2

1 Teiss sociologijos sampratos ir objektas.

Teis turjo dorovin prasm. Lietuvikas odis teis reikia moni santyki teisingumo sistem, jos nustatom laisv. Etimologin teiss reikm kyla i jutimikos odi tiesumas, tiesi linija reikms: tiesumas yra jutimin teisi ir pareig pusiausvyros iraika. Kyla klausimas, kokiu bdu eiti tiesia linija? Todl svarbu pabrti du dalykus:1. logikai numanom teiss termino struktr (pusiausvyr tarp teisi ir pareig);2. teisi ir pareig balanso dorovin prasm: moni tiesum, atvirum ir patikimum tarpusavio santykiuose. Teis nuo morals skiriasi savo struktra. Moral ireikia tik pareigos, o teis turi struktr subjektines teises ir objektines pareigas. Pareig vykdymo kokyb turjo garantuoti papildom subjektini atsiradim galimyb. Socialiniame vyksme svarbu matyti konkuruojanias sampratas kaip energijos altinio vyksm. Pavadinimas teiss sociologija kils i trij odi: lietuvi teis, lotyn societas ir graik logos, kuriuo vadinamas mokslas apie bendrus mogaus, moni grupi ir visuomens socialinio gyvenimo dsningumus. Teiss sociologija tai mokslas apie visuomens, moni grupi ir pavieni moni socialinio gyvenimo ryio su teise dsningumus. Vadinasi, teiss sociologija turi nagrinti tokius socialinius reikinius, kurie atsiranda i socialinio gyvenimo ir teiss santykio. Paprastai kieno nors santyk su teise vadiname teisiniu. I socialinio gyvenimo ir teiss santykio atsirad socialiniai reikiniai vadinami teisiniais reikiniais. Taip suprantama teisinink sociologija yra teiss sociologijos sinonimas. Teisini reikini vairov yra nesuskaiiuojama. Liberalios visuomens gyvenimas vienaip ar kitaip yra susijs su teise. Pagrindiniai teiss sociologijos krjai buvo teisininkai. Socialinio gyvenimo ir teiss santykis nra vienareikmis ir stabilus. Jis keiiasi, nes keiiasi pats socialinio gyvenimo supratimas. Nuo teiss sampratos tiesiogiai priklauso moni elgesio teisinio reguliavimo pobdis ir apimtis, teisinio reguliavimo subjektai. Socialinio gyvenimo subjektai yra ir pavieniai mons, ir atskiros moni grups, ir visuomen. Tai potencials socialins veiklos subjektai. moni valia tai esminis teiss altinis. mogus, kaip asmenyb pasireikia 3 parametrais: 1. protu, kurio kokyb intelektas; 2. jausmais ir 3. valia. ie parametrai duoda skirtingas asmenybes.Vyraujanios teiss sampratos ir socialins valios subjekt pagrindu susiformavo dvi teiss sociologijos sampratos: siauroji ir plaioji. Siauroji teiss sociologijos samprata. Ji grindiama prielaida, kad statymo leidjas pajgus tinkamai reaguoti vykstanias socialines permainas ir tikslingai bei laiku priimti darni socialin tvark kurianius, palaikanius arba tvirtinanius sprendimus. Vadinas, siauroji teiss sociologijos samprata remiasi statymo leidjo, kaip socialins grups, valia ir normatyvistine (etatistine) teiss samprata. Rmimasis normatyvistine teiss samprata ne tik susiaurina pai teis, bet ir suteikia didesnio aktyvumo pozicij valstybs aparatui kaip socialinei grupei, kit socialini grupi atvilgiu. i samprata atspinti teorij, pagal kuri pirminis teiss altinis yra statym leidjo valia. Kitos teiss formos paproiai, precedentas ir teisingumas yra svarbs tik tiek, kiek juos pripasta statymo leidjas. statym leidjo valia skirtingai ireikiama nedemokratinio ir demokratinio politinio reimo alyse. Nedemokratinio reimo alyse teisiniu reguliavimu siekiama smulkiai nurodinti visuomeninio santykio dalyviams visas manomas teises ir pareigas bei j atsiradimo ir inykimo pagrindus. Remiantis normatyvistie teiss samprata, apibriama teiss sociologija ir jos tyrim objektas. Siauruoju poiriu teiss sociologija tai bendrosios sociologijos aka, nagrinjanti teiss norm genezs ir raidos socialines slygas bei vaidmen (veiksmingum) visuomenje. Jos tyrim objektas yra teiss normos ir institutiai, nes teiss normos yra statym leidjo valios materializavimo maiausi ir kartu svarbiausi prasminiai vienetai. Vis dlto siauruoju teiss sociologijos poiriu akivaizdiausi statym leidjo valios iraikos pavidalai yra statymas, teismo ir administracinio sprendimai. Todl teiss sociologijoje ie teisiniai reikiniai vadinami pirminiais teisiniais reikiniais. Siauruoju poiriu teiss sociologija daniausiai nagrinja statymo socialines funkcijas, statymo inojim, socialini grupi ir visuomens poir teismus, teisj teisin smon ir teisin kultr, teisingumo gyvendinimo pobd ir panaias temas. Plaioji teiss sociologijos samprata. i samprata grindiama dviem prielaidomis: 1) visuomen yra pliuralistins prigimties, todl nra vyraujanios socialins grups; 2) realiai egzistuojanti socialin tvarka yra svarbiausias teiss altinis. Socialin tvarka susiklosto socialini grupi vertybi ir interes sveikos pagrindu. Tai reikia, kad nors ir nra vienos sociologins teiss sampratos, taiau pripastama, kad teis atsiranda ne tik i politins valios, bet ir i skirting socialini grupi sveikos, kuri siknija j nari elgesio modeliuose. Plaiuoju poiriu teiss sociologija nagrinja visus socialinius reikinius, kuriuose yra teiss poymi, netgi ir tuomet, kai teiss elementas yra ne ireiktas grynu pavidalu, o susipyns su kitais socialiniais elementais. Teiss sociologija neapsiriboja vien pirmini teisini reikini nagrinjimu: ji apima ir antrinius teisinius reikinius, pavyzdiui, eim, nuosavyb, sutart, atsakomyb ir kt. Antriniai teisiniai reikiniai suprantami kaip ivestiniai i pirmini teisini reikini, kaip pirmini reikini gyvendinimo ar jais rmimosi padariniai. Antriniai teisiniai reikiniai turi ir toki socialini element, kuri neapima teisinis reguliavimas. Teiss sociologijai i aplinkyb nra prieastis atsisakyti juos nagrinti teiss sociologija nagrinja socialinius reikinius ne tik teisiniu aspektu, bet ir kitais aspektais paproi, morals, ekonomikos, kalbos ir pan. Taigi plaiuoju poiriu teiss sociologija tai bendrosios sociologijos aka, nagrinjanti teiss atsiradimo, veikimo ir raidos socialines slygas visuomenje. Teiss sociologijos objektas. Mokslo objektas yra jo nagrinjama tikrovs dalis, sritis, bet kuris reikinys arba procesas. Teiss sociologija nagrinja ne pai teis (tai teiss teorijos objektas), o teiss santyk su socialine tikrove ir visuomene. Vadinasi, teiss sociologij domina teiss ir visuomens ryys, kur ireikia teiss socialin paskirtis ir funkcijos. Teiss sociologijos objektas yra ne atskirai teis ir socialumas, o tik j santykis ryys ir sveika. Teiss sociologijos objektas yra vienas tai teisiniai reikiniai, kurie gali bti sukonkretinti atskirose tyrim programose. Teisiniai reikiniai tai tokie ypatingi socialiniai reikiniai, kurie atsiranda ir funkcionuoja sveikaujant socialiniam gyvenimui ir teisei. Teisini reikini klasifikacija. Teiss sociologija sukr keturias teisini reikini klasifikacijas. Teisiniai reikiniai klasifikuojami pagal:1. ry su formaliaisias teiss altiniais pirminiai ir antriniai teisiniai reikiniai;2. ry su valdia valdymo ir pavaldumo teisiniai reikiniai;3. ry su teisine ir socialine tikrove institut ir atvej teisiniai reikiniai;4. ry su procesu su procesu susieti ir nesusieti teisiniai reikiniai.Pirminiai ir antriniai teisiniai reikiniai. Pirminiai reikiniais vadinami tie teisiniai reikiniai, kurie kyla i formalij teiss altini ir kuri atvilgiu visi kiti teisiniai reikiniai yra ivestiniai. Teisini reikini hierarchijoje pirminiai teisiniai reikiniai yra patys bendriausi. Tai, pvz., statymas, teismo sprendimo paskelbimas, eismo reguliuotojo gestas. Visi jie yra pirminiai teisiniai reikiniai, nepaisant j konkretaus turinio. Kiti teisiniai reikiniai vadinami antriniais, nes jie atsiranda i ryio su pirmaisiais teisiniais reikiniais. Visi pirminiai teisiniai reikiniai yra grynieji teisiniai reikiniai. Pvz., statymas, teismo sprendimas. Antriniai teisiniai reikiniai nra grynieji teisiniai reikiniai, nes jie susipyn su neteisiniais socialiniais dalykais. Pvz., tokie reikiniai kaip eima, ems nuosavyb, be teisinio aspekto, turi ekonomin, buitin ir kt. aspektus.Valdymo ir pavaldumo teisiniai reikiniai. Visi pirminiai teisiniai reikiniai turi bendr esm jie susij su valdia ir su jos gyvendintojais valdaniaisiais. Su valdia susijusiems pirminiams teisiniams reikiniams bdingas tam tikras materialumas, jie tapatinami su neasmenintu valdios mechanizmu, i kurio kyla. Pavaldumo lygio pirminiai teisiniai reikiniai kyla tarsi i apaios ir jiems bdingas vairaus laipsnio subjektyvumas, pasireikiantis elgesio forma, smons bsena. Institut ir atvej teisiniai reikiniai. i svok perklimas teiss sociologij numato ypating j atskyrimo linij. Ji skiria du teisini reikini tikrovs aspektus: teisin ir tikrj socialin gyvenim. Atvej reikiniai skirstomi individualius ir kolektyvinius reikinius. Teiss sociologija nagrinja individuali atvej reikini saviumus ir kolektyvini reikini bendrumus. Atsivelgiant atvej reikini vidin skirstym, galima vardyti trij grandi teisini reikini klasifikacij: institutai, individuals atvejai ir kolektyviniai atvejai. Atvej reikiniai gali bti nagrinjami ir kitokiu poiriu: velgiant teisin reikin kaip santyk. Nra tokio atvejo reikinio, kurio negalima bt sivaizduoti kaip santykio. Teisinio santykio kategorijos analogija bendrojoje sociologijoje pripastama sveikos kategorija. Sociologai skiria tris sveikos ris: bendradarbiavim, konkurencij, konflikt. Labiausiai sociologus domina konflikto santykis. Konfliktas aikinamas kaip prieing interes susidrimas, kuris kyla i mogaus santykio ne tik su kitu mogumi arba visuomene, bet ir su paiu savimi. Teisinis konflikas tai ginas, kuris gali bti isprstas tik pasitelkus teis. Teisinis konfliktas jos dalyvius gali atvesti konflikto nagrinjimo proces. Su procesu susieti ir nesusieti teisiniai reikiniai. Su procesu susieti tie teisiniai reikiniai, kurie kyla paiame teismo procese arba yra su juo susij. ios teisini reikini klasifikacijos prasm paprasta parodyti bet kurio teisinio reikinio dvi galimas bkles, lyg tai bt teis taikos bvyje ir teis karo stadijoje.

2. Teiss sociologijos metodologiniai pagrindaiTeiss sociologijos metodologiniai pagrindai grindiami prielaida, kad teis gyvendinama socialiniame kontekste ir gali bti suprasta tik iame kontekste. odiui gyvendinama suteikiama labai svarbi reikm, nes sociologiniu poiriu teis turi bti nagrinjama ne tik kaip statinis norm rinkinys, bet pirmiausia kaip procesas. Sociologiniu poiriu teis turi bti nagrinjama atsiradimo ir gyvendinimo poiriu.Yra iskiriami keturi teiss sociologijos metodologiniai pagrindai:1. Teisini ir faktini visuomenini santyki skirtumas;2. Teiss, kaip socialinio instituto, nagrinjimas;3. Socialins tvarkos vidinis stiprumas;4. Teiss disfunkcija.Pirmj metodologin pagrind ypa pabria siaurosios teiss sociologijos sampratos atstovai. Sociologui svarbus teisini ir faktini visuomenini santyki skirtumas, nes real teiss funkcionavim visuomenje lemia ne tiek oficialus teiss normos primimo bei ileidimo faktas, kiek vien arba kit socialini grupi, organizacij ir individ gyvenimo tikslai ir interesai. Teisini ir faktini visuomenini santyki skirtumas pasireikia dvejopai: kaip formaliai apibrt teiss norm ir j gyvendinimo skirtumas; kaip statym ir gyvosios teiss skirtumas (ia rodoma, kad teiskra neatitinka realybs).Taigi pats teiss normos primimo ir ileidimo faktas nra vienintel ir pakankama teiss socialinio veikimo slyga visuomenje. Visuomen yra sudtingas skirting socialinio poveikio jg, socialini, institutini ir tarpinstitutini tamp lauk darinys, kuriame individai, socialins grups, organizacijos ir staigos turi savo skirtingus interesus. ie subjektai uima skirting socialin padt, nes valdo nelygiaverius socialinius iteklius: ekonominius, politins valdios. Demokratijos slygomis ypa svarbus yra ir teisinis iteklius. Todl sociologus domina, kokiomis situacijomis individai gyja realias galimybes riboti teis, naudoti teiskr ir teiss taikym kaip bd savo interesams gyvendinti. Faktini ir teisini santyki skirtumas buvo ir yra teiss sociologijos atsiradimo raidos pagrindinis altinis. Pirmasis gyvosios teiss samprat sukr E. rlichas, vliau j pltojo R. Paundas ir kt.Antrj teiss sociologijos metodologin pagrind sudarom teiss, kaip socialinio instituto, supratimas ir nagrinjimas. Teis suprantama kaip socialins visumos dalis: ji atsiranda i socialinio poreikio garantuoti tvark, todl savo funkcijomis turi utikrinti visuomens stabilum sveikaujant socialiniams institutams. Todl labai svarbus yra socialins organizacijos ir teiss ryys. io ryio svarbiausias aspektas tai bendruomens pastangos saugoti teis, prireikus, naudojant prievart, gyvendinti teisinius paliepimus ir sankcijas u j paeidimus. Taigi teis atsirado i bendruomeninio poreikio garantuoti tvark, todl ji turi utikrinti savo funkcij visuomens stabilum. Treiasis teiss sociologijos metodologinis pagrindas grindiamas M. Vberio teiginiu, kad socialin tvark garantuoja egzistuojanios socialins nuostatos, vertybs. Anot M. Vberio, jeigu nustatytai normatyvinei tvarkai trksta legitimumo (statymikumo) ir ji i tikrj nepripastama, ji nustoja empirikai egzistuoti, nepaisant to, kad jos niekas teisiniu bdu nepanaikino. Yra skirtingi E. Diurkheimo ir M. Vberio poiriai visuomen. E. Diurkheimas pabr socialins tikrovs iorin objektyvum, o M. Vberis, prieingai, nuolatos pabrdavo subjektyvi prasmi, reikmi svarb. Tokiu bdu sociologijos klasikai pabrdavo skirtingus socialins tikrovs aspektus. Visuomen yra objektyvus faktas ir ji formuoja individus. Kita vertus, tik individ veiksmais ir su jais susijusiomis prasmmis kuriamas visuomens rmas. ie du klasikiniai teiginiai ireikia socialins egzistencijos paradoks: visuomen nulemia atskir individ elges, o mes savo socialiniu elgesiu kuriame visuomen. iais teoriniais samprotavimais grindiamas teiss nagrinjimas sociologijoje. Diurkheimiku poiriu teis yra socialinis faktas, kuris valstybei palaikant, objektyviai nulemia visuomeninio gyvenimo parametrus.Ketvirtasis teiss sociologijos metodologinis pagrindas remiasi E. Diurkheimo idja apie teiss patologija (teiss disfunkcij). Reguliuodama visuomeninius santykius teis turi garantuoti socialin tvark ir visuomens stabilum, suteikti laisvei mogikj turin. Dl skirting objektyvi ir subjektyvi aplinkybi teisiniai paliepimai gali ne tik neatlikti savo funkcij, bet ir neatitikti laiko dvasios: teiss normos gali bti ileistos pagal nustatyt tvark, bet neveikti, virsti imitacine teisine sistema. Taigi ie metodologiniai pagrindai apibria teiss sociologijos, kaip mokslins disciplinos, mokslinio nagrinjimo erdv.

3. Teiss sociologinio tyrimo savitumas ir principai.Teiss sociologinio tyrimo savitumas. ini apie socialin tikrov gavimas visada susijs su mogikosiomis nuomonmis ir vertinimais. Todl sociologinis painimas turi atsivelgti ir nagrinjimo objekto subjektyvum, ir tyrjo prijimo prie subjektyvaus objekto analizs subjektyvum. i aplinkybi suvokimas lemia btinyb grietai laikytis sociologinio tyrimo taisykli. Svarbiausia i j yra i: sociologas neturi pasitenkinti vienu informacijos altiniu ir turi siekti gauti kuo daugiau informacijos apie j dominant objekt, naudodamasis vairiais bdais. Jis suino, kaupia net menkiausi informacij apie tyrimo objekt, visaip jas tikrina ir tik tada modeliuoja objekto tolesnio elgesio ir raidos prielaidas. I pradi sociologas remiasi oficialia statistika, kuri pateikia urnalai, praneimai, vliau trkstamos informacijos jis gauna i sociologins apklausos, kurioje isiaikinama subjektyvi moni nuomon. Danai teiss sociologija suprantama labai siaurai, kaip sociologini metod taikymas teiss socialiniam veikimui nagrinti. Teiss sociologiniai tyrimai remiasi bendrosios sociologijos metodais. Bet tai tik vienas teiss sociologinio tyrimo savitumo aspektas. Kitas teiss sociologinio tyrimo savitumo aspektas susijs su jos tyrim objekto ir tyrimo rezultat naudojimo specifika: teiss sociologijos tyrim objekto ir tyrimo rezultat naudojimo specifika daro tak renkantis jo nagrinjimo bd. Tai reikia, kad bendrosios sociologijos metodai yra pritaikyti prie teiss sociologijos tyrim objekto specifikos. Teiss sociologijos tyrimai grindiami sociologinio tyrimo principais ir adaptuotais sociologijos metodais. Adaptuoti sociologijos metodai skirstomi grupes. Atsivelgiant tyrimo objekto savitum ir tyrimo lyg, sociologinio tyrimo metodai tradicikai skirstomi ias grupes:1. Teisini ir neteisini dokument nagrinjimo metodai;2. Stebjimo fakt nagrinjimo metodai;3. Eksperimentavimo metodai.Konkrei metod taikymas pasirinktoje tyrim taktikoje vadinamas tyrim technika, kuri gali bti skirtinga.Apibendrintai teiss sociologinio tyrimo ypatumus ireikia:1. Teoriniu poiriu: a) rungtynikumo principas; b) prielaida, kad teiss norma atitinka tam tikr socialini santyki veiksmingumo dal ir dl to j galima naudoti kaip apklausos duomenis, ireikianius tam tikr patirt.2. Tyrim technikos poiriu: a) teism praktikos sociologin analiz; b) teisin statistika; c) teisinis ir teism eksperimentas; d) referendumas.Sociologinio tyrimo principai. Objektyvumo taisykl. I sociologinio tyrimo pirmiausia reikalaujame objektyvumo, t. y. neikreipto, be iankstinio nusistatymo socialins tikrovs tapataus atspindjimo. is reikalavimas teiss sociologijoje vadinamas objektyvumo taisykle (metodologinis principas), kuria siekiame garantuoti sociologinio tyrimo pagrstum. Pats objektyvumas suprantamas dvejopai: kaip materialumas ir kaip nealikumas. Abu iuos reikalavimus tyrjai supranta kaip dsnius. Pirmasis ireikia mokslin reikalavim, antrasis moralin. Mokslikumo reikalavimas reikia tai, kad teiss sociologija turi i nagrinjamo objekto atskirti visk, kad yra asmeninio pobdio ir grietai laikytis vis sociologinio tyrimo taisykli. Jeigu norime visapusikai atskleisti teiss ir jos socialinio veikimo vaizd, tada tyrim srit tursime traukti ir subjektyvius veiksnius. Jie turi bti nagrinjami atskirai nuo juose esani individuali ir psichologini aspekt, t. y. subjektyvius veiksnius turime matyti objektyviai.Nealikumo reikalavimas. Subjektyvi veiksni objektyvizavimas ir apskritai tyrimo tiksl gyvendinimas neturi remtis iankstiniu nusistatymu, t. y. turi remtis nealikumu. Nealikumas nra mokslinis kriterijus, kur galima bt imatuoti. Nealikumo reikalavimas pareigoja tyrj iekoti mokslins tiesos, o ne toki fakt, kurie tik patvirtint jo iankstinius sitikinimus. Principinis nealikumo reikalavimas yra toks: ten, kur teisiniai sprendimai priklauso nuo moralini nuostat ir politikos, tai ypa bdinga vieajai teisei ir kai kurioms privatins teiss sritims (eima, nuosavyb ir kt.), teiss sociologija nesiima j nagrinti tol, kol jie nebus ilaisvinti i anksiau susiklosiusi vertybini nuomoni.iuolaikinje teiss sociologijoje iskiriami ie nealikumo gyvendinimo bdai:1. Stebjimas dalyvaujant, kai tyrjas siekia save integruoti nagrinjam aplink, tiriamj gyvenimo bd, mstym, jausmus. Tokio tyrimo pabaigoje gautus spdius mginama susisteminti. 2. Stebjimas i alie, pvz., eimos. Tai patikimesnis bdas nei pirmasis, taiau ir toks stebjimas objektyvumo poiriu gali bti netobulas, jei stebjimo faktus tyrjas mgint interpretuoti remdamasis savo gyvenimikja patirtimi.3. Nagrinjamos teisins situacijos igyvenimas vaizduotje. (Pvz., verg padties Romos imperijoje nagrinjimas: tyrjas stengiasi sivaizduoti kasdien vergo gyvenim).4. Objektyvumo siekimas suprieinant du prieingus subjektyvius poirius, dvi pozicijas. Teismo poiriu tai procesinis rungtynikumo principo taikymas, siekiant nustatyti ties. is principas taikomas ir apklausoje, kai viena tyrj grup atlieka apklaus, kita kontraapklaus.Istorinis-lyginamasis metodas. Tai pats seniausias teiss sociologijos metodas. io metodo pavadinimas sujungia du poirius: istorijos tyrinjimas taikant lyginimo metod ir kiekvieno socialinio reikinio lyginamasis tyrimas, kuris turi apimti ir jo raidos analiz. Teisiniams reikiniams painti teiss sociologija taiko ir istorin poir (metod), ir lyginamj poir. Istoriniu poiriu teisiniai reikiniai nagrinjami ne kaip fiksuotos tam tikros teisins bkls iraikos, o j raidoje. Istorinio poirio esm teisinius reikinius paaikinti prieasties ir padarinio ryio pagrindu. Lyginamojo metodo taikymas siekiant susipainti su teisiniais reikiniais grindiamas logine prielaida, kad svokos ir reikiniai, kuriuos norime sugretinti, gali bti palyginti. Neprotinga lyginti du visikai skirtingus reikinius. Prieastiniams dsningumams nustatyti lyginamasis metodas taikomas specialij procedr pagrindu. Tas procedras atlieka tikslieji mokslai, todl labai sudtinga jas taikyti socialiniuose moksluose.Istorinio-lyginamojo metodo taikym teiss sociologijoje suprantame dviem skirtingomis prasmmis: 1) kaip savarankik tyrimo instrument, kuris duoda konkreius teiss sociologinio tyrimo rezultatus; 2) kaip metodologin teisins tikrovs sociologinio nagrinjimo princip.Istorinis-lyginamasis metodas metodologiniu teiss sociologijos principu laikomas tik tuomet, kai j sudaro dviej element-istorinio ir lyginamojo metod vienov, kuria remiamasi atliekant kiekvien tyrim. Taip suprantamas istorinis-lyginamasis metodas yra dvigubas intelektinis veiksmas, kuriuo galima paaikinti duomenis, gautus anksiau taikant bet kur kit metod. Taip apibriamas abiej principo aspekt istorinio ir lyginamojo poiri taikymas.

4. Teiss sociologinio tyrimo metodai: dokument analiz.Teiss sociologijoje taikomi keturi pagrindiniai metodai. Kiekvienas j turi po dvi pagrindines atmainas: Dokument analiz. Iskiriamos dvi dokument analizs rys: kokybin ir kiekybin. Monografinis (arba kokybinis) stebjimas. Iskiariamos dvi stebjimo rys: stebjimas nesitraukus ir stebjimas sitraukus. Apklausa (arba kiekybinis stebjimas). Iskiriamos dvi apklausos rys: anketin apklausa ir interviu. Eksperimentas. Iskiriamos dvi eksperimento rys: kontroliuojamas ir nekontroliuojamas eksperimentas. Dokument analiz kaip teiss sociologinio painimo metodas. Dokumentas tai materialus objektas, kuriame ufiksuotos kokios nors inios. Dokumento analiz tai metodas, kuris leidia gauti teiss sociologij dominani ini i dokumento turinio. Dokumento analiz kaip metodas yra gana paprastas ir j gali taikyti kiekvienas tyrjas. Dokument analiz teiss sociologija skirsto dvi ris: 1) teisini dokument analiz; 2) neteisini dokument analiz. Kiekvienoje i j dar galima iskirti porius pagal dokument pobd, pvz., statym, teismo sprendim, visuomens informavimo priemoni ir kt. analiz. Teiss sociologijoje atliekamos dvejopos dokument analizs: kokybin ir kiekybin. Teisini dokument kokybin analiz. Teisiniai dokumentai yra plati svoka, apimanti ir teismo sprendim, ir statymus, ir mokslin leidin, ir vienetin teiss dokument. Analizuodamas juos tyrjas turi visada grietai laikytis dviej taisykli:1. Teisin dokument reikia nagrinti ne jurisprudencijos, o teiss sociologijos poiriu. Tai reikia, kad analizuojant dokument, dmesys kreipiamas tai, kaip atskleidiamas teisinis reikinys, o ne tai, ar teisingai buvo pritaikyta teiss norma. Teisine prasme nereikmingas aktas, klaidingas komentaras gali pateikti sociologui svarbi ini apie visuomen ir jos grupes. 2. Teisinio dokumento negalima suvokti kaip tikrovs, apie kuri jis pranea, objektyv ekvivalent. Tyrjas visada turi atsiminti, kad dokumentas gali bti apgaulingas. Netgi ir tuo atveju, kai tyrjas nagrinja konstatuojant dokument, pvz., notarin apra, j reikia vertinti kritikai istorinio konteksto poiriu. Daugiausia dmesio teiss sociologai skiria teism praktikos analizei, nes teism sprendiamuose ginuose atsispindi vairios socialins tikrovs plotms. Ypa daug svarbios sociologins informacijos pateikia pirmosios instancijos teism sprendim analiz. Teism praktikos sociologins analizs objektas yra teismo sprendimai. Teism praktikos analizje sociologas nagrinja faktus, o ne pai teis. Kitaip nei teisin teism praktikos analiz, teiss sociologij domina tik faktai, nes jie informuoja apie visuomens moralin bkl. Prie taikant teism praktikos analiz kaip metod, reikia atsiminti, kad teism praktika neapima visos sociologins tikrovs. Dl to teism analiz turi ir trkum, ir pranaum. Teism praktikos analiz susijusi su trimis sociologins tikrovs ikreipimais:1. Pirmasis toks ikreipimas susijs su realaus bylos inagrinjimo ir jo pateikimo paskelbtoje mediagoje skirtumu. Visada realus bylos inagrinjimas yra platesnis nei jo publikacija, kurioje atsispindi tik atrinktos teismo praktikos dalys. 2. Antrasis ikreipimas susijs su tuo, kad ne visi reikmingi konfliktai sprendiami teisme, j dal nagrinja arbitraas, kurio sprendimai nepublikuojami. 3. Treiasis ikreipimas susijs su tuo, kad ne visi teisiniai santykiai perauga konfliktus ir dl to jie neatsispindi teism praktikoje. Teiss sociologija pabria, kad egzistuoja suderint santyki sritis, todl tyrinti kur nors socialin institut vien teism praktikos analizs bdu yra neteisinga, nes galima nepastebti toki fakt, kurie danai vyrauja visuomenje.iuos ikreipimus atitaiso teism praktikos sociologins analizs pranaumai. Teism praktikos analiz svarbi ir kitoje perspektyvoje teism praktikos istorin analiz padeda atkurti praeities sociologins tikrovs faktus, kuri nemanoma gauti anketins apklausos bdu. Gauti teism praktikos sociologins analizs rezultatai gali bti panaudoti dvejopiems tikslams:1. Bendrosios sociologijos tikslams irykinti funkcionuojanius visuomens paproius. Kiekviename teismo sprendime atsispindi socialinio gyvenimo epizodas. Teism sprendim atrankos negalima sieti su teiss svokomis.2. Teiss sociologijos tikslams ji siekia irykinti teismo sprendimuose atskleist paproi ry su teisiniais reikiniais. Tuomet paproi ir teisini reikini sritys atsiskleidia tokiu deriniu, kuriame atitinkami reikiniai grupuojami teisiniu pagrindu (pagal teiss instituto arba konfliktins situacijos tip).Teisini dokument kiekybin analiz. Ji gali bti ir nesusijusi, ir susijusi su teisinio dokumento turiniu. Su dokument turiniu nesusijusi kiekybin analiz yra paprasiausias teisini dokument suskaiiavimas. Pavyzdiui, galima suskaiiuoti, kiek per tuos paius laiko tarpus statym leidjas prim nauj statym ir pakeitim jau veikianiuose statymuose.Su dokumento turiniu susijusi kiekybin analiz gyvendinama dviem bdais: vienari teisini dokument kiekio skaiiavimas; vienari teisins informacijos lsteli skaiiavimas teisiniame dokumente.Vienariai teisiniai dokumentai skaiiuojami statistikos arba atrankos bdais. Nors statistika ir atranka taikoma fakt rinkimui, t pat mechanizm galima pritaikyti ir dokument kiekybinei analizei. Vienariai teisiniai dokumentai skaiiuojami ir j atrinkimo bdu. Dokument kiekybin analiz gyvendinama ir vienari teisins informacijos lsteli skaiiavimu dokumento turinyje. Teisins informacijos lstele galima pasirinkti: 1) kok nors od, pvz., eima, statymas ir t. t.; 2) koki nors iraik, pvz., vaiko interesai; 3) nagrinjimo tem, klausim, neireiktus vienu terminu; 4) atrinkt klausim grup.Kiekybins analizs objektu tyrjas gali pasirinkti ir tam tikr tem arba klausim. Dar gilesn dokument kiekybin analiz susijusi su bsimo nagrinjimo klausim iskyrimu i teisini dokument turinio. Tai gali bti su faktais susij klausimai, pvz., i sprendimo apie civilin atsakomyb iskiriami klausimai, susij su ali lytimi, amiumi, profesija ir kt. I atrinkt klausim sudaromas analizs tinklas, kuris naudojamas kaip tolesnio nagrinjimo rankis. Analizs tinklui parengti reikia paimti bent 50 teismo sprendim ir i j iskirti nuolat pasikartojanius momentus. Teismo sprendim nagrinjimas su analizs tinklu leidia nustatyti faktini duomen svarb arba j santyk su teisiniais rezultatais.Neteisini dokument analiz. Neteisiniai dokumentai tai ne teiss kalba ir ne teisiniams reikalams skirti dokumentai, pvz., iniasklaida, groins literatros kriniai ir pan. Tai nulemia ios analizs bding bruo nagrinjim dokument, kalbani ne teiss kalba, o paproi , kuriuose paslpta pati teis. Todl i dokument teiss sociologinis nagrinjimas yra ltas procesas ir turi bti ypa kruoptus. Teiss sociologij labiausiai domina etnografiniai dokumentai, nes jie daugiau nei kiti neteisiniai dokumentai gali pateikti sociologins reikms duomen.

5. Anketin apklausa ir jos taikymas teiss sociologijojeApklausa tai pirmins sociologins informacijos apie nuomones, poirius rinkimas, pateikiant mogui klausimus arba tam tikrai moni grupei. Apklausos skiriamieji bruoai: apklausos respondent skaiius; apklausos patikimumas ir objektyvumas; apklausos paskirtis; apklausos atranka.Anketin apklausa. Jos pagrindas anketa. Anketa tai kompiuteriu parengtas klausim lapas, skirtas surinkti reikiamas inias. Vidutinikai anketoje bna 30-40 klausim, skirt pasirinktiems respondentams apklausti. Respondentai tarpusavyje nra lygiaveriai. J pozicija priklauso nuo vyraujanio statuso ir socialinio tapatumo (t. y. kuriai socialinei grupei mogus save priskiria). Todl tyrjai i anksto apibria proporcijas, kurias turi atitikti vairi grupi apklaust atstov skaiius. Atlikus apklaus ir gautus duomenis apdorojus matematikai, gaunamos inios sugrupuojamos atitinkamas socialini grupi vidutinikai tipines pozicijas. Anketa nra bet koks klausim sraas. urnalisto klausimai nra laikomi anketa, ja vadinama tik tai, kas skirta daugumai moni, kurie apklausiami standartini bdu. Anketos klausim formulavimo ir dliojimo logika turi atitikti tyrimo tikslus ir gauti tik t informacij, kuri patikrina hipotezes. Klausimai formuluojami konkreiai ir tiksliai, negali bti neaikum ir dviprasmybi. Anketoje visada rizikinga vartoti teisines svokas, nes respondentai nesuvokia j teisins reikms. Dl to tikslinga jas paaikinti, pateikiant pavyzdi. Visi anketos klausimai skirstomi du pagrindinius tipus atvirus ir udarus. Atviri klausimai susij arba su praymu respondentui suformuluoti savo nuomon pateikt klausim. Dl to po klausimu tekste paliekama vietos respondento atsakymui. Udavs udar klausim, sociologas pateikia anketoje galimo atsakymo alternatyvas. Taigi pats klausimas gali bti atviras ir udaras. Udarus klausimus lengviau sutvarkyti kompiuteriu, bet jie reikalauja , kad sociologas isamiai imanyt dalyk. Atviri klausimai naudojami tuomet, kai imanymas yra ribotas ir tyrimas yra valgomosios paskirties. Teiss sociologines anketas galima skirstyti pagal tris klausim ris:1. Klausimai apie teiss inojim. Pavyzdiui, Js nuomone, kam priklauso i asmeninio monos turto gautos pajamos, jeigu sutuoktiniai nesudar santuokos sutarties? Pirmiausia tokiu klausimu siekiama vertinti statymo imanymo lyg tiek visoje visuomenje, tiek ir atitinkamose jos amiaus socialinse ar kitose grupse. Egzistuoja statymo imanymo teisin prezumpcija: niekas negali remtis statymo neinojimu. Teiss imanymo tyrimai atskleidia ne tik visuomens ir jos atitinkam grupi susipainimo su statymais lyg, bet ir yra netiesioginis bdas isiaikinti su teise susijusias vertybines nuostatas, poirius. 2. Klausimai apie faktus. I respondent siekiama suinoti apie j gyvenimo faktus, susijusius su teiss sritimis. Be prast apklausos klausim, respondent galima paklausti, pvz.: Ar esate dalyvavs civilinio teismo posdyje?. Teiss sociologij ypa domina tokie respondent asmeninio gyvenimo faktai, kurie susij su mogaus teisi ir teistvarkos apsauga. 3. Klausimai apie nuomon. Danai bna svarbu operatyviai isiaikinti visuomens poir statymo projekt arba jau veikiant statym, susiklosiusi teism praktik, kaip geriau sprsti tam tikros kategorijos bylas. Todl siekiama suformuluoti respondentams klausimus taip, kad jie galt argumentuotai idstyti savo nuomon. Papildomi reikalavimai keliami anketos klausim rengimui, kai siekiama atskleisti vertybines nuomones apie statym leidyb, o pati apklausa apima vis nuomon. Tuomet klausimai turi bti formuluojami taip, kad atsakymus juos galima bt suskirstyti dvi grupes: taip ir ne.Pati anketin apklausa dar skirstoma dvi ris vientis ir atrankin. Vientisos anketins apklausos pavyzdys yra suraymas, kurio metu apklausiami visi alies gyventojai. Tokie suraymai Europos alyse paplito nuo XIX a. pradios, o dabar naudojami visur. Vientisa apklausa yra isami: ji apima visus respondentus, priklausanius kuriai nors bendrijai arba grupei. Ekonominiu poiriu naudingesn yra atrankin anketin apklausa , nors ji maiau patikimas metodas ir reikalauja itobulintos metodikos ir technikos. Jos pagrindas atrankin visuma, kuri yra pagrindins visumos element dalis. Atrankin visuma yra sumainta generalins visumos kopija. Generalin visuma tai visi alies gyventojai arba ta j dalis, kuri sociologas ketina inagrinti. Atrankin visuma tai i generalins visumos atrinkti mons, kuriuos sociologas apklausia. Abi visumos sutampa vientisoje apklausoje, o atrankinje isiskiria. Nagrinjamos generalins visumos bruo atsispindjimas atrankinje visumoje yra svarbiausia atrankos savyb, vadinama reprezentatyvumu. Teiss sociologijoje generalins visumos apibrimas susijs su tyrimo problemos ypatumais. Todl jos apibrimui keliami papildomi reikalavimai:1. Generalin visum turi sudaryti visi alies suaugusieji, kai nagrinjamas visuomens poiris statym leidj, teis, visuomens santykius su atitinkamais statymais ir teiss normomis. Reikalaujama, kad atrankin apklausa bt maksimalaus reprezentatyvumo. 2. Generalin visum turi sudaryti atitinkamos srities teisininkai, kai nagrinjamos su atitinkamu profesionaliuoju teisiniu inojimu susijusios problemos.3. Generalin visum kartais gali sudaryti asmenys, kurie suinteresuoti susiklosiusios problemos sprendimu.

