LAIÐKAS REDAKTORIUIfikais apie tai, kurià gi televizijos laidà – „Teleloto“ ar „Atleisk“, o gal „Dviraèio þynios“ – tautieèiai þiûrëjo la-biausiai. Taèiau

1NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 1–2

LAIÐKAS REDAKTORIUI

Sigitas Jegelevièius

Didþiai GerbiamasPone Vyriausiasis redaktoriau!

Anàdien màsèiau apie 1990–1991 metus. Dar kartà pergalvojau sausio13-osios Pergalës esmæ ir prasmæ. Tuomet pavyko apginti, átvirtinti atkurtànepriklausomybæ. Mintys nejuèia nuslydo atgal, prieð laiko tëkmæ. Ir sustojoties 1918 metø vasario 16-àja. Kas sieja ðias dvi datas? Ar bûtø buvæ kà at-kurti 1990 m. kovo 11-àjà ir kà ginti 1991 m. sausá, jeigu ne Vasario 16-oji?Ir apskritai: kas mes bûtume buvæ, jeigu ne Vasario 16-oji? Niekas, netgiistorikams, nëra uþdraudæs vieðai pasvarstyti: kas bûtø buvæ, jeigu...

Besvarstydamas prisiminiau prieð 42–45 metus vykusius pokalbius Mask-voje su savo diplominio darbo vadove doc. dr. Nina Brþostovska. Tai ne savovalia Rytuose atsidûrusiø grafø Bþostauskiø atðakos paskutinë tiesioginëpalikuonë – 1917 m. Kazanës katalikø baþnyèioje krikðtyta Janinos vardu,kuris vëliau dël Sovietijoje tvyrojusios visuotinës átarumo atmosferos beipersekiojimø tëvø buvo transformuotas á rusams átarimø nekeliantá Ninosvardà. Jos tëvas Valerijonas Bþostauskis nepavykusio 1831 m. sukilimo slopi-nimo aukos – politinio tremtinio sûnus. Atsikûrus Lietuvos ir Lenkijos vals-tybëms, Valerijonas Bþostauskis 1920–1922 m. galëjo pasirinkti Lietuvosarba Lenkijos pilietybæ. Pasak dukros pasakojimo, Bþostauskis dël savo ið-didumo save ir dukrà pasmerkë gyvenimui Sovietijoje. Norëjo gyventi atsi-kûrusioje Lietuvos valstybëje, kurià laikë protëviø Tëvyne. Bet tik Vilniu-je! Rinktis Lenkijos pilietybæ kategoriðkai atsisakë, nors tai jam lenkø atstovaiatkakliai siûlæ. Esà pareiðkæs: negalás gyventi tokioje Lenkijoje, kuri nusk-riaudë Lietuvà, atimdama Vilniø. Brþostovska gyvai domëjosi nepriklausomosvalstybës atkûrimo peripetijomis, santykiais su lenkais ir Lenkija, Lietu-vos gyvenimu 1919–1940 m., ypaè ðvietimo, kultûros, spaudos, literatûrosklausimais. Labai domëjosi, kokia kalba vyraujanti sovietinës Lietuvos ðvie-timo sistemoje. Ðá bei tà per atvirus pokalbius suþinojusi, vëliau vis saky-davusi: jûs, lietuviai, gal net nesuvokiate, kokie turëtumëte bûti laimingi,gavæ tuos 20 metø tarp dviejø karø, juk kadaise Rusijoje jûs buvote tokiepatys kaip ir kaimynai baltarusiai, kuriems tø 20 metø nebuvo duota.

Kodël apie tai raðau? Ogi ðtai kodël. Argi Jums neatrodo, kad dar iki ðiolpas mus buvo þmoniø, nesuvokusiø istorinës Vasario 16-osios reikðmës mûsøtautai, jos konsolidacijai, moderniojo valstybingumo suvokimui ir ypaè tautoskultûrai? Kas bûtume, jeigu nebûtø buvæ Vasario 16-osios? Turbût Litbelosovietinës respublikos provincija ar autonomija, o gal unijinës valstybës dalis.Abiem atvejais bûtø buvæ jausmingø deklaracijø dël lietuviø tautos likimoir pompastiðkø reliacijø apie neregëtus jos kultûros pasiekimus, kurie esàtokie aukðti, jog në nesimato. Bûtø dar kur ne kur kaimuose lietuviðkaikalbanèiøjø. Ten þmonës vieni kitus dar vadintø Mykolais bei Jonais, betoficialiuose raðtuose bûtø tik Michailai ar Michaùai bei Ivanai ar Janai. IrAnos vietoje Onø. Ir prie rusiðkos manieros tëvavardþiø jau bûtume ápratæ,

2 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 1–2

kitaip net neásivaizduodami kreipinio. Ir daugumos mûsø pavardës bûtø beuo-degës, o pavardës kamienas sudarkytas, nes taip priimta slavuose. Pone Redak-toriau, lengvai galite ásivaizduoti, kaip oficialiai atrodytø Jûsø ar mano pa-vardë. Bûtø laimingos tik kai kurios pernelyg jausmingos mûsø ponios arpanelës, siekianèios atsikratyti (ir kitas priversti taip elgtis!) lietuviðkospavardþiø vartojimo tradicijos.

Iki Vasario 16-osios tik lietuviai þinojo dar esant Lietuvà. Pasauliui Lietu-va jau nebebuvo net geografinë sàvoka. Kokiame XX a. pradþios geografinia-me þemëlapyje buvo uþfiksuota tokia sàvoka? Vasario 16-oji ið nebûties Lie-tuvos vardà padarë politine sàvoka, gràþino Lietuvà tarp pasaulio valstybiø.Davë intensyvios ûkinës bei kultûrinës raidos dvideðimtmetá. Suformavo Pilietá,iðkëlë valstybininkø plejadà.

Jeigu tuomet nebûtø subrandintas Pilietis, tai argi 1940–1941 m. sovieti-nës okupacijos sàlygomis bûtø kilæs masinis antisovietinis pasiprieðinimas,argi bûtø po sovietinës reokupacijos 1944 m. kilæs deðimtmetá trukæs parti-zaninis karas? Argi bûtø 1941 m. tauta pakilusi á Birþelio sukilimà? Pilieèiaisiekë atkurti savo valstybæ, atstatyti jos nepriklausomybæ visomis jiems priei-namomis priemonëmis ir bûdais.

Ne tik mûsø vaizduotëje, bet ir realiai á vienà gretà rikiuojasi 1918 m. vasario16-oji, 1941 m. birþelio 23-ioji, 1949 m. vasario 16-oji, 1990 m. kovo 11-oji ir1991 m. sausio 13-oji. Visos ðios datos þymi vienà ir tà patá dalykà – Nepri-klausomybæ. O viso to pradþia – 1253 m. liepos 6-oji. Ne mûsø kaltë, kadpabrëþdami savo valstybingumà ir ðvæsdami jo Dienà, negalime apsiriboti vienadata. Tai vis tas pats kaimynas niokojo ir naikino mûsø valstybingumà. Jodëka minime ðitiek datø. 1918-aisiais atkurdami savo valstybæ þinojome, kàsu ja daryti. Ðiandien gi kartais suabejoju – ar mes þinome, kà daryti su savoatkurtàja valstybe. Prieð keletà metø per valstybines ðventes reikëjo pasi-þvalgyti po mûsø miestø bei miesteliø gatves, buvusias kolchozkaimiø gyven-vietes. Retai prie kurio namo buvo galima pamatyti Trispalvæ. Vyriausybërado iðeitá – pataikaudama tiems, kurie nenori vykdyti Vyriausybës nutari-mo ir ðvenèiø proga iðkelti Valstybës vëliavà, nutarë juos atleisti nuo pareigosiðkelti vëliavà tomis dienomis. Vis dëlto Vyriausybë neiðdráso atleisti tokiøpilieèiø (?!) nuo pareigos iðkeliant Trispalvæ paþymëti Vasario 16-àjà. Tik tie„atleistieji“ jos vis tiek neiðkelia. Nemanyèiau, kad taip ugdomas pilietiðku-mas, pagarba savo Valstybei. Viliuosi, kad man nereikës kelti vëliavos vasa-rio 14-àjà...

Pagarbiai –

2004 m. sausio 25 d.


DIENORAÐTIS

Andrius Verseckas

Gruodþio 18 d., ketvirtadienis. Nepraðytas elektro-ninis laiðkas sako ið paties ryto: „Sëkmë atsiranda iðgerø sprendimø. Geri sprendimai atsiranda ið patirties.Patirtis atsiranda ið blogø sprendimø“. Tai, kà paprastaivadinu ðiukðliniu paðtu, spam’u, netikëtai pasirodo leng-va ranka milijonui adresatø iðsiøsta pati gryniausia he-donizmo esmë. Kaip ne kaip, o ðventiniu periodu apiegerà gyvenimà vis daþniau pagalvoji. Neseniai Jurgapasakojo apie saviðká: be pataikavimo kitiems, neva at-neðantá asmeninæ pilnatvæ. Anot jos – periodiðkas lanky-masis kirpyklose ir drabuþiø parduotuvëse (o... kokiosjos populiarios ðià savaitæ!), dëmesio kitiems rodymas,pasirinkimai, kà veikti vienà ar kità dienà, yra „dël sa-væs“. Viskas dël savæs. Kaþkodël manau, kad bandymaipaèiam sau suteikti malonumà ilgainiui turëtø evoliu-cionuoti á primityvias savæs patenkinimo formas. Socia-lusis gi hedonizmas reikalaute reikalauja aplinkos – kovertas veidrodis drabuþiø matavimosi kabinoje, jei á jáspoksodamas negali savæs su niekuo palyginti?Aðtrus ginèas ðia tema buvo bevaisis... Ir tai visai nebûtøjuokinga, jei kiek vëliau ta pati Jurga nebûtø pasidali-jusi patirtimi, kaip populiariomis priemonëmis galimapelnyti aplinkiniø pripaþinimà ir sëkmingai þygiuotisavo profesiniais, komerciniais ar akademiniais keliais.Cha – „viskas dël savæs“! Patikëkit.

Gruodþio 20 d., ðeðtadienis. Vakar apturëjau visuotináfirmos vakarëlá. Verta prisiminti, kad visuotiniai vaka-rëliai bûna dukart per metus: per Kalëdas ir Jonines.Pasibaigus rudeniui ir pavasariui. Uþgimus naujai vilèiaiir per firmos vado gimtadiená. Tikriausiai sutapimas.Vienas vakaro akcentø – „graþus“ atsisveikinimas sudviem kolegomis, nusprendusiais kà nors savo gyveni-me pakeisti. Su Sandra viskas tvarkoje: ji iðvaþiuoja,traukiama gyvenimo meilës. Padovanojo man atsisvei-kindama bilietà ðokti paraðiutu – manau, prisiminsiujà ankstyvà pavasará, þvelgdamas þemyn ið poros kilo-metrø aukðèio (nukrypimas nuo temos – svarbiausianeuþmirðti pasiimti á lëktuvà fotoaparato). Ádomesnisatvejis – Darius. Visà laikà mokëjæs save parduoti betkam ir bet kokiu klausimu. Puikus aktorius, savo suge-bëjimø dëka susikûræs to-o-o-okià aurà, kurios dauge-lis pavydëtø. Átariu, kad jis tuo ir pats galø gale patikëjo.

Dariaus iðëjimas kaþkuo priminë NATO generaliniosekretoriaus lordo Robertsono pasitraukimà prieð ke-letà savaièiø – „svarbu pasitraukti, kol dar tave ákal-binëja pasilikti“. Hm... svarstau, ar tai nebûtø puikusingredientas á mano gero gyvenimo receptà?

Gruodþio 22 d., pirmadienis. Gráþæs namo radau Da-lios atverstà „Delfi moterims“ interneto puslapá. Moterissvetimðaliðka pavarde savo straipsnyje (perpublikuo-tame ið þymaus lietuviðko bulvarinio laikraðèio) dëstëkasdienæ moterø ir vyrø santykiø logikà. Þinia, apiepinigus ir bendravimo triukus. Gana nuotaikinga rað-liava, kuri po pirmø dviejø pastraipø pakvimpa kaþkuopaþástamu. Antrasis skyrius prasklaido visà miglà – po-puliaraus TV serialo „Seksas ir miestas“ kartotinis, pa-siskolinus lengvai suprantamà fabulà „visi vyrai kiaulës,mano vaikas genijus, nëra kuo apsirengti“, kandø raðy-mo stiliø ir tæstiná formatà. Populizmo triumfas. Puikiaisuprantu „Delfi“ portalà – reitingai, reitingai ir dar kartàreitingai. Kartà per mënesá gaunu þiniasklaidos pirkimo-pardavimo agentûros naujienlaiðká, visà spindintá gra-fikais apie tai, kurià gi televizijos laidà – „Teleloto“ ar„Atleisk“, o gal „Dviraèio þynios“ – tautieèiai þiûrëjo la-biausiai. Taèiau man patinka natûralûs rinkos mecha-nizmai – þiûrëdamas televizijà ar vartydamas spausdin-tus bei elektroninius leidinius ðiek tiek suvoki, kad jødarbas – populiarumas. Tereikia rasti visuotiná pavydo,neapykantos ar nevisavertiðkumo komplekso objektà.

Gruodþio 24 d., treèiadienis. Visuotinis atsisveiki-nimas su darbu iki pat sausio 5-os. Visà dienà tryniaubanalius ir atsikartojanèius kalëdinius palinkëjimus,uþplûstanèius paðto dëþutæ. Paskutiniai ginèai ir barniaisu reklamos agentûra ðiais metais – pastaràsias dvidienas bandþiau dirbti su nesenos fotosesijos medþiaga.Vis dëlto turiu pripaþinti, kad vietoj kalëdiniø agentûrossveikinimø gautas stiklainëlis brukniø uogienës atðildësusikaupusià rûstybæ – pradedu suprasti Pavlovo ðuniu-kus. Ið psichologijos studijø atsimenu tik vienà vaistà –ðokoladas padeda kovoti su depresija. Gal brukniøuogienë numalðins stresà?Ðiaip Kûèiø vakaro laukiu visus metus. Paauglystëjebuvo svarbûs ritualai, ðiandien „gyvensiu dël savæs“:

DIENORAÐTIS


suvedinësiu rezultatus, gràþinsiu skolas, kaip ir visuo-met per paskutinius penkerius metus prisiminsiu KûèiasFloridoje: ðaukðtu moliniame dubenëlyje trinamas aguo-nas, rusiðkoje parduotuvëje susipirktus visus ámanomusrytø-europietiðkus produktus ir aguonpiená, besipuikuo-jantá 1 galono talpos plastmasiniame pieno butelyje.Slidþiu tamsiu keliu nuvairavau á Kauno priemiestá at-siimti aguoninio „ðimtalapio“ – puikiausio ið Vytautoatveþtiems totoriams priskiriamø patiekalø. Tiesa, jákepë lietuvaitë, dideliø naujalietuviðkø namø ðeimi-ninkë, visà laikà guosdamasi, kad tokio klientø antplû-dþio kaip ðá vakarà niekuomet neturëjusi. Palinkëjauta proga jai kasdien tokios verslo sëkmës, o ji atsakë:„Aèiû, bet nesu tokia godi pinigams“. Nuþvelgiau josnamø aplinkà ir nepatikëjau. Manau, kad pradedu su-prasti Jurgà ir kitus, „nieko nedaranèius dël kitø“ – kaipir ði kepëja, jie neásisàmonina kasdieniø savo poelgiømotyvø. Reikës kada nors paraðyti apie savæs sureikð-minimà, uþtemdantá savikritikà ir racionalumà.

Gruodþio 29 d., pirmadienis. Vakar buvau Vilniuje.Ne kartà pastebëjau, kad kelionës á Vilniø man atrodotrumpesnës nei kelionës atgal á Kaunà. Kaþin kokiubûdu nepateisinu liaudies posakio, kad „arèiau namøarkliai greièiau bëga“. Uþtai pateisinu seniai girdëtàbene vieno naktinio klubo reklaminá ðûká: „Namai ten,kur gera“. Ir visai èia ne apie Kauno ir Vilniaus nemirð-tanèià konkurencijà. Greièiau apie veiklà, kuria uþsiimuðiuose dviejuose miestuose.Su Tomu lindëjome VDA fotolaboratorijoje, o að bandþiauið savo fotografiniø eksperimentø atsirinkti tris keturisman labiausiai patinkanèius darbus. Ðtai èia bûtø ádomusu kuo nors padiskutuoti apie gerø sprendimø kriteri-jus uþ gero gyvenimo ribø. Pavyzdþiui, mene. Visuometskeptiðkai vertinau þmones, studijuojanèius menà – nemenotyrà ar meno istorijà, ar galø gale ávairiausias tech-nikas – toká ið vidaus kylantá norà kà nors veikti. Nuo-jauta man kuþda, kad diplomuoti menininkai iðeina sureceptø knyga, kaip teisingai sudëlioti bûtiniausias da-lis. Ðià nuojautà dar labiau sustiprino akistata su vie-nu veikëju. Þvygavome su Tomu dël dar drëgnoje fo-tografijoje atsirandanèiø efektø ir artefaktø, dël to, kàdar bûtø galima ið viso to iðspausti, o kaþkas ið uþ nu-garos uþmetæs aká iðpoðkino: „Nu. Kompozas gerai su-statytas“. E... o kaip su emociniu krûviu? Galø gale ne-objektyviuoju „graþu/negraþu“?

Sausio 1 d., ketvirtadienis, Naujieji metai. „... Aðsutikau naujus metus neuþsivilkæs palto, kai lijo An-glijoj lietus ir buvo baisiai ðalta...“Kitaip negu mano brolis, nepriklausau tai kartai, kurisavo revoliucingàjá paauglystës laikotarpá tapatina sulietuviðko roko atgimimu. Taèiau vis dëlto pateisinsiu„Anties“ pasipelnymo lûkesèius ir turbût pasidovano-

siu sau jø naujai perleistàsias kompaktines plokðte-les. Vakar neiðgyvenau nieko nauja. Nemoku links-mintis tik dël to, kad yra visuotinë proga ir dràsiai galiunumatyti tik vienà kalendorinæ dienà – þinau, kad busvalgio, fejerverkø, televizijos ir ðampano. Sausio pirmàjàtapatinu su posakiu „ðiandien yra pirmoji tavo likusiogyvenimo diena“.Reikia nusipirkti fejerverkø – maþumëlæ po laiko, taèiauGedui, kaip ir kiekvienam penkiameèiui pypliui, jie vi-suomet atneða dþiaugsmo.

Sausio 8 d., ketvirtadienis. Kà tik iðtrintas elektro-ninis laiðkas sakë: „Ásivaizduok, kad gyvenimas – taiþaidimas, kuriame tu þongliruoji penkiais kamuoliukais.Tie kamuoliukai – tai darbas, ðeima, sveikata, draugaiir principai. Vienà graþià dienà pagaliau supranti, kaddarbas – kaip guminis kamuoliukas. Jei leisi jam nukris-ti – jis atðoks. Kiti keturi kamuoliukai – ðeima, sveikata,draugai ir principai – stikliniai. Jei leisi nukristi norsvienam ið jø, jis bus nepataisomai sugadintas, áskeltas,o gal net ir sudauþytas“. Ðiandien leidþiu darbo kamuo-liukui vis daþniau nukristi ant þemës ir ypaè rûpinuosiprincipais – kiekvienà iðtaikytà minutæ bandau pasi-rengti ðeðtadienio egzaminui. Niekada negalvojau, kadverslo strategijø mokslas gali bûti ádomus. Po truputákeièiu savo nuomonæ.Protingi dëdës knygose dësto mano svarstymø apie geràgyvenimà teoremas. „Ribinë sëkmë lygi ribinio noro irribiniø galimybiø skirtumui.“ „Jei esi patenkintas savoaplinka ir tuo, kà joje veiki – iðsaugok situacijà, jei ruo-ðiesi keisti ir aplinkà, ir savo veiklà joje – susirask bentkeletà bendraminèiø.“ „Pagrindinis akcininkø tikslas –veiklos pelningumas.“ Mintyse dëlioju savotiðkà Maslowgero gyvenimo piramidæ: pagrindà bandau suræsti iðgyvenimo dël savæs – labai jau daug þmoniø já akcentuoja.Ant jo uþkeliu racionalià savikritikà – manau, to nepa-daræs, nusiþengèiau savo principams. Beliko matomaledkalnio pusë – pripaþinimas (pagardintas populizmuir visuotinëmis aksiomomis) ir paèioje virðûnëje – savæsátvirtinimas (gausiai spindintis susireikðminimo spal-vomis, besimaitinantis visø þemiau esanèiø sudedamøjødaliø syvais). Keista, neradau vietos skaidrumui, atvi-rumui, savo kasdienybës ásisàmoninimui... Labai norë-èiau juos patalpinti paèiuose pagrinduose, bet nesu tik-ras. Kaip ir nesu tikras dël ðios teorijos pritaikomumo.Dabar pagalvojau, kad galbût ðie principai turëtø kaþ-kaip pasiskirstyti dviejose svarstykliø pusëse, o ne stovë-ti kaip statiðka piramidë. Juk apie gyvenimà sau ir gy-venimà dël kitø daþniausiai susimàstome, kai vieno iðjø ima stigti. Arba kai vienà ið jø pagyvename be prob-lemø – niekas nebekvarðina galvos ir atsiranda laikopamàstyti, „koks að graþus ir laimingas“ arba atvirkðèiai.Reiktø gráþti prie ðios temos po kokio pusmeèio – buskita mënulio fazë, galbût kitaip á viskà paþiûrësim.

DIENORAÐTIS


ÐIANDIENA

Septintà deðimtmetá geriausias radijo imtuvas, kurágalëjai per blatà ásigyti Lietuvoje, buvo latviø gamy-bos Spidola, kurios trumpø bangø diapazonas prasidëjo25 metrais ir baigësi 75. Visi sovietiniai radijo apara-tai turëjo tik tokias trumpas bangas. Jeigu norëjai klau-sytis uþsienio „balsø“ – o visi, kas pirko Spidolas, tikto ir norëjo, negi klausytumeis muzikos trumposiomisbangomis, – visi turëjo galynëtis su galingu tø radijostoèiø trukdymu. Klausytis buvo sunku, bet ðá tà vistiek iðgirsdavai: tai trukdytuvà pavëluodavo ájungti, taitrukdymo ruoþas neidealiai sutapdavo su stoties ban-gomis ir padirbëjæs galëdavai surasti plonà kraðtelá, kurstoties signalas, kad ir labai silpnas, bûdavo girdimas.

Paskui vienà dienà mûsø Spidola kaþkur dingo, o kaivël atsirado, man neþinomas auksarankis jau buvoátaisæs tris papildomus trumpø bangø ruoþus: 16 metrø,13-os ir 11-os. Kadangi tie diapazonai nebuvo paplitæsovietiniuose radijo imtuvuose, trukdoma juose buvoþymiai maþiau arba iðvis ne. Konkreèiai, vienuolikosmetrø ruoþas buvo ðvarus kaip kriðtolas, gal todël, kadjame girdëdavai greitosios pagalbos, milicijos ir taksipokalbius. O kadangi tame ruoþe buvo vienintelë Vakarøradijo stotis – Svoboda – tai daugiausia jos ir klausydavo-mës. Gal bûtume vien jos ir klausæsi, bet kitos stotysturëjo ádomiø programø, pavyzdþiui, Goldbergo politikoskomentarai per BBC, tad tekdavo nerti á ilgesnes ban-gas ir bandyti áveikti trukdþius.

Tuo laiku man buvo penkiolika. Po kokiø septyneriømetø paþástamas pasiûlë firmos Panasonic imtuvà, kurisatrodë kaip karinis modelis ir turëjo ávairiø filtrø irjungikliø, kurie gerokai palengvino varþybas su tarybi-niais trukdytuvais. Nors kaina atrodë milþiniðka – tiesà

KLAUSËTËS „LAISVOSIOS EUROPOS“RADIJO

Saulius Tomas Kondrotas

sakant, nepamenu, kiek mokëjau, pamenu tik kad atrodëlabai brangu – Panasonic’à nusipirkau. Netrukus atsi-rado dar geresni skaitmeniniai imtuvai, tad Panasonic’àpardaviau ir taip pat ið po skverno nusipirkau Sony.Tas stoèiø klausymàsi dar palengvino. Pirma, galëjaiáprogramuoti deðimtis stoèiø, kad radijas prisimintø jødaþnius. Tada, vos tik prasidëdavo trukdymai, galëjaispaudyti mygtukus ir sparèiai ðokinëti nuo vieno daþnioprie kito, kol surasdavai netrukdomà. Plius dar dau-giau visokiø filtrø ir kitokiø technikos gudrybiø, tadklausymasis liovësi buvæs problema. Tiesa, èia reiktøpasakyti, kad Antakalnio kaimynas uþ sienos, toksaineprigirdintis senukas, teturëjo senà lempiná prieðka-riná Telefunken’à be jokiø filtrø ir gudrybiø, ir pusë namogalëjo girdëti ðvarø „Amerikos balsà“, kai tà aparatàvakare ájungdavo.

„Laisvë“, „Laisvoji Europa“, BBC, „Amerikos balsas“,„Vokieèiø banga“ buvo radijo stotys, kuriø informacijapasitikëdavom. Muzikai ásijungdavom Lenkijos radijà.Vietos radiju netikëjom visiðkai ir nesiklausëm.

Kai atsigræþi atgal ir paþvelgi á ávykusias permainas,nejuèia pagalvoji, ar bûtum galëjæs patikëti, jeigu kas

SAULIUS TOMAS KONDROTAS (g. 1953) – prozininkas,1986 m. pabëgo á Vakarus. Nuo 1989 m. „Laisvosios Europos“radijo bendradarbis, nuo 2001 m. LER Lietuviø skyriaus di-rektorius.

Tekstas parengtas pagal per LER 2003 12 31 skaitytà prane-ðimà. Paskutinë LER laida lietuviø kalba transliuota 2004 m.sausio 31 d.

Saulius Tomas Kondrotas „Laisvosios Europos“ radijo studijoje.2004 m. sausis. LNK þiniø nuotrauka


SAULIUS TOMAS KONDROTAS

nors tada bûtø sakæs, kad bus taip ir taip. Kai medþiojau„Laisvosios Europos“ signalà, kad iðgirsèiau AuðrosJuraðienës ar Kæstuèio Jokubyno balsà eteryje, ar bûèiaugalëjæs patikëti, kad praeis daug metø ir að bûsiu pas-kutinis „Laisvosios Europos radijo“ direktorius? Aiðku,ne. Bet ðtai ávyko, ir po keliø valandø jau niekas eteryjeniekada neiðgirs nei „Laisvosios Europos“ signalo, neimûsø balsø.

Kvietimà dirbti „Laisvojoje Europoje“ gavau ankstyvà1989 m. pavasará ir po keliø mënesiø, vasarà persikëliauið Santa Monikos Kalifornijoje á Miunchenà Vokietijoje.Pirmà kartà á darbà pastate Anglø sode atëjau 1989 m.rugpjûèio pirmàjà. Tai buvo paskutiniai metai, kai komu-nizmo tvirtovë atrodë stovësianti amþinai. Tuo metu„Laisvosios Europos“ lietuviø skyrius buvo gana dide-lis, vienuolika þmoniø. Beveik tuo pat metu kaip ir aðpradëjo dirbti ið Vatikano radijo atvykæs Saulius Ku-bilius, ið Èikagos atvaþiavo Mykolas Drunga. Seniejidarbuotojai buvo Kæstutis Jokubynas, Aleksandras Ka-cas, Eglë Juodvalkë, Kæstutis Girnius, Vytautas Mac-kevièius, Kajetonas Èeginskas, Auðra ir Jonas Juraðai.Kai að atsiradau Miunchene, redakcijai vadovavo Èe-ginskas, bet netrukus jis perdavë vairà Girniui. Visaprograma, anuomet tik vakarais transliuojama valanda,buvo pagaminama Miunchene vietos darbuotojø jëgo-mis, be jokiø korespondentø praneðimø.

Po metø padëtis pradëjo keistis. Komunistinis blokasëmë irti, atsirado tiesioginiø ryðiø su Lietuva galimybë,pradëjome ásigyti savø korespondentø Lietuvoje, pirma-sis, atrodo, buvo Audrius Siaurusevièius, bet netrukusatsirado ir plejada kitø, dar vëliau Vilniuje atidarëmesavo biurà, á Miunchenà atvaþiavo pirmas darbuotojas,pasamdytas jau Lietuvoje – Gintaras Aleknonis.

Laikai akivaizdþiai keitësi. JAV dëmesys „LaisvosiosEuropos“ ir „Laisvës“ radijo transliacijø ðalims irgi.1995 m. radijo biudþetas buvo nukirstas nuo 230 mili-jonø doleriø iki 70 milijonø – reikðmingas pjûvis. Pa-silikti brangioje gyventi Vokietijoje tapo nebeámanoma,imta skubiai ieðkoti kitos ðalies ásikurti. Èekijos pre-zidentas Vaclavas Havelas pasiûlë keltis á Prahà, ir tai

skubiai buvo padaryta. Transliacijas ið Èekijos oficia-liai pradëjome 1995 m. liepos pirmàjà.

Dauguma senøjø „Laisvosios Europos“ darbuotojø nu-sprendë á Prahà nebevaþiuoti. Juolab ir nuotaikos iðVaðingtono sklido nekokios, kalbëta, kad transliuoti likovienerius metus. Prahà pasiekëme keturiese: Girnius,Drunga, Aleknonis ir að. Ið viso gavome septynis eta-tus vietoj turëtø vienuolikos. Ið Vilniaus atvaþiavo Vir-gis Valentinavièius ir Auðra Jûraitë, ið Amerikos – Dar-ius Udrys. Kai praëjus vieneriems metams radijasnebuvo uþdarytas, pradëjome ieðkoti bûdø, kaip pri-traukti daugiau pagalbos. Taip Prahos studijose pama-þiukais ásitvirtino Andrius Kunèina ir Þydronë Krasaus-kienë. Girniui iðëjus vadovauti viso radijo Þiniø skyriui,atsirado proga atvykti Irenai Vaiðvilaitei. Originaliosprogramos laikas nuo valandos per dienà iðaugo ikidaugiau nei pusantros valandos, o ið viso, su visais pa-kartojimais, ðiuo metu sudaro daugiau nei tris su pusevalandos per dienà. Atsisakëme trumpøjø bangø ir,sutaræ su „Lietuvos radiju“ bei „Þiniø radiju“, pradë-jome transliuoti vidutinëmis bei ultratrumposiomis ban-gomis, siekianèiomis beveik visà Lietuvà. Treèias mûsøpartneris yra arba turbût dabar reikia sakyti buvo„Dzûkijos radijas FM 99“. Nuolatiniø klausytojø skai-èius ëmë augti, ir ðiandien mûsø nuolat klausosi perpusæ milijono Lietuvos þmoniø – labai daug.

Na, gerai. Atëjo laikas pamaþu atsisveikinti. Sakaupamaþu, kadangi beveik paskutinæ akimirkà gavomenurodymà dar kurá laikà nedingti ið eterio, kol JAV Kon-gresas nepadarë galutinio sprendimo. Taigi transliuo-sime penkiolikos minuèiø programà penkios po treèiosper „Lietuvos radijo“ pirmàjà programà, darbo dienomis.Nors dar neatsisveikinu galutinai, daugelio mûsø bal-sø jau nebegirdësite. Norëèiau atsisveikindamas ið-vardyti visus mûsø korespondentus, bet jø turëjome tiekdaug, kad telieka visiems padëkoti bendrai. Dëkojuvisiems mûsø klausytojams, dëkoju visiems, kas rodëmums ðiais sunkiais 2003 m. tiek dëmesio ir dëjo tiekjëgø, kad „Laisvoji Europa“ nebûtø uþdaryta. Sudie irlaimingø metø.


Prezidentas nereikalingas

KÆSTUTIS K. GIRNIUS

ÞVILGSNIS

Lietuvai nereikia Prezidento. Tuonenoriu sakyti, kad prezidentas Ro-landas Paksas turëtø atsistatydinti.Veikiau noriu tvirtinti, kad reikëtøpanaikinti prezidento institucijà.Bûtent panaikinti, o ne tik patobulintiar pakeisti, pavyzdþiui, ávedant netie-sioginius prezidento rinkimus, suma-þinant ar padidinant jo ágaliojimus.

Nuo pirmøjø savo dienø LR pre-zidento institucija buvo netobulas kû-rinys, Sàjûdþio iðirimo ir vaidø tarptuometinio Aukðèiausiosios Tarybospirmininko Vytauto Landsbergio ða-lininkø ir oponentø vaikas. Landsber-gio pastangos sukurti stiprià, Pran-cûzijos modeliu pagrástà prezidentoinstitucijà sukëlë politinius ginèus,neracionaliø átarinëjimø puotà. Opo-nentai be pagrindo kalbëjo apie artë-janèià diktatûrà bei deðiniøjø këslussuklastoti referendumo rezultatus,rëmëjai nepagrástai baugino svetimoskariuomenës intervencija ir komunis-tø gráþimu á valdþià. Trûko konstruk-tyviø diskusijø bei pastangø rastikompromisà. Be to, diskusijos vykoLandsbergio ðeðëlyje. Abi pusës manë,kad jis laimës prezidento rinkimus,tad vieniems rûpëjo suteikti preziden-tui kuo platesnius ágaliojimus, kitisiekë jo galias kuo grieþèiau apribo-ti, pvz., nelemtai reikalaujant, kadprezidentas sustabdytø savo veiklàpolitinëse partijose.

Ligi ðiol ði institucija nepajëgë áveik-ti gimdymo traumos. Nors preziden-tas yra pirmasis valstybës þmogus,vienintelis, kurá renka visa tauta, tadir turintis didþiausià demokratiná le-gitimumà ir ypatingà statusà tarpaukðtø pareigûnø, jo ágaliojimai irpriemonës savo galioms ágyvendintiyra labai riboti. Vyriausybë nëra jam

pavaldi, esminiai ûkio klausimai, le-miantys þmoniø gyvenimo lygá irdidele dalimi gerovæ, nëra jo kompe-tencijoje. Jis nedidina mokesèiø,nereguliuoja ðalies finansø, neatlei-dþia valdininkø, nenutraukia valsty-bës programø ar dotacijø. Privalomaspolitinis neutralumas dar labiau pa-kerta prezidento galià, nes tik ypatin-gomis aplinkybëmis jis turi tvirtà po-litiná uþnugará Seime, kuris suteikiajam plaèià veikimo laisvæ.

Ribotos galios turi savo privalu-mus. Ne prezidentui rûpintis ástaty-mo smulkmenomis, kompromisais suopozicija; jam gana nurodyti bendràveiklos kryptá. Jis gali rinktis, á ku-rias politines kovas veltis ir nuo ku-riø – atsiriboti. Per didþiàsias ðventesir iðkilmingus posëdþius jis kalba vals-tybës vardu. Ir kaip dera per tokiasprogas, kalba kaip tautos vienybës,jos bendrø politiniø lûkesèiø reiðkë-jas. Nestebina, kad þmogus, laikomaspakilusiu virð siauriø partiniø ar gru-piniø interesø, paprastai bûna vienaspopuliariausiø Lietuvos politikø. Bettai nekeièia fakto, kad prezidentuinuolat gresia pavojus tapti politiniogyvenimo stebëtoju, o ne jo varikliu.

Dabartinë krizë rodo, kad ðaliesvaldymui prezidentas reikalingaskaip ðuniui penkta koja. Per pasta-ruosius keturis mënesius Lietuvosvaldþia plaèiàja prasme veikë norma-liai: priiminëjo reikiamus nutarimus,priþiûrëjo ðalies vidaus gyvenimà, lai-davo uþsienio politikos tæstinumà. Irjei galima apsieiti be prezidento ketu-ris mënesius – gal net metus, jei ap-kaltos procesas uþsitæs – tai kam ap-skritai prezidentas reikalingas?

Neginèytina, kad dabartinës sàly-gos ypatingos ir kad rizikinga jomis

remiantis daryti plaèius apibendri-nimus. Pakso pirmtakai AlgirdasBrazauskas ir Valdas Adamkus buvopopuliarûs ir gerbiami, turëjo neabe-jotinø nuopelnø. Kodël nemanyti, kadpo Pakso atstatydinimo per jo kaden-cijà prezidento institucijai padarytaþala bus greit paðalinta? Þalà gal irbus galima áveikti, bet institucija liksne itin veiksminga irtikrai nereikalinga.Adamkaus ir Bra-zausko populiaru-mas kaip tik padëjouþdengti ir nuslëptiesminius institucijostrûkumus.

Brazausko ir Adam-kaus prezidentavi-mo stilius ir pareigøsupratimai gerokai skyrësi, kaip ir jøpradinës pozicijos bei santykiai suVyriausybe ir Seimu. Brazauskasdaug reikðmës skyrë valstybës galvosvaidmeniui – reprezentacinëms pa-reigoms, uþsienio kelionëms. Á provin-cijà vykdavo retai, ne itin stengësipalaikyti ryðius su paprastais þmonë-mis. Iðskyrus metines ataskaitas,Brazauskas paprastai nekomentuo-davo Vyriausybës darbo, leido jai irSeimui dirbti savarankiðkai. Jis kart-karèiais pareikalaudavo, kad Seimaspakeistø priimtà ástatymà, daþniau-siai á gerà pusæ, pvz., kai sutramdëateistinio LDDP davatkyno mëginimà1995 m. praktiðkai sustabdyti turtogràþinimà Katalikø Baþnyèiai: sà-lyginá Brazausko neveiklumà, net,sakyèiau, letargà, ið dalies lëmë jo pre-zidento pareigø supratimas, sàmo-ningai ar nesàmoningai grindþiamassovietinio Aukðèiausiosios Tarybosprezidiumo pirmininko pavyzdþiu.


ÞVILGSNIS

Bet daug svarbiau buvo tai, kad Bra-zauskas tapo prezidentu, bûdamasneabejotinas LDDP vadovas, partijosfaktinis kûrëjas ir dvasios tëvas. Norsjis formaliai atsiribojo nuo LDDP, irpo kiek laiko premjeras Adolfas Ðle-þevièius subûrë nemaþà savo ðalinin-kø ratà, Brazauskas toliau partijojegrojo pirmuoju smuiku, þinojo, kadparlamento dauguma jam pavaldi. Jistai akivaizdþiai parodë, ypaè kai iðpremjero pareigø paðalino AdolfàÐleþevièiø. Brazauskas galëjo sau leis-ti bûti pasyvus, nes þinojo, kad perLDDP jis gali priversti Seimà ir Vy-riausybæ paklusti savo valiai.

Ðiuo atþvilgiu Brazauskas buvo ga-lingas prezidentas. Tik jo galia plaukëne ið prezidento institucijos, o ið tøpartiniø ryðiø, kuriø jis neva turëjoatsisakyti. Tais atvejais, kai preziden-tas yra tikrasis Seimo valdanèiosiosdaugumos vadas, premjeras yra jo pa-valdinys, savitas prezidento pava-duotojas, einàs savo pareigas prezi-dento malonës dëka, be jos negalintisiðsilaikyti valdþioje. Ir tada kyla klau-simas, ar reikia ðitokio pareigø dve-jinimo, juolab kad arba premjeras,arba prezidentas neiðvengiamai tu-rëtø bûti gana pasyvus. Energingasprezidentas smarkiai ribotø premje-ro veikimo galimybes, pasyvus prezi-dentas nieko ypatinga nedarytø, konegalëtø be didesniø sunkumø atliktipremjeras. Kadangi kiekvienu atve-ju reikia Vyriausybës galvos, negalimaapsieiti be premjero. Bet prezidentonereikia. Neuþmirðtina, kad konser-vatoriams sudarius tvirtà daugumàpo 1996 m. Seimo rinkimø, Brazaus-kas neteko partiniø valdymo svertøir liko ávykiø stebëtojas. Savo atsimi-nimuose, nors ir labai glaustai, jisraðo, kaip buvo izoliuotas, net nega-lëjo iðkviesti ministrø pasikalbëti.

Daugeliu atþvilgiø Adamkus buvoBrazausko prieðingybë, ypaè pastan-gomis praplësti prezidento galias irsukurti naujà prezidento paradigmà.Taip elgtis já skatino amerikietiðkapatirtis, pareigø supratimas, arti-miausi patarëjai bei kitos prieþastys.Bet svarbiausià vaidmená suvaidino

tai, kad Adamkus neturëjo tvirtesniopolitinio uþnugario. Tad kreipimaisisá tautà ir kitomis netiesioginëmis prie-monëmis jis siekë mobilizuoti þmonesir taip versti Seimà bei Vyriausybæatsiþvelgti á jo siekius.

Per visà kadencijà Adamkus ieðko-jo optimalaus prezidentavimo varian-to, kuris labiausiai atitiktø jo idealusir laimëtø Seimo daugumos prita-rimà. Turbût to varianto nerado, norsjo veikloje matyti trys ryðkûs etapai.Ið pradþiø Adamkus siekë priverstivaldanèiàjà konservatoriø partijàpatenkinti jo pageidavimus, nesidro-vëdamas daþnø vieðø konfliktø. Dvi-kova baigësi patu ir abiejø prota-gonistø susilpnëjimu, taip parengiantdirvà persikrikðtijusiai LDDP gráþtiá valdþià.

Antrasis etapas sutapo su Paksopremjeravimu. Adamkus aktyviaibendradarbiavo su konservatoriais,tiesiogiai prisidëjo formuojant ðios vy-riausybës veiklà. Viskas baigësi, kaiPaksas atsistatydino, atsisakë pasi-raðyti sutartá su Williams, o preziden-tas atsiribojo nuo savo paties uoliaiperðamos sutarties ir leido suprasti,jog buvo amerikieèiø bendrovës ap-gautas. Ðis tarpsnis reikðmingas tuo,kad vël parodë prezidento institucijossilpnumà. Taèiau nepaisant to, kadir kiek prezidentas bûtø angaþuotas,svarbiausi sprendimai daromi Seimear Ministrø Taryboje, o prezidentasabiejose vietose ið tikrøjø tëra sveèias.

Per paskutiná ir ilgiausià kadenci-jos tarpsná Adamkus laikësi santûriai,atsiribodamas nuo kasdienës poli-tikos, vengdamas konfrontacijø suSeimu ir Vyriausybe, o ir konkretes-niø ásipareigojimø. Be to, Adamkuslabiau pabrëþë savo doroviná, ne poli-tiná autoritetà.

Adamkaus ieðkojimai iðryðkino es-miná politinio uþnugario neturinèioprezidento silpnumà, jei ne bejëgiðku-mà. Pasikliaudamas retorika ir po-puliarumu, prezidentas gali pasiektipergaliø prieð Vyriausybæ ir Seimà,priversti juos patikslinti savo veiklosgaires. Bet karo jis negali laimëti, nesvisa sunkioji artilerija kitoje pusëje.

Prezidento politinis veiksmingumaspriklauso nuo Seimo ir Vyriausybësmalonës. Prezidentas neturi patikimøsvertø juos paveikti, kai nëra tos gerosvalios. Tai itin ryðkiai parodë paskuti-nieji Brazausko metai ir Pakso prezi-dentavimas. Neseniai uþsienio reika-lø ministras Antanas Valionis, gráþæsið JAV, paskelbë, kad jam buvo duotasuprasti, jog Vaðingtonas laukia Pak-so paðalinimo. Valionis nenurodë nëvienos konkreèios pavardës, neatpa-sakojo në vieno pokalbio. Sunku ási-vaizduoti, kad kaimo bobø lygio gan-dus skelbiantis ministras teiktøsipadëti prezidentui vykdyti konstitu-cijoje nurodytà pareigà spræsti pagrin-dinius uþsienio politikos klausimus.

Lietuva yra parlamentinë respub-lika. Prezidentas galingas tik tada,kai faktiðkai vadovauja Seimo dau-gumai. Kitais atvejais jo galios tiekribotos, kad jis yra priklausomas nuokitø politiniø institucijø ir veikëjømalonës. Pirmu atveju jis yra ir vals-tybës, ir neoficiali vyriausybës galva,tad natûralu sujungti ðias pareigas,perleidþiant prezidento ágaliojimuspremjerui. Antru atveju prezidentasarba prisiderina prie vyriausybëspolitikos, arba stengiasi tapti tautosar dorovës tribûnu, arba iðstumia-mas ið politinio gyvenimo. Bet jis nërasavarankiðkas ir veiksmingas politi-nis veikëjas, tad jis tampa prabangakaip kitø ðaliø karaliai.

Nenoriu teigti, kad prezidentas nie-ko gera negali daryti. Kaip minëjau,Adamkus ir Brazauskas turi tikrønuopelnø. Jie ne kartà nuramino poli-tines aistras, vertë Seimà pergalvotisavo karðtakoðiðkus radikalius spren-dimus. Bet nesant prezidento, ir kitosinstitucijos galëtø atlikti ðias uþduo-tis, o narystë ES, áves savità drausmæ.Lietuva greit priklausys ne tik ES, betir NATO, o tai reiðkia, kad pagrin-diniai uþsienio ir saugumo politikosklausimai bus sprendþiami Briuselyjekartu su sàjungininkais, o ne Vilniujeprezidento kabinete. Gerokai apkar-pius svariausias prezidento pareigas,jis taps dar labiau reprezentacine fi-gûra, kurios vargu ar reikia.


TEMA: ÞVELGIANT Á 2003-iuosius

a.Praëjæ metai buvo provokuojanèios, þeidþianèios, mo-ralinæ, pilietinæ ir kultûrinæ atsakomybæ iðbandanèiosvieðumos laikas. Nuo pat Sàjûdþio neregëta, kad tokiàdidelæ mûsø asmeninio gyvenimo dalá bûtø pasiglemþusivieðoji polemika. Todël ypaè svarbu paþvelgti á vidinávyksmà baþnytinëse bendruomenëse, á sprendimus iridëjas, kurie nebuvo susijæ su politiniais bei visuome-niniais iððûkiais. Svarbu pasitelkti kità optikà nei ta,kurià vis primeta visuomenei televizijos ir dienraðèiøguru. Þinoma, bûtø sunku nutylëti Baþnyèios ir libera-liosios þiniasklaidos, Baþnyèios ir politinio elito santykiøkreivæ, kuri priminë ðirdininko kardiogramà. Taèiauvargø vargas, jei pasiduotume minèiai, kad to, kuonesusidomi þurnalistai, tarsi ið viso nëra. Tad kokiaisautentiðko religinio gyvenimo judesiais buvo atremtaPR nuostata „rodytis ir rodyti“? Kas daryta ar darësine dël ávaizdþio, o dël Amþinojo Gyvenimo paþado?

I. TÆSINIAI

Baþnyèiai svarbios permainos, bet ji gyva tæstinumu.Sëkmingø tæsiniø buvo ið tiesø gausu, o bene daugiau-sia – gyvybës ir ðeimos puoselëjimo baruose. Pirmøjølaimëjimø (sustabdytø ástatymø projektø) ákvëpti sà-jûdþio „Uþ gyvybæ“ simpatikai rinkosi á kelias konfe-rencijas, pakiliai ðventë Gyvybës dienà, minëjo Ðeimoscentrø deðimtmeèius. Kaiðiadoriø vyskupijoje Negimusiokûdikio dienos renginiai lapkritá tæsësi net dvi savaites,tuo pat metu VDU Katalikø teologijos fakultete nevy-riausybiniø institucijø atstovai su Tëvynës Sàjungoskrikðèioniø demokratø frakcijos vadovais svarstë visuo-menininkø koalicijos Uþ ðeimà perspektyvas. O gany-tojai bene pirmà syká paskelbë laiðkus tikintiesiems irMotinos, ir Tëvo dienos proga.

Daug jaunuoliø sakramentiná gyvenimà pradeda ka-

VAIZDAI NE PRO LAIKRAÐÈIØ LANGÀReliginis gyvenimas Lietuvoje 2003 m.

Paulius Subaèius

riuomenëje, tad gerai, kad gausëja karo kapelionø kor-pusas. Kariuomenës ordinariatas veikë nuosekliai –bûtent kariams skirta prieð pat Kalëdas pristatyta pir-moji originali maldaknygë posovietiniais laikais1. Jà nuoankstesnio „Liturginio maldyno“ skiria keliø deðimt-meèiø tarpsnis, o formos poþiûriu – puikus specialuspopierius ir patogus formatas. Maldaknygës pristatymein corpore dalyvavo Kraðto apsaugos ministerijos irKariuomenës ðtabo vadovybë. Apskritai su „grieþtomis“institucijomis Baþnyèiai susitarti sekasi kur kas leng-viau, nei su ðvietimo, kultûros, socialiniø ástaigø va-dovais. Pernai balandá su Teisingumo ministru pasiraðy-tas susitarimas dël sielovados kalinimo ir kitose laisvësatëmimo vietose. Jame, be kita ko, numatyta, jog dvasinæpagalbà kaliniams gali teikti ne vien kunigai bei vienuo-liai, bet ir Baþnyèios vadovø ágalioti pasaulieèiai.

Du didelius tæstinius sumanymus pernai ágyvendinoKatalikø interneto tarnyba – jau veikia iðsamios Ðven-tojo Raðto ir Katalikø Baþnyèios katekizmo svetainës2.Tæsiniu laikytume ir pirmàjá lietuviðkai pasirodþiusáteologijos þodynà3. Na, o rimèiausias ir ambicingiausiastæsinys – rengimasis Kauno arkivyskupijos sinodui.Pernai ten neliko në vienos parapijos, bendruomenës,kuri nebûtø kaip nors paklibinta, átraukta á katalikið-ko sàmoningumo vaisius nokinantá, narystës Baþnyèiojejausmà stiprinantá vyksmà.

II. TARNYSTËS

Vilniaus ir Telðiø kunigø seminarijos mokslo me-tus pradëjo su naujais rektoriais Robertu Ðalaðevièiu-mi bei Antanu Lape. Tad dabar jau visi keturi semi-narijø rektoriø konferencijos nariai – jaunosios arba netjauniausios kartos dvasininkai. Praëjusio deðimtme-èio viduryje pasiekæs aukðèiausià trijø ðimtø alumnøribà, per 8 pastaruosius metus bendras kunigystëskandidatø skaièius nuosekliai maþëjo. Dabar jis suka-

1 Kario maldos vadovas, sud. kun. A. Kazlauskas, Vilnius: Lietuvoskariuomenës ordinariatas, 2003, 472 p.

2 http://biblija.lt; http://katekizmas.lcn.lt.3 Vorgrimler, H., Naujasis teologijos þodynas, vert. G. Þukas, Kau-

nas: Katalikø interneto tarnyba, 2003, 592 p.

PAULIUS SUBAÈIUS (g. 1968) – hum. m. dr., VU Filologijosfakulteto Literatûros istorijos ir teorijos katedros docentas,Religijos studijø ir tyrimo centro bendradarbis, „Maþosios studi-jos“ radijo apþvalgininkas.


PAULIUS SUBAÈIUS

si apie du ðimtus. Tikëtis staigaus paðaukimø gausëji-mo lyg ir nëra prieþasèiø, tad belieka klierikus rûpes-tingiau ugdyti bei mokyti. Prie to prisidës ir pernaiuþbaigtas parengiamøjø kursø reorganizavimas. Jieákurdinti atokiai nuo paèiø seminarijø, bent dviem atve-jais – prie þymiausiø vyskupijø ðventoviø: Ðiluvoje beiÞemaièiø Kalvarijoje. Rudená paðventintas Ðiluvos dva-sinis centras teiks prieglobstá ne vien tiriantiems savopaðaukimà jaunuoliams, bet ir piligrimams bei rekolek-cijø dalyviams.

Jei ateity ir sulauksime labiau atsidavusiø sielovadaikunigø, jø tikrai nebus pakankamai. Todël nuolatinio –vedusiø vyrø – diakonato klausimas jau kuris laikasaktualus. Pirmasis já prieð deðimtmetá ëmë kelti vysk.Juozas Þemaitis. Taèiau tuomet privalomo VyskupøKonferencijos konsenso nebuvo pasiekta. Vieðai buvonurodyta, kad Lietuvoje stokojama tinkamø sàlygø dia-konams rengti. Taèiau bûta ir kitos prieþasties. At-sargesni vyskupai baiminosi, kad entuziastingi, taèiauuþsienio patirtá menkiau þinantys konfratrai priðventinsdiakonais bemoksliø zakristijonø bei ðiaip „gerø vyrø“,kad bëdina socialinë padëtis vers kunigus dalytis su dia-konais negausiomis aukomis. Ordinarø korpusas pasi-keitë, aukðtosios katalikiðko ugdymo ástaigos sutvirtë-jo, tad pavasariniame plenariniame posëdyje VyskupøKonferencija nuolatiniam diakonatui pagaliau uþdegëþalià ðviesà. Tiesa, pirmøjø vedusiø diakonø sulauksime,geriausiu atveju, po ketveriø metø – tokios trukmëssavaitgaliais vyksianèius rengimo kursus numato pa-tvirtinta programa. Á jà átraukti ir uþsiëmimai bûsimøjø

diakonø þmonoms, idant visa ðeima drauge augtø baþ-nytinei tarnystei.

Maþiausiai pasikeitimø ávyko baþnytinëje vyresny-bëje. Kalbëta apie du tris naujus vyskupus, taèiau kon-sekruotas tik vienas. Naujasis Kauno augziliaras Jo-nas Ivanauskas – jau bene ketvirtas Lietuvos vyskupasmaþiau kunigystës metø praleidæs parapinëje sielova-doje nei akademinëse auditorijose.

III. TAS PATS PER TÀ PATÁ

Gausëjant rengimo Pirmajai Komunijai grupiø pa-rapijose, proporcingai augo tëvø nepasitenkinimas, jogtikybos pamokas lankanèius vaikus dar tenka sekma-dieniais ar kitomis dienomis vesti á uþsiëmimus baþ-nyèioje. Tai nauja grësmë jau ir taip ties 50% riba Vil-niaus, Kauno, Ðiauliø vyskupijose svyruojanèiam tikybosdisciplinà besirenkanèiø mokiniø nuoðimèiui. Tëvønuostata kratytis papildomø rûpesèiø natûrali. Ypaèkad nuo pareigos rûpintis vaikø ábaþnytinimu iðva-davo patys dvasininkai, 1990–1992 m. rengimà sakra-mentams strimgalviais perkëlæ á mokyklas. Katechetaimëgino pasitelkti ir átikinëjimà, ir administracinespriemones. Á vieðumon prasprûdusius tëvø priekaið-tus spaudoje argumentuotai atsiliepë VPU Tikyboskatedros kûrëja Alma Stasiulevièiûtë. Ji ir po atðvæs-to ðios institucijos deðimtmeèio liko eiti vedëjos pa-reigas. Rekomendacijose klebonams ir parapijø kate-chetams buvo numatyta, kad nelankiusiems tikybospamokø vaikams privaloma dvigubai ilgesnë rengimo

Pirmajai Komunijai programa.Taèiau vargu ar minëtos prie-

monës padës áveikti vis didëjantáatotrûká tarp sekuliarizuotosaplinkos, Magisteriumo keliamøreikalavimø ir realios religiniougdymo praktikos. Vidiniø prieð-taravimø ðioje srityje apstu. An-tai – sprendþiant ið vyskupø ko-mentarø – kelerius pastaruosiusmetus buvo tarsi stengiamasiakcentà perkelti nuo mokyk-linës prie parapinës katechezës.Taèiau paþvelgus á vyskupijøkatechetikos centrø etatus irpareigybes akivaizdu, kad abso-liuti dauguma darbuotojø rûpi-nasi mokykline tikybos progra-ma. Daug kalbëta ir raðyta apiekunigø pedagogines nesëkmesjiems ëmus mokyti tikybos mo-kyklose, ir pagaliau ðis darbasperëjo á pasaulieèiø rankas. Ta-èiau tvarkytis su vaikø grupë-

Jonitø (buv. Trinitoriø) vienuolyno Vieðpaties Jëzaus baþnyèios interjero fragmentas.Vilnius. 2004. Tomo Vyðniausko nuotr.


mis parapijose lyg niekur nieko paliekama vien dvasi-ninkø nuoþiûrai.

Podraug su kadrø klausimu aðtriai iðkilo uþsiëmimøturinio suderinamumo problema. Iðleista lyg ir neprastøpratybø knygeliø4, bet jos dubliuoja mokykliná pra-dinukø tikybos kursà. Ðeimø priekaiðtai bylojo, jogstokota strategijos, kokia turi bûti parapinio religiniougdymo specifika. Ne veltui Vyskupø KonferencijosÐvietimo komisija pavasariop patvirtino Gaires tikybosmokymui ir parapinei katechezei diferencijuoti5. Jø tai-kymo rezultatus galësime aptarti tik po ðiø mokslometø. Be to, tai labai bendras, detalizacijos besiðau-kiantis dokumentas.

Prieð penkerius metus rengiant naujas mokyklinestikybos programas viena ið aðtriai svarstytø temø buvociklinis medþiagos pateikimo principas – jos kartojima-sis, kuris disciplinà paversdavo nepatrauklia vyresniemsmoksleiviams6. Bent teoriðkai dabar galiojanèiuose tiky-bos pamokø planuose ðito vengiama, taèiau atëjusiejiá parapinius uþsiëmimus daþnai klausosi visiðkai to pa-ties, ko jau mokë ið pradþiø tëvai ar seneliai, o vëliautikybos mokytoja. Bûdingas paradoksas – juo geresnáreliginá ugdymà vaikas gauna ðeimoje, juo nuobodesnijam parapiniai katechetiniai uþsiëmimai. Neteko girdëti,kad net didesnëse, miestø parapijose, kur suformuoja-ma po kelias ar net keliolika rengimo Pirmajai Komu-nijai grupiø, bûtø kokia kita diferenciacija, nei pagaltëvams patogø uþsiëmimø laikà. Tiesa, atskiriami suau-gusieji neofitai, taèiau èia jau kita tema.

IV. AKMENYS PO KAKLU

Laicistø pastangos iðkrapðtyti ið valstybiniø mokykløtikybà jau tarsi paliovë, taèiau dël krikðèioniðkø istori-jos ir kultûros sampratø, netgi faktø, matyt, dar ilgokaiteks grumdytis. Sàmoningai ar ne mindauginiø iðkilmiøprogramos rengëjai neátraukë jokio elemento, prime-nanèio, jog pirmasis Lietuvos karalius buvo krikðèionisir bûtent krikðto dëka gavo karûnà. Apie tai kalbëtatik kard. Audrio Juozo Baèkio rûpesèiu surengtoje kon-ferencijoje. Vilniaus arkivyskupui neretai prikiðama,kad jis saugo Arkikatedros aikðtæ nuo nederamø pra-mogø, taèiau Dainø ðventës dienomis èia „atliktos“ video-instaliacijos apstulbino bet kurá sveiko proto þmogø.Anot Vytauto Radþvilo, „Nejaugi ðalies prezidentø at-vaizdø rodymas koncerto metu ant Amþinybæ simboli-zuojanèios svarbiausios ðalies ðventovës sienø nëra pa-kankamas visiðko sàmonës pakrikimo ir vertybinësmaiðaties simptomas ir árodymas?“7 Kita vertus, tiltø,prospektø, paminklø ir kitø jubiliejiniø projektø globëjai

nenumatë lëðø net Arkikatedros fasadui aptvarkyti. Jøvis nesurandama ir Prisikëlimo baþnyèios atkûrimuiuþbaigti. Tik Kauno merija susivokë, kad tai miestogarbës reikalas, ir pasiraðë abipusiø ásipareigojimøsutartá su arkiv. Sigitu Tamkevièiumi.

Istorinio jautrumo bei paprasèiausio padorumo pris-tigo ir kai kuriems muziejininkams – derybø dël kilno-jamø sakraliniø vertybiø gràþinimo Baþnyèiai posë-dþiuose jie tvirtino, kad NKGB pulkininkø pasiraðytiperdavimo aktai árodo muziejø fondø sudarymo teisë-tumà. Uþsidarius ekspozicijai „Krikðèionybë Lietuvosmene“, Dailës muziejus vengë gràþinti net prieð metuskitus ið baþnyèiø pasiskolintus daiktus – spaudoje më-ginta sukelti isterijà, esà ðventovëse stinga tinkamosapsaugos. Jei toks motyvas bûtø akceptuotas, ið daþnobuto tektø surinkti vertingesnius paveikslus, baldus,papuoðalus ir perduoti á valstybines saugyklas. Panaðu,kad bylinëjimasis su muziejais baigsis dar negreit, nesdalis vadinamøjø kultûrininkø regi Baþnyèià anapuskultûros ribos.

Baþnyèiai, savo ruoþtu, lyg akmuo po kaklu liko joskreipimosi á platesnæ kultûrinæ erdvæ, dalyvavimo jojepriemonës – spauda bei kiti vieðosios komunikacijosinstitutai. Kiek pernai buvo Vyskupø Konferencijosposëdþiø, tiek sykiø svarstyti „Katalikø pasaulio“ – irþurnalo, ir leidyklos – reikalai. O sprendimai vis darpalikti ateièiai. Porai mënesiø buvo sustabdyti – kol kar-dinolas juos atnaujino ir priglaudë Vilniaus arkivysku-pijos ekonomo tarnyboje – iki tol „Katalikø pasaulio“leisti „Lux“ ir „Bitutë“.

V. EPOCHOS PABAIGA

Netikëtai sunkûs 2003-ieji buvo Lietuvos liuteronams.Balandþio 25 d. staiga mirë dar tik 55-uosius ëjæs vysku-pas Jonas Viktoras Kalvanas jaunesnysis. Anksèiau duokupacijos deðimtmeèius Baþnyèiai vadovavo jo tëvas,ordinuotas dar prieðkariu, todël tai iðtisos epochos pa-baiga. Didþiajai bendruomenës daliai net sunku ási-vaizduoti, jog bûsimame sinode vyskupo pareigas tekspatikëti nebe Kalvanø dinastijos dvasininkui. Konsis-torijos prezidiumo nariai kun. Saulius Juozaitis bei kun.Darius Petkûnas daþniausiai minimi kaip kandidatai.

Nors vienokios ar kitokios konkurencijos, nuomoniøávairovës vargiai pavyks iðvengti, liuteronø dvasininkaisu pasitenkinimu teigia, kad destruktyvios tendenci-jos neásivyravo. Po vyskupo laidotuviø bendruomenëjeiðlaikyta rimtis, kolegialus konsistorijos darbas; galegzistuoja kandidatø „partijos“, bet jos beveik nesireiðkë.Patys bendruomenës nariai pripaþásta grësmæ, jog galëjo

4 Pvz.: Narauskienë, V., Ateikite visi: pratybø knygelë: RuoðimasSusitaikinimo ir Eucharistijos sakramentams, 2-oji papildyta laida, Vil-nius: Vilniaus arkivyskupijos Katechetikos centras, 2002, 163 p.

5 Þr. Baþnyèios þinios, 2003, Nr. 7.

6 Þr. Subaèius, P., „Brendimo krizë: Katechezë kryþkelëje“, in: Nau-jasis Þidinys-Aidai, 1999, Nr. 4, p. 186–193.

7 Radþvilas, V., „(Ne)vasariðki pamàstymai“, in: Veidas, 2003 0814, p. 54.

VAIZDAI NE PRO LAIKRAÐÈIØ LANGÀ


PAULIUS SUBAÈIUS

bûti ir kitaip – apie tai byloja nesenos patirtys, kai kiloátampø dël moterø ordinacijos, dël Tauragës ir Vilniausparapijos santykiø, dël partnerystës sutarties su eku-meniniam judëjimui prieðiðku JAV liuteronø Misuriosinodu ir t. t. Kà ir kalbëti, kad bene prieð deðimtmetáprasidëjæs broliðkos Evangelikø Reformatø Baþnyèiosskilimas á dvi tarpusavyje nesusikalbanèias ir vis labiauviena nuo kitos tolstanèias dalis yra akivaizdus perser-gëjimas visoms demokratiniais principais besitvarkan-èioms religinëms bendruomenëms.

Skaudø praradimà patyrë ir viena maþiausiø Lietu-vos religiniø bendruomeniø – dzenbudistai. Jie su miestovaldþios leidimu buvo suremontavæ savivaldybei pri-klausantá apleistà pastatà Valakampiø puðyne ir árengæjame ðventyklà. Merijai nusprendus parduoti sklypà suðventykla aukcione, negelbëjo jokie praðymai ir átikinë-jimai. Pasak arkiv. Tamkevièiaus, savo poelgiu „valdþianebe pirmà kartà pademonstravo nepagarbà sakrali-niams dalykams ir tikinèiø þmoniø jausmams“. „Þvel-giant krikðèioniðkai, toks sprendimas yra apgailëtinas;atëmus bendruomenei jos ásirengtà vietà susitikti, me-dituoti, melstis buvo paþeistas teisingumas, todël mesreiðkiame solidarumà su ja“, – kalbëjo kard. Baèkisgeguþës 30 d. Trinapolio rekolekcijø namuose sureng-toje spaudos konferencijoje. Deja, „didþiõsios“ konfesi-jos parama, atrodo, buvusi maloniai netikëta dzenbudis-tams, valdþiai – në motais.

VI. MYLIU – NEMYLIU

Valdþia maloniai ðypsosi ir tiesia rankà Baþnyèiomsir religinëms bendrijoms tik tuomet, kai bijosi pativiena neiðspræsianti jos patvarumui gresianèiø prob-lemø. Viena tokiø buvo bûtinybë atsiklausti tautos dëlnarystës ES.

Apmaudþiausia, kad menkas bendrasis sàmoningu-mas – neiðskiriant politikø bei kultûrininkø – ir po pre-zidento rinkimø iðaugusi baimë vël patirti „antrosiosLietuvos kerðtà“ trukdë á polemikà apie ES átraukti ke-blesnius, daugialypius, vertybinius klausimus. Todëlnuoðaly liko krikðèioniðkø þemyno ðaknø, religiniøbendrijø teisinio statuso, gyvybës bei ðeimos sampratøir kitos problemos, kurias Ðventasis Tëvas, Europoshierarchai ir katalikai intelektualai plaèiau aptarinëjo.Mûsø vyskupams teko be iðlygø iðreikðti pritarimà ESplëtrai kreipimesi á Lietuvos þmones: „Reikia jûsø balso,ne maþiau reikia jûsø maldos. Maldos uþ Europà, kadDievas padëtø mums visiems – nuo Baltijos iki Vidur-þemio jûros – drauge kurti meilës civilizacijà, sàþinin-gesnæ ir teisingesnæ visuomenæ. [...] Padëti tai paèiai

Europos Sàjungai, kad joje visi kartu gerbtume krikð-èioniðkàsias vertybes“8.

Referendumo dienomis atrodë, kad atkurti idiliðkiBaþnyèios ir didþiosios þiniasklaidos santykiai, kad eli-tø pastangos telkti plaèià neformalià sàjungà uþ euro-pietiðkà Lietuvà pagilino hierarchø ir kitø visuome-nës lyderiø tarpusavio supratimà. Kur tau – dienraðèiainetruko prisiminti savo tabloidinæ prigimtá ir patolo-giná sieká iðstumti ið vieðosios erdvës bet kokiusþiniasklaidos „meiliø“ nekontroliuojamus autoritetus.Birþelá „Lietuvos rytas“ ið apatinio stalèiaus, kur re-dakcijos laiko maniakø ir etatiniø skundø raðinëtojøkûrybà, iðtraukë kun. Alfonso Bulotos paskvilius apiedvasininkijos gyvenimà. Jie ne pirmus metus buvo siû-lomi spaudai, bet iki ðiol rodësi tik Pilvelio laikraðèiopuslapiuose. Penkis mënesius purslojæsis átarinëjimø,spëlioniø, melo ir akivaizdþios paranojos miðinys buvoskirtas kuo ilgiau iðlaikyti skaitytojø susidomëjimà irdvasininkø lytinio kamavimo prielaidà paversti nuola-tiniu Baþnyèios temos palydovu. Mûsø poþiûriu, labaisàmoningai pasikësinta bûtent á arkiv. Tamkevièiø.Tai lëmë ne kokia nors turima „medþiaga“, kun. Bulo-tos sàskaitø suvedinëjimas ar komsomolcø neapy-kanta LKBK redaktoriui, bet avantiûrinë taktikaiðmëginti Baþnyèios átvirtinimø atsparumà paèioje sti-priausioje vietoje.

Negráðime prie kitø „Naujojo Þidinio-Aidø“ pusla-piuose jau analizuotø þiniasklaidos laikysenos aspektø9,juo labiau prie varganø provincijos klebonø istorijø, norsir iðkeltø iki nacionalinës problemos rango. Taèiau aro-gantiðkos þiniasklaidos pagyros, jog ji puikiai atliekasavo funkcijà atkreipdama dëmesá á blogybes, neturëtømûsø atgrasinti nuo þvilgsnio, kokiø ávairiopø tikinèiøjøreakcijø sukëlë drastiðkos spaudos publikacijos irvyskupø atsakas á jas. Greta pasipiktinimø þurnalistaisir palaikymo arkiv. Tamkevièiui, interneto kanalaisplûstelëjo – it pralûþus kokiai uþtvankai – nuoðirdþios,ið kasdienës baþnytiniø bendruomeniø gyvenimo patir-ties kylanèios nuoskaudos. „Vyskupëlis þino, kad mesne pirmus metus vargstame su savo klebonu, negi lau-kia, kol mûsø parapijà televizija per visà Lietuvà apgar-sins. Uþ kà mums ðitokia gëda?“10 – tokios intonacijoslaiðkeliø bûta ne deðimt.

„Hierarchai pirmieji turi rodyti principingumo pa-vyzdá“ – ði mintis vyravo tarp baþnytiniø ástaigø ir or-ganizacijø veikëjø. Aktyvûs pasaulieèiai apskritai re-zervuotai ávertino þiniasklaidos iðpuolius aptariantá„Lietuvos vyskupø laiðkà kunigams, vienuoliams, ka-techetams ir visiems tikintiesiems“, pasigesdami jamenuolankumo bei perkratymo tø dvasininkø ydø, kurios

8 „Lietuvos vyskupø kreipimasis dël stojimo á Europos Sàjungà“,2003 03 04, in: Baþnyèios þinios, 2003, Nr. 5.

9 Vaiðvilaitë, I., „Nesusipratimai dël bulvarinës spaudos“, in: Nau-jasis Þidinys-Aidai, 2003, Nr. 10, p. 533–535; Patackas, A., „Blogio

strategija”, in: Ibid, p. 535–536.10 Dokumentuoti ðià ir tolesnes anoniminiø internetiniø atsiliepimø

citatas nëra galimybiø, nes jie po keliø dienø iðtrinami ið tarnybiniøstoèiø duomenø baziø.


meta ðeðëlá visam luomui ir Baþnyèiai. „Sekuliarià þi-niasklaidà kritikuoti beprasmiðka, ji vaikosi savo tiksløir eina savais ðunkeliais. Ne dël þurnalistø, o dël krikð-èioniðkos misijos privalu aukðèiau pakelti nepakantumokunigø eibëms kartelæ“, – su panaðiais atsiliepimais ga-lima diskutuoti, taèiau santykinë jø gausa liudijo, kadvieðieji iððûkiai tikinèiøjø bendruomenëje paskatinorefleksijà ir áaðtrino rûpestá dël Baþnyèios. Ðios reakcijosatliepë ganytojø iðdëstytà sielovadinæ intencijà: „Þinome,kaip nelengva jums savo parapijose, bendruomenëse,klasëse kalbëti apie vieðai metamus kaltinimus, [...]norime ðiuo laiðku ne tik sustiprinti jus tikëjime, betir paaiðkinti kai kuriuos plaèiai svarstomus teiginius“11.

VII. PRETENZIJOS

Lyg ir akivaizdu, kad kai vyskupai kreipiasi á tikinèiuo-sius pamokslais ar laiðkais, jie turi sielovadiná tikslà.Taèiau pernykðtës sekuliariø komentatoriø pastangosáþvelgti vieðose ganytojø kalbose bei raðtuose kitoniðkøketinimø verèia stabtelëti prie ðios temos. Gal nerei-kia stebëtis, kad grieþtà kard. Baèkio iðtarmæ apie papik-tinantá Lenos Loliðvili skelbimàsi, esà ji gydo ir prana-ðauja Dievo vardu, abi visuomeniniø barikadø pusësinterpretavo kaip politiná ar bent pilietiná aktà. Taèiauið kardinolo lûpø nuskambëjus ávardijimui „ðëtoniðkapretenzija“ (kurá þiniasklaida èia pat perdarë á Lolið-vili tapatinimà su velniu), niurnëjimo pasigirdo ir tarpdvasininkø. Lietuvos vyskupai toli graþu ne pirmà kar-tà pasmerkë prielankumàhoroskopams, magams irprivatiems apsireiðkimams12.Bet argi paslaptis, kad nettam tikrai daliai kunigø lygiaiimponuoja tiek iðgydymo pa-maldos, tiek ekstrasensøseansai. Tai tik patvirtina,jog burtininkes pakylëjus ávalstybiniø autoritetø ran-gà, ganytojai privalëjo atliktisavo pareigà ir nepaisydamikomplikuotø aplinkybiø at-

kreipti tikinèiøjø dëmesá á pragaiðtingus lengvatikystëspadarinius sielos iðganymui.

Kadangi nestigo iðkreipianèiø persakymø, verta primin-ti autentiðkà ðaltiná – kard. Baèkio kovo 2 d. pamokslàVilniaus arkikatedroje. Plaèiai cituodamas Katalikø Baþ-nyèios katekizmà Vyskupø Konferencijos pirmininkasaiðkino: „Yra poþymiø, kurie leidþia atpaþinti ðarlatanusarba piktavalius, nuo kuriø Baþnyèia grieþtai atsiribojair ragina tikinèiuosius jø saugotis. Vienas ryðkiausiø tokiøpoþymiø, kai asmuo save gretina su Jëzumi, sakosi turásJëzaus darytiems stebuklams prilygstanèiø galiø. Taiðëtoniðka pretenzija, bûtent ðëtonas mëgino varþytis suIðganytoju savo galia. [...] tiek ypatingø antgamtiniø galiøpriskyrimas sau ir mëginimas jomis veikti kitus, tiek irlengvatikystë yra sunki nuodëmë“13.

Pasimetimà ir klaidþiojimus, kurie lëmë sielova-dinæ bûtinybæ nedviprasmiðkai atsiliepti á vieðuosiussvarstymus apie prezidento dvasinës vedlës galias,puikiai liudija buvusio Vilniaus kunigø seminarijosdëstytojo Rimanto Meðkëno pavyzdys. Rinkimø kam-panijos metu ásitraukæs á Pakso komandà, po inaugu-racijos incidentø jis ëmësi vieðai ginti „pranaðës“ gar-bæ, o jo vadovaujamas Dialogo kultûros institutasiðleido Loliðvili liaupsinanèià knygà14. Ar galima tikë-tis atsparumo New Age’ui ið paprastø tikinèiøjø, jei teo-logijos licenciatas tvirtina, kad pasitikëjimas bur-tininkëmis puikia dera su katalikiðkais ásitikinimais?

„Baþnyèios þinios“ be galo operatyviai – bene per poràsavaièiø – iðvertë ir publikavo Popieþiðkosios kultûros

11 „Lietuvos vyskupø laiðkas kuni-gams, vienuoliams, katechetams irvisiems tikintiesiems“, 2003 10 07,in: Baþnyèios þinios, 2003, Nr. 19.

12 Pvz., þr. „Ðiø laikø stebuklaiLietuvoje: vysk. Sigitas Tamkevièiusatsako á Pauliaus Subaèiaus klau-simus“, Naujasis Þidinys-Aidai,1995, Nr. 2, p. 156–157.

13 Baþnyèios þinios, 2003, Nr. 6.14 Gyvenimo link: Lenos Loliðvi-

li fenomenas, sud. Daina Paruls-kienë, Vilnius: Dialogo kultûros ins-titutas, 2003.

Jonitø (buv. Trinitoriø) vienuolyno Vieðpaties Jëzaus baþnyèios interjero fragmentas.Vilnius. 2004. Tomo Vyðniausko nuotr.

VAIZDAI NE PRO LAIKRAÐÈIØ LANGÀ


PAULIUS SUBAÈIUS

tarybos ir Popieþiðkosios tarpreliginio dialogo tarybospraëjusio vasario pradþioje paskelbtà studijà „JëzusKristus – gyvojo vandens neðëjas: „Naujojo amþiaus“(New Age) krikðèioniðkasis apmàstymas“15. Tik apmau-du, kad dël sveiku protu nesuvokiamo „Katalikø pa-saulio“ konkuravimo su Katalikø interneto tarnybosleidybos grupe dokumentas taip ir nepasirodë planuo-ta atskira knygele. Lietuvos dvasinës sumaiðties aki-vaizdoje ji bûtø buvusi itin aktuali. Pastebëtina, kadLoliðvili iðprovokuota vieðoji polemika apie antgamtinesþmoniø galias turëjo ir teigiamø pasekmiø. Greta ga-nytojø pasisakymø, diskusijoms tinkamø gairiø teikëArûno Peðkaièio OFM, Gintaro Beresnevièiaus ir ke-liø kitø pasaulieèiø bei dvasininkø komentarai ezote-rikos tema. Tai ne vienam tapo proga pamàstyti, ar toksjau nekaltas yra domëjimasis energijomis, virpesiais,Feng-shui...

VIII. ADVENTAS KAIP IÐÐÛKIS

Per 2002 m. Adventà tikintieji skundësi nepakenèiamurinkiminiu sàmyðiu, kuris nelemtai papildë prekybináðurmulá – tuomet tikëtasi, kad ateityje karðèiausi politi-niai ávykiai nesutaps su Kristaus gimimo laukimu. Deja.Sveikindamas Lietuvos radijo klausytojus su praëju-siomis Kalëdomis, kard. Baèkis sakë: „Naujøjø laikøAdventas, o ypaè ðiemetis Adventas Lietuvoje buvo ne-lengvas iðbandymas net ir sàmoningam krikðèioniui“.Ar ámanomas atlaidumas be teisingumo, ar galima pa-gal senà krikðèioniðkà paprotá prieð Kalëdas atsiteistiir susitaikyti neatlyginus skriaudø ir neapvalius sàþi-nës? Ðià dilemà metams baigiantis politikai sprendëpolitinëje, teisininkai – teisinëje, pilieèiai – virtuviø beialudþiø ginèø plotmëje. Tuo tarpu vyskupams teko sun-ki dalia atsakymà suformuluoti kaip ganytojiðkà pata-rimà visiems katalikams ir kataliku besiskelbianèiamprezidentui.

Raginimà græþtis á savo sàþinæ Paksas atrëmë mes-telëjæs: keli vyskupai – tai dar ne Baþnyèia. Prezidentasnebuvo originalus. Jau gerà deðimtmetá spauda, (po)so-vietiniai kultûrininkai ir politikai skirstë: tikrieji ir netokie tikri kunigai, modernûs ir senoviðki vyskupai,Vilniaus ir Kauno, ðiø laikø ir Viduramþiø Baþnyèia.Gal bent dabar ásitikino, kur veda „tiesioginis Baþnyèios

kaip Dievo Tautos skaldymas [, kuris] tampa nusikal-timu prieð Baþnyèios vienybæ“16? Jau në „visø dvasin-giausias tëvelis“, gelbëjæs griaunamus kolchozus, þlun-gantá Ðleþevièiø ir smerkæs Lietuvos stojimà á NATO,nepuolë ðaukti: „Rolandëli, laikykis“. Tiesa, radosi pa-ties Pakso pasiskirtø prezidentûros kapelionø, taèiaujø karjeros virðûnë – provincijos þurnalistams skirtobrendþio palaiminimas.

Prezidentinë istorija kada nors baigsis, bet suprieðintiþmonës, Paksui pataikavæ kunigai ir kaskart aðtrëjantisklausimas apie Baþnyèios visuomeninæ laikysenà niekurnesidës. Ðias problemas galima spræsti teisiniu ar admi-nistraciniu poþiûriu, taèiau didþiausia naðta teks nuo-dëmklausiams ir dvasios tëvams.

Per paskutinæ „Laisvosios Europos radijo“ „Religijosir kultûros“ valandëlæ Vilniaus liuteronø klebonas Min-daugas Sabutis iðsitarë: „mes, dvasininkai, aiðkiai pa-stebëjome, kaip per ðá Adventà pablogëjo visiems, turin-tiems dvasiniø problemø“.

w.Pastabieji, þvelgæ á Baþnyèià 2003-aisais, atkreipë

dëmesá, kokia nepastovi ir permaininga þiniasklaidosmeilë, koks trapus vieðosios nuomonës konjunktûragrindþiamas dëmesys dvasininkams ir jø iðtarmëms.

Ankstesniais metais paskaièius laikraðèius, anot Vy-tauto Landsbergio patarimo, norëjosi nusiplauti ran-kas. Pernai atsitraukus nuo þiniasklaidos kanalø rûpëjotiesiog iðkiðti galvà á laukà ir ásitikinti, kad esama kitoir kitokio gyvenimo nei tas, kurá ið rëksmingø antraðèiøsudësto manipuliacijos maestro. Erdvià regëjimo per-spektyvà vërë gyvosios atminties langas – Jono PauliausII apaðtaliðkosios kelionës á Lietuvà deðimtmeèio su-kaktis ir jo pontifikato 25-metis. Paëmæs á rankastuometiná dar pusiau socialistinës poligrafijos Ðvento-jo Tëvo apsilankymo nuotraukø rinkiná negali atsiste-bëti, kaip keitëmës mes, mûsø bendruomenës. Kasmet,tad ir pernai, skleidësi vis nauji andai su rûpesèiø dieg-tos vilties ugdyti veiklià ir sàmoningà katalikybæ pum-purai. Popieþius ragino ravëti atþelianèias totalitariz-mo usnis ir gydyti sovietø paliktas þaizdas. Vyskupøatsisakymas paisyti þiniasklaidos ir politikø formuo-jamos konjunktûros, apdairiai skaièiuoti, kur krypstasvarstyklës, liudija Lietuvos Baþnyèià pramokus JonoPauliaus II pamokas. Tapæs pontifiku jis nesvarstë, kasbûtø, jei rusai laimëtø Ðaltàjá karà. Jis tiesiog skelbë,kad tiesos niekintojams ir Dievo plano griovëjams lemtaðvæsti tik laikinas pergales.

15 Þr. Baþnyèios þinios, 2003, Nr. 3–5.16 Kauno arkivyskupijos kunigø susirinkimo (2003 12 17) komu-

nikatas, þr. url: http://kaunas.lcn.lt/naujienos/149.



Praëjusiais metais kaip niekada iðryðkëjo Lietuvosgeopolitiniø krypèiø kraðtutinumai: integracijos á Vaka-rø struktûras – ES ir NATO – finiðas ir rusiðko reikaløtvarkymo ypatumai, labiausiai atsiskleidæ prezidentûrosskandalo metu. Nors ir vieni, ir kiti ávykiai visø pirmayra politiniai, ekonomikai jie turi esminës átakos.

Integracija á ES reiðkia naujus ástatymus, naujas ins-titucijas, naujus santykius ir principus, ir, þinoma, nau-jas galimybes. Tai ilgas procesas, kuris tik sàlyginaigali bûti susietas su konkreèia data ar net metais. Taèiau2003-ieji iðskirtiniai tuo, kad vyko referendumas dëlstojimo á ES ir pirmà kartà priimtas „europinis“ biu-dþetas: Lietuvos nacionalinis biudþetas buvo rengiamasatsiþvelgiant á numatomà ES fondø paramà ir pagal taiparengtà Lietuvos investicijø prioritetus atspindintáBendrojo programavimo dokumentà (BPD). Tai reiðkiane tik padidëjusias biudþeto iðlaidø galimybes (dël struk-tûriniø fondø) kitais metais, bet ir didesnes iðlaidas,kadangi norint gauti ES paramos lëðas, turi bûti skir-tas kofinansavimas ið nacionalinio biudþeto.

GO WEST

Nepaisant nevisai korektiðkos rinkimø kampanijosir paèios ES keistenybiø, per Euroreferendumà iðtartas„Taip“ buvo neabejotinai ryðkiausias metø ávykis Lie-tuvoje. Tai rimtas þenklas ir mums patiems, ir Lietuvosvertintojams pasaulyje. Nors kelias nebuvo nei roþëmis,nei rûtomis klotas, net nesinori spëlioti, kaip atrodytumeðiandien uþsienio investuotojams, þiniasklaidai, turis-tams su ðvino prieskonio prezidento skandalu ir nei-giamais referendumo rezultatais. Kadangi uþsienieèiamsRytø Europa ir taip yra ne itin þinomas ar pasitikëjimàkeliantis kraðtas, investicijø á Lietuvà rizikos dydis bûtøtikrai pervertintas (veikiausiai ne tik bûtø, bet ir yra).

Uþsienio investicijø, kad ir kaip jø nemëgtø netgi dalisekonomistø, Lietuvos ámonëms reikëjo, reikia ir dar ilgai

reikës. Reikia ne tik pinigø, bet ir naujø darbo bei val-dymo bûdø, naujø santykiø tarp darbdaviø ir darbuo-tojø, tarp partneriø ir konkurentø, naujø þiniø ir rinkø.Pasitelkus vienà kità ekonominá rodiklá, pvz., darboproduktyvumà, kuris Lietuvoje nesiekia ir 40 % ES vi-durkio, nesunku suvokti, kad modernizacijos, restruk-tûrizacijos ir kitokios transformacijos tempai nelëtës1.Gal tik taps lokalesni – vyks ne tiek valstybës ar ða-kos mastu (nors ir ðito dar bus), bet ámonëse ir atskirøþmoniø protuose.

Taigi tikslas pasiektas – 2004 m. geguþæ tapsime ESnariais. O kaip su priemonëmis?

Referendumas dël Lietuvos narystës ES panaudojo2002-øjø pabaigoje per prezidento rinkimus ið buteliopaleistà gërybiø þadëjimo dþinà. Sunku pasakyti, kiektokie ðûkiai kaip „Europos Sàjungoje nëra skurdo“ arba„Europoje gausime darbo ir daugiau uþdirbsime“ lëmërinkëjø apsisprendimà. Taèiau faktas, kad ðie ðûkiainëra teisingi: skurdo esama visur, o dël darbø ir didesniøatlyginimø, kaip ir visur ekonomikoje – vieni gaus, kitinegaus, priklausomai nuo to, kà pasiûlys. Nepagrástipaþadai neabejotinai veikia Lietuvos þmoniø mentali-tetà. Gebëjimas realiai vertinti padëtá, pasikliauti savi-mi, savo partneriais ir kolegomis – kaip tik tos savybës,kurios ðiandien bûtinos sëkmingai ekonominei veiklaiir Lietuvoje, ir juo labiau Europoje ar pasaulyje. Taisavybës, kuriø normalûs sovietiniai þmonës neturëjo,nes neturëjo turëti pagal santvarkos apibrëþimà. Dëljø trûkumo daugybë þmoniø jau nepriklausomoje Lie-tuvoje nesugebëjo pasinaudoti investiciniais èekiais perpirmàjá privatizacijos etapà, nusivylë bankais, privaèiuverslu ir netgi savo valstybe.

Taèiau blaiviam ir konstruktyviam màstymui sunkuásitvirtinti tol, kol ðitaip intensyviai kuriami nepagrástilûkesèiai. Juk taip saldu girdëti, kad esi nekaltas dëlpadëties, kurioje esi (ir, aiðku, esi ja nepatenkintas),kad kalti yra kiti, kad juos galima nubausti, kad gali-ma politiniu lygiu priimti sprendimus – pvz., ástoti á ESarba tiesiog ávesti tvarkà, – nuo kuriø gyvenimas visiems

TIGRAS VARDU KATAÐUNIS2003 m. Lietuvos ekonomikos apþvalga

Guoda Steponavièienë

GUODA STEPONAVIÈIENË (g. 1969) – baigë VU taikomàjàmatematikà ir VGTU civilinæ inþinerijà. Laisvosios rinkos ins-tituto viceprezidentë. 1 URM duomenys, 2003.


GUODA STEPONAVIÈIENË

Einant á referendumà dël Lietuvos Respublikos narystës ES. Vilnius, 2003 m. geguþës10 d. Tomo Bauro nuotr. ELTA

pagerës2. Supratimas, kad taip nebûna, gyvenimo taippat nepagerina, o psichologiðkai gal net pasunkina.Taèiau jis nukreipia þmogaus pastangas konstruktyviakryptimi, kuria atkakliai ir ilgai einant pasiekiama irrezultatø.

Prezidento ið(si)kelta ir eurointegracijos kontekstedaþnai eksploatuota gelbëtojø, vilties ir pinigø dalytojøvizija atitolino daugelio Lietuvos þmoniø susivokimàekonominëje aplinkoje ir daugelio jø problemø spren-dimà. Galime pasiguosti nebent tuo, kad daliai þmoniøðis procesas turëtø suveikti kaip vakcina prieð bûsimasdemagogijos bei paþadø dalijimo akcijas. Net smalsudarosi, kokià retorikà panaudos politikai per ðiø metøSeimo rinkimus.

SAIKAS IR EKONOMIKOJE DORYBË

Ne vienas analitikas pastebi, kad ES narystës siekiskonsolidavo ávairiausias politines jëgas vienam bend-ram tikslui pasiekti. Iki jo iðsipildymo telikus forma-lumams, praëjusiø metø viduryje á pirmà vietà iðkilokitas, daug proziðkesnis tikslas – gauti kuo daugiau ES

paramos. Tikslas labai praktiðkas ir visiems supran-tamas – kas gi gali nenorëti dovanojamø (tegu ir su tamtikromis sàlygomis) pinigø? Taèiau ne veltui sakoma,kad nemokamø pietø nebûna. Ekonomika kaip mokslasapie ribotø materialiø iðtekliø efektyvø pasiskirstymàbyloja, kad bet kokios subsidijos iðkreipia konkurenci-jà rinkoje. Mat subsidijuojamos sritys dirbtinai pritrau-

kia ekonominius veikëjus, taip „nusausindamos“ kitassritis. Be to, paramà gavusios ámonës atsiduria daugpranaðesnëje padëtyje nei konkurentai ir ðiems grës-më bankrutuoti padidëja, o tai bëda ne tik jiems, bet irvartotojams.

Maþa to, kadangi didelë dalis ES paramos bus skir-ta vieðajam sektoriui, jis taps nelygiaverèiu konkurentuverslui. Pavyzdþiui, kaip komerciniam ryðio tiekëjuiturëtø atrodyti per Informacinës visuomenës plëtroskomitetà gautos lëðos skaitmeninei atskirèiai maþinti,tiesiant plaèiajuostá ryðá kaimo vietovëse? Arba privaèiaikaimo turizmu besiverèianèiai sodybai – uþ ES pinigusTurizmo departamento ðalia statomas kempingas? Ma-þø maþiausia – grësmingai. Ir nesàþiningai. EuroposKomisijos pareigûnai pabrëþia, kad tokiø vieðojo sekto-riaus „ásiverþimø“ á verslo darþus turëtø bûti iðvengta.Taèiau tai nelengva ágyvendinti netgi norint. O ar Lie-tuvoje bus tokio noro, labai abejoju. Per daug visi uþsië-mæ programa: „paimti kuo daugiau“. Kaip neprisimin-si istorijos apie Mikës Pûkuotuko vaiðes triuðio oloje.

Kitas rimtas klausimas, kam tuos pinigus paskirti.Struktûriniai fondai – Regioninës plëtros, Socialinis,

Þuvininkystës orientavimo ir Þemësûkio orientavimo bei garantijø yraspecializuoti, taèiau pirmøjø dviejøparamos sritys suformuluotos ganaplaèiai. Regioninës plëtros fondo –gamybos restruktûrizacija ir plëtra,investicijos á infrastruktûrà, Socia-linio – socialiniø problemø, visø pir-ma uþimtumo, problemø sprendimas.Þemës ûkio orientavimo fondas taippat skirtas ne tradicinëms subsidi-joms ûkininkams, o naujiems ûkinin-kavimo metodams bei alternatyviomsþemës ûkiui veikloms kaime plëtoti.Tad finansuotinø srièiø pasirinkimasnacionalinëms valstybëms paliktasplatus. Gruodá suderintas su EuroposKomisija Lietuvos BPD 2004–2006 m.numato ðiuos prioritetus: ekonominësir socialinës ûkio infrastruktûrosplëtros projektams 38,8% visø struk-

tûriniø fondø lëðø, gamybinio sektoriaus plëtros – 24,8%,þmogiðkøjø iðtekliø3 plëtros – 18,3%, kaimo plëtros irþuvininkystës – 15,1%, techninei pagalbai – 3%. Ið viso895,2 mln. eurø4.

Tokias sumas paskirstyti nei tarp prioritetø, nei tarpkonkreèiø projektø nëra lengva. Reikia vertinti ne tikporeikius, bet ir ávairiø institucijø, ámoniø, asmenø gali-

2 Apie panaðias utopijas linksmai raðë J. Èièinskas: „Vasjonës apieenokomikà“, in: omni.lt, 2003 12 25.

3 „Þmogiðkieji iðtekliai“ – plaèiai vartojamas, bet netikæs terminas:ne tik negraþus, bet ir neteisingas. Juo uþtuðuojama esminë þmogaus,

kaip ekonominio veikëjo, savybë – valia pasirinkti ir veikti, o ne tikbûti veikiamam.

4 www.finmin.lt, 2003 12 30.


mybes finansavimà gauti, o gavus – projektus ágyven-dinti. Normaliomis sàlygomis ðá „darbà“ atlieka rinka.Todël idealiø sprendimø nëra ko tikëtis, taèiau bent jaupagrástø ir skaidriø – norëtøsi.

Pirmas klausimas, kuris kyla kiekvienam, pamaèiu-siam ðiuos skaièius – ar tikrai transporto infrastruk-tûra mums tokia svarbi? Ketvirtadalá infrastruktûroslëðø numatyta skirti transportui, ðvietimo, mokslo irstudijø infrastruktûrai – 7,4%. Ar pas mus labai trûkstakeliø, kyla dideliø susisiekimo ar saugumo problemø?Tiesa, geleþinkeliø bûklë yra apverktina, o prieðinguatveju galëtø atneðti daug naudos ir ekonomine, ir gy-venimo kokybës prasme. Taèiau galiu laþintis, kad liûtodalis ðiø lëðø teks ne jiems, o automobiliø keliams.Energetikos tinklø sujungimas su Vakarø Europos ener-getine sistema bûtø aukðèiausio prioriteto vertasprojektas (apie tai þr. toliau), taèiau jam reikalingos di-dþiulës lëðos bei tarptautinis mastas: Europos rekon-strukcijos ir plëtros banko vertinimais, vien elektrostiltas á Lenkijà kainuotø 1,5 mlrd. Lt, o ið Europos re-gioninës plëtros fondo visai Lietuvos infrastruktûrai2004–2006 m. numatyta skirti apie 1,8 mlrd. Lt.

Remiantis ðiandieniø darbo rinkos problemø analizeir kitø ðaliø patirtimi, perðasi mintis, kad ES paramospinigus bûtø racionalu investuoti á ðvietimà (taip patir suaugusiøjø). Kodël? Pirma, ðvietimui investicijosbûtinos, nes dabartinë darbo jëgos kvalifikacija netenki-na ekonomikos poreikiø, dël to nukenèia ámoniø konku-rencingumas, didëja nedarbas ir socialinës problemos.Antra, ðvietimui reikia dideliø ir ilgalaikiø investici-jø, kuriø gauti rinkoje yra sudëtinga. Treèia, paramosrezultatais – kokybiðkesniu ðvietimu – gali pasinaudotivisi ðalies gyventojai. Ketvirta, leidus konkursuose dëlparamos dalyvauti ir privaèioms mokykloms, galimaiðvengti konkurencijos iðkraipymø ir netgi jà sustiprinti.Kodël ðis sprendimas nebuvo pasirinktas?

Finansø ministerijos pareigûnø teigimu (bûtent ði mi-nisterija buvo atsakinga uþ BPD rengimà ir derinimà),pasirinktas maþiausios rizikos variantas: kelius projek-tuoti ir statyti Lietuvoje moka, maþa to, jau esama tokiøprojektø rengimo ir vykdymo patirties ið ankstesniøparamos programø (Phare). Turint omenyje kelininkøverslo ypatybes (vienintelis pirkëjas – valstybë) bei stip-rø lobby, galima bûtø numanyti ir daugiau prieþasèiøtokiam pasirinkimui. Þinoma, kaip pagrindiná iðsikëlussieká „paimti kuo daugiau“ ir realiai vertinant kitø srièiø,tarp jø ir ðvietimo, institucijø gebëjimus parengti gerusprojektus, tokia taktika yra visai logiðka. Taèiau patstikslas negali nekelti abejoniø, ir ne tik dël skausmin-go Pûkuotuko patyrimo.

Investicijø panaudojimas gali duoti labai skirtingànaudà (priklausomai nuo to, kaip sumaniai tai padary-ta), neduoti jokios naudos (iðleidus pinigus nereikalin-giems darbams) ar netgi atneðti nuostoliø (kai smarkiaiiðkreipiamas iðtekliø pasiskirstymas ir konkurencija).Nevykusiø paramos ásisavinimo pavyzdþiø esama ir ESðalyse (ypaè Graikijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje). Yrajø (arba þenklø, kad taip bus) ir pas mus (pvz., skan-dalai dël paramos þuvininkystei). Taèiau svarbiausia,kad rinkai tokios paramos ið principo yra þalingos – tikdaþnai þalos þenklai nesti tokie akivaizdûs.

Kita vertus, klausimas, kà ir uþ kà darysime su ðvie-timu (sveikatos apsauga, vieðuoju administravimu,biudþeto deficitu ir pan.), lieka neatsakytas, t. y. esa-ma srièiø, kurias tvarkyti tikrai reiks valstybei, ir visatai kainuos. Jeigu nedarysime nieko, tai tais geraiskeliais daug jaunø þmoniø bus priversti iðvaþiuoti mo-kytis kitur. Tai savaime nieko bloga, tik kyla tadaklausimas, gal ir kitas ðiandien valstybës vykdomas pa-slaugas verta pirkti (verslo þargonu outsourc’inti) ið kitøvalstybiø, jei jau saviems pilieèiams parduoti nesiryþ-tama. Þmonëms bûtø tiesiog puiku: sienoms saugotipasamdytume danus, biurokratijà tvarkyti atiduotumeðvedams, policijà – britams. Bent bûtø aiðku, uþ kàmokesèius mokam...

DIPLOMAIS SOTÛS?

Paþvelkime detaliau, kas gi suplanuota ðvietimui. Re-miantis Þiniø ekonomikos forumo (ÞEF) analize, 2004–2006 m. ðvietimo ir mokslo sistemai numatyta 376 mln.Lt paramos: 38,6 mln. ið Regioninës plëtros fondo ðvie-timo, mokslo ir studijø infrastruktûrai, likusi dalis –ið Socialinio fondo5. Ið Socialinio fondo skiriama para-ma þmogiðkøjø iðtekliø plëtrai BPD projekte paskirstytataip: 61% bedarbiams mokyti, 39% naujø studijø pro-gramoms rengti6. Tenka sutikti su ÞEF studijos auto-riais, kad ið tokiø proporcijø tenka daryti iðvadà, jogrinkos poreikius atitinkanèiø specialistø rengimas beitæstinis mokymas supaprastinamas iki bedarbiø perkva-lifikavimo. Tuo tarpu ðiandien jau nekyla abejoniø, kadpagrindinë grësmë Lietuvos konkurencingumui kylabûtent dël darbo jëgos kvalifikacijos.

Pirma, Lietuvoje ágyjamas iðsilavinimas nesuteikiareikalingø praktiniø gebëjimø. Universitetai neiðmokostudentø mokytis, priimti sprendimus, dirbti koman-doje, veikti neapibrëþtose situacijose ir nuolat kintan-èiomis aplinkybëmis – viso to, kas bûtina ðiuolaikiniambet kurio rango vadybininkui ir net specialistui. Vadina-mojo funkcinio iðsilavinimo stoka bûdinga praktiðkai

TIGRAS VARDU KATAÐUNIS

5 ES Struktûriniai fondai Lietuvoje – tikrieji valdþios prioritetai. Þiniøekonomikos forumas, 2003.

6 Turint omenyje darbo birþos bei jos mokymo centrø plaèià infra-

struktûrà, piniginis dëmesys bedarbiø mokymui neturëtø stebinti. Juk„maitinti“ struktûras politikams bei valdininkams yra savaime su-prantama.



visoms ðalims kandidatëms ir nuo to, kaip pavyks jàpaðalinti, stipriai priklausys ðiø ðaliø konkurencingu-mas Bendrojoje rinkoje, taigi ir þmoniø gerovë. Ðiø savy-biø nebus galima iðugdyti, jei pagrindinis dëmesys busnukreiptas á bedarbiø perkvalifikavimà (kuris daþniau-siai yra formalus – bedarbiai mokosi, kad ágytø teisæ ápaðalpà). Drástu teigti, kad ðiø savybiø dabartinë aukð-tojo mokslo sistema apskritai negali iðugdyti, nes yrasurëdyta kitø vertybiø – standarto ir hierarchijos – pa-grindu (ko vertas vien jau „prestiþiniø leidiniø“ sàraðas!).Tokioje sistemoje dëstytojai nëra suinteresuoti inves-tuoti á naujà mokymo kokybæ, juo labiau eksperimen-tuoti, „inovuoti“ ir kitaip „iðsiðokti“. Ir administracinë,ir finansinë sistema tokias iniciatyvas baudþia. Todëlbe ðiø sistemø giluminës pertvarkos Lietuvos aukðto-sios mokyklos nepajëgs suteikti savo absolventamsámoniø konkurencingumui bûtinos kvalifikacijos.

Antra jau spëjusi iðryðkëti darbo rinkos bëda yra kva-lifikuotø darbininkø trûkumas. Profesinio mokymo pres-tiþas tebëra labai menkas, o aukðtojo – nenormaliaididelis. Ðias tendencijas pakursto ir ðvietimo politika –nepaisant to, kad Lietuvoje þmoniø su aukðtuoju iðsi-lavinimu skaièius ir taip vienas didþiausiø pasaulyje,o lëðos, tenkanèios vienam studentui, atsiduria kitojetarptautiniø palyginimø grafiko pusëje, priëmimas áaukðtàsias mokyklas (biudþeto finansuojamas) tebedidi-namas. Turëti aukðtàjá iðsilavinimà ar net kelis tampanorma, nors tai toli graþu nereiðkia „aukðto“ þiniø lygio.Kadangi kvalifikuotø darbininkø trûkumas Lietuvospramonëje tik didës, bûtø labai naudinga persvarstytilëðø, apimèiø ir dëmesio skirstymo prioritetus tarp ávai-riø ðvietimo pakopø ir juos keisti atsiþvelgiant á ekono-mines realijas bei tendencijas.

Taèiau nesama þenklø, kad bûtø rengiamasi esminëmsreformoms ðvietimo srityje. Taigi galime prognozuoti,kad jø nebus. Ir kas tada bus? Kaip visada – þmonësturës ádëti daugiau pastangø, laiko ir pinigø, kad ágytøreikiamà kvalifikacijà. Tad ir konkurencingumas neið-augs taip, kaip derëtø tikëtis ið „baltiðkojo tigro“. Nebentðis gyvûnas pagal apibrëþimà yra þingsniuojantis, o neðuoliuojantis – juk gyvo jo niekas nematë. Tuo galësimpasinaudoti „gelbëdami“ tarptautiná Lietuvos prestiþà,kai ekonominio augimo tempai sulëtës.

TAS SVAIGINANTIS BVP AUGIMAS

Kaip teigia statistika, Lietuvos BVP pernai per trisketvirèius iðaugo 8%, ir tai yra geriausias rodiklis tarpES ðaliø ir kandidaèiø. Remiantis balandþio mënesiooficialia prognoze, ðiemet ekonomika augs 6,2%. Rin-kos dalyviø lûkesèiai stulbinamai panaðûs – 6,1%7. Eks-portas auga toliau, didëja ámoniø apyvartos ir pelnai,pvz., „Maþeikiø nafta“ tikisi, kad 2003 m. uþdirbo 120–134 mln. litø.

Tenka pri(si)paþinti, kad 2002 ir 2003 m. BVP sta-tistiniai vertinimai kelia ðiokiø tokiø átarimø. Tai pa-tvirtina ir kitø analitikø pastebëjimai – trumpai ta-riant, augimo skaièiai atrodo didoki. Taèiau norint taiempiriðkai árodyti, reikëtø turëti bent vienà alternaty-vø statistikos departamentà su keliais ðimtais darbuo-tojø. Todël abejones palikime nuojautoms. Juolab kadkitaip negu konkreèios ámonës veiklos rezultato, nie-kas niekada nepamatuos, koks gi ðalies BVP tais arkitais metais buvo ið tikrøjø. Ekonomika juk nëra tiks-lusis mokslas.

Daug apèiuopiamesnis reiðkinys yra pats BVP augi-mo faktas. Kà gi reiðkia, kad BVP auga? Tai priklausonuo poþiûrio. Þiûrint paprastai, augant BVP, þmogustikisi asmeninës materialios gerovës: daugiau galimy-biø rasti norimà darbà, daugiau pajamø, rinkoje daugiauprekiø ir paslaugø, geriau dirbanèios policijos, geriauvalomø gatviø, suremontuotø mokyklø, netgi didesniøsocialiniø iðmokø. Negalima sakyti, kad to nëra: statis-tinis nedarbas maþëja, vidutinis atlyginimas kyla, vers-lai pleèiasi, investuoja ir á gamybà, ir á darbuotojø gerovæ(ðiuos procesus katalizuoja ir ES darbo saugos bei kitisocialiniai standartai), pensijos 2003 m. buvo padidin-tos, 2004-øjø biudþetas numato didesnes algas valsty-bës tarnautojams, beje, ir didesnes bedarbiø paðalpas.Taèiau juk visi þmonës ðiø gërybiø gauna, – ypaè iðperskirstymo (socialiniø iðmokø bei paslaugø). Perskirs-tymo didþioji bëda ir yra ta, kad padalijama formaliai(ir kaip kitaip valstybës mastu tai galima daryti?). Todëldidþiulë lëðø dalis tenka ne skurdþiausiems, o suma-niausiems, o dar didesnë – patiems skirstytojams (lapi-nams–sûrio dalytojams). Biudþeto eilutëse to nematy-ti – ágyvendinamos jo bendrosios nuostatos virsta labaikonkreèiomis vienø, bet ne kitø ámoniø ar asmenø pa-jamomis. Ar tapo lengviau ákurti verslà? Ar tapo leng-viau tà verslà iðlaikyti? Gal ávairiausiø rûðiø tikrinto-jai nebeima kyðiø? Gal sumaþëjo nusikalstamumas irpadidëjo pasitikëjimas policija? Gal tapo pigiau leistivaikà á mokyklà ar gydytis? Deja, ne. Vos ne kas mënesánorminiø aktø leidëjai „nudþiugina“ naujomis rûpesèiovartotoju apraiðkomis, kuriø naudà gaudo kontrolieriaibei gudresnieji konkurentai. Keletas pastarojo metopavyzdþiø: draudimas prekybos centrams parduoti pre-kes pigiau nei jos ásigytos; draudimas vienam asmeniuiturëti kelias individualias ámones; vaistiniø patalpøploto, atstumo tarp vaistiniø ir jø santykio su gyventojøskaièiumi apribojimai; apribojimai pasirinkti ðildymobûdà priklausomai nuo pastato vietos ir pan. Namø ûkiøiðlaidos sveikatos apsaugai ir ðvietimui auga, nors ofi-cialiai ðios paslaugos netapo mokamos. Todël nenuosta-bu, kad didelë dalis gyventojø, ir ne tik gyvenanèiø ið

7 Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekonomikos rodikliø tyrimas,2003 liepa.


socialiniø iðmokø, nejauèia gyvenimo pagerëjimo. Ir darilgai nejaus – kol nebus nustota taikyti dvigubus stan-dartus: deklaruoti nemokamas paslaugas ten, kur jø bûtinegali ir ginti ásivaizduojamus vartotojø interesus realiøvartotojø bei smulkiojo verslo sàskaita. Ið pirmo þvilgs-nio gal ir paradoksalu, taèiau ðeðëlinë ekonomika ðian-dien gelbsti ne vienà þmogø – ir nuo skurdo, ir nuoneáveikiamos biurokratijos.

Þiûrint politiðkai, augantis BVP yra tiesiog fortûnosðypsena. Bepigu ðiandien bûti valdþioje: biudþeto pa-jamos auga – gali daugiau dalyti ir bûti geras savo rinkë-jams. Gali skinti buvusiø reformø ir politinio integracijosádirbio vaisius. Taèiau geras ûkininkas galvoja ne tikapie derliaus puotà, bet ir bûsimà sëjà – jai atrenkageriausià sëklà, skiria dëmesio bei laiko. Nepaisant pro-ûkiðko socialdemokratø ávaizdþio, ði Vyriausybë labiaumëgsta domëtis nuimtu derliumi nei rengtis naujiemsdarbams.

Ekonominiu poþiûriu spartus ekonomikos augimas yralaikas spræsti uþsilikusias problemas (pvz., gràþintiskolas) bei daryti reformas. Nors nuolatinis ekonomikosaugimas teoriðkai yra ámanomas, praktiðkai – dël val-stybës intervencijø – ekonomika plëtojasi cikliðkai. Todëlnaivu manyti, kad BVP augs nuolat ar kurá nors konk-retø laikotarpá. Tikrai teks gyventi ir ekonomikos nuos-mukio sàlygomis. Todël pakilimo metu yra ne tik palan-ku, bet ir bûtina investuoti á tas sritis, kurios pakilimometu smarkiai akiø nebado, bet plëtrai sulëtëjus tam-pa didþiule naðta mokesèiø mokëtojams ir akivaizdþiaigadina gyvenimà visiems vartotojams. Tos sritys, nekartà jau vardytos – þemës ûkis, sveikatos apsauga,vieðasis administravimas, ðvietimas, teisëkûra, biudþetosudarymas – vis laukia savo eilës. Eilë lyg ir juda (minis-terijos raportuoja apie pasiekimus), bet netrumpëja.Þemës ûkio pertvarkos apsiriboja ES Bendrosios þemësûkio politikos diegimu, o tai ið esmës nëra reforma, bettik aukðtesni standartai bei dosnesnës subsidijos (neiviena, nei kita nekeièia þemës ûkio ekonominiø san-tykiø pobûdþio). Vieðojo administravimo pertvarka ap-siriboja ES reikalaujamø naujø institucijø kûrimu aresamøjø statuso keitimu. Tai galbût ir atneð tam tikrosnaudos, taèiau naujø, pilieèiams palankiø santykiø„valdiðkuose namuose“ negarantuos. Panaðu, kad netkalbëti apie esminæ ðvietimo pertvarkà yra tabu. Visdar tebesigiriame „pigia ir iðsilavinusia darbo jëga“.Taip, iðsilavinusia pagal diplomø skaièiø ir pigia pa-gal statistinius atlyginimø vidurkius. Sveikatos apsau-gos sistemos vidaus santykiø dþiunglës kelia siaubàkiekvienam priëjusiam arèiau. Todël stengiamasi priejø nesiartinti – tik ið tolo pakeisti vienà kità persona-lijà ar detalæ.

Apie teisëkûros problemas verslas kalba jau ne vie-nerius metus: ne mokesèiø dydis spaudþia labiausiai,o painios ir neapibrëþtos taisyklës. Ne kreditø trûku-

mas yra pagrindinis stabdys naujoms veikloms atsirasti,o teisës aktais gerai pasiramsèiusi biurokratija. Nesmagumas dirbti ðeðëlyje traukia ámones slëpti veik-las ar pajamas, o teisës aktø viraþai: netikëti ir nepa-grásti reikalavimai (juk visuomenei ið anksto paskelb-ti rengiamus projektus ar tartis su verslu tesàs kvailasvakarieèiø iðmislas), ar dar geriau – teisës aktø ásigalio-jimas atgaline data. Gal prezidentûros skandalas pa-stûmës teikti daugiau dëmesio susiklosèiusioms teisë-kûros tradicijoms?

Apibendrinant galima konstatuoti, kad reformomspalanki ekonominë konjunktûra iðnaudota nebuvo. Galji buvo iðnaudota kitiems ateities mokesèiø naðtàmaþinantiems darbams? Deja, prieðingai jau susiklos-èiusiai grieþtos fiskalinës politikos tradicijai, ekonomineilogikai ir netgi Europos Komisijos perspëjimams, nu-matyta didinti skolinimàsi iki maþdaug 4,8 mlrd. Lt irpasiekti Lietuvai rekordiná biudþeto deficità – 2,95%BVP (pagal Mastrichto kriterijø riba yra 3%). Didina-mi ir kiti valstybës ásipareigojimai, antai pensijos irbedarbio paðalpos. 2004 m. pensijas numatoma padi-dinti vidutiniðkai 23 Lt ir tam ið „Sodros“ biudþetoskirti beveik 200 mln. litø (palyginimui – pensijø re-formai apie 55 mln.). Tiesa, pensijø iðmokos Lietuvojeyra nedidelës ir visai logiðka ekonominio augimo metubent kiek pagerinti pensininkø gyvenimà8. Taèiau bë-da yra ta, kad ekonomikai ëmus lëtëti, ðiø ásipareigo-jimø niekas nedrás sumaþinti (ásivaizduokite vyriausy-bës, sumaþinusios pensijas, likimà... Jis bûtø liûdnesnisnei tos, kuri padidina alaus kainas). Racionali iðeitisbûtø á ástatymà átraukti nuostatà, pagal kurià, atsiradus„Sodros“ deficitui, pensijos iki tam tikros ribos bûtømaþinamos automatiðkai. Nedarbo paðalpø didinimasprieðtarauja Lietuvos aktualijoms ir bendrai europineitendencijai stiprinti individualias paskatas aktyviaiieðkoti darbo.

Vienintelë sritis, kurioje valstybës ásipareigojimaivykdomi greièiau nei planuota, yra rubliniø indëliøkompensacijos gyventojams. 2001 m. tam buvo skirta75 mln., 2003 m. – 105 mln., ðiais metais numatyta grà-þinti 277 mln. Lt, o tai daugiau nei buvo planuota. Ikipraëjusiø metø pabaigos buvo gràþinta 1,625 mlrd. Lt,ir tai sudaro 45% visø gràþintinø lëðø (ástatymas dëlrubliniø indëliø gràþinimo buvo priimtas 1997 m., prieð„Lietuvos telekomo“ privatizacijà)9. Pagreitintas indëliøgràþinimas yra pozityvus valstybës finansø politikosþingsnis, nors sumos biudþeto mastais yra gana nedi-delës (palyginimui – vien biudþeto deficitas sudaro apie2 mlrd. Lt).


8 Pastebëtina, kad Lietuvoje kurá laikà esanti defliacija padidinarealias gyventojø pajamas: pingant prekëms uþ tà paèià sumà gali-ma ásigyti daugiau.

9 www.finmin.lt, 2004 01 05.



NORS IR NEÁTIKËTINA

Nors ir neátikëtina, taèiau viena struktûrinë reformapernai pajudëjo10. Buvo priimti teisës aktai, suteikiantysteisæ valstybinio socialinio draudimo ámokas mokan-tiems gyventojams nuo ðiø metø dalá jø nukreipti á pa-sirinktà privatø pensijø fondà. Reformos pradþia – fondøpasirinkimas – vyko gana audringai. Bûta daugybësdebatø, priekaiðtø reformai, netgi valstybinës antirek-lamos. Palikus nuoðaly konkurencines pensijø siûlytojøaistras bei asmeninio pasirinkimo galvos skausmà (kuristikrai suprantamas), galima konstatuoti, kad reformospradþia buvo sëkminga: modelis pasirinktas geras, onuogàstavimai, kad rinkoje nebus pakankamai parda-vëjø ar pirkëjø, nepasiteisino. Lietuvos pasirinktas re-formos modelis daug geresnis nei kitø Europos valsty-biø, pavyzdþiui, Latvijos ar Estijos (su ES senbuvëmislyginti bûtø nekorektiðka, nes jø pensijø reformossprendþia kiek kitus uþdavinius). Iðskirtinis ir labiau-siai kritikuojamas reformos elementas – teisë þmoguipasirinkti, ar dalyvauti reformoje. Kaip ir visos ekono-minës laisvës, ði gali sukelti tam tikrø trumpalaikiøproblemø, taèiau ji yra socialiai teisinga – jei valstybëverstø þmogø rinktis privatø fondà, ji lyg ir turëtø uþjá garantuoti, o tai reikðtø tokià pat valstybinæ sistemàkaip „Sodra“, tik kitaip sukonstruotà. Taèiau svarbiau-sia, jog tai bûtina sàlyga socialinës apsaugos sistemai„pasveikti“ ateityje. Tokia pensijø reforma yra vienasnedaugelio politiniø þingsniø, tiesiogiai skatinanèiøþmones priimti savarankiðkus ekonominius sprendimus,be kuriø gyventi bus vis sunkiau. O þmonës rinkosiaktyviai – jau pirmaisiais metais reformoje nusprendëdalyvauti 30% apdraustøjø. Oficialiosios prognozës,remiantis kaimyniniø ðaliø patirtimi, tesiekë 5–6% (pvz.,Latvijoje ir Estijoje pirmaisiais metais kaupimà pasi-rinko 6–7% dirbanèiøjø).

Daugeliui þmoniø ðá sprendimà priimti ið tiesø në-ra lengva. Ir dël to, kad nëra patyrimo, ir dël patiesobjekto – pensijø sistemos – sudëtingumo bei neapi-brëþtumo. Beje, ástatymas draudþia pensijø fondamsreklamuotis naudojant hipotetinius skaièius (o kokiedar gali bûti kalbant apie bûsimà gràþà?), o reklamosturinys turi bûti ið anksto suderintas su prieþiûrosinstitucijomis. Pastarosios tokià ástatymo nuostatàvertina teigiamai, taèiau prisimintina, kad kiekvie-nas draudimas ar ribojimas sumaþina informacijosávairovæ, niveliuoja jà ir taip apsunkina þmoniøapsisprendimà. Tiesa, ðitaip ið vieðosios erdvës – TV,radijo, spaudos – paðalinama per daug optimistinëar kontroversiðka reklama, taèiau ji neiðnyksta, opersikelia á pensijø fondø potencialiø klientø ir agen-

tø santykius, kuriø kontrolë praktiðkai neámanoma.Yra ir daugiau nepageidaujamø reformos niuansø,

taèiau pagrindinis klausimas lieka vienas – pirmasþingsnis teisingas, o kas toliau? Netgi socialinës poli-tikos kûrëjai pripaþásta, kad esamos reformos apimtysneleidþia ágyvendinti jos tikslø. Pirma, privaèiam kau-pimui skirtasis tarifas nesudaro galimybiø reikiamampensijø augimui ateityje. Antra, jis sukelia rizikà re-formos sëkmei, mat bendra á fondus patenkanti pinigømasë yra nedidelë, ir jø reklamos bei administravimoiðlaidos (bûtinos jø veiklai) tampa palyginti didelës. Ka-dangi ámokos á privaèius fondus tesudaro menkà visossocialinio draudimo ámokos dalá, jos neiðsprendþia bû-simo (visø pirma dël demografijos) „Sodros“ biudþetodeficito problemø, yra nepakankamos darbo apmokes-tinimui sumaþinti ir atsiþvelgti á kintanèià darbo rinkosspecifikà11. Todël gelbstint mûsø vaikø bei anûkø pen-sijas (mûsiðkes iðgelbëti bûtø jau labai sunku), reikëspriimti dar daug esminiø ir ekonomiðkai nevienareikð-miø sprendimø. Kaip sparèiai plësti privalomàjá kaupi-mà (ástatymas numato didinti kaupimui skirtà ámokosdalá nuo 2,5% ðiemet iki 5,5% 2007 m.), ar/kaip skatintisavanoriðkà kaupimà, kaip drausti savarankiðkai dir-banèius, kaip traktuoti pensinio amþiaus prievolæ ávai-riomis pensijø pakopomis ir pan. Tad pensijø reformosistorija tik prasideda.

APIE PRIVATIZACIJÀ GERAI ARBA NIEKO

Geriausia þinia apie privatizacijà yra ta, kad ji vyksta.2003 m. baigësi alkoholio gamybos valstybinis mono-polis, parduoti Vakarø skirstomieji tinklai. Nors dël ypaègausiø reguliavimø ir alkoholio gamyboje, ir energetikojerinkos dësniai normaliai veikti negalës, ðiø verslø ið-valstybinimas yra esminis jø tolesnei plëtrai.

Energetikos problemos Lietuvoje yra nuolatinë ak-tualija. Nors jau suderëta ES parama Ignalinos AEpirmojo bloko uþdarymui, klausimas dël Lietuvos ener-getikos ateities tebëra atviras. Galima prognozuoti, kadginèai dël naujo atominio reaktoriaus statybos, atëjusapsisprendimo laikui, bus aðtrûs. Juolab kad tai nëravien technologinis ir ekonominis klausimas. Ðiame gananestabiliame energetikos kontekste vienintelis bûdaságyti bent koká pagrindà po kojomis yra sukurti rinkà.Tam reikia, pirma, privaèiø subjektø, antra, technolo-giniø galimybiø apibrëþtos rinkos, treèia, ekonominëslaisvës (pasirinkti partnerius ir formuoti kainas). Ekono-minës laisvës kol kas nesama, bet ji po truputá atsirandair galima tikëtis, jog ateityje jos daugës. Privaèiø sub-jektø Lietuvoje ima rastis ir tarp elektros energijos

10 Neátikëtina ir dël politinës orientacijos, ir dël kitø ðaliø pavyzdþio.Ði reforma prieð porà metø pasirodë neáveikiama Lietuvos deðiniøjøvyriausybei. Kaimyninës ðalys (Latvija, Estija) nors ir anksèiau pradëjo,

taèiau vykdo gerokai kuklesnes ir maþiau skaidrias reformas.11 „Sodros“ tipo sistemos yra pritaikytos darbui pagal darbo sutar-

tis, bet netinka savarankiðkai dirbantiems apmokestinti.


gamintojø, ir tarp skirstytojø. Belieka apgailestauti, kadpernai nebuvo parduoti Rytø skirstomieji tinklai, norstam buvo visos prielaidos.

Rinka energetikai yra ne tik ekonominë, bet ir tech-nologinë sàvoka. Ðiuo metu Lietuvos energetikos sis-tema yra integrali buvusios SSRS sistemos dalis. Baltijosðaliø rinka, nepaisant iðdidþiø Baltijos Asamblëjos irkitø politiniø struktûrø deklaracijø apie jos svarbà,neturi prasmës dël savo maþumo. Lietuvos, kaip ir kitøBaltijos valstybiø, ekonominis ir politinis interesas yraintegruotis á Europos energetikos tinklus. Tam reika-linga fizinë jungtis – „tiltas“ ið Lietuvos á Lenkijà arbaið Estijos á Suomijà. Apie pirmàjá projektà ðnekø lyg irpakanka, taèiau nëra jokiø þenklø, kad jos ágytø kûnà.Tikëtina, kad viena rimèiausiø to prieþasèiø – menkasLenkijos suinteresuotumas. Tuo tarpu estai ir latviaijau pasiekë principiná susitarimà (áskaitant finansinësnaðtos proporcijas) su suomiais dël elektros tinklø su-jungimo kabeliu po Baltijos jûra. Pakvietë ir Lietuvàprisijungti12. Tai tikrai gera þinia – suomiø ir estø daly-vavimas turëtø suteikti ðiam Lietuvai svarbiam pro-jektui realø pagrindà.

Ðiame kontekste ypaè nekaip atrodo Lietuvos Vyriau-sybës ketinimai nebeparduoti Rytø skirstomøjø tinkløkonkursà laimëjusiai Eesti Energija. Ir kokiø tik argu-mentø atsisakymui pateisinti nesurandama! Teigiama,kad pardavëjas visada gali persigalvoti, kad estai yranetinkami investuotojai, nes tai valstybinë ámonë ir juospaèius kas nors nupirks, kad lietuviams bus psicholo-giðkai sunku dirbti valdomiems nedidelës estø ámonës.Pateikiamos paslaptingø ekspertø nuomonës, kad Rytøskirstomøjø tinklø dabar parduoti tiesiog neverta, kadLietuvos valstybës valdoma ámonë veiks ne kà prasèiaunei privatizuota ir pan. Þinoma, galima svarstyti be galo,kada geriau parduoti ir kam. Taèiau faktas lieka tas,kad Eesti Energija yra normalios reputacijos ámonë, kurilaimëjo privatizavimo konkursà, o Vyriausybës veiks-mai nutraukiant konkursà bûtø ir nepagrásti, ir neko-rektiðki (ne veltui tokiu atveju estai grasina paduotijà á tarptautiná arbitraþà). Jeigu norëta parduoti ámonætik privaèiam pirkëjui – tai bûtø visai logiðka, toká reika-lavimà reikëjo suformuluoti konkurso sàlygose (beje,„Lietuvos telekomas“ buvo parduotas valstybinei ámo-nei). Þvelgiant strategiðkai, ðis sandoris taip pat bûtønaudingas. Integracija á Vakarø energetikos tinklus,drástu teigti, yra svarbiausias ekonominis uþdavinys,

kuriuo ðiuo metu turi uþsiimti valstybë (visose kitosesrityse yra susiformavusi rinka). Atsiradus tilto galimy-bei per Estijà, Eesti Energija, kuri yra Ðiaurinio energijostilto projekto partnerë ir iniciatorë, investicijos á Lietuvosskirstomuosius tinklus bûtø tiesiog kaip tik.

Taèiau kaip parodë ir ankstesniø objektø pavyzdþiai,ne ekonominiai argumentai valdo privatizacijà. Atsi-sakymà parduoti Rytø skirstomuosius tinklus sunkubûtø aiðkinti kitaip nei nenoru parduoti „ne tam“. Tuo-met kyla klausimas, kas buvo „tas“ ir , svarbiausia, kodëlbûtent „tas“. Atsakymas banalus – esti interesø ir jieágyvendinami per privatizacijà. Vienintelis bûdas toiðvengti – patikëti privatizacijà skaidriai ir anonimi-nei birþai. Taèiau to bijomasi, argumentuojant valsty-biniais interesais ir „ne tokio“ kapitalo baubais. Kaipir prieð „Maþeikiø naftos“ privatizacijà, vël suaktyvëjokalbos apie rusiðkà kapitalà (beje, suaktyvëjo ir patskapitalas). Taèiau Rusija, deja, nëra vienø metø ávykis –Lietuvos ekonomikai ji buvo, yra ir bus reikðminga (apie„neðvaraus“ kapitalo elgesá þr. mano komentarà Delfiportale „Pinigai nekvepia. Jie uþuodþia“13). Ðiaip keis-ta, kodël menamos blogybës atrodo baisesnës nei nekartà pasitvirtinæ faktai?

Taigi apie privatizacijà – gerai arba nieko. Puiku, kadji vyksta. O kad vyksta ne taip, kaip derëtø, akivaizdu.Deja, bûdai to iðvengti politikams neatrodo vertesni jøbaimiø ir interesø.

VIETOJ PALINKËJIMØ

Vieni sako, metai buvo geri, o ðie bûsià dar geresni.Kiti sako, metø bûta sunkiø, o ðie bûsià dar sunkesni.Ir vieni, ir kiti teisûs – iðsiplëtusi rinka atneða daugiaukliûèiø ir daugiau galimybiø. Kam pavyksta geriau pas-tarosiomis pasinaudoti, tam ir metai geri.

Taèiau Briuselis artëja visiems, horizontas platëja.Greitai, matyt, neiðvengsime galvasopio dël ðiandien at-rodanèiø gana tolimø problemø: terorizmo, imigrantø,Europos ginkluotøjø pajëgø, lenkø ðachtininkø ar pran-cûzø transportininkø streikø, ðeðëlinio darbo Vokietijojebei visos Europos lëto ekonominio augimo. Tad kol galim,spræskim savus reikalus, svetimi netruks uþgriûti.


12 Elta, 2003 10 21.13 http://www.delfi.lt/archive/index.php?id=3236494&ndate=

25.11.2003&categoryID=2997120, 2003 11 25.


Pasaulis, po komunizmo þlugimo turëjæs bûti sauges-nis, tampa vis nesaugesnis. XX a. politikai ir teisësþinovai sukûrë aiðkias valstybiø ir priklausomø terito-rijø definicijas, paaiðkino, kas yra titulinë nacija, kas –tautinë maþuma, suformulavo pripaþinimo ir nepripaþi-nimo principus, karo etikà, pabëgëlio ir karo belaisviostatusà ir daug kitø dalykø. XX a. pabaigoje atgimëmitas apie amþinàjà taikà Europoje, integracijos ir sta-bilumo palaimà.

XXI a. pradþia rodo, kad nepripaþintø, savaip nele-galiø valstybiø skaièius auga vos ne geometrine pro-gresija, apie pusðimèio valstybiø centrinë valdþia ne-kontroliuoja savo provincijø, tarptautinis terorizmaskariauja su didþiosiomis valstybëmis nepaisydamastaisykliø ir etikos normø, þmogaus teisës tampa politinëspajuokos objektu. Kadaise vienu metu pasaulyje „sugy-veno“ euroatlantinë demokratija ir stalininis totalita-rizmas, dabar, regis, lygiagreèiai vyksta integracijosprocesai ir èia pat tarpsta „civilizacijø konflikto“ prie-laidos.

Atrodo, kad seniai atrastame pasaulyje ðiandien ne-beaiðku, pagal koká raidos modelá jis evoliucionuoja. Nëvienas iki ðiol sukurtasis taip ir nepaaiðkina, kas pa-saulyje vyksta. Vadinasi, reikia ieðkoti ko nors nauja...

I

Praëjusiais metais deðimt Vidurio Europos ðaliø pa-siraðë prisijungimo prie ES sutartis. „Valstybiø juos-ta“ nuo Estijos ðiaurëje iki Slovënijos pietuose jungiasiá ES, formaliai jos taps ir NATO narëmis. Artimiausiaismetais jø pëdomis tikriausiai paseks Rumunija su Bul-garija, dar vëliau gal Kroatija ir... Turkija.

Apie integracijos naudà naujokams ir paèiai sàjungaipriraðyta apsèiai. Nëra reikalo kartoti, kokios ekonomi-nës, teisinës, politinës ir finansinës galimybës atsiveria.Tiesiog gali nepavykti jas tinkamai panaudoti, panaudotiracionaliai, nes ðvaistyti eurø ðen bei ten ES nesirengia.Visos kandidatës tvirtino esanèios tobulai pasirengusiosnarystei. Kà gi, brandos egzaminas jau netoli.

Net ir plëtros skeptikai pripaþásta, kad nuoseklus irkruopðtus pasirengimas ðalims kandidatëms buvo nau-dingas, jos pastebimai „priartëjo“ prie Vakarø ir jø bu-


„AMERIKONØ“ PAIEÐKOS

Egidijus Vareikis

vimas ES klube ðiandien visai natûralus. Skirtumas tarpbesijungianèiø ir nesijungianèiø á ES akivaizdus, pa-kanka palyginti, pavyzdþiui, Baltijos valstybes su Pie-tø Kaukazo respublikomis. Skirtumas èia ne tiek fakti-nis, kad Pietø Kaukazas paskendo karuose, o Baltijosðalys sëkmingai sureguliavo santykius su didelëmis irmaþomis kaimynëmis. Veikiau kaip tik ES vilionës irbuvo stiprus argumentas neeskaluoti þeligovskiadø,Valgos miesto klausimø ar jûros sienos. Vengrams teko„prikàsti lieþuvá“ dël Transilvanijos priklausomybës,bulgarai su rumunais „pamirðo“ Dobrudþà... Pietø Kau-kazui, kaip ir likusiai politinei Rytø Europai, neturëju-siai integracinio stimulo, teko prabanga tà tvarkytis kaipnori, o norai pasirodë nesveiki.

Kalbant apie dabartinæ ES plëtrà, sakoma, kad ji kaipniekada didelë. Didelë technine prasme. Bet, kita ver-tus, ar ji ne per maþa? Sutariama, kad ES, kokia ji busartimiausiu metu, siekia savo galimybiø ribas. Kitomsðalims tiesiog nieko neþadama. Argi to tikëtasi, ar tik10–12 palyginti nedideliø ðaliø yra vertos bûti sëkmingospokomunistinës transformacijos pavyzdþiais? Juk taitik apie 2% pasaulio gyventojø. Berlyno sienos griuvimasvadintas globalios reikðmës ávykiu, taèiau po beveik 15metø matyti, kad jo efektas – lokalus. Azijoje, Afrikojear Lotynø Amerikoje problemø nesumaþëjo, o reþimø rai-da ir kaita, kaip dabar matyti, maþai priklauso nuo glo-balinës strategijos planuotojø. Rusijoje ir jos apylinkësedemokratijos eksperimentas laikomas nepavykusiu.

O gal ta kukli plëtra rodo, kad ES politikos galimy-bës kaip buvo, taip ir liks kuklios, kad ir kokio fiziniodydþio sàjunga bûtø.

Pasirengimà graþiai ateièiai gerokai temdo vidinësproblemos – niekaip neprasidedanti radikali sàjungosreforma. Jos neigiamas simbolis – taip ir nepriimtaKonstitucija. Italija turëjo ambicingà planà, vadintà „nuoRomos iki Romos“. Pirmieji suvienytosios Europos teisësaktai atsirado Romoje ðeðtame deðimtmetyje. Pernaijas turëjo vainikuoti Konstitucija, taèiau to neávyko...

Buvo sumanyta sukviesti Europos Konventà – tarp-tautiná ir tarpinstituciná pasitarimà, turëjusá pateiktinaujø, ðvieþiø ir racionaliø sumanymø. Savikritiðkaikalbant, Konventas nieko radikaliai nauja nepasiûlë,o Tarpvyriausybinë Konferencija Konvento visai nepa-


gerbë – Konferencijos dalyviai susirinko su savø vyriau-sybiø nuomonëmis, kurioms Konvento suderintassprendimas buvo në motais. Didþiausiø nesëkmës kal-tininkø – Ispanijos ir Lenkijos vyriausybiø – atstovaisiekë visai ne to, kas buvo sutarta su ðiø ðaliø atstovaisKonvente. Konventas pridarë problemø ir ten, kur jønebuvo. Europieèiams niekada nekilo klausimas, arEuropa yra, ir jei jau taip, kiek yra krikðèioniðka, – kolðito nereikëjo raðyti á Konstitucijà. Dabar gi sutriko irpolitikai, ir rinkëjai. Krikðèionybës klausimu susida-riusi painiava veda tik prie tarpusavio barniø ir nepa-deda nei Europos vienybei, nei jos krikðèioniðkajaiprigimèiai. Krikðèionybës paminëjimà Konstitucijospreambulëje politikai traktuoja taip ávairiai, kad rastikokià nors priimtinà interpretacijà beveik nebeámano-ma. Ne geresnë situacija su Nicos sutartimi, kurià imtarevizuoti dar neásigaliojusià.

Suprantama, kad funkcionali Konstitucija – ne toksjau paprastas dokumentas, kuriam uþtenka vien gerønorø ir italiðko entuziazmo. Konstitucijos kûrimo ne-sëkmës – tai atspindys europieèiø noro bûtinai sukur-ti produktà, kuris lyg ir turëtø veikti, o po to – já priverstiveikti. Gal ir ðventvagiðkai skamba, taèiau vis dëlto –kam tos Konstitucijos reikia, jei ne paprasèiausiai tuð-èioms ambicijoms patenkinti?

Paprasta formulë – „geriau jokios konstitucijos negubloga“ – pasirodë esanti teisinga. Europieèiai galiausiaisusivokë, kad ðnekos apie radikalias reformas ir to-liau lieka ðnekomis. Vidurio Europai árodinëta, kad jipaklius á kitokià ES nei buvo jos integracijos pradþioje,bet, atrodo, patenka á tà paèià. Ir ta senoji ES, kaipmatyti, ne tokia ir bloga. Joje gerai funkcionuoja vienin-ga rinka, veikia subsidiarumo principas, valstybës ið-saugo tapatybæ ir politiniø sprendimø nepriklausomy-bæ. Europa, pradëjusi vienytis po Antrojo pasauliniokaro, siûlë daugybæ projektø, ir nereikia liûdëti, kadkai kurie neiðsipildë.

Galiausiai mes juk ketinome ásijungti á Europà, kurikuria laisvæ atskirai nuo Rusijos, Azijos, radikaliojoislamo. Ramià, santûrià ir soèià laisvæ be pilietiniø karø,savitarpio þudymø, vienijanèià skirtingas kalbas, skir-tingus patiekalus ir skirtingà supratimà apie vakaroir ryto darbus... Ar ne taip?

Bus ar nebus Konstitucija, nebe taip svarbu. Svarbiau-sia, kad Vidurio Europos ðalys ið istorijos objektø tampaistorijos subjektais. Ne jas reikës remti, o jos spræs, kàremti Afrikoje ar atsiliekanèiuose Rytuose. Tai svarbiaunegu formalus Konstitucijos popierius.

II

JAV valstybës sekretorius Colinas Powelas Amerikosnuopelnus taikai ir pasaulio tvarkai 2003-aisiais metaisapibûdino optimistiðkai.

Jo teigimu, JAV prezidento Busho pasaulio vizija yraaiðki ir tvirta: Amerika turi ne vien teisæ, bet veikiaupareigà saugoti pasaulinæ taikà, ágyvendinti principus,kurie yra ne JAV, o viso pasaulio vertybës.

Valstybës sekretoriaus nuomone, JAV dalyvavimasAfganistano ir Irako pertvarkyme yra sveikintinas. Af-ganai, JAV globojami, parengë savo konstitucijà, ðalyjepastebimai pagyvëjo rinka, netrukus ir visuotiniai rinki-mai. Irako þmonës turi taip pat greitai apsispræsti, ko-kia valdþia galiausiai pakeis nusikaltimais pagarsëjusáSadamo Huseino reþimà. JAV vizija – sukurti vadina-muosius platesniuosius Vidurio Rytus – laisvës ir gero-vës regionà nuo Palestinos iki Afganistano. Tam rei-kia pabaigti Izraelio ir arabø konfrontacijà, pertvarkytiAfganistanà ir Irakà, sudemokratinti Iranà. Be to, JAVinteresas yra ir demokratija Kuboje, stabilizacija visa-me Lotynø Amerikos regione, visur, kur demokratijadar labai trapi.

Jei tai atrodë neámanoma anksèiau, taps realu dabar.JAV turi ne tik galimybiø, bet ir aiðkià politinæ valià.

Kas gi ta JAV politika, ðiandien apibûdinama labainevienodais epitetais? Ar ji naivi, trumparegiðka, ar visdëlto turi kokià nors moralià ir pozityvià idëjà? Anali-tikø nuomone, amerikieèiai bando laikytis keliø leng-vai suvokiamø principø.

Pirmasis – tai ásitikinimas, kad JAV yra geriausia,teisingiausia, protingiausia ir t. t. visø laikø valstybë.Tai neginèijamai rodo jos globali sëkmë. Dël savo savy-biø ji vienø mylima, kitø gal ir nekenèiama. Taèiau at-eitis priklauso bûtent tai ideologijai, pagal kurià JAVir buvo sukurta.

Antrasis – tai ásitikinimas demokratijos principø am-þinumu ir nepakeièiamumu. JAV demokratija – tobulosdemokratijos pavyzdys. Jei þmoniø bendruomenei lei-sime paèiai laisvai spræsti savo likimà, ji anksèiau arvëliau sukurs kà nors panaðaus á Jungtines Valstijas.Neatsitiktinai amerikieèiai remia globalizacijà, rinkosatvirumà – viskà, kas integruoja þmones, viskà, kaskuria vadinamàjá globaløjá kaimà. Praëjusiais metaisJAV sudarë laisvosios prekybos sutartis su Èile, Sin-gapûru ir Centrinës Amerikos ðalimis. Ðiø metø am-bicinguose planuose numatytos ir sutartys su VidurioRytø valstybëmis.

Treèiasis – tai ásitikinimas, kad nesuprantantieji JAVuþsienio politikos yra arba ligoniai, arba neiðmanëliai,arba tiesiog blogai informuoti. Argi ne JAV pastangomisIranas pristabdë savo branduolinæ programà, o Libijaëmë ieðkoti susitaikymo su tarptautine bendrija keliø,JAV remiama Kolumbijos vyriausybë vis labiau spau-dþia narkotikø kartelius. JAV yra pasaulio politikoslobistës ir net policininkës. Net jei nenori to pripaþinti.Kuri gi kita didþioji valstybë turi toká átakos potencialà?Gal britai, – bet tik tada, kai veikia iðvien su JAV. Ki-tos „didþiosios“ daþniausiai realizuoja savo paèiø nacio-



EGIDIJUS VAREIKIS

nalinius interesus. Iki tikro bendravimo, sprendþiantkonfliktus, dar toli, jei tai apskritai ámanoma.

Taigi JAV sprendþia ir keièia pasaulá. O ar kas talkina?Pagalvojus, juk tik amerikieèiai rimtai siekia sprendi-mo globaliø problemø, kurioms priklauso Korëjos arVidurio Rytø atvejai. Formaliai, aiðku, kitos valstybëstaip pat prisideda, taèiau daþniausiai ne tam, kad kàspræstø, o sureikðmintø save dalyvaudamos.

Bet ar tikrai vien optimistiðkai galima vertinti JAVuþsienio politikà? Norëdamos ir sugebëdamos bûti stip-rios, JAV turi vis daugiau dëmesio skirti savo saugu-mui. Amerikai grasinti ne taip jau sunku. Branduolinisginklas netinka kovai su terorizmu, netinka jam në vienaNATO strategija, kad ir kiek ji bûtø modifikuojama. Nuoteroristø labiausiai nukenèia... stipriausi.

Ar tai reiðkia, kad vyksta civilizacijø konfliktas, kuria-me karas su JAV yra ne jëgø bandymas, o karas ið prin-cipo, nes JAV propaguojama civilizacija kai kuriosepasaulio dalyse atmetama net nesvarsèius jos vertës?Paþvelgus netikëtu rakursu, atrodo, kad po Rugsëjo 11-osios mes esame liudytojai naujo antplûdþio, naujos ata-kos prieð mûsø civilizacijà, t. y. turiu galvoje Europàar transatlantinæ bendrijà, ar Vakarø krikðèionybësbendrijà. Ir tai jau bene treèias toks karas per pastaràjáðimtmetá.

Pirmu civilizacijø konfliktu galima laikyti Antràjá pa-sauliná karà, kai naciai, panaudodami Vokietijos ekono-minæ jëgà, bandë arijø rasës politikà prieðprieðinti at-virai ir laisvai visuomenei. Antras – tai Ðaltasis karas,kai prieð atvirà visuomenæ ir demokratijà stojo Sovie-tø Sàjungos vadovai, bandydami vienos socialinës klasëspolitikà primesti visam pasauliui. Tam buvo naudojamivisi ámanomi buvusios SSRS resursai. Dabar gi bandomasiûlyti tobulà tikëjimà – islamà ir jo politizuotà formà,panaudojant psichologinio karo galimybes, saviþudþiusir tiesiog demografiná faktoriø, iðnaudojant Vakarø civi-lizacijos paþeidþiamumà. O ji paþeidþiama, nes smerk-dama prievartà ir jà iðgyvendindama, nepasilieka ginklokovoti prieð prievartà, primetamà ið ðalies.

Ar galima lyginti Hitlerio armijas, Sovietø Sàjungàsu tûkstanèiais branduoliniø uþtaisø ir kokià nors AlQaeda? Naciai tikëjosi laimëti iðnaudodami stiprià fizinæjëgà ir technologijos naujoves. Prieð juos buvo galimasukurti dar didesnæ jëgà ir tiek. Sovietai turëjo galimybæsunaikinti pasaulá, taèiau suprato, kad naikindami ki-tus, iðnyks ir patys. O jie norëjo gyventi, pagal savo ideo-logijà nenumatæ jokio kito pasaulio. Su jais buvo galimagaliausiai susitarti, ypaè tada, kai sovietinë imperijakapituliavo be mûðio.

Islamistai neturi tiek daug jëgos ir technikos, taèiaukol kas nëra bûdo su jais susitarti, rasti koká nors sam-bûvá, leidþiantá bent jau nuleisti „geleþinæ uþdangà“. Jiekariauja ne ginklais, o saviþudþiais þmonëmis, kelei-viniais lëktuvais, mobiliais telefonais, dezodorantais,

tràðomis, ginklais, kurie nei kontroliuojami, nei kaipnors skaièiuojami ar reglamentuojami. Jie ignoruoja betkokià humanistinæ logikà ir þmogaus kaip individo ver-tæ. Jie atakuoja svarbiausius mûsø civilizacijos pa-grindus – bendruomenæ, tarpusavio pasitikëjimà, teisæ,laisvæ gyventi laisvoje atviroje visuomenëje. Jie verèiamus visus bûti potencialiomis aukomis, o mûsø saugostarnybas verèia á mus visus þiûrëti kaip á potencialiusnusikaltëlius.

Kaip gi kariauti ðá treèià civilizaciná karà? Kokios turibûti kovos priemonës, jei dabartinës netinka?

Pirma svarbi priemonë, matyt, bûtø atitolinti poten-cialius iðpuolius geografiðkai ar bent sukurti jø greitoaptikimo sistemà. Po Antrojo pasaulinio karo JAV kûrëtolimos gynybos sistemà, savo karines pajëgas dislokuo-damos toli nuo savo teritorijos. Dabar tà patá reiktø dary-ti su þvalgyba. Potencialûs terorizmo þidiniai turi bûtipatikimai ir nuodugniai þvalgomi.

Antra svarbi priemonë – atgrasymas. Reikia pasiek-ti toká modus vivendi, kad pasauliui, produkuojanèiamteroristus, nesinorëtø to daryti. Sovietø Sàjungai þlun-gant, paaiðkëjo, kad jos pilieèiai ne tik negina imperijos,bet ir padeda jai þlugti ar bent jau abejingai stebi pro-cesà. Bendruomenëms, kuriose bræsta teroras, turi tie-siog nebesinorëti já brandinti, terorizmà reikia labai aið-kiai atskirti nuo islamo ir visø vertybiø, kurios yrasvarbios toms bendruomenëms.

Treèia, nors mûsø vertybës yra paþeidþiamos, jø nie-kaip negalima atsisakyti ar ieðkoti kokio nors kompromi-so. Vakarø civilizacija sugebëjo kurti vieningà rinkà irlaisvà visuomenæ egzistuojant Sovietø Sàjungai, turi ne-pasiduoti ir dabar. Sukûrus prielaidas nepakantumuiteroristams jø paèiø namuose, galima pasiekti daugiaunei totaliniu átarinëjimu, kad visi mes (jie) vienodi.

III

Ankstesniuose skyriuose teigiau, kad tik JAV yrapasirengusios spræsti globalias problemas, nors, tiesàsakant, niekas jø tam nei ágalioja, nei ápareigoja. Tambuvo sukurtos Jungtinës Tautos – vienas ið euforiniøAntrojo pasaulinio karo pabaigos produktø. Per savogyvavimo laikà JTO iðgyveno geresniø ir blogesniø lai-kø: buvo ir laikoma silpna bei neátakinga, ir griozdið-kai biurokratiðka. Taèiau sugebëdavo savaip „iðsaugotiveidà“: nesikiðdavo ten, kur pirmaisiais smuikais grieþ-davo didþiosios valstybës, neprieðtaraudavo tø paèiødidþiøjø tegu ir nemoraliems tarpusavio susitarimams.Po Ðaltojo karo JTO buvo linkusi „laiminti“ kolektyvinestaikos ágyvendinimo ar net baudþiamàsias akcijas.Laiminti, bet ne inicijuoti, ir dël to jø niekas pernelygneniekino, bent jau formaliai.

Taèiau faktas, kad JAV pradëjo karà prieð Irakà, de-monstratyviai ignoruodamos JTO sprendþiamàjà galià,


ðiai organizacijai ir jos kaip globalaus saugumo garan-to misijai padarë daug þalos.

Þinoma, JTO kritikai turi pagrindo teigti, kad Irakoklausimu organizacija uþëmë tikrai neteisingà pozici-jà: stebëti ir laukti, kol JAV ar jø sàjungininkes nuolan-kiai papraðys sankcijos nuversti Sadamo Husseinoreþimà. Tada sankcijà gal ir bûtø davusi. Nepapraðë.Paaiðkëjo, kad galima gyventi ir be JTO sprendimo,nepaisant visø jos, kaip organizacijos, ambicijø.

Tad terorizmo akivaizdoje JTO turëtø pasistengti taptiaktyvi veikëja – ne laukti, kol jai kas nors pasiûlysprojektà, o pati dirbti. Kodël gi ne JTO, o kas kitas rûpi-nasi Irako atstatymu ir visu Vidurio Rytø regionu? Af-ganistane JTO turi atstovà, stebintá politinæ trans-formacijà, bet poveikio tai praktiðkai nedaro. JTOdalyvauja Izraelio ir Palestinos klausimø sprendimekaip kvarteto narë, taèiau, kaip matyti, silpniausiasðiame kvartete. Per Tarptautinæ atominës energijosagentûrà formaliai gali priþiûrëti JTO branduolinesprogramas, bet poveikio galimybës – maþos.

Suprantu dejavimà, kad tam nëra mandato, bet gal-bût kaip tik ðia linkme ir reikia dirbti. Siekti tapti nekontora, uþdedanèia legitimacijos antspaudëlá, oástaiga, priimanèia strateginius politinius sprendimus.JTO vis dar pritaikytos Antrojo pasaulinio karo pa-baigai, o jau vyksta treèiasis postmodernus civilizaci-jø konfliktas... Menu jau senus JTO generalinio sekre-toriaus U Thanto laikus, kai sovietinë propagandaverkë, kad JTO yra NATO ir JAV politikos vykdytoja.O jei taip bûtø ðiandien – argi ne saugesnis atrodytøtas pasaulis? JAV mato JTO kaip labai reikalingà part-nerá, taèiau Jungtinës Tautos dar nëra pasirengusiosdideliems XXI a. projektams.

Irake JTO sumokëjo 21 þmogaus gyvybe, nes teroris-tams, kaip þinia, taisykliø nëra. JTO vëliava ir iðsiski-riantys mëlyni ðalmai yra tiesiog puikus taikinys ir tiek.

IV

Kokia gi konceptuali pasaulio, kadaise vadinto Tre-èiuoju, ateitis? Kaip naujoji Pasaulio Tvarka turëtø pa-keisti dabartiná Treèiojo pasaulio sàmyðá?

Pagal amerikietiðkà koncepcijà, reikia atskiras ðalisar kai kuriuos regionus iðtraukti ið sàmyðio ir paverstiJAV sàjungininkëmis. Kai kuriais atvejais tai pavykda-vo. Kadaise JAV laimëjo Japonijà, Taivaná, Pietø Korëjà,taèiau prarado Pietø Vietnamà ar Iranà. Ar dabar ame-rikieèiai sugebës per savo remiamas valdþios struktûrassukurti naujas dinamiðkas ir demokratiðkas ðalis iðafganiðko ar irakietiðko substrato.

Skeptikø manymu, nepavyks, nes nepavyko net Cent-rinëje Amerikoje, o optimistai nemato prieþasèiø, kodëlturëtø nepavykti. Juk tik mûsø emociniai ásitikinimaisako, jog islamo pasaulyje tikroji demokratija negali-

ma. Gal tik iki ðiol negalima? Juk visi pripaþástame,kad islamas ið prigimties nëra nedemokratiðkesnis uþkrikðèionybæ. Didelë dalis pasaulio yra nedemokratiðkatodël, kad neturëjo ðanso. Islamiðka Turkija, atsiradusdràsiam ir charizminiam lyderiui, tapo á Europà orien-tuota ðalimi, ir bûtø klaida manyti, kad proeuropinëpolitika yra visiðkai svetima turkiðkai prigimèiai. KodëlIrakas ar Afganistanas negali bûti bent jau Turkijoslygio demokratija?

Bandymai sukurti tokias valstybes yra garsiai sveiki-nami Vaðingtone. Europa sveikina juos santûriau, betvisø pirma todël, kad bandymus daro daugiausia JAV,o ne jungtinë ES.

Afganistanas savo valdþios dëka eina teisinës valsty-bës link. Konstitucija, nors ir netobula, gali padëti ðaliai,jei bus pakankamai jëgø, norinèiø tos konstitucijos lai-kytis. Afganai vis dar etniðkai pasidalijæ, prezidentasHamidas Karzajus realiai tëra Kabulo meras, taèiaunejaugi nëra kokio nors masalo vietiniams karo vadu-kams, kas palengvintø reintegruoti ðalá. Kol kas NATOmisija Afganistane bûtina, galëtø ji turëti dar platesnámandatà. Irakui taip pat reikës konstitucijos, kuri in-tegruotø ðalyje gyvenanèias etnines ir religines grupes.

Niujorko Pasaulio prekybos centro ir Rugsëjo 11-osiosmemorialo projektas. 2003. Arch. D. Libeskind



EGIDIJUS VAREIKIS

Svarbi regiono valstybë, galinti sukurti demokratijàðioje Azijos dalyje, yra Iranas. Pehleviø dinastija, ka-daise pernelyg susiþavëjusi JAV ir proeuropietiðku sti-liumi, tapo islamo fundamentalizmo auka. Dabar vykstaskausmingas gráþimo á dabartá procesas. Neaiðku, arLibijos noras bendradarbiauti su Vakarais yra nuoðir-dus ir ilgalaikis. Pirmieji þenklai nuteikia viltingai, ta-èiau tai tik perspektyvi pradþia, gal kiek viltingesnënei Ðiaurës Korëja, – vienas ið azijietiðko totalitariz-mo bastionø.

Amerika moka prieðus paversti draugais. Jau seniaiJAV sàjungininke tapo buvusi prieðininkë ir varþovëDidþioji Britanija, vëliau Vokietija su savo kaimynëmis,dabar ateina Vidurio Europos eilë, po to gal ir Turkija.Po to – Rusija? Ir vël amþinas klausimas – ar RusijaEuropos valstybë? Ðiandieninë Putino Rusija?

Atsakymas – ne. Ir vis daugiau ne. Net Europos parla-mentas, respektabilus ir mandagus, vengiantis aðtresniøkampø, praëjusiø metø dokumentuose konstatavo, kadRusija vis labiau tolsta nuo to modelio, pagal kurá turëjovystytis pasibaigus Ðaltajam karui.

Rusija viskà daro neeuropietiðkai: prieðtarauja eu-roatlantinei plëtrai su visomis teigiamomis jos pasek-mëmis paèiai Rusijai, mitiniai jos interesai yra kur kassvarbesni uþ globalius demokratijos ir stabilumo inte-resus, pasaulines ar paneuropines þmogaus teises ircivilizacijos pareigas. Rusija atsisako pasiraðyti Kiotoprotokolà, nuo kurio priklauso viso pasaulio klimatas,atsisako baigti skerdynes Èeèënijoje, ákalina „neátiku-sius“ pramonininkus. O kur dar agresyvumas kaimynøatþvilgiu ir nenoras racionaliai spræsti iðkylanèiasproblemas. Naujos geleþinës uþdangos dar nëra, bet psi-chologinë uþdanga jau labai aiðki. Vidurio Europos ða-lys buvo teisios, sakydamos, kad jø strateginis uþdavi-nys – laiku spëti á euroatlantinës integracijos traukiná.Po poros metø bûtø tikrai vëlu.

Kad ir kas galiausiai Rusijai nutiktø, pozityviai rei-kia vertinti faktà, kad ji koká deðimtmetá buvo bent jaupakeliui á Europà. Idëja ar mitas, kad Rusija ne prie-ðas, leido Vakarø bendrijoms nebijoti bendrauti ir sumumis racionaliai bei objektyviai, nebijoti tokiø ðaliøkaip mûsø integruoti á euroatlantines struktûras, lei-do mums ir vël „fiksuoti“ save Vakaruose. Supranta-ma, kad tezëse „Rusija ne prieðas“ ar „puoselëkime Ru-sijos demokratijà“ bûta daug hipokrizijos, taèiau tai buvonedidelis melas dël mûsø saugumo ir civilizaciniø klau-simø sprendimo.

Gerai, kad 10 metø galëjome vaizduoti, jog tikimësRusijos demokratijos triumfo, idant triumfuotume patys.Bet idëjos matyti Rusijà Europoje ágyvendinimas baigia-si. O ir Putino populiarumas tarp rusø rodo, kad klai-da buvo tikëti, jog demokratija ir pilietinë visuomenëðioje ðalyje yra lengvai ágyvendinamos. Rusijoje kalbama

apie „reguliuojamàjà demokratijà“. Rinkëjams tai tin-ka. O „reguliuojamoji demokratija“ – vienas ið Treèio-jo pasaulio ðaliø bruoþø.

V

Kas toliau?Maþai abejojanèiø, kad ðiais metais atsiras 25 ðalys

ES ir 26 ðalys NATO. Sprendimai jau priimti. Taèiaunëra garantijø, kad á integracijos traukiná Europoje spësrumunai su bulgarais, kad ávyks dar viena NATO plëtrosbanga.

Galima tikëtis, kad Afganistane ir Irake bus kokienors rinkimai ir kokios nors konstitucijos. Iðliks grës-më ið Ðiaurës Korëjos pusës, nepasitikëjimas Libija,iðliks Putinas Rusijoje ir nepasitikëjimas juo. Tai varguar ið esmës pakeis minëtø ðaliø gyvenimà, taèiau galistipriai paveikti JAV prezidento rinkimø rezultatus.Amerikai reikia aiðkiø politiniø laimëjimø.

Nepaisant visø saugumo priemoniø, terorizmas iðliksnenuspëjamas, neatsiras efektyvios prevencijos strate-gijos, o tai reiðkia, kad galima tikëtis naujø iðpuoliø.Laikas palankus, juolab kad stipriausiøjø antiteroris-tiniø ðaliø prestiþas gerokai susvyravæs. ProblemosRusijoje, Kinijoje, Pakistane, didëjantis nestabilumasLotynø Amerikoje, Afrikos beviltiðkumas taip pat palan-kus tiems, kurie nori eskaluoti civilizacijø konfliktus.

Politikos ekspertai nesitiki ir stebuklo Vidurio Rytuo-se, tarptautinë situacija nepalanki, idant nors viena pusëgalëtø þengti kompromiso linkme. Tai, kaip yra, savaiptenkina abi puses. Net jei politinis klimatas ir pakistø,istorinis nepasitikëjimas iðliks ilgam.

Jungtinëms Tautoms teliks vël beviltiðkai konstatuoti,kad situacija blogëja ir kviesti ieðkoti naujø globaliøsprendimo bûdø. Paradoksalu, kad vienintelë ðalis, kuritø bûdø ieðko, yra JAV. Ieðko daugiausia bandymø irklaidø metodu, ieðko oponuojant prieðams ir neretaityèiojantis sàjungininkams.

Ið tiesø amerikieèiai daug kà daro neteisingai, daþ-niausiai laikydamiesi mesianistinës idëjos. Pasak Zbig-niewo Brzeziñskio, mesianizmas visada klaidingas,taèiau jis vienintelis generuoja naujas globalias idëjas.Tad dienos klausimas visiðkai paprastas – kaip elgtissu JAV ir jos mesianizmu – uþdegti jam þalià ðviesà arstengtis já paþaboti?

Senosios kartos tautieèiai neretai ðaiposi ið savo vai-kystës naivumo, tikëjimo, kad kada nors „ateis ameri-konai“ ir Lietuva bus laisva. Amerikonai neatëjo, nesbuvo pakankamai daug skatinanèiø „neateiti“. Taèiauneatëjo ir niekas kitas. Ðiandien, skatindami JAV ne-sikiðti á pasaulio reikalus, turime suprasti, kad palie-kame pasaulá valiai tø, kuriems esame tik nedidelëkliûtis kelyje á mums visai svetimà ateitá.


AKADEMYBË

Kieno elitas?

TOMAS DAUGIRDAS

Prezidentinë suirutë greta kitø pai-niavø á mûsø gyvenimà ávedë dar vie-nà – susijusià su elitu. Tiesa, ið pir-mo þvilgsnio jokios painiavos lyg irnesama, viskas tarsi savaime supran-tama: visuomenëje egzistuoja aiðkiperskyra tarp „blogojo“ elito ir gerosliaudies, o prezidentas pastaràjà ne-savanaudiðkai gina nuo elito blogøkëslø. Tad ið tiesø nepritariantiejiprezidento veiksmams yra blogi, pa-razituojantys liaudies sàskaita. Vis-kas aiðku, kol nepaklausiame, kampriklauso pats prezidentas? Akivaiz-du, jog, sverdamas turtais ar átakavisuomenei, liaudþiai jo nepriskirsi.Nuo elito atsiriboja jis pats. Tad vei-kiausiai èia reikia kalbëti ne apieátampà tarp geros liaudies ir blogo eli-to, o apie kovà tarp dviejø, „gerojo“ir „blogojo“, elitø? Dabartinës kovoslauko vaizdas yra ðis: prezidentasneða vëliavà iki ðiol dar pakankamainesustiprëjusio elito, kuriam ásigalëtitrukdo egzistuojantis. Ðiuo pereina-muoju laikotarpiu jam prireikë liaud-ies pagalbos, kuri veikiausiai bus uþ-mirðta, kai tik atliks savo istorinæmisijà. Á ðià kovà galbût bûtø galimanekreipti daug dëmesio, jei vienasbaigties variantas nenumatytø praþû-tingø, pirmiausia vertybiniø pasek-miø visuomenei.

Ðià supaprastintà schemà ðiandiennejuèia perima mûsø visuomenës da-bartá ir praeitá apmàstanèio intelek-tinio elito atstovai. Jie ëmë visai pa-grástai svarstyti, kà elitas galëtøpadaryti liaudies ar tautos labui, kojis iki ðiol nepadarë. Antai istorikasÈeslovas Laurinavièius elito laiky-senoje áþvelgia cinizmà bei já raginasusivokti: „geresná gyvenimà susi-kûræs elitas neturëtø uþmirðti, kadjis yra tautos dalis. Lietuvoje tai visà

laikà uþmirðtama. Ið esmës tada pra-sideda parazitavimas“. Rûpestá dëlelito atitrûkimo nuo tautos yra ið-sakæs ne vienas intelektualas. Ðisrûpestis yra universalus, nes elitaspagal apibrëþimà yra tai, kas skiria-si nuo liaudies ir savo iðskirtinumàsuvokia ne kaip laisves, o kaip parei-gas tautai ir bendrijai. Kita vertus,ðiandien ðis rûpestis nejuèia áneða-mas á gërio ir blogio þûtbûtinës ko-vos laukà, kur á faktiná elità þvel-giama ne kaip á atsakingà, bet kaip ásunaikintinà. Mat ðiandien mumsperðamos elito apibrëþtys yra ydin-gos ir neatitinka tikrovës.

Elitas, jo savimonë nusakoma pa-gal visuomenës, kurioje jis gyvuoja arkurià kuria, pobûdá. Savo veikla eli-tas iðreiðkia visuomenës vertybes.Antai nusikaltëliø visuomenës elitasyra didþiausi nusikaltëliai, savo gal-vaþudiðkumu sugebantys pranoktikitus. Jei ásivaizduotume poetø visuo-menæ, jos elitas bûtø þmonës, suge-bantys kurti geriausias eiles. Ðian-dien, prieðinant elità ir liaudá, á pirmàvietà nekeliamas sugebëjimas kurtiar kitø sàskaita ágyti galià. Þmoniøbûklë nusakoma daug paprastesniaismaterialiais dalykais. Liaudis esanti„skurdi“ ir iðnaudojama, elitas – „tur-tingas“ ir parazituojantis. Visuome-nës, kurioje mes pagal toká supratimàesame ákurdinami, pagrindas yraskurdas. Þmonës, kuriemskasdienybëje galbût rûpiávairûs dalykai, kurie do-misi ávairia veikla, myliávairius þmones, skatina-mi á save paþvelgti pir-miausia kaip á skurdþius irneturtëlius ir taip savepamatyti. Skurdo visuo-menë yra pavojinga ne tik

todël, kad ragina á kitus, daugiaumedþiaginiø gërybiø turinèius þvelgtisu neapykanta, bet ir todël, kad ið josatimami bet kokie vertybiniai orien-tyrai, suteikiantys þmogui gyvenimoprasmæ. Skurdo visuomenës menta-litetas yra nusivylusiø, viskà prara-dusiø ir nieko daugiau prarasti ne-galinèiø þmoniø mentalitetas.

Kita vertus, tokia þmoniø minialabai lengva manipuliuoti. Nekonk-retûs gerovës paþadai susivokusiusskurdþius lengvai nukreips á bet kuriàpusæ. Ðie „susipratæ“ nelaimëliai kaipsavo iðganytojus priims tà elità, kurissugebës geriau pasinaudoti jø savi-mone, paþadës „turtø turtus nesap-nuotus“, George’o Orwello þodþiaistariant. Taèiau akivaizdu, kad blo-giausias dalykas ðioje skurdo savi-monëje yra vertybinë sekluma. Matateitis ir dabartis vertinama tik ma-terialiais kriterijais, nekreipiantdëmesio á moralinius ir dvasinius da-lykus, kurie vieninteliai padeda þmo-gui aptikti tarpusavio bendrumà beivienija visuomenæ. Susivokusi skur-dþiø visuomenë savaime iðlikti negali.Jos vienybë gali bûti palaikoma tikiðorinëmis priemonëmis: prievartabei melu. Ðiø uþdaviniø turi imtis to-kios visuomenës elitas, kaip tik tokio-je visuomenëje ið tiesø yra ávykusiradikali perskyra tarp elito ir tautos.

Ðiandien matome mëginimus mû-sø visuomenæ pakreiptiskurdo visuomenës link.Dabartinio prezidentovieðai iðpaþástamos ver-tybës ágalina atpaþinti irnaujojo kylanèio elitobruoþus. Jam nerûpi vi-suomenës gerovë, josmoralinë sveikata. Me-las, jokiø ásipareigojimø


AKADEMYBË

visuomenei ir asmeninës atsakomy-bës nepripaþinimas yra pagrindiniaijo bruoþai. Þinia, ðis dabar pradëjæsreikðtis posovietiniu vadintinas elitaskiek primena sovietiná, nors anksèiaupridurtàjá þodá „draugai“ ir pakeitëkreipinys „mielieji“. Taèiau akivaiz-du, jog jis nuëjo dar toliau. Sovietme-èiu bûta iliuziðkai graþaus apgaulingoidealizmo, ðiandien já diskreditavustelieka neribotas cinizmas. Sovietme-èiu visus saistë sovietinë ideologija,visuomenei diegusi pseudovertybes.Nuplëðus klaidinamà sovietinio idea-lumo ðydà, pasimatë dabartinio poso-vietinio elito primetamos antiverty-bës, iðsklidusios vien materialiameelementariø vartotojiðkø poreikiøpatenkinimo lygyje.

Sovietinë visuomenë turëjo „inteli-gentijà“, vadinamàjá elità. Ji apëmënemaþai iðsilavinusiø þmoniø, turin-èiø ðvieèiamàjà, autoriteto ar politinægalià likusiai visuomenei. Net kolcho-zo pirmininkas galëjo bûti priskirtasinteligentijai, jei nebuvo praradæsáprastø þmogiðkøjø bruoþø. Ne todël,kad sumaniai vadovavo ûkiui, taèiauir dël galios bûti moraliniu instrukto-riumi. Tad sovietmeèiu inteligentijabuvo labai specifinës visuomenës eli-tas. Mat totalitarinëse visuomenësebet kokia politine ar politizuota visuo-menine veikla uþsiima þmonës, savepriskiriantys „elitui“. Ðis yra prasi-lavinæs, taèiau labai ribotai, politiðkaiangaþuotas, taèiau vienakryptiðkai,perëjæs politinio patikimumo patikri-nimà. Totalitarinëse visuomenëseelità kontroliuoja þiniø ágijimo beipolitiniø paþiûrø cenzûra. Likæ þmo-nës traktuojami kaip neturintys ðiøkompetencijø. Jø laisvë apribojamaelito teikiamø intelektiniø, kûrybiniøbei politiniø gërybiø vartojimu. Më-gindami iðsiaiðkinti, kà praktiðkaireiðkia „elito“ ir „liaudies“ skilimas,ryðkias jo apraiðkas aptinkame so-vietmeèiu. Já atskleidþia tam tikrisimboliniai veiksmai. Tereikia pri-siminti po rajonus vaþinëjusius raðy-tojus ar kûrëjus, kurie kultûros namøsalëse, nuo þmoniø atskirti scena,

leisdavosi bûti „vertybiðkai“ vartoja-mi, tai yra savo elitiðkumo skraistætrumpam praskleisdavo paprastøþmoniø akims. Pastarieji ðitaip pavar-tojæ elitinës kultûros gráþdavo priesavo þemiðkø neelitiniø darbø.

Nereikia bûti labai protingam, kadsuvoktum, kodël posovietinëje visuo-menëje ávyko vertybinë krizë. Ideo-logiðkai suformuotas ir liaudá for-muojantis sovietinis elitas iðnyko.Intelektualø elitas leidosi á ieðkoji-mus, siekdamas apèiuopti ir ápras-minti naujos laisvos visuomenës ver-tybes. Ðia prasme jis ið tiesø atitrûkonuo tautos, taèiau ne ið blogos valios,o dël átemptø paieðkø. Vertybiná va-kuumà ðiandien nesunkiai uþpildopseudovertybës, á vertybinio elito vie-tà verþiasi posovietinis pseudoelitas.Jam ateiti lengviau dël sovietinësliaudies patirties, kai visuomenë buvoskilusi á iðmananèiuosius sprendþian-èiuosius ir dirbanèiuosius. Naujojevisuomenëje þmogus ne tik gali, betir privalo pats priimti sprendimus,prisidëti kuriant savo ateitá. Pripra-tusieji prie ankstesnës patirties, kaiviskà sprendþia elitas, sutrinka gavæðià laisvës galimybæ. Jie ieðko ir ren-kasi þmones, þadanèius, kad uþ juosbus viskas nuspræsta, kad jais bus„pasirûpinta“, taip iðreikðdami anosnelaisvos, bet saugios visuomenësnostalgijà. Prie pokyèiø nepratusiakis ieðko áprastø elito pavidalø,dþiaugiasi juos aptikusi bei neskubanusivilti iðvydusi elitiðkumo iðkamðà.Ji nepastebi, jog kaina, kurià mokauþ ðá ásivaizduotà saugumà, ðiandienyra daug didesnë nei sovietmeèiu: be-sàlygiðko vergiðkumo bei visiðko ver-tybinio nihilizmo kaina.

Esama ir kitos prieþasties, pseudo-vertybes neðantis pseudoelitas, dël koðiandien yra populiarus ir grasinanuðluoti bet kurá kità elità. Mat poso-vietinëje Lietuvos visuomenëje gimëir sustiprëjo naujas, pozityvias ver-tybes skleidþiantis, „specialybiniu“vadintinas elitas. Taèiau jo vertybëstaip pat susijusios su visuomenës me-dþiagine gerove, puoselëja individua-

lizmà, individualius þmogaus siekius,daþniausiai nelieèia kiekvienos visuo-menës sveikatai svarbaus bendruo-meniðkumo, bendro reikalo, patriotiz-mo. Bûtent pastarosios nepagrástaiiðstumtos vertybës yra labai svarbiosmûsø kasdienybëje.

Kai visuomenæ suvokiame kaip su-darytà ið skirtingus darbus atliekan-èiø þmoniø, aptinkame, kad kiekvie-noje profesinëje grupëje yra savaselitas. Yra menininkø, mokslininkø,gydytojø, amatininkø, galiausiai –politikø elitas. Neatsitiktinai pa-klaustas, kas yra elitas, bûtent á ðánurodë Algirdas Brazauskas: „Sa-vo elità turi mokslo ir mokymosi ás-taigos, darbo kolektyvai. Bet kuriojevisuomenës dalyje, kiekvienoje pro-fesijoje visada atrasime jos elità, ákurá þvelgiama su pagarba, paskuikurá einama“. Ðio elito atstovas ne-bûtinai turi pasiþymëti kokiomis norsasmeninëmis vertybëmis ar dorybë-mis. Jo vertumà sudaro jo kompeten-cija veikti.

Specialybinis elitas atitinka libera-lios visuomenës vaizdiná. Ji galbûttiksliai ir puikiai funkcionuoja, taèiaujai maþai rûpi dalykai, valstybëje irvisuomenëje vienijà skirtingus jas su-daranèius þmones. Gali bûti daugkompetentingø, savo darbà puikiaiiðmananèiø þmoniø, taèiau þmonësnesijaus saugiai, nejus, jog priklau-so visuomenei, nemanys, jog yra atsa-kingi uþ valstybæ, kurioje gyvena. Tai,jog nemaþa dalis liaudies savo atei-ties nesieja su ðiuo elitu, atskleidþiane tik liaudies neiðmanymà, bet irelito silpnumà, jo negalià patenkin-ti bûtiniausius visuomenës vertybi-nius poreikius.

Kalbos apie „blogà“ elità liudija,jog pradedame mokëti kainà uþ spe-cialybinio elito dominavimà. Vie-nintelë iðeitis – atsigræþti á mûsøvalstybës iðtakas, suvokti þmoniøbendrumo ir brolystës iðgyvenimosvarbà jai iðlikti ir stiprëti, puoselë-ti visuomeniðko veikimo valstybinesir þmogiðkàsias prasmes. Tik patselitas gali tai padaryti.


Tekstas parengtas pagal pasisakymà Èeslovo Kavaliausko80-øjø gimimo metiniø minëjime Mariaus Katiliðkio bibliote-koje Pasvalyje 2003 m. spalio pabaigoje. Tekstà ið garso áraðoiððifravo Vitalija Kazilionytë.

Teologas, ðventøjø raðtø vertëjas, kunigas ÈeslovasKavaliauskas buvo nepaprasta asmenybë. Jis negalë-jo palikti abejingo në vieno ðalia esanèio þmogaus. Jáypaè mëgo tie, kurie patys norëjo kapstytis iki giles-niø kultûros ir religijos draugystës ryðiø. Mes ir priemikrofono, ir be jo, prie kavos ir be kavos daugiausiakalbëjomës apie kultûros ir religijos santykius, t. y. apieþmogaus ir Dievo santykius. Ir abu priëjom prie vienosiðvados – þinoma, jis buvo minties titanas, o að ðiuopoþiûriu esu ðiek tiek praktikas – kad Baþnyèia negalivisavertiðkai egzistuoti be kultûros ir lygiai taip patkultûra bus lëkðta ir nepilna, apeidama savo santykásu Dievu ir Baþnyèiomis: viena kità labai papildo, vie-na be kitos negali gyventi.

Bûtent todël mes norëjome ðá laisvai, netradiciðkaimàstantá þmogø kviestis á draugus. Kun. Kavaliauskasið tikrøjø leidosi imamas.

Mes truputëlá leidom sau bûti tokie „baþnyèios chuli-ganai“, taèiau mums buvo svarbu ne savaime ðukuotiprieð plaukà, bet siekti esminiø dalykø. Jau akademi-kas Antanas Buraèas paminëjo ðità skausmingos plom-bos elementà Baþnyèioje.

Mes, kultûros þmonës, atëjæ ið sovietmeèio ir nuoávairiausiø struktûrø tais metais smarkiai gavæ á spran-dà, sutikom ðá þmogø, kuris ðimtà kartø daugiau buvogavæs á sprandà nuo okupacinës sistemos.

Bet jis turëjo deganèià ðirdá – nebuvo sausuolis arverkðlentojas. Tai buvo ir labai racionalus Ðventojo Rað-to vertëjas, puikus redaktorius ir netgi naujø lietuviðkøþodþiø formuluotojas.

Bet jis turëjo ir tà labai gyvà kûrybingumo mastà irmostà. Kiek man teko domëtis ávairiomis pasaulio re-ligijomis, kaip tik krikðèionybë suteikia labai stiprøkûrybiná impulsà, bet neleidþia nuskristi á nirvanà,kurioje stengiasi iðtirpti budistas. Krikðèionis turi abu

pagrindinius elementus: horizontalià – þemës kryptá –ir vertikalià – nukreiptà á anapus.

Pirmàkart Èeslovà Kavaliauskà pamaèiau katalikøðviesuomenës konferencijoje – sinoikijoje. Kompozitoriøsàjungoje Atgimimo metais buvo pradëtos tokios krikð-èioniðkos arba religinës kultûros konferencijos, á kuriasbuvo pakviesti kaþkokie teologai, biblistai – ið uþsienioir Lietuvos. Visi tvarkingi, mandagûs. Sëdime salëje,ir staiga ateina visiðkai paprastas þmogus. Be jokiøkunigiðkø þenklø, pilku nudryþusiu ðvarku, languotaismarðkiniais. Kas jis galëtø bûti? Atrodë, lyg koks norsmalûnininkas atvipusia lûpa ir storais akiniais, stam-besnio kûno sudëjimo...

Mes, eiliniai þmonës, bendraudami su publika, vis tiekbandom iðlaikyti jaukesnæ, meilesnæ fizionomijà. O jis,Kavaliauskas, nelaikë fizionomijos – jis lyg specialiaiiðëjo á scenà þiûrëdamas á tà akademinæ publikà tarsidvasios chuliganas.

Manau, kad jam ten nebuvo ádomu – jo papraðë at-vykti, jis sutiko, mandagiai atvaþiavo, per 20–30 minuèiøiðdëstë savo mintis, ir nei labas, nei viso gero. Tiesiogatëjo, pasakë ir iðëjo. Nesiklausë, nei kas buvo prieð,nei kas po to.

Galëjo atrodyti, kad tai arogantiðkas þmogus. Betnebuvo nieko panaðaus. Mus, krikðèioniðkos kultûrosþmones ir þurnalistus, patraukë, „nupirko“ ðitoks visið-kai netradicinis poþiûris, jo nediplomatiðka iðvaizda irelgsena. Ðitas þmogus absoliuèiai iðsiskyrë ið kunigi-jos stereotipø, nebuvo dailus ponaitis, nes tie, kas suBaþnyèios aplinka turi ryðá, mato, kad kunigai daþniau-sia taiko á aukðtuomenæ. O Kavaliauskas sàmoningainorëjo nusileisti ant þemës, prie þmogaus.

Aiðku, parapijieèiams ðitoks kunigo „nusileidimas antþemës“ nebûtinai gali patikti, nes þmonës nori ateitiiðpaþinties, ðiaip pakalbëti apie gyvenimà ar paramospapraðyti – nori matyti ðvarø, nusipraususá, nusisku-tusá ir pasikvëpinusá kunigà. O Kavaliauskas vieðumojemaþai tesiðypsojo. Ir reikëjo tam tikrø mûsø paèiøpastangø pajusti ðito þmogaus ðirdyje pulsuojanèià tikràir labai brangià gyvybæ. Ir tà kûrybiná degimà!..

Tuo metu mes bendravome su jaunaisiais prancið-

NUOSTABI ASMENYBË – ÈESLOVASKAVALIAUSKAS

Vaidotas Þukas

IN MEMORIAM ÈESLOVUI KAVALIAUSKUI


Kun. Èeslovo Kavaliausko klebonijos Joniðkyjekambarys. Arûno Baltëno nuotrauka

VAIDOTAS ÞUKAS

konais, kartais uþklysdavome á Þaslius, kur tuo metugyveno kunigas Kavaliauskas.

Kartà þiemà suþinojome, kad jis serga, neturi kà val-gyti. Sëdom á automobilá ir nuvaþiavom á Þaslius. Iðtikrøjø já radom apverktinos bûklës – duonos dar turë-jo, bet senoje troboje prie baþnyèios buvo vësu, þvarbu,ant krosnies knygø prikrauta – neþinia, ar ten kas pa-kuria ar nepakuria. Ir mes su pranciðkonais sakom:ðitaip negalima jo palikti – kadangi jo niekam nerei-kia, mes já iðvokime ir perveþkime á atgautà Kretingospranciðkonø vienuolynà.

Tuo metu kaip tik kilo Kretingos maþesnieji broliai,tvarkësi, restauravosi, paþadëjo jam skirti atskirà pa-togø kambariukà – nuolat bûtø ðilto viralo, galëtø gy-venti ir dirbti sveikas gyvas.

Taigi vienà dienà atvaþiavome jo iðsivogti. Pats Kava-liauskas iðsyk sutiko. Bet vienuoliai sako, jog reikia pai-syti protokolo ir paskambinti Kaiðiadoriø vyskupui. Ojis sako: „Ne, neleidþiu – atveþkit já man á Kaiðiadoris“.Nors Þasliai nuo Kaiðiadoriø netoli, bet, pasirodo, reikëjokaþkokio impulso. Svarbu, kad pagaliau jam buvo paro-dytas dëmesys. Taigi kunigas Kavaliauskas buvo apgy-vendintas Kaiðiadoriø katechetiniame centre.

Tai buvo periodas, nuo kurio prasidëjo mûsø trejømetø labai smarki draugystë, trukusi iki pat jo mirties.

1994–1995 m. kas savaitæ ar dvi vaþiuodavau á Kaiðia-doris. Ir áraðiau 50 valandø pokalbiø.

Ðitas periodas buvo geri metai, kai kiekvienà rytà perLietuvos radijo „Maþàjà studijà“ transliuodavome 10–12 minuèiø ðitø pokalbiø su Kavaliausku. Mûsø drau-gystë man labai daug davë. Manau, ðiek tiek davë irjam. Laimingi sutapimai, kad visà laikà teko turëti ðaliasavæs mokytojus, labai stiprius dvasios, kultûros, moksloþmones, su kuriais ne tik nuolat galëjai bendrauti, betkurie netgi laukë tavæs. Jø buvo keturi: tai þurnalisti-kos profesorius Juozas Keliuotis, „Naujosios romuvos“redaktorius – 6–7 metus iki jo mirties mes labai arti-mai bendravome; po to Justinas Mikutis, vaikðèiojan-tis màstytojas – su juo turbût 12 metø bendravome; poto – kun. Kavaliauskas. O dabar artimai bendraujamesu þurnalistu, raðytoju, diplomatu ir legendiniu amba-sadoriumi Vytautu Dambrava.

Visi ðitie þmonës perëjo tremtá, pirmieji trys – ka-lëjimus, lagerius. Bet ir ten jie buvo laisvi – sugebëjobûti laisvi.

Kà reiðkia lagery ar kalëjime bûti laisvam? Dël to tudar daugiau gauni á kaulus nuo sistemos. Juk ið akiøþibëjimo saugumietis ar sargybinis mato, kad tu jamnepasiduodi: „Duosiu á snuká daugiau, negu gautum ðiaipnuolankiai nuleidæs galvà“.

Ir dabar, nors gyvename laisvëje, bet tas laisvës kvë-pavimas daugelá þmoniø nervina, ypaè tuos, nuo kuriøpriklauso mûsø darbas, mûsø likimas – direktoriai ardarbdaviai. Jie daþnai nenori tokio nepriklausomo màs-tymo, laisvo þvilgsnio.

Kavaliauskas buvo ið tø, kurie, nors ir galëdavai jápamatyti kartais pasiraukusá ar suglumusá, ðiek tieknusivylusá, bet kai tu ateini á kambará, atidarai duris –jis stojasi sunkiai – su lazda ar be lazdos: jusdavo, kadpora valandø ðito bendravimo já ið tikro atjaunins.

Nejauku tai pasakoti, bet manau, jog ðitie mûsø po-kalbiai prisidëjo ir prie jo pabaigos, nes pustreèios artris valandas kalbëti þmogui ekspromtu – o jis ið tikrøjøðirdingai kalbëdavo, ið savo galingos patirties, tai su-keldavo emocijas ið jaunystës ir ið lageriø – manau, kadtai jam daug kainavo.

Man atrodë, kad gal ir nebûtina daryti pertraukø, ojis, þinoma, po tokiø trijø valandø áraðø bûdavo visaiiðsekæs. Taèiau man reikëjo parveþti naujà porcijà áraðø,to reikalavo kasdienio radijo eterio specifika, ir jis kaipðauklys pûsdavo ðá trimità, iðneðdavo ðità vëliavà – þi-nojo, kad ðitie dalykai eis á plaèiausià vieðumà.

Kavaliauskas ið tikrøjø labai gerai atliko pareigà, norsji ir kainavo daug sveikatos. Jis tikrai atspindëjo seno-sios ir naujosios Baþnyèios realybæ – jos didybæ ir nuo-dëmes: per visas ðventraðèio legendas, þydø tautos is-torijà ir tà ðventàjà mistikà.

Kunigas Èeslovas buvo labai aukðto lygio ÐventojoRaðto tyrinëtojas ir þinovas. Jis skyrë, kur yra tradi-


NUOSTABI ASMENYBË – ÈESLOVAS KAVALIAUSKAS

ciniai pasakojimai, legendos, kada prasideda tikroji þy-dø tautos istorija ir Kristaus ásiliejimas á jà, visas Ið-ganymo procesas, Prisikëlimas.

Jis labai norëjo, kad Ðventasis Raðtas eitø á þmogø.O kad ðitas Þodis ne ðiaip atsainiai nuskambëtø –kaip baþnytinë abstrakcija, – jis siûlë ávai-riausius átaigos variantus, ieðkojo keliø áþmogaus ðirdá – ypaè á jauno, màstanèio, kritiðkoþmogaus ðirdá. Jam atrodë, jog jaunas þmogusgali bûti dràsesnis.

Jis þmogø iðkart pajusdavo. Kartais jis mansakydavo: „Atëjo grupelë jaunø ateitininkø,bet su jais neradau bendros kalbos, nes jie kaþ-kokie uþgesæ, dogmatiðki, nors patys studentaiyra arba net vyresniøjø klasiø moksleiviai“.

Ásivaizduokite, kai septyniasdeðimtmetisþmogus sako, kad moksleiviai ar studentai yra –na, nesakysiu, kad miræ, – bet jie nekvëpuoja,neprotestuoja prieð sustabarëjusias tradicijas.

Juk visa tikroji kûryba ar tikras mokslasprasidëjo tada, kai radosi kritiðkas, analitinispoþiûris – kalbu ne tik apie menà, þurnalistikà,kultûrà, bet ir apie religijà. Jeigu þmogusuþauga ir subræsta kaip teologas, jis kritiðkaivertina praëjusá periodà. Taip tvirtinti jis galëjo, nesið tikrøjø mûsø visa Baþnyèios istorija turëjo labai il-gai gyventi, kol sulaukë Vatikano II Susirinkimo.

Gal ne visiðkai yra iðkilæ á pavirðiø, koks sukrëti-mas Baþnyèiai buvo ðitas Susirinkimas. Man, kaipkultûros ir Baþnyèios þmogui, Vatikano II Susirinki-mas ið tikrøjø labai suprantamas, suvokiamas ir bu-vo labai laukiamas – pagaliau kultûra buvo paleista:„Baþnyèia paleido kultûrà“ ið savo prieglobsèio ar savoprieþiûros. Anksèiau, iki popieþiaus Pauliaus VI,Baþnyèia siekë globoti kultûrà, kiðosi á jos veiklà. Irðtai subrendo supratimas, kad kultûrai nereikia Baþ-nyèios globos, kultûra savaime yra vertinga. Nes jiyra natûrali þmogaus iðraiðka, jo vidaus bûsena. OBaþnyèia gali ðalia eiti – kultûrai nereikia kokio norspapildomo patronaþo.

Tà patá noriu pasakyti apie kunigà Kavaliauskà. Jisakcentavo kaip tik tà Vatikano II Susirinkimo kultûrosir Baþnyèios santyká – lygiavertá, draugiðkà buvimà vie-nas ðalia kito – ne susiliejimà ir ne tëviðkà globà, betpartneriðkà santyká.

Kavaliauskas ðituos dalykus màstë kasdien. Ir mûsø –krikðèioniø kultûrininkø, menininkø, þurnalistø – veik-loje jis pastebëjo savo minèiø ágyvendinimà. Juk jis patsraðë eilëraðèius, turëjo gilià meno pajautà, kartais netparadoksalià.

Pavyzdþiui, sakydavo, kad jam Pelenë ið Charles’o Per-rault pasakos, nupieðta ant ðokoladinio saldainio po-perëlio, yra graþesnë uþ Raffaelo Madonà. Jis buvoteisus, nes ðitas saldainio popieriukas natûraliau eina

á gyvenimà, o Rafaelis – tuometinis Florencijos numylë-tinis – siekë publikai patrauklaus, bet iðorinio tobulumo.

Kavaliauskas buvo labai jautriai uþèiuopæs papras-tus þmogiðkus dalykus. Jis buvo ið tø ðventø kunigø,kurie labiau paglobos visiðkai neiðvaizdø, neágalø þmo-

gø, juo labiau vaikà ar senutæ, ar koká nors kvaiðelá, arlygiai taip pat sektantà.

Tarp kitko, jis sektantus arba kitø krikðèioniðkø re-liginiø bendruomeniø þmones labiau gerbë nei tikruo-sius, „teisinguosius“, savimi patenkintus katalikus, nesjam atrodë, kad sektantas nori ieðkoti kitokiø iðraiðkosformø, siekia kitaip màstyti. O kodël ne?

Jis labai toleravo visas religijas, visus tikëjimus. Vienumetu buvo gerokai net ánirtæs prieð Vatikanà, tik á gy-venimo pabaigà sugráþo ir tapo nuolankesnis KatalikøBaþnyèios atþvilgiu.

Man atrodo, turëtø bûti visiðkai suprantama, kodëlnormalus þmogus, màstantis kunigas gali protestuotiprieð oficialià institucijà. Vis dëlto tos baltos, krakmo-lytos albos ir kamþos, spindintys, bet daþnai neskoningiarnotai, tie nuolatiniai pinigø praðymai...

Að esu praktikuojantis katalikas, bet ir mane labaiþeidþia, kai ateinu á zakristijà ir girdþiu, kaip kunigaspriekaiðtauja moèiutëlei, kad ji per maþai uþmokëjo uþlaidotuves ar Miðias. Dël tokiø dalykø Kavaliauskassprogdavo ið pykèio: „Niekðai, spaudþia þmones, apsista-tæ visokiom naujom aparatûrom, maðinom, konjakais!..“

Deja, tai yra realybë. Todël jis buvo ir liko labai bran-gus mûsø sluoksniui, idealistiðkai nusiteikusiemsþmonëms, kurie suvokia kultûros veikimà ir kurie labaiatidþiai þiûri á Baþnyèios esmæ, á tikëjimo vertybes. Neveltui kunigas Vaclovas Aliulis pasakë: „Daug kunigøpaþinojau, kai kurie ið jø buvo talentingi, bet vieninte-lis, kuris buvo genialus, tai Èeslovas Kavaliauskas“. Aðirgi pasiraðau po tokiu apibûdinimu.

Ksenija Jaroðevaitë ir Vaidotas Þukas pas kun. Èeslovà Kavaliauskà.Gintauto Trimako nuotrauka


VISUOMENË

Vos prasidëjæs prezidento skandalas mûsø valstybëjeiðryðkino kai kuriuos marginalinius procesus, vertusdëmesio dël akivaizdaus pastebimo jø poveikio kultûri-niam ir politiniam viso kraðto klimatui. Gana komið-kame kontekste vos skandalui prasidëjus ðmëstelëjo li-beraldemokrato Egidijaus Skarbaliaus figûra. Ne perarti sosto esantis, taèiau aktyviai veikiantis ágyvendi-nant ávairias prezidentines programas, viename ið pa-skelbtø áraðytø pokalbiø kaip tik jis meilikavo ið Re-natos Smailytës pinigø (net 24 „ðtukø“) konferencijai.Seimo komisijos apklausoje Skarbalius patvirtino lëðasrinkæs Þemaièiø muziejuje „Alka“ Telðiuose 2003 m.liepos 11–13 d. vykusiai tarptautinei konferencijai „Isto-riniai etnografiniai regionai ir globalûs procesai: kon-fesijos ir migracija“. LR Prezidento vardu konferencijàpasveikino patarëjas ekonomikos klausimais Jonas Ra-gauskas1. Renginio dienotvarkëje buvo numatyta eks-kursija po Þemaitijos piliakalnius (ikikrikðèioniðkoskultûros paminklai) ir dalyviø priëmimas pas prezidentàRolandà Paksà Vilniuje2.

IÐKREIPTA REGIONALIZMO IDËJØ PLËTRA

Konferencijoje dominavusios regionalizmo idëjos Lie-tuvoje ir ypaè þemaitiðkojoje jos dalyje ávairiu lygiu in-tensyviau bei autoritetingiau gvildenamos nuo preziden-to Pakso kadencijos pradþios. Prisiminkime kad irsaliutus kiekvienam Lietuvos regionui prezidento inau-guracijos dienà3. Rugpjûèio 9–10 d. Varniuose ávykusia-me Liberaldemokratø partijos sàskrydyje prie Lûkstoeþero (tàkart dalyvavo ir Jurijus Borisovas, pagerbësàskrydá apsilankymu ir savo partijos neturintis turëtiLR prezidentas) susirinkæ partijos tarybos nariai priëmësvarbiausià metinio sàskrydþio dokumentà – sprendimà„Dël regionø formavimo spartinimo“. Jame nuspræstavisomis priemonëmis skatinti regionø formavimà Lie-

„ÞEMAIÈIØ KLAUSIMAS“ IR NÛDIENOSPOLITINIAI VËJAI

Antanas Ivinskis

tuvoje. Ið paþiûros nekalta idëja bûtø verta dëmesio,jei jà ágyvendinant nebûtø kuriama átampa su nacionali-niais interesais ir jei ávairiais veiksmais ji pati nebûtødiskredituojama. Antai per sàskrydá paðventinus ke-turiø Lietuvos regionø „kultûrinius riboþenklius“ iðki-lo paprastas klausimas: nuo kada, pasibaigus kompar-tijos vienvaldystei, vël vienos partijos valioje „perdalyti“Lietuvà, formuoti savà, „partiná“ administraciná su-skirstymà?

Vëliau, rugsëjo 6 d. Telðiuose ávyko Þemaièiø kultûrosdraugijos (ÞKD) penktasis suvaþiavimas. Jame dalyvavoir þemaièiø tautybës klausimà Lietuvoje po gyventojøsuraðymo iðkëlæs Arvydas Norvydas. Jis teigë, jog „ren-giasi naujam teismø etapui, todël þada rinkti paraðusir suþinoti, kiek þmoniø Lietuvoje laiko save þemaièiais.[...] Ðiuo metu tik jis ir E. Skarbalius gyventojø suraðymometu pareiðkë valià bûti þemaièiais. A. Norvydo many-mu, þemaièiai turi bûti pripaþinti kaip tauta ir tuometiðsispræstø Þemaitijos regiono problema“4. Tad suvaþia-vimo delegatai priëmë rezoliucijà, remianèià „þemaièiøtautybës“ áteisinimà Lietuvos Respublikoje5.

Rugsëjo 13 d. Palangoje ávyko Þemaitijos visuomenësparlamento surengtas neeilinis visos Þemaitijos suvaþia-vimas6. Ðiam sambûriui dël jo atvirai keliamø radika-liø Þemaitijos autonomijos, tariamo turto gràþinimo irkt. reikalavimø Skarbalius, kaip ir kiti ÞKD susibûræþemaièiai, negailëjo kritikos, net vieðai atsiribojo7. Ta-

1 Berneckytë, V., „Muziejuje „Alka“ tarptautinë mokslinë konfe-rencija“, in: Telðiø þinios, 2003 07 18, Nr. 57, p. 3.

2 Apie tai skelbta konferencijos programoje ir oficialioje prezidentodienotvarkëje.

3 Kulakauskas, A., „Apie þemaièiø separatizmà, arba kiek regionøyra Lietuvoje“, in: Veidas, 2003 08 07, Nr. 32, p. 54.

4 Jackutë, D., „Þemaièiai viliasi, kad bus pripaþinti Europoje“, in:Kalvotoji Þemaitija, 2003 09 09, Nr. 103, p. 1, 2.

5 „Respublikos“ priede „Gyvenimas“ 2003 09 27 Skarbalius teigëdël þemaièiø tautybës jau bylinëjàsis su Statistikos departamentu irrengiasi naujam teismo procesui su kita neávardyta institucija.

6 Apie tai daugiausia skelbë Justino Burbos redaguotas savaitraðtis„Þemaitijos parlamentas“ ir interneto tinklapis http://www.zemaitijos-parlamentas.com. Taip pat þr. Kulakauskas, A., op. cit.

7 Jackutë, D., op. cit. Pareiðkimas skelbiamas ÞKD interneto tink-lapyje http://samogitia.mch.mii.lt/aktualjios_a.htm.

ANTANAS IVINSKIS (g. 1970) – Þemaièiø vyskupystës muzie-jaus direktorius. 1991–1997 m. studijavo dailës istorijà Vil-niaus dailës akademijoje.


èiau kaip derëtø vertinti ÞKD pirmininko Stasio Kaspa-ravièiaus þodþius, tikiuosi, neiðkraipytus savaitraðtyje„Þemaitijos parlamentas“: „Mes [ÞKD – A. I.] jau egzis-tuojame 15 metø ir stengiamës, kad atsirastø tokiaÞemaitija. Èia viskas dël Þemaitijos atkûrimo. Mûsøtikslas yra bendras – atkurti Þemaitijos [...] regionà,Þemæ. Yra 7 karaliø privilegijos. Mes þadame eiti neLietuvos skaldymo, o jos ávairumo keliu. [...] Mes vistiek turim visà moksliná potencialà savo rankose, aðgaliu nueiti pas bet kurá profesoriø. Mes uþ tuos da-lykus patys pykstam ant savæs, bet kaip organizacijatokiø dalykø nekeliame. Ir að pats kartais pritariu, kadkaþkas tuos reikalus Þemaitijoje kelia. Reikia ir to-kios, ir tokios jëgos, ir radikalesnës, ir kultûringos, to-kios kaip mûsø“8.

„DËL ÞEMAITIJOS“

2004 m. sausio 9 d. á Þemaièiø muziejø „Alka“ Tel-ðiuose rinkosi Þemaitijos regiono etninës kultûros glo-bos taryba, kuri priëmë kategoriðkà kreipimàsi á aukð-èiausias valdþios institucijas dël Lietuvos etnografiniøregionø þemëlapyje9 neseniai nustatytø ir tarybos ne-tenkinanèiø Þemaitijos ribø bei reikalavo jas pakeisti10.Vietinëje spaudoje cituojamas ðios tarybos narys dr. Va-cys Vaivada teigë, esà „Istorinës Þemaitijos ribos labainepatinka aukðtaièiams, todël stengiamasi þemaièiusnustumti á Vakarus ir taip iðplësti Aukðtaitijà. Pasakistoriko, kuriant Lietuvos etnografiná þemëlapá reikëtønaudotis XVIII–XIX a. istoriniais ðaltiniais, nors anks-tesniais amþiais Þemaitija buvo dar didesnë“11. Nors nevienà „tikrà“ þemaitá gali skaudinti etnografiniø ribøapkarpymas, taèiau visiems tenka pripaþinti etninësteritorijos ribø natûralø siaurëjimà. Verþiasi kilpa virðþemaièiø tarmës gyvojo vartojimo arealo, formuojasinauji regioniniai ekonominiai administraciniai centrai.Tad ribø nustatymo bûdas apeliuojant á XVIII–XIX a.tampa iðties problemiðkas, ypaè jei teritorijà vis dar sten-giamasi praplësti pagal istoriná tarmës arealà, buitiesárankiø ar net namø statymo tradicijos senovëje papliti-mà12... O kà padaryti, jei paskutinákart Lietuva atsikûrëbûtent XX a. vidurio geopolitiniø veiksniø nulemtoseribose ar kad etninis organizmas yra gyvas, nuolat besi-

keièiantis... Toliau, gal net kiek pagal vieðøjø ryðiø teo-rijà, Vaivada dëstë: „Þemaièius diskriminuojanèios Lie-tuvos etnografinio þemëlapio ribos nustatytos dar ir po-litiniais sumetimais. Manau, jog tai labai susijæ suEuropos Sàjungos struktûriniø fondø lëðomis, kuriasketinama skirstyti regionams. Administraciná Lietuvossuskirstymà taip pat ruoðiamasi pakeisti atsiþvelgiantá etninius regionus“13. Toks Þemaitijos prieðprieðinimaslikusiai Lietuvai, pastaruoju metu veikiant regionalizmoidëjø priedangoje, per keliolika metø gerokai iðplëtotas.Suprantama, kad judëjimo „uþ Þemaitijà“ ideologai nau-dojasi per didele visuomenës tolerancija, nepakankamusubtiliø dalykø iðmanymu, tad aplinka labai palankitam plisti. Viena rimtesniø prieþasèiø laikyèiau tai, kadglobalizacijos ir agresyvaus kosmopolitizmo ideologija,vartojimo kultas gniuþdo sveikà tautiðkumà. Tariamasþemaitiðkumas tokiame fone gali atrodyti patraukliupasiprieðinimu viskà niveliuojanèiai tautø sulyginimotechnikai. Ir tuo gana iðradingai naudojamasi. Tad èia,kaip visada, tektø ásikiðti valstybei. Jeigu sveiki naciona-linio pasididþiavimo pradai daugiau rastø vietos oficia-liojoje valstybës ávaizdþio kûrimo strategijoje, mokymoprogramose, skarbaliø veikimo erdvë gerokai sumaþëtø.

Kovose „dël Þemaitijos“ esama ne vien teritoriniø pre-tenzijø. Pavyzdys – „Þemaièiø arkivyskupija“. Apie josákûrimo reikalà mums duoda suprasti Þemaièiø kul-tûros organizacijø atstovø 2002 m. rugpjûèio 23 d. krei-pimasis á Lietuvos ir Visuotinës Katalikø Baþnyèios hie-rarchus „Dël numatomo Telðiø vyskupijos centroperkëlimo á Klaipëdà“14. Dokumente bûgðtaujama, kadtokia reforma „padarytø didþiulæ þalà visø penkiø isto-riðkai Lietuvoje susiformavusiø etnografiniø regionøkultûros tradicijø puoselëjimui, tuo pat metu ir visosLietuvos identitetui“15. Baþnyèios hierarchams nuo Tel-ðiø vyskupo dr. Jono Borutos SJ iki Vatikano valstybëssekretoriaus kardinolo Angelo Sodano patariama, esantbaþnytiniø reformø neiðvengiamybei, ásteigti Þemaièiøarkivyskupijà, kurià sudarytø Telðiø, Klaipëdos ir Ðiau-liø vyskupijos.

Vargu ar tokia hierarchams iðdëstyta nuomonë radosijos autoriams suvokus esminius Baþnyèios uþdaviniusbei misijà? Juo labiau jog kreipimesi teigiama, kad „tiekXX a. pradþios, tiek ir ðiø dienø Þemaièiø kultûros,

8 „Sensacingas Þemaitijos prisikëlimas. Þemaitijos suvaþiavimàpasitinkant! Susitiko du oponentai, patriotai, Þemaièiø ir Þemaitijosprezidentai“, kalbasi J. Burba ir S. Kasparavièius, in: Þemaitijos par-lamentas, 2003 07 03, Nr. 16, p. 8.

Daþnai pabrëþiama, kad ÞKD – ne politinë, o visuomeninë orga-nizacija. Taèiau prieð rinkimus ði draugija nevengë priimti rezoliuci-jos, raginusios balsuoti uþ kandidatus, pasisakanèius uþ naujà ðaliesadministraciná suskirstymà, penkiø regionø formavimà ir plëtrà, kultûrosir ðvietimo valdymo decentralizacijà (!). Þr. rezoliucijà „Dël artëjanèiøLietuvos Respublikos Prezidento, savivaldybiø tarybø rinkimø“,Alsëdþiai, 2002 08 23, in: Þemaièiø þemë, 2002, Nr. 3 ir ÞKD internetotinklapyje http://samogitia.mch.mii.lt/KULTURA/ZA_rezoliucija_b.htm.

9 Þemëlapá galima iðvysti ÞKD interneto tinklapyje http://samo-

gitia.mch.mii.lt/KULTURA/etn_zemelapis.htm.10 Sabalytë, E., „Þemaitija nenori sumaþëti“, in: Lietuvos rytas, 2004

01 12.11 Andriuðka, M., „Þemaièiai pasiprieðino diskriminacijai“, in: Kal-

votoji Þemaitija, 2004 01 13, Nr. 4, p. 1, 3.12 Sabalytë, E., op. cit.13 Andriuðka, M., op. cit.14 Þemaièiø kultûros organizacijø bendruomenës, kraðto visuomenës

atstovø kreipimasis dël numatomo Telðiø vyskupijos centro perkëli-mo á Klaipëdà, in: Þemaièiø þemë, 2002, Nr. 3; taip pat ÞKD inter-neto tinklapyje http://samogitia.mch.mii.lt/KULTURA/ZA_rezoliu-cija_a.htm.

15 Ibid.

„ÞEMAIÈIØ KLAUSIMAS“ IR NÛDIENOS POLITINIAI VËJAI


ANTANAS IVINSKIS

mokslo ir daugelio kitø ðio kraðto þmoniø poþiûriu, jau1926 metais buvo padaryta rimta klaida formuojant Lie-tuvos baþnytinæ provincijà, kai vietoje Þemaièiø vys-kupijos buvo ásteigtos Telðiø, Panevëþio ir Vilkaviðkiovyskupijos ir kai didþiàjà istoriðkai susiformavusioÞemaitijos etnografinio regiono dalá apëmusiai vyskupi-jai buvo parinktas ne Þemaitijos, o Telðiø vyskupijospavadinimas. Taip Romos katalikø baþnyèios administ-raciniame suskirstyme tada neliko Þemaièiø vardo“16.Nuo tokiø minèiø telieka nedidelis ðuolis iki reikalavimoákurti Þemaitijos baþnytinæ provincijà.

Nebandant niekaip kiðtis á ðá abiejø ðaliø, suprantama,skirtingai vertinamà dalykà, vis dëlto galima tik pa-stebëti, kad Baþnyèia Þemaitijoje netapo kultûrpolitiniømanipuliacijø auka. Tad èia belieka priminti Telðiøvyskupo Jono Borutos SJ laiðkà Þemaitijos parlamen-to prezidentui Justinui Burbai palinkint ir platesnioiðsakytos minties prisitaikymo: „Toks drastiðkas Þe-maitijos ir Lietuvos interesø suprieðinimas tikrai ne-pasitarnaus nei Þemaitijos, nei Lietuvos gerovei. Kurdu peðasi, treèias laimi“17.

DAR VIENAS NAUJAS BANDYMAS KURTITRADICIJÀ

2003 m. rudená Skarbalius Seimo nariams iðplatinoautoriná projektà, kuriame paneigdamas tradiciðkairemiamà Lietuvos kultûrà bei nepalankiai traktuoda-mas Katalikø Baþnyèios bei kitø tradiciniø religijø puo-selëjamà religijos ir kultûros sàveikà, iðkëlë idëjà steigtiLietuvoje „Tautos parkus“. Pasak Skarbaliaus, „Tau-tos identiteto iðlaikymui labai svarbu dvasinës kultûrospuoselëjimà susieti su stabiliø tautiniø simboliø kûrimu,kurie iðliktø ir kaip tautos saviraiðka, ir kaip tautossimboliai kitoms kartoms“. Tokie parkai Skarbaliaussiûlymu galëtø bûti steigiami Klaipëdos kraðtui – Ram-byne, Þemaitijai – Varniuose, Aukðtaitijai – Labanore,Dzûkijai – Merkinëje, Suvalkijai – Viðtytyje. Idëjosautorius pateikë ir galimà tokiø parkø iðplanavimoschemà, siûlydamas 100–200 ha plotà paskirstyti ávai-rioms funkcinëms zonoms. Tai tradicinës architektûros,verslø ir ûkininkavimo zonos, „Tautos àþuolyno“ ir „Tau-tos skulptûrø parko“ zona, ðaliai ir regionui þymi isto-rinë vieta, tradiciniø ðvenèiø ir masiniø renginiø or-

ganizavimo, kasdienio ar savaitgalinio poilsio vietos,vandens telkinys, vizualinës ir fizinës apsaugos zonos.Tokie „Tautos parkai“ turëtø bûti kuriami visuomeni-niø talkø bûdu bei remiant fondams, o priþiûrimi valsty-binës organizacijos, pvz., valstybinio parko administra-cijos. Nebûtø ko priekabiauti bendrais bruoþais dëstomaiidëjai, jeigu neprasikiðtø autoriui bûdingi kryptingaikonfliktiðki projekto ypatumai.

Kitas svarbus ÞKD veikëjas Telðiø rajono architektasAlgirdas Þebrauskas primygtinai perða rajono savivaldy-bës Tarybai ir visuomenei rekonstruojamoje Telðiøkatedros aikðtëje pastatydinti fontanà-paminklà þe-maièiui, XVII a. vidurio artilerijos teoretikui Konstan-tinui Semenavièiui18 bei apskritai èia sukurti kà norspanaðaus á garsiøjø þemaièiø (nebûtinai gyvenusiøÞemaitijoje) skulptûrø parkà ar alëjà. „Juk po tokià vietàmalonu bei kultûringa pasivaikðèioti tiems, kurie neski-ria bendrapavardþiø Merkelio nuo Juozapo Arnulfo, oKajetono Roko nuo Kiprijono Juozapo“19. Architektûri-niuose brëþiniuose jau ðlifuojama ir paèios Telðiø kated-ros rekonstrukcijos idëja, siûloma pastatyti mauzolie-jø – vyskupø koplyèià...

Tuose projektuose, ðalia skubos iðkart aprëpti kuodaugiau, uþbëgti uþ akiø, tikëkime, turtingesnei, dides-næ laiko distancijà ir daugiau patirties ágijusiai ateièiai,prasikiða ir nemalonios sàsajos su ankstyvàjá buldozerináateizmà vëliau pakeitusiomis „subtilesnëmis“ pastango-mis dirbtinai stelbti, þlugdyti, „nukonkuruoti“ katalikøtikëjimo ir tradicinës kultûros centrus20 (Þemaièiø Kal-varija, Varniai, Telðiai...).

Su þemaièiams nebûdingu ákarðèiu generuojant nevisai iðkepusias naujas idëjas, pasitaiko ir visai kurio-ziðkø, nepaisant to, jos realizuojamos... Ðtai ðiek tieknutolæs nuo Varniø ir liberaldemokratø taip pamëgtoLûksto eþero yra iki ðiol maþai kieno þinotas Vembûtøpiliakalnis, veikiausiai 1219 m. sutartyje su Halièu–Voluine minimo kunigaikðèio Vambuto valdø centras21.Bet gal prieð porà metø ÞKD pirmininkas Kasparavièiusmetë lakià mintá, neva tai kito Þemaièiø kunigaikðèioVykinto pilies vieta22. To paties, kuriam pavyko suburtiplaèiausià koalicijà prieð Mindaugà, Lietuvos valstybësvienytojà, ir prieð já kariauti... Tuo tarpu Vambutas ap-dairiai „iðkraustomas“ uþ keliolikos kilometrø Telðiølink23. Savavaliðkai pervadinta vietovë: buvæ Vembûtai

16 Ibid.17 „Telðiø vyskupas á Þemaitijos suvaþiavimà nevyks“, in: Kalvoto-

ji Þemaitija, 2003 08 23, Nr. 96, p. 3.18 Ivoncius, A., „Keistoka idëja vis dar gaji“, in: Kalvotoji Þemaitija,

2003 07 03, Nr. 75, p. 4; Ivoncius, A., „Prasidëjo Katedros aikðtësrekonstrukcija“, in: Kalvotoji Þemaitija, 2003 11 15, Nr. 131.

19 Subaèius, P., „Apie balvonus ir baletà“, in: Naujasis Þidinys-Aidai,1999, Nr. 11–12, p. 521–522.

20 Streikus, A., „Apie antikrikðèioniðkus sovietiniø ðvenèiø ir apei-gø tikslus“, in: Naujasis Þidinys-Aidai, 2003, Nr. 10, p. 514–517.

21 Gudavièius, E., „Bandymas lokalizuoti XIII a. lietuviø kunigaikðèiø

valdas“, in: Lietuvos TSR Mokslø akademijos darbai, A serija, 1984,t. 3, p. 76; taip pat Butrimas, A.; Misius, K., „Vieðvë, Vieðvienø þemë,valsèius, tijûnija ir seniûnija“, in: Vieðvienai: istorija ir dailës paminklai,Vilnius, 2003, p. 25–26.

22 Kasparavièius, S., „Vembûtø piliakalnis – kunigaikðèio Vykintopilis?“ in: Archeologiniai tyrinëjimai Lietuvoje 2000 metais, Vilnius,2002, p. 191–193. Kitokia Edvardo Gudavièiaus nuomonë; þr. „Vykintovaldos“, in: Gudavièius, E., Mindaugas, Vilnius, 1998, p. 172–174.

23 Ðepikaitë, J., „Iðkili Vieðvienø praeitis“, in: Penktadienio Þemaitis,2003 09 12, Nr. 37, p. 6.


ðiandien jau Vykintai... Maþa to, prie Vembûtø atvelka-mas didþiulis akmuo kunigaikðèiui Vykintui áamþinti, –abejotina, ar nepaþeidþiant LR saugomø teritorijø ásta-tymo!24 Apie tai ðio vajaus iniciatorius ÞKD pirminin-kas Kasparavièius Burbai aiðkino: „Pavyzdþiui, kad irtas Lietuvoje dievinamas Mindaugas, apie kurá para-ðiau tris mokslinius straipsnius. Vilniuje stato paminklàgalvaþudþiui Mindaugui, kuris iðþudë visus þemaièiøkunigaikðèius. [...] Sakiau, statykite Vilniuje kà Jûsnorite, o to galvaþudþio Þemaitijoje kad nebûtø, nes mesðalia Stalinà pastatysim...“25 Ir pridûrë: „Aerouosto pa-statai mano statyti. Að buvau aeroklubo virðininkas.Varniø paminklas26, muziejus27, dabar pradedam statytiMedelës pilá. Vykintui paminklà reikia pastatyti, ka-dangi nuþudë Mindaugas, Mindaugui stato, tai kaipalternatyvà ir mes turim...“28

Taip pat lengvai, kaip su sunkiu akmeniu pasitvar-koma ir su istorija, o keisèiausia, kad pristabdyti tokiøsumanymø ir veiksmø nebando ir neketina (?) ne tik„grynai“ þemaitiðkø organizacijø istorikai („savai“ is-torijai aiðkiai linkæ taikyti kitus standartus), bet ir kaikurie Lietuvos istorijos instituto mokslininkai þemai-èiai29. Tad kunigaikðtis Vykintas, ko gero, laikomastinkama ir aktualizuotina simboline figûra, iðreiðkianèiaamþinus ir ðiandienos, ir anø laikø uþ „nepriklausomy-bæ“ nuo lietuviø kovojusiø þemaièiø interesus. Ypaè jeidël tvirtumo susietas, Skarbaliaus þodþiais, „su stabi-liu tautiniu simboliu“, kokiu ið tikro, ðalia àþuolo, beginèo pritinka laikyti sunkesná lietuviðkø (þemaitiðkø)laukø akmená.

PSEUDOPAGONIÐKOS KULTVIETËSUÞUOMAZGOS

Spaliui baigiantis prie Vembûtø piliakalnio pradëtassodinti „Þemaièiø àþuolynas“. Panaðu, kad ðis þingsnis –Skarbaliaus suraðytos „Tautos parko“ idëjos ágyvendi-nimo pradþia. Pirmuosius 13 (!) àþuolø pasodino ÞKDir Varniø regioninio parko vadovai! Informuojant visuo-menæ30, kalbëta apie ðventà àþuolà ir ðventà girià, betkol kas nieko apie kitokius, gal ne tiek ðventus tikslus.

Teigiama, kad visuomenë, ilgai tikëjusi vienomis tie-somis, o vëliau jas praradusi, neiðvengiamai ieðkos kitø.Senasis pagoniø tikëjimas, jo atkûrimas arba, tiksliau,sukûrimas, tampa dalies pokomunistinës visuomenësidëjø ir ágeidþiø ðaltiniu. Pamename, kaip su ryðkiais„pagoniðkais“ atributais buvo inauguruotas pirmasis

LR prezidentas po Nepriklausomybës atkûrimo31. Dëluþimamø postø oficialiomis progomis nori nenori pa-klûstant krikðèioniðkam ritualui, nemaþai daliai dabar-tinio „istebliðmento“ sunku neprisiminti ankstesniøvalstybës ir Baþnyèios santykiø – ir savo tuometiniøpozicijø. Ir jie gal nesàmoningai jauèia, kad jaustøsilaisviau, jei jau bûtinai reikia, kokios kitos aukðtesnësjëgos, o ne krikðèioniø Dievo globoje. O dabartinës ka-dencijos metu suaktyvëjæs naujø tradicijø kûrimas, pri-siminus sovietinius laikus, nëra kokia naujovë, veikiauirgi patikrinta tradicija... Po karo, ypaè vëliau, kai at-sirado maþiau grieþti, bet klastingesni planai kurtinaujas „liaudies“ tradicijas, á talkà buvo kvieèiami varg-ðai kraðtotyrininkai, ðiandien – ávairûs etnologai, aiðkia-regiai, draugijos, aljansai ir anaiptol ne þemaitiðki, betuþtai ne vargðai „almaksai“. Þemaitijos katalikai tà

24 Jonuðas, A., „Operacija „Vykinto akmuo““, in: Kalvotoji Þemaitija,2003 12 02, Nr. 138, p. 5; taip pat Valstybinës saugomø teritorijøtarnybos prie Aplinkos ministerijos raðtas pil. A. Ivinskiui, 2003 1210, Nr. V.3 – 8.2 – 1110.

25 „Sensacingas Þemaitijos prisikëlimas. Þemaitijos suvaþiavimàpasitinkant!“, p. 8.

26 Subaèius, P., op. cit., p. 521.27 Subaèius, P., „Vietininkai ir savo vieta: Baþnyèia Lietuvoje Kris-

taus metais“, in: Naujasis Þidinys-Aidai, 1998, Nr. 1–2, priedas, p. 89.Ðiame tekste muziejaus Varniuose kûrimo aplinkybës, manau, yraávardytos tiksliausiai.

28 „Sensacingas Þemaitijos prisikëlimas. Þemaitijos suvaþiavimàpasitinkant!“, p. 8.

29 Þemaièiø muziejuje „Alka“ 2003 10 18–19 vykusioje konferen-cijoje „Senoji Þemaitija: pasaulëjauta ir materialinë kultûra“ ið istorijos

profesionalø teko iðgirsti ir kategoriðkø raginimø perraðyti Lietuvosistorijos vadovëlius átvirtinant esminá teiginá, kad þemaièiai dabar-tinëse teritorijose yra autochtonai. Tiesa, jiems neprikiði sekimo is-torijos „korifëjaus“ Ch. L. T. Pichel veikalu „Þemaitija“ (Pichel, Ch.L. T., Þemaitija, Kaunas, 1991), taèiau, matyt, ne vien Burbai ði knygayra tapusi savotiðka biblija (Labutis, V., „Þemaitijos parlamentas, Nr. 1“,[Laikraðèio numerio recenzija], in: Gimtoji kalba, 2003, Nr. 7, p. 18–19). Apie konferencijà þr. Andriuðka, M., „Netradicinis þvilgsnis ápraeitá“, in: Kalvotoji Þemaitija, 2003 10 21, Nr. 121, p. 1, 2; Katuty-të, L., „Ið kur mes kilæ“, in: Telðiø þinios, 2003 10 24, Nr. 85, p. 9.

30 Jonuðas, A., „Pradëtas sodinti àþuolynas“, in: Kalvotoji Þemaitija,2003 10 30, Nr. 125, p. 4.

31 Valentinavièius, V., „Vis dëlto – Lietuvos prezidentas“, in: Nau-jasis Þidinys-Aidai, 1995, Nr. 2, p. 148–155.

Stasys Kasparavièius ir Justinas Burba. Laikraðèio „Þemaitijosparlamentas“ puslapio fragmentas. 2003 07 03

„ÞEMAIÈIØ KLAUSIMAS“ IR NÛDIENOS POLITINIAI VËJAI


ANTANAS IVINSKIS

ðurmulá turëtø justi kaip akibrokðtà, taèiau, matyt,priveikti kasdieniø reikalø, nelabai pastebi atsinauji-nanèià grësmæ. Ðalia Varniø – kur ilgà laikà buvoÞemaièiø vyskupystës centras, kur gyveno ir dirbo nevienas garsus vyskupas, imamas kurti objektas suakivaizdþiai funkcionuojanèios, valstybës palaikomospseudopagonybës þenklais.

IDËJØ IR VEIKSMØ „STOGAS“

Ðiuose kontekstuose tenka prisiminti prezidentoPakso dar iki inauguracijos inicijuotà „Nacionaliniopasididþiavimo ugdymo programà“, kuriai ágyvendin-ti, galimas daiktas, vienaip ar kitaip pasitarnauja iraptartieji veiksmai. Iðrinktojo prezidento atstovo spau-dai teigimu, prezidentas „kalbëjosi su kultûros bei menoveikëjais, akademinës visuomenës atstovais ir moksli-ninkais. Ðias grupes jis ketina átraukti á programoskûrimà, o vëliau ir á jos ágyvendinimà“32.

Dabar aiðku, kad straipsnio pradþioje minëta lieposkonferencija susijusi su 2003 m. liepos 9 d. LR prezi-dento Pakso pasiraðytu dekretu „Dël visuomeninësregioninës politikos tarybos prie Respublikos Prezi-dento sudarymo“. Á ðià tarybà pakviesti bent 5 ðiametekste jau minëti þemaièiai. Panaðu, kad visoms ðiomsidëjoms ir siekiams buvo pritarta aukðèiausiame poli-tikos lygmenyje.

O kol ðtai þemaièiø patriotai þaidþia savo paþiûrëtiveikiau paaugliðkus, negu rimtiems vyrams ir poli-tikams pritinkanèius regioninius separatinius þaidimus,su parlamentais, tautiniais þemaitiðkais herojais ir kt.,juk mûsø Lietuva, þemaièiai ir lietuviai kartu, visainelengvai ir ne visada labai sëkmingai ginasi nuo iðori-niø nedraugø, bendros mûsø valstybës skaldytojø irsilpnintojø, jos pilieèiø glumintojø ir suvedþiotojø. Galnuogàstavimai dël þemaitiðko separatizmo atrodo per-

dëti ir net juokingi? Ðoktelëkime tuomet á Moldavijàsu jos Padniestre, o dar geriau á Gruzijà, turinèià bentdvi „nepriklausomas þemaitijas“ prie jûros ir vienà„aukðtaitijà“ kalnuose. Kaukaze daugybë religiniø, kal-biniø skirtumø ir ið seno nesuvestø sàskaitø. Pasiskel-busios autonomijas mikrovalstybëlës labiau uþ viskàdabar bijosi Gruzijos ir ieðko paramos – suprantamakur. Rusija neprieðtarauja tarpininkauti ir taikyti – irdeðimtmeèiams uþkonservuoti esamà padëtá. Dabar irnesvarbu, ar iðsiðokimui su autonomija vadovavo pa-pirkti þmonës ar, kaip Leninas sakë, naudingi kvailiai,savo mylimo kraðto patriotai. Mûsø rinkëjø daugumanesigaudo, ko ið nepriklausomybës, partijø, politikø irsavo rinktos valdþios galima tikëtis ið karto, o ko reikëslaukti gal deðimtis metø. Kitaip sakant, ji paþeidþiama.Tokiomis aplinkybëmis pasirodyti per daug atsargiam,manau, nëra didelë nuodëmë.

Tad jeigu þemaièiai (tie, apie kuriuos èia kalbame)nëra girdëjæ pasakymo „skaldyk ir valdyk“ arba nesu-pranta jo aktualumo Lietuvai, tai – draugiðkai patar-èiau – jiems maþa turëtø bûti atsiriboti nuo Lietuvos.Reikëtø su visa ðventa Þemaitija iðsikelti geriausiai kurá Atlanto vidurá. Juk kas ið to, jei atsiskyræ liks per tokápat kaip buvo atstumà nuo Rusijos ir rusiðko dëmesio,almaksiðkø patarëjø ir aviabaltiðkø pinigø. Visuose èiaaptariamuose projektuose reiðkiasi daugelyje kitøgyvenimo srièiø irgi pastebimas þmones, pilieèius,rinkëjus nerviðkai alinantis ákyrumas: ar jie tik þaidþia,ar rimtai kalba (ir daro), ir jei kà nors kalba, tai kà iðtikrøjø galvoja ir nutyli? Kà pridurs rytoj? Ar pagaliauiðties kalba ið ðirdies kylanèiais þodþiais, ar derinda-mi savus „ðventus“ tikslus su kokio dosnaus „geradario“interesais?

32 R. Paksas inicijuoja Nacionalinio pasididþiavimo ugdymo pro-gramà, ELTA, 2003 01 30.


ESË

Dievas duoda vasarà ir rudenëlá, darbo draugai iðleidþiaatostogø – ðtai ir atsiranda ádomybiø. Pernai jos klostësitik Lietuvoje, ðiemet ir Lietuvoje, ir toli á pietø rytus,Ukrainoje, kur darbuojasi 6 ar 7 kunigai, studijavæmarijonø slaptojoje kunigø seminarijoje1. Iðliko nuoðirdidraugystë su jais, ne kartà jie kvietë ir vël apsilankyti.Juo labiau kad lig ðiol nebuvau matæs Sevastopolio, kurÐv. Klemenso parapijoje klebonauja kunigas LeonidasTkaèukas, dar bûdamas diakonas mane veþiojæs poVinicos ir Chmelnickio sritis per pirmàjá apsilankymàprieð 20 metø. Tvirtai nusprendþiau nukakti Ukrainon,kai praëjusià þiemà pakartojo kvietimà kun. ViktorasTkaèas2, praneðdamas, jog yra miræs Kamenec Podols-ko vyskupas Janas Olðanskis MIC. Jis, dar bûdamaskunigas, Manikivcø klebonas, siøsdavo mums ðauniøjaunuoliø, kurie negalëjo patekti á legalià kunigø se-minarijà Rygoje. Tie studijavo pagal a. a. kunigo PranoRaèiûno MIC sudarytà planà, dauguma kartu tapo ma-rijonais, paskui ir savo globëjà kun. Olðanská prikal-bino stoti á marijonus. Baigusius studijas t. Raèiûnasmarijonø vardu pristatydavo tremtiniams vyskupamsJulijonui Steponavièiui arba Vincentui Sladkevièiui, irtie juos áðventindavo. Sugráþæ á tëvynæ ar nusitrenkæ áVidurinæ Azijà, pradëdavo kunigauti „partizaniðkai“,kol pagaliau, neapsikæsdama tikinèiøjø praðymø, valdþiapamaþu áteisindavo jø pastoracijà.

DÞIAUGSMAI DAR LIETUVOJE

Vidurvasará iðgyvenau tikrà palaimà, dalyvaudamasAteitininkø federacijos kongrese (Kaunas, liepos 12–14 d.). Ðv. Miðios su dvasios vadu vysk. Jonu Kaunec-ku didþiojoje Kristaus (ir Lietuvos) Prisikëlimo baþ-nyèioje. Pora ðimtø moksleiviø ir studentø bei jøvadovø, – veidai kaip ið ðventø paveikslø! Màsli mer-gaièiø bûrelio plastika – verþlus ðviesos, dangaus ilge-sys. Susirinkæ ið ávairiausiø Lietuvos vietø, visi mokajaunatviðkas giesmes...

Pusamþiai posëdþiø pirmininkai gerai tvarkosi, balsø

JAK ÞYVE Ð, RIDNA UKRAJINO?

Vaclovas Aliulis MIC

skaièiuotojai mikliai skaièiuoja pritarianèius ir prieð-taraujanèius rezoliucijoms, o jas svarstant tik retkarèiaispraðaunama pro ðalá. Vienas penkiø ateitininkijos prin-cipø – visuomeniðkumas – praktiðkai vykdomas. Prieregistracijos stalelio spûstis linksma, be madingø ðian-dien apsistumdymø ar apsiþodþiavimø. Á vadovybæ siû-lomi kandidatai vieni skelbia savo programas ir nu-matomus savuosius „prezidentûros patarëjus“, kitidëkoja ir atsisako. Slaptai balsuoji per rinkimus: pir-màsyk prie komisijos priëjæs gauni biuletená rinkti Fede-racijos pirmininkui – delegato kortelëje kerpa vienà sky-lutæ, antràkart – biuletenis tarybos nariams (kandidatødukart daugiau negu vietø) ir antra skylutë, treèiàsyk –revizijos komisijai biuletenis ir treèia skylutë.

