1. PASTATŲ ŠALTASIS VANDENTIEKIS

1.1 Šaltojo vandentiekio sistemų klasifikavimas, pagrindiniai elementai ir jų paskirtisVt t.b. suprojektuotas taip, kad vanduo būtų tiekiamas į visus ėmimo taškus, atsižvelgiant į slėgį, debitą ir pastato paskirtį naudojime. Kai ėmimo taškuose v-s parametram keliami skirtingi parametrai, į juos vanduo g.b. tiekiamas savarankiškais vamzdynais arba vandentiekį atitinkančiais lauko vandentiekį LV. Vandentiekiai parenkami atsižvelgiant į techninį tikslingumą, gaisrinės saugos ir visuomenės sveikatos priežiūros keliamus reikalavimus teisės aktuose, taip pat gamybos poreikius, esamus lauko vandentiekius ir jų parametrus. Pagal v-s paskirtį pastatų vandentiekiai skirstomi į: geriamuosius, gamybinius, gaisrinius ir specialiuosius. Be to jie dar būna savarankiški arba jungtiniai. Gyvenamuose namuose įrengiami geriamieji ir gaisriniai vandentiekiai, medicininiuose – specialieji, gamybinėse – gamybinis-gaisrinis arba geriamasis-gamybinis-gaisrinis, t.y. jungtiniai vandentiekiai. Pagal slėgio palaikymo būdą vandentiekiai būna:1) uždarieji (A tipo). veikiami LV arba papildomo kėlimo siurblio slėgio.2) atvirieji (B tipo). Slėgį palaiko atvirasis v-s bakas.Pagr. elementai: Pastato vandentiekis – inžinerinė si, susidedanti iš įvado, v-s apskaitos mazgo (VAM) ir teikiamojo vamzdyno su ėmimo, uždarymo ir reguliavimo čiaupais. Pagal aplinkybes joje būna v-s slėgio didinimo bei palaikymo įrenginiai, atsargos bakai, v-s savybių keitimo įrenginiai ir įrenginių valdymo aparatūra. Vamzdžiai ir jungliai (jungiamosios dalys) turi būti tokie, kad vandentiekis galėtų veikti 50 metų.Įvadas – vt tinklo dalis, nutęsta nuo kvartalo ar gatvės vt tinklo iki v-s apskaitos mazgo. Įvadų skaičius priklauso nuo pastato dydžio, paskirties ir patikimumo reikalavimų. Į mažesnius kaip 16 aukštų gyvenamuosius, viešuosius ir gamybinius pastatus, kuriems leistinas laikinas v-s tiekimo sutrikimas, g.b. vienas įvadas, tiems vartotojams, kuriems v-s tiekimo nutrukimas neleistinas, t.b. aprūpintas 2 įvadais. Vt įvadas prie lauko linijos jungiamas trišakių arba balnu. Jeigu jungiama trišakiu, tai t.b. įrengtas šulinys (jame įrengtas uždaromasis čiaupas, vandens apskaitos čiaupas, orlaidė, ištuštinimo linijos mazgas).V-s įvado trasa parenkama atsižvelgiant į v-s ėmimo čiaupą (laiptinių) išsidėstymą. Rekomenduojama įvesti ten, kur įrengta daugiausia v-s ėmimo čiaupų. Įvadas turi trumpiausiu keliu sujungti pastato ir lauko vandentiekius, kertant pastato sieną statmenai. Įvadas turi būti tiekiamas nuolydžiai (0,003/3mm-1m) link lauko. Geriamo v-s vartotojams priklausantiems pastatams (apskaitos mazgas) įrengiami čiaupai vandens mėginiams imti. Juose būna įrengti atbulinis vožtuvas bei pritvirtinti manometrą ir matuoti slėgį.Vandens apskaitos čiaupas – tai skaitiklis ir reikalinga įranga prie jo, skirta v-s kiekiui matuoti. Jei yra keli įvadai, visuose t.b. įrengti v-s apskaitos čiaupai.Tiekiamasis vamzdynas. Jį sudaro magistralės, kuriomis vanduo iš v-s apskaitos taško tiekiamas į atskiras pastato dalis iki stovų. Magistralės gyvenamuose ir viešuose pastatuose įrengiamos rūsiuose, techniniuose aukštuose, pastogėse, pogrindžio kanaluose; gamybiniuose – galima tiesti atvirai (prie sienų, palubėje), bendruose kanaluose, išskyrus dujų ir nuodingų skysčių vamzdynų. Šaltojo vt magistralė turi būti žemiau karštųjų vamzdžių, ji klojama su nuolydžiu (0,002) ir ištuštinimo čiaupu. Kartų su nuotakais geriamąjį vt galima kloti tik perėjimo kanaluose (kartais juos reikia šildyti). Po rūsiu – 250 mm.Stovai paskirsto vandenį nuo magistralės į visus aukštus. Jie tiesiami atvirai sienomis ar paslėpti šachtose; neleidžiama jų tiesti liftų, keltuvų šachtose, dūmtraukiuose, vėdinimo kaminuose, šiukšlių šachtose. Šaltojo vt stovas vedamas dešiniau karštojo ne arčiau 80±5 mm tarp ašių. Stovas atitraukiamas nuo patalpos kampo nemažiau 100±10 mm (montavimo patogumui). Nustatant atstumo nuo sienų arba angų dydžius būtina įvertinti temperatūrinius vamzdyno ilgio pokyčius (ypač plastikiniams vamzdžiams). Šaltojo vt stovai tiesiami šalia karštojo turi būti apšildyti rasojimui ir v-s įšilimui išvengti. Vamzdynus reikia tvirtinti prie statybinių konstrukcijų taip, kad nebūtų tiesioginio sąlyčio su vamzdžio konstrukcija. Vamzdžiais labai persiduoda triukšmas, vibracija.Jungiamieji vamzdžiai g.b. tiesiami atvirai prausyklų, dušinių, virtuvių ir kt. patalpų sienomis arba paslėptai žemiau sanitarinių prietaisų arba aukščiau patogiame čiaupams prijungti vamzdžiuose. Juos galima tiesti iki tiekimo vamzdžių (ėmimo čiaupų) plastikiniais čiaupais, apsaugančiais v-s t-tūrą.

1.2 Šaltojo vandentiekio schemosVandentiekiai, priklausomai nuo pastato paskirties, aukščio, slėgio lauko vandentiekyje ir reikalingo slėgio pastate, gali būti:1) be slėgio padidinimo įrenginių;2) su siurbliais;3) su bakais;4) su siurbliais ir bakais;5) zoniniai.

1

Vandentiekis be slėgio didinimo įrenginių tinka daugumai pastatų ir pritaikomas gyvenamuosiuose, viešuosiuose, gamybiniuose pastatuose, kai miesto vt tinklo slėgis nuolat didesnis už reikalingą pastate ir gali be pertraukų tiekti vandenį į visus pastate esančius tiekiamuosius čiaupus ( 1 pav.).Vandentiekis su siurbliais didinančiais slėgį naudojamas tada, kai lauko vandentiekis gali tiekti reikalingą vandens debitą, bet slėgis per mažas, o v-s suvartojimas per parą (val.) beveik vienodas. Kol slėgio lauko tinkle nepakanka, tada veikia siurbliai, o kai slėgis pakyla – siurbliai išjungiami, o vanduo teka aplinkine linija.Vandentiekis su atviruoju baku naudojamas ten, kur reikalingas vienodas nedidelis slėgis ir v-s atsarga (2 pav.). Jis naudojamas pastatuose, kai iš gatvės vt vanduo tiekiamas ne visą parą reikalingu slėgiu, kai nėra galimybės sumontuoti siurblių. Bako tūris t.b.i apskaičiuotas ir pripildytas v-s tiek, kad jo užtektų valandai.Vandentiekis su siurbliais ir bakais (4pav.). Bakas turi būti įrengimas aukščiau visų ėmimo čiaupų. Vt su siurbliais ir uždaruoju (slėginiu) baku (5pav.) naudojamas pastatuose, kur nėra galimybės įrengti atvirtąjį baką. Jis yra patogesnis tuo, kad uždarąjį baką galima įrengti visur, nes slėgį čia palaiko suspaustas oras.Zoninis vandentiekis. Aukštuose pastatuose reikalingas slėgis gali viršyti maksimalų leistiną hidrostatinį slėgį (6 atm), kad nesusidarytų virš slėgis įrengiamas zoninis vt. Vandentiekis skirstomas į sekančias slėgio zonas:a) apatinė (žemesni aukštai) įrengiama išnaudojant lauko vandentiekio slėgį;b) zona aprūpinama vandeniu, pritaikant schemą su slėgį didinančiais įrenginiais.Jei pastate yra 2 zonos, tai turi būti nemažiau 2 įvadų (įrengiami atbuliniai vožtuvai).

1.3 Vandens skaitiklių parinkimas, vandens apskaitos mazgai: sudėtis, tipai, įrengimo taisyklės.Suvartojamo pastate v-s kiekiui matuoti v-s apskaitos mazge įrengiamas v-s skaitiklis. V-s kiekio matavimo prietaisai būna tūriniai, droseliniai ir indukciniai. Tačiau pastatuose dažniausiai naudojami greičio skaitikliai. Jų veikimo principas: darbo mechanizmo įmontuoto į skysčio srautą apsisukimo skaičiaus sumažinimą, apsisukimų skaičius proporcingas pratekančiam v-s kiekiui. Pratekantis pro skaitiklį vanduo suka sparnelius arba turbinėlę, kurie perdavimo įrenginių sujungti su skaičiavimo mechanizmu, o šis perduoda pratekėjusio v-s kiekio reikšmę į rodmenų skalę. V-s skaitiklis parenkami atsižvelgiant į vartojamo v-s debito kitimo ribas. Svarbu, kad skaitiklio jautrumo riba būtų neaukštesnė už minimalų debitą, skaitiklio matavimo sritis privalo aprėpti visą debitų kitimo diapazoną. Pagr. v-s skaitiklio kokybės rodiklis yra jo tikslumo klasė (A, B, C. C yra tiksliausia). V-s skaitiklis parenkamas tokio skersmens, kad jo vardinis debitas nebūtų mažesnis už vidutinį per val. pastate suvartojamo v-s kiekį. Jeigu pastate projektuojamas vt tiekiantis vandenį ir gaisrams gesinti, parinkto skaitiklio max valandos debitas neturi būti mažesnis už didžiausią valandos debitą, reikalingo pastato gaisrui gesinti, ir vartojamojo suma. Ypač svarbu, kad skaitiklio jautrumo riba būtų neaukštesnė už min suvartojamą v-s debitą. Preliminariai skaitiklis renkamas pagal vidutinį suvartojamo v-s debitą:Qh vid=U·Qmax/(1000·24),čia Qmax – vieno vartotojo suvartojimo norma maksimalaus suvartojimo parą (l/d),U – vartotojų skaičius.Ar teisingai parinktas skaitiklis tikrinama nustatant slėgio nuostolius jame. Nustatyti slėgio nuostoliai sparneliniame skaitiklyje neturi viršyti 2,5 m v-s stulpo, turbininiame – 1 m. V-s apskaitos mazgas g.b. įrengtas pastate arba už pastato ribų (v-s šulinyje). Pastato įvadinis v-s apskaitos mazgas t.b. įrengtas specialiai jam įrengtoje patalpoje, esančioje prie artimiausiai lauko vt išorinės sienos (patalpoje t>+5ºC). Jeigu v-s šulinyje įrengiamas v-s apskaitos mazgas, tai toks šulinys rengiamas viešoje teritorijoje ties užstatymo linija. Tokio v-s apskaitos mazgo skaitiklio rodmenys t.b. perduodami į antžeminį jų nuskaitymo punktą (šulinio gylis 2,2 m). Kai pastato patalpos priklauso skirtingiems savininkams, kiekvienam iš jų gali būti įrengti papildomi v-s apskaitos mazgai (įvadinis bus visada). Papildomi v-s apskaitos mazgai arba jų skaitiklių rodmenų skaitymo punktai įrengiami bendrojo naudojimo patalpose arba v-s apskaitai naudojami skaitikliai su nuolatiniu duomenų perdavimo įtaisais. V-s apskaitos mazge t.b. įrengti čiaupai abipus skaitiklio ir kontrolinis ėmimo čiaupas, statomas pasroviui nuo skaitiklio, skirtas v-s tiekimui tikrinti ir pastato vt ištuštinti. Jei vartotojams pastate būtinas nepertraukiamas v-ss tiekimas, v-s apskaitos mazgas įrengiamas su aplinkine linija.

1.4. Uždaromosios, reguliuojamosios, apsauginės, imamosios ir pripildomosios vandentiekio armatūros tipai (čiaupai).

2

Skirti vamzdyno ruožams atjungti (uždarymo), v-s srauto debitui, slėgiui, tėkmės krypčiai reguliuoti, si apsaugoti ir pan. Tiekiamasis vamzdynas uždaromaisiais čiaupais t.b. aprūpintas taip, kad būtų galimybė atjungti ir ištuštinti jo linijas, t.y atskiroms dalims atjungti apžiūros, remonto, plovimo metu, atsižvelgiant į tai, kad kuo mažiau vartotojų netektų galimybės naudotis vt. Uždaromieji čiaupai įrengiami įvaduose į kiekvieną butą, viešbučio numerį, laistymo čiaupuose, aukštų įvaduose, tiekiančiuose vandenį į 5 ar daugiau ėmimo taškų prieš kiekvieną v-s imtuvą, prie v-s bakų, aplinkinėse linijose, bako ar skaitiklio žiedinėje magistralėje, kad slėgio nuostoliai ir tėkmės keliamas triukšmas būtų kuo mažesni. Jei naudosime tėkmės nevaržomus čiaupus (rutulinius, sklendes), visi čiaupai t.b. įrengti taip, kad būtų lengviau prieinami. Optimaliam v-s tiekimui garantuoti įrengiami debito ir slėgio reguliavimo čiaupai. Slėgio reguliatoriai įrengiami, kai statinio slėgis v-s ėmimo taškuose viršija 0,5 MPa, taip pat kai reikia riboti slėgį tiekimo linijoje, nes jis gali pasiekti ir viršyti didžiausią leistiną reikšmę (0,6 Mpa), kai reikia suvienodinti šaltojo ir karštojo vt slėgius ir pastate su keliomis slėgio zonomis, jeigu joms vanduo spaudžiamas vienu kėlimu. Tose vt vietose, kur vanduo turėtų tekėti viena kryptimi įrengiami atbuliniai vožtuvai. Aukščiausiuose tiekiamojo vamzdyno taškuose įrengiami orlaidžiai, žemiausiose vietose įrengiami išleidimo čiaupai vamzdynui ištuštinti. Šie ištuštinimo čiaupai įrengiami virš nuotako, t.y. t.b.galimybė išleisti vandenį į nuotakyną. Gyvenamame name jie būna išleidimo vamzdžių ir magistralių galuose.

1.5 Slėgio didinimo ir išlyginimo įrenginiaiSlėgio didinimui įrengiami siurbliai, kai garantuotas slėgis lauko vt mažesnis už reikalingą pastate. Siurbliai montuojami už apskaitos taško, įrengiant siurblius t.b. išvengta geriamojo v-s kokybės pablogėjimo. Papildomo kėlimo siurbliai gali imti vandenį tiesiogiai iš pastato vt magistralės arba iš talpinio atvirojo bako, kuris pripildomas iš magistralės. Sanitariniu higieniniu požiūriu pirmenybė teikiama tiesioginio ėmimo schemai. Slėgio didinimo siurblių reikalingas slėgio aukštis apskaičiuojamas kaip reikalingo slėgio įvade ir garantuoto slėgio tinkle skirtumas.Vandens atsargos bakai. V-s tiekimui suvienodinti, kai vartojimas labai netolygus ir v-s atsargoms kaupti (laikyti) įrengiami atvirieji bakai. Atvirieji bakai įrengiami pagal sekančius reikalavimus:1) bake negali blogėti fizikinės, ch ir bakteriologinės savybės;2) jis t.b. uždengtas standžiu, gerai pridengtų ir pritvirtintų dangčiu, nebūtinai hermetišku, bet nepraleidžiančiu šviesos bei vabzdžių, t.b. nedūžtantis ir nelūžtantis;3) bakai t.b. apšildomi, apsaugoti nuo karščio ir nuo šalčio poveikių;4) jeigu bakai metaliniai, jų vidus ir išorė t.b. padengti drėgmės atspariomis, tačiau nekenksmingomis sveikatai m-gomis;5) jeigu bako talpa didesnė negu 1000 l, tai jų dangtyje įrengiama anga apžiūrėjimui iš vidaus ir išvalymui;6) v-s tiekimo vamzdžio uždarymo čiaupas t.b. prieinamas nenukeliant dangčio;7) bakas statomas ant tvirto pagrindo, atlaikančio pilno bako svorį;8) plastikiniai bakai t.b. statomi ant ištisinio pagrindo.Atvirajame v-s bake reikia įrengti v-s tiekimo vamzdį su vienu ar keliais plūdiniais čiaupais (pripildymo), prieš kiekvieną iš jų įmontuoti uždarymo čiaupus, v-s ėmimo vamzdį su uždarymo čiaupu, signalinį vamzdelį arba v-s lygio jutiklį, perpylimo vamzdį, bako ištuštinimo vamzdį su čiaupu. Perpylimo vamzdžio skersmuo t.b. dukart didesnis už tiekimo vamzdžio. Jei bakas pripildomas siurbliu, signaliniai vamzdeliai neįrengiami, o vietoje jų įrengiami avarinio lygio jutikliai. Atvirieji bakai iškeliami į tokį aukštį, kad normaliai veiktų visi čiaupai (aukščiau visų čiaupų). Pastato laikančios konstrukcijos t.b. nedegios, patalpa tinkama sanitariniu ir eksploatavimo pažiūriu. Bako talpa tokia, kad sutilptų v-s kiekis vartojimo ir tiekimo nesutapimams išlyginti ir atsargiai laikyti. Jei bakas pildomas iš lauko vt be siurblio, tada bakuose turi tilpti 30-80 % per parą suvartojamo v-s, o siurbliais pripildomų bakų tūris apskaičiuojamas: w=0,9·Qsiurb/n, kur Qsiurb – siurblio našumas, m3/h; n – didžiausiai siurblio įsijungimų skaičius per val.Uždarieji (pneumatiniai) bakai įrengiami sistemose su siurbliais, tačiau bet kokiame pastato aukšte. Tie bakai g.b. pastovaus ir kintamo slėgio, ekonomiškesni kintamo slėgio bakai. Jų veikimas sureguliuotas taip, kad garantuotų visų pastate įrengtų čiaupų veikimą. Bake reikia įrengti v-s tiekimo-ėmimo vamzdį su uždarymo čiaupu, ištuštinimo vamzdį su išleidimo čiaupu, apsauginį vožtuvą manometrą, slėgio jutiklį ir oro papildymo įtaisą.

1.6. Pastatų gaisrinio vandentiekio sistemosNormomis ir taisyklėmis nustatyta kokiuose pastatuose ir kokio tipo gaisrinis vt t.b. įrengtas, pagal kokias technines priemones naudojama v-s padavimo į gaisro vietą:1) paprastieji – kai vandens padavimui į gaisro židinį naudojami rankiniai gaisriniai čiaupai;2) sprinkleriniai – kai gaisro židinys gesinamas savaime

3

atsidarančiais purkštukais;3) drenčeriniai – kai gesinamas su atskiriamais purkštukais, į kuriuos vanduo patenka įjungus rankinio ar automatinio valdymo įtaisą.Paprastieji gaisriniai vandentiekiai įrengiami 12a ir daugiau aukštų gyvenamuose, administraciniuose 6a ir daugiau aukštų namuose, teatruose, viešbučiuose, civiliniuose pastatuose, kurių statybinis tūris nedaugiau 5000 m3. Ši si t.b. patikima, todėl jai keliami papildomi reikalavimai lyginant su paprasto geriamojo vt si: vamzdynai padidinto slėgio, 6a ir daugiau aukščių gaisriniai stovai viršutinėje dalyje t.b. sužiedinti su geriamojo v-s stovais, į pastatą t.b. 2 įvadai ir numatytos priemonės v-s slėgiui gaisro atveju užtikrinti. Rankiniai gaisriniai čiaupai prijungiami prie specialių gaisrinių stovų, kurie tiesiami šildomose patalpose (koridoriuose, vestibiuliuose), kitos paskirties čiaupai prie tų stovų nejungiami. Čiaupai įrengiami kiekviename pastato aukšte specialiose spintelėse. Gaisrinį čiaupą sudaro: gaisrinis stovas, ventilius, kanapinė žarna, metalinis švirkšlys su antgali, greitoji sąnara. Čiaupo skersmuo parenkamas priklausomai nuo reikalingo čiurkšlės debito. Pastatuose, kur pagal skaičiavimus gaisrą reikia gesinti nemažiau kaip 4 čiurkšlėmis, leidžiama 1 spintelėje įrengti 2 čiaupus (suporintus), apatinis montuojamas 1 m aukštyje nuo grindų. Gaisriniai siurbliai, jeigu jų reikia slėgiui užtikrinti gaisro metu, įrengiami taip, kad juos būtų galima paleisti iš siurblinės ir per nuolatinio valdymo įtaisą iš GČ spintelių, jeigu lauko vt negali užtikrinti reikiamo v-s debito gaisro atveju, tada projektuojamos talpos pastate. Jos turi būti tokios, kad būtų užtikrinta atsarga gaisrą gesinti 10 min.Sprinklerinė sistema. Kaip taisyklė, sprinkleriniai vt projektuojami pastatuose, kuriuose yra didelė gaisro kilimo tikimybė. Tokia si duoda pavojaus signalą ir automatiškai gesina gaisrą. Jos projektuojamos savarankiškai ir prie jų galima prijungti gaisrines zonas ir drenčerius. Šildomose patalpose sprinkleris pripildytas v-s iki pat purkštuko, nešildomose yra oras (blogesnis, nes uždelstas v-s išsiliejimas į gaisro židinį). Sistema pradeda veikti sprinklerio galvutėm sureagavus į pakilusią t-tūrą. Purkštuką sudaro korpusas su sriegiais, tarpinė, įrengta diafragmoje, lydmetalis – paleidimo elementas (užraktas), diskas (skidelis). Lydmetalis priklauso nuo t-tūros, kurią pasiekus patalpoje turi suveikti purkštukai. Diafragmoje esanti tarpinė uždaro angą, kuri yra diafragmoje, pakilus t-tūrai patalpoje iki nustatytos, lydmetalis išsilydo, tarpinė iškrenta ir pro angą bėga vanduo, atsimuša į diską ir išsitaško, apliedamas tam tikrą grindų plotą (9-12 m2). Pagal tai purkštukai išdėstomi vienas nuo kito 3-4 m, nuo sienų 1-2 m.Drenčerinė sistema. Pagr. el.: stovas, skirstomasis tinklas ir drenčeriai, jie išdėstomi 1-2,5 m vienas nuo kito virš durų angų, tarp atskirų cechų, teatre virš scenos užuolaidų, ten kur reikia sutrukdyti gaisrui plisti iš vienos patalpos į kitą, kur liepsna plinta greičiau negu suveikia sprinklerinis vt. Ventiliai stovai įmontuojami 2 skirtingose v-s užtvaros pusėse. Si virš ventelių yra be v-s, nes diafragmoje nėra angų kamščių, vanduo ima lietis per drenčerius atidarius ventilius, kurie atidaromi rankiniu būdu arba automatiškai (jei įrengtas dūmų ar liepsnos (t-tūros) jutiklis, kuris automatiškai atidaro ventilį ir signalizuoja apie gaisrą).

1.7. Vandentiekio vamzdžiai, jungliaiVisų rūšių vt g.b. naudojami įvairių medžiagų vamzdžiai, nebloginantys geriamojo vandens kokybės, pakankamai atsparūs galimiems išorinėms, vidinėms mechaniniams, cheminiams, mikrobiologiniams procesams ir korozijai. Svarbu, kad vamzdžiai ir jungliai būtų mažo hidraulinio pasipriešinimo (ketiniai, plieniniai cinkuoti, variniai bei plastikiniai įvairių plastiko rūšių PE, PVC, CPVC, taip pat gali būti daugiasluoksniai vamzdžiai, kurių vienas sluoksnis yra metalinis, o kitas, pvz. PE).Ketiniai – ilgaamžiai, atsparūs korozijai, išlaiko slėgį iki 10 bar, tačiau hidraulinis pasipriešinimas didesnis negu kitų vamzdžių, sunkiau montuojami, trapūs. Jungiami vienas su kitu įmovomis, kurios susandarinamos žiedais arba elastine sandarinamąja medžiaga.Plieniniai cinkuoti – nepakankamai atsparūs korozijai, ypač jei pažeidžiamas cinko sluoksnis, jie ilgi 3-4 m, jungiami suvirinant arba sriegiais naudojant junglius. Srieginis sujungimas naudojamas ruožuose prie vandens ėmimo, reguliavimo, uždarymo ir kitų čiaupų, tačiau slėptai tiesiamus vamzdžius sriegiais jungti negalima.Plastikiniai – atsparūs korozijai, lengvi, mažas hidraulinis pasipriešinimas, tačiau turi trukumų: dideli temperatūros svyravimai, todėl reikalingi papildomi įrenginiai svyravimams kompensuoti. Kai kurių plastikų vamzdžiai yra mažesnio stiprumo, todėl juos montuojant reikia apsauginio dėklo, jungiami suvirinant, klijuojant, jungliais su įmovomis arba uždedamosiomis veržlėmis. Nėra universalaus jungimo būdo visų rūšių plastiko vamzdžiams, todėl reikia vadovautis gamintojo nurodymais. Jie nėra pakankamai standūs, todėl juos reikia tankiau tvirtinti prie statybinių konstrukcijų negu metalinius.Variniai – ilgaamžiai, atsparūs korozijai, galima lengvai lankstyti, jungiami lituojant. Jie yra brangūs.

4

Vamzdynuose posūkiams, atšakoms įrengti naudojami jungliai, jie aktualūs montuojant sistemas iš vamzdžių, kurie nelankstūs ir trapūs. Jungliai naudojami tokios pat medžiagos kaip ir vamzdžiai, jų yra įvairios paskirties. Atskiriems tokio pat skersmens vamzdžiams sujungti naudojamos įmovos arba veržlės, pereinant iš vieno skersmens į kitą naudojamos pereinamos įmovos ir veržlės, posūkiams – kampainiai, alkūnės, atlankos, atsišakojimams – trišakiai, keturšakai (skersmenys gali būti skirtingi), jie būna įžambieji ir statieji.

1.8. Šaltojo vandentiekio skaičiavimas: debitų nustatymasSkaičiuotinų debitų nustatymui, atsižvelgiant į pastato paskirtį ir jame sumontuotą sanitarinę įrangą, pasinaudojame normomis nustatytomis vienetinėmis sąnaudomis 1 vartotojui (q) bei 1 vandens ėmimo (maišomajam) čiaupui (qpt). Kai pastate yra įvairių sanitarinių prietaisų, tačiau vartotojai vienodi, tai q ir q pt

pasirenkami pagal RSN 2990. kai pastate skirtingus sanitarinius prietaisus naudoja skirtingos vartotojų grupės, tada qpt apskaičiuojamas:qpt=Σ(Ni*Pi)* qpti/(Σ Ni*Pi),l/sNi ir Pi – atskirų vartotojų grupių čiaupų skaičius ir jų veikimo tose grupėse tikimybės,qpti – norminis čiaupo debitas.Didžiausiai karštojo ir šaltojo vandens arba suminiai vandens sekundiniai debitai apskaičiuojami:qmax=5* qpt*α, l/sqpt – duotajam pastatui būdingo čiaupo norminis debitas,α – koeficientas nustatomas pagal suminį, prijungtų prie ruožo, kurio debitas nustatomas, vandens ėmimo čiaupų skaičių N ir jų veikimo duotajame pastate tikimybę P.Būdingas – čiaupas, per kurį išteka didžiausias debitas.Nustatant jungtinių vandentiekių skaičiuotinus debitus technologinėms reikmėms, reikalingas vandens kiekis gali būti nustatomas sumojant technologinių įrengimų debitus, jeigu jų veikimas yra vienalaikis. Pramonės įmonių pagalbinių arba buitinių pastatų skaičiuotiną debitą leidžiama nustatyti sumojant reikalingą debitą bitinėms poreikiams ir dušams. Buitiniai debitai apskaičiuojami pagal minėtas formules, o dušų – pagal dušų skaičių ir normą vienai dušo galvutei. Tikimybės nustatymas:P=qhmax*U/(3600*qpt*N),U – vartotojų skaičius pastate,N – suminis vandens ėmimo čiaupų skaičius,qhmax – didžiausias valandinis vieno vartotojo norminis debitas (l/h).Jei pastato dalys skirtingos paskirties:P= Σ(Ni*Pi)/ ΣNi.Pastato didžiausias karštojo, šaltojo arba suminis valandos debitas nustatomas pagal formulę:qh=0,005*qhpt*αn, m3/h,qhpt – vandens ėmimo čiaupo valandos debitas nustatomas pagal normas,αn – koeficientas, nustatomas pagal valandinį debitą.Valandinė pastato čiaupų panaudojimo tikimybė Ph apskaičiuojama:Ph=3600*P* qpt/ qhpt.Kartais reikia žinoti vidutinį per valandą suvartojamą vandens debitą. Jis apskaičiuojamas:qvid= Σqmaxi*Ui/(1000*T), m3/hΣqmaxi – atitinkamos vartotojų grupės vieno vartotojo sunaudojamas vandens debitas,T – vandens vartojimo periodas (valandomis),Ui – vartotojų grupės skaičius.Gaisrinio ir pramonės įmonių vandentiekio debito nustatymas.Projektuojant pastate atskirąjį gaisrinį vandentiekį skaičiuotinas debitas nustatomas pagal reikalingą čiurkšlių skaičių ir vienos čiurkšlės debitą. Šie ir kiti reikalingi duomenys parenkami iš RSN 137-92. automatinių gaisrinių vandentiekių debitai nustatomi pagal RSN 138-92. apskaičiuojamas debitas per vieną purkštuką ir padaugintas iš purkštukų skaičiaus. Skaičiuotinas debitas bus lygus šio ruožo debitų sumai. Gamybinio vandentiekio skaičiuotinai debitai nustatomi sumojant techninių įrengimų naudojamus vandens kiekius. Kai pastate projektuojamas jungtinis vandentiekis, t.y. jis turi tenkinti ir gaisrinius poreikius, tam pastatui skaičiuotiniai debitai nustatomi 2 atvejais: kai nėra gaisro ir kai reikia gaisrą gesinti. Skaičiuojant debitą antruoju atveju neįtraukiami vandens kiekiai reikalingi dušams, laistymo bei grindų plovimo čiaupams.Šaltojo ir karštojo vandens hidraulinis skaičiavimas.

5

Skaičiavimo tikslas – nustatyti tinklo vamzdžių skersmenis ir slėgį reikalingą normaliam nepatogiausių pastato čiaupų veikimui didžiausio vandens suvartojimo metu. Slėgio nuostoliai skaičiuojami:H=i*l(1+kv), m v.st.i – slėgio nuostoliai dėl trinties vamzdyne (1 m ilgio), m vandens stulpo (mvst/m),l – vamzdyno ilgis,kv – koeficientas įvertinantis vietines kliūtis.Norint įvertinti tiksliai vietines kliūtis, kiekviena kliūtis įvertinama atskirai ir po to sumojama. Praktiniam skaičiavimui leidžiama šaltajam vandentiekiui priimti kv=0,3 (gyvenamuosiuose/viešuosiuose pastatuose), kv=0,2 (jungtiniam), kv=0,1 (gaisriniam). Reikalingas šaltojo vandens slėgis nustatomas:Hr=Hgeom+Hlsum+Hskt+Hf, mvst,Hgeom – geometrinis vandens pakilimo aukštis, t.y. nepatogiausio čiaupo ir lauko vandentiekio ašies altitudžių skirtumas,Hlsum – slėgio nuostolių skaičiuojamojo tinklo trasoje suma (trinties ir vietinių kliūčių),Hskt – slėgio nuostoliai vandens skaitiklyje,Hf – laisvasis slėgis nepatogiausiame čiaupe.Projektuojant jungtinius vandentiekius reikalingas slėgis apskaičiuojamas 2 veikimo atvejais:kai vanduo tiekiamas tik vartotojams;kai vanduo tiekiamas vartotojams bei gaisro gesinimui.Kai pastato šaltojo vandentiekio schemoje yra įrengiami vandens kokybės gerinimo įrenginiai, reikia įvertinti vandens slėgio nuostolius juose.

2. PASTATŲ KARŠTASIS VANDENTIEKIS

2.1 Karšto vandentiekio sistemų klasifikacija, bendra schema ir pagrindiniai elementaiPagal paskirtį karštas vandentiekis gali būti buitinis ir gamybinis.Pagal veikimo sferą – vietinis ir centralizuotas.Vietiniuose vanduo šildomas vartojimo vietose, jie įrengiami tada, kai šiluma į pastatą netiekiama centralizuotai. Vanduo gali būti šildomas kietojo, skystojo ar dujinio kuro vandens šildytuvuose, gali būti šildomas elektra tūrinėse arba srovinėse vandens šildytuvuose. Nedideliam pastatui gali būti įrengta bendra šildymo ir karšto vandentiekio sistema su nedideliu katilu ir tūriniu vandens šildytuvu.Centralizuoti ima karštą vandenį tiesiai iš šiluminių tinklų (atviros sistemos) arba sušildo vandenį vandens šildytuvuose (uždaros sistemos). Atvirosios sistemos pastaruoju metu netaikomi, nes jos yra neefektyvios. Taikomos uždaros sistemos. Šildytuvuose šaltą vandenį, imamą iš šalto vandentiekio tinklų, kaitina šilumos agentas – karštas vanduo, gaunamas iš miesto šilumos tinklų arba katilinės. Centralizuoto karšto vandentiekio kaip ir šalto schemos yra tik su papildomais įrenginiais: su atviraisiais arba uždaraisiais šilumos akumuliavimo bakais, su siurbliais ar be jų. 50 ir daugiau aukštų karštas ir šaltas vandentiekiai skirstomi į zonas. Centralizuotas karštas vandentiekis paruošia vandens visam pastatui ar keliems greta esantiems.Į si papildomai įjungiami įrenginiai šilumos agento gamybai, jo padavimui į vandens šildytuvus ir grįžtamuosius vamzdynus.Karšto vandentiekio tinklas dažniausiai daromas dvigubas: skirstomasis ir grįžtamasis. Dėl to yra galima karšto vandens apytaka,kurios dėka palaikoma sąlyginai pastovi karšto vandens temperatūra bet kuriuo paros metu prie visų vandens ėmimo čiaupų. Viengubas – tik skirstomasis tinklas – įrengiamas mažuose pastatuose, vietiniuose karštuose vandentiekiuose, ten – kur skirstomieji tinklai nuo vandens šildytuvo iki vandens ėmimo čiaupų neilgi arba kur vandens ėmimas pastovus.

2.2. Centralizuotas karštas vandentiekisUždaro centralizuoto karšto vandentiekio tinklas sujungtas su šalto vandentiekio tinklu, o šildomas vanduo šilumokaičio sienelėmis atskirtas nuo šilumnešio. Slėgis karštame vandentiekyje priklauso nuo slėgio šaltame. Pagal karšto vandens akumuliavimo būdą uždarieji vandentiekiai būna: be bako, su uždaru akumuliavimo baku ir atviru baku.Karštas vandentiekis su šildytuvu be bako labai paplitusi schema, nes paprasta ir tinka daugeliam pastatų. Vanduo čia šildomas vandens šildytuve ir veikiant šalto vandentiekio slėgiui vamzdynu tiekiamas

6

vartotojams. Šioje schemoje daugelių atvejų grįžtamuosiuose stovuose būna suprojektuoti rankšluosčių džiovintuvai.Vandentiekis su šildytuvu ir uždaru akumuliavimo baku. Tokia schema įrengiama pastatuose, kuriuose karštas vanduo vartojamas netolygiai esant mažo našumo šilumos šaltiniui, kai karšto vandens suvartojimas gali staigiai padidėti, kur karšto vandens tiekimas negali nutrukti. Karštas vanduo sušildytas vandens šildytuve tiekiamas į tinklą ir uždarąjį baką: karštas vanduo yra lengvesnis už šaltą, todėl karštas vanduo užima viršutinę bako dalį, o šaltas apatinę. Kai padidėja pastate vandens suvartojimas, tai karštas vanduo tiekiamas į tinklą iš vandens šildytuvo ir bako. Karštą vandenį iš bako išstumia šaltas vanduo. Reikalingas vandens šildytuvo tūris nustatomas skaičiavimais.Karštas vandentiekis su šildytuvu ir atviruoju baku. Įrengiamas pastatuose, kuriuose turi būti nedidelis vienodas vandens slėgis prie vandens ėmimo čiaupo bei kai reikalinga karšto vandens atsarga. Jie įrengiami patalpos palubėje arba palėpėje šalia šalto vandens bako (schema atitinka šalto vandens schemą).Karšto vandentiekio tinklų schemos.Karšto vandentiekio tinklas gali būti dvigubas: skirstomasis ir grįžtamasis vamzdynai ir tik skirstomasis. Kaip ir šalto vandentiekio pagal skirstomosios magistralės vietą tinklas gali būti viršutinio arba apatinio skirstymo. Viršutinio skirstymo tinklas be apytakos, toje schemoje skirstomoji magistralė tiesiama viršutinėje pastato dalyje, o grįžtamųjų tinklų nėra. Viršutinio skirstymo su apytaka taikomas pastatuose su zoniniu vandentiekiu, taip pat schemose be cirkuliacinio siurblio. Apatinio skirstymo be apytakos naudojamas nedideliuose pastatuose, kur neprojektuojami karšto vandentiekio sistemoje rankšluosčių džiovintuvai. Skirstymo magistralė tiesiama rūsio palubėje arba pogrindžio kanaluose, t.y. apatinėje pastato dalyje. Apatinio skirstymo tinklas su grįžtamąja magistrale tinka pastatams, kur karštas vanduo naudojamas su pertraukomis, o rankšluosčių džiovintuvų nėra. Vanduo pastoviai cirkuliuoja skirstomoje ir grįžtamoje magistralėje, todėl neatšąla, stovai turi būti trumpi ir nedidelio skersmens (c). Dar yra dvivamzdis apatinio skirstymo tinklas, atitinka karšto vandentiekio su šildytuvu be bako schemą. Apatinio skirstymo tinklas su grupiniais stovais (5 pav. a): atsiranda vienas grįžtamasis stovas, skirstas keliems skirstymo stovams.Pastatuose rankšluosčių džiovintuvai gali būti įrengti ir skirstymo stovuose paverčiant juos grįžtamaisiais. Šiuo atveju reikia įrengti papildomą tranzitinį skirstymo stovą, kuris yra pastato viršutinėje dalyje.Džiovintuvai – tai prietaisai sujungti su šildytuvais, todėl karšti ištisus metus, atlieka ir tos patalpos šildymo funkciją. Jie gali būti gyvatuko formos arba rėmo formos. Džiovintuvas tvirtinamas prie sienos 100 mm nuo jos, atstumas nuo apačios nemažiau 0,6 m, nuo viršaus – 1,7 m. Džiovintuvai įmontuojami grįžtamajame stove vandens ėmimo čiaupuose.

2.3. Tūriniai ir sroviniai vandens šildytuvaiTūriniai šildytuvai – cilindro formos vertikalus ar horizontalus plieninis bakas su viduje įrengtų kaitrovamzdžiu, į kurį tiekiamas šilumnešys. Kaitrovamzdis gali būti sumontuotas arba įmontuotas korpuse (14 skaidrė). Centrinių vandentiekių tūrinių šildytuvų talpa gali būti 0,5-5 m3, o mažuose pastatuose iki 0,5 m3.Sroviniai vandens šildytuvai. Pagal šilumnešio tekėjimo kryptį šildomo vandens tekėjimo krypties atžvilgiu jie gali būti: prieš sroviniai, posroviniai ir skersa sroviniai. Konstrukciniu požiūriu skirstomi į vamzdinius ir plokštelinius. Vamzdinį sudaro vamzdis, t.y. korpusas, kurio viduje yra pluoštas mažo skersmens vamzdelių. Korpuse teka šilumnešys, o tų vamzdelių vidumi šildomas vanduo. Tiek šilumnešys, tiek šildomas vanduo teka gana greitai, tokiu būdu suintensyvėję šilumos mainai. Šio tipo šildytuvus pakeitė plokšteliniai sroviniai. Jie susideda iš atskirų gofruotų plokštelių, šios plokštelės štampuojamos iš lakštinio metalo; suglaudus dvi plokšteles tarp gofrų susidaro kanalai, kuriais teka šildomas vanduo arba šildantis vanduo, sandarumui užtikrinti tarp plokštelių kraštų dedamos tarpinės. Šildytuve turi būti mažiausiai 3 plokštelės, tada tarp 1-2 plokštelių tekėtų šildantis, o tarp 2-3 – šildomas vanduo. Suglaustos plokštelės sudaro sekcijas, o sekcijos sudėtos į bendrą rėmą sudaro šildytuvus. Lyginant su vamzdiniais plokštelinių šildytuvų vandens šildomieji techniniai rodikliai geresni, lengviau mažinamos nuogulos, kadangi plokšteliniuose gofruotuose šildytuvuose susidaro vandens turbulentiškumas ir didėja šilumos perdavimo koeficientas. Šildytuvo parinkimui reikia apskaičiuoti šilumos kiekį, reikalinga karšto vandens paruošimui didžiausią vartojimo valandą ( srovinis) arba vidutinę vartojimo valandą (tūrinis):Šhmax=1,16*Qk

hmax*(55ºC-tš)*(1+kšn), kWkšn – šilumos nuostolių koeficientas.Šhvid=1,16*Qk

hvid*(55ºC-tš)*(1+kšn).

7

2.4. Karštojo vandentiekio sistemų skaičiavimo vartojimo ir apytakos režimuose principaiKarštas vandentiekis pastate gali būti su cirkuliacija ir be jos. Skaičiuotiniai debitai karštojo vandentiekio be cirkuliacijos nustatomi analogiškai šaltajam vandentiekiui pagal tas pačias formules tik pakeitus sąnaudų reikšmes: qš

hmax ir qšpt į qk

hmax ir qkpt, į čiaupų skaičių N įtraukus tik čiaupus, į kuriuos tiekiamas

karštas vanduo.Karštas vandentiekis su cirkuliacija skaičiuojamas 2 rėžimams: ėmimo ir cirkuliacijos. Debitai ėmimo rėžimui taip pat kaip sistemoje be cirkuliacijos. Skaičiuojant sistemą cirkuliacijos rėžime turi būti apskaičiuotas cirkuliacinis debitas (qcir). Jis turi būti toks, kad būtų kompensuojami šilumos nuostoliai karšto vandens skirstymo vamzdynuose ir jis nustatomas pagal formulę:qcir=ΣβQht/(4,2Δt),l/sβ – koeficientas apytakos neatitikimo realiems šilumos nuostoliams,Qht – šilumos nuostoliai skirstomojo vamzdyno ruožuose,Δt – karšto vandens temperatūros kritimas skirstomajam vamzdyne (iki 10ºC).Šilumos nuostolius skirstomajame vamzdyne galima apskaičiuoti pagal formulę, žinant neizoliuoto karšto vandens tiekimo vamzdžio šilumos perdavimo koeficientą, aplinkos temperatūrą, kurioje nutiestas vamzdynas, šilumos izoliacijos naudingumo koeficientą ir ruožo ilgį. Paprasčiau šilumos nuostolius galima nustatyti lyginamaisiais šilumos nuostoliais (Qht

lyg), kurie gali būti nustatomi įvairių skersmenų vamzdynui. Lyginamųjų šiluminių nuostolių reikšmes galima rasti techninioje literatūroje, pateiktoje įvairioms medžiagoms. Jeigu karšto vandentiekio sistemoje yra rankšluosčių džiovintuvai, tai lyginamuosius šilumos nuostolius galima apskaičiuoti, bet praktiškai priimama 100 W vienam džiovintuvui.

2.5. Apytakos užtikrinimo būdaiSkirstomajame ir grįžtamajame stovuose esančio karšto vandens temperatūra skirtinga, todėl susidaro gravitacinis slėgis, kuris skatina cirkuliaciją stovo apytakiname korpuse. Tačiau šios apytakos užtenka tik nedideliuose pastatuose, kur atstumas nuo vandens šildytuvo iki čiaupo mažas. Dideliuose pastatuose su centriniu karštu vandentiekiu projektuojami cirkuliaciniai arba apytakiniai siurbliai apytakai palaikyti. Jie parenkami, kad jų išvystomas slėgis būtų didesnis už slėgį reikalinga apytakai palaikyti (Hap

reik):Hap

reik =Hvš+Hlsum,Hlsum – slėgio nuostolių nepatogiausiame apytakos žiede suma,Hvš – slėgio nuostoliai vandens šildytuve.

3. NUOTEKŲ ŠALINTUVAI PASTATUOSE

3.1.Nuotekų šalinimo sistemų klasifikavimasPastato nuotekų šalintuvas – inžinerinė sistema, surenkanti ir tekinanti nuotekas iki jų priimtuvo. Pastato nuotakyną sudaro įlajos, nuotakos, stovai, išvadai, įvairūs saugos ir priežiūros įtaisai ir, jeigu reikia, jų valymo įrenginiai. Atskirais atvejais reikalingi pastato nuotekų kėlimo įrenginiai, t.y. kai lauko nuotakynas yra nutiestas aukščiau negu pastato išvadas. Pastato nuotekų priimtuvu gali būti lauko nuotakynas, supylimo rezervuaras, vietinė nuotekų valykla ar kitoks priimtuvas.Pagal šalinamas atliekas šalintuvai būna:atskirieji – kiekviena nuotekų rūšis šalinama atskiru šalintuvu;jungtiniai – paviršinės nuotekos šalinamos atskiru, o kitos – bendru šalintuvu;mišrieji – visos nuotekų rūšys šalinamos bendru šalintuvu.Jų parinkimo būdas priklauso nuo lauko nuotakyno tipo ir šalinamų nuotekų savybių.Pagal nuotekų šalinimo būdą nuotakynai būna: savitakiai ( gravitaciniai), slėginiai ir vakuuminiai.Savitakose nuotekų šalintuvuose nuotekos iš įlajų transportuojamos uždarais savitakos vamzdynais, nutiestais su nuolydžiu vandens tekėjimo kryptimi. Slėginiuose – nuotekos transportuojamos vamzdyne sukurto slėgio dėka, slėgis būna sukurtas siurbliu arba panaudojus suslėgtą orą (pneumatiškai). Vakuuminiuose – nuotekos transportuojamos sukurto vamzdyne vakuumo dėka.Atskirasis buitinių nuotekų šalintuvas gali būti įrengiamas gyvenamuosiuose, viešuosiuose ir gamybiniuose pastatuose. Gamybiniuose pastatuose atskirasis gamybinių nuotekų šalintuvas įrengiamas tada, kai gamybines nuotekas tenka apdoroti. Atskirose įmonėse gamybinių šalintuvų gali būti keli priklausomai nuo gamybiniuose baruose susidarančių nuotekų sudėties ir temperatūros. Sąlyginai švarios gamybinės nuotekos gali būti šalinamos tiek jungtiniu nuotakynu, tiek paviršinių nuotekų atskiru šalintuvu. Paviršinės nuotekos šalinamos atskiru šalintuvu ir suleidžiamos į kiemo lietaus nuotakyną, jeigu lauko lietaus

8

nuotakyno nėra, tai gali būti įrengtas atviras išvadas, t.y. išleidžia nuotekos į grunto paviršiuje įrengtą lataką. Esant palankioms filtracinėms grunto savybėms, paviršines nuotekas galima paskleisti padirvyje. Kai kiemo nuotakynas (lauko nuotakynas) yra mišrus, tai pastato paviršinės nuotekos gali būti šalinamos kartu su kitomis nuotekomis (mišriuoju šalintuvu). Gamybinės nuotekos, kurių sudėtis panaši į buitinių gali būti šalinamos taip pat į mišrųjį lauko nuotakyną.Nuotakynai gali būti suskirstomi į 4 sisteminius tipus:I sistema – nuotakynas su bendru stovi ir iš dalies pripildytais nuotakais: sanitariniai prietaisai jungiami prie nuotakų, kurių pripildymas numatomas ar projektuojamas 0,5 (50%), o nuotakai jungiami prie bendro stovo; II sistema – nuotakynas su bendru stovu ir puspilniais nuotakais: pripildymas projektuojamas 0,7 (70%), o nuotakai jungiami prie bendro stovo; IIIsistema – nuotakynas su bendru srovu ir pilnais nuotakais: pripildymas projektuojamas 1,0 (100%), o kiekvienas nuotakas jungiamas atskirai prie bendro stovo; IVsistema – nuotakynas su atskirais stovais: atskiri stovai įrengiami srutinėms nuotakoms ir paplavoms.Pagrindiniai nuotekų šalintuvų elementai: įlajos, nuotakynas, nuotekų kėlimo ir valymo įtaisai.

