-
ZooYNAS
IGLBOS FII'SOFTIOS
PAI.JLRICOEUR
Demes5xs kalbai -
vyrauirntis Siuolaikins filosofips bnroZas. Nemtrsq amZininkai
pirmieji atrado kalbE. Filosofipie iai visuometpriklausd garbinga
vieA. Zrnogaus savqs ir savo pasaulio supratirnassusidaro kalboie
ir rci5kiasi per kalbE. Be abepns, pirrnieii tai ai5kiaizuvokrO
graikq sofi stai. Sokratas ieikolr "apibrZimq", 6i ynpasbviosmtisl
lodfiq ir sakiniq prasrnds. Platonas KlafiIeklausia, ar
Zcdrunyn"teisingi", ct Taetete ir Sofiste teigra, kad tiktai
suddtinga sakinio,sudaryto i5 daiktavardfio ir veiksmaZodfio
sanpynry stmktiira lerriaklaidingunro atsir:adinr4 tai yra suteikia
Cimybe kalbti reties+ sakydtai, ko ndra. Aristotelis traktaE Apie
intapebdiA ra5o, kad visi logikosdsniai remiasi teiginio -*
teigirno ar neiginro "lco nors apie k4 lrcrs,,
-
savybmis l aigi nretafizika remiasi tiksliu kalbos veikinm
Zinoiimu.Istoriirie buvo kelios didZios kalbos filosofiirs epochos:
viduramZiqdialektika ir diskusiix apie nominaliznrry )(VItr amfiaus
Zenklq borip,lpaI Corxtillaco ir Rousseau darbai, Herderio ir
didZiqiq vokieEiq idealistq iZvalgos bei diskusiirs apie kalbq
kilmq. Sie tpimai pasiekiakulminacifi Wilhelrno von Humboldto
darbuose, biitent p pomirtinia-nre veikale 0W aie Velrichidrrr.heit
ds n:rltrr:hlictren Spnc-Itfuuaund ifueri Eifluss auf die geistige
EntwicUung des Menxhen-BesftIehfs (18%) (Apie hrcniios lcalbq
s1lzngos skiftingwn1 ir io iA*advadrci *.rcniis laidailrc(.
errrEiuje Ss veikalas vie5patavo, iuo mqgo
165
remtis tokie skirtingi dabarties rnqstJrtoFi kaip karbininkas
chomskyir filosofas Heidqgger.
vis delto da kalbsirne ne apie firosofinq tradiciil bet apie
katbosfilosofijas, kurios )ra nepaprasto kalbotyros pakilimo
amzininkds(fr. T
-inguistique -frietarn6thodes" .rn: Ercylopud,ia
univesalis).Meginsirrrc paaiSkinti, kad ta pati epocha, mtrsq
epocha, dav6 pradZiqkalbotyrai ir kalbos firosofipms, kurioms
kalbos pazinirnas yraprielaid4 sprendziant parnatines firosofines
probrernas
-
tns, kudaspaveldepme i5 tradiciirs ir kurios yra suuiusios ne su
zenklais, bet supaiiais daiktais, zu pasauliu, su Znmgumi. Id6ia,
kad Zenklq teoriF galiir privalo eiti pirma daikq teorijos, yra
biidinga didziumai musqepochos filosofq. Tiesa, firosofijos, turias
garima pavadinti kalbosfilosofijomis, ne visuomet netgi retai yra
atsiradusios apmqstantkalbotyrq. Tik visai neseniai jos prad6jo
atsiZvergti i karbotyrosprincipus, netodus ir rezurtatus. Bet
nepaisant kalbotyros ir tcattosfilosofi|cs rySiq sbkos, jq
interesai steUetinai sutampa ir Stai galimelaikyti pagrirxtiniu
dabartinio mqstynro bruoZu.
I. IGLBOTTROS EPISTEMOI,OGUA
fiIRUI
-
165
S'IRUKTT}RNE KALBOTYRA
FERD IAI\D DE SAUSSUREatskyre kal@ kaip sqcialine
qiplgT4nuokalbojimokaipindividual.auspsatlikimo.}isatrrretEgarsinqbeipsrchinq
kalbos "substanciid' ir paliko tiktai "formd" 6i yra
grynat,tirtyt*, ir prieSprieSos santykius tarp elementq
-
fonemq arba
leksiruq reikj*q. tu*, t ud suvokq kal@ kaip sistemingq irs
elerrrentqvisurn4 iis ilskyrd sglghroru1Q lingvistik+ besiremianiiq
vienalaikiqsishmos elementq analize, ir diachroninq lingvistilca'
kuri nagrinefrtkrlbos sistemos bflsenq kitimus' Daugelis Saussure'o
principU neliko
nepastebti p amZininkqbei pirmtakq |an Baudouin de Courenay
irKruszewskio. Taiiau Saussure kndrosias kalbstos kurs suteike
savoprincipams isgrynintE pavidalq ir ai3ki4 i5rai5k4: 5ie
principai taPoLnaru kalbotyros labu" Bet iis paliko ateiiiai daug
neimintq misliq'Pirmoli i5 iq yra susijusi su padiu Zenklu'
Saussure laik6 Zenklus,,tapatybemid,, kuriomis remiasi kalbos
sistema. Pagaliau iis sutiko su
stoikq Zoair,l, Zenklo kaip dvilypio reiSkinio, sudaryto i5
iuslemissuvokiamosignifikantoirprotustrvokiamosignifikatosamprata.IisaurN:t6
santyki su daiktu, kuris i5krinh i5 kalbotyros srities,
palikciamas
tiktai vidine paties Zenklo *irtybe'Tadau iis ir toliau
psichologi5kaiinterpretavo signifikanq ir signifikat4, pirmqji
laikydarnas garsiniuvaizdiniu, o antrEii
-
sqvoka, o padiq kalb4 traktuodamas kaipkiekviename individe
slyprnti nesqmoninp lobynq' O santyki tarpsignifikanto ir
signifikato iis nesvymodamas laike arbitaliu' nepaisantpi"t Uq apie
santyt inQ motyvaciitu kuri arbitralum4 apriboia ypalsudarant
ZodZius bei iuos i5vedant vienus i5 kitq' |am galimapriekaiStauti
uZ tai, kad Zenklo santyki su daiktu iis painioio susigniriunto ir
signifikato santykiu, turiniiu daugiau "ikoniniq","ikr.,iq, kuriq
iis neiSry5kino' Be to, Saussure atkakliai teig6signifikanto
lineariSkum4 kaip ir Zenklo arbitralum4, Bet ar kalboie.,ri!tu, yra
lineariSka? Pososiiirind kalbotyra, kaip liudiia EmileBenvenistdo
veikalai, tvirtirta, kad kalba yra hierarchiSka ir
architek-toniSka,otaizuteikiaelemerrtarsvisurrrosform4.SavoKursoPabaigoie
167
aubrius, ra5ydamas apie 'talbos mechaniz@n , tai yra kalboo
vienetqfunkcionavima o ne iq idcntifikavirq ar klasifikavinr4,
parcdo, kaipir Kruszewski, kad kombinavimo veiksmai suponuoia
dveirpu,*santykius: pirnasis remiad pana5iq ir nesamq
ZrdlZirlatranka ir yravadinarnas asociatyviniu ar paradigmatiniu
santykiu; antrasis yrapagristas esamq fodfiq kombinavimu ir
vadinanus sintagrnatika. Arparadigrnatir*s eiLio taip pat yra
arbitralio+ kaip lod teigia Saussure?O sintagnutiniai san(vkiai ar
rereikalauir sakinio teoriics, kurios Kursenra ir luri kelia kalhos
ir kalb6iirno priefpriesos klausirq? Snmiausiasdalykas Saussurdo
tyrir*iimtlose
-
tai sudveiinimai ir prie$baravima,,kuriais remiasi p r,rdlelai:
P.alba ir kalbiirnas, tingvistinis identilkurnaqir sistema,
sinchroniia ir diaehroniia, signifikantas ir
signifikatas,lineari5kumas ir hlerarchiia, paradigma ir sintagma.
Fososifrrindkalbotyra didele dalinni yra paZenklinta progresyviq
pastang{,siekianEiq sutaikinti 5furce vidinius dvilypumus.
Tadau stnrkttlrinds lirgvlOt
-
1.68
rusq formaliotq metoclais, kurie atskleidd paprastq rusq
stebuklinlqpasatcq ir populiariq legendq sandarq remdamiesi ribotu
dramatinlqelementq reperhraru.
Kopenhagos mokykla su V. Brondaliu, 1939 metais
iktrrusluKopenhagos kalbotyros rateli ir Acta linguistia, ypd su
louis TrollcHplmslevu prie5akyje pasiekd formalaus ir abstraktaus
pagrindintqKurro teipniq grynwrc. Kalbos tmriits prolqomenai
(7943), pinqkarQ i5spausdinti angli5kai 1953 metais, nurodo
grieZtas tmretizavirmkalbotyros srityie sqlygas, taikydami
lingvistikai loginio empirizmoreikalavimus. Kadangi kiekvienq
procesq atitinka tam tikra sisEma, talgalima atskirti kalbos schem4
nuo teksto ir nuo kalbejimo. O kadanglkalba naudoja turinio ir
miSkos plotmese visq logini kombinaciiqmechaniznq, visq funkciir{
tinkl+ atsiZvelgdama i priklausomybq irsavitarpio priklausomybg tai
galima logika tik"Eia Sio ZodZio prasme.Antai Hielmslev, atmesdamas
visas psichologines ir sociologinesliekanas, nagrinep kalbos
ulgebt+ kuri visuomet kelia klausim4: ar flleidZia apra5yti kalb4
neapeliuojant nuolatos i intuicih?
AMERIKIECIU KALWTYRA. Tuo pat metu isryskep
amerikieEiqkalbotyros ypatumai, palyginti su europine lingvistika:
daugiaurlpinamasi efekfiiu apraSyrmu, domimasi Snekamosiomis
kalbomis,neturintiomis ralytins tradicijos, nepasitikima semantika
(kurikaltinama "mentalizmu" ir metafizine dvasia), taikomos
matematin6spriemones segmentavimui bei daZnumines distribucilos
tyrimui. Ed-ward Sapir (language,1921) dar paiege savo sugeb6jim4
lanksiiaisinEzuoti, pritaikyti lolbos faktams ir aprepti daugeli
'talbos fotmos"aspektq (simbolind iodZi\ funkcija, gramatin6
strukttrra, formalikonfigtraciia, nuoroda i s4vokq pasauli ir
t.t.), o Leonard Bloomfield(l,anguage, 1933) pateike mechanistinq
ir bihevioristinq lingvistikosfaktq sampratE, paremt4 garsiqia
akstino-*atsako schema: i5orinisakstinas S, veikdamas pirm4ii
kalbetoitu verda ii salgrti r;Sis pirmasiskalbinis atsakymas
pasidaro kalbiniu akstinu s antrajam kalHtojui,iS5aukdamas jo
praktini atsakymE R. Idejos, sqvokos, vaizdiniai,intencilcs, kuriq
griebiasi "mentalistai", yra tik vulgams ir suhumpinti
769
budai nurodyti sud&tingiausius kiiniSkus judesius. Taigi
iSeina, kadkalbos sistemos signifikatq galinu suvesti i visurn4
Praktiniq ivykiUsu kuriais yra susiiqg pasat
-
770
tyrimui ir grieEtai racionalios bei hierarchinds visq
sudedamqiqdernenQ prigimties pripaZinimui.
