175
Žodis studentui: vadovėlio tikslai ir sandara Įžengėme į naują tūkstantmetį. Informacijos visuomenė, naujos medžiagos, bio- technologijos ir genetikos pasiekimai iš esmės keičia civilizaciją ir neribotai plečia žmogaus galimybes. Kita vertus, neretai iš esmės keičiasi ir patys santy- kiai. Vis plačiau kalbame apie virtualią visuomenę, kai žmogus, neišeidamas iš namų, gali dirbti, sudarinėti sandorius, bendraudamas internetu ir kitomis komunikacijos priemonėmis. Sociologija padeda žmogui nesutrikti šių naujų civi- lizacijos iššūkių akivaizdoje. Šiame sociologijos vadovėlyje siekiama tokių svarbiausių tikslų: 1) apibūdin- ti, kas yra sociologija, atskirti ją nuo kitų disciplinų; 2) formuluoti sistemi- nį sociologinį, t. y. makrosociologinį, požiūrį į visuomenę, į individą toje vi- suomenėje, apibūdinant, kokie įvairūs veiksniai per socialinį mechanizmą daro poveikį individui; 3) supažindinti su pagrindinėmis sociologijos paradigmomis, bendrųjų teorinių ir metodologinių teiginių sistemomis, jų išraiška pagrindinėse teorinėse ir metodologinėse koncepcijose; 4) supažindinti su pagrindiniais tyri- mo metodais, su duomenų matavimu bei aiškinimu; 5) padėti susivokti sudėtingame šiuolaikiniame gyvenime, t. y. suprasti gilumines socialinių problemų priežas- tis, ir skatinti aktyvią veiklą. Vidurinėje mokykloje Jūs jau susipažinote su civilizacija ir visuomene, tačiau daugiausia istoriniu atžvilgiu. Sociologams rūpi civilizacijos esmė, visuomenės sandara, jos funkcionavimo mechanizmas. Tarybiniais laikais pagrindinis oficialiosios ideologijos dėmesys buvo skiriamas liaudžiai, užmirštant atskirą žmogų. Šiuolaikinės sociologijos dėmesio centre yra žmogus: žmogus kaip pagrindinis „pasaulio teatro“ aktorius, o ne „varžtelis“ technologijos konvejeryje. Be to, sociologams rūpi apibendrintas, sisteminis vaizdas, o ne atskiri atvejai, t. y. siekiama nustatyti bendrus žmogaus ir visuomenės gyvenimo dėsningumus. Sociologų požiūriu bendroji civilizacijos schema būtų tokia: Diagrama Žinoma, kiekviena schema procesą ar reiškinį supaprastina, ypač kai nagrinėja- mi socialiniai dalykai. Vis dėlto čia „pastatyta“ piramidė apima pagrindinius civilizacijos elementus, procesus ir reiškinius. Reikia pabrėžti, kad daugelis pažymėtų elementų yra susiję. O sociologus pirmiausia domina socialiniai santy- kiai ir ryšiai. Vadovėlio sandara remiasi pateiktąja schema. Tačiau, kaip matote iš turinio, atskirai veiksnių, socialinių institutų ar žmo- gaus nenagrinėju. Pavyzdžiui, žmogus tampa žmogumi, asmenybe ir individualybe socializacijos procese, perimdamas sukauptas kultūros (plačiąja prasme) verty-

sociologija

Tags:

Embed Size (px)

Citation preview

odis studentui: vadovlio tikslai ir sandaraengme nauj tkstantmet. Informacijos visuomen, naujos mediagos, biotechnologijos ir genetikos pasiekimai i esms keiia civilizacij ir neribotai pleia mogaus galimybes. Kita vertus, neretai i esms keiiasi ir patys santykiai. Vis plaiau kalbame apie virtuali visuomen, kai mogus, neieidamas i nam, gali dirbti, sudarinti sandorius, bendraudamas internetu ir kitomis komunikacijos priemonmis. Sociologija padeda mogui nesutrikti i nauj civilizacijos iki akivaizdoje. iame sociologijos vadovlyje siekiama toki svarbiausi tiksl: 1) apibdinti, kas yra sociologija, atskirti j nuo kit disciplin; 2) formuluoti sistemin sociologin, t. y. makrosociologin, poir visuomen, individ toje visuomenje, apibdinant, kokie vairs veiksniai per socialin mechanizm daro poveik individui; 3) supaindinti su pagrindinmis sociologijos paradigmomis, bendrj teorini ir metodologini teigini sistemomis, j iraika pagrindinse teorinse ir metodologinse koncepcijose; 4) supaindinti su pagrindiniais tyrimo metodais, su duomen matavimu bei aikinimu; 5) padti susivokti sudtingame iuolaikiniame gyvenime, t. y. suprasti gilumines socialini problem prieastis, ir skatinti aktyvi veikl. Vidurinje mokykloje Js jau susipainote su civilizacija ir visuomene, taiau daugiausia istoriniu atvilgiu. Sociologams rpi civilizacijos esm, visuomens sandara, jos funkcionavimo mechanizmas. Tarybiniais laikais pagrindinis oficialiosios ideologijos dmesys buvo skiriamas liaudiai, umir tant atskir mog. iuolaikins sociologijos dmesio centre yra mogus: mogus kaip pagrindinis pasaulio teatro aktorius, o ne vartelis technologijos konvejeryje. Be to, sociologams rpi apibendrintas, sisteminis vaizdas, o ne atskiri atvejai, t. y. siekiama nustatyti bendrus mogaus ir visuomens gyvenimo dsningumus. Sociolog poiriu bendroji civilizacijos schema bt tokia:

Diagrama

inoma, kiekviena schema proces ar reikin supaprastina, ypa kai nagrinjami socialiniai dalykai. Vis dlto ia pastatyta piramid apima pagrindinius civilizacijos elementus, procesus ir reikinius. Reikia pabrti, kad daugelis paymt element yra susij. O sociologus pirmiausia domina socialiniai santykiai ir ryiai. Vadovlio sandara remiasi pateiktja schema. Taiau, kaip matote i turinio, atskirai veiksni, socialini institut ar mogaus nenagrinju. Pavyzdiui, mogus tampa mogumi, asmenybe ir individualybe socializacijos procese, perimdamas sukauptas kultros (plaija prasme) vertybes. iame procese aktyviai dalyvauja tiek vaik, paaugl, jaunuol supantys mons pirmin grup, tiek mokykla. Labai svarbs doroviniai institutai, pirmiausia Banyia. inoma, kaip vien svarbiausi reikt aptarti eimos vaidmen. Antrame skyriuje nagrinsime kultr ir socializacij, t. y. pagrindinius socialinius veiksnius (kultr, vietim ir religij), proces (socializacij), institutus (mokykl, grup, banyi) ir pat mog. Panaiai konstruojami ir kiti skyriai. Nuo ios analizs atskirti keli skirsniai kultros, asmenybs ir religijos sociologijos. Gali kilti klausimas, ar prie tai pateikta analiz nra sociologija? Aiku, kad kultros, socializacijos, socialini institut apraymas taip pat yra sociologinis. Taiau paioje sociologijoje reikia skirti kelis lygius: diagrama Plaiau tai aptariu pirmajame skyriuje, o ia tik noriu pabrti, kad tokia struktra pasirinkta norint irykinti ir specialij sociologini teorij ypatumus, t. y. kaip yra nagrinjama socialin tikrov.

Visuose vadovliuose gana plaiai gilinamasi socialinius pokyius. A j neiskyriau. Mat socialiniai pokyiai vyksta visur ir mano pateikimo logika veria juos irykinti kiekviename skirsnyje. Ne visi skyriai parayti vienodu stiliumi: vienuose labiau rmiausi pavyzdiais, kiti ijo sausesni. Tai lm mano santykis su pateikiama mediaga. Vis dlto tikiuosi, kad visi jie bus Jums daugiau ar maiau naudingi. Kad nebt nuobodu mokytis, vadovlyje nevengiu pamaiktauti. Sociologas turi bti linksmas, nes savo tyrimais atskleisdamas tiek daug negerovi, jis gali tapti visiku pesimistu.

1 skyrius

Sociologinis poiris visuomen1.1 Kam reikalinga sociologija ir k ji nagrinja?Paprastai mogus retai susimsto, kad gyvena visuomenje, yra veikiamas jos dsni. Jam labiau rpi konkretesni dalykai: eima, mokykla, darbas, laisvalaikis, draugai. Kai kyla problem, pasikliaujama vadinamuoju sveiku protu, remiamasi savo gyvenime sukauptu patyrimu. Nors neretai tas sveikas protas nepateisina lkesi, ypa sudtingais visuomens ar asmeninio gyvenimo laikotarpiais. tai vyras su mona igyveno kartu trisdeimt met, bet nutaria skirtis. Dorai negali n paaikinti, kodl. Bendradarbiai nibdasi: Bosas susirado sekretor. Vyras sitikins, kad pagaliau simyljo. Sekretor mintyse jau vairuoja boso jaguar. skaudinta mona dar viliasi, jog vyrui tas apgaulingas apsvaigimas praeis, ji apskritai nesupranta, kodl taip atsitiko. Tiek vyrui, tiek monai atrodo, kad j santuoka labai jau individuali, ypatinga. Taiau eimos sociologija, remdamasi daugybe panai fakt, gali gana tiksliai nustatyti ios situacijos prieastis ir net prognozuoti pasekmes. Taigi reikalingas ne tik kasdienis inojimas, bet ir specialus mokslas apie visuomen. mons sociologij neretai sutapatina su visuomens nuomons tyrimais. Laikraiai, urnalai, televizijos laidos mirga valdios, politik ar televizijos laid reitingais: pasirodo, iniasklaida vertinama daug labiau negu Seimas, Algirdas Brazauskas labiau u Vytaut Landsberg. Neretai telelaidose girdime: ms urnalist atlikto sociologinio tyrimo internete duomenimis, Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus tikino 62 procentus atsakiusij (j buvo penkiolika), kad reikjo taisyti statym dl loimo nam. Arba mokytoja klasje papra upildyti anketas, kuriose klaus, ar mokiniai nevartoja narkotik, ir visi atsak, kad nevartoja. Noriu pabrti, jog visuomens nuomons tyrimuose pagrindinis dmesys skiriamas tik iorei, rezultatui, pavyzdiui, reitingui, o ne prieastiniams ryiams, kuriuos nustatyti siekiama auktesniuose sociologijos lygiuose. Kitaip sakant, visuomens nuomons tyrimai tra socialinio painimo ledkalnio virn. Visais laikais atsiranda aktyvesni moni, kurie nori labiau susivokti visuomenje, suprasti, dl koki prieasi yra taip, o ne kitaip. Be to, geriau painti visuomen rpi ir valdios atstovams. Akivaizdu, jei inai, kaip klostosi reikalai visuomenje, geriau ir valdyti. Todl nuo paios moni civilizacijos pradios buvo moni, kurie profesionaliai usiiminjo visuomens painimu. Tiesa, i pradi tai buvo religinis painimas, kai visa visuomens sandara buvo kildinama ir aikinama Aukiausiojo valia. Prisiminkime, koki gali senovs Egipte turjo yniai. Vliau, civilizacijoms brstant, atsirado filosofinis painimas. Visuomen buvo vertinama remiantis filosof sukurtais abstrakiais modeliais. Pavyzdiui, Tomazas Kampanela (15681639) sukr Sauls miesto (1602) visuotins gerovs visuomens model. Taiau naujaisiais laikais, ypa XIX ir XX a., modernjant visuomenei abstraki modeli nebepakako. Tiek valdiai, tiek pilieiams reikjo konkretumo: kodl vyko taip, o ne kitaip, kokios prieastys, k daryti, kad bt geriau, efektyviau? Todl reikjo visuminio, integralaus mokslo, tiksliau paaikinanio procesus ir reikinius, vykstanius visuomenje. Taigi visuomens raida, civilizacijos brandumas reikalavo apibendrinanio visuomens mokslo. Jis buvo pradtas kurti XIX a. ir Ogiusto Konto (Auguste Comte, 17981857), prancz mokslininko, 1838 m. pavadintas sociologija, t. y. mokslu apie visuomen (lot. societas visuomen, logos mokslas). Sociologijos pradininkais taip pat laikytini Herbertas Spenseris (Herbert Spencer, 18201903), Karlas Marksas (Karl Marx, 18181883), Emilis Durkheimas (Emile Durkheim, 18581917). Sociologijos klasikas yra Maksas Vberis (Max Weber, 18641920). Kiekvienam aktyviam pilieiui pravartu susipainti su iuo mokslu: kam jis reikalingas, k nagrinja ir kaip nagrinja. Taiau esama ir kit socialini ir humanitarini moksl, nagrinjani tiek pai visuomen, tiek atskiras jos dalis. Kaip inoma, socialiniai mokslai tai sociologija, psichologija, socialin psichologija, ekonomika, antropologija, politikos mokslai ir etnografija Jie sudaro socialinio inojimo srit. Humanitariniams mokslams priskiriama istorija, filosofija, literatrologija, menotyra, kultrologija. ie mokslai remiasi ne tokiais grietais modeliais, vertinimais ir labiau kokybiniais metodais. Jiems svarbiau dvasinio pasaulio painimas, kultra ir vertybs. Taigi sociologijos objektu vardyti visuomen yra pernelyg abstraktu. Taip, sociologija tai mokslas apie visuomen, bet dar reikia patikslinti, k gi konkreiai tiria sociologija?

