Kitas „Vilniaus dienos“ numeris išeis balandžio 10 d., antradienį.

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Su šiandienos „Vilniaus diena“ nemokamas įėjimas

į Radvilų rūmus šį šeštadienį

9 Plačiau skaitykiteTema

Naujo gyvenimo stebuklas

Sva jonės: �� Ne�men�činės�vaikų�ir�paaug�lių�so�cia�li�nia�me�cent�re�au�gan�tys�vai�kai�šven�tes�norėtų�su�tik�ti�sa�vuo�se�na�muo�se,�ta�čiau�to�kia�laimė�nu�si�šyp�so�ne�vi�siems.�Dėl�to�iš�da�lies�kal�tas�ir�lie�tu�vių�po�žiū�ris�į�įvai�ki�nimą.�� Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.

Kodėl už sie nie čiai Lie tu vo je ne­ven gia įsi vai kin ti ir paaug lystės su lau ku sių vaikų, o mūsų tau tie čiai no ri tik kūdi kių, ir tai ne la bai?

Nors si tua ci ja, pa ly gin ti su ta­ry bi niais lai kais, kai kal bos apie įvai ki nimą bu vo ta bu, pa gerė jo, pro blemų iš lie ka ne ma žai.

šiandien Lie tu va: D.Gry baus kaitė už kir to ke lią mo no po li joms ap lin kos tvar ky mo sri ty je. 5p.

PasaulisTy ri mas dėl slaptų CŽV kalė jimų ga li kaip rei kiant at si rūgti bu vu­siems Len ki jos va do vams. 12p.

Sportas Su Lie tu va at si svei kinęs Son ny Weem sas „Žal gi rio“ met raš ty je pa­li ko ryškų pėdsaką – iš Ar kan za­so ki lusį 25­erių le gio nie rių sir ga liai at si mins kaip ir praei ty je žal gi rie čių eki po je žibė ju sius legionierius. 16p.

tv dienaVe ly kos krikš čio niš ka jam pa sau liui – ypa tin ga šventė, sim bo li zuo jan ti Kris taus pri si kėlimą iš nu mi ru siųjų. Ki tiems tai – pa va sa rio, gam tos at­gi mi mo ar šei mos šventė. O kaip Ve ly kas šven čia te le vi zi jos pro jektų vedė jai?

ŠeštadienisAt vi ra ir nuo šir­di, ta čiau dau ge­lio pa smerk ta ir nu teis ta ji bu vo iki 40­ies. Vi sai ki to kia – bran gi­nan ti kiek vieną gy ve ni mo va­landą – ji yra da­bar, po 40­ies. To kie po sūkiai įvy ko džia zo mu­zi kantės ir dai­ni ninkės Ne dos Malū na vi čiūtės gy ve ni me. 26p.

Tikros�sosTiNės�NaujieNos� � ŠeŠTaDieNis,�BalaNDžio�7�d.,�2012�m.� � Nr.�82�(1281)� � diena.lt 2,50 Lt

Ko neiš siaiš kin si me, to neiš siaiš kin si me, ką jau pa da ry si.

„sno�ro“�bank�ro­to�ap�lin�ky�bes��ti�rian�čios�lai�ki­no�sios�sei�mo�ko�mi�si�jos��pir�mi�nin�kas��Va­len­ti­nas­­Ma­zu­ro­nis

8p.

MieS taS

Pra vard žiuo ja bu vusį bend ra žygįMe ras Artū ras Zuo kas bu vusį pa­val dinį Sta nis lovą Šriūbėną, ku­ris rūpi no si Ge di mi no pro spek to re no va ci jos klau si mais, iš va di no „pūsta žand žiu šriu bu ku“. 4p.

MieS taS

Šventės – ne tik sėdėji mas prie sta loIl gas ve ly kų sa vait ga lis vil nie­čiams ža da ne ma žai sma gių pa­va sa ri nių ren gi nių. Jei pa bos sė­dėti prie so taus šven ti nio sta lo, ver ta pa si žval gy ti ir mies te. 3p.

MieS taS

Per Velykas politikai grįžta namoSos tinės po li ti kai at vi ri: Ve ly kos yra pa sku ti nis ato kvėpis prie š rin kimų karš tinę. Pa va sa rio šventę po li ti kai su tin ka tra di ciš­kai – tik baž ny čia ir na mai. 2p.

MenaS ir praMogoS

Ma ža jam teat rui – jau 20 metųVals ty bi nis Vil niaus ma ža sis teat­ras jau ne vai kas ir ne paaug lys – per žengė dvi de šimt metį. Šia pro­ga bu vo pa gerb tas teat ro re ži sie­rius Ri mas Tu mi nas. 29p.

Su šv. Velykomis, mieli skaitytojai!

Šios Ve ly kos ma­žiau siai dviem Ne­men činės vaikų ir paaug lių so cia li nio cent ro auklė ti niams bus ki to kios. Šventę jie su tiks to li nuo Lie tu vos. Prieš ke­lias sa vai tes į Ita liją iš ke lia vo 15 metų mer gi na, dar anks­čiau na mus Nau jo­jo je Ze lan di jo je ra­do kiek jau nesnė jos draugė.

2

miestasdiena.lt/naujienos/miestas

ŠeŠtADIeNIS, bAlANDžIo 7, 2012

And re jus Žu kovs kisa.zukovski@diena.lt

Grįžta į gim tinęVil niaus ta ry bos na riai Ve lykų rytą sės prie sta lo, ri dens mar gu čius ir džiaug sis bend ra vi mu su ar ti mai­siais. Vi siems dien raš čio kal bin­tiems po li ti kams Ve ly kos – vie na svar biau sių metų šven čių, kai prie bend ro sta lo su si bu ria šei ma, kai na mai pa kvim pa py ra gais, kai po­li ti ka pa lie ka ma už durų.

Be ne la biau siai ve ly ki nių tra di­cijų pai so Vil niaus ta ry bos na rys kon ser va to rius Vi das Ur bo na vi­čius.

„Per Ve ly kas daž niau siai ren­kamės pas se ne lius Šiau lių ra jo ne. Se ne lis yra bi ti nin kas, todėl mūsų gi minė je įpras ta kiau ši nius mar­gin ti vaš ku. O štai te ta yra liau­dies me ni ninkė. Ji kiau ši nius da žo se no viš kai, būti nai nau do ja įvai­riau sias žo le les. Išei na tik rai gra­žūs mar gu čiai, kai ku rie – tik ri me no kūri niai. Šiais lai kais ne la­bai kur to kių dau giau ir pa ma ty si.

Net būna gai la to kius gra žius mar­gu čius ri den ti ir ga liau siai su val gy­ti“, – mie lai apie šei mos tra di ci jas kalbė jo V.Ur bo na vi čius.

Jis sa ko, kad šiais vi suo ti nio lėki mo lai kais did žio sios šventės yra ypač svar bios, nes tai re ta pro­ga ap lan ky ti to li mes nius gi mi nai­čius, pa si da ly ti gi minės nau jie no­mis, su si pa žin ti su nau jais na riais ir tie siog pa būti vi siems kar tu.

„Per Ve ly kas su si ren ka ne tik šei­ma, bet ir gi minė. Pa ma tai žmo nes, ste bi, kaip jie pa si keitė per tuos me tus. Da li jamės, kas ką nu veikė, pa tyrė, iš gy ve no. Antrą Ve lykų dieną be veik vi si ei na me į baž ny­čią, būti nai va žiuo ja me į ka pi nes, ap lan ko me mi ru sius ar ti muo sius. Ke liau ja me pas to li mes nis gi mi­nes, kai my nus, do va no ja me vie­ni ki tiems mar gu čių“, – pa sa ko jo V.Ur bo na vi čius.

Ve ly kos ir šei mos su si rin ki mas – neat sie ja mi da ly kai ir Vil niaus sa vi val dybės ad mi nist ra ci jos di­rek to riui Val dui Kli man ta vi čiui. Jo šei ma šią dieną taip pat sėda

prie bend ro sta lo. Ta čiau ne vaišės svar biau sios Kli man ta vi čių šei mai, o kiau ši nių da žy mas.

„Su tik si me šią šventę turbūt kaip ir vi si mies tie čiai – gra žiai, su šei ma, juk tai la bai svar bi die na. Ži no ma, būti nas da ly kas – kiau­ši nių da žy mas. Did žiąją dalį jų da­žo me tra di ciš kai svogūnų lukš tuo­se. Ži no ma, mar gi na me ir ki to kiais da žais, ta čiau svogūnų lukš tai pir­mau ja“, – su šyp se na kalbė jo V.Kli­man ta vi čius.

Anot jo, būtent kiau ši niams da­žy ti šei mo je su tei kia ma ypa tin ga reikšmė. Šis pro ce sas su vie ni ja vi­sus šei mos na rius. Kas kaip mo ka, tas taip da žo, bet būti nai vi si kar­tu tai da ro.

Kai nos ne džiu gi naTvar kos ir tei sin gu mo par ti jos na­rys Bro nius Cicė nas rėžia, kad jį, kaip ir ki tus mies telė nus, suer zi no prie š pat Ve ly kas pa brangę kiau ši­niai. Šie met šio tra di ci nio pro duk to ant Ve lykų B.Cicė no sta lo bus ma­žiau nei anks tes niais me tais. Vis

Ve ly kos po li ti kams – pro ga pa kalbė ti apie tikrą sias ver ty bes

Sos tinės po li ti­kai at vi ri: Ve ly­kos yra pa sku­ti nis ato kvėpis prie š rin kimų karš tinę. Pa­va sa rio šventę po li ti kai su tin­ka tra di ciš kai – jo kių už sie nių, triukš mingų links my bių, tik baž ny čia ir na mai.

Tra di ci ja: �� po�li�ti�kai�kaip�dau�gu�ma�vil�nie�čių�sku�ba�į�baž�ny�čią�ir�namuose�bend�rau�ja�su�gimine.� � Gedimino�Bartuškos�nuotr.

Šventė: �� Biručių�šeima�paprastai�Velykas�sutinka�pas�tėvus.

Vil niaus mies to 1­asis apy linkės teis mas penk ta dienį pa skelbė, kad nag rinės tik vieną Sei mo na riui Pet rui Gra žu liui ink ri mi­nuotą pa žei dimą, pa da rytą prie š dve jus metus įvy ku sio se sek sua­li nių ma žumų ei tynė se Vil niu je.

P.Gra žu liui bu vo ink ri mi nuo ti trys ad mi nist ra ci niai teisės pa­žei di mai: pa si prie ši ni mas po li­ci jai, per ėji mas pro po li ci jos užt­varą su už ra šu „stop“ ir po li ci jos pa reigūnų teisėtų rei ka la vimų ne vyk dy mas.

Teis mas pa skelbė, kad nag rinės tik su ra šytą pro to kolą dėl po li ci­jos užt va ro su už ra šu „stop“ per­ėji mo.

Bylą nag rinė jan tis teisė jas Val­das Bu ge le vi čius paaiš ki no, kad kai at sa ko mybėn trau kia mas Sei­mo na rys už pa žei di mus, už ku­riuos nu ma ty tas ad mi nist ra ci nis areš tas, būti na gau ti išanks tinį Sei mo su ti kimą su var žy ti par la­men ta ro laisvę.

„Pri min siu, jog Sei mas ne su ti­ko, kad P.Gra žu lis būtų trau kia­mas baud žia mo jo at sa ko mybėn, todėl no riu įspėti, kad bus nag­rinė ja ma tik dėl vie no pa žei di­mo, nu ma ty to Ad mi nist ra ci nio ko dek so 187 straips ny je 4 da ly­je, kur san kci jo je ne nu ma ty tas ad mi nist ra ci nis areš tas. Pra šau ap si ri bo ti šia by la, pra šau duo ti paaiš ki ni mus tik dėl vie no pa žei­di mo, nes, kaip pa minė jau, pro­ce sas dėl kitų ne ga li mas“, – sakė teisė jas V.Bu ge le vi čius.

Už po li ci jos užt va ro su stop juos ta per li pimą P.Gra žu liui gre­sia bau da nuo 100 iki 200 litų.

P.Gra žu lio ad mi nist ra cinė by­la bu vo nag rinė ta iš esmės, Sei mo na rys davė paaiš ki ni mus teis mui.„Kaip pi lie tis ir žmo gaus pa siel­giau sąži nin gai ir at sa kin gai, esu įsi ti kinęs, kad Kons ti tu ci ja gi na šeimą ir ją sau go, o sek sua li nių san ty kių pro pa ga vi mas nu kreip­tas prie š šeimą. El giau si pa gal Kons ti tu ciją. 1987 m. da ly va vau mi tin ge prie A.Mic ke vi čiaus pa­mink lo. Mi tin gas bu vo ne teisė tas, bet tei sin gas“, – emo cin gai teis­me kalbė jo P.Gra žu lis.

Sei mo na rys pri si pa ži no kal tas, pra šė skir ti jam nuo baudą ir ne­

gaiš ti lai ko. Ta čiau teigė, kad jei­gu kiltų to kia pat si tua ci ja, jis vėl taip pat pa sielgtų.

Teisė jui pa skel bus, kad bus per­žiū ri ma vaiz do med žia ga, P.Gra­žu lis pa reiškė, jog tai vėl lai ko gai ši mas – „vi sa Lie tu va ži no, kad per šo ko tvorą“. „Ge rai kad per šo­kau, ne vi sai su puvęs“, – gėrėjo si sa vi mi par la men ta ras.

Teis mas per žiūrė jo dalį vaiz­do med žia gos, nes vi sa apim tis sie kia net de vy nis kom pak ti nius dis kus. Ta čiau per žiūrėjęs vaiz do med žiagą P.Gra žu lis su si griebė, kad ne ma to to je med žia go je stop juos tos, ku rios per šo ki mu yra kal ti na mas. „Per šo kau tvorą, o ne juostą. Mes per tą šventą juostą ne per šo kom. Va di na si, ne kal tas“, – pa darė iš vadą Sei mo na rys.

By lo je da ly vavęs po li ci jos at sto­vas Vil niaus mies to 1­ojo po li ci jos ko mi sa ria to Pre ven ci jos po sky rio vir ši nin kas Gin ta ras Ma žin tas pa­prieš ta ra vo to kiam pa stebė ji mui teig da mas, kad stop juos ta bu­vo, ta čiau jos ne ma ty ti, nes bu vo fil muo ta iš ki tos pusės, iš ku rios juos tos ne ma ty ti. Ta čiau P.Gra žu­lis neat ly žo ir teigė, kad rei kia spe­cia laus ty ri mo dėl stop juos tos.

Teis mas prie P.Gra žu lio by los grįš ba land žio 13 d. Ta da turėtų būti sa ko mos bai gia mo sios kal­bos.

Be to, po li ci jos at stovą teisė­jas įpa rei go jo pa teik ti spe cia liųjų prie mo nių planą vie ša jai tvar­kai už tik rin ti. Pa gal šį planą vei­kė po li ci ja.

Penk ta dienį teis mas taip pat pa teikė iš vadą dėl anks čiau P.Gra žu lio pa teiktų pra šymų – nu sprendė neapk laus ti bu vu sio sos tinės me ro, iš da vu sio lei dimą ei tynėms reng ti, nes par la men­ta ras sakė turįs ži nių, kad me­ras bu vo spaud žia mas iš duo­ti lei dimą. Par la men ta ras taip pat norė jo, kad jo by lo je liu dytų Šve di jos už sie nio rei kalų mi nist­ras, JAV am ba sa do rius Lie tu vo je, par la men ta rai. Teis mas šį pra­šymą at metė, nes ga li mas spau­di mas iš duo ti lei dimą nėra šios by los da ly kas.

Ba land žio 13 d. taip pat bus nag rinė ja ma P.Gra žu lio bend ra­žy gio per minė tas ei ty nes Ka zi­mie ro Uo kos ad mi nist ra cinė by­la.

Šios dvi by los į Vil niaus mies­to 1­ąjį teismą grįžo, kai va sa rio 24 d. Lie tu vos vy riau sio jo ad mi­nist ra ci nio teis mo teisėjų ko le gi ja nu tarė grąžin ti pir mo sios ins tan­ci jos teis mui iš nau jo spręsti po li­tikų pa trau ki mo ad mi nist ra cinėn at sa ko mybėn klau simą.

BNS, VD inf.

P.Gra žu lis: „Ge rai, kad per šo kau. Ne vi sai su puvęs“

Bausmė: �� par�la�men�ta�ras�P.Gra�žu�lis�bus�tei�sia�mas�tik�dėl�vie�no�pa­žei�di�mo�per�gėjų�ei�ty�nes.� � In�gos�Juo�dytės�nuo�tr.

Per šo kau tvorą, o ne juostą. Mes per tą šventą juostą ne­per šo kom. Va di na­si, ne kal tas.

3

miestasTeismas vyrą atkirto nuo dukros: pasimatymai – tik kartą per metus.

10p. ŠeŠtADIeNIS, bAlANDžIo 7, 2012

Ve ly kos po li ti kams – pro ga pa kalbė ti apie tikrą sias ver ty bes

dėlto ge ros nuo tai kos šventėms be­si ruo šian tis po li ti kas ne sto ko jo.

„La bai brangūs kiau ši niai ta po, ir kaip tik prie š šven tes tos kai nos su ki lo. Na, ką gi, teks šiek tiek per­tvar ky ti šventės biud žetą ir ma žiau val gy ti, bet tai tik į svei katą ir es­mi nių da lykų ne pa keis. Juk Ve ly­kos!“ – links mai kalbė jo po li ti kas.

Tie es mi niai da ly kai – sve čiai, vai kai, bend ros kal bos. Vi sa gi minė da žys kiau ši nius, rinks gra žiau sius, kar tu juos ri dens.

Kiek dau giau apie ve ly ki nes vai­šes pa sa ko jo Dar bo par ti jos na rys Šarū nas Bi ru tis, ku riam gard žiau­si ma mos ar ba uoš vių pa ruoš ti Ve­lykų pa tie ka lai.

„Tai būna tra di ci niai, bet tik rai skanūs val giai. Įpras tai su šei ma va žiuo ja me pas ma no mamą ar­ba pas žmo nos tėvus. Ve lykų ry­tą sėda me prie sta lo ir ra gau ja me įvai rių ska nu mynų. Ant sta lo bū­na mėsos kel mas, kum pis, būti nai – bal to sios miš rainės, vai sių sa­lotų“, – var di jo vie nas tur tin giau­sių sos tinės ta ry bos na rių.

La bai svar bus ri tua las Š.Bi ru­čio šei mo je yra kiau ši nių da žy mas šventės iš va karė se. Čia tu ri pro gą pa si reikš ti kiek vie nas šei mos na rys. „Kiek vie nas tu ri sa vo tech niką, sa vo būdus. Tad kiau ši nius da žo me įvai­riau siais būdais: svogūnų lukš tais, vaš ku, da žais. Rytą vyks ta sa vo tiš ka pa ro da – vi si gi minės na riai ga li ly­gin ti, svars ty ti ir rink ti, kas gra žiau, kas ori gi na liau kiau šinį nu mar gi no. Ži no ma, vi si da li ja si sa vo pa tir ti mi, gi ria sa vo mar gi ni mo tech niką“, – šyp so jo si Š.Bi ru tis.

At gi mi mo lau ki masSos tinės vi ce me ras Lie tu vos len­kų rin kimų ak ci jos at sto vas Ja ros­la vas Ka mins kis teigė, kad jam ir jo šei mai Ve ly kos – svar bi re li ginė šventė.

„Šeš ta dienį būti nai baž ny čio je pa šven ti na me val gius. Sek ma dienį anks ti ke liamės ir ei na me į ry ti nes

pa mal das. Sugrįžę iš jų sėda me prie šven ti nio sta lo pus ry čiau ti“, – pa grin di nius Ve lykų ak cen tus var­di jo vi ce me ras.

Ant ra Ve lykų die na po li ti ko šei­mo je skir ta gi minėms ir drau gams lan ky ti ar ba jiems priim ti. Jei gu būna ge ras oras – pa si vaikš čio­ti gam to je.

O so cial de mok ra tas Ju ras Po že­la pri me na, kad Ve ly kos – ne tik re li ginė, bet ir pa va sa rio šventė. Jis sa ko, kad per Ve ly kas sten gia si lai ky tis senųjų tra di cijų – šią die­ną su tin ka su šei ma. Pag rin di niam šventės sim bo liui – kiau ši niams – da žy ti jo na muo se nau do ja mi tik svogūnų lukš tai, ir jo kių che mi­nių dažų.

„Ši šventė la bai svar bi vi sai lie­tu vių kultū rai. Norėtų si vi sus pa­ra gin ti su si mąsty ti ne tik apie šventę, bet ir apie kas dienę veiklą. Ti kiuo si, at gi mimą pa ju si me vi sa šir di mi ir ši nuo tai ka ne truks tik vieną dieną“, – kalbė jo po li ti kas.

Tra di ci ja: �� po�li�ti�kai�kaip�dau�gu�ma�vil�nie�čių�sku�ba�į�baž�ny�čią�ir�namuose�bend�rau�ja�su�gimine.� � Gedimino�Bartuškos�nuotr.

Se ne lis yra bi ti nin kas, todėl mūsų gi minė je įpras ta kiau ši nius mar gin ti vaš ku. O te­ta yra liau dies me ni­ninkė. Ji kiau ši nius da­žo se no viš kai, nau do ja įvai riau sias žo le les.

Vi das Ur bo na vi čius:

Ma tas Mik ne vi čiusm.miknevicius@diena.lt

Il ga sis Ve lykų sa vait ga lis vil nie­čiams ža da ne ma žai sma gių pa­va sa ri nių ren gi nių. Jei pa bos sė­dėti prie so taus šven ti nio sta lo, pa si žval gy ti ir pa pra mo gau ti ga­li te išei ti į sos tinės gat ves.

Il go jo Ve lykų sa vait ga lio ren gi niai mies te pra si de da jau šian dien. Vil­niaus tu riz mo in for ma ci jos cent­ras mies telė nus šeš ta dienį kvie­čia pa si vaikš čio ti pa va sarė jan čiu sos tinės se na mies čiu. Eks kur si ja „Ve lykų bo butė pa sa ko ja“ su pa­žin dins su pa sau lio Ve lykų tra di­ci jo mis ir pri mins mūsų ša lies pa­pro čius.

Kaip tei gia pa tys šios eks kur si­jos or ga ni za to riai, pa si vaikš čio­da mi pri si min si te Ve lykų pa pro­čius Lie tu vo je, su ži no si te, kaip jos šven čia mos už sie ny je, kaip Did­žio sios sa vaitės ren gi niams ruoš­da vo si XIX a. aris tok ra ti ja.

Vi sas tris šven ti nes die nas Gri­giš kių kultū ros cent re vyks pie­ši nių pa ro da apie Ve ly kas ir pa g­rin dinį jų at ri butą – mar gu čius. Į šį ne mo kamą ren ginį „Ve ly kos. Mar gu čiai“, ku ria me da ly vaus Gri giš kių me no mo kyk los dai­lės sky riaus moks lei viai ir mo ky­to jai, ypač kvie čia mi tėve liai su vai kais.

Visą sa vait galį Auš ros Vartų me no ga le ri jo je taip pat veiks ži­no mos tau to dai li ninkės Aga tos Gra nic kos pa ro da „Spal vin go sios pa va sa rio ver bos“. Šio je pa ro do­je vil nie čiai turės ga li mybę pa si­

grožė ti pui kio mis įvai raus dyd žio ir įvai rių formų ver bo mis, su si pa­žin ti su itin pla čia ver boms riš ti nau do jamų au galų įvai ro ve, ap­žvelg ti spalvų ga mos de ri ni mo ten den ci jas.

Tau to dai li ninkė kiek vie nais me tais ren gia sa vo su kurtų ver­bų pa ro das ne tik Lie tu vos, bet ir dau ge ly je Len ki jos bei Vo kie ti jos miestų, kur ver bos su lau kia ypač daug dėme sio ir pri pa ži ni mo.

A.Gra nic ka yra did žiau sios ir ma žiau sios verbų pa sau ly je au­torė. Šis įvy kis bu vo už fik suo tas Lie tu vos re kordų kny gos rengė­jų. Dau giau ne gu 3,5 m. aukš čio ša kotą, apie 20 kg sve rian čią ver­bą tau to dai li ninkė nu pynė per dvi die nas. Na, o ma žiau sia pa sau lio ver ba yra 11 cm dyd žio, ją tau to­dai li ninkė nu pynė vos per 15 mi­nu čių.

Prie ren gia mos verbų pa ro­dos pri si jungė ir gar si tau to dai li­ninkė Ma ri ja Ba ni ko nienė. Jos da­žy ti ir mar gin ti tra di ci niai Ve lykų mar gu čiai bus eks po nuo ja mi ša­lia verbų kaip dar vie nas pa va sa­rio šventės sim bo lis.

Vi sai ne to li šios ga le ri jos esan čio je Šv. Ka zi mie ro baž ny­čio je vyks sak ra linės mu zi kos

ir su si kau pi mo va lan da. No rin­tiems dieną pra leis ti ra miai gros vals ty bi nis pu čiamųjų or kest ras „Tri mi tas“, va do vau ja mas di­ri gen to Ug niaus Vai gi nio, klar­ne tu so lo gros Al gir das Bud rys, var go nais – Re na ta Mar cin kutė­Le sieur.

Antrąją Ve lykų dieną vil nie­čius ir mies to sve čius Vil niaus et ninės kultū ros cent ras kvie čia į ve ly kinį ren ginį „Dan gus mar­gu čių raš tuo se“, ku ris vyks Vin­co Ku dir kos aikštė je. Anot ren gi­nio su ma ny tojų, ypač kvie čia mos šei mos su vai kais – bus ri de na­mi mar gu čiai, jie pie šia mi, vyks gra žiau sio, ori gi na liau sio, tra­di ciš kiau sio mar gu čio rin ki mai. Ren ginį ves Ve lykų Bo butė, o aikštė je kar tu šėls „Kau kių aka­de mi jos“ ak to rių su kur ti per so­na žai: kiš kiai, meš kos, gand rai ir ki ti gyvū nai.

Pir ma dienį Gri giš kių kultū ros cent ras pa kvies į dar vieną ren­ginį. Čia bus pri sta ty ti Vil niaus kraš to Ve lykų pa pro čiai ir tra­di ci jos. Ren gi ny je da ly vaus len­kų folk lo ro an samb lis „Gze gor­za nie“ ir Vil niaus lenkų liau dies teat ras.

No rin čius Ve ly kas at švęsti ka­ra liš kai į kon certą kvie čia Šv. Kot­ry nos baž ny čia. Re na ta Du bins­kaitė ir Saulė Še rytė su Vil niaus sa vi val dybės cho ru „Jau na mu­zi ka“ ir Šv. Kris to fo ro ka me ri­niu or kest ru pa kvies klau sy to jus nu si kel ti į XVIII a., kai dva ruo se ir rūmuo se skambė jo vie no iš ki­liau sių ba ro ko epo chos kom po zi­to rių G.F.Hände lio mu zi ka.

Šventinis ren gi nių gi das

Kvie ti mas: �� sos�tinė�je�Ve�lykų�sa�vait�galį�vyks�ne�vie�nas�šven�ti�nis�ren�gi�nys.� � Eval�do�But�ke�vi�čiaus�nuo�tr.

Šeš ta die nis

Eks kur si ja „Ve lykų bo butė �pa sa ko ja“ – 12 val. Vil niaus gatvė je

Pie ši nių pa ro da „Ve ly kos. Mar gu­ �čiai“ – Gri giš kių kultū ros cent re

Pa ro da „Spal vin go sios pa va sa rio �ver bos“ – Auš ros Vartų me no ga le ri jo je

Sek ma die nis

Sak ra linės mu zi kos � ir su si kau pi­mo va lan da – 13 val. Šv.Kazimiero bažnyčioje

Pa ro da „Spal vin go sios pa va sa ­ �rio ver bos“ – Auš ros Vartų me no ga le ri jo je

Pie ši nių pa ro da „Ve ly kos. Mar gu­ �čiai“ – Gri giš kių kultū ros cent re

Pir ma die nis

„Dan gus mar gu čių raš tuo se“ – �12 val. V.Ku dir kos aikštė je

„Vil niaus kraš to Ve lykų pa pro čiai �ir tra di ci jos“ – 15 val. Gri giš kių kultū ros cent re

„Ka ra liš kos Ve ly kos“ – 18 val. �Šv. Kot ry nos baž ny čio je

Šventiniai renginiai

No rin čius Ve ly kas at švęsti ka ra liš kai į kon certą kvie čia Šv. Kot ry nos baž ny čia.

4

miestasdiena.lt/naujienos/miestas

šeštadienis, balandžio 7, 2012

Vil niaus auk cio ne, ku ria me bu­vo pri sta ty ta Lie tu vos dai lė, gra­fi ka ir li tua nis ti niai že mė la piai, nu pirk ta 18 kū ri nių už 77 tūkst. li tų.

Kaip tei gė jį ren gu si Me no rin­kos agen tū ra, dau giau sia pub­li kos dė me sio su lau kė pir mą kar tą pri sta to mų au to rių kū­ri niai. Bran giau siai par duo tas Jo no Šva žo so cia lis ti nio rea­liz mo sti liaus 1958 m. ta py bos dar bas „Dar bi nin ko po rtre tas“ – jis nu pirk tas už 23,8 tūkst. li tų, pra di nė kai na bu vo 21,8 tūkst. li tų.

Auk cio ne taip pat įver tin­tas Igo rio Pie ku ro kū ri nys, ku­ris rin ko je pa si tai ko ga na re tai. 1973 m. ta py bos dar bo kai na pa ki lo pust re čio kar to – nuo 2,7 tūkst. iki 6,8 tūkst. li tų.

Bu vo var žo ma si ir dėl Čes lo­vo Ja nu šo 1942 m. ma ri nis ti nio pei za žo „Val tys mė ne sie no je“. Jo kai na šok te lė jo nuo 5,8 tūkst. iki 8,2 tūkst. li tų.

Gra fi kos skil ty je pub li kos su si­do mė ji mo su lau kė gra fi ko Rim­tau to Gi ba vi čiaus pen ki dar bai iš 1967 m. cik lo „Vil nius“. Jie nu­pirk ti už 1,2–2,2 tūkst. li tų sie­kian čias su mas.

Sce nog ra fo Mstis la vo Do bu­žins kio mo te riš ko sce ni nio kos­tiu mo es ki zas įsi gy tas už 2,9 tūkst. li tų.

Auk cio ne taip pat par duo ta Leo no Ka ti no, Leo no Li no Ka­ti no, Al gio Skač kaus ko, Ka zio Ši mo nio dar bų.

BNS, VD inf.

ApsipirkoVil niaus auk cio ne

Su bend ri nus pa skir tą baus mę su anks čiau pa skelb tu nuo spren džiu už ki tą nu si kal ti mą, skir ta ga lu ti­nė baus mė – še še ri me tai.

„Ku ric kio kal tė vi siš kai įro dy­ta tiek pa ties kal ti na mo jo pa ro dy­mais, tiek ki ta by los me džia ga“, – sa kė nuo spren dį pa skel bu si tei sė ja Jū ra tė Da mans kie nė.

Ji pa brė žė, kad vy riš kis nu si kal­ti mui ruo šė si il gą lai ką, įsi gi jo au­to mo bi lius, imi ta ci nes me džia gas. To dėl skir ti švel nes nę baus mę ne­ras ta pa grin do, nors rea li ža la ne­bu vo pa da ry ta, o sprog me nys bu­vo imi ta ci niai.

By los duo me ni mis, per nai bir že­lio 29­ąją, bū da mas ap svai gęs nuo nar ko ti ko am fe ta mi no, J.Ku ric kis rei ka la vo 1 mln. eu rų, gra sin da mas su sprog din ti ban ko „Swed bank“ pa sta tą. Au to mo bi lis bu vo pa sta­ty tas po že mi nė je ban ko aikš te lė je, iš purkš tas pu to mis, ten įdė tas imi­tuo tas sprog muo.

Nu teis tas ban ki nin kų re ke ti nin kasVil niaus apy gar dos teis mas va kar dėl di­de lės ver tės tur to prie var ta vi mo iš ban­kų kal tu pri pa ži no vil nie tį Ja ną Ku ric kį ir nu tei sė jį ka lė ti.

Baus mė: �� už�gra�si�ni�mą�su�sprog�din�ti�ban�ką� ir� rei�ka�la�vi�mą�su�mo�kė�ti�1�mln.�eu�rų�J.Ku�ric�kis�ka�lės�še�še�rius�me�tus.� To�mo�Luk�šio�(BFL)�nuo�tr.

Dėl in ci den to ant ko jų su kel­tos vi sos spe cia lio sios tar ny bos, iš ban ko eva kuo ti dar buo to jai. At­vy kę „Aro“ iš mi nuo to jai, bai gę ke­lias va lan das tru ku sį pa tik ri ni mą, nu sta tė, kad ta ria mas sprog muo grės mės ne ke lia.

Pa sak pro ku ra tū ros, kal ti na ma­sis, pa sta tęs au to mo bi lį, iš elekt­ro ni nio pa što, re gist ruo to ad re su ar tu ras.arturovas@gmail.com, pa­ra šė laiš kus į „Swed bank“, bend ro­vę „Ma xi ma“, „Dans ke“ ban ką bei tuo me tį „DnB Nord“ ban ką ir pra­ne šė apie gra si ni mą. Pi ni gų rei ka­lau ta iš „Swed bank“.

Už pa tir tą ža lą ban kams teis mas iš vi so pri tei sė apie 20 tūkst. li tų, nors jie bu vo pa reiš kę šim ta tūks­tan ti nius ieš ki nius dėl ža los at ly­gi ni mo.

Pa rei gū nams su lai kius įta ria mą jį per kra tą pas jį ras ta am fe ta mi no.

J.Ku ric kis teis me tei gė, kad min­tis gra sin ti ne tik ra bom ba su sprog­din ti ban ką jam kir bė jo apie me tus. Tam bu vo įsi gy ja mi au to mo bi liai: per me tus vy ras jų nu si pir ko pen­kis, ta čiau dvie jų ne pa nau do jo.

Vy ras pa sa ko jo, kad per me tus da rė ne vie ną mu lia žą, esą pa da­ry da vo ir per si gal vo da vo.

Jis tvir ti no gra si nęs ban ko pa­sta tą bom ba su sprog din ti lie pos 1­ąją, jei gu iki bir že lio 30­osios 18 val. rei ka lau ja ma 1 mln. eu rų su ma ne bus pa lik ta nu ro dy to je vie to je.

Kaip tei gė kal ti na ma sis, ki tą die­

ną su ži no jęs, kad bu vo ras tas jo bom bos mu lia žas, iš kar to pa si ju­to ge riau ir jau pra dė jo kurp ti nau­ją vers lo pla ną.

Jis tvir ti no pla na vęs įpa rei go ti ban ko dar buo to jus įdė ti pi ni gus į Vir šu liš kė se sto vin čio au to mo bi­lio ba ga ži nę, ku rio je esą bu vo su­mon ta vęs ka me ras, kad per at stu­mą kom piu te riais ga lė tų ste bė ti, ka da pi ni gai bus įdė ti.

Anot kal ti na mo jo, su si pirk ti vi­są įran gą – sei fą, kom piu te rį, au­to mo bi lius, si li ka ti nius blo ke lius – pla nui įvyk dy ti jam at siė jo apie 5–6 tūkst. li tų.

Vis gi jis nei gė, kad per įvy kį bu vo ap svai gęs nuo nar ko ti kų. J.Ku ric­

kis po sė dy je yra sa kęs, kad ženg ti šį žings nį ir gra sin ti ban kui sprog­mens imi ta ci ja jį pri ver tė fi nan si­niai sun ku mai.

Pa sak tei sė sau gos pa rei gū nų, J.Ku ric kis iš vi so tu rė jo 800 tūkst. li tų sko lų, „Swed bank“ jis bu vo sko lin gas dau giau nei pu sę mi li­jo no li tų.

„Da bar ma nau, kad tai bu vo ne­są mo nė, bet ta da įsi vaiz da vau, jog pa dės, ir paim siu tuos pi ni gus“, – teis mo po sė dy je yra pa sa ko jęs kal­ti na ma sis, vis pa brėž da mas, kad tris kar tus bu vo bank ru ta vęs ir ta­pęs ko ne val ka ta. Jis tei gė be si gai­lin tis dėl nu si kal ti mo.

BNS, VD inf.

Da bar ma nau, kad tai bu vo ne są mo nė, bet ta da įsi vaiz da vau, kad pa dės, ir paim siu tuos pi ni gus.

Ja nas Ku ric kis:

Ma tas Mik ne vi čiusm.miknevicius@diena.lt

Vil niaus me ras Ar tū ras Zuo kas so­cia li nia me tink le „Fa ce book“ bu vu­sį sa vo pa val di nį Sta nis lo vą Šriū bė­ną, ku ris rū pi no si Ge di mi no pro­spek to re no va ci jos klau si mais, iš­va di no „pūs ta žan džiu šriu bu ku“.

„Šis ma žas pūs ta žan dis šriu bu kas daug ža los Vil niui pa da rė. Ko dėl da bar? To dėl, kad tik po tam tik­ro lai ko iš lin do bro kas Ge di mi no pro spek te. Nors praei to je ta ry bo je tai jau bu vo pa ste bė ta ir bu vo ga li­ma rei ka lau ti ga ran ti jų, bet tas pa ts vei kė jas, bū da mas vi ce me ru, vis­

ką blo ka vo“, – taip į sa vo pa sky ros lan ky to jo klau si mą apie pro spek­to trin ke lių skan da lą at sa kė me ras A.Zuo kas.

Toks me ro pa reiš ki mas itin nu­ste bi no bu vu sį mies to vi ce me rą Vid man tą Mar ti ko nį. Bu vęs po li­ti kas dien raš čiui sa kė ir šian dien pui kiai pri si me nan tis, kad vi sus do ku men tus S.Šriū bė nas pa si ra šė tik A.Zuo ko liep tas.

„Jis bu vo jei ne pa ts iš ti ki miau­sias A.Zuo ko žmo gus, tai vie nas iš ko kių pen kių iš ti ki miau sių. To kiais pa sa ky mais jis tik pa ro do, kad vi­siš kai ne ger bia žmo nių, kad jo­kių mies te prii ma mų spren di mų ne ver ti na rim tai. Aš pui kiai pa­

me nu, kad tik A.Zuo kui pa sa kius vis kas bu vo da ro ma, pa ts S.Šriū­bė nas nie ko nė ra pa si ra šęs be me­ro ži nios. To dėl da bar aiš kin ti, kad aš esu ge ras, o jis blo gas, tai vi siš­kas są ži nės ne tu rė ji mas“, – dės tė V.Mar ti ko nis.

Jis taip pat pri dū rė, kad ne gra žiai iš va din tas S.Šriū bė nas taip pat tu­rė tų ką pa sa ky ti teis me, jei to pri­reik tų.

„Net nea be jo ju, kad jis tu ri iš­lai kęs ga na ne ma žai svar bių do­ku men tų. Jei Zuo kas taip kal bės, ga li skau džiai nu deg ti“, – už si mi­nė pa šne ko vas.

