Mokslas Ir Gyvenimas 2008 m. Nr.12

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 12 1

2008

12

Milþiniðki, protunepaaiðkinami

Naskos pieðiniai antkalnø uolø

Atkakløjá tyrinëtojà uþbûrë Ramiojovandenyno pakranèiø groþis

Ultragarsiniaimatavimai irdiagnostika

ekstremaliomissàlygomis

MaþosiosLietuvos tautinëtaryba ir Tilþës

aktas

Sëkmingaekspedicija á

Peru

2 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 12

matavimai ir diagnostikaVisi puikiai prisimena avarijà Èernoby-

lio atominëje elektrinëje, sukëlusià dauge-lio þmoniø þûtá ir ligas bei radioaktyviomisnuosëdomis uþterðusià didelæ Europos dalá.Naujesnis pavyzdys yra avarija, ávykusi2006 m. spalio 12 d. akcinëje bendrovëje„Maþeikiø nafta“, dël kurios bendrovë pa-tyrë didþiuliø finansiniø nuostoliø.

Þenkli dalis tokiø avarijø bei inciden-tø ávyksta dël objekto konstrukcijos de-fektø. Pavyzdþiui, 1980 m. Ðiaurës jûrojedël vidinio defekto sulûþo naftos platfor-ma, o avarijos metu þuvo 123 naftininkai(1 pav.). Bendri nuostoliai sudarë 500 mi-

Gyvename pasaulyje, kuriameyra daug vadinamøjø didesnësrizikos objektø. Tai atominëselektrinës, áprastinës energeti-

UltragarsiniaiProf. habil. dr.

Rymantas KAÞYSKauno technologijos

universitetas

matavimai ir diagnostika ekstremaliomis

sàlygomis

kos objektai – kuro talpos,vamzdynai, naftos gavybosplatformos jûroje, lëktuvai ir kt.Ávykus juose gedimams, pasek-

1 pav. Dalis naftos platformos po avarijos

lijonø eurø. Aukðèiau minëta avarija akci-nëje bendrovëje „Maþeikiø nafta“, valsty-binës komisijos nuomone, ávyko dël sa-vaiminio gudrono, išsiverþusio pro vamz-dyno átrûkimà, uþsiliepsnojimo. Átrûkimasgalëjo atsirasti dël korozijos poveikio.

Kaip išvengti tokiø skaudþiø avarijø?Tam yra atliekami neardomieji bandymai,leidþiantys ávertinti tiriamo objekto bûklænet ir jo eksploatacijos metu. Vieni ið la-biausiai naudojamø yra ultragarsiniai me-todai. Ultragarso bangomis yra vadina-mos mechaninës (o ne elektromagneti-nës!) bangos, sklindanèios dujose, skys-èiuose ir kietuose kûnuose, kuriø daþnisyra didesnis negu 20 kHz. Kadangi ultra-garsinës bangos sklinda daugelyje me-dþiagø, kuriose negali sklisti elektromag-netinës, taip pat ir optinio ruoþo bangos,todël jos jau plaèiai naudojamos medici-ninei ir techninei diagnostikai.

Ultragarsiniai metodai yra patrauklûs to-dël, kad jie puikiai tinka mechaniniø savy-biø matavimams, elektrai laidþioms ir ne-laidþioms aplinkoms, yra suderinami suelektroninëmis ir informacinëmis technolo-gijomis, be to, skirtingai nuo rentgeno spin-

duliø, taip pat plaèiai naudojamø neardo-muosiuose bandymuose, ultragarsas yranepavojingas þmogui. Ultragarsiniai meto-dai yra vieninteliai, kuriais galima tiesiogiaiávertinti erdvines tiriamojo objekto mecha-nines savybes, jas pavaizduoti monitoriausekrane kaip dvimatá arba trimatá paveikslà,

formacijà. Tai leidþia su pjezoelektriniaiselementais siøsti ir priimti aukšto daþnioultragarsines bangas. Tokie komponentaiyra vadinami ultragarsiniais keitikliais, ka-dangi juose elektrinë energija pakeièiamaá mechaninæ energijà ir atvirkðèiai.

Kad ultragarsinë banga efektyviai per-eitø per skiriamàsias ribas siuntiklis – ti-riamas kûnas ir tiriamas kûnas – ëmiklis,ultragarsiniai keitikliai arba spaudþiamiprie ðio kûno per specialø kontaktiná skys-

2 pav. Ultragarsiniø matavimø principas: a – matuojamitrisluoksnio plastmasinio polipropileno (PP) vamzdþiosluoksniø storiai; b – ultragarsiniai signalai, atsispindëjænuo skirtingø sluoksniø skiriamøjø ribø

tá, pavyzdþiui, tepalà arba vandená, arbayra priklijuojami.

Matavimo metu impulsinis generato-rius suþadina pjezoelektriná siuntiklá, ku-ris á tiriamàjà medþiagà iðspinduliuojatrumpà ultragarsiná impulsà. Ðis impulsassklinda tiriamoje medþiagoje ir priimamasultragarsinio ëmiklio, kuris paverèia já elek-triniu impulsu. Sustiprintas ðis impulsas

a

b


t.y. jas vizualizuoti.Skirtingai nuo elektro-

magnetiniø bangø, kuriøgreitis yra labai didelis ir sta-bilus, pavyzdþiui, vakuume300 000 km/s, ultragarsobangø greitis yra nuo keliøðimtø metrø iki keliø kilomet-rø per sekundæ ir priklausonuo aplinkos savybiø. Tai lei-dþia tokias bangas labaiefektyviai naudoti matavimoir techninës diagnostikostikslams.

Dujose ir skysèiuosesklinda tik iðilginës ultragar-sinës bangos. Jose aplin-kos daleliø virpëjimo kryp-tis sutampa su bangos skli-dimo kryptimi. Kietuose kû-nuose gali sklisti ne tik iðil-ginës, bet ir skersinës ban-gos, kuriose daleliø virpëji-mo kryptis yra statmenabangos sklidimo krypèiai.Reikia atkreipti dëmesá á tai,kad skersinës bangos sklin-da tik kietuose kûnuose.

Bangø sklidimo greitispriklauso nuo bangos tipo,aplinkos savybiø ir tempera-tûros:

– iðilginiø bangø greitiscL=0,3-12 km/s;

– skersiniø bangø greitis cs=0,7-4,7km/s.

Ultragarsiniø matavimø bendras prin-cipas pavaizduotas 2 pav. Ultragarsinëmsbangoms þadinti ir priimti yra naudojamaspjezoelektrinis efektas. Jis pasireiðkia tuo,kad pridëta jëga sukelia pjezoelektrikeelektrinio lauko pokytá, o pridëtas elektri-nis laukas – pjezoelektrinës medþiagos de-


mës gali bûti labai skaudþios –sukelti dideliø ekonominiønuostoliø arba pareikalauti netþmoniø aukø.

paduodamas á vëlinimo laiko matuoklá. Ja-me priimto impulso vëlinimo laikas ma-tuojamas ultragarsinio impulso pasiunti-mo momento atþvilgiu (2 pav.). Jeigu yraþinomas ultragarso bangos greitis objek-to medþiagoje, išmatavus atspindëto ul-tragarsinio impulso vëlinimà, galima su-rasti atstumà iki defekto arba iki skirtingømedþiagø skiriamøjø ribø.

Ultragarsinius matavimus didesnës ri-zikos objektuose apsunkina tai, kad labaidaþnai juos reikia atlikti ekstremaliomis sà-lygomis. Kas yra ekstremalios sàlygos?

– Ekstremali matavimo aplinka (aukð-ta temperatûra, dideli slëgiai, radioakty-vus spinduliavimas ir kt.);

– pats objektas, kurio bûklë diagno-

3 pav. Scheminis kuro talpyklos dugno,padaryto ið suvirintø plieno lakðtø, vaizdas.Jos skersmuo gali bûti iki 100 m. Virðutinia-me deðiniajame kampe pavaizduotas dugnoskerspjûvio vaizdas suvirinimo zonosaplinkoje

zuojama, turi veikti ekstremaliomis sàly-gomis – esant didelëms apkrovoms, vei-kiant vibracijoms, korozijai ir kt.

Panagrinësime keletà sudëtingø sis-temø bûklës ávertinimo pavyzdþiø ultra-garsiniais metodais, kurie buvo sukurtiKauno technologijos universiteto Prof.K.Baršausko ultragarso mokslo institute.Pirmas pavyzdys – didelio nuotolio ultra-garsiniø bangø taikymas kuro talpyklødiagnostikai. Kaip þinoma, nafta, naftosproduktai, benzinas yra laikomi kuro tal-pyklose, kurios yra pagamintos ið suvi-rintø metalo lakðtø. Tokio talpyklos dug-no scheminis vaizdas parodytas 3 pav.

Laikui bëgant talpyklos dugnas, pa-dëtas ant smëlinio pagrindo, pradeda ko-roduoti. Laiku nepastebëjus ðio proceso,gali ávykti avarija – ið talpyklos iðtekëti ku-ras. Kadangi daugeliu atvejø tokios tal-pyklos yra prie jûrø ir dideliø upiø pakran-èiø, á kurias patogu atplaukti tanklaiviams,iðtekëjæ naftos produktai gali uþterðti di-deles akvatorijas arba teritorijas ir labaibrangiai kainuoti. Todël pagal pasaulyjepriimtus reikalavimus talpyklø dugnas yra

periodiðkai tikrinamas neardomøjø ban-dymø metodais. Prieš tikrinimà talpyklaiðtuðtinama, o jos dugnas kruopðèiai ið-valomas. Turint omenyje, kad tokiø tal-pyklø skersmuo gali bûti nuo 8 iki 100metrø, ði operacija trunka ne vienà dienàir brangiai kainuoja – 100 000–150 000eurø. Pagal mûsø sukurtà technologijà to-kias talpyklas bûtø galima tikrinti jø neið-valius, taigi sutaupyti didþiules lëðas.

Tam naudojamos þemo daþnio nu-kreiptosios (Lembo) ultragarsinës bangos,sklindanèios talpyklos dugne. Jeigu talpyk-los dugno storis yra tos paèios eilës, kaipir ultragarsinës bangos ilgis, metalo plokð-tëse, ið kuriø padarytas talpyklos dugnas,ultragarsinës bangos sklinda kaip bango-laidþiu dideliais nuotoliais. Tai ágalina pa-siøsti Lembo bangà talpyklos dugnu sker-sai visà talpyklà, net jei jos skersmuo sie-kia kelias deðimtis metrø. Jeigu bangoskelyje pasitaiko struktûros nevienalytiðku-mø, ultragarsinë banga papildomai slopi-nama arba iðbarstoma, dël to pasikeièiajos amplitudë bei fazë. Pasiuntus ultragar-sines bangas talpyklos dugne ávairiomiskryptimis, galima gauti vidutiná dugno ávertábangos sklidimo kelyje. Norint gauti infor-macijos apie erdviná nevienalytiðkumø pa-siskirstymà talpyklos dugne, yra naudoja-mi rekonstrukcinës tomografijos metodai.Tai leidþia kompiuterio ekrane gauti talpyk-los dugno vaizdà, kuriame anomalios zo-nos yra pavaizduotos kita spalva negusveikojo dugno dalis. 4 pav. pateiktas 8 m

skersmens kuro talpyklos, esanèios neto-li Turino, Italijoje, dugno vaizdas, gautasapraðytuoju metodu. Tokia technologija lei-dþia þenkliai padidinti matavimø bei diag-nostikos greitá, o tiriamø konstrukcijø mat-menys gali siekti iki ðimto metrø.

Kitas sudëtingos sistemos, veikianèiosekstremaliomis sàlygomis, pavyzdys yraultragarsinë vizualizacinë sistema naujo ti-po branduolinio reaktoriaus MYRRHA(„Multi-purpose Hybrid Research Reactor

for High-tech Applications“) bûklei ávertin-ti. Šis projektas Prof. K.Baršausko ultra-garso mokslo institute vykdomas pagalBelgijos branduoliniø tyrimø centro uþsa-kymà. Tai yra Belgijos branduoliniø tyrimøcentro projektas, kurio tikslas – sukurti mo-dernø branduoliná reaktoriø radioakty-vioms atliekoms deginti. Tai turëtø bûti grei-tintuvo valdomo neutronø srauto tipo áren-ginys, kuriame negalima nekontroliuoja-ma branduolinë reakcija, t.y. saugus, besprogimo pavojaus atominis árenginys. To-kio branduolinio reaktoriaus ðerdis yra au-ðinama ne vandeniu, o ðvino-bismuto (Pb/Bi) skysto metalo lydiniu (5 pav.). Dël sau-

5 pav. ReaktoriausMYRRHA scheminisvaizdas. Reakto-riaus vidinë dalis(skersmuo 4 m),nudaþyta gelsvaspalva, yrauþpildyta skystumetalu

gos ir licencijavimo reikalavimø reikalingasreaktoriaus vidaus vizualizavimo metodasskystame metale. Tam netinka nei mato-mo ruoþo optinës bangos, nei elektromag-netinës bangos, kadangi skysto metalo ly-dinys nëra skaidrus. Todël vienintelis ðiosproblemos sprendimas buvo naudoti ul-tragarsines bangas, kurios be didesniønuostoliø gali sklisti skystame metale ga-na dideliais atstumais. Beje, skysto ðvino-bismuto lydinio akustinës savybës buvobeveik neþinomos, todël Ultragarso moks-lo instituto mokslininkams teko atlikti fun-damentalius tyrimus, kuriø metu pirmà kar-tà pasaulyje buvo iðmatuotos ultragarsi-niø bangø greièio temperatûrinës priklau-somybës, bangø slopinimas ir eksperi-mentiðkai pademonstruota, kad net aukð-to daþnio (5 MHz) ultragarsinës bangosgali bûti priimtos nusklidusios skystamemetale keliø metrø atstumà.

Ultragarsinë sistema turi leisti gauti re-aktoriaus vidaus vaizdà, valdyti, pavyzdþiui,roboto rankas, kurios keistø kuro kasetes,tikrinti ávairiø elementø bûklæ. Ðio darbo nie-kas pasaulyje neapsiëmë atlikti, kadangi to-kia vizualizacinë sistema turi funkcionuotiskysto metalo (ðvino-bismuto lydinio) ap-linkoje ekstremaliomis sàlygomis:

– aukðta temperatûra (160–450°C),negalima aušinti sistemos komponentø;

– didelis skysto Pb/Bi metalo chemi-nis aktyvumas, sukeliantis korozijà;


4 pav. Tomografinis kuro talpyklos dugnovaizdas


– labai stiprus reaktoriaus sukuriamasradioaktyvus spinduliavimas (iki 30 kGy/h);

– didelis slëgis skystame metale.Bandymø ir eksploatacijos metu vizu-

alizacinë sistema gali patirti terminiussmûgius, nes jà reikia periodiðkai ákaitintiir atauðinti, be to, bûtinas didelis patiki-mumas ir ilgaamþiðkumas – sistema beprofilaktikos nepertraukiamai turëtø veik-ti kelerius, pageidautina, 5-erius metus.Tai bus pirma pasaulyje ultragarsinë vi-zualizacinë ir matavimo sistema, veikian-ti tokiomis ekstremaliomis sàlygomis.

Vizualizacinës sistemos veikimo prin-cipas pagrástas tuo, kad reaktoriaus vidu-je ávairiomis kryptimis pasiunèiamos ga-na aukðto daþnio (5 MHz) ultragarsinësbangos, kurios atsispindi nuo ávairiø reak-toriaus elementø, pagamintø ið specialausnerûdijanèio plieno, o atspindëti signalaipriimami ávairiose vietose iðdëstytais ultra-garsiniais imtuvais. Ið priimtø signalø, nau-dojant sudëtingus signalø apdorojimo me-todus, yra suformuojamas trimatis arbadvimatis stebimo sektoriaus vaizdas.

Tokios vizualizacinës sistemos kûri-mas susideda iš daugybës etapø – Pb/Bi savybiø matavimo, aukðtø tempera-tûrø ultragarsiniø keitikliø, MYRRHA re-aktoriaus akustinio kompiuterinio mode-lio, vizualizacijos metodø sukûrimo.

Akivaizdu, kad tokia sistema, tai yrajos ultragarsinë dalis, siunèianti ir pri-imanti ultragarsines bangas, turi bûti pa-nardinta á skystà metalà. Tam reikëjo ið-spræsti daugybæ problemø:

– rasti ir ištirti pjezoelektrines medþia-gas, tinkamas darbui esant aukðtomstemperatûroms ir didelëms radiacijosdozëms;

– garantuoti patikimà akustiná kontak-tà tarp pjezoelektrinio elemento, protek-toriaus ir dempferio esant aukðtoms tem-peratûroms;

– garantuoti patikimà akustiná kontak-tà tarp keitiklio ir skysto metalo;

– sukurti ultragarsiniø keitikliø gamy-bos technologijà.

Reikia paþymëti specifinæ problemà,atsirandanèià atliekant ultragarsinius ma-tavimus skystuose metaluose. Paprastaiskystas metalas nedrëkina daugumosmetalø, pavyzdþiui, nerûdijanèio plieno,todël ultragarsinës bangos per skiriamà-jà ribà ultragarsinis keitiklis – skystas me-talas neperduodamos ir jokios bangosskystame metale nesuþadinamos. Jeigukeitiklio korpusui parenkama medþiaga,kuri drëkinama, pavyzdþiui, nikelis, taiskystame metale prasideda korozija, ku-ri per metus gali labai þenkliai paþeisti kei-tiklá. Todël projekto metu buvo sukurta uni-kali technologija, leidþianti iðspræsti ðáprieðtaravimà. Ji pagrásta tuo, kad ultra-garsinio keitiklio paviršius, per kurá per-

duodamos ultragarsinës bangos, yra po-liruojamas iki optinio tikslumo ir paden-giamas deimanto pavidalo plona danga.Skystas metalas priglunda prie beveikidealiai lygaus keitiklio pavirðiaus jo ne-drëkindamas, bet tai jau leidþia efektyviaiperduoti ir priimti ultragarsines bangasskysto ðvino-bismuto aplinkoje.

Vykdant projektà buvo sukurti svar-biausi sistemos elementai – pirminiai ul-tragarsiniai keitikliai ultragarsinëms ban-goms generuoti ir priimti, galintys ne-aušinami veikti chemiškai agresyvausskysto metalo aplinkoje esant labai inten-syviai radiacijai. Buvo sukurtos tokiø kei-tikliø gamybos technologijos, kuriosenaudojamos deimanto tipo dangos, pa-tobulinti difuzinio suvirinimo metodai,

6 pav. Aukðtø temperatûrø (<450°C)bismuto titanato ultragarsinis keitiklis suspecialiu aukðtatemperatûriu kabeliu(suvyniotas). Juoda spalva – deimantopavidalo danga padengti pavirðiai

naudojami pjezokeraminiai elementai tvir-tam sujungimui su keitiklio plieno korpu-su, naujo tipo pjezoelektrinës medþiagos(6 pav.). Ultragarsiniai keitikliai patikimaiveikë kelis mënesius skysto metalo ap-linkoje bei atlaikë radiacinius bandymusBelgijos branduoliniø tyrimø centre. KTUProf. K.Baršausko ultragarso mokslo ins-titutas vienintelis pasaulyje turi sukûræsminëtø aukðtatemperatûriø ultragarsiniøkeitikliø, galinèiø veikti skysto metalo ly-

7 pav. Ultragarsinio vaizdo gavimasMYRRHA reaktoriaus viduje. Ultragarsiniskeitiklis skysto metalo aplinkoje skenuoja-mas roboto ranka

dinyje, gamybos technologijà. Reakto-riaus ultragarsinio vaizdo gavimo princi-pas pateiktas 7 pav.

Reaktoriaus MYRRHA kontrolës tiks-las yra nustatyti, ar visi reaktoriaus ele-mentai yra savo vietose ir ar jø geometri-ja nepakito veikiant ekstremalioms sàly-goms. Belgijos branduoliniø tyrimø cen-tre yra sukurtas reaktoriaus skaitmeninismodelis, apraðantis jo geometrijà. Juo re-miantis KTU Prof. K.Baršausko ultragar-so mokslo institute buvo sukurtas reak-toriaus akustinis modelis, leidþiantis nu-matyti, kokius ultragarsinius signalus re-aktoriaus elementai atspindës ir kokie ul-tragarsiniai vaizdai bûtø gauti esant ide-aliai reaktoriaus bûklei. Bet kokie realiømatavimø metu gautø ultragarsiniø vaiz-

dø nuokrypiai nuo akustinio modelio ro-do pokyèius reaktoriaus viduje.

8 pav. pateiktas reaktoriaus pagrindi-nës dalies eksperimentinis ultragarsinisvaizdas, kuris perdengtas reaktoriausskaitmeniniu modeliu. Kaip matyti, gauna-mas labai geras atitikimas. Vienintelis ma-tomas neatitikimas yra virðutinëje dalyjesulenkto staèiu kampu strypo vaizde. Toprieþastis yra ta, kad strypas buvo sàmo-ningai perstumtas á kità padëtá, kuri skiria-si nuo skaitmeninio modelio numatomospadëties. Ið 8 pav. matyti, kad tokius po-kyèius galima lengvai identifikuoti, taigi irpatikimiau diagnozuoti reaktoriaus bûklæ.

Šis projektas yra vienas reikðmingiau-siø bendrø Lietuvos–Belgijos moksliniø-techniniø projektø, todël Belgijos praðy-mu darbo rezultatai 2006 m. buvo prista-tyti Belgijos karaliui jo oficialaus vizito me-tu Lietuvoje.

Pateikti pavyzdþiai rodo, kad ultragar-siniais neardomøjø bandymø ir diagnos-tikos metodais net ir ekstremaliomis sà-lygomis gaunama patikima informacijaapie sudëtingø techniniø objektø bûklæ,leidþianti išvengti avarijø bei jø skaudþiøpasekmiø.


8 pav. Trimatis eksperimentiðkai gautasreaktoriaus dalies vaizdas sutapatintas suskaitmeniniu reaktoriaus modeliu. Spalvosindikuoja ultragarsinio signalo atspindþiostiprá – kuo ðiltesnë spalva (geltona,raudona), tuo stipresnis atspindys


Didelë dalis ðiuolaikiniø aplin-kos problemø kyla dël þmoniø veiksmø pa-sekmiø nenumatymo, pasyvaus domëji-mosi mokslu. Pagal ðá kriterijø Lietuva yravienoje ið paskutiniøjø vietø tarp ES ðaliø.Europos Komisijos uþsakymu 27 ES ðaly-se atliktas gyventojø nuomonës tyrimasparodë, jog lietuviai yra vieni maþiausiaibesidominèiø aplinkosaugos problemo-mis Europoje. Remiantis Lietuvoje tyrimàatlikusios „TNS Gallup“ apklausos duome-nimis, tik 55 proc. lietuviø pripaþásta, kadaplinkosaugos problemos jiems yra svar-bios. Tuo tarpu ði problematika aktuali net94 proc. Kipro gyventojø, 89 proc. ðvedøir 88 proc. graikø. Ne kiekvienas þino, jog,keisdamas savo kasdiená elgesá, gali daugprisidëti prie kovos su viena aktualiausiøekologiniø problemø – klimato kaita.

Svarbu aplinkosaugines idëjas diegtijau mokykloje, pradedant nuo jauniausioskartos. Pastaraisiais metais itin sparèiaiplintant informacinëms technologijoms,moksleiviai vis labiau atitrûksta nuo gam-tos, maþëja noras jà paþinti, kartu maþëjair domëjimasis gamtos mokslais. Techni-nio ir tiksliøjø mokslø profilio specialybespasirenka vis silpniau pasirengæ ir maþiauþiniø turintys moksleiviai. Mokslinæ veiklàdaugelis moksleiviø suvokia kaip nuobo-dþià, sudëtingà ir priverstinæ. Tai formuo-ja neigiamà poþiûrá á mokymàsi. Dabarti-niai mokymo metodai mokyklose jau ne-efektyvûs, norint pasiekti gerø rezultatø.Tradicinius pasyvius ugdymo metodusbûtina keisti aktyviais, savarankiðkumà,aktyvumà, atsakomybæ ir domëjimàsi ug-danèiais metodais.

Didelës átakos ugdymo procese turi mo-kytojo vaidmuo, jo gebëjimas sudomintimoksleivá. Taèiau, sparèiai plëtojantis moks-lui ir technologijoms, daugelis mokytojø ati-

trûksta nuo bûtino ðiø dienø informaciniolygmens. Jiems bûtina nuolat atnaujinti þi-nias, iðmokti naujø, patrauklesniø mokymometodø. Kvalifikuoti specialistai, turintys þi-niø apie paèias naujausias mokslo tech-nologijas, sutelkti aukðtojo mokslo institu-cijose. Taèiau pedagogai neturi galimybiøtiesiogiai bendrauti su mokslininkais, suþi-noti apie jø darbus, mokslo laimëjimus.

Lietuvos energetikos instituto Atsinau-jinanèiø energijos ðaltiniø laboratorija, su-vokdama ypatingà mokslo populiarinimosvarbà ir aktualumà, skatinant jaunimàsiekti iðsilavinimo, stiprinti visuomenës þi-niø lygá ir mokymosi visà gyvenimà nuo-statas, ágyvendina LR švietimo ir moksloministerijos remiamà mokslo ir technolo-gijø populiarinimo projektà „Apie energi-jà màstyk kitaip“. Projekto tikslas – ska-tinti moksleivius ir plaèiàjà visuomenæ do-mëtis mokslu, taip pat ir gamtos moks-lais, moksline veikla, organizuojant ávai-rius mokslo populiarinimo renginius.

pusë milijono hektarø apleistø þemiø, ku-riose galima veisti energetinius augalus,kurie uþauga 8 kartus greièiau nei ápras-tiniai medþiai ir pirmà derliø duoda jaupo 3–4 metø. Tai yra alternatyva impor-tuojamiems energijos šaltiniams.

Ekskursijos metu taip pat lankytasinuo 2003 m. Grigiðkëse medienos gra-nules gaminanèioje UAB „Baltwood“.Medienos granuliø gamybai ámonë nau-doja tik ekologiškai švarias medþio pju-venas, kurios kartu su droþlëmis ir skied-romis sumalamos, iðdþiovinamos ir su-formuojamos á 8 mm skersmens cilindri-nius gabaliukus. Gaminant granules ne-naudojami jokie cheminiai priedai ar kli-jai. Ámonës pajëgumas leidþia pagamin-ti iki 10 000 t granuliø per metus.

Biomasës naudojimo objektu ekskur-sijai pasirinkta UAB „Vilniaus energija“ – ant-roji elektrinë, kurioje nuo 2006 m. pradëjoveikti rekonstruotas ir biokurà vietoj gamti-niø dujø ir mazuto pritaikytas kûrenti garokatilas, árengti nauji kuro priëmimo, ruoði-mo ir tiekimo árenginiai. Rekonstravus garokatilà, árengus biokuro priëmimo, ruoðimoir sandëliavimo ûká bei sumontavus ðiuo-laikiðkà dûmø valymo árangà, prisidedamaprie Lietuvos Respublikos ásipareigojimøvykdant ES direktyvos 2001/77/EC reikala-vimus (2010 m. ðalyje ið atsinaujinanèiøenergijos iðtekliø gaminti 7 proc. elektrosenergijos), Ðilumos ûkio kryptyse numaty-

Pratink mokiná dirbti, ákalbëk já ne tik pamilti darbà, bettaip su juo susigyventi, kad ðis taptø jo antràja prigim-

tim; ápratink já viskà iðmokti tik savo jëgomis; kad jissavarankiðkai màstytø, ieðkotø, reikðtøsi, lavintø savo

snaudþianèias jëgas, ugdytøsi iðtvermæ.F. DYSTERVEGAS Mokslo ir

Vienas ið tokiø renginiø – 2008 m. spa-lio 30 d. paþintinë ekskursija á biomasëskuro ruoðimo ir naudojimo objektus. Eks-kursijos dalyviai lankësi UAB „Dovaino-

Ekskursijoje áenergetiniø augaløplantacijà

Medienos granulesgaminanèioje UAB ,,Baltwood”

technologijø populiarinimoprojektas „Apie energijàmàstyk kitaip“

Dr. Regina ERLICKYTË-MARÈIUKAITIENË

Lietuvos energetikos institutasAtsinaujinanèiø energijos

ðaltiniø laboratorija

niø paukðtynas“ energetiniø augalø plan-tacijoje, kurioje auginamus gluosniusbendrovë naudos šildymui. Lietuvoje yra


Paþintys ir pamokosFrankfurto

mugëjeJau keleri metai Lietuvos akademiniøleidyklø asociacija (LALA) seniausioje irdidþiausioje Europos Frankfurto knygømugëje pristato Lietuvos mokslo bei stu-dijos knygas stende Scholarly Lithuania.Gytis Vaðkelis, Lietuviø literatûros ir tau-tosakos instituto leidybos centro vado-vas, jau anksèiau dalyvavæs šioje mugë-je, ðá syká pasiûlë akademines knygaseksponuoti ne tik bendrame Lietuvosekspozicijos plote, bet ir duomenø ba-zes pristatanèiø leidëjø salëje. Taip Lie-tuvos mokslo publikacijø stendas Scho-larly Lithuania atsirado ðalia tokiø mugësdalyviø, kaip Springer, EBSCO, IEEE,Thomson Reuters, ir daugybës kitø áþy-miø bei maþiau þinomø leidëjø.

Negalëtume parodyti pasauliui Lietu-vos akademiniø knygø be Ðvietimo irmokslo ministerijos tikslinës paramos.Lietuvos akademiniø leidyklø asociacijaá parodà siuntë jau patyrusius, mokslo irstudijø leidybà iðmananèius þmones, ku-rie bendravo su parodos lankytojais.Mes, akademiniø leidyklø vadovai, atvy-kæ dirbti á Frankfurto knygø mugæ, susi-tikdavome stende, kad pasikeistume in-

tø siekiø (ðiluma, pagaminta ið vietiniø, at-sinaujinanèiø ir atliekiniø energijos iðtekliø,2010 m. sudarytø 17 proc. bendro šilumosgamybos balanso), nacionaliniø aplinko-sauginiø siekiø bei Kioto protokole numa-tytø ásipareigojimø (Lietuvai 2008–2012 m.laikotarpiu sumaþinti ðiltnamio reiðkiná su-kelianèiø dujø iðmetimus 8 proc., lyginantsu 1990 m. emisija). Ágyvendinus ðá projek-tà, skatinama nauja biokuro gamybos ir ruo-ðimo infrastruktûra: miðkø valymas, neder-lingø þemiø naudojimas.

2008 m. rugsëjo-lapkrièio mën. vykoLietuvos mokiniø ir mokytojø kûrybiniødarbø konkursai. Mokiniø konkurso uþ-duotis – kompiuterinës dvimatës (2D) ar-ba trimatës (3D) animacijos ir grafikos kû-rybiniai darbai, apimantys gausius moki-niø informaciniø technologijø ágûdþius,þinias ir naujas idëjas apie atsinaujinan-èià ir efektyvià energetikà. Savo darbuskonkursui pateikë apie 150 mokiniø ið Lie-tuvos ugdymo ástaigø. Darbø ávairovë di-delë: nuo kompiuterinio pieðinio iki su-montuoto filmo. Darbuose atsispindi, kaipkiekvienas þmogus gali prisidëti prie ener-gijos vartojimo maþinimo, kaip ásivaizduo-jamas efektyvus energijos vartojimas, ko-dël atsinaujinanèiø energijos ištekliø nau-dojimas yra svarbus ir kaip tai gali prisi-dëti prie klimato ðiltëjimo maþinimo.

Lietuvos mokytojø kûrybiniø darbøkonkurso tikslas – sukurti patrauklias edu-kacines priemones, atskleidþianèias nau-jas temos pristatymo pamokose idëjas, tu-rinèias išliekamàjà vertæ. Konkurso uþduo-tis – plakatai, apimantys idëjas apie atsi-naujinanèià energetikà ir dailës ágûdþius.

Ágyvendinant projektà „Apie energijàmàstyk kitaip“, ketinama surengti edukaci-næ viktorinà „Kà þinai apie energijà?“, pa-dësianèià plësti jaunimo þinias apie ener-gijà kasdienëje veikloje, efektyvø energijosvartojimà ir atsinaujinanèià energetikà, su-dominti moksleivius moksline veikla; semi-narus mokytojams, moksleiviams, studen-tams ir kitiems suinteresuotiems asmenims,supaþindinant su viena ið didþiausiø aplin-kosauginiø problemø – klimato kaita, da-bartine atsinaujinanèios energetikos situa-cija Lietuvoje ir pasaulyje, naujausiais ðiossrities laimëjimais, jø svarba ir reikðme ap-linkos kokybei gerinti ir išsaugoti. 2008 m.gruodá ávyks baigiamoji projekto konferen-cija, skirta projekto veikloms apibendrinti,mokiniø ir mokytojø kûrybiniams darbamsdemonstruoti ir konkursø vertinimo komi-sijos iðrinktø darbø autoriams apdovanoti.

Visà informacijà apie mokslo ir technologi-jø populiarinimo projektà „Apie energijà màstykkitaip“ galima rasti internete adresu http://www.lei.lt/_img/_up/File/atvir/erlic/index.htm ar-ba http://www.lei.lt Mokslo padaliniai Atsinau-jinanèiø energijos ðaltiniø laboratorija Moksloir technologijø populiarinimo projektas „Apieenergijà màstyk kitaip“.

Paþintys ir pamokos

Su leidiniais – laikraðèiais, knygomis, specialiàja literatûra – susiduria-me kasdien, norime to ar ne. Knygai abejingø nëra. Tuo ásitikini suþino-jæs, kad dvideðimt trijose Europos ðalyse per metus surengiama apie 50

ávairiø knygø mugiø. Seniausia ir prestiþiðkiausia tarp jø – Frankfurtoknygø mugë, ðiemet atðventusi ðeðiasdeðimtmetá.

Frankfurto mugëje

Eleonora DAGIENËVGTU leidyklos ,,Technika” direktorë

formacija, aptartume, kà naujo ir ádo-maus pamatëme, su kuo bendravome irkà mugëje dar vertëtø aplankyti. Kaip tei-singai paþymëjo G.Vaškelis, Lietuvosakademiniø leidiniø leidëjai per maþai dë-mesio skiria publikacijø estetikai. Jis pa-tarë mugëje atkreipti dëmesá á pristato-mø knygø, þurnalø virðelius, dizainà irpoligrafijos kokybæ. Jonas Balèiûnas, Pe-dagoginio universiteto leidyklos direkto-rius, prieð mugæ neðykðtëjo patarimø,kaip geriau pasirengti mugei ir suplanuotikomandiruotæ, o jos metu dalijosi savonovatoriðkomis idëjomis (þr. nuotraukà).

Lietuvoje LALA posëdþiuose daþniau-siai sprendþiame aktualius darbo klau-simus, Frankfurte diskutavome apie vis-kà. Tai leido dar geriau paþinti kolegas.

LALA Frankfurto knygø mugei spe-cialiai iðleido visø asociacijos nariø ka-talogà su trumpais leidyklø apraðais irkontaktiniais duomenimis. Katalogas –tai puiki priemonë ne tik dirbantiems

,,Oxford University Press” stende buvo dirbama labai intensyviai...


knygøknygøstende, padedanti pateikti lankytojui kon-centruotà informacijà apie Lietuvos aka-demines leidyklas, bet ir einant á susiti-kimus, bendraujant su mugës dalyviais.

Vaþiavau á Frankfurtà turëdama kelistikslus: apsilankyti didþiausioje pasaulyjeknygø mugëje ir pamatyti, kaip joje pri-sistato leidyklos, susitikti su mokslo beistudijø leidiniø leidëjais, pamatyti aka-deminës leidybos naujoviø. Stendø ávai-rovë ir bendraujanèiø þmoniø gausa pa-rodë, kad þmonëms rûpi leidyba, ir vi-siðkai nesvarbu, iš kokios šalies esi.Svarbu, kà nori pamatyti ir parodyti... Mu-gëje netrûko ir maþø, niekuo neiðsiski-rianèiø stendø, kuriuose taip pat buvoaktyviai diskutuojama. Susidarë áspûdis,kad Frankfurto knygø mugës dalyviai dir-ba skaitytojø labui: autoriai ieðko leidyk-lø, leidyklos pristato knygas ir jø auto-rius, o visi kartu ieško partneriø...

Efektyviai dirbti mugëje galima tik išanksto viskà suplanavus: kà nori pama-tyti, kokia leidybos ar su ja susijusi sritisdomina ir su kuo norëtum susitikti. Kadmugëje dirbama bûtent taip, rodë dides-ná plotà uþimanèiø leidyklø stenduose pa-statyti numeruoti staliukai, prie kuriø bu-vo intensyviai bendraujama. Stendø ad-ministratorës palydëdavo prie staliuko išanksto pokalbio uþsiregistravusá lankytojàarba paskirdavo laikà naujam interesan-tui, atsakinëdavo á daugybæ klausimø, nu-rodydavo reikiamus kontaktus. Kelis su-sitikimus aš suplanavau dar Vilniuje, pa-sinaudojusi knygø mugës organizatoriøsuteikta galimybe perþiûrëti dalyviø sàra-ðus ir susitarti dël išankstiniø susitikimø.Poros laiðkø-susitarimø sulaukiau ir pati.Turiu pripaþinti, kad nekalbu laisvai an-gliškai ir Lietuvoje bendraujant su uþsie-nieèiais bûtø tekæ kviestis vertëjà, bet sa-vo nuostabai su Frankfurto knygø mugësdalyviais susikalbëjau lengvai – jø gera-noriðkumui nebuvo ribø.

Svarbiausias buvo susitikimas suALPSP (The Association of Learned andProfessional Society Publishers, http://www.alpsp.org) asociacijai atstovaujanèiuNicku Evansu. ALPSP – tai tarptautinë aso-

ciacija, vienijanti akademines ir profesinesleidyklas bei su jais dirbanèius partnerius.Ji ákurta 1972 m., šiuo metu turi daugiaukaip 360 nariø iš 36 šaliø. Dauguma jø –ne pelno siekianèios akademinës leidyk-los. ALPSP misija – aktyviai prisidëti priemokslo leidybos galimybiø propagavimoir naujausiø technologiniø sprendimø tai-kymo. Šios organizacijos veikla apima to-kias sritis, kaip mokslinës leidybos atsto-vavimas pasaulyje, šios veiklos tyrimai,rezultatø apibendrinimas mokslo publika-cijose, mokymuose ir konferencijosemokslo bei profesinës leidybos temomis.ALPSP mokymø temos apima tokiasmokslo þurnalø sritis, kaip efektyvusmokslo þurnalo vyriausiojo redaktoriausir redakcinës kolegijos darbas, moksloþurnalo pristatymas pasauliui ir esamø ið-tekliø naudojimas leidþiant mokslo þur-nalus bei daugybë kitø mokslo þurnaløleidëjams naudingø temø.

Jau septyni iš keturiolikos VGTU lei-dyklos „Technika“ leidþiamø mokslo þur-nalø yra patekæ á THOMSON ReutersWeb of Science, tad leidykla susiraðinë-ja su uþ tam tikrà sritá atsakingais asme-nimis. Su šios duomenø bazës atstovukalbëjomës apie Web of Science reikð-mæ mokslininkams, þurnalø leidëjams irþurnalø redaktoriams. Parsiveþiau gra-þiø Thomson Reuters suvenyrø.

Pasikalbëjusi su Vokietijos universi-tetø leidybos atstovais, supratau, kad jei-

gu kokioje nors aukðtojoje mokykloje në-ra leidyklos, tai jos funkcijas perima priebibliotekos sukurtas padalinys – aktyvûsne tik Lietuvos bibliotekininkai.

Amerikos Civilinës statybos inþinie-riø asociacija (American Society of CivilEngineers) per metus iðleidþia daugiaukaip 50 000 puslapiø specializuotos li-teratûros, 30 technikos ir profesiniø þur-nalø. Jos rinkodaros direktorius ViljamasFarnamas (William Farnam) surinko jøvisà pluoðtà, kuriuos saugome leidyklo-je kaip pavyzdþius.

Susitikimai buvo labai naudingi. Šiuometu elektroniniais laiškais susiraðinëja-me beveik su visais, su kuriais knygømugëje teko bendrauti. Svarstome ávai-rias galimybes pasikeisti mokslo þurna-lø leidybai svarbia informacija, mûsø lei-dyklos darbuotojams apsilankyti akade-minëse leidyklose ir kitus mums naudin-gus klausimus.

Frankfurto knygø mugëje planavau,kà ir kaip darysime 2009 m. vasario 12–15 d. vyksianèioje Vilniaus knygø mu-gëje, kaip pasirodysime skaitytojams irkokius renginius organizuosime. Šiojeknygø mugëje ketiname Lietuvos moks-lininkus supaþindinti su naujausiomismokslo þurnalø elektroninës leidybos ga-limybëmis. Sieksime, kad naujoves pri-statytø kompetentingas sveèias ið uþsie-nio, ðiuo metu susiraðinëjame su keliaispotencialiais sveèiais.

