View
258
Download
5
Category
Preview:
DESCRIPTION
Šeštadienis lydimas žmonos Lidos žinomas skulptorius s.kuzma į albumo apie save pristatymo vakarą at vyko tiesiai iš santariškių klinikų. Per pastaruosius 5 metus gaisrai kilo daugiau kaip dvidešimtyje kultūros pa veldo objektų. nė vienu atveju kaltininkai nenus tatyti. kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė 8p. Mies tas Mies tas eko no Mi ka 2p. Dalyvavo: Laima Žemulienė turi suprasti savo pašaukimą
Citation preview
TODĖL, KAD ESU VILNIETIS
ŠeŠ ta die nis: že mai čio a.Kont ri mo barz dos lau Kia nau jas iš šū Kis. 26p.
PasaulisImig ran tai iš Af ri kos ir Azi jos atra do nau jų ke lių į Eu ro pą. 12p.
Šeštadienis Po ko jo mis girgž da snie gas, šal tis gnai bo no sį. Kaž kur ne to li inkščia vil kai ir se ka kiek vie ną mūsų žings nį. Taip pra si de da ke lio nė po gam tos ir žvė rių my lė to jo Pet ro Dab ri šiaus val das. 19p.
tV dienaDai ni nin kas Sta no ti ki, kad mu zi ka pa keis TV3 pro jek te „Cho rų ka rai“ da ly vau jan čių Pa ne vė žio pa tai sos na mų mo te rų gy ve ni mą, su teiks vil ties, stip ry bės at si ties ti, pri si taiky ti vi suo me nė je ir kur ti gra žes nį sa vo pa sau lį.
sportasJus ti nas Kin de ris bu vo pri pa žin tas ge riau siu praėju sių me tų Lietu vos pen kia kovi nin ku, ta čiau pats spor ti nin kas 2011uo sius įvar di jo kaip pačius juo džiau sius sa vo kar je ro je – nei ke lia la pio į olim pi nes žai dynes, nei uni versi te to dip lo mo. 16p.
tikros sostinės naujienos šeštadienis, vasario 4 d., 2012 m. nr. 29 (1228) diena.lt 2,00 Lt
Per pa sta ruo sius 5 me tus gais rai ki lo dau giau kaip dvi de šim ty je kul tū ros pavel do ob jek tų. nė vie nu at ve ju kal ti nin kai ne nusta ty ti.
kul tū ros pa vel do de par ta men to di rek to rė DianaVarnaitė
8p.
2p.
Mies tas
Ava ri jos nuo sto lius vis dar skai čiuo ja„Vil niaus ener gi jos“ at sto vai kol kas ne ga li pa sa ky ti, kiek nuo stolių įmo nė pa tirs dėl ši lu mos trasos ava ri jos. Tai tu rė tų paaiš kė ti ki tą sa vai tę. 3p.
Mies tas
Per šal čius ma dų ne si vai koUžė jus re kor di niams šal čiams vil nie čiai iš par duo tu vių len tynų šluo ja ke pu res ir ša li kus. Grožis ne bes var bu – su žvar bę pir kėjai čium pa bet ką. 5p.
eko no Mi ka
Tau re lė dar be – ne nu si žen gi mas?At ve jų, kai nu skam ba dar be su tau re le už tik tų val di nin kų var dai, ga li ma iš var dy ti ne vie ną ir ne du. Kas pa skui bū na tiems val dinin kams? Daž niau siai nie ko. 6p.
eko no Mi ka
Pirk ti in ter ne tu ne taip šal taPa spau dus šal tu kui gy ven to jai į lau ką no sies ne ki ša net norėdami apsipirkti. Šio mis die no mis e. par duo tu vių lan ko mu mas pa didė jo ket vir ta da liu. 9p.
Žiemos pramogos
prie namų – su vėjeliu ir
nebūtinai ant slidžių
Gy ve nimą nulėmė šir dis
Da ly va vo: � ly di mas žmo nos Li dos ži no mas skulp to rius s.kuz ma į al bu mo apie sa ve pri sta ty mo va karą atvy ko tie siai iš san ta riš kių kli nikų. si mo no švit ros nuo tr.
Lai ma Že mu lienėl.zemuliene@diena.lt
tu ri su pras ti sa vo pa šau kimąTo pa ties ne ma to mo sar go pa lytėti ir S.Kuz mos kūri niai – grakštūs, šil ti, dva sin gi, nu glu din ti iki to bulu mo. Vil niaus Užu py je esan čioje dirb tuvė je jie su kur ti iš mar muro, gra ni to, med žio, ma mu tų il čių. 10
Ak torė Me ryl Streep už vaid menį �l me „Ge le žinė le di“ jau laimė jo „Auk sinį gaublį“ ir bu vo no-mi nuo ta „Os ka rui“. Bet bri tai prie šta rin-gai ver ti na juostą, ku ri at skleid žia ne tik žy miau sios ša-lies po li tikės Mar-ga ret That cher stip-rybę, bet ir tam sią-sias jos as me nybės pu ses, o ją pa čią vaiz duo ja seną, ser-gan čią Alz hei me rio li ga. 6p.
Šiandien priedas
Skulp to riaus Sta nislo vo Kuz mos kūryba – išs kir tinė. Tačiau išs kir ti nis ir me ni nin ko gy ve nimas. At ro do, kad jį, ne vie nus me tus balan suo jantį ties būties ir ne būties riba, ly di iš ti ki mas ange las sar gas, griež tai pri sa kan tis li go tai šird žiai plak ti.
šeštADIeNIS, vASArIo 4, 2012
diena.lt/naujienos/miestas
2
miestas
Sos ti nė je ku ria mo fil mo „Si birie tiš kas auk lė ji mas“ ko man da džiau gia si: di de li spei gai ir sniego gau sa – ge riau sios oro są lygos fil muo ti fil mų sce nas, ku riose veiks mas vyks ta Si bi re.
Re ži sie riaus Gab rie le Sal va tore so „Si bi rie tiš kas auk lė ji mas“ bai gia mas fil muo ti šią sa vai tę. Šį sa vait ga lį vo kie čių ku ria ma doku men ti nė dra ma „Si bi ro že mė“ taip pat bus fil muo ja ma Vil niuje ir jo apy lin kė se. „Žie miš kame Vil niu je ki no kū rė jai at ran da jiems ypač ge rai tin kan čių vie tų Si bi ro vaiz dams fil muo ti. Pa vyz
džiui, G.Sal va to re sas epi zo dus fil muo ja Šni piš kė se, Upės ir Žvejų gat vė se, „Spie gel TV“ vie no je iš sa vo is to ri jų ro do mus Alias kos kal nus jau bai gė fil muo ti Tra kų ra jo ne esan čia me kar je re“, – pasa ko jo Vil niaus ki no biu ro di rekto rė Jū ra tė Pa zi kai tė.
VD inf.
Kai lių ka ra lie nei ne pa si se kėLie tu vos kai lių vers li nin kei Ni jolei Ve lič kie nei ne pa vy ko at naujin ti by los, ku rio je jos bu vę verslo par tne riai pri si tei sė be veik 6,6 mln. JAV do le rių.
Tiks liau, bu vę N.Ve lič kie nės partne riai Pran cū zi jo je ir Švei ca rijo je pri si tei sė apie 17,5 mln. litų sko lų už auk cio nuo se įsi gy tus kai lius ir jų per dir bi mą. Vil niaus apy gar dos teis mas sau sio 31 d. atme tė N.Ve lič kie nės pra šy mą dėl pro ce so at nau ji ni mo – anot teismo, vers li nin kė ne nu ro dė nau jų ap lin ky bių, dėl ku rių ga lė tų keis
tis jau įsi tei sė ję teis mų spren dimai šio je by lo je. Teis mo nu tar tis dar ga li bū ti skun džia ma Lie tu vos ape lia ci niam teis mui. Šis teis mas per nai bir že lį, po 8 me tų by li nė jimo si, nu ta rė, kad sko la tei sė ta.
BNS inf.
Uni ver si te tai – 7-aja me šim tu keLie tu vos aukš to sios mo kyk los kol kas ne pa ky la aukš čiau nei 7asis šim tu kas pa sau lio uni ver site tų rei tin gų len te lė je. Aukš čiausią vie tą jo je pa sie kė Vil niaus univer si te tas, ku ris uži ma 645 vie tą.
Vil niaus Ge di mi no tech ni kos univer si te tas (VGTU) pra ne šė per me tus pa sau lio rei tin ge pa ki lęs per be veik 300 po zi ci jų ir šiuo me tu uži man tis 660 vie tą pa sauly je bei ant rą vie tą tarp Lie tu vos aukš tų jų mo kyk lų. Tre čia iš aukščiau siai rei tin guo ja mų Lie tu vos aukš tų jų mo kyk lų – Kau no techno lo gi jos uni ver si te tas (KTU), kuris nau jau sia me pa sau lio rei tinge uži ma 691 vie tą. Ati tin ka mai
tarp Ry tų Eu ro pos aukš tų jų mokyk lų Vil niaus uni ver si te tas užima 29 vie tą, VGTU – 31, KTU – 33 vie tą. Lie tu vos uni ver si te tus len kia Es ti jos Tar tu uni ver si te tas, uži man tis 17 vie tą.
BNS inf.
Nai ki na le gio ne lesLie tu vos vai kų ir jau ni mo centras (LVJC) ėmė si sku bių prie monių le gio ne lėms cent ro ba sei nuose nai kin ti ir ti ki si, kad bus suteik tas lei di mas at nau jin ti LVJC ba sei nų ir spor to klu bo veik lą.
Va sa rio 2 d. Vals ty bi nė vi suo menės svei ka tos prie žiū ros tar ny ba dėl per di de lės le gio ne lių kon centra ci jos du ši nė se lai ki nai su stab dė LVJC ba sei nų veik lą. Šio mis dieno mis, kaip skel bia LVJC, bu vo per tvar ko mi van den tie kio vamzdy nai. Tai ga li truk ti apie sa vaitę. Vi suo me nės svei ka tos cent
ro spe cia lis tams at li kus van dens la bo ra to ri nius ty ri mus, ti ki masi, bus su teik tas lei di mas at naujin ti LVJC ba sei nų ir spor to klu bo veik lą. LVJC at si pra šo lan ky to jų už pa ti ria mus ne pa to gu mus.
BNS inf.
Dė ko ja už spei gą
Ma tas Mik ne vi čiusm.miknevicius@diena.lt
Duok lė ad re na li no mė gė jamsVie na me fil mų gar su sis ame ri kiečių veiks mo fil mų he ro jus Džei m sas Bon das pa skui nu si kal tė lius snie guo tais miš kais įspū din gu grei čiu lė kė snie go mo to cik lu. Kas sa kė, kad ir jūs ne ga li te pa tir ti to, ką pa ty rė šis ko vo to jas su blo giu?
Šian dien bal tais miš kais pa laksty ti ga lin gais ir itin grei tais snie go mo to cik lais, sun kiai iš va žiuo ja mus ke liu kus įveik ti triukš min gais ketur ra čiais mo to cik lais ga li te prie pat na mų, pa vyz džiui, Tra kų ra jo ne.
„Šis už siė mi mas ir la bai eg zotiš kas, ir su tei kia itin daug įspūdžių. Ži nia, snie go mo to cik lai yra la bai grei tos ir ga lin gos trans porto prie mo nės, o snie gu lėk ti kur kas įdo miau, nei va žiuo ti ke liu“, – dien raš čiui sa vo įmo nės „Laisva lai kio pra mo gos“ siū lo mas atrak ci jas gy rė jos įkū rė jas Sau lius Ja ku ta vi čius.
Šios pra mo gos mė gė jai kas met ne kant riai lau kia, kol eže rus už klos tvir tas ir pa ti ki mas le das. Tuo met ga li ma iš ban dy ti įdo miau sių ir ekst re ma liau sių pra mo gų – lėk ti mo to cik lo tem pia mo mis sli dė mis, snieg len te ar spe cia lia pri pu čia ma pa dan ga.
„Tik rai ne bū ti na nie kur to li važiuo ti, kad iš ban dy tum vi sas šias žie mos pra mo gas. Vis ką jau siūlo ir lie tu viai“, – pri dū rė S.Ja kuta vi čius.
Mėgs tan tiems žir gusTik riau siai ma žiau siai ad re na lino tei kian ti, ra miau sia, ta čiau taip pat pui kiai sa vait ga lį pra skaid rin ti ga lin ti pra mo ga – pa si va ži nė ji mas žir gų tem pia mo mis ro gė mis.
Vil niaus žir gy no va do vo Aleksand ro Mu zi ke vi čiaus tei gi mu, žie mą vos iš kri tus snie gui į žir gy ną pa si mė gau ti šia pra mo ga at vyks ta vis dau giau žmo nių.
„No rin čių pa jo di nė ti žir gais niekad ne trūk da vo, o pa sta ruo ju metu ir žie mą vis daž niau pa kin ko me žir gą ro gėms tem ti, nes ši ta at rakci ja po pu lia rė ja. Ga na eg zo tiš ka pra mo ga, pui kus poil sis. Sė di rogė se, dai rai si po apy lin kes, il sie si. Pa čiam da ry ti be veik nie ko ne reikia, tad ga li ma pui kiai at si pa laiduo ti. Yra žmo nių, ku rie be ga lo mėgs ta žir gus, tai jiems ypač įdomu“, – sa kė pa šne ko vas.
Ke lio nė ro gė mis už snig tais pamiš kių ke liu kais už trun ka maždaug va lan dą.
Tie sa, pa sta ro sio mis die no mis spus te lė jęs šal tu kas iš žir gy no lanky to jus atė mė. Kaip sa ko A.Mu zike vi čius, žir gai nė ra itin le pūs gyvū nai, ta čiau to kie šal čiai ir jiems pa vo jin gi.
„Ir žmo nės per to kius šal čius nela bai no sį iš na mų ki ša, ir žir gams pa vo jin ga. Žir gas ga li su si rgti taip pat kaip ir žmo gus. Su šy la, pa skui
Ža vin gos žie mos pra mo gos – sa va me kie meNe kiek vie nas kei kia spei gą – vis dau giau žmo nių žie mą ne be sė di na muo se ir ieško pra mo gų gam to je. Ką rink tis vil niečiui, pa no ru siam pa si mė gau ti snie gu, tačiau ne mėgs tan čiam sli di nė ti?
Grei tis: �� dau�giau�sia�įspū�džių�su�tei�kia�snie�go�mo�to�cik�lai�ir�prie�jų�pri�kal�bin�tos�čiuo�žian�čios�bei�skrai�dan�čios�prie�mo�nės.� � BFL�nuo�tr.
ži nė ti šu nų kin ki nio tem pia mo mis ro gė mis jau ga li ma ir Lie tu vo je.
Šu nų kin ki nių var žy bas pra dė ję or ga ni zuo ti lie tu viai ne tru kus sumo jo, kad to kią pra mo gą bū tų gali ma pa siū ly ti ir nau jų iš šū kių ieškan tiems žmo nėms. Ir ypač žie mą, kai su gal vo ti ką nors, be sli di nė jimo, itin su dė tin ga.
„Šią žie mą snie go la bai il gai nebu vo, to dėl ir no rin čių pa si va ži nėti šu nų tem pia mo mis ro gė mis nebu vo la bai daug. Nors ši pra mo ga įma no ma ir be snie go, su ra tu ki nėmis ro gė mis. Da bar, kai žie ma atė jo ir to snie go jau kiek tik no ri, iš karto su lau kė me daug no rin čių tai išban dy ti“, – kal bė jo šu nų kin ki nių spor tu ir pra mo go mis už sii man čio klu bo „Top Dogz“ pre zi den tas Laimo nas Dau jo tas.
Anot jo, lie tu viams to kie pa siva ži nė ji mai su šu ni mis yra itin dide lė eg zo ti ka, to dėl tik re tas at vykęs iš ban dy ti šios pra mo gos ka da nors anks čiau bu vo su tuo su si dūręs tie sio giai, ne tik ma tęs per tele vi zi ją.
„Iš ti sai ne va žiuo ja me, tai ne lenk ty nės, to dėl sten gia mės nesku bė ti, pa si mė gau ti, apy lin kes ap žiū rė ti. Va žiuo ja ma miš ko keliu kais“, – kal bė jo L.Dau jo tas.
Si bi ras: �� šie�gra�žūs�šu�nys�au�gi�na�mi�spe�cia�liai� ro�gėms�temp�ti.�Jiems�tai�–�ma�lo�nu�mas.
su šą la ir, žiū rėk, li ga jau kim ba. Tačiau kai yra tra di ci nė žie ma, kiekvie ną sa vait ga lį pra mo ga vyks ta kuo pui kiau siai“, – kal bė jo žir gyno va do vas.
Mis ti ka ap snig ta me miš keJei no ri te ad re na li no ir ašt rių pojū čių, ta čiau jū sų ne trau kia nei snie go mo to cik lai, nei sli di nė jimas, pra mo gų or ga ni za to riai siū lo rink tis iš skir ti nes nak ti nes iš vy kas į miš ką, pa va din tas „Pak lai di ni mu miš ke“.
Ši ne re tam siau bą ke lian ti pramo ga or ga ni zuo ja ma iš ti sus metus. Kaip sa ko or ga ni za to riai, daugiau sia da ly vių su lau kia ma va sa rą, ta čiau di džiau si ekst re ma lai po tam sų miš ką pa klai džio ti ban do ir žie mą.
„Jei no ri te dar dau giau bai mės ir ki to kių po jū čių, mie lai priim sime ir žie mą. Miš ke žie mą dar tamsiau, dar bai siau“, – sa kė bend rovės „Vai duok liai“ at sto vė Vai da.
Žai di mo es mė pa pras ta – grupe lės žmo nių nu ve da mos į tam sų miš ką, vė liau vi saip ban dy da mos ne pa si duo ti bai mei tu ri su ras ti vie na ki tą, su si kur ti lau žą, at lik ti ki tas nu ma ty tas už duo tis.
„At vy kę pa da li ja mi į tris ma žesnes gru pes. Vi sos gru pe lės ve damos miš ku, kol tam tik ro je vie to je pa lie ka ma pir mo ji gru pė. Taip išskirs to mos vi sos gru pės tam tik ru at stu mu. Tuo met pra si de da tei singo ke lio paieš kos ir įvai rios už duotys“, – sa kė or ga ni za to rė.
Pa si ju si lyg ŠiaurėjeKo ge ro, dau ge lis yra ma tęs ki no fil mų apie itin gra žius ir stip rius Si bi re bei Ka na do je ro gėms tem ti au gi na mus šu nis. Šian dien pa si va
Dau ge lį žie mos pramo gų ge riau iš bandy ti ne vie nam, o su bū riu bi čiu lių ar bend ra dar bių.
šeštADIeNIS, vASArIo 4, 2012
Spaudžiant arktiniam šalčiui į Santuokos rūmus žengė ir žinomos poros.
27p. 3
miestas
Ma tas Mik ne vi čius
Ši lu mos tie ki mas at nau jin tas visiems Vil niaus cent re esan tiems na mams, ku rie dėl ava ri jos ši lumos tra so je bu vo li kę be šil dy mo.
„Vil niaus ener gi jos“ at sto vas spaudai Ne ri jus Mi ka la jū nas in for mavo, kad ket vir ta die nio ši lu mos trasų ava ri jų pa da ri niai bu vo pa ša lin ti tą pa čią die ną, va kar ry te ši lu ma bu vo tie kia ma įpras ta tvar ka.
Jo tei gi mu, vė lų ket vir ta die nio va ka rą at nau ji nus ši lu mos tie kimą, ke liuo se na muo se bu vo pro ble mų, ta čiau jo iš spręs tos.
„Šiuo me tu vi si bu tai šy la“, – penk ta die nio ry tą sa kė N.Mi ka lajū nas.
Tie sa, kai ku riuo se pa sta tuo se smar kiai at vė sę bu tai ir biu rai įšilo tik penk ta die nį per pie tus. Dienraš tį taip pat pa sie kė in for ma ci ja, kad vė lų ket vir ta die nio va ka rą kai ku riuo se šio ra jo no bu tuo se bu vo
din gu si elekt ra, tad gy ven to jai šalo tam so je.
Dėl ava ri jos šil dy mas ket vir tadie nį lai ki nai bu vo nu trauk tas beveik 150 na mų.
Pa sak N.Mi ka la jū no, de vy nių bu tų gy ven to jai bend ro vei pra ne šė apie ke ti ni mus nak tį pra leis ti viešbu ty je. Pa sak jo, vieš bu čių są skaitos jiems ir ki tiems gy ven to jams, iš anks to ne pra ne šu siems apie savo ke ti ni mus, bus ap mo kė tos. Gyven to jai pra šo mi apie vi sus dėl avari jos pa tir tus nuo sto lius per pen kias die nas in for muo ti ža lų re gist ra vi mo cent rą ad re su Smo lens ko g. 12.
Tie sa, kol kas N.Mi ka la jūnas ne ga lė jo pa sa ky ti, kiek maždaug bend ro vei at sieis ža los kompen sa vi mas. „Sun ku pa sa ky ti, kiek žmo nių nak vo jo vieš bu čiuose, grei čiau siai dar ne vi si krei pė si dėl kom pen sa ci jų. Tiks lios su mos, kiek tu rė si me su mo kė ti, paaiš kės vė liau. Ta čiau kiek rei kės, tiek ir mo kė si me“, – kal bė jo bend ro vės at sto vas.
Jis taip pat ne ga lė jo pa sa ky ti, kiek nuo sto lių įmo nė pa tirs dėl šilu mos tra sos ava ri jos. Tai tu rė tų paaiš kė ti ki tą sa vai tę.
Ket vir ta die nio ry tą Vil niaus cent re, prie Lu kiš kių aikš tės, dėl di de lio šal čio ši lu mos tra so je trū ko su vi ri ni mo siū lė, at si vė rė 30 cen timet rų plo čio ply šys. Lik vi duo jant ava ri ją, ši lu mos tie ki mas ap ri botas 146 pa sta tams. Tarp jų bu vo Sei mas, Lu kiš kių tar dy mo izo liato riuska lė ji mas.
Į Vil niaus cent rą grį žo ši lu ma
Dra ma: �� ši�lu�mos�tra�sos�ava�ri�ja�vi�są�ket�vir�ta�die�nį�sos�ti�nės�cent�rą�bu�vo�pa�li�ku�si�be�ši�lu�mos.� � Si�mo�no�Švit�ros�nuo�tr.
Grei čiau siai dar ne visi krei pė si dėl kompen sa ci jų. Tiks lios sumos, kiek tu rė si me su mo kė ti, paaiš kės vė liau.
Ne ri jus Mi ka la jū nas:
Ža vin gos žie mos pra mo gos – sa va me kie me
Grei tis: �� dau�giau�sia�įspū�džių�su�tei�kia�snie�go�mo�to�cik�lai�ir�prie�jų�pri�kal�bin�tos�čiuo�žian�čios�bei�skrai�dan�čios�prie�mo�nės.� � BFL�nuo�tr.
Šie pa si va ži nė ji mai šu nų kin kinių tem pia mo mis ro gė mis or gani zuo ja mi ne to li Ker na vės. Klu bo na riai vai kus su pa žin di na, kaip tei gia, su itin drau giš kais ir žaismin gais kin ki nių šu ni mis, jų veislė mis, kiek vie no kin ki ny je at lieka momis pa rei gomis.
Ne pi gus ma lo nu masVi sos šios iš skir ti nės žie mos pra mo gos ne pi gios. Tie sa, jei su gal vo si te vie toj sli di nė ji mo kal nuo se pa si rink ti vie ną iš neto li mies to esan čių snie go tra sų ar ba snie go mo to cik lu lėk si te ne Skan di na vi jos miš kais, o Tra kų ra jo no gi rio mis, ne men ką pi nigų su mą su tau py si te vien dėl arti mos ke lio nės. Vos pus va lan dis ke lio, ir jūs – ci vi li za ci jos ne palies ta me bal ta me gam tos kampe ly je.
Dau ge lį žie mos pra mo gų ge riau iš ban dy ti ne vie nam, o su bū riu bi čiu lių ar bend ra dar bių. Daugiau žmo nių – pi giau, o ir kur kas sma giau po links my bių su šil ti su kom pa ni ja.
Sa vait ga lį dviem žmo nėms pralėk ti šu nų kin ki nio tem pia mo mis ro gė mis kai nuo ja maž daug 250 litų, žir go snie gu trau kia mo mis ro
gė mis dviem ar trim žmo nėms – maž daug 100 li tų.
Dar dau giau pa klo ti teks pasi rin ku siems ekst re ma liau sius snie go mo to cik lų ir ke tur ra čių žygius. Toks pa si va ži nė ji mas žmogui, pri klau so mai nuo tra sos il gio, kai nuo ja 400–800 li tų.
Ašt rių po jū čių nak ti niuo se miškuo se ieš ko to jai taip pat tu rėtų bū ti nu si tei kę ne tau py ti. Tiesa, čia da ly vau ja ma ne ma žo mis žmo nių gru pe lė mis, tad pra mogos su mą pa da li jus iš žmo nių skai čiaus ma lo nu mas tam pa nesun kiai įkan da mas.
Vi soms ap ra šy toms pra mo goms ne bū ti na spe cia li ap ran ga, tad nei pirk ti, nei nuo mo tis jos ne rei kės. Pra mo gų or ga ni za to riai įspė ja apsi reng ti šil tai ir pa to giai.
Mąs ty mas kei čia siPrieš ke le rius me tus dar ga na egzo tiš kai at ro džiu sios ke lio nės pasli di nė ti į kal nų tu rin čias Eu ro pos vals ty bes šian dien jau taip iš popu lia rė ju sios, kad ten pa sli di nė ti lie tu viai per žie mą nu va žiuo ja net ir po ke lis kar tus.
Pas li di nė ti už si ma nęs daž nas lie tu vis mie liau ren ka si tra sas Lat vi jo je, nei va žiuo ja vos ke lias
de šim tis ki lo met rų iki pa na šaus ly gio sli di nė ji mo tra sų Lie tu vo je.
Ta čiau ša lies pra mo gų or ga niza to rius džiu gi na tai, kad pa staruo ju me tu vis dau giau lie tu vių ne lin kę žie mos sa vait ga liais sė dėti na muo se ir ren ka si ak ty vų poilsį ne tik už sie ny je.
„Tik rai pa ste bė jau, kad po trupu tį tas mąs ty mas kei čia si. Žmonės jau su pran ta, jog paa tos to gauti ar pa tir ti ką nors nau jo ga li ma ne tik va sa rą. Kai daug lai ko ne turi, ne ga li sa vai tės skir ti ke lio nei į kal nus, ga li ras ti pra mo gų Lietu vo je. Ži no ma, kal nai yra kal nai, jie pa tys sa vai me žmo nes trau kia. Ta čiau al ter na ty vų tik rai yra“, – sa kė S.Ja ku ta vi čius.
Itin daug lie tu vių žie ma pra dėjo mė gau tis praė ju siais me tais, kai ir šal tis spau dė, ir snie go ne trū ko ke lis mė ne sius.
Dar vi sai ne se niai Lat vi jos kaimo tu riz mo so dy bo se pa si rodę snie go mo to cik lai ar at si ra dusi ga li my bė iš si nuo mo ti sli des bei spe cia lius dra bu žius at ro dė lyg spjū vis nie kuo ne nu si lei džiančią gam tą tu rin tiems lie tu viams į vei dą. Šian dien vi sos šios pra mogos ne sun kiai pa sie kia mos ir sava me kie me.
Miš kai: �� ke�tur�ra�čiais�mo�to�cik�lais�ir�žie�mą�ga�li�ma�įveik�ti�sun�kiai�iš�važiuo�ja�mus�miš�kų�kem�sy�nus.
250li tų
kai nuo ja sa vait ga lį dviem
žmo nėms pa si vė žin ti šu nų kin ki nio
tem pia mo mis ro gė mis.
šeštADIeNIS, vASArIo 4, 20124
miestas
Vai ši no ar ba ta Vai ši no ar ba ta
Bendrovė„Susisiekimopaslaugos“,peršalčiuspradėjusiakciją,perkuriąviešojotransportokontrolieriaikeleiviamsdalijoarbatą,šiltugėrimujaupavaišinodaugiaunei2200vilniečiųirišdalijo440litrųjuodosiosarbatos.„Vienamerginamanrašė,kad,atsidariustroleibusodurimsirįlipuskontrolieriams,jikaipvisadapasiruošėbilietą,betvietojpatikrinimojaibuvoįteiktaspuodelis.Pasakmerginos,ji,netkontrolieriamsišlipus,gerdamaarbatąjuokėsi.Otaijuktikpuodelisšiltosarbatosšaltąžiemą“,–džiaugėsiakcijąsugalvojęssostinėsmerasArtūrasZuokas. VDinf.TomoLukšio(BFL)nuotr.
Ma tas Mik ne vi čiusm.miknevičius@diena.lt
So cia li nės ap sau gos ir dar bo minis te ri ja (SaDM) ne se niai pa skelbė, kad Vil niaus sa vi val dy bė 216 tūkst. so cia li nės pa šal pos ga vė jų su skai čia vo ne tei sin gai. ta čiau mies to val di nin kai šio pa reiš kimo nei pa tvir ti no, nei jį pa nei gė, nors skai čius sa vo in ter ne to pusla py je ir pa si tai sė.
Vil niaus sa vi val dy bė šią sa vai tę iš pla ti no pra ne ši mą, ku ria me buvo skai čiuo ja ma, kad per nai socia li nės pa šal pos ga vė jų skai čius
vir ši jo 200 tūkst. Mi nis te ri jos teigi mu, sos ti nės sa vi val dy bė ne teisin gus duo me nis ga vo, nes su suma vo kiek vie no mė ne sio ga vė jų skai čių, nors skir tin gais mė nesiais pa šal pą daž niau siai gau na tie pa tys žmo nės.
Ta čiau iš sa vi val dy bės pa kar toti nai iš pla tin to pra ne ši mo ir to liau lie ka neaiš ku, kiek žmo nių sos tinė je iš mies to biu dže to yra remia ma. Vie ną kar tą su kly dę antrą kar tą sa vi val dy bės val di nin kai skai čiuo ti ne be si ry žo. Pa kar toti nia me pra ne ši me sa vi val dy bė skel bia, kad 2011 m. iš mo kė jo per 216 tūkst. so cia li nių pa šal pų.
Re gis, da bar ir Vil niaus sa vi valdy bė su tin ka, kad per nai vi du ti nis mė ne sio pa šal pos ga vė jų (šei mos ir pa vie niai as me nys) skai čius buvo 17,4 tūkst.
Mi nis te ri ja tvir ti na, kad sosti nė je so cia li nių pa šal pų ga vė jų per nai bu vo maž daug še šis kartus ma žiau, nei nu ro do sa vi val dybė. So cia li nę pa šal pą, mi nis te ri jos duo me ni mis, praė ju siais me tais bent kar tą ga vo apie 37,5 tūkst. Vil niaus gy ven to jų, o vi du ti niš kai per mė ne sį – 17,4 tūkst.
„De ja, Vil niaus sa vi val dy bė, teik da ma 2011 m. duo me nis, netei sin gai juos su ma vo. Ap gai les
tau ja me, kad ne pa si tiks li no prieš skelb da mi. Praė ju siais me tais Vilniu je tik rai ne bu vo 216,3 tūkst. as me nų, ku rie bū tų ga vę so ciali nę pa šal pą. Mū sų ma ny mu, savi val dy bė to kį ne tei sin gą skai čių ga vo, nes me cha niš kai su su ma vo kiek vie no mė ne sio ga vė jų skaičių. Ta čiau dau gu ma pa šal pų gavė jų pa šal pą gau na ne vie ną mėne sį, tad ga lu ti nė su ma ne lo giš kai pa di dė jo“, – tei gia ma mi nis te rijos raš te.
Sa vi val dy bė iš pra džių bu vo nu ro džiu si to kį re mia mų žmo nių sos ti nė je skai čių, kiek jų iš vi so yra vi so je vals ty bė je.
Sostinės valdžia pa sik ly do re mia mų jų mi nio je
Dumb las iš si lie jo dėl ap lai du moAva ri ją už da ry ta me Ka rio tiš kių są varty ne ga lė jo lem ti pa žei di mai tiek rengiant sta ti nio pro jek tą, tiek sta ty bos darbų tech no lo gi jos pro jek tą, tiek pri žiū rint, kaip pro jek tas vyk do mas, taip pat at liekant sta ty bos dar bus ir vyk dant tech ninę sta ty bos prie žiū rą.
Kas pri siims at sa ko my bę?To kias iš va das pa da rė ko mi sija, iš ty ru si Ka rio tiš kių są var ty no nuo te kų dumb lo kau pyk lo je spalį įvy ku sią ava ri ją, kaip pra ne šė Vals ty bi nė te ri to ri jų pla na vi mo ir sta ty bos ins pek ci ja (VTPSI).
Kaip sa kė VTPSI at sto vas Darius Ba bic kas, ava ri ją ga lė jo lem ti vi sų įmo nių, su si ju sių su są var tyno sta ty ba – jo pro jek ta vi mu, darbais ir prie žiū ra, – veiks mai.
„Vi sos įmo nės, ku rios dir bo su tuo, dau giau ar ma žiau tu ri prisiim ti at sa ko my bę“, – tei gė jis.
Pro jek ta vo ir sta tė bend ro vės „Ka mes ta“, „Con se na“ ir „Vilniaus hid rop ro jek tas“, lai kan čią ją už den gi mo konst ruk ci ją pa ga mino įmo nė „Via Con Sta ty ba“, stati nio sta ty bos tech ni nė pri žiū rėto ja – bend ro vė „Dar bas ta“.
„Ko mi si ja sta ty bos da ly viams šiuo me tu re ko men duo ja va dovau tis Ka rio tiš kių są var ty no nuote kų dumb lo kau pyk los ava ri jos lik vi da vi mo pla nu, lai ky tis Saugos ir svei ka tos tai syk lių sta tybo je, Sta ty bi nių at lie kų tvar ky mo tai syk lių nu sta ty tos tvar kos reika la vi mų. Taip pat re ko men duoja me pa reng ti sta ti nio pro jek tą ir gau ti sta ty bą lei džian tį do ku mentą šio sta ti nio sta ty bai“, – ci tuoja ma ko mi si jos pir mi nin kė VTPSI vir ši nin kė Lau ra Na li vai kie nė.
Ver tins veik ląSta ty bos da ly viai taip pat tu rės pa reng ti Sta ty bos dar bų tech nolo gi jos pro jek tą ir dar bus vyk dyti ne pa žeis da mi sta ti nio pro jek to spren di nių. Pro jek tuo jant ir statant ypa tin gą dė me sį rei kės skirti py li mų sta bi lu mui už tik rin ti, o sta tant nau do ti sau gius sta ty bos pro duk tus, ati tin kan čius pro jekte nu ma ty tus rei ka la vi mus.
L.Na li vai kie nės tei gi mu, bus kreip ta si į Sta ty bos pro duk ci jos ir ser ti fi ka vi mo cent rą dėl sta ty bos da ly vių, pa da riu sių pa žei di mus, veik los įver ti ni mo.
Kaip nu ro do ma ins pek ci jos prane ši me, tir da ma ava ri jos prie žastis, ko mi si ja nu ta rė, kad at lik ti sta ti nio eks per ti zę ne tiks lin ga.
„Nors prieš ku rį lai ką ma ny ta, kad bū ti na at lik ti sta ti nio eksper ti zę, ko mi si ja šių me tų sau sio 10 d. priė mė spren di mą, jog pa
žei di mams nu sta ty ti už teks išnag ri nė ti pa teik tus do ku mentus ir įver tin ti sta ty bos da ly vių bei kom pe ten tin gų spe cia lis tų paaiš ki ni mus. Esa mo mis ap linky bė mis at lik ti sta ti nio eks perti zę yra ne tiks lin ga“, – tei gia ma pra ne ši me.
Es mi niai pa žei di maiVie nas es mi nių nu sta ty tų pa žeidi mų – ne sup ro jek tuo ta dumb lo slė gio ki ti mo ir ste bė ji mo sis tema (pje zo met ras). Dėl šios priežas ties ne bu vo ga li my bės ste bė ti, kaip ki to dumb lo slė gis už den giamo je kau pyk lo je.
„Pro jek ta vi mo už duo ty je to kie dar bai ne bu vo nu ma ty ti, ta čiau sta ty to jo – Vil niaus ap skri ties atlie kų tvar ky mo cent ro – nu ro dy mą su pro jek tuo ti pje zo met rą ran go
vė bend ro vė „Ka mes ta“ pri va lė jo įvyk dy ti“, – tei gia ins pek ci ja.
Ki tas es mi nis pa žei di mas yra tai, kad sta ty bos dar bų tech no lo gi jos pro jek te ne tei sin gai bu vo nu maty tas grun to už py li mo ei liš ku mas ir grun to sluoks nių įren gi mas.
Sta ty bos vyk dy tos pa gal sta tybos dar bų tech no lo gi jos pro jekto spren di nius, prieš ta rau jan čius tech ni nio dar bo pro jek to sprendi niams. Taip pa žeis tas Sta tybos tech ni nio reg la men to (STR) punk tas, ku ria me nu ro dy ta projek to vyk dy mo prie žiū ros va dovo pa rei ga yra tik rin ti, ar sta ti nys sta to mas lai kan tis sta ti nio pro jekto spren di nių, ir tai įra šy ti į sta tybos žur na lą.
Ko mi si ja taip pat iš siaiš ki no, kad sta ty bos vyk dy tos pa žei džiant STR punk tą, ku ria me nu ro do ma,
Ava ri ja: � uždarytameKariotiškiųsąvartynepernaispalįplyšusspecialiaidumblądengiančiaiplėvelei,išrezervuaroįaplinkąištekėjoapie2tūkst.kubiniųmetrųdumblo. GediminoBartuškosnuotr.
Smar kiai at ša lus orams, šio mis die no mis pa pil do mai skir ta lė šų Vil niaus lab da ros val gyk loms – per 6 tūkst. li tų dar 70iai žmo nių mai tin ti.
Vil niaus mies to sa vi val dy bė va sarį bu vo sky ru si lė šų 180 so cia liai rem ti nų as me nų mai tin ti val gyklo se, kad dau giau el ge tau jan čių ir be na mių žmo nių gau tų ne mo kamą mai ti ni mą. Iš vi so ne mo ka mą mai ti ni mą nuo šio mė ne sio gau na 250 as me nų.
Nak vy nės na muo se, esan čiuo se A.Ko je la vi čiaus g. 50, bend ro je salė je gy ve nan tiems žmo nėms maitin ti bu vo skir ta lė šų 80iai asme nų. Šiuo me tu, kai į nak vy nės na mus nuo lat ve ža mi su ša lę bena miai, pa pil do mai skir ta lė šų dar 20iai as me nų.
Liep kal nio gat vė je esan ti lab da ros val gyk la, ke tu rio mis pa mai no mis mai ti nan ti so cia liai rem ti nus žmones, pri trū ko mal kų. Sa vi val dy bė skel bia šiai or ga ni za ci jai pri sta čiu si apie 6 ku bi nius met rus mal kų.
Sa vi val dy bė ra gi na šio mis dieno mis mies tie čius ir įmo nes parem ti vi suo me ni nes or ga ni za ci jas, tei kian čias ne mo ka mą nak vy nę ir mai ti ni mą.
Sos ti nės val džia va kar krei pė si į Grei to sios me di ci nos pa gal bos stoties ad mi nist ra ci ją su pra šy mu užtik rin ti, kad grei to sios pa gal bos briga dai at vy kus dėl su ša lu sio as mens, jei yra nu ša li mo po žy mių, vež ti jį į Res pub li ki nę Vil niaus uni ver si te tinę li go ni nę, jei nė ra – ga ben ti tiesiai į nak vy nės na mus A.Ko je la vičiaus g. 50, ku rie ne lai mė lius priims bet ku riuo pa ros me tu.
