2012 m. gegužės 19 d., šeštadienis • Nr. 40 (9163) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

• Nestokojantis humoro jausmo, besidžiaugiantis gyvenimu maes-tro Donatas Katkus pripažįsta, kad televizijos sukurtas populiarumas gyvenime padeda, tačiau pernelyg jo nesureikšmina.

• Sodyba, kurios kieme niekada nenuleidžiama trispalvė, yra neįpras-ta. Joje gyvena nieko bendro su Pre-zidentūra ar Vyriausybe neturintys žmonės.

• Pastebėta, kad kaimynystėje au-gančios daržovės gali skatinti viena kitos augimą, apsaugoti nuo ligų ar atbaidyti kenkėjus.

• Sulaukę donoro organo žmonės gali ne tik išgyventi, bet ir gyventi visavertį gyvenimą.

Šiandien skaitykite:Užsienietis teisybės ieško Seime ir Prezidentūroje

Užsienio pilietybę turintis verslininkas S.Antonovas mano, kad mūsų šalies teisėsauga dangsto nusikaltėlius. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Šiemet sukanka 20 m., kai buvo užmegzti Lietuvos ir Izraelio diplomatiniai santykiai, tačiau žemės ūkio ministrų susitikimas, kurio metu būtų aptartos glaudesnio bendradarbiavimo galimybės, organizuotas pirmąkart.

ŠEŠTADIENIS, 11 p.

Vieni miestai poilsiautojus vilioja triukšmin-gais renginiais, kiti – pramogų gausa, treti džiugina unikalia gamta ir tyru oru.

Apie tai – 6 p.

Lietuvos kurortai nekonkuruoja

Apie tai – 26 p.

Jau šią vasarą Druskonio ežerą papuoš originali plaukiojanti scena. aloefun.eu nuotrauka

Trečiadienį VL su priedais:Ūkininkų žiniosMoters pasaulis

SVEIKATA, 23 p.

Iširusių žemės ūkio bendrovių griuvėsiams sunaikinti ieškoma milijonų litų, o išlikę tokie ūkiai – stiprus ekonomikos ir socialinės kaimo žmonių gerovės ramstis.

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@krastospauda.lt

Rusijos ir Švedijos pilietybes tu-rintis verslininkas Sergėjus Anto-novas sako dabar suprantąs, ko-dėl Lietuvos piliečiai nepasitiki teismais ir prokuratūra. Investici-ją Lietuvoje praradęs vyriškis Lie-tuvoje teisingumo nebesitiki, to-dėl jau svarsto galimybę kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT). S.Antonovas – pirmas už-sienio šalies pilietis, pagalbos krei-pęsis į Seimo Antikorupcijos komi-siją ir šalies Prezidentę.

Skundėsi ir Rusijos ambasadai

„Nenoriu tapti politinių karų bež-džionėle, todėl iš karto prisipažinsiu – buvau Rusijos ambasadoje ir kreipiau-si į ją pagalbos, nes, supraskite, kitos išeities neturėjau. Noriu, kad žmonės ir būsimi investuotojai sužinotų apie korumpuotą Lietuvos teisėsaugą. Man, atrodo, belieka kreiptis į Strasbūro teis-mą“, – pokalbį su „Valstiečių laikraščiu“ pradėjo S.Antonovas. Jis prisipažino, kad yra tarnavęs Sovietų Sąjungos ka-riuomenės žvalgybos daliniuose.

Nukelta į 2 p.

Vismantas ŽuklevičiusVL žurnalistas, vismantas.zuklevicius@valstietis.lt

Artėjanti vasara verčia pasukti galvą, kur atostogauti. Tarp lietu-vių ypač populiarios kelionės į Pie-tų Europą ar Šiaurės Afriką, poilsis lietuviškose kaimo turizmo sody-bose. O kaip turistus šiemet vilios Lietuvos kurortai? Nuo orų priklau-somi Palangos ir Neringos miestai labai daug paslaugų pasiūlyti ne-

gali. O štai į Druskininkus ar Birš-toną atvykę poilsiautojai turi ką veikti bet kokiu oru ištisus metus.

Litas nuo galvos

Palanga anksčiausiai, praėjusį sa-vaitgalį, atidarė vasaros sezoną. Pirmą-jį birželio savaitgalį šį kurortą užplūs senjorai ir senjoros, kurie čia dalyvaus tarptautinėse tinklinio varžybose.

Nukelta į 3 p.

SODYBA, 7 p.

SODYBA, 7 p.

Verslininko prarastų pinigų paieškos nuo Lietuvos teisėsaugos plėšia šventuolės kaukę.

2 2012 m. gegužės 19 d. • Nr. 40 (9163)Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 1 p.

„Bet ta kariškio priesaika nega-lioja, nes neegzistuoja šalis, kuriai priesaiką daviau. Su Rusijos kariuo-mene neturiu nieko bendra“, – pa-tikslino S.Antonovas.

Vyriškis būtinus dokumentus pristatė net Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui (VSD) ir nuo to laiko saugumie-čiai jokių klausimų jam nepateikė. Jis tikino nesąs naujasis rusas, netu-rįs ir milijonų litų. „Esu verslininkas, kurį apgavo partneris, bet Lietuvos

teisėsauga dangsto nusikaltėlius“, – kalbėjo S.Antonovas. Jis tapo pirmu užsienio šalies piliečiu, kuris kreipė-si į Seimo Antikorupcijos komisiją, prašydamas pradėti tyrimą ir bent jau politiškai išjudinti mirties taške įstrigusią bylą.

Klientas tapo verslo partneriu

Verslą Lietuvoje S.Antonovas ketino pradėti apie 2006 m. Iki tol gyveno Stokholme ir dirbo jam priklausančioje bendrovėje „Correx Scandinavia AB“. Ši bendrovė pre-kiavo naftos produktais su Balta-rusija ir Švedija. Iš prekybos naftos produktais įmonė gaudavo komi-sinius, o bendra apyvarta siekdavo iki 1 mlrd. JAV dolerių per metus. Tiesa, 2004 m. pardavimo apimtys gerokai sumažėjo, todėl pašnekovas nutarė įgyvendinti seną svajonę.

„Jau seniai galvojau užsiimti deko-ratyvinio akmens gamyba“, – prisiminė S.Antonovas. Jis anapus Atlanto susi-rado įmonę, kuri gamino įrengimus.

„Apie tai papasakojau ir Ivanui Nevoinai. Jam priklausė lengvatinio apmokestinimo kompanija „Tradeline Ltd“, su kuria mus siejo 5 metų part-nerystė prekybos naftos produktais srityje, pavyzdžiui, kasmet perparduo-davome iki milijono tonų Baltarusi-jos naftos perdirbimo įmonės „AAB Naftan“ naftos produktų, – pasakojo S.Antonovas. – Tuomet aš dar neži-nojau, kad jo ieško Interpolas.“

S.Antonovas tikina, kad I.Ne-voina, kuris buvo ir UAB LIT-INVEST generalinis direktorius bei UAB „Ecolsta“ savininkas, pasiūlė jam pradėti akmens gamybą ben-drovėje „Ecolsta“. Tai esą patikima statybos bendrovė, turinti statybi-ninkų brigadas ir visas tam reika-lingas licencijas. Su I.Nevoina vers-lininkas susitarė dėl proporcingo verslo fi nansavimo.