3.2. Nuotekų įlajos, hidraulinės užtvaros, sanitarinių prietaisų plovimo įtaisai. Įlajos. Kiekvienas vandens ėmimo čiaupas ir kiekviena patalpa, kurioje gali išsilieti vanduo ar kurios grindys plaunamos vandeniu turi būti aprūpinti atitinkama įlaja. Prie įlajų skiriama:a]buitiniai sanitariniai prietaisai – praustuvai, plautuvės, išpuodžiai, vonios, dušų dugninės, bidės, pisuarai;b]specialieji sanitariniai prietaisai – tai prietaisai gydymo įstaigose – gydomosios vonios, masažo vonios, prietaisai vandens procedūroms, viduarai ar uždaros kameros basonams, naktipuodžiams ištuštinti, plauti ir dezinfekuoti;c]gamybinių nuotekų įlajos – piltuvės, trapai, laboratorinės kriauklės, valgyklų virtuvių plautuvės ir kt.Įlajų konstrukcija įvairi, tačiau jos turi bendru konstrukcinių bruožų (juos diktuoja sanitariniai reikalavimai), t.y. visų paviršius glotnus, lengvai plaunamas, forma aptaki, o dugnas nuolaidus nuotekų ištekėjimo angos link. Įlajos turi būti įrengtos taip, kad per jas nesklystų nemalonus kvapas. Prie kiekvieno sanitarinio prietaiso ir gamybinių nuotakų įlajų, kurių konstrukcijoje nėra hidraulinės užtvaros, ją reikia primontuoti. Sanitariniai prietaisai įrengiami nustatyme aukštyje virš patalpos grindų (praustuvai – 0,8 m), vandens ėmimo čiaupas tvirtinamas prie sienos 0,2 m aukščiau prietaiso arba prie prietaiso (parankinis). Vienoje patalpoje pastatų praustuvų grupė gali būti apsaugota viena hidrauline užtvara. Prie hidraulinės užtvaros negali jungti prietaisų esančių skirtingoje patalpoje. Vonia statoma ant kojelių 130-150 mm taip, kad jos viršus būtų horizontalus, o jos čiaupas – 0,8 m nuo grindų. Plautuvių viršus – 0,85 m virš grindų, dušų maišomieji čiaupai – 1-1,2 m virš grindų. Išpuodžiai gali būti tvirtinami prie grindų arba prie sienų, jų viršus: suaugusiems – 0,4 m, o vaikams – 0,3 m virš grindų.Viešuosiuose ir gamybiniuose pastatuose, kurių vandentiekio tinklai didelio skersmens, rekomenduojama vietoj plovimo bakelių įrengti plovimo čiaupus. Plovimo čiaupai tvirtinami sienoje 0,8 m virš grindų, sieniniai pisuarai, statomi suaugusiems, tvirtinami 0,55 m virš grindų, o vaikams – 0,45 m virš grindų.Hidraulinės užtvaros. Visos nuotekų įlajos prie nuotakų vamzdyno jungiami per hidraulinę užtvarą. Ji būna kai kurių prietaisų konstrukcijoje, jei prietaiso konstrukcijoje jos nėra, hidraulinė užtvara primontuojama kaip atskiras elementas. Hidraulinės užtvaros būna vamzdinės (dėl formos panašumo į hidraulikoje žinomą lenktą vamzdį vadinamos sifonais), o kitos – butelinės. Neišbėgančio vandens sluoksnio storis juose būna įvairus, priklausomai nuo konstrukcijos (50-100 mm), jų skersmuo taip pat įvairus ir parenkamas pagal sanitarinio prietaiso nuotekų išleidimo angos skersmenį. Hidraulinę užtvarą būtina primontuoti tam, kad į patalpas per sanitarinio prietaiso angą nepapultų nemalonus kvapas ir nuodingos dujos.Nuotakyno vėdinimas. Pastato nuotakynas turi būti įrengtas taip, kad oro slėgio svyravimai atsiranda krintant nuotekoms stovuose, nepažeistų hidraulinės užtvaros ir nesudarytų galimybės dujoms nuotakynu prasiskverbti į patalpas. Hidraulinės užtvaros darbas gali būti garantuotas, jeigu slėgis vamzdyne tekant nuotekoms nebus mažesnis už atmosferinį daugiau nei vandens sluoksnio hidraulinės užtvaros aukštis. Kad oro slėgio svyravimams išlyginti, gali būti įrengti vėdinimo stovai ir vamzdžiai arba jungiami orlaidžiai. Pagal tai kokiomis iš minėtų priemonėmis išlyginamas oro slėgis nuotakyne, pastato nuotakynas gali būti: 1]su oro įleidimu į stovus pro vėdinamąsias dalis arba orlaidžius;2]su oro įleidimu į nuotakas pro vėdinimo stovus ir vėdinimo vamzdžius, kurie sujungti su pagrindinio stovo vėdinamąja dalimi.Įlajų nuotakai gali būti arba vėdinami arba nevėdinami. Pastato nuotakų kiekvienas stovas gali būti vėdinamas atskirai arba kelių stovų (iki 6) vėdinamosios dalys gali būti sujungtos į vieną vėdinamąją dalį, kurios skersmuo turi būti bent 50 mm didesnis už storiausią iš sujungtų stovų skersmenį. Vėdinamąją dalį

9

iškeltą virš stovų stengiamasi padaryti simetriškai visų jungiamųjų stovų atžvilgiu. Hidraulinės užtvaros sujungimo galimybė atsiranda esant grupiniam sanitarinių prietaisų prijungimui prie nuotako. Jeigu prie vieno išvado yra prijungti keli stovai, kai kurie iš jų gali būti nevėdinami tik įrengiant stovo viršuje orlaidį (aukščiausio nuotako prijungimo lygyje). Tokie stovai taikomi nedideliuose pastatuose, kai stovo aukštis nedaugiau 90*dst.Sanitarinių prietaisų plovimo įtaisai. Visų sanitarinių prietaisų vidinis paviršius turi būti gerai nuplaunamas, tuo pasiekiama prietaiso konstrukcija. Plovimui yra specialieji įtaisai vandens plovimui: plovimo bakelis arba plovimo čiaupas. Išpuodžio plovimo bakeliai būna:1]iškiltieji – montuojami 1,8 m virš grindų;2]pusiau iškeltieji – montuojami 0,8 m virš grindų;3]žemieji – uždedami betarpiškai ant išpuodžio lentinėlės arba pritvirtinamos prie sienos.Iš bakelio išbėgantis vanduo paskirstomas žiediniu kanalu, o dalis nuteka tiesiai į dubenį. Tą paskirstymo funkciją atlieka skidelis, kuris įrengtas konstrukcijoje. Į plovimo bakelius šaltas vanduo tiekiamas 10-15 mm skersmens vamzdžiu pro plūdinį čiaupą, prieš čiaupą įrengiamas ventilis. Šio čiaupo darbą reguliuoja plūdė, kurios dėka čiaupas atidaromas arba uždaromas priklausomai nuo vandens lygio bakelyje. Plovimo bakeliai atlieka vandens kaupimo funkciją, t.y. prisipildo mažu aktyvumu, o išteka dideliu intensyvumu ( 1,2-2,5 m/s). Pastatuose, kur vandentiekio tinklai pakankamo skersmens, vietoje plovimo bakelių naudojami plovimo čiaupai, jie tvirtinami sienoje, vanduo tiekiamas tiesiai iš vandentiekio vamzdžio. Plovimo čiaupo jungtis su išpuodžiu turi būti vienu numeriu didesnis už jungties su vandentiekiu skersmenį.

3.3. Nuotekų vamzdynas : elementai, trasavimas, įrengimas; vamzdžiai ir jungliai. Pastato nuotakų vamzdyną sudaro nuotakai, stovai ir išvadai.Nuotakai. Buitinių ir gamybinių nuotekų nuotakai tiesiami virš grindų arba palubėje; tiesimo pobūdis priklauso nuo sanitarinio prietaiso tipo, įrengimo vietos ir galimybės išlaikyti reikiamą nuolydį. Nuotekos iš įlajų tekinamos į stovus. Nuotako skersmuo preliminariai skiriamas vadovaujantis konstrukciniais sumetimais: nuotakai negali būti mažesnio skersmens už į jį jungiamo sanitarinio prietaiso išleidimo atvamzdį, skersmuo ir nuolydis negali mažėti iki stovų. Plautuvių ir praustuvų nuotekų tiesiamų virš grindų ašis daroma 80-100 mm aukščiau grindų, jei nuotakos montuojamos palubėje, tai jos tiesiamos kuo arčiau lubų. Nuotakai su stovais virš grindų jungiami įvairiais trišakiais, keturšakiais, šakočiais ir pan, palubėje, rūsyje ir techniniame aukšte (tik įžambiais trišakiais arba keturšakiais). Skirtingų būtų sanitarinius prietaisus įjungti į bendrą nuotaką neleidžiama, dvejų vonių nuotakai jungiami prie stovų atskirai arba įžambiuoju keturšakiu. Gamybinės nuotekos neturinčios nemalonaus kvapo, neišskiriančios žalingų dujų ar garų gali būti tekinamos atvirais latakais nepažeidžiant higienos normų reikalavimų. Nuotekos nutekinamos iki stovo, prieš nuleidžiant įrengiama hidraulinė užtvara.Stovai. Tiek buitinių, tiek gamybinių nuotekų stovus sudaro tiekiamoji ir vėdinamoji dalys. Stovai išdėstomi arčiau sanitarinių prietaisų, jų skersmuo turi būti nemažesnis už didžiausią prie jo prijungtą nuotekų skersmenį. Vamzdynams valyti stovuose 1 m aukštyje virš grindų įmontuojamos revizijos. Revizijos įmontuojamos viršutiniame, apatiniame aukštose, rūsyje, jei pastatas aukštas – kas trečiame aukšte. Buitinių ir gamybinių nuotekų stovai tiesiami pro visus aukščius vienodo skersmens ir iškeliami virš aukštų (stovų) 0,3-0,5 m. Jeigu stovas yra eksploatuojamas, vėdinamąją dalį reikia iškelti virš stogo nemažiau 3 m, vėdinamosios dalies viršus turi būti nemažiau 0,1 m aukščiau vėdinimo šachtų ir nearčiau 4 m nuo balkonų, langų, stoglangių. Stovo vėdinamąsias dalis jungti į vėdinimo sistemas, dūmtraukius neleidžiama. Stovai tiesiami atvirai sienomis, kolonomis arba paslėptai šachtose paliekant prieinamus revizijos dangtelius. Nuotekų stovai daromi vertikalus, tačiau dėl konstrukcinių sumetimų prireikus pakeisti stovo vietą galima jame įmontuoti atotrauką arba gulsčiąją dalį. Kai stove daroma gulsčioji dalis, aukšte virš jos esančius sanitarinius prietaisus rekomenduojama prijungti 6 sk. a pav. parodytomis schemomis. Kai dėl didelio nuotekų debito į stovą gali nepatekti oras, įrengiamas papildomas vėdinimo stovas (prie vėdinimo stovo prietaisai nejungiami). Abu stovai sujungiami apačioje po žemiausiu nuotakų, viršuje – aukščiau revizijos arba viršutinio sanitarinio prietaiso, jei pastatai daugiaaukščiai, tai papildomai jungiami kas antras aukštas. jungiama trišakiu, junglies nuolydis 0,02 į nuotekų stovo pusę, stovai prie išvadų jungiami taip, kad skystis keisdamas tekėjimo kryptį iš vertikalios į horizontalią, nesudarytų patvankos, kuri trukdytų nuotekoms įtekėti iš sanitarinių prietaisų aukšte esančiame virš išvado. Yra siūloma keletas jungimo schemų priklausomai nuo pastato aukštų: kai stovas yra aukštas (p>50 m), įrengiami energijos slopintuvai, kad sumažintų nuotekų greitį (jie įrengiami kas 30m).

10

Išvadai – nuotekas surinktas iš vieno ar kelių stovų įrengtų pastate išleidžia į kiemo nuotekų šulinį. Išvadų skaičius nustatomas pagal stovų išdėstymą, tada renkamas variantas su mažiausiu išvadų skaičiumi. Išvadai gali būti tiesiami rūsio palubėje, sienomis grunte po grindimis, grunte po patalpos grindimis nutiestus išvadus reikia įgilinti tiek, kad jų nežalotų pastovios apkrovos, transportas ir pan. Buitinėse patalpose pakanka, kad vamzdynų viršus būtų nemažiau 0,10 m žemiau grindų apačios iki vamzdžio viršaus. Jei yra gamybinės patalpos, įgilinti reikia giliau 0,4-0,7 m. Išvadai ir nuotakai, kurie tiesiami lygiagrečiai negiliems pastatų pamatams netoli rūsio sienos, tada reikia atitraukti nuo pamatų įvertinant grunto byrėjimo kampą. Lauke tiesiamo išvado dalis turi būti įgilinta nemažiau kaip 0,7 m skaičiuojant nuo žemės paviršiaus iki vamzdžio viršaus. Kai nuotekos šaltos reikia saugot nuo užšalimo, tada tiesiamas taip, kad vamzdžio viršus neišsikištų 0,3 m virš grunto įšalo gylio. Išvado lauko dalies nuo pamato iki šulinio turi būti neilgesnis kaip 8 m. Stovai prie išvadų jungiami taip, kad skystis sklandžiai pakeistų tekėjimo kryptį iš vertikaliosios į horizontalią, todėl jungliai (trišakiai, alkūnės, atlankos) turi būti liekšti. Išbados jungiami prie kiemo nuotakyno taip, kar nuotekų tekėjimo kryptis pakistų nedidesniu kaip 90º kampu. Atviras nuotekų kritimas šulinyje leidžiamas, kai kritimo aukštis nedidesnis 0,3 m, jeigu didesnis, tai reikia įvertinti kritimo stovą, kurio skersmuo nemažesnis už išvados skersmenį, o viršuje įrengiama pravala.Vamzdžiai ir jungliai. Nuotekų tinklas daromas iš plastikinių ir ketinių vamzdžių, jeigu pastatas aukštas gali susidaryti didelis slėgis ir jis daromas iš slėginių vamzdžių. Atskirais atvejais atsižvelgiant į nuotekų savybes gali būti naudojami kiti vamzdžiai (betoniniai, keraminiai), vamzdžiams sujungti naudojami jungliai iš tos pačios medžiagos.Plastikiniai vamzdžiai gaminami iš tam tikros markės PE, PP, PVC įvairių skersmenų (d=25, 32, 40, 50, 90, 110, 140 mm ir didesnių). Plastikiniai geri tuo, kad atsparūs daugeliui agresyvių skysčių, lengvi, mažo hidraulinio pasipriešinimo, lengvai montuojami. Trukumai: didelės temperatūrinės deformacijos, nėra pakankamai kieti, gali išlinkti nuo nuosavo svorio, todėl juos montuojant reikia tankiau tvirtinti prie statybinių konstrukcijų, o šiluminiam ilgėjimui kompensuoti reikia įrengti kompensacines įmovas, vamzdžiai jame gali judėti nustatytu poslinkiu Δl.Ketiniai gaminami 50, 100, 150 mm ir didesnio skersmens, jų paviršius padengtas bituminiu laku arba cemento-smėlio skiediniu (antikorozinė danga).Keraminiai gaminami iš molio, jų paviršius glazūruotas, gaminami 150-600 mm, bet trumpi 0,8 –1,2 m, dažniau naudojami kiemo tinklams. Jie yra įmoviniai. Jungiami visi nuotekų vamzdžiai specialiai gaminamais įvairių formų jungliais, kurių didelis pasirinkimas (ypač plastikinių ir ketinių), tai atlankos, revizijos. Tarp savęs vamzdžiai jungiami įmovomis, dvigubomis įmovomis, trišakiai, keturšakiai, perėja (jungia skirtingų skersmens vamzdžius).Nuotekų kėlimo ir valymo įrenginiai. Nuotekų kėlimo įrenginiai reikalingi, kai nuotekos iš pastatų savitaka negali patekti į lauko nuotakyno tinklą, t.y. kai išvadai yra žemiau negu lauko nuotakyno kanalas arba pastato rūsyje įrengti sanitariniai prietaisai žemiau galimo patvinimo lygio, t.y. žemiau žemės paviršiaus ties pastatu altitudės. Nuotekų kėlyklą sudaro uždara talpa, keltuvas, vamzdynai. Jos veikimo principas: nuotekos suteka į talpą, kai talpa pakyla iki tam tikro lygio jungiamas siurblys, kuris slėgvamzdžiu kelia nuotekas ir suleidžia į nuotekų kanalą. Pastato nuotekų kėlykla turi būti apsaugota nuo užtvindymo iš lauko nuotakyno, todėl slėgvamzdyje įrengiama apsauginė kilpa, kurios viršus yra aukščiau patvinimo lygio (žemės paviršiaus). Kai į miesto nuotekų surinkimo sistemą suleidžiamų gamybinių nuotekų savybės neatitinka reikalavimui, tai reiškia, kad juose yra neleidžiamų priemaišų. Šiais atvejais kenksmingi teršalai šalinami vietiniuose valymo įrenginiuose. Šių įrenginių schema ir sudėtis nustatoma kiekvienu atveju priklausomai nuo teršalų pobūdžio ir išvalymui keliamų reikalavimų.Smėliagaudės ar purvo rinktuvės įrengiamos ties įlajomis arba gamybos aparatais, iš kurių teka nuotekos su smėliu, žemėmis, purvu. Smėliagaudė – tai rezervuaras (šulinys), per kurį lėtai teka nuotekos ir nuosėdos greitai nusėda. Smėliagaudės greitis 0,1-0,3 m/s, o dumblo mažesnis,purvo rinktuvės – 5-10 m/s; pratekėjimo laikas smėliagaudės 30-60 s, purvo rinktuvės – 500-600 s. Nuotakyno vamzdžiuose nepageidaujami riebalai, nes šalinant jie kietėja ir limpa prie vamzdžių. Riebalai trikdo nuotekų valymo įrenginių darbą, todėl tos įmonės, kurių nuotekose yra daug augalinių arba gyvulinių riebalų, privalo sukaupti nuotekas ir prieš išleidžiant į nuotakyną atskirti riebalus, įrengiant riebalų skirtuvus. Jų veikimo principas: nuotekos turi būti riebalų skirtuve kol lengvesni už vandenį riebalai pakyla aukštai ir susirenka nusistojimo kameroje. Įnardinta riebalų rinktuve apsaugos sienelė (skydelis) įrengtas prieš tėkmę sulaiko riebalus, į riebalų rinktuvą negalima suleisti kito pobūdžio nuotekų. Riebalų skirtuvo matmenys apskaičiuojami pasirenkant nuotekų tekėjimo greitį apie 5 mm/s, o pertekėjimo arba išbuvimo trukmę – 120-900 s.