,,Scholarly Lithuania” stende bendrauja Eleonora Dagienë, Gytis Vaðkelis, Jonas Balèiûnas

Pokalbis su ,,Cambridge University Press”atstovu Benu Henfordu Smitu (BenHanneford-Smith) apie galimybæ arèiaususipaþinti su ,,Cambridge Journals”þurnalø leidyba


Molis – nuo senø laikø þinoma statybi-në medþiaga: jau mûsø senoliai grásdavoið molio aslas, statydavo ûkinius ir kitokiospaskirties pastatus. Bëgant laikui tobulëjomolio ruošimo technologijos, jis buvo mai-ðomas su ávairiais priedais. Galiausiai išvadinamojo formavimo mišinio rankomisbuvo formuojamos ir degamos krosnysepirmosios dirbtinës statybinës medþiagos– plytos. Lietuvoje plytos pradëtos gamin-ti XIII–XIV amþiuje. Ið jø buvo statomos tvir-tovës, pilys, vienuolynai ir baþnyèios. Tra-kø salos pilis turbût yra graþiausia ir didin-giausia Lietuvos pilis. Šv. Onos baþnyèiadar ir dabar stebina savo unikalumu ir il-gaamþiškumu, nors buvo pastatyta XV a.pabaigoje.

Maironis nusivylæs raðë apie tuo me-tu apleistà, nepriþiûrimà Trakø pilá:

Kai vëjas pakyla ir drumzdþias vanduo,Ir eþeras verþias platyn, -Banga gena bangà, ir bokðto akmuoPaplautas nuvirsta þemyn.Taip griûva sienos, liûdnesnës kas dienà,Griaudindamos jautrià ðirdá ne vienà.

Taèiau kelis ðimtmeèius stovëjusi, da-bar restauruota pilis ir toliau stovës, o da-bartiniai mûsø pastatai ið keraminio mû-ro jau ið tikrøjø graudina „ðirdá ne vienà“.Šiuolaikiniø pastatø fasadai ið keraminiøplytø ne tik penkiø ðimtø, bet ir penkias-deðimties ar penkeriø metø nesulaukianeapiræ ar nesuiræ.

Þinoma, galima teisintis, kad Lietuvos,o ypaè pajûrio zonos, klimato sàlygos yralabai agresyvios, t.y. pastatø fasadus vei-kia šaltis, šiluma, drëgmë, krituliai, ypaèrûgðtûs lietûs, temperatûros pokyèiai, stip-rokas vëjas ir kt. Turbût visiems teko ma-tyti, kaip keraminis mûras pradeda luptisir irti. Viena po to kitos apirusios kerami-nës plytos neatlaiko apkrovø ir suyra visapastato siena. Kodël keraminës plytos taipgreitai pradeda lupinëtis ar netgi trupëti?

Keraminiø plytø viduje vyksta sudëtin-gi termodinaminiai procesai ir jø veikimopobûdis labai priklauso nuo vidinës ga-minio struktûros, t.y. kokio dyþio poros irkapiliarai yra gaminio viduje – atviri ir susi-jungiantys kaip voratinklis ar uþdari ir pa-

Dr. Jurgita MALAIÐKIENËVGTU Statybos fakulteto

Statybiniø medþiagø katedrosjaunesnioji mokslo darbuotoja

keraminiai dirbiniai ne uþ

kalnø

Ðv.Onosbaþnyèia

(statyta XV a.pabaigoje) ir

jos sienosfragmentas

vieniai, lyg medþiai laukuose. Kai kerami-nëje plytoje ar blokelyje vyrauja maþos po-ros ir kapiliarai, vandens uþðalimo juosetikimybë maþesnë, procesas lëtesnis. Neskeraminio kûno destrukcijos prieþastys yrakryptinis skirtingos fazinës bûsenos van-dens (skysèio, garø, plastiðko ledo) judë-jimas porø, kapiliarø ir defektø erdvëje.Stambiomis ir atviromis poromis ir kapi-liarais migruoja lietaus vanduo, ir kai orasatðàla, dalis vandens virsta ledu, vadina-si, vanduo pleèiasi ir ardo gaminá. Daþniau-siai tai bûna keraminës plytos pavirðius,nes vanduo pirmiausiai ásigeria á pavirðiø.Keraminiø gaminiø destrukcija savaimenevyksta, jai reikia energijos, kuri yra gau-nama ið vandens faziniø virsmø. Á smul-kias poras vanduo ásiskverbia sunkiai, to-dël gaminys maþai laidus ðilumai. Tai gali-ma paaiðkinti tuo, kad ðiluma stambioseporose sklinda ir konvekcijos bûdu, osmulkiose porose oras nejuda. Smulkia-porá keraminá gaminá galima gauti á forma-vimo miðiná pridëjus kuo smulkesniø prie-dø. Taigi, kad mûras nesuirtø, reikëtø nau-doti tik ilgaamþius keraminius gaminius.Deja, Lietuvos keramikos gamybos ámo-nës vis dar negamina atspariø ðalèiui ko-kybiðkø dirbiniø, o uþsienyje dabar gami-nami keraminiai dirbiniai yra arba atspa-rûs ðalèiui, skirti fasadams mûryti, arbaefektyviai poringi, t.y. turintys maþà ðilu-mos laidumà, skirti pertvaroms arba ma-þaaukðèiams pastatams (iki 4 aukðtø).Ðiuolaikinëje statyboje svarbu bûtø nau-doti ilgaamþius ir maþai laidþius ðilumai ke-raminius mûro gaminius, nes tokie kera-miniai blokai ar plytos labai sumaþintø pa-statø statybos ir eksploatacijos iðlaidas.

Buvo atlikti moksliniai tyrimai, ar ið

tikrøjø negalëtume gaminti ilgaamþiðkø,maþai laidþiø ðilumai keraminiø dirbiniøið vietiniø þaliavø. Pirmiausia buvo iðnag-rinëti Lietuvos ir uþsienio mokslininkødarbai. Naudojantis moksline patirtimi,buvo sudaromas eksperimentø planas,vykdomi tyrimai ir màstoma, kaip gau-tus duomenis kuo efektyviau panaudo-ti. Pamaþu gilinantis á platøjá keramikos

pasaulá, kildavo vis naujø idëjø ðiuolai-kiðkai valdyti keramikos technologináprocesà. Idëjos buvo ágyvendinamos,grindþiamos matematiniais metodais irgaliausiai, vadovaujant sumaniam ir ðiojesrityje jau daug nuveikusiam vadovuiprofesoriui habilituotam daktarui Romu-aldui Maèiulaièiui, išsirutuliojo mano di-sertacija „Nauji keraminiø gaminiø svar-biausiø charakteristikø ir technologiniøparametrø reguliavimo metodai”.

Naudojantis šiame moksliniame dar-be sukurtais keraminiø gaminiø svarbiau-siø charakteristikø ir technologiniø para-metrø reguliavimo metodais, buvo iðnag-rinëta daug galimybiø ir rastas bûdas po-ringai ir kartu atspariai ðalèiui keramikaigauti. Pasirodo, netgi ið vietiniø þaliavø(molio, smëlio) ir atliekø, tokiø kaip mal-tas senø langø stiklas ir kitos stiklo duþe-nos, pjuvenos, degtas keramikos nieka-las, parinkus geriausius pusgaminio dþio-vinimo ir degimo parametrus, galima gautiporingà (t.y. maþai laidþià ðilumai) ir atspa-rià ðalèiui keramikà. Tokios keramikos vi-dinæ struktûrà sudaro uþdaresniø ir smul-kesniø porø ir kapiliarø tinklas, nes atvira-porë medþiaga ðilumà praleidþia labiau.Taip atsitinka todël, kad susidaro iðtisi ka-nalai, per kurios tarsi upëmis á jûrà bëgaðiluma. Iš tokios keramikos jau galima bûtøformuoti blokus su tinkamai parinktomistuðtymëmis ir gauti labai maþai laidø ðilu-mai keraminá mûrà. Kadangi ðildymo kai-nos auga kosminiu greièiu, tai yra ypaèsvarbu, nes sumaþëja išlaidos tiek pasta-tø eksploatacijai, tiek ir jø fasadams šiltin-ti. Be to, toks dirbinys naudingas ir globa-liniu poþiûriu, kadangi statiniai sunaudojadaugiausiai mûsø išgaunamos energijos.


Kokybiðki


VilniausÞygimantoAugustopagrindinëmokykla(statyta1982 m.) irjos sienosfragmentasðiandien

Taigi, naudodami maþai laidþius šilumaikeraminius blokus, maþiau išeikvosime ku-ro pastatams šildyti ar kondicionuoti, ma-þiau á aplinkà iðsiskirs sveikatai kenksmin-gø dujø, o gal pasiseks nors maþu krisle-liu pristabdyti ir klimato ðilimà. Beje, ma-þai laidûs ðilumai dirbiniai ne tik þiemà sau-go nuo ðalèio, bet ir vasarà neásileidþiakarðèio á vidø.

Naudojant tokius keraminius blokus,pastatø fasadai ilgai dþiugins ir plytos arblokai neatsilups ir netrupës, veikiamiagresyviø aplinkos sàlygø. Uþ tokios ke-ramikos gavimo bûdà gautas Lietuvospatentas „Atspari ðalèiui poringa kera-mika“. Ið pagrindinës jo išvados matyti,kad Lietuvos telkiniø molis yra netinka-mas ilgaamþiðkiems dirbiniams gamin-ti, taèiau á formavimo miðiná ádëjus netgiatliekiniø priedø galima gauti atsparià ap-linkos poveikiams, maþai laidþià ðilumaiprodukcijà. Taip pat svarbu, kad yra tiks-lingai utilizuojami ávairûs niekalai, geri-nama ir gamtos sveikata.

Kokybiškø keraminiø dirbiniø gamybaisvarbu tinkamai valdyti technologiná pro-cesà. Ðiuolaikiniame informaciniø techno-logijø pasaulyje ir statybinës keramikos ga-mybos ámoniø darbas tampa vis labiaukompiuterizuotas. Taèiau konkreèiø savy-biø ir funkcijø statybiniø keraminiø dirbi-niø gamyba lieka priklausoma nuo nau-dojamo molio ypatumø, bûtinøjø priedø irkt. Daþniausiai tiek Lietuvos, tiek uþsieniokeramikos gamybos ámonëse yra realizuo-jama viena geriausia mokslininkø parink-ta programa, kuri lemia norimø savybiø ke-raminio dirbinio gamybos technologináreglamentà. Geriausios kokybës valdymosisteminës programos paprastai bûnamokslininkø parengtos konkreèiø vienosrûðies statybinës keramikos gaminiø seri-jinei gamybai. Mokslininkai ávertina þalia-

vø charakteristikas, formavimo mišinioruošimo bûdus, pusgaminiø formavimà,dþiovinimà, jø iðdegimo sàlygas ir reþimà.Tokios rekomendacijos tampa keramikosgamybos ámoniø komercine paslaptimi.Taèiau keramikos gamintojai, naudoda-miesi mano mokslinio darbo „Nauji kera-miniø gaminiø svarbiausiø charakteristikøir technologiniø parametrø reguliavimometodai” rekomendacijomis ir atlikæ preli-minarius þaliavø ir technologiniø paramet-rø tyrimus, galëtø patys, be papildomosmokslininkø pagalbos kurti ávairiø savybiøkokybiðkà keraminæ produkcijà.

Nuo 2005 m. gruodþio 1 d. Lietuvosstandartà, reglamentuojantá keraminiømûro dirbiniø savybes, pakeitë naujasgrieþtesnis Europos standartas. Kerami-kos gamintojams jau reikia ávertinti ban-dymø tikslumà ir gamybos proceso ne-pastovumà, kad gamintojo deklaruojamøir nustatomø, pavyzdþiui, tankio reikðmiøskirtumas bûtø ne didesnis, kaip 5–10procentø, o ið vienos siuntos paimtø ke-raminiø mûro gaminiø vidutinis gniuþdo-masis stipris nebûtø maþesnis uþ dekla-ruojamàjà gniuþdomojo stiprio vertæ. Va-dinasi, bet kurio ið ðimto ar tûkstanèio at-sitiktinai paimto keraminio gaminio stip-rumas negali bûti maþesnis uþ deklaruo-jamàjà vertæ. Taigi gamintojams ið esmësreikia tobulinti gamybos procesà, kad vi-sø bandiniø paklaidos tarp gautø stipru-mø bûtø kuo maþesnës, arba tiesiog su-maþinti deklaruojamàjà vertæ, kas finan-siðkai ir marketingo poþiûriu yra nuosto-linga, nes sumaþës dirbiniø paklausa.

Todël ámonës vis labiau kontroliuojatechnologiná procesà, maksimaliai kom-piuterizuodamos gamybà ir ádiegdamosISO–9001:2000/LST EN ISO 9001:2001kokybës valdymo sistemà, kuria vadovau-jantis grieþtai kontroliuojamas kiekvienasgamybos etapas, pradedant gautø þalia-vø tikrinimu, jø ruoðimu gamybos proce-sui ir baigiant itin tiksliu atsekamuoju dir-biniø þenklinimu.

Kontroliuoti ir reguliuoti keraminiø dir-biniø charakteristikas galima bûtø ávertinusir matematiðkai pagrindus, kaip kiekvienastechnologinio proceso etapas, pavyzdþiui,formavimo miðinio sudëties, dþiovinimo irdegimo reþimø etapø dydþiø parinkimaslemia keraminiø dirbiniø savybiø kitimà.

Mokslininkai jau seniai siekë atlikti išsa-mesnius, visapusiškesnius tyrimus ir gau-ti apibendrintus duomenis, kaip formavi-mo mišinio komponentai ir jø kiekiai, pus-gaminiø formavimo, dþiovinimo bei degi-mo sàlygos keièia keraminiø gaminiø me-chaniniø, deformaciniø, fizikiniø ir kitø sa-vybiø vertes. Ankstesniø moksliniø tyrimøtrûkumas buvo tas, kad rastas tik ryðis tarpatskirø struktûriniø, mechaniniø ir kitø fizi-kiniø rodikliø arba tarp jø ir kai kuriø tech-

nologiniø faktoriø. Taigi ið esmës buvo ban-doma parodyti bendruosius ryšius tarp vie-no arba kito technologinio rodiklio ar pa-rametro. Pavyzdþiui, yra nustatyta, kaddaþniausiai, keliant degimo temperatûrà(kol dar bandinys iðlaiko savo formà), di-dëja keramikos stiprumas, atsparumas, il-gaamþiðkumas ir ðilumos laidumas.

Taèiau ðiuose darbuose nëra parody-tos abipusës priklausomybës tarp kiekvie-no formavimo miðinio komponento ir jokiekio, dþiovinimo bei degimo reþimø ir ga-lutiniø keraminës ðukës charakteristikø. Kaivienu atveju technologiniai parametrai yraempirinës lygties funkcija, o keramikoscharakteristikos yra argumentai. Kitu atvejukeramikos charakteristikos yra lygties funk-cija, o technologiniai parametrai – argu-mentai. Kam gi reikalingas toks abipusisvertinimas, kurio taip ilgai ieškota?

Vadovaujantis minëtu abipusiu verti-nimu buvo moksliškai pagrásta technolo-ginio proceso valdymo sistemos svarba.Nauja keraminiø dirbiniø kokybës regulia-vimo sistema leidþia suskaièiuoti reikalin-gà formavimo miðinio sudëtá, dþiovinimoir degimo reþimø parametrus geidþia-moms keraminiø dirbiniø charakteristi-koms gauti. Vadinasi, laikantis eksperi-mentø ribø, galima sugalvoti norimø sa-vybiø keramikà, ástatyti reikðmes á sudary-tas matematines lygtis ir suskaièiavus gautirekomendacijas, ið kokiø komponentø irjø kiekiø, dþiovinant ir išdegant atitinkamo-mis sàlygomis, galima bûtø gaminti pasi-rinktø savybiø keramikà. Tyrimai dar ilgaibus tæsiami, nes, panaudojus kitø savy-biø formavimo miðinio komponentus, ki-tas dþiovinimo ir reþimo sàlygas, kerami-niø gaminiø charakteristikos gali skirtis.

Ir atvirkðèiai, pasirinkus pagrindiniøtechnologiniø parametrø dydþius (forma-vimo mišinio komponentus ir jø kiekius,dþiovinimo ir degimo reþimø etapø dy-dþius), galima prognozuoti, kokiø savybiøkeraminius dirbinius gausime. Be to, va-dovaujantis tokia technologinio procesovaldymo sistema, gaunamas greitas gráþ-tamasis ryðys, parodantis, kaip keièiant for-mavimo mišinio komponentus ir jø kiekius,dþiovinimo ir degimo temperatûrà, iðlaiky-mo maksimalioje temperatûroje laikà, joskëlimo greitá, bandiniø auðinimo trukmæ irkt. kinta pagrindinës keramikos charakte-ristikos. Todël keraminiø dirbiniø gamin-tojai galëtø greitai uþpildyti gamybos pro-ceso spragas, nepatyræ didesniø nuosto-liø. Taip pat mano disertaciniame darbepasiûlyta technologinio proceso valdymosistema padëtø keramikos gamybos ámo-nëms gaminti geresniø savybiø (pavyz-dþiui, poringà ir atsparià ðalèiui) kerami-kà, nepraradusios laiko ir lëðø išsamiemslaboratoriniams tyrimams.



Reformacijai pradþià davë 1517 m.spalio 31 d. Martyno Liuterio prie Viten-bergo baþnyèios durø prikaltos 95 tezës,kvieèianèios tais laikais áprastu bûdu vie-ðai svarstyti iðkilusià aktualià problemà –iðplitusià praktikà gauti nuodëmiø atleidi-mà uþ pinigus. Ði, ið esmës imant, menkaKatalikø Baþnyèios problema ilgainiui kaipnuo kalno riedanti sniego gniûþtelë pavir-to lavina, kuri sugriovë visas ilgaamþes uþ-tvaras, neleidusias spræsti subrendusiø re-formø reikalaujanèiø didesniø dalykø. Tarpjø bûta ir klausimo dël tautiniø kalbø var-tojimo religinëse apeigose. Vartoti þmoniøkalbas liturgijoje nuo seno reikalavo viso-kie vadinamøjø eretikø judëjimai. Bene ryþ-tingiausiai ir sëkmingiausiai ávesti á apei-gas èekø kalbà pavyko Èekijos husitams.

Reformacija ðá klausimà taip pat ið-sprendë operatyviai ir radikaliai: liaudþiainesuprantama liturginë lotynø kalba buvotuojau pakeista tautinëmis kalbomis. Ðáryþtingà posûká ypaè pajuto tautos, kuriospavergtos buvo prievarta apkrikðtytos irpaskui per kelis ðimtus metø ið pavergëjønegavo në vieno oficialaus teksto savo kal-ba. Tuo tarpu jau reformacijos pradþioje,1525 m., Liubeke (Vokietija) iðeina evan-gelikø liuteronø knyga su latviø, estø ir ly-biø tekstais (knyga buvo sunaikinta, todëlneiðliko). Prûsijos kunigaikðèiui Albrech-tui priëmus liuteronybæ, atsivërë kelias kny-goms prûsø ir lietuviø kalbomis. Mat šiojevalstybëje nuo seno gyventa prûsø ir lie-tuviø, tad, laikantis naujosios religijos nuo-statø teikti baþnyèios paslaugas vietinëmiskalbomis, neapsiribota vienos vokieèiø kal-bos ávedimu á baþnyèià. Antai 1526 m. Ka-raliauèiuje, kur gyventa daug lietuviø atvy-këliø, pradëti sakyti lietuviðki pamokslai.Jie sparèiai plito ir kitose vietovëse – vadi-namojoje Maþojoje Lietuvoje.

Sunkiau sprendþiamas knygø leidimaslietuviø kalba: neturëta tam reikalui þmo-niø. Ir tik tada, kai ið Lietuvos DidþiosiosKunigaikðtystës dël persekiojimø atbëgoaktyvûs evangelikai liuteronai StanislovasRapolionis, Abraomas Kulvietis, Martynas

Maþvydas ir kiti, atsirado kam èia rengtilietuviðkas knygas. Jø leidimas kiek susi-trukdë dël pirmøjø dviejø ypaè kvalifikuo-tø mokytø lietuviø mirties 1545 m. pradþio-je. Nepaisant tos ið tikrøjø skaudþios lietu-viø kultûrai netekties, 1547 m. iðleidþiamaMartyno Maþvydo parengta pirmoji lietu-

kingø vadovø nuomone, kuri buvo priim-ta bendruomenës, dël valstybës interesøturëjo likti nuoðalyje. Kiek vëliau, 1615 m.,apsisprendimà vartoti lietuviams lenkøkalbà gana kategoriðkai yra iðreiðkæs gar-siojo Jonuðo Radvilos dëdë, taip pat Jo-nuðas, savo broliui Kristupui raðytame

Merkelis

Minint 400-àsiasmirties metines

Prof. habil. dr. Arnoldas PIROÈKINAS

lietuviðkos reformatø raðtijosPetkevièius –

pradininkas

viðka knyga „Katekizmo prasti þodþiai.Mokslas skaitymo raðto ir giesmës dëlkrikðèionystës bei dël berneliø jaunø nau-jai suguldytas“ (nesudabartinta raðyba irkalba – „Catechismusa prasti þadei…“).

Tuo tarpu Lietuvos DK, kur gyvenokeliskart daugiau lietuviø ir turëta gau-siø intelektualiniø jëgø, kur nestokota nëmaterialiniø resursø, iðvaikius „eretikus“,ketinusius plësti ðvietimà, tebetvyrojo sà-stingis. Istorikë Ingë Lukðaitë já taip nu-sakë: „Katalikø baþnyèios konservatyvu-mas, jos santykis su vietine lietuviø kal-ba lëmë, kad lietuviðki liturginiai tekstai,bûtini evangelijø ir giesmiø vertimai likopavieniø entuziastø reikalu ir plito ran-kraðèiø pavidalu, t.y. buvo þinomi tiksiauram þmoniø ratui. Nëra iðlikusio (ogal në nebuvo? – A.P.) në vieno apei-goms reikalingø lietuviðkø tekstø rinki-nio, kuris bûtø turëjæs jau susiklosèiusiàsandarà. Spaudos, ðios taip reikalingos

visuomeniniam ir tikybiniamgyvenimui naujovës, galimy-biø katalikø baþnyèia laikunepanaudojo“ (I.Lukðaitë.Reformacija. 1999. – P. 67).Tad nëra ko labai stebëtis,kad pirmas lietuviðkas kata-likø spaudinys pasirodë pra-ëjus 38 metams nuo M.Maþ-vydo katekizmo, kai per tà lai-kà jau buvo iðleista Prûsijoskunigaikðtystëje trylika spau-diniø ir turëta parengtø spau-dai viso pluoðto rankraðèiø.Tas pirmasis lietuviðkas leidi-nys Lietuvos DK buvo neiðli-kæs Petraus Kanizijaus kate-kizmo vertimas (1585 m.).

Uþtat verta stebëtis, kaddar vëliau uþ katalikus savopirmàjà lietuviðkà knygà iðsi-spausdino reformatai, kurietuo laiku ekonomiðkai, politið-kai ir kultûriðkai vargu ar bu-vo silpnesni negu katalikai.Jie, kaip ir visi protestantai,taip pat ið liturgijos paðalinolotynø kalbà. Taèiau politiniais(apie juos þr. I.Lukðaitës vei-kale, p. 300), kultûriniais ir, kogero, prestiþiniais motyvaissavo baþnyèios reikmëmsLietuvos DK ëmë vartoti tikvienà tautinæ kalbà – lenkø. Ki-tos vietinës kalbos – lietuviøir baltarusiø, – reformatø áta-


laiðke: „Nors lietuvis gimiau ir lietuviu teksman mirti, bet savo tëvynëje turime var-toti lenkø kalbà“ (A.Piroèkinas. Pokalbiaiapie lietuviø kalbà // Gimtasis þodis, 1996,Nr.5, p.3). Galime spëti, kad tai ir pavë-luotas netiesioginis atsakymas MikalojuiDaukðai dël jo raginimo, kaip áprasta vi-soms tautoms, vartoti visur lietuviø kal-bà: raðyti ástatymus ir ðalies istorijà, svars-tyti visus kraðto reikalus ir juos padoriaiatlikti baþnyèioj, susirinkimuose ir namie.

Lenkø kalbos protegavimas valstybë-je þeidë kuriø ne kuriø jautriø tautinëmskalboms þmoniø jausmus. Ypaè jautrûslenkinimo akcijai buvo baltarusiø ðvietë-jai. Tiesiogiai baltarusiø kalbà gynë ir len-kø kalbos brukimà smerkë buvæ reforma-tai, paskui pasidaræ arijonais (t.y. antitri-nitoriais) Simonas Budnas ir Vasilijus Tia-pinskis (abu yra gyvenæ Vilniuje). Pasta-rasis apie 1570 metus ásigijo spaustuvæ,kad galëtø leisti baltarusiðkas religinesknygas. Ið jo knygø mums ádomiausia taispaèiais metais iðleistø dalies evangelijøPratarmë – patriotinis V.Tiapinskio mani-festas, kuriame karðtai gynë savo tautà irsmerkë didikus bei dvasininkus, niekinan-èius baltarusiø kalbà (þr. Predislovie// Izistorii filosofskoj i obšèestvennoj mysli Be-larussii. – Minsk, 1962, p. 8–91). V.Tiapins-kio Pratarmë emociniu pakilimu ir stilisti-ne iðraiðka neprilygsta po beveik trijø de-ðimtmeèiø sukurtai M.Daukðos „Prakal-bai á malonøjá skaitytojà“. Taèiau abiejøraðiniø kryptis ta pati: stojama prieð savokalbos niekinimà ir pirmenybës teikimàlenkø kalbai. Kai skaitai M.Daukðos þo-dþius, kad „mûsø lietuviø tauta, besirû-pindama iðmokti lenkiðkai, savo tikràjàkalbà apleido, paniekino ir beveik pame-të…“ (M.Daukða. Postilës prakalbos. – V.,1990, p.33), kaþkà artima randi ir V.Tia-pinskio Pratarmëje. Taigi kiek vëliau uþbaltarusius á lenkinimà reagavo ir kurie nekurie lietuviai katalikai: taip reikëtø vertin-ti 1585 metø ir 1595 m. M.Daukðos vers-to J.Ledesmos katekizmo iðleidimà.

Lietuvos reformatai, kuriems lietuviøkalba dar buvo artima ar net brangi, turë-dami prieð akis baltarusiø ir lietuviø katali-kø pavyzdá, skatinami Prûsijos kunigaikð-tystës lietuviðkø knygø sëkmës, turëjo su-sirûpinti leisti knygas liaudies kalba. Jølûkesèius ágyvendino Merkelis Petkevièius,nuo kurio mirties praëjo jau 400 metø.

Kas buvo tas Merkelis Petkevièius, ta-pæs lietuviø reformatø knygø leidybos pra-dininku? Bene daugiausia biografiniøduomenø (jø apskritai gana maþa) yra su-rinkæs Vaclovas Birþiðka „Aleksandryno“I tome (Èikaga, 1960, p. 187–191; II leid.Vilniuje 1990 m.). Plaèiai, apibendrinda-mas pirmtakø tyrimus, apie já ir jo kate-kizmà raðë Zigmas Zinkevièius „Lietuviøkalbos istorijoje“ (t. III, 1988, p. 195–200).

Biografai nëra nustatæ nei M.Petke-vièiaus gimimo vietos, nei tikslios datos.Spëjama, kad gimæs apie 1550 metus.Anksti, paauglystëje, netekæs abiejø të-vø, naðlaitis gyvenæs pas dëdæ Matà Pet-kevièiø, turëjusá kelis dvarelius prie Pa-nevëþiuko (Kauno r., deðiniajame Nevë-þio krante, kiek aukðèiau Babtø). Tyrinë-jæ jo katekizmo kalbà mokslininkai tvirti-na joje esant bûdingø Panevëþiuko ðnek-tai bruoþø.Neþinome, kada ir kur jis yramokæsis. Ið pradþiø dirbæs mokesèiø rin-këju. Ðiam darbui aukðtojo mokslo ne-reikëjo. Paskui (V.Birþiðka sako nuo 1581m.) iki amþiaus galo ëjæs Vilniuje þemësteismo raðtininko pareigas. Taigi kartu suteisëju ir jo pavaduotoju pateisëju M.Pet-kevièius sprendë civilines bylas. Nuro-doma, kad per sesijas buvæs Vyriausio-jo Tribunolo raðtininkas. Ið to galimaspræsti, jis bus gerai mokëjæs lotynø, sla-vø kanceliarinæ ir lenkø kalbas. Be jø ne-buvo ámanoma darbuotis Lietuvos DKteismuose. Darbui galëjo praversti ir lie-tuviø kalba, nors ja nebuvo raðomi pro-tokolai: vien lietuviðkai mokanèio þmo-gaus (bûdavo ir tokiø) parodymus raðti-ninkas èia pat iðversdavo ir suraðydavosenàja slavø kanceliarine kalba.

M.Petkevièius buvo du kartus vedæs:pirmoji þmona neávardyta. Keleri metaiprieð mirtá jis vedë naðlæ Daratà Jokû-baitæ Giedraitytæ-Ðalkauskienæ, vyskupoMerkelio Giedraièio pusseseræ. Vadina-si, nebuvo koks skurdþius, nusigyvenæsbajorëlis, jei susigiminiavo su kunigaikð-èiø gimine. Vilniuje turëjæs namus, o apieMaiðiagalà, Giedraièius ir Salakà – kelisdvarus. Vis dëlto turtais jis në ið tolo ne-galëjo lygintis ne tik su Radvilomis, Sa-piegomis, Pacais ar Oginskiais, bet ir suÞemaitijos reformatais Ðemetomis, Va-lavièiais, Vnuèkomis ar Rytø Lietuvos Na-ruðevièiø gimine.

M.Petkevièius mirë 1608 metø pra-dþioje.

Biografai yra uþsiminæ, kad M.Petke-vièiaus bûta uolaus reformato.Tà jø uþuo-minà patvirtina faktas, kad 1598 metaisjis savo lëðomis Vilniuje ásitaisë spaustu-væ reformatø knygoms spausdinti. Taispaèiais metais joje iðspausdinamos dviknygos: viena lenkiðka religinë knyga irantra – dvikalbis katekizmas lenkiška an-trašte „Polski z litewskim katechism alboKrótkie w iedno mieysce zebranie wiary

y powinnoúãi krzeúãiañskie…“ (Lenkið-kas ir lietuviðkas katekizmas, arba Trum-pai á vienà vietà surinktos krikðèioniðkostiesos ir pareigos…). Vis dëlto vienamM.Petkevièiui išlaikyti spaustuvæ, matyt,buvo per sunku: keblu suderinti darbàteisme su spaustuvës reikalais, gal bûtaproblemø ir dël lëðø, tad spaustuvæ jamteko veikiai parduoti.

Prieð kalbant apie M.Petkevièiaus ið-leistà katekizmà, verta atkreipti dëmesá,kad Lietuvoje visø trijø religijø pirmosioslietuviðkos knygos – katekizmai. Katekiz-mai apibûdinami kaip vadovëliai, kuriuo-se tikintiesiems, paprastai jaunimui, klau-simais ir atsakymais iðdëstomos pagrin-dinës tikëjimo tiesos. Taèiau M.Maþvydoir M.Petkevièiaus katekizmai smarkiai ið-plësti kitais tekstais. Pavyzdþiui, M.Petke-vièiaus knygoje tikrosios katekizminës da-lies lietuviðko teksto vos trylika puslapiøsu 24 klausimais ir atsakymais. Po ðiosdalies eina skyrius „Èia jau prasidest Pa-ganimas namikúãias“, kur sudëtos mal-dos ir giesmës liekantiems per ðventesnamie – kad galëtø pasimelsti savaran-kiðkai. Treèiame skyriuje iðspausdintasDovydo psalmiø pluoðtas (43 ið 150). Popsalmiø eina giesmynas su 93 giesmë-mis. Baigiamoji dalis galëtø bûti vadina-ma agenda – krikðto, santuokos ir kitøapeigø iðdëstymas.

Mums nëra prasmës nagrinëti, kuostruktûriðkai ir dogmiðkai skiriasi trijøkrikðèioniðkø ðakø pirmieji lietuviðki ka-tekizmai. Ðiuo kartu trumpai apþvelkimeM.Maþvydo ir M.Petkevièiaus katekizmøskirtumus tautiðkumo poþiûriu. M.Maþvy-do katekizme dominuoja lietuviø kalba:iðskyrus lotyniðkà dedikacijà „Ad Mag-num Ducatum Lituaniae“ ir prakalbos „Pa-storibus et ministris ecclesiarum in Litua-niae“ (Lietuvos baþnyèiø ganytojams irtarnams), visas tekstas lietuviðkas.Tuo tar-pu M.Petkevièiaus katekizme persvarà turilenkø kalba. Tik lenkiðki ávadiniai ir kiti ka-tekizmo priedai: prakalba, eilëraðtukai„Tam, kas skaitys“ ir „Klausyk“, keturiosÐv.Raðto iðtraukëlës, áterptas po eilërað-èio „Klausyk“ tolesnis knygos turinys irpagaliau po 187 puslapio suraðytas gies-miø registras. Lietuviðkas tekstas deda-mas po lenkiðko teksto. Visa tai rodo, kadlietuviø kalba leidiniui tëra papildomas,pridëtinis dalykas.

M.Petkevièiaus katekizme pasigenda-me to lietuviško patriotizmo, kuris trykštaiš lotyniškos dedikacijos „Didþiajai Lietu-vos Kunigaikštystei“ ir jauèiamas eiliuota-me kreipimesi „Knigieles Paèias byla Le-tuvninkump ir Þemaièiump“. M.Maþvydasaiðkiai suvokia katekizmo istorinæ reikðmæ


visai lietuviø tautai: „Jau nu, kà tevai naka-da neregieja/ Nu ðitai viss iusump ateia“.M.Petkevièius savo prakalboje apsiribojovien religine katekizmo paskirtimi ir nereið-kë jokiø tautiniø uþuominø.

Senøjø lietuviðkø raðtø kalbos tyrëjaituri priekaiðtø ar iðlygø dël M.Petkevièiauskatekizmo kalbos. Antai Z.Zinkevièius sa-ko: „Kalbos kokybe Petkevièiaus „Kate-kizmas“ në ið tolo negali lygintis su Dauk-ðos raðtais (…) vertëjas nesirûpino kal-bos grynumu ir apskritai jos kultûra“ (tenpat, p. 198).

Šiuos nepalankius sugretinimus ke-liame ne tam, kad ketintume suniekintipirmàjá reformatø lietuviðkà leidiná. Mums

nei M.Petkevièius, nei J.Morkûnas – abukuklûs raðtijos debiutantai, paskui neplë-tojæ literatûrinës veiklos, – jokiu bûdu ne-lygintini su M.Rejumi, kurá tiktø vadinti pro-fesionaliu raðytoju.

svarbu atskleisti prieþastis ir aplinkybes,nulëmusias ðituos aptariamo katekizmobruoþus. Taigi sugretinimai gràþina musprie anksèiau minëtos reformatø nuosta-tos orientuotis á lenkø kalbà. Manome, kadreformatø lietuviðkà pirmàjà knygà dël ðiosorientacijos parengë ir iðleido ne aukðèiau-sios kvalifikacijos þmogus, turás teologináiðsilavinimà, bet pasaulietis. Tas pats sa-kytina ir dël antrojo lietuviðko reformatø lei-dinio „Postillos lietuviðkos“ (1600 m.): josleidëjas ir spëjamas vertëjas Jokûbas Mor-kûnas taip pat pasaulietis.

Kas be ko, ir pasaulieèiai galëjo pa-rengti visais atþvilgiais vertingø religiniøleidiniø. Toká pavyzdá mums teikia lenkøreformatas Mikalojus Rejus, ne per tur-tingiausias bajoras. Jam priklauso pluoð-tas pasaulietiniø ir religiniø knygø. Jis net-gi vadinamas „lenkø literatûros tëvu“. Taijo 1557 m. iðspausdintà lenkiðkà „Postyl-là“ iðleido lietuviðkai J.Morkûnas. Taèiau

Lietuviø reformatø literatûriná debiutàsmarkiai apsunkino ir nepalanki jø dar-bui aplinka. M.Lietuvoje kiekvienà lietu-viø autoriø supo didesnë ar maþesnë gru-pë ðiokiø ar tokiø talkininkø, patarëjø, kva-lifikuotø kalbos mokovø. Pavyzdþiui, Jo-no Bretkûno „Postillà“ (1591 m.) recen-zavo ir redagavo ðeði kunigai. Dar dau-giau, net devyni svarstë J.Bretkûno vers-tos Biblijos rankraðtá (þr. Knygos lietuviøkalba. T. 1. 1547–1861). – V., 1969, p. 65,497). Labai išsamiai apie talkà J.Bretkû-nui raðoma I.Lukðaitës veikale (p. 386–388). Tuo tarpu M.Petkevièius, spren-dþiant ið turimø duomenø, savo katekiz-mà bus greièiausiai rengæs vienas. V.Bir-þiðka yra spëjæs, kad jam galëjæ talkintiAlbertas Striška ir Stanislovas Marcijanas.Taèiau apie šià galimà talkà nieko nesa-ko, vadinasi, jos nepatvirtina I.Lukðaitë.Nesileidþiant á iðsamesná svarstymà dëlA.Striðkos pagalbos, nereikëtø ðios gali-mybës kategoriðkai atmesti. Juk Vilniusir Vydþiai, kur ðis reformatas StanislovoNaruðevièiaus dvare buvo katechetu (þe-miausias reformatø dvasininko laipsnis),gana arti. Tad jeigu A.Striðkai buvo siun-èiamas J.Bretkûno Biblijos vertimas iðLabguvos ar Karaliauèiaus, tai visai bûtøbuvæ paprasta su juo kiek ne kiek ben-drauti leidþiant M.Petkevièiaus katekizmà.Toks spëjimas rodosi gana logiðkas, betgyvenimas turi savo logikà…

Keliant aikðtën M.Petkevièiaus kate-kizmo kalbos negeroves, nereikëtø uþ-mirðti, kad sudarytojas ir vertëjas, bûda-mas teismo darbuotojas ir gyvendamasgana ávairiakalbëje aplinkoje, neiðvengia-mai turëjo pasiduoti kitø kalbø átakai. Prieto dar galëjo prisidëti tai, kad leidiná ren-gë skubotai. Dël skubos atsirado ir viso-kiø poligrafiniø trûkumø. Pavyzdþiui, pir-mieji ðeði puslapiai nenumeruojami, pojø sunumeruoti 1–187 lapai (lietuviðkopuslapio virðuje), o toliau, pradedant mi-nëtø giesmiø registru, vël nëra numera-cijos (130 puslapiø, t.y. 65 lapai).

Nepaisant visø á akis krintanèiø trû-kumø, M.Petkevièiaus katekizmas yra la-bai vertingas XVI amþiaus pabaigos lie-tuviø spaudos paminklas. Jis vertingasne vien reformatams, kad dëjo pagrin-dus kitiems jø raðtams. Juo rëmësi 1653m. Këdainiuose iðleista „Kniga nobaþnis-tes krikšèioniškos“, kurios atskiros da-lys pakartotinai leistos 1781, 1845, 1877,1916 ir net 1934 metais. M.Petkevièiausleidinys labai branginamas ir vertinamaslietuviø kalbos tyrëjø. Tai, kad nurodo-ma, jog jo kalba neprilygsta M. Daukðoskalbai, dar nereiðkia, kad jis nevertingas.Katekizmo kalbos aruode esama tokiøgrûdø, kurie traukia mûsø ávairiø kalbi-ninkø akis. Pirmosios Lietuvos Respub-likos metais ne taip jau daug mokslo rei-kalams pakartotinai leista senøjø lietu-viðkø raðtø. Taèiau tarp jø yra Juozo Bal-èikonio parengtas fotografuotinis „1598metø Merkelio Petkevièiaus katekizmas“,iðleistas 1939 m. Kaune Švietimo minis-terijos Knygø leidimo komisijos. Tais lai-kais fotografuotinis leidimas buvo ganabrangus dalykas, bet M.Petkevièiausdarbui pinigø nepagailëta.

Nuo seno M.Petkevièiaus katekizmudomisi ávairûs mokslininkai: istorikai, li-teratûrologai, bibliografai ir ypaè kalbi-ninkai. Èia neámanoma pateikti katekiz-mo tyrinëjimø apþvalgos. Pavyzdþio dë-lei norëtøsi vien paminëti kelis jo kalbostyrëjus – paèius þymiuosius. Pradëkimenuo iðkilaus vokieèiø baltisto ErnstoFrenkelio. Ið jo keliø darbø, skirtø kate-kizmui, iðskirtinë yra vokiðkai raðyta stu-dija. Jos lietuviðkai versta antraðtë „Mer-kelio Petkevièiaus 1598 m. kalvinistø lie-tuviðko katekizmo kalbos, ypaè sintak-sës, tyrinëjimas“. Studija iðleista 1947metais Getingene.