Su S.Šriū bė nu va kar „Vil niaus die nai“ ne pa vy ko su si siek ti.

A.Zuo kas prasi var džiuo ja

Įver ti ni mas: �� ar�tė�jant�Ve�ly�koms�A.Zuo�kas�bu�vu�siam�bend�ra�žy�giui�S.Šriū�bė�nui�ne�gai�lė�jo�„ge�ro“�žo�džio�ir�pa­krikš�ti�jo�„šriu�bu�ku“.� � Tomo�Lukšio�(BFL)�ir�Mindaugo�Ažušilio�nuotr.

5

lietuva

Sei­mui­ki­tą­sa­vai­tę­vėl­bus­ban­do­ma­pa­teik­ti­svars­ty­ti­gru­pės­par­la­men­ta­rų­už­re­gist­ruo­tą­nu­ta­ri­mo­pro­jek­tą,­ku­riuo­siū­lo­ma­kar­tu­su­Sei­mo­rin­ki­mais­spa­lį­reng­ti­pa­ta­ria­mą­jį­re­fe­ren­du­mą­dėl­ato­mi­nės­elekt­ri­nės­sta­ty­bos.­Re­fe­ren­du­mą­skelb­ti­siū­lo­Sei­mo­opo­zi­ci­ja.

Į­Sei­mo­Eti­kos­ir­pro­ce­dū­rų­ko­mi­si­ją­(EPK)­siū­lo­mas­ne­kar­tą­jos­svars­ty­tas­bu­vęs­so­cial­de­mok­ra­tas­And­rius­Še­džius.­Sei­mo­pir­mi­nin­kė­Ire­na­De­gu­tie­nė­įre­gist­ra­vo­pro­jek­tą,­ku­riuo­A.Še­džius­įra­šo­mas­į­EPK­na­rių­są­ra­šą,­o­iš­ko­mi­si­jos­pa­si­trau­kęs­Kons­tan­tas­Ra­me­lis­iš­brau­kia­mas.

Vėl siū lysre fe ren du mą

A.Še džių – į eti kos sAr gus

šeštadienis, balandžio 7, 2012

Sta sys Gu da vi čiuss.gudavicius@diena.lt

Smar kiai pa brangsPre zi den tės nuo mo ne, priim to­sios pa tai sos „at ve ria ke lią Re gio­ni nių at lie kų tvar ky mo cent rams (RATC) pri va ti zuo ti ir mo no po­liui įsi ga lė ti at lie kų bei są var ty­nų tvar ky mo vers le“.

Pa sak Pre zi den tės, „įsi ga lio jus šioms pa tai soms, la bai išaug tų at­lie kų tvar ky mo kai na, tur tin gie ji mo kė tų ma žiau, o są ži nin gi žmo­nės tu rė tų mo kė ti už vi sus“. Kai­na už šiukš lių iš ve ži mą ypač pa di­dė tų dau gia bu čių gy ven to jams.

„Šios pa tai sos siū lo su kur­ti „ru bi ko ni nį“ ši lu mos ūkio va­rian tą ir at ve ria ke lią mo no po li­nin kui pikt nau džiau ti kai no mis už at lie kų tvar ky mą. Gy ven to jai už at lie kų iš ve ži mą mo kės bran­giau, o sa vi val dy bės bus be jė gės juos ap gin ti. Ša lies žmo nės jau nu ken tė jo nuo mo no po li nin kų sa vi va lės ši lu mos ūky je“, – pa­brė žė D.Gry baus kai tė.

Pri va tūs kai nuo ja bran giauPa sak jos, iš stū mus sa vi val dy bių įmo nes ir pri va ti za vus at lie kų tvar ky mo sek to rių, ša lies žmo­nės tap tų pri va ti nin kų įkai tais, nes są var ty nų eksp loa ta vi mas ir šiukš lių iš ve ži mo pa slau gos bus orien tuo tos ne į gy ven to jų po­rei kius, o į pel ną.

„Pa sau li nė pra kti ka ro do, kad pri va čius są var ty nus tvar ky ti kai­nuo ja dvi gu bai bran giau. Ma ri­jam po lė je, kur są var ty ną eksp loa­tuo ja pri va tus val dy to jas, at lie kų tvar ky mo pa slau gos yra bran giau­sios vi so je Lie tu vo je. Sa vi val dy bių aso cia ci jos Pre zi den tei ad re suo­ta me laiš ke taip pat ak cen tuo ja­ma, kad įsi ga lio jus šioms pa tai­soms at lie kų tvar ky mo pa slau gos gy ven to jams ge ro kai pa brang tų“, – pri me na ma pre zi den tū ros pra­ne ši me spau dai.

Vals ty bės va do vės tei gi mu, vie­

šasis in te re sas tu ri bū ti ap gin tas. Ne ga li ma leis ti, kad at lie kų tvar­ky mas bū tų mo no po li zuo tas, o gy ven to jai pa tir tų eko no mi nių, so cia li nių ir eko lo gi nių nuo sto lių.

To dėl, Pre zi den tės nuo mo ne, RATC tu ri iš lik ti sa vi val dy bių nuo­sa vy bė, ne ga li bū ti pri va ti zuo ta jų vyk do ma ūki nė veik la ar jie išar dy­ti dėl for ma lių rei ka la vi mų.

Pra šė Sa vi val dy bių aso cia ci jaVe tuo ti At lie kų tvar ky mo įsta­ty mo pa tai sas Pre zi den tės pra­šė Sa vi val dy bių aso cia ci ja. Jos laiš ke, pa si ra šy ta me aso cia ci jos pre zi den to Ri čar do Ma li naus ko,

tvir ti na ma, kad nau ja sis įsta ty­mas ga li „dar la biau ap sun kin ti so cia liai pa žei džia mų pi lie čių si­tua ci ją ir nu brauk ti mi li jar di nes in ves ti ci jas“.

Su Sei mo priim to mis pa tai so­mis, kaip nu ro do ma laiš ke, ne su­ti ko vi sos Lie tu vos sa vi val dy bės.

Ti ki na ma, kad nau ja sis įsta ty­mas „griau na re gio ni niu prin ci pu su kur tą ir ga na sklan džiai funk cio­nuo jan čią sa vi val dy bių ko mu na li­nių at lie kų tvar ky mo sis te mą“.

Sa vi val dy bės nei gia įsta ty mo ren gė jų, ku rie kal bė jo apie be są ly­giš ką šio tei sės ak to nau dą gy ven­to jams, tei gi nius. „Rea ly bė je bus įtei sin ta di džiu lė skir tin gų at lie­kų tu rė to jų gru pių di fe ren cia ci ja, bus nu skriaus tos so cia liai jaut rios vi suo me nės gru pės: dau gia vai kės šei mos mo kės dau giau nei vi du ti­nis sta tis ti nis mo kė to jas, di des nį mo kes tį tu rės mo kė ti ir kū di kius au gi nan čios šei mos bei kai mo gy­ven to jai“, – ra šo ma laiš ke.

„Priim tas įsta ty mas ga li grą­žin ti Lie tu vos ko mu na li nių at lie­kų tvar ky mą į prieš 10 me tų bu vu­sią pa dė tį – pil ni miš kai ir pa ke lės šiukš lių, ne vei kian ti at lie kų su­rin ki mo ir ad mi nist ra vi mo sis te­ma: ne su da ro mos su tar tys, nau­do ja ma si sve ti mais kon tei ne riais, sle pia mas fak ti nis at lie kų kie kis ir pa na šiai“, – pri du ria ma ja me.

Pre zi den tė už kir to ke lią mo no po li jomsPre zi den tė Da lia Gry baus kai tė ve ta vo Sei mo priim tas At lie kų tvar ky mo įsta ty­mo pa tai sas, ku rios ga lė jo ge ro kai išau­gin ti kai nas už gy ven to jų šiukš lių iš ve­ži mą.

Šios pa tai sos siū lo su kur­ti „ru bi ko ni­nį“ ši lu mos ūkio va rian tą ir at ve ria ke­lią mo no po­li nin kui pikt­nau džiau ti kai no mis.

diena.lt/naujienos/lietuva

7

ekonomikašeštadienis, balandžio 7, 2012

Šildymo sezonui artėjant į pabaigą ne vienas susimąstė kaip būtų galima taupyti šilumą. Užimtiems žmo-nėms tai nėra lengva užduotis. Tačiau modernūs gamtinių dujų šildymo katilai suteikią galimybę palaikyti skirtingą temperatūrą įvairiu paros metu ir savaitės dienomis, pavyzdžiui, naktį ir darbo metu (ar kitu laiku, kai jūsų nėra namie) nustatant žemesnę patalpų temperatūrą, galima taupyti kuro sąnaudas šildymui. Taip pat yra galimybė įvairiose patalpose nustatyti skirtingą temperatūrą. Ypač svarbu tai, kad gamtinių dujų, kaip kito kuro, nereikia sandėliuoti, rūpintis jo atvežimu ir kasdien prižiūrėti šildymo katilo, dėl to nėra pa-pildomų išlaidų, o sutaupytą savo brangų laiką galite skirti mėgstamai veiklai.

Naudodami gamtines dujas – ekologišką kurą – saugosite savo ir savo artimųjų sveikatą, suodžiais ir juo-dais dūmais neteršite aplinkos.

Kiekvienam nebuitiniam vartotojui prijungimo įmokos dydis yra apskaičiuojamas individualiai, pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą prijungimo įkainių nustatymo metodiką.

Svarbu nepavėluotiPavasarį, atšilus orams, prasideda dujotiekių statybos darbai. Dujotiekio statyba iki vartotojo sklypo ribos gali užtrukti nuo 3 iki 9 mėnesių, priklausomai nuo to, koks yra norinčiųjų prisijungti skaičius, nuo jų sklypų atstumo iki esamo dujotiekio ir AB „Lietuvos dujos“ dujotiekių statybos planų. Šaltuoju metų laikotarpiu statybos darbai nevyksta.

Nemaža dalis gyventojų, norinčiųjų iki šildymo sezono pradžios prisijungti prie bendrovės gamtinių dujų sistemos, kreipiasi per vėlai, todėl gyventojus, nusprendusius šildymui naudoti gamtines dujas, kviečiame kuo anksčiau kreiptis į AB „Lietuvos dujos“, kad žiemos šalčiai nekeltų rūpesčių ir galėtumėte džiaugtis šiltais ir jaukiais namais.

Plėtros planaiAB „Lietuvos dujos“ Vilniaus �lialas kiekvienais metais, atsižvelgdamas į gautus gyventojų prašymus, du-jotiekių tinklų vystymosi perspektyvas ir galimybes, sudaro naujų vietovių dujo�kavimo planus, numato investicijas naujiems vartotojams prijungti. Šiais metais, norėdami plėtoti dujotiekio tinklus kviečiame Vil-niaus miesto: Karačiūnų 4-osios ir 5-osios, Jotvingių,Tyzenhauzų gatvių; sodininkų bendrijų: „Konservatori-ja“, „Briedis“, „Rūta“, „Šviesa“, „Komunalininkas“, „Sodžius-4“, „Laimė“, „Vaga“, „ Varsa“, „Verkiai“, „Profsąjungietis“, „Sveikatos apsauga“, „Krantas“, „Dvarčionis“, „Riešutas“, „Birželis“; Lentvario miesto pietinės dalies gyvento-jus aptarti prisijungimo prie gamtinių dujų sistemos sąlygas. Naujų teritorijų dujo�kavimo planai yra nuo-lat atnaujinami ir gali keistis priklausomai nuo norinčiųjų prisijungti prie dujų tinklų vartotojų poreikių.

Jei planuojate įsirengti dujinį šildymą, kviečiame atvykti į AB „Lietuvos dujos” Vilniaus �lialo Naujų vartoto-jų skyrių (Smolensko g. 5, Vilnius) pateikti prašymą prisijungti prie dujų sistemos. Kartu su prašymu reikia pateikti Registrų centro pažymėjimų apie nekilnojamąjį turtą (pastatus, žemę) ir žemės sklypo plano kopi-jas, jei pastatas neregistruotas – statybos leidimą, taip pat dujotiekio projektą (jeigu turite).

Išsamesnė informacija dėl prisijungimo prie dujų sistemos teikiama AB „Lietuvos dujos“ Vilniaus �lialo Naujų vartotojų skyriuje (Smolensko g. 5, Vilnius), informaciją galima rasti taip pat bendrovės tinklalapyje www.dujos.lt arba sužinoti paskambinus trumpuoju telefonu 1894.

Palankiausias metas prisijungti prie gamtinių dujų tinklų

Sumažėjo prijungimo įkainiai gyventojams dujas naudosiantiems vandeniui/patalpoms šildyti

Gera žinia gyventojams, norintiems prisijungti prie dujų tinklų, kurie gamtines dujas naudos vandeniui/patalpoms šildyti (gamtinių dujų suvartosiantiems daugiau nei 500 m3 per metus) - prijungimo įkainis, nepriklausantis nuo atstumo, sumažėjo 11%, o prijungimo įkainis už kiekvieną nutiestą dujotiekio metrą sumažėjo net 47%. Šiuo metu prijungimo įkainiai yra mažiausi per pastaruosius kelerius metus, tačiau atei-tyje prijungimo įkainiai gali didėti.

Būsimam vartotojui nutiesti 20 m dujotiekio įvadą šiuo metu kainuos apie 1,25 tūkst. Lt pigiau, negu tai-kant anksčiau galiojusius įkainius.

Šiuo metu buitiniams vartotojams galiojantys prijungimo įkainiai:

VartotojaiPrijungimo įkainis,

nepriklausantis nuo atstumo, Lt (su PVM)

Prijungimo įkainis už kiekvieną nutiestą dujotiekio

metrą, Lt (su PVM)

Suvartosiantys iki 500 m3 per metus arba dujas naudosiantys buitinėms viryklėms.

4021.06 172.01

Suvartosiantys daugiau kaip 500 m3 per metus arba dujas naudosiantys vande-niui/patalpoms šildyti.

1511.35 60.81

www.dujos.lt

Dujos namams

Būsimiems vartotojams

diena.lt/naujienos/ekonomika

€ Valiutų kursaiŠiandienValiuta kiekis santykis pokytis

Bal­ta­ru­si­jos­rub­lis 10000 3,2252 +0,1522­%DB­sva­ras­ster­lin­gų 1 4,1729 +0,4211­%JaV­do­le­ris 1 2,6253 +0,3977­%ka­na­dos­do­le­ris 1 2,6352 –0,0531­%lat­vi­jos­la­tas 1 4,9283 –0,0243­%len­ki­jos­zlo­tas 10 8,3280 –0,1547­%nor­ve­gi­jos­kro­na 10 4,5625 +0,0285­%Ru­si­jos­rub­lis 100 8,9217 +0,3442­%Švei­ca­ri­jos­fran­kas 1 2,8679 +0,0209­%

De ga lų kai nosVakartink­las a­95 Dy­ze­li­nas Du­Jos

„sta­toil“ 5,01 4,68 2,36

„kvis­ti­ja“ 4,95 4,65 2,32

„Va­koil“ 5,01 4,64 2,36Vi­d.­kai­na­vi­so­ap­tar­na­vi­mo­de­ga­li­nių­tink­luo­se.

Šal­ti­nis:­www.de­ga­lu­kai­nos.lt

WTI naf ta 103,31 dol. už 1 brl.

„Brent“ naf ta 123,43 dol. už 1 brl.

Jo li ta Žvirb ly tėj.zvirblyte@diena.lt

Per di džią sias me tų šven tes pre­ky bi nin kai te be sap nuo ja eko no­mi nį pa ki li mą, kai par da vi mas šok te lė da vo ke lis kar tus. Ta čiau iš mo kę tau py ti žmo nės šį šven ti­nį il gą jį sa vait ga lį pla čiau pi ni gi­nių neat vers.

Prieš kiek vie nas Ve ly kas vie nas di džių jų pre ky bos cent rų skel­bia pir kė jų ap klau sos duo me nis, kur svar biau sio klau si mo at sa ky­mas ne si kei čia jau ke le rius me­tus. Di džio ji da lis ša lies gy ven­to jų šven ti niam sta lui ne ke ti na iš leis ti dau giau nei 200 li tų.

„Šioms Ve ly koms lie tu viai ne­ža da skir ti dau giau lė šų nei praė­ju sioms. Tai aki vaiz dus pa si kei­tu sio žmo nių mąs ty mo įro dy mas: nors žmo nės jau čia si gy ve nan tys šiek tiek sta bi liau, iš mo kę tau py ti sunk me čiu, jie ap dai riai leis ti pi­ni gus ke ti na ir atei ty je“, – tvir ti no bend ro vės „Ma xi ma LT“ Rin ko­da ros ir par da vi mų de par ta men­to di rek to rius Sau lius Jo nai tis.

Drau di kų pa ste bė ji mu, lie tu­viai Ve ly kas švęs ti lin kę na mie ir į ke lio nes iš si leis ti šiuo me­

tu ne ke ti na, kaip per ki tus il guo­sius sa vait ga lius. „Daž nai il gie ji sa vait ga liai bū na skir ti ir už sie­nio ke lio nėms, iš vy koms. Ma­to me, kad Ve ly kas lie tu viai lin kę su tik ti Lie tu vo je su ar ti mai siais. Ma to me, kad ke lio nės drau di mų įsi gy ta pa na šiai kaip ir įpras tą sa­vait ga lį“, – sa kė Jo lan ta Po cie nė, „PZU Lie tu vos“ Ry šių su klien tais val dy mo cent ro va do vė.

Ban ki nin kai skai čiuo ja, kad prieš šven tes bend ra vi sų mo kė ji mo kor te lių vi du ti nė die nos apy var­ta paau ga apie 40–50 pro c. „Pa­dau gė ja at si skai ty mų kor te lė mis, nes ir pa tys per šven tes ruo šia­me dau giau mais to, ir sve čius pa­vai šin ti rei kia. Be to, da lis žmo nių lais vą lai ką lei džia vaikš čio da mi po par duo tu ves, pirk da mi ne kas die­nius pir ki nius“, – išau gu sių at si­skai ty mų prie žas tis įžvel gia Jū ra tė Ka jac kie nė, Ūkio ban ko Mo kė ji mo kor te lių de par ta men to di rek to rė.

Ode ta Blo žie nė, „Swed bank“ As me ni nių fi nan sų ins ti tu to va­do vė, pri me na auk si nę tau paus ap si pir ki mo tai syk lę – pirk ti pa gal są ra šą, ku ri ga lio ja ne tik kas dien, bet ir per šven tes. „Ži no ma, jei gu orai ne le pins, vie toj pa si vaikš čio­ji mo gam to je kai ku rie gy ven to jai rink sis lais va lai kį pre ky bos cent­ruo se. Na tū ra lu, kad bus iš leis ta dau giau pi ni gų įvai rioms pre kėms ir pa slau goms, ta čiau pre ky bi nin­kai ne tu rė tų džiaug tis Ve ly ko mis“, – pa brė žė ji. Pir miau sia to dėl, kad pa pil do mas žmo nių pa ja mas su­ry ja iš lai dos kas die niams nuo­lat brangs tan tiems pro duk tams, t. y. ko mu na li nėms pa slau goms, trans por tui, mais tui.

Ap dai rios Ve ly kos

išau ga ban ko kor te lių apy var ta prieš šven tes.

50pro c.

Iš lai dos: �� šių�Ve�ly�kų�šven�ti�niam�sta�lui�gy�ven�to�jai�ne�ža�da�iš�leis­ti�dau�giau�nei�200�li�tų.�� „Shut�ters�tock“�nuo�tr.

Drau di kai skai čiuos nuo sto lius

„PZU Lie tu vos“ duo me ni mis, pa­pras tai per Ve ly kas į drau di kus krei pia si apie 250 klien tų. Daž­niau siai žmo nės re gist ruo ja eis­mo įvy kį ir kvie čia pa gal bą ke ly­je. Tei gia ma, kad įpras tais sa vait­ga liais pa skam bi na per pus ma­žiau žmo nių.

„Ta čiau iš kar to po šven čių, ant­ra die niais, skam bu čių skai čius šok te li iki 1000, tai yra du kar tus dau giau ne gu pir ma die niais po įpras to sa vait ga lio. Še ši iš de šim­ties pa skam bi nu sių pra ne ša apie įvy kius, nu ti ku sius sa vait ga lį, ke­tu ri no ri ap si draus ti ar ko nors pa si tei rau ti. 85 pro c. vi sų re gist­ruo tų pra ne ši mų yra apie eis mo įvy kius, de šim ta da lis – apie ne lai­mes bui ty je, pvz., už lie ji mą“, – pa­sa ko jo „PZU Lie tu vos“ Ry šių su klien tais val dy mo cent ro va do­vė J.Po cie nė.

ŠeŠtADIeNIS, bAlANDžIo 7, 20128

savaitės interviu

Sta sys Gu da vi čiuss.gudavicius@diena.lt

– Gal jau ga li te pa sa ky ti, ar iki bir že lio 1-osios, kaip nu statė Sei mas, su gebė si te at sa ky ti į vi sus jūsų va do vau ja mai ko mi-si jai už duo tus klau si mus? Ko-mi si jos dar bo ter mi no pra tęsti ne pri reiks?– Ką iš siaiš kin si me iki to lai ko, tą ir at sa ky si me.

– Tai, ko neiš siaiš kin si te, pa-lik si te „už bor to“?– Ko neiš siaiš kin si me, to neiš siaiš­kin si me, ką jau pa da ry si.

– O ko ga li te neiš siaiš kin ti?– Si tua ci ja dėl „Sno ro“ na cio­na li za vi mo ir bank ro to la­bai su dėtin ga, ke lia gau­sybę klau simų. Ne ži nau, ar is to ri ja ka da nors at­sa kys į vi sus iš ky lan­čius klau si mus. Todėl ne rei kia norė ti, kad mes per ke lis mėne sius dar­bo, net ir pa ties in ten­sy viau sio, į viską la bai de ta liai ir ga lu ti nai at sa ky si me.

Todėl ir sa kau – į ką su gebė si me iki bir že lio 1­osios at sa ky ti, į tą ir at sa ky si me. Mums duo tas ter mi­nas. Ką tuo me tu ži no si me, ką iš­siaiš kin si me, tą Sei mui ir pa sa ky si­me. Ter mi no pra tęsti ne pla nuo ja me. Bent jau ma no po zi ci ja to kia.

– Ar tai reiš kia, kad po kiek vie-no po kal bio ko mi si jo je su pa-reigū nais ir „Sno ro“ dar buo-to jais ky la vis naujų klau simų? Kaip sa ko ma, kuo to liau į miš-ką, tuo dau giau med žių?– Jų kils be ga lo. Ir da bar ky la. Vė­liau, kai baig si me darbą, ir gi kils. Tai lo giš ka. Ne pa mirš ki me, kad vyks ta iki teis mi niai ty ri mai, vyks­ta teismų ir ekst ra di ci jos pro ce sai.

Tai gi, net ir tei si nis šios is­to ri jos aiš ki ni ma sis, at­

ro do, truks ne vie nus ir ne dve jus me tus.

Sei mas ko mi si jai su for mu la vo tam tikrą klau simų blo­ką, davė tam tikrą laiką, per kurį tu­ri me į juos at sa ky­ti. Tai ir yra mūsų

dar bo gairės.

To je is to ri jo je yra vis ko – yra tei­si nių pro blemų, yra po li ti nių. Tai daug ką api man tis maz gas. Sudė­tin ga. Bet dir ba me nuo šird žiai ir sten giamės at lik ti tai, kas mums už duo ta.

– Jūs jau po tru putį api bend ri na-te nu ma to mus at sa ky mus į klau-si mus ar kol kas vyks ta tik po-kal biai, ren ka ma in for ma ci ja, o api bend ri ni mai ati de da mi pa sku-tinėms sa vaitėms iki bir že lio?– Kol kas kau pia me in for ma ciją, ją sis te mi na me. Kai jau baig sis po kal­bių su pa reigū nais ir in for ma ci jos, do ku mentų su rin ki mo eta pas, tuo­met bus ga li ma da ry ti api bend ri ni­mus, for mu luo ti at sa ky mus.

– Iš jūsų ty ri mo bent jau aiškė-ja, ar per nai ru denį „Sno ro“ na cio na li za vi mo ir bank ro-to ini cia ty vos bu vo im ta si pa-grįstai? Ar ban kas tik rai bu vo ne mo kus?– Čia jau klau sia te apie ga li mas ko mi si jos iš va das. Net ir turė da­mas tam tikrų prie laidų tuo klau­si mu ne galė čiau ir ne tgi ne norė čiau jų pa gar sin ti.

Bet at sa kymų į šį ir ki tus la­bai konk re čius klau si mus dar tik­rai nėra. In for ma ci ja ren ka ma, dar bus po kal bių, tiks li na me kai ku­riuos da ly kus. Tik po to, kai ma ty­si me visą vaizdą, galė si me at sa ky­ti į šį ir į ki tus klau si mus.

Ga liu tik pa sa ky ti, kad in for ma­ci jos kie kis didė ja. Ofi cialūs vald žios pa reigū nai in for ma ciją apie „Sno­ro“ rei ka lus ver ti na vie naip, pa čia­me „Sno re“ dirbę ir dir ban tys as­me nys, kai ku rie buvę ko mer ci nių bankų prie žiū ros funk ci jas at likę pa reigū nai – vi siš kai ki taip. Aki­vaizd žiai yra skir tin gi po žiū riai. Ne re tai visų jų pa tei kiamą in for­ma ciją ir prie lai das rei kia tik rin ti. Tad lau kia dar ne men kas dar bas. Bet, ti kiuo si, su spėsim.

– Ne ga li te ne tgi da bar pa da ry-ti iš va dos, ar ko mer ci nių ban-kų kont rolė Lie tu vo je yra pa-kan ka ma?– Kol kas ne ga liu pa teik ti to kių api bend ri nan čių at sa kymų. Tai yra vie nas tų klau simų, ku riuos ko mi­si jai pa teikė Sei mas. Todėl į jį bus at sa ky ta tuo met, kai at sa ky si me ir į vi sus ki tus klau si mus.

Mes turė si me ne tik at sa ky ti į klau si mus, bet ir pa grįsti juos. Nebūtų tei sin ga tik pa reikš­ti po li tinę ko mi si jos na rių nuo­monę. O at sa ky mams pa grįsti rei kia kuo iš sa mesnės in for ma­ci jos. Vien nuo monės iš sa ky mas, kad ir iš ko tą nuo monę iš girs tu­me, vie nas koks do ku men tas vi­sų at sa kymų dar tik rai ne duo da. Tu ri būti in for ma ci jos vi su ma. Mes, pa vyzd žiui, jau pa kar to ti­nai kreipėmės į Lie tu vos banką ir pra šėme tam tikrų duo menų. Bus ir pa kar to ti nių po kal bių su tam tik rais pa reigū nais – prem je ru, Lie tu vos ban ko val dy bos pir mi­nin ku ir ki tais. Būtent taip ir ren­ka ma vi sa kuo ob jek ty ves niems ir iš sa mes niems at sa ky mams rei ka­lin ga med žia ga.

– Iš bu vu sio lai ki no jo „Sno-ro“ ad mi nist ra to riaus Si mo no Freak ley ir da bar ti nio bank-ro to ad mi nist ra to riaus Nei lo Coo pe rio turė jo te gau ti at sa ky-mus raš tu į kai ku riuos klau si-mus. Ga vo te?– Iš N.Coo pe rio esa me gavę dalį mūsų pra šytų at sa kymų dėl „Sno­ro“ bank ro tui ad mi nist ruo ti rei ka­lingų lėšų. O iš S.Freak ley nie ko kol kas ne ga vo me.

– Dėl už da ry to bank ru tuo jan-čio ban ko iš lai ky mo – pa grįsta tam kas mėnesį iš leis ti apie 20 mln. litų?– Kai te ko per žiūrė ti visą pa teiktą išk lo tinę, kas ir ko kias funk ci­jas už da ry ta me „Sno re“ at lie ka, kiek už tai mo ka ma, man li ko tam tikrų abe jo nių, ar tie pi ni gai ne­nau do ja mi per ne lyg dos niai, per­ne lyg nee fek ty viai. Toks ma no as­me ni nis įspūdis.

– Ar ko mi si ja pa skelbs naujų aukštų pa reigūnų pa vard žių, ku rie galė jo pikt naud žiau ti tu-ri ma in for ma ci ja apie nu ma-tomą „Sno ro“ už da rymą ir taip su si tvar ky ti sa vo ar ba gi mi nių fi nan si nius rei ka lus ban ke?– Tai vie nas iš mums už duotų klau simų. Ži no ma, ko mi si ja nėra teisė sau gos ins ti tu ci ja, ne tu ri nei ga li my bių, nei įga lio jimų ką nors tei si niu po žiū riu įver tin ti. Bet nag­rinė ja me gau namą in for ma ciją apie at lik tus veiks mus ban ke prie š pat

jo už da rymą ir po to, žiū ri me, ar mums kas nors kliū va. Jei gu kliū­va, tiks li namės, aiš ki namės, gi li­namės, kodėl vie nas ar ki tas veiks­mas bu vo at lik tas.

– Tad neat mes ti na, kad bus naujų sen sa cingų pa vard žių?– Ne norė čiau čia švais ty tis to­kiais pa ža dais. Mes tie siog steng­simės at sa ky ti į tą klau simą, kurį mums už davė Sei mas, – ar bu­vo to kių pikt naud žia vi mo at vejų. Jei gu mums pa vyks ką nors ras­ti, mes at sa ky si me, kad ra do me. Jei gu ne – at sa ky mas bus ati tin­ka mas.

– Pre zi den tei turė si te klau-simų? Ar ji šio je „Sno ro“ is to-ri jo je, kaip da bar sa ko ma, „ne prie ko“?– Kol kas ma no me, kad Pre zi den­tei klau simų ne tu ri me. Todėl, kad pa grin di nius spren di mus, ku riuos nag rinė ja me ko mi si jo je, pri ėmė Lie tu vos ban kas ir Vy riau sybė. Jei­gu kalbė da mi su šių ins ti tu cijų at­sto vais gau si me nau jos in for ma ci­jos, kad galbūt reikėtų pa siaiš kin ti ir kitų ins ti tu cijų „indėlį“ į „Sno­ro“ is to riją, tuo met ir spręsim, ką da ry ti to liau.

– O ko mi si ja tu ri klau simų bu-vu siems pa grin di niams „Sno-ro“ ak ci nin kams ir va do vams Vla di mi rui An to no vui bei Rai-mon dui Ba ra naus kui, ku rie, aki vaiz du, iki bir že lio var gu ar bus par ga ben ti į Lie tuvą iš Lon-do no?– Gal ir turė tu me jiems klau simų. Bet kol kas ban do me ap siei ti su tuo, ką ga li me gau ti iš Lie tu vo je esan čių pa reigūnų ir as menų, tarp jų – ir bu vu sių „Sno ro“ va dovų. Ne vi sa da iš jų pa vyks ta gau ti viską, ko norė tu me, nes da li mi in for ma­ci jos jie sa ko ne ga lin tys da ly tis dėl pro ku ro ro, ti rian čio „Sno ro“ bylą, drau di mo.

Kitą sa vaitę ža da me kvies tis tą pro ku rorą, kad nu brėžtu me sa vo­tišką li niją tarp iki teis mi nio ty ri­mo med žia gos ir to, ką ga li nag­rinė ti Sei mo lai ki no ji ko mi si ja. Ne no ri me sa vo veik la pa da ry­ti nei gia mos įta kos iki teis mi niam ty ri mui. Ki ta ver tus, no ri me iš sa­miai at sa ky ti į ko mi si jai Sei mo už­duo tus klau si mus.

– Bet klau simų V.An to no vui ir R.Ba ra naus kui į Lon doną ne- si ųsit?– Mes su jais tie sio gi nių kon taktų ne tu ri me ir jų neieš ko me. Kol kas ma no me, kad rink da mi in for ma­ciją apie „Sno ro“ pa dėtį ga li me ap­siei ti be jų.

Ne į vi sus klau si mus ga li būti at sa ky ta„Sno ro“ bank ro to ap lin ky bes ti rian čios lai ki no sios Sei mo ko mi si jos pir mi nin kas Va len ti nas Ma zu ro nis ti ki na ne la bai su prantąs, kodėl ad mi nist ra to riai tiek daug mi li jonų iš leid žia už da ry ta jam ban kui iš lai ky ti.

Ne lies: �� Sei�mo�lai�ki�no�sios�„Sno�ro“�bank�rotą�ti�rian�čios�ko�mi�si�jos�va�do­vas�V.Ma�zu�ro�nis�ne�ma�no,�kad�dėl�šio�ban�ko�bank�ro�to� is�to�ri�jos�at�si­rastų�ko�kių�nors�klau�simų�Pre�zi�den�tei.� � Gedimino�Bartuškos�nuo�tr.

Man li ko tam tikrų abe jo nių, ar tie pi ni­gai ne nau do ja mi per­ne lyg dos niai, per ne­lyg nee fek ty viai.

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Respublikos“ spaustuvė“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.

kaRštOJI lInIJa: ReklamOs skyRIus: PlatInImO taRnyba: PRenumeRatOs skyRIus: buhalteRIJa:212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 767

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija

ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt

VYRIAUSIASIS REDAKTORIUSLukas Miknevičius – 219 1386

VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUSPAVADUOTOJAIrma Verbienė – 219 1371

MIESTAS:Justinas Argustas – 219 1381Matas Miknevičius – 219 1373Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391LIETUVA:Stasys Gudavičius – 219 1390EKONOMIKA:Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374Lina Mrazauskaitė – 219 1388PASAULIS:Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376Valentinas Beržiūnas – 219 1387

SPORTAS:Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258Mantas Stankevičius – 219 1383ŠEŠTADIENIS:Darius Sėlenis – (8 37) 302 276Laima Žemulienė – 219 1374TV DIENA:Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380370:Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370FOTOGRAFAI:Gediminas Bartuška – 219 1384Simonas Švitra – 219 1384

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379

SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653

PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688

PLATINIMO TARNYBA: 261 1688

9

temaŠeŠtADIeNIS, bAlANDžIo 7, 2012

And re jus Žu kovs kisa.zukovski@diena.lt

Pa ti ria bend ra vi mo džiaugsmąVaikų namų auklė ti niai paaug liai ne re tai pu se lūpų va di na mi pa s-merk tai siais. Ne todėl, kad gy ventų ne žmo niš ko mis sąly go mis ar jiems trūktų dėme sio. Tie siog ti ki mybė, kad juos įsi vai kins lie tu vių šei ma, be veik ly gi nu liui. Ir čia į pa galbą atei na už sie nie čiai, ku rie įvai kių daž nai ieš ko ki to se ša ly se. Lie tuvą šiuo at žvil giu ypač pamėgę ita lai.

„Kaž kas yra įsi vai kinęs lie tu vių vaiką, pa si sekė, ta da apie tai pa sa-ko ja ki tiems. Gal mes ką nors bend-ra tu ri me su ita lais, gal kultū ri niai pa na šu mai. Mūsų vai kai bend-rau da mi su italų vai kais grei tai iš-moks ta italų kalbą. Bent jau iš mū-sų ne ma ža da lis vaikų iš va žiuo ja būtent te nai“, – pa sa ko jo Ne men-činės vaikų ir paaug lių so cia li nio cent ro di rek torė Jur gi ta Pu kienė.

Nuo lat pa lai ko ryšįAp lin kos pa kei ti mas vai kui daž nai su ke lia įtampa. Ta čiau kol kas, pa sak J.Pu kienės, nė vie nas iš vaikų, iš ke-lia vu sių į už sienį, grįžti at gal no ro ne pa reiškė. Bet su vai ku nuo lat pa-lai ko mas ry šys. Per ke letą ar ke lio-li ka vaikų na muo se pra leistų metų vai kai vis tiek spėja prie jų pri pras-ti, su si drau gau ti su ap lin ki niais.

„Da bar yra in ter ne tas, tad su vai-ku, juo lab paaug liu, bend rau ti ne-sudė tin ga. Nau do jamės „Sky pe“ pro gra ma, ra šom elekt ro ni nius laiš-kus. Be to, yra už si mezgęs ry šys tarp iš vy ku sių vaikų ir vaikų, gy ve nan-čių glo bos na muo se Lie tu vo je. Yra auklė to jos, yra drau gai likę, bend ra-moks liai. Ir tam vai kui la bai svar bu, kad kas nors juo do mi si, kam nors jis rūpi“, – dėstė J.Pu kienė.

Be to, vai ku rūpi na si ir už sie nio ins ti tu ci jos. Dve jus me tus už sie-nio vals tybės, į ku rią iš vy ko vai-kas, glo bos ir so cia linės įstai gos siun čia į Lie tuvą ata skai tas, kaip jam se ka si.

Lau kia il gas ke liasĮsi vai kin ti lie tu vių vaiką pa si ry-žu siems už sie nie čiams sa vo ša ly je ten ka per ženg ti ne vie nos biu rok-ra tinės įstai gos slenkstį. Į Lie tuvą vyk ti ir su si pa žin ti su vai ku už sie-nie tis ga li tik gavęs dau gybę do ku-mentų, at spin din čių jo gy ve nimą, so cia linę pa dėtį, ap lin ki nių nuo-monę apie įvai ki namą vaiką.

„Už sie nie čiai įtėviai pe rei na vi-sa tai, kuo reiktų pa si rūpin ti ir mū-sų lie tu vių šei moms, no rin čioms priim ti vaiką. Štai mums bend ra-dar biau jant su Naują ja Ze lan di ja

bu vo at si ųstas šei mos, no rin čios įsi vai kin ti mūsų vaiką, ap ra šy mas, kai mynų ap klau sos, mo kyk los va-dovų, ku rią lankė tos šei mos vai-kai, at si lie pi mai apie šeimą, kaip jie rūpi na si sa vo vai kais“, – dėstė Ne-men činės glo bos įstai gos va dovė.

Sie kia įsi vai kin ti kūdikįLie tu vo je įvai ki ni mo pa dėtis, pa-ly gin ti su už sie niu, ski ria si kaip die na ir nak tis. Bend ra, ko ge-ro, tik tai, kad daž nai įtėviais no-ri tap ti tie, ku rie sa vo vaikų ne tu-ri. Tik, prie šin gai nei už sie nie čiai, lie tu viai ne linkę priim ti į sa vo šei-mą paaug lio. Be ne vi suo met no-ri ma įsi vai kin ti trejų metų ir ma-žes nius vai kus.

Ši taip žmonės ne re tai ti ki si iš-veng ti dau gybės pro blemų ir pa-tys for muo ti vai ko cha rak terį. Ir nors si tua ci ja, pa ly gin ti su ta ry bi-niais lai kais, kai kal bos apie įvai-ki nimą bu vo ta bu, pa gerė jo, pro-blemų iš lie ka ne ma žai. „Kol kas lie tu viai vis dar bai mi na si vy res-nių vaikų, nes ne va su paaug liu sun kiau su si tvar ky ti. Daž niau siai no ri ma vaikų iki 3 metų, o dar ge-riau, jei tai kūdikė lis, taip pat vai-kas iš gy vybės lan ge lio. Ta čiau tų kūdikė lių ne tiek jau daug yra, be to, pa gal tai syk les jie tris mėne sius tu ri pra leis ti kūdi kių na muo se, kol tvar ko mas jų tei si nis sta tu sas“, – teigė J.Pu kienė.

