jy tė pri dū rė, kad at kak liau vy ko bar je ri nio bė gi mo var žy bos, o ki tos jos iš mė gin tos rung tys – tik ko va su sa vi mi. „To kiais at ve jais var žy bos tam pa tre ni ruo te, bet tai vis vien ge riau nei įpras tos pra ty­bos“, – pa brė žė at le tė.

Re pu ta ci ja – svar biauEks pe ri men ta vo ir bė gi kas Vi ta li­jus Koz lo vas. Įp ras tai bė gan tis 800 met rų, šį kart jis pa si rin ko 400 ir 200 m dis tan ci jas.

„Su tre ne re taip nu spren dė­me, nes pa si ro dė, kad kol kas man šiek tiek trūks ta grei čio. Po bė gi­mų įsi ti ki no me, kad jo be veik ne­trūks ta, – kal bė jo 3­ią ją vie tą 200 m var žy bo se užė męs spor ti nin kas. – Per nai vi są ru de nį ban dė me di­din ti iš tver mę, o da bar bu vo įdo­mu iš mė gin ti jė gas ki to se dis tan­ci jo se.“

Leng vaat le tis tei gė, kad sau įpras tų 800 m ne bė go, nes ne bu­vo kon ku ren tų.

„Ne no riu su si ga din ti sa vo re pu­ta ci jos, – tei gė V.Koz lo vas. – Va­sa rio mė ne sį laukia pir mie ji rim­ti star tai, tuo met jau bėg siu 800 met rų.“

Tiks las – olim pia daVar žy bas ste bė ju si bė gi kė Eg lė Bal­čiū nai tė tvir ti no at krei pu si dė me sį į ke lias po ten cia lias kon ku ren tes.

„Čem pio na tui rei kia tin ka mai pa si ruoš ti, o aš tik ne se niai bai­giau gy dy tis trau mas, pra de du di­din ti tre ni ruo čių krū vius. Vil niu je ste bė jau jau ni mą, yra per spek ty vių bė gi kių – sa kė šiau lie tė. – Pa jau­čiau, kad ir pa ti jau no riu star tuo­

Fut bo lo gur ma nų aist ras iki be pro­ty bės įkai ti nan ti „El Cla si co“ dvi­ko va ant rą kar tą šį se zo ną bai gė si „Bar ce lo nos“ per ga le.

Pir mo sio se Is pa ni jos fut bo­lo tau rės tur ny ro ket virt fi na­lio rung ty nė se ša lies pir me­ny bių nu ga lė to ja „Bar ce lo na“ sve čiuo se 2:1 įvei kė prin ci pi nius var žo vus – Jo sé Mou rin ho va do­vau ja mus Mad ri do „Real“ fut bo­li nin kus.

Is pa ni jos vi ce čem pio nai pir­ma vo po Cris tia no Ro nal do įvar­čio, bet ant ra ja me kė li ny je sėk mė ly dė jo Jo se po Guar dio los tre ni­ruo ja mą „Bar ce lo ną“, ku riai tai bu vo de vin to ji per ga lė per 13 tar­pu sa vio ma čų su mad ri die čiais nuo 2008 m.

„Ne si ti kė jau, kad po Cris tia­no įvar čio ga lu ti nis re zul ta tas bus ne pa lan kus bū tent mums. Tai la bai sun ku psi cho lo giš kai. Sup ran tu, kad vi sa at sa ko my bė už ne sėk mę ten ka man. Tik per ga lė tu ri daug tė vų, o pra lai mė ji mai – vie ną. Ki­tą sa vai tę ne bus leng viau, bet siek­si me žais ti taip, kad pra si brau tu me į pus fi na lį“, – po var žy bų kal bė jo J.Mou rin ho.

„Real“ vi sa da ata kuo ja grės min­gai, ypač pa vo jin gas C.Ro nal do, bet ne tgi po to, kai jis įmu šė įvar­tį, mums pa vy ko pe rim ti ini cia ty­vą. Apsk ri tai to kio ly gio dvi ko vo­se vis ką le mia de ta lės. Tai, kad jau ke lis kart iš ei lės įvei kė me mad­ri die čius – nie ko ne reiš kia, nes sėk mės se ri ja anks čiau ar vė liau nu trūks ir tai ga li at si tik ti mums

ne tin ka miau siu me tu“, – svars tė J.Guar dio la.

„Ne ma nau, kad mus sle gia ka ta­lo nų sind ro mas, bet ne ga liu paaiš­kin ti, ko dėl neįt vir ti no me per sva­ros ir pra lai mė jo me. Gė da, ir tiek“, – krim to si „Real“ var ti nin kas Ike­ras Ca sil la sas.

At sa ko mo sios ket virt fi na lio rung ty nės ki tą sa vai tę vyks Bar­se lo no je.

KD inf.

C.Ro nal do įvar tis ka ta lo nų ne sut rik dė

Sta tis ti ka

„ Bar ce lo na“–Madrido „ Real“ 2:1 (0:1). „San tia go Ber nab éu“ sta­dio nas, 83 500 žiū ro vų. Įvar čiai: C.Puyo lis (49 min.), E.Abi da lis (77 min.)/C.Ro nal do (11 min.).

Ga li my bės: �� šį�kar�tą�„Real“�žai�dė�jai�su�stab�dė�„Bar�ce�lo�nos“�žvaigž�dę�L.Mes�si,�bet�pra�žiop�so�jo�ki�tus�var�žo�vus.� AFP�nuo�tr.

Ly de riai pa si gen da ly gia ver čių varžovųVil niaus leng vo sios at le ti kos už da rų pa tal pų čem pio na te pa­siek ti 9 ge riau si šio se zo no re zul ta tai ša ly je, bet pa jė giau sie ji at­le tai ap gai les tau ja, kad sto ko ja ly gia ver čių kon ku ren tų.

Už duo tys: �� V.Koz�lo�vas�in�ten�sy�viai�ren�gia�si�svar�biau�siems�se�zo�no�star­tams.� � Si�mo�no�Švit�ros�nuo�tr.

Sta tis ti ka

Ge riau sie ji se zo no re zul ta tai: 60 m bar je ri nis bė gi mas – So na ta Ta mo­šai ty tė (8,50 sek.), 400 m bė gi mas – Vla da Mus vy dai tė (59,87 sek.) ir Vi­ta li jus Koz lo vas (49,23 sek.), 800 m bė gi mas – Mo des ta Jus tė Mo raus­kai tė (2 min. 14,38 sek.) ir Da lius Pav­liu ko vi čius (1 min. 56,86 sek.), 1500 m bė gi mas – Vai da Žū si nai tė (4 min. 38,26 sek.), 3000 m bė gi mas – Pet ras Glie bus (8 min. 42,09 sek.), šuo liai į to lį – Aust ra Sku jy tė (6 m 29 cm), ru tu lio stū mi mas – Lau ra Ged mi nai tė (14 m 27 cm).

ti var žy bo se. Jo se ne da ly va vau nuo 2011­ųjų rug sė jo.“

E.Bal čiū nai tės tei gi mu, tarp 800 m bė gi kių ne blo gai at ro do Mo des­ta Jus tė Mo raus kai tė. „Ma nau, kad jau tu rė čiau pa si steng ti no rė da ma ją ap lenk ti. Džiu gu, nes juo dau­giau kon ku ren ci jos, tuo dau giau mo ty va ci jos“, – pa reiš kė bė gi kė.

Šiau lie tė, kol kas neį vyk džiu­si olim pi nio at ran kos nor ma ty­vo, pa brė žė, kad la bai no rė tų da­ly vau ti Lon do no žai dy nė se. „Ke liu sau aukš čiau sius rei ka la vi mus, no­riu įvyk dy ti nor ma ty vą ir Lon do ne pa ro dy ti, ką su ge bu. Iki nor ma ty­vo trūks ta la bai ne daug“, – kal bė­jo E.Bal čiū nai tė.

Kai di des­nė kon ku­ren ci ja, nu si tei ki­mas var­žy boms ir gi vi siš kai ki toks.

Staig me na: �� A.Pal�šy�tę�nu�ste�bi�no� tri�šuo�lio� var�žy�bo­se�užim�ta�vie�ta.

Dar bas: �� A.Sku�jy�tė�su�tre�ne�riu�A.Sta�nis�lo�vai�čiu�ap�ta�rė�ir�ko�vos�tak�ti�ką,�ir�pa�siek�tus�re�zul�ta�tus. spor�toa�ki�mir�ka.lt�nuo�tr.

Siau bū nas iš Lie tu vosNe se niai bri tus pa šiur pi no į Di­džią ją Bri ta ni ją iš Lie tu vos prieš dve jus me tus at si bas tęs 44 me tų Vik to ras Aku li čius, ku ris 2010 m. žiau riai nu kan ki no ir iš prie var ta­vo vie ną mo te rį.

Di džio sios Bri ta ni jos dien raš­tis „Dai ly Mail“ pa si do mė jo, kad 1992 m. šis Lie tu vos pi lie tis bu vo nu teis tas už už puo li mą, per ku rį su kė lė sun kų kū no su ža lo ji mą.

Tuo met jam teis mas sky rė 7 me­tus ka lė ji mo, o 1997 m. jam dėl už­puo li mo bu vo skir ti pa pil do mi 5 me tai.

2001 m. V.Aku li čius už gro tų sė­do už sep ty ne rių me tų mer gai tės iš prie var ta vi mą. Kaip ra šo „Dai ly Mail“, vy ras ma ža me tę au ką į sa­vo na mus pri si vi lio jo siū ly da mas nu pirk ti li mo na do.

2009 m. pa leis tas iš ka lė ji mo Lie tu vo je po me tų V.Aku li čius at­si bas tė į Di džią ją Bri ta ni ją.

Po ke lių mė ne sių jis žiau riai su­mu šė, o pa skui iš prie var ta vo mo­te rį. Re ci dy vis tas nu fil ma vo krau­pų nu si kal ti mą, o ta da lie pė au kai per žiū rė ti fil muo tą me džia gą.

Ga liau siai V.Aku li čius pa reiš kė, kad jei mo te ris kam nors pra si tars apie nu si kal ti mą, šis ją nu žu dys.

Kaip pa te ko į ša lį?Bri tų tei sė sau gą, re gis, šo ki ra vo ne tik nu si kal ti mas, ku rį įvyk dė Lie tu­vos pi lie tis, bet ir fak tas, kad ke lis kar tus teis tas už sun kius nu si kal ti­mus V.Aku li čius bu vo įleis tas į ša lį.

Tei sė ja, nag ri nė jan ti Lie tu vos pi­lie čio by lą, teis me pa klau sė: „Jis į

šią ša lį at vy ko jau teis tas už vai ko prie var ta vi mą. Ar mes įsi lei džia me bet ką, ne tgi jei gu jie teis ti dėl rim­tų pra si žen gi mų?“

V.Aku li čiaus ad vo ka tė Cat he ri­ne Pur nell į klau si mą at sa kė, kad Lie tu va – ES na rė, to dėl šios ša lies pi lie čiai tu ri tei sę vyk ti į Di džią ją Bri ta ni ją be spe cia lių pa tik ri ni mų.

Bet tei sė ja at rė žė: „Aš ver ti nu tai, ta čiau ar mes tu ri me įsi leis ti vi sus, net tuos, ku rie prie var tau­ja vai kus?“

V.Aku li čiaus by la Di džio jo je Bri­ta ni jo je su kė lė ne ma žą at gar sį.

Ypač ak ty viai kel tas klau si mas, kad rei kė tų su stip rin ti pa sie nio kont ro lę, tik rin ti, ko kios re pu ta­ci jos as me nys at vyks ta į ša lį, ne­svar bu iš kur – ES ar ki tų pa sau­lio ša lių.

Di džio sios Bri ta ni jos vi daus rei­ka lų tar ny bos pa rei gū nai pa brė žė, kad vy ras ne bu vo ieš ko mas nu­si kal tė lis ar įta ria mas te ro ris tas. To dėl nie kas ir ne krei pė dė me sio į V.Aku li čiaus teis tu mą.

„Taip, mes tik ri na me vi sus ke lei­vius, ku rie pa ten ka į Jung ti nę Ka­ra lys tę, ta čiau esa me pri klau so mi nuo ki tų ša lių po li ci jos, ku ri tu ri mus in for muo ti apie teis tus as me­nis. Šiuo at ve ju taip ne nu ti ko“, – tvir ti no Di džio sios Bri ta ni jos sie­nos ap sau gos tar ny ba.

Ape lia ci nia me teis me, ku riam ap skun dė že mes nės ins tan ci jos teis mo nuo spren dį, V.Aku li čius tvir ti no ne sąs kal tas. Taip pat jis pri dū rė, kad bri tų tei sė sau ga ver­tė mo te rį duo ti prieš jį me la gin gus pa ro dy mus.

Ko men tuo da mas Lie tu vos pi lie­čio gy ny bą ape lia ci nio teis mo tei­sė jas Mar ti nas Joy sa kė: „Ji (au ka) jau tė si vi siš kai pa že min ta, bu vo pri slėg ta. Tos au kos fo tog ra fi jos – jų neį ma no ma pa mirš ti.“

Iš pra džių, V.Aku li čiui bu vo skir­ta lais vės atė mi mo baus mė iki gy­ve ni mo pa bai gos su tei se pra šy ti lei di mo pa leis ti lyg ti nai po aš tuo­ne rių su pu se me tų.

Ta čiau nors ape lia ci nio teis mo tei sė jas pri pa ži no, kad V.Aku li čius – vi suo me nei pa vo jin gas as muo, teis mas pa kei tė jo lais vės iki gy vos gal vos atė mi mo baus mę į ma žes nę – sep ty ne rių me tų.

Tei sė jas, skelb da mas nuo spren­dį, pri dū rė, kad lie tu vis pra šo ga­li my bės bū ti per kel tas į Lie tu vą, ir pa sa kė: „Ti kė ki mės, kad jis per il gai ne bus naš ta mū sų mo kes čių mo kė to jams.“

Su tuok ti nių žu di kas?Ki tas ne ma žiau skam bus skan da­las nuai dė jo per Di džią ją Bri ta ni ją po to, kai Lie tu vos pi lie tis 37 me­

tų Rim vy das Lio ran čas bu vo su­lai ky tas ir ap kal tin tas su tuok ti nių 62 me tų Av ta ro Sing ho Ko la ro ir 58 me tų Ca ro le Ko lar nu žu dy mu Bir­min ga me.

Ty rė jai nu sta tė, kad vy ras ir mo­te ris mi rė nuo smū gio, grei čiau siai, plak tu ku į gal vą.

Iš pra džių po li ci jos ty rė jai spė jo, kad su tuok ti nius ban dy ta ap vog ti, esą jie tu rė jo auk so, ta čiau vė liau šis mo ty vas bu vo at mes tas.

Vė liau kel ta ver si ja, kad su tuok­ti niai nu žu dy ti dėl jų sū naus dar­bo po li ci jo je. Ta čiau ir šis mo ty vas ne pa sit vir ti no, to dėl po li ci jos pa­rei gū nai pa reiš kė, kad dar aiš kin sis tik rą sias nu si kal ti mo prie žas tis.

Su lie tu viu R.Lio ran ču bu vo su­lai ky ti ir dar du įta ria mie ji. Vie nas jų, 41 me tų vy ras, pa leis tas ne pa­reiš kus jam jo kių kal ti ni mų, o ki­tas 24 me tų vai ki nas pa leis tas už už sta tą. Lie tu vos pi lie tis pa leis­tas ne bu vo.

Au kos tu rė jo 4 vai kus ir 9 anū­kus. Per emo cin gą spau dos kon fe­ren ci ją nu žu dy tų jų vai kai sa kė, kad nu si kal ti mas – šlykš tus, o vie tos po li ci jos at sto vai pri dū rė, kad vi­sos de ta lės bus išaiš kin tos.

„Pi ra tas lie tu vis“Pa sak bri tų ži niask lai dos, tarp Lie­tu vos gy ven to jų, ku rie at vy ko į Di­džią ją Bri ta ni ją, esa ma net pi ra tų.

An tai dien raš tis „Dai ly Mail“ pla­čiai nu pa sa ko jo, kaip Lie tu vos pi lie­tis 33 me tų Ra mū nas Sluš nys ban dė pa vog ti dau giau nei 550 tūkst. sva­rų ster lin gų (2 mln. li tų) ver tės vie­no bri tų mi li jo nie riaus jach tą.

Is to ri ja, re gis, ver ta kvai liau sio nu si kal ti mo ti tu lo.

Be na mis R.Sluš nys pa vo gė jach­tą „Fair li ne Phan tom“, ta čiau ja nu plau kė la bai ne to li, nes ne tu rė­jo re gist ra ci jos do ku men tų, ku rių rei kia iš plauk ti iš do ko.

Sup ra tęs, kad be prie plau kos dar buo to jų ži nios ne pa vyks iš­plauk ti, R.Sluš nys 14,6 m il gio „Fair li ne Phan tom“ par vai ra vo at­gal į vie tą Šv. Ka te ri nos prie plau­ko je, pa čia me Lon do no cent re, ne­to li Taue rio til to.

Sus to jęs jach to je vy ras už kan do ku ku rū zų dribs nių ir iš gė rė bu te lį vy no. Spė ja ma, kad vė liau jis ke ti­no ku rį lai ką jach to je pa gy ven ti.

Ta čiau apie įtar ti ną vy rą jach tos sa vi nin kui Wil lia mui Car te riui ne­tru kus pra ne šė do ko dar buo to jai.

Teis mas pri pa ži no, kad nu ken­tė jęs mi li jo nie rius pa ty rė apie 10 sva rų ster lin gų (42 li tų) nuo sto­lį už iš ger tą bu te lį vy no. Tie sa, tai neap sau go jo R.Sluš nio nuo baus­mės. Jam bu vo skir tas 18 mė ne sių areš tas. Skai ty da mas nuo spren­dį tei sė jas Ti mot hy Lam bas sa kė, kad ne pap ras ta, jog lie tu vis ne pa­ty rė ava ri jos val dy da mas lai vą.

„Tai ste buk las, kad ma nev ruo­da mas su šiuo ka te riu po do ką jūs ne pa da rė te jo kios ža los“, – kal ti­na ma jam sa kė tei sė jas.

Sa vi nin kas W.Car te ris, ku riam pri klau so lai vas, duo da mas pa­ro dy mus sa kė, jog jach tą val dy­ti su dė tin ga ir rei kia pa pil do mai mo ky tis, kad plau kio da mas jos neap ga din tum.

„Dai ly Mail“, „Guar dian“, „Te leg raph“ inf.

penktADIenIS, SAuSIo 20, 2012

Tik ri na me vi sus ke­lei vius, ta čiau esa­me pri klau so mi nuo ki tų ša lių po li ci jos, ku ri tu ri mus in for­muo ti apie teis tus as me nis.

Mįs lė: �� Bir�min�ga�mo�teis�me�nag�ri�nė�ja�ma�nu�žu�dy�mo�by�la,�ku�rio�je�pa�grin�di�nis�įta�ria�ma�sis�–�Lie�tu�vos�pi�lie�tis.�Ta�čiau,�pa�sak�ty�rė�jų,�nu�si�kal�ti�mo�mo­ty�vai�mig�lo�ti.� � „Scan�pix“�nuo�tr.

Lie tu vių „žyg dar biai“ šiur pi na bri tusŽu di kas, prie var­tau to jas ir net pi ra­tas. Di džio sios Bri ta­ni jos ži niask lai da ir vėl links niuo ja įvai­raus plau ko Lie tu­vos pi lie čių pa var­des.

