Vir gi ni ja Spu ry tėv.spuryte@kl.lt

Nu si per ka ir nuo mo ja„Gal būt „Sno ro“ bank ro tas ir nė­ra vie nin te lė prie žas tis, pa ska­ti nu si at si ga vi mą ne kil no ja mo jo tur to rin ko je. Ta čiau po jo klai pė­die čiai iš ties ėmė ak ty viau pirk ti bu tus. Juos įsi gy ja ir pa tiems gy­ven ti, ir iš nuo mo ti bei taip gau­ti pa ja mų“, – tei gė vie nos se niau­sių ne kil no ja mo jo tur to agen tū rų Klai pė do je „Ai di la“ va do vas Al gi­man tas Bru žas.

Jo nuo mo ne, pirk ti bu tus žmo­nes pa ska ti no ir me tų pra džio je iš sa ky ti di džių jų ban kų ana li ti kų pa ste bė ji mai apie pi ni gų kau pi mą pen si jai.

„Ana li ti kai aiš ki no, kad vie nas bū dų pri va čiai kaup ti pen si ją yra įsi gy ti ne kil no ja mo jo tur to, ku rio kai nos ko ne že miau sios, jį nuo­mo ti ir taip gau ti pa pil do mų pi ni­gų, ku riuos ga li ma at si dė ti se nat­vei. Ma nau, jog yra žmo nių, ku rie to kiu pa ta ri mu ir pa si nau do jo“, – svars tė A.Bru žas.

Jis taip pat spė jo, jog „Sno ro“ bank ro tas lė mė tai, kad žmo nės iš ban kų at sii ma pi ni gų su mas, ku rios vir ši ja 345 tūkst. li tų, nes to kios lė­šos nė ra ap draus tos. At siim tus li­tus klai pė die čiai taip pat esą ski ria bu tui ar ki tam būs tui įsi gy ti.

Ver tins po pus me čio„Prie žas tis, kodėl Klai pė do je pra si­dė jo su ju di mas, yra tai, kad vis dau­giau žmo nių su pran ta – pa ti sau­giau sia in ves ti ci ja yra ne kil no ja ma sis tur tas.

As ta Dy ko vie nėa.dykoviene@kl.lt

Po pu lia riau sios ir gra žiau sios kny­gų rin ki muo se šie met trium fa vo jau nie ji lei dė jai su kny go mis „Lie­tu vos ta tui ruo čių me nas“ bei „Es te­ti ka prieš in for ma ci ją“.

Kon kur se „Klai pė dos kny ga 2011“ šie met su lau žy tos il ga me tės ren gi­nio tra di ci jos, nes lig šiol bu vo ap­do va no ja mi lei di niai apie Klai pė dą, jos is to ri ją ir žmo nes. „Ši kny gos šven tė yra skir ta lei dė jams. Ir tai is to riš kai tei sin ga, nes bū tent Ma­žo jo je Lie tu vo je už gi mė lei dy bos tra di ci jos“, – taip pra dė ti 2011­ųjų gra žiau sios ir po pu lia riau sios Klai­pė dos kny gų ap do va no ji mai.

Kon kur sas „Klai pė dos kny ga 2011“, vyks ta jau šeš tą kar tą, jo ini cia to rės uos ta mies čio Vie šo­sios bib lio te kos dar­buo to jos. 2

4

„At va žiuo ja žmo nės iš kai mų ir de monst ruo ja čia sa vo men ta li te tą.“

3p.

21 (19 322)www.kl.lt ketvirtADieNiS, SAuSio 26, 2012

JAV ka riai išAf ga nis ta nona mo ke liausper mū sų uos tą.

Miestas 2p. Lietuva 7p.

Legendiniam„Au ro ros“ki no teat rui projektų plėtotojai ža da ant rą jau nys tę.

Ar ir šis Sei masne su ge bės priim tipar la men ta rų veik ląre gu liuo jan čio įsta ty mo?

Trium fa vo jau nie ji lei dė jai

PIR

MA

S m

iest

o di

enra

štis

kaina 1,30 Lt

METŲ KLAIPĖDIETĖS

RINKIMUOSEKandidačių į Metų klaipėdietės titulą

sąrašo ir balsavimo lapelioieškokite 5 p.

JAU PRASIDĖJOPIRMASIS BALSAVIMO TURAS

METŲ KLAIPĖDIETĖS

RINKIMUOSEKandidačių į Metų klaipėdietės titulą

sąrašo ir balsavimo lapelioieškokite 5 p.

JAU PRASIDĖJOPIRMASIS BALSAVIMO TURAS

Ten den ci ja: � ne kil no ja mo jo tur to eks per to A.Bru žo tei gi mu, Klai pė do je pa sta ruo ju me tu dau giau sia nu pirk­ta bu tų, ku rie kai nuo ja maž daug iki 200 tūkst. li tų. Vy tau to Pet ri ko fo to mon ta žas

Už at gau tus li tus – bu tasKlai pė dos ne kil no­ja mo jo tur to rin ko je pra si dė jo su ju di mas. Vie na prie žas čių, ko dėl klai pė die čiai ėmė ak ty viau pirk­ti, ma no ma, yra ban­ko „Sno ras“ bank ro­tas – žmo nės at gau­tus ja me lai ky tus pi­ni gus in ves tuo ja į nau ją būs tą.

Klai pė dos vy riau sia sis dai li nin kas Min­dau­gas­Pet­ru­lis

apie ko mer ci nes pa tal pas

iš si nuo mojusių at vy kė lių

rek la mi nius pla ka tus.

Klaipėdos verslas 11p.

2

miestas

1 Tra di ciš kai po pu lia riau­sią ir gra žiau sią kny­

gas ren ka skai ty to jai. Šiais me tais jas bib lio te ko je bei in ter ne te rin­ko re kor di nis skai ty to jų skai čius, rin ki muo se bal sa vo 1668 klai pė­die čiai.

Šie met skai ty to jų teis mui 8 lei­dyk los pa tei kė 13 kny gų. Tarp lei di­nių – ži no mų uos ta mies čio lei dyk­lų ir pa gar sė ju sių au to rių dar bai: „Klai pė dos ak va re lės“, „Klai pė­da – lai ko ženk lai“, „Bal tų kul tū­ros iš ta kos“, „Klai pė dos is to ri ja“ ir ki tos.

Po pu lia riau sia 2011 m. kny ga iš­rink ta „Lie tu vos ta tui ruo čių me­

ketvirtADieNiS, SAuSio 26, 2012

– tiek knygų rungėsi dėl nugalėtojos vardo.

13

Vid man tas Ma tu tisv.matutis@kl.lt

Iš ves ti ka riuo me nę iš Af ga nis ta­no ke ti nan čios Jung ti nės Ame ri­kos Vals ti jos pla nuo ja nau do tis ir Klai pė dos uos tu.

Ak cen tai – sau gu muiPa gal 2011 m. kro vos apim tis Klai­pė dos uos tas JAV bū tų 5–6 vie to je. Tai su ža vė jo ame ri kie čius.

Prieš pra dė da mi ga ben ti NA TO kro vi nius per mū sų uos tą jo sau­gu mu spe cia liai do mė jo si iš JAV at vy kę ge ne ro lai.

Su si sie ki mo mi nist ro Eli gi jaus Ma siu lio ir uos to at sto vų vi zi to JAV me tu ame ri kie čiai ak cen ta vo Klai­pė dos uos to sau gu mą.

Jiems svar bu ir tai, kiek uos tas ati tin ka ISPS ko dek są. Tai yra po 2001 m. rug sė jo 11 d. te ro ro ak to įdieg tas uos tų sau gu mo rei ka la vi­mų pa ke tas. Anot uos to va do vo Eu­ge ni jaus Gent vi lo, ame ri kie čiai li ko pa ten kin ti Klai pė dos uos to pa si­ren gi mu ir sau gu mu.

Po praė ju sių me tų įvy kių Pa kis­ta ne, kai JAV ra ke tos smo gė tai­

Srau tas: �� Klai�pė�dos�kon�tei�ne�rių�ter�mi�na�le�krau�na�mi�ir�NA�TO�kro�vi�niai.�

Uos te – JAV kro vi niai ir ka riuo me nė

nau do ja si dau gy be uos tų įvai rio se pa sau lio da ly se, to dėl ne ga li me ti­kė tis, kad mū siš kis bus pa si rink tas kaip iš skir ti nis. Nuos ta ta – tu rė ti kuo dau giau ne prik lau so mų ap rū­pi ni mo marš ru tų“, – tei gė E.Gent­vi las.

Srau tai – įspū din giPer nai per Klai pė dos uos tą krau­ta 2100 TEU ar ba są ly gi nių vie ne­tų NA TO ša lių kon tei ne rių. Jie bu­vo skir ti JAV ir ki tų ša lių ka ri niams pa da li niams Af ga nis ta ne.

Di džiau sia da lis NA TO kro vi nių krau ti Klai pė dos kon tei ne rių ter­mi na le. Šių kro vi nių dau gė jo.

Tuo pat me tu anks čiau šiuos kro vi nius pra dė ju siuo se krau ti Ry­gos ir Ta li no uos tuo se jų ma žė jo.

Į Bal ti jos uos tus pa grin di nis NA­TO kro vi nių srau tas ke liau ja iš JAV Nor fol ko uos to.

Tai yra apie 15 mln. to nų per me tus krau nan tis uos tas. Di­džiau sią da lį su da ro kon tei ne riai – 2,1 mln. TEU.

Ki tas Bal ti jos ša lių par tne rys tės su JAV uos tas – Fi la del fi ja. Iš jo yra daug lai vy bos li ni jų į Eu ro pą.

Rinkliava už atliekas keičiasi tik didelių garažų savininkams

Nuo sausio 25 dienos klaipėdiečiams siunčiami nauji praneši-mai, kviečiantys sumokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinki-mą ir tvarkymą 2012 metais. Kaip ir anksčiau, rinkliavą galima sumokėti iškart už visus kalendorinius metus, arba kas ketvir-tį. Pirmąją įmoką reikia sumokėti iki 2012 metų kovo pirmos dienos.

Mokėjimo sumos išlieka tokios pat kaip ir pernai. Vienintelis pasikeitimas mokėjimo tvarkoje – apmokestinti didesnių nei 60 m2 garažų savininkai. „Už pastatus, skirtus transporto prie-monėms laikyti ir remontuoti ir kuriuose vykdoma ūkinė ko-mercinė veikla arba jei jie susiję su ūkinės komercinės veiklos vykdymu, kurių bendras plotas didesnis kaip 60 m2, reikia mo-kėti po 1,84 Lt už kvadratinį metrą. Mažesnių garažų savinin-kams ir garažų bendrijoms nuo 2011 metų vietinė rinkliava nebeskaičiuojama“, – aiškino Šarūnas Jonas Tamulis, KRATC Vietinės rinkliavos administravimo skyriaus viršininkas.

Jeigu rinkliavos mokėtojas iki vasario 15 dienos negaus mo-kestinių pranešimų, jis turėtų kreiptis į KRATC nemokama telefono linija 8 800 13344 arba užsukti į Vietinės rinkliavos administravimo skyrių Klaipėdoje, Bangų g. 11.

Pasak KRATC specialistų, ekonomiškai naudingiau mokėti rinkliavą iškart už visus metus – taip sutaupomos įmokos už mokesčių priėmimą bankuose, pašto skyriuose ar įmokas pri-imančiuose terminaluose.

Išsami informacija apie vietinę rinkliavą už atliekų surin-kimą ir tvarkymą teikiama nemokama KRATC telefono li-nija 8 800 13344, elektroniniu paštu rinkliava@kratc.lt. Rinkliavos dydžius galite pasitikslinti interneto svetainėje www. kratc.lt.

informuoja

Lai mė to jai: �� populiariausios�metų�knygos�„Lietuvos� tatuiruočių�me­nas“�dizaineris�Karolis�Šumskis�ir�vienas�iš�sudarytojų�Darius�Vaiče­kauskas�džiaugėsi�pergale.�� �

� Vy�tau�to�Pet�ri�ko�nuo�tr.

kiems gy ven to jams, san ty kiai su šia ša li mi pa blo gė jo. To dėl ieš ko ma nau jų JAV ir ki tų NA TO ša lių ap­rū pi ni mo Af ga nis ta ne marš ru tų ir vie tų, ku rio mis JAV sau giai iš ves­tų sa vo ka riuo me nę.

Ga be na gink luo tę ir žmo nesKlai pė dos uos tas bus vie nas tų uos tų, per ku rį ke ti na ma ga ben ti ka riuo me nės pa da li nius, kon tei­ne rius ir ra ti nę ka ro tech ni ką. Šios paim ti at plauks spe cia lūs lai vai.

Ka da tai bus pra dė ta, E.Gent­vi las tei gė ži nan tis, bet ne ga lin tis apie tai kal bė ti vie šai.

Lie tu vos de le ga ci ja ap si lan kė Sent Lui se, JAV ka riuo me nės ap­rū pi ni mo ba zė je. Ten ap rū pi ni mo sri ty je dir ba apie 150 tūkst. žmo­nių. Nau do ja ma si 900 lėk tu vų ir 312 įvai rios rū šies lai vų. Jais ga be­na ma ne tik gink luo tė, ka riuo me­nės da li niai, bet ir su žeis tie ji, žu­vu sie ji.

Dar nė ra aiš ku, ko kia da lis kro­vi nių teks Klai pė dos uos tui. Per Bal ti jos uos tus JAV ka riuo me nės ir NA TO kro vi nių srau tai ga li išaug­ti ke lis kar tus. „JAV ka riuo me nė

Trium fa vo jau nie ji lei dė jai

Nu ga lė to jai: �� kon�kur�so�„Klai�pė�dos�kny�ga�2011“�lau�rea�tus�pa�skel�bė�il�ga­me�tis�šio�ren�gi�nio�rė�mė�jas�bend�ro�vės�„Mū�sų�lai�kas“�va�do�vas�Ri�man­tas�Ci�baus�kas,�Klai�pė�dos�vie�šo�sios�bibliotekos�Meno�skyriaus�vedėja�Birutė�Skaisgirienė�ir�bib�lio�te�kos�va�do�vė�Bro�nis�la�va�Lau�ciu�vie�nė.�

nas“, lei dė jai – Me no kū rė jų są­jun ga „Me ku sa“, gra žiau sia kny ga pa skelb ta „Es te ti ka prieš in for ma­ci ją“, lei dė jai – Kul tū rų ko mu ni­ka ci jų cent ras. Pir mą kar tą šia me

kon kur se lau rus sky nė jau nie ji lei­dė jai ir mo der nios me no kny gos, anks tes niais me tais bu vo ap do va­no ti lei di niai, skir ti Klai pė dai, jos is to ri jai, žmo nėms.

„Re zul ta tai ma ne nu ste bi no“, – po ap do va no ji mų tei gė Klai pė dos vie šo sios bib lio te kos va do vė Bro­nis la va Lau ciu vie nė. Ta čiau pri­pa ži no, kad nors lau rea tai ir ne jos

fa vo ri tai, ta čiau pa ts kny gos kon­kur sas by lo ja, kad ren gi nys sa vo idė jo mis ir nau jo vė mis per žen gė Klai pė dos ri bas ir ta po po pu lia rus vi so je Lie tu vo je.

Vid�man�to�Ma�tu�čio�nuo�tr.

3

miestasketvirtADieNiS, SAuSio 26, 2012

Dienos telegrafasKiršina nelegalios reklamos

Es te ti ka: �� ant�kai�ku�rių�pa�sta�tų�pil�na�įvai�rių�rek�la�mi�nių�iš�ka�bų.�� � Vy�tau�to�Liau�dans�kio�nuo�tr.

Uos ta mies čio sa vi­val dy bei at li kus pa­tik ri ni mą, kaip lai ko­ma si išo ri nės rek la­mos įren gi mo tai syk­lių, su lauk ta vers li­nin kų ne pa si ten ki­ni mo, esą val di nin­kai žlug do vers lą ir no ri pa si pel ny ti.

Su lau kė me ne pa si­ten ki ni mo, bet tvar­ka yra tvar ka.

Kris ti na Vin ti lai tė:

pa sta to ant gat vių sten dus su val­gia raš čiu.

„To kie rek la mi niai ob jek tai iš vi­so drau džia mi. Jiems net lei di mai neiš duo da mi. Jei ap si sta ty tu me to kiais rek la mi niais ob jek tais, se­na mies čiu ne bep ra sib rau tu me“, – ko men ta vo vy riau sia sis mies to dai li nin kas Min dau gas Pet ru lis.

Jis pa brė žė, kad rek la ma pri va lo bū ti su de rin ta su mies to sa vi val­dy be. Per nai to kių pro jek tų bu vo 600. Už išo ri nę rek la mą tu ri bū ti su mo kė ta rink lia va.

„Rek la mos pro jek tai su de ri na mi la bai grei tai. Jo kių vil ki ni mų nė ra. Lei di mas rek la mai, jei vis kas ge rai, iš duo da mas per mė ne sį“, – tei gė M.Pet ru lis.

Vy riau sia sis mies to dai li nin kas pa brė žė, kad pro ble mų ky la ir dėl vit ri nų, ku rios pa den gia mos rek la­

mi niais pla ka tais. Tai taip pat pri­ski ria ma prie pa žei di mų, už ku rį gre sia bau da.

Klai pė dos sa vi val dy bės vy­riau sio ji kal bos tvar ky to ja As ta Chrus ta lio va tvir ti no, jog svar bu ne pa mirš ti, kad rek la ma tu ri bū­ti vals ty bi ne kal ba, iš sky rus pre­kės ženk lus.

„Blo giau sia, kad žmo nės pir­ma pa si ka bi na rek la mą, o pa skui atei na jos su de rin ti“, – pa ste bė jo A.Chrus ta lio va.

Praė ju siais me tais iš rink lia vų už išo ri nę rek la mą bu vo su rink ta 912 tūkst. li tų. Už per nai – 800 tūkst. li tų. M.Pet ru lis pa brė žė, kad už išo ri nes rek la mas ant pri va čių sta­ti nių mo ka ma vien kar ti nė rink lia va – 100 li tų. Už esan čias vals ty bi nė je že mė je nau jas lei di mas iš duo da mas ir mo kes tis ren ka mas kas met.

Mil da Ski riu tėm.skiriute@kl.lt

„Su lau kė me ne pa si ten ki ni mo, bet tvar ka yra tvar ka. Tik rin da mi dir­ba me įpras tą sa vo dar bą“, – tvir­ti no Klai pė dos sa vi val dy bės Vie­šo sios tvar kos sky riaus ve dė ja Kris ti na Vin ti lai tė.

Ji pa brė žė, kad to kie pa tik ri ni mai vyks re gu lia riai. Jie bus or ga ni zuo­ja mi ma žiau siai kar tą per mė ne sį.

Už išo ri nės rek la mos įren gi mo tai syk lių ne pai sy mą gre sia ne ma­žos bau dos. Jos sie kia nuo 500 iki 1000 li tų. Pra si žen gu sie ji pir mą kar tą ga li su mo kė ti pu sę mi ni ma­lios bau dos.

Ta čiau di de lės nuo bau dos vers­li nin kų skelb ti ne tei sė tą rek la mą mies te neat bai do. Pas ku ti nio pa­tik ri ni mo me tu su ra šy ta 12 pro­to ko lų.

Pa si tai ko at ve jų, kai tas pa ts vers li nin kas pra si žen gia ke lis kar­tus. Ypač daž nai tai nu tin ka vie­šo jo mai ti ni mo įstai goms, ku rios

Mė ne sio mo kes tis

Irk la vi mas, bai da rių ir ka no jų �irk la vi mas, dvi ra čių spor tas, lais­vo sios im ty nės, grai kų ir ro mė nų im ty nės, bok sas, sa vi gy nos im ty­nės, dziu do, tek von do, sun kio ji at­le ti ka, leng vo ji at le ti ka, spor ti nė gim nas ti ka, orien ta vi mo si spor tas, šach ma tai, šaš kės, tink li nis, ran ki­nis, reg bis, fut bo las, krep ši nis mer­gai tėms – 10 li tų

Bad min to nas, spor ti niai šo kiai, �sta lo te ni sas, me ni nė gim nas ti ka, spor ti nė ae ro bi ka – 15 li tų

Krep ši nis, plau ki mas, plau ki mas �su pe le kais – 25 li tai

Spor tuo jan čius vai kus apkrovė mo kesčiaisVir gi ni ja Spu ry tėv.spuryte@kl.lt

Uos ta mies čio spor to įstai go se ne­ri mo die nos – ne tru kus paaiš kės, ar nuo šių me tų pra džios įves ti mo kes čiai neat bai dė spor tuo jan­čių vai kų.

Ken kia spor tuiKlai pė dos mies to ta ry ba pa lai mi no spor to funk cio nie rių pra šy mą leis ti rink ti pi ni gus uos ta mies čio spor to cent ruo se ir mo kyk lo se.

Nus ta ty tas mo kes tis per mė ne sį sie kia nuo 10 iki 25 li tų. Jį įve dant, mo ty vuo ta tuo, kad esą to kio mo­kes čio pa gei da vo dau ge lis Klai pė­dos bend ruo me nės spor to kong re­se da ly va vu sių tre ne rių. Be to, esą mo kes čiai ir taip bu vo ren ka mi, tik ne le ga liai. Dar vie nas ar gu men tas – toks mo kes tis ren ka mas vi suo se di džiuo siuo se ša lies mies tuo se.

„Jei vie nas šo ka į šu li nį, tai ir ki­tas iš pa skos tu ri šok ti. Tas mo kes­tis yra di džiau sia ne są mo nė ir aiš­ku, kad spor tuo jan čių vai kių tik rai su ma žės“, – įsi ti ki nęs Klai pė dos mies to spor to cent ro leng vo sios at le ti kos tre ne ris Ed mun das Nor­vi las.

Jo nuo mo ne, ap mo kes tin ti bu vo ga li ma tik tas spor to ša kas, ku rios

Prie žas tis: �� tarp�la�biau�siai�ap�mo�kes�tin�tų�spor�to�ša�kų�–�plau�ki�mas,�nes�vai�kai�ga�li�spor�tuo�ti�re�konst�ruo�ta�me�ba�sei�ne.�� �Vy�tau�to�Pet�ri�ko�nuo�tr.

yra la bai po pu lia rios – su si da ro ei lės lau kian čių jų pa tek ti į spor to mo kyk lą.

„Mū sų spor to ša ka yra skur­di, nes rei kia daug dirb ti, o šlo­vės, to kios kaip krep ši ny je, nė ra. Be to, spor ti nin kų gru pes su ren­ka me spa lį, tai da bar taip išei na, kad vai kai bu vo ap mo kes tin ti at­ga li ne da ta. Kaž kas spor tui no ri pa da ry ti di de lę ža lą“, – pik ti no si E.Nor vi las.

Skau da šir dįJis ap skai čia vo, kad spor ti nin kui iš va žiuo ti į vie ne rias var žy bas kai­nuo ja apie 60 li tų, tad tė vai esą ir to liau pri va lės skir ti pi ni gų.

„Už tą 10 li tų mo kes tį vie ną kar tą nu ve ši me le ga liai, o pa skui vėl ne­le ga liai rink si me pi ni gus. Apie ko­kį meist riš ku mą mes kal ba me, ko val džia rei ka lau ja iš spor ti nin kų, jei tė vus ap krau na mo kes čiais. Me tų pa bai go je ga lė si me rink ti ge riau sią tre ne rį, bet ne tą, ku ris išug dė pui­kių spor ti nin kų, o tą, ku ris su rin ko dau giau sia vai kų ir pi ni gų“, – iro­ni za vo tre ne ris.

V.Kna šiaus krep ši nio mo kyk los di rek to rius Sta sys Kau pys taip pat ne slė pė, kad jam skau da šir dį, jog spor tuo jan čių vai kų dėl nau jo mo­kes čio ga li su ma žė ti.

„Mū sų mo kyk lo je tuš čia ne bus, nes ei lės spor tuo ti lau kia apie 300 vai kų, tad jie pa keis tuos, ku rie pa­si trauks. Ta čiau kas ga li ga ran tuo­ti, kad mo kes tis neat bai dys la bai per spek ty vių krep ši nin kų, ku rie gal būt net na cio na li nė je rink ti nė je žais tų?“ – svars tė S.Kau pys.

Su rinks apie 50 tūkst. li tųJis tei gė, kad tik ro ji pa dė tis, ko­kią įta ką mo kes tis tu ri spor tuo­

jan čių vai kų skai čiui, paaiš kės ne­tru kus, nes tė vai šio mis die no mis kaip tik tu ri su si mo kė ti pir mą sias įmo kas.

Klai pė dos mies to spor to cent ro bad min to no tre ne ris An ta nas Nar­vi las mo kes čio tra ge di ja ne va di no, tik ap gai les ta vo, jog teks tvar ky ti dau giau po pie rių.

„Jei no ri gau ti ko ky biš ką pa slau­gą, tu ri mo kė ti. Tam, kad išaug tų ge ras spor ti nin kas, tu ri dirb ti ko­

man da – tre ne ris, vai kas ir jo šei­ma“, – dės tė A.Nar vi las.

Pre li mi na riai skai čiuo ja ma, kad uos ta mies čio sa vi val dy bei pa val­džios spor to įstai gos iš spor tuo­jan čių vai kų tė vų per mė ne sį su­rinks apie 50 tūkst. li tų.

Mo kes čio mo kė ti ne rei kės so­cia liai rem ti nų šei mų at ža loms, vai kų glo bos na mų auk lė ti niams ir spor to ša kų na cio na li nių rink­ti nių na riams.

Po sė dis. Ket vir ta die nį 9 val. sa vi val dy­bė je vyks mies to ta ry bos po sė dis. .

Lei di nys. Penk ta die nį 16 val. M.Gor kio mo kyk lo je (S.Dau kan to g. 5) bus pri sta­to ma bu vu sių Vo kie ti jos kon cent ra ci­jos sto vyk lų ka li nių at si mi ni mų kny ga „Neuž mirš ti to, ko už mirš ti ne ga li ma“.

Dis ku si ja. Penk ta die nį Klai pė do je tę­sia si „PRO LT“ jau ni mo ju dė ji mo or ga ni­zuo ja mas dis ku si jų cik las „Mums (ne) rū pi Lie tu va!“. Star ta vu sio iš vy kų cik­lo po Lie tu vą ren gi ny je bus ap ta ria mi da bar ti niam ša lies jau ni mui ak tua lūs klau si mai: ne si liau jan ti jau nų žmo nių emig ra ci ja, ne pel ny tai ver tės ne ten­kan čios tra di ci nės ver ty bės, silps tan­tis san tuo kos, šei mos ins ti tu tas – tik ke­le tas iš jų. Ren gi nys vyks penk ta die nį nuo 16 val. Klai pė dos kon cer tų sa lė je.

Mir tys. Va kar Met ri ka ci jos sky riu je už­re gist ruo tos 9 klai pė die čių mir tys. Mi rė Ana to lij Kru pe ni kov (g. 1918 m.), Ele gi ja Alek sand ra Gus tie nė (g. 1925 m.), Zo fi­ja Ka si mo va (g. 1925 m.), Jev ge nij Isa jev (g. 1931 m.), Na diež da Ko les nik (g. 1932 m.), Ona Vols kie nė (g. 1932 m.), Zi nai da Le be de va (g. 1933 m.), Sta nis la va Mil da Šim kie nė (g. 1933 m.), Zi nai da Dži ga je va (g. 1938 m.).

Lė bar tų ka pi nės. Šian dien lai do ja mi Jev ge nij Isa jev, Na diež da Ko les nik, Zo­fi ja Ka si mo va.

Jo niš kės ka pi nės. Šian dien lai do ja­mi An ta nas Ro mal das Sun gai la (ur na), Ele gi ja Alek sand ra Gus tie nė, Vla di mir Brit vin.

Nau ja gi miai. Per sta tis ti nę pa rą pa gim­dė 10 mo te rų. Gi mė 3 mer gai tės ir 7 ber­niu kai.

Grei to ji. Va kar iki 16.30 val. grei to­sios pa gal bos me di kai su lau kė 55 iš­kvie ti mų.

4

miestasketvirtadienis, sausio 26, 2012

Gal jie už iš ban kų at­siim tus pi ni gus įsi gy tus

bu tus nuo mo ja ir gau na pa pil do mų pa ja mų, juk ban kai di de lių pa lū ka­nų ne be siū lo“, – sam pro ta vo ir ne­kil no ja mo jo tur to agen tū ros „Ves­tus“ va do vas Vy tau tas Ši mans kis.

Jis pri si mi nė, jog kai tik per­nai lapk ri tį bu vo pa skelb tas „Sno­ro“ bank ro tas, pa dau gė jo žmo nių skam bu čių. Klai pė die čiai tei ra vo­si apie ga li my bes nu si pirk ti bu tą ir ne slė pė, kad būs tą įsi gis, kai tik gaus „Sno re“ lai ky to in dė lio drau­di mo iš mo ką.

Ta čiau ne kil no ja mo jo tur to bend ro vės „Ober­Haus“ Ver ti ni­mo ir rin ko ty ros sky riaus va do vas Sau lius Va go nis „Sno ro“ bank ro to ir pa gy vė ji mo ne kil no ja mo jo tur to rin ko je ne bu vo lin kęs su sie ti.

„Pa vie nius at ve jus ma to me, kad dau gė ja žmo nių, ku rie do mi si ga­li my be įsi gy ti būs tą nuo sa vo mis, o ne pa sko lų lė šo mis. Jų nuo mo­ne, lai ky ti pi ni gus ban ke nė ra sau­gu. Ta čiau tai tik pa vie niai at ve jai, be to, tur to įsi gi ji mo pro ce sas yra il gas, tad tik po pu sės me tų ga lė­si me įver tin ti, kaip „Sno ro“ bank­ro tas at si lie pė ne kil no ja mo jo tur to rin kai“, – dės tė S.Va go nis.

Po pu lia riau si – pi gūs būs taiA.Bru žo tei gi mu, pa sta ruo ju me tu vis dau giau žmo nių būs tą no ri įsi­gy ti iš sa vo san tau pų, ta čiau į di de­lius pir ki nius ne si dai ro – di džiau sia pa klau sa Klai pė do je yra 150–200 tūkst. kai nuo jan tys bu tai.

Už to kią su mą, anot ne kil no ja­mo jo tur to eks per to, ga li ma įsi gy ti 1–2 kam ba rių bu tą se nos sta ty bos na me mie ga muo siuo se ra jo nuo se.

„Na, dar už 200 tūkst. li tų ga li ma ir ko kį ne di de lį bu tą ar čiau cent ro įpirk ti“, – tvir ti no A.Bru žas.

