DM13D Skandinavų Mitologija

Skandinavų mitologija

Kultūra ir menas

Paruošė: Lukas Rudzevičius,

Tomas Paulauskas,

Arvydas Ščiukas DM13D

Dėstytoja: Dalia MatijkienėVilnius , 2013

Turinys

• Skandinavų mitologijos pagrindai• Svarbiausi dievai• Pasaulio susikūrimo istorija• Yggdrasil‘o medis• Ragnarokas• Pomirtinis gyvenimas• Skandinavų mitologijos pėdsakai šiuolaikinėje kultūroje, mene• Išvados

Skandinavų mitologijos pagrindai

Skandinavų mitologija - ikikrikščioniškų skandinavų tikėjimų visuma. Skandinavų mitologiją sudaro skandinavų legendos ir mitai apie senovės didvyrius ir dievus, visatos sukūrimą ir sunaikinimą. Nors ši mitologija vystėsi lėtai ir tik gana neseniai tapo populiaresnė, ji yra labai turtinga ir įdomi.

Dievai

Skandinavų mitologijoje gausu dievų. Dievai sudarė dvi kovojančias stovyklas – asus (aesirus) ir vanus (vanirus). Odinas buvo asų vadas, kuriuos sudarė bent 12 dievų, o vanai neturėjo aiškaus vado, tačiau jų skaičius buvo ne ką mažesnis. Visi dievai kartu gyveno Asgarde.

Odinas

Karo ir išminties, vyriausias dievas, karo kurstytojas, asų vadovas bei Valhalos valdytojas. Kone svarbiausias dievas skandinavų mitologijoje.

Toras

Griaustinio dievas, Odino ir Jordės sūnus. Toras daugiau panašesnis į paprastą žmogų nei į savo karingą tėvą Odiną.

Lokis

Klastingas asų grupės dievas. Kaip ir Toras, jis dažniau naudoja sumanumą nei brutalią jėgą. Veikia savo valia tiek asų, tiek kitų dievų bei milžinų pusėje.

Freiras

Vanų kilmės derlingumo dievas. Jis valdo lietų, saulės šviesą ir Žemės augalus. Manoma, jog vadovavo vanams, tačiau po dievų karo tapo asų įkaitu.

Njordas

Jūreivystės, derlingumo dievas. Iš pradžių priklausė vanams, tačiau po asų ir vanų karo tapo asų įkaitu, todėl garbintas kaip asas.

Pasaulio susikūrimo istorija

Pradžioje nebuvo nei dienos, nei nakties, visur tvyrojo tamsa ir gili bedugnė, vadinama Ginungo tarpekliu. Visų Tėvas, Nesukurtasis, Nematomasis gyveno erdvių gilumoj, ir tai, ko jis panorėjo, įvyko.

Niflheimas ir Muspelheimas

Šiaurėje, begalinėje erdvėje iškilo Niflheim'as (miglos ir šalčio namai), o pietuose - Muspelheim'as (šviesos arba ugnies namai), liepsnojantys ir skleidžiantys didelį karštį.


Ymir‘o atsiradimas

Šaltinis Hwergelmiras ištryško Nifelheime ir iš jo tekėjo dvylika upelių. Baisus šaltis sustingdė jų vandenis, o tuo tarpu iš Muspelheimo sklido karščio spinduliai. Ledo luitai pradėjo tirpti ir jų kraštais ėmė tekėti vandens srovės. Tada pasirodė pirmoji gyvybė - atsirado didžiulis milžinas, vardu Ymir'as.


Šalčio milžinų kilmėŠilti spinduliai pabudino ir daugiau gyvybės. Atsirado karvė Audhumla, iš kurios tešmens tekėjo keturios pieno srovės, kurios maitino Ymir'ą. Ymir'ui užmigus, iš jo pažastų prakaito gimė sūnus ir dukra, o iš jo kojų prakaito atsirado šešiagalvis milžinas, vardu Thrudgelmir'as, iš kurio sūnaus, Bergelmir‘o, kilo visi blogieji ledo arba šalčio milžinai.


Vaidų su šalčio milžinais pradžia

Badaujanti karvė Audhumla, belaižydama sūrius ledo blokus, iš po ledo išgelbėjo vyrą, vardu Buri, kuris vėliau susikūrė sau sūnų vardu Borr‘as. Nors jų egzistavimas sukėlė karą su ledo milžinais, Borr‘as vedė milžinę Bestlą, šalčio milžino Bolthorno duktę.