Bal�ta�ru�si�jos�pre�zi�den�tas�Aliak�sand�ras�Lu­ka�šen�ka,�pa�ma�tęs,�kaip�ki�to�se�vals�ty�bė­se�bu�vo�nu�vers�ti�au�to�ri�ta�ri�niai�re�ži�mai,�va­kar�pa�reiš�kė,�kad�nu�spren�dė�pa�ma�žu�įgy­ven�din�ti�po�li�ti�nes�re�for�mas.�„Stu�di�juo�ja­me�tam�tik�ras�ten�den�ci�jas,�ku�rios�šian­dien�at�si�ran�da�pa�sau�ly�je.�Ži�no�ma,�re�gu­liuo�si�me�ir�mo�der�ni�zuo�si�me�sa�vo�po�li�ti�nę�sis�te�mą“,�–�sa�kė�ša�lies�va�do�vas,�bet�de�ta­liau�sa�vo�pla�nų�ne�paaiš�ki�no.

JAV�bend�ro�vė�„East�man�Ko�dak“,�prieš�dau�giau�nei�šimt�me�tį�at�vė�ru�si�ga�li�my�bę�fo�tog�ra�fuo�ti�ei�li�niams�ame�ri�kie�čiams,�va­kar�pa�tei�kė�pra�šy�mą�leis�ti�bank�ru�tuo�ti.�Ši�bend�ro�vė�bu�vo�ne�pro�fe�sio�na�lios�fo�tog�ra�fi­jos�pio�nie�rė,�bet�jai�bu�vo�ne�leng�va�su�spė­ti�ženg�ti�ko�ja�ko�jon�su�skait�me�ni�niu�am­žiu�mi,�o�dėl�pra�stų�vers�lo�ro�dik�lių�„Ko�dak“�bu�vo�pri�vers�ta�nuo�2003�m.�at�leis�ti�47�tūkst.�dar�buo�to�jų�ir�už�da�ry�ti�13�ga�myk�lų.

Pra­bi­lo­aPie­­re­for­mas

Priė­jo­Prie­bank­ro­to92

tūkst. žmo nių Mask vo je pa si nė rė į le di nį van de nį per Kris taus krikš to šven tės mau dy nes.

12

pasaulis

13penktadienis, sausio 20, 2012

pramogualeja@kaunodiena.ltRedaktorė Violeta Juodelienė pramogų

alėjaPirmoji Kauno kino studijos premjera.

15p.

En ri ka Strio gai tėe.striogaite@kaunodiena.lt

Nuot rau kos, su vie ny tos pa va di­ni mu „Suas me nin tas pa sau lis: šiuo lai ki nė ja po nų fo tog ra fi ja“, pri sta ty tos 2011 m. Tarp tau ti nia­me fo tog ra fi jos me no fes ti va ly­je „In Fo cus“. Tai ke le rius me tus trun kan čio fes ti va lio va do vės Eg­lės Del tu vai tės ir ku ra to rės Mi ki ko Ki ku tos bend ra dar bia vi mo re zul­ta tas. Pak laus ta, kaip „In Fo cus“ ob jek ty ve at si dū rė Ja po ni ja, fes ti­va lio va do vė E.Del tu vai tė pri si mi­nė 2009 m., kai da ly vaujant pro­jek te „Ja po ni ja Eu ro pos aki mis“ už si mez gė jos ir M.Ki ku tos pro fe­si nė drau gys tė. „Bū tent jos ir pa­pra šiau 2011 m. fes ti va ly je pri sta­ty ti jau ną ją ja po nų fo tog ra fi ją. Ne taip daž nai Lie tu vo je ar kai my ni­nė se ša ly se ga li me pa ma ty ti jau nų­jų me ni nin kų pa ro das iš To li mų jų Ry tų“, – džiau gė si E.Del tu vai tė.

– Sa kė te, kad į fo tog ra fi jų pa­ro dą, ku ri eks po nuo ja ma Kau­no fo tog ra fi jos ga le ri jo je, rei kia žiū rė ti ki to kio mis, ne va ka rie­tiš kos kul tū ros, aki mis. Už ves­ki te ant ke lio, nes ne vie nas,

Pa ro da – eg za mi nas Ry tų mylėtojamsNau jau sia Kau no fo tog ra fi jos ga le ri jo­je ati da ry ta pa ro da – lyg sa vo tiš kas ret­rans lia to rius, per­duo dan tis vaiz dus ir po jū čius, ku riais į pa sau lį žvel gia šiuo lai ki nis Ja po­ni jos žmo gus. Sy­kiu tai – eg za mi nas lie tu viams, ma nan­tiems, kad yra pa ži­nę Ry tus.

už su kęs į pa ro dos ati da ry mą, krai pė gal vas ir tai, ką ma tė, va­di no ki ču.– Vie nas pa ro dos lan ky to jas pa sa kė, kad tai, ką jis ma tė, nė ra fo tog ra fi ja. Tai – pui kus pa vyz dys, kad tuos pa­čius daik tus mes ver ti na me iš skir­tin gų po zi ci jų ir per spek ty vų. Ga liu tik spė ti, kad jam fo tog ra fi ja yra tai,

kas da ry ta ana lo gi niu bū du, gal būt taip va di na ma Lie tu vos fo tog ra fi jos mo kyk la, o gal ta, ku rio je už fik suo ti kad rai iš karš tųjų pa sau lio taš kų. O gal nei vie na, nei ki ta. Aki vaiz du tai, kad dėl dau ge lio prie žas čių mū sų vi­sų po žiū ris į fo tog ra fi ją ski ria si.

Pe rei ki me prie pa ro dos api bū di ni­mo ki čo ter mi nu. Vi sų pir ma rei kė tų su si tar ti, kas yra ki čas. Pa gal jo eti­mo lo gi nę reikš mę šis ter mi nas pa­ro dai api bū din ti yra vi sai ne tin ka­mas. Tad priei na me prie dar vie nos šiuo lai ki nio me no ver ti ni mo pro ble­mos. Ar kal ba me ta pa čia kal ba? Ar var to da mi tuos pa čius žo džius gal­vo ja me apie tą pa tį? Ar mū sų me­no is to ri jos ži nios, su ge bė ji mas de­ko duo ti šiuo lai ki nio me no kū ri nio pra smę yra pa kan ka mos?

At me ti mo reak ci ja dėl ne sup ra ti­mo itin daž nai su pa šiuo lai ki nį me­ną. Mums daž nai ne pa tin ka tai, ko ne ga li me su pras ti. Ki ta ver tus, net de ko da vus kū ri nį, mums jis vis tiek ga li ne pa tik ti. Tai na tū ra lu. Sa ky­ti, kad į pa ro dą rei kia žiū rė ti ne va­ka rie tiš ko mis aki mis, bū tų neat sa­kin ga, nes tuo met rei kia su si tar ti, kas yra tie Va ka rai ir ar įma no mas bendras po žiū ris į Ry tus. Be abe­jo, ne.

No riu pa sa ky ti tik tai, kad ste bė­da ma lan ky to jų reak ci jas per pa ro­dą Vil niu je su pra tau, jog tie, ku rie ne bu vo Ja po ni jo je ar ki taip ne su­

si dū rė su šia kul tū ra, į fo tog ra fi jas žiū ri ki taip.

O gal, tiks liau for mu luo jant, su­pra tau, kad tos ke lios sa vai tės iš es mės pa kei tė ma no su pra ti mą apie ja po nų kul tū rą ir kar tu le mia tai, kad šių au to rių fo tog ra fi jo se aš at krei piu dė me sį į ki tus da ly kus nei gal būt tie, ku riems su ja su si dur ti ne te ko. Pa vyz džiui, Yu mi ko Ut su dar bai, ku rių cent re – Švč.Ma ri jos fi gū ra. Žiū rė da mi į šias fo tog ra fi jas tik riau siai neiš ven gia mai pa ny ra­me į re li gi nį kon teks tą, ne ga li me jų ver tin ti eli mi nuo da mi Švč.Ma ri jos sak ra lu mą, jos sim bo li nę pra smę. Au to rei – tai tik vie na iš fi gū rė lių, iš ku rių ji konst ruo ja sa vo fo tog ra­fi jų min tis. Tik at vy kus į Lie tu vą jai ki lo klau si mas, kaip tai trak tuo si­me mes, ka ta li kai. Ji taip ir pa sa kė: „Aš net ne pa gal vo jau. Juk ji jums la bai svar bi, ar ne?“

– Ko kie Ja po ni jo je jau nie ji me­ni nin kai, tiks liau, fo tog ra fai, jū sų aki mis, – eks pe ri men tuo­jan tys, dep re suo jan tys, šo ki­ruo jan tys?

– Ga lė čiau kal bė ti tik apie tuos, ku­riuos su ti kau, ar ba tuos, apie ku riuos gir dė jau iš ku ra to rės. Ji pa sa ko jo, kad yra jau nų žmo nių, ku rie iš nu si vy li mo pa sau liu už si da rė sa vo kam ba riuo se, o tė vai jiems kas dien ne ša mais to. Tai gir dė ti ga na šiur pu.

Ir šios pa ro dos au to riai – tai kar ta, ku ri gi mė devintajame de­šimtmetyje. Tai kar ta, ku ri užau go po Ja po ni jos eko no mi kos spro gi mo. Žmo nės ta po tur tin gi, ta čiau kar­tu pra ra do da lį tra di ci jų ir ver ty­bių. Jau ni mui bu vo sun ku ras ti sa­vo vie tą, rei kė jo nau jų tai syk lių ir po žiū rio į gy ve ni mą, bet tai ne bu­vo leng va. Tad jau nie ji me ni nin kai ven gia eg zis tuo jan čių tai syk lių, vy rau jan čios ideo lo gi jos, ne si do­mi čia ir da bar vyks tan čiais įvy­kiais, ta čiau ži no, kaip vaiz duo­ti sa ve ir šiuo lai ki nę vi suo me nę. Svar biau sia jiems – ne išo ri nis, o vi di nis pa sau lis, tad pa ro do je ir ga li me ste bė ti šį suas me nin tą pa­sau lį. Tę siant ver ti ni mo te mą, ky­la klau si mas, ar ga li me su vok ti jų as me ni nį, vi di nį pa­sau lį.

Ste bė da ma lan ky to­jų reak ci jas su pra­tau, kad tie, ku rie ne­bu vo Ja po ni jo je ar ki taip ne su si dū rė su šia kul tū ra, į fo tog ra­fi jas žiū ri ki taip.

Yu­mi­ko­Ut­su.­Be­pa­va­di­ni­mo

14

14

pramogų alėjapenktadienis, sausio 20, 2012

– Mi nė jo te, kad Ja­po ni jos ir, pa vyz­

džiui, Lie tu vos, kul tū rų skir tu­mai – mil ži niš ki. Kas la biau siai kri to į akis? Už si mi nė te, kad po že mės dre bė ji mo ir cu na mio ka tast ro fos ja po nai fi nan sa vi­mą šiai pa ro dai ne su ma ži no, o, at virkš čiai, pa di di no.– Taip, po žiū ris į tam tik rus da­ly kus tik rai smar kiai ski ria si. Ja­po nai gar sė ja sa vo sve tin gu mu, ku ris, mū sų su pra ti mu, kar tais yra net per di de lis. Pa vyz džiui, man te ko pus va lan dį įkal bi nė ti vieš bu čio ad mi nist ra to rių, kad su teik tų kam ba rį. Prie žas tis pa­pras ta – nė vie nas iš vieš bu čio dar buo to jų ne kal bė jo ang liš kai, o tai reiš kia, kad jie ne ga lės tin­ka mai pa si rū pin ti sve čiais. Vieš­bu čio kam ba ri nė taip pat ra miai ga li įei ti į kam ba rį, nors jūs, pa­vyz džiui, neap si ren gęs. Jei ji ne­žiū ri į jū sų pu sę, va di na si, ji nie ko ne ma to ir jau din tis dėl to ne ver ta.

Ki tas man itin įstri gęs pa vyz dys, tai žo dis „gal būt“. Mums, daž­niau siai dir bant su ko le go mis Eu­ro po je, įpras ta pla nuo ti pro jek tus itin konk re čiai ir mū sų nau do ja­ma kul tū ros va dy bos re to ri ka pa­pras tai bū na la bai tiks li ir griež­ta. Bend rau jant su ja po nais, net iki kū ry bi nių dirb tu vių li kus ke lioms die noms, į klau si mą apie ren gi­nio pra džią, at sa ko ma bū da vo pa­na šiai: „Gal būt 9 va lan dą.“ Toks at sa ky mas bu vo daž nas įvai rio­se si tua ci jo se ir man bu vo nei su­pran ta mas, nei priim ti nas. Ką reiš­kia „gal būt“?

Tais pa čiais me tais, ant rą kar­tą nu vy kus į Ja po ni ją, ry žau si pa­klaus ti, kaip su pras ti šį žo dį, ir paaiš kė jo, kad tai – vi siš kai na tū­ra li ir sa vai me su pran ta ma fra zė sie kiant ne tik ap si draus ti nuo ga li­mų ne ti kė tu mų (juk vi sa da ga li kas nors at si tik ti), bet ir ap sau go ti sa vo gar bę. Pa vyz džiui, jei ne sa ky da mi žo džio „gal būt“ jie ką nors tiks liai pa sa ky tų, o dėl, pa vyz džiui, li gos,

gam tos sti chi jos ar ki tos prie žas ties tai neį vyk tų, reikš tų, kad taip tvir­ti nęs žmo gus me la vo.

Ku ra to rei pri ta rė ir vie nas ja­po nų me ni nin kas, paaiš kin da mas, kad jų pa sau lė žiū ro je nė ra nei ab so­liu čios švie sos, nei tam sos, o vi sa da – skir tin gų at spal vių pil ka. Perf ra­zuo jant vi sa da yra tar pi nė bū se na – gal būt.

Tuo lai ku, kai Ja po ni jo je įvy ko že mės dre bė ji mas ir dėl cu na mio ki lo ka tast ro fa, tu rė jo paaiš kė ti

šios pa ro dos fi nan sa vi mo re zul ta­tai. Ti kė jau si gau ti laiš ką, ku ria me bū tų in for muo ja ma apie kul tū ros pro gra mų už sie ny je fi nan sa vi mo nu trau ki mą dėl ša lį iš ti ku sios ne­lai mės, ir tai, ma no aki mis žvel­giant, bū tų sa vai me su pran ta­ma. Anaip tol – fi nan sa vi mas bu vo skir tas ir ke lis kar tus vir ši ja bend­rą fes ti va lio biu dže tą. Tai nu ste bi­no ma ne la biau siai.

– Ar pa ro do je pri sta to mi au­to riai – tai sa vo tiš kas šiuo lai­ki nės Ja po ni jos fo tog ra fi jos veid ro dis, ko dėl bu vo at rink­ti bū tent tie au to riai, gal būt jie at sto vau ja tam tik roms kryp­tims, mo kyk loms. Ar jie la bai ski ria si nuo kla si ki nės Ja po ni­jos fo tog ra fi jos?– Ga li ma sa ky ti, kad ši pa ro da – tai nuo ro da į nau ją Ja po ni jos fo­tog ra fi jos kryp tį. Le gen di nis ku ra­to rius Joh nas Szar kows kis kny go je „Veid ro džiai ir lan gai: Ame ri kos fo­tog ra fi ja nuo 1960­ųjų iš sky rė dvi

raiš kos stra te gi jas. Ku ra to rės tei­gi mu, šiuo me tu, Ja po ni jos fo tog­ra fi ja kryps ta bū tent veid ro džio stra te gi jos link me. Tai at si ti ko po 1990­ųjų mer gi nų fo tog ra fių ju dė­ji mo, ku rio es mi niai bruo žai – aki­nan ti švie sa ir ne ryš kus vaiz das, o ob jek tas – jų pa čių pri va tus gy ve­ni mas ar ba gat vė, ku rio je ieš ko ma rea ly bės. Nau ja jai kar tai fo tog ra­fi ja kaip veid ro dis, nė ra tik ban dy­mas at spin dė ti vi di nį pa sau lį, bet ir bū das, gi li nan tis į sa ve, su kur ti ki­to kią raiš ką.

– Ko kia šios pa ro dos to les nė ke lio nė? Gal būt at ve ši te ir kla­si ki nės Ja po ni jos fo tog ra fi jos dar bų.– Jei ne sut ruk dys mui ti nės tai syk­lės ir pro ce dū ros, pla nuo ja me ją pri sta ty ti Aust ri jo je. Ti kiuo si, kad toks sėk min gas bend ra dar bia vi­mas pa ska tins ir ki tus fo tog ra fi jos pro jek tų ku ra to rius įtrauk ti į sa vo pla nu ir Ja po ni jos fo tog ra fi jos me­no at sto vus.

Pa ro da – eg za mi nas Ry tų mylėtojams

Tai kar ta, ku ri užau­go po Ja po ni jos eko­no mi kos spro gi mo. Žmo nės ta po tur tin­gi, ta čiau tuo pat me­tu pra ra do da lį tra di­ci jų ir ver ty bių.

13

Shin­ryo­Sae­ki.­Gyvųjų­žemė Yu­mi­ko­Ut­su.­Be­pa­va­di­ni­mo

Re pe ti ci ja: ­� Y.Re­za­pje­sės­he­ro­jus­gy­ve­ni­mui­pri­kels­(iš­kai­rės)­V.Ka­niu­šo­nis,­J.Onai­ty­tė,­D.Svo­bo­nas,­G.Pik­ty­tė.­

Pir ma ja me VDU teat ro spek tak ly je – Y.Re za gy ve ni mo tie sos

15

pramogų alėjakaunodiena.lt/naujienos

penktadienis, sausio 20, 2012

Pa ro da – eg za mi nas Ry tų mylėtojams

kas: pa ro da „suas me nin tas pa sau lis: šiuo lai ki nė ja po nų fo tog ra fi ja“.

kur: kau no fo tog ra fi jos ga le ri jo je.

kada: vei kia iki vasario 7 d.

Jų pa sau lė­žiū ro je nė­ra nei ab so­liu čios švie­sos, nei tam­sos, o vi sa da skir tin gų at­spal vių pil­ka. Perf ra­zuo jant, vi­sa da yra tar­pi nė bū se ­na – gal būt.

Dai­su­ke­Na­kas­hi­ma.­Iš­se­ri­jos­„Fluo­res­censija­2011“

Shin­ryo­Sae­ki.­Gyvųjų­žemė

Shin­ryo­Sae­ki.­Gyvųjų­žemė

Yu­mi­ko­Ut­su.­Be­pa­va­di­ni­mo

En ri ka Strio gai tėe.striogaite@kaunodiena.lt

Pir ma sis Kau no ki no stu di jos pro duk tas „Juo dai bal tas sap­nas“ – tai do ku men ti nis fil mas, ref lek tuo jan tis šlo vin gus krep­ši nio ko man dos „Žal gi ris“ lai kus. Su kur tas re mian tis dvie jų fo to­me ni nin kų – Ro mual do Ra kaus­ko ir Ro mual do Po žers kio – nuo­trau ko mis ir at si mi ni mais.

Do ku men ti niu fil mu „Juo dai bal­tas sap nas“ Kau no ki no stu di­ja (KKS) pra dė jo cik lo „Su si tik si­me Kau ne“ įgy ven di ni mą. Pa sak KKS di rek to riaus Ed vi no Bin do­ko, cik lą su da rys dar ma žiau siai 10 nau jų do ku men ti nių fil mų apie Kau no kul tū ri nius įvy kius, reiš­ki nius, as me ny bes.

