Mokslas Ir Gyvenimas 2008 m. Nr.5

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5 1

2008

5

Astrono-mijos ir

astronautikosnaujienos

Ar reikalingasLietuvai jûrinis

mokslas?

Nepalas

LietuviðkiNemuno uostai

Kurkime irsaugokimeintelektinænuosavybæ

2 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5

Ágyvendinant uþsibrëþtus Europosenergetikos politikos tikslus, „þaliosios“elektros energijos gamyba vaidina ypa-tingà vaidmená, todël ðis projektas remia-mas „Paþangi energetika – Europai“ pro-gramos. Projektui vadovauja Vienos tech-nikos universiteto Energetikos ekonomi-kos grupë, o konsorciumà sudaro net de-vyni partneriai: ávairios Vokietijos, Slovë-nijos, Nyderlandø, Italijos, Austrijos, Len-kijos, Lietuvos, Danijos mokslo organiza-cijos. Vienas pagrindiniø projekto tikslø –átraukti ES elektros energijos rinkos daly-vius á diskusijas, susijusias su „þaliosios“elektros energijos paramos schemø op-timizavimu ir koordinavimu bei aptarti ga-limà politikos raidà ateityje (po 2010 m.)(www.futures-e.org). Siekiant ágyvendintiðá pagrindiná projekto tikslà, ES mastu pla-nuojama surengti šešis regioninius semi-narus. Vilniuje ávykæs seminaras buvo skir-tas Ðiaurës Rytø regionui (apimant Esti-jà, Danijà, Latvijà, Lietuvà, Suomijà ir Ðve-dijà). Ðio regioninio seminaro dalyviai (jøbuvo apie keturiasdeðimt) aktyviai daly-vavo diskusijose, iðsakë savo nuomonæaptariamais klausimais.

Áþanginëje seminaro dalyje prof. Vac-lovas Miðkinis pasveikino gausiai susirin-kusius regioninio seminaro dalyvius, pa-sidþiaugë galimybe seminaro dalyviamspasidalyti patirtimi, kaip ir kokiomis prie-monëmis galima bûtø efektyviai padidin-ti „þaliosios“ elektros energijos gamybàÐiaurës Rytø regione.

Dr. Inga Konstantinavièiûtë supaþin-dino dalyvius su ðio Ðiaurës Rytø regio-

2008 m. kovo 4 d. Vilniuje, „Holiday Inn Vilnius“ konferencijø salëje, vykoseminaras tema „Europos elektros energijos gamybos, naudojant atsinauji-nanèius energijos iðteklius, paramos schemø harmonizavimas ir koordinavi-mas”. Ðá seminarà suorganizavo Lietuvos energetikos institutas kartu suprojekto „Elektros energijos gamybos, naudojant atsinaujinanèius energijosiðteklius, Europos politikos ateities gairiø nustatymas“ konsorciumu.

Europos

Dr. Inga KONSTANTINAVIÈIÛTËLietuvos energetikos institutoEnergetikos kompleksiniøtyrimø laboratorija

energijos gamybos, naudojantatsinaujinanèius energijos iðteklius, paramos

schemø harmonizavimas irkoordinavimas

elektros

no seminaro pagrindiniais tikslais, t.y. ap-tarti galimø „þaliosios“ elektros energijosparamos schemø harmonizavimo ir ko-ordinavimo ES lygiu pasekmes naciona-liniu poþiûriu; iðanalizuoti potencialià po-litiniø priemoniø koordinavimo tarp ES ða-liø naudà; aptarti tikëtinus ES politikosprocesus po 2010 m. bei iðnagrinëti pa-siûlytos ES atsinaujinanèiø energijos ið-


Uþ pastangas kaupti irskleisti þinias apie klimato kai-tà buvusiam JAV viceprezi-dentui ir aplinkosaugininkuiAlbertui Arnoldui Gorui ir Tarp-vyriausybinei klimato kaitosgrupei (IPCC) suteikta 2007metø Nobelio taikos premija.Ðio straipsnio autorë daktarëInga Konstantinavièiûtë þenkliaiprisidëjo rengiant Tarpvyriausy-binës klimato kaitos grupësataskaitos „Klimato kaita 2007:klimato kaitos maþinimas“ sky-riø „Energijos tiekimas“. Ðiàreikðmingà ataskaità rengëapie 200 mokslininkø ið viso pa-saulio. Lietuvos energetikosinstituto vyresnioji mokslo dar-buotoja buvo vienintelë mûsøðalies atstovë. Nobelio taikospremijos laureatai I.Konstanti-navièiûtæ uþ indëlá pagrindþiantklimato kaità maþinanèias prie-mones energetikos sektoriujeir rengiant iðskirtiná ávertinimàpelniusá darbà apdovanojo ofi-cialiu padëkos raðtu.


ðaliø taiko supirkimo tarifo schemà, kaippagrindiná paramos mechanizmà, o 5 ða-lys yra ágyvendinusios kvotø sistemà, pa-grástà þaliaisiais sertifikatais (1 pav.).M.Ragwitzas pabrëþë, kad paramos sche-mø harmonizavimas yra árankis, bet ne tiks-las. Harmonizuojant paramos schemassiekiama suderinti paramos schemas tar-pusavyje ir su vidaus elektros energijos rin-ka, padidinti paramos efektyvumà bei pa-siekti uþsibrëþtus „þaliosios“ elektros ener-gijos gamybos tikslus. Praneðëjas apibrë-þë tris galimus harmonizavimo laipsnius:„centrinis koordinavimas“, kai nepriklau-somai nuo paramos tipo apibrëþiamaschemos struktûra ar minimalûs paramosschemos ágyvendinimo kriterijai, remian-tis geriausios patirties pavyzdþiais; „kon-vergavimas“, kai taikoma viena paramosschema, bet išlieka nacionalinis dizainas;„visiškas harmonizavimas“, kai taikomaviena paramos schema su tokiu paèiu di-zainu visose ES ðalyse. Visiškà harmoni-zavimà galima pasiekti diferencijuojant pa-ramà atskiroms technologijoms. Pirmojitechnologija, kuria remiantis galima bûtøharmonizuoti paramos schemas, tai jûri-nës vëjo elektrinës, kadangi ES mastu rei-kalinga þenkli infrastruktûros plëtra dël op-timalaus iðtekliø naudojimo.

Vienos technikos universiteto atstovasC.Panzeris taip pat pristatë praneðimà„Analizuotø galimo harmonizavimo ir ko-ordinavimo scenarijø rezultatai (remiantisGREEN-X modeliu)“, kuriame apibûdinoanalizuotus scenarijus bei pateikë mode-liavimo rezultatus ES-25 lygiu. Modeliavi-mo rezultatai parodë, kad, siekiant efekty-vios „þaliosios“ elektros energijos gamy-bos plëtros, bûtina paramà diferencijuotiatskiroms technologijoms kartu ágyvendi-nant paramos schemà. Taip pat modelia-vimo rezultatai rodo, kad didþiausias efek-tyvumas gali bûti pasiektas optimizuojantnacionalines paramos schemas. O toliaudidinti efektyvumà galima harmonizuojantparamos schemas ES lygiu esant bendraiEuropos elektros energijos rinkai.

Seminaras jo dalyviams leido geriau su-prasti elektros energijos gamybos, naudo-jant atsinaujinanèius energijos iðteklius, pa-ramos schemø harmonizavimo ir koordi-navimo aspektus bei potencialià koordina-vimo tarp ES ðaliø naudà. Seminaro daly-viai turëjo galimybæ iðsakyti savo pozicijàdël galimo Ðiaurës Rytø regiono ðaliø ben-dradarbiavimo ir veiksmø koordinavimo.

Projekto „Elektros energijos gamybos, naudojantatsinaujinanèius energijos iðteklius, Europospolitikos ateities gairiø nustatymas” logotipas

Programos „Paþangi energetika – Europai“ logotipas


1 pav. ES ðalyse elektros energijos gamybos, naudojantatsinaujinanèius energijos iðteklius, paramos schemos

Supirkimo tarifas

Kvotos sistema

Mokesèiø lengvatos /Investicijø subsidijos

tekliø direktyvos aspektus. Taip pat pa-skatino seminaro dalyvius aktyviai daly-vauti diskusijose, iðsakyti kiekvienos re-giono ðalies pozicijà aptariamais klausi-mais, aptarti galimà bendradarbiavimà irkoordinavimà tarp Baltijos jûros ðaliø.

Seminare sveèiai perskaitë ádomiuspraneðimus. Elektros energijos gamybos,naudojant atsinaujinanèius energijos iðtek-lius, tendencijas bei ðiuo metu taikomasparamos priemones ir egzistuojanèius bar-jerus Ðiaurës Rytø regione pristatë A.Lep-pimanas iš Eesti Energijos (Estija), P.Kuu-va iš Suomijos darbo ir ekonomikos mi-nisterijos (Suomija), D.Bite ið kainø komi-sijos (Latvija), L.Uþðilaitytë ið Energetikosagentûros (Lietuva) bei S.G.Jensen iš RI-SOE laboratorijos (Danija).

Vienos technikos universiteto Energe-tikos ekonomikos grupës atstovas C.Pan-zeris perskaitë praneðimà „AnalizuotøBAU (business as usual) ir nacionaliniøparamos priemoniø plëtotës scenarijø re-zultatai (remiantis GREEN-X modeliu)“,kuriame pristatë GREEN-X modelá, jametaikomus pagrindinius modeliavimo prin-cipus bei pateikë skirtingø analizuotø sce-narijø „þaliosios“ elektros energijos ga-mybos modeliavimo rezultatus atskiromsregiono šalims.

Danijos technikosuniversiteto RISOE na-cionalinës laboratorijosatstovë S.G.Jensen pri-statë praneðimà „Poli-tikos integracija bei sà-sajos su kitais siektinaispolitiniais tikslais ir elek-tros energijos rinko-mis“. Ðiame praneðimeS.G.Jensen apibûdinoES vykdomos energe-tikos politikos ir ávairiøsiektinø tikslø sàsajasbei svarbius politikosintegracijos aspektus.Praneðëja akcentavokeletà pagrindiniø prie-þasèiø, kurios skatinaðaliø bendradarbiavi-mà: tai optimalus iðtek-liø naudojimas, elek-tros energijos rinkosfunkcionavimo gerini-mas bei naðtos pasida-linimas siekiant ágyven-dinti tikslus. Taip pat

S.G.Jensen atkreipë dëmesá á tai, kad, har-monizuojant atsinaujinanèiø energijos ið-tekliø paramos schemas, jø visapusiðkàefektyvumà galima pasiekti tik gerai funk-cionuojanèioje liberalizuotoje elektrosenergijos rinkoje.

Fraunhoferio sistemø ir inovacijø moks-linio tyrimo instituto (FhG-ISI) atstovasM.Ragwitzas seminaro dalyviams pristatë2008 m. sausio mën. Europos Komisijospasiûlymo dël atsinaujinanèiø energijos ið-tekliø skatinimo direktyvos svarbiausiusaspektus. Praneðëjas akcentavo direkty-vos pasiûlyme pateiktus kilmës garantijøprekybos aspektus ir pristatë ES kilmësgarantijø prekybos koncepcijos bei gali-mø ágyvendinimo variantø ávertinimà. Sie-kiant didesnio lankstumo ir maþesniø ið-laidø visuomenei, pirmenybë turëtø bûti tei-kiama kilmës garantijø prekybai ES ðaliø,o ne privaèiø kompanijø lygiu.

M.Ragwitzas taip pat pristatë praneði-mà „Europos elektros energijos gamybos,naudojant atsinaujinanèius energijos iðtek-lius, paramos schemø harmonizavimo irkoordinavimo charakteristikos“, kuriameapibûdino „þaliosios“ elektros energijosgamybos paramos schemø harmonizavi-mo tipus ir laipsnius bei galimus harmoni-zavimo kelius ES mastu. Ðiuo metu 19 ES


jûrinismokslas?

Šiandienës Lietuvos ekonomikà ir so-cialiná saugumà sunku ásivaizduoti beKlaipëdos jûrø uosto ir jame veikianèiøkrovos bendroviø, laivø statybos ir re-monto ámoniø, logistikos centrø, rekrea-ciniø paslaugø verslo ir kitø veiklø, nau-dojanèiø pajûrio gamtinius išteklius. Lie-tuvoje susiformavo savitas pramonës irverslo klasteris, kurio ámonës savo veik-là sieja su jûrø ûkiu. Tiesiogiai su Klai-pëdos uosto veikla yra susijæ daugiaukaip 800 ûkio subjektø, kurie 2004 m.gavo 2,7 mlrd. Lt pajamø. Dar didesnisindukuotas Klaipëdos uosto poveikis ða-lies ekonomikai. 2004 m. jis sudarë 11mlrd. Lt, arba net 18 proc. viso Lietuvojesukuriamo BVP. Klaipëdos apskrièiai ten-ka 56,1 proc. eksportuojamos transpor-to árangos (vandens transportas). Darreikðmingesnë jûrinio turizmo bei rekre-acijos dalis (daugiau kaip 70 proc. visoturizmo sektoriaus) bei indëlis á þuviespramonæ (99 proc. þuvies Lietuvos þve-jai sugauna jûroje ir Kurðiø mariose). Irnors intensyvi pramonës ir verslo plëtrapajûryje pastaraisiais deðimtmeèiais pri-traukë milijardines valstybës bei priva-taus kapitalo investicijas, taèiau lëðos jû-rinio mokslo ir technologijø paþangai beimokslo infrastruktûros plëtrai nebuvoskiriamos. Tokia situacija ne tik sumaþi-no Lietuvos jûrinio mokslo ir technologi-jø konkurencingumà, bet ir neleido efek-tyviai spræsti tarptautinio ir valstybinio ly-gio kranto zonos valdymo konfliktø, su-sijusiø su naftos gavyba jûroje, Kurðiønerijos ir Pajûrio juostos iðsaugojimu,uosto gilinimu ir þvejyba, giliavandeniouosto statyba, naujø saugomø teritorijøsteigimu ir kt.

Integruotas mokslo, studijø ir verslocentras (slënis) steigiamas Lietuvos jû-rinio sektoriaus plëtrai. Paþymëtina tai,kad slënyje numatyta Lietuvos jûriná sek-toriø plëtoti kaip kompleksinæ sistemà,jungianèià jûriná verslà (jûros transpor-

Dr. Saulius GULBINSKAS,prof. Rimantas DIDÞIOKAS,

dr. Zita GASIÛNAITË

Ðiø metø sausio 29 d. LR ðvietimo irmokslo ministerija kartu su Ûkio ministeri-

ja pritarë „Integruoto mokslo, studijø irverslo centro (slënio) Lietuvos jûrinio

sektoriaus plëtrai” kûrimo vizijai.

Lietuvai jûrinismokslas?

tas, uostai ir jø infrastruktûra, kranto zo-nos iðteklius naudojanti pramonë, rek-reacija ir t.t.), fundamentiná ir taikomàjájûriná mokslà bei jûriniø srièiø specialis-tø rengimà (1 pav.).

Lietuvos jûrinio sektoriaus veikla kon-centruojasi Pajûrio regione ir Lietuvai pri-klausanèioje Baltijos jûros akvatorijoje. Ta-èiau ji per laivybos ir kroviniø gabenimokelius, mineraliniø ir biologiniø iðtekliø ási-savinimà, moksliná bendradarbiavimà tie-siogiai siejasi ne tik su visa Baltijos jûra,bet ir su Pasauliniu vandenynu. Lietuvosteritoriniuose vandenyse ir ekonominëjezonoje þvejojama, yra sukoncentruotienergetiniai, naftos, smëlio, þvyro iðtek-liai, praeina tarptautiniai laivybos korido-riai, ávairios inþinerinës komunikacijos,vykdoma kita veikla. Ypaè didelis pajûrioregiono ir jûros rekreacinis potencialas.Tai svarbi valstybës strateginiø ir geopo-litiniø interesø erdvë. Naudojant jûros irkranto zonos gamtinius iðteklius neiðven-giama konfliktø. Daug problemø kyla dëlPajûrio juostos naudojimo, saugomø te-ritorijø (Kurðiø nerijos nacionalinis parkas,Pajûrio ir Nemuno deltos regioniniai par-kai, europinës svarbos Natura 2000 teri-torijos), gamtos ir kultûros paveldo ob-

jektø iðsaugojimo. Nauji iððûkiai atsiran-da dël globaliø klimato pokyèiø. KylantPasaulinio vandenyno, kartu ir Baltijos jû-ros lygiui bei senkant smëlio iðtekliams,intensyvëja jûros krantø erozija.

Lietuvos nacionalinë darnios plëtotësstrategija numato nemaþa prioritetø, su-sijusiø su jûriniu sektoriumi: jûrinio kom-plekso ir kitø pagrindiniø ûkio ðakø po-veikio aplinkai maþinimas; efektyvesnisgamtos iðtekliø naudojimas ir atliekø tvar-kymas; pasaulio klimato kaitos ir jos pa-dariniø ðvelninimas; geresnë biologinësávairovës apsauga; geresnë kraðtovaiz-dþio apsauga ir racionalus tvarkymas;ðvietimo ir mokslo vaidmens didinimas;alternatyvios energetikos (geoterminiaivandenys, vëjo ir bangø energetika) ið-tekliø naudojimas.

Ekonomikos tendencijos ir didëjantikonkurencija pasaulinëse rinkose keièiatradiciná poþiûrá á jûras ir vandenynus, kaipneiðsenkanèiø iðtekliø ðaltinius. 2007 m.spalio mën. Lisabonoje ávykusioje Euro-pos ministrø konferencijoje svarstytosnaujos ES jûrø politikos nuostatos, ku-rias ketinama iðdëstyti Þaliojoje knygoje„Europos Sàjungos bûsimos jûrø politi-kos link: Europos vandenynø ir jûrø vizi-ja“. Pabrëþiama, kad jûra yra labai svar-bus ES pragyvenimo ir gerovës ðaltinis irturi didelá ekonominio augimo potencia-là. Siekiama, kad ðis potencialas suba-lansuotomis priemonëmis bûtø kuo ge-riau panaudotas. Kompleksinis poþiûris

1 pav. Lietuvos jûrinissektorius


Ar reikalingas


padëtø iðvengti konfliktø ir padidintø ávai-riø jûrinës veiklos srièiø sàveikà, sustip-rintø jø ekonominá potencialà bei saugo-tø aplinkà. ES jûrø politika apima jûrøtransporto, turizmo plëtros, gyvøjø ir mi-neraliniø iðtekliø, jûrø energetikos, aplin-kosaugos ir kitø su jûra susijusiø veikløklausimus. ES dokumentai nurodo svar-biausius jûrinës problematikos aspektus:ekosistemø valdymas, telekomunikacijosir kabeliø klojimas, nuosëdø transporto

strateginis poveikio aplinkai vertinimasir poveikio aplinkai vertinimas pagal Ar-hus konvencijà; saugios laivybos garan-tavimas, jûros aplinkos apsauga nuotaršos ir kt.

Integruoto mokslo, studijø ir verslocentro (slënio) Lietuvos jûrinio sektoriausplëtrai tikslas – sukurti jûriná þiniø eko-nomikos branduolá, sutelkiant teritoriðkaiiðsibarsèiusias jûrinio mokslo ir studijøinstitucijas ir jø padalinius, su bendrosinfrastruktûros pagalba optimizuoti ðiøinstitucijø tarpusavio sàveikà bei suda-ryti sàlygas glaudesnei jûrinio mokslo,studijø ir verslo sàveikai. Tokiø sëkmin-gai plëtojamø jûriniø klasteriø pavyzdþiøjau yra Prancûzijoje (Sea Innovation andBusiness Cluster PoleMer) ir Vokietijoje(Cluster of Excellence „The Future Oce-an“), kur jie buvo sukurti siekiant stiprin-ti moksliná potencialà jûros mokslø srity-je, intensyvinti mokslo ir verslo sàveikàbei didinti regionø konkurencingumà.Prancûzijos jûriniam klasteriui suformuoti2006–2008 metams buvo skirta 1,5 mili-jardo eurø, ið kuriø apie treèdalá sudarëtiesioginis valstybës finansavimas, kitaslëðas skyrë ávairûs fondai, pvz., nacio-nalinë tyrimø agentûra, industriniø ino-vacijø agentûra ir kt. Ðis klasteris, jun-giantis 68 tyrimø laboratorijas ir institu-tus bei 134 verslo ámones, jau dabar vyk-do projektus, kuriø biudþetas siekia 230mln. eurø.

Penkiasdeðimt metø trukusi sovieti-në okupacija neleido Lietuvoje savaran-kiðkai plëtoti ne tik jûrinës pramonës, betir jûrinio mokslo. Vis dëlto Lietuvosmokslininkai sëkmingai darbavosi at-skleisdami Pasaulinio vandenyno pa-slaptis. Prof. E.Jemeljanovas, prof.K.Ðimkus, prof. E.Trimonis, prof. O.Pus-telnikovas, dr. M.Repeèka ir kiti, dirbda-mi Okeanologijos instituto Atlanto van-denyno, Tolimøjø Rytø ir Vidurþemio jû-ros skyriuose, áneðë svarbø indëlá plëto-jant ðiuolaikinæ jûrø geologijà, tiriant van-denynø ir jûrø dugno sandarà ir paleo-geografinæ raidà, metalogenezæ, sedi-mentacinius ir geocheminius procesus.

Savo patirtá jie perdavë kolegoms Lietu-voje. Taèiau èia jûrinis mokslas faktiškaibuvo atskirtas nuo jûros, nes galëjo plë-totis tik Vilniuje. Stipriausias mokslobranduolys formavosi Mokslø akademi-jos Geografijos skyriuje, kur akademikasV.Gudelis subûrë Jûriniø tyrimø labora-torijà, pradëjo leisti tarptautiná þurnalà„Baltica“. Geologijos institute buvo orien-tuojamasi á jûros geologiná kartografavi-mà, tiriamas Baltijos jûros dugno relje-fas. Ðiø tyrimø rezultatas – vadovaujantakademikui A.Grigeliui sudaryti visosBaltijos jûros geomorfologinis ir dugnonuosëdø þemëlapiai, iðleista monogra-fija „Baltijos jûros geologija“.

1991 m. uostamiestyje ákurtas Klai-pëdos universitetas padëjo naujus jûri-nio sektoriaus specialistø rengimo sis-temos ir jûrinio mokslo plëtotës pagrin-dus. Studijos organizuojamos plaèiu dia-pazonu nuo jûriniø technologijø ir laiva-vedybos iki jûros aplinkotyros ir huma-nitariniø profesijø. Norint garantuoti sujûriniu sektoriumi susijusiø specialistørengimo konkurencingumà tarptautiniumastu bûtina skatinti mokslo ir studijøintegracijà, laiku ágyvendinti tyrimø ir mo-kymo inovacijas bei integruotis á ES jûri-niø tyrimø ir studijø erdvæ.

Be Klaipëdos universiteto, šiuo me-tu su jûriniu sektoriumi susijæ moksliniaiir taikomieji tyrimai vykdomi Vilniaus uni-versitete, Gedimino technikos universi-tete, Vilniaus universiteto Ekologijos ins-titute, Geologijos ir geografijos institute,Botanikos institute, Lietuvos energetikosinstitute, Aplinkos ministerijos Jûriniø ty-rimø centre, Þemës ûkio ministerijos Þu-vininkystës tyrimø laboratorijoje bei kaikuriose kitose akademinëse ir þinybinë-se ástaigose.

Atliekami kompleksiniai Baltijos jûrosir kranto zonos ekosistemø sàveikos beiûkinës veiklos plëtros poveikio aplinkai,jûriniø technologijø, jûrinës ekonomikosbei kultûrinio paveldo tyrimai, kuriami in-tegruoto kranto zonos valdymo teoriniaipagrindai. Vien 2004–2006 m. mokslinin-kai, Jûrinio slënio iniciatoriai, dalyvavo

(pernaðos) modeliai, naftos ir dujø indust-rija, þvejybos ir akvakultûros industrija, at-sinaujinanti energija, mineraliniai iðtekliai(smëlio – þvyro agregatai), laivyba ir na-vigacija.

Teritorinëje dimensijoje jau ágyvendi-namos ES priimtos iniciatyvos: Vande-nø direktyva tarpiniuose ir pakrantës van-denyse; rekomendacijos integruotokranto zonos valdymui diegti; teminësstrategijos – jûra, þemë, gyventojai; bio-loginës ávairovës apsaugos programa(Natura 2000 teritorijø iðplëtimas jûroje);

Prof. E.Trimonis ir dr. A.Bitinas laive „Nawigator XXI“ Vienas naujausiø ir moderniausiø Lenkijos jûrø instituto moksliniøtyrimø laivø „IMOR“ Klaipëdos uoste

Vibrogræþimo darbai jûroje



35 tarptautiniuose projektuose pagal ES5 BP ir 6 BP, INTAS, LIFE, GEF, INTER-REG programas, kurioms parama siekë7 mln. litø. Dar didesnis indëlis moksli-nës-techninës eksperimentinës plëtrossrityje. Uþsakomøjø projektø vertë virðijo12 mln. litø. Pagrindiniai moksliniø tyri-mø rezultatø vartotojai yra uosto krovosir laivø statybos ámonës, laivybos ben-drovës, naftos gavybos ir transportavimokompleksas, þvejybos ir þuvininkystësámonës, rekreacijos ir turizmo verslas, vie-tos savivalda, valstybinës ástaigos.

Technologiniø mokslø krypties tyri-mus atlieka ávairûs Klaipëdos universi-teto padaliniai. Jûrø technikos fakulte-tas kuria ðiuolaikines laivø statybos ir re-monto technologijas, atlieka konstrukci-niø bei statybiniø medþiagø mechaniniø-struktûriniø savybiø tyrimus. Jûreivystësinstitute tiriamas energijos iðtekliø varto-jimo efektyvumas jûrø transporte, nagri-nëjamos oro ir vandens tarðos ið laivø ma-þinimo problemos. Mechatronikos moks-lø institute kuriamos intelektualios laivøjëgainiø gedimø prevencijos sistemos.

Fiziniø ir biomedicininiø mokslø kryp-tyse Klaipëdos universitete veikia ES pa-vyzdinis mokslo centras Baltijos pajûrioaplinkos tyrimø ir planavimo institutas.Pagrindinës jo veiklos yra jûros ir estua-rijø, pajûrio ekosistemø ir geosistemøeksperimentiniai tyrimai ir modeliavimas.Gamtos ir matematikos mokslø fakulte-te vykdomi gamtinës ir kultûrinës aplin-kos sisteminiai tyrimai Baltijos regionodarnios plëtros kontekste. Jûrinio krað-tovaizdþio mokslo institute vertinamasklimato kaitos poveikis Lietuvos Baltijoskranto zonos kraðtovaizdþiui ir Lietuvosjûrinei metropolijai. Sveikatos mokslø fa-kultete daugiausia dëmesio kreipiama áturizmo ir rekreacijos aplinkà, socialiniusbei antropologinius procesus Baltijos jû-ros regione. Baltijos regiono istorijos irarcheologijos institutas kryptingai ir nuo-sekliai vykdo Vakarø ir Maþosios Lietu-vos kultûros, istorijos, archeologijos, taippat marinistinius ir povandeninius Balti-jos jûros tyrimus. Kauno medicinos uni-versiteto Psichofiziologijos ir reabilitaci-jos institutas, ásikûræs Palangoje, nagri-nëja pajûrio geoklimatiniø veiksniø átakàsveikatai ir kuria naujas informacinestechnologijas medicinoje.

Vilniaus universiteto Ekologijos ins-titute veikia Jûros ekologijos, Hidrobion-tø ekologijos ir fiziologijos, Paukðèiø eko-logijos laboratorijos, kurios nagrinëjavandens ekosistemø funkcionavimà glo-balios kaitos ir antropogeninio poveikiosàlygomis, adaptacijos ir evoliucijos dës-ningumus ir mechanizmus. Nuolat vyk-domi Baltijos jûros priekrantës ir Kurðiømariø zoobentoso ir þuvø populiacijø ið-

tekliø tyrimai ir monitoringas, retø ir nyks-tanèiø þuvø rûðiø atkûrimo programos,ávairûs gamtosauginiai projektai. Botani-kos instituto Hidrobotanikos bei Krašto-vaizdþio ekologijos laboratorijose identi-fikuojama ir apibendrinama bendrijø ly-giu Lietuvos pajûrio botaninë ávairovë, at-liekamas kompleksinis vandens telkiniøeutrofikacijos ir ekotoksikologinis vertini-mas. Geologijos ir geografijos institute jû-rinë tematika koncentruojasi Jûros tyrimøskyriuje, kuris tyrinëja Baltijos jûros beikranto zonos geosistemas. Taip pat pa-þymëtina Lietuvos energetikos institutoHidrologijos laboratorija, kurioje atlieka-mi reikðmingi Klaipëdos uosto plëtroseksperimentiniai ir modeliavimo darbai.

Atsiþvelgiant á susiformavusià Lietuvosjûrinio sektoriaus struktûrà ir ávertinus slë-nio iniciatoriø, partneriø ir dalyviø galimy-bes bei mokslo þiniø ir inovacijø porei-kius jûriniame slënyje numatoma plëtotidvi pagrindines kryptis: jûros aplinka irjûros technologijos (2 pav.).

Slënio plëtros krypèiø sankirtoje bus re-alizuojami pagrindiniai veiklos tikslai: moks-lo ir verslo konkurencingumo skatinimas,

studijø kokybës gerinimas, darnios plëtrosprincipø ágyvendinimas. Slënio veikla busreikðminga ágyvendinant „Nacionalinæ dar-naus vystymosi strategijà“, kurios pagrin-dinës nuostatos yra tausojantis gamtiniø ið-tekliø naudojimas, gamtiniø, socialiniø irekonominiø interesø suderinamumas beitarpsektorinë integracija.

Slënio branduolio koncepcija yragrindþiama integracijos principu, t.y. vi-sos laboratorijos yra formuojamos taip,kad kuo geriausiai tenkintø visø krypèiøinteresus ir laiduotø vieðàjà prieigàmokslui, studijoms ir verslui.

Tarp slënio iniciatoriø yra imlaus þi-nioms verslo ámoniø asociacijø, kuriøveikla yra tiesiogiai susijusi su Pajûrio re-giono ekonomine plëtra, uostø techno-logijomis, jûros ir kranto zonos gamtiniøiðtekliø panaudojimu. Savo veiklà slënyjejau numatë plëtoti privaèios ámonës, uþ-siimanèios laivø statyba ir remontu, lai-vininkyste, transportavimu ir logistika,uosto krovos darbais, jûrinëmis teleko-munikacijomis, þemës gelmiø ir jûrinësaplinkos tyrimais. Pagal veiklas beimokslo ir inovacijø srities absorbciniusgebëjimus visà jûriná verslà bûtø galimasuskirstyti á tris grupes:

– ámonës ir asociacijos, uþsiimanèioslaivø statyba ir remontu, gamyba;

– ámonës ir asociacijos, uþsiimanèiosveikla, susijusia su jûriniø kroviniø gabe-nimu;

– ámonës ir asociacijos, uþsiimanèiosjûros ir pajûrio iðtekliø naudojimu, tyri-mais, naujø technologijø kûrimu ir diegi-mu, serviso paslaugomis.

Pirmos grupës ámonëse ðiuo metu dir-ba apie 400 tyrëjø, laivø projektuotojø irinþineriniø-techniniø darbuotojø. Dirbant

iðskirtinai tarptautinei rinkai, kiekvienas lai-vas yra originalus kûrinys, reikalaujantisaukðtø technologijø ir inovacijø ádiegimo.Siekiant prisitaikyti prie naujø pasaulinësrinkos reikalavimø, ðiame sektoriuje bûti-na didinti tyrëjø skaièiø, pakelti jø kvalifi-kacijà ir kompetencijà. Didelë problemayra ðiose ámonëse dirbanèiø tyrëjø am-þius. Todël jau dabar laivø statybos ir re-monto srityje yra susiformavusi jaunø ty-rëjø paklausa ir palanki aplinka tyrëjo kar-jerai. Ðios ámonës yra suinteresuotos ben-dradarbiauti su jûriniø technologijø kryp-ties laboratorijomis diegiant draugiðkus

2 pav. Pagrindinës slënio veiklos kryptys



Prof. E.Trimonis irgeologë A.Damuðytëapraðo Baltijosdugno nuosëdas

aplinkai laivø metalo konstrukcijø gamy-bos metodus, tiriant naujas suvirinimotechnologijas ir medþiagas; kuriant laivømaðinø ir árangos bûklës stebësenos, ver-tinimo bei gedimø prevencijos sistemas;formuojant tæstinio mokymo ir kvalifika-cijos këlimo sistemas laivø statybos ir re-monto verslo segmente.

Antros grupës ámoniø veikla iðsiskiriatuo, kad jos paèios nekuria naujø aukð-tos technologijos produktø, bet jø veiklaipalaikyti, modernizuoti, plëtoti nuolat rei-kalingi mokslinio tyrimo darbai. Ði grupëyra MTEP projektø rezultatø naudotoja ir,bendradarbiaudama slënyje, yra pasi-rengusi finansiðkai prisidëti prie bendrøMTEP projektø vykdymo. Ðios grupës in-teresai apima visas slënio kryptis. Planuo-jamø projektø tematika: uostø infrastruk-tûros techninës bûklës stebësenos ir ver-tinimo bei prognozavimo sistemos kûri-mas; naftos produktø iðsiliejimo jûroje pa-

sekmiø prognozavimas, reagavimo me-todø ir technologijø tobulinimas; Klaipë-dos uosto infrastruktûros tobulinimas irplëtra, aplinkos tyrimai, reikalingi gyliamspalaikyti ir poveikiui Kurðiø mariø bei jû-ros gamtinei aplinkai maþinti; Klaipëdosgiliavandenio ir Ðventosios uostø rekonst-rukcijos projektø plëtra. Specifinë bendra-darbiavimo sritis yra aukðèiausios kvalifi-kacijos jûrininkø rengimas ir nuolatiniskvalifikacijos bei gebëjimø këlimas, per-teikiant naujausius jûreivystës ir laivø tech-nologijø laimëjimus.

Treèiàjà grupæ sudaro smulkios ir vi-dutinës, tarp jø ir uþsienio kapitalo, ámo-nës, kuriø þmogiðkøjø iðtekliø pagrindasyra aukðtos kvalifikacijos tyrëjai ir moksli-ninkai. Ðios ámonës paèios vykdo MTEPprojektus, kuria ir diegia naujas inovaci-nes technologijas jûrinës krypties pramo-nëje. Jos turi ypaè didelá potencialà pri-traukti tyrëjus á verslà ir komercinti tyrimø

rezultatus. Bendradarbiavimo interesaiyra: naujø metodø taikymas biologiniø irmineraliniø jûros iðtekliø paieðkai ir verti-nimui; naujø natûraliø jûros kilmës fizio-logiðkai aktyviø medþiagø tyrimai, akva-kultûros plëtojimas; šiuolaikiniø kompiu-teriniø technologijø taikymas tyrimø duo-menims apdoroti, interpretuoti, modeliuo-ti; jûriniø telekomunikacijø, monitoringoir saugos sprendiniai.

Jûrinio sektoriaus slënio sukûrimu yrasuinteresuoti uþsienio partneriai, su ku-riais Lietuvos mokslo ir studijø instituci-jos jau dabar glaudþiai bendradarbiauja.Tai yra Lenkijos okeanografijos ir okea-nologijos institutai, Latvijos vandenø eko-logijos institutas, Nyderlandø ekologijosinstitutas, Vokietijos þuvø ekologijos ins-titutas, Rygos technologijos universitetas,Latvijos MA Biologijos institutas, Talinotechnologijos universitetas ir Estijos jûrostyrimø institutas, Suomijos jûriniø tyrimøinstitutas, Ðvedijos pakranèiø tyrimo ins-titutas, Stokholmo universiteto Sistemøekologijos departamentas, Rusijos oke-anologijos instituto Atlanto vandenynoskyrius bei Atlanto þuvininkystës ir okea-nografijos institutas ir kt. Visi uþsienio part-neriai pabrëþia bûtinumà ir galimybes su-vienyti valstybiø technologiná ir intelektinápotencialà. Hidrografiniø ir geofiziniø jû-ros tyrimø lyderis PR Baltijoje, Gdanskojûrø tyrimø institutas pareiðkë iniciatyvàsukurti Baltijos ðaliø Europos ekonomi-niø interesø grupæ, teikianèià komercinespaslaugas tarptautinei geofiziniø ir okea-nologiniø moksliniø tyrimø rinkai.

Lietuvos jûrinio sektoriaus plëtra pri-sidës tiek prie ES formuojamos jûrø po-litikos tikslø ágyvendinimo, tiek prie ða-lies socialinës ir ekonominës plëtotës. Ti-kimasi, jog padidës laivø statybos ir re-monto pramonës, Klaipëdos valstybiniojûrø uosto veiklos galimybës konkuruotiir didinti átakà pasaulinëje rinkoje, kartuir indëlis á ðalies BVP augimà. Sukurtavieðoji infrastruktûra ir jûrinio mokslo po-tencialo sukoncentravimas sustiprinsLietuvos galimybes konkuruoti ir bendra-darbiauti tarptautinëje jûrinio mokslo pa-slaugø rinkoje. Bus sudarytos sàlygosefektyviau realizuoti valstybei svarbiusprojektus, susijusius su jûriniø teritorijøplanavimu, uostø infrastruktûros ir laivy-bos plëtojimu, akvakultûra, iðtekliø nau-dojimu, kranto zonos aplinkos monito-ringu, jûros paplûdimiø atkûrimu ir krantøerozijos prevencija, vëjo energetikosplëtra ir kt. Kuriant naujas darbo vietasaukštos kvalifikacijos specialistams, busgerinama studijø kokybë, maþinamas„protø nutekëjimas“, sudaromos sàlygosgráþti á Lietuvà iðvykusiems mokslinin-kams, skatinamas uþsienio mokslininkøpritraukimas.

3 pav. Mokslinës-techninës eksperimentinës plëtros krypèiø ryðiai su slëniobranduolio laboratorijomis



þingsniai á ateitá2008 m. Fondui buvo patvirtintas 65

mln. 374 tûkst. litø bendras biudþetas.Pagal Vyriausybës patvirtintas progra-mas asignavimai paskirstyti: programai„Ðalies mokslo plëtros skatinimas“ – 41mln. 862 tûkst. litø, „Studentø kreditavi-mo sistemos plëtojimas“ – 20 mln. 800tûkst. litø, programai „Veiklos uþtikrini-mas“ – 2 mln. 712 tûkst. litø. Detalesnispaskirstymas pateikiamas diagramose.