Sociologai tiria visuomen kaip vis jos aspekt vienov. Jie nagrinja visuomens sandar, darb, religij, eim, laisvalaik, mog, daugel kit dalyk bei reikini, bet btinai atsivelgdami j ry su visuomene. Taigi sociologai pirmiausia dmes skiria santykiams tarp vairi visuomens dali. Svarbiausia tai, kad sociologiniai tyrimai yra ne abstrakts, o konkrets. Pavyzdiui, sociolog dmesio centre yra Lietuva, konkreiai gilinamasi tiek ior santykius su kitomis valstybmis, tiek vid ekonomik, politik, kultr ir pan. Tik matant bendr vaizd irykja, k reikia daryti, kad, realizuodamas i pirmo vilgsnio ger projekt vienoje srityje, nesugriautum kito dalyko. Pavyzdiui, dabar, siekiant geresnio vietimo lygio, udaromos maos kaimo mokyklos. Taiau kaimas, kuriame neveikia patas, ambulatorija, biblioteka, kultros namai, o dabar dar udaroma mokykla, yra pasmerkiamas lugti. Taigi sociologas tam ir reikalingas, kad, velgdamas plaiau, ubgt u aki galimoms klaidoms. Sociologija vienintelis i socialini ir humanitarini moksl, tiriantis visuomen kaip visum, panaiai kaip fizika vienintelis mokslas, nagrinjantis kaip visum gamt. Kita vertus, sociologija tiria labai vairias visuomens gyvenimo sritis, pirmiausia: 1) ekonominio gyvenimo procesus ir reikinius, 2) socialinius procesus ir reikinius, 3) politinius procesus ir reikinius, 4) kultrinius, dvasinius procesus ir reikinius. Kaip matome, sociologo dmesys sutelktas procesus ir reikinius, kuri centre yra mogus. Pavyzdiui, mogus ieina pensij. Jo gyvenimas labai pasikeiia: nebereikia eiti darb, bet netenkama koleg; padaugja laisvalaikio ir reikia save kuo nors uimti; pensija visuomet maesn u anksiau gaut alg, vadinasi, reikia pasitenkinti tuo, k turi, ir pan. Taigi mogui tenka prisitaikyti prie pasikeitusios gyvenimo situacijos. Tai ir domina sociolog: kaip mogus sugeba adaptuotis, prisitaikyti? Taigi jis tiria adaptacijos proces. Sociologai tiria ir socialinius reikinius. Pavyzdiui, kiekviena visuomen turi savo dmi, pirmiausia nusikalstamum. Sociologus domina, kokios yra nusikalstamumo prieastys, kas sudaro nusikaltli grupuotes, koks j santykis su valdios struktromis, ir daugelis kit klausim. Policij domina konkrets nusikaltliai, o sociologus nusikalstamumo prieastiniai ryiai. Sociologas neretai yra vienintelis kokio nors i pirmo vilgsnio labai jau paprasto, prasto ir net banalaus reikinio tyrjas. Pavyzdiui, jo dmes patraukia maos kaimo bendruomens gyvenimas. Viskas atrodo ramu ir prasta: jaunimas ivainjo miest, kaime liko tik pensininkai, tykiai bebaigiantys savo gyvenim. Taiau ar tikrai toks paprastas bendruomens vaizdas? alia sikr turizmo centras, kaim sugro mieste netek darbo jaunuoliai, nuoalioje troboje dl tariamo turto buvo iauriai sumuta moiut, kelias sodybas prie eero nusipirko naujieji lietuviai. Galima bti vardyti dar daug. is pavyzdys rodo, kad kiekvienoje konkreioje vietoje, konkreiu laiku situacijos aikumas yra tariamas. Sociologo inojimas turi bti konkretus, o ne abstraktus. Sociologo dmesio centre ir neprasti dalykai. Anksiau, tarybiniais laikais, neprast dalyk buvo siekiama nematyti. Sakysim, katastrof apskritai negaljo bti. Prie por deimi met Vilniuje, prie Sporto rm iirus pontoniniam tiltui, uvo moni. iniasklaida tai visikai nutyljo, o dabar tai bt kariausia informacija. Sociologams sensacija rpi kitu aspektu: kaip nelaims metu veik u saugum atsakingi pareignai, kaip elgsi nelaims itikti mons, kaip susiklost j tolesnis likimas ir pan. Sociologas btinai palygins i konkrei nelaim su vykusiomis kitur, irs, kas joje buvo pasikartojanio, tipiko, o kas bdinga tik jai vienai. Sociologas neretai kia nos ten, kur kiti nedrsta dl tos vietos iskirtinumo. Pavyzdiui, religijos sociologai, tyrindami Banyios funkcionavim, gali tirti kunig asmenin gyvenim: j tarpusavio santykius, santykius su moterimis, su vyrais, turtinius santykius ir pan. Tai bt daroma siekiant nustatyti bendruosius, daugumai bdingus bruous. Kitaip tariant, sociologija nagrinja mones kaip dideli socialini grupi atstovus, t. y. kaip socialini status (padi, vliau mes plaiau panagrinsime i sociologijai labai svarbi svok) turtojus ir socialini vaidmen (taip pat labai svarbus terminas) atlikjus. Sociologus domina ne tiek vidinis mogaus pasaulis, kiek vidinis visuomens pasaulis. iuo atveju Banyia mus domina kaip svarbus visuomens socialinis institutas (kaip, pavyzdiui, mokykla, teismas ar iniasklaida). Pirmiausia mums rpi jos santykis su kitais socialiniais institutais. Kunigai mus domina kaip atskiros didels socialins grups atstovai, mums svarbs j santykiai su kitais monmis. Sociologija atskleidia mogaus elgesio perspektyv, pagrindin dmes skirdama socialinei sveikai. Jei nagrinjame kunigo elges, tai laukiame i jo dvasingumo, atlaidumo, meils artimui. ias savybes dar labiau parykina individualus atvejis. Dauguma Lietuvos moni ino monsinjoro Kazimiero Vasiliausko pavard. Jau vien io nuostabaus

mogaus biografija gali tapti kokybinio sociologinio tyrimo dalyku. Pokario metai, tremtis, darbas Arkikatedroje, dalyvavimas Operos biiuli draugijoje, biriei draugijoje Krivl ir daugelis kit asmenini monsinjoro charakteristik kitiems gali atrodyti labai jau individualios, ypatingos. Taiau sociologas net i io vieno mogaus gyvenimo istorijos gali apibdinti ios kartos moni portret, iskirti tipikus bruous ir vaidmenis, bendravim su kitais monmis. Taigi sociologija, pasak vieno ymiausi i laik sociologo amerikieio Roberto Mertono (Robert Merton, g. 1910 m.), yra ypa naujas mokslas su ypa senu tyrimo dalyku. Filosofai, teologai, raytojai ir dailininkai daug pasak apie mogikuosius santykius, bet kol nebuvo sociologijos naujo tyrimo metodo, nebuvo mokslo apie visuomen. Yra labai daug vairi sociologijos apibrim. tai keletas bdingesni: Sociologija mokslas apie institutus, j genez ir funkcionavim (Emile Durkheim, 18581917). Sociologija, bdama paiu plaiausiu mokslu apie visuomen, gali bti apibdinta kaip mokslas apie socialinius elementus ir principus (Franclin K. Giddings, 18551931). Sociologija tai mokslas, tiriantis moni, gyvenani tarp kit moni, gyvenim ir veikl ir tokios sveikos rezultatus. Sociologija tiria moni tarpusavio sveikos reikinius ir reikinius, kylanius i ios sveikos (Pitirim Sorokin, 18891968). Sociologija tai vienas i bd nagrinti mones. Tai mokslinis visuomens ir socialini santyki tyrimas (Neil Smelser). Mano silomas apibrimas akcentuoja sveikos tyrim: Sociologija tai mokslas, nagrinjantis socialini sistem sveik visuomenje. Juk tiek pats mogus, tiek socialiniai institutai, tiek pati visuomen yra maesns ar didesns socialins sistemos. Taigi j sveika ir sudaro sociologijos tyrimo dalyk. Prisiminkime, kas yra mokslo tyrimo objektas ir dalykas. Mokslo objektas tai supanios realybs (aplinkos) dalis, kuri tiriama. Mokslo dalykas tai to objekto savybs, aspektai, poymiai, charakteristikos, kurios domina tyrj. Taigi sociologijos objektas yra visuomen ir jos atskiros dalys, socialiniai procesai ir reikiniai. Sociologijos dalykas socialiniai santykiai, socialin sveika. Klausimai* I . Kuo sociologinis poiris skiriasi nuo sveiko proto? 1. Niekuo. 2. Sveikame prote yra daugiau proto, o sociologijoje abstrakcijos. 3. Sociologinis poiris remiasi teori ne visuomens samprata, moks line metodologija ir metodais. II. Kas yra sociologijos objektas? 1. Civilizacija. 2. mogus. 3. Visuomen, jos atskiros dalys, socialiniai procesai ir reikiniai. III. Kas yra sociologijos dalykas? 1. Civilizacija. 2. mogus. 3. Socialiniai santykiai, socialin sveika.

1.2 Sociologijos mokslas principai, struktra, paradigmos, kategorijos1.2.1 Isiaikinus, k sociologija tiria, labai svarbu inoti, kokiais moksliniais principais ji vadovaujasi, kad kuo adekvaiau, tiksliau atskleist socialini proces ir reikini esm. Bt galima iskirti kelet pagrindini.

1. Sociologas nagrinja visuomen ne abstrakiai, bet konkreiai, ypa atsivelgdamas laik ir viet. Akivaizdu, kad iandienin Lietuva gerokai skiriasi nuo prie keliolika met buvusios Taryb Lietuvos. Tarp j neilgas laiko tarpas, bet vyko didiuli pokyi visose visuomeninio gyvenimo srityse. Todl senesni modeliai visikai nebetinka dabariai, be to, ir socialiniai faktai turi bti lyginami ne tiesmukai, o atsivelgiant tuos pasikeitimus. Pavyzdiui, prie penkiolika met lankantis banyi vaikas buvo smerkiamas, ms dienomis vos ne prieingai. Dabar sociolog dmesys labiau kreiptinas religingumo tyrim: kiek veiksmingas yra tikybos dstymas, koks tikjimo gilumas ir pan. Taigi sociologui laikas yra labai svarbus sociologas tiria socialin proces ar reikin konkreiame istoriniame kontekste. Ne be reikalo sociologijoje yra net specialus terminas socialinis laikas. Su laiku tiesiogiai susij ir socialini proces dinamikos tyrimai. I vienos apklausos ar vieno stebjimo galima gauti domi duomen, bet rezultatai daug vertingesni, kai galima palyginti: prie kur laik buvo taip, o dabar pagerjo (ar pablogjo). Btent nustaius proceso dinamik irykja pagrindins tendencijos. Taigi pakartotiniai sociologiniai tyrimai yra gerokai reikmingesni. Ne maiau svarbus ir sociologo dmesys vietai. Pavyzdiui, Lietuva ir Baltarusija yra kaimynins valstybs, bet j visuomens visikai skirtingos. Taigi vienus dalykus matysime Lietuvoje ir visai kitus Baltarusijoje. Paioje Lietuvoje priklausomai nuo vietos irgi bus enkli skirtum. Sakysime, gerokai skirsis ekonomin, socialin ir kultrin situacija Vabalninke ir Vilniuje. Sociologas negali visko suberti vien katil, tyrim btina atlikti atsivelgiant konkrei viet. Tai nereikia, kad negalima lyginti ar apibendrinti, bet visuomet reikia irti, su kokia tikimybe tai galima daryti. 2. iuolaikin visuomen yra labai sudtinga, spontanika (savaimin), mogus gyvena vis sudtingesn gyvenim, todl sociologija negali labai tiksliai, objektyviai atspindti socialini santyki ir tuo remdamasi labai tiksliai j prognozuoti. Sociologija tikimybinis mokslas. Net meteorologai apsirinka, nors dabar naudojasi puikia technika ir plaiomis galimybmis palyginti. Dar sunkesn dalia tenka sociologams. Sakysim, sociologui, dirbaniam asmenybs sociologijos srityje, labai nelengva tirti mogaus gyvenimikj pasirinkim, nes neretai mogus pats sau pateikia staigmen, spontanikai pasielgdamas visikai prieingai, negu i jo buvo laukiama. Taigi sociologas ne vaistininkas, negali tiksliai atsverti mogikosios laims. Kita vertus, tai nereikia, kad sociologas negali daugiau ar maiau tiksliai atskleisti visuomenje vykstani proces ir reikini ir tuo pagrindu projektuoti bei prognozuoti. Sociologo darbo tikslumas priklauso nuo daugelio dalyk, net nuo sociologo mokslinio siningumo, taiau labiausiai nuo situacijos sudtingumo: kuo ji sudtingesn, tuo sunkiau. Visuomet reikia turti galvoje, kad sociolog nustatyti socialiniai dsniai ar tendencijos yra tikimybiniai (stochastiniai), t. y. turi paklaid. 3. Sociologas turi bti nealikas. Sociologija nra ideologija ir nesistengia parodyti tikrovs graesns ar tokios, kokia turt bti kieno nors interesais. Mokslinis padorumas, etika reikalauja, kad sociologas parodyt reikin tok, koks jis yra. Juk sociologija tam ir reikalinga, kad irykint reali proces ir reikini ypatumus. Kiekvienas ikraipymas tik pakenks, o ne pads priimti teising sprengim. Sociologas turi bti etikas dar ir tuo atvilgiu, kad nepaveikt apklausiamojo (respondento). inoma, paveikti galima ir nevalingai, kai sociologas tiesiog negirdi respondento, primesdamas jam savo nuomon. Sociologijoje yra toks metodas, kai sociologas tampa valgu. Jis dirba tok pat darb kaip ir kiti, bet jo tikslas nustatyti, kokios problemos trukdo darniai ios taigos veiklai. Gali kilti pagunda sikiti, kad bt geriau, kad bt lengviau isprsta besiformuojanti problema. Bet sociologas negali to daryti, kad kryptingai nepaveikt tiriam moni santyki. Sociologas gali bti visuomenikai aktyvus mogus, partijos ar feministinio judjimo narys, bet jis neturi ideologini dalyk painioti su moksline tiesa. 4. Sociologas turi bti siningas. inoma, visi mes turime bti siningi. Bet moksle siningumas ypa svarbus, nes kitaip gali bti gautos klaidingos ivados. Jei sociologas susidar koki nors teorin schem ir, atliks sociologin tyrim, bando visus duomenis btinai j rayti, nors ir mato, kad kai kas netinka, tai rezultatas bus niekinis: gausime tendencij, kuri neatitiks realaus gyvenimo. Sociologas turi siningai pabrti, kad jo iankstin schema buvo netiksli: tas ir tas nepasitvirtino, o tas pasitvirtino. Tik tada apie tiriam proces ar reikin suinosime k nors tikro. 5. Sociologui reikia turti galvoje, jog visi visk ino, todl neretai teigiama, kad sociologas atranda seniai pamirtas tiesas. Kitaip negu, pavyzdiui, biochemikui, apie kurio tiriamas reakcijas kiti nieko neimano, sociologui tenka tirti tai, kas visiems lyg ir gerai pastama: visi yra eimos specialistai, visi imano apie men, visi nutuokia politikoje ir pan. Neretai usakovas, perskaits sociologinio tyrimo ataskait, sudirgsta dl to, kad gauti labai jau paprasti rezultatai. Taiau paprasti nereikia prasti. Jei sociologinis tyrimas atliktas kvalifikuotai (remiamasi gerai pagrstu teoriniu modeliu, tinkamai sudaryta tyrimo programa), tai duomenys su tam tikru tikslumu (kaip jau minjau) atspindi tuo laiku ir toje vietoje esam padt ir usakovas remdamasis jais gali priimti sprendimus. Btent konkretumas ir pade-