Jei me di ci nos pa gal bos bri gadai nė ra ga li my bės nu vež ti as menį į nak vy nės na mus, ga li ma kviesti So cia li nės tar ny bos eki pa žą ar ba po li ci ją.
Su Vil niaus uni ver si te ti ne li goni ne taip pat ap tar ta, kad, me dikams ap žiū rė jus at vež tą su ša lu sį be na mį ir su tei kus jam bū ti ną pagal bą, jei jo gul dy ti į li go ni nę nerei kia, nu ken tė jęs as muo bū tų nuvež tas į nak vy nės na mus. Li go ni nė as me niui nu vež ti į nak vy nės namus ga li kvies ti So cia li nės tar nybos eki pa žą ar ba po li ci ją.
Nu ve ži mo į nak vy nės na mus pa slau gas dar bo va lan do mis (2012 m. va sa rio 3 d. nuo 12 iki 21 val., 2012 m. va sa rio 6–2012 m. va sario 10 d.– nuo 9 iki 17 val.) tei kia So cia li nės tar ny bos eki pa žas (tel. 8 617 44 661), ki tu me tu – po li ci ja.
VD inf.
Vie nas es mi nių nu sta ty tų pa žei dimų – ne sup ro jektuo ta dumb lo slė gio ki ti mo ir ste bė ji mo sis te ma.
Sky rė pa pil do mų lė šų
šeštADIeNIS, vASArIo 4, 2012 5
miestas
Vai ši no ar ba ta Vai ši no ar ba ta
Arit me ti ka: �� kad�ir�kaip�skai�čiuosi,�Vil�niu�je,� kaip� ir� vi�so�je� ša�ly�je,�so�cia�li�nių�pa�šal�pų�skai�čius�nuolat�au�ga.� � To�mo�Ur�be�lio�nio�(BFL)�nuo�tr.
Sostinės valdžia pa sik ly do re mia mų jų mi nio je
Dumb las iš si lie jo dėl ap lai du mo
jog sta ty bos va do vas pri va lo nuolat kont ro liuo ti, kad sta tant dar bai bū tų at lie ka mi pa gal sta ti nio projek tą, nor ma ty vi nių sta ty bos techni nių do ku men tų rei ka la vi mus.
ty rė vi siKo mi si ją, ty ru sią ava ri jos prie žastis Ka rio tiš kių są var ty ne, su da rė spe cia lis tai iš VTPSI, Tra kų ra jo no sa vi val dy bės, Ap lin kos mi nis te rijos Vil niaus re gio no ap lin kos apsau gos de par ta men to, Sta ty bos ir pro jek ta vi mo sis te mi ni mo cent ro, Vil niaus ap skri ties at lie kų tvar kymo cent ro.
Ko mi si jo je da ly va vo ir bend ro vių „Ka mes ta“, „Con se na“, „Vil niaus hid rop ro jek tas“, Ap lin kos mi niste ri jos at sto vai, įmo nės „Pro jek tų eks per ti zė“ bei Sta ty bos pro dukci jos ir ser ti fi ka vi mo cent ro va do
vai, įmo nių „Via Con Sta ty ba“ bei „Dar bas ta“ at sto vai.
Per nai spa lio 20ąją Tra kų ra jo ne esan čia me už da ry ta me Ka rio tiš kių są var ty ne ply šus spe cia liai dumb lą den gian čiai plė ve lei iš re zer vua ro į ap lin ką iš te kė jo apie 2 tūkst. kubi nių met rų dumb lo. Spe cia listų skai čia vi mais, bu vo už terš ta 85 arų te ri to ri ja.
Pa na ši ava ri ja Ka rio tiš kių sąvar ty ne įvy ko prieš me tus. Tą kart dumb lą den gian ti plė ve lė pra smego, da lis dumb lo taip pat pa te ko į ap lin ką.
Į re zer vua rą ša lia Ka rio tiš kių są var ty no dumb lą bend ro vė „Vilniaus van de nys“ ve žė nuo 1987 iki 2007 m. Ten bu vo iš kas tas 12–14 met rų gy lio ba sei nas ir už pil dy tas dumb lu.
BNS, VD inf.
Sta tis ti kos de par ta men to duome ni mis, 2011 m. pra džio je Vilniu je gy ve no 542 932 žmo nės, tad sa vi val dy bės pa tei kia mas pa šal pą ga vu sių skai čius – 216,3 tūkst. – su da ro be veik 40 pro c. mies to gyven to jų.
Po šių SADM prie kaiš tų sa vi valdy bė pa kei tė skai čia vi mo me to diką ir pa skel bė, kad per 2011 m. vilnie čiams su teik ta be veik 80 mln. li tų pi ni gi nės so cia li nės pa ra mos, o 2008ai siais ši pa ra ma, įskai tant ir kom pen sa ci jas už būs to šil dy mą, šal tą ir karš tą van de nį, su da rė 8,4 mln. li tų. Per ket ve rius me tus ši su ma užau go be veik 10 kar tų.
Ava ri ja: �� už�da�ry�ta�me�Ka�rio�tiš�kių�są�var�ty�ne�per�nai�spa�lį�ply�šus�spe�cia�liai�dumb�lą�den�gian�čiai�plė�ve�lei,�iš�re�zer�vua�ro�į�ap�lin�ką�iš�te�kė�jo�apie�2�tūkst.�ku�bi�nių�met�rų�dumb�lo.� � Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.
Ug nė Ka ra liū nai tėu.karaliunaite@diena.lt
ter mo met ro stul pe liui ry tais rodant dau giau nei 25 laips nius šalčio, vil nie čiai vos at si da rius parduo tu vėms sku ba pirk ti kuo šiltes nių pirš ti nių, ke pu rių, įsi gy ti šil dy tu vų. nors kai ku rie gy vento jai skun džia si, kad pa siū la itin su ma žė jo ir nė ra iš ko rink tis, parduo tu vių at sto vai ti ki na, jog prekių už teks vi siems.
Ma da ne bes var buPre ky bos cent re „Flag man“ įsikū ru sios dra bu žių par duo tu vės „Seppälä“ dar buo to ja pa sa ko ja, kad per spei gą pir kė jai ta po ne tokie iš ran kūs. „Per ka bet ką, kad tik šil ta bū tų“, – šyp so jo si par da vė ja ir pa ti ki no, kad šal tam sa vait ga liui pa si ruoš ta – žie mos pre kių at vežta pa pil do mai. Vi du ti niš kai šio je par duo tu vė je per die ną pre ky binin kams pa vyks ta par duo ti 50–100 po rų pirš ti nių.
Kad su ša lę pir kė jai ne be si vai ko ma dų, pa tvir ti no ir par duo tu vės „Uni ted Co lors of Be net ton“ darbuo to ja. „Ima vis ką, ką tu ri me“, – tei gė mer gi na. Ta čiau par duo tu vė pa pil do mų dra bu žių siun tų ne keti na at si vež ti. Par da vė ja tvir ti no, kad už ten ka tiek, kiek yra par duotu vės san dė ly je.
Pre ky bos tink lo „Ma xi ma“ atsto vė spau dai Ol ga Ma laš ke vičie nė in for ma vo, kad pra si dė jus šal čiams žie mos dra bu žių ir akse sua rų par da vi mas aki vaiz džiai pa šo ko. „Sau sio pa bai go je parda vė me 15 pro c. dau giau dra bužių nei mė ne sio pra džio je. Mū sų klien tams rū pi kai nos ir ko ky bės san ty kis, to dėl jie ren ka si na tūra lių au di nių šil tus dra bu žius ir ak se sua rus, žiū ri, kad su dė tyje bū tų vil nos, mo he rio, medvil nės“, – pa sa ko jo O.Ma laš kevi čie nė.
Anot jos, suau gu sie ji daž niau per ka pirš tuo tas pirš ti nes, nes jomis pa to giau vai ruo ti, leng viau pa vyks ta su si ras ti daik tus ran kinė je. Kumš ti nių pirš ti nių par davi mas išau ga, kai pa spau džia šaltu kas. „Vai kams tė vai dau giau sia per ka ne perš lam pa mas sli di nėji mo pirš ti nes“, – aiš ki no O.Malaš ke vi čie nė.
Siū lais ir vir ba lais pre kiau jančios par duo tu vės „Dok las“ atsto vai ti ki no, kad spei gas dau giau gy ven to jų į par duo tu vę neat gi na. „Pir kė jų gau sė ji mas la biau jun tamas ru de nį ar žie mos pra džio je. Ta čiau šal čiai įta kos ne tu ri. Daugiau sia klien tų su lau kia ma, kai
pa skel bia mi iš par da vi mai ar akci jos“, – tei gė par da vė ja.
at šau kia už sa ky musKol vie ni vil nie čiai sku ba į parduo tu ves ieš ko ti šil tų ke pu rių, ki ti at šau kia su pla nuo tus ap silan ky mus kir pyk lo se. Gro žio salo no „Me ri li na“ kir pė ja tei gė, kad vis dau giau klien čių neat vyks ta į kir pyk lą, nors bū na už si ra šiu sios iš anks to. „Vė luo jan čių ne la bai bū na. Jei jau neuž si ve da au to mobi liai, tai ir ne beat vyks ta į sa loną“, – pa sa ko jo kir pė ja. Mo te ris tei gė, kad klien tų skai čius žie mą vi sa da su ma žė ja, bet ne dėl šal čio. „Šal tu me tų lai ku vi sa da ma žiau žmo nių. La biau sa vo šu kuo se nomis pra de da ma rū pin tis pa va sarį. Iki jo klien tai tau po“, – aiš kino pa šne ko vė.
Kad kir pyk los su lau kia ma žiau klien tų per šal čius, sa kė ir grožio sa lo no „Ba tek sas“ dar buoto ja. Mo te ris tei gė, kad už si ra šę klien tai dėl šal čių kar tais ne pasi ro do. Ta čiau ne tik spei gas priver čia re čiau vars ty ti kir pyk lų du ris. Paš ne ko vė tvirtino: „Žiemą dau ge lis gy ven to jų ne šio ja ke pu res. Įsi vaiz duo ki te, kaip atro do šu kuo se na pa ne šio jus ke
pu rę. To dėl dau ge lis žmo nių šaltuo ju me tų lai ku iš si ver čia ir be šu kuo se nų.“
Par da vi mas pa dvi gu bė jo„To po cent ro“ ko mu ni ka ci jos projek tų va do vas Eri kas Kund rec kas pa sa ko jo, kad šią sa vai tę šil dy tuvų par da vi mas, pa ly gin ti su pirmo mis sau sio sa vai tė mis, išau go dvi gu bai. „Skai čiuo ja me, kad užsi lai kius šal čiams šis skai čius gali ir pa tri gu bė ti. Per pa sta rą sias itin šal tas va sa rio die nas par da vėme tiek šil dy tu vų, kiek per trečda lį vi so sau sio“, – tei gė at sto vas. Pir kė jai do mi si vie no dai tiek tepa li niais, tiek oro šil dy tu vais.
Pak laus tas, kam prio ri te tą teikia klien tai – eko no miš ku mui ar kai nai, E.Kund rec kas at sa kė: „Mū sų kon sul tan tai vi sa da pata ria pirk ti ener gi ją tau pan čius prie tai sus. Ta čiau pir kė jai ren kasi pa gal jiems svar bias prie žas tis. Ku rie ma no, kad šil dy mas to kio ti po prie tai su – tik pa pil do mas da ly kas per spei gą, ren ka si piges nius ir eko no miš kes nius prietai sus. Tie, ku rie šil do si dau giau ir il giau, in ves tuo ja į bran ges nius te pa li nius ra dia to rius.“
„To po cent ro“ at sto vas ti ki no, kad pre ky bos tink las ra dia to rių san dė liuo se tu ri už tek ti nai, to dėl per šal tą jį sa vait ga lį pir kė jai tikrai ga lės įsi gy ti šil dy tu vą. E.Kun d rec kas tei gė pa ste bė jęs ten den ciją, kad se zo ni nių pre kių pir ki mas per me tus bū na pa na šus, ta čiau ekst re ma lioms oro są ly goms gyven to jai iš anks to ne si ruo šia. „Tas pa ts bū na va sa rą su oro vė din tuvais“, – kons ta ta vo pa šne ko vas.
Šluo ja pirš ti nes, ke pu res ir šil dy tu vus
Pas ka ta: �� spei�gas�pri�ver�tė�iš�spin�tų�trauk�ti�šil�čiau�sius�dra�bu�žius�arba�sku�bė�ti�jų�įsi�gy�ti.� � Vy�tau�to�Pet�ri�ko�nuo�tr.
Per pa sta rą sias itin šal tas va sa rio dienas par da vė me tiek šil dy tu vų, kiek per treč da lį vi so sau sio.
6
lietuva
2008–2011 m. Pa lan gos mies to sa vi val dy bės įgy vendin ti kon kur sai, ku rių vertė – dau giau nei 7,5 mln. litų, bu vo ne skaid rūs, kaip teigia Vie šų jų pir ki mų tar ny ba. Pa tik ri nus 12 pir ki mo at vejų paaiš kė jo, kad sa vi val dy bė pa žei dė vie šų jų pir ki mų tvarką, neuž tik ri no kont ro lės.
PažeidimaiPalangoje
Va kar įkur ta Eu ro pos fe de ralis tų są jun ga Lie tu vo je (EFSL), ku ri ža da skleis ti demok ra tiš kos ir fe de ra ci nės Eu ro pos idė ją. EFSL pir minin ku iš rink tas par la men taras Pet ras Aušt re vi čius. Tarp stei gė jų yra Sei mo na rys Ema nue lis Zin ge ris, po li to logas Ge di mi nas Vit kus.
Bal ti jos Ame ri kos lais vės lyga JAV vals ty bės sek re to rę Hil la ry Clin ton pa ger bė Bal tijos lais vės ap do va no ji mu. Jis H.Clin ton skir tas už jos „il galai kes ir veiks min gas pa stangas re miant Bal ti jos tau tų ne prik lau so my bę ir sau gu mą bei plė to jant JAV par tne rys tę su Bal ti jos vals ty bė mis“.
SuSibūrėfederaliStai
PagerbėH.Clinton
Sta sys Gu da vi čiuss.gudavicius@diena.lt
Nu ro dė pra dė ti vi di nį ty ri mąSu si sie ki mo mi nist ras Eli gi jus Masiu lis va kar iš kvie tė Trans por to inves ti ci jų di rek ci jos (TID) va do vą Al mi ną Ma čiu lį ir nu ro dė pra dė ti tar ny bi nį pa tik ri ni mą dėl ži niasklai do je pa vie šin tų fak tų apie al koho lio var to ji mą dar bo me tu ir darbo vie to je.
Pa sak mi nist ro, nė vie no je valsty bi nė je įstai go je, kaip ir vals ty bės tar ny bo je, ne to le ruo ti nas al ko ho lio var to ji mas, dar bo lai ko draus mės pa žei di mai ir ki ti su dar bu ne su si ję už siė mi mai, to dėl TID ne dels da ma pri va lo at lik ti tar ny bi nį pa tik ri nimą, o kal ti dar buo to jai ir jų dar bą kont ro liuo jan tys va do vai tu ri sulauk ti tar ny bi nių nuo bau dų.
TID va do vui taip pat pa ves ta užtik rin ti, kad vi si dar buo to jai įstaty mų nu sta ty ta tvar ka ati dirb tų lai ką, ku rį sky rė da ly vau ti ne darbi nia me ren gi ny je.
„Vy nas – ne al ko ho lis“Ket vir ta die nį vie na te le vi zi jos žinių lai da pa ro dė re por ta žą, kaip dar ne si bai gus dar bo die nai TID pa tal po se bu vo su reng tas po bū vis su al ko ho li niais gė ri mais.
„Vy nas nė ra al ko ho lis, jis var toja mas ir Eu ro pos Ko mi si jos su si tiki muo se“, – tai pa reiš kė TID direk to riaus pa va duo to jas Gin tau tas Pred ke lis, kai jo va do vau ja mo je įstai go je žur na lis tai ap ti ko be švenčian čių dar buo to jų. Ki ti šios įstaigos dar buo to jai tvir ti no, kad vyks ta įpras ta de šim ties mi nu čių per trau
kė lė. „Tai pa pras čiau sia de šim ties mi nu čių per trau kė lė“, – slėp dama si nuo te le vi zi jos ka me rų tei gė dar buo to ja. Vi sa tai vy ko ket virta die nio po pie tę, dar bo die nai dar ne si bai gus. TID dar buo to jai kil nojo tau res, pil nas al ko ho lio.
Pas lė pė bu te lį bren džioVals ty bi nė je įstai go je tre čią va landą die nos vy ko po bū vis, ku ria me bu vo var to ja ma ir al ko ho li nių gėri mų. Iš vy dę žur na lis tus, dau gelis dar buo to jų ėmė slėp ti gė ri mus, kai ku rie sten gė si pa si slėp ti ir patys. Kai ku rie jų ne tgi pa li ko ir asme ni nius mo bi liuo sius te le fo nus.
Kol vie na val di nin kė aiš ki no, kas švęs ta, ki ti po bū vio da ly viai puolė slėp ti įkal čių. Vie na jų pa griebu si bu te lį bren džio įdė jo jį į spinte lę, ta čiau vy no ir ki to al ko ho lio tau rės li ko ant sta lo. Vė liau pa vaduo to jas ban dė įti kin ti, kad to kie po bū viai dar be ga na įpras ti. Neo ficia lių šal ti nių duo me ni mis, po būvį su ren gė šios įstai gos dar buo tojai, ku riems bu vo iš mo kė ti prie dai prie al gų. Jie su ren gė pa dė kos pobū vį įmo nės va do vams.
Slaps tė si poil sio kam ba ry jeJau ir anks čiau pa si tai ky da vo įro dymų, kad įvai rio se vals ty bi nė se įstaigo se dar bo me tu gir tau ja ma. Ta čiau to li gra žu ne vi sais at ve jais pa vykda vo įro dy ti tar ny bi nį nu si žen gi mą ir nu baus ti kal tus. Be to, ne re tai pro pirš tus žiū ri ma į „vie nos ki tos taure lės“ iš len ki mą dar bo me tu. Papras tai, jei gu ap si spren džia ma bausti, pa ski ria ma sim bo li nė 100–300 li tų bau da. Ir tuo vis kas bai gia si.
Prieš po rą me tų pa skli do įta ri mai, kad dar be gir tau ja „Vals ty bės žinių“ va do vas Jo nas Lion gi nas. Kaip įta ria ma, ap svai gęs nuo al ko ho lio J.Lion gi nas vi są dar bo die ną iš bu vo už si ra ki nęs poil sio kam ba ry je. Durų neat vė rė net Sei mo ko mi si jai, o nuo žur na lis tų iš sep tin to vir šu ti nio aukš to ban dė spruk ti per sto gą.
J.Lion gi nas at si pir ko pa pei ki mu, o va do vy bė, vie na ran ka sky ru si pa pei ki mą, ki ta ne kar tą pa ma lo nino „Vals ty bės ži nių“ va do vą tūkstan ti niu prie du prie at ly gi ni mo.
Be je, pir mą kar tą įsa ky mas dėl prie do prie kiek vie no mė ne sio algos bu vo pa si ra šy tas iš kart po to, kai di rek to rius ga vo pa pei ki mą.
Pats J.Lion gi nas ven gia ži niasklai dos, pa sta rą jį kar tą pa klaustas apie prie dą, lie pė ne šdin tis iš įstai gos.
Ne dirbs tik du mė ne sius2010 m. vasario 2ąją dar be neblai vi už tik ta ir dvi klien tes iš plūdu si Pa ne vė žio ant sto lė Va len ti na Žy de lie nė dviem mė ne siams ne teko tei sės at lik ti ant sto lio funk ci jas. Taip šių me tų pra džio je nu spren dė
Lie tu vos ape lia ci nis teis mas, ku ris kons ta ta vo, kad V.Žy de lie nė sa vo el ge siu su men ki no ant sto lio, kaip vals ty bės tar nau to jo, au to ri te tą visuo me nė je.
Tei sė jų ko le gi ja pa li ko ga lio ti Lie tu vos ant sto lių rū mų Ants to lių gar bės teis mo spren di mą, ku riuo V.Žy de lie nei bu vo skir ta draus minė nuo bau da – tei sės at lik ti antsto lio funk ci jas atė mi mas dviem mė ne siams.
Teis mas kons ta ta vo, kad darbe ne blai viai (nu sta ty tas 1,82 promi lės gir tu mas) už tik tai ant sto lei bu vo pa skir ta ne pa ti griež čiau sia nuo bau da (grė sė net bū ti at leistai), be to, pa skir da mas draus mi nę nuo bau dą Gar bės teis mas tai pada rė dviem mė ne siams, nors įstaty mas nu ma to, kad to kia tei sė ga li bū ti atim ta iki še šių mė ne sių.
Sei me svai ga lų ne be par duo da maNie kaip prieš ke le rius me tus ne buvo nu baus tas Sei mo na rys Gin tautas Mi ko lai tis, įtar ti nai šli ti nė jęs po Sei mo rū mus, kai vy ko par lamen to ple na ri nis po sė dis, ku riame klau sy ta si Vy riau sy bės me ti nės ata skai tos. Par la men ta rų su ta ri mu jis tik bu vo pa ša lin tas iš ple na ri nių po sė džių sa lės. Tie sa, prii mant tokį spren di mą, G.Mi ko lai čio sa lė je jau ne bu vo. Prieš tai jis bu vo pa stebė tas šli ti nė jan tis žur na lis tų lo žėje, ten vos ne parg riu vo.
Sei mo na riai kal bė jo, kad G.Miko lai tis ne pir mą kar tą bu vo pa stebė tas iš gė ręs. Ta čiau Sei mo na rys ti ki no ne var to jęs al ko ho li nių gė rimų. Sei mo Eti kos ir pro ce dū rų komi si ja taip pat ne su ge bė jo įro dy ti,
kad G.Mi ko lai tis el gė si ne tin kamai, to dėl jis nie kaip ne bu vo nubaus tas. Tie sa, po šio įvy kio bu vo ini ci juo tas spren di mas ne bep rekiau ti al ko ho li niais gė ri mais Seimo vie šo jo mai ti ni mo įstai go se.
Anks tes niuo se Sei muo se pa sitai ky da vo dar įžū les nių gir ta vi mo at ve jų. Sy kį par la men ta ras Kęs tutis Ska ma ra kas ne tgi pils tė bren dį ple na ri nių po sė džių sa lė je, dar nesi bai gus pa čiam po sė džiui. K.Skama ra kas nie kaip ne nu baus tas.
Da bar ti nia me Sei me fak tiš kai nebu vo at ve jų, kad tau tos iš rink tieji dar bo me tu bū tų gir ta vę. Tik sy kį ki lo klau si mų, ar ne pikt nau džiauja svai giai siais gė ri mais Ato mi nės ener ge ti kos ko mi si jos pir mi nin kas Ro kas Ži lins kas.
At leis tas po teis mų ma ra to no2009 m. už fik suo ta, kad po dar bovie tę ne blai vus šli ti nė ja Vy riau sybės at sto vas Šiau lių ap skri ty je Vaclo vas Vol ko vas.
Tei gia ma, kad at vy kus po li ci ninkams V.Vol ko vas slaps tė si – bu vo už si da ręs tua le te, pa skui spru ko į tam sų pa sta to tre čią aukš tą, neprik lau san tį Vy riau sy bės at sto vo Šiau lių ap skri ty je tar ny bai. Kiek vė liau bu vo pa tik rin tas val di ninko blai vu mas, al ko ho lio ma tuoklis ro dė leng vą – 1,08 pro mi lės – gir tu mą.
Po tar ny bi nio pa tik ri ni mo V.Volko vas bu vo at leis tas iš pa rei gų. Ta čiau ga na il gai už tru ko teismų pro ce sai dėl to kio Vy riau sy bės spren di mo tei sė tu mo. Tik per nai pa va sa rį V.Vol ko vas ga lu ti nai nete ko dar bo.
Puo tos dar be baus mių neužt rau kia
Pa si tai ko, kad dar bo vie to je, įskai tant ir vals ty bi nes įstai gas, iš ge ria ma ar net gir tuok liau ja ma. Ta čiau daž niau siai už tai tik įspė jama ar skiriamos nedidelės bau do s. At leidi mų iš vals ty bi nio dar bo dėl gir tuok liavi mo pa si tai ko itin re tai.
Šventė: � dar bo me tu iš lenk tos tau re lės rim tu nu si žen gi mu ne lai ko nei val di nin kai, nei jų va do vai. Alg ri do Ku bai čio (BFL) nuo tr.
Sy kį par la men ta ras K.Ska ma ra kas ne tgi pils tė bren dį plena ri nių po sė džių salė je, dar ne si bai gus pa čiam po sė džiui.
šeštadienis, vasario 4, 2012
7
lietuva
To kią Da lios Gry baus kai tės pozi ci ją po ša lies va do vės su si ti kimo su so cia li nės ap sau gos ir dar bo mi nist ru Do na tu Jan kaus ku va kar iš dės tė Pre zi den tės pa ta rė ja Daiva Ul bi nai tė. „Ats ki ros mi nis te ri jos ne koor di na vo veiks mų ir šią pro b lemą spren dė ga na frag men tuo tai“, – žur na lis tams ša lies va do vės pozi ci ją pristatė D.Ul bi nai tė.
„Pre zi den tės tei gi mu, ad mi nistra ci nių ge bė ji mų ir stra te gi nio plana vi mo sto ka ap skri tai yra es mi nė prie žas tis, ko dėl šios Vy riau sy bės dar bas daž nai ne duo da rei kia mų re zul ta tų“, – sa kė pa ta rė ja.
Jos tvirtinimu, Pre zi den tė per su si ti ki mą pa brė žė po rei kį perskirs ty ti esa mus iš tek lius ir jų nukreip ti jau ni mo užim tu mui di dinti. Tarp per skirs to mų tu rė tų bū ti ir val di nin kų mo ky mams ku ror tuo se nu ma to mos lė šos.
Mi nist ras tei gė, kad prie mo nės, ku rių šio je sri ty je im ta si, duo da rezul ta tų, bet pri pa ži no, jog Lie tu va
Eu ro pos kon teks te pa gal jau ni mo užim tu mą at ro do pra stai. Pa sak D.Jan kaus ko, per nai jau ni mo nedar bas Lie tu vo je su ma žė jo nuo 33 pro c. me tų pra džio je iki 31 pro c. jų pa bai go je.
„Šiuo at ve ju iš tik rų jų Lie tu vos si tua ci ja su dė tin ga, pa ly gin ti su vidu ti niš kai at ro dan čio mis ES valsty bė mis, ta čiau, kaip ir su si ti ki me kal bė jo me, di na mi ka, tie spren dimai, ku rie bu vo priim ti, duo da ga limy bę ti kė tis, kad di na mi ka iš lai kys tas pa čias ten den ci jas ir ma žė jant vi sam ne dar bui Lie tu vo je kartu ma
žės jau ni mo ne dar bas. Ti ki mės, kad net la biau ne gu iki šiol“, – žur nalis tams sa kė mi nist ras. Jis taip pat tei gė, kad nors ne dir ban čio jau nimo Lat vi jo je ir Es ti jo je yra san ty kinai ma žiau (lapk ri tį jo šio se ša ly se bu vo ati tin ka mai 29,9 ir 21,8 pro c.), Lie tu vo je jo ma žė ja spar čiau.
„Jei gu ver tin tu me tik 2011 m., jau ni mo ne dar bas Lat vi jo je iš li ko pa na šaus ly gio vi sus me tus, Es tijo je, nors jis bu vo ge ro kai ma žesnis, bet 2011ai siais di dė jo. Lietu vo je me tų pra džio je jis bu vo 33 pro c., me tų pa bai go je – 31 pro c. Tai gi ten den ci jos Lie tu vo je yra net ge res nės ne gu pas mū sų kai mynus“, – tei gė D.Jan kaus kas.
Pre zi den tė per su si ti ki mą pa ragi no ne del siant pa reng ti na cio nali nę užim tu mo pro gra mą, ku rioje bū tų nu ma ty tos aiš kios, vi so se mi nis te ri jo se su de rin tos prie monės, kaip bus ska ti na mas jau ni mo įdar bi ni mas. Mi nist ro tei gi mu, tokia pro gra ma ren gia ma ir bus baig
Dūrė pirštu į bėdasIki šiol nei So cia li nės ap sau gos ir dar bo mi nis te ri ja, nei Vy riausy bė jau ni mo ne dar bo pro ble mos ne ver ti no kaip rim tos. Tokios nuo mo nės lai ko si ša lies va do vė ir pa brė žia, kad mi nis te rijos tu ri la biau koor di nuo ti veiks mus.
ta iki ba lan džio. D.Jan kaus kas minė jo, kad vie na iš nau jo vių šie met ska ti nant jau ni mo įdar bi ni mą yra vers lu mo ska ti ni mo fon do mik rok re di tai. Pers kirs tant struk tū ri nę pa ra mą jau ni mo įdar bi ni mą nu mato ma ska tin ti ir ki to mis nau jo mis prie mo nė mis. Jau iki šiol tai kytos leng va tos darb da viams, su tinkan tiems priim ti pa tir ties ne turin tį jau ną žmo gų. Pir ma die nį per neo fi cia lų Eu ro pos Va do vų Ta ry
bos su si ti ki mą Eu ro pos Ko mi sijos (EK) pir mi nin kas José Ma nuelis Bar ro so krei pė si į aš tuo nias ES vals ty bes, tarp jų ir Lie tu vą, su siūly mu steig ti veik los gru pes jau nimo ne dar bui ma žin ti.
Lie tu vo je, Is pa ni jo je, Grai ki joje, Slo va ki jo je, Ita li jo je, Por tu gali jo je, Lat vi jo je ir Ai ri jo je jau ni mo ne dar bo ly gis yra daug di des nis nei ES vi dur kis.
VD, BNS inf.
Prio ri te tai: �� ša�lies�va�do�vės�tei�gi�mu,�rei�kia�per�skirs�ty�ti�esa�mus� iš�teklius�ir�juos�nu�kreip�ti�jau�ni�mo�užim�tu�mui�di�din�ti.� Ša�rū�no�Ma�žei�kos�(BFL)�nuo�tr.
Pre zi den tė Da lia Gry baus kai tė pasi ra šė dek re tus dėl ke tu rių Kau no tei sė jų at lei di mo. Šių tei sė jų at leidi mui va kar vien bal siai pri ta rė ir Tei sė jų ta ry ba.
Kau no apy gar dos ad mi nist ra cinio teis mo tei sė jas ir šio teis mo pir mi nin ko pa va duo to jas Kęs tutis Gu dy nas, Kau no mies to apylin kės teis mo tei sė jai Ri man tas Buč ma, Val do nė Ra čiū nie nė ir Ge ru tis Va ra na vi čius bu vo pa davę pa reiš ki mus trauk tis iš pa reigų sa vo no ru.
Tei sė jų ta ry bos po sė dy je nepa gei da vo da ly vau ti R.Buč ma ir K.Gu dy nas.
Jie pa pra šė iš spręs ti at lei di mo klau si mą jiems ne da ly vau jant. O V.Ra čiū nie nė ir G.Va ra na vi čius norė jo paaiš kin ti si tua ci ją.
V.Ra čiū nie nė tei gė, kad ne prašy da vo ko le gų priim ti švel nes nius spren di mus.
„Spren di mams įta kos ne da riau, nes tai ga li at lik ti tik pa ts tei sė jas, nag ri nė jan tis by lą, at si žvelg da mas į by los me džia gą, įsta ty me nu maty tas ap lin ky bes, jei nu ma to švelnin ti, ir ar yra toks pa grin das, ar ne“, – kal bė jo V.Ra čiū nie nė.
G.Va ra na vi čius žur na lis tams pripa ži no sa vo veiks mais ga lė jęs pažeis ti eti ką, ta čiau tvir ti no ma nantis, kad tei sė jo pa rei gas ga lė tų ei ti ir to liau.
„Aš as me niš kai pri pa žįs tu, kad tai ga lė jo bū ti pa lai ky ta eti kos pažei di mu, nes kal bė jau ne apie savo nag ri nė ja mą by lą, bet ir to liau ma nau, jog tas pa žei di mas ne bu vo toks šiurkš tus, kad truk dy tų man to liau dirb ti sa vo dar bą. Aš sa vo
dar bą la bai my lė jau, juo la bai didžia vau si“, – tvir ti no G.Va ra navi čius.
Tei sė jas tei gė ne se niai ga vęs leidi mą dirb ti su itin slap ta in for maci ja ir ti kė jo si, kad Pre zi den tė jo neat leis.
Tei sė jų ta ry bos pir mi nin kas, Lietu vos Aukš čiau sio jo Teis mo pir minin kas Gin ta ras Kry že vi čius anksčiau yra sa kęs, kad iš Spe cia lių jų ty ri mų tar ny bos (STT) gau ta in forma ci jos, jog tarp tei sė jų bu vo užsi mez gę „ka bi ne ti niai san ty kiai“, o jų pa grin du ga lė jo bū ti ban do ma da ry ti įta ką spren di mams kai kurio se by lo se.
Apy lin kės teis mo tei sė jai neofi cia liuo se po kal biuo se esą pra šė sa vo ko le gų, nag ri nė ju sių ad minist ra ci nių tei sės pa žei di mų by las, griež tai ne baus ti jų drau gų bei pažįs ta mų.
To kią in for ma ci ją yra už fik savę STT agen tai, te le ko mu ni ka cijos prie mo nė mis at li kę ope ra ty vinį ty ri mą.
Per pust re čių me tų už tei sė jo var do pa že mi ni mą at leis ta de šimt tei sė jų.
VD, BNS inf.
Ke tu ri tei sė jai ieš ko sis dar bo
Aš ir to liau ma nau, jog tas pa žei di mas ne buvo toks šiurkš tus, kad truk dy tų man to liau dirb ti sa vo dar bą.
Ge ru tis Va ra na vi čius:
Atskiros ministerijos nekoordinavo veiksmų ir šią problemą sprendė gana fragmentuotai.
šeštadienis, vasario 4, 2012
šeštADIeNIS, vASArIo 4, 20128
savaitės interviu
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Respublikos“ spaustuvė“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.
kaRštOJI lInIJa: ReklamOs skyRIus: PlatInImO taRnyba: PRenumeRatOs skyRIus: buhalteRIJa:212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 767
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija
ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt
VYRIAUSIASIS REDAKTORIUSLukas Miknevičius – 219 1386
VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUSPAVADUOTOJAIrma Verbienė – 219 1371
MIESTAS:Matas Miknevičius – 219 1373Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391LIETUVA:Stasys Gudavičius – 219 1390EKONOMIKA:Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374Lina Mrazauskaitė – 219 1388PASAULIS:Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS:Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258Mantas Stankevičius – 219 1383ŠEŠTADIENIS:Darius Sėlenis – (8 37) 302 276Laima Žemulienė – 219 1374TV DIENA:Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380370:Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370FOTOGRAFAI:Gediminas Bartuška – 219 1384Simonas Švitra – 219 1384
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379
SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688
PLATINIMO TARNYBA: 261 1688
Sta sys Gu da vi čiuss.gudavicius@diena.lt
– Kiek ver ty bių pra ras ta negrįž ta mai per gais rą Ty tu vė nų vie nuo ly no an samb ly je?– Ne ma žiau kaip 30 itin di delės ver tės li tur gi nio me no ver ty bių, ku rios bu vo eks po nuo ja mos Ty tuvė nų vie nuo ly no an samb lio pi ligri mų cent ro eks po zi ci jo je. Tai bu vo XVI–XIX a. monst ran ci jos, re likvi nės, ar no tai, mal dak ny gės ir kitos baž ny ti nio me no ver ty bės. Kai ku rios jų de monst ruo tos baž ny tinio me no pa ro do je, su reng to je per Lie tu vos tūks tant me tį.
– Ko kia pra ra di mų ver tė?– Tiks lus pra ra di mų skai čius ir vertė dar bus nu sta to ma. Dar svars toma, kas tu ri tai įkai no ti.
Ta čiau tur būt ne tiek svar bu, kiek tūks tan čių ar mi li jo nų ver tos praras tos ver ty bės, o tai, kad pra ra dimai ne grįž ta mi. Ži no ma, įma no ma iš nau jo nu kal ti auk si nius ir si dabri nius ka ta li kų li tur gi nius reik me nis. Bet jų ver tė jau bus vi sai ki ta. Juk tai bus jau ne ke lių šim tų me tų se nu mo ver ty bė, o pa ga min ta nau jai.
– O ko kia gais ro ža la ga li bū ti at kur ta?– Tai su de gęs maž daug 1 tūkst. kvad ra ti nių met rų sto gas, su de gusios kai ku rios vie nuo ly no an samblio pa tal pos, ap de gu sios sie nos. Jas at sta ty ti jau ren gia ma si. Dir ba eksper tai – ža los nu sta ty mo ko mi si ja. Konk re čiai žiū ri ma, kiek ko su de gė, ką rei kės at kur ti, bus ieš ko ma remon tui, at sta ty ti rei ka lin gų lė šų.
– Kiek ga li jų pri reik ti? Ko kie bus vals ty bės nuo sto liai dėl gais ro?– Šian dien tiks liai pa sa ky ti dar nega li ma. Da bar Ty tu vė nų an samb lio šei mi nin kai su drau di mo bend ro vėmis de rins, kiek jos skirs lė šų. Kaip ži no me, drau di mo bend ro vės yra re zer va vu sios tam tik rą su mą pini gų, bet tik po ku rio lai ko paaiškės, kiek jos konk re čiai lė šų skirs rekonst ruk ci jai.
– Ir ka da tai ga lė tų paaiš kė ti?– Ti kiuo si, maž daug po mė nesio. Va sa rio pa bai go je ar ba ko vo pra džio je bus ga li ma kiek tiks liau įvar dy ti, kiek lė šų rei kės iš vals tybės. Ma tyt, vals ty bė neiš vengs išlai dų, bet ko kių – ži no si me tik po ku rio lai ko.
Kol kas ga li me fik suo ti tik tai, ką yra pa ža dė ju si Vy riau sy bė, – 200 tūkst. li tų iš re zer vo fon do. Li kusios vals ty bės iš lai dos paaiš kės vėliau. Vie nuo ly nui su tvar ky ti, ti kimės, gal pa kaks ir drau di mo skir tų pi ni gų. Bet baž ny čiai tvar ky ti reikės lė šų iš ki tų šal ti nių.
Atk reip čiau dė me sį, kad at statant įma no ma nau do ti ir eu ro pietiš kas lė šas. Tik tam rei kė tų priim ti kai ku riuos spren di mus. Jau pa prašė me Ūkio mi nis te ri jos, kad būtų ap svars ty ta ga li my bė ir priim ti spren di mai per žiū rė ti ES fi nan suoja mus pro jek tus ir tam tik ra da lis lė šų iš jų skir ta Ty tu vė nams.
Be to, Kul tū ros mi nis te ri ja taip pat ga li per žiū rė ti kai ku rias bažny čių tvar ky bos pro gra mas ir skir ti dau giau lė šų su de gu siam an sambliui at kur ti.
– Ka da ga lė tų bū ti pra dė ti at kūri mo dar bai?– Ats ta ty mas po gais ro vyks tri mis eta pais. Pir miau sia, jau ne tru kus vie toj vi siš kai su de gu sio pi lig ri mų cent ro sto go bus už dė tos lai ki nos už dan gos, ku rios nuo įvai rių išo rės veiks nių tu ri ap sau go ti vie nuo ly no sie nas. Vė liau bus at ku ria mas sude gęs sto gas. Ti ki mės, kad šie darbai pra si dės šių me tų ge gu žę. Bent jau taip pla nuo ja ma.
Tre čias dar bų eta pas – baž ny čios pa sta to tvar ky mas. Pa gal iš anksto nu ma ty tą pro gra mą šie met turė jo bū ti tvar ko mas baž ny čios fasa das, bet, ma tyt, teks pir miau sia lė šas skir ti ne fa sa dui, bet ap de gusiam sto gui tvar ky ti.
– Gal bent jau pre li mi na riai žino ma, dėl ko ki lo gais ras?– De ja, kol kas ne. Tai klau si mas ne mums, bet ty rė jams.