Fondo misija – valstybës politikosmokslo ir studijø srityje ágyvendinimas,administruojant Fondui skirtas lëðas, uþ-tikrinant jø efektyvø panaudojimà, sie-kiant skatinti ðalies mokslo ir studijø rai-dà, jos paþangà, spartinti moderniøjøtechnologijø ágyvendinimà bei didintimokslo konkurencingumà, administruo-jant stipendijas doktorantams bei vals-tybës paskolas studentams.

Bûtent Fondui patikëtas programiniskonkursinis moksliniø tyrimø ir eksperti-nës veiklos finansavimas, kuris sëkmin-gai ágyvendinamas ir kurio vaidmená nu-matyta plësti ir ateityje. Fondas savo veik-loje vadovaujasi LR Vyriausybës 2006 m.rugsëjo 11 d. nutarimo Nr. 855 „Dël Lie-tuvos Respublikos Vyriausybës strategi-niø tikslø (prioritetø)“ nuostata „Skatintišalies mokslo ir technologijø paþan-gà, plëtoti informacinæ ir þiniø visuo-menæ, didinti ðvietimo, kultûros, moks-lo ir sveikatos apsaugos finansavimà“.

2007 m. Fondas pradëjo naujø kon-kursiniø programiniø projektø finansavimoetapà, kuris bus vykdomas programosenurodytà laikotarpá („Dël Lituanistikosmoksliniø tyrimø prioriteto ágyvendinimo2007–2008 metø programos patvirtini-mo“, „Dël Aukðtøjø technologijø plëtros2007–2013 metø programos patvirtinimo“,„Dël Prioritetiniø Lietuvos moksliniø tyrimøir eksperimentinës plëtros krypèiø patvirti-nimo“, „Dël Pramoninës biotechnologijos

plëtros Lietuvoje 2007–2010 metø progra-mos patvirtinimo).

Lietuvos valstybinis mokslo ir studijøfondas, remdamasis Praðymø teikimo,jø nagrinëjimo, lëðø skyrimo, ataskaitøteikimo ir vertinimo tvarkos apraðu, kon-kurso bûdu skiria paramà minëtø pro-gramø moksliniams projektams.

Fondas kasmet siunèia ministerijomskvietimus teikti siûlymus dël moksliniøtyrimø ir eksperimentinës plëtros darbøinicijavimo. Ministerijos, teikdamos kon-kursui temas, ásipareigoja ne maþiaukaip 30 proc. lëðø skirti kiekvienam kon-kursà laimëjusiam projektui ágyvendinti.

2007 m. pradëta vykdyti Mokslininkøstaþuoèiø programa. Ji ágyvendinama re-miantis Lietuvos Respublikos Vyriausy-bës nutarimu „Dël kvalifikaciniø moksli-ninkø staþuoèiø pareigybiø reikalavimø,

skyrimo á ðias pareigas ir mokslininkø sta-þuoèiø finansavimo tvarkos apraðo patvir-tinimo“ ir Fondo direktoriaus 2007 sau-sio 15 d. ásakymu „Dël mokslininkø sta-þuoèiø vadovø vieðo konkurso nuostatø,kandidato á mokslininkø staþuoèiø vado-vus praðymo formos patvirtinimo“. Moks-lininkø staþuoèiø vadovai mokslininko sta-þuotei gali vadovauti nustatytà laikotarpá(2 arba 3 metus) ir kasmet Fondas galiparemti iki 20 mokslininkø staþuotojø. Jauparengtas Vyriausybës nutarimo projek-tas, numatantis labai pagerinti mokslinin-kø staþuotojø finansines galimybes.

Fondas skiria stipendijas doktoran-tams, aktyviai vykdantiems mokslinius ty-rimus (Lietuvos Respublikos Vyriausybësnutarimas „Dël valstybës paramos dok-torantams ir meno aspirantams tvarkos“).

Sëkmingai realizuojamos ir kitos Fon-

Ðiemet Lietuvos valstybinismokslo ir studijø fondas paþymisavo veiklos 15-àsias metines.Priminsiu, kad Lietuvos Respub-likos Vyriausybë ðio Fondonuostatus patvirtino 1993 m.

Dr. Sigitas RENÈYSLietuvos valstybinio mokslo ir

studijø fondo direktorius

Lietuvosvalstybinis mokslo ir studijø fondas:

liepos 21 d., o Fondo valdybossudëtá – 1993 m. spalio 12 dienà.Pirmuoju Fondo valdybos pirmi-ninku tapo prof. Laimutis Telks-nys. Jo vadovaujama valdyba jaukitais metais paskirstë paramà


Aukðtøjø technologijø plëtros programa

Pramoninës biotechnologijos plëtrosprograma

Moksliniø tyrimø ir eksperimentinësplëtros prioritetinës kryptys

Lituanistikos moksliniø tyrimø prioritetoágyvendinimo programa

Fondo inicijuotos programos

Ministerijø uþsakomø programøprojektai

Mokslininkø grupiø projektai

Projektai pagal tarptautines sutartis(NATO, Europos mokslo fondokvietimu ir kiti)

Ûkio subjektø uþsakymu vykdomiprojektai

Mokslo kûriniai

Mokslo renginiai

Doktorantø stipendijos

Mokslininkø staþuoèiø programa

Fondo ekspertø, ekspertø komitetø beiprogramø tarybø, valdybos nariøekspertinë veikla

Lietuvos valstybinio mokslo ir studijø fondo lëðos, skirtos mokslui ir studijomsremti pagal veiklos kryptis 2008 m.

Programa ,,Ðalies mokslo plëtros skatinimas” – 41 862 000 Lt

do nuostatose numatytos paramos kryp-tys. Tai Fondo inicijuotoms aktualiomsvalstybei moksliniø tyrimø ir eksperimen-tinës veiklos programoms vykdyti; moks-lininkø grupiø projektams paremti; pro-jektams pagal tarptautines sutartis ágyven-dinti; ûkio subjektø uþsakymu vykdo-miems projektams; monografijø, vadovë-liø ir kitø mokslo kûriniø parengimui;mokslo renginiams organizuoti; Fondoekspertø, ekspertø komitetø, programøtarybø ir Fondo valdybos ekspertinei veik-lai finansuoti.

Kaip ðalies mokslo plëtros skatinimoprograma buvo ágyvendinama 2007 me-tais? Fondas, atsiþvelgdamas á ankstes-niais metais prisiimtus ásipareigojimus irpatvirtintus Vyriausybës prioritetus beiprogramas, skyrë paramà moksliniø ty-rimø ir eksperimentinës plëtros projek-tams vykdyti taip:

Aukðtøjø technologijø plëtros pro-gramos 2007 m. konkursiniams projek-tams remti skirta 7000 tûkst. litø, ðios lë-ðos paskirstytos 26 konkursà laimëju-siems projektams.

Pramoninës biotechnologijos plët-ros programos 2007 m. projektams remti

skirta 4000 tûkst. litø, šiomis lëðomis fi-nansuota 15 konkursiniø projektø.

Lietuvos moksliniø tyrimø ir ekspe-rimentinës plëtros prioritetiniø krypèiøprojektams – 5000 tûkst. litø, ðios lëðospaskirstytos 19 konkursiniø projektø.

Lituanistikos moksliniø tyrimø pri-oriteto ágyvendinimo programai – 2000tûkst. litø, ðiomis lëðomis paremti 22 kon-kursiniai projektai.

Fondo inicijuotoms aktualiomsvalstybei moksliniø tyrimø ir eksperimen-tinës plëtros 4 programoms vykdyti 2007m. skirta 1300 tûkst. litø.

2007 m. Fondas 13 ministerijø ið-siuntë kvietimus teikti siûlymus dël moks-liniø tyrimø ir eksperimentinës plëtros dar-bø inicijavimo. Á kvietimà atsiliepë 5 mi-nisterijos ir pateikë 23 temas. Atsiþvelgusá ekspertiniø institucijø ir Fondo ekspertøiðvadas, Fondo valdyba patvirtino 14 kon-kursiniø temø ministerijø uþsakomø pro-gramø projektams teikti. Ministerijø uþsa-komø programø projektams buvo numa-tyta 1300 tûkst. litø. Mokslo ir studijø ins-titucijos ministerijø uþsakomø programøkonkursui pateikë 14 projektø, Fondo pa-rama (1146,9 tûkst. litø) skirta 13 konkur-

siniø projektø, likusios lëðos perskirsty-tos atitinkamoms Fondo veikloms.

Mokslininkø grupiø projektamsremti planuota 3000 tûkst. litø, ðios lë-ðos paskirstytos 103 konkursiniams pro-jektams ir taip pat 20 projektø (esant ga-limybei) iš rezervo. Iš viso paremta 123projektai, jø finansavimui skirta 3551,64tûkst. litø, t.y. papildomai paskirta 551,64tûkst. litø ið kitø Fondo veiklos krypèiønepanaudotø lëðø.

Projektams pagal tarptautines su-tartis skirta 1398,1 tûkst. litø, paremta 43projektai.

Ûkio subjektø uþsakymu vykdo-miems projektams paremti patvirtinta1897,28 tûkst. litø suma, ðios lëðos pa-skirstytos 75 konkursiniams projektams.

Mokslo kûriniø parengimui skirta300 tûkst. litø, ðios lëðos paskirstytos 38tæsiamiems darbams ir ðiais metais kon-kursà laimëjusiems 52 mokslo kûriniøautoriams.

Mokslo renginiams organizuoti skir-ta 268 tûkst. litø, ðios lëðos paskirstytos161 renginiui organizuoti.

Doktorantø stipendijoms skirta 1440tûkst. litø, 595 doktorantams paskirstyta

Lietuvos mokslininkams ir dokto-rantams. Tai buvo 2,2 mln. litø.Paramà gavo 113 mokslininkøgrupiø, 5 tarptautiniai projektaibei 68 doktorantai, aktyviai vykdæmokslinius tyrimus.

Lietuvosvalstybinis

mokslo ir studijøfondas

A.Goðtauto g. 12-407,LT-01108 Vilniuswww.vmsfondas.lt;[email protected]. (8~5) 2639 152,faks. (8~5) 2639 153


1440,9 tûkst. litø. 2007 m. 7 doktorantaisustabdë doktorantûros studijas moks-lo ir studijø institucijose ir 3 doktorantainutraukë doktorantûros studijas (likusioslëðos perskirstytos kitoms Fondo veik-loms).

Mokslininkø staþuoèiø programaiplanuota 800,4 tûkst. litø suma 20 sta-þuotojø; konkursui buvo pateikta 13 pra-ðymø. Fondo valdybos patvirtinta 12mokslininkø staþuoèiø vadovø (planuo-ta 160 080 litø 12 staþuotojø), taèiau pa-siraðytos 8 sutartys ir paremti 8 moksli-ninkai staþuotojai (jiems iðmokëta 105600 litø). Keturiø mokslo ir studijø insti-tucijø mokslininkø staþuoèiø vadovø pa-skelbti konkursai mokslininkams staþuo-tojams priimti neávyko (nesulaukë pra-ðymø), likusios lëðos perskirstytos atitin-kamoms Fondo veikloms ágyvendinti.

Dalis „Šalies mokslo plëtros skatini-mas” programos lëðø (2,0 proc.) skirtaFondo ekspertø, ekspertø komitetø, pro-gramø tarybø ir Fondo valdybos nariø eks-pertinei veiklai apmokëti. Fondas atnauji-no ekspertø sutartis su 724 ekspertais. Iðviso ekspertai ávertino 1690 moksliniø pro-jektø, 232 ataskaitas. Uþ ðià veiklà šaliesbei uþsienio ekspertams iðmokëta 352,7tûkst. litø. Á ekspertinæ veiklà átraukti moks-lininkai ið JAV, Vokietijos, Suomijos, Esti-jos, mûsø tautieèiai mokslininkai, gyvenan-tys ir dirbantys uþsienyje.

Fondas, vykdydamas „Ðalies moks-lo plëtros skatinimas” programà, kasmetsusilaukia vis daugiau konkursui teikia-mø projektø, kaip ir kasmet didëja vals-tybës skiriamos lëðos projektams remti.Iš viso paremta 1156 projektai, jø vykdy-mui iðmokëta 29 mln. 540,9 tûkst. litø su-ma, t.y. ásisavinta 98 proc. skirtø lëðø, ið

giamai, mokslininkø 2007 m. pradëtusdidþiuosius projektus rekomenduota tæs-ti ir skirti 2008 m. Fondo paramà.

Taip pat Fondo ekspertø komitetai irprogramø tarybos Fondo valdybai patei-kë rekomendacijas neskirti 2008 m. pa-ramos 3 projektø vykdytojams ir toliauðiø projektø netæsti, kadangi projektøvykdytojai neávykdë projekto kalendori-niame plane numatytø darbø, o ataskai-tose pateikti rezultatai kelia daug prieð-taravimø ir abejoniø tiek dël tyrimø ob-jekto, tiek dël tyrimams taikomos meto-dikos. Keletui projektø vadovø rekomen-duota nenukrypti nuo projekte ávardytøtikslø ir uþdaviniø, nekeisti tyrimø kryp-ties. Visa tai rodo svarbius pokyèiusmokslo politikoje: þenkliai sustiprëjo dë-mesys jo kokybei ir konkurencingumui.

Siekiant ágyvendinti Vyriausybës stra-teginius prioritetus ir stiprinti ðalies inte-lektualiná potencialà, siekiant ðvietimo irmokslo kokybës bei veiksmingumo, bû-tina ágyvendinti Lisabonos strategijà(bent dël 1 proc. BVP ið valstybës biu-dþeto 2010 m.). O tai reiškia, kad Vyriau-sybës tvirtinamai Fondo programai„Ðalies mokslo plëtros skatinimas“ bû-tina finansavimà 2009 m. didinti 16,3mln. litø.

2008 m. yra baigiamieji lituanistikaiskirtos programos metai. Todël progra-mos taryba, mokslininkai lituanistai pa-geidauja, kad Lituanistikos moksliniø ty-rimø prioriteto ágyvendinimo 2007 – 2008metø programa bûtø pratæsta 2009–2013metais, o Fondas 2009 m. vël galëtøskelbti konkursà projektams teikti.

Fondui 2004 m. tapus Europos moks-lo fondo tikruoju nariu, dar labiau iðsiplë-të tarptautinis bendradarbiavimas. Nuo2007 m. Fondas skiria paramà moksli-niams projektams, dalyvaujantiems Lie-

tuvos ir Prancûzijos dviðalio bendradar-biavimo moksliniø tyrimø ir eksperimen-tinës plëtros srityje programoje „Þilibe-ras“. Fondas taip pat skiria paramà pro-jektams, pateiktiems pagal tarptautinesbendradarbiavimo sutartis (NATO, VISBY,UNESCO), Lietuvos ir Ukrainos dviðaliobendradarbiavimo sutartá moksliniø tyri-mø srityje 2007–2008 m.

Tikimasi, kad ðiø vykdomø projektørezultatai paskatins mokslo ir technolo-gijø paþangà, sustiprins tarptautinámokslo ir gamybos bendradarbiavimàper taikomøjø ir fundamentiniø moksløsàsajas, suburs mokslininkø grupes, ge-banèias sukurti bei ádiegti naujas – mo-dernias technologijas, kurios bus pa-trauklios ðalies ûkiui ir pramonei.

2007 m. Fondas ir toliau vykdë progra-mà „Studentø kreditavimo sistemos plë-tojimas”. Ðiai programai ið valstybës biu-dþeto lëðø buvo skirta 20 800 tûkst. litø.

Fondo vykdomos programos “Stu-dentø kreditavimo sistemos plëtojimas”tikslas – valstybës teikiamomis pasko-lomis skatinti ðalies þmogiðkøjø iðtekliøplëtrà, jos ekonominæ bei socialinæ pa-þangà. Studentø kreditavimo sistemosplëtojimas didina galimybæ asmenimságyti aukðtàjá iðsilavinimà bei skatina taptiaukðtos kvalifikacijos specialistais.

Valstybës paskolas gali gauti Lietu-vos valstybiniø ir nevalstybiniø aukðtøjømokyklø pagrindiniø, vientisøjø ir antro-sios studijø pakopos studentai, pirmàkartà studijuojantys atitinkamoje studijøpakopoje, nepriklausomai nuo to, kokiàstudijø formà – dieninæ, vakarinæ ar ne-akivaizdinæ – jie pasirinko.

Lietuvos valstybinio mokslo ir studijøfondo teikiamø valstybës paskolø rûðys irdydþiai: (1) studijø ámokai mokëti, jeigujos nebuvo sumokëtos valstybës lëðomis

2008 m. Fondo asignavimai programoms – 65 374 000 Lt

Lietuvos valstybinio mokslo ir studijø fondo 2008 m. asignavimai pagal programas

jø 7 mln. 725,8 tûkst. litø(25,7 proc. lëðø) mokslinin-kai iðleido naujai mokslineibei programinei árangai ási-gyti ir laboratorijoms atnau-jinti. Tai didelis þingsnis iðesmës atnaujinant Lietuvosmokslo materialiàjà bazæ.

2008 m. vasario 4 – 23dienomis Lietuvos valstybi-niame mokslo ir studijøFonde vyko metinës moks-linës ataskaitinës konferen-cijos. 18 Fondo ekspertøkomitetø ir programø tary-bø nariai – þymûs moksli-ninkai ekspertai – iðklausëir ávertino projektø vadovø99 ataskaitinius praneði-mus bei ataskaitas.

Mokslinës ataskaitos iðesmës buvo ávertintos tei-

Ðalies mokslo plëtros skatinimas Veiklos uþtikrinimasStudentø kreditavimo sistemos plëtojimas


– iki 520 litø semestrui; (2) gyvenimo išlai-doms iki 4680 litø metams; (3) dalinëmsstudijoms pagal tarptautines sutartis ir su-sitarimus – iki 4680 litø vienam studijø uþ-sienio aukðtojoje mokykloje semestrui.

Nuo 2006 metø valstybës paskolosteikiamos 46 Lietuvos aukðtøjø mokykløstudentams. Per 2007 metus buvo su-darytos 10 004 sutartys su studentaisvalstybës paskolai gauti. Tiek Vyriausy-bës priimtais nutarimais, tiek Fondo tei-siniais norminiais aktais nuolat buvo to-bulinama paskolø aukðtøjø mokyklø stu-dentams suteikimo, administravimo irgràþinimo tvarka. Nauja valstybës pasko-lø administravimo tvarka nuo 2007 me-tø uþtikrina, kad paskolø teikimui skiria-mos lëðos kiekvieno konkurso metu bû-tø panaudotos visos ir efektyviai. Aukð-tosioms mokykloms paskolø lëðos stu-dijø ámokoms mokëti bei gyvenimo ið-laidoms skiriamos bendra suma.

Sudarytos sàlygos kiekvienam Lietu-vos valstybiniø aukðtøjø mokyklø visø for-mø pagrindiniø, vientisøjø ir antrosiospakopos studentui be konkurso gautipaskolà studijø ámokai mokëti, jeigu ðiámoka neapmokama valstybës lëðomis.Todël kiekviena aukðtoji mokykla pir-miausia turi patenkinti visus praðymusdël paskolos studijø ámokai gauti, o li-kusià sumà skirti paskoloms gyvenimoiðlaidoms. Naujoji paskolø administravi-mo tvarka leidþia konkretaus konkursometu vienø aukðtøjø mokyklø nepanau-dotas paskoloms teikti lëðas perskirstytikitoms aukðtosioms mokykloms.

Pirmenybë gauti paskolas (konkur-so bûdu) teikiama studentams: (1) ku-rie yra ið turinèios teisæ gauti piniginæ so-cialinæ paramà ðeimos; (2) kuriems ikipilnametystës ástatymø nustatyta tvarkabuvo nustatyta globa (rûpyba) arba ku-riø tëvai (turëtas vienintelis ið tëvø) yramiræ; (3) kurie teisës aktø nustatyta tvar-ka yra pripaþinti nedarbingais ar ið da-lies darbingais, arba jiems yra nustaty-tas sunkus ar vidutinis neágalumo lygis.

Ið viso 2007 m. pasiraðyta sutarèiø31,47 mln. litø sumai. Kaip matome, prie2007 m. skirtø biudþeto asignavimø darprisidëjo 10,67 mln. litø ið sukauptø grà-þinamøjø paskolø, palûkanø ir delspini-giø bei 2006 m. rudeninio konkurso me-tu nepanaudotø lëðø. Fonde nuolat vyk-doma paskolø sutarèiø sàlygø laikymo-si prieþiûra ir paskolø gràþinimo proce-so kontrolë iki visiðko atsiskaitymo.

Šiuo metu Fonde, siekiant uþtikrintispartesná bei efektyvesná paskolø admi-nistravimà, tobulinama IS „Paskola – 2“,pervedant jà á aukðtesná technologiná ly-gá, t. y. sukuriant naujà IS „Paskola – 3“platformà.

Á ðalies aukðtojo mokslo reformà,naujojo mokslo ir studijø ástatymo pro-jekto parengimà deramai ásijungia ir Fon-de kartu su UAB „PI konsultacijos“ pa-rengta ir áteikta Vyriausybei, Ðvietimo irmokslo ministerijai galimybiø studija„Valstybës paskolø Lietuvos aukðtøjømokyklø studentams administravimo sis-temos tobulinimas“.

Ðiemet skirtos lëðos Fondo investici-niam projektui „Lietuvos valstybiniomokslo ir studijø fondo informaciniø sis-temø optimizavimas“ leis per 2008–2010metus sukurti ir ádiegti informaciniø sis-temø „Paskola – 3“ ir „Mokslas“ platfor-mas, atnaujinti Fondo kompiuterinæ tech-nikà, sukurti kompiuterizuotà dokumen-tø valdymo sistemà. Modernizuotos in-formacinës technologijos uþtikrins sau-gø ir operatyvø informacijos apdorojimà,iðdavimà, atskaitomybæ ir kontrolæ, leissutrumpinti skelbiamø konkursø trukmæ,panaudoti informacijà, saugomà valsty-bës registre ir aukðtøjø mokyklø informa-cinëse sistemose.

Susidoroti su didþiulëmis administ-racinio darbo apimtimis bei kompleksið-kais uþdaviniais bûtø neámanoma be Vy-riausybës tvirtinamos programos „Veik-los uþtikrinimas“. Šios programos tiks-las – siekti efektyvios veiklos bei uþtik-rinti Fondo veiklos organizavimà, paves-tø funkcijø atlikimà laiku ir kokybiðkai,veikti planingai siekiant ágyvendinti stra-teginius tikslus, uþtikrinti veiklos skaid-rumà.

Fondas, skirdamas lëðas mokslo irstudijø institucijoms, vykdë veiklà nepa-valdþiø subjektø ir fiziniø asmenø atþvil-giu tam tikroje valstybës srityje, t.y. vyk-dë joje metodinës pagalbos, koordina-vimo funkcijas.

Ðiuo metu Fondas turi 29 etatus, ta-èiau akivaizdu, kad, iðaugus darbø ir fi-nansavimo apimtims, Finansø ir apskai-tos bei Paskolø skyriuje reikalingi 3 pa-pildomi etatai. Kadangi kiekvienais me-tais didëja paskolø gràþinimø kiekis beikartu atsiranda vis daugiau skolininkø,nauji etatai uþtikrintø efektyvø bei koky-biðkà darbà su skolininkais ir kartu pra-plëstø Fondo prevencinio darbo su po-

tencialiais skolininkais efektà. Taip patuþtikrintø gràþinamø paskolø uþskaitymoir apskaitos kontrolës priemoniø rezul-tatyvumà. Fondui bûtinos ir papildomospatalpos.

Ypatingas dëmesys buvo skiriamasnuolatiniam tarnautojø kvalifikacijos kë-limui. 2007 m. 21 Fondo valstybës tar-nautojas këlë kvalifikacijà Lietuvos vie-ðojo administravimo institute, Finansøministerijos mokymo centre, kitose vals-tybës tarnautojø mokymo bei tobulinimoástaigose. 2007 m. Fondo valstybës tar-nautojai dalyvavo 46 mokymuose pagalatskiras mokymo rûðis.

Vykdant programà, buvo efektyviaikoordinuojamas mokslo programø pro-jektø ágyvendinimas ir paskolø gavëjø fi-nansiniø ásipareigojimø prieþiûra, tobu-linama lëðø valdymo ir administravimosistema bei teisinis reglamentavimas.Buvo teikiama metodinë pagalba fondolëðø gavëjams, kuri uþtikrino visuome-nës informuotumà apie paramos galimy-bes mokslo ir studijø srityje, stiprino va-dybinius gebëjimus teikti paramà moks-liniø tyrimø ir eksperimentinës plëtros po-reikiams tenkinti bei studentø kreditavi-mo sistemai plëtoti.

Buvo siekiama, kad finansiniai iðtek-liai bûtø naudojami racionaliai ir pagalpaskirtá, asignavimai naudojami ekono-miðkai, efektyviai ir rezultatyviai, buvo to-liau tobulinama bei stiprinama vidausfinansø kontrolës sistema.

Dþiugu, kad nemaþai Fondo parem-tø darbø, juos vykdþiusiø mokslininkøbuvo ávertinti valstybës premijomis ir ki-tais apdovanojimais.

Kad realø paramos poveiká pajustøðalies mokslininkai, mokslo ir studijø ins-titucijos, ûkio subjektai bei studentija,daug prisidëjo sutelktas Fondo valdy-bos, vadovaujamos prof. Juozo Þilio,darbas.

Fondo specialistai, valdybos nariai,ekspertø komitetø ir programø tarybø na-riai kartu su akademine bendruomeneyra pasirengæ ðalies aukðtojo mokslo re-formai, tiems reikðmingiems iððûkiams,kurie iðkyla tiek Europos moksliniø tyri-mø erdvëje, tiek nemaþiau sudëtinguo-se mokslo globalizacijos procesuose.

Sudarytos sàlygos kiekvienam Lietuvos valstybiniø aukðtøjø mokyklø visø formøpagrindiniø, vientisøjø ir antrosios pakopos studentui be konkurso gauti paskolàstudijø ámokai mokëti, jeigu ði ámoka neapmokama valstybës lëðomis. Todël kiekvienaaukðtoji mokykla pirmiausia turi patenkinti visus praðymus dël paskolos studijøámokai gauti, o likusià sumà skirti paskoloms gyvenimo iðlaidoms.,


Vandens keliø direkcija, galiausiai ásiti-kinusi, kad Kalnënø uostas neduoda jo-kiø pajamø, o prieþiûrai vis dëlto reikia lë-ðø, 1939 m. balandþio 18 d. su ðio kaimoûkininku Antanu Babiliumi sudarë nuomossutartá, kuria jam iðnuomojo patá uostà (plo-tas 4,480 ha) þvejybai ir uostui priklausan-èià 1,325 ha ploto pievà ðienauti. Nuomi-ninkas uþ viskà moka per metus 85 litusnuomos ir ásipareigoja taip pat sumokëti

Lietuviðki

Prof. habil. dr.Arnoldas PIROÈKINAS

Nemuno uostai 1919–1940 metaiPabaiga. Pradþia Nr. 4

Garlaiviai Mituvoje (Jurbarkouoste). Apie 1930 m. Fotografasneþinomas. Iš Jurbarko kraštoistorijos muziejaus fondø

Jurbarko þiemos uostoprojekto IIIa variantas.Pradëtas ágyvendinti1934 m. Originalas yraLCVA, f. 1059, ap. 1, b.341, lp. 10

priklausanèius valstybës bei savivaldybësmokesèius. Jis privalo priþiûrëti, kad uos-to pylime nebûtø ganomi þolëdþiai gyvu-liai. Sutartis sudaryta vienø metø laikui, iki1940 m. balandþio 23 d. (b. 543, lp. 10).

Kalnënø uostas vël atgijo po Antrojopasaulinio karo, kai èia kurá laikà veikëlaivø remonto dirbtuvë.

Jurbarko uostasJurbarkas nuo neatmenamø laikø bu-

vo þymus Nemuno laivininkystës punk-tas. Dar nepasibaigus karams su kryþiuo-èiais, XIV a. pabaigoje, per Jurbarkà Ne-munu veþta á Lietuvà ir ið Lietuvos ávairiøprekiø. Taèiau iki pat XX a. ketvirtojo de-ðimtmeèio vidurio Jurbarke nebûta uos-to. Navigacijos metu prekes kraudavo lai-kinose prieplaukose, o þiemà negausiuslaivus laikydavo Mituvoje, kiek toliau nuojos þioèiø. Èia laivams stovëti per potvy-nius pavasará, kai Nemunu grësmingaiplûsdavo ledai, bûdavo gana saugu: pa-èios Mituvos ledø bûdavo maþai.

Neturint visø duomenø, kiek kuriais me-tais Jurbarke þiemodavo laivø, reikia ten-kintis vienu kitu pavyzdþiu. Antai 1931–1932 m. þiemà, „Lietuvos aido“(1932, Nr.56(1431), p.7) þiniomis, Jurbarke, Mituvoje,stovëjæ 12 garlaiviø, 2 motorlaiviai ir 7 bai-dokai. 1933–1934 m. þiemà „Jurbarko na-tûraliame uoste“, kaip informavo Vandenskeliø tarnybà Kauno vandens keliø rajonasraðtu Nr.57 (1934 01 15), þiemojà 18 garlai-viø ir 4 baidokai (b. 346, lp. 1). Taèiau gam-ta daþnai iðkreèia nelauktø netikëtumø. An-tai laivininkystës prievaizdas Smalininkuo-se, buvæs atsakingas ir uþ Jurbarko ruoþà,raðtu Nr.216 1934 m. gruodþio 14 d. prane-ðë Kauno vandens keliø rajono virðininkui,kad á Mituvà þiemoti áplaukæ 16 garlaiviø,10 baidokø ir 4 motorlaiviai. Vanduo upëjelabai nusekæs, ir pusë laivø stovi ant þemës.Ið to kylàs pavojus, jog laivas, atsidûræs antakmens, galás sugesti.

Vandens keliø direkcija jau 1933 me-tais ar dar anksèiau ëmë svarstyti reika-là statyti Jurbarke tinkamà uostà. Bene1933 m. prasidëjo jo projektavimas. Pro-jektø bûta ne vieno. Antai minëtoje V.Mer-kio knygoje „Vandens keliai“ (p. 255) ádë-tas brëþinys projekto, kuris numatë árengti71 000 kv. metrø baseinà á rytus nuo Mi-tuvos ir Imsrës santakos. Uostas bûtø pra-sidëjæs ten, kur Mituva áteka á Nemunà, irbûtø tæsæsis 585 m á ðiauræ beveik iki patKauno gatvës. Galiausiai pasirinktas ra-cionalesnis IIIa variantas, pagal kurá uos-tà ketinta statyti ne prie pat Nemuno, bettoliau nuo jo á vakarus nuo Mituvos, deði-

ið pradþiø uostas turëtø bûti 11 000 kv.metrø ploto (dugnas), kad jame tilptø iki25 laivø. Paskui jis galësiàs bûti iðplëstasiki 19 125 kv. m ploto. Iš viso reikësiàiškasti 88 000 m3 þemiø, ið kuriø 35 000bûsià plento pylimui (tuo metu buvo bai-giamas tiesti Smalininkø–Jurbarko plen-tas ir statomas tiltas per Mituvà). Reikiapasakyti, kad ðis projektas nebuvo iki galoágyvendintas, nors ir buvo skubama.

Skubëti rengti uostà paskatino 1935 m.pavasará Mituvos iðkrëstas pokðtas: paki-læ upës vandenys ir gausûs ledai paskan-dino èia þiemojantá garlaivá „Algirdas“. Van-dens keliø direkcija, baimindamasi pana-ðiø nelaimiø ateityje, ëmë drausti statyti lai-vus Mituvoje ir reikalavo naudotis nebaig-tu uostu. Taèiau 1937 m. pavasará ypaèdidelis potvynis iðneðë kelis garlaivius irbaidokus ið Jurbarko uosto – ðiaip taip pa-vyko juos iðgelbëti. Vandens keliø direkci-ja, turëdama galvoje, kad Jurbarko uostoapsauginë damba nesanti galutinai baig-ta ir ne visai tinkamai saugojanti laivus nuoledø (ji nesiekë projekte numatyto aukð-èio), atsiþvelgdama á laivininkø atkakliaspastangas ir toliau laikyti laivus Mituvoje,1937 m. gruodá nusileido: „Ðiais metaisleisti statyti laivus þiemoti ir Mituvos upëje,bet neimant jokios atsakomybës, jei pa-vasará laike ledø ejimø bûtø apgadinti“ (kal-ba netaisyta; b. 477, lp. 435). Tais 1937–1938 m., kaip matyti primityvioje schemo-je (b. 473, lp. 15), uoste buvo uþimta 14vietø, o Mituvoje – 18. Tà kartà Jurbarkeþiemojo 13 baidokø, 14 garlaiviø, 3 mo-

niojoje jos pusëje. 1934 m. kovo 14 d.Plentø ir vandens keliø direktorius pasi-raðë ðio varianto sàmatà, prie kurios pri-dëtas „Paaiðkinamasis raðtas prie Jurbar-ko þiemos uosto projekto IIIa varianto“ (b.341, lp. 2 ir 1), taip pat „Jurbarko þiemosuosto situacijos planas“ (ten pat, lp. 10).

„Paaiðkinamajame raðte“ sakoma, jog


Smalininkø uostas. Apie 1936 m. Atvirukas.M.Woischwillo leidinys. Maþosios Lietuvosistorijos muziejaus rinkinys. PakartotaDomo Kauno parengtø „Maþosios Lietuvosveidø ir vaizdø“ 392-oji faksimilë (p. 237)

Smalininkø uostas. Schema. Brëþ. 239. Iðknygos: Merkys V. Vandens keliai, p. 256

torlaiviai ir po vienà keltà bei pontonai (jøschemoje bûta keturiø), kurie skaièiuotikaip uþimà vienà vietà.

Palyginti su kauniðkiu, Jurbarke sta-tomas uostas ne tik maþesnis, bet ganaspecializuotas. Nors projektas numatëgalimybæ jame krauti krovinius, bet ið tik-røjø jam skirta buvo tapti þiemos uostu.Kroviniø tokiame maþame miestelyje, kurnebuvo beveik jokios þaliavø reikalaujan-èios pramonës ir iðplëtoto sauskeliø tin-klo á artimus pramonës centrus, sunku ti-këtis: visi jie praplaukdavo Nemunu Kau-no, Klaipëdos ar Vokietijos miestø adre-sais. Tiems negausiems kroviniams, ku-riø susikaupdavo Jurbarke arba buvo ski-riami jam, visiðkai pakakdavo prie Nemu-no árengtos prieplaukos.

Smalininkø ir Uostadvario uostaiNors 1923–1939 m. Smalininkø ir Uos-

tadvario uostai priklausë Lietuvai, bet juosadministravo ne Kauno vandens keliø ra-jonas – jie buvo pavaldûs Rusnës vandenskeliø rajonui. Toji aplinkybë ðiandien mumskelia nepatogumø, nes apie ðiuos uostusLietuvos archyvuose iðliko maþa doku-mentø, todël negalime iðsamiai ir nuosek-liai nuðviesti jø veiklos per 16 metø.

Skirtingai nuo Kauno uosto, kurio1919 metais bûta tik uþuomazgos, ir be-veik neeksploatuojamo Kalnënø uosto,Smalininkø uostui nereikëjo dideliø Lie-tuvos þinybø pastangø ir resursø. Pradë-jæs kurtis bene XIX a. pradþioje, 1886–1887 m. Prûsijos valdþios lëðomis jis bu-vo árengtas toks, koks, kad ir dabar ap-leistas, atrodo mûsø dienomis. Prûsijos iþ-dui jo árengimas tada, V.Merkio „Vandenskeliø“ (p. 106) duomenimis, kainavæs, skai-èiuojant nepriklausomosios Lietuvos va-liuta, 258 730 litø. Uþ tuos pinigus atsira-do visai graþus 5,8 ha ploto ir 1,6 m gyliouostas. Nuo Nemuno potvyniø já gana pa-tikimai saugojo aukðtas pylimas. Lietuvosvaldymo metais vis dëlto keliais atvejaisrodësi, jog jis neatlaikysiàs ásisiautëjusioNemuno. Didelis pavojus uoste þiemoju-siems laivams grësë 1932 m. balandþio5–6 dienomis, kai ties Smalininkais Ne-mune susidarë tokia didelë patvanka, jogvanduo pradëjæs verþtis per pylimo vir-ðø. Reikëjæ pylimà („uosto dambà“) aukð-tinti pripiltais þemiø maiðais (V.Merkys, cit.veik., p. 153, 160). Áspûdingo potvynioSmalininkuose bûta taip pat 1937 m. ko-vo 17 dienà. Laikraðèiø praneðimais, van-duo tada pakilæs 8–9 m virðum norma-laus jo lygio. Ðio raðinio autorius, tada darvaikas iðgyvenæs ðá Smalininkø potvyná,mena, kaip þmonës kalbëjo, jog nedaugbetrûkæ, kad per pylimà bûtø ëmæ plûstivandens srautai.

Smalininkø uosto krantai buvo sutvir-tinti – aplinkui tæsësi krantinës. Pagal uos-tà miestelio pusëje ëjo akmenimis grás-tas kelias, gana platus. Jo viduriu buvonutiesti siaurojo geleþinkelio bëgiai. Nuogatvës uosto link sviræs ðlaitas taip patbuvo grástas. Laivams buvo patogu pri-siðvartuoti ir iki kranto nutiesti storas len-tas (blankas) ar tiltelius, kurie tiko krovi-niams vienraèiais („karais“) veþti. Kokiø

kranø uostas neturëjo: viskas veþta ið lai-vo ir atvirkðèiai be jø. Savo paties akimisteko matyti pagal uostà nutásusias pakrað-èiais dideles rietuves popiermalkiø, mal-kø ir kauges faðinø (þabø ryðuliø). TaiSmalininkø apylinkiø miðkø produkcija.Tikriausiai bûdavo ir kitokiø kroviniø. Sma-lininkø muitinës dokumentuose gana ið-samiai suregistruoti kroviniai, kuriuos bai-dokai ir garlaiviai gabendavo upe aukð-tyn, á Kaunà, ar þemyn, á Tilþæ, Karaliau-èiø ir Klaipëdà. Taèiau ðitais duomenimisnegalima apibûdinti Smalininkø uostoapyvartos: krovinius gabenantys laivaidaþniausiai në neuþsukdavo á já, nes jøvaþma nebûdavo skiriama Smalininkams.

