Ma tas Mik ne vi čiusm.miknevicius@diena.lt

Nak vynės namų di rek to rius Ed var­das Jab lons kis sakė, kad jau prie š ke lias die nas at ėjus pir mo sioms šal tesnėms nak tims į nak vynės na­

mų du ris pra dėjo bels tis pa pras tai čia ven gian tys ap si lan ky ti skurs­tan tys sos tinės gy ven to jai.

Praė ju sią naktį, anot jo, be­na miai į na mus pra šy ti mais to ir prie globs čio pra dėjo plūsti ma siš kai.

Tikros sosTinės naujienos Trečiadienis, Vasario 1 d., 2012 m. nr. 26 (1225) diena.lt

Nak vynės na muo se – be na mių ap gul tis

1 Lt

Šią gaują pra minė me „mo kes čių ins pek ci ja“. Jie prie var ta vo turtą žmo nių, už sii man čių ne le ga lia veik la.

Už lan go ge ro kai spus telė jus šal tu kui į Vil niaus mies to nak vynės na mus plūdo net ir tie be na miai, ku rie įpratę šal tį kęsti iki pa sku ti niųjų.

Nau jos lau ko ka vinėsTrys nau jos lau ko ka vinės atei nantį pa va sarį turėtų at si ras ti Ge di mi­no pro spek te. Vie na – ties Lu kiš kių aikš te, ki ta – ties Nep rik lau so mybės aikš te, ku ri yra prie Sei mo, tre čia – Že maitės skve re. Iki šiol nei vie no je, nei ki to je šios cent rinės mies to ga­tvės vie to je ka vi nių ne bu vo. Naujų lau ko ka vi nių pla nuo ja ma ir dau giau.

Miestas 3p.

Olimpiada labai nevilioja

sportas 11p.

Greitųjų kre ditų

bend rovės klien tus vi lio ja

pre mi jo mis. Ekonomika 8p.

ru si ja prie ši na si Li bi jos sce na ri jui

si ri jo je, bet ga li vėl už lip ti ant to

pa ties grėblio.Pasaulis 12p.

Pre zi dentė d.Gry­baus kaitė ne ke ti na

kli bin ti už sie nio rei kalų mi nist ro

a.ažu ba lio kėdės.Lietuva 7p.

Bėdžiai: � šiemet į nakvynės namus dar neatėjo nė vienas galūnes nušalęs ar smarkiai susirgęs benamis. Tačiau tokių žiemą paprastai sulaukiama. Tomo Lukšio (BFL) nuotr.

2

9p.

Vil niaus ap skri­ties vy riau sio jo po li ci jos ko mi sa­ria to vir ši nin kas Kęstu­tis­­Lan­čins­kas

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

„Nak tis į ant ra die nį bu­vo pir mo ji, kai jie jau ne­

beišt vė rė nie kur ki tur ir ėmė ei ti pas mus. Dar buo to jams jau da viau įsa ky mą priim ti vi sus be jo kių iš­ly gų, nie ko jau čia ne pa da ry si, ne­pa lik si juk žmo nių už du rų to kia me šal ty je“, – sa kė E.Jab lons kis.

Anot jo, nak vy nės na mai, ku­riuo se tel pa apie 300 žmo nių, pil­nu tė liai bū na ir va sa rą, tad žie mą už plū dus šą lan tiems be na miams ten ka ge ro kai su si spaus ti.

„Vi sa da kaip nors iš spren džiam tuos klau si mus. Vis tiek vi sa da ten ka priim ti. Kaip mes at si rink­sim, kas ver tas nak vy nės, o kas –

ne?“ – svars tė pa šne ko vas. Pa sak jo, šie met į na mus dar nea tė jo nė vie nas ga lū nes nu ša lęs ar smar kiai su si rgęs be na mis. Ta čiau to kių žie­mą pa pras tai su lau kia ma.

„Šal čiai kol kas trun ka dar la­bai trum pai, tad smar kiai su ša lu­sių ne bu vo. Bet šiaip pa pras tai to­kių bū na. Mums tuo met jau nie ko ki ta ne be lie ka kaip kvies ti grei tą ją pa gal bą“, – sa kė E.Jab lons kis.

Vy ro tei gi mu, kai ku riems sos­ti nės be na miams ap si lan ky ti nak­vy nės na muo se dėl tam tik ros čia eg zis tuo jan čios tvar kos nė ra priim ti na, tad jie šal to mis žie mos nak ti mis sten gia si pri si glaus ti na­

muo se įreng tuo se ši lu mos punk­tuo se, laip ti nė se, rū siuo se. „Jiems ne pa tin ka mū sų tvar ka, nes čia

trečiADieNiS, vASArio 1, 2012

Nak tis į ant ra die nį bu­vo pir mo ji, kai jie jau ne beišt vė rė nie kur ki tur ir ėmė ei ti pas mus. Da viau įsa ky mą priim ti vi sus be jo kių iš ly gų.

Ed var das Jab lons kis:

diena.lt/naujienos/miestas

Šilumininkai pers pė ja apie gre sian čias ava ri jasSos ti nę šil dan ti bend ro vė „Vil­niaus ener gi ja“ at krei pė dau gia bu­čius pri žiū rin čių or ga ni za ci jų dė­me sį, kad ar tė jan tys šal čiai rei ka­lau ja im tis pa pil do mų pre ven ci jos prie mo nių, ku rios pa dė tų iš veng­ti ga li mų šil dy mo dau gia bu čiuo se su tri ki mų. Apie tai in for muo ja ma pra ne ši me spau dai.

Pa si ro do, Vil niu je dau gia bu čiai pro jek tuo ja mi taip, kad tin ka mai funk cio nuo tų esant 23 laips niams šal čio. Hid ro me teo ro lo gi jos tar­ny ba pro gno zuo ja, jog ar tė jan tį sa vait ga lį sos ti nė je lau ko tem pe­ra tū ra ga li nu kris ti iki 29 ir dau­giau laips nių šal čio.

„Ra gi na me bū ti pa si ruo šu­sius ekst re ma lioms si tua ci joms – prieš šal tą jį sa vait ga lį iš anks to nu ma ty ti pa pil do mas dar buo to jų pa jė gas, ku rie bū tų pa si ren gę ša­lin ti na mų vi daus šil dy mo sis te­mų su tri ki mus ar ava ri jas“, – sa kė „Vil niaus ener gi jos“ pro jek tų di­

rek to rius Ta das Ja nu šaus kas. Anot jo, esant že mes nei nei įpras ta tem­pe ra tū rai ga li už šal ti šil dy mo sis­te mos, esan čios ar čiau siai ne san­da rių lan gų ir du rų dau gia bu čių laip ti nė se ar rū siuo se.

„Nors esa me at sa kin gi už ši lu­mos tie ki mą tik iki dau gia bu čių na mų įva dų, pri rei kus esa me pa­si ruo šę sku bė ti į pa gal bą dau gia­bu čius pri žiū rin čioms or ga ni za ci­joms. Ne ti kė toms si tua ci joms yra pa reng ta ir mo bi lio ji, re zer vi nė, ka ti li nė“, – sa kė T.Ja nu šaus kas.

Prieš po rą die nų pa na šų pra ne ši mą iš pla ti no ir Vil niaus sa vi val dy bė. Ja­me ra gi no gy ven to jus bū ti at sar gius, o pa sta tų ad mi nist ra to rius ir pri žiū­rė to jus im tis vi sų prie mo nių, kad bū­tų iš veng ta ava ri jų, ku rios ga li įvyk ti dėl že mos lau ko tem pe ra tū ros. Sa vi­val dy bės duo me ni mis, praė ju sį sa­vait ga lį jau pa dau gė jo ava ri jų gy ve­na mų jų na mų šil dy mo, van den tie kio ir nuo te kų sis te mo se. Jų už fik suo­ta 100, o įpras tai sa vait ga liais bū da­vo 30–40. Da lis šių ava ri jų su si ju sios su že mes ne lau ko tem pe ra tū ra.

Ne tin ka mai pri žiū rint šil dy mo sis te mas, dėl su ša lu sių ra dia to rių, vamz dy nų ga li bū ti at jung ta cent­ri nio šil dy mo sis te ma.

Dėl to gy ven to jai lai ki nai ga li lik ti be ši lu mos. Bend ri jos ir na mų ad­mi nist ra to riai ra gi na mi pa tik rin ti laip ti nių, pa lė pių, rū sių san da ru­mą ir im tis prie mo nių, ku rios ap­sau go tų pa sta to in ži ne ri nes sis te­mas nuo už ša li mo.

VD inf.

Esant že mes nei nei įpras ta tem pe­ra tū rai ga li už šal­ti šil dy mo sis te mos, esan čios ar čiau siai ne san da rių lan gų.

Nak vy nės na muo se – be na mių ap gul tis

1Prieglauda: �� į�Vilniaus�miesto�nakvynės�namus�šiomis�dienomis�plūdo�net�ir�tie�benamiai,�kurie�šaltyje�kęsti�įpratę�iki�paskutiniųjų.�� � Tomo�Lukšio�nuotr.

Už lei di mą vež ti ke lei vius tak si siū lo ma im ti 435 li tų vals ty bės rink lia vą – 155 li tais ma žes nę, ne­gu ga lio jo iki šiol, o už pa tiks lin to nau jo lei di mo ar ba dub li ka to iš­da vi mą – po 157 li tus.

Per nai gruo dį pa si kei tus to kių lei di mų iš da vi mo tvar kai, rink­lia va tu ri bū ti nu sta ty ta iš nau jo. Ne nus ta čius vals ty bės rink lia vos, ša lies sa vi val dy bės ne ga li iš duo­ti nau jų lei di mų tak sis tams, kaip tei gia Su si sie ki mo mi nis te ri ja. Anot jos, sa vi val dy bių aso cia ci jos siū lo mi rink lia vos dy džiai di de­

li. „Tai ga li da ry ti nei gia mą įta ką vers lui, nes rink lia vos dy dis da ro tie sio gi nę įta ką as me nų ir įmo nių fi nan si niam sta bi lu mui bei dar bo vie tų iš sau go ji mui, kū ri mui“, – nu ro dė Su si sie ki mo mi nis te ri ja.

VD inf.

Ke liau to jai ren ka si Vil niųVie nas ke lio nių pus la pių in ter­ne te tri pad vi sor.com lan ky to jams siū lo 15 mies tų są ra šą, ku rie vis daž niau pa ten ka į ke liau nin kų aki ra tį. Tarp jų yra ir Vil nius, jam ati ten ka sep tin ta vie ta.

Pra si dė jus nau jiems me tams tu­ris tai pra de da pla nuo ti, kur ke­liaus. La biau siai po pu lia rė jan čių mies tų tre je tu kas – Ta li nas, Ry ga ir Mask va. Taip pat tu ris tams siū­lo ma ap svars ty ti ga li my bes nu vyk­ti į Švei ca ri ją, Tur ki ją, In do ne zi ją, JAV (Tek sa są), Grai ki ją, Tai lan dą, Pran cū zi ją, Is pa ni ją, Ma ro ką, Ar­gen ti ną. Trum pa me Vil niaus ap­ra šy me tu ris tams mi ni ma, kad

sos ti nės se na mies ty je yra be veik 2 tūkst. vi du ram žių, go ti kos, re­ne san so ir ba ro ko pa sta tų. Į mies­tą taip pat kvie čia ma at vyk ti dėl KGB mu zie jaus, įkur to bu vu sia me so vie ti nia me ka lė ji me.

VD inf.

Ap do va nojo ak to rių R.Ado mai tį75­me tį šven čian tis ak to rius Re­gi man tas Ado mai tis ap do va no­tas Kul tū ros mi nis te ri jos gar bės ženk lu „Nešk sa vo švie są ir ti kėk“. Gar bės ženk lą Kul tū ros mi nis te ri­ja įstei gė už per nai pa va sa rį.

Jis ski ria mas di džiau sią iš lie ka­mą ją ver tę su ku rian čioms iš ki­lioms as me ny bėms ir jų kū ri­niams. Šis ženk las – tai ju ve ly ri nė se gė, ku rios cent re si dab ro ap­skri ti me pa vaiz duo tas rel je fi nis auk so žir gas Pe ga sas. Apsk ri ti mas ap juos tas si dab ro žie du, ku ria me iš gra vi ruo tas už ra šas „Nešk sa vo švie są ir ti kėk“. R.Ado mai tis gi­mė 1937 m. sau sio 31 d. Šiau liuo­

se. Ak to rius teat ro sce no je at si­dū rė bai gęs Vil niaus uni ver si te to Fi zi kos ir ma te ma ti kos fa kul te tą. 1959–1962 m. stu di ja vo Vil niaus kon ser va to ri jos Ak to ri nio meist­riš ku mo ka ted ro je.

VD inf.

Ra do žu di kąKa zachs ta no Ak tau mies to po li ci­jos pa rei gū nai nu sta tė ga li mą Lie­tu vos vers li nin ko Ro mual do Lie­gaus žu di ką, kaip pra ne šė nau jie­nų po rta las la da.kz.

48­erių vers li nin ką, kaip įta ria­ma, nu žu dė 30­me tis sri ties cent­ro gy ven to jas. Jis pri si pa ži no pa­da ręs nu si kal ti mą. R.Lie gus bu vo įmo nės „Res au to ma tic ga tes“ va­do vas. Į Ak tau jis at vy ko sau sio 15­ąją. Vy ras bu vo ap tik tas van dens ka na le. Spė ja ma, kad įta ria ma sis ži no jo apie R.Lie gaus at vy ki mą. Esą tarp vy rų ki lo gin čas dėl se nų ne drau giš kų san ty kių ir lie tu vis

sa vo bu te bu vo mir ti nai su muš­tas. Ve lio nio kū ną žu di kas įki šo į sa vo au to mo bi lį ir iš va žia vo poil­sio ba zės link. Ten jis nu žu dy ta jam pri ri šo prie ko jų ar ma tū ros ga ba lą ir iš me tė į van dens ka na lą.

BNS inf.

Su ma žins rink lia vą?

2

miestas

trečiADieNiS, vASArio 1, 2012

At sar gu mas: �� sos�ti�nės�sa�vi�val�dy�bė�ir�„Vil�niaus�ener�gi�ja“�ra�gi�na�tin�ka­mai�pa�si�reng�ti�ar�tė�jan�tiems�šal�čiams.� � Si�mo�no�Švit�ros�nuo�tr.

Eu ro pos Ko mi si ja (EK) į sau go­mų pro duk tų są ra šą įtrau kė Sei­nų­Laz di jų kraš to me dų – bend rą Lie tu vos ir Len ki jos pro duk tą.

Tai pir ma sis sau go mas pro duk tas iš Lie tu vos su kil mės vie tos nuo­ro da, kaip pra ne šė EK. Anot jos, tai ir pir mas at ve jis, kai pro duk tas su kil mės nuo ro da ga li bū ti ga mi­na mas dvie jo se ša ly se. Sei nai yra mies tas Len ki jos šiau rės ry tuo se, o už maž daug 20 km esan tys Laz­di jai – Lie tu vos pa sie nio mies tas.

Sei nų­Laz di jų kraš to me du mi va di na mas dau gia žie dis ne kta­ro me dus, su rink tas iš Sei nų bei Laz di jų ra jo nuo se na tū ra liai au­gan čių me din gų jų au ga lų.

„Geog ra fi nė vie to vė pa si žy mi tuo, kad jo je jau apie 8 tūkst. me­tų su gy ve na Eu ro pos bei Eu ra zi­jos aug me ni ja, o na tū ra li aug me­ni jos ap lin ka ma žiau ne gu ki tuo se re gio nuo se pa veik ta žmo gaus ūki­nės veik los, to dėl čia iš li ko daug na tū ra liai au gan čių įvai rių rū šių au ga lų“, – ra šo ma bi ti nin kų ofi­cia lio je pa raiš ko je EK.

Len ki jos bi ti nin kų są jun gos Sei­nų sky rius ir Laz di jų ra jo no bi ti­nin kų drau gi ja pa raiš ką įre gist ruo ti to kį pro duk tą pa tei kė dar 2007 m.

Bi ti nin kų tei gi mu, to kio me daus spal va – „nuo tam siai gel to nos iki tam siai auk si nės“. Kul tū ri nių au­ga lų, pa vyz džiui, rap sų ar gri kių, ne bū din gų mi nė tai vie to vei, bend­ras žie da dul kių kie kis me du je ne­ga li bū ti di des nis kaip 5 pro c.

Puns ko ir Sei nų kraš to bi ti nin kų drau gi jos pir mi nin kas Pet ras Vit­kaus kas anks čiau ži niask lai dai yra mi nė jęs, kad įre gist ra vus pro duk tą ti ki ma si tap ti ži no mes niems Eu­ro po je ir su lauk ti dau giau už sa ko­vų. Iš lie tu viš kų pro duk tų iki šiol bu vo sau go mas tik ski lan dis, ku­ris jau anks čiau įra šy tas į sau go mų pro duk tų są ra šą dėl tra di ci nio ga­my bos bū do. Lie tu va taip pat yra pa tei ku si pa raiš kas įre gist ruo ti lie tu viš ką varš kės sū rį, sū rį „Li li­pu tas“, „Stak liš kių“ gė ri mą.

Siū ly mui įtrauk ti sū rius „Že­men ta lis“, „Džiu gas“ ir „Ger­man tas“ į sau go mų pro duk tų są ra šą ne bu vo pri tar ta – EK ne­nus ta tė, kad šių sū rių ypa ty bės su si ju sios su geog ra fi ne vie to ve. EK sau go mų ga mi nių su geog ra­fi nė mis ar kil mės vie tos nuo ro­do mis ar ba tra di ci niu bū du pa ga­min tų ga mi nių ap sau gos są ra še yra dau giau nei 1000 pro duk tų.

BNS, VD inf.

Eu ro pa sau gos me dų

Ypa tin gas: �� Sei�nų­Laz�di�jų�kraš�to�me�du�mi� va�di�na�mas� dau�gia�žie­dis�ne�kta�ro�me�dus� su�rink�tas� iš�šia�me�re�gio�ne�na�tū�ra�liai�au�gan­čių�au�ga�lų.� � Sau�liaus�Žiū�ros�(BFL)�nuo�tr.

Ma tas Mik ne vi čiusm.miknevicius@diena.lt

Sos ti nės sa vi val dy bė pa skel bė nau jų lau ko ka vi nių įren gi mo kon kur są. Ka vi nėms skir tos ke­lios itin pa trauk lios iki šiol bu vu­sios tuš čios Vil niaus vie tos.

Pa gal sa vi val dy bės pa skelb tą kon­kur są va sa ros lau ko ka vi nėms įreng ti ge riau sias są ly gas pa tei kę kan di da tai de vy nio se nau jo se vie­to se tu rės tei sę vers tis lau ko ka­vi nių vers lu net trejus me tus – iki 2014 m.

Trys nau jos lau ko ka vi nės atei­nan tį pa va sa rį tu rė tų at si ras­ti Ge di mi no pro spek te. Vie na – ties Lu kiš kių aikš te, ki ta – ties Nep rik lau so my bės aikš te, kuri yra prie Sei mo, tre čia – Že mai­tės skve re.

Iki šiol nė vie no je iš mi nė tų šios cent ri nės mies to gat vės vie tų ka­vi nių ne bu vo. Vers li nin kai ne kar­tą yra skun dę si, kad vil nie čiams įdo mi tik ar čiau Vil niaus ar ki ka­ted ros esan ti Ge di mi no pro spek to da lis, o nuo Lu kiš kių aikš tės gat vė pra de da mer dė ti.

Va sa rą net ir sa vait ga liais ši mies to da lis bū na pus tuš tė, o Ge­di mi no pro spek tas ties V.Ku dir kos aikš te ver da nuo žmo nių gau sos.

Pa gal mies to pla nus jau pa va sa rį at gy ti tu rė tų Ge di mi no pro spek­te ne to li Lu kiš kių aikš tės esan tis Že mai tės skve ras. Ši vie ta ne vie­nus me tus taip pat bu vo už mirš­ta, nors yra itin ge ro je ir ga na ra­mio je mies to vie to je.Sa vi val dy bė ti ki si, kad nau jas ka vi nes vers li­nin kai no rės įsi reng ti ir se niai pa­mirš tuo se bei ap leis tuo se sos ti nės cent ro skve ruo se.

Vie na to kių vie tų – pa čia­me mies to cent re, Py li mo gat vė­je, esan tis Re for ma tų skve ras. Ši ne ma ža erd vė sos ti nė je jau se no­kai ap leis ta, mū ri niai laip tai ir as­

fal tuo ta aikš te lė su by rė ju si, re tai te lan ko ma. Tai dau giau sia au­gin ti nių ve džio ji mo ir jau ni mo su­si ti ki mų vie ta.

Vil niaus sa vi val dy bė yra su ren­gu si Re for ma tų skve ro su tvar ky­mo ga li my bių kon kur są, ta čiau le dai iki šiol ne pa ju dė jo. Vi sai ne­to li šio skve ro yra ir Pet ro Cvir kos var du pa va din tas skve ras. Ka vi nės čia taip pat nie kas nė ra re gė jęs. Tie sa, gre ta šios vie tos ūžia ga na ne men kas au to mo bi lių ir vie šo jo trans por to srau tas, tad ir triukš­mo, ir dul kių čia ne trūks ta.

Nau ja ka vi ne grei čiau siai ga lės džiaug tis ir stu den tai. Sau lė te kio alė jo je ties Vil niaus uni ver si te tu ir Vil niaus Ge di mi no tech ni kos uni ver si te tu taip pat leis ta įreng ti lau ko ka vi nę.

Nau jų va sa ros lau ko ka vi nių jau nuo ge gu žės tu rė tų at si ras ti taip pat Ne ries kran ti nė je A.Goš tau to gat vė je, prie Bal sių eže ro mies to pa kraš ty je ir Vo kie čių gat vė je. Sa­vi val dy bės at sto vai sa ko, kad lei­di mai įreng ti nau jas ka vi nes bus iš duo da mi dau giau sia sie kiant at gai vin ti cent ri nė je mies to da ly je esan čias, bet pa mirš tas vie tas.

„Vie tas pa rin ko sa vi val dy bės spe cia lis tai, siek da mi at gai vin­ti įvai rias mies to erd ves, ku rio se vil nie čiai ir mies to sve čiai ga lė­tų leis ti lais va lai kį. Da lį vie tų siū­lė ir pa tys vers li nin kai. Kon kur sas skel bia mas il ges niam lai ko tar piui – trims se zo nams, o vie tos bu­vo pa rink tos taip, kad bū tų pa to­gus su si sie ki mas, erd vė bū tų tin­ka ma lau ko ka vi nei, bū tų žmo nių srau tas“, – dien raš čiui tei gė sa­vi val dy bės Vie šų jų ry šių sky rius. Pag rin di nis kon kur so ver ti ni mo kri te ri jus – di džiau sias siū lo mas mo kė ti pa ra mos, skir tos so cia li nės inf rast ruk tū ros plėt rai, dy dis.

Vie ta, ku rio je lei džia ma įreng ti ir eksp loa tuo ti va sa ros lau ko ka­vi nę, kon kur są lai mė ju siai įmo­

nei su tei kia ma tre jiems me tams. Va sa ros lau ko ka vi nės kiek vie nais me tais pri va lo veik ti nuo ge gu žės 1 d. iki spa lio 1 d., o ba lan džio ir spa lio mė ne siais lei džia ma veik­ti at si žvel giant į ga li my bes, oro są ly gas ir mies te or ga ni zuo ja­mus ren gi nius bei šven tes. Li ku­siu lai ko tar piu ne vei kian čių va­sa ros lau ko ka vi nių konst ruk ci jos tu rės bū ti išar dy tos.

