lietuva 8p. pasaulis 10p. ekonomika 9p.

Imig­ran­tai­­iš­Af­ri­kos­­ir­Azi­jos­­at­ra­do­­

nau­jų­ke­lių­­į­Eu­ro­pą.

Šal­tis­kei­čia­­pir­kė­jų­įpro­čius:­­bū­ti­niau­sių­pro­duk­tų­­daž­niau­nei­­pa­pras­tai­įsi­gy­ja­ma­­e.­par­duo­tu­vė­se.

„Ki to va rian to tie siog nė ra. Mū sų vie ta – olim pia do je“, –

Dienos citata

16p.

Už ba dą bai ses nis tik žmo gus

Vis­kas,­ko­ne­ži­no­jo­te­apie­snie­gą,­bet­ne­drį­so­te­pa­klaus­ti.

32p.

Degantį Pa žais lį išgel bė tų vie nuo lės su ge sin tu vais?Pa žais lio baž ny čia ir vie nuo ly nas su ver tin gais me no še­dev rais yra dar ma­žiau ap sau go ti nuo gais rų nei ki tas ba­ro ko per las – Ty tu­vė nų šven to vė. Prie Pažaislio ansamblio pa sta tų net ne ga lė­tų pri va žiuo ti ug­nia ge siai.

­nea­be­jo­ja­krep­ši­nin­kas­Li­nas­Klei­za.

k.Šaulio tikėjimas Dievu ir tauta 30p.

Vasario 4, 2012Nr. 29 (19588)Kaunodiena.lt2,50 Lt

Šeštadienio

Dėl­puo­ta­vi­mo­vals­ty­bės­­įstai­go­se­­lė­bau­to­jai­­at­si­per­ka­­švel­nio­mis­baus­mė­mis.

Mėgs tan tie ji va sa rą le sin ti gul bes šian dien pri va lė tų su grįž ti pas bal­tą sias gra žuo les. Ne tuš čio mis – su mai šais grū dų ar ba to nais. Šal čiau­sią žie mos sa vait ga lį joms ypač rei­kia kau nie čių pa gal bos.

Ar lau ki niams gy vū nams tu rime pa dė ti mes visi? Juk yra pro fe sio­na lų gam ti nin kų – te si rū pi na jie. „Kiek vie no mū sų pa gal ba rei ka­lin ga“, – sa ko or ni to lo gas Ju lius Mor kū nas. Dien raš čio po rta lo fo ru me ap si lan kęs Lie tu vos or­ni to lo gų ir Gy vū nų glo bos drau­gi jų na rys pa tei kė ne vie ną pa­ta ri mą, kaip de ra gel bė ti žie mos ba dą ken čian čius spar nuo čius, ir pri mi nė: paukš čių ne va lia pa­mirš ti ne tik žie mą, glo bo ti bū­ti na vi sus – ne tik gra­žuo les gul bes. 6

sau lius tvir bu tass.tvirbutas@kaunodiena.lt

Ug nia ge siai bū tų be jė giaiLie tu vo je yra tik du ba ro ki niai baž­ny čių ir vie nuo ly nų an samb liai – Ty tu vė nuo se ir Kau ne, Pa žais ly­je. Jie – vie ni įspū din giau sių šio sti liaus pa mink lų vi so je Šiau rės ir Ry tų Eu ro po je. Ty tu vė nuo se ne se­niai res tau ruo tas vie nuo ly nas nu­ken tė jo nuo gais ro, pra ras ta daug ver ty bių.

Po šios tra ge di jos pa vel do sau gi­nin kai gar siai pra bi lo ir apie prieš­gais ri nės sau gos trū ku mus, ku rių esa ma Pa žais ly je. To kie nuo gąs ta­vi mai ke lia vie nuo lių ka­zi mie rie čių nuo sta bą. 4 turtas: ­� kas­gaisro­atveju­išgelbėtų­vertingus­XVII­a.­drožinius,­puošiančius­Zakristijos­salę? To­mo­Ra­gi­nos­nuo­tr.

Oro kokybė KauneAnglies monoksidas (CO)Kietosios dalelės (KD

10)

Azoto dioksidas (NO2)mg/m35048

Nustatyta 24 val. ribinė vertė00 mg/m3100,57

Nustatyta 8 val. ribinė vertė0 mg/m320062

Nustatyta 1 val. ribinė vertė

Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai

2

miestas

Jo lan ta Rim ku tė

Kau no ra jo no me ras Va le ri jus Ma­kū nas pa skelb tas tre čiuo ju iš 60­ies Lie tu vos sa vi val dy bių me rų. „V.Ma kū nas ir anks tes niais me­tais pa tek da vo tarp tris de šim ties ge riau sių me rų, bet nie ka da iki šiol ne bu vo at si dū ręs net pir ma ja­me de šim tu ke“, – pa skel bė sa vait­raš tis „Vei das“.

– Įsi ver žė te į ge riau sių Lie tu­vos me tų tre je tą. Kaip ma no­te, ko kia to kio ver ti ni mų šuo­lio pa slap tis? – pa klau sė „Kau no die na“ V.Ma kū no.– Gal būt mū sų sėk mė ta, kad kiek įma no ma sten gia mės at si žvelg ti į Kau no ra jo no gy ven to jų lū kes čius ir po rei kius.

– Ko kie jie?– Po rei kių ir lū kes čių Kau no ra jo­no žmo nės, ži no ma, tu ri daug. At­sig ręž da mas į 2011­uo sius, api­bend rin da mas ga liu teig ti, kad prio ri te tas bu vo ra jo no ke liai, bend ruo me nės, ap lin kos ko ky bė, kon ku ren cin go že mės ūkio ska ti ni­mas, val dy mo efek ty vi ni mas. Di­džiau sias dė me sys bu vo ski ria mas švie ti mui, tu riz mui, van dent var­kai, so cia li nių pa slau gų, vers lo plėt rai. Per nai mū sų ra jo ne bu vo vyk do mi 103 in ves ti ci niai pro jek tai už 280,9 mln. li tų.

– Pra kal bo te apie pi ni gus. Koks bu vo praė ju sių me tų biu dže tas? Biu dže tai šiuo me tu Lie tu vo je,

re gis, yra vie nas opiau sių klau­si mų.– Mū sų 2011­ai siais pa tvir tin tas biu dže tas bu vo 149,5 mln. li tų pa­ja mų ir tiek pat iš lai dų. Me tų pa­bai go je paaiš kė jo, kad Kau no ra jo­no sa vi val dy bė ga vo 153,5 mln. li tų pa ja mų, ki taip ta riant, 4 mln. li­tų dau giau, nei pla na vo. Pa gal su­rink tas pa ja mas per nai bu vo me sep tin tie ji Lie tu vo je. 2010­ai siais – 12 vie to je, 2009 m. – 22, 2008 m. – 29 vie to je.

– Aki vaiz du, kad pa ja mos au go. Ar kaip nors ypa tin gai ska ti na­te vers lą?– Džiau giuo si, kad Kau no ra jo ne dau gė ja įmo nių ir dar bo vie tų. Sie­kiant kur ti ir iš sau go ti dar bo vie tas, kur ti vers lui pa lan kią ap lin ką, Kau­no ra jo ne nau jai stei gia mos įmo nės tre jiems me tams at lei džia mos nuo že mės ir vals ty bi nės že mės nuo mos bei ne kil no ja mo jo tur to mo kes čių. Šis spren di mas priim tas įmo nėms, ku rios įre gist ruos veik lą per dve­

jus me tus – nuo 2011 m. sau sio 1 d. iki 2012­ųjų pa bai gos. Mū sų iš kel­ta są ly ga – kad ne ma žiau kaip pu sę įmo nės dar buo to jų su da ry tų Kau no ra jo no gy ven to jai.

Jau ant rus me tus Kau no ra jo ne ga lio jo ma žiau sias – 120 li tų – pa­ja mų mo kes tis, įsi gi jus vers lo liu­di ji mą.

– Ren kant ge riau siuo sius iš 60­ies sa vi val dy bių va do vų bu vo at si žvel gia ma į tai, kaip jau čia­si kraš to gy ven to jai. Vie nas iš lak mu so po pie rė lių yra bend­ruo me nės. Ką ga lė tu mė te pa­sa ky ti apie jas Kau no ra jo ne?– Mū sų bend ruo me nė mis no riu ypač pa si džiaug ti – jos veik lios, ak ty vios, kū ry bin gos. Kau no ra jo no bend ruo me nės ne tik gau siai tei kia pa raiš kas, bet ir ne re tai lai mi pro­jek tus ir juos spar čiai įgy ven di na. Pir ma me kvie ti me pa gal LEA DER pro gra mą 6,6 mln. li tų fi nan sa vi­mas skir tas 15 Kau no ra jo no bend­ruo me nių pro jek tų, iš jų jau pa nau­do ta 4,6 mln. li tų.

– Bet tai ne reiš kia, kad Kau­no ra jo ne nė ra skurs tan čių jų ir alks tan čių jų, vie ni šų ir ap­leis tų.– Taip, ži no ma. To kių žmo nių yra vi so je Lie tu vo je. Sten gia mės jiems pa dė ti. La biau orien tuo ja mės į ne­sta cio na rias pa slau gas: die nos cent rus, lan ky mą na muo se. Įkur­tas Kri zių cent ras Gar lia vo je, jau vei kia Pa ra mos šei mai tar ny ba Do mei ka vo je, šie met veik lą Če kiš­kė je pra dės sa va ran kiš ko gy ve ni mo

na mai se ny vo am žiaus žmo nėms. Ra jo ne vei kia stip ri, daug pa slau­gų tei kian ti sa vi val dy bės biu dže ti­nė įstai ga – Kau no ra jo no so cia li­nių pa slau gų cent ras.

Rei kia nau jų pa tal pų vai kų glo­bos na mams Vil ki jo je ir Pa gy nė je, bū ti na mo der ni zuo ti Če kiš kės se­ne lių na mus. Net ru kus im si mės ir šių dar bų.

– Kau no ra jo nas tu ri ren gi nių, į ku riuos plūs ta vi sa Lie tu va. Bet juk kul tū ra – tai ne tik fes­ti va lis „Aka ci jų alė ja“? Ir ne tik su bur ta ko man da „Cho rų ka ruo se“.– Ži no ma, ne. Apie Kau no ra jo no kul tū ri nį gy ve ni mą ga lė čiau kal­bė ti il gai, bet, užuo t kal bė jęs, ver­čiau no rė čiau pa kvies ti da ly vau ti. Be je, kau nie čiai – dau ge lio ra jo no kul tū ros įvy kių sve čiai. Vis dėl to ant lau rų mie go ti nė ra ka da. Šie met lau kia Tu riz mo in for ma ci jos cent­ro ati da ry mas Rau dond va rio dva ro so dy bo je, baig si me pi lies at nau ji ni­mo dar bus, tę si me Liu čiū nų kul tū­ros cent ro, Rau dond va rio dva ro žir­gy no ir oran že ri jos re konst ruk ci ją.

– Vie na opiau sių ra jo nų bė dų – van den tie kis ir nuo te kų tink lai. Kaip se ka si Kau no ra jo nui?– Į van dent var kos pro jek tus ra jo­ne ke ti na ma in ves tuo ti per 40 mln. li tų. Bai gus pro jek tus Kar mė la vo je, Za pyš ky je, Ra mu čiuo se, Ne ve ro ny­se, Rau dond va ry je, Vil ki jo je ir ki to­se gy ven vie tė se, van den tie kio tink­lai Kau no ra jo ne pail gės 54 km, o nuo te kų – 83 km.

Pa gal su­rink tas pa ja mas per nai ta po me sep tin tie­ji Lie tu vo­je. 2010 m. bu vo­me 12 vie­to je.

šeštadienis, vasario 4, 2012

Tre čias iš še šias de šim ties

Re zul ta tas: �� Kau�no� ra�jo�no�me�ro�V.Ma�kū�no� rei�tin�go�šuo�lis�ap�stul�bi�no�Ge�riau�sio�me�ro�rin�ki�mų�or�ga�ni�za­to�rius.� Šarūno�Mažeikos�(BFL)�nuotr.

Man tas La pins kasm.lapinskas@kaunodiena.lt

At ro dė pa var gęsĮ teis mą K.Kriš čiū nas bu vo at vež­tas ge ro kai prieš po sė džio pra džią. Šį kar tą į teis mo sa lę ga lė jo pa tek­ti vi si no rin tie ji.

Stik li nia me su lai ky mo kam ba­rė ly je sto vin tis K.Kriš čiū nas kaip vi sa da šyp so jo si ir mo ja vo žur na­lis tams, ta čiau at ro dė pa var gęs, už si žel di nęs ne di de lę barz de lę.

„Teis mas, iš nag ri nė jęs skun dą, nu ta rė jį at mes ti. Su si pa ži nus su iki teis mi nio ty ri mo me džia ga, nu­spręs ta, kad įta ria ma sis ga li truk dy ti pro ce sui. Mo ty vai neatsk lei džia mi, nes tai yra iki teis mi nio ty ri mo me­džia ga“, – nu tar tį per skai tė Kau­no apy gar dos teis mo bau džia mų jų

by lų tei sė ja Dan guo lė Šiugž di ny tė.Pa sak tei sė jos, įta ri mas, kad

K.Kriš čiū nas ga li da ry ti ki tus nu­si kal ti mus lais vė je, ne pa sit vir ti no, ta čiau jis lie ka suim tas ki tu pa grin­du – dėl ga li mo truk dy mo ty ri mo pro ce sui ir po vei kio da ry mu ki­tiems as me nims.

Kau no apy gar dos pro ku ra tū ros at sto vė spau dai Vai da Ki birkš ty tė agen tū rai BNS sa kė, kad pro ku ra­tū ra svars tys, ar kreip tis į teis mą dėl kar do mo jo suė mi mo pra tę si mo.

Li ko su kon vo ju miPak laus tas, ar su pran ta nu tar tį, bu vęs vi ce me ras tars te lė jo, kad su­pran ta. Pers kai čius nu tar tį iš sa lės vi si da ly viai pa pra šy ti pa si ša lin ti – vi du je li ko tik įta ria ma sis K.Kriš­čiū nas ir po li ci jos kon vo jus.

Su lai ky tas K.Kriš čiū nas įta ria mas pikt nau džia vi mu tar ny ba. Po šiuo ter mi nu grei čiau siai sle pia si ke li ga­na ne di de li ne tei sė ti epi zo dai.

Ne pat vir tin tais duo me ni mis, jis „Au to mo bi lių sto vė ji mo aikš te­lių“ va do vui Al gi man tui Pui do kui nu me tė ap mo kė ti po rą au to mo bi­lio re mon to są skai tų. O Kau no ko­mu na li nio ir bu tų ūkio ge ne ra li nis

di rek to rius To mas Pil vi nis pa si­rū pi no, kad vi ce me ro au to mo bi­lis bū tų apau tas nau ju pa dan gų komp lek tu.

K.Kriš čiū nas taip pat pa si sten gė, kad už Kau no ko mu na li nio ir bu tų ūkio lė šas bū tų su re mon tuo tas jo vi suo me ni nės pa dė jė jos bu tas.

Ki ti jau lais vė jeKau no ta ry ba K.Kriš čiū ną at lei do iš vi ce me ro pa rei gų. Po li ti kas pa ts pa­ra šė atsistatydinimo pra šy mą, ta čiau nei gia jam pa reikš tus įta ri mus ir va­di na tai po li ti niu su si do ro ji mu.

Mė ne siui bu vęs suim tas „Au to­mo bi lių sto vė ji mo aikš te lių“ va do­vas Al gi man tas Pui do kas į lais vę pa leis tas anks čiau lai ko – praė ju­sį ket vir ta die nį.

Pro ku ro rų spren di mui įta kos esą tu rė jo įta ria mo jo svei ka tos būk lė. A.Pui do kas yra pa ty ręs ke lis in sul­tus, vy rą ka muo ja aukš tas krau jos­pū dis. Me di kų pa gal bos A.Pui do­kui pri rei kė ir tą dien, kai jis bu vo ve da mas į teis mą dėl suė mi mo.

Iš Spe cia lių jų ty ri mų tar ny bos (STT) su lai ky tų ke tu rių as me nų, K.Kriš čiū nas – vie nin te lis ne lais­vė je die nas lei džian tis įta ria ma sis.

K.Kriš čiū nas to liau lie ka be lan gė jeVa kar Kau no apy gar dos teis me spren dė si bu vu sio Kau no vi ce­me ro Kęs tu čio Kriš čiū no li ki mas. Pikt nau džia vi mu tar ny ba įta­ria mą po li ti ką teis mas pa li ko už gro tų. Ši nu tar tis – ga lu ti nė ir ne skun džia ma.

Ne rei ka lin gas: �� bu�vę�bend�ra�žy�giai�K.Kriš�čiū�ną�spau�džia�at�si�sa�ky�ti� ir�ta�ry�bos�na�rio�man�da�to.� � To�mo�Ra�gi�nos�nuo�tr.

Nusp ręs ta, kad įta­ria ma sis ga li truk­dy ti pro ce sui.

Dan guo lė Šiugž di ny tė:

3

miestas

Jolanta Rimkutė

Kalbėti galima ne apie viską „Jeigu paklausite NASA dirban-čios valytojos, ką ji veikia, atsa-kys, kad gamina erdvėlaivius. Taip ir mes“, – juokauja bendrovės „Ki-tron“ generalinis direktorius Min-daugas Šeštokas.

Erdvėlaivių kauniečiai negami-na. Kol kas. Tačiau čia lankosi tokių pasaulinių korporacijų, kaip „Vol-vo“, SAAB, „Bombardier“, „Hus-qvarna“, „Emerson“ ir daugelio ki-tų atstovai.

Populiariai kalbant, kaunie-čiai gamina elektronines smegenis naujos kartos įrengimams: trau-kiniams, medicininei įrangai, lai-vams. Ir ne tik.

M.Šeštokas užsimena, kad apie kai kuriuos klientus ir produktus yra įsipareigojęs nekalbėti. Tai – konfidencialu ir slapta.

Paslapties čia išties netrūksta. Ne viskas leidžiama užfiksuoti ir fotografui.

Fotografuoti draudžiama Jeigu skubate traukiniu iš Mančes-terio į Londoną, greičiausiai jį val-do Kaune pagamintos elektroninės plokštės. Kaip ir jūros dugno tyri-mams skirtą mokslinę įrangą ar lauko sąlygomis naudojamą reani-macijos aparatą.

Ne mažiau stebina ir mažoje raudonoje dėžutėje telpanti krau-jo tyrimo laboratorija. Pasirodo, ji atstoja gydytojo kabinetą ir ypač praverčia atokiose vietovėse, kur nėra medicinos įstaigų ir pacien-tus reikia ištirti vietoje. Pagamin-ta Kaune.

Prieš mūsų akis išpakuojamas ir tik šiais metais pasaulinei rinkai pristatytas „Husqvarna“ vejapjo-vė robotas, kuriai žmogaus pagal-ba nereikalinga: vasaros pradžio-je ją paleidus kieme, darbas tuo ir baigiasi. Visą sezoną ji pati pjau-na, smulkina žolę, pasikrauna, randa kur „pernakvoti“, aplen-kia kelyje pasitaikiusias kliūtis, o neatsargiai prilietus vaikui – išsi-jungia.

Netoliese guli metalinė dėžu-tė su „Volvo“ ženklu, o kiek toliau

jau pakuojamas eksportui paruoš-tas greitaeigio traukinio „protas“. Fotografas gali nevargti – fotogra-fuoti negalima.

Brangios paslaptysKaune įsikūrusioje gamykloje gimsta visiškai nauji, rinkoje dar nepristatyti ar net įslaptintiems projektams skirti produktai.

„Į naujas technologijas mū-sų klientai investuoja milijonus, tai ilgai laboratorijose kurta in-telektinė nuosavybė“, – pasako-ja M.Šeštokas, kurio vadovauja-mai įmonei patikėtos šios brangiai kainuojančios paslaptys.

Provokuojame. Bandome su-sitarti dėl kelių milijonų, kuriuos gautume pardavę naujausius klien-tų brėžinius. Sulaukiame tik nuo-širdaus juoko ir istorijos apie kul-tūrų skirtumus.

„Mūsų partneriai pasakojo apie derybas su Kinijos bendrove, ku-rios nutrūko net neprasidėjusios, – anekdotinę situaciją prisiminė įmonės vadovas. – Norėdami įro-dyti savo kompetenciją kinai pasi-gyrė galintys pagaminti ne tik elek-troninių plokščių, tačiau ir idealią japoniško televizoriaus kopiją, ku-rios neatskirsi nuo originalo.“

Pasaulinės kompanijos, kurios yra „Kitron“ užsakovai, lietuvių patikimumą vertina ne mažiau nei kompetenciją ar produktų kokybę. Švedija, Norvegija, Suomija, Vo-kietija, Prancūzija, Ispanija, Ita-

lija, JAV, Kanada, Brazilija, Korėja – tai tik kelios šalys, į kurias ke-liauja Kaune pagaminti elektroni-kos įrenginiai.

Kodėl kauniečiai, o ne kinai?„Konkurencija yra milžiniška. Šiandien iš visų įmonių tikima-si kokybės, tikslumo ir atsakomy-bės – tuo jau nieko nebenuste-binsi. Žemesnė kaina šioje rinkoje taip pat nėra lemiamas faktorius“, – sako M.Šeštokas.

Jo teigimu, didžiausias kauniečių privalumas – aukštos kvalifikacijos darbuotojai, aktyviai dalyvaujantys kuriant naują produktą.

„Prie projektų dirba įvairių sričių specialistų komandos, kurios vei-kia lyg savarankiškos laboratorijos. Išanalizavę užsakymą mes galime pasiūlyti inžinerinius patobulini-mus, kurie mūsų klientams suma-žins būsimos masinės gamybos iš-laidas. Esame kur kas daugiau nei pigūs gamintojai iš Kinijos“, – kal-ba M.Šeštokas.

Vos su 30 darbuotojų veiklą pra-dėjusi bendrovė šiandien turi be-veik 400 specialistų ir yra viena didžiausių bei moderniausių elek-tronikos produktų gamintoja Ry-tų Europoje. Nišą pasaulinėje rin-koje atradusi įmonė remiasi ne tik buvusios Kauno radijo gamyklos darbuotojais, bet ir jaunosios kar-tos specialistais, išsilavinimą ga-vusiais Lietuvos ir užsienio uni-versitetuose.

Vis dėlto kiekvienas jų priva-lo baigti ir „Kitron“ universitetą. „Kiekvienos grandies specialistui prireikia mažiausiai metų, kad ga-lėtų pradėti dirbti savarankiškai, – neslėpė vadovas. – Mokymus ren-giame tiek įmonėje, tiek užsienyje, kur supažindiname su naujausio-mis technologijomis ir rinkos ten-dencijomis.“

Patys naujausi įrenginiai M.Šeštoko teigimu, sėkmingai įmonės veiklai ne mažiau svarbios ir investicijos. Vien 2011-aisiais į technologijas įmonė investavo 7 mln. litų. Naujas modernus pa-viršinio montavimo įrenginys per vieną minutę atlieka daugiau kaip tūkstantį operacijų.

„Inovacijos į rinką ateina kas-dien. Dirbdami su inovatyviais aukštųjų technologijų rinkos ly-deriais, tiesiog privalome dirbti su naujausiais įrenginiais, – pasakojo įmonės vadovas. – Daugumą mū-sų naudojamų detalių net sunku įžiūrėti plika akimi, jų dydis – apie 0,1 milimetro, jau nekalbant apie tai, kad jas galima surinkti ranki-niu būdu. Įsivaizduojate, kokio rei-kia tikslumo?“

Didžiausia elektronikos gamykla Baltijos šalyse neapsieina be žmo-gaus rankų.

Mažiausiai penki testai „Kompiuterio apdorotos plokštės patenka į mūsų darbuotojų rankas. Nors tikrai neskirstome savo dar-buotojų pagal lytį, tačiau kruopš-čiausią darbą pas mus dažniau-siai dirba moterys“, – pasakojo M.Šeštokas. „O čia, – parodė jis, – yra mūsų ultragarso testo įren-ginys, kuris testuoja vidinius, pli-ka akimis nematomus pagaminto produkto veikimo principus.“

Vadovo teigimu, testavimo ir ti-krinimo procesas yra vienas pagrin-dinių gamybos procese. Respekta-bilūs užsakovai ir itin sudėtingus įrenginius gaminantys partneriai reikalauja maksimalios kokybės ir iš Kaune įsikūrusios bendrovės –

kiekvienas „Kitrone“ pagamintas produktas, prieš atiduodant jį už-sakovui, testuojamas ir tikrinamas mažiausiai penkis kartus.

Nuo milijono iki 150 mln. Kauniečių bendrovė, kurią verti-na pasaulinės korporacijos, stebė-tinai tyli. Lietuvoje mažai kas gir-dėjo apie ją.

Kauniečių sėkmės istorijos pra-džia galima laikyti 1999 m., kai įmonė įsiliejo į tarptautinį koncer-ną „Kitron ASA“. 2000 m. įmonės, kuri jau turėjo UAB „Kitron“ var-dą, apyvarta vos viršijo milijoną li-tų, o šiuo metu jos metinė apyvarta siekia 150 mln. litų.

Lietuviai didžiuojasi būdami antri pagal dydį ir pelningiausi „Kitron“ grupėje, kurios gamyklos įsikūru-sios Norvegijoje, Švedijoje, Lietu-voje, Kinijoje, JAV ir Vokietijoje.

„Nuo įmonės įkūrimo stabiliai augome. Pikas buvo 2008 m. Per krizę nepraradome nė vieno kli-ento – galbūt tik gamybos apimtys smuktelėjo. Manau, kad įmonei tai išėjo tik į naudą, nes optimizavo-me savo veiklą ir šiandien jau vėl kalbame apie augimą“, – pasako-jo M.Šeštokas.

Ketina plėstis ir augti Bendrovei šiuo metu priklauso dvi gamyklos – Kaune ir Užliedžiuo-se. Vadovo M.Šeštoko teigimu, jau svarstomi plėtros planai.

Didžioji dalis, 95 proc., įmonės elektronikos prototipų ir masinės gamybos produktų eksportuojami į užsienį medicinos, pramonės, al-ternatyvios energijos, jūrų pramo-nės, duomenų perdavimo įrenginių įmonėms.

Atsisveikindami teiraujamės, ar, pavyzdžiui, mūsų šalies mokslinin-kui atėjus su savo idėjomis, išradimu, bendrovės specialistai galėtų padėti tai įgyvendinti. Atsakymas papras-tas: „Kodėl ne? Tikrai galėtume.“

Kauniečiai neatmeta galimybės ateityje turėti ir savo laboratorijas, kuriose gimtų, pavyzdžiui, erdvė-laivių elektroninės smegenys.

Kaune gimsta elektroninės smegenysProtingos mašinos, robotai, elektroni-nės smegenys. Tai – ne fantastikos kny-gose sutinkamos frazės, o Kaune įsi-kūrusios įmonės realybė. Čia dirban-tys specialistai su-tiko įsileisti „Kauno dieną“ ir papasako-ti apie tai, kas iki šiol buvo itin mažai vie-šinama.

Kūryba: �� Kaune�įsikūrusioje�gamykloje�gimsta�visiškai�nauji,�rinkoje�dar�nepristatyti�ar�net�įslaptintiems�projektams�skirti�produktai.

Šiandien iš visų įmonių tikimasi kokybės, tikslumo ir atsako-mybės.

Bendrovės�„Kitron“�generalinis�direktorius�Mindau-��gas�Šeštokas.

šeštadienis, vasario 4, 2012

4

MiestasŠeŠtadienis, vasario 4, 2012

„Ar pas mus yra sig na­li za ci ja? Bet juk ji nie­

kuo ne pa gel bė tų, nes ug nia ge siai pa pras čiau siai ne ga lė tų įva žiuo ti į vie nuo ly no kie mą ir baž ny čios šven to rių“, – tei gė Pa žais lio kul­tū ros ir tu riz mo cent ro at sto vė ry šiams su vi suo me ne, ka zi mie­rie tė se suo Li di ja Edi ta Ši cai tė.

Ug nia ge siai įva žia vę pro pa­grin di nius var tus tu rė tų su sto­ti so de, o vi si mū ri nė se sie no se esan tys var tai jų ma ši noms yra per siau ri. „Tu ri me vei kian čius hid ran tus, ša lia – Kau no ma rios, dar ar čiau yra kūd ra, ta čiau žar nų dau giau kaip 200 met rų ug nia ge­siai ne nu temp tų“, – aiš ki no ji.

Baž ny čios bokš tas, ku rio aukš­tis yra 54 met rai, ne lai mės at ve ju ug nia ge siams taip pat bū tų kie­tas rie šu tas. „Prieš dve jus me tus čia lan kę si ug nia ge siai sa kė ma­tan tys tik vie ną ga li my bę ge sin­ti baž ny čios bokš tą – iš sraig tas­par nio“, – pa sa ko jo L.E.Ši cai tė.

Tua le tuo se – sau giauŠvč. Mer ge lės Ma ri jos Ap si lan­ky mo baž ny čio je gau su ver tin­gų fres kų, pa veiks lų. Ypač akį trau kia Zak ris ti jos sa lė su XVII a. dro ži nė to mis me džio pa ne lė­mis, iš stiu ko (spe cia laus mi ši­nio) su kur ti lip di niai skliau tuo se, fres kos. Jei čia kil tų gais ras ar ba lieps na pa siek tų pa tal pą iš ki tur, vie nin te lė ko vos prie mo nė bū tų kam pe sto vin tis ge sin tu vas.

„Gais ro at ve ju me di nės sie nos grei tai už si lieps no tų, o jas ge si­nant nuo van dens neiš ven gia mai nu ken tė tų stiu ko lip di niai ir fres­kos“, – būgš ta vo L.E.Ši cai tė.

Ba ro ko per lą kū rė gar sūs žmo nės

XVII a. vie nuo liams ka mal du­ �liams pa sta ty di no Lie tu vos Di­džio sios Ku ni gaikš tys tės kanc le­ris Kris tu pas Žy gi man tas Pa cas (1621–1684).

An samb lis su pro jek tuo tas ita lų �ar chi tek to Giam bat tis tos Fre dia­ni, iš puoš tas Lom bar di jos skulp­tū ros meist rų lip di niais ir flo ren­tie čio ta py to jo Mi che le Ar can ge­lo Pal lo ni fres ko mis.

An samb lio sa vi tu mą le mia uni­ �ka lus ar chi tek tū ri nis spren di mas. Pir mą kar tą Eu ro po je pa nau do ta įgaub ta baž ny čios fa sa do plokš­tu ma, ga na re tas še šia kam pis pla­nas, aši nė si met riš ka vi so vie nuo­ly no kom po zi ci ja.

Pa žais lio an samb lį val do Šv.Ka­ �zi mie ro kong re ga ci jos se se rys.

Degantį Pa žais lį išgel bė tų vie nuo lės su ge sin tu vais?

Baž ny čios bokš to ku po­lo skliau te ža vi Giu sep pe Ros­si fres ka „Ma ri jos vai ni ka vi mas dan gu je“. An samb lio sta ti niuo­se iš vi so yra 140 fres kų, pa veiks­lų, po rtre tų, ku riuos su kū rė gar­sus ba ro ko epo chos dai li nin kas Mi che lan ge lo Pal lo ni.

Baž ny čią, kop ly čias, ki tus sta­ti nius sau go tik gar si nė vie ti nė sau gos sig na li za ci ja. „Jei ji dar bū tų pri jung ta prie sau gos tar ny­bų, mal koms lė šų tik rai jau neuž­tek tų“, – aiš ki no vie nuo lė.

Gy ve na mą sias vie nuo ly no pa­tal pas ka zi mie rie tės daug me­tų šil do mal ko mis. Ti ki ma si, kad ki tais me tais bus įreng tas šil dy­mas du jo mis. Jo mis jau kū re na mi sve čių na mai.

Mo der ni au to ma ti nė prieš gais­ri nė sis te ma iš Pa žais lio an samb­lio sta ti nių įreng ta tik ne se niai res tau ruo to je pie ti nė je ofi ci no­je, kur įreng ta mu zie ji nė eks po­zi ci ja, ir vie šuo siuo se tua le tuo se. Ten vei kia au to ma ti nė ge si ni mo sis te ma, yra dūmt rau kiai, dū­mų de tek to riai, vie ti nė sig na li­za ci ja.

Baž ny čią, kop ly čias, ki­

tus sta ti nius sau go tik

gar si nė vie­ti nė sau gos sig na li za ci­ja. Jei ji dar

bū tų pri jung­ta prie sau­

gos tar ny bų, mal koms lė­šų tik rai jau

neuž tek tų.

1

Kliū tis: �� Pa�žais�lio�an�samb�lio�mū�ri�nės�tvo�ros�var�tai�yra�per�siau�ri�ug�nia�ge�sių�ma�ši�noms.

Bai mė: �� ki�lus�gais�rui,�me�džio�dro�ži�niai�su�pleš�kė�tų�žai�biš�kai,�nes�čia�nė�ra�jo�kių�ap�sau�gos�prie�mo�nių,�vei�kia�vien�vie�ti�nė�sig�na�li�za�ci�ja.� � � To�mo�Ra�gi�nos�nuo�tr.

Sau gu mas: �� vie�nuo�ly�ne�tin�ka�mai�ap�sau�go�tas�nuo�gais­ro�tik�mu�zie�jaus�eks�po�zi�ci�jos�pa�sta�tas,�nors�ir�čia�vei­kia�tik�vie�ti�nė�sig�na�li�za�ci�ja.

Pa vel das: �� Pa�žais�lio�baž�ny�čios�ir�vie�nuo�ly�no�an�samb�lis�lai�ko�mas�ne�tik�Lie�tu�vos,�bet� ir�Eu�ro�pos�ba�ro�ko�per�lu,�de�ja,�pra�stai�ap�sau�go�tu.

Sta sys Gu da vi čiuss.gudavicius@diena.lt

Ty tu vė nų baž ny čią ir vie nuo ly ną nu siau bęs gais ras ap nuo gi no pro­ble mą – Lie tu vo je yra dar ne vie­nas kul tū ros pa vel do ob jek tas, ku­ris var giai iš lik tų sau gus gais ro at­ve ju. Tarp to kių pa žei džia mų sta­ti nių – ir Pa žais lio vie nuo ly no an­samb lis.

Aptikta šiurkščių pažeidimųKul tū ros pa vel do de par ta men to (KPD) di rek to rės Dia nos Var nai­tės tei gi mu, po ka tast ro fiš kų įvy­kių Ty tu vė nuo se bu vo pa tik rin ti kai ku rie ki ti pa sta rai siais me tais di de les in ves ti ci jas ga vę kul tū ros pa vel do ob jek tai. Juo se ras ta pa­žei di mų.

„Jau tu ri me in for ma ci jos, kad bū ta to kių at ve jų, kai lai kan tis vi­

Tai syk lių ne trūks ta. Ma tyt, trūks­ta at sa ko­my bės ir su­pra ti mo, kad prieš gais ri­nės sau gos rei ka la vi mų bū ti na lai ky­tis prin ci pin­gai ir pre ci­ziš kai.

Gais ro at ve ju me­di nės sie nos grei­tai už si lieps no tų, o jas ge si nant nuo van dens neiš ven­gia mai nu ken tė tų lip di niai ir fres kos.

Li di ja Edi ta Ši cai tė:

„Apie galimą gaisrą baisu ir kalbėti“

Nerimas: �� D.Var�nai�tė�bijo�ir�pagalvoti,�kuo�galėtų�pasibaigti�gaisras�Pažaislio�ansamblyje.���������������������������������������Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.

5

MiestasŠeŠtadienis, vasario 4, 2012

Degantį Pa žais lį išgel bė tų vie nuo lės su ge sin tu vais?

Jo lan ta Miš ki ny tė Kul tū ros pa vel do de par ta men to at sto vė ry šiams su vi suo me ne

Ma nau, kad ge sin ti kul­tū ros pa vel do ob jek tus rei kia mo ky ti ir ug nia­ge sius. Pa vyz džiui, Len­

ki jo je to kie mo ky mai ren gia mi. Ne pa­slap tis, kad Ty tu vė nuo se ug nia ge siai da rė klai dų. Ge si nant gais rus to kiuo se ob jek tuo se ne tu rė tų bū ti pi la mas van­duo, nes yra ki tų ge si ni mo me džia­gų. Kul tū ros pa vel do de par ta men­tas pa siū lė Prieš gais ri nės ap sau gos de par ta men tui su reng ti pa si ta ri mą dėl kul tū ros pa vel do sau gu mo. Ja me svars ty si me ir Pa žais lio pro ble mas.

Komentarai

Ar tū ras Šal vai tis Kau no ap skri ties prieš gais ri nės gel bė ji mo val dy bos Vals ty bi nės prieš gais ri nės prie žiū ros sky riaus vir ši nin kas

Po įvy kio Ty tu vė nuo se ap lan­kė me dau ge lį Kau no baž ny­čių. Tai su dė tin gi ob jek tai jau vien dėl to, kad jie yra aukš tu­

mi niai pa sta tai. Per nai įsi gi jo me kel­tu vą, tin ka mą ge sin ti iki 12 aukš tų pa­sta tus. Pa žais lio an samb lį ge sin ti bū tų pro ble miš ka. Ten rei kia re konst ruo­ti var tus. Bū ti na at si žvelg ti į nū die nos rei ka la vi mus, nors tai ir pa vel do ob­jek tai. Pri ta ria me pa vel do ap sau gos spe cia lis tams, kad rei kia sig na li za ci jų, su jung tų su sau gos tar ny bo mis. Iš pra­kti kos ži no me, kad to kios sig na li za ci jos la bai pa de da gelbs tint tur tą, nes ug nia­ge siai su ži no apie gais rą, kol šis dar neį­si siau tė jo. Sau giau sia tu rė ti au to ma ti­nę ge si ni mo sis te mą. Ta da daž niau siai grei tai lik vi duo ja mas gais ro ži di nys, iš sau go mos ver ty bės, nes purš kia mi spe cia lūs mil te liai, o ge si nant van de­niu su dė tin ga ką nors iš sau go ti.

Tei sė jų ta ry bai pa ta rus, va kar Pre zi den tė Da lia Gry baus kai­tė pa si ra šė dek re tus dėl ke tu rių Kau no tei sė jų at lei di mo.

Kau no apy gar dos ad mi nist ra ci­nio teis mo tei sė jas ir šio teis mo pir mi nin ko pa va duo to jas Kęs tu­tis Gu dy nas, Kau no mies to apy­lin kės teis mo tei sė jai Ri man tas Buč ma, Val do nė Ra čiū nie nė ir Ge ru tis Va ra na vi čius bu vo pa da­vę pa reiš ki mus trauk tis iš pa rei­gų sa vo no ru.

Tei sė jų ta ry bos po sė dy je ne­pa gei da vo da ly vau ti R.Buč ma ir K.Gu dy nas. Jie pa pra šė iš spręs ti at lei di mo klau si mą jiems ne da­ly vau jant. V.Ra čiū nie nė ir G.Va­ra na vi čius no rė jo paaiš kin ti si­tua ci ją.

„Spren di mams įta kos ne da­riau, ka dan gi tai ga li at lik ti tik pa ts tei sė jas, nag ri nė jan tis by lą, at si žvelg da mas į by los me džia­gą, įsta ty me nu ma ty tas ap lin­ky bes, jei nu ma to švel nin ti, ir ar yra toks pa grin das, ar ne“, – sa­kė V.Ra čiū nie nė.

G.Va ra na vi čius žur na lis tams pri pa ži no sa vo veiks mais ga lė jęs pa žeis ti eti ką, ta čiau tvir ti no ma­nan tis, kad tei sė jo pa rei gas ga lė tų ei ti ir to liau.

„Aš as me niš kai pri pa žįs tu, kad tai ga lė jo bū ti pa lai ky ta eti kos pa­žei di mu, ka dan gi kal bė jau ne apie sa vo nag ri nė ja mą by lą, bet aš ir to liau gal vo ju, kad tas pa žei di­mas ne bu vo toks šiurkš tus, ku ris truk dy tų man to liau dirb ti sa vo dar bą. Aš sa vo dar bą la bai my lė­jau, juo la bai di džia vau si“, – tvir­ti no G.Va ra na vi čius.

Tei sė jas tei gė ne se niai ga vęs lei di mą dirb ti su itin slap ta in­for ma ci ja ir ti kė jo si, kad Pre zi­den tė jo neat leis.

Kau no mies to apy lin kės teis mo tei sė jo Al man to Li saus ko, ku rį iš pa rei gų siū lo ma at leis ti dėl tei sė­jo var do pa že mi ni mo, klau si mą ta ry ba nu spren dė ati dė ti iki ki to po sė džio. Jis šiuo me tu ato sto­gau ja – su vie nu Lie tu vos Aukš­čiau sio jo Teis mo (LAT) tei sė ju iš­skri do poil siau ti į Aust ra li ją.

Anot Tei sė jų ta ry bos pir mi nin­ko, LAT pir mi nin ko Gin ta ro Kry­že vi čiaus, A.Li saus ko klau si mas bus spren džia mas ko vo 2 d. Tai pa da ry ta A.Li saus ko pra šy mu, kad jis ga lė tų iša na li zuo ti me­džia gą dėl jo at lei di mo.