– Ti ki te, kad pa vyks iš siaiš kinti prie žas tis?– (Po ne trum pos pau zės.) Per pasta ruo sius pen ke rius me tus gais rai ki lo dau giau kaip dvi de šim ty je kultū ros pa vel do ob jek tų. Iš jų 14 at ve jų bu vo pra dė ti iki teis mi niai ty ri mai, įta riant, kad ga lė jo bū ti ty či niai pade gi mai. Ta čiau nė vie nu at ve ju kal ti nu sta ty ti ne bu vo. Ne ži nau, gal Tytu vė nai taps šios ne la bai ge ros tenden ci jos išim ti mi ir anks čiau ar vėliau su ži no si me, ko dėl ki lo gais ras, kas jį su kė lė, kas dėl to kal tas.
– Gal Ty tu vė nų an samb ly je nebu vo tin ka mai įdieg ta sau gumo už tik ri ni mo, prieš gais rinio per spė ji mo sis te ma?– Iš per nai lapk ri tį po at lik tos vienuo ly no pa sta to re konst ruk ci jos pasi ra šy tų do ku men tų prieš gais ri nės
Ap nuo gin tos pa vel do ap sau gos bė dosKul tū ros pa vel do de par ta men to di rekto rė Dia na Var nai tė sa ko, kad, pa tik ri nus kai ku riuos kul tū ros pa vel do ob jek tus, keliuo se ras ta prieš gais ri nės sau gos už tik rini mo pa žei di mų. Tarp to kių ob jek tų yra ir ba ro ki nės ar chi tek tū ros me no perlas – Pa žais lio vie nuo ly no an samb lis.
Nu lis: �� Kul�tū�ros�pa�vel�do�de�par�ta�men�to�va�do�vė�D.Var�nai�tė�tei�gia,�kad�per�pa�sta�ruo�sius�ke�le�rius�me�tus�ne�pavy�ko�nu�sta�ty�ti�nė�vie�no�svar�bia�me�kul�tū�ros�ob�jek�te�ki�lu�sio�gais�ro�kal�ti�nin�ko.� � Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.
ap sau gos sis te ma Ty tu vė nuo se at rodo ne prie kaiš tin gai. Re gis, ji ten tikrai bu vo įdieg ta. Ir ga na šiuo lai kiška. Ta čiau ji ga lė jo bū ti neį jung ta.
– Kas už tai at sa kin gas?– Pas ta to šei mi nin kas tu ri už tikrin ti, kad vi sos sis te mos veik tų.
– Va di na si, ga lė jo bū ti, kad tie siog bu vo už mirš ta įjung ti prieš gais ri nes sis te mas?– Ga lė jo taip bū ti. Bet ne mes ty rėjai, ne mes nu sta to me, kaip ten iš tie sų bu vo.
– O ki tuo se kul tū ros pa vel do ob jek tuo se ir gi yra vi sos rei kiamos sis te mos? Ir jei gu yra, ar vi sos tvar kin gai nau do ja mos?– Po ka tast ro fiš kų įvy kių Ty tu vėnuo se pa tik ri no me kai ku riuos ki tus pa sta rai siais me tais di de les in vesti ci jas ga vu sius kul tū ros pa vel do ob jek tus ir ra do me pa žei di mų.
Nie ko ne lauk da mi ėmė me or gani zuo ti pre li mi na rų pa tik ri ni mą kai ku rių stam bių kul tū ros pa vel do objek tų, ku riems bu vo skir tos di džiausios in ves ti ci jos, ir jau tu ri me tam tik ros in for ma ci jos, kad bū ta tokių at ve jų, kai lai kan tis vi sų rei kala vi mų bu vo įreng tos vi sos įma nomos sig na li za ci jos, su tvar ky ta vi sa ins ta lia ci ja, vi si in ži ne ri niai tink lai, pa si ra šy tas sta ty bos bai gi mo aktas ir ko mi si ja lei do pra dė ti pa statą eksp loa tuo ti, bet po to kaž ko dėl sig na li za ci jos bu vo at jun gia mos
Tai gi, nors re konst ra vus ir vi suome nės vie šiems po rei kiams pri tai
kius kul tū ros pa vel do ob jek tus, ypač nau do jant ES lė šas, ap sau ga gaunant lei di mą ob jek tą eksp loa tuoti bent do ku men tuo se at ro do neprie kaiš tin ga, iš tie sų sig na li za ci ja, ku ri tu rė tų pra neš ti sau gos tar nyboms ar ug nia ge siams apie ga li mus pa žei di mus, ne vei kia.
Re gis, tu ri me tik rai na cio na li nio mas to pro ble mą – įreng tos pui kiausios prieš gais ri nės sig na li za ci jos, bet jos ne vei kia, neį jung tos, ne pri jungtos prie sau gos tar ny bų dis pe če rių. Jau krei piau si į kul tū ros mi nist rą Arū ną Ge lū ną, kad dėl to kios pa dėties bū tų su reng tas at sa kin gų ins titu ci jų va do vų, įskai tant ir ug nia gesius, pa si ta ri mas. Rei kia iš siaiš kin ti pa dė tį, bū ti na im tis prie mo nių, kad ne sklan du mai bū tų pa ša lin ti.
– Ku riuo se pa tik rin tuo se ob jektuo se bu vo ras ta pa žei di mų?– Ke liuo se. Bet di džiau sią su si rūpi ni mą su kė lė du ypa tin gi ob jek tai. Tai Pa žais lio vie nuo ly no an samb lis ir Ber nar di nų vie nuo ly nas Vil niuje. Pa tik ri ni mus tę si me, kad nu staty tu me vi sus ga li mus pa žei di mus ir tai, kaip juos pa ša lin ti.
– Ar tai reiš kia, kad jei gu kil tų gais ras Pa žais ly je, lauk tų pana šūs tra giš ki pa da ri niai, kaip ir Ty tu vė nuo se?– Bai su apie tai pa gal vo ti ir kalbė ti...
At ro do, kad iš 3 mln. li tų, šiemet Kul tū ros pa vel do de par tamen tui ski ria mų baž ny čioms tvarky ti, ne men ką da lį lė šų teks skir ti
ne su pla nuo tiems re mon tams, bet prieš gais ri nei sig na li za ci jai, saugos sis te moms dieg ti ir jos tin kamam vei ki mui už tik rin ti.
– Gal trūks ta ko kių nors tai syklių, tei sės ak tų?– Ne ma nau. Įvai rių prieš gais ri nės ir ki to kios sau gos lai ky mo si kul tūros ob jek tuo se tai syk lių yra gausy bė, jos la bai de ta lios. Vien to kių tei sės ak tų pa va di ni mai su ra šy ti į še šis pus la pius. Va di na si, pa čių tai syk lių ne trūks ta. Ma tyt, trūksta at sa ko my bės ir su pra ti mo, kad prieš gais ri nės sau gos rei ka la vi mų bū ti na lai ky tis prin ci pin gai ir preci ziš kai. Prie šin gu at ve ju, ne duok Die ve, tra ge di jos ga li kar to tis.
– Sei mo na rys Nag lis Pu tei kis spė ja, kad ki tas ob jek tas, ku ris ga li už si deg ti, bus baž ny ti nio pa vel do an samb lis Pa ber žė je. Tai tie sa?– Po gais ro Ty tu vė nuo se ga vo me Pa ber žės se niū no laiš ką, ku ria me ra šo ma, kad jei gu vie tos baž ny čio je kil tų gais ras, ug nia ge siai va žiuo tų iš ga na to li ir ga na il gai. Per tą laiką, kol jie va žiuo tų, ug nis ga lė tų sunai kin ti ne ma žai pa vel do ver ty bių.
– Tai ką da ry ti, kad to kios trage di jos kaip Ty tu vė nuo se, o anks čiau ir La ba no ro baž nyčio je, ne pa si kar to tų?– Pa dės tik at sa ko my bė ir su vo kimas, kad bū ti na vi sais bū dais sau goti kul tū ros pa vel dą. Į sau gos klau simus ne tu ri bū ti žiū ri ma pro pirš tus.
Tur būt ne tiek svarbu, kiek tūks tan čių ar mi li jo nų ver tos pra ras tos ver ty bės, o tai, kad pra ra di mai ne grįž ta mi.
9
ekonomikadiena.lt/naujienos/ekonomika
De ga lų kai nosVakarTinklas a95 Dyzelinas Dujos
„statoil“ 4,74 4,60 2,39
„kvistija“ 4,66 4,54 2,37
„Vakoil“ 4,73 4,58 2,38
Vid.kainavisoaptarnavimodegaliniųtinkluose.Šaltinis:www.degalukainos.lt
WTI naf ta 96,63 dol. už 1 brl.
„Brent“ naf ta 113,67 dol. už 1 brl.
šeštadienis, vasario 4, 2012
Per me tus de šim ta da liu pa di dė ju sios Lietu vos ga min to jų pro duk ci jos kai nos per nai gruo dį, pa ly gin ti su Eu ro pa, au go la biau siai. Pa ly gin ti su 2010 m. gruo džiu, jos per nai pa di dė jo 9,5 pro c. Ant ro je vie to je li ko Lat vija, kur kai nos šok te lė jo 8,9 pro c., tre čio je – Di džio ji Bri ta ni ja (8,2 pro c.). Pra mo nės produk ci ja per me tus at pi go tik Šve di jo je (3,1 pro c.), o vi so se ES ša ly se už fik suo tas vi duti nis 4,9 pro c. kai nų ki li mas.
4mln. litųLie tu vos mui ti nei kai na vo mo bi li rent ge no sis te ma.
OMXVilnius OMXRiga OMXTallinn +0,61 % +0,01 % +1,17 %
€ Valiutų kursaiŠiandienValiuTa kiekis sanTykis pokyTis
Baltarusijosrublis 10000 3,1253 –1,3479%DBsvarassterlingų 1 4,1474 –0,3292%jaVdoleris 1 2,6190 –0,9942%kanadosdoleris 1 2,6269 –0,3301%latvijoslatas 1 4,9351 –0,0324%lenkijoszlotas 10 8,2476 +0,9795%norvegijoskrona 10 4,5181 +0,2218%Rusijosrublis 100 8,6795 –0,2253%Šveicarijosfrankas 1 2,8623 –0,1500%
KainOsaugOspaRčiausiai
Jo li ta Žvirb ly tėj.zvirblyte@diena.lt
Pri rei kė apsipirkti internete„Au to mo bi lio neuž si ve du, iki parduo tu vės to li, ma žų vai kų pa likti nė ra kam, bet iš ba do ne mirš tam. Kaž ka da bu vau už sa kiu si maisto pro duk tų į na mus, už klu pus šalčiams ir su tuo su si ju siems ne pa togu mams te ko tai pri si min ti. Jau ke lis kar tus mais to pir kau e. par duo tu vėje“, – pa sa ko jo tri jų vai kų ma ma vilnie tė Vi li ja. Nors pa pras tai ap si perka tra di ciš kai, ji sa ko pa ste bė ju si e. par duo tu vės pra na šu mų. „Su tau pau ne tik lai ko, bet ir pi ni gų. E. par duotu vė je per ku tik tai, ko man rei kia. Nep ri si de du jo kių im pul so pre kių. Taip pat li kau ma lo niai nu ste binta – nors mė są, dar žo ves ar vai sius ren kuo si ne pa ti, jie bū na ypač švie ži ir ge ros pre ki nės iš vaiz dos“, – įspūdžiais da li jo si pa šne ko vė.
Pa sak e. par duo tu vės pir kė jos, pir mo mis šal tos žie mos die no mis ry te už sa ky tą mais tą kur je ris atve žė dar tą pa čią die ną, ta čiau esą vė liau už sa ky mų lai kas prail gė jo. „Ne pa to gu mų tai ne su ke lia, nes už sa kant nu ro do mas pri sta ty mo lai kas. Kai pa klau siau kur je rio, jis sa kė, kad tu ri la bai daug dar bo šiomis šal to mis die no mis“, – pa sa kojo pa šne ko vė.
Vežios visą savaitgalįTei gia ma, kad sau sio pa bai goje pra si dė jus šal čiams vie nin telė je Lie tu vo je maž me ni nio tink lo „Ma xi ma“ e. par duo tu vė je lan kyto jų pa dau gė jo ket vir ta da liu.
„Aki vaiz du, kad per šal čius žmonės ieš ko ga li my bių, kaip ma žiau ei ti iš na mų, to dėl ir ren ka si mais to pri sta ty mą į na mus. Šiuo me tu išnau do ja me vi sus sa vo pa jė gu mus, kad pre kės bū tų iš ve žio tos vi siems no rin tiems vil nie čiams. Nors įprastai už sa ky mą ga li me įvyk dy ti per po rą va lan dų, šiuo me tu ar ti miausias lais vas lai kas yra tik pir ma dienį, vi sas šis sa vait ga lis, ku ris pa gal pro gno zes nu ma to mas šal tas, jau už pil dy tas, to dėl ieš ko si me ir papil do mų ga li my bių, kad pa tei sintu me vi sų klien tų lū kes čius“, – sakė Ol ga Ma laš ke vi čie nė, bend ro vės „Ma xi ma LT“ at sto vė ry šiams su vi suo me ne. Tei gia ma, kad vil niečiams pro duk tus kas dien iš ve žioja še ši spe cia liai įreng ti au to mo biliai, ku rie pre kes ga be na iš Vil niaus
„Ak ro po lio“. Tei gia ma, kad jau metus vei kian čio je e-ma xi ma.lt parduo tu vė je kas dien ap si per ka iki 170 vil nie čių. Vi du ti nė pir ki nių krep šelio kai na – 200 li tų.
Pristato to liau nuo mies tųDau giau sia kū di kiams skir to mis ir bui ti nė mis pre kė mis pre kiau jan čios e. par duo tu vės as sor ti.lt di rek to rius Ver ne ris Pugž lys sa kė šio mis die nomis pa ste bė jęs 20 pro c. išau gu sią e. pre ky bą. „Vyk dy ti klien tų už sa kymus su spė ja me, nes sam do me kurje rių tar ny bą, ku ri mū sų klien tams pre kes iš ve žio ja vi so je Lie tu vo je. Šiuo me tu kas dien ap si per ka apie 200 pir kė jų, ak ty viau si – did miesčių gy ven to jai“, – pa sa ko jo V.Pugžlys. Vi so je Lie tu vo je vei kian čios e. mais to pro duk tų par duo tu vės, valdo mos bend ro vės „Pre kių ba zė“, di rek to rius Da rius Ja siu lis ne paste bė jo, kad dėl šal čių bū tų at si ra dę dau giau klien tų, ta čiau esą e. preky ba vis po pu lia rė ja.
„Gal būt ne su lau kė me di des nio klien tų skai čiaus, nes par duo dame kon ser vuo tus, il gai ga lio jan čius mais to pro duk tus, to kių da ly kų kaip duo nos ar pie no klien tai pas mus nenu si pirks. Pag rin di niai mū sų klien tai – bend ro vės ir ato kes nė se vie to vė se gy ve nan tys žmo nės. Jiems į na mus at ve ža me pa grin di nių mais to produk tų: alie jaus, ma ka ro nų, mil tų ir kt.“, – pa sa ko jo D.Ja siu lis.
Karš tą mais tą ga ran tuo jaŠio mis šal to mis die no mis žmo nės in ter ne tu už si sa ko ne tik mais to pro duk tų, bet ir pa ga min tų pa tieka lų. Kai lau ke spau džia šal tu kas, esą dau giau už sa ky mų su lau kia ir pi ce ri jų tinklo „Či li“ už sa ky mų cent ras. „Už sa ky mai la bai šok te lėjo aukš tyn. Pas te bė jo me, kad daugiau karš to mais to ve ža me ne tik į na mus, bet ir per pie tus į įvai rias įstai gas. Aki vaiz du, kad tik tu rė dami rim tą prie žas tį žmo nės ki ša nosį iš na mų“, – sa kė Da nu tė La šai tė, bend ro vės „Či li Hol dings“ rek la mos ir ko mu ni ka ci jos va do vė. Pak laus ta, ar klien tai ga li ti kė tis, kad mais tas ne spės at šal ti, D.La šai tė pa ti ki no, jog spe cia liuo se krep šiuo se ve žamas mais tas neat šą la net esant gana že mai lau ko tem pe ra tū rai.
Šil dy tu vas – tie siai į na musAt ša lus orams suak ty vė jo ne tik mais to pro duk tų, bet ir ki tų pre kių
e. pre ky ba. Kaip pa sa ko jo bendro vės „Se nu kų pre ky bos centras“ Elekt ro ni nės pre ky bos skyriaus va do vė Gin ta rė Jo di kai tie nė, nuo sau sio pa bai gos e. par duo tuvės e-se nu kai.lt už sa ky mų skai čius išau go 43 pro c.
„Di džiau sias už sa ky mų srau tas yra iš Vil niaus, Kau no, Klai pė dos, Bir žų, Ši lu tės ir Pa ne vė žio mies tų ir ra jo nų. E. par duo tu vė je la biausiai pa di dė jo čiuo ži mo pre kių, duji nių oro šil dy tu vų, aku mu lia to rių, elekt ro ni nių ra dia to rių, snie go valy mo įran kių, mai ti ni mo šal ti nių, skal dy mo ir ka po ji mo kir vių parda vi mas“, – var di jo G.Juo di kai tienė. Pa sak jos, nors už sa ky mų padau gė jo, e. par duo tu vė je dau giau per ka jau anks čiau už si re gist ra vę klien tai, nau jų skai čius išau go vos 3 pro c.
Ku ria si van giaiPa sak e. par duo tu vės as sor ti.lt vado vo V.Pugž lio, Lie tu vo je dar ne susi for ma vę pir ki mo e. par duo tu vėje įpro čiai. „Daž niau siai pirk da mi in ter ne tu žmo nės ieš ko nuo lai dų, ap si pir ki mo pa to gu mas jiems nė ra prio ri te tas, kaip dau ge ly je ki tų pasau lio ša lių“, – sa kė pa šne ko vas.
Dėl šios prie žas ties tra di ci nės par duo tu vės ne sku ba kel tis į e. erd vę. Bend ro vės „Ma xi ma LT“ atsto vės ry šiams su vi suo me ne Ol gos Ma laš ke vi čie nės tei gi mu, žings nis į e. pre ky bą Vil niu je pa si tei si no, bet plės tis į ki tus mies tus kol kas neke ti na ma.
Pre ky bos in ter ne tu au gi mą paste bin tys ki ti maž me ni nės pre kybos tink lai taip pat dar ne tu ri planų kurti e. parduotuves. „Ste bi me, kaip var to to jai prii ma šią nau jo vę, kaip e. pre ky bos sis te mą tai ko kiti, ak ty viai do mi mės jos ga li my bėmis. Ta čiau ar ti miau siu me tu pa tys pre ky bos in ter ne tu vyk dy ti ne planuo ja me“, – sa kė Dai nius Dun dulis, bend ro vės „Nor fos maž me na“ val dy bos pir mi nin kas.
Per šal čius – į e. par duo tu vęUž šil tų na mų lan gų siau čian tis spei gas kei čia gy ven to jų ap si pir ki mo įpro čius. Pri rei kus įsi gy ti bū ti niau sių mais to pro duk tų ir ki tų nea ti dė lio ti nų pre kių gelbs ti e. par duo tu vės.
proc.pa dau gė jo e. par
duo tu vių lan ky to jų at ša lus orams.
25
Pa to gu: � įpras tai Lie tu vo je e. par duo tu vių pa slau go mis kas dien nau doja si vos ke li šim tai žmo nių, ta čiau pa spau dus šal tu kui ap si pirk ti ne i šei nant iš na mų ta po pa to gu dar di des nei da liai žmo nių.
„Shut ters tock“ nuo tr.
Jie su gu lė į di džiu lį al bumą „Sta nis lo vas Kuz ma“
(iš lei do R.Pak nio lei dyk la), ku rio pri sta ty mo šven tė praė ju sį trečia die nį įvy ko Tai ko mo sios dai lės mu zie ju je Vil niu je. Į kny gos prista ty mą S.Kuz ma, ly di mas žmonos Li dos, at vy ko tie siai iš San tariš kių kli ni kų. Skulp to rių at ly dė jo ir bū rys me di kų – drau gais ta pusių šir dies chi rur gų.
„Skulp to rius be bend ruo me nės ne ga li eg zis tuo ti – jis su si jęs su tau ta, su žmo nė mis, ne tik su arti mai siais. Kai tam pi vie nu bend ru kū nu su tau tos li ki mu, ta da ga li ma gal vo ti apie skulp to riaus kū ry binį dar bą. Bet ma no dar bai nie ka da ne bū tų pa ju dė ję, jei gu ne šir dies chi rur gai – jie ma ne kū rė vi są laiką. Kiek vie nas ma no dar bas su sijęs su di de lė mis me di ci nos in ves tici jo mis“, – ne slė pė S.Kuz ma.
Me ni nin kas pri si mi nė, kaip žmo nės Pa ne vė žy je su rė mė pečius, kad iš kil tų Lie tu vos di džio jo ku ni gaikš čio Alek sand ro skulp tūra. Ir ji iš ki lo ste buk lin gu bū du – per de vy nis mė ne sius, kai per tiek lai ko skulp tū ro je be veik neį ma noma nie ko pa da ry ti. Ga li ma ma nyti, kad tai – mis ti ka.
„Kar tais pa jun tu, kad žmo nių susi tel ki mas duo da tiek jė gų, to kia adre na li no aud ra iš tin ka, kad pa ts neži nai, kaip pa da rai tą dar bą. Gal būt pa ju tau tą – vie ny bės su žmo nė mis – pul sa vi mą. Jau čiuo si kaip bend ras vi sų kū nas“, – sa kė S.Kuz ma.
Tap ti me ni nin ku – la bai sun kus ke lias. Anot pa šne ko vo, neuž tenka ga bu mų, neuž ten ka pa stan gų, neuž ten ka pra kai to. Rei kia šio to dau giau, kad ži no tum, jog tas pašau ki mas skir tas tau. Ki ta ver tus, kad su vok tum, ką tu ri dirb ti.
Skau du dėl Lie tu vosNa cio na li nės pre mi jos lau rea tas S.Kuz ma su ren gė tik vie ną per sona li nę pa ro dą – 1996 m. Vil niaus „Var tų“ ga le ri jo je. Pas kui ne puolė į drau gys tes su ga le ri jo mis. Nei vals ty bė, nei mu zie jai iš me ni nin ko nė ra nu pir kę nė vie no dar bo. Daugu ma jo kū ri nių iš si bars tę po Lie
tu vą ir pa sau lį – juos pri me na tik fo tog ra fi jos dai li nin ko dirb tu vė je.
S.Kuz ma – sa vi to sti liaus skulpto rius. Jo skulp tū ros tu ri są sa jų su liau dies me no pa vyz džiais, daž na pri me na tam tik rą ri tua lą.
Ne ma žai me tų, kai Šiau liuo se įsi kū rė S.Kuz mos „Šau lys“ – geriau sių spor ti nin kų sim bo lis. Vilniaus An ta kal nio ka pi nė se esan čiai Sau sio 13osios au kų ka pa vie tei skulp to rius iš ka lė „Pie tą“. Įė ji mą į Na cio na li nį dra mos teat rą pa ženkli no „Mū zo mis“, o at kur tas šventų jų sta tu las už kė lė ant Vil niaus ar ki ka ted ros sto go. Pro du pa staruo sius kū ri nius praei nu kas dien – jie se niai ta po Vil niaus erd vių da limi. Tai – pa grin di nis jų mu zie jus.
Sak ra li nio me no pa vyz džių S.Kuz ma su kū rė baž ny čioms: Elekt rė nų baž ny čią puo šia jo „Prisi kė lęs Kris tus“, Ni dos – „Nuk ryžiuo ta sis“. O kur dar ant ka pi niai pa mink lai ir ma žo sios skulp tū ros? Sta nis lo vas iš ka lė pa mink lus rašy to jai Jur gai Iva naus kai tei, dai ninin kei Bi ru tei Al mo nai ty tei ir dar bū re liui iš ke lia vu sių į ana pi lį.
Per du de šimt me čius Lie tu va tapo vi siš kai ki to kia – žmo nės ne sudu ria ga lo su ga lu, pa lie ka tė vy nę, emig ruo ja. Juk žu vu sie ji Sau sio 13ąją ne dėl to kios Lie tu vos ko vo jo. Ar me ni nin kas ne nu si vy lė Lie tu va?
„Skau du, kad ši taip yra. Bet tikiu, kad pri si kė li mo grū dai išsprogs. Gal blo gai at lie ku sa vo mi si ją? Juk me ni nin kai tu ri kelti tau tos dva sią ir ją ves ti pir myn. Kai po li ti kai to ne be ga li pa da ry ti, tu ri at si ver ti vi siš kai ki tos ga lios.
Ir ti kiu, kad tos ga lios at si vers“, – vy lė si S.Kuz ma.
Lau kia šir dies do no roSkulp to rius daug me tų ko vo jo už sa vo svei ka tą – už sa vo gy ve ni mą. At ro do, kad šir dis jam bu vo skirta pa čios lem ties, kad toks skulpto riaus li ki mas. Tu pa sveik si, bet pa skui dirb si, nes tau skir ta kū rėjo mi si ja.
Ta čiau jo šir dis ne be no ri plak ti kū ry bos rit mu. S.Kuz ma nuo rugsė jo lau kia šir dies do no ro. Praė jusiais me tais skulp to rius li go ni nė se pra lei do aš tuo nis mė ne sius.
„At si sa ko jo šir du tė to liau dirbti, – liūd nai iš ta rė me ni nin ko žmona L.Kuz mie nė. – Gy dy to jai la bai sten gia si – at li ko ke lias ope ra cijas: į šir dį įdė jo ke lis sten tus, pakei tė sti mu lia to rių. Ta čiau pro gnozės to kios, kad ki to ke lio nė ra, tad lau kiam do no ro. Ba dau ja sme genys, ba dau ja kū nas – jis vi sas sublo go, ei na į ty lu mą.“
1978 m. skulp to riui bu vo pakeis ti du šir dies vož tu vai. Su dėtin gą ope ra ci ją at li ko pro fe so riai Al gi man tas Mar cin ke vi čius, Vytau tas Sir vy dis ir Gied rius Už davi nys. Ta da S.Kuz mai bu vo 31i, o šian dien – 64eri.
„Sta sys – tai me di kų še dev ras. Širdies chi rur gi jo je – dau gy bė moks lo nau jie nų, to dėl me di kai nuo lat to buli no tą sa vo še dev rą. Ope ruo ta jo širdis dir ba ke lis de šimt me čius, o ku rį lai ką – ir virš va lan džius. Ne tik Stasio gy ve ni mas uni ka lus. Jis pa ts unika lus me di ci nos pa sau ly je“, – pa sako jo L.Kuz mie nė.
Kal bos apie gy ve ni mo pra smęJis vi są gy ve ni mą bu vo stip rus, dar bin gas – klus niai ir azar tiškai vyk dė Aukš čiau sio jo jam skir tą mi si ją. Svei kas žmo gus tiek ne pada ro, kiek pa da rė S.Kuz ma po širdies ope ra ci jos. Prieš ope ra ci ją jis ne bu vo nei ypač ta len tin gas, nei ži no mas, nei gar sus.
Da bar jis taip pat ne sto ko ja kū rybi nių min čių ir po lė kio: „Kol esam gy vi – dir bam. Jei gu gy ven siu, bus staig me nų.“
šeštADIeNIS, vASArIo 4, 2012
Gy ve ni mą nu lė mė šir dis
Lai ma Že mu lie nė
Al bu mo „Sta nis lo vas Kuz ma“ prista ty mo va ka ras įvy ko praė jusį tre čia die nį Tai ko mo sios dai lės mu zie ju je Vil niu je. Ne pai sy da mi šal čių, čia su plau kė gau sy bė Stanis lo vo Kuz mos ta len to ger bė jų: me ni nin kų ir ne me ni nin kų, bi čiulių, drau gų, gi mi nai čių, šir dies chirur gų, il gus me tus gy džiu sių ir tauso ju sių jo sveik atą.
Pa si ju to lyg bū tų mi ręs„Al bu mu esu pa ten kin tas 120 procen tų“, – iš vy dęs lei di nį apie sa ve ir pa gau tas emo ci jų, lei dė jui Rai mondui Pak niui sa kė skulp to rius.
„Al bu mas pra no ko ma no lū kesčius. Kri tiš kai žiū rė jau į sa vo darbų komp lek tą. Ma nau, kad Izaokas Zi bu cas ir Arū nas Bal tė nas pa da rė nuo sta bų dar bą“, – knygos pri sta ty mo va ka re kal bė jo pats S.Kuz ma.
Al bu mą „Sta nis lo vas Kuz ma“ iš lei do R.Pak nio lei dyk la. Skulpto riaus kū ri nius jam nu fo tog ra fa vo A.Bal tė nas. Al bu mo di zai ną su kū rė Niu jor ke gy ve nan tis Kuz mų moks lo drau gas dar iš tuo me tės M.K.Čiurlio nio me no mo kyk los lai kų I.Zi bucas. Įžan gi nį straips nį pa ra šė jau nosio s kar tos me no ty ri nin kas Kęs tu tis Ša po ka. Kny go je pa teik ta ir pa ties skulp to riaus min čių.
„Tai – kny gos at si ra di mo šven tė. Į kny gą žiū riu kaip į me no kū ri nį, ku ris pa ro do me ni nin ką, kaip pats ne si ti ki ir neį si vaiz duo ji. Ne la bai ti kė jau si sa vo gy ve ni me tą kny gą pa ma ty ti. To dėl da bar, kai į ją žiū
riu, jau čiuo si, tar si jau bū čiau miręs“, – po kšta vo S.Kuz ma ir kar tu dė ko jo lei dė jams, rė mė jams, draugams, ku rie jį rė mė prie sie nos tą kny gą pareng ti.
Su si pa ži no su au to riu mi„Sta sys, reng da mas tą kny gą, pasa kė, kad ne si no ri jo kių kompli men tų. Te gul žmo nės ją ver tina pa gal dar bus, o ne pa gal kie no nors su for muo tą nuo mo nę. Mums pa si se kė – lei dyk la pa rin ko jau ną me no ty ri nin ką. Mes jo ne pa žįs tame, nei Sta sys, nei aš su juo ne same bend ra vę. Tai bus ob jek ty viausias po žiū ris į žmo gų, pri klau san tį ne tai kar tai, ku ri šian dien reiš kia si vi sa jė ga“, – pa sa ko jo skulp to riaus žmo na, taip pat me ni nin kė – ke rami kė Li da Kuz mie nė.
Tik tą va ka rą S.Kuz ma su si pa žino su įžan gi nį straips nį apie jį para šiu siu K.Ša po ka, ir jie vie nas kitam pa spau dė ran ką.
Al bu me „Sta nis lo vas Kuz ma“ me no ger bė jai pa ma tys Šiau liuo se įkur din tą skulp tū rą „Šau lys“, sausio 13osios au koms Vil niaus Anta kal nio ka pi nė se iš kal tą „Pie tą“, įė ji mą į Na cio na li nį dra mos teatrą puo šian čias „Mū zas“ ir dau gelio ki tų kū ri nių fo tog ra fi jas.
Skai ty to jai ras ir ne ma žai sakra li nio me no pa vyz džių, ku riuos S.Kuz ma su kū rė ke lioms Lie tu vos kai mų ir mies tų baž ny čioms, antka pi nių pa mink lų ži no miems ša lies žmo nėms ir ma žų jų skulp tū rų.
Iš leis ti pa ra gi no vers li nin kaiBe ne prieš dve jus me tus skulp to riui pa si tai kė pui kūs už sa ko vai – versli nin kai Bi ru tė ir Vir gi ni jus Kantaus kai. Kai S.Kuz ma bai gė už saky tą skulp tū rą, jie pa si tei ra vo: „O kur al bu mas apie jus?“ Skulp torius at sa kęs, kad tai daug kai nuo ja, kad da bar – eko no mi nė kri zė. Tačiau vers li nin kai pa ra gi no: „Jūs tik
or ga ni zuo kit. Mes pa dė sim.“ Kantaus kai pa rė mė al bu mo lei dy bą, pa skui su ra do ir dau giau rė mė jų.
„Kai Izao kas ma ke ta vo kny gą, palai kė me su juo ry šį elekt ro ni niu pa š tu, – pa sa ko jo skulp to riaus žmo na Li da. – Jis at siun tė ke lis ma ke tus. Dis ku ta vo me, ku rių kū ri nių rei kė tų, ku rių ga li ma ne ro dy ti, nes fo tog ra fas A.Bal tė nas nuo trau kų pa tei kė daug – vis ką la bai ati džiai fik sa vo dvejus me tus. Di zai ne ris pa da rė švie sią kny gą – pa ju to Sta sio esy bę.“ Anot L.Kuz mie nės, skulp to riaus dar bas – sun kus, ap stu dul kių, pra kai to, o kny go je vis kas kaip šven tė – at rodo, kad to nė ra. S.Kuz mos dar bai – grakš tūs, švel nūs, pa ky lė ti.
„P.Pak nio lei dyk la da rė vis ką, kad kny ga išei tų pui ki“, – džiaugė si L.Kuz mie nė.
„Da rant tą kny gą aš pra dė jau suvok ti, kad al bu mas – at ski ra speci fi ka, tai – kny gos me no da lis“, – sa kė S.Kuz ma.
„Ne la bai ti kė jau si sa vo gy ve ni me tą kny gą pa ma ty ti“
Da bar, kai į al bu mą žiū riu, jau čiuo si, tarsi jau bū čiau mi ręs.
1
Kū ry ba: �� an�ge�lo�sar�go�pa�ly�tė�tas�ne�tik�skulp�to�riaus�S.Kuz�mos�gy�ve�nimas,�bet�ir�jo�kū�ri�niai�–�grakš�tūs,�šil�ti,�dva�sin�gi,�nu�glu�din�ti�iki�to�bu�lu�mo,�tu�rin�tys�są�sa�jų�su�lie�tu�vių�liau�dies�me�nu�ir�ri�tua�lais.�Vil�niaus�An�ta�kal�nio�ka�pi�nė�se�esan�čiai�Sau�sio�13osios�au�kų�ka�pa�vie�tei�skulp�to�rius� iš�ka�lė�„Pie�tą“.�Įė�ji�mą�į�Na�cio�na�li�nį�dra�mos�teat�rą�pa�ženk�li�no�„Mū�zo�mis“,�o�atkur�tas�šven�tų�jų�sta�tu�las�už�kė�lė�ant�Vil�niaus�ar�ki�ka�ted�ros�sto�go.�� Si�mo�no�Švit�ros�ir�Arū�no�Bal�tė�no�nuo�tr.
Gal blo gai at lie ku savo mi si ją? Juk me ninin kai tu ri kel ti tautos dva sią ir ją ves ti pir myn.
Sta nis lo vas Kuz ma:
10
tema
Pats nau jau sias S.Kuz mos darbas – „Vi zi ja“.
„Vėl ar tė ja gy ve ni mo lū žis. Vi sada prieš gy ve ni mo lū žį ku riu „Vizi ją“. Prieš šir dies ope ra ci ją da riau tam sią „Vi zi ją“, o da bar lau kia kiti da ly kai – da rau švie sią. Ta me yra fa ta liš ku mo“, – sa kė me ni nin kas. Gal dėl to žmo gus ope ruo ta šir dimi tiek daug su kū rė, kad ša lia buvo ji – Li da? Ta čiau ji ne lin ku si dėlio ti sau „paukš čiu kų“, esą ar ša lia bū tų bu vu si ji, ar ki ta mo te ris, vis tiek kas nors bū tų bu vę ša lia. Taip gy ve ni me išė jo – juo du, paaug liai, kar tu mo kė si tuo me tė je M.K.Čiurlio nio me no mo kyk lo je, pa skui – Dai lės ins ti tu te, dau ge lį me tų bu vo ar ti vie nas ki to.
„Šian dien į li go ni nę va žia vau tik vie ną kar tą“, – kal tai sa kė Li da. Bū da vo, jis blo gai jau čia si: ir val gyti ne ga li, ir ke pe nys at si sa ko dirbti, ir inks tai strei kuo ja. Ta da Li da sė da į ma ši ną ir le kia į li go ni nę per
die ną ke lis kar tus. Nu ve ža val gy ti – to, ką mėgs ta ir ga li, ir su mai ti na nors po ke le tą šaukš tų.
Kai Sta sys jau čia si ge riau, sutuok ti niai kal ba si apie gy ve nimo pra smę. Ar yra pra smė to liau gy ven ti? Kiek dar ga li ma gy venti, kiek dar ga li ma no rė ti iš gy veni mo? Skulp tū rų pa da ry ta, vai kai užau gin ti, anū kų jau yra. Tai kam gy ven ti – tam, kad mo kes čius mokė tų? Kai S.Kuz ma taip pe si mis tiškai dės to sa vo min tis, žmo na jam sa ko, kad ateis pa va sa ris, kad jie dar išeis ant ža lios pie vos, pa sėdės, pa si šil dys sau lė je. Anks čiau jis la bai mė go pa si vaikš čio ti po Kalnų par ką.
Ta čiau pa sta ruo ju me tu Li da jį nu vež da vo į Bel mon tą. Ten nėra jo kių laip tų – ga li ly gia pieva vaikš čio ti pa lei Vil ne lę, žiū rė ti, kaip kren ta kriok lys. To kios bu vo jų pra mo gos praė ju sią va sa rą, kai Sta sys ne gu lė da vo li go ni nė je.
Po lė kio ir jaus mų žmo gusLai min giau sios Kuz mų die nos būda vo ta da, kai Sta sys dir bo. Ir kai pa sveik da vo po li gų. S.Kuz ma žmonai daž nai pa sa ko da vo apie bū si mą dar bą. Li da pir mo ji pa ma ty da vo jo dar bų ma ke tus. Ir kaip gi ne pa maty si, jei vy rą rei kė da vo ati trauk ti nuo dar bų – pri vers ti pa val gy ti ir pail sė ti? Kai jis įsi trauk da vo į darbus, pra ras da vo lai ko po jū tį.
„Sau go jau, kiek ga lė jau, tą medi kų še dev rą, kad jis kuo il giau
tar nau tų“, – juo ka vo Li da. Kaž kada S.Kuz ma yra sa kęs: „Me ni nin kas vi sa da pa ti ria daug aud rų. Kai jam ne si se ka, gal vo ja: dėl to, kad ve dė, kad šei my ni nis gy ve ni mas truk do bū ti me ni nin ku. Vi są lai ką ne duo da ra my bės tas ne ri mas, nes me ni ninkas yra su si ža dė jęs su sa vo kū ry ba. Skulp tū ra yra ma no pir mo ji su ža dėti nė. Be jos, dar yra mo te ris. Ir vi są lai ką vyks ta kon ku ren ci ja: ar mo teris, ar me nas paims vir šų.“
O da bar jis kal ba: „Pag rin di nė ma no mū za yra žmo na, su ku ria drau gau ja me nuo aš tun tos kla sės. Per pa čius sun kiau sius gy ve ni mo mo men tus ji bu vo ir te bė ra su mani mi. Esu la bai lai min gas žmo gus. Ma nau, jei ne ji, ma no kū ry ba būtų bu vu si tik rai ki to kia. Juk daug ką nu le mia at si tik ti nu mai.“
Sta sys ne slė pė, kad jo cha rak teris – su dė tin gas. „Tris die nas manęs neieš kok, ne ži nau, kur bū siu“, – ne kar tą jis yra sa kęs žmo nai,
šeštADIeNIS, vASArIo 4, 2012
Sta sys – tai me di kų šedev ras. Šir dies chi rurgi jo je – dau gy bė mokslo nau jie nų, to dėl me di kai nuo lat to bu lino tą sa vo še dev rą.
