Upload
diena-media-news
View
246
Download
0
Embed Size (px)
DESCRIPTION
aukščiausiai šalies valdžiai gresia interpeliacijų vėtra. Lietuva 5p. Kraujas yra tai, ką jums ketinu parodyti. 1 Lt ne poliklinikos pacientams 36 Lt poliklinikos pacientams tik 26 Lt 13p. Į Lietuvą atvyksiantis dainininkas Marilyn Mansonas Matas Miknevičius Žvėryno bendruomenės atstovas P.Markevičius reikalavimą išsipirkti šilumos punktus vadina neteisėtu. Pirkti savo nuosavybę? VšĮ Karoliniškių poliklinika www.karpol.lt Kviečia dalyvauti Programos kaina
Citation preview
Ma tas Mik ne vi č[email protected]
Pirk ti sa vo nuo sa vybę?Vil niaus sa vi val dybės dau gia bučių namų bend ri jos ky la į kovą su ši lumą bu tams tie kian čia ši lu mininkų bend ro ve „Vil niaus ener gija“, ku ri mies telė nus ra gi na iš si
pirk ti prie namų esan čius ši lu mos punk tus ir jų įren gi nius.
Žvėry no bend ruo menės at stovai ša lies Pre zi den tei, prem je rui ir ener ge ti kos mi nist rui iš siuntė raštą, ku ria me tei gia ma, kad rei ka la vi mas iš „Vil niaus ener gi jos“ iš si pirk ti šilu mos punk tus pa žeid žia Ci vi linį ko deksą.
Tikros sosTinės naujienos anTradienis, kovo 6 d., 2012 m. nr. 54 (1253) diena.lt
Ši lu mos punktų di le ma
1 Lt
Krau jas yra tai, ką jums ke ti nu pa ro dy ti.
Sos tinės gy ven to jai ne no ri iš bend rovės „Vil niaus ener gi ja“ iš si pirk ti ši lu mos punktų. Jie sa ko, kad ši lu mi nin kai ver čia mokė ti už tai, kas gy ven to jams ir taip pri klau so.
„Pi lies menę“ kei čia pi ce ri ja
Miestas 4p.
Ka ziu ko mugės lau kia per mai nosOr ga ni za to riai tvir ti na: žmonės Ka ziu ko mugė je ra ga vo, bend ravo, lei do laiką, bet ma siš kai tik rai ne pir ko. Tau to dai li nin kai ir amati nin kai skundė si, kad nuo jų pavil jonų pirkė jus nu vi lio jo mais to, ypač mėsos ga mi nių, par davė jai. Mugės rengė jai pra kal bo apie atskirą mėsi ninkų gatvę.
Miestas 3p.
v.Pu ti nas įti ki na mai laimė jo rin ki mus,
ta čiau opo zi ci ja ne ke ti na su dėti
ginklų.Pasaulis 12p.
aukš čiau siai ša lies
vald žiai gre sia in ter pe lia cijų
vėtra.Lietuva 5p.
Prie ši na si: � Žvėry no bend ruo menės at sto vas P.Mar ke vi čius rei ka la vimą iš si pirk ti ši lu mos punk tus va di na ne teisė tu.
Gedimino Bartuškos, Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
2
Taiklūs Lietuvos verslininkų šūviai
Įmonės | Verslininkai | Pinigai | inVesticijos | ekonomika | Plėtra | Darbas
Tiesioginės užsienio investicijos kasmet
darbo vietų pagausina keliais tūkstančiaisValstybės įmonės šiemet biudžetui perves kur kas daugiau nei pernaiEksporto rinkose lietuviškų prekių pirkėjų netrūkstaTransporto ir logistikos verslas lekia be stabdžių
Metų gaminio titulas prekės apyvartą padidina maždaug dešimtadaliu
Visaginas netrukus taps didžiausia statybos aikštele Lietuvoje2012 | Kovas
Jau rytoj — su „Vilniaus diena“
VšĮ Karoliniškių poliklinikawww.karpol.lt
Kviečia dalyvautiKEPENŲ FUNKCIJOS
IŠTYRIMO programoje,, per kurią Jums bus atlikti net 6 tyrimai, padėsiantys diagnozuoti kepenų ligas.
Plačiau www.karpol.lt.
Programos kaina ne poliklinikos pacientams 36 Lt
VšĮ Karoliniškių poliklinikos pacientams tik 26 Lt
Rūpinkitės savo sveikata!
Dėl dalyvavimo programoje kreiptis į Registratūros 102 kab.
Pasiūlymas galioja iki 2012-03-31
Į Lie tuvą at vyk sian tis dai ni nin kas
MarilynMansonas
13p.
TODĖL, KAD ESU VILNIETIS
2
miestas
Vakarapie8.07val.Vilniuje10metisvaikassužalotasTaikosgatvėjeesančiojepėsčiųjųperėjoje.Jįpartrenkė34metųvyrovairuojamasautomobilis„OpelAstra“.BerniukasdėlkojostraumosišvežtasįVilniausvaikųuniversitetinęligoninę.
Partrenktasberniukas
Vilniujesekmadienįpopietgrupėjaunuoliųkirviuirpeiliugrasinonamošeimininkui.Grasintabuvo1984m.gimusioA.M.namo,esančioNasturtųgatvėje,kieme.Trysįtariamiejiuždarytiįareštinę,ovienasbuvoapklaustasirpaleistas.
Nuo2012m.kovo5d.apmokestinamasautomobiliųstatymasV.MykolaičioPutino,Tauro,KalvarijųirA.Juozapavičiausgatvėse.Šiosgatvėspatenkaįgeltonąjąrinkliavoszoną,kuriojenustatytarinkliava2litaiužvienosvalandosstovėjimą.
sulaikėgrasintojus
aPmokestintosaikštelės
Žvė ry no bend ruo menės vi ce pir mi nin kas
Pau lius Mar ke vi čius dien raš čiui „Vil niaus die na“ aiš ki no, kad ragi ni mai pirk ti ši lu mos punk tus yra ne lo giš ki ir pa žei džian tys įsta tymus, nes šie punk tai ir taip yra dau gia bu čių na mų ir jų gy ven tojų nuo sa vy bė.
„Pa gal Ci vi li nį ko dek są gy ven tojams šie ši lu mos punk tai vi są laiką pri klau sė kaip neats ki ria ma jų ne kil no ja mo jo tur to da lis. Ne gali ma rei ka lau ti su si mo kė ti už tai, kas mums sa vai me pri klau so. Ši lumos ūkio įsta ty mas pa žei džia Civi li nį ko dek są, ta čiau šis ko dek sas yra aukš čiau už įsta ty mą“, – dienraš čiui aiš ki no ko vą teis me su „Vilniaus ener gi ja“ kar tą jau lai mė jęs P.Mar ke vi čius.
In ves ta vo ne pra šo miVil nie tis pri si me na, kaip sos ti nės šilu mi nin kai prieš ke le rius me tus ra gino gy ven to jus leis ti jiems at nau jin ti ši lu mos punk tus už tam tik rą mokes tį, ta čiau, vil nie čiams ne su ti kus
to pa da ry ti, vis tiek ėmė ir se nuo sius punk tus pa kei tė sa vais. „Nie kas jų ne pra šė kiš tis į tuos punk tus, gyven to jai tuo met net ne pri ta rė tokiems jų veiks mams, ta čiau vis tiek išė mė iki tol bu vu sius, o to se vieto se įren gė nau jus. Jei pa tys inves ta vo, tai pa tys ir ri zi ką tu rė tų pri siim ti“, – ma no Žvė ry no bendruo me nės at sto vas.
Anot pa šne ko vo, pa na šūs pro cesai prieš ke le rius me tus vy ko vi so
je Lie tu vo je, ta čiau tik Vil niaus šilu mi nin kai at kak liau siai sie kia, kad už pra ras tus punk tus gy ven to jai jiems su mo kė tų.
„Ka dan gi Ši lu mos ūkio įsta ty mo pa tai sos iš jų atė mė tei sę už tuos punk tus su mo kė tus pi ni gus at gauti, jie da bar ieš ko ki tų bū dų pa si pelny ti“, – pri dū rė P.Mar ke vi čius.
Vei kia pa gal įsta ty musSos ti nės dau gia bu čiams na mams ši lu mą tie kian čios bend ro vės atsto vai su si da riu sios si tua ci jos vertin ti ne ke ti na. Jie sa ko, kad vei kia tik pa gal ša ly je ga lio jan čius įstaty mus.
„Nei mums tų punk tų rei kia, nei ne. Ga liu pa sa ky ti tik tiek, kad mes vi są lai ką vei kia me taip ir da ro me tai, ką mus įpa rei go ja da ry ti įsta tymas. Jei įpa rei go ja per duo ti punktus – tai per duo da me, jei pri žiū rė ti – pri žiū ri me“, – dien raš čiui kalbė jo „Vil niaus ener gi jos“ at sto vas spau dai Ne ri jus Mi ka la jū nas.
Pa tiems gy ven to jams leis ti rūpin tis jų na muo se esan čiais ši lu mos
Ši lu mos punk tų di le ma
Var gas: � aistrosdėlšilumospunktųnerimstajaunevienąmėnesį,įkeičiamųįstatymųsūkurįpatekusiemsmiestiečiamstrūkstainformacijosapiejųteisesirpareigas. ŠarūnoMažeikos(BFL)nuotr.
1
Ma tas Mik ne vi č[email protected]
Sos ti nė je į li go ni nę sa vait ga lį dėl įta ri mų už si krė tus me nin go ko kine in fek ci ja pa gul dy ta ma ža me tė mer gai tė. Dar že liolop še lio „Ginta rė lis“ vai kų tė vams pa tar ta savo at ža las pro fi lak tiš kai pa tik rinti po lik li ni ko je.
Kad dar že li nu kė pa gul dy ta į li goni nės rea ni ma ci jos sky rių, dienraš čiui „Vil niaus die na“ pa tvir tino Vil niaus vi suo me nės svei ka tos cent ro Užk re čia mų jų li gų pro filak ti kos ir kont ro lės sky riaus vedė ja Gied rė Alek sie nė.
Ta čiau me di kė pa brė žė, kad dar neaiš ku, ar mer gai tė tik rai už sikrė tu si šia gy vy bei pa vo jin ga li ga. Tai per ke lias die nas tu rė tų paaiškė ti po at lik tų ty ri mų.
Mer gai tė pas me di kus bu vo atvež ta karš čiuo jan ti, ant kū no buvo spe ci fi nių šiai li gai bū din gų bė ri mų.
„Apie su ne ga la vu sią mer gai tę pra ne šė pa tys tė vai. Dar že ly je pamo kė lės ne nut rauk tos, mes ne roko men duo ja me to da ry ti. Ta čiau kon tak ti niams as me nims pa tar ta iš si tir ti ir var to ti tam tik rus vaistus“, – dien raš čiui sa kė G.Aleksie nė.
Me nin go ko ki ne in fek ci ja už sikre čia ma per tie sio gi nį kon tak tą,
daž niau siai lie čian tis, to dėl li ga plin ta tarp ar ti mų jų. Kar tais visiš kai svei ki žmo nės ke lias sa vaites ne šio ja me nin go ko kus no siaryk lė je ne jus da mi jo kių kli ni ki nių simp to mų.
Ji pa vo jin ga įvai raus am žiaus žmo nėms, ta čiau daž niau siai ja ser ga vai kai iki pen ke rių me tų, taip pat paaug liai. Pa vo jus su si rg ti yra vi siems, ypač jei ser gama vi ru si nė mis res pi ra ci nė mis in fek ci jo mis, nu si lpus imu ni tetui, pa ti riant įtam pą.
Sun kiau sios, grės min giau sios for mos me nin go ko ki nė in fek ci ja – va di na mo ji me nin go ko ke mi ja, kai me nin go ko kai vei sia si žmogaus krau jy je, ir pū lin ga sis menin gi tas.
Vi sais at ve jais li gos pra džioje pa ky la tem pe ra tū ra. Bū dingas me nin go ko ke mi jos po žymis – odos bė ri mas. Jį nuo ki tų bė ri mų pa de da at skir ti va di nama sis stik li nės tes tas: pri spaudus prie įta ria mo bė ri mo skaidrią stik li nę, oda ap link bė ri mą pa bą la, ta čiau pa ts bė ri mo elemen tas neiš nyks ta. Ypač pa vojin ga, jei gu bė ri mas grei tai plinta. Anks ty vi me nin gi to po žy miai – stip rūs gal vos skaus mai ir pasi kar to jan tis vė mi mas.
Pa ti ki mų me nin go ko ki nės infek ci jos pro fi lak ti kos prie mo nių iki šiol nė ra.
Me nin go ko kas va ro bai mę
Sta tis ti ka
Per nai Vil niu je, Vil niaus ir Tra kų ra jo nuo se bu vo re gist ruo ti 44 menin go ko ki nės in fek ci jos at ve jai, 5 žmo nės mi rė. Iš vi sų šių at ve jų 33 bu vo re gist ruo ti Vil niaus mies te, 4 mir ties at ve jai pri ski ria mi taip pat sos ti nei. Šie met me nin go koki nė in fek ci ja įtar ta jau 9 at ve jais, 7 iš jų pa si tvir ti no.
Nerimas: � dėlmeningokokinėsinfekcijosgrėsmėsdažniausiaijaudinasimažųvaikųtėvai. TomoRaginosnuotr. Da ro me tai, ką mus
įpa rei go ja da ry ti įsta ty mas. Jei įpa reigo ja per duo ti punktus – tai per duo dame, jei pri žiū rė ti – pri žiū ri me.
Ne ri jus Mi ka la jū nas:
Ma tas Mik ne vi čius
Vil niaus ta ry bos na riai ry toj svarstys Lie tu vos len kų rin ki mų ak cijos (LLRA) pa reng tą pro jek tą, kuriuo nu ma to ma iš da ly ti 15 mln. li tų mies to pen si nin kams. Šis pro jek tas pik ti na sa vi val dy bės opo zi ci ją.
Vil niaus ta ry bos val dan čia jai koali ci jai pri klau san tys LLRA nariai ry toj ta ry bos po sė dy je sieks, kad po li ti kai pri tar tų jų siū ly mui Vil niaus pen si nin kams iš mo kėti vien kar ti nes kom pen sa ci jas už šil dy mą.
To kį pa tai ka vi mą vie nai di džiausių ša lies rin kė jų gru pių sa vi val dy
bės opo zi ci ja lai ko ne tei sė tu, nes būs to šil dy mo iš lai das kom pensuo ti no ri ma neį ver ti nant pen sinin kų pa ja mų ir tu ri mo tur to.
„Tai reiš kia, kad kom pen sa ci jas gau tų ir pa si tu rin tys pen si nin kai, ku rių fi nan si nės ir tu ri mo tur to gali my bės lei džia jiems su si mo kė ti už būs to šil dy mą. Pa vyz džiui, dir bantis pen si nin kas, ku rio mė ne sio paja mos ga li bū ti 10 tūkst. ir dau giau li tų, o jo tur tas ga li vir šy ti mi li jo ną li tų, jis vis tiek gau tų 200 li tų kompen sa ci ją už šil dy mo iš lai das. Taip rem si me pa si tu rin čius pen si ninkus, ku riems kom pen sa ci jos pa gal įsta ty mą ne prik lau so, ir tai bus ne re gu lia rus da ly kas, o vien kar ti nė
iš mo ka“, – dien raš čiui „Vil niaus die na“ sa kė ta ry bos na rys kon serva to rius Po vi las Ta mo šaus kas.
To kius val dan čių jų už mo jus poli ti kas lai ko rin ki mų ak ci ja, ku ria sie kia ma mies tie čių pi ni gais už sitar nau ti rin kė jų pa lan ku mą.
„Tai gi, 15 mln. li tų, nu ma ty tų kom pen sa ci joms už pa si tu rin čių pen si nin kų būs to šil dy mą, ki taip ne ga li ma ver tin ti, kaip pri mi tyviau sią A.Zuo ko dau gu mos pa laiko mą LLRA vie šų jų ry šių ak ci ją už sa vi val dy bės, t. y. už mū sų miestie čių, pi ni gus, ku rių net nė ra numa ty ta mies to biu dže te“, – sa kė pa šne ko vas. LLRA ly de ris ir miesto vi ce me ras Ja ros la vas Ka mins kis
Kom pen sa ci jo mis sie kia pen si nin kų dė me sio
Apie su ne ga la vu sią mer gai tę pra ne šė pa tys tė vai. Dar žely je pa mo kė lės nenut rauk tos, mes nere ko men duo ja me to da ry ti.
antradienis, kovo 6, 2012
Kra to si punk tų
Sos ti nės dau gia bu čių na mų bendri jos pra bi lo apie Ši lu mos ūkio patai sų ne to bu lu mą. Šiuo me tu priėmus Ši lu mos ūkio įsta ty mo pa taisas dau gia bu čių na mų bu tų sa vinin kai ga li sa va ran kiš kai nau do ti ir pri žiū rė ti ši lu mos punk to įrengi nius. Įs ta ty mo pa tai sos ne beį parei go ja ši lu mos tie kė jo val dy ti ši lumos punk tą, t. y. su ge dus vie nam ar ki tam įren gi niui jį tvar ky ti ar keisti nau ju tu rė tų pa tys na mų gy vento jai. Ši taip žmo nėms už krau na ma pa pil do ma naš ta rū pin tis su dė tingais me cha niz mais, ku rių prie žiūrą tu rė tų at lik ti spe cia lis tai. Šiuo me tu į ši lu mos kai ną nė ra įtrau kia
mi jo kie pa pil do mi ši lu mos punkto prie žiū ros ir amor ti za ci jos mokes čiai, ta čiau ir ši lu mos tie kė jas ne pri va lo nie ko re mon tuo ti. To kia tvar ka įsi ga lio jo nuo praė ju sių metų lapk ri čio 1 d.
Ma ža to, gy ven to jai pri va lo pri žiū rėti ir sa vo lė šo mis at nau jin ti ši lu mos punk tus, ku rie kol kas ju ri diš kai nėra jų nuo sa vy bė.
„Si tua ci ja su si da rė to kia, kad trauki nio ke lei viams siū lo ma pri žiū rėti gar ve žį, užuo t pa pras čiau siai nusi pir kus bi lie tą mė gau tis ke lio ne“, – yra sa kęs Res pub li ki nių būs to valdy mo ir prie žiū ros rū mų pre zi dentas Juo zas An ta nai tis).
3
miestas
Vilniaussavivaldybėskelbskonkursusgamintitrispaviljonus,kuriuosevasarąbūtųgalimaįrengtikavinesirdviračiųnuomospunktus.ŠiepaviljonaiatsirasTymokvartale,SubačiausgatvėsapžvalgosaikštelėjeirT.Kosciuškosgatvėje,viršNerieskrantinėselingo.
NaujoskaviNės
Poneįprastaiilgaiužsitęsusiųžiemosatostogųblusturgiolankytojailaukiaminaujojevietoje–Pranciškonųvienuolyne(Trakųg.9/1)–kovo11ąją,vidurdienį.Prekybairmainaivykserdviuosepagrindiniovienuolynopastatokoridoriuose.
Rytojnacionaliniodailyraščiokonkurso„Rašom!2012“finalepaaiškėsdailiausiairašantysLietuvosgyventojai.VilniujeLietuviųkalbosinstitutevyksiančiamerenginyjekeliasdešimtfinalininkųturėsparašytiorganizatoriųparinktątekstą.
Blusturgisgrįžta
„rašom!2012“fiNalas
Ši lu mos punk tų di le mapunk tais ke lią at vė rė Pre zi den tė Dalia Gry baus kai tė ir jos pa siū ly tos Šilu mos ūkio įsta ty mo pa tai sos. Kiek anks čiau ener ge ti kos mi nis te ri jos nu ta ri mas skel bė prie šin gai – daugia bu čių na mų bend ri jos bu vo įparei go tos ši lu mos punk tus per duo ti „Vil niaus ener gi jai“. Tą kart ši lu minin kai tvir ti no iš gy ven to jų at gavę be veik vi sus ši lu mos punk tus, o tam pa si prie ši nę vil nie čiai su lau kė san kci jų. Tie sa, po Pre zi den tės patai sų punk tus at ga vę vil nie čiai netru kus dėl to ga lė jo ir pa si gai lė ti, nes dėl smar kiai pa di dė ju sio ši lu mos suvar to ji mo ši lu mi nin kų bu vo ap kaltin ti ne su ge bė ji mu tvar ky tis.
Mo kė tų šim tusUž „Vil niaus ener gi jos“ įreng tus punk tus vil nie čiai mo ka kiek vie ną mė ne sį. Ši lu mos punk tų prie žiū ros mo kes tis jiems įskai čiuo tas į ši lumos kai nos ta ri fą.
Tai vie na prie žas čių, ko dėl punktų iš si pir ki mas dau gia bu čių gy vento jams at ro do ne lo giš kas. Į ši lu mos kai ną įtrauk tos vi sos ši lu mos tie kė jų
in ves ti ci jos į gy ven to jams pri klausan čių ši lu mos punk tų at nau ji ni mą, to dėl to kių ši lu mos tie kė jų in ves tici jų iš pir ki mas reikš tų ne pag rįs tą ši lu mos tie kė jų pra tur tė ji mą, o tai drau džia Ci vi li nis ko dek sas, nes šilu mos tie kė jui už tą pa čią pa slau gą bū tų su mo kė ta du kar tus – per šilu mos kai nos ta ri fą ir iš per kant šilu mos punk tus ar ba kom pen suojant ši lu mos tie kė jo at lik tą ši lu mos punk to mo der ni za vi mą.
Taip ma no aukš čiau siai ša lies val džiai raš tus iš siun tę vil nie čiai.
Jei ši lu mos punk tus gy ven to jams vis dėl to tek tų iš si pirk ti, tuo met, pa vyz džiui, vie no Žvė ry no dau giabu čio bu to gy ven to jai tu rė tų su simo kė ti po 500–600 li tų, nes jų šilu mos punk tas įver tin tas maž daug 10–12 tūkst. li tų.
Jei gy ven to jai vis dėl to ne su tik tų mo kė ti to kios su mos, vė liau jiems grei čiau siai tek tų aiš kin tis su pačia sa vi val dy be, nes punk tai ofi cialiai pri klau so ne „Vil niaus ener gijai“, o jos nuo mo ja miems Vil niaus ši lu mos tink lams.
Jus ti nas Ar gus [email protected]
Ka ziu ko mu gę ap lan kė apie 600 tūkst. žmo nių. Ta čiau bū riai žmonių prie mė sos, duo nos ar sū rio ga mi nių pre kys ta lių – dar ne įrody mas, kad pre ky ba se kė si ge rai.
Or ga ni za to riai tvir ti na: žmo nės Ka ziu ko mu gė je ra ga vo, bend ravo, lei do lai ką, bet ma siš kai tikrai ne pir ko.
„Kiek po mu gės te ko bend rauti su mė sos par da vė jais, aš dėl jų džiau giaus, kad jiems se kė si ge rai ir pir kė jų ne trū ko. Ta čiau paaiškė jo, kad pirk ta po la bai ne daug: žmo nės ra ga vo, spren dė, pirk ti ar ne, ta čiau ga lų ga le nu si pirk da vo 100 g ko nors, ir tiek. Tik rai ne kilog ra mais“, – kal bė jo Vy te nis Urba, Ka ziu ko mu gės pa grin di nis orga ni za to rius, bend ro vės „Vikš ris“ di rek to rius.
Ma ža to, mė sos ar duo nos ga minių pre kiau to jai, prie ku rių pre kysta lių la biau siai, pa sak or ga ni za torių, spie tė si žmo nės, už go žė ša lia pre kiau jan čius ama ti nin kus. Dėl to su lauk ta ne ma žai skun dų.
V.Ur bos pa sa ko ji mu, vie nas me džio dro žė jas, pre kia vęs neto li Ar ki ka ted ros, jam skam bino ir ste bė jo si, kad žmo nių masė pro jį tie siog pra plau kia: „Tad ki tą met svars to me pre kiau jančius mais to pro duk tais įkur din ti vie no je vie to je, pa da ry ti sa vo tišką mė si nių gat vę. „ Taip ti ki ma si
pa siek ti, kad šie neuž gož tų tauto dai li nin kų, ama ti nin kų, kurie šie met skun dė si ma žu pir kėju dė me siu.
„Ir iš tie sų, šie met ge riau siai pir ko bū tent mė sos ga mi nius, pyra gus, sū rius, žu vį. Nes kai čia vome, bet šių pro duk tų grei čiau siai ir par duo ta dau giau sia“, – mugės re zul ta tus api bend ri no V.Urba. Pa sak jo, re tas ku ris pre ky binin kas ga lė jo pa tir ti nuo sto lių: juk vos už 24 li tus vie nai die nai bu vo ga li ma nu si pirk ti lei di mą ir prekiau ti.
Tie sa, kaip ir kas met, ne ma žai pre ky bi nin kų, įsi kū ru sių Ty mo kvar ta le ar Ge di mi no pro spekto ruo že nuo Lu kiš kių link Seimo, skun dė si ne su lau kią pir kė jų dė me sio – esą čia žmo nių iš ties už su ko ma žiau siai. Ki tą met šią pro ble mą bus ban do ma spręs ti Ge di mi no pro spek te įkur di nant vien tau to dai li nin kus ir ama tinin kus.
Ta čiau mu gė, re gis, kils te lėjo ir Pi lies gat vė je įsi kū ru sių ba rų ir res to ra nų apy var tą, o Ge di mi no pro spek te, ypač jo da ly je nuo Lukiš kių link Sei mo, klien tų ant plūdžio ne su lauk ta.
Štai „For to dva ras“, įsi kū ręs Pilies gat vė je, lan ky to jų su lau kė daugiau nei įpras tai: į jį trau kė daugiau sia šei mos su vai kais. Kęs tu tis Mar ke vi čius, šios res to ra nų gru pės at sto vas spau dai, sa kė, kad sa vaitga lį apy var ta ge ro kai išau go, ta čiau tam bu vo ruoš ta si: su da ry tas spe
Vie nin te lis tikras mu gės re kor das – lan ky to jai
Pa mo kos: � tikėtina,kadkitaismetaisperKaziukomugębusatidarytamėsininkųgatvė,kuriojebusprekiaujamamaistoproduktais,nesmėsospardavėjaiatitraukiapirkėjusnuoamatininkų.
GediminoBartuškosnuotr.
Kai nos
2 kv. m pre ky bos vie tos kai na trims die noms 73,44 li to
Pre ky bos sta liu kas (1 × 2 m) trims die noms 73,44 li to
Pre ky bos pa la pi nė (3 × 2 m) trims die noms 220,32 li to
Pre ky bos pa la pi nė (3 × 3 m) trims die noms 330,48 li to
Pre kiau jant iš au to mo bi lio (tik sche mo se nu ro dy to se vie to se) (3 × 4 m) trims die noms 440,64 li to
cia lus val gia raš tis, pa siū ly ta greitai pa ruo šia mų pa tie ka lų.
Kal bin ti Ge di mi no pro spekte įsi kū ru sių res to ra nų ir pi ce ri jų at sto vai tei gė lan ky to jų pa gau sėji mo ne pa ju tę.
„Tik rai, ne bu vo nie ko ypa tingo. Kaip ir įpras tai sa vait ga lį. Gal dėl to, kad mes ne pa čia me centre“, – sa kė Ge di mi no pro spekte įsi kū ru sios pi ce ri jos „Mam bo piz za“ ad mi nist ra to rė.
Šių me tė je mu gė je pir mą syk dar ba vo si ir Vals ty bi nės dar bo ins pek ci jos at sto vai: tie sa, bu vo tik ri na mos tik mu gė je pre kiau jančios įmo nės. Pa tik ri nus 25 įmo nes paaiš kė jo, kad 15 dar buo to jų čia ga lė jo dirb ti ne le ga liai.
Kom pen sa ci jo mis sie kia pen si nin kų dė me siošį opo zi ci jos pa reiš ki mą pa va dino pra si ma ny mu ir ei li niu iš si šoki mu.
„Kom pen sa ci jas gau tų tie, kuriems jų iš tie sų la biau siai rei kia. Tai bū tų kom pen sa ci jos bu tams. Jei žmo gus gy ve na vie nas ir jo paja mos la bai ma žos, tai ko dėl turė tu me ne rem ti to kio žmo gaus. O kon ser va to rių pa reiš ki mai kar to jasi nuo lat“, – sa kė vi ce me ras.
Anot jo, sa vi val dy bės pa ra mą gaus tik tie žmo nės, ku rie ne gau na jo kių ki tų pa na šių kom pen sa ci jų.
„Kas sa kė, kad tik pen si nin kai? Vi si ga lės gau ti, ku rie to kių kompen sa ci jų nu si pel nė. Tiks liai sunku pa sa ky ti, kiek pi ni gų rei kės.
Pre li mi na riais skai čia vi mais, išeis 15 mln. li tų. Bet tie pi ni gai juk numa ty ti biu dže te“, – pa ti ki no po liti kas.
mln. litųmies to iž dui pri reiktų, jei pensininkams
bū tų didinamos kom pen sa ci jas už
šil dy mą.
15
antradienis, kovo 6, 2012
4
miestas
„Ko mi si ja įver ti no, kad po nas Špokas vei kė pa gal sa vo tar ny bi nius įpa rei go ji mus, jų ne pa žei dė ir to dėl tai ky ti ko kias nors nuo bau das jam nė ra pa grin do“, – va kar Vy riau sybė je žur na lis tams sa kė ener ge ti kos mi nist ras Ar vy das Sek mo kas.
Vis dėl to ko mi si ja, anot A.Sekmo ko, at krei pė dė me sį, kad inspek ci ja neaiš kiai iden ti fi kuo ja pro b le mi nius klau si mus ir ne nuro do konk re čių prie mo nių jiems spręs ti. To dėl ko mi si ja re ko men davo, kad ins pek ci ja pa tvir tin tų veiklos pla ną – ja me tu ri bū ti įvar dy tos pro ble mos ir prie mo nės bei konkre tūs ter mi nai joms įgy ven din ti.
„Ko mi si ja ne ra do aiš kiai identi fi kuo tų pro ble mi nių klau si mų ir prie mo nių tiems klau si mams spręs ti. Šiuo at ve ju mes no rė tu me nu kreip ti ins pek ci jos dar bą daugiau ta link me, kad jie ne tik žiūrė tų, ar tech niš kai vi sa ener ge ti kos ūkio įran ga vei kia tvar kin gai ir pagal rei ka la vi mus, bet taip pat, kad žiū rė tų, kad tas ūkis bū tų nau do ja
mas taip, kad ati tik tų var to to jo inte re sus“, – sa kė mi nist ras.
Ge ne ra li nės pro ku ra tū ros pa vedi mu A.Sek mo ko su da ry ta ko misi ja aiš ki no si, ar R.Špo kas, at lik
da mas 2011 m. lapk ri tį smar kiai išau gu sių ši lu mos kai nų ir su varto ji mo ty ri mą, ėmė si jam pri klausan čių prie mo nių.
Ins pek ci jai kons ta ta vus, kad „Vilniaus ener gi jos“ at sto vai neį si ti ki no, ar ši lu mos punk tų prie žiū rą pe riman tys as me nys yra kom pe ten tingi tin ka mai juos pri žiū rė ti, ko mi si ja pa siū lė R.Špo kui įver tin ti ga li my bę at sa kin giems as me nims tai ky ti admi nist ra ci nę at sa ko my bę.
Ko mi si ja taip pat pa brė žė, kad ir ki tos vals ty bės ins ti tu ci jos, į ku rias krei pė si ins pek ci ja, tu rė tų gin ti šilu mos var to to jų in te re sus.
Ge ne ra li nei pro ku ra tū rai at si sakius pra dė ti iki teis mi nį ty ri mą dėl są skai tų už šil dy mą Vil niu je ir pasiū lius pa trauk ti at sa ko my bėn, proku ro rų nuo mo ne, tin ka mai pa rei gų neat li ku sį R.Špo ką, ener ge ti kos minist ras va sa rio 8 d. su da rė ko mi si ją dėl R.Špo ko tar ny bi nės veik los.
Pro ku ro rai anks čiau tvir ti no, kad Ener ge ti kos ins pek ci ja ir Vilniaus mies to sa vi val dy bė ne iki
ga lo įvyk dė sa vo pa rei gas – esą ins pek ci jos va do vas ne tai kė ad minist ra ci nės at sa ko my bės „Vil niaus ener gi jai“, ku ri per da vė ši lu mos punk tus nea tes tuo tiems šil dy mo ir karš to van dens sis te mų pri žiūrė to jams. Pro ku ro rų ver ti ni mu, Vil niaus mies to sa vi val dy bė taip pat neat li ko sa vo funk ci jų, nes jos pa skir ti ad mi nist ra to riai ar ba dau gia bu čių na mų bend ri jų ad minist ra to riai pa si ra šė ir pa tvir ti no, kad per duo da mi tech niš kai tvarkin gi ir trū ku mų ne tu rin tys ši lumos punk tai anks čiau, nei jie buvo rea liai per duo ti.
Ener ge ti kos ins pek ci ja yra paskel bu si, kad „Vil niaus ener gi ja“ pa žei dė tei sės ak tus – bend ro vė są skai to se nu ro dė sko lą už kurą, iš ra šė są skai tas už il ges nį laiko tar pį, nei lei džia nor mi niai teisės ak tai.
„Vil niaus ener gi ja“ at me ta kal tini mus dėl di des nio ši lu mos su varto ji mo pa ly gin ti šil tą lapk ri tį.
BNS, VD inf.
antradienis, kovo 6, 2012
R.Špo kas pa rei gas at li ko tin ka maiVals ty bi nės energe ti kos ins pek ci jos vir ši nin kas Rimgau das Špo kas, kurio va do vau ja ma ins pek ci ja at li ko šil dy mo są skai tų Vil niu je ty ri mą, sa vo pa rei gas vykdė tin ka mai. Po nas Špo kas vei kė
pa gal sa vo tar ny binius įpa rei go ji mus, jų ne pa žei dė.
Ar vy das Sek mo kas:
Jus ti nas Ar gus [email protected]
Be veik sep ty nio li ka me tų Pi lies gat vės pra džio je vei kęs res to ranas „Pi lies me nė“ už da ry tas. Greitu lai ku „Pi lies me nės“ vie to je tu rėtų įsi kur ti pi ce ri ja.
„Pa sit rau kė me iš šio vers lo. Ko dėl? Gy ve ni me rei kia įvai rių po ky čių“, – sa kė bend ro vės „Gai rė“, ku riai pri klau so „Pi lies me nė“, di rek torius Al fon sas Amb ra zas.
Jis neatsk lei dė, ar bend ro vė buvo su si dū ru si su fi nan si niais sunku mais. Pak laus tas, ar ar ti moje atei ty je im sis pa na šaus vers lo, A.Amb ra zas at sa kė tei gia mai. „Tačiau tai bus vi siš kai ki taip“, – pridū rė jis.
Pa tal pos, ku rio se bu vo įsi kū ru si „Pi lies me nė“, bu vo nuo mo ja mos. Ar ti miau siu me tu du ris čia at ver ti tu rė tų Vi čiū nų res to ra nų gru pei priklau san ti pi ce ri ja „Char lie Piz za“.
„Da bar ti niu pa va di ni mu ir nė kar to neat nau jin ta „Pi lies me nė“ vei kia pen kio li ka me tų, bet šios vie tos kaip mai ti ni mo įstai gos isto ri ja skai čiuo ja ma dar nuo 1828 m. Is to riš kai taip su si klos tė, kad čia nie ka da ne bu vo pra ban gaus
res to ra no. Ši vie ta vi sa da bū da vo skir ta ne bran giai ir ska niai pa valgy ti“, – „Vil niaus die nai“ prieš porą me tų yra pa sa ko jęs „Pi lies menės“ sa vi nin kas.
Be je, bend ro vė „Gai rė“ val dė ne tik „Pi lies me nę“, bet ir bu vo iš sinuo mo ju si Se rei kiš kių par ke esančią šiuo me tu ne vei kian čią ro ton dą.
Praė ju sį pa va sa rį A.Amb razas „Vil niaus die nai“ sa kė, kad jo bend ro vė yra ga vu si sta ty bų lei dimą. Ta čiau tuo me tu iš ki lo pro blemų dėl že mės to je te ri to ri jo je pada li ji mo, jos bu vo spren džia mos teis me.
„Tu ri me vi sus lei di mus, bet, pavyz džiui, van den tie kį rei kė tų ties ti per gin čy ti ną te ri to ri ją. Kil tų grėsmė il gam įstrig ti. Kol gin čai baig sis, bu vo me pri sa ky ti sė dė ti ra mūs. Be to, juk ir mies to sa vi val dy bė Se reikiš kių par ko re konst ruk ci jos projek tą yra pa ren gu si. Ža dė jo pra dėti dar bus, bet kol kas ir ten vis kas su sto ję. Val do vų rū mai ir gi už geso. Tie sa, Ge di mi no kal ne kaž kas kaž ką jau da ro. Gal būt pa ma žu leisis že myn – bus ma tyt“, – per nai ge gu žę svars tė A.Amb ra zas ir pabrė žė, kad ne ke ti na at si ža dė ti teisės į ro ton dą anks čiau, nei baig sis nuo mos su tar tis.
„Pi lies me nę“ kei čia pi ce ri ja
Per mai nos: �� pi�ce�ri�jų�tink�lai�kas�dien�ple�čia�si�ir�iš�Vil�niaus�cent�ro�iš�stumia�net�le�gen�di�nes�ka�vi�nes.� � Gedimino�Bartuškos�nuotr.
5
lietuva
Sta sys Gu da vi č[email protected]
Ne sa ko, ar pa si ti kiAnd rius Ku bi lius kol kas tie siai nepa sakė, ar pa si ti ki vi daus rei kalų mi nist ru Rai mun du Pa lai čiu. Va kar prem je ras dar kartą pa kar to jo manąs, kad mi nist ro spren dimą at leis ti Fi nan si nių nu si kal timų ty ri mo tarny bos (FNTT) va do vus jis lai ko klaida. Anot jo, R.Pa lai tis ir Li be ralų ir cent ro sąjun ga (LiCS) tu ri „rim tai ap svars ty ti Sei mo An ti ko rup ci jos ko mi si jos iš va das“. Tarp jų yra ir pasi ūly mas į bu vu sias pa rei gas grąžin ti FNTT va do vus Vi ta lijų Gai lių ir Vytautą Gir žadą. „Sei mo An ti ko rupci jos ko mi si ja nu statė daug fak ti nių ap lin ky bių, todėl ko mi si jos dar bo ne ver tin ti rim tai būtų neat sa kin ga“, – teigė mi nist ras pir mi nin kas.
Bet A.Ku bi lius iš si su ko nuo tiesaus at sa ky mo į klau simą, ar dar pa si ti ki vi daus rei kalų mi nistru: „Mi nist ras tu ri turė ti prem jero, Pre zi dentės ir Sei mo dau gumos pa lai kymą. Bet už Vy riau sybės darbą at sa kin gas prem je ras.“
Posėd žia vo koa li ci jaVa kar po piet su reng tas val dan čiosios koa li ci jos at stovų su si ti ki mas, ku ria me da ly va vo A.Ku bi lius, Seimo pir mi ninkė Ire na De gu tienė, Sei mo Tėvynės sąjun gos frak ci jos se niū nas Jur gis Raz ma, LiCS at stovai Arū nas Va lins kas bei Vy tau tas Bo gu šis, taip pat Li be ralų sąjūdžio va do vai Eli gi jus Ma siu lis, Kęstu tis Gla vec kas ir Al gis Kašė ta.
Po maž daug va landą tru ku sio su si ti ki mo prem je ras A.Ku bi lius ga vo pa si ūlymą pa si nau do ti sa vo tei se teik ti Pre zi den tei siū lymą atleis ti vi daus rei kalų mi nistrą.
J.Raz ma pa reiškė, kad A.Ku bilius dar ne priėmė spren di mo teikti R.Pa lai čio at sta ty di nimą valstybės va do vei ar ne.
O LiCS lai ko si po zi ci jos, kad R.Palai tis tu ri ir ga li dirb ti to liau. Pa sak V.Bo gu šio, li be ral cent ris tai ti ki si, kad Pre zi dentė ne pa lai kys A.Ku biliaus siū ly mo at leis ti R.Pa laitį.
Su si ti ko sa vait galįSa vait galį prem je ras bu vo su sitikęs su R.Pa lai čiu ir LiCS pir mi
nin ku Al giu Čap li ku. Per su si tikimą A.Ku bi lius lei do su pras ti, kad jo va do vau ja ma Tėvynės sąjun gaLie tu vos krikš čio nys de mok ra tai Sei me ga li ini ci juo ti in ter pe lia ciją R.Pa lai čiui, jei gu šis neat sis ta tydins pa ts ar ba ne bus at leis tas Prezi dentės dek re tu.
Sei mo An ti ko rup ci jos ko mi si ja, be ki ta ko, sa vo iš va do se pa reiškė ne pa si tikė jimą vi daus rei kalų minist ru ir kreipė si į prem jerą su prašy mu ap svars ty ti ga li mybę teikti Pre zi den tei Da liai Gry baus kai tei at leis ti R.Pa laitį iš mi nis te ri jos vado vo pa reigų.
A.Ku bi lius esą mi nist rui tvir ti no, kad „ne ga li ma ne kreip ti dėme sio į An ti ko rup ci jos ko mi si jos iš vadą“.
Mi nist ras dar kartą pa tvir ti no ne ma tan tis ga li my bių grąžin ti buvu sius FNTT va do vus į ei tas pa reigas ir ne ma nan tis trauk tis. Anot R.Pa lai čio, V.Gai lius į FNTT va dovus galėtų būti grąžin tas „ne bent tik ki to vi daus rei kalų mi nist ro“.
Pre zi dentė D.Gry baus kaitė yra tei gu si, kad mi nist ras pa sielgė pagal įsta ty mus.
Re mia sa vo mi nistrą„Mi nist ras tu ri dirb ti to liau, o atleistų FNTT pa reigūnų ieš ki nius tu ri įver tin ti teis mas“, – sakė libe ral cent ristų ly de ris A.Čap li kas.
Jo tei gi mu, LiCS ne kei čia po zici jos dėl R.Pa lai čio tin ka mu mo toliau ei ti mi nist ro pa rei gas.
A.Čap li kas at kreipė dėmesį, kad nėra ga li my bių bu vu sius FNTT vado vus grąžin ti į darbą, nes jie turės gau ti teisę dirb ti su slap ta in for ma cija, ta čiau to kia teisė grei čiau siai nebus su teik ta. Ji bu vo atim ta pa grindi nio pa slap čių sau go to jo su bjek to – Vals tybės sau gu mo de par ta mento – ini cia ty va. Anot LiCS va do vo, „sun ku įsi vaiz duo ti, kad šis de parta men tas leistų V.Gai liui ir V.Gir žadui dirb ti su slap ta in for ma ci ja“.
A.Čap li kas ne ko men tuo ja, kokie ga li mi li be ral cent ristų sprendi mai, jei gu Pre zi dentė at leistų mi nistrą ar ba kon ser va to riai įgyven dintų gra si ni mus ini ci juo ti inter pe lia ciją R.Pa lai čiui. Ta čiau LiCS ly de ris dar syk pa kar to jo, kad to kiu at ve ju ga li kil ti grėsmė Vyriau sybės sta bi lu mui, taip pat valdan čio sios koa li ci jos nu ma ty tiems prio ri te ti niams dar bams ener geti kos sri ty je, ypač su si ju siems su Vi sa gi no ato minės elekt rinės ir su skys tintų dujų ter mi na lo projektų įgy ven di ni mu.
Pa siūlė reng ti po sėdį su po lig ra fuLi be ralų sąjūdžio va do vas E.Masiu lis įsi ti kinęs, kad in ter pe lia ci ja vi daus rei kalų mi nist rui būtų pa ti pra sčiau sia išei tis, todėl spren dimus turėtų priim ti prem je ras.
„In ter pe lia ci ja vi daus rei kalų mi nist rui koa li ci jos par tne rius įveltų į nuo la tinę konf ik to zoną. Ir ta da pa va sa rio se si jo je tikė tis svar bes nių spren dimų būtų la bai sun ku. Ma no me, kad toks sprendi mas turėtų būti da ro mas ne Sei me, tai tu ri būti prem je ro apsi spren di mo klau si mas. Premje ras tu ri dvi al ter na ty vas: teik ti vi daus rei kalų mi nist ro at si sta tydi nimą Pre zi den tei ar ba si tua ciją pa lik ti to kią, ko kia yra, lau kiant teis mo dėl V.Gai liaus grąži ni mo į pa rei gas re zul tatų. Jei gu teis mas ap si spręstų, kad V.Gai lius buvo at leis tas ne teisė tai, mi nist ras turėtų at si sta ty din ti“, – kalbė jo E.Ma siu lis
Pa sak jo, prem je ras dar galėtų lauk ti ir teis mo spren di mo dėl ga li mo in for ma ci jos nu te ki ni mo „Sno ro“ by lo je.
E.Ma siu lis juo kais pa si ūlė valdan čio sios koa li ci jos po sėdį reng ti kar tu su po lig ra fu, kad būtų ga li ma įver tin ti, ku ris tei ses nis – A.Ku bilius ar R.Pa lai tis.
Opo zi ci ja ne vie nin gaOpo zi ci ja nėra vie nin ga, stebė dama šį val dan čiųjų konf iktą. Dar bo par ti ja ir da lis Krikš čio nių par ti jos frak ci jos na rių linkę pa rem ti premjerą, o so cial de mok ra tai bei Tvarkos ir tei sin gu mo par ti jos at sto vai sto ja R.Pa lai čio pusėn.
Gre sia in ter pe lia cijų ka ras
Val dan čio ji koa li cija siū lo, kad prem jeras Pre zi den tei teiktų vi daus rei kalų mi nist ro at sta ty dinimą. Bet vals tybės va dovė to kiam siū ly mui ga li nepri tar ti. Prem je ras už si minė, kad to kiu at ve ju jo va do vauja mi kon ser va to riai ga li ini ci juo ti in terpe lia ciją mi nist rui.
Toks in ter pe lia cijų ka ras ga li baig tis Vy riau sybės griū ti mi.
Postas: �� R.Palaičio�kėdę�drebina�ir�koalicijos�partneriai,�ir�opozicija.� � � Gedimino�Bartuškos�nuotr.
Todėl, jei gu būtų ini ci juo ta inter pe lia ci ja vi daus rei kalų minist rui, ji ga li pa tir ti fias ko, nes R.Pa lai čio prie ši ninkų ga li būti ma žiau nei mi ni ma lus Sei mo narių skai čius, būti nas mi nist rui atleis ti iš pa reigų. Ne pa si tikė ji mas ga li būti pa reikš tas, jei gu už tai slap tai bal suo ja ne ma žiau kaip 71 Sei mo na rys.
Opo zi ci jos ly de ris, Tvar kos ir tei sin gu mo frak ci jos se niū nas Valen ti nas Ma zu ro nis spėja, kad tuo at ve ju, jei gu kon ser va to rių ini ciaty va gimtų in ter pe lia ci ja vi daus rei kalų mi nist rui, li be ral cent ris tai ga li ban dy ti „stum ti“ ne pa si tikėjimą pa čiu prem je ru.
Pa sak V.Ma zu ro nio, in ter pelia ciją A.Ku bi liui pa remtų tik rai dau giau Sei mo na rių nei ne pa si
tikė jimą R.Pa lai čiu. Todėl toks inter pe lia cijų ka ras ga li baig tis Vyriau sybės griū ti mi.
To kiu at ve ju opo zi ci ja tvir ti na esan ti pa si ren gu si „pri siim ti at sako mybę už vals tybę“ iki šių metų ru denį vyk sian čių Sei mo rin kimų. „Galbūt galėtų būti su da ry ta plataus pa si tikė ji mo, Pre zi dentės pasi tikė ji mo, Vy riau sybė, ku riai vado vautų D.Gry baus kaitės pa rink tas ne par ti nis prem je ras“, – svarstė V.Ma zu ro nis.
Jis at metė ga li mybę, kad Tvarkos ir tei sin gu mo par ti ja pa remtų da bar tinę Vy riau sybę, jei gu ji liktų ma žu mo je. Ta čiau Dar bo par tijos va do vas Vik to ras Us pas ki chas jau už si minė, kad ši par ti ja ga li parem ti ma žu mos Vy riau sybę, jei gu ją pa liktų li be ral cent ris tai.
AntrADIEnIS, kovo 6, 2012
Vy riau sy bė ke ti na nuo 2014-ųjų keis ti kau pi mo ant ros pa ko pos pen si jų fon duo-se tvar ką ir ska tin ti gy ven-
to jus, kad jie į šiuos fon dus mo kė tų pa pil do mas įmo kas.
Pa kei ti mai nu ma to, kad nuo 2014-ųjų pra džios gy ven to jai taip pat ga lė tų mo kė ti pa pil do mas 1 pro c. drau džia mų jų pa ja mų dy džio įmo kas į ant ros pa ko pos pen si jų fon dus, o nuo 2016-ųjų pra džios šių įmo kų dy dis bū tų di di na mas iki 2 pro c.
Pa pil do mas įmo kas mo kan tiems gy ven to jams vals ty bė į pen si jų fon-dus per ves tų ska ti na mą sias įmo-kas, ku rių dy dis 2014–2015 m. su-da ry tų 1 pro c., o nuo 2016-ųjų – 2 pro c. vi du ti nio ša lies mė ne sio už-dar bio.
Tai nu ma tan tiems So cia li nės ap-sau gos ir dar bo mi nis te ri jos siū ly-mams pri tar ta va kar vy ku sia me Vy-riau sy bės pa si ta ri me.
Mi nis te ri jos pa reng tos Pen si jų kau pi mo įsta ty mo pa tai sos to liau bus svars to mos Vy riau sy bės po sė-dy je.
„2013-ie ji bū tų ap si spren di mo lai ko tar pis – per pir mus 9 mė ne sius kiek vie nas tu rė tų ga li my bę pa si rink-ti, ko kio je sis te mo je jis kau pia sa vo bū si mai pen si jai“, – va kar Vy riau-sy bė je žur na lis tams sa kė so cia li nės ap sau gos ir dar bo mi nist ras Do na-tas Jan kaus kas.
Anot jo, taip pat pa ma žu bus ma-ži na mi at skai ty mai nuo įmo kų – 2013-ai siais nu sta ty ta mak si ma li ri ba sieks 2 pro c. ir kas met bus ma-ži na ma po 0,5 pro cen ti nio punk to, kol įmo kos iš vi so ne be bus ap mo-kes ti na mos.
„Es mi niai pa kei ti mai nu kreip-ti į ge ro kai tvir tes nį fon dų veik los re zul ta tų su sie ji mą su fon dų pa-ja mo mis, tai yra atei ty je at skai ty-mai lik tų tik nuo pen si jų da ly viams
su kaup to tur to“, – tvir ti no D.Jan-kaus kas.
Anot jo, esant to kiai tvar kai fon-dų val dy to jai tu rė tų bū ti daug la-biau suin te re suo ti sėk min gai elg tis su pen si jų da ly vių lė šo mis, su kaup ti kuo di des nį tur tą, nes nuo to tie sio-giai pri klau sys pa čių fon dų val dy to-jų veik los re zul ta tai.
„Sod ros“ per ve di mus į ant ros pa ko pos pen si jų fon dus, ku rie nuo šių me tų pra džios yra su ma žin-ti iki 1,5 pro c., o ki tą met bus pa-di din ti iki 2,5 pro c., nuo 2014-ųjų pra džios siū lo ma vėl su ma žin ti iki 2 pro c., o nuo 2020-ųjų – pa di din-ti iki 3,5 pro c.
Ska ti na mo sios įmo kos bū tų mo ka-mos iš vals ty bės biu dže to.
So cia li nės ap sau gos ir dar bo mi-nis te ri jos skai čia vi mais, šioms įmo-koms 2014-ai siais pri reik tų 239 mln. li tų, 2015-ai siais – 257 mln. li tų, o 2016-ai siais – 551 mln. li tų.
Ša lies gy ven to jams siū lo ma su-teik ti ga li my bę iki atei nan čių me tų rug sė jo ap si spręs ti, ar jie no rė tų mo-kė ti pa pil do mas kau pia mą sias įmo-kas ir gau ti iš biu dže to ska ti na mą sias įmo kas. Jei gu dėl pen si jų kau pi mo fi-nan sa vi mo sis te mos kei ti mo gy ven-to jai ne be no rė tų da ly vau ti ant ros pa ko pos pen si jų fon dų veik lo je, jie iki 2014-ųjų pra džios ga lė tų priim-ti spren di mą ir grįž ti pen si ją kaup ti tik „Sod ro je“.
BNS, VD inf.
Bu vo to kia ki no ko me dija su Ji mu Car rey, kuri va di no si „Briu sas visa ga lis“. Pa si nau do ki
me šiuo pa va di ni mu ir jį per frazuo ki me Ru si jos pre zi den to rinki mų at ve jui – „Vla di mi ras Pu tinas vi sa ga lis“. Tik jo kia ko me di ja šiuo at ve ju nė ne kve pia. Toks me ta fo riš kas pava di ni mas tie siog kons ta tuo ja jau dau giau kaip 12 me tų eg zistuo jan tį fak tą, kad V.Pu ti nas yra vi sa ga lis sa vo ša ly je.
Pas ta rie ji Ru si jos pre zi den to rinki mai tai tik įro dė.Po li to lo gas Kęs tu tis Gir nius pabrė žia, kad net ir bū da mas premje ru V.Pu ti nas fak tiš kai li ko pirmuo ju vals ty bės žmo gu mi, nors kai ku rios tei sės ir įga lio ji mai buvo per leis ti pre zi den tui Dmit ri jui Med ve de vui. Da bar V.Pu ti nui nerei kės da ry ti jo kių re ve ran sų. Galios pil na tis bus vėl jo ran ko se.Po šių rin ki mų nuo lat ke lia mas klau si mas, ar še še riems me tams (ga li ma spė ti, kad net vi siems dvyli kai) pre zi den tu iš rink tas V.Pu tinas im sis ką nors keis ti sa vo ša lyje? Juk jis vi sa ga lis. Va di na si, Ru sijo je ga li da ry ti ką pa no rė jęs.Op ti mis tai neat me ta, kad bus imta si re for mų. Gal kai ku rios jų bus ne tgi po zi ty vios, tai yra priar tins Ru si ją prie Va ka rų de mok ra ti nių stan dar tų, o ne nu to lins nuo jų.Ta čiau kur kas daž niau skam ba po li to lo gų ir po li ti kos ap žval ginin kų nuo gąs ta vi mai, kad V.Puti no per ga lė įtvir tins Ru si jo je sovie ti nius lai kus pri me nan čią stag na ci ją. Mask vos to nas ga li tap ti vis ag re sy ves nis. San ty kiai su Va ka rais, tad ir su Lie tu va, gali bū ti to liau ašt ri na mi.To kiu at ve ju ne ver ta nė gal vo ti
apie Ru si jos ir Lie tu vos san ty kių ge ri ni mą.An ti va ka rie tiš kas V.Pu ti no kalbė ji mas ne bu vo tik rin ki mų šou, skir tas vi daus var to ji mui, tam nai viam Ru si jos žmo ge liui, sva jojan čiam apie sa vo ša lies di dy bę ir ga ly bę, ne tgi jei gu ji pa sie kia ma ap ri bo jant ki tų vals ty bių lais vę. Im pe ria lis ti nis V.Pu ti no to nas ge riau siai ati tin ka to kio pa prasto žmo ge lio in te re sus. To dėl papras ti ru sai ir bal suo ja už bu vu sį sau gu mie tį. Nors, kaip by lo ja senas ru siš kas prie žo dis, bu vu sių sau gu mie čių ne bū na.Ru si jos opo zi ci ja kons ta tuo ja: dau giau kaip 60 pro c. bal sų, surink tų per pre zi den to rin ki mus, pa ver čia V.Pu ti ną aukš čiau siuoju val dy to ju, įtvir ti na jo kaip „alfa pa ti no“ sta tu są.Ta čiau tuo pat me tu ne ty li ma ir apie ge ro kai pa ge du sį V.Pu ti no val džios le gi ti mu mą. „Nes var bu, kas bus ar ti miau sio je atei ty je, situa ci ja by lo ja apie rim tą ne sta bi lumą, ku rį iš pro vo ka vo ta pa ti „amži no ji, ne pa kei čia mo ji val džia“, – tvir ti na opo zi ci nis ru sų ap žval ginin kas Mi chai las Ar kad je vas.„V.Pu ti nas, ku ris pa ver tė ša lį į griež tai cent ra li zuo tą pi ra mi dę, at sa kin gas už ne sta bi lu mą ir tota lią sta bi lu mo si mu lia ci ją. Da bar ša ly je yra ne ri mą ke lian ti si tua cija. Ne pa si ten ki ni mas pri slo pin tas, bet jis yra ir vis au ga. Ka da nors toks ne pa si ten ki ni mas ga li pra siverž ti kaip pū lin ga vo tis. Ru si joje jau ne kar tą bu vo taip – ne pa siten ki ni mas au go, bet bu vo dirb tinai slo pi na mas, kol ga lų ga le pratrūk da vo re vo liu ci jo mis, per versmais, „smu ta“ (ru siš kas žo dis, reiškian tis „ne ri mas tin gą lai ko tar pį“ – red. pa st.)“, – pri du ria jis.Aki vaiz du, kad V.Pu ti nas piktnau džiau ja val džia, ne leis da mas opo zi ci jai at si sto ti vi su ūgiu. O tai, kad opo zi ci ja tu ri tam tik ro poten cia lo, pa ro dė vers li nin ko Michai lo Pro cho ro vo iš es mės neblo gas pa si ro dy mas pre zi den to rin ki muo se.No rint iš lai ky ti val džią, ne leis ti į ją opo zi ci jos, V.Pu ti nui, ma tyt, teks im tis tam tik rų veiks mų. Kokių? Tik riau siai įpras tos „varž tų už ver ži mo“ po li ti kos.Tai gi, apie po zi ty vias re for mas var gu ar ga li ma sva jo ti.„Al fa pa ti nas“ ne ga li leis ti, kad miš ke, ku ria me jis ka ra liau ja, atsi ras tų ko kių nors kon ku ren tų. Net gi jei gu jie yra ne „al fa“, bet „beta“, „ga ma“ ar „del ta“ ti po.
Pen si jų fon duo se – per mai nų vė jai
antradienis, kovo 6, 20126
nuomonės
ŽvilgsnisRedakcijos skiltis
Vladimiras Pu ti nas vi sa ga lis
Aki vaiz du, kad V.Pu tinas pikt nau džiau ja valdžia, ne leis da mas opozi ci jai at si sto ti vi su ūgiu.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone.
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.
kaRštOJI lInIJa: ReklamOs skyRIus: PlatInImO taRnyba: PRenumeRatOs skyRIus: buhalteRIJa:212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 767
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija
ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: [email protected]
VYRIAUSIASIS REDAKTORIUSLukas Miknevičius – 219 1386
VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUSPAVADUOTOJAIrma Verbienė – 219 1371
MIESTAS:Justinas Argustas – 219 1381Matas Miknevičius – 219 1373Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391LIETUVA:Stasys Gudavičius – 219 1390EKONOMIKA:Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374Lina Mrazauskaitė – 219 1388PASAULIS:Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS:Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258Mantas Stankevičius – 219 1383ŠEŠTADIENIS:Darius Sėlenis – (8 37) 302 276Laima Žemulienė – 219 1374TV DIENA:Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380370:Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370FOTOGRAFAI:Gediminas Bartuška – 219 1384Simonas Švitra – 219 1384
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379
SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688
PLATINIMO TARNYBA: 261 1688
Pa kei ti mai nu kreip ti į tvir tes nį fon dų veiklos re zul ta tų su sie jimą su fon dų pa ja momis.
Donatas Jankauskas:
Dar bo vi zi tą JAV pra dė jęs švie ti mo ir moks lo mi nist-ras Gin ta ras Ste po na vi čius su si ti ko su Va šing to no lie tu-
vių bend ruo me nės at sto vais bei li tua-nis ti nės mo kyk los pe da go gais ir ap ta-rė švie ti mo bei lie tu vy bės iš sau go ji mo klau si mus. Per po kal bį G.Ste po na vi-čius ža dė jo li tua nis ti nėms mo kyk-loms pa gal bą me to di ne me džia ga, jis pa brė žė, kad ne se niai bu vo priim tas spren di mas per duo ti ne for ma lų jį li-tua nis ti nį ug dy mą bei švie ti mą Švie-ti mo ir moks lo mi nis te ri jai (ŠMM).
„Nea be jo ju, kad mums pa vyks skir ti dau giau dė me sio ir pa ra mos net 35 JAV vei kian čioms li tua nis ti-nėms mo kyk loms“, – su si ti ki me sa-kė mi nist ras.
Re mian tis ŠMM pra ne ši mu, at-sa ky da mas į Va šing to no li tua nis ti-nės mo kyk los di rek to rės Ilo nos Ver-bu šai tie nės klau si mus, mi nist ras pa tvir ti no, kad ŠMM su pran ta, jog trūks ta pro fe sio na lių mo ky to jų sek-ma die ni nė se lie tu viš ko se mo kyk lo-se, ir skirs dau giau dė me sio me to di-nei me džia gai pa reng ti, kad lie tu vių kal bos mo ky ti ga lė tų ne vien pro fe-sio na lūs pe da go gai.
Taip pat mi nist ras pa brė žė, kad bū ti na di din ti mo ky to jų skai čių Lie-tu vo je or ga ni zuo ja muo se pa ren gia-muo siuo se mo ky muo se.
Mi nist ras tei gė, kad rei kia su kur-ti bend ra dar bia vi mo til tus tarp mo-ky to jų iš Lie tu vos mo kyk lų, ku rio se vei kia nuo to li nio mo ky mo pro gra-
mos, ir už sie nio li tua nis ti nių mo kyk-lų mo ky to jų, kad bū tų ga li ma ge riau su pras ti už sie ny je gy ve nan čių vai kų po rei kius ir ga li my bes.
Per dar bo vi zi tą JAV švie ti mo ir moks lo mi nist ras bei Lie tu vos uni-ver si te tų rek to riai lan ky sis Va šing-to no, Hius to no, Bos to no, Či ka-gos uni ver si te tuo se, moks lo ty ri mo cent ruo se bei ins ti tu tuo se, su si tiks su JAV ad mi nist ra ci jos pa rei gū nais ir lie tu vių bend ruo me nė mis, JAV moks lo ir vers lo at sto vams pri sta tys Lie tu vo je plė to ja mus pen kis moks-lo slė nius.
Tai pir mas toks Lie tu vos švie ti mo ir moks lo mi nist ro vi zi tas JAV, at kū-rus Lie tu vos ne prik lau so my bę.
BNS, VD inf.
Ministras ža da pa ra mą li tua nis ti nėms mo kyk loms
Stasys Gudavičius
7
lietuva
IzraelyjebesilankantisLietuvosužsienioreikalųministrasAudroniusAžubalissusitikęssuvyriausybėsnariaisparaginoatidarytiambasadąVilniuje.„Manau,kadjūsųšaliesambasadaVilniujedarlabiaupaskatintųversląinvestuotiLietuvojeirIzraelyje“,–sakėministras.A.Ažubalispabrėžė,kadLietuvąirIzraelįsiejaypatingiryšiai,kuriuoslemiabendraabiejųtautų600metųistorija.
TeismasvakaratmetėasociacijosVilniausbaltarusiųjaunimosąjungosieškinįLietuvosvalstybeiirTeisingumoministerijaidėlatsakymųapieAlesiųBeliackį(nuotr.).„Teismaspripažino,kadtasTeisingumoministerijossprendimasyradaugiauinformaciniopobūdžioirjokiųpareiškėjoteisiųnepažeidžia,dėltoirprievolėatlygintižaląneatsiranda“,–sakėteismopirmininkopatarėjaJolantaTalutienė.
Pakvietėsteigtiambasadą
baltarusiųskundąatmetė
Kviečiame registruotis telefonu 8 5 278 20 85 arba el. paštu [email protected]. Energetikos ir technikos muziejus: Rinktinės g. 2, Vilnius, www.emuziejus.lt. Daugiau informacijos: 8 5 278 20 85
Energetikos ir technikos muziejus pradeda nemokamą paskaitų ciklą vilniečiams
Pažengusio šilumos vartotojo kursai.Kviečiame praturtinti savo žinias apie šilumos ūkį! Paskaitų ciklą sudaro keturi energetikos ekspertų pranešimai aktualiomis šilumos ūkio temomis. Paskaitų startas – nuo kovo 15 dienos, kiekvieną ketvirtadienį, 13 valandą. Kiekvieną mėnesį – naujos temos. Projekto partneris – „Vilniaus energija“. Visiems išklausiusiems 4 paskaitų ciklą bus įteikti Pažengusio šilumos vartotojo pažymėjimai. Kursai – NEMOKAMI!
Artimiausių paskaitų temos:• Renovacija. Būsto rūmų prezidentas
Juozas Antanaitis.
• Šilumos ūkio įstatyminis reguliavimas, kainodara Lietuvoje ir užsienyje. Dr. Doc. Valdas Lukoševičius.
• Biokuro panaudojimo galimybės Lietuvoje. LITBIOMA prezidentas Remigijus Lapinskas.
• Šilumos ūkio veiklos principai – iki namo ir name. Nepriklausomas energetikos ekspertas Algimantas Žiaunys.
„Šian dien la bai aiš kiai iden ti fi kavo me, kad tai dau giau ideo lo ginė, ver ty binė dis ku si ja ir kad vie nodos nuo monės Vy riau sybė je, matyt, ne ga li būti“, – žur na lis tams po Vy riau sybės pa si ta ri mo sakė so cia linės ap sau gos ir dar bo minist ras Do na tas Jan kaus kas. Pa sak jo, nu spręsta pa reng ti tokį nu ta rimo pro jektą, ku riuo ne būtų iš sako ma vie na reikš miš ka po zi ci ja ir ku ris ne truk dytų Sei mui svars tyti jau pa teik tos Kons ti tu ci jos patai sos.
Sei mas gruod žio pa bai go je po pa tei ki mo pri tarė pa tai sos projek tui, pa gal kurį Kons ti tu ci ja būtų pa pil do ma nuo sta ta, jog „šei ma su ku ria ma lais vu vy ro ir mo ters suta ri mu su da rius san tuoką“. Į Seimą šis klau si mas pirmą kart svars ty ti turėtų grįžti pa va sa rio se si jo je.
Kon ser va to riaus D.Jan kaus ko tei gi mu, jo va do vau ja mos mi nis teri jos pa reng ta Vy riau sybės po zi ci ja pri tar ti to kiai Kons ti tu ci jos pa tai
sai per pa si ta rimą su laukė skep tiškos li be ralų mi nistrų nuo monės.
„Su tar ta, kad iki Vy riau sybės po sėdžio pa ties nu ta ri mo re dakciją dar tiks li na me, kad ne būtų išsa ko ma vie na reikš miš ka po zi ci ja, jog Vy riau sybė pri ta ria su vie nodais tei si niais ar gu men tais“, – kalbė jo D.Jan kaus kas.
Pats so cia linės ap sau gos ir darbo mi nist ras pri ta ria Kons ti tu ci jos pa tai sai: „Aiš kes nis san tuo kos ir šei mos ry šio nu sta ty mas var gu ar ga li pa da ry ti ką nors blo ga.“
Ta čiau Li be ralų sąjūdžio va dovas, su si sie ki mo mi nist ras Eli gijus Ma siu lis pro jektą va di na disk
ri mi na ci niu. „Ma no me, kad tai yra disk ri mi na cinė nuo sta ta, visiš kai ne ži nio je pa lie kan ti ki to kias bend ro gy ve ni mo for mas. Kaip pava din ti mamą, au gi nan čią du vaikus be tėvo?“ – pir ma dienį žur nalis tams sakė mi nist ras.
„Li be ralų mi nist rai iš sakė sa vo kri tišką po žiūrį į tą ini cia tyvą, ku ri už re gist ruo ta Sei me“, – teigė jis.
Šeimą su san tuo ka su sie jan čią pa taisą 98 par la men ta rai pa teikė po to, kai Kons ti tu ci nis Teis mas rugsėjį pa skelbė, jog 2008 m. priim tos Vals ty binės šei mos po li ti kos koncep ci jos nuo sta tos, šei ma pri pažįstan čios tik san tuo ko je gy ve nan čius žmo nes, prie šta rau ja Kons ti tu ci jai.
Nu ta ri me Kons ti tu ci nis Teis mas
pa brėžė, kad san tuo kos ins ti tu tas yra „is to riš kai su si klostęs šei mos mo de lis, nea be jo ti nai tu rin tis išskir tinę vertę vi suo menės gy ve nime, už tik ri nan tis tau tos ir vals tybės gy vy bin gumą bei is to rinį iš li kimą“. Ta čiau taip pat teis mas pa skelbė, kad šei ma ga li būti su kur ta ne tik san tuo kos pa grin du, o san ty kių išraiš kos for ma kons ti tu ci nei šei mos sam pra tai es minės reikšmės ne tu ri.
Šiuo me tu Kons ti tu ci jos 38 straips nis sa ko, kad šei ma yra visuo menės ir vals tybės pa grin das, vals tybė sau go ir glo bo ja šeimą, mo ti nystę, tėvystę ir vai kystę, o san tuo ka su da ro ma lais vu vy ro ir mo ters su ta ri mu.
BNS inf.
Eu ro par la men ta ras Vy tau tas Lands ber gis (nuo tr.) sa ko, kad Ru si jos pre zi den to rin ki mai tebu vo pro cedū ra, ku rios re zulta tus bu vo ga li ma ne sun kiai atspėti iš anks to.
Anot jo, kaip ir pra ėju sių metų pa bai go je vykę Dūmos rin ki mai, taip ir da bar ti niai pre zi den to rin ki mai te bu vo „pro cedū ros“, kai re zul ta tai bu vo nu spėja mi iš anks to, ir vy ko ne pa si rin ki mas, o at ran ka.
„Pir miau sia, ką pa rodė Dūmos rin ki mai ir da bar tinės pro cedūros už bai gi mas, kad yra lai ko masi se nos so vie tinės me to di kos neda ry ti rin kimų, o da ry ti at ranką. O pa skui įvyk dy ti tam tikrą pro cedūrą. Kaip so vietų lai kais būda vo, žmonėms leis da vo ateiti ir įmes ti biu le tenį, ir da bar iš esmės yra taip pat. Nors ga li ma įmes ti įvai rių biu le te nių, bet iš tiesų ne už tik rus kon ku ren tus“, – BNS kalbė jo V.Lans ber gis.
Anot eu ro par la men ta ro, Rusi jos pre zi den to rin kimų kampa ni ja bu vo per smelk ta ka rin ga, mi li ta ris ti ne re to ri ka. Ar ši re tori ka tu ri rim tesnį pa grindą, gali kel ti grėsmių, ar at si spindės ir to lesnė je V.Pu ti no po li ti ko je, ga li paaiškė ti ste bint pir muo sius Ru si jos pre zi den to žings nius.
„Tai paaiškės la bai grei tai, tai lie čia ne tik mus, tai lie čia tie siog pa saulį, Eu ropą pir miau sia. Iš tik rųjų bu vo kal ba ma la bai ka ringai ir tai per si davė da liai iš ti kimų bal suo tojų, jie ir gi kal ba apie pasi ry žimą su si kau ti su prie šais, o prie šai yra vi sa ap lin ka, ir dar esan tys vi du je. Ir su prie šais bus kau na ma si iki mir ties ir jie bus visi nu galė ti. Tai yra ir V.Pu ti no, ir jo rėmėjų re to ri ka. Jei nie kas nesi keis pa sau ly je ir Ru si jo je, tai jis ga li būti pre zi den tu iki gy vos galvos, tai čia jau jo kio skir tu mo.
Klau si mas da bar ne tai, ką darys V.Pu ti nas, o kas da ry sis aplink. Pa gal tai, kas bu vo kal ba ma pa sku tinė je pro cedū ros sta di joje, tai opo nen tai būtų galėję pasa ky ti la bai pa pras tai: V.Pu ti nas – tai ka ras. Ei da mi bal suot, žmonės, ži no ki te, už ką bal suo jat. Ar taip ir įvyks – pa ma ty si me.
Ga li būti vi di nis ka ras prie š sa vo liaudį, prie š tą dalį, ku ri no ri per mai nos, ga li būti ne pasi ten ki ni mo nu krei pi mas se nais me to dais į išorę. Galų ga le yra su si ju sių da lykų – kokį žingsnį da bar žengs Ru si ja ir ko kia bus V.Pu ti no vi zi tinė kor telė lei d žiant to liau skers ti Si ri jos ci vilius gy ven to jus ar ne. Ga li būti, kad tai bus pir mo ji vi zi tinė kortelė“, – svarstė V.Lands ber gis.
BNS inf.
Val dys iki gy vos gal vos?
Su ta ri mo dar ne ran da
Gin čai: � Vyriausybėsnariainiekaipneišsiaiškina,kaipįstatymiškaiturėtųbūtiapibrėžtašeima. AndriausUfarto(BFL)nuotr.
Vy riau sybės na riai ne tu ri bend ros nuomonės dėl siū ly mo keis ti Kons ti tu ciją, šeimą su sie jant su san tuo ka, – kon serva to rių re mia mas pro jek tas pir ma dienį per pa si ta rimą ne su laukė li be ralų pa ra mos.
Aiš kes nis san tuo kos ir šei mos ry šio nu staty mas var gu ar ga li pada ry ti ką nors blo ga.
diena.lt/naujienos/lietuva
AntrADIEnIS, kovo 6, 2012
8
ekonomikadiena.lt/naujienos/ekonomika
De ga lų kai nosVakarTinklas a95 Dyzelinas Dujos
„statoil“ 4,84 4,66 2,34
„kvistija“ 4,76 4,60 2,34
„Vakoil“ 4,78 4,64 2,34
Vid.kainavisoaptarnavimodegaliniųtinkluose.Šaltinis:www.degalukainos.lt
WTI naf ta 107,28 dol. už 1 brl.
„Brent“ naf ta 124,27 dol. už 1 brl.
Li na Mra zaus kaitė[email protected]
Kas de šim tas – be dar bisPer krizę la biau siai išau go jau nimo ne dar bas, o per nai jis traukėsi lėčiau nei bend ras ne dar bo ly gis ir nuo 35,1 pro c. su mažė jo vos iki 32,9 pro c.
Vis dėlto ban ko „Swed bank“ vy res nio ji eko no mistė Vai va Šečkutė pa brėžė, kad jau ni mo ne darbas, pa ly gin ti su bend ru ne dar bu, nėra gąsdi nan tis, o kal bos apie kas tre čią dar bo bir žos du ris vars tantį jau nuolį yra per dėtos: „Nors jauni mo ne dar bo ly gis yra di de lis, vie nas did žiau sių Eu ro po je, bedar bių jau nuo lių da lis nėra di delė, pa ly gin ti su bend ru be dar bių skaičiu mi.“
„Swed bank“ sta tis ti ka ro do, kad iš 450 tūkst. ša lies jau nuo lių 315 tūkst. jų ap skri tai ne da ly vau ja darbo rin ko je dėl mokslų. Maž daug du treč da liai – 103 tūkst. – jau nuo lių dir ba, o 32 tūkst. jau nuo lių yra bedar biai. Tai reiš kia, kad dar bo neran da tik šiek tiek dau giau nei 7 pro c. visų 15–24 metų gy ven tojų.
Iš si la vi ni mas ne pa de daKaip vieną pa grin di nių jau ni mo ne dar bo prie žas čių V.Šeč kutė įvardi jo sta tybų ir ap dir ba mo sios pramonės sek to rių nuo smukį. Esą per krizę jie nu kentė jo la biau siai, todėl
su mažė jo ne kva li fi kuo tos dar bo jėgos po rei kis.
Tai skaud žiai at si liepė jau nimui, nes, kaip ro do „Swed bank“ duo me nys, apie 19 tūkst. be darbių jau nuo lių ne tu ri pro fe si nio išsi la vi ni mo.
Eko no mistė taip pat at kreipė dėmesį, kad di delė da lis – maž daug 13 tūkst. – dar bo ne ran dan čių jau nuolių iš si la vi nimą tu ri. Jos ma ny mu, tai ver čia at kreip ti dėmesį į švieti mo sis temą, ku ri šiuo me tu yra ne pa kan ka mai orien tuo ta į dar bo rin kos po rei kius. Anot V.Šeč kutės, pro ble ma būtų išspręs ta, jei specia listų pa ren gi mas švie ti mo įstaigo se ati tiktų pa klausą, o pro fe si nis pa si ren gi mas būtų tvir tes nis.
„Ma žiau ga li reikš ti dau giau – svar bu pa ruoš ti kon ku ren cin gus, pa klau sias spe cia ly bes tu rin čius dar buo to jus“, – sakė ji.
Kaip sakė „Swed bank“ vy riausia sis eko no mis tas Ne ri jus Mačiu lis, ne pro por cin gai di de lis socia li nių ir hu ma ni ta ri nių mokslų spe cia listų skai čius, pa ly gin ti su tech no lo gi nių ir tai komųjų mokslų, eko no mi kai at si lie pia nei gia mai.
Prak ti kan tai nau dos ne duo daV.Šeč kutė bu vo įsi ti ki nu si, kad tvir tes nis pra kti nis pa si ruo ši mas būtų įma no mas tuo at ve ju, jei profe sinė pra kti ka ne būtų tik for ma lumas, kaip yra šiuo me tu. Tei gia mos pa tir ties, anot jos, ga li ma žval gytis už sie ny je, kur pra kti ka su vo kiama kaip svar bi spe cia listų pa ruo šimo da lis.
„Pa vyzd žiui, Vo kie ti jo je būna pra ktikų, ku rios trun ka net ke lerius me tus, jas fi nan suo ja verslas ir vy riau sybė. Darb da vys įdarbi na stu dentą ir sa vo lėšo mis bei su vals tybės pa ra ma pa ruo šia sau dar buo toją“, – pa sa ko jo ji.
N.Ma čiu lio tei gi mu, šiuo me
tu ša ly je pra kti kos yra la bai koncent ruo tos, todėl stu den tai per jas daž nai nė ne ban do siek ti ži nių, o darb da viai priim ti pra kti kantą į savo įmonę ne suin te re suo ti.
Vis dėlto įdar bi ni mo bend rovės „Ad van tus“ di rek to rius Arū nas Mie že lis pa ti ki no, kad jų ap lin koje esa ma ne ma žai įmo nių, pra ktikan tus ver ti nan čių kaip po ten cialius dar buo to jus.
„Aiš ku, šie darb da viai pa pras tai ap skai čiuo ja, ar in ves ti ci jos į prakti kantą yra ver tin gos. Tai daž niausiai būna to kios įmonės, ku rių speci fi ka ne rei ka lau ja pra kti kantų ypač daug mo ky ti“, – sakė pa šne ko vas.
Dai ro si pa tir tiesĮdar bi ni mo agentū ros „Min ta“ pa grin dinė ak ci ninkė Stasė Bukšnienė sakė, kad dėl sun kaus eko nomi kos eta po ir di delės kon ku renci jos rin ko je įmonės nea be jo ti nai ieš ko dar buo tojų, tu rin čių pa tir ties ir ry šių. Todėl ak ty viai juos med
žio ja ar net per per ka iš kitų įmonių.
S.Bukš nienė sa ko pa stebė ju si, kad dar bo pa tir tis da liai darb davių nėra prio ri te tas. „Jei gu darbda viui rei kia, pa vyzd žiui, anglų ir rusų kalbų ži nių, gerų va dy binin ko bruožų, įgim to mokė ji mo bend rau ti, o ne konk re čių įgūdžių, tuo met darb da viui ne rei kia specia lis to. Jei gu žmo gus in te lek tualus, ge ba ana li zuo ti ir reikš ti sa vo min tis, tuo met darb da viai jį no riai įdar bi na“, – sakė ji.
A.Mie že lis pa brėžė, kad jau no, dar bo pa tir ties ne tu rin čio žmogaus var gus ga li išspręs ti lai ki no jo įdar bi ni mo įmonės, ku rios už sa kovui sa va ran kiš kai at ren ka tin ka mus dar buo to jus ir su da ro ke lių dienų ar net ke le rių metų su tar tis. Taip jau ni mas nuo pa pras čiau sių užduo čių, pa vyzd žiui, skra ju čių da liji mo ar pa gal bi nių funk cijų pre kybos cent ruo se, po tru putį pe rei na prie su dėtin ges nių darbų.
Į pa tirtį in ves tuo ja ne no riaiVie nu dar bo rin kos skau du lių ir to liau išlie ka jau ni mo ne dar bas, ku ris sunk mečiu didė jo la biau siai. Net iš si la vinę jaunuo liai darb da vių ne do mi na, nes šie linkę med žio ti jau tu rin čius pa tir ties.
Po žiū ris: �� darb�da�viai� pra�kti�kantų� dar� ne�ma�to� kaip� po�ten�cia�lių� sa�vo�įmonės�dar�buo�tojų.� � „Shut�ters�tock“�nuo�tr.
Tai, kad da lis iš si lavi nimą tu rin čių jaunuo lių ne ga li su siras ti dar bo, ro do, jog švie ti mo sis te mo je yra bėdų.
Vai va Šeč kutė:
Nedarbas
Bend ras ir jau ni mo ne dar bas (proc.)
2010 m. 2011 m.
Bend ras ne dar bas
17,8 15,4
Jau ni mo nedarbas* 35,1 32,9
* 15–24 metų žmo nių.Šal ti nis: Sta tis ti kos de par ta men tas
Il ga lai kis jau ni mo ne dar bas*Me tai Be dar bių skai čius (tūkst.)2010 9,52011 202012 10
* Ne dar bas, trukęs il giau nei 6 mėne sius.
Šal ti nis: Lie tu vos dar bo bir ža
Lie tu vo je ru siškų gam ti nių dujų su nau do ja ma ma žiau, ta čiau iš laidos joms ne mažė ja, o au ga.
Į Lie tuvą im por tuo jamų gam ti nių dujų vi du tinė kai na ket virtą praėju sių metų ket virtį siekė 1268 litus už 1 tūkst. ku bi nių metrų – 41,6 pro c. dau giau nei 2010 m. spalio–gruodžio mėne siais, kai dujų kaina bu vo 895 li tai už 1 tūkst. ku binių metrų.
Gam ti nių dujų im por tas pra ėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais, pa ly gin ti su tuo pa čiu 2010ųjų lai ko tar piu, su mažė jo 19 pro c., iki 897,06 mln. ku bi nių metrų, kaip tei gia ma Kainų ko mi si jos pareng to je 2011 m. ket vir to ket vir čio
gam ti nių dujų rin kos ata skai to je. Kainų ko mi si jos duo me ni mis, ketvirtą ket virtį vi sos du jas im por tuojan čios įmonės su ma ži no im por to kiekį, ta čiau dau giau sia (31 pro c.) dujų im portą su ma ži no Kau no termo fi ka ci jos elekt rinė. O bend ros iš lai dos im por tuo ja moms du joms, ne ver ti nant bend rovės „Ache ma“ im por to iš laidų, per me tus pa didėjo 16,4 pro c. ir ket virtį ket virtį siekė 777,7 mln. litų.
Maž me ninė je gam ti nių dujų rin ko je ket virtą ket virtį par duo ta 520,93 mln. ku bi nių metrų dujų – 15,2 pro c. ma žiau nei prie š me tus, o tie ki mo veik los pa ja mos pa didė jo 16,9 pro c., iki 682,2 mln. litų.
BNS, VD inf.
Ma žiau, bet bran giau
AntrADIEnIS, kovo 6, 2012
Įmo�nių�grupė�„VP�grupė“,�ku�riai�pri�klauso�maž�me�ninės�pre�ky�bos�tink�las�„Maxi�ma“,�per�ka�Is�pa�ni�jos�tink�lo�„Di�no�sol“�val�domą�par�duo�tu�vių�tinklą�„Su�per�sol“.�Su�si�ta�rimą�dėl�pre�ky�bos�tink�lo�„Su�persol“�par�da�vi�mo�su�„Di�no�sol“�gru�pe�pasi�rašė�in�ves�ti�cijų�bend�rovė�„Agi�le�Fi�nance“,�ku�ri�yra�su�si�ju�si�su�„Ma�xi�mos“��tink�lu,�kaip�pra�nešė�Is�pa�ni�jos�po�rta�las��eu�ro�pap�ress.es.
„MaxiMa“žengiaįispaniją
€ Valiutų kursaiŠiandienValiuTa kiekis sanTykis pokyTis
Baltarusijosrublis 10000 3,1795 –0,7956%DBsvarassterlingų 1 4,1345 –0,2100%jaVdoleris 1 2,6167 +0,5495%kanadosdoleris 1 2,6405 +0,2201%latvijoslatas 1 4,9438 +0,0648%lenkijoszlotas 10 8,3741 –0,3131%norvegijoskrona 10 4,6601 +0,2884%Rusijosrublis 100 8,9326 +0,6683%Šveicarijosfrankas 1 2,8637 +0,0210%
OMxVilnius OMxRiga OMxTallinn +0,55% –0,08% +0,29%
18,3pro c.
va sarį pa didė jo vi du tinė elekt ros kai na Lie tu vos
elekt ros bir žo je.
9
sveikataAntrADIEnIS, kovo 6, 2012
Ma ri ja na Ja sai tienė[email protected]
Nu metė 40 kg svo rio„Pra ra dau 40 ki log ramų svo rio. Tai iš da lies ge rai, nes svėriau 95“, – Ge no vaitė Sta šai tienė, ži lap laukė kai li nu kais vil kin ti mo te ris, at rodo žva li ir ener gin ga.
Iš ties, kaip mo te riai ne si džiaugti, jei ji iš si va da vo ne tik nuo dide lio svo rio, bet ir dau gybės ligų: įveikė vėžį, ne įti ki mai pa svei ko nuo cuk ri nio dia be to, krau jospūdis ta po nor ma lus, o svar biau sia – ji ga li val gy ti. Per burną, to ji negalė jo dve jus me tus.
„Jūs ne įsi vaiz duo ja te, ko kia palai ma bur no je jaus ti mais to skonį“, – už si mer ku si at si du so 67 metų mo te ris, visą gy ve nimą buvu si svei ka ir stip ri, dau giau kaip 30 metų dir bu si mon tuo to ja buvu sio je Ra di jo ga myk lo je.
G.Sta šai tienė užau gi no du sūnus, tu ri du vai kai čius. Bu vo laimin ga. Ta čiau prie š de šimt metų nuo vėžio mirė vy ras, o prie š dvejus su pu se metų ši li ga bu vo diagno zuo ta jai.
Lie žu vio šak nies vėžys„Man bur no je, ant lie žu vio, at sivėrė žaiz delė. Skaudė jo. Ma niau, dantų pro te zai nu trynė, nes jie buvo nau ji. Nuė jau pas odon to logę – pa šli fa vo, bet žaiz da tik didė jo. Po sa vaitės mar ti nu vežė ma ne į Kauno kli ni kas. Ten pa darė žaiz dos biop siją ir ne tru kus paaiškė jo, kad man – lie žu vio šak nies vėžys“, – iš lėto žod žius tarė G.Sta šai tienė ir at si prašė, kad jos kal ba neaiš ki.
Per ope ra ciją me di kai pa ša li no dalį lie žu vio. Dėl to iš pra džių mote ris ne galė jo iš tar ti nė žod žio. Su gy dy to jais ir sūnu mis bei ki tais arti mai siais ji bend ra vo raš tu.
Lo go pedė Ge no vaitę mokė kalbė ti kaip vaiką: reikė jo kar to ti skie me nis, trum pus žod žius. Specia listė atei da vo ir į na mus, kai jos mo kinė grįžo iš li go ninės.
Ta čiau ši bėda – ne vie nin telė, juo lab ji mažė jo. Naujų ligų at si rado, kai bu vo pra dėtas tai ky ti spindu li nis gy dy mas, kad ne liktų nė vie nos vėžio ląstelės. De ja, li gonė vie toj 25 seansų ištvėrė 20, nes bur no je, gerklė je ir ant kak lo at si
vėrė žaiz dos. Jos, kaip sakė G.Stašai tienė, bu vo la bai di delės, pūslėtos, tar si nu de gus.
„Spin du li nio gy dy mo me to das tai ko mas la bai pla čiai, tik jis veikia ne vien na vi ki nes ląste les, bet ir ap lin ki nius svei kuo sius au di nius, nors ir la bai sten gia ma si juos apsau go ti“, – pro ble mos prie žas tis pa ko men ta vo Lie tu vos svei ka tos mokslų uni ver si te to Gast roen tero lo gi jos kli ni kos En dos ko pijų skyriaus va do vas pro fe so rius Kęstu tis Ada mo nis. Jį G.Sta šai tienė va di na sa vo iš ga ny to ju.
Nuo lat kan ki no al kis„Po vėžio ope ra ci jos val giau, bet kai pra dėjo švi tin ti – nie ko ne be galė jau pra ry ti. Ma tyt, man stemplę nu degi no“, – da li jo si min ti mis ir me dikų ko men ta rais G.Sta šai tienė.
Tuo met li gonę vėl ope ra vo. Nuo to lai ko ji ne be galė jo val gy ti, ir taip – dve jus me tus. Kaip gi mo te ris išli ko gy va? Jai gy dy to jai su for mavo gast ros tomą ir taip su darė gali mybę mai tin tis.
„Gast ros to mi ja – tai skrand žio at vėri mas. Pa da rius angą, į skrandžio ertmę įki ša mas vamz de lis ir pro jį mai ti na mas li go nis“, – paaiš ki no pro fe so rius K.Ada mo nis.
Taip mai tin da ma si G.Sta šai tienė ne si skundė mais to asor ti men tu. „Viską val giau: ir mėsą, ir dar žo ves, vai sius, tik reikė jo la bai smul kiai viską su smul kin ti“, – paaiš ki no.
Ta čiau taip mai tin da ma si mote ris ne jautė ab so liu čiai jo kio skonio. Ne ga na to, pra ra do so tu mo jausmą. Ji visą laiką norė jo val gyti, vis jautė si al ka na. Ne re tai apimda vo ne vil tis – kad ir kiek valgė, svo ris kri to. Gy dy to jas, kaip pri siminė G.Sta šai tienė, iš rašė kaž kokių mil te lių, tad jie šiek tiek saugo jo li kusį kūno svorį.
„Kai kartą su mar te le nu ėjau pas on ko logą, jis pa sakė: pa dėti gali vie nin te lis žmo gus – pro fe sorius K.Ada mo nis. Jei gu jis ap siims, galbūt galė siu val gy ti per burną“, – gy dy to jo on ko lo go žod žiai gi liai įstri go G.Sta šai tie nei šir din.
Į klau simą, ne jau gi taip sun ku gy ven ti, ne ga lint val gy ti per burną, gu vi mo te ris gi liai at si du so: „Oi... oi... Žmo gui rei kia val gy ti per burną, kaip yra iš pri gim ties.“
Pas vei ko nuo dia be toGalbūt iki mak si mu mo su mažėjęs svo ris G.Sta šai tienę iš gelbė jo nuo kitų ligų? „Bu vo dia be tas – iš ny ko. Ne sup ran tu kaip. Nuė jau pas gydy to jus, pa darė ty ri mus ir pa sakė, kad vaistų nuo dia be to ger ti ne berei kia. Pa ti pa si ma tuo ju ir ma tau – cuk raus kie kis krau jy je nor ma lus. Su mažė jo krau jospū dis, o būda vo 200 ir 120“, – stebė jo si ir džiaugėsi G.Sta šai tienė.
Ta čiau nuo ke lių ligų iš si va da vusiai mo te riai ra mybės ne davė nuola ti nis no ras val gy ti. Tad ji nu ėjo į
kli ni kas pas pro fe so rių K.Ada monį ir jo pa sky ri mu tris die nas pa gulėjo li go ninė je.
„Per tas die nas pa darė ty ri mus ir iš lei do na mo. Pas kyrė dar vieną kon sul ta ciją ir pa žadė jo: bandy sim“, – jau links miau pa sa ko jo G.Sta šai tienė.
Ją dar kartą ope ra vo pa čio je praėju siųjų metų pa bai go je. Ope ra ciją at li ko du pro fe so riai – Al man tas Ma lec kas ir K.Ada mo nis.
„Vie nas ope ra vo per burną, ki tas – per prie kinė je pil vo sie no je esančią gast ros to mos angą. Mie go jau, nie ko ne ži nau, ką darė“, – juokėsi G.Sta šai tienė, po šios ope ra ci jos na mo grįžu si sau sio 6ąją.
Bu vo uža ku si stemplėKau no kli ni ko se G.Sta šai tie nei buvo at lik ta ope ra ci ja, ko kios dar niekas ne darė Bal ti jos vals tybė se.
„Turė jo me tikslą už tik rin ti norma lią mi tybą. Li gonės pa to lo gi ja – re ta ir su dėtin ga, bet tam ir dirbam uni ver si te tinė je li go ninė je, kad įval dy tu me aukštąjį pi lo tažą, apie kurį kal ba ma pa sau lio, Eu ropos en dos ko puo tojų kong re suo se. Juk jei mes li go niams ne padė si me – dau giau ne bus kur jiems kreiptis“, – kalbė jo to bu lu mo dar be siekian tis, naujų idėjų ku pi nas pro feso rius K.Ada mo nis.
Jis paaiš ki no, kodėl G.Sta šaitienė ne galė jo val gy ti per burną: po spin du linės te ra pi jos vir šu tinėje li gonės stemplės da ly je iš vešė jo jun gia ma sis au di nys ir stemplė buvo vi siš kai uža ku si. Dėl to mo te ris ne galė jo nu ry ti net van dens.
Iš monė ir ga li mybėsKau no kli ni kos – vie nin telė gy dymo įstai ga Lie tu vo je, tu rin ti šiuolai kinį ult rap loną 4,9 mm dia metro en dos kopą.
„Jį ga li ma įves ti per nosį ir pacien tas at lie kant ty rimą ga li kalbėti. Tai la bai ge rai vei kia psi cho logiš kai, šis ty ri mas la bai tei gia mai ver ti na mas už sie ny je“, – džiaugė si pro fe so rius K.Ada mo nis.
Jis pa ša li no gast ros tomą, ultrap lo nu apa ra tu per skrandį pasiekė uža ku sią stemplės vietą. O pro fe so rius A.Ma lec kas ki tu endos ko pu uža ku sią stemplę pa siekė per burną. Kont ro liuo jant rent genu paaiškė jo, kad uža ku sios stemplės il gis – net 5 cm.
„Tai daug. Ir la bai džiaugėmės, kai tą at stumą, kont ro liuojant dviem en dos ko pais ir rentge nu, me ta li niu ved liu per ėjo me. Taip at vėrėme stemplę“, – džiūga vo K.Ada mo nis.
Vėliau be li ko nau jai at rastą angą stemplė je išplės ti spe cia liais instru men tais – plėtik liais.
„Sma gu, kad pa si sekė ir li gonė ga li val gy ti. Ge ra būti pir mam“, – api bend ri no pro fe so rius K.Adamo nis.
Da bar gy dy to jai pe rio diš kai tikri na li gonės svei katą, ste bi, kad stemplės spin dis vėl ne su sit rauktų. Li ko vie nin telė pro ble ma – kompli kuo tas ri ji mas dėl spin du li nio gydy mo pa da ri nių.
Meld žia si už gy dy to jus„Ke lias pirmą sias die nas po pa staro sios ope ra ci jos dar val giau per švirkštą, o pa skui pra dėjau ban dyti per burną. Bi jo jau“, – apie pirmuo sius kąsne lius pa sa ko jo Geno vaitė.
Ką ji valgė? Iš si virė viš tie nos kul šelę, dar žo vių sriu bos, viską susmul ki no. Įsidė jo šaukštą į burną ir ap si verkė.
„Ver kiau iš laimės. Sup ras kit – dve jus me tus ne ju tau jo kio sko nio. Ir po ope ra ci jos ver kiau. Pro fe sorius K.Ada mo nis tuo met ma ne, senę, ra mi no ap ka binęs, svei ki no su Nau jai siais me tais ir nau ja stemple. Jis – jaut rus, nuo sta bus žmogus“, – ir su si grau di no, ir šyp sojo si G.Sta šai tienė.
Da bar ji val go vi sokį maistą, bet tik su smul kintą. Ta čiau kartą iš sikepė kar bo nadą, nes bu vo jo la bai iš siil gu si. At sip jovė ma žiuką ga baliuką, vos pa kramtė ir... užsp ringo. „Apie pen kio li ka mi nu čių dusau, vos at si gai va lio jau. Kai apie tai pa pa sa ko jau pro fe so riui, po ke lių dienų pas jį nu ėju si – oi, kaip barėsi. Sakė, dar ne ga li ma val gy ti kieto mais to. Nuo duo nos springs tu, nes ji į gu mu liuką suei na, už tat nenu ry ju“, – da li jo si nau ja pa tir ti mi G.Sta šai tienė.
O duo nos jai la bai no ri si. Išmin tin ga mo te ris su gal vo jo, kaip pa ten kin ti šį norą: duo nos riekelę su džio vi na, su ma la ir val go sausą ar ba po rą šaukštų įsi be ria į sriubą.
„Vis ko pri si gal vo ju. Ski landį ver du su rūgšty nių sriu ba – koks jos sko nis! Ti kiuo si, kad pro fe sorius man dar pa dės ir galė siu kietesnį maistą val gy ti. Juk po opera ci jos pra ėjo dar tik du mėne siai, – vylė si G.Sta šai tienė. – Kad ir kaip būtų, ge riau su trin tas maistas, bet per burną. Už tai kas vakarą meld žiuo si už gy dy to jus. Juk jei ne pro fe so rius K.Ada monis, ir da bar per švirkštą mai tinčiau si.“
Li gonės laimė – val gy ti ir ger tiMo te ris, dve jus metus ne galė ju si maitin tis per burną, vėl pa ju tu si mais to skonį ap si verkė. Kau no kli nikų gy dy to jai džiaugs mo aša ras išp ro vo ka vo padarę uni ka lią ope ra ciją, ko kių Bal ti jos ša lyse dar nie kas ne sugebė jo at lik ti.
Prasmė: �� G.Sta�šai�tienė,� įvei�ku�si� lie�žu�vio�vėžį� ir�vėl�pa�ju�tu�si�mais�to�skonį,�su�si�grąži�no�gy�ve�ni�mo�džiaugs-mą.� � Artū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.
Sma gu, kad pa si sekė ir li gonė ga li val gy ti. Ge ra būti pir mam.
Kęstu tis Ada mo nis:
10
sveikataAntrADIEnIS, kovo 6, 2012
Vermontouniversitetomokslininkaiatradodvinaujasraudonųjųkūneliųsudėtyjeesančiųbaltymųrūšis–ABCB6irABCG2.Tyrėjųatradimasleidžiamanyti,kadyramažiausiaidardvikraujogrupės,kuriųikišiolnežinojome.Mokslininkaijaspavadino„Junior“ir„Langereis“.
Naujoskraujogrupės
Perpraėjusiąsavaitębendrassergančiųperšalimoligomisskaičiusšiektiekmažėjo,tačiautarpjųpadaugėjosergančiųgripu.Gripoatvejųnėradaug,betjųkiekvienąsavaitępotruputįregistruojamadaugiau.DidžiausiasbendrassergamumogripuirperšalimoligomisrodiklisyraVilniuje.
Viena66metųšveicarųpastorėtapovyriausiažinomagimdyveŠveicarijoje–jipagimdėdvynius.AnkstesnisrekordasŠveicarijojepriklausėmoteriai,kuriaibuvo64eri,kaijipagimdėdukrytę,oseniausiapasaulyjegimdyvėyravienaindė,kuridvyniuspagimdėbūdama70iesmetų.
LabiausiaisergaviLNiečiai
amžiusgimdytiNekLiūtis
Lai ma Že mu lienė[email protected]
Kodėl nu trūko fi nan sa vi mas?Pag rin di niai va di namųjų žemo slenks čio (ar ba nar ko tikų žalos ma ži ni mo) ka bi netų klien tai – švirkš čiamųjų nar ko tikų varto to jai. Ten jie ga li pa nau do tus švirkš tus pa si keis ti į šva rius ir taip iš veng ti in fek cijų pla ti ni mo.
To kie ka bi ne tai vei kia Vil niuje, Kau ne, Klaipė do je, Aly tuje, Ma žei kiuo se, Vi sa gi ne. Praėju siais me tais ša ly je jų bu vo 12. Ta čiau švirkštų kei ti mas dėl lėšų sto kos juo se ap ri bo tas, o kabi netų pa dėtis šiuo me tu – sun ki ir neaiš ki. Reor ga ni za vus Nar kotikų kont rolės de par ta mentą prie LR Vy riau sybės į Nar ko tikų, ta bako ir al ko ho lio kont rolės de par tamentą, Lie tu vo je ne li ko ins ti tu cijos, ku ri ku ruotų šią sritį.
„Anks čiau Nar ko tikų kont rolės de par ta men tas skelb da vo konkur sus. Že mo slenks čio ka bi netai galė da vo gau ti nors mažą dalį pi nigų ir pri si dur ti prie sa vi valdy bių ir įvai rių fondų tei kiamų lėšų. Per nai tas fi nan sa vi mas nutrūko dėl neaiš kių prie žas čių. Nacio na linė je nar ko tikų kont rolės ir nar ko ma ni jos pre ven ci jos 2010–2016 m. pro gra mo je tos lėšos – apie 150 tūkst. litų – šie met nu
ma ty tos švirkš čiamųjų nar ko tikų var to tojų, ku rie lan ko si že mo slenks čio ka bi ne tuo se, svei ka tos ir so cia linėms pa slau goms.
Lėšos skirs to mos per Užk rečiamųjų ligų ir AIDS centrą (ULAC). Jau ko vo mėnuo, ta čiau vi siš kai neaiš ku, kaip tie pi ni gai bus skirsto mi, ar jie pa sieks minė tus ka bine tus ir jų lan ky to jus, – pa sa kojo ne vy riau sy bi nių or ga ni za cijų ir eks pertų koa li ci jos „Ga liu gy venti“ di rek torė Jur gi ta Poš ke vi čiūtė. – At ro do, kad lėšos įšal dy tos, o ka bine tai – ties už da ry mo ri ba.“
Per dieną – 300 švirkštųBu vo dėta daug pa stangų, kad va di na ma sis že mo slenks čio kabi ne tas at si rastų Vi sa gi ne, tačiau neaiš ku, ar jis iš si lai kys. Ka
bi ne tas Aly tu je taip pat ka bo ant plau ko. Kai ku riuos ka bi ne tus, sim bo liš kai fi nan suo ja miestų savi val dybės, ta čiau tų lėšų nie ka da ne pa kan ka. Aly tu je šie pi ni gai patvir ti na mi tik tai ko vo mėnesį, todėl nuo sau sio iki ko vo ten – krizės lai ko tar pis. Ne tik dėl lėšų trūku mo, bet ir dėl nuo lat ore kyban čio klau si mo – ka bi ne tas toliau dirbs ar ne?
Vil niu je šias pa slau gas tei kia ŽIV / AIDS pa veiktų mo terų bei jų ar timųjų aso cia ci jos ka bi ne tas „De met ra“ ir Vil niaus pri klau somybės ligų cent ro mo bi lu sis sveika tos ka bi ne tas – au to bu siu kas. Pas ta ra sis kiek vieną dar bo dieną būna Kir ti muo se prie či gonų tabo ro nuo 13 iki 15 val., o ša lia stoties – nuo 16 iki 17 val.
Be švirkštų kei ti mo, „De met roje“ ri zi kos grupės as me nis konsul tuo ja psi cho logė ir gi ne ko logė. Ten jie ga li grei tuo ju tes tu, kai šių yra, pa si tik rin ti dėl ŽIV. Ar ba pasi tik rin ti dėl ŽIV ir ly tiš kai plintan čių ligų yra nu krei pia mi į la bora to riją. Taip pat ka bi ne te da li ja mi pre zer va ty vai, ku rių jis gau na kaip lab da ros iš tarp tau ti nių fondų.
„Pra temp si me dar sa vaitę. Paskui turbūt nu trauk si me ža los maži ni mo pro gramą. Mūsų žmonės tą darbą dir ba sa va no riš kai, be at ly gi ni mo. Per dieną į ka bi netą atei na apie 60 švirkš čiamųjų narko tikų var to tojų, tarp jų – ir seksua li nių pa slaugų teikėjų. Pa gal pa tvir tintą me to diką per dieną vie nam žmo gui ga li me duo ti ar ba pa keis ti ne ma žiau kaip 5 švirkštus. Va di na si, die nai mums reikia apie 300 švirkštų“, – pa sa kojo „De met ros“ va dovė Svet la na Kul šis.
Už darbą – tik skun daiULAC at stovė Bea ta Bu ko taitė pra nešė, kad Svei ka tos ap sau gos mi nis te ri ja minėtą 150 tūkst. litų sumą cent rui pla na vo skir ti, ta čiau ne skyrė. Ne ži nia, ar iš viso skirs.
„De met ra“ vie na ir kar tu su kito mis ne vy riau sy binė mis or ga niza ci jo mis bei par tne riais ne kartą kreipė si į Svei ka tos ap sau gos minis te riją su įvai riais pa si ūly mais, kaip pa ge rin ti ŽIV / AIDS ir ly tiškai plin tan čių in fek cijų pre venciją bei kont rolę tarp ri zi kos grupių as menų.
„Ta čiau at sa ky mo iš mi nis te rijos ne su laukė me, – ap gai les ta vo S.Kul šis. – O ULAC įvai rioms ins titu ci joms pa rašė skun dus dėl mūsų veik los. Ta čiau nė kar to ne pa siūlė eks pertų ar ki to kios pa gal bos.“
Padė ti nar ko ma nams truk do lėšų sty gius
Pra temp si me dar sa vaitę. Pas kui tur-būt nu trauk si me ža los ma ži ni mo pro gramą. Mūsų žmonės tą darbą dir ba sa va no riš kai.
Svet la na Kul šis:
Dėl lėšų sto kos ap ri bo ta spe cia lių ka binetų, ku riuo se nuo nar ko tikų pri klauso mi as me nys ga li pa si keis ti švirkš tus, veik la. Tad ar ne plūstelės drau ge su pava sa riu nau jas ŽIV ir kitų in fek ci nių li-gų pro trūkis?
37O.diena.lt SMALSIEMS PROTAMS
37OKIEK LAIPSNIŲ GALI PASISUKTI TAVO MINTIS?
ŽURNALAS SMALSIEMS PROTAMS JAU PASKLIDO PO TAVO MIESTĄ.
Pa ža das: � SveikatosapsaugosministerijaAIDScentruiplanavoskirti150tūkst.litųsumą,tačiautonepadarė.Nežinia,arišvisoskirs. VytautoLiaudanskionuotr.
11
pasaulisAntrADIEnIS, kovo 6, 2012
Lenkijojepaskelbtasdviejųdienųnacionalinisgedulas,kuriuopagerbiamosšeštadienįįvykusiostraukiniųkatastrofosaukos.ŠeštadieniovakarąŠčekocinuosePietųLenkijojekaktomušasusidūrusdviemtraukiniamsžuvo16keleivių,57sužeisti.Keliųnukentėjusiųjųbūklėlabaisunki.
Gediaukų
IslandijojeprasidėjobuvusiopremjeroGeiroHaardeteismasdėljovaidmensperbankųsektoriausgriūtį2008m.,kuriparklupdėšiąŠiaurėsvalstybę.60metųG.Haardebyląvadinafarsu.Tarpjampateiktųkaltinimųyrairsusijusiųsubanko„Icesave“žlugimu.
BaltarusijosprezidentasAliaksandrasLukašenka(nuotr.)įkaltinimusdiktatoriškumuatsakė,kadtai,jonuomone,labiaupriimtinaneihomoseksualumas.ŠispareiškimasbuvoskirtasVokietijosužsienioreikalųministruiGuidoWesterwelle,kurisyraprisipažinęsesąshomoseksualus.
deramasatlyGis
a.lukašenkosatkirtis
Ru si jos opo zi ci jos judė ji mas turės grei tai su bręsti, jei gu ti ki si su si vieny ti dėl pla tes nių bendrų tikslų. Tokia yra įvai rių ana li tikų nuo monė.
Pa sak jų, užuot vien reiškę pa si pikti nimą dėl Vla di mi ro Pu ti no grįžimo į Krem lių, opo zi ci jos veikė jai tu ri kon so li duo tis ir ruoš ti al terna ty vią stra te giją.
„Pro testų judė ji mas nėra šešėlinė vy riau sybė ir šiuo me tu nėra pa jėgus pe rim ti vald žią. Nėra jokio il ga lai kio pla no, bend ros poli ti kos pro gra mos ar ba eko no mikos stra te gi jos, – sa ko ma Eu ro pos už sie nio ry šių ta ry bos ata skai to je. – Ta čiau opo zi ci ja iš liks, nors da
bar ji galbūt pri klau sys nuo V.Puti no da romų klaidų, kad galėtų išsi verž ti į prie kį.“
Pa tys de monst rantų ly de riai sako, kad jų to les nių veiksmų kryptį ga li lem ti tai, kaip vald žia rea guos į pro tes tus po rin kimų, pla nuo ja mus su reng ti Mask vo je šią sa vaitę.
„Jei gu vald žia pa ro dys santūrumą pro tes tuo tojų at žvil giu, rei ka lai pa kryps vie naip, jei gu ne – vi siš kai ki taip, – aiš ki no vie nas pro testų ly de rių Bo ri sas Aku ninas. – Jei gu re ži mas pa si rinks aštrios konf ron ta ci jos ke lią, opo zi ci ja įgis naujų, ra di ka les nių ly de rių.“
Šiuo me tu be ne iš ki liau sias iš Ru si jos opo zi ciją vie ni jan čių vei
kėjų – ko rup ciją smer kian tis tinkla raš ti nin kas Alek se jus Na val nas – cha riz ma tiš kas 35 metų ka rin go būdo tei si nin kas.
Ko rup ci jos tem domą val dan čiąją V.Pu ti no par tiją A.Na val nas va di na su kčių ir va gių par ti ja.
Šio opo zi ci nio judė ji mo iš ki limas, pa sak ana li tikų, su kėlė nerimą tiems, ku rie už sa vo kar jerą tu ri būti dėkin gi V.Pu ti nui.
„Po li ti nei sis te mai rei kia po kyčių, ta čiau V.Pu ti nas ir jo ap lin kos žmonės bi jo tai da ry ti, – pa brėžė Mask vo je vei kian čio Stra te gi nių tyrimų ins ti tu to eks per tas Alek sandras Ko no va lo vas. – V.Pu ti no pa sitrau ki mas reikštų di de lio skai čiaus
Ar opo zi ci ja tu ri ga li my bių su žibė ti?
Klausimas: � sunkokapasakyti,arRusijosopozicijaipavykssusitelkti. „Reuters“nuotr.
Triuš ki na ma per galėOpo zi ci ja ga li skėsčio ti ran ko mis. V.Pu ti nas tre čią syk laimė jo ša lies pre zi den to rin ki mus ir to liau va dovaus Ru si jai. Da bar jau še še rius metus, o ne ket ve rius, kaip anks čiau.
Tie sa, bu vo ga li ma to tikė tis, nors vykę Dūmos rin ki mai vis dėlto ta po sam čiu de gu to V.Pu ti no ir val dančio jo Ru si jos eli to me daus sta tinėje. V.Pu ti nas ga vo 63,75 pro c. balsų. Ant ro je vie to je li ko ko mu nistų ly de ris Ge na di jus Ziu ga no vas, surinkęs 17,19 pro c. balsų.
Tre čia vie ta ati te ko į po li tiką pa su ku siam vers lo mag na tui Michai lui Pro cho ro vui, ku ris ga vo 7,82 pro c. balsų. Be je, šis po li ti kos nau jo kas Mask vo je ga vo dau giau nei 20 pro c. balsų.
Rinkėjų ak ty vu mas siekė 65,3 pro c. Jis bu vo kiek ma žes nis, pa lygin ti su be veik 70 pro c. per 2008 m. rin ki mus, bet di des nis nei per par lamen to rin ki mus gruodį. Skir tin guo
se re gio nuo se už V.Pu tiną bu vo balsuo ja ma įvai riai. Mask vo je V.Pu ti nui ne pa vy ko su rink ti nė pusės balsų – sos tinė je jis ga vo 47,22 pro c.
Ta čiau, pa vyzd žiui, Čečė ni jo je V.Pu ti nas su si žėrė net 99,73 pro c., o rinkėjų ak ty vu mas šio je ka ro nualin to je res pub li ko je siekė net 99,59 pro c.
Ne ri mas dėl atei ties?Vis dėlto sun kiau pro gno zuo ti, kaip sek sis V.Pu ti nui. Pa sau lio ži niasklai da mirgė jo ant raštė mis, kad rinki mai – dar ne pa bai ga.
Did žiau si pa sau lio lei di niai pripa ži no, kad daug rinkėjų rėmė V.Pu tiną, ta čiau čia pat pri dūrė, jog vėl ne bu vo iš veng ta pa žei dimų ir tai ga li pa ska tin ti naują pro testų bangą.
Ru si jos so cio lo gai tvir ti no, kad V.Pu ti no po pu lia ru mas po rin kimų mažės. „Ma nau, kad po rin kimų vėl pra dės smuk ti pa si tikė ji mas“, –
pro gno za vo Le vas Gud ko vas, J.Leva dos cent ro di rek to rius. Anks čiau jis yra sakęs, kad V.Pu ti nas triuš kina mai laimės pir ma ja me tu re.
Opo zi ci jos at sto vai taip pat pro gno za vo V.Pu ti no epo chos nuo smukį. „Ša lis pra ran da dar ke le rius me tus, rai čio da ma si ko rup ci jos kan čio se, – niū riai kalbė jo Ko mu nistų parti jos ly de ris G.Ziu ga no vas. – Prasidės kas dienė rea lybė, nuo ku rios nei V.Pu ti nas, nei vi si jo bend rinin kai pa si slėpti ne be galės.“
O Ru si jos ak ty vis tai, ku rie rengė pro tes tus po Dūmos rin kimų, tvirti no, kad rin kimų skaid ru mas jų ir vėl ne įti ki no. „Tai, kas įvy ko, nėra rin ki mai, – sakė vie nas pro tes to judė ji mo ly de rių tink la raš ti nin kas Alek se jus Na val nas. – Jie darė prece den to ne tu rin čius pa žei di mus ir su klas to jo rin ki mus. Ir da bar su sidarė si tua ci ja, kai daug Ru si jos pilie čių ne pri pažįs ta, kad šie rin kimai ati tin ka įsta ty mus.“
Eu ro pos sau gu mo ir bend radar bia vi mo or ga ni za ci jos (ES BO) stebė to jai va kar pa skelbė, kad „rinkimų kam pa ni jos sąly gos bu vo iš k reip tos V.Pu ti no nau dai“. Stebė tojai taip pat pa brėžė, kad balsų skaičia vi mas „ver ti na mas nei gia mai be veik treč da ly je bal sa vi mo apy linkių dėl pro cedū ri nių pa žei dimų“.
ES at sto vai pa brėžė, kad pa lai ko to kias iš va das, ir pa ra gi no Ru siją iš tai sy ti trūku mus. Va karų ša lys, nors taip pat pri pa ži no, kad trūkumų bal sa vi mo dieną bu vo, V.Pu tino per galę pa va di no įti ki na ma.
V.Pu ti nas šventėV.Pu ti nas po rin kimų ša li ninkams Ma nie žo aikštė je sakė: „Mes laimė jo me! Mes iš ko vo jo me pergalę at vi ro je ir sąži nin go je ko vo je. Dėko ju, drau gai.“
Jis pri dūrė: „Mes laimė jo me šian dien ir did žio ji da lis mūsų rinkėjų iš ko vo jo skaid rią per galę.“
V.Pu ti nas ne pra lei do ga li mybės dar kartą pa gra sin ti kri ti kams, trum po je kal bo je ap kal tin da mas juos „po li tinė mis pro vo ka ci jo mis, ku rių tik vie nas tiks las – su griau ti Ru si jos vals ty bin gumą ir uzur puo ti vald žią“. O val dan čio ji Ru si jos parti ja „Vie nin go ji Ru si ja“ did žiau sius rin kimų kri ti kus ko mu nis tus iš va dino an ti ru siš kais. „G.Ziu ga no vo po zici ja šiuo me tu su tam pa su la biau siai an ti ru siškų JAV sluoks nių po zi ci ja. Keis ta ko mu nistų par ti jos ly de rio pozi ci ja“, – sąsa jas bandė įžvelg ti „Vienin go sios Ru si jos“ Vals tybės Dūmos de pu ta tas And re jus Isa je vas.
BNS, „In ter fax“, AFP, BBC inf.
Pa sau lio dien raš čių nuo monė
„The Was hing ton Post“Ra di ka liau si opo zi ci jos at sto vai prana šau ja, kad didės ak ci jos po rinkimų. Svei kai mąstan tys ana li ti kai ma no, kad ly de ris ir jo ap lin ka ga li išgy ven ti po rą metų ar dau giau, su sierzi nu sią vi suo menę ra min da mi po liti kos ir eko no mi kos re for mo mis.
BBCRin ki mai vy ko esant liau dies ne pa siten ki ni mui, kurį su kėlė kal ti ni mai didelė mis klas totė mis per par la men to rin ki mus gruodį. Pa žei dimų ir da bar neiš veng ta, nors rin kimų apy linkėse bu vo tūkstan čiai stebė tojų ir vaizdo ka merų.
„Le Mon de“Idėją įreng ti ka me ras skep tiš kai ver tino ES BO stebė tojų mi si ja Ru si jo je, nes vaiz do ka me ros ne ga li už fik suo ti balsų skai čia vi mo – pir muo sius pa žei dimus jau Vla di vos to ke nu statė ko munistų par ti jos vie tos sky rius.
„The Dai ly Te leg raph“V.Pu ti no ap lin ka jau įspėjo, jog neleis, kad pa si kar totų Uk rai nos Maida nas per Oran žinę re vo liu ciją. Vienas jo ar timų pa gal bi ninkų sakė, kad jei gu vyks il gi pro tes tai, bus im ta si griežtų prie mo nių.
jo ap lin kos žmo nių pa si trau kimą, o nė vie nas iš jų ne no ri trauk tis.“
Ta čiau ki ti ana li ti kai sa ko, kad pa grin dinė grėsmė Ru si jai – ne po li ti nis smur tas, o vis la biau po
li ti ka be si do min čios vi du rinės klasės, ku rią kaus tan ti vald žios baimė nuo lat silpnė ja, il ga lai kis at ri bo jimas nuo spren dimų pri ėmi mo.
BNS inf.
Tie, ku rie pro gno za - vo V.Pu ti no per galę, – o jų bu vo dau gu ma, – trynė ran ko mis. Nors po Dūmos rin-kimų pra ėju siais me-tais kai ku rie svarstė, kad šie rin ki mai bus iššū kis V.Pu ti-nui, taip ne nu ti ko.
Re zul ta tas: � V.Putinopergalė–daugiauneiįtikinama,tačiauekspertųprognozėsdėltolesniojovadovavimonedžiugina. „Reuters“nuotr.
Ir vėl Vla di mi ras Pu ti nas
12
sportas
Ma rius Bag do [email protected]
Su si rinks vi sas eli tasTik šie met du ris at vė ru sio je specia liai leng vo sios at le ti kos var žyboms skir to je „Atak öy“ are no je var žy sis sprin te riai Ry tis Sa ka lauskas (60 m), Li na Grin či kai tė (60 m), So na ta Ta mo šai ty tė (60 m barje ri nis bė gi mas), šuo li nin kė į aukštį Ai ri nė Pal šy tė ir dau gia ko vės atsto vė Aust ra Sku jy tė.
Rea liau sių šan sų pa ko vo ti dėl vie tos ant pri zi nin kų pa ky los tu ri A.Sku jy tė, ku ri pa sta ruo sius ke lerius me tus yra pri ski ria ma dau giako vi nin kių eli tui. Tie sa, į šias varžy bas 32ejų Bir žuo se gi mu si at le tė pa te ko tik ga vu si spe cia lų or ga niza to rių kvie ti mą.
„Iš Aust ros ti ki mės tik rai ne mažai. Ji yra Eu ro pos už da rų pa tal pų čem pio na to pri zi nin kė, praė ju siais me tais šio je rung ty je pa gal rei tin go taš kus bu vo ant ra. Vis dėl to Turki jo je leng va tik rai ne bus. Daug kas ti kė jo si, kad olim pi nių žai dynių me tais į šį pa sau lio čem pio natą neat vyks vi si stip riau sieji, ta čiau at si ti ko prie šin gai – var žy bo se daly vaus be veik vi sos ryš kiau sios leng vo sios at le ti kos žvaigž dės“, – kal bė jo ne vie nus me tus su ša lies leng vaat le čiais dir ban tis Alek sas Sta nis lo vai tis.
Stam bu le A.Sku jy tės lau kia nuožmi kon ku ren ci ja. Var žy bo se startuo ti ke ti na bu vu si pla ne tos ir Euro pos čem pio nė bri tė Jes si ca En nis ir praė ju siais me tais pa sau lio pirme ny bė se Pie tų Ko rė jo je trium favu si ru sė Tat ja na Čer no va.
Slap ta ti ki si me da lioPer nai A.Sku jy tė sėk min gai grįžo į dau gia ko vių rung tis ir Eu ropos už da rų pa tal pų leng vo sios atle ti kos čem pio na te Pa ry žiu je ta po pir mą ja is to ri jo je ne prik lau so mos Lie tu vos at sto ve, ku ri lai mė jo sidab ro me da lį.
„Leng va tik rai ne bus, ta čiau ir var žo vės su Aust ra tu rės skai ty tis. Pri si me nu, per nai ša lies čem pio na te pa siek tą re zul ta tą spor ti nin kė Euro pos pir me ny bė se pa ge ri no be veik 200 taš kų. Šie met Lie tu vos čem piona te pa sie kė me dar aukš tes nį re zulta tą, tad to kio pa ties šuo lio ti ki mės ir Stam bu le“, – at vi ra vo tre ne ris.
„Šiais me tais dar ne bu vau iški šu si no sies iš Lie tu vos, tad labai sma gu, kad vėl tu rė siu pro gos pa si var žy ti su eli tu. Kon ku ren cija pri dės pa pil do mos mo ty va ci jos pa si temp ti. Spor ti nė for ma pa staruo ju me tu yra la bai ge ra, no rė čiau pa siek ti vi sų lai kų aukš čiau sią savo re zul ta tą“, – op ti miz mo ne stoko jo 2004ųjų olim pi nių žai dy nių si dab ro me da li nin kė.
A.Sta nis lo vai čio tei gi mu, pasta ruo ju me tu de monst ruo ja mi spor ti nin kės re zul ta tai nu tei kia op ti mis tiš kai. „ Į to lį A.Sku jy tė šį se zo ną yra nu šo ku si 6,32 m, į aukštį – 1,88 m, 60 m bar je ri nio bė gi mo dis tan ci ją įvei kusi per 8,62 sek., ru tu lį stū mė per 17 m. Vi so se šiose rung ty nė se pa siek ti pui kūs rezul ta tai. Vis dėl to dau gia ko vė je yra ir pa sku ti nė rung tis – 800 m bėgi mas. Ji tik rai nė ra stip riau sia, tačiau Stam bu le lai ky si mės tak ti kos, kad jau iki šio bė gi mo bū tu me su
rin kę kiek ga li ma dau giau taš kų“, – pa sa ko jo A.Sta nis lo vai tis.
„Ga ran tuo ju, kad var žy bo se kara liau ti tu rė tų J.En nis. Ke ti na daly vau ti ir T.Čer no va, ta čiau pasta ro ji šiais me tais tarp tau ti nė se var žy bo se dar ne da ly va vo, tad sunku spręs ti, ko kios spor ti nės for mos at vyks. Aiš ku, Pe ki no olim pi nių žai dy nių čem pio nė uk rai nie tė Nata li ja Dob ryns ka taip pat tu rės sa vo ko zi rių, ta čiau su trik ti ne tu rė čiau – slap ta pa gal vo ju apie me da lį“, – pra si ta rė spor ti nin kė.
Džiu gi na sprin te riai„Šį se zo ną la bai ma lo niai nu ste bino mū sų sprin te riai. L.Grin či kai tė jau dau ge lį me tų la bai ga lin gai startuo ja tiek Lie tu vos čem pio na te, tiek tarp tau ti nė je are no je. Šie met ji vėl de monst ruo ja įspū din gą for mą ir ti kiu, kad ga li pa siek ti sa vo as me ninį re kor dą. Jei tai Li nai pa vyk tų pada ry ti, ji ga lė tų pre ten duo ti į la bai aukš tas vie tas. Kol kas už da rų pa
tal pų pa sau lio čem pio na te ge riausia jos užim ta vie ta bu vo 13. Ma nau, kad šią po zi ci ją ji tik rai pa ge rins“, – ti ki no A.Sta nis lo vai tis.
Ma lo niais re zul ta tais tre ne rį pasta ruo ju me tu ste bi na ir 60 m barje ri nio bė gi mo at sto vė S.Ta mo šaity tė. Ji ne se niai dis tan ci ją įvei kė per 8,10 sek. ir pa ge ri no Re mi gi jai Na za ro vie nei pri klau siu sį ša lies rekor dą. Po ke lių sa vai čių vy ku sia me Lie tu vos čem pio na te sprin te rė bėgo dar grei čiau – 8,08 sek.
„Šis re zul ta tas tik rai la bai aukštas. Jei So na ta to kį pa tį re zul tatą pa de monst ruos Tur ki jo je, turė tų užim ti la bai aukš tą po zi ci ją“, – nea be jo jo A.Sta nis lo vai tis.
„Apie konk re čias vie tas tik rai negalvoju, no rė čiau pa de monstruo ti re zul ta tą, ku ris bū tų kuo arčiau as me ni nio re kor do. Sėk mės taip pat šiek tiek rei kės, ka dangi kon ku ren ci ja bus di džiu lė. Kad ir kaip bū tų, pa grin di nis šių me tų star tas – Lon do no olim pia da, tad
var žy bos Stam bu le bus tar si pa siren gi mas va sa rai. Iš vyks tu bū dama op ti ma lios for mos. Ša lies rekor dus pa de monst ra vau bėg da ma pra ktiš kai be kon ku ren ci jos, tad su si dū rus su rim to mis var žo vė mis ti kiuo si dar ge res nio re zul ta to“, – tei gė S.Ta mo šai ty tė.
Vie ta svar bes nė už re zul ta tąVy rų sprin to var žy bo se da ly vaus net 62 spor ti nin kai. Grei čiau siu Lie tu vos žmo gu mi ti tu luo ja mas Ry tis Sa ka laus kas tarp jų lik ti nepas te bė tas nė ne ke ti na.
„Jei ne pa tek siu į pus fi na lį tikrai bus liūd na. Jau praė ju sią va sa rą ma no spor ti nė for ma pra dė jo sparčiai kil ti. Tas pro gre sas vis dar jaučia si. Pla ne tos pir me ny bė se da lyvaus vi si pa jė giau si at le tai, ta čiau kon ku ren ci jos ne bi jau – var žy tis su stip riau siais yra daug įdo miau. Apie sa vo as me ni nį re kor dą ne galvo ju. Pa sau lio čem pio na tas – varžy bos, ku rio se vie ta yra svar bes nė už pa ro dy tą re zul ta tą“, – kal bė jo sprin te ris.
„Kon ku ren ci ja tik rai di de lė, tačiau Ry tis šie met ne kartą pui kiai star tavo. Vol gog ra de vy ku sio se Gu ber na to riaus tau rės var žy bose jo re zul ta tas bu vo la bai aukštas – 6,64 sek. Šie met Mask vo je jis net yra su ge bė jęs įveik ti du buvu sius pa sau lio čem pio nus Dwainą Cham ber są ir Ki mą Col lin są. Šie re zul ta tai prieš olim pia dą nu tei kia op ti mis tiš kai. Aiš ku, rei kė tų pa žymė ti, kad, pa vyz džiui, Usai nui Boltui ši 60 m dis tan ci ja yra per trumpa. Ly giai taip pat ge riau 100 m dis tan ci jo je jau čia si ir R.Sa ka lauskas. Dar pa jė ges nis jis yra 150 m dis tan ci jos bė gi me, kur Ry čiui priklau so už da rų pa tal pų pla ne tos rekor das. Gai la, kad to kia dis tan ci ja nė ra įtrauk ta į var žy bų pro gra mas“, – šyp te lė jo A.Sta nis lo vai tis.
AntrADIEnIS, kovo 6, 2012
Daugiau sporto naujienų skaitykite
diena.lt
Re pe ti ci ja prieš olim pi nį Lon do nąRy toj pen ki Lie tu vos leng vaat le čiai iš skrenda į Stam bu lą, kur penk ta die nį pra si dės XIV pa sau lio leng vo sios at le ti kos už da rų pa talpų čem pio na tas. Į sau lė tą ją Tur ki ją mū sų ša lies de le ga ci ja skren da tu rė da ma slap tą sva jo nę – par si vež ti bent vie ną me da lį.
Vil tis: �� A.Sta�nis�lo�vai�tis�ir�A.Sku�jy�tė�ti�ki�si,�kad�iš�Stam�bu�lo�ga�li�pa�vyk�ti�par�si�vež�ti�me�da�lį.And�riaus�Alek�sand�ra�vi�čiaus�nuo�tr.
Prog re sas: �� sprin�te�riai�R.Sa�ka�laus�kas�ir�S.Ta�mo�šai�ty�tė�pa�sta�rai�siais�me�tais�labai�pa�ge�ri�no�sa�vo�as�me�ni�nius�re�zul�ta�tus.
Dar pa jė ges nis R.Sa-kalauskas yra 150 m dis tan ci jos bė gi me, kur jam pri klau so už da rų pa tal pų pla-ne tos re kor das.
Aleksas Stanislovaitis:
diena.lt/naujienos/laisvalaikis
AntrADIEnIS, kovo 6, 2012 13
menas ir pramogos
2 Lt /min.
50 mln. par duotų įrašųVie nas skan da lin giau sių at likėjų per visą mu zi kos is to riją ro ke ris Ma ri lyn Man so nas grįžta į Balti jos ša lis bei kvie čia į sa vo naujau sio kon certų tu ro „Hey Cruel World...Tour“ pa si ro dymą. Koncertų or ga ni za to riai pra nešė, kad vie nin telį kon certą Lie tu vos, Latvi jos ir Es ti jos pub li kai ame ri kietis su gru pe su rengs bir že lio 12ąją Kau no „Žal gi rio“ are no je.
Daug ką pa sa ko fak tas, kad Mari lyn Man so no sce ni nis var das yra filmų žvaigždės Ma ri lyn Mon roe ir pa mišė lio, žu di ko ma nia ko Charle so Man so no vardų kom bi na ci ja.
Dau gelį gąsdi nan tis ame ri kietis, ku rio tik ra sis var das – Bria nas War ne ris, sa vo grupę įkūrė dar 1989 m. Per ne įti ki mai sėkmingą kar jerą ko lek ty vas vi sa me pa sauly je par davė per 50 mln. įrašų.
Net trys „Ma ri lyn Man son“ albu mai ta po pla ti ni niai, dar trys JAV ta po auk si niai. Sun kio jo ro ko grupė bu vo tris kar tus no mi nuo ta pres tiži niams „Gram my“ ap do va no jimams ir pelnė įta kin gus „Bill board“, NME bei MTV ap do va no ji mus.
Pris ta tys naują al bumąNau ja sis tu ras „Hey Cruel World...Tour“ yra jau 13asis per Ma ri lyn Man so no ir jo grupės is to riją. Šįsyk kon cer tai skir ti nau ja jam albu mui „Born Vil lain“ („Gimęs niek šu“ – angl.) rek la muo ti.
Vyks tant tu rui Ma ri lyn Man sonas pirmą syk nuo 2009ųjų vi durio pa si ro dys JAV. Al bu mas „Born Vil lain“ yra jau aš tun ta sis studi ji nis ame ri kie čių ro ko grupės „Ma ri lyn Man son“ al bu mas. Jis pre ky bo je turėtų pa si ro dy ti gegužę, prie š pat kon certą Lie tu voje. Pa sak Ma ri lyn Man so no, naujo jo rin ki nio įra šai bus sun kes ni ir, kaip pa ts sa ko, pri mins „sa vi žudišką“ death me tal sti lių.
„Vi suo met būsi me pra sčiau sia pub li ka, kol nu sto si me būti klausy to jais ir pra dėsi me būti ar tistais. Bet koks me nas yra kūnas ir krau jas, ne svar bu, kaip jį pa ro dai. Vi si mes no ri me aist rin go siau bo, kurį mums su ke lia tas krau jas. Ir krau jas yra tai, ką jums ke ti nu paro dy ti“, – apie būsimą sa vo „Hey Cruel World...Tour“ šou sakė Mari lyn Man so nas.
Krau pios staig me nosSun kio sios mu zi kos gerbė jai Kauno „Žal gi rio“ are no je iš girs naujo jo al bu mo kom po zi ci jas ir garsiau sius at likė jo hi tus, to kius kaip „Sweet Dreams (Are Ma de of This)“, „The Beau ti ful Peop le“, „The Do pe Show“, „Rock Is Dead“, „Dis po sab le Teens“, „mOBSCE NE“ ar „Per so nal Je sus“.
Žiū ro vai ga li tikė tis ir kiek kraupokų staig menų, odi nių kos tiumų, dau gybės la tek so ir šiur pi nan čio ma kia žo – vis ko, iš ko taip ge rai pa žįsta mas Ma ri lyn Man so nas.
Po be veik de šim ties metų į Lietuvą Ma ri lyn Man soną at ve ža koncertų or ga ni za to rius BDG. Lie pos 28 d. taip pat Kau no „Žal gi rio“ areno je ši kon certų agentū ra Lie tu voje pirmą kartą pri sta tys vieną did žiau sios sėkmės su lau ku sių ro ko gru pių „Red Hot Chi li Pep pers“, o lie pos 31 d. pa kvies į pirmąjį Stin go kon certą lai ki no jo je sos tinė je.
Įver tin tas „Os ka ru“Lie pos pra džio je Vil niu je bus sureng tas ka na die čių ro ko at likė jo B.Adam so kon cer tas.
Nau jienų agentū ros ži nio mis, pa si ro dy mas turėtų įvyk ti lie pos 3iąją „Sie mens“ are no je. Tai bus tre čias at likė jo pa si ro dy mas Lie tu vo je. Pirmą sykį jis koncer ta vo 1999ųjų liepą Vil niaus „Žal gi rio“ sta dio ne , ant rą – 2007ųjų gruodį taip pat Vil niuje, tuo metė je „Ute nos“ pra mogų are no je.
B.Adam sas sa vo so linę kar jerą pra dėjo 1980 m., kai pa si rodė jo debiu ti nis al bu mas „Bryan Adams“. Vėliau at likė jas įrašė dau giau kaip de šimt al bumų, kūrė gar so ta ke lius ki no fil mams. Pa sau ly je jį iš gar sino dai nos „(Eve ryt hing I Do) I Do It For You“, „Ha ve You Ever Really Lo ved a Wo man?“, „Sum mer Of ‘69“ ir kt. At likė jo kūry ba įver tin ta ke liais „Gram my“ ap do va no ji mais bei „Os ka ro“ sta tulė le.
VD, BNS inf.
Siau bo meist ras ir ro man ti kas su gi ta ra
Pamė go: �� ka�na�die�tis�B.Adam�sas�Vil�niaus�pub�li�kai�pa�si�ro�dys�jau�trečią�kartą.� � „Scan�pix“�nuo�tr.
Mūsų ša lies me lomanų lau kia džiu gi va sa ra. Va kar praneš ta, kad Lie tu voje lan ky sis dar dvi pa sau li nio gar so mu zi kos žvaigž-dės. Kau ne koncertą su rengs Mari lyn Man so nas, o Vil niu je – Brya nas Adam sas.
Įvaiz dis: �� Ma�ri�lyn�Man�so�no�kon�certų�lan�ky�to�jai�ga�li�būti�ga�ran�tuo�ti,�kad�ekst�ra�va�gan�ci�jos�juo�se�tik�rai�ne�trūks.� �
AntrADIEnIS, kovo 6, 201214
menas ir pramogos
Iš mo kI te šok tI fla men koFla men ko klu bas „Tien tos“ kvie čia į at virų durų dieną vi sus no rin čius su si pa žin ti su flamen ko kultū ra ir su da ly vau ti aist rin go jo šokio pa mo ko je. Ji skir ta bet ko kio am žiaus šokė jams.
kaI ak to rIus lIe ka sa vI mI„Tai bu vo pir ma sis spek tak lis, kai gal vo jo me ne apie re zul tatą, o siekė me išmė gin ti sa ve, priei ti tokį or ga niš kumą, kai ak to rius ku ria per so nažą, ta čiau lie ka sa vi mi“, – apie spek taklį „Dug ne“ sako O.Kor šu no vas.
ke lIonė per ma dos Is to rIjąPa ro da „Du ma dos šimt me čiai“ at ve ria du ris į du am žius api mantį ma dos is to ri jos lai ko tarpį nuo ro man tiz mo iki art de co. Tai pa ro da iš gausios ma dos is to ri ko Alek sand ro Va sil je vo rin kinių ko lek ci jos.
pa va sa rIš ka an samb lIo pro gra maAn samb lio „Am ber trio“ na riai – LMTA ab solven tai, res pub li ki nių ir tarp tau ti nių kon kursų lau rea tai. Šį kartą jie pa rengė spal vingą, pava sa rišką pro gramą: skambės XVIII–XX a. kūri niai.
flo rIs tI kos pa ro daVil niu je ren gia ma tau to dai li ninkės Bronės Sprin dienės flo ris tikos pa ro da. „Jau čiu at gaivą grįžu si prie gam tos – su si domė jau floris ti ka, čia ga liu įgy ven din ti sa vo fan ta zi jas. No riu puoš ti Lie tuvą. Pa ma žu ėmė kaup tis dar bai, taip at si ra do no ras pa ro dy ti juos kitiems, kar tu pa si džiaug ti“, – sa ko flo ristė.
KUR? Lie tu vos tech ni kos bib lio te ko je, Šv. Ig no to g. 6.KA DA? Iki ko vo 30 d. KIEK? Ne mo ka mai.
nuo af rI kos IkI bal kanų„Com mu ne ART“ kūry binės dirb tuvės kvie čia pa ke liau ti et no muzi kos la bi rin tais. „Af ro bal kan“ va ka ro pro gra mo je net trys kon certai – gros vil nie čiai „Ban da Dze ta“, naują pro jektą pri sta tys Pla zi Ha laoui iš To go, o pa sku ti nie ji mu zi ka da ly sis Lie tu vo je vie šin tys sve čiai iš Es ti jos „Ue ban da“.
KUR? Bu vu sio je Žvėry no spaus tuvė je, Pa ri bio g. 12.KA DA? Ko vo 9 d. 21 val. KIEK? 10 litų.
bu vI mas dvIe seVil niu je šią sa vaitę bus ati da ry ta pir ma šei my ninė me ni ninkų Lai mos ir Ri man to Mil kintų pa ro da „2“. Pa ro dos pa va di ni mas – tai rak tinė reikšmė, api man ti vi sos pa ro dos kon tekstą: dviejų erd vių, dviejų pra smių, dviejų po lių, dviejų me dijų, dviejų med žiagų viena me ar vie nas ša lia ki to būvis.
KUR? Ga le ri jo je „AV17“, Auš ros Vartų g. 17.KA DA? Ko vo 6–25 d. KIEK? Ne mo ka mai.
KUR? Klu be „Tien tos“, A.Jakš to g. 9.KA DA? Ko vo 10 d. nuo 12 val. KIEK? Ne mo ka mai.
KUR? Os ka ro Kor šu no vo teat re, Aš me nos g. 8.KA DA? Ko vo 11 d. 19 val. KIEK? 48 li tai.
KUR? Tai ko mo sios dailės mu zie ju je, Ar se na lo g. 3A.KA DA? Iki rugsė jo 9 d. KIEK? 6 li tai.
KUR? Vil niaus pa veikslų ga le ri jo je, Did žio ji g. 4.KA DA? Šiandien 18.30 val. KIEK? Ne mo ka mai.
„vIlnIaus dIena“ rekomenduoja
LTV 21.30 val. LNK 22.35 val. TV3 23.00 val. BTV 22.00 val. SpoRT1 19.15 val.
tv programa
LTV6.00 La bas ry tas. 9.00 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“ (N-7) (k). 10.00 „Ko mi sa ras Rek sas“ (N-7) (k). 11.00 „Ant svars tyk lių“. Tie sio gi nė Lie tu vos
ra di jo lai da. 12.00 Kul tū rų kryž ke lė. Vil niaus al bu mas
(len kų k.). 12.15 „Eu ro vi zi jos“ dai nų kon kur so na cio na li nės
at ran kos fi na las (k). 14.50 Ži nios. 15.10 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“ (N-7). 16.00 „Mei lės sko nis“. 17.05 „Se nis“ (N-7). 18.15 Šian dien (su ver ti mu į ges tų k.). 18.35 Spor tas. 18.40 Orai. 18.45 „Ko mi sa ras Rek sas“ (N-7). 19.45 Ypa tin gas at ve jis. 20.25, 22.10 Lo te ri ja „Per las“. 20.30 Pa no ra ma. 20.55 Vers las. Kul tū ra. 21.05 Spor tas. 21.10 Orai. 21.15 Die nos te ma. 21.30 Eu ro pos vi du ry. 22.15 Pi ni gų kar ta. 23.15 Va ka ro ži nios. 23.25 Orai. 23.30 „Snai pe rio tai ki ny je“ (N-7).
LNK6.20 „Nic ke lo deon“ pris ta to. Smal su tė Do ra“. 6.50 „To mas ir Dže ris“ (2) (k).
7.20 „Kem pi niu kas Pla čia kel nis“ (k). 7.50 Pri čiu pom! 8.20 „Drau gai V“ (N-7) (k). 8.50 24 va lan dos (N-7). 9.45 Ma no vy ras ga li (k). 11.40 „Ha va jai 5.0“ (N-7) (k). 12.40 „Drau gai V“ (N-7). 13.40 „Vai kų „War ner Bros.“ To mas ir Dže ris“
(3). 14.10 „Nic ke lo deon“ va lan da. Kem pi niu kas
Pla čia kel nis“. 14.40 „iKar li“. 15.10 „Juo kin giau si ne ty čiu kai“. 15.40 „Lan gai III“ (N-7). 16.40 24 va lan dos (N-7). 17.40 Būk ma no mei le! (N-7). 18.45 Ži nios. Kri mi na lai. 19.14 Spor tas. 19.17 Orai. 19.19 Abi pus sie nos. 20.25 Neiš gal vo ti gy ve ni mai (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dvi ra čio šou. 22.00 Ži nios. Vers las. 22.19 Spor tas. Orai. 22.25 Kri mi na li nė Lie tu va (N-14). 22.35 Veiks mo f. „Nė ra kur bėg ti“ (JAV,
1993 m.) (N-14). 0.40 „Tei sin gu mo vyk dy to jas“ (6) (N-7). 1.35 „Įs ta ty mas ir tvar ka. Nu si kal ti mo
mo ty vai“ (N-7).
TV36.40 Te le par duo tu vė. 6.55 „Han ti kas. Sek liai ir pas lap tys“.
7.25 „Simp so nai“. 7.55 „Biu ras“. 8.55 „Mei lės sū ku ry je“. 10.00 Ką ma nai? 11.00 Sva jo nių so dai. 12.00 Gy ve ni mas yra gra žus. 12.35 Be ko men ta rų. 13.10 „Beib lei dai. Me ta li nė ko va“. 13.40 „Han ti kas. Sek liai ir pas lap tys“. 14.10 „An čiu kų is to ri jos“ (5). 14.40 „Či pas ir Dei las sku ba į pa gal bą“. 15.10 „Simp so nai“. 15.40 „Li ki mo ga lia“. 16.40 „Mei lės trium fas“. 17.40 Ką ma nai? 18.35 Su si ti ki me vir tu vė je. 18.45 TV3 ži nios. 19.00 TV3 spor tas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Nai sių va sa ra“. 19.40 Prieš sro vę. 20.30 Bai mės akys. 21.00 „Vy no ke lias“. 21.35 TV3 va ka ro ži nios. 21.50 TV3 spor tas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Pa bė gi mo ka ra liai“ (3). 23.00 Kri mi na li nė dra ma „Ter je rai“ (1) (JAV,
2010 m.). 0.10 „Eu re ka“. 1.05 „Svie to ly gin to jai“ (2).
BTV6.30 Te le vit ri na. 7.00 Ži nios (k).
7.25 „Ty los ri ba“ (N-7) (k). 8.00 Sek ma die nio ry tas (k). 9.00 „Pra juo kink ma ne“ (k). 10.00 „Mar go ša: mo te ri mi ne gims ta ma“. 11.00 „Už kal nio 5“. 12.00 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“. 12.30 Ka ra liš ka sis Pa na mos ke lias (N-7) (k). 13.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7). 14.30 „Pra ga ro vir tu vė“ (N-7). 15.30 „Ame ri kos ta len tai“. 16.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7). 17.30 „Auk sa ran kiai“ (N-7) (k). 18.00 Ži nios. Spor tas. 18.23 Orai. 18.25 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“. 19.00 „Lie tu vos ži nių“ ty ri mas“ (N-7). 20.00 Ži nios. 20.15 Vers las. 20.19 Spor tas. 20.23 Orai. 20.25 „Ne rea lu!“ 21.05 „Pa grin di nis įta ria ma sis“ (N-14). 22.00 „Sos tų ka rai“ (N-14). 23.05 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7). 0.05 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“. 0.35 „Au to fa nai“. TV žur na las (k). 1.05–6.00 „Bam ba“. In te rakty vus šou
suau gu sie siems.
LieTuVos ryTo TV6.14, 13.00 TV par duo tu vė. 6.30, 12.05, 21.00, 0.05 Re por te ris. 7.20, 17.20, 21.55 Lie tu va tie sio giai. 7.55, 14.30, 18.55, 23.05 Ne ga liu ty lė ti. 8.55 „So do de tek ty vės“ (N-7).
10.00, 18.20, 22.30 Su per L.T. 10.35 Šian dien kim ba. 11.05 Gon go Gan gas. 13.30 Šei mų dvi ko va – „Ak ro po lio“
tur ny ras. 15.30 Griūk ne gy vas! (N-7). 15.45, 16.10 Dok. f. „Ka ty nė“ (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Ži nios. Orai. 19.55 Dok. f. „Kru vi no ji ita lų ma fi ja“ (N-7). 21.52, 0.57 Orai. 1.00 Dok. f. „Ka ty nė“ (N-7).
sPorT19.00 Te le vit ri na. 10.00, 19.00 Ži nios +. 10.15 VTB vie nin go ji krep ši nio
ly ga. Gdy nės „As se co Pro kom“–„Minsk-2006“.
12.15 Ad re na li nas. 12.45 Spor tas LT. Eu ro pos šau dy mo
čem pio na tas. 13.45 VTB vie nin go ji krep ši nio
ly ga. Vil niaus „Lie tu vos ry tas“–„Lo ko motiv-Ku ban“.
15.30 Is pa ni jos ACB krep ši nio ly ga. „Lu cen tum Ali can te“–„Va len cia Bas ket“.
17.15 Ita li jos „Se rie A“ ly ga. „Ju ven tus“–„Chie vo“.
19.15 BEKO–LKL žvaigž džių die na (per pert rau ką – Ži nios +).
21.25 Is pa ni jos ACB krep ši nio ly ga. „Lu cen tum Ali can te“–„Va len cia Bas ket“. Tie sio gi nė trans lia ci ja.
23.30 Au to mo to.
15
skelbimaiantradienis, kovo 6, 2012
Kul tū ros mi nis te ri ja (KM) tei gia iš es mės pri ta rian ti Sei me svarsto mam siū ly mui šie met įsteigti Me nų ta ry bą, ta čiau siū lo persvars ty ti šios įstai gos pa va di nimą ir per va din ti ją, pa vyz džiui, agen tū ra, tar ny ba ar de par tamen tu.
„At siž vel giant į su si klos čiu sią pra kti ką, ta ry bos pa va di ni mu įvar dy ti ko le gia liai spren di mus prii man čią ins ti tu ci ją, su si dedan čią iš ren ka mų ar ski riamų na rių, bet sie kiant aiš kes nės vyk do mo sios val džios sis te mos kū ri mo, svars ty ti na ga li my bė tiks lin ti ku ria mos įstai gos prie mi nis te ri jos pa va di ni mą, pa siren kant tin ka mes nę ir la biau jos veik los po bū dį at spin din čią alter na ty vą (pa vyz džiui, agen tū ra, tar ny ba, de par ta men tas ar kt.)“, – tei gia ma Vy riau sy bės nu ta rimo pro jek te.
Kul tū ros mi nis te ri ja pa tei kia ir dau giau pa sta bų dėl nau jos įstaigos kū ri mo, pa vyz džiui, siū lo atsi sa ky ti jos va do vo dvi gu bo atskai tin gu mo, aiš kiai api brėž ti, ar ta ry bos val dy ba bū tų val dy mo, ar prie žiū ros or ga nas.
Ta čiau iš es mės Lie tu vos kultū ros ta ry bos kū ri mui siū lo ma pri tar ti. Ši įstai ga ad mi nist ruotų kul tū rai ir me nui ski ria mas lė šas, vyk dy tų kul tū ros sek toriaus ste bė se ną, ana li zuo tų valsty bės biu dže to lė šo mis vyk do mų pro g ra mų, pro jek tų ir ki tų priemo nių ko ky bę.
„Kul tū ros mi nis te ri jos veik la, per da vus kul tū ros po li ti kos įgyven di ni mo funk ci jas ki tam su bjek tui, bū tų op ti mi zuo ta ir koncent ruo ta ties kul tū ros po li ti kos for ma vi mu“, – tei gia KM.
Anot jos, ta ry bai steig ti pa pildo mų vals ty bės biu dže to lė šų ir nau jų pa tal pų ne rei kės. Jai įsteig ti ir iš lai ky ti 2011–2013 m. mi nis teri ja yra su pla na vu si po 940 tūkst. li tų me tams, įstai gai yra nu ma tytos pa tal pos.
Vy riau sy bės iš va dų dėl Me nų ta ry bos stei gi mo pra šė Sei mas. 2011ųjų gruo džio vi du ry je par la
men tas po pa tei ki mo pri ta rė projek tams, ku riais nu ma to ma nuo ki tų me tų lie pos steig ti Me nų tary bą. Pro jek tus nu ma ty ta svarsty ti pa va sa rio se si jo je.
Pro jek tas nu ma to, kad ta ry ba bus biu dže ti nė įstai ga prie Kul tūros mi nis te ri jos, pa gal kom pe tenci ją įgy ven di nan ti vals ty bės po liti ką kul tū ros mi nist rui pa ves to se val dy mo sri ty se.
Ta ry ba priim tų spren di mus dėl kul tū ros ir me no pro jek tų fi nansa vi mo, ad mi nist ruo tų Kul tū ros rė mi mo fon dą, skir tų sti pen di jas me no ir kul tū ros kū rė jams, teik tų siū ly mus ir eks per ti nę nuo mo nę kul tū ros ir me no po li ti kos klausi mais.
Me nų ta ry bai va do vau tų Vyriau sy bės pa skir tas pa rei gū nas. Nu ma ty ta, kad jis bū tų ski riamas ket ve rių me tų ka den ci jai ir ne dau giau kaip dviem kaden ci joms iš ei lės. Me nų ta rybos val dy bą su da ry tų 10 ren kamų na rių, jos su dė tį ket ve riems me tams ir gi tvir tin tų Vy riau sybė, o kan di da tus at rink tų kultū ros ir me no or ga ni za ci jų dele guo ja mi rin kė jai.
Šie pro jek tai Sei mui bu vo pateik ti pa to bu li nus anks čiau teiktus, bet par la men te at mes tus pro jek tus dėl Me nų ta ry bos steigi mo.
Kul tū ros mi nist ras Arū nas Gelū nas anks čiau yra tei gęs, kad Me nų ta ry ba tu rė tų ne be leisti po li ti kams da ry ti įta kos kultū ros ir me no pro jek tų, tu rinčių gau ti fi nan sa vi mą, at ran kos pro ce sui.
VD, BNS inf.
Veik la: �� nau�jo�ji�įstai�ga�ad�mi�nist�ruo�tų�kul�tū�rai�ir�me�nui�ski�ria�mas�lėšas,�vyk�dy�tų�kul�tū�ros�sek�to�riaus�ste�bė�se�ną.��
Ka�ro�lio�Ka�vo�lė�lio�(BFL)�nuo�tr.
Kul tū ros ta ry ba bus, bet va din sis ki taip
Kul tū ros mi nis teri jos veik la, per davus kul tū ros po li tikos įgy ven di ni mo funk ci jas ki tam su b jek tui, bū tų op ti mi zuo ta.
Siūlo darbą Reikalingi aukštalipiai daugiaaukščių bloki-nių namų siūlių remonto darbams, atlieka-miems su alpinizmo įranga. Tel. 8 650 50 452, UAB „Editus Status“.
920841
PaSlaugoSStatybos ir remonto
Įrengiame geoterminius ir vandens gręži-nius, montuojame šilumos siurblius. Dar-bams suteikiame garantiją ir atliekame techninį aptarnavimą. Teirautis tel. 8 699 85 059 darbo dienomis.
916126
Technikos remontoSKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenau-dojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę tech-niką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.
919688
TransportoUAB „Kraustymo komanda” – profesiona-lios kraustymo paslaugos įmonėms ir gy-ventojams. Tel. 8 618 77 600; www.kraus-tymokomanda.lt.
918408
ĮvairūSKita
Bankrutavusi UAB „Y/N Trade“, į. k. 301249833, parduoda įmonės materialųjį turtą. Paraiškos priimamos 14 dienų nuo paskelbimo. Admi-nistratoriaus tel. 8 601 38 067.
922050
Bankrutavusi UAB „Transdema“, į. k. 123182029, parduoda įmonės materialų-jį turtą. Paraiškos priimamos 30 dienų nuo paskelbimo. Administratoriaus tel. 8 601 38 067.
922118
Pradedamas rengti žemės sklypo Vilniaus m., Paupio g. 35, planas, prilyginamas de-taliojo teritorijų planavimo dokumentui. Rengimo tikslas – suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą esamiems stati-niams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskir-tį. Su žemės sklypo planu galima susipa-žinti: 2012 03 08–2012 03 26 Pašilaičių g. 17-38, Vilnius. Rengėjas – UAB „Geodezijos centras“. Tel. 8 673 92 494, e. paštas [email protected].
922093
Pranešame, kad parengtas žemės skly-po Vaidegių k., Vilniaus m. (kadastro Nr. 0101/0162:104), 0,5600 ha detalusis pla-nas. Planavimo pagrindas: detaliojo teri-torijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. A615-167 (2.15.1.7-AD4), 2009 10 26. Planavimo tiks-las: pakeisti žemės paskirtį pagal bendro-jo plano sprendinius, sudalyti sklypą, nu-statyti planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. Planavimo organizato-rius: Tomas Lukošius, gyv. Eišiškių sodų g. 14-oji skl. 9, Vilnius. Projekto rengėjas: UAB „TM PROJEKTAI“, Vokiečių g. 24, Vilnius. Tel. 8 612 43 916, [email protected]. Planavimo pasiūlymų teikimo tvarka: nuo 2012 03 05 iki 2012 03 19 detalusis pla-nas bus eksponuojamas Panerių seniūnijos patalpose (Žalioji a. 3, Vilnius), viešas apta-rimas vyks 2012 04 02 14 val. Su detaliojo plano rengimo eiga galima susipažinti UAB „TM PROJEKTAI“ aukščiau pateiktu adresu. Pastabos ir pasiūlymai teikiami raštu deta-liojo plano rengėjui.
922674
KarščiauSi Kelionių PaSiūlymaiKelionių organizatorius
A.Vienuolio g. 6, LT–01104 VilniusTel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 [email protected] www.krantas.lt
Paskutinės minutės pasiūlymas 7 NAKVYNIŲ KRUIZAI Jungtiniai Arabų Emyratai–Omanas. Išvyki-mas iš Dubajaus 2012 02 03. Kaina nuo 1474 Lt, 1992 Lt
Egiptas–Izraelis–Jordanija. Išvykimas iš Šarm El Šeicho 2012 03 05. Kaina nuo 1474 Lt
Italija–Prancūzija–Ispanija–Malta Išvykimas iš Savono 2012 05 28Kaina nuo 1820 Lt, 3132 Lt
užuojauTa
Dėl mylimo senelio mirties kolegą Mantą Stankevičių užjaučia „Vilniaus dienos“ kolektyvas.
Tel. 261 3653, 261 3655, 261 [email protected]
Atėnai +15Berlynas +4Brazilija +29Briuselis +8Dublinas +7Kairas +24Keiptaunas +25Kopenhaga +2
Londonas +9Madridas +14Maskva –4Minskas –5Niujorkas +6Oslas 0Paryžius +8Pekinas +10
Praha +4Ryga –3Roma +11Sidnėjus +23Talinas –4Tel Avivas +18Tokijas +18Varšuva +1
Saulė teka 6.55Saulė leidžiasi 18.05Dienos ilgumas 11.10Mėnulis (priešpilnis) teka 15.57Mėnulis leidžiasi 5.36
66-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 300 dienų.Saulė Žuvų ženkle.
VardaiPasaulyje
Marijampolė
Tauragė
–2
–2
Vilnius–4
Alytus–2
Kaunas–3
Utena–3
Panevėžys
–3ŠiauliaiTelšiai
–3
Klaipėda–2
Vėjas1–5 m/s
Šiandien, kovo 6 d.
horoskoPai
Orai Artimiausiu metu tiek dienomis, tiek naktimis Lietuvoje išsilaikys neigia-ma temperatūra. Šiandien dieną temperatūra sieks 2–5 laipsnius šal-čio. Rytoj naktį vėl paspaus šaltu-kas, oro temperatūra sieks 7–12 laips-nių šalčio. Dieną numatoma 1–4 laips-niai šalčio.
orai VilniujeŠiandien Rytas Diena Vakaras Naktis Vėjas (m/s)
Žemės drebė ji mas
trečiadienį
ketVirtadienį
–12–4–7 –7
–11–4–7 –6
–10–3–6 –7
4
2
1
1475 m. gimė italų daili-ninkas, skulptorius ir ar-chitektas Mikelandželas.1900 m. mirė motocik-lo kūrėjas inžinierius Gottfriedas Daimleris. 1918 m. Niu Britene (JAV) gimė Pietų Lietuvos par-tizanų vadas Adolfas Ra-manauskas-Vanagas.1927 m. gimė Kolumbi-jos rašytojas Gabrielis García Márquezas.1933 m. gimė lietuvių po-etas Henrikas Čigriejus.
1937 m. gimė Valentina Tereškova, pirmoji mo-teris, pakilusi į kosmosą.1939 m. gimė lietuvių poetas Jonas Strielkū-nas. 1946 m. gimė „Pink Floyd“ gitaristas ir vokalistas Davidas Gilmouras.1969 m. gimė režisie-rius, scenografas Oska-ras Koršunovas. 1972 m. gimė NBA krep-šininkas Shaquille’as O’Nealas.
datos (koVo 6 d.)
aVinas (03 21–04 20). Palanki die-na spręsti iškilusias problemas –
tam užteks ir sumanumo, noro ir išmin-ties. Tačiau neužsnūskite ant laurų ir pa-skubėkite sutvarkyti visus reikalus, nes artėja nelabai palankus laikotarpis.
jautis (04 21–05 20). Puikiai seksis patarinėti kitiems, susido-
rosite su sudėtingomis užduotimis ir pasieksite norimų rezultatų. Dėl to as-meniniame gyvenime irgi galimi tei-giami pokyčiai.
dVyniai (05 21–06 21). Šiomis dienomis daug mąstysite apie
gyvenimo prasmę. Tikėtina, kad gailė-sitės ne taip nusprendęs. Laukia daug nerimo ir išgyvenimų, pasistenkite juos nukreipti pozityvia linkme.
VėŽys (06 22–07 22). Lengvai bendrausite su aplinkiniais, būsi-
te gal net kiek lengvabūdiškas, tik pasi-stenkite netyčia neįskaudinti pačių ar-timiausių draugų, kuriems ši diena gal-būt ne tokia puiki.
liūtas (07 23–08 23). Labai sėk-mingas laikas. Patyrinėkite savo
emocijas, vertybes, veiksmus ir apmąs-tykite gyvenimą. Nebijokite atsiverti ar-timiems žmonėms, tik savo nuomonę apie juos šiandien pasilaikykite sau.
mergelė (08 24–09 23). Sveika nuovoka padės sėkmingai ben-
drauti su aplinkiniais. Sugebėsite len-gvai apmąstyti praeities įvykius ir pa-daryti teisingas išvadas. Kad ankstes-nės bėdos nebekankintų, svarbu ne-kartoti senų klaidų.
sVarstyklės (09 24–10 23). Bū-site labai jautrus, kitaip vertinsite
savo emocijas ir veiksmus. Galbūt įverti-nimai bus ne visai teisingi, todėl geriau šiandien pailsėkite ir nusiraminkite.
skorPionas (10 24–11 22). Jau-site emocinį išsekimą ir įtampą.
Nesistenkite pakeisti situacijos, tiesiog palaukite palankesnio laiko. Svarbiau-sia su niekuo nesusipykti, nes susitai-kyti bus tiktai sunku.
Šaulys (11 23–12 21). Esate labai energingas ir aktyvus, jaučiate
nepaprastą jėgų ir motyvacijos antplū-dį. Tačiau laikykitės numatyto plano, kad nepristigtumėte jėgų.
oŽiaragis (12 22–01 20). Jums nepatiks supantys dalykai, erzins
aplinkiniai. Tačiau nereikia ginčytis, konfliktuoti, keisti aplinkos, tegul šian-dien viskas lieka taip, kaip yra.
Vandenis (01 21–02 19). Šian-dien ypač teigiamai vertinsite
paslaptingus savo charakterio bruožus ir sugebėsite išspręsti svarbias proble-mas. Tik neskubėkite daryti išvadų ir mąstykite pozityviai.
ŽuVys (02 20–03 20). Patirsite malonumą bendraudamas su
nepažįstamais žmonėmis, tik labiau pa-sikliaukite savimi. Tinkama diena pasi-rūpinti savo išvaizda, apsilankykite grožio salone ar sporto klube.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penkta-dienio, teisingai užpil-dykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiu-sių. Teisingus atsaky-mus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinu-te numeriu 1337. Siųsda-mi žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽ-DUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-neškite į „Vilniaus die-nos“ redakciją Labda- rių g. 8, Vilnius. Praėjusios savaitės nuga-lėtojas – Stasys Steišūnas.
Praėjusios savaitės tei-singi atsakymai: polici-ja (pirmadienis), šauks-mas (antradienis), ki-neskopas (trečiadienis), noktiurnas (ketvirtadie-nis), raudonas balionas (penktadienis).Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, kovo 13 d.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
–5
Felicita, Gerasimas, Karigailė, Koletė, Norvilas, Perpetua, Raminta, Rožė
PrizasŠią savaitę laimėkite filmų „Largo Vinčas: kova dėl imperijos“ ir „Laris Kraunas“ DVD
1
2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
In di jos šiau rinį re gioną pir ma-dienį su purtė vi du ti nio stip ru-mo žemės drebė ji mas, ku ris įsiū-ba vo pa sta tus ir pri vertė biurų dar buo to jus išbėg ti į gat ves per pie tus sos tinė je De ly je. Kaip pra-ne ša JAV geo lo gi jos tar ny ba, 5,2 ba lo stip ru mo po že mi nių smū-gių epi cent ras bu vo už maž-daug 48 km į va ka rus nuo De lio, o jų ži di nys glūdėjo 19 km gy ly je. De lio cent ri nia me vers lo ra jo ne pa sta tai siū ba vo apie 30 se kun- d žių, o dau ge lis iš si gan du sių dar buo tojų nu traukė pie tus ir puolė prie laiptų.
BNS inf., AFP nuo tr.