Ar ten den ci jai, jog žmo nės bu tus per ka iš san tau pų, o ne iš pa sko lų, tu rė jo įta kos tai, kad ban kuo se ga­li ma pa si sko lin ti ne dau giau kaip 85 pro c. per ka mo bu to ver tės?

„Gal būt pir ki mą tai ir pri stab dė, ta čiau nau jo ji tvar ka juk kar di na liai nuo se no sios ne si sky rė. Ban kai po 2008­ųjų ir taip da vė ne di des nes nei 70–80 pro c. įsi gy ja mo tur to ver­

Už at gau tus li tus – bu tas San do rių ob jek tų skai čius Klai pė do je

2009 m. 2010 m. 2011 m.

In di vi dua lūs na mai � 5181 6300 7249

Bu tai � 14 209 18 794 20 765

So do na me liai � 1030 1478 1817

Že mės skly pai � 34 343 39 903 49 594

*Šaltinis: vals ty bės įmo nė Re gist rų cent ras

Ana li zė

Iša na li za vęs me ti nius skel bi mų duo­me nis, 2011 m. par duo da mų bu tų ten­den ci jas pa tei kė ne kil no ja mo jo tur to skel bi mų po rta las Do mop lius.lt.

Re mian tis skel bi mų duo me ni mis, ne kil no ja mo jo tur to (bu tų ir na mų) vi du ti nė kai na per nai uos ta mies ty­je smuk te lė jo nuo 3,5 iki 3,1 tūkst. li tų, dvie jų ir tri jų kam ba rių bu tų – nuo 4,1 iki 3,7 tūkst. li tų už kv. m.

Bran giau sių bu tų kai nos kur kas vir ši ja vi dur kį: Gi ru liuo se – 6,3 tūkst. li tų, Meln ra gė je – 5,6 tūkst. li tų, se na mies ty je – 4,6 tūkst. li tų už kv. m.

Re mian tis po rta lo sta tis ti ka, daž niau siai par duo da mi bu tai bu vo se na mies­ty je ir Alks ny nės mik ro ra jo ne. Vi du ti nė kai na sie kė ati tin ka mai 214 tūkst. ir 160 tūkst. li tų.San tau pos: �� vis�dau�giau�klai�pė�die�čių�nuo�sa�vus�na�mus�įsi�gy�ja�už�sa�vo�pi�ni�gus,�o�ne�pa�sko�los�lė�šo�mis.�

� „Shut�ters�tock“�nuo�tr.

tės pa sko las. Tai ir pa ska ti no pirk ti ge riau ma žes nį būs tą, bet ap siei ti be pa sko los“, – aiš ki no A.Bru žas.

Gąs di na Vy riau sy bėNe kil no ja mo jo tur to eks per tai, pa klaus ti, ko ne kil no ja mo jo tur to rin ko je ga li ma ti kė tis šiais me tais, bu vo vie nin gos nuo mo nės – sta bi­li za ci jos ir ve ge ta vi mo.

„Prieš me tus bū ta ne ma žai op­ti miz mo, tad bu vo ga li ma ti kė tis ir di dė sian čių ne kil no ja mo jo tur­to kai nų, ir san do rių. Pas ta rų jų ir bu vo dau giau, ta čiau kai nos ne­pa ki to. Šie met eko no mis tai kon­ser va ty ves ni, ne prog no zuo ja, kad eko no mi ka augs spar čiais tem pais, to dėl ir ne kil no ja mo jo tur to kai nos tik rai ne šaus į vir šų“, – pro gno za­vo S.Va go nis.

„Ne pirk ti būs tų ska ti na ir Vy­riau sy bės mo kes čių po li ti ka. Be to, jau čia me ir emig ra ci jos po vei kį. Bet to kios stag na ci jos, kaip 2009 m., kai bu vo re gist ruo ja mi tik pa­vel dė ji mo ir do va no ji mo san do riai, ne be tu rė tų bū ti“, – sa vo nuo mo nę reiš kė A.Bru žas.

„Ma no me, kad kai nų po ky tis šie met, pa ly gin ti su praė ju siais me tais, bus 5–7 pro c. Bet jos ne­bū ti nai augs – ga li ir kris ti“, – sa­vo įžval gas iš sa kė S.Va go nis.

1

Ma no me, kad ne kil­no ja mo jo tur to kai nų po ky tis šie met, pa ly­gin ti su praė ju siais me tais, bus 5–7 pro c.

Sau lius Va go nis:

METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMUOSE BALSUOJU UŽ:

JUBILIEJINIAIMETŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMAI

PIRMASIS BALSAVIMO TURAS JAU PRASIDĖJO!

BALSUOTI GALITE: Iš dienraščio iškirptą ir užpildytą lapelį siųsdami adresu: Metų klaipėdietė, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija,

Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, 92118 Klaipėda; arba atnešdami ir įmesdami į specialiąsias urnas redakcijoje, „Akropolyje“ esančiame skyriuje bei aštuoniuose didžiųjų „Iki“ prekybos centrų.

Portale www.KL.lt. Čia daugiausia balsų surinkusi moteris taps viena iš septynių pretendenčių į Metų klaipė-dietės titulą. Likusios šešios pretendentės bus išrinktos suskaičiavus balsavimo lapelius.

Iki vasario 9 d. balsuodami išrinksite septynias šio titulo verčiausias pretendentes.Vasario 13 d. paskelbsime septynetuką.Nuo vasario 14 iki vasario 24 d. dienraštyje bus pristatytos visos septynios pretendentės.Nuo vasario 25 iki kovo 7 d. balsuodami iš septynių finalininkių išrinksite Metų klaipėdietę.

1 Ramunė Adomaitienė, neįgaliesiems atstovau-janti sportininkė, – už pasaulio rekordą šuolio į tolį rungtyje.

2 Irena Armonienė, etnologė, Klaipėdos etnokul-tūros centro specialistė, – už atsidavimą ir mei-lę Klaipėdos miesto ir krašto tautinei kultūrai, jos gaivinimą ir puoselėjimą, už asmeninį pavyzdį ir talentą skleisti tradicijos šviesą.

3 Dalia Bielskytė, onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ vadovė, pirmoji lietuvė, ap-dovanota Šventojo Martyno skydu, – už kilnias iniciatyvas, nuoširdų rūpestį vėžiu sergančiais tautiečiais, pagalbą ir pasiaukojimą jų labui, su-gebėjimą suburti visuomenę didžiam tikslui – pa-dėti žmogui.

4 Agnė Bilotaitė, Seimo narė, drąsiai ir ryžtingai kovojanti su korupcija, aktyviai dirbanti su jauni-mu, padedanti ugdyti jaunus patriotiškus žmo-nes, organizuojanti pilietiškumą ir patriotizmą skatinančius renginius.

5 Jolanta Budrienė, Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro direktorė, – už tyrumo puoselėjimą vaikų širdyse, galimybę jiems atsiskleisti. Jos dėka Klai-pėdos laisvalaikio centrai suvienijo vaikus ir sutei-kė galimybę garsinti Klaipėdą ne tik Lietuvoje.

6 Kristina Buslajeva, pensininkė, – už aktyvią veiklą miesto visuomeniniame gyvenime. Ji yra visuomeni-nės tarybos prie Klaipėdos apskrities VPK pirmininkė, ištisą dešimtmetį teikianti gyventojų bendruomenių pasiūlymus policijos komisarui, atskiriems pareigū-nams. Ji – ir Pagyvenusių žmonių asociacijos valdy-bos pirmininkė, atsakingai koordinuoja Klaipėdos miesto pagyvenusių žmonių klubų veiklą, ieško būdų sudaryti sąlygas senjorų kultūrinei saviraiškai. Mote-ris nuoširdžiai dalyvauja „Carito“ rengiamose akcijo-se, padeda vienišiems žmonėms .

7 Aleta Chomičenkienė, Klaipėdos universiteto doc. dr., – už švietėjišką veiklą, visiems norintiems sveikai gyventi.

8 Romualda Česnienė, Klaipėdos universitetinės ligoninės Akušerijos-ginekologijos departamen-to Priėmimo skyriaus slaugytojos padėjėja. Daug metų su gimdyvėmis dirbanti moteris ne tik suge-ba profesionaliai atlikti savo darbą, bet ir padeda būsimoms mamoms psichologiškai, nuramina, tinkamai paruošia vaikelio atėjimui į šį pasaulį.

9 Kristina Jokubavičienė, P.Domšaičio galerijos vedėja, dailėtyrininkė, – už atsidavimą savo pro-

fesijai bei darbui, už milžiniškas pastangas, padė-tas rekonstruojant P.Domšaičio galeriją.

10 Violeta Jokubynaitė, pedagogė, Klaipėdos atvi-ros erdvės jaunimo centro komandos narė, – už itin aktyvią kovą už jaunimo teises mieste.

11 Rasa Juškėnienė, vyrų rankinio komandos „Že-maitijos dragūnas“ trenerė, – už pergalėmis vai-nikuotą triūsą ir uostamiesčio garsinimą. „Žemai-tijos dragūnas“ du kartus iš eilės iškovojo Lietuvos čempiono titulą.

12 Vaiva Galvosienė, Klaipėdos universitetinės li-goninės Akušerijos-ginekologijos departamento Pogimdyvinio skyriaus vedėja, – už profesionalu-mą ir atsidavimą darbui.

13 Irena Genytė, Klaipėdos sutrikusio vystymosi kū-dikių namų vyriausioji gydytoja, – už ilgametį rū-pestį mažaisiais, nenuilstančią energiją ir rūpestį, kad jie augtų šeimose.

14 Goda Giedraitytė, menotyrininkė, Klaipėdos menininkų grupės „Žuvies akis“ aktyvistė, tarp-tautinio šiuolaikinių menų festivalio „Plartforma“ Klaipėdoje iniciatorė ir organizatorė, – už kūrybi-nes iniciatyvas bei edukacinius projektus, popu-liarinant šiuolaikinį meną ir garsinant Klaipėdos miestą.

15 Jovita Gracholski, Šeimos gerovės centro įkūrė-ja. Turbūt jau visą dešimtmetį rengia kursus nėš-čiosioms Klaipėdoje: ugdo net tik mamas, kū-dikius, bet ir tėvelius. Tai moteris, kuri daugeliui klaipėdiečių šeimų kūdikio laukimą pavertė tikru stebuklu.

16 Lina Grinčikaitė, – labiausiai Klaipėdą garsinan-ti sportininkė moteris.

17 Dalia Grikšaitė, žurnalistė, viešųjų ryšių specia-listė, – už miesto garsinimą Europos vyrų krepši-nio čempionato metu, kur ji vadovavo spaudos centrui.

18 Natalja Istomina, slaugos mokslų daktarė, ats-tovaujanti pacientų ir slaugytojų interesams vi-suomenėje, puoselėjanti slaugos mokslą.

19 Gražina Juodytė, žurnalistė, pernai išleista jos antroji „Klaipėdos akvarelių“ knyga. Ji apdovano-ta Vinco Kudirkos premija. Ji tikra Klaipėdos gyve-nimo metraštininkė.

20 Renata Karaliūnaitė, „Lietuvos Caritas“ projek-to „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ socialinė darbuotoja, – už tai, kad suge-

ba rasti tinkamus žodžius ir prisibelsti į visuome-nės niekinamųjų sielas.

21 Jurga Karčiauskaitė-Lago, menininkė, savo kū-ryba ir subtiliais darbais garsinanti Klaipėdą Lietu-voje ir Lietuvą užsienyje.

22 Dalia Kanclerytė, dokumentinių filmų kūrėja, – už humanistinių idėjų skleidimą, socialinės doku-mentikos puoselėjimą.

23 Teresė Karpavičiūtė, gydytoja, į šį pasaulį savo darbštumu ir atsidavimu atnešanti didelį stebuklą.

24 Virginija Kochanskytė, aktorė UNICEF Geros va-lios ambasadorė, - už rūpinimąsi Kambodžos vai-kais, aukų rinkimą badaujantiems ir ligotiems.

25 Bronislava Lauciuvienė, Klaipėdos miesto savival-dybės viešosios bibliotekos direktorė – už ilgametį darbą puoselėjant miesto biblioteką ir jos jau šešti metai iš eilės rengiamus Klaipėdos knygos rinkimus.

26 Tamara Lochankina, „Sviatliačiok“ mokyklos di-rektorė, – už indėlį sprendžiant jaunuolių su ne-galia problemas. Mokykla „Sviatliačiok“ dauge-liui tapo pažinimo, gėrio, kūrybos oaze.

27 Regina Milašienė, Klaipėdos vaikų globos namų „Rytas“ direktorė. Ji savo atsidavimu, širdies šilu-ma ir nuoširdžiu darbu siekia pakeisti tuose na-muose gyvenančių mažųjų klaipėdiečių kasdieny-bę, skatina juos pakilti ir vėl pamilti gyvenimą.

28 Jolanta Norkienė, visuomeninio judėjimo „Klai-pėdieti! Atgaivinki savo miesto parką!“(asociacijos „Aš Klaipėdai“) lyderė,– už Jūros parko gaivinimą.

29 Rasa Norkutė, penkių knygų autorė, – už tai, kad net sunkiausiais laikais nenustojo kurti bei padėti kitiems.

30 Irina Novikova, Klaipėdos vaikų ir jaunimo teni-so klubo „Tennis Star“ prezidentė, – už neatlygin-tiną visuomeninę veiklą, atsidavimą vaikams, jų užimtumo ir laisvalaikio organizavimą, už teniso sporto šakos plėtrą uostamiestyje, Klaipėdos var-do garsinimą Lietuvoje bei užsienyje.

31 Lilija Petraitienė, Šv. Jono bažnyčios atstatymo iniciatyvinės grupės narė, Vakarų Lietuvos mote-rų asociacijos koordinatorė, „Suvalkijos“ bendrijos Klaipėdos filialo globėja, Klaipėdos miesto savival-dybės tarybos narė, – už nesavanaudišką pagalbą ir rūpestį klaipėdiečiais, už drąsą ginant viešąjį intere-są, kovą prieš narkomanijos plitimą mūsų mieste.

32 Janina Priluckienė, Jūrininkų ligonines Nefrologi-jos ir hemodializių skyriaus vedėja ir gydytoja, daugelį metų savo profesionalumu garsinanti mūsų miestą.

33 Dalia Puidokienė, socialinės psichologinės pa-ramos centro direktorė, – už humanišką veiklą.

34 Genovaitė Ramanauskienė, gydytoja, – už mo-terų grožio, sveikatos ir jaunystės puoselėjimą.

35 Galina Renge, „Žaliakalnio“ gimnazijos direkto-riaus pavaduotoja, – už daugybę kartų laimėtus tarptautinius projektus, taip garsinant ne tik Klai-pėdą, bet ir Lietuvą.

36 Audronė Renkauskienė, Klaipėdos sveikatos priežiūros centro Profilaktinio skyriaus vedėja, – už rūpestingumą ir nuoširdumą pacientams bei dalyvavimą politinėje ir visuomeninėje veikloje.

37 Nelė Savičenko, teatro ir kino aktorė, – už vai-dmenis Klaipėdos dramos teatre bei Klaipėdos vardo garsinimą Lietuvoje ir pasaulyje.

38 Aušra Smičiūtė, S.Šimkaus konservatorijos dės-tytoja, grupės „Capella A“ vadovė, – už grupės pergales tarptautiniuose konkursuose, už aukštų muzikos standartų populiarinimą ir gero muziki-nio skonio formavimą.

39 Stela Stanslovaitienė, šeimos gydytoja, daugiau nei 40 metų dirbanti šį darbą Klaipėdoje, džiuginan-ti pacientus nuoširdumu, dėmesiu bei jautrumu.

40 Vidmanta Timinskienė, pediatrė, – už tai, kad padėjo sveikais užaugti jau ne vienai klaipėdiečių kartai.

41 Irena Šemežienė, pediatrė, – už profesionalu-mą, atidumą, atjautą ir dešimtmečius neblėstan-tį pacientų dėkingumą.

42 Bronė Švitrienė, Klaipėdos universiteto „Leader dance“ šokėjų kolektyvo vadovė, – už uostamiesčio garsinimą Europos vyrų krepšinio čempionato metu.

43 Svetlana Vasičkina, rusų bendrijos „Lada“ pir-mininkė, „Žaliakalnio“ gimnazijos mokytoja, – už ilgametį darbą mūsų miesto bendruomenės la-bui organizuojant masinius renginius mieste, lab-daringą veiklą.

44 Virginija Vazbienė, Klaipėdos universitetinės li-goninės Akių skyriaus vedėja, kuklus žmogus, la-bai gerbiama daktarė.

45 Danutė Žičkuvienė, Klaipėdos koncertų salės di-rektorė, – už profesionalią vadybą, už aukštos mu-zikinės kultūros populiarinimą Klaipėdoje.

46 Dalia Žukienė, visuomenininkė, moteris, kuri savo nuveiktais darbais gali pasididžiuoti ir be ku-rios Klaipėdos miestas neįsivaizduojamas. Tai mo-teris, pasižyminti geležine kantrybe, stipria valia ir visada žvelgianti tiesia kryptimi į tikslą.

KVIEČIAME BALSUOTI IR IŠRINKTI SEPTYNIAS PRETENDENTES Į METŲ KLAIPĖDIETĖS TITULĄ.

ŽvilgsnisRedakcijos skiltis

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 200. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

ISSN 1392-558X http://kl.lt© 2007 „Diena Media News“Labdarių g. 8, 01120 VilniusTel. (8 5) 262 4242,„Klaipėdos“ laikraščio redakcijaNaujojo Sodo g. 1A, „K centras“El. paštas info@kl.ltFaksas (846) 397 700

„KLAIPėDoS“ VyRIAUSIASIS REDAKToRIUSSaulius Pocius

VyR. REDAKToRIAUS PAVADUoTojAjolanta juškevičienė

AdministratorėDaiva Pavliukovaitė – 397 750

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – 397 772Milda Skiriutė – 397 727Virginija Spurytė – 397 706Asta Dykovienė – 397 725

Teisėtvarka:Daiva janauskaitė – 397 770

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė – 397 729

Sportas:Česlovas Kavarza – 397 719

„Namai“:Lina Bieliauskaitė – 397 730

„Sveikata“:Sandra Lukošiūtė – 397 705

Pasaulis:julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937

Techninės redaktorės:Loreta KrasauskienėLaima Laurišonienė – 397 737

Platinimo tarnyba – 397 713

Reklamos skyrius – 397 711faksas (8 46) 397 722

e. paštas reklama@kl.lt

Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

Užsakymų skyrius „Akropolyje“,Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt

INFoRMAcIjA: 397 750 REKLAMoS SKyRIUS: 397 711 PLATINIMo TARNyBA: 397 713 PRENUMERAToS SKyRIUS: 397 714

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

karštas telefonas

telefonas@kl.lt

397 728

„Gel bė to jų“ eros pa bai ga?

Dr. an ta nas Bu čins kas

Kas įžiebs švie są tu ne lio ga le?

Iš ne for ma lių po kal bių su po­li ti kais aki vaiz du, jog jie bai­mi na si, kad ir šių me tų Sei­mo rin ki muo se pa si kar tos

ta pa ti is to ri ja – lie tu vių rin kė jas ieš kos nau jų „gel bė to jų“, ak ty­viai bal suos už juos. Tai esą nu­lems, kad ir bū si ma sis Sei mas ne bus la bai sta bi lus, ne pri si dės prie tva res nio vals ty bės ju dė ji­mo į prie kį.Ar tik rai to kios bai mės pa grįs tos? Ar tik rai Lie tu vo je ke lia gal vas nau ji po li ti niai „gel bė to jai“?Šian dien, li kus vos aš tuo niems mė ne siams iki Sei mo rin ki mų, neat ro do, kad at si ras tų to kia stip­ri nau ja po li ti nė jė ga, ku ri ga li už­

gož ti va di na mą sias tra di ci nes par ti jas ir pe rim ti į sa vo ran kas val džią ket ve riems me tams.Pa tir tis by lo ja, kad jau ne kar tą di­de lė da lis Lie tu vos rin kė jų blaš­kė si. Bo dė da mie si tra di ci nė mis kon ser va ty vias, so cial de mok ra­ti nes ar li be ra lias ver ty bes puo­se lė jan čio mis par ti jo mis, jie nuo­lat bal suo ja vis už ko kį nors nau ją po li ti nį da ri nį, ti kė da mie si, kad jis „atė jęs pa da rys tvar ką“.Tie sa, pa skui nu si vi lia tais „gel bė­to jais“ ir per ki tus rin ki mus vėl ieš­ko nau jų.2000 m. ne ma žai bal sų su rin ko Ar tū ro Pau laus ko ir Ro lan do Pak­so „nau jo sios po li ti kos“ at sto vai. Tik jo kios „nau jo sios po li ti kos“ jie ne pa siū lė.2004 m. be si blaš kan tys Lie tu vos rin kė jai at si su ko į tik ką gi mu sią Vik to ro Us pas ki cho Dar bo par ti ją. Ji ne tik pa te ko į tei sė sau gos aki ra­tį dėl fi nan si nių ma chi na ci jų, bet ir ka den ci jos me tu ski lo pu siau – tai to li gra žu ne sta bi li za vo po li ti nės

si tua ci jos tų lai kų Sei me. Grei čiau at virkš čiai – des ta bi li za vo.2008­ai siais dau gy bė tūks tan čių lie tu vių stai ga su si ža vė jo Arū nu Va lins ku ir jo „šo kan čia­dai nuo jan­čia­juo kau jan čia“, bet jo kių ideo lo­gi nių nuo sta tų ne tu rin čia Tau tos pri si kė li mo par ti ja. Ir jos lau kė ski­li mas, ir jai te ko pa ra gau ti ne skal­sios an ti rei tin gų duo nos.Štai ir 2012 m. Vėl bus ren ka mas nau jas Sei mas. Kas šį kart pre ten­duo ja į „gel bė to jų“ vaid me nį?Da lis da bar ti nių po li ti kų bai mi na­si, kad ne ma žai bal sų ga li nu grieb­ti pa gar sė ju sios Gar lia vos is to ri jos „he ro jaus“ ve lio nio Drą siaus Ke­džio ša li nin kų pa rem ti kan di da­tai. Gal ne tgi ir jų su bur ta par ti ja.Bet kol kas ne ma ty ti jo kių konk­re čių ju de sių, kad ta par ti ja gim­tų. Be to, sun ku įsi vaiz duo ti, kad ji ar ba D.Ke džio ša li nin kų pa rem­ti kan di da tai ga lė tų su rink ti bent kiek pa do res nį bal sų krai tį ir taip užim ti ne ma žai vie tų bū si ma me Sei me. La bai jau daug Lie tu vos rin kė jų ma to, kad „gar lia vi nė is to­ri ja“ kur pia ma dirb ti nai, siu va ma blo gai sle pia mais bal tais siū lais.Ką tik at si kū rę tau ti nin kai ir gi ne­tu ri di des nio rin ki mų po ten cia lo. Pir miau sia – dėl ne la bai po pu lia­rių Lie tu vo je na cio na lis ti nių pa­žiū rų. Taip pat dėl cha riz ma tiš kų, ge rai ma to mų ir gir di mų, po pu lia­rių ly de rių trū ku mo.Iš Kris ti nos Bra zaus kie nės ži no­mu mo nea tim si. Bet dar di de lis klau si mas, ar jos par ti ja (jei gu to­kia iš vis at si ras) ga li su lauk ti mąs­tan čio rin kė jo bal so. O mąs tan čių rin kė jų Lie tu vo je, re gis, gau sė ja.Ga li mo ne blo go pa si ro dy mo rin ki­muo se ga li ma bū tų lauk ti iš Ar tū ro Zuo ko par ti jos „Taip“. Ta čiau ar tas po ten cia las drie kia si už Vil niaus ri bų? Sun ku įsi vaiz duo ti kai mo rin kė ją, bal suo jan tį už, ne sup ra si, li be ra lią ar ne li be ra lią par ti ją.Tai, ko ge ro, ir vi si ga li mi pre ten­den tai į nau juo sius „gel bė to jus“. Ži no ma, iki rin ki mų lai ko dar yra. Per jį dar ga li ne ti kė tai at si ras ti nau jas vi suo me nę su ža vė sian tis po li ti nis da ri nys.Bet, re gis, 2012­ie ji nu trauks tą ne­lem tą lie tu viš ką „gel bė to jų“ paieš­kų tra di ci ją ir Sei mo rin ki muo se šį kart ab so liu čią bal sų dau gu mą su rinks ne po li ti niai nau jo kai, o tra di ci nės, ideo lo giš kai pa kaus ty­tos par ti jos.

Gy ven to jų ap mo kes­ti ni mo nie kas ne kont­ro liuo ja, įsi ga li le ga­lus, ne bau džia mas re ke tas, sie ja mas su vals ty bės var du.

stasys Gudavičius

6

nuomonėsketvirtadienis, sausio 26, 2012

Re gis, 2012-ie ji nu-trauks tą ne lem tą lie tu-viš ką po li ti nių „gel bė-to jų“ paieš kų tra di ci ją.

Jau se niai su de gė dar vie na žva­kė ant Kū čių sta lo, pri min da ma, jog dau giau nei du de šimt me­čius džiau gia mės sa va vals ty be,

tris pal ve ir lais ve. Ži bė jo kan de liab rai Kū čių va ka rą ir pra ban giuo se „nau jų jų lie tu vių“ rū muo se, ir vie ni šos žva kės var ga no se tro be lė se, žva kės, ban džiu­sios su šil dy ti nuo pra ra di mų ran duo tas šir dis, sa vo sklei džia ma švie sa mė gi­nu sios įžieb ti gy ve ni mo geis mą pri­ge su sio se aky se, žiū rin čio se į tuš čias vie tas prie Kū čių sta lo. To se aky se vis dar gy vas lau ki mas sa vų jų, iš plau ku­sių, iš skri du sių, išė ju sių pės čio mis.

Pri va ti za vo par ti jas ir vals ty bęVa ka rais kai mo žmo gus vil tin gai žvel­gia į šven tų jų pa veiks lus ant sie nos, mal dau da mas, kad šie ap sau go tų nuo pik ta da rio ran kos, nes val džia to pa da­ry ti ne su ge ba. Mal dau da mas šven tų jų ma lo nės, at sar gu mo dė lei vien kie my­je gy ve nan tis žmo gus de da si prie lo­vos kir vį. To kia rea ly bė – lyg sa vo tiš­kas ki no fil mo „Nie kas ne no rė jo mir ti“ ai das po še šių de šimt me čių. Bet ka ro juk ne bu vo, ne bu vo trė mi mų, jau ni­mas lyg ir sa vo no ru jau nys tės me tus par da vi nė ja Ai ri jo je, Is pa ni jo je, Jung­ti nė je Ka ra lys tė je ir daug kur ki tur.

Kas at si ti ko, kad Lie tu vo je li ko tuš­čios vie tos prie Kū čių sta lo, kad kai mo žmo gus nak tį krūp čio ja nuo šuns lo ji­mo? Kas at si ti ko, kad Lie tu vo je at si­ra do toks pa kan tu mas skur dui, me lui, ko rup ci jai, žmo gaus že mi ni mui? Šian­dien kas dien sklin da pa na šios nau jie­nos: vie ni po li ti kai išei na, ki ti atei na, bet švie sos tu ne lio ga le nė ra kam už­deg ti. Vi si po li ti nių par ti jų atė ji mai ir išė ji mai bai gia si tuo pa čiu: nau jais mo kes čiais, nau jo mis val džios žmo­nių afe ro mis, va gys tė mis, amo ra lu mu, įsta ty mų ne si lai ky mu, ban kų griū ti­mis, pen si nin kų pa smer ki mu, kad jie dar gy vi ir sa vo da lies rei ka lau ja. Žmo­nės su ne ri mu lau kia, ko kie nau ji mo­kes čiai pa si bels. Ne nu mal do mai au­ga val džios sa vi va lė, o mū sų, pi lie čių, kal tė, kad neiš mo ko me val džios sa vi­va lės pa ža bo ti, nes kol tau ta džiau gė­si iš siilg ta lais ve ir at gau ta tris pal ve, gru pės žmo nių ne tik pri va ti za vo po­li ti nes par ti jas, bet ir vals ty bę.

Prieš įsta ty mą ly gūs tik šu nysMo kes čius tiems, ku rie dar li ko Lie­tu vo je, šian dien ga li įves ti be veik vi­si, kas ne tin gi. Nep rik lau so my bės pra džio je mo kes čių „tvar ką“ įve di­nė jo va di na mie ji re ke ti nin kai, jie už „sto gą“ vers da vo vers li nin kus mo kė ti nu si kals ta moms gru puo tėms. Re ke ti­nin kų era lyg ir bai gė si, ta čiau da lį jų funk ci jų pe rė mė vals ty bė ir sa vi val­dy bės. Nau jų mo kes čių įve di mo sri­ty je vyks ta sa vo tiš kos lenk ty nės. Kol cent ri nė val džia svars tė dėl kar vių iš­me ta mų du jų mo kes čio įve di mo, Klai­pė dos ra jo no sa vi val dy bė juos ap len­kė. Ji kai mo žmo nėms įve dė ka čių ir šu nų mo kes čius ir da bar gra si na san­kci jo mis už ven gi mą mo kė ti. Kai mo

gy ven to jai tai su pran ta vie na reikš­miškai – kaip vie ti nės val džios ir ban­di tų suo kal bį. Apie ne pra šy tą nak ti­nį sve čią, be siar ti nan tį prie so dy bos, pra ne ša sar gas šuo, pa ža di na gy ny bai vien kie miuo se gy ve nan čius žmo nes, daž nai pa de da ir ap si gin ti nuo plė­ši kų. Ka tes, ma tyt, ap mo kes ti no dėl kom pa ni jos, o gal to dėl, jog bū tų ga­li ma įro dy ti, kad Lie tu vo je vi si prieš įsta ty mą yra ly gūs. To liau – dar gra­žiau: skel bia ma, kad už tuos su rink tus pi ni gus Prie ku lė je ir Gargž duo se bus įreng tos šu nų pa si vaikš čio ji mo aikš­te lės. Ne pa vy ko iš siaiš kin ti vie na: ar kai mo žmo nės tu rės pri va lo mai sa vo šu nis į tas aikš te les vež ti pa si vaikš­čio ti, ar tai bus skir ta tik šių mies tų šu nims­in te lek tua lams. O jei at si ras koks nors „ne le ga las“, už ku rį ne bus su mo kė ta, po kai mus va ži nės pra ga ro ma ši nos, tuos varg šus gau dys ir uti­li zuos. Ma tyt, ta ma ši na va ži nės ne­kvies ta ir at vyks žy miai grei čiau nei me di ci ni nė pa gal ba pas li go nį.

Emig ruos dėl sek so mo kes čio?Ne sup ran ta mų mo kes čių jau neį ma no­ma nei su skai čiuo ti, nei pro gno zuo ti. Tu ri mies to bu te gam ti nes du jas, už jas tvar kin gai mo ki, bet mo ki ir už tai, kad tu ri. Mo ki už su nau do tą elekt ros ener­gi ją, bet mo ki ir už tai, kad tu ri įva dą. Kaž kas su ma nė, ap mo kes ti no, nie kam

nė mo tais. Neieš kok, tei sy bės ne su ra si, nes gy ven to jų ap mo kes ti ni mo nie kas ne kont ro liuo ja, įsi ga li le ga lus, ne bau­džia mas re ke tas, sie ja mas su vals ty bės var du. Da bar kai mo žmo nės bai mi na si, kad bus įves tas viš tų mo kes tis, o jau­ni mas bai mi na si dėl ga li mo sek so mo­kes čio. Pri tai sys skai tik lius, ir baig sis net tie ne mo ka mi ma lo nu mai pa gal su si ta ri mą. Spau do je vis ten ka skai­ty ti apie žmo nes, iš ku rių su kčiai iš­vi lio ja tūks tan čius li tų anū kų ar vai kų „gel bė ji mui“. Ko dėl pi lie čiai taip keis­tai el gia si, kai ka da įda vę pi ni gų anū ko „iš gel bė ji mui“, o tik pa skui pri si mi nę, kad anū kų ap skri tai ne tu ri? Gy ven to­jai priė mė ko rup ci ją kaip kas die nį reiš­ki nį ir dau ge lio da ly kų net ne ban do spręs ti vals ty bės ins ti tu ci jo se, iš kar­to ieš ko tar pi nin kų, ga lin čių pa pirk ti. Žmo nės pra ra do pa si ti kė ji mą vals ty­be. Su si for ma vo nuo sta ta, kad vals ty­bė neiš ven gia mai ap gaus, jei dar ir ga li kas nors pa dė ti, tai tik pri va tus as muo už „priei na mą“ kai ną. Ne tei sy bės at­ve jų – šim tai: že mes at ga vo „svie to“ pe rė jū nai, o ne tei sė ti sa vi nin kai, ke­le riems me tams pen si jas su ma ži no, o iš dir ban čių pen si nin kų be veik vi siš­kai atė mė, kai tuo pat me tu val di nin­kų at ly gi ni mai au go ir au ga ne su vo­kia mo mis su mo mis. Ci niz mas pi lie čių at žvil giu iš pli to ne re gė tu mas tu. Vy­riau sy bė, ar tė jant rin ki mams, pa ža da grą žin ti pen si jas, o mi nist ras ra gi na už to kį „kil nų“ žyg dar bį dė ko ti „par ti jai ir vy riau sy bei“. Ar ga li ma dar la biau pa­si ty čio ti iš žmo nių? Val džia nė žo džiu neuž si me na, kaip bus su tais pi ni gais, ku riuos atė mė, net Pre zi den tė pirš tu grū mo jo, kad ne leis skriaus ti. Ir nie­ko, tas mi nist ras, ci niš kai pa si ty čio jęs iš žmo nių, ir to liau „sėk min gai“ dar­buo ja si. Vie ną die ną at sa kin gi pa rei gū­nai aiš ki na apie „Sno ro“ pa ti ki mu mą, bet jau ki tą tas pa ts ban kas nu trau kia veik lą, bank ru tuo ja, o po li ti kų, gal būt ne tei sė tai pa si nau do ju sių jau bank­ru ta vu sio ban ko pa slau go mis, veiks­mai pa skel bia mi vals ty bės pa slap ti mi. Vyk dant val džios funk ci jas, gre ta są­ži nin gų žmo nių da ly vau ja ir po li ti niai šar la ta nai, ir kri mi na li niai nu si kal tė­liai, ir amo ra liai be siel gian tys pa rei gū­nai ar po li ti kai. Nė ra prie mo nių jiems eli mi nuo ti, nes ne be jų pa čių pa stan­gų bu vo su kur ta įsta ty mų ba zė, ku ri yra pa lan kes nė nu si kal tė lių pa sau liui, o ne są ži nin gam pi lie čiui. Išei tis vie na – rei kia dep ri va ti zuo ti vals ty bę, o tai įma no ma tik vi sų pi lie čių bend ro mis pa stan go mis bu rian tis į šva rios są ži nės pi lie čių sam bū rius, nes vals ty bei ža dė­tų šva rių ran kų iš lai ky ti ne pa vy ko.

Skųs tis gat vė mis nederė tųKiek ga li pės tie ji, vai ruo to jai skųs tis, kad sli du? Juk da bar ne va sa ra, kad gat vės sau sos bū tų. Rei kia iš mok ti va ži nė ti sau giai ir vaikš čio ti at sar­

giai. Tuo met nei gat vės, nei ša li gat­viai ne bus sli dūs.

Vik to ras

Rei kia no ro, ir mies tas bus gra žusMies to val di nin kai verkš le na, kad ne ga li pa sta tų sie nų ap sau go ti nuo gra fi ti nin­kų. O aš sa kau, kad jie taip tik dangs­to pa čių ne no rą dirb ti. Iš tie sų yra to­kia che mi nė me džia ga, ku ria pa den gus

na mo sie ną prie jos ne lim pa jo kie da­žai. Kad ir kiek ter lio to jai steng sis, ke­ver zo nės neiš ryš kės. Jau ži nau, mies to va do vai sa kys, kad to kie che mi ka lai – bran gūs. Ir čia jie bus ne tei sūs. Ta me­džia ga kai nuo ja kur kas pi giau, nei su­mo ka ma bend ro vei už ter lio nių va ly mą. Rei kia tik no ro, ir mies tas bus gra žus.

Vy tau tas

Pa ren gė Mil da Ski riu tė

ketvirtADieNiS, SAuSio 26, 2012

„Kons ti tu ci jo je tie sio giai įra šy­ta, kad „Sei mo na rio pa rei gas, tei­ses ir veik los ga ran ti jas nu sta to įsta ty mas“. Ar rei kia dar aiš kes­nio įra šo? Įs ta ty mas yra bū ti nas“, – pri dū rė Sei mo vi ce pir mi nin kas Čes lo vas Jur šė nas.

Pri reiks daug lė šų?Ki ta da lis par la men ta rų įsi ti ki nę, kad nau jas įsta ty mas ga li pa rei ka­lau ti ne men kų lė šų. „Kaip su pran­tu, jo įgy ven di ni mas kai nuos. Bet nė ra jo kių skai čia vi mų, kiek Sei mui kai nuo tų nu pirk ti au to mo bi lius vi­siems par la men ta rams, kiek kai­nuo tų to kios ne rea liai il gos ato sto­gos, kaip yra nu sta ty ta – 45 die nos per me tus, kiek at sieis biu rų par la­men ta rams nuo ma, kiek iš vi so rei­kės lė šų šiam įsta ty mui“, – abe jo­jo Dar bo par ti jos at sto vė Dan gu tė Mi ku tie nė.

A.Sa la ma ki nas ma no, kad įgy­ven di nus įsta ty mą bū tų ne tik neiš­leis ta dau giau lė šų, bet bū tų ne tgi tam tik ra su ma su tau py ta. „Pa vyz­džiui, da bar Sei mo na riai nuo mo­ja si au to mo bi lius iš par la men ti nei veik lai skir tų lė šų. Atei na nau ja ka­den ci ja ir vis iš nau jo nau do ja tuos pi ni gus. O jei gu bus cent ra li zuo­tai nu pirk ti au to mo bi liai, jais ga­lės nau do tis ne vie nos, o ke lių ka­den ci jų Sei mo na riai, ne be rei kės iš lai dau ti kas ket ve rius me tus“, – paaiš ki no jis.

„Bė da ta, kad ne vis ką, kas su si ję su par la men ta rų veik la, taip leng­va reg la men tuo ti ir pra dė ti tai ky­ti gy ve ni mo pra kti ko je. Tar ki me, pa siū ly mai reg la men tuo ti Sei mo

na rių ato sto gas man skam ba vi­siš kai ne rea liai, nes par la men ta­rai, dir ban tys apy gar do se, tu rin­tys ne ma žai įvai rių ren gi nių, net ir va sa rą be si ren kan tys į ko mi te tų po sė džius, ma nau, to kio ter mi no kaip „ato sto gos“ iš vis ne la bai ga­li įsi vaiz duo ti sa vo dar be. Juk teo­riš kai ato sto gau jan tis žmo gus ne­ga li vyk dy ti sa vo dar bo funk ci jų“, – skep tiš ką nu si tei ki mą dėl pa­reng to jo įsta ty mo pro jek to de­monst ra vo Sei mo na rys M.Va raš ka. Pa na šios nuo mo nės bu vo ir di de lė da lis ki tų Sei mo na rių.

„Nuo mo nės dėl šio įsta ty mo rei­ka lin gu mo aki vaiz džiai ne su tam­pa. Bet vi są kri ti ką ir pa siū ly mus da bar Sei mo na riai tu ri skir ti dar­bo gru pei, ku ri tu ri pa reng ti nau ją pro jek tą ir pa va sa rį teik ti jį Sei mui ap si spręs ti, ar jam pri tar ti“, – api­bend ri no par la men to vi ce pir mi­nin kas Čes lo vas Stan ke vi čius.

Pri mi nė be ga li nę is to ri jąI.De gu tie nė ma no, kad jau praė ju sį ru de nį rei kė jo to kiam įsta ty mui po pa tei ki mo pri tar ti, o jau pa skui bū­tų bu vę ga li ma jį to bu lin ti, svars­tant ko mi te tuo se ir frak ci jo se, tei­kiant sa vo pa siū ly mus.

Kons ti tu ci nis Teis mas jau be veik prieš 9 me tus yra pa skel bęs, kad pa gal Kons ti tu ci ją Sei mo na riai pri va lo priim ti jų dar bo są ly gas nu­sta tan tį įsta ty mą. Ta čiau jis iki šiol ne priim tas. A.Sa la ma ki nas pri mi­nė, kad dar 2005 m. bu vo su da ry ta pir mo ji Sei mo na rių dar bo gru pė, ku ri tu rė jo pa reng ti par la men ta rų pri vi le gi jas reg la men tuo jan tį įsta­

ty mą. „Ši gru pė il gai dir bo, bet ne­bu vo ras ta su ta ri mo ir ji tie siog iš­si vaikš čio jo. Vė liau bu vo ban do ma dar ke lis kar tus grįž ti prie to pro­jek to, bet taip nie ko ir nei šė jo“, – pa sa ko jo SEPK va do vas.

Tik bai gian tis praė ju siai ka den­ci jai 2008 m. ru de nį, fak tiš kai jau po pir mo jo rin ki mų tu ro, Sei mas su da rė nau ją dar bo gru pę, kad ji, pa sak A.Sa la ma ki no, „bent ką nors pa lik tų nau jai ka den ci jai“. Po ke­lių šios dar bo gru pės po sė džių nu­spręs ta pa ves ti Sei mo val dy bai, kad ši bent nu sta ty tų, kaip nau do ja mos par la men ti nei veik lai skir tos lė šos. Bu vo sku biai pa tai sy tas Sei mo sta­tu tas, ta čiau nie ko dau giau taip ir ne bu vo pa da ry ta.

2010 m. su for muo ta dar vie na dar bo gru pė, ku rią tą kart su da rė ne Sei mo na riai, o kons ti tu ci nės tei­sės spe cia lis tai. Jie ir pa ren gė pro­jek tą, ku rį per nai lapk ri tį iš bro ka­vo par la men ta rai ir taip pa ve dė dar vie nai dar bo gru pei, su da ry tai tik iš Sei mo na rių, iki šių me tų pa va­sa rio pa reng ti nau ją pro jek tą.

Nek lau so: �� Č.Jur�šė�nas�ir�I.De�gu�tie�nė�jau�tu�rė�jo�pa�varg�ti�be�ra�gin�da�mi�ko�le�gas�pa�klau�sy�ti�Kons�ti�tu�ci�nio�Teis­mo�išaiš�ki�ni�mo.�De�ja,�vi�sos�kal�bos�kol�kas�at�si�mu�ša�į�sie�ną.� � Ša�rū�no�Ma�žei�kos�(BFL)�nuo�tr.

Tei si nė pa sa ka be pa bai gosJau dau gy bę me tų Sei mas dėl nuo lat iš ky­lan čių ne su ta ri mų ne su ge ba priim ti įsta­ty mo, nu ma tan čio par la men ta rų pri vi le­gi jas ir veik los ga ran ti jas. Atrodo, ir da bar­ti nės ka den ci jos par la men tas ne sus pės ir ne su ge bės priim ti tokio įsta ty mo.

9me tus

Sei mas ne su ge ba priim ti par la men ta rų veik lą

reg la men tuo jan čio įsta ty mo.

Sta sys Gu da vi čiuss.gudavicius@diena.lt

Tu ri pa reng ti iki ko voNau jas par la men ta rų veik lą reg la­men tuo jan tis įsta ty mas tu ri bū ti pa reng tas iki ko vo 1 d.

Pro jek tą ruo šia Sei mo Tei sės ir tei sėt var kos ko mi te to pir mi nin­ko kon ser va to riaus Sta sio Šed ba ro va do vau ja ma sep ty nių skir tin goms frak ci joms pri klau san čių par la men­ta rų dar bo gru pė. Va kar ji su ren gė sa vo po sė dį – ant rą nuo praė ju sio lapk ri čio, kai bu vo su for muo ta.

„Šį kart ap ta rė me kai ku riuos klau si mus, su si ju sius su par la men­ta rų au to mo bi liais, su gy ve na mo­sios vie tos nuo ma ir ki tus. Bet dar ne ma žai dar bo rei kia at lik ti. Pa­vyz džiui, ne priė jo me nei prie Sei­mo na rių ato sto gų reg la men ta vi­mo, nei pa dė jė jų skai čiaus. Kol kas ga lu ti nis įsta ty mo va rian tas nė ra pa reng tas“, – aiš ki no dar bo gru­pės na rys, Sei mo Eti kos ir pro ce­dū rų ko mi si jos (SEPK) pir mi nin kas Al gi man tas Sa la ma ki nas.

Ti ki si, kad priims pa va sa rįSei mo pir mi nin kė Ire na De gu tie nė sa kė ti kin ti, kad nau jas pro jek tas ne tik bus pa teik tas par la men ta­rams ko vo 10­ąją pra si de dan čio je pa va sa rio se si jo je, bet ir bus priim­tas dar šios ka den ci jos Sei mo. To­kiu at ve ju jis bū tų tai ko mas jau nau jam Sei mui, ku ris pra dės dirb­ti vė ly vą šių me tų ru de nį.

Bet A.Sa la ma ki nas nė ra tik ras, kad par la men ta rai bus nu si tei kę svars ty ti ir priim ti nau ją įsta ty­mą: „Jis tik rai bū ti nas, dėl to dar bo gru pė je ne ky la abe jo nių. Bet kaip pa skui bus el gia ma si Sei mo sa lė­je – nie kas ne ži no. Ne ma žai par­la men ta rų ne sle pia sa vo skep tiš ko nu si tei ki mo dėl šio pro jek to, to dėl ar ba bal suo ja prieš jį, ar ba su si lai­ko, kaip at si ti ko praė ju sį ru de nį.“

Per nai lapk ri čio vi du ry je Sei mas „pa skan di no“ jų pri vi le gi joms grės­mę kė lu sį įsta ty mo pro jek tą. Par la­men ta rai at me tė vos pa teik tus gar­sių Lie tu vos tei si nin kų pa reng tus siū ly mus ne be leis ti už par la men ti­nei veik lai skir tus vals ty bės pi ni gus nuo mo tis pra ban gių au to mo bi lių ir

vė liau jų pus vel čiu iš pirk ti, už draus­ti už biu dže to tūks tan čius nuo mo tis biu rus iš sa vo pa žįs ta mų, pa nai kin ti ne mo ka mą gy ve ni mą Vil niaus cent­re Sei mo vieš bu ty je.

Dau gu ma Sei mo na rių tuo met bal suo da mi su si lai kė ir taip ne tie­sio giai ne pri tar ė pa reng tam pro­jek tui. Bal sa vu sių prieš ir su si lai­kiu sių par la men ta rų bu vo iš įvai rių val dan čių jų ir opo zi ci nių frak ci jų. Nė vie na jų ne bu vo vie nin ga šiuo klau si mu.

„Dau gu ma ko le gų tą įsta ty mą iš kart tai ko sau, nors dar ne ži no, ar šį ru de nį bus per rink ti į nau ją Sei mą. Taip ir muis to mės be ga lo be kraš to“, – ap gai les ta vo A.Sa la­ma ki nas.

Vis kas – į sta tu tąDa lis Sei mo na rių ma no, kad ne­rei kia at ski ro įsta ty mo, reg la men­tuo jan čio Sei mo na rių veik lą. Esą pa kak tų ati tin ka mų pa tai sų Sei mo sta tu te. „Mes vi sus klau si mus tu­rė tu me spręs ti sta tu te. Taip vi sa­da bu vo ir taip tu ri bū ti, nes mū sų pa čių va lia, kaip mes tu ri me reg la­men tuo ti sa vo dar bą“, – sa kė kon­ser va to rius Ri man tas Da gys.

Atk reip tas dė me sys, kad sta tu to, skir tin gai nei bet ku rio ki to įsta­ty mo, ne ga li ve tuo ti pre zi den tas. „Sei mo na rių dar bo są ly gos yra Sei­mo au to no mi nis ap si spren di mas, pre zi den tas ne ga li dik tuo ti sa vo va lios šiuo klau si mu“, – pa brė žė par la men ta ras Man tas Va raš ka.

„Bet Kons ti tu ci nis Teis mas dar 2004 m. nu sta tė, kad tu ri bū ti at­ski ras to kio po bū džio įsta ty mas, o ne ati tin ka mi įra šai sta tu te. Tuo tu rė tu me va do vau tis, ap si spręs da­mi dėl pro jek to“, – pa brė žė A.Sa­la ma ki nas.

Dau gu ma ko le gų tą įsta ty mą iš kart tai ko sau, nors dar ne ži no, ar šį ru de nį bus per­rink ti į nau ją Sei mą.

Al gi man tas Sa la ma ki nas:

So�cial�de�mok�ra�tai�prem�je�ro�And�riaus�Ku�bi�liaus�ir�ener�ge­ti�kos�mi�nist�ro�Ar�vy�do�Sek�mo­ko�pra�šo�pa�siaiš�kin�ti�dėl�Lie­tu�vos�de�ry�bų�su�Ru�si�jos�du�jų�kon�cer�nu�„Gazp�rom“.�Par�la­men�ta�rus�do�mi�na�de�ry�bų�ei­ga�–�ar�bu�vo�su�da�ry�ta�dar�bo�gru�pė�de�ry�boms�dėl�du�jų�kai­nų�ir�vamz�dy�nų�at�sky�ri�mo.

Pra­šo­­Paaiš­ki­ni­mų

Vy�riau�sy�bė�tre�čia�die�nį�nu�ta�rė�su�teik�ti�1,4�mlrd.�li�tų�pa�sko�lą�„Sod�rai“.�Pas�ko�la�su�tei�kia�ma�iki�2021�m.�ge�gu�žės�20�d.�su�5,564�pro�c.�me�ti�nė�mis�pa�lū­ka�no�mis.�„Sod�ra“�sau�sio�pra­džio�je�pa�pra�šė�2012�m.�jai�su­teik�ti�iki�3,51�mlrd.�li�tų�pa�sko­lą,�ta�čiau�kol�kas�sko�linama�tik�pir�mam�pus�me�čiui.

Vy�riau�sy�bė�pa�ko�re�ga�vo�pri­va�ti�za�vi�mo�ob�jek�tų�są�ra�šą�–�jis�pa�pil�dy�tas�87­iais�smul­kiais�ob�jek�tais.�44�ob�jek�tai�bu�vo�iš�brauk�ti,�nes�da�lis�jų�bu�vo�pri�va�ti�zuo�ta,�da�lies�par­duo�ti�ne�pa�vy�ko�ir�ne�pa�vyks,�nes�įmo�nės�bank�ru�ta�vo,�da­lis�ob�jek�tų�rei�ka�lin�gi�ki�toms�reik�mėms�ten�kin�ti.

gaus­Pu­sę­­Pa­sko­los

išParduoda­smulk­mę

7

lietuva

8

aktualijosketvirtadienis, sausio 26, 2012

Švy tu rė liai: �� bu�vęs�liu�te�ro�nų�ku�ni�gas,�pa�da�ręs�ava�ri�ją,�pa�spru�ko,�o�su­lai�ky�tas�au�to�mo�bi�ly�je�gė�rė�al�ko�ho�lį�ir�skun�dė�si�šei�mos�dra�ma.

Gin�ta�ro�Vai�če�kaus�ko�nuo�tr.

Kle bo no aist ra – rau do ni švy tu rė liai?

Tre�čia�die�nio�ry�tą�Klai�pė�dos�raj.�ke�ly�je�Šilutė–Klaipėda�įvy�ko�ava�ri�ja,�ku�rio�je�kak�to�mu�ša�su­si�dū�rė�du�au�to�mo�bi�liai.�Prie­ku�lės�mies�te�lio�pra�džio�je�au­to�mo�bi�lis�„Maz�da“,�vai�ruo�ja­mas�mo�ters�su�si�dū�rė�su�taip�pat�mo�ters�vai�ruo�ja�mu�„Nis­san�Mu�ra�no“.�Ma�ši�nos�at�si�dū­rė�grio�vy�je.

Au­to­mo­bi­lių­kAk­to­mu­šA

Trečiadienį�dėl�ke�lių�eis�mo�tai�syk�lių�pa�žei�di�mo�Gargž­duo�se�su�stab�dy�tas�vil�ki�ko�„Ive�co“�vai�ruo�to�jas�po�li�ci�jos�pa�tru�liams�da�vė�100�li�tų�ky­šį.�Dėl�įvy�kio�ap�klaus�tas�vai­ruotojas,�36­erių�Jud�rė�nų�mies�te�lio�gy�ven�to�jas.�Įvy�kį�ti­ria�Klai�pė�dos�ra�jo�no�ko�mi�sa­ria�tas.

Klai�pė�do�je�pa�vog�tas�pra�ban­gus�BMW�X5.�Ma�ši�na�pra�din­go�iš�Gand�ra�liš�kių�mik�ro�ra�jo­no.�Au�to�mo�bi�lio�sa�vi�nin�kas�po­li�ci�jai�pra�ne�šė,�kad�au�to�mo�bi�lį�po�že�mi�nia�me�nau�jos�sta�ty�bos�na�me�pa�li�ko�dar�per�nai�gruo­džio�5­ąją.�100�tūkst.�li�tų�ver­tės�au�to�mo�bi�lio�va�gys�tę�aiš�ki­na�si�uos�ta�mies�čio�po�li�ci�ja.

PA­siū­lė­100­li­tų

bmW­vis­dAr­gei­džiA­mi

Mil da Ski riu tėm.skiriute@kl.lt

Klai pė dos me ro pa va duo to jo Vy­tau to Če po tei gi mu, pir miau sia žmo nės tai tu rė tų da ry ti dėl to, kad tep lio to jai at sa ky tų už sa vo dar bus ir at ly gin tų nuo sto lius.

Ket vir ta die nį mies to ta ry ba svars tys pa sta tų prie žiū ros tai syk­lių pa kei ti mus. Pa gal juos gy ven­to jai pri va lės rū pin tis sta ti nių fa­sa dais, kad šie bū tų tvar kin gi. Tarp rei ka la vi mų yra ir gra fi čių nuo sie­nų pa ša li ni mas. Prie šin gu at ve ju gy ven to jams grės bau dos.

Nu va ly ti gra fi čius – ne pi gu. Vie­no kvad ra ti nio met ro ter lio nės pa­ša li ni mas nuo sie nos at siei na apie 40–45 li tus.

„Pats gra fi čių nu va ly mui nuo sa vo na mo sie nos kas met iš lei džiu apie 200 li tų“, – tvir ti no V.Če pas.

Vie nas la biau siai „pa si žy mė­ju sių“ ter lio to jų, ku ris įta ria mas

Tep lio riai pridarė daug nuo sto liųPas ta tų, ant ku rių sie nų pa si žy mė jo tep lio to jai „Gi nov“ ir „Mer“, sa vi nin kai ra gi na mi kreip­tis į po li ci ją ir ra šy­ti pa reiš ki mus dėl tur to su nio ko ji mo.

As ta Alek sė jū nai tėa.aleksejunaite@kl.lt

Klai pė dos po li ci jos pa rei gū nai po mies tą vai kė si ma ši nos vai ruo to­ją, ku ris pa spru ko iš ava ri jos vie­tos. Bu vęs liu te ro nų ku ni gas, šiuo me tu tu rin tis nuo sa vą vers lą, įta­ria mas ma gist ra lė je kliu dęs ma ši­ną ir pa bė gęs.

In ci den tas nu ti ko greit ke ly je Kau­nas–Klaipėda ties Vė žai čiais.

„Vol vo“ au to mo bi liu, ant ku rio sto go bu vo rau do nas švy tu rė lis, di de liu grei čiu pra lė kė pro „Hon­da Ci vic“ ir, kliu dęs jį veid ro dė liu bei vi su ma ši nos šo nu, ne sto da mas nu va žia vo Klai pė dos link.

Ap dau žy tos ma ši nos vai ruo to jas apie įvy kį pra ne šė po li ci jai.

Klai pė dos ke lių po li ci jos biu­ro Ma gist ra li nių ke lių prie žiū ros

ra čių tre ko į pie ti nę mies to da lį yra su skai čia vęs 100 pa sta tų, ant ku rių sie nų bu vo už ra šas „Gi nov“.

Ki tam ter lio to jui, ku ris ant pa­sta tų sie nų ra šy da vo „Mer“, yra iš kel tos dvi by los.

„Sa vi val dy bė po li ci jai ga li pa­teik ti, kiek na mų yra su to kiais už ra šais, ta čiau pa reikš ti ci vi li nio ieš ki nio tep lio to jams – ne. Tą tu­ri pa da ry ti pa tys pa sta tų sa vi nin­kai. Dėl to ir ra gi na me juos kreip tis į po li ci ją. Kai paaiš kės, ko kią ža lą pa da rė, su lai ky ta sis tu rės ją at ly­gin ti. Ta da ki ti tik rai ne be pai šys sie nų“, – pa brė žė Klai pė dos sa­vi val dy bės Tei sės sky riaus ve dė ja Gra ži na Ei man tai tė.

Uos ta mies čio val džia ne ža da nu­leis ti ran kų ir yra pa si ruo šu si to liau ko vo ti su sie nų tep lio to jais.

„Kai pra dė jo me ko vo ti su tep­lio to jais, jie iš lin do iš ur vų ir ėmė dar buo tis vi su pa jė gu mu. Kiek ga li 180 tūkst. gy ven to jų te ro ri zuo ti ke li

ant pa sta tų sa vo „dar bus“ žy­mė jęs už ra šu „Gi nov“, su lai ky tas prieš sa vai tę. Jam jau iš kel ta dvy­li ka bau džia mų jų by lų. Uos ta mies­čio sa vi val dy bė mies to biu dže to lė­šo mis ke ti na su da ry ti dar aš tuo nių pa sta tų, ku rie grei čiau siai ne tu­ri sa vi nin kų, de fek ti nius ak tus ir pa teik ti po li ci jai.

„Jei kreip sis dau giau nu ken tė­ju sių jų, iden ti fi kuo si me, ar tai to as mens dar bas, ir iš kel si me dau­giau by lų. Nuo pa da ry tos ža los pri klau sys, ko kia baus mė bus skir­ta su lai ky ta jam“, – tei gė Klai pė dos ap skri ties vy riau sio jo po li ci jos ko­mi sa ria to vir ši nin ko pa va duo to jas Dai nius Sma ta vi čius.

Ta čiau jis pa brė žė, kad įro dy­ti, jog už ra šus ant sie nų pie šė „Gi­nov“, ne leng va. Rei kia at lik ti daug eks per ti zių.

Kiek nuo sto lių yra pa da ręs „Gi­nov“, dar ne sus kai čiuo ta. V.Če pas tvir ti no, kad va žiuo da mas nuo dvi­

„bal vo nai“? Bai siau sia, kad taip el­gia si suau gę žmo nės, o ne paaug liai. Vie nas iš su gau tų jų 23, ki tas – 29 me tų“, – pik ti no si V.Če pas.

bū rio pa tru liai pa ste bė jo švy tu rė­liu pa da bin tą au to mo bi lį, įva žiuo­jan tį į uos ta mies tį. Nu se kę pa skui jį, ma ši ną su ra do Klai pė dos tu riz­

mo mo kyk los kie me. Pa rei gū nui priė jus prie au to mo bi lio, jo vai­ruo to jas sė dė jo ma ši nos vi du je ir gė rė al ko ho lį.

Pak laus tas, ką jis čia da ro, vai­ruo to jas mė gi no aiš kin ti, kad jį iš na mų iš vi jo žmo na ir pa sa ko jo pai­nią is to ri ją. Vy ras ti ki no, esą net ne ži no, ar su kė lė ava ri ją, o į Klai­pė dą esą at va žia vo iš Ra sei nių.

45­erių Ri dui T. įvy kio vie to je bu vo nu sta ty tas 2,4 pro m. gir tu­mas. Klai pė dos ra jo no po li ci jos ko­mi sa ria te vy ras ne no riai pa sa ko jo, kad anks čiau bu vo evan ge li kų liu te­ro nų Pa gė gių pa ra pi jos kle bo nas.

Lie tu vos evan ge li kų liu te ro­nų baž ny čios vys ku pas Min dau­gas Sa bu tis pa tvir ti no, kad Ri das T. anks čiau iš tie sų tar na vo baž­ny čiai.

„Ta čiau da bar jis yra pri va tus as­muo. Jau ke le ri me tai jis ne be dir­ba. Neg ra žu bū tų, jei va žia vo gir­tas, ta čiau da bar jis tė ra pa pras tas pa ra pi jie tis“, – tvir ti no vys ku pas M.Sa bu tis.

Dai va Ja naus kai tėd.janauskaite@kl.lt

Pa gal bos ir švel nu mo ieš kan čios mo te rys yra pui kus gro bis – tai se­niai su pra to iš Aly taus ra jo no ki lęs Ro lan das K. Nors vy ras bu vo daug kar tų nu tver tas mul ki nęs ir pa si­pel nęs iš mo te rų, sa vo veik los Va­ka rų Lie tu vo je jis ne nut rau kė.