da sociologui utikrinti duomen ir ivad reikmingum, o jei usakovas jais nemoka ar nenori pasinaudoti, tai jau jo bda, kad turi eiti bandym ir klaid keliu. 1.2.2 Kalbant apie sociologijos struktr (sandar), btina pabrti, kad galimi vairs klasifikavimo bdai. Sociologini teorij klasifikacijos kriterijai gali bti j bendrumo laipsnis, kryptingumas, funkcijos, ssaja su ymiu sociologu, susiejimas laiko atvilgiu ir t. t. Nemaai yra kalbama apie vairi ali sociologijos mokyklas, pavyzdiui, Pranczijos, Anglijos, Vokietijos sociologij. Labai spartus visuomens vystymasis JAV lm ir sociologini krypi krimsi toje alyje. Plaiai inoma ikagos sociolog mokykla. Pirmiausia galima iskirti fundamentaliuosius (esminius, teorinius) ir taikomuosius-empirinius (paremtus patyrimu) sociologinius tyrimus. Gana pagrstas skirstymo kriterijus yra sociologinio inojimo apibendrinimo lygis. Pagal j galima iskirti: a) bendrsias sociologijos paradigmas (poirius), kuriomis bandoma globaliai (visuotinai) apimti ir paaikinti vis visuomen; b) specialisias, t. y. viduriniojo lygio teorijas, apimanias kuri nors visuomens dal, proces ar reikin; c) konkreius sociologinius tyrimus, skirtus tirti koki nors konkrei problem; d) visuomens nuomons tyrimus. Bendrj sociologini paradigm krjai siekia sudaryti tok visuomens model, kuris paaikint visus joje esanius ryius. Paprastai ikeliama kokia nors pagrindin idja ir, remiantis ja, kuriama vientisa mokslin sistema. Tai labai sudtingas udavinys, nes, kaip jau minta, visuomen, ypa iuolaikin, yra labai vairiapus ir prietaringa. Atitinkama paradigma tampa viduriniojo lygio teorij metodologiniu pagrindu. Specialioji, t. y. viduriniojo lygio, teorija apima labai vairius dalykus. Yra eimos sociologija ir darbo sociologija; medicinos sociologija ir deviacijos (nukrypimo nuo normos) sociologija; socialins struktros sociologija ir sporto sociologija; laisvalaikio sociologija ir marginalini (ribini) grupi sociologija; vietimo sociologija ir lyties sociologija; miesto sociologija ir reklamos sociologija; asmenybs sociologija ir teiss sociologija; kultros sociologija ir meno sociologija ir t. t.. Specialiai ivardijau gana daug viduriniojo lygio teorij pavadinim, kad pamatytumte, jog manoma apimti vis socialinio pasaulio vairov. Atsiranda vis nauj sociologijos ak, sakysim, dabar vis daugiau raoma kno sociologijos klausimais. inoma, tai turi bti pakankamai reikminga visuomenei sritis. Konkrets sociologiniai tyrimai nagrinja koki nors aktuali problem labai konkreiai, pavyzdiui, Lietuvos gyventoj kultrinius poreikius ir j patenkinimo lyg; abiturient profesijos pasirinkim; uimtum Druskinink mieste ir t. t. Kaip matote, ia labai svarbus tyrimo laikas ir vieta. Dar btina pabrti, kad konkrets sociologiniai tyrimai turi teorin pagrindim, taigi jie yra moksliniai tyrimai. Visuomens nuomons tyrimai, taip pat kaip ir konkrets sociologiniai tyrimai, skirti aktualiai problemai. Bet ia svarbesni ne prieastiniai ryiai, o rezultatai: reitingai, vertinimai, informuotumo lygis ir t. t.. Su visuomens nuomons tyrimais glaudiai susij rinkos (marketingo) tyrimai, kai tiriama preki paklausa, reklamos taka ir pan. Sociologijos teorij funkcijos nustatomos atsivelgiant teorinio mstymo lyg bei gyl. Visuomens globaliniams procesams ir reikiniams atskleisti btinos labiausiai apibendrinanios sociologins paradigmos. Viduriniojo lygio teorijos skirtos atskir socialinio gyvenimo srii dsningumams nustatyti. tai vietimo sociologija nagrinja io vieno i svarbiausi socializacijos institut struktr, sistem, funkcionavim, santyk su kitais socialiniais institutais. Konkretiems sociologiniams tyrimams, pavyzdiui, nustatyti meninink socialinei padiai Lietuvoje, reikalinga sociologinio tyrimo programa, kur bt susieti tiek stratifikacijos, tiek gyvenimo bdo, tiek kultros sociologijos elementai. Norint tirti visuomens nuomon taip pat reikia parengti teorin model. 1.2.3 Vien ir t pat dalyk apibendrinanios teorijos gali bti kelios. Be to, teorijos buvimas dar nereikia, kad ji visapusikai pagrsta. Labai svarbu, koks teorijos pagrindas, kaip sisteminami faktai, kaip jie atrenkami ir pan. Taigi btina bendroji teorin paradigma. J gali bti vairi. Vienose dmesys koncentruojamas visuomens pastovum, kitose socialinius pokyius. Vieni sociologai nagrinja moni priklausym atskiroms bendrijoms, kiti kaip visuomen diferencijuojasi pagal lyt, ras ar socialines klases. Vieni tiria esam visuomen, o kiti, nagrindami socialinius pokyius, daugiau dmesio skiria visuomens ateiiai. Pagaliau vieni apima vis visuomen, o kiti tiria individ sveik su aplinka specifinse situacijose. Sociologai nesutaria, kurie visuomens klausimai yra svarbiausi. Kitaip sakant, atskiri sociologai laikosi vienos ar keli pagrindini teorini paradigm. Paradigmas galima skirstyti keliais bdais. Didiajame Collinso odyne pateikiamas toks skirstymas: a) funkcionalizmas; b) simbolin sveika (interakcionizmas) ir interpretacin sociologija, apimanti ir socialinio veiksmo teorij; c) marksistin sociologija ir konflikto teorija; d) formalioji sociologija; e) socialin fenomenologija ir etnometodologija; f) struktralizmas ir poststruktralizmas. Tai gali atrodyti painu. I tikrj toks skirstymas turi minus: 1) kai kurie teoriniai poiriai sutampa, yra labai glaudiai susipyn, pavyz-

diui, struktrin ir funkcin paradigmos; 2) nra bendrojo klasifikavimo (skirstymo) principo, juk, sakysim, korektikiau iskirti socialinio konflikto paradigm, o ne marksizm. Taigi labai bendrais bruoais galimas net toks skirstymas: 1) struktrinfunkcin paradigma; 2) simbolin sveikos paradigma; 3) socialinio konflikto paradigma. Yra ir toks skirstymas: 1) klasikin tradicija arlis Monteskj (Charles Louis Montesquieu, 16891755; Pranczija), Ogiustas Kontas (Auguste Comte, 17981857; Pranczija), Karlas Marksas (Karl Marx, 18181883; VokietijaAnglija), Aleksis Tokvilis (Alekxis de Tocqueville, 18051859; Pranczija), Emilis Durkheimas (Emile Durkheim, 18581917; Pranczija), Herbertas Spenseris (Herbert Spencer,18201903; Anglija), Maksas Vberis (Max Weber, 18641920; Vokietija), Georgas Zimelis (Georg Simmel, 18581918; Vokietija), Torstenas B. Veblenas (Thorstein Bunde Veblen, 18571929; JAV), Ferdinandas Tonesas (Ferdinand Tonnies,18551935; Vokietija), Zigmundas Froidas (Sigmund Freud, 18561939; Vokietija), Vilfredas Pareto (Vilfredo Pareto, 18481923; Pranczija), Frydrichas Ny (Friedrich Nietzsche, 18441900; Vokietija), Dordas H. Midas (Georg Herbert Mead, 18631931; JAV), Karlas Manheimas (Karl Mannheim, 18931947; Vokietija) ir kiti; 2) iuolaikins sociologins teorijos funkcionalizmas: Talkotas Parsonsas (Talcott Parsons, 19021979; JAV); konflikto teorija: Luisas Kozeris (Louis Coser, g. 1913; JAV), Ralfas Darendorfas (Ralph Dahrendorf, g. 1929; VokietijaAnglija); main teorija: Peteris Blau (Peter Blau, g. 1918; JAV); fenomenologin sociologija: Alfredas iucas (Alfred Schutz, 18991959; Austrija), Peteris Bergeris (Peter Berger, g. 1929; JAV); simbolin sveika: Herbertas Blumeris (Herbert Blumer, 19001987; JAV), Irvingas Gofmanas (Erving Goffman, 19221982; KanadaJAV) feministin teorija: Dorot Smit (Dorothy Smith, g. 1926; JAV); 3) modernizmas ir postmodernizmas: Jurgenas Habermasas (Jurgen Habermas, g. 1929; Vokietija), Mielis Fuko (Michel Foucault, g. 1926; Pranczija), anas F. Liotaras (Jean Francois Lyotard, Pranczija), Pjeras Burdj (Pierre Bourdieu, 1930; Pran czija), Ernestas Gelneris (Ernest Gellner, 19251995; Anglija), Antonis Gidensas (Anthoni Giddens, g. 1938; Anglija)ir kiti. Skirstoma ir taip: 1) biheviorizmas (socialini main teorija: Peteris Blau, Dordas Homansas (Georg Homans, g. 1910); 2) humanistin kryptis: Florianas Znaneckis (Florian Znaniecki, 18821958; JAV); 3) neomarksizmas (radikalioji sociologija): Herbertas Markuz (Herbert Marcuse, 18981979; Vokietija), arlis V. Milsas (Charles Wright Mills, 19161962; JAV); 4) simbolin sveika: Herbertas Blumeris (Herbert Blumer, 19001987; JAV), Dordas H. Midas (Georg Herbert Mead, 18631931; JAV), Dakobas Moreno (Jacob Moreno, 18921974; RumunijaJAV); 5) psichologin kryptis: Franklinas Gidingsas (Franclin Giddings, 18551931; JAV), arlzas Kuli (Charles Cooley, 18641929; JAV), Viljamas Tomasas (William Thomas, 18631947; JAV), F. Zna neckis; 6) sociokultrinis integracionizmas: P. Sorokinas (18891968); 7) struktrin-funkcin analiz: Robertas K. Mertonas (Robert King Merton, g. 1910; JAV), T. Parsonsas; 8) fenomenologin sociologija: A. iucas. Paprastesnis yra toks skirstymas: 1) pozityvizmas (mokslas, kuris remiasi tiksliaisiais tyrimo metodais, atsisako metafizikos, siekia sukurti toki sociologini ini sistem, kurioje bt panaudota gamtos moksl metodologija); 2) aikinamosios teorijos; 3) kritins teorijos. Nuo tokios sociologins mirains gali susisukti galva. Bet pateikiau j smoningai. Greta teorijos pavadinimo paymjau jos krjus; al, kurioje jie kr; gyvenimo metus. Tai padariau neatsitiktinai, nes krjo vaidmuo yra didiulis; alis ir metai rodo, kokia aplinka ir socialin situacija juos supo ir skatino. Vargu ar juos visus siminsite, taiau bent pamatysite didij sociolog geografij. Dabar grkime prie trij sociologijos bangini, tai: 1) struktrin-funkcin paradigma; 2) socialinio konflikto paradigma; 3) simbolins sveikos paradigma. Struktrin-funkcin paradigma yra teorin struktra, kuri remiasi poiriu, kad visuomen yra sistema, susidedanti i daugelio skirting, santykikai stabiliai tarp savs susijusi dali. i teorin paradigma turi du pagrindinius komponentus. Pirma, ji remiasi tuo, kad visuomen tai socialin struktra, kuri apibriama kaip santykikai stabili. Taigi egzistuoja santykikai stabils socialinio elgesio modeliai. Svarbiausios socialins struktros dalys yra eima, religija, politins ir ekonomins sistemos. Antra, kiekvienam socialins struktros elementui bdingos tam tikros socialins funkcijos. Tai visos visuomens kaip visumos sandaros pasekms, utikrinanios tos visuomens egzistavim. Kiekviena visuomens dalis turi vien ar kelias svarbias funkcijas, kurios yra btinos, kad visuomen galt ilaikyti esam iuolaikin form. Sociologams, kurie remiasi ia paradigma, labiausiai rpi, kokie socialiniai modeliaiilgiausiaigyvuojavisuomenje, kaip kiekvieno modelio funkcija padeda funkcionuotivisaivisuomenei,irpan. Struktrins-funkcins paradigmos pagrindjas buvo angl sociologas Herbertas Spenseris. Jo manymu, monijos knas turi kelet svarbi struktrini dali, t. y. visuomens skelet, muskulatr, vidinius organus (ird, prot, plauius ir