Nuo 2006 m. rugsėjo Sergėjus kas mėnesį bent savaitę praleisda-vo Lietuvoje, o po poros mėnesių jis jau dirbo UAB „Ecolsta“ projekto vadovu ir rengėsi tapti įmonės ak-

cininku. Vienintelis UAB „Ecolsta“ akcininkas buvo LIT-INVEST.

Pardavė namą Stokholme

S.Antonovas t ikino, kad I.Nevoina nuo pat pradžių delsė įnešti savo fi nansinę dalį į akmens gamybos projektą. „Jau buvo sutar-ta pirkti įrangą iš amerikiečių, todėl pardaviau savo namą Stokholme ir nuo 2007 m. kovo per kelis kartus pervedžiau pinigus iš asmeninės sąs-kaitos Švedijoje į UAB „Ecolsta“ ir UAB LIT-INVEST sąskaitas“, – pa-sakojo S.Antonovas.

Iš pradžių S.Antonovas per-vedė 80 000 JAV dolerių, iš kurių 20 000 dolerių buvo kaip garantija, kad verslininkas fi nansiškai pajėgus įsigyti 186 UAB „Ecolsta“ akcijas.

„Tie pinigai buvo skirti įrangai įsigyti, o dar 12 000 JAV dolerių 2007 m. gegužę atidaviau grynai-siais UAB „Ecolsta“ direktoriui Ei-mantui Vainauskui, kad šis sumokė-tų mokesčius muitinei už nupirktą gamybos įrangą (už mano lėšas) bendrovei UAB „Ecolsta“, – tvirti-no S.Antonovas.

Jo teigimu, bendra investici-jų suma siekė daugiau kaip 92 000 JAV dolerių. Verslininkas tvirti-no, kad UAB LIT-INVEST, nors ir gavo pinigus, nesilaikė įsipareigojimo ir nesušaukė neeilinio akcininkų susi-rinkimo, kuriame jam, kaip potencia-liam akcininkui, turėjo būti surengtas UAB „Ecolsta“ verslo galimybių prista-tymas, tai yra patvirtinta, kad „Ecols-ta“ pajėgi imtis dekoratyvinio akmens gamybos verslo. Susirinkimas nebuvo sušauktas iki tų metų birželio.

Įsikišo Generalinė prokuratūra

Matydamas, kad laikas bėga, o reikalai nejuda, S.Antonovas pasiūlė I.Nevoinai kartu skristi į JAV ir nupirk-ti dirbtinio akmens gamybos įrangą.

„Grįžtant iš Amerikos, Frankfurto oro uoste nustėrau, kai I.Nevoiną su-laikė policijos pareigūnai. Kaip įbestas likau stovėti su krepšiais iš neapmui-tintų prekių parduotuvės“, – prisime-na S.Antonovas.

Paaiškėjo, kad I.Nevoiną vokie-čiai sulaikė Interpolo prašymu pagal Europos arešto orderį. Baltarusijos milicija kaltino jį nelegaliu naftos produktų išvežimu iš „Naftan“ ben-drovės už 8 mln. JAV dolerių.

Sergėjaus teigimu, tuomet I.Nevoinos reikalus tvarkė advokatas Gintaras Balčiūnas, 1999–2000 m. dirbęs teisingumo ministru. „I.Nevoina

turi gerų ryšių Lietuvos teismų ir pro-kuratūros sistemoje, todėl, manau, jam padedant buvo sukurpti raštai Genera-linėje prokuratūroje apie tai, neva Bal-tarusijos KGB reketuoja Lietuvos pi-lietį“, – pasakojo S.Antonovas.

Stebėtina, kad Vokietijos policija iš areštinės I.Nevoiną paleido šešio-mis paromis anksčiau, nei Lietuvos teismas priėmė palankų sprendimą.

Iš I.Nevoinos bendradarbio Ivano Martynovo (jis yra buvusio Baltaru-sijos užsienio reikalų ministro sūnus) Sergėjus sužinojo, kad I.Nevoina su kai kuriais „Naftan“ darbuotojais naftos produktus pardavinėjo ne per valstybinius aukcionus. Po šio įvy-kio Sergėjus pareiškė I.Nevoinai, kad neplėtos bendro verslo, todėl pasku-bomis įsteigė „Correx Baltija“ ben-drovę ir pareikalavo grąžinti visus 92 000 JAV dolerių.

Įžvelgia korupcinį teisininkų klaną

„Man I.Nevoina pagrasino, kad pinigus atgausiu tik tada, kai juos uždirbsiu. Dar pasakė: „Tu neži-nai, kur įsivėlei, nes aš turiu vis-ką – nuo prokuroro iki pamaitin-to teisingumo ministro“, – tvirtino S.Antonovas.

Iš pradžių Sergėjus nepatikėjo, kad Lietuvoje galima nupirkti net teisin-gumą, todėl kreipėsi į Vilniaus apygar-dos teismą. „Nuo tada į reikalus įsikišo G.Balčiūnas“, – įsitikinęs S.Antonovas, teigiantis, kad teisėjas Šarūnas Rač-kauskas tik po 8 mėnesių nuo jo krei-pimosi areštavo „Ecolsta“ turtą. Prime-name, kad teisėjas Š.Račkauskas pagal koncerno „MG Baltic“ ieškinį arešta-vo buvusio „Mitnijos“ vadovo Antano Gureckio šeimos turtą už 77 mln. Lt. („MG Baltic“ šią sumą prisiteisti nu-tarė neva dėl A.Gureckio prasto vado-vavimo „MG Baltic“ iš A. Gureckio įsigytai įmonei „Mitnija“, nors versli-ninko artimieji teigė, kad įmonė dirbo pelningai. Manoma, kad minėtas ieški-nys ir pareigūnų veiksmai A.Gureckį privedė prie savižudybės, žmogus nu-sišovė kratos metu.)

2009 m. I.Nevoina inicijavo „Ecolsta“ bankrotą. „Spėkite, kiek posėdžių su kreditoriais nuo to laiko surengė bankroto administratorius? Nė vieno!“ – tikino S.Antonovas. Teismus pasiekė priešieškiminiai pa-reiškimai, kuriuose I.Nevoina teigia, kad S.Antonovas skolingas „Traidli-ne Ltd“ 88 000 JAV dolerių.

„Nors dokumentai prieš mane buvo suklastoti, Lietuvoje esantis mano asmeninis turtas 3 metus buvo areštuotas. Bet dar įdomiau tai, kad prieš mano valią teismas savo spren-dimu mane padarė „Ecolsta“ akcinin-ku, nors Akcinių bendrovių įstaty-me aiškiai parašyta, kad joks žmogus prieš savo valią akcininku tapti ne-gali“, – piktinosi verslininkas. „Cor-

rex Baltija“ savininkas įsitikinęs, kad anksčiau ar vėliau kaltininkai bus nubausti. Pašnekovas neabejoja, kad Lietuvoje egzistuoja korupcinis teisė-jų, prokurorų ir advokatų klanas.