„Kiek vie nas lai kas yra kaž kuo ypa tin gas, ir mes pri va lo me už­fik suo ti, kad vi sa tai iš lik tų. Šio cik lo fil mai ir bus to kie, ku riuos ir po dvi de šimt me tų pa žiū rė jus bus ga li ma ži no ti, ko kiais įvy kiais tuo met al sa vo žmo nės. Tai bus tar si kul tū ri nis šių die nų mies­to met raš tis“, – pir mą ja prem je­ra džiau gė si E.Bin do kas.

Po dvie jų sa vai čių pla nuo ja ma vi suo me nei pri sta ty ti ki tą do ku­men ti nį fil mą apie per nai praū­žu sią teks ti lės bie na lę – „Teks ti­lė. Tarp teks to ir kon teks to“, ku rį re ži sa vo Eg lė Balt rė nie nė.

„Vi si Kau no ki no stu di jo je su­kur ti fil mai bus at vi ri vi suo me­nei ir ro do mi ki no teat re „Ro mu­va“, – pa brė žė KKS di rek to rius.

Re ži sie riaus Ma ri jaus Bag do­na vi čiaus su kur tas „Juo dai bal­tas sap nas“ – tai fil mas apie le­gen di nį „Žal gi rį“.

Ša lia le gen di nių „Žal gi rio“ vy rų tuo me tu daž nai bu vo ir juos bei jų ko vų aki mir kas nuo­lat fik sa vo kau nie čiai fo tog ra­fai R.Ra kaus kas ir R.Po žers kis,

ku rie, be nuo trau ko se įam žin tų aki mir kų, tu ri ir dau gy bę pri si­mi ni mų.

„Fil me iš gir si me ne gir dė tų da­ly kų apie Ser ge jų Jo vai šą, Ri mą Kur ti nai tį, Val de ma rą Cho mi­čių, Ar vy dą Sa bo nį, nes fo tog ra­fai bu vo kar tu su jais, pui kiai pri­si me na, kaip jie el gė si, ką kal bė jo vie no je ar ki to je si tua ci jo je, – int­ri guo ja Kau ne gi męs, bet Vil niu je užau gęs ir da bar ja me gy ve nan­tis kū rė jas.

Pir mo sios KKS prem je ros pro­ga bus su reng ta eks kur si ja po is­to ri nes Kau no vie tas, su si ju sias su Lie tu vos ki no is to ri ja ir tar pu­ka rio ki no teat rais, nes lai ki no ji sos ti nė gar sė jo ki no teat rų ir ki­no kom pa ni jų gau sa.

Vė liau „Ro mu vo je“ bus pa ro­dy ta ne tik pu sės va lan dos truk­mės do ku men ti nis fil mas „Juo dai bal tas sap nas“, bet su Lie tu vos fo to me ni nin kų są jun gos Kau no sky riu mi pri sta ty tas R.Ra kaus ko ir R.Po žers kio fo toal bu mas „Le­gen di niai Žal gi rio vy rai“.

Ki no teat ro fo jė bus eks po nuo­ja ma mi nė tų fo to me ni nin kų, ku­rių aki mis do ku men ti nia me fil me ir bus pa žvelg ta į gar sią ją krep ši­nio le gen dą, pa ro da.

Re pe ti ci ja: ­� Y.Re­za­pje­sės­he­ro­jus­gy­ve­ni­mui­pri­kels­(iš­kai­rės)­V.Ka­niu­šo­nis,­J.Onai­ty­tė,­D.Svo­bo­nas,­G.Pik­ty­tė.­

Pir ma ja me VDU teat ro spek tak ly je – Y.Re za gy ve ni mo tie sos

Kau no ki no stu di jos prem je ra – apie „Žal gi rį“

Ry toj Kau no teat ro mė gė jų lau kia dar vie na se zo no prem je ra: pir mą­jį spek tak lį pri sta tys pro fe sio na lus Vy tau to Di džio jo uni ver si te to teat­ras. Šiuo lai ki nės pran cū zų dra ma­tur gės Yas mi nos Re za pje sė je „Trys gy ve ni mo ver si jos“ su si pi na tra ge­di jos ir ko me di jos bruo žai.

Pje sė pra si de da sce na, ku rio je Hen ris ir So nia gul do sū nų mie go­ti. Jų įpras tą va ka ro ru ti ną per trau­kia ne ti kė tas bel di mas į du ris. Tai – Hu ber tas ir Ine sa, at vy kę va ka­rie niau ti die na anks čiau, nei bu vo lau kia mi šei mi nin kų. Ele gan tiš kai be si ru tu lio jan čių va ka rė lio įvy­kių fo ne au to rė ne gai les tin gai ir tuo pat me tu su bti liai juo kau da­ma brau na si į šian die nio žmo gaus kruopš čiai sau go mą pri va čią in ty­miau sių jaus mų ir lū kes čių erd vę.

Y.Re za – žy mi pran cū zų dra ma­tur gė, iš gar sė ju si 1994 m. pje se „Me nas“. Ją į dau gy bę kal bų ver čia

ir sta to vi sa me pa sau ly je. „Y.Re za dra ma tur gi ja – tai leng vas in te lek­tua lus teat ras. Ji su grą ži no į teat rą iš ti są kar tą žmo nių, ku riems rim­tos dra mos at ro dė per il gos ir daž nai nuo bo džios, o leng vos ko me di jos – per ba na lios, kad užim tų jų bran gų lai ką“, – apie kū rė ją ra šė She ri dan Mor ley žur na le „The Spec ta tor“.

Pa gal šios dra ma tur gės pje sę yra pa­sta ty tas vi siš kai nau jas Ro ma no Po­lans kio fil mas „Sker dy nių Die vas“.

Spek tak lio re ži sie rius Ag nius Jan ke vi čius, ak to riai Jū ra tė Onai­ty tė, Go da Pik ty tė, Vy tau tas Ka­niu šo nis, Dai nius Svo bo nas, Si gi­tas Šid laus kas.

KD inf.

Ar­tū­ro­Mo­ro­zo­vo­nuo­tr.

kas: vdu teat ro prem je ra „trys spal vos“.

kur: kau no vals ty bi nia me dra­mos teat re, penk to jo je sa lė je.

kada: sau sio 21 d. 18 val., sau sio 22 d. 18 val.

kas: kau no ki no stu di jos prem­je ra „juo dai bal tas sap nas“. kur: ki no teat re „ro mu va“.

kada: sau sio 20 d. 17 val.

Vi si Kau no ki no stu di jo je su kur­ti fil mai bus at vi­ri vi suo me nei ir ro­ do mi ki no teat re „Ro mu va“.

Au to rė ne­gai les tin­gai ir tuo pat me tu su bti­liai juo kau­da ma brau­na si į šian­die nio žmo­gaus pri­va čią in­ty miau­sių jaus mų ir lū kes čių erd vę.

Įvykis: ­� kartu­su­premjera­kauniečiams­bus­pristatytas­ir­fo­toal­bu­mas­„Le­gen­di­niai­Žal­gi­rio­vy­rai“

16

pramogų alėjapenktadienis, sausio 20, 2012

1. Kiek lai ko trun ka fut bo lo rung ty nės?

A. Rung ty nės trun­ka 2 kė li nius po 30 mi­nu čių.

B. Rung ty nės trun­ka 3 kė li nius po 20 mi­nu čių.

C. Rung ty nės trun­ka 2 kė li nius po 45 mi­nu tes.

2. Kaip Mė nu lis vei kia Že mę?

A. Mė nu lis le mia, kad yra skir tin gi me­tų lai kai.

B. Su ke lia jū rų po­tvy nius ir ato slū gius.

C. Su ke lia Sau lės aud ras.

3. Per Sau lės už te­mi mus Že mė, Sau lė ir Mė nu lis bū na iš si dės tę vie no je li ni jo je. Ko kia ei lės tvar ka?

A. Že mė bū na tarp Sau lės ir Mė­nu lio.

B. Sau lė bū na tarp Že mės ir Mė­nu lio.

C. Mė nu lis bū na tarp Sau lės ir Že mės.

4. Ko kiam gy vū nui pa ts di­džiau sias ska nės tas yra bam­bu ko ūg liai?

A. Ken gū rai.B. Koa lai.C. Pan dai.

5. Užau gi nę li nus žmo nės iš jų ga mi na:

A. Dro bi nius au di nius.B. Med vil ni nius au di nius.C. Šil ki nius au di nius.

6. Ko kias dvi spal vas su mai­šius išei na ža lia spal va?

A. Rau do ną ir gel to­ną.

B. Gel to ną ir mė ly­ną.

C. Vio le ti nę ir oran­ži nę.

7. Kaip vie nu žo­džiu va di na mas gy­vū nų pa sau lis?

A. Flo ra.B. Draus ti nis.C. Fau na.

8. Koks Ei fe lio bokš to aukš tis?

A. Tru pu tį dau giau nei 200 m.

B. Tru pu tį dau giau nei 300 m.

C. Tru pu tį dau giau nei 500 m.

9. Ko dėl se nie ji Ame ri kos gy ven to jai va di na mi in dė­nais?

A. To dėl, kad jie ki lę iš In di jos.B. To dėl, kad par da vi nė jo at vy­

kė liams ori gi na lius mo li nius in­dus.

C. To dėl, kad Ame ri kos at ra dė­jai gal vo jo, jog jie at plau kė į In­di ją.

Parengė Herta Matulionytė-Burbienė

Išbrauk vardus:Adelė, Konstantinas, Robertas, Simona, Jolanta, Sigitas, Julija, Viktoras, Vaida, Živilė, Nomeda, Gediminas, Aurimas, Silvija, Deimantas, Viktorija, Ligita, Mantas, Matas, Lukas, Lina, Inga, Vida, Rūta, Meda, Guoda, Rima, Ula.

Surask dvi vienodas snaiges.

Sujunk taškus.

Senelė numezgė anūkui šaliką su skaičiais ir raidėmis. Tai nėra pa-prastas šalikas – iš jo galima sužinoti berniuko vardą.

Atsakymas: Berniuko vardas Jonas – jis įmaišytas tarp skaičių ir parašytas atbuline tvarka.

Įdo mie ji klau si mai

At sa ky mai: 1 – C, 2 – B, 3 – C, 4 – C, 5 – A, 6 – B, 7 – C, 8 – B, 9 – C.

– Ber ta, ko dėl vo nio je vie toj šam pū no – in dų plo vik lis?

– Gal va, tai in das sme ge­nims, taip? Ga li ma taip pa sa ky ti?

– Emmm... Gal ir ga li ma, bet...

– O in dams plau ti tin ka in dų plo vik lis.

– Fe lik sai, o tu ži nai, kas yra kny gų žiur kė?

– Pa vyz džiui, tu.

– Ko dėl?

– Kar tais jas grau ži.

– Krimst, krimst, krimst...

– ... krimst, krimst. Be je, ir aš taip ma niau. O, pa­si ro do, žmo nės taip pra­var džiuo ja ki tus žmo nes, ku rie la bai daug kny gų skai to.

– Fe lik sai, koks au ga las aukš čiau sias pa sau ly je?

– Kiek ži nau, tai me dis, kaž ko kia Ame ri ko je au­gan ti sek vo ja – dau giau kaip 100 m aukš čio.

– Ne są mo nė – tai ne me­dis, tai pu pa!

– Pu pa?!

– O ką – ne gi ne ži nai pa sa kos apie se ne lį ir se ne lę, ku rie už siau­gi no pu pą iki pat kos­mo so?

– Fe lik sai, ko dėl žmo­nės kom piu te ri nes pe­les pa va di no bū tent taip? Pe lė mis?

– Gal to dėl, kad jos tu­ri lai dus­uo de gas, kaip ir mes?

– Bet juk ne vi sos kom­piu te ri nės pe lės tu ri lai­dus! Yra ir be lai džių!

– Tai ten ne kom piu te­ri nės pe lės, ten – kom­piu te ri niai žiur kė nai, nes jie ir gi uo de gų kaip ir ne tu ri!

3

klasifikuoti skelbimaipenktaDIenIS, SauSIo 20, 2012 1717

klasifikuoti skelbimai

skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje) 8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)

Skelbimų ir prenumeratoS SkyriuS!Nuo ankstyvo ryto. Vytauto pr. 23,

priešais Autobusų stotį, I–V 7–17 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.

Darbo skelbimai � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �17Paslaugos � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 17, 18Parduoda � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 18Perka � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 18Įvairūs � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 19, 20, 21Pramogos, šventės, laisvalaikis � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 19Karščiausi kelionių pasiūlymai � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 19Kviečia� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 20Kviečia mokytis � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 21Pamesta� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 18Atsiliepkite! � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 21Vikingų loto � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 21Informuoja � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 21Amžinąjį atilsį � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 21

Daugiabučių namų bendrijai reikalingas darbininkas kiemui tvarkyti. Teirautis tel. 8 670 03 815.

901924

Dirbti Senamiestyje reikalinga virėja (-as). Darbas visu etatu. Tel. 8 600 21 771.

902012

Ieškome: salės, sandėlio, gamybos (1300–1500) darbuotojų, vairuotojų, valytojų, ap-saugos darbuotojų. Tel. 8 674 57 008.

901348

Kavinei-restoranui miesto centre reikia virė-jų. Geras darbo grafikas. Atlyginimas pagal susitarimą. Tel. 8 693 50 400.

901203

Mėsos perdirbimo įmonei reikalingi: iš-pjaustytojas (-a) ir mėsos technologas (-ė). Siūlome patrauklų atlyginimą. Tel. 8 685 47 681.

900865

Metalo apdirbimo įmonei reikalin-gi: programinių frezavimo staklių ope-ratorius, šlifuotojas dirbti plokščio šli-favimo staklėmis. Atlyginimas pagal susitarimą. Tel./faks. 457 352, e. paštas dirmeta@dirmeta.lt.

899818

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangi-mas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skam-binti d. d. 9–17 val., „Aujama-credit“.

891315

Reikalingas (-a) kiaulių komplekso vado-vas. Reikalavimai: komplekso darbų orga-nizavimas ir kontrolė, modernizavimo bei įvairių projektų įgyvendinimas, pašarų ra-ciono kontrolė. Siūlome patrauklų atlygini-mą. Tel. 8 685 47 681.

900875

Reikalingas VADYBININKAS (-ė). Reikala-vimai: laisvai kalbėti lenkų ir rusų kalbo-mis; darbo kompiuteriu įgūdžiai. CV siųsti e. paštu info@meistronamai.lt. Tel. 8 685 11 151.

898873

Reikalingi pareigingi tarptautinių gabeni-mų vairuotojai (E kategorija) dirbti Vakarų Europoje ir maršrutu Vakarai–Rytai. Kau-nas, tel. 8 698 39 309.

895106

Reikalingi vairuotojai, turintys D arba D1 kat., dirbti maršrutinių taksi vairuotojais Kauno mieste. Tel. 8 612 81 392.

893408

Restoranų tinklas ieško virėjų, virtuvės pa-galbinių darbuotojų ir valytojų. Tel. 8 611 291 29.

891802

Restoranui Kaune reikalinga virėja (-as) vi-sai darbo dienai. Darbo pobūdis: banketų, furšetų ruošimas, maisto gaminimas die-nos pietums bei klientui pasirinkus iš me-niu. Privalumas – darbo patirtis. Tel. 8 656 39 311, 8 685 67 777.

900359

Skubiai reikalingi mūrininkai, tinkuotojai ir kt. statybininkai. Darbas Belgijoje. Tel. +324 86372176.

901148

Statybos įmonei Kaune reikalingas (-a) są-matininkas (-ė), turintis (-i) darbo progra-ma „Astera“ patirties. Siūlome patrauklų atlyginimą. CV siųsti info@veravita.lt.

898519

Statybos įmonei reikalingas POLIA-KALĖS OPERATORIUS (MECHANIZATO-RIUS). Reikalavimas: traktoriaus ir savaeigės mašinos vairuotojo (trak-torininko) pažymėjimas. Tel. 8 656 53 357.

901890

Darbo SkelbimaiSiūlo darbą

Statybos kompanija, kurios pagrindinės specializacijos sritys yra sutapdintų stogų ir fasadų įrengimas, siūlo darbą Kauno mieste ADMINISTRATOREI (-IUI). Tikimės, kad Jūs: turite bakalauro arba magistro kvalifikacinį laipsnį, darbo patirties, esate atkakli, orien-tuota į rezultatą, iniciatyvi bei savarankiška asmenybė. Mes siūlome: palankias sąlygas savirealizacijai, asmeninio augimo galimy-bes, geras darbo sąlygas. CV prašom siųsti e. paštu darius@daistatus.lt.

901955

Statybų darbams Maskvoje reikalingi mū-rininkai, betonuotojai, įv. profilio techno-logai, konstruktoriai, mechanikai ir ener-getikai. Vizos, kelionė, apgyvendinimas, maitinimas – nemokamai. Pradinis atlygi-nimas 4000–7000 Lt. Dėl ANKETOS kreip-tis migle@adversitus.lt. Tel. (8 5) 240 0766.

892623

Tarptautinių pervežimų įmonei „Autolė-kis“ reikalingi vairuotojai (turintys C kat., patirtis būtina). Tel. 210 777.

897296

UAB „Betono centras“ ieško betonvežės vai-ruotojo dirbti Kaune. Savo CV prašom siųsti adresu a.bielskis@betonocentras.lt.

901755

UAB „GRAFŲ BALDAI“ plečia savo veiklą ir ieško pardavėjų-KONSULTANTŲ baldų salone. Gyvenimo aprašymą siųsti e. paštu sale@grafu-baldai.lt. Pasiteirau-ti tel. (8 41) 374 757.

901926

Valymo paslaugų įmonė mielai priims į dar-bą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837.

900539

paSlaugoSmedikų

„Biofirst“ klinikoje patyręs psichiatras KODUOJA esant PRIKLAUSOMYBĖMS NUO ALKOHOLIO, RŪKYMO ir kt. Taiko-mi tradiciniai ir natūralūs gydymo meto-dai. Studentų g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.

900871

Alkoholizmo, narkomanijos gydymas. Išblai-vinimas, pagirių ir abstinencijos gydymas. Kvalifikuota anonimiška pagalba. „Ginta-rinė klinika“, Baltų pr. 137F, tel. (8 37) 366 574, 8 634 47 298.

898456

Gyd. V.Kašėta, N.Grušauskas gydo odos, alergines, grybelines, venerines ligas. Iš-kvietimas į namus. K.Petrausko g. 40, tel. (8 37) 220 288; www.odosligos.lt.

884742

Nugaros skausmų diagnostika ir gydymas: manualinė terapija, akupunktūra, elektros-timuliacija, kineziterapijos seansai su „Red-Cord“ sistema, teipavimas, masažai. Medi-cinos centras „Neuromeda“. Tel. 8 613 42 780, www.neuromedicina.lt.

893453

OZONOTERAPIJA – efektyvi pagalba po insultų, infarktų, sergant diabe-tu, ateroskleroze, endarteritu. Natū-ralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284, tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261, www.ngc.lt.

892801

Terapinė pagalba visą parą po ilgalaikio al-koholio vartojimo ir esant pagirių sindro-mui. Tel. 721 677, 8 686 43 291. Lic. Nr. 2627.

893949

automobilininkamsAutomobilių kompiuterinė diagnostika. Tai-some visus elektros gedimus, starterius, ge-neratorius, automatines, mechanines dė-žes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355.

890253

Automobilių radiatorių, šildymo sistemų, ži-bintų, buferių remontas, dažymas ir keiti-mas. Automobilinio bokštelio ir mikroauto-busų nuoma. Tel. 332 520, 8 699 55 568.

898277

buitinės technikosremonto

„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. au-tomatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 740 086, 8 602 56 100, 8 609 07 201.

901243

„Ardo“, AEG, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Suteikiame garanti-ją iki 2 m. Iškvietimas nemokamas. Nuo-laida! Tel. 390 378, 8 606 20 200.