Pavasarį pridygs lauko kavinių

Pla nas: �� pa�gal�mies�to�pla�nus�jau�pa�va�sa�rį�at�gy�ti�tu�rė�tų�ir�Ge�di�mi­no�pro�spek�te�esan�tis�Že�mai�tės�skve�ras.� � Ed�ga�ro�Ani�si�men�ko�(BFL)�nuo�tr.

Nak vy nės na muo se – be na mių ap gul tisMir ti nas šal tis

Vil niu je pir ma die nį ras tas mir ti nai su ša lęs žmo gus, ki tuo se di džiuo­siuo se ša lies mies tuo se šal čio au­kų ne bu vo.

Vil niaus grei to sios me di ci nos pa­gal bos sto tis sa kė, kad nuo la ti nės gy ve na mo sios vie tos ne tu rin tis vy­ras smar kiai su ša lo pri gu lęs po bal­ko nu. Me di kai į Sau sio 13­osios gat­vę, kur bu vo ras tas su ša lęs žmo gus, iš kvies ti pir ma die nį apie 12.45 val.

Anot grei to sios pa gal bos me di kų, pir ma die nį pa si tai kė ir nu ša li mų pa­ty ru sių žmo nių – ke tu ri to kie at ve jai bu vo Vil niu je, du – Šven čio ny se.

Kau ne mir čių nuo su ša li mo ne bu­vo už fik suo ta. Kau no mies to grei­to sios pa gal bos sto ties di rek to­riaus pa va duo to ja me di ci nai Dan­guo lė Vaikš nie nė sa kė, kad 70­me­tė mo te ris nu ša lo plaš ta ką.

Klai pė dos grei to sios pa gal bos me­di kai pra ne šė, jog te ko pa si rū pin­ti stip riai su ša lu siu Če ki jos pi lie­čiu, ku ris 1.30 val. nak ties su šla­piais dra bu žiais bu vo pa ste bė tas mies te.

Šiau liuo se me di kai su tei kė pa gal­bą ke tu rio lik me čiui, ku ris nu ša lo ko jų pirš tus.

BNS inf.

juk ir praus tis rei kia, ir šio kią to­kią tvar ką pa lai ky ti. Ne no ri, nea­tei na. Bet bū na ir taip, kad ga lų ga le ne beiš ken čia ir nu si lei džia, su tin ka su to mis tai syk lė mis“, – sa kė Vil­niaus mies to nak vy nės na mų di­rek to rius.

Anot jo, į nak vy nės na mus ne re­tai at ke liau ja ir iš gė ru sių bei ag re­sy viai nu si tei ku sių as me nų. To kie iš kar to ve ža mi į iš blai vi ni mo nak­vy nės na mus „Sa la“.

Šis nak vy nės na mų pa da li­nys per šal čius taip pat su lau­kė dau giau klien tų. Tie sa, iš gė­ru sių as me nų dau giau „Sa lo je“ neap si lan kė. „Tie, ku rie mėgs­

ta iš ger ti, ge ria ne prik lau so mai nuo oro tem pe ra tū ros. Jų „Sa lo­je“ vi sa da bū na ne ma žai. Ta čiau mes prii ma me ne tik ap svai gu­sius. Pa da li ny je ir šiaip nak vy nės ne tu rin tys žmo nės ap gy ven di na­mi“, – sa kė „Sa los“ ve dė ja Jur gi ta Ra dze vi čiū tė.

Jos tei gi mu, spus te lė jus šal tu kui klien tų ge ro kai pa dau gė jo.

Mir ties at ve jų ne pa si tai kė ir Pa­ne vė žy je. Pa ne vė žio mies to grei to­sios pa gal bos sto ties va do vas Vi­lius Mit ka tei gė, kad pir ma die nį į me di ci nos įstai gą dėl ko jos nu ša­li mo iš na mų bu vo at vež tas vy res­nio am žiaus vy ras.

Prieglauda: �� į�Vilniaus�miesto�nakvynės�namus�šiomis�dienomis�plūdo�net�ir�tie�benamiai,�kurie�šaltyje�kęsti�įpratę�iki�paskutiniųjų.�� � Tomo�Lukšio�(BFL)�nuotr.

3

miestasĮžūlūs nusikaltėliai ruošėsipagrobti žinomą verslininką.

9p.

4

miestasG.Ivanauskas rengia Užgavėnių karnavalą.

15p.

Sa vi val dybę įta ria pikt naud žia vus vald žiaAt liekų tvar ky mo bend rovė „VSA Vil­nius“, su lau ku si sos­tinės vald žios ra gi­ni mo pa deng ti sko­lą Vil niaus re gio­no ko mu na li nių at­liekų sąvar ty nui, kreipė si į Ge ne ra­linę pro ku ratūrą su pra šy mu pra dėti iki teis minį ty rimą.

Ugnė Ka ra liū naitėu.karaliunaite@diena.lt

Lie tu vo je ar už jos ribų ga li būti dau giau nei 650 tūkst. mūsų ša ly­je re gist ruotų au to mo bi lių be tech­ninės ap žiū ros ir drau di mo.

Par duo da mi ne tik į Ru sijąTiks liau, au to mo bi li ninkų spėji­mais, Lie tu vos ke liuo se va žinė ja dau giau nei 150 tūkst. au to mo bi­lių be drau di mo. „Re git ros“ duo­me ni mis, re gist ruotų, bet be ga­lio jan čio tech ni nio pa so ša ly je yra dau giau nei pusė mi li jono trans­por to prie mo nių.

Pris ta ty da mas pra ėju sių metų Lie tu vos au to mo bi lių par ko ten­den ci jas „Re git ros“ ge ne ra li nis di rek to rius Da lius Pre ve lis teigė, kad trans por to prie mo nių ša ly je daugė ja, ta čiau ne džiu gi na mažė­jan tis au to mo bi lių vi du ti nio am­žiaus vi dur kis. Di de le pro ble ma tam pa gy ven tojų ne no ras iš re­gist ruo ti ne be nau do ja mus au to­mo bi lius ar ba tech ninės ap žiū ros ven gi mas, kai ši bai gia si.

„Ne pe rei nan čių tech ninės ap­žiū ros skai čius bėgant me tams apy ly gis. Ta čiau tų, ku rie net ne­

ban do pra tęsti tech ninės ap žiū ros, skai čius la bai pa didė jo“, – aiš ki no D.Pre ve lis.

Trans por to prie mo nių, ku­rios ne pa si ro do tech ninės ap žiū­ros cent ruo se, vi du ti nis am žius 2010 m. bu vo 24,52 pro c., 2011 m. – 25,54 pro c. Paš ne ko vo tei­gi mu, ša ly je au ga skai čius trans­por to prie mo nių, ku rios Lie tu vo je ne nau do ja mos, ta čiau neiš re gist­ruo ja mos. „Sun ku pa sa ky ti, kur jos iš tiesų yra: už sie ny je va žinė­ja ar išar dy tos miš ke gu li“, – teigė D.Pre ve lis. Pa sak „Re git ros“ at sto­vo, gy ven to jai ven gia iš re gist ruo ti ne nau do ja mas trans por to prie mo­nes, nes šiam pro ce sui rei kia uti li­za vi mo do ku mentų.

Praė ju siais me tais Lie tu vo je dėl par da vi mo į už sienį iš re gist ruo ta apie 34 tūkst. au to mo bi lių. Dau­giau sia par duo ta Ru si jai, Ka zachs­ta nui, Bal ta ru si jai ir Kir gi zi jai. „Prog no zuo ti, kaip nau dotų au­to mo bi lių pre ky ba į už sie nio ša lis sek sis šie met, sun ku. Tai pri klau so nuo ša lių, į ku rias įve ža mos trans­por to prie monės, im por to po li ti­kos“, – kalbė jo D.Pre ve lis.

Pre ky ba ne nau jais au to mo bi­liais vyks ta ne tik į Nep rik lau somų

vals ty bių san drau gos (NVS) ša­lis. Pas te bi ma, kad au to mo bi liai per Lie tuvą pa ten ka į ki tas Va karų vals ty bes, pa vyzd žiui, Šve diją. Lie­tu viai į šalį at si ve ža dauž tas trans­por to prie mo nes, jas su tai so ir par­duo da iš si vys čiu sioms ša lims.

Senų au to mo bi lių daugė jaKaip jau įpras ta, pra ėju siais me tais Lie tu vos au to mo bi lių par ką vėl la­biau di di no nau do tos trans por to prie monės nei nau jos. Per nai ša­ly je re gist ruo ta 118 tūkst. nau dotų au to mo bi lių, lai ki na re gist ra ci ja iš­duo ta 90 tūkst., o naujų – tik apie 14 tūkst.

„Re git ros“ duo me ni mis, šiuo me tu vi du ti nis Lie tu vos lengvų­jų au to mo bi lių am žius – 15 me­tų. Prieš me tus skelb tais duo me­ni mis, jis bu vo 14,6 metų. „Kaip ma to me, Lie tu vos au to par kas ir to liau sens ta. Par duo da ma ma­žai naujų au to mo bi lių“, – teigė D.Pre ve lis. Nau ji au to mo bi liai su­da ro vos 6,21 pro c. visų par duotų au to mo bi lių.

Lie tu vos au to vers li ninkų aso cia­ci jos ge ne ra li nis di rek to rius Min­dau gas Bei šys ti ki na, kad iš tiesų vi du ti nis au to mo bi lių am žius Lie­

Nu se nu sius au to mo bi lius lie tu viai prii ma išskės to mis ran ko mis

„Rin ko je vie ša pa slap tis, ko kios įmo nių grupės nau dai dir ba sos­tinės va do vybė. Ko mu na li nių pa­slaugų sek to rius sis te min gai mo­no po li zuo ja mas: nea bo nen ti nis vers las stu mia mas iš sos tinės rin­kos įvai riais būdais, ne pai sant nei teisės aktų, nei in ves tuo tojų, nei var to tojų in te resų“, – pra ne ši me spau dai sakė „VSA Vil niaus“ di­rek torė Jur gi ta Pet raus kienė.

„VSA Vil nius“ pra ėju sių metų pa bai go je ga vo Vil niaus mies to sa­vi val dybės ad mi nist ra ci jos gra si­nimą, kad jei bend rovė per 30 die­nų ne su mokės sąvar ty nui 3,469 mln. litų, sa vi val dybė nu trauks su ja pa si ra šytą su tartį. „VSA Vil nius“

tei gia, jog sa vi val dybės gra si ni mai ne pagrįs ti, nes per krizę su stab dy ti mokė ji mai iš sa vi val dybės val domų dau gia bu čių gy ve namųjų namų ad mi nist ra to rių ne lei do jai lai ku pa deng ti sko los sąvar ty nui.

Vil niaus mies to 1­asis apy­linkės teis mas pir ma dienį pa ten­

ki no „VSA Vil niaus“ pra šymą ir pri taikė lai kiną sias ap sau gos prie­mo nes ir taip užd raudė sa vi val dy­bei nu trauk ti su tartį su bend ro ve.

„Krei pi me si į pro ku ratūrą nu­rodė me še šias fak ti nes ap lin ky bes, ku rios leid žia įtar ti, kad sa vi val­dybės ad mi nist ra ci ja pikt naud žia­

Skolos: �� sostinės�savivaldybė�teigia,�kad�„VSA�Vilnius“�sąvartynui�nesumokėjo�beveik�3,5�mln.�litų.� � Roko�Medonio�nuotr.

And re jus Žu kovs kisa.zukovski@diena.lt

Po ano ni mi nių skam bu čių apie rūkstan čius dūmus „Bio no vus“ sąvar ty nas su laukė ap lin ko sau­gi ninkų vi zitų, ta čiau pra ne ši mas apie gaisrą ne pa sit vir ti no.

Pėdsakų neap ti koVil niaus re gio no ap lin kos ap sau­gos de par ta men to Vil niaus ra jo no agentū ra sau sio 30 d. su laukė po­ros gy ven tojų skam bu čių. Jie pra­nešė, kad nuo Liep kal nio g. 172B esan čio sąvar ty no pusės ky la juo­di dūmai, pri me nan tys de gan čių pa dangų dūmus. Agentū ros vedė­jas My ko las Ba kasė nas pa tvir ti no, kad į pra ne ši mus ne del siant rea­guo ta. „Ka dan gi su laukė me ne vie­no skam bu čio, o dviejų – vie no iš lai di nio te le fo no, o ki to – iš mo bi­lio jo, nu sprendė me pa tik rin ti. Per­davė me in for ma ciją Vil niaus mies­to agentū rai, nes sąvar ty nas mies to te ri to ri jo je. Vie nas gy ven to jas sakė, kad dūmai virs ta tie siai į jo namą, ne įma no ma kvėpuo ti. Ki tas skam­bi no ir šaukė, kad dūmai plau kia ne į jo, bet į kai mynų na mo pusę“, – dėstė M.Ba kasė nas.

Mies to agentū ros ins pek to riui nu vy kus į vietą, pa žei dimų už fik­suo ti ne pa vy ko. Ne bu vo ap tik tas ne tik dūmų šal ti nis, bet ir nerasta jo kių po žy mių, kad kas nors būtų buvę de gin ta.

„Aiš ku, įvai rių min čių ki lo, gal dar bi nin kai, norė da mi ko kią duo­bę iš kas ti, iš tikrųjų pa dangą užkū­rė. Ta čiau nu va žiavęs ins pek to rius nie ko ne su ra do. Ir tai ne vie nin te lis at ve jis, kai ši taip nu tin ka, pa si tai­ko klai di nan čių sig nalų“, – pa ti ki­no Vil niaus ra jo no ap lin kos ap sau­gos agentū ros va do vas.

Į ug nia ge sius ne si kreipėM.Ba kasė nas skundė si, kad sąvar­ty no priei go se gy ve nan tys žmonės į ap lin ko sau gi nin kus daž nai krei­pia si vi siš kai be rei ka lo. Šiuo at­ve ju, net jei būtų buvęs gais ras, pir miau sia reikė jo skam bin ti ug­nia ge siams, ta čiau žmo gus vis vien kreipė si į ap lin ko sau gi nin kus.

„Ži no ki te, ko tik ne būna. Vy­ras žmoną mu ša, o jie mums skam bi na. Kai my nai su si py ko – vėl mums. Net tuo met, kai de­gi na žolę, į mus krei pia si. Mes ir džiau giamės, ir pyks ta me dėl to. Ka dai se, ma tyt, kai kūrėsi sąvar­ty nas, žmonės su si rašė ap lin ko­sau gi ninkų te le fonų nu me rius,

tad ir skam binė ja. Na, o ką mes, jei gu ma tom, kad sig na las rim tas, per duo dam in for ma ciją ir po li ci­jai, ir ki toms at sa kin goms ins ti­tu ci joms. Jei gu rei kia, ir ug nia­ge siams pa skam bi na me“, – dėstė ra jo no ap lin ko sau gi ninkų va das.

Gavę pra ne šimą apie gais­rą „Bio no vus“ ap lin ko sau gi nin­kai pra ne ši mo rim tu mu sua be jo­jo, todėl ne si kreipė į ug nia ge sius. Vis dėlto bu vo nu spręsta rea guo ti ir pa tik rin ti, ar ne pa didė jo oro tar­ša. „Spe cia lis tas ne tik ne su ra do gais ro šal ti nio, ta čiau at li ko ir oro tar šos ma ta vi mus. Vis kas bu vo ge­rai“, – tikino agentū ros va do vas.

Bend ro jo pa gal bos cent ro Or­ga ni za ci nio sky riaus vedė ja Auksė Či birė pa tvir ti no, kad skam bu čio dėl gais ro „Bio no vus“ sąvar ty ne už fik suo ta ne bu vo. „To kio sig­na lo sau sio 30 d. bend ruo ju pa­gal bos te le fo nu ne su laukė me“, – teigė vedė ja.

Pas kubė jo viską pa neig tiSu si sie kus su „Bio no vus“ aikš­telės vir ši nin ku Jo nu Dov gia la, šis bu vo ne itin kal bus. Vy riš kis kal bas apie gaisrą pa va di no ne­sąmonė mis. Jis pa tvir ti no, kad tik rin to jai ir gi nie ko ne ra do.

„Jie nie ko ir ne galė jo ras ti. Sta ty binės at lie kos, ypač ply tos, deg ti ne ga li. Jo kio gais ro ne bu vo. Grei čiau siai tai bu vo klai di nan tis skam bu tis“, – kalbė jo vy riš kis.

Pak lau sus, ar daž nai su lau kia­ma to kių klai dingų sig nalų, at sa­ky mo gau ti ne pa vy ko. „La bai jau daug klau simų už duo dat. Nie ko ne bu vo“, – baigė po kalbį aikš­telės vir ši nin kas.

Prob lemų būta ir anks čiauSąvar ty no priei go se įsikūrę Kup­ri jo niš kių gy ven to jai pe rio diš kai krei pia si ne tik į Ap lin kos ap sau­gos agentūrą, bet ir į žur na lis tus. „Vil niaus die na“ dar pra ėju sių me­tų rugsėjį rea guo da ma į ap lin ki­nių gy ven tojų skun dus domė jo­si sąvar ty nu. Žmonės nuo gąsta vo, kad į sąvar tyną ve ža mos ne tik ply­tos, bet ir ap lin kai pa vo jin gos sta ty­binės at lie kos: dažų skar dinės su da­žų li ku čiais, ce lo fa nas, gips kar to nis.

Tuo met J.Dov gia la pri pa ži no, kad tarp at liekų ga li pa si tai ky ti įvai rių med žiagų. „Ve ža ma vis­kas, kas būna sta ty bo se. Aiš ku, kad ten vis ko pa si tai ko, ir ce lo fa­no, ir gips kar to nio li ku čių būna. Čia juk sta ty bos. Suk rau na ir ve ža pas mus“, – dėstė pa šne ko vas.

Gais ras bu vo, ug nies ne bu vo

Dūmai: �� „Bio�no�vus“�sąvar�ty�no�priei�go�se�gy�ve�nan�tys�žmonės�kreipė­si�į�Ap�lin�kos�ap�sau�gos�agentūrą�dėl�gais�ro,�ta�čiau�ši�ug�nies�pėdsa­kų�ne�ra�do.� � Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.

TrečiADieNiS, VASAriO 1, 2012

5

miestasdiena.lt/naujienos/miestas

Sa vi val dybę įta ria pikt naud žia vus vald žia

vo vie šo jo ad mi nist ra vi mo įga lio­ji mais, siek da ma pa ša lin ti mūsų įmonę iš sos tinės at liekų tvar ky mo rin kos“, – sakė J.Pet raus kienė.

Jos tei gi mu, sa vi val dy bei nė­ra su teik ti įga lio ji mai būti rin kos re gu lia to re ir spręsti dviejų bend­ro vių skolų klau si mus, duo ti nu­

ro dy mus, kam, kas, kiek ir ka da tu ri mokė ti. „Sa vi val dybės ad­mi nist ra ci ja el gia si prie šta rin gai. Pas ta rai siais me tais ji ne siim da­vo spręsti tri ša lio „VSA Vil niaus“, sąvar ty no ir sa vi val dybės namų ūkių skolų pa den gi mo klau si mo, mo ty vuo da ma ne ga lin ti kiš tis į sa­

va ran kiškų ūkio su bjektų rei ka lus. Ta čiau da bar, pa mir šu si, kad, pa­ti būda ma ne mo ki, per krizę įsis­ko li no sa vo tiekė jui, sa vi val dybės ad mi nist ra ci ja pa si šovė išspręs ti dviejų bend ro vių rei ka lus“, – tvir­ti no J.Pet raus kienė.

„VSA Vil niaus“ di rek torė pa­brėžė, kad mies to sa vi val dybė ne­nu rodė jo kių pa žei dimų, ku rie galbūt būtų su si ję su ne tin ka ma ar ne ko ky biš ka at liekų tvar ky mo veik la, bend ro vei ne bu vo pa reikš ta jo kių pre ten zijų dėl at liekų neiš ve­ži mo, ne su rin ki mo ar pra stos pa­slaugų ko kybės.

Bend rovės tei gi mu, sko los sąvar ty nui su ma yra gin či ja ma

šiuo me tu nag rinė ja mo se 6 ci vi­linė se by lo se, todėl sa vi val dybės rei ka lau ja ma grąžin ti su ma nėra pa grįsta.

„VSA Vil niaus“ sko los sąvar­ty nui is to ri ja pra si dėjo dar 2004 m., kai Vil niaus mies to sa vi val­dybė pri va tiems in ves tuo to jams lei do pri va ti zuo ti tuo metę bend­rovę „Vil niaus spe cia lu sis au tot­rans por tas“, ku rios sko la sąvar­ty nui siekė 3,2 mln. litų, o klientų sko los įmo nei vir ši jo 6 mln. li­tų. Bend rovės tei gi mu, šiuo me tu Vil niaus mies to at liekų turė to jai bend ro vei už at liekų su rin kimą ir iš ve žimą sko lin gi 3,5 mln litų.

BNS, VD inf.

Vil niaus mies to apy linkės pro­ku ratū ra va kar ap skundė Vil­niaus mies to 1­ojo apy linkės teis mo nuo sprendį, ku riuo dėl so vietų ag re si jos nei gi mo bu vo iš tei sin tas po li ti kas Al gir das Pa­lec kis (nuotr.).

Vals ty binį kal ti nimą pa lai kiu sio pro ku ro ro Egi di jaus Šlei niaus tei­gi mu, iš tei si na ma sis nuo spren­dis So cia lis ti nio liau dies fron­to va do vui A.Pa lec kiui priim tas ne pagrįs tai, ne si va do vau jant baud žia mo jo je by lo je nu sta ty to­mis fak tinė mis ap lin kybė mis. Tai tei gia ma pra ne ši me.

Pa sak teisė sau gi nin ko, by lo­je esan tys įro dy mai pa tvir ti na A.Pa lec kio kaltę. „Ape lia ci niu skun du teis mo pra šo ma priim­ti naują nuo sprendį – A.Pa leckį pri pa žin ti kal tu ir jį nu baus ti 1 metų laisvės at ėmi mu, ati de dant pa skir tos bausmės vyk dymą 2 me tams“, – ra šo ma pra ne ši me.

Sau sio vi du ry je Vil niaus mies to 1­asis apy linkės teis mas kons ta ta vo, kad A.Pa lec kis ne­turė jo tiks lo neig ti so vietų ag­re si jos ir aukų.

Teis mas pa darė iš vadą, kad kalbė da mas ra di jo lai do je A.Pa­lec kis ne minė jo oku pa ci jos. Be to, iš sa ki nio „O kas bu vo Sau sio 13­ąją prie, reiš kias, prie bokš­to? Ir, kaip da bar aiškė ja, sa viš­kiai šaudė į sa vus“ esą ma ty­ti, kad pa ts A.Pa lec kis dar nėra iki ga lo su si daręs to kios nuo­monės, o „atei ties po žiū riu ga­li paaiškė ti, kad to kia nuo monė, jog sa viš kiai šaudė į sa vus, ga li ne pa sit vir tin ti“.

Apy linkės teis mas taip pat kons ta ta vo, kad A.Pa lec kis iš­sakė ne as me ninę, o tei sia ma­ja me po sėdy je įvar dytų šal ti nių nuo monę. Tai bu vo pir ma sis nuo spren dis Lie tu vos teismų is to ri jo je dėl So vietų Sąjun gos įvyk dy tos ag re si jos nei gi mo.

A.Pa lec kis baud žia mo jon at­sa ko mybėn pa trauk tas, kai 2010 m. ži niask lai dai pa reiškė, jog 1991 m. sau sio 13 d. „sa viš kiai šaudė į sa vus“.

