Longitudinio tyrimo metodologijos ir instrumentų pristatymas 2011 02-18

Mokyklų tobulinimo centras

Projekto „Lyderių laikas“ LONGITUDINIO LIETUVOS ŠVIETIMO LYDERYSTĖS

RAIŠKOS KAITOS TYRIMO METODOLOGIJOS IR INSTRUMENTŲ PRISTATYMAS

ŠVIETIMO POLITIKOS FORMUOTOJAMS

2011-02-18 ŠMM, Kolegijų salė

Projekto “Lyderių laikas” I etapo (2009–2011) veiklos (1)

• Mokyklų tobulinimo centras, laimėjęs viešąjį konkursą įgyvendinti 15 veiklų

Konsultacinis komponentas: konsultacinių švietimo paslaugų ir pasiūlos Lietuvoje ir užsienyje tyrimas, modelio aprašas, konsultantų mokymo šešios programos ir mokymo paketai, virtualios aplinkos (VA) koncepcija ir parengimo ir įgyvendinimo modelis.

Decentralizavimo komponentas: Lietuvos mokyklų valdymo efektyvumo tyrimas, siūlomų mokyklos valdymo modelių aprašas

Kompetencijų komponentas: Formalaus pradmenų įgijimo ir neformalaus jų papildymo galimybių studija, Formalių studijų programa (magistro studijos) – 1 programa (10 modulių) ir metodinė medžiaga, Neformalių studijų įgyvendinimo modelis, programa bei metodinė medžiaga, Longitudinio Lietuvos švietimo lyderystės raiškos kaitos tyrimo metodologija, instrumentai ir tyrimas

KONSULTAVIMAS VIRTUALI APLINKA MOKYKLOS VALDYMO MODELIAI

VADYBINIŲ KOMPETENCIJŲ PLĖTRA

LYDERYSTĖS RAIŠKOS LONGITUDINIS TYRIMAS

Konsultacinių švietimo paslaugų ir pasiūlos Lietuvoje ir užsienyje tyrimas

Konsultavimo paslaugų ir pasiūlos modelio aprašas

Konsultantų mokymo programos

Mokymo programų

mokymo paketai

VA rengimo ir įgyvendinimo modelis

VA koncepcija

Lietuvos mokyklų valdymo efektyvumo

tyrimas

Siūlomų mokyklos valdymo modelių

aprašas

Vadybinių kompetencijų formalaus pradmenų

įgijimo bei neformalaus jų papildymo galimybių

studija

Formalių studijų programa

Formalių studijųmetodinėmedžiaga

Neformalių studijų programos ir įgyvendinimo

modeliai

Neformalių studijųmetodinėmedžiaga

Longitudinio Lietuvos švietimo lyderystės

raiškos kaitos tyrimo metodologijos ir

instrumentų sukūrimas

Longitudinio Lietuvos švietimo

lyderystės raiškos kaitos

tyrimas



Švietimo aprūpinimo centras, kuriam ŠMM įsakymu pavesta vykdyti projektą.

Palydimosios veiklos:• šešių knygų lyderystės tema vertimas į lietuvių kalbą, leidyba 2000

egz. tiražu, dalinimas švietimo institucijoms ir pristatymas švietimo bendruomenei (400 dalyvių);

• 15 pavadinimų edukacinių knygų lyderystės tema pirkimas, dalinimas Mokytojų švietimo centrams ir pristatymas švietimo bendruomenei (20 centrų);

• straipsnių (1000 lapų) lyderystės tema vertimas į lietuvių kalbą www.lyderiulaikas.smm.lt – Lyderio biblioteka;

• dalyvavimas trijose tarptautinėse lyderystės konferencijose, medžiagos pristatymas ŠMM ir projekto interneto svetainėje; www.lyderiulaikas.smm.lt – sklaida;

• dalyvavimas tarptautiniuose lyderystės tinkluose;• projekto viešinimas užsienyje ir Lietuvoje, straipsniai Lietuvos

spaudoje;• projekto interneto svetainė www.lyderiulaikas.smm.lt – į

pagalba švietimo vadybinei grandžiai.

http://www.lyderiulaikas.smm.lt/



ŠVIETIMO LYDERYSTĖS TYRIMAS PAGAL MIKĘ PŪKUOTUKĄ


Lyderystės vardan mokymosi samprata

buvo iki galo neaiški...


