1. Valstybs tarnyba ir vieieji interesai kaip statymo saugomos vertybs. Teisins valstybs siek atitinkanti, normali, autoritetinga pagal Konstitucij, statymus, tarptautines sutartis ir kitus teiss aktus vykdoma valstybs, savivaldybs staig ir institucij, tarptautini institucij, taip pat nevalstybini ar privai staig, moni, organizacij ar asmen, besiveriani profesine veikla, turini atitinkamus administracinius galiojumus ar teikiani viesias paslauags, veikla.

2. Valstybs tarnautojo ir jam prilyginto asmens kaip nusikaltim subjekt sampratos.BK 230 str. svokos pateiktos.

3. Kyio samprata.Tai gali bti turtas pinigai, vertybiniai popieriai, akcijos, brangenybs, antikvariniai daiktai, dails, meno kriniai, baldai, rbai, maisto produktai, alkoholiniai grimai, vais, kitoks kilnojamas ar nekilnojamas turtas, teisiniai ar kitokie dokumentai, patvirtinantys nuosavybs teis turt ar interesus j. Taip pat laikytinos turtin vert turinios paslaugas. Seksualins taip pat.

Pagal LAT nutarim: kyis suprantamas kaip neteistai gautas ar siekiamas gauti nepagrstas atlygis, t.y. bet koks turtas, pvz. Pinigai, vertybiniai popieriai, meno kriniai, kitoks kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas, teisiniai ar kitokie dokumentai, patvirtinantys nuosavybs teis turt ar interesus j: turtins paslaugas, pvz., nemokamas automobilio ar namo remontas, neprocentini paskol suteikimas, mokesi sumainimas ir kt.

4. Kyininkavim sudaranios veik primimo, paadjimo, susitarimo priimti, reikalavimo ir provokavimo sampratos. Primimas kyis laikomas priimtu, kai kaltininkas pats ar per treiuosius asmenis priima vis ar bent dal kyio. Vien kyio davimo nepakanka kyio primimui pripainti. Btina, kad valstybs tarnautojas ar jam prilygintas asmuo ky priimt.

Paadjimas tai davimas odio priimti ky, kartu gali bti paadama atlikti (neatlikti) atitinkamus veiksmus galimo kyio davjo interes naudai.

Susitarimas priimti paprastai yra kyininko ir kyio davjo susitarimas ne tik dl kyio primimo, davimo, bet ir dl kyio pobdio, formos, dydio, primimo laiko, vietos bdo ir pan.

Reikalavimas paprastai bna tokie veiksmai, kai kyio reikalaujama ar net grasinama, jei nebus duoras kyis, atlikti neteistus veiksmus, padaryti al teistiems asmens interesams arba neatlikti teist veiksm, kuriuos kaltininkas gali ir turi atlikti vykdydamas galiojimus. Kyio taip pat gali bti reikalaujama grasinant jo negavus atlikti teistus veiksmus. Kyio reikalavimo formos gali bti vairios, jo gali bti reikalaujama atvirai, tiesiai ar umaskuotai.

Provokavimas duoti paprastai bna tokie veiksmai, kai kaltininkas kyio nereikalauja atvirai, o daro tai umaskuota forma ir savo elgesiu sudaro toki padt, kad teistiems asmen interesams kyla realios alos pavojus ir asmuo siekdamas apsaugoti savo teistus interesus ar utikrinti j gyvendinim, yra priverstas duoti ky.

5. Tiesioginis ir netiesioginis kyininkavimas.LAT apvalga. Tiesiogiai ar netiesiogiai (pvz., per treiuosius asmenis), savo ar kit (pvz. Giminaii) naudai kaltininkas gauna ar siekia gauti neteist atlyg, veikos kvalifikavimui reikms neturi.

6. Kyininkavimo baigtumo momentas.Formali sudtis. Laikoma baigtu nuo bet kurios mintos veikos padarymo.

7. Teisto veikimo ar neveikimo, u kur duodamas kyis samprata.Neteistas neveikimas tada, kai kaltininkas kyio davjo interesus patenkina arba ada patenkinti neatlikdamas veiksm, kuriuos jis privalo atlikti vykdydamas davo galiojimus, o u neteit veikim kai kaltininkas kyio davjo interesus patenkina ar ada patenkinti atlikdamas neteistus veiksmus, t.y. tokius, koki kaltininkas negali ir neturi vykdydamas galiojimus.

LAT apvalga.Jeigu valstybs tarnautojas ar jam prilygitnas asmuo ky priima, paada ar susitaria j priimti, reikalauja ar provokuoja j duoti u teist veikim ar neveikim vykdant galiojimus, t.y. u tokius veiksmus, kuriuos valstybs tarnautojas ar jam prilygintas asmuo vykdydamas galiojimus gali ir privalo atlikti (ar neatlikti) kyio davjo interesais, veika kvalifikuojama pagal BK 225 str. 1 dal.

Kyininkavimas u neteist neveikim yra tada, kai valstyb starnautoajs ar jam prilygintas asmuo kyio davjo interesus patenkina ar ada patenkinti atlikdamas neteistus veiksmus, t.y. tokius, koki valstybs tarnautojas ar jam prilygintas asmuo negali ir neturi atlikti vykdydamas galiojimus.

8. Kyininkavimo kalts turinys.Tiesiogin tyia. Kaltininkas suvokia, kad jis yra valstybs tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, ino savo galiojimus, pareigas, kurias j vykdyti pareigoja statymai, kiti teiss aktai, gaunama i kyio davjo turtin nauda yra neteistas atlygis u konkret teist ar neteist veikim ar neveikim vykdant galiojimus, kyio da vjas irgi supranta, jog turtin naud suteikia neteistai, toki veik atlieka ky duodanio asmens interesais.

9. Kyininkavim kvalifikuojantys poymiai: faktas, kad kyis buvo duotas u neteist veikim ar neveikim; didel kyio vert.Didel kyio vert yra vir 250 MGL.