Kompiuteriai ir kopijavimo technika leidþia akimirks-niu padauginti kandidatø sàraðus. Netyèia pataikiauuþeiti pailsëti saliukëje, kur buvo skaièiuojami balsai:tas darbas ëjo ir sparèiai, ir tiksliai. Maitinimas surikiuo-tas, ðeðtadiená buvome papildomai pagirdyti, tik pritrûkovandenëlio sekmadiená vakarop, kai troðkome uþsitæsusrinkimams. Iðsiskirstë mieliausieji ateitininkai, pasiryþæir gilinti, ir plësti vagà.

Birþelio gale Ðiauliø universitetas priëmë Lietuviøkatalikø akademijos XIX suvaþiavimà. Dvi dienas iðtisaivirë darbas 17 ar 19 sekcijø, perskaityta begalë prane-ðimø. Dël tokios grûsties negalëjome pasiklausyti ádomiøtemø, nagrinëjamø gretimose sekcijose. Prieð trejusmetus Klaipëdoje ir dar anksèiau Kaune darbotvarkënebuvo tokia suspausta, suvaþiavimas vyko tris ar ke-turias dienas, ir galëjome uþeiti, pavyzdþiui, teologaipas istorikus ar pedagogus ir pan. Tada buvo galimybëplësti akiratá, o ðiuo kartu daug kam svarbiausia buvorinkti taðkus doktoratui ar habilitacijai. Taip pat gerbia-miausias Akademijos Pirmininkas tiek paskendæs sielo-vadoje, kad ne visà laikà dalyvavo suvaþiavime ir pabai-goje negalëjo pateikti sintezës, nubrëþti gairiø ateièiai.

Gráþdami á Vilniø, bûrelis bièiuliø taip klegëjome trau-kinyje, kad ir nepaþástami bendrakeleiviai ásitraukë álinksmà mokslaþmogiø þaidimà.

1 Jø sàraðà þr. LKMA iðleistoje knygoje Pogrindþio kunigø semina-rija, Vilnius, 2002, p. 707–708.

2 Liesutis Viktoras Tkaèas (dëkingas Vilniaus gydytojoms otolarin-

gologëms) – „Audëjas“, o sunkiasvoris Leonidas Tkaèukas – „Audëju-kas“... Toliau juos vadinsiu tik vardais.


VACLOVAS ALIULIS MIC

Á KIJEVÀ IR CHARKOVÀ

Po jaukaus vardadienio ir pirmojo ánaðo „Baltijos àþuo-lui“, ið kurio perkame du butus prie pat Þvëryno baþny-èios statomame daugiabutyje, – juos sujungsime á ma-rijonø vienuolynukà, – rugsëjo 30 d. skrydis á Kijevà.Vietoj SAAB sodina mus á Boing’à. Pasirodo neprastakompanija: 17 LR Seimo nariø skrenda susitikti suUkrainos Verchovna Rada. Ðalia manæs skirta vietaPetrui Graþuliui. „Þiûrëk, kaip sugretinti krikdemas sukunigu“, – stebisi Èeslovas Jurðënas. „Aukðtybiø dis-peèerinë dirba be klaidø“, – atsakome.

Kijeve kun. Viktoras pasitinka su iðtisa komanda,vykstanèia á Charkovà: rytoj netoli Charkovo, Pokoti-livkoje, karmelitës Editos amþinieji áþadai! Pataikiauneþinodamas.

Vakarienës sustojame prie Cholino miestelio, Korè-ma „Staryj mlyn“. Tikras etnografinis muziejus su namørakandais ir amatø árankiais, su vandens srovës sukamumalûno ratu. Tradicinë ukrainietiðka bûsto áranga: antsienø ikonos, apgaubtos siuvinëtais rankðluosèiais, kai-miðki stalai ir kita. Nepristigo ir ukrainietiðkø dainø,uþëjo man ákvëpimas nusifotografuoti su dainininkaisJurijumi, Valentina ir Volodymyru, o jiems – padainuotiapie motinà, kuri iðkeliaujanèiam sûnui ruðnyk vyðy-vannyj na ðèastia dala.

Spalio 1 d. Karmelio vienuolyno koplyèia nesutalpi-na sveèiø. Ið Lvovo per visà Ukrainos plotá atvykæ keliunitø vienuoliai (be tradiciniø barzdø: ðià madà ið jøpasisavino vakarieèiai). Miðios, maldos ir giesmës – vis-kas v ridnoji ukrajins’koji movi, tik pamokslà jaunamtëvui karmelitui parankiau buvo sakyti rusiðkai. Vosiðklûpëjau per nepabaigiamà Visø ðventøjø litanijà,turbût paèiø seseliø pasiilgintà. Kai po senøjø ir nau-jøjø amþiø Afrikos, Europos, Ðiaurës ir Pietø Amerikøðventøjø, po Korëjos ir Vietnamo kankiniø suskambë-jo Sviatyj Petre z Polineziji, taip ir nusmelkë kiauraiBaþnyèios katalikiðkumo/visuotinumo pojûtis.

Ties presbiterija ið ðono prilipdyta klauzûrinë sese-liø koplyèia, jaukiai apðviesta palubës langeliø vainiko.Sesutë Edita per visà litanijos giedojimà iðgulëjo kry-þiumi, tobulai iðtiesusi á ðonus rankas ir net pirðtus.Kaip priglaudë kairá skruostà prie kilimo, taip ir nepa-judino galvelës.

Po ðv. Miðiø buvo galima pasikalbëti su naujàja am-þinàja áþadininke pro atdaras medines grotas. Links-mutë su baltø roþiø vainiku. Ðiandien jai – ðventos ves-tuvës! Kas norëjo, neatsisakë ir nusifotografuoti drauge.

Pabaigoje – „ðvediðkos“ vaiðës maldininkams, gimi-nëms ir kas tik gyvas dalyvavæs.

CHARKOVO ATRADIMAI

Pirmà kartà Charkove atsikliuvau prieð penketà metø,marijonø generolo pavedimu vizituodamas Ukrainos

vikariatà. Radau Ðvè. M. Marijos Uþmigimo (Dangunëmimo) baþnyèià pradëtà tvarkyti. Iðgriauti perdengi-mai (sovietai buvo árengæ kinofilmø archyvà ar kà toká),pastatytas ðioks toks altorius. Viduje darbininkai pluðakala, lietuvis atsargos pulkininkas lygina ðventoriø.Ðalia baþnyèios – namukas. Suglausti du statybininkø

nameliai sudaro pirmà aukðtà, ant jø uþkelti kiti du –antrà. Kunigai gyvena baþnyèios bokðte, trijuose vago-nëliuose – keliø vienuolijø seselës ið Lenkijos, ketvir-tame – valgykla kunigams, sesëms ir darbininkams.Treèià valandà po pietø visi baþnyèioje kalba Dievo Gai-lestingumo vainikëlá.

Sesiø ðeimoms paskirstytos uþduotys. Vienos tvar-ko baþnyèià ir virtuvæ, kitos katechizuoja vaikus ir jau-nimà, treèios priþiûri vargðø valgyklà ir medicinos punk-tà, ketvirtos lanko ligonius mieste. Seselës abituotos,gyventojø mylimos. Gatvëje ne vienas pasveikina, pa-klausia patarimo.

Viskas prasidëjo 1991 m. pavasará. Tada Charkovaspriklausë Þitomiro vyskupijai. Jos ordinaras Janis Pur-vinskis pasiðaukë mûsø slaptosios ir Rygos oficialiosiosseminarijø absolventà kunigà Jurijø Ziminská: „Tëve,vaþiuok á Charkovà atgaivinti katalikø bendruomenësir katalikiðko kulto“. – „Ekscelencija, kà að galësiu pa-daryti? Neturiu patirties, dar nëra në metø kaip kuni-gas.“ – „O að vos mënuo kaip vyskupas ir turiu darytiviskà, kas vyskupui priklauso.“

Nukeliavo t. Jurijus á Charkovà, susirado apie 1936 m.uþdarytà baþnyèià ir iðklijavo ávairiose miesto vietoseskelbimus: toká ir toká sekmadiená, tokià ir tokià valandàprie uþdarø baþnyèios durø Gogolio g. 4 vyks katalikiðkos

Sesuo Edita su vieðnia. Pokotilivka. Karmelièiøvienuolynas. 2003 m. spalio 1 d.



pamaldos! Pirmà sekmadiená susirinko 10 ar 20 maldi-ninkø, toliau skaièius sparèiai didëjo. Miesto valdþiaáregistravo Charkovo katalikø bendruomenæ ir po ku-rio laiko atidavë baþnyèià: „Melskitës, remontuokitës,paramos nepraðykit“.

Deðimt metø ðoje baþnyèioje iðtarnavæ, marijonai ati-davë jà naujai ákurtos Charkovo–Zaporoþës vyskupijoskatedrai, o patys begaunà sklypà statyti steigiamosÐventosios Ðeimos parapijos baþnyèiai Aleksejevkos ra-jone. Tuo rûpinasi kitas jaunas marijonas, kun. Anto-nas Rudojus3. Tuo tarpu veikia laikina koplyèia priva-èiame namelyje. Talkinanèios seselës, pal. JurgioMatulaièio eucharistietës, nusipirkusios butà VII au-kðte, pro langà matys statomà baþnyèià. Skoningaiárengta jø koplytëlë, imsime pavyzdá savajai Þvëryne.

Katedra dekoruojama nuo grindø iki skliauto virðausgrynai Rytø krikðèioniø baþnyèiø stiliumi. Esà, ásikultû-rinimas. Apsilankæs staèiatikis jausis bemaþ kaip passave, o vakarietis ne iðsyk supras, kur patekæs. Tik ro-mëniðkas altorius vietoj ikonostaso pasakys. Aiðku, kaddidþiuma lëðø – Vokietijos ir kitø Vakarø ðaliø katalikø.

Vyskupas Stanislavas Padevskis OFM Cap padovanojosavo paraðytà knygà Svitla mynuloho („Praeities ðvytu-riai“). Tai 25 biografijos þymiø dvasios þmoniø, nuo ðv.Augustino ir Dante’s per Erazmà Roterdamietá ir Pas-calá iki Simonos Weil, Marco Chagalo, Aleksandro Me-nio. Prisiminëme, kad prieð penkerius metus vyskupasyra buvæs mano „garbës vairuotojas“, po vysk. Leono Dub-ravskio konsekracijos Kamenec Podolske parveþæs manepas marijonus á Èernivciø miestelá, kur kità dienà vykoPetriniø atlaidai ir vyskupas sakë pamokslà. Beje, seselëspranciðkonës kapucinui vyskupui tiekia neturtingiausiàstalà ið visø, prie kuriø gavau sësti per ðià kelionæ.

Charkovo–Zaporoþës vyskupijos teritorijoje gyvenaapie 20 mln. þmoniø. Tik saujelë jø yra katalikai. Vie-nà sekmadiená visose baþnyèiose bei koplyèiose buvoskaièiuojami pamaldø dalyviai: 2000 moterø, 1000 vyrø.Ásteigta kelios deðimtys parapijëliø, darbuojasi 24 ku-nigai: 4 dieceziniai, 20 ið ávairiø vienuolijø. Paèiame 2milijonus gyventojø turinèiame Charkove, kur iki Spaliorevoliucijos klestëjo stipri katalikø bendruomenë sumokykla ir prieglauda, o dabar viskà reikia statyti nuopamatø, be marijonø parapijas kuria karmelitai ir darkaþkurie vienuoliai (verbistai?). Vyskupas nusiskundþia,kad baigësi idealistø kunigø laikai, atëjo pragmatikøkarta. Net ir þadëdamas monsinjorystes, nelabai galiprisikalbinti daugiau darbininkø á skurdþià buitá.

Su t. Antonu ir tuo paèiu t. Jurijumi aplankome ma-rijonø leidyklëlæ Slovo miþ namy, kuri leidþia ir Lietu-voje paþástamà liturginá leidiná „Þodis tarp mûsø“ dviemkalbomis: ukrainieèiø (2700 egz.) ir rusø (1200 egz.).

Tai nemaþai reiðkia bolðevikinio ateizmo nusiaubtaiUkrainai. Redakcija susispaudusi dviejuose kambarë-liuose, darbuotojos pasiaukojusios ið visos ðirdies. Kuk-lioji Ala Borodina – mokslø daktarë.

Tëvas Jurijus yra ir leidyklos steigëjas. Buvo pradë-jæs dogminës teologijos studijas Romoje, ten profesoriailaikë já rytieèiø krikðèioniø teologijos ekspertu. Prieðmetus studijas nutraukë, nes jo patirties bei lankstausatkaklumo prireikë á pagalbà vyskupui, registruojantvaldþios ástaigose vyskupijà ir naujas parapijas. Mies-to ir srities valdþia jas áregistruodavo, kai t. JurijusKrikðèionybës jubiliejaus ir kitais spalvingais motyvaisiðgaudavo staèiatikiø metropolito Nihil obstat. Ðià misijàatlikæs, mûsø mitruolis vaþiuoja gilinti studijø Varðu-voje, Kardinolo Stefano Wyszyñskio universitete.

Dël visa ko áspëjau maldingàsias seseles: „Tik ne-kurkite tëvo Jurijaus kulto. Asmens kultas kenkia kiek-vienam kunigui, o ypaè jaunam“.

SEVASTOPOLIO EPOPËJA

Kun. Antonas ásipareigojæs nugabenti mane automo-biliu á Sevastopolá pas kun. Leonidà. Penktadiená kilomið Charkovo 4 val. ryto, kelionæ baigëme 21 val. Mûsøekipaþà papildë kun. Antono paþástami – keliaujantysstatybininkai Olikas ir Tolikas (Oleksandr, Anatolij).Pusæ dienos ið priekio spigino saulë, buvo toks metas,kada jauèiausi visiðkai be jëgø. Gràþino á gyvenimàpakelëje bendrakeleiviø nupirktas sultingas arbûzas.

Ðeðtadiená kiaurà dienà turiu ilsëtis. Vakarop kun.Leonidas prileidþia mane prie interneto. Perskaitau manadresuotus laiðkus, á porà atsakau. Parodau ðeimininkui„Baltijos àþuolo“ UAB-ës statomo Þvëryne namo vaizdàir mûsø perkamø dviejø butø planus. Jis siûlo: „Pirkitedar vienà butà aukðèiau ir sujunkite vidiniais laiptais“.Bepigu jam patarinëti, Renovabis fondo dosniai remia-mam. Pastaraisiais metais vakarieèiø fondø pagalbapakrypo toliau á Rytus, liepia Lietuvai paèiai verstis.

Sekmadienio rytà kun. Antonas vadovauja konceleb-ruotinëms Miðioms ukrainietiðkai (Tolikas skaitoÐv. Raðto skaitinius), o að sakau pamokslëlá rusiðkaiapie bendrà ðeimos maldà, nes evangelijoje skambëjo:„Leiskite maþutëliams ateiti...“ Paminiu, kaip dþiuginaðirdá Þvëryno baþnyèioje prieðais mano klausyklà besi-meldþiantys inteligentai tëvai su vaikais – studentu irmoksleive.

Vidudiená klebonas celebruos rusiðkai, vakare –lenkiðkai.

Kun. Leonidas jau septyneri metai varvina seilæ, þvelg-damas pro buto langà þemyn á savo baþnyèià, kurioje,nepaisant ðimtø paþadø, vis dar Kinoteatr „Druþba“.Sakau tikintiesiems: „Visa gerkle rëkite, kad Kryme re-ligijos persekiojimas dar nesibaigæs!“

Sekmadienio popietæ kun. Antonas, Olikas, Tolikas3 Turi brolá Ðvenèionëliuose, kurio miela dukruþë studijuoja smuiko

menà, – esu girdëjæs ir gërëjæsis Palangoje, Balio Dvariono konkurse.



ir að vaþiuojame á Krymo pusiasalio smaigalá lankytiTauridos Chersoneso griuvësiø. Miestas ákurtas graikøkolonistø maþdaug prieð 2500 metø, daugsyk griautasir atstatinëtas, dabar – archeologijos rezervatas. Ran-dame puikiai iðsilaikiusià grindø mozaikà. Jekateri-na II 1783 m. ákûrë Sevastopolio jûrø tvirtovæ. Ant kal-

vos stovi staèiatikiø katedra ir ðv. Vladimiro pamink-las. Mat Chersonese priëmë krikðtà ðv. Vladimiras,Kijevo Rusios krikðtytojas. Jo senelë ðv. Olga Elenakrikðtijosi Konstantinopolyje ir savo vaikaitá patraukëá krikðèionybæ. Gaila, kad ðv. Olgos nëra pripaþintø ðven-tøjø Europos globëjø moterø gretoje.

Mitruolis kun. Antonas, uþsimovæs ant pëdø pelekus,ant nosies – kaukæ, nardo sau ir paskui pasakoja, kokiøneapsakomø groþybiø, ávairiaspalvës augmenijos pamatopo vandeniu, visokiø þuveliø susitinka. Laikas man at-likti seniai uþsiduotà þygdarbá: ábristi á Juodàjà jûrà, ku-rioje, sako, Vytauto karþygiai þirgus girdydavæ. Na, negërëþirgai, vanduo per sûrus, bet kanopomis vandená papliuð-kenti puikiausiai galëjo. Manoji uþduotis man kebli. Nevandens mëgëjas, suðalimø vengëjas, pasivaikðèiodamasapðilæs, o vëjas skvarbus. Kas bus, tas bus, bet negaliugráþti á Vilniø, padaræs toká kelià ir „neásiamþinæs“...

Pirmadiená charkoviðkiai bièiuliai jau traukia savanðonan. Mane marijonø kandidatas Mikalojus pavedþiojaSevastopolio gatvëmis. Iðsikeièiu grivenø, nusiperku at-minimui vasarinæ kepuraitæ, nes Floridoje pirktà, nuo1980-øjø man tarnavusià, prieð porà metø pameèiautroleibuse.

Namie áninku á religijos persekiojimo Ukrainoje isto-rijà, gavæs unitø diakono Oleksandro KlymentyjausSokolovskio parengtà enciklopedijà Cerkva Chrystova1920–1940. Pereslyduvannia chrystyjan v SRSR (Kije-vas: Kairos leidykla, 1999, 338 p.). Pavardë – vardas –metai, ukrainietis – lenkas – vokietis – rusas – lietuvis;

aplinkybës ir likimas: suimtas – kan-kintas – ákalintas – suðaudytas. Taippat arkivysk. Tadeuszo Kondrusiewi-cziaus rusø kalba iðleistame liturginia-me kalendoriuje kiekvienà metø dienàpo apeiginiø nuorodø eina skirsnelis Po-stradal za veru. Susiklosto toks 1937 m.rudens vaizdas, kad pasiðiauðia visiplaukai (kiek jø dar likæ). Kai ðaudë so-vietinius marðalus, tuo pat metu po visàRusijà, Ðiauræ, Sibirà, Kaukazà, Vidu-rinæ Azijà, Ukrainà ir Baltarusijà pleð-kino tratino visø tikëjimø vyskupus,kunigus, vienuolius, vienuoles, pasau-lieèius – visokio amþiaus vyrus ir pa-gyvenusias moteris...

Susiþymëjau lietuviðkas pavardes,galëtø susidaryti studija. Paèiame Se-vastopolyje 1930–1936 m. trys Ðv. Kle-menso parapijos þymûnai buvo mûsøtautieèiai: kun. klebonas Motiejus

Gudaitis (10 metø kunigavæs Lietuvoje, 1911-taisatvykæs Kryman gydytis plauèiø dþiovos), parapijoskomiteto pirmininkas Aleksandras Marèënas (Sevas-topolyje gimæs, stogadengys, piemuo, jaunas darbo in-validas), klebono talkininkë ir ryðininkë, þemaitëMagdalena Venckutë!

ODESA – ÈERNIVCIAI – PODOLËSMOHILIOVAS

Antradiená 10.20 val. atsisveikiname su klebono tal-kininkëmis seselëmis honoratëmis4 . Kun. Olegas Sive-cas veþasi mane ir Mikalojø á jau paþástamas marijonøbuveines Vinicos ir Chmelnickio srityse. Iki Odesos pa-lydi kun. Leonidas ir jo bièiulis kunigas ne marijonasið Simferopolio, labai realistiðkos màstysenos; su juoartimiau nesusipaþinau.

Atradimas: pietinës Krymo dalies kraðtovaizdis iðti-sai primena Italijà!

Chersono nekliûvame. Artëjame prie Mikolajevo. Iðkairës mums Iglûno upë, kurios në vardo nebuvau gir-dëjæs. Jos pietiniu krantu tiesiasi platus pelkynas, taiirgi neregëta.

Sevastopolio Ðv. Klemenso baþnyèia, atimta 1936 m., dar tik þadama gràþinti.2003. Kun. L. Tkaèuko nuotr.

Pirmojo pasaulinio karo tapo vieðos ir ásivedë abitus, pvz., mûsiðkësðirdietës, kitos liko slaptos ar pusiau slaptos, be abitø.

4 Pavadinimas nuo pal. Honorato Kozminskio, pal. Jurgio Matulai-èio bendraminèio, kuris XIX–XX a. sàvartoje ásteigë Lenkijoje keliolikaslaptø moterø vienuolijø; pora jø pasiekë ir Lietuvà. Dauguma po



Apie 20.30 val. pasiekiame Odesos salezieèiø namus,kur sutarta nakvynë. Nuo Drujos kilæs kun. Ignacas –dailës mokytojas ir ádomus pasakorius.

Kità rytà ðv. Miðios naujai ásteigtosios vyskupijos ka-tedroje. Didinga erdvë su stambiomis kolonomis, turtin-gais klasiðkais kapiteliais. Iðsilaikæ? Nieko panaðaus,viskas kà tik atkurta ir toliau naujinama. Po ðv. Miðiøroþinio maldai lenkø kalba vadovauja seselë tokia jaugraþia dikcija, kokià retai retai iðgirsi, kurios klausy-tis – ðventë.

Prie pusryèiø stalo katedros pagalbinio namo pus-rûsyje susitinku su pernai paskirtu Odesos–Simferopoliovyskupu Bronislavu Bernackiu. Pasirodo, ne tik að, betir jis atsimena susitikimà prieð 20 metø, kai jis klebo-navo istorinëje Baro parapijoje (Konfederacja Barska).Jau tada jis atrodë episcopabilis. Tinkama visa povyzair orumas, ir organizaciniai gebëjimai. Mano broliai sako,vyskupystës vëlavimas iðëjo á gera: anuomet jam darëdidelæ átakà stipriai lenkuojantis a. a. prel. Chomnickis,o dabar vysk. Bronislavas – Visuotinës Baþnyèios pat-riotas. Jam dabar tenka rikiuoti veiklà kuklios maþumossàlygomis, o Bare jis turëjo katalikø daugumà.

Ið Odesos mûsø kelias á ðiauræ. Didelë jo dalis einaOdesos–Kijevo magistrale. Ði atnaujinama, pleèiama,lyginama, – ákinkyta milþiniðka keliø tiesimo techni-ka. Ádomu, kad visi slëniai kerta magistralæ statmenai,nematyti nei ástriþø, nei lygiagreèiø. Gyvenvietës iðsi-dësèiusios slëniuose ar bent lygumose, nesutinkameevangeliniø „miestø ant kalno“.

Èernivciai – Vinicos srities baþnytkaimis, nepainio-ti su Èernovciø miestu, to paties pavadinimo sritiescentru. Ðiuose Èernivciuose marijonai turi pasistatænemaþus namus, kurie turëtø bûti kandidatø-postulantørengimo naujokavimui namai. Ðiuo metu teturi vienàkandidatà, mano palydovà ar vadovà Mikalojø.

Ðiokiadienio rytà á ðv. Miðias ir spalines roþinio pa-maldas susirenka geras pusðimtis moterø. Graþumëlis:visos su skarytëmis ir visos pasismakravusios, lygiaikaip mano Mamutë ir seserys neðiodavo. Þiûrëjau þiûrë-jau, bet Mamutës tarp jø neradau...

Kità rytà vël bandau eiti á baþnyèià – uþdaryta, o iðëjusá kiemà uþsitrenkë namo durys. Beldþiu beldþiu – nie-kas neatsiliepia, o pasikeitæ orai, ðaltas vëjas ir dulks-noja. Laimei, atdaros durys á rûsá. Ten slepiuosi irprotarpiais iðlipæs beldþiuosi, kol pagaliau atëjæs dar-bininkas áleidþia. Pasirodo, klebonas kun. Olegas (toksnedidutis apvalutis) su Mikalojumi iðvaþiavæ ðvæstipamaldø kaþkurioje parapijos koplyèioje. Gráþta, pus-ryèiaujame, vaþiuojame á Podolës Mohiliovà uþ 30 kmkalnuotais, daugiausia duobëtais keliais. Ten marijonaipasistatæ namus naujokynui, bet vieta netinkama – nërasodo ar pan. erdvës naujokams pasimiklinti, o tai galëtøávaryti visokiø neuroziø. Taigi dabar kandidatai pradináparengimà pereina Èernivciuose, o naujokauja Lenkijoje.

Ðiame Mohiliove marijonø namas ant stataus Dniestrokranto, kitoje upës pusëje – Moldova. Pakloti baþny-èios pamatai apþëlæ, statyba neina. Katalikø gyvento-jø maþai, jiems uþtenka paèiame vienuolyne árengtoskoplyèios. Taigi ne vien Lietuvoje permainø laikais siau-të statybø vajus, daugiau grindþiamas svajonëmis negutikroviðku numatymu.

Ðioje kelionëje nuveþame ir parveþame seselæ, kuridësto tikybà pakelës kaimo vidurinëje mokykloje. Gráþ-dami paimame ir dvi mokytojas – ukrainieèiø ir angløkalbø. Iðkart matyti, katra kalba katrai limpa, liaudiðkaar miestiðka.

Èernivciuose turëjau laiko iðsiðnekëti su buvusiumarijonø klieriku Vitalijumi. Sakosi atleistas neþiniakodël. Kiti ten ir Lietuvoje pasakë: kad mëgæs dirbtitik kitø rankomis. Kalbus ir iðkalbingas. Pasakoja apienepaprastai iðsikerojusià korupcijà Ukrainoje. Mirusiogydytojo dukteriai, su aukso medaliu baigusiai vidu-rinæ, tëvo kolegos nepadëjo ástoti studijuoti, kol nega-vo sodraus kyðio. Studijas baigusi jauna gydytoja kaþ-kam moka pusantro tûkstanèio doleriø, kad gautø darbà.Teisës profesorius nurodo studentams sàskaitos numerá,kuriuo turi bûti ámokëta svari suma. Jeigu paaiðkës,jog vienas kuris neprisidëjo, tol já sukirsdinës, kol taspasiduos ir sumokës. Bankuose ar pan. ástaigose nepri-ima jaunø kûrybingø darbuotojø, prie kuriø reikëtøkitiems pasitempti. Laiko tylø pusmokslá, kuris suviskuo sutinka ir nieko nereikalauja. Panaikintø kolûkiøþemes nuperka nauji stambûs þemvaldþiai, jie mokabuvusiems kolûkieèiams ðioká toká atlyginimà, duodapoilsio dienas. Þmonës iðnaudojami, bet tyli, nes pavie-niui ûkininkauti dar sunkiau. Apskritai Ukrainojepragyventi sunku, maþos algos ir dar maþesnës pensi-jos, bet ir kainos maþesnës. Pavyzdþiui, degalai perpuspigesni.

Su Vitalijum apgailime paðaukimo brolio Andrijauslikimà. Svyruodamas pernai priëmë ðventimus, bet ne-pritapo. Ðià vasarà paliko kunigystæ ir marijonus, su-siedamas savo gyvenimà su buvusia vienuoliuke, kurijá labai atakavusi. Daþniausiai per misericordiam pri-leistieji prie ðventimø – nuvilia ir nusivilia, kaip ir ðie-met Lietuvoje liûdnai garsëjantis vienas varguolis. Sa-vas vyskupas neðventino, kitas pasigailëjo, bet vieninegraþumai ið to...

Vitalijus pasakoja, kad iðvakarëse Maskvos televizijavisà valandà rodþiusi laidà apie sektas, kaip jø vadaimoka prisisukti prie turtingø þmoniø ir juos melþti. Irèia, provincijoje, traukia þmones pinigine ðalpa, o pas-kui iðtraukia ið jø daugiau. Viena ðeima pagudravu-si. Ëmë ið sektos paramà, pasistatë namà, tada pasi-traukë ðalin. Ne po ilgo laiko namas supleðkëjo. „Dievobausmë“...

Negaliu ðiø pasakojimø patvirtinti nei paneigti. Uþkiek pirkau, uþ tiek parduodu.



UKRAJINS’KIJ HORODOK – POLSKI GRÓDEK

Iðtikimasis kun. Olegas nugabena mane á stiprøUkrainos katalikybës ir marijonybës taðkà Horodokà(Chmelnickio sr.). Daug gyventojø laikosi lenkø kalbosir tradicijø, taigi ne syká sakoma: Polski Gródek.

Puikûs keliai, þavûs vaizdai, nes visos pakelës sken-di medþiuose, o tie þaliuoja, geltonuoja, ruduoja, raudo-nuoja. Dalijamës marijoniðkais apdûmojimais.

Horodokas su Berdyèevu buvo pirmieji Ukrainosmiestai, kur pradëjo apaðtalauti ið Latvijos atvykæ ma-rijonai kunigai Bernardas Mickevièius ir VladislavasVanagas. Pirmasis tarnavo unitams Strijyje ir patekoá kalëjimà, o gráþæs prisiglaudë Berdyèeve prie savo brolio(taip pat kunigo, bet ne marijono) kaip jo „iðlaikytinis“.Permainø laikais atgavo uþdarytà karmelitø baþnyèià,kuri drauge su vienuolynu atrodo kaip didinga tvirtovë.Prireikë didþiulës iðtvermës. Per visà þiemà celebruo-davo lauke, prie uþdarø baþnyèios durø. Á atgautàjà su-gráþæ basieji broliai retai beatsimena tëvo Bernardo þygá.Dieve, jiems padëk!

Kunigo Vanago máslë: tik charizminë asmenybë artikras stebukladarys?

Horodoko kapinëse radæs mûrinæ koplyèià, pridûrë priejos vieno galo pusæ baþnyèios (maèiau 1983 m.) – kilovaldiðkøjø bedieviø audra. Kai toji truputá atslûgo, priekito koplyèios galo prilipdë antrà pusæ, o koplyèià iðardë.Plaèiose apylinkëse per keliolika metø, buvau girdëjæs,pastatë (ar atgautas atstatë) 18 baþnyèiø. Dabar mansako: ne 18, o 21. Ne ypatingi ðedevrai, visos panaðiosviena á kità, daþnai su svogûninëmis bokðtø ar bokðte-liø virðûnëmis, bet stovi, tarnauja ir tarnaus. Garsiojivokieèiø katalikø paramos institucija Renovabis niekokun. Vanagui neatsakydavo ir áprastiniø smulkiøataskaitø nereikalaudavo.

Paèiame Horodoke kun. Vanagas pastatë didelius na-mus seneliø prieglaudai, bet jø prireikë Kamenec Podol-sko vyskupijos seminarijai – atidavë, o seneliamssurentë kitus. Man juos aprodë neseniai pradëjæs va-dovauti minëtasis kun. Viktoras Tkaèas. Beje, kun.Vanagas parûpino stogo dangà gretimai staèiatikiø cerk-vei. Piktybinë liga prieð dvejus metus pakirto 70-metá.

Mane apgyvendina seminarijoje, kur likæ pora kun.Vladislavui rezervuotø kambariø. Pakeliame vienos so-fos virðø – ant dugno akmenukø klodas. Jau kadaisebuvau girdëjæs, kad jis mëgstàs ant jø pagulëti, ypaèturëdamas itin sunkiø uþduoèiø. Ir iki paskutiniø metøiðlaikë tà paprotá. Visokius sovietinius virðininkus áveik-davo savo ir parapijieèiø maldomis, atkaklumu, apsimes-tiniu naivumu, kartais ir „patepimu“. Saugumietis ðvie-èia já, ðvieèia, tëvas klauso klauso, paskui vieðai klojaant stalo porà ðimtø rubliø: „Eik á restoranà iðgerti irpalik mane ramybëj. Matau, kad nori ið manæs pinigoiðtraukti savo begalinëm kalbom“... Arba nusiveda prievykdomojo komiteto bûrá senø þmoniø ir nesitraukia,

kol negauna leidimo. Manau, ilgai sklis apie já legendos.Horodoke patenku á buvusiø mûsø studentø Jano

Bileckio ir Antonio Andruðèyðyno glëbá, pasijuntu tikrailaukiamas. Kun. Bileckis ir ðv. Miðiø publikai pristatomane kaip savo profesoriø. Prie vakarienës nestingakalbos apie Lietuvà ir Ukrainà, apie marijonus ten irèia. Gaila, nepasimatysiu su kun. Albertu Galeckiu MIC,kuris po ðventimø porà metø darbavosi Vilkaviðkiovyskupijoje, labai pamilo Lietuvà, nenoriai atsisveiki-no su Lietuvos pilietybe.

Ðeðtadiená kun. Antonis paveþioja mane po Horodokà.Abiem Smotrièo upës ðlaitais, tai aukðèiau, tai þemiau,sutupdyta po kelis þalumoje skendinèius miestelius –ðtai jums ir miestas su 18 000 gyventojø. Ir tame miestekelios katalikiðkos ástaigos: kunigø seminarija, globosnamai ir teologijos–katechetikos institutas. UkrainosRespublikos ðvietimo ástatyme nieko nepasakyta apietikybos dëstymà. Priklauso nuo direktoriaus valios: bustikybos (ir kurios tikybos) pamokos ðalia privalomo tvar-karaðèio ar ne. Todël daugiau pasitikima katechizaci-ja baþnyèioje. Graþius jos vaisius pamatysiu po porosdienø, sekmadiená, Chmelnickio Hreèanuose.

Aplankome kun. Antonio ðirdies paguodà – lenkiðkàvidurinæ mokyklà, kurià neseniai pastatydino lenkiðkuo-ju ðvietimu ne tëvynëje besirûpinanti Macierza Szkol-na. Pernai ðventindamas mokyklà vyskupas LeonasDubravskis OFM ramino vaikus, kad sunku bus mokytistik 10–11 metø, o paskui viskas eis kaip sviestu patep-ta... Mokiniø netrûksta, bet ne visi nori mokytis lenkið-kai, kai namie ir gatvëje daugiau kalbama ukrainietið-kai. Patenkame á papildomà lenkø literatûros istorijospamokà. Pani Vanda bedëstanti apie XVI a. publicistà,valstybës teoretikà (dabar sakytø: politologà, ar ne?)Frycziø-Modrzewská. Tuzinas mokiniø: Olegas, Jolan-ta... Po pamokos pasivaiðiname kava su p. Vanda, josvyru, kuris rûpinasi mokyklos ûkiu, ir nauja lenkø k.ir istorijos mokytoja p. Ania. Klebonas, kitados dirbæsvargonininku, smagiai paskambina pianinu ir padai-nuoja tà paèià populiariàjà dainà pro ruðnyk vyðyvan-nyj, kurá motina áteikë sûnui na ðèastia.

Popiet uþkopiame baþnyèioje prie vargonø. Repetuo-ja vaikø ir jaunimo chorelis. Lenkiðki giesmiø tekstaiiðraðyti ukrainietiðkomis raidëmis. Man seniai paþásta-mi Vilnijoje ranka raðyti, maðinële spausdinti ir spaus-tuvëse gaminti lenkiðki katekizmëliai rusiðka azbuka.Mûsiðkëje Þvëryno parapijoje susitinku labai sàmoningørusakalbiø katalikø, kurie meldþiasi lenkiðkais kas-dieniais poteriais ir ið lenkiðkø maldaknygiø...

Kun. Antonis nepritaria kai kuriø ið Lenkijos atvy-kusiø jaunø kunigø ásikultûrinimo uolumui: pramokæurainietiðkai, stumia ðalin ið baþnyèios lenkø kalbà,kuria yra pratæ melstis daugelis parapijieèiø. Prisimi-niau Afrikoje misionieriaujanèius, pernelyg suafrikë-janèius europieèius. Jiems vietiniai katalikai sako: „In-



kultûracija, afrikanizacija – ne jûsø, o mûsø reika-las“. Lotynø apeigø katalikybë Vidurio Ukrainoje ið-ties atsirado su jos diduomenës lenkëjimu po Liublinounijos, ið dalies ir su kolonizacija.

Kun. Antonis, pareigos þmogus, nepatenkintas dabar-tiniu auklëjimu Lenkijos ir Ukrainos kunigø semina-rijose. Jauniems kunigams neá-diegiama verþlumo, jie neieðkoþmoniø, tenkinasi tais, kurie patysateina. Klierikai per atostogaskiaurà dienà spokso á televizoriø, –ar gali bûti kvailesnis uþsiëmimas,skurdinantis intelektà?! Girdëjauir ið kitø, kad pogrindyje kunigotarnystæ pradëjusieji prikaiðiojaiðlepimà laisvës sàlygomis á darbàstojantiesiems. Tie atsiliepa: „Argijûs nesiekëte, kad naujoji kartaturëtø geresnes apaðtalavimo sà-lygas negu jûs?“ – „Taip, taip, betvis dëlto...“

Kamenec Podolsko vyskupijos ku-nigø seminarija Horodoke – Popie-þiðkojo Laterano universiteto Romo-je filialas. Ið jos vicerektoriaus(kabinete smagiai èirðkia kanarëlë)gaunu stambià, 544 puslapiø kny-gà Studia catholica Podoliae (Horo-dok–Kamjanec Podil’s’kij, 2002).Joje sudëta istorinio ir liturginio simpoziumø medþiaga,platûs straipsniø ir recenzijø skyriai. Bemaþ viskas lenkøkalba, kelios nuotrupos ukrainietiðkai. Dar neuþaugoukrainieèiø teologø karta, bet auga. Kita kunigø semi-narija, dominikonø vadovaujama, veikia netoli Kijevo;keisto vietovës pavadinimo niekaip neásimenu. Borzzz?

PABAIGA PUOÐIA

Dzûkø patarlë: „Predzia darbø gaiðina, o pabeiga dabi-na“. Didþio þygio po Ukrainà pabaiga bus Chmelnicky-je. Ðalia buvusio oro uosto, ulica Pilotska 8, marijonaipasistatë vienuolijos vikariato centrà su baþnyèia.1998 m. ásidëmëjau, kaip vyskupas J. Olðanskis, ðven-tindamas kertiná akmená, linkëjo: „Neuþtæskite staty-bos, kad galëèiau ir paðventinti baþnyèià“. Nesulaukë.Nors jau stovi sienos ir stogas, bet dar laukia daugybëdarbø, pamaldos vyksta poþeminëje baþnyèioje. Kai áeisá rikiuotæ virðutinë, ðià numatoma padalyti á kelias kate-chizacijos klases. Vienuolynas jau árengtas, gyvenamas.Plaèiai uþsimota, bus sunku iðlaikyti.

Á Chmelnická mane nusiveþë kun. Viktoras, keletà

metø vadovavæs ðioms statyboms. Neseniai tà uþduotáperëmë vikariato vyresnysis kun. Pavlo Ostrovskis, okun. Viktoras tapo globos namø direktoriumi. Jis buvoatidavæs ðirdá vyskupijos ðeimø apaðtalavimui, ir sun-ku jam buvo atsisveikinti su ðia veikla, bet klusnumasyra klusnumas. Pasitraukus minëtam kun. Andrijui,

vël atsiøstas ið Lenkijos apaðtalau-ti Ukrainoje mokantis kalbà iriðmanantis bûklæ kun. AndþejusRogalskis MIC, kurá seniai paþástukaip labai tyros sielos þmogø. Uþ-daviniø apstu, þmoniø nedaug, tadir lauþo galvà marijonø vyresnybë,kaip visa aprëpti.

Kelionës baigmæ papuoðë ne ma-rijonø, o jëzuitø namai Chmelnic-kio priemiestyje Hreèanuose. Buvotokia maþa baþnytëlë, daug metøjoje darbavosi Lietuvos jëzuitaskun. Vytautas Merkys, paskuipastatæs miesto viduryje didþiulæKristaus Karaliaus baþnyèià, visà-laik triûsdamas savo rankomis.Esu matæs jà statomà, aplankiauir ðákart. Kiekvienas Chmelnickiobei Hreèanø tikintysis, iðgirdæs, jogesu ið Lietuvos, bûtinai klausë: „Ajak tam ote c Me rkis þyve ?“ Tegalë-jau atsakyti, kad gyvena su Kau-

no jëzuitais. Gráþæs keliskart mëginau pakalbinti tele-fonu – neatsako. Nepaisydamas valdþios prieðtaravimo,vyskupas Julijonas tëvà Merká áðventino (1960), tadajam neleista eiti pareigø Lietuvoje. Nukako á Ukrainàir ásiamþino jos Baþnyèios istorijoje.

Taigi baigmës puoðmena – didþiulio, triaukðèio jëzui-tø Palaimintojo Jono Beizymo5 rekolekcijø namo pa-ðventinimas. Pamaldos baþnytëlëje, kuri originaliai pa-didinta, ið deðinës statmenai priduriant antrà panaðiosformos erdvæ. Aukos altorius – ðiødviejø erdviø sandû-roje. Ðv. Miðias koncelebruoja Kamenec Podolsko vysku-pas Leonas Dubravskis OFM su keliolika kunigø. Gie-da gera ðimtinë vaikø ir paaugliø, jaukiai jiems mojuojair gitara groja sesuo Tatjana, baigusi pedagogikà Kroku-vos universitete. Nieko sau. Paskui ir prie stalo su kito-mis jaunomis sesëmis þvaliai patarnaus.

Pamaldos vyksta ukrainietiðkai, evangelija paskaitomadviem kalbomis. Vyskupas pradeda pamokslà lenkiðkaiir po poros minuèiø be niekur nieko pereina do ridnojiharnoji ukrajins’koji movy. Papasakoja kelis pavyzdþius,prieð porà dienø iðgirstus Kijeve, vad. Rytø Europoskrikðèioniø kongrese6. Negaliu vieno neperpasakoti.

Paveikslëlis pal. Jono Beizymo SJ atminimui

6 Þr. Subaèius, P., „Lyg pirmøjø misijø dienomis...“, in: NaujasisÞidinys-Aidai, 2003, Nr. 10, p. 554–556.

5 Pal. Jonas Beizymas SJ (1850 05 15 – 1912 10 02), ið Voluinëskilæs lenkas misionierius, keliolika metø tarnavæs raupsuotiesiemsMadagaskare, miræs nuo drugio ir iðsekimo.



Kaþkurioje SSRS vietovëje bolðevikai iðsprogdinobaþnytëlæ, jos vietoje pastatë neþinia kà, tada maldoscentras persikëlë á kapines, prie toje parapijoje tarnavu-sio kunigo kapo. Tai tæsësi ðeðis deðimtmeèius. Iðmirëtà kunigà paþinojusieji, bet tikëjimas buvo toliau perduo-damas ið kartos á kartà. Permainø metais tikintieji gavæleidimà pasistatë koplyèià, pakvietë vyskupà jos paðven-tinti; po apeigø nusivedë vyskupà á kapines, parodë irpasakë: „Èia ilsisi mûsø kunigas, èia mes melsdavomës,èia mes jam iðpaþindavome savo nuodëmes“...

Ar ne triuðkinantis atsakymas mûsø puikuoliams,kurie „patys susitvarko savo sàþinës reikalus su Die-vu“ (ar kartais ne patys sau ir atleidþia?). Anie katali-kai ne vien Dievui iðpaþindavo nuodëmes, bet gailestáir prisipaþinimà jungë su Kristaus ir Baþnyèios ágalio-tu atleidimo tarnu.

Dar netikëtumas. Sveikinuosi su vysk. Dubravskiu:„Dalyvavau jûsø konsekracijoje, atsimenu, kaip bijojotevyskupystës. Ar praëjo baimë?“ – „Kà darysi, reikia irsu baime susigyventi. O jus, tëve, atsimenu ið Vilniaus,esu jums patarnavæs ðv. Miðioms, bûdamas klierikas.“Ir vël nieko sau. Neatsimenu, nors uþmuðk.

Á paðventinimo iðkilmes nuveþë, po miestà paveþiojoir parveþë marijonø vairuotojas Anatolijus, kurio þmonaRegina ðeimininkauja jëzuitams. Ðeimyninë dviejø vie-nuolynø jungtis! Uþeiname á jø kuklø ðvarø namelá.Ðeimininkai pasipasakoja. Anatolijus kilæs ið netikinèiøstaèiatikiø ðeimos. Prieð 10 metø atsivertë á tikëjimà,prieð 8 m. liovësi iðgërinëti, prieð 6 m. metë ir rûkyti.Tai þmonos ðeimos átaka – jis atëjæs þentu á jos namus.Du jø sûnûs suaugæ. Vadinasi, krûvà metø Reginaiuþteko kantrumo.

Miesto vaizdas modernëjantis. Ádomus kà tik pastaty-tas prekybos centras su fasade kybanèiu didþiuliu tri-kampiu kyliu. Originalus naujoviðkas turtingo fasadobankas. Puoðni staèiatikiø katedra, priklausanti Mask-vos patriarchatui. Pabuvome joje kaip danguje, tarpðimto ðventøjø. Radinys – ikonostaso centre þemai 4nedideli paveikslai su biblinëmis scenomis: Abraomoauka, Jëzus ir samarietë, gailestingasis samarietis,sûnus palaidûnas.

Daug kuklesnë Ukrainos patriarchatui priklausantikatedra. Jaunas liesas kunigëlis karðtai árodinëja, kadjie privalëjæ atsiskirti nuo Maskvos patriarchato, idantgalëtø laikytis staèiatikybës tradicijos – baþnyèiosevartoti kraðto valstybinæ kalbà, vadinasi, ukrainieèiø,o ten mat rusø kalbos monopolis. „Dabar ir anie sekamumis“, – guodþiasi.

Vis dëlto Chmelnickis – staèiatikiðkas miestas. Nëvienos senos katalikø baþnyèios. Ilgà laikà gyvavo tikminëtoji kapiniø koplyèia Hreèanuose. Ponas Anatolijusatsimena neðæs á milicijà tëvo Merkio pasà priregistruotiir atgavæs su áraðu: propisan na Hreðèanskom kladbiðèe...

NAMO

Pirmadiená kvëpteliu, paraðau laiðkø. Apsidairau pomarijonø namo ir seserø honoraèiø buto, ypaè koply-èios, árengimà, pasiþymiu, kuo vertëtø ar nevertëtøpasekti mums kuriant savo lizdelá Vilniuje. Nepavykstaprasimuðti á elektroniná paðtà nei per Hotmailà, nei perDelfá. Delfyje randu Lietuvos orus: dienà nuo +3 iki +8,naktá nuo –1 iki +4. Skaitau Delfio diskusijose, kaipkalbininkai kaunasi su vartotojais uþ lietuviðkus kom-p(i)uterio terminus. Ið tiesø atrodytø paprasèiau var-toti angliðkuosius, bet pamaþu turës ásigalëti ir dau-giau lietuviðkø, kaip kitados vietoj serèikø, zapalkøásigalëjo degtukai, neseniai vietoj benzokolonkës – de-galinë ir kt.

Antradiená, spalio 14 d., ta pati pora, Anatolijus irRegina, veþa mane á Kijevà, á lëktuvà. Iðvaþiuojameanksti anksti, su poros valandø atsarga, o pasiekiameBorispolio oro uostà prie Kijevo lygiai tuo metu, kai pra-deda registruoti bilietus skrydþiui. Ilgai mat laukëmepusrytëliø pakelës kavinëje, dar ilgiau buvome ástrigæKijevo pakraðtyje, kur susidûræ automobiliai buvo uþ-tvenkæ eismà.

Ðioje kelionëje Dievulis man davë ir dribtelëjo gro-þybiø ir ádomybiø. Sakau sau: atsiþvelgë, kai að at-siþvelgiau á savo klebono pageidavimus dël kelionëslaiko. Savaitæ anksèiau, kaip buvau ketinæs, nebûèiaupataikæs á paèias retàsias ðventes. Nauja Vieðpatiesdovana gráþtant: skrisiu su vysk. Jono Kaunecko vado-vaujama Lietuvos katalikø delegacija minëtame Ki-jevo suvaþiavime. Á ten – su Seimo, atgal – su Baþnyèiosþiedu. Nieko sau.

Oro uosto patalpos þemos ir siauros, nejaukios, pro-cedûros ilgos. Kol að sukuosi registratûroje, ponia Re-gina treèiu mëginimu á mano kelionës dienynà áraðoVieðpaties maldà v ridnoji ukrajins’koji movi. Norëèiaujà padovanoti Naujojo Þidinio-Aidø skaitytojams, jei tikgerbiamoji redakcija ras vietos.

Pora pastabëliø: dël kirèiø galima orientuotis pagalrusø kalbos atitikmenis; lietuviðkai transliteruotà etarsime kietai, kaip rusø ý (minkðtai tik je), ir y – kie-tai, panaðiai kaip rusø û. Taigi:

Otèe nað, ðèo jesy na nebesach,nechaj sviatit’sia Im’ja Tvoje,nechaj pryjde carstvo Tvoje,

nechaj bude volia Tvoja,jak ne nebi tak i na zemli.

Chlib nað nasuðèyj daj nam s’ohodnii prosty nam provyny naðy,

jak my proðèajemo vynuvatciam naðym,i ne vedy nas u spokusu,

ale vyzvoly nas vid lukavoho.Amin’.


Dël Þalgirio mûðio sulauþyta nemaþai ieèiø. 1963 m.ðvedø mokslininkui Svenui Ekdahliui atradus laiðkà,áspëjantá naujàjá didájá magistrà dël klastingos pagoniøtaktikos – apsimestinio bëgimo siekiant iðsklaidytikrikðèioniø pajëgas, „kaip tai ávyko Didþiajame mûðy-je“1 – tezë apie lietuviø manevrà ágijo labai svarø, jei nelemiamà argumentà. Iðsamiausià mûðio apraðymà pali-kusio Jono Dlugoðo autoritetui buvo suduotas labai stip-rus smûgis, o jo teiginys apie lietuviø bëgimà net ikiLietuvos liko tuðèia retorika (nors populiariojoje mûsøkaimynø lenkø sàmonëje anaiptol ne, nes Dlugoðas te-bëra – beje, pelnytai – laikomas didþiausiu senosiosLenkijos istoriku, ir tai pabrëþiama edukacinëse pro-gramose2). Vis dëlto ádomu patyrinëti ðios frazës kilmæ.

I

Paþymëtina, kad istoriografijos topikos tyrimai Lietu-voje dar tik juda ið mirties taðko. Tad naujo þvilgsniolaukia dar nemaþai temø. Senoji istoriografija buvomimetinë, tad mëgdþiojimas istorikams buvo tiesiog „ákraujà áaugæs“. Tiesa, klasikos autoritetai (Ciceronas)reikalavo kûrybingo imitavimo. Taèiau dël lotynø kal-bos nuosmukio Viduramþiais tai anaiptol nebuvo lengva,ir uþuot kilniai kûrybingai mëgdþiojus, neretai bûda-vo pasitenkinama paprasèiausia kompiliacija.

Ilgametis Krokuvos vyskupo Zbignevo Olesnickio sek-retorius, po to diplomatas ir Lenkijos karaliaus bei Lie-tuvos didþiojo kunigaikðèio Kazimiero Jogailaièio vaikøauklëtojas Jonas Dlugoðas (1415–1480) savo pasaulëþiû-ra, ið dalies ir metodu tebepriklausë Viduramþiams.Taèiau iðvyka á Romà, parsigabenti ir kitais bûdais ágytiAntikos raðytojø rankraðèiai, uþmegzti ryðiai su iðsila-vinusiais savo epochos protais ðio neeilinio Krokuvoskanauninko kûrybai suteikë humanistiniø bruoþø. Jissavo didþiulëje, „Analais“ pavadintoje Lenkijos kronikoje

LIETUVIØ BËGIMAS ÞALGIRIO MÛÐYJEIR ISTORIOGRAFIJOS TOPIKA

Kæstutis Gudmantas

(raðytoje maþdaug nuo 1455 m. iki mirties) itin daugperëmë ið Tito Livijaus – dramatiná pasakojimo stiliø,periodus, fiktyvias herojø kalbas3. Garsusis Romos isto-rijos autorius, kaip þinia, atstovavo retorinei istoriogra-fijos krypèiai, dël savo pakilaus, átaigaus stiliaus buvogarbinamas italø humanistø (Petrarca’os, Lorenzo Val-la’os ir kt.). Tokio istorijos raðymo principus buvo sufor-mulavæs Ciceronas: istoriko pasakojimas turás bûti tei-singas, taèiau lygia greta paveikus, jokiu bûdu ne sausas.Jis turás kelti skaitytojo pasigërëjimà, já pamokyti irsujaudinti (delectare, docere, movere). Tam tikslui buvoleidþiamos fiktyvios herojø kalbos. Kaip minëta, LivijusDlugoðui buvo modelis. Ið Livijaus rankraðèiuose (ðiuometu saugomuose Krokuvoje) paliktø jo áraðø matyti,kad Dlugoðas ypaè domëjosi mûðiø apraðymais4. Savo„Analuose“ jis net keletà kartø pasitelkë Livijaus „Ro-mos istorijos“ epizodà, kuriame pavaizduotas Kanø kau-tyniø (216 m. pr. Kr.) iðvakarëse ávykæs romënø karve-dþiø dialogas5. Konsulas Emilijus Paulius dël tariamosavo neryþtingumo, ið tikrøjø dël blaivaus atsargumo(nujautë romënus iðtiksianèià katastrofà), savo kole-gos konsulo Terencijaus Varono buvo sugëdytas, taèiaugarbingai þuvo, o ðtai Varonas „gëdingai“ pabëgo6. Lygiai

KÆSTUTIS GUDMANTAS (g. 1966) – Lietuviø literatûros ir tau-tosakos instituto Senosios literatûros skyriaus jaun. mokslodarbuotojas.

ISTORIJA

1 Ekdahl, S., „Die Flucht der Litauer in der Schlacht bei Tannen-berg“, in: Zeitschrift für Ostforschung, 12. Jahrgang, 1963, Heft 1, S.11–19; Idem, Þalgiris: Ðiandienos þvilgsnis, Vilnius: Baltos lankos,1999.

2 Minëtà Dlugoðo teiginá pokario Lenkijoje átvirtino þymiausias,„oficialusis“ Þalgirio mûðio tyrinëtojas Stefanas Maria Kuczyñskis(1904–1985); 1955–1987 m. pasirodë net penki stambios jo monografi-jos Wielka Wojna z Zakonem Krzyz. ackim leidimai. Uþ jà Kuczyñskis1960 m. pelnë LLR gynybos ministro I laipsnio premijà, o specialiu1960 07 16 Ðvietimo ministerijos nurodymu jo veikalas turëjo patek-ti á licëjø (viduriniø mokyklø), technikumø ir mokytojø rengimo ástaigøbibliotekas. Apie Þalgirio mito gajumà Lenkijoje þr. Ekdahl, S., Þal-giris, p. 36–40.

3 Tai patvirtina ne vien filologinë „Analø“ analizë, bet ir Dlugoðoturëtuose Livijaus Romos istorijos rankraðèiuose palikti mnemotechni-niai þenklai.

4 Kowalczykówna, M., „Jagielloñskie rækopisy Liwiusza z margi-naliami Jana Dùugosza“, in: Eos, 1969/1970, vol. 58, z. 2, s. 225 ir t.

5 Madyda, W., „Wzory klasyczne w ‘Historii Polski’ Dùugosza“, in:Eos, 1957/1958, vol. 49, z. 2, s. 183–184.

6 Titi Livii Ab Urbe condita, XXII, 44, 49–50.


taip prieð prasidedant Vorsklos kautynëms (1399), anotDlugoðo, „apsiþodþiuoja“ Vytautui talkinæs Krokuvosvaivada Spytekas ið Melðtino ir lenkø riteris Ðèiu-kovskis. Ðèiukovskis7 pabëga, o Spytekas didvyriðkaiþûsta. Jo þûtis apraðyta analogiðkai kaip konsuloPauliaus. Kaip ir Paulius, Spytekas nesiduoda ákal-bamas bëgti, nes, Dlugoðo poþiûriu, krikðèioniui rite-riui nedera gëdingai palikti mûðio lauko (tiesa, ðis Kanøkautyniø epizodas dar anksèiau pritaikomas BoleslovuiKreivaburniui (1137))8. Dlugoðas pateikia savo svarsty-mus apie garbingà Krokuvos vaivados þûtá (jo mirtisesà garbingesnë uþ Vytauto iðsigelbëjimà), kurie prime-na atitinkamà Livijaus pasaþà. Taip „Analuose“ susiliejasenovës romënø virtus ir krikðèionio riterio idealas.