11

Naftos produktų skirtuvas. Dėl sprogimo pavojaus lakiųjų skysčių negalima išleisti į nuotekų tinklus, be to jie apsunkina biologinį nuotekų valymą. Tokių įmonių kaip auto plovyklos, remonto, degalinės nuotekos į tinklą suleidžiamos tik po naftos produktų skirtuvo, pagal naftos produktų rinktuvo schemą matome, kad joje yra kamera ir plūduras, dėl vandens ir lakiųjų skysčių skirtumo pastarieji pakyla, o vanduo prateka pro kameros angą. Plūduras yra rutulio formos, kai skysčių tankis sumažėja iki 0,85 kg/dm 2, rutulys nusileidžia ir uždaro vožtuvą. Neutralizatorius įrengiamas tokiose nuotekų sistemose, kuriose yra daug rūgščių. Jos neutralizuojamos suleidus į rezervuarą, o neutralizavimui galima panaudoti pH mažinančius cheminius junginius (nuotekų pH turi būti sumažinamas iki 6,5-8,5).

3.4. Kiemo nuotekų tinklų įrengimasKiemo tinklas susideda iš vamzdynų, kuriuose įrengti šuliniai. Kiemo tinklas surenka išvadais iš pastato atitikėjusias nuotekas ir transportuoja jas trumpiausiu keliu į gatvės kanalą. Kiemo tinklams tiesti yra keliami tam tikri reikalavimai:1. lygiagrečiai pastato išoriniai sienai nuotekų kiemo tinklo vamzdynas turi būti nuo pastato 3-5 m, sėkliau už pamatą paklotas kiemo tinklas gali būti arčiau;2. nuotekų kiemo tinklus stengiamasi kloti žaliu plotu, šaligatvių zonų, vengiama plotų su tvirtomis dangomis;3. lygiagrečiai nutęstų kiemo tinklų požeminių komunikacijų atžvilgiu turi būti laikomasi nustatytų atstumų: atstumai plane 1,5 m iki vandentiekio, kai jo skersmuo iki 200 mm, nuotekas stengiamasi tiesti žemiau vandentiekio, 1 m iki šulinių tinklų ir žemo slėgio dujotiekio, 0,5 m iki ryšio ir elektrinio kabelio, 0,4 m iki drenažo (lietaus kanalo). Susikirtimo vertikaliame pjūvyje: nuotekos žemiau vandentiekio 0,4 m, priešingu atveju vandentiekis įrengiamas kitame vamzdyje arba dėkle (vienu skersmeniu didesniame).Vamzdyno apžiūrai ir remontui kiemo tinkluose įrengiami apžiūros šuliniai, jie įrengiami posūkiuose, sujungimo vietose, skersmens arba nuolydžio pasikeitimo vietose: kas 35 m, kai jo skersmuo 150 mm ir kas 50m, kai skersmuo 200-450 mm. Kiemo tinklas daromas savitakis, nuolydžiai parenkami pagal vietovės reljefą, išvadų iš pastato įgilinimo skirtumus, lauko kanalo ir kitas sąlygas, tačiau jie neturi būti mažesni už minimalų dar garantuojančius nešmenų transportavimą. Mažiausias kiemo tinklų skersmuo 150 mm, o mažiausias nuolydis 0,008-0,01. Apžiūros šuliniai įrengiami iš gelžbetonių surenkamų žiedų 700-1000 mm arba plastikinių 315, 425, 1000 mm skersmens. Šuliniuose nuotekos teka atviru lataku, kurio dugnas atitinka vamzdžio profilį, posūkiuose arba sujungimuose latakas sklandžiai išlenkiamas. Skirtingo skersmens kiemo kanalai šulinyje įtaisomi į jo sienas taip, kad kanalų skliautai būtų viename aukštyje. Kanalas tarp gretimų šulinių turi būti visiškai tiesus, mažiausias įgilinimas iki viršaus 0,7 m, o kad nesušaltų – 1,1-1,2 m.3.5. Nuotakyno skaičiavimasPastatų vidaus ir kiemo nuotakynas skaičiuojamas maksimalaus sekundinio debito pralaidumui. Kadangi į buitinį nuotakyną patenka visas pastate panaudotas vanduo, maksimalus sekundinis debitas (qs) nustatomas pagal tą pačią metodiką kaip ir švaraus vandens qsum. Jeigu apskaičiuotas švaraus vandens qsum>8,0 l/s, tada tariama, kad qs=qsum, jeigu apskaičiuoto qsum<8,0 l/s, tada qs=qsum+qs

pt (l/s).qs

pt – didžiausias sanitarinių prietaisų nominalus nuotekų debitas (išpuodžio), l/s.Supaprastintu metodu, kai į nuotakyną leidžiamos nuotekos tik iš buitinių sanitarinių prietaisų, galima apskaičiuoti:Qbn=K√Σqpt

K – renkamas iš reglamento,Σqpt – buitinių sanitarinių prietaisų normatyvinių debitų suma.Kai nuotakynu arba jo dalimi šalinamos nuotekos ne tik iš buitinių sanitarinių prietaisų, bet ir iš kitų, pvz. Su nuolatiniu nuotekiu arba nuotekos į bendrą nuotakyną tiekiamos siurbliu, tada suminis projektinis nuotekų debitas apskaičiuojamas sudedant nuotekų debitus:Qsum =Qbn+Qnuol+Qsiurb, l/s.Hidraulinis skaičiavimas. Nuotakyno hidraulinis pralaidumas turi būti mažesnis už apskaičiuotą projektinį debitą, taip pat nemažesnis už didžiausią normatyvinį sanitarinių prietaisų debitą. Nuotako skersmuo preliminariai skiriamas vadovaujantis konstrukciniais sumetimais: nuotakos negali būti mažesnio skersmens už į jį įjungiamo sanitarinio prietaiso išleidimo atvamzdį, nuotakos skersmuo neturi mažėti tekėjimo kryptimi, išvado skersmuo neturi būti mažesnis už didžiausią iš prijungtų prie jo stovų skersmenį. Konstrukciškai priimamų ruožu nuolydžiai nemažesni kaip 0,03, kai skersmuo 40-60 mm, 0,02 – kai skersmuo 100 mm. Skaičiuotinis greitis nuotakuose ir išvaduose turi būti nemažesnis kaip 0,5 m/s ir

12

nedidesnis 4 m/s, h/d =0,5, stovuose greitis – 10 m/s, o jei didesnis įrengiamas slopintuvas. Kiekvienas vamzdyno ruožas tiesiamas vienodu nuolydžiu iki įsiliejimo į kitą vamzdyną. Minimalus po rūsio grindimis tiesiamo nuotako nuolydis 0,02.

13

3.6. Lietaus vandens nuotakynas pastatuoseLyjant ant pastato stogų susirenka dideli vandens kiekiai, vanduo susidaro ir tirpstant sniegui. Kad tekėdamas nuo stogų vanduo negadintų pastato konstrukcijų, įrengiamas vandens šalintuvas. Lietaus vandens šalintuvą sudaro stoge ar šalia jo krašto įrengti latakai, įlajos, vamzdynas ir išvadai. Paviršinės nuotekos šalinamos atskiru pastato nuotakynu ir suleidžiamas į atskirą kiemo lietaus nuotakyną. Jei lauko lietaus nuotakyno nėra, gali būti įrengiamas atvirasis išvadas, išleidžiantis nuotekas į grunto paviršiuje įrengtą lataką. Įrengiant atviruosius latakus reikia nustatyti priemones, kad nebūtų išplautas grubtas: tie latakai turi būti iš vandeniui nelaidžių medžiagų, tiesiami su nuolydžiu 0,02, gruntas turi būti sutankintas. Kai teritorijoje palankios grunto filtracinės savybės, tada paviršines nuotekas galima paskleisti podirvyje. Paviršines nuotekas šalinti nuo didelio ploto plokščiųjų stogų arba sudėtingo reljefo stogų įrengiami vidiniai šalintuvai su pastato viduje talpinamais nuotakais ir stovais, o nuo stogų, kurių nuolydi i>0,015 paprastai įrengiami išoriniai nuotekų šalintuvai su pastato išorėje įrengiamomis įlajomis, laštakomis.Pastatų, kuriuose numatoma įrengti vidinius lietaus šalintuvus, stogai dalyjami į atskirus plotus nuolaidžius įlajų link. Atstumas tarp įlajų priklauso nuo pastato

konstrukcijos, įlajų pralaidų, stogo reljefo, bet jis neturi viršyti 48 m. Jei yra sudėtingos konfigūracijos stogas, kiekviename stogo tarpšalityje įrengiamos mažiausiai dvi įlajos. Gyvenamų namų ir viešųjų pastatų su plokščiais stogais kiekvienoje sekcijoje montuojama bent po viena įlaja. Išorinių vandens šalintuvų įlajos kabinamos po stogo atbraila. Plokščiuose stoguose montuojamos įlajos turi būti tokios konstrukcijos, kad sandariai susijungtų su stogo konstrukcija, praleistų kuo didesnį lietaus kiekį. Dažniausiai naudojamos įlajos su gaubto pavidalo grotelėmis. Jei ant plokščių stogų, kurie naudojami poilsiui ar kitiems poreikiams, naudojamos įlajos su plokščiomis grotelėmis.Gaubto pavidalo patogesnės, nes rečiau užkemšamos. Įlajų viršutinioji dalis yra nuimama, kad būtų lengviau valyti, o apatinioji sujungiama su lietaus vamzdynu. Kai įlaja jungiama ne į nuotaką, bet į stovą, tada tarp jos ir stovo įmontuojamas kompensacinis tarpvamzdis. Įlajas reikia sujungti su stogo danga, kad tarp jų neprasiskverbtų vanduo.Lietaus nuotakai. Vidiniuose lietaus nuotakų šalintuvuose įlajos gali būti įmontuojamos į stovus, kai to padaryti negalima viena ar kelios įlajos įmontuojamos į nuotaką ir juo jungiamos į stovą. Viešuosiuose pastatuose vidiniai lietaus nuotakai

tiesiami pastogėje, koridorium, palubėje, techniniuose aukštuose, gamybiniuose – gali būti pakabinti atvirai 1-1,5 m žemiau stogo, jie tvirtinami prie kolonų arba sijų. Lietaus nuotakai sujungiami vienas su kitu ar įžambiaisiais trišakiais arba keturšakiais nuolydžiu nemažesniu kaip 0,005. skersmuo apskaičiuojamas, bet turi būti nemažesnis už prijungtos įlajos skersmenį. Ilgesniuose kaip 14 m nuotakuose reikia įmontuoti revizijas arba pravalas, didžiausias atstumas tarp pravalų 15 m, tarp revizijų 20 m. Nuotako vietoje gali būti įrengtas rinktuvas po grindim.Stovai. Rekomenduojama, kad kiekvienai įlajai būtų įrengtas atskiras stovas: leidžiama prie vieno stovo prijungti kelias įlajas, tačiau reikia patikrinti, kad bendras įlajų debitas neviršytų stovų pralaidumo. Vidiniai lietaus nuotakų stovai tiesiami gyvenamuose namuose – laiptinėse, prie sienų, sienų vagose, viešuosiuose pastatuose – galima atvirai kolonomis, pertvaromis arba paslėpus vidinėse kapitalinėse sienose. Aukštesniuose pastatuose užsikimšus išvadui gali susidaryti didesni slėgiai, todėl daugiau kaip 3 aukštų (10m) pastatuose stovai rengiami iš slėginių vamzdžių. Esant lauko nuotakyno šalintuvo atskirų elementų užšalimo grėsmei turi būti įrengtas apšildymas. Pirmajame aukšte stovuose 1 m nuo grindų virš atotraukų įmontuojamos revizijos.

Išvadai. Gali būti tiesiami rūsio palubėje, techniniame aukšte, grunte. Išvaduose įrengiamos pravalos ir revizijos teis posūkiais. Didžiausias atstumas tarp pravalų 15 m, tarp revizijų 20-25 m. Lietaus nuotakų kiemo tinklas tiesiamas lygiagrečiai pastato sienai, atstumai nuo kitų tinklų analogiški buitiniams. Lietaus nuotakų kiemo tinkle įrengiami šuliniai, mažiausias lietaus kiemo tinklo skersmuo 200 mm, o nuolydis 0,005. Į kiemo lietaus nuotakų tinklą suleidžiamos paviršinės nuotekos iš lauko šulinių, įrengtų pravažiavimuose, aikštelėse. Atstumai tarp lietaus surinkimo šulinėlių priklauso nuo žemės paviršiaus nuolydžio, tačiau nedidesnis kaip 60 m. Atstumas nuo lauko šulinėlio iki lauko kanalo nedidesnis 40 m, nuotako ir šulinėlio nuolydis nemažesnis 0,02.Lietaus nuotakų skaičiavimas.Skaičiuotinas lietaus nuotakų debitas nuo plokščio stogo apskaičiuojamas pagal formulę:Qmax =(A*I20)/10000.A – stogo plotas, m2,I20 – kartą per metus pasikartojančio 20 min trukmės lietaus intensyvumas, l*s/ha.Nuo šlaitinio stogo skaičiuotinas debitas:Qmax = (A*I5)/10000.I5 – kartą per metus pasikartojančio 5 min trukmės lietaus intensyvumas.Intensyvumą galima apskaičiuoti pagal tokią lygtį:I = (A/(T+B))+C, A, B, C – eksperimentiniai koeficientai, nustatyti ilgamečių stebėjimų metu,

14

pateikti reglamentuose.T – lietaus trukmė minutėmis.Hidraulinis lietaus nuotakų skaičiavimas. Projektuojant pastate vidinę lietaus nuotekų šalinimo sistemą projektavimo normose siūloma įlajų skaičių stogo konstrukcijoje numatyti, atsižvelgiant į pasirinkto įlajos tipo techninius duomenis, į įlajos pralaidumą. Horizontalių nuotakų ir išvadų skersmuo bei nuolydis parenkami naudojantis buitiniam nuotakynui sudarytomis skaičiavimo lentelėmis, diagramomis, kreivėmis, tik skersmenys parenkami tokie, kad vanduo tekėtų nemažesniu kaip 0,7 m/s greičiu, o pripildymas h/d būtų 0,8. šalinant lietaus nuotekas nuo pastato šlaitinio stogo išoriniais šalintuvais, taip pat reikia parinkti pagal paskaičiuotus debitus stoglovių skerspločius.