Per pust re čių me tų už tei sė jo var do pa že mi ni mą jau yra at leis­ta de šimt tei sė jų.

BNS inf.

Dia na Kra pa vic kai tėd.krapavickaite@kaunodiena.lt

Tri jų dau gia bu čių Tai kos pro­spek te gy ven to jai va kar į dar­bą išė jo ne si prau sę, neiš gė rę nė ar ba tos: dėl van den tie kio ava­ri jos iš jų čiau pų ne kap te lė jo nė la šas.

Drau gys tės par ko kai my nys tė je gy ve nan tys žmo nės tiks liai ne­ži no jo, ka da iš jų čiau pų nu sto­jo bėg ti van duo.

Dau gia bu čio Tai kos pro spek­te gy ven to jas And rius spė lio jo, kad grei čiau siai ko kia nors ava­ri ja įvy ko nak tį. „Va ka re van duo dar bė go, o ry tą jau ne bu vo“, –

kons ta ta vo vy ras. And rius sa kė, kad na mo gy ven to jai ne ri mau ja be van dens lik ti sa vait ga liui.

Bend ro vės „Kau no van de nys“ Van den tie kio ava ri nės tar ny bos vir ši nin kas Ri mas Stun džė nas pa tvir ti no, kad nak tį į penk ta die­nį trū ko kvar ta li nė van den tie kio at ša ka. „To kios ava ri jos bū na ir va sa rą, ta čiau tai ga lė jo įvyk ti ir dėl šal čio „vaikš čio jan čio“ grun­to“, – paaiš ki no R.Stun džė nas.

„Kau no van de nų“ at sto vas ra­mi no: tai ei li nė ir ne su dė tin ga ava ri ja. Pa sak Ava ri nės tar ny bos vir ši nin ko, šal tis to kio re mon­to dar bams ne tu ri įta kos, to dėl į dau gia bu čių kie mus bu vo iš siųs­ta ava ri nės tar ny bos ko man da.

Dir bo: �� ava�ri�nės�tar�ny�bos�dar�bi�nin�kai�ne�tru�ko�su�tram�dy�ti�be�si�ver­žian�čius�ga�rus.�����������������������������������������������������������������������������������������������������To�mo�Ra�gi�nos�nuo�tr.

Naktimis trū ki nė ja van den tie kio vamz džiai

Pre zi den tė Kauno tei sė jų ne pa si gai lė jo

kaunodiena.lt/naujienos/miestas

– toks yra ansamblio bažnyčios bokšto aukštis.

54

Kliū tis: �� Pa�žais�lio�an�samb�lio�mū�ri�nės�tvo�ros�var�tai�yra�per�siau�ri�ug�nia�ge�sių�ma�ši�noms.

„Apie galimą gaisrą baisu ir kalbėti“sų rei ka la vi mų bu vo įreng tos vi sos įma no mos sig na li za ci jos, su tvar­ky ta vi sa ins ta lia ci ja, vi si in ži ne­ri niai tink lai, pa si ra šy tas sta ty­bos bai gi mo ak tas ir ko mi si ja lei do pra dė ti pa sta tą eksp loa tuo ti, bet po to kaž ko dėl sig na li za ci jos bu vo at jun gia mos“, – pro ble mas var di­jo D.Var nai tė.

Nors re konst ra vus ir vi suo me nės vie šiems po rei kiams pri tai kius kul­tū ros pa vel do ob jek tus, ypač nau­do jant ES lė šas, ap sau ga gau nant lei di mą ob jek tą eksp loa tuo ti bent do ku men tuo se at ro do ne prie kaiš­tin ga, iš tie sų sig na li za ci ja, ku ri tu­rė tų pra neš ti sau gos tar ny boms ar ug nia ge siams apie ga li mus pa žei­di mus, ne vei kia.

Padėtį aptars pasitarimeDi džiau sią pa vel do sau gi nin kų su­si rū pi ni mą su kė lė du ypa tin gi ob­

jek tai: Pa žais lio vie nuo ly no an­samb lis ir Ber nar di nų vie nuo ly nas Vil niu je.

„Re gis, tu ri me tik rai na cio na­li nio mas to pro ble mą – įreng tos pui kiau sios prieš gais ri nės sig na­li za ci jos, bet jos ne vei kia, neį jung­tos, ne pri jung tos prie sau gos tar­ny bų dis pe če rių“, – sa kė ji.

KPD va do vė ti ki no krei pu sis į kul tū ros mi nist rą Arū ną Ge lū ną, kad dėl to kios pa dė ties bū tų su­reng tas at sa kin gų ins ti tu ci jų va­do vų, įskai tant ir ug nia ge sių, pa­si ta ri mas.

Teks keisti planusAr tai reiš kia, kad jei gu kil tų gais­ras Pa žais ly je, lauk tų pa na šūs tra­giš ki pa da ri niai, kaip ir Ty tu vė­nuo se?

„Bai su apie tai pa gal vo ti ir kal bė­ti, – ne ri mo ne slė pė pa vel do sau gi­

nin kė. – At ro do, kad iš 3 mln. li tų, šie met Kul tū ros pa vel do de par­ta men tui ski ria mų tvar ky ti baž­ny čioms, ne men ką da lį lė šų teks skir ti ne su pla nuo tiems re mon­tams, bet prieš gais ri nei sig na li za­ci jai, sau gos sis te moms dieg ti ir jos tin ka mam vei ki mui už tik rin ti.“

Pak laus ta, ar to kia pa dė tis ne ga­lė jo su si klos ty ti dėl to, kad trūks­ta ko kių nors tai syk lių, tei sės ak tų, D.Var nai tė at sa kė nei gia mai.

„Įvai rių prieš gais ri nės ir ki to kios sau gos lai ky mo si kul tū ros ob jek­tuo se tai syk lių yra gau sy bė, jos la­bai de ta lios. Vien to kių tei sės ak tų pa va di ni mai su ra šy ti į še šis pus la­pius. Va di na si, pa čių tai syk lių ne­trūks ta. Ma tyt, trūks ta at sa ko my­bės ir su pra ti mo, kad prieš gais ri nės sau gos rei ka la vi mų bū ti na lai ky­tis prin ci pin gai ir pre ci ziš kai“, – sam pro ta vo ji.

metrai

6

savaitė

– Kaip pa dė ti gul bėms, li ku sioms van dens tel ki­

niuo se? Ar per to kį spei gą joms ne ky la pa vo jus pri šal ti prie le­do? Kaip elg tis pa ma čius į ne lai­mę pa te ku sį paukš tį?– Pir miau sia rei kė tų įver tin ti sa vo ga li my bes, ar ga li te pa dė ti paukš­čiui. Gal būt ne sau gu lip ti ant le do? Gal ne ži no si te, kaip elg tis? Jei pa ma­tė te ant le do pri ša lu sį paukš tį ar ki­tą į ne lai mę pa te ku sį gy vū ną, pa gal­bos vi są pa rą ga li te kreip tis į Gy vū nų glo bė jų aso cia ci ją, ku ri pa gal bą tei­kia vi so je Lie tu vo je. Skam bin ki te tel. 8 686 44 828. Esant to kiam spei gui, iš tie sų di de lė grės mė paukš čiui pri­šal ti prie le do. Tai daž niau siai pa si­tai ko tais at ve jais, kai paukš čiai bū­na nu si lpę, jau ni, ma žiau pa ty rę.

– Jei no ri me pa dė ti šą lan čioms gul bėms, kuo ga li ma ir kuo ne­ga li ma jų le sin ti?– Ge riau sias lesalas gul bėms ir ki­tiems van dens paukš čiams – įvai­rios grū di nės kul tū ros, kruo pos, bal­tos duo nos, ba to no ga mi niai. Duo na ga li bū ti su džiū vu si, ta čiau svar­bu, kad le sa lai ne bū tų su pe li ję. Ga­li ma le sin ti tar kuo to mis dar žo vė mis, pui kiai tin ka bul vės, mor kos, bu ro kė­liai, obuo liai.

– Ko dėl tiek daug gul bių ne­skren da žie mo ti į šil tuo sius kraš­tus, o lie ka mies te? Ar iš vis rei kia le sin ti lau ki nius paukš čius va sa­rą, kai jie tu ri mais to?– Prieš ke lis šimt me čius gul bės Eu ro­po je bu vo au gi na mos kaip pu siau na­mi niai paukš čiai mais tui ir kaip par­kų puoš me na. Nuo tų lai kų jos ne tu ri stip raus ins tink to mig ruo ti ir žie­mą sten gia si pra leis ti prie ar čiau siai esan čio van dens tel ki nio. Žmo nės, le­sin da mi gul bes va sa rą, da ro meš kos pa slau gą ir ska ti na jas pa si lik ti to je pa čio je vie to je. Va sa rą gul bių ne de­ra le sin ti, nes jos už tek ti nai tu ri na­tū ra laus mais to.

– Spar nuo čiai la biau nu ken čia nuo šal čio ar nuo ba do? Ar rei kia pa dė ti iš gy ven ti spei gus ir var ni­nių šei mos at sto vams?– Vi si paukš čiai yra svar būs. Paukš­čius rei kia gel bė ti nuo ba do. Juos mig ruo ti ge na ba das, o ne šal tis. Nė ra vie nin gos nuo mo nės, ar rei kia žie mą le sin ti var ni nių šei mos paukš čius.

– Ko kių pro duk tų šiukš tu ne ga li­ma duo ti paukš čiams? Esu gir dė­ju si, kad zy lu tėms, pvz., ne ga li­ma ka bin ti sū dy tų la ši nu kų.– Nuo per di de lio drus kos kie kio paukš čiai ga li ap si nuo dy ti ir nu gaiš­ti. Taip pat rei kė tų veng ti pa ša rų su daug ir stip rių prie sko nių. Ge riau duo ti kuo na tū ra les nio pa ša ro.

– Ar tei sin gai el gia si gul bes mai­ti nan tys žmo nės, ber da mi grū­

dų te gul ir į sek lų van de nį? Juk paukš čiams rei kia pa nar din ti kak lą į le di nį van de nį.– Van de ny je grū dus paukš čiams les ti yra leng viau, ne gu ban dy ti su­grai by ti grū de lius nuo le do ar že mės. Van duo yra šil tes nis nei oras ir pa­nar din da mos gal vą į van de nį gul bės ne su šą la.

– Ar ver ta mes ti ba to no rie ku tes į van de nį, jei jis neuž ša lęs, ar ge­riau pa smul ki nus jį dė ti ant le do pa kraš čio, kad gul bės jį leng vai pa siek tų sna pu ir pa čios pa mir­ky tų ba to ną į van de nį?– Ba to ną ge riau mes ti į van de nį, nes nuo van dens jis su minkš tė ja, paukš­čiui leng viau pra ry ti.

– Ar jums ži no ma paukš čių, ku­rie tu ri iš skris ti į šil tuo sius kraš­tus, bet li ko Lie tu vo je?– Šil to mis žie mo mis Lie tu vo je yra re gist ruo ja ma daug dau giau paukš­čių, ku rie pa pras tai jau bū na mig ra­vę – pa vyz džiui, gul bės gies mi nin kės, įvai rios žą sų rū šys, lieps ne lės, ki ki­liai. Da bar, užė jus šal čiams, di džio ji da lis paukš čių iš skri do.

– Pa ly gin ki te Lie tu vos ir ki tų kai my ni nių ša lių dar bą gel bė jant žie mą nuo šal čio ken čian čius gy­vū nus. Gal būt mes kaž ką da ro me ne taip?

– La bai ski ria si Va ka rų Eu ro po je ir kai my ni nė se ša ly se vy rau jan ti pra­kti ka. Pa vyz džiui, Ny der lan duo se la bai rū pi na si jū rų gy vū nais, nu­ken tė ju siais nuo naf tos ter ša lų, yra įsteig ti rea bi li ta ci jos cent rai. To kių gy vū nų glo bos cent rų daug Ang li jo­je, Vo kie ti jo je. Lie tu vo je si tua ci ja yra ki to kia. Rea bi li ta ci jos cent rų nė ra, nors po rei kis tik rai eg zis tuo ja.

– Kas jums, kaip or ni to lo gui, šian dien ke lia di džiau sią su si­rū pi ni mą?– Tiek Lie tu vo je, tiek Eu ro po je la­bai ma žė ja paukš čių rū šių. Pa vyz­džiui, jū ri nių an čių, ku rios lie ka žie mo ti Lie tu vo je, per pa sta ruo­sius 20–30 me tų su ma žė jo nuo 50 iki 65 pro c.

– Ko kių paukš čių mū sų ša ly je jau ne be li ko ir ko dėl?– Lie tu vo je prie iš ny ki mo ri bos yra ke le tas paukš čių rū šių – mel di nės nend ri nu kės, stul giai, so di nės star­tos. Jau ne be ran da ma pe rin čių di­džių jų ere lių rėks nių, gy va tė džių. Vie nos pa grin di nių prie žas čių – be­si kei čian ti gy ve na mo ji ap lin ka, ūki­nin ka vi mo me to dai, t.y. žmo gaus veik los su kel tos prie žas tys.

– Ką ma no te apie Lie tu vos ini cia­ty vą veis ti kor mo ra nų draus ti­nius? Ar čia ne tas pa ts, jei steig­tu me ko lo ra do va ba lų ar ki tų ken kė jų draus ti nius?– Kor mo ra nai ne pri da ro to kios di de­lės ža los, kaip yra įsi ti ki nu si da lis vi­suo me nės. Pa vyz džiui, Juodk ran tė je, kur yra įsi kū ru si di džiu lė kor mo ra nų po pu lia ci ja, to je vie to je pra dė jo aug­ti ąžuo ly nas, ku rio anks čiau ne bu vo. Kor mo ra nai mai ti na si men ka ver tė­mis žu vi mis, ku rios, vers lo po žiū riu, nė ra svar bios.

Daugiau J.Morkūno minčių – www.kau no die na.lt

Komentarai nėra dienraščio redakcijos nuomonė.

Už ba dą bai ses nis tik žmo gus

Jei pa ma tė te ant le do pri ša lu sį paukš tį, pa­gal bos vi są pa rą ga li te kreip tis į Gy vū nų glo bė jų aso cia ci ją. Skam bin ki te tel. 8 686 44 828.

šeštadienis, vasario 4, 2012

Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt 3 mėn. – 69 (39*) Lt tiK šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje

ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.

„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kau nas. Fak sas 423 404.

„KAUNo DIeNoS“ VyrIAUSIojI reDAKTorėjūratė Kuzmickaitė

Vyr. reDAKTorIAUS pAVADUoTojAI:Violeta juodelienė – 302 260

MIeSTo NAUjIeNoS:

Aušra Garnienė – 302 273Virginija Skučaitė – 302 267Arūnas Dambrauskas – 302 268Tadas Širvinskas – 302 266Mantas Lapinskas – 302 251Saulius Tvirbutas – 302 262

TeISėTVArKA: Diana Krapavickaitė – 302 243

LIeTUVA:

Stasys Gudavičius – (8 5) 219 1381

pASAULIS:

julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387

eKoNoMIKA:

jolita Žvirblytė – (8 5) 219 1374

SporTAS: romas poderys – 302 258Marius Bagdonas – 302 259Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383

MeNAS Ir prAMoGoS: enrika Striogaitė – 302 272

FoToKoreSpoNDeNTAI:Artūras Morozovas – 302 269Tomas ragina – 302 269

NAMAI:Vereta rupeikaitė – 302 265

SVeIKATA: Marijana jasaitienė – 302 263Laima Žemulienė – (8 5) 219 1374rATAI: Arūnas Andriuškevičius – 302 252

TV DIeNA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

AUKŠTyN ŽeMyN: Marijana jasaitienė – 302 263Darius Sėlenis – 302 276 Laima Žemulienė – (8 5) 219 1374

reKLAMoS pArDAVIMo SKyrIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt

ASMeNINIAI SKeLBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt

SKeLBIMŲ Ir preNUMerAToS SKyrIUS (VyTAUTo pr. 23) mob. 8 655 45 114

pLATINIMo TArNyBA: 302 242, 302 228

preNUMerAToS SKyrIUS: 302 244

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media print“. Indeksas 0041. rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. raide r pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 23 420.

informacija: 302 250 reklamos skyrius: 302 230 Platinimo tarnyba: 302 242 Prenumeratos skyrius: 302 244 http://www.kaunodiena.lt

e. paštas redakcija@kaunodiena.lt

Kad ir ką kal bė tų ang las, jis vis tiek kal bės apie orą. Ta čiau ne rei kia nei ang lų – kau nie čiai ir gi

jau se niai pa mir šo si nop ti kų gąs­di ni mus, kad žie ma bū sian ti šil­ta ir be snie gė. Nau jie ji iš tie sų ža­dė jo dar ga no tą orą, kai tvo ros po­škė ti net ne ža da, o vai kų ro gu tės sto vi kam pe be jo kios vil ties lėk ti nuo kal niu ko. Ir stai ga vis kas per­si mai nė – jau ža da ma mi nus tris­de šimt, ir ge riau sias drau gas da­bar ra dia to rius, ku ris kar tu ir pik­čiau sias mū sų ki še nės prie šas.

Ka dai se pro zi nin kas Sau lius To­mas Kond ro tas sa kė, kad Lie tu­vos kli ma tas įžei džia žmo gaus oru mą. To dėl pa ts emig ra vo į Ka­li for ni ją, ku rio je šiuo me tu gied ra, vė jas šiau rės va ka rų, 2 m/s, ta čiau tem pe ra tū ra tik plius du. Ka li for­ni jos gy ven to jui to kia tem pe ra tū­ra ir gi tu rė tų įžeis ti oru mą, ta čiau gat vės ten anaip tol ne le di nės ir be si tran kan čios ma ši nos ne nu­mu ši nė ja du jų vamz džių.Ge ra pro ga pa si da iry ti į prieš ka­rio Kau no orus pa na šiu me tų lai­ku, kaip ta da gy ven ta, kas veik­ta šal čiams užė jus. Štai in for ma­ci nis dien raš tis „ABC“ 1933 m. ra­šo: „Lau ke šal čiai tvo ras sprog di­na, sė di sau žmo gus šil tam bu te, sė di ir ste bi sta lą ant ku rio ka la ku­tas aukš tyn ko jom gu li, o ša le jo kuk liai pri si glau dęs riog so ir tau­

rus be ko niu kas rū pes tin gai au­se les su glau dęs ant vi sų ke tu rių klū po. Krikš to li nia me in de pran­cū ziš ko vy no spal va akį ve ria ir ša le jo iš di džiai sto vi vals ty bi nis bu te liu kas.“ Ne ži nia, ko kios tuo­met bu vo šil dy mo kai nos, ta čiau at ro do, kad lik da vo pi ni gų ir ka la­ku tui, ir vals ty bi niam bu te liu kui. Tik ra idi lė, pa vy du skai ty ti. Tie sa, tas pa ts dien raš tis ra šo, kad į ap­le dė ju sį Pa ro dos kal ną ark liai ko­pia kaip į Gol go tą, ne ga lė da mi už­trauk ti sun kių ve ži mų su įsi smar­ka vu siais va de lio to jais. Aki vaiz­du, kad ir prieš ka riu gat vių bars­ty ti smė liu ne sku bė ta.Laik raš čiai rek la muo ja įvai rias prie mo nes nuo šal čių ap si sau­go ti, pvz., „Antk lo džių dirb tu vę „Bridž“. Skel bia ma, kad „žie mi­niai bal ti niai „Sil va“ jau kiai šil do, ap sau go nuo li gų ir jų su ke lia mų kan čių“. Bend ro vė „Ang li koks“ pa slau giai pra ne ša klien tų pa to­gu mui ak mens ang lis jau par da­vi nė jan ti pa čio je Lais vės alė jo je, „ki ne ma tog ra fo „Met ro po li tain“ pa sa že“. O štai nau jai ati da ry to je siu vyk lo je „Ram by nas“ – di džiu­lis įvai rių ka ra ku lių pa si rin ki­mas. Ak ty vaus poil sio mė gė jams pri me na ma, jog „spor tuo jant žie­mos me tu rei kia daug dau giau kaip va sa ros me tu veng ti kenks­min gos įta kos į kū ną“. Tos įta kos pa dė sian tys iš veng ti įvai rūs kre­mai bei te pa lai. Tie sa, pra ne ša ma ir apie šal čių nu lem tas tra ge di jas. Štai Ku tiš kių kai me nuo už de gi­mo mi rė Ona L., o po to nu si šo vė ge le žin ke lių kuo pos pus ka ri nin­kis J. M., ku ris ją la bai my lė jęs.Įdo mi is to ri ja nu ti ko Ak me nė je. Kaip ra šo 1932 m. „Die nos nau jie­nos“, „gy ven to jui Ber no ta vi čiui iš nak ties din go 17 pū dų kiau lė. Ka dan gi tą nak tį bu vo pa sni gę, tai aiš kiai ma tė si, kad va gis ant kiau lės iš jo jo rai tas“. Tai gi net va­gys ne no ri snie gu klam po ti, jo di­nė ja kiau lė mis. 1938­ųjų va sa rio pra džio je Šve di jo je – mi nus ke tu­rias de šimt, Kau ne – 27 cm snie­go sluoks nis ir mi nus aš tuo nio­li ka. Pa na šiai ir da bar, gal tru pu­tį at šiau riau, kad ir kiek moks li­nin kai ra šy tų apie pa sau li nį at ši­li mą. Te lie ka pa si dė ti ant sta lo ka­la ku tą aukš tyn ko jom, vals ty bi nį bu te liu ką ir ti kė tis, jog ka da nors Lie tu vos kli ma tas liau sis įžei di­nė ti žmo gaus oru mą.

Poetas Kęstutis Navakas

Kitoks žvilgsnis

Apie orą ir oru mą

1938-ųjų va sa rio pra džio je Šve di jo je – mi nus ke tu rias de šimt, Kau ne – 27 cm snie go sluoks nis ir mi nus aš tuo nio li ka.

Prob le mos: �� anot�J.Mor�kū�no,�rū�pin�tis�bū�ti�na�ne�tik�gra�žuo�lė�mis�gul�bė�mis,�bet�ir�ki�tais�spar�čiai�nyks�tan�čiais�Lie�tu�vos�paukš�čiais.� To�mo�Ra�gi�nos�nuo�tr.

1

8

lietuva

Sta sys Gu da vi čiuss.gudavicius@diena.lt

Nu ro dė pra dė ti vi di nį ty ri mąSu si sie ki mo mi nist ras Eli gi jus Ma­siu lis va kar iš kvie tė Trans por to in­ves ti ci jų di rek ci jos (TID) va do vą Al mi ną Ma čiu lį ir nu ro dė pra dė ti tar ny bi nį pa tik ri ni mą dėl ži niask­lai do je pa vie šin tų fak tų apie al ko­ho lio var to ji mą dar bo me tu ir dar­bo vie to je.

Pa sak mi nist ro, nė vie no je vals­ty bi nė je įstai go je, kaip ir vals ty bės tar ny bo je, ne to le ruo ti nas al ko ho lio var to ji mas, dar bo lai ko draus mės pa žei di mai ir ki ti su dar bu ne su si ję už siė mi mai, to dėl TID ne dels da ma pri va lo at lik ti tar ny bi nį pa tik ri ni­mą, o kal ti dar buo to jai ir jų dar bą

kont ro liuo jan tys va do vai tu ri su­lauk ti tar ny bi nių nuo bau dų.

TID va do vui taip pat pa ves ta už­tik rin ti, kad vi si dar buo to jai įsta­ty mų nu sta ty ta tvar ka ati dirb tų lai ką, ku rį sky rė da ly vau ti ne dar­bi nia me ren gi ny je.

„Vy nas – ne al ko ho lis“Ket vir ta die nį vie na te le vi zi jos ži­nių lai da pa ro dė re por ta žą, kaip dar ne si bai gus dar bo die nai TID pa tal po se bu vo su reng tas po bū vis su al ko ho li niais gė ri mais.

„Vy nas nė ra al ko ho lis, jis var to­ja mas ir Eu ro pos Ko mi si jos su si ti­ki muo se“, – tai pa reiš kė TID di­rek to riaus pa va duo to jas Gin tau tas Pred ke lis, kai jo va do vau ja mo je įstai go je žur na lis tai ap ti ko be šven­

čian čių dar buo to jų. Ki ti šios įstai­gos dar buo to jai tvir ti no, kad vyks ta įpras ta de šim ties mi nu čių per trau­kė lė. „Tai pa pras čiau sia de šim ties mi nu čių per trau kė lė“, – slėp da­ma si nuo te le vi zi jos ka me rų tei gė dar buo to ja. Vi sa tai vy ko ket vir­ta die nio po pie tę, dar bo die nai dar ne si bai gus. TID dar buo to jai kil no­jo tau res, pil nas al ko ho lio.

Pas lė pė bu te lį bren džioVals ty bi nė je įstai go je tre čią va lan­dą die nos vy ko po bū vis, ku ria me bu vo var to ja ma ir al ko ho li nių gė­ri mų. Iš vy dę žur na lis tus, dau ge­lis dar buo to jų ėmė slėp ti gė ri mus, kai ku rie sten gė si pa si slėp ti ir pa­tys. Kai ku rie jų ne tgi pa li ko ir as­me ni nius mo bi liuo sius te le fo nus.

Kol vie na val di nin kė aiš ki no, kas švęs ta, ki ti po bū vio da ly viai puo­lė slėp ti įkal čių. Vie na jų pa grie­bu si bu te lį bren džio įdė jo jį į spin­te lę, ta čiau vy no ir ki to al ko ho lio tau rės li ko ant sta lo. Vė liau pa va­duo to jas ban dė įti kin ti, kad to kie po bū viai dar be ga na įpras ti. Neo fi­cia lių šal ti nių duo me ni mis, po bū­vį su ren gė šios įstai gos dar buo to­jai, ku riems bu vo iš mo kė ti prie dai prie al gų. Jie su ren gė pa dė kos po­bū vį įmo nės va do vams.

Slaps tė si poil sio kam ba ry jeJau ir anks čiau pa si tai ky da vo įro dy­mų, kad įvai rio se vals ty bi nė se įstai­go se dar bo me tu gir tau ja ma. Ta čiau to li gra žu ne vi sais at ve jais pa vyk­da vo įro dy ti tar ny bi nį nu si žen gi mą ir nu baus ti kal tus. Be to, ne re tai pro pirš tus žiū ri ma į „vie nos ki tos tau­re lės“ iš len ki mą dar bo me tu. Pap­ras tai, jei gu ap si spren džia ma baus­ti, pa ski ria ma sim bo li nė 100–300 li tų bau da. Ir tuo vis kas bai gia si.

Prieš po rą me tų pa skli do įta ri mai, kad dar be gir tau ja „Vals ty bės ži­nių“ va do vas Jo nas Lion gi nas. Kaip įta ria ma, ap svai gęs nuo al ko ho lio J.Lion gi nas vi są dar bo die ną iš bu vo už si ra ki nęs poil sio kam ba ry je. Du­rų neat vė rė net Sei mo ko mi si jai, o nuo žur na lis tų iš sep tin to vir šu ti nio aukš to ban dė spruk ti per sto gą.

J.Lion gi nas at si pir ko pa pei ki mu, o va do vy bė, vie na ran ka sky ru si pa pei ki mą, ki ta ne kar tą pa ma lo ni­

no „Vals ty bės ži nių“ va do vą tūks­tan ti niu prie du prie at ly gi ni mo.

Be je, pir mą kar tą įsa ky mas dėl prie do prie kiek vie no mė ne sio al­gos bu vo pa si ra šy tas iš kart po to, kai di rek to rius ga vo pa pei ki mą.

Pats J.Lion gi nas ven gia ži niask­lai dos, pa sta rą jį kar tą pa klaus­tas apie prie dą, lie pė ne šdin tis iš įstai gos.

Ne dirbs tik du mė ne sius2010 m. vasario 2­ąją dar be ne blai vi už tik ta ir dvi klien tes iš plū du si Pa­ne vė žio ant sto lė Va len ti na Žy de lie­nė dviem mė ne siams ne te ko tei sės at lik ti ant sto lio funk ci jas. Taip šių me tų pra džio je nu spren dė Lie tu vos ape lia ci nis teis mas, ku ris kons ta ta­vo, kad V.Žy de lie nė sa vo el ge siu su­men ki no ant sto lio, kaip vals ty bės tar nau to jo, au to ri te tą vi suo me nė je.

Tei sė jų ko le gi ja pa li ko ga lio­ti Lie tu vos ant sto lių rū mų Ants to­lių gar bės teis mo spren di mą, ku riuo V.Žy de lie nei bu vo skir ta draus mi­nė nuo bau da – tei sės at lik ti ant sto­lio funk ci jas atė mi mas dviem mė­ne siams. Teis mas kons ta ta vo, kad dar be ne blai viai (nu sta ty tas 1,82 pro mi lės gir tu mas) už tik tai ant sto­lei bu vo pa skir ta ne pa ti griež čiau­sia nuo bau da (grė sė net bū ti at leis­tai), be to, pa skir da mas draus mi nę nuo bau dą Gar bės teis mas tai pa­da rė dviem mė ne siams, nors įsta­ty mas nu ma to, kad to kia tei sė ga li bū ti atim ta iki še šių mė ne sių.

Sei me svai ga lų ne be par duo da maNie kaip prieš ke le rius me tus ne bu­vo nu baus tas Sei mo na rys Gin tau­tas Mi ko lai tis, įtar ti nai šli ti nė jęs po Sei mo rū mus, kai vy ko par la­men to ple na ri nis po sė dis, ku ria­me klau sy ta si Vy riau sy bės me ti nės

ata skai tos. Par la men ta rų su ta ri mu jis tik bu vo pa ša lin tas iš ple na ri nių po sė džių sa lės. Tie sa, prii mant to­kį spren di mą, G.Mi ko lai čio sa lė je jau ne bu vo. Prieš tai jis bu vo pa ste­bė tas šli ti nė jan tis žur na lis tų lo žė­je, ten vos ne parg riu vo.

Sei mo na riai kal bė jo, kad G.Mi­ko lai tis ne pir mą kar tą bu vo pa ste­bė tas iš gė ręs. Ta čiau Sei mo na rys ti ki no ne var to jęs al ko ho li nių gė ri­mų. Sei mo Eti kos ir pro ce dū rų ko­mi si ja taip pat ne su ge bė jo įro dy ti, kad G.Mi ko lai tis el gė si ne tin ka­mai, to dėl jis nie kaip ne bu vo nu­baus tas. Tie sa, po šio įvy kio bu vo ini ci juo tas spren di mas ne bep re­kiau ti al ko ho li niais gė ri mais Sei­mo vie šo jo mai ti ni mo įstai go se.

Anks tes niuo se Sei muo se pa si­tai ky da vo dar įžū les nių gir ta vi mo at ve jų. Sy kį par la men ta ras Kęs tu­tis Ska ma ra kas ne tgi pils tė bren dį ple na ri nių po sė džių sa lė je, dar ne­si bai gus pa čiam po sė džiui. K.Ska­ma ra kas nie kaip ne nu baus tas.

Da bar ti nia me Sei me fak tiš kai ne­bu vo at ve jų, kad tau tos iš rink tie­ji dar bo me tu bū tų gir ta vę. Tik sy kį ki lo klau si mų, ar ne pikt nau džiau­ja svai giai siais gė ri mais Ato mi nės ener ge ti kos ko mi si jos pir mi nin kas Ro kas Ži lins kas.

At leis tas po teis mų ma ra to no2009 m. už fik suo ta, kad po dar bo­vie tę ne blai vus šli ti nė ja Vy riau sy­bės at sto vas Šiau lių ap skri ty je Vac lo vas Vol ko vas. Tei gia ma, kad at vy kus po li ci nin kams V.Vol ko vas slaps tė si – bu vo už si da ręs tua le te, pa skui spru ko į tam sų pa sta to tre čią aukš tą, ne prik lau san tį Vy riau sy bės at sto vo Šiau lių ap skri ty je tar ny bai. Kiek vė liau bu vo pa tik rin tas val­di nin ko blai vu mas, al ko ho lio ma­tuok lis ro dė leng vą – 1,08 pro mi lės – gir tu mą. Prem je ro And riaus Ku­bi liaus su da ry ta ko mi si ja pa tik ri­no in ci den to ap lin ky bes ir nu sta tė, kad įta ri mai ati tin ka rea ly bę.

Po tar ny bi nio pa tik ri ni mo V.Vol­ko vas bu vo at leis tas iš pa rei gų. Ta čiau ga na il gai už tru ko teis­mų pro ce sai dėl to kio Vy riau sy bės spren di mo tei sė tu mo. Tik per nai pa va sa rį V.Vol ko vas ga lu ti nai ne­te ko dar bo.

Puo tos dar be baus mių neužt rau kia

Pa si tai ko, kad dar bo vie to je, įskai tant ir vals ty bi nes įstai gas, iš ge ria ma ar net gir tuok liau ja ma. Ta čiau daž niau siai už tai tik įspė jama ar skiriamos nedi­delės bau do s. At lei­di mų iš vals ty bi nio dar bo dėl gir tuok lia­vi mo pa si tai ko itin re tai.

Šventė: �� dar�bo�me�tu�iš�lenk�tos�tau�re�lės�rim�tu�nu�si�žen�gi�mu�ne�lai�ko�nei�val�di�nin�kai,�nei�jų�va�do�vai.� � Alg�ri�do�Ku�bai�čio�(BFL)�nuo�tr.

Sy kį par la men ta ras K.Ska ma ra kas ne t­gi pils tė bren dį ple­na ri nių po sė džių sa­lė je, dar ne si bai gus pa čiam po sė džiui.

šeštadienis, vasario 4, 2012

9

ekonomikakaunodiena.lt/naujienos/ekonomika

De ga lų kai nosVakarTink­las a­95 Dy­ze­li­nas Du­jos

„sta­toil“ 4,74 4,60 2,39

„Va­koil“ 4,73 4,58 2,38

Vi­d.­kai­na­vi­so­ap­tar­na­vi­mo­de­ga­li­nių­tink­luo­se.Šal­ti­nis:­www.de­ga­lu­kai­nos.lt

WTI naf ta 96,63 dol. už 1 brl.

„Brent“ naf ta 113,67 dol. už 1 brl.

šeštadienis, vasario 4, 2012

Per me tus de šim ta da liu pa di dė ju sios Lie­tu vos ga min to jų pro duk ci jos kai nos per nai gruo dį, pa ly gin ti su Eu ro pa, au go la biau siai. Pa ly gin ti su 2010 m. gruo džiu, jos per nai pa di dė jo 9,5 pro c. Ant ro je vie to je li ko Lat vi­ja, kur kai nos šok te lė jo 8,9 pro c., tre čio je – Di džio ji Bri ta ni ja (8,2 pro c.). Pra mo nės pro­duk ci ja per me tus at pi go tik Šve di jo je (3,1 pro c.), o vi so se ES ša ly se už fik suo tas vi du­ti nis 4,9 pro c. kai nų ki li mas.

4mln. litųLie tu vos mui ti nei kai na vo mo bi li rent ge no sis te ma.

OMXVilnius OMXRiga OMXTallinn +0,61 % +0,01 % +1,17 %

€ Valiutų kursaiŠiandienValiuTa kiekis sanTykis pokyTis

Bal­ta­ru­si­jos­rub­lis 10000 3,1253 –1,3479­%DB­sva­ras­ster­lin­gų 1 4,1474 –0,3292­%jaV­do­le­ris 1 2,6190 –0,9942­%ka­na­dos­do­le­ris 1 2,6269 –0,3301­%lat­vi­jos­la­tas 1 4,9351 –0,0324­%len­ki­jos­zlo­tas 10 8,2476 +0,9795­%nor­ve­gi­jos­kro­na 10 4,5181 +0,2218­%Ru­si­jos­rub­lis 100 8,6795 –0,2253­%Švei­ca­ri­jos­fran­kas 1 2,8623 –0,1500­%

KainOsaugOspaRčiausiai

Jo li ta Žvirb ly tėj.zvirblyte@diena.lt

Pri rei kė apsipirkti internete„Au to mo bi lio neuž si ve du, iki par­duo tu vės to li, ma žų vai kų pa lik­ti nė ra kam, bet iš ba do ne mirš tam. Kaž ka da bu vau už sa kiu si mais­to pro duk tų į na mus, už klu pus šal­čiams ir su tuo su si ju siems ne pa to­gu mams te ko tai pri si min ti. Jau ke lis kar tus mais to pir kau e. par duo tu vė­je“, – pa sa ko jo tri jų vai kų ma ma vil­nie tė Vi li ja. Nors pa pras tai ap si per­ka tra di ciš kai, ji sa ko pa ste bė ju si e. par duo tu vės pra na šu mų. „Su tau pau ne tik lai ko, bet ir pi ni gų. E. par duo­tu vė je per ku tik tai, ko man rei kia. Nep ri si de du jo kių im pul so pre kių. Taip pat li kau ma lo niai nu ste bin­ta – nors mė są, dar žo ves ar vai sius ren kuo si ne pa ti, jie bū na ypač švie ži ir ge ros pre ki nės iš vaiz dos“, – įspū­džiais da li jo si pa šne ko vė.

Pa sak e. par duo tu vės pir kė jos, pir mo mis šal tos žie mos die no mis ry te už sa ky tą mais tą kur je ris at­ve žė dar tą pa čią die ną, ta čiau esą vė liau už sa ky mų lai kas prail gė jo. „Ne pa to gu mų tai ne su ke lia, nes už sa kant nu ro do mas pri sta ty mo lai kas. Kai pa klau siau kur je rio, jis sa kė, kad tu ri la bai daug dar bo šio­mis šal to mis die no mis“, – pa sa ko­jo pa šne ko vė.

Vežios visą savaitgalįTei gia ma, kad sau sio pa bai go­je pra si dė jus šal čiams vie nin te­lė je Lie tu vo je maž me ni nio tink lo „Ma xi ma“ e. par duo tu vė je lan ky­to jų pa dau gė jo ket vir ta da liu.

„Aki vaiz du, kad per šal čius žmo­nės ieš ko ga li my bių, kaip ma žiau ei ti iš na mų, to dėl ir ren ka si mais to pri sta ty mą į na mus. Šiuo me tu iš­nau do ja me vi sus sa vo pa jė gu mus, kad pre kės bū tų iš ve žio tos vi siems no rin tiems vil nie čiams. Nors įpras­tai už sa ky mą ga li me įvyk dy ti per po rą va lan dų, šiuo me tu ar ti miau­sias lais vas lai kas yra tik pir ma die­nį, vi sas šis sa vait ga lis, ku ris pa gal pro gno zes nu ma to mas šal tas, jau už pil dy tas, to dėl ieš ko si me ir pa­pil do mų ga li my bių, kad pa tei sin­tu me vi sų klien tų lū kes čius“, – sa­kė Ol ga Ma laš ke vi čie nė, bend ro vės „Ma xi ma LT“ at sto vė ry šiams su vi suo me ne. Tei gia ma, kad vil nie­čiams pro duk tus kas dien iš ve žio­ja še ši spe cia liai įreng ti au to mo bi­liai, ku rie pre kes ga be na iš Vil niaus

„Ak ro po lio“. Tei gia ma, kad jau me­tus vei kian čio je e-ma xi ma.lt par­duo tu vė je kas dien ap si per ka iki 170 vil nie čių. Vi du ti nė pir ki nių krep še­lio kai na – 200 li tų.

Pristato to liau nuo mies tųDau giau sia kū di kiams skir to mis ir bui ti nė mis pre kė mis pre kiau jan čios e. par duo tu vės as sor ti.lt di rek to rius Ver ne ris Pugž lys sa kė šio mis die no­mis pa ste bė jęs 20 pro c. išau gu sią e. pre ky bą. „Vyk dy ti klien tų už sa ky­mus su spė ja me, nes sam do me kur­je rių tar ny bą, ku ri mū sų klien tams pre kes iš ve žio ja vi so je Lie tu vo je. Šiuo me tu kas dien ap si per ka apie 200 pir kė jų, ak ty viau si – did mies­čių gy ven to jai“, – pa sa ko jo V.Pugž­lys. Vi so je Lie tu vo je vei kian čios e. mais to pro duk tų par duo tu vės, val­do mos bend ro vės „Pre kių ba zė“, di rek to rius Da rius Ja siu lis ne pas­te bė jo, kad dėl šal čių bū tų at si ra dę dau giau klien tų, ta čiau esą e. pre­ky ba vis po pu lia rė ja.

„Gal būt ne su lau kė me di des nio klien tų skai čiaus, nes par duo da­me kon ser vuo tus, il gai ga lio jan čius mais to pro duk tus, to kių da ly kų kaip duo nos ar pie no klien tai pas mus ne­nu si pirks. Pag rin di niai mū sų klien tai – bend ro vės ir ato kes nė se vie to vė se gy ve nan tys žmo nės. Jiems į na mus at ve ža me pa grin di nių mais to pro­duk tų: alie jaus, ma ka ro nų, mil tų ir kt.“, – pa sa ko jo D.Ja siu lis.