Li da Kuz mie nė:
Dar bo vie tė: �� sa�vo�skulp�tū�ras�S.Kuz�ma�Vil�niaus�Užu�py�je�esan�čio�je�dirb�tu�vė�je�su�kū�rė�iš�mar�mu�ro,�gra�ni�to,�me�džio,�ma�mu�to�il�čių.�Vie�no�nau�jau�sių�jo�dar�bų�–�įsi�my�lė�ju�sios�ka�ra�lie�nės�Bar�bo�ros�–�gip�si�nis�dar�bo�mo�de�lis.� � Arū�no�Bal�tė�no�nuo�tr.
Lai ma Že mu lie nė
Įžan gi nį straips nį al bu mui „Stanis lo vas Kuz ma“ pa ra šęs jau nosios kar tos dai lės kri ti kas, vie nas žur na lo „Kul tū ros ba rai“ re dakto rių Kęs tu tis Ša po ka sa kė, kad pro fe si niu po žiū riu ra šy ti tą tekstą jam bu vę ir la bai sun ku, ir labai įdo mu. Ki ta ver tus, tai bu vo ir avan tiū ra.
„Kai lei dė jas Rai mon das Pak nys pa siū lė pa ra šy ti teks tą al bu mui, su ti kau ne to dėl, kad bū čiau dide lis S.Kuz mos ger bė jas. Prie šingai – man jo kū ry ba at ro dė sve tima. Bet bū tent tuo ir rė miau si – tai man bu vo di džiu lis pro fe si nis iš šūkis, – pa sa ko jo K.Ša po ka. – XX a. 8asis de šimt me tis – va di na mo ji ty lio jo mo der niz mo epo cha – man ga na to li ma. Be to, S.Kuz ma – viešų jų erd vių skulp to rius, ir tas užsa ko mo sios skulp tū ros kon teks tas
man, kaip dai lės kri ti kui, vi są lai ką bū da vo sve ti mes nis – to je sfe ro je esu ma žai dir bęs. Tre čias da ly kas, apie pa tį S.Kuz mą nė ra rim tų meno ty ri nių straips nių. Yra ke li la bai įdo mūs in ter viu su juo, ir vis kas.“
„Ra šy ti teks tą al bu mui ap siėmiau to dėl, kad su pra tau, jog tai – tam tik ra avan tiū ra. Juk man bus la bai sun ku. To dėl ir la bai įdo mu. No rė jau pa žiū rė ti: sa ve per lau šiu ar ne. To dėl ke lias sa vai tes bu vau vi siš kai pa ra ly žiuo tas. Ban džiau šį tą skai ty ti, me džia gos ieš ko ti, bet straips nis ne ju dė jo“, – kal bė jo meno ty ri nin kas.
R.Pak nys K.Ša po kai da vė kompak ti nę plokš te lę, į ku rią bu vo sudė ti vi si S.Kuz mos kū ri niai. Jis per žiū rė jo, bet su pra to: ei ti tuo keliu – per skulp to riaus kū ry bą – nela bai pa vyks.
Ta da pra dė jo stu di juo ti praė jusio am žiaus 8ąjį de šimt me tį. Ir tai bu vo rak tas į S.Kuz mos kū ry bą.
Tas de šimt me tis – lais vė ji mo laiko tar pis. Ties mu kiš kas so viet mečio idea li za vi mas pa si trau kė į ant rą pla ną – tiek me no, tiek so cia li nė je, tiek bui ti nė je sfe ro se.
„Kai pra dė jau ty ri nė ti tą kon tekstą, at ra dau la bai daug da ly kų ir to me to skulp tū ro je. Bū tent S.Kuz ma ir bu vo tas til tas tarp 7ojo ir 8ojo de šimt me čių skulp to rių. Jis vienas pir mų jų skulp tū rą pa krei pė kur kas me ta fo riš kes ne – tiek plas tikos, tiek tu ri nio at žvil giu – link me, ir ideo lo gi za vi mo skulp tū ro je ne beli ko. S.Kuz ma bu vo vie nas pir mų jų kregž džių. Po ke le rių me tų atė jo ki ta skulp to rių kar ta: Vla das Ur ba na vičius, Kse ni ja Ja ro še vai tė, Min dau gas Na va kas, Ge di mi nas Ka ra lius.
Kai tai iš siaiš ki nau, vėl grį žau prie S.Kuz mos kū ry bos, ir ta kūry ba man at si vė rė. Su ja su ra dau kon tak tą. O kai jį su ra dau, tik rai bu vo įdo mu dirb ti“, – kal bė jo dailė ty ri nin kas K.Ša po ka.
Su si ti ko: �� su�įžan�gi�nio�straips�nio�au�to�riu�mi�K.Ša�po�ka�skulp�to�rius�susi�pa�ži�no�tik�tai�al�bu�mo�pri�sta�ty�mo�va�ka�re.� � Si�mo�no�Švit�ros�nuo�tr.
Kū ry ba at si vė rė sun kiai
blaš ko mas kū ry bos ir jaus mų audrų. Ar sun ku bu vo su juo? „Ne. Man vis kas su pran ta ma. Sta sys per daug aist rin gai dir bo, per daug aist rin gai į vi so kią vi suo me ni nę veik lą įsitrauk da vo. Jis – po lė kio žmo gus. Vis rei kė da vo nu tup dy ti ir pa staty ti ant že mės. Ir val gyt pa duoti, ir lai ku pa gul dy ti. Vi są gy ve nimą rei kė jo sau go ti jo svei ka tą. Tai ir sau go jau, kaip ga lė jau“, – kal bėjo L.Kuz mie nė.
Anks čiau Li da de rin da vo si prie vy ro, vis ką pla nuo da vo taip, kad pir miau sia dirb ti ga lė tų jis, o pati dirb da vo prie šo kiais. „Jo darbų nė ra ko ly gin ti su ma no min timis, idė jo mis. Kai yra lais vo lai ko, ką nors ir sa vo ga liu pa da ryt, – sa kė me ni nin kė. – Vie na ke ra mi ke daugiau ar ma žiau, tau ta nie ko ne nustos, ke ra mi ka nie ko ne pra ras. Bet jei gu to kiam skulp to riui kaip Sta sys ne pa dė siu, ne su da ry siu ga li my bių at si skleis ti, bus nu si kal ti mas.“
11
tema
pasaulispasaulis@diena.ltRedaktorius Julijanas Gališanskis
šeštadienis, vasario 4, 2012
Ge riau skur das ir bėdos užsienyje nei mir tis tėvynėjeImig ran tai iš Af ri kos ir Azi jos to liau plūs ta į Eu ro pą. Vie ni ieš ko ti ge ro gy ve ni mo, ki ti – pa bėg ti nuo tė vy nė je gre sian čios mir ties.
Pa vo jus: �� Grai�ki�jos�ir�Ma�ke�do�ni�jos�pa�rei�gū�nai�ne�le�ga�lius�imig�ran�tus�va�di�na�tik�sin�čia�bom�ba.� � „Scan�pix“�nuo�tr.
„Nau jie ji ko ri do riai“Anks čiau pa grin di nis imig ra ci jos ko ri do rius į Eu ro pą bu vo Vi durže mio jū ra. Ta čiau Ita li jo je, Prancū zi jo je ir Is pa ni jo je smar kiai sugriež ti nus sie nų ap sau gą nau juo ju imig ra ci jos ke liu ta po ry ti nės Euro pos vals ty bės.
An tai, Ma ke do ni ja. Pa sak Prancū zi jos lei di nio „Le Temps“, ši skur di Bal ka nų ša lis vir to vie na svar biau sių tran zi to sto te lių.
Gre ta ply tų sie nos, kaip ra šo „Le Temps“, ant ku rios pui kuoja si gra fi tis, sim bo li zuo jan tis Koso vo al ba nų su ki lė lių trium fą, sėdi ke lio li ka jau nuo lių iš Pa kis ta no ir Af ga nis ta no.
Ma ke do ni jos Lo ja no gy ven vie tė ne to li Ser bi jos sie nos vei kiau prime na pa bė gė lių su lai ky mo cent rą nei ma žą ir jau kų kai me lį.
„Vis kas pra si dė jo ta da, kai čia atvy ko pir mo sios imig ran tų gru pės. At vyk da vo po tris, kar tais po ke tu
ris žmo nes. Da bar at vyks ta de šimti mis“, – „Le Temps“ pa sa ko jo Sela mas Meh me ti, kai mo se niū nas.
22 me tų imig ran tas iš Af ga nis tano Kha nas žur na lis tams sa kė, kad at vy ko iš Kan da ha ro mies to. Ke liavo ke lias sa vai tes – per Ira ną, Turki ją, ta da Grai ki ją, kol ga liau siai pa sie kė Ma ke do ni ją.
Iš pie čiau esan čio Ma ke do ni jos Bi to los mies to Kha nas nu si ga vo iki Lo ja no, iš ten ban dė pa tek ti į Serbi ją. De ja, Ser bi jos pa rei gū nai jį jau du kar tus iš siun tė at gal į Ma ke doni ją. Ši ša lis da bar ta po jo tė vy ne.
Pa sak Kha no, jo ke lio nės tiks las – Veng ri ja, o pa skui – Va ka rų Euro pa. „Po Veng ri jos – Aust ri ja, jei vis kas vyks pa gal pla ną. Ta da į Pary žių, ten tu riu drau gų. Sun kiau sia nu si gau ti į Ser bi ją“, – sa vo tiks lus žur na lis tams iš var di jo Kha nas.
Vie tos gy ven to jai tei gė, kad imig ran tai nak vo ja va di na mo siose džiung lė se – tai brūz gy nų ruožas tarp Lo ja no ir Ser bi jos Mi ra tova co kai me lio. Ser bi jos kai me, kaip ir Ma ke do ni jos pu sė je, dau giau sia gy ve na al ba nų, ta čiau abu kai mai at skir ti.
„Sie na už da ry ta nuo 1993 m., –
sa kė Lo ja ne gyve nan tis Ble ri
mas. – Se niau šiuos du kaimus siejo glau dus ry šys. Mano ma ma ir
žmo na yra iš Mi ra to va co.“
„Kur prasi de da asfal tas – ten
Ser bi ja, kur žvyr ke lis – M a k e d o n i ja“, – pa tiksli no vie ti niai.
Tie sa, siena – kruopščiai sau go ma.
Ser bi jos po li ci ja ir ka riuo me nės pa rei gū nai pa tru liuo ja pa sie ny je ir su lai ko vi sus, ku rie ban do kirsti sie ną. Ta da par siun čia juos at gal į Lo ja ną.
Or ga ni zuo tas ga be ni mo tink lasDau ge lis kal bin tų imig ran tų pa sako jo, kad apie Lo ja no mies te lį su žino jo ar ba iš in ter ne to, ar ba iš draugų ir pa žįs ta mų.
Ta čiau se niū nas S.Meh me ti tuo abe jo ja. Gar baus am žiaus vy ras įsiti ki nęs, kad Ma ke do ni jo je vei kia gerai or ga ni zuo tas ne le ga lios imig ra cijos tink las. Jo tei gi mu, or ga ni za to riai pa si tin ka imig ran tus pie ti niuo se Gev ge li jos ir Bi to los mies tuo se, o pa skui at ve ža juos čia.
„Tie, ku riuos pa gau na Ta ba novcės sie nos pe rė ji mo punk te, taip pat at si du ria čia“, – pa sa ko jo seniū nas.
Kai mo gy ven to jai sa kė, kad Loja ne jie nie kuo met ne ma tė Ma kedo ni jos po li ci jos. Pa sie ny je pa truliuo ja tik Ser bi jos pa rei gū nai. Čia nė ra ir hu ma ni ta ri nės pa gal bos, o žie mos – šal tos.
„Visi čia el gia si taip, tar si jie (imig ran tai) neeg zis tuo tų“, – skun dė si S.Meh me ti.
Nors ES su Ser bi ja ir Ma ke do nija yra pa si ra šiu sios su si ta ri mą dėl ne le ga lių imig ran tų, Ma ke do ni joje iki šiol įsteig tas vos vie nas pa bėgė lių su lai ky mo cent ras, vei kian tis ša lies sos ti nė je Skop jė je.
O imig ran tų srau tas iš Grai kijos au ga kaip ant mie lių, nes dauge lis jų ke liau ja į Eu ro pą per Make do ni ją, užuo t pa si rin kę ke lio nę per Bul ga ri ją, nes šios sie na saugo ma griež čiau.
„Už šios upės – Eu ro pa“Grai kams ne le ga lai ke lia ne mažes nį gal vos skaus mą nei ma ke donams.
Vo kie čių dien raš čio „Ta gesAnzei ger“ žur na lis tai šių me tų pradžio je lan kė si Tur ki jos ir Grai kijos pa sie ny je esan čiuo se kai muo se ir mies tuo se.
Jiems pa vy ko pa kal bin ti čia būriais trau kian čius imig ran tus.
„Ma to te? Už šios upės – Eu ro pa. Ten vis kas pa pras čiau. Ten bū si te lai min gi, la bai lai min gi“, – imigran tams tą pa čią dai ne lę dai nuoja kont ra ban di nin kas, stum da mas val tį nuo kran to Tur ki jo je.
Šią is to ri ją pa pa sa ko jo vie nas kal bin tas ne le ga las. Pa sak jo, po de šim ties mi nu čių ke lio nės kiek
pa trū ni ju sia val ti mi Ev ro upe – jie jau Eu ro po je ir tai svar biau sia.
Ap sup tas suar tų lau kų ne grįstas ir neas fal tuo tas pur vi nas ta kas nuo upės vin giuo ja link Nea Vy sos mies te lio.
Vaiz das – at šiau rus. Pil kas be la pų me dis, krū va su si spie tu sių pilkš vų na mų, pa lai di šu nys ir viena me iš na mų, kaip pa sa ko jo žurna lis tai, ry man ti se ny vo am žiaus mo te ris. Tar si lau kian ti at vy kė lių.
Kaž ka da Nea Vy so je gy ve no 7 tūkst. žmo nių, da bar li ko apie 2 tūkst. Kaip sa ko vie ti niai, jau ni grai kai iš čia pabė go į Vo kie ti ją ar Švei ca ri ją. Da bar mies tas – apy tuš tis.
„Tik se nie ji gy ven to jai dar li ko čia. Ką aš ga liu pa da ry ti?“ – sa kė 30me tis Gior gas, vie tos ka vi nės sa vi nin kas.
Čia pat vy ras pri dū rė, kad į miestą pa sta ruo ju me tu bū riais trau kia imig ran tai. Pak laus tas, ku ri jie ei na, Gior gas at sa kė: „Iš kur aš ži nau... Bet aš jiems pa de du. Jie daž niau siai atei na nuo ko jų iki gal vos per mir kę – mo te rys ir vai kai. Aš duo du jiems pie no, ar ba tos, šio to už kas ti. Tačiau ki ti žmo nės mies te ly je bi jo jų. Ko kių li gų dar at neš?“
Grai kas sa kė, kad imig ran tai žingsniuo ja ge le žin ke lio bė giais. Daž niausiai bū na gru pės po de šimt.
At pa žin ti juos ne sun ku – susi vė lę plau kai, pur vi ni dra bu žiai, daž niau siai iš tep ti žo le ir, ži no ma, ne tai syk lin ga ang lų kal ba, ku ria jie ban do su si kal bė ti su vie ti niais.
Ki tas mies te lio gy ven to jas 67erių ūki nin kas Kos tas Ar va ni ti dis sa ko, kad imig ran tai – ne lai mė.
„Jie ei na sau su ma, plau kia upe. Ei na per vis ką. Vai kai, kū di kiai... Nuo čia iki sie nos – 5 ki lo met rai, o jie vi si per mir kę. Tai siau bin ga“, – sa kė ūki nin kas.
Ge riau ken tė ti, nei mir tiTa čiau, re gis, tik grai kams at ro do, kad imig ran tų da lia – ne pa ke lia ma. Pa tys at vy kė liai tvir ti na, kad Graiki ja – ro jus, pa ly gin ti su tuo, kas jų lau kia tė vy nė je.
Žur na lis tų mies te su tik ti imigran tai – 4 pa kis ta nie čiai ir 6 af ganis ta nie čiai – džiau gė si, kad pa galiau pa sie kė Eu ro pą. Tie sa, vy rai lau kia, kol juos iš veš po li ci ja, nes bu vo su lai ky ti. Jau niau sias jų – 17 me tų Ab dul mo bee nas, bent to kiu var du jis pri si sta tė.
Jau nuo lis pa sa ko jo, kad ke lia vo pen kias sa vai tes, o pa sta rą sias dvi die nas ne tu rė jo nė kąs nio bur no je. Tė vy nė je Af ga nis ta ne jis dir bo muilo par duo tu vė je, o tė vas į ke lio nę jį iš lei do įda vęs 5 tūkst. do le rių.
Imig ra ci jos srau tai
2009 m. Ev ro re gio ne bu vo su lai �ky ta 3,5 tūkst. imig ran tų, 2010 m. – net 47,5 tūkst.
2011 m. „Fron tex“ pa skel bė, kad �vos per vie ną mė ne sį Ev ro re gio ne bu vo su lai ky ta 9,6 tūkst. imig ran tų. Tai, pa sak agen tū ros, ab so liu tus rekor das.
2010 m. ne le ga lus Grai ki jos sie nos �kir ti mas su da rė apie 90 pro c. vi sų ne le ga laus sie nos kir ti mo ES at ve jų. 2009 m. šis skai čius sie kė 75 pro c.
Re mian tis ES Dub li no pro ce dū ra, �bet ku rio je Bend ri jos valsty bė je su lai ky ti ne lega lai iš siun čia mi į tą ES ša lį, ku rios išori nę sie ną kir to. Dau giau sia išsiųs ta bu vo į Grai ki ją.
N o r s �grai kai siekia vi sus i m i g r a n tus per duoti Tur ki jai, An ka ra dažniau siai su tin ka at gal įsi leis ti tik savo pi lie čius. Turki jos sie na su Iranu ir Ira ku – menkai sau go ma ir kalnuo ta. Imig rantams ją kirs ti nesu dė tin ga.
Af ga nis ta ne žmo nės ko vo ja. Žmo nės žudo, mirš ta. Eu ro po je gy ve na ge ri žmo nės. Jie ne ko vo ja. Čia gyve ni mas ge ras.
Įtei sin ta pro sti tu ci ja ne pa dė jo.14p.
12
pasaulis
Egiptosostinėjevakarvėlplykstelėjoprotestuotojųirpolicininkųsusirėmimai;tebesitęsianeramumai,kuriuossukėlėpofutbolorungtyniųkilusiosriaušės,kuriospareikalavo74gyvybių.Riaušiųpolicijapaleidoašariniųdujųįžmones,mėtančiusakmenisįpareigūnus.
NeramumaiNeslopsta
Ukrainosjudėjimo„Femen“aktyvistėsprieTarptautinėsledorituliofederacijosCiurichesurengėakciją,apsirengusioskaliniųdarbiniaisdrabužiais.Taipaktyvistėsreikalavo,kadfederacijaatsisakytųrengti2014m.pasaulioledorituliočempionatąBaltarusijoje.
EuropąapėmusismarkiųšalčiųbangaLenkijojenuopraėjusiossavaitėsnusinešėjau37žmoniųgyvybę.Kaikuriuosešaliesregionuosetemperatūrabuvonukritusiiki35laipsniųšalčio.Estijoješiąsavaitęrastapirmojišiaismetaisšalčioauka,Ukrainojejųskaičiusviršijošimtą.
ragiNaboikotuoti
Šalčioaukos
šeštadienis, vasario 4, 2012
Ge riau skur das ir bėdos užsienyje nei mir tis tėvynėje
Pa vo jus: � GraikijosirMakedonijospareigūnainelegaliusimigrantusvadinatiksinčiabomba. „Scanpix“nuotr.
mė ne sius į prie glau dą bu vo at gaben ta net 250 vai kų. Tarp nau jų jų gy ven to jų bu vo ir paaug lių iš Soma lio, dir bu sių pro sti tu tė mis.
Ja we das ne nu tuo kia, ką da rys to liau. „Į Ita li ją. Ta čiau kont ra bandi nin kams rei kės dar 4 tūkst. dole rių“, – sa kė vai ki nas. Tie sa, jis
pri dū rė, kad di džiau sia jo sva jo nė – Nor ve gi ja.
„Žmo nės sa ko, kad Nor ve gi ja – ge rai. Pa kis ta ne – pa vo jin ga. Nepa ly gin si su Eu ro pa. Ga liu drą siai vi siems drau gams pa sa ky ti – jei už dir ba te, va žiuo ki te čia“, – kalbė jo Ja we das.
Grai ki jos ir Tur ki jos pa sie nyje ap si lan kę ame ri kie čių dien raš čio „Was hing ton Post“ žur na lis tai su tiko 30me tį Ka ri mą. Vy ras sa kė, kad yra iš Tu ni so, o už tai, kad pa siek tų Grai ki ją, su plo jo 1 tūkst. eu rų.
Ta čiau, re gis, jis bu vo vie nas iš ne dau ge lio, ku ris pri pa ži no, kad no ri na mo, o ne į Eu ro pą.
Ke lio nė je Ka ri mas su ži no jo, kad su si rgo jo mo ti na. Ta čiau pa sas li ko pas ke lio nės or ga ni za to rius, to dėl vy ras yra „įka lin tas“ Grai ki jo je.
„No riu at gal į Tu ni są. To dėl viską pa da ry siu, tu riu pa da ry ti. Tai pir mas ir pa sku ti nis kar tas. Aš lik siu sa vo ša ly je. Taš kas, – be veik verk da mas sa kė vy ras. – Man niekur ne si se ka – nei Tu ni se, nei Turki jo je, nei Grai ki jo je.“
Imig ran tų skai čius au gaĮ Nea Vy są va ka rop at vyks ta au tobu sas. Tai, anot vie ti nių, po li ci ja.Iš li pę pa rei gū nai sa ko, kad su rinks vi sus ne le ga lus ir nu ga bens į sulai ky mo cent rą. Tie sa, nau dos iš to ma žai, nes cent rai – per pil dy ti, nau jo kus pa tik rins, už re gist ruos, o ta da vei kiau siai pa leis.
Vos prieš ke le rius me tus Grai ki jos Ev ro re gio nas bu vo Eu ro pos už kampis. Da bar tai ne le ga lų iš Af ri kos ir Azi jos su lai ky mo cent ras. Pa na šiai kaip Ita li jos Lam pe dū zos sa la. Graikai va di na šį re gio ną tik sin čia bomba. Jau ku ris lai kas grai kų pa rei gūnams čia pa de da ES sie nos ap sau gos pa rei gū nai iš „Fron tex“ agen tū ros, ku ri at sa kin ga už išo ri nių Bend ri jos sie nų ap sau gą.
Syl ves te ris Die te re nas, „Frontex“ pa rei gū nas, ko man di ruo tas iš Olan di jos, sa kė, kad Tur ki jos ir Grai ki jos sie na – di džiu lė bė da.
„Žmo nės Eu ro po je net ne ži no, kas čia de da si. O tu rė tų. Vi si, kurie no ri, ga li pa žiū rė ti“, – iro ni zavo pa rei gū nas, ku ris su 174 ko le gomis iš 26 ES ša lių da bar pa tru liuo ja pa sie ny je.
„Fron tex“ pa jė gas pa sie ny je suda ro ne tik pa tru liai, ta čiau ir tardy to jai, do ku men tų klas to ji mo spe cia lis tai, ver tė jai.
Vi si pa rei gū nai gink luo ti, ap rūpin ti nau jau sia ste bė ji mo tech ni ka, net sraig tas par niais.
„Mū sų tiks las – pa dė ti Grai kijos po li ci jai, ypač dėl imig ra ci jos, nes ge rai iš ma no me šią sri tį, – sakė Ben ja mi nas Le coin te, Pran cūzi jos sie nos ap sau gos pa rei gū nas, ste bin tis pa sie nį su pa rei gū nais iš Por tu ga li jos ir Ru mu ni jos.
Tie sa, grai kai sa ko, kad jau neapsieis be ge rai sau go mo bar je ro pasie ny je, ta čiau pik ti na si, kad ES prie šio pro jek to ne pri si dės nė cen tu.
„ES pa li ko mums tvar ky tis su šia pro ble ma, – pik ti no si Evan ge las Ma ras lis, Nea Vy sos mies te lio meras. – Ta čiau šie žmo nės juk ne nori lik ti Grai ki jo je, jie juk ke liau ja į Eu ro pą.“
Pa ren gė Va len ti nas Ber žiū nas
47,5tūkst.
imigrantų kirto Graikijos sieną 2010 m.
Pa sie nie čiai sa ko, kad ne imig rantai yra jų prie šai, o žmo nių kont raban da už sii man tys as me nys. Šie at rė žia, kad vers las – la bai pel ningas ir ri zi kuo ti ver ta.
An tai Mu ra tas, gy ve nan tis Tur kijos pa sie nio mies te Edir nė je, kurį su ti ko vo kie čių lei di nio „Ta gesAn zei ger“ žur na lis tai.
Ofi cia liai elekt ri ku ir tak sis tu dir ban tis vy ras pri si pa ži no, kad ver čia si imig ran tų per sie ną gabe ni mu.
„Ara bai, ira nie čiai, ira kie čiai, pa les ti nie čiai – vi si jie no ri į Eu ropą. Mes jiems su vei kia me Jung tinių Tau tų pa bė gė lių pa sus. Stambu le. Daž niau siai per ka me juos in ter ne tu. Pa ro dai šį pa są turkų po li ci jai ir gy venk čia dve jus
me tus ne truk do mai“, – pa sa kojo Mu ra tas.
Sie ną sau gan tys pa rei gū nai teigė, kad re tai ka da ži no, iš ko kios ša lies at vy ko imig ran tas, nes jų do ku men tai – klas to tės.
Kaip pa sa ko jo pa sie nie čiai, imig ran tai iš Šiau rės Af ri kos meluo ja, kad jie pa les ti nie čiai, iš Azijos – kad ki lę iš Af ga nis ta no, o iš Vi du rio Af ri kos – kad at si bel dė iš So ma lio.
Kont ra ban da be si ver čian tis Mu ra tas ti ki no, kad nau do tis jo pa slau go mis ap si mo ka. Jo tei gimu, ke lio nės per sie ną kai na vienam žmo gui – vi du ti niš kai tūkstan tis eu rų.
„Pa ti kė ki te, ver ta mo kė ti“, – rek la ma vo vers lą vy ras. 2003 m. ap suk ruo lis bu vo suim tas po li ci
jos ir be lan gė je pra lei do 42 dienas. De ja, sun kios die nos atė jo ir jam – baus mės už ne le ga lų žmonių ga be ni mą Tur ki jo je da bar sugriež tė jo.
„Ka lė ji me ga li pra leis ti net trejus me tus“, – įspė jo Mu ra tas.
Ta čiau Tur ki jos pa sie ny je gy venan tys tur kai ste bi si – tur kų po lici ja nie kuo met ne stab do ir ne tikri na įtar ti nų au to mo bi lių, ku riais ga be na mi imig ran tai.
„Ne ži nau, ko dėl po li ci ja jų (kont ra ban di nin kų) ne stab do, – ste bė jo si vie nas tur kas ūki nin kas iš Ka raa ga co kai mo, ne to li Graiki jos sie nos. – Net jei pa gau na, jie nie ko ne da ro. Už pil do kaž ko kius do ku men tus, o juos kont ra ban dinin kai pa skui iš me ta.“
Pa ren gė Va len ti nas Ber žiū nas
„Čia (Grai ki jo je – red. pa st.) bent jau bai mės ne jau čiu. Af ga nista ne žmo nės ko vo ja. Žu do, miršta. Eu ro po je gy ve na ge ri žmo nės. Jie ne ko vo ja. Čia gy ve ni mas geras“, – sun kiai žo džius rin ko af ganis ta nie tis. To pa ties am žiaus Jawe das Me sa vis, žur na lis tų su tik tas ne to li nuo sie nos esan čia me Aleksand ru po lio mies te, pa pa sa ko jo, kad tė vy nė je Pa kis ta ne ne tu ri net drau gų – vi si jie žu vo.
Ja we das nie kuo met ne lan kė mokyk los, o jo tė vas mi rė, kai jam buvo vos ket ve ri. Jis ti ki si Eu ro po je ras ti dar bą ir pa dė ti sa vo na miškiams, kad šie bent jau ga lė tų lanky ti mo kyk lą.
Kaip ir Ab dul mo bee no, Ja we do ke lio nė į Eu ro pą bu vo pra ga riš ka. Ira ne jį pa šo vė sie nos ap sau gos parei gū nai. Kai tik pa te ko į iš sva jo tąją Grai ki ją, bu vo nu siųs tas į Fy lakio pa bė gė lių su lai ky mo cent rą. Są ly gos ten, pa sak jo, sun kios – vie na lo va trims žmo nėms, nešva ra...
Da bar jis glau džia si Aleksand ru po ly je esan čio je vai kų prie glau do je. Čia gy ve na vai kai, ku riuos su čiu po po li ci ja ir ku rie ne tu ri tė vų ar glo bė jų. Kaip tvirti no žur na lis tams prie glau dos vado vai, vien per pa sta ruo sius tris
Žmo nių kont ra ban da – pel nin gas vers las
Pla nas: � daugeliuinelegaliųimigrantųkontrabandininkaiparūpinanetikrusdokumentus, todėljų tapatybę, pasak pareigūnų,sunkunustatyti. „Scanpix“nuotr.
13
pasaulisšeštadienis, vasario 4, 201214
Geidžiamiausios pasaulio moterys Geidžiamiausios pasaulio moterys
Remdamasis maždaug milijo-nų lankytojų apklausa, portalas AskMen.com sudarė geidžia-miausių pasaulyje moterų sąra-šą. Pirmoji vieta atiteko Kolum-bijos aktorei Sofiai Vergarai, ku-ri pernai tenkinosi trečia vieta. 19-metė aktorė ir modelis Kate Upton užėmė antrą vietą, o tre-čią – Rooney Mara, kuri vaidino Lisbet Salander romano „Mer-gina su drakono tatuiruote“ ho-livudinėje ekranizacijoje.
lai mė jo vieš na mių sa vi nin kai2002 m. sau sį Vo kie ti jo je įsi ga liojo As me nų, ku rie ver čia si pro sti tuci ja, san ty kių tei si nio re gu lia vi mo įsta ty mas. Pros ti tu ci ja bu vo įteisin ta kaip le ga li pro fe si ja ir pra rado amo ra lios veik los sta tu są, viešna mių sa vi nin kai ga vo vers li nin kų sta tu są ir tei sę sam dy ti mo te ris pagal dar bo su tar tis. Sek so pra mo nės dar buo to jos įsi pa rei go jo mo kėti mo kes čius, o mai nais ga vo tei sę į so cia li nę ap sau gą: pen si ją, svei katos drau di mą, be dar bio pa šal pą.
Įs ta ty mo au to rių tiks lai bu vo geri: ap gin ti lais vo el ge sio mer gi nų tei ses, su teik ti joms so cia li nę apsau gą ir ga li my bę jung tis į pro fesi nes są jun gas.
Bet da bar api bend rin da mi dešimt me čio re zul ta tus eks per tai apgai les tau da mi kons ta tuo ja: iš prosti tu ci jos le ga li za vi mo Vo kie ti jo je dau giau sia lai mė jo vieš na mių sa vinin kai, o pa čioms se niau sios profe si jos at sto vėms gy ve ni mas beveik ne pa si kei tė.
Į pro sti tu tes žiū ri ma krei vai„Įs ta ty mas ma žai ką te pa kei tė. Tik ne dau ge lis mer gi nų su da ro dar bo su tar tis, dau gu ma no ri dirb ti be su tar čių, kaip lais vai sam do mos dar buo to jos“, – nau jie nų agen tūrai DPA pri pa ži no stam baus Kelno vieš na mio „Pas cha“ sa vi ninkas Ar mi nas Lobs chei das.
Vy ro žo džius pa tvir ti na ir statis ti niai duo me nys: jie ro do, kad
tik 1 pro c. sek so pra mo nės darbuo to jų tu ri dar bo su tar tis. Pasak Vo kie ti jos fe de ra li nės šei mos, sen jo rų, mo te rų ir jau ni mo mi niste ri jos, se niau sios pro fe si jos atsto vės itin re tai krei pia si so cia linės pa ra mos.
Pros ti tu čių in te re sus gi nan čio ju dė ji mo „Hyd ra“ at sto vai tei gia, kad to prie žas tis yra vi suo me nės po žiū ris. Esą žmo nės iki šiol kreivai žiū ri į se niau sios pro fe si jos atsto ves.
„Mo te rims, ku rios pi ni gų už sidir ba par da vi nė da mos sa ve, iki šiol kai nuo ja daug mo ra li nių pa stan gų pa ra šy ti žo dį „pro sti tu tė“ ofi cialiuo se do ku men tuo se pil dant skiltį apie užim tu mą“, – vie na me prane ši me tei gė „Hyd ra“.
55 me tų A.Lobs chei das pri pa žįsta, kad iš pro sti tu ci jos le ga li za ci jos dau giau sia iš lo šė vieš na mių sa vinin kai. Jo in ty mių pa slau gų įstaigo je dir ba apie šim tą pro sti tu čių.
Ypač daug dar bo jos tu ri vyks tant tarp tau ti nėms mu gėms.
„Pa vyz džiui, anks čiau ne ga lėjau rek la muo ti sa vo vers lo, o dabar tai ofi cia liai lei džia ma“, – sakė A.Lobs chei das, ro dy da mas į di džiu lį pla ka tą, puo šian tį vieš namio pa sta tą.
po li ci jai – dau giau rū pes čių2002 m. įsta ty mas įtei si no vi sų rūšių ero ti nes pa slau gas – nuo viešna mių ir pa ly do vių agen tū rų iki sek so pa slau gų te le fo nu ir gat vės pro sti tu ci jos. Ypač iš po pu lia rėjo va di na mie ji vie no do mo kes čio klu bai, ku riuo se už maž daug 20 eu rų (70 li tų) klien tas ga li my lė tis su tiek mo te rų, kiek tik no ri.
Ta čiau ši nau jo vė tu ri ir ki tą pusę. Po li ci jai ta po sun kiau ko vo ti su ne tei sė tais san do riais ir ki tais pažei di mais sek so pra mo nė je. Da bar pa rei gū nai tu ri tei sę įsi kiš ti tik tuo at ve ju, kai tu ri tvir tų įta ri mų ar ba įro dy mų dėl ne tei sė tos veik los.
Ki ta pro ble ma – pre ky ba žmonė mis. Eu ro pos Ko mi si jos už saky tas ty ri mas at sklei dė, kad ša lyse, kur įtei sin ta pro sti tu ci ja, to kios pre ky bos at ve jų fik suo ja ma ge ro kai dau giau.
„Ša ly se, ku rio se įtei sin ta prosti tu ci ja, sek so pa slau gų pa klausa ge ro kai di des nė nei ten, kur tai drau džia ma. Ati tin ka mai ir pro stitu čių ten yra dau giau. O tarp jų būna ne ma žai to kių, ku rios to se ša lyse at si dū rė ne le ga liai“, – paaiš ki no
Įtei sin ta pro sti tu ci ja ne pa dė jo
Pros ti tu ci jos le ga liza vi mo įsta ty mas Vo kie ti jo je vei kia jau de šimt me tų, bet taip ir ne da vė to kių re zul ta tų, kokių bu vo ti ki ma si.
Re zul ta tas: � se niau sios pro fe si jos le ga li za vi mo įsta ty mas pa dė jo vieš na mių sa vi nin kams, bet ne pa čioms pro sti tu tėms. AFP nuo tr.
Mo te rims iki šiol kainuo ja daug mo ra linių pa stan gų pa rašy ti žo dį „pro sti tu tė“ ofi cia liuo se do kumen tuo se pil dant skil tį apie užim tu mą.
ava ri ją pa ty ru sio ita li jos kruizi nio lai vo ka pi to no Fran ces co schet ti no as me ni nė je ka ju tė je na rai ra do mo te riš kų dra bu žių ir apa ti nių. Ki lo įta ri mų, kad jie priklau so jau nai mol da vei dom nicai Ce mor tan.
Ita li jos pro ku ro rai tre čia die nį iškvie tė 25 me tų mo te rį į ap klau są. Ji už tru ko še šias va lan das. Ita lijos ži niask lai da taip pat pra ne ša, kad bu vu si krui zi nio lai vo šo kė ja D.Ce mor tan pri si pa ži no my lin ti 52 me tų ka pi to ną, tu rin tį žmo ną ir paaug lę duk te rį.
„My liu jį ir ne no riu, kad jo repu ta ci ja žlug tų. Vi si jį puo la“, – 25erių mol da vės žo džius ci ta vo Ita li jos laik raš čiai, rem da mie si pro ku ro rų žo džiais.
Ke lei viai ma tė F.Schet ti no ir D.Ce mor tan kar tu va ka rie niaujan čius lem tin gą sau sio 13osios va ka rą, kai dau giau nei 114 tūkst. to nų lai vas su 4200 ke lei vių užplau kė ant uo los. Pa sak liu dy to jų, jie gė rė rau do ną jį vy ną, o iki avari jos tuo me tu bu vo li kę maž daug 40 mi nu čių.
Mol da vė pro ku ro rams pri si paži no, kad F.Schet ti no pa kvie tė ją ant ka pi to no til te lio pa si gro žė ti tra di ci ja, kai lai vas svei ki na Džiljo sa los gy ven to jus. Ma no ma, kad bū tent šis poel gis bu vo ne lai mės prie žas tis, nes lai vas pri plau kė per ne lyg ar ti kran to.
By lą ti rian tis pro ku ro ras Frances co Ve ru sio sa kė, kad D.Cemor tan pa ro dy mai la bai svarbūs ir pa dės iš siaiš kin ti, kas vy ko
ant ka pi to no til te lio ir ar ka pi tono dė me sys bu vo blaš ko mas, kaip tvir ti no ke li jo pa dė jė jai.
Mol da vei jo kių įta ri mų nė ra pateik ta. Ka pi to nas F.Schet ti no kalti na mas ne ty či ne žmog žu dys te ir tuo, kad pa li ko lai vą anks čiau už ke lei vus ir ki tus įgu los na rius. Ka pi to nui skir tas na mų areš tas, jam gre sia 12 me tų ka lė ji mo.
Per lai vo ka tast ro fą žu vo 17 žmo nių, dar 15 lai ko mi din gu siais be ži nios. Šią sa vai tę gel bė to jai nu spren dė nu trauk ti jų paieš ką.
Bend ro vė „Cos ta Crui ses“, kuriai pri klau so ava ri ją pa ty ręs laivas, nu spren dė jį su pjaus ty ti ir uti li zuo ti. Tai ga li už truk ti me tus.
Ant šo no 80ia laips nių pasvi ręs ir į dug ną at si rė męs laivas ky šo iš van dens, bet jo pa dėtis ne sta bi li. Tre čia die nį jis dar pa ju dė jo ke liais cen ti met rais, ir gel bė to jams vėl te ko nu traukti de ga lų pum pa vi mą iš lai vo rezer vua rų.
„Cos ta Con cor dia“ bu vo plaukio jan tis pra ban gus vieš bu tis, į ku rį ke lei viai li po tu rė da mi daug pi ni gų, bran ge ny bių ir ki tų vertin gų daik tų. Eva kuo da mie si kelei viai vi sa tai pa li ko lai ve, to dėl bai mi na ma si, kad lo bių ieš ko to jai ar ba Ita li jos ma fi ja ne pra leis progos ne tei sė tai pa si pel ny ti.
Ta čiau pa kran tės ap sau gos parei gū nas lei te nan tas Mas si mo Mac che ro ni už tik ri no, kad laivas sau go mas 24 va lan das per pa rą, to dėl nie kas prie jo ne ga lės priar tė ti.
„The Dai ly Te leg raph“ inf.
Gal vą ap su ko mei lė
Jaus mai: � kaip ra šo Ita li jos laik raš čiai, 25 me tų D.Ce mor tan pro ku ro-rams pri si pa ži no my lin ti 52-ejų ka pi to ną F.Schet ti no. „Reu ters“ nuo tr.
