Ma tas Mik ne vi čiusm.miknevicius@diena.lt

Ma ni pu liuo ja skai čiaisAnks čiau ne neigęs, kad ši lu mos su var to ji mas Vil niu je smar kiai pa­didė jo, ta čiau esą dėl ob jek ty vių prie žas čių, da bar me ras ti ki na, kad sos tinė su ši lu mos ūkiu tvar ko si ge­riau nei ki ti di die ji ša lies mies tai.

Dėl to kio ma ni pu lia vi mo skai čiais vil nie čiai ne be su vo kia, kiek iš tiesų sos tinė je su var to ja ma ši lu mos ir ko­dėl jų sąskai tos nuo lat pu čia si. „Vil­niaus die na“ pa brėžia, kad me ras pa tei kia ne lapk ri čio, o gruod žio duo­me nis, taip pat ne šio, o pra ėju sio šil­dy mo se zo no skai čius, nors skan da­las dėl mil ži niš ko ši lu mos su var to ji mo ki lo šį ru denį.

Tikros sosTinės naujienos Trečiadienis, sausio 18 d., 2012 m. nr. 14 (1213) diena.lt

Nuo kalbų šiluma nepinga

1 Lt

Ne re tai gird žiu ir pa ts sau už duo du klau simą – ką šio mis ap lin kybė mis būčiau daręs ki taip? Ga liu at sa ky ti tie siai ir at vi rai – nie ko!

Lie tu vos ban ko val dy bos pir mi­nin kas Vi­tas­­Va­si­liaus­kas apie „sno ro“ bank rotą.

„Vi sos kal bos, kad Vil niaus mies te bu vo pa didėjęs ši lu mos su var to ji mas, tėra po li tikų in terp re ta ci ja ir me las“, – skam bi me ro Artū ro Zuo ko frazė ver čia krūpčio ti vil nie čius.

Se niū nijose – valdžios šluotaSos tinės sa vi val dybės va do vai ėmėsi op ti mi zuo ti se niū nijų tin­klą. Pa gal mies to pla nus Vil niu je liks vos ke lios se niū ni jos. Nuspręs­ta pa lik ti tik Gri giš kių, Nau ji ninkų, Nau jo sios Vil nios, Pa ne rių ir Ver kių se niū ni jas. Li ku sias 16 pla nuo ja ma pa vers ti 11 biurų. Opo nen tai merą kal ti na sa vos vald žios stip ri ni mu.

Miestas 2p.

Mer gi nos grįžo su me da liais

sportas 11p.

eu ro pos ko mi si jos na rys a. Še me ta

pri vertė su ne­ rim ti eu ro pos

eks por tuo to jus.Ekonomika 9p.

eu ro pos ko mi si jos va do vas j.M.Bar ro so dėl ne de mok ra tiškų

re formų Veng ri jai gra si na teis mais.

Pasaulis 10p.

neei linė je se si jo je sei mas ima si

kam šy ti aukš to jo moks lo re for mos

sky les.Lietuva 8p.

Klau si mai: � a.Zuo kas gi na „Vil niaus ener giją“ ir, re gis, net ne svars to ver si jos, kad ši lu mos su var to ji mas sos tinė je galė jo išaug ti ir dėl tiekėjų kaltės. Tomo Mozūros montažas

2

7p.

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

trečiADieNiS, SAuSio 18, 20122

miestas

Sa va no rių die na Sa va no rių die na

Nep­rik­lau­so­my­bės­aikš­tė­je­Vil­niu­je­iš­kil­min­ga­ri­kiuo­te,­ko­vi­nės­vė­lia­vos­įtei­ki­mu­at­kur­tai­rink­ti­nei­ir­ge­riau­sios­me­tų­pa­jė­gų­kuo­pos­pa­skel­bi­mu­pa­mi­nė­tos­21­osios­Kraš­to­ap­sau­gos­sa­va­no­rių­pa­jė­gų­(KASP)­įkū­ri­mo­me­ti­nės.­Vė­lia­vą­rink­ti­nei­ir­ka­la­vi­ją­ge­riau­siai­ka­rių­sa­va­no­rių­pės­ti­nin­kų­kuo­pai­įtei­kė­kraš­to­ap­sau­gos­mi­nist­rė­Ra­sa­Juk­ne­vi­čie­nė.­KASP­su­da­ro­Sa­va­no­rių­pa­jė­gų­šta­bas,­še­šios­rink­ti­nės.­KASP­for­muo­ja­mos­iš­ka­rių­sa­va­no­rių­ir­pro­fe­si­nės­ka­ro­tar­ny­bos­ka­rių.­Pa­jė­go­se­tar­nau­ja­apie­4500­ka­rių­sa­va­no­rių­ir­apie­700­pro­fe­si­nės­ka­ro­tar­ny­bos­ka­rių.­ VD­inf.

Ma tas Mik ne vi čiusm.miknevicius@diena.lt

Sos ti nės sa vi val dy bės va do vai ėmė si op ti mi zuoti se niū ni jų tink­lą. Pa gal mies to pla nus vil niu je liks vos ke lios se niū ni jos. opo­nen tai me rą kal ti na sa vos val­džios stip ri ni mu.

Liks tik pen kiosSos ti nės val džia skel bia pa bai gu­si mies to se niū ni jų tink lo op ti­mi za vi mo pla ną. Pa gal jį iš da bar sos ti nė je vei kian čios 21 se niū­ni jos liks tik 5. Nusp ręs ta pa lik­ti tik Gri giš kių, Nau ji nin kų, Nau­jo sios Vil nios, Pa ne rių ir Ver kių se niū ni jas. Li ku sias 16 pla nuo ja­ma pa vers ti 11 biu rų. Pa vyz džiui, Cent ro biu ras apims Šni piš kių, Žvė ry no, Se na mies čio ir Nau ja­mies čio se niū ni jas.

Ar tū ro Zuo ko tei gi mu, mies to se niū ni jos šiuo me tu vyk do tik 4 iš 20 įsta ty muo se nu ma ty tų funk­ci jų. Bū tent jas ke ti na ma pa lik ti. Tai gy ve na mo sios vie tos dek la ra­vi mas, dar bas su bend ruo me nė­mis, mies to tvar ky mas ir vie šo sios tvar kos pa lai ky mas, so cia li nės pa­ra mos pa slau gos. Ki tas pa slau gas ga lės teik ti tik sa vi val dy bė.

Dar ma žiau funk ci jų tu rės biu­rai, ku rie bus tie sio giai pa val dūs Mies to ūkio ir trans por to de par­ta men tui.

„So cia li nių rei ka lų funk ci jas at­liks ir biu rai. Se niū nas šiuo me tu yra kaip pa šti nin kas – gau na vil­nie čių pra šy mą at lik ti ko kią nors pa slau gą, bet jį per duo da sa vi val­dy bei. Biu rai bus pa val dūs Mies to ūkio ir trans por to de par ta men­tui, at sto vų juo se tu rės ir Sau gaus mies to de par ta men tas“, – aiš ki­no me ras A.Zuo kas.

Se niū ni joms iš lai ky ti 2011 m. sa vi val dy bė iš lei do dau giau kaip 6 mln. li tų. Me ras ti ki si, kad įvyk­džius op ti mi za ci ją mies to iš lai dos su ma žės.

„60 pro c. vil nie čių net ne ži no, ką vei kią se niū ni jos. Jų pa slau go­mis nau do ja si tik 5 pro c. 70 pro c. asmenų nie ka da ne si nau do jo se­niū ni jų pa slau go mis. No ri me tink lą op ti mi zuo ti, kad jis veik­tų ge riau“, – sa kė mies to me ras A.Zuo kas.

Vil niu je šiuo me tu vei kia 21 se­niū ni ja, Kau ne – 11, Šiau liuo se – 2, Klai pė do je ir Pa ne vė žy je se­niū ni jų nė ra.

Trūks ta in for ma ci josMe ras sa vo idė ją pri sta to kaip ga­lu ti nį spren di mą, nors sa vi val dy­bės ta ry ba jo dar ne pat vir ti no. Be to, po li ti kams apie pla nuo ja mą

re for mą trūks ta in for ma ci jos, ko­mi te tuo se klau si mas neap tar tas.

Į me ro spau dos kon fe ren ci­ją atė jęs Vil niaus mies to sa vi val­dy bės So cia li nių rei ka lų ko mi te to pir mi nin kas Ju ras Po že la skun dė­si, kad val džia nie ko ne de ri no su ko mi te tais.

„Vil niaus die nai“ J.Po že la sa kė pa lai kąs se niū ni jų re for mą, ta­čiau no rė tų gau ti dau giau in for­ma ci jos.

„Pro jek tą tu rės pa tvir tin­ti ta ry ba, bet in for ma ci jos mums trūks ta. Ga lė tų ir su ko mi te tais pa si da ly ti, pa klaus ti ta ry bos na­rių nuo mo nės“, – sa kė J.Po že la. Anot jo, svar bu, kad re for muo jant se niū ni jų tink lą ne bū tų pa da ry­ta es mi nių klai dų, ku rios si tua ci ją ne pa ge rin tų, o pa blo gin tų.

oku puo ja val džią?Sa vi val dy bės ta ry bos na rys Ge­di mi nas Ru džio nis ma no, kad re for muo da mas se niū ni jas me­ras A.Zuo kas pa pras čiau siai sten­gia si dar dau giau val džios su telk­ti vie no se ran ko se.

„Jam ne pa tin ka, kai kas nors be jo ži nios tu ri tei sę priim ti ko kius nors spren di mus. Dėl to ir su gal­vo jo se niū ni jas nai kin ti, pa val du­mą sa vi val dy bei dar pa di din ti“, – ma no G.Ru džio nis.

„ES yra įsta ty mai, ku rie api brė­žia se niū ni jų veik lą. Juo se tei gia­ma, kad val džia tu ri bū ti ar čiau žmo gaus, kad to kią funk ci ją at lie­ka se niū ni jos. Bet A.Zuo kas vis ką da ro at virkš čiai, ati ma val džią iš žmo nių“, – tvir ti no po li ti kas.

Virš se niū ni jų pa ki bo me ro kar das

Se niū nas šiuo me tu yra kaip pa šti nin­kas – gau na vil nie­čių pra šy mą at lik ti ko kią nors pa slau­gą, bet jį per duo da sa vi val dy bei.

Ar tū ras Zuo kas:

Sa vi val dy bė aiš ki na, kad vil nie čiai gruo džio mė­

ne sį už šil dy mą mo kė jo ma žiau ne­gu kau nie čiai. Pa sak sa vi val dy bės, vi du ti nė są skai ta už šil dy mą per nai gruo dį Kau ne sie kė 297 li tus, Vil­niu je – 258 li tus.

Anot sa vi val dy bės, Vil niu je 2011 m. gruo dį su var to ta 15 pro c. dau­giau ši lu mos nei lapk ri tį, o Kau­ne su var to ji mas, tu rint ome ny­je tą pa tį lai ko tar pį, šok te lė jo net 24 pro c.

„Duo me nų apie ši lu mos ūkį esa­me pra šę Vals ty bi nės ener ge ti kos ins pek ci jos, Ener ge ti kos mi nis te­ri jos, ta čiau ne ga vo me. Pa tei kia­me skai čius, ku riuos ga vo me iš ši­lu mos tie ki mo įmo nių. Duo me nis gau ti nė ra pa pras ta, nes ši lu mos tie kė jai iš gąs din ti po li ti kų ir ne no ri jų teik ti“, – sa kė A.Zuo kas.

Sa vi val dy bė pa tei kia pa vyz dį, kad par duo tos ši lu mos kie kis, at si­žvel giant į lau ko tem pe ra tū rą kiek­vie na me mies te, Vil niu je 2010 m. spa lio bei lapk ri čio mė ne siais bu­vo 3 pro c. ma žes nis, Klai pė do je – 11 pro c., Šiau liuo se – 5 pro c. ma­žes nis.

Su var to ji mas – neiš gal vo tasTa čiau taip bu vo už per nai, o kal­bė da mi apie 2011 m. ru de nį tiek Ener ge ti kos mi nis te ri ja, tiek Ener­ge ti kos ins pek ci ja ir pa tys ši lu mi­

nin kai sa kė, kad ši lu mos sos ti nė je iš tie sų su var to ta kur kas dau giau.

Ener ge ti kos mi nis te ri ja anks čiau tei gė, kad sos ti nė je ši lu mos su var­to ji mas, pa ly gin ti su praė ju siais me tais, pa di dė jo 17 pro c., o Kau­ne jis su ma žė jo 4 pro c., Klai pė do­je – 11 pro c., Pa ne vė žy je – 2 pro c., Šiau liuo se ši lu mos su var to ta net 14 pro c. ma žiau.

Dar praė ju sią sa vai tę sa vi val dy­bės spau dos kon fe ren ci jo je me ras aiš ki no, dėl ko at si ra do šis pa di­dė ji mas, ir iš sky rė per 500 na mų, ku riuo se pa di dė ji mo ne su ge bė­jo paaiš kin ti net ener ge ti kos spe­cia lis tai.

Ma ža to, Ener ge ti kos ins pek ci ja yra pa skel bu si, jog „Vil niaus ener­gi ja“ pa žei dė tei sės ak tus – bend­ro vė są skai to se nu ro dė sko lą už ku rą, iš ra šė są skai tas už il ges nį lai­ko tar pį, nei lei džia nor mi niai tei­sės ak tai.

Ins pek ci ja jau krei pė si į Ge ne­ra li nę pro ku ra tū rą dėl „Vil niaus ener gi jos“ veiks mų – įta ria ma, kad bend ro vė pa žei dė vie šą jį in te re są.

„Vil niaus ener gi jos“ at sto vas spau dai Ne ri jus Mi ka la jū nas dien­raš čiui sa kė, kad gruo dį su var to ji­mas bu vo ma žes nis dėl jau ne kar tą mi nė tų ob jek ty vių prie žas čių, ta­čiau ne nei gė, kad lapk ri tį ši lu mos bu vo su var to ta dau giau nei 2010­aisiais.

„Šį kar tą są skai tos bu vo ap skai­čiuo tos už 30 die nų, be to, tem­pe ra tū ra šį gruo dį bu vo ge ro kai ma žes nė nei per nai“, – aiš ki no N.Mi ka la jū nas.

Pak laus tas, ko dėl vos per mė ne sį si tua ci ja sos ti nė je taip grei tai pa si­kei tė, pa šne ko vas pa siū lė pa si tei­rau ti punk tų pri žiū rė to jų.

„Pak laus ki te jų, gal stai ga pra­dė jo ge riau punk tus pri žiū rė ti. Aš ne ži nau, gal taip ir bu vo“, – sa kė N.Mi ka la jū nas.

Kas pa si kei tė?„Vil niaus die nos“ skai ty to jai į me­ro žodžius rea ga vo karš tai. Į re dak­ci ją pa skam bi nu si vil nie tė ti ki no, kad, skir tin gai nei lapk ri tį, gruo dį bu te ge ro kai at vė so.

Anot jos, ra dia to riai vos kais ti pra dė jo tuo met, kai skan da las dėl „Vil niaus ener gi jos“ jau bu vo įsi­smar ka vęs.

„Mū sų bu te An ta kal nio mik ro­ra jo ne lapk ri tį bu vo la bai šil ta, ra­dia to riai tik rai bu vo per daug karš­ti. Gruo dį si tua ci ja vi sai ki ta. Lau ke tik rai nė ra la bai šal ta, ta čiau na­mie smar kiai at vė so, o ra dia to riai kais ta tik la bai nedaugi“, – pik ti­no si vil nie tė.

Tai ne vie nin te lis bu tas, ku ria me gruo dį tem pe ra tū ra ge ro kai at vė­so. Vis daž niau gir di mi mies te lė nų įta ri mai, kad re pu ta ci ją ši lu mi nin­

nuo kalbų šiluma nepinga

Įta ri mai: ­� aukš­čiau­sio­sios­val­džios­at­sto­vai­ra­gi­na­Vil­niaus­sa­vi­val­dy­bę­pri­siim­ti­at­sa­ko­my­bę­dėl­ne­tvar­kos­ši­lu­mos­ūky­je­ir­kal­ba­apie­ši­lu­mos­tie­kė­jų­pikt­nau­džia­vi­mą­mo­no­po­li­ja.­ ­ Ge­di­mi­no­Bar­tuš­kos­nuo­tr.

1

trečiADieNiS, SAuSio 18, 2012 3

miestas

Sa va no rių die na Sa va no rių die na

nuo kalbų šiluma nepinga

Įta ri mai: �� aukš�čiau�sio�sios�val�džios�at�sto�vai�ra�gi�na�Vil�niaus�sa�vi�val�dy�bę�pri�siim�ti�at�sa�ko�my�bę�dėl�ne�tvar�kos�ši�lu�mos�ūky�je�ir�kal�ba�apie�ši�lu�mos�tie�kė­jų�pikt�nau�džia�vi�mą�mo�no�po�li�ja.� � Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.

Krei pė si į kon ku ren ci jos sar gus

Sei mo na rys Al man tas Pet kus (nuotr.) raš tu krei pė si į Lie tu vos Res­pub li kos kon ku ren ci jos ta ry bą. Jis pra šo įver tin ti vie šo jo je erd vė je šiuo me tu pla ti na mą bend ro vės „Vil niaus ener gi ja“ rek la mą. Anot par la men ta­ro, rek la ma ke lia abe jo nių dėl jos tu­ri nio ir Lie tu vos Res pub li kos rek la­mos įsta ty mo nuo sta tų ati ti ki mo.

„Ši lu mos kai na yra itin ak tua li var­to to jams, ku rie pa sta ruo ju me tu dėl cent ra li zuo tai tie kia mos ši lu mos kai nos pa ti ria daug iš lai dų. Ga lu ti­nė ši lu mos kai na vis dėl to yra vie­nas svar biau sių veiks nių, le mian čių var to to jo pa si rin ki mą, to dėl var to to­jas ne tu rė tų bū ti ap gau di nė ja mas ar klai di na mas. Rek la mo je tei gia ma, kad „Vil niaus ener gi jai“ ten kan ti ši lu­mos kai nos da lis be veik ne kin ta de­šimt me tų. Taip, kai nos da lis pro cen­tais ne kin ta, ta čiau pi ni gi ne iš raiš ka per de šimt me tų ji pa di dė jo apie ke­tu ris kar tus“, – tei gia par la men ta ras.

Sei mo na rys ti ki si, kad su Kon ku­ren ci jos ta ry bos pa gal ba pa vyks už­kirs ti ke lią to les nei ga li mai klai din­gos rek la mos sklai dai.

„Pa gal Rek la mos įsta ty mą rek la ma su pran ta ma kaip bet ko kia for ma ir bet ko kio mis prie mo nė mis sklei­džia ma in for ma ci ja, ska ti nan ti įsi­gy ti pre kių ar nau do tis pa slau go­mis. Sun kiai su vo kia ma, kam mo­no po li nei įmo nei rei ka lin ga rek la­ma, kai nuo jos pra ktiš kai nie kas ne­prik lau so – nei pa slau gos, nei var to­to jų plėt ra. Čia ma tau tik vie ną sie­kį – ge rin ti sa vo var dą vie šo jo je erd­vė je. Rek la mo je nė ra aiš kiai pa sa­ko ma, kiek vis gi per de šimt me tų ki to „Vil niaus ener gi jos“ kai nos da­lis. Ma nau, kad to kia rek la ma ir vėl ban do ma iš si suk ti nuo at sa ko my­bės dėl pa di dė ju sių šil dy mo kai nų ir ap gau ti pa pras tą var to to ją“, – sa­kė Tvar kos ir tei sin gu mo frak ci jos na rys.

BNS, VD inf.

kai ban do pa si tai sy ti kiek pri suk­da mi ši lu mos tie ki mo čiaupus.

„To kia si tua ci ja la bai ner vi na. Ži no ma, nie kas ne no ri mil ži niš­kų są skai tų už šil dy mą, ta čiau ir šal ti sa vo pa čių na muo se nie kam nema lo nu. Su si da rė tar si už bur­tas ra tas, iš ku rio jau ne beį ma no­ma iš si kaps ty ti. Me ras į vis ką žiū ri per ro ži nius aki nius ir ne tu ri su­pra ti mo, kad už dir bant tūks tan tį li tų rei kia dau giau kaip pu sę pi ni­gų ati duo ti „Vil niaus ener gi jai“, – guo dė si vil nie tė.

Pre zi den tės kri ti kaVil niaus mies to ši lu mos ūky je pikt­nau džiau ja ma mo no po li ne pa dė ti­mi, per kant rek la mą mė gi na ma už­čiaup ti ži niask lai dą, o di de lė da lis at sa ko my bės dėl sos ti nė je su si da­

Ma to me pikt nau džia­vi mą Vil niu je mo­no po li ne pa dė ti mi, „Icor“ gru pės in te re­sus, ku rie at vi rai do­mi nuo ja ir ro do ne pa­gar bą sa vo pi lie čiams.

Da lia Gry baus kai tė:

riu sios pa dė ties krin ta ant sa vi val­dy bės pe čių. Taip pa reiš kė Lie tu­vos Pre zi den tė Da lia Gry baus kai tė

„Ma to me pikt nau džia vi mą Vil­niu je mo no po li ne pa dė ti mi, „Icor“ gru pės in te re sus, ku rie at vi rai do­mi nuo ja ir ro do ne pa gar bą sa vo pi­lie čiams, po li ti za vi mą, ir ma to me oli gar chi jos po žy mius“, – in ter­viu Ži nių ra di jui va kar sa kė D.Gry­baus kai tė.

Anot jos, tai, kas Vil niu je vyks ta su šil dy mo są skai to mis, kaip per­ka ma rek la ma vi so se ži niask lai dos prie mo nė se, ma ni pu lia vi mą vie šą­ja erd ve ga li ma įvar dy ti kaip mė gi­ni mą už čiaup ti ži niask lai dą, kad ji ne kri ti kuo tų to kių veiks mų.

„Toks at vi ras spau di mas tiek ži­niask lai dai, tiek po li ti kams, aro­gan ci ja, su ku ria „Vil niaus ener­gi ja“ kal ba su žmo nė mis, ro do, kad šio je sa vi val dy bės pri žiū ri mo­je sfe ro je yra daug pro ble mų, ir, be jo kios abe jo nės, sa vi val dos po li ti kų at sa ko my bė šiuo at ve ju yra di džiu­lė“, – tvir ti no D.Gry baus kai tė.

Jos tei gi mu, tik Vil niu je ma to mas toks ne si skai ty mas su žmo nė mis, kai ši lu mos kai nai ša ly je vi du ti niš­kai pa di dė jus 17 pro c. sos ti nė je kai ku rie gy ven to jai ga vo ir 200 pro c., ir 300 pro c. di des nes są skai tas.

„Tai iš tie sų ma ni pu lia vi mas sa vo pa dė ti mi, tai akib rokš tas žmo nėms ir, be jo kios abe jo nės, ši si tua ci­ja tu rės bū ti la bai rim tai per žiū rė­ta“, – sa kė D.Gry baus kai tė.

Lie žu vio ne pri kan doA.Zuo kas ne pra lei do pro gos at si­kirs ti Pre zi den tei. Me ro žo džiais ta riant, D.Gry baus kai tė įsi trau kė į prem je ro And riaus Ku bi liaus „pa­lai ky mo kam pa ni ją“.

„Prem je rui rei kia ge ro kai pa di­din ti sa vo rei tin gą par ti jo je, kad jis iš lik tų pir ma sis, ir tam pa si ren ka­mos te mos, be abe jo, ak tua lios vi­suo me nei, bet la bai spe ku lia ty viai, ne tei sin gai, klai din gai pa tei kiami fak tai. Man keis ta, jog Pre zi den tė D.Gry baus kai tė įsi jun gė į mi nist ro pir mi nin ko A.Ku bi liaus pa lai ky mo kam pa ni ją tam, kad jis iš lik tų pir­ma sis kon ser va to rių par ti jos są ra­še“, – žur na lis tams ant ra die nį sa­kė A.Zuo kas.

A.Zuo kas rė žė, kad „Lie tu va tam tik ru po žiū riu yra kon ser va to rių ly­de rių įkai tė, nes kon ser va to rių ly­de riai dis ku tuo ja, kas bus pir ma­sis są ra še – ar po nas A.Ku bi lius, ar po nia I.De gu tie nė“.

„Mes tik rai džiau gia mės Pre zi­den tės dė me siu to kiai te mai kaip ši lu ma, bet vėl gi, no rint iš spręs ti klau si mus, vis dėl to rei kė tų va do­vau tis fak tais, o ne emo ci jo mis“, – kal bė jo me ras.

Ug nia ge siai gel bė to jai įspė ja, kad gy ven to jai bū tų at sar gūs. Šio mis die no mis le du pra dė jęs trauk tis van dens tel ki nys jau pa si glem žė vie nos mer gai tės gy vy bę, dar vie­no vai ko būk lė kri ti nė.

Prieš gais ri nės ap sau gos ir gel bė­ji mo de par ta men tas (PAGD) pri­me na, kad le das lai ko mas tvir tu, jei gu jo sto ris yra dau giau kaip 7 cen ti met rai – toks le das jau iš lai­ko žmo gų, o kad jis iš lai ky tų gru­pę žmo nių, jo sto ris tu ri bū ti ne ma žes nis kaip 12 cen ti met rų.

„Tvir tas le das vi sa da yra mė ly­nos ar ba ža lios at spal vios, o ma­ti nės bal tos spal vos ar ba gel to no at spal vio le das yra ne tvir tas“, – tei gia PAGD.

Tra pus, plo nas le das bū na to­se vie to se, kur įšą la me džių ša kos, len tos ir ki ti daik tai, taip pat ar ti krū mų, me džių, nend rių. Net vir­tas le das su si da ro ir to se vie to se, kur įte ka upe liu kai, van duo iš ga­myk lų, yra šal ti nių.

„Prieš ei da mi ant le do ap si dai­ry ki te, ar ar ti nė ra pra min to ta ke­lio, pa lik tų pė dų. Jei gu yra, ei ki te jo mis, nes tai jau iš ban dy tas ke­lias. Ei nant le du rei kia tu rė ti tvir­tą laz dą ir ja tik rin ti le do stip ru mą. Jei gu į le dą su da vus laz da pa si ro do van dens, rei kia ne del siant grįž ti į kran tą. Ei ti rei kia čiuo žiant, nea­tit rau kiant ko jų nuo le do. Jei gu esa te su sli dė mis, at si se ki te sli džių tvir ti ni mus, kad, esant rei ka lui, jas bū tų ga li ma grei tai nu si mes ti nuo ko jų“, – pa ta ria ug nia ge siai gel bė­to jai. Anot jų, jei gu le du ei na gru­pė žmo nių, rei kia lai ky tis bent 5 met rų at stu mo vie nam nuo ki to.

„Ei nant le du rei kia ap lenk­ti vie tas, ku rios už neš tos snie gu ar ba kur yra pus nių, nes po snie­gu le das vi sa da plo nes nis. Ypač at sar giems rei kia bū ti prie kran­to, nes čia le das silp nes nis ir ja­me ga li bū ti įtrū ki mų. Le das la­bai pa vo jin gas ir per ato drė kį“, – tei gia ma pra ne ši me. Ug nia­ge siai taip pat per spė ja ne pa lik ti

be prie žiū ros ant le do žai džian­čių vai kų.

„Jei vis dėl to įlū žo te <...>, ropš­ki tės ant le do į tą pu sę, iš kur atė­jo te, o ne plau ki te pir myn. Ne si­ka pa no ki te van de ny je ir vi su kū no svo riu neuž gul ki te le do kraš to. Ant le do už šliauž ti rei kia pla čiai iš tie sus ran kas, kad pa di dė tų at­ra mos plo tas. Pa sis ten ki te kaip ga li ma dau giau krū ti ne už gul ti le­dą, pa skui at sar giai ant jo iš kel ti vie ną ko ją, ta da – ki tą. Užš liau žus ant le do ne ga li ma tuoj pat sto tis. Rei kia nu si ri den ti nuo eke tės kuo to liau į tą pu sę, iš kur atė jo te, nes ten le das tvir tes nis. Tik iš li pus ant kran to rei kia bėg ti, kad su šil tu­mė te, ir kuo grei čiau pa siek ti šil tą vie tą“, – nu ro do PAGD. Gel bė jant įlū žu sį žmo gų rei kia veik ti grei tai ir ryž tin gai, nes žie mą van de ny je žmo gus grei tai su šą la, o per mir kę dra bu žiai ne lei džia jam il gai iš si­lai ky ti van dens pa vir šiu je.

„Ar tin tis prie eke tės rei kia la­bai at sar giai, ge riau sia šliauž te, pla čiai iš tie sus ran kas. Jei yra ga­li my bė, po sa vi mi padėkite sli­des ar len tą ir šliauž ki te ant jos. Priš liauž ti prie pat eke tės kraš­to ne ga li ma, nes le das įlūš, jei gu mė gin si te skęs tan čia jam pa duo ti ran ką ir jį iš trauk ti. Le das iš lai ko žmo gų tik už 3–4 met rų nuo eke­tės kraš to, to dėl skęs tan čia jam rei kia iš ties ti sli dę, sli džių laz dą, len tą ar nu mes ti vir vę. Gel bė jant ga li ma pa nau do ti ir tvir tai su riš­tus ša li kus. Jei gu ne lai mės vie to je yra ke li gel bė to jai, jie ga li paim ti vie nas ki tam už ko jų ir at si gu­lę ant le do su da ry ti gran di nę iki eke tės“, – nu ro do ma pra ne ši me.

„Išt rau kus žmo gų ant le do, rei­kia su juo kuo to liau šliauž ti nuo pa vo jin gos vie tos ir kaip ga li ma grei čiau jį pri sta ty ti į šil tą vie­tą. Čia nu ken tė ju sį jį iš trin ti sau­su rankš luos čiu, pa gir dy ti karš ta ar ba ta, per reng ti sau sais drabu­žiais, su teik ti pir mą ją me di ci nos pa gal bą“, – tei gia ug nia ge siai.

BNS, VD inf.

Pers pė ja sau go tis ne tvir to le do

At sar gu mas: �� ug�nia�ge�siai�gel�bė�to�jai�aiš�ki�na,�kad�tvir�tas�le�das�vi�sa­da�yra�mė�ly�no�ar�ba�ža�lio�at�spal�vio,�o�ma�ti�nės�bal�tos�spal�vos�ar�ba�gel�to�no�at�spal�vio�le�das�yra�plo�nas.� � Sau�liaus�Žiū�ros�(BFL)�nuo�tr.

4

miestas

Teat ro re per tua re ne tru kus at si ras to kie spek tak liai kaip suau gu sie­siems skir tas „Tei re si jo krū tys“, sta­to mas re ži sie riaus Gin ta ro Var no, ir vai kų dė me sio laukiantis „Ba tuo tas ka ti nas“, re ži suo ja mas A.Mi ku čio.

Pa sak teat ro va do vo Juo zo Mar­cin ke vi čiaus, jau se niai me tas ati­duo ti teat rą jau niems: „Be ga lo džiau giuo si, kad mū sų teat ro ko­man dą pa pil dė aš tuo ni jau ni ak to­riai. Dėl jų ir spek tak lių suau gu sie­siems bei jau ni mui teat re lan ko si ne vien vai kai su tė ve liais, bet ir jau ni mas – veik lūs bei ini cia ty vūs žmo nės. To dėl ma nau, jog ab so liu­čiai dės nin ga, kad ir me no va do vo pa rei gas ati duo da me jau nam lė lių teat ro apo lo ge tui – V.Juš kė nui.“

Nau ja sis me no va do vas V.Juš kė­nas tei gia esąs pa gerb tas jam pa­ro dy to pa si ti kė ji mo ir steng sis pa­tei sin ti lū kes čius. „Man sa vo tiš kai

pa si se kė pe rim ti šias pa rei gas se­zo no vi du ry je, kai ar tė jan tys įvy­kiai jau ži no mi, kai rei kia tie siog tęs ti dar bą su da rant kuo pa lan­kes nes są ly gas kū rė jams dirb ti ir įgy ven din ti su mąs ty tus pla nus“, – kal bė jo V.Juš kė nas.

Anot jo, šie me tai „Lė lės“ teat rui – iš skir ti niai. Ne tik dėl am bi cin go re per tua ro, bet ir dėl iš skir ti nės ke­lio nės į Ki ni ją, Čeng du mies tą, kur ge gu žės ir bir že lio san dū ro je vyks XXI pa sau li nis UNI MA (Union In­ter na tio na le de la Ma rion net te – Tarp tau ti nė lė li nin kų aso cia ci­ja) kong re sas ir Tarp tau ti nis lė lių teat ro fes ti va lis. Lie tu vai at sto vau­ti ja me pa kvies tas Vil niaus teat ras „Lė lė“ su J.Sku ra to vos re ži suo tu spek tak liu „Mu zi ki nė dė žu tė“.

Į fes ti va lį ir kong re są kvie čia ma per 100 tru pių iš 60 skir tin gų pa­sau lio ša lių. Fes ti va ly je bus pri sta­

ty ta per 180 skir tin gų pa si ro dy mų, ap rė pian čių gat vės teat rą, še šė lių teat rą, ma rio ne čių teat rą, plas ti nį ir tarp dis cip li ni nį me ną. Taip pat vyks pa ro dos, fo ru mai, pa skai tos, spek tak lių pri sta ty mai, ap do va­no ji mai ir be ga lės ki tų reikš min­gų ren gi nių.

Vil niaus teat ras „Lė lė“ šie­met pra dės ir ža dė tą jį pa skai tų apie lė lių teat rą cik lą, taip pat mi­nės spek tak lio „Cir kas yra cir kas“ tris de šimt me tį. Teat ras pla nuo ja ak ty viai gast ro liuo ti ne tik po už­sie nį, bet ir Lie tu vos re gio nuo se, o jau nie ji teat ro ak to riai šie met baigs ma gist ro stu di jas Lie tu vos mu zi­kos ir teat ro aka de mi jo je.

Taip pat ža da ma, kad teat re ne­nu rims pa ro dų or ga ni za vi mas ir, ti ki ma si, žiū ro vų šur mu lys. Kaip pa brė žė me no va do vas V.Juš kė­nas, „šie met dėl am bi cin gų ir iš­

„Lė lės“ teat re – permainų metasVil niaus teat ras „Lė lė“ 2012-uo sius pra de da nau jie nomis ir po­ky čiais. Iš il ga me čio re ži sie riaus Al gir do Mi ku čio me no va do-vo po stą pe ri ma bu vęs li te ra tū ri nės da lies ve dė jas teat ro lo gas Vil man tas Juš kė nas.

Pozicija: �� „Lėlės“�teatro�kolektyvas�neslepia,�kad�naujame�sezone�ne-vengs�ir�papankuoti.� � Redo�Vilimo�(BFL)�nuotr.

skir ti nių pa sta ty mų bei vis glau­des nio ry šio su sa vo žiū ro vais ti ki mės ypa tin go jų dė me sio ir mo ra li nės pa ra mos. Taip pat no­rė tu me, kad ne lik tų už mirš ti ir se nes ni spek tak liai ar dar šio se­zo no prem je ros – jau sau sio 20 d.

kvie čia me ap si lan ky ti nau jau sia­me re ži sie riaus ir dai li nin ko Vi ta­li jaus Ma zū ro pa sta ty me „Jū ra tė ir Kas Tau tas“, ku ria me pa tei kia­ma ga na pan kiš ka po zi ci ja dėl tra­di ci nio le gen dų trak ta vi mo“.

VD inf.

trečiadienis, sausio 18, 2012

5

miestas

Vil niaus mies to 1-asis apy lin kės teis mas kal tu dėl me la gin gų pa ro-dy mų pri pa ži no tak sis tą, ku ris po-li ci jai pa me la vo, kad jį už puo lė ir api plė šė nu si kal tė liai.

Tei sė sau gos pa rei gū nai nu sta tė, kad 22 me tų tak sis to J.U. liu di ji mas apie už puo li mą bu vo me la gin gas.

Pa sak teis mo at sto vo spau dai, teis mas tak sis tą pri pa ži no kal tu dėl me la gin gų pa ro dy mų, duo tų at lie­kant iki teis mi nį ty ri mą, ir sky rė jam dau giau nei 1 tūkst. li tų bau dą.

J.U. nu teis tas už tai, kad per nai rug sė jo 17 d., bū da mas įspė tas dėl bau džia mo sios at sa ko my bės už me la gin gą pra ne ši mą apie nu si­kals ta mą vei ką, sos ti nės po li ci jai

me la gin gai pra ne šė, jog tos die nos pa ry čiais apie 4.30 val. jo vai ruo­ja ma me tak si au to mo bi ly je ne pa­žįs ta mi as me nys, pa var to ję fi zi nį smur tą, iš jo pa gro bė 2,5 tūkst. li­tų ver tės tur tą. Dėl to bu vo pra dė­tas iki teis mi nis ty ri mas.

J.U. nu teis tas už tai, kad per nai rug sė jo 17 d., bū da mas įspė tas dėl bau džia mo sios at sa ko my bės už me­la gin gą pra ne ši mą apie nu si kals ta­mą vei ką, sos ti nės po li ci jai me la gin­gai pra ne šė, jog tos die nos pa ry čiais apie 4.30 val. jo vai ruo ja ma me tak si au to mo bi ly je ne pa žįs ta mi as me nys, pa var to ję fi zi nį smur tą, iš jo pa gro bė 2,5 tūkst. li tų ver tės tur tą, dėl to bu­vo pra dė tas iki teis mi nis ty ri mas.

BNS, VD inf.

Nu teis tas melagis

Lie tu vos val džios kri ti kuo ja mą len ko kor tą kas met gau na per tūks tan tis len kų kil mės Lie tu vos pi lie čių.

Len ki jos am ba sa da Vil niu je pra­ne šė, kad šiuos do ku men tus 2011­ai siais ga vo 1024 as me nys. 2010 m. am ba sa da iš da vė 1197 kor tas. Iš vi so iš duo ta per 4 tūkst. šių do ku men tų.

Eu ro par la men ta ras Vy tau tas Lands ber gis sa vait ga lį pa ra gi no siek ti len ko kor tos tei si nio įver ti­ni mo, o už sie nio rei ka lų mi nist ras Aud ro nius Ažu ba lis pir ma die nį len ko kor tą pa va di no ne su sip ra­ti mu ir sa kė ti kįs, kad „Len ki ja ras jė gų ir su pra ti mo iš tai sy ti šį tei­sės ak tą“.

Idė ją kreip tis į Kons ti tu ci nį Teis mą par la men ta rai ke le tą kar­tų bu vo at me tę, pa sta rą jį kar tą – per nai ba lan džio mė ne sį. Nau jau­

siu pro jek tu siek ta iš siaiš kin ti, ar len ko kor ta su de ri na ma su Sei mo na rio prie sai ka Lie tu vai.

Lie tu vo je gy ve na per 200 tūkst. len kų kil mės žmo nių, tai gau siau­sia tau ti nė ma žu ma.

Kri ti kai sa ko, kad su prie sai ka Lie tu vai yra ne su de ri na mas len ko kor tos sa vi nin kui ke lia mas lo ja lu­mo rei ka la vi mas ne kenk ti len kų tau tos ir Len ki jos vals ty bės in te­re sams. Be to, prieš ta rin gai ver­ti na ma tai, kad len ko kor ta da li­ja ma ne vi so pa sau lio len kams, o tik gy ve nan tiems bu vu sio je So­vie tų Są jun go je. Pa sak kri ti kų, taip 1940 m. oku puo tos Bal ti jos ša lys ne pag rįs tai sta to mos į vie ną gre tą su bu vu sio mis so vie ti nė mis res pub li ko mis.

Len ko kor tą gau na as me nys, ku rie raš tu pa reiš kia sa vo va lią pri klau sy ti len kų tau tai ir ku rie ga li įro dy ti, kad bent vie nas iš tė­

vų, se ne lių, pro se ne lių bu vo len­kų tau ty bės ar ba tu rė jo Len ki jos pi lie ty bę.

As muo, tu rin tis len ko kor­tą, ga li ne mo ka mai gau ti il ga lai­kę vi zą, le ga liai dirb ti Len ki jo je, ga li vyk dy ti ūki nę veik lą to kio mis pat są ly go mis kaip Len ki jos pi lie­čiai, tu ri tei sę į ne mo ka mą švie ti­mą, taip pat tei sę gau ti nuo lai dą ge le žin ke lio bi lie tams, ne mo ka­mai lan ky tis vals ty bi niuo se mu­zie juo se.

BNS, VD inf.

trečiadienis, sausio 18, 2012

tūkst.Lie tu vos pi lie čių tu ri len ko kor tą.

4Len ko kor ta niekaip ne pra ran da po pu lia ru mo

diena.lt/naujienos/miestas

Di džiuo siuo se ša lies mies tuo se vie nas po ki to išau go krū va pre­ky bos cent rų, ku riuo­

se įsi kū rė ki no teat rų. Kaip ir vis­kas šiuo lai ki nia me pa sau ly je, ki­nas taip pat ta po pre ke, pa tie kia­ma ant vie no kon ve je rio ša lia mais to, dra bu žių, in dų, bui tinių pre kių ir t. t.Grei to jo var to ji mo pro duk tu tam­pa ir ki no teat rų tink lams pri klau­san tys fil mų mė gė jų cent rai. Li kę ki no teat rai tam pa eg zo ti ka. Dar juos ga li ma pa va din ti ko vo to jais su sis te ma.Il gai niui ta po įpras ta to kiuo se ki­no teat ruo se ieš ko ti ki to kio ki no, taip pat kaip ir tur gu je ar ma žo­se krau tu vė lė se ieš ko ti ki to kio mais to. Svei kes nio ar ba gur ma­niš ko. Žo džiu, to kio, ku ris skir tas ne ma sėms.

Anks čiau pre ky bos cent rų ne bu­vo. Ne bu vo ir ki no teat rų tink lų. Kiek vie nas ki no teat ras tu rė jo sa­vo pa va di ni mą. To kio in di vi dua­lu mo, ku ris by lo ja apie so viet me­čio an ti ka pi ta lis ti nę po li ti ką, ge­ro ji pu sė – iš skir ti nu mas.Kaip ir da bar esan čios ma žos vie ne ti nės par duo tu vė lės dvel­kia jau ku mu, taip ir ap si lan kius vie ne ti nia me ki no teat re api ma iš skir ti nis jaus mas. Juk ne bū tų mėgs ta mo ki no teat ro, jei gu jie vi si bū tų vie no di, o skir tų si tik jų vie ta mies te.So viet me čiu vei kę ki no teat rai skir tin gai bai gė sa vo die nas. Kai ku rie jų mi rė ty lia na tū ra lia mir­ti mi, o ki ti bu vo nu ma rin ti su di­de liu at gar siu. To kio li ki mo su­lau kė di džiau sią ki no sa lę sos ti­nė je tu rė ju si „Lie tu va“. Jau sep­tin ti me tai, kai Vil niu je ne be vei­kia šis le gen di nis ki no teat ras. Re­gis, kiek vie nas mies tas tu ri sa vo ki no teat rą – šir dies skaus mą.Štai Vil niaus „Lie tu va“, pa sta ty ta

1965­ai siais, gy va vo ly giai 40 me­tų. Iš kart po vals ty bės ne prik lau­so my bės at kū ri mo di džio ji da lis „Lie tu vos“ ak ci jų ta po mies to sa­vi val dy bės nuo sa vy be.1997 m. ki no teat ras re konst ruo­tas. Dar po me tų ati da rius pa pil­do mą ki no sa lę, teat ras tę sė sa vo veik lą. Ta čiau 2002­ai siais šis ob­jek tas bu vo pri va ti zuo tas, o dar po tre jų me tų – už da ry tas.Ne tik vil nie čių ei lės vin gia vo prie ka sų, ypač per le gen di nį fes ti va lį „Ki no pa va sa ris“. Kul tū­ros my lė to jams – tai bu vo pro ga at si bels ti į Vil nių.Už da rius ki no teat rą pa gal in ves­tuo to jų su ma ny mą, ku ris vė liau bu vo pa grįs tas Vil niaus mies­to sa vi val dy bės pa tvir tin tu de­ta liuo ju pla nu, šio je vie to je tu rė­jo at si ras ti pro jek tas, pa va din tas „Ro jaus apar ta men tais“. Vis dėl to ke lių žmo nių ini cia ty va teis mui pa duo tas skun das su stab dė pro­jek to įgy ven di ni mą.Se na mies ty je sto vin tis di džiu lis pa sta tas per ke le rius me tus ne­ta po nei griu vė sių krū va, nei bet ko kiu nau ju sta ti niu, ku rio ga lė­jo bai min tis šiuo skly pu su si rū­pi nę vil nie čiai. Iš pra džių tai bu­vo tie siog už da ry tas ki no teat ras, dėl ku rio di džia jai da liai jį mė gu­sių vil nie čių bu vo pa pras čiau siai gai la ar ap mau du. Vė liau tai ta po ap leis ta vie ta, ko kių ga li ma ras ti kiek vie na me mies te.Dar vė liau „Lie tu vos“ lan guo se at si ra do pla ka tai, ku riuo se vaiz­duo ja ma, kad jau 2009­ai siais to je vie to je bus nau jas ki no cent­ras. To kios afi šos 2012­ai siais at­ro do net ne be juo kin gai. Pa na šių už ra šų bū tų ga li ma ti kė tis ir ant na cio na li nio sta dio no. Taip pa­ma žu „Lie tu va“ iš kul tū ros lop šio ta po an ti kul tū ros cent ru – ap leis­ta vie ta, ku rios priei go se dvo kia, mė to si šiukš lės.Per tą lai ką bank ru ta vo įmo nė, ke­ti nu si vyk dy ti ne kil no ja mojo tur­to pro jek tą šia me skly pe. Jį pe rė­mu siai bank ro tą ad mi nist ruo jan­čiai bend ro vei ket vir tą kar tą ne­pa vyks ta to skly po par duo ti. Šią sa vai tę bu vo pa ten kin tas anks­čiau mi nė tą skun dą pa tei ku sių žmo nių pra šy mas jį at siim ti. Vie­nas iš ak ty vių „Lie tu vos“ gy nė jų nuo žur na lis tų at si ri bo ja vie nu žo džiu: „Ne ko men tuo siu.“Va di na si, sa vi val dy bės pa tvir tin­tas de ta lu sis pla nas lie ka ga lio ti. Jį no rė ju si įgy ven din ti bend ro vė – bank ru ta vu si, skly po par duo ti iki šiol ne si se kė. Ar už deg ta ža lia švie sa de ta lia jam pla nui įgy ven­din ti pa ska tins su si do mė ji mą šiuo skly pu? Jei gu taip – kas vis dėl to iš kils vie toj „Lie tu vos“ ir ar tai pa tei sins vi suo me nės lū kes­čius? Klau si mas tam pa at vi ras.

trečiadienis, sausio 18, 20126

nuomonės

ŽvilgsnisRedakcijos skiltis

Ko kia bus Lie tu va be „Lie tu vos“?

Il gai niui ta po įpras ta to kiuo se ki no teat ruo­se ieš ko ti ki to kio ki no, taip pat kaip ir tur gu je ar ma žo se krau tu vė lė se ieš ko ti ki to kio mais to.

Kęs tu tis Ne ve raus kas

Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone.

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 7000.

kaRštOJI lInIJa: ReklamOs skyRIus: PlatInImO taRnyba: PRenumeRatOs skyRIus: buhalteRIJa:212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 767

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija

ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt

VYRIAUSIASIS REDAKTORIUSLukas Miknevičius – 219 1386

VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUSPAVADUOTOJAIrma Verbienė – 219 1371

MIESTAS:Dovilė Jablonskaitė – 219 1381Matas Miknevičius – 219 1373Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391LIETUVA:Stasys Gudavičius – 219 1390EKONOMIKA:Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374Lina Mrazauskaitė – 219 1388PASAULIS:Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376Valentinas Beržiūnas – 219 1387

SPORTAS:Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258Mantas Stankevičius – 219 1383ŠEŠTADIENIS:Darius Sėlenis – (8 37) 302 276TV DIENA:Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380370:Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370Laima Žemulienė – 219 1374FOTOGRAFAI:Gediminas Bartuška – 219 1384Simonas Švitra – 219 1384

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379

SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653

PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688

PLATINIMO TARNYBA: 261 1688

Kai nų ko mi si jos na rys sa ko tei gia mai ver ti nan tis Sei mo priim tas Elekt ros ener ge ti­kos įsta ty mo pa tai sas, ku­

rios kei čia ener ge ti kos įmo nių pel no mar žos re gu lia vi mą ir vie šuo sius in­te re sus ati tin kan čių pa slau gų (VIAP) tei ki mo tvar ką.

Kai nų ko mi si jos at sto vas Vy gan tas Vait kus sa ko, kad pel no mar ža ir to­liau bus re gu liuo ja ma, ta čiau tai bus da ro ma efek ty viau.

„To kiu spren di mu, ku rį šian dien priė mė Sei mas, pel no mar ža ne bus ne re gu liuo ja ma. Pel nas bus re gu­liuo ja mas, tik priei na ma prie efek ty­ves nio, rin kos eko no mi kos dės niais pa grįs to re gu lia vi mo. Įmo nių pel nas elekt ros ener ge ti kos sek to riu je bus re gu liuo ja mas, kaip ir Sei mas ap si­spren dė priimdamas Gam ti nių du­jų įsta ty mąe. Tas re gu lia vi mas bus pa grįs tas ir ver ti na mas pa gal ša lies kre di tin gu mo ri zi ką, ša lies eko no­mi nę pa dė tį, nuo sa vo ir sko lin to ka­pi ta lo san ty kį“, – ko men ta vo Kai nų ko mi si jos na rys V.Vait kus.

Jis pa brė žė, jog klai din gai ma no ma, kad pel nas bus ne re gu liuo ja mas, įmo­nės ga lės di din ti pel no mar žą ir dėl to di dės elekt ros kai na: „Taip tik rai ne­bus. <...> Pel nas bus re gu liuo ja mas ne po li ti nė mis prie mo nė mis, o eko­no mi nė mis ir tei si nė mis, tai yra pa­grįs to mis eko no mi kos dės niais, kaip ša ly je vys to si eko no mi nė si tua ci ja.“

Klau sia mas, ko kią įta ką toks spren di mas ga li tu rė ti įmo nėms ar rin kai, jis sa kė, kad apie tai kal bė ti kol kas anks ti.

„Ne bū čiau lin kęs ma ni pu liuo ti tei­gi niais, kad vien dėl to pa di dės elekt­ros kai na var to to jams. Tai yra vie na geresnių re gu lia vi mo prie mo nių, ku­ri, kaip ir su Du jų įsta ty mu, priim ta, kad ska tin tų ūkio su bjek tus, mo no­po li nin ku, ypač per da vi mo, skirs ty­mo, veik ti efek ty viai“, – sa kė Kai nų ko mi si jos at sto vas.

Kal bė da mas apie VIAP tvar kos pa kei ti mus jis sa kė, kad sis te ma iš es mės ne si kei čia, ji esą bus skaid­res nė.

„Tai yra po li ti nis spren di mas. Kaip re gu liuo to jai ma to me tur būt dau giau skaid ru mo, nes po ky čiai to kie, kad Vy riau sy bei, o ne Ener ge ti kos mi­nis te ri jai šiuo įsta ty mu su teik ta tei­

sė pa tvir tin ti vie šų jų in te re sų ati­tin kan čių pa slau gų są ra šą ir tvar ką. Są ra šas bus tvir ti na mas griež tai lai­kan tis įsta ty mo. Se na ja me Elekt ros įsta ty me ne bu vo veik lų są ra šo, pa­gal ku rį mi nis te ri ja anks čiau ga lė­jo tvir tin ti de ta lų tų pa slau gų są ra­šą. Da bar Vy riau sy bė pa gal įsta ty mą nu sta tys de ta lų VIAP pa slau gų są­ra šą ir jų tei ki mo tvar ką. Be to, Vy­riau sy bė skirs VIAP lė šų ad mi nist ra­to rių“, – kal bė jo V.Vait kus.

Jis mi nė jo, kad Kai nų ko mi si ja tu­rės pri žiū rė ti, kaip Vy riau sy bė skirs­tys VIAP lė šas, be to, ji tu rės už tik­rin ti jų tei sė tą pa nau do ji mą. Kaip tai bus da ro ma, anot jo, vė liau tu rės nu­spręs ti Vy riau sy bė.

Da bar įsta ty me nu sta ty ta, kad ener ge ti kos įmo nių pel no mar ža ne­ga li vir šy ti 5 pro c., VIAP skai čiuo ja Ener ge ti kos mi nis te ri ja, o ad mi nist­ruo ja elekt ros per da vi mo rin kos val­dy to ja bend ro vė „Litg rid“.

Ener ge ti kos mi nist ras Ar vy das Sek mo kas anks čiau tvir ti no, kad ri bo ja ma pel no nor ma ne ska ti no įmo nių dirb ti efek ty viai, to dėl jos dirb ti nai di din da vo są nau das, in ves­tuo da vo, pūs da vo si ir pra šy da vo di­des nių kai nų var to to jams. Pa sak jo, pel no nor ma vi soms įmo nėms ne tu­rė tų bū ti ga ran tuo ta, jį ga lė tų gau ti tos ener ge ti kos įmo nės, ku rios su ge­bė tų efek ty vin ti veik lą.

BNS, VD inf.

Pel no mar ža su lauks dė me sioRa mi na: �� tei�gia�ma,�kad�dėl�pa�si�kei�tu�sio�ener�ge�ti�kos�įmo�nių�pel�no�mar�žos�re�gu�lia�vi�mo�elekt�ros�kai�na�di�dė�ti�ne�tu­rė�tų.� � To�mo�Luk�šio�(BFL)�nuo�tr.

Pre zi den tė Da lia Gry baus kai­tė per su si ti ki mą su Lie tu vo­je re zi duo jan čiais ir Lie tu vo­je ak re di tuo tais už sie nio ša lių

am ba sa do riais sa kė, kad svar biau si ša lies tiks lai yra fi nan si nis sta bi lu­mas ir ener ge ti nis sau gu mas.

Šių tiks lų lai ky ma sis, taip pat po­li ti kos ir tei sė sau gos sis te mų skaid­ri ni mas, anot ša lies va do vės, yra pa­grin di nės Lie tu vos vi daus po li ti kos kryp tys, kaip pra ne šė pre zi den tū ra.

Tra di ci nis kas met vyks tan tis su si­ti ki mas šie met bu vo jau tre čias per ša lies va do vės ka den ci ją.

Su si ti ki me Pre zi den tė pa dė ko jo už sie nio vals ty bių dip lo ma ti nių at­sto vy bių va do vams už jų pa stan gas stip rin ti dvi ša lius san ty kius.

Už sie nio po li ti ko je 2012 m., kaip tei gia ma pra ne ši me, vie nas iš es mi­nių Lie tu vos ir vi sos ES tiks lų yra fi­nan sų kri zės su val dy mas.

„Pre zi den tės tei gi mu, Lie tu va ir

to liau ak ty viai rems ES pa stan gas už tik rin ti eko no mi nį bei fi nan si­nį sta bi lu mą ir to liau siek ti bend ros ener ge ti kos po li ti kos“, – tei gia ma Pre zi den tės spau dos tar ny bos pra­ne ši me.

Su si ti ki me su Lie tu vo je ak re di tuo­tais am ba sa do riais D.Gry baus kai tė taip pat ap ta rė Šiau rės ir Bal ti jos ša­lių bend ra dar bia vi mo koor di na vi mą, ku rį Lie tu va pe rė mė nuo sau sio 1 d.

BNS, VD inf.

Įvar di jo svar biau sius tiks lus

Pel nas bus re gu liuo­ja mas, tik priei na­ma prie efek ty ves nio, rin kos eko no mi kos dės niais pa grįs to re­gu lia vi mo.

Vy gan tas Vait kus:

7

lietuva

Sta sys Gu da vi čiuss.gudavicius@diena.lt

Pa kar to jo įvy kių chro no lo gijąAnt ra dienį neei linė je Sei mo se­si jo je kalbė da mas cent ri nio ban­ko va do vas V.Va si liaus kas pa teikė in for ma ciją, kaip vy ko „Sno­ro“ ban ko prie žiū ra, kodėl per­nai lapk ritį vald žia pri ėmė spren­dimą su stab dy ti ban ko veiklą, na cio na li zuo ti jį ir pra dėti bank­ro to bylą. At sa ky ta ir į klau si mus dėl pa rink tam lai ki na jam ko mer­ci nio ban ko ad mi nist ra to riui nu­sta ty tos dau giatūks tan tinės al gos.

„Ne re tai gird žiu ir pa ts sau už­duo du klau simą – ką šio mis ap lin­kybė mis būčiau daręs ki taip? Ga liu at sa ky ti tie siai ir at vi rai – nie ko! Tik rai nie ko ne da ry čiau ki taip. El­gesį ir spren di mus dik ta vo si tua ci­ja. Tą pa tį siū ly čiau Lie tu vos ban­ko val dy bai, tą pa tį – Vy riau sy bei“, – pa brėžė V.Va si liaus kas, prie š tai pa teikęs visą „Sno ro“ bank ro to pro ce so chro no lo giją.

Anot jo, 2004–2011 m. bu­vo iš nau do tos vi sos teisės ak tuo­se nu ma ty tos po vei kio „Sno rui“ prie monės. „Bet re zul ta tas – ne­pa ten ki na mas. Kraš tu tinė prie­monė ta po neiš ven gia ma“, – pa­brėžė cent ri nio ban ko va do vas.

„Eko no mi nis priim to spren di mo pa grin di mas pra dėti bank ro to pro­cedūrą – fak ti nis ban ko ne mo ku­mas. Tei si nis pa grin di mas – ga lio­jan tys teisės ak tai“, – pa brėžė jis.

V.Va si liaus kas paaiš ki no, kodėl lai ki nuo ju „Sno ro“ ad mi nist ra to­riu mi bu vo pa skir tas ne Lie tu vos pa reigū nas, o tarp tau tinės bend­rovės at sto vas Si mo nas Freak­ley. „Ne galė jo me skir ti su Lie tu­vos ban ku su si ju sio as mens, nes pa gal įsta tymą lai ki na sis ad mi­nist ra to rius turė jo būti ne prik lau­so mas, tai yra ne Lie tu vos ban ko dar buo to jas. Ki tos prie žas tys – pa si rink to ad mi nist ra to riaus pa­

ti ki mu mas ne kėlė abe jo nių, pa­tir tis ir gi, taip pat re pu ta ci ja“, – teigė cent ri nio ban ko val dy to jas.

Iš lei do per 17 mln. litųV.Va si liaus kas Sei mo na riams at­skleidė visą sąmatą, su si ju sią su S.Freak ley al ga ir ki to mis iš lai do­mis. „Lai ki no jo ad mi nist ra to riaus at ly gis – 140 tūkst. eurų, jam taip pat bu vo nu sta ty ta ga li mybė sam­dy tis eks per tus, kon sul tan tus, ir tai bu vo pa da ry ta. Kas tie kon sul­tan tai? Tai tarp tau tinės bend rovės, tu rin čios pa tir ties vers lo, ban­kų veik los kon sul ta vi mo, bank ro­to, au di to, tei si niais klau si mais“, – sakė Lie tu vos ban ko val dy bos pir mi nin kas.

„Iki šios die nos pa tir tos ad mi­nist ra vi mo iš lai dos – 17,5 mln. li­tų. Tai at ly gi ni mas lai ki na jam ad­mi nist ra to riui, jo sam dy tiems kon sul tan tams, ad mi nist ra cinės ir or ga ni za cinės iš lai dos, skir tos ren­gian tis bank ro to pro cedū roms, ir ki tos“, – pa brėžė jis.

„Ta 60 mln. litų su ma, ku ri ir­gi kar tais mi ni ma vie šai, yra vir­šu tinė ga limų iš laidų ri ba per tris mėne sius – at ly gis ad mi nist ra to­riaus ko man dai ir sam do miems kon sul tan tams, ban ko dar buo to­jams ir taip to liau. Bet šių ga limų iš laidų būti numą įver tins kre di to­riai“, – pa sa ko jo V.Va si liaus kas.

Anot jo, už liūd nai pa garsė ju sio ame ri kie čių ban ko „Leh man Bro­t hers“ bank ro to ad mi nist ra vimą

per pir mus ke tu ris mėne sius bu­vo su mokė ta dau giau kaip 24 mln. JAV do le rių, tai yra dau giau kaip 60 mln. litų. „Ir bank ro to pro ce sas dar ne baig tas“, – pa brėžė Lie tu vos ban ko val dy bos pir mi nin kas.

Ras tas ir dingęs tur tasPa sak V.Va si liaus ko, jei gu ne būtų buvę im ta si prie mo nių ar ba bū­tų im ta si pa vie nių prie mo nių, o ne iš kart kraš tu ti nių, tai galė jo at ves­ti prie kur kas di des nių nuo sto lių kre di to riams. „Da bar ban ko, ku­riam tai ko ma bank ro to pro cedū­ra, tiks las – už tik rin ti kuo di desnę par duo da mo tur to vertę, kad bū­tų kuo ge riau pa ten kin ti kre di to­rių rei ka la vi mai“, – sakė cent ri nio ban ko val dy to jas.

Jis pa ti ki no, kad „jau ras ta ir iden ti fi kuo ta, kur yra 2,3 mlrd. litų vertės ban ko tur to“: apie 1 mlrd. litų per ves ta į įvai rias pri­va čias sąskai tas, dau giau kaip 500 mln. litų – į sąskai tas of šo­rinė se zo no se, dau giau kaip 700 mln. litų – į įvai rių bend ro vių, su si ju sių su bu vu siais ban ko sa­vi nin kais, sąskai tas.

„Im ta si tei si nių prie mo nių, sie­kiant ap sau go ti išs kirs tytą turtą. Jis iden ti fi kuo tas ir da bar im ta si prie mo nių, kaip tą turtą su grąžin­ti“, – kalbė jo V.Va si liaus kas.

Lie tu vos ban ko val dy bos pir mi­nin kas džiaugė si, kad nei ži niask­lai da, nei vi suo menė po „Sno ro“ is to ri jos ne pa si davė pa ni kai. Be to, iš sau go tas ko mer ci nių bankų sta­bi lu mas. V.Va si liaus kas in for ma vo, kad nuo pra ėju sių metų lapk ri čio vi­du rio, kai „Sno ras“ pa skelb tas ne­mo kiu, indė li ninkų Lie tu vos ko mer­ci niuo se ban kuo se yra pa daugėję 9 pro c. Tai su da ro apie 3 mlrd. litų.

Po le mi za vo iš tribū nosSei mo na riai turė jo ga li mybę už­duo ti klau simų V.Va si liaus kui. Da­lis par la men tarų pik tai rep li ka vo į jo kalbą ir at sa ky mus, todėl Lie­tu vos ban ko val dy bos pir mi nin kas dar stovė da mas Sei mo tribū no je ne kartą bu vo pri vers tas po le mi zuo ti su tau tos iš rink tai siais.

V.Va si liaus kas ke lis kar tus pa kar­to jo, kad Lie tu vos ban ko at sto vas pa gal ga lio jan čius įsta ty mus ne galė­jo tap ti „Sno ro“ lai ki nuo ju ad mi­nist ra to riu mi, todėl reikė jo sku biai sam dy tis tarp tau tinį spe cia listą.

Pa sa ko da mas apie galbūt nu si­kals ta mas bu vu sių „Sno ro“ sa vi­ninkų vei kas Lie tu vos ban ko val­dy bos pir mi nin kas pa minė jo, kad dar pra ėju sią va sarą bu vo gau ta ga na daug ne rimą ke lian čių sig­nalų, o juos pa tvir ti no ru denį vy­ku si šio ko mer ci nio ban ko ins pek­

ci ja. Ji lapk ri čio vi du ry je baigė si pa si ūly mu stab dy ti jo veiklą, ir tai bu vo pa da ry ta. Pak laus tas apie vi­so „Sno ro“ tu ri mo tur to pa nau do­jimą, V.Va si liaus kas at sakė: „Vi sas tur tas, be abe jo, yra bank ro to ma­sė ir vi sas tur tas eis kre di to rių rei­ka la vi mams įgy ven din ti. Tas tur tas taps pa skolų po rtfe liu.“

Vals ty bi nio ban ko ne busLie tu vos ban ko val dy bos pir mi nin­kas sakė ne matąs ga li mybės „Sno­ro“ li ku čių vie to je įsteig ti vals ty binį ko mer cinį banką. „Vi sas „Sno ras“ ir jo tur tas da bar yra kre di to rių ran­ko se. Kre di to riai ir spręs, ką su tuo tur tu da ry ti. Koks bus spren di mas – kre di to rių ap si spren di mo rei ka­las. Bus, ma tyt, priim tas pro tin­giau sias šio je si tua ci jo je spren di­mas“, – kalbė jo V.Va si liaus kas.

Vie nas Sei mo na rys tei ra vo si Lie­tu vos ban ko val dy to jo, ar tie sa, kad į „Sno ro“ vietą tai ko si atei ti di de­lis Ru si jos ko mer ci nis ban kas ir ar toks at ėji mas ne tu ri būti stab do­mas, nes nea ti tiktų Lie tu vos na cio­na li nio sau gu mo rei ka la vimų. „Dėl ap ri bo jimų – tai jau būtų po li ti nis spren di mas. Aš la biau at sa kin gas už Lie tu vos ban ko vyk domą pa gal įsta­tymą įsteigtų ir Lie tu vo je vei kian čių ko mer ci nių bankų prie žiū ros funk­ciją“, – at sakė V.Va si liaus kas.

Sa vo dar be klaidų ne ma to„Sno ro“ bank ro to is to ri jo je viską reikė jo da ry ti taip, kaip ir bu vo pa da ry ta. Va­kar iš Sei mo tribū nos tuo par la men ta rus ti ki no Lie tu vos ban ko val dy bos pir mi nin­kas Vi tas Va si liaus kas.

Kant rybė: �� V.Va�si�liaus�kas�Sei�me�va�kar�par�la�men�ta�rams�rodė�ir�skaid�res,�ir�at�sa�kinė�jo�į�jų�klau�si�mus.�� To�mo�Luk�šio�(BFL)�nuo�tr.

El gesį ir spren di mus dik ta vo si tua ci ja. Vėl tą pa tį siū ly čiau Lie­tu vos ban ko val dy bai, tą pa tį – Vy riau sy bei.

Vi tas Va si liaus kas:

Sei mas vos vie no bal so skir tu mu pri­tarė opo zi ci jos pa si ūly mui su da ry­ti lai kinąją ko mi siją, ku ri tirtų „Sno­ro“ bank ro to ap lin ky bes. Bet ga lu ti nis bal sa vi mas dėl jos su da ry mo dar vyks ket vir ta dienį.

Už tok į Sei mo opo z i ci jos ly de r io Tvar kos ir tei sin gu mo frak ci jos se­niū no Va len ti no Ma zu ro nio ant ra­dienį pa teiktą pa si ūlymą bal sa vo 59 Sei mo na r ia i i š 1 17 da ly va v u­sių bal suo jant. Prieš bu vo 24 , su­si laikė 34 par la men ta rai . V.Ma zu­ro nis ant ra dienį pa kar to ti nai pa­

teikė nu ta rimą, ku riuo siū lo ma su­da ry ti Sei mo lai kinąją ty ri mo ko mi­siją dėl Lie tu vo je vei kian čių ko mer­ci nių bankų prie žiū ros efek ty vu mo ir si tua ci jos lik vi duo ja ma me „ Sno­re“ išaiš ki ni mo. Šį pro jektą sa vo pa­ra šais par ėmė 36 par la men ta rai, pri­klau san tys opo zi ci jai.

Ko mi si jai siū lo ma iš siaiš kin ti, „ar ga lio jan tys teisės ak tai bei Lie tu vos ban ko vyk do ma bankų prie žiū ra už­tik ri na bankų sis te mos sta bi lumą, pa ti ki mumą, efek ty vumą ir sau­gumą“. Taip pat siū lo ma pa si domė­

ti, pa gal ko kius kri te ri jus ir ko kio mis sąly go mis „Sno ras“ lai ki na jam ir nuo­la ti niam ad mi nist ra to riams ir jų ko­man doms bu vo nu sta ty tas ir mo ka­mas at ly gi ni mas, taip pat koks šio at­ly gi ni mo dy dis.

„Ar nu trau kus vyk dy ti vi sus ban ko „Sno ras“ įsi pa rei go ji mus ne bu vo pa­da ry ta dar di desnė ža la ban ko „Sno­ras“ kre di to riams bei pa čiam ban kui „Sno ras“?“ – taip pat klau sia ko mi si­jos su da ry mo ini cia to riai. Ty ri mo ko mi si jai siū lo ma iš vi so at sa ky ti į 13 klau simų.

Pirmą etapą įveikė

TrečiADieNiS, SAuSio 18, 2012

8

lietuvatrečiadienis, sausio 18, 2012

Val­džia­ne­su­tin­ka­tai­ky­ti­trans­por­to­leng­va­tos­žmo­nėms,­ku­rie­pa­dė­jo­lik­vi­duo­ti­Čer­no­by­lio­ato­mi­nės­elekt­ri­nės­ava­ri­jos­pa­da­ri­nius­ir­pa­dė­jo­sta­ty­ti­Sla­vu­ty­čo­mies­tą­Uk­rai­no­je.­Su­si­sie­ki­mo­mi­nis­te­ri­ja­ti­ki­na,­kad­dėl­sunk­me­čio­vals­ty­bė­ne­ga­li­pri­siim­ti­to­kių­įsi­pa­rei­go­ji­mų.

Leng­va­tų­­ne­bus

Kau­no­tei­sė­sau­gos­pa­rei­gū­nai­šian­dien­kreip­sis­į­teis­mą­ir­pra­šys­skir­ti­kar­do­mą­jį­suė­mi­mą­mies­to­vi­ce­me­rui­so­cial­de­mok­ra­tui­Kęs­tu­čiui­Kriš­čiū­nui.­Jam­pa­teik­ti­įta­ri­mai,­da­ly­vau­jant­ad­vo­ka­tui­jis­ap­klaus­tas­kaip­įta­ria­ma­sis.­Ko­kie­įta­ri­mai­pa­teik­ti,­kol­kas­ne­de­ta­li­zuo­jama.

Fi­nan­si­nių­nu­si­kal­ti­mų­ty­ri­mo­tar­ny­ba­(FNTT)­dir­ba­ge­rai.­Taip­pa­reiš­kė­prem­je­ras­And­rius­Ku­bi­lius,­rea­guo­da­mas­į­pra­ne­ši­mus­apie­FNTT­va­do­vo­Vi­ta­li­jaus­Gai­liaus­(nuo­tr.)­dar­bo­per­spek­ty­vą.­Kaip­ge­rus­pa­vyz­džius­jis­pa­tei­kė­kont­ra­ban­dos­gru­puo­čių­su­lai­ky­mą,­Ga­riū­nų­by­lą.

vi­ce­me­rą­­pra­šys­suim­ti

prem­je­ras:­„Fntt­dir­ba­ge­rai“

2 Lt /min.

O1

O2

Su šeštadienio „Vilniaus diena“ nemokamas įėjimas

į Taikomosios dailės muziejų šį savaitgalį

Taikomosios dailės muziejuje vykstančios parodos:„Nuo mini iki maksi“;

„Septintojo dešimtmečio mada“;„Du mados šimtmečiai“;

„Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europos paveldo klodai“.

Būtina parodyti laikraštį budėtojui prie įėjimo.Taikomosios dailės muziejus,

Arsenalo g. 3A

Sta sys Gu da vi čiuss.gudavicius@diena.lt

Pa siū lė pa tai sasTai sy ti Moks lo ir stu di jų įsta ty mą pri rei kė po to, kai gruo dį Kons­ti tu ci nis Teis mas (KT) pa reiš kė pa s ta bų dėl kai ku rių šio įsta ty mo straips nių, nu ma tan čių aukš to jo moks lo re for mą.

KT pa skel bus, kad Kons ti tu ci jai prieš ta rau ja nuo sta tos dėl aukš tų jų mo kyk lų val dy mo ir ta ry bų su da­ry mo, val dan čio ji koa li ci ja pa siū­lė Sei mo neei li nei se si jai pa tai sas, ku rio mis es mi niai uni ver si te to val­dy mo klau si mai per duo da mi se­na tui, o stu den tų pa sie ki mai per­skirs tant vals ty bės fi nan suo ja mas vie tas ver ti na mi po kiek vie nų stu­di jų me tų. Pa tai sų ini cia to riai siū­lo, kad as muo, ku rio stu di jos yra vals ty bės fi nan suo ja mos, po stu di­jų me tų ne tek tų va di na mo jo krep­še lio, jei jo stu di jų re zul ta tų vi­dur kis bū tų dviem ba lais ma žes nis nei to pa ties kur so stu den tų ben­ d ras vi dur kis.

Švie ti mo ir moks lo mi nist ras Gin ta ras Ste po na vi čius Sei mo na­riams ant ra die nį pri sta ty da mas pro jek tą sa kė: „Siū lo me pa kei ti­mus tik tiems įsta ty mo straips­niams, ku riems ar ba spren di mai yra aki vaiz dūs, ar ba ku rie už pil­do tei si nį va kuu mą po KT iš va dos. Rim tes nes pa tai sas dėl aukš tų­jų mo kyk lų val dy mo mo de lio bū tų ga li ma pa reng ti ir svars ty ti vė liau, kai su da ry ta dar bo gru pė ras tų ge­riau sius spren di mus.“

At sis ta ty din ti ne ke ti naOpo zi ci jos at sto vų pa klaus tas, ar ne si ren gia at si sta ty din ti dėl KT iš­bro kuo tos aukš to jo moks lo re for­

mos, mi nist ras at sa kė nei gia mai. „Jau čiu at sa ko my bę už dar bus, ku riuos pra dė jau. Rei kia pa siek ti, kad bū tų vyk do mos re for mos, ku­rių aukš ta ja me moks le ne bu vo da­ro ma po rą de šimt me čių“, – sa kė G.Ste po na vi čius.

„Taip, klai dų bu vo pa da ry ta“, – pri pa ži no jis. – Bet sis te ma jau pa­sta ty ta ant tin ka mų bė gių. Tuo ir rei kė tų va do vau tis prieš prii mant bet ko kius spren di mus dėl aukš to­jo moks lo per tvar kos.“

Pa sak švie ti mo ir moks lo mi­nist ro, „tik rai ne bus nie ko dra ma­tiš ko, jei gu da bar bus pa ko re guo­ti ke li įsta ty mo straips niai“. „Bū tų kur kas blo giau, jei gu bū tų priim­tas opo zi ci jos pa siū ly tas lai ki na sis Moks lo ir stu di jų įsta ty mas, ku ris ne bu vo su de rin tas su aka de mi ne bend ruo me ne ir ku ris griau tų vi są be nu sis to vin čią tvar ką aukš to sio­se mo kyk lo se“, – pri dū rė G.Ste­po na vi čius.

Ga li prieš ta rau ti Kons ti tu ci jai?Opo zi ci ja at krei pė dė me sį, kad įver ti nęs G.Ste po na vi čiaus bei Sei mo Švie ti mo, moks lo ir kul tū­ros ko mi te to (ŠMKK) pir mi nin ko

Va len ti no Stun džio įre gist ruo tą Moks lo ir stu di jų įsta ty mo pa tai sų pro jek tą Sei mo Tei sės de par ta men­tas tei gia, kad siū lo ma nuo sta ta dėl stu den tų ro ta ci jos „nea ti tin ka KT for muo ja mos pra kti kos“.

„Man la bai gai la, jog val dan tie­ji mai vo si kal bė da mi, kad vis kas aukš ta ja me moks le yra ge rai. Rei kia priim ti su ba lan suo tą vi są įsta ty mą, ku ri pa ren gė me, nes tas da li nis tei si­nių sky lių kam šy mas nie ko ne duos. Tuo la biau kad val dan čių jų pa reng­tos pa tai sos, kaip nu sta tė tei si nin kai, prieš ta rau ja Kons ti tu ci jai“, – sa kė opo zi ci nės Dar bo par ti jos frak ci jos at sto vas Vy das Ged vi las.

Ta čiau dau gu ma bal sa vu sių bu­vo už Sei mo pir mi nin kės Ire nos De gu tie nės pa siū ly mą, kad val­dan čių jų pa reng tas pro jek tas bū tų ypa tin gos sku bos tvar ka svars to­mas ir prii ma mas jau šį ket vir ta­die nį, ki ta me neei li nės Sei mo se­si jos po sė dy je.

Pa tei kė sa vo pro jek tąOpo zi ci jo je esan tys so cial de mok­ra tai neei li nei se si jai taip pat pa­siū lė sa vo pro jek tą. Jo pa tei ki mui pri ta rė dau gu ma par la men ta rų.

Opo zi ci ja siū lo su si da riu sią si­tua ci ją spręs ti lai ki nuo ju Moks lo ir stu di jų įsta ty mu, ku riuo uni ver si te­to ta ry bos funk ci jos bū tų per duo­tos iš aka de mi nės bend ruo me nės su da ro mam uni ver si te to se na tui, o vals ty bės fi nan sa vi mą gau tų stu di­juo jan tys pa gal vals ty bės už sa ky mą ir tu rin tys ne ma žiau kaip 8 ba lų vi­dur kį. Jų pa sie ki mai bū tų ver ti na mi po kiek vie no se mest ro.

Ge rai be si mo kan tiems stu­den tams, ku rie stu di jas vyk dy tų ne vals ty bės už sa ky mu, vals ty bė kom pen suo tų da lį stu di jų kai nos.

Dėl moks lo – du pro jek tai

Sei mas jau šį ket­vir ta die nį ypa tin­gos sku bos tvar ka bal suos dėl val dan­čio sios koa li ci jos pa reng tų įsta ty mo dėl aukš to jo moks­lo re for mos pa tai­sų. Tam va kar pri ta­rė dau gu ma į neei li­nę Sei mo se si ją su si­rin ku sių par la men­ta rų.

Už vi rė: ­� KT­spren­di­mas­dėl­aukš­to­jo­moks­lo­re­for­mos­su­kė­lė­dau­gy­bę­gin­čų.­ ­ Ša­rū­no­Ma­žei­kos­(BFL)­nuo­tr.

Sis te ma jau pa sta ty­ta ant tin ka mų bė­gių. Tuo ir rei kė­tų va do vau tis prieš prii mant bet ko kius spren di mus.

Gin ta ras Ste po na vi čius:

9

ekonomikadiena.lt/naujienos/ekonomika

TrečiADieNiS, SAuSio 18, 2012

Dėl nu me rio per kėli mo pa slau gos per nai, su­su ma vus at ėju sių ir išė ju sių abo nentų skai­čių, daugė jo tik mo bi lio jo ry šio ope ra torės „Tele2“ abo nentų, o kitų did žiųjų ope ra to­rių „Om ni tel“ ir „Bitės“ klientų skai čius to liau mažė jo. „Tele2“ abo nentų skai čius per nai pa­gausė jo 13 890, „Om ni tel“ su mažė jo 7075, „Bitės“ – 9068, kaip ro do mig ruo jan čių abo­nentų duo menų bazę ad mi nist ruo jan čios bend rovės „Ma no nu me ris“ duo me nys.

Klien­tai­­bėgio­ja5

pro c.– iki 330 mln. litų – per nai pa didė jo šo ko la do rin kos vertė.

€ Valiutų kursaiŠiandienValiuta kiekis santykis pokytis

Bal­ta­ru­si­jos­rub­lis 10000 3,2216 –0,7792­%DB­sva­ras­ster­lingų 1 4,1592 –0,4095­%JaV­do­le­ris 1 2,7062 –0,7773­%ka­na­dos­do­le­ris 1 2,6716 +0,0524­%lat­vi­jos­la­tas 1 4,9369 +0,1887­%len­ki­jos­zlo­tas 10 7,8843 +0,9074­%nor­ve­gi­jos­kro­na 10 4,5072 +0,1645­%Ru­si­jos­rub­lis 100 8,5902 +0,4913­%Švei­ca­ri­jos­fran­kas 1 2,8531 –0,1749­%

De ga lų kai nosVakartink­las a­95 Dy­ze­li­nas Du­Jos

„sta­toil“ 4,69 4,61 2,39

„kvis­ti­ja“ 4,58 4,52 2,37

„Va­koil“ 4,68 4,30 2,38

Vi­d.­kai­na­vi­so­ap­tar­na­vi­mo­de­ga­li­nių­tink­luo­se.Šal­ti­nis:­www.de­ga­lu­kai­nos.lt

WTI naf ta 100,12 dol. už 1 brl.

„Brent“ naf ta 114,44 dol. už 1 brl.

­oMX­Vilnius­ oMX­Riga­ oMX­tallinn +1,68% +0,67% +1,66%

Jo li ta Žvirb lytėj.zvirblyte@diena.lt

Esą ES mo kes čių ir muitų sąjun­gos, au di to ir ko vos su su kčia vi­mu ko mi sa ras A.Še me ta pa si sakė už pa tai sas, kad eti ketė „Pa ga­min ta Vo kie ti jo je“ ant prekės bū­tų kli juo ja ma tik tuo at ve ju, kai ne ma žiau kaip 45 pro c. ga mi nio būtų pa ga min ta pa čio je Vo kie ti jo je.

Iki šiol pa gal ES tai syk les kilmės ša li mi bu vo lai ko ma vals tybė, ku­rio je bu vo at lik tas pa sku ti nis es­mi nis prekės ga my bos veiksmas. Tai reiš kia, kad pa gal šiuo me tu ga­lio jan čias kilmės ša lies ženk li ni mo tai syk les prekių kilmės ša lis ga li būti Vo kie ti ja ar bet ku ri ki ta ša lis, nors 90 pro c. jos pa ga min ta Ki ni­jo je, Tai lan de, JAV ar kur ki tur.

Kaip ra šo Vo kie ti jos ži niask lai­dos prie monės „Spie gel“ ir „Die

Welt“, ES pri ėmus nau jas tai syk les pa brangtų Vo kie ti jos au to mo bi lių, elekt ro ni kos, įran gos pra monės ga­mi na ma pro duk ci ja. Taip pa reiškė Vo kie ti jos pra monės ir pre ky bos rūmų pir mi nin kas Han sas Hein ri­chas Drift man nas.

Dien raš čiui su si sie kus su EK na­rio A.Še me tos biu ru, at stovė ži­niask lai dai Li na Rim kutė­Žičkė paaiš ki no, kad įvy ko ne su sip ra ti­mas ir Vo kie ti jos ži niask lai da esą vi sai be pa grin do puo la lie tuvį.

„No riu pa tiks lin ti, kad EK na rys A.Še me ta nėra pa teikęs jo kio pa­si ūly mo, su si ju sio su „Pa ga min ta Vo kie ti jo je“ ženk li ni mu. Pai nia va ki lo kar tu su dėjus dvi at ski ras te­mas: kilmės tai syk les im por tuo­ja moms prekėms iš ES ne prik lau­san čių ša lių, ku rios ne tu ri nie ko bend ra su eks por tuo jamų pre kių ženk li ni mu „Pa ga min ta Vo kie ti­

jo je“. Tai du skir tin gi da ly kai“, – sakė ji.

Pa sak L.Rim kytės­Žičkės, im por­tuo jamų pre kių kilmės ša lies nu sta­ty mo tai syklės yra svar bios ES ap­sau gai. „Tai an ti dem pin go ir ko vos su su kčia vi mu prie monė, ji taip pat už tik ri na, kad būtų lai ko ma si im­por to kvotų, sta tis ti kos tai syk lių.

EK sie kia, kad im por tuo jamų pre­kių kilmės ša lies tai syklės būtų tai­ko mos vie no dai vi so se ES ša ly se. Kilmės ša li mi lai ko ma ta, ku rio­

je ga mi nys pa sku tinį kartą bu vo „iš esmės pa keis tas“, prie š jį im por tuo­jant į ES“, – in for ma vo L.Rim kutė­Žičkė. Jos tei gi mu, šia te ma vyks ta eks pertų dis ku si jos, ta čiau esą po­li ti niu ly giu dis ku sijų šiuo klau si mu ne bu vo ir jo kio konk re taus pa si ūly­mo EK na rys A.Še me ta nėra pa teikęs.

Tei gia ma, kad ar ti miau siu me tu A.Še me ta iš siųs ofi cia lių laiką Vo­kie ti jos eko no mi kos ir tech no lo gijų mi nist rui Phi lip pui Rösle riui.

„Ekspertų diskusijų tikslas – kuo aiškiau ir nuosekliau reglamentuo­ti importuojamų prekių kilmės ša­lies nustatymą visoje ES. Skaidrios, nuosekliai taikomos taisyklės svar­bios Europos įmonėms. Šių dis­kusijų tema – ES importas, o ne prekės, kurios yra pagamintos Vo­kietijoje arba kurioje kitoje valsty­bėje narėje“, ­ trumpai dienraščiui pakomentavo A.Šemeta.

Vo kie čiai A.Še metą kei kia ne pel ny tai?Eu ro pos Ko mi si jos (EK) ku lua ruo se vyks tant dis ku si joms dėl no rimų su griež­tin ti pre kių kilmės ša lies nu sta ty mo tai syk lių, Vo kie ti­jos ži niask lai do je ne trūksta pa si pik ti­ni mo, o strėlės kren­ta į Lie tu vos at sto vo EK Al gir do Še me tos pusę.

Prekės kilmės ša lis nea be jo ti nai da­ro įtaką var to to jo po žiū riui į prekę. Ji bu vo pri pažįs ta ma kaip svar bus tarp tau tinės pre ky bos veiks nys jau prie š šimtą metų. Ta čiau tik vi sai ne­se niai pra dėtas kreip ti dėme sys į tai, kad prekės kilmės ša lis ne būti nai su­tam pa su prekės ženk lo kilmės ša li­mi, o ši taip pat reikš min gai vei kia var to to jo po žiūrį.

Pap ras tai įmonės į tre čią sias ša lis per ke lia tik prekės ga mybą, o at ski­ras jos da lis, cent rinę bu veinę iš lai­ko is to rinė je, daž niau siai ge rai iš si­vys čiu sio je vals tybė je. Tai reiš kia, kad iš lai ko ma prekės ženk lo kilmės ša lis. Ypač tai būdin ga ge rai ži no­miems tarp tau ti niams prekės ženk­

lams. Var to to jas dau ge liu at vejų ži­nomų pre kių ženklų pre kes sie ja su šių pre kių kilmės ša li mi ir neatk rei­pia dėme sio į tai, kur prekė iš tiesų pa ga min ta.

Apie dau gelį vals ty bių ir iš jų im por­tuo jamų pre kių yra su si for mavę tam tik ri ste reo ti pai, ku rie vei kia var to tojų elg­seną.

Ste reo ti pai apie šalį dau ge liu at­vejų pri klau so nuo jos eko no mi­nio iš si vys ty mo ly gio, todėl daž­nai prekės, ki lu­

sios iš pra monės vals ty bių, var to to­jui su ke lia tei giamų aso cia cijų. Įta kos tu ri ir ša lies įvaiz dis – jis vei kia var to­to jo nuo monę tiek dėl jo var to jamų, tiek dėl vi siš kai naujų pre kių. Taip pat svar bus ša lies, kaip tam tik ros prekės ka te go ri jos ga min to jos, įvaiz dis. Pa­

vyzd žiui, var­to to jui aiš ku, kad kos me ti­ka ir vy nas – tai Prancū zi ja, au to mo bi liai ir bui tinė tech ni­ka – Vo kie ti ja, ava lynė – Ita­li ja, te le fo nai – Suo mi ja.

Kar tais pa si tai ko at vejų, kai var to to­jai pui kiai ži no prekės ga my bos vie­tą, ta čiau jos ne lai ko prekės ženk­lo kilmės vie ta. Pa vyzd žiui, tam tik­ri „Hon dos“ au to mo bi lių mo de liai, nors ir ga mi na mi JAV, dau gu mos var to tojų lai ko mi ja po niš kais au to­mo bi liais. Įdo mu ir tai, kad kai ku­riais at ve jais prekės ženk lo kilmės ša li mi var to to jo sąmonė je ga li tap ti ne vals tybė, o re gio nas. Pa vyzd žiui, „Švy tu rys“ var to tojų sąmonė je yra ne tik lie tu viš kas alus, bet ir Klaipė­dos kraš to alus.

Šal ti nis: Indrė Pik tur nienė, Dau mantė Trei­gytė, „Prekės kilmės ša lies ir prekės ženk lo kil­

mės ša lies įta ka var to to jo po žiū riui į prekę“, VGTU, 2009 m.

Prekės kilmės ša lies įta ka var to to jams

Prie šas: � neo fi cia liu pa svars ty mu apie im por tuo jamų pre kių kilmės ša lies nu sta ty mo su griež ti nimą A.Še me­ta Vo kietijos eksportuotojams už mynė jaut rią vietą. „Shutterstock“ ir And riaus Ufar to (BFL) nuo tr.

EK sie kia, kad im por - tuo jamų pre kių kil-mės ša lies tai syklės būtų tai ko mos vie no-dai vi so se ES ša ly se.

Alek sand ras Iz go ro di nasLie tu vos pra mo ni ninkų kon fe de ra ci­jos Eko no mi kos ir fi nansų de par ta men­to ana li ti kas

Pa bend ra vus su vers lo aso­cia ci jo mis Eu ro po je paaiškė­jo, kad Vo kie ti jos žur na lis tai ne klydo ir viską su pra to tei­

sin gai. Esmė to kia, kad pa gal šiuo me­tu ga lio jan čias im por tuo jamų pre kių kilmės ša lies nu sta ty mo tai syk les, jei­gu pa sku tinė reikš min ga pro duk to trans for ma ci ja at lie ka ma tam tik ro­je ša ly je, tai ta ša lis ga li drąsiai uždė­ti eti ketę „Pa ga min ta Vo kie ti jo je“ ar ba „Pa ga min ta Lie tu vo je“.Pa gal nau jai ren gia mas tai syk les, jei gu pro duk to did žiau sią vertę su da ro de­talė, pvz., ko kio nors vo kiš ko au to mo bi­lio va rik lis pa ga min tas Bra zi li jo je ir va­rik lio vertė su da ro 60 pro c. au to mo bi lio vertės, ant to kio ga mi nio reiks nu ro dy ti tos bran giau sios de talės kilmės šalį.Eu ro pos vers lo aso cia cijų po zi ci ja to­kia, kad to kių tai syk lių tiks las turėtų būti mui tinės pro cedūrų su pap ras ti­ni mas, vers lo sąnaudų ma ži ni mas, o ne prie šin gai, kaip no ri ma pa da ry ti šiuo me tu.Šios tai syklės taip pat pa di dins vers­lo biu rok ra tinę naštą, nes kiek vie nas ga min to jas turės ves ti ap skaitą, kur ko kia de talė pa ga min ta. To kią biu rok­ra tinę do ku men ta ciją turės ves ti ne tik ga min to jai, bet ir su de damųjų da­lių tiekė jai. Ga liau siai dėl pa didė ju sios biu rok ra tinės naš tos ga li išaug ti ga lu­tinė pro duk to kai na.Natū ra lu, kad jei gu išaugs ga lu tinė pro­duk to kai na, Eu ro pos eks por tuo to jai pra ras kon ku ren cin gumą ir tai turės nei gia mos įta kos ES eko no mi kai. ES eko no mi kos plėtra tie sio giai pri klau so nuo eks por tuo jan čios pra monės. To­dėl lėtin ti eko no mi kos pro cesą to kio mis dirb tinė mis prie monė mis yra ža lin ga.Rei kia su pras ti vieną da lyką, kad Vo­kie ti ja yra la bai nuo eks por to pri klau­san ti ša lis, eks por tas su da ro 50 pro c. jos bend ro jo vi daus pro duk to (BVP). O Lie tu vos eks por tuo to jai la bai pri­klau so mi nuo Vo kie ti jos, nes per nai ši ša lis bu vo did žiau sia Lie tu vos pre ky­bos par tnerė. Jei gu nu kentės Vo kie ti­jos eks por tuo to jai, nu kentės ir Lie tu­vos eko no minė pa dėtis.Eu ro pos vers lo po zi ci ja to kia, kad EK tu ri lai ky tis da bar ga lio jan čių tai syk­lių, bent jau iki tol, kol jos ne bus har mo­ni zuo tos pa sau lio pre ky bos or ga ni za­ci jos lyg me niu.Ar ti miau siu me tu spe cia lus Eu ro pos vers lo aso cia cijų raš tas tu ri pa siek ti ES ko mi sarą Al girdą Še metą.

Komentaras

10

pasaulis

sva rų ster lin gų ver tės jach tą svars to ma nu pirk ti ka ra lie nės Elž bie tos II dei man ti niam ju bi lie jui.

60–80mln.

Ug­nin­ga­re­to­ri­ka­pa­gar­sė­jęs­Vo­kie­ti­jos­so­cia­lis­tas­Mar­ti­nas­Schul­zas­(nuotr.)­va­kar­bu­vo­iš­rink­tas­Eu­ro­pos­Par­la­men­to­pir­mi­nin­ku.­Šis­56­me­tų­po­li­ti­kas­pa­te­ko­į­pa­sau­lio­ži­niask­lai­dos­pir­muo­sius­pus­la­pius­2003­m.,­kai­tuo­me­tis­Ita­li­jos­prem­je­ras­Sil­vio­Ber­lus­co­ni­pa­va­di­no­jį­idea­liu­kan­di­da­tu­ei­ti­na­cių­kon­cent­ra­ci­jos­sto­vyk­los­sar­gy­bi­nio­pa­rei­gas.­Vė­liau­S.Ber­lus­co­ni­bu­vo­pri­vers­tas­at­si­pra­šy­ti­dėl­sa­vo­ne­tak­to.

Trys­sprogs­ta­mie­ji­įtai­sai­su­vei­kė­prie­vals­ty­bi­nės­mo­kes­čių­ir­nuo­bau­dų­su­rin­ki­mo­agen­tū­ros­„Equi­ta­lia“­pa­sta­to­Nea­po­ly­je­pir­ma­die­nio­va­ka­rą.­Iš­du­žo­pa­sta­to­lan­gai,­bet,­lai­mė,­nie­kas­ne­nu­ken­tė­jo.­At­sa­ko­my­bės­už­sprog­di­ni­mus­nie­kas­ne­pri­siė­mė.­Tai­ne­pir­mas­iš­puo­lis­prieš­agen­tū­rą­„Equi­ta­lia“­–­ji­itin­ne­po­pu­lia­ri­tarp­dau­gu­mos­ita­lų,­ku­riems­ne­pa­tin­ka­tai,­kad­ren­kant­mo­kes­čius­nau­do­ja­mi­jė­gos­me­to­dai.

Iš­rIn­ko­nau­ją­pIr­mI­nIn­ką

Iš­puo­lIaI­tę­sIa­mI

trečiadienis, sausio 18, 2012

Pap ra šė žo džio Stras bū re„Ko mi si ja nu spren dė pra dė ti pa­žei di mo pro ce dū rą Veng ri jos at­žvil giu dėl tri jų klau si mų: cent­ri nio ban ko ne prik lau so mu mo, tei sė jų pen si nio am žiaus ir duo­me nų ap sau gos agen tū ros ne prik­lau so mu mo, – va kar pa skel bė Eu­ro pos Ko mi si jos pir mi nin kas José Ma nue lis Bar ro so. – Ti kė jo mės, kad Veng ri jos val džia at liks pa kei­ti mus, bū ti nus už tik rin ti pa gar bą Eu ro pos tei sei. Tai iki šiol ne bu vo pa da ry ta, to dėl nu spren dė me pra­dė ti teis mi nę pro ce dū rą.“

Veng ri jai duo tas mė nuo įsta ty­mams pa keis ti. Jei gu tai pa da ry ta ne bus, Briu se lis kreip sis į Eu ro pos Tei sin gu mo Teis mą – aukš čiau sią ES teis mi nę ins ti tu ci ją.

Sau sio 24 d. J.M.Bar ro so Briu se­ly je su si tiks su Veng ri jos prem je­ru Vik to ru Orbá nu ir ap tars prieš­ta rin gai ver ti na mus Bu da peš to spren di mus. Šian dien V.Orbá nas ke ti na kreip tis į Eu ro pos Par la men­tą ir paaiš kin ti sa vo spren di mus.

„Tre čia die nį tarp tau ti nė kai­rė no ri su reng ti dar vie ną iš puo­lį prieš Veng ri ją, to dėl V.Orbá nas

krei pė si į Eu ro pos Par la men to pir­mi nin ką su pra šy mu su teik ti jam žo dį per de ba tus Stras bū re, – sa­ko ma pir ma die nio va ka rą iš pla­tin ta me prem je ro at sto vo Péte rio Szijjártó laiš ke. – Ne lei si me tarp­tau ti nei kai rei kal tin ti Veng ri jos, me luo ti ir ne pag rįs tai šmeiž ti jos tarp tau ti nė je sce no je.“

Spau di mas dėl pa sko losEu ro pos Par la men to ža lių jų, li be­ra lų ir so cia lis tų frak ci joms pa siū­lius, ES įsta ty mų lei džia mo ji ins­ti tu ci ja ap tars ne se niai Veng ri jo je įsi ga lio ju sius tei sės ak tus, ku rie esą var žo ša lies cent ri nio ban ko, na cio na li nės duo me nų ap sau gos agen tū ros ir teis mų ne prik lau so­my bę, pa krei pia rin ki mų įsta ty mus V.Orbá no par ti jos „Fi desz“ nau dai ir ri bo ja ži niask lai dos lais vę.

Šie prieš ta rin gi įsta ty mai, priim ti praei tų me tų pa bai go­je kaip da lis Veng ri jos nau jo sios kons ti tu ci jos, už rūs ti no Jung ti nes Vals ti jas, ES ir Tarp tau ti nį va liu tos fon dą (TVF).

Bū tent pa sta ro sios dvi or ga ni za­ci jos yra pa grin di nės eko no mi nių sun ku mų ka muo ja mos Veng ri jos kre di to rės. Vals ty bės sko la pa sie­kė 82 pro c. bend ro jo vi daus pro­duk to, o jos va liu tos fo rin to ver tė eu ro at žvil giu nu si ri to iki re kor di­nių že mu mų.

Veng ri jos vy riau sy bė ti ki si su si­tar ti su kre di to riais dėl nau jos 20 mlrd. eu rų pa sko los, to dėl yra ver­čia ma at si žvelg ti į jų rei ka la vi mus.

Pa si ry žę de rė tisTūks tan čiai žmo nių šį mė ne­sį išė jo į gat ves pro tes tuo ti prieš

kons ti tu ci jos pa tai sas, kri ti kų va­di na mas „Fi desz“ par ti jos au to ri­ta riz mo įtvir ti ni mu.

Veng ri jos prem je ras V.Orbá nas aiš ki na, kad kons ti tu ci jos pa tai sos tu rė tų pa ža bo ti po li ti nes rie te nas, ku rios il gą lai ką ka ma vo Veng ri ją ir truk dė jai ju dė ti į prie kį, taip pat su šak ni mis iš rau ti ko mu nis ti nio pa­li ki mo li ku čius. Vy riau sy bės va do­

vas kal ti no opo zi ci nes par ti jas pri­ve dus vals ty bę prie eko no mi nės ir po li ti nės pra ra jos slenks čio.

Vis dėl to su si dū ru si su griež ta už sie nio kri ti ka ir pa vo ju mi lik­ti be pa sko lų, V.Orbá no vy riau sy­bė lei do su pras ti, kad prieš ta rin­gai ver ti na mos re for mos ga li bū ti per žiū rė tos.

BNS, BBC inf.

Briu se lis Veng ri jai gra si na teis mu

Ne lei si me tarp tau­ti nei kai rei kal tin­ti Veng ri jos, me­luo ti ir ne pag rįs tai šmeiž ti jos tarp tau­ti nė je sce no je.

Péte ris Szijjártó:

Prie kaiš tai: ­� J.M.Bar­ro­so­pa­reiš­kė,­kad­Veng­ri­ja­me­tė­še­šė­lį­ant­de­mok­ra­ti­nių­prin­ci­pų­ir­ver­ty­bių.AFP­nuo­tr.

Eu ro pos Ko mi si ja va kar nu spren dė im tis tei si nių prie­mo nių prieš Veng­ri ją. Vals ty bei duo­tas mė nuo ES nor­moms prieš ta­rau jan tiems įsta­ty mams pa keis­ti, ki taip jai gre sia teis mas.

Pa var go nuo ES

Ki lus ne su ta ri mams su Briu se liu, Veng ri jo je pa si gir do ra gi ni mai iš­sto ti iš ES. Praė ju sį šeš ta die nį tūks­tan čiai žmo nių su si rin ko į Bu da peš­te su reng tą pro tes tą prieš ES. Ak ci ją su ren gė ant ra di džiau sia opo zi ci nė par ti ja ša lies par la men te – kraš tu ti­nių de ši nių jų „Job bik“. Du jos na riai prie Eu ro pos Ko mi si jos at sto vy bės Bu da peš te pa de gė ES vė lia vą.

„ES šiurkš čiai ir at vi rai pa skel bė ka­rą Veng ri jai“, – 2 tūkst. pro tes tuo to jų mi niai pa reiš kė šios ša lies eu ro par­la men ta ras Csaná das Sze ge di, at sto­

vau jan tis „Job bik“ par ti jai. Dau ge lis jos ša li nin kų įsi ti ki nę, kad vy riau sy­bė ne tu rė tų pa si duo ti tarp tau ti niam spau di mui.

„Kai pri si jun gė me prie ES, ne pa ju to­me daug pra na šu mų. To dėl Veng ri ja tu rė tų ei ti sa vo ke liu ir iš lai ky ti sa vo na cio na li nį su ve re ni te tą“, – per šeš ta­die nio pro tes to ak ci ją sa kė 24 me tų At­ti la Gya log. „Ne tik mes, bet ir daug ki tų ša lių ma no, kad gy ven tų ge riau be ES“, – pri ta rė 63 me tų Gyor gy Lil li kas.

Apk lau sos ro do, kad „Job bik“ rei tin­gai su da ro 8 pro c.

Pas kelb ti po kal bių įra šai ro do, kaip prie Ita li jos kran tų ava ri ją pa­ty ru sio lai vo ka pi to nas ap lai džiai rea ga vo į su si klos čiu sią pa vo jin­gą si tua ci ją ir me la vo pa kran tės ap sau gos tar ny bai.

Ši pir ma su si sie kė su lai vu „Cos ta Con cor dia“, kai po li ci ja per da vė jai iš si gan du sių ke lei vių pra ne ši mus.

„Tu ri me ne di de lę tech ni nę pro­ble mą ir kol kas ne ga li me nu ro dy­ti sa vo pa dė ties. Kai tik iš sprę si me pro ble mą, su si siek si me“, – toks iš pra džių bu vo at sa ky mas iš ka pi to­no til te lio.

Vė liau ke li ban dy mai ra di jo ry šiu su si siek ti su lai vu bu vo ne sėk min­gi, bet pa kran tės ap sau gos tar ny­ba su si sie kė su ka pi to nu Fran ces­co Schet ti no mo bi liuo ju te le fo nu. Tuo met tar ny bą jau pa sie kė pra ne­ši mai, kad ka pi to nas pa li ko lai vą ir pa sie kė kran tą.

Pak ran tės ap sau gos tar ny bos pa­rei gū nas te le fo nu pa klau sė jo, kiek žmo nių dar yra lai ve.

– Skam bi nau lai vo sa vi nin kams, jie sa kė, kad maž daug 40 žmo nių din go be ži nios, – at sa kė ka pi to nas.

– Tiek ma žai? Kaip tai įma no­ma? Bet jūs esa te lai ve?

– Ne, ne su lai ve, nes lai va ga lis jau ky la į vir šų. Mes jį pa li ko me.

– Ką tu ri te ome ny je? Jūs pa li ko­te lai vą?

– Ne. Jo kiu bū du ne pa li kau. Esu čia.

Per ki tą po kal bį te le fo nu to nas jau bu vo ki toks. Pak ran tės ap sau­gos tar ny bos pa rei gū nas griež tai pa sa kė: „Da bar taip. Jūs li pa te at­gal vir vi nė mis ko pė čio mis, grįž ta te į til te lį ir va do vau ja te ope ra ci jai.“

Ka pi to nas ty lė jo.„Tu ri te pa sa ky ti man, kiek ten

yra žmo nių, – tę sė pa kran tės ap­sau gos tar ny bos pa rei gū nas. – Kiek ke lei vių, mo te rų ir vai kų. Ir tu ri te va do vau ti gel bė ji mo ope ra ci jai.“

Ka pi to nas ban dė prieš ta rau ti, bet pa rei gū nas tę sė: „Ka pi to ne, tai yra įsa ky mas. Da bar va do vau ju aš. Jūs pra ne šė te, kad pa li ko te lai vą, o da bar grį ši te ir va do vau si te gel bė­ji mo ope ra ci jai nuo til te lio. Ten jau yra žu vu sių.“

Lai vo ka pi to nas F.Schet ti no už­da ry tas areš ti nė je ir nuo lat ste bi­mas, kad ne ban dy tų nu si žu dy ti. Gel bė to jai va kar iš pu siau pa sken­du sio lai vo iš trau kė dar pen kis žu­vu siuo sius. Bend ras au kų skai čius išau go iki 11. Prieš tai bu vo skel bia­ma, kad din gu siais be ži nios lai ko­mi 29 žmo nės, dau gu ma jų – Vo­kie ti jos pi lie čiai.

„The Guar dian“ inf.

„Ka pi to ne, grįž ki te į lai vą!“

11

sportas

Vy riau sią ar jau niau sią? La biau­siai pa ty ru sį ar tei kian tį dau giau­sia vil čių? Lie tu vį ar už sie nie tį? Šian dien tu rė tų paaiš kė ti, ką Lie­tu vos fut bo lo fe de ra ci jos (LFF) vyk do ma sis ko mi te tas (VK) iš­rinks nacionalinės rinktinės vy­riausiuoju treneriu.

Užim ti pa grin di nės ša lies ko­man dos stra te go kė dę pre ten­duo ja 45­erių lie tu vis Val das Iva­naus kas, 47­erių veng ras Csa ba László ir 56­erių lie tu vis Liu das Rum bu tis.

Vi si spe cia lis tai tu ri Eu ro­pos fut bo lo aso cia ci jų są jun gos (UE FA) „Pro“ ly gio li cen ci jas: C.László ją įgi jo 1996 m., V.Iva­naus kas – 2003­iai siais, L.Rum­bu tis – 2011­ai siais.

So li džiau sią tre ni ra vi mo pa­tir tį yra su kau pęs L.Rum bu tis – šį dar bą jis pra dė jo 1987­ai siais. C.László pir mą kar tą prie ko­man dos vai ro sto jo 1996­ai siais, V.Iva naus kas – 2002­ai siais.

Pas ta ruo ju me tu L.Rum bu tis dir bo Mins ko „Par ti zan“ (Bal­ta ru si ja) klu bo di rek to riu mi, C.László – bel gų „Char le roi SC“ eki pos vy riau siuo ju tre ne riu. V.Iva naus kas 2010­ai siais ne vi­są se zo ną tre ni ra vo „Šiau lių“ fut­bo li nin kus.

LFF VK su da ro 11 na rių: Liu tau­ras Va ra na vi čius (LFF pre zi den tas), Ro ma nas Le vins kas (Kau no ap skri­ties fut bo lo fe de ra ci ja), Ro mual­das Jo nai tis (Klai pė dos ap skri ties fut bo lo fe de ra ci ja), Ro mas Ku kis (Ma ri jam po lės ap skri ties fut bo­lo fe de ra ci ja), Ge di mi nas Juo zai tis (Pa ne vė žio ap skri ties fut bo lo fe­de ra ci ja), Leo nas Du naus kas (Tel­šių ap skri ties fut bo lo fe de ra ci ja), Ne ri jus Du naus kas (LFF pro fe sio­na laus fut bo lo ko mi te tas), Sta sys Stan kus (LFF tech ni nis­me to di nis ko mi te tas), Ser ge jus Sli va (LFF tei­sė jų ko mi te tas), Ro mual das Lav ri­na vi čius (LFF jau nių ir vai kų ko mi­te tas) ir Ana to li jus Ste cen ka (LFF ma si nio fut bo lo ko mi te tas).

Vyk do mo jo ko mi te to po sė­dis vyks Kau ne. Prog no zuo ja ma, kad di džiau sias ga li my bes lai mė ti kon kur są tu ri V.Iva naus kas. Ne­no rė jęs skelb ti sa vo pa var dės vie­nas LFF VK na rių dien raš čiui pa­tvir ti no bal suo siąs tik už Lie tu vos fut bo lo spe cia lis tą.

Pas ku ti nes ofi cia lias tarp tau­ti nes rung ty nes Lie tu vos fut bo­li nin kai žai dė per nai spa lio 11­ąją Kau ne su če kais. Tai bu vo 2012­ųjų Eu ro pos čem pio na to at ran kos ma­čas, jį mū siš kiai, va do vau ja mi Rai­mon do Žu tau to, pra lai mė jo 1:4.

VD inf.

Iš rinks fut bo lo rink ti nės tre ne rį

Pa li ki mas: �� pa�sku�ti�nis�įra�šas�Lie�tu�vos�fut�bo�lo�rink�ti�nės�is�to�ri�jo�je,�ku­rį�ras�nau�ja�sis�stra�te�gas,�–�pra�lai�mė�ji�mas�če�kams�1:4.

Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

Lie tu vos krepšinio tau rės sieks ir bri tai?Prieš še še rius me tus Lie tu vos krep ši nio fe de ra ci jos (LKF) at­gai vin to DNB LKF tau rės tur ny­ro 2013­ųjų fi na lo var žy bas ke ti­na ma reng ti sve tur – Di džio jo je Bri ta ni jo je.

„Toks pro jek tas pir mą kar tą bū­tų ren gia mas už Lie tu vos ri bų. Di džio jo je Bri ta ni jo je gy ve na la­bai gau si lie tu vių bend ruo me nė. No ri me su da ry ti jiems ga li my bę pa ma ty ti stip riau sių Lie tu vos ko­man dų rung ty nes“, – tei gė LKF ge ne ra li nis sek re to rius Min dau­gas Bal čiū nas.

Pla nuo ja ma, kad tur ny ras bū­tų su reng tas vie na me iš di džių jų Ang li jos mies tų – Lon do ne ar ba Bir min ga me. LKF va do vai su Di­džio sios Bri ta ni jos krep ši nio fe­de ra ci ja svars to ga li my bę su reng ti at vi rą tur ny rą ir į jį pa kvies ti vie­

ną vie tos ko man dą – ša lies čem­pio nę ar ba tau rės lai mė to ją.

„Stip riau sio Di džio sios Bri ta­ni jos klu bo da ly va vi mas su teik tų dar dau giau int ri gos, jo pa lai ky­ti at vy kę sir ga liai ar ti miau su si­pa žin tų su vi sa me pa sau ly je gar­siu Lie tu vos krep ši niu. Lie tu vos am ba sa dos skai čia vi mais, vien Lon do ne gy ve na apie 200 tūkst. lie tu vių, to dėl už pil dy ti O2 are­ną vei kiau siai ne bū tų sun ku“, – svars tė M.Bal čiū nas.

Atei ty je bus svars to ma ga li my­bė dar la biau plės ti DNB LKF tau­rės tur ny ro geog ra fi ją ir jį su reng ti ki to je ne ma žai išei vių iš Lie tu vos tu rin čio je ša ly je – Nor ve gi jo je.

2011–2012 m. DNB LKF tau­rės tur ny ro fi na lo ket ver to var­žy bos vyks va sa rio 17–18 d. Kau­no „Žal gi rio“ are no je.

VD, LKF inf.

Man tas Stan ke vi čiusm.stankevicius@diena.lt

29­erių S.Kru pec kai tė su 25­erių Gin ta re Gai ve ny te užė mė ant rą­ją vie tą ko man dų sprin to lenk ty­nė se, po to to kias pat po zi ci jas Si­mo na pel nė as me ni nė se sprin to ir kei ri no var žy bo se.

„Džiau giuo si ne tik sa vo as me­ni niais, bet ir ko man dos re zul ta­tais, – va kar Vil niaus oro uos te sa­kė S.Kru pec kai tė. – Pa si ro dė me ge riau, ne gu pla na vo me. Var žo­vės bu vo ypač stip rios, įsi ti ki no­me, kad ko vo jant su jo mis mums atei ty je rei kės dar šiek tiek pa si­temp ti.“

Ti tu luo čiau sia Lie tu vos tre ko meist rė tei gė, kad dar nie ka da iki šiol ne bu vo ma čiu si var žy bo se tiek daug Ki ni jos at sto vių.

„Jos tik rai la bai pa jė gios. Su rin­ko me daug in for ma ci jos, pir miau­sia – apie ki nes. Ana li zuo si me ir, at si žvel gę į iš va das, gal būt im si­

mės nau jų tak ti nių spren di mų“, – kal bė jo S.Kru pec kai tė.

As me ni nė se sprin to ir kei ri no rung ty se lie tu vė nu si lei do ki nei Guo Shuang, o su G.Gai ve ny te ko­man dų sprin to fi na le – Guo Shu­ang ir Gong Jin jie due tui.

„Ver tin giau sias – su Gin ta re iš­ko vo tas me da lis, nes kartu daug ir sun kiai dir bo me. Kol kas nei aš, nei ji dar ne va žia vo me di džiau siais grei čiais, ko kius ga li me pa siek ti, to­dėl bus ką veik ti per tre ni ruo tes. Be to, yra kon ku ren čių, iš ku rių ga li me pa si mo ky ti“, – svars tė Lie tu vos dvi ra čių tre ko rink ti nės ly de rė.

G.Gai ve ny tė tvir ti no, kad šiek tiek jau tė skaus mų po bu vu sios trau mos, bet yra pa ten kin ta pa­siek tais re zul ta tais.

„Pir miau sia ge rai pa dir bė jo me per tre ni ruo tes, to dėl lenk ty nes pra dė jo me bū da mos ko vi nės for­mos“, – tei gė dvi ra ti nin kė. Spor ti­nin kė pri pa ži no, kad no ri už tik rin­čiau da ly vau ti kei ri no var žy bo se.

„Šiai rung čiai rei kia ne ma žai drą sos ir pa tir ties. Mo kau si iš Si­mo nos“, – sa kė G.Gai ve ny tė, Pe ki­ne tarp 38 kei ri no da ly vių ga lu ti nė­je įskai to je užė mu si 19­ąją vie tą.

Va sa rio mė ne sį Lon do ne (Ang­li ja) vyks pa sku ti nis pa sau lio tau­rės eta pas. S.Kru pec kai tė svars to, ar da ly vau ti as me ni nė se var žy bo­se, nes no rė tų vi sas jė gas skir ti ko­man dų lenk ty nėms.

„Ap sisp rę si me, kai iš nag ri nė si­me Pe ki ne su kaup tą in for ma ci ją“, – tei gė Si mo na, po tri jų eta pų ta­pu si sprin to ir kei ri no rung čių ly­de re.

S.Kru pec kai tė: „Atei ty je mums rei kės pa si temp ti“

Su tri mis si dab ro me da liais iš Ki ni jo­je vy ku sių dvi ra čių tre ko pa sau lio tau­rės tre čio jo eta po var žy bų grį žu si Si­mo na Kru pec kai tė tei gė, kad nuo dug­niai iša na li zuos Pe­ki ne su kaup tą in­for ma ci ją ir gal būt keis ko vos tak ti ką.

Var žo vės: �� Pe�ki�no� tre�ke�pa�grin�di�nė�S.Kru�pec�kai�tės�kon�ku�ren�tė�bu�vo�tris�auk�so�me�da�lius�iš�ko�vo�ju�si�ki�nė�Guo�Shuang.� AFP�nuo�tr.

Due tas: �� S.Kru�pec�kai�tė�(kairėje)�ir�G.Gai�ve�ny�tė�pa�ten�kin�tos�ko�man�dų�sprin�to�lenk�ty�nė�se�pa�siek�tu�re�zul�ta�tu.�� Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.

Ver tin giau sias – su Gin ta re iš ko vo tas me da lis, nes kartu daug ir sun kiai dir­bo me.

trečiadienis, sausio 18, 2012

diena.lt/naujienos/sportas

Jung ti nių Ame ri kos Vals ti jų (JAV) krep ši nio fe de ra ci ja pa skel bė są­ra šą žai dė jų, kvie čia mų į na cio na­li nę rink ti nę, da ly vau sian čią Lon­do no va sa ros olim pi nė se žai dy­nė se.

Tarp 20-ies kan di da tų – ir bu vę Li no Klei zos bend ra žy giai Den-ve rio „Nug gets“ klu be: Car me lo Ant ho ny, šiuo me tu at sto vau jan-tis Niu jor ko „Knicks“ eki pai, bei Chaun cey Bil lup sas iš Los An dže-

lo „Clip pers“. Į JAV rink ti nę taip pat kvie čia mi La Mar cu sas Ald rid-ge’as (Port lan do „Trail Bla zers“), Chri sas Pau las ir Bla ke’as Grif fi-nas (abu – „Clip pers“), LeB ro nas Ja me sas, Chri sas Bos has ir Dwya-ne’as Wa de’as (vi si – Ma ja mio „Heat“), Ko be Bryan tas (Los An-dže lo „La kers“), Ty so nas Chand-le ris („Knicks“), Ke vi nas Du ran-tas ir Rus sel las Westb roo kas (abu – Ok la ho mos „Thun der“), Ru dy Gay’us (Mem fio „Grizz lies“), Eri-cas Gor do nas (Nau jo jo Or lea no „Hor nets“), Dwigh tas Ho war das (Or lan do „Ma gic“), And re Iguo-da la (Fi la del fi jos „76ers“), Ke-vi nas Lo ve’as (Mi ne so tos „Tim-ber wol ves“), La ma ras Odo mas (Da la so „Ma ve ricks“), Der ric kas Ro se’as (Či ka gos „Bulls“) bei De-ro nas Wil liam sas (Nau jo jo Džer-sio „Nets“).

Stra te gų šta be – vy riau sia sis tre ne ris Mi ke’as Krzy zews kis bei tre ne riai Ji mas Boe hei mas, Mi-ke’as D’An to nis ir Na te’as McMil-la nas.

2010-ai siais pa sau lio čem-pio na te, ku ria me Lie tu vos krep ši nin kai iš ko vo jo bron zos me da lius, su M.Krzy zews kio va do vau ja ma JAV ko man da auk-są pel nė Ch.Bil lup sas, K.Du ran-tas, D.Ro se’as, R.Westb roo kas, R.Gay’us, E.Gor do nas, A.Iguo-da la, L.Odo mas, T.Chand le ris ir K.Lo ve’as.

Kol kas kan di da tai į JAV rink ti nę kau na si NBA čem pio na te. Ge riau-siai se ka si po 12 re gu lia raus se zo-no ma čų lai mė ju siems „Bulls“ ir „Thun der“ klu bams.

Vos ke tu rias per ga les yra iš ko-vo ju si L.Klei zos at sto vau ja ma To-ron to „Rap tors“ eki pa.

Pir ma die nį „Rap tors“ pa ty rė penk tą ją ne sėk mę iš ei lės, 84:93 nu si lei du si At lan tos „Hawks“. Lie tu vis per tru pu tį dau giau nei 10 mi nu čių pel nė 2 taš kus, at ko-vo jo 4 ka muo lius, du syk su kly do bei pen kis kar tus pra si žen gė.

To ron to klu bas Ry tų kon fe ren-ci jo je – vie nuo lik tas.

VD inf.

12

sportas

Is to ri nės są skai tos te be kurs to aist rasKau no „Žal gi ris“ pa si ren gęs Eu ro ly gos „Top 16“ star tui. Sep tin tą kar tą per klu­bo is to ri ją šį var žy bų eta pą pa sie kę kau­nie čiai ry toj na muo se kau sis su Tel Avi vo „Mac ca bi Elect ra“ ko man da.

Ma rius Bag do nasm.bagdonas@diena.lt

Re pe ta vo sek ma die nįAm bi ci jų pra si brau ti į aš tuo nių stip riau sių že my no klu bų gre-tas ne sle pian čiam „Žal gi riui“ teks ne leng vas iš ban dy mas – praė ju-sią nak tį į Kau ną at vy ko Eu ro ly gos vi ce čem pio nai, ku riuos tre ni ruo ja ge rai pa žįs ta mas Da vi das Blat tas.

Aš tuo nias per ga les iš ei lės iš ko-vo ju sio Lie tu vos čem pio no stra-te gas Alek sand ras Tri fu no vi čius nea be jo ja – ma čas su „Mac ca-bi Elect ra“ bus prin ci pi nis ir la-bai svar bus, sie kiant vie tos ki ta-me eta pe.

„Per VTB Vie nin go sios ly gos dvi-ko vą su „As ta na“ mes tu rė jo me lai-ko ne tik leis ti pa si reikš ti vi siems re gist ruo tiems žai dė jams, ta čiau ir pa šli fuo ti kai ku riuos de ri nius, ku riuos pa si steng si me įgy ven din-ti per ma čą su Tel Avi vo eki pa. Dvi-ko va su „As ta na“ mums bu vo ge ra re pe ti ci ja“, – tei gė ser bas.

D.Shar pas – vėl Kau neDvi ko vų tarp „Žal gi rio“ ir „Mac-ca bi Elect ra“ is to ri ja me na la-bai įspū din gų su si rė mi mų. Iki šiol kau nie čių ir Tel Avi vo klu bų ke liai pres ti žiš kiau sia me že my no tur ny-re bu vo su si kir tę 12 kar tų. „Žal gi-ris“ lai mė jo 4 ma čus, 3 iš jų – na-muo se.

Be ne vi si „Žal gi rio“ sir ga liai pri-si me na 2004-ųjų ba lan džio 8-ąją, kai Tel Avi ve vy ku sio se rung ty nė-se žal gi rie čiai, tarp jų – ir Ar vy das Sa bo nis, pir ma vo 94:91 ir be veik lai kė ke lia la pį į fi na lo ket ver tą sa vo

ran ko se, ta čiau Der ric kas Shar pas pa sku ti nę se kun dę pa tai kė tri taš kį ir iš plė šė pra tę si mą, ku rį sėk min-giau su žai dė aikš tės šei mi nin kai.

Ne se niai šis ame ri kie čio šū vis bu vo pri pa žin tas vi sų lai kų ge riau-siu Eu ro ly gos per ga lin gu me ti mu. D.Shar pą ry toj krep ši nio mė gė jai ga lės pa ma ty ti ir nau jo jo je „Žal-gi rio“ are no je – bu vęs krep ši nin-kas šiuo me tu yra vie nas D.Blat to asis ten tų.

Sus tip ri no Ša ko pusb ro lisĮ Lie tu vą „Mac ca bi Elect ra“ at vy-ko po per ga lės Iz rae lio čem pio na te 108:75 prieš Aš ke lo no „Iro ni“. Žo-džio ki še nė je neieš kan tis D.Blat tas skun dė si, kad jo ko man dai toks in-ten sy vus tvar ka raš tis prieš Eu ro ly-gos le mia mas ko vas – ne ge riau sias va rian tas.

Praė ju sį sa vait ga lį Eu ro ly gos vi-ce čem pio nai ir gi ne sė dė jo ran kas su dė ję – Ad ri jos ly go je 91:85 įvei-kė Zag re bo „Ci bo ną“.

„At lai ky ti to kį var gi na mą var žy-bų ma ra to ną tik rai ne leng va. Ge rai, kad rung ty nės su „Ci bo na“ bu vo įtemp tos, o tai nau din ga prieš ket-

Bend ra žy giai: �� Sh.O’Nea�lo�pusb�ro�lis�D.Mal�le�tas�(kai�rė�je)�ne�se�niai�ta�po�„Mac�ca�bi�Elect�ra“�ta�ra�no�S.Schort­sa�ni�čio�par�tne�riu.� � get�tyi�ma�ges.com�nuo�tr.

Žaidėjas Šalis Pozicija Ūgis

Theo do ras Pa pa lou kas Grai ki ja gy nė jas 200 cmRi char das Hend ri xas JAV puo lė jas 203 cmDe vi nas Smit has JAV gy nė jas 196 cmDa vi das Blu Iz rae lis puo lė jas 201 cmLio ras Eliya hu Iz rae lis puo lė jas 207 cmDe mon das Mal le tas JAV gy nė jas 186 cmGuy’us Pni nis Iz rae lis puo lė jas 201 cmTa las Burs tei nas Iz rae lis gy nė jas 198 cmYo ge vas Ohayo nas Iz rae lis gy nė jas 189 cmJo nat ha nas Scheye ris Iz rae lis gy nė jas 196 cmShaw nas Ja me sas JAV vi du rio puo lė jas 208 cm

So fok lis Schort sa ni tis Grai ki ja vi du rio puo lė jas 206 cm

Keit has Lang for das JAV gy nė jas 193 cm

Vy riau sia sis tre ne ris Da vi das Blat tas (Izraelis–JAV)

Tel Avi vo „Mac ca bi Elect ra“vir ta die nio ma čą su „Žal gi riu“, – pri pa ži no D.Blat tas. Pa sak tre ne-rio, į Kau ną neat vy ko tik Guy’us Pni nis, ku ris te be si gy do blauz dos trau mą.

Prieš pat Nau juo sius me tus „Mac ca bi Elect rą“ su stip ri no 33-ejų įžai dė jas De mon das Mal le tas. Su Šar le rua „Bel ga com Spi rou“ klu bu į „Top 16“ ne pa te kęs le gen-di nio Sha quil le’o O’Nea lo pusb ro-lis Iz rae ly je žais vie ną se zo ną, po to ga lės su tar tį pra tęs ti.

Ka ta lo nai – be La Bom bosKi to se H gru pės rung ty nė se is pa nų „Re gal Bar ce lo na“ su si tiks su Eu ro-ly gos de biu tan tu Kan tu „Ben net“.

Vos kar tą šį Eu ro ly gos se zo ną su-klu pu siems ka ta lo nams grei čiau-siai teks vers tis be ko jos skaus mus ken čian čio ly de rio Jua no Car lo so Na var ro, arba La Bombos.

„Re gal Bar ce lo na“ su dė ty je es-mi nių po ky čių neį vy ko, o sun-kio jo kraš to puo lė jo Mar ko Šče-ki čiaus ne te kęs „Ben net“ grei tai su ra do jam pa mai ną – ita lai pa si-ra šė su tar tį iki se zo no pa bai gos su

28 me tų 201 cm ūgio puo lė ju Gre gu Brun ne riu. Ga lin go sto to bal tao dis ame ri kie tis šį se zo ną pra dė jo Ita-li jo je, kur vil kė jo Mon teg ra na ros „Fa bi Shoes“ ko man dos marš ki-nė lius.

Dvi ko va su „As ta na“ mums bu vo ge ra re­pe ti ci ja prieš Euroly­gos mačą su Tel Avi­vo komanda.

Aleksandras Trifunovičius:

JAV rink ti nė je – bu vę L.Klei zos bend ra žy giai

Ly de riai

Ry tų kon fe ren ci ja: � 1. „Bulls“ (12 per ga lių, 3 pra lai mė ji mai), 2. „76ers“ (10, 3), 3. „Ma gic“ (9, 3).

Va ka rų kon fe ren ci ja: � 1. „Thun­der“ (12, 2), 2. „Clip pers“ (7, 3), 3. „Spurs“ (9, 4).

Re zul ta tai

Mem fio „Grizz lies“–Čikagos „Bulls“ 102:86, Niu jor ko „Knicks“–Orlando „Ma gic“ 93:102, Šar lo tės „Bob cats“–Klivlando „Ca va liers“ 94:102, Fi la­del fi jos „76ers“–Milvokio „Bucks“ 94:82, Va šing to no „Wi zards“ –Hjus­tono „Roc kets“ 106:114, Nau jo­jo Or lea no „Hor nets“–Portlando „Trail Bla zers“ 77:84, Los An dže lo „Clip pers“–Naujojo Džer sio „Nets“ 101:91, Mi ne so tos „Tim ber wol ves“–Sakramento „Kings“ 99:86, Bos to­no „Cel tics“–Oklahomos „Thun der“ 88:97, Los An dže lo „La kers“–Dalaso „Ma ve ricks“ 73:70.

Asas: �� C.Ant�ho�ny�(kai�rė�je)�per�rung�ty�nes�su�„Ma�gic“�pel�nė�33�taš�kus.�� „Reu�ters“�nuo�tr.

trečiadienis, sausio 18, 2012

13

skelbimaitrečiadienis, sausio 18, 2012

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659skelbimai@vilniausdiena.lt

Siūlo darbą Ieškome darbuotojų dirbti užsienyje, pramonėje: izoliuotojais, pastolininkais. Reikalavimas – gera anglų kalba. Priva-lumas – darbo patirtis. CV siųsti info@hertel.lt. Tel. 8 687 73 397.

890587

inžinerijaUAB „IRDAIVA“ reikalingas inžinierius (-ė)-sąmatininkas (-ė). Kontaktinis tel. 8 600 29 958, 8 686 36 046.

896215

PaSlaugoSTransporto

Nuolat vežame KROVINIUS nuo 300 iki 24 000 kg maršrutu Vilnius–Kaunas. Tel. 8 699 28 377. www.littransrent.lt.

877227

ParduodaNekilnojamąjį turtą

Geroje vietoje, arti Klaipėdos, 4 ha arba 2 ha sklypus pramonės objektų staty-bai. Savininkas. Tel. 8 670 39 095.

899584

ĮvairūSKita

Informuojame, kad pradedamas reng-ti Vietovės lygmens 0,1200 ha žemės sklypo (kad. Nr. 0101/0012:280) Tur-niškių g. 43, Vilniaus m., detalusis te-ritorijos planas. Planavimo pagrin-das – detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perda-vimo 2012 01 03 sutartis Nr. 042017, re-gistracijos Nr. A615-I-(2.15.1.7-AD4). Pla-navimo organizatoriai: Andrius Šulnis, gyv. A.Juozapavičiaus g. 3-77, Vilniaus m., tel. (8 5) 266 3423, e. p. andrius@decoras.lt; Rasa Jurgelėnienė, gyv. K.Jauniaus g. 1-11, Vilniaus m., tel. (8 5) 266 3423, e. p. rasa@gb-baltic.com; Saulius Jurgelėnas, gyv. K.Jauniaus g. 1-11, Vilniaus m., tel. (8 5) 266 3423, e. p. sauliusj@yahoo.com. Detaliojo pla-no rengėjas UAB „BARPROJEKTAS“, Jau-ronių g. 11, LT-08434 Vilnius, faksas (8 5) 219 5450, projekto vadovas Donatas Benotas Baronas, tel. 8 698 21 208, e. p. dbar@takas.lt. Detaliojo plano tiks-las: nekeičiant žemės tikslinės paskirties ir bendrojo plano sprendinių, patikslin-ti planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą, nustatant rekreaci-nių teritorijų naudojimo būdą. Detalio-jo plano vieša ekspozicija: su detaliuo-ju planu galima susipažinti nuo 2012 m. sausio 23 d. iki 2012 m. vasario 24 d. UAB „TUKOMPA“ patalpose, Algir-do g. 9, LT-03161 Vilnius, darbo dieno-mis nuo 8 iki 16 val.; vieša ekspozicija vyks Antakalnio seniūnijoje, Antakalnio g. 36, LT-10305 Vilnius, ir UAB „TUKOM-PA“ patalpose, Algirdo g. 9, LT-03161 Vil-nius, nuo 2012 m. vasario 9 d. iki 2012 m. vasario 24 d. darbo dienomis nuo 8 iki 16 val.; viešas susirinkimas vyks UAB „TUKOMPA“ patalpose, Algirdo g. 9, LT-03161 Vilnius, 2012 m. vasario 24 d. 16 val. Planavimo pasiūlymų teikimo tvar-ka: pasiūlymus dėl detaliojo plano do-kumento galima teikti planavimo or-ganizatoriui raštu adresu Algirdo g. 9, LT-03161 Vilnius, iki viešo susirinkimo ir jo metu. Gautų atsakymų į pasiūlymus apskundimo tvarka: asmenys gautus at-sakymus, kad į jų pateiktus pasiūlymus neatsižvelgta parengtame detaliajame plane, gali apskųsti Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės prie-žiūros skyriui (Vitebsko g. 19, Vilnius) per mėnesį nuo jiems išsiųsto registruo-to laiško (atsakymo į pateiktą pasiūly-mą) gavimo dienos.

901350

Informuojame, kad pradedamas reng-ti Vietovės lygmens 0,1200 ha žemės sklypo (kad. Nr. 0101/0012:282) Tur-niškių g. 35, Vilniaus m., detalusis te-ritorijos planas. Planavimo pagrindas: detaliojo teritorijų planavimo organiza-toriaus teisių ir pareigų perdavimo 2012 01 13 sutartis Nr. 042030, registracijos Nr. A615-6-(2.15.1.7-AD4). Planavimo or-ganizatoriai: Ernestas Ugnius Urba, gyv. Fizikų g. 33, Vilniaus m., tel. 8 698 82 535, e. p. ugnius68@gmail.com; Rasa Burbienė, gyv. Turniškių g. 27-1, Vilniaus m., tel. 8 698 85 645, e. p. turnita@gmail.com. Detaliojo plano rengėjas: UAB „BARPROJEKTAS“, Jauronių g. 11, LT-08434 Vilnius, faksas (8 5) 219 5450, projekto vadovas Donatas Benotas Ba-

KarščiauSi KelioNių PaSiūlymai

KELIONĖS AUTOBUSUGėlių paradas Olandijoje 2012 04 17-22 – 1245 LtItalija–Venecijos karnavalas – nuo 1047 LtParyžius–Beniliuksas – 1227 Lt

POILSINĖS KELIONĖS LĖKTUVUIš Vilniaus: Šarm El Šeichas – nuo 1059 Lt; Hurgada – nuo 960 Lt; Tenerifė – nuo 1249 Lt; Tailandas – 3345 LtIš Varšuvos: Tunisas nuo 908 Lt; Kipras – 799 Lt; Maljorka – 1253 Lt; Marokas – 1505 Lt; Kenija – 2294 Lt; Šri Lanka – 4496 Lt

PAŽINTINĖS KELIONĖS LĖKTUVUIš Vilniaus: Kruizas Nilu – nuo 2525 Lt; Tailandas – jungtinis turas – nuo 3816 Lt

Iš Varšuvos (su poilsiu): Marokas nuo 2205 Lt; Graikija – 1516 Lt; Turkija – 1791 Lt; Por-tugalija – 2757 Lt; Ispanija – 2811 Lt

EGZOTINĖS KELIONĖSJAE – 2490 Lt; Meksika – 6160 Lt; Brazilija – 6750 Lt; Kinija – 6999 Lt; Sri Lanka – 4250 Lt; Balio sala – 4950 Lt; Indija – 3200 Lt

KELIONĖS SU GRUPEManoji Portugalija – 1980* LtJAV vakarinė pakrantė – 4950* Lt* neįskaičiuotas skrydis.

SLIDINĖJIMO KELIONĖS LĖKTUVUAustija – nuo 1183 LtItalija – nuo 1829 Lt

KRUIZAI*Italija, Ispanija, Prancūzija, Sardinija, Sicili-ja, Maljorka 7 naktų – 1380 LTLItalija, Ispanija, Marokas, Kanarų salos 11 naktų – 1844 LTLPersijos įlanka iš Dubajaus, 8 d. nuo 1398 LtKaribų jūra, 7 d. – 1029 LtSingapūras, Malaizija, Tailandas, 5 d. – 1130 Lt* neįskaičiuotas skrydis

AVIABILIETAISkrydžiai po Europą nuo 51 Lt; Abu Dabis – 1497 Lt; Čikaga – 2029 Lt; Niujorkas – 1655 Lt; Majamis – 2155 Lt; Los Andželas – 2355 Lt; Pekinas – 1855 LtTokijas – 2255 LtBankokas – 2155 LtSidnėjus – 3355 Lt

KELTAIRyga–Stokholmas 110 LtTalinas–Helsinkis 138 LtTalinas–Stokholmas 131 LtVentspilis–Nyneshamnas 155 LtKlaipėda–Karlshamnas 198 LtKlaipėda–Kylis 183 LtaTalinas–Alando salos 128 Lt

VIZOS į Rusiją, Baltarusiją ir kitas šalis.

Pamėnkalnio g. 5 / K.Griniaus g., VilniusTel. (8 5) 262 7777. mob. 8 616 16777svite.lt, info@svite.lt

Kelionių organizatorius

Kelionių organizatorius A.Vienuolio g. 6, LT–01104 VilniusTel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt www.krantas.lt

Paskutinės minutės pasiūlymas 7 NAKVYNIŲ KRUIZAI Jungtiniai Arabų Emyratai–Omanas. Išvykimas iš Dubajaus 2012 02 03. Kaina nuo 1474 Lt, 1992 Lt

Egiptas–Izraelis–Jordanija. Išvykimas iš Šarm El Šeicho 2012 03 05. Kaina nuo 1474 LtItalija–Prancūzija–Ispanija–Malta Išvykimas iš Savono 2012 05 28Kaina nuo 1820 Lt, 3132 Lt

Sausio 17-22 d.Menų spaustuvė,Šiltadaržio g. 6,Vilnius

www.menuspaustuve.lt

Būk KITOKS

su mumis!

Bilietus platina

Partneriai:Menų spaustuvę remia:

Informaciniai rėmėjai:

Festivalis

Kitoks teatras

Skubiai ir nemokamai išvežanenaudojamą buitinę techniką: šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus

elektronikos prietaisus.

Tel. 8 641 99 000www.kaunakiemis.lt

ronas, tel. 8 698 21 208, e. p. dbar@ta-kas.lt. Detaliojo plano tikslas: nekeičiant žemės tikslinės paskirties ir bendrojo plano sprendinių, patikslinti planuoja-mos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą, nustatant rekreacinių teritorijų naudojimo būdą. Detaliojo plano vie-ša ekspozicija: su detaliuoju planu ga-lima susipažinti nuo 2012 m. sausio 30 d. iki 2012 m. kovo 2 d. UAB „TUKOMPA“ patalpose, Algirdo g. 9, LT-03161 Vilnius, darbo dienomis nuo 8 iki 16 val., vieša ekspozicija vyks Antakalnio seniūnijo-je, Antakalnio g. 36, LT-10305 Vilnius, ir UAB „TUKOMPA“ patalpose, Algirdo g. 9, LT-03161 Vilnius, nuo 2012 m. vasario 16 d. iki 2012 m. kovo 2 d. darbo dieno-mis nuo 8 iki 16 val.; viešas susirinkimas vyks UAB „TUKOMPA“ patalpose, Algir-do g. 9, LT-03161 Vilnius, 2012 m. kovo 2 d. 16 val. Planavimo pasiūlymų teikimo tvarka: pasiūlymus dėl detaliojo plano dokumento galima teikti planavimo or-ganizatoriui raštu iki viešo susirinkimo ir jo metu. Gautų atsakymų į pasiūlymus apskundimo tvarka: asmenys gautus at-sakymus, kad į jų pateiktus pasiūlymus neatsižvelgta parengtame detaliajame plane, gali apskųsti Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės prie-žiūros skyriui (Vitebsko g. 19, Vilnius) per mėnesį nuo jiems išsiųsto registruo-to laiško (atsakymo į pateiktą pasiūly-mą) gavimo dienos.

901349

Pranešame, kad yra rengiamas skly-po Džiaugsmo g. (kadastro Nr. 0101/0157:1353) planas, prilygina-mas detaliojo teritorijų planavimo do-kumentui. Planavimo tikslas: padaly-ti sklypą į du, nekeičiant išorinių sklypo ribų bei žemės tikslinės paskirties, nau-dojimo būdo ir pobūdžio.

901135

užuojauTa

Nuoširdžiai užjaučiu Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikų genera-linį direktorių profesorių Aleksandrą Laucevičių dėl mylimos mamos mirties. LR Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys

trečiADieNiS, SAuSio 18, 201214

menas ir pramogos

Ams ter dA mo orfė jAsKai iš ta ria me žodį „var go nai“, dau ge liui turbūt pir miau sia į galvą atei na did žio jo J.S.Ba cho var­gonų mu zi ka. Ta čiau tik rai ne ma žiau ver ta pa­si klau sy ti ir Ams ter da mo Orfė ju va di na mo J.P.Swee linc ko kūri nių.

I.Be rez nIc ko AnI mA cI jAAš tuo ni Il jos Be rez nic ko įvai rių žanrų fil mu kai per vieną va karą – „Se ne lis ir se nelė“, „Tik ne rei­kia mūsų gąsdin ti“, „Elekt ro ni nis pi ra tas“, „Sva ju­ko dramb lionės“, „Bau bo arit me ti ka“, „Bau bo li ga“, „La la la“ ir, be abe jo, „Bau bas“.

PrAncūzų drA mos klA sI kAKo me di ja „Boeing Boeing“ – tai vie na iš XX a. ant ro s pusės prancūzų teat ro le gendų. Pirmą­syk ši Mar co Ca mo let ti pjesė bu vo pa sta ty­ta dar 1960 m. Pa ry žiu je ir su laukė mil ži niš ko po pu lia ru mo.

sPek tAk lIs APIe mo terų PA sAulįSpek tak lis „Te tos“ – tai ga li mybė mo te rims kri tiš­ku žvilgs niu ir su šyp se na pa žvelg ti į sa ve, o vy­rams – dar kartą pa ban dy ti su pras ti mo te ris to­kias, ko kios jos yra iš tiesų: kar tais juo kin gos, bet vi sa da ža vios.

su fo toA PA rA tu ko Po seLie tu vo je tu ri me ne daug fo tog rafų, ku rie visą sa vo kūrybą yra pa­skyrę tik vie nai te mai. Iš jų būrio kaip se novės gi rių ąžuo las iš ky la miš ko ir Ne rin gos kopų dai nius Jo nas Kal ve lis. Jis pel ny tai va di­na mas gam tos frag mentų poe tu, Lie tu vos gam tos vaizdų vir tuo­zu. Pa ma rio smėly nai – did žio ji fo tog ra fo meilė.

KUR? Pros pek to ga le ri jo je, Ge di mi no pr. 43.KA DA? Nuo šiandien KIEK? Ne mo ka mai.

AtvykstA regIo kArAlIAIVa sa rio vi du ry je į Lie tuvą pirmą kartą at vyk sian tys britų re gio mu zi kos ka ra liai „UB40“ ža da su reng ti ypač spal vingą ir ryškų be­veik 3 va landų trukmės kon certą, ku ris, pa sak or ga ni za to rių, turė­tų pri min ti nuo tai kingą devinto dešimtmečio dis ko teką, per keltą į šiuo lai ki nes erd ves ir pa pil dytą mo der niais efek tais.

KUR? „Sie mens“ are no je, Ozo g. 14.KA DA? Va sa rio 18 d. 20 val. KIEK? 89–149 li tai.

due to gIm tA dIe nIsEri cos Jen nings ir Jur gio Did žiu lio mu zi ki nis šeimos due tas „The Ball & Chain“ jau ne tru kus švęs vienų metų gim ta dienį ir šia pro­ga ne tik lauks do vanų, bet ir pa tys do va nos kon certą. Prie due to ypa tin go sve čio teisė mis tą va karą pri si jungs dau ge liui pui kiai pa­žįsta mas Al gis Ra ma naus kas­Grei tai.

KUR? Klu be „Tams ta“, Su ba čiaus g. 11.KA DA? Sau sio 28 d. 21 val. KIEK? 20–30 litų.

KUR? Šv. Jonų baž ny čio je, Šv. Jo no g. 12.KA DA? Sau sio 21 d. 18 val. KIEK? 15 litų.

KUR? Ki no teat re „Pa sa ka“, Šv. Ig no to g. 4.KA DA? Sau sio 21 d. 16 val. KIEK? 12 litų.

KUR? Ūkio ban ko teat ro are no je, Olim pie čių g. 3.KA DA? Sau sio 19 d. 19 val. KIEK? 30–50 litų.

KUR? Menų spaus tuvė je, Šil ta dar žio g. 6.KA DA? Sau sio 31 d. 19 val. KIEK? 23 li tai.

„vIlnIAus dIenA“ rekomenduojA

LTV 22.15 val. LNK 22.35 val. TV3 22.05 val. BTV 20.25 val. SpoRT1 21.00 val.

tv ProgrAmA

LTV6.00 La bas ry tas. 9.00 „Mei lės sko nis“ (k). 10.00 Bė dų tur gus (k). 11.00 „Toks gy ve ni mas“ su Zi ta Kel mic kai te.

Tie sio gi nė Lie tu vos ra di jo lai da. 12.00 Kul tū rų kryž ke lė. Ru sų gat vė (ru sų k.). 12.15 Mū sų die nos – kaip šven tė (k). 13.45 „Snai pe rio tai ki ny je“ (8) (N-7) (k). 14.50 Ži nios. 15.10 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“ (N-7). 16.00 „Mei lės sko nis“. 17.05 „Se nis“ (N-7). 18.15 Šian dien (su ver ti mu į ges tų k.). 18.35, 21.05 Spor tas. Orai. 18.45 „Snai pe rio tai ki ny je“ (9) (N-7). 19.45 Kraš to spal vos. 20.25, 22.10 Lo te ri ja „Per las“. 20.30 Pa no ra ma. 20.55 Vers las. 21.00 Kul tū ra. 21.15 Tei sė ži no ti. 22.15 At vi ra Lie tu vos uni ver si te tų ži nių ly ga

„Ly de riai“. Su si tin ka Lie tu vos svei ka tos moks lų uni ver si te to ir My ko lo Ro me rio uni ver si te to ko man dos.

23.15 Va ka ro ži nios. 23.25 Orai. 23.30 Po pie tė su Al gi man tu Če kuo liu (k). 0.00 Įž val gos (k).

LNK6.20 „Bet me nas“. 6.50 „Ma žie ji To mas ir Dže ris III“ (k).

7.20 Pri čiu pom! (N-7). 7.50 „Pa sau lio Guin nes so re kor dai“. 8.50 24 va lan dos (N-7). 9.45 KK2 Ka lė di nė mISTERIJA. Spe cia li

šven ti nė ver si ja. Da ly vau ja U.Skons ma nai tė, T.Ali šaus kas, K.Sa ka laus kas, V.Ka tuns ky tė, R.Ši mu kaus kas, Vu dis, Ra dži, An ta nas, D.Zvon kus, N.Bun kė ir kt. (N-7) (k).

11.45 Va lan da su Rū ta (k). 13.10 „Drau gai III“. 13.40 „Vai kų „War ner Bros.“ Ma žie ji To mas ir

Dže ris III“. 14.10 „Ogis ir ta ra ko nai“. 14.40 „Ja so nas ir ar go nau tai“ (2). 16.40 24 va lan dos (N-7). 17.40 Būk ma no mei le! (N-7). 18.45 Ži nios. Kri mi na lai. 19.05, 22.19 Sportas. Orai. 19.10 Fa rai (N-7). 20.00 LT Aist ra (N-7). 20.30 „Pa vog ta lai mė 2“ (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dvi ra čio šou. 22.00 Ži nios. Vers las. 22.25 Kri mi na li nė Lie tu va (N-14). 22.35 Veiks mo f. „Gel bė ji mo mi si ja 2. Mir ti nas

pa vo jus“ (JAV, 2006 m.) (N-7). 0.20 „Pa sau lio Guin nes so re kor dai“ (k). 1.20 Dak ta ras Ozas. Nak ti nė ver si ja (S).

TV36.40 Te le par duo tu vė. 6.55 „Han ti kas. Sek liai ir pas lap tys“.

7.25 „Simp so nai“. 7.55 „Vieš bu tis „Ba bi lo nas“. 9.00 „Mei lės sū ku ry je“. 10.00 „Ke lias na mo“. 11.00 100 000 € gry nais. 12.00 Žvaigž dė po li ci nin kas. 12.35 Nuo dė mių de šim tu kas. 13.10 „Beib lei dai. Me ta li nė ko va“. 13.40 „Han ti kas. Sek liai ir pas lap tys“. 14.10 „Meš kiu kai Ga miai“. 14.40 „Či pas ir Dei las sku ba į pa gal bą“. 15.10 „Simp so nai“. 15.40 „Li ki mo ga lia“. 16.40 „Mei lės trium fas“. 17.40 Ką ma nai? 18.45 TV3 ži nios, kri mi na lai. 19.00 TV3 spor tas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Nai sių va sa ra“. 19.40 Akis ta ta. 20.30 Be ko men ta rų. 21.00 „Mo te rys me luo ja ge riau“. 21.35 TV3 va ka ro ži nios. 21.50 TV3 spor tas. 21.55 TV3 orai. 22.00 Vi kin gų lo to. 22.05 „Dak ta ras Hau sas“. 23.05 „CSI Niu jor kas“. 0.05 „Dak ta ras Hau sas“. 1.00 „He ro jai“.

BTV6.30 Te le vit ri na. 7.00 Ži nios (k).

7.25 „Lie tu vos ži nių“ ty ri mas“. Pub li cis ti kos lai da (k).

8.25 „Lie tu vė lė“ (k). 9.00 „Mar go ša: mo te ri mi ne gims ta ma“. 10.00 „Pra ga ro vir tu vė“. Ku li na ri nis rea ly bės

šou (N-7) (k). 11.00 Šeš ta sis po jū tis (k). 12.00 „Ga li leo: no rintiems ži no ti“ (k). 12.30 Žu vys monst rai: si dab ri nė la ši ša (k). 13.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7) (k). 14.30 „Pra ga ro vir tu vė“. Ku li na ri nis rea ly bės

šou (N-7). 15.30 „Ame ri kos ta len tai“. Pra mo gi nis šou. 16.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7). 17.30 „Lie tu vė lė“ (k). 18.00 Ži nios. Spor tas. Orai. 18.25 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“. 19.00 „Ver vol fo me džiok lė“ (N-7). 20.00 Ži nios. Vers las. Spor tas. Orai. 20.25 „Ma no lai da“. Pa ro di jų šou. 21.05 Ka ro vil kai. „De san ti nin kai“ (N-14). 22.05 „Gy vi nu mi rė liai“ (N-14). 23.00 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7) (k). 0.00 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“ (k). 0.35 „Au to pi lo tas“. TV žur na las (k). 1.05–6.00 „Bam ba“.

LieTuVos ryTo TV6.59, 13.00 TV par duo tu vė. 7.15 Te le ta biai. 7.45, 10.25, 14.35 Griūk ne gy vas! (N-7). 8.15 Ne ga liu ty lė ti. 9.20, 18.20, 22.30 Su per L.T. 9.55 „Po ra kaip tvo ra“ (N-7).

11.05 Il gai ir lai min gai. 12.05, 21.00, 0.05 Re por te ris. 13.30 „So do de tek ty vės“ (N-7). 15.10 „Po ra kaip tvo ra“ (N-7). 15.45, 16.10 Dok. f. „Kas nu žu dė Sta li ną?“ 16.00, 17.00, 18.00 Ži nios. Orai. 17.20 Lie tu va tie sio giai. 18.55 Ne ga liu ty lė ti. 19.55 Dok. f. „Rei ga nas“ (1). 21.52, 0.57 Orai. 21.55 Lie tu va tie sio giai. 23.05 Ne ga liu ty lė ti. 1.00 Dok. f. „Kas nu žu dė Sta li ną?“

sPorT18.45 Te le vit ri na. 9.45, 18.25, 20.45, 23.00 Ži nios +. 10.00 Is pa ni jos „Pri me ra“ ly gos rung ty nės. 11.45 Is pa ni jos „Pri me ra“ ly gos rung ty nės. 13.30 Is pa ni jos „Pri me ra“ ly ga. XIX tu ro

apž val ga. 14.30 Fut bo lo die vai. Ro nal do. 15.00 Fut bo lo die vai. Ro nal din ho. 15.30 VTB vie nin go ji krep ši nio ly ga. Ki je vo

„Bu di vel nik“–Ka za nės „Uniks“. 17.15 Di džio sios Bri ta ni jos žie di nės lenk ty nės

„Pors che Car re ra Cup 2011“. X eta pas (Sil vers to ne).

18.40 VTB vie nin go ji krep ši nio ly ga. Ta li no „Ka lev“–„As ta na“.

21.00 Au to mo to. 21.30 Mo te rų Eu ro ly ga. Kau no „VIČI

Ais tės“–Je ka te rin bur go UMMC. 23.15 Ke lias į Lon do ną.

trečiADieNiS, SAuSio 18, 2012 15

menas ir pramogos

Ru denį Vil niu je už da ry ta „Flu xus mi nis te ri ja“ ke lia si į Kauną – čia ji du ris turėtų at ver ti kovą. Sos tinės Ge di mi no pro spek te apie pu santrų metų gy va vu si „Flu xus mi nis te ri­ja“ Kau ne taip pat įsi kurs mies to cent re, bu vu sio batų fab ri ko „Li­tua ni ca“ pa sta te.

„Buvęs „Li tua ni cos“ batų fab ri kas, ar ba „Rau do na sis spa lis“, ša lia Ne­ries, san ta kos, Kau no pi lies – ke tu­ri aukš tai, be veik 8 tūkst. kvad ra­ti nių metrų. Šiuo me tu tal ki nin kai at lie ka tvar ky mo si dar bus, ir, ma­tyt, ko vo mėnesį „Flu xus mi nis te­ri ja“ Kau ne bus ati da ry ta“, – BNS ant ra dienį sakė pro jektą Vil niu je glo bojęs me ras Artū ras Zuo kas.

„Nea be jo ju, kad Kau ne kultū ri­nis gy ve ni mas šie met bus ge ro kai ak ty ves nis“, – teigė me ras.

Anot jo, vie na prie žas čių, kodėl pro jek tas ke liau ja būtent į Kauną, – šis mies tas yra žy maus „Flu xus“ judė ji mo at sto vo Jur gio Ma čiū no gim tinė. „Bai gus pro jektą Vil niu je, grąži nus pa statą sa vi nin kams, mes, natū ra lu, be abe jo, nu kry po me į J.Ma čiū no gim tinę. Tai yra la bai sim bo liš ka“, – kalbė jo A.Zuo kas.

Dar vie na prie žas tis – pa lan kio mis sąly go mis gau tos tin ka mos pa tal pos. Jas val do įmonė „Bal tisc hes Haus“. „Nu le mia tai, kad mes ten ra do­me la bai pa lan kias pa tal pas ir la bai priim ti no mis sąly go mis – li tas per mėnesį“, – teigė sos tinės me ras.

A.Zuo ko tei gi mu, fab ri ko „Li tua­ni ca“ erdvės bus uni ka li vie ta kūry­bai – ki nui, teat rui, skulptū rai. „Vil­niu je bu vo la bai ge rai tai, kad bu vo daug ne di de lių pa talpų ir bu vo ga­li ma su teik ti ge ras stu di jas me ni­

nin kams. Kau ne yra dau giau fab­ri kas, did žiulės erdvės, ir šiek tiek kei čia si kon cep ci ja, nes me ni nin­kams tar pu sa vy je reikės dau giau bend ra dar biau ti – juk jie bus įsikū­rę di desnė se erdvė se“, – kalbė jo jis.

Anot me ro, pro jek tu sie kia ma suar tin ti Kau no ir Vil niaus me ni­nin kus. „Esa me ap tarę, kad mums „Lie tu vos ge le žin ke liai“ su teiks vieną va goną se no jo trau ki nio, ku­ris bus spe cia liai skir tas „Flu xus“ me ni nin kams: jie turės tam tikrą pri vi le giją ke liau ti iš Vil niaus į Kauną, kad tas bend ra dar bia vi mas būtų di des nis“, – sakė me ras.

A.Zuo ko tei gi mu, pro jek tas Kau­ne, kaip ir Vil niu je, turėtų truk ti apie pu santrų metų: „Bai gus pro­jektą Kau ne, ma nau, „Flu xus mi­nis te ri ja“ va žiuos ir to liau.“

VD, BNS inf.

Ugnė Ka ra liū naitėu.karaliunaite@diena.lt

„Krei vi“ fil maiJau sep tintą kartą ren gia mas ki no fes ti va lis ža da ne tik su pa žin din­ti su prancū ziš ku ki nu bei jo vir­tu ve, bet ir šo ki ruo ti pa si rink ta neei li ne te ma „Did žio sios ir ma­žo sios iliu zi jos“. Ši fes ti va lio te­ma su jungs ne tik de šimt pa grin­dinės pro gra mos filmų, bet ir dvi ret ros pek ty vas. Fes ti va lio koor di­na torė Austė Zdan čiūtė ža da, kad Vil niaus ki no salė se ro do mi fil­mai su kels ne tik tei giamų emo­cijų. „Te ma „Did žio sios ir ma žo­sios iliu zi jos“ api būdi na niū rius bei keis tus fil mus“, – kalbė jo fes­ti va lio or ga ni za torė.

Be prie šta rin gas emo ci jas ke­lian čių filmų, fes ti va lio lan ky to jai pla čia ja me ek ra ne galės iš vys ti ir dvi ko me di jas. Re ži sie riaus Thier­ry Jous se’o dar bas „Aš esu nie kie­no žemė“ – tai ant ra sis me ni nin ko pil na met ra žis fil mas. Ki no žiū ro vai galės įver tin ti ne tik kri ti ko duo­nos ra ga vu sio re ži sie riaus vaiz do po tėpius, bet ir gar saus prancū­zų dai ni nin ko Ka te ri ne ak to ri nius gebė ji mus. „Ko me diją būtų ga­li ma pa va din ti „krei va“ su jaut­

riais taš kais“, – filmą api būdi no A.Zdan čiūtė.

At vyks re ži sie riusT.Jous se’o kūry bos gerbė jai turės ga li mybę su si tik ti su pa čiu au to­riu mi. Prancūzų re ži sie rius su ti ko at vyk ti į Lie tuvą ir sau sio 24 d. pa­bend rau ti su mūsų pub li ka. Su si ti­ki mas su sve čiu vyks „Me no avi lio“ Me dia te ko je.

Ant ra sis fes ti va lio fil mas, ver­sian tis ne tik pa si ner ti į gi lius ap­mąsty mus, bet ir nu si šyp so ti, – „Pas Dži no“. Tai re ži sie riaus Sa­mue lio Ben chet ri to juo do ji ko me­di ja, ku rio je at skleid žia mas ma fi jos gy ve ni mas Prancū zi jo je.

„Dau gu ma fes ti va lio filmų pa lie­čia su dėtin gas te mas, žmo nių iš­gy ve ni mus“, – fes ti va lio aurą api­būdi no A.Zdan čiūtė.

Gy ve ni mo iš ban dymų te ma su­si domėję ki no mėgėjai kvie čia mi pa žiūrė ti fil mo „Ka ras pa skelb­tas“, ku ria me at skleid žia ma jaunų žmo nių is to ri ja su si lau kus ne įga­laus vai ko. Fil mas „Išauš ir mūsų die na“ pa sa kos apie rau donp lau­kių disk ri mi na ciją ir jų gy ve ni mo vin gius.

Į fes ti valį „Žie mos ek ra nai“ taip pat su grįžta re ži sie riaus Bru no

Du mont’o dar bai. Prieš po rą me­tų sos tinė je viešė ju sio me ni nin­ko dar bas „Be šėto no“ pa sa kos pa­pras to žmo gaus is to riją, ku rio je bus ga li ma įžvelg ti šėto no ap raiškų.

Dėme sys ko mi kamsFil me „Or li“ ki no mėgėjai galės stebė ti Prancū zi jos oro uos te vyks­tan čius dia lo gus. Juos to je „Karš čio ban ga“ su si pi na ma žo mies te lio gy ven tojų is to ri jos. Kos tiu mo di­zai nu be si do min tiems ki no mėgė­jams būtų pra var tu ap si lan ky ti fil­

me „Pri si mi ni mai iš vieš na mio“. Kos tiu minė dra ma pa sa ko ja apie XIX a. pa bai gos le ga laus Pa ry žiaus vieš na mio gy ve nimą. Liūd na nuo­tai ka ga li užkrės ti fil mas „Ber niu­kas su dvi ra čiu“, ku rio pa grin di nis he ro jus ne tu ri nie ko, išs ky rus dvi­ratę trans por to prie monę.

Įvai ria ly pių filmų re per tua re – ir vie nas ani ma ci nis. Kaip tei gia fes­ti va lio or ga ni za to riai, „Ra bi no ka­ti nas“, su kur tas pa gal ko mik sus, skir tas ne tik vai kams.

„Žie mos ek ranų“ ret ros pek ty­vos skir tos prancūzų ko mi kams Jac­ques’ui Ta ti ir Pier re’ui Étaix. Abu kūrėjai į ki no pa saulį įžengė nu lipę nuo sce nos. Sa vo fil muo se jie pa­tys vai di no, kūrė per so na žus. Sos­tinės gy ven to jai su P.Étaix kūry ba galės su si pa žin ti ne tik žiūrė da mi į platųjį ek raną. Re ži sie rius sau sio 20 d. at vyks ta į Vil nių. Kar tu su jo ki no dar bais bus pa ro dy ta ir pla katų bei pie ši nių pa ro da ki no teat re „Pa sa ka“.

Ho li vu di nis fes ti va lis„Jau pri sni go, tad ga li me pra dėti fes ti valį“, – va kar juo ka vo Vil­niu je dir ban tis Prancū zi jos kultū­ros ata šė Au de li nas Chap puisas. Pa sak jo, šių metų prancūzų ki­no fes ti valį ga li ma pa va din ti ho­

li vu di niu. „Juk P.Étaix yra gavęs dvi „Os karų“ sta tulė les, o Va lé rie Don zel li fil mas „Ka ras pa skelb tas“ pre ten duo ja gau ti šį ap do va no jimą šie met“, – kalbė jo prancū zas.

Fes ti va lio or ga ni za to riai kvie čia ap si lan ky ti ir ki tuo se ren gi niuo se. Sau sio 26 d. „Skal vi jos“ ki no cent re vyks ki no sean sas, skir tas ne se niai gy ve nimą pa li ku siai ak to rei Ka te­ri nai Go lu be vai. Ji lie tu viams pa­žįsta ma iš re ži sie riaus Šarū no Bar­to filmų. Norė da mi pri min ti ki no teat re „Lie tu va“ vy ku sias prancū­zų trum pa met ra žių filmų nak tis, fes ti va lio rengė jai or ga ni zuo ja ir trum pa met ra žių filmų pro gramą.

Norė da mi pa trauk ti jau nesnę kartą, prancūzų kultū ros en tu zias­tai taip pat kvies jau nimą pa žiūrė­ti eks pe ri men ti nių filmų, ku rie bus ro do mi va sa rio 1 d. Ener ge ti kos ir tech ni kos mu zie ju je.

„Žie mos ek ranų“ fil mus sos tinės gy ven to jai ir sve čiai galės žiūrė­ti sau sio 20–29 d. „Skal vi jos“ ir „Pa sa kos“ ki no teat ruo se.

Fes ti va lis taip pat vyks Kau ne, Klaipė do je, Šiau liuo se, Aly tu je, Pa nevė žy je. Šiais me tais or ga ni­za to riai įtraukė dar vieną miestą – prancū ziš ko ki no me no kūri niai keliaus ir į Nidą.

Gy ve ni mas: �� „Flu�xus�mi�nis�te�ri�jos“�pro�jek�tas�sos�tinė�je�tru�ko�apie�pu­santrų�metų.� � Šarūno�Mažeikos�(BFL)�nuotr.�

Jau pri sni go, tad ga li me pra dėti fes ti valį.

Au de linas Chap puisas:

Ek ra ne – di delės ir ma žos iliu zi jos

„Flu xus mi nis te ri ja“ ke lia si į Kauną

Re per tua ras: �� šie�met�pa�grin�dinė�je�fes�ti�va�lio�„Žie�mos�ek�ra�nai“�pro�gra�mo�je�yra�10�filmų.� � And�riaus�Ufar�to�(BFL)�nuo�tr.

Fran ko fi lais sa ve lai kan tys vil nie čiai jau turėtų pra dėti rūpin tis bi lie­tais į ki no teat­rus. Penk ta die­ nį sos tinė je pra si dės pran­cūzų ki no fes­ti va lis „Žie mos ek ra nai“.

Atėnai +7Berlynas +4Brazilija +21Briuselis +4Dublinas +8Kairas +19Keiptaunas +27Kopenhaga +4

Londonas +12Madridas +10Maskva –8Minskas –5Niujorkas 0Oslas –5Paryžius +7Pekinas +6

Praha +2Ryga +1Roma +8Sidnėjus +29Talinas –2Tel Avivas +16Tokijas +10Varšuva 0

Saulė teka 8.30Saulė leidžiasi 16.28Dienos ilgumas 7.58Mėnulis (delčia) teka 3.39Mėnulis leidžiasi 11.47

18-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 348 dienos.Saulė Ožiaragio ženkle.

VardaiPasaulyje

Marijampolė

Tauragė

–2

+1

Vilnius–4

Alytus–2

Kaunas–2

Utena–4

Panevėžys

–1ŠiauliaiTelšiai

+1

Klaipėda+2

Vėjas2–6 m/s

Šiandien, sausio 18 d.

horoskoPai

Orai Savaitės viduryje Lietuvoje laiky-sis žiemiški orai – snigs, šals. Šian-dien pasnigs, vietomis kris šlapdri-ba. Temperatūra bus 1–5 laipsniai šalčio. Rytoj turėtų pasnigti stipriau. Naktį šals iki 10 laipsnių šalčio, dieną bus nuo 5 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos.

orai VilniujeŠiandien Rytas Diena Vakaras Naktis Vėjas (m/s)

del fi nai iŠ Plau kė į kran tą

ketVirtadienį

Penktadienį

–5–4–5 –5

–2–2–4 –2

–50–1 –3

5

3

6

1778 m. Jamesas Cookas atrado Havajų salas. 1882 m. gimė anglų ra-šytojas A.A.Milne’as, ge-riausiai žinomas savo knygomis apie meškiu-ką Mikę Pūkuotuką.1896 m. pirmą kartą buvo pademonstruotas rent- geno aparatas.1904 m. Anglijoje gimė britų kilmės amerikie-čių aktorius Cary Grant. 1911 m. amerikietis Eu-gene’as Ely tapo pir-muoju pasaulyje pilotu, lėktuvu nusileidusiu ant laivo denio. 1918 m. mirė knygnešys Jurgis Bielinis.

1936 m. mirė britų rašyto-jas, Nobelio premijos lau- reatas Rudyardas Kip- lingas. 1944 m. Niujorko Metro-politano operos rūmuo-se įvyko pirmasis džiazo koncertas, kuriame daly-vavo Louisas Armstron-gas, Benny Goodmanas, Lionelis Hamptonas ir kt. 1947 m. gimė japonų re-žisierius ir aktorius Ta-keshi Kitano.1955 m. gimė JAV akto-rius Kevinas Costneris. 1978 m. gimė Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro primabale-rina Olga Konošenko.

datos (sausio 18 d.)

aVinas (03 21–04 20). Gali kilti gerų idėjų ir aiškių minčių. Pui-

kus laikas priimti sprendimus ir imtis protinės veiklos. Nepraleiskite progos pabendrauti su įdomiais ir daug patir-ties turinčiais žmonėmis.

jautis (04 21–05 20). Iš naujo susidėliosite, kas jums svarbiau-

sia, ką labiausiai vertinate. Todėl bus lengva spręsti iškylančias problemas, sutarti su tais, kurie jums prieštarauja.

dVyniai (05 21–06 21). Jausitės taip, lyg jūsų troškimai būtų igno-

ruojami, atrodys, kad aplinkiniai jums prieštarauja. Tačiau įsiklausykite, gali-te išgirsti ir gerų minčių. Vis dėlto va-dovaukitės savo galva.

Vėžys (06 22–07 22). Šis laikas nėra sėkmingas. Kils pavojus bū-

ti suklaidintam ar pernelyg susižavėti kokia nors idėja. Patirsite psichologinį spaudimą. Ieškokite ramybės toliau nuo žmonių, vykite į kelionę.

liūtas (07 23–08 23). Bandy-mas racionaliai spręsti karjeros

problemas gali neatitikti jūsų vertybių ir pažiūrų. Tikriausiai teks rinktis – kar-jera ar pramogos, nes, atrodo, šiuo me-tu visko suderinti nepavyks.

Mergelė (08 24–09 23). Susipa-žinsite su žmogumi, kuris ben-

draudamas bus labai užsidaręs. Jūsų mintys ir idėjos nesutaps, dėl to gali kil-ti nesusipratimų, bet nebijokite atkreip-ti dėmesį į kylančius prieštaravimus.

sVarstyklės (09 24–10 23). Neigiamai vertinsite savo gyve-

nimą, kai kurie žmonės gali nepateisin-ti vilčių. Susikaupusią įtampą išliekite sporto klube, pertvarkydamas namus ar užsiimdamas kita fizine veikla.

skorPionas (10 24–11 22). Bus sunku susikaupti, gali atsirasti

netinkamų ar klaidinančių minčių ir idėjų. Tai sunkus ir emocionalus lai-kas, galimi kivirčai su vyresniais ir au-toritetingais žmonėmis.

Šaulys (11 23–12 21). Esate neį-prastos nuotaikos, stengiatės

įvertinti savo pažiūras ir asmenybę. Pamilsite vyresnį arba autoritetingą žmogų. Tinkamas metas planuoti toli-mą kelionę.

ožiaragis (12 22–01 20). Esate sąmojingas ir pilnas daugybės

naujų idėjų. Palankus laikas bendrau-ti, kalbėti telefonu, susirašinėti. Tačiau nesėdėkite užsidaręs namie, eikite pa-sivaikščioti, susitikite su draugais.

Vandenis (01 21–02 19). Geras laikas paskaityti romantišką kny-

gą ar pažiūrėti filmą. Jūsų idėjos ir min-tys dabar labai svarbios. Bendrauda-mas būsite labai emocionalus. Žmonės lengvai supras, ką galvojate.

žuVys (02 20–03 20). Jei atro-dys, kad vienas nebesusitvarko-

te, šiandien galite tikėtis nedidelės pa-galbos iš kitų. Pajusite, kad puikiai su-tariate su žmonėmis.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penkta-dienio, teisingai užpil-dykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiu-sių. Teisingus atsaky-mus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS ži-nute numeriu 1337. Siųs-dami žinutę rašykite:

DIENA (tarpas) VD (tar-pas) UŽDUOTIES ATSA-KYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-neškite į „Vilniaus die-nos“ redakciją Labda- rių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, sausio 24 d.

–3

Gedgaudas, Jogailė, Jolita, Leonardas, Liberta, Liubartas, Priska, Radminas

Prizas

Šią savaitę laimėkite knygas: Heather Graham „Mylėsiu amžinai“ ir Noros Roberts „Aiškiaregys“

1

2 3 4 5 6 7 8 9 10

Gy vū nų gy nė jai iš gel bė jo 19 iš maž-daug pus šim čio del fi nų, iš plau ku sių į kran tą JAV Men kių Ky šu lio įlan ko je. Tarp tau ti nės gy vū nų glo bos fon das (IFAW) pra ne šė, kad dau gu ma ras tų gy-vū nų jau bu vo ne gy vi. Pen kiems del fi-nams moks li nin kai į nu ga ros pe le kus įmon ta vo pa ly do vi nius prie tai sus, siek-da mi nu sta ty ti jų ju dė ji mo marš ru tus ir įsi ti kin ti, kad jie iš gy vens. Eks per tai iš-ty rė vi sus į kran tą iš plau ku sius del fi nus ir ban do nu sta ty ti jų el ge sio prie žas tis. IFAW spe cia lis tai tei gia, kad plauk ti į kran tą del fi nus ir ki tus jū ros gy vū nus ver čia triukš mas, ku rį su ke lia lai vai ir nau din gų jų iš ka se nų žval gy bos dar bai.

CNN inf., AFP nuo tr.