Mokslas Ir Gyvenimas 2007 m. Nr.2

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 2 1

2007

2

Universitetas Anglijos ðirdyje Tarp mitø, hipoteziø ir tikrovës

2 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 2

Lietuvosfizikai gvildena

medþiagossandaros

paslaptis

Dr. Karolis TAMOÐIÛNAS

CERN yra didþiausias pasaulyje ele-mentariøjø daleliø fizikos tyrimø centras.Šiame centre, neskaitant dideliø atradi-mø daleliø fizikos srityje ir uþ tai gautø

2006 metø lapkritá Vilniaus universiteto Teorinës fizikos ir astronomijosinstitute buvo surengta paskaitø savaitë „Europos branduoliniø tyrimø

centras CERN atskleidþia medþiagos sandaros paslaptis“. Renginys vykopagal Europos struktûriniø fondø remiamà projektà „Lietuvos mokslininkø

gebëjimø ugdymas Lietuvai integruojantis á Europos Sàjungos infrastruk-tûrà“, remiant Lietuvos Respublikai ir iš dalies finansuojant Europos

Sàjungai. Paskaitø ciklo tikslas – supaþindinti Lietuvos fizikus su naujau-siais fizikos fundamentaliais tyrimais aukðtøjø energijø srityje.

CERN suLHC 27 kmilgioþiedu iðpaukðèioskrydþio.ÐaliamatytiÞenevosoro uostas

Silikoniniai detektoriai ruoðiamimontavimui. Ðiø detektoriø tankis yra3 kartus didesnis nei geleþies

Nobelio premijø, buvo atrastas ir WorldWide Web. Nuo CERN ákûrimo 1954 me-tais ðaliø nariø skaièius iðaugo nuo 12iki 20-ties. Eksperimentiniai tyrimai yraatliekami ties Prancûzijos–Šveicarijossiena, netoli Þenevos, kur ir yra CERNbûstinë, nors didesnë dalis mokslinin-kø yra iðsibarstæ po visà pasaulá. Eks-perimentinëje laboratorijoje mokslininkaistudijuoja materijos sudedamàsias da-lis ir jëgas, kurios tas dalis iðlaiko kartu.Ðioms studijoms yra pastatyti greitintu-vai, kurie ágreitina daleles iki šviesai ar-timo greièio, ir detektoriai dalelëms ap-tikti. CERN skirtas analizuoti tokiems fun-damentaliems fizikos klausimams, kaip:ar ámanoma sukonstruoti visa jungian-èià fizikos teorijà? kokia yra masës kil-më? kodël vieni bozonai turi masæ, norsfotonas neturi? ar yra papildomø dimen-sijø? ar elementariosios dalelës yra fun-

damentinës, ar jos turi struktûrà? kokiayra tamsiosios materijos prigimtis? ko-dël visatoje yra daug daugiau materijosnegu antimaterijos? ar egzistuoja naujamaterijos bûsena esant ekstremaliai di-deliam tankiui ir temperatûrai? ar foto-nai yra nestabilûs? Šie ir dar daugiauklausimø laukia sprendimø ið daugiaunei 6000 fizikø, bendradarbiaujanèiø suCERN tyrimø centru.

Elementariøjø daleliø fizikai su nekan-trumu laukia 2008 metø, kai pradës veik-ti didþiausias pasaulyje greitintuvas „Lar-ge Hadron Collider“ (LHC), dabar kon-struojamas CERN. Tai bus 27 km ilgio þie-das, kuris elektringàsias daleles ágreitinssuperlaidþiø magnetø pagalba iki 5.5 TeVvienam nukleonui. Vienas mënesis permetus bus skirtas sunkiøjø branduoliø,tokiø kaip ðvino, ágreitinimui, o likæs lai-kas – protonø greitinimui. Tokià kinetinæ

energijà turi skrendantis uodas, tik šisenergijos kiekis yra suteiktas vienam ato-miniam branduoliui.

Gali kilti klausimas, kam reikia tokiødideliø energijø? Atsakymas išplaukia iðjau þinomø fizikos dësniø. Norint pama-tyti kaþkà labai maþo, reikia, kad tiriamo-jo objekto skersmuo bûtø daug didesnisnegu jo išspinduliuojamos radiacijosbangos ilgis (λ<<hc/E). Vadinasi, didi-nant energijà yra ámanoma paþvelgti áprotono ir netgi á kvarko struktûrà.

LHC greitintuvas bus naudojamasketuriems eksperimentams: CMS, AT-LAS, LHCb ir ALICE. Du pirmieji yra skirtiávairiø elementariøjø daleliø, susidaran-èiø susidûrus protonui su protonu, ana-lizei. LHCb eksperimentas skirtas ma-terijos ir antimaterijos asimetrijos klau-simui spræsti, kuris galëtø atsakyti, ko-dël visatoje yra daug daugiau materijosnegu antimaterijos. CMS ir ALICE eks-perimentai buvo pristatyti Lietuvos fizi-kø bendruomenei, Vilniaus universitetoTeorinës fizikos ir astronomijos institu-te, kuris ir surengë ðià paskaitø savaitæ.

Renginio metu paskaitas skaitë pen-ki uþsienyje ir penki Lietuvoje dirbantysfizikai. Renginá pradëjæs Lietuvos moks-lø akademijos prezidentas Zenonas R.Rudzikas pristatë bendras EuroposSàjungos ir Lietuvos pagrindines moks-


Vyriausiasis redaktoriusJUOZAS BALDAUSKAS

Redakcijos kolegija:

VALDAS ADAMKUSJUOZAS BANIONISEDMUNDAS ÈAPASALGIRDAS GAIGALASALGIRDAS GAIÞUTISJONAS GRIGASGEDIMINAS ILGÛNASPAULIUS JURKUSJUOZAS ALGIMANTASKRIKÐTOPAITISJONAS KUBILIUSKÆSTUTIS MAKARIÛNASVYTAUTAS MERKYSGUIDO MICHELINISTASYS VAITEKÛNASJURGIS VILEMASALEKSANDRAS VITKUS

Redakcijos darbuotojai:

Redaktorë

ELENA MICKEVIÈIENËMeninis redaktorius

VILIUS JAUNIÐKISKonsultantë

SAULË MARKELYTËRinkëja

VIOLETA SADAUSKIENË

REDAKCIJOS ADRESAS:

“Mokslas ir gyvenimas”,

Antakalnio g. 36, LT-10305,

Vilnius

TELEFONAI:vyr. redaktoriaus - 2 34 15 72,

redaktoriø - 2 34 41 00.

Faksas: 2 34 15 72

Elektroninis paðtas:

[email protected]

Pasiraðyta spaudai 2007 02 08.SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8.Popierius ofsetinis.Uþs. Nr. 297. Kaina 3,95 Lt,

Spausdino AB ,,Spauda”,

Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius

SCIENCE AND LIFE

Science popular and historical

monthly. Editor-in Chief:

J.Baldauskas

“Mokslas ir gyvenimas”,Antakalnio st. 36,

LT-10305, Vilnius, Lithuania.

© “Mokslas ir gyvenimas”, 2007

“Mokslo ir gyvenimo” adresas

internete: http://ausis. gf.vu.lt/mg/

Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalasÞurnalo leidimà remiaSPAUDOS, RADIJO

IR TELEVIZIJOS

RËMIMO FONDASMOKSLAS ir

GYVENIMAS

2007

2Lietuvos energetikos institutas,Vilniaus universitetas,

Lietuvos mokslo istorikødraugija, Klaipëdos univer-

sitetas, Kultûros, filosofijos irmeno institutas, Lietuvos

gamtos draugija, VGTU

T u r i n y s

Eina nuo 1957 m. 2007 m. Nr.2 (580) vasaris

Protono su protonu susidûrimo pavaizdavi-mas CMS detektoriuje (Monte-Carlosimuliacija). Aiðkiai matyti baltas greitintu-vo vamzdis, kuriuo keliauja protonai, já supaávairûs detektoriai naujai susidariusiomsdalelëms atpaþinti


lo kryptis bei mokslo tyrimø struktûrà irsvarbiausius mokslinius klausimus. Vie-nas praneðëjø buvo CMS eksperimen-to oficialus atstovas T.Virdee, kuris pri-statë eksperimento galimybes ir laukia-mus rezultatus. Paskaitas apie sunkiøjøjonø eksperimentà ALICE skaitë ir ðioeksperimento atstovas K.Safarikas.

CMS eksperimentas ir Higs bozonopaieška

CMS (Compact Muon Soleniod) eks-perimentas yra skirtas Higs bozono ir jomasës paieðkai. Higs bozonas yra vie-nintelë ekperimentiðkai neatrasta dalelë,kurios trûksta Standartiniam Modeliui.Standartinis Modelis jungia elektromag-netinæ sàveikà bei silpnàjà ir stipriàjàsàveikas, juo naudojantis apskaièiuoja-mos visø elementariøjø daleliø savybës.

Nukelta á 40 p.

K.TAMOÐIÛNAS Lietuvos fizikai gvildenamedþiagos sandaros paslaptis ............................. 2

D.MATULIS Mokslininko pastebëjimaipo dvejø metø darbo Lietuvoje ............................. 4

D.VALENTUKEVIÈIENË Sudie jotvingiøvëlëms ................................................................... 6

K.D.PRUNSKIENË Lietuvos kaimo vizija:dabartis ir þvilgsnis á ateitá ..................................... 8

L.NOVICKIENË, R.LAURINAVIÈIUS,

J.DARGINAVIÈIENË Iškilus mokslininkasAlfonsas Merkys .................................................. 10

F.F. BUCKUS-BUTKEVIÈIUS Pirmas Lietuvoscemento fabrikas Valkininkuose .......................... 14

K.KONSTANTINAVIÈIUS Kodël làstelëmaþa? ................................................................. 16

S.ÐLIAUPA, J.SATKÛNASKur statysimepoþemines gamtiniødujø saugyklas? ..........19

J.O.MEILUS UniversitetasAnglijos ðirdyje ............22

J.BUTKEVIÈIUS, Z.JUSYS, E.NORKUS,M.ÐALKAUSKAS Akademikui PoviluiAlgirdui Vaðkeliui – 70 ......................................... 26

J.ÈEPELË Liucija Sereikaitë-Juozonienë –iðradëja ir atradëja ............................................... 29

A.PIROÈKINAS Graþiojo Nemunëlioklastos ................................................................. 30

B.JASELSKIS Ultragarso bangø sukeltaliuminescencija ................................................... 34

E.SOKOLOVSKIS Eismo ávykiø aplinkybiøtyrimas, naudojant kompiuteriná modeliavimà .... 35

Tarptautinë mokslø akademija ............................ 37

E.RUDNICKAITË Tarp mitø, hipoteziø irtikrovës ................................................................ 38

J.NORKEVIÈIUS Paminklas mokyklosákûrëjui ................................................................. 41

Retro .................................................................... 43

A.GALVONAITËKokiais oraisásiminëmepraëjusiusmetus? ................. 24


Protø praradimas ir pritraukimas

Nepriklausomybës metais ið Lietuvosiðvyko daug studentø ir jau patyrusiø spe-cialistø. Dauguma jø sëkmingai ásikûrë irtikriausiai negráð. Kai kurie gráþti norëtø,bet, pasirodo, gráþti namo yra daug su-dëtingiau negu iðvaþiuoti. Nëra sàlygørealizuoti savo patirtá. Nors galbût ir nërataip blogai, kaip kartais atrodo iš toli.

Lietuvoje kol kas nesuprasta, kas at-neða didþiausià ekonominæ naudà ðaliai.Pavyzdþiui, kai per televizijà reklamuoja-ma, kokià didþiausià naudà davë ESstruktûriniai fondai, apie mokslà neuþsi-menama. Daþniausiai rodomi suremon-tuoti keliai. Taèiau juk bûtent gerai finan-suojamas ir administruojamas mokslasgalëtø padaryti dideles permainas Lie-tuvoje. Tada ir keliams tiesti pinigø bûtøpakankamai. Esamos situacijos liûdnu-mà gerai parodo tai, kad net ir naujaja-me programavimo etape (2007–2013 m.)ið visø ES SF pinigø mokslui skyrëme tikapie 10 procentø. Didþioji jø dalis taip patnueis sienoms ir plytoms. Taèiau svar-biausia ðiø pinigø paskirtis juk buvo pri-artinti Lietuvà prie Europos, o ne „pra-valgyti“. Ðie pinigai, jei bus pravalgomi,mûsø pajamas padidins tik deðimèia pro-centø, o investuoti á ateitá jie galëtø pa-daryti Lietuvà daug konkurencingesnæ.

Bendras dëmesys ir investuotø pini-gø kiekis daugiausia nulems, kur bus Lie-tuva ir jos mokslas po deðimtmeèio. Kar-tu reikia neatidëliotinai spræsti ir daugelá

Daumantas Matulis 1993 m. bai-gë Vilniaus universitete biochemijosspecialybæ, vëliau 1994–2001 m. stu-dijavo Minesotos universiteto (JAV)doktorantûroje bei dirbo podaktariniustaþuotoju, 2001–2005 dirbo vaistøkûrimo laboratorijoje Johnson&Joh-nson (JAV). Nuo 2005 m. yra Biotech-nologijos instituto Biotermodinami-kos ir vaistø tyrimo laboratorijos ve-dëjas. Kartu su daugiau kaip 50 uþ-sienyje dirbanèiø lietuviø mokslinin-kø aktyviai dalyvauja Uþsienio lietu-viø mokslo forumo (ULMF) veikloje.Daugelis ðiø minèiø gimë forumo dis-kusijose ir tikriausiai atspindi daugu-mos dalyviø nuomonæ.

Mokslininko Daumantas MATULIS

Statistika teigia, kad ðalys, kurios investuoja á mokslo tyrimus, gyvena daug geriau uþ tas,kurios á mokslà neinvestuoja. Kad pritrauktø ne tik savo emigravusius mokslininkus, bet

apskritai geriausius protus, tokios daug pasiekusios ir toliau greitai auganèios ðalys, kaipAirija ir Suomija, labai daug investuoja á mokslà, skatina mokslininkus apsistoti šiose

šalyse. Suomijoje jau apie 15 proc. mokslininkø yra uþsienieèiai. Taèiau tai tik labaineþymi visø ðalies gyventojø dalis. Negalima vienareikðmiškai pasakyti, kad bûtent dëlmokslininkø ðios ðalys gerai gyvena, bet aišku, kad tai yra vienas svarbiausiø veiksniø.

su mokslo administravimu susijusiø pro-blemø, kurios taip pat prisideda prie ne-pakankamai teigiamo visuomenës poþiû-rio á mokslininkus. Taigi kokios pagrindi-nës kliûtys ðiuo metu iðvykusiems moks-lininkams gráþti á Lietuvà, ko jie èia neras,prie ko yra pripratæ Vakaruose? Ko rei-këtø, kad pritrauktume vienà kità geriau-sià Anglijos ar Vokietijos mokslininkà vyk-dyti tyrimus Lietuvoje?

Finansavimo reforma

Ðiuo metu visos mokslo ir ðvietimoástaigos, t.y. universitetai ir institutai, yrafinansuojami ið biudþeto pagal istoriðkainusistovëjusià proporcijà – po lygiai vi-siems nepriklausomai nuo rezultatø. Ne-didelë dalis finansavimo skirstoma atsi-þvelgiant á mokslo laimëjimus, t.y. kele-to praëjusiø metø rezultatus. Taèiau irèia kriterijai yra vienodi visiems, ir hu-manitariniams, ir tiksliesiems mokslams,ir visi yra nepatenkinti. Tai yra áprastassocialistinis modelis, taip ir nepakeistasper 16 nepriklausomybës metø. Tikmaþa dalis ateina ið konkurso bûdu gau-tø tarptautiniø projektø. Ir jau visai nedi-delë dalis patenka ið Lietuvos ðaltiniøkonkursiniø projektø.

Tuo tarpu Vakarø ðalyse yra áprastaskonkursinis fundamentiniø mokslø finan-savimo modelis. Tos valstybës jau se-niai suprato, kad tyrimai yra brangûs,kad reikia pasvarstyti, kuriuos tyrimusverta remti, ir kad geriausiai tai gali áver-tinti tik patys mokslininkai. Pavyzdþiui,tik istorikai gali pasakyti, kokie istorijos

tyrimai, archeologiniai kasinëjimai ir kt.yra remtini. Taip pat tik biofizikai, o ne,pvz., chemikai ar ministerijø pareigûnaiturëtø tarti lemiamà þodá, kokie biofizi-kos tyrimai yra perspektyvûs. Taèiau kiekpinigø turëtø gauti istorikai, o kiek – bio-fizikai, jau priklauso nuo politikø, visuo-menës. Politikø ir ministerijø uþdavinysskirstant biudþetà gana sudëtingas,ypaè jei nëra aiðkios strategijos ir nusi-stovëjusiø sëkmingø taisykliø. Todël taipir yra, kaip šiandien Lietuvoje – visiemsmaþdaug po lygiai. Jokios reikšmingoskonkurencijos ir iniciatyvos.

Politikø ir Ðvietimo ir mokslo ministe-rijos uþdavinys – nustatyti paskirstymoproporcijas, kurias geriausia tiesiog nu-siþiûrëti nuo sëkmingai besivystanèiø ða-liø. Taip pat, apskaièiavus, kokià keletoiðsivysèiusiø valstybiø dalá sudaro Lietu-vos biudþetas bei BVP, apskaièiuoti, kiekpinigø reikëtø skirti mokslo plëtrai per me-tus. Mano apytiksliu apskaièiavimu yragalimybiø skirti apie 800 mln. Lt per me-tus. Ið jø bent pusæ reikëtø paskirstyti kon-kursiniu bûdu. Deja, ið patirties su vieðø-jø pirkimø tarnyba, struktûriniø fondøskirstymu ir Valstybiniu mokslo ir studijøfondu matome, kad pati konkurso sàvo-ka Lietuvoje nesuprasta. Konkursai labaibiurokratizuoti ir reikalaujami, kur jø visainereikia. O kur jie bûtinai turëtø bûti skaid-

Palyginkime paraiðkàES struktûriniamsfondams moksloprojektams gauti(daugiau nei 400 p.) sumano paraiška MarieCurie reintegracijosLietuvoje grantui gauti(20 p.).

Mûsø laboratorijos ataskaita Lietuvos valstybiniammokslo ir studijø fondui (123 p.) palyginti su mano

ataskaita Europos Komisijai uþ Marie Curie reintegra-cijos grantà (20 p.) bei JAV profesoriaus (4 p.).

Projektai truko dvejus metus (JAV profesoriaus – 4metus, bet ði ataskaita tarpinë). Ataskaitos – tai

iððvaistytas laikas. Daug prasmingiau bûtø buvæ tàlaikà skirti naujiems mokslo straipsniams rašyti

Daumanto MATULIO nuotr.

�


pastebëjimai po dvejømetø darboLietuvoje

rûs, kaip tik yra apeinami, nepaisant su-dëtingø biurokratiniø procedûrø.

Antras svarbus reikalavimas – bûtinavykdyti tarptautiná tiksliøjø mokslø tyrimoparaiðkø vertinimà. Tai, ko gero, yra ne-priimtina humanitariniams mokslams, ta-èiau gamtos mokslai visur vienodi ir tiktarptautinë ekspertizë tai gali parodyti. Lie-tuvoje reikia vertinti kolegø pasiûlymus, to-

Administravimo reforma

Lietuviškojoje mokslo populiariojojeliteratûroje vis minima – habilituotas dak-taras, akademikas. Taip jau yra, kad Lie-tuvoje svarbiausia kopti hierarchijos ko-pëèiomis. Tai garantuoja didesná atlygi-nimà, pagarbà. Susidaro uþdarø klanøgrupuotës, kurios stengiasi proteguoti

savus, o ne remti naujus, iniciatyvius irreformatoriškus þmones bei projektus.ULMF jau išdëstë savo pozicijà ir paaið-kino, kodël yra prieð habilituoto daktarolaipsnio palikimà, tuo labiau prieð jo átvir-tinimà Lietuvoje.

dël atsiranda daug neobjektyvumo. Kiek-vienam jo tyrimø sritis atrodo svarbiausia.

Lietuvos ekspertai galëtø taip pat ne-priklausomai vertinti paraiškas, kai bûtinaatsiþvelgti á Lietuvos realijas, ko nepada-rytø uþsienietis. Ypaè tai pasakytina apiehumanitarinius ir socialinius mokslus.Svarbu, kad bûtø remiami grynai lietuvið-kos tematikos tyrimai, tokie kaip lituanisti-ka, pasipriešinimo okupacijoms judëjimøistorija, o ne vien bendraeuropinës tyri-mø tendencijos, kurioms galima gauti pi-nigø ir ið europiniø projektø.

Antra vertus, keistai atrodo ir gar-baus amþiaus „docentas“. Kyla klausi-mas, ar jis toks nevykæs, kad per visàkarjerà negavo profesoriaus vardo, kaiVakaruose já gauna praktiškai kiekvie-nas, vykdantis nepriklausomà tyrimøprogramà? Tik ásigilinæs á daugybæ be-prasmiðkø reikalavimø ir laikà gaiðinan-èiø procedûrø profesoriaus vardui gau-ti, supranti, kad tas „docentas“ gali bûtidaug labiau patyræs uþ vakarietiðkà pro-fesoriø.

Kai gráþau ið JAV su Marie Curie gran-

tu tyrimams, suþinojau, kad ðie pinigaibus tvarkomi pagal bendràsias Lietuvosbiudþetiniø pinigø tvarkymo taisykles,kad dël kiekvienos perkamos smulkme-nos reikalingas instituto direktoriaus pa-rašas. Supratau, kad administravimosistema niekuo nepasikeitë. Vakaruosetaip pat pinigai priþiûrimi labai grieþtai,mokslininku pasitikima, bet ir tikrinama.Kuo didesnë numatoma iðleisti pinigøsuma, tuo aukðtesnes pereigas einan-tis asmuo priima sprendimà. Direktoriuiyra kà veikti ir be smulkiø sàskaitø tikri-nimo ir pasirašinëjimo. Tà gali atlikti irbuhalterijoje.

Taigi ir iðplaukia, jog vienas svarbiau-siø mûsø tikslø yra pasiekti, kad tarp-tautiniø grantø pinigams nebûtø taiko-mos biudþeto taisyklës, o bûtø vadovau-jamasi efektyvaus Vakarø ðaliø administ-

Keletas uþsienio lietuviø mokslo forumo nariø per 2005 metø Kalëdiná susitikimà su Lietuvos Prezidentu Valdu Adamkumi. Ið kairës: Dau-mantas Matulis (Biotechnologijos institutas, Johnson&Johnson, JAV), Dalius Misiûnas (UAB „Sweco“ BKG, Lunds Universitet, Ðvedija), ViliusBenetis (Technical University of Denmark, Danija), Saulius Serva (AB „Fermentas“, University of Kentucky, JAV), Rûta Aldonytë (University ofFlorida, JAV), Prezidentas Valdas Adamkus, Darius Èeburnis (University of Ireland, Airija), Ðarûnas Petronis (Technical University of Denmark,Danija), Visvaldas Kairys (Universidade de Madeira, Portugalija), Ramûnas Valiokas (Fizikos institutas, Linköpings Universitet, Ðvedija)

Dþo

jos

Gun

dos

BA

RYS

AIT

ËS n

uotr.

Nukelta á 12 p.

ravimo principais. Pavyzdþiui, su direk-toriumi reikëtø derinti tik stambiø pirki-mø sàskaitas. Pinigus, likusius metø ga-le, turëtø bûti galima iðleisti kada tikraireikia, o ne iððvaistyti, kaip dabar ápras-ta metø pabaigoje – premijoms, iðanks-tinëms nepristatytø prekiø sàskaitomsapmokëti ir t.t. Ðvedijoje, beje, tokiø pro-blemø tyrinëtojui neiðkyla, todël nerei-këtø èia kaltinti Europos Sàjungos.


jotvingiøÁ pietryèius nuo Druskininkø, paèia-

me Lietuvos pakraðty, yra du puðynø ap-supti kaimai – Kabeliai ir Aðaðninkai. Juosskiria tik 1,5 km. Ðiose vietose, pasak dia-lektologø, gyvenæ jotvingiai. Vienintelisðios genties paminklas – tai iðlikusios jot-vingiø kalbos ypatybës Kabeliø apylin-kës ðnektoje. Archajiðkas Aðaðninkø kai-mas pasmerktas iðnykimui, o Kabeliai,kaip ir dauguma Dzûkijos kaimø, – so-cialinei transformacijai.

Mëgæs medþioti ðiuose miðkuose Ta-das Ivanauskas „Gamtininko uþraðuose“teigë, kad „vardas Ašašnykai yra kilæs iðbaltarusiø þodþio asoèniki. Asoèyc reið-kia tiksliai nustatyti þvëries ar paukðèiobuveinæ. Ðis þodis ir dabar vartojamasbaltarusiø kalboje. Aðaðnykø kaimui pra-dþià davë apgyvendinti didþiojo Lietuvoskunigaikðèio Vytauto medþioklës parei-gûnai“. Kaimo gyventojai Aðaðninkø pa-vadinimà aiðkina panaðiai. Gardinà val-dant kunigaikðèiui Trainaièiui, ðiose vie-tovëse buvo apgyvendintas jo medþiok-lës pareigûnas, laikæs medþiokliniusšunis, vadinamus asais. Nuo þodþio asaiir kilæs Aðaðninkø kaimo pavadinimas, okunigaikðèio Trainaièio atstovas tapo Trai-navièiø giminës pradininku.

Iðlikusios jotvingiø kalbos ypatybësðio kraðto pietø aukðtaièiø ðnektoje ver-èia manyti, kad medþioklës pareigûnaiapsigyveno ne tuðèioje vietoje, galbût pa-èioje gyvenvietëje arba ðalia jos, galbûtðalia Kabeliø. Slaviðko pavadinimo kilmægalima paaiðkinti ir tuo, jog viduramþiaisLietuvos kunigaikðèiø oficialioji kalba bu-vo gudø, kaip, be abejo, ir daugelis pa-reigûnø buvo gudai.

Aðaðninkai ir Kabeliai – paskutinieji kai-mai, iðsaugojæ jotvingiø pëdsakus. Ðtai kà„Lietuviø kalbos istorijoje“ raðo prof. Z.Zin-kevièius: „Praëjus keturiems ðimtme-èiams, 1857 m. carinës Rusijos Centriniostatistikos komiteto surinktais ir M.Lebed-kino apdorotais ir paskelbtais duomeni-mis, net 30 929 pietinës Gardino dalies(buv.) jotvingiø kraðto gyventojai uþsiraðëjotvingiais. Lebedkinas paþymi, kad tie jot-vingiai kalba rusiškai (t.y. baltarusiškai) sulietuviškos tarties ypatybëmis, esà staèia-tikiai, o nuo kitø gyventojø skiriasi ðiurkð-tesniais paproèiais ir iðvaizda“.

Ið gimtojokraðto gelmiø

Sudie

Danutë VALENTUKEVIÈIENË

vëlëms

XVII a. viduryje Kabeliuose buvo 12kiemø. XIX a. Aðaðninkuose minimos trysseniausios ðio kraðto giminës: Grigai,Trainavièiai ir Valentukevièiai.

Medþiokle ir þvejyba besiverèianèiøkaimø teritorinë atskirtis nuo didesniøcentrø – svarbiausioji ðiø kaimø archajið-kumo prieþastis. Istoriniai ávykiai – rusø,lenkø, vokieèiø ir vël rusø okupacijos –maþai keitë jø tradicinio gyvenimo san-klodà.

XX a., t.y. 1911 m. Kabeliuose pasta-èius baþnyèià, suaktyvëjo religinë veik-la, rûpinimasis ðvietimu, kultûriniu gyve-nimu. 1915 m. kun. Zimkus drauge suJ.Miðkiniu Kabeliuose ásteigë pirmàjà mo-kyklà. 1919 m. Kabeliuose klebonavæskun. Èaglys rûpinosi ne tik þmoniø dva-siniais reikalais, bet ir jø ðvietimu. Kabe-liø parapijos jaunimas buvo skatinamassiekti mokslo þiniø. Kunigo lëðomis jau-nuoliai buvo siunèiami mokytis á Vilniauslietuviðkàsias gimnazijas ir net á Italijosvienuolynus. Kabeliø parapijoje 1935 m.veikë ðios organizacijos: Lietuviø jauni-mo ðv. Kazimiero skyrius (300 nariø), Blai-vybës draugija (600 nariø) ir Jëzaus ðir-dies bûreliai (500 nariø).

Po Antrojo pasaulinio karo moksloreikðme neabejojo niekas. Mokymasis ta-po privalomas, bet mokslo paþanga dëlteritorinës atskirties á ðiuos kaimus vëla-vo. Þmonës, ypaè Aðaðninkø kaimo, ven-gë leisti vaikus á mokslus. Kolchozo su-kûrimas sujaukë kaimà, daugelis, neno-

rëdami vergauti, pabëgo á miestus. Liku-siems 1964 m. þibalines lempas pakeitëelektros lemputës. Abejuose kaimuosebuvo ávesti radijo taðkai sovietinei propa-gandai skelbti. Televizoriø 1964 m. turë-jo tik viena ðeima. 1967 m. Kabeliuosebuvo 68 radijo imtuvai, 9 televizoriai, 5skalbyklës ir 3 ðaldytuvai.

XX a. Kabeliais ir Ašašninkais susi-

domi dialektologai. Dialektologijosmoksle Kabeliø apylinkës ðnekta skiria-ma kaip atskira pietø aukðtaièiø ðnekta.Vietiniai þmonës š ir þ painioja su s ir z.Kalbininkai ðià ypatybæ aiðkina senovë-je èia gyvenusiø jotvingiø áproèiu vietojš ir þ vartoti s ir z. Èia daþnai tariamazmogus, sienas (šienas), zogas, ziema,siltas, Krištus, šiena (siena) ir t.t. VPU do-


centë Þ.Markevièienë, tyrinëjusi ðiàðnektà, yra pastebëjusi, kad jai bûdin-gas t, d ir k, g painiojimas, pvz.: testapalauks moteriðkë, paki keleivinë atva-þiuos (tegul palauks moteriðkë, kol ke-leivinë atvaþiuos). Kartais k ir g tariamosne ten, kur turëtø bûti dzûkuojama. Vie-toj lauktiniø dievas tariama gievas, vie-toj motina – mokina. Þ.Markevièienës su-rinkta medþiaga yra svarbi „Druskinin-kø tarmës þodyno“ dalis.

Kabeliø apylinkës ðnekta dabar kal-ba devintà deðimtá skaièiuojantys aðað-ninkieèiai Juozas Trainavièius, GasparisTrainavièius, Pranas Zaliauskas ir kiti jau-nesnieji. Jø ðnektoje ryðkiausia s ir z kai-ta su š ir þ. Ðià ðnektà ryðkiausiai iliust-ruoja P.Zaliausko pasakojimas: „Tep su-starëm, tas bus taikliausias, kas pataikistan rûstan, kur Pilsudskas karo. Tai aspaëmiau kur didesná akmená. Kap daviau,

tai jis nukrito an grindø. Tai kap iðlëkëmokytojas! Kto tût? Kto tût? – rëkë. Ma-no draugø, toká Valentukevicø Pranø, uzauðies – ir pas tëvus. Kam, sako, dau-zei, - klausia, - kad net Pilsudskas nukri-to? Sakau, o kuo as kaltas? Mes isirin-kom rûstø ir taiklumø mëginom, tai as nie-ko nekaltas. O jei as bûtau risis, bûtaustipriai pririsis, o kazkas riso ir nepririsoPilsudsko gerai“.

Dël tokios Aðaðninkø ðnektos Kabe-liø gyventojai praminë juos aðarukais.Aðarukø pravardë slepia ne tik tartiesypatybes, bet ir gilesnæ paslaptá – prigi-jusá aðaruko, t.y. eðeriuko vardà, nes kai-

mas yra prie keleto kilometrø ilgio þu-vingo eþero.

Kai kurie Kabeliø apylinkës gyvento-jai dar atmena tautosakininkà Jurgá Do-vydaitá, varsèiusá ne vienos pirkios durisir uþraðinëjusá tautosakà.

Daugelis tautosakos kûriniø, ypaèdainos, artimos slavø lyriðkosioms dai-noms. Kartais beveik neámanoma nusta-tyti jø kilmës. „Lalauninkø dainos su bû-dingu priedainiu „Vynelis vyno þaliasai“

vëlgi artimai susijæ su rytø slavø atitinka-momis sveikinimo dainomis, turi tiek te-matinio, tiek struktûrinio panaðumo“(D.Sauka, „Lietuviø tautosaka“).

Paskutiniojo ðimtmeèio dainos, at-spindëdamos istorinius pokyèius, perë-më kai kuriuos slaviðkus motyvus. Ne vie-na daina yra iðversta á lietuviø kalbà, ági-jusi savo variantà. Pokario metais buvolabai populiarios partizanø kurtos dainos.

Smulkioji tautosaka – sakmës, prie-þodþiai, patarlës – yra susijusi su gudið-kais vietovardþiais, pvz., „Kaip þmogusin Parieèá ajo“. Sakmëse daþnai pasako-jama apie stebuklus Gudø ðalin (Èepke-liø ir kituose gretimuose raistuose).

Kabeliai ir Aðaðninkai, áþengæ á XXI a.,praeityje buvæ labai panaðûs, dabardaug kuo skiriasi. Aðaðninkai iki ðiol daryra iðsaugojæ bendruomeniðkumà. Dar

2005 m. aðaðninkieèiai po miðkus ir pie-vas ganë kaimo karviø bandà. Kiekvie-nas vasaros rytas prasidëdavo bendrukaimieèiø susitikimu iðgenant gyvulius,trumpais paðnekesiais apie darbus, nau-jienas ir rûpesèius. Tai buvo paskutinëbendra gyvuliø ganymo vasara. Ið pus-ðimèio karviø bandos ðiemet beliko ke-turios, kurias ðeimininkai laiko aptvaruo-se arba riða pievose. Arklius aðaðninkie-èiai laiko specialiai aptvertame pievosplote, vadinamame Arkliø darþe.

Nebeliko bendrø darbø, dþiaugsmøir rûpesèiø, nykstanèio kaimo gyventojaipripaþásta, jog jiems liko tik laukti ben-dros kelionës pas Dievà. Gyventojø ben-druomeniðkumas dabar ryðkiausiai atsi-skleidþia laidotuviø paproèiuose. Mirtissuprantama kaip natûrali þmogaus gy-venimo pabaiga, kuriai reikia pasiruoðtine tik psichologiðkai, bet ir materialiai, t.y.iðeinant pasirûpinti visais mylimais þmo-nëmis. Tai uþtrunka ne vienerius metus.Atsisveikinti su mirusiuoju susirenka vi-sas kaimas. Prie paðarvoto velionio aðað-ninkieèiai ne tiek liûdi, kiek aptarinëja sa-vo kasdienius rûpesèius, mirusiojo mir-ties aplinkybes ir spëja, kurá ið gyvøjø pa-siims mirusysis.

Kabeliðkiai negali pasigirti senoviniubendruomeniðkumu. Kolchozà pavertustarybiniu ûkiu, á kaimà atsikëlë gyventiávairiø srièiø aukðtàsias mokyklas baigu-siø specialistø – mokytojø, buhalteriø, ag-ronomø, veterinarø ir kt. Atvykëliai sten-gësi ásitvirtinti naujoje vietoje, daþnai vie-tiniø sàskaita, todël vietos gyventojai juosignoravo, vadino uþeiviais, nesileido á ar-timus santykius. Uþeiviai bendravo tar-pusavyje, rinkdamiesi draugus pagalbendrus interesus. Deja, iðsilavinæ atvy-këliai nesugebëjo sukurti atskiros ben-druomenës, nepakëlë kaimo kultûrinio ly-gio, bet suskilo á atskiras grupeles ir nu-krito iki vietiniø lygio. Nors seniai nëra ta-rybinio ûkio, bet iki ðiol kabeliðkiai varto-ja tokias sàvokas, kaip Kabeliø þmogusir uþeivis. Vietiniø gyventojø ryðys su gim- �


Valstybë turi formuoti kaimo ateitiesstrategijà, kurti prielaidas jai ágyvendinti,investuoti á kaimo plëtrà. Naujo Europoskaimo modelio savitumai – tai kaimo dau-giafunkcionalumas ir integralumas deri-nant tradiciná þemës ûká su alternatyviuverslu ir paslaugomis.

Ástojus á Europos Sàjungà (toliau –ES), Lietuvai atsivërë naujos galimybësracionalizuoti ir modernizuoti þemës ûkáuþtikrinant integruotà kaimo vietoviø plët-rà. Pastaraisiais metais kaimo vietovësevyksta svarbûs struktûriniai ekonominësveiklos pokyèiai: maþëjant bendram dir-banèiø kaimo gyventojø skaièiui dalis jøsurado sau vietà paslaugø sferoje ir pra-monëje. Ypaè skaudus smûgis kaimui –jaunimo migracija á kitas ðalis.

Per daugelá metø gerokai nuo ðaliesvidurkio atsilikæs kaimo þmoniø gyveni-mo lygis pagaliau ëmë kilti. AgentûrosEUROSTAT duomenimis, 2005 m. kaimogyventojø pajamos palyginti su 2004 m.iðaugo 24,6 proc. Tai geriausias rodiklisvisose ES ðalyse. Vis daugiau smulkiøûkiø imasi netradicinës þemës ûkio veik-los arba uþsiima alternatyvia þemës ûkiuiveikla, arba jà derina su tradiciniu þemësûkiu. Ypaè populiaria veikla tapo kaimoturizmas, kurio paklausa gerokai virðijapasiûlà. Taèiau vis dar yra per didelëþmoniø priklausomybë nuo þemës ûkio.Ðiuo metu þemës ûkio sektoriuje dirba13,2 proc. visø dirbanèiøjø. Pleèiantis kai-mo daugiafunkcionalumui, daugiau dë-mesio turëtø bûti kreipiama á kaimo eko-nominës veiklos diversifikavimà ir inova-cijø plëtrà, apimanèià daugelá kitø sekto-riø, ið kuriø ypaè svarbi paslaugø bei al-ternatyviø verslø plëtra kaime.

Siekiant panaudoti gamtinius, þalia-vø ir þmogiðkuosius iðteklius bei diversi-fikuoti kaimo ekonominæ veiklà ypaè svar-bu skatinti inovacijas ir plëtoti þemës ûkioproduktø gamybà ne maisto reikmëms(energetikai, chemijos pramonei ir kt.).Rengiamos inovacijø strategijos turi bûtiorientuotos ne á atskirø sektoriø paþan-gà, bet daugiafunkciðkai susietos su vi-sais þemës, maisto ûkio ir kaimo plëtrosprocesais, uþtikrinanèiais tausojantá iðtek-liø naudojimà ir gyvenimo lygio këlimà,tolygià regionø plëtrà.

Lietuvos kaime gyvena treèdalis ðalies gyventojø. Þemës ûkisiðlieka svarbus ðalies ekonomikos sektorius, kuriame sukuriama

5,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Kaimas – tai ne tikvieta, kur gaminami þemës ûkio produktai. Kaimas saugo

aplinkà, tausoja iðteklius, puoselëja kraðtovaizdá, rûpinasitautinës kultûros paveldo iðsaugojimu ateities kartoms. Todël

kaimo ateitis svarbi ne vien tik kaimo gyventojams

Pasaulyje sparèiai auga ávairiø ûkiosektoriø produktyvumas, kurá lemia nau-ji valdymo metodai ir modernios techno-logijos. Produktyvumo augimà skatinaverslo globalizacija ir ypaè investicijos,kurios ir atveria vartus inovacijoms: nau-josioms technologijoms ir naujoms veik-los formoms. Didëjantis verslo internacio-nalizavimas ir pasaulinë verslo perkëli-mo tendencija gali daryti palankià átakàtiesioginiø uþsienio investicijø bei verslobendradarbiavimo Lietuvoje plëtrai, ypaèjei ðis procesas vyksta darnoje su ðaliesnacionaliniais interesais ir jø realizavimostrategija. Negalima nematyti ir galimøglobalizacijos rizikø, keliamø aplinkosau-giniams, socialiniams ir kultûriniams pro-cesams. Todël globalizacijai turëtø bûtisukurta tvari atsvara.

Lietuvos þemës ûkio sektoriui bûdin-gas didelis uþimtumas, kurá lemia ne tiktradicinis jo vaidmuo, bet ir þemas darbonaðumas, kuris 4,8 karto (2005 m.) þemes-nis nei ES-15 vidurkis. Vieðoji infrastruk-tûra kaime neiðplëtota, vyrauja vienpu-siška priklausomybë nuo þemës ûkio eko-nominiø veiklø, kaimo gyventojams bûdin-gas þemesnis iðsilavinimo lygis. Lietuvoskaime itin jauèiamos demografinës ir gy-venimo bûdo problemos. Kaimo gyven-tojai sunkiau prisitaiko prie naujø sàlygø,palyginti lëtai pereina prie alternatyviosekonominës veiklos bei alternatyvaus þe-mës ûkio paskirties þemës naudojimo.

ES paramos teikiamos galimybës tei-giamai veikë kaimo gyventojø aktyvumà,paskatino jø bûrimàsi á bendruomenes(2000 m. buvo 10 áregistruotø bendruo-meniø, 2002 m. – 210, 2003 m. – 406,2006 m. – daugiau nei 1300), steigiamosvietos veiklos grupës (2006 m. jø buvo36). Jø veikla grindþiama partneryste irbendradarbiavimu, siekiant iðkilusiasproblemas spræsti vietos lygmeniu bei ak-tyviai dalyvauti kaimo plëtros procesuo-se. Tokiam bendruomeniø aktyvëjimui,sprendþiant kaimo problemas, darë áta-kà ES struktûriniø fondø parama ben-

Lietuvos kaim

tàja þeme toks stiprus, kad atvykë-liai, neturëjæ teisës á jø þemæ, bet jàuþëmæ, visada bus ignoruojami, ne-svarbu, kiek metø gyvens kaime. Okabeliðkis, apsigyvenæs kitoje Lietu-vos vietovëje, visada iðlaiko Kabeliøþmogaus vardà.

Vienas seniausiø, abu kaimusvienijanèiø paproèiø yra àþuolø ar-ba liepø sodinimas paþymint svar-biausius gyvenimo ávykius. Norssmëlëtoje Dzûkijos þemëje àþuolaineauga, bet šiø ðimtameèiø galiûnødar galima pamatyti ne viename kie-me ar jau iðnykusios sodybos vieto-je. Sereièikø ðeima, atsikrausèiusi áAðaðninkus ið Baltarusijos, savo kie-me pasodino àþuolà. Pasak seniau-siø vietos gyventojø, ðimtameèiøàþuolø ir liepø Kabeliø apylinkëse bû-ta daug. Prof. Jonas Grigas dþiau-giasi, jog gimus jam, vieninteliam sû-nui ðeimoje, tëvas sodyboje pasodi-no àþuolà. Dabar ðio didingo medþiokaimynystëje auga nemaþai patiesJ.Grigo pasodintø àþuoliukø Lietuvosatgimimo proga. Liepø ir àþuolø so-dinimas, be abejo, yra pagoniðkojotikëjimo liekanos.

Simboliðka, kad dviejø seniausiøKabeliø ir Aðaðninkø giminiø atstovaigarsina gimtàjá kraðtà. Grigø giminëiðaugino minëtàjá Vilniaus universite-to prof. Jonà Grigà, o Trainavièiø gi-minë – vienà geriausiø Vilniaus gydy-tojø – vaikø chirurgà, Vilniaus univer-siteto docentà Kæstutá Trainavièiø.Abiem svarbu atlikti ðventà pareigàgimtajam kraðtui. Þinoma, Kabeliai irAðaðninkai iðaugino ir kitø þymiø þmo-niø – gydytojø, inþinieriø, mokytojø.Net du ðio þurnalo redkolegijos na-riai fizikai profesoriai, habilituoti dak-tarai – Jonas Grigas ir Kæstutis Maka-riûnas yra kilæ ið Kabeliø.

Aðaðninkø kaimas taria paskuti-ná sudie, o Kabeliai, atskirti nuo pa-saulio, virto gûdþia provincija. Civili-zacija sunkiai pasiekia ðá kraðtà. Ne-bent jam egzotikos suteikia du kar-tus per savaitæ pravaþiuojantis auto-busas. Nedaug Kabeliuose liko jau-nimo, bet pramogø ir pasilinksmini-mø centras savaitgaliais rengia kon-certus, paskaitas, pasilinksminimus,stengdamasis atgaivinti kaimo dva-sià, suþadinti þmoniø protà þvelgti to-liau uþ kasdienybës rûpesèiø. Á juosgráþta jaunimas ið miestø ir aplinki-niø miesteliø. Norëtøsi tikëti, kad ið136 þmoniø, galinèiø pasinaudotidviem bibliotekos kompiuteriais, tu-rinèiais interneto prieigà, dar iðaugsðviesiø þmoniø, á pasaulá þvelgianèiøplaèiau ir giliau.

�


Prof. Kazimira Danutë PRUNSKIENËÞemës ûkio ministrë

sioginëms iðmokoms, rinkos reguliavimoir Kaimo plëtros plano priemonëms skirtabeveik 3,8 mlrd. Lt, papildomoms nacio-nalinëms iðmokoms ir valstybës pagalbospriemonëms ið valstybës biudþeto skirtaper 1 mlrd. Lt . Þemës ûkio ir maisto pro-duktø eksportas per 2002–2005 m. išau-go 2,2 karto. Vien 2005 m. eksportasišaugo 42 procentais. Šiandien prekiau-ti bendroje ES rinkoje sertifikatus turi 97

proc. pieno ir 40 proc. mësos šalies pra-monës ámoniø. Gerëja darbo sàlygos, au-ga darbo produktyvumas.

Rengiant 2007–2013 m. kaimo plët-ros fondo programà daug dëmesio bu-vo skiriama Lisabonos strategijoje nusta-tytø tikslø uþtikrinimui (konkurencingumoir uþimtumo didinimui, gyvenimo koky-bës gerinimui) bei kitoms iniciatyvoms(ekologiniam ûkininkavimui, atsinaujinan-èiø energijos šaltiniø naudojimui, biolo-ginës ávairovës strategijai, ûkio ir uþimtu-mo diversifikavimui, bendruomeniškumougdymui ir kt.). Neverta abejoti, kad2007–2013 m. bus bûtent tas laikotarpis,kai visas ðalies ûkis, taip pat ir agrarinissektorius, turës didþiausias galimybesnaudojantis ES parama sustiprinti savokonkurenciná potencialà. Numatoma, kadLietuvai 2007–2013 m. ES parama kai-mui sieks 16 mlrd. Lt, o kitiems ûkio sek-toriams struktûriniø fondø teks daugiaunei 20 mlrd. Lt, o ið viso ES parama Lie-tuvai sieks 36 mlrd. Lt. Ðalis kasmet gaus56 proc. lëðø daugiau nei jai vidutiniškaibuvo skiriama 2004–2006 metø laikotar-piu. Veiks vienas bendras Kaimo plëtrosfondas, apimantis priemones, kurios ðiuometu finansuojamos pagal BPD ir Kai-mo plëtros programas. Taigi ir paramosadministravimas bus paprastesnis, aið-kesnis. Didþiausias dëmesys ir toliau likskaimo plëtrai pagal tris kryptis: þemësûkio gamybos modernizavimas, þemëstvarkymas ir agroaplinkosauga bei kai-mo ekonomikos diversifikavimas. ES pa-ramos dëka tikimasi iki 2013 m. sukurtitechniniu, ekonominiu ir vadybiniu poþiû-riu paþangø, konkurencingà, á rinkà orien-tuotà sektoriø.

Pagal Þemës ûkio ministerijos kaimoateities vizijà 2013 m. vidutinis ûkis turë-tø padidëti iki 20 hektarø, o komerciniøvisiðko uþimtumo ûkiø turëtø bûti apie 20tûkstanèiø. Dirbanèiøjø þemës ûkio, me-dþioklës, miðkø ir þuvininkystës sektoriujedalis sumaþës iki 10 proc. Planuojama,kad pagerës demografinë situacija kai-

me, susikurs palankesnë ûkininkaujan-èiøjø amþiaus struktûra – 20 proc. ûkinin-kø iki 40 metø amþiaus. Ið tradicinës þe-mës ûkio veiklos pasitrauks 30 tûkst.þmoniø, kuriems kaime bus sukurtos ki-tos darbo vietos.

Didelë ES finansinë parama (apie 38proc. Kaimo plëtros fondo) bus skirta ag-roaplinkosauginiø programø Geteborgouþdaviniams ir Kioto protokolo tikslams

ágyvendinti. Lietuvoje egzistuoja vandensir dirvos uþterštumo, dirvoþemio erozijos,biologinës ávairovës maþëjimo ir kitosgamtosaugos problemos. Þengti pirmiejiþingsniai vykdant programà „Natura2000“. 2007–2013 m. programiniu laiko-tarpiu Lietuvoje prioritetai bus skiriami ge-resniam þemës iðtekliø naudojimui, eko-loginiam ûkininkavimui, aplinkosaugai irvandens kokybei.

Kaimo plëtrà numatoma skatinti ug-dant vietos iniciatyvas ir partnerystæ. Pla-nuojama sukurti Lietuvos kaimo tinklà, ku-rio paskirtis – suteikti galimybes kaimoplëtra besidomintiems asmenims keistisgeràja praktika ir patirtimi kaimo plëtrosklausimais. Ðis tinklas ágyvendins infor-mavimo apie kaimo plëtrà bei vieðinimoveiklà. Tinklo aukðèiausià valdymo orga-nà – valdybà, turinèià sprendimo priëmi-mo teisæ, sudarys valstybës institucijø,vietos savivaldos asociacijø, þemës ûkiosavivaldos institucijø, aplinkosaugos or-ganizacijø, mokslo mokymo institucijø,kaimo bendruomenëms ir vietos veiklosgrupëms atstovaujanèiø institucijø bei or-ganizacijø atstovai. Ðiai krypèiai bus skir-ta vidutiniðkai apie 2,5 proc. visø Kaimoplëtros fondo lëðø.

Tokiu bûdu Lietuvos þemës ir maistoûkio bei kaimo plëtros strateginës kryp-tys glaudþiai siejasi su bendraisiais ESstrateginiais prioritetais. Bus siekiamaLietuvoje plëtoti modernø, gebantá kon-kuruoti þemës ir maisto ûká investuojant áþmogiðkàjá ir fiziná kapitalà, gerinti aplin-kà bei kraðtovaizdá racionaliai naudojantþemës iðteklius ir remiant darnià þemësûkio ir miðkø plëtrà, didinti uþimtumà plë-tojant ekonominæ veiklà kaimo vietovë-se ir gerinant gyvenimo kokybæ.

�

Virg

inijo

s V

AL

UC

KIE

NË

S n

uo

tr.

mo vizija: dabartis ir þvilgsnis á ateitá

druomeninei veiklai, ypaè – Leader ini-ciatyva.

Siekiant tolygios kaimo ekonominësir socialinës plëtros, bûtina didinti kaimoþmoniø gebëjimus dirbti rinkos ekono-mikos sàlygomis, gerinti ðvieèiamàjàveiklà, daugiau dëmesio skirti þemdirbiømokymui, konsultavimui. Tai ypaè svar-bu ðiuo metu, kai daugelis þmoniø, susi-gràþinusiø savo þemæ ir pradëjusiø ûki-

ninkauti, neturi þemës ûkio profesinio ið-silavinimo. Ðalies ûkio vykstanèios refor-mos, rinkos, teisinës aplinkos ir kiti po-kyèiai kaip lavina uþgriuvo þemdirbá.Þemdirbiams reikia daug ir suprantamaiperteikiamø þiniø: technologiniø, vady-bos ir rinkodaros. Greitas ir efektyvusnaujø þiniø bei patirties perteikimas ne-ámanomas be gerai organizuotos þem-dirbiø ðvietimo, konsultavimo sistemos.

Nors daug vilèiø siejame su 2007–2013 m. ES finansiniu periodu, reikia pri-paþinti, kad kuriant konkurencingà þemësûká ir gyvybingà kaimà nemaþai nuveikta2004–2006 metais. Per 2004–2006 m. Lie-tuvos kaimui ir þemës ûkiui ið ES struktû-riniø fondø ir ðalies biudþeto skirta 5,8mlrd. Lt. Daugiau kaip 1 mlrd. Lt struktûri-nës paramos sudarë SAPARD ir BPD lë-ðos, kurios sëkmingai ásisavinamos. Tie-



Alfonsas Merkys gimë 1927 m. vasa-rio 20 d. Kupiškio rajone, Puoþo kaime,ûkininkø ðeimoje. 1945 m. baigë Salø þe-mës ûkio mokyklà ir tais pat metais ástojoá Vilniaus þemës ûkio technikumo II kur-sà. Baigæs technikumà jaunasis specia-listas buvo paskirtas Lazdijø rajono vyriau-siuoju agronomu, o 1948 m. – Lazdijø ra-jono Vykdomojo komiteto Þemës ûkio sky-riaus vedëju. Taèiau ðios aukðtos parei-gos jaunojo agronomo neþavëjo. Jis to-liau siekë mokslo ir 1948 m. rudená ástojoá Maskvos K.Timiriazevo þemës ûkio aka-demijà. Po metø gráþæs á Lietuvà studijavoVilniaus universiteto Gamtos fakultete.1953 m. su pagyrimu baigæs studijas, ági-jo augalø fiziologo specializacijà. Jau stu-dijuodamas pradëjo dirbti moksliná darbà:vienas jo darbas Aukštojo mokslo minis-terijos buvo apdovanotas pirmàja premi-ja, o iš diplominio darbo duomenø paren-gë du mokslinius straipsnius.

A.Merkys 1953–1956 m. studijas tæ-së aspirantûroje Maskvos valstybinio uni-versiteto Biologijos-dirvoþemio fakultetoAugalø fiziologijos katedroje. 1957 m. ap-gynë biologijos mokslø kandidato diser-tacijà (nostrifikuotà á daktaro) „Cheminëspriemonës prieð javø iðgulimà“ ir pradë-jo dirbti Biologijos institute prof. Jono Da-gio vadovaujamoje augalø fiziologø gru-pëje. 1959 m., ákûrus Botanikos institu-tà, A.Merkys dirbo moksliniu bendradar-biu, o 1961 m. buvo iðrinktas Augalø fi-ziologijos laboratorijos vadovu. 1966 m.Vilniaus universiteto Gamtos fakultete ap-gynë daktaro disertacijà (nostrifikuotà áhabilituoto daktaro) „Augalø geotropinëreakcija ir jos reikðmë augalo aðiniø or-ganø erdvinei orientacijai“.

1968 m. A.Merkiui buvo suteiktas pro-fesoriaus vardas, o 1976 m. jis iðrinktasLietuvos mokslø akademijos tikruoju na-riu. Vadovaudamas Augalø fiziologijos la-boratorijai jis kartu ëjo ir svarbias admi-nistracines pareigas: 1962–1981 m. dir-bo Botanikos instituto direktoriaus pava-duotoju, o 1981–1989 m. – instituto direk-

Profesorius, habilituotas daktaras, Lietuvos mokslø akademijostikrasis narys Alfonsas Merkys, þinomas augalø fiziologas ne tikLietuvoje, bet ir uþsienyje, augalø augimo fiziologijos mokykloskûrëjas, Lietuvos augalø fiziologø draugijos pirmininkas,vasario mënesá ðvenèia garbingà 80-ties metø jubiliejø.Iškilus

AlfonsasMerkysmokslininkas

toriumi. 1990–1994 m. A.Merkiui buvo pa-vesta koordinuoti Augalø fiziologijos, Ge-netikos ir Làsteliø inþinerijos laboratorijømokslinius tyrimus „Genomo informacijosrealizacijos optimizavimas augimo ir vys-tymosi proceso biologinëse sistemose, di-dinant augalø produktyvumà“.

Viena ið augalø fiziologijos srièiø, ku-riai A.Merkys visada skyrë daug dëme-sio, yra gravitacijos vaidmuo augalø filo-genezëje ir ontogenezëje. Tapæs Augaløfiziologijos laboratorijos vadovu jis pa-maþu keièia tyrimø tematikà – vis dau-giau jëgø skiria augalø augimo ir gravit-ropinës reakcijos fiziologiniams mecha-nizmams nagrinëti.

Štai tik keli svarbiausi rezultatai, gau-ti pradiniame A.Merkio mokslinës veik-los etape.

Tiriant gravitropinës reakcijos me-chanizmà, buvo papildyta Nemeco-Ha-berlandto ir Cholodno-Vento hipotezë-mis pagrásta fiziologiniø procesø sekosschema – iðplësta gravitropinës induk-cijos samprata, kad dirginimo sukelti po-kyèiai audiniuose iðlieka, kol susidaroprielaidos diferencijuotam làsteliø augi-mui ir aðinio organo linkimui (A.Merkys,R.Laurinavièius, A.Jaroðius, 1972).

Eksperimentiðkai patikrintas Cholod-no-Vento hipotezës teiginys, kad audiniøelektrinë poliarizacija ávyksta gravitropi-nës indukcijos fazëje, tiesiogiai dalyvau-dama fitohormono indolil-3-acto rûgðtieslateraliniame transporte. Árodyta, kad po-tencialø skirtumas susidaro tik esant at-sakomajai šios reakcijos fazei, todël ne-gali dalyvauti persiskirstant fitohormonuiskersine ašinio organo kryptimi, kaip tei-gia Cholodno-Vento teorija, o tik atspin-di jo kontroliuojamus làsteliø diferencijuo-to augimo procesus (A.Merkys, R.Lauri-navièius, 1968).

Tiriant augalø gravitropinæ reakcijà,gauta þemës ûkio praktikai reikðmingøduomenø, susijusiø su javø iðgulimo pro-blema. Pavyzdþiui, buvo nustatyta, kadjavø ir kitø augalø vertikalià padëtá lemia

gravitropinë reakcija tik ankstyvais augi-mo tarpsniais, o vëliau svarbesnæ reikð-mæ ágauna stiebo mechaniniø audiniøstruktûra ir jo architektonika.

Visus šiuos tyrimus A.Merkys apiben-drino daktaro disertacijoje ir monografi-joje „Augalø geotropinë reakcija“ (1972).

Sëkmingi kosminiai skrydþiai TarybøSàjungoje 7-àjá dešimtmetá paskatinokosminiø programø strategus kurti orbi-tines stotis, kuriose águlos galëtø gyven-ti ilgesná laikà. Tokiose kosminëse stoty-se buvo tikimasi auginti augalus kosmo-nautø maistui, taip pat orui kondicionuo-ti (vykstant fotosintezës procesui suger-tø þmogaus iðkvëptà anglies dvideginá irpagausintø ore deguonies). VienameKrasnojarsko institute buvo sukurti iš da-lies uþdarø kosminiø stoèiø maketai, ku-riuose mënesiø mënesiais gyveno þmo-nës, augino dumblius, javus bei darþo-ves. Kiek vëliau tokie uþdarø ekologiniøsistemø kûrimo eksperimentai buvo vyk-domi ir JAV. Taèiau tai buvo tik bandy-mai Þemëje. Kaip auginti augalus kos-mose ir apskritai ar jie galës augti be sun-kio jëgos, nebuvo þinoma. Todël 8-ojo de-ðimtmeèio pradþioje A.Merkio vadovau-jami mokslininkai buvo pakviesti spræsti


technologiniø, o svarbiausia, biologiniøaugalø auginimo kosmose problemø.

1972 m. Augalø fiziologijos laborato-rijoje buvo suformuota mokslininkø gru-pë, o 1984 m. ákurtas Gravitacinës fizio-logijos sektorius. Pirmiausia buvo sukur-ta originali aparatûra augalams augintibei chemiðkai fiksuoti Þemëje ir kosmo-se, centrifugos ir nesvarumo imitavimoprietaisai klinostatai. 1973 m. erdvëlai-viuose atlikti pirmieji daigø erdvinësorientacijos, augimo ir morfogenezës ty-rimai. Vëliau orbitinëse stotyse „Saliut-4“ir „Saliut-6“ buvo vykdomi ilgesni augaløauginimo eksperimentai, pirmà kartà au-galø tyrimams panaudota centrifuga, su-kurianti 1g dydþio (kaip ir Þemëje) sun-kio jëgà. Orbitinëje stotyje „Saliut-7“ cen-trifugoje, sukurianèioje ne tik 1g, bet ir10 bei 100 kartø maþesnes iðcentrinesjëgas, buvo nustatytas svarbus gravitro-pinës reakcijos parametras – gravitropi-nio jautrumo slenkstis, taip pat optimaliiðcentrinë jëga, laiduojanti kosmose au-ginamø augalø normalià stiebø ir ðaknøerdvinæ orientacijà (A.Merkys, R.Laurina-vièius, D.Ðvegþdienë; 1985).

1982 m. orbitinëje stotyje „Saliut-7“ pir-mà kartà kosmose savos konstrukcijosmikrooranþerijoje „Fitonas-3“ baltaþiedþiovairenio augalai augo nuo sëklos iki sëk-los. Ðiuo eksperimentu árodyta, kad pa-grindinës aukðtesniøjø augalø raidos fa-zës – sëklø dygimas, vegetatyvinis augi-mas, generatyviniø organø susidarymas,apvaisinimas, embriogenezë ir sëklø bren-dimas – mikrogravitacijos sàlygomis vyks-ta normaliai, nes didþioji dalis kosmosesusiformavusiø sëklø yra biologiðkai visa-vertës (A.Merkys, R.Laurinavièius, 1983).Deja, ið ðio derliaus iðauginti naujà auga-lø generacijà kosmose nepavyko, nes pa-ruoštas bandymas buvo sunaikintas star-to aikštelëje sprogus raketai neðëjai.

Kosmose vykdytus tyrimus, taip patkai kuriuos augalø filogenezës klausi-mus A.Merkys apibendrino monografi-joje „Sunkio jëga augalø augimo pro-cese“ (1990).

A.Merkio vadovaujamoje Augalø fi-ziologijos laboratorijoje daug dëmesioskiriama fitohormonø transporto, meta-bolizmo, jø veikimo bûdø augalø augi-mo ir morfogenezës procesuose bei hor-moninës reguliacijos fundamentiniamstyrimams.

A.Merkys iðkëlë idëjà, kad làsteliø au-gimas priklauso nuo fitohormono indolil-3-acto rûgðties (IAR) dviejø fondø, t.y. su-jungtos su baltymais formos, kuri lemiagenetinæ informacijà augalo augimo beiraidos procesuose, ir laisvos IAR trans-porto, kuri atsako uþ làstelës aprûpini-mà fitohormonu ir augimà (A.Merkys,L.Novickienë, A.Putrimas, A.Marèiukaitis,1965–1973). Šie principiniai fitohormonoveikimo sistemos duomenys buvo pa-skelbti 1966 m. Bulgarijoje vykusioje tarp-tautinëje konferencijoje. Vëlesni tyrimai(A.Merkys, J.Darginavièienë, 1983–2006m. ir A.Merkys, N.Anisimovienë, 1996–2006) parodë, kad fitohormono-baltymokompleksai yra lokalizuoti plazmolemo-je, citozolyje ir tonoplaste, o jø signalaiyra perduodami á branduolá ir suþadinaarba modifikuoja baltymø sintezæ.

Augalams bûdinga palaikyti tam tikràfitohormonø statusà – jis paþeidþiamas,jeigu fitohormono teikiama papildomai.Tada fitohormono perteklius konjuguoja-mas su kitais junginiais arba kitaip neut-ralizuojamas. Be to, skirtingu ontogene-zës metu sintetinamø hormonø santykiskeièiasi. Visa tai neleidþia fitohormonønaudoti tiesiogiai augalininkystëje derliuididinti, taèiau duomenys apie hormoninæaugalø sistemà ir jos funkcionavimà su-teikia galimybæ sukurti junginius, kurie,veikdami per augalø làstelëse esanèiassignalø priëmimo ir realizavimo sistemas,gali selektyviai keisti ûkiðkai svarbiø au-galo organø augimo bei raidos procesus,nulemianèius jø produktyvumà.

Todël A.Merkio vadovaujamø darbøtikslas ir buvo programuoti, sintetinti fito-hormonø ir retardantø analogus, kurieveiktø ne visà augalà, o atskirø jo organøformavimàsi, ir ið jø atrinkti aktyviausius

junginius. Ið daugelio Augalø fiziologijoslaboratorijoje susintetintø junginiø, ben-dradarbiaujant su prof. V.Daukðu ir dr.Z.Ðaltyte, buvo atrinkti aktyviausi auksinofiziologiniai analogai: junginys TA-12 ska-tina bulviø gumbø formavimàsi ir padidi-na jø (5,0–6,0 t/ha) bei cukriniø runkeliøðakniavaisiø derliø (~3,0 t/ha) ir jø cukrin-gumà (1,1%). Lauko bandymai su ávairiosbrandos bulviø veislëmis buvo daromi LÞIVokës filiale, bandymai su cukriniais run-keliais – LÞI Rumokø bandymo stotyje. Bu-vo sukurti nauji retardantø tipo junginiai(aktyviausi ið jø 3-DEC ir 17-DMC), kuriestabdo mieþiø sëklø augimà, nepaþeidþiageneratyviniø organø formavimosi, apsau-go pasëlius nuo iðgulimo.

Uþ ðiuos su þemës ûkio praktika su-sijusius originalius darbus A.Merkys subendraautoriais (L.Novickiene, L.Miliuvie-ne, V.Daukðu ir kitais) yra gavæs 8 autori-nius liudijimus, turi 8 išradimus.

Apþvelgus A.Merkio didþiulá indëlá á au-galø augimo fiziologijos mokslà, bûtina pri-siminti ir Profesoriaus pedagoginá darbà.Vilniaus universiteto Gamtos mokslø fa-kulteto studentams jis skaitë biofizikos, au-galø augimo ir morfogenezës paskaitøkursus, o pastaràjá deðimtmetá – pagrindi-ná augalø fiziologijos kursà. Trejus metusAugalø fiziologijos laboratorijoje studen-tams biologams vedë didþiàjà specialy-bës praktikà. Daugybæ metø Profesoriusbuvo valstybiniø egzaminø komisijos pir-mininkas, parengë 4 habilituotus dakta-rus ir 34 daktarus. Ir dabar, pasitraukæs iðaktyvios mokslinës veiklos, Profesorius yraAugalø fiziologijos laboratorijoje vykdo-mos temos konsultantas.

Savo moksliná darbà Profesorius api-bendrino trijose monografijose, yra pa-raðæs vienas ir su bendradarbiais dau-giau kaip 350 moksliniø publikacijø, daugstraipsniø mokslo istorijos, biologijos,energetikos klausimais. Profesoriaus ini-ciatyva 1993 m. Lietuvos MA Prezidiumasir Vilniaus universiteto Senatas ásteigëprof. filosofijos ir teologijos dr. Stanislo-vo Jundzilo ir prof. biologijos dr. Jono Da-gio skaitymus, kurie rengiami kas dve-jus metus. Pirmàjà paskaità perskaitë ðiøskaitymø iniciatorius prof. A.Merkys –„Prof. S.Jundzilo ir prof. J.Dagio gyveni-mas ir veikla“, kurià 1995 m. išleido Vil-niaus universiteto leidykla.

Uþ ðios trumpos faktø ir datø apþval-gos slypi didelio talento þmogus, mûsømylimas profesorius Alfonsas Merkys.Mes, jo mokiniai, sveikindami Profesoriøgarbingo jubiliejaus proga, linkime toles-nës kûrybinës energijos, tikëjimo Lietu-vos mokslo paþanga, geros sveikatos.

Habil. dr. Leonida NOVICKIENË, dr. Romualdas LAURINAVIÈIUS,

habil. dr. Jûratë DARGINAVIÈIENË

Akad. A.Merkys su Augalø fiziologijos laboratorijos bendradarbiais


Viena didþiausiø problemø, stabdan-èiø mokslo paþangà, yra vieðøjø pirkimøsistema. Ðtai Chemijos fakulteto moksli-ninkai net iðplatino peticijà, kuria išreiškëneigiamà poþiûrá á nusistovëjusià tvarkà.Procedûros yra apgalvotos tik tokiems at-vejams, kai tikrai yra daug siûlytojø, pa-vyzdþiui, statybose. Tokios procedûrosvisai netinkamos perkant mokslo prietai-sus ar paslaugas. Paplito praktika skelb-ti butaforinius konkursus, kai ir pirkëjas,ir pardavëjas seniai þinomi. Priraðomadaugybë dokumentø, ávykdomi visi rei-kalavimai, ir lieka tas pats rezultatas.Mokslininkui lieka tik dvi alternatyvos –vykdyti reikalavimus ir visai sustabdyti ty-rimus arba paþeisti reikalavimus ir judëtipirmyn. Treèia alternatyva bûtø – geraipagalvoti Finansø ministerijoje, pasitartisu mokslininkais, kurie reikalavimai yrabûtini, o kà reikia nedelsiant keisti.

Teko bûti ekspertu skirstant ES struk-tûrinius fondus mokslo projektams. Pa-raiškos buvo didþiulës, vidutiniðkai po 400puslapiø (þr. nuotraukà). Jos atitiko visasFinansø ministerijos sukurtas taisykles irreikalavimus, kuriø dauguma, deja, buvoabsurdiðki. Á kritikà mums buvo atsakyta,kad visi reikalavimai sukurti norint išveng-ti vagysèiø. Deja, vyksta kaip tik atvirkð-èiai. Tokiose paraiðkose nesunkiai galima„prastumti“ daug nesàmoniø, nes fiziðkaijø perskaityti ir á viskà ásigilinti neámano-ma. Be to, tokià paraiðkà gali paraðyti tikvien tam atsidëjusi organizacija. Moksli-ninkas tiesiog nepajëgus to padaryti.

Vakarø ðalyse mokslininkai taip patbûtø linkæ smulkiai apraðyti savo projek-tà, kad nukonkuruotø kitus panaðius pro-jektus. Kad to neávyktø, yra numatyti pus-lapiø limitai. Tai padeda tiek raðanèiajam,tiek ir vertinanèiajam. Tada mokslininkasgali susikoncentruoti ne á ávairias paþy-mas apie neásiskolinimà, bet á mokslinæidëjà. Geriausios paraiðkos, kurios telpaá 4–8 puslapius.

Struktûriniø fondø skirstymas áþymustuo, kad darbus reikia atlikti ðiandien, ouþ juos bus sumokëta po pusmeèio, jei-gu ávykdysi daugybæ reikalavimø. Bijo-ma vagysèiø ir norima viskà garantuoti.Taèiau pasiekëme tik negirdëtà lëðø nau-dojimo neefektyvumà, o vagystëms vistiek kelio neuþkirtome. Jeigu jau nuspren-dþiame, kad kaþkuris tyrimø projektas yraperspektyvus, tai ir pasitikëkime moksli-ninku, leiskime tvarkyti pirkimø reikaluspaèiam. Pasitikëjimas ugdo atsakomybæ.Joks mokslininkas nerizikuos savo atei-ties karjera. Anksèiau ar vëliau sukèiavi-

Mokslininko pastebëjimai po metø darboLietuvoje

Atkelta ið 5 p.

mas iðaiðkëja. Be to, mokslininkas net ne-turëtø galimybiø sukèiauti – jis juk pinigøniekada nemato. Juos tvarko buhalterija,kuri viskà suskaièiuoja ir kontroliuoja. Biu-rokratai reikalauja paraiðkose numatyti vi-sas smulkias pirkimo detales. Vëliau pa-aiðkëja, kad tyrinëjant gaunami kiti rezul-tatai, reikia jau kitø reagentø, o gal prietai-sai atpigo. Taèiau vis tiek esi priverstasðvaistyti pinigus, nes nesugebëjai to nu-matyti. Labai norisi tikëti, kad taisyklës buspakeistos ir suteikta laisvë vykdyti tyrimus,kaip tai daro iðsivystæs pasaulis.

Panaðiai yra ir su PVM mokesèiu.Draudþiama já mokëti ið Europos Sàjun-gos projektø. Taèiau kai perki uþ tuos pi-nigus bet kokià prekæ, jau turi mokëtiPVM. Skirtumui (18 proc.) padengti pini-gai imami ið bendrøjø instituto lëðø. Iðei-na taip, kad kuo produktyvesnis moksli-ninkas, tuo daugiau jis stumia institutà áskolà. Vëliau Ðvietimo ir mokslo ministe-rija „padengia“ ðá skirtumà. Bet juk bûtødaug paprasèiau jo tiesiog iðvengti. Ko-dël profesorius Bostone gali turëti korte-læ ir su ja nusipirkti daugybæ prekiø ne-mokëdamas mokesèio, o mes net PVMskirtumo negalime iðspræsti?

Stengiantis reformuoti vis labiau atsi-liekantá Lietuvos mokslà, buvo ávesti kva-lifikaciniai reikalavimai mokslininkams.Tikriausiai tikëtasi tokiu bûdu atsijoti pras-èiausiai dirbanèius. Bet mûsø mokslinin-kai prisitaikë, ëmë raðyti daugiau moks-liniø straipsniø, taèiau prastesniø. Tai la-bai ryðkiai pasimatë, kai Lietuvos moks-liniai straipsniai atsiliko nuo visø kaimy-nø pagal vidutiná cituojamumà. Lietuvavienintelë, kurioje cituojamumas nepakiloper pastaruosius maþdaug penkeriusmetus. Todël siûlau kvalifikaciniø reika-lavimø atsisakyti, o pereiti prie skaidriøádarbinimo konkursø. Pasaulyje juk ið pra-dþiø ávykdai reikalavimus ir tik tada tam-pi, pavyzdþiui, profesoriumi asistentu.Reikalavimai labai skiriasi ávairiose ástai-gose. Atrinkimo metu vyksta labai skaid-rus ir ilgas konkursas. Vëliau, uþëmus po-zicijà, jau svarbu efektyviai dirbti, o nevykdyti minimalius reikalavimus.

Atlyginimø reforma

Lietuvos mokslo pasaulyje ES struk-tûriniai fondai áneðë daug sumaiðties irneteisybës atlyginimø srityje. Raðydamiprojektus kai kurie mokslininkai susiþërësolidþius, bet tikriausiai nepelnytus atly-ginimus. Antra vertus, tai padëjo visai biu-dþeto skirstymo sistemai praskaidrëti. At-sivërë daug taisytinø ydø skirstant jau

áprastus biudþetinius atlyginimus. Ðiuometu gali reikalauti papildomo atlygio uþkiekvienà projektà. Pradedama jø vaiky-tis, projektus rašyti pavirðutiniðkai. Nese-niai spaudoje buvo pavieðinta ir kilo skan-dalas, kad universitetø vadovybë ið biu-dþeto gauna neátikëtinai didelá atlyginimà,nors realiai projektus vykdo kiti. Pasipik-tinome, taèiau, antra vertus, juk nesameapsisprendæ, kiek kartø jos atlyginimasgalëtø bûti didesnis uþ „eiliniø“ profeso-riø. Tokiø proporcijø ribos turëtø bûti vie-ðai þinomos, plaèiai aptariamos.

Ðtai atlyginimø pavyzdys ið „Chemi-cal and Engineering News, 2005, August1“ numerio. JAV chemikø metiniai brutoatlyginimai buvo (JAV doleriais): bakalau-rø 63 000, magistrø 74 000, mokslo dak-tarø 93 000. Vidutinis JAV chemikas uþ-dirbo: pramonëje 90 000, universitetuo-se 64 000, vyriausybës tyrimo organiza-cijose 85 000. Chemijos profesoriø atly-ginimai universitetuose su chemijos dok-torantûra buvo: profesoriaus 130 000,asocijuoto profesoriaus 80 000, profeso-riaus asistento 70 000, instruktoriaus 52500. Taigi, perskaièiavus litais, per më-nesá „ant popieriaus“ maþiausias ið mi-nëtø atlyginimas bûtø apie 12 000, odidþiausias apie 29 000. Kaip matome,skirtumas tarp labai patyrusiø ir maþiaupatyrusiø nuolatiná darbà gavusiø tyrëjønesiekia trijø kartø. Pradedantieji, tiesa,uþdirba gerokai maþiau – doktorantaiapie 15–20 tûkst., o podaktariniai staþuo-tojai apie 25–50 tûkst. JAV doleriø.

Metø gale pramonës ámonëse kartaissumokami „bonusai“ – iki 7 proc. meti-nio uþdarbio. Taèiau jokiø galimybiø pri-sidurti ið ávairiausiø projektø nëra. Dok-torantai, podaktariniai staþuotojai atlygi-nimus gauna beveik tik ið projektø (gran-tø). Pasibaigus projektø pinigams jie pri-versti keisti laboratorijas ar universitetus.Atrodytø, kad visa atsakomybë uþ dok-toranto atlyginimo dydá tenka laboratori-jos vadovui. Taèiau taip nëra, yra grieþ-tos ir aiðkios taisyklës, nustatytos atlygi-nimø ribos, kurias galima tik neþymiai pa-stûmëti priklausomai nuo darbo patirties.

Tuo tarpu pas mus taisyklës leidþiaatlyginimus didinti iki 4 kartø, jei labora-torija turi tarptautiniø grantø. Mokslo ir


dvejøstudijø fondo grantai leidþia iki 50 proc.skirti atlyginimams. Realiai tokie priedainebûna labai dideli. Taèiau jø paskirsty-mas priklauso tik nuo vedëjo. Taip iðkrei-piamas pats granto gavimo tikslas ir dis-kredituojama konkursinë grantinë finan-savimo sistema. Tik nusistovëjus teisin-gai ir konkurencingai atlyginimø sistemaibus pasiektas ir socialinis teisingumas, iriðlaikoma konkurencija tokioms parei-goms uþimti. Turëtume ir Lietuvoje to siekti.

Institutø reforma

Daug kalbama apie valstybiniø moksloinstitutø ateitá. Vieni siûlo juos visai uþda-ryti, kiti – išsaugoti nieko nereformuojant.Manau, tikrai ðaunu, jog institutai buvo ið-saugoti, nebuvo uþdaryti, kad fundamen-talûs tyrimai Lietuvoje vyksta, kad yra at-radimø ir vilties, jog kai kurie jø atneð irekonominës naudos. Taèiau aiðku ir tai,kad kai kurie institutai vykdo tyrimus, ku-riø tematika labai pasenusi ir neaktuali.

Padirbëjus Biotechnologijos institutetapo aiðku, kad esant dabartinei finan-savimo-administravimo sistemai institu-tus sujungti bûtø praþûtinga. Dël gremëz-diðko biurokratinio aparato taptø neáma-noma juose vykdyti tyrimo projektus.Daþnas mokslininkas jau dabar daugiaulaiko skiria projektø administravimo, o netyrimo darbui. Jei, pavyzdþiui, prijungtu-me Biotechnologijos institutà prie Vil-niaus universiteto, tai dël smulkiausiø pir-kimø tektø organizuoti konkursus, kuriødabar dar nereikia, nes organizacija ne-virðija 75 tûkst. Lt per metus limito pirki-mui be konkurso.

Tinkamiausias bûdas institutams re-formuoti, mano nuomone, bûtø per kon-kursiná finansavimà. Konkurencingos ty-rëjø grupës pritrauktø finansavimà, o ne-konkurencingos tarptautiniu poþiûriu gru-pës jo nepritrauktø. Vis dëlto ir tokios gru-pës bûtø remiamos áprastiniu skirstymobûdu, joms tiesiog kurá laikà bûtø suda-rytos galimybës pasitempti. Pamaþu at-sirinktø konkurencingi ir nekonkurencin-gi institutai ar padaliniai. Svarbiausia ga-rantuoti skaidrià tarptautinæ siûlomø pro-jektø ekspertizæ.

Naujai gimstanèiøámoniø („spinofø“) rëmimo sistema

Daug diskutuojama, ar remti Lietuvo-je fundamentaliuosius tyrimus. Gal remtitik greitai duodanèius komercinës nau-dos? Pasaulyje juntamos tendencijos vislabiau remti taikomuosius tyrimus. Taèiaufundamentaliesiems skiriama irgi labai

daug dëmesio. Fundamentaliøjø tyrimø(kurie, kaip numatoma, neduos komer-cinës naudos per penkmetá-deðimtmetá)nauda yra keleriopa. Pirma, juos vykdy-dami mokosi ir tobulëja studentai, dok-torantai. Antra, tik tokie tyrimai leidþia at-sirasti drastiškai naujoms komercinëmsidëjoms gamtos-biomedicinos moksluo-se. Jei fundamentaliøjø mokslø neremsvalstybë, tai prarasime patirtá ir netgi ga-limybæ bûti konkurencingi ateityje.

Taèiau svarbu atkreipti dëmesá, kadLietuvoje yra ypaè maþas patentø skai-èius. Pagal patentø skaièiø milijonui gy-ventojø nuo Europos atsiliekame dau-giau nei ðimtà kartø. To prieþastys yradvejopos. Pirma, neskatinanti patentø re-gistravimo finansinë sistema, kuri prily-gina patentà moksliniam straipsniui, an-tra, finansø trûkumas – patentø palaiky-mas labai brangiai kainuoja.

Svarbu, kad institutuose bûtø remia-mos grupës, kurios brandina idëjà taptikomercinëmis kompanijomis. Tokiomis ta-pusios turëtø kurá laikà bûti remiamos kon-kursine tvarka. Ðiuo metu mokslo ir studi-jø fondui net negalima raðyti paraiðkos,jei esi privati pelno siekianti organizacija.Kol tokios iniciatyvos bus baudþiamos, ne-bus „spinofø“ – naujø ið institutø gimstan-èiø kompanijø, kuriomis galëtume pasi-remti ateities Lietuvos ekonomikoje.

Universitetø reforma

Turime didþiausià pasaulyje studen-tø skaièiø (milijonui gyventojø). Tai, ko ge-ro, nebûtø blogai. Bet yra labai daug stu-dentø, kurie tiesiog siekia popieriaus, ku-ris garantuotø geresnæ vietà visuomenë-je. Todël taip ir toleruojamas diplomo pir-kimas, o ne atidus þvilgsnis á gautas stu-dijø þinias bei jø kokybæ, konkurencin-gumà pasaulyje.

Rektoriø konferencija aktyviai remiatikrà universitetø autonomijà, kaip tai yraVakaruose. Mes tai palaikytume su sàly-ga, kad bûtø garantuotas visiðkas skaid-rumas. O jo labai trûksta daugelyje es-miniø universiteto veiklos etapø – pri-imant dëstytojus bei nustatant jø atlygi-nimus. Kiek jaunø dëstytojø priëmë Vil-niaus universitetas per pastaràjá deðimt-metá? Priëmimo konkursø ið viso nebu-vo. Priimama pagal neraðytas taisykles,o konkursai vëliau rengiami tik akimsdumti. Jei jau tikrai randamas tinkamaskandidatas, konkurso rengti neverta. Ta-èiau jeigu bûtø mokami konkurencingi at-lyginimai ir norinèiøjø bûtø daug, reikëtørengti visiðkai skaidrius konkursus, kurietruktø maþdaug metus.

Mano atlyginimas uþ paskaitø dësty-mà antrakursiams magistrantams Vil-niaus universitete antraeilëse pareigoseyra apie 300 litø per mënesá. Dëstau tris

akademines valandas per savaitæ, reng-tis reikia bent dienà per savaitæ. Nesu neiprofesorius, nei, kaip iðaiðkëjo po kurio-zo, netgi docentas, tik einantis docentopareigas. Manau, kad nelabai kuo turiupasigirti savo lietuviams draugams, ta-pusiems profesoriais ávairiuose JAV ir pa-saulio universitetuose. Sunku bûna netapibûdinti savo pareigas. Kai pasakau –„laboratorijos vedëjas“, tai supranta kaip„profesorius“, bet taip pasivadindamaslabai papiktinèiau kolegas Lietuvoje, ku-rie to siekë dar 20 metø.

Išgirdæ apie kone ðimtatûkstantiniusuniversitetø vadovybës atlyginimus ir su-dëtingà pradedanèiøjø padëtá, tikrai ne-palaikome didesnës universitetø autono-mijos. Taèiau þinome ir tai, kad jie galëtøgeriausiai plëtotis skaidrioje ir konkuren-cingoje, taèiau autonomiðkoje sistemoje.

Mokslo slëniai

Pastaruoju metu daug diskutuojamaapie investicijas á mokslo infrastruktûrà.Per 2007–2013 m. mokslui nubyrës apie10 proc. struktûriniø fondø dalis. Dar buspridëta ið investiciniø Vyriausybës pro-gramø. Panaðu, kad didesnioji visø ðiømokslo pinigø dalis nukeliaus plytoms irsienoms.

Aiðku, prastose patalpose rimtomokslo nepadarysi. Statyti tikrai reikia.Prisiminkime, kad pastaèius Biochemi-jos institutà Lietuvoje gimë visai naujamokslo šaka – biochemija. Vëliau ákurtaBiochemijos katedra Vilniaus universite-te. Dar vëliau Biotechnologijos institutopagrindu gimë pora ðauniø biotechno-logijos kompanijø – „Fermentas“ ir „Si-cor Biotech“.

Bet kai pradedame svarstyti konkre-èiai, iðaiðkëja, kad visø nuomonës ski-riasi, ir trypèiojame vietoje neapsispræs-dami. Norinèiøjø statytis daug, visurtrûksta patalpø, bet realûs konkursai ne-vyksta. Skaidrumo skirstant pinigus irginëra. Atrodo, jog kristalizuojasi tokios idë-jos – statyti Saulëtekyje, Visoriuose ir Kau-ne. Smulkiau skirstyti pinigus maþes-niems miestams, ko gero, ðiame pradi-niame etape netikslinga, bet paremti bentvienà Kauno projektà irgi bûtina. Ðá apsi-sprendimà statyti trijose vietose palaikau,bet dar nematau konkretaus sprendimo,kas kur bus statoma.

Praëjusá dešimtmetá Lenkija irgi su-sidûrë su problema, kaip reformuoti sa-vo mokslø akademijos institutus. Buvonuspræsta steigti naujà institutà. GeriausiLenkijos làstelës biologijos profesoriaikonkuravo dël galimybës ðiame tarptau-tiniame làstelës biologijos institute ákur-ti laboratorijas. Uþtat jame jie gauna eu-ropinius atlyginimus, puikius grantus, �


nusipirko geriausius prietaisus ir atlie-ka pasaulinio lygio tyrimus.

Sekti jø pavyzdþiu ir statyti visiðkainaujà institutà bûtø viena galimybë Lie-tuvai. Jau siûlytas ir pavadinimas – Lie-tuvos technologijø institutas. Kita galimy-bë – perkelti geriausiai dirbanèius insti-tutus ir Vilniaus universiteto kai kuriuosfakultetus á naujai pastatytas patalpas jønereformuojant. Kaune yra panaðus pa-sirinkimas – statyti technopolá naujoje ply-noje vietoje ar plësti esamas patalpas ða-lia jau esanèiø KTU pastatø.

Mûsø nuomone, atsiþvelgiant á realià

Nuo senø laikø Valkininkø ir Varënosapylinkiø gyventojai þinojo, kad prie Mer-kio ir kai kuriuose kaimuose, kaip Pamer-kiø, Dzekcioriø ir Mielupio, smëlyje yra bal-tos kreidos atodangø. Kai per ðventes rei-këdavo pagraþinti savo varganà buitá, vals-tieèiai ta kreida balindavo kaminus, kros-nis ir net pirkias. Gerai prisimenu, kai, bû-damas maþas, vaþiuodavau su veþimuparsiveþti kreidos iš telkinio.

Keletas kreidos pavyzdþiø buvo pa-siøsta á Kijevà Pranui Jodelei. Ðis, atlikæsjos cheminæ analizæ, pastebëjo, kad me-dþiaga galëtø tikti cementui, kurio paklau-sa tada sparèiai augo.

Todël Prano Jodelës sumanymu bu-vo pastatytas cemento fabrikas. PranasJodelë (1871 02 13–1955 12 08) gimëUtenos apskrityje, Uþpaliø valsèiuje, Ra-mavidiðkiø (Kupriø) kaime, septyniø vai-kø ðeimoje. Mokslus jis ëjo Livne, Oriologimnazijose bei Charkovo, Maskvos, Ki-jevo institutuose, o þinias gilino Vokieti-joje ir Ðveicarijoje. 1912 m. Kijevo institu-te tampa profesoriumi ir tais paèiais me-tais gráþta á Lietuvà pasirinkdamas Valki-ninkus, kur buvo surastas patogus eks-ploatuoti kreidos mergelio telkinys Mer-kio upës terasoje, netoli Pamerkiø kaimo.Èia iðaiðkintas 8–15 m storio sluoksnioapie 40 ha ploto kreidos masyvas.

Ið visø þinomø Lietuvoje kreidos klo-dø Merkio slënio kreida buvo geriausiair ðvariausia, ji tiko ne tik cemento, bet irgerø kalkiø gamybai.

Todël profesorius galutinai pasirinkovietà cemento fabrikui statyti prie Valki-ninkø. Nebrangiai buvo nupirktas 20 haþemës sklypas, kurio dirvoþemis buvo

situacijà, verta paremti kelis ðiuos pro-jektus. Pirma, Visoriuose ákurti naujà bio-medicininiø mokslø institutà. Antra, Viso-riuose statyti pastatus geriausiems insti-tutams. Treèia, Saulëtekyje statyti pasta-tus Vilniaus universiteto Gamtos ir tiks-liøjø mokslø fakultetams. Ketvirta, paremtiKauno technopolá ir galbût ið dalies KTUatsinaujinimo projektus.

Tokiu bûdu bûtø iðsaugomos ir ið da-lies atnaujinamos geriausios institucijosir kartu gimtø nauji konkurencingiausi da-riniai – plynoje vietoje statomi Biomedi-cinos institutas (Varðuvos tarptautinio làs-

telës biologijos instituto administravimobei finansavimo pavyzdþiu) bei Kaunotechnopolis.

Truputis kasdienybës

Gráþdamas á Lietuvà jau buvau suta-ræs dël darbo Biotechnologijos institute.Taèiau atvaþiavæs suþinojau, kad yra vie-na kliûtis – medicininis patikrinimas. Pa-aiðkëjo, jei bûèiau kaþkuo nesveikas, taitokio darbo negauèiau, o su JAV ryšiai jauirgi nutraukti. Pati medicininio patikrinimoidëja gal ir nëra bloga, taèiau jo reikalavi-mai yra nesuprantami kultûringose ðaly-

�

Pirmas Lietuvos

Florijonas FeliksasBUCKUS-BUTKEVIÈIUSBiologas-chemikas, ekonomistas,Lietuvos nusipelnæs pramonësdarbuotojas

cemento fabrikas Valkininkuose

prastas – pustomas smëlis, vietomis ap-augæs jaunu puðynu su kadagiais. Pa-merkiø telkinys gamybos ámonei statytibuvo patogus tuo, kad platusis geleþin-kelis Vilnius–Gardinas buvo labai arti (apie1,5 km), o Valkininkø geleþinkelio stotisuþ 4 km nuo telkinio. Molis, reikalingastechnologiniam miðiniui sudaryti, taip patbuvo netoli (netoliese buvo rasta moreni-

nio priemolio). Be viso to, profesoriui la-bai patiko graþios apylinkës, sausi smë-lëti miðkai, graþûs Merkio krantai.

1910–1911 m. buvo organizuota pri-vati su 55 000 rubliø kapitalu bendrovë.Tarp 6 akcininkø buvo ir daktaras JonasBasanavièius. Pirmiausia profesorius su-darë fabriko projektà su pradine produk-cijos apimtimi 15–20 tûkst. tonø cemen-to apimtimi per metus. Pagal ðá projektàbuvo pastatyta ðachtinë Ðnaiderio degi-mo tipo krosnis, þaliavos dumblinimo ba-seinas su maiðymo prietaisais, priesta-tas ið Vokietijos atgabentam rutuliniammalûnui cemento klinkeriui malti.

Cemento gamyba 1913–1914 m. pa-statytame fabrikëlyje, kuriame dirbo apie100 darbininkø, buvo labai primityvi. Ran-komis kasamas mergelis buvo maiðo-mas su moliu, ið to miðinio taip pat ran-komis buvo formuojami 3–4 kg masësrutuliai, kurie buvo keliami á krosnies vir-ðø su skysèiais. Darbininkai – aplinkiniøkaimø valstieèiai dzûkai – dirbo sunkio-mis sàlygomis.

1914 m. iðleista pirmoji produkcija,kurios kokybë nebuvo gera. Riðlioji me-

Geleþinkelio st. Valkininkai

Kukiðkis

Spengla

Pamerkys

Merkys

DzekcioriaiMielupis

Verseka

Buv. cemento fabr.

Matuizai

Voriðkis

Papiðkiai

Kreidos mergelio telkiniai

Miðkai

Paakmenë

Akmuo

Arkiðkiai

Giraitë

Merkys

Varëna

Glûko eþ.

Buvusio cemento fabriko apylinkiø schema


dþiaga neatitiko tûrio kitimo tolygumo sà-lygø, o stiprumas buvo nedidelis. Pato-bulinus technologijà, primaiðius ðiek tiekgeleþies rûdos, buvo gautas portlandce-mentas – statyboms tinkama riðamoji me-dþiaga. Tara ðiai produkcijai – kubilai –buvo gaminami vietoje, cementas fasuo-jamas á statines po 5 pûdus.

Cemento fabriko paleidimas buvo ri-ðamøjø statybiniø medþiagø pramonësgamybos pradþia Lietuvoje.

Realizuoti ðio cemento nespëta, nesprasidëjo karas, kraðtas buvo okupuotas.Okupantai iðveþë technikos árenginius, ocementà panaudojo karo reikalams.

Dirbdamas Valkininkuose Pranas Jo-delë pasistatë gyvenamàjá namà, sukû-rë ðeimà (ið 7 asmenø), vesdamas ma-no uoðvio Antano Grigaravièiaus moti-nos seserá – Paulinà Kuodytæ ið Dziekco-riø kaimo. Jis ir toliau puoselëjo planusiðplësti gamybà, bet visus sumanymusnutraukë karas. Pirmojo pasaulinio karometus praleido carinëje armijoje, bûda-mas karo inþinieriumi.

Po karo gráþæs á Lietuvà, jis vël apsi-

gyveno Valkininkuose, dirbo girininku irgalvojo atstatyti sugriautà cemento fab-rikà. Taèiau 1920 m. Vilniaus kraðtà oku-pavo Lenkijos kariuomenë, ir Pranas Jo-delë persikëlë á Kaunà.

Valkininkø ámonës veikla árodë, kad irLietuvoje ið vietiniø þaliavø galima gaminticementà. Pasiryþimas Lietuvoje sukurtistatybiniø medþiagø pramonæ ryðkia gi-ja nusidriekë per visà profesoriaus Pra-no Jodelës gyvenimà. Jis nuolat apie tairaðë, daug laiko skyrë tyrimams.

Kaune profesorius dirbo ávairø dar-bà: darbavosi miðkø departamente, tyri-nëjo durpynus, buvo ir geologas, orga-nizavo specialias mokyklas ir t.t.

1920 m. ásteigia Aukðtuosius kursus –pirmoji mokykla Kaune vëliau iðaugo á Uni-versitetà, kur jam teko dirbti ávairø darbà:raðyti vadovëlius, statyti ir kurti fakultetus.Jis buvo renkamas dekanu, prorektoriu-mi mokslo, ûkio reikalams, rektoriumi. Pro-fesorius per savo ilgà ir turiningà gyveni-mà daug prisidëjo prie Lietuvos aukðto-sios mokyklos steigimo ir ugdymo. Didelijo nuopelnai ir mokslo srityje, ypaè tiriantLietuvos þemës gelmiø turtus ir ieðkant bû-dø panaudoti vietines þaliavas. Jis paskel-bë cemento kietëjimo teorijà.

1940 m. buvo sumanyta ið kreidos pa-gaminti apie 40–60 tûkst. centneriø kalkiøper metus pastaèius Valkininkø (Mielupio)kalkiø fabrikà. Ðiø telkiniø kreida tiko dir-voms kalkinti. Daugelio telkiniø hidraulinëskalkës galëtø bûti naudojamos Vilnijoskraðto silikatiniø plytø gamybai. Kreidos ið-tirtos atsargos sudaro apie 15 mln. tonø.

Ádomu ir tai, kad jau tuomet buvo þi-nomi pagrindiniai tokiø ámoniø statybosprincipai ir kriterijai: svarbiausios þaliavos– kreidos arba klinèiø atsargos turi bûtiarti fabriko, kad ámonës statyba atsipirk-tø, þaliavø turi pakakti 25–30 metø. Profe-sorius vyriausybei siûlë statyti du fabrikus:vienà Skirsnemunëje arba prie Kauno, oantrà – ðiauriniame Lietuvos pasienyje.

Gali kilti klausimas, kodël Valkininkø–Varënos kreidos mergeliai dabar nebe-

naudojami, kodël cemento fabrikas likoneatstatytas. Matyt, ðio fabriko pajëgu-mas pasidarë per maþas, o didesniamvietinës þaliavos nepakaktø. Gerokai vë-liau á pietus nuo Valkininkø buvo rasti Ma-tuizø ir Ðarkiðkiø mergeliø telkiniø klodai,kurie naudojami Matuizø statybiniø me-dþiagø gamybos bendrovëje.

Sena profesoriaus svajonë apie mû-rinæ Lietuvà iðsipildë. Dabar kaimynystë-je veikia stambi Matuizø statybiniø me-dþiagø gamykla, per metus gaminantiper 100 mln. silikatiniø plytø ir izoliacinësmedþiagos – perlito, o Naujosios Akme-nës gamyklos pajëgumas yra 3,5 mln.tonø cemento per metus. Ði gamykla jauatðventë 50-ies metø darbo jubiliejø. Jilaikyta viena didþiausiø tokio tipo gamyk-lø Europoje (ypaè cemento kokybe). Jaubuvo numatyta ðiai ámonei suteikti mu-ziejinio relikto statusà, taèiau didëjantyscemento poreikiai ðiuo metu vël sparti-na jo gamybà.

Pastaraisiais metais Lietuvoje cemen-to paklausa kasmet padidëja apie 15proc. ir dar didës. Lietuvos rinkai dabarreikia apie 1 mln. tonø cemento per me-tus. Treèdalis to kiekio dar turës bûti im-portuota. Todël vienintelë Lietuvoje ce-mento gamykla UAB „Akmenës cemen-tas“ veiks dviem linijomis ir skubiai ren-giasi gamybos plëtrai. Reikia pasakyti,kad gamykloje buvo árengtos 4 ðlapio ce-mento technologinës linijos, taèiau 2 iðjø neveikia jau 15 metø. UAB „Akmenëscementas“ jau baigë septintosios suka-mosios krosnies remontà ir joje pradëjodeginti automobiliø padangas. Tai leispakeisti apie 18 proc. brangaus kuro irpadës ðaliai spræsti daugelá ekologiniøproblemø.

Apie prof. Pranà Jodelæ yra raðæsdr. Vincas Mikaila straipsnyje „PirmasisLietuvos cemento fabrikas“,iðspausdintame MG 1970 m. 12 nr.

se. Dël ligø neturi teisës tavæs nei nepri-imti, nei atleisti ið darbo. Todël JAV visipatikrinimai vykdavo labai konfidencialiaiir tik savanoriškai. Apie kandidato á darbovietà sveikatà ir tinkamumà pareigoms at-likti sprendþiama pokalbio metu, o ne pri-verstiniame medicininiame patikrinime. Ti-kimës, kad ir Lietuvoje taip bus.

Taip pat labai nustebino muitinës dar-bo neefektyvumas. Jei laboratorija gau-na brangius greitai gendanèius reagen-tus paðtu ið JAV, tai jie daugiau laiko pra-leidþia Lietuvos muitinëje tvarkant biuro-kratinius dokumentus, negu pakeliui ið

JAV. Reikalaujama ið pradþiø sutvarkytipopierizmà ir tik tada gali atsiimti reagen-tà. Dël to turëjome dideliø nuostoliø.

Vietoj iðvadø

Nepaisant daugybës bëdø, reikëtøpabrëþti, kad sàlygos vykdyti mokslo ty-rimus Lietuvoje nuolat gerëja. Esame ið-klausomi daugelio valstybiniø organiza-cijø. Susidomëjimas ðiomis problemomisir visuomenës palaikymas yra didelis.Svarbu, kad mes, mokslininkai, aktyviaiprisidëtume prie jø sprendimo bûdø pa-ieðkos. Ðiuo metu tiesiog kopijuojame Va-

karø modelius ir taikome juos Lietuvoje,nes iðradinëti dviraèio neverta. Neabejo-ju, kad Europà pasivysime per porà de-ðimtmeèiø. Po truputá jau galime galvoti,kaip eisime toliau.

Kartu nuoðirdþiai dëkoju Biotechno-logijos instituto vadovybei ir darbuoto-jams. Èia dirbdamas jauèiu ir didelæ svei-kà konkurencijà, nes darbai tikrai aukðtolygio, ir kooperacijà, kurios dar daþnaiLietuvoje trûksta. Ádomu, kad 17 mûsøinstituto darbuotojø yra daugiau kaip tre-jus metus praleidæ uþsieniuose ir gráþodirbti á Lietuvà.

�

Pranas Jodelë


Atsiradus Þemëje galimybei rastismaþosioms ir didelëms makromoleku-lëms, t.y. susidarius pirmykðèiam „sulti-niui“, gyvybë galëjo ir toliau likti tokiu pa-sauliniu „sultiniu“ (kokia filme „Soliaris“vaizduojama svetimos planetos protingo-ji gyvybë). Taèiau jau ankstyvuoju evo-liucijos laikotarpiu pradëjo formuotis, kaiprodo tolesnë gyvybës raida, veiksmin-gesni, pastovesni ir gebantys greièiaudaugintis makromolekuliniai kooperaci-niai dariniai, nuo aplinkos atskirti riebali-nio, lipidinio apvalkalëlio. Taip pradëjo for-muotis prolàstelës, kurios vis dëlto neið-siplëtojo á dideles makroskopines làste-les, o apsiribojo mikroskopiniu dydþiu.Toliau evoliucijos eigoje radosi ir natûra-lios atrankos dëka ásitvirtino làsteliø dy-dþio biologinis reguliavimas.

Tad apþvelkime veiksnius, lëmusiusmikroskopinio dydþio làstelës atsiradimàir iðlikimà.

Làstelë maþa Visa kas gyva sudaryta ið làsteliø, ir

pagal làsteliø skaièiø gyvieji organizmaiskirstomi á vienalàsèius ir daugialàsèius.Kaip matyti ið pavadinimø, vienalàsèiuo-se organizmuose yra viena làstelë, o dau-gialàsèiai organizmai yra nepriklausomø,bet tarpusavyje fiziðkai ir funkcionaliaiglaudþiai susijusiø daugybës maþø mik-roskopiniø làsteliø sistema.

Làstelës yra dviejø tipø. Pirmojo tipoyra paprasèiausios struktûros bebran-duolës prokariotinës làstelës – bakteri-jos, kurios yra tiesiog maiðelis, apgaub-tas sienelës, susidedanèios ið membra-nos ir storesnio ar plonesnio apvalkalë-lio bei viduje esanèiø vandens ir biologi-niø makro- ir maþøjø molekuliø. Antrojotipo yra eukariotinës làstelës, turinèios su-dëtingà vidinæ struktûrà ir jau paprastuoptiniu mikroskopu matomà branduolá.Tai daugialàsèiø organizmø làstelës irdaugelio vienalàsèiø organizmø – grybø,mieliø ir dumbliø – làstelës.

Prokariotinës làstelës – bakterijos yrakur kas maþesnës uþ eukariotines làste-les, jø skersmuo (ar ilgis, plotis) yra 1–3mikrometrai (mikronai) (10–6 m). Tuo tar-pu eukariotinës làstelës, nors yra kur kasdidesnës uþ prokariotines làsteles, taèiaujø vidutiniai matmenys yra tik apie 10 mik-rometrø (apie 10–5 m). Tad nors eukario-tinës làstelës tûris ir svoris yra tûkstan-èius kartø didesnis uþ bakterinës làste-lës tûrá ir svorá, taèiau jø svoris tëra apienanogramà – 10–9 g.

Nors eukariotinës làstelës svoris la-bai maþas, joje yra didþiuliai makromo-lekuliø kiekiai – baltymø, lipidø bei poli-sacharidø yra maþdaug po milijardà (109),ir tik nukleorûgðèiø yra maþiau, genø apiekeliasdeðimt tûkstanèiø (104) ir ribonukle-

Kodël Doc. dr. Kazimieras KONSTANTINAVIÈIUS

maþomis ir didelëmis molekulëmis. Dëltø paèiø audrø didþiàsias liposomas ban-gos dauþydavo ir suardydavo iki labaimaþø liposomø, kurias iðlaikydavo ir pa-lyginti silpna dvisluoksnë lipidinë memb-rana. Pagaliau silpna lipidinë membranategalëdavo iðlaikyti tik maþas liposomas,kurios greièiausiai buvo bakterijø dydþio.

Tad gyvybës plëtra prasidëjo nuo ma-þøjø liposomø ir ið jø pamaþu susidariu-siø maþø pirmykðèiø làsteliø – prolàste-liø. Bet ir toliau besiplëtojant làstelëms irvëliau daugialàsèiams organizmams, ið-liko tik maþosios làstelës. Tai rodo, kadmaþosios làstelës yra pranaðesnës uþ di-dþiàsias, makroskopines. Tad kodël irkuo maþosios làstelës yra pranaðesnësuþ didþiàsias?

Transportas per làstelës membranàLàstelës dydá ribojanèiu veiksniu pa-

prastai laikomas medþiagø transportopro iðorinæ membranà ir jø vidinio suvar-tojimo balansas. Làstelëje vyksta inten-syvûs gyvybiniai procesai, pirmiausia làs-telës augimas ir jos dalijimasis á dvi nau-jas làsteles, kai á motininæ làstelæ ið ap-linkos turi patekti tiek maþø molekuliø,kad ið jø galëtø susisintetinti naujø làste-liø maþosios ir makromolekulës. Kadan-gi làstelæ nuo aplinkos skiria jos memb-rana, tai visos maþosios molekulës á làs-telæ turi patekti pro jos iðorinæ membra-nà ir kuo didesnis jos plotas, tuo dau-giau medþiagø patenka á làstelæ.

Antra vertus, kuo didesnë làstelë, tuodaugiau ji turi makromolekuliø ir tuo dau-giau ji turi susisintetinti naujos làstelësmakromolekuliø. Tai reiðkia, kad kuo di-desnis làstelës tûris, tuo daugiau me-dþiagø turi pereiti per jos iðorinæ memb-ranà. Kadangi medþiagø transportaspro làstelës iðorinæ membranà yra pro-porcingas jos plotui, o làstelës suvarto-jamø perdirbimui medþiagø kiekis pro-porcingas jos tûriui, tai medþiagø trans-

porto ir suvartojimo balansas priklau-so nuo làstelës pavirðiaus ir tûrio san-tykio. Todël làstelës pavirðiaus ir tûrio

santykis turi bûti optimalus ir medþiagøtransportas per membranà toks, kad

nebûtø jø trûkumo ar pertekliaus.Norint iðsiaiðkinti, koks yra opti-malus làsteliø pavirðiaus ir tûrio

santykis, reikia prisiminti geometrijà.Kaip þinoma, ávairiø figûrø (apskritimo,

kvadrato ar jiems artimos figûros) pavir-ðiaus plotas yra artimas (ar lygus) sker-

1 pav. Làstelës tûrioir pavirðiaus plotosantykio silpnapriklausomybë nuojos dydþio dëlpavirðiaus iðsiraity-mø proporcingumojos dydþiui

orûgðèiø (RNR) molekuliø deðimtys mili-jonø (107). Maþøjø molekuliø jau yra apieðimtà milijardø (1011), o vandens, suda-ranèio apie 90 proc. làstelës masës, yraapie kelis trilijonus (1013) molekuliø. Bak-terijose, kuriø masë yra apie 1000 kartømaþesnë, visø molekuliø yra tiek pat kar-tø maþiau, bet vis vien milijonai.

Taigi visø làsteliø bûdingas bruoþasyra jø maþumas. Tad kyla klausimas, ko-dël gyvybë egzistuoja tik labai maþø mik-roskopiniø làsteliø pavidalu, kodël nëramakroskopiniø làsteliø, kurios bûtø kadir ne metrø, tai bent centimetrø dydþio, ovienalàsèiai organizmai svertø kelis ar ke-liasdeðimt kilogramø? Kitaip tariant, ko-kiø veiksniø spaudþiama gyvybë savoevoliucijos eigoje pasirinko ar atsirinkomaþas làsteles. Ðis klausimas jau seniainagrinëjamas – làsteliø maþumui yra neviena prieþastis.

Mechaninis poveikisKai pirmykðtëje vandens aplinkoje pri-

sisintetindavo pakankamai daug riebalø– lipidø makromolekuliø, jø hidrofobinësangliavandenilinës uodegëlës sulipdavoir sudarydavo plonas plëveles vandenspavirðiuje. Taèiau jûrø pakraðèiø bangos,ypaè audrø metu, tas lipidines plëvelessuardydavo, ir ið jø susidarydavo pûsle-lës, apsuptos dvisluoksne lipidine plëve-le – pirmykðte membrana. Tø pûsleliø, va-dinamøjø liposomø, viduje, þinoma, bû-davo jûros vanduo su jame esanèiomis


smens kvadratui ar ilgio ir ploèio matme-nø sandaugai. Panaðiai ávairiø kûnø (ru-tulio, kubo ar jiems artimos formos) pa-virðiaus plotas yra proporcingas jø spin-dulio ar briaunos kvadratui ar ilgio ir plo-èio sandaugai (r2 ar ab). Tuo tarpu ðiøkûnø (rutulio, kubo ar jiems artimos for-mos) tûris yra proporcingas spindulio arbriaunos kubui (r3). Todël, jei kûno ilgis,plotis ir storis (aukðtis) yra panaðaus dy-dþio, tai kûnui didëjant jo pavirðiaus ir tû-rio santykis maþëja (t.y. ðis santykis yraatvirkðèiai proporcingas spinduliui (r2/r3)= (1/r ). Taigi kuo didesnis yra kûnas, ku-rio forma palyginti taisyklinga (artima ru-tuliui ar kubui), tuo jo pavirðius tampasantykinai maþesnis lyginant su tûriu.

Kai làstelës matmenys yra maþesniuþ optimaliuosius, t.y. kai jos pavirðiausir tûrio santykis yra didesnis uþ optima-løjá, á làstelæ patenka daugiau medþiagønei jø reikia. Làstelëje kaupiasi nepanau-dotos medþiagos, jos tampa visur kliû-vanèiu balastu, ir làstelës medþiagø apy-kaita sutrinka. Kai làstelës matmenys di-desni uþ optimaliuosius, làstelei trûkstamedþiagø naujø maþøjø molekuliø irmakromolekuliø sintezei, ir làstelë gali netþûti. Taigi pavirðiaus ploto ir tûrio santy-kis yra svarbus veiksnys làstelës dydþiuiir juo paprastai naudojamasi, kai norimapagrásti làstelës maþumo prieþastá.

Taèiau vis tiek lieka neaiðku, kokio dy-dþio ar tûrio turi bûti pati làstelë, kad jospavirðiaus ir tûrio santykis bûtø kuo ge-riausias. Tas dydþio ar tûrio neapibrëþtu-mas dar labiau iðryðkëja, jei làstelæ laiky-sime ne artimos rutuliui ar kubui formos,o, pavyzdþiui, labai suploto ar labai ið-tempto rutulio – elipsoido ar cilindro. Ta-

da làstelës forma bus artima arba labaisuplotam elipsoidui ar þemam cilindrui,t.y. panaði á blynà, arba – labai ilgam elip-soidui ar cilindrui, t.y. panaði á cigarà.

Labai þemo cilindro ar suploto elipsoi-do pavirðiaus plotas ir tûris ið esmës le-miami pagrindo ar skerspjûvio ploto ir, di-dëjant „blynui“ bei nekintant storiui araukðèiui, làstelës pavirðiaus ploto ir tûriosantykis beveik nepriklauso nuo làstelësdydþio. Jei làstelë yra labai ilgo cilindro arelipsoido pavidalo, jos tûris ir pavirðiausplotas lemiami „cigaro“ ilgio ir jam didë-jant làstelës tûrio ir pavirðiaus ploto san-tykis irgi beveik nesikeièia. Panaðiai jeigulàstelë bûtø netaisyklingos formos, kai pa-virðius yra labai banguotas ar iðvagotasgiliø raukðliø (1 pav.), tai làstelës pavirðiausploto ir tûrio santykis bûtø labai didelis irmedþiagø transportas pro làstelës pavir-ðiø bûtø pakankamas net ir didelei mak-roskopinei làstelei. Tad làstelës pavirðiausploto ir tûrio santykis nëra vienintelis aresminis veiksnys, nulemiantis làstelës ma-þumà, jos mikroskopiná dydá, bet aiðku,kad làstelës pavirðiaus ploto ir tûrio san-tykis turi bûti kuo geriausias.

Nors ðis làstelës matmenø kriterijusnëra vienintelis, bet vienu atveju galimajá sieti su labai svarbaus biologinio pro-ceso, vadinamojo mitozinio ciklo trukme(laiko tarp dviejø gretimø làsteliø daliji-møsi). Bakterijø ir eukariotiniø, turinèiøbranduolá làsteliø formos yra panaðios ádaugiau ar maþiau deformuotà rutulá arpailgà elipsoidà (daþnai dar su iðaugo-mis ar „pumpurais“). Kadangi jø matme-nys skiriasi apie 10 kartø, tai maþdaug tiekpat kartø skiriasi ir jø pavirðiaus ploto beitûrio santykis. Per bakterijø ir eukariotiniølàsteliø membranø toká pat plotà moleku-liø transportas yra panaðaus greièio, o eu-kariotiniø làsteliø aprûpinimas maisto me-dþiagomis – metabolitais yra 10 kartø lë-tesnis nei bakterijø. Kadangi molekuliø sin-tezë yra proporcinga làstelës tûriui, o grei-èiai tûrio vienete panaðûs, tai bakterijø ireukariotiniø làsteliø dauginimosi greitis tu-rëtø skirtis apie 10 kartø.

Kad ir kaip bûtø keista, bet maþdaugtiek pat kartø skiriasi ir abiejø tipø làste-liø dauginimosi laiko – mitozinio ciklo –trukmë: bakterijø maþiau kaip valandà,o eukariotiniø làsteliø apie parà.

Tarp eukariotiniø làsteliø yra viena ið-imtinë làsteliø rûðis, iðsiskirianti savo for-ma ir dydþiu. Tai mums labai svarbios ner-vø sistemos pagrindinë làstelë – neuro-

nas. Nerviniø làsteliø ataugø – aksonø il-gis daþnai yra makroskopinis, nes jie tæ-siasi nuo savo làstelës kûno, kuriame yrabranduolys, iki kitø neuronø, esanèiø uþcentimetrø ar net uþ metro. Tad aksonøilgis yra ðimtus ar tûkstanèius kartø dides-nis uþ paprastos làstelës matmenis, taippat ir uþ savos làstelës kûnà. Taèiau ak-sonø pavirðinës membranos funkcija yrane medþiagø transportas, o elektrinio-ner-vinio signalo perdavimas (þr. toliau).

Molekuliø judëjimas làstelëjeLàsteliø dydþiui svarbià reikðmæ turi ne

tik molekuliø transportas pro iðorinæmembranà, bet ir molekuliø judëjimas làs-teliø viduje. Á làstelæ pakliuvusios moleku-lës ir làstelëje pakeistos bei perdirbtosnaujos molekulës paprastai panaudoja-mos ávairiose làstelës vietose. Todël làs-telëje molekulës per palyginti trumpà lai-kà turi apkeliauti visà làstelæ. Kadangi làs-telëje apie 90 proc. jos tûrio sudaro van-duo, tai làstelëje molekulës keliauja van-deniu ðiluminio Brauno judëjimo dëka (ta-èiau didelëse làstelëse molekuliø trans-portas kartais yra ir aktyvus, kai làstelësstruktûros viduje sukelia làstelines sroves).

Dël ðiluminio judëjimo biologinës irvandens molekulës juda atsimuðdamosvienos á kitas. Dël jø chaotiðkø susidûri-mø prie biologinës molekulës retkarèiaissusidaro vandens molekuliø ertmë, á ku-rià biologinë molekulë gali perðokti, t.y. jiatlieka Brauno judesio þingsná á naujà pa-dëtá. Kiekvieno Brauno judesio þingsniokryptis nëra priklausoma nuo prieð tai bu-vusio þingsnio krypties, t.y. Brauno jude-sio þingsniø orientacijos yra nepriklauso-mos viena nuo kitos ir tai yra chaotinisjudëjimas.

Taigi toks atsitiktinis biologinës mo-lekulës (kaip ir kiekvienos vandens mo-lekulës) judëjimas yra nuosekliai sujung-tø chaotiðkø þingsniø seka. Jei þingsniuspavaizduosime vektoriais, tai ðiø vekto-riø grandinëlë bus visai tokia pat, kaipidealiosios makromolekulës laisvai suka-bintø segmentø grandinëlë (apie idea-liosios makromolekulës raizginëlá þr.straipsná „Idealioji makromolekulë. Þelë,drebuèiai, guma, plastmasë, ..., gyvy-bë...“, MG, 2006, Nr. 3). Skirtumas tiktas, kad labai dideliame makroskopinia-me tûryje chaotiðkai judanti molekulë galilabai nutolti nuo pradinio taðko, tuo tar-pu makromolekulës galiniai segmentainegali labai nutolti vienas nuo kito, nesjø monomerai yra sukibæ vienas su kitu.Taèiau uþdaroje nedidelëje erdvëje cha-otiðkà molekuliø judëjimà jau galima ly-ginti su polimerine grandine, nes mole-kulë negali nutolti daugiau nei per atstu-mà tarp làstelës tûrá ribojanèios sienelësprieðingø pusiø. Tai reiðkia, kad moleku-

làstelë maþa?

2 pav. Molekulës zigzaginis klaidþiojimasBrauno judesiu skersai làstelës:pirmasis perëjimas , antrasisperëjimas

�


liø judëjimà làstelëje galima nagrinëti kaipmakromolekulës raizginëlá.

Tad làstelëje molekulë chaotiðkai ju-da nuo kaþkurio taðko iki sienelës. Atsi-muðusi nuo sienelës juda iki vël atsimuðaá làstelës membranà ir t.t. (2 pav.). Taigimolekulës judëjimà po làstelæ galima ið-skaidyti á atskirus judëjimus nuo làstelëssienelës vienos vietos iki kitos, ir kiekvie-nas toks molekulës perëjimas atitinka vie-nà idealiosios makromolekulës iðsiraizgy-mo bûdà. Tada galima laikyti, kad mole-kulës nueinamas vidutinis kelias nuo làs-telës sienelës vienos vietos iki kitos yralygus làstelës skersmeniui L, ir ðis atstu-mas atitinka idealiosios makromolekulësvidutiná atstumà tarp jos galø. Tad mole-kulei pereiti skersai làstelæ reikalingas vi-dutinis þingsniø skaièius N yra proporcin-gas làstelës skersmens kvadratui (nes L= R = l√N ir þingsniø skaièius N yra pro-porcingas L2; èia l yra þingsnio ilgis). Taireiðkia, kad dvigubai didesnëje làstelëjemolekulei pereiti skersai làstelæ reikia 4kartus daugiau þingsniø, o jei làstelë di-desnë 10 kartø, tai þingsniø skaièius pa-didëja 100 kartø. Atitinkamai pailgëja irmolekulës perëjimo skersai làstelæ laikas.

Taèiau yra dar vienas molekuliø judë-jimo làstelëje aspektas. Juk làstelëje mo-lekulë turi susirasti vietà, kurioje ji turi at-likti savo funkcijà. Tà funkcijà ji vykdo tiksusijungusi ar sudariusi kompleksà sutam tikru fermentu-receptoriumi. Kadan-gi molekulë juda chaotiðkai, tai moleku-lës ir fermento-receptoriaus susidûrimaslàstelëje yra atsitiktinio pobûdþio ir galiávykti labai greitai ir po labai ilgo laiko.Làstelëje molekulë reikiamà fermentà-re-ceptoriø tikrai suras tik pabuvusi visoselàstelës vietose.

Tam, kad molekulë pabûtø visuoselàstelës taðkuose ir surastø jai reikiamàfermentà-receptoriø, ji skersai làstelæ tu-ri perkeliauti kaþkiek kartø. Ðis keliavimøpo làstelæ skaièius yra proporcingas làs-telës matmenims, t.y. proporcingas sker-smeniui L. Kadangi vieno perëjimo perlàstelæ þingsniø skaièius yra proporcin-gas làstelës skersmens kvadratui, mole-kulei surasti làstelëje fermentà reikalin-gas þingsniø skaièius yra proporcingaslàstelës matmenø skersmens kubui (L3).Tad dvigubai didesniø matmenø làstelë-je molekulei rasti jos fermentà reikia 8 kar-tus daugiau þingsniø, ir molekulë klai-dþioja 8 kartus ilgiau. Atitinkamai 10 kar-tø didesnio skersmens làstelëje þingsniøskaièius yra maþdaug 1000 kartø dides-nis, ir molekulës klaidþiojimo laikas pa-didëja iki tûkstanèiø kartø.

Tai viena svarbiausiø prieþasèiø, lë-musiø palyginti nedidelius làsteliø mat-menis, taip pat ir tai, kad maþos bakteri-jø làstelës yra be vidinës struktûros, o kur

kas didesnës eukariotinës làstelës turi su-dëtingà vidinæ struktûrà. Ið tikrøjø, kadan-gi eukariotinës làstelës yra 10 kartø di-desnës uþ bakterijas, tai jose biologineimolekulei rasti reikalingà fermentà rei-kia tûkstanèius kartø didesnio þingsniøskaièiaus, taip pat tûkstanèiø kartø ilges-nio laiko. Tad jei bakterijø padvigubëji-mo laikas – mitozinis ciklas yra maþdaugvalandos trukmës, tai daugialàsèiø orga-nizmø làstelëse procesai vyktø iki 1000kartø lëèiau ir truktø savaites. Tai reiðkia,kad daugialàsèiø organizmø plëtra ikibrandos truktø ðimtmeèius. (Norëtøsi to-kios ilgos jaunystës, bet greièiausiai toks„jaunas“ organizmas nesulauktø bran-dos dël làsteliø susidëvëjimo.)

Kad didesnëse eukariotinëse làstelë-se biocheminiai procesai vyktø greièiau,evoliucijos eigoje susiformavo sudëtin-gas làsteliniø vidaus membranø endop-lazminis tinklas ir membranomis atskirtibranduolys, mitochondrijos ir kitos orga-nelos bei struktûros. Tokia sudëtinga, betracionali vidinë struktûra, padalytamembranomis á atskiras erdves, neleidþiavisoms molekulëms klaidþioti po visà làs-telës tûrá ir apriboja tam tikrø molekuliøjudëjimà po atskiras làstelës dalis nepa-prastai sutrumpindama laikà, reikalingàjoms susirasti savo fermentà. Be to, jeipradinei molekulei paversti galutine rei-kia keliø pakeitimø, tai tà atliekantys fer-mentai vidinëse membranose bûna iðsi-dëstæ greta, kad molekulei nereikëtø toliklaidþioti. Toks làstelës struktûros ir funk-cijos suskirstymas atskirais tûriais, apri-bojant molekuliø judëjimo erdvæ arbagreta iðdëstant susijusius fermentus, ga-rantuoja greità molekuliø perëjimà á rei-kiamas vietas ir gyvybingà làstelës funk-cionavimà. Todël eukariotiniø daugialàs-èiø organizmø làsteliø dauginimosi lai-kas trunka ne savaites, o tik apie parà.

Eukariotinës daugialàsèiø organizmølàstelës sudëtinga vidinë struktûra darojà panaðià á didelæ gamyklà, kuri negalë-tø efektyviai gaminti sudëtingø maðinø,susidedanèiø ið daugybës detaliø, jei dar-bininkø darbo vietos bûtø pasirinktos at-sitiktinai, jei gamykla nebûtø suskirstytacechais, kurie gamina atskirus mazgusar kitokius su vieningu gamybos proce-su susijusius gaminius. Tuo tarpu bakte-rija, kuri yra daug maþesnë uþ eukarioti-nes làsteles, panaði á maþà dirbtuvëlæ,kurioje jau nereikalinga grieþta gamybosorganizacija, nes joje net ir netvarkoje ga-lima greitai susirasti reikiamà áranká ir pa-kankamai rezultatyviai vykdyti gamybà.

Taigi molekuliø judëjimo chaotiðkumasyra vienas svarbiausiø veiksniø, lëmusiøbakteriniø làsteliø maþumà ir didesniø eu-kariotiniø làsteliø sudëtingà vidinæ struk-tûrà, dalijanèià jà á atskirtas erdves.

Nuo molekuliø chaotiðko judëjimo pri-klauso ir tai, kad nëra dideliø plokðèiø,labai ilgø ar su labai banguotu pavirðiu-mi làsteliø. O ilgojoje neurono ataugoje(aksone) makromolekuliø transportasnuo neurono kûno iki ryðio su kitu neu-ronu yra minëtojo aktyvaus transporto, one paèiø molekuliø chaotiðko ðiluminiojudëjimo pasekmë. Be to, kai kuriose il-gosiose làstelëse (raumenø ar dumbliø)yra ne vienas, o keli branduoliai, iðsidës-tæ iðilgai làstelës.

Kad molekuliø judëjimo chaotiðku-mas yra ir jis svarbus làsteliø funkciona-vimui, rodo jø dalijimosi, t.y. mitozinio cik-lo trukmës svyravimai. Susidedant ðim-tø ir tûkstanèiø skirtingø molekuliø sinte-zës ir klaidþiojimo laiko skirtumams bak-terinëse ar didesnëse eukariotinëse làs-telëse, turi susidaryti dideli mitozinio cik-lo ilgio svyravimai. Ir ið tikrøjø, kultivuo-jant ne organizme eukariotines làstelesjø mitozinis ciklas vidutiniðkai trunka apieparà, taèiau yra làsteliø, kuriø tas ciklastreèdaliu, t.y. maþdaug 8 valandomis,trumpesnis, ir yra làsteliø, kuriø jis maþ-daug tiek pat ilgesnis, t.y. eukariotiniø làs-teliø mitozinis ciklas trunka apie 24±8 va-landas. Panaðiai keièiasi ir bakteriniø làs-teliø mitozinis ciklas. Nuo tokio mitoziniociklo ilgio svyravimo priklauso ir tai, kadpasidalijusiø abiejø dukteriniø làsteliø mi-toziniø ciklø trukmë skiriasi ne tik nuo mo-tininës làstelës mitozinio ciklo trukmës,bet ir tarpusavyje.

Làsteliø aibës patikimumas *

Kaip matyti, làsteliø maþumà lëmë nevienas, o keli veiksniai. Bet yra ir dar vie-nas maþøjø làsteliø pranaðumas prieð di-deles – tai daugybës vienodø maþø làs-teliø funkcionavimo pastovumas daugia-làsèiame organizme ir vienalàsèiø aibësiðlikimo patikimumas.

Taip vien dël molekuliø judëjimo tiki-mybinio pobûdþio atskirø làsteliø funk-cionavimas labai svyruoja – greièiausioir lëèiausio dauginimosi ar kitokio veiki-mo greièiai gali skirtis du kartus (o gal irdaugiau). Taèiau milijonø maþø làsteliøbendras dauginimosi ar kitokio veikimogreièio vidurkis kinta labai maþai. Ið tik-røjø, làsteliø funkcionavimo intensyvumovidurkio maþas svyravimas priklauso nuoto, kad lëtojo bei greitojo funkcionavimolàsteliø veikimai susideda ir rezultatas bû-na artimas vidurkiui.

*) Klausimà apie làsteliø aibës funkcionavi-mo ir iðlikimo patikimumà paskatino paðneke-sys su dr. K.Þukausku apie skaièiavimo maðinøveikimo patikimumà, jei jos elementai nëra visaipatikimi: „Patikimai veikianti sistema sudaryta iðnepatikimai veikianèiø elementø“.

Bus daugiau

�


dujø saugyklas?

Poþeminiø dujø saugyklø paskirtisDujø vaidmuo energetiniame sekto-

riuje didëja visame pasaulyje, taip pat irLietuvoje. Dujos imamos iš þmës gelmiøir dujotiekiais paskirstomos vartotojams.Taèiau neretai tas tiekimas bûna ganasudëtingas, ypaè dël sezoniniø dujø po-reikio svyravimø. Be to, paþeidus vamz-dynus, nutraukiamas dujø tiekimas vi-sam regionui, ir tai sukelia socialiniø irekonominiø problemø (nesenas to pa-vyzdys – Gruzija).

Tokioms problemoms spræsti yra stei-giamos poþeminës dujø saugyklos (PDS),kuriø pagrindinis uþdavinys – subalansuo-ti dujø poreiká ir išteklius (sezoniná, dienos,valandos) komerciniuose, o ypaè sociali-niuose sektoriuose. Be to, PDS suðvelni-na maksimalaus þiemos poreikio proble-mà. Tai svarbus veiksnys, kadangi jis turiátakos dujotiekiø tinklo parametrams. Pa-vyzdþiui, didþiausias dienos poreikis Pran-cûzijoje 1991 m. vasario 7 d. buvo net57,5 proc. patenkintas dujomis iš PDS.

PDS atlieka ir daugiau funkcijø. Jossuðvelnina techniniø avarijø dujotiekiuo-se rizikos padarinius, leidþia geriau pla-nuoti ir naudoti dujotiekiø tinklus ir su-maþinti dujø kainas. PDS eksploatuojan-èios kompanijos turi didelius pelnus dëlvasaros ir þiemos dujø kainø skirtumo(apie 30 proc.) – vasarà poþeminiuosekolektoriuose sukauptos dujos parduo-damos þiemà.

Poþeminiø dujø saugyklø tipaiPagal geologinës formacijos pobû-

dá skiriami trys poþeminiø dujø saugyk-lø tipai.

Pirmasis PDS rengimo eksperimen-tas atliktas Kanadoje, Ontarijo provinci-joje, poriniame kolektoriuje buvusiamedujø telkinyje, o po metø árengta ir pir-moji veikianti saugykla Jungtinëse Ame-rikos Valstijose, taip pat išeksploatuota-me Zoaro poriniame dujø telkinyje. Jissëkmingai eksploatuojamas ir iki ðiø die-nø – tai seniausia saugykla pasaulyje.

Kur statysime

Saulius ÐLIAUPAVilniaus universitetas,Jonas SATKÛNAS

Lietuvos geologijos tarnyba

dujø saugyklas?Dabar jau veikia beveik 500 PDS, áreng-tø iðeksploatuotuose dujø ir naftos tel-kiniuose.

Vandeningi horizontai naudojami nuo1946 metø (Kentukis, JAV). Sluoksniø su-dëtis analogiðka naftos ir dujø telkiniams,taèiau skiriasi jø iðtirtumo laipsnis, porøuþpildo sudëtis (skirtingai nuo naftos ardujø telkiniø, poras èia uþpildo tik van-duo). Ðio tipo formacijø naudojimas pa-saulyje taip pat didëja.

Dujas saugoti druskø klodø kaverno-se (tuštumose) pradëta daug vëliau –1961 m. Mièigano sedimentaciniame ba-seine (JAV). Ilgà laikà jis buvo gana ribo-tas, taèiau per pastaruosius kelis deðimt-meèius ðios formacijos poreikis gerokaiiðaugo (ypaè Vokietijoje).

Taip pat nagrinëtos galimybës laikytidujas kietose uolienose (pvz., granituo-se), išeksploatuotose šachtose, taip patformuojant inþinerinius kolektorius, taèiaupraktiškai jie kol kas nenaudojami.

Dabar pasaulyje išeksploatuoti dujø irnaftos telkiniai daþnai pertvarkomi á dujøsaugyklas (1 pav.). Tai pats pigiausias bû-das, kadangi tokios struktûros labai geraiištirtos, maþa geologinë rizika. Statant

PDS labai svarbu þinoti sluoksnio kolek-torines savybes (poringumà, skvarbumà),be to, sluoksná sudaro skirtingos sudëtiesplonesni sluoksneliai, o tai lemia labai su-dëtingà kolektoriaus bendrà geometrijà.Kitas svarbus veiksnys – patikimas struk-tûros uþdarumas. Neretai perspektyviosstruktûros yra susijusios su tektoniniais lû-

þiais, kurie kelia didelæ rizikà – iðilgai jø du-jos gali ištekëti ið kolektoriaus á aukðtes-nius geologinius sluoksnius (pvz., geria-mojo vandens horizontus) ir netgi á pavir-ðiø. Tuo tarpu esantis dujø ar naftos telki-nys yra tvirtas árodymas, kad struktûra yravisiškai izoliuota nuo aplinkos (1 pav.).

Rengti PDS vandeninguose poriniuo-se horizontuose ekonomiškai yra maþiaupatrauklu – ið esmës tai bûtø naujo dirb-tinio telkinio formavimas. Paprastai po-tenciali struktûra yra apibûdinta vienugræþiniu, atliktas tik vienas kitas seismi-nis profilis, todël maþai þinoma apie jostikràjà geometrijà, vidinæ sandarà, kolek-toriniø savybiø pasiskirstymà ir struktûrosuþdarumà. Þvalgybai reikia nemaþø inves-ticijø, be to, samprata apie struktûros san-darà gali nemaþai pasikeisti ir eksploatuo-jant – græþiant ir testuojant naujus græþi-nius (didinant produkcijà). Neretai tenkaárengti græþinius „kolektorius“, kurie turi su-gaudyti vandeningame horizonte iðsisklai-danèias dujas. Taip pat nemaþai lëðø rei-kia norint pašalinti iš dujø vandená priešpateikiant jas vartotojui. Taèiau tokiosstruktûros gali bûti ir gerokai didesnio po-tencialo, nei gretimuose naftinguose re-gionuose surasti buvæ telkiniai.

Treèias PDS rengimo bûdas – formuotidruskø klodø dirbtines ertmes. Ði techno-logija pirmiausia pradëta taikyti suskys-tintoms dujoms saugoti. Gamtiniø dujø lai-kymo technologija gerokai jaunesnë.Prieð deðimtmetá pasaulyje tebuvo kiekdaugiau kaip pusšimtis tokio tipo PDS, ta-èiau jos labai greitai plëtojamos. Kaip iresant vandeningam horizontui, èia reikiasuformuoti naujà dirbtiná telkiná, taèiau,skirtingai nuo poriniø kolektoriø, kuriuoseyra natûralios tuðtumos (poros), èia darreikia suformuoti ir ertmes. Tam naudoja-mas gëlas vanduo, kuris tirpdo druskà.Vanduo pumpuojamas á druskos klodà iriðpumpuojamas atgal per vienintelá græþi-ná, ertmë pamaþu didinama. Lyginant suporiniais kolektoriais, tokiø saugyklø ap-imtys yra gerokai maþesnës (tuðtumossiekia nuo keliø ðimtø iki keliø tûkstanèiøkubiniø metrø). Nepaisant to, tokio tipoPDS turi ir tam tikrø pranaðumø. Pirmiau-sia druskos klodai labai plaèiai paplitæ ávai-riuose regionuose, ertmë greitai uþpildo-ma ir išpumpuojama (o tai svarbu esantdideliems dujø poreikio svyravimams), ne-didelë buferiniø dujø apimtis (apie treè-dalis visø dujø), be to, jos gali bûti susi-gràþintos nutraukus saugyklos darbà. Ga-limi du druskos klodø tipai – sluoksnis irdiapyras. Labiausiai tinkami yra diapyrai,kadangi jø eksploatacija geologiniu po-þiûriu yra paprastesnë ir reikalauja maþes-niø investicijø.

Ketvirtas tipas – rengti saugyklas kie-tose uolienose – šiuo metu dar tik testuo-

1 pav. Dujø saugyklos vandeningamehorizonte arba iðeksploatuotame naftostelkinyje (kairëje) ir druskos kavernoje

�


poþemines gamtiniø


jamas. Anksèiau buvo bandoma naudotibuvusias ðachtas, viena tokio tipo saugyk-la veikë JAV, taèiau jos eksploatacija su-stabdyta. Esant teigiamiems rezultatams,tai galëtø gerokai praplësti dujø saugyklørengimà ávairiuose regionuose, kurie ne-turi aukðèiau minëtø tinkamø geologiniøformacijø (pvz., Švedija, Suomija).

Poriniuose kolektoriuose struktûrosuþpildymas paprastai trunka kelerius me-tus – kuo didesnë struktûra, tuo ilgiau pil-doma. Pagrindinë prieþastis – didelio slë-gio porinis vanduo. Bûtina labai pamaþuuþpildyti poras dujomis, nes vanduopriešinasi tokiai intervencijai – reikia nu-galëti kapiliarinius ryðius, ðoniná slëgá, beto, uþpildyti dujomis kuo tolygiau. Todëlpildant struktûrà paprastai bûtina turëtikelis græþinius – kuo maþesnis atstumastarp jø, tuo efektyviau iðnaudojamos uo-lienos poros. Pavyzdþiui, Latvijoje esan-èioje Inèukalnio dujø saugykloje yra perðimtà græþiniø. Ypaè sudëtinga (ir dau-giau kainuoja) iðstumti vandená rengiant

1996/1997 1996/1997 1996/1997Saugyklø skaièius Darbinës Bendra dujø

dujos (109 m3) apimtis (109 m3)Vakarø Europa 75 53,0 104,4Austrija 5 2,8 5,3Prancûzija 15 12,8 28,2Vokietija 37 14,9 26,4Italija 8 14,9 27,8Centrinë Europa 17 7,6 16,4Èekija 4 1,6 3,6Vengrija 3 1,9 4,2Lenkija 4 0,7 1,8Rumunija 3 0,7 1,4Slovakija 1 1,9 3,8Rusija 21 39,1 69Ukraina 13 29,7 59

PDS statistika Europoje (1996–1997 metai)

PDS vandeninguose horizontuose, kurvisas poras uþima vanduo, o iðsekintuo-se telkiniuose vis dar yra nemaþai dujø(beje, tai lemia ir pastarøjø maþesná bu-feriniø dujø poreiká, gerokai trumpesnisir sluoksnio paruošimo darbui laikotar-pis). Græþimo kaðtai yra labai dideli. To-dël, rengiant saugyklà, atliekama detaliekonominë analizë. Kad ji bûtø veiksmin-

gesnë, pasitelkiamos kolektoriaus mo-deliavimo priemonës – kompiuteriu at-kuriamas saugyklos uþpildymo dujomisprocesas, jos eksploatavimas, ieðkomaoptimalaus græþiniø naudojimo reþimo.

Eksploatuojant poþemines dujø sau-gyklas skiriamos buferinës ir darbinësdujos. Buferiniø dujø terminas apibrëþiatà dalá dujø, kurios ið saugyklos negalibûti iðimamos eksploatacijos metu – jos

garantuoja porø ir ertmiø efektingà dar-bà (sistemoje bûtina palaikyti tam tikràslëgá). Darbinës dujos – tai dalis dujø, ku-rias galima supumpuoti ir iðleisti išsluoksnio saugyklà eksploatuojant.Pumpuojant dujas á sluoksná didëja jø slë-gis (dujos tankinamos, t. y. tame paèia-me tûryje sutalpinama vis daugiau du-jø). Ðá slëgá (ir darbiniø dujø kieká) galimadidinti tik iki tam tikros ribos, kurià virði-jus paþeidþiamas geologinis sluoksnisir já dengianèios uolienos – didëja rizi-ka, kad sluoksniai neiðlaikys slëgio ir du-jos iðsiverð. Kuo didesnis sluoksnio gy-lis (didëja hidrostatinis ir litostatinis slë-gis), tuo daugiau galima sutalpinti dar-biniø dujø. Atitinkamai didëja ir jø san-

2 pav. Dujø saugyklø Europos ðalyseschema

3 pav. Stassfurto PDS yra kaverniniotipo saugykla, árengta dviejose græþiniaisiðtirpintos akmens druskos kupolo (pyli-mo – raukðlës formos) ertmëse. S105 ka-vernos gylis 430–560 m, S106 kavernos –900–1150 m. S105 kavernos geometrinëtalpa 350 tûkst. m3, o darbinis sutalpintødujø tûris – 22 mln. m3. Gavybos proce-se ištirpinta druska (NaCl) naudojama kaipþaliava ðalia esanèioje sodos gamykloje.Stassfurto PDS esanèiose ir numatomo-se árengti iki 2011 m. kavernose bus900 tûks. m3 erdvë, kurioje tilps apie500 mln. m3 dujø

4 pav. Kalle PDS yra kolektorinio tipo.Kolektorius – apatiniojo triaso smiltainiai,slûgsantys 2000–2500 m gylyje. Tai anti-klininio tipo struktûra, aprëminta tektoni-niais lûþiais, jos amplitudë 100 m. Efekty-vus smiltainio storis yra 15 m. Poringumas18 proc. Dengianti uoliena – argilitas.Struktûra uþima apie 300 km plotà, dujos– maþdaug apie 1,5 km2. Palyginimui –Girkaliø struktûra uþima 20 km2. Pirmiejigræþiniai išgræþti 1978 m. Talpa700 mln. m3 dujø. Dabar sutalpinta apiepusë ðio kiekio

�



tykis su buferinëmis dujomis, t. y. giles-nës saugyklos yra ekonomiðkesnës.

Kaimyniniø valstybiø patirtisEuropoje poþeminës dujø saugyklos

naudojamos labai plaèiai. Prieð deðimt-metá Vakarø Europoje buvo 75 saugyk-los, darbiniø dujø apimtis sudarë53 mlrd. m3 (þr. lentelæ). Didþiausios ap-imtys yra Vokietijoje, Italijoje, Prancûzijo-je, Austrijoje (2 pav.). Centrinëje Europo-je ðie skaièiai gerokai maþesni – 17 sau-gyklø, darbiniø dujø apimtis –7,6 mlrd. m3. Tarp lyderiø yra Vengrija,Èekija, Lenkija, Rumunija. Taèiau ðie skai-èiai greitai keièiasi, vis daugiau rengia-ma PDS, nes jø ekonominis rentabilumaslabai didelis. Gerokai didesnës apimtysyra Ukrainoje, kuri pasiþymi palankiomisgeologinëmis sàlygomis. Rusijoje, lygi-nant su šalies teritorija, saugyklø skaièiusneproporcingai maþas.

Ypaè sparèiai pastaraisiais deðimtme-èiais PDS kuriamos Vokietijoje (2–4 pav.).

5 pav. SvarbiausiøLatvijos kambrostruktûrø schema(pagrindas – pavir-ðiaus kosminënuotrauka). Nurody-tos struktûrø apimtys

6 pav. Dujotiekiøschema. Nurodytivamzdþiø skersmenys

riais, saugyklos yra maþesnës apimties.Greta akivaizdþiai vyraujanèiø vidutinësapimties saugyklø Vokietijoje yra ir patistambiausia Europoje saugykla Rheden –naudojamas buvæs dujø telkinys Cech-ðteino dolomituose (poringumas 10–15 proc.), darbiniø dujø apimtis yra4200 mln. m3, buferiniø – 2800 mln. m3,pykinis dujø iðpumpavimas – 2400 m3 pervalandà, sluoksnio gylis – 1850 m, yra 88græþiniai. Taèiau daþnesnë praktika, kaistambios struktûros ne visai pripildomos,kadangi, be geologiniø kriterijø, labai svar-bu ávertinti ir ekonomines prielaidas.

Lenkijoje saugyklø yra gerokai ma-þiau – tik septynios (2 pav.). CentrinëjeLenkijoje naudojami Cechðteino druskosklodai, panaðiai kaip ir gretimoje Vokieti-joje. Tai Mogilno ir Wierzchowice saugyk-los, kuriose darbiniø dujø apimtys atitin-kamai – 350 mln. m3 ir 530 mln. m3, bufe-riniø dujø – 300 mln. m3 ir 530 mln. m3, ið-græþta 8 ir 20 græþiniø. Lenkijos pietuosenaudojami buvæ dujø telkiniai. Pvz., Bre-

grindu, darbiniø dujø apimtis 423 mln. m3,buferiniø – 528 mln. m3, sluoksnio gylis –1277 m, 34 græþiniai.

Baltarusijoje tëra dvi nedidelës pana-ðaus pajëgumo saugyklos (2 pav.). Pri-bugskoje saugykla árengta ðalies vakaruo-se – Bresto álinkyje vandeningame horizon-te, darbiniø dujø apimtis yra 350 mln. m3,buferiniø – 300 mln. m3, pykinis dujø ið-pumpavimas – 200 000 m3 per valandà.Osipovskoje saugykla yra kitokioje tekto-ninëje struktûroje – Pripetës áduboje. Nau-dojamas vandeningas horizontas, darbi-niø dujø apimtis yra 400 mln. m3, buferi-niø – 300 mln. m3, pikinis dujø iðpumpavi-mas – 167 000 m3 per valandà, sluoksniogylis – tik 450 metrø. Taèiau dabar kuriamiambicingi planai gerokai praplësti dujøsaugyklø apimtis Baltarusijoje. „Beltrans-gaz“ kompanija neseniai paskelbë, kadMozyrio vietovëje Gomelio regione (Pripe-tës struktûra) apie 1 km gylyje numatytaárengti dujø saugyklà devono druskø ert-mëse. Testuojama pirmoji ertmë. Planuo-jama tai daryti palaipsniui – per kelerius me-tus pasiekti 400 mln. m3 lygá, o galutinis tiks-las – 1 mlrd. m3.