10. Kyininkavimo baudiamojo nusiengimo sudtis.Kyis iki 1 MGL yra baudiamasis nusiengimas.

11. Baudiamoji atsakomyb u papirkim ir atleidimo nuo jos specialioji ris. BA u papirkim kyla asmenims, kurie duoda ky, t.y. kyio davjoms. Atleidimas numatytas BK 227 str 5 d., slygos: Kyio i jo buvo reikalaujama ar provokuojama duoti ky; Paadjs ar pasils duoti arba davs ky, per manomai trumpesn laik, bet ne vliau negu iki jo pripainimo tariamuoju pranea teissaugos institucijai; Pranea savanorikai; Arba duoda ky su teissaugos institucijos inia;

12. Pasinaudojimas tiktina taka, adant u ky paveikti institucij ar asmen, kaip veika. Tiktina taka BK 226 str prasme tai pakankamai reali, konkreti, veiksminga taka konkreiai institucijai, staigai ar organizacijai arba konkretiems asmenims, galinti lemti mint subjekt veikl kyio davjo interesais.

13. Pasinaudojimas tariama taka, adant u ky paveikti institucij ar asmen, kaip veika.Nra realios, konkreios, veiksmingos takos konkreiai institucijai. Fakto, kad asmuo uima kakokias pareigas neutenka pripainti, kad jis turi tak.

14. Papirkimo baigtumo momentas.Kyis laikomas duotu, kai papirkjas j perduoda paperkamam asmeniui u pageidaujam jo veikim ar neveikim vykdant galiojimus arba tarpininkui siekiant t pai rezultat.Baigtu papirkimu laikytini ir tie atvejai, kai paperkamas asmuo atsisako priimti ky, o kyio davjas ky atsiima.

15. Papirkimo kalts turinys.Tiesiogine tyia. Kaltininkas supranta, kad btent valstybs tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui pasil, paadjo duoti ar dav ky kaip neteist atlyg u jo pageidaujam mint asmen teist ar neteist veikim ar neveikim vykdant galiojimus. Suprasdamas savo veikos pavojingumo pobd, kaltininkas siek atlikti toki veik.

16. Prekybos poveikiu skirtumas nuo bendrininkavimo kyininkaujant.

17. Prekybos poveikiu skirtumas nuo sukiavimo.

18. Prekybos poveikiu baudiamojo nusiengimo sudtis.

19. Piktnaudiavim sudarani veik sampratos. Piktnaudiavimas tarnybine padtimi ir tarnybos galiojim virijimas.

Piktnaudiavimas tarnybine padtimi - veikia kaip kompetentingas asmuo, taiau i tikrj jo veikla yra nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja paeidiami pagrindiniai tarnybos principai, konkreios institucijos, staigos ir pan. Veiklos tikslai, tvarka, ikraipoma veikos esm, turinys, menkinamas tarnybos prestias. Taigi paprastai piktnaudiavimas pasireikia tarnybins padties panaudojimu ar pasinaudojimu ja prieingais nei tarnybos interesais.

Tarnybos galiojim virijimas tai tokie valstybs tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiksmai, kuriais virijami jam suteikti galiojimai ir teiss. Kartais tarnybini galiojim ar teisi virijimas gali bti aikus tik paiam kaltininkui ir asmenims, gerai inantiems, kokie galiojimai ir teiss buvo suteikti. Jei valstybs tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiksmai padaryti apsiribojant tarnybiniais galiojimais ir formaliai juos atitinka, taiau i tikrj yra nesuderinami su tarnybos interesais, veika gali bti pripastama nusiklastama ir kvalifikuojama pagal BK 228 str. galima viryti tuos galiojimus, kurie konkreiam valstybs tarnautojui yra priskiriami.

20. Didel ala kaip btinas nusikaltimo poymis. Didel ala valstybei, tarptautinei vieajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui, ES. Didele laikoma vir 250 MGL.Turtin ir kitokio pobdio ala.Turtine ala pripastamas turto netekimas arba sualojimas, turtis ilaidos, negauta nauda ar negautos pajamos, o kitokio pobdio fizin, moralin, organizacin ar kito neturtinio pobdio ala, padayrta teiss ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybms.Kitokio pobdio ala pripastama didele, jeigu ji patiriama dl LR K-joje tvirtint teisi ir laisvi paeidimo arba piktnaudiajant tarnyba dar ir kitos NV padarymo. LR Kjoje tvirtint teisi ir laisvi paeidimas, valstybs tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai alingi padariniai paprastai peipastami didele ala ne tik tarnybai asmeniui, bet ir valstybei.

21. Prieastinio ryio nustatymo problema.Kiekvienu konkreiu atveju vertinamos bylos aplinkybs. Sunku nustatyti, ar btent to asmens veiskmai sukl diel al.

22. Specialus piktnaudiavimo subjektas.Vasltybs tarnautojas ar jam prilygintas asmuo.

23. Piktnaudiavimo kalts turinys.Tiesiogine ir netiesiogine tyia.

24. Kvalifikuota piktnaudiavimo sudtis. Turtins ir asmenins naudos siekimo kaip kvalifikuojani poymi sampratos.Kvalifikuojantis poymis yra tikslas gauti turtins ar kitokios asmenins naudos. Todl 2 dalis tik tiesiogine tyia.

Turtin nauda gali bti siekiama neatlygintinai neuvaldant svetimo turto, nepaveriant tokio turto savo ar kit asmen nuosavybe (pavyzdiui, nuslepiant dl netinkamo savo pareig atlikimo atsiradusius nuostolius ir pan.

Kitokia asmenine nauda gali bti laikoma ir neturtinio pobdio nauda neteistas karjeros darymas ar jos utikrinimas, palengvinimas kitiems asmenims ar kitoks protekcionizmas, auktesnes pareigas einani (tarnybine linija) asmen palankumo utikrinimas slepiant nekompetentingum, nemokikum, nesugebjim vadovauti ir pan.25. Piktnaudiavimo skirtumas su tarnybos pareig neatlikimu. Asmuo neatlieka savo pareig dl neatsargumo.

Baudiamoji byla Nr. 2K73/2006

Panevio miesto apylinks teismo nuosprendiu S. P. buvo nuteistas pagal BK 192 straipsnio 1 dal u tai, kad neteistai, paeisdamas 1999 m. gegus 18 d. Autori teisi ir gretutini teisi statymo 15 straipsnio 2 dalies reikalavimus 2002m. gruodio mnes savo namuose, komercijos tikslais platinti parduodant, atgamino ir iki 2002m. gruodio mnesio pabaigos laik komercijos tikslais platinti parduodant, savo namuose, ir 2002 m. pardav V. V. po 300 lit S.E. 1988 m. sukurto krinio Kauk. Instaliacija neteist kopij, atgamint viename paveiksle, kurio teistos kopijos mamenin kaina yra 16000 lit, ir S. E. 1985 m. sukurto krinio Batraiteliai neteist kopij, atgamint viename paveiksle, kurio teistos kopijos mamenin kaina yra 16000 lit, taigi atgamino, laik ir platino meno krini neteistas kopijas, kuri bendra vert pagal teist kopij mamenines kainas yra 32000 lit.

Apylinks teismas nuteis pagal BK 192 str.

Panevio apygardos teismas nuosprendiu iteisino S. P., V.V. ir V.S. dl nusikaltimo, numatyto BK 192 straipsnio 1 dalyje. Kolegija paymjo, kad jei teist krini kopij nra, neteist kopij vert gali bti nustatoma arba pagal paties autoriaus sukurt darb mamenines kainas, arba pagal neteist kopij mamenin kain, atsivelgiant atlikt darb kokyb ir meno vertybi pirkimo praktik. Apeliacins instancijos teismas nurod, kad Panevio miesto apylinks teismas nepagrstai rmsi ikiteisminio tyrimo metu atlikt specialist tyrim ir tapybos darb ekspertizs rezultatais, nes tiek specialistai, tiek ekspertai nustat per didel neteist kopij kain, vertindami jas kaip originalius S. E. tapybos krinius, taiau byloje nustatyta, kad kopijas padar ne pats S. E., o S.P.Kadangi bendra kiekvieno i nuteistj neteistai komercijos tikslais disponuot S.E. krini kopij vert nevirija 100 MGL dydio sumos, kuriai esant kaltininkams numatyta baudiamoji atsakomyb pagal BK 192 straipsnio 1 dal, todl, nenustaius veikose nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo poymi, jie iteisinti (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1punktas); padarytos veikos galt bti vertinamos tik kaip administraciniai teiss paeidimai, u kuriuos numatyta atsakomyb ATPK 21410 straipsnio 1 dalyje.Panevio miesto apylinks teismo 2004 m. gegus 31 d. nuosprendis dl V. S. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dal laisvs apribojimu vieneriems metams paliktas nepakeistas, taiau V.S. panaikintas bausmi subendrinimas ir nustatyti pareigojimai udrausti bendrauti su kolekcionieriais bei gyti tapybos meno krinius, paveikslus.S. E. civilin iekin dl turtins ir neturtins alos atlyginimo apeliacins instancijos teismas paliko nenagrint.LAT: Nagrinjant byl pirmosios ir apeliacins instancijos teismuose BK 192 straipsnio 1 dalies nuostatos buvo netinkamai aikinamos ir taikomos. Iplstin teisj kolegija atkreipia dmes tai, kad BK 192 straipsnio 1 dalyje numatyta baudiamoji atsakomyb u skirting ri nusikalstamas veikas: 1) neteist literatros, mokslo, meno ar kitokio krinio ar jo dalies atgaminim ir 2)neteist literatros, mokslo, meno ar kitokio krinio ar jo dalies kopij importavim, eksportavim, platinim, gabenim ar laikym komercijos tikslais. BK 192 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytas objektyvusis didesns nei 100 MGL mamenins kainos poymis siejamas su baudiamja atsakomybe dl antros grups veik, taiau jis nra btinas baudiamajai atsakomybei u neteist literatros, mokslo, meno ar kitokio krinio ar jo dalies atgaminim kilti. Taikant baudiamj atsakomyb u neteist krinio ar jo dalies kopij importavim, eksportavim, platinim, gabenim ar laikym komercijos tikslais, btina nustatyti kopij kain. BK192 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta, kad kaina turi bti nustatoma pagal teist kopij mamenin kain. Teist kopij mamenins kainos kriterijus yra btinasis nusikaltimo sudties poymis ir turi bti aikinamas tiksliai. Apeliacins instancijos teismas, kasacine tvarka apskstame nuosprendyje paymjs, kad teist S. E. krini kopij nra ir belieka remtis arba originali darb, arba neteist kopij kainomis, padar klaiding ivad. Iplstin teisj kolegija paymi, kad baudiamoji atsakomyb u nagrinjam veik negali priklausyti nei nuo originali darb, nei nuo neteist kopij mamenins kainos. Vietoj teist kopij mamenins kainos pasiremiant arba originali darb, arba neteist kopij kaina, ikreipiamas BK 192 straipsnio 1dalyje tvirtintos normos turinys ir prasm. Teist kopij mamenin kaina nagrinjamoje byloje yra privalomai rodintina aplinkyb. i aplinkyb turi bti nustatoma panaudojant visus galimus rodinjimo bdus, pirmiausia specialisias inias. Byla perduota i naujo nagrinti apeliacine tvarka.

Buvo pradtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu buvo nustatyta, kad A kreipsi B, kuris dirbo MRU dekanate, kad is paveikt savo mon C (Baudiamosios teiss dstytoj).

A ujusi B kabinet aikiai pasak, kad norinti, jog jos snus ilaikyt baudiamosios teiss egzamin. Tada ant popieriaus lapo ji nupie uv ir butel bei alia para laia ir brendis. B sutinkamai linkteljo galv. A padav B popieriaus lap su snaus vardu ir pavarde, bei prierau turi ilaikyti baudiako egzamin!.

B popieriaus lap sidjo kelni kien ir paadjo btinai sutvarkyti reikal. Grs namo jis net neketino nieko sakyti monai. Persirengs jis ivyko sporto klub. Tuo tarpu C pam vyro drabuius ir ruodamasi skalbti juos, ikraust j kienes. Kelni kienje ji rado popieriaus lap su asmens duomenimis bei prierau turi ilaikyti baudiako egzamin!. Kadangi po poros dien turjo bti B gimtadienis, C paman, kad tai altruistinis Tado gimtadienio noras. C paskambino katedros vedjai D ir papra, kad konkretus asmuo ilaikyt baudiamosios teiss egzamin. U tai ji paadjo supaindinti j su nuostabiu vyru.

