VDU - Lietuvių ir latvių kalbų uždarumos priebalsiai sprogimo … · 2019. 3. 19. · E-ISSN 1822–7805 Žmogus ir žodis / idaktinė lingvistika / , t. , r. Didaktinė lingvistika

46 Žmogus ir žodis / idaktinė lingvistika / , t. , r.

ISS ISS

mogus ir žodis idaktinė lingvistikaan and the ord / idactic inguistics

, t. , r. , p. 4 / ol. , o. , pp. 4 ,

Lietuvių ir latvių kalbų uždarumos priebalsiai sprogimo fazės trukmė ir FFT spektrai

olita rbanavi ienė

ietuvių kalbos institutas, endrinės kalbos tyrimų centras, . ileišio g. , ilnius, jolita.urb gmail.com

nese ndri ne

atviešu valodas institūts, Akad mijas laukums , ga, atvia, ineