VILNIAUS UNIVERSITETAS TEISS FAKULTETAS Konstitucins ir administracins teiss katedra

Aprobuota Katedros 2008 m. sausio 26 d. posdyje Protokolo Nr. 14

KONSTITUCIN TEIS Dalyko programa

Pareng: prof. dr. E. ileikis doc. dr. A. Normantas

2008

Dalyko tikslas supaindinti su Lietuvos Respublikos konstitucins teiss pagrindais, su jais susijusiomis praktinmis problemomis, nagrintomis Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme, ir diskutuotinais teoriniais moksliniais klausimais. Taigi siekiama perteikti 1992 m. Konstitucijos bei j detalizuojani statym nuostatas, atskleisti i nuostat aikinimo bei taikymo problemas pagal atitinkamus Konstitucinio Teismo aktus. Nagrinjamos konstitucins normos, jomis tvirtintos mogaus teiss ir laisvs bei j apsaugos ar ribojimo principai, pagrindini konstitucinio lygmens valstybs institucij Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybs ir Konstitucinio Teismo teisins padties pagrindai. Konstitucins teiss dalykas yra privalomas dienini studij studentams (I kurso pavasario semestre), neakivaizdini studij studentams, pasirinkusiems 4 met studijas (I kurso rudens semestre) ir 5 met studijas (II kurso rudens semestre). Dalyko apimtis dienini studij studentams skiriamos 48 valandos paskait ir 32 valandos seminar; neakivaizdini studij studentams 48 valandos paskait (bendr 4 ir 5 met studij studentams) ir po 10 valand seminar (atskirai pasirinkusiems 4 met ir 5 met studijas, i viso 20 valand). Kredit skaiius 4. Studij rezultat vertinimo forma ir ris dalyko pabaigoje laikomas egzaminas ratu arba ratu ir odiu (konkretus bdas, taip pat testo ar isamiau atsakytin 410 klausim variantas pasirenkamas dstytojo nuoira ir praneamas i anksto). Prie laikant egzamin dienini studij studentai privalo ilaikyti kolokvium ir bti atsiskait u seminarus, kuriuose taikoma kaupiamojo balo sistema (paprastai iki 2 bal), neakivaizdini studij studentai laikytis aktualioje studij programos redakcijoje nurodyt reikalavim.

1 tema. Lietuvos Respublikos konstitucins teiss samprata.1. Konstitucins teiss svoka (samprat vairov), reglamentavimo dalykas (sritis), metodai (bdai).Konstitucin teis - nacionalins teiss sritis - paprastai suprantama kaip sistema teiss norm, nustatani valstybs organizacij, vieosios valdios (i esms - valstybs valdios) organizavim ir jos gyvendinimo pagrindus, taip pat asmens ir valstybs santyki pagrindus. Konstitucins teiss" svokos sitvirtinim Lietuvoje reikt sieti su M. Romerio taka. Tarpukariu VDU TF dstoma teiss mokslo disciplina pagal Universiteto statut buvo vadinama valstybine teise". Taiau M. Rmeris ir savo paskaitose, ir mokslo darbuose j vadino konstitucine teise". Teisinje literatroje svoka konstitucin teis vartojama keliais aspektais: 1. Kai svoka konstitucine teis" vartojama konstitucijoje - pagrindiniame alies statyme - tvirtintoms asmen subjektinms teisms apibdinti, turima galvoje teisinio santykio dalyvio galimas (leistinas) elgesys, t.y. jo galimyb vienaip ar kitaip elgtis. 2. Svoka konstitucin teis" vartojama ir objektyviosios teiss (t.y. alyje galiojanios teiss norm sistemos) tam tikrai sriiai apibdinti. iuo atveju konstitucin teis suvokiama kaip tam tikroje alyje galiojani teiss norm, reguliuojani tam tikr visuomenini santyki srit, visuma 3. Svoka konstitucine teis" gali reikti ir vien i teiss moksl (t.y. visum mokslo ini, teorij, koncepcij, mokym), kuris tiria ir konstitucines teiss normas, ir j gyvendinimo praktik, ir konstitucini teisini idj pasaul. 4. Ir pagaliau ketvirtuoju atveju konstitucin teis" reikia studij disciplin, t.y. special kurs, dstom studentams teisininkams auktojoje mokykloje. Konstitucin teis kaip studij disciplina yra glaudiai susijusi su konstitucins teiss mokslu, remiasi jo pasiekimais. inoma, mokymo disciplina vis konstitucins teiss mokslo problem negali aprpti, supaindina tik su pagrindinmis. Normantas dar papildomai iskiria kelet sampratos aspekt: 1. Mano teis elgtis taip, kaip man leidia konstitucija t.y. mano subjektin teis; 2. KT kaip viena i vieosios teiss srii. Poveikio (reglamentavimo) dalykas (sritis). Galtume tvirtinti, kad dominuoja poiris, jog konstitucin teis reguliuoja dvi dideles visuomenini santyki grupes. Konstitucins teiss normos nustato 1) valstybs organizacij, vieosios valdios institucij sistem ir jos veiklos pagrindus, taip pat 2) (tuo aikinamas konstitucinio reguliavimo prasmingumas) tvirtina asmens ir valstybs tarpusavio santyki pagrindus, t.y. asmens pagrindines teises ir laisves bei pareigas. Metodai, bdai. KT taikomi vairs reguliavimo bdai. KT normos nustato teises ir pareigas, atsakomyb, leidim ir draudim. KT normose tvirtinami vairi valstybs valdios institucij galiojimai (LRK 67 str.). KT taikomas pareigojimas (LRK 71 str.), draudimas (LRK 21 str.3 d.), leidimas (LRK 61 str.). Atsivelgiant naudojam teisinio poveikio bd derinius, iskiriami du teisinio reguliavimo metodai: imperatyvinis ir dispozityvinis. Imperatyviniam metodui bdinga grietas privalomumas, teisinio santykio dalyvi (subjekt) tarpusavio santykiai grindiami subordinacija- pavaldumu, teisinio santykio dalyviai neturi pasirinkimo laisvs, jie privalo elgtis kaip nustatyta teiss norm. Dispozityvijam.metodui bdinga teisini santyki dalyvi lygybs pripainimas, teisini santyki dalyvi savarankikumas ir galimyb pasirinkti tam tikr elgesio model. KT vyrauja imperatyvinio pobdio reguliavimas

2. Konstitucins teiss normos, j rys ir ypatumai (konkrei Konstitucijos nuostat pavyzdiai). Konstituciniai principai. Konstitucijos nuostatos. Teiss spraga (atsivelgiant Konstitucinio Teismo pateikt samprat).2. KT normos KT kaip objektyviosios teiss sritis paprastai suprantama kaip reguliuojani tam tikrus visuomeninius santykius

teiss norm sistema. Sistem sudaro daugyb tarpusavyje susijusi element dali. Konstitucin teiss norma tai visiems privaloma bendro elgesio taisykl, valstybs prievartos priemonmis saugoma nuo paeidim ir reguliuojanti valstybs organizacij, vieosios valdios organizavim ir jos gyvendinimo pagrindus, o taip pat svarbiausius asmens ir valstybs tarpusavio santykius. Svarbiausieji Konstitucini teiss norm ypatumai: 1. Konstitucins teiss normos reguliuoja specifin visuomenini santyki srit. Jos nustato valstybs organizacijos, vieosios valdios organizacijos ir funkcionavimo pagrindus, taip pat reguliuoja valstybs ir asmens svarbiausius santykius. Btent specifinis reguliavimo objektas leidia konkrei norm priskirti konstitucins teiss sriiai. 2. Konstitucins teiss normoms, bdinga pirminis pobdis. J pagrindu kuriama valstybs valdios institucij sistema, nustatomas valstybs valdios institucij statusas, iomis normomis grindiama i institucij veikla, jos lemia ir asmens padt. 3. Konstitucins teiss normos, nustatydamos valstybes organizacijos, vieosios valdios organizavimo ir gyvendinimo, asmens ir valstybs santyki pagrindus, neretai nustato ir kit srii teisini santyki reguliavimo pradus. Antai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str. 3 d. Nustatyta, kad valstyb reguliuoja kin veikl taip, kad ji tarnaut tautos gerovei. i nuostata yra imperatyvas teiskrai kini santyki srityje. Remiantis konstitucins teiss normomis, nustatoma asmens teisin padtis civilins, darbo, administracins, baudiamosios, baudiamojo ir civilinio proceso bei kit teiss ak reguliuojamuose santykiuose. Konstitucins teiss normos vis teiss sistem vienijanios normos. 4. Konstitucins teiss normoms bdinga specifiniai tvirtinimo altiniai. Svarbiausios, daranios didiausi tak teiss sistemai, normos yra idstytos Konstitucijoje svarbiausiame alies statyme, teiss altini altinyje. Kitos konstitucins teiss normos yra idstytos ir konstituciniuose statymuose, ir aukiau nurodytus santykius reguliuojaniuose statymuose bei postatyminiuose aktuose, taip pat kituose konstitucins teiss altiniuose. 5. Konstitucins teiss normos, idstytos alies Konstitucijoje, yra aukiausios teisins galios. ias normas turi atitikti visos kitos teiss normos. 6. Konstitucinje teisje yra daug norm, kurios formuluojamos tik paia bendriausia prasme. i norm gyvendinimas yra sudtingas. Neretai tik panaudojus vairius aikinimo metodus, galima isiaikinti normos turin. Neretai reikia priimti kitas teiss normas, kurios detalizuot, konkretint ar ivystyt konstitucins teiss normose tvirtint itin abstrakiai ar lakonikai suformuluot taisykl. 7. Konstitucins teiss normoms daniausiai bdinga imperatyvumas. Dispozicini norm ioje teiss srityje yra kur kas maiau. 8. Konstitucins teiss norm reguliuojam teisini santyki subjektai ypatingi. Tai ir valstyb apskritai, ir tauta, ir valstybs valdios institucijos, ir piliei susivienijimai, ir individai (pilieiai, usienieiai ir t.t.). 9. Konstitucins teiss normos isiskiria savo stabilumu (lyginant su kit teiss srii normomis). Daugelis konstitucins teiss norm, idstyt Konstitucijoje ar konstituciniuose statymuose, yra priimamos, keiiamos ir naikinamos sudtingesne nei daugelis kit norm tvarka. Rys. Konstitucins teiss norm klasifikavimas, t.y. i norm suskirstymas vairias grupes remiantis tam tikrais kriterijais, sietinas su konstitucins teiss samprata apskritai. 2)Pagal teiss altinius, kuriuose jos idstytos: a) konstitucins teiss normos, tvirtintos Konstitucijoje; b) konstitucins teiss normos, tvirtintos statymais; c) konstitucins teiss normos, tvirtintos postatyminiais aktais; d) konstitucins teiss normos, tvirtintos kitais konstitucins teiss altiniais. 3)Pagal galiojimo trukm: a) pastovias - KT norma galioja iki jos oficialaus panaikinimo, o laikin KT norm galiojimo trukm nustatyta. Antai LR Konstitucijos 153 str. nustatyta, kad kai LR Konstitucija bus priimta referendumu, LR Seimas iki 1993 m. spalio 25 d. 3/5 vis Seimo nari bals dauguma gali pakeisti LR Konstitucijos nuostatas, kurios yra 47, 55, 56 str., 58 str. 2 d. 2 p., 65, 68. 69 str., 84 str. 11 ir 12 p., 87 str. 1 d., 96, 103, 118 straipsniuose, 119 str. 4 d. Taigi ia norma Seimas galjo pasinaudoti tik labai tiksliai apibrt laiko tarp - nuo LR Konstitucijos sigaliojimo iki 1993 m. spalio 25 d. b) laikinas

c) iskirtines - KT normos galioja tik nepaprastosios ar karo padties metu. vedus karo ar nepaprastj padt, laikinai ribojamos tiess ir laisvs, nurodytos LR Konstitucijos 145 str. 4)Pagal normomis tvirtint elgesio taisykli privalomum KTN skirstomos: a) imperatyvias - KT normos nustato kategorikas, tiksliai apibrtas, elgesio taisykles. Teisini santyki dalyviai j pakeisti negali. Imperatyvi norm pavyzdiais galt bti LR Konst. 68 str. 2 d. norma nustatanti, kad Seimas privalo svarstyti 50 000 piliei, turini rinkim teis, pateikt Seimui statymo projekt, arba Konstitucijos 83 str. 2 d. norma nustatanti, kad asmuo, irinktas Prezidentu, turi sustabdyti savo veikl politinse partijose ir politinse organizacijose iki naujos Prezidento rinkim kampanijos pradios. b) dispozityvias - norm taisykls leidia teisi subjektams jomis pasinaudoti ar nepasinaudoti. Pav. Konst. 61 str. 2 d. norma, numatanti, kad sesijos metu ne maiau nei 1/5 Seimo nari gali pateikti interpeliacij Ministrui Pirmininkui ar ministrui (taiau gali tokios interpeliacijos ir nepateikti, nes norma leidia pasirinkti elgesio variant). 5)Pagal norm paskirt teisinio reguliavimo mechanizme KT skirstomos : a) materialisias - ios teiss normos reguliuoja socialinius santykius, nustato i santyki dalyvi teises ir pareigas, o proceso normas tvirtina materialiose teiss normose nustatyt teisi gyvendinimo ir gynybos tvarka, taip pat valstybs institucij ar pareign veikimo taikant teiss normas tvarka. Kons. 67 str. 2 p. nustatyta, kad Seimas leidia statymus. Tai materialioji norma. b) proceso io tipo normomis reikt laikyti daugum Seimo statuto norm - pvz, V dalis statym leidybos procedra". 6)Pagal vaidmen reguliuojant visuomeninius santykius a) reguliacins - nustatanios visuomenini santyki dalyvi teises ir pareigas b) apsaugins - sauganios reguliacines normas. 7)Pagal teiss normose idstyt taisykli pobd: a) pareigojamosios - nustato pareig atlikti tam tikrus veiksmus Konst 53 str. 3 d. Valstyb ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplink nuo kenksming poveiki". b) draudianios - Konst. 21 str. 3 d.Draudiama mog kankinti, aloti, eminti jo orum, iauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes". c) galinanios. Konst. 32 str. 1 d. Pilietis gali laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamj viet Lietuvoje, gali laisvai ivykti i Lietuvos" 8) Pagal formuluojam taisykli pobd. a) bendrosios - formuluoja teisinius principus, tikslus, udavinius; Kons. 18 str. norma mogaus teiss ir laisvs yra prigimtins". b) konkreiosios konstitucins teiss normos - numato teisini santyki dalyvi teises ir pareigas Teiss spraga. Teiss spraga - toks atvejis, kai jam apibrti ir reglamentuoti nra jokio teiss akto. Apskritai tuo atveju nra numatyta jokio teisinio reguliavimo. KT spraga dar vadinama legislatyvin omisija. Normantas minjo, kad KT tyr byl, kuomet pareikjas prao itirt, ar tam tikro teisinio reguliavimo nebuvimas neprietarauja tam, kas numatyta konstitucijoje. I konstitucijos seka, kad toks teiss aktas turi bti ir jo nebuvimas laikomas antikonstituciku.

3. Konstitucins teiss institutai ir su j samprata, susijusi su Konstitucinio Teismo (1998 02 18 ir 2003 12 30) nutarimais.3. KT institutai Konstitucins teiss institutas tai konstitucins teiss norm grup, jungianti normas, reguliuojanias vienarius ar giminingus visuomeninius santykius..Taigi teiss normos institutus jungiamos pagal j reguliavimo objekt. Konstitucinje teisje galime iskirti mogaus teisi ir laisvi, pilietybs, valstybs vadovo, parlamento, vyriausybs, savivaldos, rinkim teiss ir pan. institutus. Institutai gali bti skirstomi paprastus ir sudtingus (jie dar vadinami kompleksiniais ar generaliniais). Paprasti institutai nra skirstomi atskirtus junginius ( pav. Prezidento institutas), o sudtingus institutus sudaro poinstituiai.

Kaip pavyzdys gali bti mogaus teisi ir laisvi institutas, kur sudaro pilietini, politini, ekonomini, socialini ir kultrini teisi ir laisvi poinstituiai. iuos poinstituius galima skirstyti dar maesnes grupeles. 2003 12 20 KT nutarimas dl pilietybs suteikimo J. Borisovui. Konstatuojamoje dalyje apibrus, kad nra toki prezidento, vyriausybs, seimo ir kt institucij akt, kuri KT negalt tirti dl j neatitikties konstitucijai, detaliai nagrinjamas LR pilieio institutas. Apibriamas, koks asmuo laikoma LR pilieiu, kokiais pagrindais, aptariami bdai, kada Respublikos Prezidentas turi teis suteikti Lietuvos Respublikos pilietyb iimties tvarka, t. y. netaikant asmeniui Pilietybs statymo 12 straipsnyje nustatyt bendr pilietybs suteikimo (natralizacijos) slyg. Paymtina, kad nei Konstitucijoje, nei Pilietybs statyme nra nustatyta, kas laikytina nuopelnais Lietuvos valstybei. Pagal galiojant teisin reguliavim tai, ar usienio valstybs pilietis arba asmuo be pilietybs yra nusipelns Lietuvos valstybei, sprendia tik Respublikos Prezidentas. Konstatuojama, kad usienio valstybs pilietis ar asmuo be pilietybs, kuris prao suteikti jam Lietuvos Respublikos pilietyb iimties tvarka, turi turti nuopeln ne bet kokiam subjektui, bet btent paiai Lietuvos valstybei. Pagal Pilietybs statymo 16 straipsnio 1 dal nuopelnai valstybei yra btina slyga, kad atsirast ne bet koks, o ypatingas asmens ir valstybs ryys, t. y. nuolatinis asmens ir valstybs teisinis ryys, asmens naryst Tautoje ir valstybje, kuriuos ireikia pilietyb, todl Pilietybs statymo prasme asmuo turi bti nusipelns nebent kuriam subjektui, bet paiai Lietuvos valstybei. Nei i Konstitucijos, nei i Pilietybs statymo, nei i kit statym neiplaukia, kad Lietuvos Respublikos pilietyb gali bti gyjama u kam nors suteikt finansin, materiali ar kitoki param, taigi nusiperkama. Pilietybs santyki atsiradimo kontekste nuopelnai valstybei negali bti matuojami vien kuriam nors subjektui perduotais (paaukotais) pinigais ar kitokia parama. Pilietybs statymo prasme nuopelnais Lietuvos Respublikai laikytina tik tokia asmens veikla, kuria asmuo ypa reikmingai prisideda prie Lietuvos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos galios ir jos autoriteto tarptautinje bendruomenje didinimo, kai akivaizdu, jog asmuo jau yra integravsis Lietuvos visuomen. 1998 02 18 KT nutarimas savivaldybi byla konstatuojamoje dalyje apibriamas administracinis LR suskirstymas teritorinius vienetus tai apskritys ir savivaldybs. emutiniams (t. y. pirmosios pakopos) vienetams Konstitucija laiduoja savivaldos teis, auktesniuosiuose (t. y. antrosios pakopos) administraciniuose vienetuose valdym organizuoja Vyriausyb. Savivaldybs yra LR teritorijos administracinis vienetas, kur valdo jos gyventoj bendruomens irinktos savivaldos institucijos pagal LR vietos savivaldos statym ir kitus statymus. Savivaldyb sudaroma i gyvenamj vietovi. Pagrindiniai savivaldybs steigimo kriterijai yra jos pasirengimas tvarkyti ir priirti savo aplink, komunalin k, teikti gyventojams paslaugas ir vykdyti kitas funkcijas, numatytas LR vietos savivaldos statyme. Apskritis yra LR teritorijos auktesnysis administracinis vienetas, kurio valdym organizuoja LR Vyriausyb pagal LR apskrities valdymo statym ir kitus statymus.Apskritis sudaroma i savivaldybi teritorij,pasiymini socialini, ekonomini ir etnokultrini interes bendrumu. Konstitucijoje vietos savivalda tvirtinama kaip savaveiksmikumo pagrindais veikianti vietin vieojo administravimo sistema, kuri tiesiogiai nra pavaldi valstybs valdios institucijoms.(atskiras institutas) Konstitucini norm analiz leidia iskirti iuos konstitucinius vietos savivaldos principus: atstovaujamosios demokratijos, vykdomj institucij atskaitingumo atstovybei, savivaldybi veiklos laisvs ir savarankikumo pagal statymo apibrtas ribas, savivaldybs ir valstybs interes derinimo.

4. Konstitucini teisini santyki svoka, turinys, ypatumai. Konstitucini teisini santyki subjektai (konkrei Konstitucijos nuostat nuorodos). Konstitucini teisini santyki klasifikavimas, j atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai (atsivelgiant Konstitucijos 63 str., 88 str. ir 115 str.).4. KT santykiai Svoka - Konstituciniai teisiniai santykiai (KTS) - tai konstitucini teiss norm sureguliuoti visuomeniniai santykiai, kuri dalyviai turi tam tikras teises ir teisines pareigas. KTS, bdami viena i teiss reguliuojam santyki ri, turi bendr visiems teisiniams santykiams poymi: ie santykiai atsiranda teiss norm pagrindu, jie yra faktinio visuomeninio santykio teisin iraika; teisiniai santykiai yra i santyki dalyvi teiss norm pagrindu atsirad ryiai; tai teisiniai ryiai tarp konkrei subjekt; tai smoningi,

valios santykiai, pagaliau, teisinio santykio dalyvi subjektins teiss ir teisins pareigos gyvendinimas yra garantuotas valstybs prievarta. Konstituciniai teisiniai santykiai atsiranda gyvendinant konstitucins teiss normas, nustatanias valstybs organizacij, vieosios valdios organizavim ir gyvendinim, taip pat asmens ir valstybs santyki pagrindus. KTS objektas - socialins vertybs. Jos yra tvirtintos Konstitucijoje ir kituose konstitucins teiss altiniuose. Tai tokios vertybs, kaip prigimtins mogaus teiss ir laisvs, Tautos ir valstybs suverenitetas, demokratija, politinis pliuralizmas ir daugiapartikumas ir t.t. KTS dalyviai yra labai vairs asmenys, kuriems KT normos suteikia galimyb gyvendinti KT bei vykdyti konstitucines pareigas. KTS subjektai yra: 1. Fiziniai asmenys. Tai LR pilieiai(28 str.), usienieiai (a) usienio valstybi pilieiai, b) asmenys be pilietybs), taip pat asmenys su dviguba pilietybe. Jie turi tam tikras konstitucins teiss norm nustatytas teises ir pareigas (vairi subjekt kategorij teiss ir pareigos nra vienodos). Subjektais gali bti ir tam tikros fizini asmen grups (antai 300 tkstani piliei, turini rinkim teis, gali reikalauti, kad bt skelbiamas referendumas; 50 tkstani piliei, turini rinkim teis, gali teikti Seimui statymo projekt; priklausantys tautinms bendrijoms pilieiai turi teis puoselti savo kalb, kultr, paproius ir pan.). 2. Socialins bendrijos. Tai Tauta (2 str.), kuriai priklauso suverenitetas, kuri aukiausi suvereni gali vykdo tiesiogiai ar per demokratikai irinktus savo atstovus, taip pat administracini teritorini vienet gyventojai LR pilieiai, dalyvaujantys renkant savivaldos institucijas(4 str.). 3. Lietuvos valstyb (Lietuvos Respublika). 4. Seimas, Respublikos Prezidentas, Vyriausyb, teismai bei kt.valstybs valdios institucijos.(5 str. ) 5. Vietos savivaldos institucijos. (120 str.) 6. Visuomenins organizacijos ir susivienijimai (politins partijos ir politins organizacijos, visuomenins organizacijos, profesins sjungos, religins bendrijos ir kt.). 7. Atstovaujamj institucij deputatai (Seimo nariai, savivaldybi taryb nariai). Daniausiai sukurti, pakeisti, panaikinti KTS galima tik remiantis keliais teisiniais faktais. KTS pasikeiia: 1.pasikeitus teisini santyki turiniui; 2.pasikeitus teisini santyki subjektui; 3.pasikeitus teisini santyki objektui.

KTS pasibaigia: 1.teisini santyki subjekto valia; 2.kompetentingos institucijos sprendimu; 3.automatikai; 4.inykus bent vienam i teisini santyki subjekt; 5.inykus teisini santyki objektui. KTS klasifikavimas: 1.pagal KTS-kius reguliuojanias normas: materialieji ir procesiniai. 2.pagal norm privalomum: i dispozicini norm kyla koordinaciniai, o i imperatyvij norm subordinaciniai TS.KT-je dominuoja subordinaciniai. 3.reguliaciniai ir apsauginiai TS. 4.Bendrieji (atsiranda bendriausio pobdio TN pagrindu) ir konkretieji (atsiranda konkreiosios TN pagrindu, i santyki subjektai, j teiss ir pareigos yra tiksliai apibrtos) TS. 5.Pagal teisi ir pareig pasiskirstym KTS gali bti: paprastieji (vienas subjektas turi teis, o kitas pareig), sudtingieji (kai abu santyki subjektai turi ir teises ir pareigas).

6.Pagal TS subjekt pareigas galima skirti aktyviuosius (kuri dalyviai turi atlikti tam tikrus teigiamus veiksmus) ir pasyviuosius (kuri dalyviai privalo neatlikti tam tikr veiksm) TS. KTS pasibaigimo pagrindai: 63 straipsnis Seimo nario galiojimai nutrksta, kai: 1) pasibaigia galiojim laikas arba susirenka pirmj posd pirmalaikiuose rinkimuose irinktasis Seimas; 2) jis mirta; 3) atsistatydina; 4) teismas pripasta j neveiksniu; 5) Seimas panaikina jo mandat apkaltos proceso tvarka; 6) rinkimai pripastami negaliojaniais arba iurkiai paeidiamas rinkim statymas; 7) pereina dirbti arba neatsisako darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis; 8) netenka Lietuvos Respublikos pilietybs. 88 straipsnis Respublikos Prezidento galiojimai nutrksta, kai: 1) pasibaigia laikas, kuriam jis buvo irinktas; 2) vyksta pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai; 3) atsistatydina i pareig; 4) Respublikos Prezidentas mirta; 5) Seimas j paalina i pareig apkaltos proceso tvarka; 6) Seimas, atsivelgdamas Konstitucinio Teismo ivad, 3/5 vis Seimo nari bals dauguma priima nutarim, kuriuo konstatuojama, kad Respublikos Prezidento sveikatos bkl neleidia jam eiti savo pareig. 115 straipsnis Lietuvos Respublikos teism teisjai atleidiami i pareig statymo nustatyta tvarka iais atvejais: 1) savo noru; 2) pasibaigus galiojim laikui arba sulauk statyme nustatyto pensinio amiaus; 3) dl sveikatos bkls; 4) irinkus kitas pareigas arba j sutikimu perklus kit darb; 5) kai savo poelgiu paemino teisjo vard; 6) kai siteisja juos apkaltin teism nuosprendiai.

5. Lietuvos Respublikos konstitucins teiss sistema. Konstitucins teiss vieta Lietuvos

Respublikos teiss sistemoje. Konstitucins teiss ir kit teiss ak sveika (konkrets pavyzdiai). Konstitucionalizacijos samprata.6. Konstitucins teiss sistema. Konstitucin teis - centrin nacionalins teiss sritis, reguliuoja svarbiausius visuomeninius santykius, tvirtina visos teiss sistemos krimo principus. Taigi konstitucin teis nustato ir kit teiss sistemos srii teisinio reguliavimo pradus. Nustatydama asmens teisin status, valstybs valdios institucij sistem, j veiklos kryptis ir valdios gali ribas, konstitucin teis, taip pat tvirtina ir visuomens gyvenimo svarbiausius principus. Visuotinai pripastamas konst. teiss kaip vis teis integruojani norm turin, taip pat j primim ruoianios dalies vaidmuo. Konstitucin teis sudaro normos, reguliuojanios valstybs organizacij, valstybs valdios institucij sistem ir jos veiklos pagrindus, asmens ir valstybs santykius. Neabejotina, kad tai yra svarbiausi santykiai visuomenje. Nuo i santyki srii sureguliavimo priklauso vis kit santyki reguliavimo kryptis. Teisinje literatroje pabriama, kad KT tenka ypatinga vieta teiss sistemoje. Tai centrin teiss sistemos sritis, reguliuojanti reikmingiausius visuomeninius santykius ir tvirtinanti teiss krimo principus. Todl galima tvirtinti,

jog KT yra fundamentin teiss sistemos sritis - ji kompleksikai reguliuoja svarbiausius visuomens gyvenimo klausimus. Ji nustato teisinio reguliavimo pagrindus ir kitoms teiss sistemos sritims. Todl KT tenka vis teiss sistem integruojantis vaidmuo. Toks KT pobdis neleidia jos vardyti kaip vienos i teiss ak, turinios grietai apibrt reguliavimo objekt. Konstitucins teiss vietai teiss sistemoje apibdinti labiau tinka pagrindins teiss srities, teiss sistemos branduolio pavadinimai. Konstitucins teiss - teiss sistemos branduolio, jos pagrindins ir vis sistem integruojanios dalies vaidmen lemia keletas aplinkybi. Pirma - konstitucins teiss reguliuojam santyki svarba visuomens gyvenime. Valstyb, valstybs valdios institucij sistema, vieosios valdios gyvendinimas, asmens santyki su valstybe prad tvirtinimas fundamentals dalykai, slygojantys daugel kit teisinio reguliavimo srii. statymo nustatyta tvarka visuomens poreikiams ir teisingai u j atlyginant, yra vienas i civilini teisini santyki reguliavimo pagrind. Teisjo ir teism, vykdani teisingum, nepriklausomumo principas, tvirtintas LR Konstitucijos 109 str., yra svarbiausias principas, kuriuo grindiamas civilinio ar baudiamojo proceso santyki teisinis reguliavimas. Treia - KT normos apibria alies konstitucin santvark, valstybs valdios altin, tvirtina valstybs form (jos valdymo sistem, valstybs sandar ir politin reim), valstybs valdios institucij sistem bei valstybs valdios institucij galiojimus, j tarpusavio santykius, taip pat vietin valdym ir savivaldos pagrindus. Ketvirta - alies KT tvirtintos mogaus pagrindins teiss ir laisvs. Todl KT tvirtint mogaus ir valstybs santyki koncepcijos btina nuosekliai laikytis visose teisinio reguliavimo srityse. Penkta - KT i esms apibria ir teiskros pagrindus. Neretai jos normos nustato valstybs valdios institucijas, priimanias teiss akt ris; ji taip pat nustato ir teiss akt hierarchij; neretai KT normose ir principuose esti tvirtinta ir teisinio reguliavimo kryptis. ios aplinkybs leidia tvirtinti, kad konstitucin teis yra nacionalins teiss sistemos branduolys, jos pagrindin sritis. Ji yra vis sistem integruojanti dalis. inoma, KT nepakeiia ir nesiekia pakeisti kit teiss srii, ji tik nustato bendrus vis teiss ak principus, svarbiausius pradus. Juo labiau t srii teisinis reguliavimas atitinka KT reikalavimus, juo didesn tikimyb, kad alyse veikia harmoninga, teisikumo reikalavimus atitinkanti, teiss sistema. Aikinantis KT viet teiss sistemoje, kartais nurodoma, kad ji yra svarbiausia vieosios teiss sritis.. KT, reguliuodama vieo gyvenimo klausimus, nustato santyki tarp privai asmen pagrindus. Todl labiau tikt kalbti apie konstitucin teis kaip svarbiausi visos teiss sistemos srit.

Btiniausi altiniai: A. Abramaviiaus ir E. Jaraino straipsnis Konstitucin dimensija baudiamojoje teisje // Teis. Mokslo darbai. 2004/53. P. 7-26.).

2 tema. Lietuvos Respublikos (konstitucin jurisprudencija).

konstitucins

teiss

mokslas

1. Lietuvos Respublikos konstitucins teiss mokslo svoka ir dalykas.Konstitucins teiss mokslas yra viena i teiss mokslo srii. Mokslinink konstitucinink tyrinjimo objektas konstitucin teisin tikrov. Tai konstitucins teisins idjos, konstitucins teiss normos ir principai, institutai, taip pat konstituciniai teisiniai santykiai. Siauruoju poiriu tai mokslas, tiriantis konstitucin teis kaip savarankik teiss norm sistem. Konstitucins teiss mokslo, palyginti su konstitucine teise kaip teiss aka, skiriasi visuomenin paskirtis, tyrinjimo dalykas (objektas) ir metodas. Konstitucins teiss mokslo dalykas (objektas) vis pirma yra pati konstitucin teis (kaip teiss aka). Todl konstitucins teiss, kaip mokslo akos ir kaip teiss akos, dalykas i dalies sutampa. Konstitucins teiss mokslas nagrinja mogaus ir pilieio teises ir laisves, pilietyb, usieniei teisin padt, valstybs form, valstybins valdios sistem, politin sistem, rinkim teis ir kitus konstitucins teiss institutus. Taiau konstitucins teiss mokslas tuo neapsiriboja. io mokslo objektas yra kur kas platesnis. i teiss mokslo aka nagrinja tokias problemas kaip konstitucins teiss norm atsiradimo prieastys, j veiksmingumas, konstitucijos

samprata, konstitucij ir konstitucingumo istorija, konstitucins teiss altiniai, konstituciniai teisiniai santykiai, konstitucins teiss normos, valstybs formos, valstybs institucijos samprata ir kita. Konstitucins teiss mokslas taip pat tiria vairi mokslinink teorijas ir pairas, j atsiradimo prieastis. Kitaip tariant, is mokslas analizuoja ir pats save. Konstitucins teiss mokslas ir politikos mokslai turi nemaai bendr bruo. Taip yra dl to, kad konstitucins teiss normos reguliuoja svarbiausius mogaus, visuomens ir valstybs gyvenimo santykius. Konstitucins teiss mokslas ne tik fiksuoja ias normas, bet ir analizuoja j atsiradimo prieastis, tyrinja j funkcionavim visuomenje. Todl konstitucins teiss mokslas neivengiamai susiduria su politika. Taigi konstitucins teiss mokslas gali bti apibriamas kaip sistema ini apie galiojanias konstitucins teiss normas, j reguliuojamus visuomeninius santykius, i santyki istorin raid, perspektyv ir reikm. Konstitucin teis, kaip teiss aka, atlieka visuomens integravimo ir visuomenini santyki reguliavimo funkcij, kaip mokslo aka paintin funkcij. Konstitucins teiss moksl taip pat galima apibdinti kaip vairi idj, pair, koncepcij ar teorij, aikinani konstitucin teisin tikrov, visum. ios idjos, teorijos ar koncepcijos yra dstomos monografijose ir vadovliuose, konstitucins teiss akt komentaruose, straipsniuose ir praneimuose, mokslini konferencij ir seminar mediagoje ir t.t. i teisins tikrovs sritis danai apibdinama terminu doktrina. Konstitucin teisin tikrov vairi autori vertinama nevienodai. Neretai siekiama viena teorija paneigti kit teorij, ir tokiu bdu atskleidiamos naujos teisins tikrovs puss. Mokslininkai konstitucininkai tyrinja ir vertina vairias konstitucins teisins tikrovs sritis. Vis pirma jie nagrinja jau suformuluotas idjas, koncepcijas ir teorijas apie konstitucins teiss esm, atskirus konstitucins teiss klausimus, j pagrstum, taip pat i idj ir teorij gyvendinim teiss normomis bei teisinje praktikoje. Konstitucins teiss mokslas taip pat analizuoja ir konstitucins teiss norm gyvendinimo praktik, vertina konstitucinius teisinius santykius, susiklosiusius realizuojant konstitucines normas. Konstitucini teisini tyrinjim tikslas atskleisti konstitucini teisini idj, teiss norm bei konstitucins teisins praktikos esm, vystymosi dsningumus ir ypatumus, raidos tendencijas.

2. Konstitucins teiss mokslo metodologija. Metod taikymo pavyzdiai.Metodologija tai mokslins mstysenos (mokslinio mstymo) princip visuma. Kalbant apie teiss moksl, ji turt bti suprantama kaip teisinio mokslinio mstymo princip visuma. Metodologija tai mokslo tyrinjimo pagrindas, ieities takas. Konstitucins teiss mokslui metodologin reikm turi bendrosios teiss teorijos suformuluoti teisinio mstymo ir teisini reikini mokslinio painimo principai. Bendrosios teiss mokslas atranda ir suformuluoja pagrindinius teiss mokslo dsnius (idjas), kurie yra bendri visoms teiss mokslo akoms. Todl neatsitiktinai daugelis konstitucins teiss mokslo teorij sutampa su bendrosios teiss teorijomis. Metodai tai konkrets bdai, priemons, taikomi tyrinjant mokslo objekt. Yra inomi ir taikomi tokie konstitucins teiss mokslo metodai: 1. sisteminis (reikiniai nagrinjami atsivelgiant j ry su kitais reikiniais); 2. istorinis 3. loginis; 4. dogmatinis (mstymas nekintamomis svokomis teiginiai pripastami be rodym, jais aklai tikima); 5. gramatinis; 6. kritikos; 7. teleologinis (teisini reikini tikslingumo nustatymas); 8. statistikos; 9. sociologinis (danai taikomas siekiant nustatyti teiss norm veiksmingum); 10. lyginamosios teistyros (is metodas iuolaikiniame konstitucins teiss moksle taikomas ypa plaiai). Konstitucins teiss moksle yra vartojami vairs specialieji tyrimo metodai. Vis pirma teisin analiz. Teisins analizs metodu atskleidiama tiriam teiss norm, princip, institut esm, aikinamas teisinio reguliavimo turinys. iuo metodu naudojamasi siekiant painti teis. Remiantis juo, galima aprayti, sisteminti, apibendrinti, klasifikuoti ir idstyti teisines inias.

Konstitucins teiss moksle taip pat svarbus sisteminis metodas, suteikiantis galimyb konstitucin teis tirti kaip teisins sistemos sudtin element, atskleidiantis io teisinio reikinio viet teisins tikrovs sistemoje, leidiantis suprasti vairi ios sistemos element sveik. Konstitucins teiss moksle vartojamas ir istorinis metodas. is metodas atskleidia konstitucini teisini reikini istorin raid, vystymosi ypatumus. Tai padeda numatyti tam tikr teisini reikini tolesns pltots perspektyvas. Lyginamosios teistyros metodas irgi plaiai taikomas ioje teiss mokslo srityje. Tai konstitucins teiss reikini painimas juos palyginant. Tik palyginant vairi ali konstitucinius teisinius institutus, galima rasti tinkamiausiai ir efektyviausiai tam tikromis slygomis funkcionuojant model, suvokti tam tikro teisinio reguliavimo modelio ypatumus, konstitucins praktikos specifik. Mokslininkai konstitucininkai taip pat vartoja statistin metod, padedant suprasti teiss norm efektyvum. Be to, taikomi ir vairs sociologiniai metodai. Jais siekiama itirti konstitucins teiss institut reguliuojamus santykius, konkretaus teisinio reguliavimo tinkamum ir rezultatyvum, visuomens poir tam tikr konstitucin teisin reikin. iais metodais vertinant teiss gyvendinim visuomenje, padedama sprsti sudtingas teisines problemas, taip pat laiku atskleisti ir nauj sprendim btinyb ir pan.

3. Konstitucins teiss mokslo altinio svoka, mokslo altini sistema.Konstitucins teiss mokslo sistema ir altiniai. Kaip ini apie konstitucin teis sistema, konstitucins teiss mokslas remiasi altiniais, kuriais vadovaudamasis mokslas sistemina inias apie teis. Konstitucins teiss mokslo altini sistem sudaro specialieji ir teiss altiniai. Specialieji altiniai yra mokslinink teoriniai, konkrei konstitucins teiss institut studijos, urnal straipsniai, normini teiss akt komentarai ir kita. Teiss altiniai tai konstitucins teiss normas tvirtinantys teiss aktai. Taigi, konstitucins teisins tikrovs tyrimo pagrindas vairs tyrimo altiniai. Pirma, tai teiss mokslinink (ir Lietuvos, ir usienio ali) darbai. Antra, tai Lietuvos Respublikos Konstitucijos tekstas svarbiausias konstitucins teiss altinis, kuriame idstyti valstybs organizacijos ir funkcionavimo pagrindai, konstitucin asmens status apibrianios normos. Tai ir Lietuvos statymai, ir postatyminiai aktai, kiti konstitucins teiss altiniai, kuriais tvirtintos konstitucins teiss normos. Treia, tai konstitucin praktika, teisini idj ir norm gyvendinimas. Mokslininkai nagrinja vairias konstitucins teiss problemas. Savo poirius jie dsto monografijose ir vadovliuose, straipsniuose. Mokslininkai diskutuoja, vienas idjas atmesdami, kitas formuodami naujai. Taip tiesiami keliai vairi teisini reikini nauj suvokim, silomos naujos teisini reikini sampratos. Atlikt mokslo darb vertinimas yra svarbi mokslinio painimo sritis. Konstitucija ir kiti konstitucins teiss norminiai aktai taip pat svarbus konstitucins teiss mokslo tyrimo altinis. Tik mokslikai vertinus teisin reguliavim, galima teisingai taikyti normas, jomis remiantis gyvendinti savo teises. Mokslo tyrimai padeda tobulinti teiss normas, jas keisti. Todl teiskros procese mokslininkams turi bti skiriamas svarbus vaidmuo. Treias konstitucins teiss mokslo tyrimo altinis teiss gyvendinimo praktika. Tik praktikoje paaikja teiss norm efektyvumas, vairi teisini koncepcij ir modeli pagrstumas. Todl konstitucins teiss mokslas tiria konstitucins teiss norm gyvendinimo praktik. Mokslinis painimas remiasi tam tikrais mokslins mstysenos principais, tam tikra mokslinio painimo samprata, kuri teorijoje vadinama mokslo metodologija.

4. Konstitucins teiss mokslo sistema.Konstitucins teiss mokslo sistema yra suprantama kaip nuoseklus, moksliniais principais pagrstas tyrinjam klausim, susijusi su konstitucins teiss aka, skirstymas teorikai apibrtas dalis. Konstitucins teiss mokslo sistem veikia alyje vyraujanti teiss doktrina, sisteminis galiojanios konstitucijos idstymas, konstitucinis visuomens mentalitetas. Konstitucins teiss mokslo sistem sudaro bendroji ir specialioji dalys. Bendrojoje dalyje nagrinjama: konstitucins teiss normos; konstitucins teiss norm veiksmingumo problemos; konstituciniai teisiniai santykiai;

konstitucijos samprata; konstitucins teiss mokslo problemos; konstitucins teiss istorija. Specialiojoje dalyje nagrinjami konkrets konstitucins teiss institutai.

5. Lietuvos Respublikos konstitucins teiss mokslo raida. Lietuvos Respublikos konstitucins teiss koncepcij perimamumas. Mykolo Riomerio konstitucins pairos.Konstitucins teiss mokslas Lietuvoje (1918-1940). M. Riomerio mokslinius tyrinjimus apie valstyb vainikavo neubaigtas veikal ciklas Valstyb ir jos konstitucin teis. M. Riomeris taip pat pagrstai laikomas Lietuvos konstitucins teiss mokslo krju. Jis pirmasis nuosekliai tyr Lietuvos nacionalinio valstybingumo atkrimo teisinius aspektus ir jos konstitucin raid. Jis laikomas savo tyrinjimo srities savotiku monopolistu, nes kit autori darb panaia tematika to meto lietuvi teisinje literatroje faktikai nra. M. Riomerio mokymas apie valstyb yra apibendrintas jo darb cikle Valstyb ir jos konstitucin teis. M. Riomeris laikosi tradicins trij element doktrinos. Valstyb, pagal M. Riomer, yra moni, gyvenani tam tikroje teritorijoje ir priklausani vienai politinei valdiai, sjunga. M. Riomeris ypa pabr funkcin tautos poym. Kalbdamas apie taut, jis turjo galvoje ne paius mones, o j atliekamus darbus. Patys mons tik fizinis valstybs elemento pagrindas, bet ne valstybs elementas. Nagrindamas suvereniteto svok, M. Riomeris sil valstybs valdios virenyb ir nepriklausomyb nuo kit valdi valstybs teritorijoje vadinti ne valstybs suverenitetu, bet valstybs valdios suverenu. Tai valstybs valdios poymis. Tuo tarpu iorinis suverenitetas (nepriklausomyb) tai tam tikra subjektin valstybs teis santykiuose su kitomis valstybmis. Nors suvereniteto svoka yra susijusi su absoliutins valdios svoka, taiau tiek iorinio, tiek vidinio valstybs suvereniteto negalima laikyti absoliutiniu. Valstybs valdia yra viena, nedaloma ir aukiausia teritorijoje tik teisiniu, bet ne socialiniu poiriu. Valstyb negali visikai atsiriboti nuo kit socialini jungini, esani jos viduje. Ji pati i j atsiranda. Ioriniu atvilgiu valstybs suverenitetas reliatyvus tuo poiriu, kad tarptautiniuose santykiuose valstyb yra priklausoma nuo tarptautins teiss. Ji yra savarankika tik kiek apima jos teisin kompetencija. Nemaai dmesio M. Riomeris skyr visuomens sampratai. Pagal M. Riomer, plaiuoju poiriu visuomen tai visas socialinis bendravimas. Siauruoju poiriu tai socialini jungini visuma. Socialinius junginius jis skirst organizuotus (socialines organizacijas, arba korporacijas) ir neorganizuotus (socialines grupes); priverstinius (pvz. valstyb) ir laisvus (pvz. draugijos); natralius ir dirbtinius; pirminius ir antrinius. Valstyb apibdino kaip antrin, teritorin, priverstin ir organizuot socialin jungin. M. Riomeris nagrinjo ir kitas konstitucins teiss temas. Darbe Konstitucins ir teismo teiss pasieniuose jis gvildena konstitucinio teistumo problemas. Knygoje Administracinis teismas analizuojama administracinio teismo problema, itin aktuali ir iandieninje Lietuvoje. Pasak M. Riomerio, tik administracinis teismas gali apriboti valdinink savival. Daug dmesio M. Riomeris skyr valstybs valdios ir jos demokratini teorij visuomenins sutarties ir bendrosios valios doktrinai, reprezentacins demokratijos teorijai. Reprezentacins demokratijos klausimus jis nuodugniai aptar darbe Reprezentacija ir mandates.

6. Naujosios konstitucins teisins minties raika konstitucionalizacijos kontekste. 8. Lietuvos Respublikos konstitucin teis - mokomoji disciplina (akademinis kursas), jos svoka, dalykas, udaviniai.Konstitucin teis kaip studij disciplina. Konstitucin teis privaloma studij disciplina auktosiose teiss mokyklose. Ji yra viena i t disciplin, kurias reikia veikti norint skmingai veikti tolesn teiss studij program. Konstitucins teiss kursas negali aprpti vis konstitucins teiss mokslo ini, vis konstitucini teorij, doktrin, vairi konstitucins tikrovs vertinim. Todl yra susipastama tik su svarbiausiomis konstitucins teiss temomis,

kurias btina imanyti norint suprasti valstybs organizacijos, vieosios valdios organizavimo ir funkcionavimo esm, asmens ir valstybs santyki pagrindus. Lietuvos konstitucins teiss kursas paprastai apima ias temas: Konstitucins teiss vadas, Konstitucija, mogaus teiss ir j tvirtinimas Lietuvos konstitucinje teisje, Lietuvos Respublikos pilietyb. Usieniei teisin padtis, Konstitucijos apsauga. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas, Valstyb, Valstybs forma, Nevalstybins organizacijos konstitucinje teisje, Rinkimai ir referendumai, Konstitucin valstybs valdios institucij sistema, Seimas, Respublikos Prezidentas, Vyriausyb, Teismas, Vietos savivalda ir valdymas. Kiekvien tem, iskyrus paskutines penkias, kuriose nagrinjami vieosios valdios institutai Lietuvoje, sudaro du ini blokai: pirmas blokas bendrieji konstitucins teiss klausimai, antras blokas Lietuvos konstitucin teis. Konstitucins teiss studijos yra btinas teiss studij elementas. Konstitucins teiss kursas pleia teisininko akirat, moko suprasti valstybs organizacij, valstybs valdios institucij sistemos organizavimo ir veiklos prasm, konstitucini teisi ir laisvi reikmingum, savarankikai vertinti teisinius reikinius. Studijuojamas konstitucin teis, studentas mokosi analizuoti ir vertinti svarbias teisines problemas, suprasti konstitucijos reikm teisinio reguliavimo sistemoje. Konstitucins teiss studijos pads isiaikinti, kas yra konstitucija, kok vaidmen ji atlieka alies teisiniame gyvenime, k reikia pagrindini teisi ir laisvi konstitucinis tvirtinimas, valdi padalijimas ir t.t. Paymtina, kad konstitucins teiss studijos turi ir praktin reikm. Konstitucija tai ne deklaracijos ar labai abstrakts teiginiai, bet teiss norm aktas. Svarbu imokti suprasti konstitucinio reguliavimo turin, mokti taikyti ir aukiausios galios, neretai abstrakiai suformuluotas, teiss normas. Teisininko darbe svarbu suvokti valstybs valdios gali ribas, mokti apginti asmens teises. Konstitucins vertybs turi tapti teisini vertinim pagrindu, padti suprasti konkretaus teisinio reguliavimo prasm, rasti sprendimus teisini kolizij atvejais.

3 tema. Lietuvos Respublikos konstitucins teiss altiniai.1. Konstitucins teiss altinio svoka, klasifikavimo pagrindai ir sistema. 2. Lietuvos Respublikos Konstitucijos kaip ypatingo altinio samprata. 3. Lietuvos Respublikos statymai. Konstitucini statym ir j srao samprata. Seimo statutas, turintis statymo gali. Organikieji (organiniai) statymai (j samprata ir ryys su Konstitucijos 69 str. 3 d.). 4. Postatymini akt, kaip tam tikr (slygini) konstitucins teiss altini, samprata. 5. Konstitucinio Teismo nutarimai ir ivados kaip tam tikri konstitucins teiss altiniai. 6. Tarptautins teiss aktai (ratifikuotos tarptautins sutartys) kaip Lietuvos konstitucins teiss altiniai. Europos mogaus teisi konvencija. Europos Sjungos konstitucin sutartis. 7. Ratifikuotos tarpvalstybins sutartys kaip konstitucins teiss altiniai. 8. Konstitucins teiss altini perimamumas. Btiniausi altiniai: paskait mediaga; norminiai teiss aktai, nurodyti programos pabaigoje pateikto srao 1, 2.1, 2.8 punktuose; Konstitucinio Teismo 1995 02 24 ivada ir 1995 10 17 nutarimas; savarankikai pasirenkama naujausia mokslin literatra pagal programos pabaigoje pateikt sra.

4 tema. Lietuvos valstybs konstitucij ir konstitucingumo raida.1. 1791 m. gegus 3 d. Konstitucija. 2. Lietuvi konferencija 1917 m. ir jos sprendimai. Valstybs tarybos 1918 m. vasario 16

d. Nepriklausomybs Akto ir Steigiamojo Seimo 1920 m. gegus 15 d. Rezoliucijos dl atstatytos Lietuvos demokratins valstybs konstitucin reikm.1. Valstybs tarybos 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybs akto ir Steigiamojo Seimo 1920 m. gegus 15 d. Rezoliucijos dl atstatytos Lietuvos demokratins valstybs konstitucin reikm. Lyginant 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybs akt su 1920 m. gegus 15 d. rezoliucija, galima pasakyti, kad 1918 m. nutarimu Lietuvos Taryba, remdamasi pripainta ir tuo metu tapusia ypa populiaria taut apsisprendimo teise ir pai taryb suformavusios Lietuvi Vilniaus konferencijos nutarimu, paskelb atstatanti nepriklausom, demokratiniais pamatais sutvarkyt Lietuvos valstyb su sostine Vilniuje ir t valstyb atskirianti nuo vis valstybini ryi, kurie yra buv su kitomis tautomis. Taigi is aktas reik vie praneim, kad netenka galios visi buv prievarta Lietuvai primesti valstybiniai ryiai su svetimomis alimis. Taiau nors taryba tuo metu buvo vienintel lietuvi tautos atstovyb, bdama ne tautos irinkta, suvok negalinti atstovauti bendrajai tautos valiai, todl pareik, jog Lietuvos valstybs pamatus ir santykius su kitomis valstybmis nustatysis vis jos gyventoj demokratiniu bdu irinktas Steigiamasis seimas. Tokiu bdu Lietuvos valstybs santvarkos nustatym Taryba paliko ateiiai. Tai buvo pirmasis atviras pareikimas, kad nepriklausomybs atkrimas i idjos pagaliau imtas versti tikrove, kad tiesiogiai pradedamas gyvendinti svarbiausias Lietuvi Vilniaus konferencijos suformuluotas udavinys. Taiau realiai nepriklausomybs paskelbimas teisini pagrind neturjo, nes faktikai tuo metu Lietuva buvo Vokietijos okupacijos objektu ir okupacin valdia nesiruo pripainti Lietuvos valstybingumo. Kalbant apie 1920 m. gegus 15 d. rezoliucij, galima teigti, kad i rezoliucij prim Steigiamasis Seimas, kuriam 1918 m. vasario 16 d. nutarimu ir buvo pavesta galutinai nustatyti valstybs santvark, k jis ir padar. Reikdamas Lietuvos moni vali, Steigiamasis seimas proklamuoja esant atstatyt nepriklausom Lietuvos valstyb, kaip demokratin respublik, etnografinmis sienomis ir laisva nuo vis valstybini ryi, kurie yra buv su kitomis valstybmis. Tai buvo oficialus valdios dokumentas, fiksuojantis naujos valstybs sukrim. Nustatydama neribot Lietuvos valstybs suverenum, rezoliucija gavo principin konstitucin reikm. ia rezoliucija Steigiamasis seimas nustat Lietuvos valstybs pamatus, t. y. atliko tai, k jam buvo pavedusios teik Lietuvi Vilniaus konferencija, tiek Lietuvos taryba.