pan.). ios kno dalys viena nuo kitos priklauso ir turi tam tikras funkcijas, kad monijos organizmas galt veikti. ios dalys tai visuomens socialiniai institutai, kuri funkcij sveika ir utikrina visos visuomens funkcionavim. ymiausi iuolaikiniai ios paradigmos pagrindjai yra JAV sociologai Talkotas Parsonsas ir Robertas Mertonas. R. Mertonas teig, kad bet kuri visuomens dalis gali turti daug funkcij, taiau kai kurios i j pastamos lengviau negu kitos. Tai leidia iskirti funkcij svarbum. Akivaizdios elemento funkcijos tai pasekms, kurios visuomenje yra atpastamos ir skiriamos. Kita vertus, yra ir latentini (paslpt) funkcij, t. y. toki pasekmi, kurios moni nra atpastamos ir iskiriamos. Pavyzdiui, automobilis yra transporto priemon. Tai akivaizdu, taiau yra ir latentini funkcij prestio, socialinio statuso klausimai. R. Mertono poiriu, ne kiekvienas visuomens elementas yra jai btinas ar naudingas. Taigi galima iskirti socialines disfunkcijas, kurios sukelia nepageidaujamus efektus (pavyzdiui, automobiliai teria aplink). Kiek anksiau struktrin-funkcin paradigma buvo plaiai paplitusi, taiau dabar ji vis labiau kritikuojama. Teigiama, kad nepakankamai vertinami klasiniai, rass ir lyties veiksniai. Be to, ioje paradigmoje dmesys koncentruojamas visuomens stabilum, nepakankamai vertinami socialiniai pokyiai. Socialinio konflikto paradigmoje visuomen tai sistema, kuriai bdinga socialin nelygyb ir socialinis konfliktas. Socialinis konfliktas tai neivengiamas visuomens reikinys ir socialins raidos stimulas, skatinantis socialinius pokyius. is modelis remiasi tuo, kad socialin nelygyb yra nelygaus vertybi (t.y. pinig, isilavinimo, socialinio prestio ir pan.) pasiskirstymo tarp skirting gyventoj grupi rezultatas. Visuomen yra diferencijavusis pagal socialin klas, ras, etnikum, lyt ir ami. is poiris gerokai skiriasi nuo struktrins-funkcins paradigmos. Joje akcentuojamas stabilumas, o socialinio konflikto paradigma apibdina visuomenkaipdinamik, skatinam prietaros tarp turtingj ir beturi. Kai kuriesocialiniaimodeliai gali bti tiek disfunkciniai, tiek funkcionals. Pagal i paradigm vienoms moni grupms jie gali bti naudingi, o kitoms alingi. Pavyzdiui, tai matyti i skirting jaunimo grupi atstov profesinio kelio skirtum. Vaikams i turting, privilegijuot eim keliai yra lengvesni. Pagrindinis socialinio konflikto paradigmos klausimas kurios moni grups turi naudos, kurios ne. Socialin aplinka traktuojama kaip vairi socialini grupi kovos arena siekiant sav interes. Privilegijos atsiranda dl skirtingos gamybos priemoni nuosavybs. Nepasitenkinimas gimdo vairius judjimus, todl visuomen nra stabili, nes konfliktai skatina pokyius. i paradigma silo ne tik painti visuomen, bet ir keisti, siekiant didesns socialins lygybs. Ypa tai pabr Karlas Marksas: Btina ne tik interpretuoti, bet ir keisti visuomen. Socialinio konflikto paradigma buvo labai populiari buvusioje Taryb Sjungoje. J pasitelkus aikinti kapitalistinio pasaulio prietaravimai. iuo metu dominuoja modernaus socialinio konflikto paradigma. ymiausi jos krjai yra JAV mokslininkas Luisas Kozeris ir vokiei kilms angl mokslininkas Ralfas Darendorfas. L. Kozeris teigia, kad kiekvienoje visuomenje yra socialins tampos element ir prielaid potencialiam konfliktui. Konfliktas yra svarbiausias socialins sveikos elementas, kuris sustiprina socialinius ryius ar skatina juos nutraukti. L. Kozeris apibdina konflikt kaip ideologin reikin, rodant socialini grupi siekius. Kov u gerov, statuso, valdios, pelno, pajam perskirstymo pakeitimus ir pan. jis laiko objektyvija konflikto puse. L. Kozeris teigia, kad socialini ryi sugriovimas gresia tik toms visuomenms, kuriose konfliktai skiria visuomen dvi prieikas grupes ar klases. Ten konfliktas ardo kolektyvinio susitarimo pagrindus ir revoliuciniu keliu gali suardyti pai sistem. Demokratinse visuomense socialiniai institutai isaugo socialin susitarim ir konfliktai isprendiami. R. Darendorfas savo koncepcij tiesiogiai vardija kaip konflikto teorij J jis prieprieina tiek K. Markso klasi teorijai, tiek ir socialinio susitarimo teorijai. Pasak jo, konfliktas tai pasiprieinimo kiekvienoje visuomenje esantiems valdios ir pavaldumo santykiams rezultatas, o konflikto prieastys neisprendiamos. Jo nuomone, politiniai santykiai lemia visuomens susiskirstym klases. Jei konfliktas nebus slopinamas, tai atrs. Racionalus konflikto valdymas lemia kontroliuojamos evoliucijos proces. iuolaikin liberali visuomen gali bandyti sprsti konfliktus individ, grupi ir klasi konkurencijos lygiais. Tai gi tiek L. Kozeriui, tiek R. Darendorfui konfliktas yra ne griaunamoji, o skatinanti visuomens pusiausvyros palaikym visuomens jga, nes kiekvienai sistemai bdingas tiek stabilumas, tiek kaita; tiek integracija, tiek konfliktas; tiek funkcija, tiek disfunkcija. Aiku, kad tai ne revoliucinis, griaunamasis, bet evoliucinis, tobulinamasis, kelias. Socialinio konflikto paradigmos kritikai teigia, kad pabriant socialinio konflikto reikm supaprastinamas visuomens suvokimas, matoma tik juoda ir balta, inaudotojai ir inaudojamieji. ios paradigmos atstovai labiau tiria ne tai, kas vienija mones, o tai, kas juos skiria.

Simbolin sveika (interakcionizmas) teori n-metodologin iuolaikins sociologijos ir socialins psichologijos kryptis, kurioje pagrindinis dmesys koncentruojamas socialini sveik simbolin turin. Kartais simboline sveika laikoma socialin psichologija, orientuota sociologij. mogaus veikla skiriasi nuo gyvulio elgesio pirmiausia tuo, kad mogus turi kalb ir kitus sveikos simbolius. Reikinio reikm iaikja vykstant socialiniams procesams. Labai didelis dmesys yra skiriamas kalbos analizei, t. y. pagrindiniam simbolins sveikos mediumui (terpei). Trys pagrindiniai socialins sveikos principai yra ie: 1) mons, remdamiesi reikmmis, naudojasi daiktais; 2) reikms atsiranda socialinje sveikoje; 3) socialin veikla kyla i visuotins individuali veikl sveikos. Visuomen ir socialinis individas (socialinis A) konstruojami kaip tarpindividuali sveik proces visuma. A tapsmas yra visikai socialinis procesas, o jo pagrindin charakteristika sugebjimas tapti savo paties objektu. Be to, iorin socialin kontrol transformuojasi savikontrol. Reakcij, veiklos form, simbolini turini, slypini vienoje ar kitoje asmenybje, turtingumas ir ypatingumas priklauso nuo vairovs ir platumo sistem sveikos, kuriose dalyvauja asmenyb. iuolaikinje sociologijoje iskiriamos ikagos ir Ajovos (JAV) socialins sveikos mokyklos. Pirmajai krypiai bdingas dmesys sveikos procesui. Antrajai krypiai svarbiau nagrinti stabilias, susiformavusias simbolines struktras. Su simbolins sveikos paradigma susijusi socialins dramos koncepcija, kurios alininkai socialin gyvenim aikina kaip dramos metaforos realizavim, analizuoja sveik vartodami tokias svokas kaip aktorius, kauk, scena, scenarijus. Skirtingos grups susiformuoja skirtingus pasaulius ir ie pasauliai keiiasi, kai juos sudarantys objektai keiia savo reikmes. Simbolin sveika neskiria dmesio visuomens materialini veiksni poveikiui, taip pat socialini struktr makroanalizei, taiau yra ypa reikminga suvokti asmenybs raidos dinamik, tirti socialins sveikos mikroprocesus. Simbolins sveikos kritikai sudaro dvi kryptis. Vieni teigia, jog simbolin sveika koncentruoja dmes tik mikroprocesus, per maai dmesio skirdama makroprocesams. Antri mano, kad simbolin sveika nesugeba pakankamai giliai itirti krybini mogaus gali. Reziumuodamas vis paradigm apraym pateikiu eimos pavyzd kaip remiantis vairiomis paradigmomis galima nagrinti santuok. Struktrin-funkcin paradigma pirmiausia nurodo pagrindinius eimos tipus, kuriuos galima iskirti remiantis vairiais principais. Pavyzdiui, monogamin eima j sudaro vienas vyras ir viena moteris; poligamin eima joje yra vienas vyras ir kelios monos (prisiminkime garsiuosius haremus) arba viena moteris ir keli vyrai (maose, udarose alyse, kur moter yra maiau negu vyr, sakysim, kaln apsuptame Nepale). Galimas ir kitoks skirstymas pilna eima, kur yra abu tvai ir vaikai; nepilna eima kur yra tik vienas i tv ir vaikai. Galimos ir kitokios tipologijos, kurias panagrinsime specialiai kalbdami apie eim. Tiriant eim struktrins-funkcins paradigmos pagrindu labai svarbu nurodyti eimos funkcijas: 1) vaik gimdymo, 2) vaik aukljimo, 3) bendro kio vedimo, 4) savitarpio pagalbos ir t. t. Taigi ios paradigmos analizs akcentai yra eimos sandara ir funkcijos. Tiriant eim socialinio konflikto poiriu didiausias dmesys skiriamas eimos turtiniams santykiams vyro ir moters materialinei padiai, vaik aprpinimui ir problemoms, kylanioms dl i santyki, ypa skyryb metu. Labai svarbs yra ir vyro, monos, vaik, seneli ir t. t. socialins padties klausimai: ar jie vienos socialins grups, pavyzdiui, tarnautojai, valstieiai, darbininkai ir t. t., ar skirtingos, kokios j profesijos, kur jie gyvena, ir dar daug kit. Simbolins sveikos paradigma eimos nagrinjim kreipia tarpasmeninius santykius: savs kaip vyro ar monos suvokim, savs kaip tvo ar motinos suvokim, vaik santykius su tvais, seneliais, giminmis ir pan. Simbolins sveikos atstovams rpi, kokios vertybs dominuoja eimoje, kaip jas perima vaikai, koks yra poiris dorov ir pan. ios krypties sociologus domina ir eimos santykiai su aplinka. Taigi eim galima nagrinti labai vairiai, priklausomai nuo to, kokia bendrja paradigma remsims. Mintos paradigmos rodo tik bendr tyrimo krypt, o jau specialiosios eimos sociologijos teorijos nagrinja eim labai konkreiai. Kaip matome, n viena paradigma nra geresn ar blogesn u kitas! Yra skirtingi akcentai ir skirtingi matavimai! 1.2.4 skyrel baigiu svarbiausiomis sociologijos kategorijomis. Kaip kiekviename moksle, taip ir sociologijoje jos reikalingos, kad bt galima susikalbti. Juk kategorijos tai svarbiausios ir bendriausios mokslo svokos, atspindinios svarbiausi proces ir reikini, iuo atveju socialini proces ir reikini esm. Kaip jau ne kart pabrta, sociologija apima vis socialin tikrov, todl faktikai viskas turi bti ireikta sociologijos kategorijomis visuomen, eima, kultra, nusikalstamumas ir t. t. Sociologijos kategorijas apvelgsime nag rindami socialinius procesus ir reikinius. Dabar iskirsiu tik kelet bendriausi: visuomen, civilizacija, sistema,

funkcija, struktra, statusas, vaidmuo, veiksnys, institutas, procesas, reikinys, empiriniai duomenys. ios svokos plaiai vartojamos ir kituose moksluose, ypa socialiniuose ir humanitariniuose, todl Jums turt bti inomos. Bet btina jas priminti ir apibrti. alia lietuviko termino pateikiamas ir anglikas, nes sociologijoje angl kalba yra dominuojanti. Praom atsiversti vadovlio pabaigoje esant odynl ir perskaityti ivardyt svok apibrimus. Klausimai I. Kaip apibdintumte socialin laik? II. Kokio pobdio yra socialiniai dsniai? 1. 2. 3. 4. Kokybiniai. Kiekybiniai. Tiksls. Tikimybiniai.

III. Kurios sociologins paradigmos yra pagrindins? 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. Formalioji sociologija. Fenomenologija. Struktrin-funkcin. Etnometodologija. Main teorija. Simbolin sveika. Pozityvizmas. Socialinis konfliktas. Psichologin. Modernizmas. Kritins teorijos. Radikalioji sociologija.

IV. Kokios krypties ir kokios alies atstovas yra Talkotas Parsonsas? V. Kuri sociologijos paradigma daugiausia dmesio skiria socialiniams pokyiams? 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. VI. 1. 2. 3. 4. 5. 6. Formalioji sociologija. Fenomenologija. Struktrin-funkcin. Etnometodologija. Main teorija. Simbolin sveika. Pozityvizmas. Socialinis konfliktas. Psichologin. Modernizmas. Kuri paradigma geriausia? Formalioji sociologija. Fenomenologija. Struktrin-funkcin. Etnometodologija. Main teorija. Simbolin sveika.

7. 8. 9. 10. 11. 12. 13.

Pozityvizmas. Socialinis konfliktas. Psichologin. Modernizmas. Kritins teorijos. Radikalioji sociologija. Visos turi pranaum ir trkum.