4. Lauko Vandentiekis

4.1.Lauko Vandentiekių sudėtis ir klasifikacija.Vandentiekio sistema sudaro kompleksas inzineriniu irenginiu, kuri susideda is vandens emimo, kokybes, gerinimo ,atsargu laikimo transportavimo bei paskirstymo vartotojams irenginiu. Vandens saltiniu vandentiekiai gali buti naudojami pozeminiai ir pavirsiniai gamtinio vandens telkiniai, o isimtinais atvejais atmosferos krituliai ar juros vanduo. Vandens saltines tinkamas vandentiekai kai jo vanduo atitinka vartotoju reikalavimus arba is jo

lengvai galima paruosti pageidaujamos kokybes vandeni. Pagal tai kokiems objektams tiekiamas vanduo ,lauko vand-iai g.b.:1) komunaliniai 2)pramoniniai 3) vietiniai. 1) komunaliniu vandentiekiu tiekiamas geriamasis vanduo gyventoju buitinems reikmems, viesojo naudojimo pastatams, maisto pramoneje ir kt., imoniu poreikiams. T.p. naudojamas gaisrams gesinti. 2) pramoninis skirtas negeriamos kokybes vandeni tiekti , imama is pavirsiniu saltiniu, bet g.b. naudojamas ir pozeminis vandens saltines. Pramoninio vand-kio vanduo naudojamas ir tertorijoms laistyti ir gaisrams gesinti. 3) vietiniu vand-kiu tiekiamas vanduo pavieniui objektui, negalinciam gauti vandens is komunalinio ar pramoninio vand-kio. Prie vietiniu skiriami ir specialieji vand-kiai. Specialiuoju vand-kiu tiekiamas ypatingu savybiu vanduo, pvz mineralinio vandens vand-kis ar specialiai gamybai.Vand-kio sistemu schemos. Konkreciu atveju projektuojant vand-ki sudaroma atitinkama schema. Pagal technologini rysi vand-kio sistemos schemoje yra tokie elementai: vandens imtuvai, kuriai vanduo imamas is gamtiniu saltiniu; siurblines, tiekiancios vandeni i jo kokybes gerinimo atsargu laikimo ar vandens vartojimo vietas; irenginiai kokybei vandeniui gerinti; vand-iai

ir jo tinklai vandeniui transportuoti ir skirstyti vartotojams; talpyklos, vandens paskirstymui reguliuoti laiko atzvilgiu ar jo atsargoms laikyti. (Atlase 14psl. 21pav. Van-kio schema kai saltines yra atvirasis).21pav. : 1)atviras telkinys; 2) vandens emimo antgalis, t.y. masinis gelzbetoninis statinys, irengtas vandens saltinyje, kuris sutvirtina vandens emimo liniju galus ir juos apsaugo, kad nebutuzalojami. Emimo liniju galai uzdengiami grotomis; 3) savitakines linijos 4) krantonis sulinis, susidedantis is nemaziau nei 2 sekciju. Kiekvienoje sekcijoje daromos pertvaros su angomis, o angose itaisomi sietai, nesmenims sulaikyti. 5) pirmojo kelimo vandens siurbline. I ja patenka vanduo pratekejes sietus. 6) vandens ruosikla. Cia montuojami technologiniai irengimai reikalingi vandens kokybei pagerinti iki reikiamos. 7) svaraus vandens rezervuaras. 8) antro kelimo siurbline. Cia esantys siurbliai kelia vandeni I vamzdyna 9) vandentakis 10) vandens bokstas. 11) vandens skirstymo tinklai vartotojams 12,13,14- pjezometrines linijos. 2 schema: kai vandens saltines pozeminis, (atlase 22pav. )1) pozeminis vandeningas sluoksnis, sudarytas is biriu nuogulu prisotintu vandens 2) gelminis siurblis, ileistas I greztini sulini ir siurbia vandeni is jo. 3) siurbimo vamzdis 4) kiti suliniai ar greziniai 5) magistralinis vamzdynas, I vandens

ruosikla 6) vandens ruosikla 7) svaraus vandens talpykla, rezervuaras 8) antro kelimo siurblines 9) vandentakiai 10) vandenbokstis 11) skirstomais tinkles 12,13,14) pjezometrines linijos, rodo slegio aukscio kitima.Pramoninis vand-kis imones ribose. Pramoniniu vand-kiu schemos : Pagal vandens naudojimo pobud pramoniniai vand-kiai yra: 1) vienkartinio naudojimo 2) kartotino naudojimo 3) apytakiniai (atlase 156psl 5.1pav) 1) vienkartine: 1- emimo irenginiai 2- pirmo kelimo iranga 3- vandens ruosikla 4- antro kelimo irenginiai 5- imones cechai, kur naudojamas vanduo 6- nuoteku valykla 7- isleistuvas 8- svarus vanduo 9- gamybiniu nuoteku linija, nuotekos gamybines . 2) kartotine: kai kuriuose imonese gamyboje panaudotas vanduo menkai pakeicia savo savybes, todel ekonomiskumo sumetimais, esant mazam vandens saltinio nasumui, vykdant gamtosauginius reikalavimus viena karta panaudotas vanduo atitinkamai paruostas, naudojamas dar kart air tik po valymo isleidziamas I telkini. (5.2pav) 1- emimo irenginiai 2- pirmo kelimo iranga 3- vandens ruosikla 4- antro kelimo irenginiai 5- imones cechai 6- ausinimo irenginys 7- siurblines irenginys 8- cechai, imone 9- nuoteku valykla 10- isleistuvas 3) apytakinis vand-kis: cia panaudotas vanduo neisleidziamas I atvirus telkinius, o isvalytas ir atausintas grazinamas I gamyba. Vandens nuostoliai kompensuojami is sviezaus

15

saltinio. Cia taupamas vanduo ir sumazinamas tersimas vandens telkiniu. 1- imone 2- vandens ruosimo (valymo ) irenginiai 3- karsto vandens siurbline I ausintuva 4- ausinimo irenginis 5- atausinto vandens kamera 6- siurbline 7- vandens emimo irenginis 8- siurbline 9- andens ruosikla 10- antro kelimo siurbline 11, 12,15 –vandens nuostoliai 13- sviezias vanduo 14- karstas vanduo panaudotas, apytakinio vandens linija .

4.2.Vandens reikmė. Pagrindiniai vandens vartotojai, vartojimo normos irrežimas. Pagrindinis vandens reikmes matas yra per para tiektinas vartotojams vandnes kiekis. Norint apskaiciuoti vandentiekos objekto vandens reikme reikia zinoti naudotoju skaiciu, salygine vidutine geriamo vandens vartojimo paros norma, pramones ir kitu imoniu darbuotoju skaiciu, geriamos kokybes vandens reikmes gamybai, tvarkomu gatviu, aiksciu, zeldiniu plotus ir kitus poreikius pvz, gaisro gesinimui. Pagr. geriamo vandens vartotoji:1) gyvenamieji namai, pramones imones ir kt gamybines istaigos 2) aptarnavimo sferos imones, t.y. skalbyklos, kirpyklos, kavines ir tt. 3) viesosios vietos t.y. gatves, zeldiniai. Geriamas vanduo t.b. tinkamai paruostas ir atitikti HN 24:2003 reikalavimus. Vendenyje negali buti ligas sukeliancios bakterijos, cheminiu elementu sukeliantys zmoniu

sveikatai negale, t.b. svarus, bekvapis, gero skonio. Pramoniniu vand-kiu vartotojai g.b. pramones , transporto energetikos ,imones ir kt, tinka gaisrams gesinti, garui gaminti, irebginiams ausinti ir pan. Apibendrintu reikalavimu kokybei nera. Kiekvienu atveju nustatoa kokybe pagal technologa, atsizvelgiant koks vanduo reikalingas. Vandens vartojimo reikmes norma- tai vienam vartotojui tenkantis skaiciuojamasis vandens kiekis. Jo remiantis nustatome vandens reikme projektuojant. Suvartoto vandens kieks priklauso ne tik nuo vartotoju skaiciaus, bet ir nuo kitu salygu: miesto pobudzio, irenginiu, karsto vandens ruosimo budo ir pan. Tam yra sudarytas LTR vandens vartojimo normos (RSN 26-90). Tose normose visi LT miestai suskirstyti i 6 kategorijas: I –didziausi miestai ir kurortai II-mazesni miestai (Jonava, Kedainiai) III- dar mazesni (Anyksciai) IV- (Gargzdai) V- (Ariogala) VI- maziausi miestai. Visoms kategorijoms RSN-e yra sydarytos ir ateiktos 1) jungtines metu vidutines vandens reikmes paros normos. Tos normos taikomossudarant perspektyvines vandens istekliu naudojimo schemas 2) bendrosios vidutines geriamo vandens suvartojimo paros normos. Jos yra siek tiek tikslesnes ir naudojamos apytikslems skaciavimams pvz sudarant miesto genplana. 3) salygines buitinio vandens vartojimo normos, tiksliems

vandens kiekiams apskaiciuoti: RSN t.p. pateiktos pavieniu viesuju pastatu ir imoniu darbuotoju, atskiru netipiniu namu gyventoju ir kitos normos. Gaisru gesinimui yra nustatytas kitais normatyvais (RSN 136-92 – lauko gaisru tinklu, RSN 137-92 ir RSN 138-92 –pastatu gaisrinio tinklu) . Vartojimo rezimasAtskiruose miestuose ,gyvnvietese vandens suvartojimas nevienodas, valandos, dienos nakties paros sezono ar metu begyje. Vartojimo netoligumai atsiranda del kasdienines veiklos ar klimatiniu salygu kitimo. Vand-kio pajėgumas turi atitikti tiketina didziausia sunaudojama vandens kieki per para t.y. vad skaiciuotina paros vandens reikme. Vartojimo vandens netoligumas paros begyje isreiskiamas netoligumo koeficientu kuris buvo nustatytas taip: Kdmax =qmax/qvid. Skirtinguose miestuose jis skirtingas. Kuo didesnis miestas tuo koef. mazesnis. RSN 26-90 pateikti sviravimo koef visiems miestams, visu kategoriju nuo 1,2-1,4. Vandens reikmes nustatymasKiekvienas miestas yra uzstatytas savitais viesaisiais pastatais, ivairios santechnines irangos gyvenamaisiais namais, imones, g.b. ivairaus pobudziosu skirtingu darbuotoju skaiciumi ir pan. Teritorijose susidedanciose is kazkokio viesuju ir gyvenamuju pastatu rajonu vidutine paros vandens reikme bus: Qd.gyv.vid.=

Σqsal.vid.i*Ui*Kist/1000 (m³/d), cia Ui- rajono gyventoju skaicius ; qsalvid- salygine vidutine buitinio vandens sunaudojimo norma, atitinkamos grupes (l/d) ; Kist- vandens istekio koef, nustatytas RSN, lietuvos miestams 12%, Kist=1,12. tokiu budu apskaiciuojama vandens reikme kiekvienam rajonui atskirai ir veliau sumojama. Qd.gyv.max=ΣQd.gyv.vid.i*Kdmaxi (m³/d), cia Kdmaxi- svyravimo, netolygumo koef. Pramoninio rajono susidedancio is n pramones imoniu darbuotoju paros vandens reikme nustatoma pagal ta pati proncipa kaip ir gyventojams, ty dirbanciuju skaicius x is normos vienam dirbanciajam. Ta norma g.b. skirtinga priklausomai nuo cecho darbo pobudzio. Apskaiciuotas atskirai susumuojame ir x is pamainu skaiciaus ir isteklio koef-o. Nepamirsti ivertinti poreikiams dusui. Priimama, kad vienai galvutei duso reikia skirti 500l vandens vienos valandos laikotarpyje. Dusu galvuciu skaicius nustatomas pagal dirbanciuju skaiciu. Sudarant generalinius planus miestu, busimu tvarkomu teritoriju plotai, tuo atveju viesosioms vietoms tvarkyti reikalinga vandens kieki galima nustatyti pagal vieno gyventojo normos nustatyta vandens reikme tvarkymo reikalams. Viso miesto ar miestelio skaiciuojamoji paros reikme bus:

16

Qd.max (bendras) = (Qd.gyv.max +Qd.dirbant.max +Qd.teritor.tvarkimui+ Qd.gamybai.max)*kvand-is+Qd.gaisr.max . Kvand-is – vand-kio koef, ivertinantis pacios vand-kio tiekimo sistemos poreikius ir isteklius.

4.3.Vandentiekio tinklas: schemos, vamzdžiai, fasoninės dalys, armatūra,statiniai vandentiekio tinkle.Vand-kio tinklo schema t.b. tokia ,kad galima butu tiekti vandeni visiems aprupinamos teritorijos vartotojams. Parenkant vamzdynu trasa reikia atsizvelgti i nepalankius gruntus ir teritorijas, galimybe privaziuoti patogiai, i gresme medziams ir ju saknu keliama pavoju, atsizvelgti i vamzdyno medziaga ir antikorozine apsauga, aktyviuose ir agresiviuose gruntuose, trasos trumpuma, aplinkosauga, isalo gyli i kitu komunikaciju buvima salia ir joms galima gresme avarijos atveju. Pagal forma vand-kio tinklai g.b. 2 tipu :1) sakotiniai ir 2) ziediniai . Reikalinga vandens kieki reikiamu slegiu galima tiekti visiems vartotojams tiek sakotiniu tiek ziediniu tinklu, bet tiekimo vandens patikimumo poziuriu jie yra nelygiaverciai. (10psl. 2.10pav Atlase Sakoto vand-kio tinklo schema), (2.11 pav ziedinio vand-kio tinklo schema). 1) Sakotasis tinklas turi ir kitu trukumu. Imant vandeni su pertraukomis tolygiuose

sakoto tinklo taskuose gali vanduo uzsistoveti ir pablogeti jo kokybe ir kur vanduo uzsistovi didele tikimybe kad uzsals, be to dar sakota tinkla lengviau pazeidzia hidrauliniai smugiai, o ziediniame- maziau pavojingi, nes jame greiciai issilygina. 2) Ziediniame tinkle vanduo gali teketi abiem kriptimis, todel vanduo, jei vamzdyne yra nuosedu (drumzliu), tai vanduo gali susidrumsti. Ziediniai visada ilgesni tinklai, todel ir brangesni. Ziedinis tinklas butinas jei irengiamas gaisriniai hidrantai. Sakotosios galima irengti nedideliese gyvenvietese kai galima gaisru gesinimo vandens atsarga laikyti spec. Rezervuaruose ar kai salia gyvenvietes yra kitas vandens saltinis pvz tvenkinys, ezeras. Zononis vand-kis – retai pasitaiko. Kai kuriu zemes teritorijos nelygios, kalvotos, todel tarp auksciausiu ir zemiausiu vietu gali susidaryti didelis aukstu skirtumas. Irengiant vand-ki tokioje vietoje jei vandens slegi laikysime normalu ,reikalinga , tai zemiausioje vietoje jis bus l didelis, virsys leistina 0.6 MPa. Tokia situacija gali susidaryti ir del kitu priezasciu: pastatai skiriasi auksingumu, teritorija l istisusi, tada vand-kio objekta ty teritorija suskirstyti i zonas reikia. Zoniu vad vand-kis, padalintas i keleta zonu, kuriuose yra savarankiski vandens skirstymo irenginiai: tinklai, siurbliai, taupyklos ir kartais vandens imtuvai (Atlaso 23psl.

