View
231
Download
5
Category
Preview:
DESCRIPTION
Â
Citation preview
2015 3lssN 0r 34-3165
www.m oksla sirtech n i ka.lt..*!:t+ld!B-.
) '.":'"a:. .:- i.:-.:. --,:,:q'..',", .:l r" r
i1f.:CE$SiBfliFiiti!;i,i'til:jir:::!i;.,.-
..,,€ilr..r.i11.liiila:l
' jiitir.t::
r'iJ::'
I-Eii:'' -l
.i::l
rll
,,' --i:-f;:,r',-'-irt:-#Irr-. i-1,5;-rr- ...
;,i;:1,.r:: 1 .j
-:) I rt,,-l.':,.;:., ..1::..--:i,
I
i ....
;
# ''+."_
trukdo iiniq stoka ir pol it i r e :valios nebuvinas
- teigia tikrasis LMA narys, profesorlus Jurgis Kazimieras Staniikls
s&&
a+ '*r,'i ,'l? i': iii j:.i:
{4 :ia-tJiq
r+ ri{.{a:t:ilf i ${r4
'fri!:i:-Elli:::
DARNAUS VYSTYIUOSI CTNTRE\t.
ZMOGUS IR J* GEROVE,il-iesiog reikia negaminti atliekq, tai visi5kai imanoma," - tuo isitikinqs KTU Aplinkos inZinerijosinstituto direktorius profesorius Jurgis Kazimieras StaniSkis, kuris yra daug nuveikqs darnausvystymosi srityje ir pelnqs daugybq tarptautiniq apdovanojimq. Su pripaZinimq pelniusiumokslininku kalbames apie darnq vystymqsi Lietuvoje ir pasaulyje.
svrrrtn**5 YRA NE
TIK UZDAVINYS,
*TT Ift PROBTTMA
IGYVENDINANT
DARNAUS
VYSTYMOSI
KONCEPCIJA
LIETUVOJ E
VALSTYSE NH TIKTURI
D*Mf;T!5 DARNIU
VYSTYMUSI, BTT IR IS
ESMES SUTRASTI,
KAS TAI YRA,
KODEL TAI SVARBU
xnlp ap|gODiNTUMETE DARNAUSVYSTYMOSI KONCEPCTJA?
Darnus vystymasis - tai nauja pasauline
visuomends vystymosi strategija, kuri buvopatvirtinta 1992 m. Rio de Zaneirevirs[niqkonferencijoje ir kuriq prakti5kai pasira5e
visg pasaulio Saliq vadovai. Tai strategija, visgpirma nukreipta i Zmogaus gerovg. |os centre
),ra ne tik ekonominiai rodikliai, ne pelnas ar
BVB o kompleksinis rodiklis - Zmogus ir jogyvenimo kokybe. Si strategija apima keturiskomponentus - ekonomini, aplinkosauginiplaiiqia prasme, socialini ir kulturini.Siandien nereiketq priimti sprendimq, kurieekonomi5kai nenaudingi, turi neigiam4 poveftiaplinkai, yra socialiai nepriimtini ir kenkiakulturai ar kulturos paveldui. |ei bent vienas
i5 Sig rodikliq yra neigiamas, toki sprendimE
reikia atideti arba jo atsisakFti apskritai. UZ
Sios strategijos vykdym4 pasaulyje atsakinga
|ungtiniq Tautq organizacija.
DidZiausia problema pasaulyje yra ta,kad baigiasi ivairts gamtiniai i5tekliai, o del
neefelgrvaus jq naudojimo ir vis augandio
vartojimo generuojama didZiule taria. Mes perdideliu tempu eikvojame gamtinius iSteklius,
todel reikia sustoti ir permEstyti, nes prie5ingu
atveju Zmonijai gresia i5nykimas kaip bet kuriaikitai ekosistemos rrl5iai.
Galima i5skirti darnaus lystymosi metodus,
kuriais jis igyvendinamas. Tai bltg i5teklius
tausojanti ir Svaresne gamyba (tai susijg su
atliekq i5vengimu/maZinimu), ekologiniaigaminiai arba ekologinis jg perprojektavimas(juos reikia taip suprojektuoti/perprojektuoti,kad kuo maZesn[ poverJ<ituretg aplinkaiper visE gaminio gyvavimo laikotarpi),atliekq prevencija (mes turime ne tvarkytiatliekas, o tiesiogjg iSvengti), socialind versloatsakomybe (dalyvauti visuomenes veikloje,vertinti gyventojg poreikius, nuomong). Siuos
klausimus Aplinkos inZinerijos institutassprendZia nuo 1992 m. kartu su daugelio
uZsienio Salig partneriais.
Darniame rystymesi didziuli yaidmeni
vaidina valstybe, nes tik ji gali sudaryti teisines,ekonomines prielaidas, perskirstyti i5teklius,
perorganizuoti veiklas - atlikti tai, ko reikia
igyvendinant darnaus vystymosi principus.
KOKIE PAGRIhIDINIAI UZDAVINIAI,PROBLEMOS IR PASIEKIMAI
ICYVET* Dr NANT nARNAUS VYSTYMOStpLETH&?
Darnus vystymasis labai glaudZiai susijgs su
visuotiniu Svietimu, nes 5i4 nauj4 koncepcij4visg pirma reikia suprasti. Reikia suvokti,kaip reikia glventi, yartoti ir gaminti,siekiant atitikti darnausy;4stymosi principus.Svarbu, kad Svietimas apimtq visus jo etapus,
pradedant vaikq darZeliu ir toliau pletojantvisais lygiais ir visE glvenimE, nes darnus
vystymasis yra dinamine koncepcija.
Mokymai turi vykti ir mokyklose, ir
MOKSLAS IRTECHNIKA 201s Nr.3
universitetuose, ir imonese. Pasauly
jau yra per trlkstanti universitetq, kuriepripaZinti kaip darnus universitetai.Kauno technologijos universitetas(toliau KTU) taip pat nusprende tokiutapti ir toks siekis yra numatytas
universiteto strategij oj e.
Svietimas yra ne tik uZdavinys,
bet ir problema igyvendinant darnaus
'rystymosi koncepcijE Lietuvoje. eiavis dar labai rezervuotai Ziflrima idarng vystym4si. Yra paruo5ta keletas
dokumentg ir mokrirmo programq,bet realiai Svietimas ir tpimai beveiknevyksta. Darnus vystymasis - tai ne tikSvietimas, bet ir daugelio sridiq grimai,
lvairios programos ir iniciatyvos,specialus finansavimas bei kitiskatinantys dalykai.
[gyvendinant darnq vystym4si labaisvarbus valstybes vaidmuo. Vyriausybe
ne tik turi dometis darniu vystymusi,bet ir i5 esmds suprasti, kas tai yra,
ir sudaryti s4lygas sekmingam jo
lgyvendinimui. Vyriausybe daZnai tikmanipuliuoja atitinkamais i,odLiais,
populiariomis frazdmis, bet realigsprendimq, kurie sprgstq problem4 i5
esmes, beveik ndra. Trumpai tariant,ralstybes vaidmuo igyvendinant darnqr1'stym4si turi buti daug ry5kesnis.
Mus pasiekia Europos SEjungos
nauji investiciniai projektai, kuriuoser{siems privaloma horizontali priemondrra atitikimas darnaus vystymosiprincipus. Reikes irodyti, kokiaisrodikliais remiantis projektas jiems ne
tik kad neprie6tarauja, bet, atvirk5diai,prisideda prie jg igyvendinimo. Todel
labai aktualus pareiSkejq molgrmai
Sia tema. Ypad svarbu i5 esmes, o
ne formaliai suvokti 5i4 koncepcij4
Zmon6ms, priimantiems sprendimus.
Daug le5g reikia skirti pramonininkq,darbuotojq, kurie baige studijas
gerokai anksdiau, Svietimui. Naujuojuprogramavimo periodu pinigai skiriamidaugiausia tiems projektams, kuriqtikslas parengti inovatlviai mqstandius
specialistus. Kiekvienas specialistas turiiSmanlti darnaus vystymosi metodus,
tureti atitinkamq Ziniq jq praktiniampritaikymui.
Darnaus vystymosi pletrai Lietuvojelabiausiai trukdo Ziniq stoka ir politines
valios nebuvimas.
Pasaulyje pagrindine problema,
trukdanti darniam vystymuisi, yrata, kad Salys rystosi labai netolygiai.
Tai s4lgoja globalizacija, kuri leidZia
i5naudoti kitas 5alis, jq iSteklius,
eksportuoti tar54, palai\rti pigiE darbojeg4. Kapitalo ir Zmoniq judejimas
yra pavojingas dalykas. Tar5a tokiuatveju dideja, nes gamyba i5skaidoma.
Gamybos metu gaminys daZnai
apskrenda aplink Zemes rutuli kelet4
kartq. Rio+20 konferencija i6kele
klausim4 del BVP kaip netinkamo
rodiklio ekonominiam vystyrnuisi
apibndinti. Pagal darnaus vystyrnosi
koncepcij4 tam turdtq btti naudojamas
Zmogaus gerovds indelsas. Siuolaikiniq
ekonomistq nuomone, norintsekmingai idiegti darnaus lystrrrmosi
principus, reikia modifikuoti esamE
makroekonoming sistem4, grist4
visapusiSku bendradarbiavimu.
Maqistr{} program*s,,Aplinkcs vadyL:a ir ivares-ne garrryba" Eurrp*s akisditac!ics ir ivertinirra
seriifikatas
Vienas svarbesniq instituto darnaus
vystymosi Svietimo pasiekimg - taimagistrant[ros studijq programa
,,Aplinkos vadyba ir Svaresnd gamyba',
kuri rengia darnaus vystymosi principussuvokiandius ir atitinkamai m4standius
specialistus. Si programa buvopripaLinta kaip geriausia inZinerind
studijg programa Europoje pagal
poZymi - inZinerinis rengimas darniaipramonei.
Kiti pasiekimai - tai 12 monografijg,k ygq, per 200 moksliniq straipsniq, uZ
kuriuos 2004 m. suteikta Nacionalinemokslo premija, vadoveliai, daugybe
&EFMD
*o[.J6rg€s
Xaunas University of Technology (KTU)lnstitute oa Environmenlal Engifieerir8 (APlNt)
weived otr 28 Janu*y 201 3
QUESTE€| Awad
/) \ J Il/,t X-J-Irkllarev+
lfuFffi:it;et@ffi€r@46q
n -l)t* l'F*'l-ff
&tuPffi*ryMsEa&r9&,
r--x*wI :*. *.**k tuM*@fr* tu E.@& .**
Ye.".lW4 ua?
- oJ6raa9:-_ B_ awARD -a :
Sh-,=,:::Q
i
I
I
igyvendintq inovatyviq proj ektg. Svarbus
apdovanojimas - Baltijos jtros premija,kuri skirta uZ atliktus darbus maZinant
Baltijos juros tar54. Moksliniq darbqir pasiekimrl nematai, bet norisi, kadrezultatai bntq pladiau igyvendinami,kaip tai daroma kitose Salyse.
KAIP 5EKAsI DARNAUS VYSTYMOSIKONCEpCTJA DTEGTT LTETUVOS
!MONESE?
Nuo 1992 m. kartu su uZsienio
specialistais, daugiausia Skandinavijos
Salig, Lietuvos imon6se igyvendinta apie
Simtas projektq.
Mokslo santykis su verslu n6ra
lengvas. Verslininkai paprastai mano,
kad mokslininkai kaikE dirba uZsidarg
nieko bendro neturddami su realybe.
Tadiau verslo ir mokslo priedprie5a
yra tik del neZinojimo. Todel buvopradeta kitaip bendrauti su imondmis- deklaruodavome, kad turime idejg,kaip pagerinti ekonominius rodiklius,kaip, remiantis moksliniais metodais,
identifikuoti problemas ir surasti darniusjg sprendimus. [mon6ms buvo sakoma:jei surasti sprendimai atitiks darnaus
vystymosi principus ir atsipirkimo
trukme bus trumpesne nei treji metai,
Siaures Salig aplinkos finansavimo bankas
NEFCO suteiks lengvatini kreditE.
Pradiioje buvo sunkoka surasti imoniq,bet veliau, matydamos kitg Lietuvos
imoniq teigiamus pavyzdi,its,jos noriai
lsitraukdavo i projektus. Mokslininkaiir imonig specialistai dirbo kartu ne tikkuriant inovacij4, bet ir jos diegimo metu.
Projektams buvo suteiktos lengvatines
paskolos, kurias imones turejo grqZinti i5
igyvendinto projekto per jo atsipirkimotrukmg. [mones pasieke Zenklig
rezultatq - sumaZino atliekg susidarym4,
pagerino kitus aplinkosauginiusrodiklius, padidino pelnq, pagerino
socialines darbuotojg s4lygas, o kartu irkonkurencingum4. eia buvo diegiamos
vadinamosios inkrementinds inovacij os,
MOKSLAS IRTECHNIKA 2o1s Nr.3
kai keidiama ne viskas i5 karto, betvykdomi pakeitimai, leidZiantys
i5likti konkurencingoje rinkoje. Toks
bendradarbiavimo su verslu modelispasiteisino ne tik Lietuvoje. |ungtiniqTautq organizacijose (UNIDO ir UNEP)
buvo labai auk5tai ivertintas ir diegiamas
keliolikoj e besirystandig Saliq
KOKIAS GALIMA ISSK!RTI
PA6RINDINES PRIEMONES
GERINANT APLINKOS AFSAUGfisvErKSrvlrNGUM4?
Galima i5skirti keturias priemones,
kurios pamindtos pradiioje kaip darnaus
vystymosi metodai. Sios priemonds turimokslinius pagrindus ir metodikas,
jos parengtos tailqrti, tik reikia Ziniq
ir politines yalios. Tai - i$teklius
tausojanti ir Svaresnd gamyba, ekologinis
gaminig projektavimas, socialind verslo
atsakomybe ir aplinkos vadyba.
Thusoti i5teklius rei5kia optimizuotiprocesus: efektFviai naudoti vietinius,
atsinaujinandius gamtinius i5teklius,
eliminuoti pavojingas medZiagas, taip pat
pertvarkyti gamyb4 taip, kad kuo maZiau
butq generuojama tar5os ir naudojama
energetinig i5tekliq. I5teklius tausojanti
ir Svaresnd gamyba turi buti grista tarSos
prevencija. Tai reiSkia, kad pagrindinidemesi reikia skirti atliekg i5vengimui,
o ne atliekg tvarkymui, t. y. aukidiausias
prioritetas - tar$os i5vengimas jos
susidarymo vietoje, nes galutinis tikslas -turi nelikti s4vartynq.
Ekolo ginis gaminiq proj ektavimas
- prakiSkai bet kuri gamini galimaperprojektuoti tokiu bUdu, kad jo
poveikis per visE gyvavimo laikotarpi '
butg minimalus. Siuo metodu
sukurti gaminiai neturds pavojingg
mediiagg, tarnaus daug ilgiau, jggamybai ir naudojimui reikes maLiau
materialiniq bei energetinig i5tekliq.
Savaime suprantama, kad kuo daiktas
ilgiau naudojamas, tuo jo neigiamas
poveikis aplinkai bus maZesnis ir jo
eksploatacija bus pigesne. Yra i5rysQrta
i5sami teorija, kaip projektuoti naujus
arba perprojektuoti esamus gaminius.
Lietuvoje 5is metodas jau pritai\rtasdaugiau kaip 50-yje gaminiq, kai kurie i5
jq yra ir Europos rinkoje.
Diegiant darnaus vystymosi principus
ekonomikoje svarbiu aspektu tampa
socialine verslo atsakomybe. Socialine
verslo atsakomybe tai ne labdaros
teikimas, bet prasmingas 5iq principq
,,fi gama-ilektronika" Ltd. eiektros skairikli:, insti-tuic specia I istq o-'0." o::ir;:;i:::?l;:
suvokimas ir jq naudojimas santlrkiuose
su yisuomene pladi4ja prasmg L y.
verslui reikia dalyvauti
bendruomeniq veikloje, sveikatos
apsaugoje, r[pintis socialine darbuotojgaplinka. Labai svarbus aspekas -dalyvauti ivairaus lygio Svietime, n>airengiant auk5diausio lygio specialistus,
p avy zdi,it ti, suteikiant tinkamasgalimybes prakikantams, kuriantmolqrmo programas.
Aplinkos vadyba rei5kia, kad imonesturetq diegti aplinkos vadybos sistemas,
kurios nuolat nrpintgsi aplinkos kokybediegiant prevencines inovac{jqs ir siekiant
darnaus vystymosi. Kai kurios imonesturi tokias aplinkos vadybos sistemas,
bet, deja, jos daZnai ndra prevencinds,
ekonomi5kai neefekt,'vios, sprendZia
nereik5mingas problemas ir neuZtikrinanuolatinio veiksmingumo gerinimo.
Deja, dauguma imoniq Lietuvoje
i darnaus vystymosi priemones Zitrilabai atsargiai, nesuyokdamos, kadprofesionalus jg naudojimas ir diegimasvienareik5miSkai pagerintq imoniqekonoming ir aplinkosauging buklg, okartu ir konkurencingum?.