Karš tą mais tą ga ran tuo jaŠio mis šal to mis die no mis žmo nės in ter ne tu už si sa ko ne tik mais to pro duk tų, bet ir pa ga min tų pa tie­ka lų. Kai lau ke spau džia šal tu kas, esą dau giau už sa ky mų su lau kia ir pi ce ri jų tinklo „Či li“ už sa ky mų cent ras. „Už sa ky mai la bai šok te lė­jo aukš tyn. Pas te bė jo me, kad dau­giau karš to mais to ve ža me ne tik į na mus, bet ir per pie tus į įvai rias įstai gas. Aki vaiz du, kad tik tu rė da­mi rim tą prie žas tį žmo nės ki ša no­sį iš na mų“, – sa kė Da nu tė La šai tė, bend ro vės „Či li Hol dings“ rek la mos ir ko mu ni ka ci jos va do vė. Pak laus ta, ar klien tai ga li ti kė tis, kad mais tas ne spės at šal ti, D.La šai tė pa ti ki no, jog spe cia liuo se krep šiuo se ve ža­mas mais tas neat šą la net esant ga­na že mai lau ko tem pe ra tū rai.

Šil dy tu vas – tie siai į na musAt ša lus orams suak ty vė jo ne tik mais to pro duk tų, bet ir ki tų pre kių

e. pre ky ba. Kaip pa sa ko jo bend­ro vės „Se nu kų pre ky bos cent­ras“ Elekt ro ni nės pre ky bos sky­riaus va do vė Gin ta rė Jo di kai tie nė, nuo sau sio pa bai gos e. par duo tu­vės e-se nu kai.lt už sa ky mų skai čius išau go 43 pro c.

„Di džiau sias už sa ky mų srau tas yra iš Vil niaus, Kau no, Klai pė dos, Bir žų, Ši lu tės ir Pa ne vė žio mies tų ir ra jo nų. E. par duo tu vė je la biau­siai pa di dė jo čiuo ži mo pre kių, du­ji nių oro šil dy tu vų, aku mu lia to rių, elekt ro ni nių ra dia to rių, snie go va­ly mo įran kių, mai ti ni mo šal ti nių, skal dy mo ir ka po ji mo kir vių par­da vi mas“, – var di jo G.Juo di kai tie­nė. Pa sak jos, nors už sa ky mų pa­dau gė jo, e. par duo tu vė je dau giau per ka jau anks čiau už si re gist ra vę klien tai, nau jų skai čius išau go vos 3 pro c.

Ku ria si van giaiPa sak e. par duo tu vės as sor ti.lt va­do vo V.Pugž lio, Lie tu vo je dar ne su­si for ma vę pir ki mo e. par duo tu vė­je įpro čiai. „Daž niau siai pirk da mi in ter ne tu žmo nės ieš ko nuo lai dų, ap si pir ki mo pa to gu mas jiems nė ra prio ri te tas, kaip dau ge ly je ki tų pa­sau lio ša lių“, – sa kė pa šne ko vas.

Dėl šios prie žas ties tra di ci nės par duo tu vės ne sku ba kel tis į e. erd vę. Bend ro vės „Ma xi ma LT“ at­sto vės ry šiams su vi suo me ne Ol gos Ma laš ke vi čie nės tei gi mu, žings nis į e. pre ky bą Vil niu je pa si tei si no, bet plės tis į ki tus mies tus kol kas ne­ke ti na ma.

Pre ky bos in ter ne tu au gi mą pa­ste bin tys ki ti maž me ni nės pre ky­bos tink lai taip pat dar ne tu ri pla­nų kurti e. parduotuves. „Ste bi me, kaip var to to jai prii ma šią nau jo vę, kaip e. pre ky bos sis te mą tai ko ki­ti, ak ty viai do mi mės jos ga li my bė­mis. Ta čiau ar ti miau siu me tu pa tys pre ky bos in ter ne tu vyk dy ti ne pla­nuo ja me“, – sa kė Dai nius Dun du­lis, bend ro vės „Nor fos maž me na“ val dy bos pir mi nin kas.

Per šal čius – į e. par duo tu vęUž šil tų na mų lan gų siau čian tis spei gas kei čia gy ven to jų ap si pir ki mo įpro čius. Pri rei kus įsi gy ti bū ti niau sių mais to pro duk tų ir ki tų nea ti dė lio ti nų pre kių gelbs ti e. par duo tu vės.

proc.pa dau gė jo e. par­

duo tu vių lan ky to jų at ša lus orams.

25

Pa to gu: � įpras tai Lie tu vo je e. par duo tu vių pa slau go mis kas dien nau do­ja si vos ke li šim tai žmo nių, ta čiau pa spau dus šal tu kui ap si pirk ti ne ­ i šei nant iš na mų ta po pa to gu dar di des nei da liai žmo nių.

„Shut ters tock“ nuo tr.

pasaulispasaulis@diena.ltRedaktorius Julijanas Gališanskis

šeštadienis, vasario 4, 2012

Ge riau skur das ir bėdos užsienyje nei mir tis tėvynėjeImig ran tai iš Af ri kos ir Azi jos to liau plūs ta į Eu ro pą. Vie ni ieš ko ti ge ro gy ve ni mo, ki ti – pa bėg ti nuo tė vy nė je gre sian čios mir ties.

Pa vo jus: �� Grai�ki�jos�ir�Ma�ke�do�ni�jos�pa�rei�gū�nai�ne�le�ga�lius�imig�ran�tus�va�di�na�tik�sin�čia�bom�ba.� � „Scan�pix“�nuo�tr.

„Nau jie ji ko ri do riai“Anks čiau pa grin di nis imig ra ci jos ko ri do rius į Eu ro pą bu vo Vi dur­že mio jū ra. Ta čiau Ita li jo je, Pran­cū zi jo je ir Is pa ni jo je smar kiai su­griež ti nus sie nų ap sau gą nau juo ju imig ra ci jos ke liu ta po ry ti nės Eu­ro pos vals ty bės.

An tai, Ma ke do ni ja. Pa sak Pran­cū zi jos lei di nio „Le Temps“, ši skur di Bal ka nų ša lis vir to vie na svar biau sių tran zi to sto te lių.

Gre ta ply tų sie nos, kaip ra šo „Le Temps“, ant ku rios pui kuo­ja si gra fi tis, sim bo li zuo jan tis Ko­so vo al ba nų su ki lė lių trium fą, sė­di ke lio li ka jau nuo lių iš Pa kis ta no ir Af ga nis ta no.

Ma ke do ni jos Lo ja no gy ven vie tė ne to li Ser bi jos sie nos vei kiau pri­me na pa bė gė lių su lai ky mo cent rą nei ma žą ir jau kų kai me lį.

„Vis kas pra si dė jo ta da, kai čia at­vy ko pir mo sios imig ran tų gru pės. At vyk da vo po tris, kar tais po ke tu­

ris žmo nes. Da bar at vyks ta de šim­ti mis“, – „Le Temps“ pa sa ko jo Se­la mas Meh me ti, kai mo se niū nas.

22 me tų imig ran tas iš Af ga nis ta­no Kha nas žur na lis tams sa kė, kad at vy ko iš Kan da ha ro mies to. Ke lia­vo ke lias sa vai tes – per Ira ną, Tur­ki ją, ta da Grai ki ją, kol ga liau siai pa sie kė Ma ke do ni ją.

Iš pie čiau esan čio Ma ke do ni jos Bi to los mies to Kha nas nu si ga vo iki Lo ja no, iš ten ban dė pa tek ti į Ser­bi ją. De ja, Ser bi jos pa rei gū nai jį jau du kar tus iš siun tė at gal į Ma ke do­ni ją. Ši ša lis da bar ta po jo tė vy ne.

Pa sak Kha no, jo ke lio nės tiks las – Veng ri ja, o pa skui – Va ka rų Eu­ro pa. „Po Veng ri jos – Aust ri ja, jei vis kas vyks pa gal pla ną. Ta da į Pa­ry žių, ten tu riu drau gų. Sun kiau sia nu si gau ti į Ser bi ją“, – sa vo tiks lus žur na lis tams iš var di jo Kha nas.

Vie tos gy ven to jai tei gė, kad imig ran tai nak vo ja va di na mo sio­se džiung lė se – tai brūz gy nų ruo­žas tarp Lo ja no ir Ser bi jos Mi ra to­va co kai me lio. Ser bi jos kai me, kaip ir Ma ke do ni jos pu sė je, dau giau sia gy ve na al ba nų, ta čiau abu kai mai at skir ti.

„Sie na už da ry ta nuo 1993 m., –

sa kė Lo ja ne gy­ve nan tis Ble ri­

mas. – Se niau šiuos du kai­mus sie­jo glau dus ry šys. Ma­no ma ma ir

žmo na yra iš Mi ra to va co.“

„Kur pra­si de da as­fal tas – ten

Ser bi ja, kur žvyr ke lis – M a k e d o n i ­ja“, – pa tiks­li no vie ti niai.

Tie sa, sie­na – kruopš­čiai sau go ma.

Ser bi jos po li ci ja ir ka riuo me nės pa rei gū nai pa tru liuo ja pa sie ny je ir su lai ko vi sus, ku rie ban do kirs­ti sie ną. Ta da par siun čia juos at gal į Lo ja ną.

Or ga ni zuo tas ga be ni mo tink lasDau ge lis kal bin tų imig ran tų pa sa­ko jo, kad apie Lo ja no mies te lį su ži­no jo ar ba iš in ter ne to, ar ba iš drau­gų ir pa žįs ta mų.

Ta čiau se niū nas S.Meh me ti tuo abe jo ja. Gar baus am žiaus vy ras įsi­ti ki nęs, kad Ma ke do ni jo je vei kia ge­rai or ga ni zuo tas ne le ga lios imig ra ci­jos tink las. Jo tei gi mu, or ga ni za to riai pa si tin ka imig ran tus pie ti niuo se Gev ge li jos ir Bi to los mies tuo se, o pa skui at ve ža juos čia.

„Tie, ku riuos pa gau na Ta ba nov­cės sie nos pe rė ji mo punk te, taip pat at si du ria čia“, – pa sa ko jo se­niū nas.

Kai mo gy ven to jai sa kė, kad Lo­ja ne jie nie kuo met ne ma tė Ma ke­do ni jos po li ci jos. Pa sie ny je pa tru­liuo ja tik Ser bi jos pa rei gū nai. Čia nė ra ir hu ma ni ta ri nės pa gal bos, o žie mos – šal tos.

„Visi čia el gia si taip, tar si jie (imig ran tai) neeg zis tuo tų“, – skun dė si S.Meh me ti.

Nors ES su Ser bi ja ir Ma ke do ni­ja yra pa si ra šiu sios su si ta ri mą dėl ne le ga lių imig ran tų, Ma ke do ni jo­je iki šiol įsteig tas vos vie nas pa bė­gė lių su lai ky mo cent ras, vei kian tis ša lies sos ti nė je Skop jė je.

O imig ran tų srau tas iš Grai ki­jos au ga kaip ant mie lių, nes dau­ge lis jų ke liau ja į Eu ro pą per Ma­ke do ni ją, užuo t pa si rin kę ke lio nę per Bul ga ri ją, nes šios sie na sau­go ma griež čiau.

„Už šios upės – Eu ro pa“Grai kams ne le ga lai ke lia ne ma­žes nį gal vos skaus mą nei ma ke do­nams.

Vo kie čių dien raš čio „Ta ges­An­zei ger“ žur na lis tai šių me tų pra­džio je lan kė si Tur ki jos ir Grai ki­jos pa sie ny je esan čiuo se kai muo se ir mies tuo se.

Jiems pa vy ko pa kal bin ti čia bū­riais trau kian čius imig ran tus.

„Ma to te? Už šios upės – Eu ro pa. Ten vis kas pa pras čiau. Ten bū si te lai min gi, la bai lai min gi“, – imig­ran tams tą pa čią dai ne lę dai nuo­ja kont ra ban di nin kas, stum da mas val tį nuo kran to Tur ki jo je.

Šią is to ri ją pa pa sa ko jo vie nas kal bin tas ne le ga las. Pa sak jo, po de šim ties mi nu čių ke lio nės kiek

pa trū ni ju sia val ti mi Ev ro upe – jie jau Eu ro po je ir tai svar biau sia.

Ap sup tas suar tų lau kų ne grįs­tas ir neas fal tuo tas pur vi nas ta kas nuo upės vin giuo ja link Nea Vy sos mies te lio.

Vaiz das – at šiau rus. Pil kas be la pų me dis, krū va su si spie tu sių pilkš vų na mų, pa lai di šu nys ir vie­na me iš na mų, kaip pa sa ko jo žur­na lis tai, ry man ti se ny vo am žiaus mo te ris. Tar si lau kian ti at vy kė lių.

Kaž ka da Nea Vy so je gy ve no 7 tūkst. žmo nių, da bar li ko apie 2 tūkst. Kaip sa ko vie ti niai, jau ni grai kai iš čia pa­bė go į Vo kie ti ją ar Švei ca ri ją. Da bar mies tas – apy tuš tis.

„Tik se nie ji gy ven to jai dar li ko čia. Ką aš ga liu pa da ry ti?“ – sa kė 30­me tis Gior gas, vie tos ka vi nės sa vi nin kas.

Čia pat vy ras pri dū rė, kad į mies­tą pa sta ruo ju me tu bū riais trau kia imig ran tai. Pak laus tas, ku ri jie ei na, Gior gas at sa kė: „Iš kur aš ži nau... Bet aš jiems pa de du. Jie daž niau siai atei na nuo ko jų iki gal vos per mir kę – mo te rys ir vai kai. Aš duo du jiems pie no, ar ba tos, šio to už kas ti. Ta­čiau ki ti žmo nės mies te ly je bi jo jų. Ko kių li gų dar at neš?“

Grai kas sa kė, kad imig ran tai žings­niuo ja ge le žin ke lio bė giais. Daž niau­siai bū na gru pės po de šimt.

At pa žin ti juos ne sun ku – su­si vė lę plau kai, pur vi ni dra bu žiai, daž niau siai iš tep ti žo le ir, ži no ma, ne tai syk lin ga ang lų kal ba, ku ria jie ban do su si kal bė ti su vie ti niais.

Ki tas mies te lio gy ven to jas 67­erių ūki nin kas Kos tas Ar va ni ti dis sa ko, kad imig ran tai – ne lai mė.

„Jie ei na sau su ma, plau kia upe. Ei na per vis ką. Vai kai, kū di kiai... Nuo čia iki sie nos – 5 ki lo met rai, o jie vi si per mir kę. Tai siau bin ga“, – sa kė ūki nin kas.

Ge riau ken tė ti, nei mir tiTa čiau, re gis, tik grai kams at ro do, kad imig ran tų da lia – ne pa ke lia ma. Pa tys at vy kė liai tvir ti na, kad Grai­ki ja – ro jus, pa ly gin ti su tuo, kas jų lau kia tė vy nė je.

Žur na lis tų mies te su tik ti imig­ran tai – 4 pa kis ta nie čiai ir 6 af ga­nis ta nie čiai – džiau gė si, kad pa ga­liau pa sie kė Eu ro pą. Tie sa, vy rai lau kia, kol juos iš veš po li ci ja, nes bu vo su lai ky ti. Jau niau sias jų – 17 me tų Ab dul mo bee nas, bent to kiu var du jis pri si sta tė.

Jau nuo lis pa sa ko jo, kad ke lia vo pen kias sa vai tes, o pa sta rą sias dvi die nas ne tu rė jo nė kąs nio bur no je. Tė vy nė je Af ga nis ta ne jis dir bo mui­lo par duo tu vė je, o tė vas į ke lio nę jį iš lei do įda vęs 5 tūkst. do le rių.

Imig ra ci jos srau tai

2009 m. Ev ro re gio ne bu vo su lai­ �ky ta 3,5 tūkst. imig ran tų, 2010 m. – net 47,5 tūkst.

2011 m. „Fron tex“ pa skel bė, kad �vos per vie ną mė ne sį Ev ro re gio ne bu vo su lai ky ta 9,6 tūkst. imig ran tų. Tai, pa sak agen tū ros, ab so liu tus re­kor das.

2010 m. ne le ga lus Grai ki jos sie nos �kir ti mas su da rė apie 90 pro c. vi sų ne le ga laus sie nos kir ti mo ES at ve jų. 2009 m. šis skai čius sie kė 75 pro c.

Re mian tis ES Dub li no pro ce dū ra, �bet ku rio je Bend ri jos vals­ty bė je su lai ky ti ne le­ga lai iš siun čia mi į tą ES ša lį, ku rios išo­ri nę sie ną kir to. Dau giau sia iš­siųs ta bu vo į Grai ki ją.

N o r s �grai kai sie­kia vi sus i m i g r a n ­tus per duo­ti Tur ki jai, An ka ra daž­niau siai su tin ka at gal įsi leis ti tik sa­vo pi lie čius. Tur­ki jos sie na su Ira­nu ir Ira ku – men­kai sau go ma ir kal­nuo ta. Imig ran­tams ją kirs ti ne­su dė tin ga.

Af ga nis ta ne žmo nės ko vo ja. Žmo nės žu­do, mirš ta. Eu ro po je gy ve na ge ri žmo nės. Jie ne ko vo ja. Čia gy­ve ni mas ge ras.

10

Įtei sin ta pro sti tu ci ja ne pa dė jo.12p.

pasaulis

Egip­to­sos­ti­nė­je­va­kar­vėl­plyks­te­lė­jo­pro­tes­tuo­to­jų­ir­po­li­ci­nin­kų­su­si­rė­mi­mai;­te­be­si­tę­sia­ne­ra­mu­mai,­ku­riuos­su­kė­lė­po­fut­bo­lo­rung­ty­nių­ki­lu­sios­riau­šės,­ku­rios­pa­rei­ka­la­vo­74­gy­vy­bių.­Riau­šių­po­li­ci­ja­pa­lei­do­aša­ri­nių­du­jų­į­žmo­nes,­mė­tan­čius­ak­me­nis­į­pa­rei­gū­nus.

Ne­ra­mu­mai­­Ne­slops­ta

Uk­rai­nos­ju­dė­ji­mo­„Fe­men“­ak­ty­vis­tės­prie­Tarp­tau­ti­nės­le­do­ri­tu­lio­fe­de­ra­ci­jos­Ciu­ri­che­su­ren­gė­ak­ci­ją,­ap­si­ren­gu­sios­ka­li­nių­dar­bi­niais­dra­bu­žiais.­Taip­ak­ty­vis­tės­rei­ka­la­vo,­kad­fe­de­ra­ci­ja­at­si­sa­ky­tų­reng­ti­2014­m.­pa­sau­lio­le­do­ri­tu­lio­čem­pio­na­tą­Bal­ta­ru­si­jo­je.

Eu­ro­pą­apė­mu­si­smar­kių­šal­čių­ban­ga­Len­ki­jo­je­nuo­praė­ju­sios­sa­vai­tės­nu­si­ne­šė­jau­37­žmo­nių­gy­vy­bę.­Kai­ku­riuo­se­ša­lies­re­gio­nuo­se­tem­pe­ra­tū­ra­bu­vo­nu­kri­tu­si­iki­35­laips­nių­šal­čio.­Es­ti­jo­je­šią­sa­vai­tę­ras­ta­pir­mo­ji­šiais­me­tais­šal­čio­au­ka,­Uk­rai­no­je­jų­skai­čius­vir­ši­jo­šim­tą.

ra­gi­Na­­boi­ko­tuo­ti

Šal­čio­­au­kos

šeštadienis, vasario 4, 2012

Ge riau skur das ir bėdos užsienyje nei mir tis tėvynėje

Pa vo jus: ­� Grai­ki­jos­ir­Ma­ke­do­ni­jos­pa­rei­gū­nai­ne­le­ga­lius­imig­ran­tus­va­di­na­tik­sin­čia­bom­ba.­ ­ „Scan­pix“­nuo­tr.

mė ne sius į prie glau dą bu vo at ga­ben ta net 250 vai kų. Tarp nau jų jų gy ven to jų bu vo ir paaug lių iš So­ma lio, dir bu sių pro sti tu tė mis.

Ja we das ne nu tuo kia, ką da rys to liau. „Į Ita li ją. Ta čiau kont ra ban­di nin kams rei kės dar 4 tūkst. do­le rių“, – sa kė vai ki nas. Tie sa, jis

pri dū rė, kad di džiau sia jo sva jo nė – Nor ve gi ja.

„Žmo nės sa ko, kad Nor ve gi ja – ge rai. Pa kis ta ne – pa vo jin ga. Ne­pa ly gin si su Eu ro pa. Ga liu drą siai vi siems drau gams pa sa ky ti – jei už dir ba te, va žiuo ki te čia“, – kal­bė jo Ja we das.

Grai ki jos ir Tur ki jos pa sie ny­je ap si lan kę ame ri kie čių dien raš čio „Was hing ton Post“ žur na lis tai su ti­ko 30­me tį Ka ri mą. Vy ras sa kė, kad yra iš Tu ni so, o už tai, kad pa siek tų Grai ki ją, su plo jo 1 tūkst. eu rų.

Ta čiau, re gis, jis bu vo vie nas iš ne dau ge lio, ku ris pri pa ži no, kad no ri na mo, o ne į Eu ro pą.

Ke lio nė je Ka ri mas su ži no jo, kad su si rgo jo mo ti na. Ta čiau pa sas li ko pas ke lio nės or ga ni za to rius, to dėl vy ras yra „įka lin tas“ Grai ki jo je.

„No riu at gal į Tu ni są. To dėl vis­ką pa da ry siu, tu riu pa da ry ti. Tai pir mas ir pa sku ti nis kar tas. Aš lik siu sa vo ša ly je. Taš kas, – be veik verk da mas sa kė vy ras. – Man nie­kur ne si se ka – nei Tu ni se, nei Tur­ki jo je, nei Grai ki jo je.“

Imig ran tų skai čius au gaĮ Nea Vy są va ka rop at vyks ta au to­bu sas. Tai, anot vie ti nių, po li ci ja.Iš li pę pa rei gū nai sa ko, kad su rinks vi sus ne le ga lus ir nu ga bens į su­lai ky mo cent rą. Tie sa, nau dos iš to ma žai, nes cent rai – per pil dy ti, nau jo kus pa tik rins, už re gist ruos, o ta da vei kiau siai pa leis.

Vos prieš ke le rius me tus Grai ki jos Ev ro re gio nas bu vo Eu ro pos už kam­pis. Da bar tai ne le ga lų iš Af ri kos ir Azi jos su lai ky mo cent ras. Pa na šiai kaip Ita li jos Lam pe dū zos sa la. Grai­kai va di na šį re gio ną tik sin čia bom­ba. Jau ku ris lai kas grai kų pa rei gū­nams čia pa de da ES sie nos ap sau gos pa rei gū nai iš „Fron tex“ agen tū ros, ku ri at sa kin ga už išo ri nių Bend ri jos sie nų ap sau gą.

Syl ves te ris Die te re nas, „Fron­tex“ pa rei gū nas, ko man di ruo tas iš Olan di jos, sa kė, kad Tur ki jos ir Grai ki jos sie na – di džiu lė bė da.

„Žmo nės Eu ro po je net ne ži no, kas čia de da si. O tu rė tų. Vi si, ku­rie no ri, ga li pa žiū rė ti“, – iro ni za­vo pa rei gū nas, ku ris su 174 ko le go­mis iš 26 ES ša lių da bar pa tru liuo ja pa sie ny je.

„Fron tex“ pa jė gas pa sie ny je su­da ro ne tik pa tru liai, ta čiau ir tar­dy to jai, do ku men tų klas to ji mo spe cia lis tai, ver tė jai.

Vi si pa rei gū nai gink luo ti, ap rū­pin ti nau jau sia ste bė ji mo tech ni ka, net sraig tas par niais.

„Mū sų tiks las – pa dė ti Grai ki­jos po li ci jai, ypač dėl imig ra ci jos, nes ge rai iš ma no me šią sri tį, – sa­kė Ben ja mi nas Le coin te, Pran cū­zi jos sie nos ap sau gos pa rei gū nas, ste bin tis pa sie nį su pa rei gū nais iš Por tu ga li jos ir Ru mu ni jos.

Tie sa, grai kai sa ko, kad jau neap­sieis be ge rai sau go mo bar je ro pa­sie ny je, ta čiau pik ti na si, kad ES prie šio pro jek to ne pri si dės nė cen tu.

„ES pa li ko mums tvar ky tis su šia pro ble ma, – pik ti no si Evan ge las Ma ras lis, Nea Vy sos mies te lio me­ras. – Ta čiau šie žmo nės juk ne no­ri lik ti Grai ki jo je, jie juk ke liau ja į Eu ro pą.“

Pa ren gė Va len ti nas Ber žiū nas

47,5tūkst.

imigrantų kirto Graikijos sieną 2010 m.

Pa sie nie čiai sa ko, kad ne imig ran­tai yra jų prie šai, o žmo nių kont ra­ban da už sii man tys as me nys. Šie at rė žia, kad vers las – la bai pel nin­gas ir ri zi kuo ti ver ta.

An tai Mu ra tas, gy ve nan tis Tur ki­jos pa sie nio mies te Edir nė je, ku­rį su ti ko vo kie čių lei di nio „Ta ges­An zei ger“ žur na lis tai.

Ofi cia liai elekt ri ku ir tak sis tu dir ban tis vy ras pri si pa ži no, kad ver čia si imig ran tų per sie ną ga­be ni mu.

„Ara bai, ira nie čiai, ira kie čiai, pa les ti nie čiai – vi si jie no ri į Eu ro­pą. Mes jiems su vei kia me Jung ti­nių Tau tų pa bė gė lių pa sus. Stam­bu le. Daž niau siai per ka me juos in ter ne tu. Pa ro dai šį pa są tur­kų po li ci jai ir gy venk čia dve jus

me tus ne truk do mai“, – pa sa ko­jo Mu ra tas.

Sie ną sau gan tys pa rei gū nai tei­gė, kad re tai ka da ži no, iš ko kios ša lies at vy ko imig ran tas, nes jų do ku men tai – klas to tės.

Kaip pa sa ko jo pa sie nie čiai, imig ran tai iš Šiau rės Af ri kos me­luo ja, kad jie pa les ti nie čiai, iš Azi­jos – kad ki lę iš Af ga nis ta no, o iš Vi du rio Af ri kos – kad at si bel dė iš So ma lio.

Kont ra ban da be si ver čian tis Mu ra tas ti ki no, kad nau do tis jo pa slau go mis ap si mo ka. Jo tei gi­mu, ke lio nės per sie ną kai na vie­nam žmo gui – vi du ti niš kai tūks­tan tis eu rų.

„Pa ti kė ki te, ver ta mo kė ti“, – rek la ma vo vers lą vy ras. 2003 m. ap suk ruo lis bu vo suim tas po li ci­

jos ir be lan gė je pra lei do 42 die­nas. De ja, sun kios die nos atė jo ir jam – baus mės už ne le ga lų žmo­nių ga be ni mą Tur ki jo je da bar su­griež tė jo.

„Ka lė ji me ga li pra leis ti net tre­jus me tus“, – įspė jo Mu ra tas.

Ta čiau Tur ki jos pa sie ny je gy ve­nan tys tur kai ste bi si – tur kų po li­ci ja nie kuo met ne stab do ir ne tik­ri na įtar ti nų au to mo bi lių, ku riais ga be na mi imig ran tai.

„Ne ži nau, ko dėl po li ci ja jų (kont ra ban di nin kų) ne stab do, – ste bė jo si vie nas tur kas ūki nin kas iš Ka raa ga co kai mo, ne to li Grai­ki jos sie nos. – Net jei pa gau na, jie nie ko ne da ro. Už pil do kaž ko kius do ku men tus, o juos kont ra ban di­nin kai pa skui iš me ta.“

Pa ren gė Va len ti nas Ber žiū nas

„Čia (Grai ki jo je – red. pa st.) bent jau bai mės ne jau čiu. Af ga nis­ta ne žmo nės ko vo ja. Žu do, mirš­ta. Eu ro po je gy ve na ge ri žmo nės. Jie ne ko vo ja. Čia gy ve ni mas ge­ras“, – sun kiai žo džius rin ko af ga­nis ta nie tis. To pa ties am žiaus Ja­we das Me sa vis, žur na lis tų su tik tas ne to li nuo sie nos esan čia me Alek­sand ru po lio mies te, pa pa sa ko jo, kad tė vy nė je Pa kis ta ne ne tu ri net drau gų – vi si jie žu vo.

Ja we das nie kuo met ne lan kė mo­kyk los, o jo tė vas mi rė, kai jam bu­vo vos ket ve ri. Jis ti ki si Eu ro po je ras ti dar bą ir pa dė ti sa vo na miš­kiams, kad šie bent jau ga lė tų lan­ky ti mo kyk lą.

Kaip ir Ab dul mo bee no, Ja we do ke lio nė į Eu ro pą bu vo pra ga riš ka. Ira ne jį pa šo vė sie nos ap sau gos pa­rei gū nai. Kai tik pa te ko į iš sva jo tą­ją Grai ki ją, bu vo nu siųs tas į Fy la­kio pa bė gė lių su lai ky mo cent rą. Są ly gos ten, pa sak jo, sun kios – vie na lo va trims žmo nėms, ne­šva ra...

Da bar jis glau džia si Alek­sand ru po ly je esan čio je vai kų prie glau do je. Čia gy ve na vai kai, ku riuos su čiu po po li ci ja ir ku rie ne tu ri tė vų ar glo bė jų. Kaip tvir­ti no žur na lis tams prie glau dos va­do vai, vien per pa sta ruo sius tris

Žmo nių kont ra ban da – pel nin gas vers las

Pla nas: ­� dau­ge­liui­ne­le­ga­lių­imig­ran­tų­kont­ra­ban­di­nin­kai­pa­rū­pi­na­ne­tik­rus­do­ku­men­tus,­ to­dėl­jų­ ta­pa­ty­bę,­ pa­sak­ pa­rei­gū­nų,­­sun­ku­nu­sta­ty­ti.­ ­ „Scan­pix“­nuo­tr.

11

pasaulisšeštadienis, vasario 4, 201212

Geidžiamiausios pasaulio moterys Geidžiamiausios pasaulio moterys

Remdamasis maždaug milijo-nų lankytojų apklausa, portalas AskMen.com sudarė geidžia-miausių pasaulyje moterų sąra-šą. Pirmoji vieta atiteko Kolum-bijos aktorei Sofiai Vergarai, ku-ri pernai tenkinosi trečia vieta. 19-metė aktorė ir modelis Kate Upton užėmė antrą vietą, o tre-čią – Rooney Mara, kuri vaidino Lisbet Salander romano „Mer-gina su drakono tatuiruote“ ho-livudinėje ekranizacijoje.

lai mė jo vieš na mių sa vi nin kai2002 m. sau sį Vo kie ti jo je įsi ga lio­jo As me nų, ku rie ver čia si pro sti tu­ci ja, san ty kių tei si nio re gu lia vi mo įsta ty mas. Pros ti tu ci ja bu vo įtei­sin ta kaip le ga li pro fe si ja ir pra ra­do amo ra lios veik los sta tu są, vieš­na mių sa vi nin kai ga vo vers li nin kų sta tu są ir tei sę sam dy ti mo te ris pa­gal dar bo su tar tis. Sek so pra mo nės dar buo to jos įsi pa rei go jo mo kė­ti mo kes čius, o mai nais ga vo tei sę į so cia li nę ap sau gą: pen si ją, svei ka­tos drau di mą, be dar bio pa šal pą.

Įs ta ty mo au to rių tiks lai bu vo ge­ri: ap gin ti lais vo el ge sio mer gi nų tei ses, su teik ti joms so cia li nę ap­sau gą ir ga li my bę jung tis į pro fe­si nes są jun gas.

Bet da bar api bend rin da mi de­šimt me čio re zul ta tus eks per tai ap­gai les tau da mi kons ta tuo ja: iš pro­sti tu ci jos le ga li za vi mo Vo kie ti jo je dau giau sia lai mė jo vieš na mių sa vi­nin kai, o pa čioms se niau sios pro­fe si jos at sto vėms gy ve ni mas be­veik ne pa si kei tė.

Į pro sti tu tes žiū ri ma krei vai„Įs ta ty mas ma žai ką te pa kei tė. Tik ne dau ge lis mer gi nų su da ro dar bo su tar tis, dau gu ma no ri dirb ti be su tar čių, kaip lais vai sam do mos dar buo to jos“, – nau jie nų agen tū­rai DPA pri pa ži no stam baus Kel­no vieš na mio „Pas cha“ sa vi nin­kas Ar mi nas Lobs chei das.

Vy ro žo džius pa tvir ti na ir sta­tis ti niai duo me nys: jie ro do, kad

tik 1 pro c. sek so pra mo nės dar­buo to jų tu ri dar bo su tar tis. Pa­sak Vo kie ti jos fe de ra li nės šei mos, sen jo rų, mo te rų ir jau ni mo mi nis­te ri jos, se niau sios pro fe si jos at­sto vės itin re tai krei pia si so cia li­nės pa ra mos.

Pros ti tu čių in te re sus gi nan čio ju dė ji mo „Hyd ra“ at sto vai tei gia, kad to prie žas tis yra vi suo me nės po žiū ris. Esą žmo nės iki šiol krei­vai žiū ri į se niau sios pro fe si jos at­sto ves.

„Mo te rims, ku rios pi ni gų už si­dir ba par da vi nė da mos sa ve, iki šiol kai nuo ja daug mo ra li nių pa stan gų pa ra šy ti žo dį „pro sti tu tė“ ofi cia­liuo se do ku men tuo se pil dant skil­tį apie užim tu mą“, – vie na me pra­ne ši me tei gė „Hyd ra“.

55 me tų A.Lobs chei das pri pa žįs­ta, kad iš pro sti tu ci jos le ga li za ci jos dau giau sia iš lo šė vieš na mių sa vi­nin kai. Jo in ty mių pa slau gų įstai­go je dir ba apie šim tą pro sti tu čių.

Ypač daug dar bo jos tu ri vyks tant tarp tau ti nėms mu gėms.

„Pa vyz džiui, anks čiau ne ga lė­jau rek la muo ti sa vo vers lo, o da­bar tai ofi cia liai lei džia ma“, – sa­kė A.Lobs chei das, ro dy da mas į di džiu lį pla ka tą, puo šian tį vieš na­mio pa sta tą.

po li ci jai – dau giau rū pes čių2002 m. įsta ty mas įtei si no vi sų rū­šių ero ti nes pa slau gas – nuo vieš­na mių ir pa ly do vių agen tū rų iki sek so pa slau gų te le fo nu ir gat vės pro sti tu ci jos. Ypač iš po pu lia rė­jo va di na mie ji vie no do mo kes čio klu bai, ku riuo se už maž daug 20 eu rų (70 li tų) klien tas ga li my lė tis su tiek mo te rų, kiek tik no ri.

Ta čiau ši nau jo vė tu ri ir ki tą pu­sę. Po li ci jai ta po sun kiau ko vo ti su ne tei sė tais san do riais ir ki tais pa­žei di mais sek so pra mo nė je. Da bar pa rei gū nai tu ri tei sę įsi kiš ti tik tuo at ve ju, kai tu ri tvir tų įta ri mų ar ba įro dy mų dėl ne tei sė tos veik los.

Ki ta pro ble ma – pre ky ba žmo­nė mis. Eu ro pos Ko mi si jos už sa­ky tas ty ri mas at sklei dė, kad ša ly­se, kur įtei sin ta pro sti tu ci ja, to kios pre ky bos at ve jų fik suo ja ma ge ro kai dau giau.

„Ša ly se, ku rio se įtei sin ta pro­sti tu ci ja, sek so pa slau gų pa klau­sa ge ro kai di des nė nei ten, kur tai drau džia ma. Ati tin ka mai ir pro sti­tu čių ten yra dau giau. O tarp jų bū­na ne ma žai to kių, ku rios to se ša ly­se at si dū rė ne le ga liai“, – paaiš ki no

Įtei sin ta pro sti tu ci ja ne pa dė jo

Pros ti tu ci jos le ga li­za vi mo įsta ty mas Vo kie ti jo je vei kia jau de šimt me tų, bet taip ir ne da vė to kių re zul ta tų, ko­kių bu vo ti ki ma si.

Re zul ta tas: � se niau sios pro fe si jos le ga li za vi mo įsta ty mas pa dė jo vieš na mių sa vi nin kams, bet ne pa čioms pro sti tu tėms. AFP nuo tr.

Mo te rims iki šiol kai­nuo ja daug mo ra li­nių pa stan gų pa ra­šy ti žo dį „pro sti tu tė“ ofi cia liuo se do ku­men tuo se pil dant skil tį apie užim tu mą.

ava ri ją pa ty ru sio ita li jos krui­zi nio lai vo ka pi to no Fran ces co schet ti no as me ni nė je ka ju tė je na rai ra do mo te riš kų dra bu žių ir apa ti nių. Ki lo įta ri mų, kad jie pri­klau so jau nai mol da vei dom ni­cai Ce mor tan.

Ita li jos pro ku ro rai tre čia die nį iš­kvie tė 25 me tų mo te rį į ap klau są. Ji už tru ko še šias va lan das. Ita li­jos ži niask lai da taip pat pra ne ša, kad bu vu si krui zi nio lai vo šo kė ja D.Ce mor tan pri si pa ži no my lin ti 52 me tų ka pi to ną, tu rin tį žmo ną ir paaug lę duk te rį.

„My liu jį ir ne no riu, kad jo re­pu ta ci ja žlug tų. Vi si jį puo la“, – 25­erių mol da vės žo džius ci ta vo Ita li jos laik raš čiai, rem da mie si pro ku ro rų žo džiais.

Ke lei viai ma tė F.Schet ti no ir D.Ce mor tan kar tu va ka rie niau­jan čius lem tin gą sau sio 13­osios va ka rą, kai dau giau nei 114 tūkst. to nų lai vas su 4200 ke lei vių už­plau kė ant uo los. Pa sak liu dy to jų, jie gė rė rau do ną jį vy ną, o iki ava­ri jos tuo me tu bu vo li kę maž daug 40 mi nu čių.

Mol da vė pro ku ro rams pri si pa­ži no, kad F.Schet ti no pa kvie tė ją ant ka pi to no til te lio pa si gro žė ti tra di ci ja, kai lai vas svei ki na Džil­jo sa los gy ven to jus. Ma no ma, kad bū tent šis poel gis bu vo ne lai mės prie žas tis, nes lai vas pri plau kė per ne lyg ar ti kran to.

By lą ti rian tis pro ku ro ras Fran­ces co Ve ru sio sa kė, kad D.Ce­mor tan pa ro dy mai la bai svar­būs ir pa dės iš siaiš kin ti, kas vy ko

ant ka pi to no til te lio ir ar ka pi to­no dė me sys bu vo blaš ko mas, kaip tvir ti no ke li jo pa dė jė jai.

Mol da vei jo kių įta ri mų nė ra pa­teik ta. Ka pi to nas F.Schet ti no kal­ti na mas ne ty či ne žmog žu dys te ir tuo, kad pa li ko lai vą anks čiau už ke lei vus ir ki tus įgu los na rius. Ka pi to nui skir tas na mų areš tas, jam gre sia 12 me tų ka lė ji mo.

Per lai vo ka tast ro fą žu vo 17 žmo nių, dar 15 lai ko mi din gu siais be ži nios. Šią sa vai tę gel bė to jai nu spren dė nu trauk ti jų paieš ką.

Bend ro vė „Cos ta Crui ses“, ku­riai pri klau so ava ri ją pa ty ręs lai­vas, nu spren dė jį su pjaus ty ti ir uti li zuo ti. Tai ga li už truk ti me tus.

Ant šo no 80­ia laips nių pa­svi ręs ir į dug ną at si rė męs lai­vas ky šo iš van dens, bet jo pa dė­tis ne sta bi li. Tre čia die nį jis dar pa ju dė jo ke liais cen ti met rais, ir gel bė to jams vėl te ko nu trauk­ti de ga lų pum pa vi mą iš lai vo re­zer vua rų.

„Cos ta Con cor dia“ bu vo plau­kio jan tis pra ban gus vieš bu tis, į ku rį ke lei viai li po tu rė da mi daug pi ni gų, bran ge ny bių ir ki tų ver­tin gų daik tų. Eva kuo da mie si ke­lei viai vi sa tai pa li ko lai ve, to dėl bai mi na ma si, kad lo bių ieš ko to jai ar ba Ita li jos ma fi ja ne pra leis pro­gos ne tei sė tai pa si pel ny ti.

Ta čiau pa kran tės ap sau gos pa­rei gū nas lei te nan tas Mas si mo Mac che ro ni už tik ri no, kad lai­vas sau go mas 24 va lan das per pa rą, to dėl nie kas prie jo ne ga lės priar tė ti.

„The Dai ly Te leg raph“ inf.

Gal vą ap su ko mei lė

Jaus mai: � kaip ra šo Ita li jos laik raš čiai, 25 me tų D.Ce mor tan pro ku ro-rams pri si pa ži no my lin ti 52-ejų ka pi to ną F.Schet ti no. „Reu ters“ nuo tr.

1. Sofia Vergara 2. Kate Upton 3. Rooney Mara 4. Miranda Kerr 5. Nicki Minaj

pasaulisšeštadienis, vasario 4, 2012 13

Geidžiamiausios pasaulio moterys Geidžiamiausios pasaulio moterys

Įtei sin ta pro sti tu ci ja ne pa dė jovie nas ty ri mo au to rių Hei del ber­go uni ver si te to pro fe so rius Axe lis Dre he ris.