1.3 Kuo sociologija skiriasi nuo kit moksl apie mog ir visuomen?Kaip jau minta skyriaus pradioje, mog ir visuomen nagrinja daugelis vairi moksl. Kadangi jau susipainote su kai kuriais svarbiais sociologijos principais ir aspektais, pasitelk konkret pavyzd pabandysime isiaikinti, kuo sociologija skiriasi nuo kit moksl. Visiems Jums buvo svarbus profesijos pasirinkimo klausimas, todl ir panagrinkime, kaip is procesas gali bti tiriamas ekonomisto, teisininko, psichologo, mediko, pedagogo, filosofo, istoriko, na ir sociologo. Akivaizdu, kad ekonomistui svarbiausi ekonominiai profesijos pasirinkimo klausimai. Jam rpi, kokia yra darbo paklausa ir pasila. Pavyzdiui, dar prie kelet deimtmei Lietuvoje spariai vystant radiotechnin pramon reikjo daug radijo ininieri ir technik, todl ekonomistai skaiiavo, koks turi bti primimas auktsias mokyklas ir tuometinius technikumus, kiek bus diplomuot specialist, kaip juos reiks paskirstyti po respublikos gamyklas? Dabar besiformuojanios laisvos rinkos slygomis ekonomistai tiria uimtum, persikvalifikavimo galimybes ir pan. Teisininkus domina teisiniai profesijos pasirinkimo aspektai. tai prie kelet met buvo kils nepasitenkinimas, kad merginos nepriimamos Lietuvos karo akademij. Teisininkai nustat, kad i tikrj yra paeidiamos mergin teiss tapti karikmis, todl akademijos vadovybei teko keisti primimo taisykles. Dabar merginos Lietuvos karo akademij jau priimamos. Kiekvienai profesijai labiau tinka tam tikros psichins konstitucijos (sandaros) mons. Cholerikui labai impulsyviam, greitai usideganiam mogui bus sunku dirbti pardavju ar padavju; flegmatikas ltai mstantis ir veikiantis mogus vargu ar taps geru laknu; o depresikam mogui t. y. tokiam, kurio nuotaika nuolat prasta nepavyks tapti geru mokytoju. Taigi psichologas, nagrindamas profesijos pasirinkim, gali patarti vaikinui ar merginai, k jam geriau pasirinkti. Medik domina jaunimo sveikatos bkl. Aiku, kad prastas regjimas sutrukdys jaunuoliui tapti vairuotoju, kurias netaps dainininku, sergantis irdies liga negals bti profesionaliu krepininku ir t. t. Pedagogas, remdamasis moksleivio ini ir gdi vertinimu, gali patarti ir konsultuoti, koki profesij pasirinkti. Kiti pedagogai, dirbantys auktosiose mokyklose, kolegijose ar technikos mokyklose, stengsis parengti ir tobulinti profesinio rengimo programas. Filosof profesijos pasirinkimas domina vertybi atvilgiu kokios vertybs nulm profesijos pasirinkim. Ar, monsinjoro Kazimiero Vasiliausko odiais tariant, auktosios dvasins vertybs, ar ger pinig siekis? Istorik domina, kaip profesijos pasirinkimas keitsi priklausomai nuo konkrei istorini slyg. Panagrinkime jau mint ininieri rengimo klausim. Ekonomist domino ekonominis aspektas, o istorik konkrei socialini ir politini profesijos pasirinkimo slyg pokyiai. O k pagrindin dmes kreipia sociologas? Sociologui rpi daugelis dalyk. Pirmiausia, koks tuo metu ir toje vietoje darbo pasidalijimas. Juk yra tkstaniai vairiausi usimim, kuri sraas vis kinta. Pavyzdiui, seniai nebra veiko, o kadaise prestiin vairuotojo profesija tapo masine. Bet juk iuos klausimus tiria ir ekonomistai. Taip, bet kitu atvilgiu sociologui labiau rpi profesij patrauklumo ir prestio (pagarbos, takos) klausimai. Sakysim, dabar Lietuvoje, siekianioje narysts Europos Sjungoje ir kitose tarptautinse organizacijose, labai patrauklus yra tarptautini santyki specialisto usimimas. Jis yra ir pakankamai prestiinis. Bankininku taip pat nort tapti ne vienas, nors is usimimas nra toks prestiinis. Svarbus dar ir kitas aspektas: sociologui labai rpi, koki socialini grupi ir sluoksni jaunimas pasirenka vien ar kit profesij. Ar bedarbio vaikui yra pasiekiama diplomato profesija? K daniau pasirenka jaunimas i kaimo: mies-

tietikas ar emdirbi specialybes? Koki tak iam pasirinkimui turi mokykla: gimnazijos atestatas ar technikos mokyklos diplomas? Sociolog, kaip ir teisinink, domina vaikin ir mergin profesijos pasirinkimo skirtumai. Taiau teisinink domina tik statymin pus, o sociologas apima visus aspektus, pavyzdiui, kodl vaikinams kai kur teikiama pirmenyb? Kodl kai kurios profesijos, sakysim, mokytojo, tampa moterikomis? Toki kaip? sociologas uduoda labai daug. Sociologija glaudiai susijusi su psichologija, ypa socialine psichologija. Profesijos pasirinkimo atvilgiu sociolog domina socialiniai santykiai: kaip pasirinks atitinkam profesij jaunuolis sugebs adaptuotis (prisitaikyti) mokymosi grupje, o vliau ir darbovietje, t. y. kaip jis sugebs bendrauti su bendramoksliais, o vliau su bendradarbiais. Sociologas vienintelis gali nealikai vertinti profesinio pasirengimo efektyvum. Kai tai bando daryti patys pedagogai, gaunamas ikreiptas vaizdas, nes kiekvienas nori pasirodyti geriau. Tiesa, tokie sociolog tyrimai gana brangiai kainuoja, nes profesijos pasirinkimo ir pasirengimo rezultat gali parodyti tik pats gyvenimas kaip mogui sekasi darbe. Taigi sociologai turi atlikti vadinamuosius longitiudinius (tstinius laike) tyrimus. Pirm kart jaunimo karta tiriama prie pat profesijos pasirinkim, pavyzdiui, baigiant vidurin mokykl. Po to t pai vaikin ir mergin apklausos kas keleri metai kartojamos, sakysim, tol, kol jiems sukaks trisdeimt met. Tik tuomet galima realiai pamatyti, kaip jiems pasisek k jie pasiek savo profesijoje, kiek liko bedarbiais, kam teko persikvalifikuoti. Sociolog kaip ir filosof domina profesijos pasirinkimo motyvacija kokiomis vertybmis, nuostatomis ir poreikiais remdamasis jaunimas pasirinko vien ar kit profesij. Tik, kitaip negu filosofui, kur pasirinkimas domina kaip socialinis reikinys, sociologui svarbs skirting socialini grupi jaunimo pasirinkimo motyvai. Pavyzdiui, kokios vertybs lm profesoriaus snaus pasirinkim, kokios valstieio dukters? Sociologas, kaip ir istorikas, nagrinja profesijos pasirinkimo slyg pasikeitim. Tik istorikui labiau rpi praeitis, o sociolog labiau domina ateitis. Kadangi sociologas profesijos pasirinkim tiria kaip visum veiksnius, socialin mechanizm, pasirinkimo rezultat susidaro galimybs prognozuoti, t. y. numatyti ateit k reikia daryti, kad profesijos pasirinkimas bt skmingesnis. Taigi, nors sociologija, kitaip negu ekonomikos, politikos mokslai, teis ir pan., tarsi neturi savo atskiros socialins srities kaip objekto, tai nra trkumas, o privalumas. Sociologas gali susidaryti daug vairiapusikesn socialinio proceso ar reikinio vaizd negu kit socialini ir humanitarini moksl atstovai. Kita vertus, sociologai nebijo kooperuotis su kitais mokslais. Neretai jie pasinaudoja kit moksl pasiekimais, kit moksl svokomis, pavyzdiui, statistikos; i filosofijos perima kategorijas; i ekonomist terminus, orientacij masinius reikinius. iuo metu, XXI a. pradioje, vis labiau akcentuojama tarpdisciplininio poirio svarba. Postmoderniame pasaulyje, sigalint informacijos visuomenei ir naujausioms technologijoms, i esms keiiasi ir socialiniai bei ekonominiai santykiai. Todl sociologijai vienai nelengva atspindti vis sudtingjani ir spariai kintani visuomen. Pasauliniame sociolog kongrese Monrealyje (Kanada) baigiamajame plenariniame posdyje sociologijos ir apskritai socialini bei humanitarini moksl parengt sutikti XXI a. svarst sociologas, ekonomistas, psichologas, antropologas ir net socialinis geografas. Taigi sociolog laukia sudtingos teorins ir metodologins valgos. Uduotys I. Apibdinkite, kaip jaunimo profesijos pasirinkim galt nagrinti socialinis geografas ir kaip jo analiz galt skirtis nuo sociologo analizs? II. Apibdinkite, kaip minti specialistai (ekonomistai, teisininkai ir t. t.) galt nagrinti sport. Kaip j analiz galt skirtis nuo sociologo analizs?

1.4 CivilizacijaPasaulis labai margas ir vairus. Tai ir puiku, nes koks jis bt nykus, jei viskas bt vienoda. XX a., vykstant globalizacijos procesams, dmesys vairioms civilizacijoms gerokai padidjo. Civilizacija visuomens, regiono kultrins ir socialins raidos lygis ir specifika, besiskiriantys nuo kitos epochos, nuo kitos visuomens, regiono civilizacijos lygio ir specifikos.

Sociologai, kultrologai ir antropologai nagrinja, pavyzdiui, Ryt ir Vakar civilizacijas. i civilizacij skiriasi daugelis dalyk, pirmiausia vertybs, gyvenimo stilius, gyvenimo samprata. Tkstanius met klostsi kin civilizacija. Net ratija hieroglifai i esms skiriasi nuo Vakar civilizacijos ramen. Skiriasi net beginkls kovos menas: kinai ir apskritai Azijos gyventojai moka kovoti tiek rankomis, tiek kojomis, o europieiams prastos kumtyns, i kuri ir kilo boksas. I pirmo vilgsnio smulkmenos, bet ir jos rodo tautos charakter. Turint galvoje, kad kin yra daugiau kaip milijardas, dmesys j civilizacijai nemaja. Sociologui svarbu dar ir tai, kad po neskmingo XX a. socializmo eksperimento liko tik kelios alys, besiremianios komunistine ideologija. Viena i j yra Kinija. Tiesa, ir ten socializmas transformuojasi, keiiasi, j bandoma susieti su laisvja rinka. Sociologui tokie pokyiai ypa doms, nes senosios civilizacijos ir totalitarins ideologijos samplaikos rezultatai gali bti kuo netikiausi. Rytai tai ne tik Kinija, bet ir Japonija, Korja, Tailandas, daugelis kit ali. I pirmo vilgsnio jos mums atrodo vienodos, kaip, matyt, ir mes jiems. Taiau kiekviena j turi savo atspalvi, kartu sudarydamos stab Ryt pasaul. Ne, nebandyk supainioti japono su kinu, kino su korjieiu, japono su korjieiu. Koks paslaptingas arab pasaulis. Visi vaikystje skaitme pasakas Ali Baba ir keturiasdeimt plik ir Tkstantis ir viena naktis. Alinantis kartis, vingrios melodijos, kupranugari vilkstins, haremai su grauolmis ir eunuchais tai tik keli ios senos civilizacijos potpiai. Kita vertus, juodasis auksas nafta daro stebuklus ir iame pasaulio krate tarp dykum dirbtinse oazse idygsta iuolaikiniai miestai. Taiau svetimalis negali lauyti imtameiais susiklosiusi tradicij u igert degtins taurel jis gali netekti laisvs ar net galvos. Ypa civilizacij ypatumai irykja, kai yra greta. Izraelio sostinje Jeruzalje, senajame mieste, greta gyvena judjai, arabai ir krikionys. Kristaus kanios kelias dabar yra arab kvartale. Skirtingi santykiai, skirtingi gyvenimo stiliai, skirtingi pasauliai. Neretai is temptas buvimas kartu nedideliame ems lopinlyje, kuriame reikia isitekti tiek Izraeliui, tiek Palestinai, sukelia kruvinus susirmimus. 2001 m. rugsjo 11-oji gerokai pakeit civilizacij sambv. Kruviniausias monijos istorijoje terorist ipuolis Niujorke ir Vaingtone, per kuriuos uvo tkstaniai moni, buvo dviej pasauli karo pradia. Civilizacija, skstanti skurde, kurioje mons savo siekius sieja ne su gyvenimu emje, o su gyvenimu po mirties, met ik demokratiniam pasauliui. Daugelis politolog ir sociolog tai pavadino civilizacij karu. Baig damas skyrel, negaliu nepaminti ymiausio lietuvi sociologo Vytauto Kavolio (19301995) pavards. Antrojo pasaulinio karo banga j nublok JAV. Tai, matyt, ir buvo pagrindinis veiksnys, paskatins j ypa susidomti civilizacij klausimais. Panaiai ir kit did sociolog Pitirim Sorokin rus revoliucija privert atsidurti naujajame pasaulyje Amerikoje. Klausimai I. Kaip apibdintumte, kas yra civilizacija? II. Kokiomis slygomis ypa irykja civilizacij ypatumai? III. Koks ymus lietuvi sociologas ypa domjosi civilizacijomis?

1.5 Kaip visuomen tiriama?Sociologija, nordama atsakyti daugel gyvenimo klausim, siekia gauti kuo objektyvesnius duomenis. Todl btini kuo patikimesni tyrimo ir analizs metodai. Klaidos gali ikreipti reali padt. tai 1992 m. pabaigoje garsi vokiei sociologini tyrim firma, prognozavusi rinkim Lietuvos Seim rezultatus, patyr visik neskm. Mat klausinti rinkjus i karto po balsavimo jie apklausjais pasamd vietinius mones. Maoje vietovje, kur visi vieni kitus pasta, klausinti, kaip kuris balsavo, buvo beprasmika, nes daugelis trafaretikai atsak: U Sjd, nes tuomet Sjdio mons buvo valdioje. O kas vieai pasisakys prie valdi? Taigi, kaip ir kiekviename reikale, jei darai, daryk gerai. Jei kas mano, kad sociologinis tyrimas labai paprastas ir pigus dalykas, gerokai klysta. Norint atlikti sociologin tyrim, pirmiausia reikia susidaryti tyrimo program. Ypa svarbu suformuluoti tyrimo tikslus ir udavinius, t. y. inoti, ko sieki? Tai nra lengva, kaip atrodo i pirmo vilgsnio. Jei manysi, kad galima uduoti kuo daugiau klausim, o paskui atrinkti, k manai esant reikalinga, tikrai patirsi neskm. Atliks tyrim pamatysi, kad to, ko reikia labiausiai, taip ir nra. Todl, norint suformuluoti tikslus ir udavinius, reikia surinkti ir gerai ianalizuoti vis galim informacij

apie t proces ar reikin. Jei anksiau panas tyrimai jau buvo atliekami, program sudaryti labai palengvs. Jei dalykas naujas, tai neretai atliekamas vadinamasis valgomasis (pilotainis) tyrimas. Jam programa sudaroma, remiantis kuo panaesni proces ar reikini tyrim apvalga ar tyrimais, atliktais kit moksl, kitose alyse ir pan. Taigi i pradi btina visos galimos literatros apvalga. Svarbu nustatyti, kokie problemos aspektai maiau itirti ar visai netyrinti? Kokie aspektai liko neatskleisti? Kokie metodai buvo naudoti, kokie ne? Toliau suformuluojama problema. Siekiama isiaikinti, kodl kas vyko, t. y. nustatyti reikinio prieast. Problema gali bti pasiskolinta i kit, pavyzdiui, visuomens nuomons, tyrim. Siekiama praplsti jau turimas inias apie tiriam proces ar reikin. Btina nusistatyti tyrimo objekt ir dalyk, t. y. kas tiriama ir kokiais aspektais tiriama. Toliau formuluojama hipotez. Hipotez tai spjimai apie tiriamj reikin. Tyrimas gali bti efektyvus tik tuomet, kai faktin mediaga leidia patikrinti hipotez. Btina pabrti, kad tyrimas skmingas ne vien tada, kai hipotez patvirtinama. Jei hipotez nepasitvirtina tai taip pat teigiamas mokslinio tyrimo rezultatas, nes tyrimu suinota, jog nra taip, kaip manyta. Taigi pirmasis btinas sociologinio tyrimo ingsnis teorinis tyrimo pagrindimas. Antrasis ingsnis tinkamiausios metodologijos pasirinkimas. Nereikia painioti teorijos su metodologija. Teorija apibdina socialin proces ar reikin, o metodologija apima klausimus, nusakanius, kaip tas procesas ar reikinys bus tiriamas: kokie bus pasirinkti metodai, kaip bus atliekamas tyrimas, analizuojama tyrimo mediaga. Su sociologijos metodais smulkiau susipainsite vadovlio septintame skyriuje, ia aptarsime tik bendriausius dalykus. Bendriausias metod skirstymas yra kiekybinius ir kokybinius. Kiekybiniai metodai yra tada, kai procesas ar reikinys gali bti matuojamas kiekybiniais rodikliais, pavyzdiui, respondentas (apklaustasis) per mnes vidutinikai perskaito vien roman; studentas vertino profesoriaus dstym atuoniais balais; tarnautojas per mnes vidutinikai udirba pusantro tkstanio lit; valstietis vertino, kad jo gyvenimo lygis, palyginti su prajusiais metais, greiiau pagerjo, negu pablogjo, ir pan. Kai k galima kiekybikai imatuoti gana tiksliai, kai k tik naudojant vertinimo skales. Kokybiniai tyrimai pasitelkiami tada, kai proceso ar reikinio aprayti kiekybikai tiesiog nemanoma. Sakysim, kari kuopoje tiriami nestatutiniai santykiai. Stebtojas, apsimets auktiniu, i vidaus nagrinja situacij. ia jau net balais nevertinsi padties: negi skaiiuosi, kiek kart gavai kaulus. Sociologijos tyrimai neapsiriboja vien anketavimu. Beje, anketavimas taip pat gali bti vairus: kai idalijamos anketos, pavyzdiui, auditorijoje, ir jos ten upildomos; anketos gali bti isiuniamos patu; interviuotojas (apklausjas) gali klausinti interviuojamj (apklausiamj) ir pats pildyti apklausos lap. Be anketavimo ir interviu, sociologijoje naudojami ir kiti metodai: stebjimas, lauko tyrimas, eksperimentas, oficialios statistikos duomen interpretacija, dokument analiz, biografinis metodas. Klausimai I. Kuo teorija skiriasi nuo metodologijos?

