Paieš ka ne pra si dė ju si ir ne ži nau, ar ji nai pra si dės.

Po­li­ci­jos­­de­par­ta­men­to­at­sto­vas­­Ra­mū­nas­Ma­to­nis

At nau jins „Kiau ši nį“Šv. Ste po no gat vės sim bo lis – skulp­tū ra „Kiau ši nis“ – praė ju sias Ve ly­kas su ti ko ne mar gin tas. Ta čiau juo jau su si rū pi no ap lin ki niai gy ven to­jai. Jie pa tys už sa vo lė šas ke ti na im­tis skulp tū ros at nau ji ni mo ir nu da­žy mo. Tie sa, dar rei kia, kad šiai gy­ven to jų ini cia ty vai pri tar tų ir sos ti­nės sa vi val dy bė.

Miestas 2p.

A.Ry ba ko vie nat vė

Pra Mo gos 13p.

4p.

Ma tas Mik ne vi čiusm.miknevicius@diena.lt

„Da ly vau ti ne ga lė jo“Praė ju siais me tais Su si sie ki mo mi­nis te ri jos skelb ta me kon kur se gau ti ES lė šų pa vyz di niams dvi ra čių ta­kams įreng ti da ly va vo še šios ša lies sa vi val dy bės, ta čiau Vil niaus tarp jų ne bu vo.

Apie no rą mies tą pa da ry ti dvi ra­čių sos ti ne ko ne kiek vie ną sa vai tę

kal ban tys sos ti nės po li ti kai ne pa si­var gi no pa ruoš ti do ku men tų kon­kur sui, ku ria me ta kams ties ti bu vo ga li ma gau ti 3 mln. li tų.

Mies to val di nin kai aiš ki na, kad kon kur se da ly vau ti ne spė ta dėl per trum po lai ko tar pio sos ti nės dvi ra­čių ta kų pla nui pa reng ti, nors sa­vi val dy bės pus la py je to kių pla nų pui kuo ja si ne vie nas.

„Su si sie ki mo minis­te ri jai teik ti siū ly mus

Tikros­sosTinės­naujienos­ ­ ­ anTradienis,­balandžio­10­d.,­2012­m.­ ­ ­ nr.­83­(1282)­ diena.lt­

Dvi ra čių ta kų ne rei kia

1,30 Lt

Sos ti nės sa vi val dy bės val di nin kai ne pa­si nau do jo pro ga už ES mi li jo nus mies­te nu ties ti pa vyz di nę dvi ra čių tra są. Su­si sie ki mo mi nis te ri jos kon kur se mies tas nė ne da ly va vo, nes esą ne spė jo pa reng ti pro jek to. Ta čiau vi so kių pro jek tų pil ni sa­vi val dy bės stal čiai.

dra­bu­žių­ir­ava­ly­nės­kai­nos­lie­tu­vo­je­vir­ši­ja­es­vi­dur­kį.Eko no mi ka 7p.

Šventasis­Tėvas­benediktas­XVi­per­Velykas­paragino­pasaulį­siekti­taikos.Pasaulis 12p.

iš­ma­ra­to­ni­nin­kės­ž.bal­čiū­nai­tės­ga­li­bū­ti­atim­tas­vals­ty­bi­nis­or­di­nas.Lie tu va 5p.

tin gi niai: ­� dėl­sa­vi­val­dy­bės­val­di­nin­kų­ne­ran­gu­mo­Vil­niaus­dvi­ra­ti­nin­kams­ir­to­liau­teks­erd­ve­da­ly­tis­su­au­to­mo­bi­liais.­ ­ and­riaus­ufar­to­(bFl)­nuo­tr.

2

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

antraDIEnIS, balanDžIo 10, 20122

miestas„Kino pavasariui“ šie metai buvo rekordiniai.

13p.

Prieš teis mą Vil niu je ne tru kus stos vy ras, ku ris įta ria mas įvyk­dęs 17 va gys čių iš mies to gy ven­to jų bu tų.

Po li ci ja tei gia, kad vie nas va gies ap si lan ky mas bu to šei mi nin kui vi du ti niš kai pa da ry da vo 28 tūkst. li tų tur ti nį nuo sto lį. Per nai su lai­kius įta ria mą jį, va gys čių iš bu tų skai čius vi sa me Vil niaus mies te tuo jau ge ro kai su ma žė jo.

Pa sak by lą ty ru sių Vil niaus mies to 5­ojo po li ci jos ko mi sa ria­to pa rei gū nų, 2011 m. Vir šu liš kių ir Laz dy nų se niū ni jų te ri to ri jo je ypač pa dau gė jo va gys čių iš bu tų. Nu si kals ta mos vei kos brai žas bu­vo ana lo giš kas – iš bend ro nau do­ji mo bal ko no­džio vyk los, iš lau žęs prieš gais ri nes du ris, at stū męs bu­

tų bal ko no du ris, va gis leng vai pa­tek da vo į bu tus.

Il ga pirš tis lan kė si tik se nos sta­ty bos stam biap lokš čių na mų bu­tuo se, ku riuo se įreng tos mi nė­tos prieš gais ri nės du rys ir bend ro nau do ji mo bal ko nai­džio vyk los. Bu tų sa vi nin kams bū da vo pa da­ro ma la bai di de lių tur ti nių nuo­sto lių, nes va giui ap si lan kius šei­mi nin kai pa si ges da vo ver tin gos bui ti nės tech ni kos, auk so dir bi­nių, pra ban gių laik ro džių, kom­piu te rių, stam bių san tau pų su­mų, ki tų gė ry bių.

Vil niaus mies to 5­ojo po li ci jos ko mi sa ria to Nu si kal ti mų ty ri mo sky riaus pa rei gū nai sky rė daug dė me sio šioms va gys tėms tir ti. Gau da mi ope ra ty vi nės in for ma­ci jos, jie rin ko ži nias apie nu si­

kals ta mas vei kas pa da riu sius as­me nis.

Nors ir gud riai veik da mas, va gi­šius pa lik da vo pėd sa kų. Lapk ri čio mė ne sį kruopš tus ir pro fe sio na lus pa rei gū nų dar bas da vė re zul ta tų – bu vo nu sta ty tas ir su lai ky tas įta ria­ma sis. Tai daug kar tų teis tas, po li­ci jai ge rai ži no mas 40­me tis A.Z.

At lie kant ty ri mą nu sta ty ta, kad įta ria ma sis nu si kal ti mus vyk dė ne tik Vir šu liš kių, Laz dy nų, bet ir Ka ro li niš kių bei Žir mū nų se niū­ni jo se.

A.Z. kri mi na li nės po li ci jos pa­rei gū nams per ty ri mą pri si pa ži no įvyk dęs 17 va gys čių iš bu tų. Jam pa reikš ti įta ri mai, ir by la su vi sais įro dy mais ar ti miau siu me tu bus per duo ta teis mui.

VD, BNS inf.

Į teis mą – dėl 17 va gys čių

Jus ti nas Ar gus tasj.argustas@diena.lt

Mies to val džia pa da li jo vie tos bend ruo me nėms skir tus veik 2 mln. li tų. Bend ruo me nių at sto­vai to kius pi ni gus va di na iš mal­da – esą taip tie siog ty čio ja ma si iš vie tos sa vi val dos, nors ža dė ta ją stip rin ti.

1,966 mln. li tų, skir tų „vie­tos bend ruo me nių spren di mams įgy ven din ti“, val džia jau pa skirs tė mies to se niū ni joms pa gal gy ven­to jų skai čių.

Dau giau sia lė šų skir ta Žir mū nų bend ruo me nės po rei kiams – be­veik 172 tūkst. li tų, Ver kių – 148 tūkst., Fa bi jo niš kių – 137 tūkst. li­tų. O kai ku rios tu rės ten kin tis vos ke lias de šimt tūks tan čių sie kian­čia su ma – štai Pa ne rių bend ruo­me nė tu rės iš si vers ti su 26 tūkst., Žvė ry no – 40 tūkst., Vir šu liš kių – 56 tūkst. li tų. Kaip bus pa nau do ti šie pi ni gai, prio ri te tus ri kiuos pa­čios vie tos bend ruo me nės, o įgy­ven dins se niū ni jos.

Nu ma ty ta, kad šie pi ni gai ga­li bū ti lei džia mi vai kų ir jau ni mo

užim tu mui, kul tū ri nei, švie tė jiš­kai veik lai, kie mams ir ap lin kai tvar ky ti, spor tui, bend ruo me nės veik lai or ga ni zuo ti.

Ta čiau kai ku rių mies to bend­ruo me nių at sto vams to kios pi ni­gų su mos ir jų skirs ty mas pri me na iš mal dos da li ji mą – esą nuo to sa­vi val da tik rai ne stip rė ja. Vy tau tas Da ma še vi čius, re ži sie rius, Žvė ry­no bend ruo me nės at sto vas, sa ko, kad jei bū tų jo va lia, šiuos pi ni gus grą žin tų – bend ruo me nės ir taip vis ką da ro už sa vo pi ni gus.

„Ką ga li ma nu veik ti už 40 tūkst. li tų? Tai – tik ke lių tvo rų nu da žy­mas. Juo kin ga. Taip, su si rink si­me, su se niū nu, ku ris ski ria mas iš cent ro ir grei čiau siai net ne ži no

Žvė ry no gat vių, nu sprę si me, kam skir ti tuos pi ni gus. Tai yra ne pi­ni gai, o lyg smul ki Ka lė dų do va nė­lė“, – iro ni za vo V.Da ma še vi čius.

Jis pri mi nė, kad jau il gus me­tus kal ba ma apie tik rą sa vi val dos re for mą, kad vie tos bend ruo me­nėms bū tų su teik ta dau giau ga lių da ry ti įta ką spren di mų priė mi­mui, ta čiau lig šiol nie kas ne si­kei čia. V.Da ma še vi čius Vil niaus Žvė ry ną ly gi no su to kio pat pa va­di ni mo ra jo nu Len ki jo je, Kro ku­vo je. Jo tei gi mu, ten vie nai vie tos bend ruo me nei vien kul tū ri nei, švie čia ma jai veik lai or ga ni zuo ti ski ria ma apie 600 tūkst. zlo tų.

O Žir mū nų bend ruo me nės pir­mi nin kas Pet ras Dem šė džiau gė­si bend ruo me nei skir ta pi ni gų su­ma: „To kių di de lių pi ni gų nie ka da ne skir da vo. Šie met to kie pir mą kar tą. Štai per nai ga vo me apie 50 tūkst. li tų“, – nu ro dė P.Dem šė.

Kaip bus pa nau do ti šie pi ni gai? Tar ki me, per nai Žir mū nai vai kų žai di mo aikš te lių re mon tui iš lei­do 20 tūkst. li tų, dar 20 tūkst. – kie mams, gat vėms tvar ky ti, li ku­sius 10 tūkst. li tų – ren gi niams or ga ni zuo ti.

Pi ni gai – lyg pa si ty čio ji mas

Pa ly gi no: �� mies�to�bend�ruo�me�nių�at�sto�vai�pik�ti�na�si,�kad�sa�vi�val�dy�bė�pi�ni�gų�pa�mė�tė�jo�lyg�iš�mal�dos�el�ge­toms.� � Vy�tau�to�Pet�ri�ko�nuo�tr.

Ką ga li ma nu veik ti už 40 tūkst. li tų? Tai – tik ke lių tvo rų nu­da žy mas. Juo kin ga.

Vy tau tas Da ma še vi čius: dėl kon kur so bu vo ga li ma apie tris mė ne sius, per šį

lai ko tar pį nė ra ga li my bės pa reng ti Vil niaus mies to tech ni nio dvi ra čių ta kų pla no. Dėl to Vil niaus mies­to sa vi val dy bė ne ga lė jo da ly vau ti kon kur se“, – dien raš čiui „Vil niaus die na“ tvir ti no sa vi val dy bės Vie­šų jų ry šių sky riaus spe cia lis tė In­ga Si ma no ny tė.

Jei val di nin kai bū tų pa sku bė­ję, jau šiais me tais mies tu ar jo pa­kraš čiu bū tų drie kę si vi sus Eu ro pos stan dar tus ati tin kan tys dvi ra­čių ta kai. Prie jų tie si mo fi nan siš­kai sa vi val dy bei bū tų te kę pri si dė­ti ne daug.

Sa vi val dy bės van giosPa vyz di nės dvi ra čių tra sos bus tie sia mos Elekt rė nuo se ir Jo na vo­je. Šių sa vi val dy bių pa reng ti pro­jek tai eks per tų pri pa žin ti ge riau­siais.

Su si sie ki mo mi nis te ri ja ap skri­tai gai li si, kad per nai pa skelb ta me kon kur se da ly va vo tik 6 sa vi val dy­bės: Elekt rė nų, Jo na vos, Klai pė dos mies to, Klai pė dos ra jo no, Pa ne vė­žio ir Za ra sų.

Nors iš pra džių ke tin ta at rink­ti tik vie ną sa vi val dy bę, ku rio­je vals ty bės lė šo mis bū tų nu ties­tas pa vyz di nis dvi ra čių ta kas ar ba tra sa, eks per tų ko mi si ja mi nist rui Eli gi jui Ma siu liui pa siū lė pa gal ga­li my bes skir ti fi nan sa vi mą dviem dau giau sia ba lų su rin ku siems pa­siū ly mams.

Elekt rė nų ir Jo na vos sa vi val dy­bės dvi ra čių ta kams ties ti iš vals­ty bės tu rė tų gau ti apie 3 mln. li tų. Da lį lė šų skirs ir pa čios sa vi val dy­bės.

„Abi sa vi val dy bės įsi pa rei go ja pa vyz di nes tra sas nu ties ti dar šiais me tais. Pa ga liau tu rė si me Lie tu vo­je dvi tra sas, ku rios taps pa vyz džiu ki tiems mies tams ku riant žmo­nėms pa trauk lų kas die nio nau do­ji mo dvi ra čių ta kų tink lą“, – sa kė E.Ma siu lis.

Šios tra sos ga lės su jung ti jau su­kur tą dvi ra čių eis mo inf rast ruk tū­rą į vien ti są marš ru tų tink lą. Taip bus su da ry tos ga li my bės smar kiai pa di din ti su si sie ki mo dvi ra čiais pa trauk lu mą.

Ma žiau ba lų kon kur se su rin­ku sioms sa vi val dy bėms ir tiems mies tams bei ra jo nams, ku rie no ri plės ti dvi ra čių ta kų tink lą, Su si sie­ki mo mi nis te ri ja pla nuo ja nu ma­ty ti ga li my bes gau ti fi nan sa vi mą iš 2014–2020 m. ES struk tū ri nės pa ra mos lė šų. Dėl ne no ro da ly vau ti kon kur se Vil niui šio se da ly bo se ga­li tek ti tik ne di de lė da lis.

Rū pi na si tik kal bo misVil niaus me ras Ar tū ras Zuo kas nuo lat kal ba no rin tis vi sus vil­nie čius pa so din ti ant dvi ra čių, ta čiau kol kas tai tė ra kal bos. Dar žie mą sa vi val dy bė ža dė jo pa va sa­rį pa skelb ti dvi ra čių nuo mos sis­te mos su kū ri mo kon kur są, ta čiau kal bos apie ją jau spė jo nu til ti. Me ras anks čiau gy rė si ke ti nan tis mies te įreng ti 40 dvi ra čių nuo­mos punk tų, ku riuo se bū tų apie 350 dvi ra čių.

Ban dy mai mies tą ap juos ti eu­ro pi nio ly gio dvi ra čių ta kais ka­dai se taip pat bai gė si ne sėk me. „Eu ro Ve lo“ pro jek tas, pa gal ku­rį dvi ra čiu tu rė jo bū ti ga li ma per­va žiuo ti vi są Vil nių ir jo apy lin­kes, ap si ri bo jo tik ta kais mies to te ri to ri jo je. Nors ir šiuos dvi ra­ti nin kai kei kia – ta kai su žy mė ti ne lo giš kai, kai ku rios pa žy mė tos

Dvi ra čių ta kų ne rei kia

Dvi ra čių ta kus blo­kuo jan tiems vai­ruo to jams A.Zuo kas gra so tan ku, ta čiau nau jais ta kais net ir už sve ti mus pi ni gus pa si rū pin ti ne sku ba.

Jus ti nas Ar gus tas

Šv. Ste po no gat vės sim bo lis – skulp tū ra „Kiau ši nis“ – praė ju sias Ve ly kas su ti ko ne mar gin tas. Ta­čiau juo jau su si rū pi no ap lin ki niai gy ven to jai. Jie pa tys ke ti na im tis skulp tū ros tvar ky mo.

„Už sa vo pi ni gus jį at nau jin si me, nu da žy si me, ta čiau tai tik pra­džia“, – ti ki no ak ty vūs se na mies­čio gat ve lė je įsi kū rę gy ven to jai. Be li ko su lauk ti me ri jos lei di mo.

„At nau jin ti ir de ko ruo ti „Kiau­ši nį“ no rė jo me jau prieš Ve ly kas, bet su pra to me: už to kią ini cia ty vą, ne ga vę lei di mų, ga li me su lauk ti ir bau dų“, – pri si pa ži no Jur gi ta Ja ku­baus kai tė, ar chi tek tė.

Tad ji nu spren dė su kti trum­piau siu ke liu: apie sa vo idė ją so­cia li nia me tink le „Fa ce book“ pra­ne šė pa čiam me rui Ar tū rui Zuo kui ir pa pra šė lei di mo skulp tū rą at­

Nut riu šęs „Kiau ši nis“ įgri so gy ven to jams

At gi mi mas: �� Šv.�Ste�po�no�gat�vės�priei�go�se�sto�vin�tį� „Kiau�ši�nį“�ak­ty�vūs� gy�ven�to�jai� pa�si�ren�gę� at­nau�jin�ti�už�sa�vo�pi�ni�gus�–�te�rei­kia�su�lauk�ti�lei�di�mo.�O�kol�kas�čia�bū�riuo�ja�si�vie�tos�gir�tuok�liai.�� Si�mo�no�Švit�ros�nuo�tr.

1

antraDIEnIS, balanDžIo 10, 2012 3

miestasdiena.lt/naujienos/miestas

Skir tu mai: �� A.Zuo�kas�net�žie�mą�sa�vo�pa�vyz�džiu�ban�do�įro�dy�ti,�kad�Vil�nius�–�dvi�ra�ti�nin�kams�drau�giš�kas�mies­tas.�Tik�pa�tys�dvi�ra�ti�nin�kai�taip�ne�ma�no.� � Si�mo�no�Švit�ros�nuo�tr.

vie tos ap skri tai dvi ra čiu ne pra va­žiuo ja mos.

Nuo lat kal ba ma ir apie Ne ries pa kran te nuo Vin gio par ko iki Va­la kam pių be si driek sian čią svei ka­tin gu mo tra są, ta čiau dėl jos su kū­ri mo kol kas ne ženg tas nė vie nas rim tas žings nis.

Dvi ra čių ta kus blo kuo jan tiems sos ti nės vai ruo to jams sa vi val dy­bės me ras A.Zuo kas gra so tan ku, ta čiau nau jais mo der niais ta kais net ir už sve ti mus pi ni gus pa si rū­pin ti kol kas ne sku ba.

Ką pra ra do me?

Elekt rė nai pa siū lė uni ka lų ir ra cio na lų spren di mą, ku ris ga li tap ti pa vyz džiu pa na šaus dy džio mies tams ar di des­nių mies tų mik ro ra jo nams. Ta kas bus žie do ti po ir ap juos pa grin di nius mies­to gy ve na muo sius ra jo nus. Tra sa bus in teg ruo ta į jau esa mus ta kus, driek sis ša lia vi sų pa grin di nių dar bo vie čių, su­da rys są ly gas su si siek ti su už mies čio gy ve na mo sio mis te ri to ri jo mis, mo ky­mo, svei ka tos įstai go mis ir ki tais žmo­

nių trau kos ob jek tais. Ta kas iš si skirs spal vi ne vi zua li za ci ja, sau gos spren­di mais, dan ga.Jo na vos sa vi val dy bė siū lo for muo ti žie di nio ti po jung tį mies to vi du je, in­teg ruo jant jau su kur tus dvi ra čių ta­kus į bend rą tink lą ir su jun giant at ski­rus mik ro ra jo nus su mies to cent ru. Ši tra sa leis tų Jo na vai tap ti vie nu ge riau­sią dvi ra čių tink lą tu rin čių vi du ti nio dy džio Lie tu vos mies tų.

Nut riu šęs „Kiau ši nis“ įgri so gy ven to jamsnau jin ti. „Tai pa da riau to dėl, kad daž niau siai to kios ini cia ty vos bai­gia si biu rok ra ti niuo se ko ri do riuo­se. Žiū rė si me, kuo vis kas baig sis“, – kal bė jo J.Ja ku baus kai tė.

Šv. Ste po no gat ve lė je dirb tu­vė les, stu di jas, ga le ri jas tu rin tys me ni nin kai ir ak ty vūs vil nie čiai „Kiau ši nį“ pa si ren gę at nau jin ti sa­vo lė šo mis – esą rei kia tik idė jos, no ro, tep tu kų ir da žų.

„Vie na iš idė jų bu vo at kur ti prieš tai bu vu sį jo vaiz dą, bet svars to me ir ki tus va rian tus. Rugp jū čio 16 d. yra Šv. Ste po no die na, tad mes ją pa si tik ti no ri me ap si tvar kę, ap si­kuo pę, bus spe cia lus ren gi nys“, – pa sa ko jo ar chi tek tė.

De šimt me tį skve re ly je ties Py li­mo, Šv. Ste po no ir Rau gyk los gat­vė mis sto vin čio gip si nio „Kiau ši­nio“ de ko ra vi mas bū tų tik pra džia. Veik lių mies tie čių už mo jis – pri­kel ti Šv. Ste po no gat vę ir jos apy­lin kes nau jam gy ve ni mui.

Tu ri sa vo is to ri ją

Dau giau kaip dvie jų met rų aukš čio ir be veik pu sant ro met ro plo čio gip si nis kiau ši nis Šv. Ste po no gat vės priei go se pa sta ty tas 2002­ai siais. Jį prieš de šimt me tų Užu pio auk cio ne už 10 tūkst. įsi­gi jo Šv. Ste po no gat vės priei gų re konst­ruk ci ją vyk džiu si bend ro vė „Vil niaus ka pi ta lo vys ty mo pro jek tai“. 2003­iai siais, per Ve ly kas, jį iš mar­gi no Aukš tai ti jos, Že mai ti jos, Dzū ki­jos ir Su val ki jos tau to dai li nin kės. O 2007­ai siais „Kiau ši nį“ de ko ra vo me­ni nin kė Li ja na Turs ky tė – jis iš mar gin­tas na tū ra lio mis gam tos spal vo mis ir mo ty vais. Ta čiau lai kui bė gant veik 300 ki log ra mų sve rian čio „Kiau ši nio“ de ko ras iš blu ko, o da žai jau bai gia nu­si lup ti. Bend ro vę „Se na mies čio do­mi ni ja“, ku riai šiuo me tu pri klau so skulp tū ra, val do įmo nė „Sno ras De­ve lop ment“, bank ru ta vu sio ban ko „Sno ras“ ant ri nė įmo nė.

„Mes, įsi kū rę šio je gat ve lė je, vi­sa da sten gia mės dirb tu vių lan gus nak čiai pa lik ti įjung tus, su švie­so mis, – kad bū tų švie siau ir jau­kiau, nes čia tam su. Tu ri me daug me niš kų žmo nių, ak ty vių gy ven­to jų, mes pa si ren gę ap si tvar ky­ti. Yra čia ke le tas ak li nų sie nų, kur ga li ma reng ti pa ro das. Mi ni ma liai pa tvar ky ti juk nie ko ne kai nuo ja – ke le tas va lan dų lais va lai kio, ir taip pri si dė tu me prie gra žes nio mies to vaiz do. Po ke lis li tus vi si su si me si­me ir su tvar ky si me“, – už si de gu­si „Vil niaus die nai“ kal bė jo J.Ja ku­baus kai tė.

Šv. Ste po no gat vė, pa sak ar chi­tek tės, – neat ras ta erd vė, ta čiau pa sta ruo ju me tu pa gar sė ju si vien už puo li mais, tad žmo nės šios vie­tos pri ven gia.

„Jei vis ką su tvar ky si me, gat vė bus ap švies ta tin ka mai, bus sau­giau, ju dė ji mo ir ak ty vu mo čia at si­ras dau giau“, – vy lė si pa šne ko vė.

Vil niaus ap skri ties po li ci ja no­ri nuo mo tis spe cia lius pa rei gū­nams pri tai ky tus rie džius, ku riais ke ti na pa tru liuo ti ir sos ti nės cent­re, ir Tra kuo se, ir per ren gi nius di­džio sio se are no se.

Pa gal pa skelb tą vie šą jį pir ki mą Vil niaus ap skri ties vy riau sia sis po li ci jos ko mi sa ria tas no ri nuo­mo tis še šis rie džius.

Ko mi sa ria to Vie šo sios tvar­kos val dy bos vir ši nin kas Vy tau­tas Gra šys BNS sa kė, kad iki šiol pa rei gū nams bū da vo nuo mo ja mi įpras ti tu ris ti niai rie džiai, o šie­met no ri ma spe cia liai po li ci jai pa ga min tų elekt ro ni nių trans­por to prie mo nių su ski ria mai siais ženk lais ir po li ci jos at ri bu ti ka.

„Mes nuo mo ja mės juos ket ve­rius me tus iš ei lės, bet nuo mo jo­mės pa pras tus, tra di ci nius rie­džius, ku riais pre kiau ja įmo nės, va ži nė ja pa pras ti tu ris tai. Ro dos, praė ju siais me tais ame ri kie čiai pra dė jo ga min ti spe cia liai po li ci jai pa reng tus, pri tai ky tus rie džius, ir mes ma no me, kad mums to kie la­biau siai tik tų už tik ri nant vie šą ją tvar ką mies to cent re, cent ri nė se gat vė se, par kuo se, ly giai taip pat dir bant per ma si nius ren gi nius“, – BNS sa kė jis.

Jais ke ti na ma pa tru liuo ti ir Vil­niu je, ir Tra kuo se.

„Bus du pa di din to pra va žu mo įren gi niai. Pat ru liuo si me Tra kų mies te kaip ku ror ti nia me mies­te šil tuo ju se zo nu. At ša lus orams ar, sa ky ki me, kai jų pa nau do ji­mas dėl snie go ne tiks gat vė je, mes nau do si me juos di džio sio­se are no se – „Sie mens“ are no je, Pra mo gų are no je, kur vėl gi po­li ci ja tam tik rais mo men tais už­

tik ri na vie šą ją tvar ką. Jų efek ty­vu mas ir pa tal po se, kur yra di de li at stu mai, ga na di de lis“, – tei gė V.Gra šys.

Per nai ir už per nai Vil niaus po­li ci ja nuo mo jo si po ke tu ris tu ris­ti nius rie džius.

VD, BNS inf.

Pa rei gū nai no ri spe cia lių rie džių

Trans por tas: �� iki� šiol� po�li�ci�jos�pa�rei�gū�nai� va�ži�nė�jo� pa�pras­tais,� jų� veik�lai� ne�pri�tai�ky�tais,�rie�džiais.� � Eval�do�But�ke�vi�čiaus�nuo�tr.

antraDIEnIS, balanDžIo 10, 20124

lietuvadiena.lt/naujienos/lietuva

Ba lan džio pa bai go je Lie tu vo je ke­ti na lan ky tis Eu ro pos Par la men to de le ga ci ja, ku ri do mė sis gal būt Lie­tu vo je vei ku siu JAV cent ri nės žval­gy bos val dy bos (CŽV) ka lė ji mu.

Ba lan džio 25–27 d. į Lie tu vą ke ti­nan tys at vyk ti Pi lie čių tei sių, tei­sin gu mo ir vi daus rei ka lų ko mi te to na riai ren gia pra ne ši mą apie ga li­mą ne tei sė tą CŽV vyk dy tą ka li nių su lai ky mą ir per ve ži mą Eu ro po je.

Sve čiai pa gei dau ja su si tik ti su Pre zi den te Da lia Gry baus kai te, už­sie nio rei ka lų, vi daus rei ka lų, kraš­to ap sau gos ir tei sin gu mo mi nist­rais, Sei mo Na cio na li nio sau gu mo ir gy ny bos, Už sie nio rei ka lų ko­mi te tų na riais, Vals ty bės sau gu mo de par ta men to, Ci vi li nės avia ci jos ad mi nist ra ci jos, Žmo gaus tei sių ste bė ji mo ins ti tu to at sto vais.

Pa gei dau ja mų pa šne ko vų są ra še yra ir ge ne ra li nio pro ku ro ro pa va­duo to jas Da rius Rau lu šai tis, bu vęs Ge ne ra li nės pro ku ra tū ros pro ku­ro ras Al gi man tas Kliun ka, bu vęs Vals ty bės sau gu mo de par ta men­to ge ne ra li nis di rek to rius Ar vy das Po cius.

Eu ro par la men ta rai taip pat no ri ap lan ky ti spė ja mas Lie tu vo je bu­vu sias su lai ky mo vie tas.

Pi lie čių tei sių, tei sin gu mo ir vi­daus rei ka lų ko mi te tas ko vo pa bai­

go je Eu ro pos Par la men te su ren gė klau sy mus dėl Eu ro pos ša lių da­ly va vi mo slap to je JAV pro gra mo je ga be nant ir ka li nant te ro riz mu įta­ria mus as me nis.

Per juos ne vy riau sy bi nės or ga ni­za ci jos „Am nes ty In ter na tio nal“ ir „Rep rie ve“ tei gė, kad Eu ro pos ša­lims trūks ta po li ti nės va lios vyk­dy ti nuo dug nius ty ri mus, ne pai­sant pa sta ruo sius ke le rius me tus pa si ro džiu sios nau jos in for ma ci­jos.

Lie tu vo je 2009 m. pa bai go je per par la men ti nį ty ri mą bu vo iden ti­fi kuo ti du ob jek tai Vil niu je ir ša­lia jo, kur ga lė jo bū ti įreng tos pa­tal pos su lai ky tie siems lai ky ti. Taip pat nu sta ty ti ke li su CŽV sie ja mi skry džiai į Vil nių ir Pa lan gą, vy kę 2003–2006 m., ta čiau neat sa ky ta į klau si mą, ar į Lie tu vą at skrai din­ti įta ria mie ji te ro riz mu.

At li kus par la men ti nį ty ri mą, at­ski rą ty ri mą pra dė jo pro ku ra tū ra, ta čiau praė ju sių me tų sau sį jį nu­trauk da mas pro ku ro ras Min dau gas Dū da nu ro dė ne ga vęs duo me nų, kad Vil niu je ir ša lia jo esan čiuo se ob jek tuo se bū tų bu vu sios įreng tos pa tal pos ka li niams lai ky ti.

Bu vę vals ty bės ir sau gu mo or­ga nų va do vai nei gia, kad Lie tu vo je ga lė jo bū ti CŽV ka lė ji mas.

VD, BNS inf.

Ty ri mo im sis eu ro par la men ta rai

Vie ta: �� slap�tas�CŽV�ka�lė�ji�mas�esą�ga�lė�jo�veik�ti�ša�lia�sos�ti�nės�esan�čiuo­se�An�ta�vi�liuo�se.� � And�riaus�Ufar�to�(BFL)�nuo�tr.

Pa rei gū nų pra šo ma nu sta ty ti fak­ti nę šių vai kų gy ve na mą ją vie tą ir, esant ga li my bei, jų ne si mo ky mo prie žas tis.

Šie vai kai ap skri tai ne re gist­ruo ti Mo ki nių re gist re, nors įra šas apie juos yra Gy ven to jų re gist re ir ne tu ri ma duo me nų apie jų iš vy ki­mą, neį ga lu mą ar ki tas prie žas tis ne si mo ky ti.

PD at sto vas Ra mū nas Ma to nis BNS sa kė, kad toks pra šy mas yra gau tas, ta čiau dar ne nusp ręs ta, ką su juo da ry ti.

„Kol kas paieš ka ne pra si dė ju si ir ne ži nau, ar ji nai pra si dės. Toks dar bas rei ka lau ja la bai daug iš lai­dų, yra ir ki tų niuan sų. Kol kas dar nė ra nu spręs ta, ką da ry ti su tuo mi nis te ri jos pra šy mu“, – tei gė PD Ko mu ni ka ci jos sky riaus vir­ši nin ko pa rei gas lai ki nai ei nan tis R.Ma to nis.

Vy riau sy bei ki tą sa vai tę bus pa teik ti prem je ro And riaus Ku­bi liaus praė ju sių me tų pa bai go je su da ry tos dar bo gru pės pa siū ly­mai, kaip nu sta ty ti ne si mo kan­čius vai kus ir kaip jų ieš ko ti. Dar­bo gru pės ata skai to je tei gia ma, kad 2011–2012 moks lo me tais bu vo 13 462 ne si mo kan tys vai­

kai nuo 7 iki 16 me tų. Tai to kie moks lei viai, ku rių duo me nys yra Gy ven to jų re gist re, bet jie ne fi gū­ruo ja Mo ki nių re gist re.

Sa vi val dy bėms pa tik ri nus duo­me nis apie dau gu mą (84 pro c.) ne si mo kan čių vai kų nu sta ty ta, kad, pa vyz džiui, 64 pro c., ar ba 8593, ne si mo kan tys 7–16 me tų vai kai iš vy kę į už sie nį ir ne dek­la ruo tas jų gy ve na mo sios vie tos pa kei ti mas, 85 ne si mo kė dėl neį­ga lu mo.

Vie nas iš mi nė tos dar bo gru­pės siū ly mų – to bu lin ti gy ve na­mo sios vie tos dek la ra vi mą reg la­men tuo jan čius tei sės ak tus.

„Dek la ra vi mo sis te mo je iš si­dek la ruo jant suau gu siems žmo­nėms ne bu vo prie vo lės dek la ruo­ti vai kus – tai jie tu rė tų pa da ry ti, bet da bar iš šoks ne tgi to kia len te­

lė apie vai kus ir jie tu rės už pil dy­ti“, – BNS sa kė dar bo gru pės na­rys, ŠMM Ne for ma laus ug dy mo ir švie ti mo pa gal bos sky riaus vy­riau sia sis spe cia lis tas Al gi man tas Ši mai tis.

Jis, be ki ta ko, pa brė žė, kad duo­me nys apie tą pa tį as me nį skir­tin guo se re gist ruo se kar tais bū na ne vie no di – pa si tai ko klai dų.

„For ma lūs duo me nys dar ne pa­ro do, kad bū ti nai vi si ne si mo ko“, – tvir ti no jis.

Be to, dar bo gru pė siū lo nu sta­ty ti, kaip Švie ti mo in for ma ci nių tech no lo gi jų cent ras, ku rian tis ne si mo kan čių ir mo kyk los ne lan­kan čių vai kų re gist rą, tu ri bū ti in­for muo ja mas apie už sie ny je be si­mo kan čius dip lo ma tų ir ki tus ten mo ky tis iš vy ku sius vai kus, ku rie esą da bar ga li pa tek ti į ne si mo­kan čių są ra šą.

A.Ši mai čio tei gi mu, in for ma ci ja apie vi sai ne si mo kan čius ar daž­nai mo kyk los ne lan kan čius vai­kus ren ka ma sie kiant už tik rin­ti, kad vi si vai kai mo ky tų si pa gal pri va lo mas švie ti mo pro gra mas, kaip yra nu ma ty ta Švie ti mo įsta­ty me ir Kons ti tu ci jo je.

BNS inf.

Din gu sių vai kų – tūks tan čiai

Švie ti mo ir moks­lo mi nis te ri ja (ŠMM) dar ko vo vi du ry je krei pė si į Po li ci jos de par ta men tą (PD), kad pa rei gū nai pa­dė tų su ras ti 3318 mo kyk los ne lan­kan čių vai kų, ku rių am žius iki 16 me tų.

Pra puo lė: �� mokyklos�nelanko�beveik�pusketvirto�tūkstančio�mokinių,�tačiau�policijos�pareigūnai�nesiima�jų�ieškoti.� �� Sauliaus�Žiūros�(BFL)�nuotr..

Toks dar bas rei ka lau­ja la bai daug iš lai dų, yra ir ki tų niuan sų.

Ra mū nas Ma to nis:

antraDIEnIS, balanDžIo 10, 2012 5

lietuva

Sta sys Gu da vi čiuss.gudavicius@diena.lt

Skir tas Ri te rio kry žiusPo to, kai Tarp tau ti nis spor to ar­bit ra žo teis mas (CAS) nu spren dė, kad ką tik sa vo 33­ią jį gim ta die­nį at šven tu si Ž.Bal čiū nai tė bu vo pa grįs tai disk va li fi kuo ta dve jiems me tams dėl drau džia mų pre pa ra­tų var to ji mo, Lie tu vo je su si rū pin­ta dėl šiai spor ti nin kei 2010­ai siais įteik to vals ty bės ap do va no ji mo ir dėl jai skir tos vals ty bi nės pi ni gi­nės pre mi jos.

Pre zi den tū ra pa tvir ti no dien raš­čiui, kad jau ne tru kus bus spren­džia ma, kaip pa sielg ti su Ž.Bal­čiū nai tei skir tu Lie tu vos di džio jo ku ni gaikš čio Ge di mi no or di no Ri­te rio kry žiu mi.

Po to, kai 2010 m. lie pos pa bai­go je Bar se lo no je vy ku sia me Eu ro­pos leng vo sios at le ti kos čem pio­na te Ž.Bal čiū nai tė iš ko vo jo auk so me da lį mo te rų ma ra to no rung ty je, Pre zi den tė pa si ra šė dek re tą, ku riuo spor ti nin kę ap do va no jo or di nu.

Bet po ga lu ti nio CAS spren di mo, jog disk va li fi ka ci ja bu vo tei sin ga ir Eu ro pos ma ra to no čem pio nės ti­

tu las iš Ž.Bal čiū nai tės ati ma mas, ga li bū ti at šauk tas ir D.Gry baus­kai tės dek re tas dėl or di no sky ri mo spor ti nin kei.

At siž velgs į re ko men da ci jas„Vals ty bės ap do va no ji mų ta ry ba svars tys klau si mą dėl Ž.Bal čiū nai­tei įteik to vals ty bi nio ap do va no­ji mo ir sa vo re ko men da ci jas teiks Pre zi den tei D.Gry baus kai tei. At­siž velg da ma į re ko men da ci jas ša­lies va do vė priims spren di mą“, – dien raš čiui pra ne šė Pre zi den tės spau dos tar ny ba.

Kol kas ne skel bia ma, ka da po­sė džiaus Vals ty bės ap do va no ji mų ta ry ba ir ka da svars tys šį klau si mą. Ta čiau tai ga li įvyk ti jau ba lan dį. Nau jau sio je Lie tu vos is to ri jo je kol

kas ne bu vo at ve jo, kad vals ty bės va do vas bū tų pri vers tas atim ti or­di ną iš do pin go var to ji mu ap kal tin­to ir disk va li fi kuo to spor ti nin ko.

Jei gu Pre zi den tė to kį dek re tą dėl Ž.Bal čiū nai tės vis dėl to pa si ra šy­tų, spor ti nin kės bū tų pa pra šy ta grą žin ti jai įteik tą aukš tą vals ty­bės ap do va no ji mą.

Pa kei tė pre mi jų sky ri mo tvar kąNet ru kus bus spren džia mas ir klau si mas dėl Ž.Bal čiū nai tei skir­tos vy riau sy bi nės pi ni gi nės pre mi­jos li ki mo.

Po per ga lės Eu ro pos čem pio na­te 2010 m. ma ra to no bė gi kei iš kart bu vo įteik ta 20 tūkst. li tų pre mi ja. Da bar, po ga lu ti nio CAS spren di­mo, su Ž.Bal čiū nai te bus ta ria ma­si dėl šių pi ni gų grą ži ni mo į vals­ty bės iž dą.

„Po šven čių kal bė si mės su Ž.Bal­čiū nai te. Tai ne ma lo nus po kal bis. Šiaip liūd na – žmo gus su si lau žė sau gy ve ni mą“, – dien raš čiui sa kė Kū­no kul tū ros ir spor to de par ta men to va do vas Kle men sas Rim še lis.

Anot jo, Ž.Bal čiū nai tės bus pra šo ma grą žin ti 20 tūkst. li tų. K.Rim še lis ne prog no za vo įvy kių

ei gos, jei gu ne pa vyk tų tai pa da ry ti: „Ta da ir sprę si me, svars ty si me.“

Yra ga li my bė pre mi jos grą ži ni mo klau si mą spręs ti teis me.