2.21pav. Vand-kio tinklu horizontaliojo nuoseklaus zonavimo schema): 1- saltinis 2-siurbline, 3,2a- vandens kokybes gerinimas ir antro kelimo siurblys, 4- svaraus vandens rezervuarai; 2b- antro kelimo siurbline II zinai. 2.23 pav vertikaliojo zonavimo schema, 2b1,2b2- antro kelimo irenginiai, et skiriasi ju charakteristikos, turi atskiras magistrales.Elementai: vand-kio tinklas susideda is vandentakiu, magistraliu, skirstomuju liniju ir ivado i pastatus. Vandentakiai tiekia vandeni is siurblines i magistrales, prie ju vartotojai nejungiami. Jie t.b. aprupinti vandens isleistuvais, orlaidzias ir uzdarymo armatuta, suteikiancia galimybe isjungti arba perjungti ne ilgesnius kaip 2000m ilgio barus. Magistralinis vanduo skirstomas i rupimaja teritorija tiekiamas is vieno rajono i kita arba i grupe imoniu ar i viena trumpiausiu keliu. Kad vandens slegis butu kiek galima mazesnis magistralines linijos klojamos aukstesnese teritorijos vietose, kad vand-kio tinklai butu patikimesni, magistrale sujungiama skersinemis magistralinemis linijomissudarant ziedine schema (2.11pav ). Prie magistraliu ivadai pastatams paprastai nejungiami, o magistrale dalijanti uzdarimo armatura isdestoma kas 1 km, ne arciau. Skirstomosios linijos tiesiamos gatvese is kanalose (bruksnines linijos pav2.11) kai reikalinga

uztikrinti nepertraukiamame debite skirstomosios linijos sujungiamos i ziedini tinkla. Magistraliniu ir skirstomuju liniju ziedinis tinklas daromas kai reikia gaisrams gesinti. Kitais atvejaisskirstomuju liniju tinklas g.b. ir sakotinis. Uzdarymo armatura statoma atsakoms atjungti ir apie 500m skirstomuju liniju barams atjungti.Orlaidziai- statomi tik ten kur nera galimybes oro islesti pro vandens vartojimo ciaupus. Isleistuvai irengiami visose zemiausiose tinklo vietose. Tiesimo salygos 1) kad vand-kis neuzsaltu tiesiamas vand-kis 0.5m zemiau uzsalo zonos. LT klojama 1m skaiciuojant iki vamzdzio apacios. 2)tinklai tiesiami su nuolydziu ne mazesniu nei 0.001 istustinimo irenginiu link. Miest imant gatves profili vand-kio tinklai tiesiami pagal galimybe vengiant kietu dangu zonas, lygiagreciai pastatu uzstatymo linijos. 3) t.b. islaikyti atstumai iki pastatu pamatu ne maziau 5mnuo gatves borto 2m. T.p. nuo kitu komunikaciju : savitakiu nuotakinu 1.5m kai ketiniai ar plastikiniai vamzdziai, kai gelzbetoniniai 5m. 4) vand-kis t.b. tiesiamas auksciau nuotakino. Jei to padaryti negalima tada tiesiame zemiau , ir vand-kis tiesiamas nustatyto dydzio dekle. 5) naudojami vamzdziai turi atitikti pagrindinius reikalavimus: atsparus korozijai, neblogina vandens kokybes, nekenkia zmoniu sveikatai, mazo hidraulinio

17

pasipriesinimo, ilgaamziai, lengvai montuojami.Lauko vad-kio statybai daugiausiai naudojami ketiniai ir plastikiniai. Ketiniai yra kalaus ir pilkojo ketaus. Pilkojo dabar nebenaudojami. Kalaus vartojami ,jie is vidaus ir isores padengti dangomis arba spec dangomis, uztikrinanciomis geras hidraulines savybes ir apsauga nuo korozijos, islaiko slegi iki 6Mpa. Plieniniai vamzdziai naudojami atskirais atvejais: kai galima vibracija, po magistralemis, kur nepalankus gruntasm dar naudojami diunkeriams. Plastikiniai g.b. ivairais lastiko rusiu : polietileniniai PE, polivinilvhloridiniai PVC, polipropileniniai PP, chloruoto galivinilchlorido PP VC. Yra skirstomi i slegio klases pvz PN 3.2 ; PN 6; PN 10; PN 16 ,(16MPa) PN- nominalus slegis. Kietiniai vamzdziai jungiami imovais uzsandarinant guminiais ziedais, elastomeriniais sandariklais, varztinemis jungtimis. Plieniniai virinami ar jungiami varztinemis jungtimis. Plastikiniu yra ivairaus jungimo budu .jungliai tiekiami su atitinkamomis sandarinimo terpemis, galima sujungti antgaliais arba naudojant elektros imovas. Armatura pagrindine vand-kio tinklo iranga yra uzdarymo armatura. Tai sklendes ir uzdoriai, hidrantai, vandenpiles, apsaugos nuo hidraulinio smugiu voztuvai, kompensatoriai, istustintuvai, remontiniai intarpai, slegio

reguliatorius. Uzdarymo armatura isdestoma: magistralese 1km, skirstomuosiose tinkluose 0.3km, vandentakuose 2km. Atstumai tarp hidrantu apskaiciuojami hidrauliskai, bet t.b. ne didesni nei 200m (jie g.b.: (atlase 33psl.)). Gali buti pozeminiai hidrantai, tada irengiami sulinyje vaziuojamojoje gatves dali arba salia bet kiuo atveju nedaugiau kaip 2.5m nuo prievazos ir ne arciau kaip 5m nuo pastato sienos.Vandenpiles- vienos vandenpiles aptarnavimo spindulis 100m. Jos statomos ten kur vartotojai neturi pastatuose vand-kio (Atlase 33psl.). Orlaidziai- tai itaisai idesniems oro kiekiams is vamzdyno isleisti pripildant vandens arba isleistinant. Eksploatacijos metu t.p. gali susikaupti oras, todel irengiami maangiai orlaidzia. Istatomi auksciausiose vandentakiu, magistraliu, skirstomuju liniju vietose.Kompensa toriai - vand-kio tinkle statomi ten kur gali keistis vanduo, oro ar grunto tem-ra, arba gruntas yra nesusigulesir del to gali atsirasti vamzdziu . Isleistuvai- irengiami zemiausioseteritorijos vietose, skirti istustinimui ir plovimui. Slegio reguliatoriai- irengiami ten, kur reikia gauti vandeni mazesniu slegiu negu esamas tinkle. Prie vand-kio tinklo statiniu irengiami diukeriai. Paprastai tiesiamos 2 diukeriu linijos. Estakados- vand-kio irengiamas virs gelezinkeliu, autokeliu,

pakabinant vand-ki po tiltais ar viadukais. Deltai - skirti apsaugoti statiniu nuo jo pagrindinio isplovimo vand-kio avarijos metu arba statant vand-ki sudetingomis salygomis, kai reikia statyba ivykdyti vadinamu uzdaru budu.Statiniais vand-kio tinkle laikomos kameros, suliniai, atramos. Norint sumazinti slegi, posukiuose susidaro papildoma slegio jega, kuri veikia vamzdyna kripties pokycio vietoje. Kuo didesnis posukio kampas tuo jega bus didesne. Jei posukis >10° daromos betonines atramos (27psl atlase). Suliniu ir kameru dydziai priklauso nuo talpinamosjuose armaturos kiekio, paskirties, skersmens. Maziausias leistinas darbo kameros aukstis 1.5m, bet rekomenduojama 1.8m. sulinio dangtis t.b. viename lygyje su gatves ar saligatvio danga, 50-70 mm virs zaliosios vejosgyvenamuosiose kvartaluoseir 200mm virs zemes pavirsiaus neustatytuose rajonuose. Suliniu ir pozeminese armaturose t.b. nurodyta informacinese lentelese, pritaisytose prie pastovu konstrukciju aiskiai matomose vietose.

4.4.Vandentiekio tinklų hidraulinio skaičiavimo principai.Vand-kio tinklo skaiciavimo tikslas- oskaiciuoti kiekvieno tinklo ruozo vamzdzio skersmeni ir vandens slegio nuostolius visame tinkle. Vandnes tiekimo atzvilgiu ne visos tinklo dalys lygiareiksmes.

Magistralemis didzioji vandens dalisprateka i kitas linijas. Kitomis vand-kio tinklo linijomisvanduo skirstomas jau vartotojams. Magistraliniai tinklai tiesiami taip ,kad vanduo i kiekviena miesto rajona arba kokiam stambiam vartotojui butu tiesiamas trumpiausiu keliu. Projektuojant tinkla skaiciuojamos tik magistralines linijos. Paskirstomi liniju skersmenis parenkami (atsirvi ?) i tai, kiek joms reikia praleisti vandens priesgaisriniams tikslams. Tam kad vandens slegis vamzdyne butu kiek galima mazesnis magistraliniu liniju trasos renkamos aukstesnese teritorijose.Projektavimo etapai (atlase 19psl): turint miesto genplana su zemes pavirsiumi, nurodytu uzstatymu, zinomiais dideliais vartotojais, zaliaisiais plotais, gatvemis, sudaroma skaiciuojamoji schema. Parenkame trasas, sudarome ziedus (sujungiam skersai), juos suzimime (I, II,..) toje schemoje, nustatome tinklo mazgu vietas (1,2,3,..), tinklo mazgai numatomi tinklo susikirtimo vietose, prie sutelktiniu vartotoju kur keiciasi tolygaus vandens emimo is tinklo pobudis. Vanduo g.b. imamas tolygiai i abi puses, taciau g.b. imaams ir i viena puse (11,4) . kad skaciavimai butu pakankamaitikslus, ruozu ilgiai imami ne ilgesni kaip 700-800m. Kai suskirstome, sunumeruojame mazgus. Toki budu gauname magistralinius tinklus

18

suskirstytus su skaiciuojamaisiais ruozais. Pagal genplano masteli nustatomi ruozu ilgiai ir uzrasomi. Toliau skaiciujami debitai (20psl Atlase).Jei vandens emimotasku skaiciuojamoi teritorijoje butu nedaug tada galima schemoje ivertinti visus. Taciau praktiskai visada vanduo tiekiamas i daugybe pastatu (mieste) todel kiekvieno vartotojo atskirai ivetrtinti neimanoma. Del tos priezasties skaiciuojamojoje schemojepavieniui ivertinami tik didziausio vandens kiekio vartotojai. Ju imami vandens debitai vadinami sutelktiniai. Q sut, schemoje nurodomi tose tinklo vietose kur faktiskai vanduo bus imamas (2.16pav ties 8-10l/s). Prielaida: visi kiti vandens vartotojai tinklo atzvilgiu yra isdestyti vienodais atstumais, kad gyventoju tankisir ju vandens reikme yra vienoda atskiruose ruozose. Is bet kurio tinklo ruozo imamas vandens kiekis yra proporcingas tuo ruozo ilgiui ir todel is ruozu imama vandens debita galima aoskaiciuoti nezinant kiekvieno konkretaus vandnens vartotojo debita. Tuo tikslu yra nustatomas vadinamasis lyginamasis debitas. Yra lygus visam debitui reikalingam visam miestui- Qsut ir padalinam is Σl- teritorijoje nutiestu tinklu suma. Qlyg=(Q-Qsut)/Σl. Laikantis prielaidos vandens debita magistralinio tinklo ruozams paskirstome is tokios: qk=Qlyg*l, (l/s). qk-

ruozo kelio debitas. Rtaciau be pakeliui isskirstyti debito atitinkamo magistrales ruozo prateka kitiems ruozams reikalingas debitas, dar vad tranzitinis debitas: qsk=qtr+0.5*qk, (l/s). Qk- imaams su koef 0.5 todel darant prielaida kad vanduo imamas tik galiniuose mazguos. Dar prielaida: kad visi imtuvai issideste tolygiai ir (....). jei duotoju ruozu qtr neteketu tai qsk=0.5qtr. tokiu budu galima sudaryti paprasta mazgine vandens emimo is tinklo schema visu tinkle issisklaidziusiu imtuvu debitus, pakeiciant (.....) mazgu debitais, kurie lygis mazguose susikertancu ruozu kelio debita sumos pusei. Preliminariai nustatomi skaiciuotini ruozu debitai, vandens srautu kryptys ir ruozu skersmenys, atsizvelgiama i optimalius vandens tekejimo greicius. Bendramates islaidos buna mazesnes kai greitis 0.5-1.4 m/s. (Atlase 17psl.). (Atlase 21psl 2.17 pav) skaiciuotini debitai nustatomi galimai tolygiai juos paskirstant ir atsizvelgiant i sutelktinio vartotojo grupes.II kelimo siurbline.Atliekamas skersmenu parinkimas ir uzrasoma schemoje. Atliekamas hidraulinio tinklo derinimas ty patikrinama ar teisingai preliminariai paskirstyti debitais. Skaiciavimais patikrinama ar kiekvieno tinkle ziedo ruozu ,kuriuose vanduo teka pries laikrodzio rodykle hidrauliniu nuostoliu suma yra lygi ruozu kuriuose vanduo teka pagal laikrodzio rodykle

tame paciame ziede hidrauliniu nuostoliu sumai .kadangi skaiciuotinais debitais skaiciuojama apytiksliai tai negausime sumos =0 ty gaunamas slegio nuostoliu nesarysys. Tada taisomi preliminariai nustatyti debitai ir vel tikrinama slegio nuostoliu nesarysys zieduose, kol pasiekiami reikiami rezultatai. Leistinas iki 0.5m vandens stulpo.

4.5. Bendrosios žinios apie vandentiekio siurblius. Vandens talpyklos.Vandeniui imti iš vertikaliujų vandens rinktuvų naud. siurbliai. Tam geriausiai tinka išcentriniai siurbliai. Jie kompaktiški, patikimi, l.geras naudingumo koef. Išcentriniai siurblai klasifikuojami pagal siurbliaračių skaičių: 1)daugiaračiai; 2)vienaračiai. Pagal ašies padėti: 1)horizontalus; 2)vertikalus. Pagal išvystoma slėgi: 1)aukšto; 2)žemo; 3)vidutinio. Dažn. naudojami vienaračiai, horizontalieji, vertikalieji (pusiau panardintieji).Išcentrinio siurblio schema:1-grežimo ele-tai apsauginiai vamzdzžiai; 25-siurblys; 2-elektros variklis; 3-sklendė; 9-atbulinis vožtuvas; 19-manometras.Išcentrinis pusiaupanardintas siurblys.1-gręžimo ele-tai; 15-filtras; 16-siurblys; 17-slėginis vamzdis; 18-gręžimo sienutė.Tokie siurbliai naud. kai variklis statomas rinktuvo viršuje, o pats siurblys panardintas vandenyje, kai dinaminis vandens lygis yra paliginti

negiliai (iki 40m). Pagr. jų trukumas, kad esant ilgai transmisiniai ašiai sunku ir neekonomiška perduoti variklio energija į siurblį. Privalumas tai, kad variklis statomas sausai, lengva prižiūrėti.Panardinamas siurblys. Jo agragata sudaro išcentrinis vertikalus siurblis (16) kartu su varikliu (2), tarp jų yra filtras (15). Vandeni kelti į žemės paviršiu g.b naud. oriniai vandens keltuvai ar filtrai, bet retai naud. Kai gręžiniuose ar šachtiniose šuliniuose vandens lygis yra negiliau 5-8m tai tada vandenį galima surinkti sifoninėmis linijomis. Pav:20-elektros kabelis.Vandens talpyklos.Kiekvienam vandentiekyje yra vandens talpiklos. Lauko vandentiekyje talpiklu paskirtis: debitu, slėgiu reguliavimas ir vandeniui saugoti. Vnadens talpyklos skirstomos:1)slėginės, iš kurio vanduo išteka vandentiekio tinklams reikalingų slėgiu. Slėginiai t.y VB (vandens bokštas). Jų vandens rezervuarai įrengti tam tikrame aukštyje ant laikančių konstrukcijų. Jie įrengiami mažesniu gyvenviečiu tinklose, atsargams kaupti, debitui reguliuoti. Pav. Vandenbokščio schema:Šie rezervuarai g.b ir slėginiai. Jie bus tada kai jas galima esant palankiam relfefui statyti vietoj VB. 1-pamatas (rezervuaro korpusas); 2-vandens tiekimo vožtuvai; 3-vandens ėmimo vožtuvai; 4-vėdinimo šachta; 5- vandens ėmimas vartotojų buitinėms reikmėms; 6-duobė; 7-sklendžių

19

valdymo kalonėlė; 8-perpildimo vamzdis; 9-vandens ėmimo buitinėms reikmėms; 10-gaisrinio vandens atsarga; 11-vamzdis rezervuarui ištuštinti; 12-sklendžių kamera; 12-perpilto vandens nuvedimas.

5. LAUKO NUOTAKYNAS

5.5. Bendrosios žinios apie nuotekų siurblines.Savitakio nuotakino tiesimas kartais tampa techniškai neįvykdomas, tai tada projektuojamos siurblinės. Siurblinių gylis ir pajegumas priklauso nuo aptarnavimo baseino ploto ir jame planuojamo užstatymo. Siurblunė gali kelti vieno kvartalo, sodybos ar viso miesto nuotekas. Nuotekų siurbliai g.b: 1)panardinamieji; 2)statomi sausai.pastaruoju atvėju tik tai, kad siurblio korpusasbutų žemiau nuotekų lygio t.y žemiau įtekančio į rezervuara kolektoriaus dugno. Rezervuaro talpa turi užtikrinti mažiausiai 5min. vieno siurblio darba. Nešmenų sulaikimui prie įtekėjimo kolektoriaus įrengiamos grotos (iš metalinių strypų ir veikia kaip slenkanti juosta, g.b besisukantis bugnas pagamintas iš metalinių lakštų). Stambių nešmenų sulaikimui g.b įrengiami surinktuvai. Stengiamasi kad nuotekų siurblinės darbas butų automatizuotas. Aplinkosaugos reikalavimai draudžia išleisti nuotekas į vandens telkinius, todėl nuotekio siurblinės t.b įrengiami pagal miestų

kategorijas. Vienos ar kelios sodybos 3 kategorijos siurblinės iki 1 paros vandens nutraukimas. 2 kategorijos siurblinės įrengiamos tada kai vandens tiekima galima nutraukti iki 1,5val. Jos t.b si 2 darbo siurbliais, 1 rezervinių, t.b elektros maitinimas. 1 kateg.siurblinės įrengiamos didesniuose miestuose. T.b mažiausiai 2 atsargos siurbliai, 2 darbo siurbliai, elektros tiekimas jeigu negalima užtikrinri centralizuotai tada t.b vietinis generatorius. Čia vandens nutraukimas yra negalimas.Pav. Siurblinė su horizontaliais siurbliais.Pav. Siurblinė su šmekinių vandens keltuvu.