Apraðydamas Þalgirio mûðio iðvakares, Dlugoðaspasitelkia analogiðkus Mevës komtûro Wendës (Dlugo-ðas èia supainioja vardus9) ir Vokieèiø ordino magist-ro Ulricho von Jungingeno dialogus su Elbingo komtûruVerneriu Tetingeriu10. Matyt, neatsitiktinai – istorikastaip siekia parodyti blaiviau màstanèiø kryþiuoèiø vadønuogàstavimus dël karo baigties. Motyvai – ávykiø mas-tas, dramatizmo siekis ir propagandiniai tikslai. Wendëir Jungingenas þuvo, o ðtai Tetingeris, anot Dlugoðo,nesustodamas ginæs þirgà iki pat Elbingo11.

Kanø ir Þalgirio mûðiø istorinës bei karinës paralelësyra ásimintinos: sunaikinama prieðo kariuomenë, be kovosvienas po kito pasiduoda miestai ir tvirtovës, atsiveriapuiki galimybë uþimti sostinæ (vienu atveju Romà, kitu –Marienburgà), taèiau nei Hanibalas, nei lenkai su lietu-viais neskuba ja pasinaudoti ir taip praleidþia paties liki-mo dovanotà progà12. Kaip rodo tyrimai, Hanibalo karomedþiaga Dlugoðo buvo sunaudota intensyviausiai13.

Mûsø atveju ypaè ádomu, kà Livijus raðo apie nevykëlákonsulà Gnëjø Fulvijø, kuriam patikëta kariuomenë211 m. Apulijoje pabëgusi ið mûðio lauko, nes neatlaikiu-si pûnø puolimo, galop buvusi apsupta ir likviduota: „ka-riai paliko rikiuotæ, nes pats pirmasis pabëgo vadas...[...] Gnëjus Fulvijus tarsi koks sunaikintos kariuomenëspasiuntinys sugráþo á Romà. Tai buvo negarbingas po-elgis“14. Skirsnyje keletà kartø kalbama apie Fulvijaus

pabëgimà, be to, paþymima, jog kariuomenës likuèiaiuþ bausmæ buvæ perkelti á Sicilijà, o konsulo elgesys ro-mënus taip papiktinæs, kad jis pats vos iðvengæs mirtiesnuosprendþio.

II

Dabar paþvelkime á garsøjá Dlugoðo pasaþà apie pa-niðkà lietuviø pasitraukimà ið Þalgirio kautyniø: „dau-guma jø [lietuviø] tik á Lietuvà atbëgæ tesustojo, pra-neðdami, jog uþmuðtas karalius Vladislovas [Jogaila]ir didysis Lietuvos kunigaikðtis Aleksandras [Vytau-tas ir], be to, visiðkai sunaikinta jø kariuomenë“15. Ne-sunkiai galime iðskirti tuos paèius struktûrinius ele-mentus: bëgimas ið mûðio lauko, atvykimas á savogyvenamàjà vietà, praneðant apie patirtà pralaimëjimà;tiesa, Livijaus atveju pastarasis dëmuo tik numanomas.

Romos istoriko mûðiø apraðymuose rastume modeláir Smolensko pulkø didvyriðkumui: antai minëtameApulijos mûðyje dalis romënø verèiau ryþosi þûti neguapleisti rikiuotæ. Tai gana áprastas Livijui antitezës me-todas, mëgtas ir kitø senøjø autoriø, pvz., Saliustijaus,kurio veikalus Krokuvos kanauninkas taip pat þinojo16.

Pateikta medþiaga mums neblogai parodo Dlugoðokûrybinæ dirbtuvæ. Vis dëlto nemanytume, kad Livijausveikalas buvo vienintelis ðaltinis pavaizduoti paniðkàjálietuviø bëgimà.

III

Vertëtø atkreipti dëmesá á Vygando Marburgieèiokronikoje esantá Plovcø mûðio (1331) apraðymà. Seniaiþinoma, kad Dlugoðas plaèiai pasinaudojo Vygando kro-nika, ypaè raðydamas apie lenkø ir lietuviø kovas sukryþiuoèiais. Jo praðymu ðis apie 1393 m. paraðytasOrdino heroldo veikalas 1464 m. buvo iðverstas á lotynøkalbà. Mûsø atveju svarbu tai, kad jis pasiþymi áspûdin-gais kovø apraðymais17.

Plovcø kautynës buvo þymiausias Vokieèiø ordino irLenkijos karinis susidûrimas iki Þalgirio. Bûta dviejø

KÆSTUTIS GUDMANTAS

7 Atkreipsime dëmesá, jog ðis asmuo þinomas tik ið Dlugoðo „Analø“;þr. Jana Dùugosza Roczniki czyli kroniki sùawnego Królestwa Polskiego,Ksiæga X, Warszawa, 1981, s. 296, komentaras Nr. 17.

8 Joannis Dlugossii Annales seu Cronicae incliti Regni Poloniae,Varsaviae: PWN, 1985, Liber X, p. 228; 1970, Liber III et IV, p. 331–332; Madyda, W., op. cit., s. 182.

9 Mevës komtûras buvo Zigmantas von Ramungenas (†1415 07 15),Frydrichas von Wendë (†1415 07 15) buvo Rogenhauzeno fogtas (An-nales, Liber X et XI, p. 249; K. Baczkowskio ir F. Sikoros komentarai),nors veikiausiai prototipas ðiuo atveju – Torûnës komtûras Jonas Sey-nas (Ekdahl, S., „Prûsø vëliavos“ – Þalgirio mûðio ðaltinis, Vilnius:„Vilties“ spaustuvë, 1992, p. 108).

10 Joannis Dlugossii Annales..., 1997, Liber X et XI, p. 76–77, 100–101.

11 Ibid., p. 121; Verneris Tetingeris (~1340–1412) buvo vienas aukð-èiausiø Ordino pareigûnø – marðalas (1392–1404), didysis ðpitolininkas

ir Elbingo komtûras (1404–1412, pastarosios dvi pareigybës buvo de-rinamos); vienas ið nedaugelio kryþiuoèiø vadø iðsigelbëjæs Þalgiriomûðyje, ir po jo iðlaikë savo átakà (Altpreußische Biographie, Bd. 2,S. 726), tad Dlugoðo pasakojimas yra tendencingas, áspraustas á ið-ankstinæ moralizuojanèià schemà. Galbût istorikas suvedë sàskaitassu Tetingeriu uþ tai, kad ðis 1394 m. paþemino lenkø riterius? Pasta-ràjá faktà mini Vygandas Marburgietis (SRP, t. 2, p. 660), taip pat plg.Ekdahl, S., op. cit., p. 107–109.

12 Plg. Joannis Dlugossii Annales..., X–XI, p. 119–120 ir Titi LiviiAb Urbe condita, XXII, 51.

13 Madyda, W., op. cit., s. 189.14 Titi Livii Ab Urbe condita, XXVI, 2.15 Joannis Dlugossii Annales..., X–XI, p. 106–107.16 Dël Saliustijaus þr. Madyda, W., op. cit., s. 193–198.17 Zonenberg, S., Kronika Wiganda z Marburga, Bydgoszcz:

Wydawnictwo Uczelniane WSP w Bydgoszczy, 1994, s. 50.


ðio mûðio faziø. Pirmoji, Lenkijos karaliaus Vladislovo IUolektëlio vadovaujamoms pajëgoms uþklupus kryþiuo-èiø kariuomenës treèdalá, vadovaujamà marðalo Dytri-cho Altenburgieèio, baigësi lenkø pergale. Taèiau supagrindinëmis jëgomis atskubëjæs Kulmo komtûrasOtonas Liuterburgietis sugebëjo iðvaduoti dalá belaisviø(tarp jø marðalà) ir priversti lenkus atsitraukti. PagalViduramþiø karo paproèius mûðá laimëjo kryþiuoèiai,nes jie uþëmë kautyniø laukà18. Vis dëlto prie Plovcøkryþiuoèiai iðkovojo Pyro pergalæ – patys buvo priverstipripaþinti didþiulius nuostolius, o sëkmingai prasidëjusijø karinë kampanija nutrûko. Pagal Ordino versijà (jàmums pateikia Olyvos cistersø kronika, VygandasMarburgietis ir kiti ðaltiniai19) mûðio pradþioje lenkønelaisvën patekæ riteriai buvo negailestingai iðþudyti20.Papasakojæs apie nelabai sëkmingai Vladislovo I pajë-

goms susiklosèiusià kautyniø pabaigà, Vygandas pridu-ria: „Kazimieras, tuomet dar [Lenkijos] karalaitis, par-bëgo á Krokuvà, pasakodamas, kad lenkai pralaimëjokarà“21. Minëtas Ordino dokumentas paþymi, kad jis pa-sileidæs bëgti pirmasis ir kad nuo mûðio vietos iki Kro-kuvos yra 60 vokiðkø myliø22. Ið tikrøjø ðis atstumastiesia linija siekia 300 km, na, o keliais turëjo bûti ðiektiek daugiau. Tai turëjo bûti bëgimas kone per visà tuo-metinæ Lenkijà, nes Plovcai buvo ðiauriniame jos pa-kraðtyje. Kazimieras turëjo varyti þirgà keletà dienø(pasak to paties dokumento, nuo penktadienio, kai vykomûðis, iki sekmadienio).

Visa tai labai primena ir Livijø (nors tiesioginës áta-kos klausimas neaiðkus23), ir Dlugoðo pasakojimà apielietuviø pabëgimà. Atstumas nuo Þalgirio iki Lietuvossienos tiesia linija buvo 180 km, iki Gardino – 280, Tra-

Þalgirio mûðis. Iliustracija ið Martyno Bielskio kronikos (1564), l. 384. Identiðkas raiþinys,ádëtas prie pasakojimo apie Plovcø kautynes (l. 372 verso).

18 „Uþimti mûðio laukà“ reiðkë „laimëti kautynes“; þr. SRP, t. 2, p. 7.19 Trumpa eiliuotoji Prûsijos kronika ir didþiojo magistro raðtas Ordino

atstovui prie popieþiaus kurijos (SRP, t. 2, p. 6–7); taèiau nëra þinoma,kad pastaraisiais ðaltiniais Dlugoðas bûtø pasinaudojæs.

20 Dël belaisviø iðþudymo fakto ðiandien neabejojama – analogiðkaipasielgë Henrikas V mûðyje prie Azincourto (Nadolski, A., Grunwald:Problemy wybrane, Olsztyn, 1990, s. 183). Tiesa, aiðkiai minëtas faktasávardijamas tik magistro raðte ir Vygando Marburgieèio kronikoje (SRP,t. 2, p. 6, 481).

21 Vygandas Marburgietis, Naujoji Prûsijos kronika, vertë RimantasJasas, Vilnius: Vaga, 1999, p. 79; SRP, t. 2, p. 481. Ordino valstybës teri-torijoje raðyta Olyvos cistersø kronika ðio epizodo nemini, taèiau jis mi-nimas Trumpoje eiliuotoje Prûsijos kronikoje ir tuoj po mûðio, apie 1331m. pabaigà, atsiradusiame didþiojo magistro raðte (SRP, t. 2, p. 6).

22 SRP, t. 2, p. 6–7.23 Livijaus rankraðèiai buvo retenybë. Kita vertus, mes neþinome,

ar XIV a. pirmoje pusëje jø nebûta Prûsijoje; suklusti verstø tame pa-èiame dokumente esanti Horacijaus parafrazë (SRP, t. 2, p. 7).

LIETUVIØ BËGIMAS ÞALGIRIO MÛÐYJE IR ISTORIOGRAFIJOS TOPIKA


kø – 420 km. Kad Dlugoðas geografijà iðmanë, liudijaplatus „Analø“ geografinis ávadas; jis þinojo kelià proGardinà, kuriuo vykdavo jo globotiniai karalaièiai ið Len-kijos á Lietuvà24.

Plovcø mûðio apraðymo ordino versija, be abejo, yratendencinga, nes Kazimieras galëjo bûti siøstas su kokiunors svarbiu savo tëvo pavedimu. Taèiau á tai nesigi-linkime. Verèiau paþvelkime, kaip Plovcø mûðá apraðopats Dlugoðas, savo „Analuose“ jam skyræs taip pat ga-nëtinai daug vietos, nes, kaip minëta, Plovcø kautynësbuvo didþiausias lenkø ir kryþiuoèiø karinis susirëmi-mas iki Þalgirio. Pagal to meto bûdingà tipologinæ màs-tysenà, ðie mûðiai nebuvo izoliuotos ar atsitiktinës die-viðkojo istorijos vyksmo grandys (pasak Dlugoðo, irPlovcø, ir Þalgirio atvejais lenkams talkina Dievo Ap-vaizda ir ðv. Stanislovas; viduramþiðkoje, tradicijos stip-riai paveiktoje, Martyno Bielskio kronikoje abu mûðiusvaizduoja vienas raiþinys, nors kitas batalines scenasperteikiantys vaizdai individualizuoti25). Kita vertus,Plovcø mûðio faktai, bylojantys prieð Dlugoðo dievina-mus Lenkijos valdovus (Vladislovà I ir jo sûnø KazimieràDidájá), buvo labai skaudûs, mat Dlugoðui, kaip jau ma-tëme, buvo svarbios riterio vertybës. Prisiminkime, kadjis buvo ne tik dvasininkas (Krokuvos ir Vislicos kanau-ninkas), bet ir Þalgirio mûðyje dalyvavusio riterio sû-nus. Natûralu, kad jo versija labai skiriasi nuo Ordinokronikininko pateiktosios. Plovcø batalijà jis atpasakojapagal XIV a. lenkø ðaltinius, taèiau ðá tà perima ir ið„prûsiðkøjø“26. Vygando teksto atþvilgiu atliekama inver-sija: jau ne lenkai, o kryþiuoèiai iðþudo belaisvius. TaèiauDlugoðas netrukus pats sau prieðtarauja, paminëda-mas itin maþus savøjø nuostolius27. Kazimiero pabëgi-mo klausimas iðsprendþiamas nemaþiau radikaliai –kautynëse jis ið vis nedalyvavæs (nors tokio tvirtinimoneparemia amþininkø ðaltiniai28).

O ðtai su lietuviais Dlugoðo santykis buvo visiðkaikitoks. Mat garsusis istorikas buvo oligarchinës Zbig-nievo Olesnickio partijos, siekusios apriboti KazimieroJogailaièio valdþià, narys, ir net pradëjæs tarnauti ðiamvaldovui, aukðtesniø politiniø simpatijø bei asmeninioprieraiðumo neiðsiþadëjo29. Á lietuviðkà dinastijà Dlugo-ðas þvelgia ið aukðto, laiko jà „barbariðka“, toli graþunevengia áterpti nepalankiø nuomoniø, pvz., kryþiuoèiøpramanytos piktos istorijos apie þemà Jogailos ir Vy-tauto senelio Gedimino kilmæ.

IV

Ðiame kontekste paminëtinas ir tradicinis krikðèioniøásitikinimas, kad pagonys bëga. Jis atspindi senà civi-lizacinæ prieðprieðà dar nuo senovës graikø, romënø ir„barbarø“ laikø. Naujà kvëpavimà ðis ásitikinimas ágavoViduramþiais, susiformavus riterio kodeksui. „Barbarai“naudojo lankstesnæ mûðio taktikà – èia galëtume prisi-minti „pûnø klastà“, arabø ir totoriø (pastarieji, nepai-sant iðpaþástamo islamo, vis tiek buvo laikomi stabmel-dþiais) kovos bûdus, kai puolimas derintas su apgaulinguatsitraukimu, taip siekiant suardyti prieðo gretas. Oðtai pagal riterio kodeksà bëgimas buvo bailumo poþy-mis. (Èia galëtume nurodyti „Rolando giesmæ“ ir ðian-dienos akimis keistai iracionalø prancûzø riteriø elgesáÐimtameèio karo metais.) Riteriø armijos naudojo ties-mukiðkà frontalinio smûgio taktikà. Sunkiai ginkluo-ti raiteliai ið principo kitaip ir negalëjo kautis. Labaisvarbu buvo iðsaugoti rikiuotæ, gretø suardymas galëjoturëti katastrofiðkø pasekmiø, kaip, beje, ir nutiko kry-þiuoèiams, per Þalgirio mûðá pakrikus kairiajam jø pa-jëgø sparnui.

Lietuviai Krokuvos kanauninko akimis tebebuvo va-karykðèiai pagonys, nespëjæ deramai perimti krikðèio-niø elgesio normø; jø ginkluotë buvo lengvesnë, o þirgaimenkesni negu lenkø (ðitai jis, manytume, paþymi ganaobjektyviai), be to, jø kariuomenëje taip pat buvo toto-riø ir rusënø – Dlugoðas neatsitiktinai mini „lietuviusir totorius“, „lietuvius, rusënus ir totorius“30. Totoriøvertinimà jau minëjome, o staèiatikiai rusënai katali-kiðkoje Europoje laikyti þemesnio rango, ne visai tikraiskrikðèionimis. Taigi LDK kariuomenë buvusi pusiaupagoniðka. Kanauninkas akcentuoja jos barbariðkà el-gesá Þalgirio mûðio iðvakarëse Ordino kontroliuojamojeteritorijoje (þiauriai þudomi taikûs gyventojai, apiplëðia-ma baþnyèia, iðniekinamas Ðvè. Sakramentas)31.

Ðioje vietoje derëtø prisiminti Ordino bei jo rëmëjøkaltinimus, esà lenkai susidëjæ su pagonimis ir pralie-jæ krikðèioniø kraujà. Ðiuose kaltinimuose pabrëþiamaspagoniø vaidmuo áveikiant „Krikðèionijos skydu“ titu-luotà Ordinà. Tendencingesniuose vakarieèiø pasako-jimuose Vytautas net vadinamas „saracënø karaliumi“,kuris su savo kariais ir lëmæs baisø kryþiuoèiø sutriuð-kinimà32. Numanu, kad pagal providencialistinæ Dlugoðoschemà margi LDK kariuomenës bûriai buvæ nublokðti

KÆSTUTIS GUDMANTAS

24 Plg. Joannis Dlugossii Annales..., Varsaviae: PWN, 1964, LiberI–II, p. 85, 99.

25 [Marcin Bielski:] Kronika. tho ieŒth / HiŒtorya Swia’ ta’ […], w Kra’-kowie: v Ma’thheusza’ Siebeneychera, 1564, l. 372v, 384 (VUB RSS,sign. II 2366).

26 Wyrozumski, J., Kazimierz Wielki, Wrocùaw i in.: Ossolineum,1982, s. 29–30.

27 Nurodo þuvus tik 12 þymesniø riteriø – lygiai tiek, kiek vëliaujis teigs kritus Þalgirio mûðyje! (Joannis Dlugossii Annales..., Varsa-

viae: PWN, 1978, Liber IX, p. 169; Liber X–XI, p. 121).28 Wyrozumski, J., op. cit., s. 31. Tyrëjas Kazimiero eliminavimà

laiko kanauninko „kombinacija“.29 Plg. Ekdahl, S., Þalgiris, p. 15–16.30 Joannis Dlugossii Annales..., Liber X–XI, p. 70, 72, 92, 106.31 Ibid., p. 69–70, 72.32 Grabski, A. F., Polska w opiniach Europy Zachodniej XIV–XV

w., Warszawa: PWN, 1968, s. 238 ir t.


visiðkai pelnytai33 ir todël neprisidëjæ prie baisauskryþiuoèiø pralaimëjimo. Galima áþvelgti ne tik antili-etuviðkà tendencijà, bet ir propagandiná uþtaisà – blo-gus krikðèionis kryþiuoèius (blogus todël, kad drásopuldinëti krikðèioniðkà Lenkijos Karalystæ) áveikë gerikrikðèionys lenkai, ið esmës nedalyvaujant pusiau pa-gonims LDK kariams. Ið nugalëtojø gretø eliminavuspastaruosius, Ordino ir jo gynëjø kaltinimai tampa ne-pagrásti. Tad Lenkijos propaganda Þalgirio pergalævaizdavo kaip teisaus ir taikingo karaliaus Jogailostriumfà34; lenkai parbloðkæ iðpuikusius, nedorybëmissusitepusius kryþiuoèius. Tai tebebuvo aktualu, nes poTrylikos metø karo (1454–1466) Lenkijai uþvaldþiusRytø Pamará ir dalá Prûsijos, ðiuos laimëjimus reikëjoátvirtinti ir apginti Europos akyse, juolab kad Ordinovadovybë puoselëjo revanðistines iliuzijas. Kita vertus,Dlugoðas neiðliko iki galo nuoseklus – paraðæs apie lie-tuviø bëgimà iki Lietuvos, jis lyg niekur nieko vël juosmini prie Marienburgo, nepaaiðkindamas, ið kur ir kaipjie ten atsirado.

Ir jaunojo Kazimiero, ir lietuviø atveju atpaþásta-me anekdotinæ situacijà. Ir tai mûsø taip pat neturëtøstebinti. Prieðas paðiepiamas, já stengiamasi su-menkinti (anekdotai apie „kvailus pagonis“ neretididþiosiose Prûsijos kryþiuoèiø kronikose, pvz., apienemokëjusá naudotis arbaletu ir todël jo temple gerk-læ Didþiojo sukilimo metu persipjovusá prûsà). Tai ci-vilizuotesnio kaimyno poþiûris. Anekdotai bûdingisenajai Europos istoriografijai, jø apstu ir Dlugoðo„Analuose“, jis nevengë jø paporinti ir apie Jogailà,Vytautà, lietuvius – savà valdovà ir artimiausius sà-jungininkus. Dël ðiø savybiø, ypaè dël Jogailaièiø men-kinimo, „Analai“ tebuvo iðspausdinti XVIII a.).

Ásidëmëtina ir tai, kad mûðiø apraðymus senieji Klëjostarnai stengësi efektingai ornamentuoti (pasakojimaiapie saulæ uþtemdanèià strëliø kruðà, nuo prieðø kûnøpatvinusias upes ir pan.) ir todël glumina kai kuriø da-bartiniø jø kolegø bandymai ðias formules skaityti pa-þodþiui, nesigilinant á senøjø tekstø specifikà.

Mëginkime apibendrinti: vaizduojant lietuviø bëgimà,buvo pasitelktas paprasèiausias retorinis triukas, isto-

riografijos topø iðmanymas. Jonas Dlugoðas buvo vie-nas geriausiø ðios srities specialistø visoje VidurioEuropoje ir apraðydamas didþiausià lenkø mûðá su kry-þiuoèiais, pasistengë realizuoti visà savo ryðkø istoriko-

ideologo ir propagandisto talentà. XVI a. pradþioje Motie-jus ið Miechovo raðydamas apie tuos paèius ávykius, ðiaipjau savo pirmtako tekstà stipriai suglausdamas, matyt,visai neatsitiktinai pakartos uþgaulià jo frazæ35. Á taikaip atsakas netrukus pasirodys nemaþiau tendencin-ga Lietuvos metraðèio (Bychoveco kronikos) versija: „Olenkø kariuomenë jiems nieko nepadëjo, tik á tai [= mûðá]þiûrëjo“36. Ginèai dël Þalgirio tæsis.

33 Paþymëtina, kad Dlugoðas Ordino karà su pagonimis lietuviaislaikë teisëtu; nepateisinamu jis tapæs po 1387 m. Lietuvos krikðto.Lietuviai, kaip neofitai, buvo verti visokeriopo krikðèioniø palanku-mo ir palaikymo, taèiau barbariðki ir ðventvagiðki jø veiksmai uþtraukiapelnytà Dievo bausmæ. Plaèiausiai tokias Dlugoðo paþiûras pastaruojumetu yra aptaræs Wojciechas Polakas studijoje Aprobata i spór. Za-kon krzyz. acki jako instytucja koúcielna w dzieùach Jana Dùugosza

(Lublin: Towarzystwo Naukowe KUL, 1999).34 Ekdahl, S., „Prûsø vëliavos“, p. 53–54; Juèas, M., Þalgirio mûðis,

Vilnius: Mokslas, 1990, p. 139–151.35 [Mathias de Mechovia:] Chronica . Polonor ~v , Craccouiæ: Hiero-

nym Vietor, 1521, XII, p. CCLXXX.36 ПСРЛ, т. 32, Москва: Наука, 1975, с. 151.

Þalgirio mûðis. Miniatiûra ið Dieboldo SchillingoVyresniojo Berno miesto kronikos (1483). Pagoniø buvimàjungtinëje Lenkijos ir Lietuvos kariuomenëje kronikininkaspaþymëjo vienoje dviejø besiplaikstanèiø vëliavø nupieðæs„pagonio galvà“; antroje vëliavoje esanti karûnaveikiausiai simbolizuoja Jogailos pajëgas

LIETUVIØ BËGIMAS ÞALGIRIO MÛÐYJE IR ISTORIOGRAFIJOS TOPIKA


Religingumas ir politika

IRENA VAIÐVILAITË

PASTABOS

Èekijos gyventojø religingais nepava-dinsi. Prieð porà metø vykusiamegyventojø suraðyme krikðèionimisprisistatë tik du penktadaliai gyven-tojø. Krikðèioniø Baþnyèiø átaka Èe-kijoje palyginti su kaimynëmis Len-kija ar Slovakija menka. Net Kalëdosdaugeliui èekø – tik sekuliari ðventë.Vaikai neskiria Kalëdø dovanas ne-ðanèio Jëzulio (Jeþiðek) nuo eþiuko(jeþik).

Taèiau negalima sakyti, kad krikð-èionybës principai visai iðnykæ ið èekøgyvenimo. Jø galima aptikti net ðioslabai sekuliarios valstybës politikoje.Su socialdemokratais valdþioje esantinegausi krikðèioniø demokratø sàjun-gos ir liaudies partijos koalicija, èekøvadinama liaudininkais, per rinki-mus negautø në 10% balsø. Taèiauðios koalicijos pastangos stiprinti ðei-mà ir ginti þmogaus gyvybæ nuo pra-dëjimo iki natûralios mirties yra sëk-mingesnës, nei bûtø galima tikëtis.

Per praëjusius metus èekø liaudi-ninkø pastangomis buvo priimtasástatymas prieð smurtà ðeimoje. Tik-riausiai bus priimtas ir jø siûlomasástatymas, palengvinantis bei finan-siðkai remiantis ávaikinimà. Parla-mente áregistruotas liaudininkø siû-lytas ástatymas uþdrausti abortus.Priimtas ir dviejø krikðèioniø demo-kratø pasiûlytas ástatymas dël tabakoreklamos suvarþymo. Tiesa, parla-mentas atmetë tø paèiø deputatøsiûlymà ápareigoti vyriausybæ irsavivaldybes sudaryti konkretø pa-ramos ðeimoms planà. Taèiau liau-dininkai laiko didele sëkme patá ás-tatymo svarstymà.

Ádomu, kad Èekijos delegacija dery-bose dël Europos Sàjungos konstitu-cijos parëmë krikðèionybës svarbos

Europos kultûrai paminëjimà Kons-titucijos preambulëje.

Maþos liaudininkø frakcijos pasi-prieðinimas trukdo Èekijos parla-mentui priimti ástatymà dël regist-ruotos gëjø partnerystës bei áteisintieksperimentus su þmogaus embrio-no làstelëmis.

Liaudininkø iniciatyvos atsiliepiair socialinës apsaugos finansams. So-cialdemokratai siûlo iðmokas uþ kiek-vienà kûdiká, gimusá ðeimoje ar vieni-ðai motinai. Liaudininkai siekia remtitik ðeimas ir siûlo mokesèiø lengvatassusituokusiems. Jei jie pasieks savo,Èekijoje nelabai madinga santuokagali tapti finansiðkai naudinga.

Liaudininkø balsas Èekijos ástaty-mø leidyboje „eina á dangø“, nes ðiaipjau ateistais besiskelbià èekai dariðpaþásta krikðèioniðkà ðeimos idealà.Keturi penktadaliai gyventojø mano,jog du iðtikimi sutuoktiniai kartu irsu meile turëtø auginti vaikus, norspatys daþnai sakosi nesugebantystaip gyventi.

Publicistas katalikas Michalas Se-minas mano, jog krikðèioniðkoji po-litika Èekijoje tik atsibunda. PasakSemino, paramà tokiai politikai kolkas maþina pernelyg idealistiniai ESplëtros lûkesèiai. Taèiau dabartinë ESðeimos politika yra itin liberali. Sà-jungos nariø ðeimos ástatymai irgiliberalëja. Netiesiogiai tai lemia ESEsminiø teisiø chartija, átvirtinantireliginiø, tautiniø ir seksualiniø ma-þumø teises.

Krikðèioniðkosios politikos ofenzy-và galima pastebëti ir ES. Danø teo-logë Lene Sj¸rup, besidominti Kata-likø Baþnyèios átaka politiniam ESgyvenimui, teigia, kad katalikai yralabai geri lobistai. Sj¸rup manymu

per ilgesná laikà krikðèioniðkosios Eu-ropos partijos norëtø uþdrausti abor-tus, aktyvià eutanazijà ir ekspe-rimentus su gemalo làstelëmis.

Apþvalgininkai tvirtina, kad krikð-èioniðkøjø partijø frakcijos svorisdidëja ir Europos parlamente. Par-lamento krikðèioniø demokratøfrakcijai vadovaujantis Hansas-Ger-tas Poeteringas tikisi, kad per arti-miausius rinkimus krikðèionys de-mokratai Europarlamente gaus benttreèdalá vietø. Jei taip ávyktø, kitasEuropos komisijos pirmininkas galëtøbûti krikðèionis demokratas.

Nesunku numanyti, kad Poeteringooptimizmas atgræþtas ne tik á ES sen-buves, kuriose pastebimas nusivyli-

mas ðiuo metu valdanèio-mis kairës partijomis beitautininkais. Europos krikð-èionys demokratai daug ti-kisi ið Lenkijos, Slovakijosir galbût Lietuvos rinkëjø,vildamiesi, kad ðios tradici-

nës katalikiðkos ðalys parems krikð-èioniðkos demokratijos partijas.

Taèiau ðiose ðalyse stipresnë Baþ-nyèios, o ne krikðèioniðkø partijø áta-ka. Tradicinæ ðeimà ginantys ástaty-mai èia priimti daþniausiai Baþnyèioshierarchø, o ne krikðèioniðkø parti-jø pastangomis. Lietuvos pavyzdysitin akivaizdus. Pakanka palygintiper pastaràjá deðimtmetá padarytusvyskupø ir politikø pareiðkimus beiveiksmus ðeimos klausimais. Vysku-pø argumentacija daug svaresnë, to-liau siekianti, jø veikimas, siekiantparamos ðeimai, daug politiðkesnisnei krikðèioniø demokratø.

Statistikos akimis þiûrint, Lietuvakrikðèioniðkesnë uþ Èekijà, bet þvel-giant á partijø veiklà taip nebeatrodo.


PASTABOS

2002 m. Lietuvos krikðèioniø demo-kratø partija savo internetiniametinklapyje pasiskelbë esanti antrapagal populiarumà Lietuvos par-tija. Apklausa, kuria rëmësi krikð-èionys demokratai, tik dar kartàpatvirtino, kad bent 11% Lietuvosrinkëjø yra palankûs bendriausiemskrikðèioniðkosios demokratijos idea-lams. Jei ðalyje bûtø rimta krikð-èioniø demokratø partija, palan-kiøjø bûtø dar daugiau. Taèiau tvirtàir aiðkø krikðèioniðkos demokrati-jos identitetà turinèios partijos Lie-tuvoje nëra ir, atrodo, artimiausiumetu nebus.

Prisiminus Krikðèioniø demokratøistorijà atkurtoje Lietuvos Respubli-koje, tegalima apgailestauti dël jospirmosios vadovybës politinio trum-paregiðkumo ir dar labiau – dël opor-tunizmo. Bûtent dël jo buvusiø irgalimø ðios partijos rinkëjø balsaiatitenka paèioms ávairiausioms par-tijoms – nuo konservatoriø iki nau-jausiø populistiniø dariniø, o dalisðios partijos elektorato, ypaè kaime,ko gero, ir ið viso nebebalsuoja.

Suskilusi, nuolat savo pavidalà kei-èianti partija, kurios buvæ aktyvistaipasirodo tai viename, tai kitame po-litiniame darinyje, negali tikëtis jo-kios rimtos rinkëjø paramos. Kà irkalbëti apie platesnës rinkëjø bazëssuvienijimà vienu ar kitu klausimu.Tai daryti daug lengviau sekasi Ka-talikø Baþnyèiai. Taèiau Lietuvos arEuropos parlamento rinkimuose Ka-talikø Baþnyèios sàraðo nebus.

Panaði padëtis ir Slovakijoje, Len-kijoje bei Kroatijoje. Lengviausia bû-tø ðiø ðaliø Katalikø Baþnyèià kal-tinti dël pernelyg aktyvaus kiðimosiá politikà, uþgoþianèio krikðèioniø de-mokratø pastangas. Tokià mintá galë-tø pakiðti ir faktas, kad krikðèioniødemokratø partijos stipriausios toseðalyse, kuriose katalikai nesudarotvirtos daugumos ir todël Baþnyèiossvoris maþesnis.

Taèiau reikalas, mano akimis þiû-

rint, kiek sudëtingesnis. Þinoma, Ka-talikø Baþnyèios hierarchijos ir krikð-èioniø demokratø partijø santykiaibuvo sudëtingi nuo pat tø partijø at-siradimo. Bet, atidþiau paþiûrëjus,stiprios yra tos krikðèioniø demo-kratø partijos, kuriø nariai turi aiðkiàir gilià krikðèioniðkà tapatybæ beisugeba savo paþiûras iðsakyti ir gintibent jau neblogiau uþ vyskupus. Bû-tent tvirta tapatybë, aiðkios nuosta-tos padeda partijoms apsibrëþti savotikslus, taktikà ir pelnyti rinkëjø pa-ramà. Kaip matëme, ði taisyklë galio-ja net nukrikðèionëjusioje Èekijoje.Pastarasis pavyzdys itin akivaizdþiairodo bûtinybæ nuosekliai veikti ir apiesvarbius dalykus kalbëti sekuliariaivisuomenei suprantama kalba.

Ginti ðeimà visais laikais buvosvarbiausias krikðèioniðkosios demo-kratijos tikslas. XIX a. pabaigoje irXX a. pirmoje pusëje ðeimai didþiau-sià grësmæ këlë alinanèios darbo sà-lygos ir autoritarinë valstybë, siekusiperimti vaikø auklëjimà. Todël tuometu krikðèioniðkoji demokratijadaugiau kreipë dëmesá á socialiniusdalykus – motinystës atostogas dir-banèioms motinoms, teisingà darbouþmokestá ir á tëvø teisæ suteikti vai-kams iðsilavinimà, kuris neprieðta-rautø jø religiniams ásitikinimams,krikðèioniðkø jaunimo ir vaikø orga-nizacijø teises.

Pastaraisiais deðimtmeèiais ðeimaivis labiau gresia liberalistinis paèiosðeimos sàvokos perþiûrëjimas. Ðeimaisiekiama prilyginti nepilnas ðeimas,tos paèios lyties asmenø sàjungas.Stiprëja siekis þmogaus pradëjimàatskirti nuo ðeimos – pakaktø pa-minëti modernias „teisæ“ turëti vaikøir „laisvæ“ jø neturëti.

Liberalistine kryptimi keièiami suðeima susijæ ástatymai neramina netik krikðèionis. Todël pastaruoju me-tu krikðèioniðkos pakraipos partijøveikloje daug dëmesio skiriama bioe-tikai ir tradicinei ðeimai ginti. Ðiospastangos, kaip rodo pastarøjø metø

rinkimø rezultatai Vakarø Europo-je, sulaukia gana plataus pritarimo.

Panaði padëtis ir JAV. Amerikosprezidentas George’as Bushas tvirtaipareiðkë, kad santuoka yra tik vyroir moters sàjunga, ir paskelbë finan-siná tradicinës ðeimos paramos pro-jektà, kuriam per penkerius metusturëtø bûti skirta pusantro milijar-do doleriø.

Lietuva, panaðiai kaip ir daugelisbuvusios komunistinës erdvës valsty-biø, nuo Vakarø pasaulio skiriasi tuo,kad socialinë ðeimos apsauga èia darnëra tvirtai ágyvendinta. Tai puikiairodo ir sumenkæs gimstamumas. Pa-gal paskutinæ JTO prognozæ, 2050 m.Lietuvoje gyvens tik 1,7 mln. þmo-niø – jei iðliks dabartinës demogra-finës tendencijos. Nors minëta prog-nozë gero neþada daugeliui Vakarøvalstybiø, tik kelioms græsia, jog gy-ventojø per artimiausius 45 metussumaþës per pusæ.

Net viliantis, kad padëtis pamaþugerës ir pastaroji prognozë nepasitei-sins, akivaizdu, jog yra dël ko susi-màstyti. Ástojusiai á NATO ir ESLietuvai labiausiai reikës rimtos ðei-mos politikos. Tai reiðkia ne dar vie-nà lengvatø ar paðalpø ástatymà, okompleksinæ politikà, kurioje kiekvie-nas ástatymas turëtø bûti priimtasklausiant „kà jis reikð ðeimai?“ To-kiai politikai formuoti partizaniniømûðiø vienu ar kitu bioetikos klau-simu nebepakaks. Ji pareikalaus netik aiðkios, bet ir aiðkiai pateiktos ðei-mos vizijos, kurioje save galëtø atpa-þinti ir kurià remtø ne tik uolûs ka-talikai, bet ir visuomenës dauguma.Kuri ið Lietuvos politiniø partijø buspajëgi tokià politikà suformuoti – vi-sai neaiðku.

Tiesa, lieka viltis, kad iðsipildysEuropos krikðèioniø demokratø lû-kesèiai: artimiausiu metu jie laimësEuroparlamento rinkimus ir Stras-bûre, „ið virðaus“ pradës vykdyti po-litikà, pasieksianèià ir mûsø miglotaspakrantes...


APÞVALGËLËS

Kinotolkienas

Hobito Frodo þvilgsnis, pirmoje seri-joje kerëjæs ir lengvai gàsdinæs, pas-kutiniojoje apsiblausë ir tapo per-nelyg þmogiðkas, – taip sau tarëdaþnas, perþiûrëjæs „Þiedø valdovo“visas tris dalis. Pamaþu blëso ne tikhobito þvilgsnis, bet ir filmo epinisuþmojis. Kiek èia kaltas pats knygossiuþetas, tesprendþia Tolkieno gerbë-jai, bet skubrus happy end’as ir pervisà treèiàjà dalá sruvenantis ideolo-ginis humanizmas iðtirpdë susilieti-mo su Kitu, ne-þmogiðku pasauliunuojautà. Taèiau net ir stipriausiosfilmo vietos neturëtø nudþiuginti neo-pagonybës gerbëjø. Smulkios, stam-bios, geros ir piktos Vidurþemio bû-tybës pernelyg toli nuo ðiandienio„Motinos Þemës“ garbstymo arba„slaptojo þinojimo“ atrûgø. Ir domi-nuojanti filmo nuotaika svetima au-

tentiðkam gnosticizmui: filme nuolatlaimi ne paþinimo ir galios geismas,o iðoriðkai paprasti dalykai – iðtiki-mybë, sàþiningumas, draugystë – tai,kà þmonës pavadintø ðirdimi. Gal ne-atsitiktinai vienintelë ðiandieniams

kultams aktuali bûtybë Sauronas (ar,teisingiau, jo reprezentacija) nepa-lieka èia jokio gyvo áspûdþio. Visø jauspëti pagirti kraðtovaizdþiai ir spe-cialieji efektai gali atbaidyti tikruo-sius Tolkieno draugus, taèiau paly-ginti su naujaisiais „Þvaigþdþiø karø“tæsiniais jie teikia vilties, kad vaizdo-kûros menas dar neþlugæs. Taigi netir lengvas apmaudas, kylantis po pas-kutinës dalies, liudija ðá filmà buvusvertà þiûrëti. Ypaè tiems, kurie Tol-kieno neskaito. – V. A.

Alkoholis – tau ne brolis

Sausio 8-àjà Vyriausybë patvirtinoPaskaitø kurso apie alkoholio ir nar-kotikø þalà þmogaus sveikatai tvar-kà (toliau – Tvarka). Toká kursà pri-valës iðklausyti visi, ið kuriø uþpaþeidimus, padarytus apsvaigus nuoalkoholio ar narkotikø, bus atimtateisë vairuoti. Paskaitos bus moka-mos ir jas organizuos licencijà gavæjuridiniai asmenys. Dëstytojai turësgauti sertifikatus, leidþianèius skai-tyti paskaitas apie alkoholio ir narko-tikø þalà þmogaus sveikatai.

Panaðios poveikio besisvaiginan-tiems vairuotojams priemonës nërajokia naujiena. Jos jau seniai þinomosuþsienyje, todël nenuostabu, kad at-siranda ir Lietuvoje. Vis dëlto Tvar-ka specifiðka. Sunku suprasti, kosiekiama paskaitomis – dar labiaunubausti paþeidëjà ar átikinti já, kadsësti uþ vairo apsvaigus yra pavojin-ga. Licencijø ir sertifikatø iðdavimotvarka tikrai neuþtikrins, kad paskai-tas skaitytø patyræ priklausomybësligø specialistai. Sertifikatus galësgauti net asmenys, neturintys aukðto-jo iðsilavinimo. Þinoma, jie turës iðeitispecialø mokymo kursà, taèiau ar taitinkamas pasirengimas?

Kita vertus, neaiðku, ar paèios pas-kaitos yra tinkama poveikio prie-monë. Net jeigu ir bus, kaip rekomen-duojama, naudojamos vaizdinëspriemonës, kaþin ar jos bus labai efek-

tyvios. Ið mokyklos laikø þinome, kadcirozës paveiktø kepenø nuotraukasukelia makabriðko humoro protrûká,taèiau dar në vieno neprivertë atsi-sakyti alkoholio. Specialistø teigimu,priklausomybës atvejais, ypaè kai tai-komas privalomas mokymas, sunkusugalvoti kà nors neefektyviau uþ pas-kaitas. Kaip tik todël uþsienyje josneskaitomos. Uþtat sukurtos sudëtin-gos poveikio sistemos, leidþianèiosþmogui paèiam suprasti, kaip alko-holis ar narkotikai veikia jo organiz-mà ir kokià átakà tai turi vairavimui.

Taigi justi aiðkus Vyriausybës no-ras nieko nedarant „uþsidëti pliusiu-kà“. Reikalauja Europa paskaitø –praðom. O tikroji problema ir jossprendimas nerûpi... Todël vienintelis

dalykas, kurá galiu padaryti, – tai pa-tarti visiems vairuotojams: nesëskiteuþ vairo apsvaigæ. Nuo ðiol atsiimtiprarastà paþymëjimà kainuos darbrangiau. Be to, teks keturias akade-mines valandas klausytis pasakojimoapie alkoholio surogatø cheminæsudëtá, narkotiniø medþiagø vartoji-mo tendencijas, alkoholio ir narkotikøneigiamà poveiká gebëjimui vairuotiir kitus labai ádomius (ypaè jeigu kurnors skubate) dalykus. – B. G.

Þalia, þalia, mëlyna, geltona

2004 m. sausio 20 d. Lietuvos dailësmuziejaus Radvilø rûmuose Vilniujeatidaryta jubiliejinë Viktoro Vizgirdos(1904–1993) kûrybos paroda. Uþsu-kime á ðià neeilinæ ekspozicijà.

Pasivaikðèiojimas Nr. 1. Neátikëtina!

Frodas – Elijah Jordan Wood

Agitacinis vokieèiø atvirukas


APÞVALGËLËS

Garsiø Lietuvos didikø vardu pagerb-tame muliaþe pakvipo Paryþiumi. Ele-gantiðki natiurmortai. Ekspresyvûspeizaþai: tamsûs medþiø ðakø linkiai,gelsva kelio upë, ásiurbianti þvilgsnápaveikslo gelmën, bei daug þalumossu keliais dangaus mëlynës akivarais.Tai – klasika. Tai tiesiog sena gera ta-pyba, tikras dþiaugsmas tradicinio me-no gurmano akims. Beje, dþiaugsmodaug, nes surinkta viskas, kas ámany-ta: Lietuvos dailës muziejuje saugomikûriniai ir privatiems kolekcininkamspriklausanèios drobës, kurias eilinisþiûrovas gali iðvysti tik tokiomis ypa-tingomis progomis. Apsukæs ratà po„rûmø“ sales, pajunti visai nejuokingàpasididþiavimà. Juk ir mes turimesavo moderniosios dailës istorijà, kuriyra neatsiejama XX a. Europos menopaveldo dalis.

Pasivaikðèiojimas Nr. 2. Akysapsiprato, taèiau iðeiti nesinori. Opasirodo, be reikalo. Nes atsëlina jie –klausimai-parazitai, kurie neiðven-giamai nuþudys atlapaðirdá entu-ziazmà. Þiû! Kà tik groþëjæsis po-tëpiais, tu jau maniakiðkai ieðkaiparodos koncepcijos. Kur ji, toji pro-fesinë intriga? Ne, tai ne þanro ir netemos problemos. Ir ne stilistikos gal-vosûkiai. Regis, ðákart (kaip beveikvisada) sostinës muziejuje karaliau-ja maþumëlæ apgirtusi, ðlitinëjantichronologija. Bet kas gi èia?! Ðeðëliuo-

toje kertëje susiglaudæ du panaðauskolorito ir formato paveikslëliai: gar-susis 1931 m. peizaþas, kadaise ka-bëjæs pirmojoje „Ars“ ekspozicijoje, irpublikai bemaþ neþinomas 1942–1943 m. etiudas „Veda suðaudyti“ iðEglës Kunèiuvienës rinkinio. Apdai-riai atskirta lango anga, á juos aro-gantiðkai þvelgia ryðkiaspalvë poniaE. S., savo saloniniam portretui po-zavusi 1944-aisiais. Tuomet viskaspaaiðkëja – tai Didþiojo Reþisieriausrankos prisilietimas, kiekvienai Lie-tuvos dailës muziejaus parodai su-teikiantis tapetø ornamentiðkumo.Kokia prasmë, kokia koncepcija? Nai-vuoli! Tiesiog vaikðtinëk á kiðenessubrukæs rankas ir bûk laimingas. Þa-lia, þalia, mëlyna, geltona... – J. M.

Immanuelis Kantas: tarp indust-rijos ir nostalgijos

„Immanuelio Kanto mirties dviejø ðim-tøjø metiniø, sukankanèiø 2004 m.vasario 12 d. proga“ – ðia bendra pa-antraðte tituluojami ciklai paskaitø,seminarai, konferencijos, sàskrydþiai,naujø Kantui skirtø knygø pristaty-mai, Kanto gyvenimà iliustruojanèiøparodø atidarymai, Kanto skaitymaiðiais metais vykstantys Vokietijojebei kitose ðalyse.

Specialias Kantui skirtas laidasrengë keliø televizijø kanalai. StotisSWR2 vasario mën. klausytojamspatogiu laiku transliavo laidas, ku-riose filosofai ir teologai diskutavoapie proto kritikà, Apðvietos reikðmæ,Kanto átakà ðiuolaikinei teologijai.Hamburge Die Zeit fondas rengë praë-

Viktoras Vizgirda. Raseiniø gatvë. 1930

jusiø metø spalá prasidëjusá paskai-tø ciklà, kur aptartos Kanto pateik-tos proto apibrëþtys bei pakitusioðiuolaikinio pasaulio realijos. Ðie pla-èiajai ar platesnei publikai skirti ren-giniai tepapildë jau vykusius ir darvisus metus vyksianèius universite-tuose bei kitose mokslinëse ástaigose,á juos kvieèiantis þymiausius ðiuolai-kinius Kanto specialistus.

Kodël Kantas vis dar yra reikðmin-ga figûra? Ar jo filosofija ágalina ge-riau suvokti ðiuolaikiná pasaulá?Skeptikas teigtø, jog ðis dëmesys filo-sofui yra vadinamosios Kanto moks-linës industrijos produktas. Nemaþaimokslininkø „pelnosi“ ið Kanto, raðy-dami jo filosofijai skirtus moksliniusdarbus, uþ juos gaudami moksliniuslaipsnius bei pripaþinimà. Taèiau pra-neðimø ir paskaitø temos atskleidþia,jog esama ir kitø paskatø. ÐiandienKanto asmenyje ilgimasi epochos, kaibuvo tikima protu, jo teikiamais mo-raliniais tikslais bei pasitikima pro-to atskleistais geresnës ateities pavi-dalais. Vokieèiams Kantas sukelia irkultûrinæ nostalgijà andainykðèiamKaraliauèiui, ðiandien nebeatpaþásta-mai persimainiusiam á Kaliningradà.

Ar Kantas svarbus Lietuvai? Argreta seno tautinio ilgesio Kanto as-mens atþvilgiu ðiandien esama ir giliømoksliniø filosofiniø interesø? Kasþino, mat kaip tik sukakties iðva-karëse „Aidø“ leidykla iðleido plaèiàNerijos Putinaitës monografijà „Pas-kutinioji proto revoliucija: Immanue-lio Kanto praktinës filosofijos studi-ja“. – V. M.

Immanuelio Kanto medalis. Aversas, reversas. 1784. Aut. Abrahamas Abramsonas


APÞVALGA

Nedaug pasaulyje màstytojø, kuriemspaminëti skirtas konferencijas sveiki-na popieþius. 2003 m. lapkrièio mëne-sá Lvove ávykusios tarptautinës kon-ferencijos „Vladimiras Solovjovas,Rusija ir visuotinë Baþnyèia“1 daly-viams atsiøstame sveikinime vienàdidþiausiø rusø màstytojø VladimiràSolovjovà (1853–1900) Jonas PauliusII ávertino kaip Rytø ir Vakarø krikð-èioniø dialogo pionieriø ir pirmtakà.Uþaugæs staèiatikiø ðeimoje, vëliautyrinëjæs Vakarø filosofijà, gilinæsisá okultizmà, jis nerado atsakymo áopius pasaulëþiûros klausimus ir1872 m. sugráþo prie krikðèioniðkojotikëjimo. Nuo tada vienas karðèiausiøSolovjovo troðkimø buvo Vakarø irRytø vienybë, kad „Baþnyèia kvëpuo-tø abiem plauèiais“. Popieþius nuro-dë, kad rusø màstytojo mintis, pa-remta Dievo iðmintimi ir dvasiniogyvenimo pagrindais, intuityviai susi-jusi su moralës filosofija bei þmonijosistorijos prasme, paveikë tuometæ ru-sø filosofijà, taip pat atsispindëjo Eu-ropos kultûroje, sudarë palankiasabiejø Baþnyèiø dialogo sàlygas, pa-skatino kelti esminius teologijos irdvasingumo klausimus. Solovjovoidëjø apie visuotinës krikðèioniø Baþ-nyèios prigimtá nagrinëjimas darkartà ápareigoja Rytø ir Vakarø Baþ-nyèias iðgirsti Kristaus valià susi-vienyti. Rusø màstytojas buvo ásiti-kinæs, kad tik krikðèioniø Baþnyèioje

þmonija gali pasiekti visiðkà soli-darumà. Jo minties lobiø atradimasgerina Rytø ir Vakarø tarpusaviosupratimà, skatina visus krikðèionissiekti visiðkos vienybës Kristaus avi-dëje (þr. Jn 10, 16).

Papraðytas ávertinti Solovjovo filo-sofijos reikðmæ VU profesorius, filoso-fas Alvydas Jokubaitis taip svarstë:„Neabejotina, Solovjovas iðlieka di-dþiausias rusø filosofas. Taèiau jis

toks didelis, o Rusija tokia pasikei-tusi, jog jo darbai daþniausiai tetinkafilosofijos fakultetø studijoms, akade-miniø þurnalø straipsniams ir jubi-liejinëms konferencijoms. Postmo-dernus pasaulis palankus kitokiosukirpimo autoriams – Jeanui Baud-

rillard’ui, Jacques’ui Derrida, Podo-rogai ar Limonovui.

Solovjovo filosofija kol kas patiriapralaimëjimus. 1917 m. Rusija pasi-rinko ne jo, bet radikaliøjø inteligentøsiûlytà kelià. Jo filosofijos intencijasne kà daugiau atitinka ir ðiuolaikinëRusija. Ir sovietinis komunizmas, irpostkomunizmas bûtø kritikuojami uþtas paèias filosofines prielaidas – ma-terializmà, ateizmà, etiná reliatyviz-mà, skepticizmà ir cinizmà.

XX a. pirmoje pusëje Lietuvoje bûtadaug Solovjovo sekëjø. Susiþavëjimasjo idëjomis dingo kartu su Vakarø irRytø sintezës idëja, maþdaug apie1940 m. Ðiandien Lietuvoje daug po-puliaresnis Samuelis Huntingtonas,kalbantis ne apie skirtingø civilizaci-jø sintezæ, bet apie jø susidûrimà.Prie Solovjovo turbût gráðime tik ta-da, kai rimèiau pradësime màstytiapie krikðèioniðkojo pasaulio vieny-bës reikalus“.

Ið tikrøjø XX a. pradþioje visa Lie-tuvos filosofija tarsi siûlu pervertaSolovjovo idëjø svarstymu (apgintadaugiau kaip deðimt disertacijø – pra-dedant Meèislovu Reiniu, Stasiu Ðal-kauskiu, Vincu Mykolaièiu-Putinu irkt. bei baigiant Arvydu Ðliogeriu) irnagrinëjimu (nuo Adomo Jakðto ikiArûno Sverdiolo). Jo filosofija turëjodidelá poveiká Ðalkauskiui, Jakðtui; joidëjomis labai domëjosi VladimirasÐilkarskis (apie rusø filosofà paraðæssolidþià monografijà, o po Antrojo pa-saulinio karo Vokietijoje pradëjæsvokiðkai leisti jo raðtus), AntanasMaceina ir kt. Bûdamas filosofas, re-liginis màstytojas, poetas, publicistas,literatûros kritikas, jis labiausiai pa-veikë tiek Rusijos, tiek Lietuvos filo-sofijà bei literatûrinæ simbolizmosrovæ. Maceinos teigimu, „ðis didysisRytø Europos filosofas turëjo grin-dþiamosios reikðmës lietuviðkajai

Kam aktualus VladimirasSolovjovas?

GEDIMINAS MIKELAITIS

Ukrainos katalikø universitetas, Þenevojeesanti Vladimiro Solovjovo draugija.

2 Maceina, A., Raðtai, t. 3, Vilnius: Mintis,1990, p. 418.

Vladimiro Solovjovo portretas, pieðtasprieð 1900 metus

1 Þymiojo rusø màstytojo 150-osioms gi-mimo metinëms skirtà konferencijà surengë


R E L I G I J A

minèiai uþsimegzti bei iðdygti“2.Jakðto liudijimu, „jo veikalai yra mannuðvietæ pagrindinius religijos irkrikðèioniðkojo gyvenimo klausimus.Taigi galiu tarti, kad joks katalikøapologetas, joks kitas krikðèioniðkasfilosofas nër mano dvasiai suteikæstiek ðviesos, kiek Vl. Solovjovas“3.

Vargu ar dabar kà nors dominaanuomet lietuviø filosofø krikðèionið-kàjà pasaulëþiûrà formavusios pa-grindinës Solovjovo mokymo gairës:pilnutinio þinojimo, visuotinës vieny-bës, logo, Sofijos, pirmavaizdþiø, teur-gijos idëjos. Bet visø pirma religijos,filosofijos, literatûros, idëjø istorijostyrinëtojai neiðvengiamai turës ikigalo atnarplioti ðio rusø màstytojominties siûlus XX a. pirmos pusës Lie-tuvos kultûroje. Vis dëlto dar daugiaudëmesio turës bûti parodyta Solovjo-vo, vadinto taip pat rusø Origenu irlyginto su Johnu Henry Newmanu,vienam svarbiausiam mokymo irveiklos principui – krikðèionybës at-naujinimui, suvienijimui (ekumeniz-mui), jos dvasinio gyvenimo refor-mavimui. Vakarø, o dabar ir rusømokslininkai, ðá Solovjovo praktiná(kartais vadintà ir utopiniu ar roman-tiniu) idealizmà yra rimèiau paste-bëjæ4. Dar jam gyvam esant apraðytasjo, kaip filosofo, netipiðkumas: netæsëakademinës karjeros, o tapo ið esmësbenamiu keliautoju, asketu, miegoju-siu kartais ir ant grindø, taikësi priegyvenimo nepritekliø ar net jø ne-pastebëdavo. Todël ir NikolajausBerdiajevo teiginys – „kaip raðytojasSolovjovas – ne menininkas, kaipþmogus – ne estetas“ – rodo, kad jisvisa savo veikla (taip pat poezija, li-teratûros kritika) siekë iðreikðti tikesminæ idëjà – dievaþmogio, Dievo ka-ralystës þemëje realizavimo idëjà.Krikðèionybæ laikydamas veiksmingagyvenimo religija, ypatingà dëmesáSolovjovas skyrë idealiøjø pradø ma-terializavimo, kûno perkeitimo, mate-

rijos sudvasinimo procesui. Krikðèio-nybei Solovjovas priminë vystymosi,dinamizmo, nuolatinio tobulëjimomatmená. Tikëjimo jëgos dëka gyveni-me ásikûnijusi mintis keièia tikrovæ,griauna ðá melo pasaulá. Jis visiðkaiiðnyksta, kai mûsø sàmonëje iðkylaKristaus tiesos ðviesa. Suvokdamaspasikeitimo bûtinybæ, þmogus ásipa-reigos paskirti visà gyvenimà, kad taspasikeitimas ið tikrøjø ávyktø. Solov-jovas veda prie minties, jog þmonësvaldomi formuojant jø ásitikinimus,átikinant juos tiesa. Krikðèionybë imskeisti þmones, kai ið pusiau sàmo-ningo tikëjimo virs visuotiniu ásiti-kinimu ir ágaus „protingà formà“. Ðiuoatþvilgiu dar neatskleista vieno þy-miausiø Solovjovo veikalø „Dvasiniogyvenimo pagrindai“ reikðmë. Taiðiuolaikines teologinës antropologijosnuostatas liudijantis tikras ekume-ninis dvasingumo vadovas. Èia paro-dytas religijos tikslas – gyvenimoatnaujinimas, nuðvietimas, suderini-mas su dieviðkuoju gyvenimu. Apskri-tai Solovjovas, atrodo, neatskleidþianieko nauja, tik labai konkreèiai,praktiðkai, glaustai argumentuoda-mas nutiesia religiná mûsø iðkreiptogyvenimo taisymo kelià. Jis duodapraktiniø nuorodø: savanoriðkam sa-vo valios suderinimui su Dievu reikiamaldos, sutarimui tarp þmoniø – ið-maldos (pasiaukojimo), prigimties su-tramdymui – susilaikymo nuo þemøtroðkimø ir aistrø. „Netikëti gëriu,kuris yra Dievas, – tai dorovinë mir-tis.“5 Ðis gerokai primirðtas veikalas –ir tikëjimo pradþiamokslis, ir krikð-èioniðkojo tobulëjimo vadovas.

