2018 m. kovo 6 d. Nr. 185

GYVIEJI ARCHYVAI

Ðá puslapá remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

Prieð 100 metø – 1918m. kovo 6 d. – gimëlegendinis Lietuvos

partizanø vadas Adolfas Ra-manauskas-Vanagas, o Sei-mas dar 2017 m. pabaigoje2018-uosius paskelbë Adol-fo Ramanausko-Vanago me-tais, tad visoje Lietuvoje taproga vyksta ir dar vyks ávai-rûs renginiai, minëjimai, þy-giai, diskusijos...

Padidëjæs susidomëjimasVanago asmenybe ir gyveni-mu – vienas geriausiø daly-kø, kurie galëjo nutikti Lie-tuvai 2018-aisiais, minint Lie-tuvos valstybës atkûrimoðimtmetá. Kodël? Pripaþinki-me, tai puiki proga apmàsty-ti ne tik Pirmosios Respubli-

kos laikà (1918-1940), bet irjos skaudø likimà, paþenklin-tà tûkstanèiø tauriø lietuviøkrauju, kurie prieðinosi tam,kà Vanagas vadino visos „ci-vilizacijos gëda”. Ta gëdaLietuvoje uþtruko net 50 me-tø. Kaip agresyvi invazinë li-ga, su kuria lietuviai kovojodrastiðkomis priemonëmis1945-1953 m., vëliau – kitaisbûdais, prisilaikydami lovosreþimo... Civilizacijos gëda,pakeitusi rûbà, bet ne sielà,ðiandien uþëmusi dalá Ukrai-nos, naikina Sirijos miestus,terorizuoja pasaulá branduo-liniu ginklu, kiðasi á suvere-niø valstybiø rinkimus, papir-kinëja Vakarø politikus, mul-kina ir plauna smegenis savo

bei kitø ðaliø gyventojamsper þiniasklaidos priemo-nes... Kas ta ðalis?

Neþinau, ar Vanagas yraþvelgæs nuo Merkinës pilia-kalnio. Ramiu, gamtovaiz-dþiu besigërinèiu þvilgsniudar iki karo. Tikëtina, kadtaip. Juk jo gyvenimas susi-jæs ir su Lazdijais, Alytumi,Druskininkais, o Merkinëyra bûtent keliø á ðiuos mies-tus tam tikra kryþkelë. Kitavertus, jeigu þvelgë, tada jisdar nebuvo Vanagas, betMerkinës piliakalnis visiemssuteikia vanago sparnus... Irtada neabejotinai á akis jamkrito tiltas per Nemunà, baþ-nyèia, upës. Tada jis dar ne-ásivaizdavo, kad 1945 m.gruodþio 15 dienà pats asme-niðkai ves á Merkinæ savo ko-vos draugus – á vienà ið mû-ðiø kare po karo.

Merkinë Vanago atsimini-muose paminëta daugiausia– apie 130 – kartø; Alytus –apie 100, Daugai – 15, Seiri-jai – 5. Daugiausia gal dël to,kad jo knygoje „Daugel kri-to sûnø... Partizanø gretose“iðsamiau ir apþvelgta bûtenttas, ávardinkime, pirmasisVanago kovos kelio laikotar-pis – iki Laisvës Kovø Sàjû-dþio ásteigimo 1949 m. vasa-rio mën. Minaièiuose. Antruávardinèiau 1949-1953 m. lai-kotarpá, kai Vanagas ëjoLLKS tarybos prezidiumopirmininko Jono Þemaièiopavaduotojo, o nuo 1950 m.– Sàjûdþio Gynybos pajëgøvado pareigas. 1951 m. Vana-gas ið tuo metu susirgusioLietuvos vyriausiojo partiza-nø vado Jono Þemaièio pe-rëmë LLKS Tarybos pirmi-ninko ir Ginkluotøjø pajëgøvado pareigas. Treèiu laiko-

tarpiu jo kovos kelyje galimeávardinti tyliàjà-pasyviàjà re-zistencijà – laikà nuo 1953 iki1957 m.

Taigi 1945-1949 m. laiko-tarpiu aplink Merkinæ esan-tys miðkai ir juose iðkastibunkeriai buvo viena ið tøvietoviø, kur buvo organi-zuojamas pogrindinis judëji-mas, kuriamas vieningas ne-matomas frontas prieð oku-pantà, modeliuojama galimatarptautinë situacija bei par-tizanø kovos taktika, tikslai,veikimo bûdas. Tuo galimedidþiuotis. Merkinë, kaip irkiekvienas didesnis miestelis,buvo tarsi nedidelis mordo-ras, gerai saugoma prieðotvirtovë, ið kurios buvo vyk-domos operacijos prieð par-tizanus, jø rëmëjus, ávairûsteroro iðpuoliai prieð aplin-kiniø kaimø gyventojus.Merkinë buvo riba tarp Mer-kio ir Ðarûno rinktiniø, Mer-kinëje prieðo buvo saugomiMerkio ir Nemuno tiltai. Nekartà virð miestelio prieðasleido pavojaus raketas Vana-go vadovaujamiems partiza-nams surengus pasalas, nu-kirtus telefono laidus, þemenutiestus kabelius ar kiluskokiam nenumatytam inci-dentui miestelyje.