901884

Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvyks-tu nemokamai. Tel. 8 680 85 778.

901562

Šaldytuvų taisymas užsakovo namuose. Tel. 230 762, 8 699 20 896.

898692

Skalbyklių remontas, prijungimas, konsul-tacijos. Dirbu ir šeštadieniais. Tel. 423 798, 8 687 53 111, Rimantas Motuzas.

896920

SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVE-ŽA nenaudojamą buitinę techni-ką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elek-tronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.

900753

kompiuterininkų

Taisome kompiuterių programas ir tech. dalį, išmaniuosius telefonus, monitorius, spausdintuvus. Atrišame žaidimų kompiu-terius XBOX360, PSP ir kt. Galime atvykti. Tel. 8 684 09 811.

893971

Akcija – antivirusinių diegimui. Kompiuterių programinis ir tech. remontas, tinklų diegi-mas, lituojame. Kaune atvykstame nemo-kamai. Tel. 8 611 40 917.

895710

Kompiuterių remonto paslaugos. NEMO-KAMAS atvykimas. www.pagalbakompiute-riams.lt. Tel. 8 611 46 629.

902078

Statybos, remonto

60 proc. nuolaida ALUPLAST, VEKA langams. Šarvuotos durys. Aliuminio stumdomos sis-temos. Tel. 8 684 10 785, (8 37) 403 813, e. paštas kaunas@bogone.lt.

896254

AKCIJA! Virtuvės langas – nuo 550 Lt; 3 dalių kambario – nuo 720 Lt, balkono durys su vitrina – nuo 800 Lt (kainos su montavimu ir palangėmis). Vertikalios orlaidės, balkonų stiklinimas, roletai, žaliuzės, garažo vartai. UAB „EG group“, tel. 540 123, 8 612 65 486.

899015

Apdaila: tinkuojame, betonuojame, dažome, tapetuojame, klijuojame plyteles, gipskartonis, dedame lami-natą. Santechnika. Elektra. Tel. 8 674 54 580.

895949

Atliekame griovimo darbus – sienų, per-tvarų, angų pjovimas, kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162.

892319

Remontuoju lengvųjų automobilių ir VILKIKŲ RADIATORIUS, BUFERIUS

ir kitas stiklo pluošto ir plastmasines detales.Garantija. Tel. 220 176 9-18 val., 8 699 25 402

Atliekame griovimo darbus: pamatų, sienų, pertvarų, stogų ardymas, sąramų montavi-mas. Statinių griovimas. „Bobcat“ – savi-varčių paslaugos. Tel. 8 698 07 749.

901155

Atliekame kokybiškai tik gipskartonio mon-tavimo darbus (sunkias ir lengvas konstruk-cijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410.

894336

Atliekame visus santechnikos darbus: van-dentiekis, šildymas, vidaus ir lauko kanali-zacija, prietaisų sumontavimas, remontas. Tel. 8 699 77 162.

892347

Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukš-čio). Pjauname, genime medžius. Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845.

898728

Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuo-jame, restauruojame parketą, medi-nes grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.

892122

Be dulkių šlifuojame, lakuojame parketą, laiptus, dedame grindis. Kiti apdailos dar-bai. Tel. 8 679 13 494, 8 619 51 370.

901941

Betonuojame grindis, atliekame paruošia-muosius darbus. Dirbame vokiška įranga BMS. Garažai, sandėliai. Garantija. Tel. 8 671 15 807.

899113

Betonuojame grindis, ruošiame pagrindus. Klojame visų tipų grindų dangą. Ilgame-tė patirtis. Garantija. Tel. 8 686 44 993, 8 687 24 321.

899859

Dažymas, tinkavimas. Tel. 8 628 55 980.901063

Dengiame stogus. Statome karkasinius namus, priestatus. Šiltiname, kalame dailylentes, tvirtiname gipskartonį, klo-jame grindis, skardiname. Tel. 8 603 19 299.

895064

Drenažas, vandentiekis, kanalizacija. Mini ekskavatoriaus paslaugos. Tel. 8 676 14 056, 8 620 45 433.

896969

Elektros darbai. Apsaugos, videosistemos. Taupaus apšvietimo sprendimai. Nedide-lės kainos, kokybė, garantijos. Tel. 8 687 98 087.

898212

Glaistymo, dažymo, plytelių klijavimo dar-bai. Kokybiškai. Tel. 8 698 45 947.

896355

Greitai ir nebrangiai glaistome, dažome, ta-petuojame, klojame plyteles, dedame lami-natą. Tel. 8 617 90 516.

901417

Kaminų įdėklai (darbo patirtis), valymas. Pristatomieji kaminai. Latakų valymas. Ga-rantija. Be poilsio dienų. Tel. 8 676 53 813. www.kaminuideklai.com.

900886

Kaminų įdėklai, valymas, pristatomieji ka-minai, remontas. Kokybės garantas. Kami-nų mūrijimas. Tel. 8 619 29 430.

894091

Kapitališkas namų, butų remontas: grindų montažas, dažymo paslaugos, gipsas. Taip pat atliekame santechni-kos, elektros instaliacijos darbus. Tel. 8 656 27 767.

897831

Kokybiškai atlieku apdailos darbus. Mon-tuoju gipso plokštes, kloju plyteles, glais-tau, dažau, tapetuoju, atlieku staliaus dar-bus. Tel. 8 673 08 034.

901592

Nebrangiai, kokybiškai kloju plyteles, mon-tuoju gipskartonį, dedu laminatą, smulkūs santechnikos, elektros darbai. Suteikiame garantiją. Tel. 8 653 94 097.

892420

PLASTIKINIAI LANGAI ir BALKONŲ STIKLI-NIMAS – pigiausiai Kaune. Vokiška ko-kybė. Garantija 10 metų. Tel. 223 200, 8 608 70 099, www.langvila.lt.

892271

Plytelių, mozaikos klijavimas, dušų padų, sūkurinių vonių mūrijimas, betonavimas. Staliaus darbai. Darbai atliekami kokybiškai ir greitai. Tel. 8 675 51 048.

901358

Privatus santechnikas-suvirintojas atlie-ka visus santechnikos ir suvirinimo dar-bus. Suteikiu garantiją, taikau nuolai-das. Tel. 205 251, 8 674 97 821.

901666

Remontuojame butus, namus, sodybas. At-liekame visą vidaus apdailą. Tel. 8 600 92 790.

899331

Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Padeda nupirkti, atvežti medžia-gas (su nuolaidomis). Tel. 8 680 84 699 nuo 7 iki 22 val.

896243

Santechnikas-suvirintojas atlieka visus san-technikos darbus. Vandentiekis, šildymas, kanalizacija. Stato kietojo kuro, dujinius ka-tilus. Tel. 8 605 85 205.

877890

Santechnikos darbai – kokybiški. WC, kriau-klių, vonių, čiaupų keitimas, plastikinių vamzdžių montavimas. Dirbame ir savait-galiais. Tel. 763 677, 8 675 69 179.

898625

Santechnikos darbai. Be poilsio dienų, nuo-laidos. Tel. 8 636 89 929, (8 37) 224 785, e. paštas bmwgulbe@gmail.com.

901381

Santechnikos darbai: vonių, kriauklių, WC keitimas, plastikinių vamzdžių montavimas. Smulkus remontas. Dirbu ir savaitgaliais. Tel. 459 120, 8 603 27 090.

899695

Šarvuotos buto durys, pigios ir kokybiškos. Tel. 8 673 53 012.

891629

Siurbiame nuotekas. Plauname lauko vamzdynus. Tel. 8 670 12 205.

899155

Smulkus būsto remontas ir kiti įvairūs ap-dailos darbai. Tel. 8 673 36 319.

900487

Vidaus apdailos darbai: plytelių klijavimas, gipskartonio montavimas, glaistymas, da-žymas, tapetavimas, laminato klojimas. Tel. 8 679 79 148.

899786

Vidaus įrangos

Iš sausos medienos gaminame filingines skydines duris, laiptus, palanges, langus. Stikliname balkonus. Atvežame, montuoja-me. Tel. 540 412, 8 618 79 554.

900073

Vidaus durys. Laminuotos, faneruotos (pritaikome prie senų metalinių stak-tų). Prekybos miestelis „Urmas“, Gelto-noji galerija, 1 salė. Tel. 351 697, 8 686 50 309.

898823

baldžių

Aptraukiame audiniu, dirbtine ir natūra-lia oda baldus. Keičiame visas reikalin-gas medžiagas. Ilgametė darbo patirtis. Transportas nemokamas. Tel. 8 604 76 264, 730 715.

899750

Aptraukiame baldus gobelenu. Keičia-me medžiagas. Dirbame dirbtuvėje ir kliento namuose. Aukšta kokybė. Pen-sininkams – nuolaidos. Tel. 365 100, 8 699 39 904.

892605

Nukelta į 18 p.

2

klasifikuoti skelbimaipenktaDIenIS, SauSIo 20, 201218

PaslaugosBaldžių

Aptraukiame baldus gobelenu. Keičiame spyruokles, vatiną, poroloną – dirbtuvėse ir pas klientą. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 366 160, 8 651 82 459.

891091

Gaminame nestandartinius kietuosius baldus: virtuvės, prieškambario, komo-das, stalus, lentynas, spintas... Atveža-me, surenkame nemokamai. Tel. 8 601 26 068.

897877

Gaminame virtuvės, vonios, svetainės, prieškambario, biuro ir kitus nestandar-tinius baldus. Projektuojame pagal kli-entų užklausimus nemokamai. Tel. 8 682 67 845.

902017

Greitai, kokybiškai remontuojame minkštuosius baldus. Keičiame dizainą. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poil-sio dienų. Transportas nemokamas. Tel. 440 774.

899978

Virtuvės, svetainės, biuro, miegamojo, vo-nios, spintų ir kitų kietųjų baldų gamyba. Garantija. Gaminame išsimokėtinai. Tel. 8 679 77 357, www.ivairusbaldai.lt.

892887

Kitos

„ABDONO“ kilimų ir žaliuzių valykla valo kilimus (kliento patalpose arba iš-sivežame), minkštuosius baldus, čiu-žinius, „Bauer“ ir kt. patalynę sausu ir šlapiu giluminiu būdu amerikietiš-ka įranga. Langų valymas, grindų dan-gos atnaujinimas, patalpų tvarkymas po remonto ir visos kitos švaros paslau-gos. UAB „ABDONAS“ (bet kada), tel. 77 09 44, 8 688 18 946. Žemaičių g. 31, www.abdonas.lt.

892739

Išvežame senus baldus, šiukšles ir kt. NE-MOKAMAI – nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Pjauname medžius, tvar-kome aplinką. Tel. 8 601 99 230.

901511

Kilimų ir baldų valykla valo čiužinių užval-kalus, BAUER patalynę. Paimame nemoka-mai. Dirbame I–V 8–19 val., VI 8–14 val. Utenos g. 21, tel. 8 601 01 432.

898994

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangi-mas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skam-binti d. d. 9–17 val., „Aujama-credit“.

891319

Sniego valymas ir išvežimas Kaune ir Kau-no rajone visą parą. UAB „Aplinkos dar-bai”, 8 655 55 800, 8 655 55 644.

895784

Užpildę kvitą, prenumeratą galite užsisakyti „Kauno spaudos“ kioskuose.

AB „Ūkio bankas“LT607010400010467777

1 k. butą Šilainiuose, monolitiniame name (12/10 a., bendr. pl. 36 kv. m, su balkonu, vidinis, saulėta pusė, suremontuotas, raki-nama laiptinė). Tel. 8 676 63 692.

899434

12 arų namų valdos sklypą Juragiuose, nebrangiai. Pasirinkimas iš keleto skly-pų. Tel. (8 37) 225 490, 8 608 51 012; www.musukvartalai.lt.

901844

2 kambarių butą Dainavoje, V.Krėvės pr. (5 a. blokinio namo 2 a., b. pl. 45 kv. m, šarvo durys, plastikiniai langai, tuščias). Tel. 395 004, 8 614 21 015. KNTPA.

900030

DnB būstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius.daugela@dnbnordbustas.lt.

901211

Dviejų kambarių butą Centre, E.Ožeškienės g. (bendr. pl. 45 kv. m, keturių aukštų ply-tinio namo IV a.). Galimas keitimas. Tel. 8 675 14 636.

901847

Dviejų kambarių butą Šilainių mikrorajone (5/4 a., bendr. pl. 50, virtuvė 9 kv. m, tvar-kingas). Tel. 8 659 30 391.

901768

Dviejų kambarių butą Ž.Šančiuose, Kran-to 9-oji g. (bendr. pl. 33,3 kv. m, šildomas krosnimi, be patogumų, įvestos dujos, bus vandentiekis). Tel. 8 655 40 443.

889660

Išparduodu ir perku įvairių plotų ir įvairios paskirties žemės sklypus, sodybas, sodų sklypus. Tel. (8 37) 225 490, 8 608 51 012; www.musukvartalai.lt.

901845

Konditerijos verslą su įrengimais, kontrak-tais. Tel. 8 686 61 796.

900343

Kotedžą J.Grušo g., Šilainiuose (bendr. pl. 150 kv. m, yra garažas, rūsys, butas išdės-tytas per tris aukštus, visiškai įrengtas, gali-ma pirkti su baldais). Kaina 350 000 Lt. Tel. 8 650 51 581.

900690

Namą Čekiškėje, Kauno r. (bendr. pl. 156 kv. m, visi patogumai, tualetas viduje, interne-tas, televizija). Kaina 105 000 Lt. Tel. 8 672 36 559.

901507

Parduoda 0,9620 ha ploto žemės sklypą Ei-girgalos k., Domeikavos sen., Kauno r. sav., kartu su jame esančiais nenaudojamais ka-tilinės statiniais. Tel. 8 698 29 090.

900096

Parduodu atskirą pastatą – boilerinę Bajo-rų g., Vilijampolėje. Galima rekonstrukcija. Kaina 17 500 Lt. Tel. 8 675 03 868.

900212

UAB „Panta“ padeda parengti dokumen-tus naujiems ir rekonstruotiems pastatams įteisinti. Organizuoja pastatų ir žemės ka-dastrinius matavimus, pastatų projektavi-mo, žemės sklypų padalijimo ir sujungimo projektus. Tel. 8 600 08 555.

895546

Vieno kambario butą V.Landsbergio-Žem-kalnio g. (33,18 kv. m, 5/1 a., blokiniame name). Kaina 60 000 Lt – be tarpininkų. Tel. 8 658 33 345, 339 653.

901723

Antstolis Valdas Zubinas skelbia Gražinai Didžbalienei nuosavybės teise priklausan-čio turto pirmąsias varžytines. Iš varžytinių parduodama: žemės sklypas, gyvenamo-sios teritorijos paskirties, 0,5628 ha ben-dro ploto, pastatas – gyvenamasis namas, pastatas – tvartas, pastatas – daržinė, in-žineriniai kiemo statiniai, esantys Kaišia-dorių r. sav., Palomenės sen., Survelių k. Pradinė parduodamo turto kaina 28 000 Lt. Varžytinės vyks 2012 m. vasario 21 d. 10 val. Laisvės al. 101A, 22 kab., Kaune. Infor-maciją teikia antstolis Valdas Zubinas, tel. (8 37) 320 095. Norintieji dalyvauti varžy-tinėse turi įmokėti 10 % turto kainos į ants-tolio Valdo Zubino depozitinę sąskaitą Nr. LT577011700188070110, esančią AB Ūkio banke. Turtui apribota disponavimo teisė. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teisę į parduodamą turtą, iki varžytinių pateikia antstoliui savo teises patvirtinančius doku-mentus.

901841

Pigiai parduodu namą už 82 metų našlio slaugą Marijampolės r., Jūrės mst., Alyvų g. 58. Tel. 8 627 02 988.

900352

Buitinė technika

„Buitinės technikos išparduotuvė“, Jona-vos g. 204A, Kaunas. Siūlome vokišką techniką už geriausią kainą. I–V 10–19, VI 10–16 val. Tel. 8 673 79 925.

897325

Išpardavimas! Nuolaidos! Nauji nukai-noti SONY, SAMSUNG, PHILIPS, LG, TOS-HIBA, LCD, LED televizoriai iš VOKIETIJOS. www.elektrogama.lt; Draugystės g. 17, tel. (8 37) 332 117, 8 687 45 625.

896030

Nauja ir nukainota buitinė technika (orkai-tės, šaldytuvai ir t.t.), virtuvės reikmenys. Atidavus seną buitinę techniką – nuolaida iki 200 Lt! AEG, „Bosch“, „Liebherr“, „Sie-mens“ ir t.t. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt.

821430

statybinės medžiagos

Maisto prekės

Parduodu 2011 m. medų, pikį, duonelę, vaš-ką. Medus – po 30–40 kg. 1 kg kaina 10–12 Lt. Tel. 8 618 05 203, (8 347) 31 165, e. paš-tas rutako@medicina.lt.

901831

PaMesta

Pamestą „Rasos“ gimnazijos mokinio pa-žymėjimą Nr. MP 1458065, išduotą Audriui Frankoniui, laikyti negaliojančiu.

901921

ParduodaNekilnojamasis turtasKaune ir Kauno rajone

Nekilnojamasis turtaskitose vietose

gyvūnai

Parduodu labai gražų Turkų angoros veislės baltos spalvos kačiuką. Kaina 30 Lt. Galiu atvežti į namus. Tel. 8 620 00 239.

901721

Kitos prekės

Akmens anglis, ąžuolo, beržo pjuvenų bri-ketus ir baltarusiškus durpių briketus. Tel. 8 677 44 884.

893756

Atvešime geros kokybės baltarusiškų dur-pių briketų ir akmens anglių. Tel. 8 683 13 463.

893595

Atvešime per 24 val. kokybiškų baltarusiš-kų durpių briketų, saulėgrąžų lukštų brike-tų, medienos pjuvenų briketų bei granulių (8 mm). Tel. 8 600 25 915.

900698

Atvešiu baltarusiškų durpių briketų (supa-kuoti maišuose po 500 kg). Malkų, atrai-žų. Kaune atvežame nemokamai. Tel. 8 614 88 448.

899645

Atvežame (6 ir 9 kub. m) ąžuolo, uosio, beržo, juodalksnio ir mišrių sausų ge-ros kokybės malkų (trinkelėmis ir skaldy-tas). Pristatome nemokamai. Tel. 8 689 30 433.

890215

Ąžuolo, beržo, uosio, juodalksnio malkas – skaldytas ir trinkelėmis. Uosio parketo lenteles. Perkame mišką. Tel. 8 608 64 784.

895174

Ąžuolo, uosio, beržo, drebulės, alksnio, eglės malkas trinkelėmis arba skaldytas (atvežame po 5 arba 8 erdmetrius). Tel. 8 682 86 242.

899571

Beržines, pušines, juodalksnio malkas – skaldytas arba trinkelėmis. Atvežame ne-mokamai. Tel. 8 608 55 554.

897676

Beržinės, uosinės, ąžuolinės skaldytos mal-kos. Tel. 8 613 23 999.

899545

Nebrangūs baltarusiški durpių briketai (su-fasuoti didmaišiuose po 500 kg). Atvežame nemokamai. Tel. 8 600 79 065.

900412

Parduodame įvairias malkas, trinkelėmis ir skaldytas. Kaina nuo 80 Lt už erdmetrį. Taip pat smėlį, skaldą ir žvirgždą, išrašome sąs-kaitas, atvežame. Tel. 8 652 65 157, e. paš-tas uab.elvirta@gmail.com.

901228

Parduodame pigiai geras malkas. Tel. 8 603 93 477.

