View
219
Download
1
Category
Preview:
DESCRIPTION
Tyrimas „Mokyklų bibliotekų darbuotojų kompetencijos analizė". Tyrimo analizė
Citation preview
JUNGTINĖ TYRĖJŲ GRUPĖ
doc. dr. Tadas Tamošiūnas,
dr. Albinas Kalvaitis, Renata Leitienė,
Olga Tamošiūnienė, Jekaterina Bubelienė
MMOOKKYYKKLLŲŲ BBIIBBLLIIOOTTEEKKŲŲ
DDAARRBBUUOOTTOOJJŲŲ
KKOOMMPPEETTEENNCCIIJJŲŲ
AANNAALLIIZZĖĖ
TTrruummppoojjii ttyyrriimmoo aattaasskkaaiittaa
Vilnius 2009
2
TURINYS
ĮVADAS ..................................................................................................................................3
Tyrimo problema .................................................................................................................3
Tyrimo uždaviniai ................................................................................................................3
Tyrimo metodai ir jų pasirinkimo pagrindimas ...................................................................3
Respondentų atrankos apibūdinimas ....................................................................................6
Tyrimo duomenų surinkimo ir apdorojimo patikimumo apibūdinimas ...............................10
Statistinės analizės apibūdinimas .........................................................................................10
TYRIMO IŠVADOS ...............................................................................................................11
METODINĖ MEDŽIAGA ......................................................................................................20
Rekomendacijos ...................................................................................................................20
Rodikliai ...............................................................................................................................22
3
ĮVADAS
Tyrimo problema
2009 m. pradžioje Pedagogų profesinės raidos centras (šiuo metu ši institucija reorganizuota į
Ugdymo plėtotės centrą), paskelbė konkursą tyrimo apie mokyklų bibliotekininkų
kompetencijų būklę paslaugoms įsigyti. Konkurso sąlygose teigiama, kad mokyklos
biblioteka - tai atviras švietimo ir informacijos centras, mokymo ir mokymosi vieta su
modernia informacine bei technine baze. Ji turi visapusiškai tenkinti mokyklos bendruomenės
narių informacinius poreikius, savo fondais ir veikla dalyvauja ugdymo procese, sudarydama
sąlygas asmenybei savarankiškai tobulėti. Toks bendras mokyklos bibliotekos paskirties
supratimas sąlygoja poreikį ištirti mokyklų bibliotekų darbuotojų kompetencijas, kurios yra
vienas pagrindinių bibliotekų veiklos veiksnių. Mokyklų bibliotekų socialinės – edukacinės
svarbos sąlygomis tyrimo problemą nusako pirmiausia empirinių duomenų trūkumas ir jų
pagrindu atliktos analizės stoka.
Tyrimo uždaviniai
1. Išnagrinėti mokyklų bibliotekininkų kvalifikacijos tobulinimo situaciją, poreikius ir
tendencijas.
2. Išanalizuoti Lietuvos mokyklų bibliotekininkų kompiuterinius įgūdžius, kompiuterinį
technologinį raštingumą, kompiuterinį raštingumą pagal kompiuterinio raštingumo standartą
mokyklų bibliotekininkams, darbo su mokyklų bibliotekų informacine sistema (MOBIS)
lygmenį.
3. Išanalizuoti tyrimo duomenis strateginių dokumentų, tiesiogiai ir netiesiogiai įtakojančių
mokyklų bibliotekų veiklą, kontekste.
Tyrimo metodai ir jų pasirinkimo pagrindimas
Tyrimo metodologijos, kaip teorinių ir empirinių procedūrų visumos, pagrindiniai principai
šiame tyrime yra:
1. Kiekybinių ir kokybinių metodų panaudojimas bei derinimas (trianguliacija) siekiant
4
tyrimo uždavinių įgyvendinimo.
2. Socialiniuose tyrimuose reikalaujamų patikimumo procedūrų užtikrinimas: duomenų
atrankos, surinkimo, saugojimo, aprašomosios ir daugiamatės statistikos panaudojimo,
išryškinant analizuojamų reiškinių tendencijas bei jų statistinį reikšmingumą ir kt.
3. Rengiant metodinę medžiagą mokyklų bibliotekininkų kvalifikacijos tobulinimo atžvilgiu
fiksuoti esminiai veiksniai bei poveikio jiems galimybės ir kryptys (ką konkrečiai būtina
keisti siekiant negatyvių veiksnių išgyvendinimo ir pozityvių stiprinimo), parengtos
kryptingos rekomendacijos ir stebėsenos rodikliai bibliotekininkų kvalifikacijos tobulinimo
atžvilgiu.
Konkrečių tyrimo metodų parinkimą sąlygojo tyrimo uždaviniai, apibrėžti konkurso
dokumentų techninėje specifikacijoje. Pirmiausia siekiant identifikuoti pačių bibliotekininkų
nuostatas, nuomones ir pozicijas turimų ir pageidaujamų kompetencijų atžvilgiu, panaudota
anketinė mokyklų bibliotekininkų apklausa, kuri yra kiekybinis metodas gerai įvairiems
tyrimo uždaviniams įgyvendinti. Tyrimas pagal užsakovo suformuluotus klausimus ir
konkursui parengtą tyrimo programą yra mišrus pagal vadinamojo bendrojo plano pobūdį: jis
jungia ir aprašomojo ir analitinio plano elementus. Pirmąjį atvejį apsprendžia aprašomojo
pobūdžio uždaviniai (pvz.1 uždavinys – išnagrinėti mokyklų bibliotekininkų kvalifikacijos
tobulinimo poreikius...). Antruoju atveju uždaviniai nurodo jau į analitinės analizės būtinybę
(pvz. uždavinys – identifikuoti nepriklausomų kvalifikacijos kokybės tobulinimo kintamųjų
poveikį...). Analitinėje perspektyvoje ypač svarbūs tampa priežastingumo ryšiai. Formuojant
tyrimo anketą, kompetencijų struktūrą grįsta konkurso sąlygose pateiktais elementais:
vadybinės, profesinės, informacinio raštingumo ir socialinės kompetencijos. Dalis tyrimo
uždavinių reikalauja dokumentų analizės metodo panaudojimo. Tyrimo duomenis rinkti ir
analizuoti strateginių dokumentų kontekste padėjo kokybinio pobūdžio dokumentų analizė,
pavyzdžiui, skaitymo skatinimo strategijos analizė ir kt.
Mokyklų bibliotekininkų kompetencijas tikslinga analizuoti platesniame, įvairias tikslines
grupes, pirmiausia mokinius, apimančiame kontekste. Tyrimo autoriai laikosi nuomonės, kad
labai svarbu ištirti ne tik pačių bibliotekininkų kompetencijas ir jų poreikį kompetencijų
atžvilgiu, tačiau taip pat jų „klientų“ lūkesčius. Tokio pobūdžio tiriamosios perspektyvos
svarbą netiesiogiai pagrindžia ir ankstesnių tyrimų rezultatai. Pavyzdžiui, 2005 m. Lietuvos
5
Respublikos Seimo užsakymu dr. Tado Tamošiūno su keletu kitų šios paraiškos autorių
atlikto tyrimo „Skaitymo mastas, kryptingumas ir poreikiai“ metu apklausti ekspertai ir
nemaža dalis gyventojų nurodė bibliotekų veiklą kaip pagrindinį skaitymo plėtros ir
prieinamumo didinimo veiksnį, o jų trūkumus – kaip vieną svarbiausių skaitymo plėtros
kliūčių.
Papildant anketinių apklausų metu surinktus duomenis ir gilinant jų interpretaciją, atlikti 3
fokus grupių interviu. Fokus grupė (arba grupinis interviu) suteikia galimybę rinkti duomenis
apie respondentų nuomones, elgesį ir kartu nagrinėti sąveiką tarp jų. Tokiam interviu tipui
būdinga nuomonių apsikeitimo sąveika sąlygoja spontanišką dalyvių reakciją, stimuliuoja
diskusiją. Toks dinamizmas vadinamas “sinergetiniu (sąveikaujančiu) grupės efektu”. Grupės
diskusija pateikia daugiau idėjų ir problemos sprendimo būdų, nei individualus pokalbis.