Dideliu potencialu pasiþymi Latvijos te-ritorija (5 pav.). Ši Baltijos baseino dalisbuvo ypaè intensyviai veikiama lûþinëstektonikos procesø, su jais susijæs ir loka-liø struktûrø formavimasis (gerokai labiaunei gretimos Lietuvos ir Estijos teritorijos).Be to, kolektoriai pasiþymi geresnëmissavybëmis. Nuo 1968 m. Inèukalnio

Èia árengtos 26 saugyklos mezozo-jaus ir kainozojaus vandeninguosesluoksniuose ir iðeksploatuotuose du-jø telkiniuose, bendra saugomø dujøapimtis siekia 23,5 mlrd. m3 (darbiniødujø – 13 mlrd. m3). Naudojamø ge-ologiniø formacijø gylis kinta nuo350 m iki 2900 m (4 pav.). Tik keturiøsaugyklø apimtis virðija milijardà ku-biniø metrø darbiniø dujø, didþioji da-lis saugyklø yra vidutinës apimties (ke-li šimtai mln. m3 dujø). Be poriniø ko-lektoriø, naudojami druskø klodai(3 pav.). 2002 m. Vokietijoje veikë 19saugyklø druskos kavernose, bendra ap-imtis siekë 8 mlrd. m3 dujø, taèiau dar 12saugyklø numatyta árengti artimiausioje at-eityje (bendra apimtis 5 mlrd. m3 dujø).Daugiausia naudojamas Cechšteinosluoksnis. Lyginant su poriniais kolekto-

zeznica saugykla naudoja nedidukà mio-ceno dujø telkiná, èia darbiniø dujø apim-tis yra 69 mln. m3, buferiniø – 81 mln. m3,sluoksnio gylis – 400 m, yra 5 græþiniai.Tuo tarpu Husowo XII saugyklos, taip patárengtos buvusio mioceno dujø telkinio pa-

vietovëje veikia vienastambiausiø Europo-je PDS. Ji buvo stei-giama Baltijos ðaliø irðiaurinës Rusijos da-lies poreikiams ten-kinti. Vasaros metu iðSibiro gautos dujosyra supumpuoja-mos á saugyklà ir lai-komos 100 atm. slë-gio reþimu. Þiemosmetu dujos tiekia-mos ið saugyklos ádujotiekius. Inèukal-nio saugykla árengtakambro vandenin-game horizonte, dar-biniø dujø apimtis yra2300 mln. m3, buferi-niø – 2300 mln. m3,pikinis dujø iðpumpa-vimas – 612 000 m3

per valandà, sluoks-nio gylis – 710 m, èia iðgræþta daugiaukaip 100 græþiniø. Latvijos specialistø tei-gimu struktûra nëra visiškai uþpildyta, jàgalima plësti iki 3200 mln. m3 darbiniø du-jø apimties.

Nukelta á 28 p.



Centriniai universiteto rûmai

Mano hobis þiemà – kalnø slidinëjimas, ovasarà – þvejyba Lietuvos arba Anglijosvandenyse

UniversitetasAnglijos ðirdyjeUniversitetinis miestas Birmingamas

(Birmingham), ásikûræs paèiame Anglijoscentre, yra antrasis pagal dydá Anglijos(ir Didþiosios Britanijos) didmiestis. Ja-me gyvena apie 1,3 mln. þmoniø, o kar-tu su aplinkiniais Vidurio Anglijos mies-tais ir miesteliais susidariusi aglomeraci-ja – Didysis Birmingamas turi apie 3 mln.gyventojø. Gamta nepaðykðtëjo turtø Bir-mingamo regionui. Èia gausu ávairiausiønaudingøjø iðkasenø, greta vienas kitoiðsidëstæ akmens angliø ir geleþies rû-dos telkiniai. Gal todël ði vieta pasaulyjeþinoma Juodosios šalies vardu. Ádomiau-sia, kad akmens angliø klodai kai kurio-se Birmingamo vietose slûgso tiesiog þe-mës pavirðiuje. Savo akimis teko matyti,kai ðeimininkës, su kibirëliu nuëjusios ásodà ar darþà, prisirenka bûstui šildyti armaistui gaminti akmens angliø.

Birmingamas yra didþiausias D.Brita-nijos juodosios ir spalvotosios metalur-gijos, maðinø gamybos, metalo apdirbi-mo, stakliø, geleþinkeliø transporto áren-gimø, vagonø, automobiliø ir jø varikliø,aviaciniø varikliø, elektrotechnikos, elek-tronikos, juvelyriniø ir gumos dirbiniø,maisto ir paðarø gamybos bei karo pra-monës centras.

Kaip gyvenvietë Birmingamas mini-mas nuo VI ðimtmeèio, kai já ákûrë Bir-minghamø gentis. Nuo IX ðimtmeèio jisjau laikomas miestu, nors pirmajame ra-ðytiniame ðaltinyje, datuotame 1086 m.,jis vis dar vadinamas maþu kaimu, vertu

Specialiai MG ið Anglijos

Prof. habil. dr. Jonas Osvaldas MEILUS

tik 20 ðilingø. Istorikai teigia, kad èia irgerokai vëliau,1538 m., buvo tik viena pa-grindinë gatvë su keletu ðalutiniø, betdaugybë turgø, kalviø ir smulkiø metaloliejyklø. Gyveno apie 1500 miestelënø,

stovëjo 200 namø. Miestas praþydo ir su-klestëjo pramoninio perversmo metais(XVIII-XIX a.). Jis tampa ne tik Vidurio An-glijos industriniu ir komerciniu centru, betir visame pasaulyje pripaþástamu to per-versmo flagmanu. Tai lëmë ne tik gau-sûs gamtos turtai, bet ir talentingi ðiokraðto mokslininkai, inþinieriai bei iðradë-jai. Þymus D.Britanijos inþinierius Dþeim-sas Vatas (James Watt) 1776 m. èia su-kûrë dvitaktæ garo maðinà, kurios stû-moklá varë suslëgtas garas. Prie pat Bir-mingamo esanèio Juodosios ðalies mu-ziejaus teritorijoje teko stebëti veikianèiàgaro maðinà, kurios prototipà, árengæs jo-je garø kondensatoriø, 1763 m. pastatëtas pats Vatas. Šioje mašinoje stûmoklávaro ne suspaustas garas, bet dël ðaltovandens èiurkðlës, ápurkðtos á cilindreesantá garà, sumaþëjæs slëgis. Ði nepa-prastai áspûdinga maðina (jos cilindroaukštis 2,5 m, o skersmuo – apie 0,5 m)árengta angliø šachtoje ir iš jos sëkmin-gai pumpuoja vandená. Birmingame vei-kia jau 1824 m. Dþordþo Kedberio (Ge-orge Cadbury) ákurtas pirmasis pasauly-je ðokolado fabrikas, gaminantis popu-liariausià (ir skaniausià!) pasaulyje ðoko-ladà „Cadbury“.

Birmingamieèiai didþiuojasi, kad pra-moninio perversmo klestëjimo metu Bir-mingamas gamino tiek produkcijos, kiekvisos pasaulio ðalys kartu. Plûstanèiai iškaimø darbo jëgai buvo pastatyta gausy-bë maþø ir gyventi nelabai patogiø viena-aukðèiø ir dviaukðèiø mûriniø namø, ku-rie, deja, nepuošia dabartinio Birminga-mo. Miestui bûdinga þiediniø magistraliøstruktûra su galingu centru, o periferiniaigyvenamieji rajonai primena urbanizuotø

Birmingamouniversitetologotipas


Istorinis Birmingamo centras – Ðimtmeèioaikðtë ir miesto panorama

Birmingamo vietaD.Britanijosþemëlapyje

Klasicisti-në miestorotuðë suvandenysebesipliuð-kenanèiagarsiàjaundinële

kaimø grandinæ. Po Antrojo pasaulinio ka-ro miestas buvo ið esmës atnaujintas. Se-nojo prekybos centro vietoje pastatytasdidþiulis Bul Ringo (Bull Ring) prekybos irpramogø centras, daugybë naujø gyve-namøjø kompleksø, labai iðplëstas ir mo-dernizuotas oro uostas.

Miestà puoðia gotikinë ðv. Martynokatedra (XIII a.), klasicistinë ðv. Pilypokatedra (1715 m.), neogotikos šedevrasðv. Èado katedra ir klasicistinë rotuðë.

Kiek maþiau nei valandos kelio at-stumu nuo Birmingamo yra nutolæ Oks-fordo (Oxford), Voriko (Warwick) ir Ko-ventrio (Coventry) miestai su ne maþiaugarsiais universitetais, gimtasis Šekspy-ro miestas Stradfordas prie Eivono(Stradford upon Avon), graþiausia D.Bri-tanijos pilimi laikoma Voriko ir tik jai sa-vo didybe nusileidþianti Kenilvorto (Ke-nilworth) pilis. Stradfordo prie Eivono Ka-raliðkajame Ðekspyro teatre teko matytigarsiàjà ðio autoriaus komedijà „Vasar-vydþio nakties sapnas“, kuri buvo vaidi-nama senàja, Ðekspyro laikø anglø kal-ba. Vaidybos áspûdis tikrai neuþmirðta-mas, nors ne tik að, bet ir kartu buvæmano kolegos anglai turëjo prisipaþintineáveikæ kai kuriø fraziø prasmës.

Vidurinës Anglijos klimatas yra paly-

ginti švelnus. Vidutinë karðèiausio – lie-pos mënesio temperatûra Birmigame sie-kia 20, o ðalèiausio – sausio – +4,5 laips-nio Celsijaus, todël èia visà þiemà þaliuo-ja gyvatvorës ir nesuskaièiuojamos anglið-kos pievelës (lawn), vasará praþysta pa-vasario gëlës. Ne tik visos D.Britanijos sa-los, bet ir daugelis miestø yra iðraiþyti van-dens kanalø. Ne iðimtis ir Birmingamas.Britai já lygina net su garsiuoju kanalømiestu Venecija ir netgi mano já esant pra-našesná. Mat Birmingame yra 5 kanalai,didesni uþ Venecijos Didájá kanalà, o ben-dras kanalø ilgis Birmingame siekia 60 km,tuo tarpu Venecijoje tik 41 kilometrà. Kaipir Venecijoje, Birmingame kanalais pluk-domos smulkios prekiø siuntos arba jienaudojami turizmui ir pramogoms.

Birmingamieèiams bûdingas ir savi-tas brami (Brummi) dialektas, todël jiedaþnai pravardþiuojami bramiais (Brum-magem – pigus, suklastotas), panašiaikaip Londono gyventojai pravardþiuoja-mi kokniais (cockney). Birmingamas yrair vienas kosmopolitiðkiausiø ir etniniupoþiûriu labai margø miestø. Baltaodþiøèia tik 70 proc., kiti – iðeiviai ið Azijos,Afrikos arba Lotynø Amerikos ðaliø.

Birmingamo universitetas ákurtas1900 m. ir yra vienas jauniausiø D.Brita-

nijoje. 2000 m. ðvenèiant universitetoðimtmeèio jubiliejø, iðkilmëse dalyvavoir D.Britanijos monarchë Elþbieta II. Taproga Centriniuose universiteto rûmuo-se ávyko banketas, kuriame turëjau gar-bæ dalyvauti ir að, kaip atstovas nema-þos uþsienieèiø bendruomenës, dirban-èios ðiame universitete. Sveèiai buvo su-sodinti prie 100 m ilgio stalo, lûþtanèio

nuo egzotiðkiausiø valgiø ir gërimø. Gai-la, kad savo vizitinæ kortelæ radau kita-me stalo gale, tolimiausiame nuo kara-lienës. Taèiau juk ne kiekvienas lietuvisgali pasigirti sëdëjæs prie vaiðiø stalo suD.Britanijos karaliene...

Na, o toliau – rimtai. Birmingamo uni-versitetà ákûrë labai energingas ir iðmin-tingas þmogus – tuometis Birmingamoburmistras Dþozefas Èemberlenas (Jo-seph Chamberlain), þymaus tarpukariopolitikos veikëjo Anglijos premjero Artû-ro Nevilio Èemberleno (Arthur NevillChamberlain) tëvas. Jis ir tapo pirmuo-ju universiteto kancleriu (Chancellor).Vëliau jo garbei ir atminimui universite-to miestelio centre buvo pastatytas be-veik ið visø Birmingamo vietø matomasir tapæs vienu ið miesto simboliø áspû-dingas Kanclerio bokðtas.

Nesiimu šiame trumpame straipsny-je apraðyti visà Birmingamo universite-to struktûrà ir daugialypæ jo veiklà. Pa-sakysiu tik, kad ðis universitetas pasau-linëje ðimto geriausiø universitetø reitin-gø lentelëje yra vienuoliktas, o D.Brita-nijoje 5-as po Kembridþo (Cambridge),Oksfordo, Londono karaliðkojo koledþoir Manèesterio (Manchester) universite-tø. Jame ðiuo metu studijuoja 31 tûks-

tantis studentø ið 150 ðaliø, tarp jø 4500uþsienieèiø. Uþsienieèiai sudaro 15proc. universiteto personalo, o 23 proc.dëstytojø taip pat uþsienieèiai. Kasmet áuniversitetà priimama 9000 naujø stu-dentø. Akredituota 500 bakalauro ir 300magistro programø. Moksliniai tyrimaivykdomi 9 kryptimis ir 4 technologiniuo-se projektuose. Nacionalinë vertinimotaryba 7 ið jø yra suteikusi aukðèiausiàreitingà. Universitetas yra daugelio tarp-tautiniø ekspertiniø komisijø vadovas ar-ba narys.

Studentø miestelio vaizdas

�


Kokiaisorais ásiminëme

praëjusiusmetus?

Taigi kokie 2006-ieji buvo Lietuvo-je? Metai prasidëjo gana ðvelniais ir per-mainingais orais: viena darganota die-na keitë kità, aukðèiausia oro tempera-tûra daugelyje rajonø siekë plius 2–4°C,kol sausio 19 d. á Lietuvà ásiverþë labaiðalti arktiniai orai. Paros vidutinë orotemperatûra buvo –17...–26°C, o þe-miausia oro temperatûra daug kur nu-krito iki –26...–29°C, net pajûryje ir piet-vakariniuose rajonuose siekë –23...–25°C. Rytiniuose rajonuose tikrai poð-këjo tvoros, nes temperatûra nukrito iki–30...–31°C (èia buvo pasiektas stichi-nio meteorologinio reiðkinio kriterijus).Tokie ir dar didesni ðalèiai (iki –33°C)sausio antrojoje pusëje yra uþregistruoti1968 ir 1987 metais. Sausio mënesiovidutinë oro temperatûra buvo –5,5...–8,0°C – 1–3° þemesnë nei vidutinë dau-giametë, kuri yra –5,1°C. Sausio 3, 4 d.sulaukëme ir sniego. Vakariniuose ra-jonuose pasnigo gausiai, tik siauramepajûrio ruoþe iðliko plona sniego dan-ga. Normali „lietuviška“ þiema išsilaikëir vasario mënesá, kai daþnà dienà orotemperatûra nukrisdavo þemiau –20°C.Paskutiná kartà ðaltesnis vasaris buvo1996 m. (tai iðskirtinë 1995/1996 metøþiema, kuri prasidëjo jau lapkrièio më-nesá ir be atodrëkiø truko iki balandþio).Ðaltoka þiema buvo ir 2003, 2004 me-tais. Todël nuomonë, kad tik senoliai galiprisiminti tikras þiemas, ne visai atitinka

1 pav. Vidutinë oro temperatûra Lietuvoje 1961–1990 ir 2006 m.

Kokiais

Dr. Audronë GALVONAITËLietuvos hidrometeorologijos tarnybosprie Aplinkos ministerijos Klimatologi-jos ir metodikø skyriaus virðininkë

Kiekvienà dienà girdime, kad 2006metai buvo ðilèiausi visame pasauly-je, kad klimatas labai sparèiai ðiltëja

ir niekas nebeprisimena normaliølietuviðkø þiemø, kai nuo ðalèio

poðkëdavo tvoros.

þiema tuo greitai „pasinaudojo“ pratæs-dama snieguoto ir ðalto buvimo laikà.Tik kovo mënesio gale pavasaris „atsi-budo“ ir, beveik savaitæ pavëlavæs (pa-gal vidutinius daugiameèius duome-nis), nelabai noriai, pamaþu þingsnia-vo per Lietuvà. Balandþio pradþia, norsir ðaltoka, buvo pavasariðka, ir augaløvegetacijos laikotarpis prasidëjo beveikvidutiniais daugiameèiais terminais, omënesio gale juos net pralenkë. Ba-landþio mënesio vidutinë oro tempe-ratûra buvo 5,0–7,1°C (daugelyje rajo-nø 0,5–1,1° aukðtesnë nei vidutinë dau-giametë) (1 pav.). Gerokai prasèiau vi-sus tuos mënesius buvo dël krituliø, ku-riø trûko iki pat rugpjûèio ( 2 pav.).

Nei geguþës (iðskyrus pabaigà),nei birþelio mënesiais orai didele ðilu-ma nepasiþymëjo, ir ið karto pasigirdoklausimø: ar tikrai tas klimatas ðiltëja,o gal jau artëja, kaip skelbë kai kurie

tikrovæ. Mesdaþnai prisi-mename tik la-bai trumpo lai-kotarpio orusarba jeigu jiesusijæ su ko-kiomis norsasmeniðkaiásimintinomisdatomis.

Beveik vi-sà 2006 m. ko-vo mënesá pa-vasaris irgi nu-tarë palûkëti, o

orais ásiminëmepraëjusiusmetus?


Kasmetës investicijos á univer-sitetà siekia 70 mln. svarø sterlin-gø. Universitetas didþiuojasi iðug-dæs net 4 Nobelio premijos laurea-tus: du medikus, chemikà ir fizikàMauricijø Vilkinsà (Maurice Wilkins).

Universitete yra 11 stambiø aka-deminiø padaliniø, vadinamø mo-kyklomis (Schools). Tai maþdauglietuviðko universiteto fakulteto ar-ba universiteto struktûrinio institu-to atitikmuo. Nors, vertinant lietuvið-kais kriterijais, tikraisiais fakultetaisgalima bûtø laikyti tik 8: Menø, kal-bø, literatûros ir istorijos, Edukaci-jos, Biznio, Socialiniø mokslø, val-dymo ir politikos, Teisës, Inþineri-jos, Medicinos ir odontologijos irMokslø. Be ðiø, dar yra parengia-masis skyrius, kuriame bûsimiejistudentai metus gilina savo mokyk-lines fizikos, matematikos, biologi-jos, uþsienio kalbø ir kitø disciplinøþinias, jungtiniø programø skyrius,kuriame studentai bakalauro ar ma-gistro studijoms pasirenka dvi skir-tingas specialybes, pvz., teisæ ir uþ-sienio kalbà, elektronikà ir vadybà,biologijà ir kompiuterijà ir kt. Paga-liau akredituotø programø skyriujestudentai gali studijuoti pagal kitøD.Britanijos ir netgi kitø Europos Sà-jungos ðaliø universitetø progra-mas. Universitetas turi savo bran-duoliná reaktoriø, kuris naudojamasmokymo ir mokslo tikslams, savomeno galerijà ir net savo geleþin-kelio stotá!

Labai panaðiai organizuoti irtæstiniø studijø mokslø daktarolaipsniui ágyti padaliniai. Èia neat-stovaujami tik socialiniai mokslai,taèiau jie iš dalies patenka á kitøfakultetø programas. Mokslas dok-torantûroje priklausomai nuo spe-cialybës trunka 3 arba 4 metus.

Studijos Birmingamo universi-tete, kaip ir daugelyje D.Britanijosuniversitetø, kainuoja labai bran-giai. Vidutinë vieneriø metø studijøkaina – apie 3000 svarø. Á jà neáei-na bûsto, maitinimosi, mokymopriemoniø pirkimo, kelioniø, mobi-liojo telefono eksplotacijos, pramo-gø ir kitos iðlaidos. Jos siekia nuo9000 iki 12 000 svarø per metus.Uþsienieèiams, studijuojantiemsdisciplinas, kuriose nenaudojamalaboratorinë áranga, visas universi-teto studijø kursas vidutiniðkai kai-nuoja 9200, naudojant laboratori-næ árangà – 11 950, o studijuojan-tiems klinikinës árangos reikalaujan-èias programas – 21 800 svarø.

�

Nukelta á 32 p.



Taip atrodëNevëþis2006-øjø liepàR.A.Andraðiûnonuotr.

2 pav. Vidutinis krituliø kiekis Lietuvoje 1961–1990 ir 2006 m.

2006 m.vasarisS.Rastenytësnuotr.

mokslininkai, naujas ledynmetis. Tokiuspamàstymus labai greitai á uþmarðtá nu-varë atëjæ vasaros karðèiai ir þemdirbiø„aimanos“ dël þûstanèio derliaus ir pa-ðarø trûkumo. Liepos mënesá vyravokarðti ir sausi orai, aukðèiausia oro tem-peratûra pakildavo iki 30°C ir aukðèiau.Liepos 8–11 d. aukðèiausia oro tempe-ratûra siekë 30–35°C, Pasvalyje 37°C.Tokia temperatûra daugelyje Lietuvosrajonø virðijo iki ðiol uþregistruotà aukð-èiausià liepos mënesio temperatûrà.Liepos mënesio vidutinë oro tempera-tûra buvo 19,4–21,0°C (3,1–4,5° aukð-tesnë nei vidutinë daugiametë). Sausasstiprokas vëjas ir net 330–395 valandas(90–120 val. ilgiau nei paprastai) spin-dëjusi saulë ne juokais vertë susirûpin-ti, nes aukðèiausia dirvos pavirðiaustemperatûra siekë 50–59°C, vidutinë dir-vos temperatûra 10 cm gylyje buvo 21–26°C. Imta kalbëti apie „keptas“ dirvojebulves ir kitus ðakniavaisius.

Aukðta temperatûra, lietaus stygiusir didelë saulës spindëjimo trukmë su-darë sàlygas sausrai. Anksèiausiai lie-pos 25 d. stichinë sausra prasidëjo Bir-þø, liepos 28 d. – Panevëþio, Nidos, Ði-lutës ir Palangos apylinkëse.

Rugpjûèio pradþioje ásivyravus lie-tingiems orams sausra pradëjo trauk-tis. Ilgiausiai ji truko šiauriniuose ir va-kariniuose šalies rajonuose, o trumpiau-siai – pietrytiniuose ir ðiaurës rytiniuo-se rajonuose.

Rugpjûèio mënesá didesnëje ðaliesdalyje prilijo 100–190 mm (1,5–2,5 kar-to daugiau nei vidutinis daugiametiskiekis) (2 pav.): Druskininkuose – 204mm, Valkininkuose – 208 mm, Varëno-je – 226 mm, Trakuose – 229 mm (3kartus daugiau nei vidutinis daugiame-tis kiekis). Dabar jau reikëjo gelbëti ne-be „kepantá“, bet skæstantá derliø.

R u g s ë j omënesio oraipriminë vasa-rà, nes viduti-në mënesiotemperatûrabuvo 13,6–16,4°C, Nidoje17,1°C (2,1–3,4° aukðtesnëuþ daugiame-tæ). Ðiltesnisrugsëjis buvotik 1975, o pa-naðûs 1999 ir2005 metais.

2006 m. rudens orai buvo permai-ningi, vyravo gerokai ðiltesni negu bû-dingi ðiam metø laikui orai. Vidutinë tem-peratûra spalio mënesá buvo 9,8°C (2,6°aukðtesnë uþ vidutinæ daugiametæ).

Lapkrièio pirmosios pusës orai bu-vo labai kontrastingi, ðiltus orus mëne-sio pradþioje pakeitë labai staigus atða-limas, lapkrièio 3–6 d. paros vidutinë oro

temperatûra buvo neigiama, o þemiau-sia temperatûra lapkrièio 6 d. daugelyjerajonø nukrito iki –5...–10°C, kai kuriuo-se pietiniuose ir šiauriniuose rajonuoseiki –11...–15°C, pajûryje iki –2°C. Deðim-tadienio viduryje daugelyje rajonø pa-snigo ir susidarë 2–6 cm, ðiaurës ryti-niuose rajonuose 9–11 cm storio snie-go danga, kuri sukëlë „chaosà“ mûsøkeliuose, ávyko labai daug avarijø.

2006 metai Lietuvoje nebuvo patysðilèiausi. Vidutinë metinë temperatûrabuvo 7,5°C (1,3° aukðtesnë uþ klimatonormà, kuri yra 6,2°C). Praëjæ metai pa-gal vidutinæ metinæ temperatûrà pate-ko tik á treèià vietà po 1989 ir 2005 m.,kuriø vidutinë metinë temperatûra bu-vo 8,1° (1,9° aukðtesnë uþ klimato nor-mà), ir 2002 m., kai vidutinë metinë tem-peratûra buvo 7,8°C (1,6° aukðtesnë uþnormà). Neabejotinai 2006-øjø gruodisðiame rekordø parade uþëmë pirmàjàvietà. Vidutinë 2006 metø gruodþio tem-peratûra buvo 4,4°C (norma –2,4°C) –net 6,8°C aukðtesnë uþ daugiametæ.

2007 metø pradþia tæsia praëjusiømetø darbà. 2007-øjø sausio pirmàjádešimtadiená vidutinë temperatûra bu-vo 5,0°C šilumos vietoj pagal normà pri-valëjusios bûti 5,1°, o tai jau 10,1°Caukðèiau normos.


Ðiø metø sausio 19 d. Lietuvos moks-lø akademijos akademikui, profesoriui,habilituotam daktarui, Chemijos institu-to vyriausiajam mokslo darbuotojui, vie-nam þymiausiø Lietuvoje dirbanèiø moks-lininkø chemikø – Povilui Algirdui Vaðke-liui sukako 70 metø. Ði data ir paminëtimokslo laipsniai bei vardai yra tarsi duo-menys ið enciklopedijos, taèiau mes (bu-væ ir esami mokiniai, kartu tebedirbantysbei jau iðëjæ á pensijà kolegos) ðá Jubilie-jø sutikome, kaip yra ne kartà sakæs ger-biamas Jubiliatas, suvokdami, kad me-tai, mënesiai ir dienos tëra santykiniai lai-ko trukmës matavimo vienetai. Esmë glû-di ne ðeðiasdeðimt devyneriuose, septy-niasdeðimtyje ar septyniasdeðimt viene-riuose metuose, tiesiog tai yra tam tikrasatskaitos taðkas, kuris leidþia pasveikintiAkademikà ir padëkoti jam uþ jo atidø dë-mesá, didþiulæ tolerancijà bei vadovo, mo-kytojo ir kolegos patarimus bei nesava-naudiðkà pagalbà.

A.Vaðkelis gimë 1937 m. sausio 19 d.Aukðtaitijoje – Puodþiuose, Uþpaliø vals-èiuje, Utenos apskrityje – gana pasiturin-èiø ûkininkø ðeimoje. Sovietø okupacijatragiðkai pakeitë Vaðkeliø ðeimos gyveni-mà – tëvai ir vienas brolis buvo iðtremti áSibirà, vyresnysis brolis buvo priverstastrauktis á Vakarus, o pats Algirdas, per ste-buklà iðvengæs tremties, buvo priverstasglaustis pas vyresnæ seserá Þemaitijoje,Tryðkiuose. Tà kartà pavyko iðvengti de-portacijos, taèiau taip anuomet vadinta„ydinga socialinë kilmë“ dar ne kartà trik-dë Algirdo gyvenimà ir mokslinæ karjerà.

Mokykloje Algirdas labai daug skai-të, gerai raðë – ir ne tik mokyklinius raði-nius, taèiau paskutinëse klasëse „uþsi-krëtë“ chemija, paskatintas bendramoks-lio, bûsimo ilgameèio kolegos ir bendra-þygio doc. dr. Mudþio Ðalkausko. Su pa-gyrimu baigæs Tryðkiø vidurinæ mokyklà,1954 m. A.Vaðkelis ástojo á Vilniaus uni-versiteto Chemijos fakultetà, kurá sëkmin-gai baigë 1959 metais.

Jau studijuodamas A.Vaškelis nuo1958 m. pradëjo darbuotis vyr. laboran-tu Lietuvos mokslø akademijos Chemi-jos ir cheminës technologijos institute(dabar – Chemijos institutas), kuriame irgavo paskyrimà dirbti po universiteto bai-gimo. Per 49 darbo institute metus jo nu-

AkademikuiPovilui Algirdui

Vaðkeliui –

70

eitas kelias nuo diplomanto iki profeso-riaus akademiko, nuo vyr. laboranto iki ins-tituto direktoriaus yra puikus pavyzdys vi-siems mokslininkams. Ðio kelio sëkmeidaug reikðmës turëjo tai, kad bûsimasisakademikas A.Vaðkelis atëjo dirbti á Neor-ganinës chemijos sektoriø, vëliau – Meta-locheminiø dangø laboratorijà (dabar Ka-talizës skyrius), vadovaujamà ðviesios at-minties Lietuvos mokslø akademijos na-rio korespondento A.Prokopèiko, iðskirti-nio draugiðkumo, tolerancijos ir gerano-riðkumo moksliná kolektyvà. Èia tikrai mo-këta intensyviai ir produktyviai dirbti, su-gebëta originaliai ir nestandartiðkai màs-tyti bei mëgta dþiaugtis draugø ir kolegølaimëjimais. Be Algirdo, èia darbavosi darpenki bûsimieji profesoriai.

Nestokojo A.Vaškelio mokslinis dar-bas ir cheminës egzotikos, ypaè ren-giant chemijos mokslø kandidato (da-bar daktaro) disertacijà: peroksokarbo-nato skilimo kinetikos tyrimams vande-ninë terpë nebetiko dël ðio junginio ne-patvarumo, todël eksperimentus teko at-likti spiritiniame „sauso ledo“ (kieto an-

glies dioksido) tirpale, kurio temperatû-ra siekdavo net iki –70 °C.

Gana greitai, 1963 m. apgynæs che-mijos mokslø kandidato (dabar daktaro)disertacijà, jaunas mokslininkas, naudo-damasis tais laikais dar naujo – poliarog-rafijos, kurios mokësi Prahoje pas jos at-radëjà J.Heyrovsky, – metodo teikiamaisprivalumais, tæsë pradëtà peroksojungi-niø tyrinëjimà, nagrinëjo metalø jonø

kompleksø susidarymo pusiausvyras.Galima bûtø paminëti, kad poliarografi-jos, pirmosios savo moksliniø darbø kryp-ties, Akademikas neuþmiršo ir gerokai vë-liau: jis kartu su bendradarbiais panau-dojo ðià metodikà pereinamøjø metaløjonø kompleksø susidarymo pusiausvy-rø tyrimams ðarminiuose ir labai ðarmi-niuose vandeniniuose tirpaluose, kur kitityrimo metodai pasirodë besà daugmaþiau informatyvûs. 1962–2001 m. bu-vo publikuota per 40 mokslo straipsniø,susijusiø su poliarografija.

Þymi (jeigu ne didþioji) A.Vaðkeliomokslo darbø dalis per pastaruosius ket-vertà deðimtmeèiø yra skirta sistemin-giems cheminio (besrovio) metalø ir jølydiniø nusodinimo kinetikos ir mecha-nizmo tyrimams bei su jais susijusiemsprocesams, vykstantiems tirpale (jau mi-nëtos metalø jonø kompleksø pusiausvy-ros, cheminës metalizacijos tirpalø sta-bilumas, koloidiniø metalo nanodaleliøformavimas ir jø savybës) ir pavirðiuje (he-terogeninë katalizë bei elektrokatalizë,pavirðiø aktyvavimas, tikrojo pavirðiaus


ploto nustatymas ir kt.). Šie svarbiausiA.Vaškelio mokslinës biografijos darbaibuvo ypaè svarus indëlis á mokslà. Auto-rius tapo visuotinai pripaþintu pasauliniolygio autoritetu.

A.Vaðkelis 1967 m., nepriklausomainuo M.Saito (1965 m., Japonija) ir M. Pa-unovic (1968 m., JAV), paskelbë naujo-viðkà cheminës metalø jonø redukcijosmechanizmo interpretacijà, remdamasisanksèiau tik korozijos procesams apibû-dinti naudota miðriojo potencialo teorija,kuri padëjo suvokti, kad vadinamasis„cheminis“ (arba „besrovis“) metalø nu-sodinimas yra ne kas kita kaip dviejø (kar-tais ir daugiau) vienu metu ir vienodaisgreièiais vykstanèiø katalizatoriaus pavir-ðiuje daliniø (parcialiniø) procesø sumaperneðant elektronus, atpalaiduojamusar prijungiamus ðiose oksidacijos-reduk-cijos reakcijose per nusëdantá metalà. Šiinterpretacija paskatino tokiø procesø ty-rimams plaèiai naudoti elektrocheminiusmetodus visame pasaulyje.

Taèiau ilgainiui iðaiðkëjo, jog vien tikelektrocheminiai matavimo metodai në-ra pakankami tokiø sudëtingø procesøtyrimams, kadangi matuojama keièiantelektrodo potencialà srovë tëra keliø elek-trocheminiø reakcijø atstojamoji, o indi-vidualus kiekvienos dalinës reakcijos ána-ðas lieka neþinomas. Tai ir paskatino plë-toti ir taikyti naujus, kombinuotus tyrimometodus, pagal kuriuos galima nustatytiindividualiø reakcijø indëlá bendrame pro-cese. Paminëtina, kad naujà elektroche-minës masiø spektrometrijos metodà,skirtà dujiniø reakcijos produktø tiesiogi-nei analizei proceso metu, A.Vaðkelis subendradarbiais pirmà kartà pritaikë ir pa-naudojo cheminës metalizacijos proce-sø mechanizmo ir kinetikos tyrimams, tai-kydami þymëtøjø atomø metodikà. Be ðiometodo, A.Vaðkelis ir bendradarbiai che-minës metalizacijos procesø daliniø re-akcijø tyrimams proceso eigoje (lot. in-situ) vieni pirmøjø panaudojo elektroche-minës kvarco kristalo mikrogravimetrijosmetodikà, kuri padeda itin jautriai (10-9 gjautrumu) nustatyti elektrodo masës po-kyèius nusëdant metalams. Ðiø metodi-kø plëtojimas ir taikymas leido tyrinëtisvarbius cheminio metalø nusodinimoprocesø mechanizmo ir kinetikos ypatu-mus, nustatyti daliniø proceso elektro-cheminiø reakcijø tarpusavio sàveikà, ku-riø negalima tirti kitais bûdais.

Gautos naujos fundamentinës þiniosapie cheminio metalø nusodinimo proce-sø mechanizmà padëjo šiuos procesustobulinti bei naujus, dar praktiškai netai-kytus procesus numatyti ir atrasti. Paþy-mëtina, kad cheminë metalizacija yra pla-èiai naudojama pramonëje: dekoratyvinësdielektrikø (keramikos, stiklo, plastmasiø)

pavirðiaus dangos, spausdintø plokðèiø,magnetiniø atminties kaupikliø (kompiu-teriø „kietøjø diskø“) gamyba elektronikospramonëje ir kt. Ðiø procesø taikymas for-muojant aukðtøjø technologijø gaminiusreikalauja nuolat tobulinti kuriamø gami-niø charakteristikas (elektriná laidumà,magnetinæ skvarbà ir kt.).

Apibendrinant A.Vaðkelio moksliná ke-lià galima be dvejoniø tvirtinti, kad jis yraaukðèiausio lygio gamtos mokslø tyrëjas,sugebantis áþvelgti naujus prieþastingumoryšius tarp, regis, nesusijusiø reiðkiniø,juos tinkamai ávertinti ir susieti, o tuo re-mdamasis formuluoti apibendrinanèiàsiasišvadas aiškinant bendrus dësningumusgerokai platesniame kontekste bei sëk-mingai pasinaudoti praktinëmis galimy-bëmis. Paþymëtina, jog tarptautinë moks-lo visuomenë, ávertindama ypatingusA.Vaðkelio nuopelnus, atsiliepë á inicia-tyvà iðleisti specialø kieto kûno elektro-chemijos þurnalo („Journal of Solid Sta-te Electrochemistry“) numerá, skirtà aka-demiko A.Vaškelio 70 metø jubiliejui. Ðis(ne toks jau daþnas) pasaulio mokslinin-kø atsakas akivaizdþiai rodo A.Vaðkeliodarbø svarbà, jo mokslo darbo ávertini-mà bei didelæ pagarbà.

Vaisingi moksliniai tyrimai ir didelisdarbštumas padëjo Jubiliatui pasiektiáspûdingø rezultatø – 1982 m. jis apgy-në chemijos mokslø daktaro (dabar – ha-bilituoto daktaro) disertacijà, 1985 m. ta-po profesoriumi, 1990 m. iðrinktas Lietu-vos mokslø akademijos nariu korespon-dentu, o 1998 m. – akademiku. Iki ðiosdienos yra paraðæs dvi knygas, paskel-bæs per 220 mokslo straipsniø, kuriø ci-tavimas artëja prie tûkstanèio.

Kaip jau minëjome, A.Vaðkelio darbaipelnë platø pripaþinimà tëvynëje ir uþsie-nyje. Jis yra dviejø Lietuvos mokslo pre-mijø laureatas (1989 ir 2000 m.). 1996 m.jam paskirta pirmoji Lietuvos mokslø aka-demijos vardinë J.Matulio premija, taispaèiais metais A.Vaðkelio ir bendraauto-riø praneðimas „Nauji cheminës metali-zacijos ir tiesioginio plastmasiø paden-gimo metodai“ tarptautinëje konferenci-joje „Interfinish 96 World Congress“ bu-vo premijuotas kaip geriausias mokslinisdarbas ir paþymëtas specialiu sertifika-tu. 2000 m. A.Vaðkelis (su bendraauto-riais) uþ Vokietijoje leidþiamame þurnaleGalvanotechnik publikuotà straipsná„Cheminis variavimas, reduktoriumi nau-dojant kobalto(II) kompleksinius jungi-nius. Termodinaminiai aspektai ir kineti-niai tyrimai“ buvo apdovanotas Vokieti-jos galvanotechnikos ir paviršiaus pa-ruošimo technikos draugijos vardineHeinz Leuze 1999 metø premija. Pasta-roji premija skiriama uþ „geriausias moks-lines-technines publikacijas vokieèiø kal-

ba leidþiamuose specialiuosiuose þurna-luose, iðsiskirianèias ypatingai aiðkiu irdidaktiniu svarbios mokslinës-techninësproblematikos aprašymu“.