6. Sociologin pagalba teiskros subjektams. Praktin teiss sociologijos funkcija tai sociologin pagalba teiskros subjektams ir teisjams. Teiskra yra visuomens arba jos galiot valstybs institucij veikla, kuria siekiama sukurti, patobulinti arba panaikinti teiss normas atsivelgiant vis visuomens nari teisi ir teist interes apsaugos bei gyvendinimo poreikius. Taip tikslingai kuriama ir tobulinama teiss norm sistema, kuri vienaip ar kitaip daro tak visuomens socialiniam bviui ir jo raidai. Sociologin pagalba teiskros subjektams reikalinga, nes ji gali: iki minimumo sumainti nepageidautinus statymo veikimo socialinius padarinius; inagrinti socialinio gyvenimo slygas, prieasties-pasekms ryius, kurie keiiasi dl priimto statymo poveikio; atskleisti, kaip statym veikimas daro tak moni likimams; ianalizuoti vieosios nuomons reakcij rengiamo statymo projekt arba priimto statymo gyvendinim; atskleisti visuomeninius santykius, kuriuos reikia sureguliuoti teiss norm pagrindu.Sociologin pagalba teikiama teiskros subjektams iomis kryptimis:1. Atskleisti ir pagrsti socialini veiksni (pvz., ekonomini, politini, socialini ir kt.) ir j darini tak oficialiai teiskrai.2. Atskleisti ir vertinti teisinio poveikio socialinius padarinius ekonominius, politinius, kultrinius ir psichologinius. Socialiniai padariniai suvokiami kaip poveikis uimtumui, nauj darbo viet krimui, vietimui ir mokymui.3. Nagrinti atrias socialines problemas, kurias suponuoja postatymini akt veikimas, ir atitinkamoms institucijoms teikti praktines j sprendimo rekomendacijas. Postatyminiai aktai ileidiami statym gyvendinimo tvarkai apibrti ir neturi sukurti nauj teiss norm, papildomai reguliuojani moni elges.4. Atskleisti socialins stratifikacijos poveikio teiskrai laipsn.5. Atskleisti elin teiskr. elin teiskra tai gyvosios teiss norm bendradarbiavimu suinteresuot arba pavaldi individ krimo, palaikymo ir tvirtinimo veikla. Sociologins pagalbos teiskros subjektams pagrindu susiformavo teiskros sociologija. Teiskros sociologija tai teorini ir empirini tyrinjim kompleksas, skirtas teiskros subjektui teikti veiksming praktin pagalb. Jos pradininkais laikomi H. Spenseris ir J. Carbonnier, kurie mano, jog sociologija gali padti teiskros subjektui tobulinti teiss norm veiksmingum. iuolaikins teiskros sociologijos pagrindinis tikslas sociologikai utikrinti sklandi teiskr ir veiksmingus jos rezultatus. Dl to ji nagrinja iuos udavinius:1. renka ir analizuoja socialini proces duomenis ir j pagrindu rengia nauj teiss norm krimo ir tobulinimo poreiki ir j raidos socialines prognozes;2. nagrinja teiss norm akt projekt turin, j socialin pagrstum, modeliuoja j socialin veiksmingum;3. nagrinja veikiani teiss norm ir visos teisins sistemos socialin veiksmingum;4. rengia, organizuoja ir gyvendina anketines apklausas, kuri duomen analizs pagrindu iaikinama vieoji nuomon apie teiskros naujoves. Teiskros sociologija skirstoma tris formas: iki teiskros, teiskros ir sociologij po teiskros. Daniausiai iskiriamos tik dvi teiskros sociologijos formos:1. iorin teiskros sociologija, kuri jungia sociologij iki teiskros ir sociologij po teiskros. Ji nagrinja vien teiskros veiklos mechanizm, be ryio su ios veiklos turiniu;2. vidin teiskros sociologija, kuri sociologiniu poiriu nagrinja teiskros veiklos turin. Siauruoju poiriu pastaroji ir yra tikroji teiskros sociologija. Iorin teiskros sociologija. Ji padeda teiskros subjektams. ios pagalbos esm tai vieosios nuomons apie visuomenje esanias ir teiskros subjektui rpimas socialines, politines, ekonomines ir kitokias problemas bei socialini grupi lkesi isiaikinimus. Ikiteiskrins sociologijos poreikis daniausiai atsiranda dviem atvejais: 1) kai teiskros subjektas ketina teisikai sureguliuoti kokius nors jautrius visuomeninius santykius ir dl to siekia isiaikinti apie juos viej nuomon; 2) kai skirtingas socialines grupes btina parengti prie vedant nauj teisin reguliavim, t. y. formuoti atitinkam viej nuomon.Vieoji nuomon tai vairi socialini grupi sprendimai ir vertinimai apie socialinio gyvenimo vykius, atskir asmenybi, organizacij veikl, svarbias visuomens socialines, politines, kultrines problemas. Vieoji nuomon yra ne tik savaime susiklostantis, bet ir iniasklaidos kryptingai formuojamas socialinis reikinys. Pilietins visuomens vieojo nuomon atlieka ias funkcijas: Vertinimo funkcij. Tai pagrindin vieosios nuomons funkcija. Vieoji nuomon ireikia socialini subjekt suinteresuot vertinamj poir vienus arba kitus socialinio gyvenimo vykius ir reikinius. Painimo funkcij. Ji tiesiogiai susijusi su vertinamja funkcija, kurios pagrindu vieoji nuomon suprantama kaip socialins tikrovs painimo priemon ir bdas. Adaptacijos funkcij. i vieosios nuomons funkcija susijusi su vaidmen lkesiais ir gyvendinama socializacijos procese. Kultros paveldo funkcij. Tai vieosios nuomons pajgumas socialiniu bdu perduoti normas, vertybes, tradicijas ir kitus kultros sandus. Tiksl link kreipimo funkcij. Ji susijusi su vieosios nuomons dalyvavimu tam tikrose politikos ir socialinio valdymo tiksl strategijose. Konsultavimo funkcij. Vieoji nuomon referendumo forma pataria teiskros ir valdymo institucijoms, kaip sprsti atrius socialinius, ekonominius, politinius klausimus.Vidin teiskros sociologija. Ji padeda teiskros subjektams parengti ir pataisyti konkreius teiss norm aktus. Bet tai nra, pvz., statym rengimas vietoje statym leidjo. Teiss sociologai bendradarbiauja su teiskros subjektams, bet neturi susisaistyti su statym arba kit teiss norm akt leidyba. Teiskros procesas apima vienas po kito einanius teiss norm akto rengimo ir skelbimo veiklos etapus:1. Teiss norm akto parengiamasis etapas, kuris apima : socialini, ekonomini, psichologini veiksni, kuri veikim reikia teisikai reglamentuoti, sisavinim ir prasmin; socialini klasi ir grupi interes, kuriuos reiks ireikti iame teiss norm akte, pasireikim ir j sismoninim; politini jg, kurios pritars ir nepritars rengiamam teiss norm aktui, galim socialini padarini ir perspektyv sismoninim. 2. Teiss norm akto teksto rengimo etapas. Tai tiesioginis teiss norm teksto rengimas, formuluoi tikslinimas, patais darymas.3. Teiss norm akto projekto svarstymo etapas. iame etape projektas paskelbiamas visuomenei, siekiant suformuluoti viej nuomon ir sulaukti pasilym.4. Teiss norm akto projekto pateikimo nagrinti teiskros institucijos komitetuose ir kituose padaliniuose etapas.5. Teiss norm akto projekto svarstymo teiskros institucijos plenariniame posdyje etapas.6. Teiss norm akto galios sigaliojimo etapas. Nuo teiss norm akto paskelbimo jo vykdymas tampa visiems visuomens nariams privalomas.

7. Sociologin pagalba teismams ir teisjams.Teiss sociologija gali padti teisjams dviem pagrindinmis formomis:1. sociologine ekspertize;2. sociologiniu aikinimu.Pirmuoju atveju teismas remiasi teiss sociologija kaip pagalbine priemone. Antruoju teiss sociologija gali bti suprantama kaip teisjo substitutas, t. y. papildomas statymo komentatorius. Sociologin ekspertiz. Ekspertiz suprantama plaija prasme: tai klausimo, reikalaujanio specialij ini, tyrimas ir sprendimas, atliekamas specialist. Ekspertu gali bti skiriamas kiekvienas asmuo, turintis reikiam ini ivadai daryti. Jo ivada pateikiama ratu ir idstoma ekspertizs akte. Teism domina ekspertizs aktas. Ekspertizs akte turi bti smulkiai apraomi atlikti tyrimai, j pagrindu padarytos ivados ir pagrsti atsakymai teismo ikeltus klausimus. Sociologine ekspertize daniausiai remiasi privatin teis. Daniausiai i bna psichologinio, o ne socialinio pobdio. Sociologin ekspertiz civilinje teisje gali atlikti ir kit funkcij padti teismui isiaikinti atitinkamoje veiklos srityje, pvz., versle, prekyboje, darbo santykiuose, egzistuojani profesini paproi reikm. Nordamas patvirtinti profesinio paproio egzistavimo fakt, teismas daniausiai remiasi ekspert ivadomis. Sociologas ekspertas nagrinja ikelt klausim dvejopu poiriu:1. siekia atskleisti, kokia susiklost tikroji profesini santyki praktika. Dl to jis nagrinja profesinius santykius faktiniu aspektu.2. siekia atskleisti tikrosios profesini santyki praktikos socialin reikm, t. y. ar ji susijusi su tuo, k priimta vadinti vieosios nuomons reikalu arba vieosios nuomons teise. Sociologinis aikinimas. Teiss sociologijoje egzistuoja trys sociologinio aikinimo sampratos:1. socialinio sociologinio aikinimo samprata;2. realistinio aikinimo samprata;3. taikomojo sociologinio aikinimo samprata.Socialinis sociologinis aikinimas pirm viet ikelia visuomens, o ne individo poreikius. JAV Realistins teiss mokykla pabr patirties reikm teiss gyvybikumui. Remdamiesi patirtimi kaip metodu, teisjai galjo konkreiu socialiniu atveju aikinti statym. Taigi is metodas atspindi tam tikr sociologin idj. ios mokyklos alininkai teisjai buvo nepajgs sukurti statym socialinio aikinimo visuomens lygiu strategijos, nes nagrinjo tik atskirus atvejus. Toks sociologinis aikinimas visada turjo t pai prasm: aikintojas statym turi pritaikyti prie socialini pokyi. statym socialinis aikinimas Soviet Sjungoje buvo gavs oficialiai pripainto metodo status. is metodas formuojamas vairiai: 1) teisjas turi priimti sprendim, atitinkant jo socialistin teisin smon; 2) teisjas turi priimti sprendim, atitinkant alies ekonomin ir socialin santvark. Realistinis sociologinis aikinimas susiformavo dogmatins jurisprudencijos formalizmo ir abstraktumo kritikos pagrindu. Teiss sociologijoje bta vairi mginim sociologiniu poiriu aikinant statymus atspindti realizm. Rykiausi mginimai yra: 1. aikinti statymus interes pagrindu;2. aikinti statymus j gyvendinimo praktikoje susiklosiusi paproi pagrindu;3. aikinti statymus susiklosiusi faktini situacij pagrindu. Realistinio aikinimo esm yra paaikinti statymo faktin gyvenim. Bet kartais sociologinis realizmas suprantamas labai siaurai kaip faktins realaus gyvenimo situacijos, kurios suprieinamos nuo gyvenimo atitrkusioms teiss normoms. iuo atveju sociologiniu realistiniu vadinamas toks aikinimas, kuris leidia apsaugoti faktin situacij. Teisjas gali remtis ia aikinimo pozicija tada, kai, pvz., draugiku susitarimu vykusio faktinio eimynini santyki nutraukimo padarinius prilygina santuokos teisinio nutraukimo padariniams.Taikomasis sociologinis aikinimas grindiamas paintins sociologijos mokslini ivad praktiniu taikymu. Toks poiris yra sudtingas ir reikalauja gerai imanyti sociologijos mokslin argumentacij. Sociologins ivados danai bna prielaid lygio ir dl to sudtinga jomis tiksliai pagrsti sociologin taikomj aikinim. Pasitaiko ir toki atvej, kai teisjai, patys to neinodami, skmingai imasi aikinti teisin fakt sociologiniu aspektu.