899205

Parduodu malkas (trinkelėmis, skaldytas) ir atraižas iš lentpjūvės. Tel. 8 614 95 487.

896532

Parduodu spalius pastatams šiltinti. Tel. 8 691 85 321.

896432

Pjuvenų briketus, durpių briketus. PJUVE-NŲ briketams – AKCIJA! Atvežame. Kreiptis Kalvarijos g. 7, Kaunas, tel. 8 683 54 559, 298 566.

899058

Vilnonius siūlus, vilną vėlimui, antklodes – namų darbo, šiltos, lengvos, sveika mie-goti. Pristato. Tel. 8 663 75 419, e. paštas n.mickute@gmail.com.

901743

PerKa

Automobilių supirkimas visoje Lietu-voje. Gali būti daužti arba su kitais de-fektais. Išsivežame patys. Tel. 8 620 24 539.

896138

„Metrampa“ brangiai perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, variklius. Moka iš karto, išsiveža. Švenčionių g. 8, Bety-galos g. 2. Tel. 740 405, 8 682 55 681, www.metrampa.lt.

892530

Automobilių supirkimo įmonė perka auto-mobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Atsiskaitome iš karto. Pasiimame patys. Dokumentus su-tvarkome vietoje. Tel. 8 615 87 008.

899607

Automobilius (senus, surūdijusius, su de-fektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsi-skaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663.

894952

Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų lau-žą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius. Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

890157

Brangiai perka juodųjų ir spalvotų-jų METALŲ LAUŽĄ, elektros variklius, akumuliatorius. Išsiveža patys. Išveža senus automobilius. Vandžiogalos pl. 106, Domeikava, tel. 8 682 69 307, 8 37 478 989.

892198

Brangiai perkame juodųjų ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, elektros variklius, aku-muliatorius. Išsivežame patys. Išveža-me senus automobilius. S.Lozoraičio g. 19, Garliava, tel. 8 611 395 00.

892185

Brangiai perku mišką ir žemę. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 600 59 633.

897863

Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame pa-tys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208.

890610

Namą Kaune, gali būti apleistas, su dali-niais patogumais. Mokėsiu iki 140 000 Lt. Tel. 8 650 51 581, 366 752 (po 18 val.).

900708

Perka įvairią žemę Lietuvoje, gali būti ne-dirbama, su bendraturčiais, išnuomota. Su-tvarko dokumentus, moka geriausia kaina. Tel. 8 670 28 006.

869177

Perkame nekilnojamąjį turtą, butus, na-mus, sklypus. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 650 84 277.

894570

Superkame juoduosius, spalvotuosius me-talus. Demontuojame, išsivežame mažus kiekius. Be poilsio dienų. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 600 60 674, 260 840.

894737

Superkame naudoti netinkamus auto-mobilius, pasiimame, išrašome utili-zavimo pažymas. Tel. 340 051, 8 687 30 800.

900742

UAB „TORLINA“ brangiai perka juodų-jų ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, buitinę techniką, senus automobilius, elektros variklius, akumuliatorius. Galime išvež-ti savo transportu. Išrašome utilizavi-mo pažymas. Ateities pl. 34, Kaunas, tel. (8 37) 441 414, 8 698 08 051 – juo-dieji metalai; (8 37) 441 414, 8 611 44 404 – spalvotieji metalai. Darbo laikas I–V 8–17 val., VI 8–13 val.

892218

VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importi-nius automobilius, kėbulus. Pasiima-me. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

890103

Pirksiu vieno arba dviejų kambarių butą Dainavoje, Eiguliuose arba Šilainiuose. Gali būti be remonto. Tel. 8 600 27 072, 8 676 22 529.

Pirksiu vieno arba dviejų kambarių bendra-bučio tipo butą. Gali būti be remonto. Tel. 302 535, 8 600 41 775.

Pirksiu trijų, keturių kambarių butą arba dalį namo Kalniečiuose, Šilainiuose, Žalia-kalnyje arba Dainavoje. Tel. 308 866, 8 614 21 023.

900019

3

klasifikuoti skelbimaipenktaDIenIS, SauSIo 20, 2012 19

Karščiausi Kelionių pasiūlymai

Kelionių AgentūrA „KrAntAs trAvel“

Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22,

kaunas@kaunas.krantas.lt

www.krantas.lt

Meilės šventės kelionė – 2 už 1 kainą!

Meilės šventės dienomis –

vasario 10–14 kruizinė kelionė

Ryga–Stokholmas dviem už

ypatingą kainą:

kajutė be lango (apatinis denis) –

280 Lt

Kajutė be lango – 330 Lt

Kajutė su langu – 440 Lt.

Išsirinkite savo meilės šventės datą ir

nustebinkite mylimą žmogų.

Visos kelionės metu – pramoginė ir

poilsinė programa visą naktį.

Pasiūlymas galioja iki 2012 01 31.

Vietų skaičius ribotas.

Daugiau informacijos www.krantas.lt

Kelionių AgentūrA „AŠ KeliAUJU“

PUIKIOS KAINOS ATOSTOGAUTI KIPRE

GEGUŽĖS MĖNESĮ!

Kodėl Kipras: 340 dienų per metus

saloje šviečia saulė;

unikalūs senoviniai paminklai;

mozaika spalvingų paplūdimių

ir uolėtų kalnų.

Kelionės laikas – gegužės 16–23 d.

3* viešbutis su maitinimu: pusryčiai, va-

karienė.

Kaina 1 asmeniui 1390 Lt.

3* viešbutis su maitinimu: pusryčiai, pie-

Savanorių pr. 363A–202, Kaunas.

Tel. 8 656 37 114, (8 37) 214 010.

Darbo laikas I–V 9–19 val.

www.askeliauju.lt

tūs, vakarienė.

Kaina 1 asmeniui – 1490 Lt.

4* viešbutis su maitinimu: pusryčiai, va-

karienė. Kaina 1 asmeniui – 1580 Lt.

4* viešbutis su maitinimu: pusryčiai,

pietūs, vakarienė.

Kaina 1 asmeniui – 1750 Lt.

Siūlome jaukius, tvarkingus ir palankiai

keliautojų įvertintus viešbučius.

Skrydžiai tiesioginiai,

iš Kauno oro uosto.

pramogos, šventės, laisvalaiKis

Kelionių AgentūrA „rM trAvel“

Šv. Gertrūdos g. 21, Kaunas.

Tel. (8 37) 222 260,

e. paštas info@rmtravel.lt

NAUJIENA! Malta ir Kipras – iš Kauno!

Malta – nuo 741 Lt (asm.)

Kipras – nuo 985 Lt (asm.)

Poilsinės kelionės:

Alikantė (iš Kauno) – nuo 1143 Lt (asm.)

Maljorka (iš Kauno) – nuo 935 Lt (asm.)

Rodas (iš Kauno) – nuo 860 Lt (asm.)

Kosas (iš Kauno) – nuo 723 Lt (asm.)

Kelionių ir bilietų

skaičius ribotas.

Užpildę ir išsikirpę šį kvitą, jūs galite UŽSISAKyTI SKElbIMUS į „Kauno dieną“ bet kuriame „Kauno spaudos“ kioske

AB „Ūkio bankas“LT607010400010467777

mokymai

Kviečiame į 5 mėnesių intensyvias INTERJERO STUDIJAS. Teori-nių ir praktinių užsiėmimų metu gausite žinių apie projektavimo principus, pastato inžineriją, spalvotyrą, patalpų dekoravimą, di-zaino, architektūros istoriją. Išmoksite patys sukurti įvairios pa-skirties patalpų interjerus. Studijų pradžia vasario 7 d. Užsiė-mimai vyks 2 kartus per savaitę. www.7jausmai.lt. Registracija info@7jausmai.lt, tel. 8 618 33 808.

902278

Vokiečių, anglų, norvegų, prancūzų, italų, ispanų, rusų kalbų kursai. Grupės suaugusiesiems, moksleiviams, vaikams. Ruošia-me abitūros ir IELTS egzaminams. Vertimai, kuriuos tvirtina nota-ras. Daugiau informacijos tel. 209 008, 8 600 82 843. Mus rasi-te Savanorių pr. 3 (šalia Laisvės alėjos). www.glorialingua.lt.

892694

sportas

Kiokušin karatė treniruotės vaikams, paaugliams, jaunimui, su-augusiesiems, vyresniems! Treneris G.Tankevičius – pasaulio ka-ratė vicečempionas, Kauno klinikų sporto medicinos gydytojas didelį dėmesį skiria saugiam sportui, sveikatos stiprinimui, tvir-tam fiziniam ir psichologiniam parengimui. Naudojamos efek-tyvios, moksliškai pagrįstos metodikos, modernus inventorius. G.Tankevičiaus individualios treniruotės atsigaunantiems po sportinių traumų, operacijų, geresniam fiziniam pasirengimui, sveikatos stiprinimui, traumų profilaktikai. Adresas Savanorių pr. 206. Tel. 8 678 34 748, www.stoikas.lt.

895468

Kita

TAIJI QUAN užsiėmimai. Norinčiuosius išmokti atsipalaiduo-ti, pagerinti savijautą ir rasti bendraminčių, kviečiame į prade-dančiųjų grupės užsiėmimus mokykloje „School of central equi-librium“ www.bobhoniball.lt. Sausį Kaune užsiėmimai vyks nemokamai. Registruotis tel. 8 612 77 899.

902318

Kauno diena

AKCIJASKE

LB

IMA

I

UŽSISAKYKITE 5 SKELBIMUS IR GAUKITE

DOVANĄ – DAR 1 SKELBIMĄ!

SKELBIMAI

Įvairūsnuomoja

Privačioje valdoje, prie Sąjungos aikštės, nuomojamas atskiras 25 kv. m butas su vi-sais patogumais ir baldais, atskira virtuve, yra dušas. Tel. 8 627 77 775.

901416

Šilainių turgavietėje, Žemaičių pl. 66, Kau-nas, išnuomojamas 29 kv. m kioskas su van-deniu, tualetu ir interneto ryšiu. Tel. 8 686 36 028 darbo dienomis 8–16 val.

901396

išsinuomoja

Išsinuomočiau butą, namą, patalpas Kau-ne. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 659 03 053.

899533

gabenimai

„Iveco“ ir „Man“ savikroviais atvežame akmenų, atsijų, žvyro, smėlio, skaldos, juo-džemio, įvairių malkų, atraižų. Savivarčio paslaugos. Tel. 8 616 28 748.

897702

Atvežame 6–12 kub. m įvairaus juo-džemio, smėlio, molio, durpių, didelių akmenų. Išrašome sąskaitas. Tel. 8 698 25 082.

901408

Atvežame iki 12 t smėlio, žvyro, skaldos, at-sijų, juodžemio, durpių. Išvežame statybinį laužą. „Bobcat“ ir savivarčių paslaugos. Tel. 8 698 07 749.

901174

Kiekvieną dieną į Angliją, Vokietiją, Olan-diją, belgiją, Airiją, Ispaniją, Prancūziją ve-žame keleivius ir siuntinius. Tel. 8 698 25 373, +44 56 0156 4237.

898383

Kiti

Informuojame, kad 2012 01 26 10 val. Kauno rajono savivaldybės Tarybos sa-lėje vyks Tarybos posėdis. Su posėdžio darbotvarkės ir sprendimų projektais galima susipažinti Kauno rajono savival-dybės tinklalapyje www.krs.lt/Taryba/tarybos darbotvarkė, seniūnijų skelbimų lentose ir Savivaldybės skelbimų lentoje prie mero priimamojo.

902293

nUKeltA į 21 p.

2

klasifikuoti skelbimaipenktaDIenIS, SauSIo 20, 201220

2 Lt /min.

O1

O2

Kauno rajono savivaldybėje teikiama pirminė teisinė pagalba (teisinė informa-cija, teisinės konsultacijos ir dokumentų, skirtų valstybės ir savivaldybių institu-cijoms, išskyrus procesinius dokumentus, rengimas) asmenims, gyvenantiems Kauno rajone. Kreiptis Savanorių pr. 371, Kaunas:

221 kab. I–IV nuo 8 iki 17 val., V – nuo 8 iki 15.45 val.,112 kab. II nuo 13 iki 17 val., III, IV – nuo 8 iki 17 val.(pietų pertrauka nuo 12 iki 12.45 val.).Kreipiantis turėti asmens tapatybę ir gyvenamąją vietą patvirtinančius dokumentus.Pirminė teisinė pagalba finansuojama iš valstybės biudžeto. Daugiau informacijos interneto tinklalapyje www.teisinepagalba.lt.

Pirminė teisinė pagalba

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJA

PRANEŠIMAS APIE REORGANIZAVIMO SĄLYGŲ PARENGIMĄUAB „ABREVIS“ (juridinio asmens kodas: 302655349; buveinė Taikos pr. 141, Kau-nas, Lietuva) praneša, kad yra parengtos UAB „ABREVIS“ ir Uždarosios akcinės ben-drovės „BISERIS“ reorganizavimo sąlygos.

Reorganizavime dalyvaujanti Bendrovė: Uždaroji akcinė bendrovė „BISERIS“ (teisi-nė forma: uždaroji akcinė bendrovė; juridinio asmens kodas: 222288190, PVM mo-kėtojos kodas: LT222881917, buveinė: V.A.Graičiūno g. 24, Vilnius, Lietuva; registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie juridinį asmenį: Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras).

Reorganizuojama Bendrovė: UAB „ABREVIS“ (teisinė forma: uždaroji akcinė ben-drovė; juridinio asmens kodas: 302655349; buveinė: Taikos pr. 141, Kaunas, Lietu-va; registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie juridinį asmenį: Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras).

Pagal reorganizavimo sąlygas UAB „BISERIS“ ir UAB „ABREVIS“ yra reorganizuoja-mos pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.97 str. 3 d. prijungimo būdu, prie UAB „BISERIS“, kuri po reorganizavimo tęs savo veik lą, prijungiant UAB „ABREVIS“, kuri po reorganizavimo baigs savo veiklą ir kurios visas turtas, teisės bei pareigos bus perduotos UAB „BISERIS“. Nauji juridiniai asmenys po reorganizavimo nesukuriami.

Visos UAB „ABREVIS“ teisės ir pareigos įskaitant teises ir pareigas pagal UAB „ABRE-VIS“ sudarytus sandorius UAB „BISERIS“ pereina, ir UAB „ABREVIS“ sudaryti sando-riai į UAB „BISERIS“ buhalterinę apskaitą įtraukiami, nuo naujos UAB „BISERIS“ įstatų redakcijos, patvirtintos reorganizuojamos ir reorganizavime dalyvaujančios bendro-vės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, įregistravimo juridinių asmenų registre dienos.

Su reorganizavimo sąlygomis ir kitais LR akcinių Bendrovių įstatymo 65 str. 2 d. nuro-dytais dokumentais UAB „ABREVIS“ akcininkai ir kreditoriai gali susipažinti UAB „ABRE-VIS“ buveinėje Taikos pr. 141, Kaunas, Lietuva, darbo dienomis nuo 9 iki 16 val.

Direktorė Asta Uldukienė

įvairūs

kviečia

kviečia mokytis

AMES kalbų mokymo ekspertai siūlo efektyviausius kalbų kursus Kaune: anglų, vokie-čių, prancūzų, ispanų, italų, rusų k.; kokybiškas parengimas anglų kalbos valstybiniam ir IELTS egzaminui, verslo anglų kalba. Sudaromos grupės (darbo dienomis ir šeštadie-ninės) pagal amžiaus grupes ir poreikius. Kontaktai Laisvės al. 23–5, Kaunas; tel. (8 37) 422 748, 8 685 66 355.

892956

Renkamos moterų, kurioms per 30, grupės nuo vasario mėn. mokytis šnekamosios anglų kalbos įvairiose situacijose prie arbatos. Kaina 3 mėn. – 200 Lt (1 val. – 8 Lt). Jei po 3 mėn. nekalbėsite angliškai – pinigus grąžinsime. Buvusioms „Touridea“ kursų studentėms tai-koma 10% nuolaida. Kursai vyks Savanorių pr., prie „Dubingių“. Registracija iki sausio 22 d. www.touridea.lt. Tel. 8 685 82 345.

901558

„Kauno dienos“ skelbimų skyriaus e. paštas skelbimai@kaunodiena.lt

3

klasifikuoti skelbimaipenktaDIenIS, SauSIo 20, 2012 21

VIKINGŲ LOTOTiražo Nr. 984, sausio 18 d.

AUKSO PUODAS – 85 152 219 Lt

DIDYSIS PRIZAS – 5 368 478 Lt

23 25 26 31 36 45

Auksinis skaičius 45

Papildomi skaičiai 13 18

6 tarp jų auksinis sk. – 14 192 036 Lt

6 skaičiai – 5 368 478 Lt

5 + papildomas sk. – 531 070 Lt

5 skaičiai – 10 159 Lt

4 skaičiai – 158 Lt

3 skaičiai – 13 Lt

2 + papildomas sk. – 6 Lt

Prognozė:

Aukso puode – 3 mln. Lt

Didysis prizas – 2 mln. Lt

Pasitinkant Sergijaus BAUBLIO100-ąsias gimimo metines2012 m. Kauno technikos kolegijos (politechnikumo) buvusiam direktoriui, dėstytojui S.Baubliui būtų suėję 100 metų, tačiau jau 36 metai, kai jo nėra tarp mūsų.

S.Baublys gimė 1912 m. sausio 24 d. Lydoje, mokytojo ir visuomenės vei-kėjo šeimoje. Joje augo 6 sūnūs, kurie garsino Lietuvą ne tik tėvynėje, bet ir Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV. Sergijus buvo penktasis sūnus šeimoje. Jis baigė Kauno „Aušros“ berniukų gimnaziją, buvo aktyvus skautų organiza-cijos narys, studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universitete, Prahos aukštojoje medžio apdirbimo pramonės mokykloje. Nuo 1937 m. mokytojavo Kaišiado-rių, Alytaus amatų mokyklose. Pokario metais dirbo „Dailės“ dirbtuvėse Kau-ne, vadovavo buvusiam Vilniaus politechnikumui, o vėliau – Kauno politech-nikumui (dabartinei Kauno technikos kolegijai). Vėliau dirbo šioje mokykloje inžinerinės grafikos dėstytoju. Sergijus buvo puikus pedagogas, parašė ir iš-leido „Braižybos uždavinyną“, skirtą technikumų moksleiviams, įvairių meto-dinių leidinių ir priemonių. Ne kartą buvo apdovanotas LTSR Aukštojo ir Spe-cialiojo vidurinio mokslo ministerijos garbės raštais, o 1971 m. už pagamintas priemones, padedančias geriau išmokti inžinerinę grafiką, apdovanotas Vi-sasąjunginės liaudies ūkio pasiekimų parodos bronzos medaliu.

S.Baublio pažiūros buvo humaniškos, nuoseklios ir tvirtos. Jis visada buvo pasiruošęs ištiesti pagalbos ranką jauniems dėstytojams ir džiaugėsi mūsų kukliais pasiekimais mokslinėje-pedagoginėje ir visuomeninėje veiklo-je. Ilgus metus globojo technikumo meno saviveiklos kolektyvus.

Sergijus nelikdavo abejingas šalia esančių žmonių gyvenimui, rūpes-čiams, likimui. Jis padėjo siekti mokslo našlaičiui Mykolui Monkevičiui (buvu-siam Kauno HES direktoriui), kurio tėvai karo metais buvo nužudyti. Taip pat išgelbėjo nuo žūties žydų tautos mergaitę Rachilę Bliumentalytę, kuri dabar gyvena Šveicarijoje. S.Baubliui ir jo žmonai Jadvygai suteikti Pasaulio tautų teisuolių vardai, o Izraelyje jų garbei pasodinti atminimo medžiai.