1. Sofia Vergara 2. Kate Upton 3. Rooney Mara 4. Miranda Kerr 5. Nicki Minaj
pasaulisšeštadienis, vasario 4, 2012 15
Geidžiamiausios pasaulio moterys Geidžiamiausios pasaulio moterys
Įtei sin ta pro sti tu ci ja ne pa dė jovie nas ty ri mo au to rių Hei del bergo uni ver si te to pro fe so rius Axe lis Dre he ris.
2007 m. Bul ga ri ja ir Ru mu nija įsto jo į ES, ir šios ša lies pi lie čiai ga vo tei sę be vi zų ke liau ti Bend rijos te ri to ri jo je. Tuo pat me tu Vokie ti jo je la bai pa gau sė jo bul ga rių ir ru mu nių pro sti tu čių. Dau gu ma jų ne mo ka nei vo kie čių kal bos, nei ži no sa vo tei ses. Į po li ci ją jos nesi krei pia vien to dėl, kad pa rei gūnus lai ko to kiais pat ko rum puotais, kaip ir sa vo tė vy nė je.
Pro fe so rius A.Dre he ris pa teikė to kius skai čius: „Vo kie ti jo je, kur pro sti tu ci ja įtei sin ta, dir ba 60 kar tų dau giau pro sti tu čių, nei Švedi jo je, kur ši veik la už draus ta. Bet Vo kie ti jo je už fik suo ta 62 kar tus dau giau pre ky bos žmo nė mis at ve jų nei Šve di jo je, nors šio je yra de šimt kar tų ma žiau gy ven to jų.“
ar rei kia griež tin ti įsta ty mą?Ke lių že mių vi daus rei ka lų mi nistrai pa ra gi no griež čiau re gu liuo ti pro sti tu ci ją – draus ti ją tam tik rose vie to se, ri bo ti lai ką ar ba rek lamą.
Vo kie ti jos val dan čio sios Krikščio nių de mok ra tų są jun gos par lamen ta ras Step ha nas Maye ris nese niai pa reiš kė, kad pro sti tu ci jos le ga li za vi mas bu vo klai da, ku ri tik pa kurs tė nu si kals ta mu mą raudo nų jų ži bin tų kvar ta luo se. Po lici nin kų pro fe si nės są jun gos pirmi nin kas Bern har das Witt hau tas
taip pat pa reiš kė nuo mo nę, kad šis įsta ty mas žlu go, nes juo lengvai dangs to si są va dau to jai, ku rie jė ga ver čia mer gi nas dirb ti pro stitu tė mis.
Bet pro fe so rius A.Dre he ris kate go riš kai prieš ta rau ja, kad bū tų griež ti na mas pro sti tu ci jos įsta tymas. Anot jo, Vo kie ti jo je iš prosti tu ci jos gy ve ni mui užsi dir ba 150 tūkst. žmo nių, ir var žy ti jų tei ses ne bū tų tei sin ga.
„Rei kia ne keis ti įsta ty mą, o kovo ti su jo pa žei dė jais“, – pa brė žė A.Dre he ris.
„Deuts che Wel le“, „Ta geb latt on li ne“ inf.
Re zul ta tas: �� se�niau�sios�pro�fe�si�jos�le�ga�li�za�vi�mo�įsta�ty�mas�pa�dė�jo�vieš�na�mių�sa�vi�nin�kams,�bet�ne�pa�čioms�pro�sti�tu�tėms.� � AFP�nuo�tr.
20eu rų
– tiek va di na muosiuose vie no do mo kes čio
klu buose reikia sumokėti, kad
galėtum my lė tis su tiek mo te rų, kiek no ri.
Bai gė si tie lai kai, kai dip lo ma tai ir ban ki nin kai ga lė jo vaikš ti nė ti po že ne vą ne si bai min da mi, kad kas nors pa vogs jų la ga mi nė lius. Vagys čių – pra de dant pi ni gi nė mis ir bai giant au to mo bi liais – skaičius Švei ca ri jo je per nai šok te lėjo 23 pro c.
svars to iš si kraus ty ti450 tūkst. Že ne vos re gio no gy vento jų ne ga li bū ti ra mūs ir dėl na mie pa lik to tur to. Įsi lau ži mų skai čius per nai šok te lė jo taip pat penk tada liu, iki 8200, ar ba vi du ti niš kai 22ie jų per die ną. Nu si kals ta mumo šuo lis toks stul bi nan tis, kad Že ne vos tu riz mo agen tū ra pa šali no iš rek la mų bet ko kias užuomi nas apie sau gų mies tą.
Švei ca ri jos am ba sa do riaus Jung ti nė se Tau to se re zi den cija Že ne vo je bu vo vie nas iš maždaug 20ies dip lo ma ti nių pa sta tų, į ku riuos įsi lauž ta praė ju sią va sarą. Gink luo tų nu si kal tė lių taiki niais ta po ir ban kų pa da li niai, pa što sky riai bei de ga li nės. Šveica rus ga li pa guos ti bent tai, kad pa pras tai to kie api plė ši mai at lieka mi be fi zi nio smur to.
Kai ku rie ži no mi Že ne vos gyven to jai gar siai reiš kia su si rū pini mą. Geor ge’as Kou ki sas, ban kų pro gra mi nės įran gos bend ro vės „Te me nos“ įkū rė jas, ne se niai pareiš kė pra dė jęs svars ty ti iš si kel ti iš Že ne vos į ki tą mies tą, kai jam, li pan čiam iš tak si au to mo bi lio, iš plė šė du la ga mi nė lius. Vers linin kas pa sa ko jo, kad pa na šių nema lo nu mų tu rė jo ir ke le tas jo kole gų.
„Ar vers li nin kams, va ži nė jantiems po Že ne vą, da bar rei kia sam dy tis as mens sar gy bi nius?“ – re to riš kai klau sė G.Kou ki sas.
Gy ven to jai pra ra do bud ru mąSteng da ma si su val dy ti pa dė tį, poli ci ja pra dė jo daž niau pa tru liuoti gat vė se, bet tam ėmė prie šintis po li ci nin kų pro fe si nė są jun ga. Ji praė ju sį mė ne sį su ren gė ne dide lį strei ką at si sa ky da ma skirti bau das už eis mo tai syk lių pažei di mus. Pa rei gū nai aiš ki na, kad daž nes nis pa tru lia vi mas pa blogins jų dar bo są ly gas, bet neat neš jo kios nau dos.
Su tuo iš da lies su tin ka ir Žene vos po li ci jos va do vė Mo ni ca Bon fan ti. Anot jos, il gą lai ką apie bud ru mą nė ne gal vo ję gy ven to jai tu rė tų keis ti po žiū rį ir el ge sį.
„Daug žmo nių iki šiol išei na iš na mų ir neuž ra ki na prie ki nių du rų ar ba res to ra ne pa lie ka krep šį ant sta lo, kai ei na į tua le tą“, – sa kė M.Bon fan ti.
Kal tos at vi ros sie nos?Že ne va yra stam bus pri va čios ban ki nin kys tės cent ras ir vie nas tur tin giau sių mies tų Eu ro po je, to dėl nu si kal tė lių dė me sys jam ne tu rė tų ste bin ti. Bet nu si kals tamu mo šuo lį le mia ir ki ti veiks niai. Vie nas jų – geog ra fi nė pa dė tis.
To pa ties pa va di ni mo eže ro pakran tė je iš si drie ku sį mies tą supa 105 km il gio Švei ca ri jos ir Prancū zi jos sie na. Kai 2008 m. gruo dį Švei ca ri ja pri si jun gė prie Šen ge
no zo nos ir pa sie nio kont ro lė bu vo pa nai kin ta, tuo ėmė nau do tis tarptau ti nės nu si kals ta mos gru puo tės. Tos, ku rios anks čiau vei kė Pran cūzi jos mies tuo se, tar ki me, Lio ne arba Mar se ly je, nu si tai kė į Že ne vą. Jos daž nai nu vyk da vo tik at lik ti pur vino dar bo ir grįž da vo at gal į Pran cūzi ją ir jos at ski rą ju ris dik ci ją.
Nors Švei ca ri jos ir Pran cū zi jos po li ci jos bend ra dar bia vi mas ta po dar glau des nis, jis ir gi tu ri ri bas. Pa vyz džiui, pa gal dvi ša lį su si tari mą po li ci ja ga vo tei sę vy tis nusi kal tė lius vie na ki tos te ri to ri jo je. Bet au to mo bi lio gau dy nės pri va lo bū ti nu trauk tos, kai tik per se kioja ma sis dings ta iš akių.
iki Bag da do dar to liŠvei ca ri jos vy riau sy bės at sto vas Oli vier Cou tau ra gi na ne dra mati zuo ti pa dė ties. Jis pa tei kė apklau sų duo me nis, ku rie ro do, kad ne ma ža da lis į Švei ca ri ją at vykstan čių už sie nie čių re ko men duo tų ki tiems at vyk ti ir ap si gy ven ti čia.
„Ne ga li me neig ti pro ble mos, bet mes dar ne pa sie kė me to kio lygio, kad už sie nie čiai bi jo tų čia gyven ti dėl nu si kals ta mu mo“, – teigė O.Cou tau.
Bu vęs Že ne vos kan to no par lamen to pir mi nin kas Guy Met tanas įsi ti ki nęs, kad per tvar kos teisė sau go je pa dės pa ge rin ti pa dė tį. Bet, anot jo, po li ti kai dir ba lė tai, to dėl pa žan gos ga li ma ti kė tis tik po dve jų tre jų me tų.
„Kal bant apie nu si kals ta mu mą, Že ne va su si ly gi no, o gal net nu siri to že miau už jai pri ly gi na mus mies tus, – pri pa ži no G.Met tanas. – Bet tai ne reiš kia, kad pa dėtis ta po vi siš kai ne val do ma ir kad ši vie ta taps pa na ši į Bag da dą.“
„The New York Ti mes“ inf.
Že ne va ne te ko sau gaus ir ra maus mies to ti tu lo
Įp ro čiai: �� bud�ru�mą�pa�mir�šu�siems�Že�ne�vos�gy�ven�to�jams�teks�pra�tin�tis�ra�kin�ti�na�mų�du�ris�ir�ne�pa�lik�ti�savo�daik�tų�be�prie�žiū�ros.� � „Shut�ters�tock“�nuo�tr.
Ar vers li nin kams, va ži nė jan tiems po Že ne vą, da bar reikia sam dy tis asmens sar gy bi nius?
6.�Emma�Stone 7.�Scarlett�Johansson 8.�Kim�Kardashian 9.�Rihanna 10.�Candice�Swanepoel
– Ne ma nau, kad tai bu vo kaž kieno no ras spe cia liai pa kenk ti, tie siog per daug sku bė ta įdieg ti šią nau jovę. Rim tų ban dy mų ne bu vo, nie kas ne pa gal vo jo, kad tiems mo der niems gink lams ga li tu rė ti įta kos be si keičian čios oro są ly gos.
– Ar esi pa ten kin tas sa vo re zulta tais ki to se rung ty se?– Per Eu ro pos čem pio na tą šau dymo sek to riu je, ne vei kiant apa ra tūrai, su gai šau 2 min. ir 45 sek. Norma lio mis są ly go mis už trun ku 50 sek. Ne daug trū ko, kad bū čiau kovo jęs dėl olim pi nio ke lia la pio. Buvo liūd na, te ko ir aša rą nu brauk ti. Sup ran tu, kad iš ša lies vis kas atro do pa pras ta, gal daug kas mano, kad per nai man tie siog pa si sekė. Te gul gal vo ja, kaip no ri, ta čiau da bar ti kiu, kad šis se zo nas bus geres nis.
– 2011ie ji Lie tu vos pen kia kovi nin kams – su dė tin gi me tai: skan da las dėl Do na tos Rimšai tės, la ze ri niai gink lai, ta vo ir Ed vi no Krun gol co re zul ta tai su pras tė jo...– Lie tu vos tau ti nio olim pi nio ko mi te to ge ne ra li nės asamb lėjos spren di mo dėl Do na tos ne noriu ver tin ti. Kiek vie no je is to rijo je bū na nu skriaus ta ku ri nors pu sė. Šį kart – spor ti nin kė. Manau, pa da ry ta ne ma žai klai dų – jų neiš ven gė ir spor to val di ninkai, ir Do na ta. Sun ku ver tin ti, ku ris kal čiau sias.
Kal bant apie Ed vi ną, jo tik rai gai la, nes vi si jau sku ba nu ra šy ti, nes per nai jam ne pa si se kė. Sma
16
J.Kin de ris: „Ti kiuo si, me tai bus švie ses ni“Jus ti nas Kin de ris bu vo pri pa žin tas geriau siu praė ju sių me tų Lie tu vos penkia ko vi nin ku, ta čiau pa ts spor ti nin kas 2011-uo sius įvar di jo kaip pa čius juo-džiau sius per sa vo kar je rą – nei ke lia lapio į olim pi nes žai dy nes, nei uni ver si te to dip lo mo.
Man tas Stan ke vi čiusm.stankevicius@diena.lt
„Ti kiuo si, kad šie me tai bus švieses ni ir sėk min ges ni“, – tvir ti na at le tas ir ne si lei džia į svars ty mus apie ga li my bę lik ti be ke lia la pio į Lon do no va sa ros olim pi nes žaidy nes.
– Jus ti nai, kas at si ti ko 2011aisiais, kad ne no ri jų pri si min ti? – pa klau sė me J.Kin de rio.– Jei praė ju sio se zo no pra džio je bū čiau pa gal vo jęs, kad bus to kie me tai, ma tyt, bū čiau la bai liūdnas. No rė jau, kad bū tų su si klostę taip, jog bū čiau priar tė jęs prie ke lia la pio į Lon do no olim pia dą, – ne pa vy ko. Bu vo dve jos var žy bos, ku rios vis ką lė mė ir jo se man kilo pro ble mų su la ze ri niais pis tole tais. Vi sa tai jau sten giuo si pamirš ti. Ne no riu apie tuos ge di mus net kal bė ti, rei kia žiū rė ti į prie kį. Ne ma nau, kad da bar – ge riau sias lai kas guos tis. Ne nu lei džiu ran kų, vis kas dar prieš akis – bus var žybų, ku rio se ga lė siu at si grieb ti. Apmau du dėl ne baig tų stu di jų univer si te te – neiš lai kiau bai gia mo jo eg za mi no. Ką pa da ry si, gy ve ni me vis ko būna.
– Kaip ruo šie si nau ja jam se zonui?– Šiuo me tu spor tuo ju Aly tu je. Čia su reng ta plau ki mo sto vyk la, kasdien – po dvi tre ni ruo tes. Kar tu dir ba ge riau sie ji Pa ne vė žio plauki kai. Be to, bė gio ju. Ki tos rung tys kiek nu ken čia, bet lai ko iki pa grindi nių var žy bų dar yra. Vis kas būtų kur kas pa pras čiau, jei sa vo ranko se tu rė čiau ke lia la pį į olim pi nes žai dy nes, – gal vo čiau tik apie startą Lon do ne, o da bar min ty se – atran kos var žy bos, to dėl ruoš tis joms pra dė jau anks ti.
– Kal ba ma, kad la ze ri niai pisto le tai – vie nas iš bū dų at si kraty ti bu vu sių šiuo lai ki nės penkia ko vės fa vo ri tų. Ką ma nai apie tai?
Iš ban dy mas: �� J.Kin�de�ris�anks�ti�pra�dė�jo�reng�tis�nau�ja�jam�se�zo�nui,�nes�lau�kia�at�ran�kos�var�žy�bos�į�Lon�do�no�olim�pia�dą.� Gin�ta�ro�Lu�ko�še�vi�čiaus�(BFL)�nuo�tr.
Kolegos: �� treneris�J.Mosk�vi�čio�vas�(kairėje)�buvo�atkaklus,�kad�J.Kinderis�tap-tų�penkiakovininku.� � Andriaus�Ufarto�(BFL)�nuotr.
gu, kad se kė si Lau rai Asa dauskai tei, ji ne tu rė jo jo kių pro ble mų. Gal būt dėl to vi siems at ro do keisti ma no ir Ed vi no re zul ta tai. Viską su vo ki tik pa ts at si dū ręs blogo je si tua ci jo je. Ma čiau, kad daug spor ti nin kų vargs ta su la ze riais, bet kol pa ts su jais ne su si dū riau, ne su kau gal vos. Kai pa ty riau savo kai liu per svar biau sias var žybas, ban dė me ieš ko ti tei sy bės, tačiau vi si mū sų ar gu men tai at šo ko tar si nuo sie nos.
– Ar dėl to kių da ly kų tau nenus vy ra ran kos?– Kol kas yra tiks las – olim pi nės žai dy nės. Kol bus bent men kiau sia ga li my bė į jas pa tek ti, ran kos nesvirs. O jei gu... Na, ne no riu svarsty ti – kas bū tų, jei gu bū tų. Ži no ma, vie tą olim pi nė se žai dy nė se rei kė jo iš si ko vo ti kur kas anks čiau.
– Per nai ta pai ša lies čem pionu. Ar bu vo ly gia ver čių konku ren tų?
– Ne no riu ver tin ti. Ži nau, kad konku ren ci jos tik rai ne jau čia L.Asadaus kai tė, o ar yra vy rų, ku rie galė tų sto ti gre ta mū sų su Ed vi nu, ne ži nau. Jau ni mas au ga, grei tai to bu lė ja. Aš ir pa ts ne su se nas, kad ga lė čiau ver tin ti. No rė tų si, kad būtų dau giau ge rų fech tuo to jų, esa me pri vers ti vyk ti į sto vyk las už sie ny je, nes kai nuo lat tar pu sa vy je ko vo jame – neį do mu.
– Kaip ma nai, ko dėl Lie tu vos šiuo lai ki nė pen kia ko vė sto koja nau jų vei dų?– Žmo nės per ma žai ska ti na mi do mė tis šia spor to ša ka, trūks ta spe cia lis tų, pro fe sio na lių tre nerių. Jau ni mas klau sia: o kas man iš to? Ko dėl tu riu tai da ry ti? Aš sun kiai dir bau aš tuo ne rius metus, kol pa sie kiau pir mųjų sva resnių re zul ta tų. Ge rai, kad tre ne ris Ju ri jus Mosk vi čio vas ma ny je kažką įžvel gė. Dė ko ju jam, kad bu vo at kak lus ir ma ne iš lai kė pen kiako vė je.
Kol kas yra tiks las – olim pi nės žai dy nės. Kol bus bent menkiau sia ga li my bė į jas pa tek ti, ran kos ne svirs.
????�??
???? ??
????�??
????�??
???? ??
???? ??
šeštadienis, vasario 4, 2012
sportassportas@diena.ltRedaktorius Romas Poderys
L.Klei za: „Mū sų vie ta – olim pia do je“.
18p.
Kau no „Žal gi rio“ krep ši nin kams ne pa vy ko pa da ry ti to, ko jie ti kėjo si per Eurolygos ma čą su „Barce lo nos Re gal“ eki pa, – bū ti su sikau pę ir su si tel kę vi sas rung tynes. Ne di de lė spra ga ket vir ta jame kė li ny je su tei kė ko zi rį Is pani jos ko man dai, ir ji juo pa si naudo jo.
Tarp žiū ro vų – J.Guar dio laŽal gi rie čiai pra lai mė jo Bar se lonos krep ši nin kams 80:94. Tai – tre čio ji kau nie čių ne sėk mė Eu roly gos tur ny ro „TOP16“ eta po H gru pė je.
Ant ra ja me kė li ny je aikš tės šeimi nin kai bu vo pa di di nę per sva rą iki 28:18, ta čiau „Žal gi ris“, daugiau sia Ro ber to Jav to ko, Sonny Weem so, Man to Kal nie čio pastan go mis, lai mė jo at kar pą 17:3 ir iš si ver žė į prie kį.
Tre čia ja me kė li ny je „Bar ce lona Re gal“, ve da ma Era ze mo Lorbe ko ir Jua no Car lo so Na var ro, vėl nu to lo – 61:54, bet Lie tu vos vi cečem pio nai su švel ni no skir tu mą – 63:59.
Per ke lias pir mą sias ket vir to jo kė li nu ko mi nu tes Is pa ni jos grandai su ren gė ke tu rias iš ei lės sėkmin gas ata kas, per ku rias pel nė 12 taš kų. To mas De li nin kai tis tri taškiu ir Mi lo va nas Ra ko vi čius bau dų me ti mais bu vo įžie bę vil tį – 74:83,
ta čiau „Bar ce lo na Re gal“ į tai atsa kė tri taš kiais.
„Žal gi riui“ ne ga lė jo pa dė ti traumuo tas snai pe ris Mar ko Po po vičius. Tarp dvi ko vos žiū ro vų bu vo ir „Bar ce lo nos“ fut bo li nin kų strate gas, vie nas ge riau sių pa sau ly je tre ne rių Jo se pas Guar dio la su savo at ža lo mis.
Su tei kė leng va tų„Ma čą pra dė jo me pa dri kai. Norė jo me žais ti, kaip bu vo me numa tę, ta čiau ne pa vy ko. Pas kuti nį kė li nį at lei do me va džias, lei do me var žo vams kar to ti meti mus, at ko vo ti ka muo lį po mūsų krep šiu, o pa tys ata kuo da mi per daug kly do me. „Bar ce lona Re gal“ pa si nau do jo mū sų suteik to mis leng va to mis. No rint
įveik ti to kią ko man dą rei kia būti su si tel kus vi sas rung ty nes“, – po var žy bų svars tė „Žal gi rio“ vy riau sia sis tre ne ris Alek sand ras Tri fu no vi čius.
„Bar ce lo nos Re gal“ stra te gas Xa vie ras Pas cua lis pri pa ži no, kad iš pra džių jo eki pai daug rū pesčių kė lė kau nie čių de ri niai „dviese prieš du“, bet ga liau siai gy ny ba pa vy ko su stab dy ti „Žal gi rį“.
Va sa rio 9ąją A.Tri fu no vi čiaus ir X.Pas cua lio ka riau nos su si tiks Kau no „Žal gi rio“ are no je.
Ki to se H gru pės rung ty nė se staig me ną pa tei kė Kan tu „Bennet“ krep ši nin kai, sa vo aikš tė je 82:74 par klup dę Tel Avi vo „Macca bi Elect ra“.
Ata kai – 10 se kun džių13ąją per ga lę iš ei lės Eu ro ly go je šį se zo ną iš ko vo jo Jo no Kaz laus ko tre ni ruo ja ma Mask vos CSKA koman da, E gru pė je 85:70 įvei ku si Stam bu lo „Ga la ta sa ray“.
Ra mū nas Šiš kaus kas prie perga lės pri si dė jo 11 taš kų, at ko vo tu ka muo liu ir 3 re zul ta ty viais perda vi mais, o Dar ju šo Lav ri no vičiaus są skai to je – 2 taš kai ir 2 perim ti ka muo liai.
J.Kaz laus kas bu vo ne pa tenkin tas, kad jo auk lė ti niai per daug sku bė jo baig ti ata kas.
17
sportas
At lei dęs va džias, „Žal gi ris“ var žo vų jau ne be sus tab dė
Sta tis ti ka
„Bar ce lo na Re gal“– „Žal gi ris“
2012 01 02, Bar se lo nos „Pa lau Blaug ra na“ are na, 3 565 žiū ro vai.
94:80(23:18, 19:25, 21:16, 31:21)
„Bar ce lo na Re gal“:E.Lor be kas 19 taš kų (5 at ko vo ti ka muoliai), J.C.Na var ro 16 (3 at ko vo ti ka muoliai, 3 re zul ta ty vūs per da vi mai, 3 klaidos), M.Huer tas 14 (6 re zul ta ty vūs per davi mai), F.Vas que zas (6 at ko vo ti ka muoliai) ir P.Mic kea las po 11, Ch.Eid so nas 8, C.J.Wal la ce’as ir J.Ing le sas po 5, B.Ndongas 4, K.Pe ro vi čius 1.
„Žal gi ris“:S.Weem sas 17 (5 klai dos), R.Jav to kas 13, M.Ra ko vi čius ir P.Jan kū nas (4 at ko voti ka muo liai) po 12, T.De li nin kai tis 11 (4 at ko vo ti ka muo liai), M.Kal nie tis 9 (4 rezul ta ty vūs per da vi mai, 4 klai dos), D.Collin sas 6.
Ko man dų ro dik liai:dvi taš kiai – 24/42 (57,1 pro c.) ir 26/50 (52 pro c.), tri taš kiai – 8/20 (40) ir 6/11 (54,5), bau dų me ti mai – 22/28 (78,6) ir 10/14 (71,4), at ko vo ta ka muo lių – po 31, pe rim ta – 9 ir 3, re zul ta ty vūs per da vi mai – 18 ir 12, klai dos – 9 ir 16.
Taš kai: �� R.Jav�to�kui�rung�ty�nės�su�„Bar�ce�lo�na�Re�gal“�–�kol�kas�re�zul�ta�ty�viau�sios�Eu�ro�ly�go�je�šį�se�zo�ną.�� get�tyi�ma�ges.com�nuo�tr.
18
„Bar ce lo na Re gal“ pa si nau do jo mū sų su teik to mis leng vato mis. No rint įveikti to kią ko man dą reikia bū ti su si tel kus vi sas rung ty nes.
A.Tri fu no vi čius:
J.Kin de ris: „Ti kiuo si, me tai bus švie ses ni“
Iš ban dy mas: �� J.Kin�de�ris�anks�ti�pra�dė�jo�reng�tis�nau�ja�jam�se�zo�nui,�nes�lau�kia�at�ran�kos�var�žy�bos�į�Lon�do�no�olim�pia�dą.� Gin�ta�ro�Lu�ko�še�vi�čiaus�(BFL)�nuo�tr.
Vla di mi ras Ro ma no vas„Žal gi rio“ klu bo sa vi nin kas
Barse lo nos komanda laimė jo, nes me tė dvi gu bai dau giau bau dų, ne gu mes – 28:14, iš nau do jo ag re sy
vu mą ir meist riš kai pro vo ka vo mūsų žai dė jus. Dėl su rink tų pra žan gų te ko pa keis ti mū sų ko man dos ka pito ną Pau lių Jan kū ną, be ku rio žai dimas iš si de ri no.Gai la, kad per vi sas šias la bai at sa kingas rung ty nes Dai nius Ša len ga net nepa kė lė gal vos krep šio link – bu vo maty ti, kad jis ne nu si tei kęs. Re zul ta tas – nu lis taš kų. Už tat Ro ber tas Jav to kas pa ro dė, ką ga li.Po Tel Avi vo „Mac ca bi Elect ra“ krepši nin kų pra lai mė ji mo Kan tu „Ben net“ ko man dai mes tu ri me ge rą ga li my bę pra si brau ti į „TOP-8“ tur ny rą, ku ria me esa me ver ti žais ti.
Komentaras
Kolegos: �� treneris�J.Mosk�vi�čio�vas�(kairėje)�buvo�atkaklus,�kad�J.Kinderis�taptų�penkiakovininku.� � Andriaus�Ufarto�(BFL)�nuotr.
Lie�tu�vos�tau�ti�nis�olim�pi�nis�komi�te�tas�(LTOK)�ofi�cia�liai�panei�gė�Ru�si�jos�šiuo�lai�ki�nės�pen�kia�ko�vės�pre�zi�den�to�Viačes�la�vo�Ami�no�vo�pa�reiš�ki�mą,�esą�LTOK�va�do�vai�už�su�ti�ki�mą�Do�na�tai�Rim�šai�tei�da�ly�vauti�Lon�do�no�olim�pia�do�je�su�Rusi�jos�rink�ti�ne�pra�šė�fi�nan�si�nės�kom�pen�sa�ci�jos.
PaneigėPrasimanymus
Try�lik�tą�jį�įvar�tį�NHL�čem�piona�te�pel�nė�ir�du�re�zul�ta�ty�vius�per�da�vi�mus�at�li�ko�Dai�nius�Zub�rus,�o�7ąją�vie�tą�Ry�tų�konfe�ren�ci�jo�je�uži�man�tis�lie�tu�vio�at�sto�vau�ja�mas�Nau�jo�jo�Džersio�De�vils“�(59�tšk.)�klu�bas�namuo�se�5:3�nu�ga�lė�jo�Mon�realio�„Ca�na�diens“�(47�tšk.)�koman�dą.
Daugiausiai�sirgalių�balsų�per�NBA�rinkimus�į�„Visų�žvaigždžių“�mačą,�kuris�vyks�vasario�26ąją�Orlande,�surinko�šio�miesto�„Magic“�ekipos�vidurio�puolėjas�Dwightas�Howardas�(nuotr.)�–�1600390.�Antrasis�pagal�populiarumą�–�Kobe�Bryantas�iš�Los�Andželo�„Lakers“�–�1555479.
BlykstelėjoD.ZuBrus
D.HowarDas–PoPuliariausias
šeštadienis, vasario 4, 2012
18
sportas
„Jau 10-ąją se kun dę ka-muo lys lėk da vo į var žo-
vų krep šį, nors rei kė da vo už baig ti vi są de ri nį, o ne tik jo epi zo dą. Va-di na si, kai ku riems žai dė jams pir-miau sia rū pi as me ni nė sta tis ti ka, bet ne ko man dos in te re sai. To kių da ly kų stip rio je eki po je ne tu ri bū-ti. Vi si pri pra to, kad CSKA lai mi 20
taš kų per sva ra. Va di na si, rei kia, kad lai mė tų ir 30 ar 40 taš kų skir tu mu. Man tai ne priim ti na, be to, pa ste-bė jau, kad ir žai dė jai ner vi na si, jei iš kart neį gy ja me 12–14 taš kų pra-na šu mo“, – kal bė jo J.Kaz laus kas.
Pir mą ją per ga lę šio je gru pė je iš-ko vo jo Mar ty no Ge ce vi čiaus at-sto vau ja mas Pi rė jo „Olym pia cos“
L.Klei za: „Mū sų vie ta – olim pia do je“Po sun kios trau mos at si ga vęs Li nas Kleiza jau te ro ri zuo ja var žo vus krep ši nio aikš tė je ir ku ria planus, kaip su Lie tuvos rink ti ne sieks aukš tu mų Lon dono olim pi nė se žaidy nė se.
– Li nai, sma gu vėl ma ty ti ta ve aikš tė je. Kaip jau tie si po rea bili ta ci jos? – Lie tu vos krep ši nin ko pa klau sė Tarp tau ti nės krep ši nio aso cia ci jų fe de ra ci jos (FI BA) in-ter ne to sve tai nės re dak to rius.– Jau čiu, kad šiuo me tu iš nau doju tik 70 pro c. sa vo ga li my bių. NBA čem pio na to gra fi kas – la bai sunkus, nė ra ka da tre ni ruo tis, tik žaidžia me ir skrai do me. Tai la bai sunku, juo lab kad dar te be sie kiu sa vo ge riau sios spor ti nės for mos.
– Ko kios min tys ta ve lan kė visą tą lai ką, kai krep ši nį ste bėjai iš ša lies?– Bu vo sun ku. Pri si pa žin siu, kad pa ty ręs trau mą pa gal vo da vau ir apie kar je ros pa bai gą – juk pra leidau ant rą ją se zo no da lį ir di džiausią krep ši nio šven tę Lie tu vo je – Eu ro pos čem pio na tą. Ki ta ver tus, per trau ką tu rė jau pa da ry ti dėl savo kar je ros. Ži nau, kad ma nęs laukia ne ma žai per ga lių atei ty je.
– Kaip ver ti ni Lie tu vos rink tinės užim tą penk tą ją vie tą Euro pos čem pio na te?– Tai ne bu vo blo gas re zul ta tas, tačiau vi si liū dė jo po pra lai mė ji mo Ma ke do ni jai. Vis dėl to vis ką vertin ki me ob jek ty viai: tai bu vo puikus tur ny ras, nu džiu gi nęs dau gy bę žmo nių. Be to, vis dar tu ri me šansą pa tek ti į Lon do no olim pi nes žaidy nes.
– Ką ma nai apie bū si mus varžo vus at ran kos tur ny re?– Su si tik si me su Ve ne sue los ir Nige ri jos eki po mis. Ne bus leng va, ta čiau pri va lė si me iš ko vo ti vie tą olim pi nė se žai dy nė se. Ki to va rian to tie siog nė ra. Mū sų vie ta – olim piado je. Po Lie tu vos ne prik lau so my bės at kū ri mo da ly va vo me vi so se žai dynė se. Jei gu to ne bus šį kar tą, nu sivil si me sa vi mi.
– Kaip ver ti ni Lie tu vos rink tinės ga li my bes siek ti aukš čiausių po zi ci jų?– Mes at ro do me vi sai ne blo gai, tu ri me ke lis ge rus jau nus žai dė jus. Tie siog rei kia vi siems su si rinkti. Tai, at ro do, ga li bū ti su dė tin ga, nes neaiš ku, ka da baig sis vie nos ar ki tos ša lies krep ši nio čem pio na tai. Tai bus di džiau sias iš šū kis – spėti su si žais ti.
– Vie nas iš tų jau nų vai ki nų – Jo nas Va lan čiū nas. Ar tau pati ko jo pa si ro dy mas Eu ro pos čem pio na te?– Jam tai bu vo pir mi me tai vy rų rink ti nė je. At siž vel giant į tai, jis pui kiai pa si ro dė. Jo nas – ta len tingas, tik ras vi du rio puo lė jas. Atei tyje jis bus vis svar bes nis ko man dos rams tis. Vi sa da rink ti nė je tu rė jo me ga lin gų aukš taū gių, ku rie ta po pagrin di niais žai dė jais. Ma nau, mū sų ko man dos atei tis – Do na tas Mo tiejū nas ir J.Va lan čiū nas.
– Kaip ma nai, ko iš jū sų ti ki si Lie tu vos krep ši nio sir ga liai?– Jie ti ki si, kad į rink ti nę su si rinks vi si ge riau si žai dė jai. Vi si ži no, kad mū sų ko man do je – pui ki at mos fera, pa de dan ti siek ti svar bių per galių. Esa me ko man da, o ne pa vie nės žvaigž dės. Vi sa da aikš tė je kau namės iš vien. Kai vi si 12 žai dė jų stengia si, mes – neį vei kia mi.
– Ar ga li bū ti, kad ta vo vaid muo rink ti nė je bus ki toks?– Apie tai ne gal vo ju. Tai nu spręs tre ne riai. Ma nau, ma no vaid muo ne tu rė tų keis tis. Tu ri me pa siekti to kį žai di mo ly gį, ko kį de monstra vo me Tur ki jo je. Pri va lo me žais ti grei tai, ag re sy viai.
– Iki šiol olim pi nė se žai dy nė se Lie tu va at ro dė ne blo gai.– Per pa sta rą sias pen ke rias olimpi nes žai dy nes tris kar tus iš ko vojo me bron zą, du kar tus bu vo me ket vir ti. Da ly va vau Pe ki no olimpia do je, kur li ko me ket vir ti. Šir dis ply šo iš ap mau do. Pui kiai rungty nia vo me, ta čiau pra lai mė jo me is pa nams pus fi na ly je, po to Argen ti nai – ma ža ja me fi na le. Šiais me tais mes ti ki mės ge res nių rezul ta tų.
Pa gal fi ba.com pa ren gė Man tas Stan ke vi čius
Re zul ta tai
Komanda Perg. Pral. Taškų sant.
1. CSKA 3 0 267:2162. „Olym pia cos“ 1 2 238:2293. „Ga la ta sa ray“ 1 2 210:2304. „Ana do lu Efes“ 1 2 201:241
E gru pė
Komanda Perg. Pral. Taškų sant.
1. „Mon te pas chi“ 3 0 250:2042. „Real“ 2 1 239:2413. „Gesc rap BB“ 1 2 225:2404. „Uni ca ja“ 0 3 211:266
F gru pėKomanda Perg. Pral. Taškų sant.
1. „Bar ce lo na Re gal“ 3 0 230:1972. „Ben net“ 2 1 221:2173. „Mac ca bi Elect ra“ 1 2 215:2294. „Žal gi ris“ 0 3 234:257
H gru pė
Komanda Perg. Pral. Taškų sant.
1. „Unics“ 3 0 224:1982. „Pa nat hi nai kos“ 2 1 238:2023. „Fe ner bah çe Ül ker“ 1 2 192:2164. „Em po rio Ar ma ni“ 0 3 164:202
G gru pė
At lei dęs va džias, „Žal gi ris“ var žo vų jau ne be sus tab dė E gru pė. Mask vos CSKA–Stambu �
lo „Ga la ta sa ray“ 85:70 (19:12, 25:25, 22:15, 19:18). 4 560 žiū ro vų. N.Krstičius 20 taš kų/J.Lu cas 15.Pi rė jo „Olym pia cos“–Stambulo „Ana do lu Efes“ 83:65 (20:12, 21:24, 12:17, 30:12). 3 500 žiū ro vų. V.Spa noulis 18/S.Ba ra čas 14.
F gru pė. Sie nos „Mon te pas chi“– �Malagos „Uni ca ja“ 91:68 (27:19, 23:21, 21:17, 20:11). 9 500 žiū ro vų. D.Mos sas 20, K.Lav ri no vi čius 18/J.Free lan das 14, D.Trem me las 13.Mad ri do „Real“–Bilbao „Gesc rap BB“ 89:73 (26:16, 24:20, 19:19, 20:18). 7 000 žiū ro vų. S.Rod ri gue zas 20,
A.To mi čius 15, M.Be gi čius 12/M.Ba ničius 18, A.Mumb ru 17, K.Va si lia dis 13.
G gru pė. Atė nų „Pa nat hi nai kos“– �Stambulo „Fe ner bah çe Ül ker“ 77:56 (24:9, 12:13, 22:21, 19:13). 11917 žiū ro vų. K.Kai ma kog lou 19/C.Jer rel sas 12.Ka za nės „Unics“–Milano „EA7 Empo rio Ar ma ni“ 59:44 (20:12, 16:8, 9:7, 14:17). 5 000 žiū ro vų. H.Do mer can tas 16/N.Mel lis 17.
H gru pė. Kan tu „Ben net“–Tel Avi �vo „Mac ca bi Elect ra“ 82:74 (23:20, 26:24, 17:16, 16:14). 6133 žiū ro vai. V.Mico vas 17, G.Ba si le 14, G.Šer ma di nis 13/K.Lang for das 16, R.Hend ri xas 15.
Įsis ma gi no: �� po�trau�mos�at�si�ga�vęs�K.Lav�ri�no�vi�čius�(de�ši�nė�je)�žai�džia�vis�ga�lin�giau.� � get�tyi�ma�ges.com�nuo�tr.
klu bas, na muo se 83:65 nu ga lė jęs Stam bu lo „Ana do lu Efes“ eki pą. Lie tu vis pel nė 6 taš kus, at ko vo jo 4 ir pe rė mė 1 ka muo lį bei at li ko re-zul ta ty vų per da vi mą.
Bro lis įsi žai dėPo trau mos at si ga vęs Kšyš to fas Lav ri no vi čius su žai dė kol kas ge-riau sias sa vo rung ty nes „TOP-16“ eta pe, o Sie nos „Mon te pas chi“ sve čiuo se 91:68 nu ga lė jo Ma la gos „Uni ca ja“ eki pą.
K.Lav ri no vi čius pel nė 18 taš kų, iš jų 6 – tri taš kiais me ti mais.
Ant rą ją per ga lę šven tė Mad ri do „Real“ ko man da su Mar ty nu Po-ciu mi, na muo se 89:73 pri ver tu si ka pi tu liuo ti Bil bao „Gesc rap BB“ krep ši nin kus. M.Po ciaus in dė lis į per ga lę – 4 taš kai ir 1 at ko vo tas ka muo lys.
G gru pė je Ša rū no Ja si ke vi čiaus at sto vau ja mas Atė nų „Pa nat hi nai-kos“ iš vy ko je 77:56 įvei kė Stam-bu lo „Fe ner bah çe Ül ker“. Lie tu vis prie per ga lės pri si dė jo 3 taš kais, pe rim tu ka muo liu ir 2 re zul ta ty-viais per da vi mais.