2007 m. Bul ga ri ja ir Ru mu ni­ja įsto jo į ES, ir šios ša lies pi lie čiai ga vo tei sę be vi zų ke liau ti Bend ri­jos te ri to ri jo je. Tuo pat me tu Vo­kie ti jo je la bai pa gau sė jo bul ga rių ir ru mu nių pro sti tu čių. Dau gu ma jų ne mo ka nei vo kie čių kal bos, nei ži no sa vo tei ses. Į po li ci ją jos ne­si krei pia vien to dėl, kad pa rei gū­nus lai ko to kiais pat ko rum puo­tais, kaip ir sa vo tė vy nė je.

Pro fe so rius A.Dre he ris pa tei­kė to kius skai čius: „Vo kie ti jo je, kur pro sti tu ci ja įtei sin ta, dir ba 60 kar tų dau giau pro sti tu čių, nei Šve­di jo je, kur ši veik la už draus ta. Bet Vo kie ti jo je už fik suo ta 62 kar tus dau giau pre ky bos žmo nė mis at ve jų nei Šve di jo je, nors šio je yra de šimt kar tų ma žiau gy ven to jų.“

ar rei kia griež tin ti įsta ty mą?Ke lių že mių vi daus rei ka lų mi nist­rai pa ra gi no griež čiau re gu liuo ti pro sti tu ci ją – draus ti ją tam tik ro­se vie to se, ri bo ti lai ką ar ba rek la­mą.

Vo kie ti jos val dan čio sios Krikš­čio nių de mok ra tų są jun gos par la­men ta ras Step ha nas Maye ris ne­se niai pa reiš kė, kad pro sti tu ci jos le ga li za vi mas bu vo klai da, ku ri tik pa kurs tė nu si kals ta mu mą rau­do nų jų ži bin tų kvar ta luo se. Po li­ci nin kų pro fe si nės są jun gos pir­mi nin kas Bern har das Witt hau tas

taip pat pa reiš kė nuo mo nę, kad šis įsta ty mas žlu go, nes juo leng­vai dangs to si są va dau to jai, ku rie jė ga ver čia mer gi nas dirb ti pro sti­tu tė mis.

Bet pro fe so rius A.Dre he ris ka­te go riš kai prieš ta rau ja, kad bū tų griež ti na mas pro sti tu ci jos įsta ty­mas. Anot jo, Vo kie ti jo je iš pro­sti tu ci jos gy ve ni mui užsi dir ba 150 tūkst. žmo nių, ir var žy ti jų tei ses ne bū tų tei sin ga.

„Rei kia ne keis ti įsta ty mą, o ko­vo ti su jo pa žei dė jais“, – pa brė žė A.Dre he ris.

„Deuts che Wel le“, „Ta geb latt on li ne“ inf.

Re zul ta tas: �� se�niau�sios�pro�fe�si�jos�le�ga�li�za�vi�mo�įsta�ty�mas�pa�dė�jo�vieš�na�mių�sa�vi�nin�kams,�bet�ne�pa�čioms�pro�sti�tu�tėms.� � AFP�nuo�tr.

20eu rų

– tiek va di na muosiuose vie no do mo kes čio

klu buose reikia sumokėti, kad

galėtum my lė tis su tiek mo te rų, kiek no ri.

Bai gė si tie lai kai, kai dip lo ma tai ir ban ki nin kai ga lė jo vaikš ti nė ti po že ne vą ne si bai min da mi, kad kas nors pa vogs jų la ga mi nė lius. Va­gys čių – pra de dant pi ni gi nė mis ir bai giant au to mo bi liais – skai­čius Švei ca ri jo je per nai šok te lė­jo 23 pro c.

svars to iš si kraus ty ti450 tūkst. Že ne vos re gio no gy ven­to jų ne ga li bū ti ra mūs ir dėl na mie pa lik to tur to. Įsi lau ži mų skai čius per nai šok te lė jo taip pat penk ta­da liu, iki 8200, ar ba vi du ti niš kai 22­ie jų per die ną. Nu si kals ta mu­mo šuo lis toks stul bi nan tis, kad Že ne vos tu riz mo agen tū ra pa ša­li no iš rek la mų bet ko kias užuo­mi nas apie sau gų mies tą.

Švei ca ri jos am ba sa do riaus Jung ti nė se Tau to se re zi den ci­ja Že ne vo je bu vo vie nas iš maž­daug 20­ies dip lo ma ti nių pa sta tų, į ku riuos įsi lauž ta praė ju sią va sa­rą. Gink luo tų nu si kal tė lių tai­ki niais ta po ir ban kų pa da li niai, pa što sky riai bei de ga li nės. Švei­ca rus ga li pa guos ti bent tai, kad pa pras tai to kie api plė ši mai at lie­ka mi be fi zi nio smur to.

Kai ku rie ži no mi Že ne vos gy­ven to jai gar siai reiš kia su si rū pi­ni mą. Geor ge’as Kou ki sas, ban kų pro gra mi nės įran gos bend ro vės „Te me nos“ įkū rė jas, ne se niai pa­reiš kė pra dė jęs svars ty ti iš si kel ti iš Že ne vos į ki tą mies tą, kai jam, li pan čiam iš tak si au to mo bi lio, iš plė šė du la ga mi nė lius. Vers li­nin kas pa sa ko jo, kad pa na šių ne­ma lo nu mų tu rė jo ir ke le tas jo ko­le gų.

„Ar vers li nin kams, va ži nė jan­tiems po Že ne vą, da bar rei kia sam dy tis as mens sar gy bi nius?“ – re to riš kai klau sė G.Kou ki sas.

Gy ven to jai pra ra do bud ru mąSteng da ma si su val dy ti pa dė tį, po­li ci ja pra dė jo daž niau pa tru liuo­ti gat vė se, bet tam ėmė prie šin­tis po li ci nin kų pro fe si nė są jun ga. Ji praė ju sį mė ne sį su ren gė ne di­de lį strei ką at si sa ky da ma skir­ti bau das už eis mo tai syk lių pa­žei di mus. Pa rei gū nai aiš ki na, kad daž nes nis pa tru lia vi mas pa blo­gins jų dar bo są ly gas, bet neat neš jo kios nau dos.

Su tuo iš da lies su tin ka ir Že­ne vos po li ci jos va do vė Mo ni ca Bon fan ti. Anot jos, il gą lai ką apie bud ru mą nė ne gal vo ję gy ven to jai tu rė tų keis ti po žiū rį ir el ge sį.

„Daug žmo nių iki šiol išei na iš na mų ir neuž ra ki na prie ki nių du rų ar ba res to ra ne pa lie ka krep šį ant sta lo, kai ei na į tua le tą“, – sa kė M.Bon fan ti.

Kal tos at vi ros sie nos?Že ne va yra stam bus pri va čios ban ki nin kys tės cent ras ir vie nas tur tin giau sių mies tų Eu ro po je, to dėl nu si kal tė lių dė me sys jam ne tu rė tų ste bin ti. Bet nu si kals ta­mu mo šuo lį le mia ir ki ti veiks niai. Vie nas jų – geog ra fi nė pa dė tis.

To pa ties pa va di ni mo eže ro pa­kran tė je iš si drie ku sį mies tą su­pa 105 km il gio Švei ca ri jos ir Pran­cū zi jos sie na. Kai 2008 m. gruo dį Švei ca ri ja pri si jun gė prie Šen ge­

no zo nos ir pa sie nio kont ro lė bu vo pa nai kin ta, tuo ėmė nau do tis tarp­tau ti nės nu si kals ta mos gru puo tės. Tos, ku rios anks čiau vei kė Pran cū­zi jos mies tuo se, tar ki me, Lio ne ar­ba Mar se ly je, nu si tai kė į Že ne vą. Jos daž nai nu vyk da vo tik at lik ti pur vi­no dar bo ir grįž da vo at gal į Pran cū­zi ją ir jos at ski rą ju ris dik ci ją.

Nors Švei ca ri jos ir Pran cū zi jos po li ci jos bend ra dar bia vi mas ta po dar glau des nis, jis ir gi tu ri ri bas. Pa vyz džiui, pa gal dvi ša lį su si ta­ri mą po li ci ja ga vo tei sę vy tis nu­si kal tė lius vie na ki tos te ri to ri jo je. Bet au to mo bi lio gau dy nės pri va lo bū ti nu trauk tos, kai tik per se kio­ja ma sis dings ta iš akių.

iki Bag da do dar to liŠvei ca ri jos vy riau sy bės at sto vas Oli vier Cou tau ra gi na ne dra ma­ti zuo ti pa dė ties. Jis pa tei kė ap­klau sų duo me nis, ku rie ro do, kad ne ma ža da lis į Švei ca ri ją at vyks­tan čių už sie nie čių re ko men duo tų ki tiems at vyk ti ir ap si gy ven ti čia.

„Ne ga li me neig ti pro ble mos, bet mes dar ne pa sie kė me to kio ly­gio, kad už sie nie čiai bi jo tų čia gy­ven ti dėl nu si kals ta mu mo“, – tei­gė O.Cou tau.

Bu vęs Že ne vos kan to no par la­men to pir mi nin kas Guy Met ta­nas įsi ti ki nęs, kad per tvar kos tei­sė sau go je pa dės pa ge rin ti pa dė tį. Bet, anot jo, po li ti kai dir ba lė tai, to dėl pa žan gos ga li ma ti kė tis tik po dve jų tre jų me tų.

„Kal bant apie nu si kals ta mu mą, Že ne va su si ly gi no, o gal net nu si­ri to že miau už jai pri ly gi na mus mies tus, – pri pa ži no G.Met ta­nas. – Bet tai ne reiš kia, kad pa dė­tis ta po vi siš kai ne val do ma ir kad ši vie ta taps pa na ši į Bag da dą.“

„The New York Ti mes“ inf.

Že ne va ne te ko sau gaus ir ra maus mies to ti tu lo

Įp ro čiai: �� bud�ru�mą�pa�mir�šu�siems�Že�ne�vos�gy�ven�to�jams�teks�pra�tin�tis�ra�kin�ti�na�mų�du�ris�ir�ne�pa�lik�ti�sa­vo�daik�tų�be�prie�žiū�ros.� � „Shut�ters�tock“�nuo�tr.

Ar vers li nin kams, va ži nė jan tiems po Že ne vą, da bar rei­kia sam dy tis as­mens sar gy bi nius?

6.�Emma�Stone 7.�Scarlett�Johansson 8.�Kim�Kardashian 9.�Rihanna 10.�Candice�Swanepoel

Ki to se H gru pės rung ty nė se staig me ną pa tei kė Kan tu „Ben­net“ krep ši nin kai, sa vo aikš tė je 82:74 par klup dę Tel Avi vo „Mac­ca bi Elect ra“.

Ata kai – 10 se kun džių13­ąją per ga lę iš ei lės Eu ro ly go je šį se zo ną iš ko vo jo Jo no Kaz laus ko tre ni ruo ja ma Mask vos CSKA ko­

man da, E gru pė je 85:70 įvei ku si Stam bu lo „Ga la ta sa ray“.

Ra mū nas Šiš kaus kas prie per ga lės pri si dė jo 11 taš kų, at ko vo tu ka muo­liu ir 3 re zul ta ty viais per da vi mais, o Dar ju šo Lav ri no vi čiaus są skai to je – 2 taš kai ir 2 pe rim ti ka muo liai.

J.Kaz laus kas bu vo ne pa ten kin tas, kad jo auk lė ti niai per daug sku bė jo baig ti ata kas.

14

At lei dęs va džias, „Žal gi ris“ var žo vų jau ne be sus tab dėKau no „Žal gi rio“ krep ši nin kams ne pa vy ko pa da ry ti to, ko jie ti kė­jo si per Eurolygos ma čą su „Bar­ce lo na Re gal“ eki pa, – bū ti su si­kau pę ir su si tel kę vi sas rung ty­nes. Ne di de lė spra ga ket vir ta ja­me kė li ny je su tei kė ko zi rį Is pa­ni jos ko man dai, ir ji juo pa si nau­do jo.

Tarp žiū ro vų – J.Guar dio laŽal gi rie čiai pra lai mė jo Bar se lo­nos krep ši nin kams 80:94. Tai – tre čio ji kau nie čių ne sėk mė Eu ro­ly gos tur ny ro „TOP­16“ eta po H gru pė je.

Ant ra ja me kė li ny je aikš tės šei­mi nin kai bu vo pa di di nę per sva rą iki 28:18, ta čiau „Žal gi ris“, dau­giau sia Ro ber to Jav to ko, Son ny Weem so, Man to Kal nie čio pa­stan go mis, lai mė jo at kar pą 17:3 ir iš si ver žė į prie kį.

Tre čia ja me kė li ny je „Bar ce lo na Re gal“, ve da ma Era ze mo Lor be­ko ir Jua no Car lo so Na var ro, vėl nu to lo – 61:54, bet Lie tu vos vi­ce čem pio nai su švel ni no skir tu­mą – 63:59.

Per ke lias pir mą sias ket vir to jo kė li nu ko mi nu tes Is pa ni jos gran­dai su ren gė ke tu rias iš ei lės sėk­min gas ata kas, per ku rias pel nė 12 taš kų. To mas De li nin kai tis tri taš­kiu ir Mi lo va nas Ra ko vi čius bau­dų me ti mais bu vo įžie bę vil tį – 74:83, ta čiau „Bar ce lo na Re gal“ į tai at sa kė tri taš kiais.

„Žal gi riui“ ne ga lė jo pa dė ti trau­muo tas snai pe ris Mar ko Po po vi­čius. Tarp dvi ko vos žiū ro vų bu vo ir „Bar ce lo nos“ fut bo li nin kų stra­

te gas, vie nas ge riau sių pa sau ly je tre ne rių Jo se pas Guar dio la su sa­vo at ža lo mis.

Su tei kė leng va tų„Ma čą pra dė jo me pa dri kai. No­rė jo me žais ti, kaip bu vo me nu­ma tę, ta čiau ne pa vy ko. Pas ku ti nį kė li nį at lei do me va džias, lei do­me var žo vams kar to ti me ti mus, at ko vo ti ka muo lį po mū sų krep­šiu, o pa tys ata kuo da mi per daug kly do me. „Bar ce lo na Re gal“ pa­si nau do jo mū sų su teik to mis leng va to mis. No rint įveik ti to kią ko man dą rei kia bū ti su si tel kus vi sas rung ty nes“, – po var žy­bų svars tė „Žal gi rio“ vy riau sia­sis tre ne ris Alek sand ras Tri fu­no vi čius.

„Bar ce lo na Re gal“ stra te gas Xa­vie ras Pas cua lis pri pa ži no, kad iš pra džių jo eki pai daug rū pes čių kė­lė kau nie čių de ri niai „dvie se prieš du“, bet ga liau siai gy ny ba pa vy ko su stab dy ti „Žal gi rį“.

Va sa rio 9­ąją A.Tri fu no vi čiaus ir X.Pas cua lio ka riau nos su si tiks Kau no „Žal gi rio“ are no je. 16

„Bar ce lo na Re gal“ pa si nau do jo mū sų su teik to mis leng va to­mis. No rint įveik ti to­kią ko man dą rei kia bū ti su si tel kus vi sas rung ty nes.

A.Tri fu no vi čius:

J.Kin de ris: „Ti kiuo si, šie me tai bus švie ses ni“Jus ti nas Kin de ris bu vo pri pa žin tas ge riau siuo ju praė­ju sių me tų Lie tu vos pen kia ko vi nin ku, ta čiau pa ts spor ti­nin kas 2011­uo sius įvar di jo kaip pa­čius juo džiau sius

per sa vo kar je rą – nei ke lia la pio į olim pi nes žai­dy nes, nei uni­

ver si te to dip lo mo.

Man tas Stan ke vi čiusm.stankevicius@diena.lt

„Ti kiuo si, kad šie me tai bus švie­ses ni ir sėk min ges ni“, – tvir ti na at le tas ir ne si lei džia į svars ty mus apie ga li my bę lik ti be ke lia la pio į Lon do no va sa ros olim pi nes žai­dy nes.

– Jus ti nai, kas at si ti ko 2011-ai-siais, kad ne no ri jų pri si min ti? – pa klau sė me J.Kin de rio.– Jei praė ju sio se zo no pra džio je bū­čiau pa gal vo jęs, kad bus to kie me­tai, ma tyt, bū čiau la bai liūd nas. No rė jau, kad bū tų su si klos tę taip, jog bū čiau priar tė jęs prie ke lia la­pio į Lon do no olim pia dą, – ne pa­vy ko. Bu vo dve jos var žy bos, ku rios vis ką lė mė ir jo se man ki lo pro ble­mų su la ze ri niais pis to le tais. Vi sa tai jau sten giuo si pa mirš ti. Ne no riu apie tuos ge di mus net kal bė ti, rei­kia žiū rė ti į prie kį. Ne ma nau, kad da bar – ge riau sias lai kas guos tis. Ne nu lei džiu ran kų, vis kas dar prieš

Iš ban dy mas: �� J.Kin�de�ris�anks�ti�pra�dė�jo�reng�tis�nau�ja�jam�se�zo�nui,�nes�lau�kia�at�ran�kos�var�žy�bos�į�Lon�do�no�olim�pia�dą.� � Gin�ta�ro�Lu�ko�še�vi�čiaus�(BFL)�nuo�tr.

Vla di mi ras Ro ma no vas„Žal gi rio“ klu bo sa vi nin kas

Barse lo nos komanda lai mė jo, nes me tė dvi gu bai dau giau bau dų, ne gu mes – 28:14, iš­nau do jo ag re sy vu mą ir meist­

Komentarasriš kai pro vo ka vo mū sų žai dė jus. Dėl su rink tų pra žan gų te ko pa keis ti mū­sų ko man dos ka pi to ną Pau lių Jan kū­ną, be ku rio žai di mas iš si de ri no.Gai la, kad per vi sas šias la bai at sa kin­gas rung ty nes Dai nius Ša len ga net ne­pa kė lė gal vos krep šio link – bu vo ma­ty ti, kad jis ne nu si tei kęs. Re zul ta tas – nu lis taš kų. Už tat Ro ber tas Jav to kas pa ro dė, ką ga li.Po Tel Avi vo „Mac ca bi Elect ra“ krep­ši nin kų pra lai mė ji mo Kan tu „Ben net“ ko man dai mes tu ri me ge rą ga li my bę pra si brau ti į „TOP-8“ tur ny rą, ku ria me esa me ver ti žais ti.

????�??

???? ??

????�??

????�??

???? ??

???? ??

šeštadienis, vasario 4, 2012

sportassportas@diena.ltRedaktorius Romas Poderys

Daugiau sporto naujienų skaitykite

kaunodiena.lt

15

sportas

At lei dęs va džias, „Žal gi ris“ var žo vų jau ne be sus tab dė Sta tis ti ka

„Bar ce lo na Re gal“–„Žal gi ris“2012 01 02, Bar se lo nos „Pa lau

Blaug ra na“ are na, 3 565 žiū ro vai.

94:80(23:18, 19:25, 21:16, 31:21)

„Bar ce lo na Re gal“:E.Lor be kas 19 taš kų (5 at ko vo ti ka muo liai), J.C.Na var ro 16 (3 at ko vo ti ka muo liai, 3 re­zul ta ty vūs per da vi mai, 3 klai dos), M.Huer­tas 14 (6 re zul ta ty vūs per da vi mai), F.Vas­que zas (6 at ko vo ti ka muo liai) ir P.Mic kea­las po 11, Ch.Eid so nas 8, C.J.Wal la ce’as ir J.Ing le sas po 5, B.Ndon gas 4, K.Pe ro vi­čius 1.

„Žal gi ris“:S.Weem sas 17 (5 klai dos), R.Jav to kas 13, M.Ra ko vi čius ir P.Jan kū nas (4 at ko vo ti ka­muo liai) po 12, T.De li nin kai tis 11 (4 at ko vo­ti ka muo liai), M.Kal nie tis 9 (4 re zul ta ty vūs per da vi mai, 4 klai dos), D.Col lin sas 6.

Ko man dų ro dik liai:dvi taš kiai – 24/42 (57,1 pro c.) ir 26/50 (52 pro c.), tri taš kiai – 8/20 (40) ir 6/11 (54,5), bau dų me ti mai – 22/28 (78,6) ir 10/14 (71,4), at ko vo ta ka muo lių – po 31, pe rim ta – 9 ir 3, re zul ta ty vūs per da vi mai – 18 ir 12, klai dos – 9 ir 16.

Taš kai: �� R.Jav�to�kui�rung�ty�nės�su�„Bar�ce�lo�na�Re�gal“�–�kol�kas�re�zul�ta�ty­viau�sios�Eu�ro�ly�go�je�šį�se�zo�ną.� � get�tyi�ma�ges.com�nuo�tr.

Prob le ma: �� žal�gi�rie�čiams�dau�giau�siai�rū�pes�čių�kė�lė�slo�vė�nas�E.Lor�be­kas�(de�ši�nė�je).

J.Kin de ris: „Ti kiuo si, šie me tai bus švie ses ni“akis – bus var žy bų, ku rio se ga lė siu at si grieb ti. Ap mau du dėl ne baig tų stu di jų uni ver si te te – neiš lai kiau bai gia mo jo eg za mi no. Ką pa da ry­si, gy ve ni me vis ko būna.

– Kaip ruo šie si nau ja jam se zo­nui?– Šiuo me tu spor tuo ju Aly tu je. Čia su reng ta plau ki mo sto vyk la, kas­dien – po dvi tre ni ruo tes. Kar tu dir ba ge riau sie ji Pa ne vė žio plau­ki kai. Be to, bė gio ju. Ki tos rung tys kiek nu ken čia, bet lai ko iki pa grin­di nių var žy bų dar yra. Vis kas bū­tų kur kas pa pras čiau, jei sa vo ran­ko se tu rė čiau ke lia la pį į olim pi nes žai dy nes, – gal vo čiau tik apie star­tą Lon do ne, o da bar min ty se – at­ran kos var žy bos, to dėl ruoš tis joms pra dė jau anks ti.

– Kal ba ma, kad la ze ri niai pis­to le tai – vie nas iš bū dų at si kra­ty ti bu vu sių šiuo lai ki nės pen­kia ko vės fa vo ri tų. Ką ma nai apie tai?

– Ne ma nau, kad tai bu vo kaž kie­no no ras spe cia liai pa kenk ti, tie siog per daug sku bė ta įdieg ti šią nau jo­vę. Rim tų ban dy mų ne bu vo, nie kas ne pa gal vo jo, kad tiems mo der niems gink lams ga li tu rė ti įta kos be si kei­čian čios oro są ly gos.

– Ar esi pa ten kin tas sa vo re zul­ta tais ki to se rung ty se?– Per Eu ro pos čem pio na tą šau dy­mo sek to riu je, ne vei kiant apa ra tū­rai, su gai šau 2 min. ir 45 sek. Nor­ma lio mis są ly go mis už trun ku 50 sek. Ne daug trū ko, kad bū čiau ko­

vo jęs dėl olim pi nio ke lia la pio. Bu­vo liūd na, te ko ir aša rą nu brauk ti. Sup ran tu, kad iš ša lies vis kas at­ro do pa pras ta, gal daug kas ma­no, kad per nai man tie siog pa si se­kė. Te gul gal vo ja, kaip no ri, ta čiau da bar ti kiu, kad šis se zo nas bus ge­res nis.

– 2011­ie ji Lie tu vos pen kia ko­vi nin kams – su dė tin gi me tai: skan da las dėl Do na tos Rim­šai tės, la ze ri niai gink lai, ta vo ir Ed vi no Krun gol co re zul ta tai su pras tė jo...– Lie tu vos tau ti nio olim pi nio ko­mi te to ge ne ra li nės asamb lė jos spren di mo dėl Do na tos ne no riu ver tin ti. Kiek vie no je is to ri jo je bū­na nu skriaus ta ku ri nors pu sė. Šį­kart – spor ti nin kė. Ma nau, pa da­ry ta ne ma žai klai dų – jų neiš ven gė ir spor to val di nin kai, ir Do na ta. Sun ku ver tin ti, ku ris kal čiau sias.

Kal bant apie Ed vi ną, jo tik rai gai la, nes vi si jau sku ba nu ra šy ti, nes per nai jam ne pa si se kė. Sma­

gu, kad se kė si Lau rai Asa daus­kai tei, ji ne tu rė jo jo kių pro ble mų. Gal būt dėl to vi siems at ro do keis­ti ma no ir Ed vi no re zul ta tai. Vis­ką su vo ki tik pa ts at si dū ręs blo­go je si tua ci jo je. Ma čiau, kad daug spor ti nin kų vargs ta su la ze riais, bet kol pa ts su jais ne su si dū riau, ne su kau gal vos. Kai pa ty riau sa­vo kai liu per svar biau sias var žy­bas, ban dė me ieš ko ti tei sy bės, ta­čiau vi si mū sų ar gu men tai at šo ko tar si nuo sie nos.

– Ar dėl to kių da ly kų tau ne­nus vy ra ran kos?– Kol kas yra tiks las – olim pi nės žai dy nės. Kol bus bent men kiau sia ga li my bė į jas pa tek ti, ran kos ne­svirs. O jei gu... Na, ne no riu svars­ty ti – kas bū tų, jei gu bū tų. Ži no ma, vie tą olim pi nė se žai dy nė se rei kė jo iš si ko vo ti kur kas anks čiau.

– Per nai ta pai ša lies čem pio­nu. Ar bu vo ly gia ver čių kon­ku ren tų?

– Ne no riu ver tin ti. Ži nau, kad kon­ku ren ci jos tik rai ne jau čia L.Asa­daus kai tė, o ar yra vy rų, ku rie ga­lė tų sto ti gre ta mū sų su Ed vi nu, ne ži nau. Jau ni mas au ga, grei tai to bu lė ja. Aš ir pa ts ne su se nas, kad ga lė čiau ver tin ti. No rė tų si, kad bū­tų dau giau ge rų fech tuo to jų, esa me pri vers ti vyk ti į sto vyk las už sie ny je, nes kai nuo lat tar pu sa vy je ko vo ja­me – neį do mu.

– Kaip ma nai, ko dėl Lie tu vos šiuo lai ki nė pen kia ko vė sto ko­ja nau jų vei dų?– Žmo nės per ma žai ska ti na mi do mė tis šia spor to ša ka, trūks ta spe cia lis tų, pro fe sio na lių tre ne­rių. Jau ni mas klau sia: o kas man iš to? Ko dėl tu riu tai da ry ti? Aš sun kiai dir bau aš tuo ne rius me­tus, kol pa sie kiau pir mųjų sva res­nių re zul ta tų. Ge rai, kad tre ne ris Ju ri jus Mosk vi čio vas ma ny je kaž­ką įžvel gė. Dė ko ju jam, kad bu vo at kak lus ir ma ne iš lai kė pen kia­ko vė je.

Kol kas yra tiks las – olim pi nės žai dy nės. Kol bus bent men­kiau sia ga li my bė į jas pa tek ti, ran kos ne svirs.

Lie�tu�vos�tau�ti�nis�olim�pi�nis�ko­mi�te�tas�(LTOK)�ofi�cia�liai�pa­nei�gė�Ru�si�jos�šiuo�lai�ki�nės�pen�kia�ko�vės�pre�zi�den�to�Via­čes�la�vo�Ami�no�vo�pa�reiš�ki�mą,�esą�LTOK�va�do�vai�už�su�ti�ki�mą�Do�na�tai�Rim�šai�tei�da�ly�vau­ti�Lon�do�no�olim�pia�do�je�su�Ru­si�jos�rink�ti�ne�pra�šė�fi�nan�si�nės�kom�pen�sa�ci�jos.

Pa­nei­gė­­Pra­si­ma­ny­mus

Try�lik�tą�jį�įvar�tį�NHL�čem�pio­na�te�pel�nė�ir�du�re�zul�ta�ty�vius�per�da�vi�mus�at�li�ko�Dai�nius�Zub�rus,�o�7­ąją�vie�tą�Ry�tų�kon­fe�ren�ci�jo�je�uži�man�tis�lie�tu�vio�at�sto�vau�ja�mas�Nau�jo�jo�Džer­sio�De�vils“�(59�tšk.)�klu�bas�na­muo�se�5:3�nu�ga�lė�jo�Mon�rea­lio�„Ca�na�diens“�(47�tšk.)�ko­man�dą.

Blyks­te­lė­jo­D.ZuB­rus

Daugiausiai�sirgalių�balsų�per�NBA�rinkimus�į�„Visų�žvaigž­džių“�mačą,�kuris�vyks�vasa­rio�26­ąją�Orlande,�surinko�šio�miesto�„Magic“�ekipos�vi­durio�puolėjas�Dwightas�Ho­wardas�(nuotr.)�–�1600390.�Antrasis�pagal�populiarumą�–�Kobe�Bryantas�iš�Los�Andželo�„Lakers“�–�1555479.

D.HowarDas­–­PoPuliariausias

šeštadienis, vasario 4, 2012

16

sportas

„Jau 10-ąją se kun dę ka-muo lys lėk da vo į var žo-

vų krep šį, nors rei kė da vo už baig ti vi są de ri nį, o ne tik jo epi zo dą. Va-di na si, kai ku riems žai dė jams pir-miau sia rū pi as me ni nė sta tis ti ka, bet ne ko man dos in te re sai. To kių da ly kų stip rio je eki po je ne tu ri bū-ti. Vi si pri pra to, kad CSKA lai mi 20

taš kų per sva ra. Va di na si, rei kia, kad lai mė tų ir 30 ar 40 taš kų skir tu mu. Man tai ne priim ti na, be to, pa ste-bė jau, kad ir žai dė jai ner vi na si, jei iš kart neį gy ja me 12–14 taš kų pra-na šu mo“, – kal bė jo J.Kaz laus kas.

Pir mą ją per ga lę šio je gru pė je iš-ko vo jo Mar ty no Ge ce vi čiaus at-sto vau ja mas Pi rė jo „Olym pia cos“

L.Klei za: „Mū sų vie ta – olim pia do je“Po sun kios trau mos at si ga vęs Li nas Klei­za jau te ro ri zuo ja var žo vus krep ši nio aikš tė je ir ku ria pla­nus, kaip su Lie tu­vos rink ti ne sieks aukš tu mų Lon do­no olim pi nė se žai­dy nė se.

– Li nai, sma gu vėl ma ty ti ta ve aikš tė je. Kaip jau tie si po rea bi­li ta ci jos? – Lie tu vos krep ši nin ko pa klau sė Tarp tau ti nės krep ši nio aso cia ci jų fe de ra ci jos (FI BA) in-ter ne to sve tai nės re dak to rius.– Jau čiu, kad šiuo me tu iš nau do­ju tik 70 pro c. sa vo ga li my bių. NBA čem pio na to gra fi kas – la bai sun­kus, nė ra ka da tre ni ruo tis, tik žai­džia me ir skrai do me. Tai la bai sun­ku, juo lab kad dar te be sie kiu sa vo ge riau sios spor ti nės for mos.

– Ko kios min tys ta ve lan kė vi­są tą lai ką, kai krep ši nį ste bė­jai iš ša lies?– Bu vo sun ku. Pri si pa žin siu, kad pa ty ręs trau mą pa gal vo da vau ir apie kar je ros pa bai gą – juk pra lei­dau ant rą ją se zo no da lį ir di džiau­sią krep ši nio šven tę Lie tu vo je – Eu ro pos čem pio na tą. Ki ta ver tus, per trau ką tu rė jau pa da ry ti dėl sa­vo kar je ros. Ži nau, kad ma nęs lau­kia ne ma žai per ga lių atei ty je.

– Kaip ver ti ni Lie tu vos rink ti­nės užim tą penk tą ją vie tą Eu­ro pos čem pio na te?– Tai ne bu vo blo gas re zul ta tas, ta­čiau vi si liū dė jo po pra lai mė ji mo Ma ke do ni jai. Vis dėl to vis ką ver­tin ki me ob jek ty viai: tai bu vo pui­kus tur ny ras, nu džiu gi nęs dau gy bę žmo nių. Be to, vis dar tu ri me šan­są pa tek ti į Lon do no olim pi nes žai­dy nes.

– Ką ma nai apie bū si mus var­žo vus at ran kos tur ny re?– Su si tik si me su Ve ne sue los ir Ni­ge ri jos eki po mis. Ne bus leng va, ta čiau pri va lė si me iš ko vo ti vie tą olim pi nė se žai dy nė se. Ki to va rian to tie siog nė ra. Mū sų vie ta – olim pia­do je. Po Lie tu vos ne prik lau so my bės at kū ri mo da ly va vo me vi so se žai dy­nė se. Jei gu to ne bus šį kar tą, nu si­vil si me sa vi mi.

– Kaip ver ti ni Lie tu vos rink ti­nės ga li my bes siek ti aukš čiau­sių po zi ci jų?– Mes at ro do me vi sai ne blo gai, tu ri me ke lis ge rus jau nus žai dė jus. Tie siog rei kia vi siems su si rink­ti. Tai, at ro do, ga li bū ti su dė tin ga, nes neaiš ku, ka da baig sis vie nos ar ki tos ša lies krep ši nio čem pio na tai. Tai bus di džiau sias iš šū kis – spė­ti su si žais ti.

– Vie nas iš tų jau nų vai ki nų – Jo nas Va lan čiū nas. Ar tau pa­ti ko jo pa si ro dy mas Eu ro pos čem pio na te?– Jam tai bu vo pir mi me tai vy rų rink ti nė je. At siž vel giant į tai, jis pui kiai pa si ro dė. Jo nas – ta len tin­gas, tik ras vi du rio puo lė jas. Atei ty­je jis bus vis svar bes nis ko man dos rams tis. Vi sa da rink ti nė je tu rė jo me ga lin gų aukš taū gių, ku rie ta po pa­grin di niais žai dė jais. Ma nau, mū sų ko man dos atei tis – Do na tas Mo tie­jū nas ir J.Va lan čiū nas.

– Kaip ma nai, ko iš jū sų ti ki si Lie tu vos krep ši nio sir ga liai?– Jie ti ki si, kad į rink ti nę su si rinks vi si ge riau si žai dė jai. Vi si ži no, kad mū sų ko man do je – pui ki at mos fe­ra, pa de dan ti siek ti svar bių per ga­lių. Esa me ko man da, o ne pa vie nės žvaigž dės. Vi sa da aikš tė je kau na­mės iš vien. Kai vi si 12 žai dė jų sten­gia si, mes – neį vei kia mi.

– Ar ga li bū ti, kad ta vo vaid muo rink ti nė je bus ki toks?– Apie tai ne gal vo ju. Tai nu spręs tre ne riai. Ma nau, ma no vaid muo ne tu rė tų keis tis. Tu ri me pa siek­ti to kį žai di mo ly gį, ko kį de monst­ra vo me Tur ki jo je. Pri va lo me žais ti grei tai, ag re sy viai.

– Iki šiol olim pi nė se žai dy nė se Lie tu va at ro dė ne blo gai.– Per pa sta rą sias pen ke rias olim­pi nes žai dy nes tris kar tus iš ko vo­jo me bron zą, du kar tus bu vo me ket vir ti. Da ly va vau Pe ki no olim­pia do je, kur li ko me ket vir ti. Šir dis ply šo iš ap mau do. Pui kiai rung­ty nia vo me, ta čiau pra lai mė jo me is pa nams pus fi na ly je, po to Ar­gen ti nai – ma ža ja me fi na le. Šiais me tais mes ti ki mės ge res nių re­zul ta tų.

Pa gal fi ba.com pa ren gė Man tas Stan ke vi čius

Re zul ta tai

Komanda Perg. Pral. Taškų sant.

1. CSKA 3 0 267:2162. „Olym pia cos“ 1 2 238:2293. „Ga la ta sa ray“ 1 2 210:2304. „Ana do lu Efes“ 1 2 201:241

E gru pė

Komanda Perg. Pral. Taškų sant.

1. „Mon te pas chi“ 3 0 250:2042. „Real“ 2 1 239:2413. „Gesc rap BB“ 1 2 225:2404. „Uni ca ja“ 0 3 211:266

F gru pėKomanda Perg. Pral. Taškų sant.

1. „Bar ce lo na Re gal“ 3 0 230:1972. „Ben net“ 2 1 221:2173. „Mac ca bi Elect ra“ 1 2 215:2294. „Žal gi ris“ 0 3 234:257

H gru pė

Komanda Perg. Pral. Taškų sant.

1. „Unics“ 3 0 224:1982. „Pa nat hi nai kos“ 2 1 238:2023. „Fe ner bah çe Ül ker“ 1 2 192:2164. „Em po rio Ar ma ni“ 0 3 164:202

G gru pė

At lei dęs va džias, „Žal gi ris“ var žo vų jau ne be sus tab dė E gru pė. Mask vos CSKA–Stambu­ �

lo „Ga la ta sa ray“ 85:70 (19:12, 25:25, 22:15, 19:18). 4 560 žiū ro vų. N.Krsti­čius 20 taš kų/J.Lu cas 15.Pi rė jo „Olym pia cos“–Stambulo „Ana do lu Efes“ 83:65 (20:12, 21:24, 12:17, 30:12). 3 500 žiū ro vų. V.Spa nou­lis 18/S.Ba ra čas 14.

F gru pė. Sie nos „Mon te pas chi“– �Malagos „Uni ca ja“ 91:68 (27:19, 23:21, 21:17, 20:11). 9 500 žiū ro vų. D.Mos sas 20, K.Lav ri no vi čius 18/J.Free lan das 14, D.Trem me las 13.Mad ri do „Real“–Bilbao „Gesc rap BB“ 89:73 (26:16, 24:20, 19:19, 20:18). 7 000 žiū ro vų. S.Rod ri gue zas 20,

A.To mi čius 15, M.Be gi čius 12/M.Ba ni­čius 18, A.Mumb ru 17, K.Va si lia dis 13.

G gru pė. Atė nų „Pa nat hi nai kos“– �Stambulo „Fe ner bah çe Ül ker“ 77:56 (24:9, 12:13, 22:21, 19:13). 11917 žiū ro vų. K.Kai ma kog lou 19/C.Jer rel sas 12.Ka za nės „Unics“–Milano „EA7 Em­po rio Ar ma ni“ 59:44 (20:12, 16:8, 9:7, 14:17). 5 000 žiū ro vų. H.Do mer can tas 16/N.Mel lis 17.

H gru pė. Kan tu „Ben net“–Tel Avi­ �vo „Mac ca bi Elect ra“ 82:74 (23:20, 26:24, 17:16, 16:14). 6133 žiū ro vai. V.Mi­co vas 17, G.Ba si le 14, G.Šer ma di nis 13/K.Lang for das 16, R.Hend ri xas 15.

Įsis ma gi no: �� po�trau�mos�at�si�ga�vęs�K.Lav�ri�no�vi�čius�(de�ši�nė�je)�žai�džia�vis�ga�lin�giau.� � get�tyi�ma�ges.com�nuo�tr.

klu bas, na muo se 83:65 nu ga lė jęs Stam bu lo „Ana do lu Efes“ eki pą. Lie tu vis pel nė 6 taš kus, at ko vo jo 4 ir pe rė mė 1 ka muo lį bei at li ko re-zul ta ty vų per da vi mą.

Bro lis įsi žai dėPo trau mos at si ga vęs Kšyš to fas Lav ri no vi čius su žai dė kol kas ge-riau sias sa vo rung ty nes „TOP-16“ eta pe, o Sie nos „Mon te pas chi“ sve čiuo se 91:68 nu ga lė jo Ma la gos „Uni ca ja“ eki pą.

K.Lav ri no vi čius pel nė 18 taš kų, iš jų 6 – tri taš kiais me ti mais.

Ant rą ją per ga lę šven tė Mad ri do „Real“ ko man da su Mar ty nu Po-ciu mi, na muo se 89:73 pri ver tu si ka pi tu liuo ti Bil bao „Gesc rap BB“ krep ši nin kus. M.Po ciaus in dė lis į per ga lę – 4 taš kai ir 1 at ko vo tas ka muo lys.

G gru pė je Ša rū no Ja si ke vi čiaus at sto vau ja mas Atė nų „Pa nat hi nai-kos“ iš vy ko je 77:56 įvei kė Stam-bu lo „Fe ner bah çe Ül ker“. Lie tu vis prie per ga lės pri si dė jo 3 taš kais, pe rim tu ka muo liu ir 2 re zul ta ty-viais per da vi mais.

KD inf.

15

Tiks las: �� L.Klei�za�nea�be�jo�ja,�kad�Lie�tu�vos�rink�ti�nė�da�ly�vaus�Lon�do�no�olim�pi�nė�se�žai�dy�nė�se.� „Reu�ters“�nuo�tr.

šeštadienis, vasario 4, 2012

17ŠeŠtadienis, vasario 4, 2012

S.Kuz ma: kiek vie nas jo dar bas su si jęs su di de lė mis me di ci nos in ves ti ci jo mis.

20p.

aukštynžemyn aukstynzemyn@diena.lt

Redaktorė Marijana Jasaitienė

Žvė rių my lė to jo vil kai ne puo laPo ko jo mis girgž dė jo snie gas, šal tis gnai bė no sį. Kaž kur ne to lie se inkš tė vil kai. Jau tė­me, kad jie se kė kiek vie ną mū sų žings nį, o mes, du žur na lis tai ir me din čius, gam­tos bei žvė rių my lė to jas ir ži niuo nis Pet­ras Dab ri šius, ar tė jo me prie vil kų te ra pi­jos tro be lės.

