Olimpinė panorama

OLIMPINĖ PANORAMALIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO ŽURNALAS 2015 lapkritis | NR. 11 (75)

OLIMPINIAIOLIMPINIAIŽINGSNIAIŽINGSNIAI

RIO DE ŽANEIRO OLIMPINIŲ ŽAIDYNIŲ MARATONO

NORMATYVĄ JAU ĮVYKDĖ NET AŠTUONI LIETUVOS

BĖGIKAI – ŠEŠIOS MOTERYS IR DU VYRAI

3OLIMPINĖ PANORAMA

LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO ŽURNALAS

Nr. 11 (75), 2015 m.

VIRŠELYJEBėgikė Rasa Drazdauskaitė

Alfredo Pliadžio nuotr.

REDAKTORIUSBronius Čekanauskas

AUTORIAIMarytė Marcinkevičiūtė

Lina DaugėlaitėGoda SmilingytėAntanas Vaupšas

Algis BalsysJuozas Skomskis

Dainius GenysVytautas Žeimantas

FOTOGRAFASAlfredas Pliadis

MAKETUOTOJASArtūras Gimžauskas

KALBOS REDAKTORĖInga Necelienė

ADRESASOlimpiečių g. 15, LT-09200

Vilnius

RAŠ[email protected]

INTERNETO SVETAINĖwww.ltok.lt

SPAUSDINA„Lietuvos ryto“ spaustuvė

TIRAŽAS4000 egz.

ISSN 1648-6331Online ISSN 2351-5899

Jei norite dalytis žurnalo medžiaga su savo skaitytojais,

privalu pranešti, kad informacijos šaltinis – „Olimpinė panorama“

TURINYSTURINYS

SSKAITYTOJAMSKAITYTOJAMSLTOK prezidentės Dainos Gudzinevičiūtės mintys

OLIMPINIAI KANDIDATAIOLIMPINIAI KANDIDATAI2016 m. Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių kandidatų sąrašas

ŽVILGSNISŽVILGSNISSpūstis prie olimpinio slenksčio

5

6

10

14

17

18

20

20

22

24

31

32

34

26

28

30

STUDENTŲ SPORTASSTUDENTŲ SPORTASDžiaugsmo ir rūpesčių metai

POMĖGISPOMĖGISAtsivers naujos erdvės parodoms

OLIMPINĖ KARTAOLIMPINĖ KARTAMokiniai ir mokytojai – viena komanda

VEIDASVEIDASPer pasaulį – paskui olimpinę svajonę

OLIMPIEČIŲ ASOCIACIJAOLIMPIEČIŲ ASOCIACIJAOlimpinio krikšto pėdsakais; Laimingas sporto žmogus

TALENTAITALENTAILietuviška pora įsisuko viesulu

PAMĄSTYMAIPAMĄSTYMAIAr bendrauti su žiniasklaida?

OLIMPINIS SOLIDARUMASOLIMPINIS SOLIDARUMASGydytojai būna ir kriminalistai; Mokė trenerius pozityvumo

KNYGAKNYGAOlimpizmas – gyvenimo fi losofi ja

OLIMPINĖ AKADEMIJAOLIMPINĖ AKADEMIJALOA naujienos

KRONIKAKRONIKALTOK įvykių dienoraštis

SENA NUOTRAUKASENA NUOTRAUKADaug durų atvėrė pirmas

14

24

34

5OLIMPINĖ PANORAMA

Mieli skaitytojai,lapkričio mėnuo buvo labai darbingas. Dalyvavome Nacionalinių

olimpinių komitetų ir Europos olimpinių komitetų asociacijos generalinėse asamblėjose. Pastarojo meto dramatiški įvykiai palietė ir sportą. Didžiausių sporto organizacijų vadovai pabrėžia – šiuo įtemptu laiku sportui tenka svarbus vaidmuo. Sportas gali suvienyti tautas, skleisti toleranciją ir taiką pasaulyje.

Abiejose asamblėjose didelis dėmesys buvo skirtas antidopingo programoms ir pabėgėlių klausimui. Tarptautinės sporto organizacijos turi stengtis apsaugoti sąžiningai rungtyniaujančius sportininkus ir dėti daug pastangų, kad užtikrintų sąžiningumą sporte. Tarptautinis olimpinis komitetas skiria dėmesio dėl karo namus palikusiems žmonėms. Būtiniausiems jų poreikiams sportuoti ir integracijai didinti sukurtas specialus fondas, kuriam paraiškas gali teikti su pabėgėliais dirbančios organizacijos ir olimpiniai komitetai.

Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Thomas Bachas patikino, kad teroristų išpuoliai Paryžiuje neturės įtakos sprendimui renkantis miestą, kuriame vyks 2024 m. olimpinės žaidynės, o Rio de Žaneiro žaidynių organizatoriai užtikrins itin aukštą žaidynių saugumo lygį. Mūsų sportininkai gali neabejoti – žaidynėse jie tikrai bus saugūs.

Planuojame, kad į Rio de Žaneirą vyks 70 Lietuvos atletų. Šiame žurnalo numeryje galima susipažinti su atnaujintu olimpinės rinktinės kandidatų sąrašu, kuriame daugiau nei šimtas aštuoniolikos sporto šakų atstovų. Su sąrašu jau anksčiau

supažindinome sportininkų, trenerių ir vasaros olimpinių sporto šakų komisijas, patvirtinome jį Vykdomojo komiteto posėdyje. Norėčiau pasveikinti visus 39 sportininkus, kurie jau įvykdė olimpinių žaidynių normatyvus – įveikdami didelę konkurenciją, jūs jau pasiekėte daug. Puikiai pasirodė mūsų maratonininkės – net šešios sportininkės įvykdė žaidynių normatyvą, bet į Rio de Žaneirą galės vykti tik trys, tad stajerėms dėl olimpinio kelialapio dar teks pakovoti tarpusavyje.

Turbūt daugelis jūsų jau galvoja apie artėjančias gražiausias metų šventes. Mes joms taip pat ruošiamės. Gruodžio 15-ąją į kelionę vėl išlydėsime Kalėdų karavaną. Šį kartą Kalėdų Senelis su komanda užsuks į Švenčionis, Ignaliną, Visaginą, Rokiškį, Biržus, Pakruojį, Pasvalį, Šiaulius bei Žagarę ir dovanos sporto inventoriaus jo stokojančioms mokykloms. Norėčiau pakviesti prie šios kilnios akcijos prisidėti visus, kurie gali – dovanas vaikams galima atnešti į mūsų biurą ir palikti jas specialioje dėžėje.

Dar viena visiems sporto žmonėms svarbi žiemos šventė – Lietuvos sporto apdovanojimai. Sausio 5 d. vyksiančiame renginyje, kurį organizuojame kartu su Kūno kultūros ir sporto departamentu, pagerbsime geriausius šalies sportininkus ir labiausiai sportui nusipelniusius žmones. Šiais metais savo balsą geriausių sportininkų rinkimuose galės atiduoti ir visi Lietuvos žmonės, balsuodami portale lrytas.lt. Tad kviečiu balsuoti, o sausio pradžioje stebėti apdovanojimų šventės transliaciją LRT kanalu.

Jaukių artėjančių švenčių!

SKAITYTOJAMSSKAITYTOJAMS

DAINA GUDZINEVIČIŪTĖLIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO PREZIDENTĖ

Godo

s Sm

iling

ytės

nuo

tr.

6 OLIMPINĖ PANORAMA6 OLIMPINĖ PANORAMA

2016 M. RIO DE ŽANEIRO OLIM

Eil.nr.

Eil.nr.

Vardas, pavardėGimimo data

Rungtis Savivaldybė Treneris2016 m. planuojama

Badmintonas

1. 1. Kęstutis Navickas 1984 01 13 vienetas Kaunas Juozas Špelveris,Virginijus Mikalauskas

OŽ 9–16

2. 2. Akvilė Stapušaitytė 1986 03 25 vienetas Kaunas Juozas Špelveris,Hermanas Leidelmeyeris

OŽ 17–32

Baidarių ir kanojų irklavimas

3. 1. Jevgenijus Šuklinas 1985 11 23 C–1, 200 m Vilnius, Visaginas

Tomas Gadeikis,Raimundas Labuckas

OŽ 1–6

4. 2. Ignas Navakauskas 1989 09 22 K–1, 200 m Vilnius Romualdas Petrukanecas EČ 3–6 OŽ 3–8

5. 3. Aurimas Lankas 1985 09 07 K–2, 200 m Vilnius,Šiauliai

Antanas Lankas,Romualdas Petrukanecas

EČ 3–6 OŽ 5–10

6. 4. Edvinas Ramanauskas

1985 08 18 K–2, 200 m Vilnius,Šiauliai

Antanas Lankas,Romualdas Petrukanecas

EČ 3–8 OŽ 5–10

7. 5. Ričardas Nekriošius 1986 09 12 K–2, 1000 m Vilnius,Kaunas

Sergėjus Sorokinas,Kęstutis Janušauskas

EČ 3–8 OŽ 5–10

8. 6. Andrejus Olijnikas 1987 10 16 K–2, 1000 m Vilnius,Kaunas

Sergėjus Sorokinas,Egidijus Gustas,Aleksandras Alekrinskis

EČ 3–8 OŽ 5–10

9. 7. Henrikas Žustautas 1994 07 13 C–1, 200 m Vilnius Kazimieras Rėksnys EČ 1–4 OŽ 1–6

10 8. Mindaugas Maldonis 1991 03 30 K–1, 1000 m,K–2, 1000 m

Vilnius Sergėjus Sorokinas EČ 8–12 OŽ 5–10

Boksas

11. 1. Evaldas Petrauskas 1992 03 19 iki 64 kg Vilnius Vladimiras Bajevas OŽ 3–912. 2. Eimantas Stanionis 1994 08 17 iki 69 kg Kaunas Vidas Bružas OŽ 3–913. 3. Mantas Valavičius 1991 03 22 per 91 kg Kaunas Vidas Bružas OŽ 9–1714. 4. Edgaras Skurdelis 1993 02 01 iki 60 kg Vilnius Vladimiras Bajevas OŽ 5–1715. 5. Tadas Tamašauskas 1989 11 15 iki 91 kg Vilnius Stanislavas Mižigurskis,

Vladimiras GaibelisOŽ 9–17

16. 6. Tomas Pivorunas 1994 01 16 iki 75 kg Vilnius Stanislavas Mižigurskis,Valerijus Krivojus

OŽ 17–24

Buriavimas

17. 1. Gintarė Scheidt 1982 11 12 „Laser Radial“ Kaunas Linas Eidukevičius OŽ 1–818. 2. Viktorija Andrulytė 1992 04 16 „Laser Radial“ Kaunas Linas Eidukevičius OŽ 10–1519. 3. Juozas Bernotas 1989 04 23 RS:X Kaunas Gintautas Bernotas OŽ 10–1520. 4. Karolis Janulionis 1992 01 12 „Laser S“ Vilnius Linas Grabnickas PČ 50–80

OŽ 38–40Dviračių sportas

21. 1. Simona Krupeckaitė 1982 12 13 trekas; sprintas, keirinas Panevėžys Dmitrijus Leopoldas,Alvydas Surgautas

OŽ 5–8

22. 2. Vasilijus Lendelis 1995 04 05 trekas; keirinas,sprintas

Panevėžys Dmitrijus Leopoldas OŽ 12–16

23. 3. Aušrinė Trebaitė 1988 10 18 trekas; daugiakovė Panevėžys Antanas Jakimavičius OŽ 9–1224. 4. Miglė Marozaitė 1996 03 10 trekas; sprintas,

keirinasPanevėžys Dmitrijus Leopoldas,

Anatolijus NovilovasOŽ 16–20

25. 5. Svajūnas Jonauskas 1995 01 02 trekas; sprintas,keirinas

Panevėžys Dmitrijus Leopoldas,Alfonsas Lenkis

OŽ 16–20

26. 6. Edita Mazurevičiūtė 1996 02 10 trekas; daugiakovė Panevėžys Antanas Jakimavičius,Eglė Zablockytė

OŽ 14–18

27. 7. Ramūnas Navardauskas

1988 01 30 plentas Šilalės r. Kęstutis Česaitis,Artūras Kasputis,Vaclovas Šiugždinis

OŽ 4–8

28. 8. Ignatas Konovalovas 1985 12 08 plentas Panevėžys Valerijus Konovalovas, Artūras Kasputis

OŽ 15–24

29. 9. Žydrūnas Savickas 1991 04 28 plentas Alytus Vytautas Juchnevičius,Artūras Kasputis

OŽ 15–24

30. 10. Aidis Kruopis 1986 10 26 plentas Utena Vilius Jankauskas,Artūras Kasputis

OŽ 20–30

31. 11. Daiva Tušlaitė 1986 06 18 plentas Panevėžys Valerijus Konovalovas,Loreta Zopelienė

OŽ 8–16

7OLIMPINĖ PANORAMA

MPINĖMS ŽAIDYNĖMS RENGIAMŲ OLIMPINĖS RINKTINĖS KANDIDATŲ 2015–2016 M. SEZONO SĄRAŠAS

32. 12. Rasa Leleivytė 1988 07 22 plentas,grupinės lenkt.

Vilnius Gediminas Kastanauskas, Valentina Pokladok,Valerijus Konovalovas

OŽ 8–16

33. 13. Silvija Latožaitė 1993 11 20 plentas Panevėžys Valerijus Konovalovas, VytautasIndreliūnas, Vitalija Breivienė

OŽ 8–16

34. 14. Vilma Rimšaitė 1983 02 24 BMX Šiauliai Albertas Rimša OŽ 13–16Dziudo

35. 1. Marius Paškevičius 1979 10 31 per 100 kg Kaunas Petras Vinciūnas OŽ 5–9EČ 3–7

36. 2. Karolis Bauža 1987 04 24 iki 90 kg Kaunas Petras Vinciūnas OŽ 5–9EČ 3–7

37. 3. Sandra Jablonskytė 1992 05 08 per 78 kg Kaunas Vigmantas Sinkevičius,Danguolė Novikovienė

EČ 3–5OŽ 5–8

38. 4. Santa Pakenytė 1991 12 11 per 78 kg Kaunas,Šiauliai

Petras Vinciūnas,Stanislovas Kulikauskas

EČ 3–5OŽ 3–8

Gimnastika

39. 1. Rokas Guščinas 1991 01 06 daugiakovė, atskiri prietaisai

Kaunas Vladislovas Bogomolovas OŽ 8–16

40. 2. Robertas Tvorogalas 1994 10 05 daugiakovė,atskiri prietaisai

Vilnius Aleksandras Filatovas,Valerijus Sosninas

OŽ 24–36

41. 3. Tomas Kuzmickas 1996 02 14 daugiakovė, atskiri prietaisai

Kaunas Vladislovas Bogomolovas OŽ 8–16

Imtynės

42. 1. Edgaras Venckaitis 1985 12 12 66 kg Vilnius Ruslanas Vartanovas, Mindaugas Ežerskis,Jonas Sabutis

ATOŽ 1–2OŽ 5–12

43. 2. Aleksandras Kazakevičius

1986 06 12 85 kg Vilnius Ruslanas Vartanovas, Mindaugas Ežerskis,Remigijus Gustas


44. 3. Vilius Laurinaitis 1992 07 16 98 kg Vilnius Ruslanas Vartanovas,Mindaugas Ežerskis,Valdemaras Venckaitis,Vladimiras Audickas


45. 4. Mindaugas Mizgaitis 1979 10 14 130 kg Vilnius Ruslanas Vartanovas,Mindaugas Ežerskis


46. 5. Laimutis Adomaitis 1986 07 09 85 kg Vilnius Ruslanas Vartanovas,Mindaugas Ežerskis,Vladimiras Audickas

ATOŽ 1–2EČ 3–10OŽ 5–12

47. 6. Danutė Domikaitytė 1995 02 15 69 kg Šiauliai Aivaras Kaselis,Andrius Stočkus

ATOŽ 1–3, EČ 3–8EČ U23 1–5OŽ 5–12

48. 7. Giedrė Blekaitytė 1992 10 17 60–63 kg Šiauliai Aivaras Kaselis,Andrius Stočkus

ATOŽ 1–3, EČ 3–8EČ U23 1–5OŽ 7–14

Irklavimas

49. 1. Saulius Ritteris 1988 08 23 M2x Vilnius, Trakai Mykolas Masilionis, Giovanni Postiglione

OŽ 1–6

50. 2. Rolandas Maščinskas 1992 08 06 M2x Vilnius, Trakai Mykolas Masilionis, Giovanni Postiglione

OŽ 1–6

51. 3. Mindaugas Griškonis 1986 01 17 M1x Vilnius Robertas Tamulevičius OŽ 1–752. 4. Donata Vištartaitė 1989 06 11 W2x Vilnius Kęstutis Keblys,

Giovanni PostiglioneOŽ 1–6

53. 5. Milda Valčiukaitė 1994 05 24 W2x Vilnius Kęstutis Keblys,Giovanni Postiglione

OŽ 1–6

54. 6. Lina Šaltytė 1987 02 09 W1x Vilnius Werneris Zwimpferis,Mykolas Masilionis

OŽ 5–10

55. 7. Aurimas Adomavičius 1993 09 23 M4x Vilnius Virgaudas Leknickas, Mykolas Masilionis

OŽ 3–9

56. 8. Dominykas Jančionis 1993 02 28 M4x Vilnius Virgaudas Leknickas, Mykolas Masilionis

OŽ 3–9

57. 9. Martynas Džiaugys 1986 11 08 M4x Kaunas Valdas Vilkelis,Mykolas Masilionis

OŽ 3–9

Eil.nr.

Eil.nr.