Mokinių mokymosi rezultatai

strigdavo, tiek dėl to,kad kažkur švietimo

sistemojebuvo “per siaura”, tiekdėl to, kad kažkas buvo

“persirijęs”…


Dažnai būdavokoordinavimo,

bendradarbiavimo,ar tiesiog

paprasčiausiosusikalbėjimo

problemų...


Žodžiu,vaizdelisMikės Pūkuotuko

šalyje priešpradedant švietimo

lyderystės raiškos tyrimą buvo liūdnas…


Taip daugiau tęstisnebegalėjo, ir

Knysliukas nutarė eitipas Mikę Pūkuotuką irišsakyti savo nerimą...


Susėdo jie su Mike,pasvajojo ir nutarė

ištirti visą MikėsPūkuotuko šalies

švietimo lyderystės raišką!


Pasitarę su kitaisišmintingais šalies

gyventojais bei išklausęvertingų patarimų…


Nutarė išbandyti švietimo lyderystės

tyrimo instrumentus, tačiau

“Kur einam mes su Knysliuku, neklausinėkit

mūs…”


Nors pirmieji švietimo lyderystės raiškos

tyrimožingsniai nebuvo

lengvi…


O tiriamiejikartais kažką negero

įtardavo…


Tačiau TYRIMAS vistiek pavyko.

Ne veltui sakoma, kadnėra to blogo, kuris

neišeitų į gera…

ECH, KAD TAIP VISIEMS, KAIP MIKEI PŪKUOTUKUI SEKTŲSI…

KAIP SEKĖSI MUMS?

Longitudinio Lietuvos švietimo lyderystės raiškos kaitos tyrimo metodologijos ir instrumentų kūrimas

STRUKTŪRA

Lyderystės raiškos ir longitudinio tyrimo samprata

Longitudinių švietimo lyderystės raiškos tyrimų remiantis užsienio šalių patirtimi apžvalga

Longitudinio lyderystės raiškos tyrimo koncepcija ir žvalgomojo tyrimo organizavimo logika

Individo lygmens švietimo lyderystės raiškos tyrimo metodika (instrumentai mokytojams, mokiniams, mokyklos vadovams ir jų pavaduotojams)

Organizacijos lygmens švietimo lyderystės raiškos tyrimo metodika (instrumentai mokyklos darbuotojams ir mokinių tėvams)

Nacionalinio (savivaldybės) lygmens švietimo lyderystės raiškos tyrimo metodika (instrumentai savivaldybių administracijos švietimo padalinių specialistams)

? Geri dalykai, kuriuos mes darome negali būti

išmatuoti

Kai pradedam vertinti testais, pradedam galvoti, kad tai, ka darome, galima išmatuoti

Apie bendro realybės konstravimo sunkumus

Dramblys kaip lynas

Dramblys šiltas ir minkštas

Dramblys kaip šerių šepetys

Dramblys kaip gyvatė

Dramblys panašus į medį

1. LYDERYSTĖS RAIŠKOS IR LONGITUDINIO TYRIMO SAMPRATA

Lyderystės teorijas galima skirstyti (Jokinen, 2004):

instrumentinės teorijos, kurios akcentuoja lyderio elgesį ir savybes, kurios padeda efektyviai vadovauti ;

inspiracinės teorijos, kurios akcentuoja viziją, vertybes ir sugebėjimą motyvuoti save ir kitus siekti pokyčių.

PEARCE IR KT. (2003) SKIRIA LYDERYSTĖS TIPUS:

Tiesioginė lyderystė yra grindžiama statusu ir formaliąja valdžia (valdymu).

Transakcinei lyderystei būdinga atpažinimas ir pripažinimas (apdovanojimai).

Transformacinė lyderystė susijusi su planavimu, motyvavimu (įkvėpimu) ir bendru darbu tinkluose.

Įgalinančiosios lyderystės (arba „superlyderystės“) tikslas – skatinti pasekėjų savęs valdymo kompetenciją ir formuoti save kaip lyderius. Įgalinančios lyderystės funkcijos: konsultavimas, delegavimas, vystymas ir mentoriavimas, konfliktų valdymas bei komandos formavimas.

Profesinės kompetencijos(asmeninės ir komandos nario)

Efektyvi išteklių vadyba (taip pat ir žmogiškųjų)

Efektyvi lyderystė

Įkvepianti lyderystė

Transformacinėlyderystė

Transakcinėlyderystė

Transcendentinėlyderystė

Valdomos sistemos

Aiškūs rezultataiKontroliuojami planavimas, ištekliai

Užduotis/ individualūs aspektai, pasitikėjimas; intelektualinės ir tik tada emocinės užduotys/ santykių

Emocinis pagrindas, plius intelektas, vizija, širdis-protas, charizma

„Tas, kuris mokymąsi laiko pasyviu procesu, ieško tinkamo piltuvėlio.

Tačiau tas, kuris mokymąsi suvokia kaip veiklą, tokią pat kaip, pvz., bėgiojimas ar valgymas, neieško piltuvėlio, o galvoja apie sąlygas, kurios geriausiai tiktų šiai veiklai vykdyti.“

Manfred Spitzer: Lernen. Gehirnforschung und die Schule des Lebens, 2002

EFEKTYVIAI MOKYKLŲ LYDERYSTEI ĮDIEGTI IR PALAIKYTI REIKALINGOS DEVYNIOS PAGRINDINĖS

SĄLYGOS:

horizontalioji mokyklos valdymo struktūra (vieno arba dviejų lygmenų);

linijinio sprendimų priėmimo būdo keitimas į ciklinį;

vadovų sprendimų priėmimo proceso pagrindimas veiklos tyrimais mokyklose;

realiai egzistuojančios galimybės mokykloms susikurti individualumą, diegti inovacijas, greitai pritaikyti socialines, ekonomines ir kultūrines naujoves;

normų, taisyklių paprastinimas ir liberalizacija;

mokymų, konsultavimo, profesionalų vidiniai ir išoriniai mainai ir palaikymas, siekiant atskiros mokyklos veiklos tobulinimo;

vidinio mokyklos įsivertinimo ir išorinio vertinimo dermė, siekiant įdiegti mokykloje grįžtamojo ryšio kultūrą;

profesionalų tinklų ir mokymosi bendruomenių steigimas: mokytojų, mokyklų, kitų ugdymo įstaigų bendradarbiavimas;

aiškiai ir skaidriai apibrėžti standartai, kompetencijos ir atsakomybės, demokratijos principai.

Lyderystės švietime samprata siejama su besimokančios organizacijos koncepcija.

o Lyderystė besimokančioje organizacijoje tampa masiniu reiškiniu, besimokančios organizacijos požiūris transformuoja ir sureikšmina lyderystės fenomeną.

o Besimokančioje organizacijoje lyderiais gali būti skirtingi žmonės – tai lemia problemos pobūdis, susiklosčiusios aplinkybės, žmogaus kompetencija ir t.t., be to, lyderio vaidmenį sprendžiant problemas, kintant situacijai, keičia vykdytojo ar atlikėjo vaidmuo.

Apibendrinant Lyderystės reiškinys, lyderystė traktuojama

kaip procesas, o ne padėtis, kurią žmogus gali oficialiai užimti organizacijoje (Hugan, Curphy, 1999).

Lyderystės raiškos rezultatas yra sėkmingas mokymasis arba aukšta mokymosi kokybė, o ją turi palaikyti visi lygmenys: nacionalinis, regioninis bei mokyklos (švietimo institucijos), tačiau svarbu suvokti, kad pokyčiai, vykstantys nacionaliniu ar savivaldybės lygmeniu turi daryti įtaką geresniam mokinių mokymuisi klasėje.

2. LONGITUDINIO TYRIMO SAMPRATA

o Tendencijų tyrimas yra labiausiai paplitęs longitudinis tyrimas.

o Tendencijų tyrimas tiria tos pačios generalinės visumos skirtingų grupių imtis skirtingais laiko momentais, kitaip nei kohortų ar paneliniai tyrimai, kurie matuoja tą pačią respondentų imtį skirtingais laiko momentais.

o Tendencijų tyrimai suteikia informaciją apie pokytį visumos lygmenyje (agreguotame lygmenyje), bet neatskleidžia žmogaus individualios raidos.