Da rius Sė le nisd.selenis@kaunodiena.lt

Nak tį vie nas, tik su te le fo nuTa tro be lė – tai šiek tiek dau giau nei dvie jų met rų aukš ty je tarp me­džių iš kel tas iš pa pras tų len tu čių

su kal tas na miūkš tis. Jo grin dys pil­nos la pų. „Ne ke lia pa si ti kė ji mo?“ – nu si juo kė Pet ras ir paaiš ki no na­mu ką įren gęs drą suo liams, kur jie ga li pra leis ti nak tį. Tai – ki to kia, ne dau ge liui ži no ma del fi nų, bet vil­kų, te ra pi ja. – Drą suo lis už li pa ko­

pė čio mis, jas nui mu, o pa sta tau tik ki tą die ną. Per nak tį žmo gus už­mirš ta vi sas pro ble mas, ban ko pa­sko las, lai ki nus sun ku mus.“

Nak ti mis ne to li na me lio slan kio­ja vil kai. Jie šiur pi na kau ki mu. Juo­lab Pet ras lei džia na me ly je bū ti tik vie nam žmo gui. Ne ga li ma pa siim ti nei ka čiu ko, nei šu niu ko, nei jo kio gy vo pa da ro. Jo kių daik tų, net pro­žek to riaus. Tik mieg mai šis ir ypa­tin giems at ve jams – mo bi lio jo ry­šio te le fo nas.

„Juk nak tį lei džiant dvie se ga li­ma iš gau ti neį ma no mą pa ra šą ar ba vy ras ga li kai ko rei ka lau ti iš mo­ters“, – nu si kva to jo P.Dab ri šius.

Ad re na li no rei kia mo ky to jomsKo dėl ne ga li ma pa siim ti daik tų? Kar tą dvi mo te rys at si ne šė dau­

gy bę žva kių ir vos ne su de gi no na­me lio.

Ki tų gy vū nė lių? Šios ypa tin gos te ra pi jos ypa tu mas – tu ri bū ti vie­nas miš ke ir jaus ti vil kus.

Kai ku rie gam tos ir žvė rių my lė­to jai šia me na me ly je pui kiai iš si­mie ga. Yra to kių, ku rie ne su mer­kia akių, krūp čio ja nuo kiek vie no la pe lio šla me sio, o juo lab nuo vil­kų kauks mo.

„Ne kar tą te ko kel tis nak tį ir iš si­gan du siam, pa ni kos apim tam žmo­

gui sta ty ti ko pė čias, kad nu si leis tų iš na mu ko, – tai P.Dab ri šius da ro at klam po jęs iki na me lio, ne ši nas pro žek to riu mi ir šau tu vu. – Vy­rai ne re tai do va no ja nak vy nę sa vo žmo noms, ku rios tai įsi me na vi­sam gy ve ni mui. Be je, to kių nuo ty­kių dau giau trokš ta bū tent mo te rys, ypač – per var gu sios mo ky to jos.“

Kar tą vie nas įsiaud ri nęs vy ras su sap na vo, kad jį pjau na vil kai. Nak tį iš šo ko iš na mu ko, o pa bu dęs iš bai mės vėl įli po at gal.

„Gai la, kad drau gai ne lei do čia lik ti vie nam švei ca rui – ko vos su nar ko ti kais sky riaus va do vui, – šyp te lė jo P.Dab ri šius. – Jis su si­ža vė jo ir no rė jo lik ti nak vo ti, bet drau gai ne lei do. Prie ad re na li no įpra tęs švei ca ras ža­dė jo grįž ti va sa rą.“

Ne re tai nak tį ne to­li na me lio slan kio­ja vil kai, žmo nės gir di jų kauks mą.

18

Me din čius: �� gam�tą�be�pro�tiš�kai�my�lin�tis�P.Dab�ri�šius,�vil�kė�da�mas�kaip�se�no�vės�že�mai�čiai,�daž�nai�jo�di�nė�ja�že�mai�tu�ku.� ����������������������������������������������������������Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

18

aukštyn žemyn ŠeŠtadienis, vasario 4, 2012

Žvė rių my lė to jo vil kai ne puo laĮ vig va mą – nu si len kus ug niai

Miš ko ta ku ant iš tver min go že­mai tu ko, pa na šaus į se no vės vi­kin gų ir mon go lų ark lius, jo jan tis P.Dab ri šius, pa si puo šęs usū ri­nių šu nų kai liais ir už si maukš li­nęs kai li nę ke pu rę, at ro dė kaip fil­mo he ro jus.

„Taip pas mus bu vo ren gia ma si XII–XIII am žiais, – jau vė liau, sė­dė da mas šil ta me vig va me – pu siau kla jok li nių in dė nų gen čių būs tą pri me nan čia me na me ly je, aiš ki no P.Dab ri šius. – Ir šil ta, ir pa to gu.“

Kū gio for mos na me lį iš len tų den gė sto ras snie go sluoks nis. Vi­du je iš klo ti ki li mai ir usū ri nių šu nų kai liai. Na me lį įsi ren gė pa ts.

Ne leng vai ati da ro mos du rys – spe cia liai že mos, kad įei tum su­si len kęs. Taip iš kar to nu si len ki ug niai: vi du je įreng tas ne di de lis ži di nys iš ak me nų su il gu ka mi nu.

„To kia me vig va me pa pras tai gy­ve na ke tu rių na rių šei ma, – aiš ki no ži niuo nis, ne kreip da mas dė me sio į juo dą mo ters iš Ma žei kių at vež tą ir pa lik tą ka ti ną Mau rį, ku ris per ke­lias mi nu tes nie kam ne ma tant jau bu vo su švei tęs ke lis ga ba lus sū­rio. – Įė ję žmo nės ma ty da vo, ką tu ri. O da bar? Kam mums tiek ne­rei ka lin gų daik tų, ku riuos kau pia­me, o po mir ties iš me ta?“

Ati to lę nuo gam tosVan duo, oras, žvė rys, me džiai, žu­vys, paukš čiai, žmo nės. Vis kas šia­me pa sau ly je su si ję.

Ofi cia liai me din čiaus, gam tos ir gy vū ni jos ser gė to jo var dą su grą­ži nęs vy ras įsi ti ki nęs, kad žmo gus da bar žen gia ne tuo ke liu ir gy ve­na ne tik ra me, o var to to jiš kos vi­suo me nės su kur tų fan ta zi jų pa­sau ly je.

Prieš 20 me tų į Tel šių ra jo ną vie nai žie mai pa me džio ti at vy­kęs P.Dab ri šius miš ke, ku ria me 1996 m. įkur tas Žvė rin čiu mi va­di na mas žvė ry nas, li ko gy ven ti iki šių die nų.

„Kam sme ge nis ap krau na me ne­rei ka lin ga in for ma ci ja? – ste bė jo si P.Dab ri šius ir nea be jo jo, kad žmo­gus per vi są is to ri ją dar ne bu vo taip smar kiai pa žei džia mas. – Da­bar ti niai mies tai, daik tai – iš kreip­ta fan ta zi ja. Mo ka me už pra mo gas, val go me dirb ti nį mais tą, ser ga­me, gy do mės, vėl mo ka me. Iš jun­gus kom piu te rį, elekt rą žmo nės iš pro tė tų. Var to ja me vais tus nuo dep re si jos ir tam pa me dar la biau pri klau so mi nuo fan ta zi jų, užuo t puo se lė ję gam tą. Ati to lo me nuo rea ly bės.“

Rea ly bė? Vy ras įsi ti ki nęs: tai – gam ta. Dau gu ma žmo nių ne su vo­kia, kad nuo dy da mi ir nai kin da mi ją žu do ir sa ve. Jis ra gi na kuo grei­čiau at si kvo šė ti ir pra dė ti puo se­lė ti gam tą.

Vilkai (savo) vaikų nepaliekaPet ras nea be jo ja, kad žmo ni ja nyks ta: ne li ko tvar kos, din go no­ras au gin ti vai kus, o pa gal gam tos tai syk les, jei pa lie ki ma žus vai kus, esi vi siš kai deg ra da vęs.

Vil kai pa na šūs į žmo nes, ta čiau jie nie ka da ne pa lie ka sa vo vai kų, pa siau ko da mi juos gi na nuo pa­vo jų. Pa ti nai ne re tai žūs ta gin da­mi ap vai sin tą pa te lę.

„Prieš 20 me tų mo te rys čia sū dė la ši nius, vy rai gė rė, au gi no vai kus, o da bar ne li ko nei vy rų, nei vai­kų, – skau džiai pra bi lo P.Dab ri­šius ir pri si mi nė vaiz dą, kai tė vas ap ka bi no tar si Die vą pen ke rius me tus ne ma ty tą sū nų. – Nau­ja kar ta jau ne kau pia mais to at­sar gų, o ten ki na si grei tais už kan­džiais, sku ba, gy ve na chao se ir ne ži no, ką da ro.“

Kiek me tų žvė rių my lė to jui?„Nes kai čiuo ju. Kam to rei kia? Kaip ir as mens do ku men to – kam jis žmo nėms? – gi les nę pra smę įžvel gė P.Dab ri šius. – Nė ra to kių da ly kų. Svar bu, kaip tu jau tie si. Ar ga li iš sto vė ti ant ko jų. Ar esi įdo­mus, links mas, ga li bend rau ti su žmo nė mis, vai kais.“

Kur jis gy ve na? Gūž te lė ji mas pe čiais – at sa kas į jam tar si ne­sup ran ta mą klau si mą. Gam to je

Na mai: �� Pet�ras�nie�ka�da�ne�ži�no,�kur�pra�leis�ar�ti�miau�sią�nak�tį.� � � ����������������������������������������������������������������������Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

17

Iš ban dy mas: �� šia�me�tarp�me�džių�ka�ban�čia�me�na�me�ly�je,�ap�lin�kui�stū�gau�jant�vil�kams,�nak�tį�ga�li�pra�leis�ti�tik�vie�nas�žmo�gus.

Ska nės tas: �� Si�bi�ro�ru�da�sis�meš�ki�nas�Ti�mo�fe�jus�net�ir�per�žie�mos�mie�gus��neat�sis�pi�ria�pa�ra�gau�ti�me�daus.

Lai ki nai: �� šiuo�me�tu�Žvė�rin�čiu�je�gy�ve�na�de�šimt�lū�šių.�Jos�bus�pa�leis�tos�į�lais�vę.

Ne ga li ma be ato­dai ros žu dy ti me­džių. Jei ne gir di jų skaus mo, tai neį­ro do, kad jie – ne­gy vi.

19

aukštyn žemyn ŠeŠtadienis, vasario 4, 2012

na mų jis tu ri daug. Gal taip pat ir ke lias žmo nas kaip in dė nai?

Įtei sin tų tris žmo nas„Rei kė tų įtei sin ti, kad vy rai ga lė tų tu rė ti tris žmo nas, kaip bu vo XII am žiu je, – sa kė rim tai ir tuoj pat pa tiks li no, kad ta da bu vo griež­tos tai syk lės ir ne vis kas at ro dė taip pi kan tiš ka ir pa pras ta. – Už ket vir tą mo te rį vy rui nu kirs da vo gal vą, su ve džio jus sve ti mą – taip pat. O jei jis bū da vo silp nas, su­pran ti, ką tu riu gal vo je, žmo nos ofi cia liai ga lė da vo tu rė ti pa gal bi­nin kų.“

Pap ra šius pa tiks lin ti, kiek iš te­kė ju sią 23­ejų duk rą ir Didžiojo­je Bri ta ni jo je be si mo kan tį 21 me­tų sū nų au gi nęs vy ras tu ri žmo nų, P.Dab ri šius šyp te lė jo: „Nes kai­čiuo ju. Ne si gi lin ki te į pa slap tis. Ir ne ži nau pa ts. Ne tu riu tiks lo skai­čiuo ti pa ne les. O jei ko kia pa tiks ir po to – dar ki ta?“

Ir pri pa ži no, kad nie ka da gy­ve ni me ne gy ve no vie nas. Ne bent Azi jo je, kai išei da vo me džio ti į kal nus.

„1984–1986 m. daug me džio­jau Tian Ša nio ir Pa my ro kal nuo se Kir gi zi jo je, kur mo te rims pa vo jin­ga, – vie nat vė je P.Dab ri šius pra­leis da vo po 3–5 mė ne sius. – Ten vie na me ur ve pa si da riau būs tą,

ku ria me lan kiau si, kai me džio da­vau. Dar ir da bar ten li kęs šau tu­vas, daik tų.“

Ke li mė ne siai ur vePak laus tas, ar bu vo la bai bai su, kai kar tą jį ta me ur ve už griu vo la vi na, vy ras ne slė pė, kad su pa ni ka vo, bet trum pam, kai stai ga su dre bė jo že­mė ir išė ji mą iš ur vo tar si kars to dang čiu už vo žė už griu vęs le das su snie gu ir ak me ni mis.

Jis bu vo su šu ni mi Ša ri ku, ku ris am sė jo ir ne rea ga vo į už griu vu sią prie te mą bei už ge su sį ug nia ku rą. Iš pra džių vy ras ban dė ka po ti, raus­ti snie gą ir le dą, bet ne tru kus su­pra to, kad iš si va duo ti nė ra jo kios vil ties.

Lai mė, P.Dab ri šius tu rė jo mais to at sar gų: kal nų ožio, švil pi kų mė­sos, kruo pų, mil tų.

Mais tą tau pė, čiul pė le dą. Kur­ti ug nį bi jo jo, nes vi du je trū ko oro. Iš se kęs, tau py da mas jė gas, uo lo je su Ša ri ku jis pra lei do ke lis mė ne­sius, kol, at ši lus orui, ati tir po le­do ga ba las.

Kaip jis neišp ro tė jo? P.Dab ri šius juo kė si: „Vie nas kal nuo se nie ka da neišp ro tė si. Tai ga li nu tik ti tik su­pant mi li jo nams žmo nių.“

Žmo nės ir tau tos – tik ban gosNe jau gi P.Dab ri šius žvė ris ir gam­tą my li la biau nei žmo nes?

Me din čius žvel gė į auš tan čią ar­ba tą ir tar si sau kal bė jo: „Kas yra mei lė? Mes sa ko me: my li me ka vą, kom piu te rį, mais tą... Man pa tin ka kai ku rie žmo nės, taip pat žvė rys. Toks ma no gy ve ni mo bū das.“

Ko kį sau pri skir tų to te mą, kas da bar bū din ga tik in dė nams, Af­ri kos ir Aust ra li jos gen tims? Ir šį­kart jis gal vo jo neil gai: vil kas ar ba var nas.

Vil kas – or ga ni za ci ja, fi zi nė jė ga, ar ti mas žmo gui, var nas – iš min tis, mir ties ju ti mas.

Apie mir tį P.Dab ri šius net ne no­ri gal vo ti: ne rei kia, o kam?

„Tai – ne ma no pro ble ma“, – sa­kė tie sus vy ras.

Svar biau su vok ti, kad gam to je vis kas su si ję. Mes pra ran da me tik­rą sias ver ty bes, gy ve na me chao se.

Se niau žmo nės ži no jo, kad van­dens ne ga li ma už terš ti, nes jį ge­ria me pa tys ir žvė rys, ten gy ve na žu vys, ku rias val go me ir t. t.

„Ne ga li ma be ato dai ros žu dy ti me džių. Jei ne gir di jų skaus mo, tai neį ro do, kad jie – ne gy vi, – įsi ti­ki nęs vy ras. – Ja po nai at li ko eks­pe ri men tą. Žmo gus nu kir to ber žo ša ką. Spe cia lūs prie tai sai nu sta tė, kad ber žo sklei džia ma vib ra ci ja iš­kart pa si keis da vo, kai pro jį ei da vo tas pa ts žmo gus, nors iki to į ki tus praei vius ne rea guo da vo.“

Jis pik tas, kad žmo gus pa žei dė gam to je pu siaus vy rą ir kaž ko kie ban di tai iš žu dė in dė nus, už gro bė jų že mes ir va do vau ja pa sau liui.

„Juk dau ge lis žmo nių jiems da bar siun čia blo gas min tis ir ener gi ją“, – tę sė P.Dab ri šius ir pri si mi nė, kad dar prieš 150 me tų in dė nai pa ra šė laiš ką JAV pre zi den tui, per spė da mi apie skver bi mą si į gam tą ir mil ži­niš ko ug ni kal nio išsi ver ži mą.

Laiš ke in dė nų va dai pri si pa ži­no ne su vo kian tys, kaip die vai lei­do juos iš stum ti iš in dė nų že mių, bet per spė jo, kad vie ną die ną ame­ri kie čiai už dus ir degs lieps no se.

„Žmo nės ir tau tos tė ra tik ban­gos, – laiš ke pre zi den tui žmo gų su gam ta ly gi no in dė nai. – Jos vie na po ki tos at plau kia į kran tą ir at si­mu ša.“

P.Dab ri šiaus min tys apie žvė ris ir paukš čius

Apie meš kas

Tai – mis ti nis gy vū nas, prilygina­ �mas die vy bei. Senų se no vė je že­mai čių ka riai su kry žiuo čiais ko vo­da vo vil kė da mi jų kai liais. Že mai ti­jos her be – meš ka.

Meška mie go da ma at si ve da �300 gra mų sve rian tį meš ku tį, žin­do pie nu, o po žie mos mie go jis jau užau ga.

Ei na su tam sa gul tis, ke lia si su �švie sa. Tu ri tre čią akį – 3 ki lo met rų spin du liu jau čia ši lu mą.

Moks li nin kai įro dė, kad meš kos �200 ki lo met rų spin du liu ne sup­ran ta ma vib ra ci ja, bet ne uos le jau­čia vie na ki tą.

Jos ne su vo kia mai jau čia mir tį: �ne re tai prieš pat me džio to jų šū vį iš to li stai ga pri tu pia ir pa kei čia kū­no pa dė tį.

Apie vil kus

Vil kai ar ti mi žmo nėms. Fi ziš kai �tvir ti, rū pi na si šei ma, el gia si pa gal tai syk les. Jei šian dien pro tin gas – va do vau ji, bet klys da mas ga li tap­ti ei li nis.

Jau nik lis nie ka da ne per lips net �ir per pa tį se niau sią, vos paei nan tį vil ką, jį gerbs. Ir tai ne si kei čia šimt­me čiais.

Fi ziš kai tvir ti, per pa rą ga li nu bėg ti �200 ki lo met rų, ir la bai stip rūs, ašt riais dan ti mis: jiems žmo gų su dras ky ti tas pa ts kaip triu šį.

Apie var nus

Iš min tin gi ir la­ �bai gud rūs. Jau­čia mir tį ir, sa ko ma, po spar nu ne­šio ja mir ties an­ge lą.

Prie mirš tan čio �ar sun kiai su žeis to žvė ries ar žmo gaus jie at skren da la bai grei tai.

Anot si bi rie čių ša ma nų, var nai �ma to mir tį.

Didžiojoje Britanijoje yra pi lis, ku­ �rio je mai ti na mi juo di, di de li krank­liai. Ti ki ma, kad jiems iš ny kus ši ša­lis žlug tų.

Žvė rių my lė to jo vil kai ne puo la

Na mai: �� Pet�ras�nie�ka�da�ne�ži�no,�kur�pra�leis�ar�ti�miau�sią�nak�tį.� � � ����������������������������������������������������������������������Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

Apie Žvė rin čių

Žvė rin čius įkur tas 1996 m. Ubiš­ �kės gi ri nin ki jo je.

Čia yra įreng tas 14,7 ha plo to miš­ �ko ap tva ras šer nams, da nie liams ir muf o nams ir ap tver tas 2,4 ha plo to miš ko skly pas vil kams.

Žvė rin čiu je gy ve na apuo kai, lū­ �šys, vil kai, muf o nai, da nie liai, Si bi­ro ru da sis meš ki nas Ti mas (Ti mo­fe jus), šer nė Ja dzė ir šer niu kai.

Už ket vir tą mo te­rį vy rui nu kirs da vo gal vą, su ve džio jus sve ti mą – taip pat. O jei jis bū da vo silp­nas, žmo nos ofi cia­liai ga lė da vo tu rė ti pa gal bi nin kų.

20

aukštyn žemyn ŠeŠtadienis, vasario 4, 2012

Dvi S.Kuz mos su ža dė ti nės vie na ki tai ne kerš tau ja

Lai ma Že mu lie nėl.zemuliene@diena.lt

Tu ri su pras ti sa vo pa šau ki mąNe ma to mo an ge lo sar go pa ly tė ti ir S.Kuz mos kū ri niai – grakš tūs, šil ti, dva sin gi, nu glu din ti iki to bu lu mo. Su kur ti jie Vil niu je, Užu py je esan­čio je dirb tu vė je, iš mar mu ro, gra­ni to, me džio, ma mu to il čių.

Į di džiu lio al bu mo „Sta nis lo vas Kuz ma“, įam ži nu sio vi sus skulp­to riaus dar bus, pri sta ty mą Vil­niaus tai ko mo sios dai lės mu zie ju­je S.Kuz ma, ly di mas žmo nos Li dos, at vy ko tie siai iš San ta riš kių kli ni­kų. Me ni nin ką at ly dė jo ir bū rys me di kų – drau gais ta pu sių šir dies chi rur gų.

„Skulp to rius be bend ruo me nės ne ga li eg zis tuo ti – jis su si jęs su tau ta, su žmo nė mis, ne tik su ar­ti mai siais. Kai tam pi vie nu bend ru kū nu su tau tos li ki mu, ta da ga li ma gal vo ti apie skulp to riaus kū ry bi­nį dar bą. Bet ma no dar bai nie ka da ne bū tų pa ju dė ję, jei gu ne šir dies chi rur gai – jie ma ne kū rė vi są lai­ką. Kiek vie nas ma no dar bas su si­jęs su di de lė mis me di ci nos in ves ti­ci jo mis“, – ne slė pė S.Kuz ma.

Tap ti me ni nin ku, anot jo pa­ties, – la bai sun kus ke lias. Neuž­ten ka ga bu mų, pa stan gų, pra kai to. Rei kia kaž ko dau giau, rei kia ži no­ti, kad tas pa šau ki mas skir tas tau, su vok ti, ką tu ri dirb ti. Ki ta ver tus, me ni nin kas nė ra už da ras žmo gus.

„Kar tais pa jun tu, kad žmo nių su si tel ki mas duo da tiek jė gų, to kia

ad re na li no aud ra iš tin ka, kad pa ts ne ži nai, kaip pa da rai tą dar bą“, – ana li za vo sa vo bū se nas S.Kuz ma.

Me ni nin kas pri si mi nė, kaip žmo nės Pa ne vė žy je su rė mė pe čius, kad iš kil tų Lie tu vos di džio jo ku ni­gaikš čio Alek sand ro skulp tū ra. Ir ji iš ki lo ste buk lin gu bū du – per de­vy nis mė ne sius. Pap ras tai per tiek lai ko šio je sri ty je be veik neį ma no­ma nie ko pa da ry ti. Ga li ma ma ny­ti, kad tai – mis ti ka.

Skau du dėl Lie tu vosNa cio na li nės pre mi jos lau rea tas S.Kuz ma su ren gė tik vie ną per so­na li nę pa ro dą – 1996 m. Vil niaus „Var tų“ ga le ri jo je. Pas kui ne puo lė drau gauti su ga le ri jo mis. Nei vals­ty bė, nei mu zie jai iš me ni nin ko nė­ra nu pir kę nė vie no dar bo. Dau gu­ma jo kū ri nių iš si bars tę po Lie tu vą ir pa sau lį – juos pri me na tik fo tog­ra fi jos dai li nin ko dirb tu vė je.

Ge riau sių spor ti nin kų sim bo lis „Šau lys“ Šiau liuo se, „Pie ta“ Sau sio 13­osios au koms An ta kal nio ka pi­nė se, „Mū zos“ prie įė ji mo į Na cio­

Skulp to riaus Sta nis lo vo Kuz mos ne tik kū ry ba, bet ir gy ve ni mas – iš skir ti niai. At­ro do, kad jį, ne vie nus me tus ba lan suo­jan tį ties bū ties ir ne bū ties ri ba, ly di iš ti ki­mas an ge las sar gas, griež tai pri sa kan tis li go tai jo šir džiai plak ti.

Ir ti kiu, kad tos ga lios at si vers“, – vy lė si S.Kuz ma.

na li nį dra mos teat rą Vil niu je, at kur­tos šven tų jų sta tu los ant sos ti nės Ar ki ka ted ros sto go. Tai S.Kuz mos dar bai, ku riuos ži no vi sa Lie tu va.

Sak ra li nio me no pa vyz džių S.Kuz ma su kū rė šven to vėms: Elekt rė nų baž ny čią puo šia jo „Pri­si kė lęs Kris tus“, Ni dos – „Nuk ry­žiuo ta sis“. O kur dar ant ka pi niai pa mink lai ir ma žo sios skulp tū ros? Sta nis lo vas sukūrė pa mink lus ra­šy to jai Jur gai Iva naus kai tei, dai ni­nin kei Bi ru tei Al mo nai ty tei ir dar bū re liui iš ke lia vu sių jų į Ana pi lį.

Lau kia šir dies do no roPer du de šimt me čius Lie tu va ta po vi siš kai ki to kia – žmo nės ne su du­ria ga lo su ga lu, emig ruo ja. Juk žu­vu sie ji Sau sio 13­ąją ne dėl to kios Lie tu vos ko vo jo. Ar me ni nin kas ne nu si vy lė Lie tu va?

„Skau du, kad ši taip yra. Bet ti­kiu, kad pri si kė li mo grū dai iš­sprogs. Gal blo gai at lie ku sa vo mi si ją? Juk me ni nin kai tu ri kel­ti tau tos dva sią ir ją ves ti pir myn. Kai po li ti kai to ne be ga li pa da ry ti, tu ri at si ver ti vi siš kai ki tos ga lios.

Da ly va vo: �� ly�di�mas�žmo�nos�Li�dos,�ži�no�mas�skulp�to�rius�S.Kuz�ma�(kairėje)� į�al�bu�mo�pri�sta�ty�mo�va�ka�rą�at�vy�ko�tie�siai�iš�San�ta�riš�kių�kli�ni�kų.� �������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������Si�mo�no�Švit�ros�nuo�tr.

Kū ry ba: �� Sau�sio�13-osios�au�kų�ka�pa�vie�tei�Vil�niaus�An�ta�kal�nio�ka�pi�nė�se�skulp�to�rius�sukūrė�„Pie�tą“,�įei�gą�į�Na�cio�na�li�nį�dra�mos�teat�rą�pa�ženk�li�no�„Mū�zo�mis“,�o�at�kur�tas�šven�tų�jų�sta�tu�las�už�kė�lė�ant�Vil�niaus�ar�ki�ka�ted�ros�sto�go.� � Si�mo�no�Švit�ros,�Arū�no�Bal�tė�no�nuo�tr.

Dar bo vie tė: �� sa�vo�skulp�tū�ras�S.Kuz�ma�su�kū�rė�Vil�niuje�Užu�py�je�esan�čio�je�dirb�tu�vė�je,�iš�mar�mu�ro,�gra�ni�to,�me�džio,�ma�mu�to�il�čių.�Vie�nas�nau�jau�sių�jo�dar�bų�–�„Įsi�my�lė�ju�si�ka�ra�lie�nė�Bar�bo�ra“.� � �

Skulp tū ra yra pir­mo ji su ža dė ti nė. Be jos, dar yra mo te ris. Ir vi są lai ką vyks­ta kon ku ren ci ja: ar mo te ris, ar me nas nugalės.

Jis – po lė kio žmo­gus. Vis rei kė da vo nu tup dy ti ir pa sta­ty ti ant že mės. Ir val gy ti pa duo ti, ir lai ku pa gul dy ti.

21

aukštyn žemyn ŠeŠtadienis, vasario 4, 2012

Da rius Sė le nisd.selenis@kaunodiena.lt

An ta nas Kont ri mas? Barz do­čius? Apie šį žmo gų tei rau jan­tis Tel šiuo se ne vie nas praei vis pur tė gal vą ir gūž čio jo pe čiais. Ir tik paaiš ki nus, kad ieš ko me vy­ro, ku ris ki tus, pri riš tus prie barz­dos, iš lai ko pa kė lęs, pa ga liau nu­ro dė ke lią.

Atos to gas pra lei do Te ne ri fė je„Ne ga li bū ti, kad ma nęs ne ži no? Kas jie to kie? Sa kyk var dus, pa­var des!“ – nu si kva to jo 58­erių vy ras.

Da bar An ta nas – ne tik de vy nis kar tus pa sau lio re kor di nin kas: jau tre jus me tus jis Tel šių ra jo no sa vi­val dy bės te ri to ri jai pri klau san čio De gai čių kai mo se niū nas. Vis dar drū tas, ne pra ra dęs hu mo ro jaus­mo. Ži no ma, vis dar su barz da, ku rio je jau daug ži lų plau kų.

„Neiš nau do tos pro gos, juk ži­nai, – teat ra liš kai sa kė An ta nas. – Aiš ku, rei kė tų barz dą de zin fe kuo ti chlo ru, per da žy ti. Bu vau pa trum­pi nęs, da bar vėl au ga.“

Švar kas, iš po megz ti nio ky šan­tys bal ti marš ki niai, įru dęs sau lė­je: per su si ti ki mą jis jau ne pri mi­nė ka dai se bu vu sio alu da rio.

„Pa rei gos. Dar be ne ga liu at ro­dy ti bet kaip, – nu si juo kė A.Kont­ri mas. – Įde gęs? Ser gu gel ta, o jei rim tai – buvau Te ne ri fė je.“

My li mai mo te riai – 50 me tųĖjo į se niū no po stą, nes čia – ge­riau? To dėl jau ga li il sė tis Te ne ri­fė je? Pro vo kuo ja mas A.Kont ri mas bu vo at vi ras: „Drau gė fi nan si nin­kė iš si ve žė. O į se niū ni ją ėjau, kad tai, kas blo gai, būtų ge riau.“

Se niū nas at gai vi na gar sų De gai­čių par ką, kur au ga net 194 rū šių me džių. Toks par kas – vie nin te­lis Lie tu vo je. Kar tą iš si sky ru sio barz do čiaus se niū no drau gei – ne 20 ir ne 30 me tų.

„Bū ki me bied ni, bet tei sin gi – aš ne ge ne ro las su 5 000 li tų pen si ja, kad tu rė čiau aš tuo nio lik me tę“, – juo kavo ge riau siu 2010 m. Tel šių

ra jo no se niū nu iš rink tas A.Kont­ri mas ir ne slėpė, kad jo my li mai mo te riai – 50 me tų.

Alu da riams pasidarė sun kuAlaus vers lui – jau galas? Vy­ras at si dūs ta: de ja. Neiš si pil dė A.Kont ri mo sva jo nė tu rė ti sa vo ba rą su mi ni vieš bu tu ku.

„Ar to kio je vals ty bė je kaip mū­sų ga li kles tė ti smul ku sis vers­las? – A.Kont ri mas, de vy ne rius me tus vi ręs alų, šį vers lą me tė 2003­iai siais. – Ma žuo sius su­nai ki no vals ty bės pa de da mi di­die ji, oli gar chai.“

Alaus ži no vas pyks ta ant bu­vu sių ko le gų, ga mi nan čių, jo žo­džiais ta riant, ne alų, o š...

„Dar ke le rius me tus pa gers che­mi ją, gliu ko ma tus – ga lės šla pin­tis tie siai į ba tą“, – prognozavo.

Guin nes so re kor di nin kas ti ki­no: su ži no jęs, kad kas nors sa ma­nę ga mi na aliu mi nio sta ti nė se, iš­kart pra neš tų po li ci jai.

„Eti lo al ko ho lis rea guo ja su aliu mi niu. O kur tai pa ten ka? Tuos, ku rie nuo di ja žmo nes, rei­kia so din ti!“ – piktinosi A.Kont­ri mas.

Kil no ja gra žias mo te risBa lan dį A.Kont ri mas ke ti na vyk ti į Ro mą, kur Sil vio Ber lus co ni pri­klau san čio TV ka na lo stu di jo je su barz da ke ti na pa kel ti gra žuo lę. Jei pa vyk tų, tai bū tų jau de šim tas jo Guin nes so re kor das.

Pas ku ti nį pa sie kė 2010 m. Ki ni­jo je, kai pa kė lė stu den tę ma ne ke­nę. Jos ir pri ka bin tas pa pil do mas svo ris bu vo 63 kg 300 gra mų. Pir­mo ji ki nė, ku rią A.Kont ri mas kė­lė 2004 m., svė rė 48 ki log ra mus. Tuo met lie tu vis pa pra šė drū tes­nės mo ters, ta čiau mer gi na, te le­vi zi jos lai dos ve dė ja, bū ti nai no­rė jo pa tek ti į žur na lų, laik raš čių vir še lius bei TV ek ra nus, tad jai pri ka bi no lie me nę su svo riais.

„Gra žias mo te ris kil no ju. Neg­ra žių nė ra, yra tik to kių, ku rioms kaž ko trūks ta, – juo kė si že mai tis, ku rio nuo trau ka 2004 m. Guin­nes so re kor dų kny go je bu vo iš­

Barz dakėlys se niū nas sieks nau jo re kor do

Iš gir du si klau si mą, ar vi sur se­gi aus ka­rus, ne si­var žy da­ma nu si­mo vė kel­nai tes.

Barz do čius: �� se�niū�no�pareigos�A.Kont�ri�mui�ne�truk�do�siek�ti�nau�jų�re�kor�dų.� ������������������������������������ ���������������������������������������������������������������������������������������������������Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

– tiek sveriančią manekenę su papildomu

svoriu barzda iškėlė A.Kontrimas.

63,3kg

spaus din ta per pu sę pus la pio. – Dau giau siai kė liau len kai čių – jos gra žios, lie tu vės – dar gra žes nės, ita lės – nuo sta bios, ki nės – ir gi.“

Apie aus ka rus ir krū tisSu be veik 7 000 aus ka rų į kū ną įsi vė ru sia ir dėl to Guin nes so re­kor di nin ke ta pu sia ško te Elai ne Da vid son A.Kont ri mas taip ir ne­su si tuo kė: ji per nai iš te kė jo Edin­bur ge. Su ma žei kie te drau ge Ire­na Tel šiuo se gy ve nan tis An ta nas juo kė si pri si mi nęs, kad ško tė siū­lė si jam į žmo nas.

„Aš – aus ka ro ta, tu – drū tas barz do čius. Bū tu me pui ki po ra, da ry tu me vers lą“, – ka dai se, kai ant kū no dar tu rė jo tik dau giau nei 3 000 aus ka rų, A.Kont ri mui siū lė tuok tis E.Da vid son.

An ta nas kva to jo pri si mi nęs, kai vie no je ka vi nė je, te le vi zi jos už ku­li siuo se, Elai ne, iš gir du si klau si­mą, ar vi sur se gi aus ka rus, ne si­var žy da ma nu si mo vė kel nai tes. Ke li kar tu sė dė ję vy rai net amo ne te ko.

Pa juo ka vus, ar ne si gai li ne­su si tuo kęs su aus ka ro ta ško te, A.Kont ri mas nu si kva to jo: „Ne, ne. Ką aš veik čiau su ško te, jei ab­so liu čiai vi sur – vien ar ma tū ra?“

Že mai tis pa sa ko ja Tur ki jo je ma tęs dar vie ną ori gi na lią re kor­di nin kę: mo te ris su sep ty nių ki­log ra mų svo rio krū ti mis traiš ky­da vo alaus skar di nes. Kai tur kai pa siū lė An ta nui ves ti šią mo te rį, jis, neieš kan tis žo džio ki še nė je, me tė ar gu men tą: „Ne, ne. To kia ma ne nak tį dar už du sin tų.“

kaunodiena.lt/naujienos

Dvi S.Kuz mos su ža dė ti nės vie na ki tai ne kerš tau ja

Skulp to rius daug me tų ko vo jo už sa vo svei ka tą – už sa vo gy ve ni mą. At ro do, kad šir dis jam bu vo skir ta pa čios lem ties, kad toks skulp to­riaus li ki mas: pa sveik ti ir vėl dirb­ti, nes to kia kū rė jo mi si ja.

Jo šir dis ne be no ri plak ti kū ry bos rit mu. S.Kuz ma nuo rug sė jo lau kia šir dies do no ro. Praė ju siais me tais skulp to rius li go ni nė se pra lei do aš­tuo nis mė ne sius.

„At si sa ko jo šir du tė to liau dirb­ti, – liūd nai iš ta rė me ni nin ko žmo­na Li da Kuz mie nė. – Gy dy to jai la bai

sten gia si – at li ko ke lias ope ra ci jas: į šir dį įdė jo ke lis sten tus, pa kei tė sti­mu lia to rių. Prog no zės to kios, kad ki to ke lio nė ra, kaip pa keis ti šir­du tę, tad lau kiam do no ro. Ba dau ja sme ge nys, ba dau ja kū nas – jis vi sas su blo go, ei na į ty lu mą.“

1978 m. skulp to riui bu vo pa keis ti du šir dies vož tu vai. Ta da S.Kuz mai bu vo 31­i, o šian dien – 64­eri.

„Sta sys – tai me di kų še dev­ras. Šir dies chi rur gi jo je – dau gy­bė moks lo nau jie nų, to dėl me di kai nuo lat to bu li no tą sa vo še dev rą. Ope ruo ta jo šir dis dir ba ke lis de­šimt me čius, pa sta ruo ju me tu – virš va lan džius. Ne tik Sta sio gy­ve ni mas uni ka lus. Jis pa ts uni ka lus me di ci nos pa sau ly je“, – įsi ti ki nu si L.Kuz mie nė.

Apie gy ve ni mo pra smęJis vi są gy ve ni mą bu vo stip rus, dar bin gas – klus niai ir azar tiš­kai vyk dė Aukš čiau sio jo jam skir tą mi si ją. Svei kas žmo gus tiek ne pa­da ro, kiek pa da rė S.Kuz ma po šir­dies ope ra ci jos. Prieš ope ra ci ją jis ne bu vo nei ypač ta len tin gas, nei ži no mas, nei gar sus.

Da bar jis taip pat ne sto ko ja kū ry­bi nių min čių ir po lė kio: „Kol esam gy vi – dir bam. Jei gu gy ven siu, bus staig me nų.“

Pats nau jau sias S.Kuz mos dar­bas – „Vi zi ja“.

„Vėl ar tė ja gy ve ni mo lū žis. Vi sa­da prieš gy ve ni mo lū žį ku riu „Vi­zi ją“. Prieš šir dies ope ra ci ją da riau tam sią „Vi zi ją“, o da bar lau kia ki­ti da ly kai – da rau švie sią. Čia yra fa ta liš ku mo“, – kū ry bos idė jo mis da li jo si me ni nin kas.

Gal dėl to žmo gus su ope ruo ta šir­di mi tiek daug su kū rė, kad ša lia bu­vo ji, Li da? Mo te ris ne lin ku si dė lio­ti sau „paukš čiu kų“, atseit, ar ša lia bū tų bu vu si ji, ar ki ta – vis tiek kas nors bū tų bu vęs ša lia. Taip gy ve ni­me išė jo – juo du, paaug liai, kar tu mo kė si tuo me tė je M.K.Čiur lio nio me no mo kyk lo je, pa skui – Dai lės ins ti tu te, dau ge lį me tų bu vo ar ti vie nas ki to.

Da ly va vo: �� ly�di�mas�žmo�nos�Li�dos,�ži�no�mas�skulp�to�rius�S.Kuz�ma�(kairėje)� į�al�bu�mo�pri�sta�ty�mo�va�ka�rą�at�vy�ko�tie�siai�iš�San�ta�riš�kių�kli�ni�kų.� �������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������Si�mo�no�Švit�ros�nuo�tr.

Dar bo vie tė: �� sa�vo�skulp�tū�ras�S.Kuz�ma�su�kū�rė�Vil�niuje�Užu�py�je�esan�čio�je�dirb�tu�vė�je,�iš�mar�mu�ro,�gra�ni�to,�me�džio,�ma�mu�to�il�čių.�Vie�nas�nau�jau�sių�jo�dar�bų�–�„Įsi�my�lė�ju�si�ka�ra�lie�nė�Bar�bo�ra“.� � �

24

22

aukštyn žemyn ŠeŠtadienis, vasario 4, 2012

Da rius Sė le nisd.selenis@kaunodiena.lt

Prib loš kė jū ra mo to ro le rių„Ei ki te ryž tin gai, ne si blaš ky da mi, į prie kį iš kel ki te ran kas, – I.Šal­kaus kie nė įsi mi nė gi dų pa ta ri mus, kaip pe rei ti gat vę. – Vie na – ste bė­ti jū rą mo to ri zuo tų viet na mie čių, kas ki ta – pir mą kar tą įženg ti į ją. Plau kai šiau šia si ir at ro do, kad tik­rai kas nors už kliu dys ir su žeis.“

Vis gi viet na mie čiai va žiuo ja vir­tuo ziš kai, vie ną mo to ro le rį nuo ki­to ski ria vos pen ki cen ti met rai. Per 17 die nų, pra leis tų Šiau rės ir Pie­tų Viet na me, lie tu viai ma tė tik dvi ne di de les, lai min gai pa si bai gu sias ava ri jas.