1. Teorija nagrinja socialinius santykius apskritai, o metodologija konkreiai. 2. Teorija nagrinja socialinius santykius plaiai, o metodologija siaurai. 3. Teorija skirta socialinio proceso esmei apibdinti, o metodologija numato metodus ir bdus, kaip t esm nustatyti. II. Kuo kokybinis metodas skiriasi nuo kiekybinio?

kitus

2 skyrius

Kultra ir socializacijaAptar civilizacij, visuomen, pereiname prie kultros ir socializacijos sociologins sampratos. Kodl? Pirmiausia todl, kad savo apibendrinamuoju platumu kultros svoka yra tolygi anksiau mintoms. Neretai jos vartojamos vos ne kaip sinonimai. Taiau nagrinjant tiksliau skirtum, aiku, yra. Kultra tai susibrusi bendruomen moni gyvenimo bdas. Visuomen, kaip minta, tai vis santyki, egzistuojani konkreioje teritorijoje, socialin visuma. O civilizacija tai visuomens, regiono kultrins ir socialins raidos lygis ir specifika, besiskiriantys nuo kitos visuomens, regiono civilizacijos lygio ir specifikos. Nei kultra, nei visuomen, nei civilizacija negali egzistuoti viena be kitos. O kodl ia aptarsime ir socializacijos proceso ypatumus? Todl, kad socializacijos proceso tikslas ir yra sukultrinti mogikj btyb. Neretai minimas Mauglio pavyzdys. Vaikas, pateks diungles, tampa vri draugu ir tik meil sugeba j grinti moni bendruomen. Bet tai grai pasaka. Tikrovje izoliuotas vaikas, nepatyrs socializacijos, t. y. nesisavins kultros vertybi, norm ir simboli, taip ir liks tik gyvnu.

2.1 Kultros samprata, funkcijos, elementaiKasdienje kalboje kultra suprantama paprastai viskas, kas susij su menu, yra kultra. Taigi paprastam mogui kultra tai tokios sritys kaip literatra, muzika, kitos meno rys. Tiesa, televizijos laidose dar igirstame apie kalbos kultr, o pasipjov troleibuse su ulipusiu ant kojos pilieiu primename jam bendravimo kultr. Taigi kasdienje kalboje kultra yra visa tai, su kuo susiduriame po darbo, kai diaugiams laisvalaikiu. Tai gali bti ir valgio kultra, ir bsto kultra. Sociologijoje kultra suprantama daug plaiau, ne tik kaip menas ar laisvalaikis. Kultra gali bti apibdinta kaip nuomons, vertybs, elgesys ir kaip materials objektai, paskirstyti tarp atskir moni. Viskas, kas sukurta mogaus, yra kultros produktas. Sociologai skiria nematerialin kultr (pavyzdiui, idjas ir nuomones) bei materialin kultr materialius moni sukurtus produktus (pavyzdiui, namus, automainas ar batus). Kultros atvilgiu skirtingos visuomens gerokai skiriasi. Sakykim, tiek lietuvikoji, tiek japonikoji kultros yra sukurtos sunkiu darbu, taiau lietuvikoji pasiymi individualizmu, tuo tarpu japonikoji bendradarbiavimu ir vyresnij autoritetu. Trumpai tariant, kultra lieia kiekvien ms gyvenimo aspekt, pradedant nuo veido iraikos, baigiant ms eimos gyvenimu. Btina pabrti, kad sociologai kultros termi n v a r t o j a k i t a i p n e g u p r a s t a k a s d i e n i a m e g y v e n i m e . S o c i o l o g ui kultra visa tai, kas yra mogaus gyvenimo dalis: ne tik romanas ar opera, bet ir anekdotai draug brelyje, geras maistas, okiai kavinje. Kitaip tariant, kultra apima visus visuomens gyvenimo modelius. Kiekvienas mogus pasaulyje gali siekti ypatingo savo gyvenimo bdo. Taigi kultr sudaro visa tai, kas sukurta mogaus ir kas yra mogaus gyvenimo bdo dalis. monija atsirado kartu su sugebjimu kurti kultr ir perduoti jos pasiekimus i kartos kart. Dl mstymo galimybi, lankstumo ir kit kokybi kultra bdinga tik mogui. Kiti gyvnai kultros neturi. Tiktai mogus gali remtis kultra, kad ilikt iame sudtingame pasaulyje, utikrint monijos raid. Visos kultros, nepaisant j vairovs, turi penkis bendrus komponentus: simbolius, kalb, vertybes, normas ir materialin kultr. Trumpai apvelgsime kiekvien i j. Paprastai tariant, simboliai yra visa tai, kas turi ypating reikm, kuri kultros proces dalyvi yra pripainta. Simboli reikms yra kiekvienos kultros pagrindas. Jgos, vaizdiai, objektai, moni veiksmai ir t. t. visa tai gali bti simboliai. odiai knygoje yra ne tik spaudos enklai, bet taip pat ir simboliai, reikiantys daugiau negu paprasti enklai. Karaliaus karna yra valdios simbolis. Dar ir dabar miesto meras puoiasi ant kaklo pakabinama emblema (daniausiai su miesto herbu). Teisjui specialus drabuis mantija yra teistvarkos simbolis. Simboliais remiamasi bet kurioje socialinje situacijoje. Pavyzdiui, mes sustabdome automain mogui su policininko uniforma parodius lazdele, kad reikia sustoti. Kitas bdas suprasti simbolio poveik yra sitraukimas nepastam kultr. Taiau simbolis skirtingose kultrose gali turti skirting reikm. Pavyzdiui, Indijoje svastika yra specialus religinis enklas, tuo tarpu Europoje svastika primena Antrojo pasaulinio karo baisumus, kai faistai buvo pasirink enkl kaip Nacist partijos simbol. Kultros simboliai keiiasi priklausomai nuo laiko. tai dinsai anksiau buvo darbinink klass simbolis, o dabar tai mados dalykas. Taigi simboliai turi reikmes, kurios sudaro mogaus gyvenimo esm. Ms egzistavimas be simbo-

li negalimas, nors kartais simbolis gali tapti nepasitenkinimo ar net konflikto prieastimi, pavyzdiui, ydikos eiakamps vaigds pieiamos kartu su nepadoriais odiais. Visos kultros organizuoja simbolius kalb simboli, turini standartines reikmes, sistem, su kurios pagalba visuomens nariai bendrauja tarp savs. Visos kultros turi kalb, nors kai kurios j neturi rato. Mini ir jausm iraika taip pat yra kalba. Kalba i esms yra ms kultrinio palikimo ukoduota forma. Kultros palikimo perdavimas i kartos kart viena svarbiausi kalbos funkcij. Kalbos padedami mes sisaviname amiais kauptas inias. Kalba yra asmeninio bendravimo bdas. Tuo labiau kad net XXI a. pradioje milijonai moni yra beraiai. Kalba taip pat yra monijos vaizdio pagrindas. Per kalb vyksta pasaulio suvokimas. Kalba yra daugiau negu paprastas realaus pasaulio atspindys. Kalba yra tarp ms ir pasaulio, ji apibria tai, kas mums yra realyb. Kiekviena kalba turi savo emocin lauk, kurio negalima visikai tiksliai iversti kit kalb. Pasiklausykime, pavyzdiui, kaip iauka kinai, o jiems lietuvi kalba toks pats iaukjimas. Ne be reikalo manoma, kad ital kalba labai daininga, itin tinkama operinei muzikai. Lietuvikasis, anglikais, ispanikasis ar dar koks kalbos laukas knija tam tikr socialin situacij. Teigiama, kad mes pastame pasaul tiktai tais terminais, kuriuos mums suteikia kalba. Sakysim, daugelyje pirmyki visuomeni kalb buvo tik trys skaiiai vienas, du ir daugiau negu du. Taigi net negalima buvo apibrti skirtumo tarp, pavyzdiui, 150 ir 200. Taiau negalima umirti, kad, be kalbos, dar yra penki mogaus pojiai (rega, klausa, lytjimas, uosl, skonis), taip pat protins galimybs. Taigi ms kalbos sistema veria suvokti pasaul tam tikru bdu. Taiau ryys tarp kalbos, kaip kultros reikinio, ir jos, kaip realybs atspindio, nra paprastas prieastinis ryys. Kai kas teigia, kad kalba apima vis kultr. Taiau kompiuteriai taip pat gali akumuliuoti monijos atmint. Kultra ir kalba yra taip tarpusavyje susijusios, kad gali bti traktuojamos kaip viena kitos pasekm. Pavyzdiui, negr bendruomenje odio juodas ypatinga reikm atspindi vis kultros ir socialini reik mi gam. odiai vyras ar moteris taip pat turi savo socialin turin. Vertybs yra standartai, pagal kuriuos kultros proceso dalyviai skiria geidiam nuo negeidiamo, ger nuo blogo, puik nuo bjauraus ir t. t. Jos nereikia liepiamosios nuostatos, bet yra kultros principai, atspindintys kiekvien gyvenimo aspekt. eima, mokykla, religija ir kiti institutai formuoja mogaus vertybes. J pagrindu formuojasi mogaus vertybins orientacijos. Orientacij pagrindu formuojami asmeniniai tikslai, apibdindama, kiek reikmingi yra mogui tie ar kiti dalykai. Savo ruotu vertybs priklauso nuo visuomens. Pavyzdiui, galima kalbti apie amerikietiksias vertybes: 1) lygios galimybs, kurios ribojamos tik individuali mogaus savybi, o ne visuomens; 2) pasisekimas ir pasiekimas, kai darbas yra svarbiausia pasisekimo ir pasiekimo sritis; 3) aktyvumas ir darbas; 4) efektyvumas ir praktikumas; 5) progresas; 6) mokslas; 7) materialin gerov (komfortas); 8) demokratija: asmens teiss ir laisvs; 9) laisv; 10) rass ir grups pirmenyb (tuo atvilgiu, kad negalima paeisti rass, etnins grups, klass, lyties interes, taigi amerikieiai turi bti lygesni u kitus). Vertybs yra susijusios su veikla, t. y. su tais aidimais, kuriuos aidia mons. aisti pradedama vaikystje ir svarbu inoti, kokie tie aidimai. Gali pasireikti vertybi nesuderinamumas ar net vertybi konfliktas. Daugiausia tai priklauso nuo skirting moni kategorij. Pavyzdiui, homoseksualistai nuolat jauia konflikt tarp savo vertybi ir bendrj kultros standart. Normos tai taisykls ir laukimai, kuriais visuomen vadovaujasi savo santykiuose su visuomens nariais. Kai kurios normos yra draudiamosios, rodanios, ko neturime daryti. Kitos yra nurodanios, k privalome daryti, nusakanios, ko i mogaus laukiama vieoje vietoje. Ne visos kultros normos yra vienodai svarbios. Neretai dorovins normos iskiriamos kaip ypa svarbios. Deimt Dievo sakym yra vienas i tobuliausi dorovini norm svad. Draudiamosios dorovins normos danai apibdinamos tabu. Nukrypimas nuo dorovini norm paprastai susilaukia grieto kit visuomens nari pasmerkimo. Todl dorovins normos danai siejamos su teisinmis normomis, kurios trauktos politin proces, taigi galimas valstybs poveikis. Liaudies paproiai apibdina normas, kurios turi maesn dorovin reikm. Etiketo ir ivaizdos standartai tai liaudies paproi pavyzdiai. J nesilaikant irgi susilaukiama tam tikr sankcij, tik ne toki griet kaip paeidus teisines normas. Juk neisi su trumpomis kelnmis kviestin pokyl, nors dl to tau gresia tik ivarymas. Kai kuriose civilizacijose net ir nedideli nukrypimai nuo liaudies paproi grietai baudiami. Tarkim, daugelyje islamo ali moteris negali pasirodyti atidengtu veidu.

Norm funkcionavimas rodo mums, kad kultra nra papras tas moni elgesio modelis, bet kartu ir arbitras, nurodantis, kas yra gerai, kas blogai. Normos tai priemons, galinios utikrinti moni santyki saugum ir teisingum. Tai gi normos yra tam tikras simbolinis kelias kultros emlapyje, vedantis mus per sudtingas socialines situacijas. Norm laikymasis reikalauja konformizmo, t. y. prisitaikymo. Kai kurios teigiamos, o ypa neigiamos reakcijos vadinamos sankcijomis. Jos veria prisitaikyti ir baudia mus, jei nukrypstame nuo norm. Sankcijos gali bti ne itin formalios, pavyzdiui, mokykloje (kai sumainamas elgesio paymys), ir formalios, pavyzdiui, aretas. Sankcijos, kurios remiasi kultros sistemos tipu, vadinamos socialine kontrole. Tai vairios priemons, kuri dka kultros normos skatina mones prisitaikyti prie bendruomens reikalavim. Norm spau dimas nuo kit visuomens nari reakcijos tiesiogiai nepriklauso. Normos yra augusios asmenyb. Jos neapibria elgesio grietai. Tiek vertybs, tiek normos yra idealai, taigi jie tik tarpikai atsiliepia veiklai. Todl sociologai skiria idealij kultr, kai socialiniai modeliai remiasi kultros vertybmis bei normomis, ir realij kultr, kada socialiniai modeliai atspindi tai, kas vyksta. Ta priepriea atitinka sen posak: Daryk, kaip a sakau, bet nedaryk kaip a. Taiau panaiai kaip ir kiti kultros sistemos elementai, taip ir normos keiiasi vis laik ir turi skirting reikm skirtinguose socialiniuose sluoksniuose: Kas leidiama Jupiteriui, neleidiama jauiui. Materialiniai ir nematerialiniai kultros elementai glaudiai susij. Bet kurios kultros sistemos nagrinjimas rodo, kad materialin kultra yra vertybi iraika. Materialin kultra atspindi ne tik kultros vertybes, bet ir technologij, kuri yra kultros realizavimo materialinje aplinkoje bdas. Technologija yra lyg tiltas tarp gamtos pasaulio ir kultros pasaulio. Sakykim, televizorius yra materializuota kultros iraika, teletransliacijos kultros technologija, transliuojama Vytauto Klovos Piln opera lietuvikosios kultros vertyb. Dabartinis pasaulis pasiymi didiule kultr vairove. Tai ir yra pagrindinis monijos turtas. vilgtelkime kad ir banytin men. Stambule dang auna grakts meei boktai, Vilniuje ak diugina nuostabioji barokin Onos banyia, Londone kyla didingi Venstminsterio abatijos rmai, o Maskvoje Raudonojoje aiktje spindi vairiaspalviai Vasilijaus Palaimintojo cerkvs kupolai. Vilniuje, Auros Vart koplyioje, vis vilgsnius traukia v. Marijos su Kdikliu Jzumi ant rank paveikslas. Visai alia, staiatiki v. Dvasios cerkvje, regi paslapting siaur aki ikonas, o kiek toliau, Pylimo gatvs sinagogoje, yd tautos imint saugo ventosios Toros ir talmudai. Romoje neaprpiamoje Petro bazilikos Siksto kapelos erdvje pasijunti dulke, taiau, pakls akis dang, pamatai stabisias Mikelandelo tapytas freskas. Viskas labai skirtinga ir viskas labai puiku. Tai tvirta atsvara vadinamajai masinei kultrai. Kadangi ms visuomen vartotoj visuomen, masin kultra agresyviai veriasi kiekvien ms gyvenimo plyel. Masin kultra, profesoriaus Algirdo Gaiuio odiais, tai kultros erzacas. Erzacas dirbtinis pakaitas. Taigi masin kultra yra dirbtinis kultros pakaitas, skatinantis ne auktsias vertybes, bet smurt, ikrypim ir agresij. inoma, nereikia dirbtinai stabdyti naujovi. Taiau erzacas, nors ir meistrikai padarytas, neatstos tikrojo meno, neadins tikrj vertybi. Subkultros terminas sociolog danai vartojamas, kai norima apibrti kultros modelius, besiskirianius nuo dominuojani toje kultroje. Amius, etnikumas, socialin grup, gyvenimo stilius gali bti subkultros formavimosi erdimi. Danai tai bna etnikumas. Akivaizdu, kad buvusioji Jugoslavija negaljo ilikti viena alimi, nes ten buvo du alfabetai, trys didels religijos, kalbama keturiomis pagrindinmis kalbomis, buvo penkios pagrindins tautybs, jos gyveno eiose respublikose, kur reiksi ir septyni kit taut kultra. Kanadoje yra dvi didels kultros grups: anglikoji ir pranczikoji: du tredaliai gyventoj kalba tik anglikai, 18 procent tik pranczikai, o 15 procent abiejomis kalbomis. Jau daugel met pranczikasis Kvebekas nori atsiskirti nuo Kanados. Kontrkultra pasireikia tuomet, kai visuomens kultros skirtumai tampa aktyvia opozicija dominuojaniai kultrai. Kontrkultra apibdinama kaip kultros modeliai, neigiantys dominuojani kultr. Kontrkultroje teigiama, kad dauguma nra dorovinga. Daugelis kontrkultr yra bdingos jaunimui. Sakysim, rokeriai, kuriems pats buvimas rokeriais yra svarbesnis u koki nors kitoki kultros veikl. Kontrkultrai buvo priskiriami ir kai kurie judjimai, pavyzdiui, judjimai prie kar Vietname. Kontrkultra pasireikia savo ypatingomis kryptimis, kurioms bdingas ypatingas drabui, etiketo, poilsio, muzikos stilius. Tuo isiskyr ir jau minti rokeriai. Sociologai ypating dmes skiria kultros pokyiams. ie ypa akivaizds pasiirjus eimynin album, kai matai savo prosenelius, senelius ir tvus praeito imtmeio aplinkoje. Kultros pokyiai paprastai irykja per daugel met. Tai gali bti iliustruojama kultros integracijos principu; vairios kultros sistemos dalys intensyviai sveikauja,

vienos dalies pokyiai sukelia kitos dalies pokyius. Materials elementai kinta greiiau nei nematerials. Tai vadinama kultros poslinkiu. Pasireikia nesuderinamumas kultros sistemos viduje. Tai rezultatas nelygi proporcij, pagal kurias kinta skirtingi kultros elementai. Atradimai tai ant ras dalykas, su kuriuo glaudiai susij kultros pokyiai. Atradimai danai yra mokslinio tyrimo rezultatai. Pavyzdiui, lazeri atradimas ir j panaudojimas sukl pokyius tiek materialinje kultroje, tiek mene (lazeriniai efektai). Tre ioji kultros pokyi prieastis yra ir materialiosios, ir nematerialiosios kultros element plitimas i vienos kultros sistemos kit. Plintant globalizacijos procesams kiekviename ems lopinlyje atsiranda netikiausi kultrins sveikos rezultat. tai senosios Trak pilies kieme buvo atliekamas yd kilms kompozitoriaus Kurto Veilo (Kurt Weill) baletas su dainomis Septynios mirtinos nuodms, kur veiksmas vyksta Alabamoje (JAV), dainuojama vokikai, o io spektaklio premjera vyko Paryiuje. Trakuose greta ms balerinos Egls pokaits oko rusas i Latvijos Aleksejus Avekinas, reisier buvo Ala Sigalova (Rusija), o kos tium dailininkas Aleksandras Vasiljevas (Pranczija). Ant ropologai ir sociologai kalba apie etnocentrizm, kuris reikia, kad savojoje kultroje kitos kultros standartai atmetami. Tarybiniais laikais etnocentrizmas buvo atsvara niveliuojaniam tarybikumui. Etnocentrizmas tarsi dviej krypi gatv: skriau diamieji neigia savo engjus. Etnocentrizmo alternatyva yra kultrinis reliatyvizmas bdas vertinti bet kuri kultr remiantis savo kultros standartais. Tam reikia suprasti kitos kultros normas ir vertybes. Kartu yra iskiriami pagrindiniai standartai, kurie tinka bet kuriai visuomenei. Tuomet reikia galvoti, kaip padaryti, kad ms standartai tapt priimtini kitiems? Sunkus udavinys, taiau isprendiamas net ir tokiai maai aliai kaip Lietuva. tai ms teatro reisierius Eimuntas Nekroius su savo autorine Viljamo ekspyro, Antono echovo ir kit dramaturg pjesi interpretacija toli pereng Lietuvos ribas. Taigi kultroje ir mene dominuoja talento virenyb. Bai giant kultros analiz, reikia atsakyti klausim, ar kultros poveikis visuomet palankus mogaus gyvenimui, mogaus vidinei laisvei? Deja, kultra gali tapti prievarta. Pavyzdiui, moterys daniau siai yra prastesnse slygose negu vyrai. Materialusis komfortas gali suprieinti mones. Tai gali daryti ir religija. Ms asmenins laisvs suvokimas labai priklauso nuo asmenikumo ir autonomikumo sampratos. Taiau mogus vis dlto gyvena tarp moni, o ne vienias. Be to, negalima umirti didiulio skirtumo tarp mogaus ir kit gyvn egzistavimo. Galima pasakyti, kad mogus yra kultros kalinys, o gyvnas yra savo biologins prigimties kalinys. Taiau tai nra tikslu. Milijon met trukms mogaus evoliucija rodo, jog kultros raida daug efektyvesn u gamtos vystymsi. Taip yra todl, kad mogus krybikas, jis gali keisti pasaul atsivelgdamas savo tikslus, interesus ir norus. Todl kultra nra statika, ji dinamika. Susidaro vis didesns galimybs mogaus laisvei. Klausimai I. 1. 2. 3. 4. 5. 6. Kas yra kultra? Literatra, kinas, teatras. Menas. Viskas, kas yra po darbo. Viskas, kas sukurta mogaus. Viskas, kas sukurta mogaus ir kas yra mogaus gyvenimo bdo dalis. Viskas, kas yra visuomenje.

II. Kuo normos skiriasi nuo vertybi? 1. Vertybs labiau susijusios su kultra. 2. Vertybes galima pasirinkti, o norm reikia laikytis. 3. Normas galima pasirinkti, o vertybi reikia laikytis.

4. Niekuo nesiskiria. III. Kas yra kontrkultra? 1. Kontrkultra tai kitos civilizacijos kultra. 2. Kontrkultra tai kultros modeliai, neigiantys visuomenje dominuojani kultr.

2.2 mogus socializacija. Grup. Kolektyvinis elgesys2.2.1 Socializacija procesas, kurio metu mogus sisavina vertybes, normas, elgesio vaidmenis ir modelius, bdingus tai visuomenei, kurioje jis gyvena. Tos vertybs, normos, elgesio vaid menys ir modeliai tampa mogaus elgesio ir veiklos motyvacijos pagrindu. Socializacijos dka mogus imoks ta elgtis visuomenje. Visuomens tstinum daro galim tai, kad socializacijos dka mons i kartos kart perduoda monijos sukaupt patyrim. Teigiama, jog is procesas bdingas tik vaikui. Aiku, vaiko socializacija yra plaiausia ir intensyviausia, jam reikia susipainti su visa j supanio pasaulio vairove. Todl vaiko socializacij galima vadinti pirmine socializacija. Ji darosi ypa sudtinga dabar, kai dl globalizacijos, vis platjanio televizijos, radijo, kompiuteri ir kit informacini technologij naudojimo vaikas atsiduria XXI a. vyki verpete. Anksiau vaiko socializacija apsiribodavo eimos aukljimu ir mokykla, o dabar situacija i esms pasikeit. iuolaikinis pasaulis toks dinamikas viskas keiiasi ne dienom, bet valandom, tad mogui neutenka vien kart visk imokti ir sisavinti, kad vliau iki pat gyvenimo pabaigos ramiai gyvent. Tiesa, vaikystje sisavintos vertybs, elgesio normos yra gana stabilios, padedanios suprasti, kas gerai, kas blogai, ir priimti sprendimus, taiau dabar su senu bagau toli nenuvaiuosi. Pademonstruosiu tai savo kartos penkiasdeimtmei pavyzdiu. Mano karta gim pokario metais, todl pirmin socializacija vyko baigiantis diktatoriaus Josifo Stalino erai. Oficialioji propaganda laas po lao laino komunizmo statytojo idjas. Totalitarin alies ideologin sistema buvo neblogai sustyguota, utikrino aukljimo perimamum: spaliukai, pionieriai, komjaunuoliai, partijos nariai. Demokratinis centralizmas garantvo aik kryptingum. Laikraiai, urnalai, radijas, vliau ir televizija nenuilstamai formavo tarybin mog, komunizmo statytoj. Po J. Stalino mirties prasidjo Nikitos Chruiovo atilimas, bet j net porai deimtmei nuklampino Leonido Brenevo stagnacija. Kita vertus, ms tvai ir seneliai dar prisimin nepriklausomos Lietuvos laikus. Pavydjome estams, irintiems suomi televizij, o patys klausms BBC (Didiosios Britanijos radijo), Amerikos balso ir Laisvosios Europos. 1968 m. Prahos pavasario ek dainuojanios revoliucijos nuslopinimas daugeliui i mano kartos buvo galutinis praregjimas. Taiau teko gyventi dvilyp ar net trilyp gyvenim: viena deklaruoti, antra galvoti, treia veikti. Taigi dabar, atkrus Lietuvos valstybingum, mano kartai vl teko socializuotis, tai yra bandyti tapti laisvais monmis demokratjanioje visuomenje. Tokia socializacija vadinama antrine socializacija. Tai nra lengvas procesas, nes ne vienas tebemsto, remdamasis dvigubais standartais. Taigi socializacija vyksta vis mogaus gyvenim, nors negalima nuneigti ypatingos pirmins socializacijos reikms. Bna laikotarpi, kai socializacija intensyvja. Pavyzdiui, netekusiam darbo ar ijusiam pensij mogui tenka prisitaikyti prie naujos situacijos slyg. Toks socializacijos, trunkanios vis mogaus gyvenim, suvokimas siejasi su samprata, kad socializacija yra glaudiai susijusi su socialine sveika, mogui siekiant susireikminti, gyti auktesn padt ir presti. iuo atvilgiu socializacija ireikia nuolatin mogaus trokim sitvirtinti visuomenje, aplenkti kitus gyvenimo lenktynse. 2.2.2 mogus visuomet ieko paramos. Tik grupje jis randa galimyb isakyti savo nuomon ir susilaukti atsako savo mintis. Ypa tai svarbu krizi metu, pavyzdiui, vykstant karui. Modernioje visuomenje labai padidja grups (darbo, profesins, mokymosi, politins ir pan.) vaidmuo. Todl sociologai, kaip ir socialiniai psichologai, labai daug dmesio skiria socialinms grupms. Beveik n vienas mogus negali gyventi nepriklausydamas grupei ir turi identifikuoti (sutapatinti) save su kitais monmis. Vienii Robinzon Kruz dabar sutiksi labai retai, nors ir Robinzonui prireik Penktadienio. Taigi kiekvienas mogus dalyvauja kokios nors socialins grups veikloje. Socialin grup tai dviej ar daugiau moni bendrija, kuriai bdingas didesnis ar maesnis bendrumo laipsnis ir kurios nariai nuolat sveikauja. mons jungiasi eimas, draug, darbo, mokymosi grupes, religines bendruomenes, klubus, politines partijas ir pan., taigi daugel maesni ar didesni organizacij. Socialins grups gali burtis pagal vairius poymius, pavyzdiui, pagal darb, intere-