Mo ko at si kra ty ti bai miųJ.Pu kienė pa sa ko jo ne re tai bend-rau jan ti su įsi vai kin ti pla nuo jan-čio mis šei mo mis, o pa sta ruo ju me tu ve da mo ky mus būsi miems įtėviams ir globė jams pa gal spe-cia lią GIMK pro gramą. Pag rin di nis šios pro gra mos dėme sys ski ria mas

gebė ji mams, ku riuos pri va lo iš-siug dy ti as me nys, ke ti nan tys glo-bo ti ar įsi vai kin ti vaiką.

„Prog ra mos tiks las – ug dy ti as-menų, no rin čių glo bo ti vaiką, gebė-ji mus. Po ke tu rių mėne sių, ar ba 10 se sijų, kiek vie nas ga li sa ve įsi ver-tin ti ir pa sa ky ti: aš ga liu įvai kin ti ar ba ne“, – teigė J.Pu kienė.

Prog ra mos kur sas būsi miems globė jams ir įtėviams trun ka 100 aka de mi nių va landų, t. y. apie 4 mėne sius. Su si ti ki mas trun ka 3 va lan das, per mo ky mus mo ky to-jai 2–4 kar tus lan ko si kan di datų šei mo se. Po to ren gia iš sa mią iš-vadą apie kan di datų šeimą, įver-ti na jų tin ka mumą tap ti globė jais ar įtėviais.

„Tap ti globė jais ar įtėviais ne-da ly va vus mo ky mo pro gra mo je – tai tas pat, kaip nu si pirk ti kos-tiumą ar su knelę iš anks to jų ne-pa si ma ta vus. Kiek iš mūsų esa me taip pa sielgę? Štai grįžta me na-mo ir pa ma to me, kad nau jas kos-tiu mas ar su knelė iš tikrųjų at ro-do vi sai ki taip ar ba ne tin ka. Ką da ro me? Grąži na me? Ar jau si-me nu si vy limą dėl blo go pa si rin-ki mo? O kas bus, jei par duo tuvė ne priims tų pre kių at gal? Pyk si-me ant par duo tuvės? O gal ati-duo si me šiuos daik tus kam nors ki tam ar ba pa ka bin si me juos spin tos kam pu ty je?“ – vertė su-si mąsty ti J.Pu kienė.

Mo ko mi ne slėpti tie sosDa bar pa ma žu nyks ta baimė pa-sa ky ti: aš esu įsi vai kinęs. Prie to pri si de da ir įvai rios rek la-mos kam pa ni jos, so cia linės ak-ci jos. Ta čiau lie tu viams įtėviams vis dar ky la ne ma žai abe jo nių, ar at si ras prie rai šu mas, ar vai-kas taps šei mos da li mi. Taip pat ne ži no ma, kaip tei sin gai pa sa-ky ti vai kui, kad jis yra įvai kin tas.

Be je, tai, kaip įvai kintą vaiką prii ma ap lin ki niai, vi suo menė, di-de le da li mi le mia ir įtėvių el ge sys. Jei gu įtėviai lais vai apie tai kal ba, vai kai tarp bend raam žių jau čia-si ge rai. Ži no ma, rei kia pa dirbė ti prie š ruo šian tis įsi vai kin ti.

Rei kia su ži no ti ap lin ki nių, draugų nuo monę apie įvai ki nimą. Taip pat rei kia ar ti mus žmo nes pa ruoš ti šiam žings niui: ne bi jo ti pa sa ky ti, kad turė si te įsi vai kintą vaiką, kad galbūt reikės draugų, mo ky tojų, so cia li nių dar buo tojų pa gal bos.

„Baimės kin ta ne tgi per mo-kymą, nes jam vyks tant sten gia-ma si at sa ky ti į įtėviams ir globė-jams rūpi mus klau si mus. Mes ban do me paaiš kin ti, kad dau gu-

ma bai mių yra vi siš kai ne pagrįs-tos. Vai kui apie įvai ki nimą pa sa ky ti būti na. Ir kuo anks čiau pa sa ky-si, tuo bus ge riau“, – dėstė glo bos įstai gos va dovė.

Jei gu vai kas ma žes nis, ga li ma sek ti įvai rias pa sa kas su pa vyz- d žiais ir taip pa pa sa ko ti apie įvai-ki nimą. Šį faktą slėpti vai kystė-je ir at skleis ti tiesą jau paaug liui, anot pa šne kovės, ga li būti pa vo-jin ga: „Pa sa ky ti paaug liui, kad tu esi įvai kin tas, yra su dėtin ga, nes ta da jam at ro do, kad vi sas gy ve ni-mas yra pa sta ty tas ant me lo.“

Bai mi na si tikrų tėvųĮvai kių tu rin čios šei mos daž nai nė-ra lin ku sios apie įvai ki nimą kalbė ti vie šai. To prie žas tis – vis dar gy vi bio lo gi niai vai ko tėvai. Daž niau siai deg ra davę as me nys, iš ku rių atim-tos tėvystės teisės, sa vo vai kus pri-si me na jau tuo met, kai jų at ža los ran da naują šeimą ir ga li mybę kur-ti nor malų gy ve nimą.

„Tuo met pra si de da gra si ni mai, kar tais ne tgi rei ka lau ja ma su si-mokė ti už vaiką. Ši taip stai ga at-gims ta „tėviš ki“ jaus mai. Todėl įtėviai ne re tai ne no ri vie šu mo. Be to, net jei tik rie ji tėvai ir ne reiš-kia jo kių pre ten zijų, būna vi siš kai neaiš ku, kaip rei kia elg tis – bend-rau ti su jais ar ne. Nors, aiš ku, vai-kui tik rie ji tėvai vi suo met bran-

gūs to kie, ko kie yra“, – teigė J.Pu kienė.

Ra gi na pa si ruoš ti rūpes čiamsĮsi vai ki nus daž niau siai su si du ria-ma su vai ko el ge sio pro ble mo mis, nes jam sun ku adap tuo tis. Rei kia su pras ti, kad kiek vie nas vai kas yra as me nybė ir kiek vie na as me nybė tu ri vis ki to kių po rei kių. Įtėviai su-si du ria su vi so mis vai ko gy ve ni me bu vu sio mis ne gan do mis.

Ypač svar bu apie tai kalbė tis ir įsisą mo nin ti, kad, ne pai sant vai ko pa tir ties, jam įtėviai rei ka lin gi, kad jų kant rybė ir nuo sek lus at si da vi-mas ku ria tar pu sa vio pa si tikė ji mu grįstus san ty kius. O to kiam pa si-tikė ji mui su kur ti būti nas at vi ru mas ir vai ko šaknų pri pa ži ni mas, nes tik ta da vai kas ar paaug lys pa jus, kad yra ver ti na mas, ir po tru putį pri si riš.

„Vis kas at si spin di vai ko cha rak-te ry je – ko kias ne tek tis jis yra pa-tyręs per sa vo gy ve nimą, kiek tos ne tek tys yra pa vei ku sios jo psi-chiką. Su ne se niai į Ita liją iš vy ku-sia mer gai te įtėviai vi siš kai ne tu ri jo kių pro blemų. La bai džiau gia si, ji pui kiau siai pri ta po, su italų vai kais su ta ria, mo kyk lo je gau na did žiau-sią pa galbą, pra mo ko italų kal bos. Su ja nėra jo kių pro blemų te nai, ne bu vo ir čia, nes ji ne bu vo pro b-le miš ko el ge sio vai kas“, – pa sa ko-jo J.Pu kienė.

Ve lykų šventė – nau juo se na muo seŠios Ve ly kos ma žiau siai dviem Ne men činės vaikų ir paaug lių so cia li nio cent ro auklė ti niams bus ki to kios. Jas jie su tiks to li nuo Lie tu vos. Prieš ke lias sa vai tes į Ita liją iš ke­lia vo 15 metų mer gi na, dar anks čiau jos jau nesnę draugę at ra do šei ma iš Nau jo sios Ze lan di jos.

Ry šys: �� nau�jas�šei�mas�su�radę�vai�kai�ne�nut�rau�kia�ry�šio�su�li�ku�siais�vai-kų�namų�gy�ven�to�jais.� � Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.

Tap ti globė jais ar įtė­viais ne da ly va vus mo­ky mo pro gra mo je – tai tas pa t, kaip nu si pirk­ti kos tiumą ar su knelę ne pa si ma ta vus.

Jurgita Pu kienė:

10

situacijašeštadienis, balandžio 7, 2012

Nė kal bos ne bu vo, kad į sve čią ša lį už dar biau ti vyk tų tik vy ras. Šei ma pri va lo bū ti kar tu: to kios nuo sta tos lai kė si Li nas ir jo žmo na. Net min­čių ne ki lo, kad jų mei lės įro dy mas, tre jų me tu kų duk re lė Ru gi lė (var das pa keis tas – red. pa st.), ga lė tų lik­ti Lie tu vo je. 2009­ai siais vi si kar tu iš vy ko lai mės ieš ko ti į lie tu vių pa­mėg tą Ai ri ją.

Žmo na įsi my lė jo ki tąAi ri jo je šei mos lau kė ne tik emig­ran to duo nos iš ban dy mai. Šio je ša ly je šei mos pa ma tai ėmė griū ti. Pa sak Li no, į jo žmo nos šir dį pa si­bel dė mei lė bend ra dar biui už sie­nie čiui.

„Tu į jį žiū ri taip, kaip į ma ne žiū rė jai mū sų drau gys tės pra džio­je“, – pa prie kaiš ta vo Li nas žmo­nai. Pa sak jo, kil nu bu vo tai, kad mo te ris neap gau di nė jo su tuok ti­nio ir pri si pa ži no apie šil tus jaus­mus ki tam vy rui. Li nas ti ki no, jog šei ma nu ta rė mė ne siui iš si skir ti. Tai bu vo lai kas ga lu ti niam spren­di mui priim ti. Vy ras su duk re le grį žo į Lie tu vą.

Ta čiau su tar to lai ko net ne pri­rei kė, kad su tuok ti nė ga lu ti nai nu­spręs tų lik ti su nau ją ja mei le. Pa­sak Li no, priė mu si to kį spren di mą jo žmo na pa ti pri pa ži no, kad jų duk re lei bus ge riau su tė vu. Li nas su Ru gi le li ko dvie se.

Ly čių ly gy bė, ly­gios tė vų tei sės į vai­ko auk lė ji mą tė ra skam bios fra zės, ku­rios rea liai ne vei kia.

Dia na Kra pa vic kai tėd.krapavickaite@diena.lt

Tarp Ai ri jos ir Lie tu vosDau ge liu šei mos sky ry bų at ve­jų teis mai vai ko gy ve na mą ją vie tą nu sta to su ma ma. Tė vui pri tei sia­ma pe rio di nė iš mo ka vai kui iš lai­ky ti ir api brė žia ma, ka da ir kiek jie ga lės bend rau ti. Ži no ma, pa si­tai ko re tų išim čių, kai gy ve na mo­ji vie ta pri ski ria ma su tė vu, ta čiau bent jau Kau no mies to apy lin kės teis me apie to kius at ve jus neuž si­me na ma.

Kau nie čio Li no D. (pa var dė re­dak ci jai ži no ma – red. pa st.) at­ve jis šiuo po žiū riu nė ra iš skir ti nis, ta čiau vy rui itin skau dus. Po sky­ry bų su Ai ri jo je li ku sia žmo na Li­nas su grį žo į Lie tu vą. Jis ti kė jo si, kad kar tu augs ir jo duk ra.

De ja, Kau no mies to apy lin­kės teis mas bu vo ne gai les tin gas 33­ejų vy rui. Tei sė jai nu spren dė, kad mer gai tė tu ri aug ti Ai ri jo je, o tė vas duk rą ga lės ma ty ti tik per sa­vo ato sto gas.

Iš vy ko už dar biau ti„Jau per pir mą teis mo po sė dį Vai­ko tei sių ap sau gos tar ny bos at sto­vė pa sa kė, kad jei gu mo ti na nė­ra al ko ho li kė ir nar ko ma nė, vai kas tu rė tų lik ti su ja“, – pa sa ko jo pa­šne ko vas. Jį nu ste bi no, kad ki tuo­se po sė džiuo se esą net ne bu vo gi li­na ma si, su ku riuo iš tė vų mer gai tė no rė tų gy ven ti, ku riam jau čia si ar­ti mes nė.

Taip jau su si klos tė Li no gy ve ni­mas, kad pri spaus tas kri zės ir ban­kuo se paim tų kre di tų naš tos jis su šei ma nu spren dė lai mės ieš ko ti Ai­ri jo je. Vy ras at vi ra vo, kad tuo me­tu ne tgi rim tų rū pes čių pri spaus ta šei ma bu vo dar ni.

Teis mo akib rokš tas: iš vys ti duk rą – kar tą per me tusSu si tik ti su duk ra ga lė si tik kar tą per me tus, kai per ato sto gas nu vyk si į Ai ri­ją. To kį teis mo spren di mą iš gir dęs vy­ras bu vo pri blokš tas. Be duk ros li ku­sį tė vą ste bi na, jog tei sė jams ne bu vo svar bu, kad šei ma iši ro ne dėl jo kal tės, jie ne pa si do mė jo, su kuo no rė tų gy ven­ti mer gai tė.

Nuo tai kos kei tė siJau nas vy ras ne slė pė sun kiai iš­gy ve nęs šią dra mą. „Prie žas tis, ko ge ro, ta, kad pra džio je ji ma ne la­bai stip riai my lė jo, o ta da, kai ma­no jaus mas jai ėmė aug ti, jos mei lė man at ša lo“, – ana li za vo pa šne­ko vas. Pag rin di nis da ly kas, ku­ris tuo me tu džiu gi no vy rą, bu vo tai, kad su bu vu sia žmo na se kė si la bai drau giš kai bend rau ti ir su si­tar ti dėl mer gai tės auk lė ji mo, rū­pi ni mo si.

Net ru kus ši gra ži at mos fe ra pa­si kei tė. Li nas pa sa ko jo,

I.Ri nau by la

Klai pė die tės In gos Ri nau by la – gar­siau sia Lie tu vos tei sės is to ri jo je. Ši by la pa sie kė net ES Tei sin gu mo Teis mą.

Kai lie tu vės I.Ri nau ir jos vy ro vo kie­čio Mi chae lio Ri nau san tuo ka iši ro, Vo kie ti jos teis mas jų tre jų me tų duk­ters glo bą pa sky rė tė vui, ta čiau I.Ri­nau su duk te ri mi iš vy ko į Lie tu vą ir į Vo kie ti ją ne beg rį žo. Šį jos veiks mą bu vęs vy ras įver ti no kaip vai ko pa­gro bi mą. I.Ri nau rei ka la vo, kad vai­ko gy ve na mo sios vie tos klau si mas

bū tų spren džia mas pa gal Lie tu vos įsta ty mus, ta čiau iki aukš čiau sios ins tan ci jos nuė jęs lie tu vės pra šy­mas taip ir li ko be at sa ky mo. Lie tu­vos Aukš čiau sia sis Teis mas dėl I.Ri­nau is to ri jos krei pė si į ES Tei sin gu­mo Teis mą.

Bu vo pa lik tas ga lio ti Vo kie ti jos teis­mo spren di mas, ku riuo vai ko glo­ba pa lik ta tė vui, ta čiau by li nė ji­ma sis dėl duk ters tarp bu vu sių su tuok ti nių Vo kie ti jo je te be­vyks ta iki šiol.

kad in tui ci ja jam šnabž dė jo apie gre sian čias pro ble mas. Po kal biai su bu vu sia žmo na da rė si konf ik­tiš ki, ji ėmė prie ka biau ti, esą jis pra stai rū pi na si duk re le.

Pa sak vy ro, kar tą žmo na pa reiš­kė, jog grįž ta į Lie tu vą ir no rės pa­siim ti duk rą. Vy ras ti ki no, kad jo klau si mai, ku riam lai kui, kur ir su kuo mer gai tė bus, kai ma ma eis į dar bą, li ko be at sa ky mų. Dėl ky­lan čių abe jo nių ir gi lė jan čios pra­ra jos tarp bu vu sių su tuok ti nių vy ras ėmė min ti ati tin ka mų ins ti­tu ci jų slenks čius.

Vai ko tei sių ap sau gos tar ny bo­je jam išaiš kin ta, kad kol juo du su žmo na nė ra ofi cia liai iš si sky rę, abu pa gal įsta ty mą yra ma žo sios glo bė­jai ir tu ri vie no das tei ses. Sky ry bų pra šy mas šią si tua ci ją pa keis tų iš es mės.

Ma tys tik per ato sto gas?„Iki žmo nos grį ži mo iš Ai ri jos bu­vo li kę la bai ne daug lai ko. Sku biai su si ra dau ad vo ka tą, ku ris pa dė jo su ra šy ti sky ry bų pra šy mą teis mui. Krei piau si dėl lai ki nų jų ap sau gos prie mo nių, ir duk re lė li ko pas ma­ne“, – pri si mi nė Li nas. Tuo met vy­ras dar ne bu vo pra ra dęs vil ties, kad duk ra liks gy ven ti su juo Lie tu vo je.

De ja, vy ras kly do. Teis mas pri­pa ži no, kad šei ma iši ro dėl žmo­nos kal tės. Tur tą teis mas su tuok­ti niams pa da li jo per pus ir pri tei sė so li da riai vyk dy ti įsi pa rei go ji mus ban kams.

„Ta čiau dėl bend ra vi mo su duk­ra teis mas neat siž vel gė nei į ma no siū ly mus, nei į mer gai tės ma mos ir priė mė dras tiš ką spren di mą“, – vis dar ne ga lė jo at si to kė ti pa šne­ko vas.

Teis mas ne tik nu ta rė, kad mer­gai tės gy ve na mo ji vie ta – su ma­ma, bet ir nu sta tė tė vo ben­ d ra vi mo su duk ra tvar ką: tu ri tei sę bend rau ti in ter ne to ry šiu ir mo bi­liuo ju te le fo nu, pri si jun gi mo lai kas – 19 val. kas dien. Per sa vo kas­me tes ato sto gas vy ras tu ri tei sę bend rau ti su duk ra ne truk do mai ir pra leis ti vi sas ato sto gas kar tu. Duk rai iš lai ky ti pri teis ti 500 li tų per mė ne sį.

Spren di mą ap skun dė„Teis mas atė mė iš ma nęs duk rą. Ką ga li vai kui duo ti, su si ti kęs su juo kar tą per me tus? Svar biau sia yra vai ko in te re sai. Ly čių ly gy bė, ly gios tė vų tei sės į vai ko auk lė ji mą tė ra skam bios fra zės, ku rios rea liai ne vei kia“, – ste bė jo si Li nas.

Vi ltis: �� Li�nas�D.�ti�ki�si,�kad�dar�kar�tą�spręs�da�mas�duk�ros�glo�bos�klau�si�mą�teis�mas�la�biau�įsi�gi�lins�į�by�lą.�� � Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

11

situacijašeštadienis, balandžio 7, 2012

Ara biš ki mo ty vai

Be ne pa slap tin giau si gin čai dėl vai­kų vyks ta miš rio se šei mo se su mu­sul mo nų ti kė ji mo vy rais. Vi sai ne­se niai spau do je ap ra šy ta lie tu vės Mai mou nos Liš kaus kai tės is to ri ja.

32­ejų mo te ris su vy ru Jams hi du Sid di que ir tri mis ma ža me tė mis duk ro mis prieš po rą me tų iš Klai­pė dos iš vy ko į Jung ti nius Ara bų Emy ra tus ato sto gau ti. Kaip ir kiek­vie nais me tais, šei ma ap si sto jo vy­ro tė vų na muo se.

Ke lio nė į uoš vių na mus sve čio je ša­ly je klai pė die tei vir to koš ma ru. Ten iš pa sa lų jai su duo ti du smū giai: pa­grob ti vai kai ir įteik ti sky ry bų do­ku men tai. Bu vu si klai pė die tė vai­kų pa gro bi mu įta ria sa vo su tuok ti­nį, uos ta mies ty je ge rai ži no mą pa­kis ta nie tį gy dy to ją.

Teis mo akib rokš tas: iš vys ti duk rą – kar tą per me tus

Bi ru tė Dau gė lie nė Kau no sa vi val dy bės Vai ko tei sių ap sau gos sky riaus ve dė ja

Daug yra by lų, kada vai ko gy ve na mo sios vie tos nu­sta ty mas spren džia mas, kai vie nas iš tė vų gy ve na

už sie ny je. Tiks lios sta tis ti kos nė ra. Mums la bai sun ku ra šy ti iš va das, kai vie na pu sė gy ve na Ai ri jo je, Ang li jo je, o ki ta – Lie tu vo je. Mes re mia mės do­ku men tais, ku rie yra pa tei kia mi anos ša lies so cia li nių tar ny bų. Vi sa da at si­žvel gia ma į vi są komp lek są ap lin ky­bių. Ir ne vien tė vo ar mo ti nos no ras le­mia, su ku riuo iš tė vų vai kas gy vens, o ir vai ko, ku ris ge ba iš reikš ti sa vo nuo­mo nę. Ver ti na ma daug da ly kų, tarp jų ir vai ko pri si ri ši mas il giau gy ve nant su ku riuo nors iš tė vų. Vien no ras nė ra pa grin das nu sta ty ti vai ko gy ve na mą­ją vie tą. Yra dar ir vai ko in te re sai. Prii­mant bet ko kį spren di mą, pir miau sia ir svar biau sia yra vai ko in te re sai. Tie vai ko in te re sai ir nag ri nė ja mi per vi­są ap lin ky bių spekt rą. Sta tis tiš kai dau­giau at ve jų, kai vai ko gy ve na mo ji vie­ta nu sta to ma su mo ti na.

Ode ta Tar vy die nė Vals ty bės vai ko tei sių ap sau gos ir įvai ki ni mo tar ny bos prie So cia li nės ap sau gos ir dar bo mi nis te ri jos di rek to rė

Emig ra ci ja ap sun ki na vai ko ir vie no iš tė vų, gy ve nan čio ki­to je ša ly je, bend ra vi mą. Tai bū na dar sun kiau, kai du

suau gę žmo nės, vai kui svar biau si as­me nys, ne su ge ba dėl bend ra vi mo su­si tar ti. Mū sų Ci vi li nis ko dek sas sa ko, kad abu tė vai tu ri ly gias tei ses į vai­ką, ta čiau iš pa tir ties ži no me, kad bu­vo ne vie nas at ve jis, kai tė vas neiš lai­kė vai ko, smur tau da vo, tai lyg ir aiš ku, kad jis kaip tė vas sa vo pa rei gų neat li­ko. Idea lių sky ry bų ne bū na, vai kams jos vi sa da skaus min gos. La bai svar­bu, kad tė vai elg tų si kaip du suau gę, pro tin gi žmo nės. Gal vo tų ne apie sa­vo as me ni nes nuo skau das ir am bi ci­jas, ku ris ku rį la biau nu skriau dė, o at­si žvelg tų į vai ko in te re sus ir elg tų si kaip tik ri tė vai. Nors san tuo ka ir iši ro, vai ko tė vais jie liks vi są gy ve ni mą. Rei kia vai kui paaiš kin ti, kad nors tė­vai gy vens at ski rai, jo gy ve ni me jie bus ir to liau. Vai kas tu ri ži no ti, kad dėl tė vų sky ry bų jis ne kal tas. Prak ti­ka ro do, kad vai kai ima kal tin ti sa ve. Ma žie ji iš gy ve na, juos api ma dep re si­ja, o to prie žas tis daž niau siai bū na tė­vai. Vi siš kai to skaus mo iš veng ti ne­pa vyks, ta čiau rei kia steng tis, kad jis bū tų kuo ma žes nis ir kad sa vo sva jo­nių pa sau ly je ma ža sis ne pri si kur tų bai sių da ly kų.Šiais lai kais daž niau siai bend rau ja­ma in ter ne tu ir ki to mis ry šio prie­mo nė mis. Mes esa me ma tę to kių tai­kių su si ta ri mų, kai pa gal gra fi ką tė vai nu ma to, su ku rio, ku riais me tais bus šven čia mi gim ta die niai ar ki tos šven­tės. Tė vų sky ry bos vai kui la bai skaus­min gos, ta čiau du suau gę žmo nės tu ri siek ti, kaip tą skaus mą vai kui pa­leng vin ti.Teis mų spren di mai da ro si įvai res ni. Anks čiau vos ne vi sa da gy ve na mo­ji vie ta bū da vo nu sta to ma su ma ma, o tė vui pa lie ka ma tei sė bend rau ti. Da bar dau gė ja spren di mų, kai gy ve­na mo ji vie ta nu sta to ma su tė čiu. La­bai svar bi ap lin ky bė nu sta tant gy­ve na mą ją vie tą yra ta, ku ris iš tė vų ne truk dys atei ty je bend rau ti vai kui su ki ta pu se.

Komentaras

Kau no apy lin kės teis mo spren­di mą vy ras ap skun dė. Jis iki šiol ne ga li su pras ti, ko dėl teis mas nu­sta tė bū tent to kią bend ra vi mo su duk re le tvar ką. Bu vo sun ku ti kė­tis, kad gy ve na mo ji vie ta bus nu­sta ty ta su tė vu, ta čiau ga li my bę bend rau ti gy vai teis mas ap ri bo jo iki mi ni mu mo.

Juo lab kad ne tik Li nas bu vo su­ra šęs gra fi ką, pa gal ku rį mer gai tė ga lė tų kiek įma no ma daž niau ma­ty tis su ma ma ir se ne liais iš ma­mos pu sės. Pa na šiai bu vo su ra šiu si ir bu vu si su tuok ti nė. Pa sak pa šne­ko vo, mo te ris nie ka da ne nei gė tė vo ir duk ros ry šį esant la bai stip rų.

Ly gios tei sės – tik žo džiaiLi nas ne ga li su si tai ky ti su tuo, kad jo duk ra augs už sie ny je, ta čiau Lie tu vos teis mas vi sai ne no ri jam pa dė ti iš lai ky ti mer gai tės gim ti­nė je. „Ne su prieš, kad ma no duk ra sve čiuo tų si už sie ny je pas ma mą, ta čiau sie kiau, kad ją gin tų Lie tu­vos tei si nė sis te ma, to dėl man at­ro dė tei sin ga, kad jos gy ve na mo­ji vie ta bū tų nu sta ty ta su ma ni mi čia, Lie tu vo je, o ne su ma ma Ai ri­jo je“, – ug nin gai rė žė Li nas.

Vy ras dės tė ir ki tus ar gu men tus, į ku riuos neat siž vel gė teis mas. Tai –

Eu ro pos žmo gaus tei sių ir pa g­ rin di nių lais vių kon ven ci ja. Pa­sak nu si vy lu sio tė čio, teis mas nu­sta tė, kad abu mer gai tės tė vai tu ri iš es mės vie no das są ly gas rū pin­tis duk te ri mi, ją iš lai ky ti. Teis mas esą ne nus ta tė, kad ku ris nors iš tė­vų ne no rė tų ir ne ga lė tų tin ka mai pa si rū pin ti mer gai te.

Spren di mą dėl vai ko gy ve na­mo sios vie tos nu sta ty mo priė mė tik remdamasis vie no iš tė vų, t. y. vai ko mo ti nos, ly ties veiks niu. Taip vai ko tė vas bu vo disk ri mi nuo tas dėl sa vo ly ties.

„Abie jų tė vų tei sės ir pa rei gos auk lė ti vai kus yra ly gios. Tai ko dėl teis mas iš ma nęs šią pa rei gą ir tei­sę atė mė?“ – klau sė tė vas.

Vi ltis: �� Li�nas�D.�ti�ki�si,�kad�dar�kar�tą�spręs�da�mas�duk�ros�glo�bos�klau�si�mą�teis�mas�la�biau�įsi�gi�lins�į�by�lą.�� � Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

V.Palčinskaitė visada stengiasi gyventi įdomiai.

24p.

12

14p.

ŠeŠtADIeNIS, bAlANDžIo 7, 2012

Ny der landų vy riau sybė už si mo jo su stab dy ti „nar ko tikų tu rizmą“.

Ge ras te ro ris tas – miręs te ro ris tas?Skan da las dėl Rytų Eu ro po je vei­ku sių slaptų CŽV kalė jimų per ne­lyg di de lio sąmy šio re gio ne, re gis, ne sukėlė.

An tai Lie tu vo je, kur tar si ir bu­vo pa skelb ta, kad sąly gos kalė ji­mui bu vo, nie kas nie ko reikš min­go taip ir ne nus tatė, ką jau kalbė ti apie kaltų paiešką.

At rodė, kad di de lio sąmy šio liūd nai pa garsė ju sių kalė jimų is­to ri ja ne su kels ir Len ki jo je.

Tiek lenkų žval gy ba, tiek buvę aukš čiau si po li ti kai ka te go riš kai neigė, kad tal ki no ame ri kie čiams, ir at rodė, jog vi suo menė bu vo įti­kin ta, kad to kie kal ti ni mai – ab­sur diš ki.

Ga liau siai, kai skan da las vėl iš­ki lo į die nos šviesą, im ta tvir tin­ti, kad jei kalė ji mai ir bu vo – tiks­las pa tei si no prie mo nes.

An tai buvęs „So li da ru mo“ ir ša­lies va do vas Le chas Wałę sa sakė, kad ka ras su te ro riz mu bu vo „ka­ras, o ka ras tu ri sa vas ypa tin gas tai syk les“, ir tar si lei do su pras ti, kad ne ma to nie ko blo go, jei Len­ki jos te ri to ri jo je veikė kalė ji mas.

Tie sa, čia pat L.Wałę sa pri dūrė „esan tis prie š kan ki ni mus“.

Buvę Len ki jos aukš čiau si po li ti­niai ly de riai pre zi den tas Alek san­de ris Kwaś niews kis ir prem je ras Les ze kas Mil le ris įnir tin gai neigė ži nias apie kalė jimų eg zis ta vimą, nors apie jų ga limą eg zis ta vimą kalbė jo ne tik Jung ti nių Tautų, bet ir Eu ro pos Ta ry bos at sto vai.

Tie sa, abu po li ti kai pri pa ži no pa laikę JAV veiks mus po Rugsė jo 11­osios ata kų.

Kaip sakė L.Mil le ris, be je, buvęs Len ki jos ko mu nistų par ti jos po li ti­nio biu ro na rys, „ge ras te ro ris tas – ne gy vas te ro ris tas“.

Prem je ras nu si teikęs ryž tin gaiDe ja, nu te kin ti slap ti ame ri kie čių do ku men tai ir liu di ji mai pa ska ti no šia is to ri ja domė tis Len ki jos žur­na lis tus, taip pat prin ci pin gus ša­lies pro ku ro rus, ku rie nuo 2008 m. ėmė ak ty viai narp lio ti va di namųjų juodųjų taškų is to riją.

Prem je ras Do nal das Tus kas, prem je ro po stą užėmęs pra ėjus maž daug ket ve riems me tams po to, kai galbūt veikęs slap tas CŽV

kalė ji mas bu vo už da ry tas, lei do aiš kiai su pras ti: ty ri mas dėl kalė­jimų pa ro dys, ar Len ki ja yra de­mok ra tiš ka.

Praė jusį ket vir ta dienį Len ki jos vy riau sybės va do vas pri pa ži no, kad ša lis ta po kai ku rių bu vu sios JAV pre zi den to ad mi nist ra ci jos pa reigūnų po li ti ne au ka ir dau giau taip ne bus.

„Len ki ja yra de mok ra tiš ka ša lis, ku rio je tu ri būti lai ko ma si na cio­na li nių ir tarp tau ti nių įsta tymų, – sakė D.Tus kas. – Šis klau si mas tu ri būti išaiš kin tas. Te gul dėl to ne ky la abe jo nių nei Len ki jo­je, nei ki ta pus van de ny no. Tai – ne XIX a. ir Len ki ja nėra ba nanų res pub li ka.“

Spaud žia bu vusį sau gu mo šefąAžio ta žas dėl kalė jimų Len ki jo je vėl ki lo ta da, kai pra ėju sią sa vaitę Len ki jos pro ku ro rai pa teikė kal­ti ni mus bu vu siam Len ki jos sau­gu mo še fui Zbig nie wui Sie miąt­kows kiui.

Jam pa teik ti kal ti ni mai dėl lais­vės at ėmi mo ka ro be lais viams ir lei di mo nau do ti fi zi nes baus mes.

Z.Sie miąt kows kis pro ku rorų spren dimą ko men tuo ti at si sakė ar­gu men tuo da mas, kad ne ga li to da­ry ti, kol vyks ta ty ri mas.

Tie sa, lei di nio „Ga ze ta Wy bor­c za“ pa skelb tos in for ma ci jos apie ga limą kalė jimą jis ne neigė.

Anks čiau Z.Sie miąt kows kis tvir­ti no ne ke tinąs bend ra dar biau ti su teisė sau ga, nes ne ga li at skleis ti vals tybės pa slap čių.

Ta čiau lenkų ži niask lai da tvir­ti na, kad jei buvęs sau gu mo še­fas vis dėlto pra bils, tikė ti na, jog jis at skleis, kas gi iš tiesų pri ėmė spren dimą steig ti kalė jimą.

Po li ti niai de ba taiLen ki jo je pra ėju sią sa vaitę ki lo ir aud rin gų po li tinių dis ku si jų.

Vie ni po li ti kai pa laikė ty rimą ar gu men tuo da mi, kad tiek bu­vęs ša lies va do vai, tiek sau gu mie­čiai – kal ti ir tu ri būti tei sia mi, ki ti pa brėžė, kad at pir ki mo ožių ne­reikėtų ieš ko ti, bet Len ki ja turė­tų pri pa žin ti, jog kalė ji mai bu vo, ir bent jau at si pra šy ti.

Buvęs Len ki jos už sie nio rei kalų mi nist ras Wło dzi mier zas Ci mos ze­ wic zius, va do vavęs Len ki jos dip lo­ma ti jai tuo me tu, kai ša ly je galbūt veikė CŽV kalė ji mas, pa brėžė, kad tuo me tis prem je ras L.Mil le ris tu­rėtų pri siim ti at sa ko mybę.

Tie sa, jis pri dūrė, kad pa ts ne­turė jo in for ma ci jos apie to kio ob­jek to eg zis ta vimą.

„Ne ži nau, ar CŽV kalė ji mas Len ki jo je eg zis ta vo, – sakė W.Ci­mos ze wic zius. – Ta čiau vis kas ro­do, kad CŽV nau do jo si vi la Se nuo­siuo se Kei ku tuo se.“

Ja nus zas Pa li ko tas, po li ti nio judė ji mo „Ruch Pa li ko ta“, tre čio pa gal dydį Sei me, ly de ris pik ti no­si lenkų pa reigūnų nu si že mi ni mu sąjun gi nin kams.

„Tai, kas dėjo si Len ki jo je, – gė­da, dėl ku rios ša lis tu ri bent jau at­si pra šy ti. Mūsų ša lis – ne po li tinė kur ti zanė, ku rią ver čia steig ti už­sie nio kalė ji mus. Mes tu ri me jaus ti pa si did žia vimą, tu ri me am bi ci jas, ne ga li me to le ruo ti, kad mūsų ša lis nau do ja ma žmonėms kan kin ti“, – sakė po li ti kas.

Józe fas Pi nio ras, Len ki jos at sto­vas Eu ro pos Par la men te, iš reiškė nuo monę, kad vers ti visą kaltę vien ant bu vu sio prem je ro L.Mil le rio – ne tei sin ga, vis dėlto by la tu ri bū­ti išaiš kin ta.

J.Pi nio ras sakė: „Ar mes ga li me su da rinė ti slap tus su si ta ri mus su sąjun gi nin kais, ku rie prie šta rau ja mūsų kons ti tu ci jai?“

Ak ty vis tai pa ten kin tiŽmo gaus tei sių at stovų tei gi mu, lenkų po li tikų pa reiš ki mai – pa­vėluo tas at si pra šy mas.

Vis dėlto ak ty vis tai pri pažįs ta, kad tai – reikš min gas pro ver žis.

„Šis pa reiš ki mas smar kiai ski­ria si nuo visų kitų, – pa brėžė žmo­gaus tei sių or ga ni za ci jos „Hel sin­

kio fon das“ at sto vas Var šu vo je Ada mas Bod na ras. – Sprend žiant iš bend ro kon teks to, jis tam tik­ru požiūriu pri pažįs ta, kad kaž kas tvy ro ore. Tai ga li ma lai ky ti ne tie­sio gi niu pa tvir ti ni mu.“

A.Bod na ras pri dūrė: „Svar biau­sias da ly kas – at sa ko mybė. Žval­gy bos agentū ros bend ra dar biau ja, ta čiau po vi so ši to jos turės pri si­min ti, kad pri va lo pa klus ti kons­ti tu ci jai ir kad da ly kai, ku riuos jos sle pia, ka da nors ga li iš kil ti į vie­šumą.“

Did žio jo je Bri ta ni jo je įsikū ru sios žmo gaus tei sių or ga ni za ci jos „Rep­rie ve“ Tei si nių rei kalų sky riaus di­rek torė Co ri Cri der pa brėžė: „Len­ki ja nu si pelnė pri pa ži ni mo dėl šio žings nio kaip pir mo ji Eu ro pos vals tybė, pra dėju si tir ti CŽV kan­ki ni mus sa vo te ri to ri jo je.“

Re gis, ty ri mas jau ne bus lai do­ja mas. Tie sa, Len ki ja – vie nin telė ša lis, mi ni ma slaptų CŽV kalė jimų is to ri jo je, at lie kan ti rimtą šios by­los ty rimą.

Ga li blo gai baig tis?Ki ta de batų te ma Len ki jo je – Va­šing to no at sa ko mybė.

Kai ku rie Len ki jos po li ti kai pa­reiškė, kad Jung tinės Vals ti jos pa si nau do jo sąjun gi nin ke Len ki­ja ir pa ska ti no ją nu si ženg ti tei­sinėms bei etinėms nor moms, o vėliau pa li ko pa čiai tvar ky tis su pa da ri niais.

O pa da ri niai lenkų po li ti kams ir slaptųjų tar nybų va do vams, jei šie bus pri pa žin ti kal tais, ga li bū­ti liūd ni.

CŽV kalė jimų stei gi mas ga li bū­ti pri ly gin tas ša lies kons ti tu ci jos pa žei di mui – dėl lei di mo už sie nio vals ty bei kont ro liuo ti dalį Len ki­jos te ri to ri jos ir lei di mo vyk dy ti ten nu si kal ti mus.

Bet ku ris su šia by la su si jęs pa­reigū nas teo riš kai ga li būti ap­kal tin tas sun kiais nu si kal ti mais, įskai tant nu si kal ti mus žmo giš ku­mui.

„Ga ze ta Wy borc za“, „The Voi ce of Rus sia“, „Reu ters“, BBC, BNS inf.