Tie sa, kar tą vie nas viet na mie tis, va žiuo da mas mo to ro le riu, švel niai už kliu dė vie ną iš še šių kar tu ke lia­vu sių lie tu vių. Mo te ris jam ne stip­riai pliaukš te lė jo per nu ga rą, o šis at si su ko, nu si šyp so jo ir pa mo ja vo.

„Drau giš ki, be si šyp san tys, ra­mūs ir neį ky rūs“, – to kį įspū dį su­si da rė ke liau to ja apie gan skur džiai gy ve nan čius viet na mie čius.

Kur nu mi rei, ten ir lai do jaI.Šal kaus kie nei į akis kri to tai, kad šven tyk lo se, na muo se, net prie le gen di nio Ho ši mi no nuo trau­kų ir ant ka ta li kų baž ny čių bokš­tų vie to je kry žių – svas ti kos. Čia pat ga li ma iš vys ti dau gy bę pio­nie riš kus kak la raiš čius ryšinčių moks lei vių: svas ti kos ir pjau tu vai su kū jais Viet na me vie nas ki tam ne truk do.

„Šven tyk los tar si pa da ly tos į dvi da lis – mi ru sie siems ir au koms. Pas ta ro sioms skir to je vie to je ma­tė me bu te lį deg ti nės, ry žių, nu peš­tą viš tą. Ste bė jo me, kaip mer gi nos, pa gerb da mos mi ru sį jį, nu si len kė į vi sas ke tu rias pu ses ir pa lei do iš nar vo į lais vę paukš čius“, – pa sa­ko jo I.Šal kaus kie nė.

Lietuvius Viet na me pribloškė motorolerių ir svastikų gausaTūks tan čiai mo pe­dų, mo to ro le rių ir mo to cik lų va žiuo ja vos per ke lis cen ti­met rus vie nas nuo ki to. Ke liau to ja Ire­na Šal kaus kie nė ir jos vy ras žur na lis­tas Juo zas Šal kaus­kas bu vo įsi ti ki nę, kad to kie in ter ne te ma ty ti vaiz dai yra su re ži suo ti. Ap si lan­kę Viet na me įsi ti ki­no, kad tai – rea ly bė.

Eis mas: �� iš�pir�mo�žvilgs�nio�at�ro�do,�kad�čia�pės�tieji�nie�ka�da�ne�vaikš�to.

Po ra: �� I.�ir�J.Šal�kaus�kams�Viet�na�me�la�bai�pa�ti�ko,�jie�čia�pra�lei�do�17�die�nų.

Gro žis: �� Ha�lon�go�įlan�ka�ne�ga�li�ne�su�ža�vė�ti�net�ir�sto�rao�džių�bei�kie�ta�šir�džių.�Val�tį�viet�na�mie�čiai�mo�ka�val�dy�ti�ir�ko�jo�mis.� � � � �������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������Juo�zo�ir�Ire�nos�Šal�kaus�kų�as�me�ni�nio�ar�chy�vo�nuo�tr.

Vir tuo zai: �� vie�tos�gy�ven�to�jams�kro�vi�ni�nių�au�to�mo�bi�lių�lyg�ir�ne�rei�kia.

Žemdirbystė: �� vietnamiečiai�garsėja�ryžių�auginimu�ir�eksportu.

Viet na me ji pa ste bė jo la bai daug kur iš si bars čiu sių ka pi nių ir pa vie­nių ka pų. Daug žmo nių šio je ša ly je pa lai do ta ry žių lau kuo se – ten, kur jie ir mi rė. At vy kė liai iš ki tų ša lies vie to vių lai do ja mi at ski rai nuo ki tų to kai mo žmo nių. Po pen ke rių me­tų mi ru sie ji per lai do ja mi.

Daug ap si gi mu sių žmo nių„Ki nų viet na mie čiai ne mėgs ta. Tai – ka ro pa da ri niai“, – pa ty rė I.Šal kaus kie nė.

Viet na me Pie tų Ki ni jos jū ra va­di na ma Pie tų jū ra, kad ne rei kė tų mi nė ti Ki ni jos var do. Vis gi šiau­ri nė je Viet na mo da ly je gy ve na ne­ma žai ki nų, ku rie tu ri sa vo vers lą.

Viet na me daug ru sų vers li nin­kų, ypač ku ror ti niuo se mies tuo se. Vie no jų, Phan Thiet, gat vė se ne re­tai iš gir si kal bant ru siš kai ir gat vė­se, ir par duo tu vė se, ir ma sa žo sa lo­nuo se. Šiau rės mies tai – skur des ni, Pie tuo se viet na mie čiai gy ve na ge­

23

aukštyn žemyn

juo dais dra bu žiais, val gė tik juo­dą mais tą – juo das viet na mie tiš­kas kiau les ir juo das viš tas, ku rių ne tik plunks nos, bet ir mė sa yra juo dos spal vos.

„Ska nu, nors ir neįp ras ta, – šyp­so jo si I.Šal kaus kie nė, kal bė da ma apie juo dą viš tie ną bei kro ko di lie­ną, ku rios ra ga vo. Jos vy ras Juo zas iš drį so pa ra gau ti ir di de lių ke pin tų svirp lių. – Šu nie nos, ku rios mė sa, nors ir be odos, par duo da ma tur­gu je, ne bū čiau ra ga vu si.“

Lie tu viai neišd rį so ra gau ti ir gy­va čių. Spi ri ti niai jų bei skor pio nų už pi lai su įvai rio mis žo lė mis par­da vi nė ja mi vos ne prie kiek vie no kam po, nors gy vū nų, rop lių glo­bos tar ny bos juos sau go.

So čios viet na mie tiš kos sriu bos, karš ti pa tie ka lai lie tu viams la bai pa ti ko. Ke liau to jai pas juo duo sius hmon gus ra ga vo ir ry žių, ko ko sų bei ku ku rū zų deg ti nės. Šio je gen­ty je vy rai kiek vie ną die ną var to­

ja al ko ho lį, o vi si dar bai kren ta ant mo te rų pe čių.

Rau do nais dra bu žiais vil kin tys rau do nų jų dzao gen ties žmo nės bu vo pa tys įky riau si. Mo te rys tu­ris tus se kė ke lis ki lo met rus, pri­myg ti nai siū ly da mos pirk ti jų iš­siu vi nė tus dra bu žius. Be je, kai me yra ir sa vo tiš kas SPA: trys ku bi lai su karš tu van de niu ir dū mi nė pir­te lė, ku rio je kai ti no si ke liau jan tys aust ra lai ir ka na die čiai.

Sle pia si nuo sau lėsVi sus ke liau to jus su ža vė jo nuo sta­baus gro žio Ha lon go įlan ka. Vie na jo je esan čių sa lų pa va din ta ru sų kos mo nau to gar bei.

Dau giau nei 1 000 me tų is to ri­ją skai čiuo jan čio Ho ši mi no mies te ke liau to jus su ža vė jo aikš tė, ku rio­je dau gy bė me ni nin kų pie šia, lip­do, at lie ka ka lig ra fi jos dar bus. Be je, Ho ši mi ne yra įspū din gas dan go rai­žis, pa va din tas Lo to su, ku ris, at­

ro do, 2011 m. užė mė penk tą vie tą tarp gra žiau sių pa sau lio pa sta tų.

„Kaip jie su ge ba vež ti kro vi­nius! – I.Šal kaus kie nė ste bė jo­si ma ty da ma, kaip vie nu mo to ro­le riu viet na mie čiai ga be na kal ną daik tų, au ga lų, paukš čių ir net gy­vą jau tį. – Žmo gaus net ne si ma to – tik akys!“

Viet na mie čiai vei dą sle pia ir nuo sau lės. Gal vą jie den gia ke pu re, iki akių už si mau kšlina me džia gi nę kau kę, ant ran kų užsimauna pirš­ti nes. Tai sau go ir nuo smo go.

Eg zo tiš ką ša lį lie tu viai pa li ko sau sio 23­ią ją. Tuo met čia bu vo šven čia mi vie tos Nau jie ji me tai.

Įp ras tai kaip tur gus šur mu liuo­jan tis oro uos tas pu siau nak tį bu­vo tuš tu tė lis. Ne dir bo nė vie na par duo tu vė, tik to li dan gu je švie­tė fe jer ver kai, o ka lė di nes eg lu tes atstojo va zo nuo se au gan čių chri­zan te mų, man da ri nų ar per si kų krū me liai.

Ne dir bo nė vie na par duo tu vė, tik to li dan gu je švie­tė fe jer ver kai, o ka lė di nes eg lutes atstojo va zo nuo­se au gan čių chri­zan te mų, man da­ri nų ar per si kų krū me liai.

ŠeŠtadienis, vasario 4, 2012

Lietuvius Viet na me pribloškė motorolerių ir svastikų gausa

riau. Vis dar daug jų ne ga li pa mirš­ti ka ro ir ne mėgs ta ame ri kie čių.

„Gy vi pa vyz džiai – dau gy bė ap­si gi mu sių žmo nių: be ran kų, ko jų, per kreip tais vei dais, kū nais, – I.Šal­kaus kie nė Viet na me ma tė ame ri­kie čių nau do to che mi nio ir bak te­

rio lo gi nio gink lo pa da ri nius. – Ka ro mu zie ju je dir ba gy vi eks po na tai – neį ga lūs viet na mie čiai.“

Juo di žmo nės – juo das mais tasJuo die ji hmon gų tau tos žmo nės pa tei si no sa vo var dą: jie vil kė jo

Šu nie­nos, ku­rios mė­sa, kad ir be odos, bu vo par­duo da­ma tur­gu je, ke­liautoja ne būtų ra ga vu si.

Eis mas: �� iš�pir�mo�žvilgs�nio�at�ro�do,�kad�čia�pės�tieji�nie�ka�da�ne�vaikš�to.

Gro žis: �� Ha�lon�go�įlan�ka�ne�ga�li�ne�su�ža�vė�ti�net�ir�sto�rao�džių�bei�kie�ta�šir�džių.�Val�tį�viet�na�mie�čiai�mo�ka�val�dy�ti�ir�ko�jo�mis.� � � � �������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������Juo�zo�ir�Ire�nos�Šal�kaus�kų�as�me�ni�nio�ar�chy�vo�nuo�tr.

Vai kai: �� juo�dų�jų�hmongų�at�ža�los.Aki mir ka: �� ir�jau�ni,�ir�se�ni�žmo�nės�mo�ka�džiaug�tis�tuo,�ką�tu�ri.

24

aukštyn žemyn

Sa vait ga lis bus šei my niš kas, ne si no rės nie kur kel ti ko jos

iš na mų. Ir ne rei kia. Tik pa si sten­ki te ne si pyk ti su na miš kiais ir pa­si sau go ki te bui ti nių trau mų. Ki tos sa vai tės pra džia tu rė tų ne nu vil ti, jei už sii ma te kū ry bi ne veik la, sie­kia te pa tin kan čio as mens dė me sio ar no ri te su bliz gė ti sce no je, vie šu­mo je. Ga li mas spon ta niš kas mei lės nuo ty kis, int ri guo ja mas flir tas. Nuo ket vir ta die nio sek sis įvai rus dar­bas. Tik tų siųs ti CV, ei ti į po kal bius dėl dar bo. Ga li te pa da ry ti ne blo gą įspū dį po ten cia liam darb da viui.

Sa vait ga lį nu ma to mi po­kal biai su gi mi nai čiais, kai­

my nais ar se nais drau gais. Bet ku­riuo at ve ju iš gi mi nai čių su lauk si te nau jie nų. Ki tos sa vai tės pra džio je jums la biau siai rū pės as me ni niai rei ka lai ir sun kiai su de rin si te sa­vus in te re sus su da ly ki niais ir vi­suo me ni niais. Ga li te iš si su ki nė ti nuo pro fe si nių pa rei gų. Į pe rio do pa bai gą ims dau gė ti kū ry bin gu­mo, ro man tiš ko po lė kio. Sva jo si te apie slap tą mei lės int ri gą, ero tiš­kus nuo ty kius. Pi kan tiš kas pa si­ma ty mas ga li įvyk ti rea liai, ne bū­ti nai tik vaiz duo tė je.

Pe rio do pra džio je ge riau sia at gai va jums bus kom for­

tas, gar dus na mi nis mais tas, šil­tas šei mos ži di nys. Jei gu to trūks­ta, ban dy si te kom pen suo ti nau jais pir ki niais, pa si sė dė ji mais jau kio se ka vi nu kė se. Ki tą sa vai tę nea ti dė­lio ki te rei ka lin gų vi zi tų, po kal bių, nes į pe rio do pa bai gą šiek tiek su­ma žės pro ti nis ak ty vu mas ir no ras bend rau ti. Tuo me tu jau no rė si te už si da ry ti na muo se tarp ke tu rių sie nų ir pa lai ky ti kon tak tus tik su jums pa tin kan čiais, šir džiai mie­lais žmo nė mis.

Vi są sa vait ga lį bū si te jaut­rūs, emo cio na lūs, jū sų nuo­

tai ka kai ta lio sis, to dėl vie niems pa si ro dy si te dirg lūs ir maiš tin­gi, o ki tiems – drau giš ki ir mie li. Jei įsi žei si te, su si pyk si te, re gis, po va lan dė lės jau su ge bė si te at leis ti ir tai ky tis. Ga li te pa de monst ruo ti ku li na ri nius su ge bė ji mus. Ki tą sa­vai tę ti kė ti ni rū pes čiai, su si ję su fi nan sais. De rė tų pa si sau go ti su k­čių ir mė gė jų pel ny tis iš nai vuo lių, per šant jiems men ka ver tes pre kes už ne ma žą kai ną. Vi lio ja ma rek la­ma ga li jus su klai din ti. Į pe rio do pa bai gą ga li at si ras ti pro ga su da­ry ti ne blo gą kont rak tą, su tar tį.

Sa vait ga lį jums no rė sis tik il sė tis, pa mir šus vi sus rū­

pes čius. Iš tie sų jums rei kia iš si­mie go ti, at si pa lai duo ti. Vie nat vė bus ne blo gi vais tai nuo su si kau­pu sio nuo var gio. Kibs in fek ci jos, tad į vie šus su si bū ri mus ei ti ne­re ko men duo ja ma. Ki tą sa vai tę vėl bū si te ak ty vūs ir tur būt ne vi siems tai pa tiks. At si ras kri ti kuo jan čių­jų, opo nuo jan čių jų ar ne tgi gud­riai ma ni pu liuo jan čių jų jums ne­pa lan kia in for ma ci ja. Re gis, jums sim pa ti zuos įta kin gas as muo. Ga­li ma ne ti kė ta ži nia iš už sie nio.

Pe rio do pra džia ža da ko lek­ty vi nį ren gi nį, su si ti ki mą

su bend ra min čiais. Ga li bū ti dau­giau po li ti kuo ja ma. Trauks klu­bai, dau gės drau giš ku mo, pi lie tiš­ku mo. Re gis, tiek bend rau si te, kad ki tos sa vai tės pir mo je pu sė je jau vi siš kai ne be no rė si te su kio tis tarp žmo nių ir rū pin tis ki tų rei ka lais. Įlį si te į sa vo kiau tą ir iš jo iš lį si te tik ket vir ta die nį. Be je, to kia izo­lia ci ja ga li ma ir dėl li gos, nes da bar esa te neats pa rūs ūmioms in fek ci­joms, trau moms. Ga li bū ti, kad jū­sų vi lio nėms neat sis pirs nea be jin­gai nu si tei kęs ko le ga.

Sa vait ga lį nu ma to ma ne­ma žai dar bo. Re gis, gau si te

ne ti kė tą įpa rei go ji mą ar ba tu rė si te va do vau ti ren gi niui, ku ris jus ge ro­kai iš var gins. Ki tos sa vai tės pra džia bus sma gi, ku pi na įdo mių su si ti­ki mų ir gal net ža vios ro man ti kos. Nuo ket vir ta die nio jau no rė si te slėp tis še šė ly je ir to kiu bū du šiek tiek at si pūs ti nuo dė me sio, vie­šu mo. Re gis, ne nuo vi sų ir ne nuo vis ko trauk si tės. Tur būt džiaug si­tės, jei in ty mio je ap lin ko je kom pa­ni ją jums pa lai kys la bai su si ža vė jęs prie šin gos ly ties at sto vas.

Sa vait ga lį jū sų min tys skra­jos to li nuo ru ti nos. Jei gu

nie kur ne vyk si te, tai tur būt kla jo­si te po in ter ne to pla ty bes, bend­rau si te su ne pa žįs ta mais žmo nė­mis, už sie nie čiais. Sek sis, jei no ri te pa ra šy ti straips nį, moks li nį dar bą, pa reng ti vie šą kal bą. Nuo pir ma­die nio jums ga li tek ti ei ti į ofi cia­lius su si ti ki mus, jiems ruoš tis ir pan. Tai kels įtam pą ir ne ri mą. Vis dėl to jums ga li pa vyk ti su si tar ti dėl pro fe si nių per spek ty vų, įsi dar bi­ni mo ar at si skai ty mo už su teik­tą pa slau gą. Ga li megz tis tar ny bi­nis ro ma nas. Nu ma to mas įdo mus ren gi nys.

Pe rio do pra džio je jums tu­rė tų pa vyk ti sėk min gai su­

tvar ky ti klau si mą, su si ju sį su sko­la, mo kes čiais, nuo ma. Ga li bū ti, kad psi cho lo gi nio pa lai ky mo la bai rei kia kam nors iš jū sų ar ti mų jų. Šiuo me tu jums ne stigs įžval gos ir su ge bė ji mo ras ti tin ka mus žo džius bei rak tą į ki tų sie las. Ki tą sa vai tę tu rė tu mė te daug nu veik ti, ypač jei esa te su si ję su moks lo, tei sės ar tarp tau ti nių san ty kių sri ti mis. Pra­mo gų sfe ra taip pat ža da ge rų re­zul ta tų. Džiu gins ir mei lės ro man­ti ka, bend ra vi mas su vai kais.

Sa vait ga lį jū sų dė me sį uzur­puos ant ro ji pu sė ar ki ti ar­

ti mi žmo nės. Re gis, pa si ju si te la bai svar būs, t.y. lai kan tys vi sus ke tu­ris na mų kam pus. Tie sa, tai ga li šiek tiek ner vin ti, ypač jei jau čia­tės pa var gę nuo sve ti mų rei ka lų ir at sa ko my bės naš tos. Ki tos sa vai tės pra džia tur būt leis iš spręs ti pi ni gi­nius, nuo sa vy bės rei ka lus, ku riems vis ne su ge bė da vo te pri si ruoš ti. Iki ga lo tur būt ir da bar ne pa vyks jų už baig ti, ta čiau pir myn pa si stū­mė si te. Nuo ket vir ta die nio bus pa­lan ku fi nan si nius ir vers lo su si ta ri­mus for min ti ju ri diš kai.

Sa vait ga lį ne blo gai pa dir­bė si te – dar be, jei dir ba­

te slan kiu gra fi ku, ar ba na mų ūky­je. Rei kė tų ypač at sar giai elg tis su elekt ros įran ga, tech ni ka ir ke ly je. Re gis, kils idė jų, kaip pa ge rin ti sa­vo, šei mos na rio ar au gin ti nio įvaiz­dį. Gal būt rū pes čių su kels na mi nių gy vū nų ar as me ni nė svei ka ta. Ki tą sa vai tę nu ma toma daug kon tak tų, tarp ku rių pa si tai kys ir ga na prie­šiš kų, įtemp tų. Ga li te gau ti ne blo gą ži nią ar ba mei lės laiš ką, int ri guo ja­mą pa siū ly mą. Re gis, tai ža da kaž ką sma gaus, bet kar tu ir iš lai dų.

Pe rio do pra džia tu rė tų bū­ti ga na nuo tai kin ga, at pa­

lai duo ja ma. Kils no ras su my li mu žmo gu mi ar vai kais su sior ga ni­zuo ti šau nią pra mo gą. Tie sa, pi­ni gų tam tiks lui iš lei si te dau giau, nei bū tų pro tin ga ir sai kin ga. Ge­rų įspū džių ža da mei lės pa si ma­ty mas, pra mo gi nis ren gi nys, po­bū vis ar pan. Nuo pir ma die nio teks grieb tis dar bų. Ge rai, jei ne­sut ruk dys pa šli ju si sa vi jau ta. Šiuo me tu esa te neats pa rūs li goms. Re­gis, jums la bai rū pės įvaiz dis, gra­žūs daik tai. Ti kė ti na, kad įsi gy si te ori gi na lų dra bu žį ar pa puo ša lą.

Si do ni ja

ŠeŠtadienis, vasario 4, 2012

Ast ro lo gi nė pro gno zė va sa rio 4–10 die nomsAVI NAS (03 21–04 20)

JAU TIS (04 21–05 20)

VĖ ŽYS (06 22–07 22)

LIŪ TAS (07 23–08 23)

MER GE LĖ (08 24–09 23)

SVARS TYK LĖS (09 24–10 23) VAN DE NIS (01 21–02 19)

ŽU VYS (02 20–03 20)

DVY NIAI (05 21–06 21)

ŠAU LYS (11 23–12 21)

SKOR PIO NAS (10 24–11 22)

OŽIA RA GIS (12 22–01 20)

„Šian dien į li go ni­nę va žia vau tik vie ną

kar tą“, – kal tai nu lei do akis Li da.Bū da vo, kad jis blo gai jau čia si –

ir val gy ti ne ga li, ir ke pe nys at si­sa ko dirb ti, ir inks tai strei kuo ja. Li da sė da į ma ši ną ir le kia į li go­ni nę per die ną ke lis kar tus. Nu­ve ža val gy ti – to, ko mėgs ta ir ga li, ir su mai ti na nors po ke le tą šaukš tų.

Kai Stnislovas jau čia si ge riau, su tuok ti niai kal ba si apie gy ve ni­mo pra smę. Ar yra pra smė to liau gy ven ti? Kiek dar ga li ma gy ven­ti, kiek dar ga li ma no rė ti iš gy ve­ni mo? Skulp tū rų sukurta, vai kai užau gin ti, anū kų jau yra. Tai kam gy ven ti – kad mo kes čius mo kė­tum?

Kai S.Kuz ma taip pe si mis tiš kai dės to sa vo min tis, žmo na sa ko, kad ateis pa va sa ris, jie išeis pa­sė dė ti ža lio je pie vo je, pa si šil dys sau lė je. Anks čiau jis la bai mė­go pa si vaikš čio ti po Kal nų par ką. Pas ta ruo ju me tu Li da jį nu vež­da vo į Bel mon tą. Ten nė ra jo kių laip tų – ga li ly gia pie va vaikš čio ti pa lei Vil ne lę, žiū rė ti, kaip kren ta kriok lys. To kios bu vo jų pra mo­gos praė ju sią va sa rą, kai Sta sys ne gu lė da vo li go ni nė je.

Po lė kio ir jaus mų žmo gusLai min giau sios Kuz mų die nos bū da vo ta da, kai Sta nislovas dir­bo. Ir kai pa sveik da vo po li gų. S.Kuz ma žmo nai daž nai pa sa ko­da vo apie bū si mą dar bą. Li da pir­mo ji pa ma ty da vo jo dar bų ma ke­tus. Ir kaip gi ne pa ma ty si, jei vy rą rei kė da vo ati trauk ti nuo dar bų – pri vers ti pa val gy ti ir pail sė ti? Kai jis įsi trauk da vo į dar bus, pra ras­da vo lai ko po jū tį.

„Sau go jau, kiek ga lė jau, tą me­di kų še dev rą, kad jis kuo il giau tar nau tų“, – juo ka vo Li da.

Kaž ka da S.Kuz ma yra sa kęs: „Me ni nin kas vi sa da pa ti ria

daug aud rų. Kai jam ne si se ka, gal vo ja: tai dėl to, kad ve dė, kad šei mos gy ve ni mas truk do bū ti me ni nin ku. Vi są lai ką ne duo da ra my bės tas ne ri mas, nes me­ni nin kas yra su si ža dė jęs su sa­vo kū ry ba. Skulp tū ra yra ma no pir mo ji su ža dė ti nė. Be jos, dar yra mo te ris. Ir vi są lai ką vyks­ta kon ku ren ci ja: ar mo te ris, ar me nas nugalės.“

Da bar jis kal ba, kad pa grin di­nė jo mū za yra žmo na, su ku ria pra dė jo drau gau ti nuo aš tun tos kla sės. Per pa čius sun kiau sius gy ve ni mo mo men tus ji bu vo ir yra gre ta.

„Esu la bai lai min gas žmo­gus. Ma nau, jei ne ji, ma no kū­ry ba bū tų bu vu si tik rai ki to kia. Juk daug ką nu le mia at si tik ti nu­mai“, – įsi ti ki nęs skulp to rius.

Jis ne slė pė, kad jo cha rak te­ris – su dė tin gas. „Tris die nas ma nęs neieš kok, ne ži nau, kur bū siu“, – blaš ko mas kū ry bos ir jaus mų aud rų, ne kar tą yra sa kęs žmo nai. Ar sun ku bu vo su juo?

„Ne. Man vis kas su pran ta ma. Sta sys per daug aist rin gai dir bo, per daug aist rin gai į vi so kią vi­suo me ni nę veik lą įsi trauk da vo. Jis – po lė kio žmo gus. Vis rei kė­da vo nu tup dy ti ir pa sta ty ti ant že mės. Ir val gyt pa duo ti, ir lai ku pa gul dy ti. Vi są gy ve ni mą rei kė­jo sau go ti jo svei ka tą. Tai ir sau­go jau, kaip ga lė jau“, – sa vo dar­bus var di jo L.Kuz mie nė.

Anks čiau Li da de rin da vo si prie vy ro, vis ką pla nuo da vo taip, kad pir miau sia dirb ti ga lė tų jis, o pa ti dirb da vo prie šo kiais.

„Jo dar bų nė ra ko ly gin ti su ma no min ti mis, idė jo mis. Kai yra lais vo lai ko, ką nors ir sa­vo ga liu pa da ry ti, – ti ki no me­ni nin kė. – Vie na ke ra mi ke dau­giau ar ma žiau – tau ta nie ko ne pra ras, ke ra mi ka nie ko ne pra­ras. Bet jei gu to kiam skulp to riui kaip Sta sys ne pa dė siu, ne su da­ry siu ga li my bių at si skleis ti, bus nu si kal ti mas.“

Puo dų ji jau ne lip do. Va sa rą, kai tu rė da vo lai ko, iš mo lio lip­dė ma žu tes mo te rų skulp tū ras, rel je fus.

„Tur būt pe rei siu prie skulp­tū rų, – juo ka vo L.Kuz mie nė. – Ma no skulp tū ros bus ke ra mi­nės.“

21

Dvi S.Kuz mos su ža dė ti nės vie na ki tai ne kerš tau ja

Skulp tū rų sukur­ta, vai kai užau gin­ti, anū kų jau yra. Tai kam gy ven­ti – kad mo kes čius mo kė tum?

kaunodiena.lt/naujienos

Misija: �� me�ni�nin�kai,�įsitikinęs�S.Kuzma,�tu�ri�kel�ti�tau�tos�dva�sią�ir�ją�ves�ti�pir�myn.��������������������������������������������������������������������������������������������������������Si�mo�no�Švit�ros�nuo�tr.

3

klasifikuoti skelbimaišeštaDIeNIS, vaSarIo 4, 2012 25

klasifikuoti skelbimai

skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje) 8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)

Skelbimų ir prenumeratoS SkyriuS!Nuo ankstyvo ryto. Vytauto pr. 23,

priešais Autobusų stotį, I–V 7–17 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.

Darbo skelbimai � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �25Paslaugos � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 25, 26Parduoda � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 26Perka � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 26, 27Įvairūs � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 27, 28Pramogos, šventės, laisvalaikis � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 28Karščiausi kelionių pasiūlymai � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 28Kviečia� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �27Kviečia mokytis � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 28Pamesta� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 28Informuoja � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 28

Siūlo darbą

Anglija! Narcizų skynimas, darbas šiltnamiuose. Anglų k. nebūtina. Kaina 400 Lt! www.extratravel.lt. Tel. 8 688 15 532.

909475

Barui Senamiestyje reikalinga (-as) bar-menė (-as). Baro lankytojai – vyresnio am-žiaus. Tel. 8 615 51 757 (skambinti kiekvieną dieną nuo 9 iki 19 val.).

906503

Ieškome darbuotojų dirbti užsienyje pramo-nėje: izoliuotojais, pastolininkais. Reikalavi-mas – gera anglų kalba. Privalumas – dar-bo patirtis. CV siųsti info@hertel.lt. Tel. 8 687 73 397.

900138

Kavinei Kaune reikalinga virėja, turinti dar-bo patirties ir galinti dirbti savarankiškai. Tel. 8 685 81 122.

906475

Nuolat pervežti Lietuvoje (prekių išve-žiojimas po prekybos centrus) reikalin-gos transporto įmonės, turinčios gilaus šaldymo (-18°C) transportą nuo 18 pll, 21 pll, 36 pll. Kreiptis tel. 8 656 29 160, 8 698 71 720.

908413

Reikalinga pardavėja-kasininkė maisto pre-kių parduotuvėje. Privalumai: imlumas, ko-munikabilumas, sąžiningumas, atsakingu-mas. Tel. 8 645 89 082.

909392

Reikalingas pašto siuntų ekspeditorius ir laiškanešys Kauno mieste. Būtinas automo-bilis. Kreiptis tel. 8 650 66 518. CV siųsti e. paštu bijustaverslas@gmail.com.

908554

Reikalingi tarptautinių reisų vairuo-tojai dirbti autotraukiniais. Maršru-tai Europa–Rusija. Tel. 8 698 34 179 (Kaunas).

903844

Reikalingos (-i) manikiūrininkė (-as)-viza-žistė (-as) ir kirpėja (-as) dirbti Garliavoje. Galime įdarbinti. Verslo liudijimas metams – 120 Lt. Kreiptis Vytauto g. 79, Garliavoje, tel. 8 688 45 243, 8 685 35 343.

909186

Reikia siuvėjų. Darbas Vilijampolėje. Silpnai mokančias apmokome. Priimtume meistrą, turintį savo brigadą. Tel. 8 641 95 657.

909112

Sėkmingai dirbanti ir didinanti automo-bilių transporto parką įmonė UAB „Trans-CAT Baltic“, CAT grupės narė, ieško paty-rusių autovežių vairuotojų dirbti Vakarų Europoje. Siūlome: patrauklų atlygini-mą ir motyvavimo sistemą, geras dar-bo sąlygas. Tel. 8 655 75 355, e. paštas evaldas.blazys@groupecat.com.

898863

Darbo Skelbimai

Statybos įmonei reikalingas POLIA-KALĖS OPERATORIUS (MECHANIZATO-RIUS). Reikalavimas: traktoriaus ir savaeigės mašinos vairuotojo (trak-torininko) pažymėjimas. Tel. 8 656 53 357.

908853

Tarptautinių pervežimų įmonė plečia savo veiklą ir ieško vairuotojų-ekspe-ditorių. Darbas maršrutu Lietuva–Itali-ja-Lietuva (1 savaitė) ir Vakarų Europo-je (4 savaitės darbo, 2 savaitės poilsio). Reikalavimai: ADR pažymėjimas, A1 kur-sas. Privalumai: 2 metų darbo patirtis, ankstesnių darboviečių rekomendacijos, užsienio kalbų žinios. Siūlome: stabilų darbo grafiką, greitai ir laiku mokamą užmokestį, visas socialines garantijas, naujus vilkikus; neturinčius patirties ap-mokome. Kreiptis tel. (8 37) 268 960, 8 656 14 298.

909501

Viena didžiausių Baltijos šalyse priva-čių kalbų mokyklų ieško profesiona-liai mąstančių žmonių prisijungti prie mūsų kolektyvo. Vienintelis reikalavi-mas kandidatams – gera anglų arba vokiečių kalba. Taip pat ieškomi admi-nistravimo ir pardavimo darbuotojai (būtinas LABAI geras anglų kalbos mo-kėjimas). Norėdami sužinoti daugiau informacijos, rašykite linda.zande@valodu-vestnieciba.lv. Tel. 8 604 71 369.

908760

paSlaugoSmedikų

„Biofirst“ klinikoje medicinos mokslų daktaras UROLOGAS Darijus Skaudickas konsultuoja ir gydo pacientus, turinčius šlapinimosi, erekcijos ir potencijos sutri-kimų, sergančius akmenlige. Atliekama ankstyva PROSTATOS VĖŽIO diagnosti-ka. Paskiriamas gydymas. Konsultacijos metu atliekama prostatos, šlapimo pūs-lės ir inkstų echoskopija. Studentų g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.

908703

„Biofirst“ klinikoje naujuoju „Siemens 3D“ aparatu suaugusiesiems ir vaikams atliekami itin tikslūs pilvo bei dubens organų, skydliaukės, krūtų, prostatos, sąnarių, minkštųjų audinių bei nauja-gimių klubų sąnarių ECHOSKOPINIAI TY-RIMAI. Echoskopuoja med. mokslų dak-tarė Gražina Labanauskaitė-Šliumbienė. Studentų g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.

908702

Dantų gydymas, protezavimas, rentgeno di-agnostika. Pensininkams – nuolaidos. Ga-lima ir išsimokėtinai. E.Ožeškienės g. 31A, tel. 202 094. www.masdenta.lt.

886075

GYDYMAS DĖLĖMIS – efektyvus sergant ginekologinėmis, urologinėmis ligo-mis, venų varikoze, hipertonija, paro-dontoze, migrena, klausos neuritu. Na-tūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284. Tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt.

907099

Prekiaujame įvairiais kraujospūdžio matuo-kliais. Taisome sugedusius. „Medicinos rei-kmenys“, V.Putvinskio g. 49, darbo dieno-mis nuo 9 iki 17 val. tel. 206 511.

907031

Prisirašiusiesiems klinikoje „Neuromeda“ – nemokamos paslaugos: šeimos gydyto-jo konsultacija, kraujo tyrimai, elektrokar-diograma, visos nemokamos valstybinės sveikatos patikrų programos, skiepai vai-kams, vaistų injekcijos, siuntimai. Tvirtovės al. 90A, Kaunas. Tel. 8 613 42 780, 331 511. www.neuromedicina.lt.

907616

Stemplės, skrandžio, dvylikapirštės žar-nos, storojo žarnyno galinio segmento ir išangės ištyrimas ir gydymas, hemo-rojaus mazgų perrišimas, visos storosios žarnos ištyrimas videokolonoskopu, po-lipų šalinimas, vidaus ligų gydymas. Re-gistracija I–V 9–15 val. Tel. 314 717, Sa-vanorių pr. 284, UAB „Endomeda” (SAM lic. Nr. 2103).

904902

Šveicariški skaitmeniniai „Phonak“ klausos aparatai – nuo 600 Lt. Kreiptis Savanorių pr. 139, Kaunas. Tel. (8 37) 207 392. www.klausosaparatai.lt

908306

UAB „Rasos klinikoje“ suaugusie-siems atliekamos vidaus organų, sky-dliaukės, mažojo dubens ir širdies echoskopijos. Konsultuoja chirurgas. S.Žukausko g. 14–1, tel. 312 111. Darbo laikas I–V 8–20 val.

899187

automobilininkams

Automobilio apsauga nuo korozijos. Anti-korozinis automobilio padengimas „Dini-trol“ medžiagomis. Suteikiame garantiją. Skubus kėbulų, duslintuvų virinimas, da-žymas. Važiuoklės ir transmisijos remon-tas. Kalvarijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705.

903532

Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starte-rius, generatorius, automatines, mecha-nines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355.

905945

buitinės technikosremonto

Skubiai ir nemokamai išvežanenaudojamą buitinę techniką: šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus

elektronikos prietaisus.

Tel. 8 641 99 000www.kaunakiemis.lt

„AEG“, „Ardo“, „Beko“, „Bosch“ ir kt. auto-matinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 602 56 100.

907743

„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. au-tomatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 740 086, 8 609 07 201.

908478

„Ardo“, AEG, „Bosch“ ir kt. automati-nių skalbyklių remontas. Suteikiame garantiją iki 2 m. Iškvietimas nemoka-mas. Nuolaida! Tel. 300 744, 8 606 20 200.

907378

kompiuterininkų

Taisome kompiuterių programas ir tech. dalį, išmaniuosius telefonus, monitorius, spausdintuvus. Atrišame žaidimų kompiu-terius XBOX360, PSP ir kt. Galime atvykti. Tel. 8 684 09 811.

893984

Akcija – antivirusinių diegimui. Kompiuterių programinis ir tech. remontas, tinklų diegi-mas, lituojame. Kaune atvykstame nemo-kamai. Tel. 8 611 40 917.

908208

Remontuoju ir parduodu naudotus, nešio-jamuosius bei stacionarius kompiuterius. Pildau spausdintuvus. Superku. Atvykstu. Tel. 8 667 72 222. Vytauto pr. 23–106, UAB „Eitara“.

902584

Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Kaune, Savanorių pr. 192, tel. (8 37) 327 424; www.pc-help.lt.

904482

Statybos, remonto

Atliekame griovimo darbus – sienų, per-tvarų, angų pjovimas, kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162.

904553

Atliekame įvairius vidaus apdailos darbus, dažome sienas ir lubas. Taip pat montuo-jame įvairaus tipo grindis, dedame gipsą. Mielai užsiimame santechnikos ir elektros instaliavimo, remonto darbais. Tel. 8 607 84 480, (8 37) 332 247, Savanorių pr. 287–316, Kaunas, www.Ekstraprojektai.eu.

907930

Atliekame kokybiškai tik gipskartonio mon-tavimo darbus (sunkias ir lengvas konstruk-cijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410.

894349

Atliekame visus griovimo darbus: pas-tatų, sienų, pertvarų, pamatų, grindų. Angų pjovimas ir kirtimas, sąramų mon-tavimas. Statybinio laužo išvežimas. Tel. 8 662 27 745.

904578

Atliekame visus santechnikos darbus: van-dentiekis, šildymas, vidaus ir lauko kanali-zacija, prietaisų sumontavimas, remontas. Tel. 8 699 77 162.

904596

Atliekame visus statybos, remonto darbus: elektra, santechnika, griovimas, mūrijimas, betonavimas, gipskartonio montavimas, visa apdaila. Tel. 8 699 77 162.

903894

Atlieku apdailos darbus: glaistau, dažau, tapetuoju. Tel. 8 682 49 165.

908910

Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukš-čio). Pjauname, genime medžius. Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845.

906898

Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuo-jame, restauruojame parketą, medi-nes grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.

906369

Brigada atlieka vidaus apdailos, gipskar-tonio montavimo, plytelių dėjimo, elek-tros instaliacijos ir kt. darbus. Tel. 8 618 28 747.

906207

Dengiame šlaitinius stogus, rekonstruo-jame, skardiname. Komplektuojame me-džiagas. Gaminame kaminų įdėklus ir juos valome. Tel. 8 612 82 740.

907773

Greitai ir gerai statome karkasinius namus, kalame dailylentes, dengiame stogus, de-dame grindis, sukame gipskartonį. Tel. 8 672 12 314.

904773

Kaminų įdėklai (darbo patirtis), valymas. Pristatomieji kaminai. Latakų valymas. Ga-rantija. Be poilsio dienų. Tel. 8 676 53 813. www.kaminuideklai.com.

900933

Kaminų įdėklai, valymas, pristatomieji ka-minai, remontas. Kokybės garantas. Kami-nų mūrijimas. Tel. 8 619 29 430.

901881

Kaminų įdėklai, valymas. Stogų dengi-mas, rekonstrukcija, skardinimas. Kar-kasinių namų statymas. Tel. 8 601 77 895.

907767

Klijuoju visų rūšių plyteles. Keičiu WC, vonias. Atlieku smulkius santechnikos darbus. Kokybę garantuoju. Tel. 8 671 30 150.

909061

Kokybiškai dažome, glaistome, tapetuoja-me, montuojame gipskartonį. Nuperkame medžiagas. Klojame plyteles. Tel. 8 605 45 856, 8 677 68 319.

905383

Nuosavų namų durys: saugios, ypatin-gai šiltos. Garantija 5 m. Tel. 8 634 81 144.

909607

Plastikiniai langai, šarvuotos durys, bal-konų stiklinimas, apdaila. Langų regu-liavimas, taisymas. Buto remonto dar-bai. Savanorių pr. 287–316, tel. 8 606 28 921.

907917

Santechnikas atlieka įvairius darbus: van-dentiekio, šildymo, kanalizacijos sistemų, WC. Atlieku elektriko darbus. Tel. 8 647 73 244.

904699

Santechnikas keičia vandentiekio, kanaliza-cijos vamzdynus, stato WC. Kiti santechni-kos darbai. Dirba be poilsio dienų. Garanti-ja. Tel. 8 678 24 460.

908459

Santechnikas montuoja kietojo kuro, duji-nes katilines, šildymo ir vandentiekio, vė-dinimo sistemas. Konsultuoja. Taiko nuolai-das. Tel. 8 674 43 938.

888774

Santechnikas-elektrikas taiso gedimus. Montuoja elektrą, šildymą, vandentiekį, ka-nalizaciją, dušo kabinas, skalbykles, maišy-tuvus. Tel. 8 604 31 597.

900235

Santechnikos darbai, statome kietojo kuro ir dujinius katilus. Vandentiekio, kanaliza-cijos ir kt. santechnikos darbai. Tel. 8 605 45 856.