Vanago kelias – neeilinis.Jis vienas ið nedaugelio tûks-tanèiø gretose tarp gyvøjø ið-liko iki pat aktyvios rezisten-cinës kovos pabaigos. Slaps-tydamasis 1953-1956 m. ikipat suëmimo raðë atsimini-mus... Bûtø negerai, jei ne-bûtø Vanago atsiminimø,Juozo Lukðos-Daumanto„Partizanai uþ geleþinës uþ-dangos“, partizano LionginoBaliukevièiaus-Dzûko die-noraðèio. Tik per jø uþraðy-tas mintis mes geriausiai pa-tiriame ávykiø mastà, trage-dijà, kovojusiø ðirdyse degu-sià laisvës ugná. Be viso to ty-rinëtojø pateikti skaièiai, var-tomø bylø lapai nebylotømums tiek, kiek byloja kovo-jusiø ir raðiusiøjø palikimas.Ne visi uþraðai iðliko. AntaiVanagas mini, kad Tauroapygardos partizanø gretosekovësi vienas vokietis raðyto-jas, raðæs partizanø kovos is-torijà. Deja, jis þuvo apie1950-uosius, o jo uþraðø liki-mas neþinomas.

Vanago kovos kelias prasi-dëjo 1945 m. pavasará, uþ-mezgus ryðius su Alovës par-tizanais. 1945 m. balandþiomën. A. Ramanauskas palie-ka Alytø ir 25 dienà ástoja áNemunaièio apylinkëse vei-kiantá partizanø bûrá. Iðren-kamas jo vadu. Netrukus priejo bûrio jungiasi Masaliðkiø,Nedzingës ir kitø kaimø bû-riai. Pasirenka Vanago slapy-vardá. 1945 m. birþelio 2 d.Vanagas nakties metu priimaáspûdingà 140 vyrø priesaikàNemunaityje. 1945 m. rug-pjûèio 1 d. Nedzingëje jis pir-mà kartà susitinka su Dzûkøgrupës ðtabo vadu J. Vitku-mi-Kazimieraièiu. Vanagokuopa jungiasi prie Dzûkøgrupës. Vanagas tampa Mer-kinës bataliono vadu. 1945

m. rudená Vanagas paskiria-mas Merkio rinktinës vadu.Nuo 1946 m. geguþës 15-osios eina Dainavos apygar-dos vado pavaduotojo parei-gas. Po Àþuolio þûties Puniosðile 1947 rugpjûèio 11 d. Va-nagas 1947 m. rugsëjo 25 d.iðrenkamas Dainavos apy-gardos partizanø vadu. Mer-kinës batalionas gauna Vana-go grupës pavadinimà.

Jau per pirmuosius parti-zaninio karo mënesius Vana-gas prieð mûsø akis atsisklei-dþia kaip labai motyvuotas,sumanus, greit ið kovos drau-gø pasitikëjimo ir pripaþini-mo sulaukiantis lyderis. Vie-nas po kito prie jo vadovau-jamos partizanø grupës ðlie-jasi maþesni junginiai. 1945m. rugpjûèio 1 d. Nedzingë-je ávykusio pirmojo JuozoVitkaus-Kazimieraièio ir Va-nago susitikimo metu Kazi-mieraitis jau buvo girdëjæsapie Vanago asmenybæ, pa-siûlë jam jungtis prie savo or-ganizacijos, o Vanago vado-vaujamà kuopà pavadintiMerkinës batalionu. Apieaktyvø bataliono veikimàpartizanø vadas vëliau raðys:„Apskritai Merkinës batalio-nas visuomet patirdavo dau-giausia partizanø aukø. Èiadaugiausia þûdavo, bet dau-giausia ir naujø á partizanøgretas ástodavo. Galima tvir-tinti, kad ðiame Dainavos ða-lies kraðtelyje partizanø buvogausiausia palyginti net su vi-sa Lietuva.“

Partizanø veikimo bûdas:bûtis miðko broliais, gyveni-mas bunkeriuose, ið èia pla-nuojamos ir vykdomos pasa-los stribams ir sovietø karei-viams, bendruomeniðkø ry-ðiø su vietos gyventojais pa-laikymas, atsiðaukimø ir al-ternatyviø laikraðèiø platini-mas, trukdymai kolektyviniøûkiø steigimui, balsavimams,grasinimai ir mirties nuosp-rendþiai kolaborantams. Vi-sa tai kliudë atëjûnams, tadðiame kraðte nuolat smarkiaisiautëjo rusø kariðkiai beistribai. Daugybë partizanøpakliuvo á prieðo spàstus,ðimtai jø, neturëdami pasi-rinkimo, nusiðovë savo laiki-nuosiuose namuose.