EGZAMINO KLAUSIM ATSAKYMAI

1. Sociologins teiss sampratos prielaidos: prasmins teiss svokos ribos ir iuolaikins teiss sluoksninis pobdis. Sociologin teiss samprata apima socialini grupi ir teiss ry, jo ypatumus ir dsningumus. Subjektin ir objektin teis. Teiss svokos prasms ribas apibria prieingos teiss reikms. Teiss reikm tai, k ji reikia visuomens gyvenimui, ir priklauso nuo funkcij, kurias ji atlieka moni veikloje. Teiss prasm atskleidiama ir jos ribos apibriamos sukonkretinant ir tarpusavyje lyginant skirtingas praktines teiss reikmes. Teiss praktini reikmi santyk lemia ir objektyvs tikrovs veiksniai, objektyvi samprotavim logika ir subjektyvs veiksniai: mogaus asmeniniai ir visuomeniniai norai, tikslai ir ketinimai, pvz., sutartys. Su odio teis reikmmis siejame daug teisini reikini kategorij, kuri altinis yra ir socialin-valstybin ir nevalstybin, ir mogaus asmenin valia. Vadinasi, teiss termino prasm telpa tarp dviej skirting reikmi: subjektins teiss ir objektins teiss. Subjektin teis susijusi su individo arba socialins grups valia ir j atvilgiu atlieka vien arba kit funkcij, pvz., sutari teis, balsavimo teis, teis mokykl ir t. t. vairiose mogaus teisi ir laisvi deklaracijose teiss terminas vartojamas ir subjektyvija reikme, t. y. pats mogus gali sprsti, kiek naudosis jam suteiktomis teismis. Objektin teiss reikm susijusi su tokiomis elgesio normomis, kurias turi j adresatai individai ir socialins grups gyvendinti , nes prieingu atveju jie usitrauks teisin atsakomyb. i bendra formuluot yra subjektins teiss prieingyb: subjektin teis yra laisva valios raika, o objektin teis daniausiai suprantama kaip pareiga. Objektin teis dar skirstoma viej ir privatin teis. Viej teis sudaro normos, kurios reglamentuoja individ ir j bendrij tarpusavio santykius (konstitucin, administracin, baudiamoji teis ir t. t.) ir valstybs santykius su kitomis alimis. Privatinei teisei priskiriame normas, kurios reguliuoja asmenini interes sveik, pvz., civilin arba komercin teis. Sociologinis poiris teis turi apimti skirtingas teiss reikmes subjektin ir objektin teis. Todl labai svarbu suformuluoti gana tiksl sociologin teiss apibrim: teis yra socialins grups vertybs ir interesai, jos paversti visuotinai privalomo elgesio normomis, skirtomis reglamentuoti grupei priklausani individ santykius. Taigi sociologinje teiss sampratoje pabriami trys elementai: a) socialins grups valia, i kurios kyla normos; b) i norm privalomumas; c) i norm kintamumas. Pareigos svoka. Btent pareigos, o ne subjektins teiss ireikia teiss normos privalomum. Nors odis teiss mums sukelia laisvs pojt, kuris yra visikai prieingas prievartos pojiui, j gyvendinimas susijs su pareig atlikimu. mons danai nesismonina socialinio elgesio modelio esms: funkcionuojantys socialinio elgesio modeliai riboja elgsenos pasirinkimo galimybes, t. y. jie reguliuoja, valdo mogaus veikl taip, kaip instinktai valdo gyvn elges. Ypa giliai ms mstymo ir suvokimo bdus augo praeityje susiklosiusios ir dabar veikianios normos. Tai reikia, kad esame prat paklusti joms, kad beveik j nepastebime. Sankcijos. Be j negali bti ir pareig. Teisins sankcijos tai teiss normoje nurodytos neigiamo poveikio priemons, taikomos tos normos paeidjui. Neigiamas poveikis pasireikia atitinkamais mogaus socialins ir materialins padties praradimais. Teisins sankcijos yra labai vairios, dl to jos klasifikuojamos. Labiausiai skiriasi civilins ir baudiamosios teiss sankcijos, nes civilin teis daniausiai bna restitucinio pobdio, o baudiamoji teis represinio. Baudiamosios teiss norm paeidimai sukelia labai stipri socialins grups reakcij. Nusikaltimai visada sukelia visuomens pasipiktinim, dl to baudiamosios teiss sankcijos negali bti restitucinio pobdio. iuolaikins teiss sluoksninis pobdis. iuolaikinje teisje iskiriami ei jos sluoksniai: 1. mogaus teiss ir laisvs;2. Teiss principai;3. Referendume priimtos teiss normos;4. Valstybs ileistos teiss normos;5. Korporatyvins teiss normos;6. Sutartins normos.mogaus teiss ir laisvs. mogaus teiss yra teiss, priklausanios kiekvienai mogikai btybei. mogaus teiss ir laisvs yra i iuolaikins valstybs valios kylanios pozityvins teiss pagrindas. mogaus teiss ir laisvs tai mogaus galimybs, leidianios jam oriai gyventi ir dirbti. Jos priklauso kiekvienam mogui nuo jo gimimo, nepaisant jo turtins ir socialins padties. Jos kyla i mogaus orios egzistencijos sampratos, kuri paveriama teisinmis idjomis, o pastorosios gyvendinamos teiss norm pavidalu. mogaus teises ir laisves sudaro:a) asmenins arba pilietins teiss ir laisvs, kurios kartu su politinmis teismis dar vadinamos pirmosios kartos teismis ir laisvmis;b) socialins, ekonomins arba kultrins teiss, dar vadinamos antrosios kartos teismis. Pilietins teiss ir laisvs yra teis gyvyb, teis orum, privat gyvenim, garb, asmens nelieiamyb, religijos, odio laisv ir pan. Teiss principai. Tai teiss esms reikimo pagrindins idjos (bdai). I teisi ir pareig vienovs ivedami: a) visuotiniai mogikojo sugyvenimo principai demokratikumas, humanizmas, lygiateisikumas, kurie galioja ne tik teisei;b) grynieji teiss principai.Grynieji teiss principai yra ie:1. statymui ir teisei visi lygs;2. Vis asmen subjektini teisi santykinumas, ireikiantis neatskiriam subjektini teisi priklausomyb nuo pareig vykdymo;3. Privilegij ir absoliui teisi neleistinumas;4. Socialinio kompromiso principas, derinantis prieingus interesus, suteikdamas iai darnai teisi ir pareig vienovs pavidal.5. Padaryt al btina atlyginti. Teiss principai yra valstybs, organizacij, piliei teiskrins veiklos pagrindas. Teiss principai gali bti ireikti teiskroje tiesiogiai ir netiesiogiai. mogaus teiss ir teiss principai sudaro vientis teiss pagrind. io pagrindo pagrindin funkcija yra dvejopa: 1) tiesiogiai reguliuoti socialinius santykius; 2) suteikti valstybini institucij ir piliei teiskros veiklai pagrind. Referendume priimtos teiss normos. Tai pozityvins teiss normos, kurios ireikia visos visuomens tautos vali. Referendume priimtomis normomis tauta apibrtai pasako, kaip turi bti sureguliuoti svarbiausi alies gyvenimo dalykai. Referendume priimtos normos turi didesn teisin gali nei statym leidj ileistos teiss normos. iuolaikins pilietins visuomens nariai gali tiesiogiai dalyvauti valstybinje teiskroje dviem bdais: 1) naudotis referendumo iniciatyvos teise; 2) dalyvauti valstybs inicijuotame referendume. Valstybs ileistos teiss normos. Tai valstybs institucij parengtos ir ileistos teiss normos. Valstybs institucij ileisti teiss norm aktai turi skirting teisin gali. Aukiausi gali turi parlamento ileisti konstituciniai statymai ir paprastieji statymai. Svarbs yra ir postatyminiai aktai: parlamento nutarimai, Prezidento dekretai, vyriausybs nutarimai ir potvarkiai, ministerij ir departament sakymai, savivaldybi taryb sprendimai ir kt. postatyminiai aktai dar vadinami deleguota teiskra. Vis postatymini akt turinys negali ieiti u t rib, kurias nubr parlamentas atitinkamuose statymuose. Referendume priimtos teiss normos ir valstybs institucij ileistos teiss normos tarpusavyje yra susijusios, nes ireikia visuomens bendruosius interesus. Taigi i tautos ir valstybs vali kilusi teiss norm visum galima vadinti vieja teise. Korporatyvins teiss normos. Korporatyvins teiss normos tai elgesio taisykls, kurias sukr organizacijos (korporacijos). ios taisykls gyvendinamos organizacij bendrijose. Korporatyvins teiss normos apima vairius organizacijos veiklos aspektus. i norm pagrindu reguliuojami finansiniai, vadybiniai, darbo, turtiniai ir kiti santykiai. Pastaruoju metu rykja toks dsningumas: kuo auktesnis yra alies ekonomikos raidos lygis, tuo auktesnis yra jos teritorijoje gyvenani teiss subjekt laisvs laipsnis. Tai reikia, kad vis labiau gali pasklisti korporatyvins teiss normos, kuriomis pati organizacija savarankikai apibria savo elgesio parametrus.Sutartins teiss normos. ias normas formuluoja organizacijos ir pilieiai, siekdami sureguliuoti santykius, kuri valstyb nereguliuoja. Sutartys ir jose esanios sutartins normos pareigoja abi sutart sudariusias alis ir teism, kuris galbt nagrins kilus sutarties ali gin. Korporatyvins teiss normos ir sutartins normos gali sudaryti vien teiss norm grup: jos ireikia atskir teiss subjekt privaius interesus. Taigi korporatyvines normas ir sutartines normas galima vadinti privatine teise.

2. Sociologinis teisins sistemos apibdinimas. Sociologinis poiris teis teigia, kad socialin grup reglamentuoja savo nari elges teiss normomis. Socialin grup - tai slygikai nekintanti bendrija moni, kuriuos jungia bendri interesai, vertybs, elgesio normos ir nuosava socialin erdv. Socialins grups egzistuoja atributikai kartu su savo socialine erdve. Socialin erdv tai socialins grups isidstymo, perimtoje gamtins aplinkos dalyje, vieta ir forma, kuriai bdinga socialin struktra. Socialins grups struktra tai jos nari bendravimo ir bendradarbiavimo pagrindu sukurti tarpusavio ryiai ir bendro veikimo formos. Tai reikia, kad socialin grup kuria ir tvirtina savo nari elgesio modelius. Du poiriai teiss kilm. Egzistuoja du prieingi poiriai teiss kilm. Vieni laikosi poirio, kad teis neatsiejamai susijusi su valstybe ir jos nebuvo ikivalstybinse visuomense arba patikslina, kad iuolaikin teis susijusi tik su valstybe. io poirio, vadinamo monistiniu, atstovai tvirtina, kad tik viena socialin politin grup, t. y. valstyb pajgi sukurti teiss normas. Egzistuoja ir prieingas poiris, kuriam pritaria dauguma autori. Jo alininkai teigia, kad kiekvienas bent kiek reikmingesnis socialinis darinys gali sukurti ir sukuria savo funkcionavimo taisykles, kurios jam virsta teiss normomis. is poiris vadinamas pliuralistiniu. Teiss sociologija laikosi io poirio ir pripasta, kad atskiros socialins grups turi teiskros poreiki. Valstybei neatstovaujani socialini grupi sukurta teis vadinama nevalstybine teise. Pirmasis poiris, kurio laiksi teiss klasikai yra akivaizdiai klaidingas. Greta valstybins teiss egzistuoja ir nevalstybin teis. Toks skirtingos kilms teisini reikini koegzistavimas yra teisinio pliuralizmo iraika. Teiss sociologija nagrinja socialines grupes, nes siekia atsakyti vien klausim: ar atskira socialin grup i tikrj sukuria nuosav teisin erdv, ar jos krimas yra tik visos valstybs reikalas? Teiss sociologija su teisins sistemos svoka siekia atskleisti socialini grupi socialins ir teisins erdvs ry, valstybins ir nevalstybins kilms teisini reikini sugyvenim, j ryius. Teisins sistemos svoka. i svok teiss sociologija perm i lyginamosios teiss, taiau j turinys nesutampa. Teiss sociologijoje vartojama teisins sistemos svoka konkretiems socialini grupi teisiniams reikiniams apibdinti, pvz., valstybs sukurtai teisei, teisinei smonei, teisinei kultrai ir pan. tai reikia, kad teisin sistema turi apimti ne tik teiss normas, bet ir j krjus bei vartotojus. Teisin sistema tai svoka, kuri ireikia visuomenje arba jos dalyje egzistuojani teisini reikini visum. Teisin sistem galima apibrti remiantis vienu i dviej poiri: siauruoju ir plaiuoju. Siauruoju poiriu teisin sistema suvedama arba statym leidybos sistem, arba teiss sistem, arba j abiej visum, ir dar vadinama teiss sistema.Plaiuoju poiriu teisin sistema nra tapati teiss sistemai. Plaij teiss sociologijos samprat atitinka, pvz., N. Matuzovo suformuluotas teisins sistemos turinys. Jo poiriu, teisin sistema jungia tokius elementus: 1. teis valstybs sukuriam ir saugom teiss norm visum;2. statym ir kit normini akt leidyb;3. teisines staigas, kurios gyvendina valstybs teisin politik, teism ir kitoki teisin praktik;4. teisinio reguliavimo mechanizm;5. teiss gyvendinimo proces;6. subjektin teis;7. teisinius santykius;8. teistum ir teistvark;9. teisin ideologij (teisin smon, teiss teorija ir kt.);10. teiss subjektus;11. teisins sistemos sudarymo ryius;12. kitus teisinius reikinius.Teiss sociologija vartoja teisins sistemos svok ne jos formaliai teisiniu aspektu, o jos sociologinio turinio aspektu. Vadinasi, pabriama tikroji teisins sistemos sociologin struktra, o ne jos forma. Teisins erdvs ir socialins erdvs ryys. Vienas svarbiausi teisini reikini egzistavimo poymi yra teisin erdv, kurios natralus pagrindas teritorija. Formaliu poiriu teritorija yra abiej erdvi ir teisins, ir socialins bendras pagrindas. is pagrindas pats savaime neatskleidia, ar kiekviena socialin grup turi savo teisin erdv, ar ji yra tik valstybins teisins erdvs vartotoja. ia gali bti keli atsakymai: 1) socialin grup yra tik valstybins teisins erdvs vartotoja; 2) socialin grup vienu metu yra ir valstybins teisins erdvs vartotoja, ir turi savo teisin erdv; 3) socialin grup turi tik savo teisin erdv. Kiekviena visuomen turi savo teisin sistem. Jeigu tokios visuomens erdv sutampa su valstybs ribomis, jos teisin sistema gali bti vadinama nacionaline teisine sistema.

3. Teisinis pliuralizmas: jo apraikos ir kiti reikiniai.Teisinio pliuralizmo svoka reikia keleto teisini sistem sugyvenim vienoje visuomenje, j susikirtim ir tarpusavio konkurencij. i svoka pabria, kad tuo paiu metu vienoje visuomenje koegzistuoja kelios teisins sistemos. Teisinio pliuralizmo samprata pradjo formuotis antikos laikais ir buvo pltojama viduramiais: tai prigimtins, dievikosios ir moni sukurtos teiss santykio problemos nagrinjimas filosofijoje, teologijoje ir jurisprudencijoje. Teisinio pliuralizmo idj ipopuliarino Haroldo Bermano fundamentali monografija Law and Revoliution. The Formation of the Western Legal Tradition, ileista 1983 m. Bermanas teig, kad teisinis pliuralizmas kilo i banytins valdios atskyrimo nuo pasaulietini valdi. Nauj postm teisinio pliuralizmo paradigmos raidai XX a. pab. Suteik B. Santoso, S. Sinha, J. Arnaudos ir kt. autori darbai. JAV Kritini teiss studij mokykla pripasta savaimin teisinio pliuralizmo reikinio egzistavim. ios mokyklos atstovai ir jos pasekjai Skandinavijoje, ypa Suomijoje ir Danijoje, labai prisidjo prie pliuralizmo tyrim. Jie atskleid: 1) teisei visuomet bdingas tam tikras nesistemikumas; 2) teisini sistem konkurencij; 3) teiss, kaip hierarchins monocentrins sistemos, sampratos ribotumas. R. imaius ipltojo teisinio pliuralizmo samprat, atskleids teisinio pliuralizmo vaidmen. Jo nuomone, teisinis pliuralizmas yra:1. Pliuralizmo visuomenje garantavimo, tvirtinimo altinis. Jis leidia ivengti visuomens nari vienodinimo ir didesniam moni skaiiui, rasti tinkam viet visuomenje, nedarant alos kitiems. 2. mogaus laisvs garantas. Kiekvienos centralizuotos sistemos virnje esantys asmenys siekia ios valdios, centralizacija gaut totalin pobd. Teisinis pliuralizmas padeda monms ivengti politizuot valstybs teisi sistem.3. Teiss raidos variklis. Konkurencija sudaro prielaidas, kad sitvirtint tik geriausi, naudingiausi kultros produktai. Teiss normos yra kultros produktas, skirtas padti monms kuo veiksmingiau derinti interesus ir sprsti ginus. Todl pliuralistin teisin tvarka yra tokios slygos, kuriose varosi ir ilieka tik veiksmingos taisykls. 4. Tvarkos slyga. Nevalstybins teiss sistem egzistavimas visuomenje negriauna socialins tvarkos. 5. Teiss efektyvaus prisitaikymo prie nuolat kintani socialini slyg garantas. mons saistomi skirting tarpusavio ryi, priklauso daugeliui socialini grupi, jose siekia skirting tiksl. Teisinis pliuralizmas skirtingoms grupms leidia perimti veiksmingas taisykles vienai i kitos ir taip sudaro slygas kultrins evoliucijos bdu visuomenje nusistovti tik veiksmingiausioms taisyklms. Teisinis pliuralizmas turi pavoj jis gali paskatinti visuomens susiskaldym. Jei vieni mons vadovaujasi vienomis taisyklmis, o kiti kitomis, tai skirting grupi monms tampa sunkiau bendrauti. Taiau visuomenei btinos tam tikro turinio taisykls, kurios turi laiduoti mogaus teisi ir laisvi apsaug. Btent teisinis pliuralizmas leido ivengti visuomens susiskaldymo ir pateik tokias taisykles. Pliuralistin teisin tvarka sukuria tokias taisykli taikymo ribas, kurios labiausiai atitinka veiksmingumo kriterij. Taigi teisinis pliuralizmas yra ne tik seperatizmo, bet ir visuotinumo variklis. Teisinio pliuralizmo tyrim imaius apibendrino iomis ivadomis:1. Teiss ssaja su valstybe yra nebtina.2. Teisinis pliuralizmas yra neivengiamas teisins tvarkos bruoas.3. Teisinio pliuralizmo aplinkoje yra maiau prievartos nei teisins monopolijos aplinkoje.4. Teisinis pliuralizmas egzistuoja visuomenje netgi vyraujant valstybinei teisei.5. Nevalstybin teis kyla spontanikai arba i savanorik organizacij.6. Visuomenje veikia ir yra svarbios teiss sistemos, kurios nra valstybs subordinuotos.7. Nevalstybin teis ir valstybin teis yra atskiros teiss sistemos, daranios vien akitai tak.8. Individ tikslams pasiekti teisinis pliuralizmas yra veiksmingesnis nei teisin monopolija.Teisinio pliuralizmo apraikos ir j sveikos reikiniai. Teisinis pliuralizmas nra vientisas reikinys. Egzistuoja vairios teisinio pliuralizmo apraikos, kurias Carbonnier klasifikuoja keliomis susikertaniomis klasifikacijomis:1. Kolektyvins ir individualios teisinio pliuralizmo apraikos. Kolektyvins teisinio pliuralizmo apraikos yra kokios nors socialins grups, pvz., Banyios arba eimos tradicij sukurta teis, kuri skiriasi nuo valstybs nustatytos teiss. Teisinio pliuralizmo apraikos gali kilti ir i individualios teisins smons: mogus jauia, kad vienu metu priklauso dviems teistvarkoms. i dien visuomenje galima kalbti apie labai skirtingas kolektyvines teisinio pliuralizmo apraikas vairiai tarpusavyje sveikaujanias teiss sistemas: valstybs teis, prigimtin teis, vairi socialini grupi paprotin teis bei skirting nevalstybini organizacij kuriam teis. 2. Konkuruojanios ir grtamosios teisinio pliuralizmo apraikos. Teisinio pliuralizmo teoretikai pabria konkuruojanius teisinio pliuralizmo reikinius. Veikianiai valstybins kilms teisei suprieinamos tuo paiu metu veikianios kit teiss sistem normos. Labai svarbi yra ir tokia situacija, kai oficialiai panaikinta teiss norma faktikai nenustoja veikti, lieka siaknijusi grups ar individo teisinje smonje. Tai reikia, kad formalus teiss normos panaikinimas nesutampa su jos sociologiniu panaikinimu formaliai panaikintas statymas gali veikti dar gana ilgai ir toks reikinys gali bti teisini konflikt pagrindu. io pobdio teisinio pliuralizmo apraikos jauiamos ir Lietuvoje: a) modernioji Vakar teisin sistema varosi su sovietine teisine sistema; b) nesukurtas modernios visuomens poreikius atitinkantis teisinis vietimas, iplits teisinis nihilizmas.3. Aikios ir neaikios teisinio pliuralizmo apraikos. Teisinis pliuralizmas gali bti labai aikus ir kategorikas. Taip bna tada, kai alia valstybins teistvarkos egzistuojanti teistvarka yra labai aikiai apibrta. Neaikios teisinio pliuralizmo apraikos susijusios su dviej taisykli sistem sugyvenimu vienos teistvarkos mastu, pvz., perjimas prie laisv kain. sigalint nuostatoms, kad valstyb neturt kitis rinkos santykius, dar kur laik egzistuoja spekuliacij draudianios teiss normos, bet j taikymas yra selektyvus. POTEISINIAI REIKINIAI. Nagrindami teisinio pliuralizmo raik, susiduriame su netikrais reikiniais, kuriuos Carbonnier vadina infrajuridiniais reikiniais, lietuvikai poteisiniais reikiniais. Poteisiniai reikiniai yra elgsenos apraikos, paplitusios kokioje nors visuomens grupje, bet j visuomen nepripasta kaip priimtino elgesio modelio, dl to ie reikiniai negauna nei paproio, nei teisinio reikinio statuso. Teis ir poteisiniai reikiniai i esms skiriasi formos poiriu. Poteisiniai reikiniai tai norm ir sprendim sistema, kuri dl savo prigimties nepasiduoda teisins technikos sikiimui, todl niekada negali gauti teiss formos. Poteisinius reikinius carbonnier klasifikuoja. Jis iskiria ias infrajuridini reikini kategorijas: a) folklorin teis; b) vaikikoji teis; c) vulgarioji teis. Folklorin teis tai jau igyventa teis, buvusios paprotins teiss nuolauos. Folklorine teise negalima vadinti seno statymo sociologinio igyvenimo, ji iliko kaip vietinio pobdio poteisiniai paproiai. Folklorin teis neturi jokio ryio su valstybs teistvarka ir kaip poteisiniai reikiniai gyvuoja ms tarpusavio santykiuose, pvz., nuotakos isipirkimo ir kiti vestuvi paproiai. Vaikikoji teis tai vaik elgesio normos ir formos, kurios susiklosto vaik grupse arba su suaugusiais miriose grupse. Iskiriami du vaikikosios teiss aspektai: a) i suaugusij perimta teis; b) vaik grupje savaime susiformavusi teis. Abiem atvejais tai poteisiniai reikiniai, nes ir i suaugusij perimamus elgesio modelius deformuoja vaik mstymas. Vulgarioji teis tai vietini paproi ir tam tikru laipsniu deformuotos romn teiss miinys. Vulgarioji teis buvo paplits reikinys tarp Vokiei imperijos paprastos liaudies socialini grupi. Teiss sociologijos poiriu vulgarioji teis tai nauja infrajuridini reikini sritis, kuri ryi su pozityvistine teiss sistema pagrindu gyja dinamin ar net dialektin pobd. Tarp vulgariosios teiss ir pozityvistins teiss vyksta nuolatin konkurencija.