Tyrimo metu vieną fokus grupė atlikta su mokiniais, viena – su mokyklų administracijų
atstovais ir pedagogais ir viena – su pačiais bibliotekininkais.
Rengiant kiekybinių apklausų instrumentus, interpretuojant surinktus pirminius duomenis,
juos pildant bei rengiant rekomendacijas, autorių nuomone, labai parankus metodas yra
ekspertų apklausa, naudojant pusiau struktūrizuoto interviu instrumentarijų (kokybinis
metodas). Pastaroji duomenų surinkimo forma leidžia pačio interviu metu klausimus plėtoti ir
gilinti. Tokiu būdu apklausti 5 mokyklų bibliotekininkų darbą išmanantys ekspertai, kurie
suteikė informaciją daugumos uždavinių atžvilgiu.
Kiekybinių ir kokybinių tyrimo metodų taikymas ir dermė yra vienas esminių tyrimo
metodologijos principų. Pirmiausia ekspertų apklausa padėjo parengti kokybiškas, išsamiai
tyrimo uždavinius atliepiančias anketas, kurių pagalba surinkti statistiškai reikšmingi ir
patikimi kiekybiniai duomenys. Pastaruosius padėjo interpretuoti ir pildyti kokybinė
dokumentų analizė ir fokus grupių medžiaga, taip pat ekspertiniai interviu.
6
Respondentų atrankos apibūdinimas
Kiekybinės bibliotekininkų apklausos imčiai sudaryti bus naudojama reprezentatyvi
tikimybinė atranka, laikantis konkurso sąlygose nurodyto 3 proc. paklaidos dydžio. Imties
formavimui svarbios generalinės visumos charakteristikos. Pagal Švietimo valdymo
informacinės sistemos duomenis, 2008-2009 m. m. bendrojo lavinimo mokyklose veikė 1335
bibliotekos ir 929 skaityklos. Tais pačiais metais mokyklose dirbo 1649 bibliotekininkai, iš jų
1619 moterų. Skaičiuojant nuo bendro bibliotekininkų skaičiaus ir orientuojantis į 3 proc.
paklaidą pagal vieną iš plačiai taikomų atrankos skaičiavimo formulių užtenka 664
respondentų. Tyrimo imtis atitinka šį skaičių. Ji be to leidžia atspindėti įvairių ugdymo
(pradinio, pagrindinio, vidurinio ir gimnazijos) lygmenų mokyklos bibliotekų specialistų
kvalifikacijos tobulinimo kokybės bendrumus ir savitumus.
N
n1
1
2
(kur n - atrankos dydis, Δ – paklaidos dydis (0,03), N – generalinės visumos dydis)
Anketinė pedagogų ir mokyklų vadovų apklausa taip pat grindžiama atsitiktinės atrankos
principais, potencialiai leidžiančiais į imtį pakliūti kiekvienam generalinės visumos nariui.
Sudarant imtį atsižvelgta į regioninę ir urbanistinę įvairovę. Vykdant apklausą užtikrintas
socialiniuose moksluose pakankamas reprezentatyvumas, skaičiuojant imties dydį nuo
generalinės visumos 95 proc. patikimumu su 5 proc. paklaida. Viso apklausta 329 mokytojai
ir 302 mokyklų vadovai.
Kokybinė fokus grupių apklausa. Įprastai formuojant fokus grupę surenkami tipiniai
grupės atstovai. Su išskirtinėm asmenybėm galima gauti daug informacijos, tačiau jos
sunkiau pasiekiamos. Fokus grupėse surinktas įprastas 8 – 10 asmenų skaičius. Detaliau
fokus grupių eiga apibūdinta priede. Ekspertų apklausai tyrėjai parinko 5 respondentus iš
mokyklų bibliotekininkų darbo specifiką gerai išmanančių asmenų.
7
Demografinės bibliotekininkų charakteristikos
Kintamasis Reikšmė Procentai
Mokyklos tipas Pradinė mokykla ar mokykla – darželis 6
Pagrindinė mokykla 29
Jaunimo mokykla 2
Vidurinė mokykla 35
Gimnazija 21
Kito tipo mokykla (suaugusiųjų, specialioji) 8
Gyvenamasis punktas, kur
įsikūrusi mokykla
Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys,
Alytus 36
Rajono centras 22
Kitas miestas, bet ne rajono centras 8
Miesto tipo gyvenvietė ar kaimas 35
Mokomoji kalba Lietuvių kalba 94
Lenkų kalba 6
Rusų kalba 9
Kitos kalbos 2
Bibliotekinių skaičius
mokykloje
Vienas 46
Du 50
Daugiau nei du 4
Lytis Moteris 99
Vyras 1
Specialybė Bibliotekininkas 42
Mokytojas dalykininkas 25
Pradinių klasių mokytojas 10
Kitoks atsakymas 23
Pedagoginis išsilavinimas Įgytas 51
Neįgytas 46
Dar neįgytas, bet šiuo metu mokosi 3
8
Demografinės pedagogų charakteristikos
Kintamasis Reikšmė Procentai
Mokyklos tipas Pradinė mokykla ar mokykla – darželis
6
Pagrindinė mokykla 29
Jaunimo mokykla 6
Vidurinė mokykla 37
Gimnazija 15
Kito tipo mokykla (suaugusiųjų, specialioji) 6
Gyvenamasis punktas, kur
įsikūrusi mokykla Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai,
Panevėžys, Alytus 33
Rajono centras 24
Kitas miestas, bet ne rajono centras 5
Miesto tipo gyvenvietė ar kaimas 38
Mokomoji kalba Lietuvių kalba
91
Lenkų kalba 9
Rusų kalba 13
Kitos kalbos 3
Lytis Moteris
93
Vyras 7
Auklėjamoji klasė Pradinių klasių (1-4 kl.) mokiniai
16
Jaunesniųjų klasių (5-8 kl.) mokiniai 25
Vyresniųjų klasių (9-12 kl.) mokiniai 24
Auklėjamosios klasės neturi 35
Kvalifikacinė kategorija Mokytojas
19
Vyresnysis mokytojas 50
Mokytojas metodininkas 29
Mokytojas ekspertas 1
Kvalifikacinės kategorijos neturi 1
9
Demografinės mokyklų vadovų charakteritikos
Kintamasis Reikšmė Procentai
Mokyklos tipas Pradinė mokykla ar mokykla – darželis 5
Pagrindinė mokykla 34
Jaunimo mokykla 3
Vidurinė mokykla 34
Gimnazija 16
Kito tipo mokykla (suaugusiųjų, specialioji) 8
Gyvenamasis punktas, kur įsikūrusi
mokykla
Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai,
Panevėžys, Alytus 32
Rajono centras 24
Kitas miestas, bet ne rajono centras 5
Miesto tipo gyvenvietė ar kaimas 39
Mokomoji kalba Lietuvių kalba 94
Lenkų kalba 5
Rusų kalba 6
Kitos kalbos 2
Lytis Moteris 77
Vyras 23
Pareigos Mokyklos direktorius 54
Mokyklos direktoriaus pavaduotojas 46
Vadybinė kategorija Trečioji vadybinė kategorija 36
Antroji vadybinė kategorija 41
Pirmoji vadybinė kategorija 5
Vadybinės kategorijos neturi 18
10
Tyrimo duomenų surinkimo ir apdorojimo patikimumo apibūdinimas
Tyrimo validumas paprastai tikrinamas tikslinant sąvokas, hipotezes, kintamuosius, renkant,
analizuojant, apibendrinant duomenis ir formuluojant išvadas. Kadangi tyrimas įvertinamasis,
jis grindžiamas ne tik teorinėmis prielaidomis ir dedukcija, bet ir ekspertinėmis bei
praktinėmis žiniomis apie bibliotekininkų mokymosi poreikius. Remiantis šiomis žiniomis
bei kriterijais buvo formuluojamos hipotezės bei nustatomi empiriniai rodikliai kiekybinėje
tyrimo dalyje. Todėl rodiklių – tiriamų kintamųjų – parinkimo pagrįstumas daugiausia
tikrintas loginio validumo (pagrįstumo) kriterijais – specialistų ir ekspertų vertinimu, ar
pasirinkti kintamieji tinkamai identifikuoja ir matuoja norimą reiškinį ir jo savybes. Svarbus
vaidmuo nustatant konstrukto (loginį) validumą teko ir bandomajam (pilotiniam) tyrimui,
kuriame buvo išgryninami empiriniai rodikliai (atmetant nevalidžius) ir išbandyti tyrimo
instrumentai. Vidinis tyrimo validumas, nusakantis kintamųjų ryšio ir analizės pagrįstumą,
buvo užtikrintas tiek minėtoje rodiklių parinkimo ir matavimo adekvatumo pakopoje, tiek
griežtai laikantis matematinių duomenų rinkimo ir analizės reikalavimų. Kokybinės tyrimo
dalies validumas iš dalies užtikrintas pasitelkiant ekspertus.
Duomenų atrankos patikimumas buvo užtikrintas kruopščiu ir precizišku atsitiktinės atrankos
būdu, o duomenų surinkimo patikimumas – laikantis anonimiškumo, kontrolės, laiko, būtino
atsakyti į anketoje pateiktus klausimus, ir kt. principais.
Statistinės analizės apibūdinimas
Tyrimo duomenų kiekybinė analizė remiasi aprašomąja ir daugiamate statistika. Analizuojant
pirminius empirinius duomenis aprašomosios statistikos metodais, buvo naudojamos
duomenų padėties, centrinės tendencijos, dažnuminio pasiskirstymo bei jų tarpusavio sąryšio
charakteristikos. Mokyklų bibliotekininkų kompetencijų analizė buvo atliekama ir
daugiamatės statistikos - koreliacinės ir klasterinės analizės būdais. Skirtumų tarp
respondentų grupių (pagal demografinius, socialinius, ekonominius bei kultūrinius veiksnius)
statistinis reikšmingumas buvo nustatytas naudojant atitinkamus testus (pavyzdžiui,
Somers‘d, Mano-Vitnio ir kt.). Pirminiai empiriniai duomenys buvo koduojami ir statistiškai
apdorojami naudojant SPSS 17 for Windows (Statistical Package For Social Sciences)
programą.
11
TYRIMO IŠVADOS
Mokyklų bibliotekininkų kvalifikacijos tobulinimo situacija, poreikiai ir tendencijos
Daugiau nei du trečdaliai apklausoje dalyvavusių mokyklų bibliotekininkų per 3 metus
įvairiuose kursuose ir mokymuose savo žinias ir gebėjimus tobulino daugiau nei vieną kartą,
o maždaug trečdalis – tai per paskutinius 3 metus darė daugiau nei 4 kartus.
Iš mokyklų bibliotekininkų apklausos duomenų matyti, kad kvalifikacijos tobulinimo
renginiuose paskutinį kartą 2009 metais dalyvavo beveik pusė, o 2008 metais – maždaug
trečdalis respondentų. Tai rodo, kad mokyklų bibliotekininkų profesiniu tobulinimu iš tiesų
yra rūpinamasi. Žinant, kad tik ketvirtadalis apklaustų respondentų yra įgiję bibliotekininko
išsilavinimą, toks nuolatinis profesinis tobulinimasis yra ypač svarbus.
Iš mokyklų bibliotekininkų apklausos duomenų matyti, kad kvalifikacijos tobulinimo
renginiais, kuriuose dalyvavo, visiškai arba iš dalies patenkinti maždaug du trečdaliai
respondentų.
Mokyklų bibliotekininkai aiškiai deklaruoja siekį per dalyvavimą kvalifikacijos
tobulinimo renginiuose tenkinti visų pirma profesinio tobulėjimo poreikį. Kiti dalyvavimo
kvalifikacijos tobulinimosi renginiuose motyvai aiškiai rečiau minėti, nei profesinis poreikis.
Likusius motyvus galima pagal nurodymo dažnumą grupuoti į dvi dalis: maždaug trečdaliui
respondentų svarbūs profesinės karjeros ir hedonistiniai motyvai (pažymėtina, kad abu
hedonistiniai motyvai svarbūs maždaug vienodam respondentų skaičiui), o mažiausiai
respondentų buvo deklaruoti asmeninių ambicijų ir išorės spaudimo (mokyklų vadovų
skatinimo kelti kvalifikaciją) motyvai.
Tobulinant savo darbą, mokyklos bibliotekininkui būtina nuolat gerinti ir kompiuterinio
raštingumo įgūdžius. Iš tyrimo rezultatų matyti, kad nors vieną kartą mokymuose, skirtuose
tobulinti kompiuterinio raštingumo įgūdžius, dalyvavo daugiau nei du trečdaliai respondentų.
Tyrimo rezultatai taip pat rodo pakankamai aukštą mokyklų bibliotekininkų kompiuterinio
raštingumo mokymų efektyvumą – šiuose mokymuose įgytais įgūdžiais savo praktinėje
veikoje tvirtina nuolat besinaudojantys keturi penktadaliai respondentų.
12
Tyrimo rezultatai parodė, kad mokyklų bibliotekininkams geriausiai sekasi instruktuoti
bibliotekų lankytojus apie bibliotekos galimybes (naudojimąsi biblioteka, jos resursus), tokiai
pat mokyklų bibliotekininkų daliai nekyla problemų sistematizuoti, katalogizuoti, klasifikuoti
mokyklos bibliotekos resursus. Tiesa, nors tai ir yra, jų pačių vertinimu, geriausiai sugebami
kasdieniai profesijos dalykai, tik maždaug pusei apklaustų mokyklų bibliotekininkų dėl jų
nekyla problemų. Maždaug dviems penktadaliams respondentų jokių problemų nekyla
vykdant mokyklos bibliotekos darbo stebėseną, analizuojant mokyklos bendruomenės
informacijos poreikius ir skatinant skaitymo programas bei organizuojant kultūrinius
renginius, maždaug trečdaliui respondentų – dalyvaujant mokyklos programos įgyvendinimo
planavime bei planuojant ir vykdant savo paties kvalifikacijos tobulinimą, maždaug
ketvirtadaliui respondentų – dalyvauti rengiant, įgyvendinant ir vertinant mokymosi veiklas
bei strategiškai planuojant. Dažnai skelbiama, kad mokykla, o reiškia, ir mokyklos biblioteka
turi būti atvira vietos bendruomenei, ugdomajam procesui gerinti pritraukti pajėgas iš
mokyklos išorės. Mokyklos bibliotekininkams tai, ko gero, sekasi blogiausiai – pakankamų
gebėjimų kurti ir stiprinti partnerystę su išorės organizacijomis teigė turintys mažiausiai
mokyklų bibliotekininkų. Apibendrinant galima tvirtinti, kad geriausiai mokyklų
bibliotekininkams sekasi vykdyti jiems nuo seno įprastas funkcijas (nors ir čia didelė dalis
mokyklų bibliotekininkų privalėtų tobulinti savo gebėjimus), o naujos mokyklai ir mokyklos
bibliotekai privalomos vykdyti funkcijos bibliotekininkų vykdomos vis dar prasčiau.
Tyrimo rezultatai rodo, kad labiausiai ir tvirčiausiai mokyklų bibliotekininkai norėtų
tobulinti užsienio (paprastai anglų) kalbą bei bibliotekininkui reikalingas IKT žinias ir
gebėjimus. Antroji pagal svarbumą respondentams tobulintinų gebėjimų grupė – gebėjimai
vykdyti su nauja besimokančios bendrojo lavinimo mokyklos bendruomenės samprata
susijusią veiklą – rengti projektus, dirbti komandoje, bendrauti, organizuoti mokymąsi
bibliotekoje. Pažymėtina, kad mažiausiai mokyklos bibliotekininkai norėtų tobulinti savo
gebėjimus atlikti dvi veiklas – dirbti su vietos bendruomene bei mokėti efektyviai išduoti ir
prižiūrėti knygas.
Dažniausiai respondentų paminėtos kliūtys tobulinti mokyklų bibliotekininkų
kvalifikaciją yra lėšų bei poreikius atitinkančių renginių trūkumas. Pakankamai didelė
respondentų dalis įvardina informacijos apie kvalifikacijos tobulinimo renginius stygių, bei
tai, kad kvalifikacijos kėlimo renginiai mažai efektyvūs (sunku įgytas žinias pritaikyti
praktikoje, renginiuose nesužinoma nieko naujo). Labai svarbus respondentų įvertinimas, kad
13
mokyklos administracija iš esmės nedaro jokių kliūčių mokyklų bibliotekininkų profesiniam
tobulinimuisi.
Tyrimo rezultatai aiškiai parodo, kad mokyklų bibliotekininkams ypač svarbi
kvalifikacijos tobulinimo sąsaja su jų gaunamu atlyginimu. Galima daryti išvadą, kad
mokyklų bibliotekininkams turėtų būti nustatytos su skirtingu atlyginimo dydžiu susietos
kvalifikacinės ar pareiginės kategorijos, įgyjamos tik jiems įsisavinus ir nuolat kasdienėje
veikloje taikant tam tikrus, bet labai konkrečius mokyklos bibliotekininko profesinės veiklos
įgūdžius ar gebėjimus (pvz., išnaudojant pagrindines ar visas MOBIS programinės įrangos
galimybes).
Tyrimo rezultatai rodo, kad mokyklų bibliotekų veikla pernelyg dažnai remiasi dar
sovietinių laikų įpročiais ir pasenusių įgūdžių naudojimu – maždaug du trečdaliai šalies
mokyklų bibliotekų siūlo savo mokyklos mokiniams, mokytojams, vietos bendruomenės
gyventojams renkantis reikalingą literatūrą naudotis vien tik popieriniais kortelių katalogais.
Iš tyrimo rezultatų paaiškėjo, kad, nepaisant didelio seminarų ir kitokių kvalifikacijos
kėlimo renginių skaičiaus, mokyklų bibliotekininkai dar nėra susiformavę bent minimaliai
pakankamų darbo su MOBIS programine įranga įgūdžių – tik dešimtadalis respondentų
tvirtina, kad jų įgūdžiai geri, o maždaug trečdalis – kad jiems dirbant su MOBIS programine
įranga tik kai kada kyla problemų. Galima manyti, kad daugiau nei pusei šalies bendrojo
lavinimo mokyklų bibliotekose dirbančių bibliotekininkų trūksta net minimalių darbo su
MOBIS programine įranga įgūdžių ir dėl to jie ta programine įranga praktiškai nesinaudoja.
Dažniausiai mokyklų bibliotekose MOBIS programinė įranga naudojama kataloguojant
leidinius (tam ją apskritai naudoja truputį mažiau nei pusė mokyklų bibliotekų), darbui su
duomenų baze (maždaug trečdalis mokyklų bibliotekų) ir komplektavimo darbams:
registracijai ir ataskaitų rašymui (maždaug ketvirtadalis mokyklų bibliotekų). Rečiau MOBIS
programinė įranga naudojama reikiamų leidinių užsakymui internetu (maždaug penktadalis
mokyklų bibliotekų) bei su skaitytojų aptarnavimu susijusiems darbams atlikti: registracijai
bei įvairių statistikų skaičiavimui (maždaug šeštadalis mokyklų bibliotekų). Rečiausiai
naudojamasi vadovėlių bibliografinių įrašų importo iš IS MOKYKLA svetainės galimybe
(maždaug septintadalis. mokyklų bibliotekų).
14
Įvairių ugdymo (pradinio, pagrindinio, vidurinio ir gimnazijos) lygmenų mokyklos
bibliotekų specialistų kvalifikacijos tobulinimo kokybės bendrumai ir savitumai
Pradinių mokyklų ir darželių mokyklų bibliotekininkai mažiau, nei kitų tipų mokyklose
dirbantys jų kolegos, orientuoti dalyvauti kvalifikacijos kėlimo renginiuose.
Vidurinėse mokyklose ir gimnazijose dirbantys mokyklų bibliotekininkai labiau kritiški
vertindami kvalifikacijos kėlimo renginius, kuriuose dalyvavo.
Akivaizdžiai rečiau kokiuose nors kompiuterinio raštingumo mokymuose nors kartą
mokėsi pradinėse mokyklose bei mokyklose darželiuose dirbantys mokyklų bibliotekininkai.
Pradinėse mokyklose bei mokyklose darželiuose ir pagrindinėse mokyklose dirbantys
mokyklų bibliotekininkai savo praktinėje veikloje rečiau naudojasi kompiuterinio raštingumo
mokymų metu įgytais įgūdžiais.
Vidurinėse mokyklose ir gimnazijose dirbantys bibliotekininkai dažniau savo veikloje
naudojasi vien tik MOBIS programos pagrindu sukurtu elektroniniu katalogu arba maždaug
vienodai dažnai naudojasi tiek elektroniniu katalogu, tiek ir popierinių kortelių katalogu.
Problemų, naudojant MOBIS programinę įrangą dažniau kyla pradinėse ir pagrindinėse
mokyklose bei mokyklose darželiuose dirbantiems bibliotekininkams (nors ir apie trečdalis
vidurinėse mokyklose ir gimnazijose dirbančių bibliotekininkų visiškai nemoka naudotis
MOBIS programine įranga).
Kasdien arba kelis kartus per savaitę MOBIS programinę įrangą darbui su duomenų baze
(vieną dažiausi atliekamų darbų) dažniau naudoja gimnazijose dirbantys bibliotekininkai.
Kvalifikacijos kokybės tobulinimo kintamųjų (teritorinių, specialisto amžiaus ir
panašiai) įtaka mokyklų bibliotekininkams, taikantiems informacijos ir komunikacijos
technologijas skaitytojams aptarnauti bei mokinių informaciniams gebėjimams ugdyti
I. Mokyklų bibliotekininkų kvalifikacijos tobulinimo srityje:
15
a) pagal vietos, kurioje mokykla įsikūrusi, požymį:
Nedidelių miestų ir miestelių, kaimo mokyklų bibliotekininkai labiau orientuoti
tobulinti savo gebėjimus.
Rajono centro bei kitų nedidelių miestų ir miestelių mokyklų bibliotekininkai labiau
reiškia norą tobulinti savo gebėjimus, organizuoti mokymąsi bibliotekoje.
Didžiųjų šalies miestų mokyklų bibliotekininkams jų poreikius atitinkančių renginių
trūkumas yra problema, su kuria jie dažniau nuolat susiduria norėdami tobulinti savo
kvalifikaciją.
Didžiųjų šalies miestų ir rajonų mokyklų bibliotekininkai dažniau savo veikloje
naudoja MOBIS programos pagalbą sukurtą elektroninį katalogą.
Didžiųjų šalies miestų ir rajonų mokyklų bibliotekininkams rečiau kyla problemų dirbti
su MOBIS programine įranga.
b) pagal mokinių skaičiaus mokykloje požymį:
Daugiau nei 500 mokinių turinčių mokyklų bibliotekininkai labiau kritiški
kvalifikacijos kėlimo renginių kokybei.
Mažiau nei 300 mokinių turinčių mokyklų bibliotekininkai kvalifikacijos kėlimo
renginiuose dažniau dalyvauja tik paskatinti savo mokyklos vadovų
Mokyklų, kuriose mokosi mažiau nei 150 mokinių, bibliotekininkai rečiau nors kartą
gyvenime dalyvavo kompiuterinio raštingumo mokymuose.
Daugiau nei 500 mokinių turinčių mokyklų bibliotekininkai dažniau savo praktinėje
veikloje pasinaudoja kompiuterinio raštingumo mokymų metu įgytais įgūdžiais.
Mažesnių mokinių skaičiumi mokyklų bibliotekininkams dažniau kyla problemų dėl jų
nepakankamų gebėjimų analizuoti mokyklos bendruomenės informacijos poreikius.
Mažiau nei 300 mokinių turinčių mokyklų bibliotekininkams dažniau kyla problemų
dėl jų nepakankamų gebėjimų planuoti ir vykdyti savo kvalifikacijos tobulinimą.
Daugiau nei 500 mokinių turinčių mokyklų bibliotekininkams jų poreikius atitinkančių
renginių trūkumas yra problema, su kuria jie dažniau nuolat susiduria norėdami tobulinti
savo kvalifikaciją.
Daugiau nei 500 mokinių turinčių mokyklų bibliotekininkai dažniau savo veikloje
naudoja MOBIS programos pagalbą sukurtą elektroninį katalogą.
Daugiau nei 500 mokinių turinčių mokyklų bibliotekininkams rečiau kyla problemų
dirbti su MOBIS programine įranga.
16
Daugiau nei 500 mokinių turinčių mokyklų bibliotekininkai dažniau naudojo MOBIS
programinę įrangą leidinių katalogavimui.
c ) pagal bibliotekininkų skaičiaus mokykloje požymį:
Mokyklų, kuriose dirbo daugiau nei vienas bibliotekininkas, bibliotekininkai labiau
kritiški kvalifikacijos kėlimo renginių kokybei.
Mokyklų, kuriose dirbo tik vienas bibliotekininkas, bibliotekininkai kvalifikacijos
kėlimo renginiuose dažniau dalyvauja tik paskatinti savo mokyklos vadovų.
Mokyklų, kur dirba daugiau nei vienas bibliotekininkas, bibliotekininkai dažniau savo
praktinėje veikloje pasinaudoja kompiuterinio raštingumo mokymų metu įgytais įgūdžiais.
Mokyklų, kuriose dirbo tik vienas bibliotekininkas, bibliotekininkams dažniau kyla
problemų dėl jų nepakankamų gebėjimų analizuoti mokyklos bendruomenės informacijos
poreikius.
Mokyklų, kuriose dirbo tik vienas bibliotekininkas, bibliotekininkams dažniau kyla
problemų dėl jų nepakankamų gebėjimų planuoti ir vykdyti savo kvalifikacijos tobulinimą.
Mokyklų, kuriose dirbo daugiau nei vienas bibliotekininkas, bibliotekininkams jų
poreikius atitinkančių renginių trūkumas yra problema, su kuria jie dažniau nuolat
susiduria norėdami tobulinti savo kvalifikaciją.
Mokyklų, kuriose dirbo tik vienas bibliotekininkas, bibliotekininkams lėšų dalyvauti
kvalifikacijos kėlimo renginiuose trūkumas yra problema, su kuria jie dažniau nuolat
susiduria norėdami tobulinti savo kvalifikaciją.
Mokyklų, kuriose dirbo daugiau nei vienas bibliotekininkas, bibliotekininkai dažniau
savo veikloje naudoja MOBIS programos pagalbą sukurtą elektroninį katalogą.
Mokyklų, kuriose dirbo daugiau nei vienas bibliotekininkas, bibliotekininkams rečiau
kyla problemų dirbti su MOBIS programine įranga.
Mokyklų, kuriose dirbo daugiau nei vienas bibliotekininkas, bibliotekininkai dažniau
naudojo MOBIS programinę įrangą darbui su duomenų baze.
Mokyklų, kuriose dirbo daugiau nei vienas bibliotekininkas, bibliotekininkai dažniau
naudojo MOBIS programinę įrangą leidinių katalogavimui.
d) pagal mokyklos bibliotekininko įgytos specialybės požymį:
Bibliotekininko bazinę specialybę įgiję mokyklų bibliotekininkai labiau orientuoti
dalyvauti kvalifikacijos kėlimo renginiuose.
17
Bibliotekininko bazinę specialybę įgiję mokyklų bibliotekininkai labiau kritiški
kvalifikacijos kėlimo renginių kokybei.
Bibliotekininkai, įgiję dalyko mokytojo ar pradinių klasių mokytojo specialybę,
kvalifikacijos kėlimo renginiuose dažniau dalyvauja tik paskatinti savo mokyklos vadovų.
Bibliotekininko bazinę specialybę įgiję mokyklų bibliotekininkai dažniau nors kartą
gyvenime dalyvavo kompiuterinio raštingumo mokymuose.
Bibliotekininkams, neturintiems bazinio išsilavinimo, dažniau kyla problemų dėl jų
nepakankamų gebėjimų analizuoti mokyklos bendruomenės informacijos poreikius.
Bibliotekininkams, neturintiems bazinio išsilavinimo, dažniau kyla problemų dėl jų
nepakankamų gebėjimų planuoti ir vykdyti savo kvalifikacijos tobulinimą.
Bibliotekininko bazinę specialybę įgiję mokyklų bibliotekininkai dažniau savo veikloje
naudoja MOBIS programos pagalbą sukurtą elektroninį katalogą.
Bibliotekininko bazinę specialybę įgijusiems mokyklų bibliotekininkams rečiau kyla
problemų dirbti su MOBIS programine įranga.
e) pagal mokyklos bibliotekininko amžiaus požymį:
Vyresni nei 40 metų amžiaus mokyklų bibliotekininkai dažniau nors kartą gyvenime
dalyvavo kompiuterinio raštingumo mokymuose.
Jaunesni nei 40 metų amžiaus mokyklų bibliotekininkai labiau reiškia norą tobulinti
savo gebėjimus, organizuoti mokymąsi bibliotekoje.
Jaunesni nei 40 metų amžiaus mokyklų bibliotekininkai labiau reiškia norą tobulinti
savo vadybinius ir darbo komandoje gebėjimus.
Jaunesniems nei 50 metų amžiaus mokyklų bibliotekininkams lėšų dalyvauti
kvalifikacijos kėlimo renginiuose trūkumas yra problema, su kuria jie dažniau nuolat
susiduria norėdami tobulinti savo kvalifikaciją.
f) pagal darbo bibliotekininku stažo požymį:
Daugiau nei 10 metų bibliotekininku dirbantys mokyklų bibliotekininkai labiau
orientuoti dalyvauti kvalifikacijos kėlimo renginiuose.
Didesnį darbo stažą turintys mokyklų bibliotekininkai labiau kritiški kvalifikacijos
kėlimo renginių kokybei.
Didesnį nei 5 metų darbo stažą turintys mokyklų bibliotekininkai dažniau nors kartą
gyvenime dalyvavo kompiuterinio raštingumo mokymuose.
18
Mažiau nei 10 metų bibliotekininku dirbantiems mokyklų bibliotekininkams dažniau
kyla problemų dėl jų nepakankamų gebėjimų planuoti ir vykdyti savo kvalifikacijos
tobulinimą,.
Mažiau nei 6 metus bibliotekininku dirbantys mokyklų bibliotekininkai labiau reiškia
norą tobulinti savo projektų rengimo ir įgyvendinimo gebėjimus.
Daugiau nei 6 metus bibliotekininku dirbantiems mokyklų bibliotekininkams rečiau
kyla problemų dirbti su MOBIS programine įranga.
g) pagal tai, ar mokyklos bibliotekininkas šalia tiesioginės užsiima ir kita veikla:
Tik bibliotekininko veikla užsiimantys, arba dar ir papildomo ugdymo pamokų turintys
mokyklos bibliotekininkai labiau orientuoti dalyvauti kvalifikacijos kėlimo renginiuose.
Šalia bibliotekininko veiklos dar ir dalyko pamokų ar papildomo ugdymo pamokų
turintys mokyklos bibliotekininkai labiau kritiški kvalifikacijos kėlimo renginių kokybei.
Tik bibliotekininko veikla užsiimantys mokyklų bibliotekininkai kvalifikacijos kėlimo
renginiuose dažniau dalyvauja norėdami susipažinti su dalykinėmis ir metodinėmis
naujovėmis.
Šalia bibliotekininko veiklos dar ir dalyko pamokų ar kitos veiklos už mokyklos ribų
turintys mokyklos bibliotekininkai kvalifikacijos kėlimo renginiuose dažniau dalyvauja tik
paskatinti savo mokyklos vadovų.
Tik bibliotekininko veikla užsiimantys, arba dar ir papildomo ugdymo pamokų turintys
mokyklos bibliotekininkai dažniau nors kartą gyvenime dalyvavo kompiuterinio
raštingumo mokymuose.
Tik bibliotekininko veikla užsiimantys, arba dar ir papildomo ugdymo pamokų turintys
mokyklos bibliotekininkai labiau reiškia norą tobulinti bibliotekininkui reikalingas IKT
žinias.
Bibliotekininko specialybę įgiję darbuotojai dažniau organizuoja veiklą, skirtą rašytinio
paveldo saugojimui ir/ar skaitymo skatinimui lyginant su bibliotekininkais - mokytojais
dalykininkais ir bibliotekininkais - pradinių klasių mokytojais. Pirmieji taip pat intensyviau
vykdo programą, kurios metu mokiniai mokomi naudotis interaktyviomis technologijomis.
f) mokyklų bibliotekininkų kvalifikacijos tobulinimo srityje, pagal tai, ar mokyklos
kompiuteriai sujungti į mokyklos tinklą, ar mokykloje veikia intranetas, ar mokykloje veikia
atskira skaitykla:
19
Mokyklų, kurių kompiuteriai sujungti į tinklą, bibliotekininkai dažniau savo praktinėje
veikloje pasinaudoja kompiuterinio raštingumo mokymų metu įgytais įgūdžiais.
Mokyklų, kuriose veikia intranetas, bibliotekininkai dažniau savo praktinėje veikloje
pasinaudoja kompiuterinio raštingumo mokymų metu įgytais įgūdžiais.
Mokyklų, turinčių skaityklas bibliotekininkai labiau orientuoti dalyvauti kvalifikacijos
kėlimo renginiuose.
Mokyklų, turinčių skaityklas bibliotekininkai dažniau nors kartą gyvenime dalyvavo
kompiuterinio raštingumo mokymuose.
Mokyklų, turinčių skaityklas bibliotekininkai dažniau savo veikloje naudoja MOBIS
programos pagalbą sukurtą elektroninį katalogą.
Mokyklų, turinčių skaityklas bibliotekininkams rečiau kyla problemų dirbti su MOBIS
programine įranga.
Bibliotekininkų kvalifikacijos tobulinimas materialinės bazės ir strateginių dokumentų
kontekste
Absoliuti mažuma bibliotekininkų laikosi nuomonės, kad visiškai patenkinama situacija
knygų fondų, skaitmeninės informacijos fondų, kompiuterinės įrangos, patalpų atžvilgiu.
Geriausiu atveju šie materialinės bazės dalykai vertinami kaip patenkinami, o dažnai ir kaip
nepatenkinami arba visiškai nepatenkinami. Tyrimo duomenys skatina teigti, kad
bibliotekininkų kvalifikacijos tobulinime būtina atsižvelgti į infrastruktūrinę bibliotekų būklę,
nes sunku tikėtis, kad IKT gebėjimus bibliotekininkai demonstruos kompiuterinės įrangos
trūkumo sąlygomis.
Lietuvoje egzistuoja keletas mokyklų bibliotekų veiklą tiesiogiai arba netiesiogiai
kreipiančių strateginių dokumentų. Tačiau dalis jų (pirmiausia Mokyklos bibliotekos
koncepcija) yra pernelyg abstraktūs, senstelėję, o kita dalis (pirmiausia Mokyklų
bibliotekininkų kompiuterinio raštingumo standartas) akcentuoja tik pavienius
bibliotekininkų veiklos aspektus. Tyrimo duomenys taip pat leidžia akcentuoti strateginių
dokumentų aktyvesnės artikualiacijos poreikį, nes dalis bibliotekininkų ir mokyklų vadovų jų
tiesiog nežino. Ateities perspektyvoje svarbiu uždaviniu tampa tarptautinio įdirbio strateginių
dokumentų srityje taikymas Lietuvoje.
20
METODINĖ MEDŽIAGA
Rekomendacijos
Tyrimo rezultatai leidžia konstatuoti paradoksalią situaciją: viena vertus, daugiau nei du
trečdaliai apklausoje dalyvavusių mokyklų bibliotekininkų per 3 metus įvairiuose kursuose ir
mokymuose savo žinias ir gebėjimus tobulino daugiau nei vieną kartą, o per paskutinius 3
metus tokiuose mokymuose nedalyvavo tik 13 proc. apklaustų mokyklų bibliotekininkų. Kita
vertus, analizuojant faktinius profesinius bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekininkų
gebėjimus, reikia konstatuoti, kad didelė dalis mokyklų bibliotekų vis dar dirba iš esmės
sovietinėmis ikiskaitmeninio raštingumo sąlygomis: dažnai naudoja popierinių kortelių
katalogus, menkai remiasi MOBIS programinės įrangos galimybėmis ir pan. Taigi, nors
bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekininkų mokymų buvo daug, nors programinę įrangą
galima lengvai atsisiųsti iš viešai prieinamos interneto svetainės, būtina skubiai iš naujo
apgalvoti ir vykdyti bendrą visuotinę mokyklų bibliotekininkų kvalifikacijos tobulinimo
programą. Todėl siūlome:
1. Nacionaliniu lygiu sukurti sąlygas, kad mokyklos bibliotekininkas negalėtų dirbti,
nesinaudodamas MOBIS programine įranga (jei yra poreikis, praplečiant MOBIS įrangos
galimybes): pvz., sukurti sąlygas kasdienės skaitytojų kompiuterinės registracijos pagrindu
formuoti statistinius duomenis statistiniam rodikliui, leidinių katalogavimo pagrindu vykdyti
mokyklų bibliotekų fondų stebėseną (nesinaudojant MOBIS programa tai turėtų būti sunku
padaryti, o su MOBIS programa – ypač lengva) ir pan. Bendra idėja turėtų būti – jei
naudojamasi MOBIS programine įranga, vykdyti kasdienę veiklą ar parengti bet kokią
ataskaitą yra gana paprasta. Kita vertus, tokiu būdu panaudojus IKT, mokyklos vadovybė
kasdieniam naudojimui, o taip pat mokyklos įsivertinimui galėtų gauti daug svarbios,
naudingos ir lengvai prieinamos informacijos. Panašiai Lietuvos bendrojo lavinimo
mokyklose paplito Švietimo valdymo informacinė sistema (ŠVIS).
2. Parengti pavyzdinį bendrojo lavinimo mokyklos bibliotekininko pareigybės aprašymą,
susiejant jį su praktiniu mokyklos bibliotekininko gebėjimu atlikti šiuolaikiškai suprantamas
profesines funkcijas bei tipinius mokyklos bibliotekos nuostatus.
21
3. Rengiant bendrojo lavinimo mokyklos bibliotekininko pareigybės aprašymą, atskirti ir
detalizuoti nedidelių (kaimo ir nedidelių miestelių bei vien tik pradinio ugdymo programas
teikiančių) mokyklų, kuriose dirba vienas bibliotekininkas ir didelių miesto mokyklų, kuriose
gali dirbti daugiau nei vienas bibliotekininkas, funkcijas ir toms funkcijoms atlikti reikalingas
žinias, gebėjimus ir įgūdžius.
4. Parengus pavyzdinį bendrojo lavinimo mokyklos bibliotekininko pareigybės aprašymą,
susieti mokyklos bibliotekininko gaunamą atlyginimą su kvalifikuotu savo pareigų atlikimu,
galbūt net nustatyti kelias kvalifikacines mokyklos bibliotekininko kategorijas. Bendra
nuostata turėtų būti, kad negalima mokyklos bibliotekininkui mokėti tokio pat dydžio
atlyginimą už gerai bei už bet kaip atliekamas savo profesines funkcijas.
5. Keičiant mokyklų bibliotekininkų darbo sąlygas ir orientuojant jas į didesnį
skaitmeninių technologijų naudojimą, būtina visų pirma savivaldybių švietimo centruose
(taupant lėšas ir klausytojų laiką) pasiūlyti pakankamą įvairių kvalifikacijos tobulinimo kursų
pasiūlą, kur būtų orientuojamasi visų pirma į praktinių klausytojų gebėjimų formavimą
kokybiškai keičiant kasdienę mokyklų bibliotekininkų veiklą.
6. Formuojant mokyklų bibliotekininkų kvalifikacijos tobulinimo renginių programas,
detalizuoti ir viešai įvardinti tokių renginių adresatų grupes: renginiai bibliotekininkams,
turintiems bazinį išsilavinimą, arba renginiai bibliotekininkams, neįgijusiems bazinio
išsilavinimo; renginiai mažą darbo stažą turintiems mokyklų bibliotekininkams, arba
renginiai didelį darbo stažą turintiems mokyklų bibliotekininkams, renginiai nedidelėse
mokinių skaičiumi mokyklose dirbantiems bibliotekininkams, arba renginiai didelėse
mokinių skaičiumi mokyklose dirbantiems bibliotekininkams ir pan. Toks detalizavimas
leistų geriau atliepti dirbančių skirtingose pagal savo kiekybines ir kokybines charakteristikas
mokyklose bibliotekininkų poreikiams ir turėtų mažinti nusivylusių kvalifikacijos kėlimo
renginiais dalį.
7. Formuojant mokyklų bibliotekininkų kvalifikacijos kėlimo renginių programas
atsižvelgti į tyrimo metu fiksuotas, dėl nepakankamų gebėjimų rečiau atliekamas, kasdienes
veiklas bei mokyklų bibliotekininkų nurodytus gebėjimus, kuriuos jie tobulintų, jei turėtų
tokią galimybę.
22
8. Parengus pavyzdinį bendrojo lavinimo mokyklos bibliotekininko pareigybės aprašymą
būtina nustatyti, kad nebazinę specialybę įgiję mokyklos bibliotekininkai privaloma tvarka
turėtų baigti specialius kursus, kurių metu įgyti mokyklos bibliotekininko kasdienei veiklai
vykdyti būtinus žinias, gebėjimus ir įgūdžius. Tokių kursų programą turėtų parengti Švietimo
ir mokslo ministerija.
9. Bazinę bibliotekininko specialybę įgijęs mokyklos bibliotekininkas paprastai daug
atsakingiau vertina savo kvalifikacijos tobulinimą, mažiau orientuotas į kitų veiklų, didinant
savo atlyginimą atlikimą. Todėl įdarbinant naujus bendrojo lavinimo mokyklų
bibliotekininkus, būtina rekomenduoti mokyklų steigėjams bei mokyklų vadovams rinktis
bazinę bibliotekininko specialybę įgijusius asmenis ir nepaversti mokyklos bibliotekininko
pareigybės priebėga toliau dirbti mokytojui dalykininkui ar pradinių klasių mokytojui, kai
jam nebelieka įprasto pedagoginio krūvio.
10. Šiuo metu mokyklos bibliotekininko atlyginimas nėra didelis, todėl bibliotekininkai
dažnai pasididina atlyginimą mokykloje ar už jos ribų dirbdami kitus darbus. Todėl siūlome
rekomenduoti mokyklų steigėjams bei mokyklų vadovams, kad, jei mokykla bibliotekininkui
gali pasiūlyti tik nelabai konkurencingą atlyginimą, papildomai jis galėtų užsidirbti tik
turėdamas mokinių popamokinės veikos valandų (tyrimas parodė, kad tokių valandų
turėjimas mažiausiai kenkia mokyklos bibliotekininko siekiui kelti kvalifikaciją). Bendra
rekomendacija dėl bibliotekininkų atlyginimo, remiantis pažangių valstybių praktika ir
tarptautinių organizacijų nuostatomis – didinti mokyklos bibliotekininko atlyginimą iki
konkurentabilaus šiandienos darbo rinkoje.
Rodikliai
Mokyklų bibliotekininkų tyrimas parodė, kad situacija Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų
bibliotekose, mokyklų bibliotekininkų veiklos kokybė nėra patenkinamos. Situaciją galima
keisti visų pirma per vadybinius sprendimus nacionaliniu, savivaldybės bei bendrojo
lavinimo mokyklų steigėjo lygmeniu.
LR Švietimo įstatymas nustato pagrindinius reikalavimus švietimo valdymui. Švietimo
valdymo paskirtis – laiduoti valstybės švietimo politikos vykdymo kokybę vadybos
priemonėmis: stebėsena, planavimu, įgaliojimų ir atsakomybės paskirstymu bei priežiūra.
23
Švietimo stebėsenos paskirtis – sudaryti sąlygas visiems švietimo valdymo subjektams
priimti pagrįstus sprendimus ir vykdyti švietimo kokybę laiduojantį valdymą. Valstybės
švietimo stebėseną, vadovaudamasi švietimo ir mokslo ministro patvirtintais švietimo
stebėsenos rodikliais ir jo nustatyta tvarka, vykdo Švietimo ir mokslo ministerija bei kitos
ministro įgaliotos įstaigos, savivaldybių administracijos, mokyklos. Lietuvos švietimo
politikos prioritetus, ilgalaikius švietimo tikslus, švietimo turinio kaitos kryptis, finansavimo
prioritetus nustato Valstybinė švietimo strategija. Ją rengia ir teikia Seimui tvirtinti
Vyriausybė. Strategija rengiama dešimčiai metų, tikslinama ne rečiau kaip kas ketverius
metus.
Tokiai stebėsenai vykdyti būtina parengti esminius mokyklos bibliotekininko veiklos
aspektus patikimai matuojančius rodiklius. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro
2005 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. ISAK-2240 patvirtintame valstybės švietimo stebėsenos
tvarkos apraše nurodoma, kad rodiklis – būklės, skirtumų ir/ar pokyčių masto netiesioginis
požymis, matmuo. Šiame dokumente taip pat apibrėžami švietimo stebėsenos principai:
Tikslingumas – renkami tik tie duomenys ir informacija, kurie yra reikalingi ir tinkami
švietimo būklei vertinti, švietimo valdymo subjektų sprendimams priimti.
Sistemingumas – visa švietimo sistema stebima planingai, suderintai ir laikantis
tęstinumo.
Nešališkumas – švietimo stebėsena vykdoma be išankstinio nusistatymo, laikantis
profesinio nepriklausomumo nuo įvairių interesų grupių.
Patikimumas – duomenys renkami laikantis duomenų rinkimo standartų, skelbiama
tikrovę atitinkanti informacija.
Konfidencialumas skelbiama tik apibendrinto pobūdžio informacija, garantuojanti
asmens duomenų anonimiškumą.
Taigi, naujai kuriami rodikliai turi atliepti visiems šiems principams.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr.
ISAK-2240 patvirtintame valstybės švietimo stebėsenos tvarkos apraše nurodoma, kad
švietimo stebėsena yra dviejų rūšių:
reguliari – pasikartojantys stebėsenos darbai atliekami remiantis valstybės, apskrities,
savivaldybės ar mokyklos švietimo stebėsenos rodiklių sąrašu ir oficialia švietimo statistika,
vykdomi rodiklių aprašuose ar statistikos darbų programoje numatytu dažnumu;
24
nereguliari – papildomi stebėsenos darbai atliekami remiantis atskiru švietimo valdymo
subjektų sprendimu.
Akivaizdu, kad naujai kuriami rodikliai turėtų būti priskiriami reguliariai stebėsenai.
Manytume, kad bent dalis siūlomų rodiklių turėtų tapti Valstybės švietimo stebėsenos
rodikliais (valstybės švietimo stebėsenos rodiklių sąrašą sudaro rodikliai, atspindintys
švietimo sistemos būklę, skirtumų ir/ar pokyčių mastą bei svarbiausių nacionalinių švietimo
tikslų įgyvendinimą). Kiti gali būti matuojami apskrities, savivaldybės ar mokyklos lygiu.
Valstybės švietimo stebėsenos tvarkos aprašas nustato, kad valstybės švietimo būklės
rodikliai ir oficialūs švietimo statistikos duomenys yra vieši. Vieša informacija nemokamai
prieinama visiems švietimo stebėsenos subjektams. Visais valstybės lygmens švietimo
duomenimis ir analitine informacija disponuoja Švietimo ir mokslo ministerija ir jos įgaliotos
institucijos. Taigi, jeigu siūlomi mokyklos bibliotekininko veiklos kiekybines charakteristikas
matuojantys rodikliai taptų Valstybės švietimo stebėsenos rodikliais, žemesnių švietimo
valdymo lygių subjektai galėtų nemokamai gauti viešai skelbiamas, situaciją jų valdymo
lygiu iliustruojančias, rodiklių skaitines reikšmes ir, atsižvelgdami į realią situaciją, priimti
pagrįstus sprendimus ir vykdyti švietimo kokybę laiduojantį valdymą.
Mokyklų bibliotekų bei mokyklų bibliotekose dirbančių bibliotekininkų veiklos kokybę
siūlome matuoti šių stebėsenos rodiklių pagalba:
25
1. Mokyklų bibliotekininkų, įgijusių bazinį išsilavinimą, arba persikvalifikavusių, dalis
Rodiklio aprašymas Mokyklų bibliotekininkų, įgijusių bazinį išsilavinimą, arba
persikvalifikavusių skaičius, išreikštas kaip bendro šalies mokyklų
bibliotekininkų skaičiaus dalis (procentais)
Paskirtis Mokyklų bibliotekininkų, įgijusių bazinį išsilavinimą, arba
persikvalifikavusių dalis rodo bendrojo lavinimo mokyklose
teikiamų bibliotekos paslaugų kokybę, taip pat rodo mokyklų
steigėjų dėmesį mokyklos bendruomenių informacijos poreikių
tenkinimui mieste ir kaime.
Skaičiavimas Mokyklų bibliotekininkų, įgijusių bazinį išsilavinimą, arba
persikvalifikavusių skaičius
-------------------------------------------------------- x 100 bendras
mokyklų bibliotekininkų skaičius
Reikalingi duomenys
(jų šaltiniai)
Bendras mokyklų bibliotekininkų skaičius (ITC),
Mokyklų bibliotekininkų, įgijusių bazinį išsilavinimą, arba
persikvalifikavusių skaičius (ITC, mokyklos)
Skaidymas Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis, savivaldybės
Mokyklos vietos tipas: miesto/kaimo
Mokyklos grupė/tipas: bendrojo lavinimo mokyklos (skaidyti pagal
tipus: pradinė, pagrindinė, vidurinė), profesinės mokyklos
Skaičiavimo
periodiškumas
Kasmet
26
2. Kitos veiklos nedirbančių mokyklų bibliotekininkų dalis (rodiklį patikimai galima
apskaičiuoti tik mokslo metams pasibaigus, todėl jį siūloma skaičiuoti už praeitus
mokslo metus)
Rodiklio aprašymas Mokyklų bibliotekininkų, neturinčių dalyko ar popamokinės veiklos
pamokų bei neatliekančių kitokių nuolat apmokamų veiklų, skaičius
išreikštas kaip bendro šalies mokyklų bibliotekininkų skaičiaus dalis
(procentais)
Paskirtis Mokyklų bibliotekininkų, neturinčių dalyko ar popamokinės veiklos
pamokų bei neatliekančių kitokių nuolat apmokamų veiklų, dalis rodo
bendrojo lavinimo mokyklose teikiamų bibliotekos paslaugų kokybę,
taip pat rodo mokyklų steigėjų dėmesį mokyklos bendruomenių
informacijos poreikių tenkinimui mieste ir kaime.
Skaičiavimas Mokyklų bibliotekininkų, neturinčių dalyko ar popamokinės veiklos
pamokų bei neatliekančių kitokių nuolat apmokamų veiklų, skaičius
-------------------------------------------------------- x 100
bendras mokyklų bibliotekininkų skaičius
Reikalingi
duomenys (jų
šaltiniai)
Bendras mokyklų bibliotekininkų skaičius (ITC),
Mokyklų bibliotekininkų, neturinčių dalyko ar popamokinės veiklos
pamokų bei neatliekančių kitokių nuolat apmokamų veiklų, skaičius
(ITC, mokyklos)
Skaidymas Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis, savivaldybės
Mokyklos vietos tipas: miesto/kaimo
Mokyklos grupė/tipas: bendrojo lavinimo mokyklos (skaidyti pagal
tipus: pradinė, pagrindinė, vidurinė), profesinės mokyklos,
Skaičiavimo
periodiškumas
Kasmet
27
3. Mokyklų bibliotekų, kasdienėje veikloje besinaudojančių MOBIS programine įranga,
dalis
Rodiklio aprašymas Mokyklų bibliotekų, kasdienėje veikloje besinaudojančių MOBIS
programine įranga, dalis, išreikšta kaip bendro šalies mokyklų
bibliotekų skaičiaus dalis (procentais)
Paskirtis Mokyklų bibliotekų, kasdienėje veikloje besinaudojančių MOBIS
programine įranga, dalis rodo bendrojo lavinimo mokyklose teikiamų
bibliotekos paslaugų kokybę, taip pat rodo, kaip sudaromos sąlygos
naudotis informacinėmis technologijomis mieste ir kaime.
Skaičiavimas Mokyklų bibliotekų, kasdienėje veikloje besinaudojančių MOBIS
programine įranga, skaičius
-------------------------------------------------------- x 100
bendras mokyklų bibliotekų skaičius
Reikalingi
duomenys (jų
šaltiniai)
Bendras mokyklų bibliotekų skaičius (ITC, mokyklos),
Mokyklų bibliotekų, kasdienėje veikloje besinaudojančių MOBIS
programine įranga, skaičius (ITC, mokyklos)
Skaidymas Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis, savivaldybės
Mokyklos vietos tipas: miesto/kaimo
Mokyklos grupė/tipas: bendrojo lavinimo mokyklos (skaidyti pagal
tipus: pradinė, pagrindinė, vidurinė), profesinės mokyklos
Skaičiavimo
periodiškumas
Kasmet
28
4. Mokyklos bibliotekininkų, per praėjusius mokslo metus nors kartą dalyvavusių ne
trumpesniuose nei 12 akademinių valandų kvalifikacijos kėlimo renginiuose, dalis
(rodiklį patikimai galima apskaičiuoti tik mokslo metams pasibaigus, todėl jį siūloma
skaičiuoti už praeitus mokslo metus)
Rodiklio aprašymas Mokyklos bibliotekininkų, per praėjusius mokslo metus nors
kartą dalyvavusių ne trumpesniuose nei 12 akademinių valandų
kvalifikacijos kėlimo renginiuose, skaičius išreikštas kaip bendro
šalies mokyklų bibliotekininkų skaičiaus dalis (procentais)
Paskirtis Mokyklos bibliotekininkų, per praėjusius mokslo metus nors
kartą dalyvavusių ne trumpesniuose nei 12 akademinių valandų
kvalifikacijos kėlimo renginiuose, dalis rodo bendrojo lavinimo
mokyklų bibliotekininkų kvalifikacijos kokybę, taip pat rodo
mokyklų vadovų dėmesį mokyklos bibliotekininkų kvalifikacijos
kėlimui mieste ir kaime.
Skaičiavimas Mokyklos bibliotekininkų, per praėjusius mokslo metus nors
kartą dalyvavusių ne trumpesniuose nei 12 akademinių valandų
kvalifikacijos kėlimo renginiuose, skaičius
-------------------------------------------------------- x 100
bendras mokyklų bibliotekininkų skaičius
Reikalingi duomenys (jų
šaltiniai)
Bendras mokyklų bibliotekininkų skaičius (ITC),
Mokyklos bibliotekininkų, per praėjusius mokslo metus nors
kartą dalyvavusių ne trumpesniuose nei 12 akademinių valandų
kvalifikacijos kėlimo renginiuose, skaičius (ITC, mokyklos)
Skaidymas Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis, savivaldybės
Mokyklos vietos tipas: miesto/kaimo
Mokyklos grupė/tipas: bendrojo lavinimo mokyklos (skaidyti
pagal tipus: pradinė, pagrindinė, vidurinė), profesinės mokyklos,
Skaičiavimo
periodiškumas
Kasmet
5. Stebėsenos rodiklis, matuojantis kokybišką skaitytojų aptarnavimą mokyklų
bibliotekose (remiantis MOBIS programinės įrangos pagalba surinkta informacija).
29
6. Stebėsenos rodiklis, matuojantis kokybines mokyklų bibliotekų fondų
charakteristikas (remiantis MOBIS programinės įrangos pagalba surinkta informacija).
Stebėsenos rodiklius, matuojančius kokybišką skaitytojų aptarnavimą mokyklų bibliotekose
bei kokybines mokyklų bibliotekų fondų charakteristikas bus galima detaliai aprašyti tik
parengus pavyzdinį bendrojo lavinimo mokyklos bibliotekininko pareigybės aprašymą bei
tipinius mokyklos bibliotekos nuostatus. Turi išlikti nuostata, kad šiuos rodiklius paskaičiuoti
turėtų užtekti MOBIS programinės įrangos, fiksuojančios kasdienę bibliotekos veiklą,
galimybių.
Recommended