905422

Šarvuotos durys – per tris dienas. Taip pat metalinės durys sandėliams ir garažams. Dirbame be poilsio dienų. Tel. 8 634 81 144.

909609

Tinkuoju langokraščius. Glaistau, dažau, ta-petuoju, kloju laminuotas grindis. Darbus atlieku greitai ir kokybiškai. Tel. 365 279, 8 611 70 921.

906825

Nukelta į 26 p.

2

klasifikuoti skelbimaišeštaDIeNIS, vaSarIo 4, 201226

Paslaugosstatybos, remonto

Vidaus apdailos darbai: plytelių klijavimas, gipskartonio montavimas, glaistymas, da-žymas, tapetavimas, laminato klojimas. Tel. 8 679 79 148.

909164

Vidaus įrangos

Apsauginės, vidinės, plisė ŽALIUZĖS, ROLE-TAI, MARKIZĖS, ROMANETĖS. Tinkleliai nuo vabzdžių. Atvykimas nemokamas. Tel. 8 677 18 688.

906393

Gaminu ir montuoju medinius laiptus, pa-langes. Tel. 8 603 65 248.

906001

Pigūs LAIPTAI iš sausos ąžuolo, uosio, klevo medienos (projektuoju, gaminu, montuo-ju). Tel. 8 610 75 452.

909578

Baldžių

Greitai, kokybiškai remontuojame minkštuosius baldus. Keičiame dizainą. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poil-sio dienų. Transportas nemokamas. Tel. 440 774.

907343

Kietųjų baldų gamyba: virtuvės, prieš-kambario, svetainės, jaunuolio baldai, spintos ir kt. Tel. 8 698 43 448 nuo 8 iki 21 val.

909215

Kokybiškų vidaus durų ir baldų (virtuvės, vonios, svetainės, biuro) gamyba, projek-tavimas. Dizainerio paslaugos. Tel. 8 677 18 688.

906412

Šventėms

Gyvai grojantis ir dainuojantis muzikantas – švenčių vedėjas (žmogus orkestras). Tel. 8 686 97 021.

909160

Teisinės paslaugos

Kvalifikuotas teisininkas konsultuoja ci-vilinės, administracinės ir baudžiamo-sios teisės klausimais. Rašo ieškinius, prašymus teismui, parengia dokumentus Strasbūro teismui. Rašo sąskaitas. Tel. 8 620 68 448.

908031

Kitos

ALAdIno kilimų ir baldų valykla valo čiu-žinių užvalkalus, BAUER patalynę. Paima-me nemokamai. dirbame I–V 8–19 val., VI 8–14 val. Utenos g. 21, tel. 8 601 01 432.

908913

Užpildę kvitą, prenumeratą galite užsisakyti „Kauno spaudos“ kioskuose.

AB „Ūkio bankas“LT607010400010467777

Išvežame senus baldus, šiukšles ir kt. nE-MoKAMAI – nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Pjauname medžius, tvar-kome aplinką. Tel. 8 601 99 230.

906973

Sniego valymas ir išvežimas Kaune ir Kau-no rajone visą parą. UAB „Aplinkos dar-bai”, tel. 8 655 55 800, 8 655 55 644.

895793

1 k. bendrabutyje dainavoje (5/2 a., b. pl. 24 kv. m). Kaina 40000 Lt. Tel. 8 675 60 475. www.inreal.lt.

909264

1 k. butą bendrabutyje dainavoje, Partizanų g. (5/4 a., b. pl. 21.12 kv. m). Kaina 38000 Lt. Tel. 8 620 71 221. www.inreal.lt.

909268

1 k. butą Šilainiuose, Rietavo g. (5/2 a., blok., b. pl. 37 kv. m). Kaina 74000 Lt. Tel. 8 675 60 475. www.inreal.lt.

909261

1 k. dainavoje, Chemijos g. (5/2 a., mūr., tvarkingas). Kaina 20000 Lt. Tel. 8 687 62 381. www.inreal.lt.

909280

1/2 dalį namo su 4,2 a žemės sklypu šalia Botanikos sodo (bendr. pl. 120 kv. m, apmū-rytas, yra atskiri įėjimai, sklypas atitvertas, visos miesto komunikacijos, kūrenamas du-jomis). Kaina 140 000 Lt. Tel. 8 650 51 581.

909016

2 a. namą Aleksote (1995 m., yra galimybė gyventi 2 šeimoms, gyv. pl. 200 kv. m, 6 a žemės). Kaina 450 000 Lt. Tel. 8 640 14 570, e. paštas laimesnamas@gmail.com.

909085

2 k. butą dainavoje (5/2 a., blok., b. pl. 44 kv. m). Kaina 95000 Lt. Tel. 8 675 60 475. www.inreal.lt.

909263

2 k. butą dainavoje, Taikos pr. (9/8 a., b. pl. 50 kv. m). Kaina 95000 Lt. Tel. 8 674 27 027. www.inreal.lt.

909272

2 k. butą Eiguliuose, Sukilėlių pr. (5/2 a., b. pl. 50 kv. m, tvarkingas). Kaina 106000 Lt. Tel. 8 687 62 381. www.inreal.lt.

909273

2 k. butą Šilainiuose, Baltų pr. (9/2 a., b. pl. 50 kv. m). Kaina 125000 Lt. Tel. 8 674 27 027. www.inreal.lt.

909269

2 k. dainavoje, Taikos pr. (5/2 a., b. pl. 44 kv. m, suremontuotas). Kaina 106000 Lt. Tel. 8 687 62 381. www.inreal.lt.

909275

2 k. Šilainiuose, Baltijos g. (9/7 a., mūr., b. pl. 54 kv. m). Kaina 123000 Lt. Tel. 8 687 62 381. www.inreal.lt.

909276

3 k. butą Fredoje, Bangų g. (b. pl. 75 kv. m, dalinė apdaila). Kaina 194000 Lt. Tel. 8 674 27 027. www.inreal.lt.

909270

3 k. butą Petrašiūnuose, R.Kalantos g. (3/3 a., b. pl. 60 kv. m). Kaina 75000 Lt. Tel. 8 674 27 027. www.inreal.lt.

909271

3 k. butą Užliedžiuose (3/2 a., b. pl. 65 kv. m). Kaina 130000 Lt. Tel. 8 620 71 221. www.inreal.lt.

909266

3 k. kotedžus Vijūkuose, Jūrės g., b. pl. 78 kv. m. Kaina 159000 Lt. Tel. 8 620 71 221. www.inreal.lt.

909267

4 k. 79 kv. m butą P.Plechavičiaus g. (5/5 a., blokinis namas, butas rekonstruotas, ne-pereinami kambariai). Kaina 116 000 Lt. GEPARd nT. Tel. 8 685 74 775.

909389

4 k. butą Eiguliuose, Sukilėlių pr. (5/1 a., b. pl. 80 kv. m). Kaina 105000 Lt. Tel. 8 687 62 381. www.inreal.lt.

909274

4 kambarių butą R.Kalantos g. (b. pl. 87 kv. m, 5/5 a. blokiniame name, 2 balkonai, su-tvarkytas stogas, rakinama laiptinė). Kaina 135 000 Lt. Tel. 8 682 19 334.

908821

5 k. butą Centre, A.Mickevičiaus g. (3/2 a., b. pl. 130 kv. m, šildymas dujomis). Kaina 290000 Lt. Tel. 8 620 71 221. www.inreal.lt.

909265

8 a sklypą Kleboniškio g. 1d (kaina 250 000 Lt) ir išskirtinės padėties 17 a sklypą Piku-lo g. 65B, Kaune (kaina 170 000 Lt). Tel. 8 699 15 851.

899906

DnB būstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius.daugela@dnbnordbustas.lt.

901226

Geriausia investicija. Sklypai (11–20 a) do-meikavoje. namo projektas, graži, rami vieta. Iki „Megos“ 5,5 km, 1,5 km iki mo-kyklos, parduotuvės ir t.t. Butai naujame daugiabutyje (autonominis šildymas), 1 kv. m kaina 2500 Lt. Įvairios kvadratūros plo-tai, galima rezervacija. Tel. 8 612 23 323.

907021

Išparduodu: butus, namus, sodus, sodybas, sklypus, patalpas. Padedu parduoti, nupirk-ti, konsultuoju. Tel. 8 618 84 422, (8 37) 333 555, www.simokusilas.lt.

803783

Parduodami išreklamuoti ir veikiantys tak-si numeriai. Kaina sutartinė. Tel. (8 37) 333 555, 8 618 84 422.

907420

Parduodu 13,1 a žemės sklypą Ramučiuo-se, Centrinė g. 6A. Visos komunikacijos, to-liau nuo gatvės, asfaltuotas kelias, detalusis planas. Tel. 8 603 00 560.

909387

Parduodu gamybines patalpas Savanorių pr., Kaune. Tinka prekiauti. Kreiptis tel. 8 650 23 972.

909485

Parduodu įrengtą veikiantį 600 kv. m au-toservisą Kaune. Gera vieta. Be tarpininkų. Kreiptis tel. 8 656 99 890.

909483

Renovuojamame devynių aukštų name Naujakurių g., Šilainiuose, parduodamas 3 kambarių butas (61 kv. m, VI aukštas). Tel. 8 687 52 558.

907096

Skubiai parduodu 360 kv. m biuro patalpas Žaliakalnyje. 1 kv. m kaina 1350 Lt. Kreiptis tel. 8 699 42 085.

909484

Skubiai, nebrangiai parduodamas prekybi-nis kioskas (geros būklės) Aleksoto turga-vietėje. Tel. 8 651 36 591.

908095

Sodybą prie Babtų, gražioje vietoje, ša-lia miškelio ir upelio (vienkiemis, su ūki-niais pastatais, 2 ha žemės). Tel. 8 671 91 851.

907401

Vieno aukšto gyvenamojo namo dalį Bal-bieriškio g. (b. pl. 50 kv. m, mūrinis, šil-domas kietuoju kuru). 4 a sklypas. Be tarpininkų. Kaina 74 000 Lt. Tel. 8 687 45 815.

903637

1 k. butą Jonavoje, Panerių g. (9/6 a., gyv. pl. 12, virtuvė 5 kv. m, WC ir pusvonė kar-tu, balkonas, naujas remontas, namas re-novuotas). Kaina 20 000 Lt. Tel. 8 698 20 630 d. d.

904987

Parduodamas modernus 1 kambario butas (30 kv. m, pirmajame aukšte) Palangoje, Janonio g. Tel. 8 682 42 425.

909201

PARDUODAMI ŽEMĖS SKLYPAI ALYTAUS MIESTE: Pievų g. 1 – 0,9188 ha; Pievų g. 1A – 1,33 ha. Sklypai yra greta vienas kito, atskiros įvažos. Teirautis tel. 8 682 38 988, 8 612 24 703.

904526

Parduodami žemės sklypai su pasta-tais Latvijoje, Rygos mieste: 1. MASKA-VAS g. 443; žemės sklypas 0,7118 ha, jame 4 aukštų administracinis pasta-tas (3957 kv. m) ir sandėliavimo pasta-tas (253 kv. m). 2. MASKAVAS g. 451C, žemės sklypas 0,9618 ha. 3. Sklypas 0,7779 ha. Abu sklypai yra gretimi. Sklypuose yra 3000 kv. m sandėliavi-mo patalpos, o šalia geležinkelio atša-ka. 4. KRUSPILS g. 151A, žemės sklypas 2,72.22 ha. Sklype yra 2553 kv. m san-dėliavimo patalpos su geležinkelio at-šaka; 261 kv. m administracinės patal-pos; 721 kv. m sandėliavimo patalpos; 722 kv. m sandėliavimo patalpos; skly-pas ir sandėliai pritaikyti muitinės vei-klai. 5. MASKAVAS g. 451, žemės skly-pas 0,49 ha, pastatas – viešbutis (3175 kv. m). Teirautis tel. 8 682 38 988, 8 686 37 707.

904535

SodYBĄ Panemunių regioniniame parke, Veliuonos mstl., ant nemuno kranto. Kai-na sutartinė. Tel. 8 686 46 626, e. paštas rutai2009@hotmail.com.

909059

statybinės medžiagos

ParduodaNekilnojamasis turtasKaune ir Kauno rajone

Nekilnojamasis turtaskitose vietose

Buitinė technika

Nauja ir nukainota buitinė technika (or-kaitės, šaldytuvai ir t.t.), virtuvės rei-kmenys. Atidavus seną buitinę techni-ką – nuolaida iki 200 Lt! AEG, „Bosch“, „Liebherr“, „Siemens“ ir t.t. Kovo 11-o-sios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt.

821592

Kitos prekės

Atraižos maišuose: pušies, vnt. – 6 Lt; ber-žo, juodalksnio vnt. – 7 Lt. Tel. 8 670 32 999.

904158

Ąžuolo, uosio, beržo, drebulės, alksnio, eglės malkas trinkelėmis arba skaldytas (at-vežame po 5 arba 8 erdmetrius). Tel. 8 682 86 242.

908824

BERŽINIŲ BRIKETŲ išpardavimas tiesiai iš gamintojo sandėlių. 1 t kaina 460 Lt su PVM. Tel. 8 693 66 441, (8 340) 63 626.

902032

Įvairias malkas ir atraižas. Įvairi statybi-nė mediena, lentpjūvės paslaugos. Pre-kyba išsimokėtinai. Tel. 8 611 80 030, 201 267.

890789

Malkas – skaldytas arba trinkelėmis. Turi-me ir sausų. Pristatau į namus. Tel. 8 618 07 508.

903381

nAUJoVĖ – ąžuoliniai briketai! 100 proc. beržo pjuvenų, šiaudų briketai – nuo 310 Lt. Pristatome. Tel. 8 698 55 663.

908641

nebrangiai parduodu malkas, trinkelėmis ir skaldytas. Tel. 8 604 43 132.

896992

nebrangūs baltarusiški durpių briketai (su-fasuoti didmaišiuose po 500 kg). Atvežame nemokamai. Tel. 8 600 79 065.

900416

Parduodame amerikietiško ąžuolo pjuvenų briketus. Galutinė 1 t kaina 550 Lt. Tel. 8 614 30 428.

905404

Parduodame įvairias malkas, trinkelėmis ir skaldytas. Kaina nuo 80 Lt už erdmetrį. Taip pat smėlį, skaldą ir žvirgždą, išrašome sąs-kaitas, atvežame. Tel. 8 652 65 157, e. paš-tas uab.elvirta@gmail.com.

901234

Parduodame malkas. Tel. 8 687 96 339, (8 37) 796 732.

906614

Parduodame stambias atraižas ir įvairias malkas: dvimetriais, trinkomis ir skaldy-tas. Atvežame. Tel. 8 685 02 510, 8 685 78 626.

908114

PREKYBA KIETUOJU KURU: akmens anglys; baltarusiški durpių briketai; medžio pjuve-nų briketai; medžio pjuvenų granulės. Dir-bame I–V 9–18 val., VI 9–14 val. Adresas A.Juozapavičiaus pr. 7, tel. 746 419, 8 612 63 246.

897226

PerKaAutomobilių, mikroautobusų, visureigių supirkimas geromis kainomis. Gali būti daužti ar su defektais. Išsiveža. Tel. 8 620 24 539.

908140

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, nichromą. Birželio 23-iosios g. 23A, tel. 312 043, 8 682 40 444.

902804

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų me-talų ir nerūdijančio plieno laužą, elek-tros variklius, nichromą. Jurbarko g. 2, tel. 363 283, 8 699 69 731.

902613

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų me-talų ir nerūdijančio plieno laužą, elek-tros variklius, senus automobilius. de-montuojame metalą. Technikos g. 8C, tel. 8 687 46 496.

902740

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodų-jų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Veiverių g. 148A, tel. 392 213, 8 686 40 259.

902869

Nukelta į 27 p.

3

klasifikuoti skelbimaišeštaDIeNIS, vaSarIo 4, 2012 27

Tel. pasiteirauti: 8 698 44 335, (8 37) 44 07 70info@bajorukiemas.lt

VASARIO 10 d., penktadienį, 22 val.

BAJORŲ KIEMO ŽVAIGŽDŽIŲ ŠOU

G r e i t k e l i o K a u n a s – V i l n i u s 1 2 k mw w w . b a j o r u k i e m a s . l t

Andrius Rimiškis

Bilietai parduodami Kauno filharmonijos kasoje antradieniais–sekmadieniais 14–18 val., tel. (8 37) 200 478, bei platinami www.tiketa.lt (aptarnavimo mokestis Kauno filharmonijos kasoje netaikomas, „Tiketos“ sistemoje +3 Lt/bilietui, +5 Lt užsakant bilietus internetu ar trumpuoju numeriu ir atsiimant juos kasose). Informacija teikiama tel. 222 538. Internetinis adresas www.kaunofilharmonija.lt. Ikimokyklinio amžiaus vaikai į vakarinius koncertus neįleidžiami.Filharmonijoje veikia Valerijos Medelinskienės akvarelių paroda „Vandenų sodai“.

Filharmonijos rėmėjai: Filharmonijos dienraštis

Vasario 5 d., sekmadienį, 17 val.

Žiemos Rečitalis

BALTIJOS GITARŲ KVARTETAS Saulius S.Lipčius Sergej Krinicin Chris Ruebens

Zigmas Čepulėnas

Programoje – kompozitorių A.Piazolos, Ch.Ruebenso, G.Garcios kūriniai

Bilietų kaina: 10, 15, 20 Lt

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodų-jų metalų ir nerūdijančio plieno lau-žą, elektros variklius, senus automo-bilius. Vokiečių g. 187, tel. 478 088, 8 681 46 384.

902676

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius. Išsivežame metalą. Raudondvario pl. 112, tel. 267 424, 8 650 50 353.

902999

Automobilių supirkimas. Įmonė perka visų markių automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Patys pasiimame. Atsiskaitome iš karto. Do-kumentus sutvarkome vietoje. Tel. 8 615 87 008.

906038

Automobilius (senus, surūdijusius, su de-fektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsi-skaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663.

907583

Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų lau-žą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius. Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

890170

Brangiai perku mišką (su žeme arba išsi-kirsti). Atsiskaitau iš karto. Miškavežio pa-slaugos. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255.

890923

Perka žemę, mišką visoje Lietuvoje, tin-ka apleista, išnuomota, su bendraturčiais. Greitai sutvarko dokumentus, atsiskaito iš karto. Tel. 8 671 08 059.

869140

Perkame katalizatorius, akumuliato-rius, starterius, generatorius, el. va-riklius, automobilių laidus, kompiu-terių ir kitas plokštes. Tel. 8 660 99 000.

907414

Perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Ge-ros atsiskaitymo sąlygos. Tel. 8 679 66 612, e. paštas uabaltma@gmail.com.

894147

Perku brandų, malkinį, pusamžį mišką, ap-leistą žemę, krūmynus. Tel. 8 687 89 328, e. paštas miskaszeme@gmail.com.

909048

Perku žemės grąžinimo dokumen-tus. Atsiskaitau iš karto. Tel. 8 603 86 900.

882461

UAB „Baltic metal“ aukštomis kaino-mis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskai-tome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553.

899185

VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

890116

ŽŪ paskirties žemę. Gali būti su bendratur-čiais, išnuomota, apleista. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 610 16 498.

898896

Perka kviečiaDėl nepalankių oro sąlygų žygis „Snaigė-2012“ vasario 4 d. Romainiuose neįvyks.

909541

kviečia

ĮvairūsTeismo informacija

2012 m. vasario 21 d. 9.30 val. Kauno apy-gardos teisme, A.Mickevičiaus g. 18A, Kau-nas, bus nagrinėjama UAB „Giedrilita“ bankroto byla. Teismas svarstys klausimą dėl įmonės veiklos pabaigos.

909531

Nuomoja

Dvi studentės nebrangiai priims merginą ar moterį į gerą trijų kambarių butą Savanorių pr. 151. Tel. 8 652 65 207.

909560

Reikalinga dviejų asmenų šeima gyventi so-dyboje Kauno rajone. Kreiptis nuo 19 iki 21 val. tel. (8 37) 540 310.

907324

Savanorių pr., Kalniečių mikrorajone, ko-mercines patalpas (110 kv. m, II a.). Tinka biurui, prekybai, paslaugoms. Tel. 8 699 64 366.

903768

Šilainių turgavietėje, Žemaičių pl. 66, Kau-nas, išnuomojamas 29 kv. m kioskas su van-deniu, tualetu ir interneto ryšiu. Tel. 8 686 36 028 darbo dienomis 8–16 val.

901400

Šilainiuose nuomoju 44 kv. m komercines patalpas. Kaina sutartinė. Tel. 8 687 76 424.

908894

Šilainiuose, Žiemgalių g., nuomojamas 4 kambarių butas su baldais. Tel. 8 606 41 256.

909533

Gabenimai

Atvežame iki 12 t smėlio, žvyro, skaldos, at-sijų, juodžemio, durpių. Išvežame statybinį laužą. „Bobcat“ ir savivarčių paslaugos. Tel. 8 698 07 749.

901181

Transportas. Perkraustymas. www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399.

907709

kelionės

Keleivių pervežimas į Vokietiją. Gabename siuntinius, automobilius. Tel. 8 699 01 428.

898098

Nukelta į 28 p.

KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS(orkestro vadovas Algimantas Treikauskas)

Solistai:

RITA NOVIKAITĖ (mecosopranas)

OTILIO CASTRO (tenoras, Dominikos Respublika)Dirigentas

VYTAUTAS LUKOČIUSProgramoje –

ispaniškos ir kubietiškos zarzuelos bei meilės dainos, M.Ravelio, E.Šabrier, G.Gimenezo kūriniai

Globėjas: Kauno miesto savivaldybė

Kauno dienaRėmėjai:

Vasario 10 d., penktadienį, 18 val.Kauno valstybinėje filharmonijoje

Orkestro gimtadienio koncertas

2

klasifikuoti skelbimaišeštaDIeNIS, vaSarIo 4, 201228

Pramogos, šventės, laisvalaikis

karščiausi kelionių Pasiūlymai

Kelionių AgentūrA „KrAntAs trAvel“

Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt

Kviečiame į kelionę po Braziliją, Argentiną, Čilę, Peru, Ekvadorą, Panamą, Kolumbiją ir JAV!

Tai puiki galimybė pasimėgauti nuos-

tabiais sambos ritmais, atsigauti nuo

mūsų žiemos ir prisirinkti gyvenimo

vertų įspūdžių.

Kelionė vyks 2012 03 02–28

Kelionės kaina asm. nuo 12 498 Lt.

Programą rasite www.krantas.lt

Kelionių AgentūrA „rM trAvel“

Šv. Gertrūdos g. 21, Kaunas.Tel. (8 37) 222 260,e. paštas info@rmtravel.lt

Poilsinės kelionės iš Kauno

gegužės–rugsėjo mėn.

Įsigykite dabar už mažesnę kainą!

7 nakvynių trukmės kelionės:

Malta – nuo 844 Lt (asm.),

Kipras – nuo 926 Lt (asm.),

Maljorka – nuo 955 Lt (asm.),

Alikantė – nuo 953 Lt (asm.),

Rodo sala – nuo 862 Lt (asm.),

Koso sala – nuo 921 Lt (asm.).

Kelionių ir bilietų

skaičius ribotas.

Pamesta

Pamestus UAB „Terra animalis“ (į. k. 133095117) pinigų priėmimo kvitus (nuo MSA3322904 iki MSA3322910 – iš viso de-šimt vnt.) laikyti negaliojančiais.

909115

kviečiamokytis

Kursai: apsaugos darbuotojų pirminio pa-rengimo ir šaunamojo ginklo įsigijimo sa-vigynai – 2012 02 20, šaunamojo ginklo įsigijimo savigynai – 2012 02 22. Informa-cija 9–16 val. Tel. 8 686 08 017, e. paštas vytautasatk@one.lt.

900731

Kviečiame mokytis: plataus profilio kirpėjo specialybės (6 mėn.); manikiūrininkės spe-cialybės (3 mėn.). Išduodami valstybiniai pažymėjimai. Tel. 8 688 45 243, 8 685 35 343, 393 326.

909183

Saugus ir greitas keleivių, siuntinių perve-žimas maršrutu Lietuva–Anglija–Lietuva. Nuo durų iki durų. Yra tralas. Tel. 8 643 50 666, 8 699 99 341, +447 523 833 083.

899360

Vežame keleivius ir nuomojame 8 vietų „Mercedes“ autobusiuką. www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399.

907722

vizos

Vizos: Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Kinija. Vizos vairuotojams. Kreiptis Kęstu-čio g. 3, tel. 321 760, 8 685 04 003. Dirba-me nuo 9 iki 18 val.

902198

Paskolos

Įvairūskelionės

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabran-gimas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Auja-ma-credit“.

905103

Paskolos nekilnojamojo turto ir automobi-lių savininkams. Klauskite ir savaitgalį. Tel. 8 602 36 979; www.sgpartneriai.lt.

896668

Seminaro metu aptarime: Profesinės rizikos veiksnius ir jų vertinimą; Fizinių ir psichosocialinių veiksnių nustatymą; Atliksime paso peržiūros ypatumų apžvalgą; Atliksime prevencinių priemonių plano parengimą, jo įgyvendinimą įmonėje; Išmoksite praktiškai užsipildyti pasą, sužinosite, į ką būtina atkreipti dėmesį.

Seminaro dalyviams įteiksime: Sertifikatą; Užpildytą pavyzdinį pasą, pagal kurį galėsite parengti savo įmonės pasą.

Daugiau informacijos ir registracija tel. 8 686 76 493 arba e. paštu e.sliupaite@darbusauga.lt

Vasario 15 dienai visos įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti užsipildžiusios, patikslinusios įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasą.

Kviečiame Jus ir Jūsų darbuotojus į praktinį seminarą

PASO PARENGIMAS IR PERŽIŪRA ĮMONĖJE

Vilnius Kaunas Klaipėda ŠiauliaiKada? Sausio 26 d. 10 val. Vasario 7 d. 10 val. Vasario 2 d. 11 val. Vasario 9 d. 11 val.Kur? Laisvės per. 77B Uosio g. 4 Rūtų g. 4 Tilžės g. 82A

„DANTE ALIGHIERI DRAUGIJA“(Gedimino g. 43)

ITALŲ KALBOS KURSAIPradžia – vasario 8 d. 17.30 val.

www.dantealighieri.ltTel. 8 650 18 327

Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos Kauno skyrius kviečia į prancūzų kalbos kursus pra-dedantiesiems ir pažengusiesiems. Taip pat renkamos šeštadienio grupės. Tel. 203 994, 8 676 20 235.

896696

NORINTIESIEMS TAPTI MEDŽIOTOJAIS! Vasario 7 d. pradedami kursai. Kreiptis Didžioji g. 77, Kaunas (šaudykla), tel. 383 224, 8 612 42 808.

904094

mokymai

Kviečiame į 5 mėnesių intensyvias INTERJERO STUDIJAS. Teo-rinių ir praktinių užsiėmimų metu gausite žinių apie projektavi-mo principus, pastato inžineriją, spalvotyrą, patalpų dekoravi-mą, dizaino, architektūros istoriją. Išmoksite patys sukurti įvairios paskirties patalpų interjerus. Studijų pradžia vasario 7 d. Užsiė-mimai vyks 2 kartus per savaitę. www.7jausmai.lt. Registracija info@7jausmai.lt, tel. 8 618 33 808.

902287

Vokiečių, anglų, norvegų, prancūzų, italų, ispanų, rusų kalbų kursai. Grupės suaugusiesiems, moksleiviams, vaikams. Ruošia-me abitūros ir IELTS egzaminams. Vertimai, kuriuos tvirtina nota-ras. Daugiau informacijos tel. 209 008, 8 600 82 843. Mus rasi-te Savanorių pr. 3 (šalia Laisvės alėjos). www.glorialingua.lt.

908049

šokiai

Skelbiamas papildomas priėmimas į šokio teatro „Aura“ stu-diją. Nauji nariai priimami į 5–8 metų ir 9–12 metų vaikų gru-pes, paruošiamąją grupę (be šokio pagrindų) ir į studiją, tu-rintiesiems šiuolaikinio ir klasikinio šokio pagrindus. Daugiau informacijos tel. 202 062 ir e. p. info@aura.lt.

906482

kita

Įvairiausi balionai, fejerverkai, šventinė atributika. Mūsų par-duotuvėse Kaune: PPC „Molas“, K.Baršausko g. 66A; PC „Sa-vas“, Savanorių pr. 346; PC „Maxima“, Pramonės pr. 29; Cen-trinė parduotuvė, Gedimino g. 26. Dekoravimas iš balionų ir reklaminiai balionai bei suvenyrai. www.baliomanija.lt, www.facebook.com/baliomanija, info@baliomanija.lt. tel. (8 37) 206 857, 8 685 48 375.

904837

TAIJI QUAN užsiėmimai. Norinčiuosius sustiprinti savo energe-tiką, pagerinti savijautą, išmokti atsipalaiduoti ir rasti bendra-minčių kviečiame į pradedančiųjų grupės užsiėmimus mokykloje „School Of Central Equilibrium“. www.bobhoniball.lt. Registruo-tis tel. 8 612 77 899.

902325

„Kauno dienos“ skelbimų skyriaus e. paštas skelbimai@kaunodiena.lt

informuojaKAUNO ĮGULOS KARININKŲ RAMOVĖA.Mic ke vi čiaus g. 19Va sa rio 6 d. 18 val. – fes ti va lio IŠ KARTOS Į KARTĄ pa skai tų cik las.Doc. dr. Man vy das Vit kū nas. XIV am žiaus Lie tu va: ka ras ir kas die ny bė.Mjr. Gin tau tas Jakštys. Tar pu ka rio Lie tu vos ka ro mo kyk los kas die ny bė.

DĖMESYS SENJORAMS

Kauno pedagogų kvalifikacijos centras (Vy-tauto pr. 44) ir šiais metais toliau tęsia ren-ginių ciklą, skirtą senjorams. Ypač kviečia-mi ir laukiami senjorai mokytojai. Kadangi į kai kurias veiklas galime priimti ribotą skaičių dalyvių, todėl prašom regis-truotis iš anksto.

VASARIO MĖNESĮ VYKS: Sveikatos kursas7 d. 9 val. – šiaurietiškas ėjimas. Kas tai? Lektorius – instruktorius L.Rakauskas. (Len-gvai, bet šiltai apsirengti, patogiai apsiau-ti. Būtina registruotis iš anksto.) Registruo-tis tel. 324 158. 15 d. 10 val. – paskaita „Organizmo valy-mas”. Lektorės – A.Sidarienė, T.Nebarak. Registruotis tel. 324 158. 27 d. 16 val. – paskaita „Miego sutrikimai”. Lektorė – profesorė V.Liesienė. Registruotis tel. 200 127. Kūrybinės dirbtuvės22 d. 11 val. – renginys „Papuošalus kuriame pačios”. Lektorė – mokyt. met. V.Morozienė. Būtina registruotis iš anksto tel. 324 061.Informacinių technologijų kursas23 d., kovo 1, 8 d. 13 val. – „Kompiuteri-nis raštingumas”. Lektoriai – mokyt. met. E.Kubilienė, mokyt. met. V.Boska. Būtina registruotis iš anksto. Tel. 324 211.Visi renginiai nemokami.

KAUNO TAUTINĖS KULTŪROS CENTRASA.Jakšto g. 18, tel. 407 135, www.ktkc.ltVasario 4 d. 16 val. – paskaita DIDIEJI VIRS-MAI: GIMIMAS, VESTUVĖS, LYDĖTUVĖS. ESMĖ IR FORMA. Lektorius Aleksandras Žarskus. 18 val. – paskaita JIS IR JI: MEILĖS IŠBANDY-MAI PASAKOSE. Dalyvauja psichologė Jūra-tė Vyžintienė.Vasario 6 d. 18 val. KTKC etninės veiklos stu-dijoje (Kalniečių g. 180) – mokymai jauni-mui ir suaugusiesiems „Kūrybos džiaugs-mai”: UŽGAVĖNIŲ KAUKĖS (popieriaus masė). Veda dailininkė Dalia Žiurkelienė. Informacija tel. 8 625 65 218.Vasario 7 d. 18 val. – rankdarbių moky-mai suaugusiesiems „Vakarojimai sekly-čioje”: UŽGAVĖNIŲ KAUKIŲ VĖLIMAS. Veda Daiva Vainauskienė. Registracija tel. 8 679 36 715.Vasario 8 d. 18 val. – paskaita VEGETARIZ-MAS IR EKOLOGINĖS-DOROVINĖS PROBLE-MOS. Lektorius Aleksandras Žarskus.

29

kas, kur, kadašeštadienis, vasario 4, 2012

A. ir J.JUŠKŲ ETNiNĖSKULTŪrOS MUZiEJUS

Kauno mažoji g. 2, Vilkija, Kauno r., tel. 556 400

Iki kovo 30 d. veikia tekstilininkės Zinaidos Dargienės paroda SAPNŲ PAGIMDYTI ABORIGENAI.

TEATrASKAUNO vALSTybiNiSdrAMOS TEATrAS

Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt

Va sa rio 4 d. 18 val. – Yukio Mis hi ma. MAR­KIZĖ DE SAD. Dvie jų da lių iro niš ka fan ta zi ja. Re ži sie rius Ar tū ras Arei ma. Rū tos sa lė.19 val. – GYČIO IVANAUSKO TEATRAS. PAUKŠČIAI. Šo kio spek tak lis. Rež. Gy tis Iva­naus kas. Il go ji sa lė.Va sa rio 5 d. 12 val. – Le wis Car roll. ALISA STEBUKLŲ ŠALYJE. Spek tak lis vai kams. Adap ta ci jos au to rė ir rež. Ewa Piot row ska. Penk to ji sa lė.17 val. – To ni no Gu er ra. KETVIRTOJI KĖDĖ. Vie nos da lies ko me di ja. Rež. Ro lan das At­ko čiū nas. Ta ver nos sa lė.18 val. – So fi Ak sa nen. APSIVALYMAS. Vie nos da lies dra ma. Rež. Jo nas Ju ra šas. Rū tos sa lė.Va sa rio 7 d. 18 val. – MODERATORIAI. Vie­nos da lies fo ru mas. Rež. An drius Ku rie nius. Penk to ji sa lė.Vasario 8 d. 18 val. – Jeanas Dellas ir Geraldas Sibleyras. TEGYVUOJA BUŠONAS! Vienos dalies komedija. Rež. Ričardas Vitkaitis. Penktoji salė.

KAUNO vALSTybiNiS MUZiKiNiS TEATrAS

Lais vės al. 91, tel. (8 37) 200 933

Va sa rio 5 d. 12 val. – Wolf gan gas Ama deus Mo zar tas. MAŽOJI BURTŲ FLEITA. 2 da lių mu zi ki nė pa sa ka vai kams. Truk mė 1.45 val. 18 val. – Georges Bi zet. KARMEN. Ski ria ma Ge no vai tės GONTYTĖS 85­me čiui. Dai nuo ja Ri ta Preik šai tė, Vai das Vyš niaus kas, Vy tau­tas Juo za pai tis, Ra min ta Vai ce kaus kai tė, To mas La di ga. Truk mė 3 val. Va sa rio 8 d. 17 val. – Ri char das Ro dger sas. MUZIKOS GARSAI. 2 veiks mų miu zik las vi sai šei mai. Truk mė 2.45 val. Va sa rio 9 d. 18 val. – Li nas Ado mai tis. DULKIŲ SPINDESYS. 2 da lių šo kio spek tak­lis. Truk mė 2.30 val.

KAUNO KAMEriNiS TEATrASKęstu čio g. 74A, www.ka me ri nis te at ras.lt, in fo@ka me ri nis te at ras.lt

Va sa rio 4 d. 18 val. – D.Če paus kai tė. KAVI­NĖ „PAS BLEZĄ”. Pa si ma ty mas po dvi de šim­ties me tų. Re ži sie rius S.Ru bi no vas.Va sa rio 5 d. 18 val. – D.Če paus kai tė. BE GALO ŠVELNI ŽMOGŽUDYSTĖ. Dvie jų da lių juo do ji ko me di ja. Re ži sie rius S.Ru bi no vas.Va sa rio 9 d. 18 val. – Kau no ka me ri nio te at ro ju bi lie jus. D.Če paus kai tė. DIENA IR NAKTIS. Dvie jų da lių dra ma. Re ži sie rius S.Ru bi no vas.

rENgiNiAi

KAUNO MAŽASiS TEATrASM.Dauk šos g. 34, tel. 408 470, 226 090, www.tiketa.lt, www.bilietai.lt, www.ma za sis te at ras.lt

Va sa rio 5 d. 18 val. – B.Srblja no vič. „Belg­ra do tri lo gi ja” (SU NAUJAISIAIS METAIS, ANA!) Rež. D.Ra ba šaus kas.Va sa rio 9 d. 19 val. – PREMJERA! Ma rio Frat ti. SESUO. Rež. A.Žu kaus kas.

ryŠiŲ iSTOriJOSMUZiEJUS

Rotušės a. 19

Vasario 4 d. 18 val. „Kultūrinių ryšių kie­mas” kviečia į garsaus Lietuvos akordeonis­to Genadijaus Savkovo 60 metų jubiliejinį koncertą. Į svečius atvyksta Rusijos akor­deonistas Serveris Abkerimovas, vadina­mas auksiniu Rusijos akordeonu.Krymo totorius S.Abkerimovas yra Rusijos akordeonistų­bajanistų konkurso laureatas. „Moskoncerto” solistas dažnai kviečiamas koncertuoti užsienyje, dalyvauja tarptauti­niuose konkursuose. Jis su dideliu pasise­kimu jau yra grojęs ir Lietuvoje. Su Rusijos artistu 60­mečio proga gros žinomas Lietuvos akordeonistas, Teatro ir muzikos akademijos docentas Genadijus Savkovas. Jis dažnai koncertuoja Kaune tiek solo, tiek su aktoriumi Rolandu Kazlu ir Tomo Leiburo retro muzikos ansambliu.Bilietus galima įsigyti Ryšių istorijos muzie­jaus kasoje kasdien, išskyrus pirmadienį ir antradienį, nuo 10 iki 17 val.

birŠTONO KULTŪrOSCENTrAS

Jau ni mo g. 4

Va sa rio 8 d. 19 val. – An že li kos Cho li nos te at ro šo kio spek tak lis ANA KARENINA (L.Tols to jaus ro ma no mo ty vais). Cho re og­ra fė An že li ka Cho li na, sce nog ra fas Ma ri jus Ja cov skis, kos tiu mų dai li nin kas Juo zas Stat ke vi čius.Va sa rio 10 d. 19 val. – Ar vy do Vil čins ko kon cer tas GRĮŽTU NAMO. In for ma ci ja tel. (8 319) 65 546, e. paš tu ka sa@birs to no kul tu ra.lt. Išsamiau www.birs to no kul tu ra.lt. Birš to nas – ku ror tas ar čiau siai jū sų!

KAUNO MENiNiNKŲ NAMAi V.Put vins kio g. 56, tel. 223 144, www.kmn.lt

Va sa rio 7 d. 18 val. – po ezi jos ir mu zi kos va ka ras NUSILEISK, DANGAU, ANT ŽEMĖS. Po eto Vla do Šim kaus ei les skai tys ak to rius Ro lan das Kaz las. Gros Sau lius Aug lys­Sta­ne vi čius (vib ra fo nas) ir Ge na di jus Sav ko vas (akor de o nas). Mu zi kai ori gi na liai at liks J.S.Bacho, C.De bus sy, C.Bol ling ir ki tų kom­po zi to rių kū ri nius.

KAUNO vALSTybiNiS LĖLiŲ TEATrAS

Laisvės al. 87A

Vasario 4 d. 12 val. spektaklis GULBĖ – KARA­LIAUS PATI dėl techninių kliūčių neVyKs.Vasario 5 d. 12 val. – KATĖS NAMAI, rež. A.Stankevičius (muzikinė pasaka apie tikrą ir tariamą draugystę, pagal S.Maršako pasaką), nuo 5 metų.Vasario 11 d. 12 val. – numatoma premjera! UNDINĖLĖ (pagal H.K.Anderseno pasaką),

„girSTUČiO“ rŪMAiKovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt

KITOKs TeATRAsVa sa rio 4 d. 18 val. – sti lin ga ko me di­ja TIK KŪDIKIAI GIMSTA DORI. Re ži sie rius R.Žir gu lis.

DOMInO TeATRAsVa sa rio 5 d. 18 val. – ko me di ja ŽIRKLĖS. Re ži sie rius M.Sla wins kis.Va sa rio 8 d. 18 val. – ko me di ja 2 VYRAI 1 TIESA. Re ži sie rius A.Gri cius.

vAiKŲ ir JAUNiMO TEATrAS„viLKOLAKiS”

Kovo 11-osios g. 108, tel. (8 37) 313 712 www.vilkolakis.lt, teatras@vilkolakis.lt

Vasario 5 d. 12 val. – S.Ivanauskaitė. PIE­MENĖLĖ IR KAMINKRĖTYS (H.Ch.Anderseno pasakos motyvais). Vasario 8 d. 16 val. – S.Ivanauskaitė. PIE­MENĖLĖ IR KAMINKRĖTYS (H.K.Anderseno pasakos motyvais).