4. Socialins tvarkos prigimtis ir jos savaiminio formavimosi modelis.Socialins tvarkos atsiradimas yra procesas, susijs su moni bendruomens pamatiniu saugumo poreikiu, kur tenkina nuolat stebdami gamtin tvark ir jos kontekste kurdami socialin tvark. Galime kelti prielaid, kad tarp moni turi sitvirtinti pasitikjim keliantys santykiai, nes kitaip nemanoma gyventi bendruomenje. Kalbame apie toki visuomenje egzistuojani tvark, kuri mogui kelia pasitikjim. Ji yra naudingesn u pasitikjimo nekeliani socialin tvark bent dviem poiriais: 1) reikalauja maiau papildom ilaid skirti individ veikimo kontrolei, siekiant utikrinti paios socialins tvarkos skming funkcionavim; 2) sukuria pasitikjim, kaip tam tikr socialin turt, reikaling demokratijos veiksmingumui. Pasitikjimas tai saugumo ir patogumo moni santykiuose jausmas, kuris btinas kuriant moni gerov ir saugum. Pasitikjim galima priskirti prie t bazini poreiki, kurie yra bendri visai monijai ir todl yra bendros vertybs. Pagrindiniai pavojai individui kyla dl to, kad mons gyvena visuomenje, kuri asmeniui daro neivengiam socialin spaudim. Socialinis spaudimas tai grsms uimtumui, nauj darbo viet krimui, vietimui, isilavinimui, sveikatai. Daniausiai skiriami keturi pagrindiniai grsmi tipai: fizins grsms (skausmas, mirtis); ekonomins (nuosavybs atmimas arba sunaikinimas); grsms teisms (kalinimas, normali pilietini teisi paneigimas) ir grsms socialiniam statusui (vieas paeminimas). Vadinasi, siekiant pasitikjimo socialine tvarka, svarbu rasti ir paalinti kylanias grsmes arba bent suvelninti j neigiam poveik. Visuomens socialin sutelktum itin veikia ir jos nari laikymasis socialinio elgesio norm. Socialini norm visuma ireikia konkreioje visuomenje vyraujani normatyvin tvark. Normatyvin tvarka apibria, kokias teises ir pareigas turi prisiimti kiekvienas konkreios socialins sveikos dalyvis, slygas, kurioms esant sveikos dalyvis privalo, gali arba negali elgtis. Socialins normos ireikia tris elgesio modeli formas: teist, pageidautin ir draudiam. Teistu laikomas elgesys, atitinkantis teisi ir pareig vienov, kuri apibria normatyvin tvarka. Atitinkam elgesio norm paeidimas ireikia neigiamas vertybes. Neigiam vertybi klas yra bet kurioje normatyvinje sistemoje (pvz., nuodm, nusikaltimas ir pan.). Taigi socialin tvarka yra vertybins ir normatyvins prigimties. Kalbant apie socialins tvarkos prigimt, labai svarbu pabrti iuos dalykus:1. Socialins tvarkos btinyb lemia mogaus biologinis aparatas.2. Eksternalizacijos produktai socialin tvarka, j knijanios kultros vertybs ir socialins normos yra sui generis (savito, tam tikro) pobdio.3. Kultros vertybs ir socialins normos yra socialins tvarkos prigimtiniai bruoai, kurie sukuria pasitikjimo/nepasitikjimo socialine tvarka vienokios ar kitokios apimties itekli.Socialins tvarkos savaiminio formavimosi modelis. Socialins tvarkos savaiminis susiformavimas aikinamas bendruomens saugumo didinimo ir jos nari laisvs rib pltimo ryio analizs pagrindu. Savaimins socialins tvarkos susiformavimo ir jos tstinumo model sudaro ie elementai: 1. eksternalizacija - mogaus poreikis savo mintis nuolat projektuoti aplink;2. habitualizacija mogaus sugebjimas apmstyti savo veiksmus ir j daliai suteikti ablono pavidal;3. institucionalizacija moni bendruomens bdingas interesas dal ablonik veiksm paversti, tvirtinti institucijoms;4. legitimacija moni bendruomens bdingas interesas teisinti susiklosiusias institucijas;5. internalizacija mogaus sugebjimas perimti kit moni ir bendruomens vertybes ir elgesio modelius. Eksternalizacija. mogus negali egzistuoti usisklends savyje. Jis turi nuolat kreipti savo mintis aplink ir jas gyvendinti savo veikloje. Tai lemia mogaus biologiniai poreikiai. Dl prigimtinio mogaus organizmo nestabilumo btina, kad pats mogus susikurt stabili savo elgesio aplink. ie biologiniai faktai yra btina iankstin prielaida socialinei tvarkai kurti. Habitualizacija. Procesas, kai eksternalizuoti mogaus veiklos produktai gyja objektyv pobd, yra objektyvacija. Jis prasideda habitualizuojant mogaus veikl (paveriant j proiais). Habitualizacija reikia, kad kiekvienas danai kartojamas veiksmas tampa proiu, kur galima pakartoti sutaupant pastang ir kur jo atlikjas suvokia kaip prot. Tai bdinga bet kuriai mogaus veiklai. Psichologin habitualizacijos nauda yra svarbi dvejopai:1. sumaja galimybi rinktis, t. y. kiekvien kart i naujo analizuoti teorikai manomus tos paios veiklos bdus.2. didja individo subjektyvusis saugumas, nes savo proiais jis pleia artimosios aplinkos vairiausi situacij prasminim. Institucionalizacija. Po habitualizacijos proces gali vykti veiksm institucionalizacija: kokio nors proio arba fakto socialinis tvirtinimas, tapimas institucija, pvz., paproiu. Institucionalizacija vyksta tik tuomet, kai vairaus tipo veikjai abipusikai tipizuoja habitualizuotus veiksmus, t. y. paveria juos konkreiais elgesio modeliais (institucijomis). Kokio nors proio tapimas institucija apima ir atitinkamus reikalavimus bsimiems veikjams, nes institucija yra daugiau nei veiksmo ablonas. Veiksm institucionalizacija susijusi su bendruomene, habitualizacija su atskiru individu. Tai reikia, kad abiej reikini reikms skiriasi socialins prasms poiriu. Institucijos ireikia ne atskiro individo, o bendruomens socialinio gyvenimo patirt, kuriai bendruomen suteikia moralin reikm. Legitimacija. Instituciniam pasauliui reikia legitimacijos, t. y. bd, kuriais j galima paaikinti ir pateisinti bei paversti tikjimo simboliu, esaniu moni smonje. Tok poreik suponuoja btinyb perduoti naujai kartai egzistuojant socialinio pasaulio supratim. Legitimacijos procesas tiksliausiai apibdinamas kaip antrinis institucini proces prasms objektyvumas. Legitimacija aikina institucin tvark kognityviai pagrsdama objektyvuotas jos prasmes, ji kuria naujas prasmes, leidianias integruoti tas prasmes, kurios jau suteiktos kitiems instituciniams procesams. Legitimacija turi du aspektus: kognityvin ir normatyvin. Tai reikia, kad legitimacijos klausimas nra vien vertybi klausimas, nes visada implikuoja ir inojim. Institucinio pasaulio legitimacijos analiz atskleidia bendruomens vaidmen: ji yra pasitikjim kelianios tvarkos altinis suteikia logikos ir bendros valios institucinei tvarkai. i ivada pagrindia kit labai svarbi prielaid: moni pasitikjim keliani tvark gali kurti tik tokia valstyb, kuri baigdama bendruomens savikr knija bendruomenikumo dvasi sukuria piliei fizinio ir emocinio saugumo namus.Internalizacija. Internalizacija yra pagrindas, padedantis suprasti pirma kitus, antra pasaul kaip prasming ir socialin tikrov. Pasieks itok internalizacijos lyg, individas tampa visuomens nariu. Individo tapimas visuomens nariu yra socializacija, kuri galima apibdinti kaip visapusik bei nuosekl individo sitraukim objektyv visuomens pasaul arba kuri nors jo srit. Ji vysta vis individo gyvenim. Skiriama pirmin ir antrin socializacijos. Svarbiausia yra pirmin socializacija, kuri individas patiria vaikystje ir per kuri tampa visuomens nariu. i socializacija uduoda antrins socializacijos pamatin struktr. Antrin socializacija yra tolesnis procesas, padedantis jau socializuotam individui sitraukti naujas objektyvaus jo visuomens pasaulio sritis. Vis dlto pirmin socializacija yra kur kas daugiau negu grynai paintinis mokymasis. Konkrets turiniai, kurie internalizuojami pirmins socializacijos metu, bna skirtingi vairiose visuomense. Taiau yra ir tai, kas bendra, pvz., kalba. Btent kalba turi bti pirmiausia internalizuota. Su kalba ir per j vairios motyvacij ir interpretacij schemos internalizuojamos kaip institucikai apibrtos.

5. Teisingumas: idja, formos ir interpretacijos.Teisingumo idja. Teisingumas tai taisykls, pagal kurias paskirstoma laisv, teis ir pareigos. Teisingum kaip paskirstymo taisykles subordinuoja bendrojo grio samprata, jeigu j visuomen pripasta. Tai reikia, kad laisvs, teisi ir pareig, vairi mediagini grybi paskirstymas turi atitikti bendrojo grio samprat. Taigi teisingum ireikia du hierarchikai susieti dalykai:1. Visuomens priedermi (arba bendrojo grio) samprata;2. bendrojo grio gyvendinimo arba paskirstymo taisykls.Normatyviniu poiriu teisingumas tai svoka, apibdinanti dalyk padt kaip deram, atitinkani mogaus esm ir teises. Todl teisingumas teorikai grindiamas mogaus esms ir jo teisi supratimu. Jis apima politini, socialini, teisini ir dorovini santyki srit. Vadinasi, teisingumas apibdina atskir moni arba j grupi vaidmens visuomens gyvenime ir j socialins padties, atlyginimo, kieno nors padarytos veikos ir atpildo, teisi ir pareig santyk. Taigi normatyviniu poiriu teisingumas yra visuma princip ir procedr, reguliuojani gyvenimo grybi ir sunkum, individ ir j grupi teisi ir pareig paskirstym. iuolaikin visuomen nepripasta bendrojo grio sampratos, todl teisingumas suprantamas siauriai tik kaip paskirstymo taisykls ir j gyvendinimas. Teisingumo, kaip taisykli idjos branduol, ireikia gyvenimo itekli ir slyg, visuomenini privilegij ir pagarbos simboli, piliei teisi ir pareig paskirstymo principai. Teisingumo tvirtinam princip turin sudaro individualaus ir socialinio gyvenimo normatyvins ribos ir standartai. Iskiriamos trys teisingumo formos: pataisomasis teisingumas, procedrinis teisingumas ir socialinis (paskirstomasis) teisingumas. Pataisomasis teisingumas. J dar danai vadina baudiamuoju teisingumu. Pataisomasis teisingumas nustato speciali veiksm tvark kaltei pripainti, bausms arba alos kompensacijos riboms apibrti ir priemonms irinkti. Iki iol veikia senasis bausmi principas. Vieni jo alininkai teigia, kad sankcijos turi bti taikomos paeidjui dl teisingumo, kiti j grindia poreikiu atkurti paeistus moni tarpusavio ryius bei sulaikyti potencialius paeidjus nuo galim paeidim. Procedrinis teisingumas. Pataisomojo teisingumo nuostat buvimas visai nereikia, kad jos garantuoja teisingum. Gyvenime matyti gana daug atvej, kai nukrypstama nuo taisykli ir vertinimo kriterij. Todl reikia procedrinio teisingumo, kuris bt taikomas priimant pataisomuosius ir paskirstomuosius sprendimus. Plaiau yra inomos dvi procedrinio teisingumo gyvendinimo sampratos: 1) procedrini stadij kontrols mechanizmas; 2) procedrini element rinkinys, kuris padeda siningai laikytis taisykli. Leventhalis pateik labiau detalizuot procedrinio teisingumo samprat. Jis iskyr septynis procedros elementus:1. Apibriama ekspert atranka, t. y. procedros, kuriomis vadovaujantis bus atrinkti tie, kurie surenka informacij ir priima sprendim.2. Apibriami pagrindiniai vertinimo kriterijai, t. y. procedros, kuriomis remiantis galima vertinti potencialias elgesio formas, reikalingas usitarnauti atlyginimui.3. Apibriamas informacijos surinkimas ir naudojimas, t. y. procedros, kuriomis remiantis gaunami ir naudojami duomenys apie kandidatus atlyginim.4. Apibriama sprendimo struktra, t. y. procedros, kuriomis grindiamas paskirstomojo sprendimo parengimo procesas.5. Apibriama apeliacija, t. y. neskming sprendim perirjimo procedros.6. Apibriamos garantijos, t. y. piktnaudiavimo paalinimo procedros.7. Apibriami pokyi mechanizmai, t. y. patais paskirstymo praktikoje darymo procedros. Procedros dar neutikrina j laikymosi grietumo, todl buvo rengtos procedr gyvendinimo taisykls: 1) konsistencijos (bsenos) taisykl, kuri reikalauja visiems taikyti vienodas procedrines normas; 2) alikumo slopinimo taisykl, kuri reikalauja atsisakyti iankstinio nusistatymo gyvendinimo; 3) tikslumo taisykl, kuri reikalauja ivadas grsti tik patikimais faktais; 4) korekcijos taisykl, kuri reikalauja utikrinti galimyb pakeisti arba panaikinti sprendim; 5) reprezentatyvumo taisykl, kuri reikalauja atstovauti vis dalyvi interesams; 6) etikumo taisykl, kuri reikalauja utikrinti moralini standart laikymosi pirmum. Labai svarbu procedrinio teisingumo normas diegti paskirstomojo teisingumo sistem. Visuomens nari pasitikjim paskirstomja sistema labiausiai lemia procedrinio teisingumo gyvendinimo kultros lygis. Teiss sociologija nagrinja visuomens procedrinio teisingumo samprat ir jos gyvendinimo kultros lyg bei raid.Paskirstomasis (socialinis) teisingumas. Socialin teisingum sukonkretina jo deklaruojamos paskirstymo normos, kurios savo ruotu remiasi socialinmis vertybmis. Pliuralistinei visuomenei inomi vairs paskirstymo principai: lygybs, poreiki, nuopeln, pastang, profesionalumo, sugebjim, visuomeninio naudingumo, paklausos ir pasilos.Lygybs principo esm ireikia tokia taisykl: su visais monmis turi bti elgiamasi vienodai arba lygiai. I ia ivedamas grybi paskirstymo po lygiai reikalavimas, nes visi pilieiai yra lygs. Moralins lygybs principas kyla i mogikosios bties supratimo ir remiasi sitikinimu, kad egzistuoja tam tikri dalykai, kurie bendri visiems monms ir kurie padaro mones vertus pagarbos. Svarbiausias moralins lygybs pripainimo padarinys yra teisins lygybs principas. Poreiki principas artimai susijs su lygybs principu ir kvieia grybes skirstyti pagal svarbiausius individ poreikius. io principo esm siekimas sumainti kanias t, kurie nepajgs materialiai save ilaikyti. Poreiki principas vairiais poiriais (politiniu, teisiniu, moraliniu, socialiniu) yra svarbus, nes is socialinio teisingumo principas ireikia bendruomens atsakomyb rpintis savo nariais. Nuopeln principas susijs su individualiomis pastangomis ir sugebjimais. Jis nukreiptas asmenybs vidines savybes, paslptas galimybes. Profesionalumo principas teigia, kad tarnybins pareigos, konkrets darbai paskirstomi atsivelgiant mogaus profesin kvalifikacij, pasirengim, btinus gdius. Visuomeninio naudingumo principas pabria, kad aukiausia vertyb yra bendruomens gyvenimas, jos interesai ir gerov. Daniausiai vadovaujamasi tokia logika: nuoirdus tarnavimas liaudies gerovei suteikia ger galimyb gana gerai gyventi. Paklausos ir pasilos principo tvas yra Adonas Smitas. Jo poiriu, laisvosios rinkos dsniai patys generuoja moralines normas, socialin skm, individ motyvacij ir atsakomyb. Suinteresuoti gamintojai aprpina suinteresuotus vartotojus prekmis ir paslaugomis. Socialini produkt paskirstymas vyksta rinkos main procese. Teisingumo idjos interpretacija. Teisingumo normos skiriasi ne tik pagal prasm. Jos skiriasi savo imperatyvumo, konkretumo, moralinio tikrumo, praktinio tikslingumo laipsniu ir imatavimo galimybmis. Danai siekiama teisingumo idjai suteikti politin skambes ir dl to teisingumo principai formuluojami visuomens lygiu. Socialiniu poiriu ivedamos bendros normos, kurios negali reaguoti individualias moni savybes. iuo poiriu siekiama utikrinti socialin tvark ir pilietikum, garantuoti pragyvenimo minimum ir vidutin gyvenimo lyg. Daniausiai iskiriamos ios paskirstomojo teisingumo interpretacijos:1. Liberalin2. Marksistin-sovietin3. Libertalin4. Krikionikoji.Liberalin teisingumo interpretacija remiasi socialins sutarties ir utilitarizmo tradicijomis. Liberalin teisingumo interpretacija gina individualij laisv, mogaus teisi prioritet visuomenins gerovs atvilgiu. Marksistin-sovietin paskirstomojo teisingumo interpretacija teorikai grindiama skatinamuoju principu: I kiekvieno pagal sugebjimus, kiekvienam pagal poreikius. Libertalin teisingumo interpretacija teigia, kad grybs paskirstomos visuomenje pagal tai, k mogus sukr, pagamino. Individai laisvai renkasi profesij, laisvalaik, gyvenimo stili ir savanorikai dalyvauja rinkos procese. Jie turi pamatin teis elgtis savo nuoira su savo nuosavybe ir savo darbo produktais. Pagrindins krikionikojo teisingumo formos iskiriamos socialini santyki pagrindu: 1) lygiaveriai teiss partneri tarpusavio santykiai; 2) socialini darini santykiai su savo nariais; 3) nari santykiai su socialiniais dariniais. Socialiniai dariniai tai teiss subjektai. Krikionikasis socialinis mokymas teisingum laiko dorybe, tokia dorovine nuostata pagal kuri tvirta ir atkakli valia kiekvienam garantuoja jo teis.