Smalininkø uostas Nemuno þemupy-je buvo þymus prieglobstis laivams þie-mà. Kaþkaip á Lietuvos centriná valstybësarchyvà yra patekusi schema „LaivaiSmalininkø uoste 1937–1938 m.“ (b. 473,lp. 16). Tà þiemà jame prisiglaudë 34 van-deniu plaukti galintys objektai. Ið jø net23 bûta baidokø. Ádomu, kad net devynibaidokai paþymëti kaip priklausà Vokieti-jai – atvykæ ne tik ið artimøjø panemunësmiestø ir miesteliø Tilþës, Ragainës, Tra-pënø ir Þemøjø Eisuliø, bet ir ið tolimojoKaraliauèiaus. Vokieèius baidokininkusþiemoti Smalininkuose traukë palygintinedideli mokesèiai, pragyvenimo pigu-mas ir galëjimas leisti vaikus á èia esan-èià vokiðkà mokyklà. Aðtuoni baidokai pri-klausë Smalininkø gyventojams, po vie-nà – Vieðvilës, Jurbarko ir Vilkijos baido-kininkams. Dviejø baidokø savininkai ne-nurodyti. Vienas baidokas, vardu „Þuvë-dra“, gali priklausyti Lietuvos gyventojui.Antrasis baidokas uþraðytas vardu „Elvy-ra“. Moterø vardais mëgdavo baidokusvadinti vokieèiai. Labai stengiantis, ski-riant laiko archyvinëms paieðkoms, galbûtø ámanoma nustatyti tø baidokø pri-klausomybæ. Tik ar mûsø temai bûtina?

Tà þiemà uoste prisiglaudë penki mo-torlaiviai. Ið jø keturi priklausë Vokietijospilieèiams. Motorlaivis, vardu „Smalinin-kai“, bus priklausæs smalininkiðkiui.

Uoste dar þiemojo du keltai (savinin-kai nenurodyti), dvi prieplaukos (viena vo-kieèiø, kita Kauno vandens keliø rajono).Kauno vandens keliø rajonui priklausë vie-na ðalanda ir viena brandvachta. Baigianttais metais Smalininkø uoste þiemojusiølaivø apþvalgà, vertëtø atkreipti dëmesá,kad èia nestovëjo në vienas garlaivis.

Smalininkø uostas skyrësi nuo Kauno,Kalnënø ir Jurbarko uostø vienu bruoþu:jo bûta ne vien prekiø ir þiemos uosto, betnavigacijos metu aptarnaudavo ir kelei-vius. Skirtingai nuo pirmøjø trijø uostø, ku-riuose nebuvo keleiviø prieplaukos, Sma-lininkø uoste tokia prieplauka stovëjo. Priejos ðvartuodavosi reguliaraus susisiekimokeleiviniai garlaiviai. Jurbarkas ir Kaunas,


þinoma, turëjo taip pat keleiviø prieplau-kas, bet jos buvo gana toli nuo uostø.

Be to, verta paminëti, kad Smalininkøuoste buvo árengta visoje Europoje pa-garsëjusi vandens matavimo stotis. 1886–1888 metais buvo iðmûryti puikûs laiptaimatuoklëms pritvirtinti.

Skirtingai nuo Smalininkø uosto, kurágalëtume apibûdinti kaip universaliausiàLietuvai priklausanèioje Nemuno dalyje,labiausiai specializuotas buvo Uostadva-rio uostas, árengtas Atmatos kairiajame

Uostadvario uostas Nemuno šakojeAtmatoje. Schema. Iš knygos: Merkys V.Vandens keliai, p. 256

krante, vos trys kilometrai nuo jos, o kar-tu ir Nemuno, ásiliejimo á Kurðiø marias.Kiek aukðèiau uosto, uþ poros ðimtø met-rø, ið deðinës á Atmatà áteka Minija.

V.Merkio knygoje raðoma, kad Uostad-vario uostas árengtas nedideliame Vilkinësupelyje 1917 metais þiemoti ledlauþiams,kurie pavasará turëdavo ardyti paèiame Ne-muno þemupyje susidaranèias ledø san-grûdas. Apraðomuoju laikotarpiu uostestovëdavo vienas Lietuvai priklausantisledlauþis „Èinè“ ir du Vokietijai, Tilþës van-dens keliø rajonui, – „Skirwieth“ ir „Weich-sel“ (p. 145). Nepasitaikë rasti duomenø,kad jame bûtø þiemojæ kitø laivø – garlai-viø, motorlaiviø ir baidokø. Tad já galëtu-me laikyti savotiðku þinybiniu uostu, ne-priklausanèiu ðalies transporto sistemai.

1918–1940 metais Lietuvos upiniai lai-vai kiek ne kiek yra naudojæsi Klaipëdosuostu. Ðilutëje taip pat bûta nedidelio uos-to. Spaudos uþuominos leidþia sakyti,kad vienas kitas baidokas þiemodavo Du-bysoje ir Nevëþyje. Taèiau apie tokius at-vejus duomenø neturime. Gal jø laivinin-kystës þinybos në nekaupë. Tad dabar,iðmirus anø metø þmonëms, surinkti þi-niø apie individualiai þiemojusius laivusbeveik nëra vilties. Vis dëlto jos galutinainepraraskime...

Kasmetëse kompleksinëse kraðtoty-ros ekspedicijose, kuriose visados daly-vauja 30–40 entuziastø, kraðto tyrëjø, perdvi darbo savaites surenkama gausi irapimli medþiaga. Ja remiantis rengiamosmonografijos. Pastaraisiais metais iðleis-tos knygos „Ðiaulënai“, „Tvereèiaus krað-tas“, „Vyþuonos“, „Raudënø kraðtas“ –tai iðsamûs pasakojimai apie gamtà ir ge-ografijà, istorinæ praeitá, tradicinæ ir ðian-dienæ kultûrà; istoriniuose, moksliniuo-se straipsniuose apraðomi paminklai,tremtiniø ir partizanø likimai, monografi-jose – þymiø to kraðto þmoniø biografi-jos, kalbos pavyzdþiai, dainuojamoji, pa-sakojamoji ir smulkioji tautosaka, biblio-grafiniai apraðai, fotonuotraukos, pieði-niai, brëþiniai, prisiminimai, laiðkai. Var-tai ðitoká leidiná ir tarytum vaikðtai po vals-èiø, parapijà, seniûnijà, susipaþásti suþmoniø gyvensena praeityje ir jø jause-na, darbais, tampi ávairiausiø istoriniø ávy-kiø liudininku.

Jeigu prireiktø iðvardyti paèius darbð-èiausius Lietuvos rajonø ir miestø krað-totyrininkus, nusidriektø didþiulis sàra-ðas. Ekspedicijose noriai dalyvauja ir Vil-niaus, Kauno, Ðiauliø, Klaipëdos aukð-tøjø mokyklø dëstytojai ir studentai.

Ðiandien jau beveik nesurasime tokiorajono ar miesto, kuris nebûtø iðspausdi-næs didelës istorinës savo kraðto knygos.Prisimintinos „Versmës“ leidyklos „Lietu-vos valsèiø“ serijos monografinës knygosapie Þagaræ, Seredþiø, Raguvà, Lauku-và, Papilæ, Veliuonà, Þiobiðká, Platelius irkt. Jau gausu lankstinukø apie paminklus,fotoapybraiþø apie þymias, lankytinas vie-toves, albumø, parodø katalogø su iliust-racijomis, kalendoriø, apybraiþø apie ið-kilias asmenybes. Ðiuose spaudiniuosemirgëte mirga aktyviøjø visuomenininkø– kraðtotyrininkø darbai. Laimë, ne visanusëda á archyvus, muziejø saugyklas, nevisa pasilieka tiktai rankraðèiuose. Tarp ak-tyviausiø darbininkø yra mokytojai, bib-liotekininkai, muziejininkai, paminklosau-gininkai, folkloro ansambliø vadovai. Ðiegimtøjø þemiø tyrëjai rengia parodas, dau-gelis spausdina savo gimtøjø kaimø irmiesteliø istorijas, globoja kultûros pamin-klus, domisi tremtiniø, kaliniø, partizanøveikla, gausina memorialinæ literatûrà, ap-

raðo iðnykusiø ar benykstanèiø kaimøþmoniø likimus. Sunku bûtø surasti dva-sinio gyvenimo sritá, kuria Lietuvos krað-totyrininkai nesidomëtø. Tûkstanèiai eks-ponatø yra visuomeniniuose kraðtotyrosmuziejuose – mokyklose, kultûros ástai-gose, pas privaèius asmenis. Jau iðleis-tos kelios deðimtys „Kraðtotyros“ knygø,iki ðiol eina neperiodinis leidinys „Mûsøkraðtas“.

Kraštotyrininkas – tai kultûrinës veik-los mëgëjas, prasmingo laisvalaikio lei-dëjas, pirmasis savo seniûnijoje ágyjan-tis mokslinio darbo pradmenø. Supras-dami ðios veiklos darbø svarbà ir pras-mæ, kai kurie ið jø tampa þymiais praei-ties tyrëjais. Kaip nepaminëti V.Stakevi-èiaus (Ðilalë), J.Volungevièiaus (Leipa-lingis), J.Ðliavo (Þeimelis), J.Mickevièiaus(Kretinga), V.Rimkaus (Uþventis), M.Èil-vinaitës (Upyna), N.Manikienës (Kudir-kos Naumiestis), G.Karalienës (Vilkavið-kis), S.Litvinavièiaus (Veliuona), R.Vitai-tës (Zarasai), A.Vaièiaus (Kaunas), J.Kri-vicko (Ðiauliai).

Tautos laimë, kad prie Kraðtotyrosdraugijos atsikûrimo stovëjo tokios ðvie-sios asmenybës, kaip prof. V.Jakelaitis,istorikas A.Stravinskas, J.Basanavièiauspremijos laureatë I.Seliukaitë. O apie1964–1966 m. prasidëjo folkloriniø ir et-

Ir kraðtotyrininkai Aleksandras ÐIDLAUSKAS

Kraštotyros draugijos pirmininkas

Gausûs ávairiatemiai Lietuvoskraðtotyrininkø raðiniai spausdi-nami monografijose, praneðimaiskaitomi konferencijose, jaisdomisi istorikai (ypaè etnologai),

istorijà


nografiniø ansambliø atgaiva. Jø progra-mose daþnàsyk buvo naudojama krað-totyrininkø surinkta ir uþraðyta tautosaka,paproèiai, apeigos. Kai tik prasidëjo di-dysis Lietuvos kaimø nykimas (dël masi-nës melioracijos), suskubta kas ámano-ma surinkti ir uþraðyti. Kiek sukaupta fo-tonuotraukø, laiðkø, prisiminimø, uþraðøapie gamtà, aplinkà, savo ðeimà, gimi-næ, tremtá. Nuoðaliuose kaimuose ne vie-nà syká buvo surasti senø laikø dienorað-èiai, gyvensenos apraðai, mëgëjø litera-tûrinës kûrybos.

Bûta nemaþai rajonø, kuriø ðvietimo irkultûros skyriai suteikdavo kraðtotyrinin-kams didþià paramà (transportas, nakvy-në, mityba). Bûtina paminëti Radviliðkio,Ðiauliø, Ðilalës, Kelmës, Utenos, Ignalinos,Lazdijø, Panevëþio, Ðilutës, Pakruojo, Jur-barko ðviesuomenæ, taip pat ðiø miestømuziejus, kurie visuomet talkino ekspedi-cijose. Ir patys kraðtø muziejai nuolat ren-gë ir rengia maþàsias ekspedicijas. Peri-odiniai leidiniai „Muziejininkystë“, „Kultû-ros aktualijos“, „Kultûros paminklai“spausdina paèià naujausià medþiagà iðekspedicijø, raðo apie aktyvius gimtosiosþemës tyrëjus. Kokios gausios ir turinin-gos yra Lietuvos rajonø kraðtotyros mu-ziejø ekspozicijos, kaip daþnai èia lankosijaunieji kraštotyrininkai!

Kraðtotyros judëjimo iðtakos Lietuvo-je – XX a. 3-iasis deðimtmetis. „Kraðtoty-rininko“ terminas bene pirmà kartà buvopavartotas Antano Vireliûno apie 1919

metus. O pirmieji duomenys apie mokyk-linæ kraðtotyrà yra tokie: 1920 m. Pane-vëþio gimnazistai tyrinëjo gamtà, domë-josi tautosaka ir kalba. Kaune Pranas Do-vydaitis tais metais suburia moksleiviøkraðtotyrininkø bûrelá. Ilgainiui visa tai ága-vo organizuotà, nebe stichiná pobûdá.Apie 1925 metus ëmë garsëti Alytaus, Kë-dainiø, Rokiðkio, Ðakiø, Telðiø, Ukmergëskraðto tyrinëtojai. Taèiau pati veikliausiabuvo Ðiauliø miesto kraðtotyros draugi-ja, ásteigta 1927 metais. Jos pirmininkutapo ðviesuolis Feliksas Bugailiðkis, þino-mas kultûros ir spaudos darbuotojas, tei-sininkas. Jis tvarkë „Auðros“ muziejø, re-dagavo leidinius „Ðiauliø metraðtis“ ir„Gimtasai kraðtas“ (1934–1943). Pasta-rasis þurnalas skelbë daug archeologijos,istorijos, tautosakos, muziejininkystësstraipsniø. Buvo iðleistas 31 numeris.

Daug gerø þodþiø galima pasakytiapie radviliðkënà Balá Buraèà, kuris su fo-toaparatu ir uþraðø knygele pësèiomis irdviraèiu apkeliavo kone visà Lietuvà ir su-kaupë unikalø etniná palikimà.

Tarpukario istorijos ir kraðtotyros bû-reliø tikslai buvo labai artimi istorijos mo-kymo tikslams. Mokytojai kartu su moks-leiviais rengdavo ekskursijas, domëjosipiliakalniais, pilimis, gynybiniais átvirtini-mais, senamiesèiais, muziejø ekspozici-jomis, áþymiø istoriniø ir politiniø veikëjømemorialinëmis vietomis ir paminklais.Nebuvo pamirðtos ir kaimyninës valsty-bës – Latvija ir Estija, diskutuota Vilniausir Klaipëdos kraðto temomis. Steigiamuo-se mokyklø ar miesteliø muziejuose bu-vo kaupiama papildoma informacija ireksponatai.

1925 m. Þagarës mokytojai ir moks-leiviai keliavo po Lietuvà pësèiomis, su-sipaþino su kaimo þmoniø gyvensena, rin-ko senienas, uþraðinëjo tautosakos kûri-nius. Panaðiai darbuotasi Marijampolëje.Pokariu dël ideologinës represijos krað-totyrininkø veikla buvo visiðkai nuslopin-ta, taèiau vienas kitas þidinëlis vis suru-

sendavo. Ðtai Tolkiðkiø pradinës mokyk-los mokytojai (Trakø r.) rinko valstieèiødarbo árankius. Varëniðkiai apie 1952 m.surinko per 700 eksponatø ir ásteigë mo-kyklos muziejëlá. Ávairiais bûdais pokary-je dirbo þymûs ðviesuoliai (vieðai ir slap-tomis) – Marijona Èilvinaitë, Jurgis Dovy-daitis, Juozas Petrulis, Mikalina Glemþai-të, Paulius Galaunë ir kiti.

XI Kraðtotyros draugijos suvaþiavime(2005 m. gruodþio 2 d.) buvo apibendrin-tas pastarøjø metø kraðtotyrininkø darbas.Draugijos bûstinë ið Trakø gatvës persi-këlë á Lietuvos liaudies kultûros centrà(B.Radvilaitës g. 8), o darbø saugykla sugausiais rinkiniais – á Lietuvos nacionali-ná muziejø.

Daug gerai dirbanèiø, nemaþai pa-stangø dedanèiø, kad kraðtotyrinis judë-jimas nenusloptø. Tie rajonai, kurie iki tometo turëjo aktyvius atsakingus asmenis,áregistravo savo juridinius kraðtotyriniussubjektus (pagal naujus teisinius reikala-vimus). Naujai ir kûrybingai pradëjo dirb-ti Kelmës, Skuodo, Anykðèiø, Ðilalës, Kau-no, Jurbarko, Ðiauliø ir Këdainiø padali-niai. Kaip ir ankstesniais metais, pastarà-já laikotarpá iðryðkëjo trijø ðvietimo ir kul-tûros ástaigø darbuotojø entuziazmas. Taimokyklos, bibliotekos ir muziejai. Mokyk-lø kraðtotyrininkus buria ir jiems itin sëk-mingai vadovauja Lietuvos jaunimo turiz-mo centras (Ðvietimo ir mokslo ministeri-jos padalinys). Itin graþiø rezultatø pasie-kia Akmenës, Panevëþio, Radviliðkio, Ro-kiðkio, Ðilutës, Ukmergës bibliotekininkai.

Draugijoje iðaugo nemaþai tautamy-liø, etninio kultûros paveldo þinovø ir mo-kovø. Jø triûso vaisiai puoðë daþnas(1964–1984 m.) respublikines kraðtotyrosdarbø parodas. Ðalia mëgëjø tyrinëtojøvisuomet Draugijos veikloje pasireiðkë þy-mûs mokslo þmonës – A.Vyðniauskaitë,V.Milius, N.Vëlius (deja, jau iðkeliavæ Ana-pilin), tautosakos þinovës B.Stundþienë,G.Kadþytë. Ir kitø srièiø specialistai yradaþni sveèiai ekspedicijose. Èia bûtinapaminëti garsø Vilniaus universiteto dës-tytojà ekonomistà Venantà Maèiekø, ku-ris ketvirtà deðimtmetá ugdo studentø pa-mainà, bûsimus kraðto tyrëjus. Pirmosiosvietoviø monografijos (Zervynos, Merki-në, Dieveniðkës, Erþvilkas, Ignalina, Du-bièiai) buvo gaivus oro gurkðnis tiems,kurie domëjosi senàja ir naujàja Lietuva.

Apytikrë statistika rodo, kad ðalyje apie2500 kraðtotyrininkø dirba nuolatos ir pro-duktyviai, o mokyklose yra apie 4000 jau-nøjø kraðtotyrininkø. Daugelis kraðtotyri-ninkø yra vienos temos autoriai, po kruo-pelytæ kasmet renkantys etninio paveldomedþiagà, kaimø istorijos faktus, pedago-gikos pradmenis. Tai prof. L.Klimka, doc.I.Èepienë, I.Seliukaitë, P.Spurgevièius,K.Misius, R.Jasudienë, E.Prascevièius,

raðo

tautosakos tyrinëtojai, kalbininkai,muziejininkai. Per tris tûkstanèiusávairios apimties kraðtotyrininkødarbø yra sukaupta Kraðtotyrosdarbø saugykloje.


O.Lukoðevièius, L.Pranienë. O teminiøekspedicijø per ketvirtá (1991–1995 m.)buvo surengta per 175. Pelesa, Punskasir Seinai taip pat susilaukë Lietuvos krað-totyrininkø dëmesio. Ðiauliø rajonas pir-masis ðalyje surengë ekspedicijas viso-se seniûnijose ir nuolat spausdina mo-nografijas. Panaðiu keliu einama Ðilalësrajone. Dþiugina vis didëjantis studentøaktyvumas. Dëmesinga savo regionuiÐiauliø universiteto Etnologijos katedra.Etnoinstrumentologinëse ekspedicijose(jø vadovai muzikai A.Klova ir A.Lunys)susitinkama su senaisiais kaimø muzi-kantais, daromi áraðai, leidþiamos kase-tës ir kompaktiniai diskai.

Kraðtotyrininkai jauèia ir opias savoveiklos problemas. Nesinori ðnekëti apiefinansinius ir ûkinius sunkumus, apie ne-apmokamà Draugijos organizatoriø veik-là ar apie nepaprastai sunkius leidybosreikalus. Visa tai nugalima. Ðiandien bûti-na atnaujinti etninës medþiagos rinkimoanketas, supaþindinti su naujomis veik-los metodikomis, rengti daugiau semina-rø ir konferencijø, fiksuoti kaimo þmoniøgyvensenos pasikeitimus. Be to, gero-kai priblëso kolektyvø istorijø raðymas,metraðèiø ir kronikø pildymas. Ádomu bû-tø patyrinëti, kaip naujajame amþiuje kin-ta lietuviø kulinarinis paveldas ir tradici-niai amatai (kalvystë, malûnininkystë, li-nø apdirbimas, puodininkystë, verbø ga-minimas, þûklavimas, medþioklë ir kt.).Visà laikà nepaprastai daug problemøkëlë etnografiniø kaimø iðsaugojimas,kaimo medinës architektûros prieþiûra.Juk ir langø bei durø puoðyboje iðliko la-bai daug bûdingø regioniniø bruoþø, kaipir audiniø raðtuose, droþybos graþmeno-se, dainavimo savaimingume.

Kraštotyrininkø entuziazmà pakelia jødarbø vertinimas. Didelis ðiø darbðtuoliøbûrys eiliniuose suvaþiavimuose gaunaGarbës kraðtotyrininko vardà. Ir J.Basa-navièiaus premijos teikëjai nepamirðtakraðtotyros veteranø. Ðiaulieèiai iðsaugo-jo jaunojo Mikelio mokyklëlæ, ásteigë P.Bu-gailiðkio premijà. O Joniðkio rajonas at-gaivino tautosakos rinkëjo Mato Slan-èiausko premijà uþ aktyvø tautosakos rin-kimà ir populiarinimà. Kupiðkënai jau se-nokai turi ásteigæ seserø Glemþaièiø pre-mijà. Anykðtënai bene pirmieji Lietuvojeávairius rankraðèius ir autorinius tekstusperkelia á elektroninæ laikmenà.

Ðvietimo ir mokslo ministerija po il-gos pertraukos pagaliau pripaþino, kadkraðtotyrinë veikla yra itin aktuali pilietið-kumo ir tautiðkumo (patriotizmo) ugdy-mo mokykla, bûdas paþinti savo vietovæir jos þmones, pajausti kraðtotyrinio dar-bo aistrà. Átraukti jaunà þmogø á ðá darbobarà reiðkia tikëtis, kad ir rytoj bus kamdirbti kraðtotyriná darbà. Juk tai nesibai-

giantis procesas. Pastebëtina, kad ir did-miesèiuose bei rajonø centruose vis dau-giau atsiranda stropiø mokytojø ir noriaidirbanèiø moksleiviø (Ðiauliuose, Klaipë-doje, Panevëþyje, Vilniuje, Jurbarke, Kai-ðiadoryse, Ðvenèionyse, Telðiuose, Tau-ragëje, Ðilalëje). Senokai yra gyvas po-sakis, jog ábridus á kraðtotyros upelá nie-kada nesinorës ið jo iðlipti. Tokios veik-los tradicijos atsiranda per ilgesná laikà.Ypaè paþymëtini maþieji rajonai – Ðilalë,Pakruojis, Kupiðkis, Zarasai, Ðirvintos, Va-rëna, Lazdijai, Ignalina, Akmenë, kuriuo-se gausu ir suaugusiøjø, ir moksleiviø fol-kloro ansambliø.

Tiesa, reikëtø paakinti moksleivius la-biau domëtis buvusiais mokytojais, ðei-mø genealoginiais medþiais. Pirminëmedþiaga apie savo gimtàjá kaimà, pa-rapijà, seniûnijà, gatvæ, mikrorajonà, ne-svarbu, kokiuose ðaltiniuose ji bus su-rasta, tai taip pat kraðto savastis, tëvøkraièio skryniø naujoji perþvalga. Ir kul-tûros paminklø dar esama nepriþiûrimø,ir kapinës laukia talkininkø.

Kà fotografuoti ir filmuoti, áraðyti beiapraðyti, visuomet patars mokytojai, jei-gu jie nëra abejingi ðiam popamokiniamveiklos barui. Kas jau padaryta, ávertinoistorikai ir muziejininkai, kalbininkai irtautosakininkai, archyvininkai. Taèiaurytdiena nelaukia, o ðiandiena prašyteprašosi suskubti kaupti tai, kas liko ir at-mintyje, ir seno namo podëlyje.

Dþiugina tai, kad pagausëjo atsimi-nimø raðymas ir rinkimas, kad domima-si, kaip ðventës ðvæstos, duona augin-ta, kaip melstasi ir pramogauta. Kol dargyvena aðtuoniasdeðimtmeèiai seneliai,belskimës á jø duris. Tai paskutinë se-nojo kaimo karta, gyvenusi jaunystëjenatûraliomis patriarchalinëmis sàlygo-mis. Sodyba, kiemas, sodas, uogynas,kambario áranga, kraðtovaizdis, laukas,vietovardþiai ir pavardës (vardai bei pra-vardës) – tai vertinga, ilgalaikiðka.

Tad kaip neprisiminti garsiojo BalioBuraèo, kuris visà gyvenimà ëjo á kai-mus, rinko, uþraðinëjo. Iðliko 11 000 fo-tonegatyvø – tai unikalus europinës ver-tës palikimas, kuris praðyte praðosi kuogreièiau iðspausdinamas daugiatomiuo-se albumuose. Kas tai padarys? Jo tau-tiniø juostø, marguèiø kolekcijos, per600 straipsniø spaudoje, prisiminimai iruþraðai, kelioniø áspûdþiai, jo paties me-dþio droþiniai, knygø iliustracijos – sun-kiai ásivaizduojamas darbas.

Praeitis praðosi bûti neuþmirðta. Josdarbai turi bûti áamþinti ateisianèiomskartoms. Mûsø þemë ðimtmeèiais buvogrobta, naikinta ir niekinta, bet sugebë-jo iðsaugoti didájá turtà – etniná paveldà,kaip savaimingiausià senoliø palikimà,kaip didþiàjà dvasios savastá.

Tokiu tradiciniu pavadinimu Lietuvosmokslo istorikø ir filosofø metinë kon-ferencija, vykusi paèioje kovo pabaigo-je, ðiemet sutraukë per dvi deðimtis pra-neðëjø ir gausø bûrá klausytojø. Visusjuos svetingai priëmë Lietuvos moksloistorikø ir filosofijos bendrijà globojantisKultûros, filosofijos ir meno institutas. To-dël buvo simboliðka atidarant konferen-cijà iðgirsti naujosios instituto direktorësdr. Jolantos Ðirkaitës ðiltus linkëjimo þo-dþius, skirtus šios jau keturioliktà kartàvykstanèios konferencijos dalyviams.

Pagal susiklosèiusià tradicijà pirmàjàkonferencijos dienà susirinko mokslo fi-losofijos sekcija, o jos darbà pradëjoÞ.Jackûnas praneðimu „Interpretacija irtiesa“. Jame autorius, iðdëstæs ávairiøautoriø sampratas ir jø taikomumà skir-tingose paþinimo srityse, teigë, jog tik-rovë atsiveria tik kaip subjektyvi inter-pretacija.

A.Konickis kalbëjo tema „AntanasMaceina. Jubiliejinës postmodernistinësinterpretacijos“ ir plaèiau aptarë kanèiosmetaforà. Praneðëjo nuomone, filosofi-ja negali bûti mokslas – ji tiktai interpre-tacija.

E.Adomonis parengë praneðimà,,Apie kuklumo svarbà filosofijoje“. Pa-sak praneðëjo, stebint pasaulio objek-tus, pripaþástama, kad jie tokie ir egzis-tuoja, bet juos paaiðkinti galima tik pa-sitelkus nestebimus dalykus.

G.Vyðniauskas nagrinëjo temà „Pa-saulio sandara pagal Tomà Akvinietá“.Autorius – lotyniðkai raðytø T.Akvinieèiodarbø vertëjas á lietuviø kalbà, todël pra-neðimas pasiþymëjo metodiðkumu irpavyzdingumu. Be to, buvo akcentuotišio Šventojo nuopelnai viduramþiømokslui.

Aktualià nûdienai temà „Mokslas ne-turi tëvynës. Ar turi jà mokslininkas?“ plë-tojo prof. K.Makariûnas. Tai sudëtingimokslo sociologijos klausimai, sukelian-tys asmens dvilypumà, nes jam tenkagalvoti apie tapatumà, pareigà darbui,valstybei ir tai sieti su pilietine savimone.

D.Dranseika praneðime „Kiek socia-linio konstruktyvizmo nëra per daug?“mëgino aptarti mûsø pasaulio vaizdàformuojanèius veiksnius – empirikà, so-cialines prieþastis, kitas „þmogiðkàsias“átakas.

A.Rimaitë, pristatydama savo nau-jausius tyrimus, kalbëjo tema „Sociokul-tûrinis rizikos suvokimo konstravimas:genetiðkai modifikuotø organizmø dis-

„Sci


entia et historia – 2008“Doc. dr. Juozas BANIONIS

kurso atvejis“ ir áþvelgë didþiuliø pavojøateièiai.

P.Pukelis, nagrinëdamas temà „Wit-tgensteinas ir mokslas“, siekë paaiðkin-ti sàsajas tarp þinojimo ir tikrumo.

J.Èiurlionis, prieð porà metø apgynæsdisertacijà, gvildeno „Tapatybës ir viena-laikiðkumo problemà“. Tam jis pasitelkëfilosofijos teiginius ir ðiuolaikinës fizikosfaktus.

Lietuvos mokslo istorikø ir filosoføbendrijos pirmininkas prof. J.A.Krikðto-paitis, plëtodamas temà „Kas vienija te-mø ávairovæ?“, originaliai apibendrinosekcijos darbà ir pastebëjo, kad visosetemose ryðkiai skambëjo sàvokos: tie-sa, paþinimas, interpretacija.

Antroji konferencijos diena buvo skir-ta istoriniams tyrimams. Mokslo istorijossekcijos darbo pradþia paþymëta R.Ju-zefovièiaus knygos „Lietuvos humanita-rø mokslo organizacijos (1918–1940)“pristatymu. Tai keleriø metø autoriauskruopðtaus ir nuoseklaus darbo rezulta-tas. Monografijoje atskleista daug ádo-miø, neskelbtø duomenø apie literatûro-logø, filosofø, karo istorikø ir kitø visuo-meniniø mokslo institucijø darbuotæ.

Kitas praneðëjas – prof. A.Nakas, ap-þvelgdamas jau antrà deðimtmetá skai-èiuojamas mokslo ir technikos istorijoskonferencijas, organizuojamas VilniausGedimino technikos universitete, prista-të galimybæ leisti mokslo istorijos þurna-là. Belieka tiktai pasidþiaugti, jog senamokslo istorikø svajonë turëti Lietuvoje

moksliná ðios srities þurnalà, regis, tam-pa realybe.

Netikëtà atradimà, padarytà neseniaivieðint Londone, nuðvietë prof. L.Klim-ka. Jis, lankydamasis Britø muziejuje su-rengtoje parodoje, atkreipë dëmesá á teneksponuotà laikrodá, buvusá mûsø Val-dovø rûmuose. Tai karaliaus ÞygimantoSenojo uþsakymu 1525 m. pagamintasastronominis laikrodis, dedikuotas jo ant-rajai þmonai Bonai Sforzai.

H.Ilgeviè, tæsdama XIX–XX a. Vilniauskraðto kultûros tyrinëjimus, aptarë Vilniausmylëtojø draugijos veiklà 1919–1933 me-tais. Ðios organizacijos rûpesèiu buvo pra-dëti Gedimino pilies bokðto konservavimodarbai, imtasi istorijos paminklø inventori-zavimo, telkta istorinë medþiaga apie mies-to gatviø istorinius pavadinimus.

J.Olechnovièienë, nuðviesdama ich-tiologijos mokslo raidà Lietuvoje, plaèiauapsistojo ties XX amþiumi ir paþymëjoðio mokslo pradininkà M.Girdvainá bei þy-miausià atstovà – J.Virbickà.

Kunigas S.Krumpliauskas atskleidëkunigo Stasio Ylos, pasiþymëjusio pa-storacine, þurnalistine, moksline veikla,maþai þinomà jo inþinerinæ veiklà JAV.

Šiemet sukanka 80 metø nuo Tauti-nio atgimimo, katalikø visuomenës vei-këjo, enciklopedininko prelato Aleksan-dro Jakðto-Dambrausko mirties. Ta pro-ga A.Vasiliauskienë pristatë prelato nuo-pelnus kuriant ir puoselëjant Lietuviø ka-talikø mokslo akademijos veiklà prieðka-riu. Ðiø eiluèiø autorius, paþymëjæs ypa-

tingà A.Jakðto domëjimàsi matematikosmokslu, aptarë jo pagrindinius matema-tinius raðtus, akcentuodamas darbø pri-paþinimà, paminëjo prelatui suteiktà Lie-tuvos universiteto matematikos garbësdaktaro titulà.

V.Bûda ir A.Ðveistytë, jungdamiesiprie suomiø tyrinëjamos temos, kalbëjoapie È.Darvino evoliucines idëjas Lietu-voje bei jø terpiø ir sklaidos ypatumus.

E.Makariûnienë iðkëlë tautosakinin-ko ir pedagogo A.Vireliûno nuopelnuskuriant lietuviðkus fizikos terminus beiplëtojant ðá mokslà.

D.Juodis, toliau gilindamasis á sovieti-nio saugumo veiklos vingius, palietë lietu-viø mokslininkø padëtá stalinizmo metais.

Likdamas iðtikimas matematikosmokslo senajame Vilniaus universitete ty-rimams, E.Geèiauskas pristatë XIX a. pir-mosios pusës matematikos profesoriøM.Polkà-Polinská, kuris pasiþymëjo ne tikvisuomeninëje veikloje, bet ir tapo þino-mu bibliografu.

Baigdamas sekcijos darbà, prof.J.A.Krikðtopaitis savo praneðime apþvel-gë praëjusio amþiaus antrojoje pusëjenueità Lietuvos mokslo kelià. Šiuo dardaugelio atmintyje neišdilusiu laikotarpiuprelegentas pagal þymesnius istoriniusávykius iðskyrë tam tikrus mokslo raidosetapus ir, lygindamas juos, apibûdino.

Visos konferencijos darbà tradiciškaiapvainikuoja garbingo sveèio – kviesti-nio profesoriaus paskaita. Ðákart vieðëjoLietuvos mokslø akademijos narys ko-respondentas prof. A.Grigelis, pristatæsgeologà, ðvietëjà, filosofà StanislowàStaszicziø (1755–1826). Jo atlikti RytøEuropos geologiniai tyrinëjimai ir prieðdu ðimtus metø sudarytas þemëlapisreikðmingas ir Lietuvai. Ten atspindëta irmûsø valstybës teritorija.

Abiejose konferencijos sekcijose vy-ravo tolerantiðkas dëmesys iðsako-miems teiginiams, o daþnà praneðimàlydëjo klausimai, kartais sukeliantys ádo-mias diskusijas. Konferencijà viltingai nu-teikë jauni dalyviai. Apskritai, kaip maty-ti, nagrinëtø temø ratas buvo margas irtai bylojo Lietuvos mokslo istorikø ir filo-sofø ávairialypæ veiklà. Tikëtina, kad perateinanèius metus ji dar labiau sutvirtës,nes kitàmet Lietuvos mokslo istorikai irfilosofai rinksis á jubiliejinæ – penkioliktà-jà konferencijà.

Juoz

o A

lgim

anto

KR

IKÐ

TO

PA

IÈIO

nuo

tr.


Naujosios Vienos operetës pradininko,šio þanro reformatoriaus ir klasiko, kom-pozitoriaus ir dirigento Franco Leharo(1870–1948) muzikinës sceninës veiklospradþia beveik sutapo su kinematografogimimu bei jo pirmaisiais dar labai naiviaiskûrybiniais bandymais ir pastangomis at-sikratyti jam perðamo „judanèios“, „gyvosfotografijos“ ávaizdþio. 1895 metø pradþiojekompozitorius intensyviai kûrë savo pirmàjá(neskaitant kitø dviejø, tik pradëtø, bet ne-baigtø ankstyvøjø – „Kirasiras“ ir „Rodri-gas“ – operø) stambø sceniná muzikinádramatiná kûriná – 3-jø veiksmø operà „Ge-

FrancasBronius AMBRAZIEJUSkinasLeharas ir

gutë“ (ið caro Nikalojaus I laikø rusø Sibi-ro tremtiniø gyvenimo), kurios klavyrà jisbaigë jau geguþës mënesá. O kiek anks-èiau, tø paèiø metø vasario 13 dienà, duið Liono kilæ prancûzai iðradëjai broliai Luji(1864–1948) ir Ogiustas (1862–1954)Liumjerai Paryþiuje uþpatentavo savo sen-sacingà, labai originalø iðradimà, kurá pa-vadino kinematografu (ilgà laikà jis buvovadinamas sinematografu), ir jau kovo 22dienà Nacionalinës industrijos rëmimosàjungos susirinkime gausiai auditorijai(tarp jos dalyviø buvo ir þymus iðradëjas,prancûzø kino industrijos pionierius L.Go-monas (1864–1946), vëliau ákûræs kino stu-dijà, veikianèià iki ðiol) padarë praneðimàšia tema ir pademonstravo naujàjá išradimà– projekciná kino aparatà ir vienà trumpàparodomàjá filmukà.

Vieðà kinematografo pristatymà pla-èiajai publikai bei komercinæ jo eksploa-tacijà Liumjerai nusprendë pradëti tø pa-èiø 1895 metø gruodþio 28 dienà, ðeðta-diená. Beveik visi istorikai šià datà laiko

kino gimimo diena,priskirdami šio išradi-mo garbæ broliamsLiumjerams, nors á jàpretendavo (ir iki ðioltebepretenduoja) nevienas ávairiø tautø ið-radëjas – kino pionie-rius: anglai V.Fryz-Gry-nas (1855–1921) irR.V.Polis (1869–1943), amerikieèiai bro-liai Lathamai ir T.A.Edisonas (1847–1931),italas F.Alberinis (1865–1937), vokietisM.Skladanovskis (1863–1939), lenkasK.Pruðynskis (1875–1945, þuvo vokieèiøkoncentracijos stovykloje), rusai J.A.Tym-èenka (1852–1924) ir M.F.Freidenbergas(1858–1920) ir daugelis kitø.

Kinematografo inauguracija ávyko pa-ties elegantiðkiausio ir madingiausio tuometu Paryþiaus kvartalo centre, Kapucinøbulvare Nr.14, visai ðalia Operos ásikûru-sioje kavinëje „Grand Café“ (ji iðliko iki mû-sø dienø), tiksliau – jos rûsyje, kuris dëlsavo praðmatnaus, pretenzingo rytietiðkodekoro buvo vadinamas „Indiðku salonu“.Palyginti nedidelë, prabangiai árengta, apie100 sëdimø vietø turinti patalpa buvo skir-ta biliardui, bet já tuo metu kavinëse buvodraudþiama þaisti, tad „Grand Café“ savi-ninkas M.Volpini, neþinodamas kà darytisu nenaudojamu „Indišku salonu“, mielaiperleido já broliams Liumjerams, kurie, ne-abejodami savo iðradimo finansine sëkme,išsinuomojo patalpà visiems metams. Patskavinës savininkas ir jo valdytojas M.Borgotiek á renginá, tiek á patá iðradimà þvelgë ga-na skeptiðkai, su nepasitikëjimu, ir nuoLiumjerø pasiûlymo kartu organizuoti ko-mercinius kino seansus bei 20 proc. paja-mø pelno atsisakë, pasitenkindamas 30-èia frankø dienai nuoma.