8 OLIMPINĖ PANORAMA8 OLIMPINĖ PANORAMA

2016 M. RIO DE ŽANEIRO OLIM

58. 10. Žygimantas Gališanskis

1992 06 26 M4x Kaunas Valdas Vilkelis,Mykolas Masilionis

OŽ 3–9

Krepšinis

59-70.

1- 12.

Vyrų rinktinė Jonas Kazlauskas OŽ 1–6

Lengvoji atletika

71. 1. Brigita Virbalytė-Dimšienė

1985 02 01 20 km sp. ėjimas

Vilnius Kastytis Pavilonis,Juzefas Romankovas

OŽ 3–8

72. 2. Rasa Drazdauskaitė 1981 03 20 maratonas Šiauliai,Kaunas

Inga Juodeškienė,Česlovas Kundrotas,Janina Tribienė

OŽ 10–242:29:00

73. 3. Airinė Palšytė 1992 07 13 aukštis Vilnius Tatjana Krasauskienė OŽ 8–16EČ 6–14PČi 8–161,99 m

74. 4. Zinaida Sendriūtė 1984 12 20 diskas Skuodas Aloyzas Jasmontas OŽ 4–8EČ 3–666,30 m

75. 5. Andrius Gudžius 1991 02 14 diskas Kaunas Vaclovas Kidykas OŽ 8–16EČ 5–8

76. 6. Diana Lobačevskė 1980 08 07 maratonas Vilnius Česlovas Kundrotas,Juozapas Garalevičius

OŽ 12–242:27:30

77. 7. Eglė Staišiūnaitė 1988 09 30 400 m b/b,4x400 m

Klaipėda,JAV

Kevinas Tyleris OŽ 16–2455,50 sek.

78. 8. Eglė Balčiūnaitė 1988 10 31 800 m,4x400 m

Šiauliai Aleksandras Kitanovas OŽ 16–24EČ 8–161:59.80

79. 9. Dovilė Dzindzaletaitė 1993 07 14 trišuolis Šiauliai Janina Tribienė,Rafaelis Blanqueris Alcantudas

OŽ 8–1414,30 m

80. 10. Tadas Šuškevičius 1985 05 22 50 km sp. ėjimas Vilnius Juzefas Romankovas,Kastytis Pavilonis

OŽ 16–24

81. 11. Neringa Aidietytė 1983 06 05 20 km sp. ėjimas Vilnius Kastytis Pavilonis, Juzefas Romankovas

OŽ 8–12

82. 12. Kristina Saltanovič 1975 02 20 20 km sp. ėjimas Vilnius Luisas Diasas,Juzefas Romankovas

OŽ 16–201:33:00

83. 13. Vaida Žūsinaitė 1988 01 13 maratonas Vilnius Romas Sausaitis OŽ 24–30, 2:33:0084. 14. Remigijus Kančys 1987 07 17 maratonas Kaunas Inga Juodeškienė OŽ 15–24

2:15:0085. 15. Marius Žiūkas 1985 06 29 20 km sp. ėjimas Vilnius,

Prienai Gražina Goštautaitė,Kastytis Pavilonis

OŽ 18–241:22:00–1:23:00

86. 16. Marius Šavelskis 1994 07 30 20 km sp. ėjimas Druskininkai,Kaunas

Kęstutis Jezepčikas,Valdas Kazlauskas

OŽ 24–321:23:00

87. 17. Monika Juodeškaitė 1991 10 03 maratonas Kaunas Inga Juodeškienė OŽ 15–242:33:00

88. 18. Živilė Balčiūnaitė 1979 04 03 maratonas Vilnius Romas Sausaitis OŽ 12–16, 2:28:0089. 19. Valdas Dopolskas 1992 04 30 maratonas Vilnius Romas Sausaitis OŽ 24–30

2:15:0090. 20. Remalda Kergytė-

Dauskurdienė1985 08 25 maratonas Šiauliai Dainius ir Pranas

ŠaučikovaiOŽ 30–362:34:00

91. 21. Eligijus Ruškys 1990 12 01 diskas Vilnius Jurdanas Radžius OŽ 12–2464 m

92. 22. Austra Skujytė 1979 08 12 septynkovė Kaunas Aleksas Stanislovaitis OŽ 3–893. 23. Lina Grinčikaitė-

Samuolė1987 05 03 100 m,

200 mKlaipėda Edmundas Norvilas OŽ 16–24

94. 24. Agnė Šerkšnienė 1988 02 18 400 m,200 m,4x400 m

Kaunas Nijolė Sabaliauskienė,Flavio Zbergas

ON51,95 sek.OŽ 20–25

95. 25. Raivydas Stanys 1987 02 03 aukštis Kaunas Algirdas Baranauskas,Audronė Gavelytė

OŽ 12–16EČ 8–142,30 m

96. 26 Rytis Sakalauskas 1987 06 27 100 m Kaunas Aleksas Stanislovaitis, Donatas Januševičius

OŽ 16-24 ON

Eil.nr.

Eil.nr.



9OLIMPINĖ PANORAMA

MPINĖMS ŽAIDYNĖMS RENGIAMŲ OLIMPINĖS RINKTINĖS KANDIDATŲ 2015–2016 M. SEZONO SĄRAŠAS

Plaukimas

97. 1. Rūta Meilutytė 1997 03 19 100 m krūtine Kaunas Johnas Ruddas OŽ 1–398. 2. Giedrius Titenis 1989 07 21 100 m krūtine,

200 m krūtine4x100 m estafetė (krūtine)

Anykščiai Žilvinas Ovsiukas OŽ 3–8OŽ 12–16 (estafetė)

99. 3. Danas Rapšys 1995 05 21 200 m nugara,200 m l. st.,4x100 m estafetė (nugara)

Panevėžys Ina Paipelienė, Židrūnė Budrienė

OŽ 8–16OŽ 12–16 (estafetė)

100. 4. Mindaugas Sadauskas

1990 06 14 50 m l. st.,100 m l. st.,4x100 m estafetė (l. st.)

Panevėžys Johnas Ruddas OŽ 12–16

101. 5. Simonas Bilis 1993 11 11 50 m l. st.,100 m l. st.,4x100 m estafetė (l. st.)

Panevėžys Ina Paipelienė,Židrūnė Budrienė,Toddas deSorbo

OŽ 12–16

102. 6. Tadas Duškinas 1994 04 27 100 m peteliške,4x100 m estafetė (peteliške)

Kaunas Ramojus Kalytis,Rasa Duškinienė, Bobas Bowmanas

OŽ 12–16

Sunkioji atletika

103. 1. Donatas Anuškevičius

1980 05 07 dvikovė Klaipėda Bronislavas Vyšniauskas OŽ 8–16

104. 2. Aurimas Didžbalis 1991 06 13 dvikovė Klaipėda Bronislavas Vyšniauskas OŽ 1–6 105. 3. Žygimantas Stanulis 1993 01 11 dvikovė Klaipėda Bronislavas Vyšniauskas OŽ 6–12

Stalo tenisas

106. 1. Rūta Paškauskienė 1977 03 29 vienetas Kaunas Romualda Garkauskienė EOŽ 1–11OŽ 17–32 EČ 1–16 (asm.)

Šaudymas

107. 1. Ronaldas Račinskas 1968 05 13 apvalusis stendas („Skeet“)

Vilnius Germanas Bogdanovas PT 6–20 (120–123) EČ 6–20 (120–123)OŽ 5–15 (121–123)

108. 2. Karolis Girulis 1986 11 01 orinis šautuvas (10 m „Air Rifl e“)

Alytus Česlovas Pavilonis EČ 6–12PT 12–16OŽ 5–15

Šiuolaikinė penkiakovė

109. 1. Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė

1984 02 28 individ. Vilnius Jevgenijus Kliosovas,Egidijus Tindžiulis,Gediminas Pikūnas

OŽ 3–8PČ 3–8EČ 3–8

110. 2. Justinas Kinderis 1987 05 24 individ. Vilnius Andrejus Zadneprovskis,Egidijus Tindžiulis,Gediminas Pikūnas,Dalius Strazdas

OŽ 6–12PČ 3–12EČ 3–12

111. 3. Karolina Gužauskaitė 1994 02 14 individ. Vilnius Artūras Kalininas,Viačeslavas Kalininas,Gediminas Pikūnas

OŽ 8–14PČ 8–14EČ 8–14

Tenisas

112. 1. Ričardas Berankis 1990 06 21 vienetas Vilnius Raineris Schuettleris,Saulius Astrauskas

ATP reitingo 50–100 vietos,OŽ

Tinklinis

113. 1. Ieva Dumbauskaitė 1994 09 07 paplūdimio Vilnius Tadas Donėla,Marius Vasiliauskas

OŽ 16–24EČ 3–17„CEV Continental Cup“ FINAL ROUND 2–7

114. 2. Monika Povilaitytė 1994 08 30 paplūdimio Vilnius Tadas Donėla,Marius Vasiliauskas

OŽ 16–24EČ 3–17„CEV Continental Cup“ FINAL ROUND 2–7

Vartoti sutrumpinimai: OŽ – olimpinės žaidynės, PČ – pasaulio čempionatas, EČ – Europos čempionatas, EČ U23 – Europos jaunimo iki 23 m. čempionatas, PT – Pasaulio taurė, ON – olimpinis normatyvas, ATOŽ – atranka į olimpines žaidynes, PČi – pasaulio uždarų patalpų čempionatas, EOŽ – Europos olimpinė žaidynių atranka.

Eil.nr.

Eil.nr.



10 OLIMPINĖ PANORAMA

ŽVILGSNIS

SPŪSTIS PRIE OLIMPINIO SLENKSČIOSPŪSTIS PRIE OLIMPINIO SLENKSČIONET AŠTUONI LIETUVOS MARATONININKAI JAU ĮVYKDĖ 2016 M. OLIMPINIŲ ŽAIDYNIŲ NORMATYVUS. GALI BŪTI, KAD ATRANKOS BARJERĄ ĮVEIKS DAR DAUGIAU BĖGIKŲ. BET RIO DE ŽANEIRO OLIMPINIAME MARATONE ŠALIAI DAUGIAUSIA GALĖS ATSTOVAUTI PO TRIS VYRUS IR MOTERIS, TODĖL DĖL OLIMPINIŲ KELIALAPIŲ LIETUVIAMS DAR TEKS PASIVARŽYTI TARPUSAVYJE.

Marytė Marcinkevičiūtė

Pastaraisiais dešimtmečiais per svarbiausias metų lengvosios atletikos varžybas didžiausios mūsų viltys būdavo

siejamos su Lietuvos metikais. Tačiau dabar lyderių pozicijas užėmė ištvermės rungčių sportininkai – ėjikai ir ilgų nuotolių bėgikai. Olimpinius normatyvus įvykdė net aštuoni mūsų šalies maratonininkai – šešios moterys ir du vyrai.

„Neturime gerų stadionų, todėl visi laksto, – šypsodamasi sako Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) generalinė sekretorė, Barselonos olimpinių žaidynių dalyvė Nijolė Medvedeva. – Dabar Lietuvoje bėgimas tampa ypač populiarus, rengiami įvairūs maratonai. Gero lygio Vilniaus maratonas, turintis gražias tradicijas, porą metų puikų maratoną organizuoja Kaunas, kuris ateityje gali išaugti į prestižinį renginį. Kuo daugiau sportuojančiųjų, tuo daugiau ir gerų bėgikų.“

Skirtingi atrankos barjerai

Bėgikų atranka į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes prasidėjo dar 2014-ųjų rudenį. Olimpiniai normatyvai jau pakluso šiaulietei, o dabar Kaune besitreniruojančiai Rasai Drazdauskaitei, vilnietėms Dianai Lobačevskei, Vaidai Žūsinaitė ir Živilei Balčiūnaitei bei Amerikoje studijuojančiai Monikai Juodeškaitei.

Remalda Kergytė-Dauskurdienė tapo šeštąja Lietuvos bėgike, įvykdžiusia 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių maratono normatyvą, kuris yra 2 val. 42 min. Tą jai pavyko padaryti lapkričio pabaigoje Valensijoje vykusiame maratone, kurį ji įveikė per 2 val. 37 min. ir 38 sek. Olimpinius normatyvus įvykdė ir du vyrai – kaunietis Remigijus Kančys ir vilnietis Valdas Dopolskas.

„Stadione normatyvus kur kas sunkiau įvykdyti, jie yra aukštesni, sudėtinga metikų, šuolininkų, bėgikų atranka. Tose rungtyse ribotas dalyvių skaičius. Tokių aukštų

Alfr

edo

Plia

džio

nuo

tr.

Londono olimpinėse žaidynėse Lietuvai

atstovavo trys maratonininkės

(iš kairės): R.Drazdauskaitė,

D.Lobačevskė ir R.Kergytė

Ž.Balčiūnaitė olimpinių žaidynių skonio paragavo dar 2004 m. Atėnuose

11OLIMPINĖ PANORAMA

ŽVILGSNIS

normatyvų, ko gero, nėra buvę per visą lengvosios atletikos istoriją. Tarkime, diską reikia nusviesti 66 metrus – per pasaulio čempionatus ne visada tiek numeta aukso medalio laimėtojas. Nežinia, kaip pasiteisins naujoji atrankos sistema, nelabai realu, kad lengvaatlečiai įvykdytų visų rungčių nustatytus olimpinius normatyvus. Vadinasi, sportininkai į olimpines žaidynes pateks ir pagal reitingą“, – svarsto N.Medvedeva.

Spręs federacijos taryba

Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių maratono varžybose dalyvausiančių bėgikų skaičius nebus ribojamas, bet kiekvienai šaliai galės atstovauti ne daugiau kaip po tris moteris ir vyrus.

Lietuvos olimpinio sporto centro direktorius ir programos „Rio 2016“ ekspertų komisijos vadovas Linas Tubelis teigia, kad maratonininkų atranka – LLAF reikalas. „Mes negalime įsakinėti federacijai. Savo nuomonę galime pareikšti tik tada, jeigu matome, kad jos sprendimas neteisingas. Tada siūlytume savų rekomendacijų“, – dėsto L.Tubelis.

LLAF teks nemenkas galvos skausmas, kurioms trims sportininkėms patikėti kelialapius į Rio olimpines žaidynes. „Gruodžio pradžioje rinksis mūsų federacijos taryba, tada ir nustatysime kriterijus, pagal kuriuos atrinksime bėgikes. Be abejo, pirmiausia bus atsižvelgta į pasiektus rezultatus“, – pabrėžia N.Medvedeva.

Geriausią olimpinio normatyvo rezultatą iš mūsų šalies maratonininkių pasiekė D.Lobačevskė, kuri Hamburge nuotolį įveikė per 2 val. 28 min. 57 sek. R.Drazdauskaitės laikas antras (Pekine – 2 val. 31 min. 23 sek.), M.Juodeškaitės trečias (Čikagoje – 2 val. 34 min. 39 sek.), R.Kergytės-Dauskurdienės ketvirtas (Valensijoje – 2 val. 37 min. 38 sek.), V.Žūsinaitės penktas (Hanoveryje – 2 val. 37 min. 59 sek.), o Ž.Balčiūnaitės – šeštas (Liublianoje – 2 val. 39 min. 40 sek.).

R.Kančys Berlyne 42 km 195 m nubėgo per 2 val. 15 min. 34 sek., V.Dopolsko rezultatas Frankfurto maratone – 2 val. 16 min. 35 sek. Moterų olimpinis normatyvas yra 2 val. 42 min.,vyrų – 2 val. 17 min.

„Mūsų maratonininkės tikrai neblogos. 2013 m. pasaulio čempionate D.Lobačevskė užėmė dvyliktą vietą, o šiemet Pekine vykusiose planetos pirmenybėse R.Drazdauskaitė buvo vienuolikta. Šios vietos – gana aukštos atsižvelgiant į tai, kad maratoną bėga per šimtą sportininkių, ir nenustebčiau, jeigu olimpinėse žaidynėse kuri nors iš mūsų bėgikių patektų į aštuntuką“, – sako N.Medvedeva.

Ne visi prabyla apie traumas

Stajerių kitąmet laukia daug varžybų. Tai ir pavasarį vyksiantis pasaulio pusės maratono

čempionatas, Europos taurės varžybų 10 km nuotolio bėgimas, pusės maratono Europos čempionatas, įvairūs maratonai. Dar neaišku, kuriose varžybose mūsų sportininkai yra numatę dalyvauti.

„Iki olimpinių žaidynių dar yra likę laiko, manau, vienas kitas mūsų maratonininkas kitąmet pavasarį dar bandys įveikti olimpinį normatyvą. Jų terminas baigsis birželio 11-ąją, kai Amsterdame fi nišuos Europos lengvosios atletikos čempionatas“, – paaiškina N.Medvedeva.

LLAF visada stengiasi į svarbiausias metų varžybas siųsti visus normatyvus įvykdžiusius sportininkus. Bet LLAF generalinei sekretorei būna skaudžiausia, kai lengvaatlečiai ir jų treneriai ne visada pasako tiesą apie savo fizinę būklę.

„Šiemet į kai kurias varžybas išvyko traumuoti sportininkai. Tačiau kai kurie jų randa drąsos ir ryžto pasakyti, jog yra traumuoti ir negali dalyvauti. Tai garbinga. Traumuotam sportininkui nėra ko vykti

į aukšto rango varžybas. Traumos gali užklupti ir mūsų maratonininkus, todėl jiems reikės būti labai atsargiems“, – perspėja N.Medvedeva.

Pasak jos, teoriškai aiškios dvi lyderės – D.Lobačevskė ir R.Drazdauskaitė, o štai dėl trečio kelialapio turėtų vykti atkakli kova. Būtent D.Lobačevskė šiemet prieš pat pasaulio čempionatą pasakė, kad yra traumuota, ir nevyko į Pekiną. O šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė tik po nesėkmingo pasirodymo planetos pirmenybėse atskleidė, kad ją kamuoja sveikatos bėdos.

Maratoną matė mama

Kuri Lietuvos maratonininkė labiausiai nustebino LLAF generalinę sekretorę? „Jeigu manęs to kas nors būtų paklausęs prieš kokius metus, net nebūčiau pagalvojusi, kad maratoną bėgs ir olimpinį normatyvą įvykdys Monika Juodeškaitė. Dar prieš trejus metus net nebuvo minčių, kad ji bėgs maratoną. Bet per metus daug kas pasikeitė. Monika – perspektyvi, manyčiau, ji yra ateities maratonininkė.“

Ne paskutinis vaidmuo teko ir genams. Puiki maratonininkė buvo Monikos mama Inga Juodeškienė, dalyvavusi Sidnėjaus ir Atėnų olimpinėse žaidynėse ir dešimt kartų tapusi Lietuvos ilgųjų nuotolių bėgimo čempione. Dukra pasekė mamos pavyzdžiu. Dabar Monika studijuoja JAV Oklahomos valstijos universitete žurnalistiką, studijas žada tęsti ir kitąmet, o kai gaus magistro diplomą, spręs, ar likti Amerikoje ir toliau ten aktyviai sportuoti, ar grįžti į Lietuvą.

Lemtingas buvo M.Juodeškaitės sprendimas maratoną bėgti šiemet. Spalio 11 d. ji debiutavo prestižiniame Čikagos maratone – savo amžiaus grupėje užėmė antrą vietą ir įvykdė olimpinį normatyvą. Šias varžybas

V.Žūsinaitė

M.Juodeškaitė

>


ŽVILGSNIS

matė ir jos mama, kuri į Čikagą atvyko likus porai dienų iki starto. Po to I.Juodeškienė viešėjo Oklahomos valstijos universitete, susitiko su Monikos treneriu Dave‘u Smithu, susipažino su dukters treniruočių sąlygomis.

„Treneris – labai šaunus ir geras žmogus. Jo metodika atitiko manąją, viską darome kartu. Jis nuoširdžiai rūpinasi Monika, dukra juo irgi labai patenkinta. Kai dukra stojo į startą, žinojau, kad ji gali įvykdyti olimpinį normatyvą. Kitaip ir negalėjo būti. Monika gali gerai bėgti maratoną, manau, ši distancija bus pagrindinė jos rungtis, kuria ji labai džiaugiasi ir bėgdama visiškai nesikankina. Daug kas nustebo, kad sportininkė, pirmą sykį rungtyniavusi maratono trasoje, pasiekė tokį puikų rezultatą“, – dukterimi džiaugiasi I.Juodeškienė.

Spalio 3 d. M.Juodeškaitei sukako 24-eri. Įdomu, ar šiai jaunai sportininkei pavyks pagerinti savo mamos rezultatus: I.Juodeškienė greičiausiai įveikė Frankfurto maratoną (2 val. 31 min. 27 sek.), o 2000 m. prieš Sidnėjaus olimpines žaidynes pagerino Lietuvos 5000 m distancijos bėgimo rekordą (15 min. 28,66 sek.), gyvuojantį iki šių dienų. Beje, į JAV Moniką pakvietė ten įsikūrę žinomi Lietuvos lengvaatlečiai Živilė ir Mindaugas Pukštai.

Bėgikai padeda vieni kitiems

Apie tai, kad maratoną gali gerai bėgti R.Kančys ir V.Dopolskas, kalbėta jau anksčiau. Tačiau, pasak N.Medvedevos, kol kas jie nėra labai aukšto lygio maratonininkai, nors

ir įvykdė olimpinius normatyvus. Abu dar gana jauni bėgikai, turi labiau subręsti, įgyti daugiau patirties. „Viskas jų rankose, bet reikia pasidžiaugti, kad jiems buvo lemta pralaužti ledus“, – sako N.Medvedeva.

Atsirado maratonininkų, atsirado ir nauja maratonininkų rengimo mokykla. Jos lyderė – Kauno maratono klubo trenerė I.Juodeškienė, treniruojanti R.Drazdauskaitę, M.Juodeškaitę ir V.Dopolską. „Labiausiai nustebino Remigijaus 2 val. 15 min. 34 sek. rezultatas, nes planavome dviem minutėmis blogesnį“, – prasitaria I.Juodeškienė.

Lietuvos maratonininkų šeima labai draugiška. Porą metų R.Kančys treniruojasi su R.Drazdauskaite, su ja kartu važinėja į treniruočių stovyklas, o D.Lobačevskė bendrauja su V.Dopolsku.

Sezoną nori užmiršti

Vilnietės D.Lobačevskės nenustebino, kad šešios Lietuvos maratonininkės įvykdė olimpinį normatyvą. „Normatyvas yra palengvintas: anksčiau buvo 2 val. 37 min., o dabar – 2 val. 42 min.“, – atkreipia dėmesį lengvaatletė.

Prieš šiųmetį pasaulio čempionatą patirtą traumą jau išsigydžiusi sportininkė sausio mėnesį rengiasi bėgti maratoną Osakoje. Tai būtų jos pirmasis jėgų išbandymas Japonijoje. Po to – tik pratybos, iki olimpinių žaidynių daugiau maratonų Diana nebėgtų. Todėl dabar jos laukia juodas darbas. Jeigu Lietuvoje žiemą bus bėgioti nepalankios oro sąlygos – daug sniego ir šalta, gruodį ar sausį norėtų kur nors išvažiuoti į treniruočių stovyklą.

Jei pavyktų patekti į Rio de Žaneirą, tai būtų antrosios D.Lobačevskės olimpinės žaidynės. Londone ji buvo 28-a. „Vieta tikrai ne auksinė, bet maratoną bėgo net 119 sportininkių. Rio de Žaneire bėgikių bus dar daugiau, didesnė konkurencija. Bet man jokio skirtumo, ar bėga 200, ar 300 sportininkių. Bėgu savo tempu ir tiek. Kokios įtakos turės karštis? Žinoma, per jį bėgti sudėtinga, bet kai esi gerai pasirengusi, nebaisus nei karštis, nei šaltis“, – sako Diana, prisipažįstanti, kad jai priimtinesnis karštas nei šaltas klimatas.

D.Lobačevskė įsitikinusi, kad į Rio olimpines žaidynes vyks tos trys sportininkės, kurios parodys geriausius rezultatus. Jokie kiti kriterijai negalėtų nulemti.

„Kas jos bus – nežinau. Nieko nenoriu sakyti ir apie save. Šis sezonas man buvo labai nesėkmingas, jo nenoriu net prisiminti“, – atsidūsta D.Lobačevskė.

Vis dėlto maratonininkė turėjo ir kuo pasidžiaugti – augančia dukrele Atėne. „Tėvai ambicingi, o dukrelė – atvirkščiai. Rami, tyli, mums su Mindaugu sudaro visas sąlygas rengtis olimpiadai“, – šypteli kartu su irkluotoju Mindaugu Griškoniu dukrą auginanti Diana.

„2013 M. PASAULIO ČEMPIONATE D.LOBAČEVSKĖ UŽĖMĖ DVYLIKTĄ VIETĄ, O ŠIEMET PEKINE VYKUSIOSE PLANETOS PIRMENYBĖSE R.DRAZDAUSKAITĖ BUVO VIENUOLIKTA. ŠIOS VIETOS – GANA AUKŠTOS ATSIŽVELGIANT Į TAI, KAD MARATONĄ BĖGA PER ŠIMTĄ SPORTININKIŲ, IR NENUSTEBČIAU, JEIGU OLIMPINĖSE ŽAIDYNĖSE KURI NORS IŠ MŪSŲ BĖGIKIŲ PATEKTŲ Į AŠTUNTUKĄ.“NIJOLĖ MEDVEDEVA

R.Kančys

V.Dopolskas

>


RIO 2016


STUDENTŲ SPORTAS

DŽIAUGSMO IR RŪPESČIŲ METAIDŽIAUGSMO IR RŪPESČIŲ METAILIETUVOS STUDENTŲ SPORTO ASOCIACIJA (LSSA) MINI SAVO VEIKLOS DVIDEŠIMT PENKMETĮ. TA PROGA SUSITIKOME SU LSSA PREZIDENTU, EUROPOS UNIVERSITETINIO SPORTO ASOCIACIJOS (EUSA) VYKDOMOJO KOMITETO NARIU, LIETUVOS SPORTO UNIVERSITETO SPORTO CENTRO VADOVU, LIETUVOS OLIMPINĖS AKADEMIJOS AKADEMIKU DOC. DR. ČESLOVU GARBALIAUSKU.

Juozas Skomskis

Nuo pasaulio vasaros ir žiemos universiadų pradžios 1959 m. Turine (Italija) iki 1989 m. Duisburgo (VFR) Lietuvos studentai,

atstovaudami SSRS rinktinėms, iškovojo 27 medalius. O atkūrus nepriklausomybę nuo 1991 m. Šefi lde (Anglija) iki 2015 m. Kvandžu (Pietų Korėja) vykusios universiados mūsų studentija pasipuošė 47 medaliais.

Koks buvo kelias į šią įspūdingą aukštumą? „Prieš ketvirtį amžiaus pradėtas žygis įkurti bendrą studentų sporto erdvę, kad patys savarankiškai pasaulio arenose gintume Lietuvos garbę, nelauktai buvo labai sunkus: teko brautis pro tankias, iš praeities paveldėtas nepasitikėjimo, abejingumo, nežinomybės kliūtis“, – sako Č.Garbaliauskas.

Šiandien galima pasakyti, kad kovota ne veltui. Kokios įspūdingos buvo pirmosios mūsų universiados Zakopanėje (Lenkija) bei Bafale (JAV) ir pirmieji dideli džiaugsmai: ledo šokių virtuozų Margaritos Drobiazko ir Povilo Vanago bronza bei lengvaatletės Nelės Žilinskienės šuolių į aukštį sidabras,

Lietuvos studenčių krepšinio rinktinės ketvirta vieta. Tokie buvo 1993-ieji. Nors po Zakopanės ir Bafalo universiadų stojo dešimtmetis be medalių, sėkmė sugrįžo 2005-aisiais Turkijos mieste Izmire – laimėti du apdovanojimai, 2007 m. Tailando sostinėje Bankoke iškovoti net penki, 2009 m. Serbijos sostinėje Belgrade trys, 2011 m. Kinijos mieste Šendžene buvo pasiektas rekordas – pelnyta 13 medalių. 2013 m. Kazanėje (Rusija) ir Trentine (Italija) – 12, 2015 m. iš Granados (Ispanija) ir Kvandžu (Pietų Korėja) vykusių universiadų mūsų studentai parsivežė 10 apdovanojimų.

Lietuvos studentų sportas pasaulyje pagal iškovotų medalių ir šalies gyventojų skaičių 2005 m. buvo 49 vietoje tarp 164 valstybių, o dabar jau kelerius metus užima 11–13 vietą. Ne veltui 2012 m. EUSA vykdomasis komitetas LSSA paskyrė vieną garbingiausių nominacijų – už progresą. Į šlovės istoriją įrašyta pirmoji nepriklausomos Lietuvos studentijos aukso medalininkė, Bankoko universiados laimėtoja

Sėkmingiausia Lietuvos studentams buvo 2011 m. universiada Kinijoje.

Ten pelnyta net 13 medalių

Šių metų universiadoje čempione tapo šuolininkė

į aukštį A.Palšytė (nuotraukoje). Dar keturis

aukso medalius į Lietuvą parvežė irkluotojai


STUDENTŲ SPORTAS

„PRIEŠ KETVIRTĮ AMŽIAUS PRADĖTAS ŽYGIS ĮKURTI BENDRĄ STUDENTŲ SPORTO ERDVĘ, KAD PATYS SAVARANKIŠKAI PASAULIO ARENOSE GINTUME LIETUVOS GARBĘ, NELAUKTAI BUVO LABAI SUNKUS: TEKO BRAUTIS PRO TANKIAS, IŠ PRAEITIES PAVELDĖTAS NEPASITIKĖJIMO, ABEJINGUMO, NEŽINOMYBĖS KLIŪTIS.“ LSSA vadovas

Č.Garbaliauskas

septynkovininkė Viktorija Žemaitytė. Dabar iškovota jau 19 universiadų aukso medalių.

1997 m. Estijos studentų sporto federacijos viceprezidento Valterio Lenko iniciatyva buvo nutarta atkurti 1923 m. Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos (sutrumpintai SELL) studentų žaidynes. Pirmoji SELL žaidynių vardu prigijusi studentų sporto šventė po 75-erių metų pertraukos 1998 m. vyko Tartu. SELL žaidynės pakiliai surengtos ir Kaune. Atsirado naujovė – universitetų medalių rikiuotė. Pirmąsias Lietuvoje SELL žaidynes aplankė Nacionalinės universitetų studentų sporto federacijos (FISU) viceprezidentas Claude‘as Louisas Gallienas. Vėliau mūsų šalyje viešėjo ir FISU prezidentas George‘as E.Killianas. Jis sakė: „Jeigu norite pamatyti aukšto lygio studentų sportą, vykite į pasaulio universiadas. Jeigu norite pajusti tikrą studentiško sporto dvasią, atvažiuokite į Lietuvą, kai vyksta SELL žaidynės.“ Beje, abu garbingi svečiai lankėsi ir buvo pagerbti bei apdovanoti Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete.

2015 m. pavasarį SELL žaidynės jau penktą kartą vyko Kaune. Tai rodo, kad studentų sportas reikalingas, jis turi perspektyvą. Jau du dešimtmečius LSSA renka metų studentų dešimtukus, į kuriuos stengiamasi įtraukti visų aukštųjų mokyklų geriausius sportininkus.

1998 m. SELL žaidynėse dalyvavo 118 Lietuvos aukštųjų mokyklų sportininkų, kurie iškovojo 26 medalius, o 2015 m. rungtyniavo net 1159 mūsų studentai ir pelnė 214 medalių. Iš viso septyniolikoje SELL žaidynių dalyvavo 9206 studentijos atstovai, kurių šlovės aruoduose – 2170 medalių.

Tiesa, universiadose čempionų garbei skamba ne nacionaliniai, o studentų himnas „Gaudeamus igitur“. Kai Lietuvos studentų rinktinės krepšininkai 2007 m. Bankoko universiadoje pelnė auksą, jie pateikė dar vieną malonią staigmeną – ant nugalėtojų pakylos kartu su visa delegacija sugiedojo Lietuvos himną. 2009-aisiais – Lietuvos tūkstantmečio metais – Belgrade „Tautiška giesmė“ mūsų jaunųjų sportininkų lūpomis viešai pasauliui suskambo antrą kartą universiadų istorijoje. Trečiąkart pasaulio studentija Lietuvos himną išgirdo šiemet liepos 6-ąją per Pietų Korėjoje vykusią universiadą.

Č.Garbaliauskas paklausė bičiulių, kurie Lietuvos himno žodžiai jiems gražiausi. Išgirdo tokį atsakymą: „Lietuva, tėvynė“. Šalies studentų sporto vadovas dar pridėtų „vienybę“. Vienybė daugiausia prisidėjo prie to, kas jau pasiekta. Vienybė teikia daug ateities olimpinių vilčių. Juk universiados – tai puikus startas į olimpines žaidynes arba jėgų patikrinimas žaidynių išvakarėse.

SELL žaidynės jau penkis kartus vyko Kaune

Pirmuosius universiados medalius Lietuvai iškovojo 1993 m. trečią vietą užėmę šokėjai ant ledo M.Drobiazko ir P.Vanagas


TRADICIJA


ATSIVERS NAUJOS ERDVĖS PARODOMSATSIVERS NAUJOS ERDVĖS PARODOMSLAPKRIČIO 7 D. LTOK SALĖJE VYKO LIETUVOS OLIMPINĖS KOLEKCININKŲ ASOCIACIJOS (LOKA)

ATASKAITINĖ KONFERENCIJA. JOJE DALYVAVO ĮVAIRIŲ SRIČIŲ KOLEKCININKAI IŠ VILNIAUS, KAUNO, ŠIAULIŲ, PANEVĖŽIO, ALYTAUS. IŠKLAUSYTAS VALDYBOS PRANEŠIMAS, ĮVERTINTOS SURENGTOS

PARODOS, APTARTAS 2016 M. RENGINIŲ, PARODŲ PLANAS.

Algis Balsys

POMĖGIS

Konferencijos pradžioje tylos minute buvo pagerbtas šiemet anapilin iškeliavęs vienas LOKA įkūrimo

iniciatorių, buvęs ilgametis viceprezidentas, dailininkas, istorikas, žurnalistas Vytautas Gudelis. Dar 2013 m. jam buvo suteiktas LOKA garbės nario vardas. Tačiau pats ženklas pagamintas neseniai ir per konferenciją turėjo būti perduotas jo dukrai Daivai, bet ji dėl objektyvių priežasčių atvykti negalėjo. Tad dabar ženklą, pažymėtą pirmuoju numeriu, jai įteikti įpareigoti LOKA viceprezidentas Kęstutis Skerys ir generalinis sekretorius Rimantas Džiautas.

R.Džiautas perskaitė ataskaitos pranešimą, visiems dalyviams įteikė dailiai asociacijos nario Broniaus Šinkūno įmonėje „Vaibra“ atspausdintą gausiai iliustruotą LOKA biuletenį, kuriame aprašyti visi svarbiausi pastarojo meto kolekcininkų renginiai – parodos, mugės. Bene reikšmingiausias šių metų renginys, kurio iniciatorius buvo LOKA valdybos narys alytiškis Zenonas Gramackas, – Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijoje atidarytas Sporto informacijos centras-muziejus. Atidarymo iškilmėse dalyvavo Alytaus meras Vytautas Grigaravičius,

LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, LOKA vadovai ir kiti garbūs svečiai. Muziejuje daug olimpinį sąjūdį propaguojančių eksponatų, čia vyks pamokos, susitikimai su olimpiečiais. LOKA prezidentas Juozas Širvinskas olimpinei naujojo muziejaus kolekcijai papildyti padovanojo 1972 m. Miuncheno olimpinių žaidynių porcelianinę lėkštę ir fotoalbumą apie žiemos olimpines žaidynes.

LOKA nario pažymėjimas buvo įteiktas Vilniaus inžinerijos licėjaus technologijų vyr. mokytojui, Lietuvos krepšinio federacijos savanoriui Laurynui Dapkevičiui, kolekcionuojančiam krepšininkų korteles ir marškinėlius.

Į LOKA gretas priimti du garsūs šalies žmonės: Vilniaus rotušės ceremonmeisteris Juozas Šalkauskas bei Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Edis Urbanavičius. Juozas yra puikiai žinomas kaklaraiščių kolekcininkas. Kaip jis pats sakė, didžiąją dalį jo kolekcijos sudaro su sportu susiję kaklaraiščiai – olimpiniai, sporto federacijų, proginiai čempionatų ir t.t. E.Urbanavičius kolekcionuoja ženkliukus, medalius, kitą sportinę simboliką ir atributiką. Daugiausia eksponatų, susijusių su rankiniu,

kurį Edis pats sėkmingai žaidė, o vėliau daug metų teisėjavo, buvo Lietuvos rankinio federacijos prezidentas. Abu naujieji nariai pasiūlė LOKA parodoms naujas erdves: J.Šalkauskas pakvietė į Vilniaus rotušę, o E.Urbanavičius – į Kūno kultūros ir sporto departamentą. Šie siūlymai buvo sutikti plojimais. Z.Gramackas KKSD vadovui dovanojo medalį. Žinoma, rankinio.

LTOK olimpinio švietimo direktorius, LOKA kuratorius Algimantas Gudiškis informavo, kuo kolekcininkus olimpiniais metais žada nudžiuginti Lietuvos tautinis olimpinis komitetas. Bus išleista Rio de Žaneiro vasaros olimpinėms žaidynėms skirta moneta, ant kurios bus pavaizduota krūtine plaukianti sportininkė. Tai bus jau šeštoji lietuviška proginė moneta, skirta vasaros olimpinėms žaidynėms. Taip pat kuriami pašto ženklai, planuojama išleisti ir specialius vokus, ženkliukus.

Galutinį 2016 m. LOKA renginių planą patvirtins dar kartą susirinkusi valdyba.

Po pranešimų ir diskusijų kolekcininkai užsiėmė tiesioginiu darbu: rodė vieni kitiems, ką naujo ir vertingo aptiko, įsigijo, keitėsi, dovanojo, tarėsi dėl mainų.

Olimpinio sporto kolekcininkai. Keli, tarp jų ir E.Urbanavičius, vėlavo, todėl jų nėra bendroje nuotraukoje


OLIMPINĖ KARTA

MOKINIAI IR MOKINIAI IR MOKYTOJAI – MOKYTOJAI – VIENA KOMANDAVIENA KOMANDAAR MOKYTOJAI IR MOKINIAI GALI TAPTI VIENA KOMANDA BEI KARTU ĮGYVENDINTI PROJEKTUS? AR MOKINIAI GALI PASKATINTI SAVO BENDRAAMŽIUS BŪTI FIZIŠKAI AKTYVIUS? AR JIE GALI PAKEISTI SAVO MOKYKLOS GYVENIMĄ IR KURTI TOKIĄ MOKYKLĄ, Į KURIĄ NORĖTŲ SU DŽIAUGSMU EITI?

Goda Smilingytė

Pirmą kartą vykusiose „Olimpinės kartos“ ambasadorių mokymuose, kuriuos spalio 27–31 d. Trakuose organizavo Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, į visus šiuos klausimus buvo atsakyta užtikrintu „taip“.

„Olimpinė karta“ yra LTOK įgyvendinamas projektas, kurio tikslas – skleisti olimpines idėjas švietimo įstaigose. Prie projekto jau prisidėjo daugiau nei šimtas mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų iš visos Lietuvos. Šį rudenį projekto įgyvendintojai nusprendė apmokyti olimpinio judėjimo ambasadorius ir suburti mokinių bei mokytojų komandas, kurios padėtų skleisti olimpines vertybes savo mokyklose, skatintų bendraamžius būti aktyvius, dalyvauti mokyklų bendruomenės gyvenime, daugiau judėti ir ateityje prisidėti prie kitų LTOK projektų įgyvendinimo ir renginių organizavimo.

Į penkių dienų mokymus Trakuose susirinko keturiolika 15–17 m. amžiaus mokinių ir dešimt mokytojų. Būsimiems ambasadoriams talkino profesionalūs lektoriai Donatas Petkauskas ir Nerijus Miginis.

Jau pirmąją dieną griuvo stereotipų sienos. Juk dirbti vienoje komandoje su mokiniais – visai kas kita, nei dėstyti pamoką. Kilo klausimas, kaip reikėtų vieniems į kitus kreiptis. Netikėtai pagarbus „jūs“ kartu atliekant užduotis pasidarė per daug formalus.

Mokymų dalyviai aptarė olimpines vertybes, gilinosi į jų svarbą, diskutavo apie mokykloje kylančius iššūkius ir dalijosi idėjomis, kaip su jais susidoroti, išklausė trumpą projektų valdymo kursą ir atliko praktinę užduotį – apklausė Trakų gyventojus, identifi kavo problemas ir galimus jų sprendimo variantus pateikė Trakų merei Editai Rudelienei.

Kiekviena užduotis buvo susijusi su komandiniu darbu, mokiniai ir mokytojai ne tik kartu dirbo, bet ir bandė perprasti komandinio darbo subtilybes – mokėsi, kaip siekti tikslų į vieną grupę susibūrusioms skirtingoms asmenybėms.

Atostogų laiką mokymams skyrę „Olimpinės kartos“ ambasadoriai į mokyklas grįžo netuščiomis – kiekvienas jų parsivežė veiksmų planą, kuris padės spręsti mokyklos problemas ir didinti bendramokslių fi zinį aktyvumą. Mokymų dalyviai susidraugavo ir toliau palaikys ryšį socialinio tinklo „Facebook“ grupėje.

„Jaunieji ambasadoriai ir toliau tobulės. Matau juos prisidedančius prie mūsų renginių – Olimpinės dienos bei Olimpinio švietimo kongreso. Nežinia, kokį kelią ambasadoriai pasirinks baigę mokyklą, bet neabejoju, kad dalyvavimas mūsų projekte padės jiems augti kaip asmenybėms“, – įsitikinusi mokymų organizatorė, LTOK olimpinio švietimo programų vadovė Vita Balsytė.

Kursų dalyviai su Trakų mere Edita Rudeliene

Profesionalių lektorių paskaitos prikaustė dalyvių dėmesį


LIETUVOS RINKTINĖ

DALYVIŲ ĮSPŪDŽIAI„Olimpinės kartos“ ambasadoriai nesigaili atostogas praleidę mokymuose. Štai kelių mokymų dalyvių trumpi įspūdžiai.

Evelina Raznauskaitė, Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazijos mokinė: „Pirmieji ambasadorių mokymai man suteikė daugiau pasitikėjimo savimi, tikėjimo savo idėjomis ir mintimis. Supratau, kad ir kokios idėjos būtų, jos yra svarbios, todėl galiu drąsiai išreikšti.“Alina Varmaškina, Vilniaus Vasilijaus Kačialovo gimnazijos mokinė: „Mokymai motyvuoja daryti pokyčius mokykloje ir visuomenėje. Jais esu labai patenkinta.“ Povilas Juškevičius, Prienų „Žiburio“ gimnazijos mokinys: „Labai patiko mokymai, lektoriai, smagios neformaliojo ugdymo paskaitos. Sužinojau daug įdomių dalykų, papildžiau žinias apie olimpines vertybes, kardinaliai pakeičiau mąstymą apie tai. Taip pat daug sužinojau apie projektų rašymą ir lyderystę. Sugalvojome renginių ciklą, kuriuo bandysime išspręsti kokią nors mokyklos problemą.“Vaidas Jasevičius, Lazdijų r. Krosnos mokyklos mokytojas: „Įspūdžiais dalijamės iki dabar, su jais supažindinsime Krosnos mokyklos bendruomenę. Manau, kad rengdami tokius kartu mokiniams ir mokytojams skirtus mokymus tikrai neprašovėte, buvo kažkas nauja, nepatirta, neįprasta, nepamirštama.“Jolita Jasevičienė, Lazdijų r. Krosnos mokyklos mokytoja: „Džiaugiuosi dalyvaudama LTOK projekte. Būdama meno atstovė čia atrandu save, padedu sportuojantiesiems ir pati įsitraukiu į sportą. „Olimpinės kartos“ ambasadorių mokymai suteikė rudens atostogoms prasmę. Geriau pažinau save, savo šeimos narius, mokinius, kolegas ir išmokau paprastoje kasdienybėje puoselėti didžias vertybes, tokias kaip asmeninė atsakomybė, kokybiška veikla, pagarba kitam ir pačiam sau, ištikimybė savo įsitikinimams.“Dalia Šklėriūtė, Prienų „Žiburio“ gimnazijos mokytoja: „Mokymai buvo gerai organizuoti ir tikrai naudingi visų pirma dėl to, kad kartu dirbo mokytojai ir mokiniai. Ką naujo sužinojome, tikrai panaudosime savo darbuose. Atostogos buvo fantastiškos – padirbėjome, pasisėmėme žinių, sutikome naujų įdomių draugų.“

Mokiniai ir mokytojai užduotis atliko kartu


OLIMPINĖ KANDIDATĖ

IR TREKO, IR PLENTO VARŽYBOSE DALYVAUJANČIAI AUŠRINEI TREBAITEI ŠIS SEZONAS – KAIP NIEKADA KARŠTAS. O JO PABAIGA DAR TOLI. EUROPOS ČEMPIONATO BRONZĄ IŠKOVOJUSI SPORTININKĖ ATKAKLIAI BANDO SKINTIS KELIĄ Į OLIMPINĮ RIO DE ŽANEIRĄ.

PER PASAULĮ – PASKUI SVAJONĘPER PASAULĮ – PASKUI SVAJONĘ

Marytė Marcinkevičiūtė

Šių metų Europos dviračių treko čempio-nato daugiakovės (omniumo) rungties bronzinei prizininkei 27-erių Aušrinei

Trebaitei dar neteko dalyvauti olimpinėse žaidynėse. Arti šios svajonės ji buvo 2012-ai-siais. Tada olimpinis kelialapis buvo ranka pasiekiamas, bet labai nesėkmingai susiklostė pasaulio čempionatas Melburne. Dalyvauda-ma 3 km komandinėse persekiojimo lenktynė-se panevėžietė su ekipos draugėmis pasiekė Lietuvos rekordą, bet to nepakako, kad taptų olimpiete. Per daugiakovės grupines lenkty-nes sportininkė krito, susilaužė raktikaulį ir atsidūrė ligoninėje. Teko gydytis visą mėnesį. Iki olimpinio kelialapio tąkart Aušrinei pritrūko vos kelių taškų – ji liko pirma už brūkšnio.

„Tačiau tai jau praeitis, laikas viską gydo, užmiršau nesėkmes. Dabar mano mintyse – Rio de Žaneiras. Atranka labai žiauri, iš viso pasau-lio tik 18 daugiakovininkių (tarp kurių bus vos aštuonios europietės) pateks į žaidynes“, – sako nemažą trofėjų kolekciją sukaupusi A.Trebaitė.

Panevėžietė yra Europos treko čempionė (2012 m. komandų persekiojimo lenktynių), du-kart vicečempionė (2010 m. komandų persekio-jimo lenktynių, 2012 m. daugiakovės) ir bronzos medalio laimėtoja (2015 m. daugiakovės). O dalyvaudama plento lenktynėse 2005 m. ji tapo Europos jaunių 11 km atskiro starto lenktynių vicečempione ir 2011 m. universiados komandi-nių plento lenktynių čempione.

Šių metų Europos čempionate Šveicarijo-

je, likus paskutinei daugiakovės rungčiai,

buvai aštunta, bet per 25 km (100 ratų)

grupines lenktynes varžoves aplenkei net

dviem ratais ir pakilai į trečią vietą. Ar šių

varžybų įspūdžiai dar neišdilo?

Kiekvieną čempionatą stengiuosi kuo greičiau užmiršti ir rengtis naujiems išbandymams, bet pasirodymas Grenchene dar ilgai išliks atmintyje. Visiems įrodžiau, kad sporte nieko nėra neįmanoma, tik reikia nenuleisti rankų ir kovoti iki pabaigos.

Kiekvienoje iš šešių daugiakovės rungčių turi pasirodyti maksimaliai. Prieš paskutinę daugiakovės rungtį, grupines lenktynes, apie tai, ar dar liko jėgų, ar nebe, net nesusimąs-čiau. Mintis buvo viena: baigti varžybas ir kovoti dėl kuo aukštesnės vietos. Distancijoje

viskas susiklostė palankiai. Prieš čempionatą planavau patekti į šešetuką, o atsistojau ant trečiojo garbės pakylos laiptelio.

Ar pakilios nuotaikos nesugadino nesėkmin-

gas pasirodymas per pasaulio taurės pirmojo

etapo varžybas Kolumbijoje, kur užėmei 21

vietą tarp 24 dalyvavusių sportininkių?

Net negaliu pasakyti, kas man nutiko. Kolum-bijoje labai nesisekė. Į kiekvienos rungties startą stodavau tikėdama savimi, galvodama, kad esu stipri, bet, pasirodė, tokia nesu. Likus keliems grupinių lenktynių ratams bandžiau pabėgti, tačiau varžovės nepaleido. Europos čempionate tai pavyko padaryti idealiomis sąlygomis, o per pasaulio taurės varžybas – ne. Matyt, buvau atidžiai stebima.

Nusiminti nėra ko. Prieš akis dar du pasaulio taurės varžybų etapai Naujojoje Zelandijoje (gruodžio 5–6 d.) ir Honkonge (sausio 16–17 d.) bei pasaulio čempionatas Londone (kovo 2–6 d.). Po jų ir paaiškės, ar man pavyks tapti olimpiete. Kelios dviratininkės, galima sakyti, jau užsitikrino kelialapius, o aš esu ant ribos.

Rengiuosi kovoti, nepasiduoti. Daugiakovė-je labai daug lemia sėkmė. Tarkime, 2012-ai-siais per pasaulio čempionatą Melburne buvau surinkusi pakankamai taškų, kad iškovočiau kelialapį į Londono olimpines žaidynes, bet nesėkmingai susiklosčiusios grupinės lenkty-nės mano svajonėms neleido išsipildyti.

Prieš kiekvienas varžybas jaudinuosi. Kad mažiau nervinčiausi, imu knygą į rankas arba stengiuosi pasižiūrėti kokį nors fi lmą. Užsie-nyje prieš varžybas stengiuosi kuo mažiau vaikščioti po miestą – ilsiuosi, rengiuosi kovai.

Grįžusi iš pasaulio taurės varžybų Kolum-

bijoje namie pabuvai vos porą dienų ir

vėl susirengei į kelionę, šįkart – į Naująją

Zelandiją. Kaip tave veikia tokios ilgos

kelionės?

Prie jų jau pripratau. Kelionės – tai mano darbo dalis, nuo jų niekur nepabėgsiu. Pasau-lio taurės varžybos vyksta visuose planetos kraštuose, bet šį sezoną jų nebus Europoje. Grįžusi iš Kolumbijos abidvi namie praleistas dienas tvarkiau savo reikalus, treniravausi:

Iš šių metų Europos čempionato A.Trebaitė grįžo su bronzos medaliu

Tom

o Ga

ubio

nuo

tr.


OLIMPINĖ KANDIDATĖ

PER PASAULĮ – PASKUI SVAJONĘ

vieną dieną myniau dviračio pedalus plente, o kitą – treke. Dabar išvykstu porai mėnesių, į namus grįšiu tik sausio viduryje.

Vadinasi, Kalėdas, Naujuosius metus sutiksi

svetur.

Taip, tai jau ne pirmas kartas, sunku visus prisi-minti. Pernai Naujuosius metus sutikau Kolumbi-joje, o šiemet – Australijos mieste Perte, kuriame treniruosiuosi. Su manimi bus ir treneris Antanas Jakimavičius bei dviratininkė Edita Mazurevičiū-tė. Šampano taurės per Naujuosius nekelsiu, nes negeriu. Suvalgysime šventinę vakarienę, ir tiek. Visiškai nesiskundžiu, kad šventes sutiksiu toli nuo Lietuvos. Manau, tūkstančiai žmonių daug ką atiduotų, kad Naujuosius galėtų sutikti Austra-lijoje. Ši šalis labai graži, bet man patrauk-liausia – Kolumbija.

Daugiakovę sudaro šešios rungtys: skrečas,

asmeninės persekiojimo, atkrintamosios,

pavienio starto, vieno rato lenktynės įsibė-

gėjus ir 25 km (100 ratų) grupinės lenkty-

nės. Kurios tau labiausiai patinka, o kurių

galėtų ir nebūti?

Labiausiai patinka grupinės lenktynės, o daž-niausiai nesiseka per skrečo ir atkrintamąsias. Kiekvienos grupinės lenktynės – man didžiulė patirtis, nes kaskart distancijoje susidaro vis kitokia situacija. Kuo daugiau varžybų, tuo daugiau patirties.

Kur tau smagiau – treke ar plente?

Smagiausia ten, kur geriau sekasi. Per Lietuvos plento čempionatus sekasi neblogai, bet per pasaulio čempionatus – nieko įspūdingo. Nežinau, kaip man sektųsi, jeigu dalyvaučiau tik plento lenktynėse. Kita vertus, jau pripratau prie trumpų treko distancijų.

Lankei muzikos mokyklą, mokeisi groti pia-

ninu. Kaip tavo gyvenime atsirado dviračių

sportas?

Taip, mokiausi groti pianinu, bet man nepa-tiko, kai versdavo dainuoti. Šiaip mėgstu dai-nuoti tik sau, o ne kitiems. Dviračių pratybas mane prikalbino lankyti pusseserė, puiki dvira-tininkė Modesta Vžesniauskaitė. Namie turėjau paprastą kalnų dviratį, kuriuo važinėjausi savo malonumui ir net nepagalvojau, kad jį kada nors iškeisiu į lenktyninį. Iš pradžių mano tre-neris buvo Valerijus Konovalovas, 2005-aisiais tapau Europos jaunių atskiro starto lenktynių vicečempione.

Man tai buvo savotiškas atpildas už pagalbą, kurią per varžybas suteikdavau komandos draugėms. Per čempionatą iki aukso medalio pritrūko gal 25 sek. Džiaugiausi ne tik medaliu, bet ir tuo, kad padėjau M.Vžesniauskaitei laimėti grupinių lenktynių bronzą.

Treke pradėjau rungtyniauti 2008-aisiais. Kai pradėjome varžytis 3 km komandinėse per-sekiojimo lenktynėse, mūsų komandoje buvo Svetlana Pauliukaitė ir Vilija Sereikaitė. Trūko trečios dviratininkės, todėl treneris Antanas Jakimavičius pasiūlė man pabandyti.

2011-ųjų Europos čempionate jau debiuta-vau kaip daugiakovininkė. Iš pradžių važiavau nemokšiškai, o dabar mano teorinės žinios jau visiškai kitokios. Kiekvienoje rungtyje jaučiuosi vis tvirčiau. Man padeda tobulėti ne tik per-galės, bet ir pralaimėjimai. Pergalės įpareigoja kitose lenktynėse vėl aplenkti visas varžoves, o pralaimėjimai kaitina kraują.

Žinau, kad kolekcionuoji užsienio šalių

monetas. Ar didelė tavo kolekcija? Gal jau

dalyvauji parodose?

Šis mano pomėgis bliūkšta. Anksčiau kolek-cionuoti monetas buvo daug įdomiau, o dabar dažniausia lankausi tose šalyse, kuriose jau esu buvusi. Aplankiau daugybę šalių. Europoje do-minuoja euras, užtat dabar būdama Naujojoje Zelandijoje tikiuosi rasti kažką nauja.

2013 m. kartu su Simona Krupeckaite ir

Gintare Gaivenyte baigėte Lietuvos edu-

kologijos universitetą. Ar baigusi aktyvųjį

sportą pasinaudosi gautu diplomu?

Turiu kūno kultūros mokytojo diplomą, bet apie tai, kas bus, kai baigsiu sportuoti, dar negalvoju.

Dalyvauti šiose varžybose ne visos gali,

netgi Vilija Sereikaitė neišlaikė tenkančio

didžiulio krūvio. Kodėl pasirinkai tokią

sunkią rungtį?

O ką man buvo galima daugiau rinktis? Pasi-rinkimo nebuvo. Asmeninėms persekiojimo lenktynėms tapus neolimpine rungtimi, Lie-tuvoje ji pasidarė niekam neįdomi. O dviračių sportas – tai mano darbas, iš jo valgau duoną. Vietoje šešių daugiakovės rungčių mielai dalyvaučiau tik persekiojimo ar grupinėse lenktynėse.

Dviračių sporte daug kas keičiasi, per Pekino olimpines žaidynes daugiakovė į varžybų programą net nebuvo įtraukta. Pa-prastai po olimpinių žaidynių mūsų sporto šaka sulaukia permainų, bet po Londono niekas nepasikeitė. Nežinau, ar verta tikėtis, kad kažkas pasikeis ir po Rio de Žaneiro olimpiados. Dažniausia tos rungtys, kurių atsisakoma, jau nesugrįžta, greičiau prigal-vojama naujų. Porą daugiakovės rungčių irgi truputį pakoregavo, bet iš esmės jos liko tokios pačios.

Sėkmingai rungtyniauji ir plento lenkty-

nėse. Šiemet laimėjai Lietuvos čempionato

atskiro starto lenktynes, o pernai tapai ab-

soliučia čempione, laimėjai ir atskiro starto,

ir grupines lenktynes. Su plento dviratinin-

kėmis varžeisi ir Europos žaidynėse Baku.

Vyta

uto

Dra

ngin

io n

uotr

.

A.Trebaitė lenktyniauja ir plente, ir treke


OLIMPIEČIŲ ASOCIACIJA

OLIMPINIO KRIKŠTO PĖDSAKAISOLIMPINIO KRIKŠTO PĖDSAKAISŠIANDIEN OLIMPINES PERGALES IR TROFĖJUS SKAIČIUOJAME DEŠIMTIMIS. KAD GALĖTUME DERAMAI ĮVERTINTI TAI, KĄ ESAME PASIEKĘ, PRIVALU ATMINTI, KUR GIMĖ ŠIS DIDŽIAUSIAS IR POPULIARIAUSIAS PASAULIO SPORTO FENOMENAS, KADA IR KOKIE BUVO PIRMIEJI LIETUVIŲ OLIMPINIAI ŽINGSNIAI.

Antanas Vaupšas

Olimpiniam mūsų sąjūdžiui reikšmingos istorinės vietos tapo vienos svarbiausių 2003 m. susikūrusiai

Lietuvos olimpiečių asociacijai (LOA). Po kelerių veiklos metų LOA delegacija apsilankė senovės olimpinių žaidynių lopšyje Graikijoje, o vėliau ir Ispanijoje, kurioje pirmą kartą per mūsų sporto istoriją, pagerbiant žaidynių nugalėtoją disko metiką Romą Ubartą, nuskambėjo nepriklausomos Lietuvos himnas ir suplevėsavo trispalvė vėliava.

Ankstų 2015 m. spalio 10-osios rytą iš Vilniaus oro uosto pakilęs laineris pasuko Paryžiaus link. Tarp būrio kitų keleivių jame skrido ir LOA prezidentė Lina Kačiušytė, viceprezidentai Birutė Statkevičienė ir Romualdas Bitė, delegacijos nariai Angelė Rupšienė, Birutė Šakickienė, Regina Mileckienė, Kazimiera Strolienė, Natalija

Kalašnikova, Ijolė Domarkienė, Robertas Žulpa, Remigijus Valiulis, Vytautas Butkus, Zigmantas Gudauskas, Aleksandras Antipovas ir Vidas Bičiulaitis.

Kelionė žadėjo būti įdomi: juk būtent Prancūzijos sostinėje 1924 m. gegužės 25 d. „Pershing“ stadione VIII olimpinių žaidynių futbolo turnyro atrankos rungtynės, kurias Lietuvos rinktinė pralaimėjo būsimiems žaidynių vicečempionams šveicarams, tapo pirmuoju lietuvių olimpiniu krikštu.

Sudarant visų laikų Lietuvos olimpiečių matrikulą (pirmojo išėjimo į olimpinį startą tvarka) įrašytos Stepo Garbačiausko, Valerijono Balčiūno, Vinco Bartuškos, Hanso Geco, Jurgio Hardingsono, Stasio Janušausko-Jonušo, Leono Juozapaičio, Edvardo Mikučiausko, Stasio Razmos, Stasio Sabaliausko, Juozo Žebrausko pavardės. Dviratininkams Juozui

Vilpišauskui ir Isakui Anolikui, nebaigusiems 188 km plento lenktynių, matrikuloje atiteko 12 ir 13 vietos.

Nors kelionė olimpiečiams žadėjo naujų įspūdžių, jie lėktuve sėdėjo tylūs, paskendę savo mintyse. Taip jie savo širdyse atsisveikino su pirmuoju ir ilgamečiu LOA prezidentu Eugenijumi Levicku, geru bičiuliu, puikiu žmogumi, daug padariusiu, kad šios kelionės taptų tikrove. Jis ir dabar turėjo būti kartu su visais, nes po sunkių grumtynių atrodė įveikęs sunkią ligą. Deja, ji vėl sugrįžo ir spalio 9-osios rytą smogė lemtingą smūgį...

Paryžiuje olimpiečiai apsigyveno netoli Eifelio bokšto esančiame „Splendid Hotel Paris“ viešbutyje, šalia kurio buvo ir metro stotelė „Emilis Zola“. Tad visi skubiai papusryčiavę leidosi į pažintį su šiuo viso pasaulio keliautojų vadinamu meilės, puikios

Lietuvos olimpiečiai

Paryžiuje


OLIMPIEČIŲ ASOCIACIJA

architektūros, nuostabios mados kūrėjų, didžiųjų menininkų, rašytojų ir, žinoma, sporto miestu.

Vargu ar įmanoma būtų surasti tą stadioną ar žvyrkelį, kur olimpinį krikštą gavo pirmieji mūsų olimpiečiai. Lietuviai jų ir neieškojo. Paryžius ir tada garsėjo savo kultūros paminklais, meno ir muzikos, architektūros šedevrais. Todėl viską žinančios UAB „Fortūna travel“ gidės Gražinos vedami patraukė Eifelio bokšto link. Po to buvo Eliziejaus laukai, garsioji Triumfo arka, Monmartro grožybės, Paryžiaus Dievo Motinos katedra, žymusis Lotynų kvartalas. Apie vidurnaktį, gerokai sutemus, nebuvo galima nesugrįžti prie aukso šviesomis žėrinčio Eifelio bokšto. Sukrėstas ir užburtas jo grožio B.Statkevičienės, B.Šakickienės, V.Butkaus ir Z.Gudausko kvartetas skambiai užtraukė lietuvišką dainą „Ant kalno mūrai!“ Jų neeilinį talentą griausmingais aplodismentais aukštai įvertino atsitiktiniai klausytojai.

Žinoma, miegui laiko likdavo nedaug visas tris viešbutyje praleistas naktis. Sekmadienį ir pirmadienį toliau buvo tęsiama pažintis su nuostabiuoju miestu. Monmartre aplankyta Švč. Jėzaus Širdies bazilika. Bažnyčios kiemelyje visi buvo ne tik pavaišinti karštomis krevetėmis ir taure vyno, bet turėjo progos pasiklausyti Edithos Piaf dainų, kurias atliko vietos artistai.

Nors skaudėjo raumenis, gėlė sąnarius, niekas nedejavo ir nesiskundė. Juk olimpiečiai yra patyrę ir kur kas sunkesnių krūvių, didesnių išbandymų, geliančių skausmų. Jie nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro visą laiką skyrė pažinčiai su miestu, kuriame beveik prieš šimtą metų Lietuvos sportininkai buvo priimti į pasaulio olimpiečių šeimą.

„Šiame mieste teko būti, kai su SSRS rinktine žaidžiau Europos krepšinio čempionate. Tuomet, galima sakyti, beveik nieko nepamačiau: prieš rungtynes reikėjo kaupti jėgas, o po jų privalėjome ilsėtis ir rengtis kitam mačui. Tad šį miestą atradau iš naujo. Įspūdingas, didžiulis, norėčiau dar bent kartą sugrįžti. Tačiau Vilnius man vis tiek gražesnis. Jo gatvėse nepamatysi tiek šiukšlių, kiek ten. Eismas jose dažnai atrodė keistokai, tarsi raudonas šviesoforo signalas nei automobiliams, nei praeiviams negaliotų...“, – po kelionės sakė A.Rupšienė.

R.Bitė prisipažino: „Norėčiau dar ne kartą pratęsti pažintį su šiuo didmiesčiu, bet vis tiek būtų maža. Ką nors pritrenkiamo pamatai beveik kiekvienoje gatvėje. Kad ir masines kroso varžybas, kuriose dalyvavo gal 40 tūkstančių žmonių. Ir šiaip gatvėse bėgimo mėgėjų netrūksta. Mes dar atsiliekame, Vilnius dar turi gerų rezervų.“

LAIMINGAS SPORTO ŽMOGUSLAIMINGAS SPORTO ŽMOGUSVILNIAUS OLIMPIEČIAI, SUSIRINKĘ Į SAVO JAUKIĄ BŪSTINĘ, SU 75-MEČIU PASVEIKINO DVEJŲ OLIMPINIŲ ŽAIDYNIŲ PRIZININKĄ IRKLUOTOJĄ VYTAUTĄ BRIEDĮ.

Su jubiliatu, Tokijo žaidynėse su aštuonviete užėmusiu penktą vietą, o Meksike laimėjusiu bronzos medalį, susėdome pasišnekėti prie kavos puodelio.

Kada pirmą kartą paėmei irklą į rankas ir

kada su juo atsisveikinai?

1968 m. Vilniaus fi liale baigiau Kauno politechnikos instituto technikos mokslus, bet kai būdamas penkiolikmetis pirmą kartą įlipau į sportinę valtį, tai, vaizdžiai kalbant, ir dabar joje tebesėdžiu. Nors sveikata jau nebeleidžia irkluoti. Visą gyvenimą buvau sporto žmogus ir dėl to esu laimingas.

Tavo laimėjimai įspūdingi: dvylika kartų

Lietuvos, šešis kartus SSRS čempionas,

1962 m. pasaulio, 1963 ir 1964 m. Europos

vicečempionas, 1964 m. Tokijo olimpinių

žaidynių penktos vietos laimėtojas ir

1968 m. Meksiko olimpiados bronzos

medalininkas! Daugybę metų buvai

Lietuvos irklavimo rinktinės vyriausiasis

treneris, Lietuvos sporto federacijų

sąjungos direktorato direktoriaus

pavaduotojas ir generalinis sekretorius,

daug nuveikei ugdydamas olimpinę

pamainą ir dirbdamas Lietuvos olimpinio

sporto centro direktoriaus pavaduotoju.

Kas iš tų laikų labiausiai įsiminė?

Bene sunkiausias buvo dešimtmetį trukęs Lietuvos irklavimo rinktinės vyr. trenerio darbo periodas. Mūsų „akademikams“ tada pavyko pelnyti net 39 įvairių spalvų medalius. Lietuvoje prasidėjus atgimimo sąjūdžiui, pasitraukėme iš SSRS gniaužtų. Reikėjo padėti kurti ir tvirtinti nepriklausomos jaunos valstybės sporto pamatus. Mane išrinko Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo delegatu, buvau Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkūrimo iniciatyvinės grupės, LTOK generalinės asamblėjos, 1988–2000 m. LTOK vykdomojo komiteto narys, 1992–2000 m. – ir šio komiteto iždininkas.

Sportininkams laikas ypač greitas ir

negailestingas. Ryškiausios žvaigždės

užgęsta ir išnyksta, kad įsižiebtų naujos.

Ar verta tam aukoti visą gyvenimą?

Nieko neaukojau ir neaukosiu, aš tiesiog tokį gyvenimą gyvenu. Kai pirmą kartą sėdau į valtį, Galvės ežere stūksojo Maironio apdainuoti Trakų pilies griuvėsiai. Reikėjo daug pastangų ir laiko, kad dedant plytą prie plytos būtų atstatyta didinga tvirtovė. Taip ir sporte: kiekvienas stato savo pilį. Ir tik nuo jauno žmogaus meilės, darbštumo ir talento priklauso, ar jo bokštai pasieks svajonių aukštumas. Norėčiau tikėti, kad man nors iš dalies pasisekė tą padaryti.

Antanas Vaupšas

Daug metų atiduota darbui LTOK V.Briedis dalyvavo dvejose olimpinėse žaidynėse


TALENTAI

LIETUVIŠKA PORA ĮSISUKO VIESULULIETUVIŠKA PORA ĮSISUKO VIESULUKELIĄ Į TARPTAUTINĘ ARENĄ SKINASI DAR VIENA LIETUVOS ŠOKĖJŲ ANT LEDO PORA. TIK JI IŠSKIRTINAI LIETUVIŠKA, O TOKIĄ PAVYKO SUBURTI PIRMĄ KARTĄ ISTORIJOJE.

Lina Daugėlaitė

Šešiolikmetė Guostė Damulevičiūtė ir septyniolikmetis Deividas Kizala kartu ant ledo šoka antrą sezoną. Tačiau su

pačiūžomis ledą raižo gerokai seniau – nuo septynerių. Artistiškus pavienio čiuožimo atstovus pastebėjo ir į vieną porą sustatė trenerė Lilija Vanagienė. „Šie du sportininkai, kaip pavienininkai, buvo artistiški, muzikalūs, jų programos įdomios – jie labai gerai atrodė. Kilo mintis pabandyti sustatyti juos į porą. Pabandėme“, – sako trenerė.

Iš visų Lietuvos dailiojo čiuožimo atstovų geriausiais rezultatais džiugino šokėjai ant ledo. Iki šiol nepralenkti šokių ant ledo pirmtakai Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas, kurie Solt Leik Sičio olimpinėse žaidynėse užėmė aukštą penktą vietą. Vėliau jų pėdomis sekė Deividas Stagniūnas ir Isabella Tobias. Bandydamas prasiskinti kelią į dailiojo čiuožimo šokių ant ledo elitą už Atlanto ledą raižo ir Saulius Ambrulevičius su amerikiete partnere Taylor Tran.

„Šokiai ant ledo pas mus numeris vienas, nes čia didžiausi laimėjimai, todėl mes į tai orientuojamės ir bandome pratęsti gražias

tradicijas. Kartu su tarptautinės kategorijos teisėja Laima Krauziene, kuri teisėjauja ir olimpinėse žaidynėse, visą laiką audėme mintį, kad mums reikia naujos poros“, – pasakoja L.Vanagienė.

Šįkart pavyko suburti išskirtinai lietuvišką porą. Ir tai jau savaime pergalė: jeigu viskas klostysis sėkmingai ir jaunieji Kauno žiemos sporto mokyklos „Baltų ainiai“ šokėjai žengs pergalių keliu, nereiks laužyti galvos dėl pilietybės. „Labai džiugu, kad pora įsisuko kaip viesulas“, – sako Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentė L.Vanagienė.

Pranoko lūkesčius

Bandymo G.Damulevičiūtę ir D.Kizalą sulipdyti į porą rezultatai pranoko lūkesčius – L.Vanagienė neatsidžiaugia, kad vos antrą sezoną kartu čiuožianti pora savo amžiaus grupėje patenka tarp stipriausiųjų. „Per tokį trumpą laiką turbūt niekas tokių rezultatų nepasiekė – šokti ant ledo antrą sezoną ir patekti tarp dvylikos stipriausių porų, kurios dalyvaus jaunimo olimpinėse žaidynėse, – labai smagu ir malonu“, – jaunajai porai

pagyrų negaili trenerė. Kiek reikia laiko porai susišokti? Atsakymas

paprastas – kuo daugiau, tuo geriau. „Praktiškai tokie rezultatai ateina po kokių penkerių čiuožimo kartu metų, o čia dar tik antras sezonas“, – atkreipia dėmesį patyrusi trenerė.

Jau pirmąjį kartu pradėtą sezoną G.Damulevičiūtė ir D.Kizala specialistus bei dailiojo čiuožimo gerbėjus džiugino puikiais rezultatais. Kauno žiemos sporto mokyklos auklėtiniai sugebėjo iškovoti teisę dalyvauti pasaulio jaunimo čempionate. „Čempionate negali startuoti kas panorėjęs. Jie surinko reikiamą balą įskaitinių taškų, kurie duodami tik už techniką. Tai mums buvo didžiulė pergalė“, – prasitaria L.Vanagienė. Lietuvos porai, debiutiniame čempionate užėmusiai galutinę 24 vietą, nedaug trūko ir iki fi nalo, į kurį žengė 20 geriausiųjų.

Teisę dalyvauti 2016 m. vasario 12–21 d. Norvegijos mieste Lilehameryje vyksiančiose jaunimo žiemos olimpinėse žaidynėse Lietuvos šokėjų ant ledo porai garantavo puikus pasirodymas antrajame pasaulio jaunimo „Grand Prix“ taurės etape. Lince (Austrija)

G.Damulevičiūtė ir D.Kizala atstovaus Lietuvai jaunimo

olimpinėse žaidynėse


TALENTAI

vykusiose varžybose lietuviai po trumposios programos buvo aštunti, po laisvosios – devinti. Devinta buvo ir galutinė jų vieta. Jie tapo pirmaisiais Lietuvos sportininkais, patekusiais į pasaulio jaunimo „Grand Prix“ varžybų dešimtuką. Be to, jaunieji čiuožėjai surinko 109,49 balo ir pagerino savo asmeninį rezultatą. „Šį sezoną per pirmąsias „Grand Prix“ etapo varžybas atlikdami vieną programą jie pridarė klaidų, todėl truputėlį buvo baugu, bet antrajame etape jie liko devinti. Vieta dešimtuke ir suteikė teisę startuoti jaunimo olimpinėse žaidynėse“, – paaiškina kauniečių trenerė.

Ko galima iš šios poros tikėtis jaunimo olimpinėse žaidynėse Lilehameryje? L.Vanagienė vietų prognozuoti nedrįsta. Pasak jos, svarbiausia – geras startas: „Visada kartoju – negalvokite apie vietas, galvokite apie tai, ko išmokė treneriai, ką ir kaip reikia daryti, kad nebūtų klaidų. Nebus klaidų, bus ir vieta. O jos prognozuoti negaliu.“

Tarp Lietuvos ir Vokietijos

„Baltų ainių“ auklėtiniai savo meistriškumą kelia ir stovyklose Oberstdorfe (Vokietija),

kur su jais dirba treneris Rostislavas Sinicinas, padėjęs M.Drobiazko ir P.Vanagui pasiruošti 2006 m. Turino žiemos olimpinėms žaidynėms.

„Pas R.Siniciną jie vyko į stovyklą ir prieš pernykštį pasaulio čempionatą. Stovyklavo vasarą, ten yra ir šiuo metu. Labai įtemptai ruošiamės jaunimo olimpinėms žaidynėms“, – patikino spalio pabaigoje kalbinta trenerė.

Vokietijoje praleisdami po mėnesį, o vasaros metu – ir dar ilgiau, Lietuvos šokėjai turi išskirtinę galimybę treniruotis su stipriausiais. „Svarbiausia, kad šalia stiprios poros. Tai labai didelis stimulas tobulėti. Kai gali matyti šalia stipriausius, ir pats nori taip atrodyti“, – dar vieną pranašumą atskleidžia trenerė.

R.Sinicinas sukūrė Lietuvos porai trumpąją programą pagal Johanno Strausso jaunesniojo „Persų maršą“. Laisvąjį šokį pagal „Alisa stebuklų šalyje“ garso takelį Lietuvos porai parengė M.Drobiazko ir P.Vanago trenerė Jelena Maslenikova.

Neleidžia įsijausti

Noro pavyti geriausius lietuviams, regis, netrūksta. Pasak jų trenerės, Guostė ir Deividas

užsispyrę, todėl aukštai išsikėlę kartelę atkakliai siekia užsibrėžto tikslo. Bet dirbti reikia dar daug. „Jie dar negali parodyti viso savo artistiškumo, nes reikia dar daug tobulinti techniką. Palyginti su pavieniu čiuožimu, čia viskas kitaip – tarsi nauja sporto šaka. Guostė labai artistiška. Jeigu ji įsijaučia, pamiršta apie pačiūžas, apie briaunas, apie techniką. Todėl kol kas net neleidžiame jiems būti labai artistiškiems, smarkiai įsijausti, nes technika labai svarbu“, – kodėl skintis kelią į elitą tenka po mažą žingsnelį, paaiškina L.Vanagienė.

Iki jaunimo žaidynių Lietuvos šokėjų ant ledo pora savo jėgas pasitikrins dar keturiuose turnyruose. Tačiau svarbiausi šio sezono startai jų laukia po Naujųjų metų – vienas jų neabejotinai bus jaunimo olimpinės žaidynės, po kurių lauks pasirodymas pasaulio jaunimo čempionate. „Taškų jie turi. Jie netgi galėtų dalyvauti Europos suaugusiųjų čempionate, bet ten startuos S.Ambrulevičius, o mūsų šaliai gali atstovauti tik viena pora“, – paaiškina trenerė.

Taigi lietuviška ledo šokėjų pora šiemet dar rungtyniaus su savo bendraamžiais.

„ŠOKIAI ANT LEDO PAS MUS NUMERIS VIENAS, NES ČIA DIDŽIAUSI LAIMĖJIMAI, TODĖL MES Į TAI ORIENTUOJAMĖS IR BANDOME PRATĘSTI GRAŽIAS TRADICIJAS. KARTU SU TARPTAUTINĖS KATEGORIJOS TEISĖJA LAIMA KRAUZIENE, KURI TEISĖJAUJA IR OLIMPINĖSE ŽAIDYNĖSE, VISĄ LAIKĄ AUDĖME MINTĮ, KAD MUMS REIKIA NAUJOS POROS.“LILIJA VANAGIENĖ

Liet

uvos

čiu

ožim

o są

jung

os n

uotr

.

Čiuožėjai su savo

treneriu R.Sinicinu

LČF prezidentė L.Vanagienė


PAMĄSTYMAI

GALVOSŪKIS: BENDRAUTI AR NE?GALVOSŪKIS: BENDRAUTI AR NE?AR VERTA SPORTININKAMS MOKYTI ŽURNALISTUS, KAIP APIE JUOS RAŠYTI? ŠIS KLAUSIMAS, NESENIAI KILUS NESUTARIMŲ TARP LIETUVOS FUTBOLO RINKTINĖS IR ŽINIASKLAIDOS, VĖL TAPO AKTUALUS.

Dr. Dainius Genys

Kad ir kaip skaudu pripažinti, futbolas Lietuvoje yra visai neblogos sporto sistemos atvira žaizda.

Sporto specialistų radaruose futbolas suskamba greičiau nerimą keliančiais nei džiuginančiais įvykiais. Savotiškomis kontroversijomis futbolas duoda peno ne tik sporto administratorių, pačių sportininkų bei sirgalių nerimui neslopti, bet ir komunikacijos specialistams. Antai plačiai nuskambėjusi istorija, kaip Lietuvos futbolo rinktinės vartininkas Giedrius Arlauskis per spaudos konferenciją priekaištavo žiniasklaidai, esą ši, užuot ieškojusi, kaip įkvėpti sportininkus, pabrėžia neigiamus dalykus. Paskui po beviltiškai pralaimėtų rungtynių anglams mūsų odinio kamuolio meistrai nusprendė visiškai nebendrauti su savais žurnalistais, o buvęs vyriausiasis rinktinės strategas Igoris Pankratjevas gėdingai pabėgo iš spaudos konferencijos...

Ar futbolininkų priekaištai pagrįsti, ar tikrai šiandien Lietuvos futbolo padangėje galime rasti džiuginančių dalykų, paliksiu spręsti skaitytojams ir geresniems šios srities žinovams. Šįkart norisi pakalbėti šiek tiek platesne, bet su minėtu atveju susijusia tema – kaip viešumas gali pasitarnauti patiems sportininkams ir jų atstovaujamai sporto šakai. Visai neseniai, šių metų liepos mėnesio „Olimpinėje panoramoje“, spausdinti praktiniai patarimai sportininkams, kaip sklandžiau bendrauti su žiniasklaida. Sprendžiant iš kai kurių išgąstingai ar arogantiškai bendraujančių sporto atstovų matyti, kad jie tokių ar panašių geranoriškų patarimų neskaito. O be reikalo.

Apie sporto ir žiniasklaidos santykį „Olimpinėje panoramoje“ esu rašęs, regis, prieš penketą metų. Ankstesniuose straipsniuose, supažindindamas su istoriniais pavyzdžiais, rašiau, kad žiniasklaida paskatino sporto profesionalėjimą, jos dėka sportas pasiekė iki tol neregėtas populiarumo aukštumas.

Treniruodamas Lietuvos futbolo rinktinę I.Pankratjevas nepasižymėjo gerais santykiais su žiniasklaida

Alfr

edo

Plia

džio

nuo

tr.

Lietuvos futbolo rinktinės žaidėjai po

pralaimėjimo anglams atsitvėrė tylos siena

Aurim

o Da

rvid

o nu

otr.


PAMĄSTYMAI

Žiniasklaidos suteiktas viešumas ne tik priartino sportą prie visuomenės, skatino įvairių sporto šakų populiarumą, bet ir posūkį komercijos link. Iki šiol šis posūkis vertinamas nevienareikšmiškai: vieni džiaugiasi padidėjusiu dėmesiu sportui ir atsivėrusia galimybe pritraukti gausesnių resursų, kiti liūdi dėl pernelyg didelės sporto ir kapitalo priklausomybės. Kad ir kaip ten būtų, sportas evoliucionavo, gan akivaizdžiai pasikeitė ir įvairiais ryšiais susipynė tiek su verslu, tiek su pramogų pasauliu, tiek su politika. Atitinkamai tai paveikė ir sportininko profesiją.

Šiandien profesionalūs sportininkai turi apsiginkluoti ne tik sportiniu talentu, bet ir kitais įgūdžiais. Vienas svarbiausių – rūpintis savo įvaizdžiu ir viešaisiais ryšiais. Pavyzdžiui, dar visai neseniai treneriai ir žaidėjai, treningus iškeitę į klasikinius kostiumus, atrodė šiek tiek neįprastai. Ir šiandien šis aspektas kelia diskusijų bei audrina sporto entuziastus. Lietuvoje – irgi. Tiesa, akcentas visai kitas: ar klasikinis kostiumas rodo profesionalumą, nusiteikimą darbui, pagarbą žiūrovams, ar tiesiog yra profesionalių darbo santykių ženklas. Kaip ir tai, ar lyjant lietui futbolo komandos treneris gali būti po stogeliu, ar kaip ir žaidėjai privalo šlapti.

Vieša paslaptis, kad geriausi ir žinomiausi pasaulio atletai samdo įvaizdžio konsultantus, besirūpinančius ne tik apranga ar išvaizda, bet ir socialiniuose tinkluose skelbiamų žinučių turiniu. Egzistuoja daugybė pavyzdžių, kaip žinomi sportininkai elgiasi su viešumu ir kaip jį pasikinko savoms reikmėms. Bet svarbu suprasti, kad viešumas veikia abiem kryptimis. Jis gali pasitarnauti kaip mažiau žinomo sportininko karjeros akceleratorius, bet gali tapti socialinės pražūties laidininku (taip nutiko viešai prisišnekėjusiam Donaldui Sterlingui, Los Andželo „Clippers“ komandos savininkui). Nieko keista, kad tai skatina tam tikrą dėmesio, atidumo ir elgesio su viešuma kaitą visoje sporto bendruomenėje.

Siūlymas sportininkams tapti viešųjų ryšių specialistais pasaulyje vertinamas nevienareikšmiškai. Vieni sako, kad tai perteklinis atributas ir taip apkrautoje profesionalių sportininkų dienotvarkėje. Kiti tvirtina, esą išsamesni sportininkų komentarai svariai prisideda prie sporto šakos įdomumo didinimo. Tokia kaita, matyt, – neišvengiama sporto evoliucijos dalis. Tai, kad šiandien sportininkai elgiasi kaip prityrę verslininkai, apranga, šukuosena nenusileidžia pramogų pasaulio žvaigždėms, o su žiniasklaida sklandžiai bendrauja keliomis kalbomis – beveik nebestebina.

Prisiminę trumpą nepriklausomos Lietuvos sporto istorijos raidą irgi rasime įvairių pavyzdžių. Būta nesusipratimų, kai garsūs sportininkai viešai, prieš televizijos kamerą užgavo dar menkai sporto subtilybes išmanančius žurnalistus. Kita vertus, ne be nuodėmių ir žurnalistai, besibrukantys prie atletų neparuošę namų darbų – nežinantys, ko klausti... Girdėjau gandus, kad dar visai neseniai krepšinio rinktinėje tekdavo mesti burtus, kuris iš žaidėjų eis bendrauti su

žiniasklaida. Šiandien, bent jau vertinant iš kitos ekrano pusės, neatrodo, kad bendravimas su žiniasklaida sportininkus verstų pasijusti nejaukiai ar jie nemokėtų įvertinti situacijos, pakomentuoti svarbiausių varžybų momentų. Ir smagiai pajuokauti beveik visi sugeba. Gal jaunesniems ir mažiau patyrusiems tokia užduotis dar nelengva.

Auditorijos suteikimas sportininkams yra sveikintinas reiškinys. Taip sukuriama galimybė pakomentuoti vieną ar kitą varžybų momentą, paaiškinti ir pasiaiškinti, kodėl būtent taip įvyko, kas nepasisekė. Juk kiekvienam sirgaliui įdomi ne tik specialistų ar trenerių nuomonė, bet ir pačių sportininkų. Patys sportininkai gali pasinaudoti suteikta proga ir atsakyti į kritiką arba atkreipti dėmesį tik į jiems žinomas (greičiausia gilesnes) problemas ar jų priežastis. Reikėtų nepamiršti, kad viešumas nėra vien drausminamoji sportininkų priemonė. Jis greičiau pasitarnauja sporto patrauklumui didinti ir visuomenei ugdyti. Na, o tylos įžadai, duoti žurnalistams, – paprasčiausia kultūros stoka.

ŠIANDIEN PROFESIONALŪS SPORTININKAI TURI APSIGINKLUOTI NE TIK SPORTINIU TALENTU, BET IR KITAIS ĮGŪDŽIAIS. VIENAS SVARBIAUSIŲ – RŪPINTIS SAVO ĮVAIZDŽIU IR VIEŠAISIAIS RYŠIAIS. PAVYZDŽIUI, DAR VISAI NESENIAI TRENERIAI IR ŽAIDĖJAI, TRENINGUS IŠKEITĘ Į KLASIKINIUS KOSTIUMUS, ATRODĖ ŠIEK TIEK NEĮPRASTAI. IR ŠIANDIEN ŠIS ASPEKTAS KELIA DISKUSIJŲ BEI AUDRINA SPORTO ENTUZIASTUS. LIETUVOJE – IRGI.

G.Arlauskis užsipuolė žurnalistus


GYDYTOJAI BŪNA IR KRIMINALISTAIGYDYTOJAI BŪNA IR KRIMINALISTAIBUENOS AIRĖSE VYKUSIAME KARDIOLOGIJOS SEMINARE, KURIAME DAUGIAUSIA DĖMESIO BUVO SKIRTA SPORTININKŲ STAIGIŲ MIRČIŲ PRIEŽASTIMS IR PREVENCIJAI APTARTI, ŽINIŲ SĖMĖSI BEI JOMIS DALIJOSI IR LIETUVOS MEDIKĖ DIANA SUDAVIČIENĖ.

Lina Daugėlaitė

Olimpinės rinktinės kardiologė, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų kardiologijos ir

angiologijos centro gydytoja D.Sudavičienė lapkričio 2–3 d. tobulinosi Argentinos sostinėje surengtuose Tarptautinio olimpinio komiteto sporto kardiologijos kursuose, į kuriuos išvyko per LTOK administruojamą Olimpinio solidarumo programą.

Deja, staigių mirčių tarp atletų pasaulyje daugėja. „Sportininkų mirtys labai skausmingos, plačiai ir garsiai nuskamba visuomenėje, ypač dabar, kai vyksta tiesioginės varžybų transliacijos ir šie tragiški atvejai visiems matomi“, – sako gydytoja.

Šios nelaimės priežasčių spektras platus. Dažniausia mirštama nuo įgytos ar įgimtos širdies ir kraujagyslių patologijos. Nors tai

nėra dažna, dėl traumų gali ištikti ir staigi mirtis. „Dar vienas profesionalių sportininkų mirštamumą didinantis aspektas – vaistų, kurie sukelia grėsmingus širdies ritmo sutrikimus, vartojimas“, – sako gydytoja ir atskleidžia, kad vienas tokių – diklofenakas (uždegimą slopinantis vaistas nuo skausmo).

Įvairiose šalyse staigių mirčių priežastys skiriasi. Pasaulyje tik dvi valstybės – JAV ir Italija turi didelius registrus, kuriuose nagrinėjamos staigių mirčių priežastys. Konstatuota, kad JAV staigias mirtis dažniausia lemia hipertrofi nės kardiomiopatijos sukeltos komplikacijos, Italijoje – dešiniojo skilvelio aritmogeninė displazija.

„Viena pagrindinių priežasčių, dėl ko yra šis skirtumas, – per JAV sportininkų sveikatos patikras nerašoma elektrokardiograma, o

Konferencija Buenos Airėse

D.Sudavičienė


Italijoje ir daugelyje kitų Europos valstybių kardiograma daroma. Hipertrofi nę kardiomiopatiją 90–95 proc. atvejų galima diagnozuoti vien iš elektrokardiogramos. Tada tie sportininkai, kuriems hipertrofi nė kardiomiopatija diagnozuojama, eliminuojami iš profesionalaus sporto“, – kodėl konferencijoje buvo akcentuota, kad kardiograma turi įeiti į sportininkų patikrą, paaiškina gydytoja.

Sportininkai, ypač tie, kurie žino turį gerus duomenis ir ima pasiekti aukštų rezultatų, dažnai slepia tam tikrų ligų pranašais galinčius būti simptomus, todėl gydytojas, sporto medikas, anot konferencijos pranešėjų, patikros metu turėtų dirbti tarsi kriminalistas. „Dėl to reikia daug kartų klausti ir tą daryti skirtingais būdais, kad pavyktų išsiaiškinti, ar nebuvo ligos pranašų“, – vieną pagrindinių konferencijos minčių pakartoja D.Sudavičienė.

Atskira sesija buvo skirta vadinamosioms kanalopatijoms, arba „elektrinėms“ širdies ligoms. Jos pasireiškia tuo, kad jokių matomų struktūrinių pokyčių širdies raumenyje nėra, bet sutrinka elektrinio impulso formavimasis ar sklidimas širdies raumeniu. Tai tokios ligos, kaip Brugados, vadinamasis įgimtas ilgo QT sindromas ir kitos. Jas sunkiausia laiku diagnozuoti, todėl neretai pirmasis simptomas būna staigi mirtis.

Atskirai buvo aptarta Čagaso liga – tai infekcinis susirgimas, paliečiantis ir širdį. Ši liga paplitusi Pietų Amerikoje, bet didėjant žmonių migracijai plinta ir į kitus žemynus.

Dar viena tema – sportas ir moterys. Tai nauja iniciatyva. „Moterų širdies ligos skiriasi nuo vyrų. Staigių mirčių priežastys taip pat yra šiek tiek kitokios, kitoks atlečių širdies išsivystymo dažnis – yra tam tikra fi ziologinė specifi ka. Į tai dėmesį atkreipęs Tarptautinis olimpinis komitetas įsteigė specialų komitetą, kuris tirs sportininkių sergamumą širdies ligomis, aiškinsis, kuo jis skiriasi nuo vyrų, kokios specifi nės ypatybės, kokie staigių mirčių statistiniai duomenys ir pan.“, – naujovėmis dalijasi D.Sudavičienė.

Visus pranešimus konferencijoje skaitė gydytojai praktikai, todėl buvo aptarti ir konkretūs praktikoje pasitaikę atvejai. Paskaitas konferencijoje skaitė garsus italų kardiologas ir sporto medikas profesorius Antonio Pelliccia, profesorius iš Argentinos Roberto M.Peidro ir jo tėvynainė profesorė Patricia Sangenis.

Iš viso konferencijoje Buenos Airėse dalyvavo 60 medikų, nors iš anksto buvo planuota 30 dalyvių. Dalyvavimas konferencijoje gydytojams nekainavo – visos išlaidos buvo padengtos iš TOK olimpinio solidarumo programos lėšų.

Net 12 dienų Vilniuje vyko tinklinio trenerių kursai, kuriuos organizavo Lietuvos tinklinio federacija (LTF). Mokymams 10 tūkst. JAV dolerių skyrė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto administruojama Olimpinio solidarumo programa, fi nansiškai prie projekto taip pat prisidėjo Tarptautinė tinklinio federacija (FIVB) ir LTF.

Spalio 27 – lapkričio 7 d. 35 perspektyviausi Lietuvos tinklinio treneriai sėmėsi teorinių ir praktinių žinių, kuriomis dalijosi patyręs lektorius iš JAV Johnas Kasselis. Daugiausia dėmesio buvo skirta vaikų pritraukimo į šią sporto šaką, jų treniruočių ir motyvacijos klausimams aptarti.

Mokymus fi lmavo FIVB atsiųsta komanda iš Vokietijos. Lietuvoje vykusių mokymų medžiaga bus panaudota elektroninėje mokymų sistemoje, pagal kurią tobulinsis treneriai visame pasaulyje.

Susipažinę su amerikietiška treniruočių metodika mintimis apie mokymus pasidalijo paplūdimio tinklininkių Ievos Dumbauskaitės ir Monikos Povilaitytės treneris Tadas Donėla, Lietuvos jaunučių rinktinės treneris Saulius Matikonis ir geriausias praėjusio sezono Lietuvos čempionato žaidėjas, tinklininkus mėgėjus treniruojantis Andrius Gaidys.

Tadas Donėla: „Mes esame senosios mokyklos atstovai, todėl įspūdis tikrai didelis, juk amerikiečių kultūra – visai kita. Senoji mokykla mums aiškino, kad bosas yra treneris, o pas juos treneris nėra bosas, viskas labiau orientuota į jaunąjį sportininką, kad būrelį lankančiam vaikui būtų patogu, įdomu. Norint, kad į šią sporto šaką ateitų daugiau vaikų, reikia, jog tinklinis būtų tikras žaidimas, kurį vaikai galėtų žaisti taip, kad jį pamiltų, o vėliau tarp jų išryškės tikrieji sportininkai. Kai mokoma vien elementų, vaikams pasidaro neįdomu. Pavyzdžiui, amerikiečiai vaikams nuleidžia tinklą, kad jie galėtų per jį mušti kaip profesionalai, kuriuos jie mato per televiziją.“

Saulius Matikonis: „Mums pasakojo, kaip paprastomis priemonėmis išspręsti mums aktualų aikštelių trūkumą. Dažniausiai salėje turime du stovus ir vieną tinklą. Amerikiečiai siūlo pakabinti daug mažų tinklų, padalyti salę į daug mažų dalių ir vaikams leisti žaisti ne šeši prieš šešis, o du prieš du arba trys prieš tris. Taip daugiau vaikų įtrauktume į žaidimą, nebūtų prastovų – juk vaikams svarbu liesti kamuolį. Labai svarbus pozityvumas. Mes dažniau būname negatyvūs, koncentruojamės į klaidas, o jų metodika – pozityvi. Vaiką geriau vieną kartą pagirti, nei peikti, net jei jis dažnai klysta. Lektorius pasiūlė leisti dvejus–ketverius metus pasitreniravusiems vyresniems vaikams treniruoti jaunesnius, tik pradedančius žaisti. Tada jaunieji sportininkai gali pasijusti svarbūs, ima suprasti, kaip sunku mokyti kitus ir kodėl per treniruotes reikia būti susikaupusiems, klausyti, ką sako treneris. Tada jie visiškai kitaip dalyvaus treniruočių procese ir, be abejo, mokydami kitus mokysis patys.“

Andrius Gaidys: „Patiko paprasti ir praktiški patarimai. Dėl aikštelių trūkumo dažnai žaidžiame be tinklo, bet panaudojus paprasčiausią gumą ar virvę treniruotės duoda geresnių rezultatų. Tai jau pritaikiau praktikoje. Ištempus virvę per visą salę vienu metu gali treniruotis 20 ir daugiau žmonių, tada visi mušimai ir permušimai yra reikiamo aukščio, žaidėjai daro mažiau klaidų, pats žaidimas tampa aktyvesnis. Tokie paprasti sprendimai nieko nekainuoja ir puikiai pasiteisina. Mes neretai esame negatyvūs treniruotėse, o lektoriai pabrėžė, kad žmogų reikia dažniau girti, tada jis pats supras, ką daro blogai. Pagal save sprendžiu, kad šį metodą pritaikyti praktiškai ir pačiam pasikeisti bus sunku, bet jauniems treneriams pasikeisti galbūt bus paprasčiau.

MOKĖ TRENERIUS POZITYVUMOMOKĖ TRENERIUS POZITYVUMO Kursai Vilniuje

Augu

sto

Četk

ausk

o nu

otr.

OLIMPINIS OLIMPINIS SOLIDARUMASSOLIDARUMAS

Olimpinis solidarumas yra Tarptautinio olimpinio komiteto programa, skirta sportininkų meistriškumui, trenerių ir sporto administratorių kvalifi kacijai kelti bei olimpinių idealų sklaidai. Programa įgyvendinama kartu su nacionaliniais olimpiniais komitetais.


KNYGA

OLIMPIZMAS – GYVENIMO FILOSOFIJAOLIMPIZMAS – GYVENIMO FILOSOFIJADIENOS ŠVIESĄ IŠVYDO NAUJA KNYGA APIE LIETUVOS OLIMPINĮ JUDĖJIMĄ – ARTŪRO POVILIŪNO IR ALOYZO URBONO „NEMATOMA OLIMPINIO MEDALIO PUSĖ“. LEIDINYS APIMA PRAĖJUSĮ 25-METĮ, NORS JĄ RAŠYDAMI AUTORIAI TIKSLIOS CHRONOLOGIJOS NESILAIKO.

Vytautas Žeimantas

Ramaus skaitymo autoriai nesiūlo, nes jau knygos preambulėje pareiškia: „Šio leidinio tikslas – atskleisti ne tik

pozityvias, bet ir neigiamas olimpinio sąjūdžio, olimpiečių, sporto žmonių bei kai kurių politikų moralės, doros, etikos puses.“

Artūras Poviliūnas – žinomas Lietuvos sporto ir visuomenės veikėjas, vienas iš LTOK atkūrimo iniciatorių, pirmasis ir ilgametis (1988–2012) LTOK prezidentas. Nuo 2011 m. – socialinių mokslų daktaras, nuo 2015 m. – docentas.

Aloyzas Urbonas – žinomas žurnalistas, rašytojas. Dirbo įvairiuose laikraščiuose, žurnaluose, Valstybiniame televizijos ir radijo komitete. Kelių prestižinių kūrybinių premijų laureatas. Išleido 16 knygų įvairia, tarp jų ir sporto, tematika.

Knygų bendraautorystė – jokia naujovė. Dažnai kokioje nors veiklos srityje patyręs žmogus pasitelkia žinomą žurnalistą, kad knyga būtų sklandesnė. Bet čia ne šis atvejis. A.Poviliūnui nereikia šalia rašančio žurnalisto. Jis jau įrodė, kad ne blogiau už žurnalistus valdo plunksną: išleido tris autorines knygas, solidžią mokslinę monografi ją „Olimpinė Lietuva 1918–2008: lūžiai, etapai, pasauliniai kontekstai“, paskelbė daugiau kaip šimtą straipsnių sporto tematika. Vienu metu buvo Lietuvos žurnalistų sąjungos narys.

„Nuo pat studijų Kūno kultūros institute laikų linkau ne tik darbuotis sporto srityje, bet ir rašyti į spaudą, kiekviena proga garsinti sportą, – prisipažįsta A.Poviliūnas. – Rašymas – tai tarsi savotiškas tarnybos tęsinys, kasmet įtraukiantis vis giliau. Manau, kad bendravimas su iškiliais sporto žurnalistais, taip pat šios knygos bendraautoriumi nepraėjo be pėdsakų. Jų patarimai, dėmesys ir padrąsinantys žodžiai skatino žingsnis po žingsnio, metai po metų imtis vis didesnių darbų.“

Todėl gali kilti klausimas, kam prireikė bendraautorystės? Pasirodo, jos praktiškai nėra. Bendraautorystė nurodoma tik knygos viršelyje ir metrikoje, o knygos viduje – dviejų savarankiškų autorių tekstai. A.Poviliūnas dėsto savo, A.Urbonas – savo mintis. Ir vienas, ir kitas aprašo tą patį laikotarpį, įvykį, bet iš savo patirties taško – taip, kaip kiekvienas jų tą situaciją suprato, vertino. Nors autoriai atsisakė jau gerokai pabodusios klausimų

ir atsakymų schemos, tarp jų vis tiek vyksta pasikalbėjimų ir apmąstymų dialogas.

Ir čia atsiranda pirmoji knygos intriga. A.Poviliūnas žvelgia į įvykius per savo patirties prizmę. Jis rašo apie Lietuvos olimpinio judėjimo atkūrimą, stiprėjimą, plėtrą, apie darbą LTOK, olimpines žaidynes ir jų užkulisius, rūpesčius, konfl iktus, atsiradusius tikrai ne iš gero noro plėtoti olimpinį judėjimą, bet jį valdiškai pažaboti.

A.Urbonas aprašydamas vertinimus – daug laisvesnis, jis rašo ne tik apie tai, ką matė savo akimis ir žinojo, ką patyrė bendraudamas su sporto žmonėmis, bet ir ką jautė, kaip suprato. Žurnalistas aštriais klausimais ir svarstymais turėjo progą paakinti A.Poviliūną atviram pokalbiui apie olimpinio judėjimo garbę ir jos juodintojus.

Tokia kompozicija leidžia autoriams ir sukibirkščiuoti, arba, kaip teigė A.Urbonas, „draugiškai suremti pirštines, kaip tai daro boksininkai, prieš nuskambant gongui“. Nors vėliau jis pasitaiso ir bendraautorių apibūdina taip: „Esame dvivietės irkluotojai.“

A.Poviliūnas rašo, kad jo bendravimas su A.Urbonu siekė apie keturis dešimtmečius, todėl galėjo drąsiai juo pasikliauti, kai sulaukė šiek tiek netikėto leidyklos siūlymo kartu su

bendraautoriumi parengti knygą ne apie olimpiečių pergales ir medalių spindesį, kas yra visiems matomi ir žinomi dalykai, o apie kitą ledkalnio pusę – šlovės spinduliuose dažniausiai liekantį nepastebėtą olimpinio sporto organizatorių ir vadovų, trenerių, sporto medicinos specialistų, psichologų, vadybininkų ir daugelio kitų žmonių darbą, jų kantrybės šiokiadienius, apie įvairius objektyvius ir subjektyvius trukdžius olimpiniame kelyje.

Knygoje – ne tik šių dviejų žmonių mintys. Savo nuomonę apie LTOK atkūrimo ir veiklos reikšmę, apie A.Poviliūno indėlį į olimpinį judėjimą Lietuvoje pareiškė prezidentas Valdas Adamkus, Lietuvos sąjūdžio kūrėjai ir LTOK nariai Arvydas Juozaitis ir Kazimieras Motieka, profesorius Kęstas Miškinis, pirmasis atkurto Latvijos olimpinio komiteto prezidentas Vilnis Baltinis, žinomi sportininkai, treneriai, sporto žurnalistai.

„Olimpinio ciklo šiokiadieniai, – sako A.Poviliūnas, – iš tiesų nėra ramus upeliukas, srovenąs įprasta vaga. Čia taip pat būna dramatizmo, įtampos ir kovos – ne mažiau atkaklios nei žaidynių arenose. Skirtumas tik tas, kad grumtynės įsižiebia ne dėl metrų ar sekundžių, bet dėl principų, vertybių, olimpizmo tradicijų.“

Kita knygos intriga – principingumas, olimpizmo propagavimas net esant visiškai neolimpinėms situacijoms. Tiesa prieš melą. Kilnus žaidimas prieš šiurkščią jėgą, apgaulę ir šantažą. Garbinga kova prieš dopingu suterštą auksą. Taip trumpai būtų galima įvardyti pagrindines šios knygos temas, kurias jos autoriai aptaria principingai ir atvirai.

Visų knygoje aprašytų skandalingų istorijų neskelbsiu ir neskaičiuosiu. Tegul išlieka neperskaitytos knygos intriga, noras ją paimti į rankas. Bet keletą jų galima paminėti. Pavyzdžiui, knygoje aprašytas kone detektyvas apie Lietuvoje išugdytą penkiakovininkę Donatą Rimšaitę, kuri netikėtai nutarė pabėgti ir artimiausiose olimpinėse žaidynėse jau atstovauti ne Lietuvai, o Rusijai. Ji perbėgo, nes buvo pažadėta daugiau pinigų. Ši istorija sulaukė itin plataus atgarsio, virto diskusijų apie olimpinio sporto principus ir vertybes objektu. Juolab sportininkės perbėgimą lydėjo


EUROPOS ŽAIDYNIŲ ATGARSIAIPirmosios Europos žaidynės, vasarą vykusios Baku, ir jų iššūkiai nacionalinėms olimpinėms akademijoms – tokia tema spalio pabaigoje Azerbaidžano sostinėje buvo surengta Europos nacionalinių olimpinių akademijų antroji konferencija. Joje dalyvavo ir Lietuvos olimpinės akademijos prezidentas doc. dr. Artūras Poviliūnas.