Ið lietuviø kalbininkø plaèiausià ðiokatekizmo kalbos tyrimo barà yra iðva-ræs Jonas Kruopas. Jo 1952 m. apgintakandidatinë disertacija (dabar daktarinë)skirta katekizmo leksikos nagrinëjimui irþodyno sudarymui. Vëliau J.Kruopas di-sertacijos medþiagos pagrindu paraðëir paskelbë du darbus. Vienas vadinasi„Dël M.Petkevièiaus katekizmo (1598)


tarmës“, iðspausdintas 1957 metais,nagrinëjo gana supainiotà problemà. Jovisiðkai pagrástai katekizmo tarmë gre-tinta su M.Daukðos raðtø kalba (J.Kruo-pas. Rinktiniai raðtai. – V., 1998, p. 191–197). Darbas „1598 m. Merkelio Petke-vièiaus katekizmo leksika“, išspausdin-tas 1970 m., yra disertacijai sudarytaskatekizmo þodynëlis, apimantis apie2300 þodþiø, ir pastabos apie M.Petke-vièiaus leksikos ypatybes.

Z.Zinkevièius 1970 m. straipsniu„M.Petkevièiaus katekizmo (1598 m.) tar-më“, iðspausdintu þurnale „Baltistica“,

galutinai iðsprendë abejones dël ðiosproblemos. Ne kartà èia cituotoje jo „Lie-tuviø kalbos istorijoje“ (t. III, p. 195–200)pateikiama reformatø lietuviðkø raðtøpradininko gyvenimo ir katekizmo ap-þvalga. M.Petkevièiaus ir jo katekizmonëra iðleidæs ið savo akiø në þymiausiassenosios lietuviø raðtijos kalbos tyrëjasJonas Palionis. Plaèiai apie já kalbamaJ.Palionio monografijoje „Lietuviø litera-tûrinë kalba XVI–XVII a.“ (1967, p. 71–74ir kt.). M.Petkevièiaus katekizmo kalbospavyzdþiai ájungiami á to meto lietuviøraðtø kalbos charakteristikà aukðtøjø mo-kyklø lituanistams skirtame jo vadovëly-je „Lietuviø literatûrinës kalbos istorija“(1979; II leidimas „Lietuviø raðomosioskalbos istorija“, 1995 m.).

Palyginti negausus mûsø XVI am-þiaus raðtijos kûrëjø bûrys, bet jameM.Petkevièiui priklauso garbinga vieta.Praëjo 400 metø nuo jo mirties ir 410 me-tø nuo katekizmo iðleidimo, bet nei lei-dëjas, nei jo leidinys nëra uþmirðti. Turë-kime vilties, kad filologø ir istorikø dë-mesio jie sulauks ir ateityje: dar daugmásliø liko neámintø.

Lietuvos þurnalistø sàjungos ir „Kla-jûnø klubo“ renginyje buvo pristatytanauja lietuviðkoji kelioniø knyga: Geri-mantas Statinis, „Pasiklydæs Amazo-nijoje. Mato Ðalèiaus klajoniø pëdsa-kais“. Ðià solidþià knygà iðleido „Ver-sus aureus“ leidykla. Jos redaktorëMargarita Dautartienë, kalbëdama apienaujà leidiná, graþiai ávertino G.Statiniopastangas literatûroje áamþinti garsaustarpukario lietuviø keliautojo Mato Ðal-èiaus (1890–1940), pedagogo, þurna-listo ir rašytojo, atminimà. Sykiu tai irpasakojimas apie ekspedicijà á PietøAmerikà. Keliauta M.Ðalèiaus klajoniøkeliais per Peru, Bolivijà, Brazilijà; ap-lankyta net Èilei priklausanti sala Ra-miajame vandenyne, iki ðiol viliojantikeliautojus tuo, kad èia kadaise keletàmetø gyveno garsiojo D.Defo romanoherojaus Robinzono Kruzo literatûrinisprototipas jûrininkas Aleksandras Sel-kirkas. O M.Ðalèiaus áspûdþiai apievieðnagæ Robinzono Kruzo saloje –viena ið ádomesniøjø jo apraðytø ke-lioniø po Pietø Amerikà.

Ekspedicija ieškojo M.Ðalèiaus,mirusio nuo maliarijos kelionës me-tu, kapo. Tiksli jo palaidojimo vieta ne-buvo þinoma. Tolimo M.Ðalèiaus gi-minaièio dailininko Gedimino Pieku-ro sukurtas atminimo bareljefas lietu-viø ir ispanø kalbomis skelbë „Saulëðvieèia lygiai visiems“. Bareljefas bu-vo iškilmingai atidengtas Gvajarame-rino mieste, Bolivijoje.

Knygos pristatyme dalyvavo ir kal-bëjo jauniausioji M.Ðalèiaus dukra Ra-minta Ðalèiûtë-Savickienë (80 metø),iki ðiol sauganti tëvo laiðkus ið kelio-niø, jo straipsnius. Ji buvo viena ið tø,kurie skatino rengti ekspedicijà jos të-vo klajoniø keliais ir ieðkoti jo kapo. Okaip tai pavyko, skaitytojai suþinos per-skaitæ visà kelionës odisëjà.

Beje, man teko bendrauti su kitaM.Ðalèiaus dukra gydytoja rentgenolo-ge Aušra Šalèiûte. „Mokslo ir gyveni-mo“ þurnale esame iðspausdinæ keletàjos straipsniø ið medicinos istorijos. Itinásiminë jos publikacija „Vilniaus gydy-tojas Danielius Alseika“ (1881–1936) –

apie garsøjá Vilnijos visuomenës veikë-jà, lietuviø poliklinikos ásteigëjà Vilniuje.

Prieð kelis deðimtmeèius „Mokslasir gyvenimas“ buvo vienas pirmøjø lei-diniø, priminæs skaitytojams M.Ðalèiø,turizmo pradininkà Lietuvoje. Tø straips-niø autorius È.Kudaba supaþindino sugarsiàja M.Ðalèiaus knyga „Sveèiuosepas 40 tautø“, kurià ir iki ðiol ádomu skai-tyti. O vienà savo straipsniø apie keliau-tojà jis pavadino M.Ðalèiaus þodþiais„Saulë ðvieèia lygiai visiems“.

O ðtai dabar turime naujà, graþiaiiðleistà kelioniø magijos knygà „Pasi-klydæs Amazonijoje“. Ji gausiai iliust-ruota archyvinëmis M.Ðalèiaus gyve-nimo ir ekspedicijos dalyviø nuotrau-komis, ið kuriø ypaè iðsiskiria VladoÐèiavinsko egzotiðkos gamtos vaizdai.

Fenomenaliu þurnalistu laikytasM.Ðalèius darë átakos visai tarpukarioþurnalistikai. Gerimantas Statinis teigia,kad M.Ðalèiø galime laikyti naujosiosþurnalistikos pradininku Lietuvoje, ban-dþiusiu jungti þurnalistikà su groþineliteratûra. Citata ið knygos: „Kas mumsMatas Ðalèius, þvelgiant á jo þygius iðistorinës perspektyvos? Didis þmogus,

KeliautojuiMatui Ðalèiui

atminti

paskyræs save Lietuvai, jos ðvietimui,jos garbei. Juk jis siekë dviejø dalykø– kuo daugiau papasakoti apie pasaulá,paliudyti savo tautieèiams Lietuvoje, osvetur paskleisti þiniø apie Lietuvà“.

Knygos pristatymo renginyje LÞSpirmininkas Dainius Radzevièius infor-mavo apie numatomà steigti vardinæM.Ðalèiaus premijà uþ geriausius tu-ristinius reportaþus, kuri bus teikiamakeliautojo tëviðkëje Prienø rajone.

Elena SLIESORIÛNIENË


Istorikus pakvietë RygaLietuvos mokslo istori-

kams Ryga – ypatingas mies-tas. Taip sakyti verèia keli aki-vaizdûs faktai. Pirmiausia turi-me prisiminti, kad ðiame mies-te ëjo mokslus didelis mûsøtautos þadintojø – bûsimømokslo, kultûros ir valstybësveikëjø – bûrys. Jie èia rasda-vo pakankamai saugià uþuo-vëjà. Ypaè buvo svarbu turëtipastogæ kaimyninëje ðalyje,kai buvo uþdarytas Vilniausuniversitetas, kai sukilimø da-lyviai buvo gaudomi, þudomiir tremiami, kai veikë spaudosdraudimo reþimas. Ryga tapoLietuvos aukðtaièiams geog-rafiðkai artimiausia mokymo-si, studijø ir aktyvios veiklosvieta. Antras ásimintinas faktas– prieð penkiasdeðimt metøRygoje ávyko Pirmoji Baltijosðaliø mokslo istorikø konferen-cija, pradëjusi iki ðiol kas dve-ji treji metai organizuojamømokslininkø forumø sekà(1958–2008). Ðiais metais jau23-ioji paminëjo ne tik savo,bet ir dar kelis jubiliejus: trijønepriklausomø Baltijos valsty-biø ákûrimo 90-metá, PauliausStradinio Medicinos istorijosmuziejaus 50-metá, Rygostechnikos universiteto atgaivi-nimo 50-metá, trijø Baltijosvalstybiø mokslo istorikø su-sijungimo á vieningà asociaci-jà 20-metá, taip pat jos – Balti-jos mokslo istorijos ir filosofi-jos asociacijos ásijungimo á Pa-saulinæ mokslo istorijos ir filo-sofijos sàjungà 15-metá. Á ðiasdatas buvo orientuotos plena-riniø paskaitø temos.

Ðtai keli duomenys, kieky-biðkai charakterizuojantys kon-ferencijà: programoje áregist-ruoti 96 praneðimø autoriai; jøišklausyti Rygos technikos uni-versitete ir Medicinos muzieju-je susirinko per 120 dalyviø irklausytojø, atvykusiø ið 18miestø, atstovaujanèiø 8 vals-tybëms. Konferencijos metubuvo atidaryta dokumentø,vaizdø bei leidiniø ekspozicija,kuri atskleidë Baltijos mokslo

1918 m. lapkrièio 23 d. vyriausybë paskel-bë ásakymà dël Lietuvos kariuomenës 1-ojopulko organizavimo. Taip prasidëjo mûsø ka-riuomenës kûrimas. 1918 m. gruodþio 27 d.ministras pirmininkas M.Sleþevièius ir kraðtoapsaugos ministras M.Velykis atsiðaukime á lie-tuviø tautà raðë: „… ðiandienà Lietuvos likimasmûsø paèiø rankose… Dràsiai, be baimës, kaipmûsø tëvai ir sentëviai, uþstokim prieðui kelià,pakelkim þygá uþ mûsø Motinà Tëvynæ, uþ Lie-tuvos Valstybæ“. 1918 m. gruodþio 5 d. kari-nës vadovybës ásakymu pradëtas steigti 2-asispëstininkø pulkas. Jo vadu patvirtintas ið Jiez-no kilæs kapitonas Vincas Grigaliûnas-Glovac-kis. Jis taip sveikino savo karius Naujøjø metøproga: „Jûs, karininkai ir savanoriai, stojæ á të-vynës gynëjø eiles…, stojæ su karðtu noru ið-kovoti jai nepriklausomybæ, parodykime savodarbais, kad mums vien tik terûpi mûsø tëvy-nës laisvë. Dëkinga bus mums tëvynë ir dë-kingi bus mûsø palikuonys, kaipo tikriems të-vynës mylëtojams, tëvynës gynëjams“. Tokiospatriotinës kalbos smarkiai veikë savanorius,këlë jø pasididþiavimà savo jauna valstybe. En-tuziazmo nemaþino ir skurdi pradþia. Veiverið-kis Juozas Baltrukonis po daugelio metø prisi-minë, kaip jis, bûdamas septyniolikmetis sa-vanoris, pradëjo kario tarnybà – avëjo juodu irgeltonu batais, dëvëjo nuosavais drabuþiais,tik ant rankovës buvo uþsiriðæs raiðtá su trispal-viu raiðèiu ir kariðkà kepuræ persijuosæs trispal-ve juostele. O ginklas – pasenæs XIX a. pran-cûziðkas ðautuvas… Taèiau mokytis karybosmeno nebuvo kada: laikinàjà sostinæ Kaunàpasiekdavo nerimastingos þinios apie Raudo-nosios armijos ruoðiamà puolimà ið ðiaurës irpietø. 1919 m. vasario 6 d. Kraðto apsaugosministerijos posëdyje buvo skubiai svarstoma,kaip sustabdyti bolðevikø þygá ið Vilniaus Prie-nø kryptimi. Pasisiûlæs operacijai vadovauti lei-tenantas St.Zaskevièius vëliau raðë savo atsi-minimuose: „…2 pëstininkø pulkas davë mannaujokø – savanoriø kuopà su vieninteliu leng-vuoju kulkosvaidþiu, besiorganizuojantys hu-sarai – raitininkø bûrá ir taip ekspedicija buvoparuošta… kol bolðevikai keliavo pro Aukðta-dvará Stakliðkiø link, mes jau droþëme á Prie-nus…“ Pagal kuopos vado Butkaus praneði-mà prieðo pasitikti iðëjo 127 vyrai, suskirstyti á4 bûrius, ir 30 raitininkø. Savanoriai buvo ap-sirengæ, kas kuo turëjo, pulke ið pradþiø iðduo-davo tik vienodas kariðkas kepures, o ginkluotëkuo ávairiausia: nuo vokiðkø, rusiðkø ðautuvøiki lietuviðkø – savadarbiø… Dalis ðoviniø neti-kæ, ðaunant tûtelës daþnai iðsiplësdavo ir lik-

davo šautuvo vamzdyje. „Bet nuotaika buvogera, nepaisant menko apsirengimo, avalynës.Jautëm, kad einam savøjø bakûþiø nuo áþû-laus bolðevizmo ginti“ (St.Zaskevièius). Jiez-no kryptimi puolë Raudonosios armijos 7-asispulkas (600 ðautuvø ir 5 kulkosvaidþiai). Taibuvo strateginis punktas, saugantis laikinàjàsostinæ ið pietø. Ties šiuo miesteliu kryþiavosikeliai, vedantys á Kaunà pro Prienus ir per Rum-ðiðkes. St.Zaskevièius nusprendë nelaukti pra-ðytos paramos iš Alytuje esanèio 1-ojo pësti-ninkø pulko ir atakuoti Jieznà savomis jëgo-mis. Deja, puolimas vasario 10 dienà ástrigo:vienos grupës vadas Èetuchinas ásakë kariamsneðaudyti, o pats pasidavë á nelaisvæ. Sulau-kus pëstininkø kuopos ið Alytaus ir vokieèiøartileristø paramos, puolimas atnaujintas va-sario 13-osios vidurdiená. St.Zaskevièiaus va-dovaujami savanoriai ðturmu uþëmë Jieznà.Jo metu bolðevikai neteko 4 kulkosvaidþiø, apie50 ðautuvø, daug miliniø ir kitokios mantos.Dingo pulko vëliava, ið raudonarmieèiø buvoatimtas ir prisiplëðtas turtas. Prieðo gretose ki-lo panika, prasidëjo dezertyravimas. Po die-nos pulke teliko apie 200 þmoniø.

Raudonarmieèiai pirmosios atakos metubuvo paëmæ á nelaisvæ 18 suþeistø savano-riø. 5 matrosø kuopa juos þvëriðkai nuþudë:subadë durtuvais ir sukapojo kardais. Jie pa-laidoti Jiezno kapinëse, pastatytas ir iki ðiolstovi monumentas, ant kurio uþraðas skelbia,jog èia ilsisi Antanas Revinskas, Jonas Pau-lavièius, Alijošius Pumeris, Izidorius Eimutis,Antanas Deimantavièius, Feliksas Endziulai-tis, Justinas Barsèiauskas, Juozas Stankevi-èius, Motiejus Katilius, Pijus Literskis, KazysLukðys, Mikas Blaþys ir 6 neþinomi kariai.

Kautyniø prie Jiezno reikðmë didþiulë:duotas ryþtingas atkirtis Raudonajai armijai,siekusiai apsupti Kaunà ið pietø ir skverbtistolyn á vidurio Lietuvà bei Dzûkijà. Pirmosiospergalës prieð bolðevikus prie Ðëtos, Jiezno,Alytaus 1919 m. vasario mënesá sustiprino Lie-tuvos kariø kovinæ dvasià, tikëjimà savo jëgo-mis, árodë, jog ir menkai ginkluota, jauna ne-patyrusi kariuomenë gali áveikti daug stipres-ná prieðà. Ðie laimëjimai buvo vienas ið stimu-lø Lietuvos jaunimui stoti savanoriais á mûsøkraðto gynëjø gretas.

* * *Jiezno seniûnijos gyventojø bendruome-

në praðo ir Lietuvos kariuomenæ prisidëti irdalyvauti jubiliejiniame renginyje – paminë-ti kautyniø prie Jiezno 90-àsias metines.

Jis vyks 2009 metø vasario 7–8 dienomis.

KautynëmsJuozas PUGAÈIAUSKASÞurnalistas

1918 m. vasario 16 d. paskelbus Nepriklausomybæ, jaunaiLietuvos valstybei tvarkytis, kurtis teko sudëtingomis sàlygo-mis. Á vakarus palengva traukësi vokieèiø kariuomenë, ið rytøgrasino Raudonoji armija. Jau aiðkëjo Lenkijos këslai, karoþygin ruoðësi bermontininkai. Agresoriams atremti reikëjokuo skubiau sukurti savàsias ginkluotàsias pajëgas.

prie Jiezno – 90 metø

Prof. Juozas AlgimantasKRIKŠTOPAITIS


Jubiliejinismokslo istorikø susitikimas Rygoje

istorikø konferencijø veiklos irspausdintø darbø turiná. Veikëir kitokio pobûdþio parodos.

Plenarinës temosÞurnalo apimtis neleidþia

išskleisti visø konferencijos te-mø. Todël reikës pasitenkintikeliais þodþiais: apibûdinsiutris plenarines paskaitas ir šiektiek plaèiau pakalbësiu apieproblemines temas, kurios ori-ginalumu iðsiskyrë bendramekalbø ir diskusijø fone.

Buvæs Latvijos moksløakademijos prezidentas ir da-bartinis Baltijos ðaliø moksloistorikø bei filosofø asociaci-jos prezidentas prof. JanisStradinis aprëpë visà Baltijosðaliø mokslo istorijos konfe-rencijø kelià, paþymëdamas jøreikðmæ veikiant sovietinio re-þimo rëmuose; jis teigë, kadbûtent ðiuose forumuose bu-vo galima kalbëti atviriau neikitur. Taip pat jis paþymëjo áþy-miø mokslininkø – profesoriøPauliaus Stradinio, PauliausSlavëno ir keliø kitø indëlá áku-riant mokslo istorikø sambû-rius ir steigiant Baltijos konfe-rencijà, tapusià nuolatiniobendravimo arena. Kalbëda-mas apie tai, prof. J.Stradinispaþërë daug ádomiø faktø,konkreèiai iliustruojanèiø isto-rinio kelio ypatybes. Lietuvosatstovai, iðklausæ paskaità, pa-sveikino mokslo istorikø áþy-mybæ, Lietuvos MA uþsienionará prof. Janá Stradiná, minintásavo 75-metá.

Rygos technikos universi-teto rektorius Ivaras Knetsasiðdëstë savo universiteto, at-kurto prieð penkis deðimtme-èius, istorijà. Jis dokumenta-liai parodë, kad dabartinio Ry-

gos technikos universitetopradþià galima sieti su prieð146 metus ásteigta Rygos po-litechnikos mokykla. Rodyda-mas ekrane gausià iliustraci-næ medþiagà, jis daug ir ilgaikalbëjo apie universiteto nuo-pelnus valstybei, jo veiklos re-zultatus, studijø programas irateities perspektyvas.

Baltijos ðaliø mokslo isto-rikø ir filosofø asociacijos vi-ceprezidentas ir analogiðkosLietuvos organizacijos pirmi-ninkas prof. Juozas Algiman-tas Krikðtopaitis aptarë trijøBaltijos valstybiø istorinæ XX a.panoramà, atskleisdamas po-litiniø ir socialiniø lûþiø pasek-mes mokslo bei ðvietimo rai-dai. Lygindamas visuomenëselgsenos pobûdá su mokslokaitos bruoþais, parodë tas sà-sajø ypatybes, kurios yra ben-dros visiems Baltijos krað-tams. Jis pabrëþë, kad skau-dus istoriniø lûþiø patyrimasprivalo bûti analizuojamas, ku-riant ateities perspektyvas.Taip pat pareiðkë abejojàs, arsugebësime suvokti tai, kàmoko klaidø ir laimëjimø pa-tirtis, nes vyraujanti visuome-nës sumaiðtis, klasikiniø ver-tybiø praradimas skandina pa-sitikëjimà ateitimi.

Pasakoja piramidþiøtyrinëtojai

Intriguojantá praneðimàapie naujausius Egipto pirami-dþiø tyrinëjimus perskaitë prof.Janis Kletniekas. Mat Latvijostyrinëtojø ekspedicija jau ke-leri metai darbuojasi Egiptenaudodama originalià fotogra-metrinæ aparatûrà. Apie taireiktø pakalbëti plaèiau.

2002 m. tyrëjams pirmà-kart pavyko labai tiksliai (5 mmpaklaidos ribose) nustatyti tri-jø dimensijø Karnako ðventyk-los struktûrà. Taip pat precizið-kai išmatuoti hieroglifus beismulkiàsias reljefo detales. To-ká sëkmingà tyrinëjimà aukð-tai ávertino Egipto kultûros mi-

nistras ir patyræ piramidþiøekspertai. Todël jiems suteikëleidimus ir toliau tæsti moksli-næ veiklà Egipte. Po poros me-tø Latvijos ekspedicija ir toliau,remiama prancûzø tyrinëtojøbei UNESCO-UNDP atstovø,tæsë darbus. Ðá kartà jie pa-naudojo naujà lazerinio ske-navimo (nuskaitymo) metodà(Callidus three-dimensional la-ser scanner system). Ðá me-todà, kà tik sukurtà Vokietijo-je, Latvijos mokslininkai iðmë-gino matuodami Rygos kated-ros poþemiø deformacijas. Pa-saulinio masto ekspertai pri-paþásta, kad šio „supernaujo“metodo naudojimo visuotinësreikðmës kultûros pavelduidokumentuoti prioritetas pri-klauso Latvijos specialistams.2005 m. ekspedicija pradëjolabai atsakingà darbà – tyrinëtiunikalià laiptuotos Djoserio pi-ramidës kompleksà, defor-muotà ir apgriautà 1992 metøþemës drebëjimo. Ypaè nu-kentëjo poþeminës galerijos.

Tyrimø duomenys suteikëabsoliuèiai naujos ir unikaliosinformacijos apie giluminæ pi-ramidës struktûrà, apie keliøkilometrø ilgio paslaptingø la-birintø konfigûracijas. Stebë-tinai ádomi informacija siûlointriguojanèias interpretaci-jas, kurios ne tik koreguojaankstesnius aiškinimus, bet iresmingiau nustato duomenøryšá su Egipto mitologija, suSaulës kultu. Aiðkesnës daro-si piramidþiø bei laidojimoerdviø konstrukcijø sàsajossu tikëjimø tiesomis, archai-niu pasaulëvaizdþiu.

2007 m. ekspedicija, apsi-gyvenusi piramidþiø papëdë-je, jau buvo apsiginklavusi uni-kaliu georadaru ZOND-12C,gebanèiu radiolokacijos bûdupasiekti poþeminius sluoks-nius ir pagal registruojamussignalus teikti specifinæ infor-macijà. Latviø specialistø su-konstruoto radaro spindu-liams pavyko prasiskverbti á 70

metrø gylá. Tai ypatingas pa-saulinës reikðmës laimëjimasEgipto monumentø tyrimø is-torijoje. Prietaisø skvarbos ga-lia leido ekspedicijos daly-viams šiame nekropolyje aptik-ti daug neþinomø labirintø, ga-lerijø ir kapavieèiø. Duomenysbylojo, kad erdvinë statiniøkomplekso struktûra yra orien-tuota pagal palaidotø valdovøhierarchijà. Nors ekspedicijostikslø sàraðe nebuvo paminëtiarcheologiniai kasinëjimai, ta-èiau tyrëjai nuolat aptikdavoávairiø svarbiø artefaktø, kuriebuvo atidþiai inventorizuoti irapraðyti. Tarp jø paminëtini duunikalûs radiniai: portretinis fa-raono Djosero bareljefas ir ne-kropolio architekto Impotemp-so cilindrinio antspaudo áspau-das statinio bloke.

Naujienos parodø salëseKonferencijos dienomis

Rygos technikos universiteteveikë ið Italijos atveþta paroda„Leonardo Genius“, skirtadidþiajam Leonardo da Vinèiui(L. Da Vinci, 1452–1519). Tur-tinga ir originaliai sumanytaekspozicija atskleidë nuosta-bius italø genijaus sugebëji-mus. Èia rodomi povandeniniolaivo, skraidanèiø aparatø, ðau-danèiø maðinø, tiltø konstruk-cijø ir ávairiø mechanizmø mo-deliai, brëþiniai bei tapybos rep-rodukcijos pakankamai iðsa-miai nuðvietë renesanso laikøgenijaus atradimus, toli pralen-kusius laikotarpá. Paroda vertailgesnio pokalbio, bet tai jau at-skiro raðinio reikalas. Dabar pa-kalbësime apie kità ávyká.

Konferencijos dalyviai turë-jo progos Latvijos akademijosbibliotekoje susipaþinti su pa-roda „Vandens paukðtës þmo-nës. Finougrø veidai“, ekspo-nuojanèia þiniø tekstus apie mi-nimos kalbinës grupës þmoniøistorines, etnines, lingvistines,anatomines ypatybes. Ekspo-zicija pagal naujausius tyrinë-jimus iðsamiau nuðvieèia ikiðiol þinomus dalykus. Manau,skaitytojams bûtø ádomu apietai šiek tiek daugiau išgirsti.

Duomenys byloja, kadþmonës, bendraujantys fino-ugrø kalbomis, Europos teri-torijoje gyvena jau per 10 000metø. Manoma, kad antikos


Vairuodami sukiojame ne tik vairà –reikia valdyti ir kitus mechanizmus beiorientuotis kelio situacijose.

Vairavimo reikalus tvarkanti ástaiga„Regitra“ rašo, kad „išmokusiam vairuotitai daryti labai paprasta“. Keli ðimtai vai-ravimo mokyklø þada „greitai ir be rûpes-èiø iðmokyti vairuoti“. O reikalai keliuosenegerëja – kasdien keli ðimtai nelaimiø,daþniausiai dël vairuotojø klaidø. PasakEismo prieþiûros tarnybos per 18 nepri-klausomybës metø Lietuvos keliuose ávy-ko 100 548 áskaitiniai ávykiai, þuvo 14 150þmoniø, 117 767 buvo suþaloti. 75,7 proc.avarijø ávyksta dël vairuotojø kaltës. Kogero, prisimintinas karvedþio A.Suvoro-vo priesakas, kuris perfrazavus vairavimoatvejui skambëtø: „sunku mokantis –lengva kelyje“.

Pirmuoju juridiðkai áteisintu automo-bilio vairuotoju laikytinas vokieèiø iðradë-jas K.Benzas, 1888 m. gavæs Prûsijos val-dþios raðtiðkà leidimà (en.wikipedia.org/wiki/Driver’s_license) vaþinëti savu „Mo-torwagen“ keliais ir gatvëmis. Paþymëji-mus visiems vairuotojams pradëta iðda-vinëti 1903 m., pavedus ðá reikalà ,,Garokatilø prieþiûros asociacijai”.

Nepaisant fakto, kad mûsø beveik in-formacinëje visuomenëje kiekvienas suau-gæs þmogus stengiasi kuo greièiau taptiteisëtu vairuotoju, gausiuose dabar madin-gos edukologijos traktatuose apie vairuo-tojø mokymà në neuþsimenama. Vairavi-mo mokykloje pretendentui á B kategori-jos vairuotojus privalu iðklausyti 60 valan-dø teorijos (keliø eismo taisykliø, transpor-to priemoniø techninio eksploatavimo,saugaus eismo, darbø saugos, teisiniø þi-niø) ir 20 valandø pavaþinëti mokymo aikð-telëje bei keliuose priþiûrint instruktoriui.

Daþnam tenka instruktuotis ir ilgiau,kol pavyksta išlaikyti egzaminà.

Vienas svarbiausiø ir nelengvø iðmoktidalykø – keliø eismo taisyklës (KET). Rei-kia ásiminti 21 puslapá (24 tûkst. spaudosþenklø) teksto – 286 taisykles bei 240 ke-lio þenklø (áspëjamøjø, draudþiamøjø, nu-rodomøjø ir kt.). Tiesa, egzaminà laikytikiek palengvina kompiuteris, teikiantis po5 atsakymo variantus (bent vienà teisin-gà) á kiekvienà ið 30 klausimø.

Bene sunkiausius vairavimo mokslus(net 3 metø trukmës) tenka áveikti Londo-no taksistams. Jie turi iðstudijuoti 25 000gatviø, tiksliai þinoti jose esanèius vieð-buèius, teatrus, restoranus, ligonines ir kt.

laikais ir gerokai ilgiau Rytø ir Cen-trinëje Europoje vyravo ðiø kalbøgrupë. Dauguma finougrø kalbøvartotojø yra pasklidæ ávairiø valsty-biø teritorijose. Tik estai, suomiai irvengrai turi savarankiðkas valstybesir reiškiasi kaip politiniai subjektai.Šiuo metu 23 milijonai gyventojø,sudaranèiø 24 tautas bei tauteles,vartoja finougrø kalbas. Jie paskli-dæ nuo Skandinavijos iki Obës ir þe-myn palei Dunojø. Nors minëtusþmones jungia bendra kalbø ðeima,taèiau jie nëra vienalyèiai pagal ra-sæ, arealà, gyvenimo bûdà bei kul-tûrà. Dauguma jø yra þemdirbystësatstovai, taèiau Ðiaurës, Sibiro gy-ventojai uþsiima medþiokle, þvejy-ba ir elniø auginimu. Europos are-ale finougrai iðpaþásta katalikybæ,Liuterio pakraipos ir staèiatikiø tikë-jimus, o Ðiaurës regionuose dar vy-rauja ðamanizmas.

Suprantama, tokia genetinë, gy-vensenos ir kultûrø ávairovë iðskai-do bendros kalbos vartotojus. Tadkyla klausimas, ar yra kas juos jung-tø, atmetus lingvistinæ bendrystæ?Pasirodo, yra viena, nekintanti ypa-tybë. Tai jiems visiems bendras mi-tas apie pasaulio atsiradimà, glû-dintis jø etninës kultûros atmintyje.Šis mitas skelbia, kad pirminiamevandenyne plûduriavo vandenspaukðtë; aptikusi þemës lopinëlá jiten padëjo kiauðiná, ið kurio kilogentis ir visas pasaulis.

Nustatyta, kad kalba lemia þmo-gaus màstymo ypatybes, jo elgse-nos pobûdá, asmenines savybes.Kalbos vartojimo ir màstymo bûdasformuoja specifinæ pasaulëjautà. Fi-nougrai tradiciðkai suvokia, kadjuos supanti gamta nëra tik neby-liø daiktø ávairovë. Gamta ir jos gy-vûnija – tai þmogaus kaimynai ir ar-timi partneriai. Tyrinëtojai teigia: fi-nougrø kalbø ypatybës lëmë tai,kad jos vartotojai nëra agresyvûs.Istorija liudija, kad jie nesunkiai pri-pranta prie kaimynø ir prisitaiko prieatëjûnø gyvenimo bûdo.

Daugiau kaip deðimtmetis Esti-jos menø akademijos studentai,dëstytojai, pasikvietæ ávairiø srièiøekspertus, vyksta tyrinëti finougrøtauteliø. Jie fiksuoja tautosakos ir fol-kloro duomenis, aprašo tautø gyve-nimo bûdà ir kitus svarbius faktus.Jie daug prisidëjo prie aprašomosparodos sëkmës. Paroda proginë.Ji atsiliepia á Europos visuomenësðûká „Skirtingi, bet einantys kartu“.Tai 2008 metø, skirtø tarpkultûriniamdialogui, esminë tezë.

Vairavimo Aleksandras LOGINOVAS

mokslaiPer egzaminà privalo be þemëlapio nu-pasakoti, kokiu trumpiausiu marðrutu pri-vaþiuoti prie bet kurio iš tø objektø.

Mokslininkai nesirûpina nei reikiamøpedagogø – vairuotojø mokytojø bei vai-ravimo instruktoriø – ugdymu. 1998 m.susisiekimo ministro buvo patvirtintasspecialiø kursø mokymo planas (200 va-landø) ir programa. Tiesa, jau 1991 m.išleisti „Autotransporto priemoniø vairuo-tojø rengimo ir kvalifikacijos këlimo nuo-statai“ (tobulinti beveik kas antri metai),o 2002 m. – keliø bei saugaus eismo ásta-tymai. 2008 m. patikslintu planu nustaty-tos privalomosios disciplinos ir jø apim-tys (paskaitø, pratybø, savarankiðko mo-kymosi valandomis):

kalbos kultûra ir specialybës kalba,dalykinë kalba, raðtvedyba (12 + 6 + 12valandø);

pedagogika (12 + 12 + 10 valandø); bendroji pedagoginë ir eismo psi-

chologija (12 + 12 + 12 valandø); teorijos ir praktinio vairavimo mo-

kymo metodikos pagrindai (20 + 20 +20 valandø;

darbuotojø sauga ir sveikata, trans-porto aplinkosauga (12 + 10 valandø);

varikliniø transporto priemoniø vai-ruotojø pirminio mokymo ir vairavimo tei-sës ágijimo juridiniai pagrindai (4 + 10valandø);

keliø eismo taisyklës ir eismo sau-gumas (4 + 6 valandos).

Nesvarstant ðiø disciplinø bûtinumoir apimèiø pagrástumo, akivaizdu, kad au-ditorinis mokymas trunka bent mënesá, osavarankiðkas – dar 2 savaites (intensy-viausiu reþimu). Be abejo, reikëtø moks-liniø tyrimø mokymosi turiniui, ásisavini-mo lygiui ir ypaè áskaitø bei egzaminø rei-kalavimams suformuluoti.

2008 m. varikliniø transporto priemo-niø vairuotojø pirminio mokymo reikala-vimø ir sàlygø apraðas bûsimø mokytojøbei instruktoriø rengimo programos nereglamentuoja, o siûlo paèioms aukšto-sioms mokykloms jas pasitvirtinti derinantsu valstybine keliø transporto inspekcija.Tobulinimosi kursø kas 5 metai nustato-ma tik apimtis – 30 valandø.

Kalbos kultûros prasme svarbiausia– specialybinë terminija, jos taisyklingu-mas pagal bendrinës lietuviø kalbos nor-


Vairavimas prasideda nuo vairo – átaiso judëjimo krypèiai keisti. Istoriškai jis pirmiauatsirado vandens laivuose, o per pastaràjá ðimtmetá – ir sausumos, oro, net kosmoso trans-porto priemonëse. Konstruktyviai paprasèiausi vairavimo mechanizmai átaisomi dvira-èiams, motociklams; kiek sudëtingesni – automobiliams, traktoriams, troleibusams.

mas (tarties, kirèiavimo). Tokiø þiniø gali-ma pasisemti ið dabartinës lietuviø kal-bos þodynø, terminø ir apibrëþimø stan-dartø, enciklopedijø.

Kur kas kebliau – pedagogika ir psi-chologija. 1998 m. programoje buvo ne-maþai temø ið vaikø edukologijos, pvz.,„Asmenybës struktûra ir jos ugdymas“,„Auklëjimo teorijos pagrindai“. Tuo tarpulabiau reikëtø specifiðkø, su vairavimu sie-jamø dalykø, tarkim, ágûdþiø lavinimo tre-niruokliais.

Tokie átaisai turi vairo ratà; sankabos,stabdþio ir akceleratoriaus paminas; ran-kiná stabdá; pavarø ir þibintø valdiklius; va-þiavimo parametrø matuoklius. Imituoja-mi klimato efektai (lietus, rûkas, sniegas,apledëjimas), eismo aplinka (pëstieji,transporto priemonës, keliai, þenklai).Lengva programuoti pratybø uþduotis,sudaryti bet kokio sudëtingumo situaci-jas, imituoti pavojus. Galimi ávairûs treni-ruokliø variantai: su vienu ar net trimisvaizdikliais, natûrinis maketas su këbuluir pan. Treniruokliai padeda formuoti vai-ravimo ágûdþius be iðlaidø degalams,techniniam aptarnavimui ir kt.

Mokyti bûsimus vairuotojus daþniau-siai ryþtasi solidø staþà turintys þmonës,dël sveikatos ar kitokiø prieþasèiø atsisa-kantys aktyvaus kroviniø ar keleiviø gabe-nimo verslo. Jiems gal pakaktø ásiminti di-daktikos principus (mokymo prieinamu-mà, nuoseklumà, aktyvinimà, moksliðku-mà), kiek pasigilinti metodus (þodiná, vaiz-diná, probleminá, tiriamàjá, euristiná).

Psichologijos ypaè reikia pradedan-tiesiems vairuoti áveikiant pirminá jaudulá,mokant vertinti pavojus, ugdant raciona-lø atsargumà. Pradedantieji vairuotojaibûna arba bailûs (visur áþvelgiantys vienpavojus), arba labai dràsûs (besitiká vienvairavimo smagumø). Vairuotojø moky-tojai ir vairavimo instruktoriai privalëtø per-prasti màstymo ir atminties, dëmesio irsuvokimo dësningumus; padëti þmoguiformuojant jo valià ir gabumus, veiklostikslus, motyvus ir sàlygas bei psicholo-giná reguliavimà. Juolab kad nuo jø kûry-bingumo ir pareigingumo priklauso vai-ruotojø mokymo metodikos bei rezulta-tai – vairuotojø þinios, ágûdþiai, gal net vai-ravimo kultûra.

Vairuotojø mokytojams privalu turëtioratorinës patirties, kuri padëtø átaigiauperteikti duomenis apie keliø eismo tai-sykles ir transporto priemoniø eksploa-tavimà bei saugà.

Studijuojant kelio þenklus pasitelkia-

mas stendinis eismo situacijø nagrinëji-mas, padedantis tvirèiau perprasti þen-klø esmæ ir ásiminti jais ápareigojamusveiksmus bei atsargumo priemones.

Beje, pretendentams á mokytojus ir in-struktorius leidþiama laikyti egzaminus iráskaitas savarankiðkai pasirengus. Tokiaisatvejais jie konsultuojami apie reikalavi-mus ir reikiamos literatûros studijavimà,paraðo nedidelá darbelá pagal aukštosiosmokyklos uþduotá, pakankamai aprëpian-èià privalomàsias disciplinas. Po papildy-mø ir pataisymø, kuriø prireikia pagal dis-ciplinø dëstytojø vertinimus, leidþiamadarbà ginti bei surengti atvirà kurio norsdalyko mokymo pamokà.

Pagal vairuotojo informavimo ir elge-sio modelá mokymo metodikos turëtø at-spindëti ne tik klasikines bei modernià-sias pedagogines technologijas, bet iregzamino ypatumus. Tarp jø paminëtinipatikrinimai prieð pradedant vaþiuoti(stabdþiø, apðvietimo, vairo, variklio, va-þiuoklës, sëdyniø, veidrodëliø, saugosátaisø). Toliau – pavojaus atpaþinimo ágû-dþiai (stebëjimo, þvalgymo, signalizavi-mo) siejant su sprendimais ir transportopriemonës valdymo (sankabos, akcele-ratoriaus, stabdymo, manevravimo) tai-syklingumas vengiant pavojingø ir pasi-kartojanèiø klaidø.

Dar tobulintinas keliø eismo taisykliøásiminimas. Kompiuterinës programosklausimai aprëpia toli graþu ne reikðmin-giausius eismui dalykus, o kai kurie alter-natyviniai atsakymai yra gan migloti.Moksliðkumo stokà vairavimo reikaluoseatspindi ir „Praktinio vairavimo egzami-no protokolo“ tekstas...

Ágyvendinant Pasaulinës sveikatos or-ganizacijos chartijà „Transportas, aplin-ka ir sveikata“, skleidþiamos ekologiškovairavimo idëjos. Toks vairavimas propa-guojamas kaip darnus su aplinka trans-porto priemoniø naudojimas, kuo maþiaudeginant kuro ir tik minimaliai terðiantgamtà bei laikantis principø:

vengti vaþiuoti individualia transpor-to priemone be rimto reikalo, teikiant pir-menybæ visuomeniniam transportui arsveikatingiems bemotoriams vaþiuok-liams;

maþiau deginti kuro ir maþinti išme-talus, sàmoningai trumpinant ridà, racio-naliai parenkant greitá, reèiau stabdantir pan.;

gerinti transporto priemoniø tech-ninæ bûklæ ir ekologinius rodiklius (ypaèvariklio);

gerbti gamtà ir ugdyti tausojimoáproèius.

Siûlomi ir 10 praktiðkø priesakø:1) vaþiuoti iškart uþvedus variklá, nes

šildyti já tuðèia eiga neracionalu;2) dël neákaitusio variklio kelionë arèiau

3 km teikia 60 proc. daugiau iðmetalø;3) iðmetalø susidaro maþiausiai va-

þiuojant pastoviu 65-90 km/h greièiu;4) nuolatinë variklio prieþiûra ir regu-

liavimas padeda maþinti iðmetalus;5) pakartotinai uþvesti variklá energe-

tiniu atþvilgiu yra racionaliau uþ 60 s tuð-èià eigà;

6) optimalus slëgis padangose ilginajø resursà (maþiau dilimo produktø), ge-rina saugumà, 5 proc. maþina išmetalus;

7) nebûtinø kroviniø (bagaþinës antstogo ir pan.) veþiojimas didina degaløsànaudas;

8) staigûs greitinimai bei stabdymai(agresyvus vairavimas) didina pavojus irdegalø sànaudas;

9) iðmetimo sistemos katalizatoriuspradeda efektyviai veikti tik nusistovëjusreþimui po 10 km ridos;

10) kelioniø marðrutai planuotini iðanksto, vengiant eismo kamðèiø, kelio re-monto ir t.t.

Paèioje automobilizuoèiausioje šalyjeJAV apsiribojama 30 valandø teorinio mo-kymo, 6 valandø instruktavimo ir 12–18 va-landø stebëjimo vaþinëjant dvigubo valdy-mo automobiliu. Plius 10 priesakø:

bûk ádëmus kiekvienam vairuotojuiir pësèiajam;

kontroliuok greitá pagal aplinkybes; sumaþink greitá saulei leidþiantis; palaikyk distancijà ne maþesnæ kaip

1 korpusas kiekvieniems 16 km/h grei-èio;

susikaupk ties sankryþomis; niekada neskubëk (rengdamasis

kelionei palik atsarginio laiko nenumaty-tiems sustojimams);

visada signalizuok apie savo ketini-mus (keisti juostà ar pan.);

nevairuok piktas ar susinervinæs; bûk atlaidus kolegoms; kuo daþniau naudokis apþvalgos

veidrodëliais.O mûsø ðalelëj mokytis vairavimo kul-

tûros derëtø tikrai visà gyvenimà, ypaèvaikystëj ir jaunystëj!


Uþpaliai ásikûræ Rytø Aukðtaitijoje, Ute-nos rajone, giliame ir vaizdingame Ðven-tosios slënyje. Èia gyvena darbðtûs ir su-manûs þmonës, kuriø nuo amþiø „klëtyspilnos“, trobose kvepia duona ir skambakankliai. Straipsnio autoriai esame uþpa-lënai. Ávairiom progom bendraujame sutëviðkënais bei jø seniûnu Vytu Jurka.Apie ðio þmogaus prasmingus darbus irnorime papasakoti.

Vytas gimë 1948 m. liepos 25 d. Gai-veniø kaime, Saldutiškio valsèiuje. Tëvasbuvo paprastas kaimo þmogus, turintis ne-didelá ûkelá. Motina – naðlaitë, ganydamagyvulius, ið burokø, grieþèiø mëgdavusidroþinëti ávairias figûras. Likimo valia tai pa-stebëjo geri þmonës (reþisierius AntanasSutkus, aktorë Jadvyga Oðkinaitë), kuriødëka bûsimoji Vyto mama eksternu bai-gë gimnazijà, Dailës mokyklà, vëliau ir Dai-lës instituto skulptûros ir keramikos spe-cialybæ. Buvo gavusi stipendijà tæsti moks-lus Èekoslovakijoje, bet karas sutrukdë to-lesnes studijas. Karo metais mokytojavo.Matyt, iš motinos Vytas paveldëjo meilægroþiui, harmonijai ir, kaip jis pats sakë,socialines nuostatas. V.Jurka baigë Gai-deliø pradinæ, Saldutiðkio vidurinæ mokyk-las, 1971 m. – Lietuvos þemës ûkio akade-mijos Agronomijos fakultetà. Visada domë-josi darþininkyste, sodininkyste. 1970 m.pradëjo dirbti kolûkyje agronomu, kolûkiopirmininku, jo pavaduotoju gamybai, biti-ninku. 1988 m. vasario 16 d. buvo skirtasUþpaliø seniûnu (tuo laiku šios pareigos va-dinosi apylinkës tarybos pirmininkas).

Turëdamas didelës darbo patirties, jissumaniai tvarkë seniûnijos ûkinius reika-lus. Ðalia ûkinio darbo seniûnas daug pa-stangø, laiko ir ðirdies skyrë Uþpaliø ben-druomenës kultûrai puoselëti. Apie tai no-risi plaèiau papasakoti.

Uþpaliuose per Ðventosios upæ stovin-èio tilto turëkluose buvo atstatytos metali-nës plokðtës, papuoðtos Vyèio þenklu iràþuolo lapais, su uþraðu „Tiltas statytas1930 – Vytauto Didþiojo metais“. 1951 m.jos buvo nuplëðtos. Daug metø styrojo ið-trupintas betonas, surûdijæ varþtai. Atgimi-mo metais visuomenë per spaudà ëmëkelti plokðèiø atstatymo klausimà. Nauja-sis Uþpaliø seniûnas rûpinosi ðiais darbais.

IðkiliDr. GraþinaKAÈERAUSKIENË,prof. Albinas KUSTA

Atstatyti tilto þenklai iškilmingai pašventin-ti 1989 m. vasario 16 dienà. Á iðkilmes upe-liais plûdo uþpalënai, skambëjo Lietuvoshimnas, daina „Sëk, sesute, þalià rûtà...“

Uþpaliai ne kartà degë, todël gyven-tojai pastatë paminklà Ðv.Florijonui – ug-niagesiø globëjui. 1933 m. neþinia kadapastatytas medinis paminklas pakeistasbetoniniu. 1963 m. sovietø valdþios ása-kymu paminklas nugriautas. PrasidëjusAtgimimui ir pirmaisiais Nepriklausomy-bës metais seniûnas Vytas Jurka, klebo-nas kun. Juozapas Šumskis kartu su ki-tais uþpalënais ëmë rûpintis paminklo at-statymu. Netrukus miestelio centre vëlstovëjo pašventintas paminklas. Seniûnoiniciatyva èia vyksta Ðv.Florijono minëji-mas – rajono ugniagesiø ðventë.

Ne be seniûno pastangø 1995 m. ða-lia kapiniø atidengtas paminklas „Þuvu-siems uþ Lietuvos laisvæ“. Tais paèiais me-tais buvo iðkilmingai atidengta ir Uþpaliøparapijos klebono kun. Edmundo Rinke-vièiaus paðventinta paminklinë lenta, pri-tvirtinta prie ðpitolës sienos. Juodame ak-menyje iðkalti þodþiai: „Ðiame parapijospastate 1944–1950 metais veikë okupa-cinis KGB ðtabas. Uþpaliø miestelio aikð-tëje buvo iðniekinami þuvæ Lietuvos par-tizanai“.1992 m.Uþpaliø kapinëse ati-dengtas paminklas karo lakûnui uþpalë-nui Juozui Namikui. 2001 m. Degesiø kai-me atidengtas koplytstulpis áþymiam Lie-tuvos generolui Jonui Galvydþiui-Bykaus-kui. 1998 m. atkurtas Uþpaliø herbas, ku-rá patvirtino LR Prezidentas.

Seniûno rûpesèiu atstatyti kultûros na-mai, kuriuose vyksta ansambliø „Pasagë-lë“, „Svaja“, „Varsa“, ritminiø ðokiø grupësir kitø bûreliø repeticijos, koncertai, paro-dos, jaunimo vakarai, kraðtieèiø susitikimaiir kiti renginiai. Kultûros namø patalpomisnaudojasi gimnazija. Visi yra dëkingi se-niûnui uþ kultûros þidinio puoselëjimà.

Viena graþiausiø tradicijø, gyvuojanti jau20 metø, – uþpalënø susitikimai prieð Ðvè.Trejybës atlaidus. Susirenka po visà Lietu-và ir net uþsienyje iðsisklaidæ Uþpaliø krað-to þmonës. Kaip paukðèiai, tëviðkës ir arti-møjø ilgesio genami, jie sulekia á gimtinæ.Organizatoriai stengiasi, kad susitikimai bû-tø ádomûs ir prasmingi, skambëtø muzika,

Ði knyga yra skirta ne tik moks-lininkams ir studentams, taèiau ir vi-suomenei, besidominèiai Baltijos jû-ros ekosistemos bûkle. Knygos au-toriai siekë pateikti informacijà, su-kauptà Baltijos jûros ir Kurðiø mariøtyrimø metu, suprantamai ir nesu-dëtingai. Knyga suteiks skaitytojamsvertingos ir ádomios informacijosapie Lietuvos jûrinius vandenis.

Knyga,kurioje pirmàkartà iðsamiai,istoriðkai, kon-kreèiai apþvel-giamas Lietu-vos vandent-varkos ûkis.Joje uþfiksuo-ti visi vanden-tiekio raidosetapai, prade-

dant Lietuvos Didþiàja Kunigaikðtys-te ir baigiant nepriklausomos Lietu-vos Respublikos ástojimu á EuroposSàjungà. Tai – enciklopedinës þinios,ávairûs statistiniai duomenys, tekstai,plaèiai apibûdinantys vandens tieki-mo ir nuotekø ðalinimo raidà, ámo-niø gyvavimo etapus, vandentvarkosûkio organizacinius bruoþus, esamàbûklæ, vandens iðtekliø vizijà, van-dentvarkos problemas ir ðio ûkio plët-ros strategijà. Iðskirtinis leidinio bruo-þas – ne tik oficiali, bet ir gyva istori-ja, tekstai apie þmones, labiausiai nu-sipelniusius vandentvarkos ûkiui.


asmenybëUþpaliuose

Knygos leidëjai nuoðirdþiai dëko-ja VðÁ ,,Grunto valymo technologijos”bei jos direktoriui, Lietuvos nusipelniu-siam gamtos apsaugos darbuotojuiRapolui LIUÞINUI uþ ðios knygos lei-dimo finansavimà.


dainos. Seniûnui tenka didþiausia rûpes-èiø naðta. Jo iniciatyva bendrijoje teikiamiUþpaliø Garbës pilieèio vardai nusipelniu-siems uþpalënams – vietiniams ir gyvenan-tiems kitur. Tarp jø – kun. Juozapas Šums-kis, LR seimo narys Antanas Stasiškis, mo-kytojas jau a.a.Alfonsas Juzulënas ir kiti. Se-niûnas suranda laiko aplankyti Kaune ir Vil-niuje gyvenanèius kraðtieèius.

Svarbus Uþpaliø visuomeninis, kultûri-nis reiðkinys – Uþpaliø bendrijos leidþiamasmënesinis laikraðtis „Uþ paliø“, kurá prenu-meruoja vietiniai ir svetur gyvenantys uþ-palënai. Seniûnas ir bendrijos tarybos pir-mininkas Vytas Jurka – laikraðèio redakto-

rius ir siela. Toks leidinys – vienintelis Ute-nos rajone. Jame trumpai aptariami ûkiniai,edukaciniai ir socialiniai klausimai, iškilmin-gai paminimos valstybës, baþnytinës ðven-tës, þymûs þmonës. Daug vietos skiriamamokyklai ir kaimø bendruomenëms. Laik-raštyje surasi ir uþpalënø kûrybos.

„Uþ paliø“ – tai laikraštis, teigiantis gë-rá, atjautà, keliantis þmoniø dvasià. Redak-torius, turëdamas lituanisto gyslelæ, savostraipsniuose labai graþia, paprasta kalbadësto mintis. Jis vengia uþgaulios kritikos.Jauèiama didelë pagarba þmogui. Galbûtseniûno poþiûris á kritikà iš dalies sutaposu vienu iš „Auksiniø minèiø“ skyrelyje pa-teiktu D.Karnegi pasakymu: „Kritika panaðiá paðto balandá, ji visuomet sugráþta atgal“.Redaktoriui arèiau ðirdies raðiniai apieþmogaus padorumà, sàþiningumà, darbð-tumà. Seniûnas gerai paþásta savo seniû-nijos þmones, jø likimus, polinkius, todëlvisada pateikia gyvø pavyzdþiø. Tai labiauugdo, skatina nei piktesnës pastabos. Jopalinkëjimai, sveikinimai visada dvelkia na-mø ðiluma, mieli ðirdþiai. Ðtai Tëvo dienosproga palinkëjimas: „Mieli Tëveliai ! NorsJums nuo darbø suskeldëjæ rankos, vëjonugairintas veidas, taèiau akyse visada te-spindi dþiaugsmo þiburëliai, krûtinëje pla-ka tvirta, mylinti širdis“. Laikraštyje visada

prisimenami seniûnijos þmoniø gimtadie-niai, mirusieji. Prireikus seniûnas išspaus-dina ir laiðkà uþpalënams.

„Uþ paliø“ reguliariai leidþiamas nuo1996 metø. Jau iðleista 140 numeriø. PriešNaujuosius metus prenumeratoriai gau-na meniškà mënesiná kalendoriø. Atrody-tø, jog viskas sekasi lengvai, sklandþiai.Tik nedaugelis þino, kiek prie to darboVytas Jurka praleidþia bemiegiø naktø,aukoja retas poilsio valandëles. Leidinysturi didelæ iðliekamàjà vertæ. Tai tikras Uþ-paliø kraðto metraðtis, kuriuo ateityje do-mësis ne vienas tyrinëtojas. Uþ iniciatyvàir darbà leidþiant laikraðtëlá Vytui Jurkaipareikðta LR Prezidento padëka.

Uþpaliø seniûnija garsëja graþiai su-tvarkytomis sodybomis. Miestelis kaipbaþnyèia – graþus, tvarkingas. Skveruo-se ir net ant stulpø þydi gëlës, centreárengtas fontanas. Seniûno iniciatyva ren-kamos graþiausios sodybos. Tai AldonosKirvelienës, Stasës ir Beno Leikø, Danie-liaus ir Virginijos Þilënø sodybos. Visø ne-ámanoma iðvardyti.

Vytas – paprastas, nepasipûtæs, gerasþmogus, ðviesi asmenybë, labai vaišingas.Greitai pajuntantis ir greitai atsiliepiantis.Já galima palyginti su bitele, ilgam nutû-pusia Uþpaliuose. Bitininkas nuo jaunys-

tës laikø. Jo sodyboje kvepia medumi irpienu. Tuo vaiðina sveèià, dovanoja korásu medumi. Ið tëvø ir Šapokos istorijos,kurià jis mokëjo beveik atmintinai (uþ tainet elgesio paþymá buvo sumaþinæ), Vy-tas paveldëjo tvirtas tautines paþiûras, mei-læ savo tëvynei. Tai padëjo statant naujuspaminklus, puoselëjant þmoniø kultûrinesvertybes ir tradicijas. Ne veltui „Pasagë-lës“ vadovë Asta Motuzienë sakë: „Neþi-nau, kà mes darytume, jei nebûtø Jurkos“.Ið meilës gimtajam kraštui, jo þmonëmsjis sodina vaismedþius. Tikimës, kad jie þy-dës ir duos graþø derliø.

Vytas ne tik seniûnas, svarbiausia –jis graþios ðeimos Tëvas. Su þmona Lai-mute (ekonomiste) uþaugino ir išleido ámokslus dukras Virginijà ir Onutæ, sûnøVidmantà. Viena dukra tapytoja, antra –architektë, sûnus chemikas ir informati-kas. Auga trys anûkai.

Vytas Jurka – tautos branduolio as-menybë, teigianti gyvenimo iðmintá,mokslà, kultûrà. Jis yra ne kartà sakæs:Gyvenimo pagrindas yra ðeima, mokslas,darbas, sàþiningumas, darbðtumas. Gerb-kime vienas kità, nedarykime to, kas pa-èiam bûtø blogai. Neuþsidarykime sava-me kieme. Matykime aplinkinius, iðgirski-me ir vienas kitam padëkime. Neuþmirð-kime vaikystës poteriø, neiðduokime tau-tiniø nuostatø, bûkime laisvos dvasios, ne-praraskime gimtosios þemës ilgesio.

Šiais metais Uþpaliø seniûnas VytasJurka paþymëjo savo gyvenimo ðeðias-deðimtmetá ir darbo seniûnu dvideðimt-metá. Prabëgæ metai patvirtino, jog jo šir-dis karðtai plaka Uþpaliø kraðtui. Palinkë-kime Vytui sveikatos, iðtvermës ir toliaubûti kurianèia asmenybe, dalyti savo tau-rios sielos turtus.

Su þmona Laimute SveikinaUtenosrajonosavivaldy-bësadministra-cijosdirektoriusJonasSlapðinskas


Kartø kaita – gimstamumas ir mirtin-gumas – lemia esminius gyventojø skai-èiaus ir jø amþiaus sudëties pokyèius.Daugiausia þmonës nugyvena ilgà am-þiø, atlieka svarbius uþsibrëþtus darbus.Jø mirtis – natûrali kiekvieno gimusiojogyvenimo pabaiga.

Taèiau mirtis pakerta ir daug jaunes-niø þmoniø. Tai vyksta dël tyèiniø susi-þalojimø (saviþudybiø), transporto ávykiø,nusikaltimø, apsinuodijimø alkoholiu, at-sitiktiniø paskendimø, pasikësinimø (nu-þudymø) ir kitø prieþasèiø (duomenyspateikiami lentelëje). Tai lyg ir iðvengia-mos mirtys. Pastarojo meto statistikosleidiniuose jos vadinamos iðorinëmismirties prieþastimis.

Lietuvos gyventojø mirties prieþasèiøstruktûra jau daugelá metø beveik nekin-ta. Daugiausiai mirðta nuo kraujotakossistemos ligø, piktybiniø navikø ir dël ið-oriniø mirties prieþasèiø. Antai 2007 m.mirusieji dël ðiø prieþasèiø sudarë atitin-kamai 53,3, 18,2 ir 11,5 proc., arba 83proc. visø mirusiøjø (bendras mirusiøjøskaièius siekë 45,6 tûkst.).

O dabar apie mirtingumà dël iðoriniømirties prieþasèiø. Dël jø per 18 metø (1990–2007) netekta 98,9 tûkst. þmoniø. Netekèiømastà geriau suvoksime pasitelkæ vaizdin-

kritimams. Jie nusineðë tiek gyvybiø, kiekgyventojø yra Pasvalio mieste. Didþiuma– 75,4 proc. dël ðios prieþasties mirusiø –vyrai.

Ketvirta vieta (8,1 proc. mirèiø) tenka ap-sinuodijimams alkoholiu. Taip þuvusiø þmo-niø skaièius prilygsta Zarasø miesto gyven-tojø skaièiui. Vyrø ir moterø proporcija – 78ir 22 proc. – atitinka bendrà tendencijà.

Penktoji pagal netekèiø skaièiø prie-þastis – atsitiktiniai paskendimai, šeštoji– pasikësinimai (nuþudymai). Abi prieþas-tys nusineðë po 6,1 tûkst. gyvybiø.

Apibendrintu mirties rodikliu laikomasmirusiøjø skaièius 100 000 gyventojø. 2000m. jis siekë 145, didþiausias buvo 2005m. – 163, o 2007 m. sumaþëjo iki 155, ta-èiau pasiliko didesnis negu 2000 metais.Dël transporto ávykiø jis taip pat didëjo (nuo22 – 2000 m. iki 26 – 2007 m.), nuo apsi-nuodijimø alkoholiu – 9,8 iki 14,3 atitinka-mai, dël saviþudybiø ir nuþudymø – ma-þëjo. Daugëjo mirusiøjø dël suðalimø.

Iðsamesnis pastarøjø metø vaizdas buspateikus 2007 m. duomenis. Tais metaisnuo iðoriniø mirties prieþasèiø mirë 5,2 tûkst.þmoniø: 1025 nusiþudë, 877 þuvo transpor-to ávykiø metu, 518 mirë dël nukritimø, 483mirë apsinuodijæ alkoholiu, 381 paskendo,442 suðalo, 242 buvo nuþudyti. Vyrø stan-dartizuotas mirtingumo rodiklis buvo 4,6karto didesnis negu moterø, o kaimo gy-ventojø – 1,7 karto negu miesto.

Dël iðoriniø mirties prieþasèiø mirðtaávairaus amþiaus þmonës (2 diagrama).2007 m. 2 iš 100 buvo iki 15 metø, 13 –turëjo 70 ir daugiau metø. Taèiau daugiau-sia – 27 ið 100 buvo 15–39 metø amþiaus,43 buvo 40–59 metø, 15 – 60–69 metø am-þiaus grupëse. Kas ketvirtas vyras ir kasantra moteris buvo 15–59 metø amþiaus.

Vyrø amþiaus sudëtis artimesnë ben-driems rodikliams. Mirusiø moterø daliskiek didesnë jauniausioje amþiaus grupë-je (iki 15 metø), gerokai maþesnë 15–59metø, didesnë 60–69 metø ir ypaè didelë(net 3 kartus) 70 metø ir vyresniø. Mirusiø-jø dël iðoriniø mirties prieþasèiø ir anks-tesniais metais þenkliø skirtumø neturi.

Mirtingumas dël apraðomø prieþasèiømiestø ir rajonø savivaldybëse gerokaiskiriasi. 2007 m. didþiausias buvo Ignali-nos, Ðvenèioniø ir Zarasø rajonø savival-dybëse (èia gyventojai vyresnio amþiaus),

Pagrindinës mirties prieþastys Struktûra, proc.Iš viso Vyrai Moterys Vyrai Moterys

Tyèiniai susiþalojimai (saviþudybës) 25,8 21,2 4,6 27,4 21,4Transporto ávykiai 17,5 13,3 4,2 17,3 19,2Nukritimai 8,9 6,7 2,2 8,7 10,1Apsinuodijimai alkoholiu 8,0 6,2 1,8 8,1 8,1Atsitiktiniai paskendimai 6,1 5,0 1,1 6,5 5,3Pasikësinimai (nuþudymai) 6,1 4,4 1,7 5,7 7,7Intensyvus natûralaus ðalèio poveikis 4,0 2,9 1,1 3,7 5,0Ávykiai, kai ketinimai nepatikslinti 3,6 2,7 0,9 3,6 4,1Kitoks kvëpavimo sutrikdymas(ne kvëpavimo sistemos ligos) 3,1 2,5 0,6 3,2 2,9Dûmø, gaisro ir liepsnos poveikis 2,3 1,7 0,6 2,2 2,9Kitos prieþastys 13,5 10,6 2,9 13,6 13,3Iš viso 98,9 77,2 21,7 100,0 100,0

Lentelë. Mirusieji dël iðoriniø mirties prieþasèiø 1990–2007 m. Tûkst.

Ar visuomet

Petras Gediminas ADLYS

Apie iðorines (gal iðvengti galimas?) mirties prieþastis daþ-niausiai kalbama pateikiant atskirus atvejus, o ne apibendrin-

tus skaièius. O juk ðios netektys tolygios Alytaus ir Utenosgyventojø skaièiui 2008 m. pradþioje kartu paëmus ...

neiðvengiama

gesná palyginimà: tai prilygsta dviejø dide-liø Lietuvos miestø – Alytaus (68 tûkst.) irUtenos (33 tûkst.) gyventojø skaièiui 2008m. pradþioje. Kasmet vidutiniðkai netekta5,5 tûkst. þmoniø, kas prilygsta Ðvenèioniømiesto gyventojø skaièiui. Pasiþvalgæ laikepamatysime, kad didþiausios netektys bu-

vo 1994 m. – 6918 þmoniø, maþiausios –2004 m. – 5077 þmonës. Paskutiniais ap-raðomo laikotarpio 2007 m. netekta 5246þmoniø. Beje, dël ðiø prieþasèiø 1990 m.netekta 4461 þmogaus.

Tokios netektys daugiausia bûdingosvyrams. Ið 100 mirusiø dël minëtø prie-þasèiø – 78 vyrai, 22 moterys. Be kita ko,tai turi didelës átakos pagrindiniam gyven-tojø sveikatos rodikliui, vidutinei tikëtinaigyvenimo trukmei: 2007 m. vyrø ji buvonet 12,3 metø trumpesnë negu moterø(64,9 ir 77,2 metø atitinkamai). Tai ir kitusdemografinius pokyèius iðbalansuoja.

Didþiausià lyginamàjà dalá – 26,1 proc.netekèiø dël iðoriniø mirties prieþasèiø –sudarë saviþudybës. Taip gyvenimà bai-gusiøjø skaièius prilygsta Ukmergësmiesto gyventojø skaièiui. Didþiuma (82proc.) jø vyrai, 18 proc. – moterys. Kai-

mo vyrø mirtingumo dël saviþudybiø rizi-ka didesnë, moterø – tik 30–59 metø am-þiaus grupëje.

Antra vieta tenka netektims dël trans-porto ávykiø (17,7 proc. visø mirèiø).Transporto ávykiai nusineðë tiek gyvybiø,kiek gyventojø turi Palanga. Didþiuma

(76,2 proc.) ðiø netekèiø – vyrai. Beje, kai-mo vyrø mirtingumas dël ðiø prieþasèiødu kartus didesnis.

Treèia vieta (9 proc. mirèiø) tenka nu-


Lentelei sudaryti ir rašiniui parengti panaudota: Statistikos departamentas, Demografijosmetraštis 2007; Mirties prieþastys 2007; Statistikos departamentas, Socialiniø tyrimø institu-tas, Lietuvos gyventojø mirtingumo sociodemografiniai skirtumai 2001–2004, Vilnius 2006.

tai buvo?


1 diagrama. Vyrø ir moterø mirtingumas dël saviþudybiø ir transporto ávykiøMirusiøjø skaièius 100 000 gyventojø

maþiausias – Neringos, Visagino ir Aly-taus miesto savivaldybëse. Lyginant ap-skritis gerokai aukðtesnis uþ vidutiná ða-lyje buvo Utenos, Marijampolës ir Vilniausapskrityse. Dël transporto ávykiø didþiau-sias mirtingumas Tauragës, Telðiø ir Ma-rijampolës, dël saviþudybiø – Tauragës,Utenos ir Panevëþio apskrityse.

Bendradarbiaujant Statistikos departa-mentui ir Socialiniø tyrimø instituto Demo-grafiniø tyrimø centro bei Makso Plankodemografiniø tyrimø instituto (Vokietija)mokslininkams buvo atliktas Lietuvos gy-ventojø mirtingumo sociodemografiniøskirtumø 2001–2004 m. tyrimas, sujungiantgyventojø suraðymo ir gyventojø mirtingu-mo statistinius duomenis. Gauta svarbiinformacija apie gyventojø mirtingumoskirtumus pagal iðsilavinimà, santuokinástatusà ir gyvenamàjà vietà. Santykiniaimirtingumo dël iðoriniø mirties prieþasèiøskirtumai bûdingi pagal kiekvienà socio-demografiná poþymá. Taèiau ryðkesni pa-gal iðsilavinimà – didesni turinèiø þemes-ná nei viduriná iðsilavinimà – ir santuokinástatusà – didesni niekad nevedusiø / ne-tekëjusiø, iðsiskyrusiø ir naðliø.

Antai vyrø, turinèiø þemesná nei vidu-riná iðsilavinimà, mirtingumas dël saviþu-dybiø yra 3–4 kartus didesnis nei aukðto-jo iðsilavinimo grupëje. Moterims bûdin-gi kiek maþesni (2–3 kartai) skirtumai. Nie-kada nevedusiø /netekëjusiø, iðsiskyru-siø ir naðliø mirtingumas 1,5–2,3 karto vir-ðija vedusiø / iðtekëjusiø mirtingumà.

Sociodemografiniai mirtingumo dëltransporto ávykiø skirtumai vienodai svar-bûs vyrams ir moterims: kuriø iðsilavini-mas þemesnis nei vidurinis, jis 1,6–2,4karto didesnis nei aukðtojo iðsilavinimogrupëje. Mirtingumo pagal santuokiná sta-tusà skirtumai ryðkesni vyrø: niekada ne-vedusiø ir iðsiskyrusiø vyrø mirtingumo ri-zika yra 1,8–2,1 karto didesnë negu ve-dusiø vyrø, moterø ryðkesni tokie skirtu-mai 30–59 metø amþiaus grupëje.

Svarbûs mirtingumo dël apsinuodijimø

alkoholiu veiksniai yra iðsilavinimas (tarpvyrø) ir santuokinis statusas (tarp mote-rø). 30–59 metø amþiaus moterø, turinèiøþemesná nei viduriná iðsilavinimà, mirtingu-mo rizika 4,5 karto didesnë nei turinèiø

Pagal mirtingumà dël ið-oriniø mirties prieþasèiø, ypaèdël saviþudybiø, Lietuvai ten-ka toli graþu ne patraukli vie-ta. Taèiau palyginimai èia ne-pateikiami. Juk pamàstytiapie tokiø netekèiø mastus, arvisos jos neiðvengiamos, ver-èia ir pateikiami absoliutûsskaièiai. Jie ðiurpina. Be to, ap-gailëtinai atrodo tas nuolatinislyginimas su kitomis ðalimis,tarytum numirti su kitais bûtøgeriau. Palyginimai lyg ir nusi-raminimø teikia, juk ir kitur to-kiø mirèiø gausu. Svarbu ðiuosskaièius þinoti, gal kartais uþ-bëgti ávykiams uþ akiø.

Vilniuje, Gedimino prospekte, stovibaltas dviratis þuvusiems dviratininkamsatminti. Galgi kas nors pagalvos, kà ga-lima padaryti ir taip pasitraukusiems iðgyvenimo þmonëms atminti, kad tokiø

Amþiaus grupës

Vyrai Moterys

Mirusieji pagal lytá ir amþiaus grupes dël saviþudybiø 2007 m.

Vyrai Moterys

Amþiaus grupës Amþiaus grupës

2 diagrama. Mirusieji pagal lytá ir amþiaus grupes dël iðoriniø mirties prieþasèiø 2007 m.

aukðtàjá, o vyrø atitinkamai – 3,9 karto di-desnë. 30 metø ir vyresniø niekad neve-dusiø, iðsiskyrusiø ir naðliø vyrø mirtingu-mo rizika 2,7–4,0 karto didesnë negu ve-dusiøjø. Iðsiskyrusiø ir naðliø moterø mir-tingumas 2,4–2,5 karto virðija iðtekëjusiømoterø mirtingumà.


beprasmiðkø netekèiø maþiau bûtø. Jukjie taip pat buvo mûsø visuomenës na-riai, o gal ir nemaþai talentø taip ið gyve-nimo iðëjo ... Gal nepakanka sielotis viendël emigracijos nuostoliø. Juk tie þmo-nës gyventi á uþsiená iðvyko. O gal dalisjø sugráð.

Amþiaus grupës


Sëkekspedicija

Pietø Amerikoje aptiktigyviai ne maþiau ádomûs

nei inkø civilizacijosgriuvësiai

Visiðkai neseniai VPU docentas biomedicinos m. dr. Arûnas Diðkus gráþo iðtolimos ir egzotinës Pietø Amerikos ðalies – Peru, kurioje tyrinëjo entobiontiniusvabzdþius, rinko duomenis moksliniams straipsniams ir rengiamai monografijai.

Prof. habil. dr.Jonas Rimantas

STONIS

Aptiktos mokslui dar neþinomosentobiontiniø vabzdþiø rûðys

Peru – viena ið paslaptingiausiø beiegzotiðkiausiø pasaulio ðaliø. Ekspedici-jos metu po ðalá sukarta tûkstanèiai kilo-metrø. Peru ádomu visur: Amazonës inta-kø pakrantëse slampinëja patys didþiau-si pasaulio grauþikai – kapibaros, kaipdidþiuliai dubenys gulinëja amazoniniaivëþliai, medþiuose ilsisi vieni egzotiðkiau-siø ir lëèiausiø pasaulio þinduoliø – tingi-niai, o bûriai didþiøjø papûgø (arø ir ama-zoniø) uþburia savo ryðkiomis spalvomisir èaiþiais riksmais. Andø kalnuose (skir-tingai nuo Ekvadoro, kur Arûnas ir kiti VPUkolegos keliavo anksèiau) vyrauja nykiosdykumos. Ties Ramiojo vandenyno pa-krante, Naskoje – paslaptingi gigantiðkøfigûrø pieðiniai, kuriø kilmës iki ðiol nie-kas negali paaiðkinti. Tarp þmoniø patspopuliariausias aiðkinimas, kad tai atei-viø ið kosmoso darbas... Be galo áspû-dinga Ramiojo vandenyno pakrantë – sta-èios gelsvos uolos, beveik nuolatinis rû-

Egzotinisdrieþas

kas ir beribis vanduo (beje, pro Peru kran-tus teka ðaltoji Humbolto srovë). Nors Pe-ru þemiau pusiaujo tik ðimtus, o ne tûks-tanèius kilometrø ir dienà net daugelyjekalnø vietoviø yra karðta, naktimis èia ga-li atvësti iki þvarbos. Bet vis tiek ðalá gali-ma vadinti amþinos vasaros kraštu. Be-ne þymiausia Peru vietovë yra Machu Pic-chu – iðnykusios inkø civilizacijos miestogriuvësiai, kurie ðimtmeèius þmoniø buvovisiškai pamiršti, o iki 1911 m. baltiesiemsnet ir neþinomi, nes šauniai pasislëpæ sta-èiuose Andø kalnø ðlaituose. Vietiniai in-dënai tiki, kad ði vieta yra ðventa. Dabar irmûsø kolega gali pradëti galvoti panaðiai.Kaip tik ten, o ne kur kitur ávyko didþiau-sias ekspedicijos stebuklas – daktaras Arû-nas aptiko daugiausiai mokslinës medþia-gos – augalø audiniuose gyvenanèiø vikð-rø. Stebëtina, bet visos Arûno aptiktos rû-ðys yra naujos mokslui. Dabar jos bus pa-skelbtos mokslinëje spaudoje ir pakrikð-tytos lotyniðkais vardais. Ðie duomenysþenkliai prapleèia mokslo þinias apie savi-tà rytiniø Andø ir Amazonës gamtà ir spe-cifiðkus faunos formavimosi (autochtoni-nës faunogenezës) procesus.

Bus kà veikti ir bûsimiems entomo-logijos krypties doktorantamsPastaraisiais metais VPU Biosistema-

tikos tyrimø grupë, padedama Valstybiniomokslo ir studijø fondo, ásigijo labai mo-dernios árangos smulkiems entobionti-niams organizmams tirti ir dokumentuoti

(matuoti, fotografuoti, kitaip iliustruoti). Tadtikimës, kad netrukus bus paskelbtos áspû-dingos fotografijos, iliustruojanèios Arûnoatradimus, kurie turëtø sukelti visuotiná ty-rinëtojø susidomëjimà. Šie Machu Picchu

Machu Picchu vietovëje dr. Arûnas Diðkusatrado mokslui svarbiø ir ádomiø gyviø


kmingaa á Peru

Milþiniðkasis dviporiakojis

Skraidantis iki 9 cm ilgio gigantiškastarakonas (Blaberus giganteus)

Amazonëspietinës

iðtakos – RioTambopata

netoli PuertoMaldonado

(Peru) irsienos su

Bolivija

vietovëje atrasti gyviai yra në kiek ne ma-þiau ádomûs, áspûdingi ir svarbûs moksluinei paèios inkø civilizacijos liekanos Ma-èupièyje. Ðie organizmai tikri „dinozaurai“,atsiradæ prieð 100 mln. metø, taèiau per-gyvenæ milþiniðkuosius roplius dinozaurusir dabar tiesiog klestintys Þemëje. Moksluitokie organizmai yra svarbûs kaip savotið-kas instrumentas istorinei gamtos raidaianalizuoti. Interpretuojant ðiø vabzdþiø ðiuo-laikinio paplitimo duomenis, galima charak-terizuoti ne tik tiriamojo regiono ar ekosis-temos biologinës ávairovës turtingumà, betir filogenetinæ (istorinæ) kilmæ bei gamtiniusryðius. Deja, atogràþose gyvenanti ento-biontiniø vabzdþiø fauna dar tik pradëta ty-rinëti. Galbût darbo atsiras ir bûsimiemsVPU entomologijos ir augalø parazitologi-jos mokslø krypties doktorantams.

Kolegos, ðvelniai tariant, buvonepatenkinti

2008 m. pavasará Arûnui Diðkui pa-skelbus savo tikslus vykti á ekspedicijà áPeru, kolegos pareiðkë ne tik nuostabà,

bet ir nepasitenkinimà. Tyrimø grupës va-dovas (prof. habil. dr. J.R.Stonis) pareið-kë – „tik per mano lavonà!“ Kaipgi gali-ma taip rizikuoti!? Juk jokie moksliniaiduomenys (kad ir kokie vertingi jie bûtø)neatstos sveikatos, kurià nesunku prarastipanaðiose mokslinëse (ne turistinëse) ið-vykose. Tuo labiau, kad Arûno galimybëssurinkti mokslinës medþiagos Peru atro-dë labai nedidelës, beveik lygios nuliui.Tokiose ekspedicijose ir tokiose pavojin-gose šalyse turëtø dirbti ne pavieniai ty-rëjai, o mokslininkø grupës (kaip tai anks-èiau ir darëme kitose Pietø Amerikos ða-lyse; tà patá ketiname daryti ir ateinanèiàþiemà – tyrinëti á Bolivijà vyks mokslinin-kø komanda). Taèiau Arûnas iðvyko á Pe-ru, nepaisydamas atkalbinëjimø...

Atkaklusis mokslininkas rizikavosveikata

Deja, moksliniai Andø kalnø ir Amazo-nës baseino gamtos tyrimai niekada ne-bûna lengvi. Atstumai – milþiniški. Didþiu-læ ðalies dalá uþima neaprëpiamos, á dyku-mà panaðios kalnø plynës, o rytuose lygdidelëje dauboje veði Amazonës dþiun-glës. Kad galëtø nusigauti ið sostinës Li-mos iki pirmosios tyrimø vietovës Andø kal-nø rytiniuose ðlaituose, Arûnui Diðkui tekosukarti daugiau nei tûkstantá kilometrø. Ke-liai neasfaltuoti, labai prasti, zigzagais su-siraizgæ ant staèiø kalnø ðlaitø. Tad kelio-nës po Peru uþima begalæ laiko. Galima irvietiniu lëktuvu, bet labai brangu. Perumarðrutiniø autobusø kelionës uþtrunka po12 ir daugiau valandø, kol pasiekia maršru-to tikslà. Arûnas pasakoja, kad jam nuo tøkelioniø (ypaè naktiniais autobusais) dariki šiol negera. Ne visada viskas baigiasilaimingai. Pasitaiko plëðimø ir net þudy-niø. Ðtai visiškai neseniai naktiná autobu-sà sustabdë ginkluotos gaujos ir visus 19keleiviø suðaudë (apie šià tragedijà raðë

Arûn

o D

IÐK

AUS

nuot

r.

Peru be lamø ir nacionaliniaisrûbais pasipuoðusiø indëniø

neásivaizduojama


net „Lietuvos rytas“). Uþsienio þiniatinkliosvetainës perspëja – ðiukðtu keliauti po Pe-ru naktá, tai per daug rizikinga. Ypaè þi-nant, kad ir autobusai ne visada technið-kai tvarkingi, o vairavimo sàlygos Andø kal-nø duobëtais þvyrkeliais tiesiog apgailëti-nos. Nuolat pranešama apie mašinas ir au-tobusus, nuriedëjusius á Andø prarajas, beitragiškai þuvusius þmones. Šalies politinësituacija taip pat nestabili, daþnos þmoniøkraujà praliejanèios riauðës ir kitokie poli-tiniai neramumai. Deja, vos tik Arûnui ápu-sëjus savo ekspedicinius tyrimus, mus netLietuvoje pasiekë þinia, kad Peru prasi-dëjo visuotiniai streikai ir keliø blokados.Daug brangaus ekspedicijos laiko nuëjo„ðuniui ant uodegos“, kadangi ið Andøvidukalnëse esanèio miestelio kurá laikànebebuvo galima išvykti. Teisybës dëleireikia paminëti, kad didþiausià pavojø ke-liautojams vis dëlto kelia uþkreèiamosiosligos ir parazitai. Pietø Amerikoje paplitu-si tokia leiðmaniozës forma, kurià sukeliapirmuonys, platina smulkûs vabzdþiai, kaiþmogus nusibaigia nuo daugybiniø pû-lingø opø ir centrinës nervø sistemos pa-þeidimo (paprastai tariant – þmogus pa-maþu supûva). Peru daþni ir mirtinos li-gos maliarijos atvejai. Tiek nuo maliari-jos, tiek nuo leiðmaniozës skiepø nëra (irnebus). O nuo visø kitø ligø bûtina skie-pytis dar prieš vykstant.