KAUNO PANTOMiMOS ir PLASTiKOS TEATrAS

M.Dauk šos g. 34 www.pantomimosteatras.lt www.bilietai.lt

Vasario 11 d. 18 val. – PREMJERA. KAMASU­TRA. Vienos dalies spektaklis tik suaugu­siesiems.

KiNO TEATrAS „rOMUvA”Laisvės al. 54

Vasario 4–5 d.13 val. – EGONAS IR DONCIS (2007). Vengriška animacinė komedija apie Egoną – išradėją, Doncį – labai storą katiną ir jų nuotykius kosmose. 15 val. – BUČINYS IŠ ANAPUS (2003) Drama apie jauną britų šeimos tragediją. Šiame filme pagrindinį vaidmenį atlieka lietuvių aktorė Ingeborga Dapkūnaitė.17 val. – 9/11 PAGAL FARENHEITĄ (2004). Karinis dokumentinis filmas apie JAV Baltų­jų rūmų vykdomą užsienio politiką valdant G.W.Bushui. 19 val. – TRIUŠIO URVAS (2010). Drama apie šeimą, ieškančią prasmės pačioje beprasmiškiausioje gyvenimo situacijoje – praradus vienintelį sūnų. Bilietais prekiaujama kino teatro kasoje savaitgaliais nuo 12 val.

„NyKŠTUKO“ LĖLiŲ TEATrASRo tu šės a. 19 (Ry šių is to ri jos mu zie ju je)

Vasario 5 d. 12 val. – VILKAS IR LINKSMIEJI OŽIUKAI.Bilietai parduodami 1 val. prieš spektaklį.

vyTAUTO didŽiOJO KArOMUZiEJAUS SOdELiS

Va sa rio 4 ir 5 d. 16–16.30 val. – ka ri lio­nie riaus Ju liaus VILNONIO at lie ka mi var pų mu zi kos kon cer tai. XX am žiaus mu zi ka.

KAUNO PAMiNKLiNĖ KriSTAUS PriSiKĖLiMO bAŽNyČiA

Kon fe ren ci jų sa lė je

Va sa rio 5 d. 12 val. – pro jek to „Dia lo gas – Žo dis ir Spal va” ren gi nys. Žo džio va lan do­je – ak to rė Ne rin ga Ne kra šiū tė. Gra fi ko, ta py to jo, sce nog ra fo Ra ma za no Kri nic ko ir skulp to rės Na ta li jos Luš či nai tės­Kri nic­kie nės pa ro da. Da ly vaus duk tė Alek san dra Or lo vie nė, sū nus Ge or gi jus Kri nic kas, Kau­no 1­osios mu zi kos mo kyk los kan kli nin kių an sam blis, va do vau ja mas Onos Šikš nie nės, LSD Kau no sky riaus pir mi nin kas Gin tau tas Vai čys. Įė ji mas ne mo ka mas.

Kitų kino teatrų repertuarai – priede „TV DIENA“

KiNO TEATrAS „rOMUvA”

4 d. 19 val.

KAUNO MAŽASiSTEATrAS

5 d. 18 val.

KAUNO vALSTybiNiSdrAMOS TEATrAS

KAUNO vALSTybiNiS MUZiKiNiS TEATrAS

7 d. 18 val.

9 d. 18 val.

KAUNO KAMEriNiSTEATrAS

9 d. 18 val.

TEATrO KLUbASVilniaus g. 22, Architektų namų salė (2 a.), www.teatroklubas.lt, info@teatroklubas.lt

Va sa rio 4 d. 18 val. – I.Pu ke ly tės ko me di ja BŪRĖJA. Va sa rio 10 d. 19 val. – I.Pu ke ly tės ko me di ja MEILĖ PARYŽIUJE.Bi lie tus pla ti na TIKETA.

KiNAS

AMŽiNąJį ATiLSį

„NyKŠTUKO“ LĖLiŲTEATrAS

5 d. 12 val.

„Liūdinga“. Laidojimas, mirusiųjų paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų. Kremavimas 488 Lt (kaina gali keistis priklausomai nuo Lenkijos zloto kurso lito atžvilgiu pirkimo dieną). Mirusiųjų par­vežimas iš užsienio. Platus gedulo drabužių, reikmenų ir atributi­kos pasirinkimas. Užsakymų priėmimas – 24 val. per parą be po­ilsio dienų M.Daukšos g. 37, Vytauto pr. 47. Šarvojame Vytauto pr. 44A, S.Žukausko 3B, Radvilėnų pl. 15A, V.Krėvės pr. 95A, Alek­soto bažnyčioje. Tel. (8 37) 200 839, 8 633 33 399.

907638

Ilgametė darbo patirtis – užtikrinta kokybė ir nebrangios pa­slaugos. Laidojimo paslaugų biuras teikia visas laidojimo pas­laugas. Platus karstų, drabužių, laidojimo atributikos pasi­rinkimas. Šarvojimo salės KAUNE. Pensininkus, neįgaliuosius laidojame už valstybės lėšas. KReMAVIMAs LIeTUVOs kremato-riume. K.Baršausko g. 65 (priešais PC „Molas“). Dirbame visą parą. www.laidojimas­kremavimas.lt. Tel. 8 670 22 835, 8 608 37 933.

892053

Skaudžią netekties valandą, mirus Griunvaldo bendrijos nariui,Povilui KISELIAUSKUI,žmoną ir artimuosius nuoširdžiai užjaučia ir kartu liūdi namo

gyventojai.

Valdą MAKAREVIČIŲ, mirus mylimai mamai, nuoširdžiai užjaučia UAB „Trans Group LT“ kolektyvas.

Dalią MIKALČIENĘ skaudžią netekties valandą, mirus mamai, nuoširdžiai užjaučia ir kartu liūdi UAB „Kauno vandenys” kolektyvas.

Tokia žmogaus lemtis – plykstelėti ir užgesti.Tokia žemiška būtis – savo artimųjų netekti.

Skausmo ir liūdesio valandą dėl mylimo Tėvelio mirties nuoširdžiai užjaučiame Aplinkos technologijos cheminių ir biocheminių tyrimų laboratorijos darbuotoją Reginą VAINIŪNAITĘ ir jos artimuosius.

Aleksandro Stulginskio universiteto bendruomenė

KviEČiA

„Kauno dienos“ reklamos skyriaus e. paštas reklama@kaunodiena.lt

30

menas ir pramogosšeštadienis, vasario 4, 2012

Ire na Pet rai tie nėKar di no lo V.Slad ke vi čiaus me mo ria li nio mu zie jaus ve dė ja

Tau ti nio at gi mi mo sū ku ry jeTie sus, liek nas, gal va pa kel ta, akys spin di, ju de siai lais vi, na tū ra lūs. Am ži nin kai, iš gir dę to kį api bū di­ni mą, tar pu sa vy je su si žval gy tų. Ar tik ne Ka zi mie ras Šau lys? To­kį žo di nį po rtre tą pa tei kęs My­ko las Kru pa vi čius nu džiug tų: ži­no ma. Tai jis, K.Šau lys, že mai tis, šviekš niš kis, Pa lan gos pro gim na­zi ją bai gęs aš tuo nio lik me tis, 1890 m. per žen gęs Že mai čių vys ku pi jos ku ni gų se mi na ri jos Kau ne slenks­tį. Ir pa te kęs į pa tį lie tu vių tau ti nio dva si nio at gi mi mo sū ku rį.

Ap lin ka, mo ky to jai, bi čiu liai, sie kiai, – vi sa, kas bran di no dva­si nį ir tau ti nį są mo nin gu mą, kri to į klie ri ko Ka zi mie ro sie lą. Že mai­čių vys ku po Me čis lo vo Pa li lio­nio pa dė jė jas, pa vys ku pis An ta nas Ba ra naus kas, anks čiau se mi na ri­jo je dės tęs ho mi le ti ką, bu vo ypač im po nuo jan ti fi gū ra. Ir Ka zi mie­ras mėg da vo pri si dė ti prie A.Ba­ra naus ko dai ną „Su diev, Lie tu va“ dai nuo jan čių se mi na ris tų.

Kar tą per ho mi le ti kos lek ci­ją klie ri kas K.Šau lys pa dek la ma vo A.Ba ra naus ko „Anykš čių ši le lio“ po smą že mai čių tar me. Pro fe so­rius ku ni gas Ka zi mie ras Jau nius ta da pa sa kė: „Ge rai, bet rei kia į bend rą na tą pa link ti.“ „Gry no sios kal bos ne pa ži nus“, ir lie tu vių dai­nos „bus rie šu tas kie tas“, ak cen ta­vo pro fe so rius.

Se mi na ris tų au sys pa ga vo, kad tai ei lu tės iš jiems ne ži no mo au to­riaus St.Gar nio (Mai ro nio) poe mos „Tarp skaus mų į gar bę“. Šis kū ri­nys XIX a. pa bai gos se mi na ris tams bu vo tar si jų gy ve ni mo pro gra ma: he ro jus, at si ža dė jęs dva ro tur tų, pa si ren ka ku ni gys tę ir tam pa tau­tos at gi mi mo ža din to ju.

Įš ven tin tas ant am žių slenks čio1892 m. į Že mai čių vys ku pi jos ku­ni gų se mi na ri ją Kau ne iš Sankt Pe­ter bur go at vy kęs pro fe so rius ku ni­gas Jo nas Ma čiu lis­Mai ro nis, į šios mo kyk los gy ve ni mą įne šė stip res­nių tau ti nio są mo nin gu mo im pul­sų. Tie sa, ofi cia lio je ap lin ko je jis kal bė da vo len kiš kai, ta čiau pa si­kvie tęs klie ri kų, tarp ku rių bu vo ir K.Šau lys, – tik lie tu viš kai. Jau 1895 m., kai K.Šau lys bu vo iš siųs tas tęs­ti stu di jų į Sankt Pe ter bur go dva si­nę aka de mi ją, išė jo pir ma sis Mai­ro nio rin ki nys „Pa va sa rio bal sai“.

Sankt Pe ter bur go im pe ra to riš­ko ji Ro mos ka ta li kų dva si nė aka­de mi ja, vei ku si 1863–1918 m., pa­ren gė per 30 aukš to ly gio lie tu vių ka ta li kų dva si nin kų. Ją K.Šiau­lys bai gė 1899 m. pa va sa rį, gau da­mas aukš čiau sią teo lo gi jos ma gist­ro laips nį.

Pas ku ti niai siais XIX a. me­tais, 1899­ųjų bir že lio 29 d., per

Pre la tas K.Šau lys: vir šū nės ir gel mės1872 m. žie mą gi mė pre la tas Ka zi mie ras Ste po nas Šau lys, Lie-tuvos Nepriklausomybės akto sig na ta ras, Stei gia mo jo Sei mo na rys, pro fe so rius, Lie tu vos ka ta li kų baž ny čios ad mi nist ra ci jo je aukš tas pa rei gas užė męs dva si nin kas.

Šv.Pet ro ir Po vi lo šven tę, Kau­no arkika ted ro je že mai čių vys ku­pas M.Pa liu lio nis K.Šau liui su tei­kė ku ni gys tės šven ti mus.

Di džio jo Vil niaus Sei mo da ly visPas kir tas Pa ne vė žio Šv.Pet ro ir Po vi lo baž ny čios vi ka ru, nuo 1901 m. K.Šau lys ka pe lio na vo rea li nė je gim na zi jo je ir mer gai čių vi du ri nė­je mo kyk lo je.

Ka pe lio niau ti ap len kė ju sia me Pa ne vė žy je ne bu vo leng va. Lie tu­viš kų ti ky bos va do vė lių ne bu vo, tad mo ki niai už si ra ši nė da vo ka pe­lio no žo džius. Tarp mo ki nių bu vo ir bū si ma sis kal bi nin kas pro f. Juo zas Bal či ko nis, ku ris, be je, pir mą jį pa­ties pa reng tą lie tu vių kal bos žo dy no to mą (1941 m.) de di ka vo sa vo ti ky­bos mo ky to jui ku ni gui K.Šau liui.

Pa ne vė žio Šv.Pet ro ir Po vi lo baž­ny čio je K.Šau lys ren gė so cia li nio tu ri nio kon fe ren ci jas, pa moks luo­se kė lė so cia li nio tei sin gu mo, so­li da ru mo, žmo gaus kaip so cia laus as mens gy ve ni mo už da vi nius.

1905 m. Ru si jo je ki lu si re vo liu ci­ja ir Lie tu vai at ne šė vil ties va duo tis iš ca riz mo po li ti kos gniauž tų. Lie­tu vos in te li gen tai, tarp jų ir K.Šau­lys, su pra to, kad vis stip riau be si­prie ši nan čiai lie tu vių tau tai rei kė jo po li ti nės kon so li da ci jos.

Tau tos su va žia vi mo idė ja ki lo Vil niaus lie tu vių bū re lio na riams. Iš rink tas or ga ni za ci nis ko mi te­tas priė mė „At si šau ki mą į lie tu vių tau tą“, ku ria me bu vo pro gra ma ir ra gi ni mas iš kiek vie no vals čiaus bei pa ra pi jos at siųs ti at sto vus į Vil nių.

Pa ne vė žie čiai iš dva si nin kų at­sto vau ti įga lio jo ku ni gus K.Šau­lį ir Vaiž gan tą. Praė jus pus šim čiui me tų pre la tas K.Šau lys, pa klaus­tas, ku ris iš lie tu vių tau tos at gi­mi mo mo men tų jam la biau siai įsi­min ti nas, at sa kė: „Pri si mi ni mas Di džio jo Vil niaus Sei mo. Iki tol net tie, ku rie plė šė tau ti nio dar­bo dir vo nus, ne ži no jo, ne bu vo ge­rai įsi sa mo ni nę, ko rei kia ga lų ga le siek ti. Tik Vil niaus Sei mas aiš kiai nu sta tė mū sų tau ti nio dar bo gai­res: Lie tu va tu ri bū ti sa va ran kiš­ka su vi so mis kul tū ri nė mis au to­no mi jo mis.“ („Švei ca ri jos lie tu vių ži nios“, 1952 m.)

So cia li nės veik los ba ruo seRa maus, gied ro, leng va šyp se na nu tvieks to vei do, už si dė jęs XIX a. ir XX a. pra džio je dva si nin kų ne­šio tą pla čiab ry lę juo dą skry bė lę, K.Šau lys oriai žings niuo da vo Kau­no se na mies čio grin di niu.

1906 m. pa kvies tas į Že mai čių ku ni gų se mi na ri ją Kau ne dės ty ti ka no nų tei sės, jis tuoj pat įsi jun gė į be si ku rian čių kul tū ri nių so cia li nių drau gi jų veik lą. Ga li ma sa ky ti, kad K.Šau lys ir bu vo tas žmo gus, ku­rio iš min tis, tei si nių rei ka lų iš ma­ny mas, su ge bė ji mas ras ti spren di­mą į prie kį stum te lė da vo įstri gu sį veik los le ga li za vi mą.

Ši taip bu vo su be veik po grin di­ne lab da rin ga „Mo ti nė lės“ drau gi­ja, šel pian čia Fri būre stu di juo jan­čius jau nuo lius. Kau ne K.Šau lys su ku ni gu Ado mu Damb raus ku­Jakš tu ėmė si re da guo ti šios drau­gi jos įsta tus, su si ra ši nė jo su ca­ri nės val džios įstai go mis, bu vo or ga ni za ci jos iž di nin kas. K.Šau lys pa dė jo at si sto ti ant ko jų ir ku ni go Kons tan ti no Ol šaus ko ini ci juo tai švie ti mo drau gi jai „Sau lė“, bu vo jos sek re to rius, iž di nin kas.

Ma tyt, jis ne bu vo lin kęs bū ti pir­mo se ei lė se: vi sur, kur da ly vau da­vo, su tvar kęs rei ka lą iš es mės, pa­si trauk da vo į ant rą pla ną. Ki tą ver tus, 1907 m. K.Šau lys bu vo tie­siog pa si nė ręs į krikš čio niš kos so­cio lo gi jos pro ble ma ti ką.

Dė me sys so cia li niams moks lamsVar tus krikš čio niš ka jai so cio lo gi­jai Lie tu vo je, ga li ma sa ky ti, at kė­lė 1907 m. va sa rą Var šu vo je ku ni go Jur gio Ma tu le vi čiaus­Ma tu lai čio (pa lai min to jo Jur gio Ma tu lai čio) or ga ni zuo ti so cia li niai kur sai, ku­riuo se da ly va vo ir ke lias de šimt ku­ni gų iš Lie tu vos, tarp jų – ir K.Šau­lys, pla čiai juos pri sta tęs ke liuo se „Drau gi jos“ nu me riuo se.

Var šu vos so cia li niuo se kur suo se da ly va vu siems ku ni gams iš Lie­tu vos ki lo su ma ny mas pa na šius kur sus or ga ni zuo ti ir Kau ne. Bu­vo su da ry tas kur sų pa si ren gi mo ko mi te tas, ku rio sek re to riu mi pa­skir tas K.Šau lys.

Tri jų die nų kur sai 1909 m. sau­sį vy ko Liau dies na mų sa lė je. Pir­mą ją pa skai tą skai tė pro fe so rius J.Ma tu le vi čius­Ma tu lai tis: aiš ki no apie so cia li nius žmo nių san ty kius, ki to je pa skai to je ap ta rė Baž ny­čios moks lą, nuo sa vy bės rei ka lus. J.Ma ciu le vi čius (Mai ro nis) kal bė jo apie Leo no XIII so cia li nes en cik li­kas ir jų ak tua lu mą.

Vi sos pa skai tos su ren gi mo sek­re to riaus K.Šau lio kur sų ruo ši­mo pro ce dū ros ap ra šy mu bu vo iš­paus din tos „Drau gi jos“ žur na le ir iš leis tos at ski ru lei di niu.

K.Šau lio pa stan gas kuo pla čiau aiš kin ti ir skleis ti krikš čio niš ko sios so cio lo gi jos pro ble ma ti ką įver ti no ir J.Ma tu le vi čius­Ma tu lai tis. Jis

per po kal bį as me niš kai pa ra gi no K.Šau lį Ku ni gų se mi na ri jo je Kau ne įves ti so cia li nių moks lų stu di jas.

1909 m. Ku ni gų se mi na ri jos rek to riu mi pa kvies tas J.Ma ciu le­vi čius­Mai ro nis su K.Šau liu ap­ta rė šias ga li my bes ir įtrau kė siū­lo mas stu di jas į klie ri kų mo ky mo si pro gra mą. Va do vė lio, aiš ku, ne bu­vo: pa skai toms ku ni gui Ka zi mie rui te ko reng tis pa gal kur sų pa skai tas, ap link raš čius, straips nius.

Ga liau siai pa gal sa vo pa skai tų me džia gą K.Šau lys pa ren gė ir 1910 m. iš lei do vei ka lą „So cio lo gi ja“ – pir mą jį Lie tu vo je šios pro ble ma ti­kos va do vė lį.

Vys ku pų sek re to rius„Pre la to Šau lio as me ny je yra įkū­ny tas Že mai čių vys ku pi jos ir Kau­no ar ki die ce zi jos aukš tas baž ny­ti nės ad mi nist ra ci jos pa rei gū nas, – ra šė is to ri kas Ze no nas Ivins kis. – Lie tu vo je ne bu vo nė iš to lo jam ly gaus, ku ris tu rė tų to kį pa ty ri mą ir to kiu at si dė ji mu bū tų tam dar­bui paau ko jęs be veik vi są sa vo gy­ve ni mą – 40 me tų.“

Po vys ku po M.Pa li lio nio mir­ties Že mai čių vys ku pi jos val dy to­ju bu vo pa skir tas vys ku pas Gas pa­ras Cir tau tas, ku ris 1911 m. K.Šau lį pa kvie tė dirb ti sek re to riu mi. To­kioms at sa kin goms pa rei goms, su­pran ta ma, ski ria mas rei kia mų sa­vy bių ne sto ko jan tis as muo.

1914 m. pa sku ti niuo ju Že mai čių vys ku pu ta pęs Pran ciš kus Ka re vi­

čius, pa kei tęs mi ru sį G.Cir tau tą, pa sta ro jo pa kvies to sek re to riaus ne kei tė. Vys ku pas P.Ka re vi čius pa ži no jo K.Šau lį nuo Pe ter bur go dva si nės aka de mi jos lai kų, ver ti­no ne tik jo da ly ki nes sa vy bes, bet ir nuo sek lią veik lą so cio lo gi jos ir krikš čio niš kos de mok ra ti jos sri ty­je. 1920 m. K.Šau lys bu vo pa skir tas Že mai čių vys ku pi jos kanc le riu.

Ar ti mas pa gal bi nin kasNo rint pla čiau pa pa sa ko ti apie vys ku po sek re to riaus, kanc le rio K.Šau lio kas die ny bę, tek tų stu­di juo ti ku ri jos ar Va ti ka no ar chy­vus. Nė vie nas vie šas P.Ka re vi čiaus su si ti ki mas su Lie tu vos po li ti kais, ar vi zi ta to riu mi An to ni no Zec chi­ni, apaš ta li niu ad mi nist ra to riu mi Achi le Rat ti, nė vie nas ap si lan ky­mas vys ku pi jo je ne praė jo be sek re­to riaus K.Šau lio.

Ži nant, koks ener gin gas, at si da­vęs, kar tais im pul sy vus bu vo P.Ka­re vi čius, ga li ma teig ti, kad ra mus, san tū rus, dau giau ki tų klau san tis, nei pa ts kal ban tis K.Šau lys bū da vo jam at sva ra ir at ra ma.

Vyks tant Pir ma jam pa sau li niam ka rui, 1915 m., kai P.Ka re vi čiui su ku ri jos įstai go mis bu vo įsa ky ta pa­si trauk ti iš Kau no „ne ar čiau kaip Dniep ro upė“, K.Šau lys su se mi na­ri jos ins pek to riu mi Ka zi mie ru Pal­ta ro ku vys ku pą glo bo jo pir miau sia Pa ne vė žy je, pa skui – Smo lens­ke. 1916 m. K.Šau lys pa kel tas į ka­nau nin kus.

Stu den tas: �� Sankt�Pe�ter�bur�go�im�pe�ra�to�riš�ko�sios�dva�si�nės�aka�de�mi�jos�alum�nas�K.Šau�lys�(1899�m.).

Lie tu vo je ne bu vo nė iš to lo jam ly gaus, ku­ris tu rė tų to kį pa ty ri­mą ir to kiu at si dė ji­mu bū tų tam dar bui paau ko jęs be veik vi­są sa vo gy ve ni mą – 40 me tų.

Zenonas Ivinskas:

31

menas ir pramogosšeštadienis, vasario 4, 2012

horoskopai

DaTos (vasario 4 D.)

Pre la tas K.Šau lys: vir šū nės ir gel mės

Su lau kė įver ti ni mo1926 m. Lie tu vos ka ta li kų baž ny­čios pro vin ci jos „ar chi tek tas“ ar ki­vys ku pas J.Ma tu le vi čius­Ma tu lai­tis tarp ki tų kan di da tų į vys ku pus bu vo įra šęs ir K.Šau lio kan di da tū­rą. Nors juo no mi nuo tas ir ne bu vo, šis fak tas by lo ja, kad pa sta ra sis bu­vo ger bia mas dva si nin kas.

Sup ran ta ma, ko dėl pir ma sis Kau no ar ki vys ku pi jos met ro po li tas ar ki vys ku pas Juo za pas Skvi rec kas ge ne ral vi ka ru pa si rin ko K.Šau lį.

1932 m. jis ta po Kau no ar ki vys­ku pi jos ka pi tu los pre la tu, o 1937 m. K.Šau liui bu vo su teik tas po­pie žiaus rū mų pre la to ti tu las, vė­liau ta po apaš ta liš kuo ju pro to no­ta ru.

Lei di nys „Ka no niš ko jo pro ce­so tei sės“, ku rį pa ren gė K.Šau lys, bu vo jo pro fe so ria vi mo se mi na ri­jo je ir Lie tu vos uni ver si te te re zul­ta tas.

Pa ra šas Va sa rio 16-ąją„Ar su mi nis te riu kal bės, ar su kai­mo ūki nin ku, – K.Šau lys tas pa ts. Vy ras aukš tos in te li gen ci jos, stip­riai ap si skai tęs. Ko kia išo rė, toks ir vi dus. Cha rak te ris ly gus, kaip nu šli fuo tas. Ko kia be bū tų at mos­fe ra ir ap lin ka, K.Šau lys ne pa ju­di na mas. Sto vi kaip uo la. Sei mo aud rų me tu jis šyp so si ly giai taip pat kaip gra žiau sią pa va sa rio die­ną.“ Ši taip K.Šau lį yra cha rak te­ri za vęs pre la tas M.Kru pa vi čius.

Į po li ti ką K.Šau lys atė jo na tū­

ra liai, nuo pat pir mų jų ku ni gys­tės me tų vi di nio po rei kio ve da mas keis ti gy ve ni mą Lie tu vo je. 1917 m. va sa rą vys ku pas P.Ka re vi čius sa vo sek re to rių K.Šau lį pa ska ti no ak­ty viai įsi jung ti į Vil niu je ren gia mą kon fe ren ci ją – tau tos at sto vų pa si­ta ri mą dėl Lie tu vos au to no mi jos.

Į Vil niaus kon fe ren ci ją pa siū ly­tas K.Šau lys bu vo iš rink tas ir į jos pre zi diu mą. Kon fe ren ci jai iš rin kus Lie tu vos ta ry bą, paaiš kė jo, kad iš 20 at sto vų yra 6 ku ni gai. So cia lis­tams pra dė jus prie kaiš tau ti, ką ta­ry bo je veiks ku ni gai, juk jie to kiam dar bui esą ne pa si ren gę, pre zi diu­me bu vęs į ta ry bą iš rink tas K.Šau­lys ku ni gui Jus ti nui Stau gai čiui pa­sa kė, kad to kio mis ap lin ky bė mis jis ne ga lįs priim ti man da to.

Kal boms pa si bai gus, K.Šau­lys vie šai pa reiš kė išei nąs iš ta­ry bos. Pas kui to kį pa reiš ki mą pa da rė vi si iš rink tie ji ku ni gai. Ga­liau siai ta ry bo je li ko tik 4 ku ni gai: tai bu vo da ro ma dėl šven tos ra­

my bės, kad kon fe ren ci ja nei šir tų.K.Šau lys, bū da mas vys ku po

P.Ka re vi čiaus sek re to riu mi, va ži­nė da vo iš Kau no į Lie tu vos Ta ry­bos po sė džius Vil niu je. Ak ty viai ten reiš kė si, ypač kai Ta ry ba bu vo su ski lu si po nu ta ri mų apie „am ži­ną ry šį su Vo kie ti ja“.

Lie tu vos Ta ry bo je jis bu vo dvie­jo se nuo la ti nė se ko mi si jo se: Kons­ti tu ci jos ir Įsta ty mų re da ga vi mo Kons ti tu ci jos ko mi si jos pa ve da­mas, K.Šau lys pa ruo šė ir su re da­ga vo pro jek tą tai Kons ti tu ci jos da­liai, kur yra nu sta to mi Baž ny čios ir vals ty bės san ty kiai.

1918 m. va sa rio 16­ąją su vi sa Ta ry ba pro fe so rius K.Šau lys pa­si ra šė Lie tu vos Nep rik lau so my­bės Ak tą.

„Stip riau sias frak ci jos na rys“Dar prieš Pir mą jį pa sau li nį ka­rą Krikš čio nių de mok ra tų par ti­jos veik lo je da ly va vęs K.Šau lys jos ei lė se li ko ir ne prik lau so mo je Lie­tu vo je. 1920 m. jis bu vo iš rink tas į Stei gia mą jį Sei mą kaip krikš čio nių de mok ra tų blo ko na rys.

Triukš min gas Sei mas ty liam ir la bai pa rei gin gam K.Šau liui ne bu­vo la bai tin ka ma vie ta. Ste nog ra­mos ro do, kad jis ga na re tai ei da vo į tri bū ną, kal bė da vo tik iš es mės.

„K.Šau lys, kaip Stei gia mo jo Sei­mo na rys, – ra šė pre la tas M.Kru pa­vi čius, – man ypač bu vo bran gus ne tik dėl to, kad bu vo vie nas stip riau­sių frak ci jos na rių, kad vi sur bu vo

ga li ma drą siai jį sta ty ti – nei ap­vils, nei gė dos ne pa da rys, nes Sei­mo na rio pa rei goms bu vo stip riai pa si ren gęs ir kaip po li ti kas, ir kaip so cia li nių klau si mų bei krikš čio­niš ko so cia li nio moks lo ži no vas.“

Pas ku ti nės die nos – emig ra ci jo jeK.Šau lio pa lai ky mas spren džiant že mės ūkio re for mos klau si mus nu ra min da vo ir opo zi cio nie rius. Šie sa ky da vo: jei K.Šau lys pa lai ko, tai ir vys ku pas P.Ka re vi čius pa lai­ko, va di na si, nei na ma prieš Ka ta­li kų baž ny čios moks lą. Krikš čio nių de mok ra tų frak ci jos na riai daž nai žiū rė da vo, kaip bal suo ja K.Šau lys.

1922 m., įkū rus Lie tu vos uni ver­si te tą, K.Šau lys iš Stei gia mo jo Sei­mo pa si trau kė. Ko kios bu vo to kio spren di mo prie žas tys, jis ra šė laiš­ke Z.Ivins kiui. „Dir bant par la men­ti nį dar bą be vi siš ko at si da vi mo, su­si da ro ne pa ken čia ma ir ne nau din ga pa dė tis. Išs to ti iš Sei mo, tai vi sai ne­reiš kia ne be da ly vau ti po li ti kos gy­ve ni me. Mes vi si ja me da ly vau ja me, kad ir ne taip kaip par la men ta rai“, – spren di mą aiš ki no K.Šau lys.

1944 m. emig ra vęs iš Lie tu­vos K.Šau lys ap si sto jo Švei ca ri jo­je, vaiz din go je Lu ga no je. Ak ty viai da ly va vo Vy riau sio jo Lie tu vos Iš­lais vi ni mo Ko mi te to ir Pa sau lio lie tu vių bend ruo me nės veik lo je, taip pat ku riant Švei ca ri jos lie tu­vių bend ruo me nę

K.Šau lys mi rė 1964 m. bri gi tie čių vie nuo ly ne, pa lai do tas Ro mo je.

ar su mi nis­te riu kal bės,

ar su kai mo ūki nin ku, – k.Šau lys

tas pa ts. vy­ras aukš tos in te li gen ci­jos, stip riai

ap si skai tęs. ko kia išo rė,

toks ir vi dus. Cha rak te ris

ly gus, kaip nu šli fuo tas. ko kia be bū­

tų at mos fe­ra ir ap lin­

ka, k.Šau lys ne pa ju di na­

mas. sto vi kaip uo la.

Mo kyk la: �� Že�mai�čių�ku�ni�gų�se�mi�na�ri�ja�Kau�ne�XIX�a.�pabaiga–XX�a.�pra�džia. Kau�no�ar�ki�vys�ku�pi�jos�ku�ri�jos�ar�chy�vo�nuo�tr.

Į po li ti ką k.Šau lys atė jo na tū ra liai, nuo pat pir mų jų ku ni­gys tės me tų vi di nio po rei kio ve da mas keis ti gy ve ni mą Lie­tu vo je.

1746 m. gimė Tadas Kosciuška, Abiejų Tautų Respublikos didikas, 1794 m. su-kilimo prieš Rusiją ir Prūsiją vadovas.1887 m. gimė kompozitorius ir choro dirigentas Stasys Šimkus.1894 m. mirė Adolphe’as Saxas, belgų muzikantas, saksofono išradėjas.1943 m. gimė poetas, vertėjas, kritikas, eseistas Sigitas Geda.1948 m. gimė amerikiečių muzikantas Alice Cooperis.1950 m. gimė Romualdas Ramanaus-kas, lietuvių teatro ir kino aktorius.1975 m. gimė australų dainininkė Na-talie Imbruglia.1982 m. gimė Tomas Vaitkus, profesio-nalus Lietuvos dviratininkas.1991 m. mirė rašytojas Juozas Baltušis.

avinas (03 21–04 20). Aplinkiniai gali neįvertinti jūsų svajingumo ir

nesutikti su jūsų idėjomis. Apsišarvuoki-te kantrybe ir nekreipkite pernelyg dide-lio dėmesio į smulkmenas.

JauTis (04 21–05 20). Sveika nuo-voka padės sėkmingai bendrauti

su vyresniais, įtakingais žmonėmis. Ap-mąstykite praeities įvykius, pasidaryki-te išvadas, bet pats laikas pradėti kurti ir ateities planus.

Dvyniai (05 21–06 21). Aplankykite seniai matytus giminaičius, skirki-

te daugiau dėmesio vaikams ir vyres-niems žmonėms. Vakare apsilankykite kokiame nors kultūriniame renginyje.

vėžys (06 22–07 22). Palanki die-na atlikti įvairius darbus. Jūsų ge-

ra koordinacija ir atsidavimas darbui pa-dės įveikti bet kokias užduotis. Esate ku-pinas energijos ir gerų emocijų, bet ne-praraskite savitvardos.

LiūTas (07 23–08 23). Didelę reikš-mę jūsų santykiams su šeimos na-

riais gali turėti įsiplieskęs konfliktas dėl nereikšmingos smulkmenos. Tikėtinos įtemptos situacijos, todėl būkite pasiren-gęs ieškoti kompromiso.

MergeLė (08 24–09 23). Atsiras ga-limybė atskleisti savo geriausius

sugebėjimus, ypač socialinėje srityje. Kils idėjų, kuriomis galėsite ir norėsite pasidalyti su aplinkiniais.

svarsTykLės (09 24–10 23). Jūsų laukia šiltas savaitgalis namie. Pa-

silepinkite: ilgiau pamiegokite, pasiga-minkite gurmaniškus pietus, paskaityki-te knygą ar pažiūrėkite filmą.

skorpionas (10 24–11 22). Klai-dingai įvertinsite savo jėgas, užsi-

imsite veikla, kuri jums bus per sunki ir prieštaraus jūsų įsitikinimams. Visa tai gali smarkiai sugadinti nuotaiką.

ŠauLys (11 23–12 21). Puikiai sutarsi-te su aplinkiniais ir išspręsite gau-

sybę problemų. Būsite iškalbingas, noriai ir lengvai bendrausite. Tikėtinas svarbus pokalbis, kuris gali nulemti jūsų karjerą ar verslo planus.

ožiaragis (12 22–01 20). Labai sė-kminga diena. Būsite puikiai nusi-

teikęs, net ir nedidelės nesėkmės neiš-muš jūsų iš pusiausvyros. Pajusite meilę ir dėkingumą draugams ar net mažai pa-žįstamiems žmonėms.

vanDenis (01 21–02 19). Viskas nuo pat ryto slys iš rankų, susipyksite su

mylimuoju, pavėluosite į susitikimą. Ne-praraskite optimizmo, nes niurzgėdamas vis tiek nieko nepakeisite.

žuvys (02 20–03 20). Tikėtina, kad kils nesutarimų su nepažįsta-

mais žmonėmis ar kaimynais. Kantrybė ir diplomatija padės išvengti konfliktų, beįsiplieskiančių dėl pernelyg didelio emocijų antplūdžio.

orai kaunešiandien Rytas Diena Vakaras Naktis Vėjas (m/s)

ro ma su lau kė re to „sve čio“ – snie go

Ita li jos šiau rė je Al pių re gio ne Pje­mon te ter mo met rai va kar ro dė iki mi nus 30 laips nių Cel si jaus, o Ro mo­je su lauk ta čia itin re tai pa si tai kan čio snie go. Ita li jos sos ti nės prie mies čiuo­se su si da rė iki pen kių cen ti met rų sto­rio snie go dan ga, nors Ro mos cent re kri tu liai bu vo ne gau sūs. Ro mo je per pa sta ruo sius 15 me tų bu vo tik vie nas at ve jis, kai snie gas išsi lai kė vi są pa rą. Dėl neįp ras tai smar kių šal čių ban gos pa sta ro sio mis die no mis Ita li jo je žu vo trys žmo nės, įskai tant vie ną be na mį, ku ris ket vir ta die nį bu vo ras tas mir ti­nai su ša lęs Mi la no cent re.

rytoj

poryt

–27 –22–20 –24

–27 –17–15 –25

–19 –11–11 –17

3

3

3

įvairenybėsBNS inf., AFP nuo tr.

ug nė ka ra liū nai tėu.karaliunaite@diena.lt

Fi zi kos pa mo kas ne re tai mo ki niai pra lei džia nuo bo džiau da mi, ta­čiau už vė rę mo kyk los du ris dau­ge lis ne su ge ba at sa ky ti į pa čius pa pras čiau sius klau si mus apie su­pan tį pa sau lį.

Ką at sa ky tu mė te sa vo at ža lai, jei ji pa klaus tų, ko dėl už puo lus šal­čiams žings niai pri ver čia snie gą girgž dė ti. O iš kur ki lęs po sa kis – „šal ta, kad net tvo ros po kši“.

Dien raš tis pa pra šė Vil niaus uni­ver si te to Fi zi kos fa kul te to do cen to Juo zo Šuls kaus, kad jis pa dė tų at­sa ky ti į pa pras tus, ta čiau kar tais su si mąs ty ti pri ver čian čius klau­si mus.

Pak laus tas, ko dėl žie mą snie­gas girgž da, moks li nin kas aiš ki no, kad gar sas ga li kil ti dėl spau džiant suy ran čių le do kris ta lo da ri nių. „Kai nu krin ta tem pe ra tū ra, su si­da ro le do mik rok ris ta lai, ku riuos už my nus, jie neat lai ko spau di mo ir suy ra“, – aiš ki no fi zi kas.

La kes nę vaiz duo tę tu rin tys žmo­nės ti ki, kad snie go girgž dė ji mą su­ke lia už min tos ir dėl to lū ži nė jan­čios snai gių ga lū nė lės. J.Šuls kus tei gia, jog šia me paaiš ki ni me ga li bū ti da lis tie sos.

„Juk snai gė ir yra ma žas le do ga­ba liu kas. Kai ke lios su šo ka į vie ną stip res nį da ri nį, už min tas jis ga li lūž ti“, – pa sa ko jo moks li nin kas.

O gal snie go girgž dė ji mas – tai lyg ma ži že mės dre bė ji mai, dėl ku­rių vyks ta snie go sluoks nio de for­ma ci ja?

ver si ja: �� la�kes�nę�vaiz�duo�tę�tu�rin�tys�žmo�nės�ti�ki,�kad�snie�go�girgž�dė�ji­mą�su�ke�lia�už�min�tos�ir�dėl�to�lū�ži�nė�jan�čios�snai�gių�ga�lū�nė�lės.

Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.

Ko dėl žie mą girgž da snie gas, o tvo ros po kši?

„Gal mik ro gy vū nams taip ir ga­li at ro dy ti, ta čiau snie gas yra pu ri, bet tvir ta sis te ma, ku ri neat lai kiu si spau di mo pra sprūs ta. Vaikš čio da­mi ant le do gar so ne gir di me, nes jis – vien ti sa sis te ma. Jis lūž ta tik ta­da, kai neat lai ko spau di mo“, – aiš­ki no pa šne ko vas.

Ži no mą po sa kį, kad spei gas ver­čia net tvo ras po škė ti, fi zi kai taip pat ga li paaiš kin ti.

„Tvo ros yra ne ly gios, įsi gė ru sios van dens. Kai pra de da šal ti, for muo­ja si le das, jis ple čia si. Be sip le čiant le dui tvo ros pra de da de for muo tis ir po škė ti“, – ži nio mis da li jo si fi zi kas.

Atėnai +15Berlynas –6Brazilija +26Briuselis –4Dublinas +6Kairas +23Keiptaunas +28Kopenhaga –8

Londonas +2Madridas +5Maskva –18Minskas –16Niujorkas +7Oslas –16Paryžius –2Pekinas +3

Praha –9Ryga –16Roma 0Sidnėjus +25Talinas –23Tel Avivas +18Tokijas +11Varšuva –14

Saulė teka 8.04Saulė leidžiasi 17.00Dienos ilgumas 8.56Mėnulis (priešpilnis) teka 13.19Mėnulis leidžiasi 5.36

35­oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 331 diena.Saulė Vandenio ženkle.

Šiandien: Andriejus (Andrius), Arvilė, Gilbertas, Gustas, Joana, Minija, Vydmantas.

Rytoj:Adelida, Agota, Birutė, Gaudvinas, Ilona.

vardaipasaulyje

Marijampolė

Tauragė

–19

–19

Vilnius–20

Alytus–18

Kaunas–20

Utena–20

Panevėžys

–19ŠiauliaiTelšiai

–19

Klaipėda–15

Vėjas1–5 m/s

šiandien, vasario 4 d.Orai Savaitgalis Lietuvoje bus labai šaltas ir žvarbus. Kritulių nenumatoma. Šian-dien termometro stulpelis nukris iki 15–20 laipsnio šalčio. Sekmadienio naktį šals iki 30 laipsnių, o dieną – iki 15–19 laipsnių šalčio. Sinoptikai įspė-ja, kad šaltį gali sustiprinti ir nedidelis vėjas – tuomet jaučiamas smarkesnis šaltis, nei rodo termometras. Kitą sa-vaitę temperatūra po truputį kils.

–19