5.6. Nuotekų teršalai. Principiniai nuotekų valymo ir dumblo apdorojimo būdai.Nuotekų teršalai. Nuotėkos g.b užterštos mineralinės, organinės, bakteriologinės kilmės teršalais. Juose g.b sunkieji metalai, sisntetinės aktyviosios medz-os (įv. Valykliai, plovykliai), įv. cheminiai junginiai tame tarpe azoto ir fosforo. Mineralinės kilmės teršalams priskiriami smėlis, molis, ištirpusios druskos, rųgštis, šarmai. Organiniai teršalai – būna augalinės ir gyvulinės kilmės. Augalinės: vaisių, daržovių, popieriaus, įv. aliejų atliekos. Jų sudėtyjhe pagr. chem. ele-tas yra anglis C. Gyvulinėms priskuriamos žmonių ir kitų gyvunų fiziologinės išskiros, gyvunų audinių atliekas. Pagr. chem. ele-tas yra azotas N. Buitiniuose nuotekose organinės kilmės

teršalų būna apie 60%, mineralinės-40%. Gamybinėse nuotekose šis santykis priklauso nuo gamyboje naudojamų žaliavų, technologijos. Bakteriologinems – įv. mikroorganizmai, mielės, pelėsiai, įv. bakterijos, tame tarpe ir lygas sukeliančios. Pagal fizinę busena teršalai būna: 1)ištirpe; 2)neištirpe; 3)koloidinėje busenoje. Nustatyta kad buitiniose nuotekose neištirpusių skendinčiu teršalų kiekis yra apytikriai vienodas ir lygus 65g/para 1 gyventojui besinaudojančių nuotakinų. Įvairiuose gamybiniuose nuotekose esančių teršalų koncentracija g.b įvairi todėl jos skirstomos į koncentruotas ir mažai koncentruotas. Priklausomai nuo pH dydžio jos skirstomos: 1)silpnai rūgštinės pH 6 iki 6,6; 2)silpnai šarminės pH 8 iki 9; 3)agresyvios pH<6; 4)stipriai šarminės pH>9.Lietaus nuotekos g.b užterštos nuo gatvių, pramonės teritorijų paviršių, naftos produktais. Visos nuotekos vienu ar kitu budų išleidžiamos į aplinka, atvirus vandens telkinius. Tai reškia kad visi esantis teršalai nuotekuose daro neigiama poveikį visai ekosistemai ( žuviniai rušiai, augalijai, žmonių sveikatai, kraštovaizdžiui itt). Išleidžiant nevalytas nuotekas į vandens telkinius pirmiausiai į telkinio dugną nusėda neištirpusios skendinčios medž-os. Kuo mažesnis greitis vandens telkinyje tuo > skendinčių medž-ų nusės netoli išlridimo vietos. Organiniai nuosedų teršalai vandens

telkiniuose mineralizuojami t.y veikiant ištirpusiam deguoniui ir mikroorganizmams teršalai oksiduojasi biochemiškai. Šio proceso intensyvumas priklauso nuo ištirpusio deguonės kiekio atvirame telkinyje ir nuotekuose .... kuo tekmės turbulentiškumas didesnis tuo didesnė galimybė ištirpti teršalams. Kai išleidžiama l.didelė teršalų koncentracija, tai deguonės gali nelikti, tada prasideda anaerobinis procesas, organinių medž-ų irimo procesas, kurio metu išsiskyria CO2, metanas, sieros vandenilis. Tada iš vandens telkinio dugno pradeda kilti dujos ir jos pakelia į vandens paviršių dumblo gabalus, kai dujų burbuliukai sprogsta, tai patenka į orą blogas kvapas (metanas). Tokiu budu susidaro antisanitarinės salygos nuodijant orą ir vandenį. Kai neliks deguonės, taipraniks vandens telkinio savaiminio apsivalimo geba. Todėl išleidžiant nuotekas į vandens telkinius, reikia nuotekas išvalyti iki tokio laipsnio, kad atvirieji telkiniai sugebėtų susidoruoti su likusiais teršalais ir neišnyktų jų savaiminio apsivalimo geba. Deguonės kiekis kuris reikalingas biocheminiam teršalų kiekiams suoksidinimui vad. BDS (biocheminis deguonės sunaudojimas),mg/l. Pvz:BDS7=350mg/l ( 7 reiškia 7parų bėgyje, g.b dar 5,20). Pagal BDS dydį galima spresti apie nuotekų arba vandens telkinio yžterštuma organiniais

20

teršalais laipsnį. Kuo BDS > tuo labiau užterštos nuotekos (vandens telkinis) ir atvirkščiai.Nuotekų valyklų projektavimui bei išleidžiamu į aplinką teršalu kiekių skaičiavimams naud. savoka: „vieno gyventojo ekvivalentas“ –t.y priimtas biologiškai skaidomų organinių teršalų kiekis išleistas BDS5 sąlygiškai atitinkantis 1 gyventojui per parą tenkanti teršalų kiekis ir jis lygus 60gBDS5/d (per parą). Tačiau reikia žinoti kad BDS neatspindi pilno organinio teršalų kiekio esančiuose nuotekuose, nes dalis jų negali būti suoksidinta biocheminiu budu.todėl norint nustatyti visa reikalinga deguonės kieki visų organinių medž-ų suoksidinimui naud. cheminio oksidinimo metodai. Deguonės kiekis reikalingas organiniu teršalų suoksidinimui chem. metodais yra vad cheminis deguonės suvartojimas ChDS. Jis svarbus tuo, nes santykis lygus ChDS/BDS<3. Principiniai nuotekų būdai: 1)biologinis; 2)cheminis; 3)mechaninis.Mechaninio metodo esmė yra neištirpusiu teršalų šalinimas iš nuotekų mechaninio veikimo įrenginiais. Prie šio valymo skiriami pirminio nusodinimo įrenginiai ir.........Pagr-iai valymo įrenginiai: 1)grotos- jos skirtos sulaikyti nuotėkų sraute tekančias....... Prie grotų g.b įrengiami nuogriebų, praplovimo, sausinimo, tankinimo mechanizmai. 2)smėliagaudės – skirtos mineralinių teršalų sulaikimui, pagrinde

smėliui. Išskirti smėli reikia todėl, nes jis apsaugo kitų valymo grandžių ir siurblių geresnį veikimą. 3)riebalų ir alyvos skirtuvai – riebalu šalinimas yra reikalingas tais atvejais kai jų koncentracija viršyja 150mg/l. 4)lyginamieji rezervuarai –nuotekų šalinimo mišrios sistemos pasižimi didesniu pritekėjimo netplygumu, todėl mišrioms sistemoms yra aktualus debitu sviravimo mažinima sįrengiant lyginamuosius rezervuarus ir lietaus nuotekų atskirimo prieš nuotekų valymo įrenginius.Prirminiai nusodintuvai –tai nusodintuvo rezervuarai kuriuose iš nevalytų ar parinktinai valytų nuotekų išsiskiria dauguma sėdančiųjų medž-ų, kurios dumblo pavidalu nusėda į nusėdintuvo apatinę dalį. Pirminiam nusodinimui naud. tokie nusodintuvų tipai: A)su kylančia vertikalią tėkmę – būna apvalios, kvadratinės formos, su kūginės arba piramidinės formos dumblo bunkeriais. B)su horizontalia tėkmę. C)separatoriai (kreivinio tipo)-Juose yra įrengtos nuožulnios plokštelės, kurios padeda sudaryti priešinkų tėkmiu sistema.. Pirmiausiai nusodintuvuose t.b įrengtos specialios užtvaros (iš dalies panardintos lentos), kurios sulaiko į paviršių iškilusiasplūdrenas.Biologinio valymo budo esmė yra ištirpusiu bei pakybinėje koloidinėje būsenoje esančių organiniu

teršalų mineralizacija biocheminiais ir aerodinaminiais procesaios. Priklausomai nuo sąlygų biologinis valymas skirimas į 2 būdus: 1)kai nuotekos biologiškai valomos sąlygomis artimomis natūr. gamtinėmis, prie tokio valymo įrenginių skiriami biologiniai tvenkiniai, filtravimo šuliniai, laistymo laukai. Filtravimo šuliniuose ir laistimo laukuose valymas vyksta joms filtruojantis į gruntą. Organiniai teršalai kartu su bakterijomis nusėda ant grunto daleliu ir sudaro apdauginę plėvelę, kuri absorbuoja teršalus veikiant deguoniui t.y oksidina teršalus. Biologiniuose tvenkiniuose valymas vyksta panašiai .... 2)kai nuotėkos biologiškai valomos dirbtinai sudarytomis sąlygomis. Skiriami biologiniai plėveliniai reaktoriai, aerotankai (biologiniai reaktoriai). Biologinėse plėvelės reaktoriuose yra įkrovos (liakmenys) t.y tam tiktoje savitojo paviršiaus inertinė medž-a ant kurios auga biologinė plėvelė. Ant jos mikroorganizmai sikelia ištirpusiu arba pakybusiu nuotekuose esančių dalelių dribsniavimasi ir biologiškai skaido susidariusius dribsnius. Aerotankai – g/b rezervuarai, kuriais lėtai teka aeruojamų nuotekų ir aktyvaus dumblo mišinys. Aerotankuose biologinis nuotekų valymas pagrįstas aktyviojo dumblo veikla. Aeruojant nuotekas susidaro palankios salygos augti įv. mikrobinėms kultūrams esančiuose

nuotekuose ir patenkančioms į nuotekas iš aplinkos. Mikrobinės kultūros tai bakterijos, grybai itt. Jos ir sudaro aktyvųjį dumblą. Labai svarbus vaidmuo tenka bakterijoms.Įvairių bakterijų veikimo esmė yra: jos sparčiai dauginasi naudojant organinius teršalus kaip maistą. Viena ir pagr-ė salyga sekmingai gyvuoti yra nuolatinis deguones tiekimas, kuri naudoja teršalams oksiduoti ir kvėpavimui. Todėl biologinio valymo procese deguonis t.b tiekiamas taip, kad jo nuolat pakaktų. Neatskiriama aerotankuose dalis biologinio valymo dalis yra antriniai nusodintuvai. Čia aktyvusis dumblas nuo valytu nuotėkų atskiriamas ir gražinamas į procesą. To dumblo g.b perdaug todėl aktyvaus dumblo perteklius yra šalinamas. Šiame valyme skiriami 2 pagr. procesai: A)reakcijos fazė- kurios metu veikiant vheminems medž-oms ištirpusioje buklėje esančios dalelės ir koloidinės dalelės sudaro dripsnius. B)atskirimo fazė- kutios metu dripsniai atskiriami nuo nuotėkų ir nusėda. Nuotekuose esančių teršalų koncentracijai ir nusodinmui (?) pasiekti į nuotekas dedama cheminė medž-a – aliuminio druskos. Šie cheminiai valymo įrenginiai g.b taikomi komplekse su kitais biologiniais nuotekų valymo įrenginiais arba pirminiais.Dumblo apdorojimo būdai. Dumblo apdorojimo budai ir procesai priklauso

21

nuo valyklos dydžio , nuo dumblo rušies ir charrakteristikų, nuo numatomo dumblo galutinio panaudojimo. Nuoyekų valyklose sulaikomo dumblo kiekiai yra l.dideli. dumble iš pirminių nusodintuvų vanduo sudaro iki 92-96% , o aktyviojo dumblo drėgnumas sudaro 99,2-99,6%. Todėl dumblas t.b apdorotas siekiant sumažinti jo tūrį t.y pasiekti tokį jo drėgnumą, kad ji galima būtų transportuoti ir nikenksminti. Dumblo tirštinimas g.b atliekamas naudojant: 1)gravitacinius dumblo tirštintuvus; 2)mechaninio tirštinimo įrangą t.y gugninius arba juosrtinius filtrus ir centrifūgas. Po tirštinimo sumažėja dumblo drėgnumas, pakinta jo kokybė, nuo jo lengviau atsiskyria vanduo. Po tirštinimo dumblas yra sausinamas. Sausinimas g.b dumblo džiovinimo aikštelėse, kurios įrengiamos atvirai lauke. Tų aikštelių dugnas daromas iš poringų filtruojančių medž-ų (kelių sluoksnių smėlio, žvyro), o po to sluoksniu įrengiami drenažo vamzdžiai to filtrato surinkimui. Po surinkimo jis grąžinamas į nuotekų valyklos pradžią. Tobulesnis bet žimiai brangesnis yra dumblų mechaninis sausinimas. Jis atliakamas po dumblo cheminio apdorojimo panaudojant kalkes, dripsnius sudarančius

polimerus. Mechaniniam sausinimui naudojami įrenginiai: 1)juostiniai filtrpresai; 2)centrifūgos; 3)kitų rūšių sekcijiniai, membraniniai filtrpresai. Po mechaninio sausinimo įrenginių dumblo drėgnumas sumažeja 65-70%.Dezinfekavimas. Nuotekuose g.b patogeninių bakterijų, kurios valymo procese nužuva. Jos nukenksmintos g.b tik dezinfekuojant nuotekas. Jei jis reikalingas, tai jis buna paskutiniuoju procesu nuotekų valymo grandyje. Dezinfikavimas g.b atliekamas naudojant šiuos principus: 1)mokroorganizmų inaktivacija, dėl kurios jie netanka dauginimosi gebos. 2)pašalinant mikroorganizmus iš nuotekų, pvz: filtruojant grunte arba taikant membraninę filtraciją.Dažniausiai naudojamas pirmas principas, juo pagrįsti tokie dezinfikavimo būdai: 1)švitinimas UV spinduliais, kuriuos skleidžia specialiuose reaktoriuose įmontuoti UV lempos. 2)ozonavimas įterpiant į nuotekas ozono dujas specialiuose įrenginiuose – kontaktoriuje. Ozonas yra l.intensyviai reaguojančios ir nestabilios dujos, kuriuos negalima sandėliuotu. Todėl jie t.b ruošiami vietoje – ozono generatoriuje, oro deguonį veikiant elektros išlydžių. 3)nuotekų chloravimas – naudojamas natrio hipochloritas arba

chloro dujos. Dezinfikavimo reakcija vyksta kontaktiniuose rezervuaruose, išnūnant nuotekoms kontakte su chlorinėmis medžiagomis. Šių medžiagų dozavimas t.b reguliuojamas taip, kad kontaktui pasibaigus liekamoji chloro koncentracija būtų ne didesnė už 0,2mg/l. Jei koncentracija bus mažesnė, tai bus nepakankamas bakteriolidinis poveikis, o esant didesniai –būtų kenksminga vandens telkinio mikroorganizmams

.5.7Aplinkosaugos reikalavimai nuotekoms tvarkyti Lietuvoje.Patvirtinti 2001.10.05 Aplinkos ministro įsakymų Nr.495. Šio dokumento paskirtis nustatyti pagr. reikalavimus nuotekų surinkimui, valymui ir išleidimui siekiant apsaugoti aplinką nuo žalingo poveikio. Pgar. nuostatos: 1)reikalavimai nuotekų surinkimo sistemoms. Kiekvienoje aglomeracijoje turinčioje daugiau kaip 2000ge (gyventojų ekvivalento), ne vėliau kai iki 2010m turi veikti nuotekų surinkimo sistemą. Aglomeracija tai tam tikras plotas kuris yra tankiai apgyvendintas, yra ūkinė vaikla. Todėl nuotekas tikslinga surinkti. 2)reikalavimai nuotekoms išleidžiamoms į komunalines nuotekų tvarkymo sistemą. Santykis ChDS/BDS5<3. Nuotekuose neturi būti

daigtų ir medžiagų galinčių užkimšti ar sugadinti nuotekų surinkimo ar valymo elementus. Nuotekuose negali būti medžiagų galinčių sukelti gaisrą ar sprogimą. 2.1)gamybinėse nuotekuose išleidžiamų į surinkimo sistemas užtrštumas neturi viršyti šiuose dokumentuose nustatytų normų sunkiesiams metalams, naftos produktams, riebalams. 3)reikalavimai nuotekų valymui. Visų vandens naudotojų nuotekas išleidžiamos į gamtinę aplinką turi atitikti siuos bendruosius reikalavimus: a)nuotekų temp-ą ne >30; b)pH nuo 6,5-8,5; c)nuotekų mineralizacija ne >2mg/l; Be to nustatyta nuoteku skaidrumo, kvapo, spalvos normos. Nuotekos neturi buti toksiškos.Reikalaujama užtiktinti, kad nuotekos pagal nustatytus reikalvimus butų valomos aglomeracijose turinčius 10000 ar > gyventoju ekvivalento iki 2008m. O iki 2010m turinčių nuo 2000-10000 gyv. ekvivalento.BDS5 iki 25mg/l deguonės- galioja aglomeracijoms nuo 2000-1000 g.e (gyventojų mekvivalento). BDS15 iki 15mg/l deguonės – 10000 ir > g.e. ChDS 125mg/l deguonės – visiems. SM (skendinčių medžizgų) iki 25mg/l – visiems. N (benrdasis azotas) nuo 15-10mg/l – visiems. P (bendrasis fosforas) nuo 2-1md/l - visiems.

22

23