PASKAITŲ KONSPEKTAS PSL. APSKAITA

1.APSKAITOS REGLAMENTAVIMAS 2

2.PAGRINDINĖS SĄVOKOS 3Aiškinamasis raštas, Apskaitos politika, Balansas, Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, Įplaukos, Pajamos, Išlaidos, sąnaudos, Pelno (nuostolių) ataskaita, Pinigų srautų ataskaita.

3.FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS SUDĖTIS 6Pilna finansinė atskaitomybė.Trumpa finansinė atskaitomybė.

4.FINANSINIŲ ATASKAITŲ ELEMENTAI 7Turtas, Įsipareigojimai, Nuosavas kapitalas, pajamos. Sąnaudos.

5.FINANSINIŲ ATASKAITŲ ELEMENTŲ ĮVERTINIMAS 11Įsigijimo savikaina, tikroji vertė, realizavimo vertė, grynoji galimo realizavimo vertė

6.BENDRIEJI APSKAITOS PRINCIPAI 19Informacijos reikšmingumas

7.BUHALTERINĖS SĄSKAITOS. DVEJYBINIS ĮRAŠAS. ŪKINIŲ OPERACIJŲ REGISTRAVIMAS SĄSKAITOSE. SĄSKAITŲ PLANAS. 27 8.BALANSAS 37 Turtas, Ilgalaikis turtas, Trumpalaikis turtas, Atsargos, Nuosavas kapitalas, Perkainojimo rezervas Įsipareigojimai .

9.PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITA 45Įprastinė veikla Ypatingieji straipsniai Netipinė veikla Pardavimo pajamos Pardavimo savikaina Tipinė veikla Veiklos sąnaudos

AUDITAS

10.Finansinio audito reglamentavimas, vieta rinkos ekonomikoje.Audito išvada ir jos elementai. 51

Literatūra:1. VERSLO APSKAITOS STANDARTAI. WWW.apskaitosinstitutas.lt2. Buhalterinės apskaitos pagrindai, Kalčinskas G. Pačiolis, 1996.3. Nacionaliniai audito standartai, WWW.lar.lt.4. LR Akcinių bendrovių įstatymas. WWW.lrs.lt5. LR Buhalterinės apskaitos įstatymas. WWW.lrs.lt6. LR Finansinės atskaitomybės įstatymas. WWW.lrs.lt

1.Apskaitos reglamentavimas

Kiekvienos valstybės apskaitos vystimosi aplinkybės yra savitos, tačiau kiekvienos šalies apskaita turi užtikrinti bendrai susiklosčiusią rinkos ekonomikos šalyse apskaitos tvarką. Tarptautiniu mastu turi būti identiškai, laikantis vieningos logikos registruojami labai skirtingi ūkiniai įvykiai, įmonių veiklos rezultatai atspindimi finansinėje atskaitomybėje, sudarytoje vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis ir turinčioje iš esmės tą pačią formą. Kad tai užtikrinti, apskaita reglamentuojama tarptautiniu ir valstybiniu lygiu. Tarptautiniam apskaitos reglamentavimo lygiui priskirtini Tarptautiniai apskaitos standartai (TAS) ir Europos sąjungos (ES) direktyvos. Valstybiniu lygiu Lietuvoje apskaitą reglamentuoja Verslo apskaitos standartai (VAS), LR Buhalterinės apskaitos įstatymas, LR Finansinės atskaitomybės įstatymas, LR Konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymas,

2. Pagrindinės sąvokos

Temos problema. Kad apskaita ir atskaitomybė būtų visuotinai suprantama, visų pirma, joje turi būti vartojamos vieningos sąvokos. Reikia skirti bendrąsias pagrindines sąvokas, būdingas nagrinėjant apskaitą ir atskaitomybę bendrai ir specialiąsias pagrindines sąvokas, aktualias nagrinėjant atskirus konkrečius apskaitos objektus, atskaitomybės sudedamąsias dalis. Specialiosios bendrosios sąvokos nagrinėjamos gilinantis į konkrečias apskaitos temas. Šioje temoje liečiamos bendrosios pagrindinės sąvokos. (Jos didele dalimi atskleistos 1 VAS.)

Aiškinamasis raštas - metinės finansinės atskaitomybės dalis, kurioje paaiškinamos balanse, pelno (nuostolių), pinigų srautų ir nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitose nurodytos sumos, taip pat atskleidžiama papildoma reikšminga informacija, kuri nepateikta finansinės atskaitomybės ataskaitose. Į aiškinamąjį raštą įtraukiama Verslo apskaitos standartų reikalaujama pateikti informacija, taip pat kita informacija, būtina teisingai parodyti įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus. Aiškinamasis raštas finansinės atskaitomybės sudėtyje pateikiamas kaip atskiras dokumentas.

Apskaitos politika - bendrieji apskaitos principai, apskaitos metodai ir taisyklės, skirti įmonės apskaitai tvarkyti ir finansinei atskaitomybei sudaryti bei pateikti. Kiekviena įmonė, turinti prievolę tvarkyti apskaitą, paruošia apskaitos politiką kaip savarankišką vidaus dokumentą, kurį tvirtina įmonės vadovas.

Ataskaitinis laikotarpis - laikotarpis, kurio finansinė atskaitomybė yra rengiama. Paprastai finansinė atskaitomybė rengiama už metus, todėl pagrinde ataskaitinis laikotarpis yra metai. Jis sutampa su kalendoriniais metais. Dar finansinė atskaitomybė rengiama ir dažniau, t,y už ketvirtį.

Balansas - finansinė ataskaita, kurioje parodomas visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną.

Įmonė - pelno siekiantis ūkio subjektas.

Metinė finansinė atskaitomybė - finansinė atskaitomybė, parengta apibendrinus įmonės

finansinių metų duomenis.

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita - finansinė ataskaita, kurioje pateikiama informacija apie nuosavo kapitalo pasikeitimus per ataskaitinį laikotarpį.

Išlaidos – tai per apibrėžtą laiko periodą įmonės patirtas visas turto sumažėjimas. Tvarkant įmonės apskaitą svarbu išlaidas skirstyti pagal jų sąryšį su įmonės vykdoma veikla. Pagal šį požymi išlaidos gali būti skiriamos į neutralias ir tikslines.

I Š L A I D O SNeutralios išlaidos

Tikslinės

Tiesioginės Papildomos

S Ą N A U D O S Pav.1.

Neutralios išlaidos – tai įmonės turto sumažėjimai, nesusiję su įmonės veikla uždirbant pajamas, pavyzdžiui, vagysčių arba gaisro metu prarastas turtas.

Tikslinės išlaidos, tai įmonės turto sumažėjimai, susiję su įmonės vykdoma tiksline veikla. Tai darbo užmokestis, sunaudojamos medžiagos, žaliavos ir panašiai. Joms tenkantys turto sumažėjimai savo turiniu ir apimtimi priskiriami ir to laikotarpio įmonės sąnaudoms. Pagal savo turinį sąnaudų pripažinimo prasme tai yra Tiesioginės sąnaudos. Tačiau tai nėra visos įmonės sąnaudos. Vykdant įmonės tikslinę veiklą susiduriama su turto sumažėjimo atvejais, kuriuos neįmanoma priskirti tiesiogiai tikslinei veiklai, tačiau tokie sumažėjimai yra susiję su įmonės tiksline veikla. Pavyzdžiu tam gali būti įmonės vadovybės darbo užmokestis. Nors vadovas gamyboje pats tiesiogiai ir nedalyvauja, tačiau jo veikla susijusi su įmonės tiksline veikla ir nuo vadovo darbo didele dalimi priklauso tikslinės veiklos rezultatas. Tokie turto sumažėjimai priskirtini papildomoms sąnaudoms

Analogiška logika vadovaujantis galima apibrėžti ir pajamų bei įplaukų sąvokas. Įmonės turto padidėjimai, gauti realizavus pagamintą produkciją ar pardavus suteiktas paslaugas sudaro įmonės įplaukas iš tikslinės veiklos. Be to per ataskaitinį periodą įmonė paprastai gauna ir kitokių įplaukų, kurios nėra surištos su jos vykdoma tiksline veikla. Pavyzdžiu galėtų būti ankstesniais periodais sumokėtų mokesčių grąžinimo įmonei įplaukos. Todėl tokias įplaukas galima vadinti neutraliomis.

Į P L A U K O S Neutralios Tikslinės

Pagrindinės veiklos Kitos veiklos

P A J A M O S Pav.2.

Nagrinėjant pajamų sąvoką , šiuo atveju pajamas savo apimtimi ir sudaro visos tikslinėmis pavadintos įplaukos. Pajamų pripažinimo prasme tai visos su tiksline įmonės veikla susijusios pajamos, gautos realizavus tos veiklos rezultatus ir jas galima vadinti pagrindinės veiklos pajamomis. Tačiau tai būtų ne visos įmonės pajamos. Be pagrindinės veiklos pajamų per ataskaitinį periodą įmonė gauna ir kitų, arba kitos veiklos pajamų. Čia pavyzdžiu galėtų būti įmonės gautos dovanos, pajamos už perleistą nereikalingą ilgalaikį turtą ar nenaudojamas žaliavas.

Apibendrinus, pajamas reikėtų suprasti kaip ekonominės naudos padidėjimą, pasireiškiantį turto (arba jo vertės) padidėjimu per ataskaitinį laikotarpį arba įsipareigojimų sumažėjimu, dėl kurio padidėja nuosavas kapitalas, išskyrus papildomus savininkų įnašus.

Pelno (nuostolių) ataskaita - finansinė ataskaita, kurioje nurodomos visos per ataskaitinį laikotarpį

įmonės uždirbtos pajamos, patirtos sąnaudos ir gauti veiklos rezultatai.

Pinigų srautų ataskaita - finansinė ataskaita, kurioje nurodomos įmonės ataskaitinio laikotarpio pinigų ir pinigų ekvivalentų įplaukos bei išmokos.

FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS TIKSLAS

Finansinės atskaitomybės tikslas - patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą

informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus bei pinigų srautus.

Finansinėje atskaitomybėje pateikiama ši informacija:

turtas;

nuosavas kapitalas;

įsipareigojimai;

pajamos ir sąnaudos;

pinigų srautai.

Pratyboms

Įplaukos, pajamosIšlaidos, sąnaudos

1.Įregistruota UAB su 10 000Lt. kapitalu. 2004 11 10.

2.2004 12 02 sumokėjo 500Lt. už biuro nuomą 2005 metais.

3.2004 11 12 iš kliento A nupirko skolon 20 vienetų akumuliatorių po 100Lt. , viso už 2000Lt,

4. 2004 11 15 pardavė pirkėjui B skolon 6 vnt. Akumuliatorių po 120Lt. viso už 600Lt. 2004 12 31 suma dar buvo neapmokėta.

5. 2004 11 20 padavė 3vnt. akumuliatorių pirkėjui C po 120Lt. viso už 360Lt, už kuriuo gavo apmokėjimą iš karto.

6. 2004 12 02 pirkėjas D užsakė sekantiems metams 15 akumuliatorių, už kuriuos sumokėjo 1000 Lt. avansą.

3.FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS TURINYS IR SUDĖTIS

Finansinės atskaitomybės tikslas – patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus bei pinigų srautus.

Finansinėje atskaitomybėje pateikiama ši informacija:

1) turtas;1) nuosavas kapitalas;2) įsipareigojimai;3) pajamos ir sąnaudos; 4) pinigų srautai.

Įmonės, atsižvelgdamos į rodiklių dydžius, nurodytus LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme , turi pasirinkti finansinės atskaitomybės ataskaitų formas, kurios pateikiamos verslo apskaitos standartuose. Pagal LR Finansinėje atskaitomybės įstatymo 24 straipsnį gali būti rengiama pilna arba trumpa finansinė atskaitomybė. Nustatant, kokią atskaitomybę turi rengti įmonė, svarbūs yra grynųjų pardavimo pajamų, balanse nurodyto turto ir metinio vidutinio sąrašinio darbuotojų skaičiaus rodikliai. Pardavimo grynąsias pajamas sudaro ataskaitiniais finansiniais metais pardavus prekes ir paslaugas uždirbtos pajamos, iš kurių atimtos grąžintų prekių, nukainojimo, nuolaidų sumos ir PVM. Vidutinis metų sąrašinis darbuotojų skaičius apskaičiuojamas Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Trumpą metinę finansinę atskaitomybę sudaro įmonės, kurių ne mažiau kaip du rodikliai finansinės atskaitomybės sudarymo dieną neviršija šių dydžių dvejus metus iš eilės, įskaitant ataskaitinius finansinius metus:

1) pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius metus – 7 mln. litų;2) balanse nurodyto turto vertė – 5 mln. litų;3) vidutinis metų sąrašinis darbuotojų skaičius per ataskaitinius metus – 10 žmonių. Kitos

įmonės rengia pilną finansinę atskaitomybę.Pilną finansinę atskaitomybę sudaro:

1) balansas;2) pelno (nuostolių) ataskaita;3) nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita;4) pinigų srautų ataskaita;5) aiškinamasis raštas.

Trumpą finansinę atskaitomybę sudaro:

1) balansas(sutrumpinta forma);2) pelno (nuostolių) ataskaita (sutrumpinta forma);3) nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita;4) aiškinamasis raštas.

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos forma yra vieninga ir naudojama ta pati pilnos ir trumpos atskaitomybės sudėtyje. Pinigų srautų ataskaita gali būti sudaroma tiesioginiu ir netiesioginiu būdu. Nuo to priklauso ir ataskaitos forma. Sudarymo būdą ir jį atitinkančią ataskaitos formą pasirenka įmonė.

4.FINANSINIŲ ATASKAITŲ ELEMENTAI Turtas, Įsipareigojimai, Nuosavas kapitalas, Pajamos, Sąnaudos.

Įmonėse vykdomos ūkinės operacijos, įvykiai ir jų rezultatai pagal jų ekonominę prasmę grupuojami į stambias grupes, kurios atvaizduojamos finansinėje atskaitomybėje ir vadinamos finansinių ataskaitų elementais. Finansinių ataskaitų elementai naudojami įmonės finansinei būklei ir veiklos rezultatams įvertinti. Balanse pateikiami elementai – turtas, įsipareigojimai ir nuosavas kapitalas – apibūdina įmonės finansinę būklę.

Pelno (nuostolių) ataskaitoje pateikiami elementai – pajamos ir sąnaudos – naudojami veiklos rezultatams įvertinti.

Kitose ataskaitose naudojama jau išvardintų elementų detalizuota informacija.Turtas – materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės, kurias valdo ir naudoja

ir (arba) kuriomis disponuoja įmonė, ir kurias naudojant tikimasi gauti ekonominės naudos. Turtas naudojamas teikti paslaugoms arba gaminti prekėms, kurias pardavus tikimasi gauti pinigų daugiau, negu buvo išleista. Turtas gali teikti ekonominės naudos ne tik parduodant, bet ir keičiant jį į kitą turtą, perleidžiant įsipareigojimams padengti. Turtas nebūtinai turi turėti fizinę formą. Pavyzdžiui, patentai ir autorių teisės taip pat yra turtas, jei jis yra įmonės nuosavybė ir iš jo tikimasi gauti ekonominės naudos. Tačiau ekonominės naudos gavimas ne visada siejamas su nuosavybės teise. Įmonė gali turėti ekonominės naudos ir iš turto, kuris teisiškai jai nepriklauso, tačiau ji juo disponuoja ir gauna to turto teikiamą naudą.

Turtas apskaitoje paprastai pripažįstamas tada, kai patiriamos išlaidos jam įsigyti. Tačiau būna atvejų, kai turtas pripažįstamas nepatyrus išlaidų - pavyzdžiui, nemokamai gautas turtas, vyriausybės dotacijų forma gautas turtas ir panašiai. Turtas balanse skirstomas į smulkesnes pozicijas . Tai “Nematerialusis turtas”, “Ilgalaikis materialusis turtas”, “Finansinės priemonės”, “Atsargos” ir kitas.

Įsipareigojimai – prievolės, atsirandančios dėl atliktų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, už kuriuos ūkio subjektas privalės ateityje atsiskaityti turtu ir kurių dydį galima objektyviai nustatyti. Dažniausiai įsipareigojimai teisiškai įforminami sutartimi. Tokių įsipareigojimų pavyzdžiai galėtų būti: mokėtini atlyginimai darbuotojams pagal darbo sutartis, mokėtinos sumos už gautas prekes ir paslaugas pagal tiekimo ar paslaugų sutartis.

Įsipareigojimai gali būti esami ir būsimi. Finansinėje apskaitoje paprastai registruojami esamieji įsipareigojimai, kai įmonė įsipareigoja sumokėti už jau gautą turtą arba sudaro neatšaukiamą susitarimą įsigyti turtą. Įmonės vadovybės sprendimai pirkti turtą ateityje yra busimieji įsipareigojimai, kurie balanse nerodomi. Esamieji įsipareigojimai gali būti vykdomi sumokant pinigus, perleidžiant turtą, suteikiant paslaugas, pakeičiant kitais įsipareigojimais, perkeliant įsipareigojimus į nuosavą kapitalą. Kai kuriais atvejais įsipareigojimai gali būti panaikinami – pavyzdžiui, išnykus skolininkui arba jam atsisakius skolos.

Kai kurie įsipareigojimai gali būti nustatomi subjektyvaus skaičiavimo būdu. Tokie įsipareigojimai vadinami atidėjimais. Pavyzdžiui, atidėjimai garantiniams remontams, atidėjimai pensijų įsipareigojimams ir pan.

Nuosavas kapitalas – vertinant įmonės turimo turto išraiška, tai yra įmonės turto dalis, likusi iš viso turto atėmus įsipareigojimus. Kitaip tariant, tai yra įmonės turto dalis, priklausanti įmonės savininkams. O jiems ir priklauso visas įmonės turimas turtas, parodytas balanso turto pusėje, iš jo atėmus pasiskolintąją jo dalį, kuri atvaizduota balanso nuosavybės įsipareigojimų pozicijoje.

Kad giliau suprasti nuosavo kapitalo kaip finansinės atskaitomybės elemento turinį , svarbios yra sekančios sąvokos.

Akcijos - vertybiniai popieriai, patvirtinantys jų savininkų (akcininkų) teisę dalyvauti įmonės valdyme.

Akcijų priedai - skirtumas tarp akcijų nominaliosios vertės ir jų emisijos kainos. Apmokėtas

įstatinis kapitalas - pasirašytų bei apmokėtų akcijų nominaliųjų verčių suma.

Dividendai - įmonės pelno dalis, išmokama akcininkui, atsižvelgiant į jam nuosavybės teise priklausančių akcijų klasę ir jų kiekį.

Įstatinis kapitalas (pasirašytasis) -pasirašytų akcijų nominaliųjų verčių suma.

Nepaskirstytasis pelnas - įmonės sukauptas ir dar nepaskirstytas pelnas.

Nepaskirstytieji nuostoliai - įmonės sukaupti ir dar nepadengti nuostoliai. Nuosavas

kapitalas - įmonės turto dalis, likusi iš viso turto atėmus įsipareigojimus.

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita - finansinė ataskaita, kurioje pateikiama informacija apie nuosavo kapitalo pasikeitimus per ataskaitinį laikotarpį.

Perkainojimo rezervas (rezultatai) - nuosavo kapitalo pasikeitimas dėl ilgalaikio materialiojo turto ir finansinio turto perkainojimo.VšĮ LR apskaitos institutas

Privalomasis rezervas - rezervas, skirtas įmonės nuostoliams padengti.

Rezervas - laikinasis (tikslinis) pelno panaudojimo apribojimas, skirtas savininkų numatytiems tikslams.

Rezervas savoms akcijoms įsigyti - laikinasis (tikslinis) įmonės pelno panaudojimo apribojimas, skirtas savų įmonės akcijų įsigijimo vertei padengti.

Savos akcijos - akcijos, kurias įsigijo jas išleidusi įmonė.

4. Įmonės nuosavam kapitalui priskiriama:

4.1. apmokėta įstatinio kapitalo dalis;

4.2. akcijų priedai;

4.3. perkainojimo rezervas (rezultatai);

4.4. privalomasis rezervas;

4.5. rezervas savoms akcijoms įsigyti;

4.6. kiti rezervai;

4.7. nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai).

Įstatinis kapitalas. Jis susideda iš įmonės išleistų akcijų. Įmonė gali išleisti vienos ar kelių klasių

akcijas. Jei išleidžiamos kelių klasių akcijos, kiekviena akcijų klasė turi būti registruojama atskirai.

Steigiant naują įmonę, pasirašytasis įstatinis kapitalas apskaitoje registruojamas po to, kai įmonė įregistruojama įstatymų nustatyta tvarka.

Pasirašytasis įstatinis kapitalas registruojamas įstatinio kapitalo sąskaitoje visa suma, neatsižvelgiant į apmokėtą dalį. Neapmokėta akcijų dalis registruojama sąskaitoje, kontrarinėje įstatinio kapitalo sąskaitai.