O Liumjerai kinematografo vieðam pri-statymui rengësi labai kruopšèiai, jame da-lyvauti buvo pakviesti spaudos atstovai,specialiai pasamdytas þmogus visà dienàstovëjo lauke prie kavinës durø dalindamaspraeiviams renginio programas, taèiau, ne-laimei, tà dienà oras netikëtai labai atðalo irsuþvarbæ praeiviai skubëjo pro ðalá, visai ne-sidomëdami ar tik trumpai þvilgtelëdami ákabantá skelbimà su uþraðu „Liumjerø Ki-nematografas. Áëjimas – 1 frankas“. Matyt,

„KODËL ÐVEICARIUKAIÐOKO „AGUONËLÆ“

Ðito klausëme praëjusiømetø pirmajame numeryje. Iratsakëme: tai ðveicarës Ursu-los Siegg-Suter, kuri, jaunystë-je draugës pakviesta, ðoko lie-tuviðkø ðokiø ratelyje, o vëliaupati ëmë burti ðveicarø vaiku-èius mûsø tautiniams ðokiams,nuopelnas. Jos dëmesá Lietu-vai stiprino ir mûsø kraðtui, irsavo gimtinei daug nusipelnæsprofesorius Juozas Eretas (Jo-seph Ehret). Raðinyje plaèiau

A t s i l i e p i m a s

supaþindinome su maþai pasmus þinoma jo studija „Apieeuropieèiø Adomà“, penkio-mis kalbomis iðleistà publicis-tikos kûriná, pasakojusá apieLietuvà ir lietuvius.

Neseniai sulaukëme ádo-maus ðio raðinio tæsinio. Ursu-la ðá mûsø raðiná ðiemet nusi-neðë á Vasario 16-osios minëji-mà, kurá kasmet organizuojaÐveicarijos Lietuviø bendruo-menë. Ten jis susilaukë nema-þo susidomëjimo. Pasirodo, ki-tais metais ketinama áamþintiprofesoriaus atminimà, kuriuoypaè susirûpinæ mûsø tautie-èiai. Ðia prasme raðinys„Moksle ir gyvenime“ jiems yralabai aktualus.

Juozas BAUŠYS

Juozas Eretas

Francas Leharas

Kino iðradëjai broliai Luji ir Ogiustas Liumjerai


dël tos prieþasties á pirmàjá istorijoje vieðàkino seansà atëjo tik 33 þiûrovai (neskai-tant keliø kviestiniø sveèiø ir 9 korespon-dentø), tad nesunku suskaièiuoti, kad ren-ginio pajamos vos padengë jo iðlaidas.

Seansas, prasidëjæs 6 valandà vaka-re, truko apie 20 minuèiø, jame Liumjeraiparodë 10 trumpø 38–49 sekundþiø truk-mës filmukø (toká neilgà laiko limità ribo-jo tik 17 m ilgio tuo metu gaminamos stan-dartinës „Edison-Kodak“ kino juostø ri-tës bei jø projekcijos greitis), kuriuose bu-vo natûroje nufilmuotos ávairios buitinës,paprastos gyvenimiðkos scenos („Vaikomaitinimas “, „Kalviai“) ar tiesiog doku-mentiniai reportaþai („Darbininkai, po dar-bo iðeinantys ið fabriko“, „Sienos nugrio-vimas“, „Aikðtë Lione“, „Maudynës jûro-je“) ir net viena vëliau labai iðpopuliarëju-si komiðka scenelë „Aplietas laistytojas“.Visi jie þiûrovus tiesiog apstulbino.

Vienas to vakaro dalyviø, kurio pavar-dë taip pat siejama su prancûziðko kinopradþia, vëliau garsëjæs kaip kino efektøbei triukø meistras-burtininkas, Þorþas Mel-jesas (1861–1938), po keliolikos metø pri-simindamas tà istoriná vakarà, taip apiben-drino savo ir visø renginyje buvusiøjø áspû-dþius: „Pasibaigus pristatymui mes visi,apimti ekstazës, klausëme save – kaip bu-vo ámanoma pasiekti tokiø rezultatø, ir ið-sivaþinëjome nepaprastai suþavëti, ið kar-to supratæ, kokios galimybës slypi ðiamenaujame atradime“. Tad nenuostabu, kadjau kità dienà Paryþiuje kilo didelis sujudi-mas ir susidomëjimas renginiu, o vakareprie „Grand Café“ nutáso ilga eilë smalsuo-liø, norinèiø savo akimis išvysti tà dar sun-kiai prancûzams iðtariamà „kinematogra-fà“ ir jame rodomus stebuklus. Po seansojie iðeidavo iðsiþiojæ ir nustëræ, apstulbæ iðnustebimo. Ir ðis aþiotaþas truko net kele-tà metø, beveik nekeièiant rodomø kinofilmø programos, o vieno vakaro, kurio me-tu bûdavo parodoma net 20 seansø, pel-

nas kartais siekdavo net 2500 frankø.Tai buvo Liumjerø iðradimo triumfas,

kuris greit susilaukë ir pasaulinio atgar-sio, skelbdamas, kad laboratoriniø tyri-nëjimø bei atradimø laikotarpis kine bai-gësi, o pats kinas, pamaþu iš „gyvos fo-tografijos“ virsdamas menu, ima vieðpa-tauti, pradëdamas kino erà.

Su dideliu pasisekimu (nors ir ne to-kiu stulbinanèiu, kokia buvo Liumjerø ki-nematografo inauguracija) praëjo ir Le-haro operos „Gegutë“ premjera, ávykusikiek vëliau – 1896 m. lapkrièio 27 dienàLeipcige. Deja, klausytojø dëmesys jaigreit iðblëso ir opera repertuare ilgai ne-iðsilaikë. 1904–1905 metais Leharas pa-rengë naujà jos redakcijà, pavadintà „Tat-jana“, taèiau ir jà iðtiko panaði sceninëlemtis. Ádomu, kad ir vëliau ðis Leharo kû-rinys, nors ir niekada nebuvo nuðvilptas(ðiuo metu abu operos variantai bei kelipavieniai jø numeriai net yra áraðyti á CD),taèiau tikros sëkmës ir klausytojø pripa-þinimo taip ir nesulaukë: laikas parodë,kad Leharo sritis – ne opera, ir prie šioþanro jis daugiau niekada nebegráþo.

O per tà laikà kinas kasdien vis la-biau populiarëjo, vis labiau ëjo á madà,jo techninës meninës priemonës spar-èiai plëtojosi, tobulëjo ir toli paþengë áprieká, deja, neáveikdamos vienos kliû-ties – garso barjero.

Kinas gimë nebylys, ir tai leido skep-tikams vis dar vadinti já tik „judanèia foto-grafija“ (o vëliau ir „didþiuoju nebyliu“).Ekrane rodomi þmogø supanèios tikro-vës vaizdai bei scenos ið pradþiø stulbi-no þiûrovus, bet netrukus pradëjo nema-loniai juos ðokiruoti ir net gàsdinti labaineáprasta, gyvenimui nebûdinga tyla, ku-riai, beje, trûko ir spalvø – kinas gimë tikjuodai baltas. Matyt, visa tai ir nulëmë,kad tam tikra dalis þiûrovø Liumjerø iðra-dimà priëmë, nors ir su nuostaba, bet bedidesnio susiþavëjimo.

nieko. Në vienos natos ið tos sudëtingossimfonijos, kuri visada lydi þmoniø judëji-mà. Be garso, tarsi ðeðëliai pilka þeme ju-da pilkos þmoniø figûros, lyg prakeiktosamþino tylëjimo prakeiksmu ir þiauriai nu-baustos, atimant ið jø visas gyvenimo spal-vas. Kokios negyvos jø ðypsenos, nors ju-desiai nepaprastai greiti ir kupini energi-jos, jø juokas – begarsis, nors jûs regite jøpilkø veidø muskulø virpesá. Prieð jus ver-da gyvenimas – beþodis, pilkas, bespal-vis, prislëgtas, nelaimingas, gyvenimas,kurá kaþkas apiplëðë. Kraupu þiûrëti á ðá ðe-ðëliø – ir tik ðeðëliø – judëjimà. Vaizduotënukelia jus á kaþkoká nerealø vaiduokliø irpiktø burtininkø, savo burtais uþmigdþiu-siø ištisus miestus, pasaulá, ir atrodo, kadprieš jus – piktas Merlino (legendinio britøkaraliaus Artûro dvaro burtininko. – B.A.)pokðtas. Ar tai ne uþuomina á gyvenimàateityje?“ Kaip skiriasi ðie kupini abejoniøir nusivylimo Gorkio þodþiai nuo entuzias-tingø Meljeso þodþiø, kurie laiko perspek-tyvoje vis dëlto pasirodë pranaðiðkesni.Nors ir pats Gorkis savo recenzijà vis dël-to baigia optimistiðkai: „Kad ir kaip tenbûtø, ðiam iðradimui, atsiþvelgiant á jo stul-binantá originalumà, galima be abejonëspranaðauti platø pritaikymà“.

(Bus daugiau)

Štai kaip recenzavo pirmøjø Liumjerøfilmø seansus Niþnij Novgorode pseudo-nimu M.Pacatus prisidengæs þymus rusøraðytojas Maksimas Gorkis 1896 m. liepos16 dienà vietos laikraðtyje: „Vakar að bu-vau ðeðëliø karalystëje. Kad jûs þinotumë-te, kaip keistai jautiesi ten atsidûræs! Tennëra garsø, nëra spalvø. Ten viskas – þe-më, medþiai, þmonës, vanduo ir oras – nu-spalvinti pilka, vienoda spalva; pilkam dan-guj – pilki saulës spinduliai; pilkuose vei-duose – pilkos akys. Tai ne gyvenimas, otik jo ðeðëlis, tai ne judëjimas, o tik begar-sis judëjimo ðeðëlis. Ir visa tai taip keista –be garso, tyloje, nesigirdi nei ratø bildëji-mo, nei þingsniø ðnarëjimo, nei kalbø –

Ðiame turtingo ir elegantiðko Kapucinø bulvaro Paryþiuje pastate Nr. 14 buvo ásikûrusimadinga kavinë ,,Grand Cafe”, kurios rûsyje istorinæ 1895 m. gruodþio 28 d. ávyko pirmasisvieðas komercinis kino seansas

F.Leharo pirmojo sceninio kûrinio, 3-jøveiksmø operos ,,Gegutë” (vëliaupavadintos,,Tatjana”) mûsø dienø afiða. Po joskompozitorius raðë iðimtinai tik operetes beiávairià lengvàjà, taip pat ir kino filmø, muzikà

,


Istorikas, Vytauto Didþiojo universi-teto profesorius Zigmantas Kiaupa, klau-siamas, kas juodu su habilituota mokslødaktare Jûrate Kuzmaite-Kiaupiene suar-tino jaunystës metais, sako, jog tai pa-slaptis, bet dël to bus kaltas ir darbas,bendri tikslai.

Jiedu tada dirbo anuometiniame neitin valdþios mëgtame, dël to negausia-me Istorijos instituto Feodalizmo istorijosskyriuje. Sovietmeèiu senoji Lietuvos(LDK) istorija oficialioje tyrimø erdvëje ne-buvo geidþiama. Taèiau ðalia dirbæ Feo-dalizmo istorijos skyriaus darbuotojai –Antanas Tyla, Feliksas Sliesoriûnas, IngëLukðaitë – sugebëjo puoselëti ðiltus, ko-legiðkus santykius, átraukti jaunesniusskyriaus kolegas á bendrà darbà. Iki šiolprofesorius savo interesø lauko – miestøistorijos tyrimø – archyve saugo per ðim-tà korteliø, kurias jam yra áteikæ kolegos.Skyriuje buvo áprasta – dirbant savo dar-bà radus medþiagos, kuria domisi ben-dradarbis, visada jà iðraðyti ir atnešti. TuoZigmantas Kiaupa iki šiol didþiuojasi,ypaè Antano Tylos, Edmundo Rimðos, El-manto Meilaus ánaðu, ir sako, kad galbûttiek pat ir jo korteliø turi kolegos. Todëlmes pasiteiraujame – ar toje ðimtinëjedraugiðkos pagalbos yra ir Jûratës Kuz-maitës korteliø? Arba ji savo archyve sau-go Zigmanto iðtiestà rankà? Gal èia bustos paslapties raktas?

Duetas,kurá suartino Lietuvos

senovëO konkretø pokalbá apie Jûratës ir Zig-manto Kiaupø dueto darbus mes prade-dame nuo savotiðkos sensacijos: nese-niai jiedu gráþo ið Lenkijos, kur buvo suor-ganizuota tarptautinë „Lietuvos istorijosiki 1795 metø“, parengtos prieð trylika me-tø, pirmiausia iðverstos á anglø kalbà, da-bar pasirodþiusios ir lenkiðkai, pristatymoceremonija. Kodël ðis leidinys sukëlë to-ká susidomëjimà, komentuoja Jûratë Kiau-pienë, pirmaisiais atkurtojo valstybingu-mo metais Lietuvos istorijos instituto di-rektoriaus prof. Vytauto Merkio dëka ta-pusi knygos organizatore. Tai buvo pir-ma posovietinë senosios Lietuvos istori-jos sintezë. Jos autoriai – dr. Albinas Kun-cevièius bei Jûratë ir Zigmantas Kiaupos– galëjo raðyti nebevarþomi cenzûros,skaitytojams pateikti savà Lietuvos pro-istorës ir istorijos iki XVIII a. pabaigos in-terpretacijà. Lenkijos skaitytojams ði, kad

ir po trylikos metø nuo pirmojo lietuviðkoleidimo pasirodymo iðleista, knyga taponaujiena. Iki tol lenkai paþinojo tik savà-jà, lenkiðkà Lietuvos Didþiosios Kuni-gaikðtystës istorijos interpretacijà. Lenki-jos ir Lietuvos istorikø poþiûris á glaudþiaisusipynusià dviejø valstybiø ir tautø pra-eitá gerokai skiriasi. Todël nenuostabu,kad „Lietuvos istorija iki 1795 metø“, išleis-ta Lenkijoje gerai þinomos leidyklos PWNlenkø kalba, patraukë ne tik profesiona-lø, bet ir plaèiosios visuomenës dëmesá.

Zigmantas Kiaupa pasakoja, jog verti-nio pristatymà suorganizavo Lietuvos am-basada ir jos Kultûros centro vadovas Jur-gis Giedrys, dalyvavo ir áþangos þodá tarë

Lietuvos ambasadorius Egidijus Meilûnas.Ceremonijà vedë Varðuvos universitetoprofesorë, keliø knygø apie Lenkijos ir Lie-tuvos istorijà, tarp jø ir apie Radvilas, auto-rë Urszuùa Augustyniak. Pokalbio atmosfe-ra buvo palanki, konstruktyvi, dalyvaujantdaugeliui jaunimo, istorijos mëgëjø bei ki-tø mokslø arba ðiaip inteligentijos atstovø.Kadangi lietuviø ir lenkø istorikø poþiûriøkampai á kai kuriuos LDK procesus pasi-rodë skirtingi, diskusijose buvo išsakytamintis, kad toliau plëtojant temà bûtø pra-vartu kai kà ryðkinti, pavyzdþiui, plaèiaupateikti kaimynø – baltarusiø, ukrainieèiø,rusënø – ánaðà á bendros valstybës – LDK– istorijà. Pastaba visiðkai teisinga, jei kal-bama apie LDK, valstybæ, kurioje gyvenokeliø tautø, skirtingø tikybø ir kultûrø þmo-nës. Aptariamoje knygoje pagrindinis dë-mesys sutelktas á lietuviø tautos vietà LDKistorijoje. Visuminis ðio savito visuomeni-nio-valstybinio darinio vaizdas, jo interpre-tacija iðryðkës Lietuvos istorijos instituto su-burtø autoriø kolektyvo raðomoje naujojedaugiatomëje Lietuvos istorijoje, – sako Jû-

Juozas SKOMSKIS


ratë Kiaupienë. Programoje numatyti penkitomai, skirti LDK laikotarpiui, kuriuose ke-liamas uþdavinys aprëpti ne vien lietuvið-kàjà, bet ir rusëniðkàjà visuomenës dalis.O baigiant kalbà apie Varðuvoje iðleistà se-nosios Lietuvos istorijos sintezæ, pokalbi-ninkai linkæ pasidþiaugti susidomëjimu ðiaknyga (á pristatymà leidyklos atveþtos kny-gos buvo beveik visos nupirktos, neuþsi-guli ji ir knygynuose), liudijanèiu ðiuolaiki-nës Lenkijos visuomenës norà paþinti Lie-tuvos istorikø darbus.

Toliau mûsø paðnekovai atidengs tiekatskiras savo knygø lentynas, tiek ben-drà darbà.

Pirmoji Jûratës Kiaupienës knyga bu-vo apie agrarinius santykius – „Kaimas irdvaras Þemaitijoje XVI–XVIII a.“. Autorë sa-ko, kad ûkio istorijos tema, parinkta moks-lø daktarës disertacijai, nekëlë ano metosovietiniø politiniø, ideologiniø problemø,nereikëjo per daug dangstytis ir ideologi-niais ðtampais. Tuo tarpu kita jos monog-rafija – „Mes, Lietuva“, Lietuvos DidþiosiosKunigaikštystës bajorija XVI a. (vieðasis irprivatus gyvenimas) („Kronta“, 2003) nag-rinëja XVI a. LDK bajorijos luomà. Jie taipsave ir vadino: mes, Lietuva, arba – mes,lietuviø tauta. Knygoje aiðkinama, jog taireikia suprasti taip: mes, Lietuvos tauta.Nors toji bajorija buvo ir lietuviai, ir bræs-tanèios Baltarusijos þmonës, ir ukrainie-èiai, ir rusënai, gyvenæ netoli Okos. Taigito meto bajorija buvusi miðri. Taèiau, va-dindami save Lietuva arba Lietuvos tauta,norëjo pasakyti, jog jie yra Lietuvos Didþio-sios Kunigaikðtystës þmonës, kad jie su-daro kunigaikðtystës valdantá luomà ir jau-èia atsakomybæ uþ tà valstybæ. Jiems Lie-tuva buvo jø valstybë. Dël to kai kam buvonesuprantama, kaip staèiatikis rusënas ko-voja prieð Maskvos staèiatiká karo lauke irdþiaugiasi pastarojo pralaimëjimu. Toksbuvo kunigaikðtis Konstantinas Ostrogið-kis. Tai buvo dviejø valstybiø – Lietuvos irRusijos – susidûrimas. Ávairiø tautø Lietu-vos þmonës XVI a. tapatinosi su LietuvosDidþiàja Kunigaikštyste kaip valstybe. KaiXIX a. bei XX a. pradþioje pamëginta juosástatyti á tautinius rëmus, tada atsirado irprieðtaravimø, nesusikalbëjimo. Bajorijanekëlë klausimo, kaip kaimynaikalba namie, jie vie-

ðajame valstybiø valdyme bendravo vie-na kalba, ir valstybë buvo bendra jø visøvertybë.Tai ir sudaro LDK, kaip daugiatau-tës, daugiakonfesinës, daugiakultûrinësvalstybës, ypatumà, – aiðkina autorë.

„Lietuvos kultûros vertybiø kelionës iki1990 m.“ („Versus Aureus“, 2006). Jos at-siradimo istorija Zigmanto Kiaupos len-tynoje uþima ypatingà vietà. Sàjûdþio me-tais istorikai bei atkurtoji Lietuvos istori-jos draugija këlë klausimà dël Lietuvoskultûros vertybiø, atsidûrusiø uþsienyje,gràþinimo. Po Kovo 11-osios, kai jau bu-vo pradëtos derybos su Sovietø sàjun-ga, vienas derybø delegacijos uþdaviniøbuvo derëtis dël ten iðveþtø vertybiø. Jamteko dalyvauti parengiamuosiuose dar-buose. 1991 m. vasarà Vilniuje ávyko pir-masis ekspertø posëdis, nagrinëjæs kultû-ros klausimus. Sutarta rugsëjo mën. su-ðaukti specialø posëdá dël vertybiø gràþi-nimo. Taèiau Maskvos puèas já nubraukë.Puèas ir jo þlugimas buvo naudingas Lie-tuvos nepriklausomybei politine prasme,bet kultûros vertybiø gràþinimui jis suda-vë mirtinà smûgá: griuvus TSRS, ið naujobuvo formuojamas derybø klausimynas suRusija. Ir mûsø valstybës tuometë vado-vybë nepasirûpino, kad ir ðis klausimasliktø ant derybø stalo. Nors sàlygos, kaipteigia paðnekovas, buvusios palankios.

Nuo to laiko problemà daugiausia ju-dino Zigmantas Kiaupa ir su kolegomis is-torikais, ir kaip Valstybinës kultûros pavel-do komisijos narys. Pagaliau á Vyriausy-bës strategines programas buvo áraðytosLietuvai reikðmingo kultûros paveldo tyri-mø bei derybø dël vertybiø gràþinimo nuo-statos. Deja, ir ðis reikalas daugiau primi-në proceso imitacijà, bet ne konkreèiusveiksmus. Bet vis dëlto buvo uþsakyta pa-rengti informacinës medþiagos politikamsir valdininkams. Ta informacija ir tapo pa-grindu minimos Zigmanto Kiaupos kny-gos, kurioje apybraiþos metodu apþvelg-tas kilnojamøjø kultûros vertybiø judëjimasið Lietuvos ir retais atvejais á Lietuvà. Ypaèakcentuotas jø prievartinis iðveþimas beipastangos susigràþinti. Kai kà ir pavyko su-sigràþinti, pavyzdþiui, Vilniaus viešosios bib-

liotekos pergamentø kolekcijas, Vil-niaus universiteto privilegijas. Ta-èiau garsiausia ið likusiø svetur ver-tybiø yra Lietuvos Metrika, kuri ágràþintinø tautos turtø sàraðusáraðytina pirmuoju punktu.

Kartais kai kà galima pri-kelti ir ið þûties, – kalba pa-ðnekovas. Ir deda ant stalojau bendro ðeimos darborezultatà – knygelæ, kuri iðpaþiûros nedaro solidausáspûdþio. Tai „Praeitis” (t.III). Paaiškindamas sa-ko, jog tai Lietuvos is-

torijos draugijos reliktas. Prieškario me-tais parengtas draugijos leidinio „Praei-tis“ treèiasis tomas 1940 m. nebuvo ið-leistas. 1989 m., atkûrus draugijà, kuruo-jant profesoriui Broniui Dunduliui, kurisbuvo tarsi gyva skirtingø istorikø kartøjungtis, nutarta surinkti nepaskelbtà me-dþiagà ir jà iðleisti. Pavyko surasti AdolfoÐapokos, Zenono Ivinskio, KonstantinoAviþonio, Konstantino Jablonskio, ElijoBorðèako straipsnius ir kità medþiagà. Beto, reiškiant pagarbà pirmtakams, pateik-tos visø praeityje iðleistø Draugijos tomøautoriø biogramos. Tai buvo tarsi Lietu-vos istorikø biografijø þodyno pradþia, pa-daryta 1992 metais. Gaila, ir vël sustoju-si. Taèiau kiekviena pradþia visada iðlie-ka brangi – net knygelës virðelyje pakar-totas prieðkarinis pieðinys.

„Lietuvos valstybës istorija“ bei jos ver-timas á anglø kalbà – viena didþiausiø irreikðmingiausiø Zigmanto Kiaupos knygø.Pirmasis jos leidimas pasirodë 2004 me-tais. Rankraštis iš karto buvo verèiamas áanglø kalbà ir knyga iðsiøsta á Frankfurtoknygø mugæ. Kaip autoriui pasakojo kny-gos uþsakovas ir leidëjas Saulius Þukas,jau pirmàjà dienà knyga ið parodos stendøbuvo pavogta. Nuostolis. Bet galbût dþiu-gus?.. Zigmantas Kiaupa sako, jog jam mie-liausia raðyti ne knygas, o straipsnius. Pri-paþásta, jog knygose daþnai pasitaiko spra-gø, nes tenka rašyti ir apie nepakankamaiiðtirtus dalykus, stinga vietos analizei, kaikas paèiam autoriui dar bûna neaiðku. Tuotarpu straipsnyje tokiø pavojø maþiau.

O iðskirtinæ vietà tarp Jûratës Kiaupie-nës knygø, be abejonës, uþima publikaci-ja „1385 m. rugpjûèio 14 d. Krëvos aktas“.Ji svarbi ir Lietuvos, ir Lenkijos istorikams,kadangi daugiau kaip ðimtmetá Lenkijos irdaugelio Europos ðaliø istoriografijoje bu-vo suformuota Krëvos unijos koncepcija,teigianti, kad Lietuvos didysis kunigaikštisJogaila ir kiti Gediminaièiø dinastijos na-riai inkorporavo Lietuvos valstybæ á Lenki-jos karalystës sudëtá.Tos koncepcijos ða-lininkø ir propaguotojø ir ðiandien yra ga-na daug. Krëvos sutarties originalas yraiðlikæs. Jis guli Krokuvos kapitulos archy-ve, Vavelio pilyje. Knygoje skelbiamas do-kumento tekstas bei tyrinëjimai. JûratëKiaupienë apraðo dokumento tyrimø ir ver-tinimø istorijà. Ji ádomi tuo, kad èia patei-kiama diskusija su JAV istoriku Jonu Dai-nausku, teigusiu, kad Krëvos aktas yra fal-sifikatas. Skandalingas teiginys istorikø iðpradþiø sutiktas santûriai. Juo ypatingainesusidomëta tol, kol profesorius JeþisOchmanskis ið Poznanës paskelbë JonoDainausko versijos vertimà á lenkø kalbà,pridëdamas raginimà Lietuvos istorikamsásiterpti á ginèà ir iðsiaiðkinti, kaip yra sutuo aktu.

Nukelta á 38 p.


Po to, kai tarp Kunluno ir Didþiøjø Hi-malajø ásiterpusi Ladako (Ladakh) vals-tybëlë 1842 m. buvo prijungta prie Indi-jos, 1950 m. Kinija uþvaldë Tibetà, o1975 m., padedant nepalieèiø emigran-tø balsams ir Indijos kariuomenei, po re-ferendumo prie Indijos buvo prijungta Si-kimo (Sikkim) kunigaikðtystë, Himalajøkalnuose liko tik dvi niekada nenugalë-tos valstybës: budistinis Butanas ir in-duistinis Nepalas. Ilgà laikà Butanas bu-vo visiðkai uþdara, nuo svetimðaliø atsi-ribojusi valstybë. Nuo 1960 m. Butanosienos pamaþu šiek tiek prasivërë, taèiaulabai stengiantis, kad svetimø „kultûrin-gø“ prekiø ir prekiniø kultûrø lavina ne-

Nepalas.Prof. habil. dr.

Gintautas TAMULAITIS

Aukðtisvirð jûros lygio: nuo60 iki 8848 metrø,apðvietimotechnologijos: nuobalanosiki ðviestuko

sujauktø senøjø tradicijø ir vertybiø.1972 m. á sostà sëdæs karalius Jigme Sin-gye Wangchuckas siûlo šalis vertinti nepagal visame pasaulyje naudojamà ben-dràjá nacionaliná produktà (Gross Natio-nal Product, GNP), bet pagal bendràjánacionaliná laimingumà (Gross NationalHappiness, GNH).

Nepalas ilgà laikà irgi buvo uþdaravalstybë. Net Nepalo teritorijoje (tiksliau,ant Nepalo ir Tibeto sienos) esanèiosaukðèiausios pasaulio virðukalnës aukðtábritø kartografai pirmiausia trianguliaci-niais metodais ávertino ið Indijos teritori-jos, nes nei Nepalas, nei Tibetas jø neási-leido. Nepalieèiai net pavadinimo ðiai vir-

ðûnei neturëjo, todël Didþiosios Britani-jos generalinis topografas IndijojeA.Waughas jai suteikë ankstesnio gene-ralinio topografo Indijoje, sero George‘oEveresto vardà. Tibetieèiai ðá kalnà nuoseno vadina Dþomolungma (Chomolung-ma), o nepalieèiai nuo 1960-øjø áteisinovardà Sagarmata (Sagarmatha).

Taèiau pastaraisiais deðimtmeèiais Ne-palas atsiveria pasauliui daug sparèiau neiButanas. Uþsienieèiai á ðalá gali patekti gandaþnais lëktuvø reisais ið Delio, Bankokoir kitø pasaulio miestø bei nesunkiai rastisau bûstà nuo iðtaigingø keturiø þvaigþ-duèiø vieðbuèiø sostinëje Katmandu ar Po-kharoje iki kukliø nakvynës namø uþ vie-nà eurà Anapurnos ar Everesto priekalnë-se. O svetimšaliams Nepale yra kà pa-þiûrëti. Kaip matyti ið 1 lentelës, ið ketu-riolikos pasaulio virðukalniø, kuriø aukð-tis virðija 8 km, net aðtuonios yra Nepaloteritorijoje ar ant jo sienos su Tibetu (Ki-nija). Tai ir aukðèiausioji virðukalnë Sagar-mata, ir lengviausiai pasiekiama aðtuo-niatûkstantinë virðukalnë Cho Oyu, iratšiaurioji Anapurna, á kurià pavyko áliptitik 130 alpinistø ir ið kurios ðturmo negráþonet 40 proc. bandþiusiøjø á jà ákopti. Dau-gelis atvykstanèiø á Nepalo kalnus nëra al-pinistai ir renkasi paprastesnius trekingo

Ðikaros pavidaloðventykla PatanoDurbaro aikðtëje



(trekking) marðrutus, daþniausiai Everes-to arba Anapurnos kalnø masyvuose.

Nepalo teritorija – maþdaug 800 km il-gio ir 200 km ploèio pietinio Himalajø ðlai-to gabalas. Teritorija prasideda pietuosesu Indija besiribojanèiomis lygumø dþiun-glëmis, o ðiaurëje vainikuojasi aukðèiau-siomis Himalajø virðukalnëmis. Nors yrakeletas perëjø, jungianèiø Nepalà su Ti-betu, judëjimas per ðià sienà nëra akty-vus. Daug aktyvesni ryðiai su pietine kai-myne Indija. Nepale, kurio plotas lygus140 800 kv. km, t.y. maþdaug dukart di-desnis nei Lietuvos, gyvena apie 28 mln.gyventojø, t.y. aðtuonis kartus daugiau neiLietuvoje. Kadangi didþioji dalis Nepaloteritorijos nuolatiniam gyvenimui netinka-ma, þmonës spieèiasi didesniuose ir ma-þesniuose slëniuose.

Nepalo didþiausias miestas – sosti-në Katmandu – yra ásikûrusi apie 1300 mvirð jûros lygio esanèiame Katmandu slë-nyje. Anksèiau ðiame slënyje, be Kat-mandu, tilpo dar du miestai – Patanas(Patan) ir Baktapûras (Bhaktapur). Da-bar visi trys miestai yra susiliejæ á vienàtankiai apgyvendintà, daugiausiai tri-aukðèiais ir penkiaaukðèiais namais uþ-statytà miestà. Taèiau kiekviename ið trijømiestø dar iðlikusios rûmø (Durbar) aikð-

rodomais gestais ir jose laikomais daik-tais bûtø galima tiksliau iðreikðti dievønuotaikas. Tas pats dievas gali ágauti la-bai ávairius pavidalus. Ðtai KatmanduDurbaro aikðtëje esanèiame bareljefedievas Šiva yra pavaizduotas tokia grës-minga poza, kad prie jo netgi vesdavoprisaikdinti liudytojus teisme.

Pagal ðventyklos architektûriná suplana-vimà, o juo labiau pagal puoðybà, þinovainesunkiai gali pasakyti, kokiam dievui ta

Pagodospavidaloðventykla ÈanguNarajan

Budos stupaKatmandu

Paskutinë mirusiojo kelionë priePaðupatinat ðventyklos


Grësmingas dievo Ðivosatvaizdas Katmandu rûmøkomplekse

tës. Tai áspûdingi architektûriniai kom-pleksai, kuriuose, be rûmø, gausu ðven-tyklø ir kitø pastatø. Ðventyklos gausiaipuoðtos medþio droþiniais ir akmens rai-þiniais. Kiekviena puoðybos detalë yraprasminga: nuo ávairias emocijas reið-kianèiø dievø, kuriø, áskaitant inkarnaci-jas, yra daugiau nei Nepalo gyventojø,iki Kamasutros pozø. Induistø dievai vaiz-duojami su daugeliu rankø, kad jomis

Gin

taut

o T

AM

ULA

IÈIO

nuo

tr.


šventykla skirta. Bendriausiu poþiûriu in-duistø ðventyklos Nepale yra dviejø tipø:pagodos ir ðikaros. Greta induistiniø Kat-mandu slënyje gausu ir budistiniø ðventyk-lø. Daugelis jø yra stupos formos . Nors tarpKatmandu gyventojø tëra ne daugiau nei10 proc. budistø, mieste yra daug stupø,kai kurios jø reikðmingos viso pasaulio bu-distams. Budizmas ir induizmas Nepale yraglaudþiai susijæ. Kai kuriuos dievus garbi-na ir induistai, ir budistai. Juk ir pats Budayra laikomas devintàja ið deðimties pagrin-diniø dievo Viðnu inkarnacijø.

Katmandu mieste prie Bagmati upësstovi viena ið keturiø svarbiausiø induiz-mo ðventøjø vietø – Paðupatinat (Pashu-patinath) ðventyklos architektûrinis kom-pleksas. Ið vien induistø lankomos pagrin-dinës ðventyklos á upæ nuolat teka pieno

upeliukas. Ten viskas vienoje vietoje: jau-navedþiai ateina praðyti vaisingumo, ápaskutinæ kelionæ ðventojo lauþo liepsno-se iškeliauja mirusieji, o vaikai braidþiojaupëje þemiau deginimo vietø ir ieðko ko-kiø nors iðlikusiø vertingø daiktø, kai lau-þo liekanos sumetamos á ðventàjà upæ.

Net aštuoni objektai Katmandu slëny-je yra átraukti á UNESCO Pasaulio pavel-do sàraðus. Taèiau, pavaikðèiojus po Bak-tapûro ar Patano senamiesèius, nesun-

ku rasti daugybæ ádomiø, gausiai puoðtøreliginiø ir civiliniø statiniø, kurie paþymë-ti tik detaliuose leidiniuose apie Katman-du. Kai kurias architektûrines groþybesjau baigia uþgoþti naujesni gyvenamiejinamai ar net elektros transformatorinës.

Net 76 proc. nepalieèiø dirba þemësûkyje, 18 proc. – paslaugø sferoje ir tik 6proc. – pramonëje. Nepale vyrauja tera-sinë þemdirbystë. Paþiûrëjus á kruopðèiaisutvirtintas ir primityviais kapliais supu-rentas terasas, darosi gëda dël apleistølaukø, kuriuos gali pamatyti vaþiuodamasið Vilniaus á Trakus ar Kernavæ. Didesnësterasos ariamos jauèiais su medinëmisþagrëmis. Kylant á kalnus, popierius nuoledø ir laikraðèius ëdanèias ðventas mies-tø ir miesteliø karves vis labiau keièia sujakais (avijauèiais) sumiðæ hibridai, suge-

metais labai neaiðkiomis aplinkybëmis. Josûnënas ir sosto paveldëtojas Bipendra BirBirkam Shahas, neva apsvaigæs nuo nar-kotikø ir alkoholio, neva uþpykæs, kad ne-gali vesti mylimos merginos, karaliðkuo-siuose rûmuose pradëjo ðaudyti á savo ar-timuosius, nepagailëdamas nei savo moti-nos, nei savo tëvo karaliaus. Po ðiø skerdy-niø paaiðkëjo, kad þuvo visi sosto paveldë-tojai, iðskyrus princo Bipendros dëdæ – da-bartiná karaliø. Paslaugiai paleido sau kul-kà ir pats princas Bipendra. Jis, tiesa, buvokarûnuotas Nepalo karaliumi, bet ðalá val-dë tik tris dienas, ir tas paèias ištiktas ko-mos. Po sûnëno mirties Gyanendra tapoNepalo karaliumi.

Valdyti ðalá Jo Didenybei Gyanendraisekësi sunkiai. Vargingoje ðalyje sparèiaiplito maoistinës idëjos. Prieð maþdaug

Budistinei stupai nedidelëje Katmanduaikðtëje tenka dalintis vieta su elektrostransformatorine

Balana Nepalo kalnieèiødûminëje pirkioje

Nepalo kaimieèiø bûstassu metaline krosnele ir

ðviestukine lempa.A.Zahndo nuotr.

bantys prasimai-tinti skurdþia þole,iðtverti ðaltas þie-mas ir dar duotiðiek tiek pieno.

Pagr indinësNepalo eksportoprekës – kilimai, rû-bai, odos ir dþutopluoðto gaminiai.Didþioji dalis pra-monës yra orien-tuota á vietinæ rinkà.Tik 65 proc. vyrø ir35 proc. moterø

yra raðtingi, taèiau jaunimo raštingumasjau viršija 70 proc., ir raštingumo skirtu-mas tarp vaikinø ir merginø nëra toks di-delis kaip tarp skirtingø lyèiø vyresnio am-þiaus Nepalo gyventojø. Iki 1985 m. Ne-pale buvo tik vienas Tribhuvano universi-tetas. Dabar yra ðeði universitetai. Kat-mandu universitetas, su kurio mokslinin-kais vykdau bendrà projektà, buvo ákur-tas 1991 metais. Pagrindinis ðio universi-teto studentø miestelis yra ásikûræs ant vie-nos kalvos apie 30 km nuo Katmanducentro. Toliau nuo Katmandu – toliau nuopagundø dalyvauti politinëse akcijose.Mokymas ðiame universitete yra orientuo-tas á Nepalo vietinius poreikius, laborato-rijø áranga kaupiama ið tarptautiniø pro-jektø, dauguma profesoriø ir docentø –uþsienio universitetus baigæ nepalieèiai,nepasilikæ, kaip dauguma jø kolegø, uþ-sienyje. Katmandu universitetas – privatiaukðtojo mokslo institucija. Studentai uþstudijas moka po 1000 eurø per metus(o euras Nepale yra daug didesnis pini-gas nei Lietuvoje!).