Ymir‘o mirtis

Bestla pagimdė Buri tris galingus sūnus: Odiną (dvasią), Vili (valią) ir Ve (šventąjį), kurie yra Aesir‘ų dievų giminės protėviai. Jie nedelsiant prisidėjo prie savo tėvo grumtynėse prieš šalčio milžinus ir netrukus jiems pavyko nužudyti jų mirtiniausią priešą - didįjį Ymir'ą.


Žemės formavimo pradžiaMirusio Ymiro kraujyje paskendo visi šalčio milžinai išskyrus Bergelmir‘ą, kuris, pasitraukęs į pasaulio kraštą įsikūrė ten buveinę – Utgard‘ą (milžinų namus), kurioje pradėjo naują šalčio milžinų rasę. Dievai Aesir‘ai, pasibaigus karams, ėmė formuoti žemę iš Ymiro kūno dalių.


Midgard‘as – žmonių namaiIš milžino Ymir‘o kūno ir jo dalių Aesir‘ai padarė Midgard'ą (vidurinį sodą) pačiame neaprėpiamos erdvės centre ir aptvėrė Ymir'o antakiais, kurie tarsi siena saugojo kad neužklystų milžinai. Midgard'ą supo Ymir‘o kraujas ir prakaitas, kuris sudarė vandenyną, besidriekusį aplink žmonių buveinę. Pats kūnas tapo žeme, kaulai - kalnais ir akmenimis, plaukai tapo medžiais ir žole, kaukolė - dangaus skliautu, o smegenys - debesimis.


Žmogaus sukūrimas

Vieną dieną dievai Odin'as, Vili's ir Ve išėjo pasivaikščioti jūros krantu, kur jie rado du keistus medžius. Uosis Askas ir guoba Embla - du medžio gabalai, turintys žmogaus formą, patraukė dievų dėmesį. Odinas davė jiems sielas, arba kvėpavimą, Vilis - judėjimą ir pojūčius, arba protą, o Ve suteikė kraują ir kūno spalvą.


Nykštukai ir Elfai

Kol dievai buvo užsiėmę pasaulio kūrimu, Ymir'o kūne atsirado daugybė gyvių, panašių į vikšrus. Jie taip pat patraukė dievų dėmesį, ir šie suteikė jiems formą bei sumanumą, didesnį negu žmonių. Dievai padalijo juos į dvi dideles klases – nykštukus ir elfus.


Nykštukai, goblinai ir tamsieji elfai

Tuos, kurie buvo sukti ir klastingi, dievai išvijo į Svartalfaheim'ą – tamsiųjų elfų ir nykštukų namus po žeme, iš kur jiems nebuvo leista išeiti į paviršių, kol nesibaigė diena. Nykštukai nuolatos tyrinėjo kievieną žemės užkaborį, ieškodami aukso, sidabro ir brangiųjų akmenų, kuriuos kaupė savo požeminėse slėptuvėse, o goblinai bei tamsieji elfai kėlė košmarus žmonėms.


Elfai

Kitus padarus, kurie buvo teisingi, geri ir naudingi, dievai pavadino Elfais arba Šviesiaisiais elfais ir nusiuntė juos gyventi į šviesią buveinę Alfheim'ą (šviesiųjų elfų namus), kuris buvo tarp žemės ir dangaus ir iš kur jie galėjo nusileisti žemėn, kada tik panorėję.


Bifröst'o tiltas

Tarp dangaus (Asgardo) ir žemės (Midgardo) buvo pastatytas dievų tiltas Bifröst'as (vaivorykštė) iš ugnies, vandens ir oro. Juo galėjo keliauti tik dievai į žemę ir atgal arba prie Urd'o šulinio, kuris buvo prie Yggdrasil'o medžio šaknies. Tiltą dieną ir naktį saugojo Heimdalas.