Kalbëdami apie Vanagoautoritetà, pripaþástame,kad, be abejonës, jis já pelnësavo veikimu, ryþtu, pareigin-gumu. Tad neatsitiktinai 1947m. rugsëjo 25 d. apie dvide-ðimties Dainavos apygardospartizanø vadø susirinkimeVanagas vieningai (iðskyrusvienà balsà) iðrenkamas Dai-navos apygardos (tàkart per-vadinta Kazimieraièio rinkti-ne) vadu. Merkinës batalio-nas eiliniø partizanø spren-dimu pavadinamas Vanagogrupe. Vanagas apie tai vë-liau raðë: „Man buvo labainepatogu, kad Merkinës bata-liono partizanai savo grupëspavadinimu pasirinko manoslapyvardá, nes nesijauèiau,jog to bûèiau nusipelnæs.“ Èia,kaip ir kituose epizoduose,pasireiðkia Vanago santûru-mas ir kuklumas. Labai gra-

þus asmenybës bruoþas.Savo atsiminimuose apie

1945 m. gruodþio 15 d. Mer-kinës puolimà, kuriame da-lyvavo net maþdaug 200 Mer-kio ir Ðarûno rinktiniø vyrø,Vanagas ið atminties ávardija42 puolime dalyvavusius as-menis, nurodydamas jø pa-reigas, þuvimo laikà, jam þi-nomas þûties aplinkybes. Ðisjo dëmesys kovos draugamsbei atsiminimuose pateikia-mi jø ir kitø partizanø biog-rafijos, gyvenimo nuotykiai,patirti iðbandymai mums Va-nagà atskleidþia kaip bendra-þygius branginusià asmeny-bæ. Koks buvo tas ir tas par-tizanas, kokios jo savybës,kokie teigiami bruoþai, nei-giamos savybës... Jo patiesveiksmai, kad vienas ar kitaspartizanas pasitaisytø, nekar-totø klaidø. Tai rodo dëme-singumà, áþvalgumà, vertini-mo pradà jo asmenyje, pa-stangas stiprinti judëjimà iðvidaus. Nors Vanago niekasTëvu ar Tëvuku niekada ne-vadino (manau, kad dël ganjauno amþiaus), bet jo tëvið-kas rûpestis atsispindi kad irið ðios citatos: „Vyrai, kurienaktá nedalyvaudavo þygyje,vakarais ilgai sëdëdavo aplinklauþus ir tyliai ðnekuèiuodavo-si. Nakties metu mëgdavaustebëti stovyklà ið toliau. Kas-kart apimdavo sunkiai nusa-komas jausmas, pasinerdavaumintyse, kuriø èia nesuraðysi.“

Kuo mums imponuoja Va-nago asmenybë? Adolfas Ra-manauskas, kaip ir daugeliskitø á kovà ásitraukusiø lietu-viø, turëjo didelæ svajonæ –susigràþinti Lietuvà, kuriàkatastrofiðkais mastais naiki-no ir siekë sunaikinti atëjû-nas. Svajonæ – gràþinti Lais-væ ir Laimæ kraðtui, kuriamejis uþaugo ir brendo kaip as-menybë. Analitinis protas, ly-derystë, dràsa, iniciatyvumas,gebëjimas priimti ryþtingussprendimus, gebëjimas klau-syti ir ásiklausyti, ið to turbûtir mokëjimas perteikti savomintis, kalbëti argumentais –svarbiausi jo asmenybësbruoþai. Prie jø reiktø pridë-ti meilæ tiesai ir teisingumà.Ðiek tiek ðokiruoja jo atsimi-nimuose apraðomi partizanøteismø, á kuriuos jis áëjo, pri-imti mirties bausmës nuosp-rendþiai netgi artimiausiemsbendraþygiams – uþ plëðika-vimà, kitus nusikaltimus. Bettai tik atskleidþia tà didelápartizanø vadovybës tikslà,apie kurá dienoraðtyje raðëVanago bendraþygis Dzûkas:„Mûsø visø tikslas yra iðlaiky-ti partizaniná judëjimà toká,kad apie já galëtø atsiliepti tiksu pagarba.“

Mûsø visuomenë dar ser-ga, 50 metø trukæs kolekty-vinës savimonës iðvalstybini-mas negali praeiti be pasek-miø. Bet mes galime pasveik-ti. Tai, kad ðie metai yra pa-skelbti Vanago metais – ge-ras þenklas.

MindaugasÈERNIAUSKASMerkinës kraðto

muziejaus direktorius

Istorija ir mano mintysÐiandien lygiai 100 metø, kai gimë legendinis Lietuvos partizanø vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas

Adolfas Ramanauskas-Vanagas

1948 m. Dainavos apygardos vadas A. Ramanauskas-Vanagas, ðtabo nariai ir Vanago grupës (Merki-nës bataliono) partizanai