6. Teiss socialin paskirtis ir funkcijos.Teiss socialin paskirtis tai tas tikslas, kuriam teis savaime susiklosto arba smoningai kuriama ir dl kurio egzistuoja. Teiss socialin paskirtis lemia teiss funkcij turin ir pobd. 1. Socialins struktros ir mogaus padties visuomenje ryys. Visuomen suprantama kaip istorikai susiformavusi ir nuolatos besivystanti moni, j ryi ir santyki visuma. i visuma turi sistemos bruo, todl j vadiname socialine sistema. Visuomen yra socialin sistema, kurios pagrindiniai elementai mons ir j santykiai. Socialin struktra yra visuomens kaip socialins sistemos sandara, kurios elementai socialiniai institutai, socialins grups, socialins organizacijos susieti tarpusavio ryiais. Socialin struktra ireikia socialins grups arba visuomens nari tarpusavio nuolatinius ir sureguliuotus ryius, suteikia gyvenimui organizuotumo ir stabilumo pojt. Taigi socialin struktra apima vis vairaus lygio santyki, priklausomybi, atskir socialins sistemos element sveik visum. Jos elementai yra vairi ri socialiniai institutai, socialins grups ir bendrijos. Svarbiausia teiss socialin paskirtis saugoti ir ginti mogaus teises ir laisves. Tai reikia, kad mogaus orumas nra vien subjektyvus asmens savs vertinimas. Siekiant utikrinti normal, visavert mogaus gyvenim, nepakanka negatyvi asmens teisi ir laisvi, todl iuolaikins visuomens smonje ir kultroje pamatins mogaus teiss apima ne tik asmenine s ir politines laisves, bet ir socioekonomines teises ir laisves.2. Negatyvij ir pozityvij mogaus teisi ir laisvi santykis. Negatyviosios asmens teiss ir laisvs tai asmenins ir politins mogaus teiss ir laisvs, visuotins vakarietikos civilizacijos teisins vertybs ir iuolaikini demokratini valstybi konstitucij bei tarptautini teiss akt vertybinis pagrindas. Pozityvij teisi socialini, ekonomini ir kultrini teisi paskirtis yra utikrinti normal gyvenim asmens, atsidrusio emiau tam tikros materialins ir socialins gerovs bei isilavinimo ribos. mogaus padtis visuomenje yra prietaringa: teis saugo ir gina mogaus laisvs erdv, taiau ios teiss gali nepakakti ir visuomen prisiima teisinius sipareigojimus mogui teikti papildom pagalb. Teikti socioekonomin pagalb mogui visuomen pajgi tada, kai yra sukrusi gana aukt gyvenimo lyg. Realistin teiss socialin paskirtis turi jungti abu iuos elementus, nes vieno i j didesnis pabrimas veda prie kratutinum ir galiausiai prie visuomens krizi. Teiss socialin paskirtis saugoti ir ginti mogaus teises bei laisves ir sudaryti teisines galimybes visuomens paangos raidai, kuri turi utikrinti mogaus gyvenimo kokybs augim. 3. Teiss socialins funkcijos. Socialin funkcija tai vaidmuo, kur atlieka vien tas arba kitas socialins sistemos elementas, jo organizacija, gyvendinanti socialini grupi ar visos visuomens interesus. Teiss socialins funkcijos tai teiss, kaip socialinio instituto, veikimo kryptys ir bdai gyvendinant teiss socialin paskirt. Teiss sociologijoje dar nesusiklost vientisa teiss socialini funkcij tipologija, taiau daniausiai iskiriamos ios teiss socialins funkcijos: integracijos, reguliavimo, komunikacijos, socializacijos, socialins prievartos legalizavimo ir norminimo. Teisins integracijos funkcija. Integracija tai dali, element jungimas visum. Teiss socialins integracijos funkcija tai teiss krimas ir jos gyvendinimas siekiant utikrinti ir isaugoti visuomens narius jungiani ir vis visuomen persmelkiani socialin tvark, kuri palaikyt ir skatint santykinai susitelkusios visuomens stabil gyvenim. Ji yra svarbiausia teiss socialin funkcija. Teisinio reguliavimo funkcija. Reguliacija norimos, reikiamos bsenos, rimo, tvarkos sudarymas, atkrimas. Teisinio reguliavimo funkcija tai socialini santyki ir veiklos sunorminimas teiss norm pagrindu. Teis yra visuotinis socialinis reguliatorius, kurio veikimas vyksta teiss norm pagrindu. Teis gali sureguliuoti visus socialinius santykius ir visuomenje vykstanius procesus, jeigu jie turi iorinio pasireikimo bruous. Teisinio reguliavimo funkcija ne tik tvirtina, bet ir saugo susiklosiusius visuomeninius santykius, skatina j tobuljim tolesn raid, pvz., nauj nuosavybs form, main ir kit santyki. Teisins komunikacijos funkcija. Teisins komunikacijos funkcija tai socialins teisins sveikos ris, kaip perduodami ir priimami teisins reikms praneimai. Teisins komunikacijos funkcija apima: 1) teisini reikmi infomacijos rengim ir perdavim; 2) teisins informacijos primim; 3) grtamj teisins informacijos gavjo ir siuntjo ry. Teisin komunikacija labai glaudiai susijusi su kitomis teiss socialinmis funkcijomis, nes komunikaciniai veiksmai atlieka informacin, emocin funkcijas. Teisins socializacijos funkcija. Socializacija tai individo tapimas visuomeniniu mogumi. Teisins socializacijos funkcija tai asmenybs formavimo procese teisingo socialinio elgesio patirties ir teisto elgesio modeli permimas. Teisins socializacijos funkcija yra tiesioginis teisins integracijos funkcijos tsinys, nes siekiant utikrinti santykinai stabil visuomens gyvenim, btina, kad auganti karta perimt socialines vertybes ir normas. Socialins prievartos teisinimo ir normavimo funkcija. Demokratinje visuomenje socialin prievarta teiss subjekt atvilgiu gali bti tik teista ir apibrtos apimties. Tai reikia, kad socialin prievarta turi bti smoninga ir kilti i specializuotos institucijos. J teisina ir sunormina atitinkamus galiojimus turinios valstybins institucijos, pvz., Seimas, teismai ir kt. todl labai svarbu apibrti du dalykus: 1) socialins prievartos teisinimo ir normavimo funkcija iplaukia i btinybs garantuoti teiss normomis nustatom pareig veiksmingum; 2) socialins prievartos galimybs teistum ir jos normin apibrtum.

7. Teiss socialinio veikimo samprata: svoka, priemons, mechanizmai, formos ir stadijos. Teiss socialinio veikimo svoka. Teiss yra socialinio valdymo instrumentas, kuriuo kuriama ir nuosekliai organizuojama socialin tvarka. Socialinio valdymo procese pasireikia teiss socialinis veikimas. Teiss socialinis veikimas tai nuolatinio, daugkartinio arba vienkartinio teiss poveikio visuomeniniams santykiams, moni smonei ir elgesiui atsiradimas, jo kaitos procesas ir rezultatai. Teiss socialinis veikimas apima teiss raidos etap nuo teiss atsiradimo iki jos gyvendinimo rezultat. Teisinio poveikio priemons. Pagrindins teisinio poveikio priemons yra teisins idjos ir teiss normos. Tai teiss socialinio veikimo varomosios jgos. Su jomis susijusios kitos teisins priemons : teiss taikymo aktai, sutartys, teisiniai faktai, teisin atsakomyb, draudimai, lengvatos, bausms ir kt. visos teisins priemons ireikia teiss subjekt interes tenkinimo bdus ir turi teisin gali. Teisins priemons skirstomos: a) pagal teiss sritis: konstitucins, civilins, administracins, baudiamosios ir pan.; b) pagal pobd: materialins ir procesins; c) pagal informacin ir psichologin kryptingum: elges skatinanios ir ribojanios teisins priemons. Teiss sociologija nagrinja teisini priemoni ir j taikymo socialin pagrstum ir veiksmingum. Teisinis poveikis visuomeniniams santykiams, moni smonei ir elgesiui gali bti daromas apibrtoje teisinje erdvje. Teiss socialinio veikimo mechanizmai. Tai teiss patirti bviai ir procesai teiss atsiradimo teiss gyvendinimo tarpsnyje. Teiss sociologijos plaiuoju poiriu iskiriami keturi santykinai savarankiki teiss socialinio veikimo mechanizmai: 1) teisinio reguliavimo; 2) socialinis; 3) psichologinis; 4) informacinis-komunikacinis. Teisinio reguliavimo mechanizmas tai teisini priemoni sistema, tikslingai kuriama ir nuosekliai organizuojama siekiant garantuoti teiss socialins paskirties ir teiss subjekt teist interes gyvendinim kintaniomis socialinmis slygomis. Teiss socialinio veikimo sampratos poiriu is mechanizmas yra svarbiausias, nes juo galima veikti teiss socialinio veikimo klitis. Teisinio reguliavimo mechanizmas yra tokia teisini priemoni sistema, kuri leidia teisikai garantuotais bdais veikti klitis, kuri negalima veikti atskirais teiss instrumentais.Teiss veikimo socialinis mechanizmas tai socialini slyg ir veiksni visuma. Jie suponuoja teiss atsiradim, sveikauja su teise vairiuose jos funkcionavimo etapuose ir atsispindi teiss gyvendinimo socialiniuose padariniuose. Socialin aplinka daniausiai nagrinjama iais poiriais:1. Aksiologiniu poiriu. iuo poiriu nagrinjama: teiss vaidmuo ir jos reikm visuomens socialini vertybi sistemoje; teisini ir kit socialini vertybi suderinamumas.2. Socioreguliaciniu poiriu. is poiris pabria socioreguliavimo normatyvin pagrind. Tai reikia, kad nagrinjama teiss sveika su kitais socialiniais reguliatoriais. Teiss veikimo psichologinis mechanizmas tai teiss poveikio moni elgesio motyvams laidavimo bdai. Motyvai yra veiklos paskatos, susijusios su individo poreiki tenkinimu. Daniausiai iskiriami du pagrindiniai teisinio poveikio elgesio motyvams bdai: 1. Sulaikantieji motyvai. Jie formuojami vedant bendruosius ir specialiuosius draudimus. 2. Skatinamieji motyvai. Jie formuojami numatant pareigas ir leidimus. Teiss veikimo informacinis-komunikacinis mechanizmas tai teisins informacijos komunikaciniai tinklai, kurie turi laiduoti teiss informacin komunikacin poveik teiss subjektams. Komunikacinis tinklas tai socialinei grupei reikmingos informacijos perdavimo ir primimo struktra. Teiskros ir teiss taikymo subjekt skelbiami teiss aktai yra reikminiai veiksmai, smoningai adresuoti kitiems monms, todl juos galima vadinti komunikaciniais veiksmais. Teisinio poveikio formos. Iskiriamos ios teisinio poveikio formos: 1) reguliacin forma; 2) etin forma; 3) psichologin forma; 4) informacin komunikacin forma. Teisinio poveikio reguliacin forma. Visuomenini santyki teisinis sureguliavimas yra specifin ir svarbiausia teisinio poveikio forma. i teisinio poveikio teiss subjektams forma ireikiama suteikiant jiems teises ir udedant pareigas. Reguliacinio poveikio pobdis daro tak kit teisinio poveikio form pobdiui.Teisinio poveikio etin forma. Teiss norma yra teisinga, kai tuo paiu metu ji yra ir morali, orientuota visuomens socialins raidos etinius idealus. Taigi teiss normos moralinis potencialas