I.Nevoina ketina įrodyti tiesą

Laikraščiui I.Nevoina teigė, kad S.Antonovas jį šmeižia. „Labai ge-rai, kad jis mane kaltina apgavyste, nes 2011 m. rudenį už šmeižtą pa-daviau jį į teismą. Procesas vyksta, ir žmogus turi įrodyti, kad jį apga-vau. Aš savo tiesą įrodysiu be prob-lemų“, – tikino I.Nevoina.

Paklaustas, kuo baigėsi istorija su Interpolu, I.Nevoina pabrėžė, esą jis nėra ieškomas, bet į Baltarusiją neri-zikuoja įkelti kojos. „Vilniaus apygar-dos prokuratūroje vyksta ikiteisminis tyrimas, ir tikiu, kad nusikaltusieji bus nubausti“, – sakė I.Nevoina. Jis pridūrė, kad iš S.Antonovo, jo įmonės „Correx Baltija“ ir buvusio „Ecolsta“ vadovo E.Vainausko per Vilniaus apygardos teismą bankrutuojanti UAB „Ecolsta“ siekia prisiteisti 568 tūkst. Lt už verslo idėjos pasisavinimą.

„Tai buvo mano įmonės, nors jau ir bankrutuojančios, dekoratyvinio akmens gamybos projektas, o jis (S.Antonovas) idėją pasisavino“, – tikino I.Nevoina.

UAB „Ecolsta“ interesams teisme atstovauja bankroto administrato-rius. Įmonių bankroto valdymo de-partamento prie Ūkio ministerijos atstovo Povilo Valiuko teigimu, de-partamentas yra atlikęs du „Ecolsta“ bankroto administratoriaus neplani-nius veiklos patikrinimus ir net tai-kęs poveikio priemones.

„Šiuo metu bankroto administ-ratoriaus leidimo teikti bankroto administravimo paslaugas galioji-mo panaikinimo klausimas perduo-tas svarstyti Bankroto ir restruktūri-zavimo administratorių atestavimo komisijai“, – paaiškino P.Valiukas. Jo teigimu, įmonių bankrotų likimą sprendžia teismai.

Aktualijos

Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt.

Neplanuoju, nes neatostogausiu. Planuosiu vėliau, prieš atostogas.

Dar bandau sugalvoti, ką ir kur reikės veikti. Jau žinau visas savo atostogų smulkmenas.

Ar jau planuojate vasaros atostogas?

21 proc.

16 proc.

17 proc.

46 proc.

Delčia.Saulė teka 5.06, leidžiasi 21.26.

RytojŠiandien

Šiandien orai bus mažai debesuoti ir be lietaus. Pūs silpnas besikeičian-čios krypties vėjas. Giedra naktis bus šalta, daug kur gąsdins šalnos iki 1–3 laipsnių šalčio, o teigiama oro temperatūra bus tik pajūryje. Dieną lau-kiama 15–20 laipsnių šilumos.

Sekmadienį nedidelė trumpo lietaus tikimybė atsiras tik rytiniuose šalies rajo-nuose, bet jei kur nors ir palis, tai bus tik trumpalaikis lietus. Pūs silpnas pietų, piet-ryčių vėjas. Oro temperatūra naktį bus 3–8, dieną – 21–26 laipsniai šilumos.

Ateinančios savaitės pradžioje Lietuvoje nusistovės vasariški orai. Slėgis ims kristi, dienomis kai kur bus trumpos vasariškos liūtys su perkūnija, o oro temperatūra gali pakilti iki 30 laipsnių šilumos.

orai.lt, VL inf.

Dieną: +21 +26°

Naktį: +3 +8°

Dieną: +15 +20°

Naktį: -3 +2°

PorytDieną: +22 +27°

Naktį: +9 +14°

Užsienietis teisybės ieško Seime ir Prezidentūroje

Rimanto Dovydėno piešinys

Bankrutuojanti įmonė „Ecolsta“ iš užsieniečio S.Antonovo siekia prisi-teisti per 0,5 mln. Lt už verslo idėjos pasisavinimą. O S.Antonovas sako Lietuvoje praradęs investiciją ir... tikėjimą mūsų šalies teisingumu.

Informacija šokiravoLigitas Kernagis, Seimo Antikorupci-jos komisijos pirmininkas sakė, kad komisiją šokiravo S.Antonovo pa-teikta informacija. „Jeigu teismas su-geba žmogų per prievartą padaryti kažkokios įmonės akcininku, net jei šis nesutinka, tai su mūsų teismų sis-tema iš tikrųjų yra kažkas ne taip. Užsieniečio informaciją dar tikrina-me ir, jei viskas pasitvirtins, teismų sistemą reikia pertvarkyti iš esmės, nuo pat pamatų. S.Antonovas, ma-nau, turi teisę ne tik kreiptis pagal-bos į ambasadas, bet ir kelti bylą prieš Lietuvą Strasbūro teisme, ta-čiau tikiuosi, kad to neįvyks. Įdomu ir tai, kad užsienio pilietis kreipėsi tik į Prezidentę ir mūsų komisiją“, – sakė L.Kernagis.

32012 m. gegužės 19 d. • Nr. 40 (9163)Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 1 p.

Čia vyks gausybė įsimintinų ren-ginių. Birželį bus rusų kultūros die-nos, liepą – žvejų šventė, o rugpjūtį Gintaro muziejuje ypatingą atmosfe-rą sukurs nakties serenados. Kurorto svečių laukia ir ne itin maloni žinia. Nuo birželio poilsiautojai, apsisto-siantys Palangoje, mokės rinkliavą už naudojimąsi viešąja kurorto infras-truktūra – po vieną litą už kiekvieną nakvynę. Taip miesto valdžia tikisi pajūrio kurorto biudžetą dar šiemet papildyti maždaug 600 tūkst. Lt.

2011 m. duomenimis, Palangos apgyvendinimo įstaigose apsisto-jo beveik 60 tūkst. poilsiautojų, t. y. 6,1 proc. daugiau nei 2010-aisiais. Pagrindiniai Palangos klientai yra Lietuvos poilsiautojai, taip pat kai-myninės Latvijos turistai bei svečiai iš Rusijos ir Vokietijos.

Mineralinis vanduo medžių šakose

Gerų naujienų žada vos 3 tūkst. gy-ventojų turintis balneologinis (balneo-logija – mokslas, tiriantis mineralinio vandens panaudojimą ligų profi laktikai ir gydymui) ir purvo terapijos kurortas prie didžiųjų Nemuno kilpų. „Esame numatę intensyvų gyvenimą vasaros sezonu, – pasakojo Birštono turizmo informacijos centro (TIC) vadovės pareigas laikinai einanti Rūta Kapačins-kaitė. – Vasaros sezono atidarymą švęsi-me antrąjį birželio savaitgalį. Renginių netrūks nei vandenyje, nei ore, nei ant

žemės: vyks koncertai ir mugės, į dangų kils oro balionai, norintys paplaukioti galės rinktis laivus arba valtis.“

Po vasaros atidarymo šventės, pasak R.Kapačinskaitės, per Min-daugines vyks galiūnų turnyrai, o rugpjūtį – tradicinė irklavimo rega-ta Gintaro keliui atminti. „Kurorto svečiai galės pamatyti vikingų valtis, laivus su drakonais ir visokių kitokių neįprastų akiai irkluojamų vandens transporto priemonių. Kiekvieną liepos šeštadienį kviesime į sakrali-nės muzikos koncertus Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje“, – renginius kurorte pristatė l. p. e. TIC vadovė.

Statistikos duomenimis, pernai Birš-tone apsistojo 7 proc. daugiau svečių nei 2010 m. – per 30 tūkst. Lietuviai suda-rė 86 proc. visų atvykėlių. Iš užsieniečių

kurortą labiausiai pamėgo vokiečiai, ru-sai ir latviai. „Galime pasidžiaugti, kad neturime sezoniškumo problemų. Sa-natorijos užimtos (73,5 proc.) visus me-tus“, – sakė Birštono savivaldybės Stra-

teginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjo pavaduotojas Egidijus Dargis.

Pasak jo, Birštonas sulaukia vis daugiau investicijų ir kasmet tampa vis mielesnis bei jaukesnis. „Šiais ir kitais metais bus įrengti nauji dvira-čių takai. Rekonstruojamas kurhau-zas, kuriame lankytojai galės daly-vauti meniniuose projektuose. Ypač įdomi naujovė – mineralinio vandens garintuvai, kurie nemokamai lanky-tojams atvirame ore sukurs druskų vonios atmosferą, – investicinius pro-jektus pristatė savivaldybės specialis-tas. – Didžiausia kurorto sanatorija „Birštono šaltinis“, ilgą laiką buvusi apleista, dabar rekonstruojama. Po kelerių metų, tikimės, ji priims pir-muosius poilsiautojus.“

Pasak savivaldybės tarnautojo ir tu-rizmo specialistės, Birštono koncepci-ją atspindi trys svarbiausi veiksniai – atviros erdvės, sveikatinimas ir aktyvus poilsis gamtoje. E.Dargis suintrigavo projektu, kuris bus įgyvendintas kitais metais: mineralinis vanduo bus leidžia-mas per medžių šakas – taip bus kuria-ma švaraus ir sveiko oro aplinka. Tai jau populiaru JAV, Lenkijos kurortuose.

Daugiabriaunio deimanto privalumai

Viešųjų ryšių vyriausiosios speci-alistės Agnės Petrauskaitės teigimu,

Druskininkai – sparčiausiai besivys-tantis Lietuvos kurortas, prilygstan-tis geriausiems Europos kurortams ir galintis pasiūlyti reikliam klientui viską, ko geidžia širdis. „Rasti lais-

vų vietų viešbučiuose ar sanatorijo-se, kurių kurorte yra apstu, iš anks-to nerezervavus, beveik neįmanoma. Kokia šio fenomeno paslaptis? Ko-dėl Druskininkai tarsi magnetas traukia svečius grįžti? – retoriškai klausė savivaldybės tarnautoja ir pati atsakė. – Druskininkai išsiskiria ge-bėjimu sujungti esminius dalykus į vieną visumą. Šis miestas – tarsi daugiabriaunis deimantas, žėrintis įvairiomis spalvomis.“

Pasak A.Petrauskaitės, Druski-ninkų moto – „viskas viename“. „Čia

nėra sezonų, čia – amžina vasara ir nesibaigianti žiema. Veiklos ras visa šeima nuo paties mažiausio iki vy-riausio, – kurorto privalumus žėrė viešųjų ryšių specialistė. – Miesto svečiai patiria harmoniją.“

Druskininkus puošia renovuotos gatvės, nauji šaligatviai, vakare švie-čiantys fontanai. Turistai čia gali išsi-versti be automobilio, nes viskas pa-siekiama ranka. „Visame mieste ir jo apylinkėse įrengti patogūs dviračių ir pėsčiųjų takai, nuo kurių atsive-ria vaizdinga panorama“, – pasakojo A.Petrauskaitė.

Druskininkuose įrengti europie-tiškus standartus atitinkantys SPA centrai, veikia 7 atnaujintos sanato-rijos, renovuotos senosios gydyklos. Praėjusiais metais pastatytas naujas tiltas per Nemuną gerokai sutrum-pino atstumą nuo miesto centro iki slidinėjimo trasos. Nuo tilto atsiveria įspūdinga naktinė kurorto panorama. Druskininkų perspektyvoje drąsūs ir novatoriški projektai – virš medžių viršūnių iki slidinėjimo trasos kel-siantys funikulieriai, dirbtinė jūra su pajūrio smėliu.

Švarus ir tylus užkampis

Unikalioje Kuršių nerijoje įsi-kūrusios Neringos siūlomas poilsis skirtas nuo miesto triukšmo pavar-gusiam žmogui. „Svarbiausia mūsų prekė – tyla ir gamtos grožis. Ne-ringa yra sanatorija po atviru dan-gumi“, – sakė Neringos savivaldy-bės administracijos vyr. specialistė Sandra Vaišvilaitė ir pridūrė, kad Neringoje išmetamų teršalų kiekis keliasdešimt ar net kelis šimtus kar-tų mažesnis už šį rodiklį kituose ku-rortuose.

„Daugiau nei 80 proc. Neringos lankytojų yra nuolatiniai poilsiauto-

jai, o daugiau kaip pusė jų lankosi Ne-ringoje kasmet ar net kelis kartus per metus, – pabrėžė S.Vaišvilaitė. – Va-saros sezono metu para viešbutyje vi-dutiniškai kainuos 200–440 Lt, o išsi-nuomoti butą atsieis 160–270 Lt.“

Iš visų atvykstančių į Neringą užsieniečių daugiausia yra vokiečių. 2010 m. jie sudarė 55,25 proc. svečių. Pasak savivaldybės tarnautojų, pasta-ruoju metu ypač daugėja poilsiauto-jų iš Latvijos, Estijos, Baltarusijos ir Pietų Europos – Italijos, Prancūzijos, turistų iš Skandinavijos.

Aktualijos

(Ka. 106)

1851 m. įkurtas Birštono kurortas kviečia daugiau laiko praleisti gamtoje. fotodiena.lt nuotrauka

Tiltas į Baltijos jūrą yra viena labiausiai poilsiautojų ir turistų lankomų vietų Palangoje. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Neringa traukia ramybės išsiilgusius pasiturinčius miestiečius.Martyno Vidzbelio nuotrauka

S.Vaišvilaitė pabrėžė: „Svarbiausia mūsų prekė – tyla ir gamtos grožis. Ne-ringa yra sanatorija po atviru dangumi: čia išmetamų teršalų kiekis keliasde-šimt ar net kelis šimtus kartų mažesnis už šį rodiklį kituose kurortuose.“

Poilsiautojos akimisKaunietės Rasos, pernai apsilankiusios visuose šalies kurortuose, teigimu, di-džiausią pažangą padarė Druskininkai, o Palanga nuvylė. „Prisimenu Druskinin-kus 1997-aisiais: apleistos sanatorijos išdaužytais langais, nesutvarkyta aplinka, daug bedarbių. Nedarbas mieste siekė daugiau kaip 20 proc. Dabar Druskininkai ne tik atsigavo, bet ir pralenkė kitus kurortus paslaugų įvairove, tvarkinga aplin-ka, – pagyrų piečiausiam šalies kurortui negailėjo 32-erių verslininkė. – Biršto-nui linkėčiau iniciatyvesnės valdžios, Neringos vadovams – daugiau bendrauti su verslininkais, o Palangai, kuri turi visas galimybes plėstis ir gerinti paslaugų kokybę (oro uostą, jūrą, šalia esantį Klaipėdos uostą), – keisti valdžią. Dabar čia stabdomos investicijos, o ne vasaros sezono metu didžiausiame šalies kurorte visai nėra ką veikti. Sėdėti kavinėje? Tą daryti galiu ir Kaune.“