CŽV kalė ji mai: iš ban dy mas Len ki jos de mok ra ti jaiŽi no jo aukš čiau sio ji Len ki jos va do vybė apie slap tus CŽV kalė ji mus ar ne? Bu vo kalė ji mas ar ne? Kas at sa kin gas, kad ša ly je kan kin ti žmonės? Į šiuos klau si mus len kai ža da at sa ky ti.

pasaulispasaulis@diena.ltRedaktorius Julijanas Gališanskis

Tai, kas dėjo si Len ki jo - je, – gėda, dėl ku rios Len ki ja tu ri at si pra šy-ti. Mūsų ša lis ne tu ri bū-ti po li tinė kur ti zanė, ku rią ver čia steig ti už sie nio kalė ji mus.

Įta ria mie ji: �� buvęs�Len�ki�jos�va�do�vas�A.Kwaś�niews�kis�(iš�viršaus)�ir�prem�je�ras�L.Mil�le�ris�ga�li�su�lauk�ti�Te�midės�kir�čio,�jei�lenkų�žval�gy�bai�va�do�vavęs�Z.Sie�miąt�kows�kis�imtų�kalbė�ti.� � �

� „Scan�pix“�nuo�tr.

stop

13

pasaulis

JAV buvęs va do vas Geor ge’as W.Bus has (nuotr.) kan ki ni mus slap tuo se kalė ji muo se va di no pa tei si na mais.

Sa vo me mua ruo se „Spren dimų gairės“ (angl. – „De ci sion Points“) buvęs JAV va do vas tie siai švie siai pri pa ži no nu rodęs CŽV tai ky ti griež tus tar dy mo me to dus maž­daug šim tui įta riamų te ro ristų.

Pa sak G.W.Bus ho, kan ki ni mais bu vo iš gau ta ne ma žai nau din gos in for ma ci jos, ku ri lei do už kirs ti ke lią to les niems iš puo liams.

Tie sa, nei buvęs JAV va do vas, nei ki ti jo ad mi nist ra ci jos pa reigū­nai nie kuo met nėra pri pa žinę, kad CŽV steigė va di na muo sius kalė ji­mus ki to se pa sau lio ša ly se. Iki šiol CŽV ven gia dis ku tuo ti šiuo klau­si mu ar gu men tuo da ma, kad slap­tos med žia gos pa vie ši ni mas ga li kel ti pa vojų mi li jo nams žmo nių.

Ki lus juodųjų taškų, kaip bu­vo va di na mi kalė ji mai, skan da lui, ame ri kie čių ži niask lai da pa skelbė, kad iš pra džių slap tiems kalė ji­mams įsteig ti esą bu vo pa si rink ti Tai lan das, Ru mu ni ja, Len ki ja, Ma­ro kas ir Af ga nis ta nas. Ta čiau, pa­sak ži niask lai dos, nu spręsta į pro­gramą įtrauk ti ir ku rią nors bu vu sią So vietų Sąjun gos vals tybę. Ma no­ma, kad ši ša lis bu vo Lie tu va.

Len ki jo je, pa sak bu vu sių CŽV pa reigūnų, ano ni miš kai liu di ju sių JAV ži niask lai dai, kalė ji mas veikė nuo 2002 m. gruod žio iki 2003 m. ru dens. Jis bu vo įsteig tas Senų­jų Kei kutų vie tovė je šiaurės ry ti­nia me Mozūrų re gio ne. Žmo gaus tei sių at sto vai ma no, kad Len ki­jo je bu vo ka li na mi maž daug 8 įta ria mi te ro ris tai.

Pa sak JAV agentų, šia me kalė ji­me suim tie ji bu vo tar do mi ir nau­do jant va di namąjį skan di ni mo imi ta vi mo me todą. Taip pat ka li­niai būda vo mu ša mi, jiems bu vo ne leid žia ma mie go ti.

Šis ir ki ti šiurkštūs tar dy mo me to dai dau ge lio pri ly gi na mi kan ki ni mams.

Tarp Len ki jo je ka lintų įta­riamųjų, kaip spėja ma, bu vo nu­ma no mas Rugsė jo 11­osios ata kų su ma ny to jas Kha li das Sheik has Mo ham me das, Sau do Ara bi jos pi­lie tis Ab das al Ra hi mas al Nas hi ri, kal ti na mas or ga ni zavęs 2000 m. įvyk dytą ata ką prie š JAV ka ro laivą „Co le“, per ku rią žu vo 17 jūrei vių, taip pat te ro riz mu įta ria mas pa les­ti nie tis Abu Zu bay da has.

Prieš de vy ne rius me tus su­čiup tas Kh.Sh.Mo ham me das bu­vo daug kartų tar dy tas nau do jant va di namąjį skan di ni mo imi ta vi­mo me todą. Ma no ma, kad vien 2003­iai siais šiam įta ria ma jam bu vo 183 kar tus tai ky tas toks kan ki ni mo būdas.

A.al Ra hi mas al Nas hi ri ir A.Zu bay da has, ku rie da bar ka­li Gvan ta na mo bazė je Ku bo je, yra pra si tarę ma nan tys, kad bu­vo kan ki na mi Len ki jo je.

Len kiją minė jo ir Kh.Sh.Mo­ham me das. „Ma nau, kad tai galė­jo būti Len ki ja, – 2006 m. sakė jis Rau do no jo Kry žiaus at sto vams. – Vieną sykį man at nešė bu telį van­dens. Eti ketė bu vo nu plėšta, ta čiau per skai čiau elekt ro ni nio laiš ko ad re so pa baigą, ku rio je bu vo ko­das „.pl“. Taip pat pa tal po se bu vo įreng ta se na cent ri nio šil dy mo sis­te ma, ma nau, kad to kia galėtų būti tik po so vie tinė je ša ly je.“

BNS inf.

G.W.Bus has pro blemų ne matė

Kursų pradžia nuo balandžio 23 d. DOVANA – metodinė medžiaga !Pasiūlymas galioja nuo 2012 04 02 iki 2012 04 16

VELYKINIS PASIŪLYMASUžsienio kalbų kursai suaugusiems už specialią kainą

Suomių kalbaRusų kalbaLenkų kalbaEstų kalbaLatvių kalba

Kinų kalbaJaponų kalbaNorvegų kalbaŠvedų kalbaDanų kalba

Portugalų kalbaItalų kalbaGraikų kalbaTurkų kalbaArabų kalba

Anglų kalbaVokiečių kalbaOlandų kalbaPrancūzų kalbaIspanų kalba

nuo 34940 akad. val.

Naujiena!Renkamos senjorųužsienio kalbų grupės

Net 20 kalbų:

Gimnazita Vilnius 8 5 2728 749 vilnius@gimnazita.lt

ŠeŠtADIeNIS, bAlANDžIo 7, 2012

CŽV kalė ji mai: iš ban dy mas Len ki jos de mok ra ti jai

2009 m. skan da las dėl galė ju sio veik ti slap to CŽV kalė ji mo ki lo ir Lie tu vo je.

In for ma ci ja apie steigtą kalė jimą JAV ži niask lai do je pa skelb ta iš nag rinė­jus neo fi cia lius ame ri kie čių žval gy­bos pa reigūnų ko men ta rus, avia ci jos tar nybų duo me nis ir žmo gaus tei sių or ga ni za cijų in for ma ciją.

Be Lie tu vos, kaip tei gia ma dip lo ma ti­niuo se su si ra šinė ji muo se, kalė ji mai veikė Af ga nis ta ne ir Tai lan de, taip pat Len ki jo je ir Ru mu ni jo je.

Aukš čiau si Lie tu vos pa reigū nai tvir ti­no, kad apie kalė ji mo eg zis ta vimą ne­

turė jo in for ma ci jos, nors Pre zi dentė Da lia Gry baus kaitė už si minė tu rin ti „ne tie sio gi nių įta rimų“.

Lie tu vos ži niask lai da tvir ti no, kad įta­ria mi te ro ris tai Lie tu vo je galė jo būti lai ko mi ma žiau nei už 20 km nuo Vil­niaus ame ri kie čių pa sta ty ta me slap ta­me pa statų komp lek se. Tvir tin ta, kad Lie tu vos pa reigū nai lei do CŽV nau do­tis pa sta tu Vil niaus apy linkė se, ku ria­me dau giau nei me tus, iki 2005­ųjų, ka lin ti 8 įta ria mie ji te ro riz mu.

JAV te le vi zi ja „ABC News“ at skleidė lėktuvų, ga be nu sių CŽV ka li nius į Lie­

tuvą, nu me rius, marš ru tus ir da tas, ka­da jie lei do si Vil niu je. Vie nas ne įvar­dy tas žval gy bos pa reigū nas tvir ti no, kad Lie tu va su ti ko turė ti kalė jimą, nes norė jo ge res nių san ty kių su JAV.

Lie tu vo je bu vo ini ci juo tas ty ri mas dėl kalė jimų. Kon ser va to riaus Ar vy do Anu šaus ko va do vau ja mas Na cio na­li nio sau gu mo ir gy ny bos ko mi te tas nu statė, kad Lie tu vo je bu vo su da ry­tos sąly gos CŽV slap tiems kalė ji mams veik ti ir ne kliu do mai įvež ti, iš vež ti ar per vež ti su lai ky tus as me nis.

Ta čiau ko mi te tas ne nus tatė, ar to­kio mis sąly go mis bu vo pa si nau do­ta, nors išaiš kin ta, jog su te ro riz mu įta riamų as menų per ve ži mu su si ję lėktu vai ne kartą kir to Lie tu vos erdvę iš veng da mi mui tinės ir vals tybės sie­nos ap sau gos pa tik ros.

2011 m. pra džio je pro ku ratū ra pri ėmė spren dimą nu trauk ti ir iki teis minį ty­rimą dėl kalė jimų eg zis ta vi mo.

CŽV kalė ji mo skan da las Lie tu vo je

Įta ria mie ji: �� buvęs�Len�ki�jos�va�do�vas�A.Kwaś�niews�kis�(iš�viršaus)�ir�prem�je�ras�L.Mil�le�ris�ga�li�su�lauk�ti�Te�midės�kir�čio,�jei�lenkų�žval�gy�bai�va�do�vavęs�Z.Sie�miąt�kows�kis�imtų�kalbė�ti.� � �

� „Scan�pix“�nuo�tr.

JAV�teisė�jas�ket�vir�ta�dienį�ginklų�kont�ra­ban�di�nin�kui�iš�Ru�si�jos�Vik�to�rui�Bu�tui�skyrė�25�me�tus�ne�laisvės�už�mėgi�nimą�par�duo�ti�di�delį�ar�se�nalą�Ame�ri�kai�prie�šiš�kiems�Ko­lum�bi�jos�par�ti�za�nams.�45�metų�V.Bu�tas,�ži�no�mas�Mir�ties�Pirk�lio�pra�var�de,�bu�vo�kal�ti�na�mas�dėl�ginklų�par�da�vi�mo�des�po­tams�vals�ty�bių�ly�de�riams�ir�su�kilė�lių�gru­puotėms,�įsit�rau�ku�sioms�į�kai�ku�riuos�kru­vi�niau�sius�konf�lik�tus.

Ma�lio�tua�regų�su�kilė�liai�iš�Aza�va�do�na�cio­na�li�nio�iš�va�da�vi�mo�judė�ji�mo�va�kar�sa�vo�tink�la�la�py�je�pa�skelbė�Aza�va�do�ne�prik�lau­so�mybę.�Gink�luo�ti�is�la�mis�tai�ket�vir�ta�dienį�įsi�veržė�į�Al�žy�ro�kon�su�latą�Ma�lio�šiaurės�ry�tuo�se�ir�pa�grobė�sep�ty�nis�dip�lo�ma�tus,�o�šis�iš�puo�lis�pa�di�di�no�nuo�gąsta�vi�mus,�kad�su�„Al�Qae�da“�su�si�ję�ko�vo�to�jai�pa�vers�vals�tybę�ne�prog�no�zuo�ja�ma�ir�pa�kurs�tys�hu�ma�ni�ta�rinę�krizę.

JAV nu teisė Mir ties Pirklį

su kilė liAi PA skelbė ne Prik lAu so Mybę 4

giminaičius kardu mirtinai užkapojo

ir dar tris sužeidė 24 metų vengras Jutastas

Csanadas Horvathas.

14

pasaulis

Bos ni jos ka ro me tinės Bos ni jos ka ro me tinės

Ly­giai­11­541­rau­do­na­kėdė­va­kar­bu­vo­iš­ri­kiuo­ta­Sa­ra­je­vo­pa­grin­dinė­je­gatvė­je­–­kiek­vie­nam­vy­rui,­mo­te­riai­ir­vai­kui,­žu­vu­siam­per­ap­siaustį,­ku­ri­ta­po­il­giau­sia­nau­jau­siųjų­laikų­is­to­ri­jo­je.­Sa­ra­je­vas­va­kar­minė­jo­Bos­ni­jos­ka­ro­pra­džios­20­ąsias­me­ti­nes.­Serbų­pa­jėgų­vyk­dy­ta­Sa­ra­je­vo­ap­siaus­tis­tru­ko­44­mėne­sius­–­11­825­die­nas­–­ir­bu­vo­il­gesnė­ne­gu­Le­ning­ra­do,­da­bar­Sankt­Pe­ter­bur­go,­blo­ka­da­per­Antrąjį­pa­sau­linį­karą.­380­tūkst.­šio­mies­to­gy­ven­tojų­bu­vo­pa­lik­ti­be­elekt­ros,­van­dens­ir­ši­lu­mos,­slaps­ty­da­mie­si­nuo­miestą­dau­žan­čių­svie­di­nių,­ku­rių­kas­dien­nu­kris­da­vo­apie­330.

ŠeŠtADIeNIS, bAlANDžIo 7, 2012

Grai ki jos Za kin to sa la, il gai garsė­ju si ve ne ci jie čių griuvė siais ir žals vai mels vais van de ni mis, pa s­ ta ruo ju me tu iš po pu liarė jo kaip aklųjų sa la.

ma to tik pi nigų spalvąGrai ki jos svei ka tos mi nis te ri ja, ga­vu si stul bi namą sta tis tiką iš Za­kin to pa reigūnų, su sku bo pra dėti ty rimą. 1,8 pro c. iš 39 tūkst. sa los gy ven tojų per nai ga vo pa šal pas dėl ak lu mo. Šis skai čius de vy nis kar­tus vir ši ja dau ge lio Eu ro pos ša lių vi durkį, kurį 2004 m. ap skai čia vo Pa sau lio svei ka tos or ga ni za ci ja.

Įdo mu, kad tarp tų, ku rie kreipė si aklųjų pa šal pos, pa si­taikė ir tak si vai ruo tojų, ir paukš­čių med žio tojų.

Za kin tas sim bo li zuo ja pla čiai iš si ke ro ju sią ko rup ciją, ku ri la bai pri si dėjo prie Grai ki jos fi nan sinės ka tast ro fos. „At ro do, kad Za kin­to ak lie ji matė tik pi nigų spalvą“, – iro ni za vo Grai ki jos laik raš tis „Eth nos“.

Gau na ir mi ru siųjų pa šal pasĮ gi lią fi nan sinę duobę pa te ku si Grai ki ja, spaud žia ma tarp tau ti nių kre di to rių, ėmėsi ak ty viai ko vo­ti su ko rup ci ja ir su kčia vi mu, bet su si dūrė su di de liu gy ven tojų pa­si prie ši ni mu. Za kin to me ras Ste­li jas Bo zi ki sas ne se niai per viešą ren ginį bu vo api pil tas jo gur tu.

Bet ši sa la Grai ki jo je nėra jo­kia išim tis. Svei ka tos mi nis te­ri ja tei gia, kad ap gau le gau na­mos pa šal pos yra vi sos ša lies pro ble ma, ku ri biud že tui kas met kai nuo ja šim tus mi li jonų eurų. Mi nis te ri ja ne se niai įpa rei go­

jo vi sus pa šalpų gavė jus už si re­gist ruo ti na cio na linė je duo menų bazė je, at vy kus as me niš kai ar ba at siun tus įga liotą at stovą. Pra­šy tojų žai biš kai su mažė jo ke­lio mis de šim ti mis tūkstan čių. Iš 700 Za kin to sa los aklųjų už­si re gist ra vo tik 190.

Pa reigū nai tei gia, kad su kčiai daž niau siai įsi gud ri na gau ti ke­lias pa šal pas už tą pa čią ne ga lią ar ba sa vin tis jau mi ru sių žmo­nių pa šal pas. Taip pat daž ni at­ve jai, kai gy dy to jai už kyšį su ra­šo ne tikrą diag nozę ar ba vie tos po li ti kai leid žia ydingą pra ktiką, norė da mi už si tik rin ti gy ven tojų pa ramą.

kaltų nėraPer nai va sarą po stą užėmęs svei­ka tos mi nist ro pa va duo to jas Mar­kas Bo la ris ti ki na, kad ši pro ble­ma bu vo ži no ma ir anks čiau, bet anks tes nei vald žiai nerūpė jo.

Dėl su kčia vi mo Za kin to sa lo­je da bar kal ti na mas buvęs sa los pre fek tas Dio ny si jas Gas pa ras, be ku rio pa ra šo pa šal pos ne galė­jo būti ski ria mos. Šis ver čia kal­tę Za kin to li go ninės of tal mo lo gui Ni ko lao sui Vart ze liui.

„Aš ne su tas, ku ris nu sta to, žmo gus ak las ar ne. Tai of tal mo­lo go dar bas“, – at si kir to D.Gas­pa ras.

N.Vart ze lis išė jo iš dar bo ko­vo pa bai go je. Gy dy to jas ži niask­lai dai aiš ki no, kad jam jau at ėjo pen si nis am žius, ir kratė si kal ti­nimų dėl klas totų diag no zių bei pa rašų su klas to tuo se pa šalpų do­ku men tuo se.

„The Wall Street Jour nal“ inf.

Aklųjų sa los stebuklai

Rojus: ­� Zakinto­sala­simbolizuoja­plačiai­išsikerojusią­korupciją,­kuri­la­bai­prisidėjo­prie­Graikijos­finansinės­katastrofos.­ ­ „Shutterstock“­nuotr.

Magnetas: ­� Amsterdamo­kofišopai,­tapę­viena­didžiausių­miesto­įžymybių,­traukia­kas­ketvirtą­turistą.­ ­ AFP­nuotr.

Ko fi šo pai – trau kos cent rasJAV laik raš tis „The New York Ti mes“ ap ra šo ti pišką va karą Ams ter da me. Ka vinė je „420“ prie ba ro 34 metų nor vegė Jan ne Svens son, pa ti sa ve va di nan ti ka­na pių pa bėgėle, sve ria klien tams ma ri hua na ir ha šišą. Dau gu ma jų yra už sie nie čiai. Jie sėdi ty liai, rū­ko ir gurkš no ja kavą.

Tu ris tus į Ny der landų sos tinę trau kia daug da lykų: drau giš ki ir at vi ri žmonės, pa sau li nio ly gio mu zie jai, ke rin ti ar chi tektū ra ir ka na lai. Bet maž daug ket vir ta da­lis iš 4 mln. tu ristų, ku rie kas met ap lan ko Ams ter damą, lan ko si ko­fi šo puo se, kur leid žia ma ne di de­liais kie kiais par da vinė ti ma ri­huaną.

Ta čiau Ams ter da mo, kaip svai gių ato stogų sos tinės Eu ro po je, die nos ga li būti su skai čiuo tos. Prem je ro Mar ko Rut te’s de ši nio ji vy riau sybė sie kia griež tai ap ri bo ti pre kybą ko­fi šo puo se ir užd raus ti par da vinė­ti nar ko ti kus už sie nie čiams. Jei gu drau di mas įveiks teis mi nes kliū tis ir vie tos pa reigūnų pa si prie ši nimą, ge gužės 1­ąją jis bus pa ma žu pra­dėtas įgy ven din ti.

suk lestės nu si kals ta mu mas?Ams ter da me gy ve nan tis Ar ja nas van der Hel mas ne pri ta ria vy riau­sybės ke ti ni mams užd raus ti par­duo ti ma ri huaną už sie nie čiams. Jo pa grin di niai mo ty vai – eko no­

mi niai nuo sto liai ir pa didė sian čio nu si kals ta mu mo pa vo jus.

„Lengvų nar ko tikų le ga li za vi mas mies tui davė daug nau dos. Jis su­teikė ga li mybę teisė tai nu si pirk­ti lengvų nar ko tikų ne si krei piant į nu si kaltė lius nar ko tikų pla tin to­jus, ku rie, be je, siū lo ne tik leng­vus, bet ir ge ro kai pa vo jin ges nius nar ko ti kus, – dien raš čiui pa sa ko­jo vy ras. – Jei gu ši ga li mybė bus atim ta iš už sie nie čių, vėl su klestės ne le ga li pre ky ba ir nu si kals ta mu­mas. Be to, da lis tu ristų tie siog ne­be va žiuos į Ams ter damą, nes ga li­mybė leng vai įsi gy ti ma ri hua nos jiems yra pa grin dinė prie žas tis čia at vyk ti. Ar ba už sie nie čiai bus pri­vers ti pirk ti ma ri huaną iš ne le ga­lių pre kei vių ir pa klius į pa vo jingą pa dėtį, galbūt su si vi lios ir stip res­niais nar ko ti kais.“

nar ko ti kai pra no ko gėlesBet val dan čio sios Liau dies par ti jos už laisvę ir de mok ra tiją par la men­ta ras Ar das van der Steu ras ti ki na, kad būtent va di na ma sis nar ko­tikų tu riz mas su kūrė pla čią juo­dąją rinką. Nie kas ne ži no ne teisė­to ma ri hua nos eks por to mas to, bet ma no ma, kad jis vir ši ja me tinį Ny­der landų gėlių eks portą, ku rio ver­tė sie kia be veik 5 mlrd. eurų.

„Da bar esa me pa grin di nis nar­ko tikų tiekė jas li ku siai Eu ro pai, – laik raš čiui „The New York Ti mes“ sakė A.van der Steu ras. – Nie ka da

ne gal vo jo me ir ne norė jo me tap­ti vie nu stam biau sių ma ri hua nos eks por tuo tojų pa sau ly je.“

Po li ti kas pri dūrė, kad ne ma­ža da lis ko fi šo puo se par duo da mos ma ri hua nos pa ti yra ne le ga liai im­por tuo ja ma iš Af ga nis ta no, Pa kis­ta no, Li ba no ir Ma ro ko.

Dvi me da lio pusėsVie na ver tus, to le ran ci jos po li ti ka bu vo sėkmin ga. Nors leng vi nar­ko ti kai leng vai priei na mi, olan­dai jų var to ja ge ro kai ma žiau ne­gu dau gu ma kitų eu ro pie čių ar ba ame ri kie čių. Pa vyzd žiui, Jung tinė­se Vals ti jo se ma ri hua nos var to tojų yra 14 pro c., o Ny der lan duo se – tik 5 pro c. Eks per tai pri ta ria, kad len­gvų kvai šalų le ga li za vi mas pa dėjo ma ri hua nos rinką at skir ti nuo sun­kes nių nar ko tikų, to kių kaip he roi­nas, rin kos.

Bet yra ir ki ta me da lio pusė. Į Mast richtą, įspraustą tarp Vo kie­ti jos ir Bel gi jos sienų, kas dien trau­kia šim tai nar ko tikų tu ristų ir taip su da ro di de lių eis mo pro blemų.

ar ams ter da mas iš gy vens be kvai šalų?

Už sie nie čiai bus pri­vers ti pirk ti ma ri­huaną iš ne le ga lių pre kei vių ir pa klius į pa vo jingą pa dėtį.

Eu ro pos kvai­šalų sos tinė je bręsta per mai­nos. Ny der lan­ dų vy riau sybė už si mo jo su stab dy ti „nar ko tikų tu rizmą“ ir užd raus ti par da vinė ti ma ri huaną už sie nie čiams, bet su si dūrė su did žiu liu pa­si prie ši ni mu.

15

pasaulis

Sta tis ti ka: �� per�nai�per�še�šias�oro�ne�lai�mes�Ru�si�jo�je�žu�vo�118�žmo�nių.� � „Scan�pix“�nuo�tr.

Bos ni jos ka ro me tinės Bos ni jos ka ro me tinės

ŠeŠtADIeNIS, bAlANDžIo 7, 2012

Magnetas: �� Amsterdamo�kofišopai,�tapę�viena�didžiausių�miesto�įžymybių,�traukia�kas�ketvirtą�turistą.� � AFP�nuotr.

skryd žiai ru si jos vi daus rei sais tam pa pa vo jin gu iš ban dy mu. Dėl to kal ta gau sybė pro blemų, ku­rios šian dien ka muo ja ša lies ci vi­linę avia ciją.

Pras čiau net už af rikąPer nai vi sa me pa sau ly je ne lai mes pa tyrė 28 ko mer ci niai lėktu vai, ku­rie ga li skrai din ti 13 ir dau giau ke­lei vių, žu vo 507 žmo nės. Ru si jai iš šio sąra šo ten ka še šios ka tast ro fos ir 118, ar ba be veik penk ta da lis, aukų.

Ty rimų cent ro „As cend World­wi de Ltd“ su da ry ta me avia ci­jos sau gu mo rei tin ge ša lis žen gia iš kar to po skurd žiau sios Af ri kos vals tybės Kon go. Ir nors Af ri ko je eks per tai ma to tam tikrą pa žangą, Ru si jo je jos – nė kva po. Ša lies oro uos tai tik spėja pra neš ti apie ava­ri nius nu si lei di mus, gais rus ir ki­tas tech ni nes pro ble mas.

Pa si tai ko ir pro tu sun kiai su­vo kiamų at vejų. Šių metų kovą 24 ke lei viai at si sakė skris ti rei­su Maskva–Krasnojarskas, kai lėktu vo spar ne pa matė skylę. Rei­sas ne bu vo at šauk tas, bet lėktu­vas dėl ki lu sio skan da lo išsk ri do ge ro kai vėluo da mas. 2011 m. kovą Bla go veš čens ko oro uos to di rek­to riaus pa va duo to jas įli po į lėk­tuvą su dviem dėžėmis, ku rio se bu vo bitės. 10 tūkst. metrų aukš­ty je jos ištrū ko ir pa skli do po vi­są sa loną.

neiš mok tos pa mo kosPo visą šalį su krėtu sios „Jak­42“ ka tast ro fos, per ku rią žu vo vi sa Ja ros lav lio le do ri tu lio ko man da, pre zi den tas Dmit ri jus Med ve de­vas griež tai liepė at nau jin ti Ru si­jos lėktuvų par ką, su ma žin ti oro

bend ro vių skai čių ir griež čiau jas kont ro liuo ti.

Re zul tatų kol kas ne ma ty ti. Šie­met Ru si jo je įvy ko jau ke tu rios oro ne laimės. Pas ta ro ji, įvy ku si anks­tyvą pir ma dienį prie Tiu menės ir pa rei ka la vu si 31 gy vybės, ap nuo­gi no daug pro blemų, ku rios ka­muo ja Ru si jos ci vi linę avia ciją.

Pir ma dienį nu kritęs prancūzų ir italų ga my bos lėktu vas „ATR­72“ bu vo eksp loa tuo ja mas jau 20 me­tų. Bet, anot tyrėjų, pa grin dinė ne­laimės prie žas tis bu vo vi sai ki to kia.

Eks per tai nu statė, kad prie š pa­ky lant lėktu vas ne bu vo api purkš­tas spe cia liu skys čiu nuo ap ledė ji­mo, nors oro tem pe ratū ra svy ra vo apie nulį. Kodėl tai ne bu vo pa da­ry ta, iki šiol neaiš ku. Vie ni tei gia, kad pro cedū ros at si sakė or lai vio įgu la, ki ti – kad lem tingą rytą rea­gen to oro uos te iš vis ne bu vo, tre ti – kad oro bend rovė norė jo su tau­py ti. Lėktuvą api purkš ti vi du ti­niš kai kai nuo ja 30 tūkst. rub lių (2,6 tūkst. litų).

oro bend ro vių gud rybėsKad ir kas būtų kal tas, pra sta lėk­tuvų tech ninė prie žiū ra Ru si jo je yra aki vaiz di. Pa sak „UTair“ pro­fe sinės sąjun gos va do vo Alek san­ d ro Kri vo la po vo, rusų per so na las tik ap žiū ri lėktu vus prie š skrydį

ir po jo, bet jis ne tu ri pa kan ka mai kva li fi ka ci jos, kad galėtų ap tik ti ir pa ša lin ti rim tus ge di mus. Todėl dau gu ma Ru si jos oro bend ro vių lėktuvų re mon tuo ja mi už sie ny je.

„Ru si jo je at lie ka mas tik for ma­lus dar bas: anglų kal ba už pil dy ti žur nalą ir pa si rūpin ti, kad įgu los va das, ne duok Die ve, ne įra šytų į jį ko kio nors de fek to“, – teigė A.Kri vo la po vas.

Jis pri dūrė, kad be veik vi si Ru­si jos oro bend ro vių lėktu vai yra re gist ruo ti leng va ti nio ap mo kes­ti ni mo ša ly se, nes taip pi giau. To­kiu at ve ju oro bend rovės ne pri va­lo steig ti mo kyklų konk re taus ti po lėktu vo pi lo tams ir tech ni kams.

Tiu menė je su dužęs „ATR­72“ ir gi bu vo re gist ruo tas ne Ru si jo­je, o Ber mudų sa lo se.

Pi lotų trūkstaRu si jo je taip pat jun ta mas kva li­fi kuotų ir pa ty ru sių pi lotų trūku­mas. Stam biau siai oro bend ro vei „Ae rof ot“ ne tgi te ko skelb ti ak­ciją „Pak viesk draugą į lakū nus ir gauk pre miją“, ku rią dau ge lis juo kais ly gi na su fi nan sinės pi ra­midės MMM šūkiu.

Bend rovė je „UTair“ dau gu ma pi lotų yra jau nes ni nei 30 metų. Su du žu sio „ATR­72“ įgu los va dui Ser ge jui Ani cy nui bu vo 27­eri.

Pi lo tai ren gia mi ir tik ri na mi at sai­niai. Po per nykštės „Jak­42“ ka tast­ro fos Ja ros lav ly je nu sta ty ta, kad vie­nas pi lo tas per klaidą pa spaudė ne tą pe dalą, o ki tas sėdo prie štur va­lo pa var tojęs ra mi namųjų. Or lai vio „Tu­134“, su du žu sio 2011 m. bir­že lio 20 d. prie Pet ro za vods ko, pi­lo to krau jy je bu vo ras ta al ko ho lio.

„Le Mon de“, ne wsru.com inf.

Ru siš ka avia ci jos ru letė

24 ke lei viai at si sakė skris ti rei su Maskva– Krasnojarskas, kai lėktu vo spar ne pa matė skylę.

ar ams ter da mas iš gy vens be kvai šalų?Pa matę pui kią ga li mybę, ne le­

galūs pre kei viai pra dėjo siū ly ti už­sie nie čiams nu si pirk ti ma ri hua nos net neiš li pant iš au to mo bi lio. Net tie vie tos gy ven to jai, ku rie pri ta ria ko fi šo pams, pik ti na si vėl pa matę nar ko ti kus gatvė se.

Pa si pylė ieš ki niaiPa gal vy riau sybės planą nuo ge­gužės 1 d. ko fi šo pai tri jo se pie­tinė se ša lies pro vin ci jo se virs už­da rais klu bais, ku rie galės turė ti ne dau giau kaip 2 tūkst. na rių olandų. Jie turės tvar ky ti re gistrą ir iš duo­ti na rystės kor te les. Vi so je ša ly je ši tvar ka turėtų įsi ga lio ti 2013 m. sau sio 1 d.

Teo riš kai M.Rut te’s val dan čio­ji par ti ja su koa li ci jos par tne riais par la men te tu ri pa kan ka mai bal­sų, kad įgy ven dintų sa vo planą. Bet abe jo nių lie ka. Ko fi šopų sa vi­nin kai teis me jau pra laimė jo vieną bylą prie š drau dimą par duo ti ma ri­huaną už sie nie čiams, bet 680 ko­fi šopų vie ni jan ti Ma ri hua nos par­davėjų aso cia ci ja pa ruošė dar vieną ieš kinį. Jis bus pra dėtas nag rinė ti ar ti miau sio mis sa vaitė mis.

Vy riau sybės ke ti ni mams prie­ši na si ir vie tos vald žia – ji bi­jo, kad pre ky ba per si kels į gat ves ir pa didės nu si kals ta mu mas. Ki­ti ar gu men tuo ja, kad Ny der lan­dai, ban dan tys su ma žin ti biud že­to de fi citą, ne ga li sau leis ti pra ras ti tu ristų. Tarp kri tikų yra ir Ams­

ter da mo me ras Eber har das van der Laa nas, nors jis pri ta ria prie­monėms, ku rios pa dėtų su ma žin­ti nar ko tikų var to jimą tarp jau ni­mo. Anot me ro, dau giau pro blemų Ams ter da me ky la ne dėl nar ko tikų, o dėl al ko ho lio.

siū lys iš po pre kys ta lioKo fi šo po „420“ va do vas ir Ma ri­hua nos par davėjų aso cia ci jos at­sto vas spau dai Mi chae las Ve lin­gas ti ki si, kad vy riau sybė ga liau siai pra laimės teis muo se ir šis klau si­mas bus pa lik tas spręsti sa vi val­dybėms.

„Bet jei gu įsta ty mas vis dėlto bus pa keis tas, aš ne si ruo šiu kur ti jo kio re gist ro, – teigė vy ras. – Ne si ruo­šiu nie ko disk ri mi nuo ti pa gal tau­tybę. Aš disk ri mi nuo ju žmo nes tik pa gal el gesį. Pradė siu vėl pre kiau­ti al ko ho liu ir par da vinė siu žolę iš po pre kys ta lio.“

Jo ka vinės lan ky to jai ir gi tu ri daug abe jo nių. Ame ri kie čiai stu­den tai Ken ny ir Sea nas pri pa ži­no, kad ga li mybė leng vai ir teisė­tai gau ti ma ri hua nos bu vo vie na pa grin di nių prie žas čių, at ve du sių juos į Ams ter damą.

„Jei gu rūkai žolę, tu ri būti nai nu va žiuo ti į Ams ter damą. Ši vie ta nu mirs, jei gu jie pa keis žolės įsta­ty mus. Mes ži no me, juk stu di juo­ja me verslą“, – „The New York Ti mes“ sakė Ken ny.

Pa rengė Ju li ja nas Ga li šans kis

16

sportasŠeŠtadienis, balandžio 7, 2012

S.Weem sas norėtų grįžti į Kauno „Žal gi rį“Su Kau nu at si svei ki nęs Son ny Weem sas „Žal gi rio“ met raš ty je pa li ko ryš kų pėd­sa ką – iš Ar kan za so ki lu sį 25-erių le gio nie-rių sir ga liai at si mins kaip ir praei ty je žal gi-rie čių eki po je ži bė ju sius En ni są What ley, Tyu są Ed ney, An to nie Bo wie ar Ta no ką Bear dą.

Ma rius Bag do nasm.bagdonas@diena.lt

Įs pū din gu ir ga lin gu žai di mu pa si žy mė jęs puo lė jas mū sų ša lies krep ši nio are no se var žo­vams taip ir li ko neį min ta mįs­lė. Eu ro ly go je kau nie čiams šį se zo ną pra si brau­ti tarp aš tuo nių stip riau sių že­my no ko man dų ne pa vy ko, ta čiau Lie tu vos krep ši­nio ly go je (LKL) „Žal gi ris“ su S.Weem su bu vo ne nu ga li mas.

A p m a u d ž i a i čiur ną per ant rą­sias Bal ti jos krep­ši nio ly gos (BBL) ket virt fi na lio se ri jos rung ty nes su Prie nų „Rū du piu“ su sižei­du siam S.Weem­sui se zo nas bai gė si anks čiau, nei ti kė ta­si. Vis dėl to iš Lie tu­vos ame ri kie tis iš si ve žė ir du tro fė jus – su „Žal gi­riu“ iš ko vo tą Lie tu vos krep­ši nio fe de ra ci jos (LKF) tau­rės lai mė to jo me da lį bei LKL „Oro ka ra liaus“ ti tu lą.

Prieš iš skris da mas į tė­vy nę S.Weem sas iš skir­ti nia me in ter viu mū sų dien raš čiui pa si da li jo įspū­džiais per Kau ne pra leis tą se zo ną.

– Son ny, ar la bai krem­tie si, kad se zo nas bai gė­si bū tent taip? – pa klau­sė me le gio nie riaus.– Esu įpra tęs baig ti pra dė­

tus dar bus, to dėl trau ma – la bai ap mau dus įvy­kis. No rė jau su „Žal gi­riu“ sėk min gai baig ti pir mą jį sa vo se zo ną Eu ro po je, ta čiau su­pran tu, kad kai ku rių

da ly kų žmo gus tie siog ne ga li kont ro liuo ti. To kio mis

aki mir ko mis pri va lai iš lik ti stip­rus ir ne pa lūž ti psi cho lo giš kai.

– Ko kie pri si mi ni mai liks po „Žal gi ry je“ pra leis to se zo no?– Pir miau siai – sir ga liai. Žais­da mas čia įsi ti ki nau, ko dėl Lie­tu va va di na ma krep ši nio ša li­

mi. Lie tu viai pui kiai su pran ta krep ši nį ir ža vi si juo. Kaž­

ką pa na šaus pa ty riau, kai at sto va vau Ar kan za so

„Fort Smith“ ko man­dai JAV stu den tų

krep ši nio ly go­je (NCAA). Sa vų uni ver si te tų ar

ko le džų krep ši­nin kus sir ga­

liai pa lai ko taip pat la­

bai aist rin­gai ir

karš tai, ta čiau neį si vaiz da vau, kad kaž kas pa na šaus yra Eu ro po­je. At mos fe ra „Žal gi rio“ are no je vi­sa da bu vo nuo sta bi. Įsi ti ki nau, kad Kau no ko man dos aist ruo liai – vie­ni ge riau sių vi sa me že my ne.

Aiš ku, ir ma no ko man dos drau­gai. Mik rok li ma tas ko lek ty ve ir pui kus žai dė jų tar pu sa vio su pra ti­mas – la bai svar būs da ly kai šiuo­lai ki nia me krep ši ny je. Džiau giuo si, kad ma ne ši eki pa la bai šil tai priė­mė. „Žal gi ry je“ su ti kau dau gy bę nuo sta bių žmo nių, ku rie man pa dė­jo įsi kur ti Kau ne, pri pras ti prie ki­tos kul tū ros. Tik rai il gė siuo si Kau ne pra leis to lai ko, čia bu vu sių sir ga lių ir, ži no ma, sa vo ko man dos drau gų.

– Ar pa na šaus po bū džio trau­mų esi pa ty ręs anks čiau?– Kai žai džiau uni ver si te to ko­man do je, bu vau su si žei dęs de ši nę čiur ną. Pri rei kė ne ma žai lai ko, kol grį žau į ri kiuo tę. Apsk ri tai, trau­mos ma ne ap lenk da vo, dėl to ga liu džiaug tis.

