Ūkininkų žinios• Kokybišką produkciją gami-

nančius ūkininkus labiausiai įkve-pia besikeičiantis žmonių požiūris į maistą. Atsigręžimas į natūralius ir šviežius produktus įprasmina sunkų žemdirbių darbą.

• Pradėjus piktnaudžiauti Europos Sąjungos parama, su-griežtinta ekologiškai ūkininkau-jančiųjų kontrolė, o ekologinio ūkininkavimo taisyklių pažeidė-jams grės sankcijos.

Moters pasaulis• Stilingas rankines kurianti

menininkė gerai žino, kad tai neatsiejama moters gyvenimo ir kasdienybės dalis.

• Pasaulyje pastebima vis daugiau permainų, teigiamai keičiančių moterų statusą vi-suomenėje.

2011 m. spalio 12 d., trečiadienis • Nr. 81 (9100) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 1,89 Lt

Šiandien VL su priedais:

Jau trejus metus Žemės ūkio ministerija skatina ūkininkus siekti išskirtinės kokybės sertifi kato savo pagamintai produkcijai, bet kol kas tai sudomino tik saujelę ūkininkų.

Saulius Tvirbutas. Išsamiau skaitykite 2 p.

Net daug uždirbantys emigrantai laimės neranda

Lietuva jau dešimt metų Euro-poje pirmauja pagal emigrantų skaičių tūkstančiui gyventojų. Ta-čiau ar didesnių pinigų suvilioti tautiečiai yra laimingi?

Apie tai – 5 p.

Išskirtinės kokybės daržovių kainos didesnės nei užaugintų intensyvios žemdirbystės ūkiuose, bet mažesnės nei ekologiniuose. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Kokybės ženklas menkai vilioja

Šeštadienį VL su priedais:ŠeštadienisSodybaSveikata

Nijolė PetrošiūtėVL žurnalistė, nijole.petrosiute@valstietis.lt

Pernai Europos Sąjungos (ES) lėšomis pradėtas įgyvendinti Prabaudos tvenkinio išvalymo projektas ne tik neatnešė žadė-

to džiaugsmo raseiniškiams, kad jie pagaliau turės nors vieną jau-kų poilsio kampelį prie vandens ir pušynėlio, bet ir parodė užsako-vų bei vykdytojų negebėjimą be skandalo net tvenkinio išvalyti.

Nukelta į 3 p.

Raseinių miesto Prabaudos tvenkinyje prasmego ir milijonai, ir pažadai vandens telkinį išvalyti.

Žemsiurbė Europos Sąjungos paramai siurbti

Konkurencija patirpdys degalų kainas

Nuo kitų metų pradžios konku-rencija degalų pardavimo rinkoje bus aštresnė, nes jų importuotojai visas degalų atsargas galės saugoti ir Lietuvoje, ir bet kurioje kitoje ES valstybėje bei sumažinti išlaidas.

Dugnas turėjo būti išvalytas iki mineralinio paviršiaus, tačiau paaiškėjo, kad net pagrindinės maudyklės dumble galima priburbuliuoti. Autorės nuotrauka

Apie tai – 4 p.

2 2011 m. spalio 12 d. • Nr. 81 (9100)Valstiečių laikraštisAktualijos

Saulius TvirbutasVL žurnalistas, saulius.tvirbutas@valstietis.lt

Europoje seniai prekiaujama žemės ūkio produktais, kurių ga-mybos procesas nėra reglamen-tuotas taip griežtai kaip ekologiš-kų, bet užtikrina, kad pagaminti produktai yra natūralūs, mais-tingi ir tausojantys aplinką. Prieš trejus metus nuspręsta sudary-ti sąlygas gaminti išskirtinės ko-kybės produkciją ir mūsų žem-dirbiams. Tačiau kol kas jiems ši idėja neatrodo patraukli. Sertifi -katus turi tik kelios dešimtys ūkių ir dauguma jų yra bitininkystės.

Atsisakė ženklo

Žemdirbiai sako, kad siekti iš-skirtinės kokybės produktų sertifi -kato kol kas neapsimoka, nes reikia daug pastangų, išlaidų, dėl to pro-duktai pabrangsta. Specialistai taip

pat teigia, kad ES ir valstybės pa-rama išskirtinės kokybės produktų gamybai nėra pakankama.

Žemės ūkio rūmų vyriausioji gy-vulininkystės specialistė Ilona Kau-zonienė vištieną perka tik iš Lazdijų rajone ūkininkaujančio Ginto Ci-makausko. „Paragavusi prieš kelerius metus šio paukštininko vištienos, pramoniniu būdu augintos paukš-tienos jau nebenorėjau“, – teigė ji.

G.Cimakauskas buvo pirmas ūkininkas šalyje 2008 m. gavęs iš-skirtinės kokybės sertifi katą. Tam jis rengėsi dvejus metus.

Paprastai broileris yra auginamas apie 40 dienų, o išskirtinės kokybės vištienai gaminti viščiukai fermo-se laikomi iki 70 dienų. Ne mažiau kaip 70 proc. jų pašarų sudaro grū-dai. Viščiukai auga nesusigrūdę, kada panorėję šviesiu paros metu gali išei-ti į lauką per įrengtas landas.

„Lygiai taip pat viščiukus augi-nu ir dabar, tačiau jų mėsos jau ne-ženklinu išskirtinės kokybės žen-klu“, – sakė G.Cimakauskas. Pasak ūkininko, šio ženklo turėjimas jam buvo per didelė prabanga. „Turėjau mokėti 50 ct nuo paukštienos ki-logramo sertifi kato turėtojus kon-troliuojančiai įstaigai, o žmonės dar nelinkę išleisti daugiau pinigų vien dėl kokybės ženklo ant pakuotės. Pirkėjų man ir taip netrūksta“, – aiškino ūkininkas.

Paramai pagal Kaimo plėtros programą išskirtinės kokybės pro-duktų sertifi kavimui nuo 2010 iki 2013 metų skirta apie 10 mln. Lt. Žemės ūkio ministerijos duomeni-mis, paramos lėšomis galėtų pasi-naudoti apie 400 išskirtinės kokybės produkcijos gamintojų ir perdirbėjų. Tačiau šiuos sertifi katus turi tik 32

gamintojai, iš jų – 26 bitininkai, 3 daržovių, 2 uogų augintojai, 1 so-dininkas.

Daržininkai dar skaičiuoja

Pirmą derlių su išskirtinės ko-kybės ženklu šiemet parduoda Pasvalio rajone įsikūrusi bendrovė „Sodžiaus rytas“. 100 ha plote ji au-gina morkas, kopūstus, burokėlius, svogūnus. „Kol kas sunku pasaky-ti, ar pasiteisins naujas ūkininkavi-mo būdas. Į parduotuves tiekiame 30–40 proc. pabrangusias daržo-ves, nes jų auginimas daug bran-gesnis“, – kalbėjo įmonės vadovas Algimantas Morkūnas. Antra ver-tus, produktai su kokybės ženklu pigesni už ekologiškus.

Auginant išskirtinės kokybės daržoves naudojamas tik minima-lus trąšų kiekis, apskaičiuotas pagal dirvos tyrimo rezultatus. Labiausiai jas pabrangina rankų darbas. „Pagal taisykles chemikalais purkšti laukus galime tik pavasarį, o paskui pikt-žoles galima tik ravėti, todėl tenka samdyti daug žmonių“, – aiškino A.Morkūnas.

Vadovas sakė, kad pardavus šių metų derlių reikės skaičiuoti, ar ap-simokės dirbti turimų laukų plotus, ar juos mažinti ir taip sutaupyti iš-laidas darbui. Skirti tik dalį dirba-mų laukų išskirtinės kokybės daržo-vėms, o kitoje dirbti su chemikalais taisyklės draudžia. „Taip pat neat-metame, kad reikės apskaičiuoti, ar išvis verta užsiimti išskirtinės ko-kybės daržovių auginimu“, – sakė A.Morkūnas.

Žiūri atsargiai

Verslinio sodo „Naradava“ direk-torius Aloyzas Grigalis sakė, kad domisi išskirtinės kokybės sertifi -katu sodo gėrybėms. „Tačiau yra ir tikimybė, kad tai neapsimokės, nes žmonės dar nelabai vertina tiek ekologiškos, tiek išskirtinės kokybės produkciją, – svarstė jis. – Tiksliau ne tiek nevertina, kiek neįperka.“

Be to, turguose ekologiškais pro-duktais laikomi ir neturintieji ser-tifikato – užtenka pasakyti, kad jie užauginti nedideliame ūkyje, ir vartotojų jau suvokiami kaip eko-logiški. A.Grigalio nuomone, to-kioje sąvokų sumaištyje, tuo labiau kai sumažėjo tiesioginės išmokos sodininkams už ekologiškus vais-medžius, tokių plotų laikyti jau ne-verta. „Iš 300 ha mūsų sodo penk-tadalis yra ekologiškas, – pasakojo A.Grigalis. – Tačiau ekologinio sta-tuso atsisakysime ir galbūt pereisi-me prie išskirtinės kokybės produk-cijos auginimo.“

Labiausiai domina bičiulius

Išskirtinės kokybės ženklas kol kas labiausiai domina bitininkus. Jiems atitikti sąlygas yra daug len-gviau. Bitininkė iš Kretingos rajono Violeta Šedienė sakė, kad jau turė-dama ekologinio ūkio statusą ji ne-sunkiai gavo ir išskirtinės kokybės ženklą. „Ekologinė bitininkystė ne-gauna jokios paramos, o išskirtinės kokybės ženklo turėtojams kom-pensuojama etikečių gamyba, ta-ros įsigijimas, remiamas dalyvavi-

mas parodose, mugėse“, – vardijo bitininkė.

Sertifi kuotuose bitynuose bitės turi būti laikomos toliau nuo ma-gistralinių kelių, fermų, sąvartynų, fabrikų. Medus ir jo produktai lai-komi nerūdijančio plieno taroje ir fasuojami vien į stiklinę pakuotę. Tačiau skirtingai nei ekologiniuo-se bitynuose, bites leidžiama laikyti netoli rapsų laukų.

Išskirtinės kokybės sertifi katus teikiančios viešosios įstaigos „Eko-agros“ kokybės vadovas Tomas De-mikis aiškino, kad kol kas išskirtinės kokybės gamybos plėtrą stabdo per maža parama šio sertifi kato siekian-tiems ūkininkams. „Bitininkams iki 10,3 tūkst. Lt parama metamas – gana didelė suma, nes nereikia jo-kių esminių pertvarkų ūkyje. O gy-vulių, paukščių augintojams reikia daugiau pastangų. Tam tikrus rei-kalavimus turi atitikti pašarai, sker-dyklos ir pan. Taigi pastangų ir in-vesticijų tenka įdėti daug, išlaidos produkcijai taip pat užauga, o pro-duktų realizacijos garantijų nėra“, – kalbėjo jis.

Paramos lėšomis galėtų pasinaudoti apie 400 išskirtinės kokybės produkcijos gamintojų ir perdirbėjų. Tačiau šiuos sertifi katus turi tik 32 gamintojai.

Proveržio dar tikimasiAusma Skirkevičiūtė, Žemės ūkio ministerijos Kokybės politikos skyriaus vyriausioji specialistė

Vienas svarbiausių konkurencinio pra-našumo veiksnių yra aukšta produkci-jos kokybė. Todėl gamintojai, ypač smul-kūs, neturintys galimybės išsiskirti dide-liais gamybos mastais ir norintys pasi-naudoti ES parama kokybės išlaidoms kompensuoti turėtų būti suinteresuoti įsijungti į Nacionalinę maisto kokybės schemą. Tačiau nepaisant plačiai sklei-džiamos informacijos sertifi kuotų ūkių daugėja lėtai. Tai gali būti pačių gamin-tojų ilgalaikės verslo strategijos neturėji-mas. Gamintojai nėra pasirengę didinti išlaidas, susijusias su produkto kokybe, nes neturi garantijų dėl jų atsiperkamu-mo. Savo ruožtu vartotojai, neturėda-mi pasirinkimo patirties ir pasitikėjimo, nėra pasirengę mokėti brangiau už to-kius produktus. Tačiau tikimasi, kad var-totojams teigiamai įvertinus šiuo metu rinkoje esančius išskirtinės kokybės pro-duktus, šių produktų gamintojų spar-čiai daugės ir ateinančias metais galė-sime paragauti ne tik išskirtinės kokybės medaus ir jo produktų, vaisių, daržovių, uogų, bet ir išskirtinės kokybės mėsos ir jos gaminių, pieno ir jo produktų, vištų kiaušinių, cukrinės konditerijos ir šoko-lado gaminių.

Vėlai susirūpinome mažaisiaisVidas Juodsnukis, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas

Gyventojai neturi lėšų kokybiškiems pro-duktams pirkti. Jų savikaina paprastai būna brangesnė. Be to, per vėlai susi-griebta, kad pamiršome mažuosius ūki-ninkus. Juk ilgai ekologinis ūkininkavi-mas kaip ir kitos žemės ūkio šakos buvo orientuotas į stambius ūkius. Kaimai iš-tuštėjo, tad mažiau liko ir užsiimančių gamyba bei siekiančių savo produkcijai išsikirtinės kokybės statuso žmonių.

Kokybės ženklas menkai vilioja

Pilnatis.Saulė teka 7.41, leidžiasi 18.29.

RytojŠiandien

Trečiadienis netikėtų staigmenų nepažers. Bus apsiniaukę, po truputį lynos. Vakaris šiek tiek susilpnės. Naktis bus debesuota, galimas griaustinis, ryte ne-gausus lietus, sušils iki 6–8 laipsnių. Dienos metu sušils iki 11 laipsnių šilumos, bus mažai debesuota. Ketvirtadienį orai bus šiek tiek žvalesni. Pasisuks šiaurės vakarų vėjas. Naktį ir ryte dangus bus giedras, sušils iki 4–7 laipsnių. Dieną bus negausiai debesuota, bet sulauksime ir truputį lietaus, temperatūra pakils iki 10 laipsnių šilumos. Penktadienį pradės pūsti žvarbokas šiaurys. Naktį negau-siai debesuota, rytas bus saulėtas, sušils iki 4 laipsnių. Dieną galimas lietus, temperatūra pakils iki 9 laipsnių šilumos.

Savaitgalį numatomi saulėti ir be lietaus orai.

PorytDieną: +9 +11o

Naktį: +6 +8o

Dieną: +8 +10o Dieną: +7 +9o

Naktį: +2 +4oNaktį: +4 +7o

meteo.lt, VL inf.

V.Šedienė sakė, kad bičiuliams kokybės ženklas teikia daug naudos. O kitų šakų ūkiams tenka rizika dėl padidėju-sių išlaidų. Autoriaus nuotrauka

(Užs. 693)

32011 m. spalio 12 d. • Nr. 81 (9100)Valstiečių laikraštis Aktualijos

Abejonės – nuo pradžių

Tvenkinio išvalymo sėkme sua-bejota nuo pat pradžių, vos paaiškė-jus, kad dugnui tvarkyti renkamasi žemsiurbę – didžiausią naujausios technikos mados klyksmą. Vos tai išgirdęs, ilgametis „Raseinių žuvi-ninkystės“ vadovas Česlovas Kens-tavičius priešinosi – pigiai ir gerai atlikti tokius darbus galima tik iš-leidus tvenkinio vandenį, o pas-kui darbams užtektų paprasčiau-sio ekskavatoriaus ir buldozerio. Č.Kenstavičius tada sakė, kad už 200 tūkst. litų jis ir tvenkinį išvaly-tų, ir pakrantes sutvarkytų, ir netgi paplūdimius įrengtų. Bet jei nori

siurbti pinigus, sakė 1 297 ha tven-kinių valdantis Č.Kenstavičius, žemsiurbė yra tai, ko reikia.

Tačiau savivaldybės galvos nu-ėjo su pažanga ir vien projekta-vimo darbams buvo išleista apie 100 tūkst. litų. Viešųjų pirkimų sky-rius paskelbė 900 tūkst. litų vertės konkursą, kurį laimėjo UAB „Rasei-nių melioracija“. Jie pasišovė darbus atlikti už 612 531 Lt.

Apetitas didėjo

Praeitų metų rudenį užvirė dar-bai, kurie turėjo būti baigti iki šių metų spalio 1 dienos. Kol tik leido orai, žemsiurbė ištisas paras siurbė dumblą. Tiesą sakant, kas ten žino, ar siurbė, bet kad burzgė, tikrai gir-dėjosi. Pagal sutartį buvo numatyta pašalinti beveik 20 tūkst. kub. metrų dumblo. Tačiau, įsibėgėjus darbams, ko ir reikėjo tikėtis, paaiškėjo, kad reikia nusiurbti dar apie 5 600 kub. metrų. Savivaldybė tam papildo-mai skyrė dar beveik 130 tūkst. litų. Taip buvo priartėta prie pradinės

numatytos sumos, t. y. jau susidarė 842 tūkst. litų.

Pinigų nebėra, dumblo – per akis

Tačiau kuo labiau artėjo objekto darbų baigimo diena, tuo labiau da-rėsi aišku, kad švariu tvenkiniu ra-seiniškiai džiaugtis negalės. Darbų vertinimo komisija atsisakė pasira-šyti darbų baigimo aktą. Be to, teko nuleisti vandenį, o tada išvis pasidarė nebeaišku, ar tvenkinys yra išvaly-tas, ar dar labiau visokios bjaurasties pripiltas. Nors pagal sutartį dugnas turėjo būti išvalytas iki mineralinio paviršiaus, paaiškėjo, kad net pagrin-dinės maudyklės dumble galima pri-burbuliuoti, o ir visi tvenkinio dugno

„lobiai“ atsivėrė: statybinis laužas, įvairios metalo atliekos, automobilių padangos, avalynė ir... dvokas. To-kios pat tapo ir pakrantės.

Kaltųjų paieškos

Supratus, kad šitokio broko ne-pavyks prakišti, savivaldybėje buvo skubiai sušauktas pasitarimas tuo klausimu – ką daryti? Kaip paaiš-kinti gyventojams, valdžia, ko gero, sugalvotų, bet ES paramos davė-jų pasakėlėmis neužliūliuosi, juolab kad pagal reikalavimus net 5 metus turi būti išlaikomi tam tikri tvenki-nio švaros standartai, antraip tektų grąžinti ES lėšas.

Kaltais, kaip dažniausiai tokiais atvejais būna, niekas nenorėjo prisi-pažinti, o jų paieškos labiau primi-nė pasakėlę apie kiaulės suėstą tešlą: darbus vykdžiusi konkurso nugalėto-ja „Raseinių melioracija“ sutiko kaltę prisiimti tik dėl dugne likusių įvairių šiukšlių, kurių surinkti jie nė nebuvo įsipareigoję. Bet surinks jas, jei jau šitaip, ir tiek tos bėdos beliks. Ir visi

dokumentai jų yra nepriekaištingi. Girdi, kur kas daugiau bėdų pridarė UAB „EkoStoma“ su savo žemsiur-be. Bet šie atkirto, kad „pridarė“ tik tiek, kiek buvo įsipa reigoję „prida-ryti“, t. y. buvo numatyti konkretūs kubai ir jie būtent tiek jų išsiurbė, o kad dumblo liko, jau nebe jų proble-ma. Projekto autorius Mindaugas Undaravičius irgi savo kaltės neįžiūri ir sako, kad jei būtų išleidę vandenį, jis kitaip būtų suprojektavęs, būtų buvę viskas gerai matoma. Projekto vadovas, Kaimo reikalų skyriaus vyr. specialistas Antanas Bartkus mano, kad bent dalį atsakomybės turėtų prisiimti techninės priežiūros vado-vas Dainius Adomaitis. Bet šis irgi kaltę neigė, girdi, visos bėdos vei-kiausiai dėl to, kad žemsiurbė pakėlė dumblą į paviršių, o kai šis nusėdo, vėl susidarė storas jo sluoksnis. Ta-čiau dėl vieno visi sutarė – jei nebū-tų nuleidę vandens, niekas nieko ir nebūtų pamatęs.

Nei rajono vadžia, nei projekto vykdytojai nebesiginčija ir dėl to, kad neteisingai nuo pat pradžių buvo pasirinktas darbų atlikimo bū-das, tvarka, kad reikėjo daryti bū-tent taip, kaip iš pat pradžių patarė Č.Kenstavičius. Bet vyrams reikėjo žemsiurbės...

Taisė broką

Po pasitarimo savivaldybėje Pra-baudoje vėl sublerbė technika. Šįsyk jau ekskavatorius, paniręs iki kabi-nos, sėmė pliurzę ir vertė ant kranto. Po dvokiantį dumblą maknodami darbininkai plonino tvenkinio dug-ną nuklojusį „kultūrinį“ sluoksnį. Tačiau vieną dieną šį procesą aky-lai stebėję vietos gyventojai pamatė, kad tvenkinys vėl pildomas vande-niu, nors dumblo dar – iki bambos. O užleidus vandeniu, dumblo ne-bematyti. Tačiau, pasak Norgėlų bendruomenės pirmininkės Graži-nos Čiarienės, tvenkinys po išvaly-mo tapo dar prastesnės būklės, nes dabar dar ir šlaitai sudarkyti. Todėl bendruomenės nariai, gana kovingai nusiteikę, gausiai susirinko laukti atvykstančios rajono valdžios ir tų, kurie vykdė darbus, buvo atsakingi už projekto įgyvendinimą. Tačiau prieš numatytą susitikimo pradžią paskambinusi bendruomenės pir-

mininkė G.Čiarienė informavo, kad rajono meras Remigijos Ačas su visa savo svita „dėjo į krūmus“. „Iš sa-vivaldybės paskambino ir pasakė, kad darbus vykdžiusios „Raseinių melioracijos“ generalinio direkto-riaus pavaduotojas Arvydas Ger-velė turėjo skubiai išvykti į Vilnių, o statybų vadovas Ričardas Valin-čius esą apsirgo, nors „ligonį“ mes matėme begandrinėjantį Prabaudos pakrantėmis“, – neįvykusio susitiki-mo įspūdžiais dalijosi bendruome-nės pirmininkė. Kadangi žmonių buvo gausiai prisirinkę, jie parengė

kreipimąsi į Seimo narį Edmundą Jonylą bei į savo merą R.Ačą. Ben-druomenė pasiryžusi nenuleisti ran-kų ir siekti, kad tvenkinio tvarkymo išlaidos atitiktų jo kokybę.

Šiandien jau ir eiliniam piliečiui akivaizdu, kad darbai buvo pradėti ne nuo to galo. Pirmiausia reikėjo nuleisti vandenį, paskui sutvarky-ti hidrotechninius įrenginius ir tik tada imtis dugno. O dabar skubėta atvežti žemsiurbę. Tad ji ir siurbė – nei pinigų, nei tvenkinio. Arba kaip sako Č.Kenstavičius, pinigai išplau-ti, o dumblas liko.

Pirmiausia reikėjo nuleisti vandenį, paskui sutvarkyti hidrotechninius įrenginius ir tik tada imtis dugno. O dabar skubėta atvežti žemsiurbę. Tad ji ir siurbė – nei pinigų, nei tvenkinio.

(Užs. 693)

(Užs. 696)

Atsakinga vietos valdžiaEdmundas Jonyla, Seimo narys

Rajono valdžios elgesys yra labai keis-tas. Vietos valdžia norėtų likti nuošalyje, tarsi nesuprastų, kas vyksta, tarsi steng-tųsi gelbėti padėtį. Nuo ko gelbėti? Nuo savęs? Juk prie rajono valdžios vairo yra tie patys „Tvarkos ir teisingumo“ parti-jos atstovai, kurie priėmė sprendimus dėl tvenkinio valymo ir kurie pasirinko būtent tokį jo valymo būdą. Pasikeitė tik meras, o valdančioji partija liko ta pati. Ir dauguma tarybos narių tie patys. Vi-siems jiems nuo pat pradžių buvo žino-ma, kad renkasi patį brangiausią vari-antą – žemsiurbę. Tada sakė, kad žem-siurbę renkasi todėl, jog negalima nu-leisti vandens. Bet vėliau vanduo vis tiek buvo nuleistas. Dabar šitokie dideli pini-gai išvaistyti. Todėl aš kreipiausi į Aplin-kos ministeriją, tik atsakymo dar nega-vau. Tokių dalykų negalima palikti.

Tvenkinys po išvalymo tapo dar prastesnės būklės, nes dabar dar ir šlaitai tapo sudarkyti. Nijolės Petrošiūtės nuotrauka

Žemsiurbė ES paramai siurbti Atkelta iš 1 p.

4 2011 m. spalio 12 d. • Nr. 81 (9100)Valstiečių laikraštisAktualijos

Arūnas Brazauskas

Konstitucinis Teismas (KT), išnag-rinėjęs Valstybinės šeimos politikos koncepciją, nusprendė, kad šeima nėra vien tie, kurie gyvena santuokoje.

Iš karto atsirado įstatymų leidėjų, kurie ėmė skųstis, kad dėl KT spren-dimo neaiškumų tik dar labiau pa-daugėjo, todėl be visos tautos refe-rendumo neįmanoma nustatyti, kas yra šeima.

Reikia pasakyti, kad dėl pamati-nių sąvokų buvo diskutuojama ir ren-giant minėtą koncepciją, ir ją priė-mus 2008 m. Pavyzdžiui, 2007-aisiais Seime vyko konferencija „Šeima be-sikeičiančioje visuomenėje“. Žinias-

klaida vėl prisiminė pranešimą, kurį tada perskaitė Egidijus Jarašiūnas, šiuo metu teisėjaujantis Europos Są-jungos Teisingumo Teisme.

Teisininkas pripažino: „Įvairiuose įstatymuose aptikau bent kelias šei-mos sampratos modifi kacijas. Vie-naip šeima suprantama Valstybės pa-ramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams moderni-zuoti įstatyme. Šiek tiek modifi kuotai šeima apibūdinama Išmokų vaikams įstatyme. Naujų niuansų matome So-cialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms įstatyme. Dar kiti dalykai akcentuojami įstatyme dėl užsienie-čių teisinės padėties.

Kitaip sakant, kiekvienai konkre-čiai santykių sričiai įstatymų leidėjas bando konstruoti jam tuo metu pato-giausią šeimos sampratos konstrukci-ją. Taigi, ką galime pasakyti?“

Pranešime kalbėta ir apie tarp-tautinę praktiką: „Europos Žmo-gaus Teisių Teismas šeimos gyvenimo

sampratos neapriboja santuokos pa-grindu susiformavusiomis šeimomis ir teigia, kad jis gali apimti ir kitokius de facto santykius. Šeimos gyvenimas apima mažų mažiausiai ryšius tarp artimų giminaičių.“ Iš tiesų juk sene-liai ir anūkai yra vienos šeimos nariai, nors ir nėra susituokę.

Statistika rodo, kad lietuvių po-žiūris į bendrą gyvenimą per pasta-ruosius du dešimtmečius smarkiai pasikeitė.

Pamenu, maždaug 1975 m. teko bendrauti su savo bendraamžiais iš Estijos. Studentų pora gyveno nesusi-tuokusi vaikino tėvų namuose. Mums, lietuviams, tai pasirodė egzotika.

Po 20 metų gyvenimas nesusituo-kus – sociologai tai vadina kohabi-tacija – Lietuvoje buvo įprastas da-lykas.

Sociologė Aušra Maslauskaitė vie-name savo darbų rašo, kad sugyventi-nių porų plitimas Lietuvoje prasidėjo praėjusio amžiaus dešimto dešimtme-

čio viduryje. Kartai, kuri gimė aštunto dešimtmečio pradžioje, tai panašėjo į sprogimą.

Sociologė pateikia duomenis apie to sprogimo vaizdą, koks jis buvo maždaug prieš 15 metų. Pavyzdžiui, 1971–1973 m. gimusioje kartoje 20 proc. vyrų ir 14–19 proc. moterų, sulaukę 22-ejų, turėjo gyvenimo nere-gistruotoje santuokoje patirties.

O gimusiems vos keleriais metais anksčiau (1965–1970 m. karta) tokia patirtis buvo veikiau išimtis: atitin-kami rodikliai siekė iki 7 proc. vyrų ir moterų.

Taigi apie 1970 m. Lietuvoje užgi-mė karta, kuri ryžtingai pasuko nere-gistruotos santuokos link. Trejų metų senumo „Eurostato“ duomenys: dau-giau nei trečdalis Lietuvos gyventojų iki 35-erių gyvena kartu nesusituokę. Europos Sąjungoje taip gyvena vidu-tiniškai 48 proc. minėto amžiaus mo-terų ir 36 proc. vyrų.

Lietuvių abejingumas registruotai santuokai ėmė didėti tuo pat metu, kai sužlugus sovietinei santvarkai Katalikų bažnyčia pagaliau gavo galimybę lais-vai skelbti savo mokymą apie šeimą.

Siūlantiesiems referendumą dėl šeimos sampratos derėtų savęs pa-klausti, ar toks neformalus tautos re-ferendumas jau nėra įvykęs. Balsuota ne kojomis, bet šeimyninės patalynės komplektais.

Vyriausiasis redaktoriusStasys Jokūbaitis

Administratorė (8 5) 210 0110

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojaMeilė Taraškevičienė Atsakingasis sekretoriusRobertas Sabaliauskas (8 5) 210 0113

SODYBA, BIČIŲ AVILYS Nijolė Baronienė (8 5) 210 0035

TĖVIŠKĖS ŠVIESA Bernardas Šaknys (8 5) 210 0090

SVEIKATA Daiva Šalc (8 5) 210 0042

ŪKININKŲ ŽINIOS Meilė Taraškevičienė (8 5) 210 0044

MOTERS PASAULIS Eglė Valionienė (8 5) 210 0035

ŠEŠTADIENIS Rūta Klišytė (8 5) 210 0082

PRIEBLANDOS, UŽSIENYJEVismantas Žuklevičius (8 5) 210 0092

Dizaineriai (8 5) 210 0113

Fotokorespondentas (8 5) 210 0113

KRAŠTO KORESPONDENTAI:

KAUNAS Albinas Čaplikas 8 655 74 524Gediminas Stanišauskas 8 640 19 043Saulius Tvirbutas 8 655 38 128

PANEVĖŽYS Vida Tavorienė 8 615 75 183

KELMĖ Nijolė Petrošiūtė (8 427) 56 797

MŪSŲ AUTORIAI: Algimantas Čekuolis (rašytojas), Jonas Mačiukevičius (rašytojas), Kazys Saja (rašytojas), Sigitas Tamkevičius (arkivyskupas), Tautos fondo (JAV) tarybos pirmininkas Jurgis Valaitis.

REDAKCIJASaltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281.El. paštas redakcija@krastospauda.lt.

SKELBIMAI PRIIMAMI:Vil niuje: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 (3 aukš tas), nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 5) 210 0110 (skelbimai@krastospauda.lt). Faks. (8 5) 242 1281. Kaune: Žemalės g. 16, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 37) 40 93 71 (kaunas@krastospauda.lt). Dėl prenumeratos skambinkite (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt) arba nemokamu tel. 8 800 20 090.

Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. Spaus di na UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Of se ti nė spau da. 6 sp. lan kai. Ti ra žas 15 688 egz. In dek sas 0127; ISSN 1021–4526; užs. Nr. 1270. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė

Generalinė direktorė Liudmila Rybnikova

Administratorė (8 5) 210 0110

Reklamapardavimai@krastospauda.lt

Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060

Buhalterija (8 5) 210 0045Fondas „Kaimo vaikai“ (8 5) 210 0110

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Nuo kitų metų pradžios konku-rencija degalų pardavimo rinko-je bus aštresnė, nes jų importuo-tojai visas degalų atsargas galės saugoti ir Lietuvoje, ir bet kurioje kitoje ES valstybėje bei sumažin-ti išlaidas. Taip siekiama sudary-ti konkurenciją Lietuvos degalų rinkoje dominuojančiai bendrovei „Orlen Lietuva“.

Pigusis savaitgalis

Pagaliau degalų pardavėjai išbandė raumenų tvirtumą – praėjusį savaitga-lį tarp pagrindinių degalų pardavėjų kilo grumtynės. Tarp trijų didžiausių degalinių tinklų įsiplieskusio mūšio metu litras dyzelino ir benzino trum-pam buvo atpigęs 6–10 centų. Tačiau savaitgalis baigėsi ir kainos pakilo į buvusias aukštumas.

Nei „Statoil“, nei „Lukiol Baltija“, nei „Neste“ atstovai nekomentuoja šio įvykio priežasčių. Naftos produk-tų prekybos įmonių asociacijos pre-zidentas Lukas Vosylius irgi kalbėjo užuolankomis: „Konkurencija buvo ir bus, bet vartotojams nepatarčiau labai džiaugtis, nes ilgalaikio degalų kainų mažėjimo tendencijų eksper-tai nenumato.“

Ekspertai spėlioja, kad savaitgalio mūšis buvo lyg ir pratybos artėjant tikrajai konkurentų kovai.

Atsargas saugos

Tikėtina, kad nuo kitų metų pra-džios konkurencija degalų pardavimo

rinkoje bus aštresnė. Numatoma, kad degalų importuotojai ir gamintojai visas degalų atsargas galės saugoti ne vien Lietuvoje, o bet kurioje ES vals-tybėje. Iki šiol jie kitoje šalyje galėjo laikyti tik iki 30 proc. rezervo. Tiesa, numatyta, kad Lietuvos teritorijoje turės būti saugoma valstybės atsargų bent 30-čiai dienų. Tačiau ši pareiga įstatymo projektu pavedama valsty-bės įmonei Lietuvos naftos produktų agentūrai, kuri kaupia naftos produk-tų atsargas valstybės lėšomis.

Tokios nuostatos įtvirtintos Lie-tuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo pa-keitimo įstatymo projekte, kurį Ener-getikos ministerija pateikė svarstyti Vyriausybei. Pataisas dar turės palai-

minti Seimas, tačiau neabejojama, kad nauja tvarka bus patvirtinta. Ji turėtų įsigalioti nuo 2012 m. sausio 1 d.

Taip siekiama sudaryti konkuren-ciją Lietuvos degalų rinkoje domi-nuojančiai „Orlen Lietuva“.

Skirtingi skaičiavimai

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas kartoja jau anksčiau iš-sakytą premjero Andriaus Kubiliaus prognozę, kad pataisius minėtą įstaty-mą degalai vartotojams galėtų atpig-ti net 7 ct/l. Tačiau degalų pardavė-jų prognozės kuklesnės. Štai „Lukoil

Baltija“ prezidentas Ivanas Paleičikas kategoriškai neigia ryškaus atpigimo viltis: „Geriausiu atveju degalai galėtų atpigti 2 centais už litrą.“ Laisvosios rinkos instituto ekspertas Žilvinas Ši-lėnas irgi nepataria laukti stebuklų.

Jo nuomone, degalai gali atpigti iki 4 ct/l, tačiau ekspertas pabrėžia, jog svarbu, kad atsiras didesnės galimy-bės konkuruoti.

„Neabejoju, kad rinkos liberaliza-vimas padidins konkurenciją, kurios šiuo metu Lietuvos degalų rinkoje iš esmės nėra. Esu įsitikinęs, kad varto-tojai pajaus konkurencijos rezultatus, tiesa, jie bus kuklesni, nei tikisi prem-jeras. Mūsų skaičiavimais, valstybės rezervo saugojimo išlaidos siekia iki 2 ct/l, taigi neverta tikėtis ir didesnio degalų atpigimo“, – sako L.Vosylius.

Akivaizdu, kad vartotojų teises ginančios institucijos turės galimy-

bių patikrinti skaičiavimus. Iki šiol degalus importuojantys verslininkai privalėdavo Lietuvoje rasti talpyklas, jas išsinuomoti, prižiūrėti. Šios išlai-dos būdavo įskaičiuojamos į galutinę degalų kainą.

Kaip reaguos „Orlen Lietuva“? Iš pradžių lenkai kategoriškai kritikavo idėją liberalizuoti rinką. Būta net pi-gaus politikavimo. Tačiau dabar de-galų gamintojai susitaikė su neišven-giamais pokyčiais.

Kokios dar nepanaudotos rinkos liberalizavimo galimybės?

„Deja, Lietuvoje, palyginti su kai-myninėmis šalimis, galioja gerokai aukštesni kokybės reikalavimai. Dėl šios priežasties iš kaimyninių valsty-bių negalima įsivežti kai kurių naftos produktų. Pavyzdžiui, Estijoje, skir-tingai nei Lietuvoje, degalus dar ne-būtina maišyti su biopriedais“, – sako L.Vosylius.

Įsipareigojimai ES? Tačiau ES di-rektyvos atidėtos iki 2020-ųjų, todėl kai kurios ES valstybės neskuba jų vyk-dyti. Be to, Lietuva panaikino lengvatą biodegalams, įmaišomiems į degalus, ir dėl to Lietuvoje degalai pabrango dau-giau nei kaimyninėse šalyse.

Konkurencija patirpdys degalų kainas

Referendumas dėl šeimos sampratos jau įvyko

Tiesiai šviesiai

Viliamasi, kad degalų importuotojams atrišus rankas nuo kitų metų pradžios litras degalų galėtų atpigti 2–7 centais.

Tikėtina, kad nuo kitų metų pradžios konkurencija degalų pardavimo rin-koje bus aštresnė. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Degalų pardavėjų ir Vyriausybės narių prognozės dėl degalų atpigimo liberalizavus rinką skiriasi 2–3 kartus.

52011 m. spalio 12 d. • Nr. 81 (9100)Valstiečių laikraštis Emigracija

(Užs. 608)

Vismantas ŽuklevičiusVL žurnalistas, vismantas.zuklevicius@valstietis.lt

214 mln., arba 3 proc., pasaulio gyventojų yra tarptautiniai mig-rantai. Prognozuojama, kad po 40 metų šis skaičius padvigubės. Iš Lietuvos nuo 1990 m. emigra-vo apie 600 tūkst. žmonių, o per pastaruosius 10 metų netekome 337 tūkst. gyventojų – Lietuva jau dešimt metų Europoje pirmau-ja (vos keletą kartų mus aplenkė atsitiktinės šalys) pagal emigran-tų skaičių tūkstančiui gyventojų. Tačiau ar didesnių pinigų suvilioti tautiečiai yra laimingi?

Apsisprendimą lemia keli veiksniai

Vien per šių metų 8 mėnesius iš Lietuvos išvyko apie 40 tūkst. žmo-nių. 2004–2009 m. vidutiniškai per metus iš Lietuvos emigruodavo 16 tūkst. žmonių. 2010 m. šis skaičius gerokai išaugo – išvykimą deklaravo 83 tūkst. migrantų. Tokį padidėjimą lėmė įvesta prievolė Lietuvos gyven-tojams mokėti privalomąjį sveikatos draudimą, o tai paskatino ir ankstes-niais metais emigravusius asmenis dek laruoti išvykimą.

Tarptautinės migracijos organiza-cijos (TMO) Vilniaus biuras kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybe

neseniai pristatė svetainę 123.emn.lt, kurioje pateikiama Lietuvai aktuali statistinė informacija apie migraciją. TMO Vilniaus biuro vadovė Aud-ra Sipavičienė tikisi, kad ši iniciatyva prisidės prie faktais, o ne emocijomis paremtos diskusijos apie migraciją.

„Absoliuti dauguma gyventojų išvyksta dėl ekonominių priežasčių, tačiau tyrimai rodo, kad sprendimą emigruoti lemia ir kiti veiksniai: so-cialinis nesaugumas, teisingumo trū-kumas, prastas darbdavių požiūris į darbuotojus, geresnės karjeros gali-mybės užsienyje“, – skelbiama nau-joje migracijos svetainėje.

Emigracijos kryptys nesikeičia

Pagrindinės emigrantų tikslo šalys išlieka Didžioji Britanija, Airija, Is-panija, Jungtinės Amerikos Valstijos. Čia jau yra susikūrusios stiprios lietu-vių bendruomenės. 2010 m. emigra-cija išaugo į Skandinavijos šalis, ypač Norvegiją. Tūkstančiui Lietuvos pi-liečių tenka 25,3 emigranto.

Į Lietuvą imigruoja daugiausia grįžtantys Lietuvos piliečiai, kurie sudaro absoliučią daugumą atvyku-siųjų į mūsų šalį. 2010 m. reemigran-tai sudarė 80 proc. visų atvykstančių-jų. Daugiausia jų – 1 429 – grįžo iš Didžiosios Britanijos, 606 – iš Ai-rijos. Iš JAV į Lietuvą reemigravo 292, iš Vokietijos – 260, o iš Rusijos ir Norvegijos grįžo beveik tiek pat tautiečių, atitinkamai 249 ir 246.

Užsieniečių į Lietuvą atvyksta nedaug – vidutiniškai 2 tūkst. per metus. Dauguma užsieniečių at-važiuoja iš Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos. Viešoje erdvėje pasiro-dantys gandai, kad į Lietuvą plūs-ta Kinijos piliečiai, yra visai nepa-grįsti. Statistiniai duomenys rodo, kad kinų į mūsų šalį atvyksta labai mažai. Pernai atvyko tik 23 Kini-jos piliečiai.

Migracijos departamento duo-menimis, 2005–2009 m. į Lietu-vą imigravo 38,6 tūkst. gyventojų. Pernai metų imigrantų skaičius ma-žiausias per paskutinį dešimtme-tį – tik 5 213. Daugiausia tai 35–44

metų žmonės. Tūkstančiui Lietuvos gyventojų tenka 1,6 imigranto.

Laimė dažnai būna arčiau

Į Lietuvą atvykęs Leičesterio uni-versiteto profesorius Davidas Bar-tramas pristatė migracijos tyrimus. Paaiškėjo, kad migracija nebūtinai at-neša laimės žmonėms, pasirinkusiems gyvenimą ekonomiškai turtingesnėse Vakarų Europos šalyse.

Pasak dr. D.Bartramo, laimė daž-nai būna arčiau, nei žmogus galvoja. „Iš Lietuvos atvykę darbo migrantai, net ir gaunantys gerokai didesnį atly-gimą Didžiojoje Britanijoje, nebūtinai tampa laimingesni“, – sakė migracijos ir laimės santykio tyrinėjimais užsii-mantis profesorius.

Specialistas sutinka, kad Lietuvos emigrantai ekonomiškai stipriose ša-lyse gauna gerokai didesnes pajamas, tačiau yra ir kita medalio pusė – jie netenka brangių asmeninių daly-kų, tokių kaip buvimas kartu su šei-ma, aukštesnės kvalifi kacijos darbas, „sava“, lietuviška aplinka. „Atvyku-siesiems sunku pritapti prie svetimos aplinkos, dažnai jie ilgisi savo šeimos, draugų“, – tvirtino dr. D.Bartramas.

A.Sipavičienė teigė, kad savo tikslą emigrantai pasiekia. „Piniginės perlai-dos į Lietuvą nuolat auga. Pernai jos sudarė per 4 milijardus litų ir prilygo ketvirtadaliui išmokėto darbo užmo-kesčio šalyje. Švietimo sričiai iš vals-tybės biudžeto pernai buvo skirti tik 3 mlrd. 989 mln. litų“, – aiškino TMO Vilniaus biuro vadovė.

Pasak A.Sipavičienės, lietuvius tė-vynėje vargina „socialinė baudžiava“, kai žmogus jaučia, kad nuo jo mažai kas priklauso. „Jis negali „prasimušti“, padaryti karjeros. Jei reikia gauti ko-

kią pažymą, tai dėl jos turi vos ne kry-žiaus kelius nueiti – jokios pagarbos ir žmoniškumo“, – pasakojo TMO Vilniaus biuro vadovė.