Jei už išleistas akcijas atsiskaitoma turtu (įskaitant kitos įmonės akcijas), akcijų pardavimo kaina lygi už jas gauto turto tikrajai vertei.

Įstatinio kapitalo sąskaitoje registruojama tik akcijų nominalioj i vertė.

Jei akcijų emisijos kaina viršija jų nominaliąją vertę, kainos perviršis registruojamas akcijų priedų sąskaitoje.

Jei priimtas akcininkų sprendimas didinti (mažinti) įstatinį kapitalą, įstatinio kapitalo padidėjimas (sumažėjimas) apskaitoje registruojamas tada, kai įstatymų nustatyta tvarka įregistruojami pakeisti įmonės įstatai.

Jei akcininkų sprendimas didinti (mažinti) įstatinį kapitalą jau priimtas, bet pakeisti įstatai dar neįregistruoti, informacija apie sprendimą didinti (mažinti) įstatinį kapitalą turi būti atskleidžiama aiškinamajame rašte.

Įstatinis kapitalas gali būti mažinamas tik įstatymų nustatyta tvarka.

Akcijų priedai - įmonės nuosavo kapitalo sudedamoji dalis. Akcijų priedai atsiranda, kai akcijų emisijos kaina viršija akcijų nominaliąją vertę.

Jei įmonė perkainoja ilgalaikį turtą, turto vertės padidėjimo suma registruojama turto ir nuosavo kapitalo sąskaitose. Nuosavo kapitalo dalyje ši suma registruojama perkainojimo rezervo (rezultatų) sąskaitoje.

Privalomasis rezervas sudaromas iš paskirstytinojo pelno. Šis rezervas sudaromas ir naudojamas įstatymų nustatyta tvarka. Sudarant rezervą, apskaitoje registruojamas nepaskirstytojo pelno sumažėjimas ir privalomojo rezervo padidėjimas. Panaudojus rezervą nuostoliams mažinti, apskaitoje registruojamas nuostolių ir privalomojo rezervo sumažėjimas. Kitais teisės aktų numatytais atvejais mažinant privalomąjį rezervą, apskaitoje registruojamas jo sumažėjimas ir nepaskirstytojo pelno padidėjimas.

Numačius sumą, kurią reikės sumokėti už planuojamas įsigyti savas akcijas, įstatymų nustatyta tvarka sudaromas rezervas savoms akcijoms įsigyti. Registruojant šį rezervą,apskaitoje mažinamas nepaskirstytasis pelnas ir sudaromas tokios pat sumos rezervassavoms akcijoms įsigyti.

Kiti rezervai sudaromi įstatymų ir įmonės įstatų nustatyta tvarka. Rezervai didinami ir mažinami įmonės įstatų nustatyta tvarka. Akcininkams priėmus sprendimą sudaryti ar panaikinti rezervus, apskaitoje registruojamas rezervo padidėjimas (sumažėjimas), ta pačia suma mažinant (didinant) nepaskirstytąjį pelną.

Nepaskirstytasis pelnas mažinamas registruojant ataskaitinio laikotarpio nuostolius, savininkams priėmus sprendimą paskirstyti pelną, pardavus savas akcijas mažesne kaina nei jos buvo supirktos, registruojant esminių klaidų taisymo ir apskaitos politikos pakeitimo rezultatą, registruojant išlaidų tiesiogiai priskiriamų akcijų išleidimui, sumos dalį, viršijančią akcijų priedų straipsnio sumą.

Pelno paskirstymas apskaitoje registruojamas tada, kai savininkai priima sprendimą pelną paskirstyti, neatsižvelgiant į tai, kada jis buvo uždirbtas.

Nepaskirstytasis pelnas didinamas registruojant ataskaitinio laikotarpio grynąjį pelną, priėmus sprendimą mažinti arba panaikinti anksčiau sudarytus rezervus, pardavus savas akcijas didesne kaina, nei jos buvo supirktos, registruojant esminių klaidų taisymo ir apskaitos politikos

pakeitimo rezultatą, perkainojimo rezervo suma, kuri priskiriama perkainoto turto nudėvėtai daliai.

Nepaskirstytieji nuostoliai mažinami registruojant ataskaitinio laikotarpio grynąjį pelną, gavus savininkų įnašus nuostoliams padengti, priėmus sprendimą dengti nuostolius iš rezervų ar nuostolių suma mažinant įstatinį kapitalą, registruojant esminių klaidų taisymo ir apskaitos politikos pakeitimo rezultatą, perkainojimo rezervo suma, kuri priskiriama perkainoto turto nudėvėtai daliai.Nepaskirstytieji nuostoliai didinami registruojant ataskaitinio laikotarpio nuostolius, esminių klaidų taisymo ir apskaitos politikos pakeitimo rezultatą, išlaidų, tiesiogiai priskiriamų akcijų išleidimui, sumos dalį, viršijančią akcijų priedų straipsnio sumą.Svarbiausias įmonės veiklos rezultatų įvertinimo rodiklis yra pelnas. Jis dažniausiai yra kitų veiklos rodiklių apskaičiavimo pagrindas. Pagrindiniai pelno apskaičiavimo elementai yra pajamos ir sąnaudos. Pajamos – ekonominės naudos padidėjimas, pasireiškiantis turto (arba jo vertės) padidėjimu per ataskaitinį laikotarpį arba įsipareigojimų sumažėjimu, dėl kurio padidėja nuosavas kapitalas, išskyrus papildomus savininkų įnašus. Sąnaudos – ekonominės naudos sumažėjimas, pasireiškiantis turto arba jo vertės sumažėjimu ar įsipareigojimų prisiėmimu per ataskaitinį laikotarpį, kai dėl to sumažėja nuosavas kapitalas, išskyrus tiesioginį jo mažinimą. Pajamos ir sąnaudos pelno (nuostolių) ataskaitoje pateikiamos įvairiai. Tai priklauso nuo įmonės veiklos pobūdžio. Verslo apskaitos standartuose įmonės įprastinės veiklos pajamų ir sąnaudų straipsniai yra atskirti nuo ypatingųjų straipsnių. Ką priskirti įprastinei veiklai, sprendžia pati įmonė. Pavyzdinis pajamų ir sąnaudų grupavimas yra pateiktas 3 verslo apskaitos standarte “Pelno (nuostolių) ataskaita”. Pajamų apibrėžimas apibūdina pajamas, gaunamas iš įmonės įprastinės veiklos, ir pagautę. Įprastinės veiklos pajamos paprastai skirstomos į pardavimo pajamas, kitos veiklos pajamas, finansinės veiklos pajamas, investicinės veiklos pajamas. Pardavimo pajamų pripažinimą nustato 10 verslo apskaitos standartas “Pardavimo pajamos”. Pajamų priskyrimą kitos, finansinės arba investicinės veiklos pajamoms nustato 3 verslo apskaitos standartas “Pelno (nuostolių) ataskaita”. Kitos, finansinės ir investicinės veiklos pajamos pripažįstamos tuo laikotarpiu, kada jos uždirbamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimą.

Sąnaudų apibrėžimas apibūdina įprastinės veiklos sąnaudas ir netekimus. Įprastinės veiklos sąnaudoms priskiriama pardavimo savikaina, veiklos sąnaudos, kitos veiklos sąnaudos, finansinės veiklos sąnaudos, investicinės veiklos sąnaudos ir pelno mokesčio sąnaudos.

Kitos, finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos pripažįstamos tuo laikotarpiu, kada jos patiriamos, neatsižvelgiant į pinigų išmokėjimą.

Pelno mokesčio sąnaudų rodiklis apskaičiuojamas remiantis kaupimo principu.

5. Finansinių ataskaitų elementų įvertinimas

(Įsigijimo savikaina, tikroji vertė, realizavimo vertė, grynoji galimo realizavimo vertė)

Apskaitos politikaPagrindiniai reikalavimai finansinei atskaitomybei

FINANSINIŲ ATASKAITŲ ELEMENTŲ ĮVERTINIMAS

Įvertinimas - procesas, kurio metu nustatoma vertė, kuria finansinių ataskaitų elementai pateikiami finansinėje atskaitomybėje. Finansinių ataskaitų elementai gali būti įvertinami įvairiais būdais ir jų deriniais (įsigijimo savikaina, tikrąja vertę einamųjų išlaidų verte, realizavimo verte, grynąja galimo realizavimo verte, dabartine verte):

Apskaitoje ir finansinėse ataskaitose įmonės turtas, nuosavas kapitalas, įsipareigojimai, pajamos ir sąnaudos yra įvertinami piniginiu mato vienetu (Lietuvoje - litu). Elementai, kurie negali būti patikimai įvertinti piniginiu mato vienetu, negali būti registruojami apskaitoje ir pateikiami finansinėse ataskaitose. Įvertinimas - tam tikros pinigų sumos, kuria ūkinės operacijos, faktai ir įvykiai įrašomi į apskaitos registrus ir apibendrinami finansinėje atskaitomybėje, nustatymo metodas. Apskaitoje ir finansinėje atskaitomybėje gali būti taikomi įvairūs įvertinimo būdai ir jų deriniai.

Įsigijimo savikaina

Įsigijimo savikaina - įvertinimo būdas, kai turtas užregistruojamas įsigijimo metu sumokėto atlygio tikrąja verte, o įsipareigojimai - gautina arba mokėtina pinigų ar pinigų ekvivalentų suma, kurią numatoma gauti ar sumokėti normaliomis verslo sąlygomis;

Taikant įsigijimo savikainos būdą, įgytas turtas įvertinamas ir registruojamas apskaitoje įsigijimo metu sumokėta ar mokėtina pinigų, jų ekvivalentų ar kitų vertybių suma. Įsigijimo metu įsigijimo savikaina dažniausiai atitinka turto tikrąją vertę. Į įsigijimo savikainą paprastai įskaitomos ir visos patirtos iki jo naudojimo pradžios išlaidos, susijusios su turto įsigijimu ir paruošimu naudoti. Taigi nematerialiojo turto įsigijimo savikainą sudaro ne tik jo pirkimo kaina, bet ir visi negrąžinami pirkimo mokesčiai bei visos išlaidos, susijusios su to turto įsigijimu ir paruošimu numatomam naudojimui (pvz., honorarai už teisines paslaugas ir t.t). Į ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainą taip pat įskaitoma ne tik jo pirkimo kaina, bet ir su įsigijimu susiję negrąžinami mokesčiai, turto gabenimo, montavimo, instaliavimo, bandymo bei kitos išlaidos, susijusios su jo paruošimu naudoti. Į atsargų įsigijimo savikainą be pirkimo kainos įskaitomi ir negrąžintini mokesčiai, gabenimo bei kitos išlaidos, susijusios su jų įsigijimu ir pristatymu įmonei. Taikant įsigijimo savikainos būdą, pasigamintas turtas įvertinamas jo pasigaminimo savikaina, kurią sudaro už resursus (materialinius, darbo ir kt), sunaudotus turto gamybai, sumokėtų ar mokėtinų pinigų ar jų ekvivalentų suma. Gauto mainais turto įsigijimo savikaina dažniausiai lygi atiduoto turto ar suteiktų paslaugų tikrajai vertei. Taikant įsigijimo savikainos būdą, gautinos sumos įvertinamos gautina ar sumokėta, o įsipareigojimai - gauta ar mokėtina įprastomis verslo sąlygomis pinigų ar jų ekvivalentų suma.

Įsigijimo savikainos būdo privalumas - įsigijimo savikaina parodo sandorio tikrąją vertę, ji yra patikima ir gali būti patikrinta. Šio būdo trūkumas - turto vertė kinta ir po ilgesnio laiko įsigijimo savikaina neberodo turto tikrosios vertės.

Tikroji vertė

Tikroji vertė - suma, už kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis arba kuria gali būti užskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti / parduoti turtą arba užskaityti tarpusavio įsipareigojimą.

Įvertinimas tikrąja verte taikomas siekiant apskaitoje parodyti finansinių ataskaitų elementų tikrąją vertę, t.y. sumą už kurią tarpusavyje nesusijusios, gerai informuotos ir pageidaujančios sudaryti sandorius šalys gali apsikeisti konkrečiu turtu, paslaugomis ar užskaityti tarpusavio įsipareigojimus. Žemės ir pastatų tikroji vertė paprastai yra jų rinkos vertė, kurią dažniausiai nustato turto vertintojai. Įrangos, įrengimų, transporto priemonių ir kito ilgalaikio materialiojo turto tikroji vertė taip pat yra jo rinkos vertė, kuri gali būti nustatoma turto ir verslo vertintojų arba remiantis kita prieinama tinkama informacija. Nematerialiojo turto tikroji vertė - jo rinkos vertė, jei šio turto rinka yra aktyvi, o jei ne - remiamasi geriausia turima informacija. Rinkoje kotiruojamų vertybinių popierių tikroj i vertė - jų rinkos vertė, ilgalaikių gautinų ir mokėtinų sumų tikroj i vertė -dabartinė jų vertė, trumpalaikių- nominalioji (nediskontuota) jų vertė.

Įvertinimas tikrąja verte apskaitoje atliekamas:

- nustatant turto, kurio vertė nenurodyta sutartyse, įsigijimo savikainą (pvz., nemokamai gautas turtas įvertinamas ir užpajamuojamas jo tikrąja verte, mainais gautas nepanašus, nepanašios vertės ilgalaikis turtas įvertinamas atiduodamo turto tikrąja verte);

- taikant ilgalaikio materialiojo turto apskaitos perkainota verte metodą, registruojant turto vertės padidėjimą ar sumažėjimą (remiamasi to turto tikrąja verte perkainojimo metu),

- verslo jungimo atvejais įgytą turtą ir įsipareigojimus įgijėjo apskaitoje įvertinant tikrąja verte.

- tikrąja verte paprastai vertinamas ir įmonės finansinis turtas bei finansiniai įsipareigojimai, jei ją galima patikimai nustatyti.

-

- Einamųjų išlaidų vertė

Einamųjų išlaidų vertė - įvertinimo būdas, kai turtas užregistruojamas pinigų arba pinigų ekvivalentų suma, kuria buvo atsiskaityta už tokio pat turto įsigijimą ataskaitiniu laikotarpiu. Įsipareigojimai registruojami nediskontuota pinigų ar jų ekvivalentų suma, kurios prireiktų įsipareigojimui padengti esamomis verslo sąlygomis;

Einamųjų išlaidų vertė (dažnai vadinama atkuriamąja verte) - pinigų ar jų ekvivalentų nediskontuota suma, kurią reikėtų sumokėti einamuoju momentu keičiant turimą turto objektą nauju. Įsipareigojimų einamųjų išlaidų vertė yra nediskontuota pinigų ar jų ekvivalentų suma, kurios reikia įsipareigojimams padengti einamuoju laikotarpiu. Einamųjų išlaidų vertės nustatymo pagrindas dažniausiai yra turto objektų ar jų analogų tikroji vertė, o sudėtingais atvejais - ekspertų įvertinimas. Aukštos infliacijos sąlygomis nustatant objekto atstatomąją vertę gali būti vadovaujamasi kainų indeksų pokyčiu:

AV=VlxKI2/KII,kur

AV - atstatomoji vertė,

V l - objekto įsigijimo savikaina,

KII - kainų indeksas objekto įsigijimo metu,

K12 - kainų indeksas skaičiavimo metu.

Einamųjų išlaidų vertės metodo privalumas - finansinė atskaitomybė tiksliau atskleidžia įmonės finansinę būklę nei finansinė atskaitomybė, sudaryta įsigijimo savikainos įvertinimo būdu. Šio metodo trūkumas - nėra visuotinai priimtos atstatomosios vertės skaičiavimo metodikos, -remiamasi ne objektyviais, sandorių pagrįstais vertinimais, todėl tokia informacija yra subjektyvi ir ne visada gali būti naudinga vartotojams. Vertinimas einamųjų išlaidų verte dažniausiai naudojamas infliacijos sąlygomis, parodant kainų kitimo įtaką įvertinimams, pagal kuriuos nustatomi įmonės veiklos rezultatai ir finansinė būklė.

Realizavimo vertė

Realizavimo vertė - įvertinimo būdas, kai turtas užregistruojamas pinigų arjų ekvivalentų suma, kurią galima gauti pardavus turtą įprasto pardavimo metudabar. Įsipareigojimai įvertinami nediskontuota jų įvykdymo suma, kuriosprireiktų padengti įsipareigojimui normaliomis verslo sąlygomis.

Realizavimo vertė - suma, gautina dabar sudarius turto pardavimo sandorį tarp nesusijusių ir ketinančių pirkti / parduoti tą turtą šalių. Geriausias realizavimo vertės nustatymo pagrindas - sutartyje numatyta pardavimo kaina, o jei turtu prekiaujama aktyvioje rinkoje, realizavimo kaina yra to turto dabartinė tikroji (rinkos) vertė. Jei nėra aktyvios turto rinkos, realizavimo vertė gali būti nustatoma remiantis geriausia turima informacija apie sumą, kurią įmonė galėtų gauti perleidusi turtą. Realizavimo vertės būdas naudotinas tada, kai turtas yra paruoštas parduoti. Pavyzdžiui, nesunkiai parduodami rinkoje kotiruojami vertybiniai popieriai, brangieji metalai, kai kurie žemės ūkio produktai. Toks turtas paprastai turi kotiruojamas kainas rinkoje, kuri gali "priimti" tam tikrą įmonės turto kiekį be pastebimos įtakos rinkos kainoms. Tokiais atvejais įmonės turtas turi būti visiškai paruoštas parduoti be jokių papildomų išlaidų, o realizavimo vertė tampa geriausiu matu ne tik pajamoms bet ir už turtą gautinoms sumoms nustatyti.

Grynoji galimo realizavimo vertė

Grynoji galimo realizavimo vertė - įvertinimo būdas, kai turtas įvertinamas pardavimo kaina, esant įprastoms verslo sąlygoms, atėmus įvertintas produkcijos gamybos užbaigimo ir pardavimo išlaidas;

Grynosios galimo realizavimo vertės būdas taikomas tais atvejais, kai įmonės turto balansinė vertė būna didesnė nei jo tikroji vertė. Šio įvertinimo būdo tikslas -apskaitoje įvertinti turtą suma, artima tikrajai vertei. Šis būdas dažniausiai taikomas vertinant įmonės atsargas, jei jų įsigijimo ar pasigaminimo savikaina tampa aukštesnė už numatomą pardavimo kainą, t.y. jei pardavus atsargas jų įsigijimo ar pasigaminimo savikaina nebus padengta, nes atsargos paseno, rinkoje sumažėjo jų pardavimo kainos, išaugo atsargų gamybos užbaigimo ar pardavimo išlaidos ir pan.

Grynoji galimo realizavimo vertė - suma, gautina pardavus turtą įprastomis verslo sąlygomis, atėmus gamybos užbaigimo ir pardavimo išlaidas (pakavimo, žymėjimo, krovimo, gabenimo, komisinių ir kitas). Šio būdo trūkumas - kartais sunku patikimai įvertinti papildomas produkcijos gamybos užbaigimo ir pardavimo išlaidas.

Dabartinė vertė

Dabartinė vertė - įvertinimo būdas, kai turtas įvertinamas dabartine diskontuota būsimojo laikotarpio pinigų įplaukų suma, kurią, kaip tikimasi, turtas turėtų uždirbti ateityje normaliomis verslo sąlygomis. Įsipareigojimai įvertinami diskontuota būsimojo laikotarpio pinigų įplaukų suma, kurios prireiks įsipareigojimams įvykdyti normaliomis verslo sąlygomis.

Turto dabartinė vertė - diskontuota pinigų įplaukų suma, kurią, įmonės skaičiavimu, konkretus turto objektas sukurs ateityje įprastomis verslo sąlygomis. Taikant dabartinės vertės įvertinimo būdą, įsipareigojimai įvertinami diskontuota būsimų pinigų išmokų, kurių, įmonės skaičiavimu, reikės įsipareigojimams padengti normaliomis verslo sąlygomis, verte. Verčių (sumų) diskontavimas remiasi prielaida, kad tam tikra pinigų suma šiandien verta daugiau nei ateityje - po metų ar kelerių. Diskontuota suma skaičiuojama taikant diskontavimo koeficientą, kuris nustatomas pagal skaičiavimui taikomą diskonto normą ir laikotarpio trukmę. Nustatant dabartinę mokėjimo, kuris bus atliktas po n metų esant i diskonto normai, vertę, diskonto koeficientas D skaičiuojamas taip:

D = l/(l+i)n

D - visada mažiau nei vienetas ir parodo vieno piniginio vieneto (lito) tikrąją vertę ateityje. Nustatant diskonto normą, dažniausiai remiamasi vidutine konkrečių operacijų rinkos palūkanų norma. Tam tikrais atvejais gali būti taikomos ir kitokios nei rinkos palūkanų normos. Pvz., esant 5% rinkos palūkanų normai, 10 000 litų, mokėtinų po dvejų metų, dabartinė vertė būtų:

10 000 Lt/ (1+0.05)2 = 9 070,29 Lt

Apibendrinimas

Paprastai įmonės pasirenka įsigijimo savikainos būdą, kurį derina su kitais būdais (pavyzdžiui, atsargos įvertinamos įsigijimo savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, atsižvelgiant į tai, kuri mažesnė, rinkoje nesunkiai parduodami vertybiniai popieriai gali būti registruojami tikrąja verte, pensijų įsipareigojimai -dabartine verte). Įmonės gali pačios pasirinkti finansinių ataskaitų elementų įvertinimo būdus, jeigu Verslo apskaitos standartai nenustato kitaip.

APSKAITOS POLITIKA

Įmonė turi pasirinkti ir taikyti apskaitos politiką taip, kad finansinė atskaitomybė teisingai parodytų įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus bei pinigų srautus.

Nustatydama apskaitos politiką įmonė turi iš alternatyvių metodų ir apskaitos tvarkymo praktikos pasirinkti tokią, kad finansinėse ataskaitose pateikiami rodikliai teisingai parodytų finansinę būklę, veiklos rezultatus bei pinigų srautus. Renkantis apskaitos metodus, tikslinga ieškoti ryšio tarp metodo ir gaunamų rezultatų, įvertinti pasirinktos apskaitos politikos įtaką rezultatų patikimumui. Pavyzdžiui, LIFO atsargų įkainojimo būdą tikslinga taikyti tose veiklos srityse, kur pirmiausiai ir suvartojamos paskutinio tiekimo atsargos (pvz., stiklo pramonėje, jeigu iš bunkerio į krosnį pirmiausiai patenka paskiausiai atvežtas smėlis), pasirenkant ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laiką įmonė turi įvertinti realų šio turto naudingo tarnavimo laiką ir apskaitoje taikyti atitinkamus nusidėvėjimo skaičiavimo normatyvus ir pan. Pasirenkama apskaitos politika turi būti siejama priežasties-pasekmės ryšiais su gaunamais rezultatais, tada finansinė atskaitomybė objektyviai parodo įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus bei pinigų srautus.

Jeigu Verslo apskaitos standartuose nėra nurodyta kurios nors ūkinės operacijos ar įvykio registravimo ir pateikimo tvarkos, įmonė turi vadovautis apskaitos politika, kuri užtikrintų, kad finansinėje atskaitomybėje pateikta informacija:

-būtų naudinga jos vartotojams;

-teisingai parodytų įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus bei pinigųsrautus;

-atspindėtų ūkinių operacijų ir įvykių turinį bei ekonominę prasmę, o ne tikformalius pateikimo reikalavimus;

-būtų nešališka ir neutrali;

-būtų parengta vadovaujantis bendraisiais apskaitos principais;

-būtų visais reikšmingais atžvilgiais išsami.

PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI FINANSINEI ATSKAITOMYBEI

Finansinės atskaitomybės ataskaitose pateikiama informacija turi būti tarpusavyje susieta.

Finansinės atskaitomybės ataskaitose pateikiama tarpusavyje susieta informacija, nes ji parodo tuos pačius sandorius ar įvykius skirtingais aspektais. Nėra pagrindo išskirti kurią nors ataskaitą kaip svarbiausią - jos neatsiejamos viena nuo kitos ir vienodai svarbios priimant ekonominius sprendimus. Tik kompleksinė visų finansinių ataskaitų informacijos analizė leidžia vartotojams spręsti apie įmonės finansinę būklę bei jos pasikeitimus, veiklos rezultatus ir priimti pagrįstus sprendimus. Be to, finansinėse ataskaitose informacija siejama metodologiniu požiūriu, t.y. taikomi tie patys pasirinkti informacijos rinkimo, įvertinimo ir sisteminimo apskaitoje metodai, bei laiko požiūriu -pateikiama tokios pat trukmės ataskaitinių laikotarpių informacija.

Finansinė atskaitomybė turi suteikti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, veiklos rezultatus bei pinigų srautus.

Finansinės atskaitomybės informacija teisinga, jeigu ji objektyviai parodo tuos reiškinius, kuriems pateikti ji skirta. Pvz., pelno (nuostolių) ataskaitoje pateikiamos ataskaitinio laikotarpio pajamos ir sąnaudos, todėl joje turi būti rodomos visos pajamos ir sąnaudos, priklausančios tik šiam ataskaitiniam laikotarpiui. Gauti visiškai teisingą apskaitos informaciją nėra paprasta dėl įkainojimo ir apskaitos metodų skirtumų, sunkumų identifikuojant atskiras operacijas. Todėl turi būti tiksliai nurodomi apskaitos metodai, apskaitos ir įkainojimo procedūros, kad informacijos vartotojai galėtų teisingai suprasti pateikiamos informacijos paskirtį, taikomų apskaitos ir įkainojimo procedūrų esmę.

Finansinė atskaitomybė apibūdinama kaip parodanti tikrą ir teisingą būklę arba teisingai parodanti įmonės finansinę būklę, veiklą ir finansinės būklės pokyčius. Tai užtikrina pagrindinės kokybinės finansinių ataskaitų charakteristikos ir Verslo apskaitos standartų taikymas.

Duomenys metinėje finansinėje atskaitomybėje turi būti pateikti aiškiai ir suprantamai, kad informacijos vartotojai galėtų priimti tinkamus sprendimus.

Finansinėje atskaitomybėje pateikiama informacija turi būti aiški ir suprantama šios informacijos vartotojams. Todėl daroma prielaida, kad finansinės atskaitomybės vartotojai turi tam tikrą minimumą specialiųjų apskaitos, finansų ir kitų ekonomikos bei verslo disciplinų žinių, kurios leidžia suprasti ir analizuoti pateikiamą informaciją. Negalima supaprastinti finansinės atskaitomybės iki minimalaus masinių žinių lygio šioje srityje - norint suprasti informaciją būtina turėti tam tikrų aukštesnio lygio kvalifikacinių sugebėjimų. Finansinėje atskaitomybėje būtina išsamiai ir visapusiškai paaiškinti struktūriškai sudėtingų rodiklių turinį ir esmę, t.y. ši informacija negali būti neįtraukiama į finansines ataskaitas vien todėl, kad kai kuriems vartotojams bus sunku ją suprasti. Finansinės atskaitomybės sudarytojai turi kvalifikuotai ir visapusiškai įvertinti informacijos vartotojų interesus. Informacijos turinys ir forma turi būti tokia, kad vartotojai galėtų suprasti jos esmę ir prasmę. Todėl ataskaitų pateikimo forma, ataskaitų, sąvokų ir rodiklių pavadinimai, klasifikacijos turi atitikti esmę, neturi būti dviprasmybių bei nereikalingų smulkmenų.

Finansinėje atskaitomybėje pateikiama informacija turi būti neutrali ir patikima. Draudžiami turto prirašymai, pajamų bei sąnaudų ar kitokie iškraipymai.

Patikimumas yra viena svarbiausių informacijos charakteristikų, garantuojančių informacijos vartotojams tai, kad pateikiama finansinė informacija bus objektyvi ir priimtina, nebus esminių klaidų ir nukrypimų. Finansinėje atskaitomybėje pateikiama informacija turi būti pagrista pirminėmis ūkinėmis operacijomis ir faktais. Finansinėje atskaitomybėje pateikiamos informacijos patikimumas svarbus tuo, kad nuo jos visiškai ar iš dalies priklauso vartotojų išvadų ir sprendimų teisingumas. Pavyzdžiui, pelno paskirstymo politika, įsipareigojimų dydis bei struktūra, pateikta finansinėje atskaitomybėje, daro įtaką vertinant įmonės akcijų, ypač nekotiruojamų biržoje, kainą.

Informacija patikima, jei ji teisingai parodo sandorius ir kitus įvykius. Informacija gali būti svarbi, tačiau nepatikimo pobūdžio arba pateikta taip, kad ji tampa klaidinanti. Pvz., įmonė ginčija teisme ieškinį dėl kompensacijos už padarytą žalą, todėl ji neturėtų rodyti balanse ieškinio sumos - ji turėtų paskelbti informaciją apie ieškinio sumą bei aplinkybes aiškinamajame rašte. Kai kuriais atvejais sandorių ar įvykių poveikio įvertinimas gali būti toks neaiškus, kad įmonės jų nepripažįsta savo ataskaitose (pvz., sukurtas vidaus prestižas), tačiau tokio pobūdžio informaciją jos gali atskleisti aiškinamajame rašte. Finansinės atskaitomybės patikimumui didelę įtaką turi šie veiksniai: informacijos teisingumas, jos

turinio pirmenybė prieš formą, neutralumas, atsargumas, galimybė patikrinti, informacijos palyginamumas.

Informacijos neutralumo principas reiškia, jog ji turi būti objektyvi skirtingiems vartotojams. Finansinė atskaitomybė skelbiama siekiant suteikti informaciją sprendimams priimti, tačiau ataskaitų struktūra neturi daryti poveikio konkretaus sprendimo priėmimui ar nulemti kokį nors rezultatą.

Jei dėl apskaitos politikos pakeitimo ataskaitinio laikotarpio finansinės atskaitomybės rodiklių neįmanoma palyginti su praėjusių ataskaitinių laikotarpių rodikliais, informacija turi būti pateikiama 7-ojo verslo apskaitos standarto "Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas" nustatyta tvarka.

Viena svarbiausių finansinės atskaitomybės informacijos charakteristikų yra galimybė ją palyginti. Tai didžiąja dalimi užtikrinama skirtingais ataskaitiniais laikotarpiais taikant tą pačią apskaitos politiką. Finansinės atskaitomybės informacijos vartotojai, lygindami įvairių ataskaitinių laikotarpių, veiklos sričių, įmonių ir pan. duomenis, gali spręsti apie veiklos tendencijas ir perspektyvas. Todėl jei finansinėje atskaitomybėje pateikiama informacija negali būti palyginama su praėjusių ataskaitinių laikotarpių rodikliais, finansinę atskaitomybę būtina rengti 7-ojo verslo apskaitos standarto "Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas" nustatyta tvarka. Pagal šį standartą parengta finansinė atskaitomybė leidžia vartotojams įvertinti pasikeitimus bei jų įtaką finansinių ataskaitų elementams.

Jeigu metinė finansinė atskaitomybė parengta nesilaikant Verslo apskaitos standartų, to priežastys turi būti išdėstytos aiškinamajame rašte. Nesilaikyti Verslo apskaitos standartų leidžiama tik tuo atveju, jeigu tai būtina, norint teisingai parodyti įmonės finansinę būklę ir jos veiklos rezultatus.

Įmonės gali pačios spausdinti metinės finansinės atskaitomybės formas, praleisdamos straipsnius, kurie pagal Verslo apskaitos standartus nėra privalomi ir kurių sumos lygios nuliui. Privalomus straipsnius galima papildyti įterpiant papildomas eilutes, jei to reikia, siekiant teisingai parodyti įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus bei pinigų srautus.

Kiekvienos metinės finansinės atskaitomybės ataskaitos formą, struktūrą, informacijos atskleidimo tvarką reglamentuoja atitinkami Verslo apskaitos standartai. Įmonės, pačios sudarydamos finansinės atskaitomybės formas, negali praleisti minėtuose Verslo apskaitos standartuose nurodytų privalomų straipsnių, nors jų suma ir būtų lygi nuliui. Tačiau jei įmonė siekia suskaidyti tam tikrus privalomus straipsnius, ji tai gali atlikti įterpdama įrengiamų ataskaitų formas papildomas eilutes.

Jei Verslo apskaitos standartų pateiktose pavyzdinėse finansinių ataskaitų formose neprivalomų straipsnių sumos šiais ir praėjusiais finansiniais metais lygios nuliui, jos gali būti praleistos.

Duomenys, pateikti metinėje finansinėje atskaitomybėje, turi būti sutvarkyti laikantis pasirinktos apskaitos politikos ir bendrųjų apskaitos principų.

Apskaitos politika - konkretūs principai, susitarimai, taisyklės ir praktika, kurios įmonė laikosi tvarkydama apskaitą, sudarydama ir pateikdama finansinę atskaitomybę. Kadangi finansinė atskaitomybė sudaroma pagal apskaitos sistemoje sukauptą informaciją, apskaitos politika apima registravimo, įkainojimo, klasifikavimo ir sisteminimo procedūras, kuriomis apibendrinama informacija apie įmonių ūkinę veiklą. Įmonių laisvė pasirinkti apskaitos politiką ribojama Verslo apskaitos standartų, kuriuose nurodomos galimos

apskaitos procedūros ir metodika, iš kurių galima rinktis alternatyvius variantus. Politikos pasirinkimas reiškia, kad pasirenkamas vienas galimų alternatyvių variantų ir jis taikomas apskaitoje registruojant įvykius ir operacijas bei pateikiant juos finansinėje atskaitomybėje. Taigi įmonės pagal reikšmingumą, gali pasirinkti minimalią ilgalaikio materialiojo turto vertę, nuo kurios objektai priskiriami ilgalaikiam materialiajam turtui, nusidėvėjimo skaičiavimo, atsargų įkainojimo būdą, gamybos išlaidų klasifikavimo ir paskirstymo sistemą ir pan.

Bendrieji apskaitos principai - tai visuotinai pripažintos nuostatos, kuriomis vadovaujamasi tvarkant apskaitą ir sudarant finansinę atskaitomybę.

6.BENDRIEJI APSKAITOS PRINCIPAI

Įmonės, tvarkydamos apskaitą ir sudarydamos finansinę atskaitomybę, turi vadovautis šiais bendraisiais apskaitos principais:

įmonės;

veiklos tęstinumo;

periodiškumo;

pastovumo;

piniginio mato;

kaupimo;

palyginimo;

atsargumo;

neutralumo;

turinio svarbos.

Įmonės principas

Įmonės principas reiškia, kad kiekviena finansinę atskaitomybę sudaranti įmonė laikoma atskiru apskaitos vienetu ir į finansinę atskaitomybę turi būti įtraukiamas tik tos įmonės turtas, nuosavas kapitalas, įsipareigojimai, pajamos ir sąnaudos bei pinigų srautai.

Įmonės principas nusako ekonominio subjekto (įmonės) savarankiškumą jo savininko (savininkų) atžvilgiu. Apskaita apsiriboja įmonės turtu ir įsipareigojimais ir netaikoma jos savininko (savininkų) asmeniniam turtui ir skoloms, t.y. įmonių turtas ir įsipareigojimai yra atskirti nuo šios įmonės savininko (savininkų) ir kitų įmonių turto ir įsipareigojimų. Įmonės principas leidžia apibrėžti įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, vidaus ir išorės ryšius, informacijos vartotojus ir panašiai.

Veiklos tęstinumo principas

Veiklos tęstinumo principas reiškia, kad:

1.rengiant finansinę atskaitomybę daroma prielaida, kad įmonės veiklos laikotarpis neribotas ir jos nenumatoma likviduoti, todėl, rengdama finansinę atskaitomybę, įmonės vadovybė turi įvertinti, ar įmonė gali tęsti veiklą;

Įmonių finansinėj e atskaitomybėje pateikiama informacija apibūdina įmonės finansinę būklę ir galimybes gauti pajamas. Jeigu yra tikimybė, kad įmonės veikla dėl kokių nors priežasčių gali būti nutraukta, remiantis veiklos tęstinumo prielaida finansinėje atskaitomybėje pateikiama informacija netenka prasmės, nes nebėra poreikio vertinti įmonės finansinę būklę bei galimybes gauti pajamas. Įmonės likvidavimo analizės atveju informacijos vartotojams svarbiausia tampa informacija apie įmonės turto tikrąją vertę ir galimybes įvykdyti įsipareigojimus. Todėl sudarant finansinę atskaitomybę vadovybė turi pagrįstai įvertinti įmonės galimybes tęsti veiklą.

2.finansinė atskaitomybė turi būti rengiama vadovaujantis veiklos tęstinumo principu, nebent įmonės savininkai nuspręstų likviduoti įmonę ar sustabdyti veiklą arba jie privalėtų likviduoti įmonę ar sustabdyti veiklą;

Taikant veiklos tęstinumo principą apskaitoje daroma prielaida, kad ūkio subjekto, kaip apskaitos vieneto, veiklos laikas neribotas ir artimiausiu metu įmonės nenumatoma likviduoti. Šio principo reikšmė gali būti nusakoma lyginant su galima alternatyva - t.y. įmonė artimiausiu laiku bus likviduota. Likviduojamos įmonės turtas turi būti įvertintas grynąja galimo realizavimo verte, o įsipareigojimai - įvertintomis galutinio atsiskaitymo sumomis, todėl apskaitoje reikėtų nuolat vertinti įmonės turtą ir įsipareigojimus.

Veiklos tęstinumo principas nereiškia, kad įmonės, sudarydamos finansinę atskaitomybę, privalo taikyti tik įsigijimo savikainos įvertinimo būdą. Siekiant finansinės atskaitomybės informacijos vartotojams pateikti kuo patikimesnę informaciją, gali būti taikomi ir kiti finansinių ataskaitų elementų įvertinimo būdai - einamųjų išlaidų vertės, realizavimo vertės, grynosios galimo realizavimo vertės, dabartinės vertės.

3.jei, rengiant finansinę atskaitomybę, įmonės vadovybė žino faktų, kurie gali kelti abejonių dėl įmonės gebėjimo tęsti veiklą, tai turi būti atskleista aiškinamajame rašte. Priimant sprendimą, ar galima taikyti veiklos tęstinumo principą, turi būti atsižvelgiama į visą turimą informaciją;

Rengiant finansinę atskaitomybę, įmonės vadovai turi įvertinti visus žinomus faktus, kurie gali turėti įtakos įmonės galimybėms tęsti veiklą. Šie faktai gali būti tiek užregistruoti apskaitoje, tiek tikėtini ateityje. Didžiausią įtaką iš užregistruotų apskaitoje faktų tęsti įmonės veiklą turi įsipareigojimų dydis bei galimybės juos padengti ateityje. Neregistruotų apskaitoje faktų pavyzdžiai gali būti tikėtinos baudos už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, teismuose iškeltos bylos dėl žalos atlyginimo ir t.t., jeigu ginčijamos ar prognozuojamos sumos didesnės už įmonės galimybes jas padengti. Jei nusprendžiama, kad įmonė gali taikyti veiklos tęstinumo principą, visi faktai, turintys realią įtaką įmonės galimybėms tęsti veiklą, turi būti atskleisti aiškinamajame rašte.

4.jei finansinė atskaitomybė rengiama nesilaikant veiklos tęstinumo principo, tai turi būti atskleista aiškinamajame rašte, nurodant priežastį, kodėl įmonė nesilaiko šio principo;

Veiklos tęstinumo principas netaikomas, kai priimamas sprendimas likviduoti įmonę, taip pat įmonėms, kurios įsteigiamos ribotam veiklos laikotarpiui. Priežastys, dėl kurių sudarant finansinę atskaitomybę nesilaikoma veiklos tęstinumo principo, turi būti atskleistos aiškinamajame rašte.

5.jei dėl tam tikrų priežasčių veiklos tęstinumo principo nesilaikoma, visas įmonės turtas ir įsipareigojimai tampa trumpalaikiais. Turtas turi būti įvertinamas grynąja galimo realizavimo verte, o įsipareigojimai - įvertintomis galutinio atsiskaitymo sumomis.

Jei įmonė nesilaiko veiklos tęstinumo principo, reiškia, jog artimiausiu metu ji gali būti arba bus likviduojama, todėl jos turtą tikslinga vertinti grynąja galimo realizavimo verte, o įsipareigojimus - galutinio atsiskaitymo sumomis. Tai leidžia finansinės atskaitomybės informacijos vartotojams įvertinti realią, o ne apskaitinę turto vertę, įsipareigojimų dydį, galimybes juos padengti, liekančio savininkams turto vertę ir pan. Dėl tos pačios priežasties (įmonė nenumato tęsti veiklos), jos visas turtas bei įsipareigojimai laikomi trumpalaikiais

(turtas nebus naudojamas įmonės veikloje ilgiau nei vienerius metus, įsipareigojimus teks dengti artimiausiu metu), todėl ilgalaikis turtas balanse perkeliamas į trumpalaikį turtą, o ilgalaikiai įsipareigojimai - į trumpalaikius įsipareigojimus.

Periodiškumo principas

Periodiškumo principas reiškia, kad:

1.finansinė atskaitomybė turi būti sudaroma pagal paskutinės finansinių metų dienos duomenis. Vėliau įvykusios ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai įtraukiami į apskaitą ir parodomi kito ataskaitinio laikotarpio finansinėje atskaitomybėje. Todėl įmonės savininkų sprendimai dėl pelno paskirstymo ir kitais klausimais, priimti tvirtinant praėjusių finansinių metų atskaitomybę, priskiriami to ataskaitinio laikotarpio, kurio metu buvo priimti sprendimai, ūkinėms operacijoms ir pateikiami to laikotarpio atskaitomybėje. Jeigu įmonės veiklą reglamentuojantys įstatymai ar įmonės įstatai numato prievolę administracijai ar kitam įmonės valdymo organui rengti pelno paskirstymo projektą, šis projektas turi būti pateikiamas finansinės atskaitomybės, kuri pristatoma tvirtinti, aiškinamajame rašte. Tačiau pelno paskirstymas pripažįstamas įvykusia ūkine operacija tik tada, kai pelno paskirstymą įstatymų numatyta tvarka patvirtina įmonės savininkai;

Periodiškumo principas numato, kad įmonės veikla gali būti suskirstyta į tam tikrus laikotarpius, kuriems pasibaigus nustatomi veiklos rezultatai ir parengiama finansinė atskaitomybė. Pagal veiklos tęstinumo principą daroma prielaida, kad įmonės veiklos laikas neribotas. Tačiau įmonės vadovybei ir kitiems suinteresuotiems asmenims periodiškai būtina žinoti, kokie yra įmonės veiklos rezultatai ir finansinė būklė. Todėl apskaitoje ir įvertinama įmonės veikla kas tam tikrą laiko tarpą (dažniausiai kas vienerius metus), vadinamą ataskaitiniu laikotarpiu arba finansiniais metais.

Finansinėje atskaitomybėje apibendrinama informacija apie finansiniais metais įvykusias ūkines operacijas ir fiksuojama įmonės paskutinės finansinių metų dienos (jei jie sutampa su kalendoriniais metais - gruodžio 31 d.) finansinė būklė bei veiklos rezultatai. Kadangi pelnas (nuostoliai) paskirstomi tvirtinant metinę finansinę atskaitomybę jau kitais ataskaitiniais metais, paskirstymo rezultatai registruojami tada, kai paskirstymas yra atliktas ir patvirtintas savininkų (akcininkų), t.y kitais finansiniais metais.

Jei įmonės vadovybė rengia pelno (nuostolių) paskirstymo projektą, jis turi būti pateiktas finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte.

2.paprastai finansiniai metai trunka 12 mėnesių. Tačiau tam tikromis aplinkybėmis, kai įmonė pradeda veiklą, yra reorganizuojama, likviduojama arba priimamas sprendimas pakeisti finansinių metų pradžią, vieneri finansiniai metai gali būti ne 12 mėnesių. Jie gali būti trumpesni nei 12, ilgesni nei 12 mėnesių, bet ne ilgesni kaip 18 mėnesių. Tokiu atveju aiškinamajame rašte turi būti nurodytos finansinės atskaitomybės laikotarpio pakeitimo priežastys ir pateikta pastaba, kad pelno (nuostolių), nuosavo kapitalo pokyčių ir pinigų srautų ataskaitų duomenys negali būti lyginami su praėjusio laikotarpio finansinės atskaitomybės duomenimis.

Paprastai finansinėje atskaitomybėje nurodomas ataskaitinis laikotarpis yra metai, dažniausiai kalendoriniai. Finansinių metų pradžia, jei ataskaitinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais - sausio l d., pabaiga - gruodžio 31d. Jei finansiniai metai nesutampa su kalendoriniais metais, ataskaitinio laikotarpio pradžia laikoma pasirinkto mėnesio pirmoji diena, o pabaiga - dvylikto mėnesio paskutinė diena. Sezoninės veiklos įmonės gali pasirinkti finansinių metų pradžią bei pabaigą atsižvelgdamos į savo veiklos intensyvumą. Finansinių metų pradžia ar pabaiga pasirenkama remiantis nuostata, kad ji turi sutapti su žemiausiu įmonės veiklos tašku, o jei įmonės veikla tolygi - su kalendoriniais metais arba kitu įmonės pasirinktu 12 mėnesių laikotarpiu. Mėnesio, ketvirčio ar kitokio, trumpesnio nei metai, laikotarpio finansinė atskaitomybė laikoma tarpine ir gali būti pateikiama informacijos vartotojams įmonės vadovybės sprendimu ar dėl kitų priežasčių (bankų, vertybinių popierių biržos, valstybės, teismo prašymu). Jei keičiama finansinės atskaitomybės data ar dėl kitų šiame straipsnyje nurodytų priežasčių, finansiniai metai gali būti trumpesni kaip 12, ilgėsi nei 12 mėnesių, bet ne ilgesni kaip 18 mėnesių. Šiuo atveju aiškinamojo rašto pastabose būtina nurodyti ataskaitinio laikotarpio trukmės pakeitimo priežastį bei perspėti informacijos vartotojus, kad praėjusių laikotarpių duomenys negali būti lyginami su ataskaitinio laikotarpio duomenimis.

Pastovumo principas

Pastovumo principas reiškia, kad įmonė pasirinktą apskaitos metodą turi taikyti nuolat arba pakankamai ilgą laiką, nebent reikšmingi įvykiai ar aplinkybės nulemtų būtinybę pakeisti apskaitos politiką. Finansinės atskaitomybės straipsnių klasifikavimas ar informacijos pateikimo būdas gali būti keičiamas tik tada, kai paaiškėja, kad taikomi apskaitos metodai neleidžia teisingai parodyti įmonės veiklos rezultatų ir finansinės būklės.

Apskaitos pastovumo principas numato, kad ūkio subjektai pasirinktą apskaitos metodą turi pastoviai taikyti visais ūkinės veiklos laikotarpiais analogiškoms ūkinėms operacijoms registruoti ir apskaityti tol, kol neatsiras svarbių priežasčių pakeisti metodą. Jei įmonė dažnai keistų apskaitos metodus, butų sunku ar net neįmanoma palyginti skirtingų laikotarpių finansinių ataskaitų elementų, informacijos vartotojams būtų sunku spręsti, dėl kokių priežasčių gerėja ar blogėja įmonės veiklos rezultatai - dėl geresnio ar blogesnio įmonės darbo, ar tik dėl apskaitos metodų pakeitimo.

Pakeisti apskaitos metodą galima atvejais, kai pasikeičia įstatymas, standartas arba tuo atveju, kai pritaikytas naujas apskaitos metodas teisingiau parodys įmonės veiklos rezultatus ir finansinę būklę.

Piniginio mato principas

Piniginio mato principas reiškia, kad visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai finansinėje atskaitomybėje išreiškiami pinigais.

Apskaitoje ir atskaitomybėje registruojama tik ta informacija, kuri gali būti išreikšta pinigais. Šio būdo privalumas tas, kad pinigai yra visuotinai pripažinta matavimo

priemonė, kurią naudojant nevienarūšiai faktai apie įmonę gali būti išreikšti skaičiais, kuriuos galima sumuoti, atimti. Tik pinigine išraiška apskaitos sistemoje galima išreikšti, apibendrinti ir palyginti nevienarūšius įmonių veiklos elementus: turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, sąnaudas, pajamas ir pan. Nepaisant piniginio mato pranašumo, apskaitoje nepateikiami svarbūs verslo faktai, pvz., įmonės darbuotojų kvalifikacija, patirtis, kompetencija, produkcijos kokybė, konkurentų veiksmai rinkoje ir pan., kurių negalima išmatuoti pinigais. Šį trūkumą iš dalies kompensuoja aiškinamasis raštas, kuriame pateikiama svarbių rodiklių ir įvykių paaiškinimai, kuriame gali būti pateikiama ir nefinansinio pobūdžio informacija.

Kaupimo principas

Kaupimo principas reiškia, kad ūkinės operacijos ir įvykiai apskaitoje registruojami tada, kai jie atsiranda, ir pateikiami tų laikotarpių finansinėje atskaitomybėje, neatsižvelgiant į pinigų gavimą ar išmokėjimą. Pagal kaupimo principą pajamos registruojamos tada, kai jos uždirbamos.

Kaupimo principas numato, kad ūkinės operacijos ir įvykiai registruojami apskaitoje tada, kai jie įvyksta. Tai reiškia, kad pajamos ir sąnaudos registruojamos apskaitoje taip, kad tam tikras finansines pasekmes sukeliantys ūkiniai faktai būtų parodyti tuo laikotarpiu, kuriuo jie įvyksta, o ne tada, kai įmonė gauna ar sumoka pinigus. Taikant šį principą, pajamos pripažįstamos tuo laikotarpiu, kai buvo parduotos prekės, suteiktos paslaugos, atlikti darbai ir visa su prekėmis ir paslaugomis susijusi rizika bei nauda yra perduota pirkėjui, neatsižvelgiant į pinigų gavimo laiką. Sąnaudos apskaitoje registruojamos tada, kai jos patiriamos, neatsižvelgiant į tai, kada sumokami pinigai. Sąnaudų patyrimas - turto, paslaugų sunaudojimas (nesvarbu, ar už šį turtą ar paslaugas sumokėta), susijęs su to laikotarpio pajamų uždirbimu.

Palyginimo principas

Palyginimo principas reiškia, kad:

1. pajamos, uždirbtos per ataskaitinį laikotarpį, siejamos su sąnaudomis, patirtomis uždirbant tas pajamas. Finansinės ataskaitos turi būti parengtos taip, kad finansinės informacijos vartotojai galėtų palyginti jas su kitų ataskaitinių laikotarpių ir kitų įmonių pateikiama informacija bei teisingai įvertinti įmonės finansinės būklės pokyčius. Todėl įmonės turi pasirinkti tokią apskaitos politiką, kuri leistų taikyti naujus apskaitos metodus, nepažeidžiant finansinės atskaitomybės palyginimo principo;

Palyginimo principas numato, kad ataskaitinio laikotarpio pajamos turi būti siejamos su sąnaudomis, patirtomis toms pajamoms uždirbti. Sąnaudomis pripažįstama tik ta išlaidų dalis, kuri:

-patirta uždirbant ataskaitinio laikotarpio pajamas, arba

-negali būti siejama su ateinančių laikotarpių pajamų uždirbimu.

Išlaidos, kurios nesietinos su ataskaitinio laikotarpio pajamomis, tačiau teiks įmonei ekonominės naudos ateityje, laikomos turtu. Sąnaudos, tenkančios skirtingiems ataskaitiniams laikotarpiams, turi būti paskirstytos tiems laikotarpiams, kuriais jos teiks įmonei ekonominės naudos.

Finansinėje atskaitomybėje pateikiama informacija turi būti palyginama. Tai leidžia informacijos vartotojams atlikti finansinės būklės bei veiklos rezultatų analizę. Finansinių ataskaitų sudarymas palyginamais vienetais leidžia:

-palyginti tos pačios įmonės keleto ataskaitinių laikotarpių rodiklius;

-šios įmonės ir panašaus pobūdžio įmonių veiklos rodikliais;

-šios įmonės rodiklius su vidutiniais šakos veiklos rodikliais;

- įvairių veiklos sričių įmonių rodiklius.

Palyginti finansinę atskaitomybę lengviau, kai taikoma pastovi apskaitos politika, t.y. kai sudarant finansinę atskaitomybę nekeičiami metodai taikomi renkant, įkainojant ir sisteminant apskaitoje įvykius ir faktus. Apskaitos metodus galima keisti atsiradus naujoms sąlygoms, t.y. keičiantis verslo aplinkai ir ūkininkavimo praktikai, verslo apskaitos standartams.

2. finansinėje atskaitomybėje turi būti pateikiama ataskaitinių ir praėjusių mažiausiai vienerių finansinių metų informacija. Jei buvo pakeistas finansinės atskaitomybės straipsnių pateikimas ar klasifikavimas, praėjusių finansinių metų sumos, kurias norima palyginti su ataskaitinių metų sumomis, turi būti pateikiamos 7-ojo verslo apskaitos standarto "Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas" nustatyta tvarka.

Verslo apskaitos standartuose pateikiamose pavyzdinėse finansinių ataskaitų formose numatytas dviejų ataskaitinių laikotarpių informacijos pateikimas, t. y. finansinių ir praėjusių finansinių metų. Tačiau įmonės gali savo nuožiūra finansinėje atskaitomybėje pateikti informaciją ir kelių ataskaitinių laikotarpių, pvz., trejų-penkerių metų.

Jeigu įmonės ataskaitinį laikotarpį keitė apskaitos politiką, straipsnių klasifikavimo ar pateikimo finansinėje atskaitomybėje būdą, aiškinamajame rašte būtina pateikti tokių pakeitimų priežastis bei padarinius praėjusių bei būsimųjų ataskaitinių laikotarpių rodikliams. Tokiu būdu finansinės atskaitomybės informacijos vartotojai apie įmonės veiklos rodiklius ir rezultatus gali spręsti atsižvelgdami ar neatsižvelgdami į pokyčių įtaką.

Atsargumo principas

Atsargumo principas reiškia, kad:

1. įmonė pasirenka tokius apskaitos metodus, kuriais vadovaujantis turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų bei pajamų ir sąnaudų vertė negali būti nepagrįstai padidinta arba sumažinta;

Atsargumo principas numato skirtingą požiūrį į paj amų ir sąnaudų vertinimą - tam, kad pripažinti pajamas reikia pagrįsto įsitikinimo, kad pripažinti sąnaudas – pagrįstos galimybės. Šis principas numato, kad vertinant ūkio subjekto veiklos rezultatus iš keleto vertinimo metodų pasirenkamas tas, kurį taikant įmonės veiklos rezultatai ir turtas nebus nepagrįstai padidinti, o įsipareigojimai - nepagrįstai sumažinti. Remiantis atsargumo principu, pripažinti įmonės pajamų padidėjimą reikia svarbesnių įrodymų nei pripažinti sąnaudų susidarymą. Tvarkant apskaitą daugiau orientuojamasi į galimus nuostolius nei į pelną, bet tai nereiškia, kad informaciją galima iškraipyti - dažniausiai šiuo principu vadovaujamasi, kai situacijos nėra aiškios.

2. rengiant finansinę atskaitomybę, turi būti patikrinami visi subjektyvūs įvertinimai, pavyzdžiui, skolos, kurių nesitikima atgauti, įvairūs atidėjimai, rezervai. Finansinės atskaitomybės rengėjai turi įsitikinti, kad finansinės ataskaitos yra patikimos ir neutralios, t.y. turtas ir pajamos parodytos ne didesne (mažesne), o įsipareigojimai ir sąnaudos - ne mažesne (didesne) verte.

Skaitant finansinės atskaitomybės informaciją išlieka tam tikras neaiškumas vertinant kai kurias apskaitoje įregistruotas ūkines operacijas. Finansinėje atskaitomybėje pateikiama informacija apie operacijas ir įvykius praeityje, t.y. praėjusiais ataskaitiniais laikotarpiais. Daugelio pateiktų įvykių ir operacijų prasmę galima suprasti tik įvertinus galimus rezultatus būsimaisiais ataskaitiniais laikotarpiais - rengiant ataskaitas tai sudėtinga atlikti. Pvz., sudėtinga įvertinti tikimybę atgauti pirkėjų skolas, teismo priteistas sumas, ar atsargos, įvertintos apskaitoje įsigijimo savikaina, atitinka tikrąją vertę ir pan. Todėl finansinę atskaitomybę būtina rengti apdairiai pateikiant neaiškius sprendimus ir vertinimus, kad turtas ir pajamos nebūtų padidinti, o įsipareigojimai ir sąnaudos - sumažinti. Neleidžiama sudaryti nepagrįstų rezervų, dirbtinai didinti turtą, pajamas, ar dirbtinai sumažinti įsipareigojimus bei sąnaudas. Kitaip sakant, apskaitoje tikslinga tikėtis daugiau nuostolių negu pelno. Tačiau per didelis apdairumas gali sumažinti finansinėje atskaitomybėje pateikiamos informacijos teisingumą ir neutralumą.

Neutralumo principas

Neutralumo principas reiškia, kad finansinėje atskaitomybėje pateikta informacija turi būti objektyvi ir nešališka. Jos pateikimas neturi priklausyti nuo siekio priversti apskaitos informacijos vartotojus priimti įmonei palankius sprendimus.

Patikima informacija turi būti nešališka, t.y. jos sudėtis, parinkimas, pateikimo forma neturi daryti įtakos konkrečiam vartotojui ar vartotojų grupei priimant įmonei ar jos vadovybei palankius sprendimus. Finansinėje atskaitomybėje pateikiama informacija turi būti objektyvi visų vartotojų požiūriu, o ataskaitų sudarytojai turi neutraliai pateikti duomenis, ypač juos aprašant ir paaiškinant aiškinamajame rašte.

Turinio svarbos principas

Turinio svarbos principas reiškia, kad registruojant ūkines operacijas ir įvykius didžiausias dėmesys kreipiamas į jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik į formalius pateikimo reikalavimus. Ūkinės operacijos ir įvykiai turi būti įtraukti į apskaitą ir pateikti finansinėse ataskaitose pagal jų turinį ir ekonominę prasmę net ir tada, kai pateikimas skiriasi nuo teisinių dokumentų (pavyzdžiui, pagal turimus dokumentus įmonė perleido turtą ir nuosavybės teises į tą turtą kitai įmonei, tačiau sudarė papildomą susitarimą,

pagal kurį įmonė ir toliau naudosis turto teikiama ekonomine nauda, todėl įregistravus apskaitoje informaciją apie turto perleidimą finansinėje atskaitomybėje nebus teisingai atskleista sandorio esmė, todėl turtas ir toliau turėtų būti rodomas įmonės balanse).

Kartais apskaitoje registruojamas ūkines operacijas galima suprasti dvejopai. Pirma, įvykusios ūkinės operacijos gali būti vertinamos teisiniu požiūriu, nes dauguma jų vyksta sutarčių pagrindu. Antra, įvykusios operacijos gali būti vertinamos ekonominiu požiūriu, t.y. pagal jų poveikį įmonės rodikliams, pateikiamiems finansinėse ataskaitose dabar ir ateityje. Sudarant finansinę atskaitomybę būtina akcentuoti ekonominį operacijų turinį, net jei teisinis požiūris numato kitokį aiškinimą. Pvz., patikėjimo teise perduodamas turtas išlieka patikėtojo nuosavybė, tačiau jei patikėtiniui perduodama turto disponavimo rizika ir teikiama nauda, toks turtas atitinka turto pripažinimo kriterijus ir turėtų būti rodomas patikėtinio balanse. Jei

Lietuvos Respublikos įstatymai draudžia tokį požiūrį, šių operacijų faktą ir poveikį finansinei būklei ir veiklos rezultatams būtina aprašyti aiškinamajame rašte.

INFORMACIJOS REIKŠMINGUMAS

Informacija yra reikšminga, jei jos nepateikimas ar neatskleidimas gali turėti įtakos finansinės atskaitomybės informacijos vartotojų priimamiems sprendimams.

Reikšmingumo principas numato, kad ūkio subjektas privalo rodyti apskaitoje ir skelbti finansinėje atskaitomybėje visą reikšmingą informaciją. Informacija laikoma reikšminga, jei jos įtraukimas į finansinę atskaitomybę gali turėti įtakos finansinių ataskaitų vartotojų priimamiems sprendimams. Nereikšmingos informacijos (įvykių) nebūtina išsamiai atskleisti, - jei apskaitos sąnaudos nepateisina gautos informacijos naudingumo galima naudoti paprastesnę metodiką. Pavyzdžiui, nupirkto mažesnės vertės, nei įmonės nustatyta minimali ilgalaikio materialiojo turto vertė, turto, kuris įmonėje bus naudojamas ilgiau nei l metus, vertė nelaikoma reikšminga. Todėl šis turtas, nors ir atitinka visus kitus pripažinimo ilgalaikiu turtu kriterijus, nurašomas į ataskaitinio laikotarpio sąnaudas. Šis principas svarbus ir einamojo laikotarpio pajamoms ir sąnaudoms nustatyti.

Nustatant reikšmingumą, vertinamas ne tik straipsnio dydis, bet ir pobūdis. Priimant sprendimą, lemiamą įtaką gali turėti bet kuris kriterijus. Kiekvienas reikšmingas straipsnis finansinėje atskaitomybėje pateikiamas atskirai. Nereikšmingos sumos gali būti sujungiamos su panašaus pobūdžio ar paskirties sumomis ir atskirai nepateikiamos.

Finansinė atskaitomybė sudaroma, apdorojus informaciją apie įvykusias ūkines operacijas, kurios pagal pobūdį ar paskirtį struktūrizuojamos ir jungiamos į grupes. Finansinių ataskaitų eilutėse pateikiami suklasifikuoti duomenys. Jei atskiras straipsnis nėra reikšmingas, jis sujungiamas su kitais panašaus pobūdžio straipsniais. Gali būti reikšmingų straipsnių, kurie nepateikiami atskirai, tačiau pateikiami aiškinamajame rašte. Sudarant finansinę atskaitomybę, reikia vengti ją apsunkinti detalizuojant nereikšmingus straipsnius, nes dėl to vartotojams sudėtinga suvokti ir analizuoti pateikiamą informaciją.

Kaip skirti reikšmingą informaciją nuo nereikšmingos, tikslių kriterijų nėra. Kai kuriuose šaltiniuose pateikiama nuomonė, jog straipsnis, kurio dydis viršija 5 % ataskaitos bendros sumos, gali būti reikšmingas. Toks požiūris jokiu būdu nėra taisyklė - įmonės pačios nustato reikšmingumo kriterijus. Be to, reikšmingumas vertinamas ne tik pagal straipsnio dydį, bet ir pagal jo pobūdį. Pvz., net jei atskiros sumos didelės, to paties pobūdžio ir paskirties straipsniai sujungiami. Tačiau reikšmingi straipsniai, kurių pobūdis skiriasi, pateikiami atskirai. Pavyzdžiui, atskirai pateikiami tokie straipsniai kaip atidėjimai, nors jų sumos gali būti nedidelės, tačiau finansinės atskaitomybės vartotojui ši informacija reikšminga.