ROMA^I IAKOBSOTV.IR A^IDRE MARTINET. Siq gausiq
srcviqsantcr5rZoF pasirodo du labai wa$iis darbai
-
Rornano |akobsono irAndre Martinet IGIbirEs komunikaciils akte
isskirdanras kalb6toir,klausybp, konEksto, kontakto, kodo
poZitrriug kr'uiuosturi atitikti stangos, errncir, poetin6,
nurodorroii, fatir, rrrtakalbirGfunkciios, Jakobson paEikia
filosofinei refleksiiri suPrantam4 ir aiSkqrrndeti. Tai ta pati
dvasia, kuri leidolrm 1928 rneqdisertacippiveikdSaussure'o
sinchronips-{iachronips antinomii; taip pat pofinkltapatinti
sirrhronii4 su statika. |i taippatleidZia kritikuoti
signifikanblineariSkunro principfu derinant kornbinavirrr
oPracii.ls su atranl
-
172
skelbia, l
-
774
Savo ruoZtu Saussure, kuris negaldp Zinoti Peircdo Ekstrl
i5spaudintqtik pomirtiniuose p ra5tuose, taip pat pastebdja kad
mokslas apieZodinius Zenklus isiiungia i bendrq Zenklll moksl4 kuri
jis vadinaemiologiia.Pagrindiniai Siq nekalbiniq sistemq pavyzdZiai
yta ra5tas,signalai, ritualai ir paproiiai. Tadau, paiungdami
lolbotyrq semiotikaiar semiologiiai, Peirce ir Saussure kartu
pabrdZia ypatingq Siopaiuntrrno savybq: kalbotyra pa ne bet kokia
bendrop Zenklq mokslodalis, I yra ir F modelis. 15 desp k"lba yra
ne tik svarbiausia sisteru,o kalbotyra * ne tik Oliausiai
pasistUrrep semiologips mokslas. Visoskitos Zenklq sisternos
vienaip ar kitaip yra susijusios su kalba, irieatskleidZia savb
btrding4sias savybes
Finrqh problerq sudaro ra5tas: i5 vienos pusgs, ils iryia
aupno-gu-[1ir pletop savo btrdingas savlfoes remdarnasis tik Sne
amosios kal-bospakeitimo santykiu, tai )ta santykiu, kurio svarbq
pabr6Zd Saussure-TaEiau karte igrieg Sia pakaita ra5tas veikia kaip
ypatingq ZinklUsisterna" Tad galirna savp klausti, ar pakeitimas
nereikalauia tokiossignifikanto shuktiiros, kuri nebutq Pakeidama
orali5kumu: grafizrnassr"lteikia Zenklui ne tik
zubstarriil(ygiavertq tbnetinei substanciiai,laiPteige Hie{mslev,
kuris Siuo atZvilgiu skiriasi nuo Saussure'o), bet irbtdingas
forrnalias savybes atrodo, uZra5ui kaipo tokiam yra
bridingaserdvinis nutolirnas, nesuvedamas i fonologini nuotoli.
Pasak lu"q.l=Denida ra5tas nesiremia SrekamEF kalba, iis tam tikra.
pragle Fesi@igrindZia pamatines kalbos savybes. Pagaliau ry5ys tarp
raSto irskaityrno reikalaula apraSyrrn, kuris, kaip matysime
toliau, kalbectamiapie bksto teoriiq, taiP Pat filosofini
struktiiralizrrq ir hermeneutikrynebtrtq pakeiiiamas dialogo
apra5ymu.
Taiiau kalbant apie raS@ fonetine kalba buvo laikorna
palygnimoabkaibsta5ku.Gesqsisernoje
remiasioralineiirra5ytineikalbai budingu diskursyvumu. Gestq kalbos
sudaro skirtingas nuodiskurso semiotines sisternas, nors
daZniausiai ios tiesiog pridedarnosprie pastaroio. Be to, kaip rodo
vaiko psichologiia, gestq kalbosartikuliaciir priklauso nuo
kalbines veiklos. 5i priklausomybe liudillkalbos pirmenybq priel
kitas semiotines sistemas. Atrodo, ios
1{i:,
,*'&&ssH
ssE
175
pirmenybd remiasi ypatinga fonologines klaviatiiros
prigimtimi:skirtingai nuo gesto, pastaroji teturi tik d*E,
prane5imo atlikimo,paskirti; kita vertus, ios sisteminga
artikuliaciia suteikia ypatingqaparatE, kuris neturi sau lygiq.
Pagaliau, tiktai kombinatorineekonomija, remdamasi baigtiniu
repertuaru, leidZia sukurti be galodaugnauiq prane5imq.
Nauj4 semiotini palygininr4 pateikia nat[raliq ir dirbtiniq
kalbqskyrirnas. Pastarosios kalbos i5 esmes yra formalizuotos,
sukonstmobsmoksliniais ar techniniais tikslais laikantis
matematiniq simbolineslogikos reikalavimq. jos kelia Ueirpas
problemas: remiantis skirlybesmetodu, apibr6Zti tuos natnraliqiq
kalbq bruoZus, kuriq negalimai5versti i formalizuot4 kaL^!-
nustatyti, kokie fornnlizuotq kalbq bruoZaiyra priklausomi nuo
nattrraliqjq kalbW apibrdZti kalbotyros irmatematikos
bendradarbiavimo matematineje lingvistikoie laukE irribas
Pirmuoiu klausimu buvo pabreZta "nekonstatuoiandqiq"
diskurcoafrnainq dauryb6 ir iq nesuvedamurrurs vienq i kitas: tai
isakymas,linkejimas, klausimas ir kitos ( su Sia problema vel
susidwiame spmh-acf filosofineje teorijoje). Be to, buvo pabrdZta
natiiraliosibs kalbosi5rai5kq daugiaprasmi5kumo pozityvi vert6,
kuri gretinama su SiqiSraiSkq sugebdjimu ieiti i begalinq daugybq
kontekstq ir kuri Sitaipprisideda prie kalbos ktrrybiSkumo. Taigi
tas pat reik5miq neapi-breZtumas, tas pat jautrumas kontekstui,
kurie simbolines logikospoZiiiriu yra ydos, kasdienines kalbos
teoriiai pasirodo turi funkcinqreik5mq.IS to i5eina, kad paties
natiiraliqjq kalbq apraSymo neplirnaGvesti i5 fornuliqiq kalbq
teoriirs.
Sios problemos sprendimas i5 dalies atsako ir i anhqii
klausim4:racionalu galvoti, kad formalizuotos kalbos ir toliau
semiasi i5kasdienin6s kalbos tam tikr4 vaizduotq ir i5mon6s galiE.
Stai kod6lmatematiniai simboliai yra isi5aknijq iprastines lolbos
ZodZiuose.
IGlbant apie tredEitu kalbotyros ir matematikos
bendradarbiavirrp,problema tai pati matematines kalbotyros id6fa
visiSkai neprie5tarauia,kad biitq pripaZintas natiiraliosios kalbos
ypatingumas, palyginti su
-
175
formalia kalba. I5 tiesq, grynai matemati5kas kalbos
strukt0rqnagrinejimas neimplikuop pkio $q dviejq kalbos tipq
maiSymo tol,kol matematind teoriia laikosi metakalbos vaidmens
nagrinejamorkalbos atZvilgiu. TalElZ. S. Harris knygoje Mathematial
SFuctureg ofLanguage (1968) kaip tik naudoiosi visumq teorija,
lygindamarnatiiraliq kalbq su formalizuota sistema. Siai problemq
Brupei galimapriskirti dabartinius automatinio vertimo tyrimus (Zr.
"I-inguistique -Linguistique appliqu6e". In: Encydopdia
Univeralis).
KALWTYRA IR HUMANTTARTMAI MOKSLAI
Kalbotyros santykis su iq aprepianEiu Zenklq mokslu i5kelia
platesnqpriklausomybds plotmq. Semiologija ar semiotika visuomet
buvolaikoma vienu i5 visuomens mokslq arba sociologips saka. IGip
sakd|akobson (skyrius'tinguistique". In: Sciences Sooales
UN.E.S.C.O.
-Ia Flaye, 7W0),'ya,gu,einant nuo paskirybes prie bendqibds,
semiotiniqdiriplinq grupe betaq2i5kiausiai aprepia kalbotyrtu tai
kitam lygmeniulatsbvauit komunikaciirs diriplinq visuma". Taigi
!:yyy$alg: Wputirylg Flp_p_ladausia aprepfg, kur semiotika sieiasj
su Fl$!up:ane5imq komunikacija, o kalbotl.4a apsiriboja Zod_ini,q
p:ale5imqkomunikaciia.
Kalbotyros ir psichologiios santykis yra vienas i5 subtiliausiq:
i5vienos puses, kalbotyn formavosi prie5indamasi bet kokiems
kalboskaip vaizdiniq ir sqvokq aiSkinimams; tokiq ai5kinimq
pedsakus darrandame Saussure'o, bet |au neberandame Hjelmslevo
kalbotyroie.Antra vertus, Bloomfieldo kalbotyra pasiskolino i5
bihevioristindspsichologips kalbos kaip akstino ir atsako sampratq.
Tai, kas Siandienvadinama psicholingvistika, atsirado kaip tik
psichologijai nukariavuskalbotyrq. Tai tikrEja prasme
"interdisciplininis" mokslas, kurissuponuoia puikiq lingvistinq
psichologo erudicijq ir a5trq grynaipsichologiniq problemq, tokiq
kaip prane5imq priemimas, iqsupratimaq kodo atpaZinimas, kalbos
mokymasis, kalbos sutrikimai
1.77
ir kita, pairutirna (Zr. 'l".inguistique -
Psicholinguistique".In: hrydo-pdia Universlis).
Tame paE'iame individualios psichologiils lygmenyje
nustatomaskitas, kalbotyros ir psichoanaliz6s, sqry5is. Galima
parodyti, kadi5kraipymo mechanizmai, kuriuos atskleidZia,
pavyzlZiui, sapnoveikla, yra pana5trs i metaforos ir metonimiios
veiksenq. Jakobsonnurode, kad pastarieii yra universaltrs. Tai mums
pateikia hipoteze, kadpas4mones desniai iSlelia ne tiek
natiiralistinius ir bihevioristinius,kiek semiologinils modelius.
Antra vertus, tai, kaip psichoanalitikas,remdamasis
psichoanalitiniu santykiu, suvokia signifikanto irsignifikato
atitikim4 praturtina diskurso tmri|q kuri pagal apibr6Zim4yra
apribota, paprastai tariant, kasdienines kalbos funkcionavimu.
Sisabipusis psi&oanalizes ir kalbotyros apsivaisinimas yra
lacques lacanotyrineiimq centras.
Bet svarbiausi kalbotyros ir humanitariniq mokslq
saniykiainusistovi grynai sociologineje plotmdie nes pats kalbinis
kodas yravisuomeninis. Be to, nagrindiant sudeting4 to paties
kalbinio kolek$vokodq ir srbkodq ZaisrrW palaipsniui einama nuo
psicholingvistikos priesociolingvistikos. Matdme, kaip lakobeon
protestavo prie5 labai grieZt4visiems kalbetoiams bendro kalbinio
kodo id6ia. Kiekvienas dalyvauiadaugelyje bendriiq, sridiq,
situacijq o tai reikalaula ivairuoti aplin-kybe-s ir sritims
taikomus kodus. Zoaini subjekto meistriSkum4 su-daro jo "atlikEiq"
derinimas pereinant nuo vieno kodo prie kito'tompetencilrs"
lygmenyie, taigi metakalbinio iZvalgunn realizavirnaspadiame
apsikeitime ZodZiais. Tad kalbotyros, psichologijos irsociologips
selytyie yra galirra socialind dialektologiia.
IGlbotyra susiduria akis i aki su sociologiia nes yra lyginama
padqkodr{, o ne iq vartotoiq lygmenyje. "Kalbos sociologiia' dar
teb6rasusriusi su kalbq skirtingumo problema ir bdel yra mi5ri
diriplina,bet i5lsyla daug fundarrentalesne problenra
-
kodel padus vizuomensreiSkinius galima lail$di koduotais ir lygt
ti iuos su kalbos rei5kiniais.Biitent Eia pasireiSkia svarbi Claude
l,6vi-shausso veikla. fi yra svarbivisq pirma tuo, kad L6vi-Strauss
nusprendZia socialiniq funkciiq
-
178
visumE nagrineti kaip komunikacii4 -
pasikeitimq prane5imalt,naudomit moterimis,
-_ todel visuomends moksl4 jis gali laikytl
strukttrriniq kalbotyros modeliq taikymo lauku, o 5ie
modelialiBpldtojami vienalytdje komrrnikacips tmriirs terp6je.
Komunikacijontipai skiriasi tiktai strabginiu lygmeniu.
l,6vi-Strausso veiklop galimipastebdti tolesni Sio modelio
pl6tojimq: pradedamas nuo giminpt6rsistemrtr kurios nustato mainrrs
moterimis vadinamosiostp,rimifiiosiose visuomenese (Elemen brtosios
giminystCs shukttirogt1919), savo veikale Sf:u/rjrdrtnd
antropologilt (1958) [s siiilo nagrinddSias sistemas kaip maintl
taisykles ir tod6l laikli ias viena kitqatitinkandiomis
organizacijomis. Sis strukttrrinis atitikimas ypa!pritaikomas
mitologiioje: dia postulrrojamas struktiiros tapatumacleidZia
ragrindti mitologo paZistamus stambesnius vienetus,
ilgesnesatkaqpas, pagal tq pati modeli, kaip kalbininko
nagrineiamus mafusdiskurso vienetus. Lingvistine mitq teorija,
suvokta ir realizuotaremiantis Sia darbine hipoteze, sugriauna senq
sociologinq tezq apiepirmyk5tq m4stysen4 ir tarp laukiniq mqstymo
bei loginio m4stymopripaZista tik taikymo ir strategips, bet ne
logines struktiiros skirtumus.
Pagal L6vi-Strausso mgesti|ry kad praneiimq perdavimas yra
vienai5 hijq komunikacips formq Ialia motenl ir naudq perdavimo,
galirnasvarstyti kalbotyros ir ekonomikos santykius komunikacips
bUdqpoZiiiriu. SosiUriSkoji vertds samprata, biidanra suprieSinta
reik5mdssavyie sampratai, ai5kiai remiasi kalbinio Zenklo
palyginimu supiniginiu Zenklu, jo dvillpiu santykiu: su nepana5iais
dalykais(prekemis), kuriuos 5ie Zenklai iSrei5kia, ir su panaSiais
dalykais (lqtaistos pafios pinigines sistemos vienetais). Savo
ruoZtu, kaip nustatAMichel Foucault knygoie ZoaXai ir daiktai,
turto, prekiq ir pinigqteorips niekuomet ngsikirto su kalbos Zenklo
ir zoologiits klasifikaciiqteoriitmis. 1 aigi, pasak Talkott
Parsonso, ekonominq komunikaciiq irsu |a susijusiq pinig,{ sistemq
visi5kai galima laikyti savotiSka atitin-kamo kodo valdoma
pranedimq cirkuliacija.Ir iia kalba yra pa5auktasuteikti ne tik
metaforini pagrindq palyginimui, bet ir apra5ymomodelius bei
analizes mebdq visum4.
179
Todel visokeriopai pl6tojama id6ia, kad kalba ir visuomend
turibendrq pagrindq arba susideda i5 rei5kinirtr priklausomq nuo,
Claudet 6vi-Strausso ind.Ziats, "tam tikro universalaus kodo,
gebanEio i5reikStispecifiniq strukttrrq bendras savybes, kurios
tinka kiekvienamaspektui".
KALrcTYRA IR GAMTOS MOKSLAI
Iki Siol Zodini koda lyginome su kitomis Zenklq sistemomiq
kuriossuponuoia ps Iydindq kalbq ir kurios gali biiti iSverstos i
Zodini rcgistsq.Palyginimai, kuriq imames dabar, pereidami prie
gamtos mokslq, turiiSkelti izomorfizmus, kurie visiSkai
nebesuponuoja pirmiau esantZmogi5k4iq kalbE. Tai fundamentalus
filosofinis susidomejimasgenetinio kodo atradimu.
Iki Sio atradimo tradicines problemos, kurios iSkildavo
lyginantHbotytE ir gamtos mokslus, tilpo i tris stambias klases:
biologiniqZmogaus kalbos sqlygq nggnn6jimas, palyginimas su
gSrviinq kalba irZmogaus kalbos galima pradZia ikiZmogi5ko gyvenimo
sEr.angoie.
Pirmoji rubrika apima labai skirtingus tyrimus, kurie
verdiadisciplinas Sakotis ir pintis. Taigi kalbejimo fiziologiia
susieia fonetik4su biomechanika; neurobiologiia eina nuo smegenq
Zieves fiziologipsprie kalbos patologijos; kalbos isisavinimo
tyrimas yra mokynrosipsichologiios ir prisitaikymo biologijos
sankryZoje. Be to, visosdiskusijos apie tai, kas igimta ir kas
igyta, suponuoja bendryjqfonologiios aspektq bei nattrraliqjq kalbq
sintakses paZengusimeistriSkumq.
Antropje rubrikoje Siuo metu svarstomos dvejopos
problemos:pirmiausia, vis sud6tingesnis g5rvlinq ir Zmoniq kalbos
palyginirnas;gercsnis grviinq prane5imq funkionavimo paZinimas ir
bendrosioskalbotyros paZanga leidZia tiksliau nustatyti, kur slypi
Zmogaus kalbossavifirmas, pabreZiant dvigubos artikuliacilcs
reiSkini, kuriuo remiasiskiriamqiq ir reik5miniq vienetq dualumas,
taip pat leksikos ir sintaksd.s
!lliiil
-
180
dualumas. Be to, antroii, Zenklq kilrrs, problema, kuriq iSkelia
bendrasraidos faktas, atrodo migloesne negu bet kada: kaip pereiti
nuo Srviinqkalbos prie Zmoniq kalbos? Struktflrines kalbotyros
antiistorin6tendencila yra linkusi imti i skliaustus Zcnklq kilmes
problem4 tokiqsvarbiq filosofinio romantizmo ir empirizmo
tradicijoms. TaEiauproblema pasisttimdjo i prieki kita kryptimi.
Vis geriau pastebimakoreliaciia tarp Zenklq institucips ir naudos
instituciirs bei koreliacilttarp socialinio istatymo institucips
(ypaE krauiomaiSos draudimo,abkiriando leistin4 lytini pnrtneri nuo
giminaido). Siuo atZvilgiu, norintsusieti kalbos, socialumo ir
technologips simultaninq sandarq, yrasvarbus Andrd l-eroi4ourhano
darbas. Kadangi n6ra kalbospaleontologijos, kaip kad egzistuoja
irankio paleontologiia, tai delpastarosios ir remiantis geresniu
gestq sintakses supratimu, galipasisttimeti i prieki kalbos kilmes
problema.
Siaip ar taip, svarbiausias kalbos filosofiiai pastaqiq metq
irykisyra genetinio kodo atradimas. Genetinis kodas yra pana5us i
Zodtnikod4 taEiau i5 io neatsiranda. Beie, tokio panaSumo nerasime
supkiomiskitomisZmogaus semiotirremis sistemomis ir su irkia
grvunqkomunikaciios sistema. I5 tiesq, genetinis kodas remiasi
baigtiniudiskretiSkq vienetq
-
(rardyno raidZitl) -skaiEiumi.
Pastarosios, kaipir fonemos, nehr6damos prasmes, ig5rla prasmq
kombinaciitse, kuriasgalima palyginti su Zdilais- rnaZiausiais
reik5mds vienetais. SieZodZiai iungiasi i sakuuuq molekuliniai
prane5irnai isira5o chromosomqgrandin6se. Siq prane5imq sqrangq ir
hierarchijq galirna palyginti susintakse. Be to, reguliuoianti
s4veika primena interlokuciirs reiSkini.Pagaliau, genetinis kodas
yra pana5us i numataniiq ir programuoFnE{qkalbos funkcijE. Tai
leidZia griZti prie teleologijos ir teleonomijosproblemos taikant
kodavimo ir dekodavimo terminus ir nesiremiants"lmoningomis
intencijomis. Taigr ir biologiniame, ir ZmogiSkaiamelygrnenyie
kalba ym laikoma telmlogine sistema par excellence.
Taip iSkyla klausimas, kokia yra genetinio kodo ir
ZmogiSkojoZodinio kodo panaSumo prieZast'rs. Pasak |akobsono,
"pagr[stai gulirrreklausti, ar Siq dvieiq skirtingq kodq-genetinio
irZodinio
-atitikirnas
787
yra paai5kinamas paprastu sutapimu, kuris priklauso nuo
panaSiqporeikiq; o gal atsiradusiq kalbos strukttrq pamatai,
nusistovdjqmolekulindse komunikaciiose, yra tiesiogiai modeliuoti,
remiantisstmkttiriniais |rs principais."
2. I{ALBOS FII,OSOFIJOS
Kad kalbos filosofiia perZengia kalbotyros epistemologips
ribas,gausiai liudija tokiq mqstytojq kaip Frege, Husserl,
Russell,Wittgenstein, Camap Ryle, Austiry Quine veikla. N6 vienas
ii iq nelaiko kalbotyros vykdomq empiriniq kalbos tyrirnq
vieninteliu pri6ii-mu priekalbos. Veikiau reikia tik stebEtis, kiek
ma%i dEmesio daugelisiq skiria kalbininkq kalbotyrai. Sis filosofu
kalbos analizes ir empirindskalbotyros dualumas paaiSkinamds taip:
jei, kalbin_lnkui kalba yraypatingas objektas arba, pasak
Hi:lmslevo, savarankiska grynai vidiniqpriklausomybiq sfstery1, tai
i5 kalbotyros yra paSalinama visa eil6pamatiniq kalbos klausimq.
Pirmiausia tai kalbos santykio su tokioiekalbos struktUroie
netelpandomis logindmis operacijomis arba, kitaipsakant, kalbin6s
komunikaciios santykio su kitais socialin6skomunikaciirs faktais ir
kultiira apskritai klausimas. Paskui ir lpaE-kalbbs santykis su
tikrove: panratine kalbos funkcila yra nwdytikaZkakita nei ii
pati.$ aiaZiUe problema gali buti paralpinta i nuorodosrubrik4. Bet
5i problema sukelia paradoksq: kuo kalbotyra darosigrynesne ir kuo
labiau ji priarteia prie mokslo, iuo labiau ii iStumia iSsavo lauko
kalbos sntyki su kuo kitu nei ii pati.Si paradoksq ealirnaiZvelgti
Saussure'o kalbotyroje: triadini
santyki,,signifikantas-signifikatas---aplinkyb6" [s pakeitia
diadiniu santykiu,,signifikanta,c-aplinkybe", kuris atsiduria
kalbotyros ribose. TaEiau di redukciiaZenklina pados simbolines
funkciix auretinq. Tai prirrena Benrrcniste"Kalba yra auk5iiausio
Zmogaus btklei btrdingo sugebdiimo
-sugebejimo simblizuo ti- forma. Cia turirnas galvoje,,
iorrklo-, pladqilprasme sugebjimq vaizduoti tikrenybq ir suprasti
"Zenklq" kaip
-
182
tikrenybes atvaizd4, tai yra nustatyti "reik5mini" saxtyti
talpko 4g1sir ko nors kito" (Bendrcsios klbotyros problernos).
Taigi nrgkslas, kurioobiektas yra kalba, neatsako i klausim4 kuri
kelia kalba teigdama,,ilg-ii yra pagnndinis tarpininkas talp
Zmogaus ir pasar.rlio, tarp Zmogaggir Zmopus. "Apie tokios simboliq
sistemos egzistavinq mes suZinomei5 vienos esminiq duotybiq,
galbiit giliausios Zmogaus egzistavimosqlygos: nera gamti5ko,
betarpiSko ir tiesioginio santykio tarp Zmogausir pasaulio ar tarp
Zmogaus ir Zmogaus. Cia reikia tarpininko,simbolinio aparato, kuris
igalina m4styti. Anapus biologins sferos esqssimbolinis sugeb6jimas
yra specifi5kiausias ZmogiSkosios btrtybdssugeb6jimas." Tai$
suprantama, kad kalbos filosofifa gali siettinagineti kalbos
pretenzijas vaizduoti tikrovq.
Praddkirne nuo mEstymo pakraipos, paprastai vadinamos
"anali-tine" filosofiia. Bendras kalbos filosofijos postulatas,
kuri dabaraptarsime, teigia, kad filosofiia yra iSaiSkinimas ir
i5gryninimas mokslo,tneno, etikos, religips srityse i5pl6totq
sqvokq sistemq remiantis pdia.kalha, pcr kuriq sqvokinispaZinirnas
rei5kiasi. Taigi kalbos iigryninfuastampa pirmutiniu ir iSskirtiniu
filosofijos tikslu. Visus svarbiusfilosofinius klausimus norima
suvesti i nat[raliosios kalbos gmmatikosbei sintakses i5ai5kinimq
ir i5gryninim4.
Visos kitos kalbos filosofips del ivairiq prieZasdq mqgna
aplenkti5i4 i5gryninimo stadijq. Tai gali btrti meginama daryti
dviem labaiskirtingom krypti*.Pirma, kai kalbos pirmenybd
kvestonuojama irZenklq funkciia v6l iterpiama i tikrorq arba i
platesnq veikla kuriojekalbos klausimas netenka privilegijuotumo ir
iSskirtinumo; 5ipajungimq ir sugrqZinim4 skirtingai atlieka, i5
vienos pus6s,fenomenologp, o i5 kitos
-
marksizmas; arba, pripaZistant kalbosprivilegiils akt4 siekiama
nauiai apibreZti padq tikrovq santykyje sukalba: pati butis
suteikia kdbai ps pobtd[. Todel filosofiia, kuri laikobtrti kalba,
yra kalbos filosofiia tikrela 5io ZodZio Prasme. Pastarqlqkrypti
pasirenka dvi m4stymo pakraipo+ prie5ingos viena kitai
-
taifilosofinis stmkt0ralizmas ir hermeneutika.
183
"ANALITINT" KALW SAMPRATA
Apie "analitinq" kalbos filosofips samprat4 priraSyta ypaE
daugveikalq. l,oginis empirizmas t kadienine lcalbs filonfip vis
dar yragifiai isiSalmijq, bent firu anglosaksiSkoje erdvei:, nors
ir abiranda nauirtendenciios. Abi pakraipos siekia i5rySkinti
grynai terapinq ir
savo funkcilq rnetafizinds spekuliacips atZvilgiu,
kadangipastaroji atsirandanti piktnaudZiaujant natiiraliomis
kalbomis d6lnekriti5kos ir nevaldomos kalboo laisves. Vis delb Sios
pakraipos Zymiaiskiriasi. Loginis empirizmas imasi 5io redukcijos
uZdavinio kon-struodamas dirbtines kalbas, kurios pa5alina tokius
piktnaudfiavimusTam tikslui jis pl6toja sakiniq sudarymo
konvencijas ir sernantinginbryretaciiry pa5alinanda metafizinius
pasakymus. Kasdienines kalbosfilosofips, prie5ingai,laikosi
nattiraliqiq kalbq viduje, siekdamos i5keltimodelius, kurie valdo
kalbinq elgsen4 ribotoF taisyklingo vartoiirmsrityie.
LOGINIS TOZITYVTZMAS
Rudo(o C-arnapo darbai yra pagrindinis neopozifiistines
srovdsliudiiimas. Garsusis jo esd "Metafizikos iveikirnas per
logrnq kdbosanalize" pasirodd 1931 metais Zurnale Erkenntuis Jo
argurrrcntas )rrasvarbus kalbotyros vartojimo filosofipje
poZiiiriu. Carnap teigia, kadnattirali kalba nesugeba paSalinti
metafiziniq pasakymq tod6l,l
-
184
pastatytos filosofinds problemos yra susijusios su kalba, o ne
supasauliu, ir todel ps turi btti formuluolamos ne objektq kalba,
betmetakalba. Teiginys, kad filosofines problemos yra grynai
kalbinAo,kalbos filosofiirje turi ypating4 prasmq
-
iis reiSkia, kad metafizinialpasakymai apie tikrovq yra
pseudoobjektiniai sakiniai, kurie slefra poobjektiniq sakiniq
regimybe savo tikrqi4 sintaksiniq sakiniq stmktilrq-
toki6 kaip sintaksiniq savybiq priskyrimas Zodfiams ir
iSsirei$kimams. Taigi filosofo tikslas yra nauiai iSversti
natiiraliosios kalbossakinius apie pseudoobiektus i idealiosios
kalbos sintaksinius sakinius.
Tatiau kuo remiantis autenti5ki "objektiniail' sakiniai skiriami
nuopeeudometafiziniq sakiniq? Ar da nebylop antimetafizinis
prietaras?|uk gali buti, kad [e nurodo kit4 prasmq nei objekto
zuvokimas Taiglreikalinga semantind tmrija, kuri nebtrtq paprasta
sintakse. Savoanbopie k"yg"F Infroduction to Selmantics Carnap pu
atsisake m6gi-nimo isprausti kalbos konstrukcijq i sintakses r6mus.
|is priddjosemantikq ir pragmatikq. Semantika papildo sintakses
taisyklesdesignaciirs taisykldmis, nurodanEiomis dalykus, kuriuos
lieda kalbosi3rai5kos, ir tiesos hisykles, kurios suiungia sakinius
su tiesos sqlygomisBtrtent Siai semantinei kalbos strukhlrai
skiriamas didZiausias d6mespknygoie Meaning and Ncessifz, kurios
anhasis leidimas pasirodOtr956 metais. Taigi kiekvienoje kalboje
esantys apra5ymo simboliq ir iSvestiniq iSrai5kq santykiai remiasi
reiKmes postulatais ir semantikostaisyklEmis, kurios yra
analogi5kos aksiomoms ir aksiomatines siste-mos Gvedimo
taisyklms.
Pagrindinis klausimas, kuri kelia Carnapo mokyklos
kalbosfilosofila, yra paZinimo klausimas; p vardu reikalauiama, kad
dirbtinekalba pateiktq kalbines konvencijas, kuriq triiksta
nattrraliosiosekalbose. Ar tai iSankstinis nusistatynras, kad
metafiziniai pasatymaineturi prasrrcs? Bet ieigu 5is nusistatymas
n6ra kalbines kilmes, i5 kurgi[s atsiranda? Ar pati dirbtines
kalbos struktiira reikalau]a $q riboiantiqkonvencilq? Bet ar 5i
struktiira tud butinq pagrind4?
185
Sie klausimai verE{agriZti prie tyrineiimo natiiraliqjq kalbttr
kurioseloginis poziSzmas daugiausia nagrindja laktinas, o ne
gili4iqsemantinq stmkmrq.
KFCIPIMASIS T KASDIENINE KALBA
Kasdieninds kalbos filosofii.a, kaip ir loginis pozityvizmas,
yraisitikinusi, kad metafiziniai pasakynni neturi prasmes. Bet ii
siekia topaties teorinio tikslo i5rySkirxlama nattiraliqlq katUq.
Sis aa6as parodo,kad nattiralioii kalba korekti5kai funkcionuoja
tol, kol ii neperZengiatinkamo vartoiimo ribq.
Sios m4stymo pakraipos pagrirdus pad6F Ludwig
Wiftgenstein(1887
- 1951). Filosofiniai tyrinijimai pasirode 1953 metais.
TadiauWittgensteino veikalq paZinimas, ai5kinimas ir diskutavimas
tqsiasi iaupenkiolika metq. Intensyvus publikavimas atskleide
WiftgensteinoraStus, kuriuose matome ir pletrq ir kurie uZpildo
didelius p didZiosioskurybos tylos tarpus. Antra vertus, buvo
iSleisti be galo tiksliis ivadaiir komentarai. Svarbiausi iq yra
skirti Tractatuslogico- philonphiats,p kalbos ir pasaulio santykiq
sampratai, sukondensuotai Wit$ensteinopicturc thary. Taigr jie t6ia
Traktatoitakq po to, kai buvo i5spausdiri Tyrinijimai.Tad'1ogines"
Ttaktato m4stysenos anaiptol neuZtemdokalbiniq Zaidimq ir reik5mes
tmrij,a
-
Filosofinirtr @mq iSvada.Oksfordo mokyklos darbuose aptariamuoiu
laikotaqpiu vyrauia
veikiau Filosofiniq tyrinejimw negu Tral
-
786
susiforrnavo veikiau graikq ir lotynrl nei maErnatikos ir pmbs
rrnkslqitakoF. I5 to iis pasiEme gr,/nai filologinio tikslumo ir
sqZiningumoreikalavim4. Toddl galima sakyh, kad Austino ina5as i
kalbos filosoffiyra tas, kad iis suteik6 filosofinei sernantikai
pagristumo, pana5aus ikalbininkt bet nepriklausomai nuo iq. Sie
darbai yra svariis ir d6l kokito: nors aEodo, kad iie norom nenorom
yra kruop5tiis ir, ie{ taipgalima sakyti, kraStutinai detalus,
kartu jie Zymi i5laisvinim4 palyginussu tais suvarZymais, kuriq i5
reikSmes teoriios reikalauja loginispozityviznras Rtipestis del
ZodZiq ir sakiniq skatina Austin4 ivertintinepaprastE ivairovq ir
suddtingumE vartosenq, kurios daro iuosreik5rningqs.IGip tik Ss
sqfiningumas kalbos aEvilgiu reikalavo atleistigniauZtus, kurie iq
apribop konstatacine ir apra5om4ia funkciia. Staikodel skyrimo
menas turi atsverti redukavimo ir suprastinimo men4.Ten, kur
loginis pozityvistas atmeta teigrni kaip pseudotvirtinimq
irsviedZia I i emotyviniq reikirniq pragar4 Austin teigia, kad tarp
kalbospasakymq ir pasaulio yra rrc tik apra5ymo, betir kiti
santykiai' Austinine5a dar vien4 ind6li i kalbos filosofij4 kai
dvepdamas vis dar labaipopuliariu konstatyvo ir performafio
skyrimu, iis pletoja bendresnqspeclr-acf tmrijq. Lokucinis aspektas
(tai, kE sakinys nori pasakyti, |rprasnre ir |r nuoroda),
ilokucinis aspektas (teiginys, tvarka, P"Fril9-sfpra5ymas), kuris
ihaukia kalbetojfu ir perlokucinis aspektas (ai, tA q!99_i5 tiesq
padarome sakydami) priklauso bendram iqdLio qPra5)T-nrylkuri reikia
palygtd su jakobsono komunikacips funkciiomis. TaigiAustino
filosofiilie aptinkame prietar4 prie5ingq loginiq
pozityvisAprietarui: i5rai5ka iSliko tod6l, kad ii gavo i5
ankste-sriqiq !943 var-tosenos galiq atskirti bei nurodyti
santykius ir toddl yerta hjStt"ggtpriei taisant, Toks "kalbos
fenomenologijos" tipas, paties AustinoZcdtil:plis tariant,
nutraukia ryr5ius su itaria bei redukcionistine loginiqpozityvistq
poziciia.
Nuo Austino darbqgalinn prieiti priereikfmes boriiq kurios
siekiagriZti prie kalbanEio subiekto intenciitssvarstymo. Tokie
autoriai kaipI.l.Y,atz ir ].A. Fodor, apie kuriuos kalbesime
toliau, ir D. Davidson('Truth and Meaningl', Synth&, vol. XVII,
1!)67) apibrefia reik5mq
t+l.t*
r&ii,qis-
*t
ru
187
remdamiesi formaliomis Eiginio savybmis. Kiti autoriai
maro,lodnereikia skaigtis zu kai luriq pasakymq savyte turti
reik&nq ir sutuo, kad iSrreiEkiant tam tikrus garsus ar
Zenklus, norima l
-
188
gersniq argunyenq savo teoriiq naudai negu tie kurie kaip iie
mar*,bu vo gauti nagrineirnt kasdieninq kalbq.
Ar dd 5iq kritikq ar ddl to, kad isseko veikiau kridnes
antimetafi'zines, negu konstruktyvios pakraipos dvasia, bet
kasdienines kalbogkaip filosofinio pagristumo kriterifaus taikymas
nyksta. TaipP.F. Strawson (Individuals,1959) gina ontologiiq
materialiq ktrnq irasmenr& laikomq pamatin6mis "paskirybmis",
kurios igalinaidentifikuojanEios diskurso nuorodos akt4. Reikia
pasakyti, kadStrawson pristato savo doktrin4 kaip %praSom4h
metafizik4", o nekaip kalbos filosofiiE. I5 tiesq svarstoma ne tiek
natiiraliqiq kalbqstmktiira (net ie'i prripaZiptarrrc k4 norsbendra
visoms kalboms), kiekvisiems Zrnondms bendra "sqvokq schema", pagal
kunq rnaterialiisktrnai ir asmenys yra dvi pamatines "paskir5fud'.
Kiti paskirybiq tipairei3kiasi kaip antriniai Siq dviejq
'tategorijq" atZvilgiu. Zinoma,paskirybe yra kalbos operacips
referentas: "paskirybiq identifikavimo"operaciia i5 esmes yra
atsakyrnas i tokius klausimus kaip: kas? kuris?Bet iri
identifikacip yra kalbos reikalias, tai mtisq kalba aprepia
tikaikiinus ir asrrenis, rerndarnasi nebe kalbi5kumu, o pamatiniq
Pasldrybiqklase. Taipyra todeL kad visq pirrna parnatlnespaskiryB
hri tikriniusvardus, o ne aMrkBdiai. Tai:iau neimanoma irodyh nei
kad kitokspasaulis yra negalirnas, nei kad "sqvokq schema", kuria
operuolarne,pa vienintele galima. Veliau knygoie The Bound of Sensc
$966.)Strawson dar labiau nutolo nuo kasdienines kalbos filosofiiq
stiliaus.Siame veikale jis stengiasi atskirti Kanto Grynoio Prcto
kritikosanalitinius ir kritinius bruoZus, kuriuos iis laiko
galiolandais, o tai iipastiimia imtis rimtai perai5kinti kategoriiq
transcendentalinqdedukcih.
Tafiau kai Didiiopie Britanipie kasdienines kalbos filosofi|a
buvobeEnyl.*stanti, ii pradp atgimti nauiu pavidalu ]ungtinse
Valstipse.Tam tilcas *aiEius filosofil kurierns padard ispiidi
Noamo Chomslg/ouansformacin6 generatyvirre grarnatika, tikepsi gali
i5sprq ti tam tik-ras ore pakibusias filosofines problemas
bendrosios kalbotyros,inspiruobs Chornsky'o id6iry r6muose. Si
"kalbos analiz6s" (filosofine
789
prasme) ir kalbotyros rnokslo sqiunga nebuvo sukurta
kasdienineskalbos filosofips rmuose. Zugus Sai rrokyklai, rnatorne
atsirandantloginio empirizrno loginiq reikalavimq ir kasdienirs
kalbos filosofipsbei kalbotyros epistemologiios apra5omojo poZiurio
susiiungimouZuoruzgas. Dar per anksti spdti, ar i5 generafiinds
gramatikosatsiradusi kalbos teoriir bus pati tinkamiausia Siam
didZuliam uUnoiuiigyvendinti. Siaip ar taip, reikia atkreipti
d6mesi I kelis Zenklus,rodandus sia krypti: Katz'o ir Fodor'o
straipsnyie 'The Shucture of ASemantic Theo.:/' (The Structurc of
the language,1964), i5pldtopsemantinio veiksnio tmri!1 kuri
atitinka Chomskyb tipo grarnatik4.I(nygoF Tlre Philonphy of
l-anguage (19ff,) Katz teigia, kad 5i teorilrsuteikia tinkam4
pagnndq sprrndZiant ivairias filosofines problernas,suvokdamas iu
kaip analitiSkumo problemas. Taiiau \ila klausimas,ar 5i pretenziia
pagrista. I5 tiesq p tmrija nepadeda nusprqsti, armatematiniai
teiginiai yra analitiniar, ar ne. Z. Vendler (Linguistia
inPhilosophy, 1 967) siekia parodyti, kad transformacines
generatyvinesgramatikos rnetodai leidZia i*presti anksiiau
neiisprqqtas problenras,susiiusias su singuliariniq terminq
prigimtimi, visuotiniu apibendri-nimu, prieZastimis ir padariniais,
ir kitas. Tatiau laitiniais rnornentaisargumentaciia v6l yra
linkusi griebtis kalbetop intuicips apie kalbinikai kuriq Zodfiq
grarutiniq nukrypimq (arba nenukrypim4), tuo tarpuSios teoriirs
prie5ininkai gali skelbtis turi prie5ingq intuicijq. Ar
Siskreipirnads i kdbebp intuici|4 yra sunk"s kaltinirnas? Ar
kadienineskalbos filosofasnesutaria veikiau su Chomskyb nmkiniu
sakydamas,kad kiekvienas kalbinio pobtrdfio kriterijus gali btrti
laikomas ade.kvadu tik del supratirno, ku4 turirne kaip
kalbetofiri, ddl mtrsq padqkompetenciirs, tai yra ddl to, kad mes
turime 5i nuostabq taisykliqvaldom4 igudi vadinam4 l
-
190
tokia warbi ir unikali kn11ga, kurioje gneZ|eri analitiSkai
nagrhdprnaestetika.
KALE06FENOMENOL&IIA
Kokia turi btiti tikrovs sqranga, kad iSry5kAtq iq
rcprezentuoFntysir nurodantys Zenklai? Prad6damos nuo kalbos, 5i
klausim4 kAlAankstesrs filosofips. Tai buvo refurencips problerra,
tiksliau sakantidentifikuoianEios rcfererrips, kury pasak
Strawsono, veda uZkalbogir prieina pamatiniq paskirybiq
-
ktnq ir asmenq -
samPratq.Tendencijl pedengti kalbos ribas jgs ne$l-b!ryg sqlyru
k{Pgmlbtrdinga ir.
"f.EqtneBq-l9giqi.Po kalbotyros suklesteiimo ir analitinds
filosofiirs akivaizdoie
Husserliu besiremianti fenomenologlia gali buti laikorna
rrGginimuiveikti svarbiausi4 kalbos paradoksq. Stai tasai
paradoksas: i5 vienosptrses, kalba n6ra rci pirminis, rpi
autonomiskas dalykas, ii yra tiktaianksfiau uZ iA aBirardanEios
tikroves papvos antrirG israislq. O kartutikroii kalbos
priklausomyb6 nuo to, kas atsirado anksdiau uZ iq,visuomet
i*ei5kiama per kalbq. Tai antrofl paradokso puse.
Taip nagrindlrna fenorrrcrnlogiir yra meginirnas susieti kalb4
kaipvisum4 su diskurse pasireiSkiartiais tikrols Pagavos btrdais'
Tasaipirmesnis uZ diskursq dalykas, kuris lemia, kad diskursas
kaZkqnurodo, buvo 1au lnginiq W@mWiS kuriq pirrnasis vadinosi
"Ai$'druck und Bedeutung" (Braiska ir reikSme) terna. Visas Lognfu
ttti'nijimqjud6jimas
-
rerniantis logine Prasme ir jos tapatyb6s beivienatinunro
reikalavimais, i5skirti kaltos rai5kos funkciia
apskrital-o--rerniantis Sios rai5kos funkciF, isskfuti dar
fundamentalesnq intencilsfonn4 bendr4 visam tam, kas iSrventa, kiek
tai yra fto nors svodfi,V6lesnie[ Husserlio darbai buvo skirti
ikipredikatyviniq funkciiq, to-kiq kaip suvokimas, reik5rrps
aspektams. Suvoktas obiektas yra Fuprileistos p,rasrrGs
vienyb6,lmri vliau, daiktui pasirodant, gali bodatrnesta. Tad
prasmes atsirado anlaiiau uz kalbq. Taigi kalba pasirode
797
esanti re tiktai tarplnintu tarp Zrnogaus ir pasaulio, bet,
tiksliau sat
-
ilL92
lflni5k4 isisakniflrrq geste. Antai israiskos darbas, pastanga
pereiti nuoreikSmines intenciix prie artikuliuoto sakymo buvo
palyginta su tuo,kas ryksa kuno lygrnenyie, kai visai suderinti
Poelaai pertvarkornitaip kad realizuotq nauiq intenciiq. Taip buvo
nuhzta'talbartiolodrhio-, filosofiftr, kurioje kalbos struktiiros
yra paiungtos iSrai5kosdaibui. Tai, kad antrid, nusisbveiusi Zodi
apglebia'talbantis itfdid',leidlia v6l nauiai.iSkelti saussure'o
kalbeiimo ir kalbos, kuriuoskalbotyra i5skiria, bet nesuderina,
santykio problemq' Savopaskutiniuosiuose darbuose Merleau-Ponty
darosi vis atidesnisproblemai, kuri iskyla pereinant nuo
percePfiines prie kalbinasprasms. Pasak !o nebai$o rankrasdo,
isspausdinto pavadinimuFe7ilnyls ir naqimy#,Pastabos, "nehdus
oqg',o tffi Paai5kinti, l
-
794
MARKSEvLAS IR, KALffi FIL@ru'ITS PROBLEMG
Mar*sizmas ilgn hika buvo ir tam tilaais aEvilgiais lieka priefi
5}orahkirros filosofiix,lailortioe famq patcar*arna sau paliai,
ideFi' Ilsdaugiau negu bet kae pabraa kalbo6 rysius su kitais,
neln"albinialerei5kiniais Todel klasdleir*rniarnar*siam
prroblenromie iie! praktikoair teuiix, sqrnor*s ir nnffiii1g,
lnrlfiiroe srifiq ir ekonornirs socialinasinfrastruktiiros
santykiai. Kiekvienu atveiu grieZdausios rnarksistingorbdoksilx
rmuose kalbos funkcifn yra pabreziama rmiantis tik tuo,kad
rnaerialistfurei nragtyno sampratai kalba yra betarpiSka
rft1styrobei qmor*s tikrovd ir kad pastaroii zusidaro kalbos
obiektyvavinnpagrirdu. Taip Eig iru lv{arx Vokieq idalogiiop(l84s -
1840:'(albayra tokia pat sena kaip s4mon6, kalba yra reali
praktiSka sqmon6,egdBtrroranifi ir kitisns Zrnondms ir tiktai todel
egzistuo]rnti taip pat irnran PanaSiai kaip sqrsG, kalba egzistuolr
ir pasirodo tiktai poreikio,esaflrcE b(ldnyb&, santykirl su
kitais Zmondmis pagrindu". Darsubtiliau Engdso dialekdnis
rnaterializrnas darc prielaidfu kad kalboskilrr*ya virninga su
zrrsgauskilrneir kad histisai kreipia praktikooraida Lenin sarrc
Dakktiikos s4sfuviru'uosteiSia, kad kalbos isbrip yaypatinF tg?6,
kuria renriantis, kaip iis issireiskia, turi buti kuriarnas4rnon6s
ir dialektikos teoriia. 5i klasikin6 marksizmo tez6
aunetagalirnylra paaaryti tcatbE pagrindiniu arba vieninteliu
filosofiix obiektr.Bent Siuo atZvilgiu marksizmas yra toje paliofe
puseje kaipfenomenologria. Ir atvirk5tiai
-
iis yra iai visiSkai prie5ingas,atsisakydarnas taikyd
rci}3lnQ'ldealiuo obiektu, o esrrd,, g5rvuopnEiarnaterialianr
Zerikle.
Siaip ar taip, nauie'sniuosiuose rnarksistiniuose leidiniuose,
lpaEtaqybiniuose, nuolat reiSkasi subtilesnis specialus demesys
kalbosklausirnams Ta aplin@, kadkalba yradaugelio rnokslq
(kalbotyros,psn&oryios, serriologiios, logikos, sociologiios,
inforrnaciirs teorips,kibernetikos) tpinro obpktas, reikalavo
skirtingo pozitirio i l..albosreilkin[. Viena i5 pim,qh Pastansl
marksistiSkai nagrineti kalbq b'uvo
[-evo SemionoviEiaus Vygotskio monografiia Mastyas ir
79s
disftursas (79Y), kurioje ypatingas ftnogaus elgesys
apibiidintas pir-miausia kaip Zmogaus sukurtq ZEnklq
tarpininkauianus; be to, Zenklqsisternos kontnoliuoir visq kit4
Zrnogauselgesi. Taigi diskursas padrodokaip ypatinga 'elgmio
socialinio mechanizmo" riiSis, kaip ftnogausveiklos reguliavirno
Zenklais priernone. Sioo iddp+ artimos toms, kuriasvdliau pldtop
Henri Wallon ir p mokiniai, buvo tqsiamos A.N.Leontievo, P.|.
Galperino tyrimuose, skirtuose kalbos vaidmeniuisusidarant
auk5tesniosioms psichinems funkcipms. Z."klq iterprnqir veiklos
transponavimE i diskurm pavidaQ 5i mokykla laiko lemiamufunogaus
veiklos transforrnacips veiksniu.
Taigi pastaruosius du de5imtrneEius rnarksistind mintis nutolo
nuonelanksiiq NJ. Mano ir i, mokyklos Eiginiq kuri suabsoliutino
kalbossocialinio sqlygohrrro id6jq ir linkusiq neivertinti vidiniq
kalbos raidosveiksniq vaidmens. Siandien mieliau puolarnas vulgarus
sociotoginispoZitrris, pagal kuri kalbos sitemos yra veidrodinis
visuomendsatspindys. Kalbos visumos santykini savarankiSkum4 nuo
socialiniosqlygotumo dabartind tyrinetoiq karta visuotirni
pripaZista, taEiauniekuomet neuZmir5ta dvilypio teiginio, kad kalba
yra, i5 vienos puss,socialumo silyga, o i5 kitos- 5io socialumo
bruoZq i5raiSka.
TaEiau vertinant vidinius ir iSorinius kalbos raidos
veiksnius,variaciiq erdvd yra platesnd nqgu anlaiiau. Siuolaikinis
rnarksistinistyrimas sannningai dialektiniu stiliumi skinasi sunkq
vidurio kelQ talpteiginio, kad kalba mechaniSkai priklauso nuo ps
sociokultiiriniq sq-lygq ir teiginio,laisrni pasiskolinto i5
anglosaksl lingvistine filosofiirs
-
nniisq kalbos gramatika yra absoliutus mEptyrnq lemiantis
veiksnys.Siandien nezutariama ddl reik5mes prigimties. Vieni
supranta reik5mqkaip objekto, rei5kinio ar santykio su s4rrrone
atspind[, kuris ieina iZenklo struktiirE kuip i, vidinis aspektas.
Kiti reikSmq laiko socialiniusantykiu tarp Anoniq suprantandq kits
kit4 komunikacipie ir kartuveikianiiq (Si poZiud pl6top lenkq
filosofas fthafO. Dar kiti Zenklqkoreliacipje su tam tikrais
tikroves rei5kiniais ir su iq atspindZiaissErrnndie iZvelgia
galimybq panaudoti Zenkl4 kaip atitinkamo rei5kiniopakaitalq. I.S.
Narskii ('Tilosofin6s kalbos problemos" Zurnale
-
196
triosofsklb naukl, Nr. 4" t!)68) i5samiai iSdsto rnarksistinq
reik5nCsteoriiq. 0 l
-
198
modeliui. Skirtybiq sisternos samprata sitrlytq konstituci!1
ggqreKiekvienam daiktizmui strukttiralizmar
tbi;t"titro"i"ta", -nudaiktinq" nrcdeli. 5i lingvisdnlonulelio
apibendrininq siiilo pab kalbininkas, liail..antis savo
disciplirqrttlmi bendroio lenkh{ nnkslo, arba serniologiix, kuriq
Peire nupu$rr*sdau uI Saussure!. Filosofas struktiiralistas turi
galvoie.stiolqSldftoves rrpdeli. |o pmair ralizaciir iis laiko
socialinds sisternos kaiPffdsai lcodifikuotq Ienklq sistenros
samp,raQ. lei inairios santvarkoe-ekonomird, Seirnos, politinO,
religinA
-
gali b0ti laikoinockomunikaciils sisterrcmis, lurias valdo
slqt$ry9;|tsg3! pa"ams tkalbos dsnius, tai Cirna sabrd, kad rr
Zenklq kilrr yra sociologitS,bet kad
ygggp191ts-}{3lyra*5rrrrylggl(. Sis skirtingq semiologiniqsisEnq
atitikirnas leidiia *irtingq reik3rrs dsErnq santykius aiSkindkaip
intersignifikacih. Strukttrros sqvoka dia tampa tarpininku
tarpinfra- ir superstmktiirca Gindai ddl infrastruktiiros
pirnrnytGs, d6lzuperstnrktiinl atspirdtio funlaiiqs neHrlo prasnds,
kai 5ie santykiatgali btrti iseildti ne prieZastinguno, o strukmry
atitikirm Erminafu.5f sociatines organizaciix ir foteologirGs
sisterrps atitikimas pasidarcakivaiedus, kai galiou pasalg6, kaip
kad rnitq atveiu pg sisEnasreglarrentuolr kodat kurirrcs galirna
palygnti su kodais,hroiurdais auk5tesnio negu sakiniro lygmens
kalbinius vienetus.
Siuo aEvilgiu trapitalinq srnrb4 turi L6vi-Strausso darbai.
Patyssavainn nei5keldami filosoftrio strukfiiralizrno, nes
Preterduop i ant-ropologilDs rmolcslikrmq, iie s;armikia Siai
mokyklai ir rretodologinqschenq (Seu*fffrnC antrcplagija), ir eilq
dekodavimo pavyzdhrl,pritail$/q tam tikrierns rnitq ciklams
(Mitologikos ). Sie da6ai siulofiloeofuirrGgintidrqpiai
ekstrapo.tiuoti rerriantis Siuo socialirGstikrovessemiologiniu
apra{ymu ir grynai semiologiniu visos tikroves api-brZimu,ar bii
tilco0ebuq Pats Zrnogus, arvisurna fakQ kuriuosiisstrokia,
i5rei5kia ir tuo b,iidu suirna signifikanto tinklu. $os
didZiul6sekstrapoliaciits ddka strukttrraliznn fi losofifir Sauna
PastiP,rinirn4 i5Iheudo psichoanalizds inEpretaciirs, Pasak kurio+
"nesqrrrcnyb6 yrastruktiir+ kaip ir kalba": i5 ties6 pasak La@no,
psichoanalizO, rrc-
799
paisailto, kokiqvietqpie uZirna geismas, yra negamtos mokslq
sritis,o sgrniologiniq rrokslq Saka, rEs sapno ir reunrzs
i5kraipytrrc rre&anizmai irtam tikri rebriniai rnetodal
rretaforos ir nretonimii2e. yralygiagret0s. Be to, gnfai
nsqrpningas Siq rechanizmq Zaisrnas ro-do, kad
prasrr*spoveikiai,bent tie, furiqteoriir yra piclroanalizA, kylane
G zubi*to intenciir1 bet veikiau yra pana5Us i funkcionavirne
kat-bos, reiSkiartios anksEiau, negu zub|*tas nori k4 nors
pasa\rti. Siancta5ke pirmqii postulaQ pakeida anEasis,
SISTEMOS BE SUBIEI(IO MODELIS
]ei kalba yra sisEnra be "subi*to", turinp vdl iskelti ldausinq
apiesub!*to pirnrenybq, kuriq Vakan{ filosofi}r pripaZista nuo
Descartes'o,Kanto irFichtdsirkurQ atgaivino Husserlio kalbdda-ma
apib sarnors intencionalumA rcduldh ir
konstihrcih,_Subiektas)anaiptgl nekBrutitu-oia praq4Es, iis pats
yra kalbos isbigtas. Xaip ir IvisrnmenE, Arogus ),glqEflU. kolbos
gaml{ryq rqgu f.p i5raaeia$. Taig Jgatirna klausti, ar @
-
207200
brandqji marksizm4 nuo jaunoio Marxo filosofips, kuri dar
yrafilosofind antropologiir, besirenrianti susvetimdiusios
subiektyrybspretenzira. Tilaasis rnarksiznras kyla i5
"episEnnloginio pertriikio" suvlzu'trumanianu' ir idtvirtina
atsirrrdarnas i struktUrv ielgtl ir formqmoksl4, kuris, kaip ir
nes4moningq mechanizmq semiologiia,nereikalauia i*ios
konstituoianEios sqrrnn6s, irkios subiektyvyb6s,pkio cu6ffo.
"strukturalistinis" rnarksizrnas yra diarnebaliai
Prie5iryassartrdo,1\{ebdo klausimqi kuriais prasid da Dialektinio
Pmto l
-
242
iai nera esminis, bet signifikantas tikrai toks yra. Taigi
dmesio obiektrrpasikeidia: mpesti ddl identifikuolarfios nuorodos,
btdingos gamtorrnokslams ir kasdieninei kalbai, pakeidia
literattiros i5keliarnrsignifilonto karalptie atsiskleidZianEio
lcalbosirnanentiSkr.rmo pgElatsau problerna. Tatiad ne bet kokia
titerafiira atitinka Sia teorijq: rcmalra$kuris pateikia "frkdip(
kaip kvazitikrovq zu kvaziapra5ymui paiungtukvazireferentu,
netinka. Netinlq ir poeziir, suprantama kaip paslepfiltikrovs
rnatnenq abkleidinras ir apskritai diskursas, kuris
pretuduolaislaisvinti 'prane5irrq" ir pasa\rti tai,ltas yra.Ne
liEratiita, kurioshoriil strukmraliznas kuria, yra lolbos pratybos
zu kalba be nuorodooir be to, kas nurodoma. Atpaiistame Nietzsche's
ir p Ziauriosgrarnatikos bei sintaks0s kritikos iaka; pastarosiose
iis iZvelg6 pasltr"moral6s" kulto pavidal4 o Zvelgiant toliau,
subtilq "teologilos'proverZi. Dievo mirtis yra.'!!|11o-i.di9fcgpg
ir "teisingo pasakymo"aisykliq mirtis. TaiS, sudie, nuoroda!
Eidamas iki galo, struktiiralistas ldaus, ar nuorodos pirmenylrc
rGrasuuiusi su pirnrenybe ?rd,ho, krio geniius pasirei5kia
sugeMjimuneuZgoZti ir rodomq esamybiq. O gal kalba nesibaigia
Zodfiu? Arskirtybq, tai yra nuotoli tarp renklo ir tunklo, taip
pafkaip signifikantoa6liiirqnuo dgnifikab negeriau uZ Zodi iSsaugo
raltas, tai yra kalbinisveikimas, skirtas ne tiek interlokuciiai,
betarpiskam dialoginiamsantykiui, kiek tiesiotiiniam paZ5rrneiimui
ir rodyrruri lnpnstration]referento, laikomo pilnutine esamybe? Tai
klausimas, kuris vedafacques Derid4 prie tam tikros rfi5ies
stmkfiiralizrno sieiinp ne tiksu apiberrdrinta semiologifir, bet ir
su "grarnablogilf, tai yra su ra5bhoriF. Jei kasdienines kalbos
bortikas rrcranda ra5te nieko, k4 iis galehlpavadinti kalba, tai
i5tisa literatoros mokykla, besivadovauiantistukttiralizm ir
gramaOlodps lritsripis, shrgiasi atitikti bki4 kalbcteorijfu lur
rcftrenciirl palaiEa skirtyb6. Kalba, nebeuZleisdama
vietosparodornam pasauliui, pasireiSkia kaip gryna skirtybs galia,
kaipskhiarnasis veilc$nas 0. Derrida. Railas tu skiftybd
[diffifoenaeD.Taigrstuktiiraliznras svynrola tarp dvieiq
reikalavimrg'spinoziSko' reika-lavirm isieildti tiesos be subi*b
tvark4 ir "niEi5ko" reikdavirrp i$
203
reikfti dgnifilonb ir signifikato taisn4Fn Devo, sublekto,norm$
grarnatikos ir sintaks6s mirties.
HERMENETN7^IE SNOW : KALBG INTERPRF:T AWMAC
heqprctavinn Eorifir, kaip ir struktiiralizrnas, sbkia $kurti
fiIarovespaveiksla kuriame gausu i5 kalbos skolintq bruolq. Tadiau
ieistmktiiraliznras padaro visas iSvadas i5 kalbos suvedinp i ix
fornqbei i ix vidiniq prief5&iq Zaisma tai hernr:neutika l
-
2U
klausim4 objektyvumo apskritai sElygq klausimu.
Antraslotrcrnrerrutikoo pradininkq
-
kad kiekvienas zupradrnarturi "prana5i5lq" ir "metodini"
momentus. Esama principintqprieZaseq, kodd sakiniq seka nesudaro
betarpiSkai protu zuvokiarnocvisrrros: santykis tarp detal6s
srpratinu ir vistunos supatinn yra rabsantykis, kuriuo praddeda
graruusis hermenortikos ratas * krlHlrintsnrrcblis tarp aubriaus ir
inbrprctabriaus epochq sryrror*ngai padgpaar neq$oningai iSkraipyta
pamatind prasn$, autoriaus kaip kitowetimurnas,
-
visa tai suhikia interp,retaciiai anticipacilx ir la4ibqdOI
prasmds aspekQ, kuri tam tikru rnastu atsv0rO metodinieisr*$nirnas
Tode pmtikdimas i kito poiddni grvenirn4 kuri
pah'AroSchleierrnacher savo vlymrosiuose ra5tuose, o paskui Dilthey
taislaikais, kai pasirod garsusis p straipsnis Die F.ntsilehwg
duHqnwteutik (Xgmf, apib0dina tik vien4 interpretavino nronwr@ one
pati veikirm prirripq.Inerpretavirnas veikiau yra anticipacifrx
irpawi*inirm Iaisrnas Supratirnas apirna Sio proceso visurnry o rre
vientiktai psichologini ar ret intrrpsiclologini nurnatyzrno
rmnsrhrs" Todelsupratinq galima pd#ie$nd ir pablginti su
paaigldnimu ar hipotoz4eir verifikacilrs Zaismu gamtos moksluose,
ir fis gali pretenduotiapib,iidinti Cefseswisrscfta.ften
visurxr4.
ONTOI.oGINE HERMENEUTTKA
Dabartin6 inbrpretavirrn boriF tolydfio tolsta ntro
Dilt@aussampratos, kuri dar psichologizuoia. Nors peJOFmq
nuointersubiektpraus supratirno, kaip jis rei5kiasi dialogg, prie
ra5tufiksuotq grvenirm i5rai5krt Dilttrcy ai$ldai deF su Eksb
samprata, Flnebuvo aiskiai susiejqs supratimo probkmatikos su
kalbos proble-rnatika. V6liau hermeneutika tur6.io i$silaisvinti i5
psichologin6s
' W. Dlthey. "I{smeneutikos atsiradimas-. FiMfi, ffiI%ih
79fll,Nr.l (red. past).
205
persikelirno i kito grvenirrq problematikos, kad susisietq su
labiauonblogfure'tiities.pasaulyje" zupratinn problernatika. Cia
atpaZisarrepirrrrcp, *in wd kit,bikotarpro Heideggerio itaka.
Supratirnas
-nebe psichologirG sqvoka, iis yra atsietas nuo bet kokio
Eurltilrlu4&, nuobet kokio svetimos sqmon6s suvokimo.
Supratimas ai5kinamasonblogiix brrninais, kaip vienas i5 &ein
komponentrS kuris yra nebes4mon6, bet bUtis pasaulyie, l@lianti
btrties klausimq pradedarna nuokonkrei{q situaciiq bei proiektq
remdarnasi baigtinybe ir mirtingumu.Sitaip nupsichologintas
zupratirnas priarteir prie fundamentaliausioskalbos problemos. Savo
situacips ir savo projektq supratirnas, kuri galipasiekti bttyUe,
gali isaisketi ir toddl btti interpretuoiamas tiktaikalbines
artiluliaciios terpeie. Taip Auslgen (inerpretavimas) pasirodoesEs
Yerslehen (supratirno) kalbind faze. Taigi interpretavimas
nerapirmiausia metodas, atsiradqs i5 klasikines filologips
apibendrinimobtdu. fis isiSalmip egzistencips zupratirrre anksiiau,
nqgu buvo susietassu ra5Jrtiniais dokumentais, su tekstais. Stai
rcaa garsusis herrrrc-neutinis ratas, su kuriuo ypad susiduria
bibline egzegetika (reikiasuprasti, kad tiketum, bet reikia tiketi,
kad suprastum), yra tiktailiterattirinis aspektas fundamentalesnio
rato, kuris susikuria supratirrolygmenyje ir kuri sudaro tai, kad
btrtybe supranta save rcmdamasinumatyrno strukttiromis. Sein urd
kitii interpretavirno sqvoka yratokia svarbi, kad visas darbas,
kuri zudaro qgzistencire analiz6, patsyra savoti5ka "hermeneutind
fenomenologiia", nes egzistencipspamatinds struktiiros yra
pamir5tos, uZmaskuotos, paslAptos. Tod6lkiekvienas egzistencips
teksto skaitymas yra savotiSka grandiozindfilologifir. Tai, kas yna
"draota" egzistencips fenornene iki bet kokiosinterpretacilos, t6ra
tik prasmes aprai5ka, pavir5in6 aprai5ka.Feromenologiia yra
hermeneutika tiek pat, kiek tai, kas yra betarpi5ka,slepia tai, kas
esmi5ka
Si fabos ontologines "vietos" perfiffeiim4 atitinka
Heideggeriotiesos prasmes perZitireiinras. Visos iki Siol
nagrinetos kalbos filosofipsremiasi prielaida, kad tiesa yra
atitikimo, koreliacijos, sutapimo,adekvaciirs santykis. Todel ios
g5rvuoia teiginio lygmenyie ir yra
-
206
apofantines kalbos tmrips. Pereiti nuo tiesos kaip atitikirno
p:e tiesockaip atskleidimo
-
reiSkia pereiti nuo apofantinds funkciios prletrerrirerreuUnes,
papl kuriq bbula kalba ya parodanti, tai yra leidZiandbuti kalba.
IGrtu reikirir pakei*i ir modelius bhrla kalba nra rrei
logikqkonstmojama teisingai sudaryta kalba, nei lingvistinds
analiz6s
kasdienin6 kalba -
tai fundamentaliq poetq ir rrqs$atoiq,tokiq kaip ikisokratikai,
kalba. Jie yra liudytolri kalbos matmens, kurlHeidegger vadina kgen
('tas sakorna") valdandio kasdieninds lrlogizuotos kalbq Sprehen
('tas kalbama"). Tiktai tai, kas sakoma,atifinka atskleidimo,
parodymo uZdavini. Tai, kas sakoma, svarbuklausyti (horrhen) ir
klusniai sekti (gehorrlren).
V0lyvnosiuose Heideggerio veikaluose, pirmiausia UnErwry
nt{pr"acfte(1959) ontologinis kalbos maknuo dar pabreZiamas, tai{au
iisyra nebe Daxin,suprantantio save pasaulyie, klausimas, o
btitinytts'i5kelti kalb4 kaip kalbq prie-sais kalbq" klausimas:
"die Sprachesprichf', sarnoningai tautologiSkai sako iis. Savo
tariamu imantmmu5i formulE sugestijuola judeiimo toje paE{oje
tefp6ie idejq, funkciiqsampynq.'?akeliui" (unterweg) i5mokstama
perZengti kalbiirno,kuris nuo Aristotelio iki Humboldto buvo
laikomas Zmogaussugeb6iirnu, p veikl4 p valda lemimus ir eiti prie
Salios sa$*i,lcfiEreiSkia nebe mtrsr1 bet pasa\rtos buties galiq ir
kuri valdo bei girndoZmogaus galiE p norui sakyti. Taigi kalba yra
niekas ir suskyla ikalbinius Iaidimus, ieoi ii nera paEia raiSka
vidupi susiiusi su tuo, kasir.ykh, kai m4stytolrs kalba ir sako.
Heideggerio Zodynas rodo, kadSios filosofii:s raktiniai Zadilar yra
"leisti btrti", "leisti priklauqrti","pardy"ti", "i .ykti" ir kiti;
iie nepriklauso nei kalbos analizei anglqfilosofq vartoiarna
prasrrc, nei fenomenologijai, nei pai{ai knygoie Setnund kit
i5pletotai egzistencinei analitikai.
Nekalbesime apie Sos henneneutikos itaka bibliniams
%zgetarts,kaip Rudolfui Bultmannui, pradeiusiam nuo dar
antropologinioSre:in und Zeit skaitymo, paskui pnbultmiininiams
egzegetams,iaubesniems subtiliai antiantropologinei v6lyvoio
Heideggeriointenciiai. UZtat apsistosime prie Gadarnerio darbo, nes
iis i5pletola ne
207
tik antipsichologines, bet ir antimetodologines Heideggerio
filosofipsiSrradas. Reikia rinktis arba ties+ arba memdq
-i5 6a luSrgos Wahfueitund Mehdepavadinirnas. Supratirrr
slypirtia tiesos galia autoriusprie5prie6ina bet kokiai
nntodologipi, bet kokiai Echnikai, kuri gaEtqbiiti taikorna drnsios
rnoksluose. Supratirnas r*ra rnebdas, luds garctqpapildyti gamtos
rrokslq nrebdus. Siuo aEvilgiu Dil!@aus Pastangasuskaidyti
rrnkslini rnetodq ir zuprie5inti gamtos ir dvasios
rnokslusnepavyko. Gadancr supratirne ie5ko to, k4 Zmogus gauna i5
savoistorinGs tradicilrs ir skonio veikimo estetikos srityie
-
i5 dvieiqdidZiqiq supratimo aEnainrl nesuvedamq i ptQ
memdologiia dabar-tinio rrpkslo pra$ne. Klausirnas "I(4 supranta
lolbaT' tamPa hernenzutiniu klausimu tiktai tuorrret, i.'i t lbos
supratirnas patalpinarnasistorinio ir esbtinio supratirrn
kaimnysteie.Taigt kalba pasirodo nekaip tredioii supratinro sritis
Salia istorips ir rreno, bet kaip unirrcrsaliteqp, kurioje
skleidZiasi bet koks prasrrGs patyrirnas. Tokios situaciix,kaip
tarptrsavio supratirnas ("susiprasti su...", "suprasti kits kiq
d6l..."),klausirnas, vertirnas i5 vienos kalbos i kita yra
konloettis prieirnai prieberdros supratinn p,roblerros, kur
zupratirnas visuornet yra ktnra sunuotoliu, su srrctimumu to, kas
i5 pradfiq yra nesuprantama. Ra5tasvisq pirma yra irankis, zu kurio
pagalba nustatornas atshrrnas, kurissavo ruoitu verlia i5 naulr
isisavinti pra$nq. Stai toaA raStas yrapirmiau+ias hermeneutikos
obiektas. O kadangi ra5to d6ka kiekvienatradiciia tampa kalbire
tikrrove, tai kiekviena suprantann srits,aributqistorin4 ar
estethrd, ttn Spn&li&Iceitaspekta. Taip suprasta kalba
yratai, d6l ko Zmogus "turi pasauli": pasaulf, o rc tik aplinka
pasaut[kuri iis laiko atstu ir stato prieSais save. Cia sl)"i
Humboldto teiginio,kad kalbos yra pasaul6rnizdZiai, nenykstarna
tiesa. Reikia tiktai prkrctisqlygq, kad kiekviena tradiciia yra
atvira visoms kitoms ir l
-
il208
ir perkelia |i1 i Hegelio ir graikiSkosios bei krik5dioni5kosios
senov6spusQ.
5i pirmiausia antipsichologind, o paskui
antimetodotogin0hermeneutikos orientaci!.a atskleidZia
hermeneutinio judeiimo krizq.Koreguoclama "psichologizuoirndq"
Schleiermacherio ir Dilthe5/austendenciil, ontologin6
hernreneutil
-
*277270
UTERATDRA
KALBOTYRA IR SEMOIOGIIA
Benveniste E . PrcilAllrs de linguistique g&.rr.a.le.-
Paris: Gallirnard,79fr..
Biihler IC Spnchturie- Vien, 1934.Chomsky N . Synhctic
Strttctutw, 1957.Chomsky N. C-arbsian Linguistia.- New Yorle
1966.Chomsky N. tanguage ard Mrnd.
-
New York, 1%8.Granger G.G. Essai surla philosophie du sfyle.
-
Paris: Arrnand Colirl1%8.
Granger G.G. Langage et ryist&rrclogie.- Paris: Klincksieck,
1979.Guillaurrc G . I-angage * rci6nce du langage.- Paris:
Champion, 1964.Guillaurne G .Tarrrp et Vsb.
-Paris: Nizet, 1965.Hielmdev LOmkring Sprogturiens Grundlaryel*,
7943.Hjelmslev L. Essais de linguistique gindrale.
-
Copenhague:Munksgaad,7959.
Hplmslev L Spogel1963.Iakobson R- Pnelqinaria to Spm:h
Atulysicl912.Iakobeon R, Flalle M. Furrdanren&.ls of
Language.
-
k Hap, 1956.Whorf B. Lee. l"angnge, Tiougfit ad Reulity"-
Carnbridge Mass.):
M.L.T.Itess, 1956.L6vi-Strauss CAntfuoplqie stuctunle"- Paris:
Plon, 1958.L6vi-Strauss C. la Pense- suvage.
-
Paris: Plow 7962.Lvi-Strauss C. Mythologiques,3 vol.
-
Paris: Plon,19(A-7W"Martinet A- Eonomie des cJangements
phonitiqua. - Berne Francke
Verlag 1955.Martiret A* Et6n:r:nade tinguistique
gdn&ate.-Paris: Armand Colin,
19(;0.MartiretA. Ia Linguistique ryncfuonique. EAtas A
rwnerches-Paris:
P.U.F.,1!r5.Saus$r F. de. Cours de linguistique ge6nb.
-- Paris, 1979 .
ANGLIJ-AMERIKIECru -ANALITTNE" FII,O6OFTJA
Austin l.L. Philosophical Papers. -
New York: |.C.Urmson &G.L.Warnock, 1961.
Austin f .L. How to Do Things with Words. -
Oxford, 1!)62.Ayer AJ. I^anguage, Truth and lngic.- Londoru
1935.Bouveresse. I-a Parole malheuneu*.- Paris:6d. de
Minuit,1971,Carnap R The logial Syntax of Language- londory
1937.Carnap k Meaning and lVmsity. A Study in Semantia and MdaI
Irigc-Chicago, 1947.Davidson D., Flarman G., ed. Semantics of
Natural language.
-
Dordrcht,1972.Dummet M- Flr:ge. Philonphy of language.
-
London, 1973.Flew A.G.N. Esays in Conceptual Amlysis- tondoru
1956.Flew A.G.N . Logic and language.- Oxford, 1963'Frege G. Sinn
wd Heufing.
-
Breslau, 1884.Kalzl.l. Ia Philonphie du langage.- Paris:
Payot,l97|.Icipke S. Naming and Naesify.
-
Oxlard, 1972.largeault l.Quine, quetions de mots, questiorc
defaifs
-
Toulouse:Privat, 1981.
Plul|r:rrmH. Philonphycal Papers, t. fr : Mind, Ianguage and
Reality. -C-ambridge (Mass.), 1 975.
OuineW.V. Wod and Objeet. Anlnquiry into the
LinguisticMqhanisrcof ObptiveReference. -- New York, 1960.
Rorly R, d., The Linguistic Tum. -
Chicago: Univ. of Chicago Prese,7967.
Russel B. An Inquiry into Meaning and Truth,1943.Russel B. Logic
and Knowldge. Esays 1901-1959.
-
Iondon, 1958.Searle|. Spech -Acrs An Esay in the Pfilonphy af
Language-LordorU
7969.Strawson P.Individuals.
-
Iondor; 1959.Strawson P. The bunds of 9unsr,.- londoru
1965.Waisrnann F.Wi@erctein and tIrc Vienna Circfie.
-
Oxford: Blacwell,1957.
Wittgenstein L. Tracfrtus logia-philonphias, 1927.Wittgenstein
L. Philonphical Invutigations, 7953.
-
{ilF212
ltuideEerM. UnE1Egs ztrfucle 1959.RirrurP.Iacorrrtadaft
@{&rE Es&isdffit dCue.-PadsKALBOSFENOMENOIOGUA
Seurl,1969.Ricoeur P. I^, MCirprDre vr'rG,
-
Pariri Seuil, 195.lfidfgsrNL*in und zeit
-
Tiibinge'n: MaxNiemeysV.,la&192.I{eid(*erM. Erreulenrn8cn
zuIlii;lddlinsDdttnng.-Frankturtam Vde/4rarEssrEdjoras
Mah: Vitk do Klootennan! 1951.HuEsed E. I r.r,ile
Ulllersudlrxr8erl, 1901. pdl Iu@. .hgt. (Flo.opIrrer dr-.Hussfl
E.ftnnare urd lrans,lnCentalel,gilglg29. b:e,.rE&F.d.t
dE!.r&, c lo-PdaHussed E. ErfairurBqnd Ureil,1939-
19E5.MEleau-Ponty M. Ia Pfu@n{rDlogie de h P,aP.ptio,J.
-
Pati6Gallinund, 1915.
Medeau-Ponty M. SiErEs -
Paris: CrllLnad, 1%0.Mlteau-Ponty M.Le yinbb et ylnviside, NoEs
de baraiL
-
Paris:Gdlinurd,l%4.
FILOSOFINIS STRUICIUR,AI ITIVIT{S
Althusser L. Pour Marx. -
Paris: Maspero, 1!b5.AlthusserL., BalibarE. Lirc le
Capital,nouv. 6C. refondue, 2 vol.
-Paris:Maspero,1968"Derida l. De la gramnatologie.
-
Paris: 6d. de Minuit, 1965.Derida l. L'Ecrihre et la diffdrence.
__ Faris: Seuil, 1957.Foucault M. Les MoE et les Cftoses. Une
atrhmlogie des soenc'es
humainq.- Paris: Gallimard, 1 966.Foucault M. L'Archblogie du
svoin- Paris: Gallimard, 1969.Lacan j. Errie"- Paris: Seuil,
1956.
TMRMENELTTINE KRYPTIS
Apel K.O. Traraformation der Philonphie,2 vol. -
Frankfurt am Main:Suhrkamp, tr973.
C,adamer H.G. Wahrheit und Methode. -
Ttibingen: I.C.B. Mohr (PaulSiebeck),1960.
273