ATLi=K# Fft*SLflr,-q& LgilTUV*iH iffi
i*5 *Aer*TALtAUSE SPffi gr**i&4*BL'T}AI
Problema yra ta, kad atliekqrrl5iavimas Lietuvoj e vyksta vangiai.Pagrindine to prieZastis gl0di atliekgsurinkimo sistemos apskaitoje, pagalkuri4 apmokestinamas gyvenamasplotas, o ne atliekq kiekis. Toks principasr.isi5kai demotyvuoja gyventojus ru5iuotiatliekas, taigi Europos Sqiungos uZduotissumaZinti s4vartynq apimtis iki galutinio
iq likvidavimo tampa neigyvendinamuuZdaviniu. |eigu glventojai i5ru5iuojaatliekas, jie neturetq moketi uZ atliekgi5veZim4 apskritai, nes taip sukuriamapridetine vertri:, o neri5iuotg atliekgapmokestinimas pagal kieki turetq butipadidintas.
Savivaldybes ai5kina, kad nerageresnig brldq apskaidiuoti mokestiuZ atliekg i5veZim4, nes kiti tvarkymobudai yra brangesni, jiems reikia daugiaudarbo. I5 tikrqjq einama lengviausiu,tadiau neperspektyviu keliu: visa na5ta
tenka glruentojams, kurie daZnai moka uZ
neatliktas paslaugas, taigi kartu Zlugdomarisa sistema. Deja, pas mus yra daugstereotipq, kurie daZnai neiveikiami.
KC HE *= i U 5 # Xrer*LFeuJ& tuc*A PL: ru H*S g$iEFrurft 3-€*5 tru5T3T*Y*VTIHT*S KffiY$sTYS Effi Fffi*JfiKTAI?
Pagrindines kryptys tai - i5teklius
tausojanti ir Svaresn6 gamyba, ekologinisgaminiq projektavimas, darnus pramondsrystymas, cheminiq medZiagq rizikosvaldymas, socialind verslo atsakomybe,tausojantis vartojimas.
Daugiausia dirbame su tarptautiniaisprojektais (tureta per 100 projektg), kuriebuvo igyvendinami pramonds imondse,bet buvo projektq ir Svietimo sistemoje.
Siuo metu su europiniais projektais gana
sudetinga: prasidejo naujas finansavimoperiodas, labai didele konkurencija visoje
Europoje ir tikimybe laimeti finansavimq
siekia tik 3-5 procentus. KTU Aplinkosiniinerijos institute uZtikrinama labai
tvirta integracija tarp mokslo ir studijq,ir visa tai susijg su darniu vystymusi.
Studentai ir destytojai kartu dalyvauja
moksliniuose projektuose, o jgneturint, kendia auk$tos kvalifikacijos irSiuolaikiniq specialistg rengimo kokybe.
Tokiu kritiniu momentu pasigendama
didesnio Lietuvos finansavimo.
KAt P erffi ***F/ir -;-;;;;LdYSTYMGSi I ffi G&tutT*SAIJG*5Sffig?YJH P,qE-YGENTI S* KIT*R.4gS
f{iffi*P#5 6airru,lrS:
Pagal statistik4 lry ir neblogai
atrodome, bet darnaus qrstrrnosi
9
principai iki Siol nesuprasti irneiglvendinami. Mes tebeturime nelabaiuZterit4 or4, vandeni, gamt?, nedideligyventojg tankum4, bet tai ne musgnuopelnas. Tai Dievo duotas kampelis,
kuri naudodami ir tausodami pagal
darnaus vystymosi samprat4 galetume
ilgainiui uZtikrinti Salies glruentojams
auk5t4 gyvenimo kokyb g.
Lyginant save su kitomis Salimis,
reikia vertinti visus rodiklius, nes,
kaip jau mindta, darnaus vyshr.nnosi
centre - Zmogaus glruenimo kokybe.
ES dokumentuose pagal kai kuriuosdarnumo rodiklius atrodome prastai,patyzdLiui, esame vieni paskutiniq pagalsocialing atskirti, energijos ir medZiaggpanaudojimo efektlwum4, inovatymmqir pan.
Mes turime visas reikalingas prielaidas
darniam r,ystrr..rnuisi, bet reikia daugdaugiau supratimo, Ziniq, iniciafios,veiklumo ir Zinoma politines valios.
Kalb dj o si Vilij a KAI LIO T E
Recommended