7.FUNDAMENTINĖ APSKAITOS LYGYBĖ

Fundamentinė apskaitos taisyklė. Buhalterinės apskaitos sąskaitos. Dvejybinis įrašas. Ūkinių operacijų registravimas sąskaitose. Sąskaitų planas.

Fundamentinė apskaitos taisyklė

Kad įmonė uždirbtų pajamas ir gautų pelną, ji turi turėti darbo priemones, žaliavas, medžiagas, dar kitaip vadinamą turtą. Šis turtas gali priklausyti įmonei, gali būti pasiskolintas, išsinuomotas. Fundamentinės apskaitos lygybės taisyklės esmę sudaro tai, kad apskaitoje

TURTAS = NUOSAVYBEI.

Kitaip tariant visas įmonėje esantis apskaitomas turtas kam nors priklauso, arba turi savininką. Šios taisyklės esmę ir atspindi vienas iš pagrindinių įmonės apskaitos produktų, finansinė ataskaita vadinama balansu. Joje yra atvaizduotos dvi pusės – t.y. turto ir nuosavybės pusės, kuriose Turto pusėje detaliai išvardijamas visas įmonėje esantis turtas, o kitoje Nuosavybės pusėje pagal apskaitos duomenis detaliai atskleidžiama, kam tas turtas priklauso. Šios abi pusės balanse yra lygios.Įmonėje kiekvieną dieną vyksta visa eilė ūkinių įvykių, kurių metu gaminami produktai, teikiamos paslaugos, uždirbamos pajamos ir gaunamas pelnas. Turto ir nuosavybės prasme, tai galima įvardinti, kaip turtas iš vienos formos - žaliavų ir medžiagų įgauna kitą formą - produktų(prekių) pavidalą, po to pastarajame pavidale parduodamas- pakeičia savininką. Už parduotas prekes įmonė gauna turtą pinigų pavidale. Pardavimo rezultatas kompensuoja sunaudotas medžiagas , žaliavas ir darbo jėgą, o skirtumas – pelnas priklauso įmonės savininkams. Po kiekvienos ūkinės operacijos pagrindinė lygybės taisyklė yra išlaikoma. Pavyzdys, atskleidžiantis pagrindinės taisyklės esmę gali būti ką tik įsteigtos įmonės būklė, kai yra įregistruotas ir įneštas sąskaitoje banke įstatinis kapitalas 10 000Lt.

Turtas Nuosavybė

10 000 = 10 000 Šios lygybės kairė pusė reiškia, kad įmonės sąskaitoje yra 10 000litų, dešinė pusė -, kad 10 000 litų, esantys įmonėje priklauso įmonės savininkams – akcininkams. Visi išvardinti ir kiti įmonėse vykstantys įvykiai apskaitos prasme yra suprantami kaip ūkinės operacijos, kurios registruojamos apskaitoje, kad įmonėje pastoviai būtų žinoma turimo Turto ir Nuosavybės (tame tarpe ir skolų) būklė, ir veiklos rezultatas pelnas. Kaip viena iš ūkinių operacijų registravimo apskaitoje priemonių, leidžianti apskaitoje pastoviai išsaugoti pagrindinę lygybės taisyklę yra buhalterinės sąskaitos. Buhalterinės sąskaitos logiką atskleidžia praktikoje dažnai naudojamas taip vadinamas „lėktuvėlis“. Lėktuvėlio formos sąskaitoje apskaičiuojant įmonės turtą, kairėje jo pusėje, vadinamoje debetu, registruojamos turto įmonėje gavimo operacijos arba turto padidėjimai (pirkimai, pasigaminimai) , o dešinėje , vadinamoje kreditu, - turto iš įmonės išdavimo operacijos, arba turto sumažėjimai (pardavimai, nurašymai ir panašiai) – Pav.1.

D K

Pav.1Mūsų ankstesnio pavyzdžio atveju turto sąskaitoje pinigai, įnešti į banką įstatiniam kapitalui suformuoti būtų atvaizduoti taip: Pinigai D K

10 000Lt.

Pav.2

Apskaitant buhalterinėse sąskaitose nuosavybę laikomasi kiek kitos tvarkos. Nuosavybės padidėjimo operacijos apskaitomos dešinėje kredito pusėje, o sumažėjimai – kairėje – debeto pusėje. Šiuo atveju nuosavybės pusėje įneštas į banką įstatinis kapitalas atrodytų taip (Pav.3):

Įstatinis kapitalas (Savininkų nuosavybė) D K

10 000Lt. Pav.3

Kad būtų išlaikyta pagrindinė lygybė, apskaitoje naudojama dar viena priemonė – dvigubas įrašas. Būtent dvigubo įrašo pagalba registruojant buhalterinėse sąskaitose visas įmonėje vykstančias ūkines operacijas pastoviai ir pasiekiama pagrindinė lygybė. Pav.1 ir Pav.2 pavyzdžiuose, pinigų įnešimo į banką operacija ir yra įregistruota dvigubo įrašo būdu. Dvigubo įrašo prasmę reikėtų suprasti, kad įmonėje vykstanti viena operacija atvaizduojama dviejose buhalterinėse sąskaitose. Mūsų pavyzdyje Pinigų ir Įstatinio kapitalo sąskaitose. Dvigubo įrašo taisyklė yra savotiškas masės tvarumo dėsnis apskaitoje, kuris reiškia, kad įmonėje turtas ir nuosavybė iš niekur neatsiranda ir niekur neišnyksta, o pereina iš vienos formos į kitą. Mūsų pavyzdyje minimoje įmonėje iš įneštų pinigų įstatiniam kapitalui suformuoti nupirkus kompiuterį įmonės reikmėms už 3000 litų, dvigubo įrašo pagalba operacija buhalterinėse sąskaitose atrodytų sekančiai:

Pinigai Įstatinis kapitalas

1) 10 000 1)10 000 2) 3000 ------------------------ Lik.7000 = Ilgalaikis turtas (Kompiuteriai)

2)3000

Pav.4

Pagal anksčiau nusakytas taisykles atlikus veiksmus, t.y. dvigubo įrašo pagalba atvaizdavus kompiuterio pirkimą antra operacija (pirmoji buvo pinigų įnešimas į banką) buhalterinėse turto sąskaitose Pinigai ir Kompiuteriai, sumažėjo Pinigai 3000Lt., kas matosi paskaičiuotame jos likutyje 7000Lt. (10000-3000), ir atsirado 3000Lt. vertės kompiuteris Kompiuterių sąskaitoje. Tačiau pagrindinė lygybė išliko, turto įmonė turėjo 10 000 litų vertės, tiek jo liko ir po pirkimo. Jis visas yra savininkų nuosavybė. Pasikeitė šiuo atveju turto struktūra, vietoj 10 000 litų piniginių lėšų, pastarųjų liko 7000 litų, tačiau nupirktas 3000 litų vertės kompiuteris. Praktikoje ūkinėms operacijoms registruoti naudojamas sudėtingas sąskaitų planas. Rekomenduojamas praktiškai naudoti sąskaitų planas pateikiamas VAS. Sutrumpintas jo variantas pateikiamas temos Priede. Jeigu atkreipti dėmesį į plano skyrius, tai turėtume pastebėti, kad jo skyriai kartoja balanso ir pelno(nuostolių) ataskaitos logiką.

Priedas2

PAVYZDINIS SĄSKAITŲ PLANAS

1 ILGALAIKIS TURTAS11 Nematerialusis turtas111 Plėtros darbai

1110 Įsigijimo savikaina1118 Amortizacija (-)1119 Vertės sumažėjimas (-)

112 Prestižas

113 Patentai, licencijos

114 Programinė įranga

115 Kitas nematerialusis turtas1150 Įsigijimo savikaina1151 Išankstiniai apmokėjimai1158 Amortizacija (-)1159 Vertės sumažėjimas (-)

12 Materialusis turtas120 Žemė

1200 Įsigijimo savikaina1201 Perkainojimas1209 Vertės sumažėjimas (-)

121 Pastatai ir statiniai

122 Transporto priemonės

123 Kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai

124 Mašinos ir įrengimai

125 Nebaigta statyba

126 Kitas materialusis turtas

16 Finansinis turtas160 Investicijos į dukterines ir asocijuotas įmones

1600 Investicijos į dukterines įmones1601 Investicijos į asocijuotas įmones1609 Vertės sumažėjimas (-)

161 Paskolos asocijuotoms ir dukterinėms įmonėms

162 Po vienerių metų gautinos sumos1621 Prekybos skolos1622 Išankstiniai apmokėjimai 1623 Lizingo (finansinės nuomos) skolininkai 1624 Po vienerių metų gautinos sumos1629 Abejotinos skolos (-)

163 Kitas finansinis turtas

1632 Ilgalaikės investicijos laikomos iki išpirkimo 1633 Kitas ilgalaikis finansinis turtas1639 Vertės sumažėjimas (-)

164 Atidėtojo pelno mokesčio turtas1641 Atidėtojo pelno mokesčio turtas1649 Vertės sumažėjimas (-)

2 TRUMPALAIKIS TURTAS20 Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir

nebaigtos vykdyti sutartys201 Atsargos

2011 Žaliavos ir komplektavimo gaminiai20110 Įsigijimo savikaina20119 Vertės sumažėjimas (-)2012 Nebaigta gamyba

2013 Pagaminta produkcija

2014 Pirktos prekės, skirtos perparduoti (-)

202 Išankstiniai apmokėjimai2021 Išankstiniai apmokėjimai tiekėjams2023 Išankstiniai mokėjimai biudžetui, išskyrus pelno mokestį2024 Būsimųjų laikotarpių sąnaudos 2029 Abejotinos skolos (-)

203 Nebaigtos vykdyti sutartys2031 Savikaina 2032 Pripažintas pelnas2033 Vertės sumažėjimas (-)

24 Per vienerius metus gautinos sumos241 Pirkėjų įsiskolinimas

2411 Pirkėjai2419 Abejotinos skolos (-)

242 Dukterinių ir asocijuotų įmonių skolos2421 Dukterinių įmonių skolos2422 Asocijuotų įmonių skolos2429 Abejotinos skolos (-)

243 Kitos gautinos sumos2431 Gautinas PVM 2432 Biudžeto skola įmonei 2433 Sodros skola įmonei 2434 Kitos gautinos skolos 2435 Atskaitingi asmenys2436 Sukauptos gautinos pajamos2439 Abejotinos skolos (-)

26 Kitas trumpalaikis turtas261 Trumpalaikės investicijos

2611 Kitų įmonių akcijos2612 Obligacijos2613 Kiti vertybiniai popieriai2619 Vertės sumažėjimas (-)

262 Terminuoti indėliai263 Kitas trumpalaikis turtas

2631 Kitas trumpalaikis turtas2632 Iš anksto sumokėtas pelno mokestis

27 Pinigai ir pinigų ekvivalentai270 Pinigų ekvivalentai 271 Sąskaitos bankuose272 Kasa 273 Pinigai kelyje 279 Įšaldytos sąskaitos (-)

3 NUOSAVAS KAPITALAS30 Kapitalas301 Įstatinis pasirašytasis kapitalas

3011 Paprastosios akcijos3012 Privilegijuotosios akcijos3013 Darbuotojų akcijos

302 Pasirašytasis neapmokėtas kapitalas (-)303 Akcijų priedai304 Savos akcijos (-)32 Perkainojimo rezervas (rezultatai)321 Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo

rezultatas322 Ilgalaikio finansinio turto perkainojimo

rezultatas33 Rezervai331 Privalomasis 332 Savoms akcijoms įsigyti333 Kiti rezervai34 Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)341 Ataskaitinių metų nepaskirstytasis pelnas

(nuostoliai)3411 Pelno (nuostolių) ataskaitoje pripažintas ataskaitinių metų grynasis nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)3412 Pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas ataskaitinių metų pelnas (nuostoliai)

342 Ankstesniųjų metų nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) 3421 Pelno (nuostolių) ataskaitoje pripažintas ankstesniųjų metų grynasis nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)3422 Pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas ankstesniųjų metų pelnas (nuostoliai)3423 Ankstesniųjų metų apskaitos politikos keitimo nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)3424 Ankstesniųjų metų esminių klaidų taisymo nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)

35 DOTACIJOS IR SUBSIDIJOS3501 Gautinos dotacijos ir subsidijos 3511 Gautos dotacijos ir subsidijos

390 Suvestinės sąskaitos4 MOKĖTINOS SUMOS IR

ĮSIPAREIGOJIMAI40 Po vienerių metų mokėtinos sumos ir

ilgalaikiai įsipareigojimai401 Finansinės skolos

4011 Lizingo (finansinės nuomos) ar panašūs įsipareigojimai 4012 Kredito įstaigoms

402 Skolos tiekėjams403 Gauti išankstiniai apmokėjimai404 Atidėjimai

4041 Įsipareigojimų ir reikalavimų padengimo atidėjimai 4042 Pensijų ir panašių įsipareigojimų atidėjimai

405 Atidėtieji mokesčiai4051 Atidėtasis pelno mokestis

406 Kitos mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai4061 Įsipareigojimai pagal mokestinės paskolos sutartis

44 Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai

441 Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis4411 Lizingo (finansinės nuomos) ir kiti panašūs įsipareigojimai4412 Prekybos skolos

442 Finansinės skolos4421 Kredito įstaigoms 4422 Kitos skolos

443 Skolos tiekėjams

444 Gauti išankstiniai apmokėjimai445 Pelno mokesčio įsipareigojimai446 Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai

4461 Mokėtinas darbo užmokestis4462 Mokėtinas gyventojų pajamų mokestis4463 Mokėtinos socialinio draudimo įmokos 4464 Mokėtinos garantinio fondo įmokos 4466 Atostoginių kaupimai

447 Atidėjimai448 Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai

įsipareigojimai4481 Mokėtini dividendai4482 Mokėtinos tantjemos4483 Sukauptos sąnaudos4484 Mokėtinas PVM mokestis

5 PAJAMOS50 Pardavimo pajamos500 Pardavimo pajamos

500 Pardavimo pajamos505 Suteiktų paslaugų pajamos

509 Nuolaidos, grąžinimai (-)52 Kitos veiklos pajamos

5211 Ilgalaikio turto perleidimo pelnas5221 Kitos netipinės veiklos pajamos

53 Finansinės-investicinės veiklos pajamos535 Palūkanų pajamos 536 Teigiama valiutų kursų pasikeitimo įtaka 538 Investicijų perkainojimo pajamos

54 Pagautė59 Pelno paskirstymas

591 Praėjusių metų nepaskirstytasis pelnas 592 Pervedimai iš rezervų 593 Nepaskirstytasis nuostolis 594 Akcininkų įnašai nuostoliams padengti

6 SĄNAUDOS60 Parduotų prekių ir suteiktų paslaugų

savikaina600 Parduotų prekių ir suteiktų paslaugų savikaina

6000 Parduotų prekių savikaina6001 Suteiktų paslaugų savikaina6002 Pirkimai6003 Tiesioginės gamybos išlaidos6004 Netiesioginės gamybos išlaidos6005 Atsargų padidėjimas / sumažėjimas

609 Nuolaidos, grąžinimai (-)61 Veiklos sąnaudos610 Pardavimų sąnaudos

6100 Komisinių tretiesiems asmenims sąnaudos6101 Pardavimų paslaugų sąnaudos6102 Skelbimų ir reklamos sąnaudos6103 Darbuotojų darbo užmokesčio ir su juo susijusios sąnaudos6104 Kitos pardavimo sąnaudos6105 Gautos nuolaidos (-)

611 Bendrosios ir administracinės sąnaudos6110 Nuomos sąnaudos6111 Remonto ir eksploatacijos sąnaudos6112 Mokėjimų tretiesiems asmenims sąnaudos6113 Draudimo sąnaudos6114 Darbuotojų darbo užmokestis ir su juo susijusios išlaidos 6115 Ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos6116 Amortizacijos sąnaudos6117 Abejotinų skolų sąnaudos6118 Kitos bendrosios sąnaudos6119 Gautos nuolaidos (-)

612 Veiklos mokesčių sąnaudos6121 Kelių mokesčio sąnaudos6122 Nekilnojamojo turto mokesčio sąnaudos6123 Neatskaitomo PVM sąnaudos6124 Aplinkos teršimo mokesčio sąnaudos

6125 Kitų mokesčių sąnaudos613 Turto vertės sumažėjimo sąnaudos

6131 Atsargų vertės sumažėjimo sąnaudos6132 Nematerialaus turto vertės sumažėjimo sąnaudos6133 Materialaus ilgalaikio turto vertės sumažėjimo sąnaudos6134 Kito turto vertės sumažėjimo sąnaudos

614 Atidėjimų sąnaudos615 Kitos administracinės sąnaudos62 Kitos veiklos sąnaudos

621 Ilgalaikio turto perleidimo nuostolis622 Kitos sąnaudos

63 Finansinės-investicinės veiklos sąnaudos630 Palūkanų sąnaudos 632 Investicijų vertės sumažėjimo sąnaudos 633 Investicijų perleidimo nuostolis635 Baudų ir delspinigių sąnaudos 636 Neigiama valiutų kursų pasikeitimo įtaka 637 Kitos finansinės-investicinės veiklos sąnaudos638 Investicijų perkainojimo sąnaudos

64 Netekimai65 Pelno mokesčiai

651 Ataskaitinių metų pelno mokesčiai 652 Pervedimai į atidėtuosius pelno mokesčius

69 Pelno paskirstymas690 Praėjusių metų nepaskirstytasis nuostolis691 Pervedimai į įstatymo nustatytus rezervus 693 Nepaskirstytasis pelnas 692 Pervedimai į kitus rezervus 694 Dividendai 696 Kiti paskirstymai

8.BALANSAS

Turtas, Ilgalaikis turtas, Trumpalaikis turtas, Atsargos, Nuosavas kapitalas, Perkainojimo rezervas, Įsipareigojimai .

PAGRINDINĖS SĄVOKOS

Atidėjimas - įsipareigojimas, kurio galutinės padengimo sumos arba įvykdymo laiko negalima tiksliai nustatyti, tačiau galima patikimai įvertinti.

Balansas - finansinė ataskaita, kurioje parodomas visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną.

Ilgalaikis turtas - turtas, kuris naudojamas įmonės ekonominei naudai gauti ilgiau nei vienerius metus ir kurio įsigijimo vertė ne mažesnė už įmonės nusistatytąją.

Ilgalaikis įsipareigojimas - įsipareigojimas, už kurį įmonė privalės atsiskaityti vėliau nei per vienerius metus nuo balanso sudarymo datos.

Įsipareigojimas -prievolė, atsirandanti dėl atliktų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, kuri turės būti įvykdyta ir kurios dydį galima objektyviai nustatyti.

Metinė finansinė atskaitomybė - finansinė atskaitomybė, parengta apibendrinus įmonės finansinių metų duomenis.

Nuosavas kapitalas - įmonės turto dalis, likusi iš viso turto atėmus įsipareigojimus.

Perkainojimo rezervas (rezultatai) - nuosavo kapitalo pasikeitimas dėl ilgalaikio materialiojo turto ir finansinio turto perkainojimo.

Rezervas - laikinasis (tikslinis) pelno panaudojimo apribojimas, skirtas savininkų numatytiems tikslams.

Trumpalaikiai įsipareigojimai- įsipareigojimai, už kuriuos įmonė privalės atsiskaityti per vienerius metus nuo balanso sudarymo datos arba per vieną įmonės veiklos ciklą.

Trumpalaikis turtas - turtas, kurį įmonė sunaudoja ekonominei naudai gauti per vienerius metus arba per vieną įmonės veiklos ciklą.

Turtas - materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės, kurias valdo ir naudoja ir (arba) kuriomis disponuoja įmonė, ir kurias naudojant tikimasi gauti ekonominės naudos.

Veiklos ciklas - laikotarpis nuo veiklos procese naudojamų atsargų įsigijimo iki jų realizavimo už pinigus arba už lengvai pinigais paverčiamą priemonę.

TURTAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI

Balanse turtas ir įsipareigojimai skirstomi į ilgalaikius ir trumpalaikius.

Ilgalaikiam turtui priskiriamas nematerialusis, materialusis ir finansinis turtas.

Trumpalaikis turtas - turtas, kurį tikimasi realizuoti arba sunaudoti per vienerius

metus nuo balanso sudarymo datos arba per vieną įprastinį įmonės veiklos ciklą.

Trumpalaikiam turtui priskiriamos atsargos, nebaigtos vykdyti sutartys, per

vienerius metus gautinos sumos, pinigai ir jų ekvivalentai, kurių naudojimo

laikotarpis nėra ribotas, bei kitas turtas, kuris atitinka trumpalaikio turto apibrėžimą.