Per nai spa lį iš jau nos naš lės iš vi lio jęs ne men ką pi ni gų su mą bei pa vo gęs bran ges nius jos daik tus vy ras bu vo de mas kuo tas. 2­asis po li ci jos ko mi­sa ria tas pra dė jo iki teis mi nį ty ri mą.

11 kar tų anks čiau už to kius pat nuo ty kius teis tas vy ras tą kart iš klai pė die tės, ku riai pri si sta tė esąs vers li nin kas, iš vi lio jo 16 tūkst. li tų. Kai naš lė su pra to, kad tu ri rei ka lą su ap ga vi ku, pra dė jo su juo kal bė­ti apie pi ni gus. Mei lės kaip mat ne­li ko, o po kal bio to nas ta po pa na šus į nu si kal tė lio, pa si py lė pa že mi ni mai ir gra si ni mai. Tarp jų bu vo ir ži nu­tė apie tai, jog mo te ris ne ma tys nė cen to iš Ro lan dui K. duo tų pi ni gų.

Ta čiau po li ci jo je vy ras ti ki no vi­so la bo pa si sko li nęs šią su mą ir pa­si ra šė vek se lį, pa ža dė jęs sko lą grą­žin ti iki gruo džio 1­osios.

Nu ken tė ju sio ji ta da nė neį ta rė, kad tai te bu vo ma nev ras iš veng ti by los dėl su kčia vi mo. Vek se lis įtei­si no ci vi li nius san ty kius tarp dvie jų žmo nių. Po li ci jo je mo te ris su ži no­jo, kad yra ne vie nin te lė ap gau ta šio vy ro, ir su si pa ži no su ki ta taip pat Ro lan do K. pa ža dų bei mei lių žo džių pri si klau siu sia klai pė die te.

Šių me tų sau sio vi du ry je mo te ris bu vo iš kvies ta į po li ci ją. Šį kar tą pa rei­gū nai jai pra ne šė, kad by los ty ri mą ku­ruo jan tis pro ku ro ras nu trau kė ty ri mą dėl su kčia vi mo. Mo ty vas – ne su rink ta įro dy mų, jog Ro lan das K. su kčia vo.

Tai at si ti ko ki tą die ną po to, kai šis vy ras Plun gės po li ci nin kų bu vo už da ry tas į vie tos po li ci jos ko mi sa­ria to areš ti nę įta rus jį su kčiau jant. Ti ria ma, ar tik rai jis pa ža dė jo vie­nai plun giš kei pa rū pin ti neį ga lu mo do ku men tus ir įkal bė jo ją paim­ti pa sko lą. Iš be maž 7 tūkst. mo ters pa si sko lin tų pi ni gų Ro lan das K. sau pa siė mė 6,5 tūkst. li tų.

Nie kur ne dir ban tis vy ras nė ne si­ren gė vyk dy ti pa ža dų.

Kol Plun gės po li ci nin kai ti ria Ro­lan do K. su kty bes, uos ta mies čio pa­rei gū nai leng vi na jo da lią, nes taip nu spren dė pro ku ro ras.

O šio vy ro ap gau tos klai pė die tės Nau jų jų me tų va ka rą iš gir do sa vo skriau di ko te le fo no nu me rį, skel bia­mą ra di jo lai dos pa žin čių sky re ly je.

Pi ni gai – iš pa tik lių mo te rų

Ter lio nės: �� už�ra�šais�„Gi�nov“�iš�mar�gin�tos�ir�pa�sta�tų�sie�nos,�ir�lan�gai.� � Vy�tau�to�Liau�dans�kio�nuo�tr.

Kai pra dė jo me ko­vo ti su tep lio to jais, jie iš lin do iš ur vų ir ėmė dar buo tis vi su pa jė gu mu.

Vy tau tas Če pas:

„RaptoRs“ ekipa laimėjo

Po atsakomųjų Ispanijos Kara-liaus taurės turnyro ketvirtfi-nalio rungtynių iš džiaugsmo šokinėjo trečios pagal pajė-gumą šalies lygos Mirandos „Mirandes“ futbolininkai, 2:1 įveikę aukščiausiosios lygos Barselonos „Espanyol“ koman-dą. Prieš savaitę „Mirandes“ ekipa buvo pralaimėjusi 2:3.

sensacija ispanijoje

Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepši-ninkai Europos taurės turnyro antrame etape namuose 78:69 (16:15, 21:15, 9:16, 31:23) palaužė Trevizo „Benetton“ ekipą ir įsirašė pirmą pergalę. Jonas Valančiūnas pelnė 17 taškų, Mindaugas Katelynas ir Renaldas Seibutis po 13, Aleksandras Rašičius 12.

sunki vilniečių peRgalė

Penktą pergalę NBA čem-pionate iškovojo Toronto „Raptors“ krepšininkai. Po aštuonių pralaimėjimų paeiliui Lino Kleizos klubas Finikse 99:96 (17:27, 31:25, 31:19, 20:25) palaužė „Suns“ penketuką. Lietuvio indėlis per 20 min.: 5 taškai, 10 atkovotų kamuolių.

9

sportasketvirtadienis, sausio 26, 2012

Sporto telegrafas L.Sūdžiūtė – pasaulio čempionė

Česlovas Kavarzac.kavarza@kl.lt

„Carlsberg“ arenoje vyko dvejetų teniso turnyras, kuriame dalyvavo žaidėjai iš įvairių Lietuvos miestų ir svečiai iš Kaliningrado.

Mėgėjų grupėje neįveikiami buvo kauniečiai Ramūnas Būda ir Nor-bertas Lapinskas. Jie finale po il-gos ir atkaklios kovos 7:6, 3:6, 11:9 įveikė palangiškius Joną Bu-tenį ir Vaidotą Stonkų. Trečiąją vietą užėmė gargždiškiai Kęstu-tis ir Dainius Sinskai. Jie kovoda-mi dėl šios vietos 6:2, 6:1 nesun-

kiai palaužė klaipėdiečius Joną Bičkų ir Stasą Mickų (Klaipėda). Paguodos prizas atiteko Laurynui Drakšui iš Klaipėdos ir Edmundui Ragauskui iš Prienų.

Turnyre, kuriame dvejetą suda-rė mėgėjas ir profesionalus žaidė-jas, pergalę šventė svečiai iš Rusijos Sergijus Putkovas ir Konstantinas Suškovas. Jie finale 6:2, 6:2 nuga-lėjo vilniečius Michailą Volkovičių ir Tadą Skairį. Ir treti buvo sporti-ninkai iš sostinės Jegoras Kronovas ir Ramūnas Žukas. Jie dėl trečio-sios vietos 6:2, 6:3 įveikė palangiš-kį Marijų Puškorių ir kaunietį An-drių Žilinską.

Klaipėda jau turi 2012 metų planetos var-žybų aukso medalį – Lukrecija Sūdžiūtė buvo geriausia pasaulio jaunučių linijinių šokių čempionate Vokietijoje.

Trofėjai: � du laureatėms atitekę prizai buvo parvežti į Klaipėdą.

Persvara: � L.Sūdžiūtė, akivaizdžiai pranokusi varžoves, lengvai tapo planetos čempione.

Teniso aikštynuose – dvejetų kovos

Derlius: � prizininkams atiteko VDV odontologijos klinikos taurės.

Futbolas. Klaipėdos salės futbolo pirme-nybėse šią savaitę baigsis pirmasis etapas. Šiandien Sporto arenoje (Taikos pr.61A) 21 val. susitiks „Nautica“ ir „Klaipėdos po-licija“. Reguliarųjį čempionatą rytoj baigs „Baltų“ ir „Klaipėda city“ penketukai. Jie 20.30 val. susitiks Klaipėdos universiteto (KU) sporto salėje (Sportininkų g. 13).

Tenisas. Melburne vykstančio pres-tižinio „Didžiojo kirčio“ serijos turny-ro – Australijos atviro teniso čempiona-te, kurio bendrą prizų fondą sudaro 28 mln. JAV dolerių, žinomi pirmieji pusfi-nalininkai. Škotas Andy Murray ketvirt-finalyje įveikė japoną Kei Nishikori po trijų setų kovos 6:3, 6:3, 6:1. Mačas tru-ko 2 val. 32 min. 24-erių škotas pusfina-lyje žais su pirma pasaulio ir Australijos čempionato rakete 24-erių serbu Nova-ku Djokovičiumi. Serbas kitoje ketvirtfi-nalio dvikovoje eliminavo penktą pagal reitingą 29-erių ispaną Davidą Ferrerą ir-gi po trijų setų kovos 6:4, 7:6, 6:1.

Ledo ritulys. 22-ą pralaimėjimą NHL čempionate ir trečią paeiliui patyrė Nau-jojo Džersio „Devils“ klubas, kuriam ats-tovauja Dainius Zubrus. Jis namuose po baudinių serijos nusileido Rytų konfe-rencijos autsaiderės poziciją palikusiai ir į keturioliktą vietą pakilusiai Bafalo „Sa-bres“ ekipai. Per 21 min. lietuvis išvengė baudos minučių.

Futbolas. Panevėžio „Ekranas“ Ispanijo-je, Marbėjos stadione, vykstančiame aš-tuonių komandų draugiškame turnyre „Impact Cup“ patyrė antrą skaudžią ne-sėkmę iš eilės. Prieš tris dienas 0:4 (0:1) neprilygę vengrų „Videoton“ klubui, va-kar Lietuvos čempionai tokiu pat rezul-tatu pralaimėjo ir Berno „Young Boys“ futbolininkams iš Šveicarijos. Panevė-žiečių varžovai visus įvarčius pelnė per 15 antro kėlinio minučių: 55 (iš 11 m bau-dinio), 60, 61 ir 70 min.

Nesėkmė. Sankt Peterburge vykstančia-me „Sandraugos“ taurės turnyro ketvirt-finalyje Lietuvos jaunimo rinktinė buvo arti pergalės, tačiau po 11 metrų baudinių 3:4 nusileido Ukrainos komandai ir ne-pateko į pusfinalį. Be trijų diskvalifikuo-tų žaidėjų rungtyniavusi Lietuvos ekipa pirmavo po Jauniaus Juozaičio įvarčio prieš pertrauką. Tačiau 75 min. ukrainie-čiai rezultatą išlygino. Mušant baudinius lemtingas buvo penktasis bandymas, kurio mūsiškiai nerealizavo.

Netikėtumas. „Pirelli“ 2012 metų „For-mulės-1“ padangų pristatyme pasirodęs Vitalijus Petrovas, manoma, gali tapti italų produkcijos bandytoju, jei negaus lenktynininko vietos kurioje nors iš ko-mandų. „Jei ką nors pasakysiu, tai virs daugybe straipsnių. Prašau, palaukite dar šiek tiek, dar vieną savaitę. Norėčiau ką nors pasakyti, tačiau šiuo metu nega-liu“, – žurnalistams Abu Dabyje (Jungti-niai Arabų Emyratai) sakė savo atvyki-mu nustebinęs rusas.

Česlovas Kavarzac.kavarza@kl.lt

Kalkaro mieste surengtose įspū-dingose pirmenybėse uostamiesčio jaunoji šokėja akivaizdžiai išsisky-rė tarp 10-13 metų mergaičių, ko-vojusių „Newcomer“ lygio grupėje. H.Zudermano gimnazijos septin-tokė geriausiai šoko net penkis šo-kius iš šešių.

„Dabar linksma prisiminti, kad nepasisekė laimėti pirmosios rungties – atliekant man labiau-siai patinkantį džaivą, – atvira-vo L.Sūdžiūtė, nė metų nelankanti Rūtos Židžiūnienės šokių studijos. – Po džaivo pirmavusi šveicarė Jennifer Taschner vėliau rungty-niavo prasčiau. Po ketvirto pasiro-dymo tapo aišku, kad manęs nepa-vys nė viena varžovė.“

Susumavus vietas, klaipėdietės sąskaitoje buvo 7 taškai, šveicarės – net 14, o bronzos medalį iško-vojusios danės Yasmin Christen-sen – 22.

L.Sūdžiūtei tai buvo penktosios varžybos net metams nesukakus. Nuo kovo mėnesio linijinių šo-kių treniruotes pradėjusi lanky-ti jaunoji sportininkė sėkmingai debiutavo Lietuvos pirmenybė-se Vilniuje ir iškovojo nugalėto-jos vardą.

Liepos mėnesį ji Olandijoje tapo Europos jaunučių čempione.

Kad geriausia, Lukrecija dar kar-tą patvirtino spalio mėnesį Tra-kuose surengtose atvirose šalies

pirmenybėse, kuriose kovojo ne-mažai dalyvių iš užsienio.

Paskutinė jėgų patikra prieš ke-lionę į Vokietija – Belgijos čempi-onatas gruodžio mėnesį. Ir šiose varžybose aukščiausiai kilo Lietu-vos vėliava.

Čempionę ir jos trenerę R.Židžiūnienę antradienį spė-jo pagerbti meras Vytautas Gru-bliauskas.

L.Sūdžiūtė prisipažino, kad šo-kių abėcėlę išmoko pas garsiuosius Skaistutę ir Romaldą Idzelevičius, „Žuvėdroje“, kurioje treniruotes lanko trejetą metų.

Anot 13-metės čempionės, var-žybos Kalkare vyko penketą die-nų. Ant parketo varžėsi ir pipirai, ir pagyvenę šokėjai. Jauniausiems dalyviams buvo mažiau nei devy-

neri, vyriausiam – 67-eri. Vokie-tijoje varžėsi dar viena klaipėdie-tė – Skaistė Markauskaitė. Ji buvo antra tarp 10-13 metų „Novice“ ly-gio dalyvių.

10

ekonomika

De ga lų kai nosVakarTink­las a­95 Dy­ze­li­nas Du­jos

„sta­toil“ 4,69 4,60 2,39

„Va­koil“ 4,68 4,58 2,38

Vi­d.­kai­na­vi­so­ap­tar­na­vi­mo­de­ga­li­nių­tink­luo­se.Šal­ti­nis:­www.de­ga­lu­kai­nos.lt

WTI naf ta 98,10 dol. už 1 brl.

„Brent“ naf ta 109,59 dol. už 1 brl.

kl.lt/naujienos/ekonomika

KetvirtADieNiS, SAuSio 26, 2012

OMXVilnius OMXRiga OMXTallinn +0,09% +0,49% +0,09%

Lie­tu­vos­Vy­riau­sybė­nu­sprendė­ban­dy­ti­sko­lin­tis­tarp­tau­tinė­se­fi­nansų­rin­ko­se­–­tre­čia­dienį­pra­dėtos­rink­ti­po­ten­cia­lių­in­ves­tuo­tojų­pa­raiš­kos­įsi­gy­ti­10­metų­trukmės­JAV­do­le­riais­de­no­mi­nuotų­ob­li­ga­cijų.­Tei­gia­ma,­kad­pla­ti­na­mos­ob­li­ga­cijų­emi­si­jos­metų­palū­ka­nos­ga­li­būti­apie­6,875­pro­c.­Lie­tu­vos­sko­li­ni­mo­si­po­rei­kis­šie­met­ga­li­siek­ti­10,3­mlrd.­litų.

LieTuVaVėLbandOskOLinTis 5,5

mln. litų grąžin ta „Sno ro“ klien tams,

mokė ju siems įvai rias įmo kas (ne pa skolų) po bank ro to die nos.

€ Valiutų kursaiŠiandienValiuTa kiekis sanTykis pokyTis

Bal­ta­ru­si­jos­rub­lis 10000 3,1739 –0,1887­%DB­sva­ras­ster­lingų 1 4,1367 +0,3566­%jaV­do­le­ris 1 2,6502 +0,0491­%ka­na­dos­do­le­ris 1 2,6224 –0,1789­%lat­vi­jos­la­tas 1 4,9485 +0,1234­%len­ki­jos­zlo­tas 10 8,0849 +0,1809­%nor­ve­gi­jos­kro­na 10 4,4997 –0,5239­%Ru­si­jos­rub­lis 100 8,6545 +0,9165­%Švei­ca­ri­jos­fran­kas 1 2,8530 –0,2413­%

Li na Mra zaus kaitėl.mrazauskaite@diena.lt

Spar čiau sias au gi masNuo vi suo tinės eko no mi kos at si­ga vi mo pra džios, 2010 m., Lie tu­vos eko no mi ka au go spar čiau siai vi so je ES.

Lie tu vos vers lo darb da vių kon­fe de ra ci jos ge ne ra li nis di rek to rius Da nas Ar laus kas pa brėžė, kad vi­suo menė ne turėtų būti apa kin­ta sėkmingų eko no mi kos ro dik lių: „Ma ty da mi eko no mi kos au gimą ga li me la bai džiaug tis, bet ne rei­kia pa mirš ti, kad prie š po rą me­tų eko no mi kos nuo smu kio kreivė Lie tu vo je smi go be ne la biau siai. Ka dan gi mes bu vo me že miau, at­si ga vi mas yra la biau pa ste bi mas.“

„Swed bank“ ban ko Lie tu vo je vy­riau sio jo eko no mis to Ne ri jaus Ma­čiu lio tei gi mu, ypač smar kiai ūgte­

lėjęs eko no mi kos pro duk ty vu mas reiš kia ir la biau siai iš visų ES ša lių išau gusį kon ku ren cin gumą. Todėl da­bar tinė mis sąly go mis Lie tu va esą ga li itin sėkmin gai kon ku ruo ti su ki to mis vals tybė mis, o tai reiš kia, kad eko­no mi ka ir to liau augs ga na spar čiai.

Vers las su gebė jo spur tuo tiAnot jo, ryškų pa starųjų metų eko­no mi kos au gimą lėmė įmo nių su­gebė ji mas di din ti dar bo na šumą, ma ži nant sąnau das. N.Ma čiu lio tei­gi mu, nuo 2010 m. pra džios rea laus dar bo už mo kes tis su mažė jo 6,5 pro c.

D.Ar laus kas pa tvir ti no, kad dar­bo na šu mas pra ėju siais me tais šok­telė jo, esą eko no mi kos krizė dar bo rin kos veiks nius su ri kia vo į vie tas.

Vis dėlto jis nea be jo jo, kad įmo­nės dar bo na šumą di di no ne di din­da mos dar buo tojų dar bo krūvį ir ma žin da mos at ly gi ni mus, bet op­

ti mi zuo da mos žmo giš kuo sius iš­tek lius. Pa vyzd žiui, su ga mi na mu pro duk tu tie sio giai ne su si ju sius dar bus pa tikė da vo ki toms spe cia­li zuo toms įmonėms – taip galė­jo at si sa ky ti da lies dar buo tojų. Be to, pa sak D.Ar laus ko, svarbų vaid­menį at li ko tech no lo gi jos, ku rios lei do au to ma ti zuo ti dar bus ir taip sam dy ti ma žiau dar buo tojų.

Var to ji mas ne jun ta mai au gaN.Ma čiu lis nea be jo jo, kad ki tas ypač svar bus ša lies eko no mi kos au gi mo veiks nys iš lie ka didė jan tis ša lies gy ven tojų var to ji mas. Anot jo, pro gno zuo ja ma, kad šiais me­tais jis augs 3 pro c., o atei nan čiais me tais – dar šiek tiek spar čiau. Vis dėlto, eko no mis to tei gi mu, var to ji­mas didės ga na nuo sai kiai, nes gy­ven to jai di delę dalį pa jamų skirs ir tau py ti.

„Dans ke“ ban ko vy res nio ji ana­li tikė Bal ti jos ša lims Vio le ta Kly­vienė pa tvir ti no, kad var to ji mas sva riai pri si dėjo prie eko no mi kos at si ga vi mo, ta čiau pa brėžė, kad nuo smu kis šiuos ro dik lius iš da­lies išk rei pia.

„Ka dan gi eko no mi ka pa tyrė ga­na di delį nuo smukį, o var to ji mas kri to, da bar ti nis palyginti ne di de lis var to ji mo iš laidų pa didė ji mas nu­le mia įspūdin gus eko no mi kos au­gi mo tem pus“, – sakė ji.

Pa sak V.Kly vienės, var to ji mas didė jo la biau siai dėl at si ga vu sios dar bo rin kos, be dar bių skai čiaus mažė ji mo ir pa leng va au gan čio dar bo už mo kes čio. Vis dėlto, jos ma ny mu, dėl pra stes nio eko no­mi nio kli ma to ir ne to kio spar taus dar bo už mo kes čio au gi mo, ko kio bu vo tikė ta si, var to ji mas šiais me­tais nu stos augti taip spar čiai.

Pak laus ta, ar dėl nea pibrėž tu­mo fi nansų rin ko se žmonės ne puls tau py ti, užuot var toję, pa šne kovė pa ti ki no, kad tau py mas didės, ta­čiau tai ne turės reikš min go nei gia­mo po vei kio var to ji mui.

N.Ma čiu lio tei gi mu, šiais me tais tau py mo ro dik liai pa didės, ta čiau ne sieks 2008–2009 m. ly gio, kai gy ven to jai sun kes niems lai kams skyrė apie 10 pro c. pa jamų.

Ti ki ma si di des nių at ly gi nimųPa ti kinęs, kad si tua ci ja dar bo rin­ko je sta bi li ir nuo sek liai gerė ja, N.Ma čiu lis šiais me tais pro gno za vo ir di des nius at ly gi ni mus. Anot jo, po ke le rių metų per trau kos šie met ir ki tais me tais rea lus dar bo už mo­kes čio au gi mas vėl bus tei gia mas ir sieks 1,4 pro c. Nors dar bo už­mo kes tis didė jo ir pra ėju siais me­tais, dėl di delės inf ia ci jos bend ras jo au gi mas iš li ko nei gia mas. Šie met ši ten den ci ja esą pa ga liau baig sis.

D.Ar laus kas sakė nea be jo jan tis, kad šiais me tais at ly gi ni mai bus pa di din ti, esą op ti mi zuo jant dar­buo tojų skai čių vis la biau iš ryškė ja kva li fi kuo tos dar bo jėgos po rei kis. O ji, pa šne ko vo ma ny mu, ne ga­li būti pi gi.

„At vi ro je rin ko je kva li fi kuo­tas dar buo to jas, ne gavęs ati tin ka­mo at ly gio, iš va žiuo ja ki tur. Tai gi darb da viai tik rai kels at ly gi ni mus. Ar tai da rys ir Vy riau sybė? Aš ne­įsi vaiz duo ju Vy riau sybės, ku ri ne­pa si nau dotų ši ta pro ga“, – sakė D.Ar laus kas ir pri minė, kad artė­jant Sei mo rin ki mams di din ti dar­bo už mo kestį po li tinėms jėgoms būtų pa ran ku.

N.Ma čiu lio tei gi mu, šiais me­tais no mi na lių at ly gi nimų au gi­mas sieks 3,9 pro c., o to kias pro­gno zes le mia pla nai metų vi du ry je pa di din ti mi ni malų mėne sinį at­ly gi nimą šimtu litų. Tam už kirs ti ke lią esą galėtų ne bent pa blogė ju­si eko no mi kos pa dėtis eu ro zo no je ir Lie tu vo je. Ta čiau toks po sūkis, jo ma ny mu, yra ma žai tikė ti nas.

„Dėl tos pa čios prie žas ties pro gno­zuo ja ma, kad bus sta bi li ir mo kes čių po li ti ka. Pui kiai su pran ta ma, kad po li tinėms jėgoms di din ti mo kes čius prie š artė jan čius Sei mo rin ki mus būtų ne la bai pa ran ku“, – sakė jis.

Grei čiau sias šuo lis iš did žiau sios duobėsAna li ti kai ti ki na, kad Lie tu va di de liais šuo liais kaps to si iš eko no mi kos duo­bės, ta čiau per ne­lyg tri mi tuo ti apie sėkmę ne sku ba – dar bo rin kos bėgiai tebė ra vin giuo ti.

Pa ja mos: ­� pro­gno­zuo­ja­ma,­kad­šiais­me­tais­gy­ven­to­jai­už­darbą­gaus­di­des­nius­at­ly­gi­ni­mus­ir­la­biau­iš­lai­daus.­ ­ Tomo­Lukšio­(BFL)­nuotr.

Var to ji mas au ga

Namų ūkių var to ji mo iš lai dosMe tai Iš lai dos (mlrd. litų)2008 732009 632010 612011* 672012** 712013** 75

* negalutiniai duo me nys, ** prog nozėŠal ti niai: Lie tu vos sta tis ti kos de par ta men tas, „Sod ra“, „Swed bank“

Ne rei kia pa mirš ti, kad prie š po rą metų eko no mi kos nuo smu­kio kreivė Lie tu vo je smi go be ne la biau siai.

Da nas Ar laus kas:

11

klaipėdos verslasketvirtadienis, sausio 26, 2012

Pa­siū­ly­mai­stu­den­tamsTe­ri­to­ri­nė­je­Klai­pė­dos­dar­bo­bir­žo­je­šiuo­me­tu­yra­vos­5­dar­bo­pa­siū­ly­mai­moks­lei­viams­ir­stu­den­tams.­Darb­da­viai­pa­gei­dau­ja­nuo­to­li­nio­te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų­va­dy­bi­nin­ko,­sta­ty­bi­nin­ko,­vai­ruo­to­jo,­su­vi­rin­to­jo.­Siū­lo­mi­at­ly­gi­ni­mai­nuo­800­iki­2,­5­tūkst.­li­tų.

iš­kils­dar­vie­naKom­pa­ni­jos­„Orion­Glo­bal­Pet“­ad­mi­nist­ra­ci­nį­pa­sta­tą­elekt­ra­ap­rū­pi­na­vie­ti­nė­vė­jo­jė­gai­nė.­Bend­ro­vės­at­sto­vų­tei­gi­mu,­ža­lio­ji­ener­gi­ja­bran­gi,­–­jung­ti­nis­pro­jek­tas­kai­na­vo­apie­100­tūkst.­li­tų.­Per­mė­ne­sį­jė­gai­nė­pa­ga­mi­na­600­kW.­Įmo­nė­pla­nuo­ja­sta­ty­ti­ant­rą­jė­gai­nę­ir­tap­ti­ener­ge­tiš­kai­ne­prik­lau­so­ma.

Prieš­pu­sant­ro­mė­ne­sio­bend­ro­vė­„Klai­pė­dos­au­to­bu­sų­par­kas“­tu­rė­jo­pa­si­ra­šy­ti­su­tar­tį­su­kon­kur­so­lai­mė­to­jais­dėl­12­du­ji­nių­au­to­bu­sų­ga­my­bos.­Ta­čiau­ant­ro­sios­vie­tos­lai­mė­to­jai,­pa­siū­lę­di­des­nę­kai­ną,­kon­kur­so­re­zul­ta­tus­ap­skun­dė­teis­mui.­Šią­sa­vai­tę­paaiš­kės,­ar­jų­pre­ten­zi­jos­pa­grįs­tos.

Pro­jek­tas­įstri­godėl­skun­do

As ta Dy ko vie nėa.dykoviene@kl.lt

Eko lo gi nis eks pe ri men tasUos ta mies čio cent re Ne mu no g. 2 esan čios bend ro vės „Klai pė dos kar­to nas“ ga myk lą ir jos van dens va ly­mo įren gi nius Dum piuo se jun gia 14 km il gio vamz dy nas. Ieš kant spren­di mo, kur dė ti įmo nės va ly mo įren­gi niuo se su si kau pian tį dumb lą, su­ma ny ta juo tręš ti kark lus.

„Pa tys va lo me sa vo bend ro vės nu te ka muo sius van de nis, su si da­ro daug dumb lo. Sie kia me jį uti li­zuo ti. Tai gi tuo dumb lu yra trę šia­mi kark lai. Kark lus au gi na me jau šeš tus me tus. Šve di jo je šių medžių au gi ni mas la bai po pu lia rus“, – pa­sa ko jo bend ro vės „Klai pė dos kar­to nas“ ge ne ra li nis di rek to rius Arū­nas Pas vens kas.

Kark lai užau ga per ke le tą me tų ir juos ga li ma kirs ti. Nu kir tus, jie smul ki na mi, o tos skied ros – pui­kiau sias bio ku ras.

„Nuo pro jek to pra džios užau­gi no me jau tris der lius, nors mū­sų plan ta ci jos la bai ne di de lės ir tik eks pe ri men ti nės, dvi – po pu­sę hek ta ro, dar vie na – pu sant ro. Ka dan gi plo tai nė ra di de li, mū­sų pro duk tu ne ka žin kas do mi si,

Eks pe ri men tas: ­� „Klai­pė­dos­kar­to­no“­van­dens­va­ly­mo­įren­gi­niuo­se­su­si­kau­pu­siu­dumb­lu­trę­šia­mi­kark­lai.­­­ Vy­tau­to­Pet­ri­ko­nuo­tr.

Bio ku ras – iš kark lų plan ta ci josBend ro vė „Klai pė dos kar to nas“ jau šeš­tus me tus Dum piuo se ke lių hek ta rų plo­te au gi na kark lus. Ir trę šia juos čia pat su­si kau pu siu sa vo įmo nės iš va ly to van dens dumb lu. Plan ta ci joms plės tis truk do lais­vos že mės sty gius.

Kark lus au gi na me jau šeš tus me tus. Šve di jo­je šių medžių au gi ni­mas la bai po pu lia rus.

Arū nas Pas vens kas:

Ant ro ji „Au ro ros“ jau nys tėAs ta Dy ko vie nėa.dykoviene@kl.lt

Be veik ant Kur šių ma rių kran to, Klai pė do je ša lia Ant ro sios Smil ty­nės per kė los ky la vieš bu tis. Nau­ja sis pa sta tas bus su jung tas su dar so viet me čiu sta ty tu bu vu siu ki no teat ru „Au ro ra“. Šis kul tū ros ver­ty be pa skelb tas sta ti nys tu rė tų iš­lai ky ti vi sas au ten tiš kas de ta les.

Fi nan suo ja ir ES fon daiJau ne vie ną mė ne sį ša lia bu vu sio ki no teat ro „Au ro ra“ vyks ta in ten­sy vios sta ty bos. Ne mu no gat vė je ša lia gam tos ir žmo nių nu nio ko to pa sta to iš ki lo pir ma sis nau jo vieš­bu čio aukš tas.

Pro jek tą plė to jan čios bend ro­vės at sto vai ti ki no, kad do ku men­

tų de ri ni mai dėl sta ty bų vy ko ko ne dve jus me tus.

Pro jek tą, ku rio bend ra ver tė apie 17 mln. li tų, fi nan suo ja ES fon dai – iš jų bus skir ta be veik 9,3 mln. li­tų pa ra mos.

Per šo ko sunk me tį„Ar tu rė jo įta kos kri zė? Taip su­ta po, kad pa ra mos de ri ni mo pro­ce dū ros vy ko il gai, kol sunk me tis at slū go. Pro jek tą ke ti na me baig­ti 2013 m. va sa rį, ti ki mės tuo lai­ku ati duo ti vals ty bi nei ko mi si jai“, – tvir ti no pro jek tų va do vas And­rius Nar ke vi čius.