Akad. A.Vaðkelio teoriniø tyrimø rezul-tatais plaèiai remiamasi kuriant naujastechnologijas. Ðiuo metu jis sëkmingai va-dovauja kontraktams atliekant eksperi-mentinës plëtros darbus su þinomomis ja-ponø firmomis – „Toyota Motors Corpora-tion“, „Ebara-Udilyte“” bei „LAM Corpo-ration“ ið JAV (pastaroji yra plaèiai iðgar-sëjusiame Silicio slënyje – Silicon Valley).

A.Vaðkelio mokslinë veikla glaudþiaisusipynusi su pedagogine. Jis dëstëcheminës termodinamikos kursà Vilniauspedagoginio instituto studentams, skai-të platø katalizës kursà Chemijos institu-to ir Vilniaus universiteto doktorantamsbei Vilniaus universiteto ir Vilniaus peda-goginio universiteto magistrantams. Aka-demikui vadovaujant parengtos ir apgin-tos 15 daktaro disertacijø, o 2 iš šiø dak-tarø tapo habilituotais daktarais. Mano-me, kad be iðlygø galima kalbëti apieakad. A.Vaðkelio mokslinæ mokyklà, nesjau ir 7 jo mokiniø mokiniai („moksliniaivaikaièiai“) yra apgynæ daktaro diserta-cijas. Eruditas ir plataus akiraèio chemi-kas konsultuoja visus, kurie tik ieško pa-tarimo.

Reikëtø pabrëþti, kad originalia màs-tysena, neeiline moksline áþvalga, darbð-tumu ir kruopðtumu pelnyti mokslo laips-niai ir vardai, nacionaliniai bei tarptauti-niai apdovanojimai ir ávertinimai, gaususmokiniø bûrys – tai tik vienos (þinoma,pagrindinës) Akademiko darbø dalies at-spindys. Visuomeninë, ðvietëjiðka ir eks-pertinë veikla – kita, taip pat labai svarbiA.Vaðkelio darbø dalis. Jis yra svarbiau-sio Lietuvos chemijos þurnalo „Chemija“vyriausiasis redaktorius, Lietuvos chemi-kø draugijos viceprezidentas, Lietuvosmokslø akademijos Teodoro Grotuso fon-do valdybos pirmininkas, þurnalø „Elek-trochemija“ ir „Russian Journal of Elec-trochemistry“ konsultaciniø tarybø narys,daugelio tarptautiniø chemijos þurnalø re-cenzentas, ávairiø chemijos srities gina-mø disertacijø oponentas, Visuotinës lie-tuviø enciklopedijos straipsniø autorius.A.Vaðkelis daþnai bûna ekspertu skirs-tant fondus, skiriant mokslo premijas. Su-jaudintas socialiniø ar moksliniø proble-mø, jis raðo publicistinius straipsnius, da-lyvauja rengiant išsamià Lietuvos chemi-jos istorijà.

Linkime Akademikui su ne maþesneenergija tæsti kûrybinæ veiklà. Tvirtos svei-katos ir tolesnës sëkmës!

Kolegø ir mokiniø vardu:Juozas BUTKEVIÈIUS, Zenonas JUSYS,Eugenijus NORKUS, Mudis ÐALKAUSKAS


Latvijos teritorijoje geologai iðskyrë irdaugiau milijardiniø apimèiø struktûrø (išviso vienuolika), kuriø bendras potencia-las siekia 50 mlrd. m3 (5 pav.). Perspek-tyvos siejamos tik su kambro vandenin-gu horizontu, kuris yra apatinëje nuosë-dinës dangos dalyje.

Kaip parodyta schemoje, pagrindinësstruktûros yra sutelktos ðalies vakaruo-se iðilgai vadinamosios Liepojos–Sal-daus tektoniniø lûþiø zonos, kuri yra patistambiausia Baltijos regione. Svarbu, kadjos nedaug nutolusios nuo dujotiekio tra-sø, taèiau jos yra antraeilës (iðskyrus In-èukalnio ir Lygatnes struktûras, kurios yraprie magistralinio dujotiekio) (6 pav.).

Paèios stambiausios – Snepelësstruktûros talpa ávertinta 17,5 mlrd. m3,panaši ir Aizupës pakilumos talpa –16 mlrd. m3. Nedaug atsilieka Blidenëspakiluma (9 mlrd. m3).

Pastaruoju metu buvo nemaþai ðne-kama apie Duobelës dujø saugyklos, kurigalëtø tenkinti ir Lietuvos poreikius, ren-gimà. Struktûra yra 35 km á ðiauræ nuoNaujosios Akmenës. Duobelës struktû-ros bendra talpa vertinama 10 mlrd. m3

dujø. Didþiausias ðio objekto privalumas,lyginant su kitomis potencialiomis Latvi-jos struktûromis, yra jos gana neblogasgeologinis iðtirtumas. Struktûroje iðgræþ-ti 22 græþiniai. Taèiau geofizinis iðtirtumasyra menkas. Struktûra yra ovalo formos,kiek iðtæsta RÐR–VPV kryptimi, jos dydiskambro storymës kraige pagal izohipsæ –1080 m yra 17x5 km, amplitudë – 120 m.Kolektoriaus storis – 44 m. Tai smulkiag-rûdis kvarcinis smiltainis su pavieniaismolio tarpsluoksniais. Smiltainis nestip-riai sucementuotas kvarciniu cementu.Þemiau slûgso 60 m storio Kybartø svi-tos ir apatinio kambro aleurolitai su mo-lio ir smiltainio tarpsluoksniais. Smiltai-niø poringumas vidutiniðkai yra 20 proc.,skvarbumas – apie 350 mD.

Tokios apimtys gerokai virðija Latvi-jos poreikius, netgi vienintelë dabar vei-kianti Inèukalnio saugykla yra gerokai di-desnë, nei bûtina Latvijos dujø tiekimoproblemoms spræsti. Pagrindinë galimy-bë plëtoti tokius didelius potencialus – re-gioniniø tinklø poreikiai. Didþiausios vil-tys buvo siejamos su naujo dujotiekio tie-simu ið Rusijos á Vokietijà per Baltijos ða-liø teritorijà. Tada didelës dujø saugyk-los galëtø leisti efektyviau naudoti ma-gistraliná dujotieká. Taèiau ir nusprendus

tiesti dujotieká per Baltijos jûros teritorijà,dideliø dujø saugyklø plëtros planai tap-tø sunkiai ágyvendinami.

Poþeminiø dujø saugyklø rengimoperspektyvos Lietuvoje

Lietuvoje gamtiniø dujø saugyklai tin-kamø struktûrø ieškoma nuo 1960-øjø.Buvo iðgræþta daug giliøjø þvalgybos græ-þiniø, atlikti geofiziniai tyrimai. Jie parodë,kad perspektyvûs yra kambro ir vendosmiltainiø sluoksniai, esantys apatinëjenuosëdinës dangos dalyje. Ankstesniejityrimai nebuvo sëkmingi dël tuo metu bu-vusios strateginës nuostatos – surasti kuodidesnæ struktûrà, kurioje bûtø galima su-kaupti labai didelius dujø kiekius. Be to,apsibrëþta teritorija arti magistralinës du-jø tiekimo linijos rytinëje Lietuvos dalyje,kuri pasiþymi labai nedideliu tektoniniu ak-tyvumu, t.y. galimybë èia surasti stambiastektonines pakilumas yra maþesnë, nei ki-tose Lietuvos vietose. Tirtos didþiausiosÞieþmariø–Vievio, Vepriø ir kt. struktûrosneatitiko reikalaujamo uþdarumo sàlygø(nepakankamos struktûrø amplitudës).

Pastaruosius keliolika metø pagrindi-nës perspektyvos sietos su viena didþiau-siø Lietuvoje Vaðkø kambro struktûra,esanèia Pasvalio rajone. Prognozuotaapimtis – daugiau nei milijardas kubiniømetrø gamtiniø dujø. Detalûs geologiniaiir geofiziniai tyrimai parodë, kad Vaðkøstruktûroje yra tam tikra geologinio pati-kimumo rizika (kolektoriø kokybë, struk-tûros tektoninis uþdarumas). Taèiau pa-grindinë problema yra jos didelis tûris. Ásaugyklà reikëtø ápumpuoti labai dideládarbiniø dujø kieká – daugiau kaip1500 mln. m3, kuris savo ruoþtu pareika-lautø dideliø buferiniø dujø kiekiø (apie1900 mln. m3) bei atitinkamai didesniøeksploatavimo iðlaidø.

Per pastaràjá deðimtmetá pasaulinëdujø saugyklø rengimo praktika labai pa-sikeitë, gauti árodymai, kad ekonomiðkai(ir infrastruktûros poþiûriu) efektyviausiosyra vidutinio dydþio talpyklos. Tai leidþiagerokai pakoreguoti ir Lietuvos PDS ge-ologiniø paieðkø strategijà.

Lietuvos geologinëmis sàlygomis du-jø poþeminiø saugyklø reikalavimus ati-tinka tik vienas – kambro vandeningashorizontas (Rytø Lietuvoje dar perspek-

tosios svitø smëlingi poriniai kolektoriai)geologinë sandara nëra tinkama rengtiPDS, kadangi èia nëra stambiø uþdarøstruktûrø, kuriose galima kaupti dujas. Mi-nëtieji devono vandeningi horizontai pa-gal kolektorines savybes gerokai virðijakambro sluoksnio parametrus. Taèiau ðiejaunesni sluoksniai yra daug silpniau pa-veikti tektoniniø procesø. Kambro sluoks-nio deformacijas (taip pat ir lokaliø paki-lumø susidarymà) daugiausia lëmë ka-ledoninio etapo tektoniniai procesai, kaivakaruose maþdaug prieð 430–410 mln. m. formavosi kaldoniniai kalnai(Skandinavija, Ðiaurës Vokietija, Centri-në Lenkija). Beje, bûtent tuomet susifor-mavo ir struktûros, kuriose dabar randa-ma Lietuvos nafta. Tuo tarpu minëti de-vono kolektoriai susiklostë jau po ðio tek-toninio aktyvumo etapo ir buvo veikiamitik silpnesniø tektoniniø procesø – prak-tiškai nebuvo patvirtinta në viena uþdaralokali pakiluma šiuose sluoksniuose.

Taip pat ir druskø kupolai Pietvaka-riø Lietuvoje neatitinka keliamø reikala-vimø dël nedidelës apimties (stambûsdruskø klodai paplitæ gretimoje Kalining-rado srityje).

Yra sudarytas detalus kambro struk-tûrinis þemëlapis, kuriame iðskirta per100 ávairaus dydþio struktûrø. Kambrosluoksnis gerai ištirtas, nes buvo intensy-viai vykdomi naftos paieškos darbai viso-je vakarinëje Lietuvos pusëje – græþiamigræþiniai, vykdoma seisminë þvalgyba, kitigeofiziniai tyrimai. Surastø struktûrø po-tencialo skaièiavimai rodo, kad pagrindi-nës struktûrø dalies porø erdvë yra tarp2 mln. m3 ir 8 mln. m3. Penkiø struktûrø –12–14 mln. m3. Ðeðiø struktûrø – daugiaukaip 15 mln. m3. Be porinës erdvës, dujøkiekis, kurá galima saugoti struktûroje, pri-klauso nuo gylio, temperatûros, vandensišspaudimo koeficiento.

Preliminarûs vertinimai rodo, kad kai ku-rios struktûros gali visiškai patenkinti Lie-tuvos strateginiø resursø poreiká (90 die-nø), be to, pasiþymi gerais ekonominiaisrodikliais, palankiomis geoinþinerinëmissàlygomis (optimalus slëgis, uþdarumas,nedidelis buferiniø dujø kiekis ir kt.).

Didþiausios perspektyvos siejamossu Vakarø Lietuva, kur randami ir naftostelkiniai. Èia aptiktos kelios struktûros, ku-

Kur statysime

dujø saugyklas?poþemines gamtiniø

Atkelta ið 21 p.

tyvi ir virðutinë vendo dalis). Tad Lietuvo-je perspektyvûs poriniai kolektoriai. Visøkitø geologiniø storymiø (pvz., apatiniodevono Kemeriø regioninio aukðto ir vi-durinio–viršutinio devono Upninkø–Ðven-


riø pajëgumas 500 mln. m3 (darbiniø du-jø – 165 mln. m3), o esant poreikiui (t.y.naudojant visus perspektyvios struktûroskolektorinius sluoksnius) gali bûti padi-dintas iki 1500 mln. m3. Perspektyviø sau-gyklø gylis yra 1350–1900 metrø. Tai ga-rantuoja palankias slëgio sàlygas. Be to,Vakarø Lietuvos struktûrø patikima mo-liø danga, kuri neleidþia dujoms prasi-verþti á pavirðiø, ypaè iðilgai lûþiø. Kamb-ro kolektoriaus storis yra 40–60 metrø. Taikietas kvarcinis smulkus smiltainis, kurioporingumas yra 8–20 procentø. Ði savy-bë lemia palankias inþinerines eksploa-tavimo sàlygas. Beje, dauguma perspek-tyviø struktûrø yra ðalia dujotiekiø.

Surastosios struktûros ištirtos nevie-nodai. Kai kurios ištirtos eksploatuojantnaftà (pirmasis geologinës formacijos ti-pas – panaudoti angliavandeniliø telki-niai), kitoms reikalingi specialûs geolo-ginio tyrimo darbai taikant geofizinius me-todus, græþiant 1–2 þvalgybinius græþi-nius (antrasis geologinës formacijos ti-pas – vandeningas horizontas).

Tarp surastøjø naftos telkiniø perspek-tyviausia yra Genèiø–Kretingos telkiniøpora. Èia jau gana seniai eksploatuoja-ma nafta, jos ištekliai senka, todël ateity-je jie gali bûti pertvarkyti á PDS. Be to, taileistø pamaþu plëtoti saugyklas, nes taiyra ekonomiška. Šie telkiniai yra prisið-liejæ prie stambaus Telðiø tektoninio lû-þio. Tai, kad jis uþdaras (nepraleidþia du-jø), rodo naftos buvimas minëtuose tel-kiniuose. Vidutinis kambro smiltainiø po-ringumas yra 11 proc., storis – 50–60 m.Jø suminis pajëgumas (bendrø dujø) –550 mln. m3. Tai nëra patys stambiausinaftos telkiniai Lietuvoje, taèiau jø di-dþiausià perspektyvumà lemia artumasdujotiekiui (praeina šalia).

Tarp vandeningo horizonto tipo struk-tûrø labai perspektyvios Pietø Salantø irypaè Syderiø pakilumos. Pietø Salantøpakiluma gerokai nutolusi nuo dujotiekio,o Syderiø pakiluma yra ðalia dujø ma-gistralës. Be to, ji gerokai didesnë – Pie-tø Salantø pakilumos bendras dujø po-tencialas yra apie 1 mlrd. m3, o Syderiø –daugiau kaip 2 mlrd. m3. Priklausomainuo ekonominio poreikio, Syderiø paki-lumoje galima naudoti arba vienà, arbaabu kambro kolektoriaus dalis – èia jisgeologiðkai aiðkiai dalijamas á virðutinájáir apatinájá sluoksnius.

Syderiø pakiluma yra apie 80 m am-plitudës (centre kambro kraigas yra1320 m gylyje, struktûrà uþdaro 1400 mkontûras). Kolektoriaus storis yra 50 m, vi-dutinis poringumas – 17 procentø. Paly-ginti su kita stambiausia Lietuvoje Vaðkøstruktûra, kuri surasta Ðiaurës Lietuvoje iryra gerokai seklesnë, Syderiø pakilumosdaug geresnës slëgio charakteristikos.

Liucija Sereikaitë-Juozonienë –iðradëja ir atradëja

Liucija Sereikaitë praëjusiais metaispaminëjo savo garbingà jubiliejø.

Jos tëvas Vincentas paauglystës me-tais buvo knygneðys. Po to iðmokæs siû-ti uþdarbiavo eidamas per þmones. Uþ-sidirbæs nusipirko þemës, pasistatë tro-besius. Þmona taip pat buvo siuvëja.

Liucija gimë Paberþëje (Këdainiø r.).Baigusi pradinæ mokyklà, 1941 m. pra-dëjo mokytis Këdainiø gimnazijoje. Kau-ne lankë mokytojø tobulinimosi kursus,mokytojavo Vosyliðkio pradinëje mokyk-loje. Vilniaus pedagoginiame instituteneakivaizdþiai mokësi fizikos ir matema-tikos. Mokytojavo Krakiø pradinëje mo-kykloje, 1949 m. – Këdainiø gimnazijo-je, kur aukðtesnëse klasëse dëstë ma-tematikà. 1952 m. baigusi Vilniaus pe-dagoginá institutà, Ðëtos vidurinëje mo-kykloje dëstë fizikà ir matematikà.

1953 m. iðsikëlë á Kaunà, iðtekëjo uþkraðtotyrininko Leono Ernesto Juozonio.Pradëjo dirbti vyr. laborante (po to asis-tente) Kauno politechnikos instituto Fizi-kos katedroje pas prof. K.Barðauskà. Èia1963 m. padarë savo pirmàjá iðradimà „Ul-tragarso greièio kietuose kûnuose mata-vimo bûdas“, po to dar du tos srities iðra-dimus. Tik tada ji suprato, kad atradonaujas ultragarso bangas. Lietuvoje lei-dþiamame „Ultragarso“ moksliniame þur-nale 1972 m. buvo paskelbtas jos straips-nis apie ðiø bangø atradimà.

Ðis atradimas paskatino kitus kated-ros darbuotojus ir tyrëjus ieðkoti jo pri-taikymo technologijos reikmëms. Vie-nas pirmøjø buvo prof. S.Sajauskas.

Didþiosioms valstybëms tenka ir di-dþioji atradimø dalis. Apie atradimà Lie-tuvoje pasaulis neþinojo, nes maþø vals-tybiø þurnalais nesidomi. Bendrauda-mas su vokieèiø mokslininkais S.Sa-jauskas suþinojo,kad vokieèiai ne-seniai patys pa-darë toká atradi-mà „Pavirðinësiðilginës akus-tinës (ultragar-so) bangos“.Tada S.Sa-j a u s k a s2002 m. ið-leido kny-

gà „Pavirðinës iðilginës akustinës ban-gos“ (2004 m. iðleista anglø kalba), pa-sauliui parodydamas, kad pirmoji atra-dimà padarë L.Juozonienë.

S.Sajauskas taip pat teigia, kad ðiosbangos (jos uþsienyje vadinamos„ðliauþianèiomis“ akustinëmis bango-mis) paaiðkina nuo 2004 m. iki ðiol pa-saulá iðtikusias katastrofas, kai vande-nynø bangos (cunamis) masiðkai griau-na pakrantës pastatus.

L.Juozonienë ðiø bangø tyrinëjimu1963 m. susidomëjo dar ir todël, kadtyrimo metu indas, kuriame buvo ban-domasis skystis, su didþiule jëga iðsprû-do ið jos rankø!

Pirmàjá iðradimà padëjau jai apifor-minti ir ginti Maskvos iðradimø ir atra-dimø reikalø komitete prie TSRS Minist-rø Tarybos. Kitusiðradimus ji for-mino ir gynë sa-varankiðkai, patidaug kam padë-jo forminti pir-muosius iðradi-mus (ypaè jau-niems tyrëjams).

Liucë nieka-dos nesitaikstë suvisuomenëje plin-tanèiomis negero-vëmis. Laikrað-èiuose galima ras-ti jos publicistiniøstraipsneliø, ku-riuose raðo, kaipreikia gydyti visuomenëje plintanèias ne-doro gyvenimo ligas, kaip tobulëti.

Ið darbo laboratorijoje rezultatø Liu-cija rengë praneðimus mokslinëms kon-ferencijoms, raðë mokslinius straips-nius, tvarkë institute vedamas ûkiskai-tines mokslines sutartis. Parengë kele-tà knygø.

Daugiausia iðradimø Liucija padarëið ultragarso srities. Jie buvo pritaikytimedicinoje, biologijoje, matavime ir ki-tur. Taip pat yra daugelio iðradimø, tai-

komø statyboje, signalizacijoje, kon-trolëje ir kt. srityse, autorë.

Ið viso padarë apie 80 ið-radimø. Pagal iðradimø skai-

èiø ið Lietuvos moterø iðradë-jø L.Juozonienë yra antroji. Lie-

tuvoje ji vienintelë moteris, pa-dariusi moksliná atradimà, kuris

plaèiai taikomas moksle, gamy-boje ir seismologijoje.

Doc. dr. Juozas ÈEPELË


Kas ðiandien suskaièiuos tas dramasir net tragedijas, kurios iðtiko savo jëgaspervertinusius plaukikus, nerûpestinguslaivø vadus, lengvabûdþius sielininkus arneatidþius valtininkus. Tarp Nemuno au-kø visada bûdavo nemaþa ávairaus am-þiaus vaikø. Þiûrëk, gina gina nuo upësvaikuèius lyg kruopø puodà ir nejunta,kaip vaikutis atsiduria ðaltame Nemunoglëbyje. Man ne kartà yra supurtæ ðirdelæ,kai moèiutë graudendavo: ,,Jeigu paskæ-si, tai vaikðèiosiu krantu ir ðauksiu: „Ne-munëli, pragarëli, kur padëjai anûkëlá?“

Nemunas kasmet pasiglemþdavodeðimtis gyvybiø. Antai 1932 m. „Lietu-vos aidas“ (Nr. 204 (1579), p. 7) infor-macijoje yra raðæs, jog per tris tø metømënesius (birþelis – rugpjûtis) Lietuvosvandenyse nuskendæ 37 þmonës (19moterø, 14 vyrø ir 4 vaikai), ið jø 26 bu-vo Nemuno aukos.

Atrodo, kad kurá laikà treèiame praëju-sio amþiaus deðimtmetyje Nemuno aukasregistruodavo Kauno vandens keliø rajo-nas – ástaiga, kuri tvarkë Nemuno laivi-ninkystæ iki Smalininkø. Antai 1927 m. bir-þelio 28 d. raðtu „Nelaimingi atsitikimai“rajono vyr. policininkas (pavardë neáskai-toma) praneða apie penkiø þmoniø pa-skendimo atvejus (þr. ICVA, f. 1059, ap. 1,b . 173, lp. 12 ir 12a; toliau dël vietos tau-pumo nurodysime vien bylos numerius irlapus). Tos paèios bylos 14 lape yra laivi-ninkystës prievaizdo praneðimas VK ra-jonui, kad liepos 20 d. vienas kilometrasþemiau Jurbarko prieplaukos paskendu-si „Veneros“ garlaivio (vadas Vladas Svi-derskis) tarnaitë Ona Karalytë, kilusi ið Vil-kijos. Kauno vandens keliø virðininko raðte(b. 172, lp. 26) praneðama, kad per visà1927 metø navigacijos laikà paskendoþmoniø – 17, sugauta lavonø – 4,iðgelbëta skæstanèiø – 6, ávyko laivø beisieliø avarijø – 22, nuskendo gyvuliø – 3.Daugiau tokiø apibendrinamøjø statistikøKauno VK rajono dokumentuose netekopastebëti. Taèiau gana stropiai buvo þy-mimos dël laivininkystës darbuotojø kal-tës ávykusios þmoniø þûtys. Pavyzdþiui,viename 1922 m. liepos 10 d. raðte (b.416, lp. 7) kalbama, kaip dël Ðilinës sar-gybinio Zableckio, leidusio prisësti á valtáper daug þmoniø, nuskendo moteris. Dardidesnë nelaimë ávyko 1935 m. rugsëjo14 d. vakare, apie 18 val., Seredþiuje. At-ëjæ prie kelto septyni darbininkai (buvoðeðtadienis, ir jie, spëju, po darbo galëjo

Graþiojo

Prof. habil. dr. Arnoldas PIROÈKINAS

Nemunëlio klastos

Giedrà dienà þvelgi á ramiai tyvuliuojantá Nemunà, þaiþaruojantásaulës blyksniais, ir negalvoji, kad jo vandenyse slypi pavojai. Tûks-tanèiai þmoniø per ðimtus metø, pasidavæ klastingai upës apgaulei,

yra uþmirðæ tuos pavojus ir tapæ ðiokiomis ar tokiomis aukomis.

bûti ir iðgëræ), nepaisydami valtininko áspë-jimo, kad jø esà per daug, mëgino valtimisavavaliðkai keltis per Nemunà. Besike-liant srovë uþneðë juos ant skersai upësnutiesto kelto lyno. Valtis uþkliuvo ir apvir-to. Pamatæs nelaimæ, keltininkas iðgelbë-jo du darbininkus ir valtininkà. O penki dar-

bininkai paskendo (Lietuvos aidas, 1935,Nr. 212 (2475), p. 10).

Ðiurpø ávyká, nutikusá 1934 m. gegu-þës 17 d., tos paèios dienos raporte Kau-no VK rajono virðininkui yra apraðæs Jur-barko laivininkystës prievaizdas K.Ðura-vinas (b. 359, lp. 2). Apie 12 val. ið Kiduliø(kairiajame Nemuno krante) á Jurbarkà kel-tu (raðte vartojamas þodis „skraiduolis“,kurio nëra në LKÞ) këlësi keli veþimai. Vie-nas arklys, vaþnyèiojamas kokiø 25 m. vy-ruko, likus iki kranto kokiems dviem met-rams, pasibaidæs stojo piestu. Vaþnyèio-tojas truktelëjo vadþiomis. Tada gyvulysvisu smarkumu ðoktelëjo atgal. Veþimas,nustûmæs barjerà, krito á vandená ir pas-kui save nutempë arklá. Su veþimu kartupaniro jame sëdëjæs vaþnyèiotojas ir jo se-suo. Ant kelto budëjæs vandens policinin-kas Z.Zgirskis ðoko ant prietilèio ir bëgoprie pakrantëje pririðtos valties. Èia sto-vëjæ apie deðimt vyrø, uþuot puolæ gelbë-ti, pamanæ, kad policininkas kaltas ir no-rás pabëgti, já apsupo ir sulaikë. Ant keltobûta dviejø gelbëjimo ratø, bet ásikarðèia-vusiems vyrams neatëjo á galvà sviesti juosskæstantiems. Toje maiðatyje brolis ir se-suo paskendo. Po keliø valandø pavykoiðtraukti moters lavonà, o vyro iki raportoparaðymo nepasisekë vandenyje aptikti:srovë já nuneðë tolyn.

Keltis per Nemunà tiek valtimis, tiekkeltais visada buvo pavojinga. Taèiau nekiekvienas nelaimingas ávykis baigdavo-si þmoniø þûtimi. Pavyzdþiui, 1928 m. lap-krièio 5 d. Jurbarke ûkininkai ið Pervaz-ninkø kaimo (Šakiø r.) Karolis Pliskaitis irKazys Norkaitis spraudësi vienu kartu uþ-vaþiuoti ant kelto. Pastarojo ûkininko ve-þimas, vadeliojamas patyrusio ûkininkoJono Geguþio, buvo uþkliuvæs uþ kaþko-kio stulpelio. Taèiau atkliudþius abu ve-þimai ant kelto sustojo greta. NetrukusPliskaièio arkliai nei ið ðio, nei ið to pasi-

baidë ir nuðoko nuo kelto. Per penkiasminutes jie abu paskendo: iðgelbëti jønebuvo ámanoma (b. 187, lp. 162–163).

Kasmet nemaþà dalá Nemuno aukøsudarydavo þmonës, kurie jo gelmëseieðkodavo savo problemø sprendimo.1935 m. liepos 17 d. Kauno prieplaukosvirðila Pranas Zinkevièius raportavo sa-vo virðininkui, jog tà dienà 8 val. 25 min.ið Jurbarko atplaukusio garlaivio „Akse-na“ vadas Kazys Maþeika jam praneðæsapie garlaivio bufeto tarnaitës Leokadi-jos Kliukauskaitës dingimà: galëjusi ið lai-vo iððokti ir nusiþudyti.

Kauno VK rajonas ypaè stropiai re-gistravo ir aiðkino Nemunu plaukiojanèiølaivø avarijas. O jø bûdavo nemaþa ir ga-na ávairiø. Ðiø nelaimiø apskaita buvo rei-kalinga, nes reikëdavo reaguoti á laivinin-kystës darbuotojø daþnus drausmës pa-þeidimus ir jø darbo ávertinimui kauptiduomenis. Ir tais laikais netrûko visokiøapsileidëliø, nutrûktgalviø ir net alkoho-lio mëgëjø. Dalis avarijø kildavo ir dël lai-vø savininkø kaltës: geisdami didesniopelno, jie versdavo savo garlaiviø ir bai-dokø vadus leistis á rizikingus þygius su-dëtingomis laivybos sàlygomis. Ðiaip artaip, kiekvienas nesëkmingas laivo ávy-kis reikalavo nustatyti kaltininkà.

Labai iðsamiai dokumentuota nelai-më, ávykusi 1928 m. spalio 11 d. Jurbar-ke. Buvo naktis, tamsa, audra. Prie besi-ruoðianèio plaukti á Kaunà garlaivio „Eg-lë“ prisikabino deðimt sielininkø valèiø.Tai buvo áprasta, kad garlaivis tempia bai-gusiø plukdyti sielius sielininkø valtis. Da-lis sielininkø garlaivio kajutëje miegojo,kurie ne kurie girsnojo... Keli buvo prika-bintose valtyse. Ið greta stovëjusio „Lais-vës“ garlaivio atëjæs jûreivis sielininkus


áspëjo, kad jie negerai sukabinæ savo val-tis, bet ðie, matyt, apgirtæ áspëjimo nepa-klausë. „Eglës“ kapitonas Adomas Þen-telis, kilæs ið Veliuonos, grieþtai neparei-kalavo atkabinti paskutines tris valtis. Irðtai rezultatas: pradëjus vilkti, keturios ap-virto, paskendo ið I Verðvø kilæs VincasBlaþys (kitur – Vincas Blaþevièius). Rajo-no virðininko atsakyme Vandens keliø tar-nybai, be visø kitø neigiamø dalykø, ið-këlë, jog garlaivio vadui trûkstà specia-liojo mokslo (b. 204, lp. 5–15a, 41, 42).

Ir ðtai po mënesio, lapkrièio 8 d., pa-vakarëje, 16 val. 50 min., prie Vilkijos su-siduria du garlaiviai: „Lietuva“ (vadas Fe-liksas Biliûnas) ir „Kæstutis“ (vadas Le-vandauskas). Kaip raðë þurnalas „Sau-lutë“ (1928, Nr. 23, p. 365), pirmasis pa-skendo, o antrasis pajëgë priplaukti priekranto. Ir ðiuo kartu oficialiame raðte pa-brëþiama, kad abiem vadams nepakan-kà specialiojo mokslo (b. 187, lp. 165).Siûloma, kol jie neiðlaikys tam tikrø eg-zaminø („kvotimø“), tuos garlaiviø vadusatstatyti nuo pareigø.

Gana iðsamiai dokumentuose atsi-spindi 1938 m. gruodþio 15-àjà á didelæbëdà tarp Kauno ir Lampëdþiø pakliuvu-sios baidokø „Marija“ ir „Ramutë“ vilksti-nës, tempiamos garlaivio „Ekspresas“,gelbëjimo sunkumai. Jam talkino dar dugarlaiviai – „Liûtas“ ir „Balanda“. Dël ðiosbëdos tikriausiai labiausiai kaltintini sa-vininkai, davæ nurodymà plaukti su pre-këmis á Kaunà, kai sezonas buvo pasi-baigæs ir pradëjo eiti iþas.

Nelaimës vietoje grimzlës uþteko: va-gos gylis siekë 1,3 metro. Laikydamasivagos vidurio, vilkstinë turëjo praplaukti.Taèiau visai neseniai buvo nuimti farva-terá þenklinantys bakenai (mediniai plû-durai su medinëmis piramidëmis, kuriøvirðuje áþiebiami raudoni ar balti þibintai).Vagos posûkyje, neturëdami orientacijos,„Liûtas“ ir „Ekspresas“ ásirëþë á seklu-mà. Paskui juos seklumoje atsidûrë ir bai-dokai. Patiems garlaiviams nepavykusnusikrapðtyti nuo sausumos, á pagalbàið Kauno atskubëjo net keturi garlaiviai –

„Vytis“, „Kæstutis“, „Rekordas“ ir „Balan-da“, kuri buvo nuplaukusi á Kaunà ieðko-ti pagalbos. Bendromis pastangomis pa-vyko nuvilkti nuo seklumos „Ekspresà“,o po pietø ir „Liûtà“.

Darbas buvo labai sunkus: šaltis nu-krito iki minus penkiolikos, ledai ëmë tirð-tëti. Garlaivis „Vytis“ á juos susilauþë ðo-niná ratà: teko kitam garlaiviui tempti já áKaunà. Po kurio laiko pradëjo gesti rataiir „Balandai“. Garlaiviams ëmë ðalti irkimðtis vamzdþiø angos, pro kurias bu-vo siurbiamas vanduo maðinoms auðin-ti; maðinos ëmë trikti. Nebuvo kitos iðei-ties – nutarta baidokus palikti, o kai le-das bus tvirtas, ið jø iðkrauti krovinius ir,iðkirtus leduose takà, juos nutempti á uos-tà. Palikti juos vagoje iki pavasario bûtøreiðkæ pasmerkti praþûèiai.

Tuo paèiu metu panaði bëda iðtiko trisgarlaivius („Lietuvà“, „Matildà“ ir „Kape-là“) bei du baidokus („Jûrà“ ir „Bangà“)ties Jurbarku, netoli Mituvos þioèiø, kurbûtø radæ saugø prieglobstá. Jø padëtisbuvo geresnë tuo, kad jiems pakako gel-mës ir áðalo kur kas arèiau negu kaunie-èiai – gal uþ puskilometrio. Tad jurbarkið-kiai palyginti vargo nedaug, ir laivai vei-kiai buvo ávilkti á uostà (Lietuvos aidas,1938 12 23, Nr. 583(4392), p. 12).

Uþ Lampëdþiø áðalusiø baidokø byla tæ-sësi ilgiau. Kaip raðë „Lietuvos aidas“ (193901 25, Nr. 38(4440), p. 5), tik sausio 16 d.prasidëjo jø gelbëjimo darbai. Savaitæ pa-dirbus, staiga prasidëjo atlydys: pajudëjoledas. Á uostà nutempti baidokø darësi ne-ámanoma, tad pavilkëjæ iki Vilijampolës pri-glaudë juos kaþkokiame uþutëkyje.

Vasarà ástrigti garlaiviui ar baidokuiseklumoje buvo áprastas dalykas. Taèiaubûta ir kitokiø skaudþiø nutikimø. Pavyz-dþiui, dokumentuose nuðvieèiama, kaip1928 m. spalio 25 d. naktá prie Þ. Kaniû-kø, netoli Raudonës (dabar ði vieta vadi-nama bene tiesiog Kaniûkais), nusken-do savininko Ðmerelio Polako motorlai-vis „Rûta“ (kitur raðoma ir „Ruth“), vado-vaujamas Jurbarke gyvenanèio AntanoJanuðaièio (b. 203, lp. 44, 51, 56). Matyt,

vengiant plaukti tamsoje, sustota priekranto. A.Januðaitis ir maðinistas PauliusÐpegis (kitur – Povilas Ðpiegis), pavalgævakarienæ, sugulë miegoti. Laivo vadasapie 24 val. pabudo, pajutæs, kad grimz-ta laivo paskuigalis. Abu vyrai ðoko antdenio, bet laivas pavirto ant ðono. Vadàið vandens iðtraukë kaþkoks Bukauskas,o maðinistas paskendo. Lapkrièio 3 d. su-raðytame akte Jurbarko prieplaukos prie-vaizdas Kostas Ðuravinas nustatë, kadnelaimës prieþastis galëjusi bûti tokia:pro dvi buvusias virðum upës horizontovos 10 cm angas, kuriomis nutekëdavovariklio auðinamasis vanduo, á vidø pri-plûdæ vandens. Tokia buvo oficiali mo-torlaivio paskendimo versija, bet dël jostikrumo galima labai abejoti.

Ne taip paprasta bûdavo nustatyti tik-ràsias nelaimiø prieþastis. Antai 1932 m.gruodþio 2 d., apie 15 val., Kaune, senojoAleksoto tilto vietoje, paskendo S.Idelsoir J.Kaplano ðalanda (baidokëlis) „Laimë“.Ið karto manyta, kad jos dugnà pramuðu-si farvaterá þenklinanti gairë. Kità dienà, ap-þiûrëjus iðtrauktà ðalandà, paaiðkëjo, jogjos dugno siûlës buvusios prastai uþkam-ðytos: prisisunkus daugiau vandens, jiëmusi skæsti (b. 394, lp. 25–30).

Vienas kitas nutikimas Nemune galë-jo baigtis ir ne tokiomis tragiðkomis pa-sekmëmis. Profesorius Steponas Kolupai-la, þymiausias tuo laiku lietuviø hidrolo-gas ir Nemuno tyrëjas, knygoje „Nemu-nas“ (2-asis leid., Èikaga, 1950, p. 201)yra apraðæs toká linksmà atsitikimà. Tai nu-tikæ, mano spëjimu, pirmàjá nepriklauso-mos Lietuvos deðimtmetá, kai Nemuno va-goje dar bûta per Pirmàjá pasauliná karànuskandintø laivø liekanø. Pasakojimo he-rojus – Vilkijos klebonas kunigas Baèkis.„Apie kunigà Baèká Nemuno laivininkai, –raðo profesorius Kolupaila, – mëgo pasa-koti beveik anekdotiðkà, bet tikrà istorijà.Kartà garlaivis, plaukdamas á Kaunà, su-sidûrë su paskandintu baidoku ir pramu-ðë savo ðone skylæ. Klebonas veþësi ke-lias laðiniø paltis ir pasiûlë uþkimðti skylælaðiniais. Laivas laimingai pasiekë Kaunà,o klebonas atsiëmë savo laðinius...“ Norsgarbusis profesorius uþtikrina, kad ta is-torija tikra, vis dëlto sunku ásivaizduoti vel-kantá kelias laðiniø paltis á Kaunà klebo-nà... Jei ði istorija ir turi koká panaðø pa-grindà, tai Nemuno laivininkystës prakti-koje tokios linksmos baigtys bûdavo ypaèretos, kaip Jono Biliûno apsakyme vidurydienos suspindusi þvaigþdë.

Þmonës, kurie pelnësi duonà Nemu-ne, ant Nemuno ar prie Nemuno, visadadirbo sunkiai. Permainingos oro sàlygos– darganos, rudená ir þiemos pradþiojeðlapdribos, miglos ir ankstyvos sutemos– reikalavo ið jø nepaprasto susikaupi-mo. Bent kiek atsipalaidavus, buvo gali-ma tikëtis, jog Nemunas tave nubaus.

Vin

co

KO

RK

UÈ

IO n

uo

tr.


UniversitetasAnglijos ðirdyjeDoktorantams vieneriø metø vidutinë

studijø kaina siekia 3250 svarø. D.Brita-nijos universitetø diplomai labai aukðtaivertinami visame pasaulyje, o patys bri-tai juokauja, kad taip, matyt, yra dël to,kad jie labai brangiai kainuoja.

Iš savo patirties galiu pasakyti, kadstudentija daugelyje pasaulio šaliø labaipanaði: nori kuo maþiau dþiovinti sme-genis prie knygø, kompiuteriø ar labo-

elektrodinamikos kûrëjø, pirmasis univer-siteto Fizikos katedros profesorius, vi-siems studijuojantiems tiksliuosius moks-lus þinomos sàvokos – elektromagneti-nës energijos srauto tankio vektoriausávedëjas Dþonas Henris Pointingas (Jo-nes Henry Poynting).

Mano profesinë veikla Birmingamouniversitete siejasi su dviem fakultetais:Inþinerijos ir Mokslø. Tiek pedagoginá, tiek

so tyrimai ir kosminiai ryðiai, medicininëdiagnostika ir fizioterapija, piktybiniø þi-diniø þmogaus organizme naikinimas, ra-dioastronomija, ávairiausiø medþiagø ap-dorojimas, jø dþiovinimas, klijavimas ir kt.Na, o apie magnetrono naudà buityje pa-pasakotø kiekviena ðeimininkë, turintimikrobangø krosnelæ. Ši krosnelë gimëgana kurioziðku bûdu. 1947 m. amerikie-tis mokslø daktaras Persëjus Spenseris(Persey Spenser), eksperimentuodamassu magnetronu, pastebëjo, kad jo kiðe-nëje buvæs saldainis labai suðilo ir greitiðtirpo. O kai Spenseris magnetrono ið-ëjimo bangolaidyje padëjo kiauðiná, ðisstaiga ákaito ir sprogo. Spenseris supra-to suradæs naujà, originalø maisto ruoði-mo bûdà. Pirmoji pasaulyje Spenseriosukurta mikrobangø krosnelë buvo ištiesgigantiškø parametrø: ji svërë 318 kg, bu-vo 1,5 m aukðèio ir kainavo apie 5000doleriø. Dabartiniø mikrobangø krosne-liø parametrai þinomi beveik kiekvienam.

Dabar labai trumpa magnetrono at-siradimo istorija. Amerikieèio Alberto Halo(Albert Hull) 1920 m. pasiûlytas cilindri-nës konstrukcijos magnetinis diodas sulygiu anodo pavirðiumi, generuojantismaþos galios mikrobangas, buvo pava-dintas magnetronu. Taèiau praktinë ðiosklasës prietaisø svarba buvo suvokta tikpo 19-os metø. Prieð pat Antràjá pasauli-ná karà 1939 m. kilo bûtinybë kontroliuotiD.Britanijos oro erdvæ. Buvo sukonstruotipirmieji radarai, veikiantys radijo bangøruoþe. Ðiø radarø, pastatytø pietrytinëjeAnglijos pakrantëje kariniam vokieèiø ak-tyvumui stebëti, antenø gabaritai buvotiesiog grandioziniai. Jø aukðtis siekë 110metrø. Kad radarai taptø kompaktiðkes-ni, lengvesni ir juos bûtø galima árengtilaivuose, lëktuvuose, tankuose ar auto-mobiliuose, reikëjo sukonstruoti radarà,veikiantá mikrobangø ruoþe. O poreikispastebëti prieðo objektà kuo toliau nuosavo teritorijos vertë turëti labai didelësgalios mikrobangø generatoriø. ÁrengæHalo magnetinio diodo anode daug vir-pamøjø kontûrø – rezonatoriø ir pasiûlætam tikslui naudoti masyvø variná anodoblokà, ðio fakulteto iðradëjai Dþonas Ren-delas (John Randall) ir Haris Butas (Har-ry Boot) sukonstravo pirmàjá daugiarezo-natoriná magnetronà. Nuo tada radaraipradëjo „matyti“ daug toliau, pastebëtidaug maþesnius objektus, tiksliau fiksuotijø padëtá, judëjimo kryptá ir greitá. Ne vel-tui istorikai Antràjá pasauliná karà pavadi-no fizikø karu: abiejose fronto pusëse dir-bæ fizikai ir inþinieriai daugiausia lëmë netik mûðiø, bet ir viso karo baigtá.

Mokslø fakultete, kur studijuojami gry-nieji mokslai, dar didesnis specialybiø irkatedrø margumynas pradedant nuo ap-linkosaugos, biologijos, bioinformatikos ir

Atkelta ið 23 p.

ratorijose, o daugiau linksmintis, leisti lai-kà diskotekose, „pabuose“, studentøpramogø centruose ar nesibaigianèiuo-se savaitgaliø renginiuose. Stropumu la-biausiai pasiþymi uþsienio ðaliø studen-tai, ypaè azijieèiai. Nors dauguma jø yrapasiturinèiø ar turtingø ðeimø vaikai, mo-kestis uþ mokslà ir pragyvenimo iðlaidosD.Britanijoje siekia jø finansiniø galimy-biø ribas, todël jie èia atvyksta rimtai stu-dijuoti. Teko bendrauti ir su studentais iðLietuvos, kuriems suskaièiuoti, deja, pa-kanka vienos rankos pirðtø. Mûsø tautie-èiø negausumo Birmingamo universite-te prieþastis ta pati – aukštos kainos.

Universiteto bendruomenës nariaididþiuojasi, kad èia buvo sukurti pirmiejiplastiko ðuntai uþsikimðusioms krauja-gyslëms pakeisti, pirmieji dirbtiniai ðirdiesvoþtuvai, susintetintas vitaminas C, iðras-tas daugiarezonatorinis magnetronas,sukurti pirmieji mikrobangø lokatoriai,mikrobanginiai trukdþiø generatoriai irpadaryta daugelis kitø svarbiø atradimø.Èia nuo 1905 m. dirbo vienas þymiausiø

Magistrantas tyrinëja superlaidþius mikrobangø grandiniø elementus

ir moksliná darbàdaugiausia dirbupirmajame, o antra-sis mane dominagreièiau kaip profe-sionalø fizikà. Bû-tent ðiame fakulte-te að pats daþniausemiuosi þiniø, ne-gu mokau kitus.

Inþinerijos fakul-tete yra 10 katedrø:Biochemijos, Inþi-nerinës chemijos,Civilinës inþinerijos,Kompiuteriniø ir ry-ðio sistemø, Elektro-nikos, elektros irkompiuteriø inþine-rijos, Medþiagoty-ros ir technologijø,

Mechanikos ir medþiagø, Mechanikos irautomobiliniø sistemø, Mechanikos ir ver-slo vadybos, Multimedijos ir interaktyviøkompiuteriniø sistemø inþinerijos. Viso-se šiose katedrose absolventai po trejømetø studijø ágyja atitinkamo profilio ba-kalauro (BEng), o po ketveriø – magistro(MEng) laipsnius, išskyrus paskutiniàjà,kuri suteikia ir mokslø bakalauro (BSc), irmokslø magistro (MSc) laipsnius. Visosefakulteto specialybëse plaèiai praktikuo-jama studentø, baigusiø du arba tris kur-sus, vieneriø metø ar trumpesnio laikotar-pio gamybinë praktika. Jos metu studen-tai gilina savo profesines, vadybos ar uþ-sienio kalbø þinias. Daþnai tokia praktikaatliekama šalyje, kurios kalbos studentasintensyviai mokosi.

Fakultetas didþiuojasi, kad bûtent èiasukurtas galingiausias mikrobangas ge-neruojantis elektroninis prietaisas – dau-giarezonatorinis magnetronas, padaræsperversmà daugelyje þmonijos praktinësveiklos srièiø, tokiø kaip navigacija, ra-diolokacija, radiospektroskopija, kosmo-


fizika, kompiuterinë fizika, fizika ir verslovadyba, fizika su tarptautinëmis uþsieniokalbø studijomis bei fizika ir astrofizika suuþsienio kalbø studijomis. Fizikai taip patintensyviai atlieka tiriamàjá darbà univer-siteto branduoliniame reaktoriuje.

Elektronikos, elektros ir kompiuteriø in-þinerijos katedroje mokoma ðiø specialy-biø: elektronikos ir elektros inþinerijos,elektronikos ir kompiuterijos, elektronikosir ryðiø inþinerijos, elektronikos ir verslo va-dybos, elektronikos su tarptautinëmis uþ-sienio kalbø studijomis ir elektronikos beielektros inþinerijos su tarptautinëmis uþ-sienio kalbø studijomis. Elektronikos spe-cialybiø studentams aš skaitau du kursus:mikrobangø elektronikà ir dielektrikø beipuslaidininkiø mikrobanginæ spektrosko-pijà. Pastaràjá kursà taip pat klauso ðio fa-kulteto medþiagotyros specialybës bei kaikuriø specializacijø Mokslø fakulteto stu-dentai. Nors ðá kursà að daugelá metø skai-èiau ir Kauno technologijos universitetostudentams, Birmingamo universitete joapimtá teko gerokai iðplësti. Èia man la-bai pasitarnavo Nyderlanduose išleista Vil-niaus universiteto profesoriaus, mano mo-kytojo Jono Grigo monografija „Feroelek-trikø ir giminingø medþiagø mikrobangi-në dielektrinë spektroskopija“.

Kai kurie D.Britanijos universitetai jaunuo 1992 m. kvieèia mane skaityti cikluspaskaitø apie mano mokslinio tyrimo dar-bà. Pagrindinë to darbo kryptis – kurti di-

delës ir superdidelës galios magnetroni-nio tipo elektroninius prietaisus mikroban-ginio signalo daþniui dauginti, dalyti ir sin-chroniškai stiprinti. Pirmàjá impulsà ðiamdarbui gavau Maskvos energetikos insti-tuto aspirantûroje, kur mano mokslinis va-dovas buvo akademikas Igoris Lebede-vas. Jam vadovaujant, pirmà kartà pasau-linëje praktikoje pavyko gauti daþnio dau-ginimo efektà magnetroninio tipo prietai-se. Efektà lydëjo sinchroninis iðëjimo sig-nalo stiprinimas. Vëliau pavyko praktiðkairealizuoti ir teoriðkai iðpranaðautà mikro-banginio signalo daþnio dalijimo efektà,taip pat lydimà sinchroninio stiprinimo. Pa-naudojus ðiuos efektus Rusijoje, Lietuvo-je ir Anglijoje, buvo pagaminti labai na-ðûs, pasiþymintys dideliu sinchroniðku áë-jimo ir iðëjimo signalø stiprinimu magnet-roninio tipo daugiapakopiai elektroniniai

gø sklidimo, radarø ir mikrobanginio ry-ðio tinklø tyrimus. Kitose ðios katedroslaboratorijose moksliniai darbai ir dokto-rantûros studijos apima elektroniniø prie-taisø technologijas, puslaidininkiniø, fe-roelektriniø ir superlaidþiø medþiagø, pa-syviø mikrobanginiø grandiniø, nano-technologijø, integruotø mikrobanginiøsistemø, radarø ir bevieliø mikrobanginiøjutikliø tinklø tyrimus. Taèiau ðio ir gimi-ningø jam Birmingamo universiteto fakul-tetø kolegos daþnai pasigenda studijos,jungianèios mikrobangø fizikà, elektroni-kà, technologijas ir praktiná taikymà. Ne-seniai universiteto senato uþsakymu pra-dëjau rengti plaèià monografijà, skirtà ðiøproblemø kompleksiniam nagrinëjimui.

Keletas þodþiø apie paèius britus. Kaipirmà kartà vykau á Anglijà, giliai manyjetûnojo sovietmeèiu suformuotas poþiûris

baigiant ávairiausiø pakraipø matematikosstudijomis (pvz., matematika ir filosofija,matematika ir sportas), fizika, psichologi-ja, sporto mokslais, medþiagø technolo-gija ir teorine fizika. Man artimiausioje la-bai modernioje Fizikos katedroje, aprûpin-toje ðiuolaikiðka aparatûra, kurios dar ne-turi gamybininkai, mokoma ir mokslinisdarbas dirbamas šiomis kryptimis: fizikair astrofizika, fizika ir erdvës tyrimai, dale-liø fizika ir kosmologija, nanotechnologijø

„Bjaurusisanèiukas“ –

pirmasisdaugiarezona-torinis Dþ.Ren-delo ir H.Butomagnetronas

(be magnetinëssistemos) ir

modernus jobrolis

daþnio keitikliai. Jie tai-komi kuriant daþnio irlaiko intervalo etalo-nus, palaikant konfi-dencialø ryðá tarp toli-mø objektø þemës pa-virðiuje, sistemoje „þe-më-oras“ ir tolimàjákosminá ryðá. Taèiaupagrindinë jø taikymosritis – radiolokacija.Mikroprocesoriumipagal numatytà pro-gramà keièiant signa-lo, patenkanèio á rada-re árengtà daugiapakopá magnetroniná kei-tiklá daþná, pavyksta visiðkai atsiriboti nuoobjektà sekanèios prieðininko radioloka-cinës stoties signalo. Tokiu bûdu radiolo-kacija irgi tampa konfidenciali.

Pirmàjá paskaitø ciklà mokslinio darbotematika perskaièiau 1992 m. specialistøpripaþintoje moderniausia D.Britanijoje Vo-riko universiteto Fizikos katedroje, vado-vaujamoje þymaus aukðtatemperatûriniosuperlaidumo fizikos þinovo profesoriausStiuarto Palmerio (Stuart Palmer). Vëliaugavau kvietimø skaityti paskaitas Birmin-gamo, Kembridþo, Koventrio, Oksfordo irSasekso (Sussex) universitetø studen-tams, doktorantams, specialistams ir dës-tytojams. Birmingamo universiteto leidyk-la iðleido papildytà mano pirmojo lietuvið-ko vadovëlio aukðtosioms mokykloms„Mikrobangø elektronika“ variantà angløkalba „Microwave Electronics“ ir monog-rafijà „High Power Magnetron FrequencyTransducers“ („Didelës galios magnetro-niniai daþnio keitikliai“).

Ðiuo metu moksliná darbà dirbu Elek-tronikos, elektros ir kompiuteriø inþineri-jos katedroje, profesoriaus Piterio Holo(Peter Hall) kuruojamoje programoje, ap-imanèioje mikrobanginiø elektroniniøprietaisø, antenø, grandiniø, mikroban-

á brità, kaip á labai uþdarà, arogantiðkà irbeveik prieðiðkà kitø tautø þmonëms bû-tybæ. Taèiau jau pirmieji susitikimai smar-kiai aptirpdë nepasitikëjimo ledus. Britaipasirodë esà labai pareigingi ir paslau-gûs. Ásivaizduokite Birmingamo universi-teto apgyvendinimo tarnybos klerkà, ku-ris niekieno nelieptas laukia manæs atvyks-tant iki 3 valandos nakties, nuveda á uþkeliø ðimtø metrø esantá universiteto vieð-butá ir palieka mane tik tada, kai aš su rak-tu rankoje atsiduriu prie man paskirto kam-bario durø. Visø D.Britanijos universitetø,kuriuose man teko lankytis, padaliniuosesupa labai nuoðirdûs, visada pasirengæpadëti þmonës. Þinoma, jei tu nekelsi keis-tø, jiems nesuprantamø reikalavimø, jeinebëgsi skøstis, uþuot iðsprendæs proble-mà vietoje. Britai mielai kvieèia susipaþin-ti su jø ðeimomis, apþiûrëti jø namus, ta-èiau nemëgsta, kai paðnekovas virðija, jømanymu, padoraus kiðimosi á asmens pri-vatumà ribas. Matyt, kitatauèiai, ypaè karð-takraujai pietieèiai, ir priima tai kaip savo-tiðko britø intravertiðkumo iðraiðkà.

Universiteto studentø ir dëstytojø pamëg-tas „pabas“ „Juodasis arklys“

�


Prieš kelerius metus Rusi Teleyar-kanas ir bendradarbiai iš Oak Ridge Na-tional Laboratories (JAV) paskelbë ultra-garso bangomis sukëlæ deuterio atomøbranduolinæ sintezæ. Praneðimas sukëlëne tik ypatingà susidomëjimà, bet ir abe-jones bei kritikà, panašiai kaip 1989 m.Fleischmanno ir Ponso sukelta šaltojideuterio branduolinë sintezë elektrolizësbûdu naudojant paladþio katodà. Ultra-garso bangø, taip pat ir elektrolizës ban-dymai nereikalauja dideliø energijos sà-naudø – bandymus galima atlikti beveikbet kurioje laboratorijoje. Tuo tarpu dau-gelá metø naudojami Tomakak termob-randuolinës sintezës árenginiai ir galingilazeriai, kaitinantys deuterá iki milijonølaipsniø temperatûros, kasmet reikalau-ja ne tik didelës energijos, bet ir milijardi-niø sumø pinigø ir dar be aiðkios perspek-tyvos sukurti praktinæ elektros jëgainæ.Retkarèiais ðaltoji branduolinë deuteriosintezë elektrolizës bûdu iki ðiol ávykstaesant keliø voltø átampai paladþio kato-de ir kitø metalø kristalø gardelëse – jiteikia ðiluminës energijos pertekliø, t.y.didesná uþ vienetà naudingumo koefi-cientà. Ultragarso bangø veikiami dujøburbulai kavitacijos proceso metu pasie-kia ne tik didelá slëgá, bet ir labai didelætemperatûrà, siekianèià nuo 100 000 ikimilijonø laipsniø. Regis, ið tikrøjø galimatikëtis ultragarso bangø sukeltos bran-duolinës sintezës.

Pirmieji garso bangø tyrinëjimo dar-bai yra glaudþiai susijæ su Pirmuoju pa-sauliniu karu ir sonaro (hidrolokatoriaus)iðradimu. 1917 m. Lordas RayleighasBritø Karaliðkojo laivyno praðymu tyrëlaivø sraigtø korozijà, susijusià su sraigtøkeliamais dujø burbulais. Savo tyrimuo-se Lordas Rayleighas tikëjosi, kad taipkilusi laivo sraigtø temperatûra nesisky-rë nuo aplinkinio vandens temperatûros(sekë Bolio dësná). Jei jis bûtø supra-tæs, kad burbulai sunyksta vykstant adia-batiniam (be ðilumos mainø su aplinka)procesui, tada bûtø padaræs iðvadà, kad

sraigtø korozijà skatina dujø burbulai dëlaukðtos temperatûros.

1920–1930 m. laikotarpiu chemikai,tirdami cheminiø junginiø sintezæ, paste-bëjo, kad garso bangos pagreitina sin-tezæ. Heidelbergo universiteto (Vokieti-ja) profesorius Richardas Mecke paste-bëjo, kad garso bangos suteikia ne tikuþtektinai energijos junginiø chemineisintezei, bet ir energijos atomams skleis-ti ðviesà. 1934 m. H.Frenzelis ir H.Schul-tes Kelno universitete pastebëjo van-dens skleidþiamà spinduliuotæ veikiantgarso bangoms. Ðá reiðkiná jie aiðkinotrinties elektros reiškiniu, t.y. kad dujøburbulai dël trinties vandenyje sukeliakibirkðtis. Taèiau spinduliuotë buvo ne-reguliari ir ji liko neišaiškinta.

Sonaro darbai buvo tæsiami dauge-lyje valstybiø ir tik dalis tyrinëjimo darbøbuvo vieðai paskelbti spaudoje. 1994 m.Kalifornijos universiteto (JAV) profeso-rius Seth J. Puttermanas iðsamiai apra-ðë (Scientific American, Feb. p. 47) gar-so bangø sukeltà šviesos spinduliuotævandenyje ir reikalingà aparatûrà ðiaispinduliuotei sukelti. Ultragarso bangosyra suþadinamos pjezoelektriniu PZT(švino-cirkonio titanato) keramikos kei-tikliu, kuris elektros bangas pakeièia 25kilohercø ultragarso bangomis. Pjezoe-lektrinis keitiklis buvo prilipdytas ant ci-lindrinio indo virðaus, pripildyto virintovandens ir turinèio labai maþai oro.

Pradiniai keliø mikrometrø (milijoni-niø metro daliø) dydþio dujø burbuliu-kai šiuose bandymuose buvo sukelia-mi elektra šildoma viela. Jø dydá galimasuþinoti matuojant lazerio ðviesos sklai-dà. Veikiant ultragarso bangoms dujøburbulai išauga daugiau nei iki 50 mik-rometrø ir dël implozijos nyksta beisprogsta. Implozijos proceso pabaigo-je pasirodo šviesa. Ðá procesà galimakartoti kas 35 mikrosekundes apðvie-èiant 50 pikosekundþiø (piko yra 10-12)šviesos impulsu. Dujø burbulø radiusokitimà veikiant ultragarso bangoms ga-lima sekti pagal lazerio šviesos sklaidà.Taip galima sekti dujø burbulø atsiradi-mà, augimà ir sprogimà. Iš šiø duome-nø susidaro gana aiškus vaizdas, kas

vyksta sonoliuminescencijos eigoje:pradinis dujø burbulas dël neigiamo gar-so bangos spaudimo auga ir dël teigia-mo garso bangos ir aplinkos spaudimoimplozijos metu adiabatinio procesometu sunyksta. Implozijos metu dujøburbulo viduje temperatûra sparèiai ky-la ir sukelia smûginæ bangà, trenkian-èià á burbulo centrà, kur vël sprogimassukelia kità smûginæ bangà, lydimàišsiskirianèios ultravioletinës šviesos.Taip dujø burbulai gali ákaisti iki labaiaukštos temperatûros. Jei burbulo ra-diusas sumaþëja 100 kartø, tai jo tûrissumaþëja milijonà kartø. Galima apskai-èiuoti, kad dujø burbulo adiabatinëtemperatûra siekia 10 000 K, o slëgisprilygsta 1000 atmosferø.

Taèiau branduolinei sintezei sukeltireikia kur kas aukštesnës dujø burbuløtemperatûros. Ultragarso bangos suke-lia 200 nanometrø (nano yra 10-9) ultra-violetinæ šviesà, kuri prilygsta 6 elektron-voltø energijai arba 72 000 K temperatû-rai. Smûginës bangos sukelta tempera-tûra yra proporcinga Macho numeriui, ojis proporcingas smûginës bangos grei-èiui ir atvirkðèiai proporcingas garso ban-gos greièiui vandenyje. Paul H.Robertsasir Cheng-Chin Wu apskaièiavo, kad im-plozija gali sukelti sferinæ smûginæ ban-gà, ákaitinanèià dujø burbulus daugiaunei iki 100 000 K temperatûros.

Šià aukštà temperatûrà sukelia ultra-garso banga adiabatinio proceso me-tu. Jei dujø burbulas iðaugtø iki 100 mik-rometrø, o dël smûginës bangos jis su-maþëtø iki deðimtosios mikrometro da-lies, burbulas ákaistø daugiau nei iki mi-lijono laipsniø ir susidarytø sàlygos ter-mobranduolinei sintezei.

Rusi Teleyarkanas ir bendradarbiaiið tikrøjø paskelbë sudaræ sàlygas deu-terio branduoliø sintezei perdeuteroace-tone (CD

3COCD

3) 00C temperatûroje. Jie

14 MeV (milijardø elektronvoltø) neutro-nø impulsais sukëlë perdeuteroacetonodujø burbulus, kurie veikiami ultragar-so bangø išauga iki 1 mm. Tad didelisdujø burbulø radiusø santykis (105)prieš implozijà su pradiniu radiusu su-daro sàlygas atsirasti burbule aukštaitemperatûrai implozijos metu.

Teleyarkanas ir bendradarbiai skel-bia pastebëjæ maþus termobranduoli-nës sintezës produktø trièio, 2,5 MeVneutronø ir helio-3 kiekius. Taèiau nau-dojant acetonà, turintá tik vandenilio ato-mus, branduolinës sintezës produktønepastebëta. Panašiai prieš 70 metø bu-vo pastebëta, kad bombarduojant per-deuterioamoniako sulfatà 0,1 MeV deu-teronais išsiskiria neutronai, tritis, helisir protonai, bet bombarduojant amonia-ko sulfatà tie produktai neiðsiskiria.

Bruno JASELSKISLojolos universiteto profesorius

emeritas, Èikaga

liuminescencija

Specialiai ,,Mokslui ir gyvenimui” ið JAV

Ultragarsobangø sukelta


aplinkybiø tyrimas,

Pasaulyje yra sukurta daug kompiu-teriø programø transporto priemoniø ju-dëjimui modeliuoti. Jos daþniausiai yraskirtos eismo ávykiams tirti. Ðios progra-mos nuolat tobulinamos, siekiama áver-tinti kuo daugiau veiksniø, kad kompiu-terinio modeliavimo rezultatai kuo labiaupriartëtø prie realiø eksperimentø rezul-tatø. Visø pirma tai priklauso nuo pasi-rinkto matematinio modelio. Kuo daugiauveiksniø ávertinama kuriant programà arjà tobulinant, tuo gaunami tikslesni re-zultatai. Atliekant kompiuteriná, taip pat irgrafiná analitiná modeliavimà, daug kaspriklauso ir nuo ávedamø parametrø. Pa-vyzdþiui, modeliuojant stabdymo proce-sà reikia ávesti sukibimo koeficientà (ar-ba lëtëjimo pagreitá), duomenø apie au-tomobilio pakrovimà, stabdþiø sistemospavaros veikimo laikà, lëtëjimo pagreièiodidëjimo laikà ir kt. Ðiø parametrø gali bûtidar daugiau, jeigu automobilis juda skir-tingomis dangomis arba jei modeliuoja-mas keliø automobiliø judëjimas. Kiekvie-no parametro netikslumas didina mode-liavimo rezultatø paklaidà, todël mode-liuojant labai svarbu ávesti kuo tikslesnius

parametrus. Transporto priemoniø judë-jimo, taip pat ir susidûrimø, grafinis ana-litinis modeliavimas reikalauja labai daugdarbo ir laiko, ypaè norint apskaièiuotikeletà galimø variantø. Paprasèiau tai pa-daryti naudojant specialias kompiuteriøprogramas.

Automobiliø susidûrimo grafinisanalitinis modeliavimas

Tiriant eismo ávykiø aplinkybes pa-prastai ið pradþiø nubraiþomas ávykiovietos mastelinis planas, nustatoma su-sidûrimo vieta, pagal automobiliø iðori-nius sugadinimus nustatomos jø padë-tys susidûrimo metu (1 pav.) ir atliekamiskaièiavimai. Norint nustatyti automobi-liø vaþiavimo prieð eismo ávyká greitá, iðpradþiø reikia apskaièiuoti automobiliø

Eismo ávykiø

Doc. dr.

Edgaras

SOKOLOVSKIS

naudojant kompiuterinámodeliavimà

Edgaras Sokolovskis (1975 m.) –technologijos mokslø daktaras,Vilniaus Gedimino technikosuniversiteto Transporto technolo-giniø árenginiø katedros docen-tas, Lietuvos teismo ekspertizëscentro Eismo ávykiø tyrimøskyriaus vyriausiasis ekspertas.Áraðytas á Lietuvos Respublikosteismo ekspertø sàraðà (eismoávykiø, transporto trasologijosekspertas).

vaþiavimo greitá po susidûrimo, ávertintiautomobiliø energijos sànaudas èiuoþi-mo, sukimosi apie savo vertikalià simet-rijos aðá, virtimo metu.

Automobiliø vaþiavimo greitis prieðsusidûrimà nustatomas pagal jø greitá posusidûrimo taikant judesio kiekio tvermësdësná: m

1V1+m

2V2=m

1V1

’+m2V2

’=const;èia m

1, m

2 – automobiliø masës; V

1, V

2 –

automobiliø vaþiavimo greitis prieð susi-dûrimà; V

1

’, V2

’ – automobiliø vaþiavimogreitis po susidûrimo.

Tam tikslui naudojama skaièiuojamojivektorinë schema (1 pav.). Koordinaèiøsistemoje automobiliø judesio kiekio vek-toriai perkeliami á ðios koordinaèiø siste-mos pradþià, tuomet visi judesio kiekiovektoriai (jø kryptys sutampa su atitinka-mø greièiø vektoriø kryptimis) projektuo-jami á koordinaèiø aðis. Gaunamos dvilygtys su dviem neþinomaisiais – auto-mobiliø greièiø prieð susidûrimà.

1 pav. Automobiliø susidûrimo vietos planas (1 ir 2 –lengvieji automobiliai; 3 – 2-ojo automobilio slydimoþymë) ir vektorinë schema automobiliø greièiui prieð

susidûrimà apskaièiuoti

�

Daugelis tyrinëtojø, negalëdami pa-kartoti paskelbtø rezultatø, abejoja Te-leyarkano ir bendradarbiø duomenimisir mano, kad visa tai yra iliuzija. Oak Rid-ge National Laboratories fizikai pareiškë,kad neutronai perdueteroacetone galisudaryti ne tik tritá, bet ir sulëtintø neut-

ronø. Mike Moranas iš Lawrence Natio-nal Laboratories Kalifornijoje, kuris daugdirbo šioje srityje su sunkiuoju vande-niu, pastebëjo, kad ultragarso bangøgeneratoriaus sukelti elektromagnetiniaitrikdþiai gali sudaryti prieðtaraujanèiusrezultatus. Nepaisant to, Teleyarkanas

ir bendradarbiai tvirtina, kad jø darbai iðtikrøjø rodo deuterio atomø branduoli-næ sintezæ. Taèiau ultragarso bangø,kaip ir sunkiojo vandens elektrolizës,naudojimas termobranduolinei sintezeidar toli graþu nesuteikia energijos per-tekliaus praktiškam naudojimui.



Jeigu prieð susidûrimà automobiliaibuvo stabdomi, judëjo palikdami ratø sly-dimo pëdsakus, tai ávertinant nustatomasautomobiliø vaþiavimo prieð eismo ávykágreitis, t.y. vaþiavimo greitis prieð auto-mobiliø stabdymà ar slydimà.

Automobiliø susidûrimøkompiuterinis modeliavimas

Viena ið kompiuteriø programø trans-porto priemoniø judëjimui modeliuoti –programa PC CRASH. Naudojant ðià pro-gramà ið duomenø banko pasirenkamaskonkretus automobilio modelis, kurio ju-dëjimà norima modeliuoti. Galima uþduo-ti ávairius automobilio judëjimo reþimus,lëtëjimo, greitëjimo parametrus. Galimapasirinkti ir modeliuojant ávertinti daugeláautomobilio parametrø, tokiø kaip auto-mobilio pakrovimo dydis, padangø tipas,stabdymo jëgø pasiskirstymas ir kt. Su-kibimo koeficientas uþduodamas visampavirðiui, toliau galima atskiriems ruo-þams ávesti kità sukibimo koeficientà. Pa-sirinkus sukibimo koeficientà, programaautomatiðkai parenka didþiausià automo-bilio lëtëjimo pagreitá. Galima, atvirkðèiai,ávesti lëtëjimo pagreièio reikðmæ, tuometbus perskaièiuotas sukibimo koeficien-tas. Taip pat galima ávesti lëtëjimo pagreitákaip funkcijà nuo greièio. Tokiu atveju lë-tëjimo pagreitis modeliuojamas hiperbo-line funkcija, kurios parametrai apskai-èiuojami ávedant lëtëjimo pagreièio reikð-mes, esant 20 ir 80 km/h automobilio va-þiavimo greièiui.

Automobiliø susidûrimø kompiuteri-niam modeliavimui buvo naudojamaprogramos PC CRASH 5.0 versija. At-liekant eismo ávykio kompiuteriná mode-liavimà, kaip ir grafinio analitinio mode-liavimo atveju, paprastai ið pradþiø nu-braiþomas ávykio vietos planas, nusta-toma susidûrimo vieta bei pagal auto-mobiliø iðorinius sugadinimus nustato-mos jø padëtys susidûrimo metu. Vë-liau modeliuojant galima keisti norimus

parametrus, pavyzdþiui, automobiliø ið-sidëstymà, susidûrimo vietà, kitus pa-rametrus, norint patikrinti visus galimusvariantus. Parametrai gali bûti keièiamitik atsiþvelgiant á objektyvius duomenis,t.y. tik tie parametrai, kuriø tikslios reikð-mës nëra þinomos ir realiose ribose.

Po to automobiliø judëjimas arba jøsusidûrimas modeliuojamas taip, kad au-tomobiliø judëjimas kuo labiau atitiktø ávy-kio vietoje uþfiksuotus pëdsakus, kitusdaiktus, o atlikus kompiuteriná modelia-vimà automobiliai sustotø padëtyse, ku-riose jie uþfiksuoti po eismo ávykio. Tokiubûdu galima nustatyti automobiliø vaþia-vimo prieð eismo ávyká greitá. Kompiute-riø programa PC CRASH suteikia galimy-bæ optimizuoti ávykio eigà pagal tam tik-rus pasirinktus parametrus. Tokiu atvejuprograma pati optimizuoja parinktus pa-rametrus taip, kad automobiliai sustotøkuo artimesnëse uþfiksuotoms po eismoávykio padëtyse. Taèiau norint gauti kuotikslesná rezultatà bûtina ávesti kuo dau-giau þinomø parametrø, o optimizuoti tikpagal tuos parametrus, kuriø reikðmësgali ðiek tiek svyruoti.

2 pav. pavaizduotas sumodeliuotasautomobiliø „Lancia Kappa“ ir „FordScorpio“ susidûrimas. Reikëjo nustatyti,ar esant tokiam susidûrimui, koká rodoautomobiliø sugadinimai, automobiliaigalëjo patekti á uþfiksuotàjà padëtá, t.y. ar

2 pav. Automobiliø„Lancia Kappa“ ir„Ford Scorpio“susidûrimas

toks eismo ávykis realiai galëjo ávykti, arjis yra falsifikuotas.