Per nai Vy riau sy bė pa kei tė pre­mi jų sky ri mo pa si žy mė ju siems spor ti nin kams tvar ką. Nuo šiol pi­ni gi nės pre mi jos bus skiriamos tik po tam tik ro „in ku ba ci nio pe rio­do“, tai yra įsi ti ki nus, kad spor­ti nin kai tik rai nė ra kal ti na mi ko­kiais nors ne tei sė tais veiks mais iš ko vo ję sa vo ti tu lus. K.Rim še­lis tvir ti no, kad Kū no kul tū ros ir

spor to de par ta men tas nie ko ne­re ko men duos Pre zi den tū rai dėl Ž.Bal čiū nai tei skir to vals ty bės ap­do va no ji mo. „Tai vi sai ki ta ins ti­tu ci ja, to dėl jai teik ti re ko men­da ci jų ne ga li me. Pre zi den tū ra jau do mė jo si, ar CAS spren di mas yra ga lu ti nis ir ko kios dar ga li mos tei­si nės prie mo nės skųs ti spren di mą dėl disk va li fi ka ci jos. To kią in for­ma ci ją mes su tei kė me, bet re ko­men duo ti atim ti ar pa lik ti or di­ną spor ti nin kei mes ne ga li me“, – tei gė K.Rim še lis.

Po dopingo skan da lo – klaus tu kai dėl or di noVals ty bi nių ap do va no ji mų ta ry ba svars tys, ar re ko men duo ti Pre zi den tei Da liai Gry baus kai tei atim ti iš spor ti nin kės Ži vi lės Bal čiū nai tės prieš pu sant rų me tų jai skir tą or di ną.

Po šven čių kal bė si­mės su Ž.Bal čiū nai­te. Tai ne ma lo nus po kal bis.

Kle men sas Rim še lis:

Bė dos: �� Ž.Bal�čiū�nai�tės�bus�pra�šo�ma�grą�žin�ti�ir�20�tūkst.�li�tų,�ku�rie�bu­vo�skir�ti�už�per�ga�lę�Eu�ro�pos�čem�pio�na�te.� � Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.

Vy tau tas Zu lo nasTy ri mų ins ti tu to „So cial Dy na mics In ter na tio nal“ pre zi den tas

pir mą kar tą žmo ni jos is to ri jo­je pra ne ši mas iš vie no kom­piu te rio į ki tą bu vo per duo tas 1969 m. spa lio 29 d. va ka re.

Pra ne ši mą su da rė vie nin te lis žo dis „lo gin“ (liet. – „pri si jung ti“), ta čiau šis įvy kis ta po nau jos eros pra džia.

Kam rei ka lin gi suvaržymai?Per dau giau ne gu ke tu ris de šimt me­čius in ter ne tas ta po priemone, iš plė­tu sia mū sų pro ti nius ir so cia li nius ge bė ji mus: bet ka da ir bet kur ga li­me pa siek ti vi sas žmo ni jos su kaup­tas ži nias, bend rau da mi so cia li niuo­se tink luo se at si dū rė me daug ar čiau vie nas ki to, vie na ži nu tė ga li aki­mirks niu ap skrie ti mi li jo nus žmo­nių vi sa me pa sau ly je ir neat pa žįs ta­mai pa keis ti įvy kių ei gą.

In ter ne tas – tai sis te ma, su jun­gian ti dau gy bę ma žes nių tink lų, pri­klau san čių vals ty bėms, įmo nėms, or ga ni za ci joms, na mų ūkiams, į vie­ną di de lį da ri nį. Jis ne tu ri cent ra li­zuo to val dy mo me cha niz mo, bend­rų nau do ji mo si tai syk lių, bend ros tech no lo gi jos – kiek vie nas ma žes nių tink lų val dy to jų nu sta to sa vo tai syk­les. In ter ne tas yra žmo ni jos bend ro dar bo su kur tas ste buk las, ir gal vos skaus mas tiems, kas ne no ri su si tai­ky ti su bet ko kia kri ti ka, al ter na ty­vios nuo mo nės, pa sau lė žiū ros ar gy­ve ni mo bū do eg zis ta vi mu.

Šian dien pa sau ly je yra dau giau ne gu du mi li jar dai in ter ne to var to­to jų, tu rin čių ga li my bę gau ti ir įkel­ti in for ma ci ją pa sau li nia me tink le. Dėl to įke lia mo tu ri nio po bū dis la­bai įvai rus, o in ter ne tas ta po plat­for ma da ly tis au to riaus tei sė mis ap­ri bo tu tu ri niu, po rnog ra fi ja ir ki to kio po bū džio ne le ga lia ar ne pa gei dau ti­na in for ma ci ja. Tai pa ska ti no po rei kį kont ro liuo ti tu ri nį. De ja, nie kas ne­ga li pa sa ky ti, ko kio dy džio yra in­ter ne tas, kur jis pra si de da ir bai gia­si. Dėl to kont ro liuo ja ma tai, ko kią in for ma ci ją in ter ne to var to to jai pa­sie kia, o ne įke lia.

Įvai rios or ga ni za ci jos, įmo nės ir įstai gos vi sa me pa sau ly je nau do ja tech no lo gi jas, lei džian čias ap ri bo ti vi di nių var to to jų pa sie kia mą tu ri nį, ir taip iš ven gia be rei ka lin go iš tek lių ir dar bo lai ko švais ty mo, įsta ty mams gal būt prieš ta rau jan čios veik los. Pa­na šiai el gia si ir vals ty bės, ku rios rū­pi na si, kad jų pi lie čiai bū da mi vals­

ty bės te ri to ri jo je ne pa siek tų to je vals ty bė je drau džia mo tu ri nio ar­ba tie siog ne gau tų abe jo nių dėl val­džios spren di mų ke lian čios in for ma­ci jos, ne pra dė tų slap tai or ga ni zuo ti vi suo me ni nių ne ra mu mų ir re vo liu­ci jų. Po 2011 m. Ara bų pa va sa rio, kai Tu ni se ir Egip te įvy ku sios re vo liu­ci jos bu vo or ga ni zuo ja mos ir vie ši­na mos „Fa ce book“, „You tu be“ pa­na šio mis prie mo nė mis, ne ri mas dėl in ter ne to tei kia mų ga li my bių dar la­biau su stip rė jo.

Vie na karš čiau sių dis ku si jų te mų ir prie žas čių ri bo ti in ter ne to nau do ji­mą yra au to riaus tei sės. Nau jau sias ban dy mo ap sau go ti au to riaus tei ses pa vyz dys yra AC TA – pre ky bos su­si ta ri mas dėl ko vos su klas to ji mu. Iš vie nos pu sės, šis su si ta ri mas pa dė tų ko vo ti su pi ra ta vi mu, iš ki tos pu sės, tai bū tų stip rus po stū mis vi suo ti nės in ter ne to cen zū ros link, nes leis tų įvai rioms ins ti tu ci joms nuodugniai ste bė ti žmo nių veik lą in ter ne te. Vi­suo me nės reak ci ja į šio su si ta ri mo at si ra di mą aiš kiai pa ro dė bend rą nuo mo nę – jam ak ty viai prie ši na­ma si vi sa me pa sau ly je.

Kaip tai vei kia?Anot or ga ni za ci jos „Re por te riai be sie nų“, ko vo jan čios už ži niask lai dos ir in for ma ci jos lais vę vi sa me pa sau­ly je, šiuo me tu bent 26 ša lys dau giau ar ma žiau kont ro liuo ja in ter ne to var­to to jų pa sie kia mą tu ri nį.

Tu rin tys in ter ne te cen zū ruo ja mas dau ge liu bū du, pa vyz džiui, blo kuo­jant konk re čius tink la la pius ar ba ver ti nant ban do mą pa siek ti in for­ma ci ją pa gal įvai rius kri te ri jus, tar­ki me, tam tik rų rak ta žo džių pa­si kar to ji mą. Šis me to das įpras tas dau gu mo je in ter ne tą cen zū ruo jan­čių ša lių ir įvai rio se or ga ni za ci jo se – vers lo įmo nė se, įstai go se. Tur ki ja yra už blo ka vu si priei gą prie sve tai nės „You tu be“ dėl prieš ke le rius me tus jo je pa si ro džiu sio tu ri nio, įžei džian­čio ša lies įkū rė ją. Kar tais tie siog rei­kia mu mo men tu at jun gia ma įran ga, ku rią nau do da ma konk re ti or ga ni­za ci ja, vie to vė ar ša lis gau na priei gą prie in ter ne to. Šis pa pras tas ir efek­ty vus me to das bu vo pa nau do tas per 2011–2012 m. Egip to re vo liu ci ją sie­

kiant su stab dy ti to les nį ne ra mu mų pli ti mą ša ly je.

Vie nas ryš kiau sių pa vyz džių yra Ki ni ja, tei kian ti ypač di de lį dė me­sį in ter ne to cen zū rai. Vi sas var to­to jų in ter ne tu pa sie kia mas tu ri­nys šio je ša ly je yra filt ruo ja mas, tiek blo kuo jant ne pa gei dau ja mus pus la­pius (to kius kaip „Fa ce book“), tiek ir ver ti nant vi są tu ri nį pa gal tam tik­rus rak ta žo džius. Ki ni ja yra su kū ru si ir įsta ty mų ba zę, pa gal ku rią val džia ga li griež tai baus ti vi sus tai syk lių pa­žei dė jus. Kaip pa sa kė Joh nas Gil mo­re’as, vie nas pa grin di nių pa sau ly je skait me ni nių tei sių gy nė jų, „tink las in terp re tuo ja cen zū rą kaip pa žei di­mą ir ją apei na“. Dėl to Ki ni jai nė­ra leng va įgy ven din ti to kią cen zū rą, žmo nės at ran da vis nau jų me to dų ap ri bo ji mams apei ti.

Pa sip rie ši ni mo ban gosPa sau ly je eg zis tuo ja ne vie na or ga­ni za ci ja, ko vo jan ti su in ter ne to cen­zū ra. Da lis jų in for muo ja pa sau lį apie to kius reiš ki nius, tar ki me, „Open Net Ini tia ti ve“. Ta čiau yra or ga ni za ci jų, ku rios dir ba kur da mos priemones cen zū rai apei ti.

Pa vyz džiui, „The Free net Pro ject“ (liet. – „Lais vo tink lo pro jek tas“) vys to sis te mą, ku ria var to to jai su sie­ja mi į slap tą tink lą. Vi sa in for ma ci­ja, pa sie kia ma per „Free net“, at ski­rais „ga ba lais“ lai ko ma skir tin guo se var to to jų kom piu te riuo se ir pa sie­kia ma per va di na muo sius krip tuo­tus ka na lus. „Free net“ taip pat tu ri sa vo slap tų sve tai nių, fo ru mų ir po­kal bių kam ba rių sis te mas. Šia prie­mo ne nau do ja si mi li jo nai žmo nių vi sa me pa sau ly je, įskai tant ir ša lis, ku rio se ak ty vi in ter ne to cen zū ra.

Drau di mai ska ti na do mė tisVi si, kas cen zū ruo ja in ter ne tą, šiuo me tu pra lai mi ko vą – kiek vie nas nau jas bū das blo kuo ti tu ri nį pa ska­ti na ke lių nau jų apė ji mo me to dų at­si ra di mą. At si ran da nau jų or ga ni za­ci jų ir ju dė ji mų, be si prie ši nan čių bet ko kiems ban dy mams ap ri bo ti žmo­nių tei ses į in for ma ci ją.

Be to, drau di mai tik ska ti na žmo­nes do mė tis. No rint iš spręs ti nu­si kals ta mu mo ir ne pa gei dau ja mo tu ri nio in ter ne te pro ble mą, rei kia nai kin ti prie žas tis, dėl ku rių vi sa tai at si ran da, – švies ti vi suo me nę, mo ky ti žmo nes at sa kin gai nau do­tis in for ma ci ja ir ją kur ti, vys ty ti jų ge bė ji mus at si rink ti tu ri nį ir lai ku iden ti fi kuo ti ga li mą grės mę.

In for ma ci ja – tai di džiau sias tur tas ir ga lia, ku rią tu ri žmo ni ja. Kas su­ge bė tų vi siš kai ją val dy ti – kont ro­liuo tų vi są pa sau lį. Dėl to kiek vie no iš mū sų pa rei ga – iš sau go ti sa vo tei­sę į in for ma ci ją ir prie šin tis sie kiams cen zū ruo ti in ter ne tą.

Tai, kad var to to jiš ku­mas ir as me ni niai in­te re sai pas mus už go­žė pro tą, dva sią ir svei­

ką nuo vo ką, aki vaiz džiau jau ne­be ga li bū ti. Kaip ki taip, pa vyz­džiui, rei kė tų ver tin ti to kį li ki mo akib rokš tą, kad ša lis, ku rio je mi­ni ma li al ga yra 800 li tų, gvie šia­si sta ty ti ato mi nę elekt ri nę? Esą bus la bai ge ra atei ties kar toms, nors spe cia lis tai tei gia, kad tas am žiaus pro jek tas tik rą sma gu­mą su teiks tik bū si miems bran­

duo li nio cik lo po sa vi nin kams ir jų va sa lams. Tie, ku rie gy ve­ni mo die nas lei džia žvelg da mi į tuos 800 li tų, jo kios pa lai mos tik­rai ne pa tirs.At si ža dė ti ato mi nės elekt ri nės idė jos da bar jau ne pa dė tų nei eko no mi niai ar gu men tai, nei aiš ki ni mai, kad pi ni gų nė ra, nei iš plės ti nis blai vu mo tes tas, pa­ga liau nei po lig ra fas, pa de dan­tis iš ryš kin ti po li ti nės ši zof re ni­jos ana to mi ją.Dau gy bė vei kian čių vals ty bės as me nų taip bal tais ir auk si niais siū lais pri rai šio ti prie to klie de sių kin ki nio, kad al ter na ty vų jau ne­be su vo kia. Jiems įtin ka tik vie nas es mi nes sva jo nes pa grin džian tis tei gi nys: bus ga li ma gau siai var­to ti ne tik šian dien, bet ir dar dau­giau atei ty je.Žo džiu, ge rai bus vi sais po žiū­riais, tad kaip čia ne pa si ra šy si to­kiems kil niems rei ka lams?Ne ti kė tai prieš pat šven tes bu vo pri si min ta pro gno zė, ku ri la biau tik tų Vė li nėms. Dar 1972­ai siais pa reng ta pro gnos ti nė stu di ja „The Li mits to Growth“ („Au gi mo ri bos“ – angl.) per spė jo: jei pa sau­lis ir to liau ši taip di dins var to ji mo

apim tį, 2030 m. lau kia pra gaiš tis. Po to bus vi suo ti nis reg re sas, so­cia li nė pa sau lio mir tis ir šiaip nu­lis svei kų.Nors daug kas į vi sas tas pro sko­pi jas žvel gia pro skep ti ciz mo ra ti­lus, ta čiau sa ky ti, kad var to ji mas ne ve da į be dug nę, ne bū tų vi sai ap dai ru.Įdo miau sia, kad fi zi kos spe cia­lis to G.Tur ne rio gau ti sta tis ti kos duo me nų ir pro gnos ti nių prie lai­dų ly gi na mo sios ana li zės re zul­ta tai ne ti kė tai iš ryš ki no tą fak tą, kad „Au gi mo ri bų“ pro gno zė pa­leng va pil do si. Šie ty ri mai bu vo pa skelb ti Ma sa ču set so uni ver­si te to žur na le „Smith so nian Ma­ga zi ne“, ku ris įspė jo: pa sau lis ju­da į tik rą pra ra ją. Ypač ver ta dė­me sio įžval ga, kad var to ji mo pi­kas su taps su že mės iš tek lių ga­vy bos krei vės kri ti mu.Ki taip sa kant, gel mių iš tek liai ims baig tis, o pa slau gų ir mais to po­rei kis vis di dės.Pa sie kė me to kį rin ko da ros ly gį, kai žmo gus ver čia mas kas pu sę me tų keis ti sa vo mo bi lų jį te le fo­ną (vis ne be pa kan ka funk ci jų), kas me tus – kom piu te rį, kas tre­jus – au to mo bi lį. Apie dra bu žius ap skri tai ver ta pa ty lė ti, nes ma­dos kei čia si grei čiau nei nyks ta pa sku ti nės sme ge nų raukš lės sti­lis tų pus gal viuo se. Vi sa ta var to ji­mo ka ko fo ni ja, ne si bai gian ti ma­te ria li nių ženk lų kai ta iš ties tam­pa sle gian ti, pa na šiai kaip oras prieš per kū ni ją.Klai pė dos Ma ri jos Tai kos Ka ra­lie nės pa ra pi jos kle bo nas Vi lius Vik to ra vi čius pa ste bė jo, kad šiais lai kais tik mal dos na mai au ga lė­tai ir nuo sek liai, o mes pa tys įpra­to me gy ven ti čia, da bar ir paė mę pa sko lą. Ki taip ta riant, iš pi ni gų, ku riuos tu ri me už dirb ti atei ty je. „Jo kiais am žiais taip ne bū da vo“, – api bend ri no kle bo nas.Ver ta dė me sio įžval ga. Ta čiau pre ky bos cent rų ve ži mė lių rit mu ju dė ti įpra tu sius pa ra pi jie čius vis tiek la biau do mi na ri tua li niai pir­ki mo at lai dai. Kaip ir tuos, ku rie šian dien pla nuo ja ener ge ti nius monst rus, ve sian čius į dar di des­nio var to ji mo ir gam tos ali ni mo be dug nę. Užuot mąs tę apie są­jun gą su ap lin ka, apie įdie gi mą at si nau ji nan čių ener gi jos šal ti­nių, ku rie yra tik ras iš si gel bė ji­mas pa sau liui ir mums pa tiems, jie ku ria at gy ve nu sių tech no lo­gi jų ko lo sus ir ver čia dar grei čiau vi sus šliauž ti į įvar dy tą 2030­ųjų kra chą.

Sau lius Po cius

Lais vė ir cen zū ra in ter ne te

antraDIEnIS, balanDžIo 10, 20126

nuomonės

ŽvilgsnisRedakcijos skiltis

Var to ji mo pi ko kars te

Užuot mąs tę apie są­jun gą su ap lin ka, jie ku­ria at gy ve nu sių tech­no lo gi jų ko lo sus ir ver­čia dar grei čiau vi sus šliauž ti į kra chą.

No rint iš spręs ti nu si­kals ta mu mo ir ne pa­gei dau ja mo tu ri nio in ter ne te pro ble mą, rei kia nai kin ti prie­žas tis, dėl ku rių vi sa tai at si ran da.

Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone.

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija

ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt

VYRIAUSIASISREDAKTORIUSLukas Miknevičius – 219 1386

MIESTAS:Justinas Argustas – 219 1381Matas Miknevičius – 219 1373Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391LIETUVA:Stasys Gudavičius – 219 1390EKONOMIKA:Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374Lina Mrazauskaitė – 219 1388PASAULIS:Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376Valentinas Beržiūnas – 219 1387

SPORTAS:Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258Mantas Stankevičius – 219 1383ŠEŠTADIENIS:Darius Sėlenis – (8 37) 302 276Laima Žemulienė – 219 1374TV DIENA:Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380370:Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370FOTOGRAFAI:Gediminas Bartuška – 219 1384Simonas Švitra – 219 1384

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379

SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653

PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688

PLATINIMO TARNYBA: 261 1688

kaRštOJI lInIJa: ReklamOs skyRIus: PlatInImO taRnyba: PRenumeRatOs skyRIus: buhalteRIJa:212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 767

antraDIEnIS, balanDžIo 10, 2012

€ Valiutų kursaiŠiandienValiuta kiekis santykis pokytis

Bal­ta­ru­si­jos­rub­lis 10000 3,2578 +1,0108­%DB­sva­ras­ster­lin­gų 1 4,1905 +0,4218­%JaV­do­le­ris 1 2,6421 +0,6399­%ka­na­dos­do­le­ris 1 2,6612 +0,9866­%lat­vi­jos­la­tas 1 4,9339 +0,1136­%len­ki­jos­zlo­tas 10 8,3091 –0,2269­%nor­ve­gi­jos­kro­na 10 4,5678 +0,1162­%Ru­si­jos­rub­lis 100 8,9643 +0,4775­%Švei­ca­ri­jos­fran­kas 1 2,8743 +0,2232­%

Tri­jų­di­džiau­sių­de­ga­li­nių­tink­lų­val­dy­to­jai­praė­ju­sią­sa­vai­tę­kai­nas­ko­re­ga­vo­ne­daug.­Bend­ro­vė­„Lu­koil“­lit­rą­95­mar­kės­ben­zi­no­par­da­vi­nė­jo­po­5­li­tus,­ar­ba­1­cen­tu­ma­žiau­nei­anks­tes­nę­sa­vai­tę,­„Sta­toil“­–­po­5,01­li­to,­ar­ba­2­cen­tais­ma­žiau.­Bend­ro­vė­„Or­len“­ben­zi­no­kai­ną­per­sa­vai­tę­pa­di­di­no­3­cen­tais,­iki­5,04­li­to.­Dy­ze­li­nas­„Lu­koil“­ir­„Or­len“­de­ga­li­nė­se­per­sa­vai­tę­pi­go­2­cen­tais,­iki­4,69­li­to,­„Sta­toil“­pi­go­2­cen­tais,­iki­4,7­li­to.