1991 m. sau sio 13­ąją so vietų ka riuo me nei ir spe cia lie siems da li niams uži mant Vil niaus te­le vi zi jos bokštą bei Lie tu vos ra­di jo ir te le vi zi jos pa statą, žu­vo 14, nu kentė jo dau giau kaip 1000 be gink lių žmo nių. Ka riai ta da neišdrį so pul ti Aukš čiau­sio sios Ta ry bos­At ku ria mo jo Sei mo, ku ris 1990 m. ko vo 11 d. pa skelbė apie at kurtą Lie tu vos ne prik lau so mybę.

BNS inf.

Pro ku ro rai ap skundė nuo sprendį

Nu se nu sius au to mo bi lius lie tu viai prii ma išskės to mis ran ko mis

tu vo je yra daug di des nis, nei skel­bia ma ofi cia liuo se pra ne ši muo se. „Kal ba ma, kad au to mo bi lių par­kas yra vi du ti niš kai ke tu rio li kos metų. Ta čiau tai sin te ti nis skai­čius, kurį skai čiuo jant iš lengvųjų as me ni nio nau do ji mo au to mo bi­lių skai čiaus ati ma mi ne nau do ja­mi. Jų neatė mus, tik ra sis mūsų au­to mo bi lių vi du ti nis am žius būtų

apie sep ty nio li ka metų“, – kalbė jo M.Bei šys. Eu ro po je vi du ti nis au­to mo bi lių am žius yra aš tuo ne ri su pu se metų.

Paš ne ko vas pa brėžė, kad did žiau­ sia pro ble ma yra au to par ko po li ti­kos ne bu vi mas ša ly je. Jo ma ny mu, pri va lu nau do ti fis ka li nes prie­mones, kad Lie tu vo je per ka mi au­to mo bi liai „at jaunėtų“. Kaip vie­

na kliū čių di di nant par duotų naujų au to mo bi lių skai čių Lie tu vo je taip pat mi ni mi sun ku mai dėl fi nan si­nio už tik rin tu mo ir ga li mybės gau­ti pa skolą.

Greitų per mainų ne busLie tu vos au to vers li ninkų aso cia ci­jos pre zi den tas Pet ras Ig no tas tei­gė, kad Lie tu vo je 58 pro c. au to­

mo bi lių pa ga min ti iki 1993 m. Šie au to mo bi liai ne kla si fi kuo ja mi pa­gal jo kius ES stan dar tus, todėl Eu­ro pos kon teks te Lie tu va su sa vo au to mo bi lių par ku at ro do ne pat­rauk liai.

„Nor ma lio je ša ly je vie nam nau­jam au to mo bi liui ten ka 0,9 nau­do to au to mo bi lio. Lie tu vo je vie­nam nau jam au to mo bi liui ten ka 15–20 senų trans por to prie mo­nių, – duo me ni mis da li jo si P.Ig­no tas. – Lie tu viai pri si tempė senų au to mo bi lių į sa vo aikš te les, pla­nuo da mi par duo ti NVS ša lims. Ta čiau pa si kei tus eko no mi nei si­tua ci jai ša ly je li ko dau gybė senų au to mo bi lių.“

Au to mo bi li nin kai tei gia, kad pro gno zuo ti atei nan čių metų pa­dėtį au to mo bi lių rin ko je sun ku. Ta čiau, jei ne nu tiks ne prog no­zuotų da lykų, ga li ma tikė tis, kad rin ka augs apie 10 pro c. Au gi mas ža da mas ir 2013­ai siais.

Mūsų kai my nai lat viai ir es­tai taip pat spėja, kad au to mo bi lių rin ka vis la biau įsibėgės. Lat vi jo­je pla nuo ja mas net 22 pro c. au gi­mas šiais me tais, Es ti ja ti ki si, kad jos au to mo bi lių par kas ša ly je iš­siplės 12 pro c.

Vil niaus sa vi val dybės va do vai aiš­ki na, kad bend rovės fi nan si nių įsi­pa rei go jimų ne vyk dy mas yra pik­ty bi nis.

„Tai vie nin telė įmonė Vil niu je, ku­ri pik ty biš kai ne su mo ka sa vo skolų. Mes kreipėmės į bend rovę su pra šy­mu pa deng ti skolą per 30 dienų. Jei gu tai ne bus pa da ry ta, su įmo ne „VSA Vil­nius“ ža da me nu trauk ti su tartį. Tai ne pir mas at ve jis, kai bend rovės, norė da­mos nu kreip ti dėmesį nuo sa vo skolų, gra si na Vil niaus mies to sa vi val dybės spren di mus ap skųsti teis mui“, – išp la­tin ta me pra ne ši me tei gia Vil niaus mies to sa vi val dybės ad mi nist ra ci jos di rek to rius Val das Kli man ta vi čius.

Re mian tis pra ne ši mu, bend rovė VAATC šiuo me tu yra pa tei ku si še šis ieš ki nius teis mui dėl „VSA Vil niaus“ sko los. Dėl „VSA Vil niaus“ skolų ap­sun ki na ma įmonės VAATC veik la ir jos pa reigų vyk dy mas, nes bend­ro vei ten ka sko lin tis lėšas iš bankų, da ro ma tie sio ginė ža la vi sai re gio no tvar ky mo sis te mai, ga li būti neuž tik­rin tas ap lin ko sau gos pro jektų, fi nan­

suo jamų ES lėšo mis, įgy ven di ni mas. Taip pat VAATC nuo lat su lau kia kitų at liekų tvar ky mo bend ro vių skundų dėl pa žeid žiamų jų tei sių.

Vil niaus mies to sa vi val dybė bend ro­vei „VSA Vil nius“ nuo 2005 iki 2010 m. taip pat nuo mo jo pa tal pas. Ka dan­gi bend rovė „VSA Vil nius“ ne vykdė įsi pa rei go jimų mokė ti nuo mos mo­kestį, po dau ge lio įspėjimų 2010 m. pa teik tas ieš ki nys teis mui dėl 72 670 litų sko los ir 46 397 litų dels pi­ni gių išieš ko ji mo, nuo mos su tar čių nu trau ki mo ir iš kel di ni mo iš nuo­mo jamų pa talpų.

Be to, įtrau ku si ob jektą į pri va ti za vi­mo pro gramą, Vil niaus mies to sa vi­val dybė „VSA Vil nių“ in for ma vo apie ke ti nimą nu trauk ti su tar tis ir apie pa­talpų grąži ni mo tvarką. Ta čiau „VSA Vil nius“ pa talpų ne grąži no ir į pa kar­to ti nius ra gi ni mus neat siž velgė. Šiuo me tu vis dar vyks ta teis mo pro ce sas dėl nuo mos su tar čių nu trau ki mo, sko los bei dels pi ni gių išieš ko ji mo ir iš kel di ni mo iš pa talpų.

VD inf.

Kal ti na pik ty bi niu ne mokė ji mu

Skolos: �� sostinės�savivaldybė�teigia,�kad�„VSA�Vilnius“�sąvartynui�nesumokėjo�beveik�3,5�mln.�litų.� � Roko�Medonio�nuotr.

Prob le ma: �� tik�ra�sis�Lie�tu�vos�au�to�mo�bi�lių�vi�du�ti�nis�am�žius�būtų�apie�17�metų.� � Tomo�Lukšio�(BFL)�nuotr.

TrečiADieNiS, VASAriO 1, 2012

Pre zi den tė Da lia Gry baus kai­tė sa ko, kad Lie tu va jau se niai vyk do Eko no mi nio sta bi lu mo ir fi nan si nės draus mės su tar tį,

ku riai pir ma die nio va ka rą ne for ma­lio je Eu ro pos Va do vų Ta ry bo je pri ta rė dau gu ma ES vals ty bių ly de rių.

Anot ša lies va do vės, su tar ties ra ti­fi ka vi mas, ku rį bū tų nau din ga at lik ti per me tus, bū tų for ma lus veiks mas.

„Mums tik rai bū tų nau din ga tai pa­da ry ti per me tus, ir to kia re ko men da­ci ja yra su tar ty je – per me tus. Tai bū­tų vi siš kai for ma lu. <...> Lie tu va vyk do šią su tar tį jau se niai, mū sų eko no mi­nė ir so cia li nė po li ti ka ir yra at sa kin­ga, orien tuo ta į gy ve ni mą pa gal iš ga­les, kiek tai įma no ma per kri zę. Tai gi, mums vi siš kai ne su dė tin ga priim ti es mi nius tos su tar ties spren di mus“, – te le fo nu iš Briu se lio va kar sa kė ES vir šū nių ta ry bo je da ly vau jan ti D.Gry­baus kai tė. Pa sak Pre zi den tės, da lis tech ni nio po bū džio įsi pa rei go ji mų, nu ma ty tų su tar ty je, Lie tu vai įsi ga lios tik po to, kai ji taps eu ro zo nos na re.

„Yra ga li my bė, kad kai ku rios nuo­sta tos, ypač pro ce dū ri nės, kai kal ba­me apie, pa vyz džiui, to kius da ly kus kaip įvai rios par tne rys tės pro gra mos ir ki ti biu rok ra ti niai su si ra ši ne ji mai bei ata skai tos, iš ties ša lis ga li pa si­rink ti – priim ti vi sus to kius įsi pa rei­go ji mus tik po to, kai įstos į eu ro zo­ną“, – sa kė Pre zi den tė.

Pak laus ta, ar eu ro ne tu rin čios ša­lys ne bus izo liuo tos prii mant spren­di mus, D.Gry baus kai tė tei gė, jog Lie­tu vos ir ki tų eu ro neį si ve du sių ša lių eko no mi kos la bai su si ju sios su eu­ro zo na, tad ne be ga li ma ma ny ti, kad „vie ni tu rė tų elg tis vie naip, o ki tiems ga li ma elg tis ki taip“.

„ES eko no mi nė je erd vė je, tu ri me mes tą eu rą ar ne, vi si esa me la bai

su si ję, ir ne di de lių ša lių, to kių kaip Bal ti jos ša lių, tarp jų – ir Lie tu vos, eko no mi kos yra la bai pri klau so mos nuo to, kas vyks ta Eu ro po je, tuo la­

biau kad vi sų mū sų va liu tos vie no­kia ar ki to kia da li mi su sie tos su eu­ru. Tad vis kas, kas vyks ta Eu ro po je, vyks ta ir pas mus, da ro mums įta ką, to dėl ma ny ti, kad vie ni tu rė tų elg tis vie naip, o ki tiems ga li ma elg tis ki­taip, iš tie sų jau ne be ga li ma, ir rin­kos tai mums la bai aiš kiai de monst­ruo ja“, – kal bė jo D.Gry baus kai tė.

Pa sak jos, pri tar ti šiai įpa rei go jan­čiai su tar čiai Eu ro pos ly de rius ver čia eko no mi nė kri zė.

„Ga li ma ją va din ti Sta bi lu mo ir au­gi mo pa kto tę si niu, ku ris tam pa pri­va lo mu, – tai rei kė jo pa da ry ti se niai. Iš ties vi si rei ka la vi mai lyg ir bu vo aiš kūs, kaip rei kia elg tis, ko kia tu­rė tų bū ti po li ti ka bū tent eu ro zo no­je, ypač eu ro zo nos ša lims, bet, de ja, dau ge lis ša lių sau lei do ir sko lin tis, tai da rė ne pa gal iš ga les ir neat sa kin gai. To dėl da bar pra ktiš kai kri zė, glo ba li

si tua ci ja ir kri zė ver čia Eu ro pos ly de­rius pa da ry ti tai, ko jie ne pa da rė prieš de šimt me tų“, – sa kė Pre zi den tė.

Pa reng ta Eko no mi nio sta bi lu mo ir

fi nan si nės draus mės su tar tis įpa rei­gos eu ro zo nos na res lai ky tis griež tos fis ka li nės draus mės ir vyk dy ti at sa­kin gą vals ty bės eko no mi nę po li ti ką. Su tar tis įpa rei go ja, kad vals ty bės biu dže tas pri va lo bū ti su ba lan suo­tas ar ba per tek li nis. Me ti nis struk­tū ri nis biu dže to de fi ci tas ne tu ri vir­šy ti 0,5 pro c. no mi na lio jo bend ro jo ša lies vi daus pro duk to.

Prie nau jos su tar ties ke ti na pri si­jung ti vi sos ES ša lys, iš sky rus Jung­ti nę Ka ra lys tę ir Če ki ją.

Per me tus nuo su tar ties įsi ga lio ji­mo die nos prie jos pri si jun gu sios ša­lys šią nuo sta tą kaip pri va lo mą tu ri įtvir tin ti sa vo na cio na li niuo se įsta­ty muo se, pa gei dau ti na – kons ti tu ci­niu lyg me niu. Pa gal pir mi nį pro jek­tą pla nuo ja ma, kad su tar tis įsi ga lio tų 2013 m. sau sio 1­ąją.

BNS inf.

Net ir ne no ro mis ima at ro dy ti, kad ne sa­me nu si pel nę tų ver­ty bių, ku rias pa vel­

dė jo me iš tūks tant me tės sa vo is­to ri jos.Žo džių ir in te re sų konf ik tai dėl se na mies čių už sta ty mo, dva­rų at sta ty mo, au ten tiš kų de ta lių kul tū ros pa vel do ob jek tuo se iš­sau go ji mo – kiek vie nas jų, kaip ir dau gy bė ma žų ne su sip ra ti mų, iš­spren džia mų vie nam ki tam pri­va čiam as me niui kyš te lė jus val­di nin kui ko kį ke lio nių žur na lą su „se na sko la“ vo ke ly je, by lo ja, jog tei ses į sa vo kul tū ros pa vel­dą pe rė mė me bū da mi tam ne­pa si ren gę.

Esa me ne sup ra tę es mi nės tau­tos gy va vi mo tie sos: tai, ką ra do­me gi mę, yra ne mū sų, o tų, ku rie gy vens po mū sų. Mes esa me tik nau do to jai, mo kes tis už nuo mą – ga ran ti ja, kad vi sa bus iš sau go ta.Jei kal bė tu me vien Ex cel kal ba, drįs tu me pa vel do ob jek tus ver­tin ti pa gal svo rį pa sau li nės kul­tū ros kon teks te ar am žių, vi so je Lie tu vo je jų tik rai pri skai čiuo tu­me ma žiau nei ko kia Ro ma. To, kas pas mus yra se na ir mums at­ro do uni ka lu, kaip sa ky tų ei li nis iš par da vi mų tu ris tas, kur nors Atė nuo se po ko jo mis vo lio ja si.Se nu mu ir dėl įvy kių, ku rių de ko­ra ci jo mis bu vo lem ta bū ti, Egip to pi ra mi dės, Ko li zie jus ar Je ru za lė – ne pra len kia mi. Ar dėl to men­kes nė Lie tu vos baž ny čių, pi lia­kal nių, se na mies čių, at si lai kiu­sių net ir prieš stip rias lai ko upės ban gas, ver tė? Ug nies nu siaub to Ty tu vė nų Švč. Mer ge lės Ma ri jos

baž ny čios ir ber nar di nų vie nuo­ly no an samb lio fo ne at ro do, kad ab so liu ti dau gu ma mū sų į šį klau­si mą at sa ky tų „taip“.Kol vyks ta ty ri mas, neaiš ku, kas įskė lė pir mą ją ki birkš tį, ku ri pra­ri jo ką tik res tau ruo tą Ty tu vė nų vie nuo ly no sto gą ir dau gy bę po juo bu vu sių ver ty bių. Rei kia ma­ny ti, kad ar tė jan čių rin ki mų jau­kas ne leis po li ti zuo toms ins ti­tu ci joms neį ver tin ti klai dų, ku­rios, ti kė ti na, ga lė jo bū ti pa da ry­tos tvar kant an samb lį. Vil ki mės, kad bus įver tin ti ir tei sės ak tai, ga lin tys truk dy ti tvar ky ti pa vel­do ob jek tus taip, kaip rei ka lau ja tau tos są ži nė. Tik vie nos is to ri jos (ne)lai min ga pa bai ga ne pa keis mū sų po žiū rio į sa vą jį pa vel dą.Lie tu vo je esan čias kul tū ros ver­ty bes ga li ma ap draus ti nuo gais­rų ir gai va lų, nau jam sto gui pi ni­gų įma no ma ras ti net ir kri zės pa­ra ly žiuo tos vals ty bės biu dže te. Ta čiau drau di mo iš mo kos kom­pen suo ja tik sto go ver tę, už suau­ko tus pi ni gus ga li ma pa ga min ti dar vie ną to bu lo še dev ro ko pi­ją. Jo kie mi li jo nai ir to bu la tech­ni ka neat kurs am žių tėk mės su­bran din tų kva pų, jų pri si gė ru sių kny gų la pų.Nors tai aki vaiz du ir, re gis, tu rė­tų bū ti aiš ku vi siems nuo val­di nin kų, vers li nin kų iki baž ny­čio je lai dus tie sian čio elekt ri­ko, kaž ko dėl vis ap gau di nė ja­me sa ve. Vis ban do me įsi teig ti, kad į są mo nin gai kur tą mies to pa no ra mą šiurkš čiai ink rus tuo­tas šiuo lai ki nis stik lai nis ne pa­ga dins se no kvar ta lo au ros, kad plas ti ki nės len te lės ap sau gos se­na mies čio me di nu ką, o ge ra su­tar tis su drau di kais – nuo vi so kių for ce ma jeu re.Gal me tas pa klaus ti sa vęs: ką pa­vel dės mū sų anū kai? Daug po stik­lai niais pa kiš tų kul tū ros pa mink­lų, idea lių se nie nų ko pi jų ir po žiū­rį, kad ver ty bė yra tai, iš ko ga li ma pa gau sin ti są skai tą ban ke?Šį kart vi sos kal tės ne ga li me su­vers ti so vie ti nei san tvar kai, ku­ri ne lei do mums at skir ti pe le­nų nuo auk so. To kio neat sa kin­go el ge sio su pa vel du, tik ro sio­mis ver ty bė mis, kul tū ra priežas­tys vei kiau siai yra mū sų po žiū­ris į vis ką, kas ne tu ri ma te ria li nės ver tės. Pra de dant žmo nė mis, ei­nan čiais per gat vę, sto vin čiais ša­lia sau sa kim ša me au to bu se, bai­giant be gink liais ke tur ko jais ar obuo liais sve ti ma me so de.

Lie tu vai fi nan si nė draus mė ne sve ti ma

trečiADieNiS, vASArio 1, 20126

nuomonės

ŽvilgsnisRedakcijos skiltis

Ne ver ti sa vo ver ty bių

Tai, ką ra do me gi mę, yra ne mū sų, o tų, ku rie gy vens po mū sų. Mes esa me tik nau do to jai, mo kes tis už nuo mą – ga ran ti ja, kad vi sa bus iš sau go ta.

Apau ga nuo fi nan si nio po pu liz mo

„Mes siun čia me sig na lą fi nan sų rin­koms ir in ves tuo to jams, kad ša lis yra pa si ry žu si ne pa si duo ti fi nan si niam po­pu liz mui, ku ris yra tik rai vi lio jan tis ar­tė jant rin ki mams, ti kin tis dau giau rin­kė jų bal sų – vi sa da ne sun ku jiems pa­ža dė ti dau giau ne gu lei džia mū sų ki še­nės. Ki tas as pek tas yra tas, kad fi nan sų rin kos, ma ty da mos mū sų il ga lai kį ir sta­bi lų kons ti tu ci nio lyg mens įsi pa rei go ji­mą neiš lai dau ti, ga li su teik ti ga li my bę esant rei ka lui, esant bė dai, pa si sko lin ti pi giau“, – in ter viu Ži nių ra di jui va kar sa­kė Jo vi ta Ne liup šie nė, Pre zi den tės pa ta­rė ja už sie nio po li ti kos klau si mais.

Pa sak J.Ne liup šie nės, kaip ir kiek vie­nas jun gi ma sis prie tarp tau ti nės su­tar ties, šis tu ri tiek pra kti nės, tiek sim­bo li nės nau dos.

„Iš tie sų Lie tu va pa sta rai siais me tais sten gia si lai ky tis tos fi nan si nės draus­mės, ta čiau ša ly je eg zis tuo ja ga na pla­tus po li ti nis kon sen su sas vi so se val­džios ins ti tu ci jo se. Tiek prem je ras, tiek Pre zi den tė, tiek pa grin di niai Sei mo ko­mi te tai su tin ka, kad šiuo me tu pa de­monst ruo ti Eu ro pos so li da ru mą, įgy­ven di nant šią su tar tį, ki ta ver tus – pa­de monst ruo ti pa čios Lie tu vos pa si ry­ži mą il ga lai kė je per spek ty vo je lai ky tis fi nan si nės draus mės yra ypač svar bu“, – sa kė Pre zi den tės pa ta rė ja. J.Ne liup šie­nės tei gi mu, iš vi sų ša lių ti ki ma si, kad di džio ji da lis nuo sta tų, bent jau su si ju­si su fis ka li ne draus me, bus per kel ta į na cio na li nius įsta ty mus.

„Kai bet ku rio je ES ša ly je vyks ta rin­ki mai, ky la to kia ne sut ram do ma pa­

gun da iš lai dau ti, o iš lai da vi mas, de­ja, tu ri nei gia mų pa da ri nių ne tik ša­lies vi du je, bet ir už jos ri bų. Ypač tu­rint ome ny je, kad ES ša lių eko no mi­kos yra ne to kios di de lės, jos tar pu sa­vy je la bai glau džiai su si ju sios“, – sa kė J.Ne liup šie nė.

Pa reng ta Eko no mi nio sta bi lu mo ir fi­nan si nės draus mės su tar tis įpa rei gos eu ro zo nos na res lai ky tis griež tos fis­ka li nės draus mės ir vyk dy ti at sa kin gą vals ty bės eko no mi kos po li ti ką. Su tar­tis įpa rei go ja, kad vals ty bės biu dže tas pri va lo bū ti su ba lan suo tas ar ba per­tek li nis. Me ti nis struk tū ri nis biu dže­to de fi ci tas tu ri ne vir šy ti 0,5 pro c. no­mi na lio jo bend ro jo ša lies vi daus pro­duk to.

BNS, VD inf.

Vio le ta Juo de lie nė

Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone.

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 7000.

kaRštOJI lInIJa: ReklamOs skyRIus: PlatInImO taRnyba: PRenumeRatOs skyRIus: buhalteRIJa:212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 767

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija

ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt

VYRIAUSIASIS REDAKTORIUSLukas Miknevičius – 219 1386

VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUSPAVADUOTOJAIrma Verbienė – 219 1371

MIESTAS:Matas Miknevičius – 219 1373Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391LIETUVA:Stasys Gudavičius – 219 1390EKONOMIKA:Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374Lina Mrazauskaitė – 219 1388PASAULIS:Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376Valentinas Beržiūnas – 219 1387

SPORTAS:Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258Mantas Stankevičius – 219 1383ŠEŠTADIENIS:Darius Sėlenis – (8 37) 302 276Laima Žemulienė – 219 1374TV DIENA:Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380370:Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370FOTOGRAFAI:Gediminas Bartuška – 219 1384Simonas Švitra – 219 1384

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379

SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653

PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688

PLATINIMO TARNYBA: 261 1688

Vis kas, kas vyks ta Eu ro­

po je, vyks ta ir pas mus, da ro

mums įta ką, to­dėl ma ny ti, kad

vie ni tu rė tų elg tis vie naip, o

ki tiems ga li ma elg tis ki taip, iš tie sų jau ne be­

ga li ma.

7

lietuva

Prem je ras And rius Ku bi lius sa­ko, kad su si ti ki me su vie nin te­lio dujų tiekė jo Lie tu vai – Ru si jos dujų kon cer no „Gazp rom“ įmo­nės „Gazp rom ex port“ – va do vu jis ke ti na ap tar ti ne tik dujų kai­nų, bet ir Lie tu vos dujų ūkio per­tvar kos pro ble mas.