Neišsipildžiusios viltys

Daugelis emigrantų tikėjosi, kad svetur bus gerbiami, o gaudami dide-les pajamas susikurs turtingą ir pato-gų gyvenimą. Kėdainietė Julija Airijo-je gyvena 6 metus. Mergina, pakeitusi 3 darbus dabar jau ne alų pilsto bare, o jam vadovauja. 27 metų lietuvė ne-siskundžia gaunama alga, tačiau, pa-sak jos, jaučiasi nelaiminga.

„Čia visada tvyro depresija. Oras bjaurus, ir, nors žmonės šypsosi, jau-čiu dirbtinumą ir abejingumą. Airiai neprisileidžia naujų žmonių, yra šalti. Atitolau nuo lietuvių draugų gimtinė-je, o čia tikrų draugų niekad nebus“, – pesimistiškai kalbėjo Julija.

Merginai pritaria ir Didžiojoje Britanijoje dirbantis Sigitas. „Aš ga-liu pasakyti, kad čia nėra taip gerai, kaip visi šneka. Lietuviai negali sau ir kitiems pripažinti, kad jiems čia sun-ku, todėl grįžę atostogų į Lietuvą ku-ria mitus apie pieno upes ir iš dangaus byrančius svarus. Tačiau iš tiesų taip nėra“, – sakė viename Edinburgo fab-rike dirbantis vyras.

37 metų kaunietis džiaugiasi di-desniu atlyginimu, nei tėvynėje gau-davo sargaudamas, tačiau, pasak vyro, į neviltį varo šeimos, draugų ilgesys, o taip svetur ieškota teisybė tiesiog išga-ravo vos pradėjus dirbti. „Darbdaviai teisingi anglams, tačiau su emigran-tais nesiskaito. Aš gaunu mažesnį va-landinį atlyginimą, nors tokį pat darbą dirbantis škotas gauna daugiau. Teisy-bės nėra ir čia“, – pasakojo į Lietuvą grįžti galvojantis Sigitas.

„Atvykusiesiems sunku pritapti prie svetimos aplinkos, dažnai jie ilgisi savo šeimos, draugų“, – tvirtino dr. D.Bartramas.

Net daug uždirbantys emigrantai laimės neranda

Vis daugiau lietuvių laimės ieškoti vyksta į Norvegiją. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

(Užs. 693)

6 2011 m. spalio 12 d. • Nr. 81 (9100)Valstiečių laikraštis

Vismantas ŽuklevičiusVL žurnalistas, vismantas.zuklevicius@valstietis.lt

Pasaulį drebina ne tik nuo Isla-mo šalių iki Amerikos atslinkę pro-testai ir visuotiniai mitingai. Piet-ryčių Azijos šalis ir Turkiją krečia potvyniai, Japonija išgyveno naują žemės drebėjimą, o Naujosios Ze-landijos krantus užteršė iš kontei-nerinio laivo išsiliejusi nafta.

Didžiausi per pastaruosius dešimt-mečius potvyniai Pietryčių Azijoje

nusinešė maždaug 500 žmonių gy-vybių. Tailando žinybos pirmadienį paskelbė, kad šalyje žuvo 269 gyven-tojai. Daugiau kaip 200 asmenų žuvo Kambodžoje, 24 – Vietname.

Potvynius regione sukėlė kelias sa-vaites pliaupiančios liūtys. Eltos duo-menimis, iš 207 Kambodžoje žuvusių žmonių 83 – vaikai. Per praėjusius du mėnesius šalyje buvo sunaikinta 350 tūkst. hektarų ryžių derliaus. Vietna-me per potvynius prigėrė 21 vaikas. Čia apsemta apie 60 tūkst. pastatų.

Smarkūs lietūs merkia ir lietuvių itin mėgstamą Turkijos kurortą An-taliją. Stichija užtvindė daugiau nei 50 gyvenamųjų ir komercinės pa-skirties pastatų, mokyklose laikinai nevyksta pamokos, skelbia naujienų agentūra ITAR-TASS.

Smarkus lietus ir vėjas sutrikdė ir tarptautinio Antalijos oro uosto dar-bą. Beveik 60 reisų buvo kuriam laikui atidėti. Kai kurie lėktuvai buvo nu-kreipti į kitus Turkijos oro uostus.

Praėjusį sekmadienį Antalijoje vie-name kvadratiniame metre iškrito vi-dutiniškai 279 litrai kritulių, o vėjo greitis siekė 80 kilometrų per valandą. „Stichija gali siautėti dar dvi paras“, – pirmadienio vakarą skelbė CNN.

O Japonija pirmadienį išgyveno 5,6 balo žemės drebėjimą, pranešė televizijos kanalas NHK. Šiaurės rytų šalies dalyje įvykusi japonams įprasta gamtos stichija kol kas žmo-nių gyvybių nenusinešė, cunamio pavojus nepaskelbtas, tačiau vis dar nežinoma, ar požeminiai smūgiai turėjo kokių nors padarinių Fuku-šimos atominei elektrinei.

Australijos kaimynės Naujosios Zelandijos krantus pirmadienį pa-siekė gausios naftos dėmės. Dar

prieš savaitę, praėjusį trečiadienį, konteineriniam laivui „Rena“ įsirė-žus į rifą, išsiliejo apie 100 tonų naf-tos, skelbia Okeanijai priklausančios šalies Transporto ministerija.

Regionas, kur įvyko nelaimė, laikomas jūros paukščių, delfinų ir banginių rojumi. Gausybės var-du pavadinta įlanka itin mėgstama

turistų. Tačiau dabar šalies valdžia suka galvas, kaip kuo greičiau likvi-duoti ekologinės nelaimės padari-nius. Pusė išsiliejusios naftos kiekio pateko į Ramųjį vandenyną.

Elta praneša, kad Naujosios Ze-landijos sveikatos žinybos pakrantėje iškabino iškabas su įspėjimais neval-gyti užterštų žuvų ir jūrų gėrybių.

Pasaulis

Vismantas ŽuklevičiusVL žurnalistas, vismantas.zuklevicius@valstietis.lt

Sekmadienį įvykusiuose Lenki-jos parlamento rinkimuose šalies piliečiai perrinko ministro pirmi-ninko Donaldo Tusko vadovau-jamą „Piliečių platformą“ (PO) antrai kadencijai. Už PO balsavo 39,2 proc. rinkėjų – ne absoliuti dauguma, tačiau gerokai daugiau, nei už Jaroslavo Kačynskio kon-servatyvią ir nacionalistinę partiją „Įstatymas ir teisingumas“, kuriai rinkėjai atidavė 29,8 proc. balsų.

J.Kačynskis pripažino pralaimėjęs

„Piliečių platformą“ tradiciškai parėmė Vakarų ir Centro vaivadijos, taip pat dauguma didelių miestų. Pasiektas rezultatas suteikia parti-jai kiek daugiau kaip 200 deputa-tų mandatų Seime, kuriame iš viso yra 460 vietų. Senate, preliminariais

duomenimis, „Piliečių platforma“ turės 63 vietas iš 100.

„Ateinantys ketveri metai atneš dar svarbesnių iššūkių, nes turėsime dirbti dukart uoliau ir veikti dvigu-bai greičiau“, – džiūgaujantiems savo šalininkams sakė pirmasis po komu-nizmo žlugimo Lenkijos premjeras, dirbsiantis antrą kadenciją iš eilės.