Lietuvos kurortai nekonkuruojaLietuvos kurortai nekonkuruoja

4 2012 m. gegužės 19 d. • Nr. 40 (9163)Valstiečių laikraštis

Rūta Klišytė

Anderso Behringo Breiviko teismo procesas, prikaustęs viso pasaulio dėmesį, tęsiasi. Šis vikin-giškos išvaizdos jaunas norvegas, „šiaip gyvenime malonus žmogus“, vienas surengė sprogimą prie Vy-riausybės pastato ir skerdynes val-dančiosios partijos jaunimo sto-vykloje, per kurias žuvo daugiau nei 70 žmonių. Paklausite: ar šis žmogėdra nusipelnė tokios išskirti-nės atidos, tokio žmogiško apsiėji-mo?! Tokį derėtų vežioti po miestų gatves narve, kad žmonės spaudy-tų į veidą ir badytų slidžių lazdo-mis! Tačiau neabejoju, kad būtent Lietuvai šis itin sudėtingas teisimo procesas yra labai svarbus.

Norvegai mano, kad teismas puikiausiai susitvarko su nepavydė-tina užduotimi. A.B.Breiviko kal-tintoja, jauna dviejų vaikų mama, praminta „ledo angelu“, tapo pa-vyzdžiu, kad dera laikytis ir valdytis tarnaujant teisingumui ir vykdant pareigą tėvynei. Šalies žiniasklaida stengiasi kuo nešališkiau nušviesti procesą, ir jai, sutikime, sekasi. Čia tenka nuryti kartų pavydo jausmelį: žiniasklaidai bepigu, juk norvegai

pasitiki ja, didžiuojasi teismų sis-temos žmogiškumu ir skaidrumu. Žmogiškumas norvegams yra svar-biausia. Šios pamatinės vertybės jie nežada atsisakyti jokiomis aplinky-bėmis. 40 tūkst. žmonių lietui ly-jant susirinko vienoje Oslo aikštėje dainuoti dainos, kurios Breivikas nekenčia. Toks yra tikrai civilizuo-tas protestas prieš jo skleidžiamas nežmoniškas idėjas.

Kita vertus, ar mes neturime pa-grindo abejoti savo teismais ir ži-niasklaida, kaip ir norvegai – pasi-tikėti šiais? Tačiau prisiminkime, kad šis abipusis pasitikėjimas – tai ilgo sunkaus Norvegijos visuome-nės sąmonėjimo vaisius. Pabus-ti ir atsikelti nepakanka: tai – tik vienos dienos rytas, tik pati kelio pradžia.

Svarbiausias dalykas, kurį tu-rėtume perimti iš norvegų, yra jų ryžtas išsiaiškinti šios tragedi-jos priežastis laikant ją savo pačių bėda. O mes, užklupti šiurpių įvy-kių (Lietuvoje šių nūnai pakanka), elgiamės visiškai priešingai. Baisė-damiesi savo išsigimėliais – ir pe-dofi lais, ir vaikžudėmis – siekiame nuo jų atsiriboti: ne mano daržas, ne mano pupos, esu doras katali-kas. Arba įtikinėjame save ir kitus: nieko tokio ir nebuvo, tai – tik ne-geras vaiko sapnas.

Tačiau norvegai puikiai suvo-kia, kad nuo šios kraupios istorijos jie nei pabėgs, nei pasislėps. Visi jie tapo vieno žmogžudžio auka, o dabar jų laukia trys sunkūs iš-bandymai. Pirma, teisingas bude-

lio teisimas, kurį smarkiai kom-plikuoja dvi priešingos teismo medicinos psichiatrų išvados dėl Breiviko pakaltinamumo. Antra, išsiaiškinimas, kaip ir kodėl tai ga-lėjo nutikti tolerantiškoje Norve-gijoje. Trečia, jos visuomenės lau-kia ilgas gijimas po patirto šoko ir traumos.

Priminsiu, kad pirmąkart buvo konstatuota, jog A.B.Breivikas serga psichikos liga, todėl jis ne-galėjo suvokti savo veiksmų. Ir mūsų psichiatrai vienbalsiai pri-tarė, kad viskas čia aišku kaip die-ną: kliedintis ligonis išžudė per 70 tautiečių. Tačiau ši išvada su-kėlė norvegų pasipiktinimą: ar šis apsukrus vyrukas, kelerius me-tus kruopščiai planavęs teroro iš-puolius ir tiksliai šaltakraujiškai juos įvykdęs, galėjo nesusivokti, ką daro? Nauja ekspertizė nusta-

tė, kad A.B.Breivikas yra viso pro-to, o psichiatrai prisipažino gali-mai suklydę, ką teismo procesas turėtų patvirtinti arba ne... Tik ar dėl to mums visiems bus ramiau? Kyla kitų rimtų klausimų. Ar svei-kai mąstantis, bet moraliai luošas asmuo pakaltinamas? Kaip tokie moraliniai išsigimėliai atsiranda

sveikoje visuomenėje? O gal vis dėlto tai ji pati slapčia serga?

Teroristinis aktas baisus ne tik dėl nekaltų aukų: jis šalį sukrečia iš esmės, sukelia visuotinę nepasi-tikėjimo ir baimės atmosferą. Ta-čiau A.B.Breiviko išpuolis, atro-do, neprivers Norvegijos nukrypti nuo atviros humaniškos visuome-nės kūrimo kurso.

O šio kurso norvegai laikosi se-niai ir atkakliai, kartais labai dide-le kaina. Čia dera prisiminti didį norvegų rašytoją Knutą Hamsuną, Nobelio premijos laureatą. Maža tauta turėtų didžiuotis tokiu žy-miu sūnumi, tačiau neseniai pa-saulyje paminėtos 150-osios rašy-tojo gimimo metinės Norvegijoje sukėlė skaudžių diskusijų bangą. Mat Knutas Hamsunas laikomas tėvynės išdaviku. 1940-aisiais ver-machto armijai įžengus į Norvegi-

ją įtakingas rašytojas ragino šalies karalių kapituliuoti, o tautiečius – atsisakyti beviltiškos kovos prieš galingiausią pasaulyje karinę jėgą. K.Hamsunas atvirai žavėjosi ja ir pataikavo Adofui Hitleriui, at-sisakė užtarti myriop pasmerk-tus žymius savo tautiečius. Nuo gėdingo teismo už tėvynės išda-

vimą jį išgelbėjo tik teismo psi-chiatrų išvada, kad garbaus am-žiaus K.Hamsunas yra psichiškai paliegęs. Tačiau jo žmona, vaikų rašytoja, nacionalsocialistė, buvo nuteista katorgos darbams. Da-bar pasigirsta balsų, kad anuomet psichiatrai padarė tai, ko norvegų visuomenė slapčia troško: savo iš-vada jie nuplovė tautos gėdą. Su okupantas kolaboravę norvegai po karo to gėdijosi, o čia pato-gi priedanga: ar tik ir jie nebu-vo, kaip K.Hamsunas, psichiškai pakrikę?