Jokubaièio þodþiais, „Solovjovo kû-ryba – tai neiðspræstø Rusijos kultû-rinio tapatumo problemø atspindys.Teigdamas krikðèioniðkojo pasauliovienybæ, jis bandë pabëgti nuo garsio-sios slavofilø ir zapadnikø polemikos,taèiau vakarieèiams jis atrodo perdaug bizantiðkas, o staèiatikiai su

prieð ðimtà metø buvusiu nerimustebi jo simpatijas katalikybei“. Dau-gelis apie Solovjovà raðiusiø rusøtyrinëtojø nesupranta Solovjovo eku-menizmo ir laiko já màstytojo pasau-lëþiûros painiava. Vis dëlto ásidëmë-

tina, kad jo teigta „mistinë pasauliovienybë“ remiasi visø pirma Baþny-èios Tëvø ir nesuskilusios krikðèiony-bës patirtimi. Nors Staèiatikiø Baþ-nyèios Ðventasis sinodas màstytojuibuvo uþdraudæs raðyti religiniaisklausimais, perëjimo á Katalikø Baþ-nyèià jis nesuprato kaip atsiskyrimonuo Staèiatikiø Baþnyèios. Jis jautë-si katalikas ne konfesine, bet tikëji-mo iðpaþinimo prasme.

Kartu su popieþiumi galime dràsiaitvirtinti, kad religiniø áþvalgø gilumuir originalumu Solovjovas yra vienasþymiausiø XIX a. teologø, prie kurio,kaip ðiuolaikinio ekumenizmo pirm-tako, teigtos mistinës pasaulio vieny-bës dar neiðvengiamai sugráð ateitieskrikðèionybë.

3 Jakðtas, A., Raðtai, t. 2, Vilnius: Mintis,1996, p. 362.

4 Þr. Häring, B., Frei in Christus. Moraltheo-logie für die Praxis des christlichen Lebens,Bd. I, Freiburg: Herder, 1989, S. 72; Ehlen,

P., „Wladimir Solowjow. Die mystische Einheitder Welt“, in: Stimmen der Zeit, 2003, Heft7, S. 474–476; Лосев, А., Владимир Соловьеви его время, Москва, 2000, с. 296–344; Гай-денко, П., Владимир Соловьев и философия

Серебряного века, Москва: Прогресс, 2001,с. 18–20.

5 Соловьев, В., ,,Духовные основы жизни“,in: Idem, Избранные произведения, Ростов наДону, 1998, с. 140.

Vladimiro Ðilkarskio knygos„Solovjovo Visavienovës filosofija“virðelis. Kaunas, 1932


Baþnyèios ir pasaulio dilemosLenkø publicistikos apþvalga

VYTAUTAS DEKÐNYS

Ðá kartà kalbësime apie Lenkijos Ka-talikø Baþnyèios savivokà. Su eu-rointegracija iðkilæ ideologiniai ginèaidël Europos identiteto vël iðjudinobandymus apibrëþti krikðèionybëstapatumà ir santyká su kitomis religi-jomis. Pastaraisiais mënesiais lenkøkultûrinë spauda vël pilna diskusijøapie ekumenizmà, Baþnyèios vaidme-ná pasaulyje, kataliko politiko prie-dermes ir þmogaus moraliná pasirin-kimà. Ðiuos balsus verta atskiraiaptarti, nes „vidinis“ kataliko poþiûrisvartoja ðiek tiek skirtingà kalbà irmetaforikà nei kalbant apie vertybespasaulietiniame kontekste, ir pieðiaðiek tiek kitoká pasaulá.

Tarp pagrindiniø mûsø dienomisKatalikø Baþnyèiai tekusiø iððûkiøyra pasaulio religinis pliuralizmas,ekumeniðkumo bûtinybë bei dilemos,susijusios su religine tolerancija ir ta-patumo iðlaikymu.

Ðiuo poþiûriu ádomi lenkø spaudojeuþsimezgusi diskusija apie krikðèio-nybës ir budizmo sàlytá. Kun. prof. Al-fonsas Józefas Skowronekas dienrað-tyje Gazeta wyborcza nuodugniaianalizuoja Jëzaus ir Budos þemiðkø-jø biografijø ir asmenybiø panaðu-mus. Abu buvo turtø atsisakæ klajo-jantys pamokslininkai, abu ëmësipamokslavimo, patyræ dvasiná lûþá, irmaiðtavo prieð sustabarëjusias esa-mas religines doktrinas. Abu pamoks-lavo ne hermetiðka sakraline kalba,bet kasdiene ðnekamàja kalba, var-tojo áprastus prieþodþius ir buitið-kus palyginimus. Kun.Skowronekas teigia: „Jienesiekë ainiams per-duoti kokio nors naujopasaulio suvokimo, ne-

uþsiiminëjo giliomis filosofinëmis spe-kuliacijomis. Jø mokslas nëra slaptasapreiðkimas, jie nesiekia duoti pa-sauliui naujø ástatymø ir naujos gy-venimo tvarkos. [...] Jie abu rodë ke-lià, kaip iðsivaduoti ið egocentrizmo,pasaulio laikinumo, aklumo. Ðis iðsi-vadavimas – tai ne teorinës spekulia-cijos ir filosofinio diskurso kelias, betreliginis iðgyvenimas ir vidinë per-maina“. Abu keliai – tai ir galynëjima-sis su gyvenimo dþiaugsmo ir askezëskraðtutinumø pagunda. Budos ke-lias – tai meilës kupina atjauta, Jë-zaus kelias – tai atjauèianti meilë.

Taèiau autoriui nemaþiau rûpi, kurJëzaus ir Budos keliai iðsiskiria. Jiskalba ne tik apie visø religijotyrinin-kø akcentuojamà prarajà tarp bu-distinio nebûties siekimo ir krikðèio-niðkojo Dievo – asmens sàvokos. Vëlpaminëtinos Budos ir Jëzaus biogra-fijø paralelës: Buda – gyvenimo malo-numais persisotinæs ir jø laikinumàpatyræs aristokratas. Jo þodis taip patskirtas civilizacija persisotinusiemsir pasirengusiems nutraukti ryðá suja þmonëms. Jëzus – skurdþiø amati-ninkø atþala, jis kreipiasi á gyvenimosunkumø alinamus þmones, kuriemsvargas ir iðsivadavimo poreikis – kas-dienë patirtis. Buda – harmoningaisavyje susikaupæs, nuo pasaulio nusi-græþæs þmogus, ramiai, geranoriðkaiatjauèiantis kiekvienà þmogø ir kiek-vienà gyvà padarà. Jëzus – ugningaspranaðas, daugeliui jau savo þemiðka-jame kelyje jis yra Mesijas, Patepta-

sis, raginàs neatsisakyti þmo-giðkosios valios,bet jà nukreiptilink Dievo. Jë-

R E L I G I J A

zaus atjauta aktyvi, nerami, nukreip-ta á pasaulá. Kun. Skowroneko akimis,ðio skirtingumo esmë iðryðkëja, kaigretiname „Besiðypsantá Budà, së-dintá ant lotoso þiedo, ir ant kryþiauskenèiantá Kristø“. Ðie vaizdiniai itinsvarbûs budizmo ir krikðèionybësdogminëms ir simbolinëms siste-moms, jie – budisto ir krikðèionio lai-kysenos pasaulyje kelrodþiai.

Ginèus dël ekumenizmo ribø pagy-vino evangelikø reformatø leidinioJednota redaktoriaus Krzysztofo Do-roszo Popieþiaus adhortacijos Ecclesiain Europa komentaras tame paèiamedienraðtyje. Doroszui religinis pliura-lizmas Europoje – realybë, jis raðoapie þmogø, kupinà dvasios nerimo irbesiblaðkantá tarp religiniø doktrinø,bëgiojantá nuo budisto mokytojo paspsichoterapeutà ir atgal, daþnai nu-klystantá paskui iliuzijas, kartaispatiriantá tikrà dvasinæ permainà.Krikðèionybë vis daþniau tiesiogiaisusiduria su kitø tikëjimø dvasingu-mu, ir vis sunkiau patikëti, jog jøiðpaþinëjams uþkirstas kelias á Dievà:„Krikðèionybë niekada átikinamai ne-paaiðkino, kodël gailestingasis Dievasturëtø suteikti pirmenybæ krikð-èionims, o visiems kitiems palikti vientrupinius nuo savo, Vieðpaties, stalo“.Maþa to, Doroszo nuomone, tokio pa-aiðkinimo vargiai kada nors sulauk-sime, o krikðèionybës ateitis – skaus-mingi bandymai pritapti prie pasauliopliuralizmo, atsisakant per amþiusáprastø vienintelio tikëjimo, vienin-telio tarpininko ir vienintelës Baþ-nyèios kategorijø. Turime suvokti, jog„Apreikðtasis Dievas – tai kartu irslëpiningas Dievas, paþástamas irnepaþástamas, artimas ir tolimas,Dievas, kurio malonë praauga mûsøsuvokimà“.

Dràsi straipsnio autoriaus tezë:„Ðiandien atrodo, kad geriausias dva-sinës permainos mokytojas mûsø die-nø pasaulyje yra geros valios kupinas,agresijà atmetantis ir visiems atvirasbudizmas“. Krikðèionybë taip patprivalo kà nors pasiûlyti ðiame dvasi-nio pasirinkimo lauke, tik lemtingasklausimas – ar krikðèionybë siûlo pa-

Publikacijà remia:


R E L I G I J A

kankamai tvirtà ir savo tikslus su-vokiantá vidiná gyvenimà? Ar ji pa-kankamai atvira? Doroszas tvirtinaneþinàs tikro atsakymo á ðá klausimà.Jo galutinë iðvada – bûtini tokie kel-rodþiai, kaip aptariamoji Popieþiausadhortacija, kad galëtume eiti link ið-svajotosios „Atviros krikðèioniðkosEuropos su tolerantiðka Baþnyèia,kuri ágyvendina savo paðaukimà visøpirma malda ir kontempliacija, mokolabiau pavyzdþiu negu þodþiu, nuo-lanki ir pasirengusi aukai dialogotarpininkë ir mokytoja, þiûrinti aukð-èiausio þmogaus paðaukimo“.

Doroszo straipsnis, kuriame krikð-èionybei siûloma pamirðti savo iðskir-tinumà, o ir paèios krikðèionybësvaizdinys kartais primena vienà iðgausybës siûlomø preparatø dvasi-nëje eurovaistinëje, tuojau pat sulau-kë reakcijos. Nuolatinis Gazeta wy-borcza katalikø puslapio Arka Noegopublicistas, pasiraðinëjantis Jonosslapyvardþiu, þavisi Doroszo straips-nio poetika ir religinio pliuralizmoapologija, taèiau visos ðios graþios irpatrauklios mintys jo neátikina, nes,jo manymu, „Jei pamesime ið akiøKristaus iðskirtinumà, prarasime irkrikðèionybës tapatumà“. Juk religi-jø dialogo esmë nëra tai, jog visos dia-logo pozicijos – viena ir tas pats. Jonalaikraðèio puslapiuose iðpaþásta: „Visdëlto að, kaip krikðèionis, tikiu, kadJëzus yra Vienintelis, ir jo dieviðkagalia didesnë uþ Ðëtono galià. Be abe-jo, jis yra kelias, bet kartu ir virðûnë,kurià matome aiðkiau nei budistai,musulmonai ar induistai – nors jøtakai taip pat nëra klystkeliai“.

Krikðèionio poþiûriui á tiesos ir pliu-ralizmo dilemà bûdinga tai, kad jisvisa tai mato ið metafizinës iðganymoperspektyvos. Kad ir koks bûtø tiesosir tikëjimo statusas ðiuolaikiniamepasaulyje, þmogaus paðaukimas,krikðèionio poþiûriu, vis tiek yra iðga-nymas ir amþinasis gyvenimas. Tad,susidurdamas su budisto ar musul-mono pamaldumu ir pripaþindamasjo didesnæ ar maþesnæ vertæ, krikðèio-nis visø pirma galvoja, ar kitatikioþmogaus taip pat laukia iðganymas.

Krikðèionis negali uþimti savo pozici-jos religijø poliloge, nebandydamasatsakyti á klausimà, ar ámanomas ið-ganymas uþ Baþnyèios ribø.

Savaitraðèio Tygodnik powszechnyredakcijoje tëvas Joachimas Badeñisir tëvas Janas Andrzejus Kùoczowskiskaip tik kalbëjosi apie iðganymà irBaþnyèios vaidmená jame. Á klausimà,ar Baþnyèia bûtina þmogaus iðgany-mui, tëvas Joachimas atsako: „Esutikras, kad taip, nes tik Baþnyèia turiDievo parinktus iðganymo árankius“,taèiau èia pat paaiðkina, jog, jei þmo-gus ne dël savo kaltës neranda ðiøárankiø Baþnyèioje, Dievas tai matoir já iðganys, su vienintele sàlyga – jeiðis gyvena pagal savo sàþinæ. Kiek-vienas krikðèionis gali pakrikðtytikità þmogø, galima patiems susisie-ti santuoka, taèiau Eucharistija áma-noma tik Baþnyèioje.

Tëvas Joachimas pasakoja savo pa-þástamos moters vedybø istorijà – ðiKazachstano stepëse susituokë su rot-mistru be þiedø, be liudytojø ir net bekunigo. Neseniai paklaustas, ar Baþ-nyèia pripaþásta jø santuokà, tëvasJoachimas atsakë: kodël gi ne, jei abutroðko santuokos sakramento?

„Tiesa, netrukus rotmistras iðëjo átolius ir atsisveikindamas pareiðkë,jog jø santuoka negalioja, nes buvosudaryta ne baþnyèioje, bet jis smar-kiai klydo.

Tëvas Kùoczowskis: Nes nesuvokë,kad toje stepëje tai jis ir jo þmona bu-vo Baþnyèia.

Tëvas Badeñis: Taigi. PaprastaiBaþnyèia reikalauja, kad jaunieji iðei-tø santuokos mokslus, giliai viskà ap-màstytø. O jie susituokë tokiu bepro-tiðku, lengvabûdiðku bûdu, nes þinia,koks romantiðkas saulëlydis Kazachi-jos stepëje. Ir durys uþsitrenkë, ponerotmistre. Pats save sutuokei!“

Mato evangelijos Paskutiniojo Teis-mo vizijoje nëra jokios kalbos apieBaþnyèios institucijà, o iðganytiejiateina ið visø tautø. Tëvas Joachimaspaaiðkina: „Nes ne vien Baþnyèia, betvisas pasaulis stos prieð Teismà“.Þmonës, kurie bus iðganyti uþ Baþ-nyèios ribø, dvasiniu poþiûriu buvo

Baþnyèioje – nors ne dël savo kaltësoficialiai nebuvo jos nariai, bet vistiek yra paðaukti iðganymui. „Taèiauar visi þmonës bus iðganyti, neþi-nau“, – abejoja tëvas Joachimas.

Kelias pas Kûrëjà – ne pabëgimasá dangø ar uþsidarymas savo ðirdiestobulybëje, tai – kelias per kito þmo-gaus veidà. Ðia prasme tëvui Joachi-mui pedagogas Januszas Korczakas,komunistiniø paþiûrø þydas, savo no-ru iðëjæs á dujø kamerà kartu su savoauklëtiniais, yra ðventasis.

Autentiðka krikðèionio pozicija –palinkti prie artimo, o ne didþiuotissavo „tiesumu“, nes nevalia stovëtitiesiai ir iðdidþiai, kai ðalia guli li-gonis. Tëvo Joachimo tvirtinimu,nuodëmklausys taip pat turi bûti pa-linkæs prie nusidëjëlio, jei kalba innomine Christi.

Abiejø vienuoliø nuomone, iðgany-mui daug svarbiau matyti artimoveidà, nei pripaþinti Baþnyèios struk-tûras. Ðv. Pranciðkus buvo maiðtinin-kas, balansavæs ant erezijos ribos, oðv. Dominykas sëmësi radikalizmo iðvaldensø. Tëvas Janas Andrzejus Kùo-czowskis savo ruoþtu prisimena le-gendà, kaip Napoleonas, reikalau-damas, kad popieþius atvyktø jokarûnuoti, grasinæs kardinolui, jog jeiBaþnyèia nepaklus jo reikalavimams,jis netruks likviduoti Baþnyèià – kar-dinolas atsakæs: valdove, mums pa-tiems tai jau beveik du tûkstanèiusmetø nepavyksta. Tad abiejø vienuo-liø nuomone, Baþnyèia bûtina iðgany-mui, bet Baþnyèia – tai visø pirmamistinë tikinèiøjø bendruomenë, o neformali struktûra; dvasinis, o ne fizi-nis kûnas.

Baþnyèia visø pirma mato save kaipkelrodá, be kurio individualios sàþinësapsisprendimas bûtø labai trapus irrizikingas. Gazeta wyborcza pusla-piuose dominikonas tëvas TadeuszasBartosis ir kun. prof. Henrykas Wit-tczykas aðtriai ginèijosi apie krikðèio-nio sàþinës laisvæ. Tëvas Tadeuszaskritikuoja Baþnyèios struktûrø auto-ritarizmà, remdamasis ðv. Tomo Ak-vinieèio sàþinës koncepcija: atmesda-mas kraðtutines sampratas – kad


K U L T Û R A

þmogus vienas pats sprendþia, kas ge-ra ir kas bloga, ir kad kaþkas spren-dþia uþ já, Angeliðkasis Daktarastvirtino, jog sprendimà daro pats þmo-gus, atsiþvelgdamas á tai, kas yra uþjo. Tuo tarpu tëvo Tadeuszo nuomone,mûsø laikø Baþnyèià stipriai tebevei-kia svetima jai doktrina – XIX a. tei-sinis pozityvizmas, pagal kurá 1917 m.buvo reformuota kanonø teisë. Ðispoþiûris átvirtino formalø nuodëmëstraktavimà, pernelyg sureikðminobaþnytiniø sankcijø poveiká, o tai, të-vo Tadeuszo manymu, trukdo for-muotis tikinèiojo sàþinei. Maþa to, pa-mirðtama, jog tikinèiojo sàþinë turivirðenybæ, susidûrusi su paprastu,nepamatiniu Baþnyèios mokymu. Ðtaidetaliø Baþnyèios instrukcijø laikinu-mo pavyzdys: 1866 m. Etiopijos apað-taliðkasis vikaras gavo atsakymà iðÐventosios Oficijos, jog vergovë sude-rinama su prigimtine teise.

Kun. Wittczykas grieþtai nesutinkasu tëvo Bartosio pozicija. Jo manymu,negalima visiðkai ignoruoti indivi-dualios sàþinës trapumo, jos santykio

Neeilinës prarastosiosistorijos svarstybos

NERIJUS ÐEPETYS

Paskutiniu metu Lietuvoje rengiantmokslines temines konferencijasstengiamasi sutelkti kuo solidesnápraneðëjø bûrá po kuo „talpesne“ pa-vadinimo kepure, ir, pasitelkus á pa-galbà reklamà bei vieðuosius ryðius,paversti renginá reikðmingu akade-miniu ávykiu. Faktinis tokiø pastan-gø vaisius neretai bûna „suneðtinësvaiðës“, kai mokslininkai tiesiog su-sirenka pasidalyti savo (ne per) nau-jausiø tyrinëjimø rezultatais. Dël

to kylanèiø defragmentacijos arbaakademiðkumo simuliacijos pavojøbûtø galima iðvengti, jei kiekvienoskonferencijos rengëjai nepatingëtø iðanksto pasiaiðkinti, kà savuoju ren-giniu jie nori pasakyti. Tai yra deraið anksto aiðkiai suformuluoti konfe-rencijos idëjà, rûpestingai apibrëþti irsuderinti paskirø praneðimø temas.Po tokio intelektinio ádirbio ir visakonferencija, ir atskirø jos praneðimøtemos tampa klausimais á jà kvieèia-

su Baþnyèia ir apreikðtàja tiesa. Itinpavojinga palikti galutinius morali-nius sprendimus individualiai sàþi-nei, kuri gali klysti arba apskritaibûti nuodëminga. Klystanèià sàþinægali pateisinti geros intencijos, betrealiø veiksmø blogis vis vien yrablogis. Visa tai kun. Wittczykas iliust-ruoja interpretuodamas biblinæ pir-mosios nuodëmës istorijà: Ieva nu-sidëjo, vadovaudamasi vien savosàþine ir ignoruodama Adomo sàþinæ.Tad kun. Wittczyko poþiûriu, þmogausiðganymas uþ Baþnyèios ribø – daugsunkesnis dalykas, negu atrodytøperskaièius kitø diskutantø mintis.

Diskusijos apie Baþnyèià ir pasauláturi specifinæ perspektyvà. Jei kà norsdomina vien pilietinë diskusija, vistiek pravartu ásiklausyti á „vidinius“katalikø ginèus, ypaè mûsø regione,kur krikðèioniðkos vertybës, nors iriðstumtos á politinio ir socialinio gy-venimo pakraðtá, vis dar kartais pa-sivaidena vyksmo dalyviams – kaipgyvybinis poreikis arba tylus prie-kaiðtas, naudinga korta.

miems tyrinëtojams. Geriausia, kaijie svarbûs ne tik grupelei specialistø,bet ir – nors kuria prasme – daliaineakademinës vieðuomenës.

Tokiu keliu ir pasukta keletà metørengiant tarptautinæ konferencijà„Baltijos valstybiø klausimas Antro-jo pasaulinio karo metais“ (2003 m.lapkrièio 28–29 d., Lietuvos istorijosinstitutas). Ðis renginys kaip tik ir ið-siskyrë konceptualumu, taigi sàmo-ningu ir aktyviu santykiu su rûpimuistoriniu objektu. Klausimas, slypëjæsir pasireiðkæs ávairiuose karo metøávykiuose, procesuose, projektuose,pasitarimuose ir (ne)susitarimuose,praneðëjams ið Lietuvos (4), Rusijos(3), Vakarø (3) buvo pateiktas tikin-tis ne visiems þinomø faktø ar doku-mentø „nuðvietimo“ (ar „atkapstymo“naujø), o nuodugnaus pasvarstymo irrûpestingo apmàstymo. Mat ðis – Bal-tijos valstybiø (BV) valstybingumo –klausimas ir kaip istorinës tikrovës,ir kaip istoriografiniø tyrinëjimø ob-jektas egzistavo per visà XX a.; iðlie-ka jis politiðkai aktualus ir dabar. Ko-kiomis tad kryptimis ðá klausimàgalima svarstyti ðiandien? Spren-dþiant ið konferencijos praneðimøtematikos – labai ávairiai: ir ið Vaka-rø valstybiø poversalinës pozicijos(È. Laurinavièius), ir per paèiø BVpastangø áveikti geopolitinæ grësmæsavo valstybingumui prizmæ (A. Kas-paravièius, N. Ðepetys), ir ið SSRS arVokietijos politikos BV atþvilgiu per-spektyvos (N. Lebedeva, A. Èiubarjan,Ch. Dieckmann), ir per BV klausimovietos SSRS, JAV ir Didþiosios Brita-nijos derybose 1940–1945 m. paieðkas(M. Miagkov, J. Hiden), ir þvelgiant áBV valstybingumà ið lietuviø–lenkøsantykiø karo pabaigoje pusës (K.Tarka, A. Bubnys).

Klausantis skaitomø praneðimø, jielengvai klostësi á keturis ir temiðkai,ir chronologiðkai, ir „nacionaliai“ sa-vitus blokelius: 1) BV/Lietuvos valsty-bingumo perspektyvos ir alternatyvosties 1939 m. riba (trys lietuviø isto-rikø praneðimai); 2) Sovietø Sàjungospolitika BV atþvilgiu ir jos recepcija/revizija santykiuose su Vakarais


1939–1941 ir 1941–1945 m. (rusø isto-rikø praneðimai); 3) Didþiosios Brita-nijos ir Vokietijos pozicija BV menamovalstybingumo klausimu 1941–1945 m.(Vakarø istorikø praneðimai); 4) Lie-tuvos valstybingumo galimybës iðLietuvos ir Lenkijos politikø, laisvëskovotojø ir strateginës SSRS perspek-tyvos (baigiamieji lenkø ir lietuviøpraneðimai).

Pirmàjà praneðimø grupæ pradëjokonceptualiausias pagrindinio kon-ferencijos rengëjo Èeslovo Laurina-vièiaus praneðimas apie „Baltijosvalstybiø paradoksus“, kuriø pagrin-dinis: „jei Pirmojo pasaulinio karo ið-davoje susikûrusios Baltijos valstybësilgà laikà neturëjo pripaþinimo, taiAntrojo pasaulinio karo iðdavoje, ne-paisant faktinio iðnykimo, Baltijosvalstybës iðsaugojo pripaþinimà“.Praneðëjas ir sau, ir kitiems konfe-rencijos dalyviams këlë anaiptol neretorinius ir ne vien istorinius klau-simus: ar BV atþvilgiu vis dëlto egzis-tavo nepasiraðytas „Miunchenas“, argalima greta statyti SSRS agresijosBV atþvilgiu politikà ir Vakarø vals-tybiø tylø susitaikymà su ja; kas la-biau iðreiðkë Vakarø pozicijà karopabaigoje ir pokariu – „rankø nusiplo-vimas“ nuo BV klausimo ar nepripa-þinimo politika? Savo paties siûlomashipotezes (pvz., apie BV kaip, pover-saliniø Vakarø poþiûriu, savità „de-pozità“) Laurinavièius grindë 1920 ir1939 m. istoriniø situacijø regione su-gretinimu: nuo sovietizacijos BViðgelbëjæs „Vyslos stebuklas“ pasikar-toti nebegalëjo, todël 1940 m. sovieti-në okupacija pamatinio Vakarø pasy-vumo akivaizdoje buvusi veikiausiaineiðvengiama. Drauge prelegentaspabrëþë, kad ieðkant atsakymø á jo ið-keltus klausimus, tiesiog bûtina nag-rinëti alternatyvius istorinius spren-dimus ar ávykiø raidos scenarijus. Taiir buvo daroma Algimanto Kaspara-vièiaus praneðime: ketvirto deðimt-meèio pabaigoje BV turëjo bent trisrealias raidos alternatyvas: neskelbtineutraliteto, iðlaikant Tautø Sàjun-gos linijà; deklaruoti neutralitetà irsutvirtinti já arba didþiøjø valstybiø

garantijomis, arba triðale karine sà-junga. Taèiau BV, uþuot pasirinkusioskurá nors ðiø keliø, apsiribojo pusiniusprendimu – pasiskelbtuoju neutrali-tetu, ir ði politinë linija ið esmës buvodidþiosios britø Appeasement poli-tikos nesëkmës atðvaitas. Kita vertus,Vakarø ðalims ieðkant visokiausiøbûdø, modeliø, scenarijø, kaip iðveng-ti karo, SSRS vykdë karo diplomati-jà, galvodama ne tik kaip karà sukel-ti, bet ir kaip já pergalingai baigti.

Po ðios konferencijos dalies vyku-sios diskusijos parodë, kad uþ (ne)ið-naudotø istoriniø ðansø paieðkas aralternatyviø raidos variantø aptari-mà tam tikrai istorikø rûðiai ir toliausvarbesnis ideologinës tiesosakos mo-

tyvas. Antai uþsimezgus diskusijaiapie Vokietijos politinius interesusper interesø sferø su SSRS mainusMaskvoje 1939 09 28 (dokumentus þr.NÞ-A, 2002, Nr. 9–10), á tribûnà ási-verþæs tyrinëtojas ið Rusijos Michai-las Miagkovas visus ryþtingai pa-mokë, kad Vokietijai Suvalkø 1939 m.rudená reikëjo tam, kad ið jø atëjuslaikui galëtø suduoti triuðkinamàkariná smûgá Sovietø Sàjungai... Ap-skritai kolegø ið Rusijos dalyvavimasðioje konferencijoje buvo it lakmuso

popierëlis. Kadangi karo metais bû-tent SSRS faktiðkai sprendë BV klau-simà, konferencijos organizatoriaikaip tik ið dabartiniø Rusijos istorikøgalëjo tikëtis tam tikrø dokumentiniø„atvërimø“: kaip ir kodël SSRS vienuar kitu momentu pasirinko tam tikrussprendimus, pvz., sinchroniðkà BV so-vietizacijà. Taèiau jau ðeðetà-septy-netà metø niekam ne paslaptis, kadistorijos mokslas Rusijoje vël tapostipriai politizuotas; juolab be politi-kos negalëjo apsieiti tokiø Rusijai ikiðiandien opiø klausimø kaip BV vals-tybingumas aptarinëjimas. Todël vi-sai suprantama, kad á konferencijàneatvyko (nors praneðimà atsiuntë, irjis buvo perskaitytas) Rusijos MAVisuotinës istorijos instituto (vienosið trijø konferencijà rengusiø insti-tucijø) direktorius Aleksandras Èiu-barjanas. Prieþastis, kurià neva kon-fidencialiai nurodë jo kolegë NatalijaLebedeva, tiesiog anekdotinë: gar-busis direktorius negalëjæs atvykti,nes kaip tik tuo metu buvo pakvies-tas susitikti prezidento Putino... Arbereikia kitø árodymø, kad XX a. Rytøir Vidurio Europos istorija yra integ-rali dabartinës Rusijos uþsienio poli-tikos dalis?

Visi trys Rusijos istorikø prane-ðimai buvo gana skirtingi, galimanetgi sakyti, kad jie atstovavo pa-grindines Antrojo pasaulinio karodabartinës rusiðkosios istoriografijoskryptis: chruðèiovinæ (Lebedeva: dëlagresyvios SSRS politikos prieð BVkaltas þiaurus ir neiðmintingas Sta-linas), neostalininæ (Miagkovas: SSRSkaro pabaigoje elgësi toliaregiðkai iriðmintingai, tiesiog puikiai sprendënacionalinius/sienø klausimus) ir po-perestroikinæ (Èiubarjanas: dël BVMiuncheno nebuvo, SSRS tiesiog vyk-dë ekspansinæ, o Vakarai – savanau-diðkà politikà). Kiekvienas pasi-sakymas buvo kaþkuo ásimintinas:daugsyk Lietuvoje vykusiose konfe-rencijose dalyvavusios prof. Lebede-vos praneðime bûta ir de’ ja vu, ir ino-vacijø: antai praneðëja itin radikaliaiinterpretavo plk. Kazio Ðkirpos veik-là. Kelios sutampanèios frazës Ðkir-

K U L T Û R A

V. Koretskio plakatas „Europa buslaisva!“ 1944


pos ir vokieèiø diplomato JuliusoSchnurre’s pasisakymuose 1939 m.vasarà leido Lebedevai traktuoti Lie-tuvos diplomato veiklà Berlyne kaipsiekimà sutrukdyti suartëti SSRS irDidþiajai Britanijai. Þinia, jei papras-tas Amûro þvejys kadaise galëjo bûtipavojingas Anglijos ðnipas, tai kodëlnacionaliniams SSRS interesams ne-galëjo pakenkti aktyvus lietuviø na-cionalistas? Miagkovo praneðimas ið-siskyrë plaèia erudicija ir maþiauemociðkai artikuliuota argumenta-cija. Taèiau pabaigoje nuskambëjæsistoriko komentaras, – esà jei bûtøStalinas paklausæs Roosevelte’o pa-siûlymo BV po karo surengti plebis-cità, tai þmonës bûtø aiðkiai nubal-savæ uþ „buvimà SSRS sudëtyje“, irgal tada nebûtø vëlesniø problemø(suprask, ir dabartinio BV valstybin-gumo...), – paliko auditorijà sumiðu-sià: liko neaiðku, ar tai uþsispyrëliðkoistorinio naivumo, ar pridengto impe-rialistinio cinizmo iðraiðka. Galiau-siai, klausantis Lebedevos perskai-tyto Èiubarjano praneðimo, ástrigovykusiai uþfiksuotas lûþis SSRS poli-tikoje, kai ligi tol reikalavæ anglosak-sø ðaliø pripaþinti 1941 m. SSRS sie-nas, sovietø lyderiai nusprendë visainebekelti BV priklausomybës SSRSklausimo: Raudonajai armijai uþë-mus „Pribaltikà“, BV klausimo nebe-liks; ir apskritai kur sustos Raudonojiarmija, ten ir bus atraminës átakos beisienø ribos, – argi tai nebuvo lemia-mas þingsnis nuo „antihitlerinës koa-licijos“ prie „Ðaltojo karo“?

Kitos konferencijos dienos prane-ðimuose aistrø, taigi ir intrigos, bûtamaþiau. Christophas Dieckmannasitin profesionaliai nuðvietë BV sa-vaveiksmiðkumo 1941–1944 m. nega-limybæ NS Vokietijos rasinës, oku-pacinës ir kolonizacinës politikospoþiûriu. Istorinæ praneðëjo erudici-jà, apimanèià net ir tarpukario Lietu-vos vidaus politinës situacijos iðma-nymà, kiek apkartino ideologiðkainuspalvintas politologinis rigorizmas(Smetonos reþimas Lietuvoje buvæsnacionalistinis, taigi antimodernisti-nis) ir Zeitgeschichte specialistams

Vokietijoje kojà vis pakiðantis „politi-nis korektiðkumas“: lietuviai esà tu-rëjæ galimybiø masiðkai gelbëti þy-dus, tik ðtai tai nebuvo jø tikslas, –esà palyginkime su sëkmingu mobili-zacijos boikotu. Tarsi visa, kas dëjosikaro metu, buvo susijæ su þydø klau-simu, tarsi tebuvæ galimos trejopospozicijos: talkininkavimas naciams,þydø gelbëjimas ir (smerktinas, betsuprantamas) abejingas stebëjimas...Nei tokio retrospektyvaus panopti-kumo vizijos, nei neskoningo morali-zavimo nebuvo justi britø tyrinëtojoJohno Hideno praneðime, aiðkiainubrëþusiame britø politikos Antro-jo pasaulinio karo metais ribas: mo-ralios politikos imperatyvas ir visstiprëjanti politinë bûtinybë paisytiDidþiosios Britanijos gyvybiniø inte-resø (prievartinë sàjunga su SSRS).Ta auditorijos dalis, kuri klausësipraneðimø abi konferencijos dienas,turëjo puikià progà palyginti rusið-kàjà ir britiðkàjà istorines kultûras:ið rusø istorikø praneðimø tekstø arbent potekstës sklido apgailestavi-mas, kad SSRS/Rusijai („naðim“) ne-pavyko (turint galvoje dabartinæ BVegzistencijà) sëkmingai iðspræsti BVklausimo, tuo tarpu Hideno pozicijabuvo visai kito lygmens: nors britai irturëjo moralios politikos, maþesniøjøgynimo imperatyvà, jis apgailestaujàs,kad Didþioji Britanija per derybas ne-gynë Baltijos ðaliø labiau.

Mëginant nusakyti konferencijosreikðmæ, pabrëþtina, kad tokios tema-tikos simpoziumas buvo surengtasmûsø istorikø. Juk ið tiesø BV klausi-mas karo metais, þiûrint grieþtai is-toriðkai, pirmiausia yra ne „maþøjø“(Lietuvos, Latvijos, Estijos), o didþiø-jø valstybiø istoriografijø ir ypaè tarp-tautiniø santykiø istorijos tyrinëjimøobjektas. Taip yra ne tiek dël to, kaddidþiàjà kalbamo laikotarpio dalá BVneegzistavo, o todël, kad pagrindiniaitokio klausimo „ðaltiniai“, ypaè doku-mentiniai, saugomi uþ dabartiniø BVribø. Kita vertus, Ðaltojo karo metais,ypaè Vakaruose, BV valstybingumoklausimas karo metais buvo plaèiaityrinëtas ir specialiai, ir greta kitø

klausimø, o dokumentinë situacija poSSRS subyrëjimo, prieðingai kai ku-riems lûkesèiams, ne kà tepasikeitë.Tad dabar ir Baltijos ðaliø, ir Vakarø,ir Rytø istorikø galimybës apsvarstytiðá klausimà tarsi tampa lygiavertës, –ypaè jei orientuojamasi á perspekty-vizmà (aktyviø klausimø istorijaikëlimà ir svarstymà) ir istoriniø al-ternatyvø ieðkojimà, o ne á „objekty-vø“ faktinës ávykiø raidos nuðvietimà.Ir èia sunku bûtø apkaltinti konfe-ren cijos rengëjus ðaliðkumu dël to,kad á konferencijà savo perspekty-vomis pasidalyti nebuvo pakviesti ko-legos ið Latvijos ir Estijos. Juk kasneþino, kad XX a. istorijos tyrinëto-jams mûsø ðiaurinëse kaimyninëseðalyse dar sunkoka áveikti maksimà,bûdingà ir daliai lietuviø istorikø:egzistuoja valstybë, yra dokumentai –galima raðyti istorijà; tuo laiku ne-bûta valstybës, nëra po ranka archy-vø – nëra ko ir samprotauti apie to-kià istorijà...

Kaip ávertinti faktiná konferencijospoveiká Lietuvos istorikams, plaèia-jai akademinei visuomenei ir ypaèvieðajai istorinei sàmonei, kurioje itingajûs „vienø vieni“, Molotovo–Rib-bentropo pakto, Jaltos, Williams’o irpanaðûs „kaip visi mus pardavë“ vaiz-diniai? Iðties, nors organizatoriai pa-sirûpino á renginá pakviesti ar bentapie já informuoti kuo platesniusistorija besidominèius visuomenëssluoksnius, konferencijos salëje bepraneðëjø buvo galima suskaièiuotidaugiausia pora tuzinø klausytojø.Beveik nebuvo matyti jaunø moksli-ninkø ir studentø, kà ir kalbëti apieJaltomis ar Miunchenais ypaè mëgs-tanèiø þongliruoti politikos analitikøir þiniasklaidos apþvalgininkø dëme-sá. Galimas dalykas, kad ðiandienLietuvoje laikant praktiná, pilietinávalstybingumo tvermës ir brandos eg-zaminà, mëginant dabartyje sklaidytiuþslëpto Rusijos mëginimo ásigalëtine tik Lietuvos, bet ir visø ant NATOslenksèio atsistojusiø BV politiniamegyvenime, miglà, susidomëjimas ana-logiðkø praeities procesø akademiniaisaptarimais tiesiog nëra toks didelis.

K U L T Û R A


K U L T Û R A

Nacionaliniame dramos teatre JonasVaitkus pateikë Ingmaro Villqisto„Helverio nakties“ versijà.

Ingmaras Villqistas yra bûdingasvieðøjø ryðiø produktas. Prieð ðeðe-rius metus dramaturgo Ingmaro Vill-qisto apskritai nebuvo, taèiau lenkømieste Ðlionske gyveno toks Jaros-ùawas Swierszczas. Jis dirbo parodøkuratoriumi ir labai mëgo mistifika-cijas, be to, raðë pjeses, dalyvavo kon-kursuose, o 1998 m. ákûrë teatriukàTeatr Kriket. Kartà Jarosùawas su-galvojo tapti Ingmaru Villqistu, pa-siskolindamas Bergmano vardà, opaskutiná pavardës skiemená ir skam-besá – ið Enquisto. Taip jis padarë netik todël, kad ëjo ið proto dël Skandi-navijos, turëjo senelæ ir þmonà ið tenkilusias, skaitë Strindbergà, Ibsenà,Enquistà, Norenà, Bergmanà, þiûrëjovon Trierà bei kitus „dogmininkus“.Jarosùawas Swierszczas sekë kultiniujaunosios kartos lenkø reþisieriumiGrzegorzu Jarzyna, kuris kiekvienànaujà spektaklá pasiraðinëjo nauja pa-varde, pritraukdamas medijø dëmesá,kartu vykdydamas meniná projektà,pagal kurá autorius tampa savo sukur-to veikalo dalimi. Ðiaip ar taip, tuo me-tu apie Villqistà neraðë, o plati lenkøteatro auditorija maþne nieko neþinojo.

1999 m. átakingiausias lenkø teat-ro kritikas, Gazeta wyborcza teatroskyriaus recenzentas Romanas Paw-ùowskis iðspausdino apþvalginá straips-ná. Jame, svarstydamas apie Lenki-jos teatrà, teigë, kad pasirodë „dideliotalento dramaturgas“ Ingmaras Vill-qistas, autorius „realistas“, kuris raðopaprastai ir kalba apie þmogø bei joproblemas, atsisakydamas grotesko irabsurdo prizmës. Greta Pawùowskispateikë klasifikacijà, áraðydamasSwierszczo slapyvardá tarp penkiø

Infantilumas ir kompozicija

KRISTUPAS SABOLIUS

iðkiliausiø XXI a. lenkø teatro pavar-dþiø, tokiø kaip G. Jarzyna, M. Gra-bowskis, T. Sùobodziankas. Nereikianë sakyti, kad skaitytojai gerokai nu-stebo. Villqisto niekas nebuvo skaitæs,tad norëdami uþlopyti spragà, kûrëjaipuolë ieðkoti iðgirtøjø pjesiø. Redak-cijos telefonai netilo, interesantai ne-kantraudami praðë Villqisto kontaktø.

Per kitus trejus metus buvo prista-tyta (publikuota arba inscenizuota)dvylika ðio dramaturgo pjesiø. Roma-nas Pawùowskis tuo tarpu rûpestingaigynë savo „pagamintà“ autoriø, su-teikdamas kritikos uþnugará.

Reikia pasakyti, kad Villqistas yraádomus dramaturgas, nors tai paste-bima ne ið pirmo þvilgsnio. Apskritai„naujojoje dramoje“ vyrauja dvi aiðkiostendencijos: autoriai renkasi agresy-vias ir dekadentiðkas temas arba imasinetikëto komponavimotaktikos. Sarah Kanebei Markas Ravenhillasatstovautø pirmai kryp-èiai, Rolandas Schim-melpfennigas – antrai,jei kalbame apie tuos,kurie ið arèiau þinomiLietuvos publikai. „Hel-verio naktis“ iki galonetelpa në po viena iðminëtø „rubrikø“, taèiaukartu apima jas abi. Kû-rinys erzina savo stan-dartiðku prisistatymu,taèiau bûtent „stan-dartas“, mano akimis,Villqistui tampa pa-grindiniu dramaturgi-nio þongliravimo objek-tu. Lietuviðkos versijosspektaklio kûrëjai mëgi-na bûti tam atidûs. Pje-sës siuþetas pasakoja

apie neiðsivysèiusá vaikinà, kuriuorûpinasi svetima moteris. Dramosveiksmas vyksta neapibrëþtame laike,neþinia kokioje ðalyje (turbût Skandi-navijoje), uþ lango gatvëmis bëgiojanematomø vandalø faðistø gaujos. Pje-sës kontekstas ðiaurietiðkai vësus, pa-veldëtas ið Villqisto mëgiamø ðvedø,todël skaitantysis (ypaè tas, kuris geraiiðmano praëjusio amþiaus skandinavødramaturgijà) gali pasijusti nejaukiai.Raðyti stiliumi a la Strindbergas arBergmanas ðiandien jau ðiek tiek nuo-bodoka. Emocijø sàspaudos ir prover-þiai, subtilûs bendravimo niuansai, ar,kaip sakoma, sielos gelmës ir uþkam-piai – visa tai buvo savu laiku ekspo-nuojama ir aptariama, o lietuviø teat-re dar ir nemaþai statoma. Todël iðpirmo þvilgsnio pjesë atrodo nesuma-ni. Taèiau tai tik pradþia.

Vaitkaus spektaklis pradeda nuokliðës. Jis primeta scenovaizdá, kurisiðsyk nustato psichoanalitinæ pers-pektyvà – banaliai paprastà barbyworld (scenografë Jûratë Paulëkaitë).Veiksmas vyksta barbës namelyje sutradiciniais jam bûdingais daikèiu-kais: sumaþintomis këdutëmis, nëri-niuotomis staltiesëlëmis, radiju, roþy-

Scena ið spektaklio „Helverio naktis“.Helveris – Arûnas Sakalauskas, Karla – Jolanta

Dapkûnaitë. Dmitrijaus Matvejevo nuotr.


tëmis ir ðaukðtukais. Juk barbë – taikaþkokia nesàmonë, mutantas ið fe-minizmo ir kapitalizmo atliekø, pri-smaigstytas pedofilinio seksualumo irfetiðizmo razinø. Ji ne tik emancipuo-tos moters plastmasinë iliuzija, á ku-rià bræstanèios mergaitës projektuo-ja save (tokia postprincesë, laukiantilabiau þirgo nei princo), ji dar ir iðsi-veðëjusio infantilizmo „brandas“ beihormonø audrø purtomø paaugliøejakuliacijos stimuliatorius.

Tai, kad pagrindinis herojus yraskystaprotis, pagal Villqisto sumany-mà paaiðkëja neiðsyk, pjesei ágaunantpagreitá. Vaitkaus spektaklio versijojepastaroji aplinkybë galutinai iðaiðkë-ja pasikeitus rûbams. Áþengæs á scenàkareiviðka eilute ir reikðdamas susi-þavëjimà „ten“ besiðlaistanèiomis na-ciø tipo militaristinëmis kolonomis,jis (kaip vëliau suþinome, vardu Hel-veris – aktorius Arûnas Sakalauskas)nurengiamas iki vaikiðkai skaisèiøroþiniø „kalgotkiø“. Su teroristiniupasimëgavimu surengæs jai (pasirodo,Karlai – aktorë Jolanta Dapkûnaitë)kareiviðkas pratybas, kuriø metuKarla tàsoma ir ðokdinama, netrukuspats pakliûva á globëjos motiniðkusspàstus. Improvizuota mamytë tik iðveido panaði á skaistø arijø etalonà,o jos lipðnumas – pavojingai lipnus irnuodingas it klastingos lopðelio-dar-þelio auklytës voratinklio syvai. Pasi-rodo, roþinis namelis – tai ðiltnamis,kuriame kaip veislinis pomidoras veðineiðsivystæs imbecilas Helveris. NesKarlai rûpi, kad durnelis ir liktø dur-nelis, ji dovanoja jam kareivëlius,toleruoja jo psichopatiná ðëlsmà ir uto-pinæ agresijà. Kadaise ji pati turëjosavo tikrà dukrà debilæ, negraþià beþ-dþionëlæ, bet pasidarë ðlykðtu, paliko,kaip áprasta tokiais atvejais, jà antkaþkokiø laiptø. Karlà uþ tai palikovyras, todël ji kentëjo, baisiai kentë-jo, kol vienoje ligoninëje susirado kitàdurnelá Helverá, ir, suprask, dabar ikiðiol aukojasi dël jo, augina ir priþiûriviena. Bëda ta, kad augintinis beveikbendraamþis, á pseudo-motinà „ki-tomis akimis þiûri“ ir... paliesti norinedràsiai.

Ðalia viso to á barbës namelá kart-kartëmis „ásirauna“ kareivio batasgigantas. Galinga metafora apie blogáuþ lango – vëlgi tam tikras standartas(default’as, pasakytø tinklaþmogiai).Niveliuojanti totalitarizmo poza, dëlkurios svaigsta Helveris, baugina irkvieèia susitapatinti. Ðtampø ðëls-mas spektaklyje tæsiasi toliau. Karlosintymumo akimirkà jos svajoniø pa-saulis straksimas ekspresyviu ðokiu,vaizdelis matytas, skamba kaip cita-ta ið amerikietiðkø miuziklø (vaizdasatseit juodai baltas, mojuojama skë-èiu, këdës tampa choreografijos da-limi). Citata, kuri jau buvo daþnai ci-tuota (pakanka prisiminti „Ðokëjàtamsoje“). Ir nors patologijos temadirgina jautrias þiûrovø sielas, jos at-virumas ne akivaizdus, negàsdinan-tis, joks ne von Mayenburgo incestasar Saros Kane heroino ðvirkðtas aky-je. Tai tarsi kompromisinis agresy-vumas, kurio vardan pjesës autoriusdaug kà nutyli ir neparodo. Nutylëji-mai galëtø iðeiti á naudà reþisieriui,mat tarpuose tarp þodþiø galima daugkà pasakyti. Deja, neiðeina. Aktoriaiprogramiðkai vienodai vykdo uþduotàprojektà, kuris ið pradþiø ádomus,paskui nebe. Spektakliui ritantis áantrà pusæ, imi svarstyti, kaip dar ga-

V I S U O M E N Ë

lima bûtø plëtoti personaþø linijas,tada suvoki, kad esi ne kûrëjas ir èianiekuo dëtas, darbas ðis ne tavo. Kitavertus, lëkðtas ir plokðèias veiksmasverèia sunerimti.

Bet gal ðis nerimas ir yra tai, kosiekia kûrëjai? Banalybiø samplaiko-je esama kaþko psichotropinio, kaipateikiamas vaizdelis ima gausti dëlsavo rezonansinio pertekliaus. Kok-tûs dalykëliai (susiþavëjæ faðistai –skystaproèiai, motinas iðdavikes pa-lieka vyrai, jos aukojasi ir kenèia, irapskritai motinos skausmas beribis)kergiami vienas su kitu. Iðeina kaipvisada, kaþkas treèias. Villqistas dir-ba su „zagatovkëmis“ ir mëgaujasi jaskryþmindamas. Vaitkus&co bandosekti paskui. Reikalas paprastas, vie-nà: kliðæ uþdedi ant kitos ir ðios imasantykiauti. Tai ir yra pjesës priva-lumas – kompoziciniai santykiai, ku-riems mëgina atliepti pastatymas.Nieko èia nauja, jokie maiðtingi pa-saulëvaizdþiai nekonstruojami. Galtik vienas – kenèianèios motinos bar-bës nameliuose konservuoja infan-tilus, kurie paskui virsta faðistais.Matyt, todël spektaklyje vis iðlendaneskoningos teologinës pretenzijos:„Dieve, kodël?!“, ir dalis publikos imagraudþiai kûkèioti.

Apie girtumo baimæ

VIRGIS VALENTINAVIÈIUS

Tarpukario Lenkijos Brodø miestelioþydø iðmintis sako: „Jei per vienà va-karà trys þmonës pasakë, jog esi gir-tas, nesiginèyk ir eik miegoti“. Dabar,kai visa ðalis jau keletà mënesiø cho-ru ðaukia prezidentui Rolandui Pak-sui „girtas“, ðis ginèijasi ir miegotineina. Veikiau atvirkðèiai: atrodo,kad Lietuvos prezidentas vadovaujasi

vieno kaimo dëdës alkoholio vartoji-mo maksima. Kai dëdës pati priekaið-tauja, kad prisigëræs degtinës anassiautëja, uþuot ëjæs miegoti kaip pa-dorûs girtuokliai, dëdë atsako: „Dëlmiego að ir putros galiu prisisrëbti“.

Paksas sriubos nemëgsta, uþtat be-veik kiekvienà graþø vakarà siauèiaprovincijos miesteliuose. Prezidento


klajojantis cirkas suteikia dþiaugsmovisiems – ðalininkai ðaukia „ÐalinSeimà“, prieðininkai „Ðalin Paksà“,faðizoidiniai tvarkdariai daro tvarkà,demokratinis jaunimas nepasiduoda,o ðiaip smalsuoliai – kuriø, átariu, bû-na dauguma – tenkina smalsumàkarðèiausiu Lietuvos politikos klau-simu. Tai yra ar Paksas tikrai ramuskaip belgas; ar nedreba rankos irbalsas; piktas ar linksmas, ar geras„kostymas“ ir su kokia maðinike at-vaþiavo.

Pakso patarëjai aiðkina, jog per-versmininkø tikslas buvæs sutriuð-kinti prezidentà psichologiðkai, þmo-niðkai kalbant, – iðgàsdinti ir taippriversti atsistatydinti. Atrodo, kadPaksas ðiuo poþiûriu nuoseklus irbando daryti tà patá, kà jo paties ási-vaizdavimu daro oponentai – gàsdin-ti. Spëèiau, jog prezidentas mano jamesant naudinga, kai Maþono tipo juod-marðkiniai sapalioja apie kraujo pra-liejimà ir tautos diktatûrà. Paksaspats nuolat gàsdina, jog vadinamojoperversmo uþsakovai bus ávardyti, jieturësià atsakyti, jis gerai atsimenàspavardes ir pan. Prezidentas ir jo ko-manda tariamà perversmà aiðkinapralaimëjusiøjø rinkimus uþmaèio-mis pakeisti rinkimø rezultatà. „Pra-ðom mûsø negàsdinti“ retorika iðesmës atspindi mentalitetà kaimobernø, kurie varþosi dël... – na, visiþino, dël ko varþosi kaimo bernai, –ir nusileisti niekaip neleidþia lietu-viðka cavaleria rusticana.

Jei Paksas nuoðirdþiai mano, jogapkalta – tik pralaimëjusiøjø kerð-tas, – jis veikiausiai nesuvokia savopadëties ir jos rimtumo. Prezidentastaip akivaizdþiai nesupranta jampateiktø kaltinimø, jog perðasi min-tis, kad jis tikrai to nelaiko nusikal-timu ar prasiþengimu (pavyzdþiui,Paksas parodë nenutuokiàs, kuo ski-riasi vieði ir asmeniniai interesai, kaigynë savo vienintelio naujo patarëjoSenovaièio teisæ skambinti policijospareigûnams ir daryti jiems spaudi-mà). Daþnas kaltina Paksà cinizmu,kai ðis atkakliai ir, daugelio poþiûriu,áþûliai kartoja akivaizdø melà, antai

kad prezidento komanda suburta, kadprezidentas dirba normaliai, kad yraramus ir panaðiai. Bet jei Paksas nuo-ðirdþiai tiki tuo, kà sako, – ar tai ci-nizmas, ar kai kas prieðinga?

Ðiek tiek juokinga, kad Pakso opo-nentai iðsigàsta. Savo paties propa-ganda, jog vadinamojoje kitoje Lie-tuvoje jis populiarus, átikëjo ne tikPaksas, bet ir per prezidento rinki-mus nusvilæ jo prieðininkai. Kiekvie-nas Pakso reitingø procentas tirðti-na baimæ Seimo koridoriuose – kasbus, jei nepavyks apkalta arba pa-vykus Paksas vël laimës rinkimus?Tuomet jis kur kas dràsiau vedþioskumðtele apie Seimo nariø veidus...Taèiau – pirma, juo baisiau, juo la-biau Seimo nariai stengsis Paksànuversti, vadinasi: juo baisiau, juo ne-baisiau. Antra, nei Paksas, nei libe-raldemokratai rinkimø nelaimës bentjau lengvai. Priminsiu, jog aukðtojopilotaþo meistras pernai nugalëjo itinpalankiai susiklosèius aplinkybëms:buvo daug pinigø (Borisovas, Almax)agresyviai rinkimø kampanijai; Adam-kaus rinkimø kampanijos iðvis nebu-vo, nes jo ðtabas manë, jog Adamkuslaimës automatiðkai; galop Paksuipadëjo maþas rinkëjø aktyvumas nea-tëjus tiems Adamkaus rinkëjams, ku-rie galvojo kaip jo ðtabas. Dabar bentBorisovo pinigø nëra, o jei Paksas visdëlto pinigø turës, po spaudos mikros-kopu juos iðleisti jam bus sunkiau neisovietiniam pogrindiniam milijonie-riui; jokiø varþovø ðtabai nebegalvo-ja apie automatinæ pergalæ, taip nebe-mano ir rinkëjai.

Net laimëjusio rinkimus Pakso at-rama visuomenëje buvo ribota, uþ jánebalsavo dauguma, o skandalas jopopuliarumà labai sumaþino. Taip,Pakso ðalininkai triukðmingi, bet pil-na kokios Plungës „kultûros namø“salë nereiðkia, jog ðalininkø yra labaidaug uþ tos salës sienø. Prezidentogerbëjai – labai agresyvûs, didele da-limi juos ákvepia Pakso nusigriebtaskaimo bernø ðûkis „mûsiðkius muða“.Kita vertus, nors ðûkis jaunatviðkas,paksininkø amþiaus vidurkis – gar-bingas, o rimtai kalbëti apie faðizmo

grësmæ galima bus tada, kai Paksoereliais apsisegios jaunimas. Kolkas matome tik „gerontofaðizmà“, otai – oksimoronas. Kartu nereikiapamirðti Slovakijos gerontofaðizmoatvejo – liaudiðkasis herojus Vladi-miras Meèiaras taip pat rëmësi labiaupadëvëtais visuomenës sluoksniais, jáirgi lydëjo átarimø ryðiais su Mask-va ðleifas.