Projekte „Lyderių laikas“orientuojamasi į tendencijų lyderystės švietime raiškos tyrimą, kai tais pačiais instrumentais (rodikliais) tam tikrais laiko intervalais tiriamos tos pačios generalinės visumos (tų pačių generalinių visumų) imtys (reprezentatyvios ar tikslinės).

3. Longitudinių švietimo lyderystės raiškos tyrimų

pavyzdžiai remiantis užsienio šalių patirtimi

3.1. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimas

EBPO atliko mokyklos lyderystės tyrimą, apimantį 22 šalis.

Vienas iš tyrimo tikslų buvo pateikti įvairių šalių požiūrio į mokyklos lyderystę, kuria siekiama tobulinti sistemą ir kuri prisideda prie mokymo sėkmės, analizę

Septyni tarpusavyje susiję tvariosios (pastoviosios) lyderystės ir rezultatų gerinimo principai:

nuoseklumas – pastangos išlaikyti tai, kas svarbu aiškių ir pateisinamų dorovinių tikslų požiūriu;

visuotinumas – siekis užtikrinti, kad rezultatų gerinimas liestų visus, esančius sistemoje, o ne tik keletą išskirtinių atvejų, atsisakyti priklausomybės nuo išskirtinių asmenybių ir paskirstyti atsakomybę;

tvarumas – kai pasiekti teigiami rezultatai yra ne trumpalaikis pagerėjimas vieno lyderio valdymo laikotarpiu, o išlieka ilgą laiką, valdant įvairiems lyderiams;

teisingumas – kai ne tik vengiama pakenkti kitiems sistemos nariams, bet jie palaikomi bei jiems teikiama parama;

įvairovė – kai siekiant geresnių rezultatų sukuriamas, skatinamas ir vertinamas ryšys tarp organizacijų, o ne plėtojama standartinė nekintama veikla, kurios neįmanoma pritaikyti kitur;

išradingumas – kai protingai naudojant ir sąmoningai atnaujinant žmonių energiją, lyderystės iniciatyvos ir rezultatų gerinimo pastangos neišsenka;

išsaugojimas – kai mokantis iš praeities sukuriama geresnė ateitis

3.2. Pricewaterhouse Coopers tyrimas

Didžiosios Britanijos (DB) audito kompanija "Price Waterhouse Coopers" atliko DB švietimo ir įgūdžių departamento užsakymu nepriklausomą mokyklos lyderystės tyrimą.

Pagrindinis tyrimo tikslas buvo pateikti išsamią egzistuojančių mokyklos modelių analizę.

Leithood ir kt. (2006) įvardino septynis sėkmingos mokyklos lyderystės principus:

Mokyklos lyderystė yra antraeilis dalykas lyginant su tuo kas vyksta klasėje.

Beveik visi sėkmingi lyderiai remiasi panašiais lyderystės principais.

Būdai, kuriais lyderiai įgyvendina aukščiau minėtus lyderystės principus (o ne patys principai), demonstruoja prisitaikymą prie konteksto.

Mokyklos lyderiai, įtakodami darbuotojų motyvaciją, lojalumą ir darbo sąlygas, netiesiogiai tobulina mokymą ir mokymąsi.

Mokyklos lyderystė turi didesnę įtaką mokyklai, kai ji yra padalinta tarp kelių pozicijų ar kelių žmonių.

Kai kurie lyderystės delegavimo būdai yra efektyvesni už kitus.

Asmeniniai lyderio bruožai taip pat turi įtakos lyderystės efektyvumui.

Tiriant lyderystės raišką remiamasi EBPO programos realizavimo patirtimi ir atsižvelgiama į šias EBPO rekomenduojamas specifines mokyklos valdymo

sritis, skatinančias įvairiapusę švietimo lyderystės raišką:

Sistemos tobulinimą, kai mokyklos lyderiai prisiima atsakomybę ne tik už savo institucijos sėkmę, bet bendrai veikdami grupėse, dalyvauja bendroje veikloje, kurios rezultatai yra orientuoti ne tik į vienos institucijos, bet jų tinklo (savivaldybės, regiono, šalies lygmeniu) mokymo tikslų pasiekimo gerinimą.