Elekt­ros­per­da­vi­mo­tink­lą­val­dan­čios­bend­ro­vės­„Litg­rid“­val­dy­bos­na­rys­Va­len­ti­nas­Pra­nas­Mi­lak­nis­(nuo­tr.)­jo­je­dirbs­kaip­ne­prik­lau­so­mas­na­rys­–­jam­bus­mo­ka­mas­150­li­tų­va­lan­dos­at­ly­gis­(be­PVM),­ta­čiau­ne­dau­giau­kaip­3,5­tūkst.­li­tų­per­mė­ne­sį.­Ba­lan­džio­30­d.­įmo­nės­ak­ci­nin­kams­bus­siū­lo­ma­pa­tvir­tin­ti­su­tar­ties­dėl­ne­prik­lau­so­mo­val­dy­bos­na­rio­veik­los­stan­dar­ti­nes­są­ly­gas­ir­įga­lio­ti­ge­ne­ra­li­nį­di­rek­to­rių­pa­si­ra­šy­ti­su­tar­tį­su­juo.

De­ga­lų­kai­nos­­ki­to­ne­smar­kiai

nep­rik­lau­so­mas­­val­Dy­bos­na­rys

Li na Mra zaus kai tėl.mrazauskaite@diena.lt

Tai ko į tur tin ges niusŠiuo me tu net 90 pro c. ša ly je pa­ga min tos teks ti lės produkcijos iš­ke liau ja į už sie nį. Tai le mia ne ga­min to jų tiks las teks ti lės ga mi nius par duo ti bran giau, o tai, kad vi du­ri nės kla sės var to to jų skai čius ša­ly je pa sta ruo ju me tu su men ko. Dėl to į už sie nio gy ven to jus dai ro ma si dar ak ty viau.

Lie tu vos ap ran gos ir teks ti lės įmo nių aso cia ci jos pre zi den to Li­no La siaus ko tei gi mu, ša lies teks­ti lės įmo nės orien tuo ja si į vi du ri­nės ir aukš tes nės kla sės var to to jus, ku riems pa grin di nis kri te ri jus yra ne kai na, o ko ky bė. Kol ES ab so­liu čią pir kė jų dau gu mą ir to liau su da rys vi du ri nė kla sė, o Lie tu vo­je to kių pir kė jų bus ma žiau, ša lies ga min to jai dra bu žius esą ir to liau eks por tuos.

L.La siaus kas ne slė pė, kad ša lies ga min to jai op ti mis ti nė mis pro­gno zė mis var to to jų džiu gin ti dar ne ga li, nors kai nos dėl di de lės kon­ku ren ci jos šiek tiek su ma žė ju sios. Anot jo, ga min to jai smar kiai su si ję su ES rin ka, o ten pa ste bi mas var­to ji mo su ma žė ji mas.

Pi giau pirk ti už sie nie tiš kąL.La siaus kas pa brė žė, kad Lie tu­vo je ga mi na ma vi sa me pa sau ly­je ži no mų pre kių ženk lų, pa vyz­džiui, „Hu go Boss“, pro duk ci ja. To dėl rei ka lau ti, kad Lie tu vos ga­min to jų dra bu žiai bū tų pi gūs, esą ne są ži nin ga.

„Mėgs ta ma sa ky ti, kad Lie tu­vo je dra bu žiai bran gūs, o už sie ny­je – pi gūs, ta čiau daž nai ly gi na mi ne ta pa tūs ga mi niai. Pa vyz džiui, ir za po ro žie tis, ir mer se de sas yra au­to mo bi liai, ta čiau ne ga li me no rė ti, kad mer se de sas kai nuo tų kaip za­po ro žie tis. Lie tu viš ki dra bu žiai yra ga na aukš tos kla sės, to dėl ne tiks­lin ga juos ly gin ti su pi giais Ki ni jos ir ki tų tre čių jų ša lių ga min to jų dra­bu žiais“, – svars tė pa šne ko vas.

Jis pa brė žė, kad di des nes lie­tu viš kų ga mi nių kai nas bū tų ga­li ma su val dy ti tik rea lio mis vals­ty bi nė mis prie mo nė mis, ku rios sėk min gai tai ko mos ki to se ša ly­se. Pa vyz džiui, anot L.La siaus ko, Len ki jo je dra bu žių pro duk ci ja pa­lai ko ma ma ži nant PVM, o ki to se į eks por tą orien tuo to se vals ty bė­

se ma ži na mas eks por to mo kes tis. Kaip tei gė pa šne ko vas, ša lies ga­min to jams taip pat ne pa ran ku, kad li tas su sie tas su eu ru, kai pa sta ra­sis – ga na bran gus. Kaip pa vyz dį taip pat ga li ma pa si telk ti Len ki ją, kur zlo tas nė ra su sie tas su ki ta va­liu ta, to dėl kai no mis ga li ma tei gia­mai ma ni pu liuo ti.

„O Lie tu vo je tie siog nė ra ga li­my bės su ma žin ti kai ną“, – sa kė L.La siaus kas.

Didesnėms šalims lengviauKol ša lies ga min to jai tai ko į ge riau gy ve nan čius var to to jus ir eks por­tuo ja, lie tu viai yra pri vers ti pirk ti iš už sie nio im por tuo tus dra bu žius. Nors už sie nie tiš ki ga mi niai daž nai pi ges ni nei lie tu viš ki, ta čiau ir už juos ša lies gy ven to jai ne re tai tu­ri pa klo ti dau giau nei ana lo giš kus ga mi nius per kan tys už sie nie čiai.

Praė ju siais me tais „Swed bank“ at lik tas ty ri mas pa ro dė, kad dra­bu žių ir ava ly nės pre kių kai nos Lie tu vo je 7 pro c. vir ši ja ES vi dur­kį. „Swed bank“ vy riau sio jo eko no­mis to Ne ri jaus Ma čiu lio tei gi mu, nau jau si duo me nys ro do, kad dra­bu žių ir ava ly nės kai nos priar tė jo prie ES vi dur kio. Si tua ci ja, anot jo, iš es mės ne pa si kei tė – dra bu žiai ir ava ly nė ša ly je vis dar kai nuo ja pa­na šiai kaip ES, kai vi sų ki tų var to­ji mo pre kių kai nos Lie tu vo je yra 40 pro c. ma žes nės nei ES vi dur kis.

„La bai di de lių dra bu žių kai nų skir tu mų ša ly je ir už sie ny je bū ti ne ga li. Tar ki me, reikš min gai ma­žes nės nei ES vi dur kis mais to pro­duk tų kai nos ša ly je la bai su si ju sios su ma žes nė mis dar bo są nau do mis. O dra bu žiai, ku riais pre kiau ja ma ir ša ly je, ir ki to se ES vals ty bė se, daž niau siai ga mi na mi ne Lie tu vo­je, to dėl jų kai nos yra pa na šios“, – sa kė N.Ma čiu lis.

Ki ta ver tus, kai nų at žvil giu di­džio sios ša lys tu ri pra na šu mą – jas ga li pa siū ly ti ma žes nes. O ma žos rin kos pre ky bi nin kams, anot pa­šne ko vo, su de rė ti pa trauk lias kai­nas yra ge ro kai sun kiau: „Pa vyz­džiui, Vo kie ti jos pre ky bos tink las nu per ka ke lio li ka ir ke lias de šimt

kar tų di des nius kie kius dra bu žių nei Lie tu vos pre ky bos tink las, to­dėl de ry bų ga li my bės ne vie no­dos.“

Trūks ta kon ku ren ci josN.Ma čiu lis taip pat pa brė žė, kad ša ly je bei už sie ny je ski ria si ir pre­ky bi nin kų veik los są nau dos. Pa­vyz džiui, vie na me kvad ra ti nia me met re pre ky bos plo to Vo kie ti jo je ar Di džio jo je Bri ta ni jo je par duo­da ma daug dau giau dra bu žių nei Lie tu vo je.

„Dėl to nuo mos kai na, ku ri ten ka vie nam kvad ra ti niam met rui, tu ri daug di des nę įta ką par duo tam ga­mi nio vie ne tui“, – aiš ki no jis.

Bend ro vės „EKT gru pė“ kon­sul tan tas Jus tas Ga vė nas įsi ti ki­nęs, kad di des nėms kai noms ša­ly je įta kos tu ri san ty ki nai ne di de lė kon ku ren ci ja: „Teks ti lės pre ky bos sek to riu je yra apie 1 tūkst. spe cia­li zuo tų dra bu žių par duo tu vių. Sek­to riaus apy var ta sie kia apie 800 mln. li tų, apie 40 pro c. jos su da­ro vie na įmo nė ir jai pri klau san čios par duo tu vės.“

Ta čiau Lie tu vos pre ky bos įmo­nių aso cia ci jos vyk dan ty sis di rek­to rius Lau ry nas Vi li mas pa ti ki no, kad Lie tu vo je dra bu žių ir ava ly nės kai nos at spin di vi suo ti nes ten­den ci jas ir iš ki tų ES ša lių smar­kiai neiš sis ki ria. Ga lu ti nio pro­duk to kai nai, anot jo, įta kos tu ri įvai rūs veiks niai, pa vyz džiui, ga­my bos są nau dos, ku rias le mia ener ge ti nių iš tek lių, me džia gų bran gi mas.

Kai nų ne ma žinsPak laus tas, ar Lie tu vo je dra bu žių kai nos ar ti miau siu me tu kaip nors kis, L.Vi li mas pa kar to jo, kad ša­ly je kai nos kei sis to kia pat link me – ma žės ar ba di dės – kaip ir vi so­je Eu ro po je. Vis dėl to aki vaiz džiai brangs tant ener ge ti niams iš tek­liams, kaip ga li nu ma ny ti pa pras­tas var to to jas, di de lių tei gia mų po­ky čių ti kė tis ne ver ta.

J.Ga vė no ma ny mu, di džiau sią ga lią sa vo ran ko se tu rin tys pre ky­bos tink lai bū ti ny bės ma žin ti kai­nas ne ma to. Anot jo, kol pir kė jai ne pla nuos pir ki nių, lai ky sis pre kių ženk lų ir pirks ga na ne ra cio na liai, kai nos smar kiai ne si keis.

Vis dėl to, kaip sa kė par duo tu­vės „Man go“ di rek to rė Ais tė Pe­lio ny tė, šiais me tais, pa ly gin ti su

Dra bu žių pir kė jai įka lin ti ma žos rin kosLie tu vos teks ti lės ga min to jai pi ges niais dra bu žiais tau tie čių ap­rū pin ti ne ža da ir dai ro si į tur tin ges nius už sie nio rin kų var to to­jus. Ta čiau lie tu vių ne džiu gi na ir im por ti nių dra bu žių kai nos.

Rea ly bė: ­� gy­ven­to­jai­nė­ra­fi­nan­siš­kai­pa­jė­gūs­rink­tis­lie­tu­viš­kus­dra­bu­žius,­nes­jie­siu­va­mi­tur­tin­ges­niems­už­sie­nio­pir­kė­jams.­­ „Shut­ters­tock“­nuo­tr.

Lie tu vo je dra bu žių ir ava ly nės kai nos vir ši ja ES vi dur kį.

praė ju siais, dra bu žiai šio tink lo par duo tu vė se at pi go apie 20 pro c. Nu ro dy mą ma žin ti kai nas, anot jos, iš cent ri nės būs ti nės Is pa ni jo­je ga vo vi so se ša ly se esan čios par­duo tu vės.

„Tink las tru pu tį kei čia kon cep­ci ją, ma ži na kai nas, nors ko ky bė iš li ko ta pa ti“, – sa kė A.Pe lio ny tė.

Lau kia ma kitų prekybos tinklųL.La siaus ko ma ny mu, iš už sie nio im por tuo tais dra bu žiais pre kiau­jan čios par duo tu vės kai nų ne ma­žins, kol Lie tu vo je neat si ras pi gių pre kių ženk lų tink lų. Ta čiau pa­šne ko vas ir pa ts ste bė jo si, kad jų ša ly je iki šiol be veik nė ra.

„To kių pi gių pa sau li nių tink lų kaip H&M atė ji mas į ša lies rin ką

bū tų tei gia mas. Kuo dau giau to kių tie sio giai vei kian čių tink lų, tuo ša ly je bū tų di des nė kon ku ren ci ja ir ma žes nė kai na. Kol kas dau gu­ma už sie nio dra bu žių įmo nių Lie­tu vo je vei kia pa gal fran ši zę. O tai reiš kia, kad jos vei kia per at sto vus ir dėl to ga li neats pin dė ti bend rų rin kos ten den ci jų“, – sa kė L.La­siaus kas ir pri mi nė, kad H&M ša­ly je tu rė tų pa si ro dy ti 2013 m.

Vis dėl to, kaip pa ste bė jo pa šne­ko vas, pi gūs pa sau li niai tink lai į Lie tu vą veik ti tie sio giai ne si ver žia ir daž nai sa vo plėt rą su stab do ties Len ki jos sie na.

„Tur būt tai reiš kia, kad Lie tu vos rin ka jiems nė ra pa kan ka mai pa­trauk li dėl dy džio, per ka mu mo ir pan.“, – svars tė jis.

7

ekonomika

antraDIEnIS, balanDžIo 10, 2012

sveikata.diena.lt

Vak ci na nuo in fark to?Lun do uni ver si te to moks li nin­kai su kū rė vak ci ną, pa dė sian­čią už kirs ti ke lią šir dies ir krau­ja gys lių li goms. CVX-210 sti mu­liuo ja imu ni nę sis te mą ir su stab­do cho les te ro lio pa te ki mą į ar­te ri jas. Taip iš ven gia ma ar te ri­jų su siau rė ji mo.

Anot Šve di jos moks li nin kų, pa­grin di nės šir dies ir krau ja gys lių li gų prie žas tys yra fi zi nio krū vio trū ku mas, blo ga mi ty ba, rū ky­mas ir pikt nau džia vi mas al ko­ho liu.

„Rei kia įver tin ti ir pa vel di­mu mą“, – pri du ria moks li nin­kai. Pa sak pro fe so riaus De no Nil se no, nau jo ji vak ci na pa pil­dys jau eg zis tuo jan čius gy dy mo me to dus. Ti ki ma si, kad vak ci na CVX­210 far ma ci jos rin ko je pa­si ro dys iki 2017­ųjų.

VD inf.

Lė šos ty ri mams ir vais tamsKrū tų mag ne ti nio re zo nan so to mog ra fi ja yra ver tin gas me to­das krū ties li goms diag no zuo ti, vė žio iš pli ti mui nu sta ty ti, ir šis ty ri mas tu ri bū ti fi nan suo ja mas iš Pri va lo mo jo svei ka tos drau­di mo (PSD) fon do biu dže to.

Tai nu spręs ta PSD ta ry bos po sė­dy je. Pa sak spe cia lis tų, to kie ra­dio lo gi niai ty ri mai kaip ma mog­ra fi ja, ult ra gar si nis ty ri mas yra pi giau si ir pa pras čiau si ty ri mai krū ties vė žiui ir ki toms krū ties li goms diag no zuo ti, ta čiau daž­nai vien jų ne pa kan ka.

Taip pat nu spręs ta, kad 2012 m. ga lū nių, są na rių bei or­ga nų pro te zams ir vais tams, už ku riuos mo ka ma cent ra li zuo tai, bei me di ci nos pa gal bos prie mo­nėms įsi gy ti iš PSD fon do biu­dže to ski ria ma 143,3 mln. li tų.

VD inf.

Sand ra Lu ko šiū tės.lukosiute@diena.lt

Su pai nio ja su per ša li muPir mą sias pa bu du sias er kes vi suo­me nės svei ka tos spe cia lis tai pa ste­bė jo prieš mė ne sį. Vė liau pa kar to­ti nai pa tik ri nus tą pa tį miš ką jau ras ta ro po jan čių pa vie nių suau gu­sių er kių.

Vals ty bi nės vi suo me nės svei­ka tos prie žiū ros tar ny bos spe cia­lis tai pri me na, kad ypač pa vo jin ga er kių pla ti na ma li ga – er ki nis en­ce fa li tas, nuo ku rio nė ra spe ci fi­nio gy dy mo. Ša li na mi tik li gos po­žy miai.

Net ir pa svei kus ne ma žai da liai li go nių er kės įsi siur bi mą vi są gy­ve ni mą pri me na lie ka mie ji reiš ki­niai.

In fe kuo ta er kė žmo gų už kre čia per ke lias mi nu tes nuo įsi siur bi­mo, ta čiau li gos po žy miai pa si reiš­kia tik po vie nos ar dvie jų sa vai čių. Ne re tai ne ti kė tai už klu pu sį karš­čia vi mą, gal vos ar są na rių skaus­mą žmo gus su pai nio ja su per ša li­mu, tad į gy dy to jus ne si krei pia.

Bud ru mas pra ran da mas ir dėl to, kad ne tru kus sa vi jau ta pa ge rė ja.

Po ge ros sa vai tės li ga su grįž ta: vėl pa ky la tem pe ra tū ra, skau da są­na rius ir gal vą, ga li py kin ti, su trik­ti kal ba, są mo nė.

Su dė tin ges niais at ve jais er ki nis en ce fa li tas ga li su kel ti neį ga lu mą ir net mir tį.

Spe cia lis tai at krei pia dė me­sį, kad žmo gus ne vi sa da pa ste bi įsi siur bu sią er kę. Be to, už si krės­ti krau ja siur bių pla ti na ma li ga ga­li ma ir ge riant ne vi rin tą kar vių ar ož kų pie ną.

Nus ta ty tas pir ma sis at ve jisAp si sau go ti nuo er ki nio en ce fa li to pa de da skie pai. Tai gi, daž nai bū­nan tiems gam to je žmo nėms pa ta­ria ma pa si skie py ti.

Lie tu va, Lat vi ja ir Es ti ja – ES ša lys, ku rio se ri zi ka už si krės ti er­kių pla ti na mo mis li go mis be ne di­džiau sia.

Per nai Lie tu vo je er ki niu en ce­fa li tu su si rgo 612 žmo nių, trys jų mi rė. De vy ni iš de šim ties su si rgu­sių er ki niu en ce fa li tu bu vo gy do­mi li go ni nė je, o nuo lie ka mų jų li gos reiš ki nių ken čia dau giau nei pu sė per si rgu sių žmo nių.

„Ser ga mu mas šia li ga Lie tu vo je vis dar iš lie ka di de lis, nors iš veng­ti jos ga li ma pa si skie pi jus“, – tei gė Užk re čia mų jų li gų ir AIDS cent ro di rek to rius moks lų dak ta ras Sau­lius Čap lins kas.

Šiais me tais Klai pė do je už re gist­ruo tas pir ma sis Lai mo li gos at ve jis pa tvir ti na, kad bud ru mo ne ga li ma pra ras ti net mies te. 65­erių vy rui už si krė tu si er kė įsi siur bė par ke.

Klai pė die tis pri si mi nė, kad tai nu ti ko spa lio pra džio je, ta čiau li­

ga nu sta ty ta tik po kelių mė ne sių. Tad spe cia lis tai at krei pia dė me sį, kad er kių ga li ma par si neš ti ne tik iš miš ko, bet ir so do, ka pi nių, par kų, ža lių jų mies to zo nų.

Er kės ypač mėgs ta aukš tą žo lę, per nykš čius la pus ir ša kų krū vas.

Užk ra tas pa ten ka iš žar ny noNuo Lai mo li gos skie pų nė ra, ta­čiau lai ku krei pu sis į gy dy to jus ji ga na sėk min gai gy do ma.

Aki vaiz džiau sias šios li gos po žy­mis – er kės įkan di mo vie to je daž­niau siai at si ra du si rau do na dė mė:

vi du ry je švie ses nė, o pa kraš čiuo­se ryš kes nė.

To kį li go nį var gi na pa ki lu si tem­pe ra tū ra, gal vos ir są na rių skaus­mai.