Gyvi Pietø Amerikos „egzotai“dabar jau mokslinëje laboratorijoje

VilniujeA.Diškus iš Peru á Europà iðvyko lai-

mingas ir ið paþiûros sveikas (tik labai pa-vargæs). Taèiau vos tik perskridus Atlantàir nusileidus Europoje (Madride), prasidë-jo neaiðkios ligos simptomai, kuriø nenu-maldë nei skausmà raminanèios tabletës,nei stiprûs antibiotikai. Teko skubiai kreip-tis á specialistus ir atlikti nedidelæ, bet ne-malonià chirurginæ operacijà, kad uþkra-tas pasiðalintø. Nuodugniau apie tai skelbtitikrai nesinorëtø, tuo labiau, kad Arûnasdabar pamaþu sveiksta. Kitas patirtas ðo-kas – kelionës á Europà metu prapuolë ba-gaþas. Jeigu prapultø tik asmeniniai daik-tai – galima bûtø susitaikyti. Taèiau kai ta-me bagaþe visa ekspedicijoje surinkta me-dþiaga (gyvi, audiniø lapuose besimaiti-nantys, temperatûros ir oro drëgmës svy-

Kapibara(Hydrochoerus

capybara) –stambiausias

pasauliograuþikas (iki

80 kg)

ravimams neatsparûs vikðrai) – tai jau tik-ra nelaimë. Gerai, kad bagaþas sëkmin-gai vis dëlto parsirado. Ðiuo metu ArûnasDiðkus ypaè laimingas – jo darbo vietoje,Biosistematikos laboratorijoje (VPU), sta-lai apkrauti stiklinëmis Petri lëkðtelëmis, ku-riose ið kokonø ir lëliukiø ritasi Pietø Ame-rikos maþieji „egzotai“ (jie miniatiûriniai –tik keliø milimetrø). Kolegos ir tyrimø gru-pës vadovas J.R.Stonis ávertino ðios eks-pedicijos rezultatus kaip ypaè sëkmingus,o Arûno kelionæ pavadino „stebuklinga“.

Tyrinëtojai vël rengiasi á ekspedicijàPastaruoju metu VPU Biosistematikos

tyrimø grupë atlieka strateginiø biologinësávairovës regionø taksonominæ inventori-zacijà, todël, be Lietuvos faunos, ypaè in-tensyviai tyrinëja atogràþø biotà. Beneáspûdingiausias pastarøjø metø rezultatas– 5 mokslo monografijos: dvi Lietuvoje, dviD.Britanijoje, viena – JAV (kartu su ben-draautoriumi amerikieèiu kolega dr. Donal-du R. Davisu). Pastarieji ekspediciniai lau-ko tyrimai Peru – tai dalis labai didelio irRio de Þaneiro konvencijos rëmuose at-liekamo Valstybinio mokslo ir studijø fon-do projekto. A.Diškui pavyko egzotinëjeðalyje ne tik atrasti ir ið vikðrø iðauginti ne-maþai naujø mokslui entobiontiniø vabz-dþiø rûðiø, bet ir fiksuoti bei parveþti á Lie-tuvà labai vertingø duomenø bûsimiemsmolekuliniams tyrimams, kuriuos VPUmokslininkai atlieka kartu su VDU ir D.Bri-tanijos specialistais. Šia proga VPU Bio-sistematikos tyrimø grupë dëkoja Valsty-biniam mokslo ir studijø fondui (VMSF) uþparamà vykdant mokslo projektà.

Inventorizuoti Þemës biotas, iðtirti ikiðiol neþinomà biologinæ ávairovæ, ávertintigamtoje vykstanèius pokyèius – dideli irilgalaikiai sistematikø uþdaviniai. Taèiaudaugelio organizmø fauna ir flora darmenkai iðtirta. Pavyzdþiui, visiðkai ámano-ma, kad kai kuriø vabzdþiø yra atrasta irapraðyta tik kas penkta (ar net deðimta)rûðis, o visos kitos – dar þmogaus neat-rastos ir nepaþintos.

Todël nenuostabu, kad susirûpinæ bio-loginës ávairovës problemomis tyrinëto-jai rengiasi dar vienai ekspedicijai. Ðá kar-tà mokslininkø komanda ieðkos moksluinaujø entobiontiniø organizmø rûðiø Bo-livijos kalnuose ir dþiunglëse.

1. „... Tebûnie...“Kas laukia mûsø (labai tolimoje) at-

eityje, kaip atrodys visata, mûsø Þemë?Sakoma, kad nebus þvaigþdþiø, niekonebus, tik tamsa. Tiesa, tai bus negreit,po kokiø 100 trilijonø metø (1 pav).

O mes tik þmonës... Gyvename da-bar. Kur mûsø vieta tokioje visatos +lai-ko skalëje...? Mûsø laikas suskaièiuotasnuo pirmos iki paskutinës minutës... Lai-kas mus lydi visur... Ávykiai, vyksmai, jøkaita, trukmë. Mes esame sukaustyti ob-jektyviø gyvenimo Þemëje sàlygø, messavimi jauèiame laiko tëkmæ, lyg rankàámerkæ á upæ jauèiame vandens tekëjimà.Laikas yra mûsø mintyse, kalboje, raštuo-se, tyrimuose, darbuose, gyvenime.

Kas yra laikas, kaip já apibrëþus? Ið-mintingai pasakë Ðv. Augustinas: „Jei ma-næs niekas neklausia – að þinau, bet jeiað noriu paaiðkinti manæs paklaususiam– að neþinau“. Toliau klausia: „Kaip tadpraeitis ir ateitis, ðios dvi laiko rûðys, galibûti, kada praeities jau nëra ir ateities darnëra?“ Laiko sàlygiðkumà iliustruoja ir uþ-raðas A.Einðteino karikatûroje (2 pav).

Laiko klausimas ádomus ir amþinas,nes gali bûti nagrinëjamas ávairiais po-

„...GiDr. Jonas RUBIKAS

A

13,7 milijardø metø


miau paèiu laiku...“ *

...Tebûnie Didysis Sprogimas, tebûnie ir Erdvë, ir Laikas... Tai buvo iðtarta prieð 13,7 milijardø metø. Pamaþuvisata prisipildë þvaigþdþiø, galaktikø. Visata plëtësi ir pleèiasi... Po Didþiojo Sprogimo, po 10-43 sekundësprasidëjo prasmingas laikas; po 10-33 sekundës prasidëjo medþiagos susidarymas; po 10-4 sekundës darësiprotonai; po 70 000 metø kosmose vyrauja medþiaga, po 400 000 metø darosi sudëtingi atomai; po 100milijonø metø randasi pirmosios þvaigþdës. Dabar – praëjus 13,7 milijardø metø, atsiradome mes.

*Algimantas Baltakis. „Nei per anksti, nei pervëlai“. Poezijos rinktinë „50 eilëraðèiø“, 2008

þiûriais ir todël savaip apibrëþiamas.Prieð keletà metø Laiko klausimui buvopaskirtas vienas populiaraus JAV moks-

netà, vëlgi nustatomi kito – þmogaus. Lai-kas ir greitis yra þmogaus sukurtos sàvo-kos ir suvokiamos tik þmogaus ir tik jamyra reikðmingos. Laiko ir greièio per senëra. Mënulis nei dangaus kûnai, nei ato-mo dalelës, net ðviesa nejauèia nei judë-jimo greièio, nei laiko. Tai jauèia þmogusir tie vyksmai, kitaip sakant dydþiai, yralabai santykiniai ir santykinai suvokiami.Vargu ar Olimpinis komitetas uþregistruo-tø greièio rekordà, jei sportininkas saky-tø bëgæs virðgarsiniu greièiu taip skren-danèiame lëktuve. Þmogus matuoja lai-kà, vyksmø trukmæ ar pasikartojamumà,laikotarpá, nuotolá. Matuojama ávairiaisprietaisais, tyrimais ir laiko skalë yra la-bai plati: nuo milijonø milijardø metø (Vi-satos, Þemës praeityje, gyvybës evoliu-cijoje) iki vyksmø trukmës, matuojamos10-9 sekundës ir dar maþiau (atomo dale-liø judëjimas, atominis laikrodis). Prane-ðama, kad sukurtas lazeris, kurio siunèia-mos ðviesos blyksnio trukmë yra 250 ato-sekundþiø, tai bûtø 250 milijardiniø daliømilijardinës sekundës dalies. Þmogus sa-vo reikmëms sudaro kasdieniam naudo-

1 pav. Visatos evoliucija: A – po Didþiojo Sprogimo prieð 13,7 milijardø metø; B – dabarties vaizdas; C – nieko nebuvimo ateitis, tik tamsa

2 pav. Laiko sàlygiðkumas. A.Einðteinokarikatûra; lentoje uþraðyta „laiko sàlygið-kumo lygtis“: 1 valanda X miela mergaitë =1 minutë

B C

linio þurnalo numeris (Scientific Ameri-can, 287(3), 2002). Vargu ar jame dës-tomos mintys paseno.

Apie laikà pabandyèiau pasakyti taip:laikas – tai dviejø daiktø (reiðkiniø, bûse-nø) kaita vienas kito atþvilgiu, nustatomasugebanèio suvokti tà skirtumà ar to pa-ties, ar treèiojo – kito, tai yra þmogaus.Laiko nëra, jei nëra sugebanèio suvokti,pastebëti ar iðmatuoti tà vyksmø kaità.Gyvûnai ir augalai jauèia pasikartojan-èiø reiðkiniø kaità, dienos – nakties, þie-mos – vasaros ir kita, bet tai yra evoliu-cijos ágyta instinktyvi reakcija á kaità, á ap-linkos siunèiamus ir pojûèiais pajunta-mus signalus.

Tik þmogus, sugebëjæs paklausti „ko-dël?“, gali suvokti ir matuoti reiðkiniø kai-tà, gretinti vienø reiðkiniø kaità su kitøreiðkiniø kaita, matuoti vienø kaitos pe-riodus kitø reiðkiniø kaita. Kiek dienos –nakties kaitø tenka mënulio pilnaties kai-tai, o kiek ðiø tenka þiemos – vasaroskaitai. Pagaliau þmogaus gyvenimas tar-si davë pagrindo trukmæ apibendrintaipavadinti laiku.

Su laiku yra gana glaudþiai susijæs ju-dëjimas, greitis, pokyèiø, vyksmø seka,kaita (ir skaièius) per tam tikrà laiko vie-


jimui ir mokslui bei technikai reikalingaslaiko skales ir sukuria atitinkamus laikomatavimo prietaisus.

Galimas ir toks tarsi filosofinis sam-protavimas – laikas yra nepriklausomainuo þmogaus, apskritai nuo gyvybës, taiobjektyvi realybë, kurià, kaip trukmæ, su-sijusià su daiktu, reiðkiniu ar vyksmu, tiksuvokia þmogus, savo sàmonëje galin-tis sukurti ir objektyvios realybës ar lai-ko per se sàvokas. Ávairûs mokslininkai,daugiau ar maþiau pagrásdami, kalbaapie laiko tëkmæ (ar ávykiø sekà?), apiebuvusá, esamà ir bûsimus laikus, teigia-ma, kad tikra yra tik tai, kas yra. O juk tailabai þmogiðkos, þmogaus juntamos bû-senos. Teigiama, kad laiko tëkmë gali bû-ti ne tik pirmyn, bet gali tekëti kilpa, taiyra gráþti atgal – tuo atveju galimos situ-acijos, kai dabar gyvenàs þmogus, grá-þæs á praeitá, gali su savo bûsima motinapradëti pats save; arba gráþæs á praeitágali uþmuðti savo bûsimà motinà; kaiptada jis gráð, jei nebus pagimdytas? Ar-ba gráþti ið kosminës kelionës anksèiaunegu iðvyko. Gal ðios keistos karikatûri-nës bûsenos yra tik laiko vaizduotës pro-duktas? Ar nepainiojami ávykiai su laikuper se?

Nesiimu nagrinëti laiko ir erdvës sà-vokas, laiko lëtëjimà ir kitas man nesu-prantamos fizikos sritis, taip pat ir tai, kàastronomai dabar mato Hablo (Hubble)teleskopu. Mato praeitá dabartyje? Gal-bût laiko per se buvimas, atskyrus já nuoávykiø sekos, ir yra pagrástas?

2. Evoliucijos laikrodisKada pradëjo tiksëti evoliucijos laik-

rodis? Gyvybës auðroje vykusià atsitik-tinæ molekuliø sàveikà lëmë vidinë savy-bë – judëjimas. Sàveikos trukmæ ir stip-rumà lëmë tas pats judëjimas ir aplin-kos sàlygos. Ar toms atsitiktinëms sà-veikoms buvo svarbus laikas? Judëjimasir atranka kûrë ir ardë daugybæ atsitikti-niø junginiø. Laikas jiems nebuvo svar-bus, nes jø buvimas neturëjo tolimesnësprasmës. Atsiradus atsigaminanèiø

struktûrø, pvz., RNR – aminorûgðèiø da-riniø, kiekvienas atsigaminimo aktas reið-kë senosios molekulës ar jø kompleksoirimà pereinant á du naujus tapaèius kom-pleksus, kurie suirs arba kartos atsiga-minimo vyksmà. Ðiø dariniø iðgyvenimotrukmæ lëmë paèiø molekuliø fizinis archeminis prigimtinis judëjimas ir stabi-lumas bei atsparumas aplinkos povei-kiams. Atsigaminimas reiðkë, kad atrink-tas darinys daugës ir kartu galës keistis,bet tik atrankos palaikoma kryptimi. At-siradus stambiems dariniams svarbiuveiksniu tapo paties darinio iðgyvenimotrukmë nuo vieno atsigaminimo iki kito irdaugëjimas. Tai galima pavadinti mole-kuliø laiku, kurá iðreiðkiame sàveikos ak-tø skaièiumi per sekundæ arba akto truk-mæ sekundës dalimi. Atomø ir maþøjømolekuliø prigimtinio Brauno judëjimometu daleliø judëjimo kryptis keièiasi 1014

kartø per sekundæ, sàveikos, kada vyks-ta cheminë reakcija, trukmë yra iki pu-sës milijono aktø per skundæ. Tai esmi-niai veiksniai, dël kuriø susidarë dides-nës molekulës, jau galinèios atlikti vie-nokià ar kitokià paskirtá arba tarpusaviosàveikose sudaryti dar sudëtingesniusjunginius. Jø iðgyvenimà ir atsigamini-mà palaikë kol kas dar atsitiktinës kryp-ties atranka. Tegalime spëti, kokios ga-lëjo bûti atrankos alternatyvos, bet buvopasirinkta toji optimali, atkeliavusi iki mû-sø dienø.

Ðiems veiksniams jau buvo svarbuspirminis laikas, galbût pirminis tiksëji-mas, dar ne gyvybës laikas, bet pirma-sis spyruoklës verþimo aktas, kurá atlikoaplinkos sàlygos, sàveikos ir atranka. Ðietrys veiksniai kûrë dariniø ávairovæ, me-dþiagà evoliucijai.

Atsiradus didiesiems dariniams nukle-otidams ir RNR (vëliau DNR), taip pat ami-norûgðtims ir jø kompleksams – balty-mams, apgaubtiems membrana, pasikei-të jø sàveikos kokybë. RNR nukleotidøseka tapo informacija kitos rûðies mole-kulëmis – baltymams. Molekuliø laikasreiðkë ne vien tik iðgyvenimo trukmæ, bet

perduoti kitai kartai, palikuonims ir kartugalëti keistis ir sukurti savità naujø savy-biø populiacijà. Ðiuos vyksmus apiben-drina nauja bene svarbiausia kategorija– làsteliø laikas, tarsi aukðtesnio lygmens,dengiantis molekuliø laikà, bet tai nëra su-minis làstelës molekuliø laikas.

Greta randasi làstelës laikas, kartos lai-kas ir iðgyvenimo trukmë. Vienalàsèiamsorganizmams làsteliø laikas sutampa sugyvenimo trukme, nes dalinimosi aktastarsi þudo senàjà làstelæ pereinant á dvinaujos kartos làsteles. Tiesa, yra ir kiekkitokia dalijimosi baigtis – làstelë (mielës)pumpuruojasi ir ðalia naujos lieka senoji,motininë. Be to, gyvenimas populiacijoje(pvz., bakterijø kolonijoje) nëra vienodasvisiems individams.

Daugialàsèiams organizmams jø pa-vienës làstelës gyvavimo trukmë turi reikð-mës, kaip dalis visumai: vienà paskirtá at-lieka (gausi) làsteliø grupë, tad pavienëslàstelës laikas didesnës átakos neturi. Or-ganizmas auga ir dauginasi, kaip vienin-ga làsteliø visuma, jis atsigamina kaip ta-patus ir kartu keièiasi paklusdamas atran-kai. Dauginimasis ágauna dvejopà pras-mæ – gyvybë nepertraukiama, tarsi amþi-na, ir kaip kitimo, naujø formø atsiradimosàlyga. Daugialàsèiai nesidalija, kaip pa-vienës làstelës, viena á dvi, bet ávairiais bû-dais palieka palikuoniø. Palikuonys – irtapatûs, ir kitokie – sakome – tai naujakarta. Tad daugialàsèiuose trukmë nuo in-divido pradëjimo iki jo sugebëjimo pra-dëti palikuonis yra kartos laikas. Daugia-làsèiø gyvenime tai svarbiausias, aukð-èiausio lygmens laiko matas, kuris ski-riasi nuo iðgyvenimo trukmës, nes daþ-niausiai individas iðgyvena ilgiau, palik-damas pakartotinai palikuoniø, kurie ta-èiau yra vienos tos paèios kartos.

3. Laikas ir greitisVisatoje, Þemëje ir gyvybës evoliuci-

joje ávykiø, greièiø ir laikø skirtumai varguar gali bûti sulyginami mûsø, tai yra da-bartinës gyvybës, akimis. Ir atomo dale-lei, judanèiai milijoninës sekundës dalies

3 pav. Bakterijos pasidalijimas:1 – bakterijos sienelë; 2 – auganti irbakterijà dalijanti pertvarëlë; 3 – padvigu-bëjusios ir atsiskyrusios chromosomos

4 pav. Eukariotinëslàstelës dalijimosi ratas:G0 – ávairios trukmësramybës bûsena; G1 – DNRdvigubëjimui reikalingø irkitokiø baltymø sintezë;G2 – pasiruošimasmitozei; M – mitozë irlàstelës pasidalijimas;S – DNR sintezë

ir galimybæ tolesnëmssàveikoms. Susidarëtarpusavio priklausomy-bës ryðys, sàveikø san-tykinis kryptingumasjau sferinëse struktûro-se – ikilàstelëse ir pirmi-nëse làstelëse. Didþio-sios (ir kitos) molekulës– nukleorûgðtys ir bal-tymai – atsigamindavoir daugëdavo, visa làs-telë didëdavo ir po topasidalindavo. Làsteleitai buvo labai svarbusaktas: savo tapatybæ

1

2

3

3


greièiu, vargu ar yra svarbus visatos mili-jardus metø trunkantis kitimas. O gyvy-bei yra svarbus ávykiø laikas ir greitis.

Tad koks yra laikø ir greièiø santykis,priklausomybë gyvajame pasaulyje? Šieabu dydþiai atspindi ávykiø, vyksmø sekàir skaièiø làstelës gyvavimo rate. DaleliøBrauno judëjimas ir atsitiktiniø sàveikømetu vykstanèios cheminës reakcijos në-ra tiesiogiai atrankos veikiami. Tik uþda-rame sferiniame kûne ((iki)làstelëje), at-siradus priklausomybës ryðiui tarp infor-maciniø ir raiðkos molekuliø, ávykiø sekair greitis leido atlaikyti atrankos spaudi-mà ir iðgyventi ðioje aplinkoje.

Makromolekuliø – nukleorûgðèiø irbaltymø sintezës metu, kai nukleotidasarba aminorûgðtis prijungiami prie savo-sios grandinëlës, atranka palaiko tik pra-smingas sàveikas; tai vyksta atitinkamaiiki tûkstanèiø ir ðimtø aktø per sekundæ.Reikia atsiminti, kad RNR – DNR grandi-niø dvigubëjimo metu yra ne pasirenka-mi tinkami ið keturiø, bet atmetami netai-syklingai ásijungæ nukleotidai. Baltymosintezës metu tRNR, neðanti tinkamà ami-norûgðtá, atrenkama ið 20 galimø tik susi-darius tinkamai kodono-antikodono sà-veikai (bandymas – klaida keliu). Evoliu-cija, be struktûrø, atrinko ir nustatë (mû-sø màstymo logika) tikslingà sintezësvyksmø sekà – informacija ir raiðka; nu-kleorûgðtis ir baltymas, po to làstelës da-lijimasis. Taip yra ir dabartinëje gyvybëje(nors yra mananèiø, kad pirminë nukleo-rûgðtis ir baltymas radosi nepriklausomai,ir baltymas buvo pirminis).

Làstelinës evoliucijos pradþioje ir da-bartiniuose organizmuose laikas ir grei-tis, vyksmø seka yra kartos laiko rate, tar-si gyvybës programoje: nuo prasmingosmolekuliø sàveikos, vedusios á atsigami-nimà, iki bendrinës dabartinës làstelës irdaugialàsèio organizmo. Kartos laikas yrasantykinis ávairiose gyvybës formose, ta-èiau pastovus gyvybës programos atþvil-giu: tiksli vyksmø seka bûtina gyvybëstæstinumui, amþinumui. Taèiau +evoliu-cija (kai evoliucijos metu prisideda naujosstruktûros ir paskirtys), plëtë taip pat irpapildomø vyksmø programà, tuo suda-rydama sàlygas gyvybës formø ávairovei.

Bendrinëje làstelëje kartos laikas – taitrukmë nuo vieno pasidalijimo iki kito. Pa-prastos làstelës – bakterijos – dauginasibesidalindamos (3 pav.). Jø chromoso-ma yra apie 5.106 nukleotidø, jos dvigu-bëjimo ir làstelës pasidalijimo trukmë,esant optimalioms sàlygoms, beveik su-tampa – apie 20–30 min.

Turinèiø branduolá làsteliø kartos lai-kas santykinai ilgesnis dël daugelio pa-pildomø vyksmø (4 pav.) iðlaikant vienàesminá – DNR–chromosomos dvigubëji-mà. Þmogaus genomas – apie 4,5X109

nukleotidø, tad ir jo dvigubëjimo trukmëyra apie 6–8 val. (atminkime, kad kiek-vienoje chromosomoje DNR dvigubëja at-skirai), o paèiø làsteliø pasidalijimas trun-ka 18–24 val. Ir tai priklauso nuo làsteliørûðies ir sàlygø: ar tai pavienës, ar orga-nizmo làstelës, ar auganèios kultûroje. Or-ganizme làsteliø gyvenimo trukmë ilges-në, nes jos dalijasi lëèiau negu kultûroje,èia làstelës taip pat nëra amþinos – vidu-tiniškai pergyvena 60–100 mitoziniø dali-jimøsi, tada nustoja dalijusios, bet neþûs-ta, kvëpuoja, juda, vyksta medþiagø apy-kaita. Tokios susidëvëjusios, neveiklioslàstelës pagaliau yra paðalinamos spe-cialiu mechanizmu – apoptoze.

Atrodytø, jog molekuliø laiko (laikø)suma lemia làstelës laikà, o ðiø visumoslaikas – tai organizmo laikas. Taèiau nuomolekuliø iki organizmo daugybë veiks-niø pakeièia laikø aritmetinës sumosreikðmæ.

Làstelëje stambiosios molekulës ir jøkompleksai pasiskirsto pagal paskirtá iryra apsaugotos nuo agresyvios aplinkospoveikiø. Kartu vyksta molekuliø atsinau-jinimas. Ávairios paskirties molekulës gy-vuoja skirtingà laikà: veikliosios moleku-lës suyra po vieno ar keleto veiklos aktø,kitos bûna aktyvios ilgiau, o tos, kuriø pa-skirtis daugiau pagalbinë ar statybinë, galibûti neatsinaujinusios visà làstelës kartoslaikà.

4. Bjauriojo anèiuko istorijaDaugialàsèiams organizmams +evo-

liucija gyvybës programà papildë sudë-tinga vyksmø seka: funkcijas, kurias bu-vusioje làstelëje atliko molekuliø grupës,organizme atlieka skirtingø làsteliø au-diniai ir organai. Jie susidaro dël làsteliøskyrimosi: nuo apvaisinto kiaušinëlio pir-mojo ir toliau kiekvieno kito dalijimosimetu làstelës vis labiau skiriasi, jose nu-raðomi skirtingi genai, sintetinami skir-tingi baltymai; taip atsiskyrusios làsteliøgrupës sudaro iš pradþiø uþuomazgas,o vëliau, organizmui suaugus, audiniusir organus.

Ypatinga tai, kad kiekvienoje organiz-mo làstelëje, nepaisant kokià funkcijà jiatliktø, yra visa raidos ir vyksmø raiðkosprograma – informacija, o aktyviai reið-kiasi tik reikalinga tai làstelei genomo da-lis. Individualaus organizmo raidoje yrareikðmingas làstelës – kartos laikas, ku-riame ávykiø seka kartojasi didindamaaudiniø ir organø làsteliø skirtumus ar-ba kaupdama tapaèias làsteles, didinantmasæ. Ypaè yra svarbûs du laiko tarps-niai. Vienas – apvaisintam kiauðinëliuipasidalijus du tris kartus. Atskyrus šiaslàsteles, ið jø gali išaugti naujas orga-nizmas – tai visavertës kamieninës làs-telës. Antras – skyrimosi paskutinis eta-

pas, kai susidaro vienaverèiø kamieni-niø làsteliø audinys, gaminantis jau su-brendusias veikliàsias làsteles. Tuo iðse-miama raidos programa ir telieka aktyvipaskirties veikla. Svarbus yra ne astro-nominis, bet genetinës raidos progra-mos atlikimo arba kartos laikas, kuris su-lygina vienadienæ muselæ, pelæ ir, pavyz-dþiui, þmogø. Skiriasi tik jø iðgyvenimopo kartos rato trukmë (4 pav. G-1): mi-nutës, valandos, deðimtys, ðimtai metøarba, kaip graþiosios Kalifornijos sekvo-jos, du ir daugiau tûkstanèiø metø.

Làsteliø skyrimasis yra pats máslin-giausias vyksmas. Skyrimosi poþymiømatyti ir vienalàsèiø bakterijø gyvenimorate: Bacillus subtilis dauginasi dalinda-masi, taèiau esant blogoms augimo sà-lygoms ið besidalijanèios làstelës vienagamina labai atsparià làstelæ – sporà, kitasunyksta. Aukðtesniuose organizmuoseskyrimosi metu làsteliø laikas tarsi susi-pina su dalinimøsi skaièiumi ir genomoveiklos pokyèiais kiekvieno dalijimosi ak-to metu. Galima kiekvienu laiko tarpu nu-statyti, kokie ávyko pokyèiai, bet vargu argalima atsakyti, kodël ir kas skatina laips-niðkà raidos programos raiðkà. Visø gy-viø pradþia yra viena làstelë ir ankstyvojiraidos programa yra taip pat panaði; stu-buriniø embrionai ankstyvoje raidos sta-dijoje yra panaðûs tiek iðore, tiek organøir audiniø uþuomazgomis (5 pav.).

Embrioniniame periode aktyviai be-sidauginusios ir besiskyrusios làstelësorganizmui suaugus tampa dvejopos:vienos nesidaugina, tai, pavyzdþiui, sme-genø, raumenø, ypaè svarbios ðirdiesraumens ir kitos làstelës. Kai kuriø audi-niø làstelës yra aktyviai gaminamos iðvadinamojo kamieninio audinio – krau-jo làstelës, odos, gleiviniø, lytinës làste-lës. Jø laikas išreiškiamas mitoziniu ratu(4 pav.). Taèiau ðis teiginys tinka tik ka-mieninio audinio làstelëms, nes paga-mintos làstelës (pvz., kraujo, lytinës) tikatlieka savo paskirtá, nesidaugina.

Atrodytø, jog veikliuose audiniuose,kuriø làstelës nesidaugina, raidos pro-grama iðsemta, taèiau ir juose randamato audinio kamieniniø làsteliø. Bioche-mijos instituto Vilniuje mokslininkø gru-pë, vadovaujama dr.Virginijos Bukelskie-

5 pav. Ávairûs stuburiniai gyvûnaiankstyvoje (pharyngula) raidos stadijoje:1 – þuvis; 2 – salamandra; 3 – vëþlys;4 – viðèiukas; 5 – triušis; 6 – þmogus

1 2 3 4 5 6


nës ir dr. Audronës Kalvelytës, árodë, kadraumens làsteliø kultûroje randamos ka-mieninës làstelës, kurios gali dalintis irpradëti skirtis: tam tikrø medþiagø po-veikiu galima jø skyrimàsi nukreipti arbaá riebalines, raumens arba net ir á nervi-nes làsteles.

Abiejø tipø làsteliø bûsenà organiz-mas jauèia kaip subrendimà ir senëjimà,jauèia savæs kaip vieneto laikà. Gyvybë-je molekuliø, làsteliø ir kartos laikas su-sipina, aukðtesnës pakopos laikas den-gia þemesnës pakopos laikà: molekuliøvyksmai yra làstelëje, pastaroji – orga-nizme. Taèiau visuose lygmenyse turi bû-ti ávykdoma gyvybës programa ir astro-nominiu laiku galime vertinti tik ávykiø se-kà. Nuo ikilàstelës iki dabartinës gyvy-bës ávairovës programa vykdoma, infor-macijos raiðka vyksta tokia seka: 1) in-formaciniø molekuliø (genetinës informa-cijos) dvigubëjimas – daugëjimas; 2) pa-sidalijimas naujoms làstelëms; 3) infor-macijos raiška – làstelës augimas – bal-tymø ir kitø medþiagø sintezë; 4) ramy-bës bûklë arba/ir ruošimasis naujam da-lijimosi aktui (4 pav.). Ðie raiðkos aktaiyra labai skirtingi ávairiose gyvybës for-mose, pvz., bakterijose, þuvyse, auga-luose, þinduoliuose, vabzdþiuose ir pa-galiau þmonëse. Tad ir kartos laikas yralabai ávairus, jis susipina su gyvenimotrukme, vieniems kartos laikas ir gyveni-mo trukmë beveik sutampa, tai bakteri-jos, kai kurios þuvys (po nerðto þûsta),vienadienës muselës (vos iðsiritæ patinë-liai apvaisinæ pateles þûva, o patelës þû-va padëjusios kiauðinëlius). Vabzdþiøkartos laikui turi átakos nuostabus evo-liucijos posûkis – ávairios trukmës vabz-dþiø metamorfozë, tai tarsi dvi làsteliøskyrimosi bangos: ið apvaisinto kiauði-nëlio iðsirita tarpinë forma ir tik po to su-brendusio vabzdþio forma (6 pav). Kitø

ropliø patelës deda neapvaisintus kiau-ðinëlius ir ið jø iðsirita tapaèios motinaipatelës, tai tarsi kopijos, klonai. Šie klo-nai yra tos paèios kartos, evoliucijai po-stûmio neduoda.

Organizme làsteliø gyvenimo trukmëilgesnë, nes jos dalijasi lëèiau negu kul-tûroje; èia matomas neveikliø làsteliø sa-vitasis susinaikinimas (apoptozë) nepa-kenkiant visam audiniui, daþniau mato-mas senø organizmø audiniuose. Taippat matomi chromosomø pakitimai, su-sijæ su senëjimu.

bai apkartina þmogaus gyvenimà. Norsþmogaus laukia laimingas amþinasis gy-venimas po mirties, tik retas kuris ryþta-si pats ten nukeliauti. Nenuostabu, kadmokslininkai ávairiais bûdais stengiasipalengvinti ir pailginti þmogaus gyveni-mà. Jie atkreipë dëmesá á mieliø genà,pavadintà Sir2 (þinduoliø genome yra ta-patus genas – Sir1).

Ðio geno koduojamas baltymas da-lyvauja medþiagø apykaitos reguliavimeir yra eukariotø – nuo mielës iki þmogaus– genomuose. Pastebëta, kad, ávedusantràjá Sir2 genà mielëms ar á kirmëliø,ar þiurkiø genomà, tokie organizmai gy-vena ilgiau. Manoma, kad rastas gyve-nimo pailginimo genas. Jo koduojamasbaltymas þinduoliams ir þmogui daro tei-giamà poveiká ávairiø ligø atvejais. Taèiauþmonëms toks poveikis pastebimas tikkartu laikantis atitinkamos dietos. Atei-tis parodys, ar ðio geno keletas kopijøpailgins þmogaus gyvenimà, bet ar netikriau bus gyventi sveikà gyvenimà ten-kinantis turimais genais. Pagaliau pail-ginimas þmogaus gyvenimo net ir ðimtuar daugiau metø gal tik kompensuos li-gø ir kitø nelaimiø emociná poveiká, ta-èiau nepakeis gyvybës rato amþino su-kimosi – gyvybës laiko.

Gyvenimo trukmës matu þmogus su-vokia savo ir apskritai gyvybës evoliuci-jos trukmës periodus – tûkstanèiai, mili-jonai metø suvokiami kaip skaièiai, kaippinigai kiðenëje, tik su daug nuliø (tiesa,dabar milijonai kiðenëje nieko nestebi-na). Kasdieniame vartojime ir moksle lai-ko skalës gali labai skirtis. Gyvybei svar-bus jau aptartas molekuliø, làsteliø ir or-ganizmo laikas. Gyvybës evoliucijoje lai-ko skalë apima praeitá deðimtimis tûks-tanèiø ir milijonus metø: rastos tolimøjøþmoniø protëviø skeleto dalys rodo, kad– Lucy ir (jos duktë?) Dikika – staèiomisvaikðèiojantys homidai – gyveno prieð3,3 milijono metø. Mûsø protingøjø þmo-niø tëvai – Mitochondrinë Ieva ir Y Ado-mas gyveno rytinës Afrikos dalyje prieð150 000 metø, o á Eurazijos kontinentàjø palikuonys persikëlë prieð 50 000 me-tø ir paplito visuose þemynuose. Þmo-gaus evoliucijà vertinant kartø laiku, gau-nami neátikëtinai stulbinantys skaièiai –tik apie 7500 kartø mus skiria nuo pir-møjø tëvø Mitochondrinës Ievos ir Y Ado-mo ir apie 2500 kartø nuo pirmøjø þmo-niø, atkeliavusiø ið Afrikos á Eurazijoskontinentà. Aiðku, nustatant ðiuos me-tus galima gana didelë paklaida.

Þmogaus suvokiama laiko skalë átvir-tinta evoliucijos. Ðie pavyzdþiai rodo,kaip mes santykiniai suvokiame laikà, taiyra bûtina, kad savo buvimo laiku su-prastumëm esamà, buvusá ir (galbût) bû-simà pasaulá.

6 pav. Drugio raida – kûno metamorfozë:1 – kiauðinëliai; 2 – lerva; 3 – lëliukë;4 – suaugæs drugys

1 2 3 4

organizmø kartos laikas yra nuo pradë-jimo, nuo apvaisinto kiauðinëlio pirmojopasidalijimo iki subrendimo, kada indi-vidas gali pradëti naujà gyvybæ – naujàkartà, o gyvenimo trukmë gali bûti daugilgesnë ir jie gali naujus palikuonis pra-dëti keletà – daugelá kartø, taèiau jie visibus vienos, tos paèios kartos. Kai kuriø

5. Memento moriLaiko ir kartos sàvokos yra grindþia-

mos þmogaus gyvenimu, tuo, kaip þmo-gus supranta laiko tëkmæ, gyvenimo lai-kinumà ir kartu amþinumà. Tuo ir remia-si ðiø sàvokø naudojimas apraðant vi-satos, evoliucijos ir atomo vyksmus.

Tarkime, kad þmogaus kartos laikasyra 20, o gyvenimo trukmë – 80 metø.Ðiame laiko tarpsnyje þmogus laikà jau-èia ir suvokia geriausiai. Þmogus norigyventi 200 metø ar ilgiau ir toká gyve-nimà vaizduojasi kaip buvimà savamedabartiniame laike arba persikeldamasá graþiausius gyvenimo laikus. Daugu-ma tikëjimø teigia esantá pomirtiná am-þinàjá gyvenimà, kurá tikintysis vaizduo-jasi kaip malonaus þemiðkojo pratæsi-mà, mylëjimàsi ir dauginimàsi, tiesa, pri-klausomai nuo buveinës (pragare ardanguje). Vargu ar patys labiausiai ti-kintys suvokia amþinàjá gyvenimà, kaipklûpojimà vis kartojant ir kartojant Ho-sanna arba Allah akbar.

Ir vis dëlto þmogui tø varganø kokiø60 sàmoningo gyvenimo metø yra permaþai, nors ligos, nesëkmës kartais la-


Nepriklausomos Lietuvos valstybëPirmajam pasauliniam karui baigiantisbuvo kuriama, galima sakyti, tuðèiojevietoje ir labai sunkiomis sàlygomis. Vi-sa laimë, kad tuo metu atsirado ne tikdràsiø, bet ir darbðèiø, plaèiø interesøþmoniø. Tiesa, jø buvo nedaug, bet kiek-vienas buvo vertas de-ðimties – tuo nesunkuásitikinti susipaþinus sujø biografijomis.

Vienas ið tokiø pat-riotø darbðtuoliø ir buvoP.Buigailiðkis. Jo gyveni-mo istorija parodo, kiekdaug mûsø inteligentaientuziastai nuveikë tar-pukariu ir, svarbiausia,savo laisvalaikio sàskai-ta, be jokio uþmokesèio,panaudodami ið þmo-niø surinktas lëðas. Dëlto ir paþanga tada buvopasiekta didþiulë.

Jo ir kitø ðiaulieèiø in-teligentø veiklà tarpukaryje verta prisimintiir todël, kad ásitikintume: kultûros poþiû-riu Lietuvoje tada nebuvo didesnio skir-tumo tarp centro ir periferijos, kurioje ne-trûko ðviesuoliø, yra jø ten ir dabar. Ta-èiau tokiu visuomenës aktyvumu, koksbuvo P.Bugailiðkio laikais, dabar pasi-dþiaugti, deja, negalime, nors gyvenamegeriau ir iðsilavinusiø þmoniø turime ne-palyginti daugiau. O gal tikrø inteligentønebeliko, jeigu pradëjus Valdovø rûmøatstatymà vietoj lauktos visuomenës fi-nansinës ir materialinës paramos dau-giau girdime protestø ir patyèiø?

Revoliucijø metas

P.Bugailiðkis – kupiðkënas, gimæs1883 m. gruodþio 30 d. Ðimoniø vals-èiaus Juodþiûnø kaime, smulkiø ûkinin-kø ðeimoje. Anksti neteko tëvo, bet tasnesukliudë jam siekti mokslo, ið pra-dþiø Liepojos gimnazijoje 1894–1902metais, kur jis pradëjo ir lietuviðkà veik-là – Jono Biliûno ákurtame slaptamemoksleiviø bûrelyje. Platino draudþiamàlietuviðkà spaudà, atsiðaukimus, palai-

kë ryðius su knygneðiais, paraðë ir pir-màjà savo korespondencijà – 1901 m.„Ûkininko“ laikraðèiui. 1902 m. ástojo á

Peterburgo universitetoTeisës fakultetà, betsëkmingas studijas nu-traukë 1905 m. ávykiai.

P.Bugailiðkis nieka-da nemëgo politikos,bet tada mûsø kraðtevykstant tautinei revoliu-cijai joks sàmoningas,patriotiðkai nusiteikæsþmogus negalëjo nuojos pabëgti. Todël ir bû-simasis teisininkas, darPeterburge suartëjæs susocialdemokratais –Steponu Kairiu, JurgiuSmolskiu, Mykolu irVaclovu Birþiðkomis,

buvo aktyvus mitingø dalyvis, raðë laik-raðèiams, rinko aukas politiniams kali-niams, dalyvavo Didþiojo Vilniaus seimoposëdþiuose 1905 m. gruodþio 4–5 die-nomis. Uþ tai vëliau, 1907–1908 m., ga-vo paragauti ir karèios kalëjimo duonosVilniuje, Lukiðkëse, ir Peterburge.

Revoliucijà nuslopinus P.Bugailiðkiskurá laikà dar veikë Vilniuje: bendradar-biavo „Vilniaus þiniose“, „Ûkininke“,1906 m. ásteigë „Lietuviðkø knygynë-liø“ draugijà – knygoms kaimuose pla-tinti, iðvertë ir iðleido keletà knygeliø,propaguojanèiø demokratijos idëjas.1909 m. iðlaikë valstybinius egzaminusir apsigyvenæs Ðiauliuose dirbo prisie-kusio advokato, þymaus visuomenësveikëjo Stanislovo Lukauskio padëjë-ju, kartu aktyviai dalyvaudamas „Var-po“ scenos, muzikos ir dainos draugi-jos darbe, raðydamas laikraðèiams – vi-suomeninë-kultûrinë veikla jam buvoartimesnë uþ politinæ.

Karui prasidëjus kurá laikà praleidæsVilniuje, 1915 m. P.Bugailiðkis vël gráþoá Ðiaulius, teikë gyventojams teisinæ pa-galbà, gelbëdamas juos nuo valdþios

GYVENIMO AKSTINAS –Dr. Jonas RUDOKAS

Prieð 125 metus gimë Peliksas Bugailiðkis,teisininkas, visuomenininkas, þurnalistas,

kraðtotyrininkas, palikæs gilø pëdsakà mûsøkultûros istorijoje, o ypaè – Ðiauliø kraðte.

TËVYNËS GARBË IRGEROVË

Peliksas Bugailiðkis 1940 m.

Ir vis dëlto mûsø supratime svar-biausias yra mûsø gyvenimo trukmëslaikas, juo grindþiame suvokiamus pa-sikartojanèius vyksmus. Kaip matëme,sunku net palyginti atomo daleliø, mo-lekulës, þmogaus, þmonijos, visos gy-vybës ar visatos laikà – tokiose skirtin-gose laiko skalëse yra arba kartojasiesminiai vyksmai. O gal laikas vienijavyksmus skirtingose skalëse? Jei pa-imsime gyvûno ar þmogaus organiz-mà – ar sumuojasi molekuliø, làsteliø,tai yra sudëtiniø daliø laikas, ar gyve-nimo – buvimo trukmë priklauso nuodaliø kiekio, jø laiko?

Štai maþo laikroduko karðtligiðkastiksëjimas ir didþiulio laikrodþio lëtas,tarsi apgalvojant ðvytuoklës mostas:penkiø minuèiø trukmë vienoda. Mesprisiriðome prie astronominio laiko, prieÞemës padëties Saulës atþvilgiu arbaatomo daleliø judëjimo periodiðkumo.Kartais nesuvokiamos vyksmø trukmës– laiko skalës – bûtø mums aiðkios, jeigalëtumëm persikelti ir gyventi norimo-je laiko skalëje. Bet tai tik fantastø ga-lioje. Beje, ðio straipsnio pradþioje mi-nëta, kad yra nuomoniø esà laikas te-ka kilpomis ir net atgal. Kamieniniø làs-teliø tyrimai ir audinio làsteliø persodi-nimas á kiauðinëlá ir klono iðauginimas,pavyzdþiui, garsioji avytë Doly ar ne-gali bûti laiko posûkio atgal gyvybëjepavyzdþiu, aiðku, viskas kabutëse.

Yra þinomas posakis – þmogusgimsta tam, kad mirtø. Tas taikytina vi-siems organizmams, visai gyvybei.Toks yra pesimisto poþiûris. Gyvybësradimasis ir evoliucija davë kità uþduotá– sukurti naujà kartà, iðlaikant tapatu-mà ir keièiantis. Þmogaus gyvenimasiki subrendimo yra tikrasis gyvenimas– ruošimasis tam, kam esame skirti,kam gyvename – dauginimuisi, naujoskartos kûrimui. Tolimesnis – tai tik bio-loginis gyvenimas sau, palikuoniø glo-bai, kûrybai, savæs iðlaikymui, kol baig-sis molekuliø, làsteliø ir viso organiz-mo laikas.

Kita vertus, þmogaus amþinybës –amþino gyvenimo teigimas nëra toksbeprasmis, kaip gali atrodyti aiðkinantamþinumà pomirtiniu gyvenimu kaþkurdanguje (arba nusikaltëliams pragare).Þmogus ir apskritai gyvybë yra santy-kinai amþina dël nenugalimos jëgos at-sinaujinti savo palikuonyse. Tad kiek-vienas þmogus save gali laikyti tiltu,jungianèiu buvusià kartà su bûsimàja.Taip þiûrint ar mûsø laikas netampaamþinybe?


sauvalës ástaigose, teismuose, siuntëapie tai þinias Reichstago deputatams,kûrë lietuviðkas mokyklas. 1917 m. rug-sëjá teko vël imtis politikos – kaip Ðiauliøkraðto delegatas jis dalyvavo Lietuviøkonferencijoje Vilniuje, buvo jos prezidiu-mo narys, sekretorius. Bet pirmosios lai-kinosios mûsø vyriausybës nariu bûti ne-panoro, nors ir buvo premjero Augusti-no Valdemaro kvieèiamas – pasilikoÐiauliuose ir èia ypaè daug nuveikë ávai-riose teisëtvarkos, visuomeninio ir kul-tûrinio darbo srityse.

1918 m. gruodá, bûdamas jau prity-ræs teisininkas, P.Bugailiðkis tapo pirmuo-ju teisëju nepriklausomoje Lietuvoje, kar-tu jam teko dirbti ir tardytoju, ir notaru, irvalstybës gynëju, nes specialistø trûko.Nepaisant to, jis buvo aktyvus savivaldy-biø organizatorius, Ðiauliø miesto tarybosnarys, kooperacinio judëjimo propaguo-tojas ir organizatorius, þemës komisijosnarys, kultûros, labdaros ástaigø kûrëjas,ávairiø spaudos leidiniø redaktorius ir ben-dradarbis. Visos ðios plaèiaðakës, milþi-niðkos veiklos ir P.Bugailiðkio nuopelnøstraipsnyje apraðyti neámanoma, reikiaapsiriboti tik dviem, paèiomis stambiau-siomis jo kryptimis.

„Kultûros“ bendrovë ir jos darbaiPirmasis pasaulinis karas atneðë

Ðiauliams didþiuliø nuostoliø: gyvento-jai iðblaðkyti, miestas, ypaè jo centras,sugriautas. Regis, ðiaulieèiams tada ga-lëjo rûpëti tik duona kasdienë ir pastogëvirð galvos. Taèiau jau 1919 m., bermon-tininkams dar siautëjant mieste, kilo idë-jø, kaip padaryti Ðiaulius lietuviðkos kul-tûros centru. Ðios idëjos ágavo konkre-èià formà 1920 m., ákûrus kooperatinæ„Kultûros“ bendrovæ, kurios tikslas bu-vo organizuoti knygø leidimà ir platini-mà, steigti spaustuves, bibliotekas, skai-tyklas, leisti periodinius leidinius, rengtikursus, paskaitas, koncertus, spektak-lius, konferencijas švietimo ir moksloklausimais, pagaliau – steigti ðiems uþ-daviniams vykdyti „Kultûros“ bûrelius vi-soje Lietuvoje.

Bendrovës vadovybæ sudarë P.Bugai-liðkis (pirmasis pirmininkas, iki 1925 m.),Kipras Bielinis, Jonas Fledþinskis, Kazi-mieras Venclauskis (pirmininkas 1925–1940 m.), Jonas Treèiokas, o jos poten-cialas, kaip pabrëþë pats P.Bugailiðkis,„pasireiðkë ne jos nariø skaièiumi, betjos dalyviø, bendradarbiø solidarumu irpasiryþimu“. To pasiryþimo ið tiesø ne-trûko, dël to ir didþiuliai, regis, maþai re-alûs uþdaviniai buvo sëkmingai spren-dþiami, nuveikta labai daug. Knygø apy-varta 1925 m. virðijo milijonà litø, „Kultû-ros“ bûreliø visoje Lietuvoje veikë 250 su3000 nariø, jiems vadovavo bûsimasis

raðytojas ir akademikas Kostas Korsa-kas. Patys aktyviausi bûreliai buvo Ðiau-liuose, Kybartuose, Dotnuvoje, Pilviðkë-se. Ypaè svarbus bûreliø darbo barasbuvo suaugusiøjø ðvietimas, liaudies uni-versitetø kûrimas: juk po ilgø svetimøjøpriespaudos metø þmonës godþiai sie-kë kultûros, mokslo þiniø. Tai – dar vie-na ðiaulieèiø inteligentø iniciatyvos sëk-mës prieþastis.

Didelis bendrovës nuopelnas buvo„Kultûros“, pirmojo lietuviðko mokslo po-puliarinimo þurnalo, taigi ðiø dienø„Mokslo ir gyvenimo“ pirmtako, leidimas.Þurnalo redagavimo naðta taip pat tekoP.Bugailiðkiui (iki 1933 m.), jis átraukë ábendradarbius þymiausius to meto Lie-tuvos mokslininkus Vincà Èepinská, Po-vilà Matulioná, Steponà Kolupailà, broliusBirþiðkas, Tadà Ivanauskà ir daugelá ki-tø. Þurnale mokslo populiarinimo veiklàpradëjo bûsimi akademikai Paulius Sla-vënas, Juozas Matulis. Þurnalui raðë irþymûs to meto mûsø raðytojai PetrasCvirka, Antanas Venclova, Kazys Boru-ta ir kiti, jo tiraþas tais laikais buvo dide-lis – 2000–2800 egzemplioriø.

Deja, Lietuvos valdþiai ðiaulieèiø ini-ciatyva nepatiko – nei krikdemams, val-dþiusiems iki 1926 m., nei tautininkams,ðeimininkavusiems po karinio perver-smo. Kodël, juk tai, regis, buvo labai rei-kalingas, galima sakyti – ðventas dar-bas? Bet þmoniø iniciatyva kiekvienai val-dþiai kelia baimæ, antra, „Kultûros“ ben-drovëje pagrindiná vaidmená vaidino kai-riøjø, demokratiniø paþiûrø þmonës.

Todël „Kultûros“ bendrovës, jos bû-reliø veiklai visà laikà buvo trukdoma: jinegavo jokios finansinës paramos, Ðvie-timo ministerija uþdraudë bendrovës lei-dinius laikyti mokyklø bibliotekose, Tel-ðiø vyskupas paskelbë juos esant „pa-vojingais katalikui“. O tai buvo V.Ðeks-pyro, R.Tagorës, L.Tolstojaus, A.Vienuo-lio raðtai! Tautininkø valdþia 1927 m. uþ-darë visus „Kultûros“ bûrelius, liko tikknygø ir „Kultûros“ þurnalo leidyba…

Kraðtotyra, „Auðros“ muziejusKaip jau þinome, P.Bugailiðkio veik-

los interesai buvo labai platûs, bet svar-biausia savo darbo sritimi jis laikë krað-totyrà ir muziejininkystæ. Pokariu raðyda-mas atsiminimus, jis ðá darbà pavadinosavo paðaukimu ir pabrëþë: „Negaliu saudovanoti praleidæs tiek daug negràþina-mø progø ir galimumø neákainojamomssenienø vertybëms iðkelti ir apsaugotinuo iðnykimo, tiesiog nusikalstamai,nors ir nesàmoningai, leidæs daugybeijø akyse þûti…“ Beje, ðioje citatoje atsi-spindi ir labai svarbûs P.Bugailiðkio bû-do bruoþai – savikritika, nepaprastaskuklumas. Tiek daug nuveikæs mëgia-

moje srityje, jis ne tik tuo nesigiria, betkaltina save, kad nepadarë dar daugiau,kad ëmësi kraðtotyros ir paminklø ap-saugos pavëluotai…

Ðio didþiulio, reikðmingo ir kilnausdarbo pradþia buvo kukli: 1920 m. gru-pë inteligentø – K.Bielinis, P.Bugailiðkis,Antanas Povylius, Kazys Ðalkauskis,K.Venclauskis paskelbë spaudoje atsi-ðaukimà dël muziejaus Ðiauliuose kûri-mo, á kurá atgarsio nesulaukë. Prireikëdar ne vieno straipsnio „Kultûroje“,„Ðiauliø naujienose“, kitokios agitacijos,raginimø, kol 1927 m. ásikûrë Ðiauliøkraðtotyros draugija. Jos steigëjai buvoP.Bugailiðkis, burmistras Jackus Sondec-kis, dar keli miesto inteligentai. Savo tiks-là draugija apibûdino taip: „Paþinti gim-tojo kraðto praeitá ir dabartá, jos gamtà irkultûrà, taip pat apsaugoti jo senovës lie-kanas ir istorinæ medþiagà“.

Þinoma, siekiant ðio didelio ir graþaustikslo, sunkumø P.Bugailiðkiui ir jo ben-draþygiams teko áveikti daugybæ: visø pir-ma tai buvo lëðø stoka – „pats didysisrûpestis ir vargas“, dël to kraðtotyros en-tuziastams teko daug jëgø ir laiko skirtiagitacijai, rinkliavø ir kitokiø renginiø or-ganizavimui, nes valstybei ðie reikalai ne-rûpëjo, o visuomenëje ir tada buvo dauginercijos, abejingumo. Taèiau P.Bugailið-kis jau turëjo patyrimo, kaip iðjudinti, su-dominti þmones, suburti juos. Apie 1932m. reikalai ásibëgëjo, ðiaulieèiai kraðto-tyros veiklà iðjudino visos Lietuvos mas-tu: rengë konferencijas, nedavë ramybësvyriausybei dël jos abejingumo kraðto-tyrai, paminklø apsaugai, pradëjo leistikraðtotyrai skirtà spaudà: 1930 m. „Ðiau-liø metraðtá“ (iðëjo 5 tomai), þurnalà„Gimtasis kraðtas“, ëjusá 1934–1940 m.ir per visà vokieèiø okupacijà. Abiejø lei-diniø redaktoriaus naðta teko P.Bugai-liðkiui, o bendradarbiø jis sutelkë apie100, tarp jø Marijà Gimbutienæ, Jonà Balá,Kazá Jablonská, Petrà Tarasenkà, JonàPuzinà, Vaclovà Birþiðkà ir kitus þinomusmûsø mokslininkus.

Ðiek tiek pagerëjo ir finansiniai reika-lai: á pagalbà atëjo advokatø, gydytojøorganizacijos, „Lietûkis“, „Pieno cen-tras“, ðiaulieèiai verslininkai J.Frenkelis,broliai Nurokai, grafas V.Zubovas ir kiti.O P.Bugailiðkis, sukaupæs patyrimo, vie-nas pirmøjø Lietuvoje ëmësi gvildenti te-orinius muziejininkystës, kraðtotyrosklausimus, savo praneðimuose, straips-niuose akcentuodamas: „ðio darbo aks-tinas – tëvynës garbë ir gerovë“.

Pagrindinis jo rûpestis, nepaisantdaugybës kitø reikalø, buvo „Auðros“muziejus. Ákurtas savivaldybës 1923 m.,jis ilgà laikà vegetavo, kol pakliuvo á Ðiau-liø kraðtotyros draugijos ir P.Bugailiðkioglobà. Dabar jo eksponatø rinkiniai ëmë


sparèiai gausëti – ið dvarø, ið eiliniø pi-lieèiø, ið daugybës P.Bugailiðkio sureng-tø ekspedicijø. Vyko parodos, paskaitos,gausëjo lankytojø, kaupësi biblioteka irarchyvas. O dël to tuoj iðkilo patalpø pro-blema, kuriai spræsti prireikë ne tik dauglëðø, bet ir laiko. Statybos prasidëjo 1931m., bet jas sutrukdë tautininkai, atëjæ ávaldþià Ðiauliø savivaldybëje. Todël var-gai dël patalpø stokos nesibaigë iki patkaro, o karas dar juos padidino.

Nepaisant to, „Auðros“ muziejus tar-pukariu buvo geriausia tokios rûðiesástaiga periferijoje, lankytojø skaièiumipralenkusi net Vytauto Didþiojo kultûrosmuziejø Kaune.

Apkaltintas tëvynës iðdavimuKarà ir vokieèiø okupacijà P.Bugailið-

kis praleido Ðiauliuose. Dar Laikinosiosvyriausybës paskirtas apygardos teismopirmininku, jis ðias pareigas ëjo iki patRaudonosios armijos gráþimo 1944 m. va-sarà. Kaip ir anksèiau, daug jëgø ir laikoskyrë visuomeninei, kultûrinei veiklai, ku-ri Ðiauliuose buvo stebëtinai aktyvi ir ka-ro metais, nepaisant nepritekliø ir suvar-þymø. Tà lëmë ne tik jau tradiciniu tapæsðiaulieèiø aktyvumas, bet ir Ðiauliø apy-gardos Lietuvos meno ir mokslo centro,kurá P.Bugailiðkis ákûrë su grupe entuzias-tø – Domu Jasaièiu, Faustu Kirða ir ki-tais, veikla. Centrui priklausë vaidybos,kankliø studijos, orkestras, tautiniø ðo-kiø grupë, choras, literatø, teisininkø, pe-dagogø sekcijos. Vyko minëjimai, litera-

tûros vakarai, koncertai, 1943 m. iðëjo„Varpø“ almanacho I tomas, 1944 m. –antrasis, jis eina ir dabar, ðámet iðleistasjau XXIII tomas.

Þinoma, dirbti buvo nelengva, ypaèdaug rûpesèiø P.Bugailiðkiui buvo dël„Aušros“ muziejaus, jo eksponatø gelbë-jimo nuo išgrobstymo ir sunaikinimo. 1944m. vasarà daugeliui inteligentø traukiantisá Vakarus, jis net nemanë sekti jø pavyz-dþiu ir taip sunkiai kurtà, gelbëtà muziejøpalikti likimo valiai – kaip jis raðë, „virðøpaëmë visuomeninës pareigos balsas“. Oèia 1944 m. þiemà dar atëjo seno paþásta-mo K.Korsako laiðkas, raginantis nebijotitarybø valdþios ir ramiai dirbti.

Taip P.Bugailiðkis ir norëjo daryti, betNKVD planai buvo kitokie. Tiesa, pirma-sis jo areðtas 1945 m. pavasará truko ne-ilgai, bet Ðiaulius teko palikti. Iki 1947 m.dirbo Vilniuje, MA Istorijos instituto etno-grafijos sektoriaus vedëju, bet ið èia bu-vo iðvarytas – dël okupacijos metø „nuo-dëmiø“. Kurá laikà seni draugai AntanasUlpis, S.Braðiðkis, K.Korsakas sugebëjoapginti P.Bugailiðká nuo Sibiro tremties,bet ir jø galimybës buvo ribotos: 1953 m.vasario 28 d. jis buvo suimtas ir atsidûrëMGB vidaus kalëjimo kameroje. Kaltini-mai pateikti sunkûs: iðdavë tëvynæ, nuë-jo tarnauti okupantams, padëjo átvirtinti jøreþimà, varë antitarybinæ propagandà irt.t. – RTFSR Baudþiamojo kodekso 58 str.,p. 3, 10, po to dar 4 ir 11.

Tardytojams uolumo ir fantazijos netrû-ko – ne veltui kaþkuris ið jø pavadino save

romanistu, o savo sukurptas bylas – ro-manais. Todël jie ið kailio nërësi, tardë se-nyvà, ligotà þmogø iðtisas naktis, versda-mi prisipaþinti, kad jis sàmoningai kenkëtarybø valdþiai, pripaþinti, kad Meno irmokslo centras buvo antitarybinë, nacio-nalistinë organizacija, o „Ðiauliø metrað-tis“ ir „Gimtasis kraðtas“ – antitarybiniai lei-diniai, ir t.t. P.Bugailiðkis gynësi nuo ðiø ab-surdiðkø kaltinimø kaip ámanydamas, norsvisø jø paneigti, aiðku, negalëjo – kad dir-bo centre, kad redagavo minëtus leidinius,saugojo juos savo bute. Betgi uþ tokius„nusikaltimus“ tada buvo galima sukiðti ákalëjimus visus inteligentus ir net visusraðtingus Lietuvos þmones – be iðimties…O èia dar archyvas atsiuntë paþymà, kadkaþkoks Bugailiðkis Þidikuose buvo tau-tininkas ir vadovavo jaunalietuviams – ne-svarbu, kad kaltinamasis niekada Þidi-kuose negyveno, kad jam, socialdemok-ratui nuo jaunystës, tautininkø ideologijabuvo nepriimtina…

Ona Bugailiðkienë, siekdama padëtivyrui, pateikë teismui didþiulæ peticijà, ið-vardydama jo nuopelnus ne tik Lietuvoskultûrai, bet ir revoliuciniam judëjimui:kad jis dalyvavo 1905 m. ávykiuose ir uþtai sëdëjo caro kalëjimuose, bendradar-biavo ir redagavo kairiøjø spaudà, kaddirbo su V.Kapsuku ir net organizavo jopabëgimà á uþsiená 1913 metais, kad„Auðros“ muziejuje surinko ir iðsaugojonuo sunaikinimo daug revoliuciniø eks-ponatø ir t.t. Pagaliau pabrëþë, kad vyrosveikata visai bloga ir kalëjimas jamreikðtø mirties nuosprendá.

Nepaisant to, LTSR AukðèiausiojoTeismo Baudþiamøjø bylø kolegija 1953m. geguþës 25 d. pripaþino P.Bugailiðkákaltu pagal visus punktus, tiesa, ðiek tieksuðvelnino bausmæ – skyrë „tik“ 5 me-tus lageriø, bet tas vargu ar bûtø padëjænuteistajam. Visa laimë, kad visai nese-niai buvo miræs J.Stalinas ir kovo 27-àjàpaskelbta amnestija daliai politiniø kali-niø, todël nusikaltëlá, tëvynës iðdavikà te-ko paleisti teismo salëje…

Taigi P.Bugailiðkiui pasisekë, o kartuir mums, besidomintiems tautos praeiti-mi. Jis dar spëjo apraðyti, kà matë ir pa-tyrë per savo gyvenimà, susumuoti sa-vo darbø balansà, kuris iðëjo áspûdingas.Vien ið publicistikos ir moksliniø straips-niø srities: redaguota 11 leidiniø, bendra-darbiauta 26 leidiniuose, paraðyta per 350straipsniø visuomenës gyvenimo, savival-dybiø, kultûros, kraðtotyros klausimais.Tiesa, jo knyga „Gyvenimo vieðkeliais“(medþiaga istorijai) galëjo pasirodyti tikgerokai po jo mirties (1965 m.) – jau poAtgimimo, 1994 metais.

Ðiauliø kraðtotyros draugijos ekspedicija Pakruojo rajone. Ið kairës: S.Vaitkus,P.Bugailiðkis, S.Zdanavièius ir T.Petraitis. 1938 m.

Nuotraukos ið Ðiauliø ,,Auðros”muziejaus rinkiniø


Maþosios

Dr. Algirdas MATULEVIÈIUSMokslo ir enciklopedijø leidybos institutovyresnysis moksl. redaktorius

Lietuvos tautinë taryba irTilþës aktas

Lietuvininkø atsiskyrimo nuo Vokie-tijos imperijos bei nuo Prûsijos

karalystës iðtakosXIX a. pabaigoje – XX a. pradþioje lie-

tuvininkø (maþlietuviø) socialinë-ekonomi-në, teisinë, religinë, kultûrinë – apskritai tau-tinë padëtis buvo blogesnë nei vokieèiø.Priešingai nei Didþiosios Lietuvos lietuviai(didlietuviai), kurie Rusijos imperinës val-dþios buvo pavergti visose gyvenimo sri-tyse (naikinta netgi lietuviø kalba, kultûra,ypaè lietuviø kalbos draudimo laikotarpiu1864–1904 m.), lietuvininkai turëjo tam tik-rà kultûrinæ autonomijà, vyko lietuvininkøtautinis kultûrinis sàjûdis.

Ir lietuvininkø, ir Didþiosios Lietuvos lie-tuviø savarankiðkumo, nepriklausomybëssiekiø iðtakos – lietuviø politiniø veikëjø Pa-reiškimas, vëliau pavadintas Gintarinedeklaracija, oficialiai – Lietuviø deklara-cija Rusijos imperijos valdþiai 1914 m. va-sarà. Joje teigiama, kad, prasidëjus Pirma-jam pasauliniam karui, lietuviø tauta visið-kai remia Rusijà, kartu netiesiogiai iðdës-tyti lietuviø tautos politiniai lûkesèiai. Tarpjø – siûlymas Rusijos imperijos valdþiai perkarà remtis ir maþiausiomis tautomis, lin-këjimais á imperijà sutelkti visas lietuviø gy-venamas teritorijas, t.y. ir Maþàjà Lietuvà.Deklaracijoje pateikti lietuviø etnopolitiniaisavarankiðkumo argumentai: lietuviai ne-sà nei lenkai, nei rusai, primenama lietu-viø valstybës – Lietuvos Didþiosios Kuni-gaikðtystës – tradicija. Netiesiogiai teigia-ma, kad lietuviai turi savo politiniø tikslø(„artinasi valanda ávykdymo lietuviø tautossvajoniø, ið tiesø þiløjø: savo pradþià imajie nuo Didþiojo Lietuvos kunigaikðèio Min-daugo“). Gintarinës deklaracijos pagrindi-nes nuostatas 1914 m. rugpjûèio 8 d. ben-drame Rusijos valstybës Tarybos ir Vals-tybës Dûmos posëdyje iðdëstë Dûmos de-putatas Martynas Yèas. Paèià DeklaracijàVilniuje parengë Stasys Ðilingas, JonasBasanavièius, Donatas Malinauskas; rug-pjûèio 17 d. Vilniaus lietuviø draugijø irspaudos susirinkime ji buvo patvirtinta.

Deklaracijos priëmimà paskatino Pir-mojo pasaulinio karo pradþioje susiklos-èiusi geopolitinë padëtis, kariaujanèiø

ðaliø vyriausybiø bandymai patraukti á sa-vo pusæ tautas ir þmones. Rusijos ka-riuomenës vyr. vado Nikolajaus Nikola-jevièiaus Jaunesniojo manifeste Á lenkusið esmës paþadëta po karo suteikti Len-kijai autonomijà.

Suprantama, prasidëjus Pirmajam pa-sauliniam karui, buvo neámanoma atviraikelti lietuviø etnopolitiniø tikslø, jie maskuotiiðtikimybës Nikolajui II pareiðkimo forma.Dël tokios Deklaracijos formos, taip pat dëllietuviø teritorijø palyginimo su gintaro ka-roliais kritikai pavadino jà Gintarine.

Deklaracija buvo áteikta Rusijos impe-ratoriui Nikolajui II, ministrui pirmininkuiI.Goremykinui, daugeliui aukðtø Rusijosimperijos pareigûnø, paskelbta Lietuvosir Rusijos spaudoje. Lietuviø politikasJ.Gabrys-Parðaitis Deklaracijos principus1914–1915 m. populiarino Vakarø Euro-pos (prancûzø, anglø, Ðveicarijos) spau-doje – èia bene svarbiausia buvo pabrëþtilietuviø kaip tautos etnopolitiná atskirumànuo lenkø. Gintarine deklaracija buvo pa-sinaudota kaip galimybe Pirmojo pasau-linio karo pradþioje iðkelti lietuviø etno-politinius siekius.

Kas iki Didþiojo karo (1914–1918 m.) trukdë maþlietuviams ir

didlietuviams susivienyti?Lietuvininkai ið buvusios absoliuèios

daugumos (bent iki XVIII a. vidurio ar pa-baigos) savo kraðte XIX a. pabaigoje–XX a.pradþioje tapo tautine maþuma; valstybi-ná, politiná, ûkiná, kultûriná, dvasiná gyveni-mà tvarkë vokieèiai, jie uþëmë vadovau-janèius postus. Dël to ir dël menko elitiniosluoksnio lietuvininkai netapo moderniaEuropos tauta. Maþosios Lietuvos lietuviøtautinis sàjûdis apsiribojo reikalavimais pla-tesnës kultûrinës autonomijos, gimtosioskalbos gràþinimo á vieðàjá gyvenimà (peti-cijas savo „globëjui“ Vokietijos imperato-riui ir kartu Prûsijos karaliui pasiraðydavonuo 15 000 iki 29 000 lietuvininkø). Maþ-lietuviø ir didlietuviø glaudesniam bendra-vimui trukdë ne tik valstybinë abiejø impe-rijø siena, bet ypaè skirtinga religija (pro-testantizmas, arba liuteronybë, ir kataliky-

bë), ûkio sankloda, skirtingas gyventojømentalitetas (vienø – labiau vakarietiðkas,kitø – rytietiðkas), specifiniai gyvenimo irbuities bruoþai. Maþoji Lietuva ir ûkiu, irkultûriniu, taip pat gyvenimo lygiu lenkë Di-dþiàjà. Didþiosios Lietuvos, kurioje vykoplatus tautinio iðsivadavimo ið Rusijos im-perijos sàjûdis (tuos procesus plaèiai nag-rinëjo prof. Vytautas Merkys), lietuviai ka-talikai „brolius“ anapus sienos evangeli-kus lietuvininkus traktavo kaip vokieèiø kul-tûros bei dvasios kitatikius þmones. Taèiau,pasak dr. Silvos Pocytës, nors XIX–XX a.pradþioje dauguma lietuvininkø jau kalbëjovokiðkai, jie nesusitapatino su vokieèiais,save laikë lietuviø kilmës Prûsijos pilieèiais.Antra vertus, dël Prûsijos valstybës mo-dernizacijos (baudþiava panaikinta1807 m.) lietuvininkai vis labiau artëjo prievakarietiðkos kultûros, civilizacijos, o taispartino ir prievartiná (germanizacijà), ir sa-vaiminá nutautimà (asimiliacijà). Lietuviaievangelikai menkai suvokë katalikø (anotjø, „lenkomanø“ didlietuviø) iðsivadavimokovos iš Rusijos imperijos („Maskolijos“,kaip buvo traktuojama) tikslus. MaþosiosLietuvos spaudoje buvo suformuotas did-lietuvio (netgi þemaièio) ávaizdis kaip kata-liko lenko, o Didþiojoje Lietuvoje maþlietu-vio – kaip protestanto vokieèio. Visa tai kurálaikà tolino abiejø tautos daliø lietuvius.

Geopolitinës padëties po Didþiojokaro pasikeitimai Europoje. Naujø

valstybiø kûrimasisBaigiantis didþiausiam ir kruviniausiam

iki tol pasaulyje karui, 1918 m. sausio 18 d.átakingiausios ir galingiausios pasauliovalstybës – JAV prezidentas T.V.VilsonasKongrese paskelbë 14-kos punktø tautøapsisprendimo Deklaracijà.

Karà Vokietijos imperijai pralaimëjus,jai ir Rusijos, Austrijos-Vengrijos imperi-joms þlugus (plg. SSRS imperijos suby-rëjimà ir þlugimà 1990–1991 m.), tø im-perijø uþgrobtose teritorijose Vidurio ir Vi-durio Rytø Europoje ëmë formuotis tauti-nës valstybës (kaip leitmotyvas skambë-jo ðûkis Pavasaris eina Karpatø kalnais...).

Kol Didþioji Lietuva buvo carinës Ru-sijos („maskoliø“) pavergta, tol lietuvinin-kai neketino jungtis su savo tautieèiais (su„maskoliais ir lenkomanais“) anapus sie-nos. Remiantis JAV paskelbtais tautø ap-sisprendimo principais, jau tø pat metøvasario 16 dienà Vilniuje aukðèiausias lie-tuviø tautos atstovavimo organas – Lie-tuvos Taryba paskelbë demokratinës Lie-tuvos valstybës etniniø þemiø ribose at-kûrimo Aktà, pavadintà Vasario 16-osiosAktu (pasiraðë 20 Tarybos nariø). Svar-bu, kad nepriklausomà Lietuvos valsty-bæ pirmasis de jure 1918 m. kovo 23 d.pripaþino Vokietijos imperatorius ir Prû-sijos karalius Vilhelmas II. Nuo tada tapo


galimas Maþosios ir Didþiosios Lietuvossuartëjimas. Juolab kad modernëjanèiøabiejø kraðtø visuomenëse ðvelnëjo reli-giniai ir etnokultûriniai skirtumai. Maþlie-tuvius ir didlietuvius jungë etnoteritorinis,etnokultûrinis, tautinis bendrumas (lietu-vininkai yra lietuviø tautos potautë, arbasubetninë bendrija); tà suartëjimo proce-

sà skatino europinës reikðmës fenome-nas – knygneðystë, lietuviðkos spaudosleidimo Tilþëje, Ragainëje, Klaipëdoje, Bi-tënuose, Karaliauèiuje ir kitur tradicijos.Lietuviø tautos susijungimo ëmë siekti irMaþosios, ir Didþiosios Lietuvos ðviesuo-menë, intelektualai.

Lietuvininkø legitiminë valdþia –Maþosios Lietuvos tautinë taryba

Jau 1918 m. kovo 13–14 d. vykæs Ame-rikos lietuviø Seimas priëmë nutarimà dëlMaþosios ir Didþiosios Lietuvos susijungi-mo nepriklausomoje Lietuvos valstybëje;geguþës 3 d. lietuviø Seimo atstovai áteikëJAV prezidentui T.V.Vilsonui atitinkamà rað-tà. Ðis teigiamai atsakë tik 1918 m. lapkri-tá, kai kapituliavo Vokietija ir artëjo Versalio(Paryþiaus) taikos derybos. Lietuvininkøelito apsisprendimà atsiskirti nuo Vokieti-jos paskatino ir paspartino 1918 m. lap-krièio 9 d. Vokietijoje ávykusi revoliucija, Vo-kietijos pralaimëjimas kare ir imperijos þlu-gimas. Jau lapkrièio 11 d. Vokietija su ka-riaujanèiomis Santarvës (Antantës) ðalimisKompjeno miðke (Prancûzija) pasiraðë be-

sàlyginës kapituliacijos aktà, sutiko nu-traukti karo veiksmus, priëmë nugalëtojøpadiktuotas sàlygas.

Maþoms Europos tautoms susidariuspalankioms sàlygoms siekti nepriklauso-mybës, tarp lietuvininkø kilo tautinio iðsi-vadavimo sàjûdis. Tokius ávykius skatinoir JAV prezidento T.V.Vilsono 1918 m. lap-

kritá, iðkart po Vokietijos kapi-tuliacijos, Amerikos lietuviøTautos tarybai áteiktas raðtas,kuriuo þadama sujungti nepri-klausomoje Lietuvos valstybë-je visas etnines Didþiosios irMaþosios Lietuvos þemes ikiKaraliauèiaus (Königsbergo) irgarantuoti Lietuvai iðëjimà á Bal-tijos jûrà per Klaipëdos uostà.Ðá dokumentà Vilsonas vëliaupridëjo prie 3-iosios notos Vo-kietijai.

Ketinimai Maþàjà Lietuvàprijungti prie atkurtos Lietuvosvalstybës labai uþrûstino Ra-gainës ir Tilþës vokiðkà valdþià,kuri lapkrièio 10 d. Atsišaukimepasmerkë JAV ir Santarvës pla-nus padalyti Rytø Prûsijà. Á taikarðtai ir greitai reagavo lietu-vininkø veikëjai, atmetæ vokie-èiø priekaiðtus. BirutininkaiL.Deivikas, M.Jankus, E.Simo-naitis, J.Stranglys ir J.Vanagai-tis susibûrë á Prûsø Lietuvostautinæ komisijà ir lapkrièio16 d. iðleido didþiuliu 100 000egzemplioriø tiraþu lietuviø irvokieèiø kalbomis Paðaukimàlietuvinikams: Lietuviai, pabus-

kit! (tekstà paraðë Jankus, Simonaitis irVanagaitis. Lapkrièio 19 d. jis buvo pa-kartotas Klaipëdoje leidþiamoje Lietu-viškoje ceitungoje Nr. 139 ir Priekulëje –Konservatyvø draugystës laiðke Nr. 93).Pateikiamas sutrumpintas jo tekstas:

Pabuskit! Klausykit! Padabokit!Dabar svarbiausias laikas mûsø gimi-

nës nusidavimø á karalystës griûna ir þmo-niø iki ðiol prispaustos giminës prisikeliaið vergystës.

Pons Dievs aiškiai nor mus visus lie-tuvininkus suvienyti á valnà Lietuvà, kuridaugiaus nebus draskyta, bet stipri ir ga-linga karalystë, kurioje mûsø brangioji kal-ba ponavos.

Pono dievo sûdai ant pasididþiuojan-èios Vokietijos uþgriuvo. Jis atitraukë Vo-kietijai savo pagalbà ir jos vaiskai turëjopo daug laimëjimø atgal trauktis. Ameri-kos prezidento Wilsono reikalavimus ji pri-ëmë, kad tik per greità pakajø nuo visið-ko sugriuvimo iðsigelbëtø. O Wilsonas rei-kalauja, kad kiekviena giminë pati valnaisavo politiðkà bûvá taisytøsi. Taipjau ir

mums adyna atëjo savo valnybæ ágyti. Cie-sorystës [Vokietijos imperijos – A.M.]kancleris atvirai apsakë, kad pakajaus de-rëjimais reikalaujant, Vokietija savo sienasatgal statysianti, taip jau ir Lietuvos kara-lystei jos lietuviðkàsias dalis atiduosianti.

Ar tad mes dar tylësim, snausim, mie-gosim? Antai finai valni, èekai valni, lenkaivalni, vengrai valni, ukrainai valni, slovënaivalni, ar tik mes prûsiðki lietuvininkai vienitoliaus gëdysimës savo lietuvystës ir lási-me toliaus po vokišku dangalu, kurie jau600 metø mûsø brangià kalbà spaudþia irnaikina, mûsø vaikus per mokyklas atsve-tina, visokiose ástaigose mus þemina ir nie-kina? Ten, kur Labguva, Vëluva, Ásrutis,Darkiemis, Geldapë, tai vis yra lietuviðkikraðtai, kur mûsø tëvø tëvai savo graþiàjàkalbà vartojo ir lietuviðkai gyveno. Dabarvalanda parëjo pasauliui apsakyti, kad mesdar gyvi, kad mes su Didþiàja Lietuva esa-me vienos motinëlës vaikai, kad kà mûsøprieðininkai per ðimtmeèius ardë, dabar lai-kas vël suvienyti.

Viena giminë, viena kalba, viena vals-tybë – toks tas dabar mûsø reikalavimasbûtø.

Mes be jokios ðirdperðos skiriamësnuo Vokietijos: ji nebuvo mums kaip mo-tina, bet kaip kieta, neðirdinga ir svetimapamotë.

Nesiduokitës persikalbëti vokiðkø val-dininkø. Balsuokit, kai laikas pareis, tiktaiuþ prisiglaudimà prie Didþiosios Lietuvos.Taip pakelkim balsà kaip þaibà griausmin-gà. Lai gyvuoja mûsø brangi tëviðkë, Di-dþioji, Laisvoji Lietuva!

Prûsø Lietuvos tautinë komisija

Tà paèià Pašaukimo lietuvininkams pa-skelbimo dienà, lapkrièio 16 d., Tilþëje su-sirinkæ iki 50 lietuviø tautinio sàjûdþio vei-këjø (ir minëtos Tautinës komisijos nariai)sudarë Prûsø Lietuvos tautinæ tarybà(kartais vadinama ir tautos taryba; 15 as-menø), kurá netrukus pasivadinoMaþosios Lietuvos tautine taryba (MLTT;jai priklausë ið pradþiø net 53 nariai). Prû-sø Lietuvos tautinë taryba iðrinko Prezidiu-mà (Vykdomàjá komitetà) ið tilþiðkiø: teisi-ninko Viktoro Gailiaus, Tilþës lietuviø klu-bo pirmininko Erdmono Simonaièio ir Bi-rutës draugijos pirmininko Jono Vanagai-èio. Tarybos pirmininku vieningai buvo ið-rinktas susirinkime nedalyvavæs, bet da-væs sutikimà Prûsijos Landtago (t.y. Sei-mo) deputatas, evangelikø liuteronø kuni-gas, filosofijos mokslø daktaras Vilius Gai-galaitis. Bet jis, paveiktas vokieèiø uþsipuo-limø dël Pašaukimo, per Karaliauèiuje lei-dþiamà laikraðtá Koenigsberger Allgemei-ne Zeitung atsisakë MLTT pirmininko pa-reigø. Nutarta naujo MLTT pirmininko ne-rinkti, tarybai vadovavo Prezidiumas, jo ge-neraliniu sekretoriumi paskirtas veiklus ir


ryþtingas lietuviø veikëjas E. Simonaitis.Buvo steigiamos apskrièiø tarybos (pirmo-ji susikûrë Tilþëje). MLTT bûstinë, kaip nu-statë Maþosios Lietuvos kraštotyrininkas irdabartinës Maþosios Lietuvos reikalø tary-bos (ák. 1989 m. pabaigoje Vilniuje) pirmi-ninkas Vytautas Šilas, veikiausiai buvo va-dinamosios Maþosios Lietuvos sostinës Til-þës þymaus spaustuvininko, Lituanios sa-vininko Enzio Jagomasto bute (buv. Aukšto-ji g. – Hohenstraße Nr. 78; dab. ul. Pobe-dy). Jo bute arba kito tilþiðkio Frydricho Su-baièio bute (èia irgi rinkdavosi lietuviø vei-këjai, turbût mëtë pëdas nuo vokieèiø þan-darø) ir buvo pasiraðytas Tilþës Aktas.

Valstybinës reikðmës aktasLapkrièio 30 d. – viena reikðmingiau-

siø Maþosios Lietuvos istorijoje. Tilþëje su-sirinkæ MLTT 24 nariai (Vasario 16-osiosAktà pasiraðë 20 Lietuvos Tarybos nariø)paskelbë atsiskyrimo nuo Vokietijos ir pri-sijungimo prie lietuviø tautos kamieno –prie Lietuvos valstybës Deklaracijà, kitaipTilþës Aktà. Kaip ir Vasario 16-osios Ak-tas, jo tekstas trumpas, bet politiðkai irtautiðkai labai prasmingas ir reikðmingas.Tai Testamentas, turintis teisinæ galià, is-torinæ reikðmæ ir dabarèiai.

Maþosios Lietuvos Tautinës TarybosAKTAS

Atsiþvelgiant á tai, kad viskas, kas yra,turi teisæ gyvuoti, ir tai, kad mes Lietuviaièionai Prûsø Lietuvoj gyvenantieji suda-rome ðito kraðto dauguomenæ, reikalau-jame mes, remdamiesi ant Vilsono Tautøapsisprendimo teisës, priglaudimàMaþosios Lietuvos prie Didþiosios Lie-tuvos. Visi savo paraðu ðità pareiðkimàpriimantieji pasiþada visas savo jëgas uþávykdinimà minëto siekio paðvæsti.