„Su si ti ki me su „Gazp rom“ at­sto vais bus kal ba ma to mis te mo­mis, ku rios la bai ge rai ži no mos, – tai yra „Gazp rom“ par duo damų dujų kainų po li ti ka, Lie tu vos du­jų ūkio per tvar ka, „Lie tu vos dujų“ sis te mos per tvar ka, kur iš tikrųjų Lie tu va, įgy ven din da ma eu ro pi­nes di rek ty vas, sie kia, kad tap tu­me ne prik lau so mi nuo vie nin te lio dujų tiekė jo, ži no mi mūsų pla nai sta tant dujų ter mi nalą. Vi sos tos te mos bus ap ta ria mos su „Gazp­rom“ va do vy be. Mes to kio po kal­bio lau kia me ir ti kiu, kad jis ar ti­miau siu me tu įvyks“, – in ter viu Lie tu vos ra di jui ant ra dienį sakė A.Ku bi lius.

Anot jo, su si ti ki mo da ta dar de ri na ma, todėl konk re čios die­nos jis sakė ne no rin tis spėlio ti.

Mi nist ro pir mi nin ko kanc le­ris Dei vi das Ma tu lio nis BNS sa­kė, kad pla nuo ja ma, jog su si ti ki­mas vyks kitą sa vaitę, o konk re ti da ta turėtų paaiškė ti „šio mis die­no mis“.

A.Ku bi lius „Gazp rom ex port“ va do vui Alek sand rui Med ve de vui siūlė su si tik ti šią sa vaitę, ta čiau pra ėjusį penk ta dienį gau ta me at­sa ky me iš Mask vos pa si ūly ta su­si tik ti pir mo je va sa rio pusė je.

Pa sak Ru si jos ži niask lai­dos, šia me su si ti ki me ga li bū­ti per žiūrė tos ru siškų dujų tie­ki mo Lie tu vai sąly gos, išspręs tos „Gazp rom“ nuo sa vybės Lie tu vo je pro ble mos, Vy riau sy bei ke ti nant per tvar ky ti bend rovę „Lie tu vos du jos“, at ski riant dujų per da vi­mo, skirs ty mo ir tie ki mo veik las.

No ri ma, kad ma gist ra li nius vamz dy nus val dytų Lie tu vos vals tybė, galbūt kar tu su ki tu stra te gi niu par tne riu.

„Gazp rom“, ku ri yra vie nin telė dujų tiekė ja Lie tu vai ir val do apie 38 pro c. bend rovės „Lie tu vos du­jos“ ak cijų, iki šiol prie šta ra vo Lie­tu vos vyk do mai per tvar kai dujų sek to riu je, ku ria sie kia ma at si kra­ty ti Ru si jos dujų mil ži no mo no­po li jos. Tei gia ma, kad, siek da mas spaus ti Lie tuvą, „Gazp rom“ ša liai tai ko maž daug 15 pro c. di des nes dujų kai nas nei Lat vi jai ir Es ti jai.

Lie tu vos Vy riau sybė Ru si jos kon cerną dėl ga li mo pikt naud žia­vi mo nu sta tant dujų kainą yra ap­skun du si Eu ro pos Ko mi si jai.

BNS inf.

Prem je ro lau kia sun kus po kal bis

Vi zi tas: �� anot�A.Ku�bi�liaus,�su�si­ti�ki�mo�su�„Gazp�rom“�at�sto�vais�da�ta� dar� de�ri�na�ma,� ta�čiau� jis�turėtų�vyk�ti�ar�ti�miau�siu�me�tu.�� Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.

Va kar va ka re Eras mus uni ver si te­te Ro ter da me Pa sau lio ly de rio ap­do va no jimą (angl. – „World lea der Cyc le“) at si ėmęs prem je ras And­rius Ku bi lius sa ko, kad šis įver ti ni­mas pri klau so vi sai Lie tu vai.

„Tai yra įver ti ni mas, ku ris ati ten ka vi sai Lie tu vai, nes iš tikrųjų mūsų su­gebė ji mas tvar ky tis su tik rai di de le bei gi lia kri ze ir pa siek ti, kad eko no­mi ka at si gautų ir ma ty tu me jos ge­ras au gi mo per spek ty vas, yra pa ste­bi mas ir ver ti na mas“, – Lie tu vos ra di­jui ant ra dienį sakė prem je ras. A.Ku­bi lius teigė ap do va no ji mui per daug

reikšmės ne tei kian tis, ne ver ti na jo „kaip kaž ko ypač svar baus“, nors pa­brėžė, kad sma gu būti tarp jį pel niu­sių žy mių žmo nių, to kių kaip NA TO ge ne ra li nis sek re to rius An der sas Fogh’as Ras mus se nas, Iz rae lio prem­je ras Ben ja mi nas Ne ta nya hu.

A.Ku bi liui ap do va no ji mas skir tas už nuo pel nus eko no mi kos sri ty je. Ro ter da mo uni ver si te to Eko no mi­kos fa kul te to aso cia ci ja ski ria šiuos ap do va no ji mus pa sau lio ly de riams už pa sie ki mus po li ti kos, eko no mi­kos ir vi suo menės ge rovės sri ty se.

BNS inf.

Ap do va no ji mas – vi sai ša liai

TrečiADieNiS, vASArio 1, 2012

Sei�mo�pir�ma�dienį�su�da�ry�ta�lai�ki­no�ji�par�la�men�tinė�„Sno�ro“�bank­ro�to�prie�žas�čių�ty�ri�mo�ko�mi�si�ja�į�pirmą�po�sėdį�rink�sis�jau�šią�sa­vaitę.�Ko�mi�si�jos�pir�mi�nin�kas,�opo­zi�ci�jos�ly�de�ris�Tvar�kos�ir�tei�sin�gu­mo�partjos�na�rys�Va�len�ti�nas�Ma­zu�ro�nis�BNS�in�for�ma�vo,�kad�pir­ma�sis�lai�ki�no�sios�Sei�mo�ko�mi�si­jos�po�sėdis�vyks�ket�vir�ta�dienį.

Posėd­žiaus­­ket­vir­ta­dienį

Už�sie�nio�lie�tu�vių�bend�ruo�me­nių,�or�ga�ni�za�cijų�ir�li�tua�nis�ti�nio�švie�ti�mo�įstaigų�veik�lai�2012�m.��pa�skirs�ty�ta�268,5�tūkst.�litų.�Nu�tar�ta�vi�siš�kai�ar�ba�iš�da�lies�fi�nan�suo�ti�97�pro�jek�tus.�Dau­giau�kaip�pusė�su�mos�pa�skirs­ty�ta�gre�ti�mo�se�vals�tybė�se,�Uk­rai�no�je,�Gru�zi�jo�je�vei�kian�čių�or­ga�ni�za�cijų�pro�jek�tams.

Tra�di�cinės�Za�rasų�ra�jo�ne�kas­met�ren�gia�mos�žirgų�lenk­tynės�„Sar�tai�2012“,�kaip�ir�bu�vo�pla�nuo�ta,�įvyks�šį�šeš�ta­dienį,�va�sa�rio�4­ąją,�ir�joms�yra�jau�pa�si�rengę�tiek�spor�ti�nin­kai,�tiek�or�ga�ni�za�to�riai.�Pa�pil­do�mi�ren�gi�niai�at�vy�ku�sius�žiū­ro�vus�pa�kvies�įsi�jung�ti�į�jų�šur­mulį�jau�nuo�10�val.

Pas­kirstė­­lėšų

lenk­tynės­vyks­Per­šalčius

Sta sys Gu da vi čiuss.gudavicius@diena.lt

Ne pa ti ko pa ra ma Veng ri jai?Praė ju sią sa vaitę da lis ži niask lai­dos išp la ti no pra ne ši mus, ne va Pre zi den tei užk liu vo dip lo ma ti jos va do vo A.Ažu ba lo iš sa ky ta pa ra ma Veng ri jai, ku rią dėl nau jai įsi ga lio­ju sios kons ti tu ci jos kri ti kuo ja Eu­ro pos Ko mi si ja ir ki tos tarp tau tinės or ga ni za ci jos.

Re mian tis neo fi cia liais šal ti niais pra neš ta, kad A.Ažu ba lio pa reiš­ki mai apie Veng riją ne pa ti ko ša­lies va do vei D.Gry baus kai tei. Ši esą ne tgi ga li svars ty ti ga li mybę pa keis ti už sie nio rei kalų mi nis te­ri jos va dovą, iš reikš da ma ne pa si­tikė jimą da bar ti niu.

Ta čiau to kia in for ma ci ja ne pa sit­vir ti na nei Vy riau sybė je, nei pre­zi dentū ro je. Leid žia ma su pras ti, kad A.Ažu ba lis lai ko mas tin ka mu, „pa kan ka mai pa klus niu“ mi nist ru. Dau gu ma klau simų jo po zi ci ja su­tam pa su Pre zi dentės nuo mo ne.

Todėl mi nist ro pa reiš ki mams apie pa ramą Veng ri jai ne ke ti na ma teik­ti ypa tin gos reikšmės, tu rint gal vo­je, kad apie šią pa ramą kon ser va to­rius A.Ažu ba lis pa reiškė par ti nia me ren gi ny je – val dan čio sios Tėvynės sąjun gos­Lie tu vos krikš čio nių de­mok ratų ta ry bos po sėdy je.

Kalbė jo par ti nia me ren gi ny jeEu ro pos Ko mi si ja siun čia įspėji mo raš tus Veng ri jai dėl įsta ty mo, ku­ris ga lio ja nuo šių metų pra džios pa gal naująją ša lies kons ti tu ciją.

Ko mi si ja ma no, kad vengrų po li­ti kai kėsi na si į cent ri nio ban ko bei teismų ne prik lau so mumą ir vi sus svar bius spren di mus prii ma vie nas po li ti kas – ša lies prem je ras.

Veng ri jos po li ti kai jau pa ti ki no Briu selį, kad kons ti tu ci ja ga li būti pa ko re guo ta.

Tėvynės sąjun gos va do vai, įskai­tant ir A.Ažu balį bei prem jerą And rių Ku bi lių, pa reiškė pa ramą Veng ri jai. „Parė miau Veng riją to­dėl, kad tu ri būti lai ko ma si pro­cedūrų ir tam tikrų Eu ro pos Bend­rijų su tar ties punktų“, – kalbė jo už sie nio rei kalų mi nist ras.

Bet A.Ažu ba lis pri dūrė su tinkąs, kad vi sus iš ky lan čius gin čus tu ri spręsti Eu ro pos Ko mi si ja ir suin­te re suo ta ša lis. Ki tos vals tybės esą ne turėtų kiš tis.

Re mia tarp tau tinį dia logąPre zi dentės at stovė spau dai Dai­va Ul bi naitė, pa pra šy ta pa ko men­tuo ti ne va esan čius ne su ta ri mus dėl Veng ri jos, ofi cia liai at sakė: „Lie tu va re mia Eu ro pos Ko mi si­jos ir Veng ri jos dia logą gin čy ti nais klau si mais – dėl cent ri nio ban ko ne prik lau so mu mo, duo menų ap­sau gos ir teismų re for mos.“

„Už sie nio rei kalų mi nis te ri jos pra ne šimų spau dai apie mi nist ro tei gi nius par ti niuo se ren gi niuo­se pre zi dentū ra ne ko men tuo ja“, – pri dūrė D.Gry baus kaitės at stovė.

Pre zi dentė ne pat vir ti no, kad ga­li ar ti miau siu me tu reikš ti ne pa si­tikė jimą už sie nio rei kalų mi nist ru.

Pa gal Lie tu vos Kons ti tu ciją „svar biau sius vals tybės už sie­nio po li ti kos klau si mus sprend žia pre zi den tas ir kar tu su Vy riau sy be vyk do už sie nio po li tiką“.

Pirm ta kas dir ba Af ga nis ta neA.Ažu ba lis prie š dve jus me tus mi­nist ro po rtfelį per ėmė iš Vy gau do Ušac ko, ku ris iš Lie tu vos dip lo ma­ti jos va do vo pa reigų bu vo pri vers­tas at si sta ty din ti, kai Pre zi dentė pa reiškė ne pa si tikė jimą juo.

Tuo met D.Gry baus kaitė teigė, kad jos bend ras dar bas su mi nist ru V.Ušac ku „ne bu vo sėkmin gas ir yra ne pers pek ty vus“. Todėl mi nist ras pra ra do Pre zi dentės pa si tikė jimą. „Už sie nio po li ti ka yra la bai svar bi vals tybės in te re sams, todėl ji ne ga li tap ti už sie nio rei kalų mi nist ro po­li tinės sa vi rek la mos įkai te“, – sa­kė vals tybės va dovė.

Prem je ras A.Ku bi lius tuo met taip pat teigė re miąs už sie nio rei kalų mi­nistrą, ta čiau vėliau bu vo pri vers tas su tik ti, kad V.Ušac kui ne bus įma­no ma dirb ti ne tu rint Pre zi dentės pa si tikė ji mo. Šiuo me tu V.Ušac­kas dir ba ES spe cia liuo ju įga lio ti­niu Af ga nis ta ne. 2010 m. pa va sarį jis įsto jo į Tėvynės sąjun gos­Lie tu­vos krikš čio nių de mok ratų gre tas.

Dip lo ma ti jos va do vo Pre zi dentė ne keis

Iš si lai kys: �� kal�ba�ma,� kad� už�sie�nio� rei�kalų�mi�nist�ras�A.Ažu�ba�lis� tu�ri�D.Gry�baus�kaitės�pa�lan�kumą,�ne�pai�sant�kai�ku�rių�jo�pa�si�sa�kymų�par�ti­niuo�se�ren�gi�niuo�se.� � To�mo�Luk�šio�(BFL)�nuo�tr.

Pre zi dentė Da lia Gry baus kaitė ne ke ti na reikš ti ne pa si tikė ji mo už­sie nio rei kalų mi­nist ru Aud ro niu mi Ažu ba liu, nors jis ir re mia ES kri ti kuo­jamą Veng riją dėl įvyk dy tos kons ti tu­cinės re for mos.

Leid žia ma su pras­ti, kad A.Ažu ba lis lai ko mas tin ka mu, „pa kan ka mai pa­klus niu“ mi nist ru.

8

ekonomika

Bank­ru­tuo­jan­tis­„Sno­ro“­ban­kas­šian­dien­pra­de­da­klientų­ap­draustų­ne­grąžintų­indė­lių­ir­jų­tu­rimų­pa­skolų­užs­kai­tas,­ta­čiau­au­to­ma­tiš­kai­jos­bus­at­lie­ka­mos­tik­klien­tams,­ku­rių­sąskai­to­se­lėšų­su­ma­ne­vir­ši­ja­5­tūkst.­litų.­Klientų­tu­ri­mos­lė­šos­au­to­ma­tiš­kai­galės­būti­pa­nau­do­ja­mos­tik­pe­rio­dinėms­pa­sko­los­įmo­koms­mokė­ti.­Indėlį­ir­pa­skolą­ban­ke­turė­jo­apie­50­tūkst.­klientų.

„Sno­raS“­­pra­de­da­užS­kai­taS 3

pro c. per me tus Lie tu vo je

su mažė jo ne dar bo ly gis, šis su mažė ji mas bu vo vie nas spar čiau sių ES.

€ Valiutų kursaiŠiandienValiuta kiekis santykis pokytis

Bal­ta­ru­si­jos­rub­lis 10000 3,1331 –0,0925­%DB­sva­ras­ster­lingų 1 4,1265 +0,3014­%JaV­do­le­ris 1 2,6224 –0,0914­%ka­na­dos­do­le­ris 1 2,6214 +0,4252­%lat­vi­jos­la­tas 1 4,9405 –0,0061­%len­ki­jos­zlo­tas 10 8,1319 –0,2417­%nor­ve­gi­jos­kro­na 10 4,5076 +0,1155­%Ru­si­jos­rub­lis 100 8,6434 +0,0579­%Švei­ca­ri­jos­fran­kas 1 2,8648 +0,0454­%

De ga lų kai nosVakartink­las a­95 Dy­ze­li­nas Du­Jos

„sta­toil“ 4,74 4,60 2,39

„kvis­ti­ja“ 4,67 4,54 2,37

„Va­koil“ 4,73 4,58 2,38

Vi­d.­kai­na­vi­so­ap­tar­na­vi­mo­de­ga­li­nių­tink­luo­se.Šal­ti­nis:­www.de­ga­lu­kai­nos.lt

WTI naf ta 100,67 dol. už 1 brl.

„Brent“ naf ta 112,41 dol. už 1 brl.

diena.lt/naujienos/ekonomika

Jo li ta Žvirb lytėj.zvirblyte@diena.lt

Leng vas už dar bisPa si nau do ti greitųjų kre ditų ben-d ro vių pre mi ja vi mo sis te mo mis ne sun ku. Pa sii mi kre ditą, pa kvie ti už si re gist ruo ti draugą, jei gu jis pa-sii ma pa skolą, į ta vo sąskaitą įkren-ta 50 ar ba 30 litų. Per mėnesį ga li-ma pa kvies ti de šimt draugų, ir jei gu vi si pa sii ma kre ditą, juos pa kvie tu-sio as mens sąskai ta pa si pil do 500 ar ba 300 litų. Ma žiau siai ga li ma pa sko lin ti 100 litų, o pir ma sis kre-di tas ne tgi ne mo ka mas, t. y. palū-ka nos ne skai čiuo ja mos mėnesį.

Ne sun ku su skai čiuo ti, kad de-šim ties draugų gru pe lei, ku ri greitųjų kre ditų pa slau go mis nau-do ja si pirmą kartą, ne sun ku pra-si ma ny ti ke lis šim tus litų tie siog už dyką, nes iš kart grąžinę pa sko-lin tas šim ti nes jie ne su mo ka jo kių palū kanų.

Ta čiau ties tuo gran dinė ne si-bai gia. Greitųjų kre ditų bend rovės duo menų bazė je lie ka tūkstan čiai po ten cia lių klientų, ku riuos to-liau te be vi lio ja ga li mybė už si dirb-ti kvie čiant drau gus sko lin tis.

Kaip pa sa ko jo bend rovės „4fi-nance“, ge riau ži no mos kaip „SMS cre dit“, bu hal terė Edi ta Nar ke vi-čienė, nuo gruod žio pa leis ta pre-

mi ja vi mo sis te ma su si domė ji mas ne slūgsta ant rą mėnesį. „Iš pra-džių už pa kviestą ir kre ditą pa si-sėmusį draugą mokė jo me 50 litų, vėliau sumą su ma ži no me iki 30 li-tų, nes bend ro vei tai kai nuo ja tik-rai daug. Dar ne ži no ma, bet galbūt va sarį ak ci ja ne bus pra tęsta. Ben-d rovės iš lai dos – ne tik pre mi jos, bet ir mo kes čiai, už kiek vie nam klien tui su mokėtą pre miją mo ka-me 15 pro c. gy ven tojų pa jamų mo-kestį“, – sakė E.Nar ke vi čienė.

Ji ne slėpė, kad kas dien pre mi jos iš mo ka mos dau giau kaip 100 kli-entų, ku rių drau gai pa si sko li no. Paš ne kovė neatsk leidė, kiek tiks-liai per dieną bend ro vei kai nuo ja ši rin ko da ros prie monė, bet ne slėpė, kad ji pa si tei si na. „Vie ni pa sii ma pre mi jas ir dings ta, ki ti sko li na-si to liau, ki ti galbūt ži nos, kur ga-li pa si sko lin ti atei ty je“, – vylė si E.Nar ke vi čienė.

Ne mo kamų pietų ne būnaAs me ni nių fi nansų eks per tai į to-kius greitųjų kre ditų bend ro vių pa si ūly mus žiū ri krei vai ir pa ta ria ne pa mirš ti, kuo tai ga li baig tis pra-si sko li nus.

„Žmo gus, ku ris ve lia si į tokį rei-kalą, ne la bai su pran ta, kas yra pa-sko la. Šiuo at ve ju pa sko la tam pa pre ke, ku ri leid žia už dirb ti. Ne-rei kia pa mirš ti, kad tai įsi pa rei go-ji mas, naš tos pri si ėmi mas“, – sa-kė Ju li ta Va ra naus kienė, SEB ban ko šei mos fi nansų eks pertė. Ji nea be-jo ja, kad į šio ta ria mai leng vo už-dar bio schemą įsivėlę žmonės vi-lia si, jog už gau tas pre mi jas pa vyks su mokė ti ne tik paim tos pa sko los palū ka nas, bet ir visą kre ditą.

„Greitųjų kre ditų da ly to jai bru-ka pa sko las tiems, ku riems jų vi sai ne rei kia. Tai žai di mas su ug ni mi dėl to, kad ga liau siai lai mi pa skolų bend rovė. Draugų kvie ti mas ir at-ly gio už tai ga vi mas – pi ra mi dinė sche ma. Taip, pi ra midės sche mo je yra laimė tojų, bet lai mi tik tie, ku rie ją su kūrė ir yra pi ra midės viršūnė-je. Tai yra tie žmonės, ku rie anks-ti pra dėjo ir lai ku pa si traukė“, – kalbė jo eks pertė. J.Va ra naus kienės tei gi mu, ne mo kamų pietų ne būna, jei gu pa skolų bend ro vei neap si-mokėtų to da ry ti, ji to ne da rytų.

Iki pi ra midės to liGreitųjų kre ditų bend rovė „4fi-nance“, ku ri anks čiau va di no si „SMScre dit.lt“, dar prie š ke le rius me tus pa traukė var to tojų tei sių sargų dėmesį ir dėl pa na šios ak-ci jos vis dar tei sia si su Vals ty bi ne var to tojų tei sių ap sau gos tar ny ba (VVTAT). Apskųs ta by la šiuo me-tu lau kia spren di mo Lie tu vos vy-riau sia ja me ad mi nist ra ci nia me teis me.

Ad vo ka to Pau liaus Ast roms-kio tei gi mu, šiuo me tu vyk do ma rin ko da ros prie monė ski ria si nuo anks tesnės. Anks čiau greitųjų kre-ditų bend rovė pre mi jas mokė jo tik už re gist ra ciją, o da bar – už re gist-ra ciją ir paimtą pa skolą.

„Mūsų nuo mo ne, VVTAT vi siš-kai be pa grin do tai ko pi ra mi dinės sche mos tai syk les, nes ES di rek-ty vos sa ko, kas pi ra mi dinė sche ma yra ta da, kai var to to jas su mo ka pi-nigų už ga li mybę da ly vau ti pa čio je

sche mo je. Šiuo at ve ju, VTAT nuo-mo ne, yra pi ra mi dinė sche ma, nors var to to jai už re gist ra ciją mo ka tik 1 centą. Mūsų ar gu men tas, kad 1 cen-to įmo kos pa gal pi ra mi dinę struk-tūrą ne ga li ma per skirs ty ti ki tiems, nes tai tik sim bo li nis mo kes tis. Iki pi ra midės tai to li gra žu“, – dėstė ad vo ka tas P.Ast roms kis. Jo tei gi-mu, šiuo me tu vyk do mai rin ko da-ros prie mo nei VVTAT pri tarė, kad pre miją klien tui ga li ma mokė ti, jei gu var to to jas pai ma pa skolą.