Lai mo li gos su kė lė jai – bo re li jos – daž niau siai bū na er kės žar ny­ne, tad už kra tas pa pras tai pa ten ka į žmo gaus or ga niz mą ta da, kai jau pa si so ti nu si (daž niau siai po 24–48 va lan dų siur bi mo) er kė iš pi la žar­ny no tu ri nį į įsi siur bi mo vie tą. Li­gos su kė lė jai ga li pa tek ti ir tuo met, kai er kė ne tei sin gai trau kia ma – su spau džia mas jos pil ve lis.

Klas tin gas er ki nis en ce fa li tasVos nu tir pus snie­gui pa bu do er kės ir jau ieš ko gro bio. Įsi­siur bu si in fe kuo ta er kė pa vo jin ga li­ga žmo gų už krės ti ga li per ke lias mi­nu tes, to dėl ne va lia pra ras ti bud ru mo net iš si ruo šus pa si­vaikš čio ti po par ką.

At sar giai: �� er�kės�jau�pa�bu�do�ir�ga�li�įsi�siurb�ti�poil�siau�jan�tiems�ne�tgi�mies�to�par�ke.� � „Shut�ters�tock“�nuo�tr.

Kaip ap si sau go ti

Grį žus iš gam tos siū lo ma ati džiai ap­žiū rė ti ne tik sa ve, bet ir vai kus. Šie ga­li net ne pa jus ti, kad ne šio ja si įsi siur bu­sią er kę. Er kės mėgs ta įsi siurb ti į pa žas­tis, kirkš nis, ko jas, bam bą, kak lą ir gal­vą. Ant vai kų kū no jos daž nai ap tin ka­mos ties gal vos plau kų au gi mo li ni ja.

Iš si ruo šus į gam tą pa ta ria ma ne pa­mirš ti ir er kes at bai dan čių me džia­gų, taip pat tin ka mai ap si reng ti: dė­vė ti švie sius dra bu žius il go mis ran­ko vė mis, kel nes su si kiš ti į ko ji nes ar ba tus, gal vą pri si deng ti ke pu re ar ska re le.

Kaip iš trauk ti er kę

Er kę ge riau sia pa ša lin ti pin ce tu, lai­kant jį kuo ar čiau odos ir trau kiant at­sar giai bei to ly giai. Ne da ry ti stai gių ju­de sių ir ne suk ti. Ne ga li ma er kės kū no spaus ti, kai tin ti ar nau do ti che mi nių me džia gų, nes ji ga li iš spjau ti skran­džio tu ri nį į žaiz dą ir taip per duo ti bak te ri jas ar ba vi ru są.

Pin ce tu iš trauk tą er kę rei kė tų su vy­nio ti į tua le ti nį po pie rių, iš mes ti į uni­ta zą ir nu leis ti van de nį. Žaiz dą nu­plau ti šil tu van de niu su mui lu ir pa­tep ti an ti sep ti ku.

Ne di de lė pa ša lin tos er kės bur nos da­lis ga li lik ti žaiz do je. Ji ne pa vo jin ga ir po ke lių die nų pra nyks ta kar tu su žaiz da. Ta čiau jei gu po ke le to die nų oda ne pra de da gy ti, rei kė tų kreip tis į gy dy to ją, nes tai ga li bū ti in fek ci jos po­žy mis (taip at si tin ka re tai).

Ka len do riu je pa ta ria ma pa žy mė ti įkan di mo die ną ir ste bė ti, ar ne pa si­reiš kia er kių su ke lia mų li gų simp to­mų. Jei gu per vie ną mė ne sį nuo įkan­di mo su ser ga ma, gy dy to ją rei kė tų in­for muo ti apie įkan di mo die ną.

Po ge ros sa vai tės li ga su grįž ta: vėl pa ky la tem pe ra tū ra, skau da są na rius ir gal vą, ga li py kin ti, su trik ti kal­ba, są mo nė.

8

sveikata

Vir gi ni ja Sku čai tėv.skucaite@diena.lt

Ug do mi bū si mie ji einš tei nai?Iki šiol neaiš ku, dėl ko kių prie žas­čių ku riuo nors vai ko au gi mo lai­ko tar piu ma žy lis pra de da at si ri bo­ti nuo ap lin kos, nu sto ja bend rau ti, dėl ko spar čiai menks ta jo kal bos, so cia li niai įgū džiai, au ga ag re sy­vu mas, ne ri mas tin gu mas.

Iš pir mo žvilgs nio to kie vai kai at ro do kaip ir ki ti jų bend raam­žiai: žai džia kom piu te riu, pie šia, ta po, lanks to, mankš ti na si, dai­nuo ja, ta čiau grei tai su pran ti, kad jie – ki to kie. Tas ki to niš ku mas pa­si reiš kia įvai rio mis for mo mis. Kar­tais jos iš tie sų įspū din gos. Net pri­bloš kia mos.

Štai Kau no vai kų abi li ta ci jos cent ro ug dy ti nis aš tuon me tis Si­mo nas ap stul bi na kiek vie ną suau­gu sį jį sa vo geog ra fi jos ži nio mis. Ber niu kas, žiū rė da mas į di džiu­lį pa sau lio že mė la pį, ga li pa sa ky ti bet ku rios ša lies sos ti nės pa va di­ni mą ir pa ro dy ti jos vė lia vą.

Ant ro kė Ie va ge ba ne klys da­ma var dy ti ke lio ženk lus, ro dy­da ma juos pie ši niuo se ar gat vė je, o aš tuon me tis To mas, žais da mas kom piu te ri nius žai di mus, sa va­ran kiš kai iš mo ko dau gy bę ang­liš kų fra zių ir ter mi nų, juos že ria kaip žir nius šios kal bos ne sup ran­

tan tiems drau gams. Gal būt šia me dvi de šimt me tų vei kian čia me abi­li ta ci jos cent re ug do mi bū si mie­ji einš tei nai ir niu to nai, ku rie, kaip da bar pri pa žįs ta ma, ir gi bu vo au­tis tai?

Mo ko si priim ti nų nor mųVis dėl to au tiz mo pa lies tų vai kų tė vai sva jo ja ne apie pa sau li nę sa vo ypa tin gų at ža lų šlo vę, o apie ele­men ta rią jų so cia li za ci ją.

Kau no vai kų abi li ta ci jos cent­ro di rek to rės pa va duo to ja ug dy­mui Rai mon da Juk ne vi čie nė pa­ty rė, kad daž nas vai kas, at vež tas į cent rą, ne mo ka pa ts ap siau ti ba tų, ap si vilk ti, pa val gy ti, ne no ri bend­rau ti, jau čia si ne sau gus, aki mirks­niu su sier zi na, ne kal ba. Cent ro spe cia lis tų pa stan go mis to kia vai­kų būk lė, jų el ge sys pa ma žu įgau na priim ti nas vi suo me nei for mas.

„Bend ra vi mo įgū džių mū sų ug­dy ti niai įgy ja bend rau da mi su svei­kais vai kais. Mes drau gau ja me su Ma ri jam po lės dar že lio­mo kyk los ir Jo nu čių vi du ri nės mo kyk los auk­lė ti niais: lan ko mės vie ni pas ki tus, or ga ni zuo ja me bend rus ren gi nius. Pas ta ro sios mo kyk los moks lei­viai, mu gė je par da vę pa čių pa ga­min tus at vi ru kus, nu pir ko do va­nų mū sų cent ro vai kams. Ži no ma, svar biau sia – ne do va nos, o bend­ra vi mas, tai yra itin svar bu mū sų

ug dy ti niams“, – įsi ti ki nu si R.Juk­ne vi čie nė.

Šiek tiek ki to kie„Au tiz mo pa lies ti vai kai pa si žy­mi ypa tin gu pe dan tiz mu: jei pa­dė jo taš ką ne to je sa ki nio vie to je – tuoj pat su plė šo są siu vi nį. Kar tu to kie vai kai mo ko suau gu sius žmo­nes tvar kos: jei ras ran ki nę, pa dė­tą neįp ras to je vie to je, ją bū ti nai iš kraus tys“, – ki to kių vai kų bruo­žus var di ja cent re dir ban ti gy dy to­ja Dai va Sas naus kie nė.

Ji džiau gia si, kad ug dy ti niams tei kia mos fi zi nės me di ci nos ir rea bi li ta ci jos pa slau gos. Ju dė ji­mas, fi zi niai pra ti mai au tiz mu ser­gan tiems vai kams – la bai į nau dą. Pro ti nė veik la juos vei kia kiek ki­taip nei svei kuo sius.

„Vai kai atei na į bib lio te ką pa­sklai dy ti kny gu čių, jų pa skai ty ti, nes to iš moks ta lais va for ma vyks­

tan čio se pa mo ko se. Tie sa, ma­no skai ty to jų in te re sai daž niau­siai bū na siau ri, la bai konk re tūs, nes jie daž niau siai do mi si ko kia nors vie na re ta te ma. Pa vyz džiui, vie na mer gai tė do mi si skry džiais į kos mo są ir jo kios ki tos te ma ti kos kny gos jos ne ža vi“, – pa sa ko jo abi­li ta ci jos cent ro bib lio te ki nin kė Da­lia Ma ciu ke vi čie nė.

Čia mo ko si stu den taiAu tiz mo sind ro mą ir komp lek si nių su tri ki mų tu rin čių vai kų tė vams, ku rių at ža los dar ne lan ko abi li ta ci­jos cent ro, čia įkur tas ki tas – kon­sul ta ci nis – cent ras „Ki toks ma no pa sau lis“. Ja me daž ni sve čiai yra pe da go gai, stu den tai, kon sul tuo­tis ar mo ky tis į šį cent rą at va žiuo­jan tys iš vi sos Lie tu vos.

„At vy kau su VDU Mu zi kos aka­de mi jos ma gist ran tais, ku rie da­bar gi li na spe cia lio sios pe da go gi­kos kur so ži nias. Do mi mės, kaip tai ko ma ug do mo ji mu zi kos te ra­pi ja“, – vieš na gės tiks lus pri sta tė VDU dės ty to ja so cia li nių moks lų dak ta rė As ta La pė nie nė.

Stu den tai Gin ta ras ir Do vi lė Pet­raš kos sa kė, kad juos nu ste bi no mu zi ki niai vai kų ge bė ji mai.

„Vai kai dai na vo iš šir dies, jų vi­sai ne trik dė me mes, sve ti mi žmo­nės. Tai nuo sta bu“, – ža vė jo si Gin­ta ras.

Jam pri ta rė Do vi lė. Ji at krei pė dė me sį į dai na vu sių vai kų ju de sių plas ti ką.

„Tai mū sų mu zi kos pe da go gės Al do nos Venc kie nės nuo pel nas“, – ko le gę pa gy rė abi li ta ci jos cent­ro psi cho lo gas Jev ge ni jus Raz gu­li nas.

Be je, dar bą su au tiz mo pa ly tė tais vai kais jis pa si rin ko po to, kai, bai­gęs VDU psi cho lo gi jos ma gist ran­tū rą, dir bo jų sto vyk lo je.

At ra dę ori gi na lius rak tus„Aš ga bus, kaip ir jūs. Aš toks pat, kaip ir jūs, bet man rei kia dau giau pa stan gų ir ap lin ki nių pa gal bos. Taip, aš mėgs tu sa vo vie nat vę, ir dau ge liui at ro do, kad man ne rei kia drau gų“, – ci tuo ja dau ge lio au tiz­mu ser gan čių vai kų dva si nės bū se­nos for mu luo tę spe cia lio ji pe da go­gė Auš ra Luk šie nė.

„Ta čiau tai ne tie sa“, – for mu­luo tę už bai gia jos ko le ga Sau lius Ma ro zas, kaip ir ki ti cent ro dar­buo to jai, at ra dęs rak tus į vai kų pro tą ir šir dis.

Pas ta rą jį tei gi nį pa tvir ti na vaiz­das abi li ta ci jos cent re: du ber niu­kai, su ki šę no sis į kom piu te rio ek­ra ną, drau giš kai šne ku čiuo ja si. Net ru kus su vo ki, kad tai – Kau no vai kų abi li ta ci jos cent ro pe da go gų ir vai kų tė vų ne vie nų me tų bend­rų pa stan gų re zul ta tas.

antraDIEnIS, balanDžIo 10, 2012

Tas ki to niš ku mas pa si reiš kia įvai­rio mis for mo mis. Kar tais jos iš tie sų įspū din gos. Net pri­bloš kia mos.

Gondinga Pabrinkienė Gydytoja

Atėjus pavasariui, daugelis žmo-nių įdėmiau apžiūri odą, plaukus, nagus. Norisi, kad apsivilkus len-gvesnius drabužius, apsiavus atvi-rą avalynę, nekiltų jokių rūpesčių dėl odos, nagų, plaukų pakitimų.

Labiausiai paplitusios odos ir jos priedų ligos – dermatomikozės. Tai grybeliniai susirgimai. Nagų patolo-

gijos atveju jos sudaro net 50 proc.Grybeliai – tai aerobiniai žemes-

nieji augalai, kurie neturi chloro-filo, nesugeba sintezuoti organinių medžiagų iš angliarūgštės, turi jas gauti pagamintas, todėl parazituoja naguose, plaukuose, odoje. Yra ži-noma apie 40 rūšių grybelių, pri-klausančių Epidermophyton, Mi-crosporum, Trychophyton rūšims, apie 10 iš jų sukelia žmonėms gry-belinius susirgimus.

Infekcijos šaltinis – sergantis žmogus, infekuoti daiktai, gyvū-nai, augalai. Apsikrečiama pirty-se, baseinuose, voniose, paplūdi-miuose, sporto salėse, per avalynę, nešvarias higienos priemones. Ligai prasidėti reikšmės turi sustiprėjęs prakaitavimas, kraujotakos funk-ciniai sutrikimai, traumos, sausa

oda, sumažėjęs organizmo imuni-nis atsparumas, nervų, endokrini-nės sistemos, medžiagų apykaitos sutrikimai.

Liga gali prasidėti nepastebimai – metų metus trunkančiu padų, tarpupirščių, raukšlių pleiskano-jimu, nedideliu niežuliu. Dažnai į tai nekreipiama dėmesio, nesigy-doma ir toliau platinamas užkra-tas. Odoje atsiradus aiškiai ribotų, pleiskanojančių paraudimų, nu-lūžusių plaukų židinių, atsiradus įtrūkimų, gilių pūslelių, suitensy-vėjus niežuliui, ypač pakitus na-gų plokštelėms, reikėtų kreiptis į odos gydytoją. Nagų plokštelių pa-kitimai būna labai įvairūs: spalva – gelsva, ruda, juoda, balta plokšte-lė sustorėja, sukietėja, nelygi arba ištrupėjusi. Pažeidimas gali lokali-

zuotis visame nage arba tik distali-nėje ar proksimalinėje dalyse.

Labaratorijoje mikroskopinio ty-rimo metu nesunkiai patvirtina-ma diagnozė, neaiškių atvejų me-tu atliekami pasėliai, kurie leidžia tiksliai identifikuoti sukėlėją.

Grybeliniai susirgimai gydomi ambulatoriškai. Odos pažeidimams paprastai užtenka vietinio išorinio gydymo prišgrybeliniais kremais, te-palais, skysčiais. Plaukuotosios odos dalies bei nagų plokštelių pažeidimo atveju taikomas vietinis ir sisteminis gydymas antimikotiniais preparatais (skysčiai, kremai, tepalai, gydomie-ji lakai, geriami amtimikotiniai vais-tai). Skiriamo gydymo efektyvumas ir trukmė priklauso nuo ligos išpliti-mo, įsisenėjimo. Oda pasveiksta per 2–3 sav., nagai, priklausomai nuo jų

augimo greičio, per 3–9 mėn. Esant stipriai sustorėjusioms nagų plokš-telėms, taikomos valymo procedūros pėdos priežiūros kabinete, kai speci-aliai paruošus, hiperkeratotinės na-gų plokštelių masės pašalinamos me-chaniniu būdu. Tai gerokai pagreitina sveikimo procesą.

Nereikėtų pamiršti,kad grybeliai labai atsparūs išorės veiksniams, todėl norint išvengti užsikrėtimo, reikėtų dezinfekuoti avalynę, dra-bužius, higienos reikmenis, laikytis asmeninės higienos principų.

Tikslią diagnozę nustatys ir tin-kamą gydymą paskirs odos gydy-tojas. Mus rasite Kauno klinikinė-je ligoninėje, Josvainių g. 2, odos ir lytiškai plintančių ligų polikliniko-je. Sėkmės.

Užs. 937633

Grybeliniai odos ir jos priedų susirgimai

Ma ži ge ni jai ar di de li li go niai?Pa gal ba: �� per�spe�cia�lias�pa�mo�kė�les�la�vi�na�mi�įvai�rūs�au�tiz�mu�ser�gan�čių�vai�kų�įgū�džiai.� � To�mo�Ra�gi�nos�nuo�tr.

Aš tuon me tis ži no vi sas pa sau lio ša­lis, jų sos ti nes ir vė­lia vas, bet ne mo ka ap siau ti ba tų. Ma ža mer gai tė do mi si ne lė lė mis, o skry džiais į kos mo są. To kie yra au tiz mo li ga ser­gan tys vai kai, ku­riuos ug dant ga li ma užau gin ti ge ni jus.

9

sveikata

10

SportaSAntrAdienis, bAlAndžio 10, 2012

Kau no „Žal gi rio“ pa lai ky mo gru­pė lai mė jo Eu ro ly gos šo kė jų kon­kur są. Ge gu žės pra džio je šokėjos skris į Stam bu lą ir links mins žiū ro­vus per Eu ro ly gos fi na lo ket ver tą.

Per Eu ro ly gos in ter ne to sve tai nė je vy ku sį bal sa vi mą žal gi rie tės įvei kė praė ju sių me tų čem pio nes Gdy nės „As se co Pro kom“ šo kė jas, taip pat ir Pi rė jo „Olym pia cos“ bei Mask­vos CSKA mer gi nas.

„Kau no „Žal gi rio“ šo kė jų var du dė ko ja me vi siems ger bė jams, pa­dė ju siems mums iš ko vo ti ke lia la­pį į Eu ro ly gos fi na lo ket ver to var­žy bas Stam bu le, – en tu zias tin gai džiau gė si „Žal gi rio“ šo kė jų gru pės va do vė Dia na Gand ri mė. – Tik jū­sų vi sų dė ka ga lė si me gar sin ti ne tik „Žal gi rio“, bet ir Lie tu vos var­dą aukš čiau sio ly gio krep ši nio ren­gi ny je. Di džiuo ja mės nu ga lė ju sios

Ru si jos, Len ki jos ir Grai ki jos šo kė­jų ko man das fi na le ir esa me dė kin­gos už su teik tą ga li my bę. Ačiū už di džiu lį pa lai ky mą!“

Pa sie ku sios per ga lę „Žal gi rio“ šo kė jos ne ke ti na su sto ti. Pa pil­dy ti šo kių pro gra mą ir pa si ruoš­ti fi na lo ket ver to rung ty nėms pa­dės gar sus Lie tu vos cho reog ra fas Kęs tu tis Ba ra naus kas, ku ris mer­gi noms jau yra tal ki nęs ir se zo­no pra džio je. „Be ga lo džiau giuo si mer gi nų sėk me. Dirb ti su šia gru­pe – man di džiu lis ma lo nu mas“, – iš gir dęs nau jie nas sa kė K.Ba ra­naus kas. Į pro gra mą bus įtrauk­ti Eu ro ly gos fi na lo ket ver te da ly­vau sian čių vals ty bių na cio na li niai šo kiai.

Stam bu le „Žal gi rio“ var das skam bės ir dau giau kar tų. Eu ro­ly gos jau ni mo tur ny re, ku ris vyks per Eu ro ly gos fi na lo ket ver tą, da­

ly vaus „Žal gi rio“ jau nių ko man da. Jie į pa grin di nį tur ny rą pa te ko lai­mė ję at ran ką, vy ku sią „Žal gi rio“ are no je va sa rio 10–12 d.

Kau ne vy ku sia me Eu ro ly gos jau­ni mo at ran kos tur ny re da ly va vę Eu ro ly gos at sto vai ne gai lė jo gra­žių žo džių „Žal gi rio“ šo kė jų pa si­ro dy mams. „La bai no rė jo me, kad „Žal gi rio“ var dą iš girs tų vi sa Eu­ro pa ne tik mi nint per spek ty viau­sius krep ši nin kus, bet ir po šo kė jų pa si ro dy mų per mi nu tės per trau­kė les“, – prieš per ga lin gai pa si­bai gu sį bal sa vi mą šo kė jų kon kur­se kal bė jo D.Gand ri mė.