Ilgalaikiai įsipareigojimai yra tie, kuriuos įmonė turės įvykdyti vėliau nei per ateinančius vienerius metus nuo balanso sudarymo datos. Ilgalaikiai įsipareigojimai apima įmonės įsiskolinimus bei įsipareigojimus prekybos partneriams, kredito įstaigoms, valstybės institucijoms ir kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims. Ilgalaikiams įsipareigojimams taip pat priskiriamos trumpalaikės paskolos, jei jų grąžinimo terminas pratęstas arba yra sudaryta pakartotinio finansavimo sutartis ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui.

Trumpalaikiai įsipareigojimai yra tie, kurie turi būti įvykdyti per vieną įmonės įprastinės veiklos ciklą arba per vienerius metus nuo balanso sudarymo datos. Trumpalaikiai įsipareigojimai apima įmonės įsiskolinimus bei įsipareigojimus prekybos partneriams, kredito įstaigoms, valstybės institucijoms ir kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims. Trumpalaikiams įsipareigojimams taip pat priskiriama ilgalaikių įsiskolinimų ir įsipareigojimų dalis, kuri turės būti apmokėta (įvykdyta) per vienerius metus.

ILGALAIKIS TURTAS

Ilgalaikio turto straipsnyje parodomas nematerialusis, materialusis ir finansinis turtas.

Nematerialusis turtas - nepiniginis, neturintis fizinės formos turtas, kuris naudojamas prekėms gaminti, paslaugoms teikti, valdymo tikslams arba nuomai. Nematerialusis turtas balanse parodomas likutine verte. Nematerialiojo turto apskaitos reikalavimus nustato 13-asis verslo apskaitos standartas "Nematerialusis turtas".

Materialusis turtas - fizinę formą turintis turtas, kuris naudojamas prekėms gaminti, paslaugoms teikti, valdymo tikslams arba nuomai. Materialusis turtas balanse parodomas likutine verte. Materialiojo turto apskaitos reikalavimus nustato 12-asis verslo apskaitos standartas "Ilgalaikis materialusis turtas".

Finansinio turto straipsnyje pateikiama informacija apie ilgalaikį finansinį turtą. Finansinio turto apskaitos reikalavimus nustato 18-asis verslo apskaitos standartas "Finansinės priemonės".

TRUMPALAIKIS TURTAS

Trumpalaikio turto straipsnyje parodomos atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, per vienerius metus gautinos sumos, kitas trumpalaikis turtas bei pinigai ir pinigų ekvivalentai.

Atsargos balanse parodomos įsigijimo (pasigaminimo) savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų mažesnė. Atsargų apskaitos reikalavimus nustato 9-asis verslo apskaitos standartas "Atsargos".

Per vienerius metus gautinos sumos parodomos grynąja verte, atėmus įvertintas neatgautinas sumas.

Kito trumpalaikio turto straipsnyje parodomas trumpalaikis finansinis turtas bei kitas trumpalaikis turtas, kuris nebuvo parodytas kituose turto straipsniuose.

Pinigų ir pinigų ekvivalentų straipsnyje parodomi banke ir kasoje esantys pinigai įvairia valiuta bei pinigų ekvivalentai.

Sukauptos pajamos parodomos gautinų sumų straipsniuose, o ateinančio laikotarpio sąnaudos - išankstinių apmokėjimų straipsniuose. Jeigu sukauptų pajamų ir ateinančio laikotarpio sąnaudų sumos yra reikšmingos, jos gali būti rodomos atskiromis eilutėmis ir paaiškinamos aiškinamajame rašte.

NUOSAVAS KAPITALAS

Nuosavo kapitalo straipsnyje parodomas kapitalas, perkainojimo rezervas (rezultatai), rezervai ir nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai). Nuosavo kapitalo apskaitos reikalavimus nustato 8-asis verslo apskaitos standartas "Nuosavas kapitalas".

Kapitalo straipsnyje parodomas pasirašytasis įstatinis kapitalas, nurodant neapmokėtą pasirašytojo įstatinio kapitalo dalį, akcijų priedus ir savas akcijas.

Perkainojimo rezervo (rezultatų) straipsnyje registruojamas ilgalaikio materialiojo turto ir finansinio turto perkainojimas.

Rezervų straipsnyje parodomi rezervai, sudaryti iš paskirstytinojo pelno.

Nepaskirstytojo pelno (nuostolių) straipsnyje parodomas per ataskaitinį ir ankstesnius laikotarpius uždirbtas, bet dar nepaskirstytas pelnas arba nepadengti nuostoliai.

DOTACIJOS IR SUBSIDIJOS

Šiame straipsnyje registruojamos dotacijos ir subsidijos. Dotacijų ir subsidijų apskaitos reikalavimus nustato 21-ašis verslo apskaitos standartas "Dotacijos ir subsidijos".

MOKĖTINOS SUMOS IR ĮSIPAREIGOJIMAI

Mokėtinų sumų ir įsipareigojimų straipsnyje parodomos po vienerių ir per vienerius metus mokėtinos sumos, atidėjimai bei kiti įsipareigojimai. Įsipareigojimų apskaitos reikalavimus nustato 18-asis verslo apskaitos standartas "Finansinės priemonės".

Po vienerių metų mokėtinos sumos - skolos, kurias reikės sumokėti per laikotarpį, ilgesnį kaip 12 mėnesių nuo balanso sudarymo datos.

Atidėjimai - įsipareigojimai, kurie paskutinę finansinių metų dieną yra tikėtini arba garantuoti, tačiau jų sumos arba įvykdymo laikotarpis nėra visiškai aiškūs.

Per vienerius metus mokėtinos sumos - skolos, kurias įmonė turės sumokėti per laikotarpį, trumpesnį nei 12 mėnesių nuo balanso sudarymo datos.

Sukauptos sąnaudos parodomos kitų įsipareigojimų, o ateinančio laikotarpio pajamos - gautų išankstinių apmokėjimų straipsniuose. Jeigu sukauptų sąnaudų ir ateinančių laikotarpių pajamų sumos yra reikšmingos, jos gali būti rodomos atskiromis eilutėmis ir paaiškinamos aiškinamajame rašte.

2-ojo verslo apskaitos standarto "Balansas" l priedas

(Pavyzdinė pilno balanso forma)

(įmonės pavadinimas)

(įmonės kodas, adresas, kiti duomenys)

PATVIRTINTA20....m.............................d.

protokolo Nr.......

BALANSAS(ataskaitinis laikotarpis)

20.....m... ...d.

Nurodyti - litais ar tūkstančiais litų

Eil. Nr. TURTAS Pastabos Nr.

Finansiniai metai

Praėję finansiniai metai

A. ILGALAIKIS TURTAS

I. NEMATERIALUSIS TURTAS 1.1. Plėtros darbai

1.2. Prestižas 1.3. Patentai, licencijos 1.4. Programinė įranga 1.5. Kitas nematerialusis turtas

II. MATERIALUSIS TURTAS II. 1. Žemė II.2. Pastatai ir statiniai II.3. Mašinos ir įrengimai

II.4. Transporto priemonės II.5. Kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai II.6. Nebaigta statyba II.7. Kitas materialusis turtas

III. FINANSINIS TURTAS III.l. Investicijos į dukterines ir asocijuotas įmones III.2. Paskolos asocijuotoms ir dukterinėms įmonėms III.3. Po vienerių metų gautinos sumos

III.4. Kitas finansinis turtas

B. TRUMPALAIKIS TURTAS

2/7

I. ATSARGOS, IŠANKSTINIAI APMOKĖJIMAI IR NEBAIGTOS VYKDYTI SUTARTYS

1.1. Atsargos

1.1.1. Žaliavos ir komplektavimo gaminiai 1.1.2. Nebaigta gamyba 1.1.3. Pagaminta produkcija

1.1.4. Pirktos prekės, skirtos perparduoti 1.2. Išankstiniai apmokėjimai 1.3. Nebaigtos vykdyti sutartys II. PER VIENERIUS METUS GAUTINOS

SUMOS

II. 1. Pirkėjų įsiskolinimas II.2. Dukterinių ir asocijuotų įmonių skolos II.3. Kitos gautinos sumos

III. KITAS TRUMPALAIKIS TURTAS III.l. Trumpalaikės investicijos III.2. Terminuoti indėliai III.3. Kitas trumpalaikis turtas

IV. PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI TURTO IŠ VISO:

NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI

Pastabos Nr.

Finansiniai metai

Praėję finansiniai metai

C. NUOSAVAS KAPITALAS 1.1. Įstatinis (pasirašytasis)

1.2. Pasirašytasis neapmokėtas kapitalas (-) 1.3. Akcijų priedai

1.4. Savos akcijos (-) II. PERKAINOJIMO REZERVAS

(REZULTATAI)

III. REZERVAI III.l. Privalomasis

III.2. Savoms akcijoms įsigyti III.3. Kiti rezervai

IV. NEPASKIRSTYTASIS PELNAS (NUOSTOLIAI)

IV. 1. Ataskaitinių metų pelnas (nuostoliai) IV.2. Ankstesnių metų pelnas (nuostoliai)

D. DOTACIJOS, SUBSIDIJOS

E. MOKĖTINOS SUMOS IR ĮSIPAREIGOJIMAI

I. PO VIENERIŲ METŲ MOKĖTINOS SUMOS IR ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

1.1. Finansinės skolos

1.1.1. Lizingo (finansinės nuomos) ar panašūs įsipareigojimai

1.1.2. Kredito įstaigoms 1.1.3. Kitos finansinės skolos

1.2. Skolos tiekėjams 1.3. Gauti išankstiniai apmokėjimai 1.4. Atidėjimai

1.4.1. Įsipareigojimų ir reikalavimų padengimo 1.4.2. Pensijų ir panašių įsipareigojimų

1.4.3. Kiti atidėjimai 1.5. Atidėtieji mokesčiai 1.6. Kitos mokėtinos sumos ir ilgalaikiai

įsipareigojimai

II. PER VIENERIUS METUS MOKĖTINOS SUMOS IR TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

II. 1. Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis

II.2. Finansinės skolos II.2.1. Kredito įstaigoms

II.2.2. Kitos skolos II.3. Skolos tiekėjams II.4. Gauti išankstiniai apmokėjimai

II.5. Pelno mokesčio įsipareigojimai II.6. Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai

II.7. Atidėjimai II.8. Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai

įsipareigojimai NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO:

(įmonės administracijos vadovo pareigų pavadinimas) (vardas ir pavardė) (parašas)

2-ojo verslo apskaitos standarto "Balansas" 2 priedas

(Pavyzdinė trumpo balanso forma)

(įmonės pavadinimas)

(įmonės kodas, adresas, kiti duomenys)

PATVIRTINTA20....m.............................d.

protokolo Nr.......

BALANSAS(ataskaitinis laikotarpis)

20.....m... ...d.

Nurodyti - litais ar tūkstančiais litų

Eil. Nr. TURTAS Pastabos Nr.

Finansiniai metai

Praėję finansiniai metai

A. ILGALAIKIS TURTAS

I. NEMATERIALUSIS TURTAS

II. MATERIALUSIS TURTAS

III. FINANSINIS TURTAS

B. TRUMPALAIKIS TURTAS

I. ATSARGOS, IŠANKSTINIAI APMOKĖJIMAI IR NEBAIGTOS VYKDYTI SUTARTYS

II. PER VIENERIUS METUS GAUTINOS SUMOS

III. KITAS TRUMPALAIKIS TURTAS

IV PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI TURTO IŠ VISO:

NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI

Pastabos Nr.

Finansiniai metai

Praėję finansiniai metai

C. NUOSAVAS KAPITALAS

I. KAPITALAS

II. PERKAINOJIMO REZERVAS (REZULTATAI)

III. REZERVAI

IV. NEPASKIRSTYTASIS PELNAS (NUOSTOLIAI)

D. DOTACIJOS, SUBSIDIJOS

E. MOKĖTINOS SUMOS IR ĮSIPAREIGOJIMAI

I. PO VIENERIŲ METŲ MOKĖTINOS SUMOS IR ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

II. PER VIENERIUS METUS MOKĖTINOS SUMOS IR TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO:

(įmonės administracijos vadovo pareigų pavadinimas) (vardas ir pavardė) (parašas)

9.PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITA

Įprastinė veikla, Ypatingieji straipsniai, Netipinė veikla, Pardavimo pajamos, Pardavimo savikaina, Tipinė veikla, Veiklos sąnaudos

PAGRINDINĖS SĄVOKOS

Išlaidos - turto ar paslaugų sunaudojimas bei turto vertės sumažėjimas per ataskaitinį laikotarpį.

Įprastinė veikla - pasikartojančios ūkinės operacijos, susijusios su įmonės veikla.

Ypatingieji straipsniai - straipsniai, kuriuose parodomi neįprastų, atsitiktinių, reguliariai nesikartojančių ūkinių įvykių rezultatai.

Netipinė veikla - ūkinės operacijos, kurios negali būti laikomos tipinės veiklos operacijomis, tačiau yra susijusios su įprastine veikla.

Pardavimo pajamos - ekonominės naudos padidėjimas dėl prekių pardavimo ir paslaugų teikimo per ataskaitinį laikotarpį, pasireiškiantis įmonės turto padidėjimu arba įsipareigojimų sumažėjimu, kai dėl to padidėja nuosavas kapitalas, išskyrus papildomus savininkų įnašus.

Pardavimo savikaina - per ataskaitinį ir ankstesnius laikotarpius patirtos išlaidos, tenkančios per ataskaitinį laikotarpį suteiktoms paslaugoms ir parduotoms prekėms.

Tipinė veikla - ūkinės operacijos, susijusios su veikla, iš kurios įmonė keletą ataskaitinių laikotarpių gauna daugiausia pajamų ir kurią įmonė laiko pagrindine.

Veiklos sąnaudos - patirtos per ataskaitinį laikotarpį išlaidos, susijusios su įprastine įmonės veikla, vykdoma neatsižvelgiant į pardavimų apimtį, išskyrus finansinę, investicinę ir kitą veiklą.

PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITOS SUDĖTIS

Duomenys apie įmonės veiklą per ataskaitinį laikotarpį pelno (nuostolių) ataskaitoje grupuojami į įprastinės veiklos ir ypatinguosius straipsnius.

Įprastine įmonės veikla laikomos pasikartojančios ūkinės operacijos, susijusios su visa įmonės veikla. Įprastinės veiklos duomenys dar grupuojami į tipinės ir netipinės veiklos straipsnius.

Duomenys apie tipinę įmonės veiklą yra pardavimo pajamos, pardavimo savikaina ir veiklos sąnaudos (žiūrėti formą ) .

Duomenys apie netipinę įmonės veiklą yra kita, finansinė ir investicinė veikla.

Ypatinguosius straipsnius sudaro pagaute ir netekimai. Šie straipsniai turi būti pateikiami atskirai.

Duomenys apie įmonės veiklą grupuojami atsižvelgiant į nurodytus kriterijus ir veiklos specifiką. Pasirinktas grupavimo būdas turi būti taikomas nuolat arba pakankamai ilgą laiką, nebent reikšmingi įvykiai ar aplinkybės lemia grupavimo pakeitimą.

Duomenys apie įmonės uždirbtas pajamas ir patirtas sąnaudas per ataskaitinį laikotarpį gali

būti pateikti pilna ar trumpa forma.

Sudarant pelno (nuostolių) ataskaitą, pavyzdinėse formose pateikti nepagrindiniai straipsniai nustatyta tvarka gali būti praleidžiami, jeigu jų reikšmės ataskaitiniais ir praėjusiais ataskaitiniais metais lygios nuliui. Taip pat leidžiama papildyti pelno (nuostolių) ataskaitą papildomais straipsniais, jeigu to reikia siekiant teisingai parodyti įmonės veiklos rezultatus.

PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITOS STRAIPSNIŲ PAAIŠKINIMAS

Pardavimo pajamų straipsnyje turi būti pateikiamos grynosios pardavimo pajamos. Per ataskaitinį laikotarpį uždirbtų pardavimo pajamų apskaitos reikalavimus nustato 10-asis verslo apskaitos standartas "Pardavimo pajamos".

Pardavimo savikainos straipsnyje turi būti pateikiama grynoji pardavimo savikaina. Ataskaitinio laikotarpio pardavimo savikainos apskaitos reikalavimus nustato 11 -ašis verslo apskaitos standartas "Pardavimo savikaina ir veiklos sąnaudos".

Veiklos sąnaudos apima pardavimo bei bendrąsias ir administracines sąnaudas. Ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudų apskaitos reikalavimus nustato 11-ašis verslo apskaitos standartas "Pardavimo savikaina ir veiklos sąnaudos".

Kitos veiklos straipsnis parodo netipinės (išskyrus finansinės ir investicinės) veiklos rezultatą.

Kitos veiklos pajamų straipsnyje parodomos pajamos arba pelnas iš įprastinės, bet netipinės veiklos, išskyrus finansinę ir investicinę veiklą. Kitos veiklos pajamoms priskiriama: netipinės veiklos produkcijos, parduoti skirtų prekių bei paslaugų teikimo pajamos, pajamos iš įmonės ilgalaikio turto naudojimo, honorarai (pavyzdžiui, patentų, prekių ženklų, autorių teisių, kompiuterių programų ir kt), ilgalaikio turto (išskyrus finansinį) perleidimo pelnas ir kt.

Kitos veiklos sąnaudų straipsnyje parodomos sąnaudos ir nuostoliai, susiję su kitos veiklos pajamomis. Kitos veiklos sąnaudoms priskiriama: parduotos netipinės veiklos

produkcijos, perparduotų prekių ar paslaugų savikaina, ilgalaikio turto (išskyrus finansinį) perleidimo nuostoliai ir kt.

Finansinės ir investicinės veiklos pajamų straipsnyje parodomos per ataskaitinį laikotarpį uždirbtos finansinės ir investicinės veiklos pajamos. Šioms pajamoms priskiriamos palūkanos už suteiktas klientams ar įmonės darbuotojams paskolas, palūkanos už banke laikomus pinigus, pelnas dėl valiutos kursų pasikeitimo, pripažintos baudos ir delspinigiai už pavėluotus atsiskaitymus, dividendų pajamos, ilgalaikių investicijų perleidimo ir perkainojimo pelnas ir pan., jei kiti verslo apskaitos standartai nenustato kitaip.

Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudų straipsnyje parodomos per ataskaitinį laikotarpį patirtos finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos. Šioms sąnaudoms priskiriami nuostoliai dėl valiutos kursų pasikeitimo, mokėtinos baudos ir delspinigiai už pavėluotus atsiskaitymus, ilgalaikių investicijų perleidimo ir perkainojimo nuostoliai, jei kiti verslo apskaitos standartai nenustato kitaip, palūkanos lizingo (finansinės nuomos) būdu įsigyjant turtą, palūkanų sąnaudos, susijusios su paskolomis ir kt.

Ypatinguosiuose straipsniuose parodomi atsitiktinių ūkinių įvykių, kurie negali būti priskirti įprastinei

veiklai, rezultatai. Ar įvykis skiriasi nuo įmonės įprastinės veiklos, nustatoma pagal jo pobūdį, lyginant su įprastine įmonės veikla, o ne pagal tokio įvykio dažnumą. Pasikartojimo dažnumas yra tik vienas iš kriterijų, pagal kuriuos sprendžiama, ar straipsnis yra ypatingasis.

Pelno mokestis apskaičiuojamas taikant kaupimo principą.

Pelno (nuostolių) ataskaitoje turi būti apskaičiuoti ir pateikti ataskaitinio laikotarpio tipinės, įprastinės ir visos įmonės veiklos rezultatai bei ypatingieji straipsniai. Tam naudojami bendrojo, veiklos, įprastinės veiklos, pelno (nuostolių) prieš apmokestinimą ir grynojo pelno (nuostolių) rodikliai.

Bendrojo pelno (nuostolių) rodiklis apskaičiuojamas iš pardavimo pajamų atimant pardavimo savikainą.

Tipinės veiklos pelno (nuostolių) rodiklis apskaičiuojamas iš bendrojo pelno atimant veiklos sąnaudas.

Įprastinės veiklos pelno (nuostolių) rodiklis parodo įmonės įprastinės (tipinės ir netipinės) veiklos rezultatą per ataskaitinį laikotarpį. Šis rodiklis apskaičiuojamas prie tipinės veiklos pelno (nuostolių) pridedant kitos veiklos bei finansinės ir investicinės veiklos rezultatus.

Pelno (nuostolių) prieš apmokestinimą rodiklis parodo įmonės įprastinės veiklos ir ypatingųjų straipsnių rezultatą. Jis apskaičiuojamas prie įprastinės veiklos pelno (nuostolių) pridedant pagaute ir atimant netekimus.

Grynojo pelno (nuostolių) rodiklis parodo galutinį įmonės veiklos rezultatą, t.y. įmonėje liekantį pelną, kuris gali būti paskirstytas, arba nuostolius. Grynojo pelno rodiklis apskaičiuojamas iš pelno (nuostolių) prieš apmokestinimą atimant pelno mokesčio sąnaudų rodiklį.

3-iojo verslo apskaitos standarto "Pelno (nuostolių) ataskaita" l priedas

(Pavyzdinė pilnos pelno (nuostolių) ataskaitos forma)

(įmonės pavadinimas)

(įmonės kodas, adresas, kiti duomenys)

PATVIRTINTA

20....m.................

protokolo Nr.......

____PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITA

(ataskaitinis laikotarpis)

20.. . .m.. ..d

Nurodyti - litais ar tūkstančiais litų

Eil. Nr. Straipsniai Pastabos Nr.

Finansiniai metai

Praėję finansiniai metai

I. PARDAVIMO PAJAMOS

II. PARDAVIMO SAVIKAINA III. BENDRASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) IV. VEIKLOS SĄNAUDOS

IV.l. Pardavimo IV.2. Bendrosios ir administracinės

V. TIPINĖS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI)

VI. KITA VEIKLA VI.l. Pajamos VI.2. Sąnaudos

VII. FINANSINĖ IR INVESTICINĖ VEIKLA

VILI. Pajamos VII.2. Sąnaudos

VIII. ĮPRASTINĖS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI)

K. PAGAUTE X NETEKIMAI

XI. PELNAS (NUOSTOLIAI) PRIEŠ APMOKESTINIMĄ

XII. PELNO MOKESTIS

XIII. GRYNASIS PELNAS (NUOSTOLIAI)

(įmonės administracijos vadovo pareigų pavadinimas) (vardas ir pavardė) (parašas)

3-iojo verslo apskaitos standarto "Pelno (nuostoliu) ataskaita" 2 priedas

(Pavyzdinė trumpos pelno (nuostoliu) ataskaitos forma)

(įmonės pavadinimas)

(įmonės kodas, adresas, kiti duomenys)

PATVIRTINTA

20....m................

protokolo Nr.......

____PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITA

(ataskaitinis laikotarpis)

20....m.. ..d

Nurodyti - litais ar tūkstančiais litų

Eil. Nr. Straipsniai Pastabos Nr.

Finansiniai metai

Praėję finansiniai metai

I. PARDAVIMO PAJAMOS II. PARDAVIMO SAVIKAINA III. BENDRASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) IV. VEIKLOS SĄNAUDOS

V. TIPINĖS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI)

VI. KITA VEIKLA

VII. FINANSINĖ IR INVESTICINĖ VEIKLA

VIII. ĮPRASTINĖS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI)

K. PAGAUTE X NETEKIMAI

XI. PELNAS (NUOSTOLIAI) PRIEŠ APMOKESTINIMĄ

XII. PELNO MOKESTIS XIII. GRYNASIS PELNAS (NUOSTOLIAI)

(įmonės administracijos vadovo pareigų pavadinimas)(vardas ir pavardė)

10.AUDITAS

9.Finansinio audito reglamentavimas, vieta rinkos ekonomikoje.Audito išvada ir jos elementai.

Auditą Lietuvoje reglamentuoja LR Audito įstatymas, LR Akcinių bendrovių įstatymas, Nacionaliniai audito standartai (NAS) ir Tarptautiniai audito standartai (TAS). NAS rengia ir tvirtina aukščiausias šalies auditorių savivaldos organas Lietuvos auditorių rūmų visuotinas susirinkimas. Vadovaujantis išvardintais norminiais aktais atliekamame audite didžiausią dalį sudaro finansinės atskaitomybės auditas. Didele dalimi tai yra privaloma tvarka atliekamas auditas.

FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS AUDITO TIKSLAI IR BENDRIEJI PRINCIPAI

Finansinės atskaitomybės audito tikslas

Finansinės atskaitomybės audito tikslas - įgalinti auditorių pareikšti nuomonę, ar finansinė atskaitomybė visais reikšmingais atžvilgiais parengta pagal nustatytą tvarką. Nuomonei pareikšti auditorius vartoja frazę “visais reikšmingais atžvilgiais teisingai atspindi”.

Nors auditoriaus nuomonė sustiprina finansinės atskaitomybės patikimumą, tačiau informacijos vartotojas neturi manyti, kad tai garantuoja įmonės veiklą ateityje ar patvirtina, jog vadovybė efektyviai ir veiksmingai tvarkė įmonės reikalus.

Bendrieji audito principai

Auditorius turi vadovautis Auditorių profesinės etikos kodeksu.

Auditoriaus profesinę atsakomybę apibrėžia šie etikos principai:a) nepriklausomybė;b) sąžiningumas; c) objektyvumas;d) profesinė kompetencija ir stropumas;e) konfidencialumas;f) profesionalus elgesys;g) specialieji standartai.

Auditorius turi atlikti auditą pagal NAS. Juose numatyti pagrindiniai principai ir esminės procedūros, gairės, aiškinamoji ir kita medžiaga.

Auditorius turi planuoti ir atlikti auditą su profesiniu skepticizmu įvertindamas tai, kad gali egzistuoti aplinkybių, dėl kurių finansinėje atskaitomybėje gali atsirasti reikšmingų iškraipymų. Pavyzdžiui, auditorius ieško įrodymų, patvirtinančių vadovybės pareiškimus, tačiau nelaiko jų teisingais.

Audito apimtis

Terminas audito apimtis nurodo būtinas audito tikslams pasiekti audito procedūras. Atlikdamas auditą pagal NAS, auditorius pasirenka audito procedūras vadovaudamasis NAS, profesinių organizacijų, įstatymų, teisės aktų reikalavimais ir, kur būtina, audito paslaugų teikimo sutarties sąlygomis.

Pakankamas pagrindas

Pagal NAS reikalavimus atliktas auditas sudaro pakankamą pagrindą teigti, kad visoje finansinėje atskaitomybėje nėra reikšmingų iškraipymų. Pakankamas pagrindas – tai samprata, susijusi su auditoriaus išvadai (kad visoje finansinėje atskaitomybėje nėra reikšmingų iškraipymų) pagrįsti būtinų įrodymų rinkimu. Pakankamo pagrindo samprata yra siejama su visu audito procesu.

Tačiau įgimti audito apribojimai veikia auditoriaus galimybę atskleisti reikšmingus iškraipymus. Šiems apribojimams daro įtaką tokie veiksniai:

testų naudojimas; apskaitos ir vidaus kontrolės sistemos ribotumas (pvz. klaidų galimybė); faktas, kad dauguma audito įrodymų yra labiau įtikinamojo negu sprendžiamojo

pobūdžio.

Auditoriaus atliktas nuomonę formuojantis darbas yra grindžiamas subjektyviais sprendimais, ypač:

a) audito įrodymų rinkimas, pvz., audito procedūrų pobūdžio, laiko, apimties nustatymas;

b) išvadų pagrindimas surinktais įrodymais, pvz., vadovybės vertinimų, rengiant finansinę atskaitomybę, pagrįstumo nustatymas.

Ir kitokie apribojimai gali turėti įtakos įrodymų, tinkamų nuomonei apie finansinę atskaitomybę susidaryti, patikimumui (pvz., sandoriai su susijusiomis šalimis). Šiais atvejais tam tikri standartai numato specialias procedūras, kurios dėl tam tikro tvirtinimų pobūdžio pateikia pakankamus ir tinkamus audito įrodymus, kai nėra:

a) neįprastų aplinkybių, kurioms atsiradus reikšmingų iškraipymų rizika viršija tikėtiną riziką;

b) kitų požymių, patvirtinančių, kad esama reikšmingų iškraipymų.

Atsakomybė už finansinę atskaitomybę

Nors auditorius atsako už nuomonės apie finansinę atskaitomybę suformavimą ir pareiškimą, o įmonės vadovybė - už finansinės atskaitomybės rengimą ir pateikimą, finansinės atskaitomybės auditas neatleidžia vadovybės nuo atsakomybės.

AUDITORIAUS IŠVADA

Auditorius turi peržiūrėti ir įvertinti savo išvadas, pagrįstas audito įrodymais, kurie buvo surinkti siekiant pareikšti nuomonę apie finansinę atskaitomybę.

Atliekant peržiūrą ir vertinant svarstoma, ar finansinė atskaitomybė parengta pagal priimtą finansinės atskaitomybės rengimo tvarką.

Auditoriaus išvadoje turi būti raštu išdėstyta aiški nuomonė apie finansinę atskaitomybę kaip visumą.

Pagrindiniai auditoriaus išvados elementai

Auditoriaus išvadą sudaro šie pagrindiniai elementai:a) pavadinimas;b) adresatas;c) įžanginė pastraipa, kurioje:

įvardinama tikrintoji finansinė atskaitomybė; nurodomi teisės aktai, kuriais vadovaujantis buvo parengta finansinė

atskaitomybė; konstatuojama įmonės vadovybės ir auditoriaus atsakomybė.

d) audito apimties pastraipa (parodomas audito pobūdis): pateikiama nuoroda į Nacionalinius audito standartus; pateikiamas auditoriaus atlikto darbo aprašymas.

e) auditoriaus nuomonės pastraipa, kurioje pareiškiama nuomonė apie finansinę atskaitomybę;

f) auditoriaus išvados dalis apie bendrovės veiklos ataskaitą (taikoma, audituojant akcinę bendrovę, uždarąją akcinę bendrovę, valstybės arba savivaldybės įmonę), kurioje: įvardinama tikrinta veiklos ataskaita, konstatuojant įmonės vadovybės ir

auditoriaus atsakomybę; pareiškiama nuomonė, ar bendrovės veiklos ataskaita atitinka audituotą metinę

finansinę ataskaitomybę. g) išvados data;h) auditoriaus adresas; i) auditą atlikusio auditoriaus parašas; j) audito įmonės vadovo parašas (pasirašoma tuo atveju, jei auditą atliko ne pats

įmonės vadovas).

Auditoriaus išvados forma ir turinys turi atitikti čia išdėstytus bendruosius reikalavimus, nes tai padeda skaitytojui geriau suprasti išvadą ir pastebėti joje pasitaikančias nenumatytas aplinkybes.

Pavadinimas

Auditoriaus išvada turi turėti tinkamą pavadinimą. Pavadinimui tiktų terminas Auditoriaus išvada, nes tokia formuluotė yra naudojama Lietuvos Respublikos Audito įstatyme, kituose teisės aktuose bei tarptautinėje audito praktikoje.

Adresatas

Auditoriaus išvadoje turi būti tinkamai nurodyta, kam ji adresuojama – kaip to reikalauja audito atlikimo sutartis bei įstatymų ir normatyvinių dokumentų nuostatos. Išvada paprastai adresuojama įmonės, kurios finansinę atskaitomybę tikrina nepriklausomas auditorius, akcininkams, valdybai arba steigėjui.

Įžanginė (įvadinė) pastraipa

Auditoriaus išvadoje turi būti tiksliai įvardinta tikrintoji finansinė atskaitomybė, nurodyta tiksli data ir finansinės atskaitomybės laikotarpis, teisės aktai, kuriais grindžiama finansinė atskaitomybė.

Išvadoje turi būti nurodyta, kad už finansinę atskaitomybę atsakinga įmonės vadovybė. Auditorius atsako už savo nuomonės apie audituojamą finansinę atskaitomybę pareiškimą.

Finansinę atskaitomybę rengia įmonės vadovybė ir už ją atsako. Finansinės atskaitomybės rengimas reikalauja, kad vadovybė atliktų svarbius apskaitinius įvertinimus ir vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais bei įmonės apskaitos politika nustatytų tinkamus apskaitos principus ir metodus, kuriuos taikys finansinei atskaitomybei rengti. Auditoriaus atsakomybė - audituoti šią finansinę atskaitomybę, kad pareikštų apie ją savo nuomonę.

Pateikiame pavyzdį, iliustruojantį, kaip visi šie aspektai atsispindi įžanginėje (įvadinėje) pastraipoje:

“Mes atlikome čia pridedamų1 ABC įmonės 20XX 12 31 dienos balanso, ir susijusių 20XX metų pelno (nuostolio) ataskaitos, pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitos, aiškinamojo rašto bei pinigų srautų ataskaitų auditą. Ši finansinė atskaitomybė parengta, vadovaujantis ... (nurodyti teisės akto pavadinimą, pvz.: LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu; LR Įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymas ar pan.). Už šią finansinę atskaitomybę yra atsakinga įmonės vadovybė. Mūsų pareiga, remiantis atliktu auditu, pareikšti savo nuomonę apie šią finansinę atskaitomybę”.

Apimties pastraipa

Auditoriaus išvadoje turi būti nurodyta audito apimtis ir tai, kad auditas atliktas pagal auditą reglamentuojančius Nacionalinius audito standartus. “Apimtis” daro nuorodą į auditoriaus galimybę atlikti tam tikromis aplinkybėmis, jo nuomone, būtinas audito procedūras. Skaitytoją toks apibrėžimas patikina, kad auditas buvo atliktas pagal nustatytus reikalavimus ir esamą praktiką.

Išvadoje turi būti įrašytas teiginys, kad auditas buvo suplanuotas ir atliktas taip, kad suteiktų pakankamą pagrindą teigti, jog finansinėje atskaitomybėje nėra reikšmingų informacijos iškraipymų.

Auditoriaus išvadoje turi būti parašyta, jog atliekant auditą buvo:a) testais ištirti įrodymai, patvirtinantys finansinės atskaitomybės sumas ir

atskleidimus;b) įvertinti apskaitos principai, taikyti rengiant finansinę atskaitomybę;c) ištirti svarbiausi įmonės vadovybės įvertinimai, atlikti rengiant finansinę

atskaitomybę;d) įvertintas bendras finansinės atskaitomybės pateikimas.

Išvadoje turi būti teiginys, kad atliktas auditas suteikia pakankamą pagrindą nuomonei pareikšti.

Pateikiame apimties pastraipos pavyzdį:

“Mes atlikome auditą pagal Nacionalinius audito standartus. Šie Standartai reikalauja, jog mes taip planuotume ir atliktume auditą, kad gautume pakankamą pagrindą tvirtinti, jog finansinėje atskaitomybėje nėra reikšmingų informacijos iškraipymų. Audito metu testais buvo ištirti įrodymai, patvirtinantys finansinės atskaitomybės sumas ir jų atskleidimus. Audito metu buvo įvertinti taikyti apskaitos principai bei vadovybės atlikti reikšmingi įvertinimai, taip pat bendras finansinės atskaitomybės pateikimas pagal

1 Galima nurodyti lapø skaièiø.

nustatytą tvarką. Mes tikime, kad atliktas auditas suteikia pakankamą pagrindą mūsų nuomonei.”

Nuomonės pastraipa

Auditoriaus išvadoje turi būti aiškiai išreikšta auditoriaus nuomonė apie tai, ar finansinė atskaitomybė visais reikšmingais atžvilgiais teisingai atspindi įmonės padėtį pagal finansinės atskaitomybės sudarymo tvarką.

Šalia nuomonės apie visais reikšmingais atžvilgiais teisingai atspindėtą įmonės padėtį, auditoriaus išvadoje taip pat gali prireikti pareikšti nuomonę apie tai, ar finansinėje atskaitomybėje laikomasi kitų svarbių teisės aktų reikalavimų.

Pateikiame visus šiuos dalykus iliustruojantį nuomonės pastraipos pavyzdį:

“Mūsų nuomone, finansinė atskaitomybė visais reikšmingais atžvilgiais teisingai atspindi ABC įmonės 20XX m. gruodžio 31 d. finansinę būklę, 20XX metų veiklos rezultatus bei pinigų srautus pagal ir yra parengta pagal Lietuvos verslo apskaitos standartus.

Išvados dalis apie bendrovės veiklos ataskaitą (taikoma, audituojant akcinę bendrovę, uždarąją akcinę bendrovę, valstybės arba savivaldybės įmonę)

Atliekant auditą akcinėje bendrovėje, uždarojoje akcinėje bendrovėje, valstybės arba savivaldybės įmonėje, auditoriaus išvadoje taip pat turi būti pateikta auditoriaus nuomonė apie bendrovės veiklos ataskaitą, ar ji atitinka audituotą metinę finansinę atskaitomybę. Auditorius turi patikrinti, ar bendrovės veiklos ataskaitoje, lyginant su audituota metine finansine atskaitomybe, nėra reikšmingų neatitikimų.

.

Auditoriaus išvados dalyje apie bendrovės veiklos ataskaitą turi būti tiksliai įvardinta tikrintoji bendrovės veiklos ataskaita, nurodytas laikotarpis ir tai, kad bendrovės veiklos ataskaita yra teikiama kartu su audituota metine finansine atskaitomybe.

Tikrinant bendrovės veiklos ataskaitą, auditoriaus atsakomybė apsiriboja patikrinimu, ar bendrovės veiklos ataskaitoje pateikti duomenys atitinka audituotą metinę finansinę atskaitomybę. Bendrovės veiklos ataskaitoje, be kitos informacijos, taip pat įprastai pateikiami vadovybės ataskaitinių metų veiklos vertinimai, įvardinami bendrovės veiklos planai ir prognozės. Todėl savo išvadoje dalyje apie bendrovės veiklos ataskaitą auditorius turi aiškiai įvardinti, kad už bendrovės veiklos ataskaitą, veiklos planų bei prognozių prielaidas yra atsakinga kliento vadovybė; pažymėti, kad auditorius nepareiškia nuomonės apie vadovybės vertinimus, planus ir prognozių prielaidas, nes tai nėra audito tikslas. Tais atvejais, kai atliekamos specialios užduotys ir, be kitų audito paslaugų, audituojami kliento prognoztiniai planai bei finansinės ataskaitos, auditorius turi vadovautis 14-uoju NAS ir 27-uoju NAS bei pateikti atskirą išvadą ar ataskaitą.

Kai auditorius, tikrindamas bendrovės veiklos ataskaitą, nustato reikšmingus neatitikimus tarp audituotos metinės finansinės atskaitomybės ir bendrovės veiklos ataskaitos, auditorius turi pateikti savo pastabas audituojamos įmonės vadovybei ir pasiūlyti patikslinti bendrovės veiklos ataskaitą. Vadovybei atsisakius tikslinti bendrovės veiklos ataskaitą, auditorius bendrovės veiklos ataskaitos reikšmingus neatitikimus, lyginant su finansine atskaitomybe ir reikšmingą vadovybės

nuomonę apie savo veiklą, neatitinkančią bendrovės finansinių rodiklių, pateikia savo išvadoje, aprašydamas neatitikimus.

Tuo atveju, kai audituojama įmonė, kuriai LR įstatymų nustatyta tvarka yra privaloma paruošti bendrovės veiklos ataskaitą ir pateikti ją auditoriui patikrinimui kartu su metine finansine atskaitomybe, tačiau įmonė to nepadarė ir nustatytu laiku auditoriui nepateikė bendrovės veiklos ataskaitos patikrinimui, taip pat audito paslaugų teikimo sutartyje ar susirašinėjimo su audito įmone ar auditoriumi dokumentuose nenumatė kito bendrovės veiklos ataskaitos pateikimo termino, auditorius turi tai pažymėti išvados dalyje apie bendrovės veiklos ataskaitą.

Pateikiame išvados dalies apie bendrovės veiklos ataskaitą pavyzdžius:

a) audituojama įmonė pateikė auditoriui bendrovės veiklos ataskaitą kartu su metine finansine atskaitomybe:

„Mes atlikome „ABC įmonės“ 20X1 ataskaitinių metų bendrovės veiklos ataskaitos, kuri yra pridedama prie audituotos 20X1 metų finansinės atskaitomybės, patikrinimą. Už šią ataskaitą ir veiklos planų bei prognozių prielaidas atsakinga Bendrovės vadovybė. Mūsų pareiga, remiantis atliktu patikrinimu, pareikšti nuomonę, ar bendrovės veiklos ataskaitoje pateikiami duomenys atitinka metinę finansinę atskaitomybę.

Mūsų patikrinimas apsiribojo Bendrovės veiklos ataskaitos patikrinimu, kad šioje ataskaitoje, lyginant su metine finansine atskaitomybe, nėra reikšmingų neatitikimų. Mes netikrinome Bendrovės veiklos ataskaitos vadovybės vertinimų, ateities planų ir prognozių dalies, nes tai nėra audito tikslas, todėl nepareiškiama nuomonės apie tai.

Remdamiesi atliktu patikrinimu, galime pareikšti, kad 20X1 metų Bendrovės veiklos ataskaitoje nepastebėjome jokių reikšmingų neatitikimų lyginant su Bendrovės 20X1 metų finansine atskaitomybe.“

b) audituojamos įmonės bendrovės veiklos ataskaitoje, kuri buvo pateikta auditoriui kartu su metine finansine atskaitomybe, yra reikšmingų neatitikimų ir įmonės vadovybė atsisako patikslinti bendrovės veiklos ataskaitą:

„Mes atlikome „ABC įmonės“ 20X1 ataskaitinių metų bendrovės veiklos ataskaitos, kuri yra pridedama prie audituotos 20X1 metų finansinės atskaitomybės, patikrinimą. Už šią ataskaitą ir veiklos planų bei prognozių prielaidas atsakinga Bendrovės vadovybė. Mūsų pareiga, remiantis atliktu patikrinimu, pareikšti nuomonę, ar bendrovės veiklos ataskaitoje pateikiami duomenys atitinka metinę finansinę atskaitomybę.

