2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ VP1-2.2-ŠMM-07-K priemonė „Studijų kokybės gerinimas, tarptautiškumo didinimas“. Projektas ,,Organizacinių ir metodinių

sąlygų studentų verslumo gebėjimams ugdyti sukūrimas, naudojant verslo praktinio mokymo modelį“

IVPMĮ „AGROVERSLO KORPORACIJA“

PERSONALO VALDYMO SKYRIAUS VEIKLA METODINIS INFORMACINIS RINKINYS

Parengė:

lekt. Danutė Strazdienė

doc. dr. Rūta Adamonienė

lekt. Jolanta Vilkevičiūtė

asist. Marija Duobaitė

Sandra Lopetaitė

AKADEMIJA, 2011

2

TURINYS

ĮVADAS .............................................................................................................................................. 3 1. PERSONALO VALDYMO ESMĖ ............................................................................................ 4 2. PERSONALO SKYRIAUS VEIKLĄ REGLAMENTUOJANTYS TEISĖS AKTAI, SKYRIAUS NUOSTATAI ...................................................................................................................................... 5 3. DARBUOTOJŲ PRIĖMIMO Į DARBĄ ORGANIZAVIMAS ...................................................... 8

3.1. Prašymas priimti dirbti.............................................................................................................. 8 3.2. Gyvenimo aprašyamas.............................................................................................................. 8 3.3. Motyvacinis laiškas................................................................................................................... 9

3.4. Charakteristika ir rekomendacija ................................................................................................ 10 3.5. Pokalbis su darbdaviu ................................................................................................................. 10 3.6. Prašymas dėl Neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) ......................................................... 12 3.7. Darbo sutartis.............................................................................................................................. 13 3.8. Įmonės vadovo įsakymas dėl priėmimo į darbą, jo registravimas............................................... 16 3.9. Darbo pažymėjimo paruošimas ir išdavimas, jo registracija...................................................... 16 4. DARBUOTOJŲ ASMENS BYLŲ TVARKYMAS ..................................................................... 17 5. PRANEŠIMAI VALSTYBINIAM SOCIALINIO DRAUDIMO FONDUI (SODRAI) APIE PERSONALO PRIĖMIMĄ IR ATLEIDIMĄ IŠ DARBO............................................................... 18 6. DIRBANČIŲJŲ DARBO LAIKO APSKAITA, DARBO LAIKO APSKAITOS ŽINIARAŠČIO PILDYMO TVARKA ....................................................................................................................... 19 7. ĮMONĖS VEIKLOS DOKUMENTAI IR JŲ KLASIFIKAVIMAS ........................................... 21 8. GAUNAMOS IR IŠSIUNČIAMOS KORESPONDENCIJOS TVARKYMAS ........................... 22 9. ĮMONĖJE (ĮSTAIGOJE)PARENGTŲ (SIUNČIAMŲJŲ IR VIDAUS) DOKUMENTŲ REGISTRAVIMAS........................................................................................................................... 23 10. ASMENS BYLŲ ARCHYVŲ TVARKYMAS.......................................................................... 24 11. DOKUMENTACIJOS PLANO FORMAVIMAS .............................................................................. 24 12. PAREIGINIŲ NUOSTATŲ RENGIMAS .................................................................................. 26 DRAUSMINĖ IR MATERIALINĖ DARBUOTOJŲ ATSAKOMYBĖ .......................................... 26 14. DARBUOTOJŲ SUSIRINKIMO ORGANIZAVIMAS ............................................................ 29 15. DARBUOTOJŲ SAUGA IR SVEIKATA.................................................................................. 30 16. VIZITINĖS KORTELĖS IR JŲ NAUDOJIMAS....................................................................... 32 LITERATŪRA .................................................................................................................................. 34

3

ĮVADAS

Ar reikalingas įmonei personalo skyrius? Kurią gyvavimo akimirką įmonė pradeda jausti tokio

skyriaus poreikį?

Kaip vadovui (kuris nėra kadrų klausimų specialistas) rasti išmanančius darbuotojus, galinčius

dirbti tokiame skyriuje? Ką geriau samdyti – psichologus ar vadybininkus. Kiekviena organizacija formuoja

savo kolektyvą. Vadovas renkasi darbuotojus, kurie gebėtų siekti organizacijos tikslų, konkurencinio

pranašumo, galėtų įgyvendinti naujoves. Daugelis vadovų jau suprato, kad įmonėje personalo skyrius,

derinantis savo veikloje ir pačius gyvybingiausius senus, ir vakarietiškus vadybos metodus, yra būtinas.

Lietuvoje jau pradedama suvokti, kad įmonės sėkmė pirmiausiai priklauso nuo dirbančių joje žmonių, kad

svarbiausias dalykas - atrinkti tinkamiausią žmogų į tinkamiausią vietą.

Šis informacinis rinkinys skiriamas Verslo praktinio mokymo firmos (VPMF) Personalo skyriaus

veiklai analizuoti, studijuoti ir studentų verslumo gebėjimams ugdyti.

4

1. PERSONALO VALDYMO ESMĖ

Personalo valdymas kaip specifinė valdymo rūšis egzistuoja tik socialinių organizacijų rėmuose.

Nepriklausomai nuo veiklos pobūdžio visas socialines organizacijas vienija keletas bendrų bruožų: pirmas

universalus organizacijos bruožas yra tikslas. Tikslų nustatymas turi labai svarbią reikšmę organizacijos

veiklos efektyvumui, kadangi tai suteikia prasmę tiek individualioms, tiek kolektyvinėms pastangoms.

Antras būdingas organizacijos bruožas - personalas, be kurio negali egzistuoti jokia organizacija.

Organizacijos atsiranda tik tada, kai tikslui pasiekti yra būtinos bent kelių žmonių pastangos. Antra vertus,

žmonės, būdami individualūs, turi savų lūkesčių bei tikslų, todėl, įsitraukę į tam tikrų organizacijų veiklą, jie

tikisi patenkinti ir asmeninius interesus. Bendro tikslo siekimas lemia organizacijos narių veiksmų ir

pastangų derinimo būtinumą, t.y. valdymo veiklos atsiradimą, todėl trečias universalus organizacijos bruožas

yra personalo valdymas. Ketvirtas socialinės organizacijos bruožas - organizacijos kultūra. Organizacija nėra

paprasta individų visuma. Organizacijoje egzistuoja normos ir vertybės, turinčios didelę įtaką darbuotojų

elgesiui. Jos gali skatinti organizacijos narius dėti maksimalias pastangas, siekiant bendro tikslo, arba,

atvirkščiai, - juos stabdyti.

Organizacijos kultūra – tai esminių vertybių, vienodų įsitikinimų sistema, kuri išskiria organizaciją iš

kitų, yra pripažįstama organizacijos narių, įtakoja jų elgesį, yra palaikoma organizacijos istorijų, mitų,

herojų, pasireiškia per tradicijas, ceremonijas, ritualus ir simbolius. Kiekviena organizacija turi tik jai vienai

būdingas, nusistovėjusias tradicijas, vertybes, įsitikinimus, politiką, nuostatas, elgesio tendencijas, kurias

pripažįsta ir vadovaujasi organizacijos nariai.

Taigi personalo valdymas yra viena iš kertinių organizacijos egzistavimo sąlygų. Be suderintų

pastangų neįmanoma kryptinga visos organizacijos veikla. Maža to, personalo valdymas leidžia išspręsti

svarbią praktinę problemą - pasiekti organizacijos ir jos narių asmeninių tikslų atitikimą. Yra žinoma, jog

visada esama didesnio ar mažesnio konflikto tarp atskiro darbuotojo ir organizacijos lūkesčių. Organizacijos

tikslai gali būti aiškūs ir suprantami, tačiau jeigu jos nariai jiems nepritaria, gerų rezultatų tikėtis sunku.

Žinoma, visiško organizacijos ir jos narių tikslų suderinimo pasiekti neįmanoma jau vien dėl to, kad

organizacija yra socialinė sistema, susidedanti iš individų, turinčių skirtingus poreikius, siekius, interesus.

Personalo valdymas gali tapti veiksmingu įrankiu, koordinuojančiu personalo veiksmus, siekiant bendrų

tikslų. Šiuo atveju įmonės tikslų siekimas atskiram žmogui turi tapti saviraiškos, savęs įteisinimo,

bendradarbiavimo procesu. Personalo valdymą galima suprasti kaip sistemą, kurios pagrindinis tikslas –

užtikrinti efektyvų vadovų ir pavaldinių bendradarbiavimą, siekiant organizacijos tikslų.

Personalas (žmogiškieji ištekliai, darbo jėga, kadrai) - visi organizacijos dirbantieji: darbininkai,

vadovai, specialistai, aptarnaujantis personalas ir t.t. Personalo valdymas - tai praktinis darbas ir politika, kad

vadovaudami verslui galėtume dirbti su žmonėmis susijusį darbą - priimti, apmokyti, įvertinti, atlyginti savo

kompanijos darbuotojams bei sudaryti jiems saugią ir teisingą darbo aplinką.

Personalo vadybos procesas įforminamas dokumentais. Personalo dokumentai reglamentuoja

asmens teisinę padėtį darbo kolektyve: teisę turėti tinkamas darbo sąlygas, socialinio aprūpinimo garantijas,

galimybę kelti kvalifikaciją, siekti karjeros. Personalo dokumentacija įvairi ir dokumentų daug. Personalo

5

skyriuje tvarkoma gaunama ir išsiunčiama korespondencija, rašomi skyrių darbo aprašymai, skelbimai,

įsakymai, vedama dirbančiųjų darbo laiko apskaita, daromi įrašai asmens kortelėse, formuojamos

asmens bylos, organizuojami darbuotojų susirinkimai, sudaromi dokumentacijos planai bei archyvai.

Personalo dokumentai turi būti tinkamai įforminti, juridiškai galiojantys, nustatyta tvarka saugomi, kad būtų

užtikrinama galimybė naudotis dokumentų informacija ne tik dabar, bet ir po daugelio metų. Sudaryti

dokumentus pagal keliamus reikalavimus nėra paprasta – reikia turėti dokumentų valdymo ir darbo teisės

žinių.

Šiandien daugelyje bendrovių atsakingo už kadrus darbuotojo pareigos toli gražu neapsiriboja kadrų

dokumentacijos tvarkymu. Jo darbas – ir palankaus psichologinio klimato palaikymas, ir lanksčių darbo

skatinimo metodų rengimas, ir mokomųjų seminarų, praktinių užsiėmimų organizavimas.

Šios funkcinės permainos (paveikusios net patį pareigų pavadinimą: "kadrų inspektorius" virto

"personalo vadybininku") yra ir tiesioginė bendrų ekonominių ir socialinių santykių kaitos, ir

besiformuojančios daugelyje įmonių vidinės kadrų politikos, visiškai kitokios negu buvo vykdoma

"išsivysčiusio socializmo" laikais, rezultatas.

Prieš kelerius metus Lietuvoje aukščiausiojo lygio vadovai į personalo specialistus žvelgė kaip į

personalo dokumentų tvarkytojus. Dabar juos vertina veikiau kaip specialistus, kurie geba užtikrinti, kad

įmonėje nestigtų darbuotojų. Žinoma, toks personalo vadovo funkcijų suvokimas labai toli nuo siekiamybės

matyti juos kaip strateginius įmonės valdymo partnerius. Kita vertus, tai aiškiai rodo, kad vadovų požiūris

keičiasi į gera. Yra daug priežasčių, dėl kurių žmogiškųjų išteklių valdymas versle tampa vis svarbesnis.

Pavyzdžiui, auga atlyginimai, tad būtina galvoti, kaip daugelį įmonėje vykstančių procesų padaryti

efektyvesnius. O tai neišvengiamai susiję su racionaliu personalo valdymu.

2. PERSONALO SKYRIAUS VEIKLĄ REGLAMENTUOJANTYS TEISĖS AKTAI, SKYRIAUS NUOSTATAI

Personalo skyrius – tai bendroji administracija arba sekretoriatas

Personalo skyriaus vadovas ir darbuotojai vadovaujasi pareiginiais nuostatais :

* tai pagrindinis normatyvinis dokumentas, apibūdinantis kiekvieno darbuotojo pareigybinį statusą

(pareigas, teises, atsakomybę),

* tai darbuotojų veiklą reglamentuojantis dokumentas, lemiantis jų savarankiškumo lygį, padeda

įvertinti kiekvieno darbuotojo asmeninį indėlį į veiklos rezultatus,

* nustato tarnybinę, linijinę ir funkcinę subordinaciją tarp darbuotojų ir padalinių,

* įteisina darbuotojo autonomiškumą, garantuoja jo interesų apsaugą, santykius su viršininkais.

Personalo vadyba - tai visi su firmos darbuotojais susiję reikalai. Personalas ne tik tiesiogiai

dalyvauja procese, naudodamas objektus ir darbo priemones, bet ir numato tikslus bei organizuoja

racionalią jų įgyvendinimo sistemą, vėliau kontroliuoja ir koreguoja vykdymą. Personalo vadyba

nagrinėja efektyvaus personalo naudojimo problemas, įvertindama tiek įmonės (siekdama didžiausio darbo

efektyvumo), tiek individo interesus (siekdama sudaryti optimaliausias darbo sąlygas kiekvienam individui).

6

Personalo valdymą suprantame kaip bendradarbių santykių organizavimą ir koordinavimą, siekiant nustatyto

tikslo.

Personalas – tai tam tikras pareigybes užimančių darbuotojų visuma Pareigybė suprantama

kaip darbo vieta, kurią užimti gali tam tikro išsilavinimo, profilio, patyrimo, įgūdžių, asmeninių (fizinių ir

dvasinių) savybių darbuotojas, kuris privalo sugebėti atlikti darbo vietai priskirtus darbus, esant tam

tikroms technikos, organizavimo ir darbo sąlygoms.

Personalo skyriaus veikla – tai firmos darbuotojų santykių organizavimas ir koordinavimas, siekiant

nustatytų firmos tikslų. Šiame skyriuje tvarkomi darbuotojų dokumentai: prašymai, darbo sutartys,

pranešimai Sodrai, asmens bylos, rengiami įsakymai.

Darbuotojai dažnai baiminasi prarasti darbą po jų darbo įvertinimo. Žinoma, būna žmonių, kurių

rezultatai tikrai nekokie, bet ir jiems visuomet galima atrasti darbą ir vietą sistemoje. Tad baimintis įgūdžių

įvertinimo tikrai nėra ko, tai tik galimybė atskleisti savo – žmogaus, darbuotojo – galias ir jas geriausiai

išnaudoti.

Personalo vertinimo problema yra ta, kad atsirado poreikis pritraukti kvalifikuotą jėgą ir pakelti

darbo našumą, kokybę. Atsirado visai kiti reikalavimai ir, aišku, darbo organizavimui. Personalo vertinimo

uždavinys – parinkimas darbuotojų, turinčių rinkai reikalingų savybių.

Personalo skyriaus tikslai, uždaviniai ir funkcijos.

Personalo skyriaus nuostatuose yra įvardyti Skyriaus tikslai ir nurodyti uždaviniai. Skyriaus tikslas –

vykdyti vidaus administravimo veiklą. Svarbiausi Skyriaus uždaviniai yra šie:

• vykdyti su personalu susijusią veiklą ir administracijos funkcijas;

• nagrinėti asmenų prašymus;

• taikyti norminius dokumentus, reglamentuojančius darbuotojų ir darbdavių santykius, administruoti

personalo formavimą bei judėjimą; (įdarbinimo tvarka ir paskirstymas į skyrius; atleidimo iš darbo

tvarka; atostogų suteikimas, dirbančiųjų darbo laiko apskaitą, pranešimai SoDrai dėl personalo

priėmimo į darbą ir atleidimo, komandiruočių ir kt.);

• personalo duomenų bazės ir archyvinės medžiagos tvarkymas (sudaryti, tvarkyti ir saugoti

darbuotojų asmens bylas, atlikti įrašus asmens kortelėse, nuolatinis jų papildymas);

• parengti darbuotojų pareiginius nuostatus, įvertinant darbuotojų vaidmenį įmonėje;

• registruoti gaunamą ir siunčiamą korespondenciją, ją paskirstyti skyriams, tvarkyti verslo

korespondenciją;

• organizuoti ir vadovauti darbuotojų susirinkimams, parengti susirinkimų protokolus;

• firmos prezentacijų organizavimas;

• padėti įstaigos vadovui formuoti personalo valdymo politiką, valdyti personalą;

• organizuoti žmogiškųjų išteklių plėtrą ir dalyvauti formuojant įstaigos organizacinę kultūrą.

• rūpintis darbuotojų darbo sauga ir sveikata (reglamentuoti saugaus darbo taisykles, kontroliuoti jų

laikymąsi ir vykdymą).

Personalo skyriaus nuostatuose uždaviniams įgyvendinti yra numatytos funkcijos, kurios pateiktos 1

lentelėje (pateiktos funkcijos miesto savivaldybės personalo skyriaus pavyzdžiu):

7

1 lentelė. Personalo skyriaus funkcijos Miesto savivaldybės pavyzdžiu 1. Savivaldybės merui patvirtinus tarybos posėdžio darbotvarkę, ją ir visą medžiagą teikia tarybos nariams, kitiems pareigūnams, registruoja posėdžių dalyvius, atlieka kitus su tarybos posėdžių rengimu susijusius veiksmus, taip pat aptarnauja posėdžius, rengia jų protokolus. 2. Remdamasis priimtu sprendimu, baigia redaguoti tarybos posėdžių sprendimų projektus, jeigu svarstant šiuos projektus tarybos posėdyje buvo pateikta pastabų, papildymų ar pakeitimų. 3. Teikia savivaldybės merui pasirašyti tarybos sprendimų ir mero potvarkių bei administracijos direktoriui įsakymų projektus, o juos pasirašius jų nuorašus išsiuntinėja pagal sudarytus sąrašus. 4. Techniškai aptarnauja savivaldybės merą, kitas savivaldybės institucijas ir tarybos narius, kai šie vykdo savo įgaliojimus. 5. Apdoroja, sistemina ir įveda į informacijos sistemą savivaldybės tarybos sprendimus, mero potvarkius, administracijos direktoriaus įsakymus. 6. Organizuoja savivaldybės mero, administracijos direktoriaus pavedimų vykdymo kontrolę. 7. Organizuoja reikalingos savivaldybės tarybai, merui ir administracijos direktoriui informacijos rengimą. 8. Nagrinėja asmenų prašymus ir juos aptarnauja taikant „vieno langelio“ principą. 9. Priima asmenų prašymus, nustato, kokia jų esmė, kokios informacijos reikia sprendimams priimti, kokią informaciją ir dokumentus pagal galiojančius teisės aktus privalo pateikti asmuo, kuris kreipiasi, numato, kokią informaciją administracija gali gauti iš savo padalinių, pavaldžių ir kitų institucijų, ir paprašo asmenį, kuris kreipiasi, pateikti informaciją ir dokumentus, kurių administracija pati negali gauti arba kuriuos pagal galiojančius teisės aktus privalo pateikti šis asmuo, bet jų nepateikia. 10. Užregistruoja gautus prašymus elektroninėje dokumentų valdymo sistemoje „Kontora“ ir perduoda juos savivaldybės merui, administracijos direktoriui. 11. Siunčiamąją korespondenciją registruoja, informaciją įrašo į kompiuterinį duomenų banką, atsako už savivaldybės dokumentų išsiuntimą laiku. 12. Perduoda prašymus juos nagrinėti paskirtiems valstybės tarnautojams; asmens pageidavimu informuoja jį apie prašymą nagrinėjantį valstybės tarnautoją (darbuotoją); jeigu prašymo nagrinėjimas nepriskirtinas administracijos kompetencijai, persiunčia jį kitai institucijai, pasilikę prašymo kopiją. 13. Įteikia ar išsiunčia asmenims atsakymus. 14. Teikia informaciją telefonu. 15. Asmens pageidavimu jį informuoja apie prašymo nagrinėjimo eigą. 16. Konsultuoja, informuoja asmenį pagal administracijos direktoriaus nustatytą kompetenciją. 17. Rengia pasiūlymus, kaip geriau nagrinėti sudėtingus, dažnai gaunamus prašymus. 18. Kartą per metus atlieka asmenų aptarnavimo ir prašymų nagrinėjimo taikant „vieno langelio“ principą kokybės analizę ir apie tai informuoja administracijos direktorių. 19. Spausdina savivaldybės tarybos, kolegijos, komitetų ir komisijų, savivaldybės mero, Kontrolės ir audito tarnybos, administracijos struktūrinių padalinių dokumentus ir tvarko jų apskaitą. 20. Saugo savivaldybės tarybos, savivaldybės mero, administracijos antspaudus su Alytaus miesto savivaldybės herbu ir atsako už jų naudojimą pagal savivaldybės administracijos reglamente nustatytą tvarką. 21. Nustatytąja tvarka tvarko archyvines bylas ir perduoda jas į savivaldybės archyvą. 22. Priima iš savivaldybės administracijos skyrių ir tarnybų, likviduotų įmonių dokumentus toliau saugoti Alytaus miesto savivaldybės archyve, tikrina jų sutvarkymą, užtikrina tinkamą archyvinių dokumentų saugojimą ir naudojimą. 23. Konsultuoja ir teikia metodinę pagalbą savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių ir savivaldybės reguliavimo sferoje esančių įstaigų, likviduotų įmonių darbuotojams, besirengiantiems perduoti dokumentus į savivaldybės archyvą. 24. Išduoda asmenims (pareiškėjams) archyvo pažymas, patvirtintus archyvo dokumentų išrašus, nuorašus ir kopijas. 25. Atlieka likviduotų įmonių dokumentų vertės ekspertizę, rengia aktus dokumentų byloms nurašyti ir sunaikinti. 26. Derina bylų apyrašus, dokumentacijos planus švietimo įstaigų darbuotojams, atsakingiems už dokumentų tvarkymą, juos konsultuoja. 27. Rengia nuolatinio ir ilgo saugojimo bylų apyrašus, laikino saugojimo bylų sąrašus bei dokumentacijos planus. 28. Rengia aktus dokumentų perduoti bylas valstybiniam saugojimui, nurašymui, sunaikinimui. 29. Dalyvauja planuojant savivaldybės administracijos veiklą ir valdant personalą. 30. Tiria personalo poreikį ir teikia pasiūlymus savivaldybės vadovams. 31. Vykdo personalo atranką. 32. Atlieka priėmimo į pareigas ir atleidimo iš jų įforminimo procedūras. 33. Organizuoja ir parengia dokumentus atostogų suteikimo klausimais. 34. Organizuoja ir vykdo valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo procedūras. 35. Planuoja savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų karjerą ir teikia pasiūlymus savivaldybės vadovams. 36. Organizuoja savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, mokymą ir kvalifikacijos kėlimą. 37. Įformina priedų ir priemokų skyrimą, papildomo darbo krūvio ir papildomų funkcijų pavedimą. 38. Vykdo skatinimų ir nuobaudų skyrimo procedūras. 39. Atlieka personalo tvarkymo funkcijas savivaldybės administracijos išorėje. 40. Tvarko archyvines bylas personalo klausimais. 41. Atlieka kitas personalo administravimo funkcijas. 42. Organizuoja savivaldybės mero ir mero pavaduotojų, administracijos direktoriaus ir direktoriaus pavaduotojų darbotvarkes, informuoja administracijos ir kitų institucijų darbuotojus apie rengiamus posėdžius, pasitarimus. 43. Teikia savivaldybės vadovams reikalingą informaciją, gautą iš administracijos struktūrinių padalinių ir vykdytojų, duomenis ir dokumentaciją. 44. Organizuoja savivaldybės vadovų telefoninius pokalbius, perduoda telefonogramas, gauna ir perduoda žinias faksu. 45. Rengia svečių priėmimą pagal priimtą etiketą. 46. Inicijuoja, dalyvauja ir vykdo viešuosius pirkimus savivaldybės administracijoje pagal Skyriaus kompetenciją. 47. Inicijuoja ir dalyvauja rengiant investicinius projektus pagal Skyriaus kompetenciją.

8

3. DARBUOTOJŲ PRIĖMIMO Į DARBĄ ORGANIZAVIMAS

Norint įsidarbinti verslo praktinio mokymo firmoje personalo skyriaus darbuotojams turi būti

pateikiami šie dokumentai:

• prašymas priimti dirbti;

• gyvenimo aprašymas;

• motyvacinis laiškas;

• charakteristika;

• rekomendacija;

• darbuotojų įskaitos lapas (priėmimo į darbą anketa).

3.1. Prašymas priimti dirbti

Prašymas – vieno asmens arba grupės asmenų surašytas dokumentas, adresuojamas pareigūnui arba

įstaigai, kuriame išdėstomas koks nors prašymas arba pageidavimas.

Prašyme nurodomas prašymo autorius vardininko linksniu. Jei dokumentas susijęs su tarnybiniais

santykiais, rašomos užimamos pareigos, po to vardas ir pavardė. Jei nesusijęs su užimamomis pareigomis –

nurodoma gyvenamoji vieta, kontaktiniai duomenys – adresas, telefonas, el. paštas ir kita svarbi informacija,

dažniausiai rašomas paprastame lape.

Prašymas būtinai turi turėti: antraštinę dalį, tekstą ir parašą (parašus); teksto pabaigoje gali būti

pridedamų priedų sąrašas. Dokumentas turi būti rašomas prisilaikant galiojančių Dokumentų valdymo

taisyklių.

Prašymo tekstas paprastai pradedamas veiksmažodžio prašyti esamojo laiko formomis Prašau...,

Norint pabrėžti mandagumą, vartojama tariamoji nuosaka: Prašyčiau..., Prašytume... Prašymo priežastis ir

aplinkybes galima išdėstyti ir pačioje pradžioje ir tik po to pasakyti patį prašymą. Prašymo tekstą galima

baigti įvairiais papildomaisiais ar paaiškinamaisiais sakiniais, pvz.: Esu baigęs... (nurodoma mokykla ir

specialybė); Su nuostatais susipažinau.

Jei prie prašymo pridedama priedų, teksto pabaigoje jie išvardijami, užrašant žodį PRIDEDAMA

(žr.1 priedą).

3.2. Gyvenimo aprašyamas

Gyvenimo aprašymas (Curriculum vitae arba CV – lot. ,,gyvenimo kelias“) – tai paties asmens

surašytas dokumentas apie svarbiausius jo gyvenimo etapus, šeimą, išsilavinimą, profesiją ir pareigas (žr. 2

priedą). Gyvenimo aprašymas - tai pirmasis prisistatymas darbdaviui, dėl to turite pasistengti jį rašydami.

Jūsų CV yra skirtas iškovoti jums pakvietimą į interviu. Jis turi suteikti pakankamai informacijos, kad

sukeltų potencialaus darbavio susidomėjimą

• Asmeniniai duomenys (vardas, pavardė, gimimo metai bei kontaktiniai duomenys).

• Išsilavinimas (kada pradėjote ir kada baigėte mokymo įstaigą, kokioje mokymo įstaigoje, kokią

specialybę ir mokslo laipsnį įgijote, diplomo įgijimo data).

9

• Darbo patirtis. Nuo kada iki kada dirbote, darbovietės pavadinimas, miestas, užimamos

pareigos (galbūt pareigos keitėsi, tuomet svarbu tai nurodyti), pagrindinės funkcijos. Darbo patirties

aprašyme reikėtų nurodyti savo pasiekimus. Pasakykite darbdaviui, ką iš tiesų pasiekėte. Šioje vietoje

kuklumas nereikalingas – jūs turite parduoti save, turite parodyti, jog sugebate pasiekti konkrečius rezultatus.

Neturite darbo patirties? Akcentuokite asmenines savybes, įgūdžius reikalingus darbui, mokymo įstaigoje

tikslingai pasirinktus papildomus dalykus ar užklasinę veiklą

• Kvalifikacijos kėlimo kursai. Jeigu tokių kursų buvo daug, nurodykite tik tuos kursus, kurie

gali būti svarbūs naujajame darbe.

• Užsienio kalbų mokėjimas (kokias užsienio kalbas ir kokiu lygiu mokate. Galite išskirti kalbų

žinių lygį raštu ir žodžiu).

• Kiti įgūdžiai. Svarbu paminėti kitus Jūsų turimus įgūdžius, kurie gali būti svarbūs naujame

darbe: vairavimo stažas, kompiuterinės programos, kuriomis dirbate, ir kt.

• Pomėgiai ir asmeniniai ypatumai. Paminėkite svarbiausius savo pomėgius ir pasiekimus. Tai

nėra privaloma gyvenimo aprašymo dalis.

• Gyvenimo aprašyme nesistenkite kuo detaliau aprašyti savęs, čia turi būti tik tai, kas svarbiausia.

Pabrėžkite savo privalumus prieš kitus, jie turi būti unikalūs. Galima CV siųsti su nuotrauka. Daugumoje CV

kaip privalumai būna nurodyti kruopštumas, komunikabilumas, punktualumas ir kt.. Dokumentas rašomas

ieškant darbo, stojant mokytis, siekiant gauti kitas pareigas ir pan. Dokumentas turi būti patvirtintas parašu.

Europass CV – vieninga gyvenimo aprašymo forma visoje Europoje (žr. 3 priedą). Geras CV –

bilietas į sėkmę ieškant darbo ar dalyvaujant tarptautinių mainų programose. Siūlome naudotis Europass CV

forma. Europass CV patogus, nes yra galimybė jį užsipildyti internete arba parsisiųsti šabloną į savo

kompiuterį; Europass CV išsamus; Europass CV šiuolaikiškas, nes jis yra prieinamas 25 kalbomis; leidžia

atskleisti ne tik tradicinius faktus apie save, bet ir pabrėžti darbui reikalingus gebėjimus bei bendravimo

įgūdžius; naudojamas populiariausiuose darbo paieškos portaluose (www.cv.lt, www.cvmarket.lt,

www.cvonline.lt, www.naujasdarbas.lt, www.visidarbai.lt).

3.3. Motyvacinis laiškas

Motyvacinis laiškas – (žr. 4 priedą). Jame išdėstote tai, kas padėtų atskleisti norą ir tinkamumą eiti

būtent tas pareigas, į kurias pretenduojate. Motyvacinis laiškas nėra privalomas, tačiau darbdaviai tikisi jį

gauti. Tai yra gera galimybė išsiskirti iš kitų kandidatų. Motyvacinis laiškas pradedamas nuo to, iš kur

sužinojote apie siūlomą darbą (skelbimas laikraštyje, darbo biržos siuntimas ir kt.). Būtina paaiškinti, kodėl

susidomėjote šiuo darbu. Toliau trumpai aprašykite darbo patirtį. Išsiplėsti nereikia, nes plačiau darbo veikla

bus išdėstyta gyvenimo aprašyme. Paminėkite tik tuos faktus, kurie reikalingi einamoms pareigoms užimti.

Labai svarbu paminėti ir tai, kuo galite būti naudingas tai organizacijai. Tinkamumas darbui (gebėjimai,

domėjimasis, patirtis); tolesni veiksmai (susitikimo, pokalbio prašymas ir kt.).

Šiame dokumente neminėkite savybių ir įgūdžių, kurie nėra svarbūs norimoms pareigoms užimti,

nekartokite gyvenimo aprašyme nurodytų faktų. Motyvacinis laiškas rašomas laisva forma A4 formato

popieriaus lape. Laiško apimtis – 0,5–1 puslapis, ne ilgesnis.

10

PATARIMAI:

1. Patikrinkite, ar laiške nėra gramatinių klaidų.

2. Paminėkite visas svarbias savybes. Motyvacinis laiškas turi būti spausdintas, o ne rašytas ranka,

turi skambėti įtikinamai, profesionaliai, entuziastingai.

3. Motyvaciniame laiške reikia paaiškinti CV paminėtus faktus, suteikti platesnę informaciją apie

save. Jei CV yra silpnų vietų, jas pakomentuoti. Laiškas turėtų būti sudarytas iš 4–5 pastraipų.

4. Nenaudokite to paties motyvacinio laiško skirtingoms darbo vietoms!

5. Jeigu darbas yra kitoje srityje negu anksčiau dirbote arba kurią studijavote, nurodykite ryšius tarp

jų, nurodykite, kodėl Jūs tinkate darbui, o ne kodėl darbas tinka jums.

6.Nurodykite, kada galėtumėte atvykti į pokalbį ir palikite kontaktinį telefoną. Užbaigdami laišką

paminėkite, kad artimiausiu metu laukiate atsakymo.

Gyvenimo aprašymas ir motyvacinis laiškas turi būti:

• nuoseklus ir suprantamas, tikslus: svarbu, kad potencialus darbdavys galėtų lengvai rasti reikiamą

informaciją; nepalikite gyvenimo aprašyme netikslumų, kurie vėliau gali sukelti darbdavio abejonių;

• trumpas, spausdintas ir be klaidų.

3.4. Charakteristika ir rekomendacija

Charakteristika – tai dokumentas (žr. 5 priedą), kuriame aprašomos kieno nors būdingos ypatybės,

teigiami bruožai, trūkumai. Joje nurodomi pagrindiniai žmogaus veiklos etapai, jų įvertinimas, išsilavinimas,

profesiniai sugebėjimai. Teksto antraštės vietoje nurodoma asmens, kurio charakteristika rašoma, vardas ir

pavardė.

Rekomendacija (žr. 6 priedą) – dokumentas, kuriame aptariama ir palankiai vertinama asmens

veikla ar asmeninės bei dalykinės savybės, pateikiami šiam asmeniui palankūs siūlymai. Rekomendacijas

paprastai rašo buvę darbdaviai, dėstytojai, visuomeninių organizacijų vadovai, gerai žinomi įtakingi draugai

ir kt. Rekomendacijoje vertinami veiklos rezultatai, pažymima jų svarba; apibūdinama pažiūra į darbą,

profesinis tobulėjimas; aprašomi gebėjimai bendrauti su kolektyvo nariais (arba jiems vadovauti);

pažymimas asmens tinkamumas tam tikram darbui ar pareigoms užimti.

3.5. Pokalbis su darbdaviu

Pokalbio metu darbdavys gali paprašyti užpildyti kokią nors anketą, todėl būtina turėti rašymo

priemonę, reikalingų datų, pavardžių, adresų ir telefonų sąrašą, kad galėtumėte atsakyti į klausimus apie

išsilavinimą, ankstesnes darbo vietas ir rekomendacijas. Į klausimą apie atlyginimą galima parašyti derybų

objektas. Reikia rašyti įskaitomai.

Prieš vykstant į pokalbį reikia pasitikrinti: ar tvarkinga išvaizda ir apranga; ar turimi su savimi 1 – 2

gyvenimo aprašymo ir rekomendacijų egzemplioriai; ar tiksliai žinomas pokalbiui skirtas laikas; ar žinomas

tikslus organizacijos adresas; ar gerai žinoma pašnekovo pavardė ir pareigos.

Į pokalbį dėl darbo reikia atvykti laiku.

11

Svarbiausi patarimai, kaip elgtis pokalbio metu:

• prieš įeinant į kabinetą reikia stabtelti ir šiek tiek palaukti, kol pakvies įeiti į vidų;

• sveikinantis su pašnekovu reikia tvirtai paspausti jam ranką ir pasakyti – Malonu susipažinti

arba Ačiū, kad skyrėte man laiko;

• nesisėsti, kol nebus pasiūlyta;

• pokalbį pradėti reikia leisti pašnekovui.

Būtina išlaikyti vienodą balso intonaciją ir nekalbėti nei per lėtai, nei per greitai. Reikia stengtis, kad

bendraujant niekas nepastebėtų netinkamų įpročių (plaukų taršymas).

Pokalbis yra dialogas, bet ne monologas. Sėkmingiausiai jis pavyksta tada, kai pašnekovai po lygiai

kalba ir klauso. Reikia atidžiai įsiklausyti į pašnekovo klausimus.

Kalbant apie dabartinį ar buvusį darbą, negalima reikšti neigiamų minčių ir atsiliepimų.

Nors kiekvienas darbas ir darbdavio stilius skiriasi, pokalbio klausimai būna neįtikėtinai panašūs:

Papasakokit apie save arba Kaip jūs save apibūdintumėte? Darbdaviui neįdomu, ar pašnekovas save

laiko linksmu žmogumi, ar mėgsta sportuoti (nebent darbas susijęs su sportu). Jam terūpi, ar kandidatas yra

tinkamas dirbti tam tikrą darbą.

Kokias darote klaidas?, Ar turite silpnybių? Į šiuos klausimus galima atsakyti truputį linksmiau,

išryškinant paskutinę silpnybę, kuri jau įveikta.

Kodėl norite šio darbo? Pašnekovas nori sužinoti, ar kandidatas rimtai nusprendė, ir ar organizacija

turės naudos, jį pasamdžiusi.

Kodėl turėčiau jus samdyti? Darbdaviai dažnai taip paklausia, tikrindami kandidato reakciją į

užduodamą klausimą. Būtina kalbėti apie savo įgūdžius pasitikėt savimi. Galima paminėti tokią informaciją,

kuri nebuvo įrašyta gyvenimo aprašyme.

Kodėl jūs išėjote (norite išeiti) iš dabartinio darbo? arba Dėl ko jus atleido? Reikia sakyti tiesą ir

nekritikuoti buvusio ar dabartinio darbdavio.

Kiek jūs uždirbdavote? Reikia sakyti atvirai. Galima prisipažinti, kad tikimasi didesnio atlyginimo.

Kokio pageidautumėte atlyginimo? Pokalbį apie užmokestį patartina atidėti, kol bus pasiūlytas

darbas.

Kiti galimi klausimai:

1. Ko jūs siektumėte naujajame darbe, ką stengtumėtės įgyvendinti, pakeisti? 2. Kodėl jūs ieškote naujo darbo? 3. Kaip apibūdintų jus jūsų draugai, buvę kolegos? 4. Kaip apibūdintumėte pats save? 5. Papasakokite apie savo paskutinę darbovietę? 6. Kokie buvo jūsų pasiekimai paskutiniame darbe? 7. Kodėl jūs norite dirbti būtent mūsų firmoje? 8. Ko jūs tikitės iš naujojo darbo? 9. Jūsų teigiamos savybės. 10. Jūsų neigiamos savybės. 11. Kaip save įsivaizduojate po 5 metų? 12. Ar turite rekomendacinius laiškus iš buvusių darboviečių (atminkite, jog rekomendacijos duodamos

tik tuo atveju, jei jų paprašo darbdavys). 13. Ar turite klausimų man? Ir t.t.

12

Derybos dėl atlyginimo

Derybos dėl atlyginimo – paskutinė ir bene sunkiausia užduotis ieškant naujo darbo. Pagrindinė

derybų taisyklę – darbdavys pirmas pasiūlo atlyginimą. Tai gali būti ženklas, kad jis nori kandidatą įdarbinti.

Niekada nereikia diskutuoti apie pinigus, kol organizacija neįvardijo pirminės sumos. Išgirdus apytikslį dydį,

galima pasiprašyti didžiausios siūlomos sumos. Atsakant į klausimą apie pageidaujamą darbo užmokestį,

būtina įvertinti ne tik savo poreikius, bet ir esamą situaciją darbo rinkoje.

Pokalbiui pasibaigus nereikia delsti išeiti. Pašnekovas pats duoda ženklą, kada pokalbis yra baigtas.

Pašnekovas gali pažvelgti į laikrodį arba tiesiog atsistoti. Jis gali pasakyti: Pranešiu maždaug per savaitę

arba Paskambinkite po savaitės. Jeigu pašnekovas tyli, tada galima paklausti: Ar galiu paskambinti po

savaitės ir sužinoti galutinį sprendimą?

Išeinant reikia pažvelgti pašnekovui į akis, paspausti ranką ir padėkoti už susitikimą.

Po pokalbio

Padėkos laiškas išsiunčiamas vienos dienos laikotarpyje po jūsų interviu. Pradžioje pažymėkite

poziciją, į kurią pretendavote ir kada vyko interviu. Laiškas turi būti asmeniškai adresuotas žmogui, su

kuriuo vyko pokalbis. Kreipiamasi vardu, pavarde ir pareigomis. Laiške dar kartą pažymėkite, jog jūs esate

susidomėjęs siūloma darbo vieta bei įmone, kurioje tektų dirbti. Taip pat parašykite, jog jūs bet kada galite

ateiti papildomam pokalbiui arba atsiųsti papildomos informacijos, jei reikia. Laiškas gali būti trumpas,

keturių ar penkių sakinių.

3.6. Prašymas dėl Neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD)

Nuo 2009 m. sausio 1 d. pakeista neapmokestinamojo pajamų dydžio (toliau – NPD) taikymo

tvarka. NPD numatyta taikyti tik su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms

pajamoms, o konkretų taikytiną NPD nustatyti atsižvelgiant į gyventojo pajamas vadovaujantis principu, kad

didėjant pajamoms taikomas vis mažesnis NPD, o tam tikrą lygį viršijančioms pajamoms numatyta NPD

netaikyti. Kalendoriniais metais pasirinktoje darbovietėje NPD taikomas tik nuolatiniam Lietuvos

gyventojui, pateikusiam prašymą jį taikyti (žr. 7 priedą), tokia tvarka:

1) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos

neviršija 800 litų per mėnesį, taikomas 470 litų per mėnesį NPD;

2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos

viršija 800 litų per mėnesį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal formulę:

Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 470 – 0,2 (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų

esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – 800).

13

3.7. Darbo sutartis

Pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodeksą (toliau DK) darbuotojas – fizinis asmuo, kuris pagal DK

13 straipsnį, turi darbinį teisinį subjektiškumą – teisnumą ir veiksnumą, dirbantis pagal darbo sutartį, už

atlyginimą. Darbdavys – tai įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės

formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, pagal DK14 straipsnį, turinti darbinį teisinį

subjektiškumą – teisnumą ir veiksnumą. Darbdaviu taip pat gali būti kiekvienas fizinis asmuo. Darbdavio

(fizinio asmens) teisinį subjektiškumą reglamentuoja LR Civilinis kodeksas.

Darbo sutartimi laikomas darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti

tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje

nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti

darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose

norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

Kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinųjų sutarties sąlygų: darbuotojo

darbovietės (įmonės, įstaigos, organizacijos, struktūrinio padalinio ir kt.) ir darbo funkcijų, t. y. dėl tam

tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų.

Atskiroms darbo sutarčių rūšims darbo įstatymuose ir kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatomos ir

kitos būtinosios sąlygos, kurias šalys sulygsta sudarydamos darbo sutartį (susitarimas dėl sutarties termino,

sezoninio darbo pobūdžio ir kt.). Kiekvienoje darbo sutartyje šalys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sąlygų

(darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt.). Minimalus darbo

užmokestis yra nustatomas LR Vyriausybės ir darbdavys neturi teisės mokėti darbuotojui mažiau nei

nustatyta minimali mėnesinė alga.

Kokių dokumentų gali pareikalauti darbdavys, priimdamas darbuotoją į darbą yra numatyta Darbo

kodekso 104 straipsnyje:

Darbdavys privalo pareikalauti, kad priimamasis dirbti pateiktų asmens tapatybę patvirtinantį

dokumentą ir valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą.

Jeigu darbo įstatymai sieja priėmimą į darbą su tam tikru išsimokslinimu ar profesiniu pasirengimu,

sveikatos būkle, darbdavys privalo pareikalauti, kad priimamasis pateiktų išsimokslinimą, profesinį

pasirengimą, sveikatos būklę patvirtinančius dokumentus, o priimdamas į darbą nepilnametį nuo keturiolikos

iki šešiolikos metų, – gimimo liudijimą, vieno iš tėvų ar kito vaiko atstovo pagal įstatymą raštišką sutikimą,

vaiko sveikatą prižiūrinčio gydytojo leidimą, o mokslo metų laikotarpiu – mokyklos, kurioje nepilnametis

mokosi, raštišką sutikimą. Darbdavys turi teisę pareikalauti ir kitų įstatymų nustatytų dokumentų.

Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą. (8 priedas). Pavyzdinė darbo

sutarties forma buvo patvirtinta LR Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 115 (LR Vyriausybės...,

2003). Rašytinė darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. Darbo sutartį pasirašo darbdavys arba jo

įgaliotas asmuo ir darbuotojas. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas

lieka darbdaviui. Darbo sutartis tą pačią dieną įregistruojama darbo sutarčių registravimo žurnale. Toks

žurnalas neprivalomas, jei darbdavys yra fizinis asmuo, samdantis tris ir mažiau darbuotojų.

14

Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi darbdavys įteikia

darbuotojui pastarojo tapatybę patvirtinantį dokumentą (darbo pažymėjimą). Darbo sutarčių registravimo bei

darbuotojo tapatybę patvirtinančio pažymėjimo išdavimo tvarka ir taisyklės patvirtintos LR Vyriausybės 2003

metų balandžio 24 d. nutarimu Nr. 503 „ Dėl darbo sutarčių registravimo taisyklių, darbuotojo tapatybę

patvirtinančio dokumento išdavimo, nešiojimo ir pateikimo kontroliuojančioms institucijoms pateikimo

patvirtinimo“.

Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus

jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Už tinkamą darbo sutarties

sudarymą atsako darbdavys.

Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys arba jo įgaliotas asmuo privalo supažindinti priimamą dirbti

asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais,

reglamentuojančiais jo darbą. Darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną, jeigu

šalys nesutarė kitaip.

Darbo kodekso 106-107 straipsniai numato išbandymo tvarką ir sąlygas. Darbo kodekso 108

straipsnyje yra išskirtos šios darbo sutarčių rūšys (9 priedas):

1. Neterminuotos.

2. Terminuotos, laikinosios, sezoninės.

3. Dėl papildomo darbo, antraeilių pareigų.

4. Nuotolinio darbo.

5. Patarnavimo darbams.

6. Kitos.

Neterminuota darbo – darbo sutartis, kai priimamas darbuotojas nenurodant atleidimo termino.

Terminuotos darbo sutartis – tai darbo sutartis sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų

atlikimo laikui, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams. Neleidžiama sudaryti terminuotos darbo sutarties,

jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai tai nustato įstatymai arba kolektyvinės sutartys.

Darbo sutarties terminas gali būti nustatomas iki tam tikros kalendorinės datos arba iki tam tikrų aplinkybių

atsiradimo, pasikeitimo arba pasibaigimo. Jeigu darbo sutartyje jos terminas nenurodytas arba netinkamai

nustatytas, laikoma, kad sudaryta neterminuota darbo sutartis.

Sezoninės darbo sutarties sudarymo tvarką reglamentuoja Darbo kodekso 112 straipsnis. Sezoninė

darbo sutartis sudaroma sezoniniams darbams atlikti. Sezoniniais vadinami darbai, kurie dėl gamtinių ir

klimato sąlygų dirbami ne visus metus, o tam tikrais periodais (sezonais), ne ilgesniais kaip aštuoni mėnesiai

(vienas po kito einančių dvylikos mėnesių laikotarpiu), ir yra įtraukti į sezoninių darbų sąrašą. Sezoninių

darbų sąrašą, sezoninės darbo sutarties sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo, taip pat darbo ir poilsio laiko ir

darbo apmokėjimo ypatybes remdamasi Darbo kodeksu nustato LR Vyriausybė.

2003 m. rugpjūčio 19 d. LR Vyriausybė nutarime Nr. 1043 „Dėl atskirų darbo sutarčių ypatumų

patvirtinimo“ nustatė laikinosios darbo sutarties sudarymo pagrindus, jos pakeitimo ir pasibaigimo, taip pat

laikinųjų darbuotojų darbo ir poilsio laiko ypatumus; darbo sutarties dėl antraeilių pareigų (darbo) ypatumus;

darbo sutarties su namudininkais ypatumus bei patarnavimo sutarties ypatumus).

15

Laikinoji darbo sutartis – tai darbo sutartis, sudaryta neilgesniam kaip 2 mėnesių laikui. Laikinoji

darbo sutartis gali būti sudaroma skubiems ar trumpalaikiams darbams atlikti, laikinai nesantiems (dėl ligos,

atostogų ir panašiai) darbuotojams pavaduoti. Laikinoji darbo sutartis taip pat gali būti sudaryta su

studentais, moksleiviais jų atostogų metu, vadovaujantis Darbo kodekso 277 straipsnio ir kitų teisės aktų

nuostatomis dėl saugių ir sveikų darbo sąlygų sudarymo asmenims iki 18 metų. Laikiniesiems darbuotojams

išbandymo laikotarpis nenustatomas.

Antraeilės pareigos (darbas) – tai darbuotojo laisvu nuo darbo pagrindinėje darbovietėje laiku

einamos pareigos ar atliekamas darbas. Darbo sutartyje dėl antraeilių pareigų (darbo), be kitų sutarties

sąlygų, turi būti nurodyta, kad darbuotojas priimtas į antraeiles pareigas dirbti sulygtą darbą. Darbuotojas,

norintis eiti antraeiles pareigas (dirbti darbą), iki darbo sutarties sudarymo turi pateikti darbdaviui, kuris

darbuotoją priima į antraeiles pareigas (darbą), iš pagrindinės darbovietės gautą pažymą, kurioje turi būti

nurodytas jo kasdienio darbo toje darbovietėje pradžios ir pabaigos laikas. Darbuotojas, dirbantis keliose

darbovietėse, būsimam darbdaviui turi pateikti pažymas apie darbo laiko kitose darbovietėse pradžią ir

pabaigą.

Nuotolinio darbo sutartis gali būti nustatyta, kad sutartyje sulygtą darbo funkciją arba dalį sulygtų

darbo funkcijų darbuotojas atliks kitose darbuotojui priimtinose vietose, ne darbovietėje.

Nuotolinio darbo sutartyje nurodoma darbo vieta (adresas), kurioje darbuotojas atliks darbo

funkcijas, darbuotojui darbdavio suteikiamos darbui naudoti darbo priemonės, nustatoma aprūpinimo jomis

tvarka, atsakomybė už jų sugadinimą teisės aktų nustatyta tvarka. Darbuotojo naudojamos darbo priemonės,

įranga, darbo vieta turi atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus. Darbdavys apmoko

darbuotoją, kaip saugiai naudotis darbdavio suteiktomis darbo priemonėmis ir įranga. Darbuotojas privalo

rūpintis savo paties ir kitų asmenų, kurie galėtų nukentėti dėl netinkamo darbuotojo elgesio ar klaidų, sauga

ir sveikata, taip pat tinkamu įrangos ir darbo priemonių naudojimu. Nuotolinio darbo sutartyje nurodomas

darbovietės padalinys, skyrius ar atsakingas asmuo, kuriam darbuotojas turi atsiskaityti už atliktą darbą, šio

atsiskaitymo tvarka.

Jeigu dirbama naudojant informacines technologijas (kompiuterį, telefoną ir panašiai), darbdavys

atsakingas už priemones, kuriomis užtikrinama duomenų, naudojamų darbuotojo darbo metu, apsauga.

Nuotolinio darbo sutartyje turi būti nustatytas darbo laikas, ne ilgesnis kaip 40 valandų per savaitę, kurį

darbuotojas skirsto savo nuožiūra ir apskaito pats.

Patarnavimo sutartis yra darbo sutartis, kuria darbuotojas įsipareigoja teikti asmenines namų ūkio

paslaugas, o darbdavys – fizinis asmuo, kurio teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja LR Civilinis kodeksas,

mokėti darbuotojui darbo užmokestį, užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas, vykdyti kitus sutartyje

numatytus įsipareigojimus. Asmeninės namų ūkio paslaugos – tai automobilio vairuotojo, kiemsargio, namų

ruošos ir kitokių pagalbininkų – skalbėjo, virėjo, namų kambarinės paslaugos, atliekant įvairius darbus

privačiuose namų ūkiuose, vaikų, ligonių priežiūros darbuotojo, auklės, auklės tarnaitės, slaugės, sodininko

(sodo priežiūros paslaugos), kompiuterių sistemų specialisto (darbdavio privačiame namų ūkyje arba savo

namuose darbdaviui teikiamos paslaugos ), kitos darbdaviui teikiamos asmeninės namų ūkio paslaugos.

Patarnavimo sutartyje turi būti nustatytas kasdieninio darbo pradžios ir pabaigos laikas, darbo diena gali būti

16

pertraukiama. Pagal patarnavimo sutartis dirbantiems darbuotojams gali būti taikoma suminė darbo laiko

apskaita. Darbuotojų dirbtas darbo laikas gali būti žymimas ir kitaip negu nustatytos pavyzdinės formos

darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Patarnavimo sutartyje darbuotojo pageidavimu gali būti susitarta dėl

išlaidų (kelionės, nakvynės, spec. Drabužių įsigijimo ir kitų), patirtų teikiant paslaugas, kompensavimo,

apgyvendinimo pas darbdavį ir maitinimo sąlygų. Sudarius patarnavimo sutartį, darbdavys neprivalo įteikti

darbuotojui darbo pažymėjimo.

Darbo sutartys užregistruojamos darbo sutarčių registre. (10, 11 priedas)

3.8. Įmonės vadovo įsakymas dėl priėmimo į darbą, jo registravimas

Įsakymai (žr. 12, 13, 14 priedus – teisės aktus) leidžiami personalo klausimais; atostogų klausimais;

komandiruočių klausimais; įmonės veiklos klausimais.

Teisės aktų (įsakymų) sudedamosios dalys yra šios: herbas arba prekių ženklas, dokumento

sudarytojo pavadinimas, dokumento pavadinimas, dokumento data, registracijos numeris, dokumento

sudarymo vieta, tekstas, parašas.

Teisės aktų data rašoma mišriuoju būdu. Teisės akto tekstas turi būti glaustas, aiškus, logiškas.

Jame negali būti faktų ir situacijų aprašymo, pastabų, atskirai nurodomo pagrindo.

Teisės aktai registruojami atskiruose žurnaluose (žr. 15 priedą) pagal dokumentų rūšis ir saugojimo

terminus.

Personalo skyrius užpildo ir priimto į darbą ASMENS KORTELĘ (žr. 16 priedą), priėmimo į darbą

anketą (personalo įskaitos lapas). Beveik kiekviena įmonė (savo kompetencijos rėmuose) susikuria ir

priėmimo į darbą anketą – personalo įskaitos lapą. Tai nėra privalomas dokumentas, jei asmuo pateikia

gyvenimo aprašymą.

3.9. Darbo pažymėjimo paruošimas ir išdavimas, jo registracija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu darbuotojo tapatybę patvirtinantį dokumentą – darbo

pažymėjimą (žr. 17 priedą) darbuotojas privalo nešiotis ar laikyti darbo metu darbo vietoje.

1. Darbo pažymėjimą išduoda ir keičia darbdavys;

2. Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi darbdavys

įteikia darbuotojui pastarojo tapatybę patvirtinantį dokumentą – darbo pažymėjimą.

3. Darbuotojo darbo pažymėjimas galioja iki darbo sutartyje nustatyto termino.

4. Darbuotojų, priimtų dirbti pagal neterminuotą darbo sutartį, darbo pažymėjimo galiojimo laiką

nustato darbo tvarkos taisyklės.

5. Darbuotojo darbo pažymėjimas keičiamas, jeigu jis tapo netinkamas naudoti arba pasikeičia

vienas iš jo rekvizitų duomenų.

6. Darbuotojas, gaudamas naują arba keičiamą darbo pažymėjimą, pasirašo pažymėjimą

išduodančios įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktūros tvarkomame darbuotojų darbo

pažymėjimų registravimo žurnale (žr. 18 priedą).

17

7. Darbo pažymėjimą darbuotojas privalo nešiotis ar laikyti darbo metu darbdavio (arba įmonės,

įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktūros vidaus darbo tvarkos taisyklėse) nurodytoje vietoje.

8. Už darbo pažymėjimo išdavimą, jo laikymo tvarkos nustatymą ir pateikimo kontroliuojančioms

organizacijoms užtikrinimą atsakingas darbdavys.

4. DARBUOTOJŲ ASMENS BYLŲ TVARKYMAS Priimant į darbą naują darbuotoją jam užvedama asmens byla.

Darbuotojų asmens bylos sudaromos iš dokumentų, patvirtintų dokumentų kopijų ar nuorašų,

tiesiogiai susijusių su konkrečiu darbuotoju per jo darbo firmoje laikotarpį. Asmens byloje dokumentai

segami tokia tvarka:

• įsidarbinimo anketos;

• prašymas priimti dirbti;

• motyvacinis laiškas;

• charakteristika;

• gyvenimo aprašymas;

• darbo sutartis;

• darbo pažymėjimas;

• darbuotojo anketa (personalo įskaitos lapas);

• mokslo baigimo dokumentų kopijos (realioje įmonėje);

• paso duomenų lapo kopija (gimimo liudijimo kopija nepilnamečiams) (realioje įmonėje);

• socialinio draudimo pažymėjimo duomenų lapo kopija (realioje įmonėje);

• rekomendacijos (realioje įmonėje);

• įsakymo dėl priėmimo į darbą kopija;

• kvalifikacijos kėlimą liudijančių pažymėjimų kopijos(realioje įmonėje);

• prašymai perkelti į kitą darbą (skyrių) arba atleisti iš darbo;

• įsakymų apie tarnybos eigą kopijos ir kt.;

• karinės įskaitos lapo kopija (realioje įmonėje);

• sveikatos pažyma (realioje įmonėje);

• tėvų sutikimas (nepilnamečiams) (realioje įmonėje).

Dokumentų įsegimo į asmens bylą tvarka – nauji dokumentai segami bylos viršuje.

Asmens bylos registruojamos asmens bylų registravimo žurnale (žr. 19 priedą). Sudaromas asmens

byloje esančių dokumentų apyrašas. Apyrašo numeris turi sutapti su darbo sutarties numeriu. Šie dokumentai

ruošiami laisva forma.

18

5. PRANEŠIMAI VALSTYBINIAM SOCIALINIO DRAUDIMO FONDUI (SODRAI) APIE

PERSONALO PRIĖMIMĄ IR ATLEIDIMĄ IŠ DARBO

Draudėjai „Simulith“ Sodrai teikia šiuos pranešimus:

1. Pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią. Pateikiamas kai

apdraustasis asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį arba su juo sudaroma rašytinė slapto

bendradarbiavimo sutartis, pagal kurią mokamas atlygis.

2. Pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą. Pateikiamas kai

darbuotojas atleidžiamas iš darbo arba nutraukiama rašytinė slapto bendradarbiavimo sutartis, pagal kurią

buvo mokamas atlygis.

3. Pranešimas apie apdraustajam suteiktas (atšauktas) tėvystės atostogas arba atostogas vaikui

prižiūrėti. Pateikiamas, kai apdraustajam suteikiamos tėvystės atostogos, kol vaikui sukaks vienas mėnuo;

kai apdraustajam (motinai (įmotei), tėvui (įtėviui) arba vaiko globėjui), suteikiamos atostogos vaikui

prižiūrėti, kol jam sueis treji metai; kai apdraustasis, kuriam suteiktos tėvystės atostogos arba atostogos

vaikui prižiūrėti, sugrįžta iš atostogų anksčiau nurodyto laiko; kai apdraustasis jo paties prašymu ar kitais

teisės aktų nustatytais atvejais atleidžiamas iš darbo nepasibaigus tėvystės atostogoms arba atostogoms

vaikui prižiūrėti.

4. Pranešimas apie apdraustųjų nedraudiminius laikotarpius.

Pateikiamas, kai:

1) apdraustajam asmeniui suteikiamos nemokamos atostogos;

2) apdraustajam asmeniui suteikiamos atostogos kvalifikacijai tobulinti, kūrybinės atostogos,

mokymosi atostogos ir už suteiktų atostogų laikotarpį darbo užmokestis ar kitos išmokos

nemokamos;

3) apdraustasis asmuo neatvyksta į darbą administracijos leidimu ir už minėtą laikotarpį jam

darbo užmokestis ar kitos išmokos nemokamos už vieną ar daugiau dienų;

4) apdraustajam asmeniui suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai;

5) apdraustajam asmeniui laikinojo nedarbingumo laikotarpiu bei buvo išduota medicininė

pažyma ir už šį laikotarpį darbo užmokestis ar kitos išmokos nemokamos;

6) apdraustajam asmeniui nušalinimo nuo darbo (pareigų) ar pravaikštos laikotarpiais darbo

užmokestis ar kitos išmokos nemokamos už vieną ar daugiau dienų;

7) apdraustasis asmuo pašaukiamas atlikti karo tarnybą arba mokomąsias karines pratybas ir už

minėtą laikotarpį darbo užmokestis ar kitos išmokos nemokamos už vieną ar daugiau dienų;

8) apdraustajam asmeniui kitų neatvykimų į darbą (tarnybą) be svarbios priežasties

laikotarpiais bei kitais teisės aktuose nustatytais atvejais darbo užmokestis ar kitos išmokos

nemokamos už vieną ar daugiau dienų.

5. Pranešimas apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (SAM pranešimas). Draudėjai

kiekvieną mėnesį pateikia SAM pranešimą ir jo priedus apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio

draudimo įmokas; apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo laikotarpius ir įmokas.

19

6. Pranešimas dėl pašalpos skyrimo. Pranešimą teikiamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, o dėl

motinystės pašalpos skyrimo – ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo asmens kreipimosi dienos. Ir kt.

Šių pranešimų formas ir formų pildymo programas galima rasti adresu:

http://www.sodra.lt/lt/draudeju_portalas/formos. Pranešimų teikimą reglamentuoja Valstybinio socialinio

draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d.

įsakymu Nr. V-243 Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklės. Pranešimai

teikiami siunčiant elektroninį dokumentą per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą. Jeigu draudėjai turi

9 ar mažiau apdraustųjų asmenų, pranešimai gali būti teikiami rašytine forma tiesiogiai Fondo valdybos

teritoriniam skyriui.

Pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią turi būti pateiktas darbuotojo

(praktikanto) priėmimo į darbą dieną. Priėmimo į darbą dieną pranešimas turi būti pasiųstas elektroniniu

paštu į „Simulith“ Sodrą (slverslas@viko.lt).

Darbdaviui atleidus draudžiamąjį iš darbo, pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio

draudimo pabaigą būtina pateikti „Simulith“ Sodrai per 3 dienas nuo darbuotojo atleidimo datos.

Pranešimas apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (SAM pranešimas) už atitinkamą

laikotarpio privalo būti pateiktas Fondo valdybos teritoriniam skyriui iki kito kalendorinio mėnesio 15

dienos.

6. DIRBANČIŲJŲ DARBO LAIKO APSKAITA, DARBO LAIKO APSKAITOS

ŽINIARAŠČIO PILDYMO TVARKA

Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pavyzdinės formos ir pildymo tvarkos aprašą galima rasti adresu

http://www.socmin.lt/index.php?543753386 (žr. 20 priedą).

Į darbo laiko apskaitos žiniaraštį surašomi šie duomenys: visų įstaigos sąrašuose esančių

darbuotojų vardai, pavardės, jų pareigos (profesija, kvalifikacinė kategorija), darbo grafiko numeris (jeigu

įmonėje naudojamas ne vienas darbo grafikas) ir nustatytas darbo valandų skaičius per mėnesį.

Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje ranka ar kompiuteriu žymima kiekvieną dieną dirbtas laikas ir

neatvykimo į darbą atvejai. Darbo laikas žymimas valandomis, o neatvykimo į darbą atvejams taikomas

sutartinis žymėjimas (žr. 21 priedą). Darbuotojams turi būti suteikta galimybė susipažinti su darbo laiko

apskaitos žiniaraščiu įstaigos vadovo nustatyta tvarka.

Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje kiekvienam darbuotojui skiriamos 3 eilutės: pirmojoje eilutėje

nurodoma faktiškai dirbtas laikas (atskirai naktį dirbtas laikas ir viršvalandžiai) ir neatvykimo į darbą atvejai;

antrojoje eilutėje nurodoma laikas, dirbtas esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, ir darbo pertraukos,

kurios įskaitomos į darbo laiką; trečiojoje eilutėje siūloma žymėti neatvykimo į darbą atvejus, kurie prilyginti

darbo laikui.

Darbo laiko apskaitos žiniaraščio 1–12 skiltyse nurodomas darbo laiko balansas. Čia atskirai

nurodytos 3 pagrindinės grupės:

1. Faktiškai dirbtas laikas, kurį sudaro darbo tvarkos taisyklėse ir darbo sutartyje numatytas

kasdienis darbo laikas ir viršvalandžiai. Tarnybinės komandiruotės prilyginamos faktiškai dirbtam laikui.

20

2. Neatvykimas į darbą, nurodomi kiekvieno darbuotojo neatvykimo į darbą atvejai per mėnesį pagal

atskiras jų rūšis (taikomas sutartinis žymėjimas).

3. Nedirbtas laikas, prilygintas darbo laikui.

Darbo laiko apskaitos žiniaraščio faktiškai dirbto laiko ir neatvykimo į darbą atvejų per mėnesį

suminėje eilutėje nurodomas struktūrinio padalinio faktiškai dirbtas laikas ir neatvykimo į darbą atvejų

skaičius.

Darbuotojams, kurie pagal atliekamą darbo funkciją savo darbo laiką visiškai ar iš dalies tvarko savo

nuožiūra, darbo laiko apskaitos taisykles nustato darbdavys, suderinęs su darbuotojų atstovais. Tokių pareigų

sąrašas nustatomas kolektyvinėse sutartyse, darbo tvarkos taisyklėse.

Už darbo laiko apskaitą atsakingi įstaigos skyriai, padaliniai ar tie darbuotojai, kuriuos nurodo

įstaigos vadovas įsakyme. Darbo laiko apskaitą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Darbo kodekso XIII –

XIV skyriai (žr. Darbo kodeksas).

Į darbo laiką įeina:

• faktiškai dirbtas laikas, budėjimas darbe ir namuose;

• tarnybinės komandiruotės, tarnybinės kelionės į kitą vietovę laikas;

• laikas, reikalingas darbo vietai, darbo įrankiams, saugos priemonėms paruošti ir sutvarkyti;

• pertraukos darbe, pagal norminius teisės aktus įskaitomos į darbo laiką;

• privalomų medicininių apžiūrų laikas;

• stažuotė, kvalifikacijos kėlimas darbovietėje ar mokymo centruose; nušalinimo nuo darbo

laikas, jeigu nušalintas darbuotojas privalo laikytis nustatytos darbovietėje tvarkos;

• prastovos laikas ir kiti norminių teisės aktų nustatyti laikotarpiai.

Į darbo laiką neįeina:

• pravaikšta;

• neatvykimas į darbą administracijos leidimu;

• valstybinių, visuomeninių ar piliečio pareigų atlikimas, karinė tarnyba arba mokomosios karinės

pratybos;

• nedarbingumo laikas;

• pertraukos pailsėti ir pavalgyti, kasdieninis (tarp pamainų), kassavaitinis poilsis, šventės,

atostogos ir kiti norminių teisės aktų nustatyti laikotarpiai.

Darbo laikas negali būti ilgesnis kaip 40 val. (maksimaliai 48 val.) per savaitę arba 8 val. per dieną.

Kitą svarbią informaciją apie darbo laiko reglamentavimą skaitykite Lietuvos Respublikos Darbo kodekso

XIII skyriuje.

Poilsio laikas – tai laisvas nuo darbo laikas: pertrauka pailsėti ir pavalgyti (0,5 – 2 val.); papildomos

ir specialios pertraukos pailsėti darbo dienos (pamainos) laiku (~30 min.); paros nepertraukiamasis poilsis

tarp darbo dienų (pamainų) (ne turmpesnė kaip 11 val. iš eilės); savaitės nepertraukiamasis poilsis;

kasmetinis poilsio laikas (švenčių dienos, atostogos); tikslinės atostogos, pavyzdžiui nėštumo ir gimdymo,

tėvystės, mokymosi ir kt. (detaliau skaityti Lietuvos Respublikos Darbo kodekso XIV skyriuje).

21

7. ĮMONĖS VEIKLOS DOKUMENTAI IR JŲ KLASIFIKAVIMAS

Dokumentai atsirado labai seniai. Jie lydi žmogų visą gyvenimą, nes reikalingi visose veiklos srityse.

Be dokumentų, juose užfiksuotos informacijos mes negalėtume atlikti valdymo darbo, be jų nėra istorijos. Nėra

tokios profesijos, kurios atstovams nereikėtų susidurti su dokumentais. Visų profesijų darbuotojai ne tik

naudoja dokumentuose esančią informaciją, bet ir patys juos rengia.

Dokumentas (lot. documentum – pamokomas pavyzdys, liudijimas, įrodymas) – materialus objektas

(popierius, piešinys, nuotrauka, kino juosta), kuriame užfiksuotos kokios nors žinios. Dokumentas –

priemonė įvairiais būdais fiksuoti informaciją, įvykius, faktus, tikrovės reiškinius, taip pat žmogaus mąstymo

ir praktinę veiklą. Visa tai galima fiksuoti raštu, vaizdu, garsu. Tai dokumento sąvoka plačiąja prasme.

Dokumentas – juridinio ar fizinio asmens veiklos procese užfiksuota informacija, nepaisant jos

pateikimo būdo, formos ir laikmenos.

Akivaizdu, kad popieriuje išspausdinta informacija negali užtikrinti efektyvaus keitimosi informacija

proceso, ypač jei partneris yra kitame mieste ar kitoje šalyje. Šiame etape tradicinę informacijos laikmeną,

popierių turi pakeisti netradicinės – elektroninės laikmenos (elektroniniai dokumentai). Tik tokiu būdu

galimas efektyvus priimamų sprendimų informacinis aprūpinimas.

Nepriklausomai nuo to, ar informacija teikiama popierinėje laikmenoje, ar elektroniniame

dokumente, privalomi tie patys valdymo dokumentų įforminimo reikalavimai. Vienintelis skirtumas –

elektroniniame dokumente įprastą parašą keičia skaitmeninis.

Specialiuosius dokumentus organizacijos rengia pagal nustatytus reikalavimus, o organizuodamos

valdymo procesą rengia teisės aktus, tvirtinamuosius ir informacinius dokumentus, sudarančius veiklos

dokumentų sistemą.

Veiklos dokumentai yra universalūs, jie visi rengiami pagal tas pačias taisykles:

• teisės aktai – kolegialių institucijų, įstaigų vadovų, kitų teisės aktų suteiktus įgaliojimus turinčių

valstybės tarnautojų leidžiami teisės aktai viešojo ar vidaus administravimo funkcijoms įgyvendinti

(įsakymai, nutarimai, nurodymai, potvarkiai, sprendimai);

• tvirtinamieji dokumentai (juose nustatomos pagrindinės organizacijų veiklos normos, tikslai,

uždaviniai, kompetencija, darbuotojų teisės ir pareigos) – teisės aktais tvirtinami kiti teisės aktai, nustatantys

įstatymų ir kitų teisės aktų įgyvendinimo normas (instrukcijos, įstatai, nuostatai, statutas, taisyklės,

reglamentai ir kt.);

• įstaigų siunčiamieji ir vidaus dokumentai (informaciniai), kuriuose pateikiama informacija ar

duomenys, fiksuojami su įstaigos veikla susiję faktai, įvykiai, ryšiai su kitomis įstaigomis (aktai, apžvalgos,

ataskaitos, charakteristikos, pažymos, protokolai, raštai, rekomendacijos ir kt.). Prie šių dokumentų

priskiriami ir asmens rengiami dokumentai – gyvenimo aprašymas, motyvacinis laiškas, prašymas,

paaiškinimas (pasiaiškinimas).

Kiekvienos įstaigos dokumentų komplektą lemia jos funkcijos ir kompetencija, sprendžiamų klausimų

pobūdis, jų sprendimo tvarka, ryšiai su kitomis įstaigomis, dokumentų funkcinė paskirtis.

22

Teisinis dokumentų rengimo pagrindas:

1. Lietuvos Respublikos Prezidento įsakai ir dekretai.

2. Lietuvos Respublikos įstatymai.

3. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimai.

4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ir potvarkiai.

5. Lietuvos Respublikos ministerijų įsakymai ir nutarimai.

6. Aukštesniosios įstaigos nutarimai ir įsakymai.

7. Įstaigos vadovo įsakymai.

Kiekviena įstaiga turi sudaryti dokumentų sąrašą, kuriais naudodamasi įformins savo veiklą, ir

pridėti jį prie įstaigos Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių. Rengiant dokumentų sąrašą, būtina

vadovautis Valdymo dokumentų klasifikatoriais ir Dokumentacijos planu.

Tam, kad būtų galima įvykdyti dokumento užduotį, greitai surasti ir tvarkingai naudoti jo

informaciją, dokumentas turi būti gerai parengtas, tinkamai įformintas ir juridiškai galiojantis.

8. GAUNAMOS IR IŠSIUNČIAMOS KORESPONDENCIJOS TVARKYMAS

Visa gaunamoji korespondencija, nesvarbu, kokiu būdu ji pateko į įstaigą (paštu, telegrafu ir kt.),

priimama sekretoriate (raštinėje), mūsų atveju Personalo skyriuje. Pirmiausia patikrinama, ar

korespondencija skirta įstaigai, ar nesuplyšę vokai, ar juose yra visi dokumentai. Jeigu korespondencija

atsiųsta ne tuo adresu, ją būtina persiųsti nurodytai įstaigai arba grąžinti siuntėjui. Vokai atplėšiami

(sekretoriate) raštinėje, išskyrus korespondenciją su užrašu „asmeniškai“. Ši korespondencija neatplėšta

perduodama nurodytam asmeniui.

Gauti faksimilinio ryšio ar kitokiais telekomunikacijų įrengimais informaciniai dokumentai, jei yra

užtikrinta jų teksto apsauga ir galima identifikuoti siuntėjo parašą, atspausdinami ir registruojami bendra

tvarka. Jei vėliau atsiunčiamas dokumento originalas, jis registruojamas ta pačia data ir numeriu, kaip

anksčiau telekomunikacijų įrenginiais gautas dokumentas. Jei kartu su dokumentu (prašymu, pareiškimu)

pateikiamas asmens dokumentas (gimimo liudijimas, mokslo baigimo pažymėjimas ir kt.), asmens

dokumentas, padarius jo kopijas, grąžinamas pateikusiajam.

Sekretoriate (raštinėje) mūsų atveju Personalo skyriuje visi gauti dokumentai peržiūrimi ir

suskirstomi į registruotinus ir neregistruotinus. Neregistruotini dokumentai (reklaminiai pranešimai,

programos, periodiniai leidiniai ir pan.) ir asmeniška korespondencija perduodama pagal paskirtį. Ant

registruotino dokumento dedamas gauto dokumento registracijos spaudas ir įrašoma gavimo data.

Kiti dokumentai užregistruojami (22 priedas) ir perduodami susipažinti įstaigos vadovui, jo

pavaduotojui ar struktūriniam padaliniui. Įstaigos vadovas, peržiūrėjęs dokumentą, rašo rezoliuciją, kurioje

trumpai išdėsto, kas ir kokiu būdu turi spręsti dokumente keliamus klausimus ar reikalavimus. Dokumentai

su rezoliucijomis grąžinami į raštinę mūsų atveju į Personalo sk. ir įteikiami vykdytojams. Atlikęs užduotį,

vykdytojas dokumentą deda į bylą, arba perduoda už bylos sudarymą atsakingam struktūriniam padaliniui ar

darbuotojui.

23

Dokumentai įstaigoje registruojami vieną kartą: teisės aktai, siunčiamieji, kiti įstaigoje parengti

dokumentai – jų pasirašymo ar tvirtinimo dieną, gauti – jų gavimo dieną.

Kol dokumentas neužregistruotas, jokios tolesnės procedūros negali būti atliekamos.

9. ĮMONĖJE (ĮSTAIGOJE)PARENGTŲ (SIUNČIAMŲJŲ IR VIDAUS) DOKUMENTŲ

REGISTRAVIMAS

Įstaigos parengti ir gauti su jos veikla susiję dokumentai turi būti registruojami, kad būtų įrodytas jų

buvimas įstaigos dokumentų apskaitos sistemoje ir užtikrinta paieška. Dokumentai registruojami dokumentų

registruose: Įstaigos teisės aktai registruojami atskiruose registruose pagal dokumentų rūšis ir saugojimo

terminus. Pasirašyti teisės aktai (vidaus dokumentai – įsakymai, sprendimai ir kt.) registruojami ir, jeigu

reikia, dauginami. Pirmasis egzempliorius įsegamas į atitinkamą bylą, o kiti egzemplioriai perduodami

vykdytojams, struktūriniams padaliniams ar siunčiami kitoms įstaigoms.

Informaciniai įstaigos vidaus dokumentai (protokolai, aktai, pažymos ir kt.) registruojami

atskiruose registruose pagal dokumentų rūšis. Jei tokių dokumentų apyvarta didelė, jie gali būti registruojami

atskiruose registruose pagal sudarytojus, temas, saugojimo terminus, kitą požymį ar jų derinį. Jei

informacinių įstaigos vidaus dokumentų apyvarta nedidelė, jie gali būti registruojami viename informacinių

įstaigos vidaus dokumentų registre, jei kiti teisės norminiai aktai nenustato kitaip.

Informaciniai siunčiamieji ir gauti dokumentai registruojami atskiruose registruose (23 priedas).

Gali būti nustatyti ir kiti siunčiamųjų ar gautų dokumentų registrai pagal korespondentus ar temas.

Dokumentų registruose registruojami vienų kalendorinių metų dokumentai, jei kiti teisės norminiai aktai

nenustato kitaip. Dokumentų registrų kiekį nustato ir jų sąrašą tvirtina įstaigos vadovas. Įstaigos dokumentų

registrų sąrašas (24 priedas) turi būti visiems prieinamas.

Dokumentų registracijos formą bei rekvizitų išdėstymo tvarką joje pasirenka pati įstaiga ir nurodo

įstaigos raštvedybos instrukcijoje. Siunčiami dokumentai paprastai rengiami taip: parengiamas dokumento

projektas, jis spausdinimas, įforminimas, registruojamas ir išsiunčiamas. Prieš atiduodamas dokumentą

pasirašyti, jį parengęs asmuo privalo patikrinti dokumento turinį, ištaisyti korektūros klaidas, suderinti jį su

suinteresuotomis įstaigomis ar asmenimis ir pats vizuoti. Pasirašyti siunčiamieji dokumentai perduodami

sekretoriatui (raštinei) registruoti ir išsiųsti. Dokumentai turi būti išsiųsti tą pačią dieną, kada jie pasirašomi

ir užregistruojami.

Įstaigoje turi būti vykdoma dokumentų kiekio apskaita. Dokumentų kiekis – tai įstaigos gaunamųjų,

siunčiamųjų ir vidaus dokumentų skaičius per tam tikrą laiką (mėnesį, ketvirtį, metus). Dokumentas

apskaitoje registruojamas tik vieną kartą. Gaunamieji ir siunčiamieji dokumentai skaičiuojami sekretoriate

(raštinėje) gautųjų dokumentų pirminio apdorojimo metu ir siunčiamųjų dokumentų registravimo bei

išsiuntimo metu. Dokumentų kiekį ir apyvartos duomenis susumuoja raštinė ir pateikia įstaigos vadovui

susipažinti.

24

10. ASMENS BYLŲ ARCHYVŲ TVARKYMAS

Darbuotojų asmens bylos sudaromos iš dokumentų, patvirtintų dokumentų kopijų ar nuorašų,

tiesiogiai susijusių su konkrečiu darbuotoju per jo darbo įstaigoje laikotarpį. Darbuotojo asmens byloje turi

būti tokie dokumentai:

• dokumentų, esančiu byloje, vidaus apyrašas;

• gyvenimo aprašymas

• prašymas priimi į darbą ar dalyvauti konkurse;

• darbo sutartis

• pareigybės nuostatai (su supažindinimo žyma);

• pranešimo apie apdraustojo socialiniu draudimu priėmimo į darbą kopija;

• darbuotojo įskaitos lapas

• mokslo baigimo dokumentų kopijos;

• charakteristikos ir rekomendacijos;

• prašymai perkelti į kitas pareigas, atleisti iš darbo;

• įsakymų personalo klausimais kopijos;

• mokslo darbų ar išradimų sąrašas;

• atestacijos lapai;

• kvalifikacijos kėlimo, konkurso darbo vietai užimti komisijų protokolų išrašai;

• pažymos ir kiti dokumentai.

Asmens byla saugojama 75 metus įstaigos archyve, o po to perduodama saugoti valstybės ar

savivaldybės archyvui, kitų asmens bylos dokumentų saugojimo terminai nurodyti lentelėje (žr. 25 priedą).

Asmens bylos archyvavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos archyvų departamento prie LR

Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 88 dokumentų tvarkymo ir

apskaitos taisyklės. Remiantis šiomis taisyklėmis, asmens bylos lapai numeruojami (žr. 26 priedą) nustatyta

tvarka. Kiekvienos bylos lapai numeruojami atskirai.

11. DOKUMENTACIJOS PLANO FORMAVIMAS

Įstaigos dokumentų tvarkymui ir valdymui visose jos veiklos srityse ir bylų sudarymui užtikrinti

turi būti parengtas numatomų sudaryti bylų planas – dokumentacijos planas. Dokumentacijos planas (30

priedas) parengiamas kasmet, likus mėnesiui iki naujų kalendorinių metų pradžios. Dokumentacijos plane

bylos surašomos pagal įstaigai nustatytas funkcijas ir veiklos sritis. Veiklos sritys ir bylos sisteminamos

įstaigos pasirinkta tvarka.

Kiekvienai dokumentacijos plane įrašytai bylai suteikiamas indeksas, kurį sudaro dokumentacijos

plano punkto ir papunkčio eilės numeris.

25

Dokumentacijos plane įrašytai konkrečiai bylai suteiktas eilės numeris nekeičiamas. Jei kitais

kalendoriniais metais tokia byla nesudaroma, jos numeris į dokumentacijos planą neįrašomas ir kitai bylai

nesuteikiamas. Į dokumentacijos planą įrašomos visos bylos, kurias planuojama kitais kalendoriniais metais

sudaryti ar tęsti. Kiekvienos dokumentacijos plane įrašytos bylos saugojimo terminai nurodomi

vadovaujantis įstatymais, kitais teisės norminiais aktais, nustatančiais dokumentų saugojimo terminus.

Lietuvos Respublikos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 11 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtinta

Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklė. Rodyklė nustato valstybės ir savivaldybių institucijų,

įstaigų, įmonių, valstybės įgaliotų asmenų vidaus administravimo, kitų bendrųjų veiklos dokumentų

minimalius saugojimo terminus ir dokumentus, kurie bus perduoti nuolat saugoti į valstybės archyvus.

Dokumentacijos plane taip pat nurodomi už bylų sudarymą atsakingi struktūriniai padaliniai ar

darbuotojai. Dokumentacijos planas rengiamas atsižvelgiant į bendruosius bylų sudarymo principus.

Įstaigoje parengti teisės aktai (nutarimai, įsakymai, potvarkiai ir kt.) dedami į atskiras bylas pagal jų rūšis ir

saugojimo terminus. Tvirtinamieji dokumentai (nuostatai, taisyklės, instrukcijos ir kt.) dedami kartu su teisės

aktais, kuriais jie buvo patvirtinti.

Gauti teisės aktai įstaigos veiklos klausimais (nutarimai, įsakymai, potvarkiai ir kt.) dedami į

atskiras bylas pagal dokumentų rūšis ir sudarytojus. Jei tokių dokumentų gaunama nedaug, jie gali būti

dedami į vieną bylą.

Susirašinėjimo dokumentų bylos sudaromos pagal temas. Susirašinėjimo dokumentų bylų

antraštėse nurodomi konkretūs arba apibendrinti korespondentų pavadinimai ir susirašinėjimo su jais

klausimai.

Dokumentų registrai, pasibaigus jų pildymo laikotarpiui, dedami į bylas pagal jų saugojimo

terminus ar į registre registruotų dokumentų bylas, jei registras nesudaro atskiros bylos.

Bylų antraštės dokumentacijos plane turi būti konkrečios ir aiškios, nurodančios byloje esančių

dokumentų turinį ir rūšį. Jei byla sudaroma iš dviejų rūšių dokumentų, bylos antraštėje nurodomos abi

dokumentų rūšys. Jei byla sudaroma iš trijų ar daugiau rūšių dokumentų vienu klausimu, bylos antraštėje

apibendrintai rašoma ,,dokumentai“. Jei byla sudaroma iš vieno dokumento, antraštėje nurodomas jo

pavadinimas. Bylų antraštėse pavadinimai netrumpinami, nevartojamos nekonkrečios formuluotės.

Sudaromos vienarūšės bylos į dokumentacijos planą įrašomos viena apibendrinta antrašte.

Jei per kalendorinius metus susidaro dokumentų, kuriems bylos dokumentacijos plane

nenumatytos, rengiamas dokumentacijos plano papildymų sąrašas. Į sąrašą įrašytoms naujoms byloms

suteikiamas indeksas, einantis iš eilės pagal patvirtinto dokumentacijos plano atitinkamo punkto papunktį.

Sąrašas derinamas ir tvirtinamas kartu su kitų metų dokumentacijos planu. Sudaromos vienarūšės bylos

įrašomos į tų bylų apskaitos žurnalus, sąrašus jei kiti teisės norminiai aktai nenustato kitokios jų apskaitos.

Dokumentai per kalendorinius metus į dokumentacijos plane numatytas bylas dedami laikantis šių

reikalavimų. Dokumentų rūšys ir turinys turi atitikti dokumentacijos plane numatytos sudaryti bylos antraštę.

Bylos antraštė ir indeksas turi būti užrašyti ant bylos segtuvo. Į bylą dedamas vienas dokumento

egzempliorius. Jei faksimilinio ryšio ar kitokiais telekomunikacijų įrenginiais gautas dokumentas

26

užregistruojamas ir jame parašoma rezoliucija, o vėliau gaunamas dokumento originalas, į bylą dedamas

originalas ir anksčiau gauto dokumento lapas su jį gavusioje įstaigoje parašytais rekvizitais.

Dokumentai byloje dedami chronologine tvarka, jei netaikoma kita sisteminimo tvarka. Vardiniai

dokumentai byloje sisteminami pavardžių abėcėlės tvarka. Priedai ir pridedami dokumentai dedami prie tų

dokumentų, kuriems jie priklauso. Jei priedų ar pridedamų dokumentų yra daug, jie gali būti dedami į atskirą

bylą. Į bylas gali būti dedama vaizdinė medžiaga, įstaigos parengti leidiniai, susiję su jos atliekamomis

funkcijomis. Dokumentų juodraščiai ir grąžintini dokumentai į bylas nededami. Byla sudaroma ne daugiau

kaip 150–200 lapų, jei jų yra daugiau, sudaroma kita byla.

Pasibaigus kalendoriniams metams, pagal dokumentacijos planą, jo papildymų sąrašą,

vienarūšių bylų sąrašus ar kitus nustatytus jų apskaitos dokumentus suvedami bylų sudarymo

statistiniai duomenys, jie rašomi dokumentacijos plano suvestinėje.

12. PAREIGINIŲ NUOSTATŲ RENGIMAS

Pareiginiai nuostatai, įstatai, vidaus tvarkos taisyklės priklauso tvirtinamųjų dokumentų grupei. Šie

dokumentai gali būti papildomi šiais rekvizitais: specialiąja žyma, suderinimo žyma, vizomis, supažindinimo

žyma, dokumento paieškos nuoroda, taip pat gali būti nurodytas dokumento rengėjas. Tvirtinamų dokumentų

tekstą sudaro punktai ir jų pastraipos, punktų papunkčiai, kurie rašomi pagal nustatytus reikalavimus.

Tvirtinamų dokumentų tekstas gali būti skirstomas skyriais, skirsniais, poskyriais.

Tvirtinami dokumentai gali turėti priedų (dokumentų formų, lentelių, paaiškinimų ir pan.).

Tvirtinamuose dokumentuose parašo rekvizitas nerašomas, teksto pabaiga žymima horizontaliu brūkšniu,

brėžiamu po tekstu, ties jo viduriu (žr. 31, 32, 33 priedus).

DRAUSMINĖ IR MATERIALINĖ DARBUOTOJŲ ATSAKOMYBĖ

Darbo drausmė teisės literatūroje suprantama keliais aspektais:

1. Kaip kolektyvinis darbo organizavimo principas;

2. Kaip teisės šakos – darbo teisės – principas;

3. Kaip darbo teisės institutas, teisės normų, reglamentuojančių darbo drausmę, visuma;

4. Kaip teisinio darbo santykio turinio elementas(darbuotojo paklusimas nustatytai darbovietėje

darbo tvarkai);

5. Kaip konkretaus darbuotojo elgesys, jo pareigingumas, laikymasis nustatytų elgesio taisyklių).

Darbo drausmė teisės teorijoje dar suprantama objektyviu ir subjektyviu požiūriu. Objektyviu

požiūriu darbo drausmė – visuma teisės normų, nustatančių darboviečių darbo tvarką, darbuotojo, darbdavio

ir administracijos pareigas, darbuotojų skatinimo priemones, drausminės atsakomybės pagrindus, drausminių

nuobaudų taikymą ir reguliuojančių kitus su darbo drausme susijusius santykius.

Subjektyviu požiūriu darbo drausmė suvokiama kaip konkretaus darbuotojo pareiga laikytis jam

privalomų norminių teisės aktų reikalavimų bei vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus,

duodamus remiantis sudaryta darbo sutartimi.

27

Darbo drausmė užtikrinama tokiais būdais (metodais):

1. Įtikinėjimo;

2. Auklėjimo;

3. Skatinimo;

4. Sankcijų (drausminio poveikio priemonių taikymo) (Darbo kodekso komentaras..., 2004).

Darbuotojai pagal Darbo kodeksą turi laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus

darbdavio ir administracijos nurodymus. Už gerą darbo pareigų vykdymą darbdavys gali skatinti darbuotojus

(pareikšti padėką, apdovanoti dovana, premijuoti, suteikti papildomų atostogų, pirmumo teise pasiųsti

tobulintis ir kt.).

Pagal LR Darbo kodeksą darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba

netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kai kurioms darbuotojų kategorijoms įstatymuose ir kituose darbo

drausmę reglamentuojančiuose norminiuose teisės aktuose gali būti nustatytos kitos drausminės nuobaudos.

Drausminės nuobaudos gali būti taikomos tik darbo drausmės pažeidimą padariusiam darbuotojui.

Už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos:

1. Pastaba;

2. Papeikimas;

3. Atleidimas iš darbo (Kodekso 136 straipsnio 3 dalis).

Skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir

sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip

darbuotojas dirbo anksčiau. Už kiekvieną darbo drausmės pažeidimą galima skirti tik vieną drausminę

nuobaudą. Jei paskyrus drausminę nuobaudą darbuotojas toliau pažeidžia darbo drausmę, drausminė

nuobauda gali būti skiriama pakartotinai. Drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiškėjus darbo drausmės

pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo, neįskaitant laiko,

kurį darbuotojas darbe nebuvo dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą, –

ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo

dienos. Negalima skirti drausminės nuobaudos praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas

buvo padarytas. Jei darbo drausmės pažeidimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių

reviziją (inventorizaciją), drausminė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per dvejus metus nuo

pažeidimo padarymo dienos.

Drausminę nuobaudą galima apskųsti darbo ginčų nagrinėjimo tvarka.

Jei per vienerius metus nuo tos dienos, kai buvo skirta drausminė nuobauda, darbuotojui nebuvo

skiriama nauja nuobauda, laikoma, kad jis nėra turėjęs nuobaudų. Jei darbuotojas gerai ir sąžiningai dirba,

jam skirtą drausminę nuobaudą galima panaikinti nepasibaigus drausminės nuobaudos galiojimo terminui.

Materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, (31 priedas) kuriuo vienas darbo santykio

subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas.

Materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos šios sąlygos:

1. Padaroma žala;

28

2. Žala padaroma neteisėta veika;

3. Yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo;

4. Yra pažeidėjo kaltė;

5. Pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais;

6. Žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla.

Jeigu žalai atsirasti sudarė sąlygas nukentėjusiojo kaltė (sužalojimo ir mirties atvejais – sužalotojo

(mirusiojo) asmens didelis neatsargumas), žalos atlyginimas yra mažinamas atsižvelgiant į kaltės laipsnį arba

reikalavimas atlyginti žalą atmetamas.

Darbdavio materialinė atsakomybė atsiranda, kai:

1. Darbuotojas sužalojamas ar miršta arba suserga profesine liga, jeigu jis nebuvo apdraustas

nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu (Kodekso 249 straipsnis);

2. Žala padaroma sugadinant, sunaikinant arba prarandant darbuotojo turtą (Kodekso 249 straipsnis);

3. Kitokiu būdu pažeidžiami darbuotojo ar kitų asmenų turtiniai interesai (Kodekso 249 straipsnis);

4. Darbuotojui padaroma neturtinė žala;

Darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl:

1. Turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo);

2. Medžiagų pereikvojimo;

3. Baudų ir kompensacinių išmokų, kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės;

4. Išlaidų, susidariusių dėl sugadintų daiktų;

5. Netinkamo materialinių vertybių saugojimo;

6. Netinkamos materialinių ar piniginių vertybių apskaitos;

7. To, kad nesiimta priemonių užkirsti kelią blogai produkcijai išleisti, materialinėms ar

piniginėms vertybėms grobti;

8. Kitokių darbo tvarkos taisyklių, pareiginių ar kitų instrukcijų pažeidimo.

Šiais aukščiau išvardintais atvejais darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau

kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, išskyrus atvejus, nustatytus Darbo kodekso 255

straipsnyje.

Darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei:

1. Žala padaryta tyčia;

2. Žala padaryta jo nusikalstama veika, kuri yra konstatuota Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta

tvarka;

3. Žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis;

4. Žala padaryta prarandant įrankius, drabužius, apsaugos priemones, perduotas darbuotojui naudotis

darbe, taip pat prarandant medžiagas, pusgaminius ar gaminius gamybos procese;

5. Žala padaryta kitokiu būdu ar kitokiam turtui, kai už ją visiška materialinė atsakomybė nustatyta

specialiuose įstatymuose;

6. Žala padaryta neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių ar toksinių medžiagų darbuotojo;

7. Tai nustatyta kolektyvinėje sutartyje.

29

14. DARBUOTOJŲ SUSIRINKIMO ORGANIZAVIMAS

Susirinkimai organizuojami pereinant dirbti į kitą skyrių arba iškilus neatidėliotiniems klausimams,

pav.: ruošiantis verslo praktinių mokymo firmų mugei, atsiradus drausmės pažeidimams, keičiant vidaus

tvarkos taisykles ir pan. Susirinkime aptariami darbo metu iškilę klausimai, firmos veikla. Susirinkimo

taisyklių, kurias privalo žinoti ir vadovai, ir pavaldiniai, yra labai daug.

Svarbiausia nepamiršti, jog kiekvienam būtina išmokti formaliąsias susirinkimo taisykles. Kas

susirinkime turėtų būti nuveikta, nustato rengėjai, susirinkimo pirmininkas, tai numatyta ir darbotvarkėje.

Pirmininkas gali keisti nustatytą tvarką. Susirinkimo rengėjai paprastai žino jo strategiją.

Kuo formalesnis susirinkimas, tuo griežčiau laikomasi taisyklių.

Susirinkimo darbotvarkė – tai jame nagrinėtų klausimų sąrašas, sudarytas tokia tvarka, kuria jie

bus svarstomi. Prieštaringi klausimai gali būti pateikti atskirai.

Protokolas (žr. 35 priedą) – tai dokumentas, kuriame fiksuojami kolegialių organų posėdžių,

susirinkimų, pasitarimų, ir pan. renginių klausimų svarstymo eiga bei priimti nutarimai. Protokolas

įforminamas baltame, švariame popieriaus lape, arba jau su atspausdintu jame pirmu ir antru rekvizitas.

Dokumento pavadinimui skirtoje vietoje didžiosiomis raidėmis įrašomas žodis PROTOKOLAS, data su

dokumento registracijos numeriu ir dokumento sudarymo vieta.

Protokolas susideda iš įvadinės ir dėstomosios dalies. Pirmiausia įrašoma ,,posėdis (susirinkimas,

suvažiavimas ir kt.) įvyko“ – data, laikas (2011-06-01 15.00 val.). Įvade nurodoma pirmininko ir protokolą

rašiusio asmens (sekretorės,-iaus) vardai ir pavardės, dalyviai (nebūtina nurodyti užimamas pareigas),

svarstomieji klausimai – DARBOTVARKĖ – tai jame nagrinėtų klausimų sąrašas, sudarytas tokia tvarka,

kuria jie bus svarstomi. Prieštaringi klausimai gali būti pateikti atskirai. Rašant DARBOTVARKĘ visi

klausimai turi prasidėti žodeliu ,,Dėl“.

Reikia išvardinti visus dalyvius (vardas ir pavardė), tarp jų ir kviestuosius asmenis (vardas ir

pavardė). Pastarieji išvardinami atskirai, nurodant jų atstovaujamą įstaigą ir pareigas. Jei dalyvių labai daug,

užtenka protokole nurodyti tik bendrą dalyvavusiųjų skaičių, o prie protokolo pridėti dalyvių registravimo

sąrašą. Protokole turi būti nuoroda į šį sąrašą, pavyzdžiui: 25 nariai (sąrašas pridedamas, 1 priedas) arba 25

nariai (sąrašas pridedamas, žr. priedą). Tokiu pat būdu reikia įforminti ir kviestųjų asmenų registravimą, jei

jų yra daug.

Dėstomoji protokolo dalis skirta kiekvieno klausimo svarstymo eigai. Ji rašoma pagal schemą:

SVARSTYTA, Pranešėjai, NUTARTA. Šie žodžiai spausdinami toliau nuo kairiosios paraštės (pastraipoje)

didžiosiomis raidėmis (išskyrus ,,pranešėjai“).

Po žodžio SVARSTYTA įrašomas darbotvarkės klausimas (vardininko linksnyje) arba pranešimo

tema, pranešėjo vardas bei pavardė, pareigos, trumpas pranešimo turinys. Jei pranešimo tekstas pridedamas

prie protokolo, jo turinys neaprašinėjamas, o skliausteliuose nurodoma, pavyzdžiui: (pranešimas pridedamas,

2 priedas) arba (pranešimas pridedamas, žr. priedą).

30

Pranešėjai – rašoma kalbėjusiųjų asmenų vardų raidės, pavardės ir trumpas pasisakymų turinys, jei

šių pasisakymų tekstas nepridedamas. Pridedant pasisakymų tekstą, rašoma analogiška nuoroda, kaip ir

pridedant pagrindinio pranešimo tekstą.

Po klausimo svarstymo dalies rašomas žodis NUTARTA (NUSPRĘSTA), priimtas nutarimas

(sprendimas) konkrečiu darbotvarkės klausimu. Jei svarstomu klausimu balsuojama, nurodomi balsavimo

rezultatai. Jei nutarimas (sprendimas) susideda iš dviejų ar daugiau punktų, po žodžio NUTARTA

(NUSPRĘSTA) rašomas dvitaškis ir tekstas dėstomas punktais. NUTARIMAS gali būti pridedamas atskiru

dokumentu.

Kiti darbotvarkėje numatyti ir apsvarstyti klausimai protokoluojami tokia pačia tvarka.

Protokolą pasirašo pirmininkas (-kė) ir protokolą rašęs asmuo sekretorė (-ius), jei kiti teisės aktai

nenustato kitaip. Protokolai gali būti išsamūs ir glausti. Protokolai nevizuojami ir nederinami.

Dokumentų išrašai

Išrašas (žr. 36 priedą). Dokumentų išrašai daromi iš įstaigoje sudarytų ar joje saugomų dokumentų

(švariame dokumentams skirtame rašyti A4 formato popieriaus lape), kai reikia pateikti dokumento dalį,

susijusią su konkrečiu faktu ar sprendimu, konkrečiu fiziniu ar juridiniu asmeniu arba apibrėžta asmenų

grupe. Specialiosios žymos rekvizito vietoje rašomas žodis ,,Išrašas“, iš dokumento išrašomas dokumento

sudarytojo pavadinimas, dokumento pavadinimas, dokumento data, registracijos numeris, reikiama

dokumento teksto dalis ir parašo rekvizito dalys (be parašo). Parašo rekvizite po pareigų pavadinimu

dedamas įgaliojimus turinčio struktūrinio padalinio antspaudas, užrašomas ,,tikrumo žymos rekvizitas“.

15. DARBUOTOJŲ SAUGA IR SVEIKATA

Darbuotojų sauga ir sveikata – tai visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų darbingumui,

sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose,

kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba kad ji būtų kiek įmanoma sumažinta. Kiekvienam

darbuotojui privaloma sudaryti saugias ir sveikas darbo sąlygas, neatsižvelgiant į įmonės veiklos rūšį, darbo

sutarties rūšį, darbuotojų skaičių, įmonės rentabilumą, darbo vietą, darbo aplinką, darbo pobūdį, darbo dienos

ar darbo pamainos trukmę, darbuotojo pilietybę, rasę, tautybę, lytį, seksualinę orientaciją, amžių, socialinę

kilmę, politinius ar religinius įsitikinimus. Sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo

sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais yra darbdavio pareiga. Darbuotojų saugos ir sveikatos priemones

įmonėje finansuoja darbdavys.

Darbuotojų saugos ir sveikatos būklė įmonėse vertinama pagal tai, kaip darbo priemonės, darbo

sąlygos įmonėje, jos padaliniuose atitinka teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos

reikalavimus. Vertinant darbuotojų saugos ir sveikatos būklę, nustatoma profesinė rizika – traumos ar kitokio

darbuotojo sveikatos pakenkimo tikimybė dėl kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnio

(veiksnių) poveikio.

Profesinė rizika turi būti įvertinta kiekvienoje įmonėje. Profesinės rizikos vertinimo tvarką įmonėse

nustato Profesinės rizikos vertinimo nuostatai. Profesinės rizikos vertinimą organizuoja įmonės vadovas ar

darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai. Profesinės rizikos vertinimas vykdomas

31

pasitelkiant darbuotojų saugos ir sveikatos specialistus bei profesinės rizikos veiksnių tyrimo įstaigas. Turi

būti įvertinta kiekvieno darbo aplinkos veiksnio (cheminio, fizikinio, biologinio, ergonominio,

psichosocialinio, fizinio) darbuotojams keliama rizika. Nustačius riziką, turi būti užpildomos Profesinės

rizikos nustatymo kortelės kiekvienam rizikos vertinimo objektui. Profesinės rizikos nustatymo kortelių

duomenys turi būti apibendrinti ir užpildytas nustatytos formos Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės

pasas. Įvertinus profesinę riziką, įmonėje turi būti parengtas ir patvirtintas rizikos šalinimo ir mažinimo

priemonių planas, kuriuo vadovaujantis įgyvendinamos rizikos prevencijos priemonės.

Darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuoja Darbo kodeksas, Darbuotojų saugos ir sveikatos

įstatymas, kiti įstatymai, Vyriausybės nutarimai, socialinės apsaugos ir darbo ministro arba socialinės

apsaugos ir darbo ministro kartu su kitais ministrais, sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtinti

darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai, iš jų teisės aktai, parengti įgyvendinant atitinkamas Europos

Sąjungos direktyvas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė Darbuotojų saugos ir sveikatos 2009–2012 metų

strategija.

Darbdavys, siekdamas užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, gali paskirti vieną ar daugiau

darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų arba steigti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, ar (ir) sudaryti

sutartį dėl darbo saugos ir sveikatos paslaugų teikimo su licencijuotu fiziniu ar (ir) juridiniu asmeniu. Visais

atvejais saugos ir sveikatos specialistų, atsižvelgiant į įmonės dydį ir darbuotojų profesinę riziką, turi būti

pakankamai, kad jie galėtų organizuoti įmonėje darbuotojų saugos ir sveikatos prevencines priemones.

Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų įmonėse steigimo tvarką, tokių tarnybų funkcijas, teises,

pareigas, bendruosius kvalifikacinius reikalavimus šių tarnybų specialistams nustato Įmonių darbuotojų

saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdiniai nuostatai. Šiuose nuostatuose nustatomos ekonominės veiklos rūšys,

kurių įmonėse, atsižvelgiant į profesinę riziką ir (ar) darbuotojų skaičių, privalo būti steigiamos darbuotojų

saugos ir sveikatos tarnybos, ir ekonominės veiklos rūšys, kurių įmonėse tokios tarnybos gali būti

nesteigiamos, o jų funkcijas vykdo darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo. Jų žinios iš

darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalo būti patikrintos vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo

ministro ir sveikatos apsaugos ministro patvirtintais Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos

klausimais bendraisiais nuostatais. Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdiniuose nuostatuose

nustatomos ekonominės veiklos rūšys, kurių įmonėse įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos

funkcijas (kai tarnyba nesteigiama) gali atlikti darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo.

Darbdavys informuoja darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugas teikiančius asmenis apie įmonės

darbuotojus, atsakingus už pirmąją medicinos pagalbą ir priešgaisrinių bei evakuavimo priemonių

įgyvendinimą. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme nurodomos darbdavio pareigos sudarant saugias ir

sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais.

Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos rengiamos ir tvirtinamos prieš pradedant eksploatuoti

įmonę, jos padalinius, darbo vietas, darbo priemones, prieš diegiant naujus technologinius procesus ar

pradedant darbus. Įmonėse vykdomi instruktavimai darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais:

• įvadinis;

• pirminis darbo vietoje;

32

• periodinis darbo vietoje;

• papildomas darbo vietoje;

• tikslinis darbo vietoje.

Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos rengiamos ir tvirtinamos remiantis Lietuvos Respublikos

vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1-107 Dėl darbuotojų

saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos patvirtinimo.

Kiekviena instrukcija privalo turėti pavadinimą ir numerį, pvz., „Automobilių šaltkalvio darbuotojų

saugos ir sveikatos instrukcija Nr.1“, „Automobilių šaltkalvio, atliekančio variklio ar jo dalių pakeitimo

darbus, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcija Nr.2“, „Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcija

naudojant kompiuterinę įrangą Nr.3“, „Gegnių tvirtinimo prie stogo ir stogo dengimo darbų darbuotojų

saugos ir sveikatos instrukcija Nr.4“. Instrukcijos įforminimo rekomenduojamas pavyzdys (žr. 37 priedą).

Patvirtintos instrukcijos registruojamos įmonės ar padalinio darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų

registravimo žurnale (žr. 38 priedą).

Dokumentų, susijusių su darbuotojų sauga ir sveikata, saugojimo terminai nurodyti lentelėje (žr. 39 priedą).

16. VIZITINĖS KORTELĖS IR JŲ NAUDOJIMAS

Vizitinės kortelės sąvoka atsirado XIX a. Tais laikais vizitinė kortelė buvo neatsiejama dvarininkų

bendravimo priemonė, padedanti plėsti pažįstamų ratą. Ir dabar bet kuriame oficialiame susitikime

neapsieinama be vizitinių kortelių. Jos tapo mūsų gyvenimo kasdienybe, būtinu atributu prisistatant ar

susipažįstant. Vizitinė kortelė - tai lapelis kuriame yra nurodomi svarbiausi duomenys apie asmenį. Tai yra

jūsų arba atstovaujamos firmos atspindys. Pagal vizitinę kortelę dažniausiai yra susidaromas pirmas įspūdis

apie savininką.

Vizitinėje kortelėje informacija skirstoma į dvi dalis: pažintinę ir kontaktinę. Pažintinė yra vardas,

pavardė, pareigos bei organizacija. Kontaktinė - telefonai, faksas, adresai ar kt.

Vizitinėje kortelėje galima nurodyti tik telefoną ar elektroninį paštą. Tarnybinis protokolas

nedraudžia rašyti kelis adresus, bet daugiau kaip du paprastai nenurodomi. Svetimo fakso ar telefono

numerį galima įrašyti tik gavus to asmens sutikimą.

Kalbos požiūriu yra trys vizitinių kortelių rūšys:

• informacija rašoma viena kalba;

• vienoje pusėje rašoma viena kalba, kitoje - kita;

• vienoje pusėje rašoma dviem kalbomis.

Teisingiausios ir tinkamiausios yra pirmosios: lietuviui teikiame lietuvišką kortelę, anglui anglišką,

rusui - rusišką, vokiečiui - vokišką, tad vykstant į užsienį, pravartu turėti vizitinių kortelių tos šalies kalba.

Visiškai nepaisančios protokolo yra kortelės, kurių vienoje pusėje rašoma dviem kalbomis.

Kortelės tekstas turi būti lakoniškas, taisyklingas. Šriftą galima parinkti savo nuožiūra. Svarbu, kad

jis būtų estetiškas ir aiškus. Vizitinės kortelės tekstas rašomas viena spalva. Labi svarbu, kad kortelė būtų

33

paprasta ir funkcionali. Įvairūs pamarginimai ir piešinukai solidumo jai nesuteikia, priešingai – atskleidžia

prastą skonį.

Vienoje kortelėje negalima nurodyti ir įmonės veiklą apibūdinančios ir asmeninės informacijos.

Vizitinė kortelė, kurioje šalia informacijos apie įmonę nurodytas ir asmens vardas, pavardė, pareigos,

neatitinka vizitinių kortelių reikalavimų

Dažniausiai vizitinėmis kortelėmis keičiamasi dalykinių pokalbių ar priėmimų metu. Vizitinės

kortelės įteikimas – svarbus veiksmas. Vizitinė kortelė, elgesys ją paimant ar įteikiant formuoja pirmąjį

įspūdį apie Jus.

Keitimasis vizitinėmis kortelėmis prasideda nuo paties svarbiausio dalykiniame pokalbyje ar

susitikime dalyvaujančio asmens. Prisistatydamas rangu žemesnis asmuo įteikia savo vizitinę kortelę rangu

aukštesniam, o pastarasis atsako tuo pačiu. Gali būti ir išimčių. Jei rangu aukštesniam asmeniui reikia

užmegzti kontaktą su rangu žemesniu asmeniu, jis gali inicijuoti keitimąsi vizitinėmis kortelėmis pokalbio

metu. Nuo to , kaip elgsitės su savo partneriais ar kolegomis priklausys ir jų požiūris į jus bei jūsų

organizaciją.

Svarbiausia kortelių funkcija – priminti naujas pažintis, pavardes adresus. Į vizitines korteles būtina

atsakyti, t.y. jei vizitinę kortelę duoda jums, tai ir jūs turite įteikti savo, todėl visada turėkite savo vizitinių

kortelių. Jei atsitinka taip, kad tuo metu neturite , būtina pasiaiškinti, kodėl jos negalite įteikti, pvz..,

Kaip tyčia visas išdalinau” arba

,,Pasikeitė mano telefono numeris, todėl užsisakiau naujas korteles” ir pan.

Vizitinę kortelę įteikite atsuktą tekstu į pašnekovą, kad imdamas jis galėtų perskaityti įrašus.

Duodant vizitinę kortelę dera dar kartą pasakyti savo pavardę. Tai ypač aktualu bendraujant su

užsieniečiu – taip jis geriau suvoks jūsų pavardės tarimą. Gautoje vizitinėje kortelėje nedera daryti kokių

nors įrašų. Jei pašnekovas nori nurodyti dar vieną savo telefono numerį, tai jis turi padaryti pats ant savosios

kortelės. Gavę kieno nors kortelę, elkimės su ja pagarbiai- perskaitykime tai, kas joje parašyta, pagirkime

kortelės dizainą.

Jei kortelėmis keičiamasi draugijoje, reikėtų apdalyti jomis visus. Jei reikiamo kiekio kortelių

neturite, atsiprašykite ir neduokite jų niekam. Saugokite, kad vizitinės kortelės nesusiteptų, kad visada

atrodytų kaip naujos, nes tai – jūsų pačių ir jūsų organizacijos simbolis.

Kortelės siunčiamos po sėkmingo vizito, pridedamos siunčiant dovanas, kvietimus į parodas ar pan.

Yra atvejų, kai vizitinės kortelės nedera siųsti paštu ar perduoti per trečiąjį asmenį. Pvz., pradėjus eiti naujas

pareigas ir norint susipažinti su partneriais ar tomis įstaigomis, su kuriomis ateityje teks bendradarbiauti,

dera pačiam atvykti į atitinkamą įstaigą ar firmą (tai vienintelis atvejis, kai dėl apsilankymo nereikia tartis iš

anksto) ir sekretorei ar administratorei įteikti savo vizitinę kortelę. Kortelė adresuojama vadovui, nesvarbu,

ar jis tuo metu yra darbo vietoje, ar ne. Jei vadovas tuo metu laisvas, pažintinį susitikimą inicijuoja jis

Įvairiose šalyse keitimosi vizitinėmis kortelėmis etiketas yra specifinis, tačiau viena taisyklė galioja

visada ir visiems – su kitais žmonėmis, siūlančiais savo vizitinę kortelę, elkitės taip, kaip norėtumėte, kad su

jumis elgtųsi, kai jūs įteikiate savo kortelę. Tada ir jūs prisiminsite tuos žmones, ir jie jus prisimins.

34

LITERATŪRA

1. ADAMONIENĖ, R. 2007. Karjeros projektavimas ir valdymas [Elektroninis išteklius]: mokomoji knyga Kaunas: Akademija.

2. Adamonienė, R. Raupelienė, A. Žmogiškųjų išteklių valdymas organizacijoje 2008 [Elektroninis išteklius]: mokomoji knyga Kaunas: Technologija.

3. ADAMONIENĖ, R. ir kiti 2004. Personalo valdymas: mokomoji knyga. Kaunas: Technologija.

4. CEMNOLONSKIENĖ, D. ir kiti. 2007. Darbo teisė buhalteriams: darbo sutartis, darbo laikas ir darbo apmokėjimas, darbuotojų komandiruotės, atostogos. Vilnius: Pačiomis.

5. Dokumentų rengimo taisyklės. 2001. Valstybės žinios, 2006, nr. V-58. Vilnius.

6. Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklės. 2001 (2005-11-02).

7. DAMBRAUSKIENĖ, G. ir kt. 2004. Lietuvos teisės pagrindai. Vilnius: Justitia.

8. LAURINAVIČIENĖ, A.; RANCOVA, G. 2003. Personalo dokumentai. Vilnius.

9. LUKŠAITĖ, D. 2006. Organizacijos dokumentų apskaita ir jos tvarkymas. Biuro administravimas, nr. 11, p. 25–32.

10. Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas. 2002. Valstybės žinios, nr. 64-2569 (su vėlesniais pakeitimais). Vilnius.

11. Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas . 2003. Valstybės žinios , 2003, nr . IX-1672. Vilnius.

12. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. A1-186/V-694 „Dėl įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“. Valstybės žinios, 2003, nr. 89-4039. Vilnius.

13. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos internetinis puslapis. 2011. LRV nutarimai [interaktyvus]. [Žiūrėta 2011-05-17]. Prieiga per Internetą: <http://www.socmin.lt/index.php?543753386>

14. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1-107 „Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos patvirtinimo“. Valstybės žinios, 2005, nr. 70-3170. Vilnius.

15. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. 2004. Individualūs darbo santykiai, lll dalis. Vilnius: Justitia.

16. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 metų balandžio 24 d. nutarimas Nr. 503 „ Dėl darbo sutarčių registravimo taisyklių, darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento išdavimo, nešiojimo ir pateikimo kontroliuojančioms institucijoms pateikimo patvirtinimo“. Valstybės žinios, 2006, nr. 102 – 3948 (su vėlesniais pakeitimais). Vilnius.

17. LR Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas Nr. 1043 „Dėl atskirų darbo sutarčių ypatumų patvirtinimo“. Valstybės žinios, 2003, nr. 81-3690 (su vėlesniais pakeitimais). Vilnius.

18. Pavyzdinė darbo sutarties forma. Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 115. Valstybės žinios,, 2003, nr. 11-412 (su vėlesniais pakeitimais). Vilnius.

19. STRAZDIENĖ, D. 2009. Rašytinė komunikacija: mokomoji knyga. Kaunas: Akademija.

20. RINKEVIČIENĖ, A. 2007 Dokumentų rengimo naujovės ir kalbos aktualijos: įforminimas, tekstai, kalbos klaidos, pavyzdžiai. Šiauliai: VšĮ Šiaulių universiteto leidykla.

21. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymas Nr. V-243 „Dėl duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, socialinio draudimo pranešimų/prašymo formų ir jų elektroninių duomenų struktūros aprašų patvirtinimo“. Valstybės žinios, 2010, nr. 73-3728. Vilnius.