Nepalas yra vienintelë pasaulyje induis-tinë monarchija, tiksliau pasakius, buvo, neskaraliaus valdþia šiuo metu yra apribota, irNepale ruošiamasi steigiamajam susirinki-mui. Paskutinysis Nepalo karalius Gyanen-dra Bir Birkam Shahas sostà perëmë 2001


deðimtá metø kalnuose pradëjo formuo-tis maoistø bûriai. Jø taktika buvo kara-liðkosios kariuomenës puldinëjimas ir gin-klø ið jos atiminëjimas. Tai leido maoistøgrupuotëms plësti kontroliuojamas teri-torijas. Á maoistiniø grupuoèiø gretas ási-jungë daug merginø, kurias þavëjo ma-oistø deklaruojama lyèiø lygybë. Dalisþmoniø á maoistø kariuomenæ pateko dël

skurdo. Jei kalnieèiø ðeima nesugebëda-vo sumokëti maoistams duoklës, ji bû-davo priversta á maoistø kariuomenæ ati-duoti ðeimos nará.

Susilpnëjus karaliaus valdþiai, pradë-jo reikðtis ir kitos politinës jëgos, kilo nera-mumai net paèioje sostinëje Katmandu,iki kurios maoistams iki tol nepavykdavoprasiskverbti. Po netrumpø demonstraci-jø ir debatø karalius perdavë valdþià laiki-najai vyriausybei, maoistai atidavë dalá sa-vo ginklø, ir buvo nuspræsta suðaukti stei-giamàjá susirinkimà, kuriame turëtø bûti su-kurta nauja Nepalo konstitucija. Tai buvoprieð pusantrø metø. Visà ðá laikà Nepalopolitinës partijos, etninës grupës, miestøir miesteliø bendruomenës stengësi pa-demonstruoti savo reikðmingumà, kuris tu-rëtø bûti ávertintas vietø skaièiumi steigia-majame susirinkime. Katmandu nuolatskelbiami vadinamieji streikai, t.y. dienos,kai mieste yra uþdraustas eismas. Sam-dyti jaunuoliai priþiûri, kad streiko metu Kat-mandu gatvëmis nevaþinëtø automobiliai,iðskyrus specialius valstybinius bei tarp-tautiniø misijø ir automobilius, ið vieðbu-èiø á oro uostà veþanèius uþsienieèius. Kat-mandu gyventojai taip priprato prie ðiøstreikø, kad juos traktuoja kaip meteoro-logines sàlygas: prieð planuodami dienosdarbus, paþiûri televizijà ar paskaito laik-raðèius ir pasidomi, ar rytoj nebus Katman-du streiko, kaip kad mes pasidomime, arrytoj nebus lietaus.

Visiðkai normaliu reiðkiniu Katmandumieste tapo ir elektros tiekimo iðjungimas.Elektra centralizuotai ðiuo metu tiekiamatik aðtuonias valandas per parà. Visi vieð-buèiai, universitetai ir kitos svarbios ástai-gos turi autonominius dyzelinius elektrosgeneratorius. Atjungus centralizuotà elek-tros tiekimà, per keliasdeðimt sekundþiøpersijungiama prie autonominio elektros

tiekimo. Katmandu universiteto studen-tai labai ramiai reaguoja á elektros iðjun-gimà. Teko ir man prie to priprasti.

Skaityti paskaitas Katmandu univer-sitete man trejetà kartø teko vykdant Eu-ropos Sàjungos ir Azijos ryðiø programosprojektà ENLIGHTEN, kurio pagrindinisuþdavinys – nepalieèiams perduoti švies-tukinio apšvietimo patirtá. Šviestukai (švie-sos diodai) – palyginti nauja ðviesos ðal-tiniø rûðis, bet jie jau plaèiai naudojaminaujuosiuose ryðkiuose ðviesoforuose, ju-danèius vaizdus rodanèiose ðvieslentë-se, avariniame apðvietime, naujø automo-biliø stabdymo bei posûkiø lempose, þi-bintuvëliuose ir kitur. Šviestukai pranašes-ni uþ tradicinius šviesos šaltinius našumu(šiuo metu gaminamuose šviestukuosešviesa jau virsta iki 50 proc. sunaudotoselektros energijos, o kaitrinëje lemputë-je – tik 5 proc.), ilgaamþiškumu (gali švies-ti iki 11 metø), maþais matmenimis. Jiemsnereikalingos aukðtos átampos ir stipriossrovës. Dabar jau ámanoma pagamintiávairiø spalvø, taip pat ir baltus šviestu-kus. Kol kas daugiausiai baltø ðviestukønaudojama mobiliuosiuose telefonuose,taèiau didþiausia rinka, kurià, manoma,greitai uþkariaus balti ðviestukai, yra ben-drasis apðvietimas. Bendrajam apšvieti-mui yra sunaudojama apie 20 proc. visa-me pasaulyje pagaminamos elektrosenergijos. Ádiegus šviestukus, ðias sànau-das bûtø galima sumaþinti bent perpus.Ilgà laikà ðviestukinio apðvietimo trûku-mas buvo didelë ðviestukø kaina, taèiau,didëjant pramoniniu bûdu gaminamøðviestukø naðumui ir augant gamybos ap-imtims, ðviestukinës apðvietimo sistemospradeda lenkti daugelá tradiciniø ir eko-nomiðkumu. Taèiau viena problema visdar išlieka: esant šviestukiniam apšvieti-mui objektø spalvos atrodo ðiek tiek ne-

Virðûnë Metrai KurEverest 8848 Nepalas/KinijaK2 8611 Kinija/PakistanasKanchenjunga 8586 Nepalas/IndijaLhotse 8516 Nepalas/KinijaMakalu 8463 Nepalas/KinijaCho Oyu 8201 Nepalas/KinijaDhaulagiri 8167 NepalasManaslu 8163 NepalasNanga Parbat 8125 KašmyrasAnnapurna 8091 NepalasGasherbrum I 8068 Kinija/PakistanasBroad Peak 8047 Kinija/PakistanasGasherbrum II 8035 Kinija/PakistanasSishapangma 8027 Kinija

1 lentelë. Virðukalnës, kuriø aukðtis virðjûros lygio virðija 8000 m

Taip Everestas atrodo iðapþvalginio skrydþio lëktyvupalei pietiná Himalajøkalnagûbrá

Terasos Anapurnos priekalnëse Nepalo artojas


natûraliai. Beje, ta pati ir apšvietimo fluo-rescencinëmis lempomis problema.

Taèiau nedidelis spalvø iðkraipymasyra visiðkai nesvarbus atokiuose Nepa-lo kaimuose, kur iki ðiol apðvietimui yranaudojamos „dþaro“ – specialiai paruoð-tos himalajinës puðies balanos. Puðieskamiene padarius horizontalià ákirtà, me-dienoje virð ðios ákirtos susikaupia daugsakø. Ið ðios sakingos kamieno dalies irskeliamos balanos. Þibalinës lemposðiems þmonëms yra per didelë praban-ga. Kol kas per brangus ir ðviestukinisapðvietimas. Taèiau jo eksploatacijos

kaðtai yra visiðkai menki, o visos siste-mos kaina turi realiø perspektyvø dar ge-rokai atpigti. Labiausiai pasiteisina švies-tukinës sistemos visam kaimui ar nema-þai jo daliai. Energija gaunama ið Sau-lës elementø (Nepalas – labai saulëtaskraðtas), vëjo turbinø ar maþø hidroelek-triniø. Tiek elektros energijos, kiek messunaudojame vienam kambariuiapšviesti nenaðiomis kaitrinëmis lempu-tëmis, pakanka apðviesti ðviestukais vi-sus bûstus nemaþame kaime. Þinoma,apðviestumas tokiose pirkiose toli gra-þu neprilygsta pas mus priimtiems stan-

dartams, bet yra daug geresnis nei nau-dojant „dþaro“. Ádiegus ðviestukiná ap-ðvietimà, pailgëja kaimieèiø aktyvaus

Liberijà Europai 1461 m. atrado portu-galø navigatorius P.Cintra (Pedro de Cin-tra). Ði valstybë yra ásikûrusi Afrikos þemy-no pietvakariø teritorijoje prie Atlanto van-denyno. Liberija yra pirmoji Afrikos respub-lika. 1847 m., talkinant JAV vyriausybei, Li-berija buvo paskelbta respublika. Ðiandienèia gyvena 2,2 mln. gyventojø.

1996 m. gausià ir margà temø poþiû-riu Liberijos numizmatikà papildë nauja 50doleriø vertës vario-nikelio lydinio kolekci-në-apyvartinë moneta su vadinamuojuMarso veidu. Monetosreverse pavaizduo-tas Amerikos kos-minës stoties 1976m. nufotografuo-tas objektas, pri-menantis milþinið-kà þmogaus vei-dà. Moneta turi dviatmainas. Vienoje„veidas“ nukaltas suðiurkðèia tekstûra , kito-je – su ðvelnia tekstûra.

Aplink „veidà“ lanku iðkaltas tekstasanglø kalba FIGHT HUNGER THROUGHSPACE EXPLORATION (troðkimø lenkty-nës dël visatos tyrinëjimo). Po „veidu“ ho-rizontalia eilute smulkesniu ðriftu iðkaltasantras tekstas – THE „FACE“ OF MARS(Marso „veidas“).

Kosminë stotis Viking I Orbiter 1976m. liepos 25 d. fotografuodama Marso pa-virðiø Cidonijos teritorijoje, ið 1873 kmaukðèio uþfiksavo objektà, turintá þmo-gaus veidà. Ðis objektas daugybæ metøriogso Marso pavirðiuje.

Kosminio aparato atsiøstos fotonuotrau-kos sukëlë daugybæ spëliojimø, teorijø irginèø. Kartais literatûroje ðis objektas yravadinamas MARSO SFINKSU. Vëlesniais

Moneta suVidas ÞIGASDizaineris

marsieèiu tyrimais nustatyta, kad „veido“ plotas yra1,5x3,0 km, o aukðtis siekia 330 metrø.

„Lyginamosios planetologijos specia-listas, geografijos mokslø kandidatas

þmogaus akies, nosies ir burnos linijas“, –raðë Saulius Kaniðauskas savo knygoje„Kur jûs, ateiviai ið Kosmoso?“ (1988).

2001 m. balandá „veidas“ buvo fik-suojamas ið naujo. Ðá kartà esant kitamapðvietimui statmenai ið virðaus áamþin-tas objektas visai neprimena þmogausportreto.

R.Kuzminas net neabejoja, kad sfinkso„veidas“ Marso nuotraukose áþiûrimas tikdël atsitiktinio ðviesos ir ðeðëliø þaismo,panaðaus á tà, kai Mënulio pilnatyje regi-me kaþkà panaðø á þmogaus veidà. Ði op-tinë iliuzija pastebima, kai Saulës spindu-liai gana nuoþulniai krinta á Marso pavir-ðiø. Iliuzijà sustiprina meteoritinis kraterisMarso kalvoje. Savo kontûru jis primena

Vëliausiai Marso „veidas“ buvo nufo-tografuotas 2006 metais. Þemai skren-dantis kosminis fotografas uþfiksavo ero-zijos apgadintà kalvà, kurios aksonomet-rija greièiau primena piliakalná.

Amerikieèiø NASA planuose yra nu-matytas ir astronautø ekspedicijos iðlai-pinimas Marse. Tai turëtø ávykti apie 2016metus. Gal bûsimoji ekspedicija uþsuksir á Cidonijà? Kad ir kaip ten bûtø, Marso„veidas“ laukia savo istorijos tæsinio.

Katmandu firmos Pico Power Nepal vadovasir produkcijos pavyzdþiai


darbo diena, vaikai gali mokytis skaityti,pagerëja þmoniø sveikata ir apskritai gy-venimas. Taèiau jokie ðviestukai nepa-dës, jei jie bus árengti dûminëje pirkioje.Tenka atvirus ugniakurus keisti metali-nëmis krosnelëmis. Tai labai naudingakaimieèiø sveikatai, nes dël ligø, sukel-tø nuolatinio nuodijimosi dûmais bûstoviduje, per metus pasaulyje mirðta apie1,6 mln. þmoniø. Didelë dalis Nepalo kal-nieèiø serga ligomis, kurias sukeliauþterštas vanduo, kurá patys kaimieèiaiir uþteršia. Taigi ðviestukinis apðvietimasatokiose Nepalo vietovëse yra labai su-

Pastaruoju metu susidomëta vadina-màja pagyvenusiø suaugusiøjø þmoniøgrupe, kurià sudaro daugiau kaip 70 me-tø ir vyresni þmonës. Suaugusiøjø grupeidabar priskiriami 51–70 metø þmonës, ovyresnio amþiaus – pagyvenusiø suau-gusiøjø grupei. Suprantama, turimi gal-voje sveiki ir gyvybingi þmonës.

Troškulio centro jautrumas þmoguisenstant kiek sumaþëja, taèiau vandens su-vartojimo normos iðlieka tos paèios. Orga-nizmà aprûpinti vandeniu yra labai svarbu,nes nuo to priklauso organizmo skysèiø cir-kuliacija, normaliø apykaitos procesø làs-telëse palaikymas bei jø aprûpinimas mais-to medþiagomis ir apvalymas nuo apykai-tos produktø. Skysèiai padeda palaikyti làs-teliø fiziniø ir cheminiø savybiø, kûno tem-peratûros pastovumà, màstymo procesusir kt. Manoma, kad aprûpinti organizmà van-deniu pagyvenusiems þmonëms dar svar-biau negu jauniems, nes dehidratacijos pro-cesai ðio amþiaus laikotarpiu þmogui yrapavojingesni. Þmogus vandená gauna suskysèiais ir maisto produktais.

Dabar pripaþástama, kad septyniasde-ðimties metø þmogui vandens su skys-èiais ir maistu reikia gauti tiek pat, kiek irkitoms suaugusiøjø grupëms – 2,7 l perdienà moterims ir 3,7 l vyrams. Su skys-tàja maisto dalimi organizmas gauna irdalá reikalingø mineraliniø medþiagø beikai kuriø vitaminø, kuriø pagyvenusiemsþmonëms reikia daugiau. Be abejo, van-dens poreikis visiems þmonëms priklau-so ir nuo aplinkos temperatûros, ir nuofizinio aktyvumo bei prakaitavimo.

Skysèiams papildyti netinka natûralikava, kadangi ji skatina vandens iðskyri-mà per inkstus ir taip didina organizmodehidratacijà.

rims – 14 g, vyrams – 15 gramø. Folataiyra bûtini medþiagø apykaitos proce-sams, todël JAV á miltus dedama foliorûgðties, taèiau dabar siûloma tà priedàkiek sumaþinti. Toks yra mokslo paþini-mo kelias. Pagyvenusiø þmoniø vartoja-mø folatø, kaip vaisto dozës taip pat pa-tikslintos.

Þmogui senstant atsiranda problemødël reikiamo kalcio kiekio. Þmogus kalcágauna ið esmës su ávairiais pieno produk-tais. Taèiau daliai þmoniø trûksta pieno cuk-rø virðkinanèio fermento laktazës. Medikøtyrimo duomenimis, Lietuvoje tokiø pienonetoleruojanèiø þmoniø esama apie 30 pro-centø. Tokiais atvejais pagelbsti pramoni-niu bûdu gaminamas fermentas laktazë.

Kuo þmogus vyresnis, tuo labiau didë-ja ir netolerancija pieno cukrui – laktozei.Dël tø prieþasèiø þmogaus organizmas blo-giau aprûpinamas kalciu. Todël pagyvenu-siems þmonëms kalcio reikia daugiau.

Kai kuriose ðalyse yra iðleidþiami gë-rimai, papildyti kalciu, pvz., apelsinø sul-tys, sojø pienelis ir kt. Vaistinëse yra kal-cio preparatø, taèiau jø negalima perdo-zuoti. Dël kalcio trûkumo sumaþëja kau-lø tankis, jie greièiau lûþta. Kalcio prepa-ratai su D vitaminu pagerina kalcio ásisa-vinimà. Kadangi D vitaminas iš dalies yrasintezuojamas þmogaus odoje veikiantsaulës ultravioletiniams spinduliams, osenesni þmonës paprastai maþiau jais pa-sinaudoja, dël to gauna maþiau šio vita-mino. Taèiau, turint galvoje, kad D vita-mino perteklius yra pats toksiðkiausias iðvisø kitø vitaminø, kalcio preparatai su vi-taminu D nuosekliai dozuojami.

Pagyvenusiems þmonëms rekomen-duojamas ir grûdø aliejus, ypaè su tirpio-siomis maistinëmis skaidulomis, nes jispagerina cholesterolio apykaità ir pade-da iðvengti tulþies akmenligës; be to, ja-me paprastai bûna maþiau transriebalørûgðèiø, kurios veikia kaip ir soèiøjø rie-balø rûgðèiø perteklius.

Aptartosios grupës þmonëms reikëtøvengti valgomosios druskos pertekliaus, taipadëtø sumaþinti kraujospûdá ir apskritai ðir-dies ir kraujagysliø ligø bei insulto rizikà.

dëtingas uþdavinys, apimantis ir palan-kios kaimo bendruomenës bei religiniøautoritetø nuomonës sudarymà, ir susi-tarimus su kariðkiais dël kroviniø perga-benimo malûnsparniais á atokius rajonus,ir neretai maoistø netrukdymo garanta-vimà.

Toks atokiø kaimø apðvietimas pra-sidëjo bûtent Nepale. Po vieðnagës Tri-bhuvano universitete Katmandu miesteKalgario universiteto profesorius Dave‘-as Irvine-Halliday‘us pradëjo populiarin-ti iniciatyvà Light Up The World („Ap-ðvieskime pasaulá“). Dabar ðviestukinis

ÞmogausProf. Domicëlë

MIKALAUSKAITË

Sveikos mitybos principai yra glaudþiaisusijæ su þmogaus amþiumi. Iki ðiolturbût maþiausiai skirta dëmesiosenesnio amþiaus þmoniø mitybai.

mityba ir amþiusNors prakaituojant daug prarandama

vandens, taèiau ir pagyvenusiems þmo-nëms bûtina judëti ar dirbti ne per sunkøfiziná darbà, daryti specialius fizinius prati-mus. Fizinis aktyvumas pagyvenusiemsþmonëms maþina depresijà, turi teigiamosátakos kaulø tankiui, maþina osteoporozësir kardiovaskuliniø susirgimø rizikà, geri-na insulino jautrumà ir gliukozës toleran-cijà, maþina kraujospûdá, kelia nuotaikà,padeda palaikyti ir sveikesná kûno svorá.

Labai svarbios maisto medþiagos yramaistinës skaidulos, gaunamos su augali-nës kilmës produktais. Jos turi didelæ fizio-loginæ reikðmæ visø grupiø þmoniø mitybai.Ir tirpiosios, ir netirpiosios maistinës skai-dulos svarbios virðkinimo ir medþiagø apy-kaitos procesams, taèiau su augaliniais pro-duktais dar gaunama ir mineraliniø drus-kø, vitaminø bei ávairiø fitocheminiø medþia-gø. Todël reikia atkreipti dëmesá, koks yrajø tarpusavio santykio poveikis.

Pagyvenusiems þmonëms ið dalieskeièiasi maistiniø skaidulø suvartojimonormos. Reikia atkreipti dëmesá, kad bû-tø subalansuotas bendras skaiduliniømaisto medþiagø, folatø ir B12 vitaminovartojimas. Maistinës skaidulos gauna-mos su augaliniais produktais, kuriuosegausu ir folatø. Pastaruoju metu iðaiðkë-jo, kad nuolatinis folatø perteklius slopi-na B12 vitamino ásisavinimà, kadangimaþina vidinio faktoriaus sintezæ skran-dþio gleivinëje. Per ilgà laikà tai gali su-kelti maþakraujystæ ir pakenkti skrandþiogleivinei. Tarp visø kitø ir ðis faktas rodo,kad sveika mityba turi bûti subalansuota.Suaugusiø þmoniø maistiniø skaidulø nor-ma moterims per dienà vidutiniškai yra21 g, vyrams – 30 g, o pagyvenusiemsrekomenduojama dienos norma mote-

apðvietimas jau ádiegtas 14 000 namøtrisdeðimt dviejose pasaulio ðalyse. Kolkas tà darbà vykdo tarptautiniø projektødalyviai ir nesiekianèios pelno organizaci-jos. Taèiau á ðá procesà ásijungia ir vietinëpramonë. Katmandu firmos Pico PowerNepal vadovas ir vienintelis nuolatinis josdarbuotojas demonstruoja savo firmosprodukcijà (þr. nuotraukà), kuri pasiþymimaþa kaina, patikimumu ir atitikimu rea-lias eksploatavimo sàlygas. Galima tikë-tis, kad šviestukai toliau pigs ir vietinës ap-ðvietimo firmos plësis. O ðiam procesui bû-tini iðsilavinæ Nepalo inþinieriai.


Intelektinë nuosavybë teisiðkai saugo-ma valstybiø ástatymais. Lietuvos Respub-likos (toliau LR) Konstitucijos 42 straips-niu deklaruota, kad „dvasinius ir materia-lius autoriaus interesus, susijusius sumokslo, technikos, kultûros ir meno kûry-ba, saugo ástatymas“.

Balandþio 26-oji yra paskelbta Pasau-line intelektinës nuosavybës diena. LRji pradëta minëti 2000 metais. Pasaulinësintelektinës organizacijos PINO (WIPO)Generalinis direktorius ðià dienà apibû-dino taip: „Pasaulinë intelektinës nuosa-vybës diena – tai galimybë paskatinti þmo-nes susimàstyti apie intelektinës nuosa-vybës vaidmená kasdieniame gyvenime,jos svarbà skatinant ir uþtikrinant inovaci-jas ir kûrybiðkumà“. Taigi kas yra ta inte-lektinë nuosavybë?

1967 m. Stokholme pasiraðytoje kon-vencijoje, ákûrusioje Pasaulinæ intelekti-nës nuosavybës organizacijà – PINO(WIPO), intelektinës nuosavybës apibrë-þimas yra taip suformuluotas:

„Intelektinë nuosavybë apima teises,susijusias su literatûros, meno ir mokslokûriniais, artistø vaidyba, garso áraðais, ra-dijo ir televizijos programomis, iðradimaisvisose þmogaus veiklos srityse, moksloatradimais, pramonës dizainu, prekiø irpaslaugø þenklais, firmø vardais, komer-ciniais þymëjimais, apsauga nuo nesàþi-ningos konkurencijos, taip pat kitas tei-ses, susijusias su intelektine veikla gamy-bos, mokslo, literatûros ir meno srityse“.

LR Pasaulinës intelektinës nuosavybësorganizacijos narë nuo 1962 m. balandþio30 dienos. Svarbiausi šios organizacijostikslai – tai kûrybinës veiklos skatinimas irðios veiklos rezultatø apsaugos gerinimasbei vadovavimas sàjungoms, sudarytomsintelektinei nuosavybei saugoti.

Teisës normos, kurios teisiškai reguliuo-ja intelektinæ veiklà, skirstomos á: autoriø tei-siø ir gretutiniø teisiø normas bei pramonësnuosavybës (patentø) teisës normas.

Taip ðios normos sugrupuotos ir pava-

dintos pagal pirmàsias tarptautines konven-cijas, kurios ákûrë dabar veikianèias tarp-tautines sàjungas. Tai 1883 m., pasirašiusParyþiaus konvencijà, ákurta Tarptautinësàjunga pramonës nuosavybei saugoti (LRjos narë nuo 1994-05-22) ir 1886 m., pasi-rašius Berno konvencijà, – Tarptautinë sà-junga literatûros ir meno kûriniams saugoti(LR jos narë nuo 1964-12-14). 1952 m.Þenevoje buvo pasiraðyta Pasaulinë auto-riø teisës konvencija, 1961 m. – Tarptauti-në Romos konvencija, skirta gretutiniø tei-siø apsaugai (LR jos narë nuo 1999-06-22),1971 m. – Þenevos konvencija dël fonog-ramø gamintojø apsaugos nuo neteisëtojø fonogramø kopijavimo (LR jos narë nuo2000-01-27), 1996 m. – Pasaulinës intelek-tinës nuosavybës autoriø teisiø sutartis (LRjos narë nuo 2002-03-06).

Autoriø teisës normomis reguliuoja-mi visuomeniniai neturtiniai ir turtiniai san-tykiai, atsirandà sukûrus mokslo, litera-tûros ir meno kûrinius. Autoriø neturtinësteisës saugomos neterminuotai, o turti-nës – valstybëje nustatytà laikà (pvz., ikiautoriaus mirties ir 70 metø po jo mirties).Gretutiniø teisiø normomis reguliuoja-mi visuomeniniai neturtiniai ir turtiniai san-tykiai, atsirandà atlikus kûriná (tiek tiesio-giai, tiek áraðytà á garso ar vaizdo laikme-nà), padarius audiovizualinio kûrinio pir-màjá áraðà, fonogramà, sukûrus duome-nø bazæ, televizijos laidà bei programà.Gretutiniø teisiø subjektø turtinës teisësgalioja ávairø valstybëje nustatytà laikà(pvz., 50 metø). Autoriø teisiø ir gretutiniøteisiø subjektø teisës saugomos be jø re-gistracijos valstybës tarnybose.

Pramonës nuosavybës (patentø) tei-sës normomis reguliuojami neturtiniai ir tur-tiniai visuomeniniai santykiai, atsirandà, pa-darius iðradimà ar naudingàjá modelá, su-kûrus pramonës dizainà, prekiø ar paslau-gø þenklà, firmos vardà ar kità pramonësnuosavybës objektà. Pagal ðias normaspramonës nuosavybës objektai teisiðkaisaugomi ribotà laikà (15–20 metø), ir ði tei-sinë apsauga uþtikrinama tik po to, kai jienustatyta tvarka áregistruojami valstybës pa-tentø tarnyboje (LR – Valstybiniame paten-tø biure, kuris yra Vilniuje, Kalvarijø g. 3),paskelbiami oficialiuose ðiø tarnybø biule-

teniuose ir autoriams iðduodami apsaugosdokumentai – patentai arba liudijimai.

Norint pramonës nuosavybës objek-tus teisiðkai apsaugoti uþsienyje, reikiakiekvienoje valstybëje ar valstybiø paten-tinëje sàjungoje pateikti patentines paraið-kas jø patentø tarnyboms ir gauti apsau-gos dokumentus. Autoriø ir pareiðkëjø tei-sës saugomos, jei per visà valstybëje ga-liojantá apsaugos laikà periodiðkai moka-mas nustatytas valstybinis mokestis.

Dabar LR pramonës ámonës, moksliniotyrimo institutai, aukðtosios mokyklos ir ver-slininkai vis daugiau bendradarbiauja suávairiomis uþsienio organizacijomis bei fir-momis, steigia bendras ámones. Tariantisyra sudaromos sutartys, kuriomis aptaria-mos ávairios sàlygos, tarp jø ir patentinës.Taigi ðiais laikais efektyvi uþsienio prekybair bendradarbiavimas neámanomi be paten-tø ir licencinës veiklos. Kaip þinoma, viso-se valstybëse viena komercinës veiklos sri-èiø yra visapusiðka pramonës nuosavybësobjektø, t.y. iðradimø, naudingøjø modeliø,pramonës dizaino, prekiø ir paslaugø þen-klø, firmø vardø, puslaidininkiniø gaminiøtopografijø, geografiniø nuorodø teisinë ap-sauga, t.y. patentavimas ir licencinë pre-kyba. Taigi, tariantis bendradarbiauti ver-slo srityje ar steigiant bendras ámones, fir-mas ir sudarant dël to sutartis, o paskui ga-minant ir vidaus bei uþsienio rinkose reali-zuojant gaminius, reikia gerai þinoti, kaskiekvienoje valstybëje, su kurios ámonëmisar firmomis bendradarbiaujama arba kuriosrinkoje realizuojami pramonës gaminiai, galibûti pripaþástama iðradimais, naudingaisiaismodeliais, pramonës dizainu ir kitais pra-monës nuosavybës objektais.

Reikia þinoti, kokie reikalavimai kelia-mi patentinëms paraiðkoms, kaip jossvarstomos, kokios yra patentinës eks-pertizës sistemos (pareikðtinë, neatidëtojiar atidëtoji ekspertizinë, miðri ir kt.). Taippat reikia þinoti, kokias teises ágyja pa-tentø ar liudijimø savininkai, kokios sank-cijos taikomos ðiø apsaugos dokumentøsavininkø teisiø paþeidimams, kaip gali-ma atskleisti tuos paþeidimus, á kokiusvalstybës organus kreiptis dël tokiø pa-þeidimø, kaip apskaièiuoti paþeidëjamspateikiamø ieðkiniø dydþius.

Taip pat reikia þinoti, kokias teises su-teikia iðimtiniø ar neiðimtiniø teisiø papil-

Kurkime ir

Doc. PetrasKASPERAVIÈIUS

Viena svarbiausiø þmogaus savybiø – kûrybingumas irprotinë, t.y. intelektinë, veikla, o jos rezultatas – intelektinë

nuosavybë. Kurdami ugdome savo intelektà ir kûrybiniussugebëjimus, todël domëkimës ir intelektine nuosavybe.

nuosavybæsaugokime intelektinæ


domi, priklausomi, patvirtinti ir kitokie pa-tentai bei liudijimai, kiek laiko jie gali galio-ti, nuo kokio momento (nuo patentinës pa-raiškos pateikimo, nuo jos paskelbimo,nuo apsaugos dokumento išdavimo ir t.t.)pradedamas skaièiuoti tas jø galiojimo ter-minas. Taip pat reikia þinoti, kaip pramo-nës nuosavybës objektus teisiðkai apsau-goti Lietuvos Respublikoje bei uþsienyje,kà tikslinga ir ko neverta patentuoti. Svar-bu teisingai pasirinkti ir patentavimo ar re-gistravimo tikslà (eksportas, licencijø pre-kyba, demonstravimas tarptautinëse pa-rodose, prestiþas ir kt.). Pagaliau reikiatinkamai pasirinkti ir valstybes, kuriose no-rima gauti apsaugos dokumentus.

Kuriant naujus gaminius, prieð juoseksportuojant, siunèiant á tarptautines pa-rodas ar rengiantis iðduoti licencijas, kon-struktoriai turi patikrinti jø patentiná gry-numà, t.y. išsiaiškinti, ar tie gaminiai në-ra kitø tose valstybëse uþpatentuoti. Taidarant, vël reikia gerai þinoti pramonësnuosavybës teisës normas.

Daug tokiø þiniø reikia ir tariantis dël li-cencijø iðdavimo. Reikia þinoti, kokias tei-ses apsaugos dokumento savininkas (li-cenciaras) perduoda licencijos gavëjui (li-cenciatui), jei yra iðduodama paprastoji, ið-imtinë, išsamioji ar kitokia licencija. Geraipatentologijà reikia išmanyti ir tariantis sulicenciatu dël mokesèio uþ licencijà, nesreikia suprasti kà reiðkia „rojalti“, koks jisturëtø bûti – ar nuo licenciato pelno, gau-namo realizavus licencijos objektà, ar nuoðio objekto realizavimo metinës apyvartos.Taip pat reikia mokëti pasirinkti ir mokes-èio uþ licencijà formà (iðankstinæ, periodi-næ, mišriàjà ar kitokià). Daug þiniø reikia no-rint parengti gerà licencinæ sutartá. Panaðiøpramonës nuosavybës teisës þiniø prirei-kia norint iðduoti ir ásigyjant licencijas ið uþ-sienio firmø. Ásigyti licencijas daugeliu at-vejø taip pat tikslinga, nes galima greièiaupradëti gaminti naujus gaminius, gauti áren-gimus bei paramà ásisavinant jø gamybà.

Reikia gerai išmanyti ir techninæ kûry-bà. Reikia þinoti, kam ir kaip pritaikyti tech-ninës kûrybos metodus. Pagaliau, neno-rint antrà kartà „išrasti dviraèio“, reikia mo-këti naudotis patentine informacija, t.y. þi-noti, kokie yra patentinës informacijos do-kumentai, kaip jie klasifikuojami ir indek-suojami, kokie yra patentinës paieðkosmetodai, kas yra ir kokie patentø fondai irt.t. Sprendþiant ávairias patentines proble-mas, reikia mokëti ekonomiðkai ávertinti ið-radimà ar kità pramonës nuosavybës ob-jektà, iðduodamà ar ásigyjamà licencijà.Taip pat reikia þinoti ir kaip sprendþiamiávairûs iðradybiniai ginèai, kaip organizuo-jama ir planuojama iðradybinë veikla.

Taip pat reikia þinoti, kad intelektinësnuosavybës objektai yra ne tik fizinio, betir juridinio asmens turtas (prekë), priski-

riamas nematerialaus turto kategorijai.Jo buvimà árodo ávairûs dokumentai: as-meninës sutartys, galiojantys patentai, re-gistracijos liudijimai, licencijos, perdavimosutartys ir kt. Ðis turtas ágyjamas sukuriant,perimant pagal licencines ar kitas sutartisbei su materialiniu turtu ir kitaip. Juo dis-ponuoti reikia laikantis bendrø ûkinës veik-los taisykliø. Kaip ir materialus turtas, jisturi bûti ávertintas vertine iðraiðka – pinigais,áskaitomas buhalterinëje apskaitoje, numa-tant siekiamà pelnà. Já vertinant reikia va-dovautis LR Vyriausybës 1999-05-25 nu-tarimu, priimtu „Lietuvos Respublikos tur-to ir verslo vertinimo pagrindø ástatymu“.Nematerialus juridinio asmens turtas nu-raðomas pasibaigus apsaugos dokumen-tø galiojimo laikui, iðdavus iðimtinæ licen-cijà, perdavus kitam juridiniam asmeniuikartu su materialiu turtu ir kitais atvejais.

Paþymëtina, kad intelektine nuosavyberûpinasi ir Lietuvos Respublikos Vyriausy-bë. Tai daroma vadovaujantis ûkio minist-ro 2005-06-10 ásakymu patvirtintomis „Fi-nansinës paramos maþø ir vidutiniø ámo-niø inovaciniams projektams teikimo taisyk-lëmis“ iš Ûkio ministerijos programø lëðøpagal sutartá, sudarytà su paramos gavëju.

Perþvelgus tik kai kurias su intelektinenuosavybe susijusias problemas, kuriastenka spræsti ðiuolaikiniam verslininkui (in-þinieriui, ekonomistui, vadybininkui), da-rosi aiðku, kad bûtina bûsimam specialis-tui studijuoti intelektinæ nuosavybæ. Ta-èiau ar visose, ypaè techniðkosiose mo-kyklose, yra disciplinos, susijusios su in-telektinës nuosavybës studijomis?

1958 m. Kauno politechnikos institu-te á pramonës ekonomikos disciplinà bu-vo átraukta patentotyros tema ir 1962 m.2000 egz. tiraþu išspausdinta Petro Kas-peravièiaus parengta raðytinë paskaita„Išradybos ir racionalizavimo darbo orga-nizavimas“, o 1963 m. 2000 egz. tiraþubuvo išspausdintas jo parengtas 172 p.paskaitø konspektas „Patentø mokslas“.

1962 m. pasikeitus buv. Sovietø Sàjun-gos patentinei politikai, pramonës ámonësir mokslinio tyrimo organizacijos buvo ápa-reigotos atskleisti ir patentiðkai apsaugotiSàjungoje ir uþsienyje svarbiausius pramo-nës nuosavybës objektus – iðradimus, oaukðtosiose mokyklose ávesti fakultatyvinæpatentologijos disciplinà. Kauno politech-nikos institute buvo nuspræsta vietoj ðiosdisciplinos á pramonës ámoniø planavimoir organizavimo disciplinà ávesti specialià 2–4 val. apimties patentologijos temà. 1966m. 2500 tiraþu buvo išleistas Petro Kaspe-ravièiaus parengtas vadovëlis „Išradyba irpatentotyra“. Antrà papildytà 1976 m. iðleis-tà ðá vadovëlá Aukðtojo ir specialiojo viduri-nio mokslo ministerija patvirtino vadovëliurespublikos aukðtøjø mokyklø technikos,medicinos, þemës ûkio ir pedagogikos spe-

cialybëms. Treèioji ðio vadovëlio laida bu-vo iðleista 1985 metais. Atkûrus LR nepri-klausomybæ, 1997 m. buvo iðleistas ketvir-tasis rinkos sàlygas atitinkantis vadovëlis,pavadintas „Patentologija“.

1967 m. spalio 10 d. ásakymu „Dël to-lesnio patentinio-licencinio darbo gerinimoaukštosiose mokyklose“ Aukðtojo ir spe-cialiojo vidurinio mokslo ministerija áparei-gojo aukðtøjø mokyklø rektorius vyresniemskursams dëstomose tam tikrose disciplino-se patentologijos mokymui skirti 8–10 va-landø. Tuo pat ásakymu aukðtøjø mokyklørektorius ir pramonës technikumø direkto-rius ápareigojo gerokai sustiprinti studentøir moksleiviø patentologijos mokymà.

1971 m. Instituto taryba nutarë jos re-zerve esanèiø valandø sàskaita vietoj bu-halterinës disciplinos ávesti 20 valandø al-ternatyvias disciplinas, tarp jø ir patento-logijos. 1977 m. Instituto taryba ðá savonutarimà pakeitë ir vietoj alternatyviosiospatentologijos disciplinos dieninio sky-riaus studentams ávedë 28 valandø fakul-tatyvinæ patentologijos disciplinà. Vaka-rinio ir neakivaizdinio skyriaus studen-tams patentologijos tema liko ámoniø or-ganizavimo ir planavimo disciplinoje.