– Ką pla nuo ji ki tam se zo nui? Gal vo ji apie NBA ly gą ar yra ti­ki my bė, kad su grį ši į Eu ro pą?– Ma no prio ri te tas – NBA ly ga. Nea be jo ju, kad žai siu jo je. „Žal gi­ry je“ man se kė si. Eu ro ly go je rung­ty nia vau ge rai ir su lau kiau ne ma žai dė me sio. Jau da bar tu riu daug pa­siū ly mų iš NBA eki pų. Pag rin di nis ma no tiks las – grei čiau pa sveik ti ir ge riau pa si reng ti nau jam se zo nui.

– Ta vęs lau kia To ron to „Rap tors“ ar ku ri nors ki ta NBA eki pa?

– Į Ka na dą tik riau siai ne grį šiu. Su „Rap tors“ su tar ties ne tu riu, ji bai­gė si po praė ju sio se zo no, to dėl ra­miai ga lė jau skris ti į Eu ro pą. Kol kas neaiš ku, ar šiam klu bui ga liu bū ti rei ka lin gas ir ar jis rei ka lin gas man. Ko ge ro, at sto vau siu ki tam NBA klu bui. Ma nau, de ry bos už truks ke­lis mė ne sius, ta čiau ti kiu, kad ra siu eki pą, ku riai bū siu nau din gas.

– Ku rį ma čą „Žal gi rio“ su dė ty­je pri si min si il giau siai?– Bu vo ne ma žai ge rų rung ty nių Eu ro ly go je, ta čiau gi liau siai įstri­go VTB Vie nin go sios ly gos dvi ko va Kau ne su Mask vos sri ties „Chim­ki“. Ma no dė ji mas pa sku ti nė mis se­kun dė mis lė mė „Žal gi riui“ per ga lę. Kiek vie nas krep ši nin kas no rė tų pa­tir ti to kių emo ci jų, dėl to kių epi zo­dų ir žai džia mas krep ši nis. Dvi ko va su „Chim ki“ įsi min ti na ir dėl kit­ko – tai bu vo vie nos ge riau sių ma­no rung ty nių „Žal gi rio“ gre to se.

– Ar daug nau jų drau gų su si ra­dai Lie tu vo je?– Esu ga na už da ro bū do. Kau ne su ma ni mi gy ve no ke li bi čiu liai. To man vi siš kai už te ko. Žmo nės gat­vė je at pa žin da vo, ga na daž nai už­kal bin da vo, tai – vi siš kai na tū ra lu,

ta čiau ne pa sa ky čiau, kad pa žin čių ir drau gų būrys la bai iš si plė tė. Čia, Kau ne, ge riau si ma no drau gai bu­vo vy ru kai iš ko man dos. Jų po kštų ir juo ke lių tik rai pa siilg siu.

– Kas la biau siai ža vė jo ir ne pa­ti ko Kau ne?– La bai sun kus klau si mas (šyp so­si). Tik rai pa ti ko Lie tu vo je pra leis­tas lai kas. Gal būt kli ma to są ly gos ne pa čios ge riau sios, žie mą anks­ti tems ta, ta čiau šis ra mus mies­tas man pa ti ko. Pir mo ji min tis, ku ri šau na į gal vą kal bant apie da ly kus, nu tei kian čius op ti mis tiš kai, – mo­te rys. Lie tu vo je yra la bai daug gra žių mer gi nų ir mo te rų. Ei nant gat ve tik­rai yra į ką pa ga ny ti akis (juo kia si).

– Ku rie „Žal gi rio“ žai dė jai – ar­ti miau si ta vo drau gai?– Adap tuo tis Lie tu vo je man dau­giau sia pa dė jo DC (De Jua nas Col­lin sas – aut. pa st.). Su juo pra leis­da vo me ne ma žai lai ko, ta čiau tai na tū ra lu, nes abu esa me ame ri kie­čiai. Apie „Žal gi rio“ lie tu vius liks tik ge riau si pri si mi ni mai. Pau lius Jan­kū nas – nuo sta bus žmo gus, o Ro­ber tas Jav to kas tu ri uni ka lų hu mo­ro jaus mą. Jo po kštų ir juo ke lių tik rai pa si ge siu. Mar ko (Po po vi čius – aut. pa st.) – ga na ty lus, ta čiau la bai ge­ras vy ru kas. Daug lai ko pra leis da­vau ir su Min dau gu Kuz mins ku. Apsk ri tai vi sa „Žal gi rio“ ko man da man bu vo tar si ant ro ji šei ma.

– Bū tent M.Kuz mins kui ir Dai­niui Ša len gai grei čiau siai teks pa keis ti ta ve leng vo jo kraš­

Asmenybė: �� S.Weemsas�neabejotinai�išliks�ne�tik�„Žalgirio“,�bet�ir�visų�Lietuvos�krepšinio�gerbėjų�atmintyje.� ��������� Tomo�Lukšio�nuo�tr.

sportas@diena.ltRedaktorius Romas Poderys

Paskutinis ledo ritulininkųakordas – itin skambus.

18p.

Pla nuo ju at vyk ti į Lie tu vą per LKL fi­na lo se ri ją ir pa lai­ky ti sa viš kius.

17

sportasŠeŠtadienis, balandžio 7, 2012

Kau­no­„Žal­gi­ris“,­86:81­įvei­kęs­Vil­niaus­„Lie­tu­vos­ry­tą“,­už­si­tik­ri­no­Lie­tu­vos­krep­ši­nio­ly­gos­re­gu­lia­rio­jo­se­zo­no­nu­ga­lė­to­jo­ti­tu­lą­ir­sa­vo­aikš­tės­pra­na­šu­mą­vi­suo­se­at­krin­ta­mų­jų­var­žy­bų­eta­puo­se­bei­fi­na­le.­Ma­čą­„Žal­gi­rio“­are­no­je­ste­bė­jo­14105­žiū­ro­vai,­tai­–­LKL­re­kor­das.

Nau­jas­­re­kor­das

Pa­sau­lio­dvi­ra­čių­tre­ko­čem­pio­na­te­Aust­ra­li­jo­je­Si­mo­na­Kru­pec­kai­tė­(nuo­tr.)­sprin­to­rung­ties­fi­na­le­iš­ko­vo­jo­si­dab­ro­me­da­lį.­Lon­do­no­olim­pi­nių­žai­dy­nių­ke­lia­la­pį­jau­tu­rin­čią­Lie­tu­vos­dvi­ra­ti­nin­kę­nu­ga­lė­jo­šios­rung­ties­pen­kis­kart­pa­sau­lio­čem­pio­nė­bri­tė­Vik­to­ri­ja­Pend­le­ton.

Eu­ro­pos­fut­bo­lo­ly­gos­tur­ny­ro­pus­fi­na­ly­je­ba­lan­džio­19­ir­26­die­no­mis­žais­net­trys­Is­pa­ni­jos­ko­man­dos:­„Va­len­cia“­vie­nuo­li­kė­su­si­tiks­su­Bil­bao­„Ath­le­tic“­fut­bo­li­nin­kais,­o­Mad­ri­do­„At­le­ti­co“­eki­pa­iš­mė­gins­jė­gas­su­Li­sa­bo­nos­„Spor­ting“­(Por­tu­ga­li­ja)­klu­bu.

si­mo­Nai­–­­si­dab­ras

Paaiš­kė­jo­­Pus­fi­Na­li­NiN­kai

S.Weem sas norėtų grįžti į Kauno „Žal gi rį“

to puo lė jo po zi ci jo je. Kaip ma­nai, ar jie su si do ros su šia už­duo ti mi?– Dai nius la bai ge ras, pa ty ręs žai­dė jas. Tą pa tį ga liu pa sa ky ti ir apie Min dau gą. Jis dar jau nas ir vis kas, ko jam šiuo me tu rei kia, – tai tre­ne rių pa si ti kė ji mo. Jei jis ir to liau no riai dirbs su aukš čiau sio ly gio spe cia lis tais, ma nau, kad atei ty je pra vers NBA du ris.

– Pa li kai ko man dą prieš le mia­mas se zo no ko vas. Ko kį LKL čem pio na to fi ni šą pro gno zuo­ji „Žal gi riui“?– La bai ti kiuo si, kad „Žal gi ris“ ap­gins ti tu lą, bet bus ne leng va. Vil­niaus „Lie tu vos ry tas“ pa sta ruo ju me tu rung ty niau ja ne blo gai. Sos ti­nės eki pa tu ri ge rą įžai dė ją Ty re se’ą Ri ce’ą. Šiuo lai ki nia me krep ši ny je įžai dė jo vaid muo ypač svar bus. Kai eki pa tu ri ge rą šios po zi ci jos krep­ši nin ką, leng viau rung ty niau ti ir ki tiems žai dė jams, jie pa si tem pia. Ma nau, kad „Žal gi riui“ vis kas su­si klos tys sėk min gai. Jei P.Jan kū nas, M.Po po vi čius ir Mi lo va nas Ra ko vi­čius su žais taip, kaip ga li, mes tik rai lai mė si me. Sa kau „mes“, nes vis dar jau čiuo si esąs šios ko man dos na rys. Pla nuo ju at vyk ti į Lie tu vą per LKL fi na lo se ri ją ir pa lai ky ti sa viš kius.

– Ką no rė tum pa sa ky ti „Žal gi­rio“ sir ga liams? Ar ne gai la, kad tin ka mai at si svei kin ti, at ro do, ir ne bu vo pro gos?– Ačiū jiems už pri si mi ni mus, ku­riuos ne šio siu at min ty je vi są gy ve­ni mą. Gai la, kad ne ga lė jau baig ti

se zo no. Mes, žai dė jai, tu rė jo me di­de lių lū kes čių ir ži nau, kad sir ga liai taip pat ti kė jo si ne ma žiau. De ja, ne tu riu ki to pa si rin ki mo – ne­lem ta trau ma pri ver tė keis ti pla nus. Jei ne tu rė čiau pa siū­ly mų iš NBA klu bų, net nea­be jo ju, kad žais čiau čia ir ki tą se zo ną. Gal nu ste bin siu, ta čiau to kį kar je ros eta pą tik rai įsi vaiz­duo ju. Jei neį sit vir tin siu NBA, net nea be jo da mas grį šiu į „Žal gi rį“.

– Lie tu vo je su si pa ži nai ir su Ty Law so nu, ku ris, pa si bai gus NBA lo kau tui, grį žo į Den ve rio „Nug gets“ eki pą. Ar te be bend­rau ja te?– Ži no ma, susirašome ži nu tė mis be veik kiek vie ną die ną. Jis la bai ma­ne pa lai kė mo ra liš kai, kai pa ty riau trau mą. Džiau giuo si, kad jam pui­kiai se ka si NBA ly go je, jis yra vie nas sa vo eki pos ly de rių. Bus sma gu ki tą se zo ną su si tik ti jį NBA are no se.

– Ar daug ko iš mo kai per Eu ro­po je pra leis tą lai ko tar pį?– Svar biau sių da ly kų iš mo kau krep ši nio aikš tė je. Pa žin tis su po­zi ci niu krep ši niu bu vo la bai nau­din ga. JAV la bai svar bios in di vi­dua lios sa vy bės. Jo mis aš čia pui kiai nau do jau si, bet te­ko pra tin tis prie ko man di­nio žai di mo. Sup ra tau, ko­kia svar bi gy ny ba ir jos sis te mų kai ta lio ji mas per rung ty nes. Kau­ne pa ge rė jo ma no tri taš kių me ti mų taik lu mas. Į Ame ri ką grįž tu bū da­mas ge res nis krep ši nin kas. Tuo nė kiek nea be jo ju.

Asmenybė: ­� S.Weemsas­neabejotinai­išliks­ne­tik­„Žalgirio“,­bet­ir­visų­Lietuvos­krepšinio­gerbėjų­atmintyje.­ ­­­­­­­­­ Tomo­Lukšio­nuo­tr.

Eu ro ly gos fi na lo ket ver to tur­ny re, ku ris ge gu žės 11–13 d. vyks Stam bu le (Tur ki ja), trims iš ke tu­rių ko man dų at sto vaus Lie tu vos krep ši nio am ba sa do riai.

Pas ku ti nis į pa jė giau sių jų ket­ver tu ką pra si bro vė 2011­ųjų Eu­ro ly gos čem pio nas Atė nų „Pa­nat hi nai kos“, sa vo gre to se tu rin tis Ša rū ną Ja si ke vi čių. Grai­ki jos krep ši nio flag ma nas le mia­mo se – penk to sio se – ket virt fi­na lio rung ty nė se 86:85 pa lau žė Tel Avi vo „Mac ca bi Elect ra“ eki­pą ir lai mė jo se ri ją iki tri jų per ga­lių 3:2.

„Pa nat hi nai kos“ klu bą iš gel­bė jo Di mit ris Dia man ti dis. Li­kus žais ti 5 sek., jis iš pro vo ka vo var žo vo pra žan gą, pa tai kė vie ną bau dos me ti mą, o pa sku ti nė Iz­rae lio čem pio nų ata ka bu vo ne­sėk min ga.

Nu ga lė to jams Š.Ja si ke vi čius pel nė 13 taš kų, at ko vo jo 3 ka muo­lius ir at li ko 3 re zul ta ty vius per­da vi mus.

Iki šios dvi ko vos „Pa nat hi nai­kos“ lai mė jo pir mą sias se ri jos rung ty nes na muo se – 93:73 ir ket vir tą sias iš vy ko je – 78:69, o „Mac ca bi Elect ra“ bu vo stip res­nė ant ro sio se rung ty nė se iš vy ko­

je – po pra tę si mo 94:92 ir tre čio­sio se sa vo aikš tė je – 65:62.

Pus fi na ly je Atė nų krep ši nin kai su si tiks su Jo no Kaz laus ko tre­ni ruo ja ma Mask vos CSKA ko­man da, ku rio je žai džia Ra mū nas Šiš kaus kas ir Dar ju šas Lav ri no­vi čius, o Mar ty no Ge ce vi čiaus at sto vau ja mas Pi rė jo „Olym pia­kos“ su si kaus su „Bar ce lo nos Re­gal“ eki pa.

Eu ro ly gos jau ni mo tur ny­re, ku ris vyks Stam bu le ge gu žės 10–13 d., A gru pė je žais Belg ra­do „Crve na Zvez da“, Stam bu lo „Ana do lu Efes“, „Bar ce lo na Re­gal“ ir Vil niaus „Lie tu vos ry to“ vai ki nai, B gru pė je – Kau no „Žal­gi ris“, Zag re bo „Croa tia Osi gu­ran je“, Stam bu lo „Fe ner bah ce Ul­ker“ ir Ki ni jos jau ni mo rink ti nė.

VD inf.

Sta tis ti ka

„ P a n a t h i n a i k o s “– „ M a c c a b i Elect ra“ 86:85 (18:20, 23:12, 21:21, 24:32). 18000 žiū ro vų. D.Dia­man ti dis 24 taš kai, Š.Ja si ke vi­čius 13/D.Blu 14, K.Lang for das 11, T.Burs tei nas ir Y.Ohayo nas po 10. Se ri ja – 3:2.

Eurolygos viršūnės sieks ir Ša ras

Pa ty ręs: ­� Š.Ja­si­ke­vi­čius­per­ket­virt­fi­na­lio­se­ri­ją­bu­vo­vie­nas­nau­din­giau­sių­„Pa­nat­hi­nai­kos“­žai­dė­jų.­ ­ AFP­nuo­tr.

Sa vas: ­� S.Weem­sas­la­bai­krim­to­si,­kad­ne­ga­lės­su­„Žal­gi­riu“­už­baig­ti­se­zo­no­krep­ši­nio­aikš­tė­je,­bet­pa­ža­dė­jo­at­vyk­ti­į­LKL­fi­na­lą­ir­pa­lai­ky­ti­ko­man­dos­drau­gus.­­ Vai­do­to­Gri­go­nuo­tr.

18

sportasŠeŠtadienis, balandžio 7, 2012

„Ne pa vy ko vie nas prieš vie ną ap si gin ti nuo Gin ta rės Pet ro ny­tės, rei kė jo pa gal bos, bet jos trū ko. Kal bė si me su mer gi no mis, ko dėl taip gy nė mės. Na muo se ban dy si­me žais ti ki taip“, – svars tė „Rū tos“ stra te gas Arū nas Ka če raus kas.

Ba lan džio 10­ąją „Ki birkš tis­Ti­chė­IKI“ su „Rū ta“ rung ty niaus Šiau liuo se. Jei gu aikš tės šei mi nin­kės at si re van šuos, le mia mas su si­ti ki mas ba lan džio 12­ąją vyks Vil­niu je.

Ki ta me pus fi na ly je ša lies čem pio­nės Kau no „VI ČI­Ais tės“ sa vo aikš­tė je be di des nio var go 69:54 nu ga­lė jo Kau no ra jo no „Si re nų“ eki pą.

„Žai dė dvi skir tin go ly gio eki­pos – Eu ro ly gos ir LMKL de biu­tan tės. Gy nė mės ge rai, o puo li mui prieš to kias var žo ves rei kia di des­

nio meist riš ku mo“, – pri pa ži no „Si re nų“ vy riau sia sis tre ne ris Li­nas Šal kus.

Ant rą sias rung ty nes „VI ČI­Ais­tės“ ir „Si re nos“ žais šian dien. Pri­rei kus tre čio sios dvi ko vos, ji vyk tų ba lan džio 10­ąją.

VD, LMKL inf.

Pir ma sis vil nie čių žings nis į fi na lą

Pa si žy mė jo: �� K.Veng�ry�tė�(su�ka�muo�liu)�–�vie�na�„Ki�birkš�ties-Ti�chė-IKI“�ly�de�rių.Tikslas: �� Vilniaus�krepšininkės�–�per�žingsnį�nuo�LMKL�finalo.�����������������������������bcki�birks�tis.lt�nuo�tr.

Lie tu vos mo te rų krep ši nio ly gos (LMKL) čem pio na to pus fi na lį sėk­min gai pra dė jo fa vo ri tės – Kau no „VI ČI-Ais čių“ ir Vil niaus „Ki birkš ties- Ti chės-IKI“ ko man dos.

Žai dė jos sten gė si įgy ven din ti už duo tis, kaž kas pa vy ko, kaž kas – ne.

Tadas Stankevičius:

Vil nie tės sa vo aikš tė je 78:58 įvei kė Šiau lių „Rū tą“ ir se ri jo je iki dvie jų per ga lių pir mau ja 1:0.

Sos ti nės ko man da pir ma vo nuo pir mo sios ma čo mi nu tės, bet ant­ra ja me kė li ny je „Rū ta“ bu vo priar­tė ju si – 23:25. Ryš kes nę per sva­rą „Ki birkš tis­Ti chė­IKI“ įgi jo bai gian tis tre čia jam kė li niui – 56:40.

„Žai dė jos sten gė si įgy ven din ti už duo tis, kaž kas pa vy ko, kaž kas – ne. Iš pra džių žai di mą, ma nau, vei­kė star to jau du lys. Vie na prie žas­čių – dvie jų sa vai čių per trau ka. Nors žai dė me drau giš kas rung ty­nes, jos neats to jo ofi cia lių var žy­bų“, – po rung ty nių sa kė vil nie čių vy riau sia sis tre ne ris Ta das Stan­ke vi čius.

Lie tu vos jau nių (iki 18 me tų) le do ri tu lio rink ti nė pa sku ti nė se pa­sau lio čem pio na to 2­ojo di vi zio no A gru pės rung ty nė se 6:0 su triuš ki­no bend raam žius iš Kroa ti jos ir ne­kant riai lau kė ki tų bu vu sių var žo­vų dvi ko vų.

Mū sų ša lies ko man da, jau anks­čiau už si tik ri nu si bron zos me da­lius, tu rė jo vil čių su 11 taš kų užim­ti aukš tes nę vie tą.

Herenvene (Olandija) vykusio čem pio na to pri zi nin kai ir ga lu ti­nė vi sų ko man dų ri kiuo tė A gru­pė je paaiš kė jo va kar vė lai va ka­re po Di džio sios Bri ta ni jos ir Pie tų Ko rė jos bei Ru mu ni jos ir Olan di jos le do ri tu li nin kų rung ty nių. Auk so me da lius Lie tu vos rink ti nei ga lė jo lem ti ko rė jie čių (9 tšk.) ir ru mu nų (9 tšk.) ne sėk mės.

„Ap mau du, kad ne vis kas pri­klau so nuo mū sų, bet gal For tū na nu si šyp sos ir pa kil si me ant aukš­čiau sio laip te lio. Esu įsi ti ki nęs, kad mes ver ti bent si dab ro“, – po per­ga lės prieš kroa tus kal bė jo Lie tu vos rink ti nės va dy bi nin kas And re jus Kor nei čiu kas, pa dė ko jęs žai dė jams ir tre ne riams už ge rą pa si ro dy mą pla ne tos pir me ny bė se.

Lie tu vos le do ri tu li nin kai pa­tei kė kroa tams šiek tiek staig me­nų. Į var tus sto jo ant ra sis ko man­

Ge riau siam žai dė jui – „Tis sot“ laik ro dis

Pa baig tu vės: �� per�pa�sku�ti�nį�pa�sau�lio�čem�pio�na�to�ma�čą�Lie�tu�vos�le�do�ri�tu�li�nin�kai�įmu�šė�kroa�tams�še�šis�„sau-sus“�įvar�čius.� � Manto�Stankevičiaus�nuotr.

dos var ti nin kas Si mas Balt rū nas, at rė męs du bau di nius per dvi ko vą su ko rė jie čiais. Sme ge nų su krė ti­mą pa ty ru sį Ro ką Ba zį pa kei tė pa­svei kęs Mau ras Balt ru ko nis.

„Gal jums pri min ti le do ri tu lio is to ri nius pa vyz džius, kaip grei tai ga li ma pra lai mė ti be veik lai mė tas rung ty nes? – po pir mo jo kė li nio, ku rį mū siš kiai lai mė jo 3:0, žai dė jų

klau sė vy riau sia sis rink ti nės tre­ne ris And re jus Jad kaus kas. – Jei gu lei si me var žo vams leng vai įmuš ti įvar tį, jie pa jaus žai di mo azar tą ir po to mums teks im tis už gal vų.“

Tre ne ris pa pra šė vai ki nų neat si­pa lai duo ti.

„Daž niau smū giuo ki te į var­tus. Juk kal bė jo mės, kad tu rė da­mi kie ky bi nę per sva rą pri va lo me daž niau ata kų or ga ni za vi mą pa­ti kė ti gy nė jams. Kol kas ne bu vo nė vie nos to kios ata kos. Per duo­ki te jiems ri tu lį ir ne pa mirš ki­te, kad kaž kas tuo me tu tu ri bū ti prie var žo vų var tų, kad pri rei kus pa kar to tų ne tiks lų me ti mą“, – tak ti kos už duo tis var di jo A.Jad­kaus kas.

Le do ri tu li nin kai iš gir do tre ne rio žo džius ir dar tris kar tus nu gink la­vo Kroa ti jos eki pos var ti nin ką.

Ge riau siu pa sku ti nio ma čo žai­dė ju Lie tu vos ko man do je pri pa žin­tas var ti nin kas S.Balt rū nas, o vi so čem pio na to – var ti nin kas Do na tas Žu ko vas, jis ap do va no tas „Tis sot“ laik ro džiu.

VD inf.

Sta tis ti ka

„Ki birkš tis­Ti chė­IKI“–„Rū ta“ �78:58 (13:6, 20:20, 23:14, 22:18). G.Pet ro ny tė 23 (16 at ko vo tų ka muo­lių), K.Veng ry tė 18, L.Ric ke vi čiū tė 14/ S.Ba liu ta vi čiū tė 16 (9 at ko vo ti ka­muo liai), V.Ziuz ko va 15, L.Pa na­siuk 13 (7 at ko vo ti ka muo liai). Se ri­ja – 1:0.

„VI ČI-Ais tės“–„Si re nos“ 69:54 �(25:6, 14:17, 11:17, 19:14). 100 žiū ro­vų. C.Pi ly pai tis 14 taš kų (6 pe rim ti ka muo liai), V.Si pa vi čiū tė ir T.Lich­ta ro vič (6 klai dos) po 12/K.Al mi nai­tė 16 (10 at ko vo tų ka muo lių, 4 blo­kuo ti me ti mai), E.Ta ra se vi čiū tė 12, E.Sa ra pai tė 11 (4 re zul ta ty vūs per da­vi mai). Se ri ja – 1:0.

Sta tis ti ka

Lietuva–Kroatija 6:0 (3:0, 1:0, 2:0). Įvar čiai: Il ja Čet ver ta kas (2 min.), Da nie lius Bog dziu lis (6 ir 33 min.), Do mi ny kas Bis tu rys (7 min.), Pau­lius Gin tau tas (55 min.), Da nie lius No ma no vas (60 min.).

šeštadienis, balandžio 7, 2012

Lai ma Že mu lie nėl.zemuliene@diena.lt

Gy ve na vai kys tės tro bo jeKai va žia vo me pas Na cio na li nės pre mi jos lau rea tą M.Mar ti nai tį, gy ve nan tį so duo se ša lia Vil niaus, drė bė snie gas ir stū ga vo vė jas – siau tė ne ti kė ta ba lan džio pū ga.

Jau dau giau nei 20 me tų, kai poe­tas M.Mar ti nai tis su žmo na Gra­ži na, iš pro fe si jos me no ty ri nin­ke, gy ve na Vil niaus prie mies ty je

– Sker si nės so duo se, tarp San ta­riš kių ir Rie šės. Dar ke lio li ka me tų anks čiau jis ten per stū mė gim tą ją rąs tų tro bą iš Pa ser ben čio kai mo Ra sei nių ra jo ne – iš gel bė jo ją nuo me lio ra ci jos su nio ko ji mo. Tro bą vy rai už kė lė ant ne ma žų pa ma tų, ku riuos iš lau ko ak me nų bu vo su­mū ri jęs pa ts Mar ce li jus.

Šio je tro bo je – kaip kaž ka da vai­kys tė je – 76 me tų M.Mar ti nai tis lau kia Ve ly kų ir sku ti nė ja mar gu­čius.

Pas Mar ti nai čius per Ve ly kas at­va žiuos vien tur tė duk tė Eg lė, du anū kai, dvi anū kės ir du proa nū­kiai. Poe tas sa kė, kad Ve ly kų sta lui tu ri bū ti kas nors ke pa ma – kum­pis, žą sis, viš ta ar net šaš ly kų. Jo mo ti na kai me kep da vo kum pį.

„Ve ly kos, kaip ir Ka lė dos, – svar­biau sia me tų šven tė. Bet Ve ly kos – ypa tin gos, nes bū na pa va sa rį, kai at si gau na ir gam ta, ir žmo nės, kai vis kas pra de da ža liuo ti ir žy dė ti. Iš vai kys tės pri si me nu, kad Ve ly­

kos bū da vo ir su si tai ky mo šven tė. Su si tai ky da vo kai my nai, jei bū da vo su si py kę. At leis da vo vie ni ki tiems, pa svei kin da vo su šven te. Tai – išė­ji mas iš tam sos, už da rų erd vių. Per Ve ly kas išei da vo me į lau kus pa žiū­rė ti, kaip per žie mo jo ru giai, kaip jie au ga, kaip lai ko si obe lys, ar žo lė jau ka la si“, – į vai kys tės lai kus nu kly­do poe tas.

Ve ly kos, kaip ir Ka lė dos, – tai žmo nių ry šių at kū ri mo šven tės. Per di džią sias šven tes, anot poe to, pa­

ma to me žmo nes. Tai – pui ki pro­ga pa ma ty ti ar ti muo sius, gi mi nes, drau gus, kai my nus. Ta da pa pras­ta do va na – ve ly kai čiu – at ku ria­mi jų ry šiai.

„Per Ve ly kas at ku riu ry šius su praei tim, su pri si mi ni mais. Min­ty se nu klys tu į sa vo kai mo Ve ly­kas. Ma tau žmo nes, gi mi nes, ku­rių jau nė ra, kaip jie atei na, kaip sė da prie sta lo, kaip šne ka, kaip ap si ren gę“, – dės tė M.Mar ti nai tis.

Ve ly kos – su si tai ky mo šven tėŽi no mas poe tas Mar ce li jus Mar ti nai tis per Ve ly kas min ty se nu klys ta į gim tą jį kai mą. Re gi kai my nus, gi­mi nes, ku rių jau nė ra, kaip jie atei na, kaip sė da prie sta lo, kaip šne ka, kaip ap si ren gę. Tie są sa kant, apie tai jis min ti ja ge ro kai anks čiau – ruoš da ma sis Ve ly koms ir sku ti nė da mas mar gu čius.

Šven tė: �� „Ve�ly�kos�–�ypa�tin�gos,�nes�bū�na�pa�va�sa�rį,�kai�at�si�gau�na�ir�gam�ta,�ir�žmo�nės,�kai�vis�kas�pra�de�da�ža�liuo�ti�ir�žy�dė�ti“,�–�sa�kė�poe�tas�M.Mar�ti�nai�tis,�šiai�šven�tei�iš�sku�ti�nė�jęs�pui�kių�mar�gu�čių.� � Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.

20

19

Mask vos knibždėlyne – žmonės lyg skruzdėlės.22p.

šeštadienis, balandžio 7, 2012

Su rin ko di de lę ko lek ci ją

M.Mar ti nai tis mar gu čius pra dė jo sku ti nė ti be ne prieš 40 me tų. Kaž­kas jam pa do va no jo ašt rių pei liu­kų, su ku riais dai li nin kai skap tuo­ja me dį, gip są. Poe tas juos pa var tė ran ko se ir nu spren dė, kad pui kiai tiks mar gu čiams sku ti nė ti. Nes pa­pras ti pei liai tuoj pat at šip da vo.

„Ir so vie tų lai kais, nors ne bu vo ga li ma, rei kė jo sau go tis, kad ne­su ži no tų kom jau ni mas ar drau go­vi nin kai, dau ge lis šei mų Ve ly kas švęs da vo me, da ly da vo mės da žais mar gin tais ve ly kai čiais“, – pri si­mi nė poe tas.

Vė liau sku ti nė tus kiau ši nius jis pra dė jo do va no ti drau gams, kai­my nams, ne šda vo si jų į dar bo vie tes – „Kul tū ros ba rų“ re dak ci ją ar Ra­šy to jų są jun gą. Ten bend ra dar biai Ve ly kų kiau ši niais ap si keis da vo.

„Pas kui kiau ši nis bu vo le ga li­zuo tas – at seit liau dies me nas, – juo kė si Mar ce li jus. – Tuo pre teks­tu dar bo vie tė je bū da vo pa mi ni mos Ve ly kos.“

Di džiu lę M.Mar ti nai čio mar­gu čių ko lek ci ją per 20 me tų bu­vo su rin kęs jau ana pi lin iš ke lia vęs ak to rius Lai mo nas No rei ka. Mar­ce li jus po kšta vo, kad kas met rei­kė da vo Lai mo nui ati duo ti „duok­lę“ – iš sku ti nė ti du tris kiau ši nius. Pas duk rą Eg lę, anū kus su si kau pė ne ma žai jo iš puoš tų mar gu čių. O Mar ti nai čių bu te mies te pui kuo­ja si per 100 sku ti nė tų ve ly kai čių ko lek ci ja.

Sku ti nė tų mar gu čių ne val goAnks čiau prieš Ve ly kas pirk ti kiau­ši nių M.Mar ti nai tis trauk da vo į Sker si nės kai mą. „Čia bu vo se nas kai mas – bu vo kar vių, ark lių, kiau­lių, viš tų. Da bar gy vu lių nėr – li­ko tik tai se ni žmo nės“, – pa sa ko jo poe tas. To dėl da bar pirk ti kiau ši­nių jis trau kia į „Nor fą“. Pas ta rą jį kar tą už 10 kiau ši nių su mo kė jo 9,5 li to. „Na, čia tai bus ypa tin gi kiau­ši niai, – ma nė. – Bet ver dant su­ski lo ko kie trys.“

Pir miau sia M.Mar ti nai tis kiau ši­nius nu da žo spe cia liais da žais. Ta­da kiau ši nį at sar giai ima į ran kas ir sku ti nė ja. Išs ku ti nė ja žai biš ku grei­čiu – per 15 mi nu čių. Jei raš tas su­dė tin ges nis, už trun ka 20 mi nu čių.

„Aš jau įgu dęs, – juo kė si Mar­ce li jus. – Ran ka įpra tu si. Kaž ka­da bu vau brai žy to jas – už siė miau tech ni ne brai žy ba. To mo kiau si Kau no po li tech ni kos tech ni ku me. Tik rai ten bu vo daug brai žy bos, bet aš ją la bai mė gau, man pa ti ko. Da­bar tas moks las pra ver tė. O mo­kyk lo je mė gau dar be lių pa mo kas – pa da ry da vau ko kią nors dė žu tę.“

Prieš kiek vie nas Ve ly kas poe­tas iš sku ti nė ja apie 50 mar gu čių. Ant daž no iš sku ti nė ja ir sa vo ini­cia lus – M.M. „Ma tau, kad pin ti nė be veik pri si pil dė – do va noms už­teks. Da bar pra dė siu ieš ko ji mus“, – sa kė M.Mar ti nai tis, ome ny je tu­rė da mas nau jus raš tus. Esą, nuo­bo du pa si da ro, kai mo ty vai kar­to ja si. Bet poe tas kuk li na si – ant kiek vie no kiau ši nio vis ki toks pie­ši nys, sun ku ras ti pa na šų.

Ta čiau šie sku ti nė ti mar gu čiai bū na skir ti ne val gy ti, ne jais dauž­tis, o pa si žiū rė ti, pa si gė rė ti, sta­lui pa puoš ti. Mu ša, ri de na, val go

jie pa pras tai nu da žy tus ar la ku nu­mar gin tus kiau ši nius. O kai duk ra, ke tu ri suau gę anū kai po Ve ly kų pie­tų iš si va ži nė ja iš tė vų na mų, do va nų gau na po mar gu tį. Jais poe tas ap do­va no ja ir so do kai my nus bei drau­gus. Pa čiam Mar ce li jui ir jo žmo nai po šven čių lie ka tik ke li ve ly kai čiai.

Kiau ši nio gy vy bė ir ma gi ja„Ir vai kys tė je, at si me nu, sku ti nė­tais mar gu čiais ne si dauž da vo. Iš­rink da vo pa čius gra žiau sius, stip­riau sius ir lai ky da vo iki ki tų Ve ly kų. Kar tais ne šda vo į baž ny čią pa šven­tin ti ar ba dė da vo po viš ta. Ma ny­da vo, kad ge riau viš čiu kai kal sis. Jiems su teik da vo ma giš ką reikš­mę“, – pa sa ko jo M.Mar ti nai tis.

O jis ant mar gu čių sku ti nė­ja ma giš kus ženk lus. Juo se ga li ma įžvelg ti sau lės, žal čio, žvaigž džių mo ty vų. Į jo kias kny gas Mar ce li­jus ne si žval go, ieš ko da mas raš tų, – esą juos dik tuo ja pa ts kiau ši nis. „Nub rė žei vie ną li ni ją. Iš vie nos li­

ni jos, ap skri ti mo iš si vys to mo ty­vas. Pas kui pa ste biu, kad pa kar to­ju kai ku riuos ma giš kus mo ty vus“, – pa sa ko jo M.Mar ti nai tis.

Jau se nais lai kais kiau ši nius da žy­da vo, nes no rė da vo su stip rin ti jų gy­vy bi nę jė gą, ma giš ką ga lią. Kro ni ko­se mi ni ma, kad kiau ši nius da žy da vo dviem spal vom: rau do nai ir juo dai. Rau do na – tai sau lės, švie sos, gy vy­bės spal va. Juo da – tai že mė.

„Kiau ši nis tu ri stip rios gy vy bi­nės ener gi jos. At ro do, kas čia to­kio – ma žas daik te lis? Ir stai ga iš jo at si ran da gy vy bė“, – ste bė jo si M.Mar ti nai tis.

Ne ma žai pa pro čių su si ję su kiau ši niais. Pa vyz džiui, kai ar to­jas ar da vo lau ką, į va gą įmes da vo nu da žy tą kiau ši nį – kad ja vas ge­riau aug tų. O kai per Jur gi nes (ba­lan džio 23 d.) iš leis da vo gy vu lius į lau kus ga ny tis, po tvar to slenks­čiu pa dė da vo kiau ši nį – kad šie per jį per ženg tų. Ta da gaus dau­giau ener gi jos, gy vy bės.

No ri pa bėg ti nuo geo met ri josGal ir poe tas, prieš Ve ly kas sku­ti nė da mas kiau ši nius, įgau na jė­gų, pa jun ta ant rą jį kvė pa vi mą? M.Mar ti nai tis sa kė to ne ži nąs. Esą jam tas už siė mi mas pa tin ka, to dėl prieš Ve ly kas nie ko dau giau ne­vei kia, nie kur nei na, tik tai sku ti­nė ja ve ly kai čius.

„Ma tyt, kaž koks ry šys yra. Kū­ry bi nis ry šys, – pa tiks li no poe tas. – Man pa čiam įdo mu, iš kur, kaip at si ran da tas pie ši nys, siu že tas. Iš anks to ne tu riu pla no.“ Sku ti nė da­mas mar gu čius jis pail si – at si jun­gia nuo kas die ny bės, rū pes čių, ra­šy mo. Tai – gal vo ji mas be min čių, be žo džių. Tai – kū ry ba.

Poe tas pri si me na, kaip jo tė vas mė go meist rau ti iš me džio, ko kį bal de lį ar nie ku tį pa da ry ti, dro ži­nė ti. Ma ty da vo, kaip jis ta da nu si­ra mi na, vi si na muo se at si lei džia, jei prieš tai tvy ro da vo įtam pa. Mo­ti na, bū da vo, mez ga ar ba siu vi nė ja. To kia ra my bė na muo se – vi si su si­

kau pę. „Ta da ga li pa pra šy ti mo ti­nos ko nors ska naus. Tuo met tik­rai duos“, – sa kė Mar ce li jus.

Žiū ri nė ja me, gė ri mės sku ti nė tais ve ly kai čiais – vie nas už ki tą gra­žes ni. Kas per dy vai – ant vie no iš­sku ti nė tas pa sau lio že mė la pis!

„Nu si bo do tie or na men tai – iš geo met ri jos ban dau iš si verž ti į lais­vą ją kū ry bą, – paaiš ki no M.Mar ti­nai tis. – Bet nie kaip ne ga liu iš sku­ti nė ti au ga lų. Ne pa vyks ta.“

19

Ve ly kos – su si tai ky mo šven tė

Gro žis: �� M.Mar�ti�nai�čio�sku�ti�nė�ti�mar�gu�čiai�skir�ti�Ve�ly�kų�sta�lui�pa�puoš�ti,�pa�si�gė�rė�ti,�o�ne�val�gy�ti.� � Gedimino�Bartuškos�nuotr.

Per Ve ly kas išei da vo­

me į lau kus pa žiū rė ti,

kaip per žie­mo jo ru giai,

kaip jie au­ga, kaip lai­

ko si obe lys, ar žo lė jau

ka la si.

20minučių

reikia M.Mar ti naičiui, kad išskutinėtų

sudėtingo rašto kiaušinį.