S.Baublys labai džiaugėsi savo šeima, kurioje išaugo trys sūnūs. Vyriau-sias sūnus Petras yra technikos mokslų daktaras ir docentas, ilgus metus dirbo pedagoginį ir vadovaujamąjį administracinį darbą Vilniaus Gedimino technikos universitete, vėliau – Transporto ir kelių tyrimo institute. Viduriny-sis sūnus Leonardas baigė Kauno politechnikumą ir 46 metus ėjo įvairias pa-reigas vienintelėje darbovietėje – AB „Atrama“. Jauniausias sūnus Gediminas savo gyvenimą skyrė medicinai (mirė 2003 m.).

Jį pažinojusiųjų atmintyje S.Baublys liko doras, talentingas ir labai šiltas žmogus, skleidęs vidinį nematomą saulės spindulėlį, kuris šildė ne vieną jau-ną širdį ir parodė kelią į nuostabią žinių šalį.

Šv. Mišios už velionį bus aukojamos Petrašiūnų bažnyčioje sausio 21 d. 10 val.

Velionio kapą Petrašiūnų kapinėse lankysime sausio 24 d. 12 val., o 13.30 val. Kauno technikos kolegijoje (Tvirtovės al. 35), 114 auditorijoje, prisiminsi-me Sergijų Baublį, jo gyvenimą ir nuveiktus darbus.

O.Rimkuvienė

Albertas KIRKLyS(1926–2012)

Šių metų sausio 18-osios ryte sustojo plakusi vieno iš labiausiai atsidavusių Lietuvos girioms miškinin-ko, miškų želdinimo specialisto, buvusio Lietuvos miš-kų instituto vyr. mokslo darbuotojo žemaičio Alberto Kirklio širdis. A.Kirklys gimė 1926 m. spalio 22 d. Že-maitijoje, netoli Plungės, Mostaičių kaime, eigulio šeimoje. 1951 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademijos Miškų fakultetą ir per 40 metų dirbo Lietu-vos miškų institute.

Jis atidavė daug jėgų rengiant miškų atkūrimo ir įveisimo teorinius pa-grindus bei mokslines rekomendacijas, skirtas karo sudarkytiems miškams atkurti. ypač ryškūs jo pėdsakai dirbant su nusipelniusiu Lietuvos miškininku Marijonu Daujotu apželdinant karo pažeistus pustomus smėlynus ir pajūrio krantų kopas Neringoje. Jis teikė siūlymus, kaip apmiškinti eroduojamas že-mes ir šlaitus, o dirbdamas su doc. M.Lukinu parengė būdus ir naujas tech-nologijas Lietuvos ąžuolynams atkurti. Ryškus A.Kirklio indėlis kuriant karklų plantacijas, skirtas pynimo dirbiniams, bei technologijas miško sodmenims auginti dengto grunto augynuose. A.Kirklys yra įveisęs eksperimentinių ban-domųjų želdinių, kurie ir šiuo metu teikia vertingą mokslinę informaciją. Jis daugelio knygų, žinynų ir miško želdinimo vadovėlio bendraautoris. yra pa-rengęs ir paskelbęs per 60 mokslo straipsnių.

Albertas pasižymėjo geranoriškumu, taktiškumu, teisingumu ir paslau-gumu. Buvo gerbiamas bendradarbių. Mėgo fotografuoti. Instituto muzieju-je saugoma daug jo nuotraukų, menančių istorines Miškų instituto ir miški-ninkystės mokslo akimirkas.

Šiandien kaip niekada pasigendame šviesaus Alberto proto ir jo darbščių rankų. Ne tik Neringa ir Palangos pajūris vėl šaukiasi miškininkų pagalbos, bet ir daug kažkada dirbtų žemių, apaugusių menkaverčių krūmų sąžalynais, bei miškų plotai, pažeisti audrų ir uraganų. Šiandien šio darbo turi imtis jau-nesnė karta, panaudodama Alberto patirtį.

Tegu mūsų užuojautos žodžiai sušvelnins artimiesiems, pirmiausia sūnui ir anūkams, netekties skausmą.

LAMMC Miškų instituto darbuotojai

Mirus ilgamečiam instituto darbuotojuiAlbertui KIRKLIUI, artimuosius nuoširdžiai užjaučia LAMMC Miškų instituto bendradarbiai.

Viešpaties ramybė Amžinybėn iškeliavusiai mylimai mamaiVincentinai PETRŪNIENEI(1921–2012).Nuoširdi užuojauta Jos sūnui, Lietuvos nusipelniusiam treneriui

Valdemarui PETRŪNUI ir artimiesiems.Netekties skausmu dalijasi Lietuvos motorlaivių federacijos kolektyvas

Mirtis ateina ir neklausia, pasiima patį brangiausią – gyvenimą.UAB „Baltijos Brasta“ reiškia nuoširdžią užuojautą Nerijui KUKCINAVIČIUI,

mirus jo mamai.

Skaudžią netekties ir liūdesio valandą, mirus mylimai mamai, avalynės cecho vadovę Rasą MĖGELAITIENĘ nuoširdžiai užjaučia AB „Ortopedijos technika“ kolektyvas.

Skaudžią netekties ir liūdesio valandą AB „Kauno energija“ darbuotoją Aldoną NEPRACKIENĘ, mirus tėčiui, nuoširdžiai užjaučia bendradarbiai.

ATsILIepKITe!

Prienų kapinėse pamestas rožinis. Radusius prašom paskambinti tel. (8 37) 203 347. Atsi-lyginsiu.

901676

Rytų g., Kaune, dingo automobilis BMW 525d, 2007 m., juodos spalvos. Ką nors žinan-čius skambinkite tel. 8 623 19 934. Atsilyginsiu.

901460

AmžINąjį ATILsį

„Liūdinga“. Laidojimas, mirusiųjų paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų. Kremavimas 488 Lt (kaina gali keistis priklausomai nuo Lenkijos zloto kurso lito atžvilgiu pirkimo dieną). Mirusiųjų par-vežimas iš užsienio. Platus gedulo drabužių, reikmenų ir atributi-kos pasirinkimas. Užsakymų priėmimas – 24 val. per parą be po-ilsio dienų M.Daukšos g. 37, Vytauto pr. 47. Šarvojame Vytauto pr. 44A, S.Žukausko 3B, Radvilėnų pl. 15A, V.Krėvės pr. 95A, Alek-soto bažnyčioje. Tel. (8 37) 200 839, 8 633 33 399.

896049

Mirtis paliečia mus visus, rauda paguodžia likusius...Nuoširdi pagalba visą parą, laidojimo paslaugos, ŠARVOJIMO SALĖS (šarvojame visose Kauno parapijų salėse), platus gedulo drabužių, reikmenų pasirinkimas, kremavimas. Adresas Jonavos g. 40A (prie „Undinės“, Senamiestis), Kaunas. Tel. (8 37) 208 366, 8 677 87 160, 8 699 40 723. DIRBAME VISĄ PARĄ (TAIKO-MOS DIDELĖS NUOLAIDOS).

894643

Kauno sporto klubas „Rygeris“ (įmonės kodas 301738190, buveinė Technikos g. 7B, Kau-nas) keičia pavadinimą į Sporto klubas „Dapsas Motorsport“. Kiti registravimo duomenys nesikeičia. Duomenys apie bendrovę kaupiami ir saugomi juridinių asmenų registre.

901850

Parengta UAB „Baltic Fish Export“ žuvies perdirbimo gamyklos su sandėliavimo patal-pomis poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita.Planuojamos ūkinės veiklos (PŪV) organizatorius – UAB „Baltic Fish Export“, Saulės g. 30–29, Kaunas, tel. (8 37) 314 484; e. paštas sarunas@vici.eu. Ataskaitos rengė-jas – UAB „R.A.C.H.E.L. Consulting”, S.Žukausko g. 33–53, LT-09129 Vilnius, tel. (8 5) 278 9595, faks. (8 5) 277 8295. Planuojama ūkinė veikla (PŪV) – Žuvies perdirbimo ga-mykla su sandėliavimo patalpomis Kauno LEZ, Kauno r. sav., Biruliškių k. Objekte bus vykdomi technologiniai procesai: šviežios ir šaldytos žuvies filetavimas (išpjaustymas); šaldymas; glazūravimas (žuvų panardinimas į vandenį ir padengimas lygiu ledo sluoks-niu); fasavimas; produkcijos sandėliavimas; šilumos gamyba vietinėje katilinėje. Per metus ketinama sunaudoti 14500 t įvairių rūšių šviežios ir šaldytos žuvies. Pastato ap-rūpinimui šiluma, karštu vandeniu projektuojama 1233 kW galios dujinė katilinė. Katili-nėje numatoma įrengti 3 vnt. po 411 kW galingumo dujinius katilus su automatiniu val-dymu ir moduliaciniais degikliais, triukšmo lygis – 50 dBa. Aplinkos oro teršalų (anglies monoksido, kietųjų dalelių, lakiųjų organinių junginių, sieros dioksido, azoto oksidų), sąlygojamų planuojamos ūkinės veiklos, koncentracijos neviršija jiems nustatytų ribinių verčių, todėl planuojamos ūkinės veiklos sukeliamos oro taršos SAZ nesiformuoja. Pla-nuojamos ūkinės veiklos sąlygotas triukšmo lygis suformuoja SAZ, kuri neišeis iš sklypo ribų. Ataskaita viešai eksponuojama nuo 2012 m. sausio 20 d. iki 2012 m. vasario 2 d. Karmėlavos sen. patalpose, Vilniaus g. 65A, Karmėlava, Kauno r., darbo dienomis nuo 8 iki 16 val., tel. (8 37) 399 255. Viešas visuomenės supažindinimas su ataskaita vyks 2012 m. vasario 3 d. 17 val. Karmėlavos sen. patalpose, Vilniaus g. 65A, Karmėlava, Kauno r., tel. (8 37) 399 255. Iki viešo visuomenės supažindinimo su ataskaita susirinkimo pasiū-lymus teikti UAB „R.A.C.H.E.L. Consulting” (S.Žukausko g. 33–53, LT-09129 Vilnius, tel. (8 5) 278 9595, e. paštas info@rachel.lt).

902087

T.Matekonio firma „Darbosaugos konsultacijos“, Ugnės g. 52 (įm. k. 135998969), duome-nys saugomi VĮ Registrų centras Kauno fil., pertvarkoma į UAB „Darbosaugos konsultaci-jos“. Informacija teikiama darbo laiku tel. 8 600 20 480.

901696

2012 01 11 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai be direktoriaus Gyčio Kepežins-ko, einančio UAB „Magdelenas“ direktoriaus pareigas nuo 2012 m. sausio 9 d., žinios buvo pranešta apie Sandros Pulkauninkienės, Astos Bilevičienės, Neringos Bubnienės, Irenos Di-džiulienės, Ilonos Švatrinaitės, Natašos Kalpokienės, Tatjanos Kalyniuk, Ilonos Kulpanienės, Renatos Povilaitienės, Giedriaus Povilaičio, Mikhail Simonov, Gražinos Virbašiūtės ir Ilonos Alionytės atleidimą ir valstybinio socialinio draudimo pabaigą. Informuojame, kad visi šie asmenys nėra atleisti iš UAB „Magdelenas“ einamų pareigų ir privalo eiti į darbą.

Direktorius Gytis Kepežinskas902166

paskolos

įVAIrūs

įVAIrūs

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangi-mas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skam-binti d. d. 9–17 val., „Aujama-credit“.

891248

Paskolos per 1 valandą (turintiesiems užsta-tą), perkreditavimai, konsultacijos, visų do-kumentų tvarkymas. Tel. 412 960.

891334

Paskolos, perkreditavimai per 1 val. Užsta-tas – auksas, nekilnojamasis turtas, auto-mobilis. Visų dokumentų tvarkymas, kon-sultacijos. Tel. 315 599.

890985

Skubi paskola už mažiausias palūkanas. Už-statas – auksas, automobilis, nekilnojama-sis turtas. Konsultacijos, visų dokumentų tvarkymas. Tel. 8 600 69 691.

890964

Akcija GREITOS PASKOLOS. Užstatas – nekil-nojamasis turtas arba automobiliai. Konsul-tuojame, tvarkome visus dokumentus. Tel. 8 687 82 448. Mituvos g. 5, Kaunas.

893164

PASKOLOSwww.agmindis.lt

220 4558 612 03 636 E.Ožeškienės g. 23-2

INfOrmuOjA

ŠEIMOS SANTYKIŲ INSTITUTAS

sau sio 31 d. kvie čia da ly vau ti kon fe ren ci jo-je INTEGRACIJOS Į DARBO RINKĄ GALIMY-BIŲ DIDINIMAS GLOBOS ĮSTAIGOSE AUGAN-TIEMS VAIKAMS. Da ly va vi mas ne mo ka mas. Re gist ra ci ja tel. (8 37) 750 935.

MAŽASIS LEKTORIUMASDu jo tie kio g. 26A, tel. 8 652 24 646 Sau sio 22 d. 17 val. – ne mo ka ma pa skai ta „Kas die nių pa rei gų at li ki mas – rak tas į dva-si nę sėk mę”.

KAUNO TAUTINĖS KULTŪROS CENTRAS

A.Jakšto g. 18, tel. 407 135, www.ktkc.lt

Sau sio 21 d. 16 val. – pa skai ta „Na tū ra li ir pa to lo gi nė mir tis. Eu ta na zi ja”. Lek to rius Alek san dras Žars kus. 18 val. – pa skai ta MITyBA IR PRIESKONIAI PAGAL METŲ LAIKUS. Da ly vau ja Žo lin čių aka de mi jos va do vė Da nu tė Kun čie nė.

ATSINAUJINIMO DIENA

Sau sio 29 d. Park Inn Kon fe ren ci jų sa lė se (K.Do ne lai čio g. 27) – At si nau ji ni mo die na KODĖL ŠIANDIEN RENKUOSI KRIKŠČIONyBĘ?Pradžia 10 val.Kvie čia Ka ta li kų ben druo me nė „Gy vie-ji ak me nys“. At si nau ji ni mo die nos ry ti nės p rog ra mos me tu vyks už si ė mi mų gru pė vai kams.

KURSŲ KIRPYKLA

ker pa, šu kuo ja plau kus ne mo ka mai (10–14 ir 15–19 val.) Sa va no rių pr. 66 (buv. Ra di jo ga myk la, vi di nis kor pu sas, 2-asis a., 202 kab.). Tel. 8 684 77 422. Ma lo niai kvie čia me.

22

kas, kur, kadapenktadienis, sausio 20, 2012

KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS

Laisvės al. 87A

Sausio 21 d. 12 val. Mažojoje sce­noje – MEŠKIUKO GIMTADIENIS, rež. R.Bartninkaitė (muzikinė fėjų pasaka), nuo 3 metų.Sausio 22 d. 12 val. – PASAKA APIE LIETAUS LAŠELĮ, rež. O.Žiugžda (apie tai, kokie esame svarbūs, nepakartojami, reikalingi), nuo 3 metų.

TEATRASKAUNO VALSTYBINISdRAmOS TEATRAS

Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt

Sau sio 20 d. 18 val. – Yukio Mis hi ma. MARKIZĖ DE SAD. Dvie jų da lių iro niš ka fan­ta zi ja. Re ži sie rius Ar tū ras Arei ma. Rū tos sa lė.Sau sio 21 d. 12 val. – Ine sa Pa liu ly tė. ANDERSENO GATVĖ. Vie nos da lies spek tak­lis H.Ch.An der se no biog ra fi jos ir pa sa kų mo ty vais. Rež. Ine sa Pa liu ly tė. Il go ji sa lė.17 val. – In ger Ha ge rup. STIKLINĖ ARBATOS SU CITRINA. Vie nos da lies ko me di ja. Rež. Da nu tė Ju ro ny tė. Ta ver nos sa lė (Kęs tu čio g. 62).18 val. – VDU TEATRAS, MENS PUBLICA – PREMJERA! Yasmi na Re za. TRYS GYVENI­MO VERSIJOS. Vie nos da lies tra gi ko me di­ja. Rež. Ag nius Jan ke vi čius. Penk to ji sa lė.20 val. – GYČIO IVANAUSKO TEATRAS. Ak vi lė Mel kū nai tė. MARKO (KAVOLIŲ KABARETAS). Dvie jų da lių spek tak lis. Rež. Gy tis Iva naus kas. Penk to ji sa lė.Sau sio 22 d. 15 val. – Ke tu ra kis. AMERIKA PIRTYJE. Tri jų da lių ko me di ja. Rež. Val das Len ce vi čius. Penk to ji sa lė.18 val. – VDU TEATRAS, MENS PUBLICA – PREMJERA! Yasmi na Re za. TRYS GYVENI­MO VERSIJOS. Vie nos da lies tra gi ko me di­ja. Rež. Ag nius Jan ke vi čius.Penk to ji sa lė.Sau sio 24 d. 18 val. – LAIMINGI. Dvie jų da lių spek tak lis pa gal Fried ri cho von Schil­le rio „Klas tą ir mei lę”. Rež. Ar tū ras Arei ma. Penk to ji sa lė. Ga lio ja sau sio 4 d. bi lie tai.18 val. – An to nas Če cho vas. PALATA. Vie nos da lies spek tak lis. Ins ce ni za ci jos au to rius ir re ži sie rius Ro lan das Kaz las. Il go ji sa lė.Sau sio 25 d. 18 val. – MENS PUBLICA.Yasmi na Re za. ATSITIKTINIS ŽMOGUS. Vie nos da lies tra gi ko me di ja. Rež. Jo nas Vait kus. Penk to ji sa lė.18 val. – An to nas Če cho vas. PALATA. Vie nos da lies spek tak lis. Ins ce ni za ci jos au to rius ir re ži sie rius Ro lan das Kaz las. Il go ji sa lė.

KAUNO VALSTYBINIS mUZIKINIS TEATRAS

Lais vės al. 91, tel. (8 37) 200 933

Sau sio 20 d. 18 val. – Giao chi no Ro ssi ni. SEVILIJOS KIRPĖJAS. Skir ta dai ni nin kės ir re ži sie rės ALDONOS RAGAUSKAITĖS 90­me čio JUBILIEJUI. 3 da lių ko miš ka ope ra. Di ri gen tas Jo nas Ja nu le vi čius, re ži sie rius Gin tau tas Žel vys, dai li nin kė Tat ja na As taf e­va (Ru si ja). Sau sio 21 d. 18 val. – Fran cas Le ha ras. LINKSMOJI NAŠLĖ. 3 veiks mų ope re tė. Re ži sie rius Gin tas Ži lys, di ri gen tas Ju lius Ge niu šas, dai li nin kė Vir gi ni ja Idze ly tė, cho­re og ra fas Da nilas Sa lim ba evas (Ru si ja).Sau sio 22 d. 12 val. – Zi ta Bru žai tė. VORO VESTUVĖS. 2 veiks mų ope rė lė­ba le tas vai­kams. Cho re og ra fas Ju ri jus Smo ri gi nas, di­ri gen tas Vir gi li jus Vi soc kis, sce nog ra fė Ive ta Ci pa ry tė, kos tiu mų dai li nin kė Ana Lo rens. 18 val. – Jo ha nnas Straus sas. ŠIKŠNOSPAR­NIS. 3 veiks mų ope re tė. Re ži sie rius Gin tas Ži lys, di ri gen tas Ju lius Ge niu šas, dai li nin kė Ja ni na Ma li naus kai tė.Sau sio 25 d. 18 val. – Im re Kal ma nas. MONMARTRO ŽIBUOKLĖ. 3 veiks mų ope re­tė. Re ži sie rius Kęs tu tis Jakš tas, di ri gen tas Vir gi li jus Vi soc kis, dai li nin kė Ma ri ja Ru ba­vi čiū tė, cho re og ra fas Ag ris Da ni le vičius (Lat vi ja).