Ar dabar LR aukštosiose mokyklose irkolegijose ši disciplina dëstoma? Pavadi-nimu „Patentø ir autoriø teisë“ buvo dës-toma G.Stulpinienës Vadybos institute irVadybos kolegijoje. Ji kai kuriø specialy-biø studentams dëstoma Klaipëdos uni-versitete, kurio leidykla 2004 m. išleido Pet-ro Kasperavièiaus su bendraautoriumi Vy-tautu Þilinsku parengtà mokomàjà knygà„Intelektinë nuosavybë ir jos apsauga”, o2007 m. su bendraautoriais MindauguKiškiu ir Vytautu Þilinsku – vadovëlá „Inte-lektinë nuosavybë ir jos teisinë apsauga“.Ðiauliø universitete ji kai kuriø specialybiøstudentams taip pat dëstoma. Jo leidykla2001 m. iðleido Petro Kasperavièiaus ir Ri-èardo Viktoro Ulozo parengtà 103 p. mo-komàjà knygà „Patentø ir autorinës teisëspagrindai“, 2005 m. – tø paèiø autoriø 194p. mokomàjà knygà „Intelektinës nuosa-vybës pagrindai“ ir 2007 m. – tø paèiø au-toriø 234 p. mokomàjà knygà „Intelektinënuosavybë“. Ði disciplina dëstoma ir kaikuriuose kituose universitetuose. Kaunotechnologijos universitete, kur studijuojadaug bûsimø inþinieriø, ekonomistø bei va-dybininkø, intelektinës nuosavybës discip-lina dëstoma tik Ekonomikos ir vadybosfakultete, kuriame, kaip minëta, 1997 m.buvo Petro Kasperavièiaus parengtas ir,,Baltic ECO” leidybos centro išleistas 343p. vadovëlis „Patentologija“.

Ðià disciplinà turëtø ásivesti visos LRaukðtosios mokyklos ir kolegijos. Jà bû-tina studijuoti, kad bûtø galima kurti, tei-siškai apsaugoti ir naudingai realizuotiintelektinæ nuosavybæ.


Vilius Pëteraitis buvo nenuilstantis Ma-þosios Lietuvos kultûrinio, etninio, gamti-nio ir istorinio paveldo puoselëtojas. Jispasiþymëjo kaip to kraðto enciklopedinin-kas. Paliko iðsamias, neákainojamos ver-tës monografijas. Prof. Vilius Pëteraitis pa-siþymëjo ávairiapuse visuomenine veiklaiðeivijoje ir Lietuvoje. Jis buvo MaþosiosLietuvos Tarybos narys, Maþosios Lietu-vos bièiuliø draugijos steigëjas, nuo 1952m. su pertraukomis – pirmininkas, Cen-tro valdybos narys. Nuo 1954 m. dalyva-vo Maþosios Lietuvos pasiprieðinimo sà-jûdþio veikloje, nuo 1992 m. garbës pir-mininkas. 1985–1992 m. ir nuo 1998 m.Maþosios Lietuvos fondo vicepirmininkas.1992–1998 m. Maþosios Lietuvos fondopirmininkas. Nuo 1956 m. Kanados lietu-viø bendruomenës tarybos narys.

Jaunystëje V.Pëteraitis 1934–1935 m.suorganizavo sporto draugijà „Þardë“,1938 m. – Vytauto Didþiojo universitetostudentø draugijà „Maþoji Lietuva“. Buvotø draugijø pirmininkas.

Maþosios Lietuvos sûnus Vilius Pëte-raitis gimë 1914 m. spalio 18 d. Vaidau-guose (dabar Rimkai), Klaipëdos apskri-tyje. Tëvas Mikas Pëteraitis buvo stam-bus ûkininkas, taèiau nesiðalino nuo Klai-pëdos kraðto lietuviø veiklos, buvo virðai-tis, vienas Klaipëdos kraðto Ðauliø sàjun-gos kûrëjø, Klaipëdos kraðto seimelio na-rys. Motina Katrina Pëteraitienë – taip patklaipëdiðkë lietuvininkë.

Sûnus Vilius 1935 m. baigë KlaipëdosVytauto Didþiojo gimnazijà. 1935–1937 m.mokësi Vytauto Didþiojo universitete Kau-ne. 1937 m. studijavo anglistikà Sout-hamptono universitete Anglijoje. 1938 m.Upsaloje studijavo ðvedø kalbà.

Nuo 1942 m. buvo Vilniaus pedago-ginio instituto Germanistikos skyriaus va-dovas, nuo 1941 m. skaitë vokieèiø kal-bos paskaitas Vilniaus universitete. Na-ciams uþdarius universitetà 1943 m. dir-bo geleþinkelio valdyboje. Prie Vilniausartëjant frontui pasitraukë á Vokietijà. Ten1945–1949 m. Augsburgo lietuviø gimna-zijoje dirbo mokytoju, o 1948 m. vadova-vo Augsburgo-Hochfeldo emigrantø sto-vyklai, kol 1949 m. iðvyko á Kanadà. Jojevisà laikà gyveno Monrealyje. Ið pradþiøreikëjo Kanadoje ásikurti, pragyvenimui lë-ðø teko uþsidirbti nekilnojamojo turto pre-kybos kompanijoje. Kanadoje kartu su ki-tais savo tautieèiais ákûrë eþerø eksploa-tavimo bendrovæ „Dainava“. Ði kompa-nija padëjo iðeiviams ið Lietuvos ásirengtivasarnamius Lauryno kalnuose.

Ið pradþiø pasireiðkë kaip þodyninin-kas. Parengë kelis þodynus: Lietuviø-an-glø kalbø þodynà (1948); Maþàjá lietuviø-anglø kalbø þodynà (1949); vëliau Lietu-viø-anglø kalbø þodynà (Lithuanian–En-glish Dictionary). Lietuviðkos knygos klu-bas, Ch. 1960; Lithuanian–English Dic-tionary, Lietuviø-anglø kalbø þodynà sutartimi. P.Shalom, NY. 1967. Ðie þodynaiiðeiviams tapo parankine priemone tobu-linti anglø kalbà ir padëjo integruotis á an-gliðkai kalbanèiø ðaliø visuomenæ.

V.Pëteraitis daug nuveikë leidþiant „Lie-tuviø enciklopedijà“ Bostone ir iðeivijosspaudoje. Didþiàjà gyvenimo dalá domë-josi Maþosios Lietuvos vietovardþiais ir is-torija. Ðiai srièiai skirtos kelios knygos. Pir-moji studija „Maþosios Lietuvos vietovar-dþiø susvetimëjimas XX amþiuje“ V.Pëte-raièio buvo paskelbta 1970 metais knygo-je „Studia Lithuanica“, III tome. Lietuvai at-gavus nepriklausomybæ pasirodë V.Pëte-raièio knyga „Maþoji Lietuva ir Tvanksta”prabaltø ir pralietuviø laikais“. Mokslo ir en-ciklopedijø leidykla, V., 1992 m., ir kitas vei-kalas „Maþosios Lietuvos ir Tvankstos vie-tovardþiai: jø kilmë ir reikðmë“. Vilnius: Ma-þosios Lietuvos fondas. Mokslo ir enciklo-pedijø leidybos institutas, 1997.

Mokslo ir enciklopedijø leidybos ins-tituto 1997 m. iðleista kalbininko ViliausPëteraièio 608 puslapiø mokslinë studija– knyga „Maþosios Lietuvos ir Tvankstos

vietovardþiai (jø kilmë ir reikðmë)“ yra ne-lyginant Maþosios Lietuvos ir Tvankstosvietovardþiø etimologinis þodynas. Tai au-toriaus nuodugniø studijø rezultatas. Ja-me yra daugiau kaip 4000 baltiðkos, dau-giausia prûsø, lietuviø ir kurðiø kilmës vie-toviø pavadinimø ið visos istorinës Ma-þosios Lietuvos ir Tvankstos. Priminsime,kad Maþoji Lietuva yra suprantama kaipkraðtas, kuris driekiasi nuo Klaipëdosðiaurëje iki Galdapës pietuose ir nuo Lab-guvos vakaruose iki Lietuvos sienos ry-tuose. Tvankstà sudarë Semba ir Notan-ga bei ðiaurinës Bartos ir Varmës dalys.Lietuvininkai gyveno istorinëse Nadruvos,Skalvos ir Pilsoto þemëse. Jas 1919 me-tais Versalio taikos konferencijoje Maþo-sios Lietuvos Taryba reikalavo priskirti prieLietuvos valstybës.

Reikia ávertinti Mokslo ir enciklopedijøleidyklos nuopelnà rengiant ir iðleidþiantpirmuosius didelius V.Pëteraièio veikalusLietuvoje. Jo knygose uþfiksuoti per iðti-sus keturis tûkstanèius metø vartoti vieto-viø vardai ir vandenvardþiai visoje dabarti-nëje Kaliningrado srityje (Rusija), Klaipë-dos kraðte (Lietuva) ir Galdapës apylinkë-se (Lenkija). Jie lieka kaip kalbos pamin-klas, knygø autoriaus mokslininko paliki-mas lietuviø tautai. Tai tarsi amþinas atmin-ties vainikas prûsams ir lietuvininkams.

Deja, iki nepriklausomybës atkûrimomûsø visuomenë nedaug þinojo apie Ma-

Ið Maþosios Lietuvos visuomenës veikëjø savo veiklaryðkiai iðsiskyrë prof. dr. Vilius Pëteraitis. Liûdna

þinia atëjo ið Kanados ðiemet, kad jis, eidamas94 metus, mirë kovo 5 dienà

Maþosios

visuomenës

Viliustyrinëtojas

Lietuvos

Pëteraitisveikëjas ir

1914–2008

Kanadoje Maþosios Lietuvos iðeivislaisvalaiká skyrë moksliniams ieðkojimamsir visuomeninei veiklai. Atkaklaus, sistemin-go ir tikslingo darbo dëka profesorius Vi-lius Pëteraitis tapo pripaþintu ne tik Maþo-sios Lietuvos visuomenës veikëju, bet irlietuviø kalbininku, lingvistu, þodynininku.


þàjà Lietuvà. V.Pëteraièio pastangos su-gràþino mums daugiau negu 4000 metøbaltiðkos kultûros raidos vaizdà tamekraðte, kuris gamtiniu poþiûriu yra neda-linamas politinëmis ribomis.

Kaip tvirtina akademikas Zigmas Zin-kevièius, Maþoji Lietuva kelis ðimtmeèiuspriklausë Vakarø ir Ðiaurës Europos ger-maniðkai ir skandinaviðkai kultûroms, tuotarpu Didþioji Lietuva siejosi su Rytø, Vidu-rio ir Pietø Europos slaviðkomis, ið daliesromaniðkomis kultûromis. Taigi siena tarpðiø Lietuvos daliø ðimtmeèiais yra buvusidviejø kultûriniø civilizacijø Europoje riba.

Vietovardþiai, kaip parodë V.Pëteraitis,yra svarbi kultûros paveldo dalis. Kaip tei-gia Marija Razmukaitë, vertindama jø svar-bà, „baltø kraðtai (tarp jø ir Prûsija) – seno-sios Europos hidronimijos centras, o baltøprotëviai ir bendroji baltø kalba yra glau-dþiai susijæ su visa Vakarø Europa“. TaigiV.Pëteraièio darbas yra svarbi Europos kul-tûros dalis. Jis leidþia atkurti kuo tikresnáSenosios Europos kultûros vaizdà. M. Raz-mukaitë kvieèia ne vien tik þiûrëti á vietovar-dþius kaip istorinës praeities faktà.

Prûsijos vietovardþiø tyrinëtojo prof.V.Pëteraièio mokslinës studijos taip pat su-gràþino dabartinio Kaliningrado senàjá pa-vadinimà „Tvankstë“ mûsø sàmonëje. Eti-mologinio vietovardþiø þodyno autoriusTvankstæ apibrëþë kaip senàjá prûsiðkà Ka-raliauèiaus miesto Priegliaus pakrantëje pa-vadinimà. Jis padarë iðvadà, kad „Tvanks-të“ yra vandenvardinis þodis, kilæs ið tokiopat pavadinimo tvenkinio, ðalia kurio kalvaturëjo taip pat tà patá vardà. Ant Tvankstëskalno ðalia vandens telkinio stovëjo Van-gastës pilis. V.Pëteraitis baltø areale sura-do daugiau pavadinimø su ðaknimi „Van-ga“, „Vanginis“ ir kt. Lietuvai Maþàjà Lietu-và gràþina dabar baigiama iðleisti Moksloir enciklopedijø leidybos instituto keturiø to-mø „Maþosios Lietuvos enciklopedija“, ku-rios leidyba remiama Maþosios Lietuvosfondo ir daugelio kitø organizacijø bei pri-vaèiø asmenø. Taèiau ðios iniciatyvos pra-dþios taip pat reikia ieðkoti Kanadoje, V.Pë-teraièio aplinkoje, ir jau sugráþus á Lietuvàpo nepriklausomybës atkûrimo.

Kaip prisiminë V.Pëteraitis, mintis iðleistididesnës apimties leidiná iðeivijoje sklan-dë po karo. Tà mintá skatino leidþiama Bos-tono Lietuviø enciklopedija, taèiau tuo me-tu „maþalietuviai“ dar neturëjo galimybiø,jø buvo maþiau negu iðeiviø ið DidþiosiosLietuvos. Sukûrus Maþosios Lietuvos fon-dà, apie 1980 metus buvo gráþta prie tosminties. Naujai apie didesnio leidinio gali-mybæ prisiminë atvykæs ið Lietuvos á Ma-þosios Lietuvos fondo suvaþiavimà prof.Domas Kaunas, kuris, kaip þinome, yra nu-sipelnæs ðio kraðto spaudai. Idëja ir situa-cija parengti Maþosios Lietuvos enciklo-pedijà brendo pamaþu. 1996 metais prof.

V.Pëteraitis atvyko á Lietuvà aiðkinti leidy-bos galimybiø èia, Lietuvoje. Man teko da-lyvauti Vilniuje, Kraðtotyros draugijoje Tra-kø gatvëje, sukviestame pirmame plates-niame tam klausimui skirtame pasitarime.Nors buvo daug abejoniø, susirinkusiejipritarë keliø tomø enciklopedijos leidimoprasmingumui.

Kaip prisimena dr. Martynas Purvinas,leidybos idëjà palaikë tuometinis Moksloir enciklopedijø leidyklos direktorius Zig-mantas Pocius. 1996 m. spalio mënesábuvo pradëtas enciklopedijos rengimas.Sudarytas enciklopedijos vardynas. Ðiodarbo ëmësi dr. Algirdas Matulevièius, Ka-raliauèiaus kraðto istorijos tyrinëtojas.

V.Pëteraitis tëvynëje ir iðeivijoje sutel-kë keturtomës enciklopedijos leidimui su-darytojus. Jis pats labai aktyviai ásijungë áðá darbà, parengë labai daug originaliøstraipsniø. Ðiuo metu jau iðleisti trys tomai,ketvirtas tomas sparèiai rengiamas.

Keturiuose Maþosios Lietuvos enciklo-pedijos tomuose (kiekvienas po 75 leidy-bos lankus) bus iðspausdinta daugiau kaip10 000 straipsniø, paskelbta keli tûkstan-èiai iliustracijø (tarp jø daug retø archyvi-niø nuotraukø). 2000 m. iðleistas I tomas(A–Kar), 2003 m. – II tomas (Kas–Maþ,2006 m. – III tomas (Mec–Rag). Jie gau-siai iliustruojami Vytauto Kaltenio spaudaiparengtomis iliustracijomis, nuotraukomis.

V.Pëteraièio suorganizuota MaþosiosLietuvos enciklopedijos leidyba Lietuvo-je vyko rezultatyviai – bendromis labai di-delio skaièiaus dalyviø pastangomis. Pir-majame jos tome, kuris iðspausdintas2000 m., yra net 633 Viliaus Pëteraièio pa-raðyti straipsniai, antrajame tome – 338,treèiajame – 256 straipsniai.

Maþosios Lietuvos enciklopedija(MLE) – išeivijos ir Lietuvos specialistørengiama pirmoji tokia pasaulyje encik-lopedija, skirta Karaliauèiaus ir Klaipëdoskraðtø istorijai bei kultûrai. Iðskirtinë ðioleidinio svarba – galimybë áamþinti nyks-tantá ar jau prarastà lietuvininkø, prûsø kul-tûros paveldà, turintá neákainojamos ver-tës ne tik lietuviø, baltø, bet ir visos Euro-pos kultûrai. Tai originali universalioji re-gioninë enciklopedija, skiriama visiemsskaitytojams, kurie domisi Maþàja Lietu-va, ypaè akademiniam jaunimui. Ji yrasvarbi Lietuvai ir kaimyniniams kraštams.

Maþosios Lietuvos reikðmæ labai mo-tyvuotai pagrindë enciklopedijos Redak-cinës kolegijos prezidentas akad. ZigmasZinkevièius: „Ðio kraðto reikðmë Lietuvai– ypatinga ir esminë. Karaliauèiuje buvoiðleista pirmoji lietuviðka knyga – MartynoMaþvydo Katekizmas (1547), kurio 450-àsias metines neseniai iðkilmingai ðven-tëme. Èia pasirodë ir pirmoji lietuviø kal-bos gramatika (1653). Karaliauèiaus krað-te pirmà kartà á lietuviø kalbà buvo iðvers-

ta Biblija (1590), pirmiausia ji èia ir iðspaus-dinta. Karaliauèiuje buvo iðleista pirmoji lie-tuviðka groþinës literatûros knyga (1706),ásteigta pirmoji lietuviø kalbos katedra – va-dinamasis lituanistinis seminaras Karaliau-èiaus universitete (1718). Karaliauèiauskraðte buvo paraðytas ir iðleistas pirmasismokslinis darbas apie lietuviø kalbà (1747),ásteigta pirmoji lietuviðka mokytojø semi-narija (1811). Pasirodë pirmieji lietuviðki ei-lëraðèiai ir buvo sukurtas pasaulinio gar-so ðedevras – Kristijono Donelaièio „Me-tai“. Èia iðëjo pirmasis periodinis leidinyslietuviø kalba (1822), buvo iðleistas pirma-sis tautinis lietuviø laikraðtis „Auðra“ (1883).Ðiame kraðte anksèiausiai pradëta rinktitautosaka, ásteigtas pirmasis lietuviø etno-grafinis muziejus (1905). Tokiø pirmøjø ga-lima bûtø nurodyti dar daugiau. Pagaliauir dabartinë lietuviø bendrinë kalba gimëðiame kraðte, èia jos iðtakos. Ðioje þemë-je gyveno ir dirbo ne tik Martynas Maþvy-das, Kristijonas Donelaitis, bet ir JonasBretkûnas, Liudvikas Rëza, Frydrichas Kur-ðaitis, Immanuelis Kantas, Vydûnas, Ge-orgas Zauerveinas... Ið èia kilo apskritai da-bartinës lietuviø kultûros uþuomazgos. Taddràsiai galima teigti, kad be Maþosios Lie-tuvos nebûtø ir Didþiosios Lietuvos, kokiaji yra ðiandien“.

Prof. V.Pëteraièio nuveikti darbai ly-giuojasi ðalia kitø Prûsijos – Maþosios Lie-tuvos – Tvankstës tyrinëtojø, tokiø kaipprof. G.Gerulio, V.Kalvaièio, V.Ðmido,Ch.Stango, A.Salio, V.Maþiulio ir kitø.

Jo iniciatyva iðeivijoje ásteigta dr. Vy-dûno premija, „Maþosios Lietuvos encik-lopedijos“ rengëjams ir autoriams teiktaPëteraièio ðeimos Ariadnos premija. Klai-pëdos universiteto studentai uþ geriausiasstudijas apie Maþàjà Lietuvà ir Prûsà nuo1993 m. buvo apdovanojami V.Pëteraièiopastangomis ir Maþosios Lietuvos fondoparama ásteigta Liudviko Rëzos premija.Turëjo labai turtingà ir vertingà asmenináarchyvà, kurá 2001 m. perdavë Klaipëdosuniversiteto mokslinei bibliotekai.

Prof. Viliaus Pëteraièio iðkili asmeny-bë buvo pripaþinta ne tik iðeivijoje, bet irLietuvoje. Jis nuolat lankësi Lietuvoje, rû-pindamasis Enciklopedijos leidyba ir jàspartindamas. Jo darbas susilaukë pri-paþinimo. Respublikos Prezidentas ViliøPëteraitá 2002 m. uþ viso gyvenimo nuo-pelnus apdovanojo Lietuvos didþiojo ku-nigaikðèio Gedimino ordino karininko kry-þiumi. Klaipëdos universitetas V.Pëteraitáiðrinko Garbës daktaru.

Prof. Viliaus Pëteraièio mokslo darbai irvisuomeninë veikla turi ilgalaikæ vertæ. Jogyvenimo ir darbø nesavanaudiðkas pavyz-dys yra pamokantis visiems dirbantiemsLietuvos savimonës supratimo átvirtinimui.

Prof. habil. dr. Algirdas GAIGALAS


Augustinas Janulaitis (1878–1950)buvo kilæs ið Malavënø kaimo, Ðiauliø ap-skrities, ûkininkø ðeimos. Jis uþ lietuvið-kà visuomeninæ veiklà jau 1883 m. nu-kentëjo kelis kartus, bëgo á uþsiená, gy-veno Prûsijoje, Anglijoje ir Ðveicarijoje.Vis dëlto po 1905 m. revoliucijos baigëMaskvos universiteto Teisiø fakultetà.Paskui Lietuvoje dirbo advokatu, teisë-ju. Be to, nuo 1920 m. Kauno aukðtosio-se mokyklose ëjo profesoriaus pareigas.Jis paraðë daug veikalø apie Lietuvos is-torijà ir teisæ XVII-XIX amþiuje. Jo svar-biausias darbas buvo Lietuvos bajorai irjø seimeliai XIX amþ. (1936). 1941 m. ku-riantis Lietuvos mokslø akademijai, ta-po jos tikruoju nariu. Deja, dël tarybinësir naciø valdþiø trukdymø nebeástengëiðleisti në vieno savo darbo.

Ðiame straipsnyje iðskiriama tik dalisjo istorijos darbø: politiniø ir kultûriniø Lie-tuvos veikëjø biografijos.

Faktas, kad ðámet minima AugustinoJanulaièio 130- øjø metø gimimo sukak-tis, rodo didelæ jo moksliniø darbø pavel-do mokslinæ ir kultûrinæ reikðmæ, biogra-finiø kûriniø sampratà ir jos santyká su au-toriaus asmenybe bei jo paþiûromis.

A.Janulaitis 16 savo jaunystës metøpriklausë Lietuvos socialdemokratø par-tijai, net redagavo jos periodinius leidi-nius. Jau tais laikais ëmë reikðtis kaipbiografas, raðë straipsnius apie KarlàMarksà, Frydrichà Engelsà, Augustà Be-belá, Ferdinandà Lasalá (Lassale). Savomarksistinæ pasaulëþiûrà A.Janulaitis de-rino taip pat su Lietuvos tautinio iðsiva-davimo siekimu, niekad nerëmë tø rusø,þydø partijø, kurios siekë iðlaikyti Rusijosteritoriná vientisumà, arba lenkø socialis-tø, kurie Lietuvà ásivaizdavo kaip bûsimo-sios Lenkijos provincijà. A.Janulaitis lai-

Visuomenës veikëjo, politiko,publicisto, teisininko, istoriko, vertëjo,Lietuvos mokslø akademijos tikrojonario (akademiko), teisës mokslødaktaro Augustino Janulaièio (1878–1950) plaèiaðakë veikla ir darbaipaliko ryðkø pëdsakà Lietuvos visuo-menës gyvenime, kultûroje ir moksle.

Lietuvos mokslø akademijosHumanitariniø ir socialiniø moksløskyrius ð.m. balandþio 4 d. surengëAugustino Janulaièio minëjimà-

konferencijà, skirtà akademiko 130-øjø metiniø jubiliejui. Prof. habil. dr.MA narys ekspertas Antanas Tylasurinko þymiø praneðëjø istorikø irteisininkø bûrá. Prof. habil. dr. IngëLukðaitë ryðkiai ir átaigiai apþvelgëA.Janulaièio tëvø ir ðeimos vertybinesorientacijas, motinos Agotos pasiau-kojimà ir stiprybæ, anksti netekusvyro, net keturiolikai iðaugintø vaikøpadëjusiai suvokti tikràsias vertybes,siekti mokslo ir prasmingos veiklos.

Prof. dr. Vytautas Andriulis nagrinëjoA.Janulaièio Lietuvos teisës istorijosveikalus, domëjosi jo rankraðtiniupaveldu, kuris ypaè gausus LietuvosMA bibliotekoje. Tai 3963 vienetøfondas (F-267), 1967 m. gautas iðjubiliato þmonos Elenos Janulaitienësir ne kartà papildytas prof. I.Lukðai-tës pastangø dëka. Prof. A.Tylospraneðimas buvo skirtas visapusiðkamrankraðtinio palikimo nagrinëjimui irbûtinumui já skelbti. Dr. Vladas

Akademiko Augustino Janulaièio mokslinis paveldas

AugustinasAkad. Vytautas MERKYS

Janulaitis-biografas

kytinas kairiosios lietuviø tautinio iðsiva-davimo sàjûdþio dalies ideologu.

A.Janulaièio socialinio ir tautinio iðsi-vadavimo sàsajos motyvacija buvo jo pa-raðytos biografijos. Pirmoji ið jø paminë-tina 1902 m. Plymute (JAV) iðleista kny-gelë Adomas Mickevyèia (1798–1855). Jogyvenimas, raðtai ir darbai (40 p.) Po tosekë Emilijos Pliateraitës (1908), Konstan-tino Kalinausko, Zigmanto Sierakauskoir kun. Antano Mackevièiaus biografijos(1921). Apie Adomà Mickevièiø A.Janu-laitis raðë savo, kaip socialisto, pragma-tiniais tikslais. A.Mickevièius jam nepalau-þiamas kovotojas prieð Rusijos imperijàir dël tautø iðsivadavimo. Taèiau jo rað-tuose áþiûri taip pat socialinio atskirumosampratà, sieká duoti visiems þmonëmspilietines ir politines laisves. Pasak A.Ja-nulaièio, poetas netgi buvæs anø laikø so-cialistas. Dabar brangus Lietuvos social-demokratø partijai. Tai buvo maiðtingasjaunojo A.Janulaièio pragmatizmas.

Kaip A.Janulaitis sakosi, jam mintá ra-ðyti apie E.Pliateraitæ suþadino jos legen-dinë ðlovë, kaþkiek panaði á prancûzø kar-þygës Þanos d’Ark (Dark) kultà. Taèiaubiografas realistas, jis E.Pliateraitës þygiusvertina ne legendiniu, o istoriniu poþiûriuir nemano, kad nuo jos „bûtø galëjusi pri-derëti visa sukilimo klotis“. A.Janulaièio pri-paþinimo E.Pliateraitë susilaukë kaip ne-matytas dvarininkaitës pasiryþimas daly-vauti bendrame sukilime; kad nesiskirtønuo vyrø, net vilkëjusi vyriðkus drabuþius.

A.Janulaièio dëmesys radikaliausiems1863–1864 m. sukilimo vadovams priklau-

së nuo jo þavëjimosi jø iðtikimybe Lietuvospolitinio iðsivadavimo idëja. Citavo K.Kali-nauskà, kad negalima „kvailoms Varðuvosmakaulëms pavesti Lietuvà valdyti“.

Antra vertus, K.Kalinauskas ir A.Mac-kevièius parodyti kaip ponø engiamø vals-tieèiø iðvadavimo kovotojai, tikri demok-ratai. Jø nuomone, visuomeniniam gyve-nimui paþadinti valstieèiai turëjo bûti pa-grindinë bajorø vadovaujamo sukilimo jë-ga. Z.Sierakausko biografiná portretà pie-ðë, sakytum, nusiþiûrëjæs á Adomo Mic-kevièiaus Konradà Valenrodà. Bûsimo su-kilimo labui ágijo gerà kariná iðsimokslini-mà, uþsitarnavo karinës þinybos pasitikë-jimà. Oficialiai iðvykæs á Vakarø Europà,manë ásitikinti, kokios sukilimui galimalaukti paramos ið tenykðtës visuomenës.


Selenis koncentravo dëmesá á A.Janu-laièio pedagoginá darbà ugdantistorikus profesionalus.

Konferencija vyko Lietuvos MAbibliotekoje, jos darbuotojos RûtaKazlauskienë ir Ilona Norkienëparengë jubiliatui skirtà parodà.

„Mokslo ir gyvenimo“ redakcijakvieèia susipaþinti su akad. VytautoMerkio praneðimu jubiliejinëjekonferencijoje.

Povilas SAUDARGAS

Ryðkø pëdsakà A.Janulaièio biogra-finiams darbams paliko priklausymas Lie-tuviø mokslo draugijai, kuri savo nariusskatino tyrinëti lietuviø kultûrà ir istorijà.A.Janulaièio socialdemokratinis anga-þuotumas ëmë blësti. Pasirinko kun. Liud-viko Adomo Jucevièiaus biografijà(1910 m.). Ji, pasak A.Janulaièio, iðaugoið 1909 m. Draugijoje skaityto praneðimo.Juolab kad aptiko nemaþai naujø ðalti-niø. Tuomet A.Janulaitis ásipareigojo ne-sitenkinti kitø autoriø kompiliacijomis ir in-terpretacijomis. A.Janulaièiui L.A.Jucevi-èius – aukðtøjø luomø atstumtas kunigas,nes jis atsigræþë á valstieèius kaip lietuviøatgimimo atramà, iðaukðtino jø kalbos,tautosakos ir moralës vertybes. Surinktàmedþiagà platesnei visuomenei populia-rino lenkiðkai raðytose publikacijose.

Manyèiau, kad ankstyvøjø A.Janulai-èio biografiniø veikalø þiedas yra Simo-no Daukanto biografija. Jà ëmë raðyti1908 m., kai Vilniaus vieðojoje bibliotekojerado mûsø istoriko laiðkus Teodorui Nar-butui ir kitiems adresatams. Svarbu, kadðá darbà dirbdamas A.Janulaitis uþmez-gë mokslinius ryðius su iðkiliausiais lietu-viø kultûrininkais ir kai kuriais lenkø isto-rikais. A.Janulaitis S.Daukantà iðkëlë kaipsvarbiausià lietuviø tautinio atgimimo ide-ologà, raðytojà ir ðvietëjà. Bûdamas isto-rikas kitais darbais bent ið dalies norëjokompensuoti tautinës inteligentijos stygiø.Þinoma, parodë ir nemaþà S.Daukantobendraminèiø grupæ, fragmentiðkai raðëapie vyskupà Motiejø Valanèiø ir kt. KaipS.Daukanto biografijos tæsiná A.Janulai-tis 1922 m. paskelbë svarbiø S.Daukan-to laiðkø rinkiná. Ði publikacija ir minëtojiS.Daukanto biografija net 50 metø buvopagrindinis informacijos apie ðá tautiná vei-këjà ðaltinis.

Po to ëjo ankstyvesnio lietuviø tauti-nës raðtijos laikotarpio Kiprijono Zabièio-Nezabitauskio biografija. Jà sumanë jau1909 m., tai deklaruodamas atitinkamustraipsniu Lietuvos þiniose. Tuomet pla-èiau raðyti delsë, nes neturëjo K.Nezabi-

tauskio rankraðèiø ir kitos svarbios me-dþiagos ið Lenkø bibliotekos Paryþiuje. Jàpasiekë tik 1924 m., kai nuvyko á Prancû-zijà. Be to, gavo medþiagos Vilniuje ið buv.Vilniaus generalgubernatoriaus kancelia-rijos ir Kauno metropolijos kurijos archy-vø. Prie ðios biografijos pridëjo ir K.Ne-zabitauskio poezijos lietuviø kalba rinki-ná. Bûdamas Paryþiuje, A.Janulaitis taippat daug prisiskaitë apie senuosius poli-tinius Lietuvos ir Lenkijos emigrantus, jøorganizacijas bei sroves. Visa tai apraðëminëtoje biografijoje, gerokai ðiame fone„paskandindamas“ patá herojø.

Po K.Nezabitauskio – lietuviø kultûri-ninko S.Daukanto jaunesniojo draugo Mi-kalojaus Akelaièio biografija. Jos glaus-tus variantus periodinëje spaudoje jauskelbë 1918–1920 m., 1925 m. papildëlaiðkø Adomui Honorijui Kirkorui, IrenëjuiOginskiui rinkiniu. Prie platesnës M.Ake-laièio biografijos raðymo prisëdo daugiaukaip po 10 metø. Paraðë, bet jau buvoatëjæ Stalino laikai, kuriais A.Janulaièio ty-rinëjimai nebuvo toleruojami. Biografijosmaðinraðtis iðliko. Já 1969 m. Juozas Jur-ginis sutrumpino, iðbraukë platesná isto-riná fonà, nes jo apraðymas kirtosi su ofi-cialiàja istorija. Liko vien faktografinis teks-tas be paties A.Janulaièio visapusiðkosir savitos istorinës minties.

A.Janulaitis laikomas daugiau teisësistoriku nei tikruoju istoriku. Vis dëlto biog-rafiniuose veikaluose, iðskyrus tik vienàjø, liko istoriku. Didelá A.Janulaièio dëmesábendrajai istorijai liudija taip pat tai, kad1929 m. jis buvo vienas Lietuvos istorijosdraugijos organizatoriø. Be to, ligi 1935 m.jis pagrindiná akademiná darbà dirbo VDUHumanitariniø mokslø fakultete, tik vëliautapo Teisiø fakulteto dekanu. A.Janulaitissavo akademinio darbo metu paraðë se-nojo Vilniaus universiteto teisininko pro-fesoriaus Igno Danilavièiaus biografijà(1932 m.). Ðiam darbui labai pravertëA.Janulaièio, kaip teisës istoriko, kvalifi-kacijos. Biografija kone tokios apimties,kaip visos anksèiau raðytos biografijosdraugën sudëjus. Gausiai panaudojoLenkijos, ypaè Vilniaus archyvinius ðalti-nius. Èia dar ryðkiau pasireiðkë A.Janu-laièio dëmesys plaèiam istorijos fonui.Apie patá I.Danilavièiø tëra apie pusæ visoteksto. A.Janulaitá domino ne tiek patiI.Danilavièiaus biografija, kiek jo darbai –Lietuvos Statuto tyrimai, Lietuvos ástaty-mø kodifikacija, Rusø teisinës sistemosávedimo Lietuvoje apibûdinimas. Bûdin-ga, kad ir ðioje biografijoje A.Janulaitis su-stojo ne tik prie Lietuvos teisës genezësir jos likimo, bet taip pat prie luominiøprieðtaravimø, prie privaèios nuosavybësásitvirtinimo teisëtumo klausimo.

Pasirodo, kad A.Janulaitis vien XIX a.nesiribojo, jis leidosi taip pat á viduram-

þius. 1928 m. paskelbë Enejos Silvio Pic-colomini (vëliau popieþiaus Pijaus II) beiJeronimo Pragiðkio gyvenimo apraðymà,jø þinias apie Lietuvà Vytauto ir Jogailoslaikais. Galbût ðá A.Janulaièio veikalà la-biau derëtø priskirti ne biografiniam þan-rui, bet naratyviniø istorijos ðaltiniø anali-zei, jø kritiðkam paþinimui.

Paskutinis ir didþiausios apimtiesA.Janulaièio biografinis darbas buvo apieKæstutá. Jau 1930 m. ðis autorius paskel-bë moksliná straipsná apie Kæstutá Marien-burgo pilyje ir pabëgimà ið jos á Lietuvà.1935–1940 m. A.Janulaitis jau paraðo pla-èià biografijà, deja, dël tarybinës okupa-cijos sutrukdymo ji mûsø skaitytojus pa-siekë tik 1998 metais. 1932 m. minint Kæs-tuèio þûties 550-àsias metines, nemaþàdëmesá ðiam kunigaikðèiui parodë profe-sorius Ignas Jonynas, periodinëje spau-doje paskelbæs kelias straipsniø serijas.Be to, 1938 m. apie Kæstutá atskirà mo-nografijà iðleido Antanas Kuèinskas, uþtai gavæs daktaro laipsná. Taèiau A.Janu-laitis savo Kæstuèio biografijoje ðiø istori-kø darbø në nemini. Nemini todël, kad,pasak biografijos autoriaus, naujausiojemûsø istoriografijoje Kæstutis sumenkin-tas lyginant su Algirdu ir Jogaila. Ðaltiniaiapie Kæstutá esà interpretuojami atsainiai.Ði A.Janulaièio biografija dëstoma labaipopuliaria forma, bandoma aprëpti visàXIV a. istorijà, ne tik vidaus kovas, santy-kius su kaimynais, bet ir grynai ekonomi-kos istorijà. Kodël taip raðyta, atsakymàrandame kieno uþsakymu tai daryta. Jádavë Lietuvos karininkø ramovë, kelda-ma pragmatinius reikalavimus, kad kny-ga bûtø patraukli ir reikalinga karinin-kams.

Reikia pabrëþti, kad A.Janulaitis bu-vo vienas iðkiliausiø ano meto lietuviøbiografø. Kone visi jo darbai nepraradopaþintinës vertës ligi ðiol. Kalbant apiemetodologijà, matyti Vasilijaus Kliuèev-skio mokyklos rusø istorikø pozityvistø áta-ka. 1907 m. A.Janulaitis baigë Maskvosuniversiteto Teisiø fakultetà. Jo auditori-jos buvo tame paèiame aukðte kaip ir Is-torijos-filologijos fakulteto, kuriame telkësiminëtosios mokyklos istorikai. Su vienuið jø – profesoriumi Matvejumi Liubavskiu,kuris daug raðë apie Lietuvos istorijà,A.Janulaitis netgi tiesiogiai bendravo. Pa-naðiai kaip ir jo mokytojai, A.Janulaitis itindaug dëmesio skyrë istorijos ðaltiniams,nes manyta, kad mokanèiai juos prakal-binus praeitis savaime nuðvis. Be to, jiekëlë tyrinëtinas kultûros, socialinës gyven-tojø sudëties, valstieèiø, luominiø santy-kiø istorijos temas. Kaip matëme, A.Ja-nulaitá, raðant minëtas biografijas, veikëtaip pat jo socialistinës paþiûros, kuriosautoriui ëmus dirbti akademiná darbà pa-stebimai iðblëso.


Tarpkryptinë kriminologija – kodël josreikia šiandien Lietuvoje ir kas tai yra? To-kios kriminologijos poreiká pirmiausia nu-sako kriminologiniai tyrimai bei specialis-tø ir „þmoniø ið gatvës“ patirtis ir nuomo-në apie nusikaltimus, negerëjanèià krimi-nogeninæ situacijà mûsø ðalyje. Akivaiz-du, kad nusikaltimø problema Lietuvos vi-suomenëje itin aktuali. Nusikaltimus, smur-tà, korupcijà ir narkomanijà dauguma Lie-tuvos gyventojø laiko labai svarbia ir pa-kankamai svarbia problema (Lietuvos ko-rupcijos þemëlapis 2007). Svarbesnës neiminëtos, anot gyventojø, yra tik didelës kai-nos, infliacija, eismo saugumas keliuosebei maþi atlyginimai. Nusikaltimø proble-mos aktualumà patvirtina ir 2007 m. Euro-barometro tyrimas, kuriame Lietuvos gy-ventojai nusikaltimus kaip svarbiausià pro-blemà iðkelia á antrà vietà (2007 m. rudenátai paþymëjo 34 proc. respondentø, 2007m. pavasará – 44 proc.), pirmoje vietoje tarpsvarbiø problemø buvo kylanèios kainosir infliacija. Nusikaltimai Lietuvos gyvento-jams nerimà kelia daugiau nei apskritai Eu-ropos Sàjungos pilieèiams.