3. Lietuvos valstybs 1918 m., 1918 m. ir 1920 m. laikinj konstitucij pagrindins nuostatos, ypatumai.2. Lietuvos valstybs 1918 m., 1919 m. ir 1920 m. laikinj konstitucij pagrindins nuostatos, ypatumai. 1918 m. lapkriio 2 d. priimta laikinoji konstitucija statym leidiamuoju organu paskelb Valstybs taryb, o vykdomj valdi paved Valstybs tarybos Prezidiumui, susidedaniam i prezidento ir dviej vicepirminink. Be to kiekvienam Prezidiumo aktui reikjo vis trij jo nari para ir Ministr kabineto atstovo kontrasignacijos (paraas). Valstybs tarybos Prezidium konstitucija laik ne tik vadovaujania Tarybos institucija, bet ir kolegialiu valstybs vadovu, laikinai vykdaniu aukiausios vyriausybs funkcijas. Prezidiumas valdi vykd kartu su ministr kabinetu, solidariai atsakingu Valstybs tarybai. Konstitucijoje buvo nurodytos pamatins piliei teiss: visi pilieiai yra lygs prie statym, garantuojama asmens, buto, nuosavybs nelieiamyb, luom privilegij nebuvimas ir t .t. Daug gali turi vykdomoji valdia. Konstitucijoje neaptariama daugelio principin reikm turini klausim: nepaskelb respublikos, neusimin apie Valstybs tarybos ir jo Prezidiumo sudarymo tvark, j galiojim terminus. Valstybs valdymo form turjo nustatyti Steigiamasis seimas. Taryba sipareigojo ileisti Steigiamojo seimo rinkim statym ir tuo tikslu deklaravo visuotini, tiesiogini, lygi, slapt rinkim principus. Konstitucijos keitimo teis buvo pavesta tai paiai Valstybs tarybai kvalifikuota (2/3) bals dauguma bent pusei jos nari pareikalavus. Valstybs tarybos Prezidiumas 1918 m. lapkriio 11 d. patvirtino A. Voldemaro vadovaujam Ministr kabinet, sudaryt ne koalicijos, o darbo pagrindu. Kolegialus Tarybos prezidiumas nebuvo tinkama institucija. Be to organizuojant centrini valstybini organ sistem, kurioje aikiai dominavo Valstybs taryba, buvo nepakankamai lanksti, trukd operatyviai reaguoti spariai

besikeiiani politin situacij, todl 1919 m. balandio 4 d. buvo priimti nauji Lietuvos valstybs Laikinosios Konstitucijos pamatiniai dsniai, kurie i esms keit centrini valstybs organ sistem, kurioje pirm viet naujoji konstitucija ikl vykdomuosius organus Valstybs prezident (vietoj T. Prezidiumo) ir Ministr kabinet. Dauguma io konstitucinio dokumento nuostat paodiui kartojo 1918 m. lapkr. 2 d. pamatini dsni nuostatas. Taigi atsiranda prezidento institucija, kur renka Valstybs taryba, bet konstitucija nenustat nei jo rinkim tvarkos, nei galiojim termin. Prezidentui buvo suteikta teis suaukti Valstybs tarybos sesijas ir jas paleisti. Konst. pamatiniai dsniai suteik prezidentui teis paiam leisti statymus, prie tai priimtus Ministr kabineto. Prezidento ileisti st. buvo prilyginami Valstybs Tarybos priimtiems st. Prezidentas turjo tvirtinti ir VT priimtus st. Be st. leidybos, VT buvo pavesta kontroliuoti Ministr kabineto veikl. Tokiu bdu Konstitucijoje atsirado naujas skirsnis Valstybs kontrol. Vis valdi savo rankose turi vykdomosios valdios institucijos. 1919 m. spalio 30 d. Valstybs taryba prim Steigiamojo seimo rinkim statym. Steigiamojo seimo irinkimas 1920 m. griov galiojusius 1919 m. pamatinius dsnius, todl 1920 m. birelio 10 d. Steigiamasis seimas prim Laikinj Lietuvos valstybs Konstitucij. Laikinoji konstitucija skelb Lietuv esant demokratine respublika. Konstitucija skelb, kad steig. Seimas yra suverenios Lietuvos galios reikjas, jam pavedama leisti st. ir priirti j vykdym, tvirtinti valstybs biudet ir ratifikuoti tarptautines sutartys. st. Iniciatyvos teis pavedama Seimui ir ministr kabinetui. Konst. sumaino prezidento reikm. Jis atlieka labiau reprezentacines funkcijas. Vykdomoji valdia buvo pavesta Steigiamojo seimo renkamam Resp. Prezidentui ir prezidento tvirtinamam Ministr kabinetui, kuris atsakingas Steigiamajam seimui. Prezidentui pavedama kviesti Ministr Pirm., pavesti pastarajam sudaryti Ministr kabinet, tvirtinti jau sudaryt ir priimti jo atsistatydinim, skirti valstybs kontrolieri, atstovauti Respublikai, skirti auktesniuosius valstybs valdininkus, skelbti st., naudotis bausms dovanojimo teise. Konstitucija nenustat Prezidento kadencijos laikydama j renkamu visam Konst. galiojimo laikui. Konst. iplt piliei teisi ir laisvi sra traukdama j korespondencijos nelieiamyb, sins ir streik laisv. Deklaravo mirties bausms ir luom (titul) panaikinim. Kilus karui ar gink. sukilimui Steig. Seimas gali paskelbti karo ar kuri kit nepaprastj padt. Konst. nra skirsni pavadinim. Be to rengdamasis kardinaliai ems reformai, Steig. Seimas konstitucijoje nebeusimin apie nuosavybs teis. ios konst. tikslas Steigiamopjo seimo gali tvirtinimas. Laikinoji konstitucija nenustat jos keitimo ar papildymo tvarkos. Tai savaime iplauk i Steigiamojo seimo prigimties ir paskirties. Laikinosios Konstitucijos primimas teisikai ubaig Lietuvos valstybs krimosi ir laikinosios Vyriausybs veiklos laikotarp.

4. Nuolatini Lietuvos Respublikos 1922 m., 1928 m. ir 1938 m. konstitucij skirtumai, ypatumai.. Nuolatini Lietuvos Respublikos 1922 m., 1928 m. ir 1938 m. konstitucij skirtumai, ypatumai. Krikdemai turjo Steig. Seime bals daugum ir 1922 m. rugpjio 1 d. vien tik io bloko balsais buvo priimta Lietuvos Valstybs Konstitucija. Tai buvo ymiai platesn Konstitucija palyginus su laikinosiom. Ji susidjo i preambuls, 15 skyri ir 108 straipsni. Lietuvos valstyb skelbiama nepriklausoma demokratine respublika. Viena i svarbiausi jos nuostat, kad suvereni valstybs valdia priklauso tautai, kuri, kaip matyti i 103 str., suprantama ne kaip etnografin lietuvi tauta, o kaip turini rinkim teis piliei visuma. Buvo ufiksuotas Konstitucijos prioritetas vis kit teiss norm sistemoje. Valstybje neturi galios joks statymas, prieingas Konstitucijai (3 str.). Nustatyta konst. keitimo ir papildymo tvarka (102, 103 str.). Nustatydama piliei teisin padt, Konst. pirmiausia pabr j lygiateisikum, nepaisant lyties, kilms, tautybs ir tikjimo. Skelbiamas demokratini teisi ir laisvi sraas kaip ir kitose konst., bet daugum straipsni papild pastabos, kurios nustat, kad jos galioja tam tikr statym ribose. Draudiama dviguba pilietyb. Pilietyb nesuteikiama tam. Kas tarnavo rus valdiai. Nurodyta, kad karo ar kuri kit nepaprastj padt gali vesti Resp. Prezidentas, vliau pateikiant akt tvirtinti seimui. (seimas be odio steigiamasis).

Valstybs valdi vykdyti Konstitucija paved Seimui, Vyriausybei: prezidentas ir ministr kabinetas. Svarbiausia Seimo funkcija, apibdina jo viet valstybs organ sistemoje, buvo st. leidyba Seimui priklaus iimtin st. leidybos teis. Seimas priirjo vyriausybs veikl. Tai, kad seimo ir prezidento kadencijos terminas sutampa, rodo prezidento priklausomyb nuo seimo. Kiekvienas naujos sudties Seimas, vl irinktas trejiems metams, turjo rinkti prezident. Tokiu bdu prezidentas neturjo daug gali, jis buvo labiau reprezentacin figra: jis buvo pagrindinis reprezentantas tarptautiniuose santykiuose, galjo dalyvauti Ministr kabineto posdiuose ir juose pirmininkauti, skyr auktuosius pareignus, vadovavo resp. Ginkluotosioms pajgoms, turjo bausms dovanojimo teis. Konstitucijoje tvirtinama ir teismin valdia. 3 pagrindins taisykls, numatytos konstitucijoje: 1. teismas priima sprendimus vadovaudamasis tik st 2. teismo sprendimai daromi Respublikos vardu 3. keisti ar naikinti sprendimus gali tik teismas. Tai demokratikiausia to laikmeio konstitucija. Ji suformuoja valdi padalijimo principo uuomazgas. 1928 m. Gegus 25 d. konstitucija yra susijusi su 1926 m. Gruodio 16-17 d. Perversmu. 1928 m. gegus 25 d. oficialiai buvo paskelbtas prez. dok-tas, pavadintas Lietuvos valstybs Konstitucija. is konst. Oktrojavimo (dovanojimo) faktas buvo velninamas nuostata, jog ji ne vliau kaip per 10 met bsianti patikrinta tautos atsiklausimo, t. y. referendumo, bdu. Dl ios nuostatos galima laikyti it Konstitucij laikinj. Konstitucija pareng ir prim vykdomoji valdia, o ne Seimas. Naujoji konstitucija paodiui pakartojo daugel 1922 m. Konst. nuostat, bet bdingiausias j skiriamasis bruoas vykdomosios valdios, pirmiausia Respublikos prezidento, galios ipltimas, autoritarini element diegimas. Atsisakyta prezidento rinkim Seime, nurodoma, kad prezident rinks ypatingieji tautos atstovai, o rinkim tvark nustatys specialus statymas (43 str.); prezidento kadencija ipliama iki 7 met, nesiejan jos su seim kaita. Seimas renkamas 5 metams (anksiau 3). Prezidentu gali bti 40 met sulauks liet. Resp. pilietis. (anksiau 35 m.). Konstitucija sustiprino prezidento tak Seimui. Prezidento teis, nesant Seimo arba pertraukos tarp jo sesij metu, paiam vykdyti seimo funkcijas: leisti st., ratifikuoti tarptautines sutartis ir t. t. Nuo prezidento m priklausyti ir Ministr kab. Gavo teis skirti ir atleisti min. pirminink. Taip pat paleisti min. Kabinet ir kt. Ministrus. Konstitucija buvo paklusi rinkj amiaus cenz: aktyvioji rinkim teis 24 metai; pasyvioji 30 met. (anksiau: 21 ir 24 metai). Valstybs taryba- pagalbin institucija, turinti padti prezidentui st. Leidybos procese. Tai konstitucinio teismo uuomazga. 1928 m. Lietuvos Valstybs Konstitucija vienas pirmj Europoje konstitucini akt, pasukusi nuo demokratijos autoritarizm. Nauj politini pair fone 1928 m. Konstitucija pasirod esanti pasenusi. Be to, artinosi 10 met termino, per kur Konst. Leidjai buvo sipareigoj j patikrinti referendumu, pabaiga. Todl buvo nutarta parengti nauj konstitucij. i Lietuvos Konstitucij Seimas prim 1938 m. vasario 11 d. Ji susidjo i 21 skyriaus, suskirstyto 156 straipsnius ir buvo atvirai autoritarin. 1 straipsnyje konstatuojama, kad Lietuvos valstyb yra nepriklausoma suvereni, bet nra odio demokratin. Prezidento rinkim tvarka ir galiojim laikas nepasikeit. Konstitucija neribojo valstybs vadovo kompetencijos. Prezidentas skyr Seimo rinkimus, turjo teis paleisti seim. Iimtinei Seimo kompetencijai Konstitucija tepaved priimti savo statut bei Konstitucijos pakeitimo projekt. Ir pagal i Konst. Seimas neturjo iimtins st. Leidybos teiss. Seimui buvo pavesta svarstyti ir priimti tik st. projektus, kurie st. tapdavo tik prezidento patvirtinti ir paskelbti. Prez. taip pat tvirtino valstybs biudet, naudojosi teise ratifikuoti tarptautines sutartis. Pagal 1938 m. Konstitucij Vyriausyb sudar jau tik ministras pirmininkas ir ministrai, renkami prezidentu, visi kartu pavadinti Ministr Taryba, o prezidentas i vyriausybs institucijos buvo eliminuotas. Jam suteikta teis savo iniciatyva aukti Vyriausybs posdius, dalyvauti juose ir pirmininkauti. Vyriausyb menkai tepriklaus nuo Seimo. Suteikdama prezidentui plaiausias teises, Konstitucija nurod, jog u savo galios veiksmus prezidentas neatsako, o u kitus veiksmus taip pat negali bti traukiamas atsakomybn, kol vadovauja valstybei (73 str.). Konstitucija aikiai pabr valstybs virenyb: Pilieiui valstyb yra jo paties buvimo pamatas. Apie piliei teises kalbama neatsiejamai nuo pareig. Pilieio pareiga bti itikimam valstybei.

Pagrindines piliei teises sujung visuomeninio veikimo laisv, kuri valstyb saugo, irdama, kad nebt veikiama kenksminga valstybei kryptimi. Konstitucijos galiojimo ribos nenurodytos.

5. LTSR laikotarpio (Lietuvos valstybingumo poiriu) vertinimas, LTSR 1940 m. ir 1978 m. konstitucij ypatumai. Konstitucins reformos 19881990 m.4. LTSR laikotarpio (Lietuvos valstybingumo poiriu) vertinimas, LTSR 1940 m. Ir 1978 m. Konstitucij ypatumai. Konstitucins reformos Lietuvoje 1988 - 1990 metais. 1939 08 23 Molotovo-Ribentropo pakto slaptuoju protokolu Lietuva pateko Vokietijos takos sfer. 1939 09 28 SSRS-Vokietijos draugysts ir sien nustatymo sutarties slaptuoju protokolu Lietuva pateko SSRS takos sfer (iskyrus Suvalkijos dal, ilikusi Vokietijos takos sferoje). 1939 10 10 Lietuvos-SSRS savitarpio pagalbos sutartimi Lietuva atgavo dal Vilniaus krato, bet turjo sileisti savo krat 20 000 SSRS kari. Nuo 1940 m. pavasario SSRS pradjo kaltinti Lietuv jos kari grobimu. 1940 05 25 SSRS nota Lietuvai dl kari grobimo. 1940 06 14 SSRS ultimatumas Lietuvai: 1. Kaltinimai Lietuvos vyriausyb organizuojanti SSRS kari grobim; Lietuva siunianti koncentracijos stovyklas SSRS karinius dalinius aptarnaujanius mones; Lietuva sudariusi karin antisovietin sutart su Latvija ir Estija; ji rengianti sovietini gul upuolim. 2. Reikalavimai teisti vidaus reikal ministr K. Sku ir Saugumo Direktori A. Povilait; sudaryti nauj Lietuvos vyriausyb; sileisti Lietuv papildom SSRS karini dalini. Liaudies Seimas, irinktas nedemokratiniu bdu, tautai neatstovavo ir todl negaljo sprsti politikos, ekonomikos ir kultros klausim. Jis aklai vykd SSRS vyriausybs nurodymus. 1940 m. rugpjio 25 d. Liaudies Seimas prim LTSR konstitucij. Aukiausioji Taryba atstovaujamoji valdia, Aukiausiosios Tarybos Prezidiumas sprend AT kompetencijos klausimus. Ministr Taryba Komunist partija (KP komisija) vadovaujamoji jga. Ji skelb, kad Lietuvos TSR yra socialistin darbinink ir valstiei valstyb, politin jos pagrind sudaro Darbo moni deputat tarybos. Ypatybs: ji ufiksavo trij socialini-ekonomini sanklod socializmo, privataus kio (kapitalizmo) ir smulkiosios preki gamybos buvim; socialistinio kio pagrind sudaro valstybin gamybos priemoni nuosavyb; kooperatin nuosavyb nebuvo kooperatin-kolkin, kadangi nebuvo kolki, o buvo organizuota Lietuvos Respublikos kooperatini susivienijim pagrindu. Konstitucija neskelb inaudojimo panaikinimo, socialistins visuomens sukrimo, o tai formulavo kaip tiksl. Liaudies seimas pradjo kurti Taryb Lietuvos valstybin aparat. Jis pasiskelb Laikinja Aukiausija Taryba, irinko Prezidium, sudar Liaudies Komisar Taryb ir irinko Aukiausij teism. Kuriant valstybin aparat buvo atleisti ne i darbinink ir dvaro valstiei kil patyr darbuotojai ir vietoj j paskirti maai isilavin ir be jokio patyrimo asmenys. Parinkti apskrii ir respublikinio pavaldumo miest vykdomj komitet sudt buvo pavesta Liaudies Komisar Tarybai ir j tvirtino Aukiausiosios Tarybos Prezidiumas. Pagal Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo sak buvo sudaryti Lietuvos TSR Aukiausiasis teismas, apygard teismai ir liaudies teismai. Lietuvos TSR konstitucijos 77 str. Numatyti apskrii teismai nebuvo organizuoti. Buvo sudaryti ir specials teismai: Lietuvos linijinis geleinkelio teismas ir karo tribunolai. 1978 m. konstitucijos projektas buvo pateiktas svarstyti visuomenei. Preambulje teigiama, kad ji priimama siekiant tobulinti respublikos konstitucinius statymus ir perimti 1940 met Konstitucijos idjas bei principus. Konstitucijoje gausu deklaratyvi ir programini teigini. Joje yra nauji skirsniai: socialistinis vystymas ir kultra, usienio politikos veikla ir socialistins tvyns gynimas, Liaudies deputat taryb sistema ir j veiklos principai, liaudies deputatas, Lietuvos TSR valstybinis ekonominio ir socialinio vystymo planas. Konstitucija tvirtino socialistinio kio sistema ir socialistin (valstybin) gamybos priemoni nuosavyb, komunist partijos vadovavim, deklaravo liaudies suverenitet, piliei teises ir laisves, nustat j pareigas, skelb socialistinio teistumo princip, socialistin internacionalizm ir demokratin centralizm. Taiau visa tai liko tik popieriuje. I tikrj buvo didiul praraja tarp ideologini dogm, ki ir tikrosios padties visose gyvenimo srityse.

Neapibrtas centralizmas ir biurokratizmaslugd ekonomikos pltojim, skatino korupcij, inertikum, moni apatij ir nepasitikjim valdia bei jos politika. Buvo suabsoliutintas partijos ir valstybs vaidmuo, j interesai keliami vir kit vertybi, o mogaus asmenyb nevertinta. Egzistavo socialin nelygyb. Buvo akivaizdi valdios aparato hierarchija, vienasmeniki arba maos grups sprendimai, statym nepaisymas, morals norm ignoravimas, bendrj mogikj vertybi pakeitimas dogminiais stereotipais. Daugyb draudim, ribojim ir sakym. Tuo laikotarpiu kritin pobd gavo tokie dalykai dirbanij atskyrimas nuo nuosavybs ir savo darbo produkt, ekonomikos suvalstybinimas, visuomens gyvenimo suvalstybinimas ir piliei nualinimas nuo svarbi gyvenimo reikal tvarkymo, moni apgaudinjimas paadais ir neteisti valdios pareign veiksmai. 1940 m. ir 1978 m. sovietins Lietuvos Konstitucijomis buvo siekiama teisinti Lietuvos aneksij. Tai buvo ne Lietuvos moni priimti, bet svetimos valstybs Lietuvai primesti aktai. Sovietiniam reimui silpstant, prasidjus vadinamajam perestroikos laikotarpiui, susidar palankios slygos Lietuvos valstybingumui atkurti. 1988 06 03 susikr Lietuvos Persitvarkymo Sjdis LPS (Landsbergis, Prunskien, Vilkas ir kt.). Siekis demokratizuoti valstyb. Telk mones atkurti demokratik nepriklausom Lietuvos valstyb. 1989 m. gegus 18 d. buvo pakeisti kai kurie Lietuvos TSR konstitucijos straipsniai. 11 str. nustat, kad oro erdv, kontinentinis elfas, ekonomin zona Baltijos jroje, em, jos gelms ir teritoriniai vandenys, mikai ir kiti gamtos itekliai yra Respublikos nacionalinis turtas ir iimtin Lietuvos nuosavyb. Visos Lietuvos istorijos ir kultros vertybs taip pat yra Respublikos nacionalinis turtas ir yra jos jurisdikcijoje. 31 str. nustat Lietuvos TSR pilietyb. 37 str. reglamentavo, kad pilieiai turi visas teises ir laisves, kurias skelbia Konstitucija bei respublikos st ir tarptaut teiss aktai. Teisi ir laisvi ginimas garantuojamas teisme. Ypa svarbus 70 str. pakeitimas: Lietuvos TSR galioja tik jos Aukiausios Tarybos arba referendumu priimti statymai, o Sjungos statymai jei yra nustatyta forma patvirtinti, tai reikia federalizmo principo (Federacins konstitucijos virenybs) paneigim. AT 1989 05 18 prim Deklaracij apie Lietuvos TSR valstybin suverenitet: 1940 m. Lietuva neteistai prievarta buvo prijungta prie TSRS ir ateities santykiai su TSRS ir kitomis valstybmis turi bti nustatomi tik sutartimis. Nuo iol Lietuva santykiuose su kitomis valstybmis remsis bendradarbiavimu, demokratikumo principu, kaip nepriklausoma valstyb. 1989 05 19 AT prim Lietuvos TSR ekonominio savarankikumo pagrind statym. 1989 11 03 AT prim pilietybs ir referendumo statymus. Konstitucija tvirtino sins laisv. 1989 12 07 statymas Dl Lietuvos TSR Konstitucijos 6 ir 7 str. pakeitimo. Komunist partijos atsisak savo valstybini prerogatyv ir partins diktatros. AT 1990 02 09 prim daug svarbi st, vienas i kuri Spaudos ir kit masins informacijos priemoni statym, kuris garantavo spaudos laisv, teis gauti informacij nurod neskelbtin informacij. 1990 m. vasario 12 d. buvo pakeista ir papildyta Konstitucija. Ministr Taryba gavo teis protestuoti Aukiausiojoje Taryboje auktesns pakopos savivaldybs tarybos sprendimus, jeigu jie prietarauja statymams. Nustatyta, kad Lietuvos TSR ekonomins sistemos pagrindas yra Lietuvos TSR nuosavyb, kuri sudaro piliei privati, piliei, susijungusi grupes nuosavyb ir valstybin nuosavyb. Buvo garantuota visiems nuosavybs subjektams galimyb savarankikai valdyti jiems nuosavybs teise priklausanius objektus, jais naudotis ir disponuoti. ie demokratiki statymai buvo gyvendinti ne visi, nes nebuvo reikiamo ekonominio pagrindo ir trko patirties. TSRS neegzistavo jokio teisinio mechanizmo, kad toki situacij galt veikti. Nebuvo jokios Konstitucins kontrols, kuri galt pareikti, kad toks veiksmas ar teiss aktas prietaraut Konstitucijai

6. Lietuvos valstybingumo atkrimo konstituciniai aktai, priimti Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 11 d.5. Lietuvos valstybingumo atkrimo konstituciniai aktai, priimti Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 11 d. Nepriklausomos Lietuvos valstybs atkrim teisikai pareng 1989 m. engti ingsniai: 1978 m. Konstitucijos principini nuostat reforma, AT Prezidiumo sakai dl Lietuvos valstybinio himno, vliavos, kit teiss akt primimas. 1990 m. vasario 7 d. Lietuvos TSR AT prim principins reikms nutarim Dl 1939 m. Vokietijos-SSRS sutari ir j pasekmi Lietuvai likvidavimo, kuriame sakoma, kad Lietuvos Liaudies Seimo 1940 m. liepos 21 d. Priimta Lietuvos stojimo i SSRS sudt deklaracija, kaip neireikusi lietuvi tautos valios, yra neteista ir negaliojanti, todl ia deklaracija grindiamas SSRS 1940 m. rugpjio 3 d. statymas Dl LSSR primimo SSRS taip pat yra neteistas ir Lietuvos juridikai nevaro.

1990 m. vasario 24 d. Lietuvoje vyko demokratiki ir laisvi Lietuvos TSR AT rinkimai daugiapartiniu pagrindu, atne utikrint pergal Sjdiui. Pirmiausia buvo priimta deklaracija dl Lietuvos TSR AT deputat galiojim, argumentavusi tai, kad svetimos valstybs institucij panaudojimas neturi bti interpretuojamas kaip tos valstybs suvereniteto lietuvi tautai pripainimas. Be to, deklaracija skelb, kad Aukiausioji Taryba nuo kovo 11 d. Bus vadinama Lietuvos AT. Buvo priimtas st. dl valstybs pavadinimo ir herbo, nustats oficial valstybs pavadinim Lietuvos Respublika. Buvo priimti Lietuvos likim lemiantis konstituciniai dokumentai, o pirmiausia Aktas dl Lietuvos nepriklausomos valstybs atstatymo: nuo iol Lietuva vl yra nepriklausoma valstyb. Lietuvos tarybos 1918 m. vasario 16 d. nepriklausomybs aktas ir Steigiamojo seimo 1920 m. gegus 15 d. rezoliucija niekada nebuvo nustoj teisins galios ir lieka Lietuvos valstybs konstitucinis pamatas. Po to, siekdama pabrti konstitucins tvarkos tstinum, AT prim statym Dl 1938 met gegus 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo. Buvo nutrauktas Lietuvos TSR 1978 m. konstitucijos galiojimas ir atnaujintas 1938 m. Lietuvos Konstitucijos galiojimas. is statymas turjo principin reikm, taiau jo faktikas gyvendinimas, susijs su btinumu greitai atlikti plaius viso valstybinio-teisinio gyvenimo pertvarkymus, buvo sunkiai manomas ir netikslingas. Todl paiame mintame akte buvo nurodyta, kad 1938 m. Konstitucijos skyri ir straipsni, reglamentuojani Respublikos prezidento, Seimo, Valstybs tarybos, Valstybs kontrols status, galiojimas sustabdomas. Be to, nurodyta, kad senosios Konstitucijos galiojimo atkrimas pats savaime neatkuria Lietuvoje iki 1940 m. birelio 15 d. veikusi statym.

7. Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio statymo primimo, turinio ir struktros ypatumai.6. Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio statymo primimo, turinio ir struktros ypatumai. 1990 m. kovo 11 buvo priimtas AT aktas - statymas Dl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio statymo. Jame sakoma, kad siekiant suderinti atstatytos 1938 m. konstitucijos nuostatas, sustabdomas visos konstitucijos galiojimas ir sigalioja laikinasis pagrindinis statymas, kol bus suderintas 1938 konstitucijos tekstas su pasikeitusiomis realijomis (taiau taip padaryta nebuvo - 1992 nauja konstitucija). Teigiama, kad lieka galioti teiss aktai (ir TSRS), neprietaraujantys laikinajam pagrindiniam statymui, mechanizmo tai nustatyti nebuvo, net paioj taryboj jau nekalbant apie konstitucin teism. Laikinasis pagrindinis statymas - 16 skirsni, 132 st., labai panaus sovietin konstitucij, nebuvo originalus, nes daug kur atkartojo sovietins konstitucijos struktr. Valdios sistema i esm liko sovietin - taryb sistema, taiau imetamos nuostatos apie ryius su sovietinmis tarybomis ir uuominos apie kompartijos vaidmen. Suvereni valdia priklauso liaudiai. Naujos tendencijos - ekonominje sistemoje, I viet ikeliama privatin nuosavyb, paskui piliei, susijungusi grupes, kooperatyvin nuosavyb ir tik III vietoj-valstybin nuosavyb. Padedami pagrindai privatizacijai. Privatizavimas prasidjo prie tai, kai buvo priimtos konstitucijos nuostatos dl nuosavybs apsaugos.. Laikinasis pagrindinis statymas galjo bti keiiamas referendumu arba 2/3 bals. Vakare sudaroma komisija, kuriai pavedama pateikti pasilymus dl jo tobulinimo. Per metus padaryta daugiau nei 100 patais. Tobulinama beatodairikai. Valstybs valdia pavesta vykdyti LR AT, teismui ir Vyriausybei. AT galjo leisti ir aikinti statymus. Rinkimai ir skyrimas (sivaizduota, kad skyrimas yra nedemokratikas bdas, nors ministrai yra skiriami). Laikinasis Pagrindinis statymas nenumat vienasmenio valstybs vadovo institucijos. Jame buvo kalbama apie aukiausij LR pareign, atstovaujant LR tarptautiniuose santykiuose. iais odiais buvo apibdinamas AT Pirmininkas. Pagal savo kompetencij tai buvo parlamentins institucijos vadovas. Pagal laikinj pagrindin statym, AT pirmininkas-aukiausias valstybs pareignas turjo galiojimus pasirayti statymus, teikti kandidatus vyriausybs vadovus, aukiausiojo teismo kandidatus ir t.t. Dviej atsaking pareign sugretinimas viename asmenyje dl didiuls darbo apimties nepasiteisino, todl buvo padarytas LP pakeitimas - AT posdiams gali vadovauti AT renkamas seninas ar jo padjjas. AT pirmininkas 5 metams gali bti renkamas, ne daugiau kaip 2 kadencijoms; slaptu balsavimu 2/3 bals gali nutraukti savo galiojimus anksiau laiko. AT prezidiumas turjo padti organizuoti statym projekt svarstymus, referendumus, skirti apdovanojimus ir pilietyb. AT prezidium jo primininkas, jo pavaduotojai, AT sekretorius, nuolatini komisij pirmininkai. Be to Prezidiumo nariais galjo bti renkami neribojant j skaiiaus ir kiti deputatai. AT buvo nuolat veikianti institucija, j galjo aukti prezidiumas arba 1/3 deputat.

Vykdomoji valdia buvo pavesta vyriausybei, t.y. Ministr tarybai. Atsirado tokia pareigyb kaip ministras be portfelio. Ministr tarybai vadovauja ministras pirmininkas, kuris atstovavo vyriausyb, j skyr AT. Jis buvo atsakingas AT ir privaljo turti jos pasitikjim. Pataisa- nepasitikjimo pareikimas sumaintas nuo 2/3 iki 1/2 AT deputat bals. Ministr tarybai buvo pavesta sprsti visus valstybs klausimus, jei tik Konstitucija j nepriskyr AT, AT Prezidiumui, AT Pirmininko kompetencijai. statymas reikalavo, kad Vyriausybs narys bt Lietuvos Respublikos pilietis ir ias pareigas bt skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms paeiliui. Ministerij skaiius buvo sumaintas. Laikinajame pagrindiniame statyme, kaip n vienoje kitoje buvusioje nepriklausomos Lietuvos Konstitucijoje daug dmesio skiriama tiesiogins demokratijos institutams: referendumo institutui, piliei balsavimo konstituciniais klausimais, savo suvereni gali liaudis vykdo ne tik per deputatus, bet ir tiesioginiu balsavimu. statym leidybos iniciatyv be deputat turjo AT prezidiumas, AT nuolatins komisijos, Ministr Taryba, AT pirmininkas, AT teismas ir prokuroras, Ministr Tarybos, politini partij centriniai organai ir visuomenini organizacij centriniai organai. Referendum galjo skelbti AT arba 300 tkst. piliei. Tai yra svarbi visuomenei klausim pateikimas referendumui svarstyti. LP nustat bendrus vis lygi taryb rinkim teiss principus visuotiniai, lygs, tiesioginiai rinkimai, slaptas balsavimas. Nustatytas amiaus cenzas: aktyviajai teisei-18, pasyviajai-(18 vietines tarybas, AT- 21). Kandidat skaiius neribojamas. Lietuvos Respublikos teismais buvo skelbiami Aukiausiasis Teismas ir rajon (miest) teismai. Aukiausij prieir, kjad visos valstybs institucijos, visuomenins organizacijos, pilieiai ir t.t. tiksliai ir vienodai vykdyt statymus, gyvendina Lietuvos Respublikos prokuroras bei jam pavalds emesnieji prokurorai. Vis prokuror galiojim laikas penkeri metai. 7. Lietuvos Respublikos konstitucin reforma 19901992 m. Konstitucijos projektai.

Btiniausi altiniai: paskait mediaga; Seimo 2007 m. balandio 18 d. rezoliucija Dl Gegus treiosios Konstitucijos (Valstybs inios, 2007, Nr. 48-1855); 1791 m. gegus 3 d. konstitucija. Redaktorius V. epaitis. Vilnius, 2001;

5 tema. Lietuvos Respublikos 1992 m. Konstitucija (bendrieji klausimai).1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos ypatumai (naujovs).1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos teisins savybs (samprata ir pagrindins ypatybs) Dabartin Konstitucija ypatinga tuo, kad joje pirm kart Lietuvos valstybs konstitucij raidoje tvirtintas, pvz.: 1. tiesioginio Konstitucijos taikymo principas (6 str. 1 d.), aikiai leidiantis suprasti, kad Konstitucija yra norminis aktas (ne deklaracija) ir gali bti taikomas (pvz., kai asmuo gina savo teises teisme; 30 str. 1 d.) ne tiek statym nustatyta tvarka", kiek pagal jos paios nuostat turin; 2. mogaus teisi ir laisvi neatimamumo principas (18 str.) ir i teisi tam tikras iauktinimas (II skirsnio pradioje; r.: 19-26 str.) palyginti su pilieio teismis (r.: 32-37 str.); 3. apribojimas keisti tam tikras Konstitucijos nuostatas pagal Seimo apsisprendim (nuoir), t. y. leidimas tai daryti tik referendumu (148 str.); 4. speciali konstitucins justicijos institucija - Konstitucinis Teismas; 5. parlamentins apkaltos procedra (74 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucija vis pirma yra teisinis dokumentas. Todl nors trumpai apvelkime io akto teisines savybes. Jos atskleidia io dokumento teisin pobd, esm, lemia Konstitucijos viet alies teisinje sistemoje. Svarbiausios Lietuvos Respublikos Konstitucijos teisins savybs:

1. Lietuvos Respublikos Konstitucija yra svarbiausias alies statymas, pagrindinis nacionalinis teiss altinis; 2. Lietuvos Respublikos Konstitucija yra priimta ir keiiama ypatinga tvarka, kuri skiriasi nuo statym primimo tvarkos; 3. Lietuvos Respublikos Konstitucija aukiausios galios teiss aktas (Konstitucijos virenyb); 4. Lietuvos Respublikos Konstitucija yra aktas, kuriam bdinga stabilumas (Konstitucijos stabilumas); 5. Lietuvos Respublikos Konstitucija yra vientisas aktas; 6. Lietuvos Respublikos Konstitucija yra tiesiogiai taikomas aktas. Nors Lietuvos Respublikos Konstitucijos tekste is dokumentas tiesiogiai nra vardijamas kaip pagrindinis ir svarbiausias alies statymas, taiau atsivelg jo turin, ypating primimo, keitimo ir sigaliojimo tvark, teisin gali bei jam tenkani viet nacionalinje teiss sistemoje, galime teigti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija neabejotinai svarbiausias alies statymas. Konstitucija yra pagrindinis nacionalins teiss altinis, Lietuvos teiss sistemos branduolys. Ji daro poveik visos teiss sistemos raidai. Konstitucijoje nustatyta valstybs valdios institucij kompetencija, j veiklos kryptys, j priimam teiss akt rys. Konstitucijoje nustatyti ir svarbiausi teisinio reguliavimo tikslai kaip trys reguliavimo objektai. Neretai Konstitucijos straipsniuose tiesiogiai nurodyta, kokius klausimus reikia sureguliuoti statymu (Asmeniui padarytos materialins ir moralins alos atlyginim nustato statymas (30 str.), Pilietybs gijimo ir netekimo tvark nustato statymas (35 str. 3 d.). Teism sudarym ir kompetencij nustato statymas (111 str. 4 d.). Kartais net tiesiogiai nurodoma, kuriuo konkreiu statymu atitinkami klausimai turi bti sureguliuoti (Konstitucinio Teismo status ir jo galiojim vykdymo tvark nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo statymas (102 str. 2 d.)). Neretai statyminiam reguliavimui nustatomos ir jo ribos. Antai Konstitucijos 32 str. numatyta, kad pilieio teis laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamj viet negali bti varoma kitaip, kaip tik statymu. iame straipsnyje kartu nustatyta,. kad toks ribojimas statymu galimas tik jeigu tai btina valstybs saugumui, moni sveikatai apsaugoti, taip pat vykdant teisingum. Lietuvos Respublikos Konstitucija yra priimta ypatinga, skirtinga nuo paprastj statym, tvarka. J 1992 m. spalio 25 d. referendumu prim Tauta. Pagal Konstitucijos 151 str. Konstitucija sigaliojo kit dien po referendumo rezultat oficialaus paskelbimo. Konstitucija keiiama irgi ypatinga tvarka (paioje Konstitucijoje numatyta, kam priklauso Konstitucijos patais iniciatyvos teis, kokia tvarka ir slygomis keiiamos Konstitucijos nuostatos, kaip pasiraomas ir sigalioja statymas dl Konstitucijos keitimo). Kita svarbi Konstitucijos teisin savyb aukiausia Konstitucijos norm teisin galia. Lietuvos Respublikos Konstitucijos norm virenyb lemia ypating Konstitucijos viet teiss sistemoje.. Konstitucijos 7 str. nustatyta: Negalioja joks statymas ar kitas aktas, prieingas Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, interpretuodamas Konstitucijos straipsn, 1997 m. gegus 29 d. nutarime paymjo: is pagrindinis konstitucinis principas nusako Konstitucijos virenyb teiss akt sistemoje. Konstitucija apibdinama kaip pagrindinis statymas, turintis aukiausi teisin gali statym hierarchinje sistemoje. Konstitucijoje ne tik skelbiama io akto virenyb, bet ir numatytas jos apsaugos mechanizmas. Konstitucijos teisin apsaug laiduoja ir konstitucin kontrol. Konstitucijos 102 str. numatyta, kad Konstitucinis Teismas sprendia, ar statymai ir kiti Seimo aktai neprietarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybs aktai neprietarauja Konstitucijai arba statymams. Utikrinant Konstitucijos virenyb, ypa yra svarbi konstitucin norma, kad Lietuvos Respublikos statymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybs aktas (ar jo dalis) negali bti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (Konstitucijos 107 str. 1 d.). Ne maiau svarbi ir kita konstitucin nuostata: Teisjas negali taikyti statymo, kuris prietarauja Konstitucijai (110 str. 1 d.). Tais atvejais, kai yra abejoni dl statymo ar kito teisinio akto, kuris turt bti taikomas konkreioje byloje, prietaravimo Konstitucijai, teisjas sustabdo ios bylos nagrinjim ir kreipiasi Konstitucin Teism praydamas sprsti, ar is statymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstitucij. Konstitucijos virenyb reikt paymti ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Lietuvos Respublikos tarptautini sutari santykyje. Tarptautins sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra Lietuvos Respublikos teisins sistemos, kuri grindiama Konstitucijos virenybe, sudedamoji dalis. Konstitucijos 105 str. numatyta, kad Konstitucinis Teismas teikia ivadas, ar Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys neprietarauja Konstitucijai. Taigi Lietuvos Respublikos sudarytos tarptautins sutartys negali prietarauti Konstitucijai. Svarbi Konstitucijos savyb jos stabilumas. Konstitucijos stabilum vis pirma utikrina pats jos turinys. Ji reguliuoja svarbiausius, fundamentalius visuomens gyvenimo santykius. Konstitucijos stabilum utikrinantis veiksnys sudtinga jos primimo, keitimo ir sigaliojimo tvarka.