KAUNO KAmERINIS TEATRASKęstu čio g. 74A, www.ka me ri nis te at ras.lt, in fo@ka me ri nis te at ras.lt

Sausio 20 d. 18 val. – M.Walczakas. PIRMASIS KARTAS. Dviejų dalių spektaklis. Režisierius S.Rubinovas.Sausio 21 d. 18 val. – D.Fo, F.Rame. VIENA NAMUOSE. Monokomedija. Režisierius A.Rubinovas.Sausio 22 d. 11, 13 val. – D.Čepauskaitė. LAPĖ IR VIŠTA. Spektaklis vaikams.Sausio 26 d. 18 val. – D.Zelčiūtė. KŪNO VARTAI. Retroetiudai. Režisierė A.Dilytė.

„GIRSTUČIO“ RŪmAIKovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt

DOMINO TEATRASSau sio 25 d. 18 val. – ko me di ja RADIJO ERELIAI.

KAUNO mAŽASIS TEATRASM.Daukšos g. 34, www.mazasisteatras.lt

Sausio 20 d. 19 val. – MOKĖK – DUOSIU, pagal Gitanos Gugevičiūtės pjesę „Labas gyvenimas“. Rež. V.Balsys.Sausio 22 d. 12 val. – A.Dilytė. Spektaklis vaikams VENECIJOS PASAKA. Rež. A.Baniūnas.18 val. – Gregory Burke. GAGARINO GATVĖ. Rež. V.Balsys.

KAUNO PANTOmImOS IR PLASTIKOS TEATRAS

M.Dauk šos g. 34 www.pantomimosteatras.lt www.bilietai.lt

Sausio 21, 28 d. 18 val. – KARŠTAI MYLĖK! Teatrinis­muzikinis komiksas skambant fokstroto, tango, valso melodijoms… („kai­miški vaizdeliai” pagal lietuviškos estrados pradininko Antano Šabaniausko dainas).Sausio 22 d. 14 val. – KLOUNŲ ŠOU. Nuotaikingas miniatiūrų spektaklis visai šeimai.

TV PROGRAmA

RENGINIAI

„NYKŠTUKO“ LĖLIŲ TEATRASRo tu šės a. 19, Ry šių is to ri jos mu zie ju je

Sau sio 22 d. 12 val. – KIAUS, MIAUS IR TETULĖ.Bi lie tai par duo da mi 1 val. prieš spek tak lį.

mAIRONIO LIETUVIŲLITERATŪROS mUZIEJUS

Ro tu šės a. 13

Sau sio 20 d. 17 val. – Alio Bal bie riaus ei lė­raš čių rink ti nės „Skaid ru mos” su tik tu vės ir fo to gra fi jų pa ro dos „Jo no Me ko že mė/The Land of Jo nas Me kas” ati da ry mas.Kar tu su au to riu mi da ly vau ja li te ra tū ros kri ti kas, lei dė jas dr. Vi lius Gu žaus kis, po­etas, ver tė jas, fo to gra fas Vla das Bra ziū nas, dai li nin kė, ra šy to ja Ula Ši mu ly nai tė, po etai Vik to ras Ru džians kas ir Al fon sas Pa kė nas, fo to me ni nin kas Ro mu al das Ra kaus kas, po etas, fo to gra fas Ju lius Ke le ras, Bir žų ra jo no me rė Ire na Var zie nė. Kny gą bus ga li ma įsi gy ti.

P.STULGOS LIETUVIŲ TAUTINĖS mUZIKOSINSTRUmENTŲ mUZIEJUS

L.Za men ho fo g. 8, www.mu zi kos-in stru men tu-mu zie jus.lt

Sau sio 21 d. 12 val. – Ma to Lie tuv ni ko re či­ta lis. Pro gra mo je – Pir mas Š.Su zu ki gi ta ros są siu vi nis. Mo ky to ja Gied rė Ban kie tie nė. Da ly vau ja kla sės drau gai. 15 val. – Nor ber to Blan džio re či ta lis. Pro­gra mo je: III Š.Su zu ki gi ta ros kny ga. Mo ky­to ja Gied rė Ban kie tie nė. Da ly vau ja Aus tė ja, Ada, Ar man tė, Aris ti das, Mo ni ka, Ti tas ir kt.

KAUNO VALSTYBINĖFILHARmONIJA

L.Sa pie gos g. 5

Sau sio 20 d. 18 val. Kau no mies to sim fo­ni nis or kest ras su grįž ta į Kau no vals ty bi nės fil har mo ni jos sa lę ir tę sia kon cer tų se zo ną. Prie di ri gen to pul to – vie nas ryš kiau sių ir įta kin giau sių ša lies di ri gen tų ma est ro Juo­zas Do mar kas, so lis tas – pa sau li nio gar so vio lon če li nin kas Da vi das Ge rin gas. Ant ro je kon cer ti nio se zo no pu sė je or kest­ras pla nuo ja pri sta ty ti dau giau kaip 10 ori gi na lių pro gra mų, o ko lek ty vo sve čiuo se – jau no sios kar tos at li kė jai ir pa ty ru sios, pa sau ly je ži no mos as me ny bės.

VYTAUTO dIdŽIOJO KAROmUZIEJAUS SOdELIS

Sau sio 21 ir 22 d. 16–16.30 val. – Kau no mies to ka ri lio nie riaus Ju liaus VILNONIO at lie ka mi var pų mu zi kos kon cer tai.

ARKIVYSKUPIJOSKONFERENCIJŲ SALĖ

Pa pi lio g. 5

Sau sio 21 d. 10 val. Lie tu vos skau ti ja kvie­čia į XIII skau tų dai nų kon kur są GRAŽIŲ DAINELIŲ DAUG GIRDĖJAU, skirtą v.s. F.Ša­ka lio at mi ni mui. Įė ji mas lais vas.

6.00 La bas ry tas. 9.00 „Mei lės sko nis“ (k). 10.00 At vi ra Lie tu vos uni ver si te tų

ži nių ly ga „Ly de riai“. Su si tin ka Lie tu vos svei ka tos moks lų uni ver si te to ir My ko lo Ro me rio uni ver si te to ko man dos (k).

11.00 „Aki ra čiai“. Tie sio gi nė Lie tu vos ra di jo lai da.

12.00 Kul tū rų kryž ke lė. Vil niaus są siu vi nis.

12.15 Eu ro pos vi du ry (k). 13.00 Kraš to spal vos (k). 13.45 „Snai pe rio tai ki ny je“ (N­7) (k). 14.50 Ži nios. 15.10 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“

(N­7). 16.00 „Mei lės sko nis“. 17.05 „Se nis“ (N­7). 18.15 Šian dien (su ver ti mu į ges tų k.). 18.35, 21.05 Spor tas. Orai. 18.45 Lie tu vos tūks tant me čio vai kai. 20.25, 22.10 Lo te ri ja „Per las“. 20.30 Pa no ra ma. 20.55 Vers las. 21.00 Kul tū ra. 21.15, 22.15 Duo kim ga ro! 23.15 Ki ne kaip ki ne. 23.45 Kri mi na li nė dra ma „Eu ra zi jos

abo ri ge nas“ (2010 m.) (N­14).

6.15 Die nos pro gra ma. 6.20 „Bet me nas“. 6.50 „Ma žie ji To mas ir Dže ris III“ (k). 7.20 Pri čiu pom! (N­7). 7.50 „Pa sau lio Guin nes so re kor dai“. 8.50 24 va lan dos (N­7). 9.45 Fa rai (N­7) (k). 10.40 LT Aist ra (N­7) (k). 11.15 Nuo... Iki... (k). 12.10 „Men ta lis tas“ (N­7) (k). 13.10 „Drau gai III“ (N­7). 13.40 „Vai kų „War ner Bros.“ Ma žie ji

To mas ir Dže ris III“. 14.10 „Ogis ir ta ra ko nai“. 14.40 Ro man ti nė ko me di ja „Įsi my lė ju si

ke tu rias de šimt me tė“ (JAV, 2008 m.) (N­7).

16.40 24 va lan dos (N­7). 17.40 Būk ma no mei le! (N­7). 18.45 Ži nios. Kri mi na lai. 19.05 Spor tas. Orai. 19.10 Kry mo mu zi kos fes ti va lis 2011.

Ati da ry mo kon cer tas. Da lyvau ja A.Pu ga čio va, M.Gal ki nas, F.Kir ko ro vas, S.Ro ta ru, V.Leont je vas, N.Bas ko vas, K.Or ba kai tė, D.Bi la nas, Ver ka Ser diuč ka, B.Moi se je vas, O.Gaz ma no vas, D.Rous sos ir kt.

21.10 Tri le ris „De tok si ka ci ja“ (JAV, Vo kie ti ja, 2002 m.) (N­14).

23.05 Veiks mo f. „Sun ku nu žu dy ti“ (JAV, 1990 m.) (N­14).

1.10 Siau bo f. „Vis dar ži nau, ką vei kei aną va sa rą“ (JAV, 1998 m.).

6.40 Te le par duo tu vė. 6.55 „Han ti kas. Sek liai ir pas lap tys“. 7.25 „Simp so nai“. 7.55 „Vieš bu tis „Ba bi lo nas“. 9.00 „Mei lės sū ku ry je“. 10.00 „Ke lias na mo“. 10.30 „Ke lias na mo“. 11.00 Iš tiesk ge ru mo ran ką. Mais tas

ant ra tų. Mal tos or di no ak ci jos fi na las.

13.40 „Han ti kas. Sek liai ir pas lap tys“. 14.10 Anim. s. „Trans for me riai.

Prai mas“ (1) (JAV, 2010 m.). 14.40 „Či pas ir Dei las sku ba į pa gal bą“. 15.10 „Simp so nai“. 15.40 „Li ki mo ga lia“. 16.40 „Mei lės trium fas“. 17.40 Ką ma nai? 18.45 TV3 ži nios, kri mi na lai. 19.00 TV3 spor tas. 19.05 TV3 orai. 19.10 Nuo ty kių f. „Nar ni jos kro ni kos.

Prin cas Kas pi ja nas“ (JAV, D.Bri ta ni ja, 2008 m.).

22.00 Ko me di ja „Ke lio nė po ko le džus“ (JAV, 2008 m.).

23.40 Dra ma „Ti ta ni kas“ (JAV, 1997 m.).

6.30 Te le vit ri na. 7.00 Ži nios (k). 7.25 „Šeš ta sis po jū tis“. TV žur na las

(k). 8.25 „Sma giau sios aki mir kos“.

Hu mo ro lai da. 9.00 „Mar go ša: mo te ri mi

ne gims ta ma“. 10.00 „Pra ga ro vir tu vė“. Ku li na ri nis

rea ly bės šou (N­7) (k). 11.00 „Lie jyk los gat vė“ (N­7) (k). 12.00 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“ (k). 12.30 „Ekst ra sen sų mū šis“. Sen sa ci jų

šou (N­7) (k). 13.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N­7) (k). 14.30 „Pra ga ro vir tu vė“. Ku li na ri nis

realybės šou (N­7). 15.30 „Ame ri kos ta len tai“. Pra mo gi nis

šou. 16.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N­7). 17.30 „Sma giau sios aki mir kos“.

Hu mo ro lai da. 18.00 Ži nios. Spor tas. Orai. 18.25 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“. 19.00 „Ame ri kos ta len tai VI“.

Pra mo gi nis šou. 20.00 Ži nios. Vers las. Spor tas. Orai. 20.25 Me lod ra ma „Vė ri nys Snie go

Bo bai“ (Ukrai na, 2007 m.) (N­7). 22.00 Veiks mo f. „Rau do na sis

skor pio nas“ (JAV, Na mi bi ja, Pie tų Af ri kos Res pub li ka, 1989 m.) (N­14).

23.55 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N­7) (k). 0.55 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“ (k). 1.25–6.00 „Bam ba“.

8.00 „San do ka nas. Ti gras vėl riau mo ja“.

8.30 Kul tū rų kryž ke lė. Me no ra. 8.45 Mies to ko das (k). 9.00 La bas ry tas. 11.30 „Nes ku bėk gy ven ti“ (k). 12.15 Kraš to spal vos. 12.50 Va ka ro au to gra fas (k). 13.30 „Mei lės sko nis“. 14.30 Mu zi kos is to ri jos.

Kom po zi to rius I.St ra vins kis. Ka rei vio is to ri ja (k).

15.05 Ne ga li bū ti. 15.30 Mo kyk los lan gas (k). 16.00 Mu zi kos pa sau lio žvaigž dės (k). 16.30 Du rys at si da ro. Kul tū ros

žur na las. 16.55 Ži nios. 17.10 Mies to ko das. 17.25 Kai mo aka de mi ja. 17.55 „San do ka nas. Ti gras vėl

riau mo ja“. 18.25 Pi ni gų kar ta. 19.15 „Gy ve ni mas pa gal uoš vius“. 20.05 LTV auk so fon das. „De vy ni

nuo puo lio ra tai“ (1) (1984 m.).

21.10 Ko miš kas tri le ris „Nu šau ti Eli za bet“ (Pran cū zi ja, JAV, 1992 m.) (N­14).

22.45 Pri si min ki me. Šo ka R.Kru giš ky tė ir J.Ka ta ki nas (k).

23.00 Džia zo va ka ras. 0.00 Pa no ra ma. Vers las. Kul tū ra. 0.30 Spor tas. Orai. 0.40 Auk si nės melodi jos. Kon cer tas

„Mū sų žie ma“. Dai nuo ja R.Ščio go le vai tė, At lan ta, J.Brūz ga, A.Ga ba ly tė, V.Vyš niaus kas (k).

10.10, 14.30 Te le par duo tu vė. 10.25, 16.00 „Iš li ki mas“. 11.20, 17.00 „Gra žuo lės ir moks liu kai“. 12.15, 18.00 „Kau lai“. 13.10 „Darbš tuo lis Te das“. 13.35, 20.00 „Ma no var das Er las“. 14.00 „Na ša Ra ša“. 15.00 „Sin ba do nuo ty kiai“. 19.00, 0.45 „CSI Niu jor kas“. 21.00 „Lė lių na mai“. 22.00 „Psi chiat ras“ (8). 22.55 „Gy ve ni mas Mar se“ (9). 23.50 „Įs ta ty mas ir tvar ka.

Ope ra ty vi nių ty ri mų sky rius“.

8.05, 15.30 Te le par duo tu vė. 8.40 „Dra ko nų ko va Z“ (N­7). 9.10 „Bet me no nuo ty kiai“. 9.35 „Dže kio Ča no nuo ty kiai“. 10.05 „Lai ko po li ci ja“. 10.30 Būk ma no mei le! (N­7). 11.30 „Mei lės spar nai“. 12.30 „Int ri gų dva ras“. 13.30 „In diš kos aist ros“. 14.30 „Lau ki nė šir dis“. 16.00 „Gil mo ro mer gi nos“. 17.00 „Pa sau lio Guin nes so re kor dai“

(N­7). 18.00 Dak ta ras Ozas. Šei mos gy dy to jo

pa ta ri mai (N­7). 19.00 „Ali sa. Šir džiai neį sa ky si“. 20.00 „De tek ty vė Džon son“ (N­7). 21.00 De tek ty vas „Mid so me rio

žmog žu dys tės XIII. Tik ne ma no kie me“ (D.Bri ta ni ja, 2010 m.) (N­7).

22.50 Sno bo nak tis. „Nu žu dy mo dings tis“ (JAV, 1959 m.) (N­7).

11.00 Se no ji ani ma ci ja. 11.30, 20.30 No me da. 12.15, 17.00 Ku li na ri nis rei das. 12.45, 17.30 Val gyk ir liek nėk. 13.10, 19.00 „Žiau ri mei lė“. 14.00 „Mo te rys me luo ja ge riau“. 15.00 „Ža vūs ir drą sūs“. 16.05 Mart hos Stewart šou. 18.00, 22.20 „Mo te ris be praei ties“. 20.00 La ba nakt, vai ku čiai. 21.20 „Mo te rys me luo ja ge riau“.

6.59, 13.00 TV par duo tu vė. 7.15 Te le ta biai. 7.45, 10.25, 14.35, 17.20 Griūk ne gy vas!

(N­7). 8.15 Pa dė ki me aug ti. 8.50 Te ri to ri ja. 9.20, 18.20 Su per L.T. 9.55, 15.10 „Po ra kaip tvo ra“ (N­7). 11.05 Šei mų dvi ko va – „Ak ro po lio“

tur ny ras. 12.05, 21.00 Re por te ris. 13.30 Gon go Gan gas. 15.45, 16.10 Dok. f. „Rei ga nas“ (2). 16.00, 17.00, 18.00 Ži nios. Orai. 18.55 „So do de tek ty vės“ (N­7). 19.55 Dok. f. „M.Gor ba čio vas. Žmo gus,

pa kei tęs pa sau lį“ (N­7). 21.27 Orai. 21.30 Dra ma „Grei čio sva jo nė“

(Nau jo ji Ze lan di ja, JAV, 2005 m.) (N­7).

0.05 „Zo na“ (N­14). 1.05 Dok. f. „Rei ga nas“ (2).

9.00 Ži nios (k). 9.20 Ko me di ja „Kad ir kas nu tik tų“

(N­7). 10.50 Nuo mo nės (k). 11.50 Bio gra fi nė dra ma „Mis Po ter“

(N­7). 13.25 Te le laik raš tis. 15.35 Dra ma „Ska fand ras ir dru ge lis“

(N­7). 17.30 Ža lio ji aka de mi ja (k). 18.00 Ži nios. 18.20 Eu ro pos ke lias (k). 19.00 Kon cer tas „Šiau lių kraš to

mu zi kos ap do va no ji mai“ (k). 20.30 Ka ro ir po ka rio vai kai (1). 21.00 Ži nios. 21.19 Orai. 21.20 Žiū ro vų iš rink tas fil mas. 23.10 Ži nios (k). 23.30 Tri le ris „Prie pat ta vo du rų“

(N­14). 1.05 Kri mi na li nė dra ma „Tei sė žu dy ti“

(N­14).

8.00 Ko me di ja „Sen sa ci ja“ (D.Bri ta ni ja, JAV, 2006 m.).

9.40 Ro man ti nė ko me di ja „Mer gi na vai ki no kel nė se“ (JAV, Ka na da, 2006 m.).

11.40 Nuo ty kių f. „Aud ros ka rys“ (Vo kie ti ja, JAV, D.Bri ta ni ja, 2006 m.).

18.30 Tri le ris „Pas merk tie ji“ (JAV, 2007 m.).

20.30 Ko me di ja „Kad ir kas nu tik tų“ (JAV, Pran cū zi ja, 2009 m.).

22.05 Tri le ris „Miš kas“ (D.Bri ta ni ja, 2006 m.).

8.30 Te le vit ri na. 9.30, 19.00, 20.45, 23.00 Ži nios +. 9.45 Mo te rų Eu ro ly ga. Gio ro „Uni

Seat“–Kau no „VIČI Ais tės“. 11.30 Is pa ni jos „Pri me ra“ ly gos

rung ty nės. 13.15 Spor tas LT. Tarp tau ti nis dziu do

tur ny ras. 13.45 VTB vie nin go ji krep ši nio

ly ga. Vil niaus „Lie tu vos ry tas“–Mask vos CSKA.