Mūsų patikrinimas apsiribojo Bendrovės veiklos ataskaitos patikrinimu, kad šioje ataskaitoje, lyginant su metine finansine atskaitomybe, nėra reikšmingų neatitikimų. Mes netikrinome Bendrovės veiklos ataskaitos vadovybės vertinimų, ateities planų ir prognozių dalies, nes tai nėra audito tikslas, todėl nepareiškiama nuomonės apie tai.

Remdamiesi atliktu patikrinimu, pareiškiame, kad 20X1 metų Bendrovės veiklos ataskaitos X dalyje (dalyse) nurodyti duomenys reikšmingai neatitinka informacijos, pateiktos Bendrovės 20X1 metų finansinėje atskaitomybėje. ... (Toliau konkrečiai įvardinti, kokie yra reikšmingi neatitikimai arba nurodyti, kurioje metinės finansinės

atskaitomybės dalyje (dalyse) yra nurodyti skirtingi duomenys nei bendrovės veiklos ataskaitos nurodytoje dalyje(dalyse)).“

c) audituojamos įmonės vadovybės iki nustatyto termino nepateikė auditoriui bendrovės veiklos ataskaitos patikrinimui:

„LR įstatymų nustatyta tvarka įmonės vadovybė turi parengti ir pateikti auditoriui patikrinimui 20X1 metų bendrovės veiklos ataskaitą. Mes neatlikome 20X1 metų bendrovės veiklos ataskaitos patikrinimo, nes įmonės vadovybė jos neparuošė ir mums patikrinimui nepateikė.“

Auditoriaus išvados data

Išvadą auditorius turi žymėti audito baigimo dienos data. Tai informuoja skaitytoją, kad auditorius atsižvelgė į tų įvykių ir sandorių, kurie įvyko iki auditoriaus išvadoje nurodytos datos ir apie kuriuos auditorius sužinojo, galimą poveikį finansinei atskaitomybei ir auditoriaus išvadai.

Savo išvadoje auditorius neturėtų nurodyti ankstesnės datos už tą, kurią finansinė atskaitomybė buvo įmonės vadovų pasirašyta ir patvirtinta.

Auditoriaus adresas

Išvadoje turi būti nurodytas miestas, kuriame yra už auditą atsakingo auditoriaus buveinė.

Auditoriaus parašas

Išvada pasirašoma audito įmonės vardu ir auditą atlikusio auditoriaus vardu.

Auditoriaus išvada

Tais atvejais, kai auditorius padaro išvadą, kad finansinė atskaitomybė visais reikšmingais atžvilgiais teisingai atspindi įmonės būklę pagal finansinės atskaitomybės sudarymo tvarką, auditorius pareiškia besąlyginę nuomonę. Tokios nuomonės pareiškimas taip pat parodo, kad rengiant finansinę atskaitomybę buvo atsižvelgta į visus apskaitos principų arba jų taikymo metodų pasikeitimus bei jų poveikį finansinei atskaitomybei.

Toliau pateikiamas viso auditoriaus išvados teksto pavyzdys, apimantis visus anksčiau aptartus pagrindinius elementus. Pateiktame pavyzdyje auditoriaus išvados 4 dalis yra privaloma, tik atliekant auditą akcinėse bendrovėse, uždarosiose akcinėse bendrovėse, valstybės arba savivaldybės įmonėse.

Auditoriaus išvada(Atitinkamas adresatas)

1. Mes atlikome čia pridedamų1 ABC įmonės 20XX 12 31 dienos balanso, ir susijusių 20XX metų pelno (nuostolio) ataskaitos ir pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitos, aiškinamojo rašto bei pinigų srautų ataskaitų auditą už laikotarpį iki 20XX m. gruodžio 31d. Ši finansinė atskaitomybė parengta, vadovaujantis ... (nurodyti teisės akto pavadinimą, pvz.: LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu; LR Įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymas ar pan.). Už šią finansinę atskaitomybę yra atsakinga įmonės vadovybė. Mūsų pareiga, remiantis atliktu auditu, pareikšti savo nuomonę apie šią finansinę atskaitomybę.

2. Mes atlikome auditą pagal Nacionalinius audito standartus. Šie Standartai reikalauja, jog mes taip planuotume ir atliktume auditą, kad gautume pakankamą pagrindą tvirtinti, jog finansinėje atskaitomybėje nėra reikšmingų informacijos iškraipymų. Audito metu testais buvo ištirti įrodymai, patvirtinantys finansinės atskaitomybės sumas ir atskleidimus. Audito metu buvo įvertinti taikyti apskaitos principai bei vadovybės atlikti įvertinimai, taip pat bendras finansinės atskaitomybės pateikimas pagal finansinės atskaitomybės sudarymo tvarką. Mes tikime, kad atliktas auditas suteikia pakankamą pagrindą mūsų nuomonei.

3. Mūsų nuomone, finansinė atskaitomybė visais reikšmingais atžvilgiais teisingai atspindi ABC įmonės 20XX m. gruodžio 31 d. finansinę būklę, 20XX metų veiklos rezultatus bei pinigų srautus ir yra parengta pagal Lietuvos verslo apskaitos standartus.

4. Mes atlikome „ABC įmonės“ 20X1 ataskaitinių metų bendrovės veiklos ataskaitos, kuri yra pridedama prie audituotos 20X1 metų finansinės atskaitomybės, patikrinimą. Už šią ataskaitą ir veiklos planų bei prognozių prielaidas atsakinga Bendrovės vadovybė. Mūsų pareiga, remiantis atliktu patikrinimu, pareikšti nuomonę, ar bendrovės veiklos ataskaitoje pateikiami duomenys atitinka metinę finansinę atskaitomybę.

Mūsų patikrinimas apsiribojo Bendrovės veiklos ataskaitos patikrinimu, kad šioje ataskaitoje, lyginant su metine finansine atskaitomybe, nėra reikšmingų neatitikimų. Mes netikrinome Bendrovės veiklos ataskaitos vadovybės vertinimų, ateities planų ir prognozių dalies, nes tai nėra audito tikslas, todėl nepareiškiama nuomonės apie tai.

Remdamiesi atliktu patikrinimu, galime pareikšti, kad 20X1 metų Bendrovės veiklos ataskaitoje nepastebėjome jokių reikšmingų neatitikimų lyginant su Bendrovės 20X1 metų finansine atskaitomybe.

Audito įmonės pavadinimasAuditą atlikęs auditorius

DataAdresas

1 Galima nurodyti lapø skaièiø.

Modifikuotos išvados

Auditoriaus išvada gali būti modifikuota, kai yra šios situacijos:

Yra dalykų, kurie neturi įtakos auditoriaus nuomonei :

a) dalyko pabrėžimo pastraipa;

Yra dalykų, kurie turi įtakos auditoriaus nuomonei:a) sąlyginė nuomonė;b) atsisakymas pareikšti nuomonę; c) neigiama nuomonė.

Dalykai, kurie turi įtakos auditoriaus nuomonei

Kai kuriomis aplinkybėmis auditoriaus išvada gali būti modifikuota, pridedant dalyko pabrėžimo pastraipą, išryškinančią finansinei atskaitomybei svarbias aplinkybes. Vadovybė šias aplinkybes plačiau aptaria finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte. Dalyko pabrėžimo pastraipos pridėjimas auditoriaus nuomonės nekeičia. Ši pastraipa turi eiti po nuomonės pastraipos ir joje gali būti nurodyta, kad to dalyko pabrėžimas nekeičia besąlyginės auditoriaus nuomonės.

Auditorius turi modifikuoti auditoriaus išvadą, pridėdamas pastraipą apie išryškinančias reikšmingas aplinkybes, susijusius su įmonės veiklos tęstinumo problema.

Auditorius turi apsvarstyti auditorius išvados modifikavimą ir pridėti atskirą pastraipą tada, kai iškyla koks nors reikšmingas netikrumas (ne veiklos tęstinumo problema), kurio sprendimas priklauso nuo tolesnių įvykių ir kuris gali daryti įtaką finansinei atskaitomybei. Netikrumai - tai tokios aplinkybės, kurių baigtis priklauso nuo tolesnių tiesioginiai įmonės nekontroliuojamų veiksmų arba įvykių, galinčių daryti tiesioginį poveikį finansinei atskaitomybei.

Pateikiame auditoriaus išvados dalyko pabrėžimo pastraipos, išryškinančios reikšmingo netikrumo aplinkybes, pavyzdį:

Mūsų nuomone...(toliau - kaip nurodyta nuomonės pareiškimo pastraipos pavyzdyje, žr. 33 paragrafą).Auditoriaus išvadai išliekant besąlyginei, atkreipiame dėmesį į finansinės atskaitomybės aiškinamojo rašto X pastabą. Įmonei yra iškelta byla dėl patentų apsaugos teisių pažeidimo, reikalaujant sumokėti atitinkamą autorių atlyginimą bei kompensuoti patirtus nuostolius. Įmonė savo ruožtu ėmėsi priešpriešinių veiksmų ir šiuo metu vyksta abiejų ieškininių pareiškimų parengiamasis tyrimas bei atliekamos aiškinimosi procedūros. Dabartiniu metu negalima numatyti, kokia bus šių bylų baigtis, ir finansinėje atskaitomybėje nėra padaryta jokių atidėjimų su šių bylų baigtimi susijusiems įsipareigojimams.

Dalyko pabrėžimo pastraipos, išryškinančios veiklos tęstinumo problemą, pavyzdys:

“Dėl xxx Lt nuostolių, kuriuos įmonė patyrė 20XX finansiniais metais, trumpalaikiai įsipareigojimai didesni už trumpalaikį turtą xxx Lt, o bendra įsiskolinimų suma didesnė už bendrą turto sumą XXX Lt. Šie veiksniai, kartu su kitais dalykais, aprašytais aiškinamojo rašto pastabose, kelia abejonių dėl įmonės galimybės tęsti veiklą.”

Paprastai visiškai pakanka, kad rašydamas išvadą auditorius pridėtų dalyko pabrėžimo pastraipą, išryškinančią veiklos tęstinumo ar reikšmingo netikrumo problemas. Išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, situacijose, kai susiduriama su daugeliu finansinei atskaitomybei reikšmingų netikrumų, užuot pridėjęs papildomą pastraipą, auditorius gali nuspręsti iš viso atsisakyti pareikšti nuomonę.

Auditorius gali pridėti dalyko pabrėžimo pastraipą, išryškinančią ne tik finansinę atskaitomybę veikiančias aplinkybes. Jis gali modifikuoti savo išvadą, pridėdamas pastraipą apie aplinkybes, neturinčias poveikio finansinei atskaitomybei. Pavyzdžiui, jei reikia pakeisti kokią nors kitą informaciją dokumente, kuriame pateikta audituotoji finansinė atskaitomybė, ir įmonė atsisako tai daryti; auditorius turėtų apsvarstyti galimybę įrašyti į auditoriaus išvadą dalyko pabrėžimo pastraipą, atkreipiančią dėmesį į tą reikšmingą neatitikimą. Dalyko pabrėžimo pastraipa gali būti įrašoma ir tais atvejais, kai auditorius turi papildomų sutartinių įsipareigojimų pateikti informaciją. Tokia pastraipa pateikiama po nuomonės pastraipos.

Dalykai, kurie daro įtaką auditoriaus nuomonei

Auditorius gali negalėti pareikšti besąlyginės nuomonės dviem žemiau nurodytais atvejais, kai susiklosto aplinkybės, auditoriaus nuomone, esančios arba galinčios būti reikšmingos finansinei atskaitomybei:a) kai ribojama auditoriaus darbo apimtis;b) kai auditorius ir įmonės vadovybė nesutaria dėl pasirinktos apskaitos politikos

priimtinumo, jos taikymo metodų ir finansinės atskaitomybės duomenų atskleidimo pakankamumo.

Kai yra (a) punkte nurodyta aplinkybė auditorius gali pareikšti sąlyginę nuomonę arba atsisakyti ją pareikšti. Punkte (b) aprašytų aplinkybių atveju auditorius gali pareikšti sąlyginę nuomonę arba atsisakyti pareikšti nuomonę. Šios aplinkybės plačiau nagrinėjamos 47–50 paragrafuose.

Sąlyginė nuomonė pareiškiama tada, kai auditorius nusprendžia, kad besąlyginės nuomonės pareikšti negalima, nors nesutarimų su vadovybe arba darbo apimties apribojimų poveikis nėra toks reikšmingas, kad reikalautų neigiamos nuomonės arba atsisakymo pareikšti nuomonę. Reiškiant sąlyginę nuomonę, būtina vartoti žodį “išskyrus” ir nurodyti dalykus, dėl kurių keliamos sąlygos.

Atsisakoma pareikšti nuomonę tada, kai apimties apribojimas yra toks reikšmingas ir svarbus, kad auditorius negali gauti pakankamų ir tinkamų audito įrodymų ir nepajėgia pareikšti nuomonės apie finansinę atskaitomybę.

Neigiama nuomonė pareiškiama tada, kai nesutarimų poveikis yra toks reikšmingas ir svarbus finansinėje atskaitomybėje, kad auditorius nusprendžia, jog sąlyginė nuomonė nepakankamai atskleistų klaidinantį finansinės atskaitomybės pobūdį.

Kiekvienu atveju, kai auditorius pateikia modifikuotą auditoriaus išvadą, joje turi būti aiškiai išdėstytos ir aprašytos visos pagrindinės priežastys ir, jei įmanoma, pateiktas išsamus jų galimo poveikio finansinei atskaitomybei aprašymas. Paprastai ši informacija išdėstoma atskiroje pastraipoje, prieš auditoriaus nuomonės pastraipą. Joje gali būti nuoroda į aiškinamojo rašto informaciją, kurioje plačiau išdėstomas nurodytas dalykas.

Aplinkybės, dėl kurių gali būti modifikuota auditoriaus išvada

Apimties apribojimas

Kartais įmonės vadovybė gali apriboti auditoriaus darbo apimtį (pavyzdžiui, tuo atveju, kai sutarties sąlygose nurodoma, jog auditorius neatliks tam tikros audito procedūros, kuri, auditoriaus nuomone, yra būtina). Tačiau kai siūlomo atlikti darbo apimtis apribojama tiek, kad auditoriaus manymu, gali susidaryti situacija, kurioje auditoriui teks iš viso atsisakyti pareikšti nuomonę, auditorius neturėtų traktuoti tokio susitarimo kaip sutarties atlikti auditą. Be to, auditorius neturėtų sutikti atlikti tokį auditą, kurio sąlygos ribotų įstatymų numatytas auditoriaus pareigas.

Darbo apimtį gali riboti susiklosčiusios aplinkybės (pavyzdžiui, dėl netinkamo užduoties vykdymo laiko auditorius negali dalyvauti inventorizacijoje ir stebėti atsargų skaičiavimo). Darbo apimtį gali tekti apriboti ir tuo atveju, kai, auditoriaus manymu, įmonės apskaitos duomenų nepakanka arba jis neturi galimybių atlikti reikiamų procedūrų. Tokiais atvejais, norėdamas surinkti pakankamus ir tinkamus audito įrodymus auditorius gali atlikti tinkamas alternatyvias procedūras.

Kai auditoriaus darbo apimties apribojimai reikalauja pareikšti sąlyginę nuomonę arba atsisakyti pareikšti nuomonę, jie turi būti aprašyti auditoriaus išvadoje, kartu nurodant ir galimus finansinės atskaitomybės pataisymus, kuriuos galbūt būtų tekę atlikti, jei tokių apribojimų nebūtų buvę.

Aptartus dalykus iliustruoja pavyzdžiai.

Apimties apribojimas - Sąlyginė nuomonė. “Mes atlikome ... auditą ... (toliau - kaip įžanginėje (įvadinėje) pastraipoje, žr. 32 paragrafą).

Išskyrus tai, ką aptariame kitoje pastraipoje, auditą atlikome pagal ... (toliau - kaip apimties pastraipoje, žr.32 paragrafą).

Mes nedalyvavome atliekant inventorizaciją 20XX m. gruodžio 31 d., nes tuomet dar nebuvome paskirti įmonės auditoriais. Dėl įmonės apskaitos duomenų pobūdžio negalėjome gauti mus patenkinančių duomenų apie atsargų kiekius atlikdami kitas audito procedūras.

Mūsų nuomone, išskyrus tuos koregavimus, kurie galbūt būtų reikalingi, jei turėtume mus patenkinančius duomenis apie atsargų kiekius, finansinė atskaitomybė visais reikšmingais atžvilgiais teisingai atspindi (toliau - kaip auditoriaus išvados pastraipoje, žr. 32 paragrafą).

Apimties apribojimas - Atsisakymas pareikšti nuomonę

“Mes buvome pasamdyti atlikti čia pridedamų ABC įmonės 20XX 12 31 dienos balanso ir susijusių 20XX metų pelno (nuostolio) ataskaitos, pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitos, aiškinamojo rašto bei pinigų srautų ataskaitų auditą. Už šią finansinę atskaitomybę yra atsakinga įmonės vadovybė. (Praleidžiamas sakinys, nusakantis auditoriaus atsakomybę.)

(Pagal aplinkybes pastraipa apie audito apimtį gali būti arba praleista, arba pakoreguota).

(Įrašoma papildoma pastraipa apie apimties apribojimą:)Mes negalėjome dalyvauti visų esamų atsargų inventorizacijoje ir patvirtinti gautinas sumas dėl įmonės įvestų mūsų darbo apimties apribojimų.

Dėl ankstesnėje pastraipoje nurodytų dalykų mes atsisakome pareikšti nuomonę apie finansinę atskaitomybę.

Nesutarimai su vadovybe

Auditorius ir įmonės vadovybė gali nesutarti dėl pasirinktos apskaitos politikos priimtinumo, jos taikymo metodų ir finansinės atskaitomybės duomenų atskleidimo pakankamumo. Jeigu tokie nesutarimai reikšmingi finansinei atskaitomybei, auditorius turi pareikšti sąlyginę arba neigiamą nuomonę.

Aptartus dalykus iliustruoja pavyzdžiai.

Nesutarimai dėl apskaitos politikos - Netinkamas apskaitos metodas – Sąlyginė nuomonė.

“Mes atlikome ... auditą ... (toliau - kaip įžanginėje (įvadinėje) pastraipoje, žr. 32 paragrafą).

tlikome auditą pagal ... (toliau - kaip apimties pastraipoje, žr.32 paragrafą).

Kaip nurodoma finansinės atskaitomybės aiškinamojo rašto X pastraipoje, finansinėje atskaitomybėje nepateikti duomenys apie nusidėvėjimą. Tokia praktika, mūsų nuomone, prieštarauja nustatytai tvarkai. Pagal tiesinį nusidėvėjimo skaičiavimo metodą, 20XX metų nusidėvėjimas turėtų sudaryti xx Lt, taikant metinį 5% tarifą pastatams ir 20% tarifą įrangai. Todėl sukaupto nusidėvėjimo xxx Lt suma turėtų būti sumažintas ilgalaikis materialusis turtas ir atitinkama, xx Lt ir xxx Lt sumomis padidintas įmonės ataskaitinių ir ankstesniųjų metų nuostolis.

Mūsų nuomone, išskyrus poveikį, kurį finansinei atskaitomybei turėtų ankstesnėje pateiktoje pastraipoje išdėstyti dalykai, finansinė atskaitomybė visais reikšmingais atžvilgiais teisingai atspindi ... (toliau - kaip pateikta auditoriaus išvados pastraipoje ( žr. 32-tą paragrafą)”.

Nesutarimai dėl apskaitos politikos - Nepakankamas atskleidimas – Sąlyginė nuomonė

“Mes atlikome ... auditą ... (toliau - kaip įžanginėje pastraipoje, žr. 32 paragrafą).

tlikome auditą pagal ... (toliau - kaip apimties pastraipoje, žr.32 paragrafą).

20XX m. sausio 15 d. įmonė išleido xxx Lt vertės obligacijų emisiją gamyklos išplėtimui finansuoti. Susitarimas dėl obligacijų emisijos apriboja būsimų dividendų išmokėjimą po 20XX m. gruodžio 31 d. Mūsų nuomone, laikantis X reikalavimų, šią informaciją būtina atskleisti.

Mūsų nuomone, išskyrus ankstesnėje pastraipoje nurodytą praleistą informaciją, finansinė atskaitomybė visais reikšmingais atžvilgiais teisingai atspindi ... (toliau - kaip išvados pastraipoje, žr. 32 paragrafą).

Nesutarimai dėl apskaitos politikos - Nepakankamas atskleidimas - Neigiama nuomonė.

“Mes atlikome ... auditą ... (toliau - kaip įžanginėje (įvadinėje) pastraipoje, žr. 32 paragrafą). tlikome auditą pagal ... (toliau - kaip apimties pastraipoje, žr.32 paragrafą). (Nesutarimus aprašanti pastraipa ar pastraipos).

Mūsų nuomone, dėl ankstesnėse pastraipose išdėstytų dalykų poveikio finansinė atskaitomybė teisingai neatspindi ABC įmonės 200XX metų gruodžio 31 dienos finansinės padėties, 20XX metų veiklos rezultatų ir pinigų srautų bei neatitinka bendrųjų apskaitos principų.