Pre mi ja už drau go skolą

Džiu gas Par šo nisNep rik lau so mas rin ko da ros spe cia lis tas

Bend rovėms pa si ren kant rin­ko da ros prie mo nes reiktų ge rai ap svars ty ti, ar jos ne­pa žeid žia ga lio jan čių teisės

aktų ir yra etiš kos. Ri zi kin gos rin ko­da ros kam pa ni jos ga li išp ro vo kuo ti

Komentarai

Ana to li jus Ki sie liusKre ditų biu ro „Cre di tin fo“ tei si nin kas

Var to ji mo ir greitųjų kre­ditų rin ko je klientų ri zi ka ver ti na ma la bai skir tin gai. Bend rovės, ku rios nau do ja

griež tes nius rei ka la vi mus, šiuo at ve ju – greitųjų kre ditų bend rovėms. Greitų­jų kre ditų vers lo tei kia mos pa slau gos jau sa vai me yra ri zi kin gos ir ne vel tui ri bo ja mos įsta tymų, at sa kin go sko li ni­mo si prin cipų ir pan.Blo giau sia, kad ši rin ko da ros prie­monė yra efek ty vi to je klientų grupė je, ku ri pa žeid žia miausia. Tai ne tie žmonės, ku rie ga li įver tin ti rin ko da ros triu kus ir yra fi nan siš­kai raš tin gi.Ma no ma ny mu, bend rovės, ku rios pla nuo ja rin ko je iš lik ti il gai, yra so­cia liai at sa kin gos, ne turėtų pikt nau­ d žiau ti nors ir le ga lio mis, bet ri zi kin go­mis rin ko da ros prie monė mis.

ri zi kin gas rin ko da ros prie mo nes, pa­pras tai la bai daug in ves tuo ja į ri zi kos ver ti nimą ir sko li na at sa kin gai.Esa me su bend ro ve „4finance“su kūrę sta tis tinį eko no met rinį kre di to rei­tingą, ku ris nau do ja mas šio vers lo ri­zi kos val dy mo pro ce se. At sa kin gas sko li ni mas pa si reiš kia tuo, kiek įmo­nės in ves tuo ja į klientų mo ku mo ver­ti nimą. Rin ko je yra žaidėjų, ku rie vis dar pa si kliau ja sa vo vi di ne nuo jau ta.Vi sa var to ji mo ir greitųjų kre ditų rin ka yra ak ty vi, ne mo ku mo pro cen tas nė­ra kri ti nis, ri zi ka val do ma.

Gy ven tojų pra dels tos sko los ne ban ki niam sek to riui

Me tai Sko la (mln. litų) Sko li ninkų skai čius (tūkst.)2011 m. gruo dis 170,3 42,52011 m. bir že lis 161,1 37,72010 m. gruo dis 147,5 32

Gy ven tojų kre di ta vi mo si ak ty vu mas*

Me tai Skai čius (tūkst.)2011 m. gruo dis 50,82011 m. bir že lis 34,92010 m. gruo dis 32,1* Ne ban ki nio sek to riaus įmo nių užk lau sos apie fi zi nius as me nis

Šal ti nis: kre ditų biu ras „Cre di tin fo“

Greitųjų kre ditų bend rovės klien tams ėmė da ly ti pre mi jas už pa kvies tus ir pi­nigų pa si sko li nu sius drau gus. Nors ši rin­ko da ros prie monė kai nuo ja mil ži niš kus pi ni gus, esą vers lo ri zi ka ir at sa kin gas sko li ni mas val do mas.

Pas ka ti ni mas: ­� tei­gia­ma,­kad­greitųjų­kre­ditų­bend­rovės,­ska­ti­nan­čios­sko­lin­tis­už­pre­mi­jas,­var­to­tojų­tei­sių­ne­pa­žeid­žia.­ ­ „Shut­ters­tock“­nuo­tr.

Kas dien pre mi jos iš mo ka mos dau giau kaip 100 klientų, ku rių drau gai pa si sko li no.

TrečiADieNiS, vASArio 1, 2012

­oMX­Vilnius­ oMX­riga­ oMX­tallinn –0,03% –1,23% +0,39%

trečiADieNiS, vASArio 1, 2012 9

užribis

Šiau­lių­po­li­ci­ja­pra­dė­jo­iki­teis­mi­nį­ty­ri­mą­dėl­mo­ky­to­ją­ne­cen­zū­ri­niais­žo­džiais­iš­kei­ku­sio­moks­lei­vio.­Pa­sak­Šiau­lių­ap­skri­ties­vy­riau­sio­jo­ko­mi­sa­ria­to­pa­rei­gū­nų,­pro­fe­si­nio­ren­gi­mo­cent­re­21­me­tų­moks­lei­vis­Š.M.­ki­tų­moks­lei­vių­aki­vaiz­do­je­kei­kė­si,­ne­cen­zū­ri­niais­žo­džiais­ko­ne­vei­kė­35­me­tų­K.Č.

Iš­keI­kė­­mo­ky­to­ją

Pir­ma­die­nį­sos­ti­nės­Nau­jo­sios­Vil­nios­ra­jo­ne,­Džiaugs­mo­gat­vė­je,­au­to­bu­se­su­muš­tas­paaug­lys.­Po­li­ci­jos­de­par­ta­men­tas­pra­ne­šė,­kad­1995­m.­gi­męs­E.N.­ne­pa­žįs­ta­mo­vy­riš­kio­su­muš­tas­apie­18.15­val.­Nu­ken­tė­jęs­jau­nuo­lis­nuo­gal­vos­su­mu­ši­mo­ir­no­sies­kau­lo­lū­žio­gy­do­mas­am­bu­la­to­riš­kai.

Iš­bu­to­Kau­ne­va­gys­iš­ne­šė­230­tūkst.­li­tų­ver­tės­tur­to.­Išs­tū­mę­pir­mo­aukš­to­lan­gą,­va­gys­įsi­bro­vė­į­33­me­tų­G.G.­bu­tą.­Iš­jo­įsi­bro­vė­liai­pa­vo­gė­auk­si­nius­ir­si­dab­ri­nius­dir­bi­nius,­ink­rus­tuo­tus­bran­gak­me­niais,­fo­toa­pa­ra­tą­„So­ny“,­laik­ro­dį­„Ra­do“,­pneu­ma­ti­nį­pis­to­le­tą,­ki­tų­daik­tų.

Su­muš­taS­paaug­lyS

ža­la­–­­230­tūkSt.­lI­tų

Žiau riu pa gy ve nu sios bri tų po ros nu žu dy mu įtar tas Lie tu vos pi lie­tis Rim vy das Lio ran cas bu vo ras­tas ne gy vas Vud hi lo ka lė ji mo ka­me ro je.

Apie R.Lio ran co mir tį pra ne šė po li ci ja ir įka li ni mo įstai gos va­do vy bė.

Pa sak nau jie nų agen tū ros „The As so cia ted Press“, Va ka rų Mid­

lan dso po li ci ja pra ne šė, kad 37 me tų lie tu vis bu vo ras tas ka ban­tis kil po je sa vo ka me ro je.

R.Lio ran cas bu vo įta ria mas sau sio 11 d. Bir min ga me nu žu­dęs 62 me tų Av ta rą Ko la rą ir jo 58 me tų su tuok ti nę Ca ro le.

Bu vo nu sta ty ta, kad su tuok ti­niai mi rė nuo pa kar to ti nių smū­gių į gal vą.

VD, BNS inf.

Ang li jos ka lė ji me – lie tu vis kil po je

Ne mu ne pa sie nie čiai ap ti ko kont­ra ban di nių ci ga re čių kro vi nį su na vi ga ci jos įren gi niu. Jie nea be­jo ja, kad ci ga re tės bu vo pa leis­tos plauk ti iš Bal ta ru si jos, ta čiau kont ra ban di nin kų už ma čioms su kliu dė šal tis – rū ka lai už stri go le de.

Pir ma die nį Vals ty bės sie nos ap­sau gos tar ny bos (VSAT) Laz di­jų rink ti nės Ope ra ty vi nės veik­los sky riaus pa rei gū nai Laz di jų ra jo no Var viš kės kai me Ne mu ne ap ti ko ant le do už stri gu sį di de lį ry šu lį. Ne to li šios vie tos Kap čia­mies čio se niū ni jo je Ne mu nas įte­ka iš Bal ta ru si jos. To liau jis bė ga skir da mas dvi vals ty bes – jo vi­du riu ei na sie na.

Kaip tei gia ma VSAT pra ne ši­me, 14­oje dė žių ci ga re čių „Fest“ bu vo 7 tūkst. pa ke lių. Dė žės bu­vo su pa kuo tos į vie ną kro vi nį ir su vy nio tos į bre zen tą. Vi si rū ka­lai yra su bal ta ru siš ko mis ban de­ro lė mis.

Ne mu nas dar nė ra vi siš kai su­kaus ty tas le do, juo plau kia di­de lės ly tys. Šis rū ka lų kro vi nys per sie ną at plau kė į Lie tu vos pu­

sę, bet įstri go ant pa kran tės le do. Ant ci ga re čių pa sie nie čiai ap ti ko pri tvir tin tą na vi ga ci jos įren gi nį.

Ne ri mi ir Ne mu nu, ku riais ei­na Lie tu vos ir Bal ta ru si jos sie na, iš šios ša lies ci ga re tes pluk dan­tys kont ra ban di nin kai na vi ga ci jos įren gi nius pri tvir ti na no rė da mi ži no ti, kur sro vė ne ša ci ga re tes.

VSAT Laz di jų rink ti nė je dėl kont ra ban dos pra dė tas iki teis­mi nis ty ri mas. Ci ga re tės sau go­mos Laz di jų rink ti nė je.

Per sa vai tę tai jau ant ras at ve jis, kai šio je Ne mu no vie to je VSAT pa rei gū nai ap tin ka to kių kro vi­nių. Praė ju sį ket vir ta die nį Kap­čia mies čio už kar dos pa tru liai upė je pa ste bė jo tarp le do įstri gu sį plaus tą. Jis bu vo maž daug už 30 m nuo Lie tu vos kran to.

Paaiš kė jo, kad į bre zen ti nį ten tą bu vo su vy nio tos de vy nios dė žės ci ga re čių „Fest“ ir „Cre do“ – iš vi so 4,5 tūkst. pa ke lių su bal ta­ru siš ko mis ban de ro lė mis. Bre­zen tas iš išo rės bu vo iš purkš tas kal kė mis – kont ra ban di nin kai taip mas ka vo kro vi nį, kad jo ne­si ma ty tų snie ge.

VD, BNS inf.

Kont ra ban di nin kus su stab dė šal tis

Upė: ­� pasienyje­ tekantis­Nemunas­–­ kontrabandininkų­darbo­ke­lias.­ ­ VSAT­nuotr.

Ug nė Ka ra liū nai tėu.karaliunaite@diena.lt

Kaip tei gė Vil niaus ap skri ties vy­riau sio jo po li ci jos ko mi sa ria to vir­ši nin kas Kęs tu tis Lan čins kas, de­vy ni įta ria mie ji su lai ky ti trims mė ne siams. Du as me nys vis dar ieš ko mi.

„Šią gau ją pra mi nė me „mo kes­čių ins pek ci ja“. Jie prie var ta vo tur tą žmo nių, už sii man čių ne le ga­lia veik la. Gru puo tė vei kė Vil niu je ir Vil niaus apy lin kė se“, – pa sa ko­jo po li ci jos at sto vas.

Įta ria mie ji po li ci jai įkliu vo, kai pla na vo pa grob ti ži no mos įmo nės sa vi nin ką. Po li ci jos duo me ni mis, vers li nin kas net neį ta rė, kad bu vo pla nuo ja ma jį pa grob ti.

„Da lis įta ria mų jų bu vo su lai ky ti pa sku ti nia me pa gro bi mo eta pe, kai jau va žia vo grob ti vers li nin ko“, – kal bė jo ko mi sa ria to vir ši nin kas.

Per suė mi mą įta ria mų jų au to­mo bi ly je bu vo ras ta po li ci nin kų uni for mų, gink lų ir jų imi ta ci jų, ant ran kių. Taip pat ap tik ta ra di jo įran ga, skir ta bend rau ti tar pu sa­vy je. Be to, suim tie ji su sa vi mi tu­rė jo gal būt nar ko ti nių ar psi chot­

ro pi nių me džia gų. Pak laus tas, ku riai or ga ni zuo to nu si kals ta mu­mo gru puo tei pri klau so suim tie­ji, K.Lan čins kas at sa kė: „Gan dų yra vi so kių, pa vyz džiui, kad jie iš „smaug lių“.“

Pa sak po li ci jos at sto vo, tur to prie var tau to jai tei sė sau gos aki ra­ty je bu vo be veik me tus. At lie kant ty ri mą bu vo išaiš kin tos nu si kals­ta mos vei kos, dėl jų suim ti as me­nys. Tei gia ma, kad nu si kal tė liai iš vers li nin kų rei ka la vo pi ni gų su mų pa gal jų vers lo mas tą, pa gal tai, kiek ne le ga lių pa ja mų tu rė jo as­me nys. Su mos sie kė nuo 2 tūkst. iki 100 tūkst. li tų. K.Lan čins­

kas pa sa ko jo, kad gau ja vei kė pa­gal įvai rius nu si kals ta mos vei kos mo de lius. Vie nas iš bū dų – da ry­ti nu si kal ti mus vil kint po li ci nin­kų uni for mas.

Įta ria mie ji ke ly je su stab dy da­vo nu si žiū rė tus as me nis, vež da vo juos į nuo ša lią vie tą ir „su si tar da­vo“ dėl at si skai ty mo. Gau jos au­ko mis tap da vo še šė li nio vers lo at­sto vai, už sii man tys kont ra ban da, ne le ga lia pre ky ba.

Su lai ky tų jų am žius yra 30–40 me tų. Tarp suim tų jų – ir gau jos ly de ris. Pa sak po li ci jos vir ši nin­ko, nu ken tė ju sių jų ga li bū ti dau­giau nei de šimt.

Suim tie ji įta ria mi da ly va vi mu nu si kals ta mo su si vie ni ji mo veik­lo je, plė ši mais, tur to prie var ta vi­mu. Gau jos ly de riui mes ti kal ti­ni mai ir dėl nu si kals ta mos vei kos or ga ni za vi mo.

Pa si tei ra vus, ar bus pra dė ti iki teis mi niai ty ri mai nu si kal tė­lių au koms, ku rios ver tė si ne le­ga liu vers lu, K.Lan čins kas tei gė, kad kol kas to kių pla nų nė ra, ta­čiau vyk dant ty ri mą išaiš ki nus vi sas de ta les si tua ci ja ga li pa si­keis ti.

Ty ri mas: ­� tur­to­prie­var­tau­to­jai­tei­sė­sau­gos­aki­ra­ty­je­bu­vo­be­veik­me­tus.­­ Vy­tau­to­Pet­ri­ko­nuo­tr.

Pag ro bi mą su truk dė pa sku ti nę aki mir ką

Vil niaus ap skri ties po li ci jos ko mi sa­ria to pa rei gū nai po me tus tru ku sio ty­ri mo su lai kė de vy­nis as me nis, ku rie kal ti na mi da ly va vę or ga ni zuo jant gink­luo tą su si vie ni ji mą ir tur to plė ši mą. Vy­rai veik da vo vil kė­da mi po li ci nin kų uni for mas.

Ne pir mas lai mi kis

„Mo kes čių ins pek to riais“ pa rei gū nų pra min ta gau ja – ne vie nin te lis stam­bus lai mi kis, šį mė ne sį įkliu vęs ty rė­jams.

Sau sio vi du ry je Vil niu je kri mi na lis tai su lai kė nu si kal tė lius, ku rie įta ria mi iš gar baus am žiaus žmo nių ap gau lės

bū du vi lio ję ne kil no ja mą jį tur tą. Be to, tir da mi šiuos nu si kal ti mus pa rei gū nai su lai ky tuo sius gal būt su sie jo su dar ke­liais la bai sun kiais nu si kal ti mais, tarp ku rių mi ni mos ir žmog žu dys tės.

Ke tu ri įta ria mie ji bu vo su lai ky ti per spe cia lią kri mi na lis tų ope ra ci ją Vil­

niu je, Ne men či nės plen te. Įta ria mų­jų au to mo bi lius su stab dė ke lių po li ci­jos pa rei gū nai, no rė da mi esą pa tik rin­ti do ku men tus.

Vai ruo to jams be kal bant su pa tru liais kri mi na lis tai įta ria mie siems už dė jo ant ran kius.

Šią gau ją pra mi nė­me „mo kes čių ins pek­ci ja“. Jie prie var ta vo tur tą žmo nių, už sii­man čių ne le ga lia veik la.

Kęs tu tis Lan čins kas:

10

sportastrečiadienis, vasario 1, 2012

Gru zi jos sos ti nė je Tbi li sy je vy­ku sio se dziu do im ty nių pa sau lio tau rės var žy bo se si dab ro me da lį svo rio ka te go ri jo je iki 90 kg iš ko­vo jo kau nie tis Ka ro lis Bau ža.

Tre ne rio Pet ro Vin ciū no auk­lė ti nis nu ga lė jo azer bai dža nie­tį Ti mu rą Ali cha no vą, pran cū­zą Ni co la są Bris so ną, ki ną Jiz hao Zhen gą, pus fi na ly je per be veik tris mi nu tes – Iva ną Re ma ren­ką iš Mol do vos ir tik per le mia mą dvi ko vą po at kak lios ko vos nu­si lei do gru zi nui Var la mui Li par­te lia niui. Ki tas Lie tu vos at sto vas

vil nie tis Ar tū ras Mai bo ro da (tre­ne ris Eduar das Te cho vas) pir­mą ją svo rio ka te go ri jos iki 73 kg kovą pra lai mė jo tur kui Ha sa nui Van liog lu ir bu vo pri vers tas pa­si trauk ti iš tur ny ro.

K.Bau žos si dab ras ga ran ta vo Lie tu vai 4­ąją vie tą ko man dų ri­kiuo tė je, ku rio je trium fa vo 6 auk­so, 5 si dab ro ir 4 bron zos me da lius iš ko vo ję gru zi nai. 2­ojo je vie to je li ko 1 auk so me da lį iš ko vo ję Vo­kie ti jos at le tai, 3­io jo je – Iz rae lio im ty ni nin kai, ku rių są skai to je po 1 si dab ro ir bron zos me da lį.

VD inf.

Šią nak tį Ka ra ka se (Ve ne sue la) bu vo iš trauk ti olim pi nio vy rų krep ši nio at ran kos tur ny ro bur­tai, lė mę var žo vus ir Lie tu vos rink ti nei.

Ce re mo ni jo je mū sų ša liai at sto­va vo Lie tu vos krep ši nio fe de ra ci­jos (LKF) vyk do ma sis di rek to rius Pau lius Mo tie jū nas ir va dy bi nin­kas Žyd rū nas Vi len či kas.

Prieš traukiant burtus Lie tu­vos krep ši nio rink ti nė su Ru si­ja, Ma ke do ni ja ir Grai ki ja bu vo tre čia ja me krep še ly je. Pir ma ja­me – An go la, Ni ge ri ja, Jor da ni­ja ir Pie tų Ko rė ja, ant ra ja me – Do mi ni kos Res pub li ka, Puer to Ri kas, Ve ne sue la ir Nau jo ji Ze­lan di ja.

Eki pos bu vo su skirs ty tos į ke­tu rias gru pes po tris. Lie pos 2–8 d. vyk sian čio se var žy bo se pir mą sias dvi vie tas užė mu sios ko man dos pa teks į ket virt fi na lį. Ke tu rių ket virt fi na lio po rų nu­

ga lė to jos tęs ko vą pus fi na ly je. Fi na las ne bus žai džia mas, ke­lia la pį į Lon do no olim pi nes žai­dy nes iš ko vos pus fi na lių nu ga lė­to jos. Pus fi na lius pra lai mė ju sios eki pos var žy sis dėl pa sku ti nio jo olim pi nio ke lia la pio.

Vie tas 2012­ųjų olim pia do­je jau yra už si tik ri nu sios Is pa­ni jos, Pran cū zi jos, JAV, Ar gen ti­nos, Bra zi li jos, Ki ni jos, Tu ni so, Aust ra li jos ir Di džio sios Bri ta ni­jos rink ti nės.

Reng tis ko voms Ve ne sue lo­je mū sų krep ši nin kai tu rė tų pra­dė ti ge gu žės pa bai go je. Pla nuo ja­ma, kad pa sku ti nė de šim ties die nų tre ni ruo čių sto vyk la vyks Hjus to ne (JAV), kur vie tos klu be „Roc kets“ dir ba Ar tū ras Kar ni šo vas, pa de­dan tis LKF at sto vams tvar ky ti na­cio na li nės rink ti nės rei ka lus.

VD inf.

Krepšininkų var žo vai paaiškėjo Karakase

K.Bau ža iš ko vo jo si dab ro me da lį

Fi na las: �� le�mia�mą�ko�vą�K.Bau�ža�(mė�ly�nas�ki�mo�no)�pra�lai�mė�jo�gru­zi�nui�V.Li�par�te�lia�niui.� eju.net�nuo�tr.

Ang�li�jo�je�su�reng�to�se�leng�vo­sios�at�le�ti�kos�„Lon�don�Ga­mes“�už�da�rų�pa�tal�pų�var�žy­bo�se�3000�m�spor�ti�nį�ėji�mą�lai�mė�jo�Ne�rin�ga�Ai�die�ty�tė�–�12�min.�46,87�sek.�Tai�–�tre­čias�se�zo�no�re�zul�ta�tas�pa�sau­ly�je.�Ru�tu�lio�stū�mi�mo�var�žy­bas�lai�mė�jo�Gin�tas�De�gu�tis�–�15,81�m.

Lie­tu­viai­–­­nu­ga­Lė­to­jai

Eu�ro�pos�vy�rų�ran�ki�nio�čem­pio�na�tą�lai�mė�jo�ir�ke�lia�la�pį�į�Lon�do�no�olim�pia�dą�iš�ko�vo�jo�Da�ni�jos�rink�ti�nė,�fi�na�le�Belg­ra�de,�ste�bint�20�tūkst.�žiū­ro�vų,�21:19�nu�ga�lė�ju�si�Ser�bi­jos�eki�pą.�Bron�zos�me�da�liais�ten�ki�no�si�kroa�tai,�31:27�pri­ver�tę�pa�si�duo�ti�Is�pa�ni�jos�ko­man�dą.

Tarp�tau�ti�nė�se�spor�ti�nių�šo­kių�var�žy�bo�se�Ki�je�ve�„Dy�nas­ty�Cup“�pro�fe�sio�na�lų�stan�dar­ti�nius�šo�kius�ge�riau�siai�at�li�ko�JAV�at�sto�vai�Arū�nas�Bi�žo�kas�ir�Je�ka�te�ri�na�De�mi�do�va�(nuo�tr.).�Tarp�Lo�ty�nų�Ame�ri�kos�šo­kių�da�ly�vių�tre�ti�bu�vo�vil�nie­čiai�And�rius�Kan�de�lis�ir�Je�le�na�Zve�revš�či�ko�va.

Da­nams­–­­eu­ro­pos­auk­sas

var­žė­si­šo­kių­pro­fe­sio­na­Lai

Ro mas Po de rys, Al vy das Sta niu lis

Eu ro ly gos tur ny ro „TOP­16“ eta­po H gru pės rung ty nes žal gi rie­čiai ir Ka ta lo ni jos at sto vai žais ry­toj Bar se lo no je, le gen di nė je „Pa lau Blaug ra na“ are no je, ku rio je Kau no eki pa yra vie nin te lį kar tą per dau­giau nei 25­erius me tus te be si tę­sian čią tar pu sa vio dvi ko vų is to ri­ją įvei ku si bar se lo nie čius.

Tai įvy ko 2004­ųjų lapk ri čio 25­ąją – kau nie čiai lai mė jo 102:98. Iš da bar ti nio „Žal gi rio“ anuo met rung ty nia vo Dai nius Ša len ga (pel­nė 16 taš kų, at ko vo jo 4 ir pe rė mė 3 ka muo lius, at li ko 8 re zul ta ty vius per da vi mus) ir Pau lius Jan kū nas (at ko vo jo 2 ka muo lius ir at li ko re­zul ta ty vų per da vi mą).