„Bado“ autorius savo dienas 1948 m. baigė uždarytas psichiatri-jos klinikoje, atskirtas nuo pasaulio, pasmerktas tautiečių. Šie nepajėgė jam, net ir pripažintam neveiksniu, dovanoti realaus žmogiškumo pra-radimo net dėl rašytojo humanisto talento. O šiandien jie nebesutinka

A.B.Breiviko bylos užbaigti žodžiu „nepakaltinamas“.

Nuoširdžiai tikiu, kad norvegai sėkmingai įveiks visus tris išban-dymus. Žemai lenkiuosi prieš šios tautos gebėjimą nepasiduoti pyk-čiui, atsispirti susipriešinimui. Ta-čiau dėl mūsų pačių man smarkiai gelia širdį.

Išsiskyrimas su draugais visuo-met sukelia liūdesį. Panaši nuotai-ka viešpatavo kambaryje, kur Jėzus prieš kančią su savo mokiniais val-gė vakarienę. Atsisveikindamas su jais, Jėzus kvietė nebijoti ir neliūdė-ti: „Tenebūgštauja jūsų širdys ir te-neliūdi!“ Maža to, ragino mokinius būti pilnus džiaugsmo: „Aš jums tai kalbėjau, kad jumyse būtų manasis džiaugsmas ir kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų“ ( Jn 15, 11).

Dabartinis postmodernus pa-saulis yra pilnas liūdesio ir neti-kro džiaugsmo. O tikras džiaugs-mas žmogui yra gyvybiškai būtinas. Jei jo trūksta, gyvenimas praranda skonį, o žmonės tampa nedraugiš-ki, pikti, besiriejantys dėl kiekvie-nos smulkmenos. Visa tai matome šalia savęs.

Neišgyvendami tikro džiaugsmo, žmonės pradeda ieškoti jo pakaitalų, kaip antai, alkoholio, narkotikų arba seksualinių patirčių sureikšminimo.

Tokiu keliu eidamas žmogus neju-čiomis degraduoja.

Katalikų tikėjimas, kaip ir visa krikščionybė, yra tikro džiaugsmo nešėjas. Kristaus mokiniai taip pat buvo pilni nerimo ir liūdesio, nes po savo Mokytojo nukryžiavimo neži-nojo, nei kaip gyventi, nei ką toliau daryti. Prisikėlusio Kristaus pasiro-dymas tik iš dalies išsklaidė jų liūde-sį. Tačiau atėjo Sekminių diena, kai mokiniai buvo pakrikštyti Šventą-ja Dvasia. Ant jų nužengė Šventoji

Dvasia ir neatpažįstamai juos pa-keitė, ir tai visi aiškiai matė. Bailūs, abejojantys ir liūdesio pilni mokiniai staiga prisipildė ryžto ir džiaugs-mo – jis tiesiog liejosi per kraštus. Jie drąsiai skelbė ir liudijo Kristų.

Tikinčio žmogaus širdis džiaugs-mo prisipildo tik tuomet, kai jis iš-gyvena Jėzaus artumą. Deja, dažnai būna, kai Dievą tikima, bet jo artu-mo neišgyvenama. Kaip tai nutinka? Kas tik protu priima Dievą, bet su juo

nebendrauja kasdienėje nuoširdžioje maldoje, kas su Viešpačiu neaptaria savo darbų ir planų, kas suklydęs jo neatsiprašo, kas nedėkoja jam už gy-venimą, už žmones, už gražią gamtą ir kitas jo dovanas, tas svyruoja tarp Dievo ir pasaulio ir tokia dvasinė bū-sena negali teikti džiaugsmo.

Kristus neatsitiktinai Paskutinės vakarienės kambaryje kvietė savo mokinius: „Pasilikite mano meilėje!“ Ir dar pridėjo: „Tai mano įsakymas, kad vienas kitą mylėtumėte, kaip aš

jus mylėjau. Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti“ ( Jn 15, 12–13). Štai atsakymas, ko reikia, kad būtume pilni džiaugsmo, – reikia mylėti Dievą ir vieniems kitus. Mylėti ne žodžiais, bet darbais.

Kad ne tik tikėtume, bet ir pa-miltume Jėzų, turime bandyti jį vis geriau pažinti. Dėl šios priežasties Šventasis Raštas turi tapti paranki-ne kiekvieno kataliko knyga. Nerei-kia jo skaityti kaip romano ištisai,

bet reikia skaityti kasdien ir maldos dialoge ieškoti Dievo veido.

Rasti Jėzų ir jį pamilti labai daž-nai padeda geri draugai ir geros re-kolekcijos. Kiekvienas tikintysis, ku-riam pasisekė priartėti prie Jėzaus, galėtų paliudyti, kiek daug yra gavęs iš rimtų rekolekcijų, kitaip vadina-mų dvasinėmis lavybomis.

Tik nevalia užmiršti, kad neįma-noma pamilti Dievo, jei nemylėsi-me žmonių. Ne veltui Jėzus sakė: „Ką padarėte vienam iš mažiausiųjų mano brolių, man padarėte.“ Todėl normali krikščioniška bendruomenė visuomet turi būti tarnaujanti ben-druomenė, kurios nariai pastebi sto-kojančius, skriaudžiamus, nustumtus į gyvenimo pakraščius ir bando jiems padėti. „Caritas“ ir kitos krikščioniš-kos meilės tarnybos tik tam ir yra su-

sikūrusios, kad galėtų padėti stoko-jantiems ir kenčiantiems žmonėms.

Kai žmogus suvokia tarnaujan-čios meilės svarbą savo gyvenime ir pradeda ją įgyvendinti, jo širdis prisipildo tikro džiaugsmo, kurio negali atimti net patiriami priešiš-kumai. Tad jei norime būti kupini džiaugsmo, rūpinkimės turėti ne daug daiktų, o daug meilės.

Rūpinkimės turėti ne daug daiktų, o daug meilės

Komentarai

Savaitės komentaras

Moraliniai išsigimėliai kelia skaudžius klausimus

Kas tik protu priima Dievą, bet su juo nebendrauja, kas su Viešpačiu neaptaria savo darbų ir planų, kas suklydęs jo neatsiprašo, kas nedė-koja jam už gyvenimą, už žmones, už gražią gamtą, tas svyruoja tarp Dievo ir pasaulio ir tokia dvasinė būsena negali teikti džiaugsmo.

Iš norvegų turėtume perimti jų ryžtą išsiaiškinti tragedijos priežas-tis. O mes, užklupti šiurpių įvykių, elgiamės priešingai. Baisėdamiesi savo išsigimėliais – ir pedofi lais, ir vaikžudėmis – siekiame nuo jų at-siriboti: ne mano daržas, ne mano pupos, esu doras katalikas.

Investuotojai iš Vokietijos netoli Šiaulių planuoja statyti pirmą šalyje saulės jėgainę ant uždaryto Kairių sąvartyno kaupo. Tokią idėją siūlo Šiauliuose įsikūrusi antrinė vokie-čių inžinierių įmonė.