Po baudiamosios teiss egzamino katedros vedja D ikraust dstytoj stalius ir radusi reikiam asmen, patais jo paym i ketverto penket. Kit dien C supaindino D su nuostabiu vyru.

Kvalifikuokite kaltinink veiksmus.

A ir C veiksmus kvalifikuoju pagal BK 226 str. 1 dal, B veiksmus kvalifikuoju pagal BK 226 str. 2 dal, D veiksmus kvalifikuoju pagal BK 225 str. 2 dal.

Nusikalstamomis tampa tik pavojingos veikos. Veikos pavojingum nulemia vairs poymiai, taiau svarbiausias veiksnys, nulemiantis mogaus poelgio pavojingum ir baudiamj teisin vertinim, yra vertybs arba griai, kuriems is poelgis daro al ar kelia pavoj. mogaus poelgis pripastamas pavojingas pirmiausia dl to, kad kelia pavoj kakokiai reikmingai vertybei ar vertybms. Savo ruotu statym leidjas, nustatydamas veikos nusikalstamum ir statymu udrausdamas asmenims taip veikti, ima apsaugon ne pavienio mogaus gyvyb ar turt, o tam tikr visuomenin vertyb ar gr mogaus gyvyb ar nuosavyb.BK 226 str. ginama vertyb yra teisins valstybs siek atitinkanti, normali, autoritetinga, pagal Konstitucij, statymus ar kitus teiss aktus vykdoma valstybs ar savivaldybs institucij ar staig veikla, taip pat tarptautini viej organizacij prestias, normali veikla. Akivaizdu, kad A ir C paeid i vertyb, nes siek, kad kiti asmenys(A siek, kad B pasinaudot savo taka, o C siek, kad D pasinaudot savo taka), pasinaudot savo tiktina taka, kad pasiekt j nurodtyus tikslus, tuo paeisdami Konstitucij, normali staig veikl, taip siningumo princip. B paadjo pasinaudoti savo tiktina ar tariam taka, todl taip pat paeid Konstitucij ir normali staig veikl.