Už aktualiausius pranešimus Azerbaidžano kūno kultūros ir sporto ministerijos bei antrosios Europos olimpinių akademijų konferencijos organizacinio komiteto aukso medaliais buvo apdovanoti Azerbaidžano kūno kultūros ir sporto akademijos garbės daktarai prof. Manfredas Lämmeris iš Vokietijos, A.Poviliūnas, garsus Ukrainos sporto mokslininkas Vladimiras Platonovas, per konferenciją inauguruotas šios aukštosios mokyklos honoris causa, bei aktualių olimpinio sąjūdžio istorijos knygų autorė ir Ukrainos olimpinės akademijos

prezidentė prof. Marija Bulatova. V.Platonovas savo pranešimą skyrė

olimpinio sporto iššūkiams, Europos ir Tarptautinio olimpinio komiteto uždaviniams nagrinėti prieš 2016 m. olimpines žaidynes. A.Poviliūnas kėlė sporto rungčių klausimą: Europos žaidynėse būta ir neolimpinių sporto rungčių (paplūdimio futbolas, sambo imtynės ir kt.), kurios nėra sporto mokslo tyrimų objektai. Šie dalykai dar nėra išspręsti TOK sistemoje.

Mūsų pranešėjo nuomone, įvairiose šalyse daug renginių be reikalo vadinami olimpinėmis žaidynėmis. Lietuvoje ir kitur sėkmingai vyksta olimpinės dienos, savaitės, olimpiniai festivaliai. Todėl nėra prasmės didį olimpinių žaidynių terminą kaip perteklinį vartoti bet kur.

Baku vyko apskritojo stalo diskusija nacionalinių olimpinių akademijų tarptautinių ryšių bei solidarumo klausimams aptarti.

LOA VEIKLA IR PERSPEKTYVOSEiliniame 2015 m. lapkričio mėnesį vykusiame LOA tarybos posėdyje buvo aptarti LOA prezidento A.Poviliūno vizitai į Ukrainos olimpinį komitetą, olimpinę akademiją, Azerbaidžano kūno kultūros ir sporto akademiją bei olimpinę akademiją. Apžvelgtas 2015 m. LOA veiklos plano vykdymas bei viceprezidento prof. Algirdo Raslano parengtos 2016 m. darbų perspektyvos. Įvertinta LOA 2015 m. suvažiavimo nutarimų, aštuntosios tarptautinės Baltijos šalių sporto asociacijos konferencijos sporto mokslo plėtros, olimpizmo idėjų sklaidos bei didelio

meistriškumo sportininkų rengimo reikšmė prieš 2016 m. olimpines žaidynes.

Sukauptą vertingą LOA olimpinio švietimo konkursų, metodinių seminarų patirtį rekomenduota panaudoti ir kitų metų veikloje. Numatyta parengti straipsnių Tarptautinės olimpinės akademijos žurnalui. Aptartos pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su Lenkijos, Čekijos olimpinėmis akademijomis. Pritarta siūlymams išplėsti LOA veiklos, renginių, leidinių, susitikimų, tarptautinių ryšių propagavimą viešojoje elektroninėje erdvėje, rengti išvažiuojamuosius posėdžius Lietuvos miestuose.

gana įžūlus kaimyninės šalies spaudimas. Visa tai gulė ant tuometinio LTOK prezidento pečių. Knygoje apie tai rašoma be nutylėjimų.

Kita intriguojanti istorija – apie LTOK sukurtą olimpinę loteriją „Olifėja“. Ji daugelį metų savo lėšomis teikė ir tebeteikia paramą olimpiečiams bei padeda LTOK išgyventi be valstybės dotacijų. Tvarkingai ir pelningai veikianti įstaiga daug kam ne tik kėlė ir tebekelia pavydą. Knygoje aprašomi ir savanaudiški tikslai siekiant užgrobti ar kitaip privatizuoti šią loteriją. Tokiam puolimui pateisinti galima prigalvoti įvairių formalių priežasčių. Bet tikslas čia vienas – atimti iš LTOK finansinės nepriklausomybės garantiją, priversti olimpiečius vaikščioti su ištiesta ranka.

Plačiau aprašomos ir kai kurios situacijos, dėl kurių nukentėjo mūsų sportininkai. Pavyzdžiui, apie tai, kaip Londono olimpinėse žaidynėse iš septynkovininkės Austros Skujytės, prisidengus dopingo kontrole, galima sakyti, buvo atimtas olimpinis medalis, kaip bokso teisėjai pusfi nalyje pergalę skyrė silpnesniam už Evaldą Petrauską jo priešininkui iš Pietų Korėjos. „Gyvenime sutinkame žmonių, paveldėjusių ryklio būdą. Skaudžiausia, kad tokie sukiojasi net ir pasaulio olimpiečių šventėje, kai kam apkartindami dienas“, – apgailestauja A.Poviliūnas.

Knygoje nemažai vietos skiriama dramatizmo kupinai istorijai apie LTOK vadovo rinkimų kampaniją. Ji įsisiūbavo po Londono olimpiados, iš kurios Lietuvos olimpiečiai grįžo su didžiausiu pergalių bagažu. Bet LTOK prezidentas išgirdo priekaištų, kad per ilgai užsibuvo poste. Kartu pradėtas juodinti Lietuvos olimpinis judėjimas, imta abejoti jo laimėjimais. „Nebuvo kur dingti nuo purvo, lipusio per kraštus“, – prisimena A.Poviliūnas tas dienas, kurios lėmė jo apsisprendimą nebekelti kandidatūros būsimuose LTOK prezidento rinkimuose.

Knyga neužbaigiama pesimistine gaida. Jos autoriai tiki Olimpine chartija, olimpizmu, kaip gyvenimo fi losofi ja, kuri aukština ir į darnią visumą jungia kūno, valios ir proto savybes. Jie tiki ir Lietuvos olimpiniu judėjimu, naujai išrinkto Lietuvos tautinio olimpinio komiteto, jo prezidentės Dainos Gudzinevičiūtės darbo sėkme.

Knyga turėjo išeiti 2013 m. „Deja, vieno iš autorių A.Urbono netikėta mirtis šiek tiek sustabdė jos leidimą“, – paaiškina knygos redaktorius Algis Kusta. Knygą išleido „Gairių“ leidykla. Ji papildyta leidėjų įžanginiu žodžiu, literatūros sąrašu, pavardžių rodykle. Ją meniškai apipavidalino dailininkė Aušra Čapskytė.

Azerbaidžano kūno kultūros ir sporto akademijos garbės daktarai

M.Lämmeris ir A.Poviliūnas


KRONIKA

ANOC ASAMBLĖJA

LTOK vadovai dalyvavo Nacionalinių olimpinių komitetų asociacijos (ANOC) generalinėje asamblėjoje, kuri spalio 29–30 d. vyko Vašingtone.Asamblėjoje, į kurią susirinko per 1200 delegatų iš 206 nacionalinių olimpinių komitetų ir tarptautinių sporto federacijų, dalyvavo Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Thomas Bachas, ANOC prezidentas šeichas Ahmadas Al Fahadas Al Sabahas, ANOC viceprezidentas ir Europos olimpinių komitetų prezidentas Patrickas Hickey, kitų

žemynų olimpinių komitetų asociacijų ir nacionalinių olimpinių komitetų vadovai. Susirinkusiuosius pasveikino JAV viceprezidentas Joe Bidenas.Didelis dėmesys buvo skirtas inovacijoms ir gerosioms valdymo praktikoms nacionaliniuose olimpiniuose komitetuose bei sporto federacijose. Pranešėjai akcentavo skaidrumą, jaunimo įtraukimą, reputacijos ir autoriteto svarbą. ANOC pritarė Modernizacijos komisijos siūlymui įtraukti gerojo valdymo ir etikos taisykles į ANOC konstituciją.

Lapkričio 16-ąją LTOK lankėsi Alytaus meras Vytautas Grigaravičius ir susitikęs su Olimpinio komiteto vadovais aptarė galimybę 2017 m. Olimpinę dieną organizuoti Alytuje.

UŽUOJAUTA PARYŽIUI„Atjaučiame visus, kuriuos palietė ši tragedija. Mūsų mintys yra su jumis ir su jūsų šalimi“, – užuojautos dėl teroristų išpuolių laiške, adresuotame Prancūzijos olimpinio komiteto prezidentui Denisui Massegliai, rašė LTOK prezidentė.

OLIMPINĖ DIENA – ALYTUJE?

Lapkričio 17 d. Lietuvos sporto apdovanojimų taryba patvirtino renginio datą ir vietą – apdovanojimai vyks 2016 m. sausio 5 d. Nacionaliniame operos ir baleto teatre, planuojama tiesioginė renginio transliacija.Metų sportininką ir sportininkę, metų vyrų ir moterų komandas, metų trenerį, metų sportininką (-ę) su negalia ir metų pergalę portale lrytas.lt galės rinkti ir visi sporto mėgėjai: lsa.lrytas.lt

LIETUVOS SPORTO APDOVANOJIMAI – SAUSIO 5-ĄJĄ

Prisidėkite prie kilnaus tikslo – padovanokite vaikams sportinio inventoriaus. Dovanas galima atnešti į LTOK būstinę (Olimpiečių g. 15, Vilniuje) ir palikti fojė esančioje dėžėje.Daugiau informacijos apie akciją: ltok.lt/karavanas.

RENKAME DOVANAS KALĖDŲ KARAVANUI

Lapkričio 19 d. vyko LTOK sportininkų komisijos posėdis, kuriam pirmininkavo Edvinas Krungolcas, dalyvavo Brigita Virbalytė-Dimšienė, Mindaugas Griškonis, Saulius Ritteris, Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, LTOK olimpinio sporto direktorius Kazys Steponavičius, Lietuvos misijos Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse vadovas Einius Petkus ir Lietuvos

olimpinio sporto centro direktoriaus pavaduotojas Egidijus Balčiūnas.Sportininkai buvo supažindinti su olimpinėms žaidynėms rengiamų olimpinės rinktinės kandidatų sąrašo projektu ir olimpinės pamainos sportininkų sąrašu, su LTOK atstovais aptarė, kaip efektyviau planuoti keliones į Rio de Žaneirą, susipažino su olimpinės rinktinės aprangos eskizais.

SPORTININKŲ KOMISIJOS POSĖDISSu dovanomis atvyko

„Lietuvos ryto“ krepšininkai

A.Kavaliauskas ir D.Gailius


APDOVANOJIMAIKILNUS ELGESYSKILNUS ELGESYS

KITOS EUROPOS ŽAIDYNĖS – RUSIJOJE?

LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė lapkričio 19 d. dalyvavo Prahoje vykusiame Europos olimpinių komitetų asociacijos (EOK) Vykdomojo komiteto posėdyje, o lapkričio 20–21 d. kartu su generaliniu sekretoriumi Valentinu Paketūru dirbo 44-ojoje EOK generalinėje asamblėjoje. Asamblėjos dalyvius pasveikino Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Thomas Bachas ir EOK prezidentas Patrickas Hickey.

P.Hickey informavo, kad renkantis 2019 m. Europos žaidynių vietą pirmenybė teikiama Rusijai, bet žaidynės šioje šalyje galės vykti tik tuo atveju, jei po reformų Rusijos antidopingo programa atitiks aukščiausius tarptautinius standartus. Tarp siūlomų miestų – Sočis ir Kazanė. Ofi cialus EOK sprendimas bus paskelbtas pirmąjį kitų metų ketvirtį.

Asamblėjoje atsiskaitė visos EOK komisijos. Pranešimą skaitė ir LTOK prezidentė, kuri

yra EOK lyčių lygybės sporte komisijos pirmininkė. Savo kalboje D.Gudzinevičiūtė pabrėžė, kad nacionalinių olimpinių komitetų administracijose daugiau nei pusė darbuotojų yra moterys, bet tik dviejuose komitetuose jos užima vadovaujamas pareigas. LTOK prezidentė pasidžiaugė, kad prie Lyčių lygybės sporte komisijos prisidėjo du nauji nariai – Lenkijos olimpinio komiteto prezidentas Andrzejus Krasnickis ir Suomijos olimpinio komiteto vadovas Risto Nieminenas.

Asamblėjoje aptartos praėjusią vasarą Azerbaidžano sostinėje vykusios pirmosios Europos žaidynės, Tbilisyje surengtas Europos jaunimo olimpinis festivalis, svarstytas pasirengimas būsimiems olimpiniams renginiams, patvirtinta, kad 2017 m. jaunimo žiemos olimpinis festivalis iš Sarajevo (Bosnija ir Hercegovina) perkeliamas į Erzurumą (Turkija).

Lapkričio mėnesį posėdžiavo net keturios LTOK komisijos. Olimpinės rinktinės kandidatų sąrašą ir pasirengimą žaidynėms aptarė trys komisijos – LTOK sportininkų, trenerių ir olimpinių vasaros sporto šakų. Vilniaus universiteto Sveikatos ir sporto centre projektus aptarė komisijos „Moterys ir sportas“ narės.

POSĖDŽIAVO KETURIOS KOMISIJOS

LTOK vykdomasis komitetas patvirtino Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms rengiamų olimpinės rinktinės kandidatų sąrašą (jis spausdinamas 6–9 psl.).Olimpinės rinktinės kandidatų sąraše, su kuriuo supažindino Lietuvos misijos vadovas Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse Einius Petkus, – 114 sportininkų, atstovaujančių 18 sporto šakų. Didžioji jų dalis (87) yra įvykdę LTOK ir KKSD patvirtintoje programoje „Rio 2016“ numatytus kriterijus. Į sąrašą taip pat įtraukti federacijų pasiūlyti sportininkai, kurie dar gali iškovoti kelialapius ir sėkmingai dalyvauti žaidynėse arba yra svarbūs treniruočių partneriai. Galutinis olimpinės rinktinės sąrašas bus tvirtinamas 2016 m. birželio pabaigoje per išplėstinį LTOK vykdomojo komiteto posėdį. Vykdomasis komitetas taip pat patvirtino olimpinės pamainos sportininkų 2015–2016 m. sezono sąrašą, kuriame – 80 jaunųjų įvairių sporto šakų atstovų.

114 OLIMPINĖS RINKTINĖS KANDIDATŲ

ĮTEIKTI LTOK APDOVANOJIMAI

Lapkričio 26 d. LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė apdovanojo Lietuvos sportui nusipelniusius žmones. Naujasis LTOK prizas „Pergalė“ 60-mečio proga įteiktas ilgamečiam LTOK rėmėjui, UAB „Lietuvos rytas“ vadovui,

krepšinio klubo „Lietuvos rytas“ prezidentui Gedvydui Vainauskui.Vladislavas Sokolinskis, iškilus irklavimo treneris, parengęs pirmųjų jaunimo olimpinių žaidynių čempioną Rolandą Maščinską,

pasaulio ir Europos čempionatų prizininkų, 70-mečio proga apdovanotas Olimpiniais žiedais. Tokią pat sukaktį minėjęs Romualdas Venzbergas – 1962–1975 m. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės narys ir Kauno „Žalgirio“ komandos žaidėjas – apdovanotas LTOK prizu „Citius. Altius. Fortius“. 70-metį minintis buvęs ilgametis Kauno technologijos universiteto Kūno kultūros katedros vedėjas, pasaulio ir Europos sambo veteranų čempionas Vitas Linonis apdovanotas LTOK medaliu „Už nuopelnus olimpizmui“.60-mečio proga Ignalinos rajono savivaldybės meras Henrikas Šiaudinis apdovanotas LTOK prizu „Citius. Altius. Fortius“, o ilgametis Rokiškio rajono savivaldybės kūno kultūros ir sporto centro direktorius Augutis Kriukelis – LTOK medaliu „Už nuopelnus olimpizmui“.

NUOTRAUKOJE. Iš kairės: G.Vainauskas, H.Šiaudinis, R.Venzbergas, D.Gudzinevičiūtė, V.Linonis, V.Sokolinskis, A.Kriukelis


Lietuvos rankinio tėvu vadinamą latvio ir lietuvės sūnų Janį Grinbergą gyvenime dažnai lydėjo apibūdinimas „pirmasis“.

Svarbiausi iš šių „pirmųjų“: J.Grinbergas buvo pirmasis Lietuvos rankinio valstybinis treneris (1954–1989), pirmasis Lietuvos tarptautinės kategorijos rankinio teisėjas, pirmasis ir vienintelis žmogus, tuo pat metu treniravęs SSRS vyrų ir moterų rankinio rinktines (1963–1970 m. vyrų, 1956–1964 m. moterų), pirmasis Lietuvos atstovas,

DAUG DURŲ ATVĖRĖ PIRMASDAUG DURŲ ATVĖRĖ PIRMAS

SENA NUOTRAUKA

olimpinėse žaidynėse tapęs varžybų direktoriumi (1980 m. Maskvoje), pirmasis LTOK generalinis sekretorius (1989–1992).

Vilniečio biografijoje netrūko ir kitų reikšmingų įrašų. J.Grinbergas buvo Lietuvos SSR krepšinio, teniso ir tinklinio valstybinis treneris (1953–1955), sąjunginės kategorijos krepšinio teisėjas (1956), kaip Tarptautinės rankinio federacijos (IHF) oficialus atstovas dirbo aštuoneriose olimpinėse žaidynėse (Miuncheno,

Monrealio, Maskvos, Los Andželo, Seulo, Barselonos, Atlantos, Sidnėjaus), į 1992 m. Albervilio žiemos žaidynes vyko kaip LTOK generalinis sekretorius, o 2004 m. Atėnų vasaros olimpiadoje lankėsi kaip svečias.

2013 m. kovo 9 d. nutrūko J.Grinbergo gyvenimo styga. Šiemet spalio 29-ąją jam būtų sukakę 90 metų. Lietuvos rankinio federacija 2015-uosius paskelbė Janio Grinbergo metais. Jo atminimui Vilniuje jau antrus metus iš eilės surengtas tarptautinis rankinio turnyras.

J.Grinbergas buvo pirmasis Lietuvos tarptautinės kategorijos teisėjas

Su Lietuvos moterų rinktine J.Grinbergas dirbo ir lankėsi net dešimtyje olimpinių žaidyniųJJJ.GGGGr

Documents

Olimpinė panorama