inoma, Konstitucijos stabilumas nepaneigia teisinio reguliavimo dinamikumo. Optimalu, kai Konstitucijos stabilumas yra derinamas su teisinio reguliavimo dinamikumu. Vienu atveju, matyt, tai tekt utikrinti Konstitucijos pataisomis, kitu atveju utekt Konstitucinio Teismo konkreioje byloje pateiktos Konstitucijos norm interpretacijos. iuo atveju Konstitucijos aikinimas bt grindiamas esminiais socialinio gyvenimo tam tikros srities pokyiais. Konstitucijos 6 str. nustatyta, kad Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas, kad kiekvienas asmuo savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija. iame Konstitucijos straipsnyje tiesiogiai ufiksuotos dvi io teisinio dokumento savybs konstitucinio reguliavimo vientisumas ir Konstitucijos norm tiesioginis taikymas. Konstitucijos vientisumas reikia konstitucinio reguliavimo ry ir darn. Konstitucijos normos, principai, institutai vieninga, susijusi sistema. Norint suprasti konkrei teisin taisykl, reikia j traktuoti ne kaip izoliuot nuostat, o kaip vientisos sistemos element, t.y. norm btina aikinti viso konstitucinio reguliavimo kontekste. Todl logika ivada: Konstitucija yra vientisas aktas, todl interpretuojant jos normas negalima nustatyti tokio bet kurios jos normos turinio, kuris prietaraut visumai1. Kita Konstitucijos savyb Konstitucijos tiesioginis taikymas. Kaip minjome, Konstitucijos 6 str. suformuluotas Konstitucijos tiesioginio taikymo principas. Jis reikia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija ne politin deklaracija, bet teiss norm aktas, kuris galioja, kur galima taikyti tiesiogiai, kurio reikalavim privalo paisyti visi teisini santyki subjektai.

2. Pagrindiniai Konstitucijos principai: virenybs principas (Konstitucijos teisin galia, Konstitucijos ir kit teiss akt santykis), tiesioginio taikymo principas, vientisumo principas.

2. Lietuvos respublikos konstitucijos pagrindiniai principai ir funkcijos Konstitucij sudaro normos ir principai. Principas savo turiniu ymiai talpesnis u norm ir ireikia kelias ar keliolika konstitucijos norm. Principo aikinimo galimybs plaios, o norm aikinimas konstitucijos ribose. Princip prasm dvejopa: nustato teisinio reguliavimo parametrus ir leidia pasitikrinti ar statym leidiamosios valdios statymai atitinka konstitucijos parametrus, prasm, turin. Kiekvienos Konstitucijos nuostatos turinys - jo detalumas (konkretumas) ar abstraktumas, dispozityvumas ar imperatyvumas, prevencinis ar kardomasis pobdis - rodo tam tikr Konstitucijos poveikio tikrovei krypt, vadinamj funkcij. Pagal tai, ar nuostata pateikia konkrei elgesio taisykl, apraym ar apibrim, skamb k (lozung), skatina ar nukreipia konstitucini teisi santyki formavimsi ir raid tam tikra linkme, galima skirti vairias Konstitucijos funkcijas. Kiekvienas Konstitucij mokslikai aikinantis asmuo ias funkcijas gali pavadinti savaip, pvz., iskirti: 1. prasto (klasikinio) reglamentavimo (r.: 1992 m. Konstitucijos 58 str., 87 str.), 2. politinio sutvirtinimo (r.: 1 str., 10 str. 1 d., 14 str., 17 str., 150 str.); 3. strateginio modeliavimo ir paskirties (r.: 47 straipsnio pirmin redakcij ir jos 1996 m. ir 2003 m. pataisas; 53 str., 54 str.); 4. prevencins apsaugos ir gynybinio ukardymo (r.: 3 str., 105 str., 122 str., 124 str., 142 str.). 5. Be to, atsivelgiant LTSR konstitucij nuostatas, papildomai galima skirti: ideologin pasauliros formavimo (plg. LTSR 1940 m. Konstitucijos 3 str., 12 str., 105 str.; LTSR 1978 m. Konstitucijos Preambul; dabartins Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 str., 135 str.); 6. socialin kultrin (dabartins Konstitucijos 39 str., 54 str.). 7. Lyginant dabartin Konstitucij ir Laikinj Pagrindin statym tikslinga paymti tokias aktualias funkcijas: stabilizavimo (plg. LP 81 str., 131 str., 132 str. ir dabartins K 68 str., 148 str.); 8. racionalizavimo ir organizavimo (plg. LP 78 str. 21 p., 94 str. ir dabartins Konstitucijos 92 str. 1 d., 105 str.); 9. integravimo (r.: K 12 str. 2 d., 15 str., 16 str., 84 str. 22 p. ir 23 p.).1

Pavilonis V. Konstitucijos interpretavimas vykdant abstraki teiss akt teistumo kontrol // Konstitucins prieiros institucij baigiamieji aktai. Akty kocowe institucji nadzoru konstytucyjnego. Vilnius, 2000. P. 28.

Konstitucijos integravimo funkcija prasmingas jos nuostat veikimas (adresavimas) valstybins bendruomens ir jos kuriamos valstybs institucijoms sutelkti (neskaidyti) - pasireikia vairiuose Konstitucijos straipsniuose, pvz., 10 straipsnyje, 12 straipsnio 2 dalyje, 14-17 straipsniuose, 133 straipsnio 2 dalyje ar Konstitucijos sudedamojoje dalyje konstituciniame akte Dl Lietuvos Respublikos nesijungimo postsovietines Ryt Sjungas" (150 str.). iose nuostatose atitinkamai tvirtinti unitarins valstybs principas, dvigubos pilietybs ribojimo principas, valstybs simboliai, valstybs kontrolieriaus skyrimo (ar atleidimo) derinant Seimo ir Respublikos Prezidento veiksmus principas ir nesijungimo buvusios TSRS pagrindu sukurtas organizacijas principas. Integravimo elementu galima laikyti tai, kad Respublikos Prezidentas neturi galiojimo vetuoti (grinti Seimui pakartotinai svarstyti) konstitucin statym, kur Seimas priima daugiau kaip puss vis Seimo nari bals dauguma (apie tai kalbama Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodio 24 d. nutarime). Konstitucijos apsaugos ir gynimo funkcija -prasmingos Konstitucijos nuostatos, skirtos konstitucini vertybi (mogaus teisi ir laisvi, nemonopolizuotos rinkos ir gamybos ar masins informacijos priemoni" veiklos; Konstitucijos 18-26 str., 44 str., 46 str. 4 d.) ir su jomis susijusi princip (nepriklausomybs ar demokratijos) prevencinei apsaugai ir kardomajam gynimui - pasireikia vairiuose Konstitucijos straipsniuose, pvz., nustataniuose Konstitucinio Teismo kompetencij pripainti ginijamus statymus ar Vyriausybs nutarimus antikonstituciniais (105 str.), galimyb inicijuoti tam tikriems pareignams parlamentin apkaltos proces (74 str.), sudting Konstitucijos keitimo Seimo priimtu statymu tvark (ir dar sudtingesn 1 skirsni nuostat keitimo referendumu tvark; r.: 148 str.), karo ir nepaprastosios padties vedimo pagrindus ir tvark (142 str., 144 str.), valstybins bendruomens ir kiekvieno jos nario teis prieintis agresoriui (r.: 3 str.). Apie politini sutvirtinim kaip Konstitucijos norminio poveikio krypt galima kalbti, vertinant Konstitucijos nuostatas, kurios akivaizdiai ireikia politinius (Konstitucijos rengj ir jos leidjo) sprendimus, pvz., tai, kad valstyb yra ne iaip sau nepriklausoma, bet, negaldama integruotis postkomunistines Ryt erdves" (150 str.), yra atvira transatlantinei ir europinei integracijai (47 str. 2 d. 1996 m. redakcija, pakeista 2002 m.). Panaiai galima vertinti nuostatas, pagal kurias: a) alies kis remiasi privatine nuosavybe (nors valstyb gali reguliuoti k vardan bendros gerovs; r.: 46 str.); b) tam tikras turtas yra iimtin valstybs nuosavyb (o ems sklypus leidiama sigyti ne tik pilieiams; r.: 47 str.); c) jokia valstybs teritorijos dalis (pvz., Klaipdos kratas; r.: 1922 m. Konstitucijos 5 ) negali gauti autonominio vieneto statuso; d) valstybinei kalbai (lietuvi kalbai; 14 str.) statymu negali bti prilygintos kitos vietins kalbos" (r.: 1922 m. Konstitucijos 6 2 sakin). Stabilizavimo krypt galima matyti tuo poiriu, kad Konstitucija nustato sudtingas kai kuri pareign skyrimo ir atleidimo procedras (103 str. 1 d., 133 str. 2 d.), konstitucini statym primimo ar Konstitucijos keitimo tvark (69 str. 3 d., 148 str. 3 ir 4 d.). Organizavimo funkcij rodo, pvz., valdi atribojimas (padalijimas; 67 str., 84 str., 94 str., 109 str.) ir kai kurios jo iimtys (67 str. 19 p., 84 str. 23 p., 94 str. 5 p.). Socialinis kultrinis Konstitucijos poveikis numatytas III skyriuje Visuomen ir valstyb", taip pat IV skirsnio nuostatose, susijusioje su asmens darbu, poilsiu ar pensija (48 str., 49 str., 52 str.). Ideologin, t. y. pasauliros formavimo kryptis Konstitucijoje atsispindi ta prasme, kad kai kurios nuostatos ne tik pateikia prast reglamentavim, bet ir papildom informacij, turini (galini turti) takos formuojantis neoficiali Konstitucijos interpretuotoj teisinms pairoms. Tai galima, pvz., pasakyti apie: 1. Preambulje nurodyt siek sukurti atvir visuomen; 2. nuostatas, pagal kurias Vilnius - ne iaip sau valstybs sostin, bet istorin" (17 str.), o mogaus teiss ir laisvs - prigimtins (18 str.). Sisteminiu poiriu konstitucinius principus galima grupuoti vairiai, pvz., pagal: 1. taikymo apimt ir Konstitucinio Teismo vaidmen juos atskleidiant: Konstitucijos principai (vientisumo ir tiesioginio taikymo bei virenybs principai; K 6 str. 1 d., 7 str. 1 d.) ir konstituciniai principai (t. y. Konstitucijoje vardyti arba Konstitucinio Teismo iaikinti vis valstybs institucij veiklos principai, pvz., asmen lygiateisikumo principas, teist lkesi principas); 2. pobd: iuo aspektu galima skirti politinio (1 str.), kinio (46 str.), finansinio (127 str., 131 str. 2 d.), kultrinio (42 str., 45 str.), socialinio (39 str.), ekologinio (54 str.) ar procedrinio-organizacinio (64 str., 140 str.) atspalvio principus; 3. konstitucinio tvirtinimo raid ir naujum- klasikinius (30 str. 1 d.) ir naujovikus (18 str.) principus; 4. turinio apimt ir skleidiamo norminio poveikio srit (iuo poiriu galima skirti apibrianius (t. y. determinuojanius) ir telkianius (t. y. koordinuojanius) principus; 5. Konstitucijos 150 straipsnyje nurodyto konstitucinio statymo Dl Lietuvos valstybs" 1 straipsniu (Teiginys /.../ yra /.../ konstitucin norma ir pamatinis valstybs principas"), galima iskirti pamatinius

bendruosius principus (nepriklausomyb, demokratija, respublika), prie kuri pagal vairias nuostatas (5 str., 7 str., 30 str., 105 str., 109 str.) priskirtinas ir teisins valstybs principas, ir nepamatinius specialiuosius principus (53 str., 54 str.). Be to, pagal tai, ar principai, kak vardindami (nusakydami), sutelkia tam tikr institucij veikl