Pavojinga veika yra nusikalstamos veikos sudties objektyvusis poymis, kur statym leidjas visada naudoja formuluodamas nusikalstam veik sudtis. Nusikalstama veika vis pirma yra mogaus veika, be to veika, kuri visuotinai vardijama kaip pavojinga. Baudiamasis statymas vairias vertybes saugo btent nuo pavojing veik. Baudiamasis statymas saugo vertybes tik nuo moni darom veik. Terminu pavojinga veika baudiamojoje teisje apibriamas tiek pavojingas veikimas, tiek pavojingas neveikimas. Veikimas ir neveikimas yra pavojingos veikos formos. Veikimas gali gauti vairi form: tai fizinis smurtinis poveikis kitam mogui, gali pasireikti ir nesmurtinio pobdio fiziniais kno judesiais paveikiant baudiamojo statymo saugomas vertybes, veikimas galimas ir odiais, taip pat konkliudentiniais veiksmais. Be to daugelyje baudiamojo kodekso straipsni nusikalstamas laikomas veikimas, padaromas raant, pieiant, fotografuojant ar filmuojant. Neveikimu veikos gali bti padarytos, kai jos atitinka dvi slygas, tai asmuo turi pareig veikti ir turi reali galimyb veikti. Baudiamajame kodekse sudtys, kuriose kriminalizuojamas neveikimas danai formuluojamos kaip asmuo turdamas pareig rpintis nukentjusiu asmeniu. Objektyviai nuudymas manomas tiek aktyviais veiksmais, tiek neveikimu. Daniausiai nuudoma aktyviai veikiant fiziniu, mechaniniu, cheminiu, psichiniu poveikiu: aunant, muant, gsdinant, naudojant vairius daiktus ir kt. Nuudymas pasyviu elgesiu manomas tais atvejais, kai asmuo turi pareig ir galimyb atitinkamai veikti rpintis kitu mogumi arba konkreiais veiksmais paalinti mirties grsm ir tos pareigos neatlieka.Veika numatyta BK 226 str. 1 dalyje, gali bti padaroma tokiomis alternatyviomis veikomis, tai pasilymas, paadjimas ar susitarimas duoti ky, kyio davimas. Pasilymas duoti ky tai lenkimas, praymas, tikinjimas, drsinimas ir pan. konkretaus asmens u atlyg kaltininko interesais pasinaudoti savo taka ir paveikt valstybs tarnautoj ar jam prolygint asmen. Paaddamas duoti ky kaltininkas i esms atlieka tuos paius veiksmus kaip ir silydamas ky, taiau kartu ir stiprina paperkamo asmens sprendim gauti ky pateikdamas tam tikras garantijas, kad kyis tikrai bus duotas, kad tai bus padaryta saugiai ir bus naudinga ir pan.Kyio pasilymas, paadjimas (kaip NV) gali bti padaryti vairiais bdais odiu, ratu, veiksmu ir pan., ir iomis veikomis siekiama informuoti kyio gavj apie papirkjo ketinimus atsilyginti u atitinkam veikim ar neveikim (praeityje ar ateityje) vykdant galiojimus. Susitarimas duoti ky paprastai yra papirkjo ir kyio fgavjo susitarimas ne tik dl kyio primimo, davimo, bet ir dl kyio pobdio, formos, dydio, primimo laiko, vietos, bdo ir pan. A padar toki veik kaip paadjimas duoti ky. Konkreiai ji ant popieriaus nupie lai ir brendio butel.C padar toki veik kaip paadjimas duoti ky, konkreiai paadjo D supaindinti j su nuostabiu vyru. BK 226 str. 2 dalyje numatyta veika padaroma aktyviais veiksmai veikimu asmens paadu pasinaudojant savo taka u ky paveikti valstybs ar savivaldybs institucij ar staig, tarptautin viej organizacij arba j tarnautoj ar jam prilygint asmen, kad jis kyio davjo interesais atitinkamai teistai ar neteistai veikt ar neveikt. ioje situacijoje B paadjo A, kad jis pasinaudos savo taka ir paveiks savo mon C, kad A snus ilaikyt baudiamosios teiss egzamin. Pagal baudiamuosius statymus u padarytas pavojingas veikas gali atsakyti tik asmenys, sulauk statymo nustatyto amiaus. Trauktino baudiamojon atsakomybn asmens amius yra pagrindinis objektyvusis nusikalstamos veikos sudties poymis, apibdinantis asmen, padarius nusikalstam veik ir trauktin baudiamojon atsakomybn. Kitas dalykas - nuo kokio amiaus asmuo gali bti traukiamas baudiamojon atsakomybn. BK 13 straipsnyje teigiama, kad pagal baudiamuosius statymus atsako asmenys, kuriems prie padarant nusikaltim yra suj eiolika met. U kai kurias nusikalstamas veikas baudiamoji atsakomyb kyla nuo keturiolikos met. Nusikalstamos veikos, u kurias atsakomyb kyla nuo keturiolikos met, ivardytos BK 13 straipsnio 2 dalyje: nuudymas (129 straipsnis), sunkus sveikatos sutrikdymas (135 straipsnis), iaginimas (149 straipsnis), seksualinis prievartavimas (150 straipsnis), vagyst (178 straipsnis), plimas (180 straipsnis), turto prievartavimas (181 straipsnis), turto sunaikinimas ar sugadinimas (187 straipsnio 2 dalis), aunamojo ginklo, audmen, sprogmen ar sprogstamj mediag pagrobimas (254 straipsnis), narkotini ar psichotropini mediag pagrobimas (263 straipsnis), transporto priemoni ar keli, juose esani rengini sugadinimas (280 straipsnio 2 dalis).Tai, kad statyme nustatytas asmens, trauktino baudiamojon atsakomybn, amius, reikia, kad statym leidjas prezumuoja, jog sulauks eiolika met asmuo, nors ir bdamas nepilnametis, jau yra pakankamai protikai isivysts, taigi jau gali suprasti savo veiksm pobd ir esm, t. y. k daryti galima ir ko daryti negalima, ir atsakyti u savo veiksmus. U tam tikras nusikalstamas veikas nustatydamas keturiolikos met amiaus rib, statym leidjas konstatuoja, kad BK 13 straipsnio 2 dalyje ivardyt nusikalstam veik pavojingum suvokia asmenys, sulauk keturiolika met.Nors statym leidjas apie tai nekalba, u tam tikras nusikalstamas veikas tiek teorikai, tiek praktikai baudiamoji atsakomyb gali ikilti tik vyresnio amiaus monms. Antai u nusikalstamas veikas krato apsaugos tarnybai gali atsakyti tik asmenys, sulauk devyniolika met, nes karinn tarnybon aukiami asmenys, kuriems yra sukak devyniolika met.U veik numatyt BK 226 str. 1 ir 2 dalyse atsako asmenys, kuriems yra sukak 16 met.BK 226 str. 2 dalyje numatytas specialaus subjekto poymis gali daryti tiktin tak ar paveikti atitinkam valstybs ar savivaldybs institucij ar sgtaig, tarptautin viej organizacij ir kt. Atitinkamai teistai ar neteistai veikti ar neveikti kyio davjo interesais. B atitinka specialaus subjekto poym, nes gali daryti tiktin tak savo monai.Pakaltinamumas reglamentuotas BK 17 str. pakaltinamumas yra teisin svoka apibdinanti asmens, padariuso B numatyt veik psichin bkl padarant veik ir turinti esmin reikm jo atsakomybei. Pakaltinamumas yra galjimas darant veik suvokti daromos veikos pobd ir valdytoi savo veiksmus. Taip pat tai yra btina kalts slyga. Svarbu tai, kad jei psichika sutrinka po NV padarymo, asmuo negali bti pripaintas nepakaltinamu. Tokiais atvejais asmeniui taikomos priveriamosios medicinos pobdio priemons, o pasveiks jis gali bti baudiamas. Pakaltinamum sudaro medicininis ir juridinis kriterijai ir jie turi bti nustatyti abu. Medicininis kriterijus aoibdina psichikos sutrikim. Sutrikimai gali bti ilgalaikiai, trumpalaikiai ar kitos patologins bkls. Medicininis kriterijus paaikina, dl koki prieasio asmuo, padars veik, negaljo suprasti savo veiksm esms. Juridin kriterij sudaro intelektualinis ir valinis momentai. Intelektualinis momentas pasireikia asmens negebjimu suvokti daromos veikos pavojingumo, konkreiai asmuo nesuvokia faktini veikos aplinkybi arba socialins daromos veikos reikms. Valinis momentas pasireikia asmens negebjimu valdyti savo veiksm. Utenka nustatyti tik vien i j, t.y. asmuo turi nesuvokti arba daromos veikos pavojingumo arba negebti valdyti savo veiksm. nepakaltinamumo nereikia painioti su ribotu pakaltinamumu. Ribotas pakaltinamumas yra, kai asmuo dl psichikos sutrikimo nevisikai suvokia pavojing veikos pobd arba nevisikai gali valdyti savo veiksm. Nustaius ribot pakaltinamum, asmuo i esms laikomas pakaltinamu ir yra traukiamas baudiamojon atsakomybs, tiesiog bausm jam gali bti velninama, arba asmuo atleidiamas nuo baudiamosios atsakomybs iki tam tikros kategorijos nusikaltimo (iki apysunkio). Pakaltinamumas visuomet yra preziumuojamas. Norint nustatyti nepakaltinamum turi bti skiriama ekspertiz. Ekspertiz skiriama tuomet, kai asmuo nusikaltim padaro itin iauriai, arba yra neveiksnus ar yra koki medicinini paym apie jo psichikos lig.Kadangi nra joki duomen apie A, B, C psichikos ligas, todl j pakaltinamum galima preziumuoti. Kalt yra psichinis asmens santykis su nusikalstamos veikos objektyviaisiai poymiais. Kalt turi dvi formas, tai tyia ir neatsargumas. Kadangi BK 129 str. 1d. numatyta veika gali bti padaroma tik tyia, tai plaiau aptarintina tik tyin kalts forma. Tyin kalt gali bti tiesiogin ir netiesiogin. Tiesiogin tyia yra tuomet, kai asmuo suvokia pavojing veik, numato galimus padarinius ir j nori. Formaliose sudtyse: asmuo suvokia pavojing veikos pobd ir nori taip veikti. Netiesiogin tyia yra, kai asmuo suvokia pavojing veik, numato padarinius ir nors j nenori, bet lengvabdikai leidia jiems kilti. Tyia taip pat gali bti apibrta ir neapibrta. Apibrta gali bti tik tiesiogin tyia. Apibrta tyia yra tuomet, kai asmuo nori aikiai apibrt padarini. Jei toki padarini jam nepavyksta sukelti, tuomet veika kvalifikuojama kaip pasiksinimas. Neapibrta tyia yra tuomet, kai kaltininkas nekonkretizuoja padarini, o tiesiog savo veiksmais kako siekia. Tuomet veika kvalifikuojama pagal tai, k kaltininkui pavyko sukelti. Kalbant apie tiesiogin tyi svarbu paminti tai, kad tik tiesiogin tyia gali bti formaliose nusikalstamos veikos sudtyse ir tuomet kai nusikalstamos veikos sudtyse yra numatytas motyvas ir tikslas. Tiek BK 226 str 1, tiek 2 dalis pasireikia tiesiogine tyia. A ir C suvokia, kad savo veiksmas siekia tikinti kit asmen pasinaudoti savo taka ir paveikti atitinkamas institucijas ar asmenis teistai ar neteistai veikti ar neveikti kyio davjo interesais, suvokia, kad toks poveikis neteistas, nes veikiamas u ky ir nori taip veikti.B suvokia, kad pasinaudodamas savo taka realiai gali paveikti teistai ar neteistai veikti ar neveikti atitinkamas institucijas, staigas, organizacijas arba valstybs tarnautoj arba jam prilygint asmen kyio davjo interesais, suvokia, kad toks poveikis neteistas, nes veikiama u ky, jo paveikiama atitinkama instituciaj ir kt. Yra kompetentingi atlikti teist ar neteist veikim arba neveikti kyio davjo interesais ir nori taip veikti.

D veika kvalifikuotina pagal BK 225 str. 2 dal.Nusikalstamomis tampa tik pavojingos veikos. Veikos pavojingum nulemia vairs poymiai, taiau svarbiausias veiksnys, nulemiantis mogaus poelgio pavojingum ir baudiamj teisin vertinim, yra vertybs arba griai, kuriems is poelgis daro al ar kelia pavoj. mogaus poelgis pripastamas pavojingas pirmiausia dl to, kad kelia pavoj kakokiai reikmingai vertybei ar vertybms. Savo ruotu statym leidjas, nustatydamas veikos nusikalstamum ir statymu udrausdamas asmenims taip veikti, ima apsaugon ne pavienio mogaus gyvyb ar turt, o tam tikr visuomenin vertyb ar gr mogaus gyvyb ar nuosavyb.BK 225 str. 2 dalyje saugoma vertyb yra teisins valstybs siek atitinkanti, normali, autoritetinga pagal K-j, statymus, tarptautines sutartis ir kitus teiss aktus vykdoma valstybs, savivaldybs staig ir institucij, tarptautini institucij, taip pat nevalstybini ar privai staig, moni, organizacij ar asmen, besiveriani profesine veikla, turini atitinkamus administtracinius galiojimus ar teikiani viesias paslaugas, veikla. Akivaizdu, kad D paeid BK 225 str. 2 dalyje saugom vertyb, nes patais egzamino paym, t.y. veik neteistai u paadt atlyg, ky.