Pa ti vie ta, pa sak sta ty to jų, stra­te giš kai ir eko no miš kai la bai ge ra, – čia pat Smil ty nės per kė la, at si ras Ke lei vių ir kro vi nių ter mi na las, o pra mo ni nė zo na – be si drie kian tis

ge le žin ke lis bei kro vos kom pa ni ja – vieš bu čių vers lui ne truk dys.

„Vieš bu tis bus eko no mi nės kla­sės, to dėl, ma nau, su lauks sa­vo klien tų, nes ga lė si me pa siū ly­ti kon ku ren cin gą kai ną“, – pla nus dės tė A.Nar ke vi čius.

Am bi cin gi pla naiSta ty to jų tei gi mu, „Au ro ros“ pa­sta tas bus res tau ruo tas ir re konst­ruo tas, iš sau gant vi zi ti nę jo fa sa do kor te lę – ko lo nas bei ki tas au ten­tiš kas de ta les.

Bu vu sia me ki no teat re pla nuo ja­ma įreng ti 973 kv. m plo to kon fe­ren ci jų ir kul tū ros ren gi nių cent rą, ku ria me gal būt bus de monst ruo­ja mi ir fil mai. Se na sis pa sa tas bus su jung tas su ša lia nau jai pa sta ty tu 144 kam ba rių vieš bu čiu.

Ky la: ­� pla­nuo­ja­ma,­kad­ly­giai­po­me­tų­ša­lia­le­gen­di­nio­ki­no­teat­ro­„Au­ro­ra“­išaugs­mo­der­nus­vieš­bu­tis.­ ­ Vy­tau­to­Liau­dans­kio­nuo­tr.

tai lei džia me žmo nėms ar ki toms bend ro vėms nu si kirs ti ir iš si vež ti už dy ką. Ir mus tai ten ki na“, – tei­gė A.Pas vens kas.

„Klai pė dos kar to no“ va do vas tvir ti no, jog au gin ti kark lus nė ra di de lis var gas, bet rei kia spe cia li­zuo tis ta me vers le.

„Rei kė tų pirk ti kir ti mo ma ši­ną, nes da bar tai da ro me ran ko­mis. Mū sų tiks las bu vo uti li zuo ti dumb lą. Ži nau, kad Lie tu vo je yra

„Tai bus 8 aukš tų vieš bu tis su kon fe ren ci jų cent ru, po že mi ne au­to mo bi lių sto vė ji mo aikš te le. „Au­

ro ros“ ki no teat ras iš liks, jį su jung­si me su nau ju pa sta tu“, – pa sa ko jo pro jek tuo to jas Gin ta ras Či čiur ka.

di džiu lės kark lų plan ta ci jos, 20–50 ha, bet mes plės tis ga li my bių ne tu ri me, tie siog ap link Klai pė dą nė ra lais vos že mės, o ten kur jos yra, per to li vež ti tą dumb lą trę ši­mui, to dėl ne beap si mo ka“, – dės­tė A.Pas vens kas.

Ta čiau esą dumb las nė ra bū ti­na są ly ga tiems kark lams au gin ti, jie ga li aug ti bet kur. Vis dėl to tuo dau giau nie kas neuž sii ma.

Daug dumb lo iš va ly mo įren gi nių su si kau pia ir bend ro vė je „Klai pė­dos van duo“, ta čiau ši įmo nė kark­lų au gin ti taip ir ne si ry žo.

Gal būt dėl tos pa čios prie žas­ties – lais vos že mės sty giaus ap­link Klai pė dą.

Išb ri do iš sun ku mųPrieš dve jus su pu se me tų bend ro­vė je „Klai pė dos kar to nas“ nu vil ni­

jo at lei di mų ban ga. Kaip ir dau ge lis ki tų įmo nių, bend ro vė skaus min­gai iš gy ve no 2009 m. kri zę, kai ga­my bos ir par da vi mo apim tys stip­riai su ma žė jo.

Prieš 2 me tus pa grin di niu „Klai­pė dos kar to no“ ak ci nin ku ta po įmo­nė „Gri giš kės“, ta čiau klai pė die tiš ko pa va di ni mo ne pa kei tė. Per tą lai ką pa dė tis bend ro vė je sta bi li za vo si. Ir da bar jo je dir ba 190 dar buo to jų.

Tei gia ma, kad „Klai pė dos kar­to nas“ – vie na se niau sių įmo nių Lie tu vo je, ji per gy ve no du pa sau­li nius ka rus, ne vie ną kri zę ir iki šiol gy vuo ja.

Tvir ti na ma, kad nuo 2010 m. pra džios bend ro vė dir ba vi su pa­jė gu mu. To les niuo se „Klai pė­dos kar to no“ tiks luo se nu ma ty­ta įmo nė je efek ty vin ti po pie riaus ga my bą ir pa di din ti pro duk ci jos

ga my bos na šu mą iki 120 tūkst. to nų per me tus.

Įver ti no pra mo ni nin kai„Klai pė dos kar to nas“ – di džiau sia to kio ti po įmo nė re gio ne. Ji ga mi na ža lia vą gof ruo to kar to no ga my bai ir gof ruo ti skir tą po pie rių. Ša lia pa grin­di nės veik los ga mi na mas ir kar to ni nis ko ri nis už pil das, ku ris nau do ja mas bal dų pra mo nė je, du rų ga my bai.

Bū tent dėl ko ri nio už pil do ga my­bos Lie tu vos pra mo ni nin kų kon fe­de ra ci ja „Klai pė dos kar to ną“ šie met ap do va no jo už ga mi nį, pa ga min tą iš ant ri nių ža lia vų. Vi sa pro duk ci­ja bend ro vė je ga mi na ma tik iš ant­ri nės ža lia vos – ma ku la tū ros. Taip pat per dir ba ma ir ki to se kai my nė se ša ly se su rink ta ma ku la tū ra. Ga my­bos apim tys sie kia iki 115 tūkst. to­nų ma ku la tū ros per me tus.

turtasturtas@diena.ltRedaktorė Jolita Žvirblytė

Jo li ta Žvirb lytėj.zvirblyte@diena.lt

Pir mas la šas jūro jeJau pu sant ros sa vaitės gy ven to jai ga li teik ti pa raiš kas ir pra šy ti pa­ra mos iš Lie tu vos kai mo plėtros 2007–2012 m. pro gra mos as bes­ti nių stogų dan gai pa keis ti. Per šį laiką Na cio na linės mokė ji mo agentū ros pa da li niai su laukė de­vy nių pa raiškų.

Kaip in for ma vo Na cio na linės mokė ji mo agentū ros Ko mu ni ka­ci jos sky riaus vedė ja Aistė Mi lei­kaitė, pa teik tos dvi pa raiš kos iš Kelmės ra jo no ir po vieną pa raišką pa teikė Plungės, Skuo do, Biržų, Ku piš kio, Šiau lių, Tau ragės bei Anykš čių ra jonų gy ven to jai.

„Iš vi so pa teik to se pa raiš ko se pra šo ma apie 50 tūkst. litų. Pra­šo mo vie no pro jek to pa ra mos su­ma svy ruo ja nuo 2 iki 10 tūkst. li­tų, bend ra pro jektų vertė vir ši ja 100 tūkst. litų su PVM. Ats kirų pro jektų vertė svy ruo ja nuo 6 iki 17,9 tūkst. litų“, – pir muo sius pa teik tus pra­šy mus ko men ta ro A.Mi lei kaitė.

Ji vylė si, jog skai čiai ne di de li tik dėl to, kad pa raiškų rin ki mas ką tik pra si dėjo. Lai ko už pil dy ti pa raišką gy ven to jai tu ri iki ko vo 30 d.

„Pa žiūrė sim, kai stogą deng sim“Įver ti nus šiuos pir muo sius re zul­ta tus ga li ma spėti, kad iš vi so as­bes ti niams sto gams pa keis ti skir­ta 60 mln. litų pa ra ma vi du ti niš kai Lie tu vo je pa si nau dos apie 11 tūkst. gy ven tojų. As bes ti nius ši fe ri nius sto gus pa si keis maž daug tiek gy­ven tojų, kiek gy ve na Gri giškė se, Lent va ry je, Ra sei niuo se, Gar lia vo­je, Kuršė nuo se ar Gargž duo se. Ta­čiau nors šiuo se iš var dy tuo se mies­te liuo se sto gai dau giau sia deng ti

ši fe riu, jų gy ven to jai į pa ramą net ne ga li pre ten duo ti. Pir miau sia dėl to, kad ši fe ri nius sto gus į eu ro pi­nius ga li pa si keis ti tik gy ven to jai gy ven vietė se, kur yra ne dau giau kaip 6 tūkst. žmo nių, taip pat jie tu ri ten gy ven ti ne trum piau kaip pen ke rius me tus.

Pabrėž ti na, kad į pa ramą ne ga­li pre ten duo ti ir kai mo gy ven to jai, ku rie gy ve na muo sius na mus tu ri sodų bend ri jo se.

Žemės ūkio mi nis te ri jos Viešųjų ry šių sky riaus vedė jas Vi lius Re ke­vi čius paaiš ki no, kad as bes ti niams sto gams skir ti 60 mln. litų yra su­ran kio ti iš įvai rių kai mo plėtros pro­gramų li ku čių. Stogą pa si keis ti ga­li ma ir la bai pi giai, ir la bai bran giai. Todėl skai čia vi mai, kad pa ra ma pa­sieks vos de šimtį tūkstan čių gy ven­tojų, nėra tei sin gi. Pa žiūrė sim, kai stogą deng sim“, – sakė jis. Pa si­nau do ti pa ra ma sie kian tys gy ven to­jai ga li tikė tis 50 pro c. pa ra mos sto­go dan gai ir prie dams įsi gy ti, bet ne dau giau kaip 10 tūkst. litų.

Pa sak V.Re ke vi čiaus, vi si skir ti 60 mln. litų bus pa nau do ti tik sto gams keis ti, se mi na rus ve da mi nis te ri­jos dar buo to jai ir už tai pa pil do mo už mo kes čio ne gau na. Už eu ro pi nių pi nigų pa nau do ji mo vie ši nimą bus at sa kin gi pa tys gy ven to jai, t. y. ant sto go ma to mo je vie to je reiks pri kli­juo ti ES lėšas gar bi nantį lip duką.

Se mi na ruo se – ant plūdisŠio mis die no mis jau įpusė jo Že­mės ūkio mi nis te ri jos spe cia listų skir tin guo se Lie tu vos mies te liuo­se or ga ni zuo jamų se mi narų cik las apie ga li mybę gau ti ke lis tūkstan­čius litų pa ra mos ši fe ri niam sto gui pa keis ti. „Kiek vie na me se mi na re da ly vau ja per šimtą žmo nių, ne tgi dau giau, nei pla nuo ta. Į se mi na rus su si ren ka ne tik gy ven to jai, bet ir sa vi val dy bių, se niū nijų dar buo­to jai, o šie vėliau žmo nes kon sul­tuo ja“, – sakė se mi na rus ve dan ti Žemės ūkio mi nis te ri jos vy riau­sio ji spe cia listė In ga Ven ciu lytė.

Pak laus ta, kokį klau simą gy ven­to jai se mi na ruo se daž niau siai už­duo da, ji ne slėpė, kad kom pen sa cijų sie kia žmonės, ku rie jau yra seną ši­ferį pa si keitę į naują sto go dangą. „De ja, fi nan suo ja mos tik pa tir tos iš lai dos po to, kai pa raiš kos pa teik­tos nuo sau sio 16 d.“, – sakė ji. Ji ap gai les ta vo, jei gu kai ku riuos žmo­nes su klai di no se niū nijų dar buo to­jai teig da mi, kad ir prie š me tus pa­keistą stogą vals tybė fi nan suos.

Stab do iš lai dos pa raiš kaiNors se mi na rus ve dan tys mi nis te­ri jos dar buo to jai sa ko, kad jie vyks­ta skland žiai, juo se ap si lan kiu siems gy ven to jams kar tais trūksta kant­rybė. Jie at si sto ja ir tie siai rėžia: „Vie šai skel bia mus do ku men tus mes ir pa tys mo ka me pa si skai ty ti, pa sa ky ki te ką nors nau jo, ge riau pa dėki te už pil dy ti pa raišką.“

Būtent pa raiškų pil dy mas gy­ven to jams ke lia did žiau sią siau­bą. Rei kia už pil dy ti ne tik apie de­šimt lapų, bet ir pa teik ti įvai rius pa pil do mus do ku men tus. Gau­ti pa žymą iš se niū ni jos apie ne trum pesnį nei pen ke rių metų gy­ve nimą konk re čio je gy ven vietė­

je ne taip su dėtin ga, ta čiau sun­kiau sia pa reng ti re mon to ap rašą. Būti na, kad jį pa tvir tintų ar chi­tek tas ar in ži ne rinį iš si la vi nimą tu rin tis as muo.

Kai ku rie tar pi nin kai įsi gud ri­no ir šiuo atveju sie kia pa si pel ny ti – iš gy ven tojų pra šo nuo 500 iki 1,5 tūkst. litų už pa raiš kos už pil dymą ir visų do ku mentų pa ren gimą. Mi­nis te ri jos at stovė I.Ven ciu lytė dėl to ne ma to nie ko blo go, esą žmonės pa tys ap si sprend žia, ko kias iš lai das ga li pa tir ti. „Ta čiau no riu at kreip ti dėmesį, kad pa raiš kos pa ren gi mas ne fi nan suo ja mas“, – sakė ji.

Gy ven to jai, ap skai čiavę, kiek pa­pil do mai iš leis pi nigų pa raiš kai pa­reng ti, ne re tai nu mo ja ran ka: „Pa­si kei siu stogą ra miai ir be ke lių tūkstan čių litų pa ra mos.“

Sten gia si pa dėtiPa ga liau su pratę, kad va žinė da mi po mies te lius tik vel tui švais to lai­ką ir mo kes čių mokė tojų pi ni gus,

val di nin kai nu sprendė gy ven to­jams su teik ti dau giau pa gal bos.

Na cio na linės mokė ji mo agentū­ros Ko mu ni ka ci jos sky riaus va dovės A.Mi lei kaitės tei gi mu agentū ros te ri to ri nių sky rių at sto vai ne tru­kus pra dės va žinė ti į ra jonų cent rus ir sa vi val dy bių ad mi nist ra cijų pa­skir to se pa tal po se kon sul tuos pa­gei dau jan čius kreip tis pa ra mos bei priims pa raiš kas gau ti pa ramą.

Ne mo ka mai pa raišką už pil dy ti gy ven to jams pa de da ir sto go dan­gų už sa ky mais suin te re suo ti sto go dangų par davė jai.

„Sulaukiame labai didelio gy­ventojų susidomėjimo šia parama. Ruošdami paraiškas gyventojai tu­ri pateikti stogo dangos pasiūlymą, todėl kasdien visoje Lietuvoje su­laukiame bent kelių dešimčių pa­klausimų. Pastebėję, kad žmonėms sunkumų kelia paraiškos pildymas, mes ir mūsų partneriai visoje Lie­tuvoje esame pasirengę padėti jas užpildyti. Duodame patarimų, nuo

As bes ti nių stogų kei ti mas: gy ven tojų en tu ziazmą ly di nu si vy li masSau sio vi du ry je pra si dėju si as bes ti nių stogų kei ti mo pro gra ma su kėlė di delį gy ven tojų su si domė jimą. Ta čiau aiškė ja, kad ke lių tūkstan čių litų pa ra ma galės pa si nau do ti tik tie, ku rie ir be jos galėtų pa si keis ti sto gus.

Kainos

170 kv. m as bes ti nio sto go kei ti mo sąma taMed žia ga Kai na (li tais už 1 kv. m)

Beas bes tis ši fe ris � 20–33Plie ninė skar da � 18–28Čerpės � 40–60Me die nos ruo ši niai � 500–520Ši lu mos izo lia cinė �

med žia ga 120

Ga ro izo lia cinė �med žia ga

1,4

Di fu zinė plėvelė � 1,9–4,5

Šal ti nis: www.sa vi val dy bes.eu

Po pu lia riau sių sto go kei ti mo ele mentų kai nosMed žia ga Įkai nis (li tais už 1 kv. m) Su ma (li tais)

Beas bes čio ši fe rio sto go dan ga � 25 4250Ši lu mos izo lia ci nis sluoks nis � 120 4080Izo lia cinė ir di fu zinė plėvelė � 2,95 1000Me die nos ruo ši niai kar ka so re konst ruk ci jai � 520 2200Skar dos lanks ti niai � 20 2500Lie taus su rin ki mo sis te ma � – 2500Me dis ar ba skar da palė pių pa ka loms � – 2000Iš vi so už med žia gas � – 18 530Ne kom pen suo ja mi sto go den gi mo dar bai � 45–60 8000Iš vi so su kom pen sa ci ja � – 17 265

Šal ti nis: www.sa vi val dy bes.eu

Rūšis 1 kv. m kai na (li tais)*Beas bes čio ši fe rio dan ga � 48Bi tu mi nių čer pių dan ga � 53Plie ni nių čer pių dan ga � 60Ke ra mi nių čer pių dan ga � 85Bi tu mi nių lakštų dan ga � 45Plie ni nių čer pių imi ta ci jos dan ga � 60Plie ni nių pro fi liuotų lakštų dan ga � 60

* Įskai tant izo lia cinį sluoksnį, dangą, krai gus, vėja len tes, pro fi lių kar ni zus, laš ta kius, lie taus nu ve di mo sis te mos la­ta kus, liet vamzd žius, snie go užt va ras su lai kik liais.

Šal ti nis: Žemės ūkio mi nis te ri ja

Did žiau si sto go dan gos rūšių fi nan suo ja mi įkai niai

Sto gai: �� aiškė�ja,�kad�as�bes�ti�niam�ši�fe�ri�niam�sto�gui�pa�keis�ti�gy�ven�to�jai�pa�si�rengę�skir�ti�ne�dau�giau�kaip�5–6�tūkst.�litų�iš�sa�vo�ki�šenės.� � „Shut�ters�tock“�nuo�tr.

1pro c. as bes ti nių

ši fe ri nių stogų bus

pa keis ta pa si­nau do jant

60 mln. litų ES pa ra ma.

As bes ti niams sto­gams skir ti 60 mln. litų yra su ran kio ti iš įvai rių kai mo plėtros pro gramų li ku čių.

12 KetvirtADieNiS, SAuSio 26, 2012

As bes ti nių stogų kei ti mas: gy ven tojų en tu ziazmą ly di nu si vy li mas

ko viską reikėtų pradėti, kur kreip­tis, kokius dokumentus pasiruošti ir į kurias taisykles reiktų atkreip­ti ypatingą dėmesį. Be to, žmones perspėjame, kad jau yra pasirodę ir neaiškaus plauko veikėjų, kurie bandys pasinaudoti šia programa vien pildydami paraiškas ir imda­mi už tai gana didelį mokestį. Pa­raišką užpildyti tik iš pirmo žvilgs­nio atrodo painu, tikrai nėra jokios būtinybės tarpininkams mokėti pi­nigus“, – sakė suomišką plieninę stogo dangą gaminančios bendro­vės „Ruukki Lietuva“ rinkodaros vadovas Mantas Grigaliūnas.

Dirbs įpras tu re ži muPaklaustas, ar pasinaudoję nemo­kama konsultacija gyventojai ką nors įsipareigoja, jis pabrėžė, jog tai tik žodinis susitarimas. „Mū­sų išduoti komerciniai pasiūlymai galioja visus šiuos metus, tad žmo­gus gauna garantiją, kad ir po pus­mečio kaina nepakis. Jeigu žmogus nesugrįš – tai jo pasirinkimas“, – kalbėjo M.Grigaliūnas.

Ne viename Žemės ūkio minis­terijos organizuotame semina­re dalyvavęs pašnekovas sako iš­girdęs gyventojų nuogąstavimą ir tai norėtų paneigti. Esą žmonės įtaria, kad gamintojai šios pro­gramos laikotarpiu sukels stogui pakeisti reikiamų medžiagų kai­nas ir sieks pasipelnyti. „To tikrai nežadame dalyti. Tie, kurie mūsų gaminių kainas sekė jau ir anks­tesniais metais, gali tai patvirtin­ti. Maža to, visiems, dalyvaujan­tiems šioje programoje, siūlome

dar ir specialias nuolaidas“, – kalbėjo bendrovės „Ruukki Lie­tuva“ atstovas.

Pasak jo, jokio ypatingo konku­rencijos suaktyvėjimo rinkoje dėl šios 60 mln. litų paramos nepas­tebima „Konkurencija korektiška. Nuolaidas siūlome tiek mes, tiek mūsų konkurentai. Kadangi spren­dimą dėl paramos skyrimo ministe­rija patvirtino gana vėlai, t. y. visai prieš pat Naujuosius metus, daug kas tam dar ir dabar nėra tinkamai pasiruošę, kai kurie mano, jog pro­grama nėra tobula ir šiemet dar neį­sivažiuos“, – sakė M.Grigaliūnas.

Įvai rio mis sto go dan go mis pre­kiau jan čios bend rovės „Nord pro­fil“ va dy bi nin ko Si gi to Vil čins ko pa stebė ji mu, sto go dangų ga min­to jai dėl to net ne ke ti na di din­ti ga my bos ap sukų, nes par da vi­mas iš esmės ne turėtų smar kiai pa didė ti. „Su lau kia me daug gy­ven tojų pa klau simų, bet pir miau­sia jie klau sia, ar gaus pa ramą. O kai pa ra mos ne ga li tikė tis sodų bend ri jo se gy ve nan tys žmonės, at kren ta la bai daug gy ven tojų“, – svarstė S.Vil čins kas.

Ga min to jai ap gul ties ne si ti kiŠi ferį be as bes to Ak menė je ga mi­nan čios bend rovės „Eter nit Bal tic“ rin ko da ros va do vas Vy tau tas Mi­nio tas ma no, kad as bes ti nių stogų kei ti mo pro gra ma Lie tu vo je ne su­kels stogų kei ti mo karš tinės.

„Esa me ap skai čiavę. Vi du ti niš­kai gy ven to jai pra šys 2–6 tūkst. pa­ra mos sto go dan gai, iš vi so ja pa si­nau dos apie 10 tūkst. gy ven tojų, t. y.

vos 1 pro c. visų gy ven tojų, ku rių in­di vi dua lius na mus den gia as bes ti­nis ši fe ris“, – kalbė jo V.Mi nio tas. Pa sak jo, no rint pa si nau do ti pa ra ma gy ven to jams ky la daug ne pa to gumų, todėl esą vi si su si domėję grei tai nu­si vi lia ir nu mo ja ran ka.

„Pir mas as bes ti nių sto go dan­gų kei ti mo bly nas bus pri svilęs. Ga li ma pa si džiaug ti tik dėl to, kad vals tybė ma to pro blemą ir po tru­putį pa de da gy ven to jams ją spręs­ti“, – sakė jis. Ta čiau esą per ma žai dėme sio ski ria ma pa vo jin giau siam as bes ti nių stogų kei ti mo eta­pui – ši fe riui nuim ti ir uti li zuo ti.

Dien raš čio pa šne ko vai svei ki na nau jau sią pro gra mos pa kei timą, kai bu vo nu spręsta fi nan suo ti pusę as bes tinės ši fe rio dan gos uti li za vi­mo iš laidų. Iki tol vals tybė būtų fi­nan sa vu si tik pusę trans por ta vi mo iki uti li za vi mo vie tos iš laidų.

„At li ko me sąvar tynų tei kia mo as bes ti nio ši fe rio uti li za vi mo pa­slaugų kainų ana lizę. Už toną uti­li zuo ti at vež to ši fe rio sąvar ty nai ima nuo 50 iki 500 litų. Įver ti nus tai, kad, nu ėmus vi du ti nio dyd žio stogą, su ren ka ma apie 1,5–2 to nas svei ka tai kenks min go ši fe rio, ant žmo gaus pe čių gu la ne ma ža fi nan­sinė naš ta. Dar pa pil do mai kai nuo­ja ir trans por ta vi mo iš lai dos, o daž­niau siai iki ar ti miau sio sąvar ty no yra 100 ki lo metrų“, – kalbė jo jis.

M.Grigaliūnas priminė, kad, no­rint gauti finansavimą pagal šią programą, reikės būtinai pateikti ir dokumentą, įrodantį, jog asbesti­nės atliekos priduotos į savartyną. Teigiama, kad Nacionalinės mo­

kėjimo agentūros darbuotojai pa­tikrins, ar išvežta būtent tiek, kiek žmogus deklaravo turintis kenks­mingos stogo dangos.

Svar bu viską su skai čiuo tiNet ir įvertinus visas galimas išlaidas galima drąsiai teigti, kad kaimo gy­ventojai 2012 m. turi unikalią gali­mybę pasikeisti seną asbestinę stogo dangą į naują. „Iš šiuo metu gyven­tojams teikiamų komercinių pasiū­lymų galime daryti išvadą, kad žmo­nės pasirengę skirti apie 5–7 tūkst. litų savų pinigų stogo perdengimo medžiagoms, dažniau renkasi aukš­čiausios kokybės produktus. Pagal programą nefinansuojami darbai, todėl kai kurie gyventojai pasiren­gę stogo dangą pasikeisti savo jėgo­mis. Jeigu būtų samdomi stogden­giai, reiktų numatyti, kad vidutinės stogo dengimo kainos rinkoje siekia apie 40 litų už kvadratinį metrą“, – patarė M.Grigaliūnas.

Šiuo metu skaičiuojantiems sto­go dangos keitimo sąmatą pašne­kovas pataria nedaryti klaidos, kurią esą daugelis daro. „Žmonės dažniausiai skaičiuoja stogo dan­gos kvadrato kainą, bet nereikia pamiršti, kad gana didelę dalį su­daro ir suma už visus stogo prie­dus, t. y. kraigus, vėjalentes, kar­nizus, lietaus nuvedimo sistemas ir t. t. Svarbu, kad vidutinė vie­nam stogo kvadratiniam metrui tenkanti stogo dangos ir priedų su­

ma neviršytų tai dangai nustatytų didžiausių įkainių“, – atkreipė dė­mesį pašnekovas.

Paklaustas, ar jau ryškėja tenden­cijos, į ką gyventojai keis asbestinius šiferinius stogus, M.Grigaliūnas pa­brėžė, kad daugiausia seminarų da­lyvių susidomėjimo sulaukia plieni­niai ir beasbesčio šiferio stogai. „Šias dangas lengviausia uždėti nuo stogo nuėmus asbestinį šiferį. Keraminės ar bituminės čerpės ne tokios popu­liarios, nes greičiausiai tektų pakeis­ti visą stogo konstrukciją, o pagal šių metų asbestinių stogų keitimo pro­gramą nei stogo konstrukcijų keiti­mo medžiagos (gegnės, grebėstai ir t. t.), nei stogdengių darbai nefinan­suojami. Be to, kad šiomis medžia­gomis perdengti stogą reikia speci­finių žinių ir patirties, tad pačiam savininkui tai padaryti būtų sudė­tinga“, – sakė pašnekovas.

Bendrovės „Ruukki Lietu­va“ duomenimis, keisdami sto­gą gyventojai dažniausiai renka­si rudą arba pilką plieninės stogo dangos spalvą. „Kokybiška polime­rine danga padengta plieninė stogo danga ilgiausiai iš visų stogo dan­gų išlaiko ryškią spalvą, mažiau­siai blunka veikiama ultravioleti­nių saulės spindulių, nekerpėja ir nesamanoja. Beje, „Ruukki“ plie­ninėms stogo dangoms suteikiama nuo 10 iki 30 metų estetinių ypaty­bių ir 20–50 metų techninė garan­tija“, – teigė jis.

1976 m. � as bes tas įra šy tas į Tarp tau­ti nio vėžio ty ri mo cent ro kan ce ro ge­ni nių veiks nių sąrašą kaip kenks min­ga, vėžį su ke lian ti, med žia ga.

700 tūkst. tonų � as bes to nuo 1962 m. Lie tu vo je su nau do ta as best ce men­čio ga mi niams.

3–4 tūkst. tonų � as bes to kas met nuo 1990 iki 2002 m. bu vo įve ža ma į Lie­tuvą.

1 mln. tonų � as best ce men čio ga mi­nių su nau do ta Lie tu vo je.

96 pro c. � iš Lie tu vo je su nau dotų as best ce men čio ga mi nių su da ro ši­fe rinė stogų dan ga.

70 pro c. � in di vi dua lių gy ve namųjų namų, kai mo vaikų ug dy mo ir net svei ka tos prie žiū ros įstaigų yra ap­deng ta as bes ti niu ši fe riu.

20 metų � – po tiek lai ko ga li užk lup­ti li ga dėl ža lin go as bes to po vei kio žmo gaus svei ka tai.

Iš � 1500 naujų kas met nu sta tomų plau čių vėžio at vejų 50 yra dėl as­bes to.

2005 m. � Lie tu vo je, kaip ir vi so se ES ša ly se, nau do ti as bestą ir ki tus jo tu­rin čius ga mi nius užd raus ta.

2008 m. � Lie tu vos Vy riau sybė pa­tvir ti no as bes to ša li ni mo pro gramą.

Skai čiai

Sto gai: �� aiškė�ja,�kad�as�bes�ti�niam�ši�fe�ri�niam�sto�gui�pa�keis�ti�gy�ven�to�jai�pa�si�rengę�skir�ti�ne�dau�giau�kaip�5–6�tūkst.�litų�iš�sa�vo�ki�šenės.� � „Shut�ters�tock“�nuo�tr.

13

turtas

Lie�tu�vos�ko�mer�ci�nių�bankų�nau�jai�iš�duotų�pa�skolų�su�ma�pri�va�čioms�įmonėms�ant�rą�pra�ėju�sių�metų�pus�metį,�pirmą�kartą�nuo�2009�m.,�vir�ši�jo�ban�kams�grąži�na�mus�anks�čiau�su�teik�tus�kre�di�tus.�„Tai�lėmė�au­gęs�įmo�nių�sko�li�ni�mo�si�ape�ti�tas,�šiek�tiek�švelnė�ju�sios�pa�skolų�sąly�gos,�ta�čiau�šiuos�at�si�ga�vi�mo�ženk�lus�reikėtų�ver�tin�ti�at�sar­giai“,�–�sakė�Lie�tu�vos�ban�ko�val�dy�bos�pir­mi�nin�kas�Vi�tas�Va�si�liaus�kas.