Per metus specialiosios teisësaugosir teisëtvarkos tarnybos uþfiksuoja du, trisar net deðimt kartø maþiau nusikaltimønei jø atskleidþia viktimologiniai ar kiti spe-cializuoti tyrimai. Kodël? Kai kuriø nusi-kaltimø latentiðkumas (smurtas šeimoje,korupcija ir kt.) arba nekriminalizuoti ávy-kiai (pavyzdþiui, tarnybinës padëties nau-dojimas, prekyba átaka ir kt.) apsunkinasituacijos atskleidimà ir aiðkinimà. Kaipapie vienà ið latentiðkø nusikalstamo po-bûdþio veiklø – korupcijà – teigia moksli-ninkai, oficialioji teisësaugos statistika„nusako tik instituciná pajëgumà tirti ko-rupcinius atvejus vadovaujantis esamaisbaudþiamaisiais ástatymais“ (Aliðauskie-në et al. 2005; 113). Nacionalinëje nusi-kaltimø prevencijos ir kontrolës progra-moje paþymima, kad „oficialioji statistikatik iš dalies atskleidþia kriminogeninæ si-tuacijà“ (Nacionalinë nusikaltimø preven-cijos ir kontrolës programa. 2003; 5). Da-lis nusikaltimø neuþregistruojami dël ne-pasitikëjimo teisësaugos institucijomis,

Tarpkryptinës

Dr. Jolanta ALEKNEVIÈIENËVilniaus universiteto Sociologijos

katedros lektorë,„Transparency International“ Lietuvos

skyriaus projektø vadovë

nusikaltëliø kerðto baimës, vieðumo ven-gimo ir kitø. Visa tai leidþia teigti, kad rei-kalingas kompleksinis ir ávairiapusis kri-minologinis išmanymas nusikaltimø situ-acijai šalyje ir pasaulyje aiškinti.

Nacionalinëje nusikaltimø prevencijosir kontrolës programoje sakoma, kad nu-sikaltimø maþinimas turi bûti paremtas kri-minologijos mokslu. Europos Sàjungosvalstybës jau seniai skiria ypatingà dëme-sá kriminologijos mokslo plëtrai. EuroposSàjungos struktûroje veikia institucijos,specialiai ákurtos skatinti kriminologijos þi-niø plëtrà: Europos nusikaltimø prevenci-jos tinklas, Europos organizuoto nusikals-tamumo prevencijos forumas ir kt. Porei-kis stiprinti kriminologiniø tyrimø potencialàakcentuojamas daugelyje Europos Sàjun-gos dokumentø. Europos Sàjungos sutar-ties 29 straipsnyje nusikaltimø prevencijaávardijama kaip vienas svarbiausiø Euro-pos Sàjungos tikslø.

Kriminologijos þiniø plëtros poreikisnuolat pabrëþiamas Lietuvos Respublikosnacionaliniuose teisës aktuose: LietuvosRespublikos Seimo statute, Lietuvos Res-publikos Vyriausybës darbo reglamente,Lietuvos Respublikos ástatymø ir kitø tei-sës norminiø aktø rengimo tvarkos ásta-tyme, Nacionalinëje nusikaltimø preven-cijos ir kontrolës programoje, Nacionali-nëje kovos su korupcija programoje, Or-ganizuoto nusikalstamumo ir korupcijosprevencijos programoje, daugelyje kitøteisës aktø.

Nacionalinëje nusikaltimø prevencijosir kontrolës programos situacijos analizë-je teigiama, jog neretai parengtos nusikal-timø prevencijos ir kontrolës priemonësnëra pakankamai nuoseklios ir sistemið-

kriminologijos studijosVilniaus

Mokytojas:– Kiek metø turës þmogus, gimæs

1970 metais?Petriukas:– Vyras tai ar moteris?

Apie gyventojus linksmai

– Ponia, kiek vaikø norëtumëte turëti?– Keturis.– O kaip dël penkto?

Taikomosios dailësmuziejuje paminëtaPasaulio kultûros

diena

Taikomosios dailës muzieju-je balandþio 15 d. surengtas PA-SAULIO KULTÛROS DIENOSminëjimas. Tai progai buvo skirtiprof. Viktorijos Daujotytës ir po-eto Justino Marcinkevièiaus þo-dþiai. Koncertavo poeto ir filo-sofo Vaidoto Daunio (1958–1995) ðeima, kompozitoriusGiedrius Kuprevièius, dainavoIeva ir Vladimiras, grojo pianis-të Nijolë Prudnikovai.

Pasaulio kultûros diena pa-skelbta po to, kai 1935 m. ba-landþio 15 d. JAV prezidentasFranklinas Ruzveltas ir dvide-ðimties Lotynø Amerikos ðaliøatstovai Vaðingtone pasiraðësutartá dël meno, mokslo, isto-riniø paminklø iðsaugojimo. Oðià idëjà plaèiai skleidë dailinin-kas, keliautojas, màstytojas Ni-kolajus Rerichas, iki Pirmojo pa-saulinio karo jau sukûræs serijàpaveikslø, kuriuose ryðkëjoáspëjimas apie artëjanèià grës-mæ pasaulio intelektualiajampalikimui. Po keliø niokojanèiøkarø jo kreipimasis kartu suprancûzø teisininkø Taikos pak-tu buvo pamirðtas. Dabar, pla-èiai plëtojantis pasaulio pramo-nei, jai skverbiantis á saugotinasgamtos teritorijas ir augant ko-mercijos agresijai, ðio paktoidëjos vël tampa aktualios. Taippat ir Lietuvoje, kur inteligentijaskelbia bûtinumà rûpintis nepa-vydëtina dvasinës kultûros pa-dëtimi ðalyje. Tad Lietuvoje Pa-saulio kultûros dienà nuspræs-ta minëti balandþio 15-àjà, kar-tu primenant ir N.Rericho keltøidëjø svarbà.


EUROPOS SÀJUNGAEUROPOS SOCIALINIS FONDAS VILNIAUS

UNIVERSITETASTEISËS

INSTITUTAS

kos, jos yra vienadienës, neefektyvios irneturi ilgalaikio poveikio (Nacionalinë nu-sikaltimø prevencijos ir kontrolës progra-ma. 2003; 7). Suprantama, kad nusikalti-mø prevencijos bei maþinimo priemonesir programas visø pirma efektyviai ágyven-dinti gali tik specialistai, t.y. kriminologai.

Vilniaus universiteto Sociologijos ka-tedra 2004 metø pabaigoje surengë ap-klausà apie kriminologø poreiká Lietuvo-je su teisës, kriminologijos srities eksper-tais, atstovaujanèiais valstybinëms insti-tucijoms, universitetinëms bendruome-nëms bei visuomeninëms organizaci-joms. Tyrime dalyvavæ šiø srièiø teoreti-kai bei praktikai vienareikšmiškai pabrë-þë kriminologø poreiká ir svarbà Lietuvosvisuomenëje. Vienas pagrindiniø argu-mentø, patvirtinanèiø kriminologo kaipspecialisto poreiká, yra negerëjanti nusi-kaltimø situacija Lietuvoje. Šis argumen-tas sietinas ne tiek su nusikaltimø skai-èiaus didëjimu, kiek su besikeièianèiomisnusikaltimø formomis ir bûdais. Todël dar-bas ðioje srityje reikalauja ir atitinkamo kri-minologinio išmanymo. Kriminologø po-reikis grindþiamas ir nuosekliu bei siste-mingu darbu nusikaltimø prevencijos sri-tyje. Ekspertø vertinimu, kompetentingamkriminologijos specialistui bûtinos tiek tei-sës, tiek sociologijos, tiek psichologijosþinios. Anot ekspertø praktikø, vien teisi-niø þiniø studentams kriminologams ne-pakanka, ypaè turint omenyje nusikalti-mø prevencijà. Praktikai pasigenda teisæstudijuojanèiø studentø sociologinio irpsichologinio išmanymo ir gilesniø teisi-niø þiniø tarp sociologijos bei psichologi-jos specialybiø studentø. Taigi Lietuvojestinga kriminologo kvalifikacijà turinèiøaukðèiausiojo lygio specialistø. Lietuvosaukštosiose mokyklose iki 2006 metø bu-vo sàlygos rengti tik dalinæ (sociologinëspakraipos ir teisinës pakraipos) krimino-logo kompetencijà turinèius specialistus.

Ne maþiau svarbu pabrëþti, kad kri-

minologiniø þiniø trûkumas lemia nepa-kankamai racionalià nusikaltimø preven-cijos politikà, kartu ir nepakankamà þmo-gaus teisiø ir laisviø apsaugà nuo nusi-kalstamø veiksmø, kuria sàlygas plisti ko-rupcijai bei ðeðëlinei ekonomikai.

Kokia išeitis? Kriminologija yra tarp-kryptinë mokslø sandûros disciplina, to-dël ekspertø, dalyvavusiø minëtame kri-minologø poreikio Lietuvoje tyrime, nuo-mone, tarpdisciplininës kriminologijosstudijos yra tinkamas sprendimas. 2006metais buvo pradëtas vykdyti projektas1 ,kuriuo buvo siekiama sukurti jungtinestarpkryptines kriminologijos studijas Vil-niaus universitete – rengti kriminologijosspecialistus, turinèius sociologijos, psi-chologijos ir teisës þiniø.

Kuriant jungtines tarpkryptines krimi-nologijos studijas Vilniaus universitete bu-vo patobulintos ir adaptuotos jungtinëmstarpkryptinëms kriminologijos studijomsSociologijos ir kriminologijos magistran-tûros studijø programa, Psichologijos ir kri-minologijos magistrantûros studijø progra-ma bei vienpakopiø Teisës studijø progra-mos atðaka „Kriminologija“, parengtosnaujos kriminologinës praktikos progra-mos. Adaptuojant ir tobulinant jau vykdo-mas studijø programas parengti 6 nauji pa-skaitø kursai ir patobulinta 16 paskaitø kur-sø. Taip pat parengti 4 vadovëliai ir 4 mo-komosios medþiagos rinkiniai/ metodinëspriemonës. Svarbu paþymëti, kad ðiø stu-dijø studentai ágyja kriminologo kvalifika-cijà ne atsisakydami bazinio iðsilavinimo,bet kartu su psichologijos, sociologijos arteisës magistro mokslo vardu. Taip yra ið-pleèiamos jø ásidarbinimo galimybës, ku-rias teikia psichologijos, sociologijos ar tei-sës magistro mokslo vardas. Tai platausprofilio specialistai teisininkai, sociologai,psichologai, turintys ne vien tik specialøjápsichologo, sociologo ir teisininko iðsila-vinimà, galintys ásidarbinti tiek vyriausybi-niame, tiek nevyriausybiniame sektoriuo-se. Iš pasaulinës praktikos galima pateiktipavyzdþiø, kad daug studentø, baigusiøkriminologijos magistro studijas Kemb-ridþe, lieka ir toliau dirbti universitete, kiti

pradeda teisininko karjerà, dirba probaci-jos tarnybose, kalëjimuose, policijoje ar-ba socialiniø paslaugø sferoje. Apie 400diplomuotø kriminologø per metus yra ið-leidþiami á darbo rinkà Belgijoje. 150 ið jøkriminologija yra vienintelis iðsilavinimas.Šie kriminologai dirba kalëjimø personalodarbuotojais, teikia ávairias socialines pa-slaugas, aktyviai dalyvauja ir dirba nepil-nameèiø teismuose, benamiø ar nepilna-meèiø institucijose, policijos pajëgose, pa-galbos aukoms ir nusikaltimø prevencijosprogramose. Vokietijoje studentai, pasirin-kæ kriminologijos studijø kryptá, norëdamigali tapti baudþiamøjø teismø teisëjais, pro-kurorais, policininkais ar ákalinimo ástaigøvadovaujanèiais darbuotojais (Mikënaitë etal. 2007; 6).

Taigi tarpkryptiniø kriminologijos stu-dijø metu ágytas ávairiapusis ir platus po-þiûris specialistams suteikia didesniøásidarbinimo galimybiø, o valstybei – kom-petentingø kriminologijos specialistø, ið-mananèiø nusikaltimø prevencijos ir kon-trolës klausimus bei galinèius identifikuotisocialines deviacijø ir nusikaltimø proble-mas, nustatyti jas lëmusius veiksnius irjuos ðalinti. Kvalifikuotø specialistø kuria-mos efektyvios nusikaltimø prevencijos irkontrolës programos visø pirma leidþiaracionaliau ir tikslingiau panaudoti vals-tybës pinigus bei veiksmingai ginti ir ap-saugoti šalies gyventojus.

Tarpkryptinë kriminologija Vilniaus uni-versitete yra unikali ne tik Lietuvoje, bet irVidurio bei Rytø Europoje. Panaðaus po-bûdþio programos yra retos ir Vakarø Eu-ropos bei Ðiaurës Amerikos akademinia-me kontekste.

1 „Tarpkryptinës pleèiamosios kriminologi-jos studijos Vilniaus universitete“. Projekto vyk-dytojas – Vilniaus universitetas, vadovas – prof.dr. (HP) Aleksandras Dobryninas, projekto part-neris – Teisës institutas, www.teisë.org. Projek-tà remia Lietuvos Respublika, ið dalies finansuojaEuropos Sàjunga. Projektas ágyvendinamas pa-gal Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programa-vimo dokumento 2.5 priemonæ „Þmogiðkøjø ið-tekliø kokybës gerinimas moksliniø tyrimø ir ino-vacijø srityje”. Plaèiau – http://www.krimstud.vu.lt.

universitete

– Jokiu bûdu ! Kaþkur skaièiau, kadkas penktas gimæs Þemëje kûdikis – ki-nas...

– Pasakykite, kur jûs nusipirkote taipkokybiðkai padirbtà aukðtosios mokyklosdiplomà?

– Gatvëje radau.– Nesàmonë. Kaip galima rasti diplo-

mà gatvëje ir dar su savo pavarde? Tvirti-nate, kad tai sutapimas?

– Ne. Tiesiog pasà að pasidirbau vë-liau. Kad pavardë su diplomo pavarde su-taptø.

Apie gyventojus linksmai


2008 m. pradþioje VGTU leidykla„Technika“ iðleido Algimanto Nako kny-gà „Vardan Lietuvos“ su paantrašte „Pa-sipriešinimas okupacijoms aukštosiosemokyklose“. Šià nemaþos apimties – 244p. – knygà sudaro pratarmë, 8 skyriai:„Pirmoji sovietinë okupacija“, „Karo die-nomis“, „Antitarybinio veikimo citadelës“,„Politechnikos institute“, „Vilniaus univer-sitete“, „Kitose aukðtosiose mokyklose“,„Inþineriniame statybos institute“, „Nepri-klausomybës auðroje“ ir „Pabaigos þo-dis“. Literatûros ir ðaltiniø sàraðe – 95 po-zicijos. Yra pavardþiø rodyklë.

Pratarmëje apraðomas pokalbis, ku-riame dalyvavo VGTU rektorius prof. ha-bil. dr. Romualdas Ginevièius, LietuvosMA akademikas prof. habil. dr. AntanasKudzys ir knygos autorius doc. dr. Algi-mantas Nakas. Prof. A. Kudzys, pokariustudijavæs Kauno (buv. Vytauto Didþiojo)universitete ir buvæs partizanø ryðininkubei rëmëju, „apgailestavo, kad ðiø dienøstudijuojantis jaunimas labai maþai þinoapie studentus pogrindininkus, kurie var-dan tautos laisvës ir valstybës nepriklau-somybës paaukojo gyvybæ, kalëjo kalëji-muose, kentëjo tremtyje, o vëliau buvonuolat sekami, persekiojamos elementa-rios jø teisës“ [p. 9]. Prof. R.Ginevièius„pareiðkë nuomonæ, kad nereikëtø stu-dentø patriotiná ugdymà palikti savieigai,kad pokario studentø pasiaukojamà he-rojiðkà kovà derëtø atskleisti VGTU peri-odinëje spaudoje, jaunøjø mokslininkømokslo istorikø konferencijose“ [p. 9].„Apibendrinant pokalbá buvo sumanyta,– rašo A.Nakas, – kad tikslinga bûtø pa-rengti publikacijà apie aptariamo laikotar-pio Statybos fakulteto studentus, dësty-tojus – pasiprieðinimo okupacijoms da-lyvius“ [p. 10]. Skaitant spausdintus ðal-tinius, susitinkant su nemaþa pogrindinësveiklos dalyviø, su jø artimaisiais, medþia-gos susikaupë gana daug. Taip gimë min-tis papasakoti apie rezistencinæ veiklà vi-sose Lietuvos aukðtosiose mokyklose.

Skyriuje „Pirmoji sovietinë okupacija“

N a u j o s k n y g o s p u s l a p i a i

Pasiprieðinimas Kovo 11-osios – Lietuvos nepriklau-somybës atkûrimo dienos – proga Vil-niaus Gedimino technikos universitetesurengtoje popietëje pristatyta Mokslo-tyros centro vyresniojo mokslo darbuo-tojo doc. dr. ALGIMANTO NAKO knyga„VARDAN LIETUVOS. PASIPRIEŠINI-MAS OKUPACIJOMS AUKŠTOSIOSEMOKYKLOSE 1940-1991 M.“ dalyvau-jant kitø aukðtøjø Vilniaus mokyklø ben-

okupacijoms aukðtosiosemokyklose

pabrëþiama, kad „Bolðevikines nuostatasvaldþia ëmë taikyti mokyklose, universi-tetuose. Pasikeitë mokymo turinys. Moks-leiviai ir studentai privalëjo studijuoti so-vietinæ konstitucijà, komunistø partijos is-torijà, marksizmà-leninizmà. Sovietinëpropaganda skelbë apie dideles laisves,sotø gyvenimà be iðnaudotojø kapitalis-tø, vykdavo mitingai naujai tvarkai palai-kyti. Bet þmonës màstë ir suvokë tiesà“[p. 17]. O ji buvo tokia: ðalinimas ið aukð-tøjø mokyklø, areðtai, kalinimai, trëmimai,þudynës. Taèiau tai aukðtøjø mokykløbendruomeniø neiðgàsdino. Todël 1941m. priimant á aukðtàsias mokyklas buvonumatytas „klasinës kilmës” tikrini-mas, o prieð tai, birþelá, – trëmimai,daugiausia palietæ ryðkiai patrio-tiðkai nusiteikusià ðviesuo-menæ. Antrajame skyriuje„Karo dienomis“ plaèiaiapraðomas Lietuvos akty-vistø fronto suorganizuo-tas pasiprieðinimas be-sitraukiantiems ir no-

rintiems kuo daugiau pakenkti Lietuvaibolðevikams, pabrëþiant, kad Kaune pa-siprieðinimo branduolá sudarë studentai,o jiems vadovavo dëstytojai doc. dr. Adol-fas Damuðis, Juozas Milvydas, didvyrið-kai þuvæs gindamas nuo bolðevikiniø gau-jø teroro Noreikiðkiø kaimo þmones, ir ki-ti. Apraðomas ir pasiprieðinimas naciøokupacijai ir bolðevikø gráþimas. Tad tre-èiasis skyrius „Antitarybinio veikimo cita-delës“ ir skirtas kovai su nelauktais su-gráþëliais aptarti. Apraðoma Lietuvos lais-vës armijos, Lietuvos iðlaisvinimo tarybosveikla, aptariama studentø Juozo Lukðos,



druomeniø atstovams, kai kuriems kny-goje apraðytiems antibolðevikinio pasi-prieðinimo dalyviams. Knygoje – aukð-tøjø mokyklø studentø ir darbuotojø da-lyvavimas pasiprieðinimo kovose uþ Lie-tuvos nepriklausomybæ.

„Siekiau sutelkti jau paskelbtà medþia-gà, papildyti jà kai kuriais faktais ar nedi-deliais komentarais, susidarë gana vien-pusiðkas vaizdas, kaip ir kokiu mastu Lie-

tuvos akademinis VGTU jaunimas, profe-sûra, darbuotojai dalyvavo pasiprieðinimookupacijoms kovose“, – kalbëjo knygosautorius doc. dr. Algimantas Nakas.

Popietëje universitete vyko diskusi-jos, ið knygos recenzentø lûpø iðgirdo-me ne vienà pagiriamàjá þodá autoriui.Þurnalo „Mokslas ir gyvenimas“ skaity-tojams pateikiame iðtraukas ið atsiliepi-mø, recenzijø, nuomones apie knygà.

Kazio Pyplio, Dianos Glemþaitës ir kt., ta-pusiø dràsiausiais ir talentingiausias par-tizanø vadais ar kovotojais, veikla, jø did-vyriðkos mirtys. Skyriuje „Politechnikosinstitute“ raðoma, kad „Daugiausia pro-blemø sovietinei valdþiai këlë jaunuome-në ir tada, kai beveik buvo susidorota suaktyviu pasiprieðinimu, t.y. partizanais“ [p.109]. Aptariama pozityvi instituto direkto-riaus prof. Kazimiero Barðausko veikla,priimant studijuoti jaunuolius su „netinka-momis“ biografijomis, slaptø antisovieti-niø organizacijø veikla, 1956–1957 m. Vë-

linës Kaune, Romo Kalantos laido-tuvës, represijos: „Partorgai <...>

teigë, kad parenkant kandidatusá aspirantûrà (dab. doktorantû-

rà – A.A.) reikia kreipti dëme-

sá á kandidato socialines-politines savy-bes, kad á aspirantûrà patektø tie asme-nys, kurie moksliniu, pedagoginiu ir poli-tiniu poþiûriu tiktø dirbti aukðtojoje mo-kykloje“ [p. 120], kova prieð antisovieti-nius studentø pasisakymus per semina-rus, prieðinimasis Antano Snieèkaus var-do suteikimui, pabrëþiant, kad „kai kas irdabar priskiria A.Snieèkø idealistams, tik,deja, jo idealai buvo prieðingi tautos ide-alams. Jo padarytø nusikaltimø Lietuvosvalstybei ir lietuviø tautai þmonës nieka-da neatleis per amþiø amþius” [p. 125].Panaðiai aptariama padëtis ir kitose aukð-tosiose mokyklose (skyriai: „Vilniaus uni-versitete“, „Kitose aukðtosiose mokyklo-se“, „Inþineriniame statybos institute“):„Profesûra buvo persekiojama ir átarinë-jama bene visus sovietmeèio metus. Pokaro daugeliui nepripaþinti ágyti mokslolaipsniai ir pedagoginiai vardai, daug dës-tytojø buvo iðginti ið universiteto, dauge-lis buvo puolami ir gàsdinami, kad su jaisbus susidorota, kaltinami esà jie kelia-klupsèiauja reakcinei Vakarø kultûrai,skleidþia apolitiðkumà, objektyvizmà,menkina sovietinius laimëjimus“ [p. 141].Bolðevikai persekiojo ir studentus: ðalinonepatikimuosius, atimdavo stipendijas,bendrabuèius, neleisdavo ginti baigiamø-jø darbø ir kt. Aptariamas dëstytojø ir stu-dentø suaktyvëjimas prasidëjus „perest-rojkai“: demokratinës permainos Dailësinstitute, studentø atsisakymai mokytismarksizmo, sovietinio karinio parengimodisciplinø. Dëstytojø ir studentø veikla Sà-jûdyje, Sausio 13-osios ir kt. Nepriklau-somybës átvirtinimo ávykiuose aptariamaskyriuje „Nepriklausomybës auðroje“.

„Pabaigos þodyje“ pabrëþiama, kad„Mes privalome ugdyti lietuviø <...> jau-nimà didvyriðkais netolimos praeities pa-vyzdþiais, kad Tëvynës meilë bûtø patssvarbiausias veiksnys jø gyvenime, kadkiekvienas jaunuolis bûtø tvirtas ir ryþtin-gas patriotas, galintis prireikus visomis ið-galëmis ginti savo ðalá“ [p. 225]. Cituoja-mi profesoriaus Vytauto Landsbergio þo-dþiai, kad „mûsø ðalyje egzistuoja klaidi-nanti, pernelyg paplitusi nuostata esà ta-

pusi NATO ir ES nare Lietuva yra saugi.Deja, taip nëra, ir ta saugumo iliuzija yrapavojinga, nes demobilizuoja“ [p. 225].Todël kvieèiama bûti budriais: „Dabar, kaiRusijoje plaèiai plëtojama imperijos atkû-rimo idëja, kai dideli pinigai ir jëgos sie-kia, kad visos SSRS respublikos bûtø su-gràþintos á imperijà – „sojuzà“, V.Land-sbergio perspëjimas yra labai laiku. Deraprisiminti prieðkario istorijà: mums niekasnepadës apsiginti, jei patys nesiginsime.Ðtai dar vienas motyvas tam, kad nedel-siant ir visuotinai – nuo pradinio iki aukð-tojo mokslo – visomis priemonëmis, vi-sais bûdais ugdytume mûsø jaunimo pa-triotizmà, tautinio vieningumo jausmà.

Iðkovota Lietuvos laisvë ir nepriklauso-mybë yra pats didþiausias mûsø tautos tur-tas, todël svarbiausia kiekvieno lietuvio pa-reiga – já iðsaugoti. Tai turi bûti esminis Lie-tuvos aukðtojo mokslo uþdavinys“, – bai-gia knygà jos autorius, pats pokaryje dël„netinkamos“ biografijos patyræs dideliøsunkumø. Dþiugu, kad vienoje stambiau-siø ir paþangiausiø Lietuvos aukðtøjø mo-kyklø dràsiai drástama prabilti bûtent taip.Reikia tikëtis, kad visos Lietuvos aukðto-sios mokyklos supras esminá Lietuvosaukðtojo mokslo uþdaviná.

Knyga parašyta moksliniu stiliumi, betbe nereikalingo ámantrumo, todël leng-vai skaitoma. Labai kruopðtus redagavi-mas beveik nepaliko ir korektûros klaidø.Puikiai padirbëta dailininkës ir maketuo-tojos. Tai knygà daro estetiðkai patrauk-lià, ið saikingai naudojamø juodø akcen-tø taip ir trykðta gedulinga pagarba kny-goje apraðytiems ir neapraðytiems poka-rio rezistentams.

Prof. habil. dr. Algirdas AÞUBALISGenerolo Jono Þemaièio Lietuvos

karo akademija

Pastaruoju metu kai kurie mokslinin-kai istorikai bei save ávardijantys istorikaismûsø tautai perða negatyvià praeitá, supanieka ir nihilizmu þvelgdami á mûsøvalstybës kûrimosi istorijà, á J.Basanavi-èiø bei jo aplinkà. Tad bet kuris darbas,iðkeliantis asmenybes kaip pavyzdþiusnûdienai, yra itin svarbus tautinei savimo-nei stiprinti. Vienas tokiø darbø – naujadoc. A.Nako studija „Vardan Lietuvos. Pa-sipriešinimas okupacijoms aukštosiosemokyklose 1940-1991 metais“. Tà tvirti-na ir knygos tikslas „Mes privalome ug-dyti lietuviø tautos jaunimà didvyriðkais


Algimantas NakasAlekso JAUNIAUS nuotr.


netolimos praeities pavyzdþiais, kad Të-vynës meilë bûtø pats svarbiausiasveiksnys jø gyvenime, kad kiekvienasjaunuolis bûtø tvirtas ir ryþtingas pat-riotas, galintis prireikus visomis iðgalë-mis ginti savo ðalá“.

Knyga liudija Lietuvos aukðtøjø mo-kyklø dëstytojø bei studentø meilæ sa-vo Tëvynei, jos laisvës bei nepriklau-somybës sieká, ávairiø formø kovas ir ne-tektis, kanèias gestapo ar sovietiniosaugumo gniauþtuose, kalëjimuose arSibiro lageriuose. Meilë Tëvynei, atsa-komybë uþ jà, kova dël jos nepriklau-somybës sklinda ið kiekvieno monog-rafijos puslapio.

Darbe panaudota ne tik archyvinëmedþiaga, remiamasi ir gausiais spaus-dintais darbais Lietuvoje bei išeivijoje.Be to, ir tai itin svarbu, kad autorius,surinkæs duomenis ið dar gyvø pasiprie-ðinimo okupacijai liudininkø, jø informa-cijà áprasmino kaip naujà, pirmàkartpublikuojamà ðaltiná.

Studijoje apþvelgiamas itin platuslaikotarpis – nuo pirmosios sovietinësokupacijos iki Lietuvos Nepriklausomy-bës paskelbimo ir jos átvirtinimo – beiinstitucijø gausa – autoriaus planuotapasiprieðinimo istorija Vilniaus Gedimi-no technikos universitete iðsiplëtë á ki-tas aukðtàsias mokyklas Kaune bei Vil-niuje, vienoms jø skirdamas kiek dau-giau dëmesio, kitas glaustai apþvelg-damas. Be abejo, detali visø aukðtøjømokyklø pasiprieðinimo okupacijomsistorija reikalautø keliø tomø monogra-fijos. Galima tikëtis, kad doc. A.Nakostudija „Vardan Lietuvos. Pasipriešini-mas okupacijoms aukštosiose mokyk-lose 1940-1991 metais“ paskatins to-lesniems tyrinëjimams ne tik ðios kny-gos autoriø.

Ši pirmoji tokio pobûdþio mokslinin-ko A.Nako monografija, liudijanti nau-jà kryptá mokslo istorijos tyrinëjimuose,pasirodo itin prasmingais metais Lie-tuvai minint Nepriklausomybes 90-metá.Tai ir autoriaus pristatytø herojø nepri-klausomybës siekis.

Dera pastebëti, kad per pasiprieði-nimo okupantams istorijà autorius gra-þiai pateikë ir VGTU istorijà.

Doc. A.Nakas studijos „Vardan Lie-tuvos. Pasipriešinimas okupacijomsaukštosiose mokyklose 1940-1991 me-tais“ epiloge pateikia keletà svarbiø ið-vadø:

– sovietiniai okupantai nepajëgë pa-lauþti tautos dvasinës stiprybës, kuriàákvëpë Lietuvos partizanø aukos;

– nepaisant sovietinio saugumosusidorojimø pasiprieðinimas nesustojo– keitësi tik jo formos;

– pasipriešinimo kovoje aktyviai da-

lyvavo Lietuvos aukðtosios mokyklos:dëstytojai, darbuotojai, studentai;

– istorinës praeities þinojimas ir pa-garba kovojusiems dël Lietuvos laisvësturi tapti svarbia kiekvieno jaunuoliomoralinio bei dvasinio brandumo kon-stanta.

Doc. A.Nako studija „Vardan Lietu-vos. Pasipriešinimas okupacijomsaukštosiose mokyklose 1940-1991 me-tais“ – reikðmingas darbas, atsklei-dþiantis mûsø netolimos praeitiesmokslo siekusio jaunimo ir jø dëstyto-jø istorijà.

Dr. Aldona VASILIAUSKIENËÐiauliø universitetas,

Lvovo nacionalinis Ivano Frankouniversitetas

Sovietmeèio gyvenimas vyresnëskartos þmoniø prisimenamas tarsi va-kardiena, labai ryðkiai ir realiai; o jauni-mui – tai visai kita epocha, neátikëtini irnesuvokiami faktai. Doc. dr. AlgimantoNako sumanymas apraðyti akademiniojaunimo ir profesûros dalyvavimà rezis-tencinëje kovoje bei pogrindinëje veik-loje, pradedant nuo pirmosios okupa-cijos iki Sàjûdþio iðkovotos nepriklau-somybës atstatymo, yra labai sveikin-tinas. Nuðvieèiami tiek ginkluotos par-tizaninës kovos, tiek ir dvasinio pasi-prieðinimo sovietiniams ir vokiðkie-siems okupantams faktai, apraðomosiðkiliausios tø ávykiø asmenybës. Kny-ga neabejotinai bus pravarti visuome-nës pilietiðkumui stiprinti. O ypaè stu-dijuojanèiam jaunimui, – savosios Al-ma Mater istorijai paþinti, patriotiškumojausmui ugdyti. Þinotina, kad respubli-kos aukštosios mokyklos buvo ypatin-goje represiniø struktûrø prieþiûroje; in-teligentijà, màstanèiàjà visuomenës da-lá, pirmiausia buvo stengiamasi paverstihomo sovieticus. Labai ribotai aukðtàjámokslà galëjo ágyti tremtiniø vaikai.

Knyga „Vardan Lietuvos“ – ne viendokumentais pagrástø faktø dëstymas,jà labai pagyvina autentiðkø prisimini-mø intarpai, pokalbiai su rezistencijosdalyviais. Þinoma, ir paties autoriausnelabai linksma sovietmeèio patirtis.Doc. Algimantas Nakas, surinkdamasá visumà faktus apie inteligentijos pasi-prieðinimà sovietizacijai bei pateikda-mas juos akademinio gyvenimo kon-tekste, atliko vertingà ir aktualø darbà.

Prof. dr. Libertas KLIMKAVilniaus pedagoginis universitetas

Parengë Asta VERBICKIENË


Dël to, atsiradus galimybëms pasiektiKrokuvà ir susipaþinti su ðiuo politiniu do-kumentu, Jûratë Kiaupienë tai ir padarë.Edmundas Rimða surinko visà medþiagàapie antspaudus ir pateikë iðvadà: ant-spaudai liudija, kad dokumentas yra ori-ginalus. Rûta Èepaitë, nagrinëjanti raðtografikà, kiekvienà 560 þodþiø teksto raidæiðtyrë, palygino su to meto Europoje raðy-tais neabejotinø dokumentø originalais beisu to laiko lenkiškais originalais ir taip patpaskelbë argumentuotà iðvadà, kad do-kumentas tikras, kad jis galëjo bûti sura-ðytas 1385 metais. Ketvirtas knygos „Krë-vos akto“ straipsnis yra jau du deðimtme-èius dirbanèio Lietuvos istorijos instituteanglø istoriko S.C.Rowello, árodþiusio do-kumento atitikimà XIV a. pabaigos doku-mentø sudarymo tvarkai. Pagaliau doku-mentà ið lotynø kalbos iðvertë Vilniaus uni-versiteto Klasikinës filologijos katedros pro-fesorë Eugenija Ulèinaitë. Taigi, visapusið-kai iðtyrus dokumentà, paskelbtos išva-dos: pirma, dokumentas originalus; antra,jis nëra unijos dokumentas. Pastaràjà mintáformulavo jau Zenonas Ivinskis XX a. pra-dþioje. Po karo tai skelbë ir profesorius Bro-nius Dundulis. 1385 m. Krëvos aktas – neunijos dokumentas, bet Lietuvos didþiojokunigaikðèio Jogailos paþadai prieš vedy-bas su Lenkijos sosto paveldëtoja Jadvy-ga jos motinai karalienei Elþbietai bei Len-kijos politikams. Tà patvirtino ir jau minë-tas S.C.Rowellas. O tikru unijos pagrindutapo dviejø dinastijø sàjunga – 1386 m.Jogailos ir Jadvygos vedybos ir dviejø vals-tybiø sujungimas vieno valdovo – Jogai-

ES struktûriniø fondø lëðosES-SF BPD 2.5 PRIEMONËS

PROJEKTUI „NANOTECHNOLO-GIJØ IR MEDÞIAGOTYROS

CENTRO STUDIJØ PROGRAMAI(NANOSTUDIJOS)“

Vilniaus universiteto Chemijos fakul-teto magistrantai ir doktorantai, tæsdamistudijas universitete, greitai galës pasirink-ti naujas studijø programas: „Meno ver-tybiø konservavimo“ ir „Chemijos –

Duetas, kurá Lietuvossenovë

Atkelta ið 21 p.


Lietuvos biotechnologijos bendrovë„Fermentas“ ásteigë atstovybæ Kinijoje.Bendrovës rinkodarà sustiprinsianti atsto-vybë padës „Fermentui“ ásitvirtinti spar-èiai auganèioje Kinijos rinkoje, o metø pa-baigoje joje pradës veikti ir logistikos, kon-sultavimo bei apskaitos padaliniai.

Bendrovë „Fermentas China“ ákurtanetoli Honkongo esanèiame Šendþeno(Shenzhen) mieste, kuriame koncentruo-jasi didelë dalis ðalies biotechnologijospramonës ir moksliniø centrø.

„Praeitais metais mûsø pardavimaiKinijoje iðaugo 15 procentø. Kurdami at-stovybæ šioje šalyje, visø pirma orientuo-jamës á ateitá. Kinija jau šiandien paten-ka á didþiausiø pasaulio biotechnologijørinkø penketukà, nors tai – tik šios rin-kos augimo pradþia“, – teigë „Fermen-tas International Inc.“ vykdomasis direk-torius prof. Viktoras Butkus.

Ekonominio bendradarbiavimo irplëtros organizacijos duomenimis, Kini-jos investicijos á mokslinius tyrimus kas-met iðauga 20 procentø. Pagal ðalies in-vesticijas á mokslinius tyrimus ji yra pra-lenkusi Japonijà ir uþima antràjà vietà pa-saulyje, nusileisdama tik JAV.

Pasak V.Butkaus, „Fermento“ pavyz-dys rodo, kad nedidelës ðalys, plëtoda-mos þiniø ekonomikà, gali sëkmingai di-dinti eksportà á tokias ekonomikosmilþines kaip Kinija. 2007 m. „Fermen-to“ pardavimai á Kinijà siekë 3,6 mln. litøir sudarë 7 proc. viso Lietuvos eksporto áðià ðalá.

Ákûrus naujàjà bendrovæ, „Fermento“produkcijà visoje Kinijos teritorijoje ir to-liau platins trys vietos kompanijos. Pa-sak V.Butkaus, „Fermentas China“ tiks-las yra sustiprinti, labiau koordinuoti ðiø

platintojø veiklà, todël ateityje jø tinklasbus dar labiau pleèiamas. „Kinijos rinkaišsiskiria savo dydþiu, þmoniø mentali-tetu, verslo specifika, todël siekiant èiaásitvirtinti yra efektyvu remtis vietos kom-panijomis, jø kompetencija“, – sakëV.Butkus. Šiuo metu Kinijoje yra platina-ma daugiau nei 700 Lietuvoje gamina-mø genø inþinerijos, genominiams tyri-mams ir molekulinei diagnostikai skirtøbiotechnologijø gaminiø.