„Žal gi ris“ ypač stip rus sa vo aikš­tė je, bet šį kart žai si me „Pa lau Blaug­ra na“, kur daž niau siai var žo vams są ly gas dik tuo ja me mes“, – iš di džiai pa reiš kė „Bar ce lo na Re gal“ vy riau­sia sis tre ne ris Xa vie ras Pas cua lis.

Praė ju sį sa vait ga lį Lie tu vos krep ši nio ly gos (LKL) čem pio na te „Žal gi ris“ ne sun kiai su do ro jo Vil­niaus „Sa ka lus“ (97:71) ir di de lė­

mis pa stan go mis – Prie nų „Rū du­pį“ (76:74).

„Bar ce lo na Re gal“ sa vo ša lies pir me ny bė se, žai du si be trau mas be si gy džiu sių ar karš čia vu sių Jua­no Car lo so Na var ro, Pe te’o Mic­kea lo ir Bo ni fa ce’o Ndon go, 90:53 su triuš ki no „UCAM Mur cia“ eki­pą ir ACB ly go je yra ant ra (15 per­ga lių ir 3 pra lai mė ji mai) po Mad­ri do „Rea l“ (taip pat 15 ir 3).

X.Pas cua lis ti ki si, kad J.C.Na­var ro ir P.Mic kea las žais su „Žal gi­riu“, o B.Ndon go ga li my bės rung­ty niau ti ke lia dau giau abe jo nių. Nežinia, ar „Žalgiriui“ galės padėti snaiperis Marko Popovičius.

„Bar ce lo na Re gal“ – ga lin ga ko­man da, trū ku mų tu ri vos vie ną ki tą. Mū sų ko zi riai – ko vin gu mas, no ras lai mė ti. Dar nie kas ne pra ras ta, nors mū sų pa dė tis H gru pė je su dė tin ga, bet rei kia kau tis“, – sa kė „Žal gi rio“ ka pi to nas P.Jan kū nas.

„Žal gi rio“ klu bas nu spren dė ne­pra tęs ti su tar ties su dvi de šimt me­čiu ame ri kie čiu puo lė ju Ree ve su Nel so nu. Kont rak tas su juo ga lio­jo iki šių me tų va sa rio 1­osios, nors bu vo nu ma ty ta ga li my bė jį pra tęs ti iki se zo no pa bai gos.

„Pa lau Blaug ra na“ me na ir žal gi rie čių per ga lęKau no „Žal gi rio“ krep ši nin kai pri pa žįs ta, kad ras ti ko man dos „Bar ce lo na Re gal“ žai di mo trū ku mų – su dė tin ga, bet ne be vil tiš ka už duo tis.

Vla di mi ras Ro ma no vas „Žal gi rio“ klu bo sa vi nin kas

Krepšininko R.Nel so no ban­do ma sis lai kas mū sų ko­man do je pa si bai gė. Ame­ri kie tis – ge ras žai dė jas, bet

jam rei kia dau giau lai ko pri pras ti prie Eu ro pos krep ši nio ir „Žal gi rio“. De ja, mes lai ko ne tu ri me – mums rei kia, kad jau da bar R.Nel so nas žais tų aukš tu ly­giu, to dėl nu spren dė me at si sa ky ti šio krep ši nin ko pa slau gų.

Komentaras

Liu di nin kas: �� D.Ša�len�ga�(kai�rė�je)�–�per�ga�lin�gų�„Žal�gi�rio“�rung�ty�nių�su�„Bar�ce�lo�na�Re�gal“�da�ly�vis.�� Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

203 cm ūgio le gio nie rius per vie­nas žais tas Eu ro ly gos rung ty nes taš­kų ne pel nė, bet at ko vo jo 2 ka muo­lius. Per tre jas Lie tu vos krep ši nio ly gos (LKL) čem pio na to dvi ko vas R.Nel so nas su rin ko 6 taš kus ir at ko­vo jo 6 ka muo lius, o per dve jas VTB Vie nin go sios krep ši nio ly gos rung­ty nes – 9 taš kus ir 12 ka muo lių.

R.Nel so nas į „Žal gi rį“ at vy ko praė ju sių me tų gruo džio pa bai go je. „Ski riuo si su Kau no eki pa be jo kios nuo skau dos. At vy kau į jau su si­for ma vu sią ko man dą, ku rios pa­grin di nis dvy lik tu kas iš tie sų la bai stip rus. Pa si sė miau pa tir ties, ku ri man tik rai pra vers atei ty je“, – va­kar sa kė ame ri kie tis.

Burtų rezultatai –diena.lt

11

sportastrečiadienis, vasario 1, 2012

Man tas Stan ke vi čiusm.stankevicius@diena.lt

Sprin tą – į ša lį„Kaip įpras ta žie mą – sto vyk lau ja­me Por tu ga li jo je. Vie no je sto vyk­lo je šį se zo ną jau ten bu vo me. Kaip ver ti nu pa si ruo ši mą? Jis vi sa da vie no das – nei ge riau, nei blo giau. Kol kas ne ga li me sau leis ti for suo­ti spor ti nės for mos. Pag rin di nis star tas, ku ria me ko vo si me dėl ke­lia la pio į olim pi nes žai dy nes, bus ge gu žės mė ne sį. Lai ko dar yra“, – kal bė jo R.La buc kas.

Per nai pa sau lio ir Eu ro pos čem­pio nais neo lim pi nė je 200 m dis­tan ci jo je ta pę Lie tu vos irk luo to jai ren gia si ko vai 1000 m lenk ty­nėms.

„Pe ki ne irk la vo me 500 m, ta čiau pa nai ki no ir šią rung tį. Skir tu mas la bai di de lis – 200 m irk luo ja me maž daug 35 sek., ki lo met rą – il­giau nei 3 min., – aiš ki no R.La­buc kas. – Da bar per tre ni ruo tes irk luo ja me il ges nes at kar pas, ma­žiau ak cen tuo ja me sprin tą.“

Svar biau sia – ne žai dy nės„Por tu ga li jo je tre ni ruo tis tik rai ne­blo gos są ly gos – ga li ma vie nu me­tu ir val gy ti, ir irk luo ti, – juo ka vo R.La buc kas. – Kiek vė liau ke liau­si me į Veng ri ją ar ba Kroa ti ją.“

Pap ra šy tas rea liai įver tin ti sa vo ga li my bes pa tek ti į olim pi nes žai­dy nes, at le tas at si du so.

„Spor tas juk toks da ly kas – bus ke lia la pis ar ba ne. Nie ko dau giau ne ga li me pri bur ti. Jei gu ne pak liū­si me į olim pi nes žai dy nes, dirb si­me to liau. Juk tuo gy ve ni mas ne si­baigs, – kal bė jo ka no ji nin kas. – O kas gi ta olim pia da? Man kur kas svar bes nis – pa sau lio čem pio na­tas. Vals ty bės po žiū riu, svar bes nė olim pia da, ta čiau tu ri me su vok­ti, kad jo je kur kas ma žes nė kon­ku ren ci ja nei pa sau lio čem pio na te. Neak cen tuo ju olim pi nių žai dy nių – vie ną kar tą jau da ly va vo me. Už­teks. Gal į olim pi nes vi si taip rim­

Pir­mo­sio­se­2012­m.­dvi­ra­ti­nin­kų­pro­fe­sio­na­lų­148­km­lenk­ty­nė­se­Eu­ro­po­je­–­„Grand­Prix­Cyc­lis­te­la­Mar­seil­lai­se“­–­36­ąją­vie­tą­užė­mė­„An­Post­Sean­Kel­ly“­ko­man­dos­na­rys­Ge­di­mi­nas­Bag­do­nas­(nuo­tr.).­Jis­2­min.­23­sek.­pra­lai­mė­jo­nu­ga­lė­to­jui­pran­cū­zui­Sa­mue­liui­Du­mou­li­nui.

Lenk­ty­nia­vo­Pran­cū­zi­jo­je

Mins­ke­įvy­ko­tarp­tau­ti­nis­grai­kų­ro­mė­nų­im­ty­nių­tur­ny­ras,­ku­ria­me­da­ly­va­vo­jau­nių­ir­jau­ni­mo­am­žiaus­gru­pės­at­le­tai.­Jau­ni­mo­gru­pė­je­Lie­tu­vos­olim­pi­nio­spor­to­cent­ro­auk­lė­ti­nis­Ra­mū­nas­Da­gys­(svo­rio­ka­te­go­ri­ja­iki­62­kg)­tarp­11­at­le­tų­iš­ko­vo­jo­si­dab­ro­me­da­lį.

Nau­ja­me­Tarp­tau­ti­nės­reg­bio­fe­de­ra­ci­jos­(IRB)­pa­sau­lio­vy­rų­reg­bio­eki­pų­rei­tin­ge­Lie­tu­vos­rink­ti­nė­su­50,01­įskai­ti­nio­taš­ko­te­bė­ra­40­oji.­IRB­rei­tin­go­ly­de­rė­–­pa­sau­lio­čem­pio­nė­Nau­jo­ji­Ze­lan­di­ja­(91,43),­len­kian­ti­Aust­ra­li­jos­(87,99)­ir­Pran­cū­zi­jos­(84,70)­reg­bi­nin­kus.

Pra­Lai­mė­jo­­tik­fi­na­Le

reg­bi­nin­kai­–­40-oje­vie­to­je

Lie tu vos mo te rų ran ki nio ly gos (LMRL) čem pio na te per ga les iš ko­vo jo fa vo ri čių tri ju lė – Kau no „AC­ME-Žal gi ris“, Kau no ra jo no „HC Gar lia va­SM“ ir „East con AG-Vil­niaus ko le gi jos“ ko man dos.

Sen sa ci ja bren do Pa ne vė žy je, kur vie tos KKSC ran ki nin kės žai dė su ša lies čem pio ne – sos ti nės „East­con AG­Vil niaus ko le gi jos“ eki pa. Ant ro je rung ty nių da ly je pa ne vė­žie tės bu vo iš si ver žu sios į prie kį – 25:24, bet ne tru kus pra lei do į sa vo var tus še šis iš ei lės įvar čius ir pa lū­žo. Vil nie tės lai mė jo ma čą 31:26.

„Tos ke lios ne sėk min gos mi nu­tės mums bu vo pra žū tin gos, mū­sų žai dė jos ne su ge bė jo iš nau jo su­si telk ti ko vai“, – pri pa ži no KKSC tre ne ris Si gi tas Damb raus kas.

Per mai nin gas bu vo ir su si ti ki­mas Kau ne, kur čem pio na to ly de­rės „AC ME­Žal gi rio“ ran ki nin kės var žė si su praė ju sio se zo no bron­zos me da lių lai mė to ja Vil niaus „Švie sa­Eg le“. Pir mą jį kė li nį daž­niau siai pir ma vo vil nie tės, bet ant­ra ja me ini cia ty vą tvir tai pe rė mė kau nie tės ir iš ko vo jo 14­ąją per­ga lę.

LMRL čem pio na to snai pe rių są­ra šo vir šū nė je – gar lia vie tė Dia na Šat kaus kai tė, var žo vių var ti nin kes nu gink la vu si jau 140 kar tų. Pa ne­vė žie tės Gin ta rės But ke vi čiū tės są skai to je – 137 įvar čiai, o kau nie­tė Lau ra Ma siu le vi čiū tė iš „Šir šių­Ga jos“ ko man dos yra pel niu si 119 įvar čių.

Dau giau nei po šim tą įvar čių taip pat yra įme tu sios Si mo na Kaz laus­

kai tė (KKSC, 117), Mo ni ka Per li­bai tė („East con AG­Vil niaus ko­le gi ja“, 115), Dai va Bū tė nai tė („HC Gar lia va­SM“, 114), Dai va Alek­sand ra vi čiū tė („Švie sa­Eg lė“, 111) ir Ind rė Moc ke vi čiū tė („HC Gar lia­va­SM“, 101).

VD inf.

Fa vo ri tės iš ko vo jo per ga les

Komanda Rungtynės Pergalės Lygiosios Pralaimėjimai Įvarčių santykis Taškai

1. „AC ME-Žal gi ris“ 16 14 1 1 586:462 292. „Gar lia va-SM“ 17 14 0 3 570:448 283. „East con AG-VK“ 17 11 2 4 571:507 244. „Švie sa-Eg lė“ 18 8 1 9 543:505 175. KKSC 17 7 0 10 473:537 146. „Šir šės-Ga ja“ 16 2 0 14 458:565 47. „Ba ka lė ja-Tau ras“ 17 1 0 16 486:663 2

Tur ny ro len te lė

kartų varžovių vartininkes yra

nuginklavusi rezultatyviausia LMRL

čempionato žaidėja.

140

R.La buc kas: „Kas ta olim pia da?“At ran kai į olim pi nes žai dy nes tre ni ruo čių sto vyk lo se už sie ny­je be si ruo šian tys Eu ro pos čem pio nai ka no ji nin kai Rai mun das La buc kas ir To mas Ga dei kis pra ti na si prie nau jos dis tan ci­jos. Pa sak R.La buc ko, pa sau lis ne sug rius, jei į žai dy nes jų due­tas ne pa teks.

Tro fė jai: ­� R.La­buc­kas­(prie­ky­je)­ir­T.Ga­dei­kis­yra­iš­ko­vo­ję­tris­pa­sau­lio­ir­pen­kis­Eu­ro­pos­čem­pio­na­tų­auk­so­me­da­lius.­ „Reu­ters“­nuo­tr.

Sta tis ti ka

Kau no „AC ME-Žal gi ris“–Vilniaus „Švie sa­Eg lė“ 39:30 (18:18). D.Il čiu­kai tė ir L.Ab ra mauskai tė po 9 įvar­čius / R.Mi ka lo ny tė 8.

KKSC–„HC Gar lia va­SM“ 26:37 (17:18). S.Kaz laus kai tė 6/D.Šat kaus­kai tė 13.

Kau no ra jo no „HC Gar lia va­SM“–Vilniaus „Ba ka lė ja­Tau ras“ 41:26

(23:8). D.Šat kaus kai tė 9 / I.Ver bo­vik 7.

Pa ne vė žio KKSC–Vilniaus „East­con AG-Vil niaus ko le gi ja“ 26:31 (15:17). M.Alek na vi čiū tė 9 / E.Ver bo­vik 7.

„Ba ka lė ja­Tau ras“–Kauno RC „Šir­šės­Ga ja“ 36:29 (18:13). I.Ver bo vik 12/J.Ta mo šiū nai tė 6.

tai žiū ri, kad jos vyks ta tik kar tą per ket ve rius me tus ir pre mi jos už olim pi nius me da lius ge ro kai so li­des nės?“

Pa bėg ti – per se niKet vir tą kar tą iš ei lės į ge riau sių Lie tu vos spor ti nin kų de šim tu ką su T.Ga dei kiu pa te ku sį R.La buc ką ste bi na rin ki mų kri te ri jai.

„Ne la bai su pran tu, kaip vyks ta šie rin ki mai. Už ką aš bal suo čiau? Ži no ma, kad už mus“, – juo kė si irk luo to jas.

Ka no ji nin kas tei gė, kad iš vals ty­bės vi siems no ri si dau giau dė me­sio, bet valstybė duoda tiek, kiek gali.

„Gy ve na me ša ly je, kur su dė­lio ti ki to kie prio ri te tai, ta čiau su tuo su si tai kė me – kaž ką duo da, ir tuo džiau gia mės. Do na ta Rim šai tė pa bė go į Ru si ją. Mes to kiems da­ly kams jau per se ni, – šmaikš ta vo R.La buc kas. – Mū sų kar je ra ar tė ja prie fi ni šo. Juk ne spor tuo si me vi są gy ve ni mą – irk luo to jai tem pia iki tris de šim ties. Už ten ka. Man jau li­ko gal ma žiau nei tre ji me tai.“

Į klau si mą, ką veiks bai gęs pro fe­sio na lo kar je rą, ka no ji nin kas at sa­ky ti ne sku bė jo. „Pa žiū rė si me. Ma­nau, kad vi sas dė me sys bus skirtas šei mai. Ką nors su gal vo si me“, – at si du so R.La buc kas.

Gy ve na me ša ly je, kur su dė lio ti ki to kie prio­ri te tai, ta čiau su tuo su si tai kė me – kaž ką duo da, ir tuo džiau­gia mės. D.Rim šai tė pa bė go į Ru si ją. Mes to kiems da ly kams jau per se ni.

Rai mun das La buc kas:

trečiADieNiS, vASArio 1, 2012

Pa vo jin gas kro vi nysRu si jos kro vi ni nis lai vas, ga be nan­tis pa grin di nio ša lies gink lų eks­por tuo to jo kon tei ne rius, sau sio 10 d. dėl su pras tė ju sių oro są ly gų Vi­dur že mio jū ro je ne pla nuo tai su­sto jo Kip ro Li ma so lio uos te. Į de nį pa ki lę pa rei gū nai nu sta tė, kad lai­vas ga be na pa vo jin gą kro vi nį.

Ge rai in for muo tas šal ti nis Di­džio sios Bri ta ni jos na cio na li niam trans liuo to jui pa tvir ti no, kad kro­vi nys, ku rį su da rė to nos gink luo­tės, bu vo skir tas Si ri jos sau gu mo pa jė goms. Jos kal ti na mos žiau ru­mais prieš sa vo pi lie čius, tūks tan­čių žmo nių nu žu dy mu ir kan ki ni­mais.

Ke lias va lan das pa sto vė jęs lai vas iš plau kė to liau ir dar po ke le to die­nų pa sie kė Si ri jos Tar tu so uos tą.

Tai bu vo vie na iš pa sta rų jų Ru­si jos gink lų ir amu ni ci jos siun­tų Bas ha ro al As sa do vy riau sy bei, ku ri yra iš ti ki ma Mask vos są jun gi­nin kė ir jau il gus de šimt me čius pa­lai ko ge rus san ty kius.

Eks per tų skai čia vi mais, maž­daug 10 pro c. Ru si jos eks por tuo­ja mų gink lų ke liau ja į Si ri ją, o da­bar ga lio jan čių su tar čių ver tė sie kia 1,5 mlrd. do le rių. Be amu ni ci jos, Mask va Da mas kui pa sta ruo ju me­tu par da vė mo ky mams skir tą ka­ro lėk tu vą, oro gy ny bos sis te mų ir prieš tan ki nių gink lų.

Si ri jos vy riau sy bė ne lie ka sko­lin ga ir mai nais lei džia Ru si jos ka ro lai vy nui nau do tis Tar tu so uos tu. Tai yra pa sku ti nė Ru si jos ka ri nė ba zė už bu vu sios So vie tų Są jun gos ri bų.

Mask va ne no ri ant ros Li bi josRu si jos vy riau sy bė tvir ti na, kad pre kiau da ma gink lais su Si ri ja ne­pa žei džia jo kio em bar go, nes prie jo ne si jun gė, ir tie siog vyk do ga­lio jan čias su tar tis. Ta čiau Va ka rai ir kai ku rios ara bų ša lys vis gar siau reiš kia ne pa si ten ki ni mą.

„Aki vaiz du, kad gink lų tie ki mas to kio mis ne sta bi lio mis ir smur ti­nė mis są ly go mis yra neat sa kin gas ir tik dar la biau pa kurs tys krau­jo lie ji mą“, – per pa sta rą jį Jung­ti nių Tau tų (JT) Sau gu mo Ta ry bos po sė dį kal bė jo Di džio sios Bri ta ni­jos am ba sa do rius Mar kas Lyal las Gran tas.

Ru si jos pa ra ma Si ri jos va do vui B.al As sa dui ke lia daug dis ku si jų JT Sau gu mo Ta ry bo je, ku ri svars­

to ke lių na rių praė ju sią sa vai tę pa­teik tą re zo liu ci ją. Do ku men tas smer kia smur tą Si ri jo je ir reiš kia pa ra mą Ara bų ly gos tai kos pla nui bei ra gi ni mams B.al As sa dui at si­sta ty din ti. Ta čiau re zo liu ci jai ne­pri ta ria Ki ni ja ir Ru si ja, tu rin čios ve to tei sę Sau gu mo Ta ry bo je.

Ru si ja prie kaiš tau ja Va ka rų vals­ty bėms, kad jos ne tei sin gai in terp­re ta vo Sau gu mo Ta ry bos re zo liu­ci ją Li bi jos at žvil giu ir pa dė jo šios ša lies su ki lė liams nu vers ti Muam­ma ro al Gad da fi re ži mą. Mask va tei gia ne no rin ti, kad toks pat sce­na ri jus pa si kar to tų Si ri jo je, ir ra gi­na konf ik tuo jan čias ša lis sės ti prie de ry bų sta lo, o pa ti siū lo si bū ti tar­pi nin kė.

„Ne sa me la bai su si ža vė ję B.al As sa du, ku ris nuo lat da li ja pa ža­dus ir jų ne si lai ko. Bet esa me įsi ti­ki nę, kad B.al As sa das ir Si ri jos vi­suo me nė ga li kal bė tis, ir po li ti nio dia lo go po ten cia las dar nei šeik­vo tas“, – tei gė Ru si jos Vals ty bės Dū mos už sie nio rei ka lų ko mi te­to pir mi nin ko pa va duo to jas Kons­tan ti nas Ko sa čio vas.

Pir ma die nį Ru si ja pa kvie tė Si ri­jos vy riau sy bę ir opo zi ci ją su reng­ti de ry bas Mask vo je. Vy riau sy bė priė mė šį pa siū ly mą, bet opo zi­ci jos at sto vai pa reiš kė, kad su tiks de rė tis tik tuo met, kai B.al As sa­das pa si trauks, ir re ži mas nu trauks smur tą.

„Jei gu opo zi ci ja at si sa ko sės ti prie de ry bų sta lo su re ži mu, tai ko­kia yra al ter na ty va – bom bar duo ti? Ši tai mes jau ma tė me, – sa kė Ru si­jos už sie nio rei ka lų mi nist ras Ser­ge jus Lav ro vas. – Tam Sau gu mo Ta ry ba nie ka da ne pri tars. Aš jums tai ga ran tuo ju.“

Ru si ja mi na ant to pa ties grėb lioPa dė tis Si ri jo je to liau kais ta, bet Va ka rų pa stan gas im tis griež tų prie mo nių blo­kuo ja Ru si ja. Eks per tai įspė ja, kad Mask­va vėl da ro tą pa čią klai dą, bet tu ri paaiš ki­ni mų, ko dėl.

Hu mo ras: �� Si�ri�jos�maiš�ti�nin�kai�šai�po�si,�kad�V.Pu�ti�nas,�nau�do�da�ma�sis�ve�to�tei�se�JT�Sau�gu�mo�Ta�ry�bo�je,�ban­do�rea�ni�muo�ti�B.al�As�sa�do�re�ži�mą.� � „Reu�ters“�nuo�tr.

Ru si ja vie ną po ki to pra ran da są jun gi nin­kus. Be Bal ta ru si jos, Ka zachs ta no ir Ve ne­sue los, be veik ne be­li ko vals ty bių, ku rias bū tų ga li ma va din ti mū sų drau gais.

Alek se jus Vo rob jo vas:

Juo da sis pir ma die nis

Si ri jo je pir ma die nio smur to pro trū kis pa rei ka la vo be veik šim to žmo nių, tarp jų – 55 ci vi lių gy ven to jų, gy vy bės, dau­giau sia ne ra mia me Chim so re gio ne. To kius duo me nis va kar pa tei kė išei vi­jo je vei kian ti or ga ni za ci ja „Sy rian Ob­ser va to ry for Hu man Rights“.

Anot jos, pir ma die nis pa gal au kų skai­čių bu vo vie na juo džiau sių die nų nuo pat su ki li mo prieš pre zi den to B.al As­sa do re ži mą pra džios ko vą.

Tarp 96 pir ma die nį žu vu sių žmo nių yra 25 ka rei viai: 10 de zer ty rų ir 6 sau­gu mo pa jė gų na riai, kaip nu ro do mi nė­ta Di džio jo je Bri ta ni jo je įsi kū ru si or ga­ni za ci ja.