Mokyklų lygmens mokymosi bendruomenes, kuriose derinant mokyklos vadovo ir mokytojų, mokinių ir jų tėvų lyderystę ir įtraukiant visą mokyklos personalą, bendrai priimami sprendimai, pasidalijami įsipareigojimai ir atsakomybė už mokinių mokymąsi, pasiekimus ir nuolatinį rezultatų gerinimą.

Paskirstytąją lyderystę, kurios dėka lyderystė sėkmingai paskirstoma tarp asmenų, bendra veikla suinteresuotų grupių mokykloje, įtakojančių ugdymo tikslų rezultatyvumą.

TYRIMO ORGANIZAVIMAS

Tyrimo tikslinės grupės

Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų vadovai;

Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų vadovų pavaduotojai;

Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai;

Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų kiti pedagoginiai ir nepedagoginiai (socialiniai darbuotojai, sveikatos priežiūros darbuotojai, bibliotekininkai, mokytojų padėjėjai) darbuotojai;

Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų 7–11 klasių mokiniai;

Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų 7–11 klasių mokinių tėvai arba globėjai.

Savivaldybių švietimo specialistai.

Tyrimo intrumentų struktūra

Sėkmingas mokymasis

Asmeninės lyderystės orientacijos, požiūris į lyderystę / Iniciatyvumas, kūrybiškumas

Savęs įsivertinimas, refleksija

Nuolatinis mokymasis, mokėjimas mokytis

Darbas mokyklos komandose / santykiai mokyklos bendruomenėje / dalyvavimas savivaldoje

Mokyklos vadovo veiklos vertinimas

Atsakingas vadovavimas

Švietimo vadyba ir stebėsena

Klausimai apie respondentą

Tyrimo atranka ir imtys

Taikoma atsitiktinė daugiapakopė proporcinė ir stratifikuota atranka;

Formuojant atranką remiamasi Švietimo valdymo informacinės sistemos svetainėje (www.svis.smm.lt) pateikiamais statistiniais duomenimis.

Siekiamas duomenų patikimumo lygmuo – 95 proc., imties paklaida – 5 proc.

http://www.svis.smm.lt/

Tyrimo imtys

Mokyklų vadovai 296

Mokyklų vadovų pavaduotojai ugdymo reikalams 328

Mokytojai 380

Kiti pedagoginiai ir nepedagoginiai darbuotojai 380

7–11 klasių mokiniai 383

7–11 klasių mokinių tėvai arba globėjai 383

Savivaldybių švietimo specialistai 100

Apklausų atlikimas

Tyrime dalyvauja 300 Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų. Kiekvienoje į atranką patekusioje mokykloje apklausiama: vadovas, 2 pavaduotojai, 6 mokytojai (pagal numatytas stratas pagal dėstomuosius dalykus), 6 kiti pedagoginiai, nepedagoginiai darbuotojai, 1 moksleivių klasė, jų tėvai ar globėjai.

Į atrinktų mokyklų vadovus kreipiamasi prašant paskirti kontaktinį asmenį, kurio prašoma pateikti atrinktų ir tyrime sutinkančių dalyvauti respondentų kontaktus (el. pašto adresus ar telefonus).

Apklausa internetu, kiekvienam respodentui išsiunčiami kvietimai dalyvauti tyrime su el. nuoroda į elektroninį klausimyną.

Apklausos administravimo pavyzdys

Mokyklų vadovai

Mokyklų vadovų pavaduotojai

Mokytojai

Kiti pedagoginiai darbuotojai

Nepedagoginiai darbuotojai

Mokiniai

Siunčiamo laiško pavyzdys

http://apklausa.mtc.lt/index.php?sid=76726&lang=lt

Klausimynas mokytojams: http://apklausa.mtc.lt/index.php?sid=79416&lang=lt



Only those who will risk going too far can possibly find out how far one can go T S Elliot

Documents

Longitudinio tyrimo metodologijos ir instrumentų pristatymas 2011 02-18