20

šeštadienis, balandžio 7, 2012

Li na Bie liaus kai tėl.bieliauskaite@diena.lt

De ko ruo da vo kar pi niaisKaip pri pa ži no uos ta mies čio Et no­kul tū ros cent ro vy riau sio ji spe cia­lis tė­koor di na to rė Va le ri ja Jan kū­nai tė, šiai šven tei pa si ruo šti, na mų puo šy bai lie tu viai teik da vę ypa tin­gą reikš mę.

„Tam skir tas ir spe cia lus lai kas. Di džio sios sa vai tės ket vir ta die nis – tai to ji die na, kai bū da vo pri va­lu šva rin tis, nu si va ly ti lan gus, nu­brauk ti vo ra tink lius ir iš neš ti iš na­mų vi sa, kas ne rei ka lin ga, tai yra su kur ti daug erd vės. O ta da jau bū­da vo ga li ma ir pa si puoš ti“, – pa­sa ko jo et no lo gė. Po pie riaus kar pi­niais tar si užuo lai dė lė mis bū da vo puo šia mi lan gai, taip pat jais da bi­na mos įvai rios len ty nė lės.

Pa sak V.Jan kū nai tės, tam saus me­džio tro bų fo ne šie bal ti or na men­tuo ti de ko ro ele men tai ypač kont­ras tuo da vo ir švies da vo iš to lo.

„Spal vo tas po pie rius at si ra do ge ro kai vė liau, tad įpras tai bū da­vo nau do ja mas bal tas. Mer gai tės iš mar gin da vo jį įvai riais raš tais“,

– aiš ki no pa šne ko vė. Štai Ka lė dų pro ga tai bū da vo an ge liu kai, o per Ve ly kas – įvai rūs žie de liai, paukš­te liai ir vi si ki ti at gims tan čios gam­tos mo ty vai.

Svar biau sia – mar gu čiai„Ži no ma, pa ly gin ti su šia die na, anuo me tė puo šy ba bū da vo kuk­li ir iš to, ką žmo nės tu rė da vo. Šian dien kar tais ga li me ste bė­ti at virkš ti nį pro ce są – vis ko la­bai daug ir per krau ta, – pa brėžė et no lo gė. – Jei no ri me, kad mū sų šven ti nis sta las, o tai tai p pat vie­nas svar biau sių ve ly ki nės na mų puo šy bos ele men tų, bū tų iš ties puoš nus, tu ri me jo ne perk rau­ti. Ir anuo met kiek vie nas daik tas, pa dė tas ant sta lo, tu rė da vo la bai svar bią reikš mę.“

Ži no ma, svar biau sias ak cen tas – ve ly ki niai mar gu čiai.

Į va di na mą jį kiau ši ny ką bū da­vo su de da mi pa tys gra žiau si ve ly­kai čiai.

„Tai tar si eg lu tė su ma žy čiais liz­de liais, į ku riuos ga li ma įdė ti kiau­šiu kus. Aukš to ka me, apie 40 cm kiau ši ny ke bū da vo maž daug 12 to kių liz de lių“, – aiš ki no V.Jan kū nai tė.

Pa va sa ri nę ža lu mą na muo se at­sto da vo dai gin tos avi žos ar kvie­čiai, su la po ju sios ber žų ša ke lės.

„Tai aso ci juo ja si su gam tos, žmo gaus at gi mi mu. Ir liau diš ko je tra di ci jo je to ji ža lu ma taip pat su­spin dė da vo ant ve ly ki nio sta lo“, – kal bė jo et no lo gė.

Pa ke liui su tra di ci jo misTur būt re tas šian dien sa vo na mus puo šia kiau ši ny kais bei skru pu lin­gai lai ko si vi sų se nų jų pa pro čių.

Na tū ra lu, jog il gai niui tra di ci jos šiek tiek trans for muo ja si, at liep­da mos nū die nos žmo nių po rei kius bei po jū čius, ga liau siai – pa si rin­ki mo ga li my bes. O kur dar ma dos ten den ci jos?

Spe cia lis tų tei gi mu, šie me tė je ve ly ki nė je na mų puo šy bo je do mi­nuo ja dvi kryp tys – ga li ma rink tis ryš kias, ak ty vias spal vas ar ba pa­ste li nių to nų pa le tę.

„Pir mu at ve ju tai bus ryš kiai gel­to na, sa lo ti nė ir ki tos ener­g i n g o s spal vos, taip pat d r y ž u o ­tos fak tū­ros, ant ru at ve ju – pri­ge sin tos, na­tū ra lios spal­vos, skaid rios, leng vos de ta­lės. Tai gi kiek vie nas ga li pa si rink ti pa gal po rei kį. Tai pa na šios ten­den ci jos, ku rias šį se zo ną dik tuo­ja ir ap ran gos kū rė jai“, – ko men ta­vo na mų de ko ra vi mo ir ju ve ly ri nių dir bi nių sa lo nų „Do ra do“ va do vė Ing ri da Fe da ra vi čie nė.

Pa sak pa šne ko vės, skir tin gai nei anks tes niais me tais, šį syk ve ly ki­niam de ko rui itin ak tua lūs įvai rūs tra di ci niai puo šy bos ele men tai – ne tik mar gu čiai, bet ir paukš te liai, zui ku čiai bei ki ti pa na šūs šven ti­niai ak cen tai.

Tad, pa sak I.Fe da ra vi čie nės, ga­li ma sa ky ti, jog šie met ma da ko ja ko jon žen gia su tra di ci jo mis.

Ve ly ki nė puo šy ba: svar bu ne per sis teng ti

Sa vi tą sim bo lių ko­dą dik tuo jan ti švie­siau sia ir džiaugs­min giau sia pa va sa­rio šven tė ska ti na at si gręž ti į ne vie­ną am žių puo se lė ja­mas tra di ci jas. Tad mar gu čiai, pa va sa­ri nės gė lės bei at­gims tan čios gam tos pra na šai ta po ir ve­ly ki nio na mų de ko­ra vi mo neat sie ja ma da li mi.

Ži no ma, pa ly gin ti su šia die na, anuo me­tė puo šy ba bū da vo kuk li ir iš to, ką žmo­nės tu rė da vo.

Va le ri ja Jan kū nai tė:

At rak ci ja: �� vo�kie�čio�Vol�ke�rio�Kraf�to�šei�mos�pa�puoš�to�ve�ly�ki�nio�me�džio�tik�rai�ne�pa�va�din�tu�mei�sai�kin�gu�mo�eta�lo�nu,�ta�čiau�šiuo�at�ve�ju�tai�vei�kiau�ne�trū�ku�mas,�o�pranašu�mas.�Ša�lia�pen�si�nin�ko�na�mų�esan�ti�obe�lis�bu�vo�pa�puoš�ta�maž�daug�10�tūkst.�mar�gu�čių.�To�kiu�įspū�din�gu�re�gi�niu�Zal�fel�de�gy�ve�nan�ti�sen�jo�rų�po�ra�vie�tos�gy�ven�to�jus�bei�tu�ris�tus�ste�bi�na�ne�pir�mus�me�tus.� � „Scan�pix“,�„Shut�ters�tock“�nuo�tr.

21

Tendencija: �� šiemet�madingi�įvairūs�tradiciniai�puošybos�elementai.

šeštadienis, balandžio 7, 2012

Li na Bie liaus kai tėl.bieliauskaite@diena.lt

Smal su ste bė ti žmo nesTad klai pė die tės akys fik sa vo ne tik ryš kiau sius mies to sim bo lius, bet ir jo gy ven to jų nuo tai kas, po jū čius. „Kaip žur na lis tei, man vi sa da la­bai smal su ste bė ti žmo nes, at spė­ti, kuo jie gy ve na, ko kios jų pro fe­si jos“, – šyp so jo si mo te ris.

Pas ku ti nę ko vo sa vai tę, o tiks liau – pen kias die nas – Ru si jos sos ti­nė je pra lei du si Gied rė į ša lį kai­my nę vy ko kaip So cia li nių moks­lų ko le gi jos, ku rio je ji dės to ke le tą dis cip li nų, at sto vė.

Kaip tei gė pa šne ko vė, pa grin­di nis vi zi to Mask vo je tiks las bu vo už megz ti ry šius su vie na gar siau­sių ša lies kai my nės moks lo įstai gų – Ru si jos Tau tų drau gys tės uni ver­si te tu (RUDN). Anot Gied rės, ne­rei kia nė sa ky ti, jog čia eg zo tiš kos

iš vaiz dos sve tim ša liai – kas die nis da ly kas.

„Šis uni ver si te tas, ku ria me stu­di juo ja apie 30 tūkst. stu den tų iš 140 įvai rių pa sau lio ša lių, la bai aukš tai ver ti na mas. Vie nų tei gi­mu, jis pa ten ka į ge riau sių Ru si jos aukš tų jų mo kyk lų tre je tu ką, ki tų – į pen ke tu ką, o pa sau li niu mas tu – į pen kias de šim tu ką“, – pa sa ko­jo klai pė die tė.

Ku po lai – it ve ly kai čiaiAnot Gied rės, ka dan gi ne ma žai lai ko tek da vo pra leis ti uni ver si te­te, kiek vie ną lais va lai kio mi nu tę no rė jo si skir ti pa žin čiai su mies tu, juo lab kad ja me klai pė die tė lan kė­si pir mą kart.

„Jei rei kė tų pri si min ti pir mą­jį įspū dį, vos tik išė jus iš met ro į Rau do ną ją aikš tę, ga lė čiau pa sa­ky ti, kad prieš akis at si vė rė pa sta­tų, to rau do nu mo di dy bė. Be je, tie,

Mask vos knibždėlyne – žmonės lyg skruzdėlėsKą ga li ma nu veik ti vie na me gar siau sių pa sau lio didmies-čių per ke le tą die nų? Ne itin daug – pri pa ži no ne se niai Mask vo­je vie šė ju si uos ta mies čio te le vi zi jos „Bal ti cum TV“ ži nių ve dė ja, dės ty to ja Gied rė Vai če kaus kie nė.

3litai

– maždaug tiek Maskvoje kainuoja

litras benzino ar dyzelino.

Gyvenimas: �� Maskva�niekada�nemiega.� � Andriaus�Žuko,�asmeninio�archyvo�nuotr.

Simbolis: �� klaipėdietę�ypač�sužavėjo�Palaimintojo�Vasilijaus�soboras.� Daugiaaukščiai: �� milijoninis�miestas�stiebiasi�į�dangų.

Klasika: �� G.Vaičekauskienė�nepraleido�progos�įsiamžinti�Kremliaus�fone.�

Įvaizdis: �� L.Brežnevas�ir�Leninas�gyvi�ne�tik�prisiminimuose.�

22

šeštadienis, balandžio 7, 2012

Mask vos knibždėlyne – žmonės lyg skruzdėlėsku rie jau yra bu vę Mask vo je, ma­nęs klau sė, ar Rau do no ji aikš tė ne­pa si ro dė ma žes nė. Taip, pa si ro dė. Bet vi si tie daug kar tų per te le vi zi ją ma ty ti sim bo liai no ri ne no ri da ro

įspū dį. Ką čia slėp ti – esa me ta ry­bi nė kar ta, su vi su tuo užau go me. Ir štai, jau su lau kus me tų bran dos, ga li tai pa ma ty ti iš ar ti“, – kal bė­jo pa šne ko vė.

Be abe jo nės, žy miau si Rau do no­sios aikš tės frag men tai iš liks ne tik Gied rės at min ty je, bet ir įam žin ti fo to kad ruo se.

„Vis dėl to, ko ge ro, gra žiau sias Mask vos sim bo lis – Pa lai min to jo Va si li jaus so bo ras, jo mar gas pal­viai ku po lai – tar si ve ly ki niai mar­gu čiai. Įs pū din gas re gi nys“, – pri­pa ži no Gied rė.

Ta čiau klai pė die tei ir jos ko­le gėms ne pa vy ko pa bū ti Le ni no mau zo lie ju je – šiuo me tu jis kaip tik re konst ruo ja mas.

Is to ri ją pa tei kia es te tiš kaiPaš ne ko vė šyp so jo si, jog žvar bus vė juo tas oras at vy kė les iš Lie tu vos pri vi lio jo ir į ki tą Mask vos įžy my bę – uni ver sa li nę par duo tu vę GUM.

„Tai ak ro po lių ak ro po lis vi so­mis pra smė mis, – kva to jo Gied rė. – Čia vis kas „iš lai žy ta“, iš gra žin ta. Ta čiau tur būt rei kia bū ti nau juo­ju ru su, kad ten ga lė tu mei ką nors nu si pirk ti. Kaip smal sios mo te riš­kės, įki šo me no sį į ran ki nių sky rių – kai nos nuo 5 tūkst. li tų.“

Gied rės pa ste bė ji mu, iš ties šia­me pra ban gia me pre ky bos cent re ne bū ti na ką nors pirk ti, čia tie siog ga li ma iš si ruoš ti pra leis ti lais va lai­kio, pa si žmo nė ti.

„Lan ky to jų – ne ma žai, ta čiau di džiau sia trau kos vie ta – fon ta­nas ir ša lia jo sto vin tis ta ry bi nio sti liaus le dų ve ži mė lis“, – šyp te­lė jo pa šne ko vė ir pri pa ži no, jog ir klai pė die čių kom pa ni ja neat sis py­rė pa gun dai pa sma gu riau ti „ta ry­bi niais“ le dais.

„Man la bai gra žu, kad jie tą ne­se ną is to ri ją pa tei kia taip su ma niai, es te tiš kai. O le dai bu vo iš ties gar­dūs“, – pri dū rė Gied rė.

Klai pė do je – lyg sa na to ri jo jePaš ne ko vė pri si pa ži no, jog Mask vo­je be mat pa jun ti, kaip įtrau kia pa šė­lęs šio mies to rit mas bei tem pas.

„Met ro ju da mi li jo nai žmo nių, ir tu pa ts pa si junti tar si įtrauk tas į tą ko šę, tam pi tar si pro duk tu, tu ri pri si tai ky ti, lėk ti, įjung ti vi sai ki­tą pa va rą. Štai Klai pė do je jau tie si kaip sa na to ri jo je – čia ga li gy ven­ti su ant ra pa va ra, o jau ten rei­kia šeš tos“, – vaiz džiai pa ly gi no Gied rė.

Nors mo te ris pri si pa ži no, kad jos ne trik do žmo nių gau sa, ta čiau Mask vo je jų knibž dė ly nas jau per­ne lyg in ten sy vus. Aukš tų pa sta tų, va di na mų jų vy sot kų fo ne, Gied rės pa ste bė ji mu, žmo nės tu rė tų jaus­tis it skruz dė lės.

„Dau giaaukš čiai – kaip dan go­rai žiai. Ir tai su pran ta ma – mi li­jo ni nis mies tas stie bia si į vir šų, – pa ste bė jo pa šne ko vė. – Žiū rė da ma pro sa vo lan gą vieš bu ty je, ne ju čia pa gal vo jau – kaip ga li ma gy ven­ti to kiuo se na muo se? Tai tar si di­džiu lis skruz dė ly nas. Bet žmo nės į juos ver žia si, no ri nu si pirk ti kad ir ne di du ką bu te lį.“

Ka da jie mie ga?Piet va ka ri nia me Mask vos ra jo­ne ap si sto ju siems lie tu viams bu­vo paaiš kin ta, kad tai – pres ti ži nė mies to da lis, čia daug re no vuo tų na mų, ža lu mos.

Ne, į dan gų be si stie bian tys mo­no li tai ne sle gia. Tai pa ti ki no pa­

šne ko vė. Vei kiau pri bloš kia mies to di dy bė, kai va ka re lan guo se su žim­ba tūks tan čiai švie sų, o anks ty vą ry tą nu si drie kia ki lo met ri nės au­to mo bi lių ei lės.

„Į dar bus ir iš dar bų mask vie čiai va žiuo ja nuo 2 iki 3 va lan dų. Maž­daug iki pu sės pen kių ry to spūs čių dar nė ra. Na tū ra liai ky la klau si mas – ka da jie mie ga? Ir tai jau ta po jų kas die ny be“, – kal bė jo Gied rė.

Paš ne ko vė ap gai les ta vo, kad per trum pą vieš na gę Mask vo je ne pa­vy ko ap si lan ky ti mu zie juo se, vie­nuo ly nuo se, ga liau siai nuei ti į teat rą.

„To kiai kul tū ri nei pro gra mai tur­būt rei kė tų ma žiau siai sa vai tės ir bū tų šau nu pa gy ven ti pas mask vie­tį, iš ar ti pa ma ty ti ir tą tik rą ją ko­mu nal kę, – svars tė pa šne ko vė.

Ša lia Le ni no – Šre kasGied rės pa ste bė ji mu, šian dien, kai net to li miau si kraš tai, re gis, pa­sie kia mi ran ka, vi sai kai my nys tė je esan ti Ru si ja jau ta po eg zo tiš ka ša­li mi, dau ge liui vis dar ža di nan ti jau­nys tės ar vai kys tės sen ti men tus.

Ta čiau, pa šne ko vės žo džiais, kar tais ir čia, ypač did mies­čiuo se, au ten ti kos ten ka ge rai paieš ko ti. „Mask vos cent re, kaip ir Va ka rų did mies čiuo­se, ga li ma iš vys ti daug ži no­

mų pa sau li nių pre kių ženk lų. Aki­vaiz du, kad čia no ri si dau giau to eu ro pie tiš ku mo, va ka rie tiš ku mo, o mums, ži no ma, la biau no ri si au­ten tiš ku mo. Pa vyz džiui, Rau do no­jo je aikš tė je ar jos priei go se ga li ma nu si fo tog ra fuo ti ne tik su Brež­ne vu, Le ni nu – tarp jų kiek kvai­lo kai šmėkš čio ja ir Šre kas, ir Bet­me nas“, – pa ste bė ji mais da li jo si pa šne ko vė.

Kaip pri si pa ži no Gied rė, be ke lių su ve ny rų, di džią ją lauk tu vių na mo da lį su da rė ru siš ki sal du my nai, ku­rių neį si gy tu mei Lie tu vo je.

Šis tas apie kai nas

Puo de lis ka vos mies to cent re at­siei tų nuo 14 li tų.

1 avo ka dą Mask vos tur gu je ga li ma įsi gy ti maž daug už 8 li tus, o 1 kg vy­nuo gių – už 20–25 li tus.

1 l ben zi no, dy ze li no kai nuo ja apie 3 li tus.

2 kam ba rių ele men ta rus, nie kuo neišs kir ti nis bu tas mies to pa kraš­

ty je – nuo 600 tūkst. iki 900 tūkst. li tų.

Vi du ti nis RUDN dės­ty to jo mė ne sio at­ly gis sie kia 2200 JAV do le rių.

Žiū rė da ma pro sa­vo lan gą vieš bu ty je, ne ju čia pa gal vo jau – kaip ga li ma gy ven ti to kiuo se na muo se.

Gyvenimas: �� Maskva�niekada�nemiega.� � Andriaus�Žuko,�asmeninio�archyvo�nuotr.

Kontrastai: �� Maskvoje�–�žiema.�Tačiau�netruk-do�sakurai�žydėti�universalinėje�parduotuvėje.Įvaizdis: �� L.Brežnevas�ir�Leninas�gyvi�ne�tik�prisiminimuose.� Susisiekimas: �� Maskvoje�sunku�išsiversti�be�viešojo�transporto�paslaugų.

Reliktai: �� G.vaičekauskienė�Rusijos�sostinėje�stebėjosi�sovietmetį�menančiais�simboliais.

23

šeštadienis, balandžio 7, 2012

Ind rė Pep ce vi čiū tėi.pepceviciute@diena.lt

Iš gir dęs šią pa var dę tar si aki mirks­niu su grįž ti į mo kyk los suo lą. Prieš akis iš ny ra ei lu tės apie že mę, ke­lian čią žo lę, žir nių na me lį, mies to sto gus, pū gą, žyd rus lie taus nykš­tu kus ir stik lo ke pu ry tes...

Muzikali, šilumą ir gerumą sklei­džianti poetės kūryba pažįstama ne vienai skaitytojų kartai. Jos nuo­pelnai vaikų literatūrai įvertinti ir šiemet – V.Palčinskaitei skirta pra­ėjusių metų Vaikų literatūros pre­mija. Ar tokie apdovanojimai yra didžiausias kūrėjo įvertinimas?

„Ne ga lė čiau pa sa ky ti, kad gy ve­ni me la bai krei piau dė me sį į tuos ap do va no ji mus. Man di des nis įver­ti ni mas, kad jau ke lios kar tos užau­go su ma no ei lė raš čiais, kad tos kny ge lės vis dar gy vos. La bai ma lo­nu, kai pa gi ria žmo nės, ku riais pa­si ti kiu, ku rių nuo mo nė man svar bi, – šypsodamasi kalbėjo poetė. – Bet jei pa sa ky čiau, kad ne si džiau giu ši­ta pre mi ja, tie siog me luo čiau. Gal dėl to, kad ji man bu vo vi siš kai ne­ti kė ta. Aš net ne ži no jau, kad esu pri sta ty ta. Tik rai ma lo nu. Ste bė­jau si, kad šiais me tais, net ne ži­nau ko dėl, toks iš skir ti nis dė me sys vai kų li te ra tū rai, tuo pa čiu ir man. Nie kad ne si jau čiau nu skriaus ta ar ne pas te bė ta, bet šie met jau čiuo si la bai pa ma lo nin ta.“

Dau gy bę poe zi jos rink ti nių, pje sių vai kams pa ra šiu sią V.Pal­čins kai tę ap lan kė me jos na muo se An ta kal ny je. Jau tris de šimt me tų poe tė gy ve na va di na ma ja me ra šy­to jų na me. Čia ka dai se ai dė jo Jus­ti no Mar cin ke vi čiaus, Al gio Bal ta­kio, Jo no Avy žiaus bal sai. Poe tės kai my nys tė je dar te be gy ve na Ka­zys Sa ja, Ge di mi nas Iso kas.

Įžen gus į vi dų ant vie nų du rų ma ty ti iš trau ka iš Bu ra ti no nuo ty­kių – ten dar bo kam ba rys. Sve tai­nė je – gra žiau sios gė lių puokš tės, ku rias at siun tė drau gai. Su sė du­sios lei džia mės į tą švie sią poe tės vai kys tę, ku rio je, kaip pa ti sa kė, ne trū ko žais lų ir kny gų.

– Vio le ta, pir mą sa vo rink ti nę „Že mė kė lė žo lę“ iš lei do te bū­da ma sep ty nio li kos, jau pir­ma me kur se. O ka da pa ra šė te pir mą kū ri nį? Ka da pra dė jo te ei liuo ti?– Vai kys tė je tė vai man skai ty da­vo ei lė raš čius, pa sa kas. Vė liau pa­ti pra dė jau taip ne ju čia ei liuo ti. Išei na ke tu rei lis – ir aš lai min ga. Pas kui pra dė jau rim čiau dės ty ti sa ki nius. Bu vau ket vir toj ar penk­toj kla sėj, kai pa ra šiau ei lė raš­tį apie paukš čių le syk lė lę. Ži no ma, aš jo ne tu riu. Bet ta da jį at spaus­di no kaž koks vai kiš kas laik raš tė lis. Džiau giau si, nu ta riau, kad rei kia ra šy ti to liau. Ant ras ei lė raš tis bu­vo apie Se ne lį Šal tį, nes Ka lė dų Se­ne lis bu vo už draus ta te ma. Pa ra­šiau tą ei lė raš tį ir taip su ta po, kad

Vai kų ra di jo va lan dė lė tu rė jo vai­kų kū ry bos sky re lį. Nu siun čiau ei­lė raš tį, jiems pa ti ko ir atė jo jo įra­šy ti. Di džiau sias nu si vy li mas bu vo, kad ma no šuo, kai ati tem piau jį prie ra di jo im tu vo, ne pa ži no ma no bal­so (šyp so si). Jo kio įspū džio, iš sky­rus ma no tė vus, tas ei lė raš tis vei­kiau siai nie kam ne pa da rė. Ir ta da ku riam lai kui ma no me nai bai gė­si. Bet vė liau, ma tyt, kas lem ta, tai grįž ta. Kaip da bar sa kau sa vo skai­ty to jams: pro tin gi žmo nės su si ran­da rim tus dar bus, o tie, ku rie dirb ti nie ko ne mo ka, to liau ra šo ei lė raš­čius. Aš esu iš tų (šyp so si).

– Iš pra džių žen gė te į suau gu­sių jų li te ra tū rą, ta čiau vė liau pa su ko te į prie šin gą pu sę. Iš kur tas no ras ra šy ti vai kams?– Pro ziš ki su me ti mai. Tuo me tu, kai ėjau į suau gu sių jų li te ra tū rą, ša lia ma nęs bu vo pui kūs ra šy to­jai, poe tai, to kie kaip Vla das Šim­kus, Ju di ta Vai čiū nai tė, Si gi tas Ge­da, ir ša lia jų man pa si ro dė, kad esu to kia be vil tiš ka. Gal būt įgi jau net tam tik rą komp lek są. Ir ta da iš pa­są mo nės iš lin do min tys ra šy ti vai­kams. Pra dė jo sek tis, bu vo įdo mu, nes tuo me tu ne bu vo ei lė raš čių su mies to sti lis ti ka, mies to de ta lė mis. O man mies tas yra la bai ar ti mas. Vis kas, kas sie ja si su juo, man ar­ti miau nei gam tos ste buk lai.

– Kaip keis ta tai gir dė ti. No rit pa sa ky ti, kad ne va žiuo ja te ten at si pa lai duo ti ir ge riau ren ka­tės mies to gat ves?– My liu ir ger biu gam tą, bet jo­je jau čiuo si tar si su var žy ta. Gal čia įta kos tu ri įsi sun kę vai kys tės džiaugs mai: su pi ma sis iki be pro­ty bės ant me ta li nių var tų, stik liu­kų rin ki mas po ka rio gat ve lė je Ža­lia kal ny je ir pan. Juo kin ga kam ir pa sa ky ti, bet tas jaus mas iš li kęs iki šiol. Tai gi jei rei kė tų rink tis, karš tą va sa ros die ną va žiuo ti su lauk ne­šė liu į gam tą ar pra leis ti ją dul kė­ta me se na mies ty je, ei čiau į dul kė­tą se na mies tį (juo kia si). Ki taip yra jū ra. Gal dėl to, kad nuo anks ty vos vai kys tės bu vau ve ža ma į Pa lan gą.

– Vi sad sa kė te, kad Han so Chris tia no An der se no pa sa kos jus la bai ža vi ir pa da rė di de lę įta ką. Ar tai bu vo pir mo ji jū sų vai kys tės kny ga?– Taip, tai bu vo pir ma kny ga, ku­rią ma ma par ne šė į na mus. Kar­tais sa kau, jei ne tos pa sa kos, gal ir pa ti ne bū čiau pra dė ju si ra šy ti. Vi­

sa, kas mįs lin ga, ko ne ga li su pras ti, per pras ti, vi sa da pa lie ka la bai di­de lį įspū dį. Pen ke rių me tų vai kas tų pa sa kų be veik ne sup ran ta, bet yra kaž ko kia ma gi ja. Au gi su to mis pa­sa ko mis, vis dau giau jo se at ran di. Ir iki šiol jo se at ran du ką nors nau­ja. Vie na ma no mėgs ta mų pa sa kų, kaip pū ga mies te su mai šė iš ka bas. Žmo nės, ku rie ėjo į baž ny čią, pa te­ko į vieš na mį. Ar gi neak tua lu mū­sų gy ve ni me, kai vi sos ver ty bės ap­vers tos aukš tyn ko jo mis?

– Bet kaip su do min ti šiuo lai­ki nį vai ką kny go mis, kai daž no jų ge riau sias drau gas da bar yra kom piu te ris?– Na, da bar vai kai ki to kie. Sun­kiai juos su vi lio si Ka lė dų Se ne liu ar tro liais, su pran ta, kad čia iš­mis las. Bet yra to kių, ku rie dar ti­ki. La bai tai ver ti nu, nes jie il giau iš lai ko vai kys tės iliu zi ją, sam pra tą, kad pa sa kos tu ri baig tis lai min gai. O kai ti ki, tai taip ir bū na. Ba na­lu taip sa ky ti, bet vis kas pra si de­da vai kys tė je. Moks lo įro dy ta, kad tri jų sa vai čių kū di kiui dai nuo ja ma mo ti nos lop ši nė tu ri įta kos jo es­te ti niam vys ti mui si. Šiais lai kais įtrauk ti vai ką į kny gų pa sau lį yra įvai rių bū dų, tuo tu rė tų už siim ti tė vai, nes ta mei lė kny gai tu ri bū­ti die gia ma na mie, mo kyk lo je – jau tru pu tį per vė lu.

– Kaip daž nai su si tin ka te su sa­vo skai ty to jais? Ko kie daž niau­si jų klau si mai ir ką jums duo da tie su si ti ki mai?– Pa kan ka mai. Šį mė ne sį tu rė siu dvi iš vy kas – į Drus ki nin kus ir Za­ra sus. Ma no skai ty to jų au di to ri ja, iš sky rus pa sku ti nę kny gą, yra pir­mos­ket vir tos kla sės. Vi si la bai ste­bi si ir kai ku rie ne ti ki, kai pa sa kau, kad tie vai kai la bai pui kūs, vi si su­si ti ki mai praei na la bai ge rai. Vai­kams nė ra ta bu, jie klau sia, ko tik no ri. Daž niau siai, taip bu vo prieš dvi de šimt me tų, taip yra ir da bar, – kiek tau me tų ir kiek kny gų pa ra­šei (juo kia si).Tie su si ti ki mai duo da im pul so. Jau tie si esąs rei ka lin gas. Ga li ge­riau per pras ti, kas vai kams pa tin­ka. O pa tin ka jiems juo kin gi ei lė­raš čiai, bet tai ne reiš kia, kad tu ri juos vi są laik juo kin ti. Čia ir gi toks pa vo jin gas mo men tas.

– Bet ku ris pa ra šy tas teks tas yra bū das ką nors pa sa ky ti. Ką mė gi na te pa sa ky ti sa vo skai ty­to jams?– Ži no ma, no ri ką nors pa sa ky ti, tam jau vi sa ta vo pa są mo nė pa­ruoš ta. Bet kai ra šai, ne gal vo ji, kad pa ra šy siu apie tą ar aną, fi­na las bus toks ar ki toks, tie siog tas ei lė raš tis pa ts ta ve ra šo. Čia ta­vo gy ve ni mo bū das. Daž nai pra de­di ra šy ti ei lė raš tį, bet ne ži nai, kuo jis baig sis. O jei kar tais ir ži nai, jis bai gia si vi siš kai ki taip. Čia kas nors, ma tyt, ką no riu pa sa ky ti pa­

V.Pal čins kai tė: vi sad svar biau bu vo įdo miai gy ven tiNuo ty kių ieš ko to ja, iš ky lą gam to je mie liau iš kei čian ti į pa si vaikš­čio ji mą se na mies čio gat vė mis, bui ti nius pa to gu mus – į ke lio nes, ku rio se gims ta idė jos. To kia yra 2011 m. Vai kų li te ra tū ros pre­mi jos lau rea tė poe tė, dra ma tur gė, ver tė ja Vio le ta Pal čins kai tė.

ti sau, o jei tai tin ka ir tam vai kui, ge rai. Jei ne – ei lė raš tis ne jam. Jei jau toj sri ty dir bi, va di na si, ta vy je dar gy ve na tas vai kas, vai kys tė, iš ku rios tu dar neiš li pai.

– O kas daž niau vei kia jū sų kū­ry bą: ap lin ka ar vi di nė erd vė?– Vi di nę erd vę vei kia ap lin ka. Kai ap lin ka drau giš ka, vis kas pui ku, ir vi di nė erd vė ki to kia. Jei ap lin ka sle­gian ti, rei kia la bai daug va lios, kad nuo jos at si tver tum. Tu ri už si da ry­ti sa vo erd vė je su sa vo ver ty bė mis, nuo sta to mis, ener gi ja, ir da ry ti tai, ką da rai. Ne ga li pa si duo ti. Ap lin ka ne ga li bū ti vi sa da tau pa lan ki.

– Ar kū ry bi nės min tys ga li at­eiti tie siog ge riant ry ti nę ka vą ar val gant su muš ti nį? Apsk ri­tai, ko kio je ap lin ko je at si ran da joms erd vės?– Ko dėl ne? Net la bai! (juo kia si). La bai sma giai man gal vo ja si lėk tu­ve, oro uos te. Ne tik to dėl, kad tu riu lai ko, bet kaip sa kau, tu riu lais vą sme ge nų dė žu tę nuo kas die ny bės. Pas te bi dau giau da ly kų ir stai­ga pa sau lis ryš kes nė mis spal vo mis su ži ba. Esi at si pa lai da vęs, ir, kaip jau ni mas pa sa ky tų, ma ne vi sa­da „ve ža“ nuo ty kis. Lai min giau sia va lan da, kai gir džiu per gar sia kal­bį, kad pra si de da įso di ni mas. Ta­da jau ži nau, kad da bar pra si de­da nuo ty kis (juo kia si). Daug kar tų bu vo, kad ke lio nė je gi mė idė ja, o ją įgy ven di nau na mie.

– Tai vi sa da tu ri te su sa vi mi pieš tu ką ir po pie riaus la pą?– La bai la bai gai liuo si, kad per vi­są gy ve ni mą tų la pų ne tu rė jau. Bu­vau leng va bū dė, at ro dė, kad at min­tis vi sa da bus nuo sta bi ir nėr čia ko ra šy tis kaip ko kiai se nai te tai. Din­go la bai daug smul kių de ta lių, ku­rios ei lė raš čiui yra la bai svar bios. Gai la, rei kė jo vis ką ra šy ti. Bet kai esi jau nas, ne mąs tai, pa skui lai ko ne tu ri. O vis ką juk dar rei kia ir su tam tik ra nuo tai ka da ry ti.

– O ko kia nuo tai ka ku riant daž­niau siai ly di jus?– Kai pra de du, ly di siau bin ga nuo­tai ka. Pyks ti ant sa vęs, kad ne pa­da ry si, kad blo gai da rai, kad rei kia vis ką mes ti. Taip bu vo su pa sku ti­ne pro zos kny ga „Mu zi ka tro liui“. Bet jau kai pra dė jau, taip įsi jun giau. Bu vau to kia lai min ga, kad tu riu tiek daug lais vės. Nes poe zi ja, dra ma tur­gi ja tu ri rė mus ir la bai griež tus. O čia ga li da ry ti ką no ri, kaip šuo, pa leis tas lau kuo se, džiau gie si vis kuo (šyp so si). Kai įsi va žiuo ji – pui kus po jū tis. Pas­kui atei na la bai blo gas jaus mas, kai bai gi kny gą. Ne ži nai, ge rai ar blo gai, skai tys, ne skai tys ir pan.

– To kie jaus mai ap nin ka ra šant kny gas. O sė dint sa lė je ir ste­bint jū sų vai di na mą pje sę?– Vi sad la bai mė gau sė dė ti sa vo prem je ro se. Ten vai kai – ste buk las. Jie iš rė kia vis ką, kas jiems ant dū­šios. Pa me nu, bu vo „Sep ty nių snie­

Di džiau sias nu si­vy li mas bu vo, kad ma no šuo, kai ati­tem piau jį prie ra di­jo im tu vo, ne pa ži no ma no bal so.

Svarbios: �� pirmoji�V.Palčinskaitės�vaikystės�knyga�buvo�H.Ch.Anderseno�pasakos.�Kaip�sako�pati�poetė,�jei�ne�jos,�gal�ir�pati�nebūtų�pradėjusi�rašyti.� �Simono�Švitros�nuotr.

24

šeštadienis, balandžio 7, 2012

Da rius Sė le nisd.selenis@diena.lt

Vie na po pu lia riau sių pa sau ly je in­ter ne to sve tai nių per de šimt me tį iš mi li jar dų klau si mų iš rin ko de šimt sun kiau sių. Šį kart juos pa tei kė me hu mo ris tui, te le vi zi jos lai dų ve dė­jui Vi ta li jui Co lo lo.

– 1. Ko kia gy ve ni mo pra smė?– Siek ti džiaugs mo ir lai mės. Vis ko pra smė iš to gau ti ma lo nu mą.

– 2. Ar yra Die vas?– Kad ir koks bū tų – jis yra. Kas nors tik rai yra aukš čiau mū sų, bet kaip jį pa va din ti – kiek vie no as me­ni nis rei ka las.

– 3. Ar ge riau bū ti blon di ne?– Ne. Vy rai bi jo blon di nių. Jos ge­rai tin ka pa žais ti. Mak si mu mas – kaip va zo ni nės gė lės. Bet nie kas ne­no ri su jo mis tuok tis.

– 4. Ko kia die ta pa ti ge riau sia?– Ma žiau ės ti. Ar ba pen kis kar tus per die ną.

– 5. Ar ten kas nors yra?– Yra. Ir ne vie nas, jų daug. Jie ste­bi mus ir juo kia si iš mū sų. Kaip pa­tar lė je. Jei gu no ri pra juo kin ti Die vą, su pla nuok ry to jaus die ną.

– 6. Kas gar siau sias žmo gus pa sau ly je?– Ži nau, no ri te, kad sa ky čiau Bil­las Gat te sas. Vis dėl to ma nau, kad šiuo me tu tas, kas dau giau sia pri­si dir bo. Koks nors blo giu kas, te ro­ris tas. Bu vo Osa ma bin La de nas. Ar ba „Spa mas“, nes siun čia laiš­kus vi siems.

– 7. Kas yra mei lė?– Dvie jų žmo nių san ty kiai, įskai­tant ir sek są.

– 8. Kur lai mės pa slap tis?– Sa vy je. Kiek vie na me žmo gu je as­me niš kai, o ne kur nors ki tur.

– 9. Ar mi rė To ny Sop ra nas?– Jis nie ka da ne mirs – jis am ži­nas!

– 10. Kiek gy ven si?– Iki ry to jaus tik rai gy ven siu, nes šian dien va ka re ei nu į ba lių.

10 klau si mų V.Co lo lo

diena.lt/naujienos/laisvalaikis

V.Pal čins kai tė: vi sad svar biau bu vo įdo miai gy ven ti

guo lių ir vie no nykš tu ko“ prem je­ra. Yra da lis, kur iš le pęs nykš tu kas skun džia si, kad jis varg šas, ne tu­rė jo ma mos. Jam sa ko ma, kad tai ne są mo nė, nes vi si tu rė jo ma mas. Klau sia jo: tai kas ta ve pa gim dė, jei ma mos ne tu rė jai? Nykš tu kas at sa ko: ma ne pa gim dė tė tis. Sa lė­je sė dė jo vy ras, ant ke lių lai kan tis vai ką. Ir tas ma žy lis stai ga pra dė jo plo ti ir rėk ti: tė ve li, tai juk tei sy bė, kad tu ma ne pa gim dei?! Ša lia sė­dė jo ma ma, ku ri to kiu komp li men­tu, ma tyt, ne la bai li ko pa ten kin ta. O vi sa sa lė ėmė kva to ti.

