Upload
diena-media-news
View
235
Download
7
Embed Size (px)
DESCRIPTION
redakcijos montažas „Mane išgelbėjo Dievas“ Galvodavau,kąmanreikėtų Todėl, Kad esu VilnieTis sausio 23 d., 2010 m. nr. 15 (671) diena.lt 2,00 Lt šiandien priedai Tiražas 31 070 6p. UžribiS Ratai: 11 pa ta rimų vai ruo to jams 5p. eko no Mi ka 17 į pramoginės laidos avantiūrą – vedanaująšiokanalo šou „Baimės akys“.Šou,kuriame žmonės susiduriasu didžiausiais savo vaizduotės monstrais ir juosįveikiakeldamijuokąkitiems.Šou,kuriameR.Petrauskaspatsnedrįstų
Citation preview
Jus ti nas Ar gus [email protected]
Mo kes čių sargų ir teisė sau gi ninkų rei das tak si įmonė se pri minė pana šiai skan da lin gai ir su už si de gimu dras kytą šešė linį verslą Ga riūnių tur gu je. Apie gar siai pra dėtą bylą šian dien be veik ne kal ba ma.
O nuo ma si nių kratų Ga riūnų vers lo par ke pra bėgo nei daug, nei
ma žai – pen ki mėne siai. De šimtys mi li jonų nu slėptų mo kes čių, dau giau nei šim tas kratų, į teis mo salę ve da mi įta ria mie ji – to kiomis ant raštė mis mirgė jo spau da 2011ųjų spalį. Vaiz dai iš Vil niuje teisė sau gos vyk do mos ak ci jos, pa vyzd žiui, įta riamųjų pri sta tymas į teismą, ne vie nam pri mena Ga riūnų „ryk lių“ su ėmi mus.
Tikros sosTinės naujienos PenkTadienis, vasario 10 d., 2012 m. nr. 34 (1233) diena.lt
Schema „apvok valstybę“
1 Lt
Atei da ma čia ma niau, kad pa tei sin siu lie tu vių pro tėvių – ka rių – vardą.
nuo Tau ro kal no bai da re
nu si lei du si Tv laidų
vedė ja Aistė Paš ke vi čiūtė
Ga riūnų did me ni nin kai, iš vals tybės vogę mi li jo nus ir galbūt penėję kai ku rias po - li ti nes par ti jas, at pil do turėtų su lauk ti ru denį. Vi si įta ria mie ji neei li nio ty ri mo ato maz gos lau kia laisvė je, o jų pa da ry ta ža la vis dar tiks li na ma.
Dvi ra ti nin kams spei gas ne bai susĮ Lie tuvą at ėjus tik rai žie mai sparčiai po pu liarė jan tys dvi ra čiai ne liko vi sai pa mirš ti. Pre ky bi nin kai teigia, kad pirkėjų su lau kia net ir šal tuoju metų lai ku, o spaud žiant sting dančiam šal čiui vieną kitą dvi ra ti ninką ga li ma iš vys ti ir gatvė se. Tiesa, norint minti per speigą būtina tinkamai apsirengti, veidą uždengti kauke.
MiestAs 2p.
Mi nist ro pa stabų ne klau so
užribis 9p.
Grai ki jos prem je rui pa vy ko įti kin ti graikų po li ti kus, kad šie patvir tintų naująjį biu
d že to kar py mo planą.Pasaulis 12p.
Lai ki no ji sei mo ko misi ja „sno ro“ rei ka lams
tir ti ap klaus ir bu vusį Lie tu vos ban ko
va dovą r.Šar kiną.Lietuva 5p.
ter mi nas: � Ga riūnų by la bus ti ria ma ma žiau siai me tus, ge riau siu at ve ju apie re zul ta tus iš gir si me ru denį. redakcijos montažas
2
15p.
TODĖL, KAD ESU VILNIETIS
„Ma ne iš gelbė jo Die vas“ Gal vo da vau, ką man reikėtų da ry ti – ei ti į džiung les
ba nanų val gy ti?
„Vėtros“ fut bo lo ko man dos tre ne ris VirginijusLiubšys
8p.
Sėkmė: � žemės drebė ji mas Hai ty je nu si nešė de šim tis tūkstan čių gy vy bių ir tik at si tik ti nu mas iš gelbė jo
Ka ro liną Ki ril ko.
To mo Mozū ros mon ta žas
„Stai ga pa si gir do stip rus gar sas, tar si grei tai pra va žiuotų trau ki - nys, – pri si minė K.Ki ril ko. – Ir tą pa čią aki mirką pra dėjo drebė ti na-mas. Pir mo mis aki mir ko mis šo ki-ruo ti nu ti lo me. Bandė me kel tis ir lip ti nuo na mo, ta čiau pra džio je to pa da ry ti ne pa vy ko. Matė me, kaip griu vo gre ti mi na mai, mūsų na mo tvo ra...“Ne to li griu vo mo kyk la, lūžinė-jo na mai, tvo ros, klykė žmonės, bu vo girdė ti verks mas, pa gal bos šauks mai. Gatvės pa sken do dul-kių ir dūmų sūku ry je.
MieStaS
Idė ja, ver ta „Kris to fo ro“Ūki ninkų tur ge lių idė ja šalį užkrėtęs Min dau gas Ma ciu levi čius gautą Šv. Kris to fo ro sta tulėlę mie lai pa da lytų į tūkstan čius ga balė lių. 3p.
teMa
„Ir man to sriu bos“ be Ir man toSva jonę ati da ry ti sriubų resto raną įgy ven dinęs Ir man tas Jab lons kas dabar sriubų ne verda, bet min ties su si krau ti mi lijoną iš sriu bos neat si sa ko. 5p.
eko no Mi kaDar bas už sie ny je – tik mi ra žas
Ak lai įdar bi ni mo agentū ro mis pa si tikėję lie tu viai vis daž niau už sie ny je lie ka ir be dar bo, ir be pi nigų. Dėl to ten ka kant riai min ti teismų slenks čius. 6p.UžribiS
Sveikatos viršūnėse kilo panikaSTT įkliuvęs svei ka tos ap saugos vi ce mi nist ras Artū ras Skikas ga li būti tik pir mo ji svei katos ap sau gos sis temą ap ėmusio ko rup ci jos tink lo au ka. 9p.
šiandienpriedai
Ra tai: 11 pa ta rimų vai ruo to jams
27p.
PasaulisBuvęs JAV pre zi den tas Geor ge’as W.Bus has – nors ir ne po pu lia rus, bet rei ka lin gas. 12p.
Šokoladas Nak ti nio klu bo sce no je re puo-jan tis vy ras. Įsiaud rinęs būgni-nin kas, be si plaiks tan čia ka se le. Abiem jiems – 31-i ir gal jų veik la nie kam ne keltų nuo sta bos, jei juo du ne būtų ku ni gai. 19p.
tV dienaPir mas lie tu viš kas fil mas su S ženk lu. Ir galbūt pir mas ko-mer ciš kai sėkmin gas. Lie tu vos ki no teat ruo se pra dėtos ro dy ti juos tos „Ze ro 2“ re ži sie rius Emi lis Vėly vis ti ki: jo dar bas pri va lo pri trauk ti žiū rovų.
SportasSau lius Štom ber gas su-grįžo į didįjį krep šinį. Dvejų metų per trau ka vie nam ge riau sių visų laikų Lie tu vos krep ši-ninkų išė jo tik į naudą. Sau lius grįžo su laukęs ant ro jo vai ko, iš si gydęs skaus mus, pa siilgęs krep ši nio. Ir nė kiek ne pa na šus į ve te raną. „Sugrį žo no ras žais-ti. Tad kiek leis svei ka ta ir bus no ro, dar rung ty-niau siu“, – sakė dviejų olim piadų pri zi nin kas.
14p.
Dvi de šimt metė lie tu vaitė Ka ro li na Ki ril ko nie ka da
ne pa mirš koš maro, kurį iš gy ve no per žemės drebėjimą Hai ty je.
17 Plačiau skaitykite
Šokoladas
šeštadienisTV3 lai dos „Akis ta ta“ ir LNK „Abi pus sie nos“ rei tin gus au gi na Drą sius Ke dys. Kris tu pas Kri vic kas ėmė si D.Ke džio gy ny bos, o Gied rius Leš ke vi čius ad vo ka tau ja Lai mu tei Stan kū nai tei ir And riui Ūsui.
Todėl, Kad esu VilnieTis sausio 23 d., 2010 m. nr. 15 (671) diena.lt 2,00 Lt
�
TV3�nuotr.
2012 m. vasario 11 d.Tiražas31 070Išbandymai:tik�rais�įvy�kiais�pa�rem�tas�fil�mas�„Meilės�prie�sai�ka“�pa�sako�ja�apie�dar�nios�po�ros�laimę,�ku�rią�į�ši�pu�lius�su�dau�žo�ne�tikė�ta�ava�ri�ja�ir�jau�nos�žmo�nos�at�minties�pra�ra�di�mas.� 3p.
Malonumas:mus�pasiekė�juos�ta,�ku�ri�vie�nus�pri�vers�kva�to�tis,�o�ki�tus�–�smar�kiai�pa�rau�do�nuoti.�„Ma�no�di�dy�sis�O!“�pa�sa�ko�ja�apie�at�si�tik�tinai�iš�rastą�elekt�ro�mecha�ninį�vib�ra�to�rių.� 6p.
Istorija:Pir�mo�jo�Bal�ti�jos�ka�na�lo�duoklė�Lie�tu�vos�vals�tybės�at�kūri�mo�dienai�–�re�ži�sie�riaus�Al�gio�Kuz�mic�ko�do�ku�men�tinė�apy�brai�ža�„Nep�rik�lau�somybės�ak�tas.�Neį�min�ta�mįslė“.�10p.
[email protected]RedaktorėAgnėKlimčiauskaitė
Pa likęs TV3 „Spor to ži nias“ ko men ta torius Ro ber tas Petraus kas pa si nėrė į pra mo ginės lai dos avan tiūrą – ve da naują šio ka na lo šou „Baimės akys“. Šou, ku ria me žmonės su si du ria su did žiausiais sa vo vaiz duotės monst rais ir juos įvei kia kel da mi juoką ki tiems. Šou, ku ria me R.Pet rauskas pa ts ne drįstų da ly vau ti. 9p.
Bai siai juo kin ga avan tiū ra
Rytoj — storesnė„Vilniaus
diena“ ir priedas
„TV diena“.
TODĖL, KAD ESU VILNIETIS
penktADIenIS, vASArIo 10, 2012
diena.lt/naujienos/miestas
Ši lu mą sos ti nei tie kian ti bend rovė „Vil niaus ener gi ja“ teis mo prašo pa di din ti pa ra mą įmo nei už 2012 m. vie no je jos ter mo fi ka cinių elekt ri nių pa ga min tą elekt rą.
Vil niaus apy gar dos ad mi nist raci nis teis mas, ku rio įmo nė pra šo įpa rei go ti Kai nų ko mi si ją per skaičiuo ti rem ti ną ga my bos apim tį, pa pra šė įmo nės pa teik ti dau giau do ku men tų ir by los nag ri nė ji mo pra džią ati dė jo iki ko vo 19 d.
Įmo nė teis mui tei gia, kad Kai nų ko mi si ja, skai čiuo da ma rem ti nos ga my bos da lį, pa da rė „arit me tinių klai dų“ ir ne tei sin gai nu sta tė 3io sios Vil niaus ter mo fi ka ci nės elekt ri nės rem ti nos elekt ros gamy bos kvo tą – 356,91 gi ga vat valan dės (GWh) elekt ros. „Vil niaus
ener gi ja“ pra šo teis mo įpa rei goti Kai nų ko mi si ją šią da lį per skaičiuo ti.
Anot teis mo at sto vės Si gi tos Jaci ne vi čie nėsBal ta duo nės, įmo nė teis mui nu ro dė, kad pra šė nu staty ti 896 GWh rem ti ną ga my bos apim tį, už ku rią įmo nė gau na para mą kaip už vie šuo sius in te re sus ati tin kan čias pa slau gas.
Kaip tei gia ma spau do je, „Vilniaus ener gi ja“ nuo 2016 m. dėl per di de lės tar šos 3ią ją Vil niaus ter mo fi ka ci nę elekt ri nę ža dė jo už da ry ti.
Pran cū zi jos kon cer nui „Dal kia“ pri klau san ti „Vil niaus ener gi ja“ val do tris ter mo fi ka ci nes elekt rines – Vil niaus 2ąją, 3ią ją ir Sali nin kų.
BNS inf.
No rė tų di des nės pa ra mos
„Vil niaus ener gi jos“ Klien tų ap tarna vi mo cent re įkur tas ža lų re gistra vi mo cent ras bai gia skai čiuo ti nuo sto lius, ku riuos dėl ši lu mos tra sos ava ri jos pa ty rė sos ti nės cent ro gy ven to jai ir įmo nės.
Iš vi so cent re re gist ruo ta 115 besi krei pu sių, iš jų 94 dau gia bu čių gy ven to jai, 21 įmo nė, tarp jų septy nių ko mer ci nių pa tal pų, dviejų ka vi nių, ban ko, vieš bu čio, parduo tu vės, po lik li ni kos at sto vai.
Bend ra re gist ruo tų ža lų su ma su da ro 82,5 tūkst. li tų. Tie sa, iki šiol dar neį ver tin tas ke lių pa teiktų stam bių ža lų – re mon to, ku rio pri reiks po ava ri jos, – dy dis.
Di džiau sią ža lą dek la ra vo vienas Ge di mi no pro spek to res tora nų – 22,7 tūkst. li tų. Res to ra ne su tri kus vi daus šil dy mo sis te mų dar bui už ša lo vamz dis, teks dary ti re mon tą.
Di džio ji da lis kom pen sa ci jų – už įsi gy tus elekt ri nius šil dy tu vus, juos nau do jant su var to tą elektros ener gi ją, už smul kius re mon to dar bus. Taip pat už nak vy nę viešbu ty je, ku rią pa si rin ko su šal ti baimi nę si gy ven to jai. Kaip ir ža dėta, nak vy nės vieš bu ty je iš lai das ir ki tus pa tir tus nuo sto lius „Vil niau ener gi ja“ pa dengs 100 pro c.
Įmo nės – ke lios ka vi nės, gro žio sa lo nas, vieš bu tis – dau ge liu at
ve jų pra šo kom pen suo ti ne gau tas pa ja mas.
„Nuos to liai, ku riuos dėl ava ri jos pa ty rė „Vil niaus ener gi ja“, nie kaip neat si lieps są skai toms už ši lu mą. Tai – mū sų veik los nuo sto liai, kurie yra ap draus ti“, – ra šo ma bendro vės pra ne ši me spau dai.
Praė ju sį ket vir ta die nį ši lumos sis te mos vamz džio ava rija sos ti nė je įvy ko dėl itin di delių šal čių. Ši lu mos ne tu rė jo 27 Ankš to sios gat vė je, Ge di mi no pro spek te, Gy nė jų, A.Goš tauto, A.Jakš to, J.Ja sins kio, Kaš tonų, Kra žių, J.Le le ve lio, Lu kiš kių, Me če tės, J.Sa vic kio, A.Tu mė no, J.Tu moVaiž gan to, Va sa rio 16 osios, A.Vie nuo lio, Vil niaus gatvė se esan tys pa sta tai.
VD inf.
Sus kai čia vo ava ri jos nuo sto lius
82,5tūkst. li tų
sie kia re gist ruo tų ža lų dėl Vil niaus
cent re ki lu sios ši lu mos tra sų ava ri jos su ma.
Iš ban dy mas: �� ši�lu�mos�tra�sos�ava�ri�ja�be�šil�dy�mo�pa�li�ko�ne�tik�ei�li�nių�mies�tie�čių�na�mus,�bet�ir�Sei�mą,�Už�sie�nio�rei�ka�lų�mi�nis�te�ri�ją.�� Si�mo�no�Švit�ros�nuo�tr.
Prem je ras And rius Ku bilius ir jo ap lin ka šią tei
sė sau gos pa rei gū nų ak ci ją pra dė jo ly gin ti net su „Leo LT“ išar dy mu.
Ta čiau nuo efek tin gai at ro dančių suė mi mų bei nuo sto lių skaičia vi mo iki teis mo ir baus mių – ne trum pas lai kas. Did me ni nin kų, pre kė mis ap rū pi nan čių Ga riū nus, by lą Vil niaus apy gar dos pro ku rorai pra dė jo prieš pu sant rų me tų, o ato maz gą ža da dar po pu sės, prieš pat Sei mo rin ki mus.
Ta da ir paaiš kės, ko kių baus mių ga lė tų su lauk ti ke tu rios or ga ni zuotos gru pės ir 53 įta ria mie ji, įstei gę tris įmo nes, pre kia vę Ga riū nų turga vie tė je be do ku men tų, nevesdami ap skai tos, ne mo kė da mi mo kes čių.
Suk čia vi mas stam biu mas tu, doku men tų klas to ji mas, ap gau lin gas ap skai tos tvar ky mas, – to kie įta rimai reiš kia mi Ga riū nų tur gaus su k čiau to jams.
Mi li jo ni nė ža laIšanks ti niais Fi nan si nių nu si kal timų ty ri mo tar ny bos (FNTT) skaičia vi mais, vien per pa sta ruo sius 18 mė ne sių Ga riū nų tur gaus prekiau to jai, neįt rauk da mi į ap skai tą pre kių įsi gi ji mo ir par da vi mo, nesu mo kė jo per 3,3 mln. li tų pri dė tinės ver tės mo kes čio (PVM), apie 1 mln. li tų gy ven to jų pa ja mų mo kesčio (GPM) ir pri va lo mo jo so cia li nio
Schema „apvok valstybę“
Vil niaus apy gar dos vy riau sia sis pro ku ro ras Ra mu tis Jan ce vi čius sa ko, kad Ga riū nų tur gus ir tak si bend ro vės vals ty bę ap gau di nė jo pa gal se ną sche mą.
– Ka da va di na mo ji Ga riū nų by la ga lė tų pa siek ti teis mą?– Ga liu pa ti kin ti: ši by la tik rai turi teis mi nę per spek ty vą. Ir ta perspek ty va yra ar ti ma. Ma nau, kad iki ru dens tai tu rė tų įvyk ti.
– Apie ko kį įta ria mų jų skai čių ga li me kal bė ti?– Ty ri mas nebaig tas. Kol kas nega liu at sa ky ti, bet už tik ri nu: jų bus ne vie nas, ne du, ne trys ir ne de šimt. Bu vo gru pės as me nų, kurie, švel niai ta riant, nau do jo si žmo nė mis, vo gė pi ni gus iš vals tybės. Čia nie ko nau ja. Ta sis te ma – prin ci pi nė, ku ri, kaip ma to me, tai ko ma ir tak si fir mo se. Ši valsty bės ap gau di nė ji mo sche ma to kia se na kaip ir pa ti vals ty bė.
Ga riū nų dar bas dėl to ne sut riko: dir ba ma, par da vi nė ja ma. Prieš at lik da mi kra tas ge rai pa gal vo jome, su rin ko me, įver ti no me, pa darė me kra tas ten, kur rei kė jo. Niekas ne pa neigs, tur gu je tai kė mės į „ryk lius“, ku rie mi to mū sų valsty bės ge ra no riš ku mu, nau do josi pa pras tais pir kė jais. Nė vie nas
pir kė jas Ga riū nų tur ga vie tė je nenu ken tė jo.
– Ar jau nu sta ty ta pre li mi na ri vals ty bei pa da ry ta ža la?– Tos su mos kol kas ne ga liu įvardy ti, dar vyk do mi skai čia vi mai. Ga riū nai sa vo lai ku bu vo kelių vals ty bių ur mo ba zė, ne vien Lie tu vos. Ža los nu sta ty mo klausi mais bend ra dar biau ja me su FNTT. Nu si kals ta mos veik los laiko tar pis il gas, tad nu sta ty ti žalą – su dė tin ga.
– FNTT in for ma vo, kad šiuo me tu nė vie nam kal ti na majam Ga riū nų by lo je kar do mo
ji prie mo nė – suė mi mas – nėra tai ko ma.– Taip, tai tie sa. Ar įta ria miesiems rei kės sė dė ti tam tik ro je vieto je, nu spręs teis mas. Jau ne be tas lai kas, kai 30 žmo nių bu vo gul domi ant že mės ir pa skui vi si ty liai pa lei džia mi. Pa da ry ta tai, ką mes pla na vo me, įvy ko tai, ką pa darė me, ir ga liu už tik rin ti, kad byla baig sis lo giš kai – teis mu. Planuo ja me by lą baig ti iki ru dens. Tai, ži no ma, tik pla nas, ta čiau tai yra mū sų prio ri te ti nis už da vi nys. Ne no riu vel tis į po li ti ką, nes du pirš tus į vir šų ke lian tys po li ti kai pra dės spe ku liuo ti, kad pro ku rorai dir ba tik prieš rin ki mus. Te gul mū sų dar bą įver tins vi suo me nė.
– Ta čiau su po li ti ka ši by la susi ju si. Skelb ta, kad Ga riū nų did me ni nin kų gal būt ne teisė tai įgy tais pi ni gais bu vo remia mos kai ku rios par ti jos.– Taip, po li ti nių par ti jų fi nan savi mas – taip pat ty ri mo ob jek to da lis. Ti ria me, kaip ir kur ke liavo šių gru puo čių pi ni gai. Pa neigti taip pat ši to ne ga li me. Klau simas šian dien mums toks: kiek šių įmo nių pi ni gai bu vo šva rūs ir kiek tei sė ti? Toks epi zo das by lo je yra. Ga liu už tik rin ti: jo kio spau di mo iš po li ti kų nė ra ir ne bu vo – tu riu per sto rą odą.
Tur gaus ir tak si sis te ma pa na ši
drau di mo (PSD) mo kes čio. „Tiksli nu slėp tų mo kes čių su ma paaiškės ga vus ūki nės fi nan si nės veiklos spe cia lis to iš va das, ku rių by lo je pa skir ta net 32“, – „Vil niaus dieną“ in for ma vo FNTT at sto vė spaudai Rū ta And riuš kai tė.
Nuo FNTT ty ri mo pra džios praė jo jau veik pen ki mė ne siai, tačiau lig šiol dar neaiš ku, ko kia buvo tik ro ji įsi gy tų pre kių kai na, ko ks bu vo į ap skai tą neįt rauk tos pre kybos mas tas. Lau kia ma, kol sa vo žo
dį tars mui ti nės la bo ra to ri jos eksper tai.
Tie sa, per iki teis mi nį ty ri mą kai ku rie įta ria mie ji at ly gi no da lį pada ry tos ža los ir į vals ty bės biu džetą su mo kė jo kiek dau giau nei 100 tūkst. li tų PVM, GPM ir PSD mokes čių. O ki ti su Vals ty bi ne mo kesčių ins pek ci ja dar tiks li na, ko kias su mas rei kia grą žin ti vals ty bei.
Areš tuo tas ir įta ria mų jų tur tas, ku rio ver tė, FNTT duo me ni mis, kiek dau giau nei 8 mln. li tų. Kol
Po li ti nių par ti jų finan sa vi mas – taip pat ty ri mo ob jek to da lis.
Ra mu tis Jan ce vi čius:
1
Pa na šu mai: �� tei�sė�sau�gi�nin�kai�ne�sle�pia,�kad�Ga�riū�nų�ir�Vil�niaus�tak�si�vers�lo�sche�mos,�kaip�ap�gau�ti�vals�ty�bę,�pa�na�šios�kaip�du�van�dens�la�šai.� �
� Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.
2
miestas
iki teis mi nis ty ri mas ne baig tas, įtaria mie ji pa da ry tą ža lą vals ty bei ga li at ly gin ti tik sa va no riš kai.
Ne sus kai čiuo ja nau dosKiek Ga riū nuo se per nai vy ko patik ri ni mų, kiek pa žei di mų užfik suo ta? To kios in for ma ci jos Vil niaus ap skri ties vals ty bi nė mokes čių ins pek ci ja (VMI), pa si ro do, nė ne tu ri, tad kaip pa si kei tė si tuaci ja nuo praei tų me tų spa lio, pasa ky ti ne leng va. Vals ty bė ne tgi ne ži no, kiek žmo nių Ga riū nų preky vie tė je pre kiau ja turėdami verslo liu di ji mus.
Vil niaus ap skri ties VMI vir šinin kas Ma rius Žem gu lis te nu ro do ten den ci ją: bend ras jų skai čius Vilniaus ap skri ty je išau go – jų iš duota be veik 350 dau giau nei per nai. Iš vi so – be veik 2,8 tūkst. Konk re čių duo me nų apie pi ni gų srau tus preky vie tė je nė ra.
Ga riū nų tur gu je įreng ta 3,76 tūkst. pre ky bos vie tų. Re miantis Vil niaus ap skri ties VMI tu ri ma in for ma ci ja, ju ri di nių as me nų vietų skai čius su da rė iki 10 pro c. vi sų vie tų. Di džiau sios Vil niaus tur gaus apy var tos nu ro dy ti taip pat neį mano ma, nors to kių ban dy mų bū ta. My ko las Ma jaus kas, prem je ro pata rė jas, yra tei gęs, jog ši ga li siekti apie 300 mln. li tų. Ta čiau to kio skai čiaus nie kas ne ga li nei pa tvirtin ti, nei pa neig ti. „Ten pre kiau ja apie 4 tūkst. mo kes čių mo kė to jų, o da lis iš jų nuo lat kei čia si“, – nuro dė Vil niaus ap skri ties VMI vir šinin kas M.Žem gu lis.
Pa sa ky ti, ar pa di dė jo tur gu je PVM mo kė to jų skai čius, taip pat keb lu. Mo kes čių ins pek ci jos atsto vo tei gi mu, bend ra ten den ci ja – kad to kių at ve jų dau gė ja: 2011 m. Vil niaus ap skri ty je bu vo kiek daugiau nei 2,15 tūkst. PVM mo kė to jų, o šie met su skai čiuo ta 159 mo kė tojais dau giau. Aki vaiz du, kad vengia ma nu ro dy ti tik rą ją apy var tą, sie kiant iš veng ti rei ka la vi mo tapti PVM mo kė to ju.
Ma tas Mik ne vi č[email protected]
Dėl vai kų dar že lio sta ty bų Pe r- kūn kie my je Vil niaus po li ti kai žen gė pir mą žings nį. Šiam pro jek-tui pri tar ta po pa tei ki mo ir jis bus svars to mas ki tuo se po sė džiuo se.
Šią iki mo kyk li nio ug dy mo įstai gą nau ja ja me mies to mik ro ra jo ne ketin ta sta ty ti dar 2008 m. Pla nuoja ma, kad dau giau kaip 200 vai kų šį dar že lį ga lės lan ky ti jau šį rude nį.
„Pa ga liau tu ri me ge rų ži nių dėl dar že lio, ku rio taip trūks ta Perkūn kie my je. Sa vi val dy bei pa vy ko su si tar ti dėl skly po, dar že lio projek ta vi mo ir sta ty bos dar bų, ku rie, be je, mies tui kai nuos 11 mln. li tų ma žiau, nei nu ma ty ta 2008 m. su tar ty je“, – prieš ta ry bos po sėdį iš pla tin ta me pra ne ši me skel bė Vil niaus me ro pa va duo to jas Jonas Pins kus.
Pri me na me, kad 2010 m. miesto ta ry ba bu vo nu ta ru si nu traukti su tar tį su bend ro ve „Ran ga IV in ves ti ci jos plius“, val dan čia darže liui skir tą skly pą. Pas ta ruo sius dve jus me tus vy ko teis mo pro cesai dėl su tar ties nu trau ki mo bei nuo sto lių įmo nei, ku riuos ji paty rė in ves ta vu si į skly pą, at ly gini mo.
Pro jek te nu ma to ma pa nai kinti 2010 m. spren di mą nu traukti su tar tį ir nau jo mis že mes nė mis kai no mis pra dė ti 2008 m. su tartus dar bus bei pa baig ti vi sus teismi nius gin čus.
Be je, 2008 m. pa gal su tar tį savi val dy bė jau bu vo per ve du si 3,3 mln. li tų avan są dar že lio sta tyboms, ku ris bu vo įmo nės są skaito je pa sta ruo sius tre jus me tus. Išsp ren du si gin čus su įmo ne, savi val dy bė ga lės dis po nuo ti įmokė to mis avan si nė mis lė šo mis.
Nau ja ja me su tar ties su bend ro ve „Ran ga IV in ves ti ci jos plius“ pro
jek te nu ma ty ta, kad Per kūn kiemio dar že lio skly po par da vi mas, pro jek ta vi mas ir sta ty ba, kai nuos 11,03 mln. ma žiau nei nu ma tyta 2008 m. su tar ty je, – 17,97 mln. li tų (2008 m. su tar ties su ma – 29
mln. li tų). Taip pat bus sie kia ma, kad įmo nė per duo tų dar že lio projek to nuo sa vy bę sa vi val dy bei – tai ga lė tų tap ti ti pi niu kar to ti niu projek tu, pa gal ku rį bū tų ga li ma staty ti ki tus mies to dar že lius ir sutau pyti pro jek ta vi mo iš lai dų.
Ne pai sant ge ro kai su ma žė ju sių fi nan sų, dar že lis tu rė tų bū ti pasta ty tas ly giai toks pat, ko kį staty ti bu vo nu ma ty ta pro jek te.
„Si tua ci ja to kia, kad iš šio darže lio sta ty bų nie ko neuž dirb si me, ta čiau pa sta tą pa sta ty si me tokį, kad pa skui ne bū tų gė da ir mūsų nie kas ne kal tin tų. Iš es mės tie skir ti pi ni gai yra dar že lio sa vi kaina. Mes ir taip sten gė mės iš sau go ti vi sus pro jek te nu ma ty ta dalis, kurių sa vi val dy bė jau no rė jo at si saky ti. Sta ty bos tik rai ne nu ken tės. Da bar ti nė je sta ty bų sek to riaus situa ci jo je džiau gia mės ir ką nors ge ra vil nie čiams pa da rę“, – dienraš čiui ko men ta vo „Ran gos IV“ va do vas Lai mu tis Pin ke vi čius.
Jo tei gi mu, Per kūn kie my je at sira sian tis dar že lis bus kur kas koky biš kes nis už dau ge lį sos ti nė je anks čiau sta ty tų to kio ti po įstaigų.
„Vie nas iš jo mo der nu mo pavyz džių – kli ma to kont ro lė kla sėse. Jo kiuo se se nuo se dar že liuo se nė kal bos nė ra apie to kius da lykus, nors tai syk lės to ir rei ka lauja“, – aiš ki no vers li nin kas.
Iš pro jek to, kaip sa ko L.Pin ke vičius, nie ko neuž dirb sian ti jo įmonė vis dėl to gaus nau dos.
„Šia me kvar ta le vis dar tu ri me ne ma žai ne par duo tų bu tų. Darže lis bus vie nas iš inf rast ruk tū ros dalių, tad mums nau din gas. No risi tą kvar ta lą iš baig ti iki ga lo. Nedaug ir tet rūks ta“, – sa kė pa šneko vas.
Nu ma to ma, kad su tar tis bus pasi ra šo ma tik už bai gus vi sus su sutar ti mi su si ju sius teis mi nius ginčus, pra dė tus 2010 m.
VD inf.
penktADIenIS, vASArIo 10, 2012
Vilniuje vėl krikštijamos gatvės.
4p.
Ma tas Mik ne vi čius
Įvai rūs sos ti nės vi suo me ni niai ju-dė ji mai vis la biau pik ti na si gy vū-nų lai ky mo są ly go mis sa vi val dy-bės įmo nei „Grin da“ pri klau san-čio je prie glau do je. Mies to va do vai ti ki na, kad įmo nė dir ba tin ka mai.
So cia li nia me tink le „Fa ce book“ su kur ta be glo bių gy vū nų gy nėjų gru pė „Aš pa mi lau prie glaudi nu ką“ kal ti na sa vi val dy bę ir jos val do mą bend ro vę „Grin da“ dėl ne tin ka mos gy vū nų prie žiūros įmo nei pri klau san čio se pa talpo se.
Pa si pik ti nę mies tie čiai tei gia, ne va be šei mi nin kų li kę šu nys ir ka tės „Grin dos“ prie glau do je laiko mi an ti sa ni ta ri nė mis są ly go mis, nua lin ti, ne tin ka mai mai ti na mi ir nuo lat ken čia šal tį.
Vie na vil nie tė so cia li nia me tink le tvir ti no, kad įstai go je „žiauriai kan ki na mi gy vū nai, klai kios jų lai ky mo są ly gos“.
Tie sa, „Vil niaus die na“ yra rašiu si ir apie šą lan čius šu nis „gyvy bės va go nė liuo se“, kur taip pat pri glau džia mi be šei mi nin kų li kę gy vū nai. Ta čiau va go nė liai pri
klau so ne vals ty bi nei, o vi suo meni nei or ga ni za ci jai.
Dėl įmo nės ne rū pes tin gu mo pri žiū rint be glo bius gy vū nus susi kū ręs ju dė ji mas jau krei pė si ir į mies to val džią, ta čiau ši ka te go riškai nei gia bet ko kius kal ti ni mus.
Ko men tuo da mas si tua ci ją mies to vi ce me ras Ro mas Ado ma vi čius sa kė ne ga lin tis su pras ti, ko dėl kilo šis ažio ta žas. Jo tei gi mu, „Grindos“ gy vū nų prie glau da vei kia tin ka mai, o pa mes ti nu kų lai ky mo są ly gos pa sta ruo ju me tu įstai goje tik ge rė jo, tam iš leis ta ne ma žai pi ni gų.
„Api bend rin da mas ga liu pa saky ti, kad prie glau da dir ba pa gal vi sus priim tus tei sės ak tus, pa gal vi sas bū ti nas nor mas, ne pa žei džia nei kokių nors sa ni ta ri nių nuo statų, nei ko nors ki ta. Ne tie sa, kad gy vū nai šą la. Be to, prie glau do je vei kia net ir ve te ri na ri jos kli ni ka“, – dien raš čiui „Vil niaus die na“ komen ta vo vie nas mies to va do vų.
Jis pri dū rė, kad ne pa si ten kini mo ban ga dėl „Grin dos“ ky la jau ne pir mą kar tą, ta čiau, užuo t sten gę si pa tys ką nors pa da ryti be glo bių gy vū nų la bui, žmo nės net ne ži no da mi rea lios si tua ci jos
įsi ve lia į įvai riau sius prie šiš kus ju dė ji mus.
To kios pat po zi ci jos lai ko si ir mies to me ras Ar tū ras Zuo kas. Į ju dė ji mo in ter ne te jam už duotą klau si mą at sa kęs taip: „Tik rai, la bai ne są ži nin ga taip men kinti „Grin dos“ dar buo to jų dar bą ir pa stan gas. Ypač po to, kai pa si rašy ta bend ra dar bia vi mo su tar tis su Lie tu vos gy vū nų glo bos drau gi ja, pa keis ti va do vai.“
„Grin dos“ va do vas Al gi mantas Vi lū nas dėl gy vū nų prie glaudos pa siū lė kreip tis į sa vi val dy bės Vie šų jų ry šių sky rių ir tik trum pai pa sa kė: „Ver ti nu ge rai.“
Vil nie čiai ra gi na sa vi val dy bę ap svars ty ti šių „Grin dos“ funkci jų per da vi mą pri va čiai įmo nei. Ta čiau sa vi val dy bės at sa ky mas konk re tus – toks ban dy mas kartą jau ne pa si tei si no.
„Sa vi val dy bė jau bu vo per davu si šios funk ci jos vyk dy mą priva čia jam sek to riui 1997–1998 m. Re zul ta tai pa ro dė, kad mies te padau gė jo be na mių gy vū nų, daug gy vū nų žū da vo po ra tais, nes priva tu sis sek to rius ne su ge bė jo vykdy ti šios funk ci jos“, – ko men tuoja mies to Vie šų jų ry šių sky rius.
Aist ros dėl gy vū nų prie glau dos
Dėl dar že lio mums gė da ne bus
Si tua ci ja to kia, kad iš šio dar že lio sta ty bų nie ko neuž dirb si me, ta čiau pa sta tą pa sta tysi me to kį, kad pa skui ne bū tų gė da ir mū sų nie kas ne kal tin tų.
Lai mu tis Pin ke vi čius:
Tur gų siau bė lieps nos
Per nai rugp jū tį tur ga vie tę nu siaubė gais ras. Jo prie žas tys lig šiol nenus ta ty tos. Te be vyks ta ty ri mas. Per gais rą nu ken tė jo san tech ni kos, buiti nės che mi jos, au to mo bi lių de talių, mez gi nių sky riai, nuo sto lių paty rė pu sant ro šim to par da vė jų. Ne vie nas pre kiau to jas nė ne bu vo apsi drau dęs, tad pa ty rė ne ma žų nuosto lių. Tur ga vie tę ad mi nist ruo jančių bend ro vių va do vai su ži niasklai da šia te ma bend rau ti ven gia.
Schema „apvok valstybę“
Iri na An tu lie nė Bu vu si Ga riū nų ini cia ty vi nės smul kių jų pre ky bi nin kų gru pės at sto vė
Kiek aš ži nau iš sa vo pa žįs tamų pre kiau to jų, po ky čių Gariū nų tur ga vie tė je – jo kių. O kas ga lė jo pa si keis ti? 70–80
pro c. pre kių da bar ve ža ma iš Len ki jos ir Ga riū nai nuo to ne sus to jo. Vi si dir ba nor ma liai. Tas rei das ir taip bu vo pa vėluo tas.Tar ki me, vie na įmo nė ir to liau siun čia pre kes, tik jų mui tus su mo ka Lat vi jo je. Tos, ku rios bu vo tei sė sau gos pa rei gū nų tik ri na mos, taip pat nau do jo šią sche mą. Ki niš kų pre kių rin ko je Ga riū nuo se buvo ke tu ri di die ji žai dė jai. Vi sus juos paėmė. Ta čiau vie na iš įmo nių to liau dir ba. Atlikus va ly mą ji pa si da rė lat viš ka tiesiog. Apie tai dir ban tys Ga riū nuo se nepa sa kos nie ka da, nes vi si bi jo.
Komentaras
Pa na šu mai: �� tei�sė�sau�gi�nin�kai�ne�sle�pia,�kad�Ga�riū�nų�ir�Vil�niaus�tak�si�vers�lo�sche�mos,�kaip�ap�gau�ti�vals�ty�bę,�pa�na�šios�kaip�du�van�dens�la�šai.� �
� Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.
3
miestas
penktADIenIS, vASArIo 10, 20124
miestas
Ind rė Pep ce vi čiū tė[email protected]
Mi nus 20 – per šal taTen ka pri pa žin ti, kad že mę sukaus čius gruo dui ir spau džiant dide liam šal čiui žmo nės smal sio mis aki mis nu ly di dvi ra čius mi nan čius en tu zias tus. Gal būt ne kas dien ir ne de šim ti mis, bet net ter mo metro stul pe liui nu kri tus iki mi nus 20 dvi ra ti nin kų mies te iš vys ti ga li ma.
Sa vi gy nos stu di jos va do vas, akty vų ir svei ką gy ve ni mo bū dą propa guo jan tis Bar tas Bag do na vi čius, ati da vęs ma ši ną žmo nai, vie toj nau jos įsi gi jo dvi ra tį. Tie sa, prie en tu zias tų, dvi ra čiais laks tan čių net ir ta da, kai už lan go vieš pa tauja jo di de ny bė šal tis ir ter mo metro stul pe lis nu krin ta iki mi nus 20 ir že miau, jis sa vęs ne pris ki ria.
„Esant 10 laips nių šal čiui ga lima va žiuo ti. Per di džiuo sius šalčius, kai bu vo mi nus 20 ir daugiau, ne drį sau. Dėl di de lio šal čio va žiuo jant jau ir įkvėp ti neį mano ma“, – sa kė nuo ru dens kaip pa grin di nę trans por to prie monę va žiuo ti mies te dvi ra tį pra dėjęs nau do ti B.Bag do na vi čius. Nors di de lis šal tis sa vi gy nos inst ruk toriui ir ne ma lo nus, pū ga jo neiš gąsdi no. Paš ne ko vo tei gi mu, va žiuoti dvi ra čiu, kai pū ga, bet šal čio tik mi nus 5, – nie ko to kio. „Tai juokas. Už si de di aki nius ir va žiuo ji“, – juo kė si jis.
Rei kia pa si sau go tiVa žiuo ti dvi ra čiu svei ka, kaip teigė B.Bag do na vi čius. O ir su miestu ge riau su si pa žįs ti. „Tai svei ko gy ve ni mo pro pa ga vi mas. Man labai di de lis mo ty vas yra eko lo gi ja. Be vi so to, ir su Vil niu mi su si pa žinau. Gy ve nu čia še še rius me tus, ir tik va ži nė da mas dvi ra čiu at ra dau, kad Žvė ry ne yra la bai gra ži baž nyčia. Tai vi sai ki tas gy ve ni mas“, – dės tė pa šne ko vas.
Iš mė gin ti dvi ra tį ir va ži nė ti juo mies te jau ną vy rą įkvė pė Da ni jos pa vyz dys.
„Ten sau sa ar snie gas – žmo nės va žiuo ja dvi ra čiais. Pa ma niau, kodėl ir man neiš ban džius. Ži no ma, Da ni jo je dvi ra čių inf rast ruk tū ra su tvar ky ta itin ge rai. Čia va žiuoda mas dvi ra čiu žie mą ir pės čiuosius, ei nan čius dvi ra čių ta ku, nety čia esu kliu dęs, ir po au to mo bi lio ra tais vos ne pak liu vau, ir pan.“, – apie są ly gas va ži nė ti dvi ra čiu žiemą Lie tu vo je pra šne ko B.Bag dona vi čius. Jo ma ny mu, vis kas bū tų pa pras ta, jei vai ruo to jai ir pės tie ji bū tų są mo nin ges ni.
Kai me žie ma ne bai siŽi no ma, min ti dvi ra tį įma no ma ir tuo met, kai už lan go dau giau nei mi nus 20. Gat vė se ir praė ju sią savai tę bu vo ga li ma pa ma ty ti šal čio ne pa bū gu sių dvi ra ti nin kų. Tik tokiam orui rei kia įsi gy ti kau kę, kuri ap sau go vei dą nuo šal čio, šil tesnę ap ran gą.
O štai Lie tu vos kai muo se žie mą dvi ra ti nin kų ne trūks ta. Tie sa, šalčiui sting dant kau lus jų šiek tiek su ma žė ja. „Da bar ma žiau, bet vis tiek yra iš ti ki mų dvi ra čių my lė tojų. Ap si mu tu riuo ja ke pu rė mis, šali kais, kad tik akys ma ty ti, ir pirmyn per pro vė žas“, – pa sa ko jo po gy ven vie tes va ži nė jan ti Kris ti na.
Per ka dvi ra čius ir pa dan gasNo rint sau giai va ži nė ti dvi ra čiais žie mą, rei ka lin gos tam skir tos padan gos. Ži no ma, jos kai nuo ja – vie nos pa dan gos kai na yra apie 150 li tų ir dau giau, ir dau ge lis žmo nių tau py da mi jų ne per ka. B.Bag do
na vi čiaus kal nų dvi ra čio pa dan gos uni ver sa lios. Ta čiau kar tą skaudžiai nu kri tęs vy ras sa kė su si mąstęs, kad vis dėl to rei kė tų įsi gy ti ir žie mi nes.
Pa si tei ra vo me pre ky bi nin kų, kiek ap skri tai ak ty vi pre ky ba dvira čiais žie mą ir ar pa klau sios žiemi nės pa dan gos. At sa ky mų iš girdo me įvai rių.
„Pre ky bos, ga li ma sa ky ti, beveik nė ra“, – tvir ti no par duo tu vės „Ge ras dvi ra tis“ ve dė jas Ai va ras Bu čys. Di de lės žie mi nių pa dan gų pa klau sos – taip pat. Pa ly gin da mas su praė ju siais me tais jis sa kė, kad šie met žie mi nių pa dan gų pa klau sa di des nė, nes iki sau sio vi du rio nebu vo tik ros žie mos. „Žmo nės va žinė jo dvi ra čiais, pir ko žie mi nes padan gas. Dė da vo jas dėl le do, kad, jei pa šal tų, ne bū tų taip sli du“, – pa sa ko jo A.Bu čys.
Nors žie mi nės pa dan gos ir ne pačios pi giau sios, par duo tu vės ve dėjo tei gi mu, jos il gaam žės – tin kamos nau do ti 10–15 me tų. Spyg liai su dy la, bet gu ma iš lie ka, ir žmo gui jų il gam už ten ka. Be je, vy ras, kalbė da mas apie dvi ra čius, už si minė, kad po žie mos pa ti ria mi di deli nuo sto liai, nes rei kia keis ti daug dvi ra čio da lių. To prie žas tis – pra s ta drus ka.
„Pas mus ke lius bars to pa čia pra s čiau sia drus ka, ko kia tik įma no ma. Ji ėda vis ką: ir ma ši nas, ir dvi ra čius, ir ba tus“, – ap gai les ta vo A.Bu čys.
Par duo tu vių „Fu ji dvi ra čiai“ ir „Dvi ra tis plius“ at sto vai dien raščiui tei gė, jog net ir žie mą žmonės dvi ra čius per ka. Ir, pa ly gin ti su praė ju siais me tais, jų pa klausa di des nė. Par duo tu vės „Dvi ra tis plius“ at sto vas dvi ra čių pa klausą pri ly gi no sli džių ar sli di nė ji mo ap ran gos.
„Fu ji dvi ra čių“ par da vė jokonsul tan to Vy tau to Ker šio tei gi mu, šal tuo ju me tų lai ku pa klau sios ne tik žie mi nės, bet ir pa pras tos padan gos, nes yra ma nan čių, kad dvi ra čiu to kio mis pa dan go mis važiuo ti ge riau.
Spei gas dvi ra čių mė gė jams ne bai susĮ Lie tu vą atė jus tik rai žie mai spar čiai po pu lia rė jan tys dvi ra čiai ne li ko vi sai pa mirš ti. Pre ky bi nin kai tei gia, kad pir kė jų su lau kia net ir šal tuo ju me tų lai ku, o spau džiant ne žmo niš kam šal čiui vie ną ki tą dvi ra ti nin ką ga li ma iš vys ti ir gat vė se.
En tu zias tai: �� net�ir�spau�džiant�ke�lio�li�kos�laips�nių�šal�čiui�sos�ti�nė�je�ga�lima�pa�ma�ty�ti�dvi�ra�ti�nin�kų.� � Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.
Kai bu vo mi nus 20 ir dau giau, va žiuoti ne drį sau. Dėl di delio šal čio va žiuo jant jau ir įkvėp ti neį mano ma.
Bar tas Bag do na vi čius:
Ma tas Mik ne vi č[email protected]
Vil niaus mies to sa vi val dy bės ta rybos spren di mu pen kio li kai iki šiol bu vu sių be var džių gat vių su teikti pa va di ni mai, pa ko re guo tos dešim ties gat vių at kar pos.
An ta kal nio ir Ra sų se niū ni jo se esan ti be var dė gat vė pa va din ta Kir ku to alėja, Pa ne rių se niū ni jo je at si ra do Sandė lių, Ter mi na lo, Lo gis ti kos gat vės, Nau ji nin kų se niū ni jo je – Ber nar do Braz džio nio, Kuz miš kių, Zig mo Gėlės, But kų Ju zės, Faus to Kir šos, Jono Ais čio, Ig no Jo ny no, Pa ku pe čių, Alek sand ro Va na go, Sta sio Sa ma lavi čiaus, Juo zo Ma cei kos.
Vil niaus mies to pa va di ni mų, pamink lų ir at mi ni mo len tų ko mi sijos pir mi nin kė ta ry bos na rė Dai na Ur ba na vi čie nė dien raš čiui sa kė, kad me džia gos gat vių pa va di nimams gau na iš įvai riau sių ins titu ci jų, or ga ni za ci jų ir pa pras tų gy ven to jų. Ko mi si jai be lie ka nuspręs ti, ko kiai gat vei koks pa va dini mas tin ka mes nis.
„Dau giau sia me džia gos ap svarsty ti gau na me iš gy ven to jų, ben d ruo me nių ir Mies to plėt ros depar ta men to, o in for ma ci ją apie be var des mies to gat ves pa tei kia „Vil niaus mies to pla nas“. Vi suome ni nė ko mi si ja nag ri nė ja ir svarsto pa teik tą me džia gą. Mū sų ko misi jos siū ly mai ke liau ja į Kul tū ros,
švie ti mo ir spor to ko mi te tą, kai šis pri ta ria, jie pa tei kia mi ad mi nist raci jos di rek to riui ir vė liau svars tomi bei tvir ti na mi ta ry bo je“, – gatvių krikš ty nų pro ce dū ras pri sta tė po li ti kė.
Anot jos, mies to gat vių pa va dini mai vis dar pa ren ka mi ir pa gal ne se niai ana pi lin iš ke lia vu sio isto ri ko An ta no Rim vy do Čap lins ko ves tus są ra šus.
„Yra są ra šai, ku riuos su da rė Vilniaus mies to gat vių ty ri nė to jas a. a. A.R.Čap lins kas. Są ra šas su da ry tas iš gar bin gų as me nų, is to ri nių vieto var džių, Vil niaus kraš to upe lių. Ren kant gat vių pa va di ni mus taip pat at si žvel gia ma ir į tos vie tos is to ri ją, bū si mus pro jek tus. Taip pat kvar ta
lus sten gia ma si gru puo ti pa gal vieto var džius, as me ny bes ir pa na šiai“, – kal bė jo D.Ur ba na vi čie nė.
Be jau mi nė tų gat vių, Ver kių seniū ni jo je ko re guo ja mos An tano Kru tu lio, Pran ciš kaus Smugle vi čiaus, Vla do Drė mos gat vių at kar pos, An ta kal nio se niū ni joje – An ta kal nio gat vės ir Ne menči nės plen to, Vir šu liš kių se niū nijo je – Še šuo lių gat vė, Šeš ki nės ir Šni piš kių – Ozo gat vė, Vilk pė dės se niū ni jo je – Ei gu lių ir Elekt ri nės gat vės, Nau ji nin kų se niū ni jo je – Al šė nų gat vė.
Pa kei ti mus įre gist ra vus re gistre, at nau jin ta in for ma ci ja bus paskelb ta ir Vil niaus mies to sa vi valdy bės in te rak ty via me že mė la py je.
Vil niu je vėl krikš ti ja mos gat vės
Var dy nos: �� daž�niau�siai�gat�vių�pava�di�ni�mus�siū�lo�pa�tys�vil�nie�čiai.�� Si�mo�no�Švit�ros�nuo�tr.
penktADIenIS, vASArIo 10, 2012
Stasys Gudavič[email protected]
Už da ras po sė disKet vir ta die nį vy ko opo zi ci jos lyde rio Va len ti no Ma zu ro nio va dovau ja mos Sei mo lai ki no sios ty ri mo ko mi si jos ban ko „Sno ras“ bank rotui iš tir ti už da ras po sė dis.
Į jį at vy ko Sei mo Au di to ko mite to pir mi nin kė Lo re ta Grau ži nienė, Biu dže to ir fi nan sų ko mi teto pir mi nin kas Kęs tu tis Gla vec kas bei An ti ko rup ci jos ko mi si jos vado vas Li gi tas Ker na gis. Jie, taip pat ko mi si jai pri klau san tis Sei mo Na cio na li nio sau gu mo ir gy nybos ko mi te to pir mi nin kas Ar vydas Anu šaus kas, pa tei kė ko mi si jos na riams vi są tu ri mą in for ma ci ją, su si ju sią su „Sno ro“ bank ro to aplin ky bė mis, at sa kė į ko mi si jos narių klau si mus.
Po po sė džio po li ti kai ne de ta li zavo, apie ką ja me kal bė jo, tik ap takiai už si mi nė pa tei kę vi są tu ri mą in for ma ci ją apie pa dė tį „Sno ro“ ban ke.
„Ne ga liu pa sa ky ti nie ko konk rečiau, nes vi sa iš įvai rių ins ti tu ci jų
pa teik ta in for ma ci ja, vi si at sa kymai į klau si mus yra ri bo to nau doji mo“, – tei gė L.Grau ži nie nė.
Bet, anot jos, „pa teik to je medžia go je yra įdo mių da ly kų“.
At sa ky mas ne pa ten ki noVis dėl to, pa sak Au di to ko mi te to va do vės, ne vi sa gau ta in for ma cija yra iš sa mi. „Ti kė jau si in for maty ves nės ata skai tos“, – kal bė da ma apie bu vu sio „Sno ro“ lai ki no jo admi nist ra to riaus Si mo no Freak ley pa teik tą me džia gą sa kė po li ti kė.
Ji ti ki si, kad per ar ti miau sią savai tę, gal būt iki va sa rio pa bai gos, gaus pa pil do mos in for ma ci jos, ku ri ga lės pa ro dy ti „tik rą ją padė tį ir pa teik ti iš sa mes nį vaiz dą“, kaip at ro dė „Sno ras“ ir jo veik la prieš pat per nai lapk ri čio vi du ry je priim tą spren di mą na cio na li zuoti šį ban ką.
„Ti kiuo si, dar at sa kys“, – sa kė Au di to ko mi te to pir mi nin kė.
Iki ko vo ti ki ma si gau ti ir Fi nansų mi nis te ri jos bei ki tų vals ty bi nių ins ti tu ci jų spe cia lis tų at sa ky mą, kiek pro fe sio na li bu vo tarp tau ti nės au di to įmo nės „Ernst and Young“
per nai va sa rą pa teik ta tei gia ma išva da apie „Sno rą“. „Lau kiam iš vadų. Ta da to liau ko mi te te tir si me tiek šią au di to ata skai tą, tiek ki tus klausi mus“, – mi nė jo L.Grau ži nie nė.
Ki ti lai ki no sios ko mi si jos po sėdy je da ly va vę Sei mo na riai taip pat ne bu vo kal būs. L.Ker na gis ir K.Glavec kas pra ne šė tik per da vę ko mi si jai vi są tu ri mą in for ma ci ją apie pa dėtį „Sno re“, gau tą iš Lie tu vos ban ko, Fi nan si nių nu si kal ti mų ty ri mo tarny bos ir ki tų ins ti tu ci jų.
„Ma nau, kad tai nė ra ga lu ti niai at sa ky mai ir jie atei ty je dar bus tiks li na mi“, – tei gė L.Ker na gis.
Dis ku ta vo apie dar bo tvar kąV.Ma zu ro nis pra ne šė, kad ket virta die nį lai ki no sios ko mi si jos posė dy je ne tik bu vo iš klau sy ti Sei mo ko mi te tų va do vai, bet ir tar ta si dėl to les nio šios ko mi si jos dar bo.
„Mes iš klau sėm ki tų ko mi te tų ir ko mi si jų va do vus, ko kią in for maci ją jie tu ri, kaip ža da to liau dirb ti su „Sno ro“ rei ka lais. Su ta rėm, kad bend ra dar biau si me ir kar tu ieš kosi me at sa ky mų į vi sus dėl šios is tori jos iš ky lan čius klau si mus“, – teigė ko mi si jos va do vas.
Anot jo, bu vo ap tar tas są ra šas as me nų, ku rie tu rė tų bū ti pa kviesti liu dy ti ko mi si jai. Pre li mi na riai su tar ta dėl maž daug dvi de šim ties esa mų ar bu vu sių vals ty bės parei gū nų. Ta čiau ga lu ti nai šis są rašas dar ne pat vir tin tas. Su tar ta tik
dėl to, kad į ki tą ant ra die nį rengia mą lai ki no sios ko mi si jos po sėdį bus kvie čia mas da bar ti nis Lietu vos ban ko val dy bos pir mi nin kas Vi tas Va si liaus kas, bu vęs cent ri nio ban ko va do vas Rei nol di jus Šar kinas ir dar 2004 m. Lie tu vos banko val dy bos na riu pa skir tas Audrius Mi se vi čius.
Taip pat nu spręs ta su for mu luo ti apie tris de šimt pa klau si mų į įvairias ins ti tu ci jas ir pra šy ti pa teikti in for ma ci ją apie „Sno ro“ veik lą, jo prie žiū rą, bank ro to ap lin ky bes. To kie pa klau si mai bus iš siųs ti Vyriau sy bei, Lie tu vos ban kui, Gene ra li nei pro ku ra tū rai, spe cia liosioms tar ny boms.
Su si gin či jo dėl bal sa vi moKo mi si jos na riai pla na vo iš rink ti pir mi nin ko pa va duo to jus, ta čiau to ne pa da rė su si gin či ję, kaip tu ri bū ti trak tuo ja mi bal sa vi mo re zulta tai. „Mes ne ži no me, ar bal sams
pa si skirs čius po ly giai pir mi nin ko bal sas le mia mas, to dėl nu spren dėme dėl to pa si tei rau ti Sei mo tei sinin kų“, – sa kė V.Ma zu ro nis.
Jo va do vau ja mo je ko mi si jo je še ši na riai pri klau so val dan čia jai koa lici jai, še ši – opo zi ci jai.
Ko mi si jos po sė dy je ne dis ku tuo ta dėl jos na rio kon ser va to riaus Jur gio Raz mos pa siū ly mo dek la ruo ti sa vo pri va čiuosius in te re sus, su si ju sius su „Sno ru“.
„Pa gal ga lio jan tį įsta ty mą tai nie kaip neį for min ta. Tai yra tik vie no ko mi si jos na rio ini cia ty va. Ko mi si jos na riai, kaip ir vi si li kę Sei mo na riai, tu ri tei sę dek la ruoti pa pil do mai sa vo in te re sus konkre čiais iš ky lan čiais klau si mais ar ne“, – sa kė V.Ma zu ro nis.
Pra šys ins pek ta vi mo me džia gosV.Ma zu ro nio va do vau ja ma lai ki noji ko mi si ja tu ri iki šių me tų bir že lio 1 d. at sa ky ti į Sei mo su for mu luo tus 14 klau si mų apie „Sno ro“ bank ro to ap lin ky bes, lai ki no jo ad mi nist rato riaus bei bank ro to ad mi nist ra toriaus įdar bi ni mą ir jų at ly gi ni mą.
Ko mi si jos na riai jau anks čiau su ta rė, kad pra šys Lie tu vos ban ko „Sno ro“ ins pek ta vi mo, ku ris bu vo at lik tas iki jį na cio na li zuo jant, medžia gos.
Bank ro to by la ban kui „Sno ras“ iš kel ta per nai gruo džio 7ąją. Vyriau sy bė „Sno rą“ na cio na li za vo lapk ri čio 16ąją.
Į ap klau sas – bū rys pa rei gū nųSei mo lai ki no ji ko mi si ja „Sno ro“ bank rotui tir ti ža da ap klaus ti apie dvi de šimt parei gū nų ir gau ti ins ti tu ci jų at sa ky mus į tris de šim tis pa reng tų klau si mų.
Už dan ga: �� po�po�sė�džio�po�li�ti�kai�ne�de�ta�li�za�vo,�apie�ką�ja�me�kal�bė�jo,�tik�ap�ta�kiai�už�si�mi�nė�pa�tei�kę�vi�są�tu�ri�mą�in�for�ma�ci�ją�apie�pa�dė�tį�„Sno�ro“�ban�ke.� � Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.
Lau kiam iš va dų. Ta da to liau ko mi te te tir sime tiek šią au di to ataskai tą, tiek ki tus klausi mus.
Lo re ta Grau ži nie nė:
5
lietuva
Ultimatumas: �� jei� jų� reikalavimai� nebus� išklausyti,�mokytojai� ketina�rengti�ilgesnį�streiką.�� � Simono�Švitros�nuotr.
And re jus Žu kovs [email protected]
Sos ti nė je ket vir ta die nį su si rin kę pe da go gai pri ta rė įspė ja ma jam mo kyk lų strei kui. Pe da go gai Švieti mo ir moks lo mi nis te ri jos rei kalau ja im tis re for mų ir iš sau go ti kaimo mo kyk las.
Vil niu je su si rin ko 63 Lie tu vos švieti mo pro fe si nės są jun gos (LŠPS), at sto vau jan čios dau gu mos Lie tuvos mo ky to jų in te re sams, at sto vai. Bal suo da mi jie nu spren dė, kad vasa rio 21 d. mo kyk lo se vyks įspė jama sis dvie jų va lan dų strei kas. Šiuo me tu kal ba ma, kad prie ak ci jos pri si dės apie 400 mo kyk lų, ta čiau kiek vie na švie ti mo įstai ga dėl daly va vi mo ar ne da ly va vi mo pro tes to ak ci jo je spręs sa va ran kiš kai.
Strei ką mo ky to jai ruo šia si skelbti, nes ma no, kad da bar švie ti mo sri ty je eg zis tuo jan ti tvar ka nukreip ta prieš ma žas mo kyk las, kurių dau giau sia yra pro vin ci jo je. Didžiau sia blo gy bė, anot pe da go gų, yra mo ki nio krep še lio sky ri mo meto di ka.
„Šian die nė tvar ka ver čia stambin ti di de les mo kyk las ir di din ti kla ses. Ma žos mo kyk los nyks ta“, – tei gė LŠPS pir mi nin kas And rius Jur ge le vi čius.
Pro fe si nių są jun gų at sto vai taip pat iš kė lė rei ka la vi mą neį ves ti planuo ja mos nau jos pe da go gų to buli ni mo kon cep ci jos, ku ri nu ma to pri va lo mą ją re gu lia rią mo ky to jų ates ta ci ją.
Jei gu įspė ja mo ji pro tes to ak ci ja re zul ta tų ne duos, mo ky to jai ža da im tis griež tes nių veiks mų ir il gin
ti strei ko lai ką. Šiuos rei ka la vi mus yra pa si ra šę 15 tūkst. mo ky to jų iš vi sos Lie tu vos.
Su va žia vi me da ly va vę mo kyto jai tei gė pri ta rian tys su si rin kimo spren di mams. Tel šių jau ni mo mo kyk los ikip ro fe si nio mo ky mo mo ky to jas Ar tū ras Šešp lau kis teigė nuo gąs tau jan tis, kad jei tvar ka liks ne pa ki tu si, jų mo kyk la bus užda ry ta.
„Gim na zi joms dar šiek tiek lengviau, o štai mums, de šimt me tei mo kyk lai, gre sia rim tos pro blemos. Ir yra rea li ti ki my bė, kad mus už da rys“, – at vi ra vo pe da go gas.
Ko le gai pri ta rė ir is to ri jos moky to jas Eri kas Gai ga las iš Ro kiš kio „Ro mu vos“ gim na zi jos. Jo nuo mone, vi si vi di niai re zer vai jau iš naudo ti – su ma žin ti at ly gi ni mai, at si saky ta pre mi jų už pa pil do mą dar bą.
Mo ky to jai lie jo nuo skau das
Ar tū ras Zuo kas, Vilniaus šei mi nin kas, auk lė jo tak sis tus: „Čia jums Gar lia vos
ne bus!“ O kas bus?Už mir ši me kos mi nes są skai tas už šil dy mą lapk ri čio mė ne sį ir plo sime ryž tin gam me rui už jo rei kala vi mą nu trauk ti ko miš ką bei erzi nan čią „Vil niaus ener gi jos“ rekla mą. Ma lo niai link čio si me ir krizen si me, kai me ras į mies tie čio klau si mą, ko dėl to kios di de lės są skai tos už šil dy mą, mes te li: „Todėl, kad per ma žai už dir ba te.“O gal bal su kva to si me, kai A.Zuokas sa vaip in terp re tuos mo kesčių įsta ty mus ir per ži niask laidą žais min gai per da vi nės lin kėji mus fi nan sų mi nist rei.
Be je, ta ry bos na riui Val dui Bekuns kui me ras pa siū lė skam bin ti jam as me niš kai, vos per te le vi ziją iš vys tą vil nie čius ner vi nan čią rek la mą. Tur būt Vil niaus val dovas neį si žeis, jei vi si mies tie čiai skų sis ne tik so cia li niuo se tinkluo se, bet ir skam bins jam rimtes niais klau si mais, ne tik dėl šilu mi nin kų rek la mos.A.Zuo ko dar bo te le fo no nu me ris (8 5) 211 2889. Ži no ma, jis pa ts neatsi lieps, bet vis tiek ga li ma ban dyti. Gal būt sek re to rė su jungs, gal būt iš klau sys ir pa siųs į Vie šų jų ry šių sky rių, gal nu kreips pas da bar pa š ti nin ku va di na mą se niū ną.Dar grei čiau siai bus ga li ma skambin ti ir į sa vi val dy bės stei gia mą tak si „cent riu ką“, vėl gi gal su meru ne su jungs, bet šir dį bus ga li ma iš lie ti dėl tak si ma fi jos, dėl nei šardo mos mies to drau gys tės su „Siemens“ are na, dėl trans por to bi lietų, din gu sių iš spau dos kios kų,
dėl po že mi nių au to mo bi lių aikšte lių, dėl „to bu lo“ „Grin dos“ dar bo, dėl se niū ni jų per tek liaus ir šimtų „lai min gų“ na mų, ku riems dėl mis ti nių prie žas čių pri rei kė daugiau ši lu mos.Iš lie jus šir dį bū tų ga li ma ir pa sidžiaug ti dėl gran dio zi nių ir tikrai įkve pian čių už mo jų. Sa ky site, ko kie už mo jai, kai mies to iždas tuš čias, o, pa sak A.Zuo ko, valdžia vil nie čius la biau siai skriaudžia. (Ta blo go ji val džia šiuo atve ju yra Sei mas ir Vy riau sy bė). O ge ro ji Vil niaus val džia pla nuoja bent po rą fut bo lo aikš ty nų prie na cio na li nio sta dio no griau čių, ge le žin ke lio sto tį Nau ji nin kuose ke ti na ma už deng ti ir ten sukur ti nau juo sius Nau ji nin kus su pre ky bos tink lais, biu rų cent rais, o pa va sa rį ge ro sios val džios inicia ty va Ne ry je at si gaus lai vy ba, gat vė se ka da nors pra dės kursuo ti tram va jai... Ne rei kia klausti, iš ko kio dan gaus kris mi li jo ninės in ves ti ci jos, rei kia džiaug tis idė jo mis ir ini cia ty vu mu.O ru de nį, jei ger bia mi žiū ro vai, atsi pra šau, rin kė jai, bal suo tų tin kamais nu me riais, iš pil dy tų A.Zuoko sva jo nę ir įteik tų jam di dį jį prizą – prem je ro ka rū ną, – Lie tu va tap tų ro ju mi.Pri si min ki me, kad vil nie čiams bu vo ža da ma bent 6,4 tūkst. li tų al ga... Vy riau sy bė je bū tų ga li ma įsteig ti net du „cent riu kus“: Lietu vos tak si, Lie tu vos oro li ni jų bend ro vės, svar biau si na cio nali niai ren gi niai vyk tų ge riau sio je „Sie mens“ are no je, „Dal kia“ val dytų vi sus ša lies ši lu mos tink lus ir už dy ką sta ty tų bio ku ro ka ti li nes, krep ši nis pa ga liau bū tų pri pa žintas pir mą ja re li gi ja, o PVM ga lė tų su si grą žin ti ne tik pa vie niai taksis tai, bet ir elekt ri kai, gė li nin kai... Svar biau sia – Gar lia vos Lie tu voje ne bū tų...Re mian tis vie ti niais Vil niaus reika lais, pa si prak ti ka vus nai ki nant se niū ni jas, grei čiau siai su ma žė tų ir sa vi val dy bių, ir mi nis te ri jų, ir de par ta men tų, ir tar ny bų.Taip tu rė tų veik ti jau nas, ini ciaty vus, am bi cin gas ir am ži nai perspek ty vus po li ti kas. Jo kių in te resų – tik ža vin gos idė jos.Iš pir mo žvilgs nio, iš nau jo sa vival dy bės nau jie nų po rta lo ir socia li nių tink lų sklei džia mos infor ma ci jos, taip ir vei kia: ryž tingai, skaid riai ir pa ti ki mai.Tik kaž ko dėl tas ba lio nė lis nedžiu gi na. Prieš de šimt me tį, re gis, nuo šir džiai džiu gi no, o gal net ir ke rė jo dau gu mą. Bur tai din go ar mies tie čiai iš mo ko skai čiuo ti?
penktadienis, vasario 10, 20126
nuomonės
ŽvilgsnisRedakcijos skiltis
Plok, Lie tu va, Zuo kas ei na
Irma Verbienė
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone.
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.
kaRštOJI lInIJa: ReklamOs skyRIus: PlatInImO taRnyba: PRenumeRatOs skyRIus: buhalteRIJa:212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 767
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija
ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: [email protected]
VYRIAUSIASIS REDAKTORIUSLukas Miknevičius – 219 1386VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUSPAVADUOTOJAIrma Verbienė – 219 1371
MIESTAS:Matas Miknevičius – 219 1373Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391LIETUVA:Stasys Gudavičius – 219 1390EKONOMIKA:Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374Lina Mrazauskaitė – 219 1388PASAULIS:Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS:Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258Mantas Stankevičius – 219 1383ŠEŠTADIENIS:Darius Sėlenis – (8 37) 302 276TV DIENA:Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380370:Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370Laima Žemulienė – 219 1374FOTOGRAFAI:Gediminas Bartuška – 219 1384Simonas Švitra – 219 1384
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379
SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688
PLATINIMO TARNYBA: 261 1688
Kul tū ros pa vel do de par ta men to (KPD) Šiau lių te ri to ri nio pada li nio ve dė jas Ry tis Bud rys tei gia, kad vi sos Kry žių kal no,
esan čio Šiau lių ra jo ne, pro ble mos kyla dėl jo sta tu so, ku ris kol kas ne lei džia už tik rin ti šio ob jek to tvar ky mo.
„Yra pro ble ma dėl kal no sta tu so. Pa gal įsta ty mo rai dę ten nė ra jo kio Kry žių kal no, ten yra tik pi lia kal nis – ar cheo lo gi nis pa mink las. Nuo ši to pra si de da vi sa sui ru tė, nes sau go me vie na, o rea liai yra kas ki ta. Dėl to kyla vi sos pro ble mos, ir mes pra ktiš kai be jė giai šiuo at ve ju, be jė giai ką nors sau go ti, nes nė ra ele men ta raus objek to“, – BNS sa kė R.Bud rys.
„Ten įsta ty mai pa žei džia mi kiekvie ną die ną – kai pa sta to mas kryžius, pa žei džia ma, nes ne ga li ma ant pi lia kal nio sta ty ti. To kia ku rio ziš ka si tua ci ja“, – kal bė jo jis.
Va kar pa vel do sau gi nin kai, dva sinin kai ir Šiau lių ra jo no sa vi val dy bės at sto vai su si ti kę ban dė spręs ti Kryžių kal nui ky lan čias pro ble mas, vi sų pir ma, dėl ten vyks tan čio ne le ga laus kry žių ir ki tų ob jek tų sta ty mo. Pa sak R.Bud rio, tai bu vo pir mas ban dy mas at kreip ti dė me sį į tai, jog bū ti na užtik rin ti ypa tin gą šio kal no sta tu są. Tuo met bū tų pa pras čiau spręs ti ir jo tvar ky mo pro ble mą.
„Tai toks ob jek tas, ku rio neį ma noma kla si fi kuo ti. Jis toks įvai ria pu sis – ga lė tu me tu rė ti pa sau li nės reikšmės ob jek tą, jei bū tų vis kas ge rai, jo sta tu sas bū tų su tvar ky tas. Bet čia yra ne Šiau lių lyg muo. Ma nau, šis suė jimas bu vo pir ma sis ban dy mas pa mėgin ti kel ti tą klau si mą į aukš tes nį ly
gį, nes Šiau liuo se jo neišsp rę si me“, – kal bė jo Šiau lių pa da li nio ve dė jas.
Šis kal nas, anot jo, ga lė tų bū ti ne tik ar cheo lo gi nis, bet ir sak ra li nis, is to rinis, et no kul tū ri nis pa mink las. Siū loma su teik ti jam ir spe cia lų sta tu są.
„Sun ku jį kam nors pri skir ti, nes jis la bai uni ka lus ir su dė tin gas. Buvo pa siū ly mas, kad jam spe cia lų sta tu są rei kė tų su teik ti kaip Val dovų rū mams Vil niu je – ko dėl gi ne, jei ma no me, kad tai reikš min gas ob jek tas, pa sau li nio ly gio“, – sa kė R.Bud rys.
Šiau lių sa vi val dy bės at sto vė Gita na Ku du lie nė BNS sa kė, jog su siti ki me bu vo su tar ta kreip tis į Kul tūros mi nis te ri ją, kad ji im tų si veiks mų dėl nau jo sta tu so su tei ki mo Kryžių kal nui. Šios pro ce dū ros esą galė tų už truk ti iki dve jų me tų. Pa keitus sta tu są, bū tų svars to mas ir kal no prie žiū ros fi nan sa vi mo klau si mas – kas tu rė tų skir ti šias lė šas. Šiuo me tu ra jo no sa vi val dy bė tam at sei kė ja apie 220 tūkst. li tų per me tus.
Pa va sa rį sa vi val dy bė ke ti na pa tvirtin ti lai ki ną sias kal no tvar ky mo taisyk les, ku rio se bū tų nu ma ty ta, pa sak G.Ku du lie nės, ką ga li ma sta ty ti Kryžių kal ne. Bū tų pa gei dau ja ma, kad čia at si ras tų tik me di nių, o ne plastikinių, ak me ni nių ar ki to kių kry žių, kad jų nebū tų sta to ma ant ta kų, kad žmo nės jų ne vež tų iš sa vo ar ti mų jų ka pų.
Pa vel do sau gi nin kas R.Bud rys į šias tai syk les žiū ri skep tiš kai: „Turbūt nie kas ne si lai kys tai syk lių. Jei ten įsta ty mų ne si lai ko nie kas – ko ver tos tos tai syk lės.“
Kry žių kal nas yra Meš kui čių seniū ni jo je, kai ria ja me Kul pės upelio kran te. Kry žiai čia pra dė ti sta ty ti XIX a. vi du ry je.
Šiuo me tu ant pi lia kal nio yra mili jo nai kry žių, at vež tų ne tik iš įvairių Lie tu vos vie tų, bet ir iš už sie nio. Krikš čio nių pa sau ly je šį kal ną iš garsi no 1993iai siais čia ap si lan kęs popie žius Jo nas Pau lius II.
Dau giau kaip 50 Kry žių kal ne stovin čių kry žių įtrauk ti į Kul tū ros verty bių re gist rą. Kry žių kal nas įtrauktas į Jo no Pau liaus II pi lig ri mų ke lią.
BNS inf.
Kry žių kal nui trūks ta įsta ty mo rai dės
Pa dė tis: �� pa�gal�tei�sės�ak�tus�nė�ra�jo�kio�Kry�žių�kal�no,�ten�yra�tik�pi�lia�kal�nis�–�ar�cheo�lo�gi�nis�pa�mink�las.� �
� To�mo�Ur�be�lio�nio�(BFL)�nuo�tr.
Įs ta ty mai pa žei džiami kiek vie ną die ną – kai pa sta to mas kryžius, pa žei džia ma, nes ne ga li ma ant pi lia kalnio sta ty ti. To kia kurio ziš ka si tua ci ja.
Ry tis Bud rys:
O ru de nį, jei ger bia mi žiū ro vai, at si pra šau, rin kė jai, bal suo tų tin kamais nu me riais, iš pildy tų A.Zuo ko sva jo nę ir įteik tų jam di dį jį pri zą – prem je ro ka rū ną, – Lietu va tap tų ro ju mi.
penktADIenIS, vASArIo 10, 2012
diena.lt/naujienos/lietuva
Du jas Lie tu vai tie kian tis Ru si jos du jų kon cer nas „Gazp rom“ yra svar bus stra te gi nis Lie tu vos par t- ne ris. Jis bus kvie čia mas tap ti fi-nan si niu bū si mos nau jos du jų per-da vi mo tink lų val dy mo bend ro vės in ves tuo to ju.
Tai pa reiš kęs prem je ras Andrius Ku bi lius sa ko ti kin tis, kad su „Gazp rom“ at sto vais, da ly vau jant ir Eu ro pos Ko mi si jai, bus ga li ma konst ruk ty viai kal bė tis dėl du jų veik lų ir jų nuo sa vy bės at sky ri mo Lie tu vo je.
„Įtei kiau jam („Gazp rom“ vicep re zi den tui Alek sand rui Medve de vui – BNS past.) ir laiš ke išdės ty tus pa siū ly mus, kad mes jį ma ty tu me kaip fi nan si nį in vestuo to ją, bet ne tu rin tį le mia mo bal so prii mant spren di mus, daly vau jant mū sų per da vi mo srities ope ra to rių ete ry je per da vi mo tiks lais. Tiks las vie nas – „Gazprom“ lie ka svar bus stra te gi nis par tne ris. Taip pat vi siš kai na tūra lu, kad „Gazp rom“ rū pi ir perda vi mas į Ka li ning ra do sri tį, ir čia aš ne ma tau nie ko blo ga, nes, koncer nui ne tu rint le mia mo bal so ir bū nant tik fi nan si niu in ves tuo toju, spren di mus priim tų Lie tu vos vals ty bė, tu rin ti le mia mą bal są, ir dėl to ne rei kė tų per daug jau dintis“, – in ter viu Ži nių ra di jui ketvir ta die nį sa kė A.Ku bi lius.
Jis pa brė žė, kad ES tre čio jo energe ti kos pa ke to, pa gal ku rį Lie tuva ke ti na at skir ti „Lie tu vos du jų“ per da vi mo, pa skirs ty mo ir tie kimo veik las, įgy ven di ni mo ter minai ne ga li bū ti kei čia mi – at skyri mas tu ri bū ti baig tas iki 2014 m. pa bai gos.
„Ter mi nai, ku rie nu ma ty ti įstaty me, – kad 2014 m. sis te ma jau tu ri bū ti per tvar ky ta, ir mes netu ri me ga li my bių tai ky ti išim tis, nes pa žeis tu me ES tei sę. Ant ras da ly kas, mums pa tiems šios direk ty vos įgy ven di ni mas yra labai svar bus kuo grei tes nis, bent jau iki 2014 m. pa bai gos, nes tų me tų pa bai go je mes tu ri me tu rėti jau vei kian tį su skys tin tų gam tinių du jų ter mi na lą. Jo veik la bū tų su dė tin ga, jei gu iki to lai ko nebū tų at lik tas per da vi mo sis te mos at sky ri mas nuo vi sų ki tų tink lų ir neat si ras tų ga li my bė per da vi mo sis te mą tvar ky ti kaip vi siš kai neprik lau so mą bei vie šą inf rast ruktū rą“, – kal bė jo A.Ku bi lius. Jis praė ju sį ant ra die nį Vil niu je su siti ko su A.Med ve de vu.
VD, BNS inf.
Lie tu vos to nas švel nė ja
Mes ma ty tu me „Gazp rom“ kaip finan si nį in ves tuoto ją, bet ne tu rin tį le mia mo bal so priimant spren di mus.
And rius Ku bi lius:
Pre zi den to naš lė Kris ti na Bra-zaus kie nė su ša li nin kais šeš ta die-nį Vil niu je ren gia stei gia mą jį De-mok ra ti nės dar bo ir vie ny bės par-ti jos (DDVP) su va žia vi mą.
K.Bra zaus kie nė yra su rin ku si per 1 tūkst. nau jos po li ti nės or ga ni za cijos stei gė jų pa ra šų. Tai BNS ket virta die nį sa kė ini cia ty vi nės gru pės at sto vė Vil ma Kviet kaus kie nė.
„Pa ra šų kas dien dau gė ja. Tik rai bus 1500“, – tei gė ji.
Pa gal Lie tu vos įsta ty mus įkur ti par ti ją ga li ne ma žiau kaip 1 tūkst. pi lie čių.
Anot V.Kviet kaus kie nės, su važia vi me, ku ris vyks K.Bra zauskie nės val do ma me vieš bu tyje „Crow ne Pla za“, da ly vaus ke li šim tai de le ga tų.
Šeš ta die nį ke ti na ma priim ti rezo liu ci ją dėl par ti jos įkū ri mo, iš
rink ti va do vy bę, pa tvir tin ti įstatus.
Per nai rugp jū tį K.Bra zaus kienė bu vo iš rink ta Lie tu vos lais vės są jun gos (LLS) pir mi nin ke, bet lapk ri tį iš šios par ti jos pa si traukė ir pa reiš kė kur sian ti nau ją judė ji mą.
Ji tvir ti no, kad su LLS ly deriu Vy tau tu Šus taus ku ne pa vy ko su si tar ti ir dėl pa ma ti nių ver tybių, tiks lų, ir dėl par ti jos pa va dini mo. Anot naš lės, ji no rė jo, kad per tvar ky ta jos va do vau ja ma LLS orien tuo tų si į žmo gaus tei sių gyni mą, o V.Šus taus kas esą rei ka lavo par ti ją pa va din ti Ko vo to jų sąjun ga.
K.Bra zaus kie nė yra 2010 m. miru sio pir mo jo tie sio giai iš rink to Lie tu vos pre zi den to Al gir do Myko lo Bra zaus ko naš lė.
VD, BNS inf.
Vil tys: �� K.Bra�zaus�kie�nė�ti�ki�si,�kad�šeš�ta�die�nį�bus�su�rin�ku�si�bent�pusant�ro�tūks�tan�čio�par�ti�jos�stei�gė�jų�pa�ra�šų.� � To�mo�Luk�šio�(BFL)�nuo�tr.
K.Bra zaus kie nė steigs par ti ją
„Po pie ri nis tei sė tu mas“Kul tū ri nin kai ir ne vy riau sy bi ninkai ket vir ta die nį su reng to je spaudos kon fe ren ci jo je tei gė, kad ma žą apy var tą tu rin čios or ga ni za ci jos, vyk dy da mos ne di de lius pir ki mus, pa vyz džiui, straips nių, ap krau namos di de le biu rok ra ti jos naš ta, lygia ver te di de lių įstai gų ir mi niste ri jų naš tai. Taip pat, anot jų, ši tvar ka ne tin ka per kant konk re čių au to rių pa slau gas.
„DNR ko das vie šo jo pir ki mo bū du ne per ka mas“, – sa kė Me nų spaus tu vės di rek to rius Aud ro nis Imb ra sas.
Pa sak jo ir Lie tu vos na cio na linės fil har mo ni jos ge ne ra li nės direk to rės Rū tos Pru se vi čie nės, ši tvar ka nie kur ki tur ne vyk do ma taip griež tai kaip Lie tu vo je – ji esą ne lo giš ka ir imi tuo ja ma sie kiant už tik rin ti ne efek ty vų pir ki mą, o „po pie ri nį tei sė tu mą“.
„Kiek vie nas au to rius ir at li kėjas yra tik rai uni ka lus, ir jei Lukas Ge niu šas ge riau siai at lie ka F.Cho pi no pre liu dus, ne kvie si me ir neapk lau si me ki tų. Taip mes tik imi tuo ja me vi są tą veik lą, vi sus tuos pir ki mus. Kaip biu dže ti nės įstai gos va do vė, mi nis te ri jai prieš me tus tu riu pa teik ti tiks lią kū rybi nę pro gra mą su vi so mis pa var
dė mis. Aš ją pa tei kiu, bet atė jus lai kui vis tiek tuos pa čius at li kėjus dar kaž kaip per ku“, – kal bė jo R.Pru se vi čie nė.
Pra si len kia su lo gi ka„Ne ži nau ša lies ES nei pa sau ly je, kur ne vy riau sy bi nėms, bent jau kul tū ros, or ga ni za ci joms to kia tvar ka bū tų tai ko ma. Jei kas nors sa ko, pvz., mi nis te ri ja, kad tai yra ES di rek ty va – tai ne tie sa, to kios di rek ty vos nė ra. Lie tu vai pri tai kytas griež čiau sias iš re ko men duo tų va rian tų, ku rio nė ra nie kur ki tur“, – sa kė A.Imb ra sas.
Anot jo, Vie šų jų pir ki mų įsta tymas ne di de lės ver tės pir ki mo atve ju tin ka tik ta da, kai per ka mas „ne su dė tin gas, ga na stan dar ti nių pre kių rin ki nys“ ar ba kai jį vyk do di de lė biu dže ti nė or ga ni za ci ja, turin ti šią funk ci ją vyk dan tį sky rių.
„Vi si ki ti at ve jai – da bar ti nis įsta ty mas prieš ta rau ja lo gi kai, dabar ti niams įsta ty mams ar jų logi kai ar ba jo tie siog neį ma no ma lai ky tis. Ta da kiek vie nas va do vas tu ri rink tis – ar nu pirk ti ko ky bišką pa slau gą, ar tei sin gai už pil dyti po pie rius. Ir ta da po dve jų me tų atė ję tik rin to jai – Vals ty bės kontro lės ar ba Vie šų jų pir ki mų ta ry ba, – be abe jo, ran da daug pa žei dimų ir su ra šo ra por tus“, – kal bėjo A.Imb ra sas.
„Vie šo jo pir ki mo sis te mą reikia pa keis ti. Lie tu vos vals ty bės biu dže to lė šas yra še šis kar tus sun kiau pa nau do ti dėl tų po pierių nei tie sio giai gau na mas lė šas iš ES bend ro jo biu dže to. Briu selio pi ni gai kaž ko dėl leng viau gauna mi be po pie rių ir jie orien tuoti į re zul ta tą. Lie tu vo je re zul ta tų nie kas ne ver ti na. Lie tu vo je valsty bės ins ti tu ci jos, ku rios pri žiū ri vie šą jį pir ki mą, la biau ver ti na, ar tvar kin gai su tvar ky ti po pie riai“, – tei gė Ne vy riau sy bi nių or ga ni za cijų in for ma ci jos ir pa ra mos cent ro di rek to rius Mar ti nas Žal taus kas.
Par ti jos iš skir ti nės?Anot ne vy riau sy bi nin kų ir kul tūri nin kų, šios sis te mos ydin gu mą at sklei dė tai, kad no ri ma nuo Vie
šų jų pir ki mų įsta ty mo lai ky mo si at leis ti po li ti nes par ti jas. Sei me ini ci juo ja mos tai nu ma tan čios Po li ti nių par ti jų ir po li ti nių kampa ni jų fi nan sa vi mo bei fi nan sa vimo kont ro lės įsta ty mo pa tai sos.
„Jei vi sos po li ti nės par ti jos, vi sos jė gos jun gia si dėl to pa kei ti mo, kad po li ti nės par ti jos ne bū tų ta me lauke, ta da mes sa ko me, kas yra blogai dėl to įsta ty mo, kad jūs ne ga li te lai ky tis to įsta ty mo? Va di na si, reikia keis ti pa čią sis te mą bent jau su ma žais pir ki mais – iki 100 tūkst. li tų“, – tei gė M.Žal taus kas.
Me no kū rė jų aso cia ci ja ir kiti kul tū ros at sto vai jau krei pė si į val džios įstai gas, at krei pė dė mesį į šią tre jus me tus eg zis tuo jančią pro ble mą – raš tai iš siųs ti Seimui, Vy riau sy bei, pre zi den tū rai. Jie ža da kal bė tis ir su par ti jo mis, no ri su jo mis kur ti dar bo gru pę vie šo jo pirki mo tvar kai keis ti.
„Siek si me kar tu su po li ti nė mis par ti jo mis ir at sa kin go mis ins titu ci jo mis tu rė ti dar bo gru pę ir sude rin ti tą klau si mą. Rei kia per žiūrė ti vie šo jo pir ki mo tvar ką, gal būt ten yra sis te ma dėl sis te mos, o ne sis te ma, kaip efek ty viai už mažiau sią kai ną gau ti ge riau sią rezul ta tą“, – sa kė M.Žal taus kas.
VD, BNS inf.
Tvar ka – lyg mi nų lau kas
Kul tū ros įstai gos ir ne vy riau sy bi nės or ga ni za ci jos ra-gi na val džią keis-ti vie šo jo pir ki mo tvar ką, ku rią, anot jų, šiuo me tu la bai su dė tin ga įgy vendin ti ir ku ri tam pa mi nų lau ku.
Biu rok ra ti ja: �� pa�sak�Ne�vy�riau�sy�bi�nių�or�ga�ni�za�ci�jų�in�for�ma�ci�jos�ir�pa�ra�mos�cent�ro�di�rek�to�riaus�M.Žal�taus�ko,�ša�lies�ins�ti�tu�ci�jos�ver�ti�na�ne�dar�bo�re�zul�ta�tus,�o�„tvar�kin�gai�su�dė�lio�tus�po�pie�rius“.� � Ša�rū�no�Ma�žei�kos�(BFL)�nuo�tr.
Jei Lu kas Ge niu šas ge riau siai at lie ka F.Cho pi no pre liu dus, ne kvie si me ir neapklau si me ki tų.
Rū ta Pru se vi čie nė:
7
lietuva
8
ekonomikadiena.lt/naujienos/ekonomika
De ga lų kai nosVakarTinklas a95 Dyzelinas Dujos
„statoil“ 4,74 4,60 2,39
„kvistija“ 4,68 4,53 2,37
„Vakoil“ 4,73 4,58 2,38
Vid.kainavisoaptarnavimodegaliniųtinkluose.Šaltinis:www.degalukainos.lt
WTI naf ta 118,21 dol. už 1 brl.
„Brent“ naf ta 116,34 dol. už 1 brl.
Jo li ta Žvirb ly tė[email protected]
Pa gar ba vers lu muiSo cia li nės ap sau gos ir dar bo minis te ri ja su Lie tu vos dar bo bir ža jau ket vir tus me tus iš ei lės no mina vo darb da vius, ku rie sa vo ak tyvia veik la pri si dė jo prie užim tu mo ska ti ni mo Vil niu je, Kau ne, Klaipė do je, Aly tu je, Pa ne vė žy je, Mari jam po lė je, Ute no je, Uk mer gė je, Plun gė je, Šal či nin kuo se, Kai šiado ry se, Ši la lė je, Šir vin to se, Pab radė je, Rie ta ve, Ša kiuo se. Net penki no mi nan tai – iš Kau no re gio no. Įmo nių spe cia li za ci ja pa ti įvai riausia – nuo ga my bos, pre ky bos ir sta ty bos iki pra mo ni nio al pi niz mo, me ta lo ap dir bi mo, kro vi nių ve ži mo ir ki tų pa slau gų tei ki mo.
So cia li nės ap sau gos ir dar bo minist ras Do na tas Jan kaus kas džiaugė si, kad Lie tu vo je gy va vers lu mo dva sia, no ras sa vo vers lą plės ti, kur ti nau jas dar bo vie tas. To dėl, Lie tu vos dar bo bir žos di rek to riaus Vi do Šle kai čio tei gi mu, svar bu pagerb ti tuos darb da vius, ku rie su kūrė dau giau sia nau jų dar bo vie tų.
Ap do va no ji mų ren gė jus džiu gina tai, kad ke lios įmo nės no mi nuoja mos jau ant rą ar net tre čią kartą. Tai ro do, kad vyks ta sėk min gos veik los tęs ti nu mas, ne sto vi ma vieto je – su ku ria ma vis nau jų dar bo vie tų.
Šim tai nau jų darbuotojųGei džia miau sių darb da vių są rašuo se dau giau sia dar bo vie tų pasta rai siais me tais su kū ru sių darb
da vių nė ra. Nes tai bend ro vės, ku rios nau jas dar bo vie tas ku ria di džiau sio ne dar bo te ri to ri jo se, į dar bo rin ką in teg ruo ja jau ni mą ir so cia liai pa žei džia mus žmo nes bei pa tys su ku ria dar bo vie tą sau ir kitiems.
Dau giau sia nau jų dar bo vietų di džiau sio ne dar bo te ri to ri jose 2011 m. su kū rė UAB „Pa link“ (di džių jų įmo nių ka te go ri jo je) bei UAB „Do mi na ri“ (ma žų jų ir vi duti nių įmo nių ka te go ri jo je). Bend rovė „Pa link“ Pa ne vė žio ra jo ne daugiau sia žmo nių įdar bi no nau ja me lo gis ti kos cent re, o čiu ži nius gami nan ti bend ro vė „Do mi na ri“ sukū rė 77 nau jas dar bo vie tas Pa nevė žio ra jo no Ši la ga lio kai me.
Iš di džių jų įmo nių per nai daugiau sia dar bo vie tų taip pat su kū rė Uk mer gė je vei kian ti vie na di džiausių me ta lo ap dir bi mo bend ro vių Lie tu vo je „Ume ga“ ir Kai šia do rių ra jo ne įsi kū ru si že mės ūkio bend ro vė „Ne ma te kas“. Ma žo jo ir vidu ti nio vers lo įmo nių ka te go ri joje per nai po ke lias de šim tis nau jų dar bo vie tų Šal či nin kų ra jo ne sukū rė bend ro vė „Šal či nin kų sta tyba“, o Aly taus ra jo ne – „Sta mita“.
Ma ži na so cia li nę at skir tįPir mą sias vie tas so cia liai pa žeidžia mų žmo nių in teg ra ci jos į darbo rin ką no mi na ci jo je ati tin ka mo se ka te go ri jo se užė mė UAB „Man tinga“ ir UAB „Key ele ments“. Įmonės, ku rios var žė si šio se ka te go rijo se, bu vo ver tin tos pa gal įdar bin tų so cia liai pa žei džia mų žmo nių skai
čių, ypa tin gas dė me sys skir tas neįga lių jų ar su grį žu sių iš įka li ni mo įstai gų as me nų įdar bi ni mui.
At siim da mas ap do va no ji mą Mari jam po lė je vei kian čios bend ro vės „Man tin ga“ ge ne ra li nis di rek torius Kęs tu tis Svi to jus sa kė, kad bend ro vei aug ti pa dė jo sėk mė užsie nio rin ko se. Į 38 pa sau lio valsty bes sa vo pro duk ci ją eks por tuojan ti bend ro vė praė ju siais me tais au go 14 pro c., o tai jai lei do į nuola ti nį dar bą priim ti 137 dar buo tojus. Bend ro vė je taip pat dir ba du neį ga lie ji ir du iš lais vės atė mi mo vie tos grį žę as me nys.
Už so cia liai pa žei džia mų as menų in teg ra ci ją į dar bo rin ką taip pat ap do va no ta praė ju siais me tais 72 as me nims nuo la ti nį dar bą Visa gi ne su tei ku si bend ro vė „Vėtrū na“, Kau ne įsi kū ru si ir per nai 59 dar buo to jais pa si pil džiu si baldų ga my bos bend ro vė „The ca furni tu re“.
Iš ma žų ir vi du ti nio vers lo įmonių taip pat įver tin ta Ši la lės ra jo ne vei kian ti sta ty bų bend ro vė „Kvėdars ta“ ir Šir vin tų ra jo ne įsi kū rusi na tū ra lios me die nos ga mi nių gamy bos įmo nė „MGC Bal tic“.
Dar bo vie tų ne ga li ne kur tiKai Lie tu vo je ne dar bas dar ne ma žė ja tiek, kiek au ga eko no mika, dau giau sia nau jų dar bo vie tų su kū rę darb da viai – plėt ros sunk me čiu ne stab džiu sios di džio sios įmo nės ir vers lo nau jo kai.
Pa gar ba: �� dau�giau�sia�dar�bo�vie�tų�praė�ju�siais�me�tais�su�kū�ru�sių�darb�da�vių�ar�ti�miau�si�pla�nai�–�to�les�nė�plėt�ra.� � To�mo�Luk�šio�(BFL)�nuo�tr.
Jau ni mo darb da viai ne si kra toLie tu vo je ypač ak tua li jau nimo ne dar bo pro ble ma jau di na ir darb da vius. Jau ni mo in teg ra ci jos į dar bo rin ką ka te go ri jo je ap dova no tos bend ro vės „Kau no baldai“ va do vas Žyd rū nas Gu de lis ne slė pė, kad įdar bin da mas jau nimą jis sie kia ne tik di din ti vers lo pro duk ty vu mą.
„Sie kia me, kad jau ni mas neišva žiuo tų, kad lik tų Lie tu vo je“, – kal bė jo Ž.Gu de lis. Praė ju siais metais jo va do vau ja mo je bend ro vė je pa gal ne ter mi nuo tą dar bo su tartį įsi dar bi no 81 as muo iki 29 metų. Ak ty viam jau ni mui su da ry tos ge ros są ly gos dirb ti ir siek ti karje ros: jau nuo liai įtrau kia mi į nau ją ga my bos efek ty vi ni mo sis te mą, o stu di juo jan tiems su da ry tos lanksčios dar bo są ly gos.
Ma žo jo ir vi du ti nio vers lo ka tego ri jo je už jau ni mo įdar bi ni mą apdo va no ta taip pat Kau ne vei kianti bend ro vė „Im pex hou se“. Bal dų ga my bos įmo nės sa vi nin kas Li nas Bir žai tis ne slė pė, kad sma gu dirbti jau na me ko lek ty ve. Pa sak va dovo, įmo nė je su da ry tos vi sos są lygos kil ti kar je ros laip tais.
Už jau nų žmo nių įdar bi ni mą taip pat ap do va no tos Pab ra dėje įsi kū ru si aukš tų jų tech no lo gi jų bend ro vė „In ter sur gi cal“, Ša kiuo
se – „Gul be lė“, Rie ta ve – „Plungės la gū na“, Klai pė do je – „Gri dins En terp ri se LT“.
Be dar biai, ta pę vers li nin kaisKa te go ri jo je už ini cia ty vą pra dė ti bei plė to ti vers lą ap do va no ta Vilniu je įsi kū ru si bend ro vė „Ge valda“. Jos va do vas Val de ma ras Karlo nas, bu vęs be dar bis, 2011 m. pra džio je įstei gė sa vo įmo nę, kurio je šian dien dir ba jau 22 dar buoto jai, iš jų 11 – bu vu sių re gist ruo tų dar bo bir žo je be dar bių.
Jo nas Bud vy tis, taip pat bu vęs bedar bis, 2010 m. pa bai go je nu sprendė pra dė ti sa vo vers lą ir Plun gės ra jo ne įkū rė me die nos ruo šos bendro vę „Jo no miš kas“. Per 2011 m. įmo nės dar buo to jų skai čius nuo dvie jų išau go iki de vy nių. Įmo nės sa vi nin kas ir to liau ak ty viai ben d ra dar biau ja su dar bo bir ža: praeitais me tais dar bo bir žo je jis įre gistra vo dvy li ka lais vų dar bo vie tų.
Taip pat už ini cia ty vą pra dė ti ir vys ty ti vers lą ap do va no ta bend ro vė „Stas ko“. Ją Kau ne 2010 m. pa baigo je įkū rė bu vęs be dar bis Vy gandas Stas ko nis. Nau ja sis darb davys, ak ty viai nau do da ma sis dar bo bir žos pa slau go mis, iš si rin ko darbo bir žo je re gist ruo tus as me nis ir sėk min gai įdar bi no pen kis pla taus pro fi lio sta ty bi nin kus.
Re gist ruo tos lais vos dar bo vie tos di džiuo siuo se mies tuo se per 2011 m.
Vie to vė Skai čius (tūkst.)
Ša ly je 169
Vil niu je 26,4
Vil niaus ra jo ne 1,5
Kau ne 15,9
Kau no ra jo ne 1,7
Klai pė do je 12
Klai pė dos ra jo ne 1,5
Šal ti nis: Lie tu vos dar bo bir ža
Vyks ta sėk min gas veik los tęs ti nu mas, ne sto vi ma vie to je – su ku ria ma vis nau jų dar bo vie tų.
penktadienis, vasario 10, 2012
4mlrd. litų
įver tin tas tur tin giau sio ša lies vers li nin ko Sau
liaus Ka ro so tur tas.
€ Valiutų kursaiŠiandienValiuTa kiekis sanTykis pokyTis
Baltarusijosrublis 10000 3,1361 +1,5675%DBsvarassterlingų 1 4,1165 –0,5820%jaVdoleris 1 2,5998 –0,1191%kanadosdoleris 1 2,6114 –0,2178%latvijoslatas 1 4,9379 –0,0344%lenkijoszlotas 10 8,2612 –0,6446%norvegijoskrona 10 4,5230 +0,1617%Rusijosrublis 100 8,7431 –0,1257%Šveicarijosfrankas 1 2,8532 +0,1228%
OMXVilnius OMXRiga OMXTallinn –0,08 % +0,57 % –1,59 %
Lie�tu�vos�eks�por�tas�per�nai�au�go�28,9�pro�c.�ir�sie�kė�69,64�mlrd.�li�tų,�o�im�por�tas�augo�28,2�pro�c.�ir�pa�sie�kė�78,16�mlrd.�li�tų.�Anot�sta�tis�ti�kų,�eks�por�to�ro�dik�lius�per�nai�di�di�no�išau�gęs�naf�tos�pro�duk�tų,�ant�že�minio�trans�por�to�prie�mo�nių�ir�trą�šų�par�davi�mas�į�už�sie�nį.�Im�por�to�šok�te�lė�ji�mą�lė�mė�pa�di�dė�jęs�naf�tos,�ant�že�mi�nio�trans�por�to�prie�mo�nių�ir�ka�ti�lų,�ma�ši�nų�ir�me�cha�ni�nių�įren�gi�nių,�jų�da�lių�įve�ži�mas�į�ša�lį.
AugOiMpORTAsiRekspORTAs
9
užribis
Vil niu je pa reigū nai su laikė su k-čia vi mais įta riamą vy riškį, ku ris iš praei vių pra šy da vo pi nigų de-ga lams nu si pirk ti.
Šių metų va sa rio 7 d. Vil niaus apskri ties vy riau sio jo po li ci jos ko misa ria to Pat ru lių rink tinės pa reigūnai su ko le go mis iš Vil niaus mies to 6ojo po li ci jos ko mi sa ria to su laikė V.G. (g. 1962 m.). Jis pri si pa ži no ne kartą su kčiavęs ne tik Vil niu je, bet ir ki tuo se mies tuo se. V.G. pra šy davo iš praei vių pi nigų de ga lams įsi
gy ti. Jis aiš kin da vo, kad jo au to mobi ly je „Nis san Quash qai“ baigė si de ga lai, o pi ni ginę pa likęs na muose. Kiek vieną kartą vy ras su gal voda vo skir tingą is to riją.
Pa na šus to kio po būdžio su kčiavi mo at ve jis bu vo re gist ruo tas praėju sių metų lapk ri čio 24 d. 17 val. Vil niu je, Uk mergės gatvė je, prie pre ky bos cent ro „Se nu kai“.
Prie pa gy ve nu sio žmo gaus priėjo ne pažįs ta mas vy riš kis ir paprašė pa sko lin ti 100 litų, aiš ki no, kad au to mo bi ly je „Nis san Quash
qai“ baigė si de ga lai ir jis ne tu ri pinigų šių įsi gy ti.
Vil niaus mies to 6aja me po li ci jos ko mi sa ria te pra dėtas iki teis mi nis ty ri mas. Po li ci jos pa reigū nai įspėja vil nie čius ne būti leng va ti kiais, nesielg ti spon ta niš kai ir neap dai riai, taip pat ra gi na pa te ku sius į pa našias si tua ci jas ne del siant pra neš ti po li ci jai. Nu kentė ju sius nuo šio asmens pa reigū nai pra šo pa skam binti te le fo nais Vil niu je (8 5) 271 6504 ar ba (8 5) 271 6502.
VD inf.
Dėl Me di ninkų žu dy nių nu teis tas buvęs Ry gos omo ni nin kas Kons-tan ti nas Mi chai lo vas Ape lia ci-nia me teis me ket vir ta dienį pa-reiškė ka te go riš kai ne su tinkąs su pro ku ratū ros jam pa teik tais nau jais kal ti ni mais ir ne su tin ka pa gal juos būti tei sia mas.
Pro ku ratū ra sie kia, kad K.Michai lo vas būtų tei sia mas dėl ka ro nu si kal timų ir nu si kal timų žmogiš ku mui. „Aš, Kons tan ti nas Michai lo vas, ne pa da riau jo kio nu sikal ti mo Lie tu vos gy ven to jams ir Lie tu vos vals ty bei“, – sa vo pozi ciją teis mo po sėdy je mo ty va vo K.Mi chai lo vas.
Jis teigė, kad Lie tu vos ge ne ra linė pro ku ratū ra ne tu ri teisės jam reikšti naujus kal ti nimus. Šiai po zi ci jai pri tarė ir kal ti na mo jo gynė jai.
Esant to kiai si tua ci jai Lie tuvos ape lia ci nis teis mas įpa rei go jo Lie tu vos ge ne ra linę pro ku ratūrą kreip tis į Lat viją dėl su ti ki mo, kad K.Mi chai lo vas būtų tei siamas pa gal nau jai for mu luo ja mus kal ti ni mus.
Pa gal ga lio jan čius įsta ty mus as muo ne ga li būti trau kia mas at sa ko mybėn ir nu teis tas už tuos nu si kal ti mus, ne pa gal ku riuos bu vo iš duo tas už sie nio vals tybės pa gal Eu ro pos areš to or derį.
K.Mi chai lovą Lat vi ja iš davė pa gal Lie tu vos baud žia mo jo kodek so nuo sta tas, ku rios nu mato at sa ko mybę už ty či nius nužu dy mus. Da bar pro ku ratū ra jo veiks mus sie kia per kva li fi kuoti pa gal Baud žia mo jo ko dek so 100ąjį straipsnį, nu ma tantį atsa ko mybę už nu si kal ti mus žmogiš ku mui. Pas ta ra jam straips niui se na tis ne tai ko ma.
Praė ju sių metų ge gužės 11 d. paskelb tu Vil niaus apy gar dos teis mo nuo sprend žiu K.Mi chai lo vas pripa žin tas kal tu dėl pa reigūnų nužu dy mo 1991 m. lie pos 31 d. šiems ei nant tar ny bi nes pa rei gas. Jam skir ta mak si ma li bausmė – laisvės at ėmi mas iki gy vos gal vos.
Vil niaus apy gar dos teis mo nuo sprendį yra ap skundę ir K.Michai lo vo gynė jai, ku rie pra šo jį ištei sin ti, ir pro ku ro ras, ku ris siūlo per kva li fi kuo ti nu si kal timą bei pri pa žin ti K.Mi chai lovą kal tu ne tik dėl nu žu dy mo, bet ir dėl karo nu si kal timų bei nu si kal timų žmo giš ku mui.
Teis mas nu statė, kad K.Mi chailo vas, dirb da mas SSRS vi daus reikalų mi nis te ri jos vi daus ka riuo
menės ypa tin go sios pa skir ties mi li ci jos būrio (OMON) mi li cinin ku, veik da mas šio būrio va do Čes la vo Mly ni ko su bur to je or gani zuo to je grupė je, kar tu su to paties būrio mi li ci nin kais And re ju mi Lak tio no vu ir Alek sand ru Ry žo vu, ty čia nu žudė tar ny bi nes pa rei gas vykd žiu sius Lie tu vos mui tinės ir po li ci jos pa reigū nus An taną Musteikį, Sta nis lavą Or la vi čių, Ri čardą Ra ba vi čių, Al girdą Kaz lauską, Juozą Ja nonį, Al gi mantą Juo zaką ir Min daugą Ba la vaką bei pa si kėsi no nu žu dy ti Tomą Šerną.
Vil niaus apy gar dos teis mas nuo spren dy je ra šo, kad 1991 m. lie pos 30osios rytą Ry gos OMON va das Č.Mly ni kas spe cia liųjų grupių „Del ta1“ ir „Del ta2“ mi li cinin kams davė nu ro dymą ruoš tis ke lio nei į Vil nių. Jis liepė pa siimti ne per šau na mas lie me nes, ginklų, sprog menų. Omo ni nin kai pa si ėmė jo kio se ap skai to se neužfik suo tus 7,62 mm ka lib ro au toma tus AKM, ku rie bu vo pa grobti iš Ry gos po li ci jos aka de mi jos ir nau do ja mi įvai rio se ope ra ci jo se.
Gink luotės kon vo ja vi mas iš Vil niaus te bu vo ofi cia li ke lionės dings tis. Iš vie nuo li kos ry gie čių, skir tin gu lai ku at vy ku sių dviem au to mo bi liais, Vil niaus OMON bazė je Va la kam piuo se pa si li ko sep ty ni – li ku sie ji tą pa tį va karą grįžo na mo.
Lat vi jos pi lie tis K.Mi chai lo vas 2007 m. bu vo su lai ky tas Lat vi joje ir per duo tas Lie tu vai.
VD, BNS inf.
Lie tu vos norų K.Mi chai lo vas ne gir di
Po zi ci ja: �� K.Mi�chai�lo�vas� ne�sutin�ka,�kad� jam�pa�teik�ti�kal�ti�nimai�būtų�per�kva�li�fi�kuo�ti.�� To�mo�Luk�šio�(BFL)�nuo�tr.
Pa reigū nai su čiu po su kčių
Pa gal ba: �� po�li�ci�jos�pa�reigū�nai�pra�šo�at�si�liep�ti�nuo�šio�as�mens�nu�kentėju�sius�gy�ven�to�jus.� � Po�li�ci�jos�nuo�tr.
Jus ti nas Ar gus [email protected]
V.Gir ža do at žvil giu taip pat pradėtas ty ri mas dėl lei di mo dirb ti su slap ta in for ma ci ja, ta čiau, kol bus vyk do mas ty ri mas, nu si ša lin ti nuo pa reigų pa reigū nas ne ke ti na. Pa sitikė jimą sa vo pa va duo to ju iš reiškė ir FNTT va do vas V.Gai lius.
„Galų ga le spren di mai iš vie šosios erdvės per si kėlė į tei sinę aplinką. Vi daus rei kalų mi nist ras nusta ty ta tvar ka pra dėjo pa tik ri nimą dėl lei di mo su si pa žin ti su įslap tinta in for ma ci ja. Pa si bai gus pa tikri ni mui, bus pa ko men tuo ti re zulta tai“, – spau dos kon fe ren ci jo je ant ra dienį pra nešė FNTT di rek torius V.Gai lius.
Kiek lai ko truks ty ri mas, FNTT va do vai neatsk leidė. Lei dimą dirbti su slap ta in for ma ci ja V.Gir žadas tu ri 15 metų, iki šiol dėl to jokių pro blemų ne bu vo iš kilę. Apie vi daus rei kalų mi nist ro reiš kiamą ne pa si tikė jimą juo V.Gir ža das teigė su ži nojęs tik iš spau dos.
Spren di mo ku riam lai kui ne nusi ša lin ti nuo pa reigų ne ko men ta vo nei FNTT di rek to rius, nei jo pa vaduo to jas.
Apie ne pa si tikė jimą vie nu iš FNTT va do vo pa va duo tojų R.Pa laitis pra bi lo pir ma dienį, kai paaiškėjo, jog V.Gir ža das ant rą sykį bu vo tir tas po lig ra fu ir ty ri mo re zul ta tai šiam bu vo ne pa lankūs. FNTT pava duo to jas at lik to ty ri mo re zul tatus in terp re tuo ja ki taip nei vi daus rei kalų mi nist ras.
„Aš as me niš kai sa vo ty ri mus po lig ra fu ver ti nu tei gia mai, nes jei as muo rea guo ja į tam tik rus klausi mus, tai ro do, kad jam jie rūpi. <...> Ma nau, kad darbą at lie ku gerai, nes man rūpi pa teik ti klau si
mai, aš į juos au to ma tiš kai rea guoju“, – tvir ti no V.Gir ža das.
Po šių pareiškimų vidaus reikalų ministras R.Palaitis pareiškė nepasitikėjimą ir V.Gailiumi.
„Mano pozicija nesikeičia. FNTT direktorius Vitalijus Gailius aiškiai parodė, kad dangsto savo pavaduotoją V.Giržadą, tad dėl tokio žingsnio turiu pagrindą reikšti nepasitikėjimą ir juo. Esame pradėję teisines procedūras dėl šių pareigūnų galimybių dirbti su slapta informacija. Palauksime rezultatų – manau, kad jie atsakys į klausimą, ar jie iš tiesų gali eiti savo pa reigas“, – sakė ministras.
Prem je ras And rius Ku bi lius praėju sią sa vaitę teigė, jog FNTT vado vais pa si ti ki. Pre zi dentė sa vo po zi ci jos dar nėra pa reiš ku si.
Neo fi cia liai tei gia ma, kad tyri mas FNTT va do vybės at žvil giu vyk do mas dėl in for ma ci jos apie ban ko „Sno ras“ na cio na li za vimą nu te ki ni mo. FNTT va do vo pa vaduo to ju V.Gir ža das dir ba nuo pernai metų rugsė jo.
Įtam pa tarp vi daus rei kalų mi nist ro Rai mun do Pa lai čio ir Fi nan sinių nu si kal timų ty ri mo tar ny bos (FNTT) va dovų te be sitę sia. Minist ro pa si tikė jimą pra radęs FNTT di rek to riaus pa va duo to jas Vy tau tas Gir ža das ant ra dienį pa reiškė, kad iš pa reigų ne si trau kia. Ministro pasitikėjimo vakar neteko ir FNTT vadovas Vitalijus Gailius.
Mi nist rui pa rodė špygąKo le gos: �� FNTT�va�do�vas�V.Gai�lius�ti�ki�na,�kad�pa�si�ti�ki�sa�vo�pa�va�duo�to�ju�V.Gir�ža�du�(kairė�je).� � Si�mo�no�Švit�ros�nuo�tr.
Aš as me niš kai sa vo ty ri mus po lig ra fu ver ti nu tei gia mai.
Vy tau tas Gir ža das:
diena.lt/naujienos/kriminalai
penktADIenIS, vASArIo 10, 2012
10
SportaSPenktadienis, vasario 10, 2012
Ne su val dė emo ci jųL.Klei za bu vo ar ti to, kad pa siektų pir mą jį šį se zo no dvi gu bą dublį, ta čiau Ka na dos eki pa na muose 99:105 pra lai mė jo Mil vo kio „Bucks“ ko man dai.
Lie tu vos krep ši nin kas blyks telė jo ne tik so li džiu žai di mu, bet ir ne su val dy tų emo ci jų pro trūkiu – su si stum dė su var žo vu Larry San der su. Abiem kumš ty nių daly viams ar bit rai sky rė po tech ni nę pra žan gą.
Li nas aikš tė je pra lei do 27 mi nutes, su rin ko 12 taš kų, at ko vo jo 8 ka muo lius, kar tą su kly do ir 5 sykius pra si žen gė.
To ron to eki pos duob ka siu tapo re zul ta ty viau sias se zo no rungty nes su žai dęs Car lo sas Del fi no. 2007–2008 m. se zo ną „Rap tors“ marš ki nė lius vil kė jęs ar gen ti nie tis į sa vo bu vu sios ko man dos krepšį įme tė net 6 tri taš kius ir pel nė 25 taš kus.
Ka na die čių eki po je blyks te lėjo is pa nas Jo sé Cal de ro nas, ku ris ne tik pel nė 9 taš kus, bet ir at liko net 15 re zul ta ty vių per da vi mų. Be je, ne se niai įžai dė jas per rungty nes bu vo at li kęs dar dviem perda vi mais dau giau.
T.Law so nas – op ti mis tasDaug is pa niš ko ko lo ri to bu vo ir ma če tarp Mi ne so tos „Tim ber wolves“ ir Mem fio „Grizz lies“ eki pų. Vie nas su ki tu ko vo jo dvi Eu ro pos krep ši nio čem pio nų žvaigž dės – Ric ky Ru bio ir Mar cas Ga so lis.
Blan kiai su žai dęs R.Ru bio pelnė vos 4 taš kus, o jo at sto vau ja mi „vil kai“ ka pi tu lia vo 80:85. M.Gaso lis su rin ko 12 taš kų.
Ko ne pa vy ko pa da ry ti L.Klei zai, tuo pa si žy mė jo bu vęs žal gi rietis Ty Law so nas. Den ve rio „Nuggets“ įžai dė jas per ma čą su NBA čem pio nu Da la so „Ma ve ricks“ pel nė 16 taš kų, at li ko 10 re zul taty vių per da vi mų ir tre čią kar tą šį se zo ną į sa vo są skai tą įsi ra šė dvigu bą dub lį.
Bet to ne pa ka ko, kad Ko lo ra do eki pa nu trauk tų tri jų pra lai mė jimų se ri ją. Dir ko No witz ki 25 taškai lė mė Da la so ko man dai per ga lę 105:95. Pas ku ti nį kar tą ke tu ris kartus iš ei lės „Nug gets“ krep ši nin kai bu vo pra lai mė ję 2007ai siais.
„Ke tverios iš ei lės pra lai mė tos rung ty nės ne džiu gi na, ta čiau kartais taip nu tin ka. Pri va lo me pa simo ky ti iš pra lai mė ji mų ir pa da ryti iš va das. Tu ri me bū rį po zi ty viai nu si tei ku sių vy ru kų, tad ti kiu, kad su ge bė si me pa kil ti“, – op ti miz mo ne sto ko jo T.Law so nas.
Tri taš kių škva lasNe sėk mę pa ty rė vie nas ly gos favo ri tų Ma ja mio „Heat“ – svečiuo se 89:102 nu si lei do Or lando „Ma gic“ eki pai, ku rios gre to se ne su lai ko mas bu vo 25 taš kus su
Vie nin te lis mūsų ša lies at stovas NBA ly go je Li nas Klei za tebe džiu gi na rezul ta ty viu žaidi mu, ta čiau to neuž ten ka, kad lie tu vio at stovau ja mas Toron to „Rap tors“ klu bas su grįž tų į per ga lių ke lią.
Ly de riai
Ry tų kon fe ren ci ja: 1. Či ka gos „Bulls“ (22 per ga lės, 6 pra lai mė jimai), 2. Ma ja mio „Heat“ (19, 7), 3. Fila del fi jos „76ers“ (18, 8).
Va ka rų kon fe ren ci ja: 1. Ok la homos „Thun der“ (20, 5), 2. San An toni jaus „Spurs“ (18, 9), 3. Los An dže lo „Clip pers“ (15, 8).
Ko vo to jas: �� L.Klei�za�(de�ši�nė�je)�vi�so�mis�jė�go�mis�truk�dė�„Bucks“�žai�dė�jams�šeimi�nin�kau�ti�prie�„Rap�tors“�krep�šio.�����������������������������������������������������������������������������������„Reu�ters“�nuo�tr.
Re zul ta tai
Port lan do „Trail Bla zers“–Hjustono „Roc kets“ 96:103, Den ve rio „Nuggets“–Dalaso „Ma ve ricks“ 95:105, Nau jo jo Or lea no „Hor nets“–Čikagos „Bulls“, 67:90, Mem fio „Grizz lies“–Minesotos „Tim ber wol ves“ 85:80, At lan tos „Hawks“–Indianos „Pacers“ 97:87, Nau jo jo Džer sio „Nets“–Detroito „Pis tons“ 92:99, Kliv lan do „Ca va liers“–Los An dže lo „Clip pers“ 99:92, Or lan do „Ma gic“–Majamio „Heat“ 102:89, Va šing to no „Wizards“–Niujorko „Knicks“ 93:107, Fila del fi jos „76ers“–San An to ni jaus „Spurs“ 90:100, To ron to „Rap tors“–Milvokio „Bucks“ 99:105.
rin kęs ir 24 ka muo lius at ko vo jęs aukš taū gis Dwigh tas Ho war das. Be to, „Ma gic“ žai dė jai įme tė net 17 tri taš kių.
„Jie fan tas tiš kai pa tai kė iš to li. Kar tais įma no ma ras ti to kio taiklu mo prieš nuo džių, ta čiau šį kar tą mes bu vo me be jė giai“, – pri pa ži no „Heat“ ly de ris LeB ro nas Ja me sas.
VD inf.
Ke tve rios iš ei lės pra lai mė tos rungty nės ne džiu gi na, ta čiau kar tais taip nu tin ka.
Ty Law so nas:
Kšyš to fas Lav ri no vi čius su Sienos „Mon te pas chi“ eki pa jau būtų džiau gę sis vie ta Eu ro ly gos ket virt fi na ly je, jei gu ne Mar ty no Po ciaus at sto vau ja mo Mad ri do „Real“ ne sėk mė.
Eu ro ly gos tur ny ro „TOP16“ eta po F gru pė je „Mon te pas chi“ 84:69 nu ga lė jo Ma la gos „Uni caja“ ko man dą. K.Lav ri no vi čiaus in dė lis į per ga lę – 13 taš kų, 4 atko vo ti ir 1 pe rim tas ka muo lys bei 2 re zul ta ty vūs per da vi mai.
Ne ti kė tą ne sėk mę pa ty rė „Real“ eki pa su M.Po ciu mi, sve čiuo se net 69:93 nu si lei du si Bil bao „Gesc rap BB“ krep ši nin kams. Lie tu vio sąskai to je – vos 1 taš kas ir 1 pe rimtas ka muo lys. Pir mą jį šių eki pų su si ti ki mą na muo se žai dę madri die čiai lai mė jo 89:73.
Po Mad ri do ko man dos ne sėkmės F gru pė je pir mau ja „Mon tepas chi“ (4 per ga lės ir 0 pra lai mėji mų), to liau ri kiuo ja si „Gesc rap BB“ (2, 2) ir „Real“ (2, 2) bei „Unica ja“ (0, 4).
Ki ta me tu re jė gas iš mė gins „Gesc rap BB“ ir „Mon te pas chi“ bei „Real“ ir „Uni ca ja“. Jei K.Lavri no vi čiaus eki pa įveiks Is pa ni jos at sto vus, ke lia la pis į „TOP8“ bus ga ran tuo tas, jei ne – lai mingie ji paaiš kės tik po pa sku ti nio – 6ojo – tu ro.
Svar bią per ga lę E gru pė je iš kovo jo ir sa vo ga li my bes pra si brauti į ket virt fi na lį pa di di no Mar ty no Ge ce vi čiaus at sto vau ja mas Pi rė jo „Olym pia cos“ klu bas, 67:65 palau žęs Stam bu lo „Ana do lu Efes“. M.Ge ce vi čius pel nė 3 taš kus ir atko vo jo 3 ka muo lius.
Pir mą ją ne sėk mę „TOP16“ var žy bo se pa ty rė G gru pės ly de ris Ka za nės „Unics“, sve čiuo se 58:63 nu si lei dęs aut sai de rei Mi la no „EA7 Em po rio Ar ma ni“ eki pai.
VD inf.
K.Lav ri no vi čius dar neiš šo vė šam pa no
L.Klei zą su pyk dė var žo vas iš Mil vo kio
Gy ny ba: �� „Ana�do�lu�Efes“�krep�ši�nin�kai�ne�lei�do�pri�si�tai�ky�ti�M.Ge�ce�vičiui�(su�ka�muo�liu).� � get�tyi�ma�ges.com�nuo�tr.
diena.lt/naujienos/sportas
Sta tis ti ka
E gru pė �
Stam bu lo „Ana do lu Efes“–Pirėjo „Olym pia cos“ 65:67 (9:16, 23:21, 10:11, 23:19). 8426 žiū ro vai. O.La fayet te’as 22 taš kai, S.Ba račas 16/G.Prin te zis ir K.Pa pa ni kolau po 16.
F gru pė �
Sie nos „Mon te pas chi“–Malagos „Uni ca ja“ 84:69 (23:19, 29:27, 15:14, 17:9). 4427 žiū ro vai B.McCa lebbas 18, K.Lav ri no vi čius 13 (4 at kovo ti ka muo liai), I.Ra ko če vi čius ir D.Mos sas po 11/G.Fit chas 15, L.Zori čius 14.
Bil bao „Gesc rap BB“–Madrido „Real“ 93:69 (34:14, 18:12, 20:25, 21:18). 9 158 žiū ro vai. K.Va si liadis 19, A.Mumb ru 16, A.Jack sonas 15/N.Mi ro ti čius 18, N.Ve lič kovi čius 17.
G gru pė �
Mi la no „EA7 Em po rio Ar mani“–Kazanės „Unics“ 63: 58 (20:13, 12:15, 17:15, 14:15). 2400 žiūro vų. A.Fot sis 16, E.Bre me ris 13, L.Ra do še vi čius 11/V.Ve re me jenka, N.Ja wai’us ir H.Do mer cantas po 11.
pelnė Kšyš to fas Lav rino vi čius Sie nos „Mon te
pas chi“ rungtynėse su Malagos „Uni ca ja“ .
13taškų
11
SportaS
Man tas Stan ke vi č[email protected]
Džiu gi na jau ni masReng da mie si Eu ro pos čem pio natui, šau liai iš mė gins jė gas var žybo se Vil niu je ir Aly tu je.
„Iš siaiš kin si me taik liau sius. Tiki mės, kad at si skleis ir per spek tyvūs jau nie ji spor ti nin kai, – sa kė Lie tu vos šau dy mo spor to są jun gos (LŠSS) pre zi den tas Pau lius Rakštys. – Aly tu je da ly vaus ne ma žai moks lei vių. Džiau gia mės, kad jie do mi si šia spor to ša ka.“
Pa sak P.Rakš čio, Suo mi jo je didžiau sios vil tys bus sie ja mos su šau lė mis.
„Kol kas ne no ri me pro gno zuoti, kas ir ką ga lė tų pa siek ti. Lauksi me Lie tu vo je vyk sian čių var žy bų
Penktadienis, vasario 10, 2012
Ri čar das Be ran kis va kar sie kė ke lia la pio į JAV vyks tan čio „YP Chal len ger of Dal las“ te ni so turny ro pus fi na lį, o Li na Stan čiū tė, da ly vau jan ti ITF se ri jos „Childhelp De sert Clas sic“ var žy bo se – į ket virt fi na lį.
Tre čia die nį ant ra ja me ra te 153iąją vie tą Te ni so pro fe sio na lų asocia ci jos (ATP) kla si fi ka ci jo je uži man tis 21ų lie tu vis per 1 valan dą ir 17 mi nu čių 6:4, 6:4 įvei kė 27erių vo kie tį And re Be ge manną, ku ris pa jė giau sių pla ne tos teni si nin kų rei tin ge tė ra 248asis.Pa te kęs į ket virt fi na lį, Lie tu vos te ni si nin kas už si tik ri no 18 ATP rei tin go taš kų ir 2920 JAV do lerių če kį.
Dėl ke lia la pio į pus fi na lį R.Beran kis va kar ko vo jo su ant ruo ju pagal skirs ty mą tur ny re 27erių bel gu Ste ve’u Dar ci su (ATP82), ku ris aštunt fi na ly je 6:2, 7:5 nu ga lė jo bendraam žį iš Di džio sios Bri ta ni jos Alexą Bog da no vi čių (ATP351).
Tur ny ro Da la se pri zų fon dą su da ro 100 tūkst. JAV do le rių, o tur ny ro nu ga lė to jui be pa grin di
nio pri zo ati teks 100 ATP rei tingo taš kų ir 14,4 tūkst. JAV do lerių če kis.
26ąjį gim ta die nį at šven tusi L.Stan čiū tė sėk min gai pra dėjo ITF se ri jos „Child help De sert Clas sic“ mo te rų te ni so tur ny rą Ka li for ni jo je, ku rio pri zų fon dą su da ro 25 tūkst. JAV do le rių.
Pir ma ja me vie ne tų var žy bų rate 230ią ją vie tą Mo te rų te ni so aso cia ci jos (WTA) kla si fi ka ci joje uži man ti pa jė giau sia Lie tu vos te ni si nin kė 6:4, 6:2 nu ga lė jo po kva li fi ka ci jos į pa grin di nį tur nyrą pa te ku sią 21 me tų ki nę Chen Liang (WTA478).
Pel niu si 8 WTA rei tin go taškus, L.Stan čiū tė aš tunt fi na lyje su si ti ko su 26erių ame ri kie te Aman da Fink (WTA276), kuri 7:5, 6:2 įro dė sa vo pra na šu mą prieš 23ejų gru zi nę So fi ją Ša pata vą (WTA264).
Dve je tų var žy bų pir ma ja me rate L.Stan čiū tė ir slo va kė Ro ma na Ca ro li na Ta bak 5:7, 6:7 (6:7) nusi lei do ita lei Gioiai Bar bie ri ir slova kei Zu za nai Luk na ro vai.
VD, BNS inf.
Lie tu vių per ga lės – JAV te ni so aikš tė se
Šau liai ne sto ko ja vil čių ir rū pes čiųKi tą sa vai tę Lietu vos kul ki nio šau dy mo meistrai Suo mi jo je vyk sian čia me Eu ro pos čem piona te ko vos dėl ke lia la pių į Londo no olim pi nes žai dy nes.
Tiks las: �� Lie�tu�vos�kul�ki�nio�šau�dy�mo�meist�rai�Suo�mi�jo�je�ko�vos�dėl�olim�pi�nių�ke�lia�la�pių.� LŠSS�nuo�tr.
Lie tu vos kul ki nio šau dy mo rink ti nė
Jus ti nas Sta ne vi čius, Gy tis Vy lū nas, Svet la na Klimo va, Ra min ta Račiū tė, Jus ti na Ram a n au s k a i tė , Vy kin tas Palskys, Mar ga rita Be loch vosto va, Kris ti na Pa lio kai tė, Vida Aju ty tė, Lina Za janč kauskie nė, Je ka te rina Žda no va, Beni ta Vyš niaus kai tė, Ka ro lis Gi ru lis, To mas Si mo nai tis, Rim vy das Spė čius.
Lūkesčiai: �� tikimasi,�kad�D.Gudzi-nevičiūtė�iškovos�kelialapį�į�Lon-dono�olimpiadą.�� Andriaus�Ufarto�(BFL)�nuotr.
Mantas Stankevičius
Lietuvos nacionalinė vyrų ledo ritulio rinktinė Kijeve vykstančiame „Challenge Cup“ turnyre 0:4 (0:1, 0:3, 0:0) turėjo pripažinti italų pranašumą.
Pirmą įvartį italai pelnė pirmo kėlinio dešimtą minutę, pasinaudoję žaidėjų persvara ant ledo.
Antrame kėlinyje italai sugebėjo net tris kartus nuginkluoti Lietuvos vartus saugantį jaunąjį Mantą Armalį.
Ketvirtas kėlinys taip pat lietuviams prasidėjo nesėkmingai. Trečią minutę ritulys praskrodė M.Armalio vartų tinklą. Tačiau teisėjai nusprendė įvarčio neįskaityti.
Trečiame kėlinyje blizgėjo M.Armalis, kurio puikus žaidimas padėjo išvengti kraupesnės italų persvaros. Pastarieji iš viso į lietuvių vartus smūgiavo 38 kartus. Lietuviai tesugebėjo tai padaryti 9 kartus.
Lietuviai 7 kartus buvo nubausti 2 minučių baudos minutėmis, italai pažeidė taisykles tik tris kartus.
„Viskas buvo gerai, mūsų tikslas – duoti pasireikšti jauniems žai
re zul ta tų. Po jų jau ži no si me mū sų rink ti nės ga li my bes“, – tei gė LŠSS va do vas.
Čem pio nė lau kia se zo noPak laus tas apie Sid nė jaus olim piados čem pio nę Dai ną Gu dzi ne vi čiūtę, P.Rakš tys in for ma vo, kad stendi nio šau dy mo meist rė jau ruo šia si iš vyk ti į tre ni ruo čių sto vyk lą.
„Ji vyks į ku rį nors šil tes nį kraštą. Pas mus ir snie gas, ir šal tis – tai
nė ra pa to gu. Džiau gia mės dėl jos svei ka tos. Ti ki mės, kad bu vu sios trau mos neat si nau jins, – kal bė jo LŠSS pre zi den tas. – Dai na yra mūsų olim pi nė vil tis. Tai bus jos pasku ti nis ban dy mas. Kol kas daugiau sten di nio šau dy mo at sto vų, pre ten duo jan čių vyk ti į Lon do ną, ne tu ri me.“
Sten di nin kų Eu ro pos čem pio natas vyks ge gu žės mė ne sį Kip re.
Šau dyk lų – ne per daugKal bė da mas apie šau lių tre ni ruočių są ly gas Lie tu vo je, P.Rakš tys pir miau sia at si dūs ta.
„Sten di nio šau dy mo at sto vai, kurie ne ga li tre ni ruo tis už da ro se patal po se, lan ko si šau dyk lo je S.Bato ro gat vė je Vil niu je. Tvar ko me tą ba zę, bet tu ri me ne ma žai ap ri bo
ji mų. Vie tos gy ven to jai skun džia si dėl triukš mo, to dėl spor ti nin kai nega li tre ni ruo tis per išei gi nes ir dar bo die no mis va ka rais. No rė tu me iš sikel ti“, – pa pa sa ko jo LŠSS va do vas.
Kul ki nio šau dy mo meist rams rū pes čių ma žiau.
„Yra šau dyk lų Aly tu je, Ro kiš kyje, Klai pė do je, Pa ne vė žy je. Viena ge riau sių – Aly tu je, ten – nema žai en tu zias tų, to dėl Dzū ki jos sos ti nė je ir ren gia me svar bes nes var žy bas. Vil niu je tu rė jo me neblo gą šau dyk lą, ta čiau ne pa vy ko jos su si tvar ky ti. Be to, yra bu vusios „Di na mo“ drau gi jos šau dyk la, bet ji pu siau mer di, no ri me iš si kovo ti iš po li ci jos dar vie ną ap leistą šau dyk lą. Su si re mon tuo tu me pa gal sa vo ga li my bes“, – svars tė P.Rakš tys.
Dai na yra mū sų olim pi nė vil tis. Tai bus jos pa sku ti nis ban dy mas.
Pau lius Rakš tys:
Italai sulaužė lietuviusdėjams. Norime į juos pasižiūrėti. O jau po to darysime išvadas. Džiaugiuosi, kad trečiame kėlinyje mūsų gynėjai pradėjo gerai žaisti. Pirmame ir antrame kėlinyje darėme per daug klaidų“, – po rungtynių sakė Lietuvos vyriausiasis treneris Sergejus Borisovas.
„Maniau, kad viskas bus blogiau, tačiau viskas gerai. Komanda susirinko tik pirmadienį. Be to, komandoje daug naujokų. Mano ma
nymu, rezultatas mus turi tenkinti. Šiandien nebuvo rytinės treniruotės, tačiau tikiuosi, kad rytoj ją turėsime“, – po rungtynių kalbėjo Lietuvos rinktinės kapitonas Artūras Katulis.
Italams įvarčius pelnė L.Ansoldi (po M.de Marcei ir G.Scandellos perdavimų, 9:51, 27:33), A.Bernardas (po D.Iori ir T.Pichlerio perdavimų, 32:04), G.Scandella (po L.Ansoldi perdavimo, 33:59).
Nesėkmė: �� rimčiau�pasipriešinti�Italijos�ledo�ritulininkams�sutrukdė�per�didelis�Lietuvos�rinktinės�gynėjų�klaidų�skaičius.� iihf.com�nuotr.
12
pasaulispenktADIenIS, vASArIo 10, 2012
Grai ki jos ži niask lai da naują sias siū lo mas tau py mo prie mo nes išva di no dra ko niš ko mis, o Vo kieti jos kanc lerę An gelą Mer kel pavaiz da vo su na cių uni for ma.
„Paš maikš tau ti“ nu tarė Grai ki jos dien raš tis „De mok ra tia“. Šiandie nos pir ma me dien raš čio pusla py je pa si rodė fo tog ra fi ja, ku rioje Vo kie ti jos vy riau sybės va dovė
A.Mer kel bu vo ap vilk ta na cių uni for ma.
„Me mo ran dum macht frei“, – skel bia straips nio pa va di nimas su aki vaizd žia aliu zi ja į nacių šūkį.
„Kar ti lai ki no iš gelbė ji mo taurė“, – biud že to kar pymą pa komen ta vo ki tas kon ser va ty vus dien raš tis „Eleft he ros Ty pos“. Dien raš tis pri dūrė, kad šios ne
gai les tin gos prie monės dar la biau skan dins Grai ki jos eko no miką, kuri ir taip jau pen ke rius me tus pa tiria re ce siją.
Fi nan si nis dien raš tis „Naf tembo ri ki“ ra šo apie stiprų dar bo ir so cia li nių sąlygų ko re ga vimą krizės iš tik to je ša ly je, pir miau sia – nau jai sam domų dar buo tojų algų su ma ži nimą 32 pro c.
di mok ra tia news.gr, BNS inf.
Graikų ži niask lai dai A.Mer kel – na cistė
Su ly gi no: �� Grai�ki�jos�dien�raš�tis�„De�mok�ra�tia“�Vo�kie�ti�jos�kanc�lerę�A.Merkel�ap�vil�ko�na�cių�uni�for�ma.� � di�mok�ra�tia�news.g�nuo�tr.
Padė tis iš lie ka su dėtin gaGrai ki jos fi nansų mi nist rui Evange lui Ve ni ze lui su si ta ri mas, re gis, bu vo kaip iš dan gaus nu kri tu si didžiulė do va na.
Be su si ta ri mo E.Ve ni ze lui būtų tekę il gai ir nuo bod žiai įti kinė ti eu ro zo nos fi nansų mi nist rus, kad jo vy riau sybė su si tars, ir, ži no ma, mal dau ti pa tvir tin ti 130 mlrd. eurų pa gal bos pa ketą.
Tie sa, nau jos tau py mo priemonės Atė nuo se, ma tyt, būtų bu vu sios pa tvir tin tos kur kas leng viau, jei ne fak tas, kad ša lies eko no mi kos pa dėtis da ro si vis apverk ti nesnė.
Eko no mis tai vi sai ne se niai įspėjo, kad net nu ra šius 70 pro c. skolų, – su tuo, re gis pa ga liau su ti ko pri vatūs kre di to riai, – pa dėtis išliks sun ki. Dėl ne vyk do mo biud žeto pla no bei eko no mi kos re ce si jos de fi ci tas ir to liau svy ruos apie 10 pro c. BVP, o eko no mi ka šiais metais su si trauks dar 4–5 pro c.
Kad ir kaip būtų, skolų nu ra šymas Atė nams – gy vy biš kai svar bus. Kre di to riai, kaip ma no ma, nu ra šys maž daug pusę iš 200 mlrd. eurų (260 mlrd. JAV do le rių) vertės Graiki jos vy riau sybės skolų. Tad bend ra sko la, sie kian ti 350 mlrd. eurų, su
mažės nuo da bar ti nių 160 pro c. BVP iki 120 pro c. BVP 2020ai siais.
Nu ma to ma, kad esa mos senos graikų ob li ga ci jos bus pa keistos nau jo mis ma žes nio no mi na lo ir bus vi du ti niš kai 3,5 pro c. pa jamin gu mo.
Be je, prie graikų ob li ga cijų iš pirki mo pa reiškė pri si dėsiąs ir Eu ropos cent ri nis ban kas (ECB). Didžiau sias Grai ki jos kre di to rius ECB su ti ko iš keis ti vy riau sybės ob li gaci jas, ku rias per nai įsi gi jo ant rinėje rin ko je, ma žes ne nei no mi na lia ver te.
Griež ti rei ka la vi maiĮver tinę su dėtingą Grai ki jos padėtį ECB, ES ir Tarp tau ti nis valiu tos fon das (TVF) šios sa vaitės pra džio je pa skelbė grai kams ul tima tumą – ar ba reik verž tis dir žus dar la biau, ar ba ne bus pa gal bos.
Grai kai at rėžė, kad dėl nau jo karpy mo derė sis tar pu sa vy je, ta čiau va kar nu si lei do ir nu ta rimą vis dėlto pri ėmė.
Tie sa, pa sku tinę mi nutę ir taip dar sykį pa rodė, kad ir to liau tampys kre di to rius už ūsų, nors pažadėtų mi li jardų grai kams rei kia iki ko vo 20 d. Būtent tuo me tu Atėnams reikės su mokė ti 14,5 mlrd. įmoką ver ty bi niams po pie riams pa deng ti.
Jei va kar su si ta ri mas ne būtų buvęs pa siek tas, pa dėtis būtų bu vusi kri zinė.
Po li ti niai žai di maiPat vir tin ta me tau py mo pla ne numa to ma iš lai das su ma žin ti 3 mlrd. eurų per me tus, mi ni malų dar bo
už mo kestį – 22 pro c., taip pat iki 2015 m. pa nai kin ti 150 tūkst. dar bo vietų vals ty bi nia me sek to riu je.
Be to, grai kai pa skelbė, kad ke tina gau ti pajamų iš pri va ti za ci jos.
Trys Grai ki jos koa li cinės vyriau sybės par tijų va do vai – socia lis tas Geor gas Pa pandrė jas, kon ser va to rius An to nio Sa ma ras ir de ši nio sios pa krai pos po li ti kas Geor gas Ka ra ca fe ris ket vir ta dienį be veik aš tuo nias va lan das derėjo si dėl nau jos biud že to kar py mo
pro gra mos. Dau giau sia ne su tarimų tarp koa li ci nio graikų ka bine to na rių ki lo dėl pen sijų su maži ni mo – dėl to ti ki ma si su tau py ti 300 mln. eurų.
De ši nio sios Liau dies sta čia ti kių su si rin ki mo par ti jos ly de ris G.Kara ca fe ris per de ry bas net pa skelbė ke tinąs pa lik ti vy riau sybę, jei planas bus pa tvir tin tas.
Išei da mas iš po sėdžių salės poli ti kas smerkė ES, TVF ir ECB atsto vus, kad šie per ne lyg smar kiai spaud žia Grai kiją.
Tie sa, po li ti kos eks per tai pabrėžė, kad graikų po li ti kai per dery bas rin ko si po li ti nius taš kus, nors pui kiai su vokė si tua ci jos rim tumą. Ja co bas Fun kas Kir ke gaar das, Peter so no tarp tau tinės eko no mi kos ins ti tu to ana li ti kas, sakė, kad dery bos pri minė po li tinį teatrą.
„Po li ti kai Atė nuo se vedė sa vo rin kimų kam pa ni jas. Jie no ri būti ma to mi vi suo menė je, ne va kovo ti iki pa sku ti nio krau jo la šo. Jie juk prie ši na si vo kie čiams, taip pat TVF ir vi sam pa sau liui“, – sakė ana li ti kas.
Vis dėlto koa li ci jos na riai at sižvelgė į fi nansų mi nist ro E.Ve nize lo įspėjimą, kad Atė nams ne suta rus dėl tau py mo pa da ri niai bus liūd ni.
„Tuo bus nu spręsta, ar ša lis liks eu ro zo no je ir ar jos vie tai Eu ro po je iš kils pa vo jus. Jo kiai ki tai pra smei ga li my bių nėra: pri va lo me pažvelg ti grai kams į akis, į na cio nali nius in te re sus ir mūsų vaikų inte re sus“, – prie š ke lionę į Briu selį po li ti kams sakė mi nist ras.
BNS, „Dai ly Mail“ inf.
Folk�lan�do�(Mal�vinų)�sa�lo�se�leid�žia�mas�laikraš�tis�keis�tu�pa�va�di�ni�mu�„Ping�vin�ne�ws“�Ar�gen�ti�nos�pre�zi�dentę�Cris�tiną�Fer�nán�dez�de�Kirch�ner�iš�va�di�no�ka�le.�Laik�raš�tis�turi�ne�daug�skai�ty�tojų,�nes�sa�lo�se�gy�ve�na�3�tūkst.�žmo�nių.�Ta�čiau�pa�si�pik�tinę�ar�gen�tinie�čiai�Folk�lan�do�laik�raš�čio�re�dak�torės�Lisos�Wat�son�pus�la�py�je�pa�rašė�piktų�ko�mentarų.�Po�to�žo�dis�„kalė“�bu�vo�pa�ša�lin�tas�iš�fai�lo�su�C.Fer�nán�dez�de�Kirch�ner�at�vaiz�du.
Ru�si�jos�ko�mu�nistų�par�ti�jos�va�do�vas�Ge�nadi�jus�Ziu�ga�no�vas�(nuotr.)�pa�si�ūlė,�kad�perei�na�muo�ju�lai�ko�tar�piu�Ru�si�jos�vals�ty�bei�ir�vy�riau�sy�bei�va�do�vautų�vie�nas�žmo�gus.�Tačiau�Krem�liui�ar�ti�mos�par�ti�jos�„Vie�nin�goji�Ru�si�ja“�at�sto�vai�at�šovė,�kad�tokį�po�li�ti�ko�pa�si�ūlymą�lai�ko�ab�sur�diš�ku.�Pa�sak�Dūmos�de�pu�ta�to�Dmit�ri�jaus�Viat�ki�no,�to�kie�siūly�mai�at�skleid�žia�„po�li�tinį�Ziu�ga�no�vo�bejėgiš�kumą“�ir�idėjų�stoką.
Folklando„humoras“
rinkimųkovos30
tonųsve rian tis ka ša lo tas tre čia dienį užp laukė ant sek lu mos Bel gi jo je.
De ry bos: �� G.Pa�pandrė�jas�(iš�dešinės),�prem�je�ras�L.Pa�pa�di�mas,�A.Sa�ma�ras�ir�G.Ka�ra�ca�fe�ris�su�si�tarė�pa�skutinę�mi�nutę.� � AFP�nuo�tr.
Šią sa vaitę Atė nuose bu vo karš ta. Ne tik gatvė se, bet ir prem je ro Lou co Pa pa di mo ka bi ne te. Il gai rėmę ie tis dėl naujų biud že to kar py mo prie monių graikų po li ti kai, re gis, su si tarė.
Grai ki jo je ne dar bo ly gis pa siekė nau jus re kor dus. Ofi cia liai re gistruotų be dar bių skai čius vir ši jo mi lijoną, ar ba dau giau nei 20 pro c. vi sos dar bo jėgos. Grai ki jos sta tis ti kos tarny bos duo me ni mis, pra ėju sių metų gruodį ša ly je re gist ruo ta 1,029 mln. be dar bių. Praė ju sių metų lapk ritį dar bo ne te ko 164 tūkst. žmo nių, o
per be veik me tus bu vo at leis ta 405 tūkst. as menų, ar ba 8 pro c. vi sos darbo jėgos. Jau ni mo iki 24 metų ka tego ri jo je ne dar bas sie kia 48 pro c. Tiesa, aukš čiau sias ne dar bo ly gis Eu ropo je iš lie ka Is pa ni jo je. 2011 m. spalį ne dar bo ly gis čia šok telė jo iki is tori nių aukš tumų ir siekė dau giau nei 21,5 pro c.
Ne dar bas skan di na eko no miką
Po li ti kai Atė nuo se vedė sa vo rin kimų kampa ni jas. Jie no ri būti ma to mi vi suo menė je, ne va ko vo ti iki pa skuti nio krau jo la šo.
Pa sku tinės mi nutės su si ta ri mas
13
skelbimaipenktadienis, vasario 10, 2012
Tel. 261 3653, 261 3655, 261 [email protected]
Į jūsų klausimus atsakys reklamos ir skelbimų pardavimo vadybininkai tel. 8 5 261 3653
Internetu: – naršyklės lange surinkite adresą www.diena.lt/skelbi-mai/dienrastyje– užpildykite skelbimų užsakymo formą; – sumokėkite už skelbimo užsakymą per e. banką; – jūsų nurodytomis dienomis skelbimas bus publikuo-jamas pasirinktame dienraštyje!
„VIlnIaus dIenos“ redakcIjojeLabdarių g. 8, Vilnius.
PaskambInę telefonu 8 5 261 3653 padiktuokite skelbimo tekstą, atsiųskite faksu arba e. paštu apmokėtos sąskaitos pervedimo kopiją.
e. Paštu arba faksu: – apmokėkite 15 Lt sąskaitą bet kuriame banko
skyriuje: gavėjas – UAB „Diena Media News“ Į. k. 133348410. PVM mokėtojo kodas LT333484113. A. s. LT607010400010467777. AB Ūkio bankas. Banko kodas 70104;– kvito kopiją siųskite su skelbimo tekstu e. paštu [email protected] arba faksu 8 5 261 3652.
sms žInute: – žinutės tekste rašykite: VD (tarpas) skelbimo tekstas (ne daugiau kaip 160 simbolių), jį siųskite telefonu 1670; – išsiuntę žinutę, sulauksite atsakymo žinutės. Jums reikia siųsti patvirtinančią žinutę su tekstu: VD (tarpelis) PATVIRTINU; – neišsiuntus patvirtinimo, skelbimas išspausdintas nebus; – žinutės kaina 20 Lt.
SkelbimuS galite užSiSakyti:
aSmeNiNiai, teiSmiNiai,kOmeRCiNiai, ReklamiNiai
Skelbimai
Karščiausi Kelionių pasiūlymai
Kelionių organizatorius A.Vienuolio g. 6, LT–01104 VilniusTel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 [email protected] www.krantas.lt
Paskutinės minutės pasiūlymas 7 NAKVYNIŲ KRUIZAI Jungtiniai Arabų Emyratai–Omanas. Išvyki-mas iš Dubajaus 2012 02 03. Kaina nuo 1474 Lt, 1992 Lt
Egiptas–Izraelis–Jordanija. Išvykimas iš Šarm El Šeicho 2012 03 05. Kaina nuo 1474 LtItalija–Prancūzija–Ispanija–Malta Išvykimas iš Savono 2012 05 28Kaina nuo 1820 Lt, 3132 Lt
siūlo darbą Ieškome darbuotojų dirbti užsienyje pramo-nėje: izoliuotojais, pastolininkais. Reikalavi-mas – gera anglų kalba. Privalumas – dar-bo patirtis. CV siųsti [email protected]. Tel. 8 687 73 397.
900167
paslaugosTechnikos remonto
Skalbimo mašinų, viryklių (dujinių, elektri-nių) remontas Vilniuje ir Vilniaus rajone. Jo-nas, tel. 8 615 25 343.
909923
TransportoNuolat vežame KROVINIUS nuo 300 iki 24 000 kg maršrutu Vilnius–Kaunas. Tel. 8 699 28 377. www.littransrent.lt.
877234
UAB „Kraustymo komanda“ – profesiona-lios kraustymo paslaugos įmonėms ir gy-ventojams. Žiemos akcija – visiems krausty-mams taikoma 15 proc. nuolaida. Tel. 8 618 77 600, www.kraustymokomanda.lt.
893507
KelioniųIš/į Londoną saugiai, greitai vežame siun-tinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informaci-ja – www.lietuvalondonas.com.
910988
ĮvairūsKita
Kartojamos viešumo procedūros parengtam sklypų Baldžio g. 41 (k.Nr. 0101/0003:2287, 2288) detaliajam planui. Planavimo or-ganizatorius – VĮ „Turto fondas“, pagal įgaliojimą NR. 4R-29 – UAB „Struktus“, S.Moniuškos g. 10-7, tel. 8 699 25 525, faks. (8 5) 212 2753. Planavimo tikslai – sklypo k. Nr. 0101/0003:2287 sudalijimas, naudoji-mo ir tvarkymo režimų nustatymas, vienbu-čių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritori-jai. Detaliojo plano rengėjas – UAB „Senojo miesto architektai“, Šv. Ignoto g. 5 (18 p/d), tel. (8 5) 261 1115, e. p. [email protected]. Projekto ekspozicija 2012 02 27-03 27 pro-jektuotojų biure, Šv. Ignoto g. 5, ir Antakal-nio seniūnijoje, Šilo g. 13. Planavimo pasiū-lymus galima teikti iki viešo svarstymo ir svarstymo metu projekto rengėjams nusta-tyta tvarka. Pakartotinis viešas svarstymas vyks 2012 03 27 16 val. projektuotojų biure, Šv. Ignoto g. 5 (kiemo korpusas). Atmestų planavimo pasiūlymų pareiškėjai parengto projekto sprendinius gali apskųsti valstybi-nę teritorijų planavimo priežiūrą vykdančiai institucijai teisės aktų nustatyta tvarka.
911793
37OOFFICIALPROFILE ON FACEBOOK
FACEBOOK.COM/370MAGAZINEČia visada rasi PDF versiją
37OOFFICIALPROFILE ON FACEBOOK
FACEBOOK.COM/370MAGAZINEČia visada rasi PDF versiją
14
menas ir pramogospenktadienis, vasario 10, 2012
Mistinis „geležinių vadų“ susitikiMas
Muzika, kviečianti svajoti
svečiuose – aniMaciniai herojai
ar sulauksiMe savojo gandro?
aMžinos Meilės pažadasArtėjant šv. Valentino dienai – filmas „Meilės priesaika“ apie tyrą, nuoširdžią ir baisiausius sunkumus įveikiančią meilę. Įsimylėję Leo (aktorius Channingas Tatumas) ir Peidž (aktorė Rachel McAdams) džiaugiasi medaus mėnesiu, bet likimas meta jiems visai nesaldų jausmų išbandymą. Filmas sukurtas remiantis tikra istorija.
KUR? Kino teatruose „Forum Cinemas“ ir „Multikino“.KA DA? Nuo šiandien. KIEK? 12–19 litų.
KUR? Muzikos klu be „Tams ta“, Su ba čiaus g. 11A.KA DA? Šiandien 21.30 val. KIEK? 30–40 litų.
KUR? Radvilų rūmų muziejuje, Vilniaus g. 24.KA DA? Iki gegužės 6 d. KIEK? 3–6 litai.
subtili roMantikaPreciziškumas ir romantika – taip būtų galima apibūdinti išgirdus Leon Somov ir Jazzu. Kad ir kaip atrodytų nesuderinama, tačiau duetas skamba tobulai tiksliai. Jausmingas ir šiltas Jazzu vokalas, papildytas lengva elektronika ir netikėtomis džiazo variacijomis, jau rado kelią į daugelio muzikos mylėtojų širdis.
rusų kultūros pažibaImperatoriškasis porceliano fabrikas pristato apie 200 eksponatų, sukurtų puoselėjant geriausias Peterburgo porceliano mokyklos tra-dicijas. Kolekcijoje – švytintys carinės Rusijos meno pavyzdžiai: ser-vizai, vazos, figūrinės kompozicijos, puošusios rūmų sales, taip pat agitacinio meno dirbiniai, skelbę šalies revoliucinius pokyčius.
KUR? Jaunimo teatre, Arklių g. 5.KA DA? Vasario 10, 11 d. 18 val. KIEK? 30–50 litų.
KUR? Menų spaustuvėje, Šiltadaržio g. 6.KA DA? Vasario 12 d. 12 val. KIEK? 15 litų.
KUR? Nacionalinėje filharmonijoje, Aušros Vartų g. 5. KA DA? Vasario 12 d. 12 val. KIEK? 10–20 litų.
KUR? Muzikos klu be „Brod vė jus“, Mė si nių g. 4.KA DA? Vasario 11 d. 21 val. KIEK? 13 li tų.
„vilniaus diena“ rekoMenduoja
LTV 23.15 val. LNK 22.55 val. TV3 21.00 val. BTV 20.45 val. SpoRT1 21.00 val.
tv prograMa
LTV6.00 La bas ry tas. 9.00 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“ (N-7) (k). 10.00 At vi ra Lie tu vos uni ver si te tų ži nių ly ga
„Ly de riai“. Su si tin ka Vil niaus li cė jaus ir Vil niaus uni ver si te to ko man dos (k).
11.00 „Aki ra čiai“. Tie sio gi nė Lie tu vos ra di jo lai da.
12.00 Kul tū rų kryž ke lė. Vil niaus są siu vi nis. 12.15 Mū sų die nos – kaip šven tė (k). 13.45 „Snai pe rio tai ki ny je“ (N-7) (k). 14.50 Ži nios. 15.10 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“ (N-7). 16.00 „Mei lės sko nis“. 17.05 „Se nis“ (N-7). 18.15 Šian dien (su ver ti mu į ges tų k.). 18.35, 21.05 Spor tas. Orai. 18.45 Lie tu vos tūks tant me čio vai kai. 20.25 Lo te ri ja „Per las“. 20.30 Pa no ra ma. 20.55 Vers las. 21.00 Kul tū ra. 21.15, 22.15 Duo kim ga ro! 22.10 Lo te ri ja „Per las“. 23.15 Ki ne kaip ki ne. 23.45 Tra gi ko me di ja „Suau gu sių žmo nių
žai di mai“ (1967 m.).
LNK6.20 „Di dy sis fil mu kų šou“. 6.50 „Ma žie ji To mas ir Dže ris III“ (k). 7.20 „Ogis ir ta ra ko nai“ (k).
7.50 Pri čiu pom! 8.20 „Drau gai IV“ (N-7) (k). 8.50 24 va lan dos (N-7). 9.50 Nuo... Iki... (k). 11.00 Fa rai (N-7) (k). 12.10 „Men ta lis tas“ (N-7) (k). 13.10 „Drau gai IV“ (N-7). 13.40 „Vai kų „War ner Bros.“ Ma žie ji To mas ir
Dže ris III“. 14.10 „Ogis ir ta ra ko nai“. 14.40 De tek ty vas „De tek ty vė Sa man ta.
Žmog žu dys tės nuot rau ka“ (JAV, 2005 m.) (N-7).
16.40 24 va lan dos (N-7). 17.40 Būk ma no mei le! (N-7). 18.45 Ži nios. Kri mi na lai. 19.14 Spor tas. Orai. 19.19 Ma no vy ras ga li. 21.15 Veiks mo tri le ris „Ekst re ma lus grei tis“
(JAV, Aust ra li ja, 2004 m.) (N-7). 22.55 Kri mi na li nė dra ma „Ame ri kos
gangs te ris“ (JAV, 2007 m.) (N-14).
TV36.45 Te le par duo tu vė. 7.00 „Han ti kas. Sek liai ir pas lap tys“. 7.30, 15.10 „Simp so nai“. 8.00 „Biu ras“. 8.55 „Mei lės sū ku ry je“. 10.00 „Kas no ri nu žu dy ti Mią?“ 11.00 Cho rų ka rai 2012. 14.10 „Trans for me riai. Prai mas“.
14.40 „Či pas ir Dei las sku ba į pa gal bą“. 15.40 „Li ki mo ga lia“. 16.40 „Mei lės triumfas“. 17.40 Ką ma nai? 18.35 Su si ti ki me vir tu vė je. 18.45 TV3 ži nios. Spor tas. Orai. 19.10 Ko me di ja „Šuns kai ly je“ (JAV, 2006 m.). 21.00 Nuo ty kių ko me di ja „Ne tik ra vie nuo lė“
(JAV, 1992 m.). 23.00 Ko me di ja „Ne pa ken čia mas žiau ru mas“
(JAV, 2003 m.). 1.00 Ko me di ja „Snie go žmo gaus pė do mis“
(JAV, 2008 m.).
BTV6.30 Te le vit ri na. 7.00 Žinios (k). 7.25 „Mi li jo nie riai“ (k). 8.00 „Svei ka tos ko das“. Te le vit ri na (k). 9.00 „Są moks lo teo ri ja“. Dis ku si jų lai da (k). 10.00 „Mar go ša: mo te ri mi ne gims ta ma“. 11.00 „Men tai“ (N-7) (k). 12.00 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“ (k). 12.30 „Ekst ra sen sų mū šis“ (N-7) (k). 13.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7) (k). 14.30 „Pra ga ro vir tu vė“. Ku li na ri nis rea ly bės
šou (N-7). 15.30 „Ame ri kos ta len tai“. Pra mo gi nis šou. 16.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7). 17.30 „Ne rea lu!“ Pa ro di jų šou (k). 18.00 Ži nios. Spor tas. Orai. 18.25 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“.
19.00 „Ame ri kos ta len tai VI“. Pra mo gi nis šou. 20.00 Ži nios. Vers las. Spor tas. 20.23 Orai. 20.25 Krep ši nis. Eu ro ly gos jau ni mo at ran kos
tur ny ro ati da ry mo ce re mo ni ja. 20.45 Krep ši nis. Eu ro ly gos jau nimo at ran kos
tur ny ras. „Tops ports chool VBL“ (Ant ver pe nas)–„Žal gi ris“ (Kau nas). Tie sio gi nė rung ty nių trans lia ci ja iš Kau no.
22.35 Ame ri kie tiš ko sios im ty nės (N-14). 23.35 „Vi dur nak čio žmo gus“ (JAV, 1994 m.)
(N-14). 1.25–6.00 „Bam ba“. In te rak ty vus šou
suau gu sie siems.
LieTuVos ryTo TV6.59, 13.00 TV par duo tu vė. 7.15 Te le ta biai. 7.45, 10.25, 17.20 Griūk ne gy vas! (N-7). 8.15 Pa dė ki me aug ti. 8.50 Gi rių ta kais. 9.20, 18.20 Su per L.T. 9.52 Pa bu čiuok ma ne karštai. Šv. Va len ti no
bu či nių kon kur sas. 9.55 „Po ra kaip tvo ra“ (N-7). 11.10 Il gai ir lai min gai. 12.05, 21.00 Re por te ris. 13.30 „Mer do ko pas lap tys“ (N-7). 14.50 Il gai ir lai min gai. 15.45, 16.10 Dok. f. „Ar Sta li nas grįž ta?“ 16.00, 17.00, 18.00 Ži nios. Orai.
18.52 Pa bu čiuok ma ne karš tai. Šv. Va len ti no bu či nių kon kur sas.
18.55 LKL čem pio na tas. Klai pė dos „Nep tū nas“–Vil niaus „Lie tu vos ry tas“. Tie sio gi nė trans lia ci ja iš Klai pė dos. Per pert rau ką – Ži nios.
21.27 Orai. 21.30 Ver tas ki nas. Ro man ti nė ko me di ja „Vi sa
tie sa apie mei lę“ (Jung ti nė Ka ra lys tė, 2004 m.) (N-7).
23.25 „Zo na“ (N-14). 0.25 Ma ka liaus ke lio nės.
sPorT19.00 Televitrina.10.00, 19.00, 20.45, 23.00 Žinios +.10.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. Madrido
„Real“–Bilbao „Bizkaia Basket“.12.00 VTB vieningoji krepšinio lyga. Maskvos
CSKA–Gdynės „Asseco Prokom“.13.45 Italijos „Serie A“ lyga. „Roma“–Milano
„Inter“.15.30 Ispanijos ACB krepšinio lyga. Madrido
„Estudiantes“ – „Regal Barcelona“.17.15 Lietuvos krepšinio lyga. Klaipėdos
„Neptūnas“–Kauno „Žalgiris“.19.15 Slambolo lyga. Ekstremaliausias krepšinis.19.45, 20.15 Kelias į Londoną.21.00 Lietuvos krepšinio lyga. Klaipėdos
„Neptūnas“–Vilniaus „Lietuvos rytas“.23.15 Profesionalų boksas. T.Olajide ir
I.Gardneris.
Valstybiniame jaunimo teatre – premjera „Širdis Vilniuje“ pagal rašytojo bei filosofo Arvydo Juo-zaičio pjesę. Spektaklio režisieriai – Jonas Vait-kus ir Albertas Vidžiūnas. Pjesę įkvėpė dviejų Lietuvai skaudžiai pažįstamų politinių veikėjų Juzefo Pilsudskio bei Felikso Dzeržinskio asme-nybės ir įsivaizduojamas jų susitikimas.
„Saulės broliai“ groja muziką, patinkančią tiek instrumentinės, tiek vokalinės muzikos gerbė-jams – nuo švelnių baladžių, įvairių pasaulio tau-tų muzikos motyvų iki ugningų keltiškų melo-dijų bei žaismingų dainų. „Saulės brolių“ muzi-ka kviečia svajoti, susimąstyti ir iš naujo atrasti grožį paprastuose dalykuose.
Praėjusį sezoną ypatingą publikos dėmesį pel-niusi Lietuvos nacionalinio simfoninio orkes-tro ir dirigento Modesto Pitrėno programa „Sve-čiuose – animacinių filmų herojai“ sulaukė tę-sinio. Programoje – animacinių filmų fragmen-tai, kuriuos lydės E.Elgaro, O.Respighi, P.Dukas, P.Čaikovskio ir C.Saint-Saënso muzika.
Muzikiniame etnologiniame spektaklyje šeimai „Gandro dovana“ kuriamas pasaulis, kuris at-spindi Gyvybės medžio modelį – nuo požemio gyventojų, žemiškų išdaigų ir lūkesčių iki dan-giškos vilties – Gandro pasirodymo. Žaisminga aktorių vaidyba susipina su egzotiškais instru-mentais gyvai atliekama muzika.
15
menas ir pramogospenktADIenIS, vASArIo 10, 2012
diena.lt/naujienos/laisvalaikis
Kiek dau giau nei prie š me tus Lietu vai pri statę de biu tinį „Al bumą, ra gi nantį tautą“, at likė jai šį savait galį pra dės in ten syvų darbą įrašų stu di jo je, kad įra šytų antrą al bumą. Kaip ir pir ma me sa vo iš kep ta me mu zi ki nia me „ma nifes te“, nau ja ja me al bu me, grupės na rių tei gi mu, ne trūks skaud žių, ašt rių temų. Nors vals ty bi nio masto ir eko no mi kos pro blemų tie siogiai „Liūd ni sli bi nai“ ap dai nuo ti ne ke ti na, so cia linė mis pro ble momis sa ko si vis gi pa ba dy sią akis.
Ant ro jo al bu mo, ku rio pa va dinimą grupė kol kas sle pia, dai noje „Šu ne lių va sa ra“ bus pa lies ti so cia li niai šunų rūpy bos ir glo bos klau si mai. Taip pat bus jun tama ak la nos tal gi ja so cia lis ti niams įvaizd žiams ap dai nuo jant „Pie no
fab rikėlį“, o mu zi ki niuo se pamąsty muo se „Jei gu aš būčiau vy ras“ gir di mas grupės mo ters Aistės Lasytės fe mi nis ti nis šauks mas mėginant iš si va duo ti nuo Do mi ny ko bei Vai do prie spau dos.
„Ži nia, me tai bėga, kei čia si žmonės, kei čia si Lie tu va, kei čia si ir mūsų kūry ba. Sa vo nau ja ja me albu me kalbė si me apie tai, apie ką kalbė jo me pa sta ruo sius dve jus me tus su Lie tu vos ir iš jos pa bėgusia, bet lie tu viškų šaknų ne ga lin čia pra ras ti pub li ka“, – net po po kyčių džiaugs mu ne si švais tan tis kalba „Liūdnų sli binų“ ma ža sis žmogus Do mi ny kas Vai tiekū nas.
Tie sa, ne bus pa mirš ta ir brand žio ji lie tu vių li te ratū ra. Galė si me išgirs ti Kris ti jo no Do ne lai čio pa va sarinį šėlsmą, Jus ti no Mar cin ke vi čiaus
pa ža dintą ne ži no mybę ar Ka zio Binkio ro man tiš kai plau kio jan čius „Šilkas par nius de besė lius“.
„Kaip ir pir muo ju al bu mu, steng simės įtik ti mūsų iš ti ki miems gerbė jams, ku rie bent kartą mus matė ir jų tai ne sut rikdė. Ti kimės, kad tai bus sa vo tiš ka my li mo jo ar my li mo sios nuo trau ka, ku rią malo nu glaus ti prie šir dies, kai jis ar ji yra to li“, – su ro man ti kos gai dele, ta čiau kaip vi suo met rim tai kalba „Liūdnų sli binų“ sme ge nys Vaidas Kub lins kas.
Antrąjį al bumą „Liūd ni sli bi nai“ ke ti na pri sta ty ti vėlyvą ru denį. Kol pa si ro dys ši kruopš čiai pa reng ta, vi suo menės ak tua li jo mis, lie tu viška kla si ka, mei le ir tru pu čiu mu zikos api pin ta kom pak tinė plokš telė, „Liūd ni sli bi nai“ iš leid žia pir mojo al bu mo pa kar to tinį ti ražą. Lietu viai pa rodė norą būti ra gi na mi, todėl liūd nie ji grupės na riai nusprendė pa ruoš ti įsi gy ti pa pil domą sėkmin gai išp la tin to „Al bu mo, ragi nan čio tautą“ skai čių.
Po ant ro jo al bu mo įra šy mo darbų „Liūd ni sli bi nai“ ke ti na su reng ti pa va sa rinį turą per Lie tu vos žemę.
VD inf.
Artė jan čios Lie tu vos vals tybės at kūri mo die nos pro ga am ba sada Pa ry žiu je kar tu su Prancū zi jos lie tu vių jau ni mo sąjun ga ir lie tuvių bend ruo me ne va sa rio 10–12 d. ren gia Lie tu vių dienų Prancūzi jo je pro jektą, skirtą jau nie siems lie tu vių kūrėjams pri sta ty ti.
Pirmą kart or ga ni zuo jamų Lietu vių dienų Prancū zi jo je pro g ra mo je nu ma ty ta kon certų, filmų per žiūrų, pri sta tymų ir disku sijų.
Ren gi nys pra si dės kon cer tu, ku ria me sa vo kūri nius at liks iš Vo kie ti jos at vy ku si dai ni ninkė Tau rin ta su gru pe. Prog ra mo je taip pat nu ma ty ti dai ni nin kių Linos Šta lytės ir Do mi ny kos Adomai tytės, pia nis to Al ber to Na
vic ko ir Vik to ri jos Ge čytės džia zo kvar te to pa si ro dy mai.
Va sa rio 11 d. bus skir ta lie tu viškam ki nui. Pla nuo ja mas jau no sios kar tos ki no re ži sie riaus Ro mo Zaba raus ko fil mo „Por no me lod rama“ pri sta ty mas. Taip pat bus pri sta ty tas pro jek tas „Mi si ja Sibi ras“. Pro jek to da lyvė Indrė Reipo naitė pa si da lys sa vo įspūdžiais iš eks pe di ci jos į Ka zachs taną.
Va sa rio 12ąją Šv. Au gus ti no baž ny čio je bus lai ko mos mi šios lie tu vių kal ba. Su vals tybės at kūrimo šven te bend ruo menę svei kins Lie tu vos am ba sa dorė Prancū zi jo je Jo lan ta Bal čiū nienė. Bus su reng ti vo ka linės grupės „Za zoui ra“, Indrės Lie puo niūtės ir Rūtos Jozėnaitės due to pa si ro dy mai.
VD inf.
Štur muo ja Prancū ziją
Nau jas „sli binų“ al bu mas – lyg my li mo sios nuo trau kaKūry biš kai pa lie čian čiu ir eg zis ten ci nes šyp se nas ža di nan čiu liū de siu per sismel ku sios grupės „Liūd ni sli bi nai“ dai nos šiais me tais su guls į ant rą al bumą.
Aki ra tis: �� „Liūd�ni�sli�bi�nai“�nau�ja�ja�me�al�bu�me�pa�lies�ir�to�kias�te�mas�kaip�fe�mi�niz�mas,�nos�tal�gi�ja�so�cia�lis�ti�nei�praei�čiai�ar�gyvūnų�glo�ba.� � Ka�milės�Žič�kytės�nuo�tr.
Va sa rio 24 ir 25 d. Lie tu vos na ciona li nio dra mos teat ro (LNDT) did žio jo je salė je vyks re ži sie riaus Ce za rio Grau ži nio spek tak lio „Ir vėl vis kas bus ge rai“ prem je ra.
C.Grau ži nis ne tik re ži suo ja spektaklį – jis pa ts pa rašė ins ce niza ciją pa gal gar saus tar pu ka rio prancūzų dra ma tur go Jea no Girau doux pjesę „Ša jo pa mišėlė“.
C.Grau ži nis, nuo lat be si renkan tis re tai sta to mus kūri nius, tei gia ne no rin tis iš duo ti žiū ro vui, apie ką ir kodėl sta to vieną ar kitą spek taklį.
„Sten giuo si pa sta ty ti tokį spektaklį, ko kio nėra, ta čiau vis dėlto tokį, kokį aš pa ts la bai norė čiau iš vys ti kaip pa pras tas žiū ro vas. Daž niau siai ven giu vie šai aiš kiai dek la ruo ti, apie ką sta tau vieną ar kitą spek taklį. Iš pa gar bos žiū ro vui – pa lik da mas jam teisę įžvelg ti ir sa vaip su vok ti spektak lio nuo taiką ir pra smę“, – cituo ja mas kūrėjas.
Anot jo, šiais lai kais pub li kai aiš kiai nu ro do ma, kaip pri va lu su vok ti vieną ar kitą spek taklį, filmą ar knygą ir taip ji kvai li na
ma, nes ati ma ma ga li mybė kūrinius su vok ti as me niš kai, in tui tyviai, emo ciškai.
„Ša jo pa mišėlė“ – pa sku tinė J.Gi rau doux pjesė, ku rią tik po jo mir ties pa statė ak to rius ir reži sie rius, J.Gi rau doux bend radar bis ir bi čiu lis, ži no mas prancūzų teat ro re for ma to rius Louis Jou vet. Pjesę įkvėpė anglų kome di ja „Se nutės“. J.Gi rau doux ją pri taikė su gal vo da mas perso na žus, pa na šius į se nas mo teriš kes, ku rias ma ty da vo žingsniuo jan čias Pa ry žiaus gatvė mis, ap si ren gu sias išė ju siais iš mados dra bu žiais.
Spek tak lio sce nog ra fiją ku ria Lau ra Lui šai tytė, kos tiu mus ir grimą – Vil ma Ga lec kaitėDab kienė, mu ziką – Mar ty nas Bia lob žeskis. Spek tak ly je vai di na Vy tau tas Anu žis, Bri gi ta Ar so baitė, Re migi jus Bu čius, Pau lius Či ži naus kas, Al gir das Dai na vi čius, Eval das Jaras, Min dau gas Jus čius, Vy tau tas Kont ri mas, Bi rutė Mar, Mar ty nas Ne dzins kas, Šarū nas Pui do kas, Vil ma Rau baitė, Vy tau tas Rumšas, Jūratė Vilū naitė.
VD, BNS inf.
Na cio na li nia me teat re – C.Grau ži nio prem je ra
Sla pu kas: �� re�ži�sie�rius�C.Grau�ži�nis�žiū�ro�vams�nelinkęs�pa�sa�ko�ti,�apie�ką�yra�jo�spek�tak�liai.�Te�gul�pub�li�ka�sprend�žia�pa�ti.�� Vis�val�do�Mor�ke�vi�čiaus�nuo�tr.
Ugnė Ka ra liū naitė[email protected]
Ket vir ta die nio rytą pro Tau ro kalną va žiuo jan tys ar ei nan tys sostinės gy ven to jai galė jo ma ty ti neįprastą re ginį. Ap si gink la vu si šalmu ir irk lais bai da re nuo kal no sly do te le vi zi jos laidų vedė ja Aistė Paš ke vi čiūtė.
Mer gi na iš bandė ekst re ma lią pramogą, norė da ma pra neš ti apie Drus ki ninkų snie go are no je vasa rio 18 d. vyk sian čias lenk ty nes bai darė mis.
„Atei da ma čia ma niau, kad patei sin siu lie tu vių pro tėvių – ka rių – vardą. Ma niau, kad ga liu nu si leis ti nuo kal no su bai da re. Bet at vy ku si su pra tau, kad bus be pro tiš kai bai
su. Jei ne būtų ge rie ji žmonės manęs su stabdę, tik riau siai būčiau išlė kusi į eis mo ku piną gatvę“, – įvei ku si dalį kal no kalbė jo A.Paške vi čiūtė.
Mer gi na teigė, kad bai darę vande ny je vai ruo ti ji pui kiai mo ka. „Ant snie go ne tas pa ts. Nėra kur irk lo įsmeig ti. Vai ki nams tik riausiai leng viau to kia me įren gi ny je, man sun kiau. Grei čiau bai darė mane ne ša, nei aš ją val dau“, – kalbėjo te le vi zi jos laidų vedė ja.
Drąsuolė pa sa ko jo, jog sun kiausia leid žian tis nuo kal no su bai dare – tai, kad ne įma no ma iš mokti tech ni kos. „Jos tie siog nėra. Dar nie kas ne bandė to kios tech ni kos iš ras ti. Teo riš kai irk las turėtų valdy ti bai darę, bet jis ne tu ri kur įsismeig ti“, – teigė pa šne kovė.
Nuo kal no – bai da re
Var gas: �� leid�žian�tis�nuo�kal�no�baida�re�neįmanoma�iš�mok�ti�tech�nikos.�Nes�jos�tie�siog�nėra.�� Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.
Kaip ir pir muo ju al bu mu, steng simės įtik ti sa vo iš ti ki miems gerbė jams, ku rie bent kartą mus matė ir jų tai ne sut rikdė.
Atėnai +10Berlynas –5Brazilija +28Briuselis –3Dublinas +10Kairas +18Keiptaunas +19Kopenhaga –3
Londonas +2Madridas +11Maskva –14Minskas –13Niujorkas +7Oslas –3Paryžius –1Pekinas +4
Praha –8Ryga –11Roma +5Sidnėjus +27Talinas –10Tel Avivas +16Tokijas +7Varšuva –9
Saulė teka 7.52Saulė leidžiasi 17.14Dienos ilgumas 9.22Mėnulis (pilnatis) teka 21.13Mėnulis leidžiasi 8.13
41-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 325 dienos.Saulė Vandenio ženkle.
VardaiPasaulyje
Marijampolė
Tauragė
–14
–13
Vilnius–13
Alytus–12
Kaunas–12
Utena–14
Panevėžys
–12ŠiauliaiTelšiai
–14
Klaipėda–9
Vėjas3–6 m/s
Šiandien, vasario 10 d.
horoskoPai
Orai Savaitės pabaigoje Lietuvoje vėl spustels stipresnis šaltukas. Šiandien bus giedra. Temperatūra bus 9–14 laipsnių šalčio. Šeštadienio naktį bus debesuota su pragiedruliais. Tempe-ratūra nukris iki 18–22, pajūryje iki 13 laipsnių šalčio. Dieną bus mažai de-besuota, Klaipėdoje ir Šiauliuose nu-matomas nedidelis sniegas. Tempe-ratūra bus 6–13 laipsnių šalčio.
orai VilniujeŠiandien Rytas Diena Vakaras Naktis Vėjas (m/s)
Gel bė ja bran duo li nė ener Gi ja
ŠeŠtadienį
sekmadienį
–22–13–18 –19
–23–14–18 –19
–13–11–17 –12
3
6
1
1837 m. dvikovoje žuvo rusų poetas Aleksan-dras Puškinas.1876 m. gimė poetas, dramaturgas, vertėjas Pranas Vaičaitis.1890 m. gimė rusų rašy-tojas, Nobelio premijos laureatas Borisas Paster-nakas. 1898 m. gimė vokiečių poetas ir dramaturgas Bertoltas Brechtas.1927 m. gimė Alma Adamkienė, filantropė, visuomenės veikėja, bu-vusi pirmoji šalies ponia.1929 m. gimė kino ir te-atro aktorius Henrikas Kurauskas.
1932 m. gimė eseistas, menotyrininkas Tomas Sakalauskas.1961 m. gimė operos dai-nininkas (tenoras) Algir-das Janutas.1965 m. gimė keramikė, televizijos laidų vedėja Nomeda Marčėnaitė.1965 m. gimė poetas, eseistas, dramaturgas Sigitas Parulskis. 1974 m. gimė JAV aktorė Elizabeth Banks.1977 m. mirė grafikas Stasys Krasauskas.1980 m. gimė daininin-kė Jurga Šeduikytė.1985 m. gimė krepšinin-kas Jonas Mačiulis.
datos (Vasario 10 d.)
aVinas (03 21–04 20). Šiandien apims nostalgija, prisiminsite jau-
nystę, praeities įvykius, kurie paliko pėdsaką jūsų širdyje. Prisiminimai pa-dės geriau suprasti jaunus žmones ar savo vaikus, būsite jiems kantresnis.
jautis (04 21–05 20). Tinkama diena persvarstyti, kas jums iš
tiesų svarbiausia, tai padės susidėlioti ateities darbus. Galite pradėti planuo-ti atostogas, domėtis kelionėmis.
dVyniai (05 21–06 21). Būsite ap-imtas prieštaringų jausmų, gali
būti sunku susikalbėti su artimaisiais ar kolegomis. Neprisiimkite visos kal-tės sau, geriau išklausykite kitus ir ban-dykite rasti kompromisą.
Vėžys (06 22–07 22). Būsite ap-suptas draugų ir šeimos meilės,
pasaulis atrodys darnus. Tinkamas me-tas pagalvoti apie mokslus ar naują darbą, bet neskubėkite priimti svarbių sprendimų, pirmiau gerai apgalvokite.
liūtas (07 23–08 23). Suprasite, kad svajonės ne visada yra gerai,
ypač kai jos neleidžia tobulėti arba kai jos tik ir lieka svajonės. Tad arba jas įgyvendinkite, arba pamirškite. Derėtų pasirūpinti naminiais augalais.
merGelė (08 24–09 23). Aplin-kiniai nepritars jūsų nuomonei,
prieštaraus jūsų idėjoms ar mintims. Būtinai apsvarstykite susidariusią pa-dėtį, kol dar galima ją pataisyti. Šian-dien bus ypač sunku reikšti mintis.
sVarstyklės (09 24–10 23). Nebūsite linkęs pritarti artimie-
siems ar draugams, jei jų mintys ir idė-jos prieštaraus jūsiškėms. Dvejosite ir dėl jų pasiūlymų, ir dėl savo nuomo-nės bei jausmų. Laikas ramiai apsvars-tyti, ko iš tiesų norite.
skorPionas (10 24–11 22). Dėl rūpesčių darbe jausite emocinį
išsekimą ir įtampą. Nesistenkite pa-keisti situacijos, tiesiog palaukite pa-lankesnio laiko. Vakare paskambinki-te mamai, juk ji geriausia patarėja.
Šaulys (11 23–12 21). Nebūsite sa-vimi patenkintas, be to, atrodys,
kad ir kiti taip apie jus mano. Atsipalai-duokite, nesate pasaulio centras. Kuo greičiau tai suprasite, tuo bus geriau aplinkiniams ir jums pačiam.
ožiaraGis (12 22–01 20). Palan-ki diena mąstyti ir tyrinėti, nes
užplūs naujų idėjų ir minčių lavina. Mėgausitės ilgais pokalbiais, rašysite laiškus, plepėsite telefonu. Yra tikimy-bė, kad sutiksite įdomų pašnekovą.
Vandenis (01 21–02 19). Naujo ciklo pradžia. Šiandien leiskite
sau šiek tiek papramogauti, pasimė-gauti gyvenimu. Gal atsiras laisvo lai-ko savo dvasiniam pasauliui pažinti.
žuVys (02 20–03 20). Tikėtini konfliktai. Galite bandyti keisti pa-
dėtį arba tiesiog palaukti, kol viskas nu-rims. Pasidžiaukite žiema, palesinkite zylutes ir pamatysite, kad viskas gerai.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penkta-dienio, teisingai užpil-dykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiu-sių. Teisingus atsaky-mus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS ži-nute numeriu 1337. Siųs-dami žinutę rašykite:
DIENA (tarpas) VD (tar-pas) UŽDUOTIES ATSA-KYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-neškite į „Vilniaus die-nos“ redakciją Labda- rių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, vasario 14 d.
–12
Ada, Aušra, Elvyra, Gabrielius, Girvydas, Skolastika, Vydgailė
Prizas
Šią savaitę laimėkite filmų „Spragtukas“ ir „Bebras“ DVD
1
2 3 4 5 6 7 8 9
Dėl šal čio pa di dė ju si elekt ros ener-gi jos pa klau sa pri ver tė Vo kie ti jos tink lų val dy to jas „kaip pre ven ci nę prie mo nę“ pa si telk ti re zer ve pa lik-tas ato mi nes elekt ri nes. Po že mės dre bė ji mo ir cu na mio Ja po ni jo je, dėl ku rių per nai ko vą iš Fu ku ši mos ato-mi nės elekt ri nės pa skli do ra dia ci ja, Vo kie ti ja nu spren dė iki 2022 m. pa-ma žu at si sa ky ti bran duo li nės ener-gi jos. 8 iš 17 Vo kie ti jos reak to rių bu-vo iš kart baig ti eksp loa tuo ti, bet 5 lai ko mi kaip re zer vi niai ge ne ra to-riai tiems at ve jams, kai elekt ros po-rei kio ne be ga li ma pa ten kin ti iš ki tų šal ti nių.
BNS inf., AFP nuo tr.