Šie rinkimai įeis į Lenkijos isto-riją kaip svarbus politinis įvykis, nes

nuo pat komunistinio režimo žlugimo 1989 m. nei viena vyriausybė dar nebu-vo laimėjusi rinkimų dukart iš eilės.

Kai balsavusiųjų apklausos sek-madienį vakare parodė, kad „Pilie-tinė platforma“ turi aiškią persvarą laimėti, D.Tuskas nedelsdamas pa-

skelbė pergalę, o J.Kačynskis pripa-žino pralaimėjimą.

Balsuota itin vangiai

Didžiausią staigmeną parlamen-to rinkimuose pateikė naujasis Pa-likoto judėjimas, įkurtas buvusio „Pilietinės platformos“ nario, alko-holinių gėrimų gamybos magnato Janušo Palikoto.

Lenkijoje, kurioje vyrauja stip-rios konservatyvios krikščioniškos pažiūros, Palikoto judėjimas išsiski-ria dėl savo antibažnytinių pozici-jų. J.Palikoto vadovaujama koman-da atvirai deklaruoja palankumą tos pačios seksualinės orientacijos žmo-

nių partnerystėms šalyje ir pasisako už marihuanos legalizavimą.

„Gyvenimas gražus. Viskas įma-noma“, – po preliminarių rinkimų re-zultatų paskelbimo pirmadienį sakė J.Palikotas. Ši partija surinko 10 proc. balsų ir gali tikėtis iki 40 vietų Seime.

Lenkijos liaudies partija (PSL), valdančiosios koalicijos mažesnio-ji partnerė, kurią labiausiai palaiko kaimo gyventojai, laimėjo 8,36 proc. balsų. D.Tuskas dar sekmadienio vakarą pranešė, kad norėtų ir toliau tęsti darbą su šia politine jėga.

Penktas liko ekskomunistinis De-mokratinis kairiųjų aljansas (SLD) su 8,25 proc. parama. Jokia kita partija neįveikė 5 proc. rinkimų barjero.

Banko BRE vyriausiasis ekono-mistas Ernestas Pytlarčykas džiau-gėsi D.Tusko pergale. „Rinkų po-žiūriu, tai labai geros naujienos. Investuotojai nerimavo, kad gali atsirasti koalicija iš trijų partijų“, – sakė ekonomistas.

Pasak Varšuvos universiteto poli-tologo Jaceko Raciborskio, valdan-čioji partija ir koalicija pirmą kartą Lenkijos istorijoje po komunizmo buvo perrinktos, tai rodo demokra-tijos sutvirtėjimą Lenkijoje. Polito-

logas nuogąstavo, kad lenkai šiemet buvo itin neaktyvūs.

Nuogąstavimams pagrindo iš tie-sų yra, nes Lenkijos parlamento rin-kimuose nedalyvavo daugiau kaip pusė visų šalies rinkėjų. Išreikšti po-litinę valią teikėsi vos 48,63 proc.

visų balsuoti turinčių teisę Lenki-jos piliečių.

Lietuva Lenkijai nėra svarbi

Politologai neabejoja, kad J.Ka-čynskio grįžimas į valdžią būtų pa-bloginęs santykius su Vokietija ir Rusija, o svarbiausia – sumažėtų po-tencialių investicijų skaičius.

„Pilietinė platforma“ pažadėjo at-sargesnes reformas valstybės skolai ir biudžeto defi citui, kurie šiais me-tais turėtų pasiekti atitinkamai 53,8 ir 5,6 proc., mažinti. Ji taip pat nori tęs-ti privatizacijos programą, pagal kurią šiemet turi būti gauta 15 mlrd. zlotų, ir siekti glaudesnių ryšių su Lenkijos partnerėmis Europos Sąjungoje.

D.Tuskas palaiko gerus asmeni-nius santykius su Vokietijos kanc-lere Angela Merkel ir netgi ban-dė atkurti draugiškus santykius su Maskva, nepaisydamas įtampos dėl pernai įvykusios lėktuvo katastrofos Rusijoje, per kurią žuvo tuometis prezidentas Lechas Kačynskis, Ja-roslavo Kačynskio brolis dvynys.

O rinkimus pralaimėjęs J.Ka-čynskis ragina sustabdyti privatiza-ciją, didinti mokesčius turtingiesiems ir laikytis kovingesnės pozicijos de-rantis su ES investuotojais.

Lietuvoje rinkimus į Lenkijos par-lamentą laimėjo „Piliečių platforma“. Šią partiją parėmė 49,59 proc. Vilniu-je veikusioje rinkimų apylinkėje balsa-vusių Lenkijos piliečių. Galimybe ati-duoti savo balsą Lietuvoje sekmadienį pasinaudojo 251 Lenkijos pilietis.

Politologo Antano Kulakausko nuomone, po šių rinkimų Lenkijos santykiai su Lietuva neturėtų keistis. Jo teigimu, Lietuva Lenkijai nebus svarbi, o ir kokie nors ypatingi santykiai tarp valstybių nėra ir nebus vystomi.

D.Tusko liberalai išsaugojo valdžią Lenkijoje

„Ateinantys ketveri metai atneš dar svarbesnių iššūkių, nes turėsime dirbti dukart uoliau ir veikti dvigubai greičiau“, – sakė pirmasis po komu-nizmo žlugimo Lenkijos premjeras, dirbsiantis antrą kadenciją iš eilės.

Rytų pusrutulyje nerimsta gamtos stichijos

Ministro pirmininko Donaldo Tusko partija švenčia pergalę rinkimų maratone. EPA-Eltos nuotrauka

Potvynius regione sukėlė kelias savaites pliaupiančios liūtys. Iš 207 Kambo-džoje žuvusių žmonių 83 – vaikai. EPA-Eltos nuotrauka

(Užs. 693)

Ūkininkų žinios

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

9 psl.

Pradėjus piktnaudžiau-ti Europos Sąjungos pa-rama, sugriežtinta ekolo-giškai ūkininkaujančiųjų kontrolė, o ekologinio ūki-ninkavimo taisyklių pažei-dėjams grės sankcijos.

Erika Raudonikienė

9 psl.

Tarp ekologiškos produkcijos augintojų klesti sukčiai

Moters pasaulis

Ūkininkai užkariavo vartotojų pasitikėjimą

Kauno mugėje „Ruduo – derliaus metas 2011“ buvo galima įsitikinti, kad daugėja šeimos ūkių, užsiimančių gamyba.

Saulius Tvirbutas

15 psl.

Miestiečius viliojo rudens gėrybės

Mūsų reportažas

Savo ūkyje pagamintą pro-dukciją tiesiai pirkėjams tiekti pasiryžę žemdirbiai išlaikė egzaminą.

Vida Tavorienė

Stilingas rankines kurianti menininkė gerai žino, kadtai neatsiejama moters gy-venimo ir kasdienybės da-lis.

Eglė Valionienė

Rankinių kūrėjai laisvėsvarbiau už ambicijas

16 psl.

Nuo antikos laikų svarai-nis laikomas meilės, vai-singumo ir santarvės sim-boliu. Svarainiai auginami jau daugiau kaip keturis tūkstančius metų, o jų gy-domosios savybės žinomos nuo seniausių laikų.

Ieva Radzevičiūtė

Svarainiai ne tik pagydys, bet ir pakels nuotaiką

18 psl.

Viena pagrindinių kontrabandinių prekių šalyje išlieka cigaretės ir tabako žaliava.

Vismantas Žuklevičius

Cigarečių kontrabandai neatsispyrė ir pareigūnai

14 psl.

Prieblandos