Ke�lio�nių�or�ga�ni�za�to�riai�„Tez�Tour“�ir�„No�va­tu�ras“�tei�gia,�kad�šiuo�me�tu�Egip�te�poil�siau­jan�tiems�lie�tu�viams�ne�ren�gia�eks�kur�sijų�į�Kairą�ir�Luk�sorą�–�į�juos�dėl�pa�didė�ju�sios�ne�ra�mumų�ti�ki�mybės�vyk�ti�ne�re�ko�men�duo­ja�ma.�Esą,�jei�at�si�rastų�no�rin�čių,�eks�kur�si�jos�būtų�or�ga�ni�zuo�ja�mos,�ta�čiau�į�lan�ky�ti�nas�vie�tas�ne�si�ver�žia�pa�tys�poil�siau�to�jai.�Šiuo�me�tu�Egip�to�ku�ror�tuo�se�Hur�ga�do�je�ir�Šarm�aš�Šei�che�il�si�si�apie�300�lietuvių.

Ban­kai­verslą­­kre­di­ta­vo­ak­ty­viau

egip­te­tu­ris­tai­­sėdi­vieš­Bu­čiuo­se 2,6

pro c.per me tus su mažė jo

žemės ūkio pro duktų su pir ki mo kai nos.

KetvirtADieNiS, SAuSio 26, 2012

14

pasaulisKetvirtADieNiS, SAuSio 26, 2012

Pa­kis­ta­ne­Se­na­to­na­riai­pa­ra­gi­no­ša­lies­ka­rius­nu­muš­ti­Ame­ri­kos­ne­pi­lo­tuo­ja­muo­sius­lėktu­vus,­ku­rie­ap­šau­do­gen­čių­re­gio­nus.­Be­to,­se­na­to­riai­pa­rei­ka­la­vo­ša­ly­je­už­da­ry­ti­ame­ri­kie­čių­avia­ci­jos­ba­zes.­JAV­ir­Pa­kis­ta­no­san­ty­kiai­pa­šli­jo­po­to,­kai­NA­TO­pa­jėgos­nu­kovė­24­pa­kis­ta­nie­čių­ka­rius.

San­ty­kiai­­šly­ja

Ru­si­ja­pla­nuo­ja­šiais­me­tais­dis­lo­kuo­ti­ba­lis­ti­nes­ra­ke­tas­„Is­kan­der“­Ka­li­ning­ra­do­sri­ty­je.­Praė­ju­sių­metų­lapk­ritį­Ru­si­jos­pre­zi­den­tas­Dmit­ri­jus­Med­ve­de­vas­nu­rodė,­kad­ša­lies­ka­rinės­pa­jėgos­dis­lo­kuos­ra­ke­tas­„Is­kan­der“kaip­at­svarą­pla­nuo­ja­mai­JAV­prie­šra­ke­tinės­gy­ny­bos­sis­te­mai­Rytų­Eu­ro­po­je.

Ru­si­jos­ko­mu­nistų­ly­de­ris­Ge­na­di­jus­Ziu­ga­no­vas,­sie­kian­tis­pre­zi­den­to­po­sto,­pa­reiškė,­kad­Vla­di­mi­ras­Pu­ti­nas­ne­pasieks­per­galės­pir­ma­ja­me­pre­zi­den­to­rin­kimų­ra­te,­jei­gu­ne­klas­tos­re­zul­tatų.­Pa­sak­jo,­prem­je­ras­sąmo­nin­gai­at­si­traukė­nuo­par­ti­jos­„Vie­nin­go­ji­Ru­si­ja“,­ku­ri­disk­re­di­ta­vo­sa­ve.

Gink­la­vi­mo­Si­var­žy­boS

ruo­šiS­­ant­ra­jam­tu­rui?

Me ti nis Ba rac ko Oba mos pra ne­ši mas bu vo ge ra pro ga JAV va­do vui prie š rin ki mus ne tik pa si­did žiuo ti nu veik tais dar bais, bet ir įgel ti kon ku ren tams.

Kaip svar biau sius sa vo dar bus gy ny bos ir už sie nio po li ti kos sri­ty se B.Oba ma įvar di jo tarp tau­ti nio te ro ristų tink lo „al Qae da“ va dei vos Osa mos bin La de no ir nu vers to Li bi jos ly de rio Muam­ma ro al Gad da fi žūtį.

Ne pai sydami šių, B.Oba mos gal va, di de lių pa sie kimų, opo zi­ci jo je esan tys res pub li ko nai vis gar siau plie kia ad mi nist ra ciją už ne sėkmingą už sie nio po li tiką. Ypač res pub li ko nams kliū va, jų nuo mo ne, nuo sai ki JAV po zi ci ja Ira no at žvil giu.

Pa sak opo zi ci jos, B.Oba ma se ka bu vu sio JAV va do vo Jim my Car­te rio, ne su gebė ju sio išspręs ti Ira­no įkaitų krizės, pėdo mis, o gal ir blo giau.

Ta čiau B.Oba ma į kri tiką at sakė, kad ne ke ti na va do vau tis vien dip­lo ma ti ja, o jei reikės, grieb sis ir ka rinės jėgos prie š Iraną.

„Tai kus šio klau si mo spren di­mas tebė ra įma no mas ir daug ge­res nis, – pa sakė B.Oba ma. Tie sa, ne tru kus išrėžė: „Te gul ne ky la jo­kių abe jo nių. Ame ri ka pa si ry žu si ne leis ti Ira nui ap si rūpin ti bran­duo li niais gink lais, ir aš neat si­sa ky siu jo kių prie mo nių, kad pa­siek čiau šį tikslą.“

Kalbė da mas apie pa dėtį pa­čio je ša ly je, JAV va do vas pa si ūlė iš esmės pe ro rien tuo ti ša lies eko­no miką ir at gai vin ti jos ga my­bos po ten cialą. Pa sak B.Oba mos, JAV per ne lyg at sai niai už lei do sa­vo po zi ci jas to kioms vals tybėms, kaip Ki ni ja.

Todėl jis pa ra gi no vald žią kuo sku biau tai ky ti mo kes čių leng­va tas dau giau in ves tuo jan tiems ir ku rian tiems dar bo vie tas ša­ly je, skir ti pa ramą ga my bos sek­to rių stip ri nan čiam švie ti mui ir moks lui, taip pat su stip rin ti ap­saugą nuo im por to pre kių ir pi ra­tinės pro duk ci jos.

Tie sa, B.Oba ma pri pa ži no, kad so cia li nių ir eko no mi nių pro­blemų spren di mas – su dėtin gas už da vi nys.

Nors sta tis ti ka ro do, kad 2009 m. pa si bai gus re ce si jai JAV ga my­bos sek to riu je dar bo vietų skai­čius au go spar čiau ne gu pa slaugų sek to riu je, fak ti niai skai čiai tebė­ra ma ži: iš vi so bu vo su kur ta tik 1,3 mln. naujų dar bo vietų, iš jų tik 199 tūkst. – ga my bo je. Be to, iki šiol dar bo JAV ne tu ri per 13 mln. žmo nių.

Ga liau siai JAV va do vas už­si minė apie jautrų mo kes čių klau simą. B.Oba ma tie sio giai pa rei ka la vo, kad Ame ri kos mi­li jo nie riams, ku rių skai čiuo ja ma apie 4 mln., būtų tai ko mas bent 30 pro c. pa jamų mo kes tis.

Taip B.Oba ma įgėlė var žo vui res pub li ko nui Mit tui Rom ney. Šis, dek la ravęs sa vo pa ja mas, pri pa ži no, jog už dir ba 20 mln. do le rių per me tus, o yra ap mo­kes ti na mas ma žes niu ta ri fu ne­gu dau gu ma ame ri kie čių.

JAV be veik 90 pro c. už dir ban­čių dau giau nei 200 tūkst. do le­rių per me tus biud že tui ati duo da nuo 15 iki 30 pro c. sa vo pa jamų.

Tęsda mas temą, B.Oba ma taip pat pa si ūlė mi li jo nie riams pa­nai kin ti būsto, svei ka tos ap sau­gos, pen sijų ir vaikų glo bos fon­dų mo kes čių leng va tas.

AFP, BNS inf.

Ieš kos nau jo jo ka pi ta liz moPra ban gia me ku ror te apie 2,6 tūkst. vers lo ir po li ti kos ly de rių iš 100 pa­sau lio ša lių pen kias die nas ap ta rinės pa sau lio eko no miką ir, kaip sa ko, ieš kos nau jo ke lio ka pi ta liz mui. Pag rin di nis šių metų fo ru mo klau­si mas int ri guo ja: „Ar XX a. ka pi ta­liz mas nu vi lia XXI a. vi suo menę?“

Kitų dis ku sijų te mos: „Ka pi ta liz­mo su tvar ky mas“, „Ar glo ba li za ci ja pa siekė sa vo eko no mi nes ir po li ti­nes ri bas?“, „Kaip eu ro zo nos ša lys pa kils iš eu ro zo nos krizės?“.

Da vo so fo ru mo steigė jas ir or ga­ni za to rius Klau sas Schwa bas tvir­ti no, kad šie me čia me su si ti ki me dau giau sia dėme sio bus ski ria ma klau si mui, kaip su kur ti naują pa­sau lio mo delį. Pa sak jo, „da bar­tinės for mos ka pi ta liz mui nėra vie­tos pa sau ly je ap link mus“.

„Pa sau liui iš kilęs pa vo jus yra tas, kad po li tinė va do vybė pri blokš­ta, – su tik da mas de le ga tus sakė K.Schwa bas. – Galbūt tai, ką tu ri me čia, yra tam tik ras per de gi mas.“

Po li ti kos ir vers lo grie tinėlėĮ Da vo so fo rumą, kaip vi sa da, su­gužė jo ne ma žai po li ti nio ir vers lo eli to as me ny bių. Pa sak rengėjų, iš vi so dis ku si jo se da ly vaus apie 40 vy riau sy bių va dovų, taip pat žy­miau sių pa sau lio pra monės ir pre­ky bos įmo nių at stovų.

Ati da ry mo kalbą Da vo se šiais me­tais sakė Vo kie ti jos kanc lerė An ge la Mer kel. Į Švei ca riją at vyks taip pat Did žio sios Bri ta ni jos prem je ras Da­vi das Ca me ro nas, Ka na dos vy riau­

sybės va do vas Step he nas Har pe ris, Iz rae lio pre zi den tas Shi mo nas Pe­re sas, Tarp tau ti nio va liu tos fon­do va dovė Chris ti ne La gar de, JT ir Arabų ly gos ge ne ra li niai sek re to riai Ban Ki­moo nas ir Na bi las Ela ra by.

JAV į Da vo so fo rumą de le ga­vo ša lies Iž do de par ta men to va­dovą Ti mot hy Geith nerį. Šis ke ti­na fo ru mo da ly viams pri sta ty ti JAV eko no mi kos pa dėtį ir ap tar ti lau­kian čius iššū kius.

Ne ma žas da ly vių kon tin gen tas ke ti na at vyk ti iš va di namųjų be si­vys tan čių ša lių, tarp jų – In di jos ir Piet ry čių Azi jos vals ty bių. Šių ša lių de le ga tai ap tars temą „Ar tai tik rai Azi jos šimt me tis?“.

Tie sa, šiais me tais Da vo se ne pa­si ro dys kai ku rių eu ro zo nos ša lių

at sto vai. Dis ku si jo se ne ke ti na da­ly vau ti Grai ki jos, Is pa ni jos ir Ita­li jos, ku rios gru mia si su fi nansų kri ze, ly de riai. Iš Ru si jos į Da vosą at vy ko ne pa ties aukš čiau sio ran­go pa reigū nai. Vis dėlto, nors kai ku rios ša lys at si sakė da ly vau ti pra ban gia me fo ru me, tūkstan čio did žiau sių įmo nių va do vai at vy­ko ma siš kai, nors me tinį na rystės mo kestį su da ro 35 tūkst. eurų.

Pe si miz mas stiprė jaPrieš pra si de dant fo ru mui at lik­tos ap klau sos pa rodė, kad op ti miz­mo vers lo sek to riu je – ma žai. Vers lo at sto vai pa brėžė ne ti kin tys, jog po­li ti kai ar ti miau sio je atei ty je pa keis pa dėtį. 1258 vers lo ly de rių ap klau­sa, ku rią at li ko „Pri ce wa ter hou se Coo pers“, pa rodė, kad 48 pro c. jų šiais me tais ti ki si eko no mi kos smu ki mo ir tik 15 pro c. – au gi mo.

Did žiau si pe si mis tai, ap klausų duo me ni mis, – Eu ro pos vers lo ly­de riai. Jie bai mi na si, kad vy riau­sybės neiš galės išspręs ti sa vo sko­lų krizės, ir ne ri mau ja dėl ka pi ta lo rinkų sta bi lu mo.

BNS, „Guar dian“, AFP, AP inf.

B.Oba mos pa gy ros, kri ti ka ir pa ža dai

Pra ne ši mas: ­� B.Oba­ma­prie­š­ rin­ki­mus­ban­do­ laimė­ti­kuo­dau­giau­ame­ri­kie­čių­sim­pa­tijų.­ ­ AFP­nuo­tr.

Da vo se – naujo ka pi ta liz mo paieškos

Pozicija: ­� pro­tes­tuo­to­jai­prie­š­ka­pi­ta­lizmą­nu­tarė­Da­vo­se­pa­sta­ty­ti­le­do­namą,­ku­ria­me,­pa­sak­jų,­vieną­syk­teks­įsi­kur­ti­ir­ka­pi­ta­lis­tams.­ ­ „Reu­ters“­nuo­tr.

Žy mia ja me Švei ca ri jos Da­vo so žie mos ku ror te pra si­dėjo tra di ci nis pa sau lio eko no­mi kos fo ru mas. Įdo mu, kad ka pi ta listų va­karė liu va di­na ma me fo ru­me pylė si kri ti­ka pa čiam ka pi­ta liz mui.

Tūkstan čiai de monst rantų su si rin­ko į did žiau sią pa sau ly je kas metį an­ti ka pi ta listų su va žia vimą Bra zi li jo je, pro tes tuo da mi dėl did žiu lio glo ba liz­mo ne sąži nin gu mo ir kitų blo gy bių. Pro tes tuo to jai, mo juo jan tys pla ka­tais su šūkiu „Ki toks pa sau lis įma no­

mas“, paminė jo al ter na ty vaus Da vo­so fo ru mui Pa sau lio so cia li nio fo ru­mo ati da rymą. An ti ka pi ta listų fo ru­mo da ly viai su si ti ko pie ti nia me Bra­zi li jos mies te Por to Alegrė je ap svars­ty ti al ter na ty vių pa sau linės eko no­mi kos krizės spren di nių.

Vie toj Šveicarijos – į Bra zi liją

Pa sau liui iš kilęs pa vo jus yra tas, kad po li tinė va do vybė pri blokš ta.

15

KLASIFIKUOTI SKELBIMAIketvirtadienis, sausio 26, 2012

NekilNojamasis turtas

sveikata, grožis

Nemokama vaikų ir suaugusiųjų sveikatos

priežiūra. Ginekologų, urologų, kardiologų,

dermatovenerologo, endokrinologo, neuro-

logo konsultacijos. Nėščiųjų priežiūra. Odos

vėžio diagnostika naujausiu vokiečių Foto-

Finder firmos dermatoskopu. Neskausmin-

gas odos darinių šalinimas. Echoskopijos,

gastrofibroskopijos, kolonoskopijos, rek-

toskopijos. Masažai, fizioterapinės proce-

dūros. Naujiena – smegenų kraujagyslių

tyrimas. Turintiesiems siuntimą echosko-

piją, gastrofibroskopiją, rektoskopiją, ne-

urologo konsultaciją dėl galvos svaigimo,

reabilitacines procedūras apmoka ligonių

kasa (dermatologui siuntimo nereikia). Pro-

filaktiniai darbuotojų tikrinimai įmonėms.

Taikos pr. 28 (3 a.), tel. (8 46) 410 570,

(8 698) 87 197, www.kaklinika.lt.884048

NAUJIENA! Šaltasis lazeris: atjauninimui,

skausmų malšinimui, endokrininės siste-

mos reguliavimui. GROŽIUI: mezoterapija

savo krauju – PRP TROMBOCITŲ PLAZMA:

veido atjauninimas, krūtų stangrinimas,

plaukų atauginimas. Spuogų, probleminės

odos gydymas. Raukšlių užpildymas ir vei-

do modeliavimas hialuronu. Odos atjauni-

nimas su ląstelių augimo faktoriais. Profe-

sionali kosmetika kasdienei odos priežiūrai.

Hydra FacialTM odos dermabrazija. Antice-

liulitinės procedūros. SVEIKATAI: vakuumi-

niai, limfodrenažiniai masažai. Magneto,

ozono, LED šviesos terapijos. Radiochirur-

ginis odos darinių, nepageidaujamų plau-

kelių, kapiliarų šalinimas.S.Daukanto g.

2, Klaipėda. Tel. 8 46 493767, mob. +370

620 67701, info@g-r.lt, www.grklinika.lt,

www.profesionalikosmetika.lt. 894528

SKYDLIAUKĖS FUNKCIJOS SUTRIKIMAI – BLO-

GOS SAVIJAUTOS PRIEŽASTIS. Ilgalaikis stre-

sas, įtemptas darbas, jodo stygius, pavel-

dėti genai – tokios dažniausios skydliaukės

ligų priežastys. Jos nustatomos dviem iš

dešimties Lietuvos gyventojų. Skydliaukės

hormonus tirtis patariama esant: dažnam

nuovargiui, odos ir plaukų sausumui, plau-

kų slinkimui, sutrikus cholesterolio lygiui,

vidurių užkietėjimui, padidėjusiam kraujos-

pūdžiui, mėnesinių ciklo sutrikimui. Iki 2012

m. sausio 31 d. SKYDLIAUKĖS HORMONAMS

taikoma 30 % nuolaida. UAB „Baltic Medi-

cs“ diagnostinė laboratorija. Registruotis tel.

8 607 94 033, (8 46) 213 470, 8 699 03 033,

Šaulių g. 21 ir Jūreivių g. 19, Klaipėda.868955

NAUJIENA! Diagnostinė histeroskopija am-

bulatoriškai (dėl kraujavimų, gimdos gleivi-

nės ligų). Visos ambulatorinės ginekologinės

paslaugos. UAB Kuncų ambulatorinė klinika,

Kuncų g. 12-54, Klaipėda, tel. (8 46) 220 455,

(8 698) 87 498, www.kaklinika.lt.884049

Gydytojų specialistų konsultacijos, echoskopi-

jos, priklausomybių (alkoholio, rūkymo) gy-

dymas lazeriu, masažai, aparatinės kosme-

tologinės procedūros, mezoterapija, plaukų

bei kapiliarų šalinimas IPL aparatu. SAUSIO

mėnesį kviečiame naudotis metų pradžios

nuolaidomis: visoms veido ir kūno procedū-

roms – net 30% nuolaida; ypatingi pasiūly-

mai: jauninanti veido procedūra „Lymphobi-

ony“ – 105 Lt; lipokavitacija+presoterapija –

99 Lt; lipokavitacija+vakuuminis masažas –

129 Lt. Sveikatos ir grožio klinika, Šermukšnių

g. 15, Klaipėda; www.sgklinika.lt, tel. 8 615

45 644, el. p. klaipeda@sgklinika.lt.898591

Ikiklinikinis tyrimas. Viso organizmo ir stu-buro būklės funkcinė ekspres diagnostika „Nakatani“ metodu. „Kalnų oro“ meto-das. Individualus trumpalaikis hipoksijos (trūkinėjanti normobarinė hipoksiterapi-ja) gydomasis poveikis. Organizmo adap-tacija prie deguonies trūkumo ir galimybė išnaudoti aklimatizacijos prie kalnų sąlygų fenomeną gydymo tikslais. Metodas skiria-mas sergant širdies ir kraujagyslių sistemos lėtinėmis ligomis, bronchine astma, alergi-niais susirgimais, reprodukcinės sistemos su-sirgimais, sutrikus angliavandenių, riebalų ir baltymų apykaitai. Sumažina psichinės ir emocinės įtampos ir nerimo lygį. Sukilė-lių g. 20 (iš Pilies g.), Klaipėda. Tel. (8 46) 345 917, 8 685 288 85. Lic. Nr. 2682.

899333

AMBULATORIJA

Unikalitechnologija

Lietuvoje

„Salvijos“ medicinos centre konsultuo-ja, diagnozuoja ir gydo nemokamai bei mokamai suaugusiųjų ir vaikų gydytojai: kardiologai, alergologai, endokrinologai, ginekologai, nefrologai, urologai, trauma-tologai, onkologai, chirurgai (ir plastinės), pediatrai, terapeutai, homeopatai, radiolo-gai (mamografija), gastroenterologai, otori-nolaringologai, psichoterapeutai, okulistai, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Herkaus Manto g. 2, tel. (846) 400 816, 8 614 57234. Filialas Jūreivių g. 19, tel. (846) 490 934, 490 936, 8 615 43209. „Salgyme-da“ – šeimos gydytojai su odontologais (gy-dymas ir protezavimas) ir akušerė (nėščiųjų priežiūra). Jūreivių g. 19, tel. (8 46) 490 933, 8 687 41299. „Salgymeda“ filialas Bandužių g. 16 – 40, tel. (8 46) 221 623.

765802

mokymaskiti kursai

Kursai: buhalterinės apskaitos, fotografi-jos, makiažo, kompiuterių, raštvedybos, kal-bų, sąmatininkų. Tel. (8 46) 380 703, 8 678 68 888; www.vev.lt.

904216

vairuotojų kursai

Gražų nedidelės kvadratūros 1 kambario butą Taikos pr. ir 1,5 kambario 43 kv. m butą Rum-piškės g. Tel. 8 679 82 151, 8 609 61 072.

903549

Išnuomoju 3 kambarių 55 kv. m butą miesto centre, Vyturio g. Tel. 8 698 85 145.

904621

NTA „Laimita“ greitai išnuomoja Jūsų nekil-nojamąjį turtą. Birutės g. 22, tel. 494 017, 8 673 38 529.

893800

Prie „Avitelos“ išnuomojamos 40 kv. m patalpos biurui arba parduotuvei. Tel. 8 686 94 634.

904139

Reikalingas nuomai butas Klaipėdoje dir-bančiai šeimai be žalingų įpročių. Mokės už pusę metų iš anksto. Tel. 8 655 59 338, 8 609 00 984.

903553

Parduoda

Butus: 1 kambario 5/1 a. Sausio 15-osios g., 2 kambarių 3/2 a. J.Zauerveino g., 100 kv. m namą Jotvingių g. (visi patogumai). Arba keičia. Tel. 8 685 29 399.

899893

Butus: 3 kambarių naujos statybos Birutės g. (7/4 a., įrengtas, baldai); 4 kambarių prie-šais „Vingio pasažą“ (5/4 a., tvarkingas). Tel. 8 670 07 280.

903580

Butus naujos statybos name, centre. Dau-giau informacijos www.TAIKOS4A.lt arba tel. 8 652 09 668.

894408

Butus: 1 kambario Kauno g. su balkonu, 66000 Lt; 2 kambarių 5/2 a. Žardininkų g.; 3 kamba-rių su holu 5/2 a. Poilsio g.; kambarį bendra-butyje. Tel. 420 792, 8 652 22 532.

901856

Pusę namo Poilsio g. r. (64 kv. m, 2/1 a., ga-ražas, 4 a žemės) ir mūrinį sodo namą prie „Tilžės“ turgaus (rūsys, ūkinis pastatas, šil-tnamis, garažas). Tel. 8 670 07 280.

903578

10 a sklypą Naujojoje Kalotėje (visos komu-nikacijos, graži aplinka, geras susisiekimas). Tel. 8 698 14 664.

899809

10 a žemės sklypą Slengiuose. Paskirtis - namų valda. 1 a kaina 5 000 Lt. Tel. 8 662 18 108.

895210

2 nepereinamų kambarių 42 kv. m butą mies-to centre, Priestočio g. 14, Klaipėda (2 pl./2 a., laiptinėje du butai, uždaras kiemas). Tel. 211 514, 8 601 01 535.

904186

2, 3 kambarių naujos statybos butus per-duotame eksploatuoti name Lelijų g. Tel. 8 699 86 075.

904324

3 kambarių 68 kv. m butą Dragūnų g. 1 (vi-siškai įrengtas, baldai, buitinė technika, 7 aukštas, įstiklinta lodžija, 330 000 Lt). Tel. 8 615 17 947.

902257

7 a tuščią sklypą Mažajame Kaimelyje, prie „Cento“ parduotuvės (135 000 Lt); kambarį bendrabutyje; 1 kambario butą su balkonu. Tel. 8 670 07 280.

903582

9 a sklypą su visomis komunikacijomis gra-žioje vietoje Tauralaukyje, SB „Tauras“; kam-barį bendrabutyje 5/4 a. Rumpiškės g. Tel. 8 670 85 478.

904080

Gerai suremontuotą 3 kambarių butą Puodžių g. (275 000 Lt). Tel. 8 609 07 270.

904033

Gyvenamąjį namą Tauralaukyje, bendrijoje „Tauras“ (180 kv. m, 1 aukšto, atskirai nuo namo yra pirtis su kubilu, 9 a žemės sklypas, visiškai sutvarkyta aplinka); žemės sklypus namų statybai Trušeliuose; 6 a sodo sklypą 3 km nuo miesto ligoninės (32 000 Lt) ir kt. Tel. 8 610 28 977, www.junakanta.lt.

904539

Įregistruotą statybos inspekcijoje gyvenamąjį namą SB „Dituva“ (160 kv. m, iš dalies atlikta apdaila, vietinės komunikacijos). Tel. 8 612 08 307, 8 611 42 300.

891123

Joga! Švarūs energetiniai kanalai - žmo-gaus sveikatos ir jaunystės garantas! Danės g. 29. Kaina 12 Lt. www.jogananda.lt. Tel. 8 602 70 016.

896638

Alksnynės vairavimo mokykla. B, B(automatas) kategorijos kursai. Patyrę mokytojai ir instruktoriai. Tel. 36 33 99, www.alksnynesmokykla.lt.

892076

Naują 2 kambarių 55 kv. m butą (visa apdaila, 1 a., atskiras įėjimas, privatus kiemelis, vieta automobiliui, autonominis šildymas (apie 100 Lt/mėn.), 240 000 Lt. Tel. 8 699 97 778.

902248

Naują 3 kambarių 60 kv. m butą (1 a., atskiras įėjimas, privatus kiemelis, vieta automobiliui, autonominis šildymas apie 100 Lt/mėn.), 240 000 Lt. Tel. 8 699 97 778.

902242

Naują, šiltą 104 kv. m kotedžą Ginduliuose (kraštinis, miesto komunikacijos, šildymas du-jomis, šildymo sąnaudos 100-300 Lt/mėn.), 320 000 Lt. Tel. 8 699 97 778.

902236

Naujai suremontuotą 21 kv. m butą Kauno g. (9/3 a., su balkonu, 66 000 Lt). Savininkas. Tel. 8 657 37 677.

901547

Pigiai suremontuotą 1 kambario 16 kv. m ma-žagabaritį butą Sulupės g. (4/3 a., virtuvė, vonia, WC). Tel. 8 689 89 898.

902213

Skubiai 1 kambario butą su balkonu Baltijos pr., arčiau Taikos pr. (9 pl./4 a., 28 kv. m, plastikiniai langai, šarvuotos durys, reikia remonto). Tel. 8 607 43 914.

904542

Žemės sklypus namų statybai Slengiuose, su komunikacijomis, 3 km iki centrinio pašto. Tel. 8 609 07 270.

904047

Perka

1 arba 2 kambarių butą, gali būti be remonto; siūlyti garažą. Tel. 420 793, 8 652 22 532.

901859

NTA „Laimita“ perka butus, sodus, namus. Gali būti su skolomis. Tel. 494 017, (8 673) 38 529.

893849

Perkame degalinę arba sklypą degalinei Klai-pėdoje. Tel. 8 655 22 108.

900348

Perku 1, 2, 3 kambarių butus. Sklypus. Ga-li būti su skolomis arba įkeisti. Atsiskaito-me grynais. NTA „Memelhaus“, tel. 8 608 54 937.

894893

tarpininkavimas

Statinių legalizavimas, perdavimas Valsty-binei komisijai. Sklypų matavimai. Detalieji planai. Sodo namelių projektavimas, perda-vimas. Tel. 8 676 55 573.

903571

PaskolosTeikiame įv. paskolas Jūsų poreikiams. Kon-sultuojame nemokamai. Herkaus Manto g. 7/M.Mažvydo al. 2, tel. 8 650 33 238, e. p. klaipėda@soscredit.lt, www.soscredit.lt.

898567

„Almaneda“ - skubios paskolos, palankios sąlygos, už užstatą ir pagal vekselį. Tinka au-tomobiliai. Taikos pr. 55. Tel. 310 212, 8 611 95 950, 8 615 50 663.

891400

PASKOLA PER 1 VALANDĄ. Tel. 8 689 89 898, Liepų g. 3, Klaipėda. www.infobutas.lt.

902192

Skubios paskolos. Suteikiame skubias pa-skolas už užstatą ir pagal vekselį. Užsta-tui tinka ir automobiliai. Greitas doku-mentų sutvarkymas. Tel. 8 600 96 061; www.ivairiospaskolos.lt.

900828

Teikiame paskolas nuo 5000 iki 220 000 Lt su nekilnojamojo turto įkeitimu. Naujojo Sodo g. 1A (4 aukštas). Tel. 8 688 26 792, e. paštas info@kreditogarantas.lt, www.kreditogarantas.lt.

888579

Tik 1 proc. paskolos palankiomis sąlygomis. Už užstatą (yra papildomų sąlygų). Vykdome perįkeitimą. NTA „Memelhaus“, Taikos pr. 78, tel. 8 659 34 907.

894868

CENZAS – skubios paskolos palankiomis sąlygomis nuo 1,3 proc. su užstatu, tinka ir automobiliai. S.Šimkaus g. 12–10, Klaipėda. Tel. 314 478, 8 687 29 934.

894848

Paslaugos

Akcija! Pigiai perkraustome, pervežame baldus, įvairius krovinius. Krovėjų paslaugos. Tel. 8 607 13 774, e. paštas aidas911@gmail.com.

903141

Nuoma

Svečių namuose paromis išnuomojami kam-bariai su visais patogumais (uždaras kiemas). Tel. 412 390, 8 657 94 214, 8 699 16 202; www.virsutine9.lt.

886761

1 kambario butą Taikos pr., prie „Vėtrungės“ (su baldais, buitine technika); 2 kambarių butą Statybininkų pr. (maži mokesčiai). Tel. 8 603 78 994, 8 603 78 977.