15.30 Is pa ni jos „Pri me ra“ ly gos rung ty nės.

17.15 VTB vie nin go ji krep ši nio ly ga. Ta li no „Ka lev“–„As ta na“.

19.15 Is pa ni jos „Pri me ra“ ly ga. Apž valga prieš XX tu rą.

19.45 Is pa ni jos „Pri me ra“ ly ga. XIX tu ro apž val ga.

21.00 Is pa ni jos „Pri me ra“ ly gos rung ty nės.

23.15 Ke lias į Lon do ną.

23

kas, kur, kadapenktadienis, sausio 20, 2012

FORUM CINEMASKa ra liaus Min dau go pr. 49, „Ak ro po lis“, III a.

„Kitas pasaulis. Pabudimas“ (premjera) – iki 26 d. 10.45, 13.30, 16, 18.15, 20.45 val.; 20, 21 d. 23.15 val.„7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe“ (premjera) – iki 26 d. 11.45, 14.15, 16.45, 19.30, 21.45 val.; 20, 21 d. 23.59 val.

kINASCINAMON

PLC „Mega“, tel. 8 700 70 111

„Ki tas pa sau lis. Pa bu di mas“ 3D – iki 26 d. 18.30*, 20.30, 22.30 val. (*tik 21, 22 d.).„Tu ri me po pie žių!“ – iki 26 d. 16 val.„Mie gan čių dru ge lių tvir to vė“ – iki 26 d. 11.15, 13.45, 16.15, 18.45, 21.15 val.„Dže kas ir Dži lė“ – iki 26 d. 12, 14, 17.20, 19.50, 22 val.„Tam siau sia va lan da“ 3D – iki 26 d. 16.30 val.„Mer gi na su dra ko no ta tui ruo te“ – iki 26 d. 18.15, 21.20 val.„Šer lo kas Holm sas 2: še šė lių žai di mas“ – iki 26 d. 14.45, 19.15, 21.45 val.„Ba tuo tas ka ti nas Pū kis“ 3D (lie t. k.) – 21, 22 d. 10.30 val.; iki 26 d. 12.30, 14.30, 18.30* val. (*išsk. 21, 22 d.).„Ba tuo tas ka ti nas Pū kis“ (lie t. k.) – iki 26 d. 11.30, 13.30, 15.30, 17.45 val.„Al vi nas ir bu run du kai 3“ (lie t. k.) – iki 26 d. 10.45, 12.45 val. horoskopai

DaTos (sausio 20 D.)

kryžiažoDis

Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute nu-meriu 1337. Siųsdami žinutę ra-šykite: DIENA (tarpas) KD (tar-pas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA KD KAUNAS (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba, iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu, atneškite į „Kauno dienos“ redakciją, Kęstučio g. 86, Kaunas.

Šios savaitės nugalėtoją paskelbsi-me antradienį, sausio 24 d.

Net ir tokia garsi rašytoja kaip Nora Ro-berts, kurios plunksnai priklauso be-veik 200 romanų, nedrįstų išsižadėti savo pirmųjų kūrinių. Vienas iš jų – tri-logija „Airių svajos“.

Pirmojoje trilogijos knygoje – „Gražioji arklininkė“ – susipažinsite su Adelija.

Jie nukeliavo tolimą keliąieškodami savo laimės. Ir surado amžiną meilę.

Gražutę Adeliją likimas nubloškia į svajonių šalį Ameriką. Gavusi darbą žirgyne mergina nesitveria džiaugs-mu. Tik susitikus su žirgyno savinin-ku kaskart žyra kibirkštys - Adelijai sunku suvaldyti aštrų liežuvėlį, o Tre-viui Grantui smagu ją erzinti. Vis daž-niau jų keliai susibėga, Adelijos širdyje įsižiebia meilė...

Šią savaitę laimėkite Noros roberts knygą „Gražioji arklininkė“.

„Purvini žaidimai“ (premjera) – iki 26 d. 15.45, 19, 22 val.COSMO VIP SEANSAS. „Mano didysis O!“ – 25 d. 21.30 val.„Batuotas katinas Pūkis“ 3D – iki 26 d. 10.15, 12.45, 15.30, 18.45 (seansas nevyks 21 d.) val.„Batuotas katinas Pūkis“ – iki 26 d. 11, 13.15 val.„Miegančių drugelių tvirtovė“ – iki 26 d. 13.45, 18.30, 21 val.; 20, 21 d. 23.30 val.„Džekas ir Džilė“ – iki 26 d. 12, 17.15, 19.15 val.„Šerlokas Holmsas 2: šešėlių žaidimas“ – iki 26 d. 12.30, 17.45 (seansas nevyks 24 d.); 20, 21 d. 22.45 val.

„Alvinas ir burundukai 3“ (liet. k.) – 21, 22 d. 11.30 val.; iki 26 d. 16.15 val.„Mergina su drakono tatuiruote“ – iki 26 d. 14, 21.15 val.„Miegančioji gražuolė“ – iki 26 d. 15.15, 20.30 (seansas nevyks 25 d.) val.„Tamsiausia valanda“ 3D – iki 26 d. 21.30 (seansas nevyks 21 d.) val.„Tadas Blinda. Pradžia“ – 20 d. 23.45 val.„Kalėdų Senelio slaptoji tarnyba“ (liet. k.) – iki 26 d. 10.30 val.KITOKIO KINO KLUBAS. „Aš ir tu, ir kiti“ – 24 d. 17.45 val. Renginio vedėjas G.Jankauskas.Bilietai jau parduodami.Bilieto kaina 7 Lt.

A. IR J.JUŠkŲ ETNINĖSkULTŪROS MUZIEJUS

Kau no ma žo ji g. 2, Vil ki ja, Kau no r., tel. 556 400

Sau sio 22 d. 16 val. – li te ra tū ri nė-mu zi ki nė kom po zi ci ja, skir ta M.K.Čiur lio niui, PRA-BILĘS PASAULIUI SAVITA KALBA. Da ly vaus Vio le ta Ba ku tie nė ir fol klo ro an sam blis „Ku po lė” iš Kau no.

kAUNO PAMINkLINĖ kRISTAUS PRISIkĖLIMO BAŽNYČIA

Kon fe ren ci jų sa lė je

Sau sio 22 d. 12 val. – pro jek tas „Dia lo gas – Žo dis ir Spal va”. Žo džio va lan do je – ak to rius Sau lius Ba ga liū nas. Vi gin to Stan kaus ta py-bos dar bų pa ro da. Įė ji mas ne mo ka mas.

M.ŽILINSkO DAILĖSGALERIJA

Ne pri klau so my bės a. 12

Nuo šiol vi sų no rin čių ap lan ky ti Na cio na li-nio M.K.Čiur lio nio dai lės mu zie jaus įkū ri mo 90-me čiui skir tą pa ro dą „Mirábi le Vi su/Nuo sta bu ma ty ti” lauks ma lo ni staig me na – spe cia li zuo tos eks kur si jos. Jų me tu šią pa ro dą lan ky to jams pri sta tys įvai rių sri čių spe cia lis tai. Ta py bos, gra fi kos, tai ko mo sios dai lės ko lek ci jų ty ri nė to jai at-skleis įdo miau sias eks po na tų, rin ki nių bei žmo nių is to ri jas.No rin tie ji pa si nau do ti šia pui kia pro ga kvie čia mi re gist ruo tis tel. (8 37) 229 475. Ek skur si jos ne vyks ne mo ka mais tre čia die-niais.

aviNas (03 21–04 20). Leiskite sau būti pasaulio centru, įsiklausykite,

ko iš tiesų norite gyvenime. Jūsų mintys ir idėjos gali nesutapti su aplinkinių nuo-mone, gali kilti net konfliktų, bet juose juk gimsta tiesa.

JauTis (04 21–05 20). Prieštaringas metas, suprasite, kad ne visais klau-

simais su aplinkiniais sutariate taip gerai, kaip manėte. Jus erzins supantys dalykai, dėl to gali būti sunku susikaupti, dirbti.

DvyNiai (05 21–06 21). Jaučiate aistrą, keičiasi jūsų jausmai, emo-

cijos ir pagrindiniai gyvenimo poreikiai. Esate atviresnis ir mažiau dėmesio ski-riate nesėkmėms.

vėžys (06 22–07 22). Artėja kova dėl valdžios. Jūsų asmenybės tobu-

lėjimui ir privatumui neigiamos įtakos ga-li turėti labai emocionalus žmogus arba nemaloni situacija. Toks laikas, kai vienas iš aplinkinių gali tapti artimu draugu.

LiūTas (07 23–08 23). Galite apsi-rikti, nes būsite kupinas nerealių

svajonių. Dėl to gali nukentėti ir artimi žmonės. Labiau susitelkite į kasdienes problemas, būkite ypač atidus, kitaip ga-lite privelti klaidų.

MerGeLė (08 24–09 23). Nepaisy-site autoritetų, įsivelsite į konfliktą

dėl skirtingo požiūrio į vertybes. Ieškoki-te kompromiso. Tinkama diena užsiimti namų ruoša, pats metas susitvarkyti ko-jinių stalčių.

svarsTykLės (09 24–10 23). Esa-te labai energingas ir aktyvus, jau-

čiate nepaprastą jėgų ir motyvacijos ant-plūdį. Tačiau tai gali būti apgaulinga bū-sena. Įsiklausykite, kaip iš tiesų jaučiatės.

skorpioNas (10 24–11 22). Jausite emocinį išsekimą ir įtampą. Nesi-

stenkite pakeisti situacijos, tiesiog palauki-te palankesnio laiko. Pasistenkite maloniai praleisti laiką su mylimais žmonėmis.

ŠauLys (11 23–12 21). Palanki diena mąstyti ir tyrinėti, nes užplūs nau-

jų idėjų ir minčių lavina. Mėgausitės il-gais pokalbiais, rašysite laiškus, plepėsi-te telefonu.

ožiaraGis (12 22–01 20). Susiklos-čiusi padėtis paskatins nuoširdžiai

susimąstyti. Ar tikrai žinote, ko norite ir ko siekiate? Artimi žmonės kreipsis į jus tikėdamiesi pagalbos ir patarimo – neat-sakykite jiems.

vaNDeNis (01 21–02 19). Jaučiate šeimos paramą, o namai atrodo

saugiausia vieta. Šiandien galite priimti svarbius sprendimus dėl finansų, san-tuokos, vaikų.

žuvys (02 20–03 20). Viskas er-zins ir pykdys. Galite nesulaikyti

savo emocijų, nekontroliuoti elgesio. Bus nelengva išlikti ramiam, atsipalaiduoti ir pamiršti problemas.

1885 m. L.A.Thompsonas užpatentavo linksmuosius kalnelius.1920 m. gimė italų režisierius ir scena-ristas Federico Fellini. 1946 m. gimė JAV režisierius Davidas Lynchas. 1952 m. gimė teatro režisierius Rimas Tuminas.1958 m. gimė JAV aktorius Lorenzo Lamas.1963 m. gimė aktorė Ingeborga Dap-kūnaitė. 1971 m. gimė britų grupės „Take That“ vokalistas Gary Barlow. 1993 m. mirė aktorė, „Oskaro“ laurea-tė ir UNICEF geros valios ambasadorė Audrey Hepburn. 1996 m. mirė išeivijos lietuvių rašyto-jas Eduardas Cinzas.

orai kaunešiandien Rytas Diena Vakaras Naktis Vėjas (m/s)

Snie go gniauž tuo Se

Af ga nis ta no šiau rės ry tuo se esan­čio je Ba dach ša no pro vin ci jo je dėl smar kaus sny gio ir la vi nų žu vo ma­žiau siai 28 žmo nės. Dar 45 žmo nės bu vo su žeis ti ar ba įstri go sa vo na­muo se, ku rie at si dū rė po tri jų met rų sto rio snie gu. Ato kio je pro vin ci jo je pa grin di niai ke liai bu vo už blo kuo­ti, to dėl gel bė to jams bu vo sun ku pa­siek ti į ne lai mę pa te ku sius kai mus. Nuos to lių pa ty rė ir re gio no ūki nin­kai. Jie pa skel bė, kad kri to 600 gal­vi jų. Pa sak pa rei gū nų, au kų dar ga­li dau gė ti. 2011 m. dėl snie go ir la vi­nų žu vo 20 žmo nių.

rytoj

poryt

–2 –20 0

–2 –2–1 –2

–2 –20 –2

2

3

2

įvairenybėsBNS inf., „Reu ters“ nuo tr.

Vir gi ni ja Sku čai tėv.skucaite@kaunodiena.lt

Iden ti fi kuo jant Tus ku lė nų dva re at kas tus nu kan kin tų žmo nių pa­lai kus, nu sta ty ta, kad par ti za nų Že mai čių le gio no va das Jo nas Se­maš ka­Lie pa ly giai prieš 65 me tus, 1947 m. sau sio 21 d. bu vo už ka po­tas kir viu. Už ką so vie tų val džia taip ne ken tė Lie pos?

Gau sios Se maš kų šei mos at ža la Jo nas 1930 m. bai gė Ka ro mo kyk lą Kau ne ir spar čiai ko pė ka ri nės kar­je ros laip tais. Kai 1939 m. Lie tu va pa si ra šė su SSRS sa vi tar pio pa gal­bos su tar tį, pir mas su mo to ri zuo­

to pės ti nin kų pul ko mo to cik lu į su­grą žin tą Vil nių įva žia vo bū tent jis, Lie tu vos ka riuo me nės ka pi to nas. Po me tų oku pan tams lik vi duo jant Lie tu vos ka riuo me nę, J.Se maš ka bu vo pa skir tas į Rau do no sios ar­mi jos 29­ojo šau lių te ri to ri nį kor­pu są vie no pul ko kuo pos va du ir iš kar to su si dū rė su NKVD rei ka la vi­mu šni pi nė ti pul ko va dą Leo ną Ra­jec ką.

„Kaip vė liau pa sa ko jo ma ma, tė vas pa rė jo na mo la bai su si krim­tęs, nes su pra to, kad NKVD jam, at si sa kiu siam tai da ry ti, neat leis, – tė vo žū ties die nos iš va ka rė se dien raš čiui pa sa ko jo Kau ne gy­

ve nan tis J.Se maš kos sū nus Ar vy­das. – Rei kė jo slėp tis: ma mą iš ve žė pas drau gus į Vil nių, ma ne įkur di­no kai me, o pa ts iš vy ko pas drau­gą į Lat vi ją.“

Prieš pat ka ro pra džią grį žęs į Lie tu vą, ne tru kus J.Se maš ka bu­

vo pa šauk tas į vo kie čių ka riuo me­nę ir nu žy gia vo iki Sta ling ra do, iš kur su ge bė jo su sa vo ka riais pra si­verž ti iš ap sup ties žie do.

Kai 1945 m. Vo kie ti ja ka pi tu lia­vo, J.Se maš ka bu vo ka ri nė je Kur­šo gru puo tė je, sau go ju sio je Bal ti­jos jū rą. Iš ten jis nak ti mis pa rė jo į Lie tu vos miš kus, kur už mez gė ry­šius su Že mai ti jos par ti za nais.

Ja ni nos Se maš kai tės kny go­je „Prie sai ka“ ka ri nin ko bend ra­žy gis Zig mas Dau lens kis, be pri­si mi ni mų apie ma si nes par ti za nų nai ki ni mo ak ci jas Že mai ti jos miš­kuo se, pa sa ko ja apie Že mai čių par ti za nų gru puo tes su vie ni ju­

j.Semaškos– Liepos atminimui

Sau sio 21 d. 10 val. Kau no šv. My­ko lo Ar kan ge lo (Įgu los) baž ny čio­je bus au ko ja mos šv.Mi šios už plk. J.Se maš ką, 11.30 val. – jo žū ties 65­ųjų me ti nių mi nė ji mas Kau no įgu­los ka ri nin kų ra mo vė je.Likimas: �� J.Se�maš�ka�–�tarp�pirmųjų�Lietuvos�karių,�įvažiuojančių�į�atgautą�Vilnių�(nuotr.�kairėje),�ir�su�Raudonosios�armijos�29-ojo�šau�lių�te�ri-

to�ri�nio�kor�pu�so�ka�pi�to�no�uni�for�ma. Ar�vy�do�Se�maš�kos�as�me�ni�nio�ar�chy�vo�nuo�tr.

Krau pi Že mai čių le gio no va do su kak tissio J.Se maš kos ne pap ras tą ka ri nę nuo vo ką ir šal tak rau jiš ku mą ne vie no je tie siog be vil tiš ko je ko vi­nė je si tua ci jo je.

Ki tas J.Se maš kos­Lie pos bend­ra žy gis Ste po nas Gry baus kas apie šį va dą kal bė jo taip: „Jei gu bū tu me to kių va dų tu rė ję nuo pat par ti za­ni nio ka ro pra džios, gal ne bū tų bu­vę ši tiek daug au kų.“

1945 m. J.Se maš ka­Lie pa su ren­gė Lie tu vos lais vės ar mi jos Že mai­ti jos par ti za nų va dų pa si ta ri mą, bu vo iš rink tas Že mai čių apy gar dos va du, va do va vo Že mai čių le gio nui ir 1946 m. pa va sa rį ga vo Ge ne ro lo Vėt ros (Jo no No rei kos) inst ruk ci ją dėl par ti za nų jun gi nių reor ga ni za­vi mo į Lie tu vos gink luo tą sias pa jė­gas. Ta čiau ne tru kus dėl iš da vys tės jis bu vo suim tas.

Sa vo pa sku ti nia me žo dy je „teis­me“ J.Se maš ka­Lie pa tvir ti no, jog nie kas ne tu ri tei sės teis ti par ti za nų už tai, kad jie gy nė Tė vy nę. 1946 m. pa bai go je be bai mis Lie tu vos ka­riuo me nės ka ri nin kas ir par ti za nų va das oku pan tų Vil niaus įgu los ka­ri nio tri bu no lo bu vo nu teis tas my­riop, o šei ma iš trem ta į Si bi rą.

1998 m. J.Se maš kai­Lie pai su­teik tas pul ki nin ko laips nis, ap do­va no tas (po mir ties) Vy čio Kry­žiaus or di nu.

Atėnai +13Berlynas +3Brazilija +23Briuselis +6Dublinas +9Kairas +16Keiptaunas +25Kopenhaga +4

Londonas +10Madridas +11Maskva –6Minskas –2Niujorkas +1Oslas –8Paryžius +9Pekinas +1

Praha +4Ryga +2Roma +10Sidnėjus +27Talinas –1Tel Avivas +13Tokijas +6Varšuva +2

Saulė teka 8.27Saulė leidžiasi 16.32Dienos ilgumas 8.05Mėnulis (delčia) teka 6.00Mėnulis leidžiasi 13.30

20­oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 346 dienos.Saulė Ožiaragio ženkle.

Vardaipasaulyje

Marijampolė

Tauragė

+1

+1

Vilnius–1

Alytus0

Kaunas0

Utena–1

Panevėžys

0ŠiauliaiTelšiai

0

Klaipėda+3

Vėjas1–6 m/s

šiandien, sausio 20 d.Orai Artimiausiomis dienomis sinoptikai prognozuoja žiemiškus orus. Šian-dien daug kur pasnigs, bus nuo 0 iki 1 laipsnio šalčio, pajūryje – apie 3 laips-nius šilumos. Rytoj kritulių bus ma-žiau, vyraus kiek šaltesni orai. Naktį šals iki 4 laipsnių šalčio. Dieną bus 1–2 laipsniai šalčio, uostamiestyje – apie 2 laipsnius šilumos.

0

Daugvydas, Fabijonas, Fabija, Giedrius, Gintvilas, Henrikas, Nomeda, Sebastijonas.

jei gu bū tu me to kių va dų tu rė ję nuo pat par ti za ni nio ka ro pra džios, gal ne bū­tų bu vę ši tiek daug au kų.