pasiklydę

Stambule

Savaitė Turkijoje

If we love, we love, if we fight, we fight

Protestai Turkijoje prasidėjo 2013 metų gegužės 28 dieną, iš pradžių su tikslu kovoti prieš Taksim rajono Gezi parko urbanistinio vystymosi planą (buvo planuojama parką iškirsti). Protestai įsiplieskė, kai taikūs

protestuotojai buvo jėga išvaryti iš parko. Toliau kiti streikai ir protestai, remiantys judėjimą prieš Gezi parko iškirtimą, pasklido po Turkiją, apimdami platesnį lauką – spaudos, saviraiškos laisvė ir kiti politiniai reiškiniai. Be

jokio centrinio lyderio, išskyrus mažą organizaciją, subūrusią pradinį aplinkosaugos protestą, šis buvo prily-ginamas Okupacinio judėjimo 1968 gegužės įvykiams. Protestui tebesitęsiant, policija naudojo ašarines dujas

ir vandens pabūklus, sužeistųjų buvo tūkstančiai, įskaitant ir kritinius, taip pat regėjimo netekimą ir keletą mirčių. Virš trijų tūkstančių žmonių buvo areštuota. Kitos tautos ir internacionalinės organizacijos kritikavo

policijos jėgos naudojimą ir dialogo trūkumą protestų metu.

* pagal http://en.wikipedia.org/wiki/2013_protests_in_Turkey

Filmuota medžiaga: https://www.youtube.com/watch?v=lsxR-X4Hu6M#t=22

Su jūrų laivyne dirbusiu prižiūrėtoju ir

taip vadinamomis “lachūdromis” pirmuose

aukštuose. Vakare mano kolegos prisigėrė, tad

palikau juos dar begeriančius ir bandžiau pati

viena grįžti ilga plačia gatve link hostelio.

Deja, paėjus pusę valandos per nesibaigiančią turkų

minią apėmė panika, kad hostelio taip ir nerasiu,

tad pasiskundžiau pirmam bent kiek normaliau

atrodančiam turkui, ir jis, susiskambinęs su draugu,

parodė kelią. Pasirodo, buvo likę tik keli šimtai metrų.

pirma para pigiausiame hostelyje

Antrą dieną persikraustėm į visiškai priešingą viešbutį, kuris, palyginus su anu hosteliu, buvo tikrai “royal“.

moterys Kaip jos valgo?

Pasikelia užuolaidėlę, dengiančią nosį ir burną, įsideda gabalėlį maisto ir vėl užsidengia, kol atsipjauna dar.

Kai kurios jų nešioja ilgus sijonus ir prisidengia plaukus skarele, bet kitos pa-silieka tik mažą plyšelį akims, kuris atrodo kaip „langas į gamtą“.

vyrai

Moko nepasitikėti kitais turkais. Jeigu jiems patinki, vaišina savo tradicine stipria juoda arbata ir kava (kuri labiau panėšėja į naftą) ir saldumynais, pagamintais iš nesuvokiamo kiekio cukraus, krakmolo, sviesto ir kitokių dalykų. Daugiau kalba, negu klauso. Augina vešlias barzdas.

inside the

mosque....

Šventi namai

Beeinant į vidų užsidengiu galvą specialiai duodama skarele(aišku, tas apsirišimas neprofesionalus, todėl atrodau greičiau kaipbobutė) ir nusiaunu batus, nes kitaip neįleidžia. Pačiame mečetėsviduje - neįtikima ornamentika, erdvė ir tas nenusakomas švariosvėsos jausmas. Marmurinės grindys, viduje uždengtos kilimais irdainuojamas Koranas, persmelkiantis ir sustabdantis bet kokią mintį.

Pokalbiai:

- What’s your name?- Malka.- Nice to meet you, Malka.

- Where are you from?- From Lithuania.- Where is it? - In Egzistan.

kultūrinis vakarasKadangi lietuviai nieko jam neatsivežė, teko suktis “kon-ceptualiai” - ieškoti bulvių ir vos nenusipirkti 2 kg už 50 lt...gerai, kad netoliese buvo paprastas prekybcentris, kur bulvių kaina padori. Bulvinius blynus teko kepti viešbučio virtuvėj su visad besišypsančiu šefu, kuris sakė, kad turkai irgi turi tokius pačius blynus, tik dar prideda daug pipirų, svogūnų ir paprikos. Ir viską paskandina aliejuje.

kepti kaštonai gatvėjeAtrodo, kad juos pardavinėja bet kokiu paros laiku. Stovi koks turkas suktu veidu ir laukia su savo vežimėliu, skrudina sau tuos kaštonus ir laukia. Su vienu jaunu turku pavyko susitart ir nusipirkt didelę saują kaštonų už žemą kainą, bet suvalgius keletą supratau, kad tai tikriausiai bus iš serijos “daugiau niekada gyvenime”.

Beeidami gatve ant stogo pamatėm du didelius šunis. Pagalvojom, kad jie tikriausiai laukia savo eilės tapti kebabais.

kebabai

akistata su benamėmis katėmis

kelionės draugai

Nerijus. Aktyvistas, buvęs JKL narys. Domisi ezoterika. Bando sukurti verslą.

Vytautas Dirba su medijomis,filmavo kažkurių metų “Misija Sibiras”. Turi ryžą barzdą.

Justė. Politikė, modelis. Su jatyrinėjom turkiško gyvenimoypatumus ir kritikavom daugmaž viską.

Aurimas. Irgi politikas, bet dar nesugadintas.

Šį turką sutikau pirmą rytą, kai ėjau ieškot kavos ir hostelio prižiūrėtojas, iškišęs galvą pro langą, parodė pirštu žemyn: “va čia”. Užsisakiau kavos, bet po to dar gavau ir arbatos, ir pasisėdėjimą prie lauro lapų krūmo bei turkišką gyvenimo istoriją su cigarečių dūmų fonu ir beveik neįtikimu nuoširdumu.

naujas hobis- rinkti turkų vizitines korteles, bet su niekuo taip ir nesusisiekti...

Čili pipirai ir sulankstytas šaukštelis

...maždaug nusako kelionės esmę

happy end

Nuotraukos, piešiniai, maketas - Agnė Kardelytė

VDA GK III k.BA, 2013 m.