Netrukus bus išleistas pirmà kartà ákinø kalbà iðverstas „Fermento“ produk-cijos katalogas, taip pat kinø kalba bussukurtas bendrovës tinklapis. Geguþësmën. „Fermentas“ dalyvaus ir vienojedidþiausiø Kinijos biotechnologijø paro-dø „Biotech China 2008” Šanchajuje.

Naujajai bendrovei vadovauja NianQiang Wen, anksèiau buvæs vienu Kini-jos biotechnologijos bendrovës, kuri pla-tina „Fermento“ produktus, vadovø. Metøpabaigoje bendrovëje turëtø dirbti apie10 darbuotojø.

„Fermentas China“ yra jau aštuntojiuþ Lietuvos ribø veikianti „Fermentas In-ternational Inc“ bendrovë. Kitos bendro-vës veikia JAV, Kanadoje, Vokietijoje, D.Britanijoje, Prancûzijoje, Suomijoje, Šve-dijoje.

99 proc. „Fermento“ produkcijos yraeksportuojama á daugiau nei 70 pasau-lio ðaliø. Lietuvos aukðtøjø technologijøbendrovëje dirba daugiau nei 300 aukð-tos kvalifikacijos specialistø, tarp jø – duprofesoriai ir 33 mokslo daktarai. Tyrimøbendrovës „Bioinformatics“ duomeni-mis, „Fermentas“ savo rinkos segmenteyra viena ið penkiø didþiausiø pasauliobendroviø, taip pat Europos DNR mar-keriø rinkos lyderë.

medþiagotyros“. Šiuo metu projekto vyk-dytojo VU Chemijos fakulteto ir projektopartnerio VU Imunologijos instituto dar-buotojai rengia minëtøjø programø dalis.Projekto metu (2006-05-18–2008-05-30)bus sukurti penki anksèiau minëtø studi-jø programø moduliai, bus surengtos trysvasaros mokyklos ir seminarai VU dar-buotojams, rengiantiems mokymo pro-gramas, bei VU magistrantams ir dokto-

rantams. Be Europos Sàjungos struktûri-niø fondø paramos nei Vilniaus universi-teto Chemijos fakultete, nei Imunologijosinstitute nebûtø galima sukurti prielaidøaukðtesnës kvalifikacijos specialistamsrengti pagal naujai sukurtas programas,nes tam nëra pakankamai finansiniø ið-tekliø. Projektui „Nanotechnologijø ir me-dþiagotyros centro studijø programa (Na-noStudijos)“ realizuoti skirta ES SF BPD

2.5 priemonës paramos suma virðija 1,7mln. litø. Realizuojant ðá projektà sukur-tos mokymo programos leis iš dalies pa-tenkinti Lietuvos aukðtøjø technologijøámoniø ir moksliniø institutø aukðtos kva-lifikacijos þmogiðkøjø iðtekliø poreikius.Sukurta „Nanotechnologijø ir medþiago-tyros centro studijø programa (NanoStu-dijos)“ bus vykdoma naudojant 1.5 pro-jekto “Nanotechnologijø ir medþiagotyroscentras „NanoTechnas“ sukurtus produk-tus (laboratorijos, prestiþinë studijoms irmoksliniams tyrimams áranga ir kt.).

Projekto vadovas prof. S.TAUTKUS

„Fermentas“ásteigë atstovybæ Kinijojelos – valdþioje. Taèiau valstybës iðliko at-

skiros – Lenkijos karalystë ir Lietuvos Di-dþioji Kunigaikðtystë.

Pasirodþius Jûratës Kiaupienës pa-rengtai knygai, Lenkijoje ávyko diskusi-ja. Jos rezultatas: susilpnëjo nuomonë,jog Krëvos unija inkorporavo Lietuvà áLenkijos karalystës sudëtá. Taèiau tiekten, tiek ir Lietuvoje dar yra iðkiliø istori-kø, kurie laikosi senos nuomonës. Jû-ratë Kiaupienë sako, kad tai natûralu:ávairios interpretacijos atskleidþia istori-jos mokslo þavumà.

Taigi „Krëvos akto“ publikacija trak-tuotina lygia greta su Jûratës bei Zig-manto Kiaupø ir jø kolegos Albino Kun-cevièiaus knygos „Lietuvos istorija iki1795 metø“ vertimu, nuo kurio pristaty-mo Varðuvoje mes ir pradëjome vieðna-gæ pas istorikø duetà.

Þinoma, bûtø negerai atsisveikinti ne-paminëjus dviejø Vytauto Didþiojo uni-versiteto Humanitariniø mokslø fakulte-to pedagogø ugdomosios veiklos pozi-cijø. Zigmantas Kiaupa tvirtina, kad leng-viausia dëstytojui á privalomos lektûrossàraðà studentams áraðyti savo knygas,taèiau tai panaðu á prievartà.

– Svarbiau sudominti studentijà isto-riko darbu. Istorija yra gyvas procesas.Visada aiðkinamasi kaþkà neaiðkaus, ieð-koma sprendimo keliø, árodymø, liudiji-mø. Esame prisidëjæ prie to, kad, baig-dami studijas, jaunuoliai nemeta istorijos.Kaune surengëme jau dvyliktàjà miestoistorijos konferencijà, kurias organizuojajau mûsø buvæ studentai; jau iðleisti að-tuoni Kauno istorijos metraðèio tomai, lau-kiame devintojo. Dþiaugsmas matyti pra-dëtø darbø tàsà jaunimo rankose, – sa-ko mûsø paðnekovai VDU profesorius dr.Zigmantas Kiaupa ir Lietuvos istorijos ins-tituto mokslininkë, einanti VDU profeso-rës pareigas habil. dr. Jûratë Kiaupienë.

suartino

EUROPOS SÀJUNGA


Astronomijos ir

Vytautas STRAIÞYS, Mindaugas MACIJAUSKAS

astronautikosnaujienos

2007metai

Naujienos ið Marso trumpaiAplink Marsà skriejantis NASA erdvë-

laivis Mars Odyssey Arsijos kalno ðlaituo-se atrado septynis didþiulius áëjimus á pla-netos poþemius. Angø á poþemá skersme-nys yra nuo 100 iki 250 metrø. Marso po-þemiai praeityje (o gal ir dabartyje) galë-jo bûti prieglobstis gyvoms bûtybëms, oateities astronautai galës ten árengti savogyvenvietes.

Mars Reconnaissance Orbiter (MRO)rado naujø árodymø, kad á Marso pavir-ðiø kartais iðsilieja daug vandens. Tai galibûti susijæ su periodiðkais klimato atðili-mais praeityje arba su meteoritø smû-giais. Vandens iðgrauþtos lomos ir vë-duoklës tipo nuosëdiniø uolienø laukaidaþnai pasitaiko arti smûginiø krateriø.Greièiausiai smûgis iðtirpina ledà, pasi-slëpusá po planetos pavirðiumi. Rasta irðvieþia keliø ðimtø metrø ilgio loma, ku-rios nebuvo 1999 metø nuotraukose. Ga-limas dalykas, jà iðgrauþë ið poþemio ið-siverþæs vandens srautas. Kità panaðiaiatsiradusá 300 m ilgio „kanalà“ nufotog-rafavo Mars Global Surveyor 2005 m.maþo kraterio šlaite.

Europos Mars Express erdvëlaivisspecialiu radaru iðzondavo Marso pietøaðigalá gaubianèià ledo kepuræ ir nusta-të, kad maþdaug 1000 km skersmens le-dyno gylis vietomis siekia 3,7 kilometro.Iðtirpinus pietø aðigalio ledà, visà Marsàpadengtø 11 m gylio jûra.

rëjo tankios atmosferos ir stipraus mag-netinio lauko, visa kas gyva turëjo bûti su-naikinta iki 3–5 m gilumos. Gilesniuosegrunto ar ledo sluoksniuose galëjo iðliktijei ne patys gyvi organizmai, tai bent jøliekanos. Geriausia vieta gyvybës lieka-noms rasti yra 5000 km dydþio Eliziejausplokðtikalnë. Árodyta, kad tai buvæs van-denynas, kuris uþðalo per pastaruosius 5mln. metø. Kitos perspektyvios vietos yraðvieþiai iðmuðti smûginiai krateriai.

Tarpplanetinëse trasoseNASA erdvëlaivis Messenger yra vis

dar pakeliui á Merkurijø, manevruodamastarp Þemës ir Veneros. 2007 m. jis antràkartà praskriejo pro Venerà 340 km nuojos paviršiaus. 2008–2009 m. erdvëlaivistris kartus praskries pro Merkurijø maþ-daug 200 km aukštyje. Pirmàkart tai ávyko2008 m. sausio 14 dienà. Tik 2011 m. erd-vëlaivio ir planetos greièiai susilygins ir ta-da jis galës tapti Merkurijaus palydovu.

Link Plutono skrieja NASA erdvëlaivisNew Horizons. Paleistas 2006 m. pradþio-je, 2007 m. vasario 29 d. praskriejo proJupiterá ir perdavë jo nuotraukø. Plutonàpasieks 2015 metais.

ESA erdvëlaivis Rosetta nuo 2004 m.tebeklajoja po vidinæ Saulës sistemà. Tik2014 m. jis susitiks su ilgos kelionës tiks-lu – Èuriumovo-Gerasimenkos kometa.

Saulæ tyrinëja kosminës observatori-jos Ulysses (nuo 1992 m.), SOHO (nuo

Pabaiga.Pradþia Nr. 4

6 pav. Vaizdas á MarsoSfinksà ið ,,MarsExpress” orbitos. Ilgàlaikà ðis stalkalnisKidonijos rajone buvolaikomas dirbtine veidoformà primenanèiaskulptûra

7 pav. Merkurijaus paviršius ið erdvëlaivio,,Messenger”. Matomas labai ádomuskrateris su C raide viduryje

1995 m.), Stereo (nuo 2006 m.) ir Hinode(nuo 2006 m.). Saulës aktyvumas dabarartëja prie minimumo, kuris laukiamas2008 metais.

Japonø erdvëlaivis Hayabusa, 2005m. aplankæs Itokavos asteroidà, yra pa-keliui á Þemæ. Po susidûrimo su asteroi-du tik per stebuklà iðvengë þûties. Su ma-þomis kuro sànaudomis erdvëlaivá ban-doma gràþinti á Þemæ 2010 m. vasarà.

Dvi ðviesios kometosSausio ir vasario mënesiais pietinio Þe-

mës pusrutulio gyventojai galëjo groþëtisðviesiausia kometa per pastaruosius 40 me-tø. Ðià kometà 2006 m. rugpjûèio 7 d. atra-do anglø ir australø astronomas RobertasMaknotas (McNaught). Kometa buvo atras-ta fotografijoje, gautoje Šmidto sistemos te-leskopu Siding Spring observatorijoje. At-radimo metu kometa buvo 19-ojo ryškio irslinko Gyvatnešio þvaigþdynu.

Nuo rugpjûèio iki lapkrièio Maknotokometa vis ðviesëjo, bet taip ir liko ne-áþiûrima plika akimi, kol galiausiai gruo-dá pradingo Saulës spinduliuose. 2007m. pirmosiomis dienomis kometa vël pa-sirodë ir buvo matoma tiek ryto, tiek va-karo þaroje. Sausio 12 d. kometa kirtosavo orbitos perihelio taðkà ir kurá laikàbuvo matoma net dienos ðviesoje. Di-dþiausià spindesá kometa pasiekë sau-sio 13–14 dienomis, kai ji buvo maþdaugminus 6-ojo ryðkio. Nuo sausio 12 iki 16d. jà fotografavo Saulës observatorijaSOHO, mat tuo laiku kometa pateko á te-leskopo regëjimo laukà.

Sausio 15 d. Maknoto kometa pra-skriejo maþdaug 122 mln. km atstumunuo Þemës. Toldama nuo Saulës, kome-ta buvo vis geriau matoma ið pietinio pus-rutulio, jos uodega darësi vis áspûdinges-në. Sausio 17 d. kometa buvo maþdaugminus 3-iojo ryðkio ir turëjo 5 laipsniø il-gio uodegà. Sausio 25 d., nors ir nusil-pusi iki nulinio ryðkio, taèiau pagerëjusstebëjimo sàlygoms, kometa buvo ma-toma net su 30 laipsniø ilgio uodega. Nuo-traukose kometa atrodë tikrai nuostabiai,

Ir dar apie Marsogyvybæ: britø moksli-ninkai apskaièiavoSaulës ir Galaktikoskosminiø spinduliøstiprumà Marso pavir-ðiuje ir priëjo iðvadà,kad per kelis milijardusmetø, kai Marsas netu-


jos uodegoje buvo matyti daugybë ðvie-siø juostø, vadinamø izochronomis.

Vasario 3 d. kometos uodegà praskrie-jo Ulysses – NASA/ESA erdvëlaivis Sauleitirti. Kovà kometa pradëjo sparèiai blyðkë-ti ir greit plika akimi tapo nematoma. Dëlsavo áspûdingumo Maknoto kometa pa-vadinta Didþiàja 2007 metø kometa.

Spalio 23/24 naktá pasaulá apskriejo þi-nia, kad Persëjo þvaigþdyne pasirodë nau-ja ðviesi þvaigþdë. Daug kas pamanë, kadsprogo supernova. Taèiau Tarptautinis ast-ronominiø atradimø centras ið Kembridþopraneðë, kad sprogo ne þvaigþdë, o Holm-so kometoidas. Ðá dangaus kûnà 1892 m.atrado anglø astronomijos mëgëjas Edvi-nas Holmsas (E. Holmes) Londone. Taiperiodinis kometoidas, apskriejantis Sau-læ per 7 metus tarp Marso ir Jupiterio orbi-tø. Jo perihelis yra uþ 305 mln. km, o afe-lis – uþ 772 mln. km nuo Saulës, orbitapalinkusi 19 laipsniø kampu á Þemës orbi-tà. Sprogimo metu jis buvo uþ 240 mln.km nuo Þemës. Kaip áprasta, kometoidasbuvo labai silpnas (17-ojo ryðkio), matomastik pro didelius teleskopus. Taèiau spalio23 d. vakare atsitiko kaþkas nepaprasto –kometoidas staiga ëmë sparèiai ðviesëti irper kelias valandas pasiekë treèiàjá ryðká,t.y. tapo puikiai matomas plika akimi. Ko-metoido spindesys iðaugo apie pusæ mili-jono kartø! Aplink susidarë apskritos formosplintanti skraistë, ir kometoidas virto kome-ta. Kometos skraistës skersmuo kas naktávis didëjo, per mënesá kometa jau buvo to-kio dydþio kaip Mënulis. Skraistës viduryjebuvo matyti ðviesi þvaigþdutë, matyt, ko-metoidas, apsuptas sprogimo liekanø – dul-kiø, akmenø ir ledø. Manoma, kad pats ko-metoidas yra tik 3,4 km skersmens, taèiaujo apvalkalo skersmuo greit pasiekë kelismilijonus kilometrø. Lapkrièio pradþioje ko-meta ëmë atrodyti kiek pailga ir pamaþuëmë formuotis jos uodega. Ta uodega ga-lëjo bûti ir anksèiau, bet tuo metu kometasu Þeme ir Saule buvo beveik vienoje lini-joje (kometos opozicija), todël uodega bu-vo nukreipta tolyn nuo mûsø ir jà uþstojodidþiulë kometos skraistë.

Visame pasaulyje gauta daugybëHolmso kometos nuotraukø. Astronomaiir astronomijos mëgëjai jà fotografavo irLietuvoje. Molëtø observatorijoje K.Èer-nis vienas pirmøjø pasaulyje lapkrièio 5d. nufotografavo kometos uodegos atsi-radimà. Kometa pamaþu slenka Persëjoþvaigþdynu.

Bûsimieji kometoidø tyrimai2005 m. liepà NASA erdvëlaivis Deep

Impact praskriejo pro Tempelio-1 kometoi-dà ir numetë ant jo 370 kg sprogstamàjáuþtaisà. Nors sprogimo metu buvo gautavertingø duomenø apie kometoidà ir iðmes-tà medþiagà, taèiau nepavyko nufotogra-

fuoti iðmuðto kraterio, nes kometoidà darilgai gaubë sprogimo sukeltas dujø ir dul-kiø debesis. Kai jis iðsisklaidë, kometoidasbuvo jau per toli. Numatoma link Tempe-lio-1 kometoido nukreipti erdvëlaivá Stardust,kuris 2006 metais atgabeno ir numetë á Þe-mæ konteinerá su Vildo-2 kometoido dulkë-mis. Stardust susitikimas su Tempelio-1 ko-metoidu ávyks 2011 metais. Tada bus gali-ma gauti sprogimo išmušto kraterio nuo-traukas ir atlikti kitus kometoido tyrimus.

Deep Impact erdvëlaivis taip pat yraveiklus ir laukia uþduoties. Kitas jo objek-tas bus periodinis Hartlio 2 (Hartley 2) ko-metoidas, skriejantis aplink Saulæ 6,4 me-tø periodu tarp Jupiterio ir Þemës orbitø.Erdvëlaivio susitikimas su kometoiduávyks 2010 m. spalá.

Asteroidø atradimaiK.Èernio vadovaujama grupë 2007 m.

atrado 18 naujø asteroidø, iki ðiol Molëtøobservatorijoje jau atrasti 173 nauji aste-roidai. Apskaièiuotos tikslios orbitos ir su-teikti vardai trims Lietuvoje atrastiems as-teroidams: Molëtai (asteroidas Nr.124192), Bartkevièius (Nr. 141496) irStromvil (Nr. 95851). Asteroidams vardusoficialiai suteikë Tarptautinë astronomøsàjunga, atradëjams pasiûlius. Habil. dr.A.Bartkevièius yra pasaulyje þinomas Lie-tuvos astronomas, daug prisidëjæs prieGalaktikos sferoido ir nemetalingøjøþvaigþdþiø tyrimø. Þodis Stromvil yra dau-giaspalvës astrofotometrinës sistemos,kurià þvaigþdþiø klasifikacijos tikslams pa-siûlë Lietuvos ir JAV astronomai (Strom-vil = Stromgreno ir Vilniaus sistema).

Patvirtinta, kad K.Èernis yra vienas iðlabai trumpo periodo kometos atradëjø.Paaiðkëjo, kad kometa, kurià K.Èernis at-rado 2003 m. SOHO kosminës Saulës ob-servatorijos nuotraukose, yra periodinëkometa, apskriejanti Saulæ 4 metø peri-odu, jos perihelis yra vos uþ 0,054 av nuoSaulës. Trumpesná uþ jà periodà turi tikEnkës kometa. Naujoji periodinë kometapavadinta P/2007 R5 (SOHO).

Pakeliui á tarpþvaigþdinæ erdvæSuëjo 30 metø nuo dviejø NASA erd-

vëlaiviø Voyager paleidimo. Voyager 2 bu-vo paleistas 1977-08-20, o Voyager 1 –1977- 09- 05. Pirmasis erdvëlaivis 1979-07- 09 praskriejo pro Jupiterá, 1981-08-25– pro Saturnà, 1986-01-24 – pro Uranà ir1989-08-24 – pro Neptûnà. Antrasis 1979-03-05 praskriejo pro Jupiterá ir 1980-11-12 – pro Saturnà. Dabar abu erdvëlaiviaitolsta á tarpþvaigþdinæ erdvæ. Voyager 1yra pats tolimiausias dirbtinis objektas –jo nuotolis nuo Saulës yra 15,5 milijardøkm. Tai 3,4 kartø virðija tolimiausios pla-netos Neptûno nuotolá. Voyager 2 yra uþ12,5 milijardø kilometrø. Abu erdvëlaiviai

vis dar palaiko ryðá su Þeme, jø prietaisaimatuoja fizines sàlygas erdvëje (Saulës vë-jà, kosminius spindulius, magnetiná laukà,radijo bangas). Erdvëlaiviai turi ilgai vei-kianèius termoelektrinius generatorius, ku-riuos maitina radioaktyvûs elementai. Ry-ðá su erdvëlaiviais palaiko NASA DeeepSpace Network radioteleskopai, iðdëstytiaplink pasaulá. Radijo signalas ið Voyager1 iki Þemës sklinda 14 valandø, ið Voya-ger 2 – 12 valandø. Pirmasis erdvëlaivistolsta 17,25 km/s greièiu link Gyvatneðioþvaigþdyno, antrasis – 15,74 km/s greièiulink Teleskopo ir Povo þvaigþdynø.

8 pav. Maknoto kometa Australijos danguje.Kometos atradëjo R. Maknoto (McNaught)nuotrauka

9 pav. Holmso kometa lapkrièio 4 dienà.Vengrijos astronomijos mëgëjo I.Ederionuotraukoje matyti kometos uodegosformavimasis

10 pav. Holmso kometa lapkrièio 28 dienà.Henriko Selevièiaus nuotrauka, gauta 35 cmskersmens teleskopu


moliuskøbëjo, kad gaubtakiautës austrës, skirtingainei vietinë giminaitë, dauginasi išleisdamosgausybæ kiauðinëliø, ir galbût ði biologinësavybë lëmë sëkmingà jø iðplitimà naujuo-se regionuose. Nuo 1965 m. Europos pa-kraðèio jûrose pradëtos veisti Ramiojo van-denyno austrës (Crassostrea gigas). Josauga greièiau ir bûna didesnës bei atspa-resnës ligoms. 1964 m. jø áveista Olandijo-je ties Ostershelde, nuo 1986 m. – Vokieti-jos Sylto salos aplinkinëse druskingosedumblo lygumose.

Tradicinis austriø auginimas fermoseIr ðiais laikais austriø fermose reikia

daug rankø darbo. Verslas labai priklausonuo gamtiniø ritmø. Austrës dauginasi upiødeltose geguþës–rugpjûèio mën., kai van-dens temperatûra yra aukðtesnë nei 21oC.Austrës yra dvilytës: iš pradþiø visos bûnapatinëliai ir tik vëliau tampa patelëmis. Ap-vaisinti kiauðinëliai plûduriuoja vandenyjeiki iðsirita lervutës. Jos apie 13–30 dienøplûduriuoja ir vandens srautø iðneðiojamospalei priekrantes ir taip iðplinta pajûrio sek-liuose. Vëliau lervos nusëda dumblo sàna-ðynuose, jame ásirausia ir ilgainiui apaugakitais dugno gyvûnais, dumbliais, jaunes-nëmis geldutëmis. Ðiais laikais austriø fer-meriai vandenyje iðstato „lervø surinktu-vus“: plastikinius vamzdþius, senø molius-kø kiautus. Liepos pabaigoje nuo jø nu-gramdomi nusëdæ gleþni moliuskai – „Nais-sains“. Po 18 mënesiø, t.y. sausá, geldutësrûðiuojamos, atskiriamos maþos nuo dide-liø. Dvejø metø austrës pasiekia 7–12 cmilgá ir jau tinkamos maistui. Austrës fermo-se auginamos dviem bûdais. Surenkaminatûraliai dumblo seklumose augantys mo-liuskai arba dalis surinktø austriø augina-mos vieliniuose maišuose. Tai vadinama-sis plokðèiasis metodas. Jo metu austrësauginamos ant grunto ir visà laikà horizon-talioje padëtyje. Maiðai laikomi ant medi-niø skersiniø pakelti nuo dugno, potvyniøvanduo juos skalauja ið visø pusiø. Maiðaikas du mënesius apverèiami ir dël to mo-liuskø kiautai ágauna pusapvalæ formà.

Pastaraisiais metais austriø fermosepradëti selekcijos ir akvakultûros tobuli-nimo darbai.

Ðv. Jakûbo ðukutës – ðiaurinësBretanës paþiba

Ðventojo Jokûbo ðukuèiø iki šiol ne-

Valgomieji jûrø moliuskaiPietø ir Vidurio Europos pajûrio ðalyse

moliuskai yra neatsiejama kasdienio mais-to dalis. Moliuskus patogu transportuoti, lai-kyti, ið jø galima pagaminti maistingø irpuošniø valgiø. Be jau aptartø Ðventojo Jo-kûbo ðukuèiø (Pecten jacobaeus), á stalàpatiekiami dar bemaþ penkiø rûðiø jûrø mo-liuskai. Tai didelëmis sankaupomis ant po-vandeniniø daiktø augantys dvigeldþiai mo-liuskai su juodu metalo blizgesio kiautu –valgomosios midijos (Mytilus edulis), dum-ble gyvenanèios atlantinës plokðèiosios(Ostrea edulis) ir Ramiojo vandenyno aust-rës (Crassostrea gigas), valgomosios ðir-dutës (Cerastoderma lamarki), dumblinësðukutës (Chlamys opercularis). Kai kuriø rû-ðiø moliuskø randama ir mûsø Baltijos prie-krantëje, bet jie yra maþi ir dël menkø mais-tiniø savybiø nevalgomi. Prancûzijoje vyrau-ja nuomonë, kad beveik visi didesni mo-liuskai tinka maistui, esà tik reikia mokëtijuos paruoðti.

Midijø sodai pajûrio dumblo dykroseSiekiant patenkinti vis didëjanèià pa-

klausà, moliuskai valgomosios midijos(Mytilus edulis M. trosulus) gausiai rinkti,o pristigus juos imta auginti austriø fermo-se arba vadinamuosiuose midijø soduo-se. Pirmieji midijø parkai ákurti 1780 me-tais. Vaþiuojant Šarantos upës pakrantë-mis atoslûgiu galima iðvysti ið vandens ið-nyranèius juodus midijomis apaugusiuskuolus, kurie primena tikrus sodus-parkusdumblo dykrose. Ið èia ir pavadinimas. Mi-dijos auginamos ant á dumblà ábestø buk-medþiø kuolø, kurie du kartus per parà ato-slûgio metu išnyra iš vandens. Iškilæ ið van-dens moliuskø kiauteliai susiglaudþia, jøpavirðius apdþiûva ir tokioje santykinës ra-mybës bûklëje jie iðbûna iki vakarinio po-tvynio. Pakranèiø dumblo plynëse net irsaulëtà dienà tvyro drëgmë, o vësià dienàjas gaubia tirðtas rûkas, tad ir bûdami sau-sumoje moliuskai neiðdþiûsta. Pakilus po-tvynio vandenims, jau po keliolikos minu-èiø panirusios geldelës atsigauna: jø kiau-teliai prasiveria, išlenda skiautëti sifonai irpusdieniui sulëtëjusi gyvybinë veikla vëlatsinaujina. Midijø parkuose nuo kuolø vir-ðaus karo medþiaginës gijos (virvës), ant

jø vasaros viduryje nusëda mikroskopinësmoliuskø lervos. Sakoma: „kuolai uþsisë-ja moliuskais“. Per trejus penkerius me-tus moliuskai virves apauga ir tuomet nuojø nurenkamas derlius.

Austriø iðtekliø didinimasValgomosios austrës išplitusios Atlan-

to vandenyno pakraðtinëse jûrose. Iki 25cm ilgio jø kiautø randama 0,5–5 m gylyje,potvyniø ir atoslûgiø ruoþe, priekrantësdumblinguose sekliuose iðilgai Pirënø pu-siasalio, Prancûzijos pakrantëje iki pat Vo-kietijos, Norvegijos ir kitapus Atlanto. Dide-lës jø santalkos susidaro didesniø upiø del-tose, kur daug maistingø dumblo sànaðø.Prancûzijoje, Marrenes d’Olerono regione,per metus surenkama per 50–60 000 t aust-riø – tai sudaro 50 nuoðimèiø Prancûzijojesurenkamø austriø. Ypaè jø paklausa pa-didëja prieð Kalëdas ir Naujuosius metus.Dël intensyvaus vartojimo, taip pat pajûriodumblingø lygumø tarðos naftos ir kitokiaistechnogeninës kilmës produktais natûra-lûs austriø iðtekliai labai sumaþëjo. Atlanti-niø austriø iðtekliai pakirsti apie 1940 me-tus. Taigi ðios ir kitos prieþastys lëmë, kadnuo seno bandyta jø iðteklius atkurti ir netpadidinti. Iš pradþiø austrës rinktos ir laiky-tos kûdrose su lietaus vandeniu – „Claire“.Taip ilgainiui radosi austriø fermø pirmta-kai. Vietiniø plokðèiakiauèiø austriø iðtekliaibuvo pagerinti 1868 m. po nelaimingo atsi-tikimo. Tais metais Þirondos (La Gironde)estuarijoje audros metu buvo apverstas iðPortugalijos gaubtakiautes austres plukdæslaivas „La Morlaisien“. Jame buvæ molius-kai ilgainiui iðplito, pamaþu iðstumdami vie-tines plokðèiakiautes austres. Vëliau ðiosrûðies moliuskø perveþta á Japonijos, Ka-nados austriø fermas. Mokslininkai paste-

Egidijus BACEVIÈIUS

moliuskøir valgymo paproèiai Austriø fermø skersiniai per atoslûgá

Þalsva moliuskø mësos spalva atsirandanuo mikroskopiniø melsvadumbliø

gavyba


Valgomøjø


Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas

MOKSLAS irGYVENIMAS

2008

5

T u r i n y s

Eina nuo 1957 m. 2008 m. Nr.5 (595) geguþë

Vyriausiasis redaktoriusJUOZAS BALDAUSKAS

Redakcijos kolegijaVALDAS ADAMKUSJUOZAS BANIONISEDMUNDAS ÈAPASALGIRDAS GAIGALASALGIRDAS GAIÞUTISJONAS GRIGASGEDIMINAS ILGÛNASPAULIUS JURKUSJUOZAS ALGIMANTASKRIKÐTOPAITISJONAS KUBILIUSKÆSTUTIS MAKARIÛNASVYTAUTAS MERKYSGUIDO MICHELINISTASYS VAITEKÛNASJURGIS VILEMASALEKSANDRAS VITKUS

Redakcijos darbuotojai

RedaktorëELENA MICKEVIÈIENËMeninis redaktoriusVILIUS JAUNIÐKISKonsultantëSAULË MARKELYTËRinkëjaVIOLETA SADAUSKIENË

REDAKCIJOS ADRESAS“Mokslas ir gyvenimas”,Antakalnio g. 36, LT-10305,Vilnius

TELEFONAIvyr. redaktoriaus 2 34 15 72,redaktoriø 2 34 41 00.Faksas 2 34 15 72Elektroninis pað[email protected]

Pasiraðyta spaudai 2008 05 12.SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8.Popierius ofsetinis.Kaina 3,95 Lt,

Spausdino AB ,,Spauda”Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius

SCIENCE AND LIFEScience popular andhistorical monthly.Editor-in Chief J.Baldauskas“Mokslas ir gyvenimas”,Antakalnio st. 36,LT-10305, Vilnius, Lithuania.© “Mokslas ir gyvenimas”, 2008

Interneto svetainëhttp://ausis.gf.vu.lt/mg/

Þurnalo leidimà remiaSPAUDOS, RADIJO

IR TELEVIZIJOSRËMIMO FONDAS

Lietuvos energetikos institutas,Vilniaus universitetas,

Lietuvos mokslo istorikødraugija, Klaipëdos univer-

sitetas, Kultûros, filosofijos irmeno institutas, Lietuvos

gamtos draugija, VGTUI.KONSTANTINAVIÈIÛTË Europos elektrosenergijos gamybos, naudojant atsinaujinanèiusenergijos iðteklius, paramos schemøharmonizavimas ir koordinavimas ........................... 2

S.GULBINSKAS, R.DIDÞIOKAS, Z.GASIÛNAITËAr reikalingas Lietuvai jûrinis mokslas? ................... 4

S.RENÈYS Lietuvos valstybinis mokslo irstudijø fondas: þingsniai á ateitá ................................ 8

A.PIROÈKINAS Lietuviðki Nemuno uostai ............. 12

A.ÐIDLAUSKAS Ir kraðtotyrininkai raðo istorijà ...... 14

J.BANIONIS „Scientia et historia – 2008“ .............. 16

J.BAUÐYS „Kodël ðveicariukai ðoko ,,Aguonëlæ” .. 18

B.AMBRAZIEJUS Francas Leharas ir kinas ........... 18

J.SKOMSKIS Duetas, kurá suartino Lietuvossenovë ................................................................... 20

G.TAMULAITIS Nepalas. Aukðtis virð jûroslygio: nuo 60 iki 8848 metrø, apðvietimotechnologijos: nuo balanos iki ðviestuko ............... 22

V.ÞIGAS Moneta su marsieèiu ............................... 26

D.MIKALAUSKAITË Þmogaus mityba ir amþius .... 27

P.KASPERAVIÈIUS Kurkime ir saugokimeintelektinæ nuosavybæ ............................................ 28

A.GAIGALAS Maþosios Lietuvos visuomenësveikëjas ir tyrinëtojas Vilius Pëteraitis ..................... 30

V.MERKYS Augustinas Janulaitis – biografas ........ 32

Taikomosios dailës muziejuje paminëta Pasauliokultûros diena ........................................................ 34

J.ALEKNEVIÈIENË Tarpkryptinës kriminologijosstudijos Vilniaus universitete .................................. 34

A.AÞUBALIS, A.VASILIAUSKIENË, L.KLIMKAPasiprieðinimas okupacijoms aukðtosiosemokyklose .............................................................. 36

S.TAUTKUS ES struktûriniø fondø lëðosES-SF BPD 2.5 priemonës projektui,,Nanotechnologijø ir medþiagotyroscentro studijø programai (NanoStudijos) .............. 38

„Fermentas“ ásteigë atstovybæKinijoje ................................................................... 39

V.STRAIÞYS, M.MACIJAUSKAS Astronomijos irastronautikos naujienos ......................................... 40E.BACEVIÈIUS Valgomøjø moliuskø gavyba irvalgymo paproèiai ................................................. 42

pavyksta auginti dirbtiniu bûdu, be to, irkulinarijos specialistai teigia, kad gamto-je uþaugæ moliuskai esà gardesni. Ðie le-pûs moliuskai gyvena pavieniui ásirausæ ásmëlá, tad, norint surinkti reikiamà kiekátinkamo dydþio gyvø gelduèiø, reikia ge-rokai papluðëti. Jie renkami tik rankomis,o rinkimo laikas ribojamas. Leidþiamarinkti tik þiemà, nuo spalio iki kovo pabai-gos, kai moliuskai nesiveisia ir jø mësayra skaniausia. Ðis gyvas turtas prie Eu-ropos pakranèiø renkamas potvyniø ato-slûgiø ruoþe Sent Briu (Saint Brieuc) álan-koje Bretanëje (Nord Bretagne), Ðkotijo-je, Airijoje ir Olandijoje. Grieþtos valgymuitinkamø moliuskø rinkimo taisyklës: lei-dþiama rinkti tik ið licencijas turinèiø lai-veliø, du kartus per savaitæ ir ne ilgiau kaip45 minutes.

Moliuskø valgymo subtilybësMidijos patiekiamos su kiautais ar

išgliaudytos, išvirtos kario padaþe – ragu(pranc. ragout). Labai senas Pajûrio Ða-rantos regiono midijø ruoðimo bûdas va-dinamas éclade arba la terrée. Moliuskøgeldutës sustatomos statmenai á mozai-kà, vienu galu á virðø, apklojamos puðøspygliais ir padegamos. Spygliams su-degus, iðkepæ moliukai gliaudomi ir val-gomi. Puoðniosios Ðv. Jokûbo ðukutësprieð valgant pakaitinamos ant keptuvës,pagardinamos prieskoniais ir valgomos,kai tik atsivoþia virðutinis (plokðèiasis)kiautelis. Blyðkus moliusko kûnelis – rau-menys ir oranþiniai ikreliai, vadinami ko-ralais, valgomi skyrium; juodas gleivingasapvadas pašalinamas. Valgant uþsigeria-ma baltuoju sausu vynu, galima pagar-dinti prieskoniais. Receptø galima rastikulinarijos knygose.

Kulinarinio paveldo puoselëjimasNe maþiau dëmesio skiriama tradici-

jø, susijusiø su valgomaisiais moliuskais,kurie buvo piligrimø maistas, iðsaugoji-mui ir puoselëjimui. Airijos Galway mies-te kasmet vyksta austriø festivalis. Bos-tone nuo 1826 m. veikia seniausias Ame-rikos nepriklausomybës karus menantisaustriø restoranas. Netoli ðio didmiesèioChincotaegue saloje iniciatoriai ákûrë El-derhostel Oyster&Maritime Museum.Austriø muziejø yra ir Europoje. NeseniaiPrancûzijos kultûros paveldo saugotojaiPajûrio Ðarantoje palei Biskajos álankosvakarinæ pakrantæ ásteigë vadinamàjá„Austriø kelià“. Juo keliaujant galima ap-lankyti austriø fermas ir susipaþinti su dau-giaamþëmis moliuskø auginimo ir valgy-mo tradicijomis. Sendro miesto Le Cau-enne restorane yra ekologinis austriø mu-ziejus (Martene d’Oleron Eco-Musee). Jolankytojai gali ne tik pamatyti, bet ir para-gauti kulinariniø eksponatø.


44 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 5ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2008 Nr.5, 1- 44, Indeksas 5052, 3,95 Lt

Ir vël atgijo gamta.Suþaliavo, suþydo pievos,parkas, gëlynai Vilniausuniversiteto botanikos sode.Geguþæ þydi pirmieji rodo-

listai. Ðiemet specialistaivisus dalyvius pakviesþolynauti á Kairënø pievas.Juk daugelá pas musauganèiø augalø galimanaudoti gydymui, maistui.

Laukiame jûsø VUbotanikos sode.

Dr. Nijolë BALÈIÛNIENË

Ar jau uþsiprenumeravote ,,Mokslo ir gyvenimo”þurnalà antram 2008 metø pusmeèiui?

Seminaro metu

,,Þolynø sodelio” iniciatorë irákûrëja dr. Irena Kubilienë

Geltonasis bobramunis

Paprastoji rusmenë

Vaistinë notra

Prenumeratà priima visi ryðiø skyriai.

dendrai, narcizai, tulpës,þydrës, neuþmirðtuolës,margutës, bergenijos,vaistuèiai ir kt. Graþusmetas pasidomëti gamta.Tad tapo tradicija VUbotanikos sode kartu suLietuvos aplinkos ministeri-ja geguþës mënesá paminëtibioávairovës dienà. Ðiemet áðià ðventæ pakviesimegeguþës 24-àjà.

Tapo tradicija birþeliomënesá (ðiemet birþelio 20d.) rengti þolynø seminarus.Susirenka þmonës ið ávairiøLietuvos vietoviø pasidomë-ti, kas naujo vaistaþoliø,aromatiniø, prieskoniniøaugalø pasaulyje. Praneði-mus skaito þinomi specia-

Paprastoji rugiagëlë

Documents

Mokslas Ir Gyvenimas 2008 m. Nr.5