VD inf.
17
Tiks las: �� L.Klei�za�nea�be�jo�ja,�kad�Lie�tu�vos�rink�ti�nė�da�ly�vaus�Lon�do�no�olim�pi�nė�se�žai�dy�nė�se.� „Reu�ters“�nuo�tr.
šeštadienis, vasario 4, 2012
19
Da rius Sėle nisd.selenis@diena.lt
At rak ci ja – nak vynė miš keTa tro belė – tai šiek tiek dau giau nei dviejų metrų aukš ty je tarp med žių iš kel tas iš pa prastų lentu čių su kal tas na miūkš tis, ku rio grin dys pa deng tos la pais.
„Ne ke lia pa si tikė ji mo?“ – nu sijuokė Pet ras ir paaiš ki no na muką įrengęs drąsuo liams, kur jie ga li pra leis ti naktį. Nak vynę tro belėje jis va di na vilkų te ra pi ja. Kaip ji vei kia žmogų?
„Kai drąsuo lis už li pa kopė čio mis, jas nui mu ir pa sta tau tik kitą dieną. Per naktį žmo gus už mirš ta vi sas pro ble mas, ban ko pa sko las, lai kinus sun ku mus“, – pa sa ko jo jis.
Nak ti mis ne to li na me lio slankio ja vil kai ir šiur pi na žmo nes sa vo kau ki mu. Pet ras leid žia na me ly je būti tik vie nam žmo gui. Ne ga li ma pa siim ti nei ka čiu ko, nei šu niu ko, nei jo kio gy vo pa da ro. Jo kių daiktų, net pro žek to riaus. Tik mieg mai šis ir ypa tin giems at ve jams – mo bilio jo ry šio te le fo nas.
„Juk naktį leid žiant dvie se ga lima iš gau ti ne įma nomą pa rašą ar ba vy ras ga li kai ko rei ka lau ti iš moters“, – nu si kva to jo P.Dab ri šius.
Ad re na li no rei kia mo ky to jomsKodėl ne ga li ma pa siim ti daiktų? Kartą dvi mo te rys at si nešė dau gybę žva kių ir vos ne su degi no na me lio.
Didžiausias iššūkis Vietname – pereiti gatvę. 22p.
ŠeŠtADIeNIS, vASArIo 4, 2012
Gyvenimas tarp žmo nių ir vilkųPo ko jo mis girgždėjo snie gas, šal tis gnaibė nosį. Kaž kur ne to lie se inkštė vilkai. Jautė me, kad jie sekė kiek vieną mūsų žingsnį, o mes, du žur na lis tai ir ži niuonis, gam tos bei žvė-rių mylė to jas Petras Dab ri šius, artė jome prie vilkų te ra pijos tro belės.
Pat rio tas: �� gamtą�be�pro�tiš�kai�my�lin�tis�P.Dab�ri�šius�daž�nai�jo�dinė�ja�že�mai�tu�ku�apsirengęs�kaip�se�novės�že�mai�čiai.� Artū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.20
20 ŠeŠtADIeNIS, vASArIo 4, 2012
Gyvenimas tarp žmo nių ir vilkų
Šios ypa tin gos te rapi jos ypa tu mas – tu ri
būti vie nas miš ke ir jaus ti vil kus.Kai ku rie gam tos ir žvėrių mylė
to jai šia me na me ly je pui kiai iš simie ga. Yra to kių, ku rie ne su merkia akių, krūpčio ja nuo kiek vie no la pe lio šla me sio, ką jau ir kalbė ti apie vilkų kauksmą.
„Ne kartą te ko kel tis naktį ir iš sigan du siam, pa ni kos apim tam žmogui sta ty ti kopė čias, kad nu si leistų iš na mu ko“, – pa sa ko jo pa šne koko vas. Klam po da mas link na me lio P.Dab ri šius pa pras tai ne ša si prožek to rių ir šau tuvą.
„Vy rai ne re tai do va no ja nak vynę sa vo žmo noms, ir jos tai įsi me na vi sam gy ve ni mui. Be je, to kių nuoty kių dau giau trokš ta būtent mote rys, ypač – per var gu sios mo kyto jos“, – at skleidė jis.
Kartą vie nas įsiaud rinęs vy ras su sap na vo, kad jį pjau na vil kai. Naktį iš šo ko iš na mu ko, o pa budęs iš baimės vėl įli po at gal.
„Gai la, kad drau gai ne lei do čia likti vie nam švei ca rui – ko vos su narko ti kais sky riaus va do vui, – šyp
telė jo P.Dab ri šius. – Jis su si žavė jo ir norė jo lik ti nak vo ti, bet drau gai ne lei do. Prie ad re na li no pripratęs švei ca ras žadė jo grįžti va sarą.“
Į vig vamą – nu si len kus ug niaiMiš ko ta ku ant išt ver min go že maitu ko, pa na šaus į se novės vi kingų ar mon golų ark lį, jo jan tis P.Dab ri šius, pa si puošęs usū ri nių šunų kai liais ir už si maukš linęs kai linę ke purę, atrodė kaip fil mo he ro jus.
„Taip pas mus bu vo ren gia ma si XII–XIII a., – jau vėliau, sėdėdamas šil ta me vig va me, pu siau indėnų klajoklių gen čių būstą prime nan čia me na me ly je, aiš ki no P.Dab ri šius. – Ir šil ta, ir pa to gu.“
Kūgio for mos na melį iš lentų
dengė sto ras snie go sluoks nis. Vidu je išk lo ti ki li mai ir usū ri nių šunų kai liai. Na melį įsi rengė pa ts.
Ne leng vai ati da ro mos du rys – spe cia liai že mos, kad įei tum susi lenkęs. Taip iš kar to nu si len ki ug niai: vi du je įreng tas ne di de lis ži di nys iš ak menų su il gu ka mi nu.
„To kia me vig va me pa pras tai gyve na ke tu rių na rių šei ma, – aiš kino ži niuo nis, ne kreip da mas dėmesio į mo ters iš Ma žei kių at vežtą ir pa liktą juodą ka tiną Maurį, ku ris per ke lias mi nu tes nie kam ne matant jau bu vo su šveitęs ke lis ga balus sūrio.
Pa sak jo, įėję žmonės ma ty da vo, ką tu ri. „O da bar? Kam mums tiek ne rei ka lingų daiktų, ku riuos kaupia me, o po mir ties iš me ta?“,– reto riš kai klausė gam tos ži no vas.
Ati tolę nuo gam tosPrieš 20 metų į Tel šių ra joną vie nai žie mai pa med žio ti at vykęs P.Dabri šius miš ke, ku ria me 1996 m. įkurtas Žvėrin čiu mi va di na mas žvėrynas, li ko gy ven ti iki šių dienų.
Van duo, oras, žvėrys, med žiai, žu vys, paukš čiai, žmonės. Vis kas šia me pa sau ly je su si ję. Vy ras įsiti kinęs, kad žmo gus da bar žen gia ne tuo ke liu ir gy ve na ne tik ra me, o var to to jiš kosios vi suo menės sukurtų fan ta zijų pa sau ly je.
P.Dab ri šius nea be jo jo, kad žmogus per visą is to riją dar ne bu vo taip smar kiai pa žeid žia mas kaip dabar: „Da bar ti niai mies tai, daik tai – išk reip ta fan ta zi ja. Mo ka me už pra mo gas, val go me dirb tinį maistą, ser ga me, gy domės, vėl mo kame. Iš jun gus kom piu te rius, elektrą žmonės išp rotėtų. Var to ja me vais tus nuo dep re si jos ir tam pa me dar la biau pri klau so mi nuo fan tazijų, užuot puo selėję gamtą. Ati tolo me nuo rea lybės.“
Anot jo, dau gu ma žmo nių ne suvo kia, kad, nuo dy da mi ir nai kin dami gamtą, žu do ir sa ve.Pet ras nea be jo ja, kad žmo ni ja nyks ta: ne li ko tvar kos, din go noras au gin ti vai kus, o pa gal gam tos tai syk les, jei pa lie ki ma žus vai kus, esi vi siš kai deg ra davęs.
Vil kai pa našūs į žmo nes, ta čiau jie nie ka da ne pa lie ka sa vo vaikų, pa siau ko da mi juos gi na nuo pavojų. Pa ti nai ne re tai žūsta gin dami ap vai sintą pa telę.
Jam ne pa tin ka ir da bar tinė valgy mo kultū ra: „Nau ja kar ta jau ne
kau pia mais to at sargų, o ten ki na si grei tais už kand žiais, sku ba, gy ve na chao se ir ne ži no, ką da ro.“
Kiek metų šiam žvėrių mylė tojui? „Nes kai čiuo ju. Kam to rei kia? Kaip ir as mens do ku men to – kam jis žmonėms? – gi lesnę pra smę įžvelgė P.Dab ri šius. – Nėra to kių da lykų. Svar bu, kaip tu jau tie si. Ar ga li išs tovė ti ant kojų. Ar esi įdomus, links mas, ga li bend rau ti su žmonė mis, vai kais.“
Kur jis gy ve na? Gūžtelė ji mas pečiais – at sa kas į jam tar si ne supran tamą klau simą. Gam to je namų jis tu ri daug.
Įtei sintų tris žmo nasO ką jis ma no apie mo te ris? Pet ras norėtų, kad vy rai galėtų turė ti tris žmo nas, kaip bu vo XII a. Vėliau pa tiks li no, kad ta da ga lio jo griežtos tai syklės ir ne vis kas at rodė taip pi kan tiš ka ir pa pras ta: „Už ket virtą mo terį vy rui nu kirs da vo galvą, suved žio jus sve timą – taip pat. O jei jis būda vo silp nas, su pran ti, ką turiu gal vo je, žmo nos ofi cia liai galėda vo turė ti pa gal bi ninkų.“
Pap ra šius pa tiks lin ti, kiek iš tekėju sią 23 metų dukrą ir D.Bri ta ni joje be si mo kantį 21 metų sūnų tu rintis vy ras tu ri žmonų, P.Dab ri šius šyp telė jo: „Ne si gi lin ki te į pa slap tis. Ne tu riu tiks lo skai čiuo ti pa ne les. O jei ko kia pa tiks ir paskui – dar ki ta?“
Vy ras pri si pa ži no, kad nie ka da ne gy ve no vie nas. Ne bent Azi jo je, kai išei da vo med žio ti į kal nus. Tuomet vie natvė je P.Dab ri šius pra leisda vo po 3–5 mėne sius: „1984–1986 m. daug med žio jau Tian Ša nio kalnuo se Kir gi zi jo je, kur mo te rims pavo jin ga. Ten vie na me ur ve pa si dariau būstą, ku ria me lan kiau si, kai med žio da vau. Dar ir da bar ten likęs šau tu vas, yra kitų daiktų.“
Ke li mėne siai ur vePak laus tas, ar bu vo la bai bai su, kai kartą jį ta me ur ve užg riu vo la vi na, vy ras ne slėpė, kad su pa ni ka vo, bet trum pam, kai stai ga su drebė jo žemė ir išė jimą iš ur vo tar si kars to dang čiu už vožė užg riuvęs le das su snie gu ir ak me ni mis.
Jis bu vo su šu ni mi Ša ri ku, kuris amsė jo ir ne rea ga vo į užklupusią prie temą bei už ge susį ug nia kurą. Iš pra džių vy ras bandė ka po ti, raus ti sniegą ir ledą, bet ne tru kus su pra to, kad iš si va duo ti nėra jo kios vil ties.
Laimė, P.Dab ri šius turė jo mais to at sargų: kalnų ožio, švil pikų mėsos, kruopų, miltų. Maistą taupė, čiulpė ledą. Kur ti ugnį bi jo jo, nes vi du je trūko oro. Iš sekęs, tau py damas jėgas, uo lo je su Ša ri ku jis pralei do ke lis mėne sius, kol, at ši lus orui, ati tir po le do ga ba las.
Kaip jis neišp rotė jo? P.Dab ri šius juokė si: „Vie nas kal nuo se nie ka da
19
Apie meš kas �
Tai – mis ti nis gyvū nas, die vybė. Senovė je že mai čių ka riai su kry žiuočiais ko vo da vo vilkė da mi jų kai liais. Galbūt dėl šios prie žas ties meš ka atsi dūrė ir Že mai ti jos her be. Meškų patelės mie go da mos at si ve da vos 300 gramų sve riantį meš kutį, žin do pie nu, o iki žie mos mie go pa bai gos jis spėja užaug ti. Meš kos su tam sa gu la si, o kelia si su švie sa. Tu ri tre čią akį – 3 ki lometrų spin du liu junta ši lumą. Moks linin kai įrodė, kad meš kos net 200 ki lo
metrų spin du liu ne uos le, o kaž ko kia ne sup ran ta ma vib ra ci ja junta vie na kitą. Jos ne su vo kia mai jau čia ir mirtį: ne re tai prie š pat med žio tojų šūvį iš to li stai ga pri tu pia ir pa kei čia kūno pa dėtį.
Apie vil kus �
Vil kai ar ti mi žmonėms. Fi ziš kai tvirti, rūpi na si šei ma, el gia si pa gal tai sykles. Jei šian dien pro tin gas – va do vauji, bet klys da mas ga li tap ti ei li nis. Jaunik lis nie ka da ne per lips net ir per pa tį se niau sią, vos paei nantį vilką, jį gerbs. Ir tai ne si kei čia šimt me čiais. Per par ą
jie ga li nu bėgti 200 ki lo metrų. Dantys to kie aštrūs, kad žmogų su drasky ti tas pa ts kaip triušį.
Apie var nus �
Iš min tin gi ir la bai gudrūs. Jau čia mirtį ir, sa ko ma, po spar nu ne šio ja mirties an gelą. Prie mirš tan čio arba sunkiai su žeis to žvėries ar žmo gaus jie atskren da la bai grei tai. Anot si bi rie čių ša manų, var nai ma to mirtį. Ang li jo je yra pi lis, ku rio je mai ti na mi juo di di deli krank liai. Ti ki ma, kad jiems iš ny kus žlugtų Ang li ja.
P.Dab ri šiaus min tys apie žvėris ir paukš čius
Žvėrin čius: �� be�veik�20�ha�te�ri�to�ri�jo�je�–�dau�gybė�žvėrių.
Mie gas: �� pa�sak�P.Dab�ri�šiaus,�kai�ku�rie�gam�tos�ir�žvėrių�mylė�to�jai�na�me�ly�je�me�dy�je�pui�kiai�iš�si�mie�ga,�ta�čiau�yra�to�kių,�ku�rie�ne�su�mer�kia�akių.� �
� Artū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.
Ne ga li ma be ato dairos žu dy ti med žių. Jei ne gir di jų skausmo, tai ne įro do, kad jie – ne gy vi.
21
diena.lt/naujienos/laisvalaikis
ŠeŠtADIeNIS, vASArIo 4, 2012
P.Dab ri šiaus min tys apie žvėris ir paukš čius
neišp rotė si. Tai ga li nu tik ti tik supant mi li jo nams žmo nių.“
Žmonės ir tau tos – tik ban gosNe jau gi P.Dab ri šius žvėris ir gamtą my li la biau nei žmo nes?
Paš ne ko vas žvelgė į auš tan čią ar batą ir tar si sau kalbė jo: „Kas yra meilė? Mes sa ko me: my li me kavą, kom piu terį, maistą... Man pa tin ka kai ku rie žmonės, taip pat žvėrys. Toks ma no gy ve ni mo būdas.“
Kokį sau pri skirtų to temą, kas da bar būdin ga tik indė nams, Afri kos ir Aust ra li jos gen tims? Ir šįkart jis gal vo jo neil gai: vil kas ar ba var nas. Vil kas – or ga ni za ci ja, fi zinė jėga, ar ti mumas žmo gui, var nas – iš min tis, mir ties jau ti mas.
Apie mirtį P.Dab ri šius net ne nori gal vo ti: ne rei kia, o kam? „Tai – ne ma no pro ble ma“, – tie siai sakė vy ras.
Svar biau su vok ti, kad gam to je viskas su si ję. Mes pra ran da me tikrą sias ver ty bes, gy ve na me chao se. Se niau žmonės ži no jo, kad van dens ne gali ma už terš ti, nes jį ge ria me pa tys, jo reikia žmonėms. Be to, ten gyve na žu vys, ku rias val go me, ir t. t.
„Ne ga li ma be ato dai ros žu dy ti med žių. Jei ne gir di jų skaus mo, tai ne įro do, kad jie – ne gy vi, – įsi tikinęs vy ras. – Ja po nai at li ko ekspe ri mentą. Žmo gus nu kir to ber žo šaką. Spe cialūs prie tai sai nu statė,
kad ber žo skleid žia ma vib ra ci ja iškart pa si keis da vo, kai pro jį ei da vo tas pa ts žmo gus, o į ki tus praei vius ne rea guo da vo.“ Vyras pik tas, kad žmo gus pa žeidė gam to s pu siausvyrą ir kad Ame ri kos už ka riau tojai iš žudė indė nus, užg robė jų žemes ir va do vau ja pa sau liui.
P.Dab ri šius pri minė, kad dar prie š 150 metų indė nai pa rašė laišką JAV pre zi den tui ir per spėjo apie skver bimą si į gamtą ir mil ži niš ko ug ni kal nio išsi ver žimą.
Laiš ke indėnų va dai pri si pa žino ne su vo kian tys, kaip die vai leido juos išs tum ti iš sa vo že mių, bet per spėjo, kad vieną dieną ame ri kiečiai už dus ir degs lieps no se. „Žmonės ir tau tos tėra tik ban gos, – laiške pre zi den tui žmogų su gam ta ly gi no indė nai. – Jos vie na po ki tos at plau kia į krantą ir at si mu ša.“
Žvėrin čius įkur tas 1996 m. Ubiškės gi ri nin ki jo je. Čia įreng tas 14,7 ha plo to miš ko ap tva ras šer nams, da nie liams ir muf lo nams. Čia yra ir ap tver tas 2,4 ha plo to miš ko skly pas vil kams.
Žvėrin čiu je gy ve na apuo kai, lūšys, vil kai, muf o nai, da nie liai, Si bi ro ru da sis meš ki nas Ti mas (Ti mofėjus), šernė Jadzė ir šer niu kai.
Apie Žvėrin čių
Mie gas: �� pa�sak�P.Dab�ri�šiaus,�kai�ku�rie�gam�tos�ir�žvėrių�mylė�to�jai�na�me�ly�je�me�dy�je�pui�kiai�iš�si�mie�ga,�ta�čiau�yra�to�kių,�ku�rie�ne�su�mer�kia�akių.� �
� Artū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.
Lie tuvą su kaus čius spei gui, ši lumos bei pa gal bos rei kia ne tik žmonėms, bet ir gyvū nams. Kaip ga lima pa dėti žvėrims ir paukš čiams, žie mo jan tiems mūsų ša ly je? Kuo le sin ti? Kaip įreng ti le syklė les?
Į šiuos ir ki tus klau si mus pa bandė at sa ky ti po rta lo die na.lt sve čias – Lie tu vos or ni to logų ir gyvūnų glo bos drau gijų na rys Ju lius Morkū nas.
– Tai ką da ry ti su li ku sio mis žie mo ti gulbė mis – le sin ti ar ne? Ir kuo?– Da bar, kai taip šal ta, gul bes lesin ti būti na. Ne reikėtų už mirš ti ir kitų žie mo ti li ku sių paukš čių.
Ge riau sias le sa las gulbėms ir kitiems van dens paukš čiams – įvairios grūdinės kultū ros, kruo pos, bal tos duo nos, ba to no ga mi niai. Duo na ga li būti su džiū vu si, tačiau svar bu, kad pa ša ras ne būtų su pe lijęs. Taip pat ga li ma le sinti tar kuo to mis dar žovė mis. Puikiai tin ka bulvės, mor kos, bu rokėliai, obuo liai.
– Ar tei sin gai el gia si gul bes mai ti nan tys žmonės, ber dami grūdus te gul ir į seklų vandenį? Juk paukš čiams rei kia pa nar din ti kaklą į le dinį vandenį. Ar ne ge riau ber ti grūdus ant le do kraš to, kad paukš čiai be var go juos pa siektų?– Van de ny je grūdus paukš čiams les ti leng viau, ne gu ban dy ti sugrai by ti grūde lius nuo le do ar žemės. Van duo šil tes nis nei oras ir pa nar din da mos galvą į van denį gulbės ne sušą la. Ba toną taip pat ge riau mes ti į van denį, nes nuo van dens jis su minkštė ja, paukščiui leng viau pra ry ti.
– Kodėl tiek daug gul bių neskren da žie mo ti į šil tus kraštus ir lie ka mies te? Gal žmonės kal ti, kad mai ti na, pri pra tina? Ar rei kia mai tin ti lau kinius paukš čius va sarą, kai jie tu ri mais to?– Prieš ke lis šimt me čius gulbės Euro po je bu vo au gi na mos kaip pu siau na mi niai paukš čiai mais tui ir kaip par kų puoš me na. Nuo tų laikų jos ne tu ri stip raus ins tink to mig ruo ti ir žiemą sten gia si pra leis ti prie arčiau siai esan čio van dens tel ki nio.
Todėl žmonės, jas le sin da mi vasarą, da ro meš kos pa slaugą ir
ska ti na jas lik ti to je pa čio je vieto je. Va sarą gul bių ne de ra le sinti, nes jos tu ri už tek ti nai natū ralaus pa ša ro.
– Kaip pa dėti gulbėms, li kusioms žie mo ti čia, van dens tel ki niuo se? Ar per tokį speigą joms ne ky la pa vo jus prišal ti prie le do? Kaip elg tis pa ma čius į ne laimę pa te kusį paukštį?– Pir miau sia reiktų įver tin ti sa vo ga li my bes, ar ga li te pa dėti paukščiui. Galbūt dar ne sau gu lip ti ant le do? Gal ne ži no si te, kaip elg tis?
Jei pa matė te ant le do pri ša lusį paukštį ar kitą į ne laimę pa te kusį gyvūną, visą par ą ga li te kreip tis į Gyvūnų globėjų aso cia ciją, kuri pa galbą tei kia vi so je Lie tu voje. Skam bin ki te te le fo no nu me riu 8 686 44 828.
Esant to kiam spei gui, iš tiesų yra di delė grėsmė paukš čiui pri šal ti prie le do. Tai daž niausiai pa si tai ko tais at ve jais, kai paukš čiai būna nu si lpę, jau ni, ma žiau pa tyrę.
Norė da mi pri si dėti fi nan siš kai ar ki taip pa dėti paukš čiams, žmonės ga li kreip tis į Lie tu vos or ni tologų drau giją.
– Ar jums ži no ma paukš čių, ku rie turėtų išsk ris ti į šil tuosius kraš tus, bet li ko Lie tuvo je? Juk da bar žie mos ga na šil tos. Ne to kios, prie ko kių esa me pra tę.– Šil to mis žie mo mis, kaip ir šią, kol neatė jo šal čiai, Lie tu vo je buvo re gist ruo ja ma ge ro kai dau giau paukš čių, ku rie pa pras tai to kiu me tu jau būna mig ravę, pa vyzd žiui, gulbės gies mi ninkės, įvairių rūšių žąsys, lieps nelės, ki kiliai. Ta čiau da bar, užė jus spei gui, did žio ji da lis paukš čių išsk ri do.
– Ko kios turėtų būti le syklėlės? Ne si no ri, kad į zy lutėms ir žvirb liu kams skir tas le syklė
les lįstų var nos ir krank liai. Kaip ga li ma ap sau go ti mažųjų paukš te lių le syklė les?– Ga li ma ant le syklėlės dėti apsau ginį tinklą, pa da rytą iš vie los, kad pro tar pe lius į le syklėlę tilptų tik ma žes ni paukš te liai.
Le syklėlės tu ri būti leng vai paukš čiams pa sie kia mos, sau gios, kad prie jų ne galėtų pri siar tin ti plėšrūnai, pa vyzd žiui, katės.
Le syklė les ga li ma pa ga min ti iš tuš čių kar to ni nių, plas ti ki nių bute lių, le sin ti įma no ma ne tgi ant žemės, nu va lius plo telį snie go.
– Ko kių pro duktų šiukš tu nega li ma duo ti paukš čiams? Esu girdė ju si, kad zy lutėms, pvz., ne ga li ma pa ka bin ti sūdytų laši nukų.– Nuo per di de lio drus kos kie kio paukš čiai ga li ap si nuo dy ti ir nugaiš ti. Taip pat reiktų veng ti pa šarų su daug ir stip rių prie sko nių. Geriau duo ti kuo natū ra lesnį le salą.
– Ar tu ri me pa dėti lau ki niams gyvū nams? Juk yra miš ki ninkai, ku rie jais rūpi na si pro fesio na liai.– Jei įma no ma, kiek vie nas turė tume pa dėti, bet to kiu at ve ju pa galba tu ri būti nuo la tinė, nes gyvū nai pri pran ta prie pa ša ro vie no je vieto je ir ne bes ki ria tiek dėme sio, kiek anks čiau, mais to paieš koms.
– Kodėl or ni to lo gai ne prieš tarau ja did žiųjų šven čių be proty bei metų pa bai go je, kai žūsta tūkstan čiai paukš čių dėl fe jerverkų, jų ke lia mo triukš mo ir skleid žia mos smarvės? Aš pa ti ma čiau dau gybę kri tu sių mažų paukš čių mies to pa kraš tyje po to kio ne kont ro liuo ja mo šau dy mo. Kodėl ne draud žia te tra di ci jos pa leis ti ba land žius per ves tu ves?– Iš tikrųjų fe jer ver kai ke lia di d žiulį rūpestį, nes, pa vyzd žiui, už sie ny je yra buvę at vejų, kai po Naujųjų metų su tik tu vių naktį pa bai dy ti paukš čiai nu skri do toli į jūrą ir nu si lpę žu vo.
Ši pro ble ma ži no ma, ta čiau kol kas ne sprend žia ma.
Per ves tu ves pa leid žia mi baland žiai – ba lan di ninkų at sa komybė, nes jie ves tu vių iš kilmėms iš nuo mo ja ar par duo da ne spor tinius ba land žius, ku rie ne tu ri instink to grįžti į na mus ir pa klys ta.
Padė ti gamtai ga li me vi si
Glo ba: �� įren�gus�le�syklėlę�reikėtų�pa�si�rūpin�ti,�kad�paukš�čiams�be�ria�mas�le�sa�las�būtų�kuo�natū�ra�les�nis.Sau�liaus�Žiū�ros�(BFL)�nuo�tr.
Gulbės ne tu ri stipraus ins tink to migruo ti ir žiemą stengia si pra leis ti prie ar čiau siai esan čio van dens tel ki nio.
22 ŠeŠtADIeNIS, vASArIo 4, 2012
Da rius Sėle nisd.selenis@diena.lt
Prib loškė jūra mo to ro le rių„Ei ki te ryž tin gai, ne si blaš ky da mi, į prie kį iš kel ki te ran kas, I.Šal kauskienė pri si minė gidų pa ta ri mus, kaip pe rei ti gatvę. – Pa sak mo ters, vie na – iš ša lies stebė ti jūrą „moto ri zuotų“ viet na mie čių, kas ki ta – pirmą kartą įženg ti į ją. Plau kai šiau šia si ir at ro do, kad tik rai kas nors užk liu dys ir su žeis.
Viet na mie čiai va žiuo ja vir tuoziš kai net tuo met, kai vieną moto ro lerį nuo ki to ski ria vos pen ki cen ti met rai. Per 17 dienų, pra leistų Šiaurės ir Pietų Viet na me, lie tuviai matė tik dvi ne di de les lai mingai pa si bai gu sias ava ri jas.
Tie sa, kartą viet na mie tis, važiuo da mas mo to ro le riu, švel niai užk liudė vieną iš še šių kar tu kelia vu sių lie tu vių. Mo te ris jam nestip riai pliaukš telė jo per nu garą,
o šis at si su ko, nu si šyp so jo ir pamo ja vo.
„Drau giš ki, be si šyp san tys, ramūs ir ne įkyrūs“, – tokį įspūdį susi darė ke liau to ja apie gana skurdžiai gy ve nan čius viet na mie čius.
Kur nu mi rei, ten ir lai do jaI.Šal kaus kie nei į akis kri to tai, kad šven tyk lo se, na muo se, net prie legen di nio Ho Ši Mi no nuo traukų ir ant ka ta likų baž ny čių bokštų vieto j kry žių – svas ti kos. Čia pat gali ma iš vys ti dau gybę pio nie riš kus kak la raiš čius pa si ri šu sių moks leivių: svas ti kos ir pjau tu vai su kūjais Viet na me vie nas ki tam netruk do.
„Šven tyk los tar si pa da ly tos į dvi da lis – mi ru sie siems ir au koms. Joms skir to je vie to je matė me butelį deg tinės, ry žių, nu peštą vištą. Stebė jo me, kaip mer gi nos, pa gerbda mos mi rusįjį, nu si lenkė į vi sas ke tu rias pu ses ir pa lei do iš nar
vo į laisvę paukš čius“, – pa sa ko jo I.Šal kaus kienė.
Viet na me ji pa stebė jo la bai daug kur iš si bars čiu sių ka pi nių ir pa vienių kapų. Daug žmo nių šio je ša lyje pa lai do ta ry žių lau kuo se – ten, kur jie ir mirė. At vykė liai iš kitų šalies vie to vių lai do ja mi at ski rai nuo vietos kai mo žmo nių. Po pen ke rių metų mi ru sie ji per lai do ja mi.
Daug ap si gi mu sių žmo nių„Kinų viet na mie čiai nemėgs ta. Tai – ka ro pa da ri niai“, – pa tyrė I.Šalkaus kienė.
Viet na me Pietų Ki ni jos jūra vadi na ma Pietų jūra, kad ne reikėtų minė ti Ki ni jos var do. Vis gi šiaurinė je Viet na mo da ly je gy vena ne ma žai kinų, ku rie tu ri savo verslą.
Viet na me daug ir rusų vers lininkų, ypač ku ror ti niuo se miestuo se. Vie name jų, Phan Thiet, ne re tai iš gir si kal bant ru siš kai ir gatvė se, ir par duo tuvė se, ir ma sa žo sa lo nuo se.
Šiaurės mies tai – skur des ni, pietuo se viet na mie čiai gy ve na ge riau. Vis dar daug jų ne ga li pa mirš ti ka ro ir nemėgs ta ame ri kie čių.
I.Šal kaus kienė Viet na me matė ame ri kie čių nau do to che mi nio ir bak te rio lo gi nio gink lo pa dari nius: „Gy vi pa vyzd žiai – daugybė ap si gi mu sių žmo nių: be rankų, kojų, per kreip tais vei dais, kūnais, Ka ro mu zie ju je dir ba gyvi eks po na tai – ne įgalūs viet namie čiai.“
Lie tu viams Viet na me sun kiau sia bu vo pe rei ti gatvę
Tūkstan čiai mo pedų, mo to ro le rių ir mo to ciklų va žiuo ja vos per ke lis cen ti met rus vie nas nuo ki to. Ke liau- to ja Ire na Šal kauskienė ir jos vy ras žurna lis tas Juozas Šal kauskas bu vo įsi-ti kinę, kad to kie in ter-ne te ma ty ti vaiz dai su re-ži suoti. Ap si-lankę Viet na-me įsi ti ki no, kad tai – rea lybė.
Po ra: �� Ire�nai�ir�Juo�zui�Šal�kaus�kams��Viet�na�me�la�bai�pa�ti�ko,�jie�čia�pra�lei�-�do�17�dienų.� �As�me�ni�nio�ar�chy�vo�nuo�tr.
Gro žis: �� Ha��Lon�go�įlan�ka�su�ža�vi�net�ir�did�žiau�sius�kie�ta�šird�žius.� � „Shutterstock“�nuotr.
Šu nie nos, ku rios mėsa, kad ir be odos, bu vo par duo da ma tur gu je, ne būčiau ra ga vu si.
Viet na mie čiai: �� dau�gu�ma�vie�tos�gy�ven�tojų�–�ramūs,�drau�giš�ki.
23ŠeŠtADIeNIS, vASArIo 4, 2012
Lie tu viams Viet na me sun kiau sia bu vo pe rei ti gatvęGro žis: �� Ha��Lon�go�įlan�ka�su�ža�vi�net�ir�did�žiau�sius�kie�ta�šird�žius.� � „Shutterstock“�nuotr.
Irk luo to jai: �� valtį�viet�na�mie�čiai�mo�ka�val�dy�ti�ir�ko�jo�mis.
Eg lutė: �� per�si�ko�me�de�lis�daž�nai�su�žy�di�prie�š�Nau�juo�sius�me�tus.
Iš ra din gi: �� atrodo,�vie�tos�gy�ven�to�jai�iš�si�ver�čia�be�kro�vi�ni�nių�au�to�mo�bi�lių.
Juo di žmonės – juo das mais tasJuo die ji hmongų tau tos žmonės pa tei si na sa vo vardą: jie vil ki juodais dra bu žiais, val go tik juodą maistą – juo das viet na mie tiš kas kiau les ir juo das viš tas, ku rių ne tik plunks nos, bet ir mėsa yra šios spal vos.
„Juo da viš tie na ir kro ko di lie na ska nu, nors ir ne įpras ta. Šu nie nos, ku rios mėsa, nors ir be odos, parduo da ma tur gu je, ne būčiau ra gavu si“, – šyp so jo si I.Šal kaus kienė. O jos vy ras Juo zas ne tgi pa ra gavo ir di de lių ke pintų svirp lių.
Lie tu viai neišdrį so valgyti ir gyva čių. Spi ri ti niai jų bei skor pionų už pi lai su įvai rio mis žolė mis parda vinė ja mi vos ne ant kiek vie no kam po, nors gyvūnų, rop lių globos tar ny bos juos sau go.
So čios viet na mie tiš kos sriu bos, karš ti pa tie ka lai lie tu viams la bai pa ti ko. Ke liau to jai pas juo duo sius hmon gus ra ga vo ir ry žių, ko ko so
bei ku kurūzų deg tinės. Šio je genty je vy rai kiek vieną dieną var toja al ko holį, o vi si dar bai kren ta ant mo terų pe čių.
Rau do nais dra bu žiais vil kin tys rau donųjų dzao gen ties žmonės bu vo pa tys įky riau si. Mo te rys turis tus sekė ke lis ki lo met rus, primyg ti nai siū ly da mos pirk ti jų išsiu vinė tus dra bu žius. Be je, kai me yra ir sa vo tiš kas SPA: trys ku bi lai su karš tu van de niu ir dūminė pirtelė, ku rio je kai ti no si ke liau jan tys aust ra lai bei ka na die čiai.
Sle pia si nuo saulėsVi sus ke liau to jus su žavė jo nuo stabaus gro žio Ha Lon go įlan ka. Viena jo je esan čių salų pa va din ta rusų kos mo nau to gar bei.
Dau giau nei 1000 metų is to riją skai čiuo jan čio Ho Ši Mi no mies te ke liau to jus su žavė jo aikštė, ku rioje dau gybė me ni ninkų pie šia, lipdo, at lie ka ka lig ra fi jos dar bus. Be je,
Ho Ši Mi ne yra įspūdin gas dan gorai žis, pa va din tas Lo to su, ku ris 2011 m. užėmė penktą vietą tarp gra žiau sių pa sau lio pa statų.
I.Šal kaus kienė stebė jo si ma ty dama, kaip vie nu mo to ro le riu viet namie čiai ga be na kalną daiktų, au galų, paukš čių ir net gyvą jautį: „Žmogaus net ne si ma to – tik akys!“
Viet na mie čiai sau go si saulės. Galvą jie den gia ke pu re, iki akių už si mau na med žia ginę kaukę, ant rankų – pirš ti nes. Šios prie monės sau go ir nuo smo go.
Eg zo tišką šalį lie tu viai pa li ko sau sio 23iąją. Tuo met čia bu vo šven čia mi vie tos Nau jie ji me tai.
Įpras tai kaip tur gus šur mu liuojan tis oro uos tas pu siau naktį bu vo tuš tutė lis. Ne dir bo nė vie na parduo tuvė, tik to li dan gu je blykčiojo fe jer ver kai, o kalė di nių eg lu čių vaid menį at li ko va zo nuo se au gančių chri zan temų, man da rinų ar per si kų krūme liai.
24 ŠeŠtADIeNIS, vASArIo 4, 2012
Ka ro li na Mar cin ke vi čiūtėk.marcinkeviciute@diena.lt
– Kaip ta pai fo tog ra fu?– Nuo ma žens domė jau si fo tog rafi ja. Var ty da mas „Na tio nal Geograp hic“ žur na lus, žavė jau si meniš ko mis ir ne pap ras tai gra žio mis spau dos fo tog rafų nuo trau ko mis. Vėliau, su si taupęs šiek tiek pi nigų, nu si pir kau sa vo pirmą „mui linę“. Fo tog ra fuo da vau viską: žmo nes, šviesą, for mas, gatvės gy ve nimą.
Ge riau sia mo kyk la kiek vie nam fo tog ra fui – ban dy mai. Pa ma čius įdo mią nuo trauką žur na le, rei kia pa ban dy ti pamėgd žio ti. Pa da rai nuo trauką ir ma tai, kad tai – visai ne pa na šu. Ta da ban dai fo togra fuo ti ki taip.
Su laukęs 17os įsi gi jau jau geresnį fo toa pa ratą. Kartą ka vinėje su ti kau sa vo būsimą ko legą Liutaurą Stri maitį, ku ris bu vo ką tik grįžęs iš Af ga nis ta no. Pa pa sa kojau jam, kad la bai do miuo si fo togra fi ja. Jis man pa si ūlė vyk ti su juo dirb ti į Vil nių. Viską me čiau ir išva žia vau.
– Kai su si dūrei su fo tog ra fo dar bo rea ly be ir pa ma tei, koks tai su dėtin gas dar bas, ne norėjai vis ko mes ti?– Net ne įsi vaiz da vau, kad vis kas bus taip įdo mu. Vi sa da norė jau dirb ti spau do je, bet nie ka da ne buvau api brėžęs, kaip tai tu ri at ro dyti. Kas dien pa budęs ne ži nai, ką teks fo tog ra fuo ti. Šia me dar be nėra jokios mo no to ni jos.
Ir į tą pa tį Gru zi jos konf iktą iš vy kau ne tikė tai. Na muo se buvo va karė lis, o aš vis pa tik rin davau nau jie nas in ter ne te. Pers kaičiau apie ne ra mu mus Gru zi jo je. Pa ry čiais pa skam bi nau Liu tau rui ir grei tai su tarė me, kad iš vyk sime kar tu.
– Bet juk kiek vie nas dar bas turi sa vo blogąją pusę. Kaip reaga vo ta vo šei ma?– Tai ir yra blo gai šia me dar be. Jokio pa sto vu mo. Tėvai ma ne vi sa da pa laikė. Be abe jonės, ma ma ir dabar jau di na si, kai iš vyks tu fo togra fuo ti ko kio gais ro. Vyk da mas į Gru ziją tėvams pa skam bi nau jau iš Ry gos oro uos to. Vy kau su kole ga, ku ris turė jo daug pa tir ties ir bu vo dirbęs ka ro zo no je, todėl jaučiau si ra miau.
– Ned ve jo jai dėl sa vo pa si rinki mo?– Ne. Ma ne vi sa da do mi no re porta žo žan ras, ne su re ži suo tos žmonių is to ri jos. Tai is to ri jos, pa sako ji mas vaiz dais. Bet vyk da mas į karą ne ži no jau, kaip rea guo siu. Iki tol ne bu vau savęs iš bandęs taip stip riai. Reikė jo gal vo ti ir apie darbą, o fo ne kaž kas šaudė, sprog di no.
– Ar spėjai su vok ti, kas vyks ta Gru zi jo je, nuo to mo men to, kai in ter ne te per skai tei apie ne ramu mus, ir kai at si dūrei ka ri nio konf ik to ži di ny je?– Bu vo va sa ra. Karš ta. Te reikė jo įsi mes ti ke lis daik tus. Tik pa maniau, kad tai – pui ki pa tir tis. Jau nu si pirkęs bi lie tus į Azer baid žaną ir ra miai pri sėdęs oro uos te pa galvo jau – kas čia vyks ta?