Pavojinga veika yra nusikalstamos veikos sudties objektyvusis poymis, kur statym leidjas visada naudoja formuluodamas nusikalstam veik sudtis. Nusikalstama veika vis pirma yra mogaus veika, be to veika, kuri visuotinai vardijama kaip pavojinga. Baudiamasis statymas vairias vertybes saugo btent nuo pavojing veik. Baudiamasis statymas saugo vertybes tik nuo moni darom veik. Terminu pavojinga veika baudiamojoje teisje apibriamas tiek pavojingas veikimas, tiek pavojingas neveikimas. Veikimas ir neveikimas yra pavojingos veikos formos. Veikimas gali gauti vairi form: tai fizinis smurtinis poveikis kitam mogui, gali pasireikti ir nesmurtinio pobdio fiziniais kno judesiais paveikiant baudiamojo statymo saugomas vertybes, veikimas galimas ir odiais, taip pat konkliudentiniais veiksmais. Be to daugelyje baudiamojo kodekso straipsni nusikalstamas laikomas veikimas, padaromas raant, pieiant, fotografuojant ar filmuojant. Neveikimu veikos gali bti padarytos, kai jos atitinka dvi slygas, tai asmuo turi pareig veikti ir turi reali galimyb veikti. Baudiamajame kodekse sudtys, kuriose kriminalizuojamas neveikimas danai formuluojamos kaip asmuo turdamas pareig rpintis nukentjusiu asmeniu. Objektyviai nuudymas manomas tiek aktyviais veiksmais, tiek neveikimu. Daniausiai nuudoma aktyviai veikiant fiziniu, mechaniniu, cheminiu, psichiniu poveikiu: aunant, muant, gsdinant, naudojant vairius daiktus ir kt. Nuudymas pasyviu elgesiu manomas tais atvejais, kai asmuo turi pareig ir galimyb atitinkamai veikti rpintis kitu mogumi arba konkreiais veiksmais paalinti mirties grsm ir tos pareigos neatlieka.Veika numatyta BK 225 str. 2 dalyje pasireikia paadjimu ar susitarimu priimti ky arba reikalavimu ar provokavimu duoti ky, arba kyio primimo. Primimas kyis laikomas priimtu, kai kaltininkas pats ar per treiuosius asmenis priima vis ar bent dal kyio. Vien kyio davimo nepakanka kyio primimui pripainti. Btina, kad valstybs tarnautojas ar jam prilygintas asmuo ky priimt. Paadjimas tai davimas odio priimti ky, kartu gali bti paadama atlikti (neatlikti) atitinkamus veiksmus galimo kyio davjo interes naudai. Susitarimas priimti paprastai yra kyininko ir kyio davjo susitarimas ne tik dl kyio primimo, davimo, bet ir dl kyio pobdio, formos, dydio, primimo laiko, vietos bdo ir pan.Reikalavimas paprastai bna tokie veiksmai, kai kyio reikalaujama ar net grasinama, jei nebus duoras kyis, atlikti neteistus veiksmus, padaryti al teistiems asmens interesams arba neatlikti teist veiksm, kuriuos kaltininkas gali ir turi atlikti vykdydamas galiojimus. Kyio taip pat gali bti reikalaujama grasinant jo negavus atlikti teistus veiksmus. Kyio reikalavimo formos gali bti vairios, jo gali bti reikalaujama atvirai, tiesiai ar umaskuotai.Provokavimas duoti paprastai bna tokie veiksmai, kai kaltininkas kyio nereikalauja atvirai, o daro tai umaskuota forma ir savo elgesiu sudaro toki padt, kad teistiems asmen interesams kyla realios alos pavojus ir asmuo siekdamas apsaugoti savo teistus interesus ar utikrinti j gyvendinim, yra priverstas duoti ky. D NV numatyt BK 226 str. 2 dalyje padr 2 alternatyviomis veikomis, tai pirmiausia paadjo priimti ky, u paymio pataisym, o tada ky prim. Pagal baudiamuosius statymus u padarytas pavojingas veikas gali atsakyti tik asmenys, sulauk statymo nustatyto amiaus. Trauktino baudiamojon atsakomybn asmens amius yra pagrindinis objektyvusis nusikalstamos veikos sudties poymis, apibdinantis asmen, padarius nusikalstam veik ir trauktin baudiamojon atsakomybn. Kitas dalykas - nuo kokio amiaus asmuo gali bti traukiamas baudiamojon atsakomybn. BK 13 straipsnyje teigiama, kad pagal baudiamuosius statymus atsako asmenys, kuriems prie padarant nusikaltim yra suj eiolika met. U kai kurias nusikalstamas veikas baudiamoji atsakomyb kyla nuo keturiolikos met. Nusikalstamos veikos, u kurias atsakomyb kyla nuo keturiolikos met, ivardytos BK 13 straipsnio 2 dalyje: nuudymas (129 straipsnis), sunkus sveikatos sutrikdymas (135 straipsnis), iaginimas (149 straipsnis), seksualinis prievartavimas (150 straipsnis), vagyst (178 straipsnis), plimas (180 straipsnis), turto prievartavimas (181 straipsnis), turto sunaikinimas ar sugadinimas (187 straipsnio 2 dalis), aunamojo ginklo, audmen, sprogmen ar sprogstamj mediag pagrobimas (254 straipsnis), narkotini ar psichotropini mediag pagrobimas (263 straipsnis), transporto priemoni ar keli, juose esani rengini sugadinimas (280 straipsnio 2 dalis).Tai, kad statyme nustatytas asmens, trauktino baudiamojon atsakomybn, amius, reikia, kad statym leidjas prezumuoja, jog sulauks eiolika met asmuo, nors ir bdamas nepilnametis, jau yra pakankamai protikai isivysts, taigi jau gali suprasti savo veiksm pobd ir esm, t. y. k daryti galima ir ko daryti negalima, ir atsakyti u savo veiksmus. U tam tikras nusikalstamas veikas nustatydamas keturiolikos met amiaus rib, statym leidjas konstatuoja, kad BK 13 straipsnio 2 dalyje ivardyt nusikalstam veik pavojingum suvokia asmenys, sulauk keturiolika met.Nors statym leidjas apie tai nekalba, u tam tikras nusikalstamas veikas tiek teorikai, tiek praktikai baudiamoji atsakomyb gali ikilti tik vyresnio amiaus monms. Antai u nusikalstamas veikas krato apsaugos tarnybai gali atsakyti tik asmenys, sulauk devyniolika met, nes karinn tarnybon aukiami asmenys, kuriems yra sukak devyniolika met.U veik numatyt BK 225 str. 2 dalyje atsako asmenys, kuriems yra sukak 16 met.BK 225 str. 2 dalis numato specialaus subjekto poymius. Tai valstybs tarnautojas ir valstybs tarnautojui prilygintas asmuo. Remiantis BK 230 str., valstybs tarnautojai yra valstybs politikai, valstybs pareignai, teisjai, valstybs tarnautojai pagal Valstybs tarnybos statym ir kiti asmenys, kurie dirbdami ar kitais statyme numatytais pagrindais eidami pareigas valstybs ar savivaldybi institucijoje ar staigose, atlieka valdios atstovo funkcijas arba turi administracinius galiojimus, taip pat oficials kandidatai ias pareigas.Valstybs tarnautojui prilyginimas asmuo, turintis atitinkamus galiojimus usienip valstybs ar ES institucijoje ar staigoje, tarptautinje vieojoje organizacijoje arba tarptautinje ar ES teisminje institucijoje, taip pat oficials kandidatai ias pareigas. Taip pat valstybs tarnautojui prikyginamas asmuo, kuris dirba arba kitais statyme numatytais pagrindais eina pareigas vieajame arba privaiajame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba veriasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius galiojimus, arba turi teis veikti io juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viesias paslaugas, taip par arbitras ar prisiekusysis.Remianti baudiamosios teiss mokslo doktrina, dstytojao (dekanate dirbantys asmenys) yra valstybs tarnautojai, nes jie veikia pagal LR vietimo ministerijos nuostatus ir turi galiojimus teikti mokslo paslaugas, taip pat isilavinim patvirtinanius dokumentus. Taip pat reikia paminti, kad D veika kvalifikuojama pagal 2 dal, nes ji neturjo galiojim taisyti minto studento egzamino darbo, o silau kit dstytoj stalius ir patais paym i 4 5. Remiantis LAT teism praktikos nusikaltim ir baudiamj nusiengim valstybs tarnybai ir vieiesiems interesams baudiamosios bylose apibendrinimo apvalga Nr. 26, Kyininkavimas u neteist neveikim yra tada, kai valstyb starnautoajs ar jam prilygintas asmuo kyio davjo interesus patenkina ar ada patenkinti atlikdamas neteistus veiksmus, t.y. tokius, koki valstybs tarnautojas ar jam prilygintas asmuo negali ir neturi atlikti vykdydamas galiojimus.Taip pat kyla klausimas paadjimas supaindinti su nuostabiu vyru, galima bti laikomas kyiu doktrinos prasme. Remianti minta apibendrinimo apvalga, kyis suprantamas kaip neteistai gautas ar siekiamas gauti nepagrstas atlygis, t.y. bet koks turtas, pvz. Pinigai, vertybiniai popieriai, meno kriniai, kitoks kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas, teisiniai ar kitokie dokumentai, patvirtinantys nuosavybs teis turt ar interesus j: turtins paslaugas, pvz., nemokamas automobilio ar namo remontas, neprocentini paskol suteikimas, mokesi sumainimas ir kt. BK 230 str., taip pat pateikia kyio samprat kyid yra bet kokios turtins ar kitokios asmenins naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinios ekonomin vert rinkoje ar tokios neturinios) forma ireiktas neteistas ar nepagrstas atlygis u pageidaujam valstybs tarnautojo ar jam prilyginto asmens teist ar neteist veikim ar neveikim vykdant galiojimus. Supainidinimas su nuostabiu vyru yra asmenin, neturinti ekonomins verts nauda, todlkyio poymius atitinka.