Ávedami automobiliø judëjimo para-metrai, t.y. kad automobilis „Ford Scorpio“po susidûrimo judëjo lëtëdamas. Kadan-gi ið ðio eismo ávykio aplinkybiø þinoma,kad automobilio „Lancia Kappa“ vairuo-tojas rengësi sukti á kairæ, tai, be kitø jojudëjimo po susidûrimo parametrø, áve-damas taip pat automobilio priekiniø ratøpasukimas. Ávedami ne tik automobiliø ju-dëjimo po susidûrimo, bet ir susidûrimoparametrai, pasirenkamas impulso taðkasir susidûrimo plokðtumø iðsidëstymas.Taip pat modeliuojant naudojami arba pa-èios programos ávertinami ir kiti paramet-rai, tokie kaip kelio dangos sukibimas, ke-lio profilis, automobiliø techniniai duome-nys, jø svorio centro aukðèiai ir t. t.

Sumodeliavus automobiliø susidûri-mà, buvo nustatyta, kad esant tam tikramautomobiliø greièiui (automobilio „LanciaKappa“ – 9 km/h, o automobilio „FordScorpio“ – 61 km/h) toks eismo ávykis yraámanomas, t.y. po tokio automobiliø susi-dûrimo jie gali persislinkti á padëtá, pana-ðià á uþfiksuotà po eismo ávykio (2 pav.).

3 pav. Automo-biliø „ToyotaCelica“ ir„Nissan Sunny“susidûrimas ireismo ávykioeigos erdvinisvaizdas

3 pav. pavaizduotassumodeliuotas auto-mobiliø „Toyota Celica“ir „Nissan Sunny“ susi-dûrimas ir ðio eismo ávy-kio eigos erdvinis vaiz-das. Nustatytas auto-mobiliø vaþiavimo prieðeismo ávyká greitis: au-tomobilio „Toyota Celi-ca“ – 50 km/h, automo-bilio „Nissan Sunny“ –16 km/h. Ðiuo atvejutaip pat buvo svarbunustatyti, ar automobi-lio „Nissan Sunny“ vai-ruotojas prieð sukda-mas á kairæ buvo persi-

�



rikiavæs prie pat kairiojo jo kryptimi va-þiuoti skirtos vaþiuojamosios dalies pu-sës kraðto. Kadangi automobiliø tarpu-savio padëtys buvo nustatytos ið jø su-gadinimø, tai, norint nustatyti, ið kokiospadëties automobilis „Nissan Sunny“ ga-lëjo pradëti sukti á kairæ, ðis automobilisið jo padëties susidûrimo metu buvo ati-trauktas atgal posûkio spinduliu, artimujo minimaliam posûkio spinduliui, atsi-þvelgiant á ðio automobilio vaþiavimoprieð eismo ávyká greitá. Taip buvo nusta-tyta, kad automobilio „Nissan Sunny“ vai-ruotojas suko á kairæ ne ið kraðtinës kai-rës padëties.

Automobilio virtimo kompiuterinismodeliavimas

Pasitelkus kompiuteriø programà PCCRASH galima modeliuoti net tokius su-dëtingus procesus, kaip automobilio vir-timas. Galima ne tik nustatyti automobi-lio greitá prieð virtimà, bet ir atkurti auto-mobilio judëjimà virtimo metu.

Vienas ið programos PC CRASH pri-

4 pav. Automo-bilio virtimovaizdas iðvirðaus irávestas kelioskersinisprofilis

5 pav. Automobiliojudëjimo kelio ðlaituerdvinis vaizdas, kaiávestas (virðuje) irneávestas (apaèioje) josvorio centro aukðtis

valumø – galimybë modeliuoti erdviná au-tomobilio judëjimà, t.y. judëjimà trijoseplokðtumose, ávertinant tokius paramet-rus, kaip kelio profilis, taip pat ir skersi-nis, automobilio svorio centro iðsidësty-mas. Tai yra labai svarbu, nes, pavyz-dþiui, modeliuojant plokðtumoje, nebû-tø galima atkurti automobilio virtimo pro-ceso. 4 pav. ir 5 pav. (kairëje) pavaizduo-tas sumodeliuotas automobilio virtimasjam vaþiuojant nuo kelio ðlaito. Ðiuo at-veju, modeliuojant automobilio judëjimà,pagal esamus duomenis buvo ávestaskonkretaus kelio ruoþo skersinis profilis(4 pav., deðinëje). Jo neávertinus, auto-mobilis bûtø judëjæs toliau.

Neávedus svorio centro aukðèio reikð-mës, automobilis taip pat nevirs net ir va-þiuodamas duotàja trajektorija, esantávestam skersiniam kelio nuolydþiui.

Automobilio virtimo kompiuteriniaimodeliavimai rodo, kad modeliavimo re-zultatai labai priklauso nuo ávedamø pa-rametrø. Ðiuo atveju, neávertinus skersi-nio kelio profilio, automobilio svorio cen-

tro aukðèio ir kitø para-metrø, galima gauti visaikitoká rezultatà.

Norint, kad eismoávykiø eigos modeliavi-mo rezultatai bûtø pati-kimi, labai svarbu, kad jáatliktø kvalifikuotas spe-cialistas, turintis pakan-kamai darbo su kompiu-terinio modeliavimo pro-grama ágûdþiø.

Tarptautinë San Marinomokslø akademija turi kelisfilialus: Karlove (Bulgarija),Komarno (Slovakija), Sibiu(Rumunija), Bydgoszcz(Lenkija), Maskvoje (Rusija).Jos tikslas – nepriklausomainuo amþiaus ir rasës, nepri-klausomai nuo politiniø irreliginiø ásitikinimø jungti ávairiøðaliø mokslininkus bendrammoksliniam darbui, ugdantnaujà mokslininkø kartà:organizuojant tarptautinesstudijas, suteikiant bakalauro,magistro, daktaro ir habilituotodaktaro mokslinius laipsnius.Todël ðioje Mokslø akademijo-je (AIS) yra penkios oficialiosdarbinës kalbos: anglø,vokieèiø, prancûzø, italø irtarptautinë esperanto kalba.

Tarptautinëje moksløakademijoje mokytis ir keltisavo kvalifikacijà gali ne tikávairiø Europos valstybiøþmonës, bet ir atvykëliai ið kitøþemynø. Todël AIS dëstytojai,docentai ir profesoriai privaloiðmanyti ne tik savo dëstomàjádalykà, bet ir mokëti savoþinias pateikti visomis 5-iomisðios Mokslø akademijosoficialiosiomis kalbomis. Visurir nuolatos yra pabrëþiama,kad geras kalbø mokëjimasyra privalumas ir didelisprioritetas.

2006 m. Tarptautinë moksløakademija surengë tarptautinesstudijas Centrinëje Europojeprie Dunojaus krantø Komarnomieste. Ðioje tarptautinëje 29-ojoje mokslinëje sesijoje iðLietuvos dalyvavo tik gamtosmokslø daktarë Ieva Ðvarcaitë,baigusi raðyti 10-èia Europoskalbø fizinës geografijosterminø þodynà. Ji sugebëjoávykdyti visus keliamus gamtosmokslø daktarui tarptautiniusreikalavimus ir ágijo tarptautinápripaþinimà – gavo gamtosmokslø daktaro tarptautiná titulàDoctor scientarium naturalium(Dr. sc. Nat.), uþfiksuotàdokumentuose.

I.Š.

Tarptautinëmokslø akademija


Tarp mitø, hipo

Gamtininko priedermë pasako-jimà pradëti nuo geografinës padëties.

Kreta – didþiausia Graikijos sala,uþimanti 8336 km2 plotà, siauriausia sa-los vieta tik 12 km (Jerapetros sàsmau-ka), plaèiausia – 60 km (tarp Diono ir Liti-nono iðkyðuliø), salos ilgis 260 km, kran-tø – 1046 kilometrai. Juos skalauja ketu-rios jûros: ið rytø Karpatos, ið vakarø –

Tarp mitø, hipo

Eugenija RUDNICKAITËVilniaus universitetas

Kretos ir Santorino salose per daug graþu, kad ið kartopatikëtum, jog esi ne pasakø ðalyje. Tik pavaikðèiojæ savo

kojomis pilkðvo, raudono smëlio ar juodo gargþdo paplûdi-miais, perëjæ per kalnus Samarijos tarpekliu, visureigiu

pravaþiavæ Kretos salà skersai ir iðilgai pagaliau patikime,kad esame ne rojuje, o realiame pasaulyje.

Mirtos, ið ðiaurës – Kretos ir ið pietø – Li-vijos. Pagal 2000 m. duomenis saloje gy-vena daugiau kaip 800 000 nuolatiniø gy-ventojø. Sala iðkilusi Egëjo jûros pietuo-se, Europos, Afrikos ir Azijos prekyboskeliø sankryþoje.

Geologiniu poþiûriu sala gana jauna.Paleogene ji dar buvo Egidos kontinen-to dalis. Dabartinë iðvaizda dël tektoni-niø judesiø pradëjo formuotis plioceno irkvartero laikotarpiu. Tie tektoniniai jude-siai atskëlë pailgos formos salà nuo Egi-dos. Miocene didelë salos dalis paniro ájûrà. Vëlesni tektoniniai judesiai pagal lû-þiø zonas suformavo dabartiná salos rel-jefà: keturis didelius kalnagûbrius ir pa-þemëjimus tarp jø. Kvartero dariniuoserastos iðnykusiø þinduoliø (maþaûgiodramblio, hipopotamo, minoro, laukiniøkarviø, antilopiø) fosilinës liekanos.

Salos pavadinimas ne kartà keitësi.Jà vadino Aërija (nuo Rajes Klima), Chto-

nija (nuo dydþio arba nuo deivës Dimit-ros, kurià salieèiai garbino ir kitaip darvadino Chtonija), Idëa (nuo kalno Idi ar-ba nimfos Idëa), Dolichi (dël pailgos for-mos), Kuritis (kuritø, t.y. jaunuoliø ðalis),Makaris arba Makaronisos (palaimos sa-la, nes labai derlingos þemës) ir Telchini-ja (nuo vienø ið senøjø salos gyventojø –telchinø). Galiausiai ásitvirtino Kretos pa-vadinimas – nuo nimfos Kretos arba nuoseniausio caro Kretoso – Dzeuso sûnaus.

Mitologijoje skirtingai aiðkinama, kas

buvo nimfa Kreta; viena versijø teigia, kadji buvo viena ið neridþiø – dievø dukrø,kita, kad ji buvo Dzeuso dukra ir pirmojoMino þmona. Dar kita versija, kad ji bu-vusi Kurito duktë, kurià savo vieðpatavi-mo saloje metu vedë ir salà jos vardu pa-vadino Amonas.

Archeologiniø kasinëjimø duomenysliudija, kad þmoniø Kretoje bûta jau 6000

m. pr.m.e. Jie gyveno daþniausiai urvuo-se, vertësi þemdirbyste, gyvuliø augini-mu, naudojo darbo árankius ið kaulo beiakmens.

Mino epocha (2600–1100 m.pr.m.e). Prieðheleninë bronzos amþiausMino civilizacija Kretoje ir Egëjo jûrojeklestëjo maþdaug 2600–1450 m. pr.m.e.Vëliau jos kultûrà nustelbë Mikënø kultû-

Ia miestelisSantorinosaloje

Kalderosðlaitai

Autorësnuotraukos

Kretosþemëlapis

�



oteziø ir tikrovësoteziø ir tikrovës

ra. Sprendþiant ið dailës, Mino kultûraibûdinga matriarchatinë visuomenë ir dei-vës garbinimas. Terminà „Minas“ sukû-rë britø archeologas seras Arturas Evan-sas, remdamasis mitiniu karaliumi Minu.Ámanoma, nors neárodyta, kad Minas iðtikrøjø buvo minojieèiø valdovo titulas.

Apie 1900 m. pr.m.e. prasideda sa-los klestëjimo laikotarpis. Pastatomi rû-mai Knose, Festoje, Malijoje, Archane,Zakre ir Kidonijoje, todël galima daryti ið-vadà, kad Kretà tuo metu valdë stiprûsvaldovai, taèiau tarp jø nesutarimø ne-bûdavo, matyt, visi pripaþino Knoso val-dovo virðenybæ. Suklestëjo amatai, atsi-rado raðtija ir literatûra. Tuo metu virðû-næ pasiekë ir kretieèiø laivyba. Niekas vi-soje rytinëje Vidurþemio jûros dalyje ne-prilygo Kretos jûrininkams. Plëtojosi pre-kyba su Egiptu, Kipru, Sirija, ákuriamoskolonijos – Melos, Kiferai.

Apie 1700 m. pr.m.e. salà sukreèia ka-tastrofa, manoma, didelis þemës drebë-jimas. Viskas buvo sugriauta, taèiau ga-

na greitai rûmai bei kiti statiniai atstatyti,ir dar prabangesni.

1700–1450 m. pr.m.e. periodas – di-dþiausias Mino civilizacijos ðlovës ir kles-tëjimo laikotarpis. Taèiau apie 1450 m.pr.m.e. po Santorino (Teros) ugnikalniosprogimo milþiniðka banga nuniokoja sa-là, ir civilizacija ið esmës nuðluojama nuoþemës pavirðiaus. Po to Kreta nesuge-

bëjo atsigauti, ir netrukus salà uþgrobëachajai (achajai – viena seniausiø grai-kø genèiø, persikëlusi ið ðiaurës, uþka-riavusi senuosius gyventojus pelasgusir susimaišiusi su jais. Homero „Iliadoje“ir „Odisëjoje“ ðis þodis apskritai þymi vi-sus graikus, kariavusius prieð Trojà. Pir-maisiais Trojos karo metais achajø ka-riuomenë iðgriovë ir apiplëðë visus ap-linkinius miestus – Trojos sàjungininkus),kurie èia ákûrë savo valstybæ.

Antikinë Graikija (1100–71 m.pr.m.e.). Netrukus achajus iðstûmë kitatuo metu senovës Graikijoje ásigalinti ka-ringa dorënø gentis. Naujieji uþkariauto-jai gràþino atgyvenusià bendruomeninæsantvarkà. Miestai sumenko, amatai ap-mirë, taèiau dorënai atneðë á Kretà iki toldar nematytà metalà.

Apie 900 m. pr.m.e. senovës Graiki-joje, kartu ir Kretoje, ásigali miestø-kolo-nijø, valdomø ið Atënø, gana gerai orga-nizuota valstybë. Per porà ðimtmeèiøgraikai ákûrë apie 250 kolonijø Vidurþe-mio ir Juodosios jûrø pakrantëse. Kolo-nistai senajai savo tëvynei augino javus,gaudë ir sûdë þuvis, ruoðë mineralinesþaliavas amatams. Graikija kolonijas ap-

rûpino ûkio padargais, ginklais, papuo-ðalais, vynu ir aliejumi. Visà tà gërá gabe-no laivai. Valstybinë santvarka buvo aris-tokratinë su paþangia teise. Pavyzdys –Gortys plokðtë (VI a. pr. m. e.) su tekstu,reguliuojanèiu civilinæ teisæ.

Apie 500 m. pr.m.e. dël nesutarimøtarp miestø-valstybiø, puldinëjimø ið Grai-kijos ir Maþosios Azijos, taip pat dël su-maþëjusios prekybos Kreta pradedasmukti. 500–67 m. pr.m.e. laikotarpiu sa-la, galima sakyti, lieka uþmirðta. Kreta ne-dalyvauja ir persø–graikø, Peloponesokaruose, susilpnëja ryðiai su Graikija.

Nukelta á 42 p.


Fira


medþiagos sandarosLietuvos fizikaigvildena

medþiagos sandarospaslaptisAtkelta ið 3 p.

CMS detektoriø ir magneto instaliacija,2006 m. liepa. Visos konstrukcijos

svoris 12 500 tonø

ALICE eksperimento bendra schema

100 metrø po þeme –LHC þiedas


Pagal ðá modelá visi protonai ir neutro-nai, sudarantys visus mus supanèius ato-minius branduolius, yra sudaryti iš kvar-kø, o juos á sistemà sujungia bozoninë sà-veikos dalelë – gluonas. Higs bozono pa-ieðkø kaina yra didelë, taèiau jo egzisten-cija yra vienas ið neiðspræstø ðiuolaikinësfizikos klausimø ir já išspræsti turime tech-niniø galimybiø. Pagal Standartiná Modelá

Higs bozonas suteikia masæ visoms da-lelëms, kartu ir visai materijai. Taèiau eg-zistuoja ir ðio atradimo abejonë: ar tikraiðis bozonas egzistuoja? O gal yra kitasmasës prigimtá paaiškinantis mechaniz-mas? Paskaitas apie Standartiná Modelá,super simetrijà bei stygø teorijà skaitëmokslininkas ið Austrijos L.Widhalmas, dir-bantis Aukðtøjø energijø institute prie Aust-rijos mokslø akademijos, ir T.Gajdosikasiš Fizikos instituto Vilniuje. Teorija gali ras-ti ávairiø klausimø sprendimø, taèiau rea-lius atsakymus á ðiuos klausimus padëssurasti CMS eksperimentas.

CMS yra skirtas uþfiksuoti ir atpaþintipo protonø reakcijos susiformavusiusmiuonus bei kitus krûvininkus. Detekto-riuje yra instaliuotas superlaidus solenoi-das, kurio sukaupiama energija (2,7 GJ)viename magnete yra didþiausia pasau-lyje. Tokià paèià kinetinæ energijà sukaup-tø 20 000 automobiliø (po 700 kg) vaþiuo-

dami 70 km/h greièiu. Šio magneto ilgis12,5 m, skersmuo 6 m, o magnetinio lau-ko stiprumas siekia 4 teslas. Stiprausmagneto reikia tam, kad dalelës, turin-èios krûvá, lëktø per detektorius kreiva tra-jektorija, pagal kurià nustatomas tos da-lelës judesio kiekis.

LHC, sudarytas ið dviejø þiedø, keisda-mas magnetinio lauko kryptá, viename þie-

de greitins protonø pluoðtusá vienà pusæ, kitame – ápriešingà. Ágreitinti protonaiiki norimos energijos bussudauþiami vieni su kitais,o detektoriai fiksuos susidû-rimø produktus – ávairias da-leles. Detektoriai turi bûti ap-rûpinti ypaè greita ir galin-ga elektronika, nes protonøsusidûrimai vyks 109 kartø per sekundæ(Hz) daþnumu, o naujoji Higs ar supersi-metriška dalelë pagal skaièiavimus bus„pagaminta“ su 10-5 Hz daþnumu, taigi rei-kia atrinkti vienà iš 1014 susidûrimø. Dau-guma susidûrimø „pagamins“ jau þinomasir iðtirtas daleles, tokie rezultatai bus ne-ádomûs, nes nepasakys nieko naujo fizi-kams. Ádomus susidûrimas nuo neádo-maus bus atrenkamas tiesiogiai detekto-riuje (100 ádomiausiø per sekundæ), kiti su-sidûrimai atmetami ir neišsaugomi kom-

piuterio atmintyje. Gautiems rezultatamsapdoroti reikia turëti ypaè galingus kom-piuterius. Neapdorotø duomenø srautas iðdetektoriø bus ypaè didelis – áraðyti á CDper metus jie sudarytø 20 kilometrø aukð-èio „stulpà“. Lietuvoje, kaip ir visoje Euro-poje, yra plëtojamas GRID tinklas šiemsduomenims skirstyti ir analizuoti. Paskaitøsavaitëje GRID tinklo struktûrà pristatë Al-gimantas Juozapavièius iš Matematikos irinformatikos instituto. GRID leis mokslinin-kams naudotis eksperimenø duomenimisir atlikti reikiamus skaièiavimus naudojan-tis kompiuteriø spieèiais, kurie gali bûti irfiziškai nutolæ vienas nuo kito.

ALICE kvarkø-gluoninësplazmos ðalyje

Eksperimentas skirtas naujai materi-

jos bûsenai – kvarkø-gluoninei plazmai tir-ti. Ðià materijos bûsenà 2001 metais atra-do CERN su maþesniu greitintuvu SPS,tirdamas beveik šviesos greièiu skriejan-èiø švino branduoliø reakcijà. Naujos ma-terijos savybëms tirti yra dedikuotas eks-perimentas ALICE (A Large Ion ColliderExperiment) bûsimajame CERN projekteLHC. Susidurdami aukštos energijos sun-kieji jonai (atominiai branduoliai be elekt-ronø) dirbtinai sukurs aukšèiausios tem-peratûros (apie 100 000 kartø aukštesnæ


Paminklas mokyklos ákûrëjuiJulius NORKEVIÈIUS

Vilniaus Gedimino technikosuniversiteto ir Lietuvos pramoni-ninkø konfederacijos surengtasposëdis-konferencija „Mokslas irverslas – Lietuvos ateièiai“ prasi-dëjo nedidelëmis iðkilmëmis. PrieSaulëtekio rûmø iðkilmingai ati-dengtas sostinës techniðkosiosaukðtosios mokyklos ákûrëjo ir il-gameèio rektoriaus akademikoAleksandro Èyro biustas.

Ðventëje dalyvavo akademikosûnûs ir duktë, vaikaièiai, brolisprof. Petras Èyras, paminklo au-toriai skulptorius Mindaugas Šni-pas ir architektas prof. Konstanti-nas Jakovlevas Mateckis.

Universiteto rektorius prof. Ro-mualdas Ginevièius trumpai api-bûdino Aleksandro Èyro moksli-næ veiklà, jo nuopelnus sostinëstechnikos aukðtajai mokyklai ir pri-minë, kad universitetas saugo ákû-rëjo ðviesø atminimà: pavardëaukso raidëmis áraðyta universite-to Atminimo lentoje, jo vardu pa-vadinta auditorija, ásteigta A.Èyrovardinë stipendija, pernai iðleistaakademiko mokslinæ, pedagoginæveiklà iðsamiai aptarianti monog-rafija.

Posëdþio-konferencijos daly-viai susipaþino su nauja VGTU is-torijos muziejaus ekspozicija, kuriskirta Vilniaus Gedimino technikosuniversiteto penkiasdeðimtmeèiui.

Prie akademikui Aleksandrui Èyrui atidengto paminklo jo šeimosnariai – vaikai, vaikaièiai, brolis prof. Petras Èyras

nei Saulës centre) ir didþiausio tankio ma-terijà kada nors Þemëje. Vaizdingai sa-kant, tankis prilygtø Cheopso piramidei,suspaustai á adatos galvutës tûrá. Mano-ma, kad visata keletà mikrosekundþiø poDidþiojo Sprogimo buvo sudaryta iš tokiotipo materijos. Kvarkø-gluoninë plazmayra vienintelë atrasta eksperimentiškai bû-sena, kurioje kvarkai yra laisvi. Jai auštantir virstant normalia materija, manoma,vyksta fazinis virsmas. Teorinius kvarkø-guoninës plazmos modelius pristatëmokslininkas J.Manninenas iš SuomijosOulu universiteto ir K.Tamoðiûnas iš Vil-niaus universiteto Teorinës fizikos ir ast-ronomijos instituto.

ALICE eksperimento detektoriai yraruoðiami taip, kad bûtø galima kuo tiks-liau identifikuoti ávairias elektringàsias da-leles, jø koordinates bei judesio kieká. Šia-me eksperimente susidûrimø skaièiusper sekundæ bus maþesnis nei CMS –8000 kartø per sekundæ, taèiau po kiek-vieno susidûrimo bus pagaminta dešim-tys tûkstanèiø daleliø, kurios turës bûtiuþfiksuotos. Duomenø srautas ið ðio eks-perimento sieks 10 GB per minutæ. Taigipo vieno mënesio eksperimentø su sun-kiaisiais jonais duomenø pakaks jø ana-lizëms likusiems 11 mënesiø.

Lietuva – bûsima CERN narë?Paskaitø cikle profesorius J.Vaitkus ið

Vilniaus universiteto pristatë bendradar-biavimo su CERN patirtá. Apie Floridos uni-versiteto iðplëtotus santykius su CERN beiaukðtøjø energijø fizikà pasakojo šio uni-versiteto profesorius G.Mitselmakheris.Per savaitæ trukusá renginá Lietuvos moks-lininkai susipaþino su aukðtøjø energijø fi-zikos naujovëmis ir bûsimais projektais.Lietuvos prisijungimas prie tokio aukštolygio tyrimø laboratorijos bûtø ne tik pres-tiþiškas, bet ir realus Lietuvos mokslinin-kø bendradarbiavimo su Europos bei pa-saulio mokslo elitu pagrindas. Lietuva kolkas nëra CERN narë, taèiau galimybësmûsø mokslininkams prisidëti prie nau-jausiø fizikos tyrimø CERN yra realios.

APIE LAIKÀ�Laikas iðtrauks á dienos ðvie-

sà viskà, kas slepiama, ir nublan-kins, kas ðvyti ðiandien. (Horacijus)

�Geriau atlikti kad ir patá ne-reikðmingiausià darbelá, negu vel-tui praleisti pusvalandá. (Gëtë)

�Kiekviena dabar veltui su-gaiðta valanda gali virsti nelaimeateityje. (Bonapartas)

�Laikas! Didysis mûsø spren-dimø taisytojas. (Baironas)

Parinko Genutë BARANAUSKIENË

Ale

kso

JA

UN

IAU

S n

uo

tr.


Tarp mitø, hipoteziø ir tikrovësRomënø valdymas (71 m. pr.m.e. –

395 m.). II a. pr.m.e. Kretoje dël blogovaldymo ir vidaus nesutarimø ásivyraujaanarchija. Dël valdþios silpnumo salatampa prieglobsèiu jûrø piratams, kurieèia kuria atraminius punktus puldinëti Ro-mos imperijos laivus bei valdas. Tai tam-pa romënø invazijos á salà prieþastimi.Romënai ið pradþiø patiria nesëkmæ, neskretieèiai susivienija ir apsigina. Taèiau67 m. pr.m.e. romënai uþima visà Kretà.

Administracija ásikuria Gortys mieste. Ro-mënø valdymo metu saloje ásigali krikð-èionybë. Lotyniðki raðmenys, kuriuos áve-dë romënai, neprigijo.

Bizantijos-arabø laikotarpis (395–1204). Nuo 395 m. Kreta tampa Bizanti-jos imperijos provincija. Visuotinai ásigalikrikðèionybë, pastatoma daugybë ðven-tyklø.

824 m. Kretà uþgrobia saracënai, ku-rie èia ákuria nepriklausomà arabø vals-tybæ su sostine Chandaku (Heraklëja,dab. Heraklionas). Miestas tampa galin-ga tvirtove. Uþkariautojai susikrovë dide-lius turtus, plëðdami Bizantijos teritorijas,prekiaudami vergais. Tik 961 m. ið kelin-

to bandymo didelës Bizantijos pajëgossugebëjo atsiimti salà ir iðvyti arabus.

Iki pat Bizantijos valdymo pabaigos1204 m., Kreta iðgyvena dar vienà pakili-mà: klesti kultûra, kyla ekonomika, so-cialinë padëtis stabili.

visas tvirtoves. Chandako tvirtovë laikësi21 metus – graikai ir venecijieèiai atkak-liai gynësi. Pagaliau ir Chandakas atite-ko turkams, tik Sfakija pasiliko laisvasmiestas, taèiau turëjo mokëti turkamsduoklæ. Turkai labai nuniokojo salà, ma-

Atkelta ið 39 p.

Kanjonas siaurëja

Kalnø kelias

Venecijos valdymo periodas (1204–1645). Po ketvirtojo kryþiaus þygio ir Bi-zantijos imperijos þlugimo Kreta atiduo-dama valdyti Venecijai, kuri èia 1210 m.ákûrë savo valdþià. Á salà pradeda masið-kai keltis venecijieèiø kareiviai, valdininkai,civiliai. Kretos gyventojai tam prieðinosi –këlë sukilimus arba dalyvavo ávairiuose se-paratiniuose judëjimuose. Po vieno tokiosukilimo buvo ákurta ðv. Tito respublika,taèiau Venecija greitai susigràþino valdþià.

Venecijos valdymo laikotarpiu paste-bimai pradëjo augti ekonomika. Tai ska-tino mokslo ir meno raidà. Didelës reikð-mës Kretos kultûrai turëjo italø Renesan-so átaka. Tapyboje atsiranda savita Kre-tos mokykla – Bizantijos stilius su italødailës elementais. Ðiai krypèiai atstovaujaDamaskinas, Feofanas, Dominykas Fe-otokopulas.

Paskutinius du Venecijos valdymoðimtmeèius suklestëjo Kretos teatras, ku-rio iðkiliausi atstovai – Georgijus Chorta-dzis ir Vinèensas Kornaras.

Venecijos architektûros pavyzdþiø irdabar galima aptikti visoje Kretos terito-rijoje. Tai gynybiniai árenginiai, uostai,ðventyklos, vienuolynai, aikðtës, visuo-meniniai pastatai, pastatyti pagal Vene-cijos architektø projektus.

Turkø valdymas (1645–1896). Vene-cijos valdymo laikotarpiu turkai ne kartàkësinosi á salà, taèiau nesëkmingai, kol1645 m. Kretoje iðsilaipino didelës jø pa-jëgos ir per dvejus metus uþëmë beveik

noma, kad buvo iðþudyta nuo treèdalioiki pusës visø Kretos gyventojø.

Nuo pat pirmøjø okupacijos metø kre-tieèiai rengë sukilimus, dalyvavo partiza-niniuose judëjimuose, taèiau patirdavonesëkmes. 1895–1896 m. ávyko sukili-mas, á kurá ásikiðo ir Graikijos kariuome-në. Saloje skambëjo entuziastingi kvieti-mai susijungti su Graikija. Ásikiðus didþio-sioms valstybëms, 1896 m. sukurta au-tonominë Kretos respublika, kuriai valdytipaskirtas vyriausiasis komisaras – prin-cas Georgijus.

Naujieji laikai. Þmoniø nepasitenki-nimas komisaru ir kvietimai susivienyti suGraikija 1905 m. privertë Georgijø atsi-statydinti, ir 1908 m. buvo paskelbtas su-sijungimas su Graikija. Europos valsty-bës iðvedë savo kariuomenæ. OficialiaiKreta kaip Graikijos dalis pripaþinta poBalkanø karo, pasiraðius Londono sutartá1913 m. geguþës 17–30 dienomis.

1923 m. po graikø–turkø karo ir su-tarties Kretà paliko musulmonai ir atsi-këlë gyventi graikø ið Maþosios Azijos.

1941 m. geguþæ ávyko mûðis dël Kre-tos, kuriame prieð vokieèiø kariuomenækovësi graikø, anglø, australø, naujaze-landieèiø junginiai ir civiliai salos gyven-tojai.

Ðiuo metu Kreta – daugelyje srièiø(þemës ûkis, turizmas, kultûra) labiausiaiklestinti Graikijos teritorija.

Nukelta á 44 p.


Pastarøjø deðimtmeèiø ,,Mokslo irgyvenimo” puslapius pavarèius


RETRO

Standartinio atsakymo vertë

Profesorius Antanas Kondrotas(1889–1978) mëgo trumpus ir papras-tus pasakymus, pvz., „Ðulinys yra sky-lë þemëje, kur susirenka vanduo“. Ið stu-dentø taip pat reikalavo trumpø atsaky-mø. Á klausimà, kuo skiriasi kaltinis no-ragas nuo trapecinio, studentas ilgai ne-galëjo atsakyti. Tada atsakë pats profe-sorius: „Trapecinis noragas paprastes-nis, bet gali veikti vienodai gerai, kaip irkaltinis“. Tà ásiminë visi studentai. Ir kaipo kokios savaitës profesorius klausi-mà pakartojo, vienas studentas atsaky-mà iðpyðkino vienu atsikvëpimu. Profe-sorius nujautë, kad jis ið anksto sure-petuotas, todël tepasakë:

– Tamsta atsakei, bet tamstaneþinai.

Stasys Šimatonis�

Viena didþiøjø Europoje

Per geografijos egzaminà á dësty-tojo klausimà, kurios yra didþiosios Eu-ropos valstybës, studentas, ilgokai gal-vojæs, pagaliau atsakë: Didþioji Brita-nija (Great Britain), Didþioji Lietuva irDidþioji Vokietija (Grossdeutschland).Kaip þinia, nepriklausomuoju laikotar-piu Didþiàja Lietuva buvo vadinama vi-sa respublikos teritorija iðskyrus Ma-þàjà Lietuvà (Klaipëdos kraðtà ir ðiauri-næ Prûsijos dalá).

Vytautas Gudelis�

Kur að tamstà esu matæs?

Istorikas docentas Penkauskas më-go pasigirti. Interesanto klausdavæs:

– Kur að tamstà esu matæs? Gal Pa-ryþiuj?

– Kad Paryþiuj nesu buvæs.– Tai gal Vaðingtone buvome susiti-

kæ?– Kad ir Vašingtone man neteko bûti.– Tai gal Australijoj, Kanberos mies-

te, matëmës?– Australijoj irgi nesu buvæs.– O, dabar atsimenu. Að turëjau lai-

mës tamstà matyti Jeruzalëje, Kristauskarsto ðventovëje. Tu deðinëj pusëjprie altoriaus meldeisi ir manæs nepa-stebëjai.

Nugirdo K.Raèiûnas


ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2007 Nr.2, 1- 44, Indeksas 5052, 3,95 Lt

Uþ 63 jûrmyliø nuo Kretos ðiauriniogalo Egëjo jûroje plyti 76 km2 ploto, apie7000 gyventojø turinti pieèiausia Kikladøsalø grupës sala – Santorinas. Ji suside-da ið pasagos formos salos Firos, ma-

smens. Kaldera gali bûti pripildyta van-dens, ir taip susiformuoja didelis eþerasarba eþeriukas ugnikalnio virðûnëje.

Dabartinës formos sala yra 1500 m.pr.m.e. ávykusio vulkano iðsiverþimo pa-sekmë. Po storu vulkaniniø nuosëdøsluoksniu palaidotos prieðistorinës gy-venvietës, prarastos Atlantidos mitas. Mi-tai ir tikrovë èia taip glaudþiai susijæ…Santorino salos istorija teigia, kad saladël savo formos buvo vadinama Stron-gile, apvaliàja. Vëliau dël groþio vadintaKaliste, graþiausiàja…

Archeologø S.Marinatoso ir N.Platonotyrinëjimai rodo, kad mitinë Atlantida bu-

Randamos fosilijos (pintys ir diatomë-jos) rodo uolienø formavimosi laikà nuojuros iki oligoceno periodo.

Samarijos tarpeklis 1962 m. paskelb-tas Samarijos nacionaliniu parku, kurkompleksiðkai saugoma gamtos visu-ma: didþiuliai kiparisai, Kretos puðys, bi-jûnai, plukës, asfodelai, flioksai, vilkdal-giai, aronai ir kt. Baltuosiuose kalnuoseir tarpeklyje nuo prieðistoriniø laikø vei-siasi Kretos laukinës oþkos kri-kri. Josgyvena uolëtuose ðlaituose 2–5 indivi-dø grupelëmis. Skiriamasis kri-kri poþy-mis – tamsiai rudos spalvos juosta, ei-nanti per visà nugarà.

þesnës Firasi salos, dar maþesnës – Asp-ronisi. Ðias tris salas papildo dar dvi sa-lelës, kyðanèios ið vandens kalderos. Kal-deros susidarymui daþnai átakos turimagmos talpyklos iðtuðtëjimas dideliougnikalnio išsiverþimo metu. Jei iš talpyk-los nuteka pakankamas magmos kiekis,talpyklos sienos nebegali iðlaikyti jas sle-gianèio kalno svorio ir ugnikalnio virðû-në pamaþu ágriûva. Taip susiformuoja di-dþiulës daubos ugnikalniø virðûnëse –kalderos. Jos skiriasi nuo ugnikalnio kra-teriø, kurie paprastai yra maþo sker-

vo. Tik S.Marinatosas tapatina jàsu Strongile (Santorino), o N.Pla-tonas – su minojieèiø Kreta. Abumokslininkai ásitikinæ, kad Atlanti-dà sunaikino 1500 m. pr.m.e. iðsi-verþæs vulkanas. Vulkanas aktyvusiki šiol (paskutinysis išsiverþimasbuvo 1950 m.).

Kad Kretos saloje bûta geo-loginiu poþiûriu kataklizmø, gali-me ásitikinti eidami vienu ilgiau-siø Europoje Samarijos tarpekliu.Nusileisti á tarpeklá galima ið Oma-los plokðtikalnio (2116 m virð jû-ros lygio). Jo sienose atsiden-giantys vaizdai – puikiausiosgamtos iliustracijos geologijos

Nuo senovës èia gyventa ir þmoniø –aptiktos senovinës ðventyklos po atvirudangumi, Bizantijos laikotarpio baþny-èios, Venecijos laikotarpio pilys…

Tarp mitø, hipoteziøAtkelta ið 42 p.

vadovëliams – liudija, kad èia neapsiei-ta be þemës drebëjimø, horizontaliø irvertikaliø judesiø, raukðlëdaros bei tek-toniniø lûþiø formavimosi procesø…

9 7 7 0 1 3 4 3 0 8 0 1 3

Asilø takas áFiros uostà

Knoso rûmai

Visadagausuturistø

ir tikrovës

Documents

Mokslas Ir Gyvenimas 2007 m. Nr.2