– Kaip vis kas klostė si, kai iš Azerbaid ža no nu vy kai į Gru ziją?– Bu vo at šauk ti lėktu vai į Tbi lisį. Te ko skris ti į Ba ku, kur su ti ko me BBC spor to žur na listę iš Vo kie tijos. Ji ne mokė jo rusų kal bos, todėl vy ko su mu mis. Ji į tai žiūrė jo kiek leng vabū diš kai, o galbūt ir ne supra to, kaip tai rim ta. Kai pra si dėjo bom bar da vi mas ir žur na listė iš vydo gru zinų ka rei vius, ku rie kasė ap
ka sus ir žeg no jo si, ji neištvėrė. Vėliau gydė si rea bi li ta ci jos kli ni ko je. To kio je ap lin ko je ga li pa šly ti tiek ner vai, tiek svei ka ta.
– Tuo me tu bu vai 22ejų. Pirmą kartą ap lan kei Gru ziją ir pirmąkart iš vy dai karą iš taip ar ti.– La biau gal vo jau apie tai, kaip per duo ti med žiagą, kaip dirb ti, kaip pa gau ti ge res nius kad rus. Visą jaudulį ir min tis apie pa vojų sten giau si pa nau do ti fo tog ra fi jo je. Tu ri į viską žiūrė ti svei kai. Rei kia su vok ti, kad tai – rea lus pa vo jus.
Ka re yra dvi ka riuo menės, kurios tu ri sa vo lo giką. Nie kas neišbėgs šau dy ti iš nie kur nie ko. Riaušės Vil niu je man bu vo bai siau. Ten ne galė jai nu ma ny ti, ka da gau si į galvą ak me niu. Bend ra vo me su vietos žmonė mis, ka rei viais. Apie susi šau dy mus su ži no da vo me iš anksto. Tam bu vo ruo šia ma si.
– Ko kie bu vo pir mie ji kad rai Gru zi jo je?– Nu va žia vo me iki fron to li nijų, kur stovė jo ka ro po li ci ja. Ten kiek vienas kad ras yra auk si nis. Su si duri su sie na kitų fo tog rafų, žur nalistų, ku rie taip pat fo tog ra fuo ja, fil muo ja, klau sinė ja. Per ke lias dienas šis konf ik tas išau go. Vi si di die ji pa sau lio lei di niai at siuntė sa vo kores pon den tus. Aš dir bau agentū rai „La va“, ku ri bend ra dar bia vo su užsie nio nau jienų mil ži ne „Reu ters“, todėl man reikė jo pa da ry ti išs kir tinius kad rus, juos par duo ti. Konf ik to zo no je bu vo did žiulė kon ku ren ci ja.
Ma no ir Liu tau ro min tys su tapo, ir iš vy ko me to liau nuo įvy kių epi cent ro. Nu va žia vo me į Va karų Gru ziją, kur taip pat pra si dėjo ka ro veiks mai, bet žur na listų ne bu vo.
– Kaip pa vy ko ištrūk ti iš Tbi lisio?
– Ru si ja kont ro lia vo pa grin dinę šalies ma gist ralę, bet ge le žin ke lis vis dar veikė. Mums pa sakė, kad renka mas mir ti ninkų trau ki nys, kuriuo gru zi nai vy ko pas sa vo šei mos na rius, se nus tėvus, pa lik tus namus, gy vu lius. Ži no jo me, kad ru sai vie no je vie to je už mi na vo tiltą. Bu vo ma ža ti ki mybė, kad va žiuo jant ci vilių trau ki niui bus sprog di na ma. Tas til tas bu vo su sprog din tas, vos mes pra va žia vo me. Taip mėne siui li kome ki to je Gru zi jos pusė je.
– Iš si gan dai?– Li kau su vie nais marš kinė liais, kom piu te riu ir fo toa pa ra tais. Kasdien ran ko mis te ko plau ti tuos pačius marš kinė lius. Tai išė jo tik į naudą – ten ne bu vo kitų ko res pondentų. Band žiau iš la vi ruo ti tarp gero re por ta žo ir sau gu mo. Pas kambi nau tėvams, ku rie karą stebė jo per te le vi ziją. Lie tu vo je vis kas bu vo
Fo tog ra fas A.Morozovas: ma čiau, kaip per karą griū va gy ve ni mai2008-ai siais at si dūręs Gru zi jo je lietuvis Artū ras Mo ro zo vas pa te ko į pa tį ka ro sū-kurį – matė ap ka sus ka san čius ka rei vius, girdė jo bombų spro gi mus, mo terų rau das gatvė se, au to bu sais ve ža mų pa bėgėlių balsus. Vi sa tai jis įam ži no nuo trau ko se. Jos šian dien vir to pir mo sios per so na linės A.Mo ro zo vo pa ro dos „Gru zi ja. 08 08 08“ eks po na tais.
Jau du lys: �� at�si�dūręs�ka�ro�epi�cent�re�fo�tog�ra�fas�A.Mo�ro�zo�vas�(nuotr.�kairėje)�min�tis�apie�pa�vojų�stengė�si�pa�nau�do�ti�fo�tog�ra�fi�jo�je.
At min tis: �� fo�tog�ra�fas�iki�šiol�pri�si�me�na�vie�no�vy�ro�pa�sa�ky�tus�žod�žius:�„Rei�kia�fo�tog�ra�fuo�ti,�nes�anū�kai�ne�pa�tikės,�kad�šiais�lai�kais�ga�li�dėtis�to�kie�da�ly�kai.“� � Artū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuotr.
25ŠeŠtADIeNIS, vASArIo 4, 2012
Fo tog ra fas A.Morozovas: ma čiau, kaip per karą griū va gy ve ni mai
vaiz duo ja ma daug bai siau. At rodė, kad nuo lat bom bar da vo ir šaudė. Ka re yra baisūs ne šau dy mai, o sutiktų žmo nių li ki mai. Bu vo, kad vyrai iš len da iš rūsių, o na mai – susprog din ti. Mies to cent re vėjas ne šio jo pi nigų ku piū ras, nes rusai su sprog di no ban ko matą. Miestas at rodė miręs. Norė jo si kaip nors pa dėti, bet ne bu vo kaip.
– Kaip to kio mis ap lin kybė mis fo tog ra fa vai?– Bu vo bai su. Žmogų iš ti ko tra ge dija, o tu iš sit rau ki fo toa pa ratą. Man reikė jo fo tog ra fuo ti, nes tai – ma no dar bas, ta čiau prie š akis ma čiau, kaip griū va žmo nių gy ve ni mai.
Pa da riau pirmą nuo trauką, ir prie manęs pri ėjo vy ras. Pa ma niau, kad pyks, bet jis tik pa dėko jo. Sakė, kad rei kia fo tog ra fuo ti, nes anū kai ne pa tikės, jog šiais lai kais ga li dėtis to kie da ly kai. Ta da vėl pa tikė jau ta
idea li zuo ta žur na lis to mi si ja. Gruzi jo je tie siog yra la bai ger bia mas žmo gus. Sve čias gru zi nams vi sa da la bai bran gus. Gy ve no me ma žuo se vieš bu čiuo se, ta čiau ne re tai mums pa dėda vo ir vie tos žmonės.
– Koks mo men tas Gru zi jo je buvo pa ts pa vo jin giau sias?– Kai vie nas ose ti nas su rusų pajėgo mis pra dėjo šau dy ti į žur na listus. Tai įvy ko J.Sta li no gim tinė je, Go rio mies te. Mes laukė me visą dieną. Ke li ko res pon den tai priėjo prie tankų ir ka rei vių. Vi siems trūko in for ma ci jos. Vie nas ka reivis pra dėjo at sa kinė ti į žur na listų klau si mus, ta čiau ne tru kus pasi rodė ose ti nai, iš ko res pon dento at ėmė ka merą, pra dėjo gra sinti. Vie nam žur na lis tui šovė į petį. Žur na lis tai pra dėjo bėgti, o aš fotog ra fa vau. Tai ne bu vo toks ka ras, ku ria me bu vo šau do mi žmonės, ta
čiau daug žur na listų su žeidė at sitik tinės kul kos.
– Džiau gie si sa vo dar bo Gru zijo je re zul ta tais?– Pa vy ko pa da ry ti ke letą nuo traukų, ku rios bu vo įver tin tos tarp tau tinėje ži niask lai do je. Ame ri kie čių žurna las „News week“ pub li ka vo ma no kadrą iš Gru zi jos ir jį iš rin ko vienu įdo miau sių 2008 m. Už tą pa čią nuo trauką 2009ai siais ga vau Lietu vos spau dos fo tog ra fi jos metų apdo va no jimą „Auk si nis kad ras“. Ne vi siems Gru zi jo je pa vy ko pa da ry ti ge rų fo to re por ta žų. Da bar, kai peržiū riu sa vo nuo trau kas, ma nau, kad ir aš būčiau daręs kiek ki taip.
– Do ku men tinė ka ro fo tog ra fija – pa ts sun kiau sias šio ama to žan ras. Su tin ki?– Taip. Šia me dar be yra daug streso. Tai ypač vei kia šeimą. Bet ad rena li nas viską at per ka.
– Žur na lis tai is to riją ga li pa pasa ko ti žod žiais. Fo tog ra fas tą pa čią is to riją tu ri pa vaiz duo ti nuo trau ko se. Ar vi sa da tai pavyks ta?– Nu fo tog ra favęs vien tik raukšlėtą veidą ne per teik si is to ri jos. Ma nau, svar biau sia ne būti abejin gam. Pas tebė jau, kad žur nalis tai daž nai neiš gy ve na sa vo herojų is to rijų. Jie abe jin gi. Is to riją at skleis ti ga li ma per me ni nes deta les, šviesą, tamsą.
– A yra fo tog rafų, ku riuos laikai sa vo idea lais, iš ku rių mokai si?– Taip. Tai Ju ri jus Ko zy re vas, Stan ley Gree ne’as, Ja me sas Nachtwey ir To mas Dvor ža kas. Šie fotog ra fai dik tuo ja da bar tinės re por ta žinės fo tog ra fi jos ten denci jas. Jie ge ba ak tua lius įvy kius už fik suo ti efek ty viai, ta čiau kartu ir me niš kai.
– Po ka ro Gru zi jo je lan kai si kas met, pra mo kai gru zinų kalbą. Pastarajį kartą Gru zi jo je gy ve nai iš ti sus me tus. Kaip kilo idė ja ati da ry ti pa rodą „Gruzi ja. 08 08 08“?– Tai ne tu ri būti pa mirš ta. Šiandien nau jienų srau te to kie įvykiai grei tai pa si mirš ta. Iš Gru zi jos tuo met į Lie tuvą grįžau rugsėjį, nes stu di ja vau Vy tau to Did žio jo univer si te to Menų fa kul te te. Tuo me tu dau ge lis pa skaitų vy ko au di to ri jo je, ku ri vėliau vir to „101“ ga le ri ja.
– Ar tu ri ta lis maną?– Taip. Tai – ma no fo toa pa ra tas.
Jau du lys: �� at�si�dūręs�ka�ro�epi�cent�re�fo�tog�ra�fas�A.Mo�ro�zo�vas�(nuotr.�kairėje)�min�tis�apie�pa�vojų�stengė�si�pa�nau�do�ti�fo�tog�ra�fi�jo�je.
Is to ri ja: �� juos�to�je�„Pu�ti�nas,�Ru�si�ja�ir�Va�ka�rai“�pa�sa�ko�ja�ma�apie�Gruzi�jos�ir�Ru�si�jos�konf�liktą.
At min tis: �� fo�tog�ra�fas�iki�šiol�pri�si�me�na�vie�no�vy�ro�pa�sa�ky�tus�žod�žius:�„Rei�kia�fo�tog�ra�fuo�ti,�nes�anū�kai�ne�pa�tikės,�kad�šiais�lai�kais�ga�li�dėtis�to�kie�da�ly�kai.“� � Artū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuotr.
Tas til tas bu vo susprog dintas, vos mes prava žia vome. Taip mėnesiui li kome ki to je Gru zi jos pusė je.
Did žio sios Bri ta ni jos na cio na li nis trans liuo to jas BBC ket vir ta die nio va karą pa rodė fil mo „Pu ti nas, Rusi ja ir Va ka rai“ tre čią dalį, ku rioje pa sa ko ja ma apie Ru si jos ir Gruzi jos konf iktą ka ro da ly vių, valsty bių va dovų, jų pa tarėjų ir dip lomatų aki mis.
Prancū zi jos pre zi den to Ni co las Sar ko zy pa tarė jas Jea nas Da vi das Le vit te’as pri si minė sa vo va do vo dia logą su Ru si jos prem je ru Vladi mi ru Pu ti nu tą dieną, kai pra sidėjo ka ras. Abu va do vai tuo me tu bu vo Pe ki ne, kur da ly va vo Olimpi nių žai dy nių ati da ry mo ce remo ni jo je.
„Vla di mi rai, šis ka ras bus katast ro fa Ru si jai, Eu ro pai, vi siems. Rei kia nu trauk ti ugnį, duok man 48 va lan das“, – pra šė Prancū zijos pre zi den tas. At sa ky mas bu vo: „Ne!“ Tuo met N.Sar ko zy pa sakė: „Tu su pran ti, kiek daug pa sta tyta ant kor tos? Duok man 24 valan das.“ At sa ky mas: „Ne! Tai ne įma no ma.“ To liau tęsė N.Sarko zy: „Ge rai, duok man vieną naktį.“ Ir vėl: „Ne!“ – po kalbį pri si minė J.D.Le vit te’as.
Tuo me tu JAV vals tybės sek retorė Con do leez za Ri ce skam bi no į Maskvą ir pra šė nu trauk ti ugnį. Bet, anot jos, Ru si jos už sie nio reikalų mi nist ras Ser ge jus Lav ro vas griež tai įvar di jo Mask vos sąlygą: Gru zi jos pre zi den tas Mi chai las Saa kaš vi lis tu ri pa si trauk ti, nes Mask va dau giau nie ka da ne turės su juo jo kių rei kalų.
C.Ri ce teigė tuo met at sa kiusi: „Ser ge jau, JAV vals tybės depar ta men to gal va ir Ru si jos užsie nio rei kalų mi nist ras ne turėtų as me niš kai svars ty ti de mok ra tiškai iš rink to pre zi den to nu ša li nimo klau si mo.“
Fil mo au to riai pri sta to ir paties M.Saa kaš vi lio žod žius: „Rusi ja jau bu vo at ėju si, jau de fac to vy ko Ab cha zi jos ir Pietų Ose tijos anek si jos pro ce sas. Ne ži nau, bu vo per ženg ta rau do na, ža lia ar gel to na li ni ja, bet aki vaiz du, kad bu vo per ženg tos ci vi li zuo to el ge
sio ri bos, ir mes ne turė jo me jokios ki tos išei ties – tik veik ti.“
D.Med ve de vas pa sa ko jo: „Man pa skam bi no gy ny bos mi nist ras ir pa sakė, kad mūsų kai my nai gruzi nai pra dėjo ak ty vius ka ro veiksmus. Pri si pa žin siu vi siš kai at vi rai: iš pra džių smar kiai sua be jo jau – ar jis (M.Saa kaš vi lis – red. pa st.) vi siš kas pa mišė lis, ar išp rotė jo? Galbūt tai yra pro vo ka ci ja ir jis ban do pa tik rin ti ose tinų tvir tumą ar ba mums ką nors pa ro dy ti?“
Buvęs Pen ta go no va do vas Rober tas Ga te sas pri si me na, kad prezi den to Geor ge’o W.Bus ho ad minist ra ci ja aiš kiai jautė, jog Ru si ja vyk do at virą ag re siją, bet Va šingto nas ne bu vo pa si rengęs ašt rin ti pa dėties.
„Bu vau ne pa len kia mas, kaip ir vals tybės sek re torė C.Ri ce, kad mes ne teik si me M.Saa kaš vi liui pa ra mos gink lais“, – pa sa ko jo R.Ga te sas.
Fil mo au to riai tei gia, kad M.Saa kaš vi lis ap si skai čia vo many da mas, kad ame ri kie čiai ri zikuos jam pa dėda mi.
Juos to je taip pat pa sa ko ja ma apie Prancū zi jos va do vo N.Sar kozy mil ži niš kas taik da riš kas pa s tan gas. Jis iš pra džių va žinė jo į Maskvą, pa skui į Tbi lisį. Bet ga luti nis pa liaubų su si ta ri mo pro jektas, kurį jis at vežė į Maskvą, bu vo ge ro kai pa ko re guo tas. Fil me rodo mas ori gi na lus do ku men tas ir pa tai sy tas – la pas iš pai šy tas skersai išil gai. M.Saa kaš vi lis su kandęs dan tis pa si rašė pa tai sytą su si tarimą, bet iškėlė sąlygą, kad Abcha zi jos ir Pietų Ose ti jos sta tu sas svars to mas ne bus.
To les nius įvy kius vi si ge rai žino. Ru si ja pri pa ži no dviejų respub likų ne prik lau so mybę, bet likęs pa sau lis ne sku ba to da ry ti. Be Ru si jos, apie pri pa ži nimą paskelbė tik Ve ne sue la, Ni ka rag va ir nykš tu kinė vals tybė Nau ru.
„Lik ti vie ni – to kia bu vo kai na, ku rią Ru si ja bu vo pa si ry žu si sumokė ti“, – to kiais žod žiais pa sako jimą re ziu muo ja fil mo au to riai.
BBC, ne wsru.com inf.
Pen kių dienų ka ras
26 ŠeŠtADIeNIS, vASArIo 4, 2012
Da rius Sėle nisd.selenis@diena.lt
Atos to gas pra lei do Te ne rifė je„Ne ga li būti, kad manęs ne ži no? Kas jie to kie? Sa kyk var dus, pa vardes!“ – nu si kva to jo 58erių vy ras.
Da bar An ta nas – ne tik de vy nis kar tus pa sau lio re kor di nin kas: jau tre jus me tus jis – Tel šių ra jo no savi val dybės te ri to ri jai pri klau san čio De gai čių kai mo se niū nas. Vis dar drūtas, ne pra radęs hu mo ro jausmo. Ži no ma, vis dar su barz da, kurio je jau daug žilų plaukų.
„Neiš nau do tos pro gos, juk žinai, – teat ra liš kai prašneko An tanas. – Aiš ku, reikėtų barzdą de zinfe kuo ti chlo ru, per da žy ti. Bu vau pa trum pinęs, da bar vėl au ga.“
Švar kas, iš po megz ti nio ky šantys bal ti marš ki niai, įrudęs saulė je kūnas – per su si ti kimą jis jau nepri minė ka dai se bu vu sio alu da rio.
„Pa rei gos kal tos. Dar be ne galiu at ro dy ti bet kaip, – nu si juokė A.Kont ri mas. – Įdegęs? Ser gu gelta, o jei rim tai – Nau juo sius metus su ti kau Te ne rifė je.“
My li mai mo te riai – 50 metųĖjo į se niū no po stą, nes čia – geriau? Todėl jau ga li ilsė tis Te ne rifėje? Pro vo kuo ja mas A.Kont ri mas bu vo at vi ras: „Draugė fi nan sininkė iš si vežė. O į se niū niją ėjau, nes tai, kas blo gai, norė jau pa dary ti ge riau.“
Se niū nas at gai vi na garsų De gai čių par ką, kur au ga net 194 skir tingų med žių rūšys. Šis par kas pa gal tokią jų gau sybę – vie nin te lis Lietu vo je. Prie med žių bus in for macinės kor telės, pastatyta suo liu kų.
Kartą iš sis ky ru sio se niū no barzdo čiaus drau gei – ne 20 ir ne 30, o 50 metų. „Būki me bied ni, bet teisin gi – aš ne ge ne ro las su 5000 litų pen si ja, kad turė čiau aš tuo nio likmetę“, – juo kau ja ge riau siu 2010 m. Tel šių ra jo no se niū nu iš rink tas A.Kont ri mas.
Smul kie siems alu da riams sun kuAlaus vers lui – jau vis kas? Vyras at si dūsta: de ja. Neiš si pildė A.Kont ri mo sva jonė turė ti sa vo barą su mi ni vieš bu čiu. A.Kont rimas, de vy ne rius me tus viręs alų, šį verslą metė 2003iai siais.
„Ar to kio je vals tybė je, kaip mūsų, ga li klestė ti smul ku sis vers las? Ma žuo sius su nai ki no vals tybės pade da mi di die ji, oli gar chai. Kai per galvą reikė jo mau tis kel nes, vis kas ir pa si baigė“, – paaiš ki no jis.
Alaus ži no vas pyks ta ant bu vu sių ko legų, ga mi nan čių, jo žod žiais tariant, ne alų, o š..., ku riuo nuo dija žmones.
„Dar ke le rius me tus pa gers chemiją, gliu to ma tus – galės šla pin tis tie siai į batą“, – pik ti no si A.Kontri mas.
Guin nes so re kor di nin kas ti kina: su ži nojęs, kad kas nors sa manę ga mi na aliu mi nio sta tinė se, iš kart pra neštų po li ci jai. „Eti lo al ko holis rea guo ja su aliu mi niu. O kur tai pa ten ka? Tuos, ku rie nuo di ja žmones, rei kia so din ti!“ – griež tai kalbėjo A.Kont ri mas.
Kil no ja gra žias mo te risBa landį A.Kont ri mas ke ti na vyk ti į Romą, kur Sil vio Ber lus co ni priklau san čio TV ka na lo stu di jo je savo barz da ke ti na pa kel ti gra žuolę. Jei pa vyktų, tai būtų jau de šim tasis jo Guin nes so re kor das.
Naujausią pa siekė 2010 m. Ki nijo je, kai iškėlė stu dentę ma ne kenę. Ji ir pri ka bin tas pa pil do mas svo ris svėrė 63,3 kilogramo.
Pir mo ji kinė, ku rią A.Kont ri mas kėlė 2004 m., svėrė 48 ki log ra mus.
Tuo met lie tu vis pa prašė drūtesnės mo ters, ta čiau mer gi na, te le vi zi jos lai dos vedė ja, būti nai norė jo patek ti į žur nalų, laik raš čių vir še lius bei TV ek ra nus, tad jai pri ka bi no lie menę su svo riais.
„Gra žias mo te ris kil no ju. Neg ražių nėra, yra tik to kių, ku rioms kažko trūksta, – juo kė si že mai tis, kurio nuo trau ka 2004 m. Guin nes so re kordų kny go je bu vo išs paus dinta per pusę pus la pio. – Dau giau sia kėliau len kai čių – jos gra žios, lietuvės – dar gra žesnės, italės – nuosta bios, kinės ir gi.“
Apie aus ka rus ir krūtisSu be veik 7000 aus karų į kūną įsivė ru sia ir dėl to Guin nes so rekor di nin ke ta pu sia ško te Elai ne David son A.Kont ri mas taip ir ne su situokė: ji per nai iš tekė jo Edin bur ge. Su ma žei kie te drau ge Ire na Telšiuo se gy ve nan tis An ta nas juo kėsi pri si minęs, kad škotė siūlė si jam į žmo nas. „Aš – aus ka ruo ta, tu – drūtas barz do čius. Būtu me pui ki po ra, da ry tu me verslą“, – ka daise, kai ant kūno dar turė jo tik dau giau nei 3000 aus karų, A.Kont ri mui siūlė tuok tis E.Da vid son.
An ta nas kva to jo pri si minęs, kai vie no je ka vinė je, te le vi zi jos už kuli siuo se, Elai ne, iš gir du si klau simą, ar vi sur se gi aus ka rus, ne si var žyda ma nu si movė kel nai tes. Ke li kartu sėdintys vy rai net amo ne te ko.
Pa juo ka vus, ar ne si gai li nesu si tuokęs su aus ka ruo ta ško te, A.Kont ri mas nu si kva to jo: „Ne, ne. Ką aš veik čiau su ško te, jei ab so liučiai vi sur – vien ar matū ra?“
Že mai tis pa sa ko ja Tur ki jo je matęs dar vieną ori gi na lią re kor dininkę: mo te ris su sep ty nių ki logramų svo rio krūti mis traiš ky da vo alaus skar di nes. Kai tur kai pa si ūlė An ta nui ves ti šią mo terį, neieš kantis žod žio ki šenė je že mai tis metė ar gu mentą: „Ne, ne. To kia ma ne naktį dar už du sintų.“
A.Kontrimo barzdos vėl laukia iššūkisBarz do čius: �� se�niū�no�po�stas�A.Kont�ri�mui�ne�truk�do�siek�ti�naujų�re�kordų.� � Artū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.
An ta nas Kont ri mas? Barz do čius? Apie šį žmogų tei rau jan tis Tel šiuo se ne vie nas praei vis purtė galvą ir gūžčio jo pe čiais. Ir tik paaiš ki nus, kad ieš ko me vy ro, ku ris su ge ba pa - kel ti žmogų, pri-si rišęs ant sa vo barz dos, pa ga liau nu rodė ke lią.
Jaunikis: �� kartais�moteris�A.Kontrimo�barzda�taip�sužavi,�kad�šios�net�siūlosi�jam�į�žmonas.� � Andriaus�Ufarto�(BFL)�nuotr.
Iš gir du si klau simą, ar vi sur se gi aus karus, ne si var žy da ma nu si movė kel nai tes.
27ŠeŠtADIeNIS, vASArIo 4, 2012
Sa vait ga lis bus šei my niš kas, ne si no rės nie kur kel ti ko jos
iš na mų. Ir ne rei kia. Tik pa si stenki te ne si pyk ti su na miš kiais ir pasi sau go ki te bui ti nių trau mų. Ki tos sa vai tės pra džia tu rė tų ne nu vil ti, jei už sii ma te kū ry bi ne veik la, siekia te pa tin kan čio as mens dė me sio ar no ri te su bliz gė ti sce no je, vie šumo je. Ga li mas spon ta niš kas mei lės nuo ty kis, int ri guo ja mas flir tas. Nuo ket vir ta die nio sek sis įvai rus darbas. Tik tų siųs ti CV, ei ti į po kal bius dėl dar bo. Ga li te pa da ry ti ne blo gą įspū dį po ten cia liam darb da viui.
Sa vait ga lį nu ma to mi pokal biai su gi mi nai čiais, kai
my nais ar se nais drau gais. Bet kuriuo at ve ju iš gi mi nai čių su lauk si te nau jie nų. Ki tos sa vai tės pra džio je jums la biau siai rū pės as me ni niai rei ka lai ir sun kiai su de rin si te savus in te re sus su da ly ki niais ir visuo me ni niais. Ga li te iš si su ki nė ti nuo pro fe si nių pa rei gų. Į pe rio do pa bai gą ims dau gė ti kū ry bin gumo, ro man tiš ko po lė kio. Sva jo si te apie slap tą mei lės int ri gą, ero tiškus nuo ty kius. Pi kan tiš kas pa sima ty mas ga li įvyk ti rea liai, ne būti nai tik vaiz duo tė je.
Pe rio do pra džio je ge riausia at gai va jums bus kom
for tas, gar dus na mi nis mais tas, šiltas šei mos ži di nys. Jei gu to trūks ta, ban dy si te kom pen suo ti nau jais pir ki niais, pa si sė dė ji mais jau kiose ka vi nu kė se. Ki tą sa vai tę nea tidė lio ki te rei ka lin gų vi zi tų, po kalbių, nes į pe rio do pa bai gą šiek tiek su ma žės pro ti nis ak ty vu mas ir noras bend rau ti. Tuo me tu jau no rėsi te už si da ry ti tarp ke tu rių sie nų ir pa lai ky ti kon tak tus tik su jums patin kan čiais, šir džiai mie lais žmonė mis.
Vi są sa vait ga lį bū si te jautrūs, emo cio na lūs, jū sų
nuo tai ka kai ta lio sis, to dėl vie niems pa si ro dy si te dirg lūs ir maiš tin gi, o ki tiems – drau giš ki ir mie li. Jei įsižei si te, su si pyk si te, re gis, po valan dė lės jau su ge bė si te at leis ti ir tai ky tis. Ga li te pa de monst ruo ti ku li na ri nius su ge bė ji mus. Ki tą savai tę ti kė ti ni rū pes čiai, su si ję su fi nan sais. De rė tų pa si sau go ti su kčių ir mė gė jų pel ny tis iš nai vuo lių, per šant jiems men ka ver tes pre kes už ne ma žą kai ną. Vi lio ja ma rek lama ga li jus su klai din ti. Į pe rio do pa bai gą ga li at si ras ti pro ga su dary ti ne blo gą kont rak tą, su tar tį.
Sa vait ga lį jums no rė sis tik il sė tis, pa mir šus vi sus rū
pes čius. Iš tie sų jums rei kia iš simie go ti, at si pa lai duo ti. Vie nat vė bus ne blo gi vais tai nuo su si kau pusio nuo var gio. Kibs in fek ci jos, tad į vie šus su si bū ri mus ei ti ne re komen duo ja ma. Ki tą sa vai tę vėl būsi te ak ty vūs ir tur būt ne vi siems tai pa tiks. At si ras kri ti kuo jan čių , oponuo jan čių ar ne tgi gud riai ma ni puliuo jan čių jums ne pa lan kia in forma ci ja. Re gis, jums sim pa ti zuos įta kin gas as muo. Ga li ma ne ti kė ta ži nia iš už sie nio.
Pe rio do pra džia ža da kolek ty vi nį ren gi nį, su si ti
ki mą su bend ra min čiais. Ga li būti dau giau po li ti kuo ja ma. Trauks klu bai, dau gės drau giš ku mo, pilie tiš ku mo. Re gis, tiek bend rau si te, kad ki tos sa vai tės pir mo je pu sė je jau vi siš kai ne be no rė si te su kio tis tarp žmo nių ir rū pin tis ki tų rei kalais. Įlį si te į sa vo kiau tą ir iš jo išlį si te tik ket vir ta die nį. Be je, to kia izo lia ci ja ga li ma ir dėl li gos, nes da bar esa te neats pa rūs ūmioms in fek ci joms, trau moms. Ga li bū ti, kad jū sų vi lio nėms neat sis pirs neabe jin gai nu si tei kęs ko le ga.
Sa vait ga lį nu ma to ma nema žai dar bo. Re gis, gau si
te ne ti kė tą įpa rei go ji mą ar ba tu rėsi te va do vau ti ren gi niui, ku ris jus ge ro kai iš var gins. Ki tos sa vai tės pra džia bus sma gi, ku pi na įdo mių su si ti ki mų ir gal net ža vios ro manti kos. Nuo ket vir ta die nio jau no rėsi te slėp tis še šė ly je ir šiek tiek at sipūs ti nuo dė me sio, vie šu mo. Re gis, ne nuo vi sų ir ne nuo vis ko trauksi tės. Tur būt džiaug si tės, jei in tymio je ap lin ko je kom pa ni ją jums pa lai kys la bai su si ža vė jęs prie šingosios ly ties at sto vas.
Sa vait ga lį jū sų min tys skrajos to li nuo ru ti nos. Jei gu
nie kur ne vyk si te, tai tur būt klajo si te po in ter ne to pla ty bes, ben d rau si te su ne pa žįs ta mais žmo nėmis, už sie nie čiais. Sek sis, jei no ri te pa ra šy ti straips nį, moks li nį dar bą, pa reng ti vie šą kal bą. Nuo pir madie nio jums ga li tek ti ei ti į ofi cialius su si ti ki mus, jiems ruoš tis ir pan. Tai kels įtam pą ir ne ri mą. Vis dėl to jums ga li pa vyk ti su si tar ti dėl pro fe si nių per spek ty vų, įsi dar bini mo ar at si skai ty mo už su teiktą pa slau gą. Ga li megz tis tar ny binis ro ma nas. Nu ma to mas įdo mus ren gi nys.
Pe rio do pra džio je jums turė tų pa vyk ti sėk min gai su
tvar ky ti klau si mą, su si ju sį su skola, mo kes čiais, nuo ma. Ga li bū ti, kad psi cho lo gi nio pa lai ky mo labai rei kia kam nors iš jū sų ar ti mųjų. Šiuo me tu jums ne stigs įžvalgos ir su ge bė ji mo ras ti tin ka mus žo džius bei rak tą į ki tų sie las. Kitą sa vai tę tu rė tu mė te daug nu veikti, ypač jei esa te su si ję su moks lo, tei sės ar tarp tau ti nių san ty kių sriti mis. Pra mo gų sfe ra taip pat ža da ge rų re zul ta tų. Džiu gins ir ro manti ka, bend ra vi mas su vai kais.
Sa vait ga lį jū sų dė me sį užvaldys ant ro ji pu sė ar ki ti
ar ti mi žmo nės. Re gis, pa si ju si te labai svar būs, t. y. lai kan tys vi sus ketu ris na mų kam pus. Tie sa, tai ga li šiek tiek ner vin ti, ypač jei jau čiatės pa var gę nuo sve ti mų rei ka lų ir at sa ko my bės naš tos. Ki tos sa vai tės pra džia tur būt leis iš spręs ti su pini gais susijusius, nuo sa vy bės reika lus, ku riems vis ne su ge bė da vo te pri si ruoš ti. Iki ga lo tur būt ir da bar ne pa vyks jų už baig ti, ta čiau pir myn pa si stū mė si te. Nuo ket vir ta die nio bus pa lan ku fi nan si nius ir vers lo su si ta ri mus for min ti ju ri diš kai.
Sa vait ga lį ne blo gai pa dir bėsi te – dar be, jei dir ba te slan
kiuoju gra fi ku, ar ba na mų ūky je. Reikė tų ypač at sar giai elg tis su elekt ros įran ga, tech ni ka ir ke ly je. Re gis, kils idė jų, kaip pa ge rin ti sa vo, šei mos nario ar au gin ti nio įvaiz dį. Gal būt rūpes čių su kels na mi nių gy vū nų ar as me ni nė svei ka ta. Ki tą sa vai tę numa toma daug kon tak tų, tarp ku rių pa si tai kys ir ga na prie šiš kų, įtemptų. Ga li te gau ti ne blo gą ži nią ar ba mei lės laiš ką, int ri guo ja mą pa siūly mą. Re gis, tai ža da kaž ką smagaus, bet kar tu gali būti ir iš lai dų.
Pe rio do pra džia tu rė tų būti ga na nuo tai kin ga, at pa
lai duo ja ma. Kils no ras su my li mu žmo gu mi ar vai kais su sior ga nizuo ti šau nią pra mo gą. Tie sa, pini gų tam tiks lui iš lei si te dau giau, nei bū tų pro tin ga ir sai kin ga. Gerų įspū džių ža da mei lės pa si maty mas, pra mo gi nis ren gi nys, pobū vis ar pan. Nuo pir ma die nio teks grieb tis dar bų. Ge rai, jei nesut ruk dys pa šli ju si sa vi jau ta. Šiuo me tu esa te neats pa rūs li goms. Regis, jums la bai rū pės įvaiz dis, gražūs daik tai. Ti kė ti na, kad įsi gy si te ori gi na lų dra bu žį ar pa puo ša lą.
Si do ni ja
Ast ro lo gi nė pro gno zė va sa rio 4–10 die nomsAVI NAS (03 21–04 20)
JAU TIS (04 21–05 20)
VĖ ŽYS (06 22–07 22)
LIŪ TAS (07 23–08 23)
MER GE LĖ (08 24–09 23)
SVARS TYK LĖS (09 24–10 23) VAN DE NIS (01 21–02 19)
ŽU VYS (02 20–03 20)
DVY NIAI (05 21–06 21)
ŠAU LYS (11 23–12 21)
SKOR PIO NAS (10 24–11 22)
OŽIA RA GIS (12 22–01 20)
horoskopai.diena.lt
Va kar Vil niaus san tuokų rūmuose po pen ke rių metų drau gystės žie dus su mainė „Lie tu vos ry to“ tele vi zi jos „orų ber niu kas“ Pau lius Sku čas (27 metų) ir to je pa čio je te le vi zi jo je laidų vedė jos kar jerą ne se niai pra dėju si jo my li mo ji Indrė Kuo dytė (26 metų). Pa sak Santuokų rūmų dar buo to jos, nei šiai, nei ki toms de vy nioms va kar su situok ti pa no ru sioms po roms šal tis šventės ne su ga di no.
Ži no mos po ros ne sut rikdė ir tai, kad ce re mo niją stebė jo ne tik arti miau si žmonės bei drau gai, bet ir gau sus ži niask lai dos at stovų būrys. Jaunąją šildė ne tik ge ros emo ci jos, bet ir megz tas va nilės spal vos kos tiumė lis, ku riuo ją papuošė ge ra bi čiulė di zai nerė In d ra Do vydė naitė, ku ri su vy ru Do vu Se ra pi nu per ce re mo niją at li ko ir liu di ninkų funk ciją.
Gau sia me svei kin tojų būryje bu vo ga li ma pa ma ty ti te le vizi jos ir ra di jo laidų vedėją Vy tenį
Sin ke vi čių su šei ma, dai ni nin kus Jurgį Brūzgą ir Vai dotą Va liu ke vičių su draugė mis, ava lynės di zainerę Rūtą Rim še lienę.
Indrė pa si rin ko dvi gubą pavardę ir ta po Kuo dy teSku čie ne. Jau na ved žiams ir gau siam sveikin tojų būriui bu vo leis ta pa si likti iš kil mių salė je, nes tai bu vo pasku tinė ce re mo ni ja iš de šim ties. Ta čiau po ce re mo ni jos nei čia, nei lau ke svei kin to jai šam pa nu ne simėga vo. Pas ta te var to ti al ko ho linius gėri mus draud žia įsta ty mai, o lau ke iš ger ti su trukdė ko ne arkti nis šal tis.
Pa sak Vil niaus ci vi linės met rika ci jos sky riaus vyr. ins pek torės Jo lan tos Pleš ko vienės, šis penkta die nis, ne pai sant šal čių, niekuo ne si skyrė nuo kitų. Vi sos de šimt ce re mo nijų įvy ko, kaip ir bu vo pla nuo ta, ne bu vo jo kių nesklan dumų. „Šian dien la bai gražios po ros tuokė si“, – teigė ponia Jo lan ta.
VD inf.
Spei gas ves tuvėms – ne kliū tis
Laimė: �� „orų�ber�niu�kas“�P.Sku�čas�my�limąją�I.Kuo�dytę�vedė�po�penke�rių�metų�drau�gystės.� � Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.
Drau gai: �� ves�tu�vių� liu�di�nin�kais�ta�po� jau�na�ved�žių�bi�čiu�liai�D.Se�ra�pinas�ir�I.Do�vydė�naitė.
28
namaiŠeŠtADIeNIS, vASArIo 4, 2012
Ve re ta Ru pei kaitėv.rupeikaite@diena.lt
Po ros var žo si kon kur seĮpras tas stu den to kam ba rys – su dviem ku šetė mis, ra šo muo ju stalu, kėdėmis, sie ni ne spin ta, li noleu mu. Daž niau siai šie at ri bu tai jau ne pir mos jau nystės, jun ta mi anks čiau gy ve nu sių stu dentų potėpiai.
An tai Vil niaus ko le gi jos bend rabu ty je stan dar ti nis kam ba rys – 13 kv. m plo to. Ta čiau jau bai gia mas įreng ti išs kir ti nis 37 kv. m plo to būstas, ku ria me jau va sarį turėtų ap si gy ven ti įstai gos pa skelbtą kon kursą laimėję du stu den tai arba dvi stu dentės.
Šio ra di ka liai pa si kei sian čio būsto in ter je ro au torė ar chi tektė Rūta Bag dze vi čiūtė pri si pa ži no, kad pati bend ra bu ty je nie ka da ne gy ve no, ta čiau stu di juo jant jai te ko lan kytis va di na ma ja me ba ra ke pas grupės drau gus.
„Ka dan gi stu di ja vo me ar chitektūrą, grupės drau gai sa vo kamba rius su si tvar ky da vo ga na ori gina liai“, – pri si minė pa šne kovė. Ji pa sa ko jo, kad vie na aki mi žvilgtelė jo ir į da bar ti nius Vil niaus kole gi jos stu dentų kam ba rius.