BNS inf.

Pra lai mė ji mų se ri jaVa ka rų ana li ti kai Ru si jos po zi ci­ją aiš ki na geo po li ti niu pra gma tiz­mu: Si ri ja yra se na Mask vos są jun­gi nin kė Ar ti muo siuo se Ry tuo se, o kur dar pre ky ba gink lais ir ka ri nė ba zė Tar tu se. Bet bū tent pra gma­ti niu at žvil giu Ru si jos veiks mai ke­lia daug klau si mų.

Per pa sta ruo sius 15 me tų kar to­jo si tas pa ts sce na ri jus. Mask va iš pra džių rė mė Ju gos la vi jos pre zi­den tą Slo bo da ną Mi lo še vi čių, pa­skui Ira ko va do vą Sad da mą Hus­sei ną, vė liau Li bi jos ly de rį M.al Gad da fi, nors nei tu rė jo iš tek lių su teik ti jiems rea lią pa gal bą, nei bu vo pa si ry žu si rim tai pyk tis su JAV ir Eu ro pa. Ga liau siai Va ka rai pa siek da vo, ko no rė da vo, o Mask­va de monst ruo da vo be jė giš ku mą ir

pa tir da vo geo po li ti nių bei eko no­mi nių nuo sto lių.

„Ru si ja vie ną po ki to pra ran­da są jun gi nin kus. Be Bal ta ru si jos, Ka zachs ta no ir Ve ne sue los, be veik ne be li ko vals ty bių, ku rias bū tų ga li ma va din ti mū sų drau gais“, – BBC sa kė Ru si jos po li to lo gas Alek­se jus Vo rob jo vas.

Sim pa ti jos ir rin ki maiKo dėl Krem lius jau ket vir tą kar­tą mi na ant to pa ties grėb lio? Kai ku rie eks per tai ma no, kad į pre zi­den to po stą grįž ti ke ti nan tis prem­je ras Vla di mi ras Pu ti nas sim pa ti­zuo ja „stip riems ly de riams“, ko kiu ir pa ts sa ve lai ko.

„Nors V.Pu ti nas mėgs ta eu ro pie­tiš ką gy ve ni mo bū dą, jis ma to daug pa ra le lių tarp sa vęs ir B.al As sa do.

As me ni nė sim pa ti ja, užuo jau ta B.al As sa do li ki mui ver čia jį elg tis taip, kaip jis el gia si, net jei gu to kiai po­zi ci jai nė ra jo kio pra gma ti nio pa­grin do“, – ti ki no Ru si jos na cio na li­nės stra te gi jos ins ti tu to pre zi den tas Sta nis la vas Bel kovs kis. Ki ti eks per tai at krei pia dė me sį į ar tė jan čius Ru si­jos pre zi den to rin ki mus. Esą rin ki mų iš va ka rės – ne pa ts ge riau sias lai kas nuo lai džiau ti Va ka rams. Anot A.Vo­rob jo vo, Krem liaus už sie nio po li ti ka da bar skir ta vi daus au di to ri jai.

„Tai nė ra ko va už Si ri ją ar ba Ira­ną, tai ko va su Va ka rais. Aiš ku, ko­va tik žo di nė. Bet vi suo me nei pa­tin ka pa pras tas ir aiš kus sig na las: štai, ko kie mes, nie ko ne bi jo me, nie kam ne nu si lenk si me“, – aiš ki­no po li to lo gas.

BBC inf.

Vi�sos�ES�ša�lys,�iš�sky�rus�Di�džią�ją�Bri�ta­ni�ją�ir�Če�ki�ją,�su�ti�ko�pa�si�ra�šy�ti�fis�ka�li­nį�pa�ktą,�ku�ris�įpa�rei�go�ja�vy�riau�sy�bes�su­ba�lan�suo�ti�biu�dže�tus�ir�nu�ma�to�san�kci­jas�vals�ty�bėms,�pa�žei�džian�čioms�tai�syk­les�dėl�biu�dže�to�de�fi�ci�to.�Di�džio�ji�Bri�ta­ni�ja�prie�šios�su�tar�ties�at�si�sa�kė�pri�si�dė­ti�dar�per�nai�gruo�dį,�o�Če�ki�ja�pa�reiš�kė,�kad�jai�pir�miau�sia�rei�kia�už�si�tik�rin�ti�pri�ta­ri�mą�na�mie.

JAV�pre�zi�den�tas�Ba�rac�kas�Oba�ma�(de­ši�nė�je)�ir�Gru�zi�jos�pre�zi�den�tas�Mi�chai�las�Saa�kaš�vi�lis�pir�ma�die�nį�per�su�si�ti�ki�mą�Bal­tuo�siuo�se�rū�muo�se�ap�ta�rė�ga�li�my�bes�su­da�ry�ti�dvi�ša�lį�lais�vo�sios�pre�ky�bos�su�si�ta­ri�mą,�bet�pri�pa�ži�no,�kad�atei�ty�je�dar�lau­kia�di�de�lis�dar�bas.�B.Oba�ma�taip�pat�gy­rė�Va�šing�to�no�ir�Tbi�li�sio�bend�ra�dar�bia�vi­mą�sau�gu�mo�sri�ty�je.�Gru�zi�ja�yra�nu�siun�tu­si�šim�tus�sa�vo�ka�rių�į�Af�ga�nis�ta�ną.

Nau­jam­pa­ktui­pri­ta­rė­Ne­vi­si

jav­ir­Gru­zi­ja­stip­riNs­ry­šius30

žmo nių per tris die nas mi rė nuo šal čių Uk rai no je.

12

pasaulis

13

skelbimaitrečiadienis, vasario 1, 2012

Siūlo darbą Ieškome darbuotojų dirbti užsienyje pramo-nėje: izoliuotojais, pastolininkais. Reikalavi-mas – gera anglų kalba. Privalumas – dar-bo patirtis. CV siųsti info@hertel.lt. Tel. 8 687 73 397.

900163

UAB „Starjobs“ terminuotam darbui Vilniu-je ieško valytojų. Darbo pobūdis – valyti pa-talpas. Registruotis darbo dienomis 9-16 val. tel. 8 682 26 674, 8 663 60 578.

901751

PaSlaugoSTechnikos remontoSKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenau-dojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę tech-niką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.

907380

TransportoNuolat vežame KROVINIUS nuo 300 iki 24 000 kg maršrutu Vilnius-Kaunas. Tel. 8 699 28 377. www.littransrent.lt.

877231

ParduodaKitas prekes

Parduodame rūbų parduotuvės prekybos įrangą. Norintieji apžiūrėti įrangą kviečia-mi atvykti į Vokiečių g. 15, Vilniuje. Tel. 8 687 84 332, 8 652 41 534, e. paštas toki-ta@takas.lt.

907806

ĮvairūSKita

Antstolis Darius Stakeliūnas skelbia 0,693 ha ploto žemės sklypo ir gyvenamojo namo, bendras plotas 170,74 kv. m, esan-čių Viršupio g. 53 Vilniaus m., nuosavybės teise priklausančių Sauliui Budriūnui, pir-mąsias varžytines. Varžytinės vyks 2012 03 07 14 val. Konstitucijos pr. 15/5-74 C korpu-sas Vilniuje. Pradinė parduodamo turto kai-na 413 360 Lt. Varžytinių dalyvio įmoką – 41 336 Lt – įnešti į Dariaus Stakeliūno sąskai-tą Nr. LT3957044060000469129, AB SEB bankas. Parduodamas turtas yra areštuo-tas ir įkeistas. Norintieji apžiūrėti turtą turi kreiptis į antstolį. Suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki var-žytinių turi pateikti antstoliui savo teises pa-tvirtinančius dokumentus. Informacija tel. (8 5) 274 2742.

907289

Informuojame, kad yra rengiamas žemės sklypo, kad. Nr. 4162/0300:0644, esan-čio Skaidiškių kaime, Nemėžio seniūnijoje, Vilniaus rajone, formavimo ir pertvarkymo projektas. Gretimo žemės sklypo, kad. Nr. 4162/0300:0082, savininkę Iriną Bidžano-vą susipažinti su formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniais prašom atvykti į in-dividualią S.Bumblausko įmonę „Matinin-kas“, Rinktinės g. 55-18, LT-09207 Vilnius, tel. (8 5) 247 0382, e. paštas matininkas@konsolidacija.lt.

906965

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos depar-tamento teisės medžioti suteikimo ir pa-naikinimo komisija (toliau – Komisija) 2012 m. vasario 21, 22, 23, 24, 28 d. organizuo-ja asmenų, norinčių tapti medžiotojais, eg-zaminus ir medžiotojų organizacijoms ne-priklausančių medžiotojų saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimą (toliau – Patikrinimas). Medžioklės egzamino teorijos egzaminas vyks Vilniuje, Stiklių g. 6/8. Medžioklės eg-zamino šaudymo egzaminas vyks Vilniaus rajone, Sužonių seniūnijoje, Daukšių kai-me esančioje šaudykloje. Egzaminų pradžia 9 val. Asmenys, pageidaujantys įgyti teisę medžioti, Komisijai iki 2012 m. vasario 14 d. pateikia šiuos dokumentus ir jų kopijas (do-kumentų originalai, įsitikinus kopijų tikru-mu, grąžinami juos pateikusiam asmeniui): 1. Asmens dokumentą su fotonuotrauka, kuriame būtų nurodyta gimimo data arba asmens kodas; 2. Pažymėjimą apie baigtus medžiotojų kursus ir atliktą stažuotę arba aukštojo ar aukštesniojo mokslo diplomą, liudijantį įgytą aukštąjį ar aukštesnįjį bio-medicinos mokslų studijų srities išsilavini-mą, ir šio diplomo priedą apie studijų metu išklausytą specialų medžioklės kursą ir išlai-kytą atitinkamą egzaminą; 3. Prašymą Ko-misijai leisti laikyti medžioklės egzaminą; 4. Pažymą iš sveikatos priežiūros įstaigos, forma 049/a; 5. Pažymą apie nuolatinę (deklaruotą) gyvenamąją vietą; 6. Pažymą, ar asmuo nėra teistas už tyčinius nusikal-timus; 7. Pažymas apie tai, ar asmuo nėra padaręs administracinių teisės pažeidimų, susijusių su medžioklę ar žūklę reglamen-tuojančių teisės aktų reikalavimų nesilaiky-mu, neteisėtu ginklo panaudojimu, kėsini-musi į nuosavybę ar viešąją tvarką; 8. Dvi amžių atitinkančias fotonuotraukas, skirtas

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659skelbimai@vilniausdiena.lt

KarščiauSi Kelionių PaSiūlymai

Kelionių organizatorius A.Vienuolio g. 6, LT–01104 VilniusTel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt www.krantas.lt

Paskutinės minutės pasiūlymas

7 NAKVYNIŲ KRUIZAI Jungtiniai Arabų Emyratai–Omanas. Išvykimas iš Dubajaus 2012 02 03. Kaina nuo 1474 Lt, 1992 Lt

Egiptas–Izraelis–Jordanija. Išvykimas iš Šarm El Šeicho 2012 03 05. Kaina nuo 1474 Lt

Italija–Prancūzija–Ispanija–Malta Išvykimas iš Savono 2012 05 28Kaina nuo 1820 Lt, 3132 Lt

dokumentams įforminti. Asmenys, kuriems bus atliekamas medžiotojų saugaus elge-sio medžioklėje žinių ir praktinių medžioji-mo įgūdžių patikrinimas, pateikia Komisijai tik prašymą. Dokumentai priimami Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijoje, Al-girdo g. 31–418, Vilniuje, iki 2012 02 14 pir-madieniais, trečiadieniais ir penktadieniais nuo 8 iki 12 val. Išsamesnė informacija tei-kiama Algirdo g. 31–418, Vilniuje, tel. (8 5) 210 2567, 8 686 49 176.

907186

UAB „Statybos strategija“ informuoja, kad pradedamas rengti apie 5,3 ha teritorijos, pagal Vilniaus verbų etnokultūrinio krašto-vaizdžio draustinio specialųjį planą paten-kančios į kompleksinio planavimo zoną Nr. 21, detalusis planas (teritorijų planavimo do-kumento rengimo pagrindai – Vilniaus mies-to savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. rugsėjo 20 d. įsakymas Nr. 30–1340; Arūno Petrulėno, Virginijaus Grigaičio, Euge-nijos Stankevičienės 2011 07 13 prašymas

(A614–188)). PLANAVIMO ORGANIZATORIUS: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vil-nius, www.vilnius.lt. Kontaktinis asmuo: Vil-niaus miesto savivaldybės Miesto plėtros de-partamento Teritorijų planavimo skyriaus Vakarinės teritorijos poskyrio vyriausioji specialistė Lina Adžgauskienė. Tel. (8 5) 211 2752, e. paštas lina.adzgauskiene@vilnius.lt. PLANO RENGĖJAS: UAB „Statybos strategi-ja”, Smolensko g. 10, LT-03201 Vilnius, tel. (8 5) 278 8433, faks. (8 5) 278 8789, info@s-strategija.lt, www.s-strategija.lt. Projekto va-dovė: Vita Salapėtienė. PLANUOJAMA TERI-TORIJA: apie 5,3 ha teritorija pagal Vilniaus verbų etnokultūrinio kraštovaizdžio drausti-nio specialųjį planą patenkanti į kompleksi-nio planavimo zoną Nr. 21, Pilaitės seniūni-joje, Vilniuje. PLANAVIMO TIKSLAS: pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį pagal bendrojo plano ir Vilniaus verbų etnokultūri-nio kraštovaizdžio draustinio specialiojo pla-no sprendinius, padalyti sklypus, nustaty-ti teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą.

Planuojamos gyvenamosios teritorijos vien-bučių gyvenamųjų namų statybai. PLANAVI-MO DARBŲ PROGRAMA. Numatomi rengi-mo etapai: parengiamasis etapas, rengimo, sprendinių pasekmių vertinimo ir baigiama-sis. Darbų atlikimo terminai: planavimo pra-džia – 2011 m. gruodis, pabaiga – 2013 m. kovas. Plano sudėtis: tekstinė ir grafinė da-

lis. Detalusis planas rengiamas, svarstomas, derinamas ir tvirtinamas bendra tvarka. PA-SIŪLYMŲ TEIKIMAS: Pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento projekto visuomenė gali teikti planavimo organizatoriui ir/arba plano rengėjui raštu per visą teritorijų plana-vimo dokumento rengimo laikotarpį iki viešo susirinkimo ir jo metu.

907015

trečiADieNiS, vASArio 1, 201214

menas ir pramogos

J.Iva naus kaItės pJesės skaI ty maIPjesė „Bom ba ar ba Ariel“ – vie nas pa sku ti nių ra šy to jos Jur gos Iva naus kaitės kūri nių – pub li­kuo ta jau po mir ties. Tai su kre čian ti is to ri ja apie tikė jimą. Skai ty mus ren gia re ži sierė Ri ta Ur bo­na vi čiūtė.

„nak tInės pu faI kos“ kon cer tas„Nak tinė pu fai ka“ gimė 2006 m. Plungė je. Ap dai­na vu si sa vo mies to ke ba binę ir su kūru si že mai­tišką dainą „Nes kom bynk“, grupė aki mirks niu iš­garsė jo ir ta po itin geid žia ma stu dentų fies to se bei did žiųjų miestų ba ruo se.

spek tak lIs „ka ro dIe vas“Dai niaus Kaz laus ko re ži suo tas spek tak lis „Ka­ro die vas“ vaiz duo ja dviejų kai my nystė je gy ve­nan čių šeimų san ty kius. Su si tikę ir ką tik su si­pa žinę kai my nai sie kia iš siaiš kin ti tarp jų vaikų ki lusį in ci dentą.

meIlės dIe na su „BIp lan“Ypa tingą va sa rio 14­osios va karą, kai no ri si bū­ti kar tu, pa dės ro man tiš kie ji ir švel niai pa šėlę „Bip lan“ vai ki nai. Jų se nos ir nau jos dai nos pri­vers dar tvir čiau su spaus ti del ne ša lia esan čio ranką.

kny ga apIe skulp to rIųVil niu je vyks kny gos „Sta nis lo vas Kuz ma“ pri sta ty mo va ka ras. Tai pir ma sis lei di nys, skir tas Na cio na linės pre mi jos lau rea to skulp to­riaus S.Kuz mos kūry bai. Dau giau kaip trijų de šimt me čių kūry bos ret ros pek ty va su gulė į lei dinį, ku ria me pri sta ty ta 80 sa vi to brai žo me ni nin ko darbų.

KUR? Tai ko mo sios dailės mu zie ju je, Ar se na lo g. 3A.KA DA? Šian dien 17 val. KIEK? Ne mo ka mai.

su teIks pa sku tInį šansąVa sa rio vi du ry je sos tinė je ant sce nos vėl lips Keis tuo lių teat ro in­ty mi(ų) vyrų trupė „Ere lis“. „Vi suo menė ri ta si į pra garą. Nie kas ne­bes kai to knygų, ne si gi li na į vei ka lus. Mes ban do me tai su grąžin ti, jau na jai kar tai duo ti pa sku tinį šansą“, – trupės su grįži mo prie žas­tis at skleid žia ak to rius Ro ber tas Alek sai tis.

KUR? Keis tuo lių teat re, Laisvės pr. 60.KA DA? Va sa rio 15 d. 19 val. KIEK? 43–63 li tai.

JIems ne reI kIa natų„Liūd ni sli bi nai“ – tai trys dai nuo jan tys ir mu zi kuo jan tys ak to riai, ku rie vaiz dinės ir teat rinės raiš kos prie monė mis ban do pa teik ti at sa kymą į klau simą, kaip nu liū din ti lie tuvį. „Liūd ni sli bi nai“ nėra ei linė Lie tu vo je rau dan čių jau nuo lių grupė – tai mu zi kinė „grupė“, ku rios na riai dar ne pažįs ta natų.

KUR? Klu be „Tams ta“, Su ba čiaus g. 11A.KA DA? Va sa rio 8 d. 20 val. KIEK? 25 li tai.

KUR? Šv. Kot ry nos baž ny čio je, Vil niaus g. 30.KA DA? Šian dien 19 val. KIEK? 23–43 li tai.

KUR? Ba re „Alaus na mai“, A.Goš tau to g. 8.KA DA? Va sa rio 4 d. 20 val. KIEK? 5 li tai.

KUR? „Sie mens“ are nos „Mi ni“ salė je, Ozo g. 14.KA DA? Va sa rio 16 d. 19 val. KIEK? 43–53 li tai.

KUR? „Pra mogų ban ke“, Pamėn kal nio g. 7.KA DA? Va sa rio 14 d. 21 val. KIEK? 23–53 li tai.

„vIlnIaus dIena“ rekomenduoJa

tv programa

LTV 19.45 val. LNK 20.00 val. TV3 22.05 val. BTV 19.00 val. SpoRT1 21.00 val.

LTV6.00 La bas ry tas. 9.00 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“ (N-7) (k). 10.00 Bė dų tur gus (k). 11.00 „Toks gy ve ni mas“ su Zi ta Kel mic kai te.

Tie sio gi nė Lie tu vos ra di jo lai da. 12.00 Kul tū rų kryž ke lė. Ru sų gat vė (ru sų k.). 12.15 Mū sų die nos – kaip šven tė (k). 13.45 „Snai pe rio tai ki ny je“ (N-7) (k). 14.50 Ži nios. 15.10 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“ (N-7). 16.00 „Mei lės sko nis“. 17.05 „Se nis“ (N-7). 18.15 Šian dien (su ver ti mu į ges tų k.). 18.35, 21.05 Spor tas. Orai. 18.45 „Snai pe rio tai ki ny je“ (N-7). 19.45 Kraš to spal vos. 20.25, 22.10 Lo te ri ja „Per las“. 20.30 Pa no ra ma. 20.55 Vers las. 21.00 Kul tū ra. 21.15 Tei sė ži no ti. 22.15 At vi ra Lie tu vos uni ver si te tų ži nių ly ga

„Ly de riai“. Su si tin ka My ko lo Ro me rio uni ver si te to ir Vil niaus Ge di mi no te ch ni kos uni ver site to ko man dos.

23.15 Va ka ro ži nios. Orai. 23.30 Po pie tė su Al gi man tu Če kuo liu (k). 0.00 Įž val gos (k).

LNK6.20 „Ogis ir ta ra ko nai“ (k). 6.50 „Ma žie ji To mas ir Dže ris III“ (k). 7.20 Pri čiu pom! (N-7).

7.50 „Pa sau lio Guin nes so re kor dai“. 8.50 24 va lan dos (N-7). 9.50 Lie tu vos bal sas. Aklo sios perk lau sos (k). 11.40 Nuo... Iki... (k). 12.25 Fa rai (N-7) (k). 13.10 „Drau gai IV“ (N-7). 13.40 „Vai kų „War ner Bros.“ Ma žie ji To mas ir

Dže ris III“. 14.10 „Ogis ir ta ra ko nai“. 14.40 „Mer li no mo ki nys“ (2). 16.40 24 va lan dos (N-7). 17.40 Būk ma no mei le! (N-7). 18.45 Ži nios. Kri mi na lai. 19.08, 22.19 Spor tas. Orai. 19.13 Fa rai (N-7). 20.00 „Pa vog ta lai mė 2“ (N-7). 20.30 LT aist ra (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dvi ra čio šou. 22.00 Ži nios. Vers las. 22.25 Kri mi na li nė Lie tu va (N-14). 22.35 Veiks mo f. „Są ži nin gas žai di mas“ (JAV,

1995 m.) (N-7). 0.25 „Pa sau lio Guin nes so re kor dai“ (k). 1.25 Dak ta ras Ozas. Nak ti nė ver si ja (S).

TV36.45 Te le par duo tu vė. 7.00 „Han ti kas. Sek liai ir pas lap tys“. 7.30 „Simp so nai“. 8.00 „Lu jis“. 8.55 „Mei lės sū ku ry je“. 10.00 Bio gra fi nis s. „Kas no ri nu žu dy ti Mią?“

(1, 2) (Lie tu va, 2011 m.).

11.00 Ko dėl? 11.50 Pas ku ti nė ins tan ci ja. 12.40 Žvaigž dė po li ci nin kas. 13.10 „Beib lei dai. Me ta li nė ko va“. 13.40 „Han ti kas. Sek liai ir pas lap tys“. 14.10 „Trans for me riai. Prai mas“ (9). 14.40 „Či pas ir Dei las sku ba į pa gal bą“. 15.10 „Simp so nai“. 15.40 „Li ki mo ga lia“. 16.40 „Mei lės trium fas“. 17.40 Ką ma nai? 18.45 TV3 ži nios, kri mi na lai. 19.00, 21.50 TV3 spor tas. Orai. 19.10 „Nai sių va sa ra“. 19.40 Akis ta ta. 20.30 Be ko men ta rų. 21.00 „Mo te rys me luo ja ge riau“. 21.35 TV3 va ka ro ži nios. 22.00 Vi kin gų lo to. 22.05 „Dak ta ras Hau sas“. 23.05 „CSI Niu jor kas“. 0.05 „Dak ta ras Hau sas“. 1.00 „Kal tės kai na“ (8).

BTV6.30 Te le vit ri na. 7.00 Ži nios (k). 7.25 „Lie tu vos ži nių“ ty ri mas“. Pub li cis ti kos

lai da (k). 8.25 „Auk sa ran kiai“. Rea ly bės dra ma (N-7) (k). 9.00 „Mar go ša: mo te ri mi ne gims ta ma“. 10.00 „Pra ga ro vir tu vė“. Ku li na ri nis rea ly bės

šou (N-7) (k). 11.00 Šeš ta sis po jū tis (k).