Ge gu žės 10–13 d. per Eu ro ly­gos fi na lo ket ver to pus fi na lius su si tiks Mask vos CSKA ir Atė­nų „Pa nat hi nai kos“ bei „Bar ce­lo nos Re gal“ ir Pi rė jo „Olym pia­cos“ krep ši nin kai.

VD, zal gi ris.lt inf.

Ma rius Bag do nasm.bagdonas@diena.lt

Juo da sis sek ma die nisCha rak te rį ir su si tel ki mą pa de­monst ra vę ir įspū din gu sti liu mi Vil niaus „Lie tu vos ry to“ krep ši­nin kus įvei kę Alek sand ro Tri fu no­vi čiaus auk lė ti niai Ru si jos pie tuo se ga vo niuk są. Kras no da ras kau nie­čius pa si ti ko ali nan čiu karš čiu – ter mo met ro stul pe lis ro dė 25 laips­nius ši lu mos.

Pui ki dvi ko vos pra džia 12:2 nie­ko blo go ne ža dė jo, ta čiau tuo met žal gi rie čių puo li mas ėmė strig ti, o Kras no da ro le gio nie rių vie nas po ki to me ti mai skro dė sve čių krep­šio tink le lį. Įpu sė jus dvi ko vai „Lo­ko mo tiv­Ku ban“ lai mė jo at kar pą 15:0 ir pra ktiš kai iš spren dė ma­čo baig tį. Kras no da ro eki pa šven tė triuš ki na mą per ga lę 72:44.

Ma čą prie Ku ba nės kran tų žal­gi rie čiai pri si mins kaip vie ną juo­džiau sių per vi są šį se zo ną. Sve­čiai nu si lei do var žo vams vi so se sta tis ti kos ka te go ri jo se, o nė vie­

nas „Žal gi rio“ žai dė jas ne su rin­ko dvi ženk lio taš kų ir nau din gu­mo ba lų skai čiaus. Ma ža to, šio je dvi ko vo je „Žal gi ris“ ne te ko sa vo vi du rio puo lė jo Mi lo va no Ra ko vi­čiaus. Įpu sė jus ant ra jam kė li niui, ser bas su si žei dė no sį.

At sa ko ma sis ma čas vyks šian­dien „Žal gi rio“ are no je, o jei gu pri­reiks tre čių jų rung ty nių – jos ry toj taip pat bus žai džia mos Kau ne.

Gink lų ne su de da„Žai dė me su vie na stip riau sių VTB Vie nin go sios ly gos ko man dų. „Žal gi ris“ tu ri daug ge rų žai dė­jų, ku rių dau gu ma at sto vau ja Lie­tu vos na cio na li nei rink ti nei. Tai daug ką pa sa ko apie šios ko man­dos ly gį. Be veik vi si žal gi rie čiai la­bai ge rai žai džia vie nas prieš vie­ną. Bū tent grei tis ir pa dė jo jiems ati trūk ti dvi ko vos pra džio je. Ta­čiau vė liau su tan ki no me gy ny bą ir tai da vė di vi den dų. Nors Kel vi nas Ri ver sas su rin ko net 21 taš ką, no­rė čiau iš skir ti la bai su ma nų Vla do Ilievs kio žai di mą. Man la bai pa ti­ko, kaip bu vo konst ruo ja mos mū sų ata kos ma ke do nui bū nant ant par­ke to“, – pa žy mė jo Kras no da ro eki­pai va do vau jan tis ser bas Bo ži da ras Mal ko vi čius.

„Ten ka pri pa žin ti, kad Kras no­da ro eki pa nu si pel nė pir mo sios per ga lės. Su ge bė jo me prie šin tis tik pir ma ja me kė li ny je. Pas ta ruo­ju me tu ten ka žais ti daug rung ty­nių iš ei lės ir tai ga liau siai at si lie pia

„Žal gi rio“ šo kė jos – Eu ro ly gos fi na lo ket ver te

Nu ga lė to jos: �� Eu�ro�ly�gos�in�ter�ne�to�sve�tai�nė�je�vy�ku�sį�bal�sa�vi�mą�lai�mė�ju­sios�„Žal�gi�rio“�šo�kė�jos�per�fi�na�lo�ket�ver�tą�ža�da�dar�dau�giau�staig�me�nų.�� Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

Vi sos min tys – apie re van šąŠian dien va ka re įvyk sian čia me VTB Vie­nin go sios ly gos ant ra ja me aš tunt fi na lio ma če Kau no „Žal gi riui“ bū ti na per ga lė. Vie nas ny kiau sių šio se zo no rung ty nių Kras no da re vie tos „Lo ko mo tiv­Ku ban“ eki pai pra lai mė ję kau nie čiai se ri jo je iki dvie jų per ga lių pra lai mi 0:1.

Rea bi li ta ci ja: �� skau�dų�pra�lai�mė�ji�mą�prie�Ku�ba�nės�kran�tų�Ru�si�jo�je�pa­ty�rę�„Žal�gi�rio“�krep�ši�nin�kai�šian�dien�sieks�at�si�re�van�šuo�ti.�� vtb­lea�gue.com�nuo�tr.

Sta tis ti ka

„Lo ko mo tiv-Ku ban“ – „Žal gi ris“

2012 04 08, Kras no da ro krep ši nio ha lė, 4000 žiū ro vų.

72:44(12:15, 20:8, 22:14, 18:7)

„Lo ko mo tiv-Ku ban“: K.Ri ver sas 21 taš kas, A.Trao re 13, J.Mas­

sey 9, V.Ilievs kis 7, M.Ig ners kis, R.Blak ney ir

N.Ša bal ki nas po 5, M.Gri gor je vas 4, M.Še­

le ke tas 3.

„Žal gi ris“: T.De li nin kai tis, R.Jav to kas ir D.Ša len ga po

7, M.Kal nie tis 6, M.Po po vi čius, P.Jan kū nas

ir M.Kuz mins kas po 4, M.Ra ko vi čius ir T.Kli­

ma vi čius po 2, Ž.Ja na vi čius 1.

Ko man dų ro dik liai:dvi taš kiai – 21/36 (58 pro c.) ir 15/42 (36

pro c.), tri taš kiai – 8/21 (38) ir 3/18 (17),

bau dų me ti mai – 6/7 (86) ir 5/10 (50), at­

ko vo ti ka muo liai – 37 ir 36, re zul ta ty vūs

per da vi mai – 17 ir 7, klai dos – 10 ir 13, pe­

rim ti ka muo liai – 6 ir 6.

ko man dos žai di mui. Ta čiau to­kio pa si tei si ni mo ne ga li bū ti. Ge­rai tik tiek, kad šio je aš tunt fi na­lio se ri jo je nie ko ne le mia įmes tų ir pra leis tų taš kų skir tu mas, ka dan­gi po to kio pra lai mė ji mo at si ties­ti bū tų la bai sun ku. Da bar vi so la­bo pra lai mi me 0:1. Išs tu di juo si me var žo vų žai di mą bei sa vo klai das ir na muo se siek si me re van šo“, – kal­bė jo „Žal gi rio“ vy riau sia sis tre ne­ris A.Tri fu no vi čius.

Skri do be asis ten toĮ Kras no da rą A.Tri fu no vi čius skri­do be sa vo asis ten to tau tie čio Oli­ve rio Kos ti čiaus. Šį ma čą spe cia­lis tas pra lei do dėl itin džiu gios prie žas ties – tre ne rio žmo na Je­le na pa gim dė duk ry tę. Ma žy lės

ūgis – 52 cm, svo ris – 3400 g. Tė­vai duk rai var do dar neiš rin ko.

Skry džio iš va ka rė se per ko man­dos tre ni ruo tę O.Kos ti čių pa svei­ki no vi si žal gi rie čiai. Pa gal ser biš­kus pa pro čius yra bū ti na nuo kū no nu plėš ti ir į sku te lius su dras ky ti nau jo jo tė vo dra bu žius. Tai ve da­mi Man to Kal nie čio ir ko man dos ka pi to no Pau liaus Jan kū no žal gi­rie čiai ir pa da rė. O.Kos ti čių pa­svei ki no ir „Žal gi rio“ klu bo sa vi­nin kas Vla di mi ras Ro ma no vas.

„Duk re lė tu rė jo gim ti po ke lių die nų, ta čiau ket vir ta die nį žmo­nai ap si lan kius „Žal gi rio“ are no je, ma tyt, ma žy lė no rė jo pa si žiū rė ti, kas ten taip triukš mau ja ir pa sau lį iš vy do šiek tiek anks čiau, – juo ka­vo ir džiaugs mo ne slė pė O.Kos ti­

čius. – Ži no ma, jaus mas ta pus tė­vu yra ypa tin gas.“

Vil nie čiai pir mau jaKi ta me aš tunt fi na lio ma če svar­bią per ga lę iš ko vo jo „Lie tu vos ry­to“ krep ši nin kai. Sos ti nės eki pa sve čiuo se po la bai at kak lios ko vos 64:60 įvei kė Že mu ti nio Nau gar do „Niž nij Nov go rod“ eki pą ir prieš at sa ko mą jį ma čą, šian dien vyk­sian tį Lie tu vo je, tu ri la bai ge rus šan sus ženg ti į ket virt fi na lį.

„Vi sa da sun ku žais ti su ko man­da, ku ri ne tu ri ryš kių žvaigž džių. La bai svar bu, kad lai mė jo me ir prieš ma čą sa vo je aikš tė je tu ri me pra na šu mą“, – džiau gė si „Lie­tu vos ry to“ vy riau sia sis tre ne ris Alek sand ras Dži ki čius.

Re zul ta tas

„Niž nij Nov go rod“ – „Lie tu vos ry tas“ 60:64 (16:23, 10:11, 18:15, 16:15). S.An to no vas 18 taš kų (11 at­ko vo tų ka muo lių), P.Bre že cas 15 (9 at ko vo ti ka muo liai), I.Pau ni čius 12 / R.Sei bu tis 14, S.Bab raus kas ir M.Ka­te ly nas po 10.

Ge rai, kad aš tunt­fi na lio se ri jo je nie­ko ne le mia įmes­tų ir pra leis tų taš kų skir tu mas.

11

SportaSAntrAdienis, bAlAndžio 10, 2012

Man tas Stan ke vi čiusm.stankevicius@diena.lt

Džiaugs mo ne bu vo„Šiek tiek ap mau du, nes pra lai mė­jo me vie nas rung ty nes ir li ko me tre čio je vie to je. Va žia vo me nu si tei­kę į Lie tu vą par vež ti auk so me da­lių, to dėl bron za šiuo me tu ne la bai džiu gi na, – po čem pio na to kal bė­jo ko man dos ka pi to nas Da nie lis Bog dziu lis. – Tai bu vo pa sku ti niai me tai, kai ga lė jau at sto vau ti jau nių rink ti nei. Per čem pio na to už da ry­mo ce re mo ni ją ne jau čiau di de lio džiaugs mo, kai ant kak lo bu vo ka­bi na mas bron zos me da lis.“

Pak laus tas, ar Ko rė jos ir Ru mu­ni jos ko man dos, ku rios tur ny ro len te lė je iš si ri kia vo aukš čiau, iš tie­sų bu vo stip res nės, D.Bog dziu lis nė kiek ne dve jo da mas at sa kė: „Ne.“

„Šia me čem pio na te bu vo me stip riau sia ko man da. Ne juo kau ju, ta čiau vis kas su si klos tė taip, kad pra lai mė jo me ru mu nams, o čem­pio nais ta pu sius ko rė jie čius juk įvei kė me. Tai ir yra skau džiau sia. Pras tas žai di mas prieš Ru mu ni­jos le do ri tu li nin kus mus nu stū­

mė į tre čią vie tą“, – sa kė le do ri­tu li nin kas.

Prib loš kė Pie tų Ko rė jaĮmu šęs pen kis įvar čius ir at li kęs de vy nis re zul ta ty vius per da vi mus D.Bog dziu lis bu vo pri pa žin tas ge­riau siu čem pio na to puo lė ju. „Šis ap do va no ji mas – nie ko ypa tin­go. Bū čiau kur kas lai min ges nis, jei na mo vež tu me auk so me da lius, – sa kė le do ri tu li nin kas. – Pats sa vo pa si ro dy mu čem pio na te ne su la­bai pa ten kin tas, tie siog bu vo ge rų mo men tų, ta čiau pri si pa žin siu, kad bu vo ir pra stų aki mir kų. Nea be jo ju, kad ga lė jau pa si ro dy ti ir ge riau.“

Le do ri tu li nin kas pa ti ki no, kad apie iš kri ti mą į že mes nį di vi zio­ną net ne bu vo min čių. „Ko man dos va do vai gal ir bai minosi, bet žai dė­jai tik rai apie tai net ne gal vo jo. Sun­kiau sios rung ty nės – su Pie tų Ko­rė ja, ka dan gi jų ko man dos žai dė jai bu vo la bai grei ti. Kai jie pra dė da­vo su kti ra tus, sun ku bū da vo su si­gau dy ti, kas da ro si. Ki tos ko man­dos ne de monst ra vo ypač ge ro le do ri tu lio“, – pa brė žė ko man dos ka pi­to nas, rung ty niau jan tis Suo mi jo je.

Ko man dos nuo pel nasGe riau siu žai dė ju Lie tu vos ko­man do je pri pa žin tas var ti nin­kas Do na tas Žu ko vas tei gė esan­tis pa ten kin tas pa siek tu re zul ta tu. „Čem pio na tas bu vo la bai įtemp­tas – su kiek vie na ko man da bu vo sun ku žais ti, tie siog mums pri trū­ko sėk mės, kad ga lė tu me na mo va­žiuo ti su auk so me da liais“, – sa kė Elekt rė nų „Ener gi jos“ var tus sau­gan tis žai dė jas.

Jis ne su reikš mi no jam įteik to spe­cia laus ge riau sio ko man dos žai dė jo pri zo – „Tis sot“ laik ro džio. „Sma­gu, kad bu vau įver tin tas, bet šis pri­zas – vi sos ko man dos dar bas. Kaž­kaip net ne sma gu bu vo jį seg tis ant ran kos, nes ži no jau, kad ma no ge­ram žai di mui įta kos tu rė jo ir ko­man dos drau gai, ku rie aikš te lė je ne­ma žai pa dė jo“, – sa kė D.Žu ko vas.

Ru si jo je rung ty niau jan tis Pau lius Gin tau tas po čem pio na to pri si pa­ži no, kad pa sku ti nė mis pir me ny­bių die no mis ti kė jo si si dab ro me­da lių. „Ko ją pa ki šo pra lai mė ji mas ru mu nams. Pir mą die ną įvei kė me bri tus, pa ti kė jo me, kad tai – pa čios svar biau sios rung ty nės, ir min ti­

Jau niai par ve žė bron zos me da liusLie tu vos jau nių (iki 18 me tų) le do ri tu lio rink ti nė iš Ny der lan­duo se vy ku sio pa sau lio čem pio na to į Lie tu vą par ve žė bron­zos me da lius.

Nusivylimas: �� trečią�vietą�jaunieji�šalies�ledo�ritulininkai� įvertino�kaip�nesėk�mę.� ������������� �Manto�Stankevičiaus�nuotr.�

mis jau ka bi no mės auk so me da lius, į aikš te lę išė jo me ne pa si ruo šę. Tai bu vo mū sų di džiau sia klai da, ku­ri kai na vo la bai daug“, – sa kė le do ri tu li nin kas.

Įgy ven din ti tiks laiLie tu vos le do ri tu lio fe de ra ci jos (LLRF) pre zi den tas Pet ras Nau sė da tei gė, kad jau nių re zul ta tai džiu gi­na. „Prieš čem pio na tą kė lė me tiks­lą – me da liai. Kiek ži nau, vi sa ko­man da bu vo nu si tei ku si ko vo ti dėl aukš čiau sios pra bos me da lių, ta čiau esa me pa ten kin ti ir bron zos me da­liais, – sa kė LLRF va do vas. – Esa me pa ten kin ti vi sos ko man dos dar bu.“

P.Nau sė da iš reiš kė pa dė ką ko­man dą tre ni ruo jan tiems tre ne­riams And re jui Jad kaus kui ir Ge na­di jui Chu tar co vui: „Ma nau, kad jie pui kiai su si tvar ko su sa vo už duo­ti mis tiek su jau nių, tiek su jau ni­mo rink ti nė mis – į Lie tu vą nuo lat yra par ve ža mi me da liai. Tai džiu­gi na.“

Ri kiuo tė

1. Pie tų Ko rė ja 12 taš kų. 2. Ru mu ni­ja 12. 3.Lie tu va 11. 4. Di džio ji Bri ta ni­ja 5. 5. Kroa ti ja 4. 6. Ny der lan dai 1.

antraDIEnIS, balanDžIo 10, 2012

Pa­vy­dus­34­me­tų­Tai­va­no­pie­ti­nės­Ping­tun­go­apy­gar­dos­gy­ven­to­jas­Chou­You­huan­gas­už­puo­lė­so­cia­li­nio­tink­lo­„Fa­ce­book“­var­to­to­ją,­ku­ris­in­ter­ne­te­flir­ta­vo­su­jo­žmo­na.­Jis­su­bend­rais­ne­gy­vai­už­dau­žė­vyrą­beis­bo­lo­laz­da,­nors­tei­si­no­si­ne­no­rė­jęs­žu­dy­ti.

Pa­vo­jin­ga­sis­„Fa­ce­book“

Pie­tų­Ose­ti­jos­pa­kar­to­ti­niuo­se­pre­zi­den­to­rin­ki­muo­se­bu­vęs­re­gio­no­Vals­ty­bės­sau­gu­mo­ko­mi­te­to­pir­mi­nin­kas­Leo­ni­das­Ti­bi­lo­vas­įvei­kė­žmo­gaus­tei­sių­įga­lio­ti­nį­prie­re­gio­no­pre­zi­den­to­Da­vi­dą­Sa­na­ko­je­vą.­L.Ti­bi­lo­vas­pa­ža­dė­jo­ne­per­se­kio­ti­var­žo­vų­ir­„už­gy­dy­ti­ka­ro­žaiz­das“.

Iz­rae­lis­už­drau­dė­vo­kie­čių­ra­šy­to­jui­84­me­tų­Günte­riui­Gras­sui­at­vyk­ti­į­sa­vo­te­ri­to­ri­ją.­No­be­lio­li­te­ra­tū­ros­pre­mi­jos­lau­rea­tas­G.Gras­sas­praė­ju­sią­sa­vai­tę­pa­skel­bė­ei­les,­ku­rio­se­kal­ti­na­Iz­rae­lį­rez­gant­pla­nus­su­nai­kin­ti­Ira­ną­ir­va­di­na­žy­dų­vals­ty­bę­grės­me­pa­sau­lio­sau­gu­mui.

Pre­zi­den­tas­sau­gu­mietis

baus­mė­­už­kri­ti­ką

Įtemp ta dar bot var kėPo pie žiaus Be ne dik to XVI Ve ly­kų dar bot var kė bu vo kaip rei kiant įtemp ta.

Ne se niai po pie žius grį žo iš vi­zi to Ku bo je, o rug sė jį ke ti na vyk­ti į Li ba ną. Tai bus ant ra sis Be ne­dik to XVI ap si lan ky mas Ar ti mų jų Ry tų re gio ne – 2009 m. po pie žius lan kė si Jor da ni jo je, Iz rae ly je ir Pa­les ti no je.

Šeš ta die nį po nti fi kas va do va vo tri jų va lan dų truk mės Ve lyk nak­čio li tur gi jai Šv. Pet ro ba zi li ko je, sek ma die nį au ko jo dvie jų va lan dų šven tą sias Ve ly kų mi šias po at vi ru dan gu mi Šv. Pet ro aikš tė je, į ku­rią tra di ciš kai su gu žė jo tūks tan­čiai mal di nin kų.

Tie sa, pro ble mų Be ne dik tui XVI, ku riam ba lan džio 16 d. su­kaks 85 me tai, apei gos ne su kė lė, nors sek ma die nį po pie žius ir at­ro dė šiek tiek pa var gęs.

Po pa mal dų aikš tė je iš ba zi li kos bal ko no Šven ta sis Tė vas su tei kė iš kil min gą apaš ta liš ką jį pa lai mi­ni mą „Ur bi et or bi“.

„Žmo ni ja klai džio ja tam so je“Per Ve lyk nak čio li tur gi ją po pie­žius pa brė žė, kad „žmo ni ja klai­džio ja tam so je, ne ga lė da ma at­skir ti ge ra nuo blo ga“.

„Gy ve ni mas stip res nis už mir­tį. Gė ris stip res nis už blo gį. Mei­lė stip res nė už nea py kan tą. Tie sa stip res nė už me lą“, – ti kin tie­

siems sa kė Be ne dik tas XVI. Per sa vo ho mi li ją Šven ta sis Tė vas per spė jo: „Tam sa, ku ri ke lia rea lią grės mę žmo ni jai, ga liau siai yra tai, kad jis ga li ma ty ti ir ty ri nė ti ap­čiuo pia mus ma te ria lius da ly kus, bet ne ga li ma ty ti, kur pa sau lis ei­na ar iš kur atei na, kur ei na mū­sų pa čių gy ve ni mas, kas yra ge ra, o kas – blo ga. Ši tam sa, už den gian ti Die vą ir už tem dan ti ver ty bes, yra rea li grės mė mū sų eg zis ten ci jai ir ap skri tai pa sau liui.“

Ra gi na už tik rin ti tai kąSek ma die nį skelb da mas pa lai mi­ni mą „Ur bi et or bi“ po pie žius pa­brė žė, kad „Ve ly kų džiaugs mas pa guos dėl sa vo ti kė ji mo ken čian­čius krikš čio nis“.

Kar tu po nti fi kas pa ra gi no už tik­rin ti tai ką Ira ke, Si ri jo je ir vi suo se Ar ti muo siuo se Ry tuo se, taip pat Ma ly je bei Ni ge ri jo je.

„Pri si kė lęs Kris tus te su tei kia vil tį Ar ti mie siems Ry tams, kad vi­

sos to re gio no et ni nės, kul tū ri nės ir re li gi nės gru pės bend ra dar biau­tų bend ram la bui ir kad bū tų ger­bia mos žmo gaus tei sės, – sa kė po­pie žius. – Ypač Si ri jo je te ne bū na lie ja mas krau jas, kuo grei čiau teį­si vy rau ja pa gar ba, dia lo gas ir su si­tai ki ni mas, kaip rei ka lau ja ir tarp­tau ti nė bend ruo me nė.“

Be ne dik tas XVI pa brė žė, kad dau ge lis si rų, pa bė gu sių nuo kon­f ik to, pa ti ria sun kias kan čias, ir pa ra gi no su teik ti jiems hu ma ni­ta ri nę pa gal bą bei juos priim ti.

„Pa bė gė liai iš tos ša lies ir žmo­nės, ku riems rei kia hu ma ni ta ri nės pa gal bos, te bū nie sve tin gai prii­ma mi, so li da ru mas te pa leng vi na jų sun kias kan čias. Ve ly kų per ga lė ted rą si na ira kie čių tau tą ne gai lė ti jė gų sie kiant sta bi lu mo ir pa žan­gos“, – sa kė po nti fi kas.

Be ne dik tas XVI pa ra gi no „iz­rae lie čius ir pa les ti nie čius drą siai at nau jin ti tai kos pro ce są“.

Po pie žius taip pat mel dė Die vą pa lai ky ti krikš čio nių bend ruo me­nę Af ri ko je, kur Ka ta li kų baž ny čia pa sta rai siais me tais ne tik smar­kiai plė tė si, bet ir ta po te ro ris tų tai ki niu.

„Pri si kė lęs Jė zus te guo džia ken­čian čias Af ri kos ra go tau tas ir te­s ka ti na su si tai ki ni mą; te pa de da Di džių jų Eže rų re gio nui, Su da nui ir Pie tų Su da nui, jų gy ven to jams te su tei kia jė gų at leis ti“, – sa kė po pie žius.

„Ni ge ri jai, kur pa sta ruo ju me­tu vy ko kru vi ni te ro ris tų iš puo­liai, Ve ly kų džiaugs mas teįk ve pia ener gi jos kur ti tai kią ir sa vo pi­lie čių re li gi jos lai vę ger bian čią vi­suo me nę“, – pri dū rė po pie žius.

Kar tu jis pa smer kė Ve ly kų die ną Ni ge ri jo je įvy ku sį te ro ro ak tą, per ku rį žu vo ma žiau siai 20 žmo nių.

Be ne dik tas XVI taip pat mel­dė, kad Ma lį, „ku ria me šiuo me tu vyks ta po li ti niai ne ra mu mai, Šlo­vin ga sis Kris tus ap do va no tų tai ka ir sta bi lu mu“.

AP, AFP, BNS inf.

Ve ly ki nis tai kos pa lin kė ji mas„Už tik rin ti tai ką Ira ke, Si ri jo je ir vi suo se Ar ti muo siuo se Ry tuo se, taip pat Af ri ko je, pir­miau sia – Ma ly je ir Ni ge ri jo je“, – to kia Šven to jo Tė vo Be ne dik to XVI ži nia mies tui ir pa sau liui.

Pa lai mi ni mas: ­� po­pie­žius­Be­ne­dik­tas­XVI­dar­sy­kį­pa­ra­gi­no­pa­sau­lį­siek­ti­tai­kos­ir­ge­ro­vės.­ ­ AFP­nuo­tr.

Ni ge ri ją su krė tė spro gi mai

Pa sau liui šven čiant Kris taus pri si­kė li mą, Ni ge ri ją su krė tė te ro ro ak­tas, per ku rį žu vo ma žiau siai 20 žmo nių. Iš puo lis įvyk dy tas Ka dū­nos mies te. Per iš puo lį su sprog din ti du au to mo bi liai su sprog me ni mis. Jie bu vo pa sta ty ti prieš vie tos baž­ny čią. Per Ka lė das vir ti nę iš puo­lių prieš baž ny čias ir ki to se vie to se įvyk dė is la mis tų gru puo tė „Bo ko Ha ram“. Di džiau sias tų iš puo lių bu­vo įvyk dy tas prie baž ny čios ne to li sos ti nės Abu džos. Tuo met žu vo 44 žmo nės. Per šios gru puo tės vyk do­mą su ki li mą, ku ris pa rei ka lau ja vis dau giau krau jo, nuo 2009 m. vi du­rio jau žu vo dau giau kaip tūks tan­tis žmo nių.

Gy ve ni mas stip res­nis už mir tį. Gė ris stip res nis už blo gį. Mei lė stip res nė už nea py kan tą. Tie sa stip res nė už me lą.

Šį šeš ta die nį Stam bu le ren gia mos de ry bos dėl Ira no bran duo li nės pro gra mos.

De ry bo s vyks va di na muo ju P5+1 for matu – da ly vaus 5 nuo la ti nės Jung ti nių Tau tų Sau gu mo Ta ry bos na rės ir Vo kie ti ja.

Jo se da ly vaus Di džio ji Bri ta ni ja, Ki ni ja, Pran cū zi ja, Vo kie ti ja, Ru si ja ir JAV. Pas ta rą jį kar tą to kios de ry­bos vy ko 2011 m. sau sį. Ta čiau jos bai gė si be re zul ta tų.

ES už sie nio rei ka lų įga lio ti nės Cat he ri ne Ash ton at sto vas Mi­chae lis Man nas pa tvir ti no, kad ti­ki ma si pa žan gos.

„Mes su ta rė me ba lan džio 14 d. Stam bu le pra dė ti de ry bas, – sa­kė M.Man nas. – Ti ki mės, kad šis pir mas ra tas su kurs pa lan kią ap­lin ką konk re čiai pa žan gai. Mes, su pran ta ma, sie kia me tva raus pro ce so.“

Ira nas pa ra gi no pa sau li nes ga lias „bū ti są ži nin gas“ per de ry bas.

„Mes ti ki mės, kad vadinamosios P5+1 šalys prie de ry bų sta lo sės są­ži nin gai nu si tei ku sios, o mes ir­gi są ži nin gai siek si me, kad abi ša­lys pa siek tų abi pu siš kai nau din gą re zul ta tą“, – pa brė žė Ira no už sie­nio rei ka lų mi nist ras Ali Ak ba ras Sa le hi.

Tie sa, jis per spė jo, kad jei di­džio sios vals ty bės prieš de ry bas ke ti na kel ti išanks ti nes są ly gas, de ry bos nu trūks.

Pa sak jo, tiks las yra tas, kad „Ira­nas įgy tų sa vo tei ses, o P5+1 su ma­žin tų sa vo su si rū pi ni mą“ dėl Te he­ra no bran duo li nės pro gra mos.

„Są ly gų nu sta ty mas prieš su si ti­ki mą reikš su si ti ki mo pa bai gą. Tai yra be pras miš ka, nes nie kas iš de­ry bų na rių ne ke ti na priim ti ko kių nors są ly gų prieš de ry bas“, – sa­kė mi nist ras.

Iz rae lis, JAV ir kai ku rie Va šing­to no są jun gi nin kai nuo gąs tau­ja, kad Ira no bran duo li nė pro gra­ma yra prie dan ga su si kur ti ato mi nį gink lą, ta čiau Te he ra nas to kius įta­ri mus griež tai at me ta.

JAV ir Iz rae lis net gra si na su­reng ti ata kas prieš Ira no bran duo­li nius ob jek tus, jei ne su ta ri mų su šii tiš ka res pub li ka ne pa vyk tų iš­spręs ti dip lo ma ti nė mis prie mo­nė mis.

„Reu ters“, BNS inf.

De ry bos dėl bran duo li nės pro gra mos

Są ly gų nu sta ty mas prieš su si ti ki mą reikš su si ti ki mo pa­bai gą.

12

pasaulis

antraDIEnIS, balanDžIo 10, 2012

diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Sep ty nio lik ta sis tarp tau ti nis ki no fes ti va lis „Ki no pa va sa ris“ pa sie­kė lan ko mu mo re kor dą – šie met fes ti va lio sean sus ap lan kė per 70 tūkst. žiū ro vų.

„Per 70 tūkst. tai tik rai, nes pa gal bi lie tų par da vi mą da bar tik rai yra ko kiais 7 ar 8 tūkst. dau giau nei per nai. Tai nau jas re kor das, ku­rio vi sai ne si ti kė jau. To kie re zul­ta tai la bai ge rai nu tei kia, va di na­si, rei kia dirb ti ir to liau, žmo nėms rei kia to kio ki no, to kių ren gi nių“, – BNS sa kė „Ki no pa va sa rio“ di­rek to rė Vi da Ra maš kie nė.

Anot fes ti va lio va do vės, tai dar nė ra ga lu ti niai re zul ta tai, nes dar neaps kai čiuo ta, kiek žiū ro vų Vil­niu je pri trau kė pa pil do mi po­pu lia riau sių fil mų sean sai, kiek

žiū ro vų fil mus žiū rė jo Kau ne. Praė ju sį sa vait ga lį „Ki no pa va sa­rio“ fil mai dar bu vo ro do mi Šiau­liuo se, Pa ne vė žy je ir Klai pė do je.

Pub li kos sim pa ti jų pri zą pel nė pran cū zų ko me di ja „Ne lie čia mie­ji“. Pa sak V.Ra maš kie nės, tai ne­bu vo di džiu lė staig me na, nes tai „to bu lai pa da ry tas fil mas, ku ris ga li su do min ti di de lę gru pę žmo­nių“, su jun gian tis tiek dra mą, tiek ko me di ją. Taip pat po pu lia riau sių są ra še at si dū rė ka na die čių „Café de Flo re“ ir bri tų „Gė da“.

Anot fes ti va lio va do vės, ma lo­niai nu tei kė bri tų fil mo „Pa šė lęs Bi las“ priė mi mas, ku rį re ži sa vo Dex te ris Flet che ris, teat ro re ži­sie rės Da lios Ibel haup tai tės su­tuok ti nis. Ji pa sa ko jo, kad ti kė jo si dau giau žmo nių ru sų fil me „Je le­

na“. V.Ra maš kie nė tvir ti no, kad jau nuo pat pir mų die nų po fes­ti va lio im ta si dar bų ki tiems me­tams.

„Mes jau nuo pat pir mos die­nos po fes ti va lio su si tin ka me su par tne riais, ko man dos su si tin ka at ski ro mis gru pė mis. Pir miau sia tu ri me pa si da ry ti sa vas iš va das. Ka nuo se (šie met Ka nų ki no fes ti­va lis vyks ge gu žės ant ro je pu sė­je – BNS past.) pra de da me nau ją ra tą. Ten yra nu ma ty ta la bai daug su si ti ki mų su par tne riais iš tarp­tau ti nių or ga ni za ci jų, su pla tin­to jais, at sto vais iš ki tų fes ti va lių. Ka nuo se pa de da me pa grin dą fil­mų pro gra mos pa si rin ki mo po­žiū riu“, – pa sa ko jo „Ki no pa va­sa rio“ di rek to rė.

VD, BNS inf.

Re kor di nis „Ki no pa va sa ris“

Ug nė Ka ra liū nai tėu.karaliunaite@diena.lt

„Me ni nin kai yra la bai vie ni ši, aš – ne išim tis“, – pri si pa ži no „Fai ry­ta le“ dai nos au to rius, už ka ria vęs dau ge lio Eu ro pos mer gi nų šir dis. Vai ki nas tei gė, kad šiuo me tu ne­tu ri ko man dos, ku ri su juo ke liau­tų po kon cer tus, ta čiau džiaugs mo jam už ten ka kon cer tuo se žiū rint į su si rin ku sių jų šyp se nas.

Kla si ki nę mu zi ką stu di juo jan tis A.Ry ba kas at vi ra vo, kad, praė jus tre jiems me tams po per ga lės „Eu­ro vi zi jo je“, jis šlo vės spin du liuo­se ne be si mau do. At li kė jas dir ba prie ne di de lių pro jek tų, kad ir to­liau ga lė tų įgy ven din ti sa vo pla­nus mu zi kos pa sau ly je.

Nor ve gi jo je gy ve nan tis bal ta­ru sių kil mės jau nuo lis šiuo me tu ger bė jus džiu gi na kon cer tuo da­mas Skan di na vi jos ša ly se, sla viš­ko je Eu ro pos da ly je.

„Ne ži nau, ar Lie tu vo je tu riu daug ger bė jų. Kol kas čia kon­cer ta vau tik vie ną kar tą, bet la bai džiau giuo si, kai esu pa kvie čia mas dai nuo ti ne di de lė je ša ly je“, – kal­bė jo dai ni nin kas. Ne se niai Ne pa­le ap si lan kęs mu zi kan tas ti ki no,

kad jam ma lo niau lan ky tis kul tū­riš kai ar ti mes nė se ša ly se nei eg­zo tiš ko se vals ty bė se. „Nu vy kęs ten su pran tu, kad esu to se ša ly se tik dėl to, jog tu riu pi ni gų ten nu­vyk ti, ta čiau kul tū ra man pa si ro­do sve ti ma, – pa sa ko jo vai ki nas. – Daug ge riau jau čiuo si Nor ve gi­jos kai my nė se.“

Ant rą kar tą į Lie tu vą at vy kęs dai ni nin kas sa kė, kad no rė tų la­biau įsi gi lin ti į lie tu viš ką kul tū rą. Spau dos kon fe ren ci jo je jau nuo lis klau si nė jo, ko kių lie tu viš kų tra­di ci nių pa tie ka lų jis ga lė tų pa ra­gau ti, ir nu spren dė iš ban dy ti ce­pe li nus.

Ve ly kų sek ma die nį A.Ry ba kas Vil niu je pra dė jo ra miai. Jau nuo­lio šei ma – or to dok sai. To dėl Ve­

ly kas švęs ti jis ža da vė liau su šei­ma Os le.

Sos ti nės sve čias, žur na lis tų pa klaus tas, kaip ver ti na šių me­tų Lie tu vos at sto vo „Eu ro vi zi jo­je“ Do na to Mont vy do dai ną, ne­sla pu ka vo: „Dai na nė ra ori gi na li, bet nie ka da ne ga li ži no ti, kaip jai pa si seks „Eu ro vi zi jo je“. Vo kie ti­jos at sto vės Le nos dai na „Sa tel li­te“ 2010 m. man ir gi ne pa si ro dė ori gi na li, bet mer gi na lai mė jo.“

Vai ki nas pra na ša vo, kad per ga­lę šių me tų tarp tau ti nia me dai­nų kon kur se ga li nu skin ti Ru si­jos mo čiu čių gru pė „Bu ra novs ki je Ba buš ki“.

„Ma nau, pa gy ros tu ri ati tek­ti ne tik dai nos kū rė jams bei pa­čioms at li kė joms, bet ir pro diu­se riams. Jų kon cep ci ja la bai stip ri. Ma nau, kad jiems ga li ati tek ti pir­mo ji vie ta.“

Pa siil gę A.Ry ba ko bal so lie tu­viai vai ki no pa si ro dy mą ga lė jo ste bė ti sek ma die nio va ka rą pir­ma ja me LNK pro jek to „Lie tu vos bal sas“ fi na le. Ža vus jau nuo lis ant sce nos pa si ro dė su kon kur­so da ly ve – 17 me tų pa ne vė žie te Va le ri ja. Due tas at li ko eu ro vi zi nę A.Ry ba ko dai ną – „Fai ry ta le“.

A.Ry ba kas jau čia si vie ni šas

Sa vait ga lį Vil niu­je vie šė jo 2009 m. „Eu ro vi zi jos“ dai­nų kon kur so nu­ga lė to jas Alek­sand ras Ry ba kas. 25 me tų vai ki nas į Lie tu vą at ke lia vo vie nas ir nu spren­dė ap si sto ti ma ža­me jau kia me vieš­bu ty je sos ti nės cent re.

Kar je ra: �� kla�si�ki�nę�mu�zi�ką�stu�di�juo�jan�tis�A.Ry�ba�kas�pri�si�pa�ži�no,�kad,�praė�jus�tre�jiems�me�tams�po�per�ga�lės�„Eu�ro�vi�zi�jo�je“,�jis�šlo�vės�spin­du�liuo�se�ne�be�si�mau�do.� � Si�mo�no�Švit�ros�nuo�tr.

La bai džiau giuo si, kai esu pa kvie čia­mas dai nuo ti ne di de­lė je ša ly je.

Alek sand ras Ry ba kas:

13

menas ir pramogos

antraDIEnIS, balanDžIo 10, 2012

„Vilniaus diena“ rekomenduoja

14

menas ir pramogos

H.kun čiaus kū ry bos Va ka rasVil niu je ren gia mas ra šy to jo Her kaus Kun čiaus kū ry bos va ka ras. Šis ren gi nys yra cik lo „Pro zos die nos“ da lis. Kar tu su au to riu mi va ka re da ly­vaus ra šy to jai Al vy das Šle pi kas ir Lai man tas Jo nu šys.

nuo ma mu tųiki per lųMe no ger bė jų lau kia iš skir ti nis įvy kis – po 6 me­tų ty los Si gi tas Vir pi lai tis pri sta to il gai lauk tą nau jau sių ju ve ly ri kos kū ri nių ko lek ci ją „Ma mu­to kau las ir per lai“. Puo ta akims ir min tims ga ran­tuo ta.

jau nų jų mu zi kan tų kon cer tasVil niu je vyks penk to jo res pub li ki nio jau nų jų at­li kė jų ir dai li nin kų fes ti va lio­kon kur so lau rea tų kon cer tas. Da ly vaus at li kė jai iš Vil niaus „Ąžuo­liu ko“ mu zi kos mo kyk los , Vie vio me no mo kyk­los ir ki tų įstai gų.

j.mil ti nio teat ro gast ro lėsVil niu je sve čiuo ja si Juo zo Mil ti nio dra mos teat­ras. Pa ne vė žie čiai sos ti nės pub li kai pri sta tys daug ži niask lai dos ir vi suo me nės dė me sio su­lau ku sį Ro lan do Au gus ti no A. re ži suo tą spek tak­lį „Ha na na, kel kis ir eik“.

me ni nin kų spie čius„Spie čius“ – taip pa va din ta ta py bi nių mi nia tiū rų pa ro da, ku rio je sa vo dar bus pri sta to net 20 me ni nin kų. Pa ro do je žiū ro vai tu rės ga li my bę iš vys ti įvai riau sias ta py bi nio spie ti mo si for mas ir ga li­my bes, skir tin gas iš raiš kos prie mo nes, mo ty vus ir idė jas, ku rios kaip ir bi čių šei mo je su da ro ne da lijamą vi su mą.

Kur? Ga le ri jo je-stu di jo je RA, Pran ciš ko nų g. 9.Ka da? Ba lan džio 12–gegužės 16 d. KieK? Ne mo ka mai.

gy Va elekt ro ni kaJau ant rus me tus iš ei lės vyks di džiu lis va ka rė lis pa va di ni mu „Di­vi sion 42“, skir tas gy vai elekt ro ni nei mu zi kai. Ta pro ga į Lie tu vą at vyks ta du kul ti niai dubs tep ir dra men bei so mu zi kos ko lek ty­vai iš Da ni jos – C.A.R.T. bei „Pri me ti me Mas si ve“. Jie tik rai pri vers šėl ti šo kių aikš te lė je.