– Smagus nutikimas. Kalbant apie jūsų pačios gyvenimą – mėgs ta te ke liau ti. Ar daug tų ke lio nių bu vo?– Per gy ve ni mą – ne ma žai. Aš vi­sa da bui ti nį pa to gu mą iš kei čiu į ke lio nę. Už tat vie nin te lė šia me na me esu ne pa kei tu si lan gų, pro ku riuos kiau rai pu čia (juo kia si). Bet kai su si ruo šiu juos keis ti, nu­spren džiu, kad ge riau tuos pi ni gus pa nau do siu ke lio nei. Iš va žiuo ju, pa vyz džiui, pen kioms die noms į Vie ną ar trims į Pa ry žių. Nors tai at ro do ba na lu, man to la bai rei kia. O ma no lan gai ir to liau by ra, bet aš lai min ga (juo kia si).

– Ko kia jū sų gy ve ni mo fi lo so­fi ja? Kas jums svar bu?– Man vi sa da bu vo svar bu ne kiek ra šy ti, pa ra šy ti, bet įdo miai gy­ven ti. Tam iš nau do ti šią die ną,

pa siim ti, kas įma no ma. Nes me­tams bė gant ži nai, kad lai kas, ku­ris tau skir tas, gal būt ne toks il gas, kaip no rė tum. To dėl ką ga li, dar rei kia pa da ry ti da bar. Bū na, kad ap nin ka ir dep re sy vios nuo tai kos, ne vil tis, bet jei į tai ne si lei si, tam ne pa si duo si, gy ven si ly di mas ge ros nuo tai kos, įdo miai, va di na si, dar ką nors ir pa ra šy si. O jei la bai no­rė si ra šy ti, bet to įdo maus gy ve ni­mo ne bus, tai ir ne pa ra šy si. Ta čiau įdo mu mas ne bū ti nai reiš kia iš vy­kas į ki tas ša lis. Tu Vie ną ar Pa ry­žių ga li iš gy ven ti ir sa vo kam ba ry. Su kny ga, ge ra mu zi ka, nuo tai ka, drau gais, ku rie dar li kę, kar tais už ten ka vie no ma lo naus skam bu­čio – ir tu kaip ant spar nų.

– Kaip api bū din tu mė te sa ve kaip as me ny bę?– Iš sib laš kiu si nuo ty kių ieš ko to­ja (juo kia si). Nuo ty kiais va di nu ne tik ko kius di de lius įvy kius, ku­rie ką nors pa kei tė. Yra smul kiau­sių, ku rie tie siog puo šia gy ve ni­mą. Pa vyz džiui, per šven tę at ne šė man fir ma nuo sta bią puokš tę gė­lių. Pa dė ko jau už tai vi sai ki tiems. At vi ru kas bu vo vi siš kai nie ko ne­sa kan tis, tik tiek, kad jei gu ga lė tu­me, sės tu me į lėk tu vą ir šią die ną bū tu me su ta vim. Tu riu ne vie ną to kį pa žįs ta mą. Taip gra žiai pa dė­ko jau. Ma nau, ma no drau gė Ka na­do je ap si ver kė ga vu si ma no laiš ką. O drau gas iš Ško ti jos pa skam bi no įsiu tęs, ma nė, kad ne ga vau gė lių ir

kad fir ma pa si ti kė ti ne ga li ma. Juo­kia mės pu sę nak ties te le fo nu.

– Štai jums ir ku rio ziš kas nuo­ty kis. Kuo dar mėgs ta te už­siim ti?– Mėgs tu klau sy ti mu zi kos, skai ty­ti kny gas, bet to kiais tar pais, aud­rin gai. Kai pra de du, tai skai tau vi­są mė ne sį kas pa kliū va die ną nak tį. Pas kui stai ga mė ne sį ne bes kai tau. Pas kui vėl skai tau. La bai mėgs tu kla jo ti ne pa žįs ta mo mies to gat vė­mis. Daž nai iš va žiuo ju vie na, nie­kam nie ko ne pa sa kiu si. O pa skui su si grie biu, jei kas nors nu tik tų, nie kas ne ži no tų, kur ieš ko ti.

– Ką at ran da te to se gat vė se? Kas jus ten ža vi?– Kiek vie no mies to gat vės skir­tin gos, vien tai ža vi. At ran di ko­kį ne ti kė tą mu zie jų, su tin ki gat vės klou ną, mu zi kan tą, be na mį šu nį, ga li iki be ga ly bės džiaug tis. Gat­vė yra gat vė, jo je ver da gy ve ni mas. Pa ti at mos fe ra. Įei ni į ko kią ka vi­nai tę, ta ve už kal bi na ne pa žįs ta ma mo te ris, ku ri sė di su už ra šų kny­gu te ir ką nors ra šo. Ar gė lių par­

duo tu vė lė je iš si kal bi su gė lių par­da vė ja, ji nė žo džio ang liš kai, aš nė žo džio ita liš kai, bet mes la bai il gai kal ba mės (juo kia si). Tai ir gi yra nuo ty kis.

– Ar tu rė jo te ka da nors sa vo sva jo nių są ra šą? Gal būt vai­kys tė je?– Vai kys tė je ne. Tu rė jau die no raš­tį, kaž ka da bu vau jį ra du si. La bai jau neį do mus. Vie nais me tais prieš Nau juo sius me tus kaž kur iš gir dau ar per skai čiau, kad rei kia su si ra­šy ti de šimt punk tų, ką pa da ry si ki tais me tais. Pa si ra šiau. Nie ko nei šė jo (juo kia si). Už tat ir sa kau, kad esu nuo ty kio žmo gus, man be pla no jau kai išei na, tai išei na.

– Tu ri te min čių, pla nų, koks ki tas jū sų kū ri nys iš vys die­nos švie są?– Rei kia iš va žiuo ti į nuo ty ki nę ke­lio nę, tai tik rai grį šiu su min tim.

– Tai gal jau pla nuo ja te ke lio­nę?– Dar ne pla nuo ju, ne bu vo to kių ga­li my bių. Bet, ma nau, kai gau siu ši tą pre mi ją, su pla nuo siu (juo kia si).

Taip linksmai baigėme pokal-bį su miela, gero humoro jausmo nestokojančia V.Palčinskaite. No-risi palinkėti jai puikių kelionių, žavių idėjų ir įkvėpimo parašyti knygą, kokios, kaip pati sakė, dar neparašė.

Jei jau toj sri ty dir­bi, va di na si, ta vy je dar gy ve na tas vai­kas, vai kys tė, iš ku­rios tu dar neiš li pai.

„Lie tu čio pa sa ka“

Kas ten trep si, kas ten šo ka,

Kas ten vaikš čio ja po sto gą?

Ci ku ca ku, tu ku tu ku,

Daug žyd rų lie taus nykš tu kų.

Il gos plo nos jų ko jy tės,

Žyd ro stik lo ke pu ry tės.

Ci ku ca ku, tu ku tu ku,

Žyd ro stik lo jų ba tu kai.

O kiek vie nas ran koj ne ša

Po ap va lų žyd rą la šą.

Ci ku ca ku, tu ku tu ku,

Daug lie tu čio svie di nu kų.

Kuo grei čiau į lys vę ža lią

Pas plaš ta kę, pas gė le lę.

Ci ku ca ku; tu ku tu ku,

Sku ba daug lie taus nykš tu kų.

V.Palčinskaitė

Svarbios: �� pirmoji�V.Palčinskaitės�vaikystės�knyga�buvo�H.Ch.Anderseno�pasakos.�Kaip�sako�pati�poetė,�jei�ne�jos,�gal�ir�pati�nebūtų�pradėjusi�rašyti.� �Simono�Švitros�nuotr.

25

šeštadienis, balandžio 7, 2012

Lai ma Že mu lie nėl.zemuliene@diena.lt

– Pir mą kar tą tarp vy rų, iki šiol Birš to no fes ti va ly je ga vu sių pri zus, at si ra do mo te ris. Kaip jau čia tės, Ne da?– Pui kiai! Jau čiuo si la bai pa ma lo­nin ta. Esu la bai lai min ga. Birš to­no džia zo fes ti va lio Di dy sis pri zas man bu vo di de lė staig me na. Sma­gu, kai įver ti na. Aš 25 me tus dai­nuo ju džia zą.

Kon cer ta vau su Vil niaus džia zo kvar te tu – Vy tau tu La bu čiu, Leo­ni du Šin ka ren ko, Ge di mi nu Lau­ri na vi čiu mi, Ole gu Mo lo ko je do­vu. Su tuo kvar te tu neiš lip da vo me iš au to bu siu ko 10 me tų – žiau riai daug tu rė jo me kon cer tų. Eu ro po­je esu ne bu vu si tik Mal to je ir Kip­re. Vi sa Eu ro pa iš mai šy ta. Ir ne tik Eu ro pa.

Su dau gy be pro jek tų vi są Ru­si ją per va žia vau – tu rė jau gau­sy bę įvai rių ir due tų, ir trio, ir kvar te tų, ir kvin te tų. La bai daug bu vo ir vien kar ti nių pro jek tų. O nuo 2006 m. ak ty viai kon cer tuo­ju su „Mei lės tri kam piu“ – Ole­gu Dit kovs kiu ir Kos tu Smo ri gi nu. Vi suo se šiuo se pro jek tuo se – ir ma­no sva rus in dė lis.

– Ar tuo pri zu ap si džiau gė jū sų tė vai, sū nus Ma tas?– Ma no ar ti miau si žmo nės – vi sa­da už ma ne. Taip, jie la bai džiau­gė si.

Ma no gy ve ni me, ma tyt, vis kas bu vo už prog ra muo ta. Dar mo ti­nos įsčio se ži no jau, kad bū siu mu­zi kan tė. Nuo sep ty ne rių me tų pra­dė jau lan ky ti mu zi kos mo kyk lą ir pa te kau į džia zo liū ną. Nuo pat ma žens mo kiau si imp ro vi zuo ti ir ne stan dar tiš kai žiū rė ti į mu zi ką ir į gy ve ni mą. Ma no ma ny mu, gy ve­ni mas yra džia zas. Aš ne ken čiu tai­syk lių.

– Tuomet nie ka da ne ži nai, ku­rioj sto ty iš kri si, ką pra lo ši ir ką iš lo ši.– Tai ir yra įdo mu. Jei gu vis kas bū­tų su pla nuo ta, su tvar ky ta ir su dė­lio ta į len ty nė les, bū tų la bai neį do­mu. O džia ze ir gy ve ni me nie ka da ne ži nai, kas bus.

– Ma tau, jūs pa si kei tė te. Jū sų vi dus. Išo riš kai iš gra žė jo te, ta­čiau vie no kia Ne da bu vo iki ke­tu rias de šim ties ir vi sai ki to kia – po ke tu rias de šim ties.– Taip. Sup ra tau, kad no riu sau go ti sa vo erd vę – na mus, as me ni nį gy­ve ni mą, ar ti mus žmo nes. Anks čiau ma niau, kad ma no nuo šir du mas ir at la pa šir diš ku mas bus la bai nau­din gi. Ma niau, pub li ka my li tuos, ku rie nuo šir džiai at vi ri. Ka dan­gi ma no gy ve ni mas ne bu vo stan­dar ti nis ir ab so liu čiai ne pa na šus į mi li jo nus ki tų gy ve ni mų, dau ge­liui pa si ro dė, kad la bai ne tei sin gai gy ve nu.

Ma no po žiū ris į dau ge lį da ly kų ski ria si, jis ne toks, kaip dau ge lio tra di ci nių šei mų. To dėl bu vau ap­kal tin ta ir nu teis ta už ne tei sin gą, ne tra di ci nį gy ve ni mo bū dą. Ma nau, kad gy ve nu sa vo gy ve ni mą, ir nie kas ne tu ri tei sės ma nęs teis ti, bet tai da­ro iki šiol. Dėl to nu spren džiau nie­kam ne pa sa ko ti, su kuo gy ve nu, su kuo mie gu, su kuo ma no sū nus, ką jis vei kia. Vis kas. Ta bu.

– Va di na si, vi du je jūs – dar ne­lais va, jei bi jo te žmo nių teis mų ir ko men ta rų?– Gal. Ko ge ro, aš iš si lais vi nu tik sce no je.

– Vis dėl to koks – tas ne stan­dar ti nis – jū sų po žiū ris į gy ve­ni mą, daik tus, ap lin ką? Po žiū­ris į san tuo ką – ji rei ka lin ga ar ne rei ka lin ga, į šei mą – ją rei kia kur ti ar ne rei kia?– Ma nau, kad vy ras, ly giai kaip ir mo te ris, ga li au gin ti vai kus. Jis ga li bū ti la bai ge ras tė vas ir pui kiai užau­gin ti vai ką. Aš tai su pra tau per sa vo pa tir tį. Teig ti, kad vai kas pri va lo bū ti tik su mo ti na, – ne są mo nė.

Aš už tai, kad žmo gus ne pra ras tų sa vo jo „aš“. Kad kiek vie nas žmo­gus tu rė tų pa si rin ki mą. Kad jis ne­bū tų ap kal tin tas ir nu teis tas už tai, kad ki taip pa siel gė. Juk pa sau ly je – dau gy bė žmo nių, va di na si, dau gy­bė gy ve ni mo mo de lių. Nė ra vie nos to bu los san tuo kos mo de lio – jų mi­li jo nai. Nie kas ne ži no, ko kia yra to­bu la šei ma. Yra to kių san tuo kų, kai vie na pu sė au ko ja si dėl ki tos pu­sės kar je ros. Jei vy ras da ro kar je rą, žmo na au ko ja si – tai jos pa si rin­ki mas. Ji my li tą žmo gų – jam la­bai pa si se kė. Bet mo te ris ir gi no rė­tų gy ve ni me ką nors nu veik ti.

– Bet vy ras dėl jos ne siau ko ja. Ta čiau jū sų sū nus au go su bu­vu siu jū sų vy ru. Va di na si, dėl jū sų kar je ros jis pa siau ko jo?– Ma no san tuo ka tru ko pen ke rius me tus, jos se niai ne bė ra. Mes bu­vom abu mu zi kan tai, ir vie nam rei­kė jo pa si trauk ti iš mu zi kos. Ir pa­si trau kė ma no vy ras, jis užau gi no sū nų, ir aš už tai jam pa mink lą pa­sta ty čiau. Aš esu lai min ga, kad la­bai jau na pa gim džiau sū nų ir kad jis gi mė iš be ga li nės mei lės.

– Ar jū sų sū nus lin kęs į mu zi­ką? Gal, kaip ir jūs, gro ja flei ta, gal – gi ta ra, pia ni nu?

– Ne. Jis nuo pen ke rių me tų lan kė „Ąžuo liu ko“ cho rą. Po ket ve rių me­tų pa reiš kė, kad mu zi kos ne be no ri.

– Tie siog neį ti ki ma, kad džia ze jūs – jau 25­eri me tai. Iš ko pa­vel dė jo te džia zo ge ną?– Ma no tė vas – mu zi kan tas, gro­jo sak so fo nu ir klar ne tu „Tri mi te“, Te le vi zi jos ir ra di jo leng vo sios mu­zi kos or kest re. Bet jau 20 me tų ne­beg ro ja.

Ma no tė vai vi sa da ma ne pa lai kė. 16 me tų išė jau iš vi du ri nės ir įsto­jau į „Kelp šą“ (Vil niaus Juo zo Tal­lat­Kelp šos kon ser va to ri ja – red. pa st.). Ten bu vo la bai ge rai, mu zi­kan tams ne rei kė jo mo ky tis tų vi sų ne są mo nių – che mi jos, ma te ma ti­kos.

Ba lio Dva rio no mu zi kos mo kyk­lo je mo kiau si dvie jų spe cia ly bių – stu di ja vau kla si ką ir est ra dą. Vie­no je kla sė je gro jau Mo zar tą, ki to je – džia zą. Pau lius Kon cė ma ne mo­kė flei ta gro ti Mo zar tą, o Vla di mi­ras Če ka si nas mo kė lau žy ti tai syk­les ir imp ro vi zuo ti.

Nuo 16 me tų ak ty viai at lie ku džia zą, bet to nie kas ne ga li su pras­ti. Ma ne pra dė jo pa žin ti, kai už dai­na vau po psą. Kad iki to dar dai na­vau n me tų, nie kas ne ži no jo.

Aš į vis ką žiū riu la bai rim tai ir pro fe sio na liai – yra ge ra mu zi ka ar ba blo ga. Žan ras – ar tai džia­zas, svin gas, bi bo pas, dai nuo ja mo ji poe zi ja, po psas, ar tai teat ro, al ter­na ty vi, me di ta ci nė, an derg raun do mu zi ka – ne tu ri reikš mės. Tos pa­čios dai nos ga li virs ti gra žio mis ba­la dė mis ar ba at virkš čiai. Pa leisk šlykš tų rit mą – ir bus bum či kai.

– Klau san tis jū sų ir O.Dit kovs­kio kon cer to, at ro do, kad jūs – kaip vie nas kumš tis.– Mes su Ole gu esam la bai ge­ri bi čiu liai. Ga lim nu lėk ti į ki ną, į spek tak lį, į miš ką, aš jį kar tais nu­si tem piu į ko kį nors džia zo kon cer­tą. Pa gal zo dia ką mu du – Avi nai. Sa ko, Avi nai mo te rys ir vy rai la­bai ski ria si. Bet mu du su Ole gu net dar žo ves tas pa čias mėgs tam!

Žiau riai svar bu, kad mums daug kas su tam pa. To dėl, kai kar tu mu­zi kuo ja me, su pran ta me bend rą tiks lą – ga lu ti nį dai nos re zul ta tą. Jį vie no dai ma to me. Kai par tne­riai, dar prieš gro da mi dai ną, ži­no, kaip ji tu ri skam bė ti ir kaip tu­ri baig tis, – tai daug. Mes su Ole gu re zul ta tą ma to me pa na šiai. Dėl to mums leng va.

– Ar tarp džia zo mu zi kan tų yra kon ku ren ci jos, pa vy do?– Vi sur to yra. At ro do, kad džia zo me ko je – itin in te li gen tiš ki, šven ti žmo nės, ku rie nie kam nie ko ne pa­vy di ir jo kių int ri gų ne rez ga. Me ne yra to kių int ri gų! Su si du ri – neį­ma no ma to iš veng ti.

– Džia zo mu zi kan tai – dau giau­sia vy rai. Kaip jie žiū ri į jus?

Džia zo pri ma do na Ne da: „Aš ne ken čiu tai syk lių“Ne da Ma lū na vi čiū tė švy ti, – praė ju sią sa vai tę praū žu sia me tarp­tau ti nia me Birš to no džia zo fes ti va ly je jai bu vo įteik tas Di dy­sis pri zas už sva rų in dė lį į Lie tu vos džia zą. Skulp tū rą su sa vo at­vaiz du džia zo pri ma do na vos pa kė lė.

Anks čiau ma niau, kad ma no nuo šir­du mas ir at la pa šir­diš ku mas bus la bai nau din gi. Ma niau, pub li ka my li tuos, ku­rie nuo šir džiai at vi ri.

Kaita: �� Ne�da�–�jau�ne�to�kia.�Vie�no�kia�–�at�vi�ra�ir�nuo�šir�di,�ta�čiau�dau�ge­lio�pa�smerk�ta�ir�nu�teis�ta,�ji�bu�vo�iki�40­ies.�Vi�sai�ki�to�kia�–�bran�gi�nan�ti�kiek�vie�ną�gy�ve�ni�mo�va�lan�dą�–�ji�yra�da�bar,�po�40­ies.� �

� Si�mo�no�Švit�ros,�Eval�do�But�ke�vi�čiaus�nuo�tr.

26

šeštadienis, balandžio 7, 2012

Džia zo pri ma do na Ne da: „Aš ne ken čiu tai syk lių“– Ne ži nau, kaip jie žiū ri. Man pa­čiai bū tų įdo mu su ži no ti. Ta čiau jo kios džia zo vy rų disk ri man ci jos ne jau čiu. Pa ty riau, kad su vy rais daug pa pras čiau ne gu su mo te ri­mis bend rau ti, gro ti, bend ra dar­biau ti. Vy rai ne pai so, ką tu su kuo da rai. Jie žiū ri, ką tu su ge bi sce no­je. Jiems svar bu, kad ge rai pa gro­tum, pa dai nuo tum.

Pa sau ly je la bai daug ge rų džia­zo at li kė jų ir vy rų, ir mo te rų, į ku­riuos ga lė čiau ly giuo tis, iš ku rių ga lė čiau pa si mo ky ti. Ta čiau ma no sie kia my bė – bū ti sa vi mi, iš si skir ti iš ki tų. Me ne tu ri bū ti in di vi dua ly­bė, ki taip pra ding si, iš nyk si.

– Koks mėgs ta miau sias jū­sų kū ri nys, ku rio ga li te iš ti sai klau sy tis?– To kio kū ri nio nė ra. Esu kaip tas bat siu vys – be ba tų. Grįž tu na mo ir džiau giuo si, kad ga liu bū ti ra my bė­je. Net po kon cer to įsė du si į ma ši­ną neį jun giu ra di jo – kad pail sė čiau nuo mu zi kos. Ži no te, kaip mu zi­kan tai sa ko – „S detst va ne na vi žu mu zy ku“ („Nuo vai kys tės ne ken­čiu mu zi kos“)? Jei gu 24 va lan das per pa rą gy ven čiau tik su mu zi­ka, nu mir čiau. Ar ba se niai bū čiau išė ju si iš pro to. Vi sur tu ri bū ti pu­siaus vy ra. Ly giai taip ir pro fe si jo je – tu ri at ras ti lai ko ir vie tą, kur nuo jos pail sė ti.

– Ar jums ga li ma tai ky ti po sa­kį „ma no na mai – ma no tvir to­vė“?– Taip yra. Ma no na mai – tai oa­zė, ku rio je tu riu pa bū ti vie na. Ne­ s ce ni nę gy ve ni mo pu sę no riu pra leis­ti ki taip. To dėl, kad la bai pa vargs tu. Ma no pro fe si ja įpa rei go ja bū ti tarp žmo nių, la bai daug ener gi jos tu riu ati duo ti vi siš kai sve ti miems žmo­nėms. Pas kui kur nors tu riu at si gau­ti – vėl pa si krau ti tos ener gi jos. To dėl kar tais ren kuo si ra my bę, ty lą. Net gi sve čių ne kvie čiu į na mus – ne no riu.

Jau ne be pa ken čiu va ka rė lių, vi­so kių su si bū ri mų. Tie siog ne be no­riu švais ty ti lai ko ne rei ka lin giems da ly kams. Va ka rė liuo se ma tau la­bai daug be pras my bės. Ne kal bu apie tuos su si bū ri mus, kur ren ka si, ką nors šven čia ma no ge ri drau gai, ko le gos. Bet ei ti links min tis į nak ti­nį klu bą – ne. Tai – be pras my bė.

La bai no rė jau to kio bu to, ko kį tu­riu. Ši ma no sva jo nė iš si pil dė. Na­me gy ve na tik trys šei mos. Ma no kai my nai – be ga lo ty lūs. Kai nu si­pir kau ten bu tą, jie bai siai iš si gan­

do, – esą rink sis bo he ma, bus daug cheb ros, iš ti sai gros mu zi ka, per lan gus sklis triukš mas. Nie ko pa­na šaus – jie ma nęs ne gir di. Nak­tį grįž tu, įsė li nu ty liai į na mus, šmurkšt į lo vą ir mie gu.

– Bet tur būt taip bū na po pui­kiai praė ju sio kon cer to? O ta­da, kai tarp mu zi kan to ir pub­li kos neat si ran da ry šys?– Kai vi są sa vo ener gi ją ati duo­di pub li kai, o ji lie ka abe jin ga, no­ri si nu si šaut. Tai, ką da rei sce no je,

– be pras my bė. Bū na to kių si tua ci­jų, kai žmo nės ta ve ne vi sa da prii­ma. Pa vyz džiui, už da ri va ka rai. Už da ras va ka ras pri klau so tik nuo pub li kos.

– Ar neat si bo do skai čiuo ti įmo­kų už bu tą, ar sle gia bu to pa­sko la?– Sle gia, bet da bar vi si taip gy ve­na. Tik vie ni tu ri iš ko su si mo kė ti įmo ką, ki ti – ne. Aš kol kas už dir­bu, to dėl ga liu su si mo kė ti tą įmo­ką. Ir dar ga liu ka vi nė je už si sa ky ti bak la ža nų sa lo tų. Ta čiau va žiuo­ti pail sė ti į Tai lan dą – ne, ši to sau leis ti ne ga liu. Bet iš to ne da rau pro b­ le mų. Ma no drau gai tu ri pui kias so dy bas, ten daug ge riau pail sė siu ne gu Tai lan de.

Į gy ve ni mą pra dė jau žiū rė ti pa­pras čiau. Jei ta ve ri bo ja fi nan sai ir ne ga li ko nors da ry ti, na, ir vel niai ne ma tė. Ne da ryk. Va di na si, taip lem ta – tu ri ne šti to kį kry žių.

Kai pa sve riu sa vo prio ri te tus, o man pir mo je vie to je – san ty kiai su sce nos par tne riais, ko le go mis, drau gais, ma no pro fe si ja, ku rią be ga lo my liu ir die vi nu, čia – vis kas aukš tu moj. Tu rė čiau šo ki nė ti iš lai­mės. O kad kas nors ne pa si se kė, kas nors sle gia – fi nan si nė įmo ka ar tai, kad ne ga liu nu va žiuot į Tai lan dą, – nie kai, to nie ka da ne nus vers mei lė ir dva si nis ry šys.

Aš į vis ką žiū riu la bai

rim tai ir pro­fe sio na liai –

yra ge ra mu­zi ka ar ba

blo ga. Žan­ras ne tu ri reikš mės.

27

šeštadienis, balandžio 7, 2012

Man tas Stan ke vi čiusHe ren ve nas (Olan di ja)

Išt rū ko į mies tą„Su sė da me kam ba riuo se ir žai­džia me „Coun ter­Stri ke“, kar­tais iš si trau kia me kor tas ir pa žai­džia me po ke rį, – apie lais va lai kį po rung ty nių pa sa ko jo puo lė jas Do­mi ny kas Deks nys. – Vi sus kom­piu te ri nius žai di mus žai džia me kar tu. Kai pa bos ta, pri si jun gia me prie so cia li nių tink lų, su si ra ši nė­ja me su drau gais.“

Pa sak jau no jo le do ri tu li nin ko, ma ža me Olan di jos mies te ly je Jau rė­je, ku ria me ap gy ven din ta vi sa rink­ti nė, dau giau nė ra ką veik ti. „Kar tais išei na me pa si vaikš čio ti. Marš ru­tas trum pas – iki par duo tu vės ar­ba grei to jo mais to res to ra no ir at gal į vieš bu tį, – šyp so jo si D.Deks nys. – Tie sa, vie ną kar tą bu vo me nu va­žia vę į He ren ve ną, ku ria me žai džia­me rung ty nes, ap si žiū rė ti. Tre ne riai apie tai net ne ži no jo – nu va žia vo me ir grį žo me au to bu su.“

D.Deks nys pa sa ko jo, kad He ren­ve nas – gra žus mies te lis, ku ria­me gy ve na la bai ma lo nūs žmo nės. „Aps tul bo me pa ma tę gat vė se tiek daug dvi ra čių. Čia jų dau giau ne gu au to mo bi lių, sun ku ne tgi vaikš čio ti, nes ga li koks be pro tis dvi ra ti nin kas par trenk ti“, – juo kė si puo lė jas.

Trūks ta bul vių?„Gy ve ni mo są ly gos – ge ros. Gir­dė jo me, kad skun dė si Olan di jos rink ti nė. Aš ir gi skųs čiau si, jei­gu vieš bu ty je rei kė tų mie go ti tri se ant dvie jų lo vų, – sa kė D.Deks nys. – O mums vis kas la bai ge rai. Ga li­me ir pail sė ti, ir nu si praus ti, ži no­ma, šiek tiek pro ble mų tu ri me dėl mais to. Ne sa me pa ten kin ti. Ra cio­nas tik rai ne di de lis.“

Pir mo mis die no mis Olan di jo je dau giau sia skun dų dėl mais to pa­žė rė vy riau sio jo tre ne rio asis ten­tas Ge na di jus Chu tar co vas iš Bal­ta ru si jos. „Ge na mirs be bul vių“, – juo kė si vi si.

Ta čiau po ku rio lai ko tre ne ris pri pra to prie ry žių ir ma ka ro nų, o kai iš girs da vo juo ką apie bul ves, tuoj su šuk da vo: „Ne nu mir siu, aš lie tu vis.“

Svar biau sia, pa sak D.Deks­nio, kad vieš bu ty je yra in ter ne­tas. „Tai yra la bai di de lis pra na­šu mas. Ne vi si ko man dos žai dė jai at si ve žė kom piu te rius, ta čiau da­li ja mės jais, ne gai li me. O žai di mai, ma no ma ny mu, šiek tiek pri si de da prie ko man dos vie ni ji mo. Juk sė­di me vi si kar tu, po kštau ja me, ku­ria me ge rą at mos fe rą“, – kal bė jo D.Deks nys.

Fil muo ja do ku men ti ką„Su sa vo kam ba rio drau gu Da­nie liu mi (Bog dziu liu – red. pa st.) neį si vaiz duo ja me gy ve ni mo vieš­bu ty je be kom piu te rio, – kal bė jo gy nė jas Ro kas Ba ce vi čius. – Kar­tais bū na, kad sto gas nu čiuo žia, ir pra de da me vie nas su ki tu bend­rau ti „Sky pe“, nors sė di me ša lia. Bū na, kad pra de da me dai nuo ti.“

Vie na mėgs ta miau sių D.Bog­dziu lio dai nų, kaip jis pa ts pa sa ko­jo, – sek sua li uk rai nie tiš ka dai nuš­ka. „Jis su ja ir ke lia si, ir už mie ga, – juo kė si R.Ba ce vi čius. – Kar tais vie nas ki tą fil muo ja me mo bi liai­siais te le fo nais, kai ku ris nors mie­go da mas knar kia. Da bar re zul ta tas yra 1:1, nes Da ny la (taip ko man dos drau gai va di na D.Bog dziu lį – red. pa st.) ma ne pri ga vo knar kian tį au­to bu se, o aš jį vė liau vieš bu ty je. Pa­da riau net ke lis dub lius.“

Pak laus ti, ar į Olan di ją at si ve žė nors vie ną kny gą, vai ki nai pra dė jo kva to tis. „Su kny go mis mū sų kam­ba ry je la bai sun ku. Ne mėgs tu skai­ty ti kny gų. Man re gis, vie nin te lė ma no skai ty ta kny ga – „Bem bis“. Ją per skai čiau vai kys tė je. Jei gu no­ri te dau giau su ži no ti apie kny gas, rei kė tų užei ti į kam ba rį, ku ria me gy ve na Vai do tas Ras te nis“, – šyp­te lė jo R.Ba ce vi čius.

Lais va lai kis – kny gomsNuo ro da bu vo tei sin ga. Tik užė jus į kam ba rį, ku ria me gy ve na gy nė­jas V.Ras te nis, akys kryps ta į sta­lą, nu krau tą kny go mis. „At si ve žiau įvai riau sių, dau gu ma jų – mo kyk­li nės. Rei kia mo ky tis, kol esu Olan­di jo je, kad neat si lik čiau nuo moks­lo drau gų. Įsi me čiau ke lias kny gas ir lais va lai kiui“, – kal bė jo le do ri­tu li nin kas, o jo kam ba rio drau gai juo kė si.

„Ge rai, ne si juo ki te, žmo gus kny­gas skai to, – sa vo ko man dos drau­gus ban dė tram dy ti var ti nin kas Do na tas Žu ko vas. – Ma tau, kad jis per po rą die nų per skai tė pu sę kny­gos. Šau nuo lis.“

Gre ta sė din tis še šio lik me tis Ro­kas Ba zys taip pat ne su si lai kė ir pa si gy rė: „O ar ga liu pa si gir ti, kad esu per skai tęs kny gą apie Karl so­ną?“

Kai juo kai ap ri mo, V.Ras te nis pri si pa ži no ne lai kan tis sa vęs di­džiau siu moks liu ku ko man do je. „Tie siog lais va lai kiu skai tau kny­gas. Fi zi kos už da vi nių kol kas ne­spren džiu, bet, čem pio na tui įsi­bė gė jus, rei kės pri sės ti ir prie jų“, – sa kė le do ri tu li nin kais.

Šach ma tų did meist riaiŠach ma tai. Dar vie nas lais va lai kio lei di mo bū das. „Štai ši tie keis tuo­liai nuo lat šach ma tais žai džia, – pirš tu į R.Ba zį ir Da lių Mi ka laus­ką, ku ris ne kar tą yra da ly va vęs ir fi zi kos olim pia do se, dū rė D.Žu ko­vas. – Kar tą pa bu dau ant rą va lan­dą nak ties, o jie šach ma tais žai­džia. Net iš si gan dau.“

D.Mi ka laus kas tei gė, kad fi zi ka do mi si, nes šis moks las jam pa tin­ka. „Pui kiai su pran tu, kad, be le do ri tu lio, tu riu dar ko nors siek ti. Aš ren kuo si moks lą, – kal bė jo D.Mi­ka laus kas. – Juk le do ri tu li nin ko kar je ra ga li ir ne su sik los ty ti, to­dėl mo kau si fi zi kos, ma te ma ti­kos. Man pa tin ka tiks lie ji moks lai. O šach ma tais žai džia me, nes dau­giau nė ra ką veik ti. Au to bu se nie­ko ge res nio ne su gal vo jo me. Kar tais šach ma tus kei čia me šaš kė mis, ta­čiau prie šach ma tų pri pra tau vai­kys tė je, kai tek da vo žais ti su se ne­liu.“

Lai ko ran da ir moks lamsStra te gai: �� R.Ba�zys�ir�D.Mi�ka�laus�kas�lais�va�lai�kį�daž�niau�siai�lei�džia�pa�lin�kę�prie�šach�ma�tų�len�tos.� � Man�to�Stan�ke�vi�čiaus�nuo�tr.

Lie tu vos jau nių (iki 18 metų) le do ri tu lio rink ti nė Olan di jo­je vyks tan čia me pa­sau lio čem pio na te ne tik gal vo ja apie per ga les ir bū si­mus var žo vus. Jau­nie ji spor ti nin kai nie ka da ne pa mirš ta kny gų, kom piu te rių ir šach ma tų.

Pui kiai su pran tu, kad, be le do ri tu­lio, tu riu dar ko nors siek ti. Aš ren kuo si moks lą.

Da lius Mi ka laus kas:

Laisvalaikis: �� laiką�tarp�rungtynių�jaunieji�ledo�ritulininkai�išnaudoja�miegui,�ekskursijoms�ir�net�lytiniam�švietimui.

28

29

menas ir pramogosŠeŠtADIeNIS, bAlANDžIo 7, 2012

diena.lt/naujienos/kultura

Indrė Pep ce vi čiūtėi.pepceviciute@diena.lt

Karū nuotųjų ser vi zaiTik šian dien su ba land žio 7-osios „Vil niaus die nos“ nu me riu ga li-te ne mo ka mai ap si lan ky ti Rad vilų rūmų mu zie ju je, kur eks po nuo ja-mos dvi pa ro dos: „Sankt Pe ter bur-go im pe ra to riš ka sis po rce lia nas“ ir „Eu ro pos ša lių dailė XVI–XIX a.“.

Pir mo je pa ro do je pri sta to-ma apie 200 eks po natų, su kurtų puo selė jant ge riau sias Pe ter bur-go po rce lia no mo kyk los tra di ci jas. Eks po nuo ja mo je ko lek ci jo je pa-ma ty si te švy tin čių ca rinės Ru si jos me no pa vyzd žių: ser vizų an samb-lių, vazų, figū ri nių kom po zi cijų, puo šu sių karū nuotų as menų rūmų sa les, ka bi ne tus. Taip pat galė si te ap žiūrė ti ir agi ta ci nio me no dir bi-nių, skel bu sių ša lies re vo liu ci nius po ky čius, rep li kas.

„Im pe ra to riš ka sis po rce lia no fab-ri kas Sankt Pe ter bur ge va di na mas rusų kultū ros pa ži ba. Dau giau kaip pust re čio šimt me čio trun kan ti jo veik la neat sie ja ma nuo Ru si jos is-to ri jos, o jo pro duk ci ja yra uni ka lus mies to po rce lia ni nis met raš tis. Rusų po rce lia no še dev rai, su kur ti fab ri ko meistrų, dai li ninkų ir skulp to rių, eks po nuo ja mi did žiuo siuo se pa sau-lio mu zie juo se. Dėl teisės jų įsi gy ti ko lek ci nin kai var žo si pres ti ži niuo-se „Sot he by“ ir „Chris tie“ auk cio-nuo se“, – pa sa ko jo me no pro jektų di rek torė Svet la na Ša ba no va.

Sankt Pe ter bur go pei za žaiIm pe ra to riš ko jo po rce lia no fab ri-ko pro duk ci ja dau giau nei pu sant ro šimt me čio puošė Ro ma novų dvarų in ter jerą, kėlė vi suo tinį su si žavė-jimą su dėtin go mis tech no lo gi-jo mis, ra fi nuo tu at li ki mo meist-riš ku mu. Po 1917 m. re vo liu ci jos fab ri ko la bo ra to ri jo je bu vo ku ria-mas kiek ki toks, orien tuo tas į šian-die nos po rei kius, po rce lia nas, so-vietų Ru si jo je pri pa žin tas kaip me ninės ko kybės eta lo nas.

Vėliau įmonė pra dėjo gai vin-ti išs kir ti nio po rce lia no, ga min to kla si ki niam in ter je rui ir šven ti nio sta lo puo šy bai, kūri mo tra di ci jas. Aukš čiau sios kva li fi ka ci jos meist-rai ėmėsi at kur ti žy miau sius XVIII–XX a. kūri nius. Šian dien juos ga li ma pa ma ty ti fab ri ko mu zie ju je, ta pu sia me Er mi ta žo pa da li niu.

Italų ba ro ko kūri niaiLie tu vos dailės mu zie jaus Va karų Eu ro pos ta py bos rin ki ny je yra per 300 kūri nių, su pa žin di nan čių su italų, is panų, fla mandų, olandų, austrų ir vo kie čių ta py bos mo kyk-

lo mis. Dar bai at spin di dailės sti lių kaitą nuo re ne san so iki ro man tiz-mo ir rea liz mo. Rad vilų rūmų mu-zie ju je eks po nuo ja mo je pa ro do je „Eu ro pos ša lių dailė XVI–XIX a.“ pri sta to ma šios ko lek ci jos ver tin-giau sia da lis – 77 ta py bos kūri niai.

Pa sak pa ro dos ku ra torės Da lios Ta ran daitės, vėly va jam italų Re-ne san sui pa ro do je at sto vau ja žy-maus Kre mo nos ta py to jo, gar sios dai li ninkų di nas ti jos at sto vo An-to nio Cam pi pa veikslė lis „Šven to-sios mo te rys prie Kris taus ka po“. Ma nie riz mo – pe rei na mo jo iš Re-ne san so į ba roką lai ko tar pio – dai-lės bruo žai ryškūs Ro mos ta py to-jo Mar cel lo Ve nus ti „Pie to je“, ku ri nu ta py ta pa gal Mi che lan ge lo Buo-nar ro ti pie šinį.