Jos direktoriaus pavaduotojos So-natos Aleksandravičienės teigimu, Vokietijoje saulės energija ypač po-puliari, daug dėmesio skiriama ener-getinei šalies nepriklausomybei, o už-dengti sąvartynai šioje šalyje jau seniai naudojami saulės jėgainėms statyti.

Potencialūs investuotojai susido-mėjo pasiūlyta galimybe statyti sau-lės jėgainę ant Kairių sąvartyno kau-po. Preliminariais skaičiavimais, esant optimaliam jėgainės pajėgumui, kai geriausiai panaudojamos saulėtosios kaupo pusės, elektrinės išlaidos siek-tų apie 30 mln. Lt, o pajamos už par-duotą į bendrą tinklą elektros energi-ją viršytų 3 mln. Lt per metus.

Uždarytų sąvartynų kaupus pa-naudoti saulės energijai gaminti planuoja ir kitų Lietuvos regionų atliekų tvarkymo centrai.

Eltos inf.

Ant sąvartyno – saulės jėgainė

Martyno Vidzbelio nuotrauka

52012 m. gegužės 19 d. • Nr. 40 (9163)Valstiečių laikraštis

(Užs. 289)

6 2012 m. gegužės 19 d. • Nr. 40 (9163)Valstiečių laikraštis

Vida TavorienėVL žurnalistė

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis tikina, kad kai kurių poli-tikų nuogąstavimams, esą bendro-vės virtusios latifundiniais (latifun-dija – didelė privati žemės valda) ūkiais, nėra jokio pagrindo. Žemės ūkio įmonės ir bendrovės, kurių daugeliui šiemet sukanka 20 metų, dirba tik per 13 proc. žemės, tačiau pagamina daugiau nei trečdalį pre-kinės žemės ūkio produkcijos. Jose darbo našumas yra bene 3 kartus didesnis nei kituose ūkiuose, o mo-kesčių jos sumoka kelis kartus dau-giau nei kiti žemės naudotojai.

Liko tūkstančiai griuvenų

„Kas dirba, nestovi vietoje. Ben-drovės sustiprėjo, įsigijo naujos technikos, taiko naujas technologi-jas“, – sakė ilgametis Kėdainių ra-jono Krakių žemės ūkio bendro-vės vadovas Nikolajus Danilčenka, šiemet pelnęs konkurso „Lietuvos kaimo spindulys“ nominaciją „Eko-nomiškai ir socialiai motyvuotos že-mės ūkio įmonės vadovas“.

Anot J.Kraujelio, dvidešimt metų – pakankamas laiko tarpas įsitikinti pasirinktos ūkininkavimo formos gyvybingumu, juolab kad aplinka darbui buvo nepalanki, ypač pirmą dešimtmetį.

„Per jį ne vienas tūkstantis gamy-bos kompleksų ir bendrovių dar kar-tą buvo „privatizuotos“ ir išsiskirstė. Šiandien visoje šalyje – tūkstančiai bu-vusių fermų, sandėlių, dirbtuvių, vai-kų darželių, kultūros namų griuvenų. Joms sunaikinti ieškoma dešimčių mi-lijonų litų biudžeto lėšų, o gal net tiki-masi gauti ES paramą“, – skausmingus bendrovių draskymo laikus prisiminė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asoci-acijos (LŽŪBA) prezidentas.

Statistikos departamento duo-menimis, 2010 m. Lietuvoje buvo 646 žemės ūkio įmonės, iš jų 257 – bendrovės. Žemės ūkio įmonės dirbo 368 tūkst. ha žemės, arba

13,5 proc. (bendrovės dirbo tik 8,8 proc.) visų ūkių naudojamos žemės.

Viena ranka duoda, kita atima

Žemės ūkio bendrovių atstovai mano, kad nuomonių apie tokius ūkius, juose vykusius ir vykstančius procesus buvo ir yra įvairių – palankių ir kate-goriškai priešiškų. Tačiau bendrovės egzistuoja, plečia savo veiklą, tobulėja. Anot J.Kraujelio, jos tapo patrauklios siekiantiesiems lengvo pelno.

Per pastarąjį dešimtmetį, beveik nesikeičiant bendrovių skaičiui ir nau-dojamos žemės plotams, gamyba nuo-lat didėjo. Bendrovių pagamintos pro-dukcijos dalis nuo 20 proc. 2000 m. padidėjo iki 29 proc. 2011 m., o ūki-ninkų ūkiuose sumažėjo atitinkamai nuo 81 proc. iki 71 proc. Ypač dideli pokyčiai gyvulininkystės produkcijos gamyboje. Bendrovių padaugėjo nuo 26 proc. iki 41 proc., o ūkininkų su-mažėjo nuo 74 proc. iki 59 proc.

Žemės ūkio įmonėse 2011 m. ben-drosios žemės ūkio produkcijos iš vie-no hektaro pagaminta už 5 674 Lt, arba 2 kartus daugiau nei viduti-niškai šalyje ir 2,3 karto daugiau nei

ūkininkų ir šeimos ūkiuose. Žemės ūkio bendrovės pajamų už parduo-tą augalininkystės ir gyvulininkystės produkciją iš vieno žemės ūkio naud-menų hektaro gavo po 3 160 Lt, o ūkininkai, šeimos ūkiai ir smulkio-sios bendrovės – po 1 122 Lt.

LŽŪBA prezidentas pabrėžė, kad naudodamos tik apie 13 proc. žemės ūkio naudmenų bendrovės ir kitos žemės ūkio įmonės pagamina dau-giau nei trečdalį prekinės produkci-jos. Jose darbo našumas yra bene 3 kartus didesnis nei kituose ūkiuose.

„Žmonės turi darbo ir pajamų, yra apdrausti socialiniu ir sveikatos draudimu. Įvairių mokesčių bendro-

vės sumoka kelis kartus daugiau nei kiti žemės naudotojai“, – pabrėžė J.Kraujelis. Vieno darbuotojo dar-bo vieta bendrovėms vidutiniškai per metus atsieina 21 413 Lt , iš ku-rių darbo užmokestis – 16 477 Lt, o socialinis ir sveikatos draudimas – 4 936 Lt. LŽŪBA vadovas atmetė priekaištus, kad bendrovės pasiima daugiau išmokų. Štai 2010 m. dota-cijų ir subsidijų 1 ha teko 602 Lt, o žemės, gyventojų pajamų, pelno mo-

kesčiai, socialinio ir sveikatos draudi-mo įmokos buvo 303 Lt. „Taigi rei-kia aiškiai pasakyti, kad viena ranka duoda, kita atima“, – sakė jis.

Vargsta su gyvuliais

J.Kraujelis teigiamai vertina tai, kad bendrovės nesusižavėjo sezoni-ne augalininkyste, o plėtojo daugia-šakę gamybą, t. y. išsaugojo ir gyvu-lininkystę. Ši šaka ne tik užtikrino žmonėms nuolatinį darbą ir paja-mas, bet ir suteikė galimybių žemę gerinti organinėmis trąšomis.

Tačiau žemės ūkio bendrovių vado-vai nėra tokie laimingi neatsisakę gyvu-

lininkystės. „Ne kartą sakiau, kad gai-liuosi, jog rekonstravome fermas. Be jų dabar gyventume kur kas ramiau. Perdirbėjai tiesiog tyčiojasi iš pieno ir mėsos gamintojų. Jie primeta savo są-lygas, o mes nesame tokie vieningi kaip, tarkime, Lenkijos, Prancūzijos žemdir-biai, todėl negalime apginti savo intere-sų“, – pareiškė N.Danilčenka.