LDP galimybës virsti faðistine par-tija – kuklios, negi jie ið tikro gali uþ-valdyti parlamentà ir baigti daugia-partinæ demokratijà? Per skandalàlibdukai aplipo radikaliausiais poli-tiniais veikëjais – Auðrinës MarijosPavilionienës patronuojama partijanebëra rimta parlamentinë jëga ir perrinkimus dþiaugsis perlipusi 5% bar-jerà. Nepamirðkime, jog tai lakûnøpartija ta prasme, kad jos nariainuolat skraido ið partijos á partijà.Savo laiku libdukai priëmë daug so-cialliberalø, pas juos dar anksèiauatëjusiø ið LDDP. Dabar laivas skæstair apsukresni jau yra Darbo partijossàraðuose. Ant skæstanèio laivo kapi-tono tiltelio teliko teroristai–saviþu-dþiai, susikompromitavæ taip, kad jøjokia partija neims. Libdukø propre-zidentinius pareiðkimus ðtampuojakeli þmonës – Ðurkus, Mazuronis, Þu-kauskas. Paskui savo ðefà jie kryptin-gai juda saviþudybës link su dideliutrenksmu, jø iðtaros vis komiðkesnës,tad ne be pagrindo kaþkas juos pa-vadino komikadzëmis.

Kita vertus, nors komiðkos, tai yraiðtaros. Jø karðtligiðka veikla kuriaáspûdá, jog liberaldemokratø partijagyva ir spardosi, kaip sako anglai.Paksas ir libdukai nuo ryto iki vakarokartoja tà patá „alaus rinkiná“ – kate-goriðkai nekaltas, perversmas, tautosiðrinktas prezidentas, tendencinga þi-niasklaida. Tuo tarpu vieningo Paksokaltintojø balso negirdëti. ArtûrasPaulauskas tarytum nuosekliausiaiiðlaiko apkaltos linijà, taèiau vos And-riui Kubiliui pasakius kà nors aðt-riau, kyla kauksmas, jog prakeiktikonservatoriai esà tyèia viskà gadinasavo radikalumu. Algirdas Brazaus-kas ir socialdemokratai – prieðingai,

V I S U O M E N Ë


Ruoðtis kelioneiApie Konstitucinio Teismo nutarimà

dël Jurijaus Borisovo pilietybës

BERNARDAS GAILIUS

1 Diplomatas – tai þmogus, galintis jus pa-siøsti po velniø taip, kad net uþsinorësite teneiti (vert. B. G.).

2 Visas nutarimo pavadinimas: „Dël Lie-tuvos Respublikos Prezidento 2003 m. ba-landþio 11 d. dekreto Nr. 40 „Dël LietuvosRespublikos pilietybës suteikimo iðimties

stengiasi patylëti. Premjeras ásikibæsmylimo recepto „nereikia taip kate-goriðkai“, tad antipaksinë stovyklakol kas – palaida bala. Ðiomis ap-linkybëmis Paksas kiek atitiesino rei-tingus ir seimûnai dar labiau gûþiasiið siaubo.

Bet ko bijoti, juk apkalta – ne rinki-mai. Èia nereikia vieðøjø ryðiø, pi-nigø rinkimø vajui, reklaminiø klipø,tai ið esmës labai paprasta politinioauglio paðalinimo procedûra, kuriaireikia vieno – politinës valios. JeiPaksas sako: praðom manæs negàs-dinti, Seimas gali suþaisti pagal pre-zidento kaimo bernø taisykles – vaiz-duoti neiðsigandusius ir nekreiptidëmesio á Pakso provincijos gastroles.Geriausias bûdas parodyti, jog Pak-sas nebaisus – tai susitelkti á apkaltà.Sëkminga apkalta iðspræstø visasproblemas, apkaltos þlugimas virstødidþiausia problema. Kitados Aud-riaus Butkevièiaus apkaltos þlugimasbuvo, ko gero, gëdingiausias ðiuolai-kinio Lietuvos parlamento istorijosepizodas. Pakso apkaltos þlugimasbûtø blogiau uþ maþai tikëtinà ir to-limà Pakso gráþimà per rinkimus. Taibûtø ne tik Seimo gëda, bet ir parla-mentinës respublikos galas. Ði aplin-kybë turëtø didinti adrenalino kiekáSeimo nariø kraujyje ir versti juosdràsiau eiti apkaltos keliu, taèiau kolkas tikrovë prieðinga – bûtent ið Sei-mo girdëti panikà sëjanèios aimanos:„oi, kas bus, Paksas eina“.

Galop jei velnias toks baisus, taikas trukdo Seimui priimti konstituci-jos pataisà, draudþianèià dalyvautirinkimuose apkaltà pralaimëjusiamprezidentui? Nesuprantama, ko èiagëdytis priimti doroviðkai teisingà irlogiðkà normà – oficialiai pripaþintaskaltu, prezidentas praranda teisæ pre-tenduoti á renkamas pareigas. Kai kasnepatoginasi, girdi, per daug akivaiz-dus tokios pataisos politinis tikslas –neleisti Paksui gráþti á prezidentûràpro uþpakalines duris. Nemanau, kadir to reikia gëdytis, – ðia prasme rei-kia imti pavyzdá ið Pakso. Preziden-tas ir jo ðalininkai, tyèia ar ne, pri-remti prie sienos neraudonuodami

naudoja visas leistinas (kultûros na-mai) ir neleistinas (Maþono kumðtis)politinio atsispardymo priemones.Tad Seimo skrupulai dël leistinos irteisëtos konstitucijos pataisos yra ne-reikalingas maivymasis, o gal èia vei-kia ta pati paralyþiuojanti Pakso grá-þimo baimë. Lygiai nesuvokiamas irtrypèiojimas su Seimo statuto patai-sa, kuri leistø per apkaltà balsuotiatviru balsavimu.

Su „praðom manæs negàsdinti“ fi-losofija Paksas gali uþsibarikaduotiprezidento rûmuose, gal Maþonas vie-nà kità naktá padegins lauþus Dau-kanto aikðtëje, – tuo Paksas irgi gra-sino sakydamas, kad já iðves nebent

policija. Balandþio naktys ðaltos, Ma-þonas ir panaðûs patriotai neturëstiek kantrybës, kaip 1990-øjø Aukð-èiausiosios Tarybos gynëjai – Paksasne taryba, ir ne aukðèiausia. Be pini-gø ir be menkiausios apèiuopiamosperspektyvos kà nors dar nuveikti betkurioje srityje, iðskyrus memuarus,jis nebedomins nei libdemø, kuriødauguma tada jau bus darbo partijo-je, nei Borisovo, kurio irgi nebebus,nei Maskvos, – jei ji uþ viso ðito buvo.Jei taip, Rusija bus iðnaudojusi Paksàiki galo, t. y. pasiekusi savo tikslà su-kelti kuo daugiau sumaiðties ir pada-ryti Lietuvai kuo didesnæ gëdà prieðpat stojant á ES ir NATO.

A diplomat is a person who cantell you to go to hell in such away that you actually lookforward to the trip1

Caskie Stinnett

2003 m. gruodþio 30-oji, matyt, tapsgana reikðminga data Lietuvos istori-joje. Galbût ji nepateks á tuos konekiekvienam þinomø datø sàraðus,kuriuose uþfiksuotas Þalgirio mûðisar Vasario 16-oji, galbût jos nesi-mokys gimnazistai, taèiau bent jauprezidento skandalo kontekste ði die-na tikrai bus þinoma kaip labai svar-bi. Tà dienà Konstitucinis Teismas(KT) priëmë nutarimà dël Jurijaus

Borisovo pilietybës2, kuriuo pripaþino,kad prezidento dekretas ta apimtimi,kuria buvo suteikta pilietybë Boriso-vui, prieðtarauja Konstitucijai ir Pi-lietybës ástatymui.

Konstitucinio Teismo sprendimàsunku bûtø pavadinti netikëtu. Jaunuo pat lemtingos balandþio 11-osios,kai prezidentas pasiraðë dekretà, bu-vo akivaizdu, kad tai padaryta netei-sëtai ar bent, kalbant ðvelniau ir at-sargiau, abejotinomis aplinkybëmis.Todël jeigu reikëtø komentuoti nuta-rimà dël Jurijaus Borisovo pilietybëskaip sprendimà ir analizuoti já teisin-gumo–neteisingumo ar gerumo–blo-

tvarka“ ta apimtimi, kuria nustatyta, kadLietuvos Respublikos pilietybë iðimties tvarkasuteikiama Jurij Borisov, atitikties LietuvosRespublikos Konstitucijai ir Lietuvos Res-publikos Pilietybës ástatymo 16 str. 1 d.“ Èiair toliau tekste nutarimas bus vadinamas su-trumpintai.

V I S U O M E N Ë


V I S U O M E N Ë

nëra paprastas, kaip galbût galëjo pa-sirodyti. Viena yra skaityti teisës ak-tus, o visai kas kita – juos aiðkinti.Pavyzdþiui, labai trumpas Konstitu-cijos str. 19 skelbia: „Þmogaus teisæ ágyvybæ saugo ástatymas“. Ið pirmoþvilgsnio formuluotë visiðkai aiðki.Taèiau ar atitiktø ðá straipsná abor-to, eutanazijos arba mirties bausmësáteisinimas? Pirmuoju atveju reikëtøiðaiðkinti, kuris momentas laikyti-nas þmogaus gyvybës ir jos apsaugospradþia, antruoju – ar galima, pasitel-kiant kitus asmenis, atsisakyti gyvy-bës taip pat, kaip ir, pavyzdþiui, nuo-savybës, o treèiuoju – kokia apimtimiástatymas saugo þmogaus teisæ á gy-vybæ. Taigi anaiptol nedera nuvertintiKT teisëjø darbo. Jis labai sudëtingas,todël ne veltui laikomas teisininkokarjeros virðûne.

Vis dëlto yra kai kas, ko nereikiadaryti nagrinëjant norminiø aktø ati-tikimà Konstitucijai ar ástatymams.Nereikia tirti faktø. Antai visiðkainesvarbu, kiek Seimo nariø balsavouþ tam tikrà ástatymo straipsná, kasjá pasiûlë, kelintà valandà ir kam da-lyvaujant ástatymà pasiraðë preziden-tas. Svarbus tik pats norminio aktoturinys ir tik já nustato KT.

Individualaus pobûdþio aktas ypa-tingas tuo, kad juo norminio aktonustatytos taisyklës pritaikomoskonkreèiam asmeniui ar jø grupei. In-dividualaus akto turinys yra neatsie-jamas nuo asmens, kurio atþvilgiu jispriimtas, veiksmø arba su tuo asme-niu susijusiø ávykiø. Kad bûtø aið-kiau, galima pateikti teisminio nagri-nëjimo pavyzdá, nes visi teismø aktaiyra individualaus pobûdþio. Teismoprocesà gali sudaryti daugiausia trysstadijos: pirmosios instancijos, ape-liacijos ir kasacijos. Pirmosios ins-tancijos teismas nagrinëja bylà iðesmës: nustato faktinæ situacijà ir pri-taiko jà reguliuojanèià normà. Ape-liaciniu skundu galima ginèyti irfaktinæ, ir teisinæ sprendimo pusæ,taèiau paprastai apeliacinës ins-tancijos teismas nagrinëja bylà tikskundo ribose. Kasacinë instancijafaktiniø aplinkybiø ið naujo nenag-

gumo plotmëje, sunkiai rasèiau kàparaðyti. Bet kuriam blaiviau màs-tanèiam þmogui viskas seniai aiðku,nors ir ne viskas árodyta.

Vis dëlto aptariamas KT nutarimasypatingas. Galima neabejoti, kad já sa-vo darbuose analizuos mokslininkai,per paskaitas narstys dëstytojai, prieðegzaminus prie jo kankinsis studentai.Nepretenduoju á iðsamià nutarimo ana-lizæ. Jà paliksiu minëtiems moksli-ninkams. Norëèiau tik atkreipti dëmesáá keletà reikðmingiausiø momentø.

Ar Konstitucinis Teismasyra teismas?

Á ðá klausimà galima atsakyti viena-reikðmiðkai: tikrai ne. Bent jau ne taprasme, kuria esame ápratæ teismà su-prasti. KT nesprendþia ginèø, nenusta-tinëja teisës paþeidimø sudëties irneskiria baudø ar bausmiø. Daug kà pa-sako ir tai, kad kai kuriose valstybësepanaðios institucijos net nevadinamosteismais – gana populiarus yra Kon-stitucinës Tarybos pavadinimas. Kàtokios ástaigos, dar vadinamos konsti-tucinës prieþiûros institucijomis, veikia?

Svarbiausia jø funkcija – rûpintisteisës sistemos harmonija. Priþiûrëti,kad ástatymai atitiktø Konstitucijà,poástatyminiai aktai – Konstitucijà irástatymus, þodþiu, kad viskas bûtøtaip, kaip turi bûti. Be to, kai kuriosevalstybëse konstitucinës prieþiûrosinstitucijos atlieka ir kitus darbus:pataria parlamentui ávairiais, daþ-niausiai su Konstitucijos ir ástatymøaiðkinimu susijusiais klausimais,kartais net nagrinëja privaèiø asme-nø skundus dël paþeistø konstituci-niø teisiø.

Panaðiai veikia ir Lietuvos Respub-likos Konstitucinis Teismas. Didþiau-sià jo darbo dalá sudaro klausimø dëlSeimo, Vyriausybës ir prezidento pri-imtø teisës aktø tarpusavio suderi-namumo ir atitikimo Konstitucijaisprendimas. Be to, KT teikia iðvadasdël tarptautiniø sutarèiø atitikimoKonstitucijai, rinkimø ástatymø pa-þeidimo, Prezidento sveikatos bûklësbei galimybës toliau eiti pareigas ir

pareigûnø, kuriems pradëtas apkal-tos procesas, veiksmø prieðtaravimoKonstitucijai. Todël KT procesas pa-prastai në kiek neprimena visus taipjaudinanèiø reginiø, kartais vadina-mø teisminëmis batalijomis. Èia pa-prastai nebûna aistrø, ekscesø, netpaprasèiausiø ginèø. Tiesiog suinte-resuoto asmens ir pareiðkëjo atstovaiiðdësto savo pozicijas. Atsakomybësklausimai nesprendþiami, niekas nie-ko neketina sodinti á kalëjimà, nie-kam pinigø nereikia mokëti, niekasjø negali ir gauti. Todël KT teismà pri-mena tik iðore: mantijomis, posëdþiøsale ar reikalavimu teisëjams áeinantir iðeinant atsistoti. Taèiau ðá kartàdaug kas buvo kitaip.

Kuo ypatingas Borisovoatvejis?

Þiûrint formaliai, ði byla nebuvo ið-skirtinë. Viskas taip kaip ir turëtøbûti: tam tikra apimtimi ginèijamasprezidento dekreto atitikimas Kons-titucijai ir Pilietybës ástatymui, KTviskà iðnagrinëja ir nustato, kadprieðtaravimø yra, todël tam tikraapimtimi Prezidento dekretas nega-li bûti taikomas. Ir viskas.

Bet ar viskas? Þiûrint plaèiau ir gi-liau, aplinkybës buvo daug sudëtinges-nës. Ið pradþiø paminëtina, kad teisësaktai skirstomi á norminius – nusta-tanèius bendras teises ir pareigas – irindividualaus pobûdþio – sukelianèiusteisiniø pasekmiø konkretiems asme-nims. Paprastai á KT akiratá patenkapirmieji, nes kaip tik tokie yra daugu-ma Seimo ir Vyriausybës aktø. Prezi-dento dekretai gali bûti ir norminiai,ir individualûs, taèiau pastarieji labairetai ginèijami. Vis dëlto ðiuo atvejukaip tik taip ir ávyko.

Ði aplinkybë lëmë ir KT nutarimospecifikà. Vertinant norminio aktoatitikimà Konstitucijai ir ástaty-mams, tereikia palyginti du tekstus.Iðaiðkinama, kà reiðkia pirmasis,paskui iðnagrinëjamas antrasis ir tik-rinama, ar abi prasmës sutampa.Kaip tik dël ðios aplinkybës KT sunkupavadinti teismu. Þinoma, jo darbas


V I S U O M E N Ë

rinëja ir sprendþia tik teisës taikymoklausimus. Taèiau net ir kasacinisteismas turës susipaþinti su fakti-nëmis aplinkybëmis, nors ir netirda-mas jø ið naujo. Antai jeigu asmuo yranuteistas uþ itin þiaurø nuþudymà pa-

gal Baudþiamojo kodekso 129 str. 2 d.6 p., jis galës teigti, kad nuþudë ne itinþiauriai ir jam turëtø bûti taikoma129 str. 1 d. Tuomet kasacinës instan-cijos teismas turës aiðkintis, ar konk-retus nuþudymo bûdas, kuris jau yraárodytas, atitinka sàvokà „itin þiauriai“.

Kaþkas panaðaus ávyko ir Borisovoatveju. Dekretas, kuriuo suteikiama pi-lietybë, yra teisës taikymo aktas. To-dël KT ið esmës tyrë, ar prezidentasteisëtai ir teisingai pritaikë Konstitu-cijà ir Pilietybës ástatymà. Labai sàly-giðkai ir tik tam, kad bûtø lengviausuprasti situacijà, galima pasakyti, kadKT ðiuo atveju tapo kaþkuo panaðus áapeliacinës instancijos teismà. Jam rei-këjo iðsiaiðkinti faktines aplinkybes(pavyzdþiui, Borisovo nuopelnus Lie-tuvos Respublikai) ir ar teisingai josbuvo teisiðkai ávertintos. Kaip tik dëlto byla ir buvo tokia neáprasta.

Ypatingas buvo ir pats KT nutari-mas. Nors daþnai diskutuojama, ar

KT nutarimus reikëtø laikyti normi-niais, ar individualaus pobûdþio ak-tais, ðá kartà reikëtø kalbëti apie pas-taràjá atvejá. Nors formaliai buvo tiknustatyta, kad dekretas tam tikraapimtimi prieðtarauja Konstitucijai ir

Pilietybës ástatymui, realiai toks nu-tarimas sukëlë teisines pasekmeskonkreèiam asmeniui – Borisovui, ku-ris neteko pilietybës.

Taèiau ir tai dar ne viskas. Pareið-këjo kreipimesi buvo nurodytas Kons-titucijos straipsnis, reglamentuo-jantis prezidento priesaikà. Kitaiptariant, klausiant, ar dekretas atitin-ka Konstitucijà, kartu buvo keliamasir kitas klausimas: ar prezidentas lai-kësi priesaikos? Todël KT teko vertin-ti ne tik paties dekreto kaip akto teisë-tumà ir pagrástumà, bet ir pilietybëssuteikimo kaip prezidento veiksmoteisinæ reikðmæ.

„Visiems lygiai teisingas“arba vieno sakinio galia

KT nutarime svarbiausios yra dvidalys: rezoliucinë ir konstatuojamo-ji. Rezoliucinë dalis – pats klausimosprendimas. Ji skaitoma pirma, klau-

soma atsistojus. Konstatuojamoji da-lis – teismo argumentai. Svarbiausiatai, kad ðioje dalyje áraðytos aplinky-bës teismo laikomos árodytomis. KTatveju konstatuojamoji dalis ágyja dardidesnæ reikðmæ. Kadangi pats nuta-rimas negali bûti apskøstas, tai ir áro-dytø aplinkybiø negalima ginèyti.Jos, tiesa, neprivalomos kitoms vals-tybës institucijoms, taèiau labai aið-kiai iðreiðkia paties KT pozicijà ir galibûti argumentai kituose nutarimuosear iðvadose.

Komentuoti rezoliucinës nutarimodël Borisovo pilietybës dalies never-ta. Ten tik pasakyta, kad prezidentodekretas ta apimtimi, kuria suteikia-ma pilietybë Borisovui, prieðtaraujaKonstitucijai ir Pilietybës ástatymui.Kur kas ádomesnë yra konstatuojamo-ji dalis, teisingiau, vienas jos sakinys.Ðtai kaip jis skamba: „Taigi Respub-likos prezidentas R. Paksas, 2003 m.balandþio 11 d. dekretu Nr. 40 „DëlLietuvos Respublikos pilietybës sutei-kimo iðimties tvarka“ suteikdamasLietuvos Respublikos pilietybæ J. Bo-risov’ui, ðá asmená, kaip asmená sie-kiantá ágyti Lietuvos Respublikospilietybæ, traktavo iðskirtinai ir sà-moningai nepaisë Konstitucijos 29straipsnio 1 dalyje átvirtinto reika-lavimo, kad valstybës institucijoms arpareigûnams visi asmenys lygûs, taippat Konstitucijos 82 straipsnio 1 daly-je átvirtinto reikalavimo, kad Respub-likos prezidentas turi bûti visiemslygiai teisingas“.

Atkreiptinas dëmesys á sakinio pa-baigà, kur kalbama apie Konstituci-jos 82 str. 1 d. átvirtintà reikalavimà:„Iðrinktas Respublikos Prezidentassavo pareigas pradeda eiti rytojausdienà pasibaigus Respublikos Prezi-dento kadencijai, po to, kai Vilniuje,dalyvaujant Tautos atstovams – Sei-mo nariams, prisiekia Tautai bûti ið-tikimas Lietuvos Respublikai ir Kons-titucijai, sàþiningai eiti savo pareigasir bûti visiems lygiai teisingas“. Tai-gi „visiems lygiai teisingas“ preziden-tas pasako po to, kai iðtaria „prisie-kiu“, ir tai priesaikos dalis. Todëlanalizuojamas sakinys reiðkia, jog KT

Maskvos Kremliaus þemëlapis. Blaeu, 1630. Publikuojame maloniai leidusMarcel van den Broecke, Bilthoven, Niderlandai


pripaþásta árodytu vienà ið savaran-kiðkø apkaltos pagrindø. Ið esmësteigiama, kad prezidentas sulauþëpriesaikà. Be to, nutarime dël Juri-jaus Borisovo pilietybës pasakyta irtai, kad „priesaikos sulauþymas kar-tu yra ir ðiurkðtus Konstitucijos pa-þeidimas, o ðiurkðtus Konstitucijospaþeidimas kartu yra ir priesaikossulauþymas“. Vadinasi, prezidentasatliko veiksmus, sudaranèius net duapkaltos pagrindus (ið trijø). Ir pada-rë tai sàmoningai.

Apie sàmoningumo irtyèios santyká

Þodþiai „sàmoningai nepaisë“ mi-nëtame sakinyje turi savarankiðkàreikðmæ. Panaðiais þodþiais papras-tai nurodoma kaltë, kuri teisëje su-prantama kaip asmens psichologinissantykis su padaryta veika. Þinomosdvi kaltës formos: tyèia ir neatsargu-mas. Kaltë yra tyèinë, kai asmuo su-vokia savo veikos pavojingumà, nu-mato þalingas jos pasekmes ir jøsiekia (tiesioginë tyèia) arba sàmon-ingai leidþia joms kilti (netiesioginëtyèia). Neatsargi kaltë bûna tais at-vejais, kai asmuo suvokia veikos pavo-jingumà, numato þalingas pasekmes,bet lengvabûdiðkai tikisi jø iðvengti(nusikalstamas pasitikëjimas), arbaveikos pavojingumo nesuvokia ir pa-sekmiø nenumato, nors gali ir privalotai padaryti (nusikalstamas nerûpes-tingumas).

Ar sietina frazë „sàmoningai nepai-së“ su kalte ir jei taip, tai su kuria josforma? Nesunku nuspëti, kad labiau-siai sàmoningumas siejasi su tyèia.Jeigu KT bûtø turëjæs galvoje neat-sargumà, bûtø vartojæs kità þodá –„neatsiþvelgë“. Be to, baudþiamojojeteisëje uþ neatsargias nusikalstamasveikas atsakomybë nustatoma tik tuoatveju, jeigu atsiranda þalingos pa-sekmës. Jeigu kuriame nors Baudþia-

mojo kodekso straipsnyje pasekmësapskritai nenurodytos, vadinasi, jamenumatyta veika gali bûti tik tyèinë.Apkalta – ne baudþiamosios teisësdalykas, taèiau su ja turi daug bend-ra, o Seimo Statute pasekmës nenu-matytos. Tik veiksmai – priesaikossulauþymas.

Taigi jei „apnuogintumëm“ KT sa-kiná, rastume ðtai kà: prezidentasPaksas tyèia sulauþë priesaikà irðiurkðèiai paþeidë Konstitucijà. Gali-ma apaèioje priraðyti „Kaltinu“ ir „Ne-kaltinu“, iðspausdinti biuletenius irpradëti balsavimà Seime. Daugiaunieko apkaltai nereikia.

Kelionë

Ko gero, sudëtingiausias klausimas,kuris bet kurá teisininkà priverstø il-gai lauþyti galvà, yra KT nutarimo dëlJurijaus Borisovo pilietybës áverti-nimas bûsimos apkaltos kontekste.Teoriðkai, þinoma, konstatuojamojinutarimo dalis neápareigoja Seimo.Balsuodami parlamentarai yra vi-siðkai laisvi. Jie patys turi ávertintipateiktà medþiagà ir nuspræsti, buvosulauþyta priesaika ir ðiurkðèiai pa-þeista Konstitucija ar ne. Kaip tik to-dël biuleteniø, apie kuriuos kalbëjau,spausdinti negalima.

Taèiau faktinë situacija yra kiek ki-tokia. Nepaisant to, kad Seimo nariaidël apkaltos balsuos slaptai, jie turëspateikti labai rimtus motyvus, jeigunuspræs neatstatydinti prezidento,nes tai reikð, kad jie mano, jog KT ne-teisingai ávertino faktus. Be to, pana-ðu, kad daugelis Seimo nariø daugdràsiau jauèiasi paskaitæ nutarimàdël Borisovo pilietybës. Ðtai sausio13-osios „Panoramoje“ buvo praneðta,kad 63 parlamentarai apsisprendëbalsuoti uþ apkaltà, nes juos átikinominëtas nutarimas.

Tai visiðkai suprantama. Nutarimudël Borisovo pilietybës KT paneigë

V I S U O M E N Ë

anksèiau pasklidusià pseudoteisinædemagogijà. Visi puikiai pamenamekalbas, kad nieko neámanoma árody-ti, kad á savo kompiuterá galima raðy-ti kà nori, visiðkai nepagrástà ape-liavimà á nekaltumo prezumpcijà irreikalavimà, kad teismo procese bûtøpatvirtinta kaltë prezidento, kuriojoks teismas negali teisti. KT aiðkiaipademonstravo, kad árodyti galima irkad buvimas prezidentu nesuteikiagalios daryti kà nori. Buvo patenkin-ti ir tie, kuriems norëjosi „iðgirsti tei-sinæ kalbà“. Autoritetingesnio teisi-nio vertinimo uþ tà, kurá pateikia KT,bûti negali.

Todël KT padarys didþiulæ átakàbûsimai apkaltai. Labai gali bûti, kadlikusius 23 Seimo narius átikins jo ið-vada, kurioje, matyt, bus pasisakytair dël kitø kaltinimo prezidentuipunktø. Mano nuomone, toks reiðki-nys slepia vienà problemà, apie kuriàprabilsime iðsprendæ svarbesniusklausimus. Mat po þodþiu „átikino“ ga-li pasislëpti politinës valios trûku-mas. Apkalta vis dëlto – politinës va-lios aktas, ir já ávykdyti Seimo nariaiturëtø patys, iðklausæ Specialiosiostyrimo komisijos ir KT iðvadas, taippat ásigilinæ á medþiagà, kuri busjiems pateikta vieðø apkaltos posë-dþiø metu. Ðiandienëje situacijojedaþnai jauèiamas noras nusikratytiatsakomybe ir perkelti sprendimà KTir kitiems teisininkams, kurie nevagali viskà vertinti objektyviau. Kitavertus, esant tokiai situacijai, reikiatik dþiaugtis, kad yra bent viena in-stitucija, galinti tvirtai ir nesvyruo-dama pasisakyti reikðmingais visaivalstybei klausimais.

Dabar jau aiðkëja ir mano pasirink-to epigrafo prasmë. Stinnettas labaitaikliai apibûdino diplomatus. Perfra-zuojant tà mintá, galima pasakyti, kadKT – tai institucija, galinti pasiøstipo velniø taip, kad teks ten eiti. Belie-ka tik ruoðtis kelionei.


Jau ne kartà aiðkinta, koks galvosskausmas Afrika yra ðiandieniamspolitikams, ekonomistams, verslinin-kams, istorikams, geografams ir t. t.Afrika svarbi ir turtinga. Geologai ikiðiol tvirtina randantys Afrikoje neið-semiamø þaliavø resursø, ádëjus ðiektiek darbo, èia puikios sàlygos bet ko-kiai þemës ûkio veiklai, daugëja ir to-kiai veiklai pakankamà iðsimoksli-nimà turinèiø þmoniø. Darvinistiniaiantropologai tvirtina, kad Afrika tik-riausiai bûsianti Homo sapiens tëvy-në, tad visi tiesiog turime jà kaip të-vynæ mylëti ir didþiuotis.

Taèiau pakilios kalbos apie Afrikànekeièia liûdnos tikrovës. Afrika yravisø ámanomø ekonomikos, politikos,demokratijos suvestiniø ir lenteliøpabaigoje ar „silpniausiø“ grupëje.Atsilieka vis daugiau. Afrikoje viskasblogai ir daþniausiai tik blogëja. Èiagalima numirti ið bado, bûti ákalin-tam be teismo, nuþudytam be prieþas-ties, dingti be þinios. Afrika – patinykiausia globali provincija.

Pasitelkæ geopolitikus, istorikus,civilizacijø teoretikus, nustebsimeiðgirdæ, kad Afrikos kontinentas yraunikalus dar vienu aspektu: niekadosnebuvo ir nëra jokios nuoseklesnësgeopolitinës Afrikos raidos koncepci-jos. Jos nesukûrë ir nekuria nei patysafrikieèiai, nei jokia didþioji ðiuolai-kinë civilizacija, në viena didþiojivalstybë negali aiðkiai pasakyti, ar jaiAfrika reikalinga, o jei jau kartaisreikalinga, tai kam... Veikiau nerei-kalinga, nes kainuoja. Galvos skaus-mas ir tiek.

Geopolitikai galëtø tvirtinti, kadbene arèiausiai Europos ar arèiausiaiðiuolaikinës civilizacijos avangardoAfrika buvo Romos imperijos laikais.

Afrikos geopolitika rinkos kainomis

EGIDIJUS VAREIKIS

Ðiaurës Afrika tuomet turëjo garbin-gà politiná statusà, o jos gyventojai –Romos pilietybæ. Septimas Severas –pirmasis karys, tapæs imperatoriumi,buvo kilæs ið dabartinës Libijos, ir,matyt, pirmasis afrikietis, savaip at-sakingas uþ globalià civilizacijà. Ant-rasis – Kofi Ananas, savaip atsakin-gas dabar.

Afrikieèiø prieðininkai netruks pa-aiðkinti, kad Septimas Severas kaltasdël Romos valstybës erozijos, prasidë-jusios II a. pabaigoje, tad juo nëra kodidþiuotis. Aukðtus postus tarptau-tinëse organizacijose afrikieèiai gau-na daþnai dël rotacijos ir kvotø, taèiaunëra daug pavyzdþiø, rodanèiø, kad taigeriausi tarnautojai ar vadybininkai.Konkurencinæ kovà dël kokybës ne-sunkiai laimi Azija ir Europa.

Antikinës Romos ambicijos, sàlygo-tos ribotø techniniø galimybiø, siekëtik Afrikos ðiauræ. Suirus Romai, Af-rika liko niekieno, liko neatrasta irnepaþástama, iðskyrus nebent Egip-tà. Vëliau ta pati Ðiaurës Afrika vir-to islamo grësmës placdarmu, taèiauir tuometiniai islamo ekspansijosideologai neturëjo aiðkiø þiniø, kas taAfrika, ir nenuvokë, kaip reikëtø jàvaldyti savo naudai. Islamas perþen-gë Sacharà, vëliau ir pusiaujà, taèiaujis plito veikiau spontaniðkai, ir tainebuvo geopolitiðkai motyvuotasar kontroliuojamas procesas... Euro-pieèiai, iðstûmæ musulmo-nus ið Pirënø pusiasalio,tik kelis kartus pabandëþengti á Afrikà, beje, ne-sëkmingai. Nebuvo matytijokio geopolitinio intereso.

Geografiniø atradimøepochoje XV a. pabaigojetuometinës didþiosios val-

stybës – Ispanija ir Portugalija – lygi-omis dalimis pasidalijo pasaulá. Afri-ka pagal Tordesijo sutartá tapo Por-tugalijos interesø sfera.

Portugalai Afrikà ir „atrado“, ta-èiau, suvokdami savo þmogiðkø resur-sø ribotumà, investavo veikiau áprekybinës bendrijos, o ne kolonijinësimperijos kûrimà. Jie kolonizavo þe-mës lopinëlius pakrantëje, taèiaunesiskverbë á kontinento gilumà. Geo-politinë Portugalijos ateitis Afrikojebuvo atidëta vëlesniam laikui, taèiaugaliausiai èia neatsirado þmoniø, ga-linèiø sukurti „afrikietiðkà Brazilijà“.Nebuvo ir aiðkesnës politinës koncep-cijos, kà galima laimëti, valdant Afri-kà, kà daryti su visa portugalams pri-klausanèia pasaulio puse. Brazilija,Indija, Azijos salos tuomet portugaløpolitikai atrodë bûsianèios perspekty-vesnës uþ „juodàjá kontinentà“.

Vëliau pasirodæ olandai, britai irprancûzai aptiko Afrikoje savo auksogyslà. Vergai tapo labiausiai impor-tuojama ir paklausiausia afrikietið-ka preke. Taèiau ir dël teisës á vergusnekilo didesniø karø, galëjusiø da-ryti Afrikà geopolitiðkai svarbià. Jibuvo reikalinga tik dël teikiamo „pro-dukto“, bet ne kaip kokia nors gei-dþiama teritorija ilgalaikiams tiks-lams ágyvendinti.

Kolonizacija tapo kiekvienos ið di-dþiøjø valstybiø europinës politikos

tæsiniu. Juodasis kontinen-tas buvo vieta, kur yra ðiektiek resursø, ðiek tiek kon-kurencijos, ðiek tiek poli-tinio turizmo, ðiek tiek no-ro ávesti tvarkà pasaulyje,nepaliekant „niekieno“ þe-mës. Pasauliniø karø metukova tarp didþiøjø prieði-

GLOBALI PROVINCIJA: AFRIKA


ninkø vyko ir Afrikoje, bet tai nebu-vo kova dël Afrikos. Beveik tà patágalima pasakyti ir apie Ðaltàjá karà.Bûta reþimø, palankesniø vienaikonkuruojanèiø sistemø, taèiau taipir neatsirado „geleþiniø uþdangø“ ir„Berlyno sienø“. Vietiniai politikaineretai radikaliai keisdavo savo „pat-ronus“, deklaruodami draugystæ taiMaskvai, tai Vaðingtonui, tai buvu-siai metropolijai.

Geopolitikos klasikai kelis ðimtme-èius árodinëjo veikiau Afrikos nereika-lingumà ir nereikðmingumà, negu josperspektyvà.

Alfredas Thayeris Mahanas, su-kûræs mokymà apie jûriniø valstybiøsvarbà, buvo linkæs Afrikà priskirtikontinentinës orientacijos regionui.Èia nëra tinkamø gamtiniø sàlygølaivybai, vietiniai þmonës neturi eks-pansiniø uþmojø, orientuojasi á sau-sumà, o ne á jûrà. Tad afrikieèiaivargu ar galëjo kada nors bandyti „at-rasti“ Europà arba Amerikà, sukurtiagresyvià ir dinamiðkà imperijà.

Friedrichas Ratzelis manë, kad af-rikieèiø bendruomenë savaime nërapotenciali sukurti verþlias dinamið-kas valstybes, gyvena ne gamtos uþ-kariavimo ir keitimo, o susitaikymosu jos tikrenybëmis dvasia. HalfordasMackinderis Afrikà priskyrë never-tingoms teritorijoms, juosianèioms„pasaulio centrà“ – Heartland’à – irjo kaimynystëje esanèius regionus.

Paneuropiniø, panamerikiniø areuraziniø koncepcijø kûrimo bumeAfrika taip pat nedalyvavo – panaf-rikanizmas klasikinës geopolitikoslaikais nebuvo madoje. Karlas Hau-shoferis tarpukariu bandë Juodàjákontinentà pasaulio padalijimo pro-cese „siûlyti“ vokieèiams, taèiau tainesusilaukë jokio rimtesnio atgarsio.Galiausiai, Afrika buvo padalyta nepagal vietiniø gyventojø norus, isto-riná ar etniná paveldà – kitaip nei Azi-ja, kur buvo paisoma ikikolonijiniøcivilizacijø paveldo. Nenuostabu, kadvëliau, dekolonizuojant, kai Afrika

buvo atiduota atsitiktiniams vieti-niams politikams, stebëtasi, dël ko jietaip nesëkmingai valdo netikras ðalis.

Iðimèiø vos keletas: Europinio mo-delio bendrijos kûrimas Pietø Afriko-je, istorinës reminiscencijos Etiopijojear Egipte, ir, aiðku, islamiðkoji ðiau-rës Afrika, pasak ne vieno afrikanisto,laikytina visai atskiru regionu.

Pietø Afrikos reikëjo Europai irJAV, Sueco kanalas padëjo visai þmo-nijai... Prancûzai bandë Alþyrà pa-daryti Prancûzijos tæsiniu, kaip iritalai Libijà. Taèiau projektai ágy-vendinti per vëlai ir nenuosekliai.Dekolonizuota Afrika – Europos peri-ferija – virto regioniniø ir etniniøkonfliktø þidiniu, valstybiø ir tautøkûrimo nesëkmiø pavyzdþiu. Nëra nëvienos valstybës, kuri galëtø rimtaiimtis spræsti geopolitines problemas.Iki ðiol valstybës netapo tautinëmis,jø þmonës visiðkai abejingi savø val-stybiø likimui. Paprasto fizinio iðliki-mo problemos kur kas svarbesnës.Iðlikti reikia per nesibaigianèius pi-lietinius karus, tironø valdymo de-ðimtmeèiais, AIDS epidemijos aki-vaizdoje, kenèiant nuo skurdo irgræsiant badui. Subsacharinë Afrikaðiandien yra skurdþiausia pasauliovieta – BVP vienam gyventojui èianesiekia 500 eurø per metus, viduti-nis amþius – penkiasdeðimt metø. Oèia dar ir korupcija, nuniokota aplin-ka, tradiciniø civilizaciniø vertybiøprofanacija.

Kas ðiandien norëtø imtis Afrikostvarkymo, o gal net Afrikos svarbos di-dinimo projekto? Savanoriø nëra. Ádo-mu tai, kad toks projektas lengvai gau-tø finansavimà, liûdna, kad niekastokiam projektui neturi geros idëjos.

Ðaltojo karo pabaigos viltys nepasi-teisino taip pat kaip dekolonizacija.Naujoji pasaulio tvarka atmetë geo-politiniø Afrikos perspektyvø paieð-kas kaip senamadiðkas – juk demo-kratija teoriðkai nepriklauso nuogeografijos ir istorijos. Pagrindiniaitvarkos principai – liberali ekonomi-

ka, politinis pliuralizmas... JAV prezi-dentas, praëjusiais metais aplankæskelias þemyno valstybes, tesugebëjopasiûlyti netoleruoti terorizmo, likvi-duoti korupcijà, nesiþudyti tarpusa-vyje dël menamø resursø bei gentinësnesantaikos, sutartinai kovoti suAIDS... Sprendimai veikiau techni-niai, kuriuos galima pasiûlyti ið ðaliesir kurie nieko neápareigoja.

Bûtent taip ir kalbama afrikie-èiams, o tai reiðkia, kad Afrikos, kaipfizinës ir politinës geografijos sàvo-kos, ið tiesø visai nereikia.

Në viena ið ðiandieniø didþiøjøvalstybiø neturi savos geopolitinëskoncepcijos Afrikai XXI a. Europoje,Centrinëje Amerikoje, Azijoje geopo-litiniø interesø ribos aiðkios. Afriko-je jø nëra. Rusija, kadaise skirsèiusiAfrikà á „mûsø negrus“ ir „jø negrus“,ðiandien neturi net aiðkiau apibrëþtøsàjungininkø bei prieðininkø, nesuin-teresuota resursais, neieðko rinkøsavo gaminiams. Britai palaiko savo-sios Britø sandraugos ðaliø intere-sëlius, taèiau nesugeba susidoroti netsu kokios nors Zimbabvës tironija.Prancûzija vis dar kariðkai ir politiðkaikontroliuoja kai kurias kolonijiniølikuèiø teritorijas, kad palaikytø savo,kaip didþiosios valstybës, ávaizdá. Kinijaiki Afrikos problemø dar neatëjo...

Neturi geopolitinës strategijos irJAV. Nors Jungtinës Valstijos yravienas svarbiausiø Afrikos ekonomi-niø partneriø, jos prekybos apyvartasu Afrika siekia vos 24 mlrd. doleriø,o tiesioginës investicijos nesiekia në10 mlrd. Bushas siûlo Afrikai 100mln. doleriø pagalbà, t. y. po kelias-deðimt amerikietiðkø centø kiekvie-nam afrikieèiui. Tik tiek galima duoti,tik tiek ið tiesø ir norima investuoti.

Geopolitinio sprendimo nëra. Afri-kos problemos dar nëra reali grësmëeuropieèiams. Kol jo nebus, nebus irkitokios Afrikos. Galvos skausmasnëra ðirdies skausmas.

Gal Afrika ir negali bûti kitokia, nesnebuvo niekad iki ðiol?

GLOBALI PROVINCIJA: AFRIKA


KNYGØ MUGË

Bankai Lietuvoje. XIX a. pabaiga –XX a. I pusë. Projektuose·Fotografi-jose·Atvirukuose, sud. ir teksto aut.Vidmantas Laurinavièius, Vilnius:Lietuvos bankas, 2003, 200 p., 263iliustr.

Nors knyga pradedama pluoðtu Vil-niaus vaizdø, ið tikro tai leidinys kiek-vienam, kurá lanko „Kauno Lietuvos“nostalgija. Rûpestingai surinktojedaugiau kaip 250 bankø senøjø vaiz-dø kolekcijoje maþoka interjerø irarchitektûros detaliø. Knyga tikrainebûtø nukentëjusi, jei águdæs ðiuo-laikinis fotografas bûtø pateikæs tai,kà dar autentiðka turime ið anø laikø.

Vytautas Aliðauskas

Bilevièius, Teodoras, Kelionës vo-kieèiø, èekø ir italø þeme dienoraðtis,ið lenkø k. vertë Birutë Mikalonienë,Vilnius: LLTI, 2003, 279 p., (ser. Iðtakos)

Bûtø galima pasakyti ámantriai: ðiknyga – tai XVII a. pabaigos kultûri-nio turizmo refleksija. Paprasèiau ta-riant – tai katalikiðkas kelioniø vado-vas po barokinæ Europà, kurá paraðëÞemaièiø stalininkas Teodoras Bile-vièius. Jo topografinio þvilgsnio epi-centre ne ðalys, miestai ar miesteliai,o katedros, baþnyèios ir baþnytëlës.

Paprasta, ádomu ir graþu.

Eligijus Raila

Chartularium Lithuaniae res gestasmagni ducis Gedeminne illustrans.Gedimino laiðkai, tekstus, vertimusbei komentarus parengë S. C. Ro-well, Vilnius: Vaga, 2003, 480 p.

Rinkdamasis knygos pavadinimàparengëjas sàmoningai pratæsë V.Paðutos ir I. Ðtal „Gedimino laiðkø“tradicijà, nors ið knygoje publikuo-jamø 83 dokumentø laiðkø tëra vosseptyni. Knygos sandara nustebinsvienà kità lietuviø kultûros þinovà,

pamirðtantá, kad Gedimino laiðkai tu-rëjo adresatus, kuriø raðtus parinkusatsiveria tie, Rowello þodþiais tariant,„kontekstai, kuriuose lietuviai veikëar buvo veikiami“. Jei dar paskaity-sime iðsamiai ir kvalifikuotai ávairiasdiplomatijos, raðto kultûros, diploma-tikos, chronologijos temas aptarian-èius ávadà bei komentarus, atrasimeir kitus Gedimino laiðkø prasminiuslaukus. Visa tai paaiðkina veikalo,lietuviðkai angliðko Monumenta Ger-maniae Historica varianto, turinioapimtá, taèiau nepateisina skaitymuinepritaikyto formato.

Rimvydas Petrauskas

Daujotytë, Viktorija, Raðtai ir pa-raðtës: Apie Justino Marcinkevièiauskûrybà, Vilnius: Lietuvos raðytojøsàjungos leidykla, 2003, 278 p.

Knyga pagrásta lojaliu Marcinke-vièiaus teksto ir gyvenimo perskai-tymu, kartkarèiais bandant atsakytiá neiðvengiamàjá „Kodël?“ Deja, lojalu-mas kartais perauga á apologetikà,maskuojanèià Marcinkevièiaus kûry-bai bûdingà átampà tarp „tiesos da-lies“ ir „dalinës tiesos“. Manoma, kadpastarosios, kaip besikësinanèios ápaèià tiesos ðerdá, Marcinkevièiuslaimingai iðvengia, o pirmoji laikomabeveik pakankama visai kontrover-siðkai kûrybos daliai pateisinti. Pro-duktyviausiai ðioje knygoje nuþymi-ma kita átampa: tarp savimi netikro„kalbos ganytojo“ poeto ir jo ganomo-sios kalbos.

Vytautas Aliðauskas

Geda, Sigitas, Adolëlio kalendoriai:dienoraðèiai, gyvavaizdþiai, uþraðai,tyrinëjimai, Vilnius: Lietuvos raðyto-jø sàjungos leidykla, 2003, 687 p.

Talentingo poeto ir pasakotojo po-ringiø rinkinys – minèiø ðiupinys:apie sovietiniø laikø gyvensenà ir

ðiandiená þmoniø giminës sulaukëji-mà, sapnus, regëjimus, gandus ir nuo-girdas, apie skaitomas knygas, stebi-mus TV „ðou“ ir apie tai, kà kaimogirtuoklëliai susirinkæ rëkauja. Ma-syvi knyga, aprëpianti pasàmonësgyvavaizdþius ir tyrinëjimus – medi-tacijas rusiðkø keiksmaþodþiø ir netokiø riebiø posakiø etimologijos te-momis. Kiekvienam neeiliniam kû-rëjui privalomas groþëjimasis savimiir savæs atradimo dþiaugsmai ðiuosepuslapiuose pasiekia astronominesaukðtumas. Nors kai kurie dienoraðèiø„kàsneliai“ nesugadintø apetito poe-zijos gurmanams, tenka pripaþinti, kadiðtisinis knygos skaitymas kaþkodëlnevirsta intelektualine „puota“.

Adolfas Barðtis

Geist, Edwin, Lydai. Dienoraðtis.1942, ið vokieèiø k. vertë Rûta Savic-kaitë, áþanga, komentarai JokûboSkliutausko, Vilnius: Baltos lankos,2003, 142 p.

Antrojo pasaulinio karo átamposfone raðomas vokieèiø kompozito-riaus dienoraðtis nuo pradþios iki galoskirtas jo tuomet gete uþdarytai þmo-nai – jo mylimajai, bendramintei irmûzai. Knyga iðsiskiria ið panaðiø ájà konteksto: ne vien dël to, kad pa-ávairinama kurianèiam þmogui kylan-èiø klausimø svarstymais, bet ir dëlto, kad joje nëra nei pykèio, nei kalti-nimø, vien rûpestis ir kova dël artimoþmogaus ir galimybës realizuoti savokûrybingumà. Ði knyga – ir paralelusskaitinys Zingerio „Grojimui dviese“.

Rima Malickaitë

Kissinger, Henry, Diplomatija,Vilnius: Pradai / ALK, 2003, 902 p.

Buvusio JAV valstybës sekreto-riaus profesionalus þvilgsnis nuoKapitolijaus kalvos á XVII–XX a. dip-lomatijos voratinklius, þymiausius


Aptariamas knygas galite ásigyti knygyne „Akademinë knyga“ (Universiteto g. 4, Vilnius)

tarptautiniø santykiø scenografus irjø kûrinius. Autorius negailestingaiskrodþia prancûzø raison d’e’ tat, cor-don sanitaire, vokieèiø Realpolitik,Weltpolitik, Ostpolitik, britø splendidisolation, balance of power, appeasementbei kitas kontroversiðkas tarptautiniøsantykiø funkcionavimo doktrinas,analizuoja jø gimimo ir realizavimotechnologijas bei iðsikvëpimo prieþas-tis. Daug dëmesio skiriama ir Rusijostramdymo problematikai tarptauti-nëje scenoje nuo Europos þandaro lai-kø iki geleþinës uþdangos, Ðaltojo karoir perestroikos subyrëjimo.

Algimantas Kasparavièius

Kristeva, Julia, Maiðto prasmë irbeprasmybë, ið prancûzø k. vertë Ga-lina Bauþytë-Èepinskienë, Vilnius:Charibdë, 2003, 256 p.

Knyga, kurià sudaro 1994–1995 m.literatams skaityto kurso medþiaga,ádomi kaip langas á prancûzø akade-miná gyvenimà. Jos tikslas – atgaivin-ti „kultûros-maiðto“ sàvokà – reali-zuojamas tiriant XX a. maiðto prieðpragmatiná racionalumà formas: Freu-do pasàmoningø potraukiø teorijà irjà ákûnijantá Aragono siurrealizmà,Sartre’o filosofiná sàmonës negatyvu-mà, Barthes’o prasmës dingimo se-miologijà. Vienus intriguos psicho-analitinës interpretacijos detalës.Kitus – jomis grindþiama maiðto prieððiandienæ reginio kultûrà galimybë.Dar kitus – akademinës studijos ne-abejingumas dabarties iððûkiams.

Dalia Zabielaitë

Maciûnas, Vincas, Rinktiniai rað-tai, sud. Jonas Ðlekys, Vilnius: LLTI,2003, 998 p., (ser. Senoji Lietuvos lite-ratûra, kn. 14)

Þmonës, pripratæ klaidþioti ðiuolai-kinio literatûros mokslo labirintais,atsivertæ Maciûno knygà, nusivils:stilius paprastas, mintis yra ir netgi

aiðki. Taèiau net ir jie turëtø bûtiapstulbinti erudicijos ir akiraèio pla-tumo – nuo Mykolo Lietuvio iki VincoKrëvës. Leidëjas, aiðku, taupo kà gali,tad, uþuot turëjæ keliatomius „Rinkti-nius raðtus“, gavome rankoje nenulai-komà ir akimi neaprëpiamà knygæ.

Pilypas Mikoða

Murakami, Haruki, Avies me-dþioklë, ið anglø k. vertë Marius Dað-kus, Dalia Saukaitytë, Vilnius: Baltoslankos, 2003, 358 p. (ser. Savaitgalioknyga)

Ðiuolaikinio japonø raðytojo roma-nas stebina ne Rytø estetikos atðvai-tais, o savo nihilizmu, menanèiu Sart-re’o „Ðleikðtulá“. Vaizduodamas 7-odeðimtmeèio vesternizuoto Tokijausreklamos firmoje dirbanèios vidutiny-bës banalià kasdienybæ, autorius netik kalba apie egzistenciná nuobodulá,bet ir klampina á já kone besiuþeèiu,chaotiðku naratyvu. Romano herojus,neiðtvëræs detektyvo skaitymo, ið nuo-bodulio vis uþmiega. Taip gali nutiktiir romano skaitytojui. Tad ar jis beið-girs pozityvià tolesniø skyreliø pas-katà it nepaprastosios avies ieðkotisavyje tikrojo „að“?

Dalia Zabielaitë

Naujausia lietuviø literatûra (1988–2002), sud. Giedrius Viliûnas, Vil-nius: Alma littera, 2003, 464 p.

VU Lietuviø literatûros katedraiðsikëlë sudëtingà uþduotá – vien savojëgomis (ar tai nëra konkurencinëskovos þenklas?) aptarti dar spaustuvekvepianèià lietuviø prozà, poezijà,eseistikà, kritikà. Áspûdingos apim-tys – á dëmesio laukà pateko apie1000 lietuviø literatûros knygø, dau-giau negu 200 autoriø. Anaiptol nevisi tekstai ar personalijos aptariamiproporcingai savo vietai literatûroshierarchijoje, taèiau nesant susiklos-èiusios þiûros perspektyvos ar bent

vertinimo tradicijos, matyt, tai buvoneiðvengiamas rezultatas.

Kristina Jonuðaitë

Palaimintojo Jurgio Matulaièiodvasios sklaida. Trys matulaitiniaisimpoziumai, parengë kun. VaclovasAliulis, Kaunas: Marijonø talkininkøcentro leidykla, 2003, 336 p.

Tai pirmas iðsamus ir net fundamen-talus Matulaièio dvasinio palikimotyrinëjimas lietuviø kalba. Teologinësanalizës áþvalgumu ir sistemingumuypaè pasiþymi Elýbietos Matulewicz(net 6) ir S. Urbañskio straipsniai.Nors palaimintasis nebuvo originalusteologas, bet parodytas jo ðventumodinamiðkumas ir ðiuolaikiðkumas, joidëjø áveiksminimas jëzuitø, domini-konø ir kt. mokymo kontekste. Galknyga bus paspirtis ir lietuviams la-biau gilintis á Matulaièio dvasingumàir juo uþsidegti?

Gediminas Mikelaitis

Szot, Adam, Abp Romuald Jaùbrzy-kowski metropolita wileñski, Lublin:Redakcija wydawnictwa katolickiegouniwersytetu Lubelskiego, 2002, 340 s.

Knyga apie Vilniaus arkivyskupàJaùbrzykowská (1876–1955) skambabaþnytiðkai, kai apraðoma baþnytinëveikla ir nelieèiami tautiniai klausi-mai. Bet poþiûris á lietuviø, ypaè bal-tarusiø tautiná judëjimà në per nagojuodymà nepaþengæs nuo 1930 m.lygio. Lietuviø reikalavimai pamaldøgimtàja kalba visada buvæ perdëti,lietuviø kunigø veikla visada politi-zuota, o kadangi dauguma baltarusiøkatalikø buvo iðmokæ melstis lenkið-kai, tai baltarusiø kalba Baþnyèiojelaikoma visai nereikalinga ir jø pre-tenzijos këlusios tik þalingà sumaiðtá.

Keista, kad toks siauras poþiûrisdëstomas solidaus Liublino katalikøuniversiteto leidyklos leidinyje.

Marijonas Valius

KNYGØ MUGË


UÞSKLANDA / ATSKLANDA

Ið lietuviø kalbos lobyno

Parinko dr. PALEMONAS DRAÈIULA

Senovës graikø veterinaras: Hipopokratas.Pagoniø þynys – muðeika: Lazdeika.Lietuviø kunigaikðtis-saulë: Ðvytautas.Toks riebus istorikas: Taukantas.Kaèiø liaudies poetas: Morèiunkevièius.Nemokantis plaukti lietuviø kunigaikðtis: Skæstutis.

Istorinis kipðø kraðtas: Biesarabija.Europos pilstuko centras: Kliuksemburgas.Ðviesiaplaukiø anglø miestas: Blondonas.Ispanijos ligø centras: Matrydas.Lietuvos kiðenvagiø sostinë: Pirðtonas.Smirdþiausia Lietuvos upë: Ðeðkupë.Skaniausia Lietuvos upë: Niamunas.

Susilaikymas nuo prezidento: paksninkas.„Lipdukø“ paplitimo zona: erealas.Prezidentûros grauþikø naikinimo priemonë:ðiurknuodþiai.Mokslas apie þmogaus vidurius: þarnalistika.

Gydytojas – kalnietis: uralogas.Vaizdai apie tautø kraustymàsi: migrofilmai.Pedagogo paskola: kreiditas.

Toks biblinis vaisius: abelsinas.Derliaus nuëmimas Rojuje: ievapjûtë.Linksmieji mirtininkai: komikadzës.

Maþa ðneki þuvelë: kalbukas.Màslus naminis paukðtis: kantis.Spygliø priaugæs tvenkinys: eþiaras.Toks turtuoliø unitazas: kiaulë–tupyklë.Argentinos kûdikiø virkðtelë: pampagyslë.Gimdyviø ir naujagimiø globëjas: ðv. Gandriejus.Valdovø dþiovininkø pora: karkalius ir karkalienë.

Lietuvos prancûzø virtuvë: „Marseliukës klëtis“.Lietuvos gruzinø smuklë: charèiama.Senovës graikø trauktinë: „Trojos devynerios“.Gruzinø vynas nukvakusiems: „Kindzmarazmuli“.Þvejø gërimas: skumbrinë.Ið tiesø... juokinga...

Documents

LAIÐKAS REDAKTORIUIfikais apie tai, kurià gi televizijos laidà – „Teleloto“ ar „Atleisk“, o gal „Dviraèio þynios“ – tautieèiai þiûrëjo la-biausiai. Taèiau