Olandų, prancūzų drobėsIs panų ta py bos ko lek ci jo je dėme-sį pa trau kia Sa ra go sos dai li nin-ko Fran cis co Ximé ne zo drobė „Šv. Ma ri ja Mag da lietė“. Pui kus austrų ba ro ko pa vyz dys – Jo han no Mi-chae lio Rott may rio mo nu men ta li drobė „Lo tas su duk te ri mis“.

Pa ro do je yra ir olandų dai li ninkų – Clae so Jans zo van der Wil li ge no, Ja-no van Bor che loo, Dir ko van Ber ge-no ir kt. – darbų. Taip pat prancūzų dai li nin ko Clau de’o Lor rai no ne ži-no mo pa sekė jo nu ta py tas „Ita li jos gam to vaiz dis su pie me ni mis“, du Gas pard’o Dug het ita liš ki pei za žai, Jac ques’o Stel los mi to lo ginė kom-po zi ci ja „Sa bi nių pa gro bi mas“.

Ko lek ci jo je pui kuo ja si ir ita-lo Gio van ni Pao lo Pan ni ni drobė, ku rio je įam žin ti an ti kinės Ro mos griuvė siai su Trium fo ar ka ir Ces ti-jaus pir mi ne, taip pat Giam bat tis-tos Bas si drobė „Ti vo lio kriok lys“. Kla si ciz mo epo chai pri ski ria mi prancū zo Jea no Lau rent’o Mos nier, vo kie čio Car lo Chris tia no Vo ge lio von Vo gels tei no, ita lo Lu do vi co Lip pa ri ni dar bai. Kla si ciz mo ir ro-man tiz mo sti lis ti ka jun gia si aust-ro Fran zo Xa ve ro Lam pi ta py tuo se fan tas ti niuo se pei za žuo se.

Por ce lia nas ir dailės še dev rai

Ar te ko ka da ma ty ti ser vi zus, va zas, ku­rie ka dai se puošė Ru si jos karū nuotų as menų rūmus? O ar ti miau su si pa­žin ti su italų, is panų, fla mandų, olandų, austrų ir vo kie čių ta py ba? „Vil niaus die na“ siū lo išs kir­tinę ga li mybę vi sa tai iš vys ti ne mo ka mai.

Lo by nas: �� Ja�co�bo�Sa�mue�lio�Be�cko�pa�veiks�las�„Med�žioklės� trofė�jai� ir�šuo“�–�tik�vie�nas�iš�dau�ge�lio,�ku�riuos�iš�vy�si�te�Rad�vilų�rūmuo�se.�� Rad�vilų�rūmų�ar�chy�vo�nuo�tr.

Lai ma Že mu lienėl.zemuliene@diena.lt

Vals ty bi nis Vil niaus ma ža sis teat­ras – jau ne vai kas ir ne paaug lys – per žengė per dvi de šimt metį. Teat re su reng to je šventė je bu vo pri sta ty ta apie jį iš leis ta kny ga, o jo įkūrėjas ir il ga me tis va do vas re ži sie rius Ri mas Tu mi nas – pa­gerb tas.

Kultū ros mi nist ras Arū nas Gelū-nas re ži sie riui įteikė Kultū ros mi-nis te ri jos garbės ženklą „Nešk sa-vo šviesą ir tikėk“.

Šventė bu vo pra dėta išt rau ka iš be ne gar siau sio Ma žo jo teat ro spek tak lio – An to no Če cho vo ko-me di jos „Vyš nių so das“. Šiek tiek suak tua lin da mi ją su vai di no teat-ro gran dai Eglė Gabrė naitė, Si gi tas Rač kys ir Ri man tas Bag dze vi čius.

Ci tuo ja mas kny gos „Vals ty-bi nis Vil niaus ma ža sis teat ras 1990–2011. Pa sa ko ji mai, liu di-ji mai, pri si pa ži ni mai“ išt rau kas keitė teat ro logų min tys, mu zi kos nu me riai, o šiuos – va ka ro vedė-jo mu zi ko lo go Vik to ro Ge ru lai-čio juo ke liai.

Kny gos su da ry to ja teat ro logė Ra munė Ba le vi čiūtė į ją su guldė bu vu sių ir esamų, vy res nių ir jau-nes nių ak to rių pri si mi ni mus bei pa sa ko ji mus. Apie tai, kaip stag-na ci jos apim ta me tuo me čia me Aka de mi nia me dra mos teat re at si skyrė sa vi to ir maiš tin go re-ži sie riaus R.Tu mi no va do vau ja-ma trupė ir pa si va di no Ma žuo-ju teat ru, apie jos dar bo pra džią ir to les nius lai kus. Pir ma sis tru-pės spek tak lis – Val do Ku ku lo ir R.Tu mi no „Čia ne bus mir ties“ bu vo be dra ma tur gi jos, „be rė-mų“, ta čiau sa vo te ma – apie lie-tu vių tremtį, gy ve nimą Si bi re – 1988-ai siais jis pa taikė tie siai į de šim tuką. Ta po aiš ku: Lie tu vos teat ro sce no je – išs kir tinė trupė.

Jos va do vas R.Tu mi nas pa reiškė: „Aš esu ku pi nas ne vil ties, todėl ir sa kau: kad ir kur būčiau, Ru si jo-je, Ang li jo je ar Lie tu vo je, pra de du teatrą nuo ne vil ties ir ei nu į viltį. Tai – vie nin te lis ke lias.“

Teat ras pa ki lo, su tvirtė jo, jo re-per tua re at si ra do to kie spek tak-liai kaip Ha rol do Mul le rio „Ty li nak tis“, Gri go ri jaus Ka no vi čiaus „Nu si šyp sok mums, Vieš pa tie“,

Mi chai lo Ler mon to vo „Mas ka-ra das“, Ni ko la jaus Go go lio „Re-vi zo rius“, Sa mue lio Bec ket-to „Be lau kiant Go do“, Ma riaus Ivaš ke vi čiaus „Ma da gas ka ras“ ir „Mist ras“, A.Če cho vo „Trys se se-rys“ ir „Žuvėd ra“, Mak si mo Gor-kio „Mo ti na (Va sa Že lez no va)“.

O kai Ma ža sis teat ras vi sai at si-sto jo ant kojų, su būrė stip rią tru-pę, su kūrė įdomų (V.Ge ru lai čiui šis žo dis la bai ne pa tin ka) re per tuarą, pra šmat niai įrengė pa tal pas, di-dy sis jo ma gas ir „su ved žio to jas“ R.Tu mi nas jį pa li ko ir iš va žia vo į Maskvą. Ru si jos sos tinė je lie tu-vių re ži sie rius dar la biau iš garsė-jo – su kūrė puikų spek tak lių, su-si žėrė visą krūvą Ru si jos teat ri nių pre mijų ir pa darė dar di desnę kar-jerą – ta po Mask vos vals ty bi nio aka de mi nio J.Vach tan go vo teat ro me no va do vu.

Ne vel tui vy riau sios kar tos teat-ro kri tikė Ire na Alek saitė va ka re pa sakė: „Kaip grei tai vis kas pra-ėjo – tie 20 metų! Ri mai, jūs turė-tumė te būti lai min gas. Aš, per-skai čiu si to kią knygą, su si krau čiau la ga mi nus ir iš va žiuo čiau gy ven ti į kaimą. De ja... Man teat ras baigė si su Ri mo iš va žia vi mu.“

O ly giai prie š me tus in ter-viu „Vil niaus die nai“ R.Tu mi nas nos tal giš kai pa reiškė: „Jau turė-čiau būti na mie.“

Du teat ro de šimt me čiai

Apdovanojimas: �� Vilniaus�mažojo�teatro�įkūrėjui�R.Tuminui�įteiktas�Kultūros�ministerijos�garbės�ženklas�„Nešk�savo�šviesą�ir�tikėk“.�� Gedimino�Bartuškos�nuotr.

Knyga: �� teatrologė�R.Balevičiūtė�į�leidinį�suguldė�buvusių�ir�esa-mų�Mažojo�teatro�aktorių�prisi-minimus�bei�pasakojimus.

Im pe ra to riš ka sis po rce lia no fab ri kas Sankt Pe ter bur ge va di na mas rusų kultū ros pa ži ba.

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659skelbimai@vilniausdiena.lt

Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandi-ją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai.info@gmail.com.

926722

KitosRemontuojame ir montuojame santech-niką, nuotekų šalinimo, vandens, šildy-mo vamzdynus ir įrenginius bei elektros energijos vidaus sistemas. Tel. 8 698 11 905.

936923

Aeruoju veją, 1 aras – 15 Lt. Vejos tręšimas (mūsų trąšos), 1 aras – 15 Lt. Tel. 8 641 87 347.

929470

Nestandartinių baldų gamyba. Aukšta koky-bė, žema kaina. www.guobosbaldai.lt. Tel. 8 656 69 099.

760898

ParduodaNekilnojamąjį turtą

Naują pusantro aukšto (93 kv. m) apvalių te-kintų rąstų namą nukelti (8,3×8,8 m). Kaina 34 000 Lt. Jurbarkas, tel. 8 677 15 149.

936661

PerKa Brangiai perkame mišką su žeme arba išsi-kirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš kar-to. Tel. 8 676 41 155.

929890

Įvairūs Parduodama Renatos Krištaponytės debi-torinė skola 140871,00 Lt ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos už likutinę vertę iki 2012 04 14, nepardavus – kaina mažinama 30 proc. ir pardavinėjama iki 2012 04 19, ne-pardavus – kaina mažinama 30 proc. nuo paskutinės pardavimo kainos ir pardavinė-jama iki 2012 04 24, dar nepardavus – par-davinėti iki 2012 04 29 už didžiausią pasiū-lytą kainą, dar nepardavus – nurašyti. Tel. 8 682 13 718.

938865

Sklypo kad. Nr. 4117/0300:5141, esančio Vilniaus r., Riešės s., Raudondvario k., savi-ninkui Česlav Taliun! 2012 04 16 11 val. vyks gretimo sklypo kadastriniai matavimai. Pra-šom dalyvauti. Kadastrinius matavimus at-liks UAB „Geo2“, Buivydiškių g. 4-30, Vil-nius. Tel. 8 686 17 539, e. paštas sarunas.linka@gmail.com.

938314

Vilniaus r. sav., Kalvelių sen., Šumsko kadas-tro vietovėje, bus ženklinamos žemės refor-mos žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų ribos ir atliekami kadastriniai matavimai 2012 m. balandžio mėn. dieno-mis (nuo 10 val.): 17 d. D.Kuosinės k. Alek-sandr Pilat, Teresos Mikulevič sklypams Nr. 1078/1-5; 19 d. Sudninkų k. Jelenos Pilat, Genoefos Klevinskajos, Jadvygos Naimovič sklypui Nr. 2052; 24 d. Geibulių k. Michail Milevič, Jadvygos Barkovič, Vaclav Milevič, Stanislav Milevič skl. Nr. 2061/1-10; 24 d. Geibulių k. Bronislavos Milevič, Ivan Boroš-

ko, Marijos Biznia, Michail Boroško skl. Nr. 2080/1-9. 2012 m. gegužės mėn. dienomis (nuo 10 val.): 2 d. Šumsko mstl. Bronislav Petrulevič, Ivan Petrulevič, Kristinos Bara-novskos, Jadvygos Volčok, Teresos Seniut, Marijanos Mašaro skl. 2042; 2 d. Vindžiū-nų k. Vandos Čech, Felikso Čecho, Marjanos Čech, Janinos Stakun skl. 2097; 3 d. Barvo-niškių k. Boleslav Naimovič skl. 2056/1-5; 3 d. Barvoniškių k. Valentynos Naimovič skl. 2057/1; 4 d. Vindžiūnų k. Onos Puodžiukie-nės skl. 2436/1,2; 8 d. Laukininkų k. Andžeij Stankevič skl. 2442/1-3 ir skl. 2474; 9 d. Ši-lingių k. Pavel Gradobojev skl. 2453/1-7; 15 d. Laukininkų k. Josif Petrulevič skl. 2494; 15 d. Laukininkų k. Zofijos Toločko skl. 2507; 15 d. Laukininkų k. Josif Jevsa skl. 2508; 15 d. M.Kuosinės k. Osip Korvel skl. 2503; 17 d. Šumsko mstl. Mečislav Ilkevič skl. 2511/1,2; 17 d. Vindžiūnų k. Apolionijos Milevič skl. 2520; 17 d. Dieliūnų k. 17 Helenos Baslyk skl. 2527; 22 d. M.Kuosinės k. Stefanijos Žolnerovič skl. 2533; 22 d. Vindžiūnų k. Ivan Rod skl. 2561/1,2; 24 d. Kuosinės I k. Danu-tės Armonienės sklypams 2565/1,2. Kviečia-me išvardytus asmenis ir/ar jų pretenden-tus, paveldėtojus dalyvauti matavimuose. Žemės sklypų ženklinimą vykdys UAB „Ats-pindys” darbuotojai, Laisvės pr. 88, Vilnius, tel. (8 5) 275 0981, 8 656 28500, info@atspindys.lt.

938450

KitaBankrutavusi DUAB „INGO Baltic“, įmonės kodas 110426768, Odminių g. 3, Vilniuje, parduoda už pasiūlytą didžiausią kainą: administracines patalpas Odminių g. 3, Vilniuje, 108,74 kv. m, mūriniame name, unikalus Nr. 1094-0257-5011:0022, 2-asis aukštas, statybos metai iki 1940 m., pra-dinė pardavimo kaina 761 000 Lt; admi-nistracines patalpas Odminių g. 3-10A, Vilniuje, 101,95 kv. m, mūriniame name, mansarda, unikalus Nr. 1094-0257-5011:0023, statybos metai iki 1940 m., pradinė pardavimo kaina 569 000 Lt. Pa-raiškos turto pirkimui priimamos mėne-sį nuo paskelbimo dienos BDUAB „INGO Baltic“ būstinėje, Odminių g. 3, Vilniuje. Parduodamo turto apžiūra vyksta iš anks-to susitarus su turto pardavimo vykdytoju administratoriaus UAB „Jupoga“ įgaliotu asmeniu J.Dzekunsku, tel. 8 685 67 424.

937208

SODININKŲ BENDRIJA „DAILĖ“ PRANEŠIMAS apie 2012 m. balandžio 28 d. 10.30 val. sodi-ninkų bendrijos teritorijoje, susirinkimų vedi-mo aikštelėje, šaukiamą sodininkų bendrijos „DAILĖ“ požeminio vandentiekio bendraturčių susirinkimą, kuriame bus svarstoma DARBO-TVARKĖ: 1. Dėl požeminio vandentiekio ben-draturčių sukauptų piniginių lėšų panaudo-jimo. 2. Kiti klausimai. Nesusirinkus 50 proc. SB „DAILĖ“ požeminio vandentiekio bendra-turčių, kitas pakartotinis jų susirinkimas bus šaukiamas š.m. gegužės 12 d. 10.30 val. toje pačioje vietoje, ta pačia darbotvarke. SB „DAI-LĖ“ požeminio vandentiekio bendraturčių ini-ciatyvinė grupė.

938240

siūlo darbą Statybos įmonei reikalingi fasado meistrai dirbti Rusijoje. Geras atlyginimas. Tel. 8 685 19 687.

939269

Reikalingas atstovas – partneris statybos darbų užsakymams surasti Vilniuje. Tel. 8 606 12 367.

929039

Terminuotam darbui Vilniuje reikalingi pa-galbiniai (-ės) darbuotojai (-os) gamyboje. Darbas prie technologinių įrengimų, pro-dukcijos paruošimas pakavimui, darbas pa-mainomis, slankiuoju grafiku. Registruotis darbo dienomis 9–16 val. tel. 8 682 26 674, 8 663 60 578.

935630

PaslaugosTechnikos remontoSKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA ne-naudojamą buitinę techniką – šaldy-tuvus, skalbykles, virykles, kompiu-terinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.

935277

Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vil-niuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.

933614

KelioniųIš/į Londoną saugiai, greitai vežame siun-tinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informaci-ja – www.lietuvalondonas.com.

937756

Transporto

UAB „Kraustymo komanda” – profesiona-lios kraustymo paslaugos įmonėms ir gy-ventojams. Tel. 8 618 77 600; www.kraus-tymokomanda.lt.

918417

30

skelbimaišeštadienis, balandžio 7, 2012

31

skelbimaišeštadienis, balandžio 7, 2012

Karščiausi Kelionių pasiūlymaiKelionių organizatorius

A.Vienuolio g. 6, LT–01104 VilniusTel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt

AKCIJA KELTŲ BILIETAMS IŠ KLAIPĖDOS 2 KELEIVIAI + AUTOMOBILIS tik 380 Lt! Į kainą įskaičiuotos dvi sėdimos vietos ir vieta automobiliui. Keltų linijos: Klaipėda–Kylis, Klaipėda–Zas-nicas, Klaipėda–KarlshamnasKAJUTĖ + AUTOMOBILIS tik 800 Lt! Į kainą įskaičiuota kajutė (1–4 asm.) ir vieta auto-mobiliui.

Keltų linijos: Klaipėda–Kylis, Klaipėda–KarlshamnasPapildomos sąlygos:• Automobilio aukštis turi būti iki 1,85 m • Bilietai ne rezervuojami, o parduodami iš karto.• Bilietai nekeičiami ir negrąžinami.• Bilietų kiekis kiekviename reise ribotas. • Akcijos galioja kelionėms keltu iki 2012 06 20.

Darbo vieta Vilnius

Darbo pobūdis: ■ reklamos projektų / paslaugų rengimas, pardavimas ir koordinavimas;

■ asmeninių pardavimų planavimas, vykdymas, analizė;■ ilgalaikių ryšių su verslo klientais palaikymas, naujų

paieška, derybos;■ rinkos analizė, pasiūlymų teikimas.

Reikalavimai: ■ aukštasis išsilavinimas;■ daugiau nei 2 metų sėkminga darbo patirtis parda-

vimo srityje;■ orientacija į rezultatą, komunikabilumas, atsakingu-

mas, analitinis mąstymas;■ puikūs bendravimo, derybų įgūdžiai, kūrybingumas;■ geros anglų ir rusų kalbos žinios, geri darbo kompiute-

riu įgūdžiai;■ darbo patirtis leidyboje ar žiniasklaidoje būtų

pranašumas;■ vairuotojo pažymėjimas, nuosavas automobilis.

Įmonė siūlo: ■ įdomų ir atsakingą darbą;■ galimybę realizuoti idėjas ir su komanda siekti aukštų

rezultatų;■ konkurencingą atlygį, susijusį su darbo rezultatais,

motyvacines priemones;■ visas socialines garantijas.

Šiuo metu ieškome

Vilniaus regiono ParDaViMo VaDYBininKo(-Ės)

Motyvacinį laišką ir gyvenimo aprašymą (CV) lietuvių kalba su nuoroda „Vilniaus regiono pardavimo vadybininkas“ siųskite e. pašto

adresu: m.rakauskiene@vilniausdiena.lt.Konfidencialumą garantuojame.

Informuosime tik atrinktus kandidatus.

Darbo vieta Vilnius

Darbo pobūdis: ■ kurti reklamos maketus; kurti įvairaus pobūdžio leidinių dizainą; maketuoti įvairaus pobūdžio leidinius.

Reikalavimai: ■ aukštasis išsilavinimas;■ daugiau nei 3 metų darbo patirtis;■ puikūs darbo įgūdžiai ADOBE InDesign, ADOBE

Photoshop, ADOBE Illustrator, COREL Draw, ADOBE Flash programomis;

■ kompozicijos suvokimas ir sukūrimas.■ darbo patirtis spausdinimo ar leidybos srityje.

Įmonė siūlo: ■ įdomų ir atsakingą darbą;■ galimybę realizuoti idėjas ir su komanda siekti

aukštų rezultatų;■ konkurencingą atlygį, susijusį su darbo rezul-

tatais, motyvacines priemones;■ visas socialines garantijas.

Šiuo metu ieškome

Vyriausiojo dizainerio(-ės)

Skelbimas galioja iki 2012 04 23.

Motyvacinį laišką ir gyvenimo aprašymą (CV) lietuvių kalba su nuoroda „Vyriausiasis dizaineris“ siųskite e. pašto adresu:

m.rakauskiene@vilniausdiena.lt.Konfidencialumą garantuojame.

Informuosime tik atrinktus kandidatus.

Šiuo metu ieškome

WEB dizainErio(-ės)

Skelbimas galioja iki 2012 04 23.

Motyvacinį laišką ir gyvenimo aprašymą (CV) lietuvių kalba su nuoroda „WEB dizaineris“ siųskite e. pašto adresu:

m.rakauskiene@vilniausdiena.lt.Konfidencialumą garantuojame.

Informuosime tik atrinktus kandidatus.

Darbo vieta Kaunas

Darbo pobūdis: ■ kurti naujienų portalų projektus, mobiliąsias programėles, vartotojo sąsajas, rinkodaros ir reklamos projektų WEB stilistiką;

■ ruošti ir tikslinti dizaino specifikacijas bei reikalavimus, rengti dizaino brėžinius ir aukštos raiškos dizainą, reklamjuostes pagal pateiktas technines specifikacijas.

Reikalavimai: ■ aukštasis išsilavinimas;■ stiprus interneto dizaino portfolio (prašome pridėti

nuorodas prie CV);■ puikūs darbo įgūdžiai ADOBE Photoshop ir (ar) ADOBE

Fireworks programomis;■ įgūdžiai ruošti vizualiai patrauklias, interaktyvias ir

vartotojui aiškias sąsajas;■ patirtis sekant bei tikslinant stiliaus reikalavimus ir

technines specifikacijas.

Įmonė siūlo: ■ įdomų ir atsakingą darbą;■ galimybę realizuoti idėjas ir su komanda siekti aukštų

rezultatų;■ konkurencingą atlygį, susijusį su darbo rezultatais,

motyvacines priemones;■ visas socialines garantijas.

SODININKŲ BENDRIJA „DAILĖ“ PRANEŠI-MAS apie 2012 m. balandžio 28 d. 11 val. sodininkų bendrijos teritorijoje, susirinki-mų vedimo aikštelėje, šaukiamą sodinin-kų bendrijos narių susirinkimą, kuriame bus svarstoma DARBOTVARKĖ: 1. Valdybos pirmininko ataskaita už 2011 m. 2. Revizo-riaus ataskaita už 2011 m. 3. Finansinės veiklos ataskaitos už 2011 m. tvirtinimas. 4. Išrinktos valdybos ir valdybos pirmi-ninko įregistravimas juridinių asmenų re-gistro centre (2011 06 18). 5. Išrinkto re-vizoriaus įregistravimas juridinių asmenų registro centre (2011 06 18). 6. Pajamų-iš-laidų sąmatos 2012 m. tvirtinimas. 7. Dėl nuotekų šalinimo tinklų nutiesimo. 8. Dėl gręžinio vasariniam vandeniui įrengimo. 9. Kiti klausimai. Nesusirinkus 50 proc. so-dininkų bendrijos narių, pakartotinis ben-drijos narių susirinkimas bus šaukiamas š. m. gegužės 12 d. 11 val. toje pačioje vieto-je, ta pačia darbotvarke. SB „DAILĖ“ ben-drijos valdyba.

938239

Informacija apie patikslintą Vilniaus Šiau-rinės g. detaliojo plano poveikio aplinkai (PAV) ataskaitą ir viešą susirinkimą. Pla-nuojama ūkinė veikla: Vilniaus miesto Šiaurinė gatvė. Gatvė patenka į Vilniaus savivaldybės Žirmūnų, Verkių, Šeškinės, Fabijoniškių, Pašilaičių, Justiniškių seniū-nijų teritorijas. Užsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamen-tas, Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius, tel. (8 5) 211 2526, (8 5) 211 2573. Deta-liojo plano rengėjas: SĮ „Vilniaus planas“, Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius, tel. (8 5) 211 2448. Poveikio aplinkai vertini-mo dokumentų rengėjas: UAB „Infrapla-nas“, K.Donelaičio g. 55-2, LT-44245 Kau-nas, tel. (8 37) 407 548, faksas (8 37) 407 549, e. p. info@infraplanas.lt. PAV doku-mentus nagrinėjantys PAV subjektai: Vil-niaus visuomenės sveikatos centras, Vil-niaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, Kultūros paveldo departamen-to prie Kultūros ministerijos Vilniaus teri-torinis padalinys, Vilniaus miesto savival-dybė. Sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo pasirinktoje vietoje priims Vilniaus regiono aplinkos apsau-gos departamentas. Su patikslinta PAV ataskaita susipažinti ir pasiūlymus raštu arba e. paštu pateikti galima nuo 2012 m. balandžio 10 d. iki balandžio 23 d. 8-16 val. pas PAV dokumentų rengėjus – UAB „Infraplanas“, K.Donelaičio g. 55-2, LT-44245 Kaunas, e. p. info@infraplanas.lt arba adresu internete www.infrapla-nas.lt. Pasiūlymų kopijas galima pateikti PAV subjektams ir atsakingai institucijai. Viešas susirinkimas vyks 2012 m. balan-džio 24 d. 15 val. Vilniaus miesto savival-dybės (Konstitucijos pr. 3) posėdžių salė-je Nr. 216.

938094

Lietuvos nepriklausomų profsąjungų or-ganizacijų asociacija reorganizavimo būdu prisijungia prie Lietuvos radioelek-tronikos pramonės profsąjunginių orga-nizacijų federacijos. Su dokumentais ga-lima susipažinti: J.Basanavičiaus 29A-46, Vilnius.

938223

Pranešame, kad nuo š.m. balandžio 20 d. keičiasi UAB „Conresta“ buveinės registraci-jos adresas į Tuskulėnų g. 33C, Vilnius.

938015

Pranešame, kad UAB „Lyderio grupė“ (tel. 8 663 78 919, d.zvinklys@lyderio.lt) 2012 04 18 10 val. atliks Veslav Zapolskij žemės sklypo, kad. Nr. 4117/0600:0853, esančio Vanaginės k., Riešės sen., Vilniaus r., ka-dastrinius matavimus. Kviečiame gretimo žemės sklypo, kad. Nr. 4117/0600:0598, savininkus dalyvauti suderinant bendrą ribą.

938074

Vilniaus r., Dūkštų sen., Antakalnių k., SB „ALIEJŪNAI“ esančių sklypų Nr. 39 ir Nr. 34 savininkams! Š.m. balandžio 25 d. 9 val. vyks greta projektuojamo sklypo kadastri-

niai matavimai. Kviečiame dalyvauti. Ma-tavimus atlieka UAB „Baltijos Matavimų Or-ganizacija”, Linkmenų g. 13, Vilnius. Tel. 8 600 30 784.

938178

Mečislavo Žilovič turto paveldėtojams! Š.m. balandžio 19 d. 11.30 val. Vilniaus r., Rukainių sen., Žemaitėlių k., vyks skly-po kad. Nr. 4182/0400:0027 kadastriniai matavimai. Kviečiame dalyvauti. Matavi-mus atlieka UAB „Baltijos Matavimų Or-ganizacija”, Vilnius, Linkmenų g. 13. Tel. 8 600 30 784.

938767

užuojauta

Staiga netekus mylimo vyro ir tėvelio Vidmanto JAKAVIČIAUS dalijamės skausmu ir nuoširdžius užuojautos žodžius skiriame artimiesiems.

UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ kolektyvas

Atėnai +24Berlynas +4Brazilija +28Briuselis +8Dublinas +10Kairas +35Keiptaunas +18Kopenhaga +6

Londonas +10Madridas +12Maskva +8Minskas +7Niujorkas +16Oslas +7Paryžius +11Pekinas +22

Praha +8Ryga +6Roma +17Sidnėjus +23Talinas +1Tel Avivas +32Tokijas +14Varšuva +11

Saulė teka 6.35Saulė leidžiasi 20.07Dienos ilgumas 13.32Mėnulis (pilnatis) teka 21.38Mėnulis leidžiasi 6.22

98-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 268 dienos.Saulė Avino ženkle.

Šiandien: Donata, Hermanas, Kantautė, Minvydas, Rūtenis, Saurimas Rytoj:Aistis, Alma, Dionizas, Girtautas, Julija, Skirgailė, ValterisPirmadienį:Aurimas, Dalia, Dalius, Gitana (-as)

VardaiPasaulyje

Marijampolė

Tauragė

+9

+7

Vilnius+7

Alytus+9

Kaunas+7

Utena+8

Panevėžys

+5ŠiauliaiTelšiai

+5

Klaipėda+5

Vėjas1–4 m/s

Šiandien, balandžio 7 d.

horoskoPai

Orai Gana šiltus šeštadienio orus pirmą-ją Velykų dieną keis šaltesni su kritu-liais. Šiandien bus iki 9 laipsnių šilu-mos, į dienos pabaigą vakarų Lietuvo-je galimi nedideli krituliai, daugiausia lietus. Sekmadienį orai subjurs: kris sniegas, šlapdriba, kai kur kils pūgos. Naktį temperatūra bus 0–2 laipsniai šalčio, dieną 2–4 laipsniai šilumos. Pir-madienį kritulių bus gerokai mažiau.

orai VilniujeŠiandien Rytas Diena Vakaras Naktis Vėjas (m/s)

sekmadienį

Pirmadienį

antradienį

0+7+1 +3

–5+2+1 0

–6

+2

+7

+13

0

+1

+1

+4

2

4

3

6

+6

datos (balandžio 7 d.)

datos (balandžio 8 d.)

datos (balandžio 9 d.)

įvairenybės

PASAuLINė SVeIkAtoS DIeNA 1614 m. mirė ispanų renesanso tapyto-jas, skulptorius el Greco.1882 m. gimė rašytojas Antanas Vie-nuolis-Žukauskas. 1915 m. gimė džiazo muzikos atlikėja Billie Holiday. 1939 m. gimė amerikiečių režisierius Francis Fordas Coppola. 1954 m. gimė kinų aktorius, režisierius, Rytų kovų meistras Jackie Chanas. 1964 m. gimė Australijos aktorius Rus-sellas Crowe. 1983 m. gimė Prancūzijos futbolinin-kas Franckas Ribéry.

aVinas (03 21–04 20). Patirsite malonių įspūdžių bendrauda-

mas su artimais žmonėmis. Sugebėsi-te išspręsti sudėtingas problemas. Ne-praraskite pasitikėjimo savimi.

jautis (04 21–05 20). Lengvas ir ramus laikas, viskas vyks sklan-

džiai. tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Neleiskite ne-gatyvioms mintims ir miglotoms nuo-jautoms valdyti jūsų.

dVyniai (05 21–06 21). Palanki diena kurti planus, priimti spren-

dimus. Rasite išeitį iš bet kokios proble-minės situacijos. Jausite, kad sekasi, to-dėl su viskuo susitvarkote. Neabejoki-te savo sėkme. Fortūna palanki, todėl dėkodamas imkite jos dovanas.

Vėžys (06 22–07 22). klaidingai įvertinsite savo jėgas, užsiimsite

veikla, kuri jums nebus maloni. Visa tai gali sugadinti dieną. Jeigu viskas klos-tosi ne taip, kaip norėtumėte, užsiimki-te seniai atidėliotu reikalu.

liūtas (07 23–08 23). Atrodys, kad aplinkybės klostosi ne jūsų

naudai. trūks artimųjų pritarimo bei meilės. Galite susipykti su mylimu žmogumi, todėl patirsite stresą.

mergelė (08 24–09 23). Seksis bendrauti su jaunais žmonėmis,

šeima. Jusite jų supratimą ir palaiky-mą. Beje, jiems taip pat reikalingas jūsų palaikymas. Nepiktnaudžiaukite pasi-tikėjimu, priimtus įsipareigojimus teks vėliau įvykdyti.

sVarstyklės (09 24–10 23). Galimas konfliktas su autoritetin-

gu žmogumi. tikėtinos įtemptos situa-cijos, todėl teks ieškoti kompromiso. Atsiras galimybių tobulėti. Viskas jūsų rankose, reikia tik šiek tiek pastangų.

skorPionas (10 24–11 22). Pa-lanki diena susitikti su seniai ma-

tytais draugais. Puikiai praleisite laiką. teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Pasikliau-kite savo jėgomis ir sugebėjimais

Šaulys (11 23–12 21). Patirsite sunkumų bendraudamas arba

liksite nesuprastas. Galimas kivirčas su vyresniu ar autoritetingu žmogumi.

ožiaragis (12 22–01 20). Būsite kalbus, lengvai bendrausite. Ga-

limas sudėtingas pokalbis su vyresniu žmogumi. Svarbiausia – kokias temas ir problemas spręsite, juk ne kiekvieną dieną jūsų taip įdėmiai klausysis.

Vandenis (01 21–02 19). Jūsų su-sirūpinimas dėl karjeros neigia-

mai veiks šeimą, vaikus. kils problemų bendraujant su pavaldiniais ar jaunais žmonėmis. Nesisielokite ir pasistenki-te su niekuo nesusipykti.

žuVys (02 20–03 20). kalbėsite įtikinamai. Palanki diena ieškoti

naujų idėjų. Vakarop tapsite irzlus, im-site nepasitikėti savimi, bet truputis poilsio greitai pašalins įtampą.

lai Vas Vai duok lis Pa skan din tas

JAV pa kran tės sar gy ba prie Alias kos kran tų pa skan di no lai vą vai duok lį, ku ris tuš čias ir ne val do mas iš neš tas į van de ny ną po praė ju siais me tais Ja-po ni ją nu nio ko ju sio cu na mio. Su rū di-jęs žve jy bos lai vas „Ryou-un Ma ru“ bu-vo ke lis kar tus ap šau dy tas, už si de gė ir virs da mas ant de ši nio šo no per ke le-tą va lan dų nu grimz do į dug ną už 280 km nuo kran to. Pa rei gū nai aiš ki no, kad vai duok lis kė lė di de lį pa vo jų na-vi ga ci jai, nes ga lė jo su si dur ti su ki tais lai vais. Anot pa kran tės sar gy bos, sau-giau bu vo pa skan din ti lai vą, nei lauk-ti, kol jis su duš į uo las. „Ryou-un Ma ru“ bu vo pa ste bė tas prie ka na dos kran tų praė jus dau giau nei me tams po cu na-mio. Lai vas tu rė jo bū ti uti li zuo tas, to-dėl sa vi nin kai ne iš kar to pa ste bė jo, kad jis din go, ir ne puo lė jo ieš ko ti. kai įvy ko sti chi nė ne lai mė, lai ve ne bu vo jo kio kro vi nio, tik šiek tiek de ga lų.

BBC inf., „Reu ters“ nuo tr.

ŠV. VeLykoS1848 m. mirė italų kompozitorius Gae-tano Donizetti.1938 m. gimė Ganos diplomatas, sep-tintasis generalinis Jungtinių tautų sekretorius kofi Annanas. 1941 m. gimė britų mados dizainerė Vi-vienne Westwood.1944 m. gimė kompozitorius, pedago-gas Giedrius kuprevičius.1966 m. gimė amerikiečių aktorė Ro-bin Wright. 1973 m. mirė ispanų dailininkas Pablo Picasso.

1821 m. gimė prancūzų poetas Charles’is Baudelaire’as.1869 m. gimė kompozitorius ir peda-gogas Juozas Naujalis.1933 m. gimė prancūzų aktorius Jea-nas Paulis Belmondo.1954 m. gimė amerikiečių aktorius Dennisas Quaidas.1961 m. gimė kino režisierius Arūnas Matelis.1966 m. gimė amerikiečių aktorė Cynthia Nixon.

Vie nin te lė Di džio sios Bri ta ni jos di­džių jų pan dų po re lė ne pa si nau do­jo 36 va lan dų ga li my be su si po ruo­ti ir su si lauk ti jau nik lių.

Edin bur go zoo lo gi jos so das ket­vir ta die nį pra ne šė, kad „bū ta ar ti sėk mės, bet – de ja“ – Yang Guang (Sau lu tis) ke lis kar tus bu vo už si li­pęs ant Tian Tian (Sal du tės), ta­čiau po ra vi ma sis neį vy ko.

Ši pan dų po re lė Ško ti jos sos ti­nės zoo lo gi jos so dui bu vo pa sko­lin ta po il gų de ry bų su Ki ni ja de­šim čiai me tų. Į Edin bur gą ji bu vo at ga ben ta gruo dį.

Pan dų pa te lėms ovu lia ci ja įvyks­ta tik kar tą per me tus ir trun ka 36 va lan das, per ku rias pa te lė ga li bū­ti ap vai sin ta, ta čiau pū kuo ta jai po­re lei šį kart ne pa vy ko, jiems skir tas lai kas šie met bai gė si.

„Vė lai va ka re bu vo pa ste bė tas Tian Tian hor mo nų ly gio su ma­žė ji mas, o šį ry tą abi pan dos el gė si ga na san tū riai po ra vi mo si at žvil­giu“, – sa kė Edin bur go zoo lo gi jos so do at sto vas.

„To dėl Tian Tian ir Yang Guang šian dien (ket vir ta die nį – red. pa st.) ne be bu vo su leis ti kar tu. Edin bur go zoo lo gi jos so das pra ne ša, kad 2012 m. pan dų po ra vi mo si se zo nas bai gė si ir jos vėl bus eks po nuo ja mos“, – sa­ko ma pra ne ši me.

Šie nyks tan tys gy vū nai na tū ra­liai su si po ruo ja itin re tai.

Zoo lo gi jos so do ty ri mų ir prie­žiū ros va do vas Iai nas Va len ti ne’as sa kė, tai bu vo „fan tas tiš kas ban­dy mas“, po ra pa ro dė di de lį no rą suar tė ti.

„Bu vo daug gar sų ir pa drą si ni mų

Ar ti sėk mės, bet – de ja

Fias ko: �� Sau�lu�tis�(nuo�tr.)�ke�lis�kar�tus�bu�vo�už�si�li�pęs�ant�Sal�du�tės,�ta­čiau�po�ra�vi�ma�sis�neį�vy�ko,�nes�abu�yra�ga�na�ne�pa�ty�rę.� „Reu�ters“�nuo�tr.

iš mū sų pa te lės, abu už mez gė fi zi­nį kon tak tą, – sa kė I.Va len ti ne’as. – Jis bu vo ke lis kar tus už li pęs, ta­čiau ker gi mas neį vy ko.“

„Nors abi pan dos anks čiau yra su si lau ku sios jau nik lių su ki tais par tne riais, abu jie yra ga na ne pa­ty rę“, – pri dū rė jis.

„Daug vil ties mums tei kia tarp abie jų gy vū nų at si ra dęs na tū ra lus su si do mė ji mas, nes, kaip ir žmo­

nės, ne vi sos pan dos vie na ki tą trau kia. Nors at ro dė, kad abu no­rė tų po ruo tis, ta čiau jų pa tir ties sto ka bu vo aki vaiz di“, – sa kė I.Va­len ti ne’as.

„Ži no ma, pan dų ma žy liai šiais me tais bū tų pui ki do va na, ta čiau tu ri me su pras ti, kad pan dos ką tik at vy ko ir joms bu vo ma žai lai ko ap­si pras ti“, – pri dū rė spe cia lis tas.

BNS inf.