Pakaltinamumas yra galjimas darant veik suvokti daromos veikos pobd ir valdytoi savo veiksmus. Taip pat tai yra btina kalts slyga. Svarbu tai, kad jei psichika sutrinka po NV padarymo, asmuo negali bti pripaintas nepakaltinamu. Tokiais atvejais asmeniui taikomos priveriamosios medicinos pobdio priemons, o pasveiks jis gali bti baudiamas. Pakaltinamum sudaro medicininis ir juridinis kriterijai ir jie turi bti nustatyti abu. Medicininis kriterijus aoibdina psichikos sutrikim. Sutrikimai gali bti ilgalaikiai, trumpalaikiai ar kitos patologins bkls. Medicininis kriterijus paaikina, dl koki prieasio asmuo, padars veik, negaljo suprasti savo veiksm esms. Juridin kriterij sudaro intelektualinis ir valinis momentai. Intelektualinis momentas pasireikia asmens negebjimu suvokti daromos veikos pavojingumo, konkreiai asmuo nesuvokia faktini veikos aplinkybi arba socialins daromos veikos reikms. Valinis momentas pasireikia asmens negebjimu valdyti savo veiksm. Utenka nustatyti tik vien i j, t.y. asmuo turi nesuvokti arba daromos veikos pavojingumo arba negebti valdyti savo veiksm. nepakaltinamumo nereikia painioti su ribotu pakaltinamumu. Ribotas pakaltinamumas yra, kai asmuo dl psichikos sutrikimo nevisikai suvokia pavojing veikos pobd arba nevisikai gali valdyti savo veiksm. Nustaius ribot pakaltinamum, asmuo i esms laikomas pakaltinamu ir yra traukiamas baudiamojon atsakomybs, tiesiog bausm jam gali bti velninama, arba asmuo atleidiamas nuo baudiamosios atsakomybs iki tam tikros kategorijos nusikaltimo (iki apysunkio). Pakaltinamumas visuomet yra preziumuojamas. Norint nustatyti nepakaltinamum turi bti skiriama ekspertiz. Ekspertiz skiriama tuomet, kai asmuo nusikaltim padaro itin iauriai, arba yra neveiksnus ar yra koki medicinini paym apie jo psichikos lig.Kadangi nra joki duomen apie D psichikos lig, todl jos pakaltinamum galima preziumuoti.

Kalt yra psichinis asmens santykis su nusikalstamos veikos objektyviaisiai poymiais. Kalt turi dvi formas, tai tyia ir neatsargumas. Kadangi BK 129 str. 1d. numatyta veika gali bti padaroma tik tyia, tai plaiau aptarintina tik tyin kalts forma. Tyin kalt gali bti tiesiogin ir netiesiogin. Tiesiogin tyia yra tuomet, kai asmuo suvokia pavojing veik, numato galimus padarinius ir j nori. Formaliose sudtyse: asmuo suvokia pavojing veikos pobd ir nori taip veikti. Netiesiogin tyia yra, kai asmuo suvokia pavojing veik, numato padarinius ir nors j nenori, bet lengvabdikai leidia jiems kilti. Tyia taip pat gali bti apibrta ir neapibrta. Apibrta gali bti tik tiesiogin tyia. Apibrta tyia yra tuomet, kai asmuo nori aikiai apibrt padarini. Jei toki padarini jam nepavyksta sukelti, tuomet veika kvalifikuojama kaip pasiksinimas. Neapibrta tyia yra tuomet, kai kaltininkas nekonkretizuoja padarini, o tiesiog savo veiksmais kako siekia. Tuomet veika kvalifikuojama pagal tai, k kaltininkui pavyko sukelti. Kalbant apie tiesiogin tyi svarbu paminti tai, kad tik tiesiogin tyia gali bti formaliose nusikalstamos veikos sudtyse ir tuomet kai nusikalstamos veikos sudtyse yra numatytas motyvas ir tikslas. BK 225 str. numatyta veika gali bti padaroma tiesiogine tyia. D suvokia, kad ji yra valstybs tarnautoja ar jam prilygintas asmuo, ino savo galiojimus, pareigas, kurias j vykdyti pareigoja statymai, kiti teiss aktai, gaunama i kyio davjo nauda yra neteistas atlygis u konkret neteist veikim vykdant galiojimus ir nori taip veikti.