903150

Išnuomojame 144 kv. m biuro su sandėliu patalpas pirmajame aukšte. 1 kv. m nuomos kaina 14 Lt. Tel. 8 686 91 051.

903422

16

KLASIFIKUOTI SKELBIMAIketvirtadienis, sausio 26, 2012

DarbasIeško darbo

Vaikinas, turintis apdailininko specialybę, ieško bet kokio darbo. Tel. 8 609 62 932.

904268

Apskaitos įmonė profesionaliai, kvalifi-kuotai ir nebrangiai teikia apskaitos ir mokesčių paslaugas įvairių rūšių įmo-nėms. Tel. 8 692 00 447.

901480

siūlo darbą

Besiplečiančiai įmonei reikalinga energinga parduotuvės vedėja, turinti patirties preky-boje. CV siųskite e. paštu darbases@yahoo.com. Tel. 8 613 21 712.

901597

Besiplečiančiai įmonei reikalingos įkainotojos (nustatyti dėvėtų rūbų kainą) ir pardavėjos-konsultantės. CV siųskite e. paštu darbases@yahoo.com. Tel. 8 613 21 712.

902564

Besiplečianti statybos darbų firma ieško su-virintojų, turinčių MIG ir (arba) TIG sertifika-tus. Anglų kalba būtų privalumas. Siūlomas geras atlyginimas. Tel. 8 604 55 072 (nuo 10 iki 18 val.).

903427

Gėlių salonui reikalinga floristė, turinti darbo įgūdžių ir patirties. Tel. 8 656 77 078.

900751

Įmonei Klaipėdoje reikalingi tarptautinių reisų vairuotojai dirbti maršrutu Lietuva-Rusija, Baltarusija. Gera vadyba ir atsis-kaitymas garantuotas. Tel. (8 46) 276 737, 8 616 13 080.

903439

Kavinei miesto centre reikalingos barmenės. Tel. 8 611 22 192.

904680

Legalus darbas užsienyje įvairiose darbo sri-tyse. LITAUPA, tel. 218 222, 8 685 58 698; www.litaupa.lt.

902169

Nuolat dirbti reikalingi vairuotojai, turintys E ka-tegoriją. Tel. 8 640 14 444, 8 640 18 818.

904622

Reikalingas patyręs tolimųjų reisų vairuo-tojas dirbti Europoje refrižeratoriais. Tel. 8 698 74 876.

901824

Reikalingi darbuotojai dirbti Norvegijoje, žuvų fabrike. Moterys ir poros (vyras+moteris). CV siųsti aivaras@abakus.lt, tel. 8 605 95 120. Skambinti tik darbo valandomis (8-17 val.).

903445

Reikalingi įvairių specialybių statybininkai. Tel. 8 603 00 202.

903305

Taksi firmai Klaipėdoje reikalinga dispečerė. Tel. 8 600 21 065.

904522

Taksi įmonė priima vairuotojus dirbti savo arba įmonės automobiliais. Tel. 8 686 94 634.

897053

UAB „IREMAS“ filialas „Kelmerta“ reikalin-ga buhalterė. Reikalavimai: darbas „Edra-na“ apskaitos programa, darbo užmokesčio skaičiavimas, darbas su vykdomaisiais doku-mentais, kompiuterinės žinios. CV siųsti virfin.kelmrta@klasco.lt. Tel. 399 563.

903856

UAB „Sabelija“ į savo kolektyvą ieško pro-jekto vadovo. Darbo pobūdis: darbų saugos projektų įgyvendinimas. Vadovavimo patirtis - privalumas. Gyvenimo aprašymus siųskite e. paštu personalas@darbusauga.lt.

900506

UAB „Litana ir Ko“ pastoviam darbui reikalingas

TIEKIMO SKYRIAUS VADOVASReikalavimai: aukštasis išsilavini-mas, darbo patirtis 3 metai, rusų ir anglų kalbų mokėjimas.

Gyvenimo aprašymą siųsti: personalas@litana-group.com, tel.pasiteiravimui 8 686 32726.

UAB „Iremas“ filialas „Kelmerta“ nuolat dirbti reikalingi: vyr. energetikas ir portalinių kra-nų elektrikai. Geros darbo sąlygos, visos so-cialinės garantijos. Tel. 399 430.

900243

UAB „Memelhaus“ siūlo darbą patalpų ka-dastrinių matavimų specialistui (-ei). CV siųsti info@memelhaus.lt. Tel. 8 608 54 937.

902006

UAB „Memelhaus“ siūlo darbą nekilnojamo-jo turto vadybininkui (-ei). CV siųsti info@ memelhaus.lt. Tel. 8 608 54 937.

901133

automobIlIaIautoserviso paslaugos

Automobilių remontas. Diagnostika, variklio, važiuoklės remontas, automobilių elektriko paslaugos. Paruošiame TA. Nuolaidos. Tel. 8 684 25 364.

904317

PerkaAutomobilį ar mikroautobusą (brangiai) su variklio, važiuoklės defektu, gali būti neva-žiuojantis, siūlyti variantus. Pasiimame patys. Tel. 8 684 25 364.

904319

Įvairių markių automobilius ir mikroauto-busus, gali būti su defektais arba be TA. Pa-siimame patys. Tel. 8 608 96 220.

895269

Brangiai perkame naudotus automobilius. Gali būti su defektais. Tel. (8 46) 486 000, 8 699 53 033.

893105

transporto paslaugos

Kasdien padedame persikraustyti, vežame krovinius iki 4 t, ilgis 5 m, 25 kub. m, krovė-jai. Tel. 8 676 32 559.

893143

Nebrangiai, greitai perkraustome (Klaipėdos mieste 1 val. - 30 Lt), išvežame senus baldus, buitinę techniką. Krovėjai. Be poilsio dienų. Tel. 8 688 77 722.

903583

buItIs Ir technIkaPaslaugos

Buitinės technikos remontas. Tel. 8 686 05 810, (8 46) 411 918, e. paštas vitalijusgavri-lovas@gmail.com.

891214

Buitinės technikos remontas. Pigiai ir koky-biškai remontuoja skalbykles, šaldytuvus, el. virykles. Garantija. Pensininkams - nuolaida. Tel. 8 674 12 735.

902346

Nešiojamųjų, stacionarių kompiuterių, Xbox, Playstation, Kinetic, spausdintuvų, navigacijų taisymas, pardavimas, atnaujinimas. Sutei-kiama garantija. Tel. 8 646 40 350.

901930

kItaParduoda

Baltarusiškus durpių briketus, kokybiškas akmens anglis (palaidas arba didmaišiuo-se). Tel. 8 657 95 758.

895091

Pjuvenų briketus; malkas: beržo, kietmedžio ir kt. lapuočių (skaldytos arba trinkelėmis). Atraižas, pjuvenas. Pristatymas nemokamas. Tel. 8 612 18 464.

900675

Paslaugos

S.Mišenio konsultacinis biuras efektyviai sprendžia Jūsų problemas dėl įsiskolinimų, vekselių, areštų, palikimų, teisminių ginčų. Kredituoja. Konsultuoja nemokamai. Tarpi-ninkams mokami komisiniai. Tel. 8 613 51 523 (Svetlana), 8 616 42 565 (Sergejus).

904335

Atestuota įmonė UAB „KESVA“ IR KO atlieka na-mų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiū-rą, vandentiekio bei nuotekų sistemų remon-tą, užtikrina avarijų lokalizavimą visą parą. Kainos pagal susitarimą. Tel. (8 46) 366 544, 8 656 01 901; info@kesva.lt.

896203

Valome sniegą. Ekskavatoriais JCB 3 cx galime pakrauti ir išvežti. Tel. 8 609 07 270.

904038

Perka

UAB „Metalo laužas“ superka juodųjų, spal-votųjų metalų laužą ir akumuliatorius. Mi-nijos g. 154, Klaipėda. Tel. 8 620 64 444, (8 46) 442 244, darbo dienos I-VI.

895874

DėmesIoNuo 2012 02 01 likviduojama I.Bratuškino individuali įmonė, įmonės kodas 141860353, reg. adresas Reikjaviko g. 15-24, Klaipėda.

904315

67 m. našlys, turintis 3 kambarių bu-tą, norėtų susipažinti su moterimi nuo 58 iki 70 m. (be žalingų įpro-čių) bendram gyvenimui. Tel. 8 683 81 719 Gintas.

904196

statybos paslaugos

Apdaila, pamatai, mūrijimas, stogai, pjovi-mas, griovimas, santechnika, elektra, pries-tatai, rekonstrukcija, plytelės, laminatas, ta-petai. Tel. 8 681 25 108.

892010

Brigada įrengia įvairių paskirčių patalpas. Visi apdailos, santechnikos, elektros ir kiti darbai. Tel. 8 611 40 335.

902265

Dažome, tapetuojame, klijuojame plyteles. Klojame laminatą. Elektros, santechnikos ir griovimo darbai. Naudojame savo ir užsako-vo medžiagas. Tel. 8 674 90 127.

901985

Dengiame, remontuojame stogus, mūrija-me, įrengiame pamatus, šiltiname fasadus, skardiname, atliekame vidaus apdailos dar-bus. Tel. 8 655 11 471.

897556

Gaminame, montuojame uosines, ąžuolines, pušines duris, laiptus, palanges, grindjuostes. www.montrama.eu, tel. 8 670 16 809.

898408

Griauname, išpjauname angas (be dulkių), sutvirtiname. Išvežame šiukšles. Visi santech-nikos, namų, butų, biurų apdailos darbai. Tel. 8 613 17 807.

903590

Tinkuojame, šiltiname pastatus, dengia-me stogus, liejame pamatus, pjauname sienas, elektra, santechnika, apdaila. Tel. 8 655 22 204.

903303

Tvirtiname gipskartonį, dailylentes. Dedame grindis, laminatą, parketlentes. Griovimo darbai. Elektriko ir santechniko paslaugos. Tel. 8 684 60 134.

901981

VaržytInėsAntstolė Vida Daugirdienė 2012 02 28 10 val. parduoda iš varžytinių Vidmanto Dauliaus ir Linos Daulienės turtą: 60,98 kv. m butą su rūsiu Laukininkų g. 8-11, Klaipėdos m. Pradinė varžytinių kaina 131 200 Lt. Varžytinių daly-vio įmoka 10 procentų nuo pradinės kainos. Varžytinės vyks antstolės Vidos Daugirdienės kontoroje, Naujoji Uosto g. 8A-28, Klaipėda. Informacija tel. (8 46) 312 868. Visi suintere-suoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytinių turi pateikti antstolei savo teises patvirtinančius dokumentus.

904092

PažIntys

statyba Ir statybInės meDžIagosParduoda

Visi santechnikos darbai: vandentiekis, ka-nalizacija, centrinis šildymas, katilinės. Ka-minų įdėklai. Ilgametė patirtis. Garantija. Tel. 8 686 29 345.

895435

Atliekame visus santechnikos darbus (taip pat ir smulkiuosius). Šildymas, vandentiekis, nuotekos, kanalizacijos valymas modernia įranga. Tel. 8 648 74 040.

903881

Mūrinių ir karkasinių namų statyba, renova-cija, vidaus apdaila, remontas, betonavimo darbai. Tel. 8 603 42 805.

903558

Sienų, grindų apšiltinimas į oro tarpus: eko-vata, termoputa, polistireno granulėmis. 1 kv. m – nuo 7 Lt. Konsultuojame, dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 689 68 528.

893691

Spalvotųjų metalų ir plieno suvirinimo dar-bai ceche ir atvykstant pas užsakovą. Gami-name plienines tvoras ir vartus. Tel. 8 650 27 455.

900254

Žaliuzės, roletai. Pigiai, kokybiškai, greitai. Pirma konsultacija - nemokama. Ypatingos žie-mos nuolaidos - iki 50 proc. Tel. 8 645 00 245; www.zaliuzestau.lt.

903186

įVaIrūs

17

pramogosketvirtadienis, sausio 26, 2012

restoranai kursaiRestoRanas „VienaRagio malūnas“

Klaipėda, Šilutės pl. 48. Tel. +370 657 900 97info@vakarutenisas.lt, www.vakarutenisas.ltČia ideali vieta tenisui.Kviečiame apsilankyti vienoje iš geriausių Lietuvoje teniso arenų. Jūsų laukia: puikiai įrengti keturi tarptautinius standartus ati-tinkantys kortai bei trys įvairių matmenų vaikiškos aikštelės, teniso pamokos suaugu-siems ir vaikams su treneriais, teniso prekių parduotuvė, kurioje rasite didžiausią teniso prekių pasirinkimą patraukliomis kainomis, bei baras su gaivinančiais gėrimais. Renkame vaikų grupes nuo 5 metų treniruotis į „Vaka-rų teniso akademiją“. Pasinerkite į nuostabų teniso pasaulį!

mokymo centRas „gimnazita“

Tel. 8 (46) 22 44 55,

Klaipėda@gimnazita.lt,

www.gimnazita.lt

Mokymo centras „Gimnazita“ atidarymo proga

teikia korepetitorių paslaugoms 20%, o anglų

kalbos kursams suaugusiems net 40% nuolai-

dą. Abiturientų rengimas brandos egzaminams.

Nemokamos parodomosios anglų k. paskaitos

suaugusiesiems.

teniso aRena

sportas, sveikata

Kretinga, Birutės g. 19

Tel. 8 612 11 536

www.vienaragiomalunas.lt

JURIJUS VEKLENKO tribute to JAMES BLANT &

BRUNO MARS

Sausio 27 d. 19 val. Jurijus Veklenko – restorane

„Vienaragio malūnas“ gyvai su pianistu Man-

tu Liutiku atliks šių jausmingų atlikėjų dainas

ir savo išskirtinėmis improvizacijomis virpins

klausytojų širdis.

Viešbutis – RestoRanas „magnisima“

J. Janonio g. 11, Klaipėda

Tel.: 8 610 23 003, 8 615 13 046, 8 46 310 901,

www.magnisima.lt

Restoranas „Magnisima“ kasdien kviečia pus-

ryčiauti, pietauti bei vakarieniauti jaukioje

aplinkoje.

Dienos pietūs darbo dienomis nuo 10 Lt.

Restorano svečiams suteikiame galimybę ne-

mokamai naudotis Wi–Fi ryšiu.

Ruošiame banketus, furšetus, verslo vakarienes,

šeimos šventes, gedulingus pietus.

Viešbutyje įrengta 17 stilingų kambarių bei

konferencijų salė.

Maloniai kviečiame apsilankyti!

RestoRanas „neRinga”

Šilutės pl. 40, Klaipėda; 8 618 38 340; 8 46 341 372.Mes nesigiriame, kad pas mus skanu, pas mus tiesiog skanu!Dienos pietų platus pasirinkimas nuo 8 Lt.

Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50

Lt. Ruošiame sočius gedulingus pietus nuo 20

Lt. Priimami užsakymai banketams bei fur-

šetams. Savaitgaliais perkant dvi cepelinų porcijas, trečia už ačiū! Geras privažiavimas,

didelė automobilių stovėjimo aikštelė. Lau-

kiame atvykstant!

RestoRanas „JuoDasis Vilkas“

Statybininkų pr. 18,

8 46 246 284; 8 620 38 235.

Restoranas „JUODASIS VILKAS“ kviečia ska-

niai ir sočiai papietauti bei pavakarieniauti, o

savaitgalio vakarus linksmai praleisti su gy-

vos muzikos grupe. Šėlti galime iki 3 val. ryto.

Darbo dienomis kompleksiniai pietūs nuo 9 Lt.

Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt.

Priimami užsakymai įvairiems pobūviams,

banketams bei gedulingiems pietums.

Sekmadienis Cepelinų diena, perkant dvi

porcijas trečia už ačiū!

Apsilankykite, nenusivilsite!

Teatro a. 5, Klaipėda, tel. 395 111, travel@krantas.lt www.krantas.lt

MEILėS ŠVENTėS KELIONė – 2 Už 1 KAINą!

Meilės šventės dienomis vasario 10–14

dienomis kruizinė kelionė Ryga–Stokholmas

dviem už ypatingą kainą:

Kajutė be lango (apatinis denis) – 280 Lt

Kajutė be lango – 330 Lt

Kajutė su langu – 440 Lt.

Tel. (8 46) 310 311, klaipeda@westexpress.lt,

S. Daukanto g. 20, Klaipėda.

Tel. (8 46) 340 980, akropolis@westexpress.lt,

PPC „Akropolis“, Taikos pr. 61www.westexpress.lt

NAUJAS PAžINTINIų KELIONIų SEzONAS!

Jau kviečiame rinktis pavasario/vasaros/

rudens pažintines keliones autobusu ir

lėktuvu.

Išsirinkite savo meilės šventės datą ir

nustebinkite savo mylimą žmogų.

Visos kelionės metu – pramoginė ir poilsinė

programa visą naktį.

Pasiūlymas galioja iki 2012 01 31. Vietų

skaičius ribotas

Daugiau informacijos www.krantas.lt

Kviečiame pasinaudoti didžiausiomis

nuolaidomis iki vasario 15 d.:

• Kelionėms autobusu – 15% nuolaida

visoms kelionėms;

• Pažintinėms kelionėms lėktuvu – 10%

nuolaida visoms kelionėms.

Minimali pradinė įmoka kelionėms autobusu

tik 50 Lt asmeniui;

Visą kelionės sumą reikia sumokėti ne vėliau

kaip 3 savaitės iki išvykimo į kelionę.

litamicus

„kRantas tRaVel“

gėlėstik gėlės

Liepų g. 54b (įvažiavimas į kiemą),Tel./faks. 347112, mob. Tel. 8 614 05 566, klaipeda@tikgeles.ltJau dirbame ir sekmadieniais!

Darbo laikas I–IV nuo 7 val. iki 18 val.

VII nuo 10 val. iki 15 val.

Didmeninė – mažmeninė prekyba skintomis

ir vazoninėmis gelėmis. Šviežios gėlės gauna-

mos du kartus per savaitę. Laikomos specia-

liose patalpose, todėl gėlės žydi daug ilgiau.

Pas mus platus įvairių gėlių pasirinkimas:

gvazdikai nuo 1,5 Lt, rožės nuo 1 Lt.

Perkant gėles pakuotėmis – taikomos žen-klios nuolaidos.IŠKIRPUS IR PATEIKUS ŠIĄ REKLAMĄ – 5% NUO-

LAIDA! (netaikoma akcijinėms prekėms).

www.jogos-centras.lt

Šaulių g. 19, Klaipeda, tel. 8 614 06 033

JOGOS CENTRAS

Jogos centre galite susipažinti su jogos

meistro Šivanandos susisteminta (inte-

gralia) joga.

Mieli klaipėdiečiai, kviečiame jus į nemoka-

mus klasikinės jogos užsiėmimus nuo sausio

23 d. iki vasario 12 d. Užsiėmimai vyks pir-

madieniais ir trečiadieniais 19.15 val. o an-

tradieniais ir ketvirtadieniais 6.20 val.

karščiausi kelionių pasiūlymai

Paryžiaus Komunos g. 2, KlaipėdaTel. (8 46) 257 660El. paštas: klaipeda@litamicus.lt www.litamicus.lt

VIzOS:

Rusijos viza – nuo 170 Lt

Baltarusijos viza – nuo 90 Lt

Indijos viza – nuo 350 Lt

Kinijos viza – nuo 290 Lt

bei kitų šalių vizos.

KELTų BILIETAI:

Klaipėda – Kylis – nuo 90 Lt/asm.

Klaipėda – Karlshamnas – nuo 90 Lt/asm.

Ryga – Stokholmas – nuo 110 Lt/asm.

Jogos centRas

POILSINėS KELIONėS:

Egiptas nuo 1085 Lt/asm.

Tenerifė nuo 2080 Lt/asm.

Tailandas nuo 3354 Lt/asm.

Daugybę puikių kelionių pasiūlymų rasite

specializuotoje interneto svetainėje

www.kelioniupaieska.lt

šokiai

Liepų g. 48b, Klaipėda,informacija tel. 8 698 15 711, info@sokiustudija.lt, www.sokiustudija.lt.Linijos šokių pamokos damoms ir merginomsPoriniai pramoginiai šokiai suaugusiemsFunky Jazz šokių pamokos merginomsArgentinos tango pamokosSportiniai šokiai vaikamsIndividualios pamokosVestuviniai šokiai NAUJIENA KLAIPėDOJE!!!Šokių pamokos mamytėms su kūdikiais ne-šioklėsePramoginių šokių vakarai.

šokių stuDiJa „sVaJonė“

18

pramogosketvirtadienis, sausio 26, 2012

TV programaTeaTrasKlaipėdos dramos TeaTras

Žvejų rūmai (Taikos pr. 70)Bilietai parduodami Žvejų rūmuose dramos teatro kasoje II–VI 10–14 ir 15–18 val., VII 10–15 val. ir www.tiketa.lt. Informacija ir rezervavimas tel. 314 453, www.kldteatras.lt ir www.bilietupasaulis.lt.Sausio 28 d. 18 val. – E.E.Schmitt. „Oskaras ir po-nia Rožė“. 2 dalių elegija. Rež. P.Gaidys.Vasario 4 d. 12 val. – S.Maršak. „Katės namai“. 2 dalių spektaklis. Rež. D.Rabašauskas.Vasario 10 d. 18 val. – G.Grajausko „Mergai-tė, kurios bijojo Dievas“. 2 dalių tragikomedija. Rež. J.Vaitkus.Vasario 15 d. 18 val. – M.Ravenhill. „Produktas“. 1 dalies monospektaklis. Rež. T.Jašinskas. Vasario 17 d. 18 val. – I.Turgenev. „Įnamis“. 2 da-lių komedija. Rež. A.Lebeliūnas. Vasario 22 d. 18 val. – M.Gavran. „Viskas apie mo-teris“. 1 dalies spektaklis. Rež. D.Tamulevičiūtė.

Klaipėdos ValsTybinis muziKinis TeaTras

(Danės g. 19, www.klaipedosmuzikinis.lt)Jubiliejinis XXV sezonasSausio 27 d. 18.30 val. – G.Puccini. „Sesuo Andželika, Džanis Skikis“. Vienaveiksmių operų diptikas.Sausio 28 d. 18.30 val. – P.Abraham. „Balius Sa-vojoje“. Atliekama pagal „Octava Music Australia“ Pty.Ltd. aranžuotę. Sausio 29 d. 15 val. Kolonų salėje skelbtas spek-taklis „Drambliuko Babaro istorija“ atšaukiamas. Bilietai keičiami arba grąžinami teatro kasoje. Vasario 3 d. 18.30 val. – Z.Liepinš – „Paryžiaus katedra“. 3 v. opera-melodrama. Vasario 4 d. 18.30 val. skelbta operetė „Šikšnos-parnis“ atšaukiama. Bilietai keičiami arba grąži-nami teatro kasoje.

Klaipėdos KoncerTų salė(Šaulių g. 36, tel. 410 566, www.koncertusale.lt)Bilietus platina BILIETAI.LT. Informacija ir bilietų re-zervavimas trumpuoju numeriu 1588 (2 Lt/min.). Išsamiau apie repertuarą, taikomas nuolaidas – www.koncertusale.lt.Sausio 29 d. 12 val. – teatralizuotas koncertas mažie-siems „Kaip Šarka ir Pelėdžiukas dūdų klausė“. Da-lyvauja L.Zubė (aktorius), Klaipėdos brass kvintetas: V.Bružas (meno vadovas, trimitas), A.Maknavičius (trimitas), S.Sugintas (trombonas), A.Ulteravičius (valtorna), J.Dargis (tūba). Šeimos bilietas: perkant 3 ir daugiau bilietų – 30 proc. nuolaida. Vasario 2 d. 8 val. – „Jūra miške“. Liudas Mockūnas (saksofonas), Petras Geniušas (fortepijonas). Kiti renginiaiSausio 27 d. 18 val. – humoristinis trio „Čilinam“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.Vasario 10 d. 19 val. – „Domino“ teatro premjera-komedija „Žirklės“. Bilietais prekiauja Bilietai .lt.Vasario 11 d. 18 val. – gyvo garso muzikinė komedija „Meilė ir taika“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.Vasario 12 d. 12 val. – spektaklis visai šeimai J.Marcinkevičiaus „Grybų karas“. Rež. V.Masalskis. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.Vasario 13 d. 19 val. – „Domino“ teatro kome-dija „Mano žmonos vyras“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.Vasario 14 d. 18 val. – Mantas su grupe. Akustinis koncertas. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.Vasario 16 d. 18 val. – „Domino“ teatro komedija „Radijo ereliai“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.Vasario 17 d. 19 val. – komedija „Urvinis žmogus“. Bilietais prekiauja „Tiketa“.

ŽVejų rūmai(Taikos pr. 70, tel. 300 118)Sausio 29 d. 15 val. teatro salėje – jaunimo te-atras „Be durų“. Premjera „Žvangutis“. 2 dalių spektaklis jaunimui pagal K.Sajos apysaką. Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 12 Lt. Bilietų platin-tojas „Tiketa“. Sausio 29 d. skelbtas Andriaus Kaniavos ir sunkio-sios muzikos orkestro „Musė“ koncertas atšauktas. Bilietus galima grąžinti iki vasario 12 d. Vasario 2 d. 18 val. didžiojoje salėje – vakaras-susitikimas su Algimantu Čekuoliu „Kas laidon nesudėta...“ Bilieto kaina 23–53 Lt. Bilietų pla-tintojas Bilietai.lt.Vasario 2 d. 19 val. teatro salėje – Klaipėdos Pi-lies teatras. A.Škėma. Premjera „Kalėdinis vaiz-delis“. Rež. D.Malajavas. Bilieto kaina 15 Lt (moks-leiviams, studentams ir senjorams – 10 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“.

Klaipėdos aKlųjų cenTras(Šviesos g. 3)Sausio 27 d. 16 val. aklųjų centras ir folkloro klu-bas „Šeimyna“ kviečia į vakaronę-susitikimą su Kretingos kultūros centro folkloro ansambliu „Ger-velė“. Nemokamai.

Klaipėdos lėlių TeaTras(Vežėjų g. 4, tel. 239 932)Sausio 27 d. 18 val. – premjera. Spektaklis suau-gusiesiems „Šalia“. Rež. G.Radvilavičiūtė.Sausio 28 d. 12 val. – lėlių vaidinimas patiems ma-žiausiems „Apapa“. Rež. G.Radvilavičiūtė.

Sausio 29 d. 12 val. – spektaklis visai šeimai „Su-raskim pasaką“. Rež. L.Beržinienė.

KlaipėdoseTnoKulTūros cenTras

Nuo sausio 27 d. penktadieniais 16.30 val., šeš-tadieniais 10 val. Meno kiemo dirbtuvės (Daržų g. 10)Projekto „Tradicija šeimai“ edukaciniai užsiė-mimai „Užgavėnių kaukių gamyba“. Registruo-tis tel. 310 022.Etnokultūros centro salė (Daržų g. 10)Sausio 29 d. 14 val. – pašnekesys su etnologe G.Kadžyte „Grabnyčios, šv. Blažiejus, šv. Agota liaudies tradicijoje“. Nemokamai. Kiekvieną trečiadienį 10-12 val. – konsultaci-jos kalendorinių švenčių klausimais (etnologė V.Jankūnaitė).Kiekvieną ketvirtadienį 15–16.30 val. – konsul-tacijos tautinio kostiumo klausimais (dailininkė E.Matulionienė).

KKKc parodų rūmai(Aukštoji g. 1/Didžioji Vandens g. 2)PARODOSIki vasario 26 d. tarptautinė paroda „Jaunieji Europos kūrėjai 2011/2013“. Edukacinės ekskursijos po parodas. Registracija virginija@kulturpolis.lt, tel. 313 691.KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAISausio 28 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Moza-ikos raštai“.Vasario 4 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Auto-portretas“. Vasario 11 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Spalvų pasaulis – piešimas parodoje“. Būtina iš anksto registruotis e. paštu virginija@kul-turpolis.lt, tel. 313 691. Užsiėmimo kaina įeina į bi-lieto kainą – vaikams 2 Lt, suaugusiesiems 4 Lt.RENGINIAIVasario 2–5 d. Prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai 2012“. Bilieto kaina 8 Lt.Vasario 17–24 d. Vokiečių kino dienos 2012. Bi-lieto kaina 4 Lt.

baroTi galerija(Aukštoji g. 1, tel. 313 580)Sausio 27 d. 17 val. atidaroma V.Karaciejaus fo-tografijų paroda „Klaipėdos metamorfozės“, skirta Klaipėdos miesto 760 m. jubiliejui. Veiks iki vasario 15 d.

ldm prano domšaičio galerija

(Liepų g. 33)Veikia Prano Domšaičio tapybos ekspozicija, ilga-laikės parodos: „Australijos ir Okeanijos tautų me-nas“, dailininko marinisto Č.Janušo (1907–1993, JAV) „Prie Baltijos ir prie Atlanto“.Vasario 5 d. 14 val. sekmadienio popietė šeimoms „Kaligrafiniai žaidimai“. Iki kovo 1 d. tarptautinė kaligrafijos ir rašto meno paroda „Kaligrafija ant burių“, skirta Klaipėdos m. 760 metų sukakčiai.

Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka

Meno skyrius (J.Janonio g. 9) – iki sausio 27 d. J.Vosyliaus freskų fotonuotraukų paroda.Girulių biblioteka-bendruomenės namai (Šlaito g. 10A) – iki vasario 18 d. Gabrielės Jurevičiūtės personalinės paroda „Požiūris“.Debreceno filialo „Pempininkų“ vaikų padalinys (Taikos pr. 79/81A) – iki vasario 4 d. Klaipėdos vaikų laisvalaikio klubo „Draugystė“ dailės studi-jos darbų paroda „Žiemos vitražai“.„Ruoniuko“ filialas (Kalnupės g. 13) – iki sausio 27 d. moksleivių saviraiškos centro floristikos bū-relio mokinės V.Kopylovos autorinių darbų paroda „Žiemiškas kankorėžių šokis“. Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka

(Herkaus Manto g. 25, tel. 412 529)Galerija 1P – iki vasario 29 d. S.Žaltausko vieno paveikslo paroda „M. K. Č“. Galerija 13L – iki vasario 2 d. fotomenininko V.Strauko fotografijų paroda.III a. holas – iki vasario 3 d. grupės „Ideja Fix“ tapybos darbų paroda „Už paraštės“.Vaikų literatūros skyrius – iki vasario 15 d. Irinos No-vičenko fotografijų paroda „Kelionių įspūdis“.Bibliotekos kavinė Bistro ’25 – iki sausio 30 d. Pe-tro Šikšnelio fotografijų paroda „Ten, kur...“.Muzikos skyrius (Herkaus Manto g. 9A) – iki va-sario 10 d. Jono Tarasevičiaus tapybos paroda „Žiemos vakarais“.Gerlacho palėpė – sausio 27 d. 17 val. knygos „Atokios stotys“ pristatymas.

parodos

Klaipėdos miesTo saViValdybės Viešoji biblioTeKa

biblioTeKos

Klaipėdos apsKriTies ieVos simonaiTyTės Viešoji biblioTeKa

6.00 La bas ry tas. 9.00 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“ (N-7) (k). 10.00 Tei sė ži no ti (k). 11.00 „Fo ru mas“. Tie sio gi nė Lie tu vos ra di jo

lai da. 12.00 Kul tū rų kryž ke lė. Me no ra. 12.15 Die nos te ma (k). 12.30 Ypa tin gas at ve jis (k). 13.05 Kraš to spal vos (k). 13.45 „Snai pe rio tai ki ny je“ (N-7) (k). 14.50 Ži nios. 15.10 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“ (N-7). 16.00 „Mei lės sko nis“. 17.05 „Se nis“ (N-7). 18.15 Šian dien (su ver ti mu į ges tų k.). 18.35 Spor tas. 18.40 Orai. 18.45 „Snai pe rio tai ki ny je“ (N-7). 19.45 Na cio na li nė paieš kų tar ny ba. 20.25 Lo te ri ja „Per las“. 20.30 Pa no ra ma. 20.55 Vers las. 21.00 Kul tū ra. 21.05 Spor tas. 21.10 Orai. 21.15, 22.15 Mū sų die nos – kaip šven tė. 22.10 Lo te ri ja „Per las“. 22.45 Ke lias į UEFA EURO 2012. 23.15 Va ka ro ži nios. 23.25 Orai. 23.30 Dok. s. „Pro to štur mas“ (1, 2) (Šve di ja,

2008 m.).

6.20 „Bet me nas“. 6.50 „Ma žie ji To mas ir Dže ris III“ (k). 7.20 Pri čiu pom! (N-7). 7.50 „Pa sau lio Guin nes so re kor dai“. 8.50 24 va lan dos (N-7). 9.45 Žvaigž džių due tai 6. Le mia ma ko va (k). 12.10 Kaž kas at si ti ko (N-7) (k). 12.40 Neiš gal vo ti gy ve ni mai (N-7) (k). 13.10 „Drau gai IV“ (N-7). 13.40 „Vai kų „War ner Bros.“ Ma žie ji To mas ir

Dže ris III“. 14.10 „Ogis ir ta ra ko nai“. 14.40 Dra ma „Vai ke lis“ (JAV, 2000 m.). 16.40 24 va lan dos (N-7). 17.40 Būk ma no mei le! (N-7). 18.45 Ži nios. Kri mi na lai. 19.05 Spor tas. 19.08 Orai. 19.13 Va lan da su Rū ta. 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dvi ra čio šou. 22.00 Ži nios. Vers las. 22.19 Spor tas. 22.23 Orai. 22.25 Kri mi na li nė Lie tu va (N-14). 22.35 „Men ta lis tas“ (N-7). 23.30 „Už mirš tie ji“ (8) (N-7). 0.30 „Pa sau lio Guin nes so re kor dai“ (k). 1.30 Svei ka tos ABC (k).

6.45 Te le par duo tu vė. 7.00 „Han ti kas. Sek liai ir pas lap tys“. 7.30 „Simp so nai“. 8.00 „Lu jis“ (3, 4). 8.55 „Mei lės sū ku ry je“. 10.00 „Ke lias na mo“. 11.00 Akis ta ta. 11.55 Prieš sro vę. 12.40 Nuo dė mių de šim tu kas. 13.10 „Beib lei dai. Me ta li nė ko va“. 13.40 „Han ti kas. Sek liai ir pas lap tys“. 14.10 „Trans for me riai. Prai mas“ (5). 14.40 „Či pas ir Dei las sku ba į pa gal bą“. 15.10 „Simp so nai“. 15.40 „Li ki mo ga lia“. 16.40 „Mei lės trium fas“. 17.40 Ką ma nai? 18.45 TV3 ži nios, kri mi na lai. 19.00 TV3 spor tas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Nai sių va sa ra“. 19.40 Pas ku ti nė ins tan ci ja. 20.30 Žvaigž dė po li ci nin kas. 21.00 „Mo te rys me luo ja ge riau“. 21.35 TV3 va ka ro ži nios. 21.50 TV3 spor tas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Gy ve ni mas“. 23.00 „Kau lai“. 0.00 „Dak ta ras Hau sas“. 1.00 „Kal tės kai na“ (5).

6.30 Te le vit ri na. 7.00 Ži nios (k). 7.25 „Gy ve ni mo spal vos“. TV žur na las (k). 8.25 „Ma no lai da“. Pa ro di jų šou (k). 9.00 „Mar go ša: mo te ri mi ne gims ta ma“. 10.00 „Pra ga ro vir tu vė“. Ku li na ri nis rea ly bės

šou (N-7) (k). 11.00 „Lie jyk los gat vė“ (N-7). 12.00 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“.

12.30 „Ekst ra sen sų mū šis“. Sen sa ci jų šou (N-7) (k).

13.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7). 14.30 „Pra ga ro vir tu vė“. Ku li na ri nis rea ly bės

šou (N-7). 15.30 „Ame ri kos ta len tai“. Pra mo gi nis šou. 16.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7). 17.30 „Ma no lai da“. Pa ro di jų šou (k). 18.00 Ži nios. 18.19 Spor tas. 18.23 Orai. 18.25 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“. 18.55 Šeš ta sis po jū tis. 19.50 Na cio na li nė lo te ri ja „10 mi li jo nų“. 20.00 Ži nios. 20.15 Vers las. 20.19 Spor tas. 20.23 Orai. 20.25 Ko me di ja „Gra žuo liu kas 2“ (Vo kie ti ja,

2009 m.) (N-7). 22.45 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7). 23.45 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“. 0.20 Sta ty bų TV. 0.50–6.00 „Bam ba“.

8.00 Gus ta vo en cik lo pe di ja. 8.30 Kul tū rų kryž ke lė. Ru sų gat vė (ru sų k.). 8.45 Mies to ko das (k). 9.00 La bas ry tas. 11.30 A.Re ka šius. Ba le tas „Au ra“ (1987 m.)

(k). 13.05 „Dė ka poe zi jos ku riu skulp tū rą“.

Vy tau tas Še rys (1995 m.) (k). 13.30 „Mei lės sko nis“. 14.30 Gru zi jos ki no kla si ka. Dra ma „Tbi li sis,

Tbili sis“ (Gru zi ja, 2005 m.) (N-7) (k). 16.00 Vei dai. Lie tu vių do ku men ti ka.

„Kel ti nin kas“ (2008 m.) (k). 16.55 Ži nios. 17.10 Mies to ko das. 17.25 Kraš to spal vos. 17.55 Gus ta vo en cik lo pe di ja. 18.25 At vi ra Lie tu vos uni ver si te tų ži nių ly ga

„Ly de riai“. 19.15 „Nes ku bėk gy ven ti“. 20.05 Gin ta ri nės ba tu tos meist rai. Juo zas

Do mar kas. 21.40 Ša rū no Bar to kū ry bos ret ros pek ty va.

Dok. f. „Praė ju sios dienos at mi ni mui“ (1990 m.) (N-14).

22.25 Trum pa met ra žis f. „1000 ga li my bių“. 23.00 Pa sau lio do ku men ti ka. „Įs pū din giau sios

Azi jos šven to vės“ (4). „Hu jė – dra ko no mies tas“ (Ja po ni ja, 1991–1992 m.).

23.30 Mu zi kos pa sau lio žvaigž dės. 0.00 Pa no ra ma. Vers las. Kul tū ra. 0.30 Spor tas. 0.35 Orai. 0.40 Va ka ro au to gra fas.

10.10, 14.30 Te le par duo tu vė. 10.25 „Iš li ki mas“. 11.20 Nuo ty kių s. „Kob ra 11“ (1) (Vo kie ti ja,

2009 m.). 12.15 „Kau lai“. 13.10 „Ma no var das Er las“. 14.00 „Na ša Ra ša“. 15.00 „Sin ba do nuo ty kiai“. 16.00 „Iš li ki mas“. 17.00 „Kob ra 11“ (2). 18.00 „Kau lai“. 19.00 „CSI Niu jor kas“. 20.00 „Ma no var das Er las“. 21.00 „Na ša Ra ša“. 21.30 Ko miš kas tri le ris „Me las var dan tie sos“

(JAV, 1994 m.). 0.20 „Fu tu ra ma“. 0.50 „CSI Niu jor kas“. 1.40 „Sin ba do nuo ty kiai“.

8.05, 15.30 Te le par duo tu vė. 8.40 „Dra ko nų ko va Z“ (N-7). 9.10 „Bet me no nuo ty kiai“. 9.35 „Dže kio Ča no nuo ty kiai“. 10.05 „Lai ko po li ci ja“. 10.30 Būk ma no mei le! (N-7). 11.30 „Mei lės spar nai“. 12.30 „Int ri gų dva ras“. 13.30 „In diš kos aist ros“. 14.30 „Lau ki nė šir dis“. 16.00 „Gil mo ro mer gi nos“. 17.00 „Pa sau lio Guin nes so re kor dai“ (N-7). 17.57 Žo dis – ne žvirb lis (k). 18.00 Dak ta ras Ozas. Šei mos gy dy to jo

pa ta ri mai (N-7). 19.00 „Ali sa. Šir džiai neį sa ky si“. 20.00 „De tek ty vė Džon son“ (N-7). 21.00 „Vo lan de ris“ (5) (N-7). 22.50 „Vy riš ki rei ka lai“. 23.50 „Ar ti na mų“ (N-7).

6.59, 13.00 TV par duo tu vė. 7.15 Te le ta biai. 7.45, 10.25 Griūk ne gy vas! (N-7).

8.15 Ne ga liu ty lė ti. 9.20, 18.20, 22.30 Su per L.T. 9.55 „Po ra kaip tvo ra“ (N-7). 11.10 Gon go Gan gas. 12.05, 21.00, 0.05 Re por te ris. 13.30 „Mer do ko pas lap tys“ (N-7). 14.50, 18.55 Il gai ir lai min gai. 15.45, 16.10 Dok. s. „Ge ne ro las“. „Ope ra ci ja

„Mūras“. 16.00, 17.00, 18.00 Ži nios. Orai. 17.20, 21.55 Lie tu va tie sio giai. 19.55 „Ge ne ro las“. „Kur je ris iš Len ki jos“. 21.52, 0.57 Orai. 23.05 „MAD MEN. Rek la mos vil kai“ (N-7). 1.00 „Ge ne ro las“. „Ope ra ci ja „Mū ras“.

8.45 Ieš ko ki me geriau sio! 9.00 „Bal ti cum TV“ ži nios. 9.15 Kul tū ra +. 9.45 Hu mo ro lai da „Mas ki šou“. 10.15 „Ne nuo ra ma Sei dė“. 11.15 „Dak ta rės die no raš tis“ (N-7). 12.15 Rea ly bės do ku men ti ka „Iš li ki mo

va do vas“. 13.15 Rei das. Eis mo įvy kių kro ni ka (k). 13.45 Fan tas ti nė nuo ty kių ko me di ja

„Ne pa pras ti Ade lės Blank-Sek nuo ty kiai“ (Pran cū zi ja, 2010 m.).

15.45 „Bro liai de tek ty vai“ (N-7). 16.45 Dok. s. „Mir ties gniauž tuo se“ (1) (N-7). 17.45 Hu mo ro lai da „Mas ki šou“. 18.15 „Ką mes val go me?“ 18.45 Re zo nan sas. Tie sio gi nė dis ku si jų lai da. 19.45 Ieš ko ki me ge riau sio! 20.00, 22.15 „Bal ti cum TV“ ži nios. 20.15 „Ver bų sek ma die nis“ (N-7). 21.15 „Ke ne džiai“ (N-7). 22.30 And rius Ma mon to vas. Kon cer tas „Park

West Chi ca go“. 0.00 „Mar se lio kri mi na lis tai“ (N-7). 1.00 Hu mo ro lai da „Mas ki šou“.

7.00 Is to ri nė dra ma „Her co gie nė“ (D.Bri ta ni ja, Ita li ja, 2008 m.).

9.00 Anim. nuo ty kių f. „Al fa ir Ome ga“ (JAV, In di ja, 2010 m.).

11.00 Kri minali nis veiks mo tri le ris „Pa gro bi mas“ (Pran cū zi ja, JAV, D.Bri ta ni ja, 2008 m.).

13.00 Muz. dra ma „Gat vės šo kiai“ (D.Bri ta ni ja, 2010 m.).

15.00 Dra ma „Kvie čia me pas Rai lius“ (D.Bri ta ni ja, JAV, 2010 m.).

17.00 Is to ri nė ka ri nė dra ma „Pa sip rie ši ni mas“ (JAV, 2008 m.).

19.20 Ro man ti nė dra ma „Žmo gus, ku ris my li“ (Ita li ja, 2008 m.).

21.00 Kri mi na li nė dra ma „Blo gas po li ci nin kas“ (JAV, 2009 m.).

23.05 Ko me di ja „Ki to je lovos pu sė je“ (Pran cū zi ja, 2008 m.).

1.00 Dra ma „Im ty ni nin kas“ (JAV, Pran cū zi ja, 2008 m.).

10.00 Gy venk svei kai! 11.00, 14.00 Nau jie nos. 11.30 No riu ži no ti. 12.00 Ki tos nau jie nos. 12.40 Ma dos nuosp ren dis. 13.50, 5.05 „Su ža dė tu vių žie das“. 16.00 Va ka ro nau jie nos. 16.55 „Gy ny bos tei sė“. 17.55 Su si tuo ki me. 18.55 Te gul kal ba. 20.00 Lai kas. Lie tu vos lai kas. 21.10, 4.15 „Žu ko vas“. 22.15 „Žmo gus ir įs ta ty mas“. 23.25 Vakaro nau jie nos. 23.45, 6.50 Lie tu vos lai kas (liet. k.). 23.55 „Kon teks tas“. 0.45 „Gy ny bos tei sė“. 1.40 Žvaigž dė lai vis. 1.55 Sup ras ti. At leis ti. 2.50 Vaid. f. „Skė tis jau na ve džiams“.

8.45 Televitrina.9.45, 19.00, 20.45, 23.00 Žinios +.10.00 Moterų Eurolyga. „VIČI-Aistės“–„Lotos

Gdynia“.11.45 Ispanijos „Primera“ lyga. Madrido

„Atletico“–„Villarreal“.13.30 Automoto.14.00 Adrenalinas.14.30 Futbolo dievai.15.30 VTB vieningoji krepšinio lyga. „Nižnij

Novgorod“–Kauno „Žalgiris“.17.15 Ispanijos „Primera“ lyga.

„Barcelona“–„Betis“.19.15 Sportas LT. Ateities krepšinio žvaigždės

(sausis).19.45, 20.15 Futbolo dievai.21.00 Ispanijos „Primera“ lyga.

„Espanyol“–„Barcelona“.23.15 RIP.

19

įvairenybėsketvirtadienis, sausio 26, 2012

kryžiažodis horoskopai

Teisingai išsprendusiems kryžiažo-dį dovanojame Markus Zusak knygą „Knygų vagilė“.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKY-MAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios sa-vaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, sausio 31 d.

Šios savaitės prizas – „Šarkos kny-gos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiu-siųjų. Teisingus atsakymus galima pa-teikti iki penktadienio 18 val.

„Nuostabi ir nepaprastai ambicinga“ – „New York Times“.„Neįprasta, skambi, graži ir žiauri“ – „Sunday Telegraph“.MENKUTIS FAKTASJŪS MIRSITE1939-ųjų nacistinė Vokietija. Šalis lau-kia sulaikiusi kvapą. Mirtis dar nieka-da neturėjo tiek darbo.Devynerių metų mergaitė Lizelė gyve-na Himelio gatvėje su ją priglaudusia šeima. Jos tėvai buvo išvežti į koncen-tracijos stovyklą. Lizelė vagia knygas. Tai pasakojimas apie ją ir kitus jos ga-tvės gyventojus, iš dangaus ėmus kris-ti bomboms.ŠIEK TIEK SVARBIOS INFORMACIJOSŠIĄ ISTORIJĄ PASAKOJA MIRTISTai trumpas pasakojimas apie:Mergaitę*Akordeonininką*Keletą fanatiškų vokiečių*Žydų kilmės kovotoją*Ir nemažai vagysčiųDAR VIENAS DALYKAS, KURĮ TURĖ-TUMĖTE ŽINOTIMIRTIS APLANKYS KNYGŲ VAGILĘ TRIS KARTUS.

avinas (03 21–04 20). Šiandien, kaip visada, būsite pernelyg kal-

bus. Kils naujų idėjų, sumanymų, planuo-site, fantazuosite, tik nepamirškite, kad aplinkiniams tai gali būti visai neįdomu.

Jautis (04 21–05 20). Seksis ieš-koti savo idealo ir siekti svajonės.

Nebijokite skraidyti padebesiais ir įgy-vendinti savo svajų. Bendradarbiavi-mas ir bendravimas teigiamai veiks jū-sų karjerą.

dvyniai (05 21–06 21). Pasinersi-te į fantazijas, bet būtinai atsiras

žmogus, kuris sugriaus jūsų gerą nusitei-kimą. Pasistenkite reaguoti į tai ramiai, nepasiduokite kitų blogai nuotaikai.

vėžys (06 22–07 22). Savyje at-rasite tai, apie ką anksčiau nė ne-

nutuokėte, – intuiciją ir ypatingų psi-chologinių gebėjimų. Kils noras sekti kilniais idealais ir svajoti. Tačiau būki-te atsargus ir per daug neįsijauskite.

Liūtas (07 23–08 23). Esate ver-tinamas dėl gebėjimo susitvar-

kyti su duotomis užduotimis. Žmonės supras jūsų problemas ir palaikys jus, bet nepamirškite, kad labiausiai pasi-tikėti galite tik savimi.

MergeLė (08 24–09 23). Pirme-nybę teiksite įprastam gyveni-

mui ir nesigriebsite nerealių idėjų ar būdų atitrūkti nuo tikrovės.

svarstykLės (09 24–10 23). Turite pakankamai energijos ir

motyvacijos, kad pagerintumėte savo aplinką ir gyvenimą. Savo agresyvumu galite įžeisti jaunesnį žmogų.

skorpionas (10 24–11 22). Tikė-tina, kad šiandien gailėsitės priė-

męs kokį nors sprendimą. Laukia daug išgyvenimų ir nerimo, netinkama die-na lažyboms, deryboms.

ŠauLys (11 23–12 21). Jūsų troš-kimai bus be galo stiprūs, norė-

site mėgautis savimi. Tikėtinas mei-lės romanas, norėsite džiaugtis su-pančiais žmonėmis, gėrėtis žiema. Būtinai eikite pasivaikščioti.

ožiaragis (12 22–01 20). Palan-ki diena mąstyti ir tyrinėti, nes už-

plūs naujų idėjų ir minčių lavina. Mė-gausitės ilgais pokalbiais, rašysite laiš-kus, plepėsite telefonu.

vandenis (01 21–02 19). Būsite puikus patarėjas asmeniniais

klausimais, todėl jūsų populiarumas vis augs. Tinkamai susidorosite su su-dėtingomis užduotimis ir pasieksite norimų rezultatų.

žuvys (02 20–03 20). Geras lai-kas paskaityti romantišką knygą

ar pažiūrėti filmą. Turėsite gerų idėjų ir minčių. Bendraudami būsite labai emo-cionalūs, tačiau žmonės lengvai su-pras, ką galvojate.

kokteilis orai klaipėdoje

Šiandien Rytas Diena Vakaras Naktis Vėjas (m/s)

rytoj

ŠeŠtadienį

-10-5-5 -8

-10-7-9 -9

-11-9-11 -10

7

8

7

sausio 26-ąją

1928 m. gi mė žy mus pran cū zų re ži sie rius Ro ger Va di mas, iš gar­sė jęs dar ir mei lės ro­ma nais su Bri git te Bar­dot, Ja ne Fon da ir Cat­he ri ne De neu ve.

1950 m. In di ja ta po nuo Di džio sios Bri ta ni jos ne­prik lau so ma res pub li ka.1979 m. mi rė bu vęs JAV vi cep re zi den tas Nel so­nas Roc ke fel le ris.1994 m. Ru mu ni ja pir­mo ji iš Ry tų blo ko vals­ty bių pa si ra šė par tne­rys tės su tar tį su NA TO.1994 m. vie nas tur tin­giau sių as me nų Ita li jo je, spau dos mag na tas Sil­vio Ber lus co ni, pa reiš­kė, jog ža da ak ty viai da­ly vau ti ša lies po li ti nia­me gy ve ni me.

1323 m. Lie tu vos di dy sis

ku ni gaikš tis Ge di mi nas

iš siun tė už sie nio ša lims

pir mą jį laiš ką, ku ria me

pir mą kar tą bu vo pa mi­

nė tas Vil nius kaip Lie tu­

vos sos ti nė.

1905 m. Pre to ri jo je ras­

tas di džiau sias pa sau­ly je – 3106 ka ra tų – dei­man tas.1926 m. Kau ne pir ma sis lie tu vis, avia ci jos ka pi­to nas Vla das Mor kus at­li ko šuo lį pa ra šiu tu.

as ta alek sė jū nai tėa.aleksejunaite@kl.lt

Iš Šal či nin kų į Ne rin gos miš kus per nai lapk ri tį gam ti nin kų at ga­ben tas gyvulys įky rė jo vie tos gy­ven to jams, nes ta po įno rin gu re­ke ti nin ku. Ne rin gos gim ta die nio iš va ka rė se Smil ty nė je pa leis ta brie dė taip ir ne pa sit rau kė į miš kų gi lu mą, o įsi kū rė ša lia žmo nių.

„Ji nak ti mis mie go da vo dar že. Žmo nės obuo lių, duo nos at neš da­vo. Ta čiau po pie tų ji jau iš žings­niuo da vo į Kur šių ma rių pa kran tę, kur stin tas gau dan tys žve jai ją šer­da vo“, – pa sa ko jo Smil ty nės gi ri­nin ko pa va duo to jas Al gi man tas Lau ri nai tis.

Tarp žve jų pa si tai ky da vo ir to­kių, ku rie brie dę mė gi no mai tin ti al ko ho ly je mir ky ta duo na.

Brie dė Mei lė įsi kū rė el ny neSmil ty nė je jau ke­lis mė ne sius duo ne­liau jan ti brie dė Mei­lė ant ra die nį bu vo per pluk dy ta per Kur šių ma rias ir pir­mą ją nak tį pra lei do Kark lės miš kuo se.

pri si tai ky mas: �� nak�tį�pra�lei�du�si�nau�jo�je�vie�to�je�brie�dė�Mei�lė�pir�mam�su�tik�tam�žmo�gui�ki�ša�gal�vą,�kad�šis�pa­glos�ty�tų.� � Vy�tau�to�Pet�ri�ko�nuo�tr.

„Jau ke lias die nas ji dai rė si į van­de nį, jei bū tų nu šo ku si ir mė gi nu si plauk ti, ne ži nau, kas ją bū tų su ge­bė jęs iš grieb ti“, – sa vo nuo gąs ta­vi mus pri si mi nė A.Lau ri nai tis.

Iš Smil ty nės į Klai pė dą brie­dė kel tu bu vo per ga ben ta spe cia­lia prie ka ba.

„Il gai ėjo me ra tais su duo nos ga­ba lė liu apie prie ka bą, nie kaip ne­pa vy ko jos su gun dy ti. Jau ir duo­na bai gė si. Ta čiau ne ti kė tai ji pa ti

įžen gė į prie ka bą, už da rė me ir iš­si ga be no ją“, – pa sa ko jo A.Lau ri­nai tis.

Po smil ty niš kių skun dų, kad to­kiam gyvuliui ne vie ta gy ven vie tė­je, ke tur ko jį su ti ko pri glaus ti An­ta no Bo so el ny nas Kark lė je.

Že mės ūkio bend ro vės „Ag lau ra“ pir mi nin kas Ro mual das Bru žas ti­ki no, kad brie dė kol kas rei ka laus ypa tin ges nės prie žiū ros.

„Ne ga li brie dis gy ven ti kaip na­mi nis gy vū nas. O jis jau pri jau kin­tas, teks at pra tin ti nuo mais to pra­ši nė ji mo“, – aiš ki no R.Bru žas.

Kol kas brie dei skir tas 30 hek ta­rų at ski ras miš ko plo tas.

„Jai tiek te ri to ri jos ne rei kia. Ta­čiau nak tį pra lei du si to kiuo se plo­tuo se, ji jau nuo ry to sto vi niuo ja prie var tų ir lau kia žmo nių. Nu­ro džiau dar buo to jams va žiuo ti tik

au to mo bi liu ir ne šer ti jos iš ran­kų“, – sa kė R.Bru žas.

Mei lės var dą ga vu si brie dė dar nė ra suau gusi, ta čiau jau da bar ėmė ryš kė ti jos cha rak te ris.

„Ji – ag re sy vi. Pri si mi nus is­to ri ją, nu ti ku sią gar siam chi rur­gui Ri man tui Be ne čiui, kai jo pa­ties žvė ry ne bu vo su ža lo tas el nio, to ne ga li ma pa mirš ti. Brie dė tiek prie ki nė mis tiek už pa ka li nė mis ko jo mis smū giuo ja žmo gui. Kol kas ją lai ky si me vie ną. Apie pus me tį teks šer ti ir at pra tin ti nuo žmo nių. O vė liau ieš ko si me jai drau go“, – pa sa ko jo R.Bru žas.

Nau jie ji brie dės au gin to jai ža da tin ka mo pa ti no Mei lei ieš ko ti Len­ki jo je.

„Tu rė da ma drau gą, gal ji kiek at pras nuo žmo nių“, – vy lė si R.Bru žas.

Atėnai +10Berlynas +1Brazilija +28Briuselis +7Dublinas +7Kairas +20Keiptaunas +25Kopenhaga +2

Londonas +9Madridas +10Maskva –12Minskas –16Niujorkas +8Oslas –2Paryžius +9Pekinas +5

Praha –2Ryga –8Roma +9Sidnėjus +26Talinas –11Tel Avivas +18Tokijas +6Varšuva –4

Saulė teka 8.41Saulė leidžiasi 16.56Dienos ilgumas 8.15Mėnulis (jaunatis)

26­oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 340 dienų.Saulė Vandenio ženkle.

Vardaipasaulyje

Marijampolė

Tauragė

–10

–7

Vilnius–9

Alytus–10

Kaunas–7

Utena–11

Panevėžys

–8ŠiauliaiTelšiai

–8

Klaipėda–5

Vėjas2–7 m/s

Šiandien, sausio 26 d.OraiArtimiausiomis dienomis sinopti­kai prognozuoja šaltus orus. Šian-dien žymesnio sniego nenumatoma. Temperatūra dieną bus 6–11 laipsnių šalčio. Rytoj taip pat kritulių nenu­matoma, bus dar šalčiau. Naktį bus iki 13 laipsnių šalčio. Dieną didžiuo­siuose miestuose temperatūra svy­ruos apie 10 laipsnių šalčio.

–9

Dangis, Eigintė, Justas, Polikarpas, Rimantas, Titas

Biz nis ant kran ti nėsAno kia nau jie na, jog dėl mig ruo jan čių stin tų Kur šių ma rių kran ti nės ap li pu­sios žve jais, kad net obuo liui nu kris ti vie tos ne bū tų tarp jų. Vie ni vy rai sva­jo ja kuo dau giau švie žiais agur kais kve pian čių bliz gia šo nių pa gau ti, o ki­ti – kaip li tą ki tą už dirb ti.Gud res nie ji, pa vyz džiui, ati dun dė ję nak tį, už sii ma ne vie ną, o ke lias vie­tas. Ir kvai liui aiš ku, kad vie nu už pa­ka liu, kad ir la bai no rė tu me, vis tiek neį ma no ma jų vie nu me tu už sės ti. O pa slap tis grei tai išaiš kė ja. Užim tą sias po zi ci jas, lyg nuo sa vy bę, jie par duo da ki tiems, dėl stin tų ir gi bet ką ati duo ti ga lin tiems žve jams.„Kok tei lis“ abe jo ja, kad „vie ti nės fau­nos“ at sto vai – klai pė die čiai, to kiems „vers li nin kams“ pi ni gų duo da. Jie juos dar ir į ma rias ga li įstum ti. O iš to liau at vy ku siems stin tau to jams nė ra kur ding ti, krapš to pi ni gi nę, jei no ri meš­ke rę ge res nė je vie to je įmerk ti. Gud ru­tis „žve jys“, už dir bęs ko kį 100 li tų, ga li ra miai lauk ti ki tos nak ties.

„Kok tei lio“ klau si mas20 li tų už vie tą ant kran ti nės – daug ar ma žai?

kep tu vė: �� klai�pė�die�tis�A.Bu�ro�vas�va�kar�pa�ra�ga�vo�pir�mų�jų�stin�tų.

„Kok tei lio“ po zi ci jaPo ka ro Ira kas bus pa da ly tas į ke tu rias oku pa ci nes zo nas: E92, E95, E98 ir D.

Vi si žve jai ži noKo dėl plekš nė plokš čia? Nes my lė jo­si su ban gi niu. Ko dėl kal ma ro akys iš­spro gu sios? To dėl, nes jis tai ma tė.

Nu girs tas po kal bisAnt kran ti nės du žve jai kal bė jo si:– Ži nai, ma no žmo na vi sai pa si lei do. Ji no ri mei lės tri se!– Hmm... Ži nai, bet tai juk nau ji po jū­čiai. Gal tau vi sai pa tiks?– Kaip ga li pa tik ti ? Aš net ne pak liū vu į tą tre je tą!

Links mie ji tirš čiaiGrįž ta vy ras iš žve jy bos. Prie na mų pil na au to mo bi lių, iš na mo sklin da gar si mu zi ka. Pas žmo ną gau su mei­lu žių. Žve jys su si ran da vai ką ir sa ko:– Sto vėk po bal ko nu ir skai čiuok, kiek aš jų iš mė ty siu!Po mi nu tė lės kaž kas iš le kia iš bal ko­no. Vai kas len kia pirš tą:– Vie nas.– Pa lauk, pa lauk, ma nęs ne skai čiuok.

Čes ka (397 719; pa na šus tak ti nis žings nis: no ri te pus ry čių į lo vą? Mie go ki te vir tu vė je)

apie pus me tį teks šer ti ir at pra tin ti nuo žmo nių. o vė liau ieš­ko si me jai drau go.

Ro mual das Bru žas: