P R O J E K T A S VP1-2.2-ŠMM-04-V-01-001„MOKYMOSI KRYPTIES PASIRINKIMO GALIMYBIŲ DIDINIMAS 14 –19 METŲ

MOKINIAMS, II ETAPAS: GILESNIS MOKYMOSI DIFERENCIJAVIMAS IR INDIVIDUALIZAVIMAS, SIEKIANT UGDYMO KOKYBĖS, REIKALINGOS

ŠIUOLAIKINIAM DARBO PASAULIUI“

1.2.1. MODULINIŲ MOKYMO PROGRAMŲ PAGRINDINIAM UGDYMUI RENGIMAS

Integruotos socialinio (istorijos, geografijos, pilietiškumo ugdymo, ekonomikos ir verslumo) ugdymo programos, sudarytos iš vienas su kitu

nuosekliai susijusių 6 modulių, skirtų 9 – 10 klasių mokiniams, patiriantiems mokymosi sunkumų dėl specialiųjų ugdymosi poreikių,

projekto galutinis variantas.

(pateikiama pagal Autorinio darbo užsakymo sutarties Nr.12P5-23, pasirašytos 2012 m. spalio 15 d., 1 priedo 5.1.2. punktą)

Paslaugos medžiagą parengė:Ekspertų grupės vadovė Inga Niuniavaitė

Ekspertai Dr. Alvyra Galkienė,Dr. Regina Subotkevičienė

Gražvydas Kaškelis

Darbą priėmė:Veiklos vedėja Albina Vilimienė

2014 m. sausio 30 d.

1

Turinys

I. Bendrosios nuostatos.........................................................................................................................................................................................................3

II. Programos sudarymo principai........................................................................................................................................................................................3

III. Ugdymo tikslas ir uždaviniai..........................................................................................................................................................................................4

IV. Svarbiausi ugdymo proceso ypatumai............................................................................................................................................................................4

V. Moduliai:.......................................................................................................................................................................................................................11

Modulis. „Pasaulio piliečiai“: mokinių pasiekimai, turinio apimtis, vertinimas............................................................................................................11

Modulis. „Pasaulis – naujausiujų laikų valstybių mozaika“: mokinių pasiekimai, turinio apimtis, vertinimas............................................................16

Modulis. „Lietuva – pasaulio ūkio dalyvė“: mokinių pasiekimai, turinio apimtis, vertinimas......................................................................................21

Modulis. „Aš Lietuvos pilietis“: mokinių pasiekimai, turinio apimtis, vertinimas........................................................................................................25

Modulis. „Tyrinėju savo gyvenamąją aplinką“: mokinių pasiekimai, turinio apimtis, vertinimas................................................................................31

Modulis. „Aš verslus savo aplinkoje“: mokinių pasiekimai, turinio apimtis, vertinimas..............................................................................................36

2

Integruota socialinio (istorijos, geografijos, pilietiškumo ugdymo, ekonomikos ir verslumo) ugdymo programa

I. Bendrosios nuostatos1. Programa skirta mokinių, turinčių mokymosi sunkumų bei specialiųjų ugdymosi poreikių dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų, nepalankių aplinkos veiksnių, socialiniam ugdymui. Siekiama suteikti žinių ir išugdyti kompetencijas, laiduojančias galimybę suprasti ir atsakingai veikti visuomenėje, prisiimti atsakomybę už supančią socialinę aplinką, išmanyti savo ir kitų žmonių teises bei tęsti mokymąsi siekiant pageidaujamos profesijos.2. Integruota socialinio ugdymo programa 9-10 kasių mokiniams (toliau tekste – programa) atliepia Lietuvos švietimo tikslus 1, skelbiančius siekį „nustatyti asmens kūrybinius gebėjimus ir pagal tai padėti jam įsigyti kompetencijų ir (ar) kvalifikaciją, atitinkančią šiuolaikinį kultūros bei technologijų lygį ir padedančią jam įsitvirtinti ir sėkmingai konkuruoti tolydžiai kintančioje darbo rinkoje...“, Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2030“2 sumanios visuomenės puoselėjimo idėją, kviečiančią „... aktyviai dalyvauti socialinės įtraukties politikoje ir veikloje, padėti kovoti su stereotipais ir stigmatizacija, išsaugoti ir stiprinti gyvenimo kokybę, socialinę, ypač vaikų gerovę ir lygias galimybes visiems“. 3. Įgyvendinat Integruotą socialinio ugdymo programą, siekiama ugdyti mokinių kompetenciją suvokti pasaulio, šalies, bendruomenės struktūras ir jose vykstančius socialinius procesus bei gebėjimą veikti vadovaujantis darnaus sambūvio visuomenėje principais. Nagrinėjamas turinys suteikia pilietiškumo, ekonominio raštingumo pagrindus, istorijos ir geografijos žinių, ugdo bendrąsias ir dalykines kompetencijas, būtinas tolimesniam mokymosi tęsimui bei asmens profesinei veiklai. Programos turinys remiasi antropologijos, ekonomikos, geografijos, istorijos, politologijos, psichologijos, sociologijos ir teisės pagrindais. 4. Baigęs programą mokinys yra įgyjęs bendrąsias kompetencijas: mokėjimo mokytis, komunikavimo, pažinimo, socialinę, asmeninę.

II. Programos sudarymo principai5. Programa parengta vadovaujantis Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis (patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK – 2433); Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256 (Žin., 2004, Nr. 35-1150) ir Mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų) pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais įvertinimo ir specialiojo ugdymosi skyrimo tvarkos aprašu (patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1775).6. Programos moduliai parengti laikantis ugdymo turinio pritaikymo (individualizavimo, prieinamumo) ir modulinio mokymo principų (modulumo, ugdymo turinio struktūravimo į savarankiškus elementus, dinamiškumo, veiklos metodo, lankstumo, suvoktos perspektyvos, įvairiapusiško metodinio konsultavimo, paritetiškumo) principų. Kiekvieno programos modulio turinys yra baigtinis, ugdantis mokinių kompetencijas, orientuotas į asmenines kiekvieno mokinio galias ir poreikius. Modulio trukmė – 35 akademinės valandos (pamokos). Programos turinį sudaro 6 moduliai, turiniu nuosekliai susiję, integruojantys istorijos, geografijos, pilietiškumo ugdymo, ekonomikos ir verslumo žinias:6.1. Pasaulio piliečiai.6.2. Pasaulis – naujausiųjų valstybių mozaika.6.3. Lietuva – pasaulio ūkio dalyvė.1 LR Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas, 2011 03 17. Nr. XI-1281.2Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, patvirtinta LR Seimo 2012 05 15.

3

6.4. Aš Lietuvos pilietis.6.5. Tyrinėju savo gyvenamąją aplinką.6.6. Aš verslus savo gyvenamojoje aplinkoje.7. Mokiniai, baigę Integruotą socialinio ugdymo programą, įgyja pagrindinį išsilavinimą.

III. Ugdymo tikslas ir uždaviniai8. Tikslas.Siekiama, kad mokiniai kryptingai ugdytųsi gebėjimus dalyvauti visuomeniniame gyvenime, skatinti domėtis savo ir kitų šalių istorija, gamta; kad įgytų supratimą ir išsiugdytų nuostatas, būtinas tinkamai orientuotis ir sėkmingai veikti nuolat kintančiame gyvenime.

9. Uždaviniai.Siekdami integruoto socialinio ugdymo tikslo, mokiniai: Mokosi orientuotis istorinėje, geografinėje aplinkoje, ekonomikoje ir visuomeniniame gyvenime. Renka ir apibūdina įvairuose informacijos šaltiniuose pateiktą informaciją. Įgyja supratimą apie savo gyvenamosios aplinkos, Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos raidą. Domisi Pasaulio ir Lietuvos istorija, gamta, ekonomika, visuomeniniu gyvenimu. Domisi, tiria Lietuvos ir savo gyvenamosios aplinkos istoriją, gamtą, visuomeninį gyvenimą. Dalyvauja mokyklos, vietos bendruomenės ir visuomenės gyvenime. Ugdosi verslumo savybes ir įgūdžius. Taiko įgytas socialines žinias kasdieniame gyvenime.

IV. Svarbiausi ugdymo proceso ypatumai.10. Integruoto socialinio ugdymo programai įgyvendinti mokykloje formuojamos mobilios grupės. 11. Mobilią grupę gali sudaryti mokiniai iš paralelių devintų ir dešimtų klasių arba (atskirais atvejais) gali būti formuojamos jungtinės grupės iš devintos ir dešimtos klasės mokinių.12. Ugdymo programos įgyvendinimo metodinį pagrindą turėtų sudaryti kognityvinis mokymas(is), apimantis žinių taikymą patyriminėse veiklose, mokinių bendradarbiavimą, projektines veiklas, diskusijas, refleksijas ir kitus aktyvaus mokymo(si) būdus, leidžiančius lengvai diferencijuoti ugdymo turinį ir užduočių atlikimo formas.13. Mokytojas šiose grupėse turėtų atlikti ugdymo veiklos organizatoriaus, konsultanto vaidmenį, mokinius skatinti, drąsinti, sudaryti sąlygas jiems nuolat patirti sėkmę, išgyventi atradimo džiaugsmą, taip auginant jų mokymosi motyvaciją. Individuali mokinio sėkmė pasiekiama per mokinio pažinimo bei veiklos ypatumų ir ugdymo turinio lygmens bei mokymo(si) būdų dermę.14. Mokinio pasiekimai vertinami individualių reikalavimų, nulemtų specialiųjų ugdymosi poreikių, pagrindu. Pasiekimų vertinimo formos pritaikomos atsižvelgus į mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius.15. Per pamoką mokiniams gali padėti mokytojo padėjėjas arba specialusis pedagogas.

4

16. Integruotos socialinio ugdymo programos įgyvendinimas derinimas prie mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių. Derinant ugdymo turinį prie mokinio specialiųjų poreikių, vadovaujamasi principu – suteikti mokiniui žinių ir išugdyti gebėjimus, atitinkančius maksimalias jo galias, bet ne žemesnius nei nustatytas minimalusis Bendrųjų programų pasiekimų lygmuo.17. Derinant ugdymo būdus prie mokinio specialiųjų poreikių, siekiama sunkumus, kylančius dėl mokinio pažintinių, sensorinių ar judėjimo funkcijų sutrikimo, apeiti, pritaikant jiems palankius metodus, mokymo priemones arba teikiant kito žmogaus pagalbą. Įgyvendinat socialinio ugdymo programą, atliepiami mokinių, turinčių negalių, poreikiai .18. Mokiniai, turintys negalią, gali patirti mokymosi sunkumų dėl judėjimo, klausos, regos ir kitų sutrikimų, kurių priežasčių pedagoginėmis priemonėmis pašalinti neįmanoma. Šiems mokiniams skiriama mokytojo padėjėjo pagalba bei kompensacinės techninės priemonės, padedančios sukurti palankią mokymosi aplinką ir pasiekti mokymosi rezultatų, kurie gali būti tolygūs, aukštesni arba žemesni už daugumos mokinių rezultatus (priklauso nuo mokinio intelektualinių galių, pastangų ir mokytojo gebėjimo atliepti mokinio poreikius):18.1. mokiniams, dėl regos sutrikimo patiriantiems sunkumų skaityti tekstus, teikiama pagalba, pritaikius technines priemones, kompiuterinę programinę įrangą arba paskyrus specialistų pagalbą: neregintiems – naudojami tekstai atspausdinti Brailio raštu (jei mokinys skaito Brailio raštą), įgarsinti tekstai, tekstą įgarsinanti kompiuterinė programa, pvz., Džos (Jaws), teikiama skaitovo paslauga (tekstą perskaito mokytojo padėjėjas); silpnaregystę turintiems – naudojami tekstai ir vadovėliai, parašyti padidintu šriftu, vaizdo didinimo priemonės (stiklai, elektroninės vaizdą didinančios priemonės ir kt.);18.2. neregintys mokiniai rašymui naudoja kompiuterinę programą Džos (Jaws) ir, jei yra galimybė, Brailio rašto spausdintuvą. Mokinio parašyti tekstai mokiniui spausdinami Brailio raštu, o mokytojui – plokščiuoju raštu;18.3. mokiniams, dėl regos sutrikimo patiriantiems sunkumų suvokti vaizdinius, naudojamas lytėjimas, kuris yra derinamas su komentavimu. Mokinys daiktus arba iškiliuosius žemėlapius, grafinius brėžinius ir kt. liečia rankomis, o mokytojas, mokytojo padėjėjas ar kitas mokinys komentuoja;18.4. atliekant praktines užduotis, mokiniai, turintys regėjimo negalią, veikloje dalyvauja pagal galimybes. Visa tai, ko jie negali atlikti patys ir/ar stebėti, turi būti jiems komentuojama, tokiu būdų sudaromos sąlygos pažinti reiškinius, gaunant informaciją per klausą;18.5. mokiniams, dėl klausos negalios sunkiai suvokiantiems sakytinę kalbą, naudojamos girdėti padedančios techninės pagalbos priemonės (FM sistema, indukcinė kilpa ir kt.); mokytojo kalba arba kita žodinė informacija vizualizuojama paveikslais, schemomis, užrašais ir kt.; naudojant diskusijų ar kitus mokinius kalbėtis skatinančius metodus, mokiniui, turinčiam klausos negalią, leidžiama ateiti prie kalbančiojo ir stebėti jo veidą;18.6. pamokos pradžioje, ypač pradedant dėstyti naują temą, mokiniui, turinčiam klausos negalią, turi būti paaiškinamos nežinomos sąvokos, per pamoką stebimas mokinio kalbos supratimo lygis, pamokos pabaigoje – įsitikinama, ar mokinys yra teisingai supratęs pamokos turinį;18.7. mokiniams, dėl judėjimo negalios patiriantiems sunkumų rašyti, rašymui naudojamos ergonominės rašymo priemonės arba kompiuteris su pritaikyta klaviatūra;18.8. praktinės užduotys mokiniams, turintiems judėjimo sutrikimų, pritaikomos, atsižvelgus į realias jų galimybes: pakeičiamos kitomis užduotimis, skiriama padėjėjo pagalba arba mokinys stebi kito(ų) mokinio(ų) darbą, pats dalyvaudamas tik žodine forma;18.9. įgyvendinant socialinio ugdymo programą, atliepiami mokinių, turinčių mokymosi sutrikimų, specialieji ugdymosi poreikiai . Mokymosi sutrikimų atvejais mokinys patiria mokymosi sunkumų skaitydamas, rašydamas, suvokdamas kalbą, atpažindamas vaizdinius, atlikdamas smulkiosios motorikos judesius, kai to priežastimi nėra intelekto, sensoriniai (klausos, regos) ar judėjimo sutrikimai;

5

18.10. mokiniams, patiriantiems sunkumų perskaitant tekstus arba juos suvokiant, turėtų būti suteikiama pagalba tekstą perskaityti ar/ir jį suprasti. Atsižvelgus į mokinio poreikius, gali būti: sumažinama skaitomo teksto apimtis jį pridengiant balto popieriaus lapais/u; tekstas sustruktūruojamas ir išskaidomas į mažesnius prasminius vienetus; pažymimos esminės sąvokos; tekstas skaitomas kartu su mokiniu; tekstas mokiniui perskaitomas ir kt.;18.11. mokiniams, neatpažįstantiems arba blogai atpažįstantiems vaizdinius (daiktus, paveikslus), simbolius (raides, skaičius) ir kt., turėtų būti suteikiama pagalba, leidžianti gauti informaciją klausa ir kitais regimąjį suvokimą pakeičiančiais pojūčiais arba vaizdinė informacija. Tai organizuojama, atsižvelgus į mokinio regimojo suvokimo pobūdį: mažinamas vienu metu suvokiamų vaizdinių skaičius; atskiros vaizdinio dalys išskiriamos iš visumos jas paryškinant, apvedant ryškiais kontūrais; vaizdinė informacija mokiniui komentuojama ir kt.;18.12. mokiniams, blogai suprantantiems kalbą, teikiama pagalba, leidžianti gauti informaciją regėjimu arba kitais pojūčiais: žodinė informacija iliustruojama paveikslais, brėžiniais, schemomis, tekstais; mokinys supažindinamas su nagrinėjamu kontekstu iš anksto; pateikiamas pasakojamo teksto planas; mokiniui siūloma perskaityti namuose tekstus, kurie bus naudojami per pamoką/pratybas;18.13. mokiniui, turinčiam rašymo sutrikimų (painioja raides, iškraipo žodžių struktūrą, praleidžia raides ir kt.), kai sutrikimas yra nustatytas ir patvirtintas Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje ar, esant ginčytinam atvejui, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centre, - jam būdingos klaidos ignoruojamos (neskaičiuojamos), pažymys dėl jų nemažinamas;18.14. mokiniui, turinčiam sunkumų atlikti tikslius judesius rankomis, kai mokinio raštas yra neįskaitomas, rekomenduojama naudoti kompiuterį kaip rašymo priemonę; kai mokinys dėl jam būdingų specialiųjų poreikių negali nubraižyti brėžinių, schemų ir kt. arba jie nubraižomi netiksliai ir dėl to sunkiai suprantami, rekomenduojama nereikalauti atlikti braižymo užduočių, bet brėžiniai ir schemos mokiniui pateikiamos, taip sudarant sąlygas atlikti likusią užduoties dalį;18.15. mokiniams, pasižymintiems valingo dėmesingumo stoka, rekomenduojama skirti trumpesnes užduotis arba jas išskaidyti į struktūrines dalis ir pateikti dalimis. Mokiniui, mokymosi metu praradus dėmesingumą, padėti jam dėmesį sutelkti iš naujo (leisti trumpam atsitraukti nuo atliekamos užduoties ir iš naujo susitelkti darbui);18.16. mokiniams, pasižymintiems padidintu motoriniu aktyvumu, sudaromos sąlygos per pamoką trumpai pajudėti (nuvalyti lentą, išdalinti sąsiuvinius, paruošti priemones užduočiai atlikti ir pan.);18.17. mokiniai, turintys atminties sutrikimų, mokomi vesti informacijos žinynus: atpažinti svarbią, ilgesnį laiką saugotiną informaciją, ją klasifikuoti, užsirašyti tam tikra tvarka ir saugoti. Pamokų metu (taip pat per patikras) leidžiama naudotis asmeniniais informacijos žinynais bei kitais spausdintais ar virtualiais informacijos šaltiniais.19. Įgyvendinant socialinio ugdymo programą, atl iepiami mokinių, turinčių mokymosi sunkumų, poreikiai . Mokymosi sunkumų priežastimi gali būti mokiniui nepalanki socialinė – ekonominė, psichologinė, kultūrinė, kalbinė aplinka arba aplinkybės, ribojančios mokinio galimybes realizuoti savo gebėjimus:19.1. mokiniams, besimokantiems negimtąja, mokiniui sunkiai suprantama kalba, turėtų būti išsamiai paaiškinamos vartojamos sąvokos prieš pradedant nagrinėti mokymo medžiagą, leidžiama naudotis žodynais, pateikiami paprastesni tekstai;19.2. mokiniams, kurie nuolat praleidžia pamokas dėl ligos, nepalankių socialinių aplinkybių šeimoje ar kitų priežasčių, suteikiamos mokytojo konsultacijos; per pamoką organizuojamas mokymasis heterogeniškomis grupėmis, kai klasės draugai mokydamiesi kartu gali padėti įveikti atsiradusį atsilikimą; mokiniui sudaromas atskiras planas mokymosi spragoms įveikti, kurio įgyvendinimą prižiūri mokytojas.

6

20. Per pamoką teikiamos pedagoginės pagalbos pavyzdžiai. Lentelėje pateikiama pavyzdžių, kuriais gali pasinaudoti socialinių mokslų mokytojas,

planuodamas pamoką mokiniams, turintiems specialiųjų poreikių. Pagalba planuojama vadovaujantis principu – išsaugoti kuo didesnį mokinio savarankiškumą, maksimaliai išnaudojant jo mokymosi galimybes. Todėl kiekvienoje skiltyje siūlomų pagalbos formų pavyzdžiai pateikiami pagalbos stiprėjimo tvarka. Jie siejami su ugdymo veiklos formomis ir mokinio specialiųjų poreikių pobūdžiu. Rekomendacijos nėra baigtinės, jos tik suteiks mokytojui pagalbos organizavimo kryptį ir padės pasirinkti palankesnes pagalbos formas. Teikiamos pagalbos lygmuo, neturėtų atsispindėti mokinio pasiekimų vertinime. Įgyjamų mokinio žinių lygmenį apsprendžia ugdymo programos lygmuo. Pasiekimų vertinimas turėtų suteikti mokiniui žinių apie jo darbo kokybę, bei motyvuoti mokymosi veiklai. Už teisingai atliktas jam paskirtas užduotis, mokinys turėtų gauti atitinkamai aukštą įvertinimą, už neteisingai atliktas užduotis – žemą.

Ugdymo veiklos tipai

Pagalbos formos

Esant regos ir regimojo suvokimo sunkumams

Esant klausos ir girdimojo suvokimo sunkumams

Esant bendriesiems arba specifiniams mokymosi sutrikimams

Teksto skaitymas Naudoti vaizdą didinančias priemones turintiems silpnaregystę (optinės lūpos, elektroninės sistemos, programinė įranga „MAGic“). Naudoti tekstus padidintu šriftu (18 – 20 dydis), šriftas be užraito. Naudoti programinę įrangą akliesiems (JAWS programa). Įgarsinti tekstą (jei įmanoma). Tekstą mokiniui perskaityti.

Atkreipti dėmesį į skaitomo teksto supratimo lygį. Paaiškinti nežinomų žodžių reikšmes.

Kai skaitymo įgūdžiai labai žemi arba nustatytas skaitymo sutrikimas. Suteikti daugiau laiko teksto perskaitymui. Prieš skaitant tekstą, paaiškinti sunkesnes sąvokas. Padėti perskaityti tekstą. Tekstą mokiniui perskaityti.

Tekstų, schemų ir diagramų nagrinėjimas.

Tekstų nagrinėjimas neturėtų sukelti sunkumų. Schemas ir diagramas komentuoti žodžiu. Pateikti ryškiau nupieštas schemas ir diagramas. Pateikti diagramas ir schemas padidintas ir išimtas iš teksto, siekiant sumažinti stebimų vaizdinių kiekį. Pateikti iškilias, lytėjimu suvokiamas schemas arba diagramas (pvz., ant lipnaus paviršiaus iš storesnės virvelės

Kai analizė atliekama žodžiu. Pasiūlyti naują mokymo(si) medžiagą perskaityti namuose. Prieš pamoką paaiškinti nežinimas sąvokas, ypač kreipti dėmesį į abstrakčių sąvokų suvokimą. Mokiniui dalyvaujant teksto analizėje, kuri atliekama žodžiu, stebėti kalbos supratimo lygį. Pateikti trumpus schemų, diagramų aprašymus. Atskirai (papildomai) paaiškinti

Tekstai, schemos ar diagramos supaprastinamos, atsižvelgus į mokinio galimybes. Komentarus transformuoti į paprastesnį lygmenį, (komentuoti individualiai).

7

suformuotos schemos). schemas, diagramas.Pateiktų lentelių pildymas

Lenteles paryškinti. Užpildyti lenteles mokiniui diktuojant duomenis. Jei reikia, užduotis pakeisti tekstine forma.

Atkreipti dėmesį ar mokinys teisingai suprato užduoties instrukciją. Užduoties instrukciją pateikti raštu.

Pritaikyti užduoties lygmenį. Papildomai paaiškinti užduoties instrukciją.

Vaizdinės medžiagos analizavimas (paveikslai, plakatai, maketai, žemėlapiai ir kt.)

Vaizdinę medžiagą komentuoti. Naudoti vaizdą didinančią įrangą (optinės lūpos, elektroninės sistemos, programinė įranga „MAGic“). Vizualiai išskirti arba žodžiu akcentuoti esmines vaizdinės medžiagos detales.

Kreipti dėmesį į komentarų supratimo lygį.

Atrinkti vaizdinę medžiagą, atsižvelgus į mokinio galimybes. Žodžiu pateikiamus vaizdinės medžiagos komentarus transformuoti į paprastesnį lygmenį. Atkreipti mokinio dėmesį į esmines vaizdinės medžiagos detales.

Rašymas sąsiuvinyje, lentoje, pateiktoje mokytojo užduotyje, pratybų sąsiuvinyje

Naudoti sąsiuvinius ryškesnėmis linijomis, platesnėmis eilutėmis, didesniais langeliais (jei tinka). Užduotis atlikti ne pratybų sąsiuvinyje, bet sąsiuvinyje, kuris yra pritaikytas mokiniui. Užduotis atlikti kompiuteriu, naudojant „JAWS“ programą. Atsisakyti rašymo lentoje.

Tikėtina, kad pagalbos nereikės. Kai nustatyta motorinių įgūdžių stoka: prasti rašymo įgūdžiai: įprastą rašymo priemonę keisti kompiuteriu; parengti užduočių su reikalavimu pabraukti, pažymėti, įrašyti žodį ir pan.; užrašyti mokinio mintis, atsakymus.

Darbas su statistiniais duomenimis

Statistinių duomenų paieškai naudoti kompiuterines vaizdą didinančias priemones. Mokiniui pateikti iš anksto surastus, užrašytus didesniu šriftu duomenis. Jų analizę atlikti mokinys galės taip pat kaip ir kiti mokiniai. Užpildant lenteles kreipti dėmesį, kad jos būtų mokiniui pakankamai gerai matomos arba apčiuopiamos.

Statistinių duomenų surinkimas atliekamas naudojant tekstines priemones (anketos, esė, rašiniai, nebaigti sakiniai ir kt.). Netaikytinas interviu ir kiti metodai, susiję su klausimusi. Analizuojant duomenis kreipti dėmesį ar visus naudojamus terminus mokinys supranta teisingai.

Kreipti dėmesį ar statistinių duomenų analizavimo būdai mokiniui pakankamai suprantami. Naudojamas sąvokas aiškinti remiantis jų gyvenimo patirčiai artimais pavyzdžiais. Interpretuojant duomenis vadovautis informacijos konkretumo principu, vengiant abstrakčių, mokiniui sunkiai suprantamų sąvokų.

Grafikų braižymas: darbas su liniuote ir pieštuku

Braižymui naudoti liniuotę su įrėžtais žymenimis. Naudoti pieštuką su minkšta grafito šerdimi ar kitą, ryškiai brėžiančią priemonę. Braižymui naudoti trafaretus.

Jei užduoties turinys tinkamai suvoktas, sunkumų neturėtų kilti.

Kai nustatyta motorinių įgūdžių stoka: braižymui naudoti trafaretus; naudoti kompiuterinę braižymo

programą; mokiniui pateikti nubraižytus

brėžinius ir apsiriboti jų nagrinėjimu.

8

Pateikti iškiliuosius brėžinius ir juos analizuoti. Pateikti mokiniui nubraižytus brėžinius ir apsiriboti jų analize.

Testų sprendimas kai reikia rasti teisingą atsakymą

Pateikti testus kompiuteryje pagal poreikį padidintu formatu. Perskaityti mokiniui užduotis žodžiu. Įrašyti, pažymėti mokinio atsakymą.

Įsitikinti ar mokinys, perskatęs užduotį, teisingai suprato tekstą (ar jame nėra mokiniui nesuprantamų sąvokų). Nesuprantamus žodžius arba sąvokas paaiškinti individualiai.

Testų turinį pritaikyti realioms mokinio galimybėms (vengti abstrakčių sąvokų, įmantrių formuluočių, perkeltinių prasmių).

Tikrinti esmines, būtinąsias žinias ir gebėjimus.

Žodžių, sakinių įrašymas į loginę mintį

Pateikti užduotį kompiuteryje pagal poreikį padidintu formatu. Vizualiai išskirti skaitomą sakinį iš viso teksto, uždengiant lapą baltu popieriaus lapu (sumažinamas regimųjų impulsų skaičius). Perskaityti mokiniui užduotį žodžiu. Įrašyti mokinio diktuojamus žodžius ar sakinius į tekstą.

Įsitikinti ar mokinys teisingai supranta skaitomą tekstą. Individualiai aiškinti nesuprantamus žodžius ir sąvokas.

Užduočių turinį pritaikyti realioms mokinio galioms (vengti pernelyg abstrahuotų tekstų).

Užduočių turinį sieti su mokinio patirtimi.

Bendrosios užduoties atžvilgiu pritaikomą turinį artinti minimaliųjų reikalavimų link, mokinio atžvilgiu – individualių jo gebėjimų maksimumo link.

Mokinio pasakojimas

Kreipti dėmesį į mokinio kūno laikyseną pasakojimo metu. Mokyti palaikyti kontaktą su klausytojais. Mokyti tinkamai išnaudoti erdvę kalbėjimo metu.

Pripažinti galimus mokinio kalbos netikslumus: garsų tarimo, kalbos melodingumo, kirčiavimo, gramatinės kalbos sandaros. Padėti mokiniui pasirengti, praturtinat jo kalbą reikalingomis sąvokomis. Leisti mokiniui pasakojimo metu naudoti jo paties paruoštą vaizdinę medžiagą – taip praturtinat jo pasakojimą. Leisti mokiniui pasinaudoti sunkesnės sandaros žodžių sąrašu. Tarpininkauti mokiniui sunkesnių pasakojimų metu, pagelbstint trumpais intarpais į jo kalbą. Skatinti mokinį kalbėti.

Pasakojimui skirtą turinį priartinti prie realių mokinio galių.

Įsitikinti ar mokinys žino ir teisingai supranta reikalingas sąvokas.

Mokyti mokinį suprasti ir atspindėti pasekmės ir priežasties ryšius.

Pripažinti, kad jo pasakojimas bus: konkretesnis, naudojama mažiau abstrakčių sąvokų, labiau konstatuojamo nei analizuojamo pobūdžio.

Mokinių darbas grupėje, atliekant bendrą užduotį,

Skirti mokiniui konkretų vaidmenį grupėje. Mokyti kreiptis į grupės draugus, jei

Parengti mokinį darbui grupėje iš anksto supažindinat su užduoties turiniu, sąvokomis.

Skirti mokiniui konkretų vaidmenį grupėje.

Pritaikyti užduoties turinį jo galioms.

9

tiriamąjį darbą, projektą

nepakankamai supranta vaizdinius. Mokyti parašyti pagalbos, jei to reikia. Mokyti grupėje dirbančius mokinius kreipti dėmesį į tai, kad negalią turintis mokinys nebūtų atstumtas, izoliuotas, užgožtas kitų iniciatyvumo.

Parengti grupei daugiau vaizdinės medžiagos, įskaitant tekstus (jei to reikia ir yra įmanoma). Mokyti mokinį įsitraukti į grupėje vykstantį pokalbį, pasakyti apie atsirandančius kalbos suvokimo sunkumus. Mokyti mokinį kontroliuoti savo kalbos suvokimo kokybę, kreipti dėmesį į nesuprantamus žodžius, ieškoti jų paaiškinimo. Mokyti grupėje dirbančius mokinius kreipti dėmesį ir stebėti ar negalią / sutrikimą turintis mokinys supranta jų kalbą, ar dalyvauja pokalbyje, ar nėra atskirtas nuo visų. Mokyti grupėje dirbančius mokinius padėti draugui dalyvauti bendrame darbe.

Mokyti grupėje dirbančius mokinius paisyti bendradarbiavimo principo, neužgožti, leisti jam pačiam atlikti savo vaidmenį.

Mokyti grupėje dirbančius mokinius padėti, kai iškyla sunkumų.

Sudaryti progą mokiniui pristatyti darbo rezultatą ar jo dalį, išsakyti savo nuomonę.

Pripažinti kitokias galimybes turinčio mokinio nuomonę kaip galimą arba vertingą, jei reikia, diskutuoti dėl jos.

Informacijos paieška žinynuose ir kompiuterinėse paieškos sistemose

Mokyti mokinį naudotis vaizdą didinančiomis arba tekstą įgarsinančiomis priemonėmis (optinės lūpos, MAGic, JAWS).

Mokyti mokinį išsiaiškinti sutiktas jam nežinomas sąvokas.

Individualiai paaiškinti apie informacijos paieškos sistemas ir jų teikiamas galimybes. Skirti mokinio galias atitinkančias užduotis.

Individualus ir grupinis darbas su skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis

Žiūrėti skiltį „Mokinių darbas grupėje, atliekant bendrą užduotį, tiriamąjį darbą, projektą”.

Žiūrėti skiltį „Mokinių darbas grupėje, atliekant bendrą užduotį, tiriamąjį darbą, projektą”.

Žiūrėti skiltį „Mokinių darbas grupėje, atliekant bendrą užduotį, tiriamąjį darbą, projektą”.

Mokytojo aiškinimo klausimasis

Maksimaliai aptarti žodžiu demonstruojamą vaizdinę medžiagą. Demonstruojamus daiktus leisti analizuoti liečiant (jei įmanoma). Aiškinimo ar pasakojimo metu leisti mokiniui diktofonu daryti įrašą.

Paruošti mokinį dalyvavimui pamokoje, kurioje bus naudojami žodiniai metodai. Skirti namuose perskaityti naują medžiagą (jei įmanoma). Prieš pamoką paaiškinti mokiniui naujas sąvokas. Žodinę informaciją maksimaliai iliustruoti vaizdinėmis priemonėmis (paveikslas, schema, lentoje nupieštas piešinukas ar užrašytas žodis). Pateikti mokiniui savo pasakojimo planą

Apgalvoti iš anksto ar visa nagrinėjama medžiaga bus prieinama mokiniui. Atrinkti pagrindines temos dalis, kurios būtinos, siekiant bent minimalaus pasiekimų lygmens. Paruošti mokinį dalyvauti pamokoje iš anksto aptarus svarbiausius nagrinėjamos temos aspektus (darbas su specialiuoju pedagogu). Pateikti mokiniui iliustracijų, koncentruotas atskirų pasakojimo dalių

10

ir, prieš pereinat į kitą pasakojimo dalį, prašyti perskaityti jos pavadinimą (taip bus apibrėžiamas aptariamo turinio kontekstas). Sekti mokinio dalyvavimą pamokoje, paaiškinti mintį ar žodį, jei atrodo, kad mokinys nepakankamai ją suprato. Pasibaigus pamokai, pateikti mokiniui kelis klausimus, kurie įtikins mokytoją, kad mokinys nagrinėjamą medžiagą suprato teisingai.

santraukėles ar kitos medžiagos, padedančios geriau suprasti mokytojo aiškinimą. Aiškinimą, pasakojimą ar kt. visai klasei pristatyti vidutiniu lygiu, turint galvoje, kad mokiniui, turinčiam mokymosi sutrikimą reikės padėti. Paskyrus visai klasei savarankiško darbo užduotis, dar kartą, mokiniui prieinamu lygiu, paaiškinti nagrinėjamą turinį.

V. Moduliai:

1. Modulis. „Pasaulio piliečiai“: mokinių pasiekimai, turinio apimtis, vertinimas.Mokinių pasiekimai ir ugdymo gairės. Nuostata: Ugdyti asmenybę, puoselėjančią Lietuvos tradicijas ir kultūrinį savitumą bei suvokinatį save kaip besikeičiančio pasaulio pilietį.

Mokinių pasiekimaiGebėjimai Žinios ir supratimas Ugdymo gairės

1. Orientavimasis laike, erdvėje ir žemėlapyje1.1. Naudojantis įvairaus

turinio ir mastelio žemėlapiais, orientuotis istorinėse, geografinėse erdvėse ir laike.

1.1.1. Nurodyti geografines ir istorines erdves, paaiškinti jų apimtis, suprasti (/ir atsižvelgti į) laiko svarbą nagrinėjant istorinius, geografinius, ekonominius procesus, reiškinius ir įvykius.

Mokytojo padedami mokosi orientuotis įvairaus turinio ir mastelio kartografijos kūriniuose (pvz., planuose, žemėlapiuose, kosminėse nuotraukose, geografinės informacijos sistemos (GIS) sukurtuose produktuose), kituose istorijos ir geografinės informacijos šaltiniuose.

1.2. Nustatyti bei žemėlapyje parodyti istorinių vietų ir objektų gamtinę, politinę, geografinę, ekonominę padėtį.

1.2.1. Nurodyti 2–3 kriterijus, pagal kuriuos galima nustatyti bei žemėlapyje parodyti istorinių vietų ir objektų gamtinę, politinę, geografinę, ekonominę padėtį.

Mokytojo padedami mokosi žemėlapyje parodyti istorines vietas bei nustatyti objektų gamtinę, politinę geografinę ir ekonominę padėtį.

1.3. Atskleisti istorinių, geografinių, ekonominių įvykių, procesų ir reiškinių pokyčius.

1.3.1. Nurodyti svarbiausius veiksnius ar priežastis, lėmusias istorinių, geografinių, ekonominių įvykių, procesų ir reiškinių eigą.

Mokiniai, mokytojo padedami bei remdamiesi ir analizuodami vaizdine, žodine ir tekstine mokomąja medžiaga, išreiškia savo supratimą apie įvykį, procesą, reiškinį bei jų pokyčius.

1.4. Įžvelgti ir nustatyti tiesioginį pagrindinių pasaulio, Lietuvos istorinių įvykių, reiškinių

1.4.1. Pateikti pavyzdžių, rodančių, kokie buvo ir yra svarbiausi pasaulio ir Lietuvos istorinės raidos tarpusavio

Mokiniai, remdamiesi ir analizuodami žodine, vaizdine ir tekstine mokomąja medžiaga bei mokytojo padedami, mokosi suvokti pasaulio ir Lietuvos įvykių, reiškinių ir procesų tarpusavio ryšius.

11

ir procesų ryšį. ryšiai.1.5. Suvokti nagrinėjamų įvykių

svarbą ir chronologinį nuoseklumą.

1.5.1. Remiantis pateikta mokomąja medžiaga, geba pateikti svarbiausius per istorijos, geografijos, ekonomikos pamokas nagrinėtus pasaulio ir Lietuvos įvykius, reiškinius, procesus.

Dirbdami su vaizdine, žodine ir tekstine mokomąją medžiagą mokiniai nurodo svarbiausių nagrinėjamų įvykių esmę ir chronologinį nuoseklumą, mokytojo padedami jungia juos į prasminę visumą.

1.6. Įvertinti įvykius, reiškinius ir procesus vadovaujantis pateiktais kriterijais.

1.6.1. Nurodyti 2–3 kriterijus, pagal kuriuos galima vertinti įvykius, reiškinius ir procesus.

Remdamiesi mokytojo pateiktais kriterijais mokiniai vertina (mokosi vertinti) istorinius, geografinius, ekonominius įvykius, reiškinius ir procesus.

1.7. Suvokti istorinių asmenybių vaidmenį pasaulio ir Lietuvos istorijoje.

1.7.1. Remiantis pateikta mokomąja medžiaga, geba apibūdinti svarbiausių asmenybių veiklą.

Mokiniai, mokytojo padedami ir besiremdami įvairiais šaltiniais, aiškinasi įvairiais laikotarpiais gyvenusių istorinių asmenybių poveikį to meto istoriniams įvykiams ir reiškiniams.

2. Istorinės raidos supratimas2.1. Nustatyti istorijos ryšius su

dabartimi.2.1.1. Pateikti kelis pavyzdžius, atskleidžiančius istorijos ryšius su dabartimi.

Remdamiesi mokomąją medžiaga ir mokytojo padedami mokosi suvokti praeities ir dabarties ryšius.

2.2. Palyginti parlamentarizmą ir absoliutizmą

2.2.1. Remiantis pateikta mokomąja medžiaga, atskirti bruožus būdingus parlamentarizmui ir absoliutizmui.

Remdamiesi mokomąja medžiaga ir mokytojo padedami, atrenka svarbiausius parlamentarizmo ir absoliutizmo bruožus. Dirbdami grupėse ir mokytojo padedami diskutuoja, lygina parlamentarizmą ir absoliutizmą.

2.3. Analizuoti Abiejų Tautų Respublikos valdymo ypatumus, santykius su kaimyninėmis valstybėmis.

2.3.1. Nurodyti svarbiausius ATR valdymo bruožus, remiantis pateikta mokomąja medžiaga, apibūdinti santykius su kaimyninėmis valstybėmis.

Mokiniai aiškinasi svarbiausius valdymo ypatumus, mokytojo padedami aiškinasi kokie santykiai buvo su kaimynimėm valstybėm(Švedija, Maskvos valstybę).

2.4. Suvokti, jog Švietimo epochos idėjos turėjo įtakos JAV Nepriklausomybės karui, Didžiajai Prancūzijos revoliucijai ir Lietuvos visuomenei.

2.4.1. Remiantis pateikta mokomąja medžiaga, nurodyti svarbiausias švietimo idėjas.

Remdamiesi mokomąją medžiaga ir mokytojo padedami mokosi suprasti, jog Švietimo įdėjos turėjo įtakos JAV Nepriklausomybės karui, Prancūzijos Didžiajai revoliucijai ir Lietuvos visuomenei. Dirbdami grupėse aptaria, kurios įdėjos yra svarbiausios.

2.5. Suvokti, kad Abiejų Tautų Respublikoje vykdytų reformų nesėkmes ir kaimyninių šalių įtaka lėmė ATR padalijimą.

2.5.1. Apibūdinti Abiejų tautų reformas.

Mokiniai, remdamiesi mokomąją medžiaga, ir mokytojo padedami mokosi suvokti, jog ATR vykdytų reformų nesėkmės ir kaimyninės šalys turėjo įtakos ATR padalijimams.

2.6. Atskleisti Napoleono epochos poveikį Europos socialinei ir politinei raidai.

2.6.1. Remiantis pateikta mokomąja medžiaga, pateikti kelis faktus atskleidžiančius Napoleono karų sukeltus pokyčius Europoje.

Remdamiesi įvairiais istorijos šaltiniais, mokosi suprasti Napoleono epochos poveikį Europos socialinei ir politinei raidai.

2.7. Apžvelgti Rusijos imperijos 2.7.1. Apibūdinti svarbiausius Rusijos Mokytojo padedami diskutuoja apie rusifikacijos padarinius lietuvių tautai.12

vykdytos politikos pasekmes Lietuvai.

imperijos politikos bruožus Lietuvoje.2.7.2. Nustatyti neigiamus rusifikacijos bruožus.

3. Geografinis pažinimas 3.1. Analizuojant statistikos

duomenis, diagramas, tekstinę ir žodinę informaciją įvertinti gyventojų demografinę sudėtį, socialinių grupių struktūrą ir dinaminius procesus. Apskaičiuoti ir grafiškai pavaizduoti gyventojų demografinių rodiklių kaitą, daryti apibendrinimus ir išvadas. Analizuoti globalizacijos pavyzdžius.

3.1.1. Nurodyti Lietuvos ir pasaulio gyventojų sudėtį, demografinę ir socialinių grupių struktūrą. Nurodyti kalbų paplitimą pasaulyje, kalbinę kai kurių tautų ar etninių grupių kilmę.3.1.2. Apibrėžti, apžvelgti gyventojų migracijos rūšis nurodyti pagrindines dabartines jų kryptis. Paaiškinti, kokią įtaką netolygiam gyventojų pasiskirstymui turi kai kurie gamtiniai, socialiniai ir ekonominiai veiksniai.3.1.3. Apibūdinti Lietuvos piliečių emigracijos priežastis 3.1.4. Paaiškinti globalizacijos esmę ir galimą globalizacijos įtaką tautiškumui.

Analizuojami Lietuvos, Europos ir kitų, mokytojo parinktų, pasaulio šalių statistikos duomenys ar diagramos apie gyventojų sudėtį (rasinę, tautinę), demografinių (pagal amžių ir lytį) ir socialinių (pagal profesiją ir darbingą amžių) grupių struktūrą. Mokiniai mokytojo padedami, pagal mokytojo pateiktus kriterijus nagrinėja ir lygina kelių šalių gyventojų amžiaus ir lyties piramides, randa skirtumus ir paaiškina pagrindines jų priežastis. Aiškinasi kalbų paplitimą pasaulyje, kalbinę ir kai kurių tautų kilmę. Aiškinasi gyventojų migracijos srautus, pabėgėlių judėjimo priežastis ir problemas. Nagrinėja žemėlapius ir aiškinasi, kaip pasiskirstę gyventojai valstybėse. Remdamiesi statistikos duomenimis ir tekstine informacija, nagrinėja, lygina šalis pagal šiuos kriterijus: tautybė, religija, lytis, amžius, užimtumas, gyvenamoji vietovė. Mokytojo pagalba mokiniai mokomi tinkamai/teisingai apdoroti duomenis ir daryti išvadas. Nagrinėdami geografinės informacijos šaltinius ir mokytojo padedami, aiškinasi, kokią įtaką gyventojų pasiskirstymui turi gamtiniai (reljefas, klimatas), ekonominiai (ištekliai, pramonės išdėstymas) ir socialiniai (demografinė sudėtis) veiksniai. Pagal mokytojo pateiktus kriterijus analizuoja statistikos duomenis, diagramas, nustato gyventojų demografinę sudėtį, socialinių grupių struktūrą. Mokytojo padedami apskaičiuoja ir grafiškai pavaizduoja gyventojų demografinę rodiklių kaitą, daro apibendrinimus ir išvadas.Mokytojo padedami, remdamiesi gyvenimo pavyzdžiais, įvairiais informacijos šaltiniais, mokiniai nagrinėja globalizacijos poveikį tautiškumui, aiškinasi emigracijos Lietuvoje mastą, priežastis ir pasekmes, nagrinėja tautiškumo išsaugojimo problemą.

3.2. Analizuojant ir vertinant įvairius šaltinius, nurodyti pagrindinius pasaulinių religijų ir kultūrų bruožus. Atpažinti ir nagrinėti rasinės, tautinės, religinės tolerancijos ir netolerancijos atvejus.

3.2.1. Apžvelgti, kas yra civilizacija ir kultūra, kokią įtaką civilizacija ir kultūra daro žmonių gyvenimui.3.2.2. Nurodyti pasaulines ir etnines religijas, jų kilmės centrus ir paplitimą.3.2.3. Nurodyti religijų pagrindines išplitimo priežastis, bendrais bruožais jas apibūdinti.3.2.4. Paaiškinti rasinės, tautinės ir

Analizuodami mokytojo pateiktą vaizdinę, žodinę ir tekstinę informaciją (istorijos šaltinius, internete pateiktą informaciją) aiškinasi, kas yra civilizacijos ir kultūros sampratas. Nagrinėdami įvairius informacijos šaltinius, mokiniai supažindinami su įvairiomis kultūromis, aiškinamasi, kokią įtaką jos daro žmonių gyvenimui. Diskutuojama apie Lietuvoje ir pasaulyje vyraujančias pagrindines religijas (krikščionybę, islamą, budizmą, induizmą, judaizmą), apie jų atsiradimo centrus ir paplitimą. Mokoma suprasti ir toleruoti kitų religijų papročius ir tradicijas. Aiškinama religijos ir kultūros įtaka kasdieniam žmogaus gyvenimui.Mokiniai artimiausioje socialinėje aplinkoje arba žiniasklaidoje randa rasinės,

13

religinės tolerancijos esmę. tautinės ir religinės tolerancijos ir netolerancijos pavyzdžių iš mokyklos, vietos bendruomenės, Lietuvos visuomenės gyvenimo ir nagrinėja juos. Diskutuojama apie istorijos ir dabarties reiškinius, pavyzdžiui, apie holokaustą, genocidą, pilietinius karus, religinės netolerancijos žadinamų konfliktų priežastis ir pasekmes visuomenei.

3.3. Analizuojant statistikos duomenis, nuotraukas, schemas ir žemėlapius, vertinti urbanizacijos procesus, vykstančius Lietuvoje ir pasaulyje

3.3.1. Nurodyti kaimo ir miesto gyvenimo būdo skirtumus.3.3.2. Aptarti urbanizacijos procesų mastą (demografinius, teritorinius, ekonominius ir socialinius), vykstančius Lietuvoje ir pasaulyje, nurodyti jų pagrindines priežastis ir pasekmes.3.3.3. Išvardyti pagrindines funkcines miesto dalis (gyvenamieji, pramoniniai ir paslaugų rajonai)

Analizuodami mokytojo pateiktą vaizdinę ir žodinę informaciją (statistikos duomenis, paveikslus, nuotraukas ir žemėlapius), pagal mokytojo pateiktus kriterijus mokiniai mokosi lyginti gyventojų gyvenimo būdą kaime ir mieste, nustatyti jų pranašumus ir trūkumus. Nagrinėja Lietuvos ir pasaulio šalyse vykstančių urbanizacijos procesų (demografinių, teritorinių, ekonominių ir socialinių) mastą, nurodo konkrečių procesų pavyzdžių. Naudodamiesi žemėlapiais, statistikos duomenimis ir mokytojo pateiktais kriterijais mokosi nustatyti urbanizacijos proceso etapus (aglomeracijos, megalopoliai), vykstančius Lietuvoje ir pasaulyje. Žemėlapyje randa didžiausius Lietuvos ir pasaulio miestus. Nagrinėdami konkrečius pavyzdžius (pvz., Vilniaus, Rio de Žaneiro ir Niujorko), mokiniai mokytojo padedami mokomi išskirti ir apibūdinti pagrindines funkcines miesto dalis (gyvenamieji, pramoniniai, paslaugų rajonai); diskutuoti apie didmiesčių problemas (socialines: nusikalstamumas, ligų plitimas; ekonomines: nedarbas, skurdas, mašinų spūstys; ekologines: cheminė ir fizinė tarša; oro, vandenų ir dirvožemių tarša).

1.1. Turinio apimtis.Į turinio apimtį įeina tematika, kurią nagrinėjant siekiama aprašytų mokinių pasiekimų konkrečiose ugdomosios veiklos srityse. Šalia temų nurodomi konkretūs jų nagrinėjimo aspektai arba klausimai, kurie apibrėžia šio modulio turinio apimtį. Šio modulio medžiagoje išskiriamas turinio minimumas (temos turinio apimtyje išskirtos kursyvu), kuriuo siekiama apibrėžti pakankamą turinį patenkinamam mokinių pasiekimų lygiui pasiekti. 1.1.1. Istorinės raidos supratimas. Susipažįsta su žymių tyrinėtojų (Igno Domeikos, Jono Čerskio) ir keliautojų (Mato Šalčiaus, Antano Poškos) indėliu garsinant Lietuvą pasaulyje. Mokydamiesi apie Anglijos ir Prancūzijos valdymą XVII a. pab. – XVIII a., susipažįsta su pagrindiniais (vienu – trimis) parlamentarizmo ir absoliutizmo bruožais. Nagrinėja Abiejų Tautų Respublikos valdymo būdingiausius bruožus (bent vieną), santykius su kaimyninėmis valstybėmis, kelis kultūrinio gyvenimo bruožus. Remdamiesi JAV Nepriklausomybės karo ir Prancūzijos revoliucijos svarbiausiais momentais (bent vienu), aiškinasi (vienos – dviejų) Švietimo idėjų įtaką visuomenės ir valstybės raidai. Nagrinėja pagrindinių Švietimo epochos idėjų poveikį Lietuvos visuomenei, pastangas reformuoti Abiejų Tautų Respubliką ir padalijimų priežastis (bent vieną). Susipažįsta su (vienu – trimis) Napoleono epochos bruožais, (viena – dviem) Rusijos imperijos valdymo ypatybėmis Lietuvoje ir priešinimusi jam (bent viena).1.1.2. Geografinis pažinimas. Aiškinasi pagrindinius dinaminius gyventojų procesus (migracijos srautai). Nagrinėja demografinę (natūralaus prieaugio, gimstamumo, mirtingumo) ir socialinių grupių struktūrą. Pagal pavyzdį analizuoja gyventojų demografinę sudėtį (pagal lytį ir amžių) ir socialinę (pagal profesiją ir darbingą amžių) grupių struktūrą. Susipažįsta su gyventojų pasiskirstymo gamtiniais, ekonominiais ir socialiniais

14

veiksniais. Aiškinasi, kas yra civilizacija ir kultūra. Susipažįsta su svarbiausių kultūrų (Europos, Lotynų Amerikos, Afrikos, Azijos) žmonių gyvensena ir tradicijomis. Susipažįsta su pagrindinėmis Lietuvoje ir pasaulyje paplitusiomis religijomis (krikščionybe, islamu, budizmu). Lygina gyventojų gyvenimo būdą mieste ir kaime. Nagrinėja Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje vykstančius urbanizacijos procesus (teritorinius, ekonominius ir socialinius).

1.2. Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo požymiai.

Lygis Veiklos sritys Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis

Orientavimasis laike, erdvėje ir žemėlapyje

Mokytojo padedami orientuojasi įvairaus turinio ir mastelio kartografijos kūriniuose bei kituose istorijos ir geografinės informacijos šaltiniuose, įvykiuose, reiškiniuose.Pagal mokytojo pateiktus kriterijus bando vertinti istorinius, geografinius, ekonominius įvykius, reiškinius ir procesus.

Nesunkiai orientuojasi įvairaus turinio ir mastelio kartografijos kūriniuose kituose istorijos ir geografinės informacijos šaltiniuose, įvykiuose, reiškiniuose.Pagal pateiktus kriterijus nesunkiai vertina istorinius, geografinius, ekonominius įvykius, reiškinius ir procesus.

Savarankiškai orientuojasi įvairaus turinio ir mastelio kartografijos kūriniuose bei kituose istorijos ir geografinės informacijos šaltiniuose. įvykiuose, reiškiniuosePagal pateiktus kriterijus savarankiškai vertina istorinius, geografinius, ekonominius įvykius, reiškinius ir procesus, nurodo svarbiausių nagrinėjamų įvykių esmę ir chronologinį nuoseklumą.

Istorinės raidos supratimasŽino arba atpažįsta pačių svarbiausių istorijos įvykių ir reiškinių vietą. Naudodamasis žemėlapiu gali nustatyti istorinio įvykio vietą, jei ji nurodyta nesudėtingame ir aiškiame kontekste ir ją dalinai apibūdina. Remdamiesi mokomąja medžiaga ir mokytojo padedami (stengiasi, bando) suvokia praeities ir dabarties ryšius.

Žino ir atpažįsta svarbiausių istorijos įvykių ir reiškinių vietą. Naudodamasis žemėlapiu nustato istorinio įvykio vietą, suvokia kuriame laikotarpyje įvyko pavaizduotas įvykis – reiškinys. Keliais sakiniais apibūdina svarbiausius nagrinėjamo įvykio bruožusRemdamiesi mokomąja medžiaga ir mokytojo padedami suvokia praeities ir dabarties ryšius.

Žino ir atpažįsta svarbiausių istorijos įvykių ir reiškinių vietą ir gali ją apibūdinti(lokalizuoti) platesniame erdvės kontekste arba remiantis geografiniais objektais. Suvokia nagrinėjamą laikotarpį, gali įvardinti jo svarbiausius bruožus, palyginti su kitais laikotarpiais. Remdamiesi mokomąją medžiaga suvokia praeities ir dabarties ryšius.

Geografinis pažinimasMokytojo padedami analizuojant statistikos duomenis, diagramas, tekstinę ir žodinę informaciją vertina situaciją apie gyventojų demografinę sudėtį, socialinių grupių struktūrą, urbanizacijos procesus, vykstančius Lietuvoje ir pasaulyje.

Analizuojant statistikos duomenis, diagramas, tekstinę ir žodinę informaciją nesunkiai vertina situaciją apie gyventojų demografinę sudėtį, socialinių grupių struktūrą, urbanizacijos procesus, vykstančius Lietuvoje ir pasaulyje.

Analizuojant statistikos duomenis, diagramas, tekstinę ir žodinę informaciją savarankiškai vertina situaciją apie gyventojų demografinę sudėtį, socialinių grupių struktūrą, urbanizacijos procesus, vykstančius Lietuvoje ir pasaulyje.

15

Pagal mokytojo pateiktus kriterijus nurodo pagrindinius pasaulinių religijų ir kultūrų bruožus. Su klaidomis atpažįsta rasinės, tautinės, religinės tolerancijos ir netolerancijos atvejus. Mokytojo padedami apskaičiuoja ir grafiškai pavaizduoja gyventojų demografinių rodiklių kaitą. Bando daryti apibendrinimus.

Žino ir nurodo pagrindinius pasaulinių religijų ir kultūrų bruožus. Atpažįsta rasinės, tautinės, religinės tolerancijos ir netolerancijos atvejus. Apskaičiuoja ir grafiškai pavaizduoja gyventojų demografinių rodiklių kaitą. Mokytojo padedami daro apibendrinimus ir išvadas bei analizuoja globalizacijos pavyzdžius.

Žino ir savarankiškai nurodo pagrindinius pasaulinių religijų ir kultūrų bruožus. Atpažįsta ir žino rasinės, tautinės, religinės tolerancijos ir netolerancijos atvejus. Savarankiškai apskaičiuoja ir grafiškai pavaizduoja gyventojų demografinių rodiklių kaitą, daro apibendrinimus ir išvadas. Mokytojo padedami analizuoja globalizacijos pavyzdžius.

2. Modulis. „Pasaulis – naujausiujų laikų valstybių mozaika“: mokinių pasiekimai, turinio apimtis, vertinimas.Mokinių pasiekimai ir ugdymo gairės.Nuostata: Formuotis nuostatą, kad pasaulio ir Lietuvos visuomenės problemos ir įvykiai lemia pasaulio valstybių teritorinę, politinę, ekonominę kaitą.

Mokinių pasiekimaiGebėjimai Žinios ir supratimas Ugdymo gairės

1. Orientavimasis laike, erdvėje ir žemėlapyje1.1. Naudojantis įvairaus turinio ir mastelio žemėlapiais, orientuotis istorinėse, geografinėse erdvėse ir laike.

1.1.1. Nurodyti geografines ir istorines erdves, paaiškinti jų apimtis, suprasti (/ir atsižvelgti į) laiko svarbą nagrinėjant istorinius, geografinius, ekonominius procesus, reiškinius ir įvykius.

Mokytojo padedami mokosi orientuotis įvairaus turinio ir mastelio kartografijos kūriniuose (pvz., planuose, žemėlapiuose, kosminėse nuotraukose, geografinės informacijos sistemos (GIS) sukurtuose produktuose), kituose istorijos ir geografinės informacijos šaltiniuose.

1.2. Nustatyti bei žemėlapyje parodyti istorinių vietų ir objektų gamtinę, politinę, geografinę, ekonominę padėtį.

1.2.1. Nurodyti 2–3 kriterijus, pagal kuriuos galima nustatyti bei žemėlapyje parodyti istorinių vietų ir objektų gamtinę, politinę, geografinę, ekonominę padėtį.

Mokytojo padedami mokosi žemėlapyje parodyti istorines vietas bei nustatyti objektų gamtinę, politinę geografinę ir ekonominę padėtį.

1.3. Atskleisti istorinių, geografinių, ekonominių įvykių, procesų ir reiškinių pokyčius.

1.3.1. Nurodyti svarbiausius veiksnius ar priežastis, lėmusias istorinių, geografinių, ekonominių įvykių, procesų ir reiškinių eigą.

Mokiniai, mokytojo padedami bei remdamiesi ir analizuodami vaizdine, žodine ir tekstine mokomąja medžiaga, išreiškia savo supratimą apie įvykį, procesą, reiškinį bei jų pokyčius.

1.4. Įžvelgti ir nustatyti tiesioginį pagrindinių pasaulio, Lietuvos istorinių įvykių, reiškinių ir procesų ryšį.

1.4.1. Pateikti pavyzdžių, rodančių, kokie buvo ir yra svarbiausi pasaulio ir Lietuvos istorinės raidos tarpusavio ryšiai.

Mokiniai, remdamiesi ir analizuodami žodinę, vaizdinę ir tekstinę mokomąją medžiagą bei mokytojo padedami, mokosi suvokti pasaulio ir Lietuvos įvykių, reiškinių ir procesų tarpusavio ryšius.

16

1.5. Suvokti nagrinėjamų įvykių svarbą ir chronologinį nuoseklumą.

1.5.1. Remiantis pateikta mokomąja medžiaga, geba pateikti svarbiausius per istorijos, geografijos, ekonomikos pamokas nagrinėtus pasaulio ir Lietuvos įvykius, reiškinius, procesus.

Dirbdami su vaizdine, žodine ir tekstine mokomąja medžiaga mokiniai nurodo svarbiausių nagrinėjamų įvykių svarbą ir chronologinį nuoseklumą, mokytojo padedami jungia juos į prasminę visumą.

1.6. Įvertinti įvykius, reiškinius ir procesus vadovaujantis pateiktais kriterijais.

1.6.1. Nurodyti 2–3 kriterijus, pagal kuriuos galima vertinti įvykius, reiškinius ir procesus.

Remdamiesi mokytojo pateiktais kriterijais mokiniai vertina (mokosi vertinti) istorinius, geografinius, ekonominius įvykius, reiškinius ir procesus.

1.7. Suvokti istorinių asmenybių vaidmenį pasaulio ir Lietuvos istorijoje.

1.7.1. Remiantis pateikta mokomąja medžiaga, geba apibūdinti svarbiausių nagrinėtų asmenybių veiklą.

Mokiniai, mokytojo padedami ir besiremdami įvairiais šaltiniais, aiškinasi įvairiais laikotarpiais gyvenusių istorinių asmenybių poveikį to meto istoriniams įvykiams ir reiškiniams.

2. Istorinės raidos supratimas2.1. Paaiškinti Pirmojo pasaulinio karo priežastis, būdingiausius bruožus, padarinius ir pokyčius pokario Europoje ir Lietuvoje.

2.1.1. Nurodyti Pirmojo pasaulinio karo priežastis, svarbiausius jo eigos momentus ir padarinius.

Remdamiesi įvairiais istorijos šaltiniais ir žemėlapiais, mokytojo padedami mokiniai nagrinėja Pirmojo pasaulinio karo priežastis ir svarbiausius jo eigo momentus. Nagrinėja Pirmojo pasaulinio karo poveikį visuomenei, ūkiui ir kultūrai. Remdamiesi žemėlapiais, nustato teritorinius pokyčius Europoje po Pirmojo pasaulinio karo. Mokiniai, mokytojo padedami, nagrinėja svarbiausius įvykius (pvz., 1917 m. lemtingus pokyčius Rusijoje, JAV įstojimą į karą, V.Vilsono 14 punktų taikos programą, Paryžiaus taikos konferenciją), lėmusius Pirmojo pasaulinio karo baigtį.

2.2. Nustatyti išorines ir vidines Lietuvos valstybės atkūrimo priežastis.

2.2.1. Pateikti faktų, atskleidžiančių Lietuvos valstybės atkūrimo aplinkybes. Remiantis pateikta mokomąja medžiaga, sugrupuoti įšorines ir vidines Lietuvos valstybės atkūrimo priežastis.

Mokiniai, mokytojo padedami, nagrinėja Lietuvos valstybės atkūrimo aplinkybes (pvz., teritorines problemas, kovas dėl nepriklausomybės ir kt.), aptaria, kurios iš jų svarbiausios.

2.3. Paaiškinti, kodėl tarpukario laikotarpiu daugelis Europos valstybių pasuko nuo demokratijos totalitarizmo link.

2.3.1. Remiantis pateikta mokomąja medžiaga, apžvelgti demokratijų žlugimo tarpukario laikotarpiu pavyzdžius.

Remdamiesi įvairiais istorijos šaltiniais, mokiniai, mokytojo padedami nagrinėja gyvenimą Europoje tarpukario laikotarpiu (pvz., Didžiąją ekonominę krizę, demokratijos sklaidos problemas, komunistinių idėjų plėtrą, pasaulėžiūros pokyčius ir kt.).

2.4. Vertinti Tautų Sąjungos veiklą siekiant išsaugoti taiką.

2.4.1. Remiantis pateikta mokomąja medžiaga, pateikti Tautų Sąjungos veiklos pavyzdžių.

Mokiniai, mokytojo padedami, nagrinėja šaltinius apie Tautų Sąjungos veiklą, aptaria nesėkmių priežastis mėginant išsaugoti taiką pasaulyje.

2.5. Palyginti žmogaus padėtį demokratinėje ir totalitarinėje visuomenėse.

2.5.1. Remiantis pateikta mokomąja medžiaga, priskirti šaltinius apie žmogaus padėtį demokratinėje ir totalitarinėje visuomenėse.

Nagrinėja tarpukario laikotarpio demokratinės Vakarų Europos (pvz., Prancūzijos ar Anglijos) ir pasirinktos Vidurio ar Rytų Europos (pvz., Čekoslovakijos) valstybės valdymą. Diskutuoja apie demokratijų žlugimo priežastis, nurodo, kurioje visuomenėje žmonės turėjo daugiau teisių. Nagrinėja pagrindinius fašizmo, nacionalsocializmo ir komunizmo bruožus.

17

2.6. Nagrinėti tarpukario laikotarpio kasdienio žmonių gyvenimo pokyčius ir kultūros bruožus Europoje ir Lietuvoje.

2.6.1. Bendrais bruožais apibūdinti kasdienio žmonių gyvenimo pokyčius Europoje ir Lietuvoje tarpukario laikotarpiu.

Mokiniai, remdamiesi įvairiais istorijos šaltiniais ir mokytojo padedami nusako svarbiausius kasdienio žmonių gyvenimo pokyčius Europoje ir Lietuvoje tarpukario laikotarpiu, mokosi paaiškinti, kas lėmė tuos pokyčius.

2.7. Lyginti parlamentarizmą ir autoritarizmą Lietuvoje.

2.7.1. Remiantis pateikta mokomąja medžiaga, atskirti svarbiausius pateiktus parlamentarizmo ir autoritarizmo bruožus.

Mokiniai, remdamiesi įvairiais istorijos šaltiniais, pagal mokytojo pateiktus kriterijus lygina parlamentarizmą ir autoritarizmą Lietuvoje, atskiria 1926 m. valstybės perversmo priežastis ir poveikį (padarinius) to meto visuomenei.

2.8. Nustatyti Antrojo pasaulinio karo kilimo priežastis ir būdingiausius jo bruožus.

2.8.1. Nurodyti Antrojo pasaulinio karo priežastis ir pagrindinius jo lūžio momentus.

Remdamiesi žemėlapiais, istorikų darbų ištraukomis, dokumentų ištraukomis ir kt. istorijos šaltiniais, mokiniai, mokytojo padedami, nagrinėja Antrojo pasaulinio karo kilimo priežastis, jo lūžio momentus ir padarinius.

2.9. Įvertinti per Antrąjį pasaulinį karą pasaulyje įvykdytus nusikaltimus žmogiškumui.

2.9.1. Remiantis pateikta mokomąja medžiaga, pateikti pavyzdžių apie Europos valstybių, tautų ir šeimų likimus Antrojo pasaulinio karo metais.

Dirbdami su žemėlapiais, mokiniai, mokytojo padedami, nagrinėja esminius teritorinius pokyčius po Antrojo pasaulinio karo Europoje. Pagal mokytojo duotus kriterijus sugrupuoja valstybes. Remdamiesi pavyzdžiais, aiškinasi kokie nusikaltimai žmogiškumui (pvz., komunistų ir nacistų įvykdyti nusikaltimai, holokaustas) buvo įvykdyti pasaulyje, diskutuoja apie jų neigiamą poveikį. Filmai apie holokaustą: „Berniukas dryžuota pižama“, „Šindlerio sąrašas“, „Pianistas“, „Gyvenimas yra gražus“.

2.10. Apžvelgti šaltojo karo priežastis ir poveikį žmonių gyvenimui.

2.10.1. Remiantis pateikta mokomąja medžiaga, pateikti pavyzdžių, rodančių Rytų ir Vakarų priešpriešą šaltojo karo metais.

Mokiniai, remdamiesi įvairiais istorijos šaltiniais, aiškinasi šaltojo karo kilimo priežastis, nagrinėja jo raiškos formas (pvz., lokaliniai konfliktai, krizės, ginklavimosi varžybos, ideologijų kova ir kt.) ir Jungtinių Tautų Organizacijos veiklą.

2.11. Pasirinktinai palyginti demokratinių ir totalitarinių valstybių politinę raidą Šaltojo karo metais.

2.11.1. Pateikti pavyzdžių apie pagrindinius pasirinktos demokratinės ir totalitarinės valstybės politinės raidos bruožus Šaltojo karo metais.

Mokiniai, remdamiesi įvairiais istorijos šaltiniais, nagrinėja JAV , pasirinktos demokratinės Vakarų Europos valstybės ir Vidurio ar Rytų Europos komunistiniam blokui priklausančios valstybės politinę raidą šaltojo karo metais.

3. Geografinis – ekonominis pažinimas3.1. Analizuojant vaizdinę ir tekstinę medžiagą lyginti valstybes, paaiškinti pagrindines valstybių valdymo formas, pateikti valstybių valdymo formų pavyzdžių.

3.1.1. Išskirti pagrindinius pasaulio politinio žemėlapio raidos etapus. Nurodyti pagrindinius veiksnius, pagal kuriuos išskiriami pasaulio politinio žemėlapio raidos etapai.

3.1.2. Nurodyti svarbiausius pasaulyje vykstančius karinius konfliktus, jų kilimo priežastis.

3.1.3. Susipažinti, apžvelgti kriterijus, pagal kuriuos grupuojamos valstybės (geografinė padėtis, teritorijos plotas,

Mokiniai mokosi skirti ir analizuoti politinio žemėlapio raidos etapus, aiškinti pagrindinius veiksnius (socialinius, ekonominius, politinius, integracijos ir globalizacijos), lėmusius jo kaitą. Aiškinasi svarbiausius pasaulyje vykstančius karinius konfliktus ir teritorijas, kuriose jie vyksta, konfliktų kilimo priežastis, svarsto, apibrėžia ir apžvelgia galimus konflikto sprendimo būdus. Mokytojo padedami mokiniai mokosi grupuoti pasaulio valstybes pagal geografinę padėtį, teritorijos plotą, teritorijos sudėtį, valdymo formą

18

teritorijos sudėtis, valdymo forma).3.2. Naudojantis geografinės informacijos šaltiniais, skirti regionus, nurodyti jų savitumus, ieškoti panašumų ir skirtumų tarp regionų gamtinių ypatumų, socialinių bei ekonominių sanklodų, mokytis spręsti problemas, daryti išvadas. Naudojantis informacijos paieškos šaltiniais, rasti reikalingos informacijos apie tarptautines organizacijas.

3.2.1. Paaiškinti regionų skirstymo principus ir išvardyti Lietuvos, Europos ir pasaulio istorinius geografinius regionus.

3.2.2. Nurodyti svarbių politinių ir ekonominių susivienijimų teritorinį išsidėstymą.

3.2.3. Paaiškinti Lietuvos dalyvavimo tarptautinėse organizacijose prasmę.

Pagal geografinės informacijos šaltinius, vadovaudamiesi gamtiniais, ekonominiais, socialiniais ir politiniais principais bei mokytojo padedami mokosi skirstyti pasaulį į regionus. Mokosi skirti ir išvardyti šiuos pasaulio regionus: Europą – Šiaurės, Vakarų, Pietų, Vidurio, Rytų; Aziją – Rytų, Pietų, Vidurio, Vakarų; Ameriką – Šiaurės, Lotynų; Afriką – Šiaurės, į pietus nuo Sacharos; Australiją ir Okeaniją. Aiškinasi ir apžvelgia svarbiausius politinius ir ekonominius susivienijimus: Jungtinių Tautų (JT), Europos Sąjungos (ES), Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO), Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) ir kt., suvokia, kad Lietuva yra daugelio pasaulio organizacijų narė, mokytojo padedami mokosi suprasti, koks Lietuvos vaidmuo šiuose organizacijose (Lietuvos karių dalyvavimo tarptautinėse operacijose ir misijose, humanitarinės pagalbos, pagalbos ištikus stichinėms nelaimėms teikimo ir kt.) Mokytojo padedami mokosi pateikti siūlymų regioninėms problemoms spręsti ir daryti išvadas.

2.1. Turinio apimtis.Į turinio apimtį įeina tematika, kurią nagrinėjant siekiama aprašytų mokinių pasiekimų konkrečiose ugdomosios veiklos srityse. Šalia temų nurodomi konkretūs jų nagrinėjimo aspektai arba klausimai, kurie apibrėžia šio modulio turinio apimtį. Šio modulio medžiagoje išskiriamas turinio minimumas (temos turinio apimtyje išskirtos kursyvu), kuriuo siekiama apibrėžti pakankamą turinį patenkinamam mokinių pasiekimų lygiui pasiekti.2.1.1. Istorinės raidos supratimas. Nagrinėja (vieną – tris) Pirmojo pasaulinio karo priežastis ir padarinius (bent vieną). Aiškinasi pagrindines Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo aplinkybes. Susipažįsta su pagrindinėmis pokario Europos problemomis (bent viena). Vertina Tautų Sąjungos veiklą. Lygina žmogaus padėtį demokratinėje ir totalitarinėje visuomenėse. Lygina parlamentarizmą ir autoritarizmą. Susipažįsta su (viena – trimis) Antrojo pasaulinio karo priežastimis ir padariniais. Aiškinasi karo metu įvykdytus nusikaltimus žmogiškumui (bent vienas pavyzdys) ir susipažįsta su holokausto nusikaltimais (bent vienu). Susipažįsta su pagrindinėmis šaltojo karo priežastimis ir jo raiška. Aiškinasi (vienos – dviejų) demokratinių ir totalitarinių valstybių požymius šaltojo karo metais. 2.1.2. Geografinis – ekonominis pažinimas. Nagrinėja politinio žemėlapio raidos etapus. Grupuoja pasaulio valstybes pagal geografinę padėtį, teritorijos plotą, teritorijos sudėtį, ekonominę padėtį. Mokosi skirti ir išvardyti pasaulio regionus ir šalis (kaip pavyzdžius po 2 šalis iš kiekvieno regiono): Europa – Šiaurės, Vakarų, Pietų, Vidurio, Rytų; Azija: Rytų, Pietų, Vidurio, Vakarų; Amerika: Šiaurės, Lotynų; Afrika: Šiaurės, į pietus nuo Sacharos. Paaiškina teigiamas ir neigiamas valstybės dalyvavimo tarptautinėse ekonominėse organizacijose puses (po vieną).

2.2. Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo požymiai.

Lygis Veiklos sritys Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis

19

Orientavimasis laike, erdvėje ir žemėlapyje

Mokytojo padedami orientuojasi įvairaus turinio ir mastelio kartografijos kūriniuose bei kituose istorijos ir geografinės informacijos šaltiniuose, įvykiuose, reiškiniuose.Pagal mokytojo pateiktus kriterijus bando vertinti istorinius, geografinius, ekonominius įvykius, reiškinius ir procesus.

Nesunkiai orientuojasi įvairaus turinio ir mastelio kartografijos kūriniuose kituose istorijos ir geografinės informacijos šaltiniuose, įvykiuose, reiškiniuose.Pagal pateiktus kriterijus nesunkiai vertina istorinius, geografinius, ekonominius įvykius, reiškinius ir procesus.

Savarankiškai orientuojasi įvairaus turinio ir mastelio kartografijos kūriniuose bei kituose istorijos ir geografinės informacijos šaltiniuose. įvykiuose, reiškiniuosePagal pateiktus kriterijus savarankiškai vertina istorinius, geografinius, ekonominius įvykius, reiškinius ir procesus, nurodo svarbiausių nagrinėjamų įvykių esmę ir chronologinį nuoseklumą.

Istorinės raidos supratimasŽino arba atpažįsta pačių svarbiausių istorijos įvykių ir reiškinių vietą. Naudodamasis žemėlapiu gali nustatyti istorinio įvykio vietą, jei ji nurodyta nesudėtingame ir aiškiame kontekste ir ją dalinai apibūdina. Remdamiesi mokomąja medžiaga ir mokytojo padedami (stengiasi, bando) suvokia praeities ir dabarties ryšius.

Žino ir atpažįsta svarbiausių istorijos įvykių ir reiškinių vietą. Naudodamasis žemėlapiu nustato istorinio įvykio vietą, suvokia, kuriame laikotarpyje įvyko pavaizduotas įvykis – reiškinys. Keliais sakiniais apibūdina svarbiausius nagrinėjamo įvykio bruožusRemdamiesi mokomąja medžiaga ir mokytojo padedami suvokia praeities ir dabarties ryšius.

Žino ir atpažįsta svarbiausių istorijos įvykių ir reiškinių vietą ir gali ją apibūdinti(lokalizuoti) platesniame erdvės kontekste arba remiantis geografiniais objektais. Suvokia nagrinėjamą laikotarpį, gali įvardinti jo svarbiausius bruožus, palyginti su kitais laikotarpiais. Remdamiesi mokomąja medžiaga suvokia praeities ir dabarties ryšius.

Geografinis ir ekonominis pažinimas

Analizuojant vaizdinę ir tekstinę medžiagą bei mokytojo padedami lygina valstybes, stengiasi paaiškinti pagrindines valstybių valdymo formas. Naudojantis geografinės informacijos šaltiniais ir mokytojo padedami, bando skirti regionus, nurodyti jų savitumus, ieškoti panašumų ir skirtumų tarp regionų gamtinių ypatumų, socialinių bei ekonominių sanklodų, daryti išvadas.Mokytojo padedami bando naudotis informacijos paieškos šaltiniais ir surasti reikalingos informacijos apie tarptautines organizacijas.

Analizuojant vaizdinę ir tekstinę medžiagą lygina valstybes, paaiškina pagrindines valstybių valdymo formas, stengiasi pateikti valstybių valdymo formų pavyzdžių.Naudojantis geografinės informacijos šaltiniais, skiria regionus, nurodo jų savitumus, ieško panašumų ir skirtumų tarp regionų gamtinių ypatumų, socialinių bei ekonominių sanklodų, mokytojo padedami stengiasi spręsti problemas ir daryti išvadas.Mokytojo padedami naudojasi informacijos paieškos šaltiniais ir

Analizuojant vaizdinę ir tekstinę medžiagą savarankiškai lygina valstybes, paaiškina pagrindines valstybių valdymo formas, pateikia valstybių valdymo formų pavyzdžių.Naudojantis geografinės informacijos šaltiniais, skiria regionus, nurodo jų savitumus, ieško panašumų ir skirtumų tarp regionų gamtinių ypatumų, socialinių bei ekonominių sanklodų, mokytojo padedami sprendžia problemas ir daro išvadas.Stengiasi be mokytojo pagalbos naudotis informacijos paieškos šaltiniais ir rasti reikalingos

20

randa reikalingos informacijos apie tarptautines organizacijas.

informacijos apie tarptautines organizacijas.

3. Modulis. „Lietuva – pasaulio ūkio dalyvė“: mokinių pasiekimai, turinio apimtis, vertinimas.

Mokinių pasiekimai ir ugdymo gairės. Nuostatos: Ugdyti pilietį, atsakingą už savo valstybės, Europos ir pasaulio gamtą, socialinę aplinką bei ūkinę veiklą, įvertinus jų glaudžius tarpusavio ryšius ir harmoningą vystymąsi. Ugdyti nuostatą būti sąmoningu piliečiu dalyvaujančiu šalies gyvenime, besidominančiu Lietuvos ir kitų pasaulio šalių ekonomika, vertinančiu Lietuvoje plėtojamus verslus bei suvokiančiu, kad Lietuva – neatsiejama pasaulio ūkio dalis.

Mokinių pasiekimai

Gebėjimai Žinios ir supratimas Ugdymo gairėsGeografinis – ekonominis pažinimas ir tyrimai

1.1. Analizuojant vaizdinę ir tekstinę medžiagą, vertinti ūkio struktūrą ir sudaryti ūkio šakų gamybinių ryšių schemą.

1.1.1. Nurodyti Lietuvos padėtį bendroje pasaulio ūkio sistemoje. Nurodyti pasaulio ūkį formuojančius veiksnius.

Naudojant geografinę vaizdinę ir tekstinę medžiagą, mokytojo padedami, mokiniai aiškinasi Lietuvos ir pasaulio ūkio struktūrą. Mokosi analizuoti statistikos duomenis (lenteles, grafikus, diagramas) ir aiškinti Lietuvos padėtį bendroje pasaulio ūkio sistemoje. Mokosi sudaryti ūkio šakų gamybinių ryšių schemą.

1.2. Analizuojant įvairius informacijos šaltinius, vertinti gamtos išteklių (atsinaujinančių ir neatsinaujinančių) naudojimą, geografinį jų pasiskirstymą.

1.2.1. Parodyti pasaulio ūkio išteklių įvairovę (gamtos ir žmonių sukurtų), geografinį jų pasiskirstymą.1.2.2. Paaiškinti racionalaus gamtos išteklių naudojimo ir biologinės įvairovės saugojimo svarbą.

Mokiniai, mokytojo padedami ir analizuodami įvairius informacijos šaltinius apie Lietuvos ir pasaulio ūkio išteklių įvairovę (gamtos: augalija, gyvūnija, vanduo, žemė – jos paviršius ir gelmės; žmogaus sukurtus: darbo, finansų, informaciniai, kapitalo), aiškinasi, kas yra racionalus gamtos išteklių naudojimas ir kodėl svarbu išsaugoti biologinę įvairovę.

1.3. Analizuojant vaizdinę ir tekstinę medžiagą, lyginti ir vertinti valstybes ekonominiu ir socialiniu požiūriu, mokytis daryti apibendrinimus ir išvadas. Pagal BVP augimo tempus palyginti kaimyninių šalių ekonomikos pokyčius.

1.3.1. Išvardyti ir paaiškinti pagrindinius ekonominius ir socialinius rodiklius (BVP, ŽSRI, vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė, skurdo lygis).

Analizuojant vaizdinę ir tekstinę medžiagą apie Lietuvą ir pasaulį, mokyti lyginti ir vertinti Lietuvą ir pasirinktas šalis pagal ekonominius ir socialinius raidos rodiklius (BVP, GKI, ŽSRI, vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė, skurdo lygis), pateikti apibendrinamąsias išvadas. Ieškoti priežasčių, galinčių lemti skirtingą šalies padėtį pagal nagrinėjamus rodiklius.

1.4. Analizuoti ir interpretuoti geografinės informacijos šaltinius

1.4.1. Paaiškinti gamtos sąlygų (klimato, dirvožemio derlingumo,

Naudojant įvairią vaizdinę, tekstinę ir žodinę informaciją, mokiniai mokomi įvertinti, ar gamtos sąlygos (klimatas, dirvožemio derlingumas, reljefas ir kt.)

21

siekiant geriau suvokti ūkio šakų (bioprodukcinio ūkio, pramonės,paslaugų) plėtimąsi. Nagrinėti statistikos duomenis ir kitą vaizdinę ir tekstinę medžiagą.

reljefo) tinkamumą žemės ūkiui plėtoti. Apibūdinti bioprodukcinio ūkio šakas (žemės ūkis, miškų ūkis, žvejyba ir akvakultūra).1.4.2. Nurodyti ir paaiškinti svarbiausius Lietuvos ir pasaulio pramonės išdėstymo veiksnius (žaliavos, transportas, rinka, darbo jėga). Išvardyti svarbiausias pramonės šakas, nurodyti jų paplitimo rajonus Lietuvoje ir pasaulyje. Paaiškinti pramonės įtaką aplinkai.1.4.3. Pateikti ūkio specializacijos pavyzdžių.1.4.4. Išvardyti svarbiausias teikiamas paslaugas (gamybines ir negamybines). Nurodyti paslaugų reikšmę Lietuvos ir pasaulio ūkiui. Paaiškinti, kas yra gamybinė ir socialinė infrastruktūra, koks yra infrastruktūros ir paslaugų santykis.1.4.5. Paaiškinti transporto rūšių reikšmę Lietuvos ir pasaulio ūkiui (pranašumai ir trūkumai), nurodyti svarbiausius susisiekimo kelius ir uostus.1.4.6. Apibūdinti svarbiausių paslaugų formas (transportą, prekybą, turizmą, finansus), paaiškinti priežastis, lemiančias jų kitimą Lietuvoje ir pasaulyje.

tinka žemės ūkiui plėtoti Lietuvoje ir pasaulyje. Apibūdinti bioprodukcinio ūkio šakas (žemės ūkį, miškų ūkį, žvejybą ir akvakultūrą). Nurodyti augalininkystės ir gyvulininkystės šakas ir jų paplitimo rajonus. Nagrinėjant pavyzdžius (pvz., Lietuvos, JAV, Kinijos ir kt.) aiškinti pramonės išdėstymo veiksnius (žaliavų, transporto, rinkos ir kt.). Nagrinėti svarbiausias pramonės šakas (kuro ir energetikos, metalurgijos, mašinų gamybos, chemijos ir kt.), jų išdėstymo rajonus ir tokio išdėstymo priežastis. Išvardyti aukštųjų technologijų pramonės šakas Lietuvoje ir pasaulyje (nanotechnologijos, elektronika, biotechnologijos ir kt.). Nagrinėjama, kaip ir kodėl atsiranda ūkio specializacija (pvz., Lotynų Amerikoje ir Šiaurės Amerikoje, Europoje, Azijoje). Aiškinti pramonės įtaką aplinkai (tarša, kraštovaizdžio keitimasis). Mokiniai mokomi skirti svarbiausias teikiamas paslaugas: gamybines ir negamybines. Mokiniai aiškinasi, kas yra gamybinė ir negamybinė infrastruktūra, koks yra infrastruktūros ir paslaugų santykis. Nagrinėdami geografinės informacijos šaltinius, aiškinasi paslaugų reikšmę Lietuvos ir pasaulio ūliui. Aiškinasi transporto rūšių reikšmę Lietuvos, Europos ir pasaulio ūkiui. Aptaria transporto rūšių privalumus ir trūkumus. Nurodo svarbiausius Lietuvos ir pasaulio susisiekimo kelius (sausumos, vandens, oro) ir uostus. Nagrinėja svarbiausių paslaugų (turizmo, užsienio prekybos, finansų ir kt.) plėtrą Lietuvoje ir pasaulyje. Analizuoja paslaugų infrastruktūros reikalingumą. Aiškinasi priežastis, lemiančias paslaugų formų kitimą Lietuvoje ir pasaulyje. Mokytojui padedant galima kurti projektus – apžvelgi savo gyvenamosios vietovės bioprodukcinio ūkio šakas, pramonės įmones ir gaminamą produkciją, transporto tinklą, teikiamų paslaugų pasiūlą, gimtos aplinkos ūkio vystymosi perspektyvas ir kt.

1.5. Išsiaiškinti, kokios Lietuvoje gaminamos prekės yra eksportuojamos ir į kokias šalis jos eksportuojamos, kokias prekes Lietuva importuoja

1.5.1. Paaiškinti, kad mainai tarp įvairių šalių žmonių ir organizacijų suteikia daugiau galimybių rinktis, kokias prekes ir paslaugas pirkti,todėl laisvoji prekyba sudaro sąlygas kelti gyvenimo lygį pasaulio mastu.

Mokiniai, mokytojo padedami, pateikia Lietuvos tarptautinės prekybos partnerių pavyzdžių, nagrinėja, kodėl vienus gaminius Lietuva eksportuoja, o kitus importuoja. Mokytojas pasiūlo mokiniams parašyt rašinį apie tai, kaip pasikeistų kasdienis gyvenimas, jei šalys neprekiautų su kitomis šalimis.

1.6. Paaiškinti, kaip elgiasi 1.6.1. Išskirti muitus, kvotas, Mokiniai, mokytojo padedami, nagrinėja, kodėl šalys nustato prekybos

22

valstybės, siekdamos apsaugoti šaliai svarbias ūkio šakas, įmones ir jų darbuotojus, galinčius dėl laisvosios prekybos patirti nuostolių, nors įvairių šalių žmonės, prekiaudami vieni su kitais savo gaminiais, gauna abipusę naudą.

standartus,subsidijas, kaip valstybės veiksmus, ribojančius tarptautinę prekybą.

apribojimus, nors laisvoji prekyba teikia abipusę naudą.Mokiniai argumentuotai aiškina, kokia nauda gaunama atsisakius tokių prekybos suvaržymų, kaip importo kvotos, muitai ar standartai, aptaria Lietuvoje taikomus prekybos apribojimus.

1.7. Suplanuoti gamtinius, socialinius ir ekonominius stebėjimus ir tyrimus, pasirinkti tinkamas strategijas.

1.7.1. Nurodyti aplinkos tyrimo ir informacijos įvairovės tvarkymo metodus.

Mokytojo padedami mokiniai mokosi naudotis įvairiais informacijos šaltiniais ir sudaryti aplinkos tyrimo planą. Mokosi, kaip galima rasti, kaupti ir analizuoti duomenis.

1.8. Stebint aplinką ir atliekant tyrimus, naudotis prietaisais ir informacijos šaltiniais, daryti išvadas. Gautus rezultatus įvairiomis formomis perteikti kitiems. Paaiškinti atlikto tyrimo privalumus ir trūkumus, jausti atsakomybę už atlikto darbo rezultatus.

1.8.1. Tinkamai naudotis prietaisais ir informacijos šaltiniais, daryti išvadas.

Stebint aplinką ir atliekant tyrimus, mokiniai mokomi naudotis informacijos šaltiniais (ne tik geografijios, bet ir kitais), juos kritiškai vertinti patikimumo ir informatyvumo požiūriu. Naudodamiesi įvairia vaizdine, tekstine ir žodine informacija, atlieka Lietuvos, Baltijos jūros regiono, Europos šalių gamtinius, socialinius ir ekonominius tyrimus, ieško galimo problemų sprendimo ir daro išvadas (pvz., Baltijos jūros fizinės ypatybės, ūkinė reikšmė ir dabartinė ekologinė situacija, infrastruktūros sudėtis ir reikšmė). Gautus rezultatus perteikia įvairiomis formomis.

1.9. Pritaikyti per matematikos ir informacinių technologijų pamokas įgytas žinias ir gebėjimus tyrimų rezultatams apdoroti ir pateikti.

1.9.1. Nubrėžti skritulinę ir stulpelinę diagramą, paprasčiausius garfikus naudojantis skaičiuokle, pvz., Microsoft Excel.

Mokytojo padedami mokiniai mokosi apdoroti tytimų rezultatus, juos apibendrinti, aprašyti naudojant kompiuterines programas, pvz., Microsoft Word, Microsoft Excel. Mokiniai atliktų tyrimų rezultatus pristato naudodami pateikčių rengyklę, pvz., Microsoft PowerPoint.

1.10. Tinkamai vartoti nagrinėtas sąvokas ir vietovardžius.

1.10.1. Apibūdinti ir tinkamai vartoti sąvokas ir vietovardžius.

Mokytojas per pamokas moko tinkamai vartoti jau išmoktas ir naujas šio modulio medžiagoje nagrinėtas sąvokas ir vietovardžius.

3.1. Turinio apimtis. Į turinio apimtį įeina tematika, kurią nagrinėjant siekiama aprašytų mokinių pasiekimų konkrečiose ugdomosios veiklos srityse. Šalia temų nurodomi konkretūs jų nagrinėjimo aspektai arba klausimai, kurie apibrėžia šio modulio turinio apimtį. Šio modulio medžiagoje išskiriamas turinio minimumas (temos turinio apimtyje išskirtos kursyvu), kuriuo siekiama apibrėžti pakankamą turinį patenkinamam mokinių pasiekimų lygiui pasiekti.3.1.1. Geografinis – ekonominis pažinimas ir tyrimai. Nagrinėja Lietuvos padėtį bendroje pasaulio ūkio sistemoje. Susipažįsta su kai kuriais Lietuvos ir pasaulio ūkio ištekliais (sukurtais žmogaus ir gamtos). Aiškinasi racionalaus gamtos išteklių vartojimo svarbą. Lygina ir vertina 2-3 valstybes ekonominiu ir socialiniu požiūriu. Apibūdina pagrindinius rodiklius. Aiškinasi gamtos sąlygų (klimato, reljefo) tinkamumą žemės ūkiui

23

plėtoti Lietuvoje ir pasaulyje. Susipažįsta su bioprodukcinio ūkio šakomis (žemės ūkio, miškų ūkio, žvejybos ir akvakultūros). Aiškina pramonės išdėstytmui įtakos turinčius veiksnius (žaliavos, transporto, rinkos). Susipažįsta su svarbiausiomis pramonės šakomis (kuro ir energetikos, metalurgijos, mašinų gamybos, elektronikos, biotechnologijų). Aiškinasi pramonės įtaką aplinkai (tarša, kraštovaizdžio kitimas). Susipažįsta su svarbiausiomis teikiamomis paslaugomis – gamybinėmis ir negamybinėmis (socialinėmis) (bent po dvi). Nagrinėja transporto rūšių reikšmę Lietuvos ir pasaulio ūkiui. Susipažįsta su svarbiausių paslaugų (transporto, užsienio prekybos, finansų) plėtojimu Lietuvoje ir pasaulyje. Aiškinasi mainų tarp valstybių naudą vartotojams, vertina valstybių tarpusavio priklausomybes. Išvardija pagrindines tarptautinės prekybos ribojimo priemones (muitas, kvota, standartai). Nagrinėja laisvosios prekybos apribojimų poveikį gamintojams ir vartotojams, priežastis, verčiančias riboti tarptautinę prekybą.Mokosi sudaryti aplinkos tyrimo planą. Naudodamiesi geografinės informacijos šaltiniais, mokosi atlikti gamtinius ir socialinius tyrimus, spręsti problemas, daryti išvadas.

3.2. Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo požymiai.

Lygis Veiklos sritis Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis

Geografinis ekonominis pažinimas ir tyrimai

Analizuojant vaizdinę ir tekstinę medžiagą mokytojo padedami, stengiasi vertinti ūkio struktūrą, sudaryti ūkio šakų gamybinių ryšių schemą, gamtos išteklių naudojimą ir jų geografinį pasiskirstymą, lygina valstybes ekonominiu ir socialiniu požiūriu, mokosi daryti apibendrinimus ir išvadas.Mokytojo padedami analizuoja ir interpretuoja geografinės informacijos šaltinius, nagrinėja statistikos duomenis ir kitą vaizdinę ir tekstinę medžiagą, bando planuoti gamtinius, socialinius ir ekonominius stebėjimus ir tyrimus.Mokytojo padedami stengiasi pritaikyti per matematikos ir informacinių technologijų pamokas įgytas žinias ir gebėjimus tyrimų rezultatams apdoroti ir pateikti.Stengiasi tinkamai vartoti nagrinėtas sąvokas ir vietovardžius.

Analizuojant vaizdinę ir tekstinę medžiagą, vertina ūkio struktūrą ir sudaro ūkio šakų gamybinių ryšių schemą, vertina gamtos išteklių naudojimą ir jų geografinį pasiskirstymą, lygina ir vertina valstybes ekonominiu ir socialiniu požiūriu, lygina valstybių ekonominius pokyčius, aiškinasi prekių importą ir eksportą, mokytojo padedami daro apibendrinimus ir išvadas.Analizuoja ir interpretuoja geografinės informacijos šaltinius, siekiant geriau suvokti ūkio šakų plėtimąsi, nagrinėja statistikos duomenis ir kitą vaizdinę bei tekstinę medžiagą, planuoja gamtinius, socialinius ir ekonominius stebėjimus ir tyrimus.Mokytojo padedami nesunkiai pritaiko per matematikos ir informacinių technologijų pamokas įgytas žinias ir gebėjimus tyrimų rezultatams apdoroti ir pateikti.

Analizuojant vaizdinę ir tekstinę medžiagą, vertina ūkio struktūrą ir sudaro ūkio šakų gamybinių ryšių schemą, vertina gamtos išteklių naudojimą ir jų geografinį pasiskirstymą, lygina ir vertina valstybes ekonominiu ir socialiniu požiūriu, lygina valstybių ekonominius pokyčius, aiškinasi prekių importą ir eksportą, savarankiškai daro apibendrinimus ir išvadas.Analizuoja ir interpretuoja geografinės informacijos šaltinius, siekiant geriau suvokti ūkio šakų plėtimąsi, savarankiškai nagrinėja statistikos duomenis ir kitą vaizdinę bei tekstinę medžiagą.Planuoja gamtinius, socialinius ir ekonominius stebėjimus bei tyrimus, mokytojo padedami pasirenka tinkamas strategijas.Pritaiko per matematikos ir informacinių technologijų pamokas

24

Dažniausiai tinkamai vartoja nagrinėtas sąvokas ir vietovardžius.

įgytas žinias ir gebėjimus tyrimų rezultatams apdoroti ir pateikti.Tinkamai vartoja nagrinėtas sąvokas ir vietovardžius.

4. Modulis. „Aš Lietuvos pilietis“: mokinių pasiekimai, turinio apimtis, vertinimas.

Mokinių pasiekimai ir ugdymo gairės. Nuostata: Gerbti tautos ir valstybės tradicijas, puoselėti patriotiškumą ir suvokti, kad nuo asmeninio indėlio priklauso tautos bei valstybės gerovė

Mokinių pasiekimaiGebėjimai Žinios ir supratimas Ugdymo gairės

Visuomenės pažinimas ir tyrinėjimas1.1. Nurodyti pagrindinius lietuvių tautinio atgimimo siekius.

1.1.1. Remiantis pateikta mokomąja medžiaga, pateikti 2-3 pavyzdžius, rodančius kaip kito tautinė ir valstybinė lietuvių savimonė XIX a. – XX a. pradžioje.

Remdamiesi mokomąja medžiaga, nurodo lietuvių tautinio atgimimo siekius, juos pakomentuoja.

1.2. Atskleisti Lietuvos nepriklausomybės praradimo priežastis ir pagrindinius sovietizacijos bruožus.

1.2.1. Remiantis pateikta mokomąja medžiaga, keliais bruožais apibūdinti prievartinį Lietuvos prijungimą prie Sovietų Sąjungos.

Remdamiesi turimomis žiniomis, dokumentų ištraukomis, žemėlapiais ir kitais istorijos šaltiniais, mokiniai, mokytojo padedami, nagrinėja Lietuvos nepriklausomybės netekimo priežastis, įvertina Lietuvos ir kaimyninių valstybių valdžios veiksmus kilus agresijai, nagrinėja pagrindinius sovietizacijos bruožus.

1.3. Palyginti ir įvertinti sovietų ir nacių okupacijos metu Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais padarytus nusikaltimus, holokaustą.

1.3.1. Nurodyti pagrindinius Lietuvos aneksijos, sovietų ir nacių okupacijų bruožus, pateikti pavyzdžių, iliustruojančių antinacinę, antisovietinę rezistenciją ir kolaboravimą.1.3.2. Remiantis pateikta mokomąja medžiaga, apibūdinti Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje įvykdytus sovietų ir nacių nusikaltimus, holokaustą.

Mokiniai, naudodamiesi įvairiais informacijos šaltiniais, nagrinėja sovietų ir nacių okupacijų ypatumus Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais, aiškinasi lietuvių tautos antisovietinės ir antinacinės rezistencijos ypatumus, kolaboravimą, mokosi vertinti Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje įvykdytus sovietų ir nacių nusikaltimus, holokaustą. Mokiniai aplanko su holokaustu susijusias atminimo vietas savo gimtinėje (pvz., kaime, miestelyje ar rajone). Mokiniai, remdamiesi pateikta mokomąja medžiaga, pateikia savo nuomonę apie įvykdytus nusikaltimus. Galima peržiūrėti filmų ištraukas: pvz., „Dievų miškas“, „Ekskursantė“ ir aptarti juose matytus dalykus.

1.4. Nustatyti pirmosios ir antrosios sovietų okupacijos Lietuvoje panašumus. Paaiškinti antrosios sovietų okupacijos

1.4.1. Remiantis pateikta mokomąja medžiaga, pateikti keletą Lietuvos sovietizacijos antrosios sovietų okupacijos

Mokiniai, remdamiesi įvairiais istorijos šaltiniais, artimųjų prisiminimais, nagrinėja antrąją sovietų okupaciją (pvz., susidorojimą su vietos gyventojais, masinius trėmimus, kolūkių steigimą, kultūros ir švietimo sovietizavimą ir kt.), jos ypatumus.

25

poveikį visuomenei, ūkiui ir kultūrai.

metais pavyzdžių.1.4.2. Remiantis pateikta mokomąja medžiaga, apibūdinti svarbiausias permainas Lietuvos visuomenėje, ūkyje ir kultūroje antrosios sovietų okupacijos metais.1.4.3. Remiantis pateikta mokomąja medžiaga, nurodyti priverstinės Lietuvos gyventojų emigracijos bruožus antrosios sovietų okupacijos metais.

Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais, mokytojo padedami, lygina pirmąją ir antrąją sovietų okupacijas Lietuvoje, nagrinėja lietuvių rezistencijos bruožus, prisitaikymo ir kolaboravimo priežastis bei pasekmes. Diskutuoja, kaip disidentinė veikla prisidėjo prie nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo. Remdamiesi dokumentų ištraukomis ir statistikos lentelėmis, atskleidžia sovietinės Lietuvos praradimus ir pasiekimus. Mokiniai, nagrinėdami istorikų darbų, dokumentų ištraukas, statistikos lenteles, žemėlapius, aiškinasi Lietuvos gyventojų priverstinės emigracijos priežastis, mastą, įsitvirtinimo svetur sunkumus. Nagrinėja lietuvių išeivijos veiklos ypatumus siekiant atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę.

1.5. Įvertinti rezistencijos reikšmę lietuvių tautos išlikimui, aptarti prisitaikymo ir kolaboravimo padarinius Lietuvai.

1.5.1. Nurodyti pagrindinius lietuvių rezistencijos bruožus.1.5.2. Remiantis pateikta mokomąja medžiaga, pateikti prisitaikymo ir kolaboravimo Lietuvoje antrosios sovietų okupacijos metais pavyzdžių.

Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais, lygina pirmąją ir antrąją sovietų okupacijas Lietuvoje, nagrinėja lietuvių rezistencijos bruožus, prisitaikymo ir kolaboravimo priežastis bei pasekmes. Diskutuoja, kaip disidentinė veikla prisidėjo prie nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo.

1.6. Įvertinti lietuvių išeivijos veiklą siekiant atkurti Lietuvos valstybės nepriklausomybę.

1.6.1. Pateikti lietuvių išeivijos veiklos, siekiant atkurti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, pavyzdžių.

Remdamiesi dokumentų ištraukomis ir statistikos lentelėmis, atskleidžia sovietinės Lietuvos praradimus ir pasiekimus. Mokiniai, nagrinėdami istorikų darbų, dokumentų ištraukas, statistikos lenteles, žemėlapius, aiškinasi Lietuvos gyventojų priverstinės emigracijos priežastis, mastą, įsitvirtinimo svetur sunkumus. Nagrinėja lietuvių išeivijos veiklos ypatumus siekiant atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę.

1.7. Įvertinti pasipriešinimo komunistiniam režimui poveikį griaunant komunizmo sistemą.

1.7.1. Nurodyti ryškiausius pasipriešinimo komunistiniam režimui įvykius.

Mokiniai, remdamiesi įvairiais istorijos šaltiniais, nagrinėja ryškiausius pasipriešinimo komunistiniam režimui įvykius (pvz., antisovietinius sukilimus Vengrijoje, Čekoslovakijoje, Lenkijoje), SSRS ir komunizmo sistemos žlugimo priežastis ir šių įvykių padarinius žmonijai.1.8. Atskleisti SSRS ir

pasaulinės komunizmo sistemos žlugimo priežastis ir įvertinti šių įvykių padarinius žmonijai.

1.8.1. Pateikti SSRS ir pasaulinės komunizmo sistemos žlugimo ir šių įvykių padarinių žmonijai pavyzdžių.

1.9. Nustatyti išorines ir vidines Lietuvos valstybės atkūrimo priežastis.

1.9.1. Apibūdinti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aplinkybes.

Mokiniai, remdamiesi istorikų darbų ištraukomis, žemėlapiais, vaizdine medžiaga, nagrinėja nepriklausomos Lietuvos valstybingumo atkūrimo aplinkybes (pvz., Sąjūdžio susikūrimas, Baltijos kelias, Sausio 13 – oji, SSRS blokada ir kt.), lygina rinkos ekonomikos ir pilietinės visuomenės kūrimosi problemas Lietuvoje ir kitose postkomunistinėse valstybėse.

1.10. Atpažinti ir nagrinėti 1.10.1. Paaiškinti, kas yra Mokiniai, mokytojo padedami, remdamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucija,

26

Lietuvos demokratinės valstybės požymius. Palyginti Lietuvos valstybės valdymo formą su buvusių Sovietų Sąjungos ir kaimyninių valstybių valdymo formomis.Palyginti Lietuvos valdžios institucijų funkcijas.

valstybė, valstybės suverenitetas, žinoti, kam jis priklauso.1.10.2. Remiantis pateikta mokomąja medžiaga, nusakyti demokratinės valstybės principus.1.10.3. Apibūdinti Lietuvos valstybės valdymo formą.1.10.4. Įvardinti svarbiausias valdžios institucijų funkcijas, įtvirtintas Konstitucijoje.

aiškinasi, kas yra valstybės suverenitetas ir kam jis priklauso, kokie yra Lietuvos demokratinės valstybės požymiai, nagrinėja ir lygina pagrindines Seimo, Prezidento, Vyriausybės, teismo ir vietos savivaldos funkcijas.Mokytojas, pagal galimybę, organizuoja mokinių išvykas į valdžios institucijas: į savivaldybę, į Seimą, į Prezidentūrą Mokiniai keliais bruožais nurodo, kokias funkcijas ir kaip vykdo vietos savivaldos institucija.Mokiniai aiškinasi, kokia yra valdymo forma Lietuvoje, palygina Lietuvos ir kelių kitų buvusių Sovietų Sąjungos valstybių ar kaimyninių valstybių valdymo formas, diskutuoja apie Lietuvos valdymo formos privalumus ir trūkumus.

1.11. Apžvelgti, kaip valstybė padeda išlikti tautai.Nagrinėti piliečio teises ir pareigas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.

1.11.1. Paaiškinti tautos, kaip politinės bendruomenės, esmę.1.11.2. Paaiškinti, kas yra pilietinė atsakomybė ir pareiga.1.11.3. Remiantis pateikta mokomąja medžiaga, paaiškinti (pateikti 2-3 pavyzdžius) kokios yra piliečių laisvės, teisės ir pareigos demokratinėje valstybėje.1.11.4. Remiantis pateikta mokomąja medžiaga, nusakyti Konstitucijos paskirtį demokratinėje valstybėje; išvardyti, kokios svarbiausios demokratinės vertybės ir kokie principai atsispindi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.

Mokiniai, mokytojo padedami, aiškinasi, ką tautai reiškia valstybė, kokia yra tautos, kaip politinės bendruomenės, esmė. Iš istorijos pamokų prisimena, kada ir kaip buvo kuriama Lietuvos valstybė.Mokiniai aiškinasi, kas yra pilietinė atsakomybė ir pareiga, mokytojo padedami, randa pilietinės atsakomybės pavyzdžių ir nagrinėja juos artimiausioje socialinėje aplinkoje.Mokiniai, remdamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucija, aiškinasi, kokios Lietuvos piliečio laisvės, teisės ir pareigos įtvirtintos šiame valstybės įstatyme. Aptaria, kuriomis laisvėmis ir teisėmis jie patys naudojasi.Mokiniai, nagrinėdami Lietuvos Respublikos Konstituciją, mokytojo padedami, individualiai arba grupėse analizuoja Konstitucijos paskirtį bei susipažįsta su pagrindinėmis demokratijos vertybėmis ir principais.

1.12. Nagrinėti ir kritiškai vertinti žiniasklaidoje svarstomas problemas ir teikiamą informaciją. Naudotis visuomenės informavimo priemonėmis renkant informaciją ir reiškiant nuomonę visuomeninio gyvenimo klausimais.

1.12.1. Remiantis pateikta mokomąja medžiaga, paaiškinti teigiamą ir neigiamą žiniasklaidos įtaką asmeniui.1.12.2. Nusakyti demokratinės žiniasklaidos principus ir paaiškinti nepriklausomos žiniasklaidos vaidmenį demokratinėje valstybėje.1.12.3. Remiantis pateikta

Mokiniai, mokytojo padedami, nagrinėja žiniasklaidos įtaką asmeniui, grupėms, analizuoja jos paskirtį demokratinėje valstybėje. Nagrinėja aktualias socialines, ekonomikos, kultūros problemas ar įvykius, remdamiesi įvairių šaltinių (pvz., žiniasklaidos, statistikos ir kt.) informacija, daro išvadas ir apibendrinimus. Mokiniai, mokytojo padedami, remdamiesi įvairiais informacijos šaltiniais (Konstitucija, Visuomenės informavimo įstatymu ir kt.), aiškinasi demokratinės žiniasklaidos principus, aiškinasi, kodėl būtina, kad demokratinėje visuomenėje žiniasklaida būtų nepriklausoma. Lankosi vietos laikraščio ar kurioje kitoje redakcijoje, išsiaiškina, koks yra jos vaidmuo ir kokia yra jos paskirtis vietos bendruomenės gyvenime, aiškinasi, kaip informacija pasiekia vietos gyventojus.

27

mokomąja medžiaga, paaiškinti, kodėl informacija gali būti interpretuojama skirtingai, kokios būna tokio interpretavimo pasekmės.

Mokiniai aiškinasi, kodėl reikia kritiškai vertinti žiniasklaidoje pateikiamą informaciją, mokosi kritiškai vertinti laikraščiuose, internete, per televiziją ar radiją pateikiamą informaciją. Analizuoja informacijos ir jos šaltinių patikimumą, aiškinasi, kaip atskirti faktą nuo nuomonės.

1.13. Nagrinėti Lietuvos demokratinei valstybei galimai kylančius vidaus ir išorės pavojus.

1.13.1. Paaiškinti, kodėl Lietuvos nepriklausomybė yra vertybė.1.13.2. Pateikti demokratinei valstybei galinčių grėsti vidaus ir išorės pavojų pavyzdžių.1.13.3. Paaiškinti Lietuvos gynybinės politikos uždavinius ir ginkluotųjų pajėgų vaidmenį užtikrinant nacionalinį saugumą.

Mokiniai aiškinasi ir diskutuoja, ar Lietuvos nepriklausomybė yra vertybė, aiškinasi, kas užtikrina Lietuvos nacionalinį saugumą.Aiškinasi, kokie vidaus ir išorės pavojai (politiniai, ekonominiai, socialiniai, kariniai, kriminaliniai ir kt.) gali grėsti demokratinei valstybei, kokį vaidmenį vaidina Lietuvos karinės pajėgos užtikrinant valstybės saugumą.Rekomenduojama atkreipti mokinių dėmesį į tokias aktualias Lietuvos visuomenei problemas, kaip korupcija, žmogaus teisių suvaržymai, galimai pasitaikanti valdžios savivalė ir kt. Mokiniai, remdamiesi įvairiais informacijos šaltiniais (ekspertų nuomone, politiniais komentarais laikraščiuose, internete ir kt.), sužino, kokie vidaus ir išorės pavojai gali grėsti Lietuvos demokratinei valstybei, ir nagrinėja juos. Remdamiesi Lietuvos praeities ir dabarties pilietinio pasipriešinimo ir pilietinės drąsos pavyzdžiais, aiškinasi, kaip, būnant pilietiškai aktyviems, galima priešintis ir pašalinti tuos pavojus.

1.14. Atpažinti ir nagrinėti demokratijos vertybių pavyzdžius artimiausioje socialinėje aplinkoje ir Lietuvos visuomenėje.

1.14.1. Remiantis pateikta mokomąja medžiaga, nusakyti pagrindines demokratijos vertybes ir paaiškinti jų svarbą bendram sugyvenimui.

Nagrinėdami pagrindinius demokratijos vertybes įtvirtinančius dokumentus (pvz., Lietuvos Respublikos Konstituciją, deklaracijas, aktus ir kt.), kitus informacijos šaltinius, svarsto, kaip įgyvendinamos pagrindinės demokratijos vertybės (mokyklos ir vietos bendruomenėse, Lietuvos visuomenėje).

1.15. Rasti politinės bendruomenės raiškos pavyzdžių artimiausioje socialinėje aplinkoje ir Lietuvos visuomenėje, nagrinėti tuos pavyzdžius.

1.15.1. Bendrais bruožais apibūdinti, kas yra politinė bendruomenė.1.15.2. Remiantis pateikta mokomąja medžiaga, išvardyti pagrindinius pilietinės visuomenės požymius ir juos paaiškinti.

Mokytojo padedami, mokiniai aiškinasi, kas yra politinė bendruomenė, kokie yra pilietinės visuomenės požymiai.

1.16. Suvokti gero piliečio teises ir pareigas.

1.16.1. Nusakyti gero piliečio požymius, nurodyti demokratinio ir pilietinio dalyvavimo formas ir būdus.

Mokiniai, mokytojo padedami, aiškinasi, kas yra geras pilietis, mokytojo vadovaujami, diskutuoja pilietinės atsakomybės ir pareigos tema.Aiškinasi, kaip piliečiai gali dalyvauti valstybės gyvenime, kokiomis demokratinio ir pilietinio dalyvavimo formomis ir būdais jie patys gali pasinaudoti.

1.17. Apžvelgti politinį procesą: interesų raišką, atstovavimą,

1.17.1. Paaiškinti, kas yra politinė partija ir bendrais

Mokytojo padedami aiškinasi liberalizmą, konservatyvizmą, socializmą, nacionalizmą

28

rinkimų eigą ir jų rezultatus. bruožais nusakyti, kuo skiriasi pagrindinės ideologijos.1.17.2. Žinoti, kokia yra Lietuvos rinkimų sistema ir keliais bruožais apibūdinti ją.

1.18. Nagrinėti, kaip piliečiai ir valstybė gali prisidėti prie socialinės ir ekonominės gerovės kūrimo.

1.18.1. Paaiškinti, kas yra socialinė ir ekonominė gerovė.1.18.2. Apibūdinti piliečio ir valstybės vaidmenį kuriant socialinę ir ekonominę gerovę.

Mokiniai, mokytojo padedami, aiškinasi sąvokas socialinė gerovė ir ekonominė gerovė, nagrinėja Lietuvos visuomenės gyvenimo pavyzdžius (pateiktus mokytojo arba pačių rastus įvairiuose informacijos šaltiniuose), kaip aktyvūs valstybės piliečiai gali prisidėti prie socialinės ir ekonominės gerovės kūrimo. Aiškinasi, koks yra valstybės vaidmuo kuriant ekonominę ir socialinę gerovę.

1.19. Remiantis pavyzdžiais, analizuoti teisių ir pareigų santykį.

1.19.1. Paaiškinti, kas yra teisė ir pareiga, kaip jos susijusios tarpusavyje.1.19.2. Paaiškinti, kas yra įstatymas.1.19.3. Nusakyti teisinės valstybės principus.

Mokiniai, mokytojo padedami, sąvoką teisė nagrinėja analizuodami teisės ir pareigos santykį.Mokytojas turėtų pabrėžti pareigos svarbą įgyvendinat teises.Mokiniai aiškinasi, kas yra įstatymas, ką reiškia įstatymo viršenybės užtikrinimas ir kodėl tai būtina, aiškinasi, ką reiškia gyventi teisinėje valstybėje.Diskutuoja, kaip įstatymų vykdymas stiprina pilietinę visuomenę.

1.20. Atpažinti ir analizuoti įvairius vaikų ir žmogaus teisių pažeidimo atvejus.Susirasti reikiamą informaciją apie Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus, apie Lietuvos ir Europos institucijas, ginančias vaiko ir žmogaus teises.

1.20.1. Paaiškinti pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių (žodžio, spaudos, susirinkimų, sąžinės) esmę, jų svarbą asmens ir politinės bendruomenės gyvenime.1.20.2. Paaiškinti, kaip ir kur galima kreiptis Lietuvoje, Europoje ar kitur, kai pažeidžiamos žmogaus teisės.1.20.3. Keliais bruožais apibūdinti Lietuvos teisinę sistemą.

Remdamiesi vaikų ir žmogaus teises reglamentuojančiais dokumentais (Konstitucija, deklaracijomis ir kt.), įvairiais informacijos šaltiniais (asmenine patirtimi, internetu, spauda, televizija, statistikos duomenimis ir kt.), mokiniai nagrinėja vaiko (smurtas, patyčios ir kt.), žmogaus (diskriminacija, rasizmas, prekyba žmonėmis, vartotojų teisų pažeidimai ir kt.) teisių pažeidimo atvejus artimiausioje socialinėje aplinkoje ir Lietuvoje, pateikia pagalbos konkrečiu atveju alternatyvų arba sukuria pagalbos teikimo planą.Naudodamiesi internetu ir kitais informacijos šaltiniais, aiškinasi, kur galima kreiptis, kai pažeidžiamos žmogaus teisės Lietuvoje, kurioje nors iš Europos Sąjungos ar ne Europos Sąjungos valstybių.Mokiniai kuria mokyklos taisykles ir numato, ką reikėtų daryti, kad jų būtų laikomasi.Mokiniai susipažįsta su Lietuvos teisės aktais, reglamentuojančiais duomenų ir programų naudojimą ir apsaugą; aptaria neteisėtą programinės įrangos naudojimą ir teisines tokio naudojimo pasekmes; naršydami internete, išsiaiškina, kokių teisių turi įvairių kūrinių autoriai.

1.21. Nagrinėti dabarties ir praeities demokratijos tradicijų, politinės ir kultūrinės tapatybės raiškos ir gynimo pavyzdžius Lietuvoje.

1.21.1. Remiantis pateikta mokomąja medžiaga, paaiškinti tautinio, kultūrinio ir politinio tapatumo pagrindinius bruožus.1.21.2. Nusakyti tautybės ir

Mokiniai, mokytojo padedami, aiškinasi, kas yra tautinis, kultūrinis ir politinis tapatumas, kodėl demokratinėje valstybėje svarbus tautybės ir pilietybės santykis, koks tas santykis turėtų būti.Mokytojas paaiškina politinės tapatybės svarbą kuriant politinę bendruomenę.Mokiniai, nagrinėdami Lietuvos piliečių dalyvavimo valstybės gyvenime

29

pilietybės santykį ir svarbą kuriant pilietinę visuomenę.1.21.3. Pateikti Lietuvos demokratinės tradicijos pavyzdžių, paaiškinti jų tęstinumo svarbą.

pavyzdžius, daro išvadas, paaiškinančias, kodėl politinė tapatybė svarbi kuriant politinę bendruomenę.

1.22. Palyginti tautines kultūras parodant jų unikalumą.Nagrinėti ir vertinti lietuvių požiūrį į tautines bendrijas, mažumas, į lietuvių ir tautinių bendrijų, mažumų santykį praeityje ir dabartyje.

1.22.1. Paaiškinti tautinių kultūrų įvairovę, jų unikalumą ir būtinumą jas išsaugoti.1.22.2. Pateikti Lietuvoje esančių etninių bendrijų, mažumų pavyzdžių

Mokiniai pasirengia pristatyti kelias pasirinktas kultūras, lygindami pabrėžia jų išskirtinumą. Mokiniai aptaria tautinių kultūrų įvairovės sampratą, diskutuoja, kuo kiekviena kultūra yra unikali ir kodėl būtina išsaugoti pasaulio kultūrų įvairovę.Mokytojo vadovaujami, mokiniai, remdamiesi istorijos šaltiniais, šių dienų sociologinių apklausų duomenimis ir kitais informacijos šaltiniais, tyrinėja lietuvių požiūrį į tautines bendrijas, mažumas ir santykį su jomis praeityje ir dabartiniu laikotarpiu, analizuoja lietuvių požiūrį į tautines bendrijas, mažumas, visa tai vertina tautinės tolerancijos ir pakantumo aspektu.

1.23. Kryptingai siekti iškeltų mokymosi uždavinių.

1.23.1. Bendrais bruožais paaiškinti mokėjimo mokytis svarbą kuriant žinių visuomenę.1.23.2. Nusakyti mokėjimo mokytis ir demokratijos išlikimo tarpusavio ryšį.

Ugdymo procese mokiniai, mokytojo padedami, kelia mokymosi uždavinius, planuoja mokymosi ir socialinių tyrimų veiklą, pasirenka mokymosi šaltinius ir mokymosi strategijas.Labai svarbu mokyti mokinius įvertinti, kaip pasisekė įgyvendinti mokymosi uždavinius, apmąstyti mokymosi procesą – išsiaiškinti, kas sekėsi gerai, kas blogai, ką reikėtų keisti, kuriuo atveju kurią mokymosi strategiją taikyti.

4.1. Turinio apimtis. Į turinio apimtį įeina tematika, kurią nagrinėjant siekiama aprašytų mokinių pasiekimų konkrečiose ugdomosios veiklos srityse. Šalia temų nurodomi konkretūs jų nagrinėjimo aspektai arba klausimai, kurie apibrėžia šio modulio turinio apimtį. Šio modulio medžiagoje išskiriamas turinio minimumas (temos turinio apimtyje išskirtos kursyvu), kuriuo siekiama apibrėžti pakankamą turinį patenkinamam mokinių pasiekimų lygiui pasiekti.4.1.1.Visuomenės pažinimas ir tyrinėjimas. Nurodo pagrindinius lietuvių tautinio atgimimo siekius (bent vieną). Atskleidžia kelias Lietuvos nepriklausomybės praradimo priežastis ir pagrindinius sovietizacijos bruožus (bent vienas). Palygina ir įvertina sovietų ir nacių okupacijos metu Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais padarytus nusikaltimus. Įvertina rezistencijos reikšmę lietuvių tautos išlikimui. Įvertina lietuvių išeivijos veiklą siekiant atkurti Lietuvos valstybės nepriklausomybę. Atskleidžia (vieną – dvi) SSRS ir pasaulinės komunizmo sistemos žlugimo priežastis. Nustato (vieną – tris) Lietuvos valstybės atkūrimo priežastis. Svarbu, kad mokiniai įgytų bendrą supratimą apie demokratinę valstybę ir pilietinę visuomenę, kad galėtų savais žodžiais paaiškinti kai kurias pagrindines sąvokas, vertybes ir principus, susijusius su demokratine valstybe ir pilietine visuomene (pvz., žmonių suverenumas, teisė, pareiga, tolerancija, pilietinė atsakomybė ir kt.). Mokinių poreikiai ir interesai skirtingi, todėl jų gebėjimai aiškinti skirtingas sąvokas, vertybes ar principus gali skirtis.Reikėtų sudaryti galimybę mokiniams pasirinkti ir nagrinėti jiems įdomias, aktualias mokyklos, vietos bendruomenės ar pasaulio problemas.

30

Rekomenduojama daugiau dėmesio skirti ne pažintinei veiklai, o praktinės veiklos gebėjimams ugdyti – siekti, kad mokiniai, kiek leidžia jų galimybės ir poreikiai, dalyvautų spręsdami mokyklos ir vietos bendruomenių problemas, dalyvautų visuomeninėje, pilietinėje veikloje, nagrinėtų jiems įdomias Lietuvos visuomenės, pasaulio problemas ir jų sprendimus.

4.2. Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo požymiai.

Lygis Veiklos sritis Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis

Visuomenės pažinimas ir tyrinėjimas

Suvokia save kaip visuomenės dalį, gali nurodyti svarbiausias asmens teises ir pareigas, vertybes. Remdamiesi savo žiniomis , apibūdina tik kai kuriuos nagrinėtus Lietuvos ir Europos įvykius, reiškinius, procesus.Dalyvauja diskusijose, išsako savo nuomonę.Turi bendrą supratimą apie demokratinę valstybę ir pilietinę visuomenę.Paaiškina kai kurias sąvokas.

Suvokia save kaip visuomenės dalį, gali nurodyti pagrindines asmens teises ir pareigas, vertybes. Jas kritiškai įvertina.Remdamiesi savo žiniomis, apibūdina svarbiausius nagrinėtus Lietuvos ir Europos įvykius, reiškinius, procesus. Keliais bruožais nurodo kaip galima spręsti įvairias nagrinėtas Lietuvos visuomenės problemas.Dalyvauja diskusijose, stengiasi argumentuotai išsakyti savo nuomonę.Turi pagrindinių žinių apie demokratinę valstybę ir pilietinę visuomenę. Paaiškina pagrindines sąvokas.

Suvokia save kaip visuomenės dalį, nurodo asmens teises ir pareigas, vertybes, jas kritiškai įvertina.Remdamiesi savo žiniomis, nauju istoriniu kontekstu apibūdina svarbiausius nagrinėtus Lietuvos ir Europos įvykius, reiškinius, procesus.Nurodo, kaip galima spręsti įvairias nagrinėtas Lietuvos, Europos visuomenės problemas – suvokia jų tarpusavio ryšį.Išreiškia savo supratimą, argumentuotai išsako savo nuomonę, drąsiai diskutuoja.Atpažįsta demokratinės valstybės ir pilietinės valstybės principus.Tinkamai vartoja pagrindines sąvokas.

5. Modulis. „Tyrinėju savo gyvenamąją aplinką“: mokinių pasiekimai, turinio apimtis, vertinimas.

Mokinių pasiekimai ir ugdymo gairės. Nuostatos: Ugdyti pagarbų tausojantį mokinių požiūrį į savo valstybės, o ypač gyvenamosios vietovės istoriją ir gamtą.Ugdyti nusiteikimą kritiškai vertinti žmonių ūkinį poveikį aplinkai. Skatinti iniciatyvą aktyviai veikti ir tyrinėti istorinę, gamtinę, socialinę ir ekonominę aplinką, dirbti grupėje, priimti sprendimus, daryti išvadas.

Mokinių pasiekimai

Gebėjimai Žinios ir supratimas Ugdymo gairėsAplinkos pažinimas ir tyrimas

31

1.1. Sudaryti gimtosios vietovės tyrimo planą.

1.1.1. Paaiškinti savo tyrimo tikslą. Mokytojo padedami, mokiniai mokosi tirti savo gyvenamosios vietovės istoriją, gamtą, aplinką. Remdamiesi pateiktais pavyzdžiais, sudaro savo gyvenamosios vietovės tyrimo planą (pvz. Išsiaiškint,i kokie garsūs žmonės gyveno vietovėje). Savarankiškai renka įvairaus tipo informaciją, ją rūšiuoja, mokytojo padedami, atrenka svarbiausius tyrimui reikalingus šaltinius. (Pvz., straipsniai, informacija iš enciklopedijų ir t.t.).

1.2. Analizuojant turimą informaciją, kryptingai atsirinkti šaltinius.

1.2.1. Paaiškinti, kokie tyrime panaudoti šaltiniai ir kas lėmė šį pasirinkimą.

1.3. Analizuojant informaciją suvokti aplinką, kurioje gyvename.

1.3.1. Suvokti tyrinėjamą aplinką, nurodyti svarbiausius tyrinėjamos vietovės objektus.

Susipažįsta su pagrindiniais tyrinėjamo laikotarpio bruožais, aiškinasi kurie žmonės daugiausiausiai prisidėjo prie vietovės istorijos. (Pvz. Sudaro garsių žmonių baigusių mokyklą sąrašą.) Mokytojo padedami įvertina jų nuopelnus.

1.4. Tyrinėjant gyvenamąją aplinką, suvokti praeities žmonių atliktus darbus, kuriais šiandien mes naudojamės.

1.4.1. Paaiškinti, kaip praeities žmonių darbai veikia šiandienos žmonių gyvenimą.

Mokytojo padedami, aiškinasi praeities žmonių atliktus darbusir laimėjimus, kuriais mes šiandien naudojamės (pvz., pastatyti dvarai, mokyklos, bažnyčios, įkurti muziejai ir kt. )

1.5. Analizuojant vaizdinę ir tekstinę medžiagą, rasti ryšį tarp Žemės paviršiaus formavimosi raidos ir dabartinės Lietuvos ir Europos paviršiaus.

1.5.1. Paaiškinti dabartinio Lietuvos ir Europos paviršiaus susidarymo priežastis. Gamtiniame žemėlapyje parodyti didžiausias Lietuvos ir paviršiaus formas, sieti su Europpos paviršiaus formomis. 1.5.2. Paaiškinti Lietuvos ir Europos erozinio, karstinio ir eolinio Žemės paviršiaus susidarymo priežastis, nurodyti jo paplitimo rajonus.

Mokiniai susipažįsta su geochronologine skale, Žemės gelmių pjūviais ir pagrindinių geologinių sistemų sluoksniais. Mokytojo padedami aiškinasi Lietuvos ir Europos paviršiaus susidarymo priežastis. Gamtiniame žemėlapyje randa pagrindines Lietuvos ir Europos paviršiaus formas, paaiškina jų susiformavimą. Nagrinėja Lietuvos ir Europos paviršių keičiančius veiksnius (erozija, karstas, vėjo, ledynų veikla), aiškinasi jų reikšmę dabartiniam paviršiui, nurodo jų paplitimo rajonus. Mokytojo padedami, tiria savo gyvenamosios vietovės paviršių, paaiškina jo susiformavimą, aiškinasi gimtosios vietovės paviršių keičiančius veiksnius.

1.6. Analizuojant vaizdinę ir tekstinę medžiagą, nusakyti klimatą lemiančių veiksnių įtaką Lietuvos ir Europos klimatui. Skaityti orų prognozes.

1.6.1. Nurodyti Lietuvos ir Europos klimatui įtakos turinčius veiksnius (Saulės spinduliuotės, geografinės padėties, oro masių judėjimo, Atlanto vandenyno, Žemės paviršiaus formų įtaka).1.6.2. Nurodyti orų prognozavimo būdus.

Mokytojo padedami ir analizuodami vaizdinę ir tekstinę medžiagą, nagrinėja įvairius klimatą lemiančius veiksnius: Saulės spinduliuotę, geografinę padėtį, oro masių judėjimą, Atlanto vandenyno, Žemės paviršiaus formų įtaką, aiškinasi jų reikšmę Lietuvos ir Europos klimatui, aiškinasi klimato kaitą lemiančias priežastis, mokosi pateikti trumpalaikes prognozes. Mokytojo padedami, tiria ir įvertina savo gyvenamosios aplinkos klimatines sąlygas, matuoja, registruoja, lygina ir analizuoja klimatinius rodiklius (oro temperatūrą, kritulius, vėjo greitį ir kryptį), daro išvadas apie savo gimtosios vietovės klimatą.

1.7. Analizuojant vaizdinę ir tekstinę medžiagą, rasti priežastis, lemiančias hidrografinio tinklo sudėtį ir ypatumus.

1.7.1. Paaiškinti hidrografinio tinklo sudėtį ir jo ypatumus. 1.7.2. Nusakyti Baltijos jūros ir Kuršių marių geografines ypatybes, ūkinę reikšmę ir ekologinę būklę.

Naudodamiesi vaizdine ir tekstine medžiagą, analizuoja Lietuvos ir Europos hidrografinio tinklo sudėtį, geografinę padėtį, raidos ypatumus, paaiškina juos lėmusias priežastis (upių tekėjimo pobūdį, mitybą, režimą). Nagrinėdami įvairius šaltinius, aiškinasi Lietuvos požeminių vandenų, ežerų, pelkių susidarymo sąlygas, reikšmę žmogui ir gamtai, Baltijos jūros ir Kuršių

32

1.7.3. Paaiškinti vidaus vandenų naudojimo ir apsaugos galimybes.

marių geografines ypatybes, ūkinę reikšmę ir ekologinę būklę. Mokytojo padedami, tiria savo gyvenamosios aplinkos hidrografinio tinklo sudėtį, geografinę padėtį, nustato vietinių hidrografinių objektų geografines ypatybes, įvertina reikšmę žmogui ir gamtai.

1.8. Analizuojant vaizdinę ir tekstinę medžiagą, atskleisti gamtos sudedamųjų dalių tarpusavio sąveikas, sieti jas su ūkine žmonių veikla.

1.8.1. Išvardinti gamtos sudedamąsias dalis (paviršius, dirvožemis, augalija ir gyvūnija), paaiškinti jų tarpusavio ryšius Lietuvoje.1.8.2. Nurodyti Lietuvos augalijos ir gyvūnijos įvairovę, ją lemiančias priežastis.

Mokytojo padedami ir analizuodami vaizdinę ir tekstinę medžiagą, nagrinėja gamtos sudedamųjų dalių (paviršiaus, dirvožemio, augalijos ir gyvūnijos) įvairovę, aiškinasi jų tarpusavio sąveiką, ieško sąsajų su žmonių ūkine veikla. Mokytojo padedami tiria savo gyvenamosios aplinkos sudedamųjų dalių (paviršiaus, dirvožemio, augalijos ir gyvūnijos) įvairovę, nustato tarpusavio sąveiką, ieško sąsajų su vietinių gyventojų ūkine veikla.

1.9. Analizuojant, lyginant ir vertinant įvairius informacijos šaltinius, nustatyti kraštovaizdį lemiančius veiksnius bei išsakyti savo nuomonę apie jo kitimą.

1.9.1. Nusakyti kaip kraštovaizdį formuoja gamtiniai ir antropogeniniai veiksniai.

1.9.2. Nusakyti teigiamą ir neigiamą žmonių ūkinės veiklos įtaką gamtinei aplinkai.

Mokytojo padedami apibūdina savo gyvenamosios vietovės, rajono ir Lietuvos kraštovaizdžius. Mokiniai skatinami diskutuoti apie jų kitimą, aiškintis veiksnius (gamtinius ir antropogeninius), lemiančius kraštovaizdžio pobūdį. Naudodamiesi vaizdinę, tekstinę ir žodinę informaciją lygina Lietuvos ir kitų šalių kraštovaizdžius, nurodo teigiamą ir neigiamą žmonių ūkinės veiklos įtaką gamtinei aplinkai. Mokytojo padedami įvertina savo gyvenamosios aplinkos kraštovaizdžio būklę.

1.10. Analizuojant, lyginant ir vertinant įvairius šaltinius, diskutuoti ir išsakyti savo nuomonę paveldo išsaugojimo problemas.

1.10.1. Paaiškint,i kas yra saugomos teritorijos, nurodyti jų statusą. 1.10.2. Paaiškinti, kas yra kultūros paveldas, nurodyti keletą objektų, kuriuos būtina išsaugoti ateities kartoms.1.10.3. Paaiškinti pilietinę pareigą saugoti ir perduoti kultūros paveldą ateities kartoms.1.10.4. Pateikti savo tautos unikalumą įrodančių pavyzdžių.

Mokiniai supažindinami su Lietuvos saugomų teritorijų įstatymu ir Jungtinių Tautų švietimo, mokslo bei kultūros organizacijos (UNESCO) dokumentu, Raudonąja knyga. Aiškinasi saugomos teritorijos (rezervatas, draustinis, nacionalinis ir regioninis parkas) ir paveldo (gamtos ir kultūros) objektų sampratas. Mokytojo padedami, susipažįsta ir patyrinėja artimiausią gyvenamosios vietovės saugomą teritoriją. Mokiniai mokytojo padedami, aiškinasi, kas yra kultūros paveldas. Pateikia keletą kultūros paveldo pavyzdžių iš savo gyvenamosios aplinkos.Mokiniai, mokytojo padedami, aiškinasi, kokie yra asmens, šeimos ir tautos ryšiai. Apgalvoja ir pateikia samprotavimų, ką kiekvienam iš jų reiškia būti savo tautos nariu. Mokytojas pabrėžia pilietinę pareigą išsaugoti ir perduoti ateities kartoms kultūros paveldą.Mokiniai aiškinasi ir suformuluoja būdingiausius savo tautos bruožus, išskiriančius jų tautą iš kitų tautų, iškelia jų gyvenamojoje vietovėje ar kitoje Lietuvos teritorijoje esančią kultūrinio paveldo apsaugos problemą, numato būdus, kaip ją spręsti. Naudodamiesi įvairiais informacijos pateikimo būdais (pvz., MS PowerPoint), parengia trumpas pateiktis, skirtas mokyklos bendruomenei informuoti.

1.11. Atpažinti ir tirti klasėje, 1.11.1. Paaiškinti, kas yra Mokiniai aiškinasi, kas yra solidarumas ir socialinis teisingumas, kaip socialinis

33

mokykloje, vietos bendruomenėje ir Lietuvos visuomenėje kylančias socialines, aplinkosaugos problemas, jų priežastis, pasekmes ir sprendimo galimybes. Aptarti kiekvieno piliečio ir valstybės atsakomybę sprendžiant šias problemas.

solidarumas ir socialinis teisingumas.

1.11.2. Apibūdinti socialinę atskirtį ir jos priežastis.

teisingumas ir solidarumas pasireiškia mokyklos ir vietos bendruomenėse, Lietuvos visuomenės gyvenime.Analizuoja, kokios yra galimos socialinės atskirties priežastys ir pasekmės, nagrinėja skurdo problemą ir kitas aktualias socialines (nusikaltimai, žalingi įpročiai, įvairios priklausomybės, neigiamas informacinių technologijų poveikis gyvenimo kokybei ir kt.), aplinkosaugos (atliekų tvarkymas, oro tarša ir kt.) problemas, pasireiškiančias klasėje, mokykloje, vietos bendruomenėje ir Lietuvos visuomenėje. Diskutuoja apie piliečio ir valstybės atsakomybę, sprendžiant šias problemas. Siūlo galimas nagrinėjamos problemos sprendimo alternatyvas. Apie tirtą problemą, kiek leidžia galimybės, informuoja mokyklos ir vietos bendruomenę.

1.12. Tirti, kokius klausimus ir problemas sprendžia mokyklos ir vietos bendruomenės.

1.12.1. Remiantis pateikta mokomąja medžiaga, paaiškinti, kas yra mokyklos bendruomenė, vietos bendruomenė ir kaip tos bendruomenės veikia.

Mokiniai, remdamiesi dokumentais, reglamentuojančiais mokyklos ir vietos savivaldos veiklą, arba susitikę su vietos savivaldos atstovais, aiškinasi, kaip veikia ir kaip sudaroma savivalda, kokius klausimus ar problemas sprendžia mokyklos ir vietos bendruomenės.

1.13. Nagrinėti pasirinktos visuomeninės organizacijos, veikiančios gyvenamojoje vietovėje, veiklos pobūdį.

1.13.1. Paaiškinti, kas yra visuomeninė organizacija.1.13.2. Apibūdinti visuomeninių organizacijų vaidmenį politinėje bendruomenėje.

Mokytojo vadovaujami, mokiniai tiria, kokios visuomeninės organizacijos veikia jų gyvenamojoje vietovėje, kiek žmonių dalyvauja jų veikloje, kokios yra šių organizacijų veiklos sritys, kas naudojasi jų paslaugomis.

1.14. Suplanuoti gamtinius, socialinius ir ekonominius stebėjimus ir tyrimus, pasirinkti tinkamas strategijas.

1.14.1. Nurodyti aplinkos tyrimo ir informacijos įvairovės tvarkymo metodus.

Mokytojo padedami, mokiniai mokosi naudotis įvairiais informacijos šaltiniais ir sudaryti aplinkos tyrimo planą. Mokosi, kaip galima rasti, kaupti ir analizuoti duomenis.

1.15. Stebint aplinką ir atliekant tyrimus, naudotis prietaisais ir informacijos šaltiniais, daryti išvadas. Gautus rezultatus įvairiomis formomis perteikti kitiems. Paaiškinti atlikto tyrimo privalumus ir trūkumus, jausti atsakomybę už atlikto darbo rezultatus.

1.15.1. Tinkamai naudotis prietaisais ir informacijos šaltiniais.

Stebint aplinką ir atliekant tyrimus, mokiniai mokomi naudotis informacijos šaltiniais, juos kritiškai vertinti patikimumo ir informatyvumo požiūriu. Naudodamiesi įvairia vaizdine, tekstine ir žodine informacija, atlieka gamtinius, socialinius ir ekonominius tyrimus, ieško galimo problemų sprendimo ir daro išvadas. Gautus rezultatus perteikia įvairiomis formomis.

1.16. Pritaikyti per matematikos ir informacinių technologijų pamokas įgytas žinias ir gebėjimus tyrimų rezultatams apdoroti ir pateikti.

1.16.1. Nubrėžti skritulinę ir stulpelinę diagramą, paprasčiausius grafikus naudojantis skaičiuokle, pvz., Microsoft Excel.

Mokytojo padedami, mokiniai mokosi apdoroti tytimų rezultatus, juos apibendrinti, aprašyti naudojant kompiuterines programas, pvz., Microsoft Word,

34

Microsoft Excel. Mokiniai atliktų tyrimų rezultatus pristato naudodami pateikčių rengyklę, pvz., Microsoft PowerPoint.

1.17. Analizuojant informaciją apie gyvenamąją vietovę, ugdyti pagarbą gimtosios vietovės istorijai, gamtai.

1.17.1. Paaiškinti, kodėl reikia rinkti, tyrinėti ir saugoti savo gyvenamosios vietovės istoriją, gamtą.

1.18. Tinkamai vartoti nagrinėtas sąvokas ir vietovardžius.

1.18.1. Apibūdinti ir tinkamai vartoti sąvokas ir vietovardžius.

Mokytojas per pamokas moko tinkamai vartoti jau išmoktas ir naujas šio modulio medžiagoje nagrinėtas sąvokas ir vietovardžius.

5.1. Turinio apimtis. Į turinio apimtį įeina tematika, kurią nagrinėjant siekiama aprašytų mokinių pasiekimų konkrečiose ugdomosios veiklos srityse. Šalia temų nurodomi konkretūs jų nagrinėjimo aspektai arba klausimai, kurie apibrėžia šio modulio turinio apimtį. Šio modulio medžiagoje išskiriamas turinio minimumas (temos turinio apimtyje išskirtos kursyvu), kuriuo siekiama apibrėžti pakankamą turinį patenkinamam mokinių pasiekimų lygiui pasiekti.5.1.1. Aplinkos pažinimas ir tyrimas. Mokosi sudaryti tyrimo planą, atsirinkti šaltinius. Susipažįsta su Lietuvos ir Europos paviršiaus susidarymo priežastimis. Aiškinasi dabartinio Žemės paviršiaus kitimo priežastis ir nurodo pasekmes. Nagrinėja Lietuvos ir Europos paviršių keičiančių kai kurių išorinių veiksnių įtaką dabartiniam paviršiui, aiškinasi jų paplitimo rajonus. Nagrinėdami pavyzdį, analizuoja 2-3 klimatą lemiančių veiksnių (Saulės spinduliuotės, geografinės padėties, oro masių judėjimo, Atlanto vandenyno, Žemės paviršiaus formų) įtaka Lietuvos ir Europos klimatui. Aiškinasi kaip skaityti sinoptinius žemėlapius, klimatogramas. Aiškinasi Lietuvos ir Europos hidrografinio tinklo sudėtį. Bendrais bruožais nagrinėja požeminių vandenų, ežerų ir pelkių susidarymo sąlygas, Lietuvos vidaus vandenų naudojimo ir apsaugos galimybes. Susipažįsta su Baltijos jūros ir Kuršių marių geografinėmis ypatybėmis. Susipažįsta su aplinkos sudedamosiosmis dalimis. Susipažįsta su gyvenamosios vietovės, rajono ar šalies kraštovaizdžiu. Aiškinasi, kas yra saugomos teritorijos ir koks jų statusas. Susipažįsta su kai kuriomis Lietuvos saugomomis teritorijomis, gamtos ir kultūros paveldo objektais. Naudodamiesi informacijos šaltiniais, mokosi atlikti istorinius, gamtinius ir socialinius tyrimus, spręsti problemas, daryti išvadas.

5.2. Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo požymiai.

LygisVeiklos sritis Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis

35

Aplinkos pažinimas ir tyrimasMokytojo ir bendruomenės padedami, tiria savo gyvenamosios vietovės istoriją, gamtą, aplinką.Suvokia savo gyvenamojoje aplinkoje esančius objektus ir geba juos nurodyti.Remdamiesi informacijos šaltiniais suvokia, kad praeitis gali būti skirtingai paaiškinama.Mokytojo padedami atsirenka, vertina informacijos šaltinius ir daro apibendrinimus.Analizuojant vaizdinę ir tekstinę medžiagą, bei mokytojo padedami, atskleidžia gamtos sudedamųjų dalių tarpusavio sąveikas.Mokytojo padedami, lygina ir vertina įvairius informacijos šaltinius, nustato kraštovaizdį lemiančius veiksnius.Dalyvauja diskusijose, išsako savo nuomonę.Mokytojo padedami, tiria klasėje, mokykloje, vietos bendruomenėje ir Lietuvos visuomenėje galimai kylančias socialines, aplinkosaugos problemas.

Bendruomenės padedami, tiria savo gyvenamosios vietovės istoriją, gamtą, aplinką.Suvokia savo gyvenamojoje aplinkoje esančius objektus, geba juos nurodyti ir apibūdinti.Remdamiesi informacijos šaltiniais suvokia, kad praeitis gali būti skirtingai paaiškinama. Pateikia pasiūlymus, kaip reikia spręsti gyvenamosios aplinkos objektų problemas.Ne visada atsirenka, vertina informacijos šaltinius ir daro apibendrinimus.Analizuojant vaizdinę ir tekstinę medžiagą, bando atskleisti gamtos sudedamųjų dalių tarpusavio sąveikas, sieja jas su ūkine žmonių veikla.Analizuoja, lygina ir vertina įvairius informacijos šaltinius, nustato kraštovaizdį lemiančius veiksnius.Dalyvauja diskusijose, stengiasi argumentuotai išsakyti savo nuomonę.Atpažįsta ir bando tirti klasėje, mokykloje, vietos bendruomenėje ir Lietuvos visuomenėje kylančias socialines, aplinkosaugos problemas, jų priežastis, pasekmes ir sprendimo galimybes.

Savarankiškai tiria savo gyvenamosios vietovės istoriją, gamtą, aplinką. Žino ir suvokia savo gyvenamojoje aplinkoje esančius objektus, geba juos nurodyti ir apibūdinti.Remdamiesi informacijos šaltiniais suvokia, kad praeitis gali būti skirtingai paaiškinama, kritiškai įvertina ir pateikia savo pasiūlymus, kaip reiktų išsaugoti svarbius objektus, daro išvadas.Atsirenka, vertina informacijos šaltinius ir daro apibendrinimus.Analizuojant vaizdinę ir tekstinę medžiagą, atskleidžia gamtos sudedamųjų dalių tarpusavio sąveikas, sieja jas su ūkine žmonių veikla.Analizuoja, lygina ir vertina įvairius informacijos šaltinius, nustato kraštovaizdį lemiančius veiksnius bei išsako savo nuomonę apie jo kitimą.Aktyviai dalyvauja diskusijose, argumentuotai išsako savo nuomonę.Žino, atpažįsta ir tiria klasėje, mokykloje, vietos bendruomenėje ir Lietuvos visuomenėje galimai kylančias socialines, aplinkosaugos problemas, jų priežastis, pasekmes ir sprendimo galimybes.

6. Modulis. „Aš verslus savo aplinkoje“: mokinių pasiekimai, turinio apimtis, vertinimas.

Mokinių pasiekimai ir ugdymo gairės. Nuostatos: Stengtis racionaliai pirkti ir tinkamai vartoti, protingai taupyti ir apdairiai skolintis, aktyviai dalyvauti rinkoje.Suprasti, kad valstybės, savo ir savo artimųjų gyvenimo lygį galima pakelti mokantis, dirbant.

Mokinių pasiekimai

36

Gebėjimai Žinios ir supratimas Ugdymo gairėsOrientavimasis rinkos ekonomikoje

1.1. Atpažinti ir analizuoti pagrindinę ekonomikos problemą. Konkrečiu atveju išvardyti galimas ribotų išteklių naudojimo alternatyvas.

1.1.1. Išteklių stygių suprasti kaip pagrindinę ekonomikos problemą, su kuria susiduria tiek pavieniai asmenys, tiek bendruomenės, tiek valstybės.1.1.2. Suvokti stygių, kaip negalėjimą dėl išteklių ribotumo turėti visų pageidaujamų prekių ir paslaugų.1.1.3. Apibūdinti alternatyviąsias sąnaudas kaip geriausio atsisakyto pasirinkimo vertę.

Rekomenduojama mokiniams rasti spaudoje pranešimų, susijusių su išteklių stygiumi. Mokiniai stygiaus egzistavimą aiškina vadovaudamiesi dideliais norais ir ribotu paslaugų bei prekių, kurias galima pagaminti turint ribotus išteklius, kiekiu. Lemiamų sprendimų „viskas arba nieko“ yra nedaug ir mokiniai rinkdamiesi paprastai sprendžia, ko nori turėti daugiau, o ko mažiau.Mokiniai komentuoja situacijas, kai reikia pasirinkti ir priimti sprendimus, nustato pasirinkimo alternatyviąsias sąnaudas, sudaro alternatyvaus pasirinkimo schemą, pavyzdžiui:„Mano rytas“, „Mano popietė“ ar pan. Mokiniai argumentuoja savo pasirinkimą.

1.2. Atpažinti ir palyginti ekonomines sistemas, jų pranašumus ir trūkumus.

1.2.1. Atskirti skirtingų šalių ekonomines sistemas pagal tai, kaip atsakoma į tris pagrindinius ekonomikos klausimus.

Mokiniai, mokytojo padedami, lygina įvairių ekonomikos sistemų šalis, diskutuoja, kad daugelio šalių ekonomikos viena nuo kitos skiriasi tuo, kokiu mastu, skirstant ribotą prekių, paslaugų ir gamybos išteklių kiekį, dalyvauja valstybė (centrinis planavimas) ir kiek atsižvelgiama į tradicijas, privataus verslo poreikius. Randa Lietuvoje tradicinės, komandinės ir rinkos ekonomikos pavyzdžių.

1.3. Remiantis pavyzdžiais, paaiškinti pinigų funkcijas.

1.3.1. Apibrėžti pinigų funkcijas ir išvardyti pinigų savybes.1.3.2. Pirkimą apibrėžti kaip piniginius mainus.

Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais, mokiniai paaiškina, kaip pinigai gali būti naudojami turtui kaupti, vertei matuoti ir kaip jie palengvina mainus. Mokiniai papasakoja apie atliktą arba norimą atlikti piniginį sandorį, paaiškina šį sandorį pirkėjo ir pardavėjo požiūriu. Mokytojo padedami, mokiniai klasėje modeliuoja mainus be pinigų ir mainus su pinigais (mokytojo pagamintais imitaciniais pinigais). Įžvelgia mainantis gaunamą naudą, atpažįsta mainuose dalyvaujančių pinigų funkcijas.

1.4. Vertinti kainų poveikį vartotojo ir gamintojo elgsenai Nustatyti rinkos pusiausvyros kainą.

1.4.1. Suformuluoti paklausos dėsnį. Aiškintis, kokie veiksniai veikia prekių ir paslaugų paklausą.1.4.2. Suformuluoti pasiūlos dėsnį. Aiškintis, kokie veiksniai veikia prekių ir paslaugų pasiūlą.1.4.3. Įvardyti rinkos kainą kaip kainą, kuriai esant prekės ar paslaugos pasiūlos kiekis atitinka jos paklausos kiekį.1.4.4. Paaiškinti, kad, jeigu prekės kaina didesnė už rinkos kainą, pirkėjai

Mokiniai, mokytojo padedami, grafiškai vaizduoja ir bando paaiškinti ryšį tarp prekės ar paslaugos kainos ir perkamo prekių ar paslaugų kiekio. Mokytojas įrodo šį ryšį praktiškai, pavyzdžiui, apklausia mokinius, kiek stiklinių apelsinų sulčių jie norėtų ir galėtų pirkti, jei jos kainuotų skirtingai.Mokiniai, mokytojo padedami, grafiškai vaizduoja prekės ar paslaugos kainos ir siūlomo kiekio ryšį. Mokytojas paaiškina ryšį tarp prekės ar paslaugos kainos ir siūlomo kiekio, įrodo tai praktiškai, pvz., ištiria, kiek kokių nors vienos rūšies prekių įvairiomis kainomis mokiniai norėtų ir galėtų pasiūlyti parduoti. Mokiniai diskutuoja, kaip reklama, šventės, sezonas ir kt. veikia įvairių prekių paklausą ir pasiūlą.Mokiniai modeliuoja rinką klasėje: vykdo mainus, fiksuoja paklausos kiekį, pasiūlos kiekį ir apskaičiuoja rinkos kainą.

37

pirks mažiau ir gamintojai turės kainą mažinti (perteklius), o jeigu prekės kaina yra mažesnė už rinkos kainą, pirkėjai norės pirkti daugiau ir sutiks mokėti šiek tiek brangiau (stoka).

Mokytojas paaiškina, kaip vartotojų ir gamintojų sprendimus veikia didėjanti ar mažėjanti prekės arba paslaugos kaina. Mokiniai, mokytojo padedami, grafiškai vaizduoja gamintojų ir vartotojų sprendimus, kai: 1) prekės kaina didelė; 2) prekės kaina maža. Aiškinasi gamintojų ir vartotojų elgesį esant prekių ir paslaugų pertekliui ar stokai.

1.5. Atpažinti ir paaiškinti konkurencijos būdus rinkoje.

1.5.1. Suvokti rinką kaip sistemą, kur pirkėjai ir pardavėjai mainosi prekėmis, paslaugomis ir pinigais.1.5.2. Įvardyti konkurenciją kaip varžybas tarp pirkėjų, norinčių pirkti, ir varžybas tarp pardavėjų, norinčių parduoti panašius produktus.1.5.3. Apibrėžti rinkos struktūrą atsižvelgiant į konkurencijos laipsnį ir į kitus rinkos organizavimo formą apibūdinančius požymius.

Mokytojas supažindina mokinius su prekių ir paslaugų, išteklių ir finansų rinkomis, mokiniai pateikia pavyzdžių, kai patys buvo kurios nors rinkos dalyviais.Mokytojas apibūdina pagrindinius rinkos tipus, t. y. tobuląją konkurenciją, monopolinę konkurenciją, oligopoliją ir monopoliją, atsižvelgiant į produkto įvairovę, įmonių skaičių rinkoje, patekimo į rinką sąlygas. Mokiniai, mokytojo padedami, bando atpažinti, kurioje rinkoje konkuruoja, pvz., grūdų, cukraus, pieno, televizorių, elektros energijos gamintojai, mobiliojo ryšio paslaugos teikėjai. Aiškinasi, kaip šalia jau veikiančios prekių ar paslaugų įmonės įsikūrus dar vienai tą pačią prekę ar paslaugą teikiančiai įmonei, kis prekių, paslaugų kaina ir jų kokybė.

1.6. Paaiškinti, kodėl vartotojui reikia mokėti derinti pajamas ir išlaidas. Sudaryti asmeninį savaitės arba mėnesio biudžetą.

1.6.1. Apibūdinti pagrindines žmonių pajamų rūšis: darbo pajamas, palūkanas, kapitalo ir gamtos išteklių nuomą bei pelną.1.6.2. Apibrėžti biudžetą kaip tam tikro laikotarpio pajamų ir išlaidų planą.

Mokiniai atskiria pagrindinius suaugusių žmonių pajamų šaltinius, komentuoja išlaidas.Mokiniai, mokytojo padedami, mokosi nusistatyti finansinius tikslus, susidaryti taupymo ir išlaidų planus.

1.7. Vertinti išsilavinimo svarbą būsimai karjerai, darbo vertę ir reikšmę žmogui bei visuomenei.

1.7.1. Apibūdinti darbo vertę, jo reikšmę žmogui ir visuomenei.1.7.2. Apibrėžti paskatas kaip motyvus, skatinančius vienaip ar kitaip elgtis.1.7.3. Paaiškinti, kad paskatų poveikį dažniausiai galime nuspėti, nepakitus paskatoms žmonių elgesys keičiasi nuspėjamai.

Mokiniai aiškinasi moralinę ir materialinę darbo naudą žmogui ir visuomenei. Pateikia savo planus dėl būsimos profesijos ir numato galimus atlyginimo variantus šioje srityje.Mokiniai vardija, kas skatina juos mokytis, padėti tėvams, dalyvauti popamokinėje veikloje.Mokiniai pateikia teigiamų ir neigiamų paskatų pavyzdžių, motyvuojančių elgtis vienaip ar kitaip, ir, mokytojo skatinami, diskutuoja apie teigiamas ir neigiamas paskatas, darančias įtaką elgesiui ar pasirinkimui.

1.8. Paaiškinti skolinimo ir skolinimosi naudą.

1.8.1. Išvardyti bankų teikiamas paslaugas.1.8.2. Apibrėžti palūkanas kaip mokestį, mokamą už pasiskolintus arba paskolintus pinigus.1.8.3. Išvardyti vietas ir būdus, kur galima „įdarbinti“ savo pinigus. Paaiškinti, kodėl didesnės palūkanos

Mokiniai, mokytojo padedami, aptaria kriterijus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti renkantis finansines paslaugas. Aptaria bankų teikiamas paslagas. Aiškinasi kodėl rizikinga skolintis pinigus iš greitųjų kreditų. Mokiniai, mokytojo padedami, bando paaiškinti akcijų, obligacijų, indėlių banke, taupymo namuose saugumą, pelningumą, likvidumą. Mokiniai aiškinasi, kaip bankai skolina taupytojų pinigus.Mokytojas, jei leidžia galimybės, organizuoja ekskursiją į artimiausią banko skyrių – siekia supažindinti mokinius su bankų teikiamomis paslaugomis.

38

mokamos ne už saugesnes, o už rizikingesnes paskolas. Išvardyti vietas ir būdus, kaip galima pasiskolinti pinigų ar pirkti skolon.

1.9. Vertinti verslo vaidmenį rinkos ekonomikoje ir argumentuotai paaiškinti, kodėl svarbus verslumas.

1.9.1. Paaiškinti, kad dažniausiai verslininku ne gimstama, o tampama mokantis, dirbant, sistemingai siekiant būti nepriklausomam ir rizikuojant.1.9.2. Išvardyti keletą verslininkui būdingų savybių.1.9.3. Paaiškinti, kaip verslininkai, būdami novatoriai, randa efektyvesnių išteklių naudojimo būdų.1.9.4. Pasakyti, ko reikia verslui pradėti, apibūdinti su įmonės veikla susijusią riziką.

Mokiniai įvairiuose šaltiniuose randa informacijos apie sėkmingą verslą ir patrauklia forma pristato ją klasės draugams.Diskutuoja apie verslo etiką, aiškinasi, kas yra socialiai atsakinga įmonė, pateikia tokių įmonių pavyzdžių. Mokiniai diskutuoja apie verslo pradžią. Per diskusiją mokytojas pabrėžia, kad verslas prasideda nuo idėjos. Mokiniai apibūdina verslininkų riziką.Mokiniai sugalvoja savo verslo idėją. Parengia verslo idėjos pristatymą.

1.10. Savo aplinkoje atpažinti įvairias verslo organizavimo formas.

1.10.1. Apibūdinti verslo organizavimo formas pagal rizikos laipsnį ir įkūrimo sąlygas.1.10.2. Išvardyti kelis privataus verslo pranašumus prieš samdomą darbą.

Mokytojas, kiek leidžia galimybės, organizuoja susitikimus ir diskusijas su verslininkais. Mokiniai tiria verslo situaciją artimiausioje aplinkoje.

1.11. Paaiškinti, pelno nesiekiančių organizacijų reikšmę.

1.11.1. Apibrėžti ne pelno organizacijas ir jų funkcijas.

Mokytojui patariant, mokiniai pateikia ne pelno organizacijų pavyzdžių (randa straipsnių spaudoje, internete, savo aplinkoje ir pan.), pristato jų veiklą, paaiškina jų teikiamą naudą bendruomenei.Mokytojas, kiek leidžia galimybės, organizuoja susitikimą su ne pelno organizacijos atstovu.

1.12. Mokytis planuoti savo veiklą. Mokytis bendrauti, bendradarbiauti, konkuruoti, nugalėti.

1.12.1. Išvardyti veiklos sritis, į kurias reikia atkreipti dėmesį planuojant mokslą, darbą, laisvalaikį.

Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais, mokiniai su mokytoju aiškinasi nuolatinio planavimo poreikį ir naudą.

1.13. Vertinti veiksnius turinčius įtakos darbo našumui ir prekių bei paslaugų kokybei.

1.13.1. Apibrėžti darbo našumą kaip vieno darbuotojo per laiko vienetą pagamintos produkcijos kiekį.1.13.2. Išvardyti našumo didėjimo veiksnius (darbo pasidalijimas, specializacija, naujos technologijos ir kt.).1.13.3. Darbo pasidalijamą apibrėžti

Konkrečioje situacijoje (imituodami gamybą ir naudodami darbo pasidalijimą) mokiniai skaičiuoja darbo našumą.Konkrečioje situacijoje mokiniai paaiškina darbo įrankių, priemonių (kapitalo) svarbą, pvz., per nurodytą laiką popieriaus lape pieštuku atlieka matematikos užduotis; ištaiso darbą ir pasižymi, kiek atlikta užduočių ir kiek pateikta teisingų atsakymų. Atlieka užduotis dar kartą, bet dabar naudojasi skaičiuotuvu. Pataiso darbą, pasižymi, kiek užduočių atliko iš viso ir kiek jų atliko teisingai. Paaiškina, kodėl abiem atvejais teisingai atliko skirtingą užduočių skaičių.

39

kaip prekės gamybos suskirstymą atskiromis užduotimis, kai kiekvieną jų atlieka vis kiti žmonės.1.13.4. Apibrėžti specializaciją kaip darbo pasidalijimo formą, kai asmuo ar įmonė sutelkia savo gamybos pastangas į vieną veiklos sritį arba ribotą jų skaičių.1.13.5. Atkreipti dėmesį, kad tobulėjant technologijoms sukuriamos naujos arba tobulinamos esamos prekės ar paslaugos, diegiami veiksmingesni jų gamybos būdai.

Mokiniai pateikia pasiūlymų, kaip padidinti mokymosi našumą per pamoką ir namuose.Mokiniai, mokytojo padedami, aiškinasi, kodėl gaminant tą pačią prekę grupėje, kur kiekvienas atlieka vis kitą užduotį, produktų pagaminama daugiau negu tada, kai produktą nuo pradžios iki galo gamina tas pats žmogus.Mokiniai pateikia konkrečių pavyzdžių, kaip įmonės arba pavieniai gamintojai, specializuodamiesi gaminti tam tikrą prekę ar paslaugą, pasiekia geresnių rezultatų. Mokiniai pavyzdžiais pagrindžia, kodėl esant didesnei specializacijai gamintojai ir vartotojai yra labiau priklausomi vieni nuo kitų.Mokiniai su mokytoju aptaria, kaip kompiuterių, interneto, mobiliųjų telefonų ir kitų naujų technologijų atsiradimas paveikė našumą su šiomis technologijomis susijusiose šakose. Mokiniai paaiškina, koks yra ryšys tarp technologijų kaitos ir darbo našumo įvairiose gyvenimo srityse.

1.14. Aiškintis rinkos ribotumo priežastis. Paaiškinti, kodėl vienas prekes ir paslaugas teikia privatūs asmenys ir įmonės, o kitas – tik valstybė.

1.14.1. Apibūdinti viešąsias (visuomenines) prekes ir paslaugas, kaip teikiančias naudą daugiau negu vienam asmeniui tuo pačiu metu, net ir tiems, kurie už jas nemokėjo.

Mokiniai su mokytoju aptaria, kokiomis valstybės tiekiamomis prekėmis ir paslaugomis naudojasi mokytojai, mokiniai ir jų šeimų nariai. Aiškinasi, kodėl šias prekes ir paslaugas tiekia valstybė, o ne privatūs verslininkai. Aiškinasi, iš kokių lėšų valstybė sumoka už viešąsias prekes ir paslaugas, teikia paramą socialiai nesaugiems asmenims.

1.15. Paaiškinti, kodėl žmonės turi mokėti mokesčius.

1.15.1. Išvardyti pagrindinius valstybės pajamų šaltinius. Išskirti pagrindines valstybės išlaidų sritis.1.15.2. Apibrėžti valstybės pajamų ir išlaidų planą kaip valstybės biudžetą. Aiškintis biudžeto pajamų paskirstymo prioritetus.

Mokiniai sudaro dvi diagramas, kurių viena rodo svarbiausias valstybės pajamas, gaunamas iš pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, akcizo ir pelno mokesčių, o kita – svarbiausias valstybės išlaidas švietimui, sveikatos apsaugai, draudimo išmokoms, įvairioms dotacijoms.Mokiniai palygina metines valstybės pajamas su metinėmis išlaidomis ir nustato, ar biudžetas yra deficitinis, perteklinis ar subalansuotas.

1.16. Paaiškinti valstybės funkcijas ekonomikoje.

1.16.1. Apibrėžti pagrindines valstybės funkcijas ekonomikoje.

Mokiniai, mokytojo padedami, randa valstybės prendimų poveikį ekonomikai iliustruojančių pavyzdžių spaudoje, TV žiniose ir savo aplinkoje; vertina valstybės sprendimų poveikį verslams. Aiškinasi, kodėl valstybė galėtų sutrukdyti vienai didelei bendrovei nusipirkti savo artimiausią konkurentą ir kaip šitai galėtų paveikti vartotojus, gamintojus ir darbuotojus, jei toks sandoris būtų leidžiamas.

1.17. Vertinti šalies gyventojų gyvenimo lygį pagal BVP, tenkantį vienam gyventojui, nedarbą, infliaciją.

1.17.1. Apibrėžti tris (BVP, infliacija, nedarbo lygis) pagrindinius rodiklius, naudojamus šalies ekonomikai apibūdinti.1.17.2. Išskirti didelį nedarbą kaip svarbią priežastį, dėl kurios šalyje sukuriamas BVP yra mažesnis, nei

Mokiniai, mokytojo padedami, lygina šalių gyvenimo lygį pagal makroekonominius rodiklius. Mokiniai vertina asmenų ir visuomenės patiriamus nuostolius dėl nedarbo. Mokiniai skatinami paklausti tėvų, senelių, ką jie patyrė infliacijos laikotarpiu. Lygina pinigų perkamąją galią, pvz., palygina, kiek miltų buvo galima nusipirkti už 10 Lt 1999m. ir šiais metais, aiškina, kaip ir kodėl kito perkamoji pinigų galia nurodytu laikotarpiu.

40

galėtų būti.1.17.3. Apibrėžti infliaciją kaip pinigų perkamosios galios kritimą, pasireiškiantį bendru daugumos prekių ir paslaugų kainų padidėjimu; defliaciją – kaip daugumos prekių ir paslaugų kainų mažėjimą.

1.18. Konkrečiu atveju nurodyti, kas laikoma darbo jėga ir kas laikoma bedarbiais.

1.18.1. Įvardyti bedarbius, kaip nedirbančius, bet aktyviai ieškančiusdarbo vyresnius nei 16 metų asmenis. Darbo jėgą apibrėžti kaip visus dirbančius asmenis ir bedarbius.

Mokiniai, mokytojo padedami, nagrinėja kelerių metų nedarbo ir užimtumo statistikos duomenis.Aiškinasi ekonomines, finansines ir socialines nedarbo pasekmes.

1.19. Paaiškintit tarptautinės prekybos reikšmę.

1.19.1. Išvardyti šalių specializacijos privalumus ir trūkumus.

Mokiniai, mokytojo padedami, analizuoja, kodėl tarptautinė prekyba, panašiai kaip ir prekyba tarp paskirų vienos šalies asmenų, skatina specializaciją ir darbo pasidalijimą, didina gamybos ir vartojimo apimtį, bet didėjanti tarptautinė tarpusavio priklausomybė, vienos šalies ekonomikos sąlygos ir politiniai sprendimai veikia kitų šalių ekonomikos sąlygas ir politiką. Mokiniai konkrečiais pavyzdžiais parodo įvairių šalių tarpusavio priklausomybę, atsirandančią dėl šalių specializacijos.

1.20. Apskaičiuoti vienų valiutų kursus kitų valiutų kursais, juos palyginti.

1.20.1. Apibrėžti valiutą kaip šalies arba šalių grupės pinigus, o valiutos kursą – kaip vienos šalies ar šalių grupės pinigų kainą kitos(ų) šalies(ių) pinigais.

Žinodami valiutų kursus, mokinia,i naudodamiesi skaičiavimo mašinėle, apskaičiuoja keičiamų valiutų sumas, prekių kainas viena valiuta išreiškia kita valiuta. Mokiniai pagal galimybes mokosi naudotis bankų pateiktomis valiutų skaičiuoklėmis.

6.1. Turinio apimtis. Į turinio apimtį įeina tematika, kurią nagrinėjant siekiama aprašytų mokinių pasiekimų konkrečiose ugdomosios veiklos srityse. Šalia temų nurodomi konkretūs jų nagrinėjimo aspektai arba klausimai, kurie apibrėžia šio modulio turinio apimtį. Šio modulio medžiagoje išskiriamas turinio minimumas (temos turinio apimtyje išskirtos kursyvu), kuriuo siekiama apibrėžti pakankamą turinį patenkinamam mokinių pasiekimų lygiui pasiekti.6.1.1. Orientavimasis rinkos ekonomikoje. Ekonomiką supranta kaip mokslą, nagrinėjantį ribotų išteklių naudojimą neribotiems ar būtiniems norams tenkinti. Nusako išteklių stygių kaip pagrindinę ekonomikos problemą ir aiškina, kodėl ir valstybė, ir verslai, ir piliečiai, priimdami racionalius sprendimus, renkasi, o rinkdamiesi įvertina alternatyviąsias sąnaudas. Susipažįsta su ekonominėmis sistemomis, jas lygina, išskiria sistemų privalumus ir trūkumus. Mokiniai žino ir apibūdina pinigų atliekamas funkcijas. Aiškina paklausos ir pasiūlos dėsnius, nusako paklausos kitimo veiksnius (bent vieną), nustato rinkos kainą. Aiškina konkurencijos naudą visuomenei, pagal konkurencijos laipsnį ir kitus požymius atskiria rinkos tipus. Aiškina, kad žmogus, priimdamas racionalius sprendimus, renkasi, o rinkdamasis įvertina alternatyviąsias sąnaudas.

41

Apibūdina pagrindines pajamų rūšis, moka sudaryti asmeninį arba šeimos biudžetą. Aptaria ir paaiškina planavimo svarbą žmogaus gyvenime. Skaičiuoja pagrindinius mokesčius, kuriuos moka privatūs asmenys. Moka nusistatyti asmeninius finansinius tikslus. Bankus ir kitas taupymo bei investavimo vietas apibūdina pagal saugumą, pelningumą ir likvidumą.Žino verslo organizavimo formomas, jas lygina pagal privalumus ir trūkumus. Aiškina verslo vaidmenį visuomenėje. Vardina, kokias savybes turi turėti verslininkas. Ugdosi savo verslumo gebėjimus. Įvardija kelias paskatas ir jų poveikį asmeninei karjerai. Susipažįsta su keletos ne pelno organizacijų veikla. Nagrinėja našumo veiksnius ir jų įtaką gamybai. Vertina žmogiškųjų išteklių kokybės įtaką darbo našumui.Atpažįsta kelias valstybės funkcijas ekonomikoje, nagrinėja valstybės biudžetą, žino ir aiškina valstybės pajamų šaltinius ir pagrindines valstybės išlaidas, biudžetinio finansavimo prioritetus. Skiria kelias viešąsias prekes ir paslaugas nuo privačių prekių ir paslaugų. Apibrėžia vieną – tris pagrindinius rodiklius, nusakančius šalies ekonomikos būklę. Vertina šalies gyvenimo lygį pagal BVP, tenkantį vienam gyventojui, nedarbo lygį ir infliaciją (defliaciją).Aiškina valiutų kursų poveikį tarptautinei prekybai, atlieka nesudėtingus valiutų kursų perskaičiavimo veiksmus.

6.2. Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo požymiai.

Lygis Veiklos sritis Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis

Orientavimasis rinkos ekonomikojeTuri bendrą supratimą apie ekonomikos žinių taikymą. Mokytojo padedami atpažįsta pagrindines ekonomikos problemas.Mokytojo padedami, savo aplinkoje randa ekonomikos taikymo pavyzdžių.Supranta verslo vaidmenį kasdieniame gyvenime.Mokytojo ir tėvų padedami planuoja savo ateitį. Nurodo motyvus, skatinančius mokytis. Vertina išsilavinimo svarbą būsimai karjerai, darbo vertę ir reikšmę žmogui, planuoja savo ateitį.Mokytojos padedami bando naudotis informacijos paieškos šaltiniais ir surasti reikalingą irnformaciją. Dalyvauja diskusijose, išsako savo nuomonę.

Taiko ekonomikos žinias nesudėtingose situacijose. Nesunkiai atpažįsta pagrindines ekonomikos problemas.Savarankiškai bando savo aplinkoje, šalyje, pasaulyje rasti ekonomikos taikymo pavyzdžių.Bando savarankiškai paaiškinti verslo vaidmenį ir paaiškina, kuo svarbus verslumas.Vertina išsilavinimo svarbą būsimai karjerai, darbo vertę ir reikšmę žmogui, planuoja savo ateitį. Mokytojo padedami naudojasi informacijos paieškos šaltiniais ir randa reikalingą informaciją.Dalyvauja diskusijose, stengiasi argumentuotai išsakyti savo nuomonę.

Savarankiškai taiko turimas ekonomikos žinias. Savarankiškai bando atpažinti ir analizuoti pagrindines ekonomikos problemas.Savarankiškai savo aplinkoje, šalyje, pasaulyje randa ekonomikos taikymo pavyzdžių.Vertina verslo vaidmenį ir paaiškina kuo svarbus verslumas.Vertina išsilavinimo svarbą būsimai karjerai, darbo vertę ir reikšmę žmogui. Stengiasi be mokytojo pagalbos naudotis informacijos paieškos šaltiniais ir rasti reikalingą informaciją. Aktyviai dalyvauja diskusijose, argumentuotai išsako savo

42

nuomonę.

43