sus, palankum ir pan. Taigi kiekvienas i ms, ilikdamas asmenybe ir individualybe (asmenybe, besiskiriania nuo kit), visuomet priskiria save tam tikrai grupei ar grupms, tai apibdindamas svoka mes. inoma, ir kiekviena visuomen gali bti apibdinama kaip didel socialin grup, besiskirianti nuo kit grupi. Pavyzdiui, mes save identifikuojame kaip lietuvius, atskirdami nuo rus ar kit tautybi moni. Bet sociologai, nagrindami socialines grupes, danai turi galvoje maesnes bendruomenes, pirmiausia tokias, kuriose dauguma nari pasta vienas kit ir nuolat sveikauja. Grups yra iskiriamos priklausomai nuo sveikos laipsnio ir danio. Terminu agregacija apibdinamos tokios moni bendrijos, kuri nariai yra vienu metu vienoje vietoje, bet j sveikos laipsnis menkas arba sveikos i viso nra. N vienas agregacijos mogus nepriskiria savs tai agregacijai. Pavyzdiui, autobuse kartu su kitais keleiviais vaiuojantis mogus nra socialins vaiuojanij autobusu grups narys. Tai tra tik moni agregacijos pavyzdys. Kai kurie mons gali bti apibdinami vienu pavadinimu, taiau nepriklausyti vienai grupei. Tai, pavyzdiui, motinos, protestantai, katalikai, nam eimininks, pensininkai ir pan. Tokie dariniai, kur tarp individ daniausiai nra tiesiogins sveikos, vadinami kategorijomis. Agregacijos mons gali sudaryti socialin grup, bet tik tokiu atveju, kai atsiranda tiesioginis ryys, kuris egzistuoja ilgesn laik. Pavyzdiui, tai sirgali socialin grup, jos nariai nuolat lanko stadion. Tai motin, kuri sns uvo tarnaudami armijoje, grup ir pan. iaip ar taip, tiek agregacija, tiek kategorija, tiek ypa socialin grup yra daugiau negu paprasta atskir dali suma. Net tarp vaiuojanij autobusu gali atsirasti tiesiogin sveika, kai, pavyzdiui, vykus avarijai tenka padti vienas kitam. Taiau grups nariais tampama tik tada, kai individai pradeda identifikuoti (tapatinti) save su grupe. Grups gali bti skirstomos pirmines ir antrines. Pirmin grup tai tipika maoji socialin grup, kurioje ryiai yra tik asmeniniai ir tiesioginiai. Tokie ryiai gali bti vadinami pirminiais. Pirmins grups nariai didel laiko dal praleidia kartu, veikdami kartu ir labai gerai paindami vienas kit. Svarbu ir tai, kad danai juos sieja rpinimasis vienas kitu, bendra gerove. Bet kurioje visuomenje eima yra viena i svarbiausi pirmini grupi. Skirtingoms pirminms grupms bdingos skirtingos nuostatos ir elgesys. Pirmin grup ypa reikminga savs identifikacijai. Jos nariai daniausiai apibdina save kaip mes. Pirminje grupje utikrinamas vidinis komfortas ir saugumo jausmas. Jos viduje elgesys yra daug laisvesnis negu u jos rib. Pavyzdiui, eimoje, namuose net drabuiai skiriasi nuo t, kuriais vilkima darbovietje. Pirminse grupse vyrauja asmeniniai norai, j patenkinimas, skaitant ir finansin, ir emocin sferas. Savitarpio pagalba, apimanti visas gyvenimo sferas, yra daug didesn negu antrinse grupse. Kadangi pirminiai ryiai yra labai vertinami (dl kompanijos igonas pasikor), grups nariai nelink kaitalioti savo santyki. Tarp pirmins grups nari gali kilti konflikt, bet, sakysim, broliai visuomet yra broliai. Prieingas tipas yra antrin grup. Tai paprastai didel nuasmeninta grup, kuri remiasi tam tikrais bendrais specialiais interesais ar bendra veikla. Antrins grups viduje mones veikia situaciniai ryiai, kurie vadinami antriniais ryiais. Antrins grups bna daug didesns negu pirmins. Pavyzdiui, politins organizacijos yra antrins grups. Antriniai ryiai pasiymi daug menkesniu nari tarpusavio painimu ir ryiai yra kur kas maiau emocingi, maiau rpinamasi vienas kitu, reiau yra identifikuojamasi su terminu mes. Tarp narysts ir nenarysts antrinje grupje rykesnio skirtumo nra. Taiau negalima teigti, kad antrin grup nra svarbi monms. Pirminje grupje santykiai yra asmeniniai, o antrinje grupje dominuoja tikslo siekimas. Pirmins grups nariams svarbiau yra asmenin nauda, o antrinje grupje siekiama, kad kiekvienas narys atnet kuo daugiau naudos grupei. Pirmini grupi nariams palankesni socialinio pokyio modeliai. Antrinse grupse svarbesni biznio reikalai. Pirmini ir antrini grupi charakteristikos gali bti ireiktos taip: Charakteristika Ryi kokyb Ryi trukm Ryi platumas Pirmin grup Asmenin orientacija Paprastai ilgalaikiai Plats, paprastai sukeliantys daug veikl Antrin grup Tikslo orientacija Skirtingi, vairs, danai trumpalaikiai Siauri, paprastai sukeliantys tik kelet veikl

Ryi subjektyvumas Tipikas pavyzdys

Savyje ir sau eima, draug grup

Kaip priemon Bendradarbiai, politins organizacijos

Nagrinjant grupes, sociologams rpi grups lyderio pozicija. Tai yra viena i svarbiausi grups charakteristik. Lyderis yra ta ais, kuri suvienija grup siekti tikslo. Lyderiai ikyla patys dl savo asmenini savybi. Kita vertus, jie yra atrenkami, atsivelgiant grups poreikius ir pretendento lyderius tinkamum, pirmiausia kvalifikacij. Kita svarbi charakteristika konformikumas yra grups nari noras prisitaikyti prie kultros modeli, kuriems grup yra pritarusi. Pavyzdiui, draug grupse konformikumas gali skatinti didesn saugumo jausm, kur utikrina naryst grupje. Kitose grupse, pavyzdiui, eimoje, konformikumas nra tiesiogin narysts slyga, bet ir ia postmis konformikum taip pat gali bti rykus. Reikalavimas prisitaikyti bdingas ne tik pirminms grupms. Danai ir antrinse grupse krypstama konformizm. Galima paminti vien eksperiment. Tiriamiesiems buvo pateikti vairaus ilgio brkneliai ir reikjo vertinti j ilg. Susitarus su eksperimentatoriumi, keliems bandomiesiems buvo nurodyta atsakinti aikiai melagingai. J paveiktas bandomasis, kuris nieko neinojo apie susitarim, taip pat ikreipdavo savo atsakym. Taigi buvo pasinaudota mokytojo ir mokinio vaidmenimis. Geresni sprendimai galimi grupje, taiau grupje esama ir tam tikr pavoj. Pirmiausia, norint vairiapusikai inagrinti problem ir apimti vairius aspektus, reikia pasiekti sutarim. Tai darant, norima to ar nenorima, susiaurinamas tyrimo objektas ir pats sutarimo rezultatas. Kita vertus, kadangi daniausiai kalbama vairiomis kalbomis, reikalingi bendri, vadinamieji raktiniai, terminai, taigi i vairi interpretacij iskiriama viena, taip susiaurinant pasinaudojim kitomis. Treia, pritarus vienai kuriai nuomonei, kai kurie grups nariai gali pradti vertinti kitaip galvojanius kaip opozicij. Taigi susidaro grupinis mstymas, ir dl to sumaja galimyb isakyti kritin poir. mons danai vertina situacij ir priima sprendimus, remdamiesi kit nuomone, susiformavusia grupje, kuriai tas mogus priklauso. Terminas referentin grup apibria toki socialin grup, kuri individams yra etalonas vertinti vykius ir priimti sprendimus. eima danai, o bendradarbiai kartais bna tokia grupe. Referentine grupe gali bti tiek pirmins, tiek antrins grups. Daniausiai mons pabria savo konformizm grups atvilgiu, socialins grups poveik atskiro nario vertinimams. Socialins grups gali bti pagrindas moni, kurie nra tos grups nariai, vertinimui. Sakysim, mogus prie ateidamas nauj darboviet nori susiinoti, kokios yra tos darboviets aidimo taisykls: kaip reikia elgtis, kaip rengtis ir dar daug kaip? Pagal tai jis atitinkamai persitvarko. Tai yra vadinamoji laukiamoji socializacija. Jos dka siekiama susilaukti teigiamo grups nari vertinimo ir primimo savo tarp. mons skiria savas ir prieinink grupes. Lyties, uimtumo, eimos ryi ir pan. pagrindu mons save prieprieina kitoms grupms. Pavyzdiui, vienos mokyklos moksleiviai gali save prieprieinti kitos mokyklos moksleiviams, viena sportinink komanda kitai komandai. Taigi yra iskiriamos savos grups tai tokios socialins grups, su kuriomis mons save identifikuoja, kurioms jie yra lojals. Savoms grupms prieprieinamos prieinink grups tai tokios grups, su kuriomis mons savs neidentifikuoja ir kuri atvilgiu yra jauiama konkurencija ar net prieikumas (pavyzdiui, konservatori ir socialdemokrat partij Lietuvoje priepriea). Tyrimai rodo, kad neretai savos grups nariai nerealistikai teigiamai vertina save paius, o savo prieininkus neigiamai. Etnocentrizmas taip pat yra tokio vertinimo pavyzdys. Be to, prieinink grups nariai danai yra socialiai atstumiami btent negatyvi stereotip pagrindu. is procesas rykesnis


Sociologija Naselja - Sociologija Sela

Sociologija Naselja - Sociologija Sela

Documents
INTERNI OGLAS - medf.ucg.ac.me · PDF fileSocijalna patologija II Sociologija umjetnosti I Sociologija umjetnosti II Sociologija grada I Sociologija grada II: Statistika Specijalističke

INTERNI OGLAS - medf.ucg.ac.me · PDF fileSocijalna patologija II Sociologija umjetnosti I Sociologija umjetnosti II Sociologija grada I Sociologija grada II: Statistika Specijalističke

Documents
Sociologija subkultura

Sociologija subkultura

Documents
Sociologija - pravoslavlje

Sociologija - pravoslavlje

Documents
Analitska sociologija

Analitska sociologija

Documents
Sociologija ZavrsNi

Sociologija ZavrsNi

Documents
SOCIOLOGIJA ORGANIZACIJE

SOCIOLOGIJA ORGANIZACIJE

Documents
SOCIOLOGIJA - univerzitetpim.comuniverzitetpim.com/wp-content/uploads/2016/11/Sociologija-pdf.pdf · PREDGOVOR Rukopis osnovnog univerzitetskog udžbenika SOCIOLOGIJA pripremljen

SOCIOLOGIJA - univerzitetpim.comuniverzitetpim.com/wp-content/uploads/2016/11/Sociologija-pdf.pdf · PREDGOVOR Rukopis osnovnog univerzitetskog udžbenika SOCIOLOGIJA pripremljen

Documents
VehabijeVuletić - sociologija

VehabijeVuletić - sociologija

Documents
SOCIOLOGIJA - Državna maturamojamatura.net/doc/09-10-jesen-sociologija-matura.pdf · SOC D-S001 12 Nacionalni centar za vanjsko vrednovanje obrazovanja SOCIOLOGIJA Sociologija A.indb

SOCIOLOGIJA - Državna maturamojamatura.net/doc/09-10-jesen-sociologija-matura.pdf · SOC D-S001 12 Nacionalni centar za vanjsko vrednovanje obrazovanja SOCIOLOGIJA Sociologija A.indb

Documents
Sociologija Sociologija Prava Web (1)

Sociologija Sociologija Prava Web (1)

Documents
sociologija 1

sociologija 1

Documents
Medicinska sociologija

Medicinska sociologija

Documents
Sociologija nauke

Sociologija nauke

Documents
ELABORAT O STUDIJSKOM PROGRAMU - ffst.unist.hr · primjerice Sociologija, Socijalna ekologija, Sociologija znanosti, Sociologija odgoja, Sociologija odgoja i obrazovanja i drugi

ELABORAT O STUDIJSKOM PROGRAMU - ffst.unist.hr · primjerice Sociologija, Socijalna ekologija, Sociologija znanosti, Sociologija odgoja, Sociologija odgoja i obrazovanja i drugi

Documents
Sociologija menadzmenta

Sociologija menadzmenta

Documents
sociologija kulture

sociologija kulture

Documents
Sociologija potrošnje

Sociologija potrošnje

Documents
Sociologija - skripta

Sociologija - skripta

Documents
Sociologija Sela

Sociologija Sela

Documents
prezentacija sociologija

prezentacija sociologija

Documents
sociologija prezentacije

sociologija prezentacije

Documents
Skripta Sociologija

Skripta Sociologija

Documents
Sociologija-Marksizem-Sociologija religije

Sociologija-Marksizem-Sociologija religije

Documents
Sociologija Tehnike

Sociologija Tehnike

Documents
Sociologija prava – Sociologija – Politična sociologija

Sociologija prava – Sociologija – Politična sociologija

Documents
1. - POSAMEZNIK, DRUŽBA, SOCIOLOGIJA - Dijaski.net · 1. - POSAMEZNIK, DRUŽBA, SOCIOLOGIJA 1-SOCIOLOGIJA IN DRUŽBA Sociologija proučuje DRUŽBO. Pri tem uporablja znanstvene metode

1. - POSAMEZNIK, DRUŽBA, SOCIOLOGIJA - Dijaski.net · 1. - POSAMEZNIK, DRUŽBA, SOCIOLOGIJA 1-SOCIOLOGIJA IN DRUŽBA Sociologija proučuje DRUŽBO. Pri tem uporablja znanstvene metode

Documents
sociologija prava

sociologija prava

Documents
Sociologija okruženja

Sociologija okruženja

Documents
Sociologija - predavanja

Sociologija - predavanja

Documents