Kur? Me nų fab ri ke „Lof tas“, Švit ri gai los g. 29.Ka da? Ba lan džio 21 d. 21 val. KieK? 17 li tų.

pro jek tas „jū ra miš ke“Nau jo jo mu zi ki nio pro jek to „Jū ra miš ke“, ty ri nė jan čio kom po zi to­riaus Mi ka lo jaus Kons tan ti no Čiur lio nio kū ry bi nį pa li ki mą, au to­riai yra ži no mi Lie tu vos me ni nin kai – pia nis tas Pet ras Ge niu šas ir sak so fo ni nin kas Liu das Moc kū nas. M.K.Čiur lio nio kū ry ba jiems – at spir tis mu zi ki niuo se ieš ko ji muo se.

Kur? Kon cer tų sa lė je „Pia no.lt“, Tra kų g. 9.Ka da? Ba lan džio 27 d. 19 val. KieK? 43 li tai.

Kur? Ra šy to jų klu be, K.Sir vy do g. 6. Ka da? Ba-lan džio 11 d. 17.30 val. KieK? Ne mo ka mai.

Kur? Ga le ri jo je „Me no ni ša“, J.Ba sa na vi čiaus g. 1. Ka da? Ba lan džio 12–gegužės 12 d. KieK? Ne mo ka mai.

Kur? S.Vai niū no na muo se, A.Goš tau to g. 2.Ka da? Ba lan džio 11 d. 18 val. KieK? Ne mo ka mai.

Kur? Keis tuo lių teat re, Lais vės pr. 60.Ka da? Šian dien 19 val. KieK? 25–35 li tai.

tV programa

LTV6.00 Labas rytas.9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k).10.00 „Ryto suktinis“ su Zita Kelmickaite (k).11.00 „Ant svarstyklių“. Tiesioginė Lietuvos

radijo laida.12.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas

(lenkų k.).12.15 Mūsų dienos – kaip šventė (k).13.45 Stilius (k).14.50 Žinios.15.10 „Komisaras Reksas“ (N-7).16.00 „Meilės skonis“.17.05 „Senis“ (N-7).18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.).18.35, 21.05 Sportas. Orai.18.45 Ypatingas atvejis.19.20 „Forsaitų saga“ (5) (N-7).20.25, 22.10 Loterija „Perlas“.20.30 Panorama.20.55 Verslas.21.00 Kultūra.21.15 Dienos tema.21.30 Europos vidury.22.15 Pinigų karta.23.15 Vakaro žinios. Orai.23.30 „Senis“ (N-7) (k).

LNK6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė

Dora“.6.50 „Tomas ir Džeris“ (k).7.20 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (k).7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (5) (N-7) (k).

8.50 24 valandos (N-7).9.40 Mano vyras gali (k). 11.35 Nuotykių komedija „Baltoji dykumos

saulė“ (Rusija, 1969 m.) (N-7) (k).13.10 „Nickelodeon“ valanda. iKarli“.13.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“.14.10 „Vaikų „Warner Bros.“ „Tomas ir Džeris“.14.40 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (6) (N-7).15.40 „Langai III“ (N-7).16.40 24 valandos (N-7).17.40 Būk mano meile! (N-7).18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14, 22.19 Sportas. Orai. 19.19 Abipus sienos.20.25 Neišgalvoti gyvenimai (N-7).21.00 KK2 (N-7).21.30 Dviračio šou.22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7).22.35 Kriminalinis trileris „Ant bedugnės

krašto“ (JAV, 1984 m.) (N-14).1.00 „Teisingumo vykdytojas“ (N-7).1.55 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo

motyvai“ (N-7).

TV36.40 Teleparduotuvė. 6.55, 15.10 „Simpsonai“.7.55 „Svotai“.9.00 „Meilės sūkuryje“.10.05 „Moterys meluoja geriau“.11.00 Komedija „Ponia Dautfajė“ (JAV,

1993 m.).13.40 „Būrys“ (3).14.10 „Ančiukų istorijos“.

14.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (6).15.40 „Likimo galia“.16.40 „Meilės triumfas“.17.40 Ką manai?18.35 Susitikime virtuvėje.18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Naisių vasara“.19.40 Prieš srovę.20.30 Nuodėmių dešimtukas.21.00 „Vyno kelias“.21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Pabėgimo karaliai“.23.00 „Geri vyrukai“.0.00 „Melo teorija“.1.00 „Kalėjimo bėgliai“.

BTV6.30 Televitrina.7.00 Žinios (k).7.25 „Tylos riba“ (N-7) (k).8.00 Lietuvos žinių tyrimas (N-7) (k).9.00 Sekmadienio rytas (k).10.00 „Margoša: moterimi negimstama“.11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“.11.30 „Gyvenimo spalvos“ (k).12.30 Išbandymai Zambijoje (N-7) (k).13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k).14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7).15.30 „Amerikos talentai“.16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7).17.30 „Auksarankiai“ (N-7) (k).

18.00 Žinios. Sportas. Orai.18.25 „Galileo: norintiems žinoti“.19.00 Lietuvos žinių tyrimas (N-7).20.00 Žinios. Verslas. Sportas. 20.23 Orai.20.25 „Nerealu!“21.00 „Daktaras Tyrsa“ (N-7). 22.00 „Spartakas. Arenos dievai“ (N-14). 23.05 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k).0.05 „Galileo: norintiems žinoti“ (k).0.35 „Autofanai“ (k).1.05 „Bamba“. Interaktyvus šou

suaugusiesiems (S).

LieTuVos ryTo TV6.14, 13.00 TV parduotuvė.6.30 Ryto reporteris.7.55, 14.30 Negaliu tylėti.8.55 „Sodo detektyvės“ (N-7).10.00, 18.20 Super L.T.10.35 Šiandien kimba.11.05 Gongo Gangas.12.00 Lietuvos diena. 13.30 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.15.30 „Padūkėlis Eliotas“.15.45, 16.10 Dok. f. „Paskutinė Pompėjos

diena“ (N-7).16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai.17.20 Lietuva tiesiogiai.19.00 VTB jungtinės lygos atkrintamosios

rungtynės. Vilniaus „Lietuvos rytas“ (Lietuva)– „Nižnij Novgorod“ (Rusija). Tiesioginė transliacija iš Vilniaus. Per pertrauką – Žinios.

21.00 Reporteris.

21.52 Orai.21.55 VTB jungtinės lygos atkrintamosios

rungtynės. Kauno „Žalgiris“ (Lietuva)–Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“ (Rusija). Transliacija iš Kauno.

23.55 Reporteris. 0.47 Orai.0.50 Dok. f. „Paskutinė Pompėjos diena“

(N-7).

sPorT19.00 Televitrina.10.00 Olimpinės žaidynės.10.15 Italijos „Serie A“ lyga. „Cagliari“–Milano

„Inter“.12.00 Italijos „Serie A“ lyga. Romos

„Lazio“–Neapolio „Napoli“.13.45 VTB vieningoji lyga. Krasnodaro

„Lokomotiv-Kuban“–Kauno „Žalgiris“.15.30 Lietuvos krepšinio lyga. Kauno

„Žalgiris“–Vilniaus „Lietuvos rytas“.17.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Caja

Laboral“–Madrido „Real“.19.00 Žinios +.19.10 VTB vieningoji lyga. Kauno „Žalgiris“–

Krasnodaro „Lokomotiv–Kuban“ (per pertrauką – Žinios+).

21.15 Sporto metraštis.21.25 Olimpinės žaidynės.21.40 Italijos „Serie A“ lyga.

„Chievo“–„Milan“. Tiesioginė transliacija (per pertrauką – Žinios+).

23.40 VTB vieningoji lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas“–„Nižnij Novgorod“.

LTV 15.10 val. LNK 17.40 val. TV3 21.00 val. BTV 20.25 val. LieTuVos ryTo TV 21.55 val.

15

skelbimaiantradienis, balandžio 10, 2012

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659skelbimai@vilniausdiena.lt

Darbo vieta Vilnius

Darbo pobūdis: ■ reklamos projektų / paslaugų rengimas, pardavimas ir koordinavimas;

■ asmeninių pardavimų planavimas, vykdymas, analizė;■ ilgalaikių ryšių su verslo klientais palaikymas, naujų

paieška, derybos;■ rinkos analizė, pasiūlymų teikimas.

Reikalavimai: ■ aukštasis išsilavinimas;■ daugiau nei 2 metų sėkminga darbo patirtis parda-

vimo srityje;■ orientacija į rezultatą, komunikabilumas, atsakingu-

mas, analitinis mąstymas;■ puikūs bendravimo, derybų įgūdžiai, kūrybingumas;■ geros anglų ir rusų kalbos žinios, geri darbo kompiute-

riu įgūdžiai;■ darbo patirtis leidyboje ar žiniasklaidoje būtų

pranašumas;■ vairuotojo pažymėjimas, nuosavas automobilis.

Įmonė siūlo: ■ įdomų ir atsakingą darbą;■ galimybę realizuoti idėjas ir su komanda siekti aukštų

rezultatų;■ konkurencingą atlygį, susijusį su darbo rezultatais,

motyvacines priemones;■ visas socialines garantijas.

Šiuo metu ieškome

Vilniaus regiono ParDaViMo VaDYBininKo(-Ės)

Motyvacinį laišką ir gyvenimo aprašymą (CV) lietuvių kalba su nuoroda „Vilniaus regiono pardavimo vadybininkas“ siųskite e. pašto

adresu: m.rakauskiene@vilniausdiena.lt.Konfidencialumą garantuojame.

Informuosime tik atrinktus kandidatus.

Darbo vieta Vilnius

Darbo pobūdis: ■ kurti reklamos maketus; kurti įvairaus pobūdžio leidinių dizainą; maketuoti įvairaus pobūdžio leidinius.

Reikalavimai: ■ aukštasis išsilavinimas;■ daugiau nei 3 metų darbo patirtis;■ puikūs darbo įgūdžiai ADOBE InDesign, ADOBE

Photoshop, ADOBE Illustrator, COREL Draw, ADOBE Flash programomis;

■ kompozicijos suvokimas ir sukūrimas.■ darbo patirtis spausdinimo ar leidybos srityje.

Įmonė siūlo: ■ įdomų ir atsakingą darbą;■ galimybę realizuoti idėjas ir su komanda siekti

aukštų rezultatų;■ konkurencingą atlygį, susijusį su darbo rezul-

tatais, motyvacines priemones;■ visas socialines garantijas.

Šiuo metu ieškome

Vyriausiojo dizainerio(-ės)

Skelbimas galioja iki 2012 04 23.

Motyvacinį laišką ir gyvenimo aprašymą (CV) lietuvių kalba su nuoroda „Vyriausiasis dizaineris“ siųskite e. pašto adresu:

m.rakauskiene@vilniausdiena.lt.Konfidencialumą garantuojame.

Informuosime tik atrinktus kandidatus.

Karščiausi Kelionių pasiūlymaiKelionių organizatorius

A.Vienuolio g. 6, LT–01104 VilniusTel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt

AKCIJA KELTŲ BILIETAMS IŠ KLAIPĖDOS 2 KELEIVIAI + AUTOMOBILIS tik 380 Lt! Į kainą įskaičiuotos dvi sėdimos vietos ir vieta automobiliui. Keltų linijos: Klaipėda–Kylis, Klaipėda–Zas-nicas, Klaipėda–KarlshamnasKAJUTĖ + AUTOMOBILIS tik 800 Lt! Į kainą įskaičiuota kajutė (1–4 asm.) ir vieta auto-mobiliui.

Keltų linijos: Klaipėda–Kylis, Klaipėda–KarlshamnasPapildomos sąlygos:• Automobilio aukštis turi būti iki 1,85 m • Bilietai ne rezervuojami, o parduodami iš karto.• Bilietai nekeičiami ir negrąžinami.• Bilietų kiekis kiekviename reise ribotas. • Akcijos galioja kelionėms keltu iki 2012 06 20.

siūlo darbą Statybos įmonei reikalingi fasado meistrai dirbti Rusijoje. Geras atlyginimas. Tel. 8 685 19 687.

939270

Terminuotam darbui Vilniuje reikalingi pa-galbiniai (-ės) darbuotojai (-os) gamyboje. Darbas prie technologinių įrengimų, pro-dukcijos paruošimas pakavimui, darbas pa-mainomis, slankiuoju grafiku. Registruotis darbo dienomis 9-16 val. tel. 8 682 26 674, 8 663 60 578.

935632

paslaugosTechnikos remontoSKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenau-dojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę tech-niką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.

935278

Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vil-niuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.

933615

TransportoUAB „Kraustymo komanda” – profesiona-lios kraustymo paslaugos įmonėms ir gy-ventojams. Tel. 8 618 77 600; www.kraus-tymokomanda.lt.

918418

KelioniųIš/į Londoną saugiai, greitai vežame siun-tinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informaci-ja – www.lietuvalondonas.com.

937758

KitosRemontuojame ir montuojame santech-niką, nuotekų šalinimo, vandens, šildymo vamzdynus ir įrenginius bei elektros ener-gijos vidaus sistemas. Tel. 8 698 11 905.

936924

Atėnai +14Berlynas +16Brazilija +26Briuselis +12Dublinas +11Kairas +27Keiptaunas +22Kopenhaga +10

Londonas +13Madridas +20Maskva +4Minskas +6Niujorkas +13Oslas +7Paryžius +14Pekinas +18

Praha +13Ryga +9Roma +17Sidnėjus +19Talinas +8Tel Avivas +25Tokijas +17Varšuva +11

Saulė teka 6.28Saulė leidžiasi 20.13Dienos ilgumas 13.45Mėnulis (pilnatis) teka 1.32Mėnulis leidžiasi 8.14

101-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 265 dienos.Saulė Avino ženkle.

VardaiPasaulyje

Marijampolė

Tauragė

+8

+9

Vilnius+7

Alytus+7

Kaunas+8

Utena+6

Panevėžys

+7ŠiauliaiTelšiai

+7

Klaipėda+9

Vėjas2–10 m/s

Šiandien, balandžio 10 d.

horoskoPai

Orai Lietuvoje orai po truputį šils, bus sau-sa. Šiandien bus gana vėjuota, oras sušils iki 7–9 laipsnių. Trečiadienį bus dar šilčiau: naktį nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos, dieną bus 8–11 laipsnių šilumos.

orai VilniujeŠiandien Rytas Diena Vakaras Naktis Vėjas (m/s)

Mir ti na la Vi na

trečiadienį

ketVirtadienį

–3+7–1 –1

–1+80 +3

+5+140 +6

3

4

1

1847 m. gimė žurnalis-tas ir leidėjas, Pulitzerio premijos įkūrėjas Jose-phas Pulitzeris.1911 m. mirė kompozito-rius, dailininkas Mikalo-jus Konstantinas Čiur-lionis.1912 m. iš Sautamptono uosto Anglijoje išplaukė „Titanikas“.1932 m. gimė egiptiečių aktorius Omaras Shari-fas.1949 m. gimė operos dainininkas, muzikos pedagogas Vladimiras Prudnikovas.

1951 m. gimė amerikie-čių aktorius Stevenas Seagalas.1976 m. gimė daininin-kas, kompozitorius, pro-diuseris Linas Adomaitis.1981 m. gimė amerikie-čių aktorius Michaelas Pittas.1988 m. gimė amerikie-čių aktorius Haley Joelis Osmentas.2010 m. lėktuvo katas-trofoje Smolenske žuvo Lenkijos prezidentas Le-chas Kaczyńskis ir kiti su juo skridę aukšti Len-kijos asmenys.

datos (balandžio 10 d.)

aVinas (03 21–04 20). Naujo ci-klo pradžia. Leiskite sau šiek tiek

papramogauti, pasimėgauti gyveni-mu. Pasistenkite atrasti laiko dvasi-niam tobulėjimui.

jautis (04 21–05 20). Būsite neį-prastos nuotaikos, iš naujo per-

vertinsite savo pažiūras ir vertybes. Galite susižavėti ar net įsimylėti kitą žmogų, bet pasistenkite neįskaudinti seno draugo.

dVyniai (05 21–06 21). Tinka-mas laikas apmąstyti seniai pa-

rengtus planus ir juos įgyvendinti. Gal-būt jums bus pasiūlytas naujas darbas ar galimybė palypėti karjeros laipteliu. Tikėkite savo jėgomis – beveik viskas jums bus pasiekiama ir įmanoma.

Vėžys (06 22–07 22). Bus sunku susikaupti, gali kilti netinkamų,

klaidinančių minčių. Tai sunkus ir emo-cionalus laikas, galimi kivirčai su vyres-niais ir autoritetingais žmonėmis.

liūtas (07 23–08 23). Būsite sva-jingas, sieksite atitrūkti nuo savo

darbų ir rūpesčių. Bet svajodamas ne-pamirškite realių įsipareigojimų. Pa-lanki diena dirbti komandinį darbą.

Mergelė (08 24–09 23). Koks nors netikėtas įvykis gali visiškai

pakeisti jūsų požiūrį į vertybes. Tinka-mas laikas atsipalaiduoti ir pasimėgau-ti gyvenimu, bet nepamirškite, kad vi-dinis tobulėjimas taip pat svarbus.

sVarstyklės (09 24–10 23). Susidursite su žmogumi, kurio

planai nesiderins su jūsų idėjomis. Bandysite kovoti ir priešintis to žmo-gaus veiksmams. Stabtelkite ir pamąs-tykite – spaudimas šiandien nepadės.

skorPionas (10 24–11 22). Gali-mi emocijų protrūkiai, ypač ben-

draujant su jaunesniais žmonėmis. Psi-chologinis spaudimas gali sugadinti santykius su aplinkiniais. Jei laiku to nesuvoksite, iškils nemažai nenuma-tytų situacijų.

Šaulys (11 23–12 21). Esate įsitem-pęs ir šiek tiek irzlus, o tai gali tap-

ti nesutarimų su aplinkiniais priežasti-mi. Todėl daugiau laiko praleiskite vie-numoje ir venkite konfliktų.

ožiaragis (12 22–01 20). Teigia-mai vertinsite savo padėtį. Bus

malonu padėti aplinkiniams. Nesidro-vėkite savo minčių bei darbų.

Vandenis (01 21–02 19). Galite lengvai suklysti, nes būsite kupi-

nas nerealių svajonių. Dėl to gali nu-kentėti artimi žmonės. Savo fantazijas išliekite rašydamas, piešdamas ar ki-taip kurdamas. Jokiu būdu nereikalau-kite iš artimųjų, kad jie įgyvendintų jū-sų vaizduotės reginius.

žuVys (02 20–03 20). Seksis ieš-koti savo idealo ir siekti svajo-

nės. Sėkmingas bendradarbiavimas turės teigiamos įtakos jūsų karjerai, ga-lite pasirašyti svarbią sutartį, užmegz-ti kontaktus su verslo partneriais.

Spręsk ite k r yž ia žo -dį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės lau-kelius ir laimėkite savai-tės prizą. Savaitės nuga-lėtojas bus išrinktas lote-rijos būdu iš visų teisin-gai atsakiusių. Teisin-gus atsakymus galima pateikti iki penktadie-nio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinu-te numeriu 1337. Siųsda-mi žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽ-DUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su

teisingu atsakymu at-neškite į „Vilniaus die-nos“ redakciją Labda- rių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, balandžio 17 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

+7

Agna, Apolonijus, Karijotas, Margarita, Matilda, Mintautas

PrizasŠią savaitę laimėkite Viktoro Suvorovo knygą „Gyvatėdis“

1

2 3 4 5 6 7 8 9 10 11

Pa kis ta ne, Kaš my ro re gio ne, snie go la vi-na pra žu dė ma žiau siai 100 pa kis ta nie-čių ka rių. Pa sak tar ny bų, la vi na už griu-vo ka riuo me nės šta bo būs ti nę. Kaip sa-kė ka riuo me nės at sto vas ge ne ro las ma-jo ras At ha ras Ab ba sas, ba zė je bu vo dis-lo kuo ta 117 ka rių. Mu sul mo nų gy ve na-

mas Kaš my ras yra In di jos ir Pa kis ta no prie šiš ku mo ži di nys – dėl jo ki lo du iš tri-jų ka rų tarp šių vals ty bių. Tie sa, anot ka-ro spe cia lis tų, at šiau rus kli ma tas ir daž-nos la vi nos nu si ne ša dau giau ka rių gy-vy bių ne gu ka ri niai su si rė mi mai.

„Reu ters“, BNS inf., AFP nuo tr.