Apie 2 500 ha žemės dirbančioje Krakių žemės ūkio bendrovėje, be augalininkystės, plėtojamas pieno

ūkis, laikomi mėsiniai galvijai, kiaulės ir arkliai. Bendrovė turi mėsos per-dirbimo cechą, kuriame pagamintą produkciją parduoda ūkininkų tur-geliuose ir savo parduotuvėse.

„Prekybos centruose mūsų pro-dukcija paskęstų ir niekas nežinotų, kad ji pagaminta iš geros lietuviškos mėsos“, – teigė N.Danilčenka. Anot jo, bendrovėms sunkiau laikytis dėl žemės ūkio produkcijos gamintojams taikomų įvairaus dydžio mokesčių. „Štai turgelyje stovi du prekiautojai, iš kurių vienas moka PVM, o kitas to nedaro. Akivaizdu, kad daugiau mo-kesčių mokančiojo produkcija bus brangesnė. Pirkėjams sunku paaiš-kinti, kodėl taip yra“, – dėstė Krakių žemės ūkio bendrovės vadovas.

Nemenka našta bendrovėms tampa ir auganti tikrintojų armija. Steigiasi vis daugiau visokių tarny-bų, kurios randa, ką kontroliuoti ir tikrinti ūkiuose.

Paslaugų teikėjus pjauna mokesčiai

Išlikusios žemės ūkio bendro-vės – socialinės kaimo žmonių gero-vės ramstis. N.Danilčenka sakė, kad kitaip ir būti negali. Atsitikus kokiai nelaimei visiems tapo įprasta kreiptis į bendrovės vadovą. Miestelio ben-druomenė ir bendrovė kartu rengia šventes, gražina aplinką ir kt. Ben-drovė teikia ir žemės dirbimo paslau-gas, tačiau jų vis mažiau kam prireikia. „Kaimo žmonės sensta, jų sklypeliai mažėja, kiti jų visai atsisako. Kažkada vienas politikas sakė, kad žemės ūkis mums nereikalingas, nes produkcijos mums priveš iš Europos. Liūdna, bet taip ir atsitiko“, – apgailestavo Krakių žemės ūkio bendrovės vadovas.

Anot J.Kraujelio, paslaugas kai-mo gyventojams teikiančias ben-droves papjovė mokesčiai. Anks-čiau toks bendradarbiavimas buvo nemenka paspirtis žmonėms.

Stinga nuosavos žemės

LŽŪBA prezidento manymu, daugelio bendrovių perspektyvos geresnės nei kitų mūsų šalies ūkių. „Jei po 2013 m. išmokos priartės prie ES 27 šalių vidurkio ir ne-bus prigalvota nelogiškų saugiklių, mūsų šalies bendrovės bus konku-rencingesnės už Vakarų šalių senbu-vių ūkininkus“, – įsitikinęs jis.

Viena didžiausių problemų – dir-bama žemė. „Bendrovėms, kaip ir ūkininkams, reikia turėti garantuotą ilgalaikiam naudojimui žemės plotą. Kai to nėra, kyla rimta rizika investi-cijoms. Netinkamas sprendimas, kad visiems ūkiams, nesvarbu, ar vienas dirba, ar 32 (kaip dabar yra vidutiniš-kai bendrovėse), nuosavybės teisėmis galima turėti ne daugiau kaip 500 hektarų“, – dėstė J.Kraujelis.

Ne mažiau svarbus rūpestis – žemė-naudų konsolidacija. Dabar vidutiniš-kai bendrovės naudoja po 150 sklypų, išsimėčiusių 15–20 km atstumu. Su-daromos nuomos sutartys su 100–200 savininkų. Anot LŽŪBA vadovo, jei tai pavyktų sutvarkyti, produktyvumą gali-ma būtų padidinti 30–40 proc.

Aktualijos

Žemės ūkio bendrovės Žemės ūkio bendrovės kratosi latifundijų įvaizdžiokratosi latifundijų įvaizdžio

Iširusių žemės ūkio bendrovių griuvėsiams sunaikinti ieškoma milijonų litų, o išlikę tokie ūkiai – stiprus ekonomikos ir socialinės kai-mo žmonių gerovės ramstis.

Bendrovės nesusižavėjo sezonine augalininkyste, o plėtojo daugiašakę gamybą, t. y. išsaugojo ir gyvulininkystę. Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

J.Kraujelis: „Daugelio bendrovių perspektyvos geresnės nei kitų mūsų šalies ūkių. Jei po 2013 m. išmokos priartės prie ES 27 šalių vi-durkio ir nebus prigalvota nelogiškų saugiklių, mūsų šalies bendro-vės bus konkurencingesnės už Vakarų šalių senbuvių ūkininkus“.

Meile Tėvynei alsuojantys tremtinių šeimos namai

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis

11 p. 19 p.

Sodyba

Sveikata

23 p.

7 p.7 p.

23 p.

Nuo 2015-ųjų kiekvienas buitinis elektros vartotojas galės pasirinkti elektros tiekėją, kuris energiją pirks elektros biržoje, netrukus sujungsiančioje visus Šiaurės Europos elektros gamintojus.

Marius Eidukonis

Kasmet vidutiniškai 500 žmonių laukia vieno ar kito organo persodinimo, tačiau sulaukti pavyksta tik trečdaliui.

Daiva Šalc

Matyti sodybą, kurios kieme niekada nenuleidžiama trispalvė, yra neįprasta. Juolab, kad joje gyvena nieko bendro su Prezidentūra ar Vyriausybe neturintys žmonės.

Nijolė Baronienė

Kokybės ir smalsumo prisodrintas Donato Katkaus gyvenimas

Vargu ar rastume kitą žymią nelietuviškos kilmės didikų giminę, kuri būtų tiek nusipelniusi Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei ir tiek nuveikusi jos valstybingumo labui. Abiejų Tautų Respublikos istorija – tai ir Sapiegų istorija, šios giminės didžiavyrių išgyventa, aistringai kurta bei stropiai sergėta. Todėl jų, svetimtaučių, atkak liai kurta legenda, neva jie kilę iš Gediminaičių, bei kiti kilmės falsifi kavimo faktai nenubraukia neįkainojamo indėlio į Lietuvos valstybingumą bei kultūrą.

Rūta Klišytė

Klastočių nesumenkintas Sapiegų palikimas

Monopolį elektros rinkoje panaikins elektros birža

Dovanojantys organą padovanoja gyvenimą

Smaugiančią ligą galima pažaboti

Nestokojantis humoro jausmo, besidžiaugiantis gyvenimu maestro Donatas Katkus pripažįsta, kad televizijos sukurtas populiarumas gyvenime padeda, tačiau pernelyg jo nesureikšmina.

Rūta Klišytė

Pražydus augalams paūmėja jiems alergiškų sergančiųjų bronchine astma ligos simptomai. Aplinkoje gausu ir kitų alergenų, kurie sukelia dusulio priepuolius nepriklausomai nuo sezono.

Daiva Norkienė