Tilþëje, lapkrièio 30 d. 1918 mt.Prûsø Lietuvos Tautinë Taryba

(P.S. apaèioj paraðai)

Štai šie garbingi, dràsûs patriotai, Til-þës Akto signatarai: Jurgis Arnašius(46 m.), Mikas Banaitis (42 m.), E.Bendi-kas, L.Deivikas, Mikelis Deivikas, ValterisDidþys (22 m.), Viktoras Gailius (25 m.),Jurgis Gronavas, Enzys Jagomastas(48 m.), Martynas Jankus (60 m.), Jakû-bas Juðka, D.Kalniðkys, Kristupas Kiupe-lis, Mikelis Kleèkus, Jurgis Lëbartas(49 m.), Mikelis Lymantas (apie 30 m.), Mi-kelis Maèiulis, Jurgis Margis (apie 28 m.),Kristupas Paura (m. 1941 m.), Mikelis Rei-dys, A.Smalakys, Jonas Uþpurvis (49 m.),Jonas Vanagaitis (49 m.) ir Frydrichas Su-baitis. Posëdyje nedalyvavo Erdmonas Si-monaitis (30 m.), kuriam reikëjo po atos-togø gráþti á Vilniø baigti karinës tarnybosvokieèiø dalinyje (tada Lietuvoje dar dis-lokavosi Vokietijos kariniai daliniai); Vydû-

nas (50 m.), skaitantis lietuviø kalbos pa-skaitas Berlyne; nedalyvavo Vilius Gaiga-laitis (48 m.), Kristupas Lekšas (46 m.).

Ðá lietuviø tautos valios pareiðkimà darreikëjo ágyvendinti praktiðkai. Tai buvo itinsudëtinga, kai karo nugalëtojos didþiosiosvalstybës sprendë atskirai savo arba vals-tybiø grupuoèiø geopolitinius uþdavinius,rûpinosi pirmiausia savais interesais (iðim-tis XX a. pradþioje ne Europos valstybëJAV). Ir Lietuvos Respublikos, ir MaþosiosLietuvos svarbiausi valstybiniai tautiniai rei-kalai buvo sprendþiami Paryþiaus (Versa-lio) taikos konferencijoje. Lietuvos Res-publikos delegacija (vadovas – LR uþsie-nio reikalø ministras Augustinas Voldema-ras), reikšdama lietuvininkø valià, 1919 m.kovo 24 d. áteikë Paryþiaus taikos konferen-cijos pirmininkui, Prancûzijos uþsienio rei-kalø ministrui G.Klemanso (G. Clemence-au) Memorandumà, kuriuo praðoma pripa-þinti Maþàjà Lietuvà Lietuvos valstybei. Ba-landþio 8 d. MLTT per A.Voldemarà perda-vë G.Klemanso analogiðkà laiðkà, kuriamepraðoma lietuviø teritorijà (pradedant Gel-dape ir Darkiemiu pietuose) sujungti su Di-dþiàja Lietuva. Balandþio 12 d. LietuvosRespublikos delegacija laiðke sàjunginin-kø (Santarvës ðaliø) kariuomenës vyriau-siajam vadui prancûzø marðalui F.Fošui(F.Fochui) praðë atiduoti Nemuno þemupásu Klaipëdos uostu ir kad Lietuvos Respub-lika galëtø juo laisvai naudotis. Balandþio18 d. vieša Deklaracija pakartotas lietuviøreikalavimas prijungti Rytprûsiø lietuviðkassritis prie LR. Geguþës 2 d. Taikos konfe-rencijai áteiktas Komunikatas dël Lietuvosvalstybës sienø: á LR teritorijà turi áeiti ir 13Maþosios Lietuvos apskrièiø: Klaipëdos, Ði-lutës, Lankos (Pakalnës), Tilþës, Ragainës,Pilkalnio, Stalupënø, Darkiemio, Geldapës,Gumbinës, Ásruties, Vëluvos ir Labguvos.Tokios pat teritorijos reikalauta ir vëliau.1919 m. geguþës 20 d. lietuviø delegacijavël kreipësi á Taikos konferencijos pirminin-kà – piktintasi, kad taikos sutartyje siûlomanuo Vokietijos atskirti tik siaurà lietuvininkøgyvenamà plotà. Taèiau maþøjø tautø norønepaisyta. Viskà sprendë Pirmojo pasauli-nio karo nugalëtojos – Santarvës (Antan-tës) didþiosios valstybës (JAV, Didþioji Bri-tanija, Prancûzija, Italija, Japonija).

1919 m. birþelio 28 d. Santarvës blo-ko ðalys su Vokietija pasiraðë Versalio tai-kos sutartá (ásigaliojo 1920 m. sausio10 d.). Vykdyti Versalio taikos sutarties nu-tarimus 1919 m. gruodþio 13 d. SantarvësAukðèiausioji Taryba Paryþiuje sudarë va-dovaujamàjá organà – Ambasadoriø kon-ferencijà ið D. Britanijos, Italijos, Japoni-jos ambasadoriø Prancûzijoje, konferen-cijai (veikë iki 1931 m.) pirmininkavo Pran-cûzijos uþsienio reikalø ministras – iš pra-dþiø G. Klemanso. Ji sprendë daugiausiaPrancûzijos ir Didþiosios Britanijos reika-

lus. Pagal Versalio taikos sutartá nuo Vo-kietijos (Rytø Prûsijos provincijos) atskirtatik lietuviðkiausia Maþosios Lietuvos ðiau-rinë dalis – Klaipëdos kraðtas, vienintelisLietuvos valstybës iðëjimas á Baltijos jûrà.

Taèiau Santarvës blokas ir jos vykdo-masis organas Ambasadoriø konferencijaKlaipëdos kraðtà pavedë administruotiPrancûzijai (ji ávedë á Klaipëdà savo kari-nius dalinius, sudarë valdþià). Prancûzijabuvo Lenkijos tradicinë sàjungininkë ir gy-nëja; pati Lenkija pretendavo á Klaipëdoskraðtà, ypaè á Klaipëdos uostà ir Nemu-no þemupio ruoþà. Tuo buvo nepatenkintine tik kraðto lietuvininkai ir vokieèiai, betir pati apkarpytomis sienomis Vokietija.Vyko smarki diplomatinë kova.

Svarbu, kad MLTT delegavo keturis at-stovus á Lietuvos Valstybës Tarybà Kaune:1920 m. kovo 20 d. Vilius Gaigalaitis, Mar-tynas Jankus, Kristupas Lekðas ir JurgisStrekys buvo kooptuoti jos nariais. MLTTágaliotinius pasveikino LR prezidentas An-tanas Smetona ir ministras pirmininkas Er-nestas Galvanauskas. Jie atveþë MLTT re-zoliucijà – lietuvininkø valios dokumentà –dël Klaipëdos kraðto prijungimo prie LR.Jø praðymas Valstybës Tarybos de jure bu-vo patenkintas. 1922 m. gruodþio 18 d. išMLTT nariø sudarytas Vyriausiasis Maþo-sios Lietuvos gelbëjimo komitetas (pir-mininkas M. Jankus) buvo vienas sukili-mo Klaipëdos kraðte organizatoriø ir ko-ordinatoriø. 1923 m. sausio 7 d. komite-tas atsiðaukimu pakvietë á pagalbà Lietu-vos ðaulius. Tai buvo oficialus pretekstaspasiøsti á kraðtà ðaulius ir civiliø drabuþiaisperrengtus Lietuvos kariuomenës karið-kius – savanorius. Be abejo, sukilo ir veik-liausi lietuvininkai. Po laimëto 1923 m. sau-sio 10–15 d. sukilimo prieð Prancûzijosokupacijà ir po Ðilutës Seimo Deklaraci-jos (priimta sausio 19 d.), kuria išreikðtasKlaipëdos kraðto gyventojø noras susi-jungti su pagrindine Lietuvos dalimi, Klai-pëdos kraðtas vëliau autonomijos teisëmisbuvo prijungtas prie Lietuvos valstybës.Teisiškai tai padaryta pagal Klaipëdoskrašto konvencijà (1924; Santarvës valsty-biø Ambasadoriø konferencijos sutartis suLR dël Klaipëdos kraðto; jau 1923 m. vasa-rio 16 d. konferencija suvereno teises á krað-tà perdavë Lietuvos Respublikai) ir jos prie-dà Klaipëdos kraðto statutà (1924; juo Lie-tuvos Respublikai Klaipëdos kraðte nusta-tyta autonomijos jurisdikcija). Taip Maþo-sios ir Didþiosios Lietuvos veikëjø pastan-gomis dalis Maþosios Lietuvos susijungësu lietuviø tautos kamienu. Maþosios Lie-tuvos pagrindinë dalis – Karaliauèiaus krað-tas, deja, liko Vokietijos sudëtyje. Lietuvosvalstybë ágijo nors Baltijos pajûrio ruoþà irNemuno þemupio deðinájá krantà.

P. S. Dël ðiø ávykiø kai kurie istorikaituri kità nuomonæ.


Akademikas Leonardas Kairiûkðtisgimë 1928 m. gruodþio 28 d. Rokiðkioapskr., Panemunio valsè., Papiðkiø k.,ûkininkø ðeimoje. 1947 m. baigæs Ro-kiðkio Tumo-Vaiþganto gimnazijà, ástojoá Vilniaus universiteto Miðkø mokslø fa-kultetà. 1949 m. perkëlus fakultetà á Lie-tuvos þemës ûkio akademijà, tæsë stu-dijas Kaune. 1952 m. su pagyrimu bai-gæs akademijà ir trumpai padirbæs Mið-kininkystës katedros asistentu, išvyko áTSRS mokslø akademijos Miðkø institu-to aspirantûrà. Baigæs studijas aspiran-tûroje ir apgynæs mokslø kandidato (dak-taro) disertacijà „Egliø-lapuoèiø jaunuo-lynø formavimas ir ugdymo kirtimai Lie-tuvos TSR miðkuose“, 1956 m. gráþta áLietuvà ir tæsia tyrimus LMA Miðkø ûkioinstitute (pavadinimas ir priklausomybëvëliau kelis kartus keitësi), ákurtame 1950metais. 1968 m. TSRS MA Miðkø ir me-dienos institute (Krasnojarske) apginaþemës ûkio mokslø daktaro (habil. dr.)disertacijà „Produktyviø egliø-lapuoèiøformacijos medynø formavimo ir kirtimømoksliniai pagrindai (Lietuvos TSR atlik-tø tyrimø duomenimis)“. 1970 m. jam su-teikiamas profesoriaus mokslinis vardas,1972 m. išrenkamas Lietuvos moksløakademijos tikruoju nariu.

Akad. L.Kairiûkðèio mokslinë veiklaglaudþiai susijusi su Lietuvos miðkø ins-titutu. 1956–1957 m. jis dirba ðio institu-to Miðko biologijos ir miðkininkystës sky-riaus vedëju, 1957–1970 m. – institutodirektoriaus pavaduotoju moksliniamdarbui, 1970–1984 ir 1988–1992 m. – di-rektoriumi, 1992–1999 m. miðko biolo-gijos ir miðkininkystës skyriaus vedëju,kartu eidamas (iki 1997) ir Senato pirmi-ninko pareigas.

Akad. L.Kairiûkðèio miðko mokslø sri-ties darbai apima nemaþa teoriniø ir prak-tiniø medynø produktyvumo didinimoklausimø. Jis iðtyrë egliø-lapuoèiø me-dynø augimo ir formavimosi, saulësenergijos pasiskirstymo miðko bendrijo-se dësningumus bei racionalaus jos nau-dojimo galimybes, medþiø vidurûðiniusir tarprûðinius santykius, pagrindë savoproduktyviø medynø-etalonø sudarymoteorijà, pateikë miðriø medynø medþiøbioekologinæ-ûkinæ klasifikacijà, paren-

LEONARDUI KAIRIÛKÐÈIUI – 80Lietuvos MA tikrajam nariui, Þemës ûkio ir

miðkø mokslø skyriaus miðkininkystës sekcijos pirmininkui

dæ parengti stabilios regiono plëtros siû-lymus.

L.Kairiûkðtis vienas ir su bendraau-toriais paskelbë apie 600 moksliniø,mokslo populiarinimo bei mokslinës pro-pagandos straipsniø, paraðë ar redaga-vo daugiau kaip 20 knygø.

Akad. L.Kairiûkðèiui 1971 m. paskir-ta Lietuvos TSR premija mokslo ir tech-nikos srityje, o 2004 m. (kartu su A.Juod-valkiu ir R.Ozolinèiumi) – Lietuvos moks-lo premija. Jis apdovanotas „Garbësþenklo“ ordinu (1978), dviem medaliaisir keliais TSRS Liaudies ûkio pasiekimøparodos aukso, sidabro ir bronzos me-daliais. Uþ pasiekimus Europos miðki-ninkystëje 1992 m. jam paskirta tarptau-tinë Vilhelmo Leopoldo Pfeilo premija.1997 m. Leonardas Kairiûkðtis iðrinktasÐvedijos Karaliðkosios þemës ûkio ir mið-kø akademijos uþsienio nariu, o 1998 m.– Rusijos Petro Pirmojo mokslø ir menøakademijos tikruoju nariu. 2008 m. jis ap-dovanotas Lietuvos didþiojo kunigaikð-èio Gedimino ordino karininko kryþiumi.

Gana ryðki akad. L.Kairiûkðèio orga-nizacinë ir mokslo propagandos bei po-puliarinimo veikla. Jis nuolat aktyviai da-lyvauja svarbiausiuose gamtosaugosrenginiuose, yra Tarptautinës miðkø tyri-mo organizacijø sàjungos (IUFRO), Pa-saulio mokslininkø federacijos, Geogra-fijos draugijos narys. Ilgai (1970–1990)buvo TSRS mokslø akademijos dendrok-limatologijos komisijos nariu ir kurá laikàjai vadovavo. Ilgà laikà vadovavo Lietu-vos miðko pramonës ir miðkø ûkio moks-linei techninei draugijai, buvo mokslinioþurnalo „Liesovedenje“, „Mûsø giriø“ þur-nalo redakciniø kolegijø narys. Šiuo me-tu yra mokslinio þurnalo „Baltic Forest-ry“ vyriausiasis redaktorius, þurnalo „Mið-kininkystë“ redakcinës kolegijos narys.Kaip LMA Þemës ûkio ir miðkø moksløskyriaus miðkininkystës sekcijos pirmi-ninkas, daug dëmesio skiria nenaudo-jamø þemiø apþeldinimui miðku. Pasta-rojo meto akad. L.Kairiûkðèio visuome-ninës veiklos prioritetas – organizacijos„Consilia Academica“ („Kad Lietuva ne-iðsivaikðèiotø“), kurios Tarybos pirminin-kas jis yra, reikalai.

Stasys KARAZIJA

gë bûdus medynø struktûrai ir tankumuioptimizuoti. Jam vadovaujant sukurtavientisa produktyviø medynø formavimosistema bei ávairios sudëties grynø ir mið-riø medynø etalonø modeliai ir tikslinësprogramos jiems formuoti.

L.Kairiûkðèio tyrimai apëmë nemaþaekologijos mokslo klausimø. Tai susijæsu jo veikla bei uþimamomis pareigomis.1972–1984 m. jis buvo Mokslø akade-mijos Chemijos ir biologijos mokslø sky-riaus akademikas sekretorius (derinda-mas tai su Instituto direktoriaus pareigo-mis), 1984–1987 m. dirbo Vienoje (Aust-rija), Tarptautinio sisteminës analizës ins-tituto (IIASA) gamtinës aplinkos progra-mos vicedirektoriumi, ilgà laikà (nuo1974 m.) vadovavo Tarptautinës biolo-ginës programos „Þmogus ir biosfera“Lietuvos nacionaliniam komitetui, 1992–1997 m. buvo valstybinës mokslo pro-gramos „Regiono vystymosi ekologinistvarumas istoriniame kontekste Lietuvospavyzdþiu (ECOSLIT)“ vadovas.

Iš ekologijos srities darbø paminëti-ni dendroklimatologiniai tyrimai, padëjæiðryðkinti praëjusiø ðimtmeèiø klimatosvyravimø dësningumus, oro tarðos po-veikio miðkø degradacijai tyrimai, jam va-dovaujant atlikti ávairiapusiðki sisteminiaigamtinës aplinkos pakitimø tyrimai, lei-

Virg

inijo

s V

ALU

CK

IEN

ËS

nuo

tr.



Kà norëtumëte palinkëti „Mokslo irgyvenimo“ bendradarbiams ir skaityto-jams?

– Nëra taip paprasta tarti þodá mûsøþurnalui, kurio bendradarbiai ir skaityto-jai itin ávairûs savo amþiumi, profesija irinteresais. Reikia tik pasidþiaugti tuo, kad,nustelbus didþiulá kultûros arealà technið-kosioms medijoms, margiems, daþnaiánoringiems ir banaliems spalvingiemsþurnalams, „Mokslas ir gyvenimas“ išsau-gojo savo skaitytojø ir, manyèiau, tikrøgerbëjø bûrá. Ðia graþia didþiosios ðven-tës Ðv. Kalëdø ir Naujøjø, 2009 metø, pro-ga norëèiau palinkëti visiems mums, ra-ðantiems mokslo þmonëms ir skaityto-jams, daugiau šviesiø minèiø, skaidrausmàstymo, nuo kurio pareina kiekvienomûsø ir mûsø artimøjø drauge visos Lie-tuvos alsavimas jau nesukalkëjusiaisplauèiais, o visa palengva stiprëjanèiakrûtine.

Su kokiomis mintimis ir darbais at-sisveikinate su praëjusiais metais irþengiate per Lietuvos vardo tûkstant-meèio slenkstá. Kodël pasiryþote keistiUniversiteto pavadinimà ir já vadinti Lie-tuvos edukacijos universitetu?

– Ðis Jûsø klausimas labai ádomus,svarbus. Taèiau jis tiesiog stumia á neviltá.Galvojant apie valstybës gyvenimà, sun-ku pastebëti esminiø pokyèiø ir ryðkiø re-zultatø, kurie dþiugintø. Daugelio srièiøþmones uþgulë kasdienybës rutina. Didë-janèios transporto ir, svarbiausia, maistoproduktø, drabuþiø ir apavo, elektros, bûs-to kainos argi gali šiuos metus daryti ási-mintinus eiliniam, daþnai pavargusiamþmogui? O metø pabaigoje amerikietiðkojibankø krizë, palietusi ir mus, ar gali kà norsdþiuginti? Uþsienio politika, Vyriausybësnelankstumas ir pagaliau Seimo rinkimøvirsmas daug kà parodo. O kà gi? Pirmiau-sia, kad Lietuvoje jau tikrai ásitvirtino post-modernizmo laikai. Visu pajëgumu. Netik mene, bet ir moksle, politikoje bei vals-tybës valdyme. Þodþiu, ávadas á Lietuvos1000-metá pilkokas, skausmingas ir ala-singas. Rimèiau pagalvojus, optimizmasiðgaruoja, bet vilties tvarkingesnio visuo-

Ant LietuvosÁ þurnalisto Juozo Skomskio

klausimus atsako Vilniauspedagoginio universiteto

rektorius akademikasAlgirdas Gaiþutis

tûkstantmeèio slenksèio

Naujosios arkivyskupo M. Reinio vardo auditorijos atidarymo iðkilmëse Seimo narysJulius Dautartas, kardinolas A. J. Baèkis, Daugëliðkio kunigas monsinjoras PetrasBaltuðka, VPU rektorius akademikas Algirdas Gaiþutis

tyvias, geras pastangas, esant finansi-niams sunkumams. Tik vienas dalykasyra geras, kad reformatoriai jau nebaugi-na Pasaulio banko, Europos Sàjungos irkitokiø ekspertø nuomone, kaip ir kà èiareikia reformuoti. Visiems darosi aiðku: uþmûsø kultûrà ir ðvietimà , kalbà ir religijàpirmiausia mes patys atsakome. Jokiuo-se Europos Sàjungos dokumentuose në-ra nurodyta, kà mums, lietuviams, reikiadaryti ir kaip. Svarbu tik nenukrypti nuoesminiø Bolonijos, Lisabonos nuostatø.Ir, aišku, patiems neprivelti klaidø. Bûtinatik stiprinti universitetus, studijø kokybæ,verslumà, atsakomybæ ne besikeièian-èioms vyriausybëms ir partijoms, o pa-èiai visuomenei, kurioje gyvename. Matuniversitetai buvo ir bus visuomenës sme-genys. Mes norime pakeisti Universitetopavadinimà ne dël kokios nors mados vë-jø, o reikalo labui. Per pastaruosius de-ðimtmeèius pakito Universiteto struktûra,atsirado naujos programos ir profesijos.

Visi Europos Sàjungos universitetai, tu-rëjæ pedagoginá pavadinimà, jau pakeitëjá á edukacijos pavadinimà. Tai ne sàvokøþaismas, o todël, kad edukacija aprëpiadaugybæ ávairiø mokslø ir profesijø. Tai nevien tradicinë, didaktinë, bet ir socialinëpedagogika, andragogika, socialinis dar-bas su neágaliaisiais, mokymosi visà gy-venimà praktika, ðvietimo vadyba, ðvieti-mo ekonomika ir daugelis kitø. Mûsø pa-rengti specialistai privalo aprëpti plaèià irdaugiaðakæ ðalies mokyklø ðvietimo sis-temos ir netgi kultûros sferà. Svarbu jau-niems mokyklø mokytojams, ðvietëjamssuteikti gerø profesiniø kompetencijø irbûtinø praktiniø ágûdþiø. Ieðkosime bû-dø, kaip sudvejinti kai kurias giminingasspecialybes, kaip geriau suderinti tradi-cijas ir naujoves, kaip labiau atgræþti uni-versitetà á visuomenës ðvietimo, kultûri-nimo aktualiàsias problemas.

Kokie numatyti artimiausi strategi-niai Universiteto pertvarkos planai?

menës gyvenimo ir atidos dirbanèiamþmogui neturëtumëm prarasti.

Nuo valstybinës reikðmës dalykø per-einame prie, kaip sakoma, vietiniø, kon-kreèiø: Aukštojo mokslo sistemos refor-ma nepasistûmëjo. Per akis tik universi-tetø kritikos, daþnai þeminanèios ir pozi-



Universitetosveèiai Varðuvosuniversiteto rektorëprof. habil. dr. Katarzy-na Chalasynska -Macukova ir mokslo beitarptautiniø ryðiøprorektorius prof. habil.dr. WlodimieþasLengaueris

Bendradarbiavimosutartis pasiraðoma su

Vilniaus miesto irapskrities verslininkø

darbdaviø konfederaci-jos prezidentu prof. dr.Rimvydu Jasinavièiumi

(kairëje)

– Jau keleri metai vykdome Universi-teto restruktûrizavimà, t.y. ieðkome opti-maliø struktûros, padaliniø funkcijø va-riantø. Ir dabar jungiame du fakultetus –Uþsienio kalbø ir Slavistikos – á vienà Fi-lologijos fakultetà. Finansø tuo neiðloði,bet giminingos katedros atras daugiaubendrø interesø, pasidarys lankstesnësrengiant projektus Europos Sàjungosstruktûriniø fondø paramai gauti. O svar-biausia gerinti studijø kokybæ. Juk tik jigarantuoja absolventams platesná dar-bo vietø pasirinkimà, galimybæ priside-rinti prie nuolat kintanèiø visuomenës gy-venimo sàlygø, sunkmeèiø ar nepalan-kiø situacijø. Steigiame naujus padali-nius. Artimiausiu metu – karjeros centràir nuolatinio mokymo centrus ávairiuoseLietuvos regionuose. Privalome geriaupanaudoti tà iðties didþiulá dëstytojø, pro-fesûros kûrybiná potencialà ne tik jauni-mo, bet ir suaugusiøjø, neágaliøjø švieti-mui ir mokymui.

Kaip iðplëtoti ryðiai su ávairiais so-cialiniais partneriais?

– Pasiraðome daug ávairiø sutarèiø suuþsienio ðaliø universitetais, bet neiðlei-dþiame ið akiø ir saviðkiø. Ëmëmës ben-drø sutarèiø ir projektø su verslininkais,pramonininkais. Jie irgi suinteresuoti,kad mokyklose supratimas verslumo,naudos (geràja šio þodþio prasme) ne-liktø treèiaeilis uþdavinys. Aiðku, never-ta, auklëjant jaunimà, já daryti pragma-tiðkà, egoistiná, savanaudiškà. Taèiauveiklumas, praktinio gyvenimo reikðmëssupratimas, gebëjimas derinti savo ir ki-tø interesus, veikti iðvien siekiant ben-druomeniniø tikslø, manau, nepakenktøir romantiðkos, poetiškos prigimties gim-nazistams. Kai kas sako: nereikia steng-tis, pats gyvenimas tø dalykø iðmokys.Deja, gyvenimas iðmoko visko, ir daþ-niausiai to, ko nereikia.

Kà tik iškilmingai atidaryta legendi-nio tremties kankinio arkivyskupo pro-fesoriaus Meèislovo Reinio vardo au-

ditorija. Kokià prasmæ teikiate ðiemsdarbams?

– Universitetui svarbu viskas – ir stu-dijos, ir mokslas, ir laboratorijos, ir audi-torijos, bet, aiðku, uþvis svarbiausia stu-dentø ir dëstytojø santykiai, jø bendravi-mas ir bendradarbiavimas, bendrumojausmas, kuris daþnai iðlieka visam gy-venimui. Gal tai savotiðkas auksas, ku-rio þibëjimo nepastebime, bûdami per-dëm uþsiëmæ savimi ir greiti. Jau kelerimetai, kai Universitete atveriame geraisutvarkytas (estetiškai ir technologiškai)ir skirtas didiesiems mûsø tautos þmo-nëms ir pasaulio šviesuoliams auditori-jas. Tai Leonardo da Vinci, W.Goethes,A.Mickevièiaus, A.Puðkino, J.P.Sartre’oir S. de Beovoir ir kt. Neuþmiršti (ir taisvarbiausia) mûsø tautos didieji moksli-ninkai, rašytojai, pedagogai. Atvërë du-ris ir naujoji auditorija, skirta mûsø dva-sios ganytojo arkivyskupo M.Reinio at-minimui. Ji studentui primins þmogausgyvenimo ratà – nuo gyvenimo iki kan-èios, kalëjimo, þûties ir amþinybës. Mû-sø antruosiuose rûmuose ði auditorija yragreta istoriko Adolfo Ðapokos auditori-jos ir rengiamos partizaninio pasiprieði-nimo, kovø ir dramø didvyriui Adolfui Ra-manauskui-Vanagui. Jis yra mûsø Uni-versiteto absolventas, lituanistas, buvæsvienos mokyklos vadovas. Kaip nuosta-biai siejasi ðiø trijø þmoniø biografijos irdramatiški, tragiški likimai. Tose audito-rijose eksponuojama vaizdinë medþia-ga, simboliai ir þodþiai ásimins ne vienamstudentui ir be jokiø papildomø paaiðki-nimø, kas yra mûsø istorija, tautos pa-triotizmas.

Rektoriau, ar lieka laiko savo dar-bams? Ar kà nors raðote, spausdinate?

Laiko ið tikrøjø nelieka. Kà að esu pa-raðæs, didesnius ar maþesnius darbus,tai vis laisvalaikio ir ðeimos sàskaita. Rek-toriavimas nëra paprastas dalykas, uþ-sisuki nuo ryto tarsi voverë rate, o vë-liau, kai galvoje ûþia daug nepadarytø

darbø, ðviesios, protingos mintys jau irnebesulekia á spieèiø. Rektoriavime daugmonotonijos, vadybiniø, administraciniøir visokiø kitokiø bruzdesiø ir netgi trin-èiø. Ne vien maloniø akimirkø, kai mataistudentø ir dëstytojø darbø graþius re-zultatus. Tad jeigu pats nebûtum kûry-bingas þmogus ir visà savo energijà nu-kreiptum tik á darbà, veiklà, tai susmilk-tum ir pradingtum. Bet naujoji knyga jaune uþ kalnø.

Tad papasakokite, kas tai per knygair kam ji skirta, kà joje nagrinëjate?

– Knygos pavadinimas „Daugiavei-dis elitas“. Jau pats pavadinimas nuro-do, kad nagrinëjamas elitas arba elitø,jø vaidmens kultûroje ir apskritai kultû-ros situacijø kaitose problematika. Da-bar esu uþsiëmæs elitologija, gilinuosi,domiuosi ðia problematika. Vadinamiejiglobalizacijos iððûkiai, masinës kultûrosantplûdis, ðiø dienø visuomenës neið-vengiamo multikultûriðkumo didëjimas irkiti vyksmai, manau, neturëtø uþgoþti,nustelbti to, kas kultûroje sudaro jos ypa-tingà traukà, aurà ar vertybiø branduolá.Tai visø pirma kultûrinio elito buvimas,jo savita pasaulëjauta ir laikysena, ir kû-rybos vaisiai, gaivûs ar saldþiarûgðèiai.Bet tie vaisiai visuomet bûna brandina-mi didþiuliø istoriniø, kultûriniø ir asme-niniø pastangø. Man rûpi ir elito auklëji-mo, ugdymo idëjos, ir geros patirtiesgausinimas. Juoba kad mûsø, lietuviø,kultûrinis elitas bene labiausiai buvo lam-domas ir gniuþdomas istorijos „lûþiø“ irideologiniø varþtø, jo laisvei iðkildavo di-dþiulës grësmës ir todël prasminga sa-viraiðka atrodo tarsi sutrûkinëjusi, neryð-ki, sueiþëjusi upës vaga. Taèiau tos upësvandenys semiasi ið gimtosios þemësgelmiø, ta vaga atgyja, uþima vis plates-nes gyvenimo erdves.

Dëkojame uþ atvirumà ir linkimesëkmës, stiprybës ir iðtvermës.



Statistika –Prof. habil. dr. Stasys VAITEKÛNAS

Lietuviø katalikø MA akademikas

Kiekvienas turbût ne kartà girdëjome pasakymà „kas tie skaièiai? Nuobody-bë, ir tiek“. Galima suprasti tuos sakanèiuosius, nes muzikos neišmanantys

tà patá pasakytø net apie patinkanèios graþiausios muzikos natø sàsiuvinius.Patys skaièiai yra tik skaièiai, jei neþinoma kà jie rodo, kas uþ jø slepiasi. Ojie tyliai, ramiai kalba, rodo mûsø praeitá ir dabartá arba kartais net grësmin-

gai áspëja apie bûsimas ekonomines, socialines, politines, ekologines ir kitasdramas. Taigi, mokëdamas suprasti skaièius, gali tapti ne tik objektyviu

dabarties vertintoju, bet ir savotiðku pranaðu, nuspëjanèiu ateitá.

mûsø gyvenimometraðtis


Statistikos vardas kilo ið þodþio „sta-tus“, kas lotynø kalba reiškia bûklë, padë-tis, situacija. Mokslo istorikai teigia, kad sta-tistika, kaip mokslas, atsirado XVII a., kaianglø ekonomistas Viljamas Petis (Wil-liams Petty) iðspausdino knygà „Politinëaritmetika“, kurioje palygino Anglijos, Pran-cûzijos ir Olandijos ekonominius ir kariniuspajëgumus. Tuo pat metu kitas anglasDþonas Grauntas (John Graunt) knygoje„Gamtos ir politiniai stebëjimai, atlikti mir-tingumo sàskaitø pagrindu“ pradëjo sta-tistinës demografijos mokslà.

Taip XVII a. statistika buvo oficialiai„inauguruota“ á mokslø sistemà. Taèiau iðtikrøjø statistikos ðaknys siekia þilà senovæ.Ji atsirado jau tada, kai þmonës dar pir-mykðtëje bendruomenëje pradëjo skaièiuo-ti savo narius, siekdami apsisaugoti nuoprieðø, tolygiau padalinti medþioklës laimi-ká. Tobulëjant visuomenei skaièiø mokslastaip pat progresavo, o atsiradus raðtui, jiejau buvo fiksuojami ávairiuose dokumentuo-se. Teko matyti, kaip buvæs VPU, dabar Hai-fos universiteto (Izraelis) þymus istorijos pro-fesorius Michaelis Heltzeris, poliglotas, mo-këjæs ir senøjø Tarpupio tautø (arkadø, asi-rø, ðumerø ir kt.) kalbas, rodë ðumerø, gy-venusiø Mesopotamijoje III-IV tûkstantme-tyje pr. Kr., moliniø lenteliø kopijas. Ðioselentelëse dantiraðèiu buvo uþraðytas mo-kesèiø rinkimas. Profesorius pajuokauda-mas netgi parodë, kaip mokesèiø rinkikasapgavo savo karaliø, pasisavindamas dalásurinkto gero. Statistika jau buvo áprastas da-lykas senovës Graikijoje. Ja naudojosi Pla-tonas ir Aristotelis, kiti màstytojai, aptardami

valstybës ekonominius, demografinius ir ka-rinius klausimus. Statistika, kaip praktinis da-lykas, plaèiai buvo naudojama ir Lietuvos Di-dþiojoje Kunigaikðtystëje, suraðant „dûmus“(gyventojus), renkant mokesèius, rekrûtuo-jant vyrus karinei tarnybai ir kt.

Apraðomoji statistika Lietuvoje ásigalë-jo nuo XVIII a. Atkûrus Lietuvos nepriklau-somà valstybæ, 1919–1940 m. statistikojeatsirado ekonominës teorijos, ekonominioliberalizmo teorijos idëjø sklaida. Ekonomi-

nës socialinës statis-tikos pradininkas dr.Albinas Rimka ypaèdaug dëmesio skyrësocialinei ir ekonomi-nei statistikai. Jo dar-bai „Lietuvos ûkisprieð Didájá karà“(1919 m.), „Lietuvosvisuomenës ûkiobruoþai iki Liublinounijos metø“ (1925),“Socialekonominëstatistika” (1933) ir kitiaktualûs iki ðiol. Tarpu-kario Lietuvoje Kaune,vëliau Vilniuje kasmetbuvo leidþiamas „Lie-tuvos statistikos met-raðtis“, „Statistikosbiuletenis“. Sovietme-èiu leidþiamus statisti-nius leidinius galimaapibûdinti kaip ideolo-

Maþo tankio lipoproteinai – tai tokiakraujo plazmos lipoproteinø frakcija, kuritransportuoja cholesterolá á audinius. Taèiau,kai cholesterolio su maistu gaunama perdaug ar organizmas pats pasigamina jo perdaug daþniausiai dël neracionalios, nesu-balansuotos mitybos, jis tampa viena ið prie-þasèiø aterosklerozei atsirasti bei plëtotis.Bet dar blogiau, kai dël vienø maisto me-dþiagø trûkumo ir kitø pertekliaus maþo tan-kio lipoproteinai (MTL) oksiduojami. Oksi-duoti MTL labai skatina aterosklerozës plë-totæ bei ðirdies ir kraujagysliø ligas.

Oksiduoti MTL skatina leukocitø sulipimàir per tam tikrà fermentà, keièiantá arterijø en-dotelio làsteliø pralaidumà, ir sàlytyje su cho-lesteroliu bei leukocitais sudaro riebaliniusstrypus, kurie trikdo kraujagysliø endoteliofunkcijas. Ir kuo daugiau susidaro oksiduotøMTL, tuo greièiau plëtojasi aterosklerozë beisutrinka ðirdies ir kraujagysliø sistemos nor-malus funkcionavimas. Taigi oksiduotieji MTLyra susijæ su ðirdies ir kraujagysliø sistemosávairiø ligø plëtote, bûdinga Lietuvos gyven-tojams, ypaè turint galvoje, kad oksiduotiejiMTL skatina tokiø ligø plitimà.

Antra vertus, þinant tokiø medþiagø apy-kaitos procesø sutrikimø prieþastis, galimaprofilaktiðkai jø iðvengti. Tad, matyt, neatsi-tiktinai ðiuo metu visose ðalyse vis intensy-viau tyrinëjami antioksidantai ir jø pritaiky-mas þmogaus sveikatos labui. Tik neþiniakas blogiau – ar per daug cholesterolio, aroksiduotø MTL pagausëjimas. Taèiau nie-kam nekelia abejoniø, kad, turint galvoje irviena, ir kita drauge, nukrypimas nuo nor-mos yra dar blogiau. Literatûroje jau yra skel-biama, kad dël padidëjusios cirkuliuojanèiøsu krauju oksiduotø maþo tankio lipoprotei-nø koncentracijos padidëja serganèiøjø ðir-dies ir kraujagysliø ligomis mirtingumas.

Ðiuo metu þinoma ir toliau ieðkoma au-galinës kilmës maiste esanèiø antioksidan-tø, kurie daro átakà MTL oksidacijai. Kitais

Sveikatai kenkia maþo tankiolipoproteinø oksidacijaProf. Domicëlë

MIKALAUSKAITË

gizuotus, siekianèius parodyti sovietinioûkio pranaðumus. Skaièiai daþnai buvo „pa-graþinami“ taip, kad atitiktø valdþios reika-lavimus. Mokslininkai ir to meto statistikà,kaip ir kità literatûrà, mokëjo skaityti „tarpeiluèiø“, suvokdami dramatiðkà realybæ.


O kokia statistika yra ðiandien? Ar ji rei-kalinga ir kà ji byloja? Trumpai galima bûtøatsakyti, kad be statistikos valstybëje pra-sidëtø chaosas, kurio padariniai bûtø dra-matiðki. Dabartinë Lietuvos statistika ið es-mës yra pasikeitusi, ji tapo visos EuroposSàjungos statistikos dalimi. Statistinëje ap-skaitoje registruojama viskas – nuo galin-gø ekonominiø organizacijø veiklos iki ne-laimingø atsitikimø keliuose, ligoniø, nusi-kaltimø... Registruojama ir valstybës, ir at-skirø þmoniø pajamos ir iðlaidos, kiek ir kàvartoja gyventojai maistui, kiek pinigø iðlei-dþia drabuþiams, laisvalaikiui, kiek iðgeriakavos ar alkoholiniø gërimø, kokiø ir kiekgyventojai turi namø apyvokos daiktø ir t.t.Registruojama kiekvienas naujo þmogausatëjimas á pasaulá ir jo iðëjimas, arba, kaipsako prancûzai, kiek padirbdinama lopðiøir kiek sukalama karstø.

Taigi galima sakyti, kad statistika regist-ruoja visus visuomenëje vykstanèius reið-kinius ir faktus. Ðie reiðkiniai ir faktai tampaskaièiais, kurie leidþia ávertinti valstybës irvisuomenës situacijà, reguliuoti ekonomi-næ ir socialinæ raidà. Daugiametë ðios rai-dos analizë leidþia ir gana tiksliai progno-zuoti ðalies ekonominio, socialinio ir netgipolitinio gyvenimo ateities tendencijas beiscenarijus. Tokiu bûdu á statistikà galima þiû-rëti ir á kaip tiksliø visos valstybës ar atskirøûkio socialinio gyvenimo ðakø prognoziø (one horoskopø spëjimø) pagrindà. JAVmokslininkai, atidþiai analizavæ ûkio statisti-nius rodiklius, dabartinæ ekonominæ situaci-jà pasaulyje numatë jau 2006 m. pabaigoje,t.y. tada, kai niekas kitas jos nepastebëjo.

Pastaraisiais deðimtmeèiais ypaè daugdëmesio skiriama socialinei statistikai, ku-ri gal labiausiai atspindi visus socialinësaplinkos reiðkinius, o sàsajos su ekono-mika ir politika daro jà dar svarbesnæ. Tai-gi pagal gyventojø skaièiaus, jø iðsilavini-mo ir iðsimokslinimo kitimà galima nusta-tyti darbo iðtekliø kieká ir kokybæ. Jø am-þiaus struktûra yra ypaè svarbi politikams

formuojant gyventojø politikà. Skirstantvalstybës biudþetà bûtina þinoti vaikø irpensininkø skaièiø, vaikø, mokiniø ir stu-dijuojanèio jaunimo skaièiø, jø materiali-nius ir kultûrinius poreikius.

Gyventojø amþiaus struktûrà ir jos kiti-mà ypaè atidþiai seka verslininkai, nes ga-mintojams labai svarbu þinoti, pavyzdþiui,kiek aprangos prekiø gaminti ávairaus am-þiaus þmonëms, kaip planuoti ateièiai ga-mybà, kuri atitiktø þmoniø amþiaus struk-tûros svyravimus. Medikams svarbu pagalgyventojø amþiø nustatyti galimø ligø, rei-kalingø vaistø, vietø ligoninëse ir atitinka-mø gydytojø skaièiø. Ðvietimo darbuoto-jai jau dabar, analizuodami gimstamumà,þino, kiek reikës mokyklø ir mokytojø poðeðiø deðimties metø. Ne maþiau gyven-tojø skaièiumi, jø koncentracija, gyvenvie-èiø iðdëstymu domisi karinës institucijos,nes þmonës – tai pagrindinis ðalies gyny-binës galios garantas, jos teritorijos, jos su-verenumo gynëjai.

Be tokios statistikos architektai, eko-logai ir kraðtotvarkininkai negalëtø projek-tuoti gyvenvieèiø, keliø statybos, regionøugdymo, gamtiniø iðtekliø saugojimo ir jønaudojimo protingo balanso iðlaikymo. Taitik vienas pavyzdys ið daugelio sferø.

Statistika turi bûti svarbi ir visiems ða-lies pilieèiams, kurie pagal statistinius duo-menis gali vertinti socialinæ ir ekonominæraidà, valstybës institucijø ir jø rinktø val-dþios atstovø veiklà. Tik þinodami realià pa-dëtá jie gali aktyviai ir konstruktyviai daly-vauti ekonominiame, socialiniame ir poli-tiniame šalies gyvenime.

Tokias palankias sàlygas susipaþinti suðia situacija sudaro ypaè aktyvi Statistikosdepartamento (SD) prie Lietuvos Respub-likos Vyriausybës veikla. SD skelbia meti-nius ir mënesinius statistinius duomenisávairiuose leidiniuose, tarp jø svarbiausi yra„Lietuvos statistinis metraðtis“, „Lietuvosapskritys“. Ávairioms ûkio ir socialinio gy-venimo sritims leidþiami specializuoti lei-

diniai: „Demografinis metraðtis“, „Nusikals-tamumas ir teisësaugos institucijø veikla“,Þaliavos ir medþiagos“, „Kuro ir energijosbalansas“, „Namø ûkiø pajamos ir iðlai-dos“, „Transportas ir ryðiai“, „Gaminiø ga-myba“, „Lietuvos þemës ûkis skaièiais“,„Maþmeninë ir didmeninë prekyba“ ir dau-gybë kitø. Beje, ðiuos leidinius rasite Sta-tistikos departamento interneto svetainë-je www.stat.gov.lt

Visus rodiklius SD skelbia internetosvetainëje Rodikliø duomenø bazëje. Ro-dikliø duomenø bazæ sudaro 10 statistikossrièiø:

Geografiniai duomenys Ûkis ir finansai (makroekonomika) Gyventojai ir socialinë statistika Verslo statistika Þemës ûkis, medþioklë, miðkininkys-

të ir þuvininkystë Uþsienio prekyba Transportas ir ryšiai Aplinkosauga ir energetika Mokslas ir technologijos Surašymai

Ja nemokamai gali naudotis kiekvienas.Atskirai galima kalbëti ir apie SD vyk-

domus gyventojø ir bûstø, þemës ûkio su-raðymus, ávairius sociologinius tyrimus. Jieyra svarbûs savo tikslumu ir tyrimø visa-pusiðkumu.

Beje, statistiniø publikacijø puslapiuo-se galima rasti ir kiekvienam þmogui ádo-miø skaièiø, pagal kuriuos galima apskai-èiuoti savo ar ðeimos nariø bûsimà viduti-næ amþiaus (gyvenimo) trukmæ, suþinoti,kiek vienam gyventojui pagaminama, kieksuvalgoma mësos, kiauðiniø, sûriø, dar-þoviø ar kitø produktø, kitø gaminiø, ko-kie populiariausi kûdikiams suteikiami var-dai ir t.t. O jeigu kiltø noras suþinoti ir dau-giau duomenø, palyginti juos su kitomisES ðalimis – tà galima padaryti apsilan-kius EUROSTATO interneto svetainëje. In-terneto adresà ir lietuviðkà puslapio versi-jà rasite SD interneto svetainëje.

þodþiais tariant, tai natûralus maistas, pasi-tarnaujantis kaip vaistas ne tik susirgimø at-vejais, bet ypaè profilaktine prasme. Patiesþmogaus organizmo antioksidacinë siste-ma yra silpnoka, be to, ne visiškai paþinta,taèiau su maistu gaunami antioksidantai yratikras ginklas sveikatai saugoti. Uþtat šiuometu ir vyksta intensyvios antioksidantø pa-ieðkos ir jø paþinimas bei taikymas.

Oksiduoti MTL veikia ir toksiškai, ir truk-dydami kraujagysliø endotelio funkcijas,nes skatina uþdegiminiø medþiagø (tarpi-niø produktø) atsipalaidavimà. Tai tiesiogiaiveikia arterijø endotelio làsteles bei skatinauþdegiminius procesus. Dël to neigiamasoksiduotø maþo tankio lipoproteinø povei-kis yra daugialypis. Tad profilaktine pras-me ypaè svarbus vaidmuo tenka þmogaus

mitybai ir antioksidantø paieðkoms ávairiuo-se augaliniuose maisto produktuose. Pas-taruoju metu tai intensyviai vykdoma. Á ðiàtyrimø sritá ásijungia ir agrariniø mokslø spe-cialistai, kadangi antioksidantø veikimoefektyvumas net ir to paties augalo skirtin-gose rûðyse bûna ne visiðkai vienodas. Beto, skirtingi antioksidantai gali veikti atski-ras sutrikdytos medþiagø apykaitos gran-dis. Tai lyg ir naujas mitybos mokslo eta-pas, besiskverbiantis á medicinos raidà.

Labai gausus ávairiø antioksidantø ðal-tinis yra èesnakai.

Pastaruoju metu literatûroje skelbiami ty-rimø duomenys rodo, kad èesnakai turi labaiteigiamà antioksidaciná poveiká maþo tankiolipoproteinø apykaitos eigai. Nuo to labai pri-klauso aterosklerozës plëtotë bei su jos eiga

susijusios ðirdies ir kraujagysliø ligos. Tamypaè daug reikðmës turi organiniai sulfojun-giniai. Iðtyrus atskiras bialilsulfidø rûðis, nu-statytas visø jø poveikis slopinti MTL oksida-cijà kone visose jø veikimo grandyse.

Atlikus tyrimus molekuliniu lygiu, paaið-këjo, kad bialilsulfidai, bialildisulfidai ir bia-liltrisulfidai slopina MTL oksidacijà. Jø veiki-mas skiriasi tik efektyvumu. Todël intensy-viai ieðkoma galimybiø ðiuos antioksidantuspritaikyti praktiniams tikslams. Panaðus efek-tas gaunamas ir vartojant paèius èesnakusar jø tokius preparatus, kaip èesnakø aliejusar milteliai, tam tikromis dozëmis þmogui tai-kant vienam kilogramui kûno svorio. Varto-jant paèius èesnakus, bûtina, kad jie bûtøvisiðkai sunokæ. Neprinokæ èesnakai turikenksmingø medþiagø (MG, 2006, Nr.9).



Vargu ar berastume tinkamesná vysk. Jur-gio Matulaièio programos, jo veiklos (1918–1925) vertinimà nei ðie psalmës (Ps 88.15)þodþiai. Taèiau kas yra teisybë, teisë gyveni-me? Evangelijos Pilotas á savo klausimà „Okas yra tiesa?“ atsakymo nesulaukë – Kris-tus já paliko mums, þmonëms…

Nuðviesdamas pirmojo nepriklauso-mos Lietuvos Vilniaus vyskupo Jurgio ke-lià á sostà, marijonas dr. J.Vaiðnora savotyrinëjimà, paminintá Vilniaus vyskupø liki-mà XIX–XX a., pradeda sakiniu: „Nelaimin-ga Lietuvos sostinës vyskupija“.

Nelaiminga, nes tuo laikotarpiu lenkøir lietuviø (abiejø pusiø) dvasininkija „visasiela, visu kûnu“ ásitraukë á politinæ (!) ko-và – susidûrimà interesø atkurti senàjá vals-tybiná dariná, gyvavusá iki padalijimø (1779),ir pastangø sukurti naujà, nepriklausomà– tautinio judëjimo vaisiø. Toje kovoje ne-galëjo neveikti ir Vilniaus, sostinës, vardoistorinis þavesys, sustiprintas vyskupijos fi-zinës galios: iki padalijimø ji buvo didþiau-sia Europoje. (Apëmë aðtuonias LDK vai-vadijas – Vilniaus, Trakø, Vitebsko, Poloc-ko, Minsko, Naugarduko, Mstislavlio, Smo-lensko, dalá Brastos vaivadijos; be to, teisi-në padëtis – Karûnos senate jos ganytojuipriklausë ðeðtoji, o Kunigaikðtystës – pirmojivieta, pagaliau tai, kad XVIII a. pabaigoje jisturëjo net tris sufraganus, kuo negalëjo pa-sididþiuoti në vienas kitas.) Laikui bëgantmaþëjo galia, siaurëjo plotai, keitësi ribos,priklausomybë, taèiau ir XX a. pradþioje ið-liko jos vardo spindesys, ji tebebuvo vienadidþiausiø Lenkijoje. (Jai priklausë dvi gu-bernijos – Vilniaus ir Gardino, kuriose gy-veno beveik 1,5 mln. katalikø.)

Apþvelgdamas vyskupijos raidà, nevie-natautës visuomenës tradicijas, vysk. J.Bo-ruta yra pamàstæs: „Jei XV–XIX a. Lietuvabûtø turëjusi savà baþnytinæ provincijà, bû-tume turëjæ galimybæ didesnei paþangailietuviðkos krikðèioniðkosios kultûros sri-tyje […], turbût bûtø buvæ lengviau spræs-ti ir valstybingumo, ir kultûros, ir tautinesproblemas mûsø kraðte“. Kur kas grieþ-èiau (be „turbût“) apie tai, kas valdë ne tikVilniaus, bet ir Þemaièiø vyskupijà, pasa-kë politologas, Viskonsino universitetoprofesorius V.Vardys. Jo teigimu abi vysku-pijos „buvo valdomos, ypaè Vilniaus vys-kupo sostas, daugiausia lenkø tautybësvyskupø, kurie labai padëjo lenkinti ne tikbaþnytinæ organizacijà, bet taip pat ir Lietu-vos bajorijà bei miestø gyventojus“. Tokiàpadëtá autorius ávertina kaip kanèià: „Lietu-vos baþnyèia turëjo kentëti dël per ilgai uþ-trukusios tautinës tapatybës krizës, kuriàpasisekë galutinai iðspræsti tik XX amþiuje“.(Savos baþnytinës provincijos ásteigimà bu-vo pavykæ pasiekti tik mûsø þemiø suvie-nytojui karaliui Mindaugui (XIII a.), o po jo –nors pastangø tam dëta – në vienam ikiarkiv. Jurgio Matulaièio, pagal kurio pro-

Dëkoju „Mokslui irgyvenimui“, nepabû-gusiam suteikti savo

plotà vysk. JurgioMatulaièio pristatymuidar anuomet – 1988-

aisiais, ir tebesidomin-èiam matulaitiðka tema

iki ðiol. Aèiû.Autorë

„Teisybë ir teisë

Vyskupo Jurgio Matulaièioingreso 90-meèiui

Genovaitë GUSTAITË yra tavo sostopagrindas...“


jektà popieþius Pijus XI 1926 m. paskelbëbulæ „Lituanorum gente“ – Lietuvos baþ-nytinës provincijos ásteigimà.)

Á Baþnyèios vaidmená politiniame vals-tybës gyvenime ragino atkreipti dëmesátaip pat Vaiþgantas: „Reikia gi vienà kartàdràsiai pasisakyti: Katalikø baþnyèia Len-kuose ne tik vaidina politikos rolæ, bet irvisas politikos vadeles laiko savo ranko-se“. Be lietuviø, labai atvirai apie laikanèiàvadeles savo rankose baþnyèià paraðëlenkas V.Myslekas (Myslek). Jo þodþiais –„Kapitula [Vilniaus], kaip dauguma [!] len-kø klero, religiniame vyskupijos gyvenimetroðko iðlaikyti, jeigu ne lenkybës mono-polá, tai neabejotinai jos pirmavimà“.

Vyraujant tokiam supolitintam ganyto-jiško darbo supratimui (taip pat ir visuo-menëje), pirmuoju mûsø nepriklausomosvalstybës sostinës vyskupu tapo JurgisMatulaitis. (V.Vardþio duomenimis vysku-pijos istorijoje lietuvio nebûta nuo 1655 m.)Anot þymaus ðiuolaikinio lenkø istorikoH.Visnerio (Wisner) – vyskupu „buvo pa-skirtas tas, kuris maþiausiai to norëjo“.

Ið tikrøjø (kaip matyti ið J.Matulaièio þy-giø – praðymø nekelti jo kandidatûros, laið-kø, kitokiø pastangø) visiðkai nenorëjo, nesturëjo kitø tikslø – stiprinti kà tik atgaivintàmarijonø vienuolijà (1909). Uþtenka paþiû-rëti á laiðkà (1918.V.30) vysk. P.Karevièiui,kad ásitikintum, kokia svarbi J.Matulaièiuibuvo atnaujintos vienuolijos statyba, koksblaivus, áþvalgus padëties Vilniuje suvoki-mas. („Ten Vilniuje verda kova, ten visokiøpolitikos pinkliø ir spàstø taisoma, spen-dþiama. [...] Ten reik iðgudrëjusio þmo-gaus, patyrusio kovoti [...]. Aš kaip tik tonegaliu, ne toks mano bûdas. [...] Jei pa-tekèiau Vilniun, toje kivirèø, barniø ir kovøknypavoje neilgam mano sveikata tesëtø:að ten nieko nenuveikæs þûèiau“.)

Þinant, kaip budriai lenkai sekë gany-tojo á Vilniaus sostà parinkimà, jø átakà Va-tikane, átikinëjimus, kad abi katalikiðkostautos sudaranèios vienà valstybæ, o lie-tuviø kalba tesanti lenkø kalbos tarmë,Apaðtalø sostui apsispræsti nebuvo leng-va. Lietuviams reikëjo veikti nuosekliai,iðtvermingai ne vienus metus. Bene pirmasþingsnis ðia linkme buvo 1906 m. dr. J.Ba-sanavièiaus lietuviø vardu popieþiui Pijui Xpasiøstas memorandumas dël lenkø kal-bos Lietuvos baþnyèiose. (Jame Ðventa-sis Tëvas buvo praðomas Lietuvos baþny-èià atskirti nuo Lenkijos baþnyèios ir su-daryti Lietuvos arkivyskupijà; vyskupus irarkivyskupus parinkti lietuvius, „mylinèiuslietuviø tautà ir jos kalbà“, taip pat kitø iðto iðplaukianèiø dalykø.) Po kitø þingsniø,vienuolikai metø praëjus (1917.V.20), jauBenediktas XV visame katalikø pasaulyjepaskelbë Lietuviø dienà (piniginiø aukø irmaldø). Tai buvo didelis ne tik materialinislaimëjimas (iki 1921 m. surinkta apie 3 mln.

frankø), bet svarbiausia dël lenkø, kurie,turëjæ tokià dienà anksèiau, átikinëjo, kadlietuviai savo dalá jau gavæ ið jø, todël at-skiros dienos jiems nereikià.

Dar po metø nuo Lietuviø dienos –1918 m. vasario 16-àjà – Lietuvai paskel-bus nepriklausomybæ, Apaðtalø Sostasbuvo ásitikinæs, jog Vilniaus vyskupu turibûti paskirtas lietuvis, o ne lenkas. Taèiau,þinodamas vyskupijoje tvyranèià tautinæátampà, popieþius Benediktas XV asmenið-kai papraðë studijø kolegà, Antijochijos pa-triarchà Vladislavà Zaleská pareikðti savonuomonæ Vilniaus vyskupo klausimu. At-sakydamas Ðventajam Tëvui (1918.I.18),jis pasiûlë du kandidatus: lenkà, Vilniauskunigø seminarijos rektoriø, kanauninkàJonà Uðylà (Uszyùù) ir lietuvá vienuolá mari-jonà Jurgá Matulaitá. Ðtai kokia buvo pas-tarojo charakteristika: „Labai iðmintingas,rûpestingai iðsilavinæs, taktiðkas, uolus, su-gebantis atlikti sunkiausias uþduotis, atran-dantis bûdø kaip vienyti frakcijas“. Toliau– nuovokus vyskupijos padëties nusaky-mas: „Taèiau ta kandidatûra nepatenkinsvisø grupiø. Lenkai bus nepatenkinti, nesjis lietuvis, valstieèio sûnus. Lietuviai taippat ne, nes á Vilniaus sostà þûtbût stengia-si pasodinti kraðtutiná nacionalistà“.

Po abiejø kandidatø derinimo su vo-kieèiø valdþia ir Krokuvos vyskupu A.Sa-piega J.Matulaièio charakteristika pasipil-dë dar dviem bruoþais: jis yra „visiðkai ne-susipaþinæs su praktine veikla ir visiðkai nu-tolæs nuo politinio gyvenimo“. Gal netikë-ta, taèiau bûtent antrasis bruoþas pasirin-kimà nusvërë lietuvio pusën. Valstybëssekretorius kard. P.Gasparis (Gasparri) pa-sakë: „Kaip tik tas politinës patirties trûku-mas, einant tautinëms kovoms tose þemë-se, daro já [J.Matulaitá] tinkamiausià atliktisavo religinæ uþduotá“.

Ásitikinimà dël kandidato tinkamumo darsustiprino Varðuvos archidiacezijos gene-ralinio vikaro H.Pðezdzieckio (Przeêdziec-ki) nuomonë, pareikðta (1918.V.18) nunci-jui E.Paèeli (Pacelli). Laiðke raðoma: „To-mis sunkiomis sàlygomis, kuriose ðiandienyra Vilniaus vyskupija, plëðoma daugelioprieðtaravimø, jis [J.Matulaitis] atrodo tarsipaðauktas tam, kad Vilniaus dvasininkijà at-vestø á sveikà protà, o tos vyskupijos tikin-èiuosius sujungtø tikrai krikðèioniðka mei-le“. (Ilgas, rûpestingas nuomoniø rinkimasparodo, koks atsargus buvo Apaðtalø Sos-tas, skirdamas Vilniaus vyskupà!)

Kas tuo metu buvo Jurgis Matulaitis?Jis – 47-eriø metø marijonø vienuolijos at-naujintojas, jos generolas, baigæs dvi aukð-tàsias (Petrapilio dvasinæ akademijà ir Fri-bûro universitetà), teologijos mokslø dak-taras; po disertacijos gynybos ir egzami-nø 1902-aisiais Fribûro profesûra prane-ðë Vatikanui apie nepaprastus jaunojo dak-taro gabumus. Varðuvoje (po Fribûro) uþ

savo dràsià visuomeninæ veiklà konserva-toriø apðauktas „Baþnyèios prieðu, libera-lu, socialistu, èekistu“. 1907–1911 m. jis –Petrapilio dvasinës akademijos Sociologi-jos katedros profesorius (tuo metu pirma-sis ir vienintelis visoje Rusijos imperijoje);katedros vedëjo akiratá parodo jo vadovau-jamo studento V.Jurguèio (bûsimojo lito të-vo, profesoriaus, vëliau – Ðtuthofo kalinio)darbo tema – „K.Markso santykiai su tiky-ba ir jo átaka socializmui“.

Mokëjo ne vienà kalbà: be gimtosioslietuviø (kurios raida labai domëjosi) – len-kø, rusø, vokieèiø, prancûzø, italø (sil-pniau), lotynø (seminarijoje pramintas Ci-ceronu), graikø(senàjà ir naujàjà). Tad Vil-niaus vyskupijos vyskupu buvo paskirtasostinës vardo verta asmenybë – stiprusteologas, dràsus sociologas, inteligentið-kas(!), nesiginantis lietuviðkos kilmës ma-rijonø vienuolijos vyresnysis. Kokio prita-rimo jis susilaukë Lenkijos visuomenëje,vaizdingai paraðë Vaiþgantas: „Uþ jo kan-didatûrà tuomet ðaukë visi lenkø laikrað-èiai [...]“. Nuo jos, visuomenës, nuomo-nës nesiskyrë Lenkijos vyskupø (tarp jø ið-tremto Vilniaus vyskupo E.Ropo (Ropp),apaðtalinio vizitatoriaus A.Rati (Ratti) beinuncijaus E.Paèeli (Pacelli) abiejø bûsimø-jø popieþiø – Pijaus XI ir XII).

Oficiali J.Matulaièio paskyrimo Vilniausvyskupu data – 1918 m. spalio 23-ioji. Pra-neðdamas apie ilgai lauktà ávyká vyskupijosistorijoje, apaðtalinis vizitatorius kapitulai pa-raðë: „[...] jau turite Vyskupà, kilniausià irgarbingiausià Jurgá Matulevièiø [...]“. Ið ka-pitulos atsakymo matyti, kad jai „kilniausiasir garbingiausias“ visai nepatiko. Nepatiko,nes jis – lietuvis, todël neþinia, „kaip paskir-tasis vyskupas valdys“. Atsakymo pabai-goje dar du sykius apie tautybæ: „Taigi pa-skyrimas lietuvio vyskupo J.Matulevièiaussukëlë Ðventajam Sostui vien[!] apgailes-tavimà, kad Vilniaus vyskupu paskirtas lie-tuvis“. (Iš atsakymo pradþioje pareikðtodþiaugsmo ir padëkos Ðventajam Sostui uþrûpestá teliko vien apgailestavimas... Dràsibuvo kapitula!) Jos veikiama visuomenë Vil-niuje rengësi sutikti ne katalikø baþnyèiosvadovà, bet lenkø tautos prieðà.

Ingresas ávyko katedroje 1918 m. gruo-dþio 8 d. („Þmoniø buvo labai daug, netil-po baþnyèioje“. Minios stovëjo lauke.) Pa-mokslà naujasis vyskupas pasakë abiemkalbom: pirma lenkiðkai, paskui – lietuvið-kai. (Taryba buvo praðiusi pasakyti atvirkð-èiai; beje, jos nariø katedroje nebuvo, neskapitula jai nepaskyrë vietø.)

J.Matulaièio ingreso pamokslas yra nevien vyskupo darbo programos, veiklos,jos bûdo pateikimas, bet kartu puikus ho-miletikos pavyzdys, persmelktas ðv. Pau-liaus Himno meilei dvasia.

Prisistatydamas, kalbëdamas apie sie-lovados reikalus, gyvenimà bendrystëje,



O koks mano vardas? Kokia pavardë?Pavardë man, tiesa, priklauso.Bet tu gi mane pasiimsi, mirtie, –Ir kas tada vardas? ir kas pavardë?Ir kas pasiliks tada, klausiu? – – –

Ið eilëraðèio „Vardas“

Tai knyga apie Eduardà Mieþelaitá, ta-lentingà, kontroversijø iðgyvenusá poetà.Kartu apie jo aplinkà ir sunkø permainin-gà laikà. Knygos sandarà lëmë sukaup-tø prisiminimø ir apmàstymø turinys, pa-naðiø leidiniø tradicijos, svarbiausiojo per-sonaþo improvizacinë prigimtis.

Pirmasis, ávadinis ir pamatinis, skyrius

apibûdino svarbiausius savo kaip vyskupoveiklos bruoþus: „bûsiu tëvas ir vadas“, „bû-siu visø mokytojas“, „rûpinsiuosi bûti tëvuir bièiuliu“, „tëvu ir ganytoju“. Nusakë savoveiklos ribas, grieþtai atsiribodamas nuo pa-saulietiniø politiniø interesø, skandinanèiøjo tikinèiuosius: „mano darbo dirva Kristauskaralija [...]. Mano partija – Kristus“. Ávardi-jo veiklos bûdà: „skleisiu meilæ“, „rûpinsiuo-si, kad vieðpatautø meilë“, „ateinu pas jussu meile“. Kartu pabrëþë nuolankumo, ma-lonës visuotinumo svarbà visiems ganomie-siems: „neatstumsiu nuo savæs në vieno“,„sveikinu visus èia susirinkusius ir likusiusnamie, teisius ir nusidëjëlius“. Ir apie tiesà:„[...] dël tiesos esu pasiryþæs guldyti gal-và“. (Tà paèià mintá buvo iðreiðkæs kiekanksèiau, kai jau þinojo apie paskyrimà:„[...] visiems lygiai trokðtu tarnauti teisybësir meilës dvasia, vis tiek, kokios tautybës jiebebûtø [...] Ar man tai pavyks?“)

Atsakymà þinojo ir já tvirtai iðreiðkë 1918m. vasarà (dar prieð Vilniø), kai á Marijam-polæ atvyko tarybos nariai J.Petrulis ir J.Pu-rickis ið tikrøjø pamatyti, kas tas J.Matulai-tis, ar nebus jis sulenkëjæs, kodël taipnuosekliai yra keliamas Apaðtalø Sosto?Tuomet sveèiams, átikinëjantiems neatsi-sakinëti, pasakë: „Lenkai lietuviui eiti vys-kupo pareigas neleis“. (Koks gilus padë-ties iðmanymas! Bûtent Vilniuje, tuo tarpuVarðuvoje ar Petrapilyje jo veikla buvo pa-laikoma, ja netgi didþiuojamasi.)

Tapæs vyskupu, netrukus „Uþraðuose“áraðë: „Tautø neapykanta èia baisiausia.Lenkai èia tiesiog nepripaþásta nei lietuviø,nei gudø [...], miestas tarsi virte verda, kun-kuliuoja neapykanta“. Tame neapykantos,politikavimo katile vienodai malësi tiek pa-saulieèiai, tiek dvasininkai. Neatsitiktinaimeldësi: „Dieve, duok, kad iðnyktø toji ku-nigø politikantø veislë ið mûs mielos Baþ-nytëlës“, kad kunigas visiems (!) lygiai tar-nautø, kad turëtø apaðtalo ðirdá.

Ganytojiðko darbo kasdienybëje di-dþiausiø nesutarimø su kapitula, jos nu-teikiama visuomene sukeldavo kunigøskyrimas á tautiðkai miðrias parapijas. Tu-rëdamas tai omenyje, minëtasis V.Mysle-kas teigë: „[...] vyskupas [Jurgis] iðdrásoimtis iniciatyvos lietuviø ir gudø katalikø tei-sëms padidinti“.

Ar ið tikrøjø jas didino? Kaip matyti iðBaþnyèios susirinkimø (Konstancos, Tri-dento), prigimtinei kalbai parapijos gyve-nime Baþnyèia seniai skyrë didelá dëme-sá, ne vien tautiniø judëjimø paveikta. To-dël 1911 m. Vilniaus vyskupijos administ-ratorius K.Michalkevièius ir paskelbë ap-linkraðtá (vadinamàjá cirkuliarà), kuriuo ku-nigas ápareigojamas gerbti tikinèiøjø kal-bà, bûti „tik katalikø kunigu, niekuometlenkø, lietuviø arba kitu kokiu“.

Pirmtako paskelbto cirkuliaro eilutës vi-siðkai atitiko J.Matulaièio programos reika-lavimà „visiems lygiai tarnauti teisybës irmeilës dvasia“ ir jis jø laikësi, o svarbiausia– iðdráso ágyvendinti(!); iki jo cirkuliaras te-buvo negyva raidë, neveikë. Ðtai kà apietai raðë apaðtaliniam vizitatoriui: „Dabarti-niu metu neávesiu jokiø [!] kalbø tvarkos irproporcijos pakeitimo. Tie reikalai vysku-po Ropo ir prelato Michalkevièiaus didþià-ja dalimi sutvarkyti ir visai teisingai, netgisu nauda lenkams“. (Pavyzdþiu, kiek pa-stangø, iðminties reikëjo cirkuliaro numa-tytoms kalbø teisëms apginti (ne plësti),gali bûti Giedraièiø baþnyèios istorija.)

1919 m. pavasará lenkai, pakurstomi ka-ro ir civilinës valdþios, ëmë reikalauti visaipanaikinti lietuviðkas pamaldas, skirti kuni-gà, në þodþio nemokantá lietuviø kalbos. Pokeliø nesëkmingø mëginimø ðalis sutaikytilenkai su skundais pasiekë Varðuvà, vidausir uþsienio reikalø ministerijas, apaðtaliná vi-zitatoriø. Giedraièiø byla tapo tarptautine, jinuskambëjo ne vien per Lietuvà, Lenkijà,bet ir kone visà katalikiðkàjà Europà. Esant

tokiai padëèiai vizitatorius pasiûlë J.Matu-laièiui (dël ðventos ramybës) atsiþvelgti á len-kø reikalavimus. Vyskupas atsakë: „kol jisyra Vilniaus vyskupas, negalás kitaip tvar-kytis, nes svarbu, kas valdo baþnyèià – vys-kupas, jo skirtieji kunigai ar riauðininkai“. Kaiá Giedraièius gráþo ramybë, vizitatorius pa-raðë, kad jo siûlymas tebuvæs patarimas,bet ne „noras kiðtis á vyskupijos reikalus“.(Panaðiø istorijø miðriose parapijose buvone viena, ne dvi.)

Baltarusiø (gudø) padëtis vyskupijojebuvo dar sunkesnë nei lietuviø. Lenkamsjie – eretikai, á juos ðnairuota, jie pirðtais ba-dyti. „Man gaila buvo tos niekinamos tau-tos“, – raðë vyskupas. Ir jis leido spausdintitikybines knygas, sakyti pamokslus gudið-kai, Drujoje ásteigë marijonø gudø vienuo-lynà, gimnazijà, moterø vienuolynà. Tokiaganytojo veikla tradicinei visuomenei këlëpasipiktinimà, nerimà, baimæ. Jos spaudaðaukte ðaukë: „baþnyèia gudinama“.

J.Matulaièiui gaila buvo ir þydø. (Jis„gynë kiekvienà [!] skriaudþiamàjá, bet la-biausiai þydus“.) Kai 1919 m. Vilniø uþ-ëmë baltalenkiai, jie, vadovaujami pulk.V.Belinos-Praþmovskio, per kelias ba-landþio dienas nuþudë 54 þydus, daugelásumuðë, iðplëðë krautuves. Tuomet jis tie-siog ið mirties glëbio (kariuomenës ran-kø) iðplëðë poetà L.Jofæ, raðytojà S.Èar-ny – tuos du, kuriuos gelbëti buvo praðæpas já atëjæ rabinas J.Rubinðteinas ir dr.C.Ðabadas. (Neatsitiktinai po J.Matulai-èio mirties (1927.I.27) þydai nekrologe pa-raðë: „Buvo jis neabejotinai iðskirtinë as-menybë. [...] Iðsiskyrë humaniðku poþiû-riu á þmogø, taigi lygiai taip pat á þydus.[...] Jo vardas privalo [!] bûti paminëtasmûsø laikraðtyje“.)

Humaniðkà vyskupo poþiûrá (ir nehu-maniðkà aplinkos...) parodo jo pokalbis subûreliu rusø staèiatikiø, atëjusiø praðytiApaðtalø Sosto paramos emigrantø vaikø

Gyvø prisiminimø autentika– tai poeto, prozininko, literatû-ros kritiko, redaktorës, kitø sri-èiø menininkø ðiandieniniai po-þiûriai á E.Mieþelaitá, taip pat jo bendravimosu savo amþininkais autentiðki atspindþiai(susiraðinëjimø, dienoraðèiø puslapiai).

Antràjá skyriø galëtume pavadinti San-taka – tiesiog pagal bendravimo erdvæE.Mieþelaièio vasarvietëje. Èia daugiau þi-niø apie þmogiðkuosius poeto bruoþus.

Treèiasis skyrius, kurio raðinius, kaipir antrojo, rikiuojame pagal abëcëlæ (suviena kita suprantama iðimtimi), yra mar-giausias, prisilieèiantis prie visokiø po-eto kûrybinës, visuomeninës, þmogiðko-sios raiðkos erdviø. Be kita, ko jis paro-



Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas

MOKSLAS irGYVENIMAS

2008

12

T u r i n y s

Eina nuo 1957 m. 2008 m. Nr.12 (602) gruodis

Vyriausiasis redaktoriusJUOZAS BALDAUSKAS

Redakcijos kolegijaVALDAS ADAMKUSJUOZAS BANIONISEDMUNDAS ÈAPASALGIRDAS GAIGALASALGIRDAS GAIÞUTISJONAS GRIGASGEDIMINAS ILGÛNASPAULIUS JURKUSJUOZAS ALGIMANTASKRIKÐTOPAITISJONAS KUBILIUSKÆSTUTIS MAKARIÛNASVYTAUTAS MERKYSGUIDO MICHELINISTASYS VAITEKÛNASJURGIS VILEMASALEKSANDRAS VITKUS

Redakcijos darbuotojai

RedaktorëELENA MICKEVIÈIENËMeninis redaktoriusVILIUS JAUNIÐKISKonsultantëSAULË MARKELYTËRinkëjaVIOLETA SADAUSKIENË

REDAKCIJOS ADRESAS“Mokslas ir gyvenimas”,Antakalnio g. 36, LT-10305,Vilnius

TELEFONAIvyr. redaktoriaus 2 34 15 72,redaktoriø 2 34 41 00.Faksas 2 34 15 72Elektroninis pað[email protected]

Pasiraðyta spaudai 2008-12-11.SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8.Popierius ofsetinis.Kaina 3,95 Lt,

Spausdino AB ,,Spauda”Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius

SCIENCE AND LIFEScience popular andhistorical monthly.Editor-in Chief J.Baldauskas“Mokslas ir gyvenimas”,Antakalnio st. 36,LT-10305, Vilnius, Lithuania.© “Mokslas ir gyvenimas”, 2008

Interneto svetainëhttp://ausis.gf.vu.lt/mg/

Þurnalo leidimà remiaSPAUDOS, RADIJO

IR TELEVIZIJOSRËMIMO FONDAS

Lietuvos energetikos institutas,Vilniaus universitetas,

Lietuvos mokslo istorikødraugija, Klaipëdos univer-

sitetas, Kultûros, filosofijos irmeno institutas, Lietuvos

gamtos draugija, VGTU

prieglaudai. Paþadëjæs tarpininkauti Ro-moje, papraðë apie tai nepasakoti („gerusdarbus geriau daryti slapèia“) ir nustebu-siems paaiškino: „[...] esu lietuvis. Niekuo-met [!] man nebus atleista, kad ApaðtaløSoste tarpininkavau rusams“. (Paramàpraðytojai gavo, vyskupas pats dar pridë-jo 1 mln. markiø.) Bûrelio vadovas D.Bo-chanas atsiminimuose apie J.Matulaitá pa-raðë: vyskupas buvo „ið tikrøjø taurus þmo-gus, kiekvienam randantis paguodos þo-dá, padedantis net materialiai“.

Rûpinosi kunigø seminarija, kad ji ug-dytø ne ðovinistus („tautinis ðovinizmas[...] ðios diacezijos kunigø liga; ta liga ser-ga ir seminarija“), o tikrus kunigus apað-talus, kad á jà nebûtø uþkirstas kelias lie-tuviams, baltarusiams. Jo pastangomisbuvo susigràþinta gal net 15 baþnyèiø, ku-rios po sukilimø atimtos, paverstos cerk-vëmis. Daug kà darë, susilaukdamas gra-sinimø primuðti, nuðauti (katedroje), nu-nuodyti. Perspëjantiems atsakydavo: „[...]apsaugos neturiu, gali tai padaryti, kadatik nori, o að nesitrauksiu ið vietos, kolÐventasis Tëvas lieps bûti Vilniuje“.

Ðventasis Tëvas pasitraukti leido (rað-to data 1925.VII.14 d.) po Lenkijos pasi-raðyto su Apaðtalø Sostu konkordato, pokurio Vilniaus vyskupijos teisinë padëtispasikeitë – ji tapo arkivyskupija. Buvo aið-ku, kad Lenkijos vyriausybë J.Matulaièioarkivyskupu netvirtins. Rugpjûèio 1 d. jisiðvyko ið Vilniaus (per Varðuvà) á Romà,trokðdamas vieno – statyti, ugdyti numy-lëtà marijonø vienuolijà. Gyventi buvo li-kæ pusantrø metø...

Vertindamas J.Matulaièio veikloje Vil-niaus laikotarpá, vysk. J.Staugaitis yra pa-sakæs: „Tik tokio takto ir proto þmogus, kaipa.a. Arkivysk. Jurgis, galëjo septynerius me-tus išsilaikyti Vilniaus vyskupo soste“.

Kartu su Pilotu paklauskime: „O kasyra tiesa?“

do, kiek daug bûta þmoniø, kuriø gyve-nimà ir kûrybà E.Mieþelaitis paveikë. Me-tai bëga, – kai kuriuos faktus pasakoto-jai prisimena skirtingai. Daug nesiginèi-jome – ðiandien tebûnie taip.

Tokiø sovietmeèiu gebëjusiø atsiskleis-ti ir aktyviai veikusiø menininkø, koks buvoE.Mieþelaitis, biografijos ir kûrybos vertini-mas tebëra problema. Þmonës, nusiteiku-sieji gilintis á kontroversijas, nelabai linkæ sa-vo vertinimus skelbti vieðai; greta suvokian-èiø ir màstanèiø apie aukðtumas ir prieðy-bes pasitaiko krypstanèiø á apologetikà – iðdalies dël þiniø apie minëtus kitaip manan-èius. Taigi tikrasis vertinimø balansas pri-klauso ateièiai. Bet yra kas priklauso tik da-barèiai – gyvø prisiminimø autentika.

Á fotografijø ciklus sàmoningai áterp-tas ir oficialusis E.Mieþelaièio gyvenimas.

R.KAÞYS Ultragarsiniai matavimai ir diagnostikaekstremaliomis sàlygomis ........................................ 2

R.ERLICKYTË-MARÈIUKAITIENË Mokslo irtechnologijø populiarinimo projektas„Apie energijà màstyk kitaip“ .................................... 5

E.DAGIENË Paþintys ir pamokos Frankfurtoknygø mugëje ........................................................... 6

J.MALAIÐKIENË Kokybiðki keraminiai dirbiniaine uþ kalnø ............................................................... 8

A.PIROÈKINAS Merkelis Petkevièius – lietuviðkosreformatø raðtijos pradininkas ................................ 10

E.SLIESORIÛNIENË Keliautojui Matui Ðalèiuiatminti ..................................................................... 13

J.PUGAÈIAUSKAS Kautynëms prieJiezno – 90 metø ..................................................... 14

J.A.KRIKÐTOPAITIS Jubiliejinis moksloistorikø susitikimas Rygoje ..................................... 14

A.LOGINOVAS Vairavimo mokslai .......................... 16

G.KAÈERAUSKIENË, A.KUSTA Iðkili asmenybëUþpaliuose .............................................................. 18

P.G.ADLYS Ar visuomet neiðvengiama tai buvo? .... 20

J.R.STONIS Sëkminga ekspedicija á Peru .............. 22

J.RUBIKAS „...Gimiau paèiu laiku...“ ...................... 24

J.RUDOKAS Gyvenimo akstinas – tëvynësgarbë ir gerovë ........................................................ 29

A.MATULEVIÈIUS Maþosios Lietuvos tautinëtaryba ir Tilþës aktas ............................................... 32

S.KARAZIJA Lietuvos MA tikrajam nariui, Þemësûkio ir miðkø mokslø skyriaus miðkininkystëssekcijos pirmininkuiLeonardui Kairiûkðèiui – 80 ..................................... 35

A.GAIÞUTIS, J.SKOMSKIS Ant Lietuvostûkstantmeèio slenksèio ......................................... 36

S.VAITEKÛNAS Statistika – mûsø gyvenimometraðtis ................................................................. 38

D.MIKALAUSKAITË Sveikatai kenkia maþotankio lipoproteinø oksidacija ................................. 38

G.GUSTAITË „Teisybë ir teisë yra tavo sostopagrindas...“ ........................................................... 40

Gyvø prisiminimø autentika .................................... 42

Gausi renginiø 2008-øjø pabaiga ........................... 44


44 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 12ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2008 Nr.12, 1- 44, Indeksas 5052, 3,95 Lt

2008 m. gruodþio2 d. Lietuvos

mokslø akademijosprezidiumas

mokslo visuomenæpakvietë á Lietuvos

PersitvarkymoSàjûdþio 20-meèiui

skirtà mokslinækonferencijà

„Sàjûdþio vertybësir jø likimas“.

Iðklausyta daugpraneðimø.

Išsakyta daugiaunegu atsakyta.

Lietuvos Respublikos ðvietimo ir moksloministerijos premijos lapkrièio 14 d. buvo

áteiktos uþsienyje gyvenantiems mokslinin-kams prof. B.Makauskui, prof. dr. R.Kašubai,prof. dr. I.K.Skrupskeliui, prof. dr. A.Taðkûnui,

prof. dr. S.Juodkaziui. Viduryje – ministrasA.Monkevièius su viceministre V.Bûdiene

2008 m. lapkrièio 14 d. Vilniausuniversiteto Teatro salëjerenginyje, skirtame LMA n.k.prof. V.P.Ranèelio 70-ies metøsukakèiai ir 45-iems darbometams VU paþymëti, kartubuvo pristatyta ir Jubiliatoknyga „Augalø genetika“

Lapkrièio 18 d. ávyko Lietuvos MA visuotinio susirinkimo sesija, kurioje Lietuvos bankovaldybos pirmininkas Reinoldijus Ðarkinas skaitë praneðimà „Finansinës krizës ir jøpamokos Lietuvai“, prof. habil. dr. Rimantas Rudzkis ádomiai analitiko þvilgsniu aptarëLietuvos ûkio perspektyvas. Buvo paþerta diskusijose dalyvavusiø mokslininkø kritiniøpastabø. Nuotraukoje: R.Šarkinas, Z.R.Rudzikas, V.Vasiliauskienë, V.Razumas

G a u s i r e n g i n i ø 2 0 0 8 - ø j ø p a b a i g a

Virg

inijo

s V

ALU

CK

IEN

ËS

nuo

tr.

Paminëta Lietuvos valstybinio mokslo irstudijø fondo penkiolikos metøsukaktis. Pirmas ið kairës – fondodirektorius dr. Sigitas Renèys

Documents

Mokslas Ir Gyvenimas 2008 m. Nr.12