Yggdrasil‘o medis

Tai didžiulis uosis - pasaulio, laiko ir gyvybės medis. Jis apima visą pasaulį: Nifelheim'o (miglos namų) ir Helheim'o, arba Hel'o (Hel'os namų arba pragaro) gelmes, kur tryško Hvelgermir'o šaltinis, Muspelheim'ą (ugnies namus), Svartalfaheim'ą (tamsiųjų elfų namus), Jotunheim'ą (milžinų namus), Midgard'ą (žmonių buveinę), Alfheim'ą (šviesiųjų elfų namus), Vanaheim'ą (Vanir'ų namus) ir siekia Asgard'ą (Aesir‘ų buveinę).


Ragnarokas• Tai mūšis, po kurio įvyks pasaulio

žūtis. Mūšis įvyks tarp Odino vadovaujamų dievų ir Lokio vadovaujamų milžinų bei kitų chtoninių pabaisų. Sunaikinus pasaulį, jis atgimsta buvusiame Asgard‘e – dievų būveinėje. Ragnaroką išgyvena du žmonės - Lyva ir Lyvtrasis, kurie iš naujo pradeda žmonių giminę. Saulės dukra vietoje motinos keliauja dangumi ir apšviečia žemę.

Pomirtinis gyvenimas

• Skandinavų mitologijoje, žmogaus siela po mirties patekdavo arba į Valhalą, arba į Helą (kartais tapatinamą su Niflheimu).

Valhala

• Valhala – tai dievo Odino valdoma einherijų buveinė. Einherijai – karių, narsiai besikovusių ir žuvusių mūšyje, sielos.


Helas

• Helas (kartais tapatinamas su Niflheimu) – tai požėmių tvirtovė, kurią valdo Helė. Į Helą patenka visų devynių pasaulių žmonių vėlės, kurie buvo negarbingi arba mirė nuo senatvės ar ligos, ne mūšio lauke.


Skandinavų mitologijos pėdsakai šiuolaikinėje kultūroje, mene

Skandinavų mitologijos pasaulis yra toks platus ir paslaptingas, jog net iki šių laikų jis domina žmones ir įkvepia juos kurti. Užuominas į skandinaviškus mitus ar jų interpretacijas galime įžvelgti šiuolaikinėje kultūroje bei mene.

FilmuoseSkandinavų mitologija yra tokia turtinga, jog remiantis jos mitais ar idėjomis yra sukurtas ne vienas garsus filmas.

Skandinavų mitologijos pėdsakai šiuolaikiniuose

Muzikoje

Vikingų metalas, pagoniškas metalas ir folklorinis metalas – metalo muzikos atšakos, kurioms būdingi kūriniai apie pagonybę, senovės istoriją, mitologiją, epus, karus. Neretai grojama ir su klasikiniais instrumentais. Šio tipo muzika daugiausiai dėmesio sulaukia skandinavų, rytų Europos šalyse kurių istorija siejama su skandinavų mitologija ir pagonybe.

Skandinavų mitologijos pėdsakai šiuolaikinėje

Kompiuteriniuose žaidimuose• Skandinavų mitologija yra įkvėpusi ne vieną vaidmenų (RPG) žaidimą

bei kitokio žanro žaidimus. Populiariausia skandinavų mitologijos tematika žaidimuose yra Ragnarokas, Valhala ir Helis bei pagrindiniai dievai, tokie kaip Odinas, Toras ar Lokis.

Skandinavų mitologijos pėdsakai šiuolaikiniuose

Išvados

Skandinavų mitologija yra išties turtinga ir ji išliko aktuali iki šių dienų. Žmones vis dar įkvepia šios karingos mitologijos istorijos apie formą keičiančius dievus, milžinus ir pabaisas. Nors pati skandinavų mitologijos istorija labiau aktuali skandinavų ir rytų Europos tautoms, tačiau patys skandinavų mitai pateikia įdomias gyvenimo pamokas, kurios aktualios visiems iki šiol.

Šaltiniai

• http://www.utgardas.lt/?kur=straipsniai&strp=pasaulio_sukurimas• http://lt.wikipedia.org/wiki/Skandinav%C5%B3_mitologija• http://lt.wikipedia.org/wiki/Skandinav%C5%B3_dievai• http://en.wikipedia.org/wiki/Yggdrasil• http://lt.wikipedia.org/wiki/Ragnarokas• http://lt.wikipedia.org/wiki/Valhala• http://en.wikipedia.org/wiki/Norse_mythology_in_popular_culture

AČIŪ UŽ DĖMESĮ!

Education

DM13D Skandinavų Mitologija