12.00 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“ (k). 12.30 „Žu vys monst rai: Bal ta sis erš kė tas“ (k). 13.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“

(N-7) (k). 14.30 „Pra ga ro vir tu vė“. Ku li na ri nis rea ly bės

šou (N-7). 15.30 „Ame ri kos ta len tai“. Pra mo gi nis šou. 16.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7). 17.30 „Lie tu vė lė“ (k). 18.00 Ži nios. Spor tas. Orai. 18.25 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“. 19.00 „Pra juo kink ma ne“. Hu mo ro šou. 20.00 Ži nios. Vers las. Spor tas. Orai. 20.25 „Ty los ri ba“. So cia li nė dra ma (N-7). 21.05 Ka ro vil kai. „De san ti nin kai“ (N-14). 22.05 „Gy vi nu mi rė liai“ (N-14). 23.00 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7) (k). 0.00 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“ (k). 0.35 „Au to pi lo tas“. TV žur na las (k). 1.10–6.00 „Bam ba“.

LieTuVos ryTo TV6.59, 13.00 TV par duo tu vė. 7.15 Te le ta biai. 7.45, 10.25 Griūk ne gy vas! (N-7). 8.15, 18.55, 23.05 Ne ga liu ty lė ti. 9.20, 18.20, 22.30 Su per L.T. 9.52, 23.02 Pa bu čiuok ma ne karš tai. Šv.

Va len ti no bu či nių kon kur sas. 9.55 „Po ra kaip tvo ra“ (N-7). 11.10, 14.50 Il gai ir lai min gai. 12.05, 21.00, 0.05 Re por te ris. 13.30 „So do de tek ty vės“ (N-7). 15.45, 16.10 Dok. f. „SOS Ja po ni ja“.

16.00, 17.00, 18.00 Ži nios. Orai. 17.20, 21.55 Lie tu va tie sio giai. 18.52 Pa bu čiuok ma ne karš tai. Šv. Va len ti no

bu či nių kon kur sas. 19.55 „Ge ne ro las“. „Mis ti fi ka ci ja“. 21.52, 0.57 Orai. 1.00 Dok. f. „SOS Ja po ni ja“.

sPorT19.00 Te le vit ri na. 10.00, 19.00, 20.45, 23.00 Ži nios +. 10.15 Lie tu vos krep ši nio ly ga. Kau no

„Žal gi ris“–Prie nų „Rū du pis“. 12.00 Fut bo lo die vai. J.Cruyf as. 12.30 Fut bo lo die vai. M.van Bas te nas. 13.00 Spor tas LT. Kik bok so tur ny ras „K-1 ka riai.

Per vers mas“. 14.00 Au to mo to. 14.30 Spor tas LT. Atei ties krep ši nio žvaigž dės

(sau sis). 15.00 Krep ši nio pa sau ly je. 15.30 Is pa ni jos „Pri me ra“ ly ga.

„Vil lar real“–„Va len cia“. 17.15 VTB vie nin go ji krep ši nio ly ga. Kau no

„Žal gi ris“–Ki je vo „Bu di vel nik“. 19.15 Slam bo lo ly ga. Ekst re ma liau sias

krep ši nis. 19.45 Ke lias į Lon do ną. 21.00 Au to mo to. 21.30 Spor tas LT. A.Mi kė no spor ti nio ėji mo

var žy bos. 22.00 Spor tas LT. Tarp tau ti nis A.Šo ci ko bok so

tur ny ras. 23.15 Ekst re ma laus spor to žur na las RIP.

trečiADieNiS, vASArio 1, 2012

diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Vals ty bi nis jau ni mo teat ras ruo­šia si prem je rai – spek tak liui „Šir­dis Vil niu je“ pa gal ra šy to jo bei fi lo­so fo Ar vy do Juo zai čio pje sę. Spek­tak lio re ži sie riai – Jo nas Vait kus ir Al ber tas Vi džiū nas.

„Lie tu vo je esa ma di džios is to ri­nės pa slap ties. Mū sų tė vy nė, ki­ta dos bu vu si ga lin giau sia im pe ri­ja, per ke lis šim tus me tų su ny ko ir su si trau kė, ta po sa le le Ry tų Eu­ro pos geo po li ti nia me že mė la py je. Ta čiau, iš ny kus Lie tu vos im pe ri jai, im pe ri nio bū do žmo nės li ko, že mė juos te be gim dė“ – sa ko A.Juo zai­tis, prem je ri nio spek tak lio „Šir dis Vil niu je“ pje sės au to rius ir idė jos su ma ny to jas.

A.Juo zai tis – žy mus vi suo me nės vei kė jas, hu ma ni ta ri nių moks lų dak ta ras, iš vi so iš lei dęs 19 kny gų ir pa ra šęs apie 20 pje sių. Iš jų net 7 bu vo pa sta ty tos Lie tu vos teat ruo­se. Jis – taip pat dau gy bės ap do va­no ji mų laureatas, vie nas nau jau­sių – 2011 m. Bal ti jos asamb lė jos li te ra tū ros pre mi ja.

Pa ra šy ti pje sę ra šy to ją įkvė­pė XX a. pra džios dvie jų Lie tu­vai skau džiai pa žįs ta mų po li ti nių vei kė jų, ki taip – „ge le ži nių va dų“ Juo zo Pil suds kio ir Fe lik so Dzer­žins kio as me ny bės.

Ra šy to jas įsi vaiz da vo ga li mą abie jų le gen do mis api pin tų he ro­jų mis ti nį su si ti ki mą, ku ris įvyks­ta tuo me tu, kai Vil niu je lai do ja ma J.Pil suds kio šir dis. Pas lap tin go je vie to je tar si skais tyk lo je, o gal būt ka lė ji me at si du ria ne tik abu re vo­liu cio nie riai, bet ir ra šy to jas Ba lys Sruo ga, poe tas Čes lo vas Mi lo šas, Lie tu vos ku ni gaikš čių pa li kuo nis Jur gis Gied rai tis.

Per juos at si sklei džia nie kaip ne pa si da ly tos Lie tu vos is to ri­nės pa ra le lės, žiau rių dik ta to rių ir re vo liu cio nie rių cha rak te riai, jų dis ku tuo ti nas pa trio tiz mas bei lie tu vių ta pa ty bė. Šie du re vo liu­cio nie riai pa da rė nea be jo ti ną įta­ką Lie tu vos, ypač Vil niaus mies to, is to ri jai. J.Pil suds kį ir F.Dzer žins kį sie ja tai, kad abu jie gi mė Vil ni jos kraš te, abu mo kė si Vil niaus pir mo­

jo je gim na zi jo je. Jų am žiaus skir tu­mas – de šimt me tų; abu iš pra džių bu vo Lie tu vos so cial de mok ra­tų gre to se, pa skui vie nas pa su ko į Ru si jos spar ną, o ki tas ta po Len ki­jos po li ti kos ir ka ro vei kė ju. A.Juo­zai tis pje sė je sten gė si pa ro dy ti vi są be pro ty bę, ku ri bu vo apė mu si XX a. pra džią, ir, kaip pa ts tei gia, „tam, kad at si skleis tų as me ny bės, rei kia ekst re ma lių is to ri nių są ly gų“.

Spek tak lio re ži sie riai pa grin di­nius vaid me nis pa ti kė jo Ge di mi­nui Stor pirš čiui ir Alek sui Ka za­na vi čiui. Jie ir su kū rė su im pe ri ja su si ju sių už mo jų tu rė ju sių is to ri­nių Ry tų Eu ro pos ly de rių pa veiks­lus. Spek tak ly je taip pat vai di­na Ne ri jus Gad liaus kas, Vy tau tas Tau ki nai tis, Sau lius Si pai tis, Ja ni­na Ma te ko ny tė, Do vi lė Šil kai ty tė ir Si mo nas Stor pirš tis.

Sce nog ra fi jos ir kos tiu mų dai li­nin kė – Gied rė Bra zy tė. Kom po zi­to rė – Jur gi ta Mie že ly tė.

Prem je ra Jau ni mo teat re vyks va sa rio 10 ir 11 d. 18 val.

VD inf.

Keis tas su si ti ki mas Vil niu je

2012­ųjų vals ty bės sti pen di joms me no ir kul tū ros kū rė jams Kul­tū ros mi nis te ri ja pa skirs tė per 1,7 mln. li tų.

Iš vi so, re mian tis sau sio 27­osios kul tū ros mi nist ro Arū no Ge lū no įsa ky mu, įvai rios vals ty bės sti­pen di jos bu vo skir tos 174 me ni­nin kams.

60 me ni nin kų gaus mė ne si nes sti pen di jas, ku rios sieks 10 ba zi­nių so cia li nių iš mo kų, t. y. 1300

li tų, per mė ne sį, iki me tų pa bai­gos. Ki ti gaus to kio pat dy džio iš­mo kas, ta čiau trum piau – nuo 1 iki 10 mė ne sių.

Kul tū ros mi nis te ri ja sky rė tiek var di nes sti pen di jas, tiek sti pen­di jas konk re tiems dar bams at­lik ti.

Kul tū ros mi nist rui pa si ra šius įsa ky mą, mi nis te ri jos sky riai įpa­rei go ti pa reng ti su tar tis su sti­pen di nin kais.

VD, BNS inf.

Me ni nin kams pa sky rė vals ty bės sti pen di jas

Me nų fab ri ke „Lof as“ ma giš kų ren gi nių „Su pa De vy nios“ tra di­ci ją pra tęs siur rea lis ti nis Už ga­vė nių kar na va las. Mu zi ka, šo kiu, cir ku ir be ri be fan ta zi ja al suo jan­čia me Gy čio Iva naus ko re ži suo­ta me kar na va le ste bins ir ne ti kė­tais amp lua sa ve iš ban dy sian čios mu zi kos žvaigž dės.

Už ga vė nės – vie na ryš kiau sių žie mos šven čių pa sau ly je. Spal­vin gi, api pin ti bur tais ir mis ti ka, pa va sa rį pra na šau jan tys kar na va­lai vi sa da pri trau kia mi li jo ni nes žmo nių mi nias. Ren gi nių „Su pa­De vy nios“ su bur ta mu zi kos, teat­ro ir cir ko pro fe sio na lų ko man da ruo šia si ne ką ma žiau triukš min­gai šven tei, ku ri vyks va sa rio 24 d. „Lof te“.

Sce no je pa si ro dys G.Iva naus ko teat ro tru pė, Ra fai las Kar pis, se­sės Dai va ir Jus tė Sta rins kai tės, As mik Gri go rian, cir ko ak ro ba­tai ir mis tiš ki bei keis ti Už ga vė­nių kar na va lo he ro jai.

„Nusp ren dė me šie met Už­ga vė nėms su teik ti kiek ki to­kį, mo der nų, to ną. Bun dan čią gam tą dre bin si me šo kio per for­man sais, amą ati man čiais ak ro­ba tų triu kais, ug nies šou ir ki­to kiais žvilgs nį kaus tan čiais

re gi niais“, – ža da ren gi nio re ži­sie rius G.Iva naus kas.

Di zai ne riui ir sce nog ra fui Ro­ber tui Ka lin ki nui pa ti kė ta ren gi­nio erd vė. Jo už mo jams pa klu sęs „Lof tas“ įsi leis at gi ju sias gam­tos sti chi jas, akį rė žian čius spal­vų ir švie sų efek tus. „Lof tas“ at­si nau jins iš pa grin dų – jis įsi leis pa go ny bę bei pa slap tį, jau įpras tą „Su pa De vy nios“ ren gi niams.

Kar na va lo „Su pa De vy nios“ pa­si ro dy mai neap si ri bos vien sce­na. Veiks mas iš si bars tys po vi są „Lof to“ erd vę, iki pat ba ro, ku­ria me bus žong li ruo ja ma ug ni mi, o uni ka li ba ro la bo ra to ri ja pri sta­tys dar Lie tu vo je ne ma ty tų eks­pe ri men tų – va di na mą ją spal vo­tą ją mo le ku li nę mik so lo gi ją.

VD inf.

G.I va naus kas ruo šia Už ga vė nių mis te ri ją

Bun dan čią gam­tą dre bin si me šo kio per for man sais, amą ati man čiais ak ro ba tų triu kais, ug nies šou.

Gy tis Iva naus kas:

Naujovės: �� G.Ivanauskas�ketina�Užgavėnėms�duoti�modernų�toną.�� Martyno�Vaičiulio�(BFL)�nuotr.

Per šią ki no sa vai tę ek ra ne su ksis įvai raus am žiaus ir po mė gių žiū ro­vams skir ti fil mai apie mei lę.

„Fil mai apie mei lę vi sa da bu­vo vie ni lau kia miau sių ir po pu­lia riau sių tarp žiū ro vų, to dėl nu­spren dė me vie ną va sa rio sa vai tę skir ti jiems. Tai nė ra tra di ci nės mei lės is to ri jos, jos ste bi na, kar tais šiek tiek pro vo kuo ja, kar tais ap ver­čia pa sau lį aukš tyn ko jo mis, ta čiau jo se yra la bai daug jaus mų“, – sa kė Vil ma Le vic kai tė, „Skal vi jos“ ki no cent ro di rek to rė.

Va sa rio 13–19 d. „Skal vi jos“ ki­no cent re bus ga li ma pa si žiū rė­ti tris mei lės is to ri jas, be si gi li nan­čias į skir tin gus mei lės as pek tus ir pri sta tan čias skir tin gą mei lės san­ty kį.

Jau nus ki no žiū ro vus tu rė tų su­do min ti ta len tin go Ka na dos re ži­sie riaus Xa viero Do la no juos ta „Įsi­vaiz duo ja mos mei lės“ (2010 m.), ku rią jis su su ko bū da mas vos 21­ų. Itin sti lin gai nu fil muo ta dra ma tiš­ka is to ri ja pa nar di na į mei lės tri­

kam pį, tirš tą emo ci jų, aist ros ir ko vos dėl dė me sio. Emo ci nę juos­tos įtai gą su stip ri na pui ki jau nų jų ak to rių vai dy ba. Vie ną pa grin di nių vaid me nų juos to je su kū rė pats re­ži sie rius.

Be si do min čius pran cū ziš ka kul tū ra ir bent kar tą gir dė ju sius Yves’o Saint Lau rent’o pa var dę pa­trauks juos ta „Yves Saint Lau rent. Bep ro tiš ka mei lė“ (rež. Pier re’as Tho ret to nas, 2010 m.). Šis fil mas

pel ny tai va di na mas vie nu ele gan­tiš kiau sių Tarp tau ti nia me Vil niaus do ku men ti nių fil mų fes ti va ly je (VDFF’11) ro dy tų fil mų.

Is to ri ja apie gar sų jį XX a. ma dos ge ni jų pa sa ko ja ma re mian tis Pier­re’o Bergé, ku rį su Y.Saint Lau­rent’u sie jo mei lės ry šys, pri si mi­ni mais. Šią li ni ją pa pil do Y.Saint Lau rent’o ir P.Bergé bend rai su­rink ta me no kū ri nių ko lek ci ja bei sim bo li nis at si svei ki ni mas su ja po kū rė jo ne tek ties.

Sti lin ga mu zi ki nė is to ri ja „My li­mie ji“ (rež. Chris top he’o Ho noré, 2011 m.) su teiks ga li my bę su si tik­ti su pa mėg tais pran cū zų ak to riais – ža vią ja Cat he ri ne De neu ve, jos pė do mis pa se ku sia duk ra Chia­ra Mast roian ni, gra žuo liu Louis Gar re liu. Fil me is to ri ja pa sa ko ja­ma šo ki nė jant per de šimt me čius, skir tin gus mies tus. Mad le nos ir jos duk ters Veros is to ri jos tai su si­pi na, tai iš si ski ria, jos įsi my li, nu­si vi lia mei le ir vėl įsi my li.

VD inf.

Va sa ris – mei lės mė nuoJaus mai: �� ki�no�cent�ras�„Skal�vi�ja“�vie�ną�sa�vai�tę�nu�spren�dė�pa�skir�ti�my�lin�tiems�ir�my�li�miems�žiū�ro�vams.�� To�mo�Ur�be�lio�nio�(BFL)�nuo�tr.

Vis la biau šą lant orui, ki no mė gė jai kvie čia mi pa si sem ti šil­tų emo ci jų iš fil mų apie mei lę. Va sa rio 13–19 d. „Skal vi jos“ ki no cent re ren gia ma fil mų apie mei lę sa vai tė.

Tai nė ra tra di ci nės mei lės is to ri jos, jos ste bi na, kar tais šiek tiek pro vo kuo ja, kar­tais ap ver čia pa sau lį aukš tyn ko jo mis.

Vil ma Le vic kai tė:

15

menas ir pramogos

Atėnai +5Berlynas –7Brazilija +25Briuselis –3Dublinas +3Kairas +16Keiptaunas +25Kopenhaga –2

Londonas +3Madridas +13Maskva –22Minskas –17Niujorkas +13Oslas –5Paryžius 0Pekinas –2

Praha –8Ryga –13Roma +8Sidnėjus +21Talinas –12Tel Avivas +13Tokijas +5Varšuva –13

Saulė teka 8.09Saulė leidžiasi 16.55Dienos ilgumas 8.46Mėnulis (priešpilnis) teka 10.56Mėnulis leidžiasi 2.49

32-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 334 dienos.Saulė Vandenio ženkle.

VardaiPasaulyje

Marijampolė

Tauragė

–16

–14

Vilnius–17

Alytus–15

Kaunas–16

Utena–17

Panevėžys

–16ŠiauliaiTelšiai

–15

Klaipėda–11

Vėjas3–6 m/s

Šiandien, vasario 1 d.

horoskoPai

Orai Pirmomis vasario dienomis Lietu-voje šalčiai vis labiau stiprės, snie-go nenumatoma. Šiandien tempe-ratūra nukris iki 13–17 laipsnių šalčio. Ketvirtadienio naktį bus 23–27, die-ną 17–19 laipsnių šalčio.

orai VilniujeŠiandien Rytas Diena Vakaras Naktis Vėjas (m/s)

Praei Vius Šil dys kros nys

ketVirtadienį

Penktadienį

–28–17–21 –21

–29–21–24 –25

–27–21–27 –25

4

3

3

1851 m. mirė Mary Shel-ley, anglų rašytoja, „Fran-kenšteino“ autorė.1901 m. gimė ameri-kiečių aktorius Clarkas Gable’as.1931 m. gimė Borisas Jelcinas, Rusijos prezi-dentas.1935 m. gimė Jonas Kronkaitis, Lietuvos ka-riuomenės vadas, gene-rolas majoras.1937 m. gimė Audrys Juozas Bačkis, kardino-

las, Vilniaus arkivysku-pas metropolitas.1956 m. Utenoje užfik-suotas Lietuvos šalčio rekordas – 42,9 laipsnio.1965 m. gimė JAV aktorė Sherilynn Fenn.1968 m. gimė rokenrolo karaliaus Elvio Presley dukra ir buvusi Michae-lo Jacksono žmona Lisa Marie Presley.1969 m. gimė Gabrie-lis Batistuta, Argentinos futbolininkas.

datos (Vasario 1 d.)

aVinas (03 21–04 20). Dėl emo-cinės įtampos bus sunku kontro-

liuoti savo pyktį ir neįžeisti aplinkinių. Valdykitės: perpildęs kantrybės taurę, pridarysite daugiau žalos nei naudos. Dažniau šypsokitės ir juokaukite.

jautis (04 21–05 20). Labai sėk-mingas laikas. Patyrinėkite savo

emocijas, vertybes, veiksmus ir ap-mąstykite gyvenimą. Jums bus len-gvai suprantamos aplinkinių emoci-jos. Galėsite drąsiai dalyti patarimus.

dVyniai (05 21–06 21). Palanki diena bendrauti su draugais ir

jaunais žmonėmis. Teigiamai vertinsi-te savo padėtį, bus malonu padėti ap-linkiniams. Puikiai praleisite laiką .

Vėžys (06 22–07 22). Nesėkmin-gas laikas. Kils pavojus būti su-

klaidintam ar pernelyg susižavėti ko-kia nors apgaulinga idėja. Galbūt patir-site psichologinį spaudimą.

liūtas (07 23–08 23). Daug gin-čysitės, nesutiksite su aplinkinių

nuomone arba apskritai sunkiai seksis bendrauti. Galite susikivirčyti su vy-resniu ar autoritetingu žmogumi.

Mergelė (08 24–09 23). Jausi-tės prislėgtas dėl nesėkmių savo

gyvenime, neteisybės pasaulyje arba aplinkinių žmonių elgesio. Tikriausiai manysite, kad artimieji tolsta nuo jū-sų. Susikivirčijus galimas emocijų pro-trūkis.

sVarstyklės (09 24–10 23). Pirmenybę teiksite įprastam gy-

venimui ir nesigriebsite nerealių idėjų ar būdų atitrūkti nuo tikrovės. Pasi-stenkite užbaigti pradėtus darbus – vil-kinimas gali pridaryti jums papildomų problemų.

skorPionas (10 24–11 22). Dirb-damas neskubėkite, ypač jei kas

nors jums trukdo. Patirsite sunkumų bendraudamas, jausitės nesuprastas. Tikėtinas nemalonus ginčas su kolego-mis, valdžios atstovais.

Šaulys (11 23–12 21). Tikėtina, kad išsiskirs jūsų ir jums svar-

baus žmogaus požiūriai. Jus erzins su-pantys dalykai, aplinkinių kalbos, dėl to vertėtų trumpam nuo visko atsiri-boti ir pailsėti.

ožiaragis (12 22–01 20). Polin-kis analizuoti ir noras suvokti

įvairių dalykų esmę nedera su jūsų gy-venimo būdu. Per didelis smalsumas gali nepatikti aplinkiniams ir dėl to ga-li kilti konfliktų.

Vandenis (01 21–02 19). Palanki diena mąstyti ir tyrinėti, užplūs

naujų idėjų ir minčių lavina. Mėgausi-tės ilgais pokalbiais, rašysite laiškus, plepėsite telefonu.

žuVys (02 20–03 20). Nepatiks kolegų ar viršininko nerealus

požiūris į situaciją, todėl gali kilti karš-tas ginčas. Pasitelkite savo gebėjimą diplomatiškai išlaviruoti iš konflikti-nių situacijų.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penkta-dienio, teisingai užpil-dykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiu-sių. Teisingus atsaky-mus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS ži-nute numeriu 1337. Siųs-dami žinutę rašykite:

DIENA (tarpas) VD (tar-pas) UŽDUOTIES ATSA-KYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-neškite į „Vilniaus die-nos“ redakciją Labda- rių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, vasario 7 d.

–16

Brigita, Eidvilė, Gytautas, Ignotas, Jovaidas, Sigibertas, Vasaris

Prizas

Šią savaitę laimėkite knygas: Anne Stuart „Našlė“ ir Lori Foster „Viliojantis iššūkis“

1

2 3 4 5 6

7

8 9 10 11 12 13

Var šu vos sa vi val dy bė užė jus spei-gams nu spren dė Len ki jos sos ti nės gat vė se pa sta ty ti 43 kok so kros ne les, prie ku rių ga lės pa si šil dy ti su žvar bę praei viai. Jos skleis ši lu mą ne to li au-to bu sų ir tram va jų sto ji mo aikš te lių, kur su sto ja dau giau sia vie šo jo trans-por to prie mo nių. Ge le ži niai krep šiai su de gan čiu kok su taip pat bus pa sta-ty ti kai ku rio se ge le žin ke lio sto ty se. Kiek vie no je to kio je kros ny je de gi na-ma apie 10 kg kok so. Prik lau so mai nuo vė jo stip ru mo ir kri tu lių, to kia kros nis de ga apie 8 va lan das. Kad neuž ges tų, kros ne lės ku ro bus pri krau na mos tris kar tus per pa rą.

BNS inf., „Ży cie Wars za wy“ nuo tr.