„Kam ba riai stan dar ti niai. Vienas ki tas pa si klo ja ki limą, pa dažo sie nas, bal dus. Ta čiau dau ge lis ten ki na si tuo, ką pa vel di iš ankstes nių gy ven tojų“, – ko men ta vo ar chi tektė.
Turės skal byklę ir in dap lovęR.Bag dze vi čiūtės pro jek tuo ti VIP apar ta men tai stu den tams iš siskirs jau vien tuo, kad erdvė – ne be stan dar tinė. Tai bus tar si mi ni butas, ku rio plo tas pa didės su jun gus du bend ra bu čio kam ba rius. Standar tiš kai vie na me kam ba ry je turėtų
gy ven ti du stu den tai, ki ta me – trys.Tai gi vie to j pen kių gy ven tojų ta
me pa čia me plo te įsi kurs du jauni žmonės. Išg rio vus kam ba rius sky ru sios sie nos dalį, bus įrengta mi ni ma li vir tuvės erdvė, sa nita ri nis maz gas, veiks šiuo lai ki niai pa gal bi nin kai buityje – skal byklė, in dap lovė. To kia me būste galėtų ga na pa to giai gy ven ti bet ku ris žmo gus, net tik stu di juo jan tis.
Išs kir ti nio bend ra bu čio būsto ap lin ka pri tai ky ta ne tik miego ti, ga min ti maistą ir mo ky tis. In ter je ro au torė gal vo jo ir apie
stu den tišką gy ve ni mo būdą, kad pa si kvietę draugų šei mi nin kai turėtų kur juos pa so din ti. Galų gale ir pa tiems no ri si ne tik ant lovos ar kėdės tvar kin gai sėdėti, bet ir ne var žo mai, pa to giai kur nors įsi tai sy ti.
Tam au torė su pro jek ta vo ki limi ne dan ga ap trauk tas pa ky las. Mie ga ma ja me ant pa ky los padėti čiu ži niai mie go ti, o bend roje erdvė je pa ky la dau gia funk cė. Visų pir ma ar chi tek tei norė josi su skai dy ti pailgą sta čia kampę erdvę. Kar tu ji su kūrė mi ni am
fi teatrą, ku ris bus la bai uni versa lus. Ant jo bus ga li ma at si sėsti, pri gul ti, ką nors pa si dėti. Fo te liai užimtų daug vie tos, o juos pa naudo ti – ne taip uni ver sa lu.
Val gy ti ir mo ky tis skir tas sta las bus to kios konst ruk ci jos, kad stalviršį per ke lias se kun des ga li ma pa trauk ti ar ba vi sai nuim ti ir taip pra plėsti erdvę, pa vyzd žiui, gauses niems su si būri mams.
Bal dai ir ga min ti, ir pirk tiR.Bag dze vi čiūtė stengė si tu rimą plotą mak si ma liai iš nau do ti. Antai įpras tuo se bu tuo se išė ji mas į bal koną daž niau siai lie ka neužs taty tas, o šia me būste ties vi sa siena bus įreng ta pla ti pa langėstalas. Vie na jo da lis bus pa ke lia ma, tad įėji mas į bal koną taps at vi ras.
„Stengėmės, kad erdvė ne būtų užg rioz din ta bal dais, jie būtų ga na mo bilūs“, – ko men ta vo ar chi tektė. Ji vi lia si, kas jos su kur tas in ter je ras iš liks pa trauk lus il gam, kad studen tai, gavę gražų kam barį, tvarky sis ja me kaip sa vo na muo se, tausos daik tus.
Stu dentų būste kor pu si niai baldai bus pa ga min ti iš kli juo tos fane ros, ku ri bus tie siog nu la kuo ta. R.Bag dze vi čiūtės ver ti ni mu, tai – il gaamžė, jau nat viš ka med žia ga. Ku riant in ter jerą reikė jo at si žvelgti ir į ri botą biud žetą. Pro jektą finan suo ja rėmėjai. Kai ku rie bal dai, švies tu vai – stan dar ti niai, ga min ti po pu lia raus švedų kon cer no. „Tikiuo si, kad stu den tai jau sis kaip savo na muo se“, – to kio re zul ta to siekė ar chi tektė.
Bend ra bu ty je – „pre zi den ti nis“ būstasStu den to kam bariui – nau jas standar tas. Tai – jau nat viš kas mi ni bu tas su ne di de le vir tuve, sve tai ne, dar bo erd ve ir mie gamuo ju. Du stu dentai ne tru kus įsi kurs būste, pa neig siančia me bend ra bu čio įvaizdį.
Mie les nio būsto ga li tikė tis ir ki ti stu den tai. 2012–2015 m. nu ma tyta mo der ni zuo ti 33 aukštųjų mokyklų ir 2 pro fe si nio mo ky mo įstaigų bend ra bu čius. Nu ma ty ta skir ti apie 20 mln. eurų šių bend ra bu čių re no va cijai skir toms pa sko loms finan suo ti. Prog ra mos tiks las – atnau jin ti bend ra bu čių pa sta tus, pasta ty tus pa gal iki 1993 m. ga lio jusius sta ty bos tech ni nius nor maty vus, sie kiant pa ge rin ti stu dentų ir mo ki nių gy ve ni mo bend ra bučiuo se sąly gas, ra cio na liau naudo ti ener gi jos iš tek lius. Bend ra bučiai tu ri būti at nau ji na mi taip, kad juo se skai čiuo ja mo sios ši lu minės ener gi jos var to ji mo sąnau dos sumažėtų bent 20 pro c. ir kad būtų už tik rin ta ne ma žesnė kaip D pasta to ener gi nio nau din gu mo klasė. Prog ramą vyk dys vals ty binės aukš to sios mo kyk los (uni ver si tetai ir ko le gi jos) bei pro fe si nio moky mo įstai gos. Joms bus tei kiamas leng va ti nis kre di tas su ne didesnė mis kaip 3 pro c. fik suo to mis me tinė mis palū ka no mis.
Šal ti nis: Ap lin kos mi nis te ri ja
Gra žins ir ki tus bend ra bu čius
Uni ver sa lu: �� ki�li�mi�ne�dan�ga�deng�ta�pa�ky�la�–�tar�si�am�fi�teat�ras,�ant�ku�rio�ga�li�ma�sėdėti,�pri�gul�ti,�ką�nors�pa�si�dėti.�� Pro�jek�to�au�to�rių�kom�piu�te�ri�niai�vaiz�dai
Grei tai: �� dvie�juo�se�stan�dar�ti�niuo�se�bend�ra�bu�čio�kam�ba�riuo�se�įvy�ko�ra�di�ka�lios�per�mai�nos,�va�sarį�čia�turėtų�ap�si�gy�ven�ti�Vil�niaus�ko�le�gi�jos�kon�kursą�laimė�ju�sių�stu�dentų�po�ra.
Stengėmės, kad erdvė ne būtų užg rioz din ta bal dais, jie būtų ga na mo bilūs.
Rūta Bag dze vi čiūtė:
Planas: �� stu�den�tiš�kuo�se�apar�ta�men�tuo�se�du�drau�gai�da�ly�sis�ne�po�kam�barį,�o�vie�nu�mie�ga�muo�ju�ir�bend�ra��erd�ve.
29
skelbimaišeštadienis, vasario 4, 2012
Siūlo darbą
Anglija! Narcizų skynimas, darbas šil-tnamiuose. Anglų k. nebūtina. Kaina 400 Lt! www.extratravel.lt. Tel. 8 688 15 532.
909477
Viena didžiausių Baltijos šalyse privačių kal-bų mokyklų ieško profesionaliai mąstančių žmonių prisijungti prie mūsų kolektyvo. Vie-nintelis reikalavimas kandidatams – gera anglų arba vokiečių kalba. Taip pat ieškomi administravimo ir pardavimo darbuotojai (būtinas LABAI geras anglų kalbos mokėji-mas). Norėdami sužinoti daugiau informa-cijos, rašykite linda.zande@valodu-vestnie-ciba.lv. Tel. 8 604 71 369.
908767
ParduodaKitas prekes
Parduodame rūbų parduotuvės prekybos įran-gą. Norintieji apžiūrėti įrangą kviečiami atvyk-ti į Vokiečių g. 15, Vilniuje. Tel. 8 687 84 332, 8 652 41 534, e. paštas tokita@takas.lt.
907809
PaSlaugoSTechnikos remontoSKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenau-dojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę tech-niką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.
907381
Technikos remontoVisų kompiuterių ir televizorių taisymas Vil-niuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.
904494
Sveikatos ir grožioVaikų poliklinika Jūsų namuose. Tel. 8 699 24 848, www.vaikupoliklinika.lt. Konsul-tuojame Jūsų vaikus namuose visą parą.
901051
KitosNestandartinių baldų gamyba. Aukšta koky-bė – žema kaina. www.guobosbaldai.lt. Tel. 8 656 69 099.
760889
ĮvairūSKita
2012 02 28 13 val. Žemaitės g. 17A-1, Telšiuo-se, pakartotinėse varžytinėse bus parduo-damas BUAB „Partenonas“ priklausantis turtas: 1) gyvenamasis namas, un. Nr. 1095-3009-3017, 54,63 kv. m, su priklausiniais ir 0,1453 ha žemės sklypu, un. Nr. 0101-0077-0090, esantys Ūmėdžių g. 9, Vilniuje, kaina 288 000 Lt; 2) 75/150 1,5000 ha žemės skly-pas, un. Nr. 4400-0713-3991, esantis Širvin-tėlių k., Širvintų r., kaina 18 360 Lt; 3) 2,1 ha žemės ūkio paskirties sklypas, un. Nr. 8207-0003-0084, esantis Klovinių k., Utenos r., kaina 90 720 Lt. Tel. 8 698 26 918.
909170
Parengtas 0,9817 ha sklypo Kalvos g. 15 (ka-dastro Nr. 0101/0045:550), Rasų seniūni-joje, detalusis planas. Planavimo pagrindas
Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659skelbimai@vilniausdiena.lt
Į jūsų klausimus atsakys reklamos ir skelbimų pardavimo vadybininkai tel. 8 5 261 3653
Internetu: – naršyklės lange surinkite adresą www.diena.lt/skelbimai/dienrastyje– užpildykite skelbimų užsakymo formą; – sumokėkite už skelbimo užsakymą per e. ban-ką; – jūsų nurodytomis dienomis skelbimas bus publikuojamas pasirinktame dienraštyje!
„VIlnIaus dIenos“ redakcIjojeLabdarių g. 8, Vilnius.
PaskambInę telefonu 8 5 261 3653 padiktuokite skelbimo tekstą, atsiųskite faksu arba e. paštu apmokėtos sąskai-tos pervedimo kopiją.
e. Paštu arba faksu: – apmokėkite 15 Lt sąskaitą bet kuriame banko
skyriuje: gavėjas – UAB „Diena Media News“ Į. k. 133348410. PVM mokėtojo kodas LT333484113. A. s. LT607010400010467777. AB Ūkio bankas. Banko kodas 70104;– kvito kopiją siųskite su skelbimo tekstu e. paštu skelbimai@vilniausdiena.lt arba faksu 8 5 261 3652.
sms žInute: – žinutės tekste rašykite: VD (tarpas) skelbimo tekstas (ne daugiau kaip 160 simbolių), jį siųskite telefonu 1670; – išsiuntę žinutę, sulauksite atsakymo žinutės. Jums reikia siųsti patvirtinančią žinutę su tekstu: VD (tarpelis) PATVIRTINU; – neišsiuntus patvirtinimo, skelbimas išspaus-dintas nebus; – žinutės kaina 20 Lt.
SkelbimuS galite užSiSakyti:
aSmeNiNiai, teiSmiNiai,kOmeRCiNiai, ReklamiNiai
Skelbimai
KarščiauSi Kelionių PaSiūlymaiKelionių organizatorius
A.Vienuolio g. 6, LT–01104 VilniusTel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt www.krantas.lt
Paskutinės minutės pasiūlymas 7 NAKVYNIŲ KRUIZAI Jungtiniai Arabų Emyratai–Omanas. Išvyki-mas iš Dubajaus 2012 02 03. Kaina nuo 1474 Lt, 1992 Lt
Egiptas–Izraelis–Jordanija. Išvykimas iš Šarm El Šeicho 2012 03 05. Kaina nuo 1474 LtItalija–Prancūzija–Ispanija–Malta Išvykimas iš Savono 2012 05 28Kaina nuo 1820 Lt, 3132 Lt
– Detaliojo teritorijų planavimo organizato-riaus teisių ir pareigų perdavimo 2011 10 24 sutartis, reg. Nr. A615-107-(2.15.1.7-AD4). De-taliojo planavimo tikslas – nekeičiant žemės tikslinės paskirties ir bendrojo plano sprendi-nių, pakeisti planuojamos teritorijos naudo-jimo ir tvarkymo režimą. Numatoma vienbu-čio gyvenamojo namo statyba. Planavimo organizatorius – UAB „Forest capital“, įm. k. 302555943, Vito Gerulaičio g. 1, Vilnius, adresas korespondencijai Konstitucijos pr. 7 (28 aukštas), Vilnius, tel. (8 5) 239 4800. Projekto rengėjas – UAB „Unitectus”, Lukiš-kių g. 3, Vilnius, tel. (8 5) 261 0147, faks. (8 5) 261 0501, e. paštas tauras@unitectus.lt. Pro-jekto vadovas architektas Tauras Paulauskas. Vieša ekspozicija – su parengto detaliojo pla-no sprendiniais galima susipažinti nuo 2012 m. vasario 22 d. iki kovo 6 d. Vilniaus m. sa-vivaldybės Rasų seniūnijoje, Žemaitijos g. 9, ir architektų biure, Lukiškių g. 3, darbo metu. Viešas projekto svarstymas (susirinkimas) – 2012 m. kovo 6 d. 17 val. UAB „Unitectus” pa-talpose, Lukiškių g. 3, 5 aukšte, Vilniuje. Pa-siūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų teikiami raštu per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešojo su-sirinkimo ir jo metu projekto organizatoriui ir rengėjams. Asmenys gautą atsakymą, kad į jų pateiktus pasiūlymus neatsižvelgta pa-rengtame teritorijų planavimo dokumente, gali apskųsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministe-rijos Vilniaus skyriui (Vitebsko g. 19) per mė-nesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į pa-teiktą pasiūlymą) gavimo dienos.
909635
Sklypo, esančio Vilniaus r., Riešės sen., Užu-ežerės k., SB „Verbiškės“, skl. Nr. 116, savi-ninkui! Vasario 21 d. 9 val. vyks sklypo Nr. 117 kadastriniai matavimai. Kviečiame daly-vauti. Matavimus atlieka UAB „Baltijos Ma-tavimų Organizacija”, Vilnius, Linkmenų g. 13. Tel. 8 600 30 784.
909253
bilietus platina
šeštADIeNIS, vASArIo 4, 2012
diena.lt/naujienos/laisvalaikis
Mi nint poe to Ber nar do Braz džionio gi mi mo 105ąsias me ti nes, Kauno ro tu šė je ket vir ta die nio va ka rą ra šy to jui Pet rui Pa li lio niui įteik ta B.Braz džio nio li te ra tū ros pre mi ja.
Poe tas, eseis tas ir ver tė jas P.Pa lilio nis pre mi ją pel nė už etiu dų apie B.Braz džio nį kny gą „Tau tos šauklio bal sai“. Prieš me tus sa vi val dybės įsteig tos pre mi jos dy dis – 10 tūkst. li tų.
P.Pa li lio nis il gus me tus bend ravo su B.Braz džio niu. Jis kny gą paren gė ge rai su si pa ži nęs su poe to gy ve ni mu, kū ry ba, ar chy vais, il gai bend ra vęs su jo ar ti mai siais.
„Bū tų keis ta, jei gu ne bū tų B.Braz džio nio pre mi jos. Apie šią pre mi ją kal bė jo me ir Ame ri koje, krei pė mės į Lie tu vos ra šy tojų są jun gą, ji su ma ny mui pri ta rė. Vi si ži no me, kiek rei kia įdė ti pa
stan gų, kol įgy ven di ni vie ną ar kitą su ma ny mą. Dė ko ju už pre mi ją, bet ne tai yra es mė. Šian dien aš ją gau nu, ki tais me tais gaus kas nors ki tas. Svar biau sia, kad šia pre mi ja įam ži na mas B.Braz džio nio at mi nimas“, – kal bė jo P.Pa li lio nis.
B.Braz džio nio gi mi mo me ti nių iš kil mė se da ly va vo po li ti kai, Lietu vos ra šy to jų są jun gos at sto vai, me no kū rė jų drau gi jų na riai, akto riai. Ak to rė Vir gi ni ja Ko chansky tė skai tė B.Braz džio nio ei les, o ak to rius Pet ras Vens lo vas – P.Pali lio nio kny gos iš trau kas. Dai na vo so lis tė Ri ta Preik šai tė, gro jo smuiki nin kas Vil hel mas Če pins kis ir gita ris tas Ser ge jus Kri ni ci nas.
B.Braz džio nio gi mi mo su kak tis Kau ne pa mi nė ta ir ki tais ren gi niais – prie poe to ka po Pet ra šiū nų kapi nė se pa dė ta gė lių, Kau no baž nyčio se bu vo au ko ja mos šv. mi šios.
Tau tos šauk liu va di na mas poe tas B.Braz džio nis tar pu ka riu lie tu vių kal bą ir li te ra tū rą stu di ja vo Kaune, Vy tau to Di džio jo uni ver si te te. Ant ro jo pa sau li nio ka ro me tais jis pa si trau kė į Va ka rus, ten da ly va vo išei vi jos lie tu vių kul tū ri nia me gyve ni me. 1955–1972 m. Jung ti nė se Vals ti jo se bu vo žur na lo „Lie tu vių die nos“ vy riau sia sis re dak to rius. Poe tas mi rė 2002ai siais JAV.
1989 m. B.Braz džio nis ap do vano tas po pie žiaus Jo no Pau liaus II me da liu „Pro ecc le sia et po nti fice“, 1998ai siais – Šv. Gri ga liaus Di džio jo Ri te rių Ko man die riaus or di nu, 1998 m. – Lie tu vos di džiojo ku ni gaikš čio Ge di mi no I laips nio or di nu. 1994ai siais B.Braz džioniui su teik tas VDU gar bės dak taro var das, 1995 m. – Kau no mies to gar bės pi lie čio var das.
VD inf.
Tau tos šauk lio pre mi ja
Bend rys tė: �� P.Pa�li�lio�nis�il�gus�me�tus�bend�ra�vo�su�B.Braz�džio�niu.� � Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.
Se no kai sa vo kū ry bą vie šai demonst ra vęs fo tog ra fas Sau lius Paukš tys vaiz dų sma li žius kviečia į gur ma niš ką fur še tą.
S.Paukš tys po il go lai ko pa ga liau vėl pa ma lo ni no pub li ką tuo, kuo ta po ži no mas: mo te rų ak tais, retro nuo tai ką ku rian čiais ne spal votais, se pi ja to nuo tais at spau dais, na ir, be abe jo, vaiz dų pa vir šiaus puoš me no mis – sig na tū ro mis, liu di jan čio mis bū tent šio kū rė jo au to rys tę.
Skir tin gai nei anks tes niuo se kū ri niuo se, fo tog ra fas ra cio na liai in ven to ri zuo ja ir do ku men tuoja kū no es te ti ką. Di de lio for ma to at spau duo se mo de lių kū nai už fiksuo ti iš la bai ar ti – į ob jek ty vą nepa ten ka jų gal vos. Taip ste bė to jo žvilgs nio ne blaš ko vei dai, mi mika, šu kuo se nos, gri mas. Es te ti nę fe je ri ją ku ria su ana to mi niu tikslu mu už fik suo tos po zos, for mos, li ni jos, odos fak tū ros. Prik lausomy bę vaiz dams tu rin tys be sočiai es te tai sma gu riaus iš me dijų iš po pu lia rin tų il gų ko jų, liek nų ta li jų, grakš čių kū nų, dai lių bius tų vaiz di nių su kur tais fo to fak tais.
„S.Paukš čio su kur tas de ser tas akims toks gra žus, toks pi kan tiškas, toks mie lai nos tal giš kas, kad il gai ir gau siai juo mė gau tis neįma no ma. Aky se pra de da rai buliuo ti. S.Paukš čio gro žis aki na. Nes gro žis yra iš švie sos. To dėl per si so ti ni mas gro žiu ga li baig
tis re gė ji mo su tri ki mais. Bū ki te at sar gūs ir – ska naus“, – tei gia fo tog ra fi jos me no eks per tas Zeno nas Ši mans kis.
Kas? S.Paukš�čio�pa�ro�dos��„Kū�no�fak�tai“�ati�da�ry�mas.
Kur? Ga�le�ri�jo�je�„Aka�de�mi�ja“,��La�ta�ko�g.�2.
Ka da? Va�sa�rio�6�d.�18�val.VD inf.
30
menas ir pramogos
Vėl ėmė si ero ti kos
Žvilgs nis: �� fo�tog�ra�fas� ra�cio�naliai�in�ven�to�ri�zuo�ja�ir�do�ku�mentuo�ja�kū�no�es�te�ti�ką.�� Sau�liaus�Paukš�čio�nuo�tr.
šeštADIeNIS, vASArIo 4, 2012 31
menas ir pramogos
Ki tą sa vai tę Lie tu vos ki no pra monės at sto vai vyks į Tarp tau ti nį Berly no ki no fes ti va lį, kur Lie tu vos kinas ant rus me tus iš ei lės bus prista to mas pres ti ži nė je Eu ro pos filmų mu gė je.
Va sa rio 9–16 d. Vo kie ti jos sos ti nėje veiks mo der nus na cio na li nis Lietu vos ki no sten das, kaip pra ne šė vie na sten do or ga ni za to rių vie šo ji įstai ga „ME DIA Desk Lie tu va“.
Lie tu vos ki no sten das pa sau lio kino pra mo nės at sto vus pa si tiks su šūkiu „Vis kas įma no ma“. Tri juo se dide liuo se ek ra nuo se bus pri sta to mos Lie tu vos ki no nau jie nos: ša ly je sukur ti nau ji fil mai, įvy kę fes ti va liai.
Kaip tei gia ma pra ne ši me, šie met Lie tu vai Ber ly ne at sto vaus 26 orga ni za ci jos: ki no ga my bos bend rovės, pro diu se riai, fes ti va lių or ga ni
za to riai, fil mų pla tin to jai. Eu ro pos fil mų mu gės or ga ni za to riai pa skelbė, kad su lauks iš vi so 6,9 tūkst. da ly vių iš 90 ša lių.
Kul tū ros mi nist ro Arū no Ge lūno tei gi mu, Eu ro pos fil mų mu gė – pui ki vie ta su si ras ti ir par tne rių, ir pla tin to jų.
„Da ly va vi mas ypač reikš min gas šiais me tais ži nant, kad jau grei tai pra dės veik ti Lie tu vos ki no cent ras, ti kė ti na pa ra ma iš biu dže to ki nui. 2011 m. te ko lan ky tis Ber ly ne ir pama ty ti Lie tu vos sten dą. Džiau giuosi, kad Lie tu vos ki nui taip pro fe siona liai at sto vau ja ma“, – pra ne ši me ci tuo ja mas mi nist ras.
Vie šo sios įstai gos „ME DIA Desk Lie tu va“ va do vas Do mi ny kas Širvins kas pa brė žė, kad Lie tu vos kinui 2011ie ji bu vo tar si lū žio me tai, nes, be ki ta ko, per nai itin po pu lia
rus Lie tu vo je bu vo lie tu viš kas filmas „Ta das Blin da“. Jį ke ti na ma pri sta ty ti ir Ber ly ne.
„Priim tas Ki no įsta ty mo pa keiti mo įsta ty mas, įsteig tas Vil niaus ki no biu ras, pir mą kar tą lie tu viškas fil mas pa sie kė vi sus lan ko mumo ir pa ja mų re kor dus. Rei kia apie tai pa pa sa ko ti ko le goms už sie nyje ir dar kar tą jiems pri min ti, kad mū sų ša ly je yra vi sos są ly gos profe sio na liam ki nui kur ti“, – sa kė D.Šir vins kas.
Tarp tau ti nis Ber ly no ki no fes tiva lis ir per jį kas met vyks tan ti Euro pos fil mų mu gė – vie ni svar biausių ir reikš min giau sių ki no ren gi nių Eu ro po je ir pa sau ly je. Ša lys ir ki no bend ro vės sa vo pro duk ci ją ir paslau gas pri sta to mu gė je bei specia lio se fil mų per žiū ro se.
VD, BNS inf.
Lie tu va Eu ro pos fil mų mu gė je
Sa vo mu zi ki nę eks pe di ci ją pra dė ję 2011 m. sau sį, pa si ro džius pir majam gru pės eks pe ri men ti nės mu zikos lei di niui „Ex pe di tors“, due tas tę sia mu zi ki nes ke lio nes ir klausy to jams įver tin ti pa tei kia nau ją pen kių kū ri nių rin ki nį, ku rį ga lima iš girs ti, ne mo ka mai par si siųsti ar už si sa ky ti fi zi niu pa vi da lu iš gru pės in ter ne to tink la la pio.
„Pas ta rie ji mū sų me tai bu vo labai gra žūs. Va sa rą gro jo me pa čiuose stip riau siuo se Lie tu vos mu zikos fes ti va liuo se, kū rė me dai nas ir sva jo jo me apie „Re ti ną“. Į šį albu mą su dė jo me pa čias gra žiausias dai nas, tas, nuo ku rių pa tiems šiur pu liai po kū ną laks to“, – tei gė Eg lė pa sa ko da ma, kad be veik vi są mu zi ką al bu mui kū rė ir įra šė namų są ly go mis. „Kas no rės ir pasi stengs, tas iš girs net bu to, ku
ria me gy ve nau, ug nį kros ny je, ar paukš čių čiul bė ji mą pau py. Kiekvie na dai na – tai at ski ra is to ri ja, ly di ma la bai as me niš kų vi di nių bū se nų. Mes pa tys klau sy da miesi tų bū se nų jau čia me ir pri sime na me, kad jos tru ko il giau nei die ną ar sa vai tę. Tai tam tik ri vidi niai eta pai, ku rie lai kui bė gant iš skam ba. O mes ėmė mės juos už fik suo ti ir jais pa si da ly ti. Bet nors ir la bai as me niš kos, tos būse nos vi siems pa ži nios ir at pa žįsta mos. Kaip ir gro žis. Ar ba Dievas“, – sa kė E.Sir vy dy tė.
Due tas „mmpsuf“, kaip vie nas per spek ty viau sių elekt ro ni kos kūrė jų pro jek tų, bu vo įtrauk tas į šių me tų rin ki nį „No te Lit hua nia“, skir tą Lie tu vos mu zi kai pri sta tyti už sie ny je.
VD inf.
Žings nis: �� „mmpsuf“�džiau�gia�si�klau�sy�to�jams�ga�lė�da�mi�pri�sta�ty�ti�nau�jau�sią�sa�vo�mu�zi�ki�nį�dar�bą.� � Gru�pės�ar�chy�vo�nuo�tr.
Vil nie čių elekt ro ni nės mu zi kos due tas „mmpsuf“, ku rį su da ro Eg lė Sir vy dy tė (vo ka las, akus ti niai inst ru men tai) ir Ai va ras Ruzgas (elekt ro ni ka), į pa sau lį pa lei džia jau ant rą al bu mą, pa vadin tą „Re ti na“.
„mmpsuf“ mu zi ko je – ir bu to gar sai
Apie „mmpsuf“
E.Sir vy dy tė – vo ka lis tė, kom po zi torė, Lie tu vos mu zi kos sce no je pa si rodė 2005 m. su Do man tu Ra zaus ku ir Re mi gi ju mi Au die jai čiu. Vė liau Eg lė su bū rė džia zo gru pę (D.Vaš ta kai tė, M.Pe re pe li ca, S.Pet rei kis, N.Ba ku la, B.Ja naus kas), kū rė pro jek te „Dy kumos“ (su P.Ado mė nu, D.Stru pins ku). Šian dien Eg lė kon cer tuo ja su „mmpsuf“ ir ren gia akus ti nius kon cer tus, ku ria mu zi ką spek tak liams (G.Ubartai tės mo der naus šo kio spek tak lis „Mo no Ty la“, V.V.Lands ber gio mo nospek tak lis „Atė jau, pa ma čiau, ne ga lėjau“). A.Ruz gas Lie tu vos mu zi kos sceno je pa žįs ta mas iš au dio vi zua li nės mu zi kos pro jek tų (su G.La ba nauskai te, gru pe „Avas po“), šiuo me tu kuria ir kon cer tuo ja su „mmpsuf“.
Atėnai +15Berlynas –6Brazilija +26Briuselis –4Dublinas +6Kairas +23Keiptaunas +28Kopenhaga –8
Londonas +2Madridas +5Maskva –18Minskas –16Niujorkas +7Oslas –16Paryžius –2Pekinas +3
Praha –9Ryga –16Roma 0Sidnėjus +25Talinas –23Tel Avivas +18Tokijas +11Varšuva –14
Saulė teka 8.04Saulė leidžiasi 17.00Dienos ilgumas 8.56Mėnulis (priešpilnis) teka 13.19Mėnulis leidžiasi 5.36
35-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 331 diena.Saulė Vandenio ženkle.
Šiandien: Andriejus (Andrius), Arvilė, Gilbertas, Gustas, Joana, Minija, Vydmantas
Rytoj:Adelida, Agota, Birutė, Gaudvinas, Ilona
VardaiPasaulyje
Marijampolė
Tauragė
–19
–19
Vilnius–20
Alytus–18
Kaunas–20
Utena–20
Panevėžys
–19ŠiauliaiTelšiai
–19
Klaipėda–15
Vėjas1–5 m/s
Šiandien, vasario 4 d.
horoskoPai
Orai Savaitgalis Lietuvoje bus labai šaltas ir žvarbus. Kritulių nenumatoma. Šian-dien termometro stulpelis nukris iki 15–21 laipsnio šalčio. Sekmadienio naktį šals iki 30 laipsnių, o dieną – iki 15–19 laipsnių šalčio. Sinoptikai įspė-ja, kad šaltį gali sustiprinti ir nedidelis vėjas – tuomet jaučiamas smarkes-nis šaltis nei rodo termometras. Kitą savaitę temperatūra po truputį kils.
orai VilniujeŠiandien Rytas Diena Vakaras Naktis Vėjas (m/s)
sekmadienį
Pirmadienį
antradienį
–26–20–28 –23
–20–17–23 –18
–14
–17
–12
–10
–18
–16
–13
–14
3
4
4
4
–19
datos (Vasario 4 d.)
datos (Vasario 5 d.)
įvairenybės
1746 m. gimė Tadas Kosciuška, Abiejų Tautų Respublikos didikas, 1794 m. su-kilimo prieš Rusiją ir Prūsiją vadovas.1887 m. gimė kompozitorius ir choro dirigentas Stasys Šimkus.1894 m. mirė Adolphe’as Saxas, belgų muzikantas, saksofono išradėjas.1943 m. gimė poetas, vertėjas, kritikas, eseistas Sigitas Geda.1948 m. gimė amerikiečių muzikantas Alice Cooper.1950 m. gimė Romualdas Ramanaus-kas, lietuvių teatro ir kino aktorius.1975 m. gimė australų dainininkė Na-talie Imbruglia.1982 m. gimė Tomas Vaitkus, profesio-nalus Lietuvos dviratininkas.1991 m. mirė rašytojas Juozas Baltušis.
aVinas (03 21–04 20). Aplinkiniai gali neįvertinti jūsų svajingumo
ir nesutikti su jūsų idėjomis. Apsišar-vuokite kantrybe ir nekreipkite perne-lyg didelio dėmesio į smulkmenas.
jautis (04 21–05 20). Sveika nuovoka padės sėkmingai ben-
drauti su vyresniais, įtakingais žmonė-mis. Apmąstykite praeities įvykius, pa-sidarykite išvadas, bet pats laikas pra-dėti kurti ir ateities planus.
dVyniai (05 21–06 21). Aplankyki-te seniai matytus giminaičius,
skirkite daugiau dėmesio vaikams ir vyresniems žmonėms. Vakare apsi-lankykite kokiame nors kultūriniame ar pramoginiame renginyje.
Vėžys (06 22–07 22). Palanki diena atlikti įvairius darbus. Jūsų
gera koordinacija ir atsidavimas dar-bui padės įveikti bet kokias užduotis. Esate kupinas energijos ir gerų emoci-jų, bet nepraraskite savitvardos.
liūtas (07 23–08 23). Didelę reikšmę jūsų santykiams su šei-
mos nariais gali turėti įsiplieskęs konf-liktas dėl nereikšmingos smulkmenos. Tikėtinos įtemptos situacijos, todėl bū-kite pasirengęs ieškoti kompromiso.
mergelė (08 24–09 23). Atsiras galimybė atskleisti savo geriau-
sius sugebėjimus, ypač socialinėje sri-tyje. Kils idėjų, kuriomis galėsite ir no-rėsite pasidalyti su aplinkiniais.
sVarstyklės (09 24–10 23). Jū-sų laukia šiltas savaitgalis namie.
Pasilepinkite: ilgiau pamiegokite, pasi-gaminkite gurmaniškus pietus, paskai-tykite knygą ar pažiūrėkite filmą. Į sve-čius pasikvieskite gerą draugą ir jau-kiai pavakarokite.
skorPionas (10 24–11 22). Klai-dingai įvertinsite savo jėgas, už-
siimsite veikla, kuri jums bus per sun-ki ir prieštaraus jūsų įsitikinimams. Vi-sa tai gali smarkiai sugadinti nuotaiką.
Šaulys (11 23–12 21). Puikiai sutar-site su aplinkiniais ir išspręsite
gausybę problemų. Būsite iškalbingas, noriai ir lengvai bendrausite. Tikėtinas svarbus pokalbis, kuris gali nulemti jū-sų karjerą ar verslo planus.
ožiaragis (12 22–01 20). Labai sėkminga diena. Būsite puikiai
nusiteikęs, net ir nedidelės nesėkmės neišmuš jūsų iš pusiausvyros. Pajusite meilę ir dėkingumą draugams ar net mažai pažįstamiems žmonėms.
Vandenis (01 21–02 19). Viskas nuo pat ryto slys iš rankų, susipyksite
su mylimuoju, pavėluosite į susitikimą. Nepraraskite optimizmo, nes niurzgė-damas vis tiek nieko nepakeisite.
žuVys (02 20–03 20). Tikėtina, kad kils nesutarimų su nepažįs-
tamais žmonėmis ar kaimynais. Kan-trybė ir diplomatija padės išvengti konfliktų, beįsiplieskiančių dėl perne-lyg didelio emocijų antplūdžio.
ro ma su lau kė re to sVe čio – snie go
Ita li jos šiau rė je Al pių re gio ne Pje mon-te ter mo met rai va kar ro dė iki mi nus 30 laips nių Cel si jaus, o Ro mo je su lauk-ta itin re tai pa si tai kan čio snie go. Ita-li jos sos ti nės prie mies čiuo se su si da-rė iki pen kių cen ti met rų sto rio snie go dan ga, nors Ro mos cent re kri tu liai bu-vo ne gau sūs. Ro mo je per pa sta ruo sius 15 me tų bu vo tik vie nas at ve jis, kai snie-gas išsi lai kė vi są pa rą. Be je, trau ki niai vėl pra dė jo va ži nė ti įpras tu re ži mu vi-so je ša ly je, iš sky rus Bo lo ni ją ir jos apy-lin kes, taip pat vie ną prie mies ti nę li ni-ją ne to li Ro mos, kaip tei gia ma vals ty bi-nės ge le žin ke lių bend ro vės pra ne ši me, pa skelb ta me po ke lias die nas tru ku sių eis mo su tri ki mų, ku rie pa vei kė tūks tan-čius ke lei vių. Dėl neįp ras tai smar kių šal-čių ban gos pa sta ro sio mis die no mis Ita-li jo je žu vo trys žmo nės, įskai tant vie ną be na mį, ku ris ket vir ta die nį bu vo ras tas mir ti nai su ša lęs Mi la no cent re.
BNS inf., AFP nuo tr.
ŠV. AGoTA, DuoNoS DIENA1884 m. gimė Mečislovas Reinys, Lie-tuvos arkivyskupas, politinis kalinys, kankinys. 1946 m. gimė britų aktorė Charlotte Rampling.1949 m. mirė kompozitorius, pedago-gas, dirigentas Juozas Tallat-Kelpša.1964 m. gimė amerikiečių aktorė Lau-ra Linney.1969 m. mirė Juozas Balčikonis, kalbi-ninkas, vertėjas.
1985 m. gimė portugalų futbolinin-kas Cristiano Ronaldo.
ug nė ka ra liū nai tėu.karaliunaite@diena.lt
Fi zi kos pa mo kas ne re tai mo ki niai pra lei džia nuo bo džiau da mi, tačiau už vė rę mo kyk los du ris dauge lis ne su ge ba at sa ky ti į pa čius pa pras čiau sius klau si mus apie supan tį pa sau lį.
Ką at sa ky tu mė te sa vo at ža lai, jei ji pa klaus tų, ko dėl už puo lus šalčiams žings niai pri ver čia snie gą girgž dė ti. O iš kur ki lęs po sa kis – „šal ta, kad net tvo ros po kši“.
Dien raš tis pa pra šė Vil niaus univer si te to Fi zi kos fa kul te to do cen to Juo zo Šuls kaus, kad jis pa dė tų atsa ky ti į pa pras tus, ta čiau kar tais
Ver si ja: �� la�kes�nę�vaiz�duo�tę�tu�rin�tys�žmo�nės�ti�ki,�kad�snie�go�girgž�dė�ji�mą�su�ke�lia�už�min�tos�ir�dėl�to�lū�ži�nė�jančios�snai�gių�ga�lū�nė�lės.� � � Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.
Ko dėl žie mą girgž da snie gas, o tvo ros po kši?
su si mąs ty ti pri ver čian čius klau simus. Pak laus tas, ko dėl žie mą sniegas girgž da, moks li nin kas aiš ki no, kad gar sas ga li kil ti dėl spau džiant suy ran čių le do kris ta lo da ri nių. „Kai nu krin ta tem pe ra tū ra, su sida ro le do mik rok ris ta lai, ku riuos už my nus, jie neat lai ko spau di mo ir suy ra“, – aiš ki no fi zi kas.
La kes nę vaiz duo tę tu rin tys žmonės ti ki, kad snie go girgž dė ji mą suke lia už min tos ir dėl to lū ži nė jančios snai gių ga lū nė lės. J.Šuls kus tei gia, jog šia me paaiš ki ni me ga li bū ti da lis tie sos.
„Juk snai gė ir yra ma žas le do gaba liu kas. Kai ke lios su šo ka į vie ną stip res nį da ri nį, už min tas jis ga li lūž ti“, – pa sa ko jo moks li nin kas.
O gal snie go girgž dė ji mas – tai lyg ma ži že mės dre bė ji mai, dėl ku rių vyks ta snie go sluoks nio defor ma ci ja? „Gal mik ro gy vū nams taip ir ga li at ro dy ti, ta čiau snie gas yra pu ri, bet tvir ta sis te ma, ku ri neat lai kiu si spau di mo pra sprūs ta. Vaikš čio da mi ant le do gar so ne girdi me, nes jis – vien ti sa sis te ma. Jis lūž ta tik ta da, kai neat lai ko spau dimo“, – aiš ki no pa šne ko vas.
Ži no mą po sa kį, kad spei gas verčia net tvo ras po škė ti, fi zi kai taip pat ga li paaiš kin ti. „Tvo ros yra ne ly gios, įsi gė ru sios van dens. Kai pra de da šal ti, for muo ja si le das, jis ple čia si. Be sip le čiant le dui tvo ros pra de da de for muo tis ir po škė ti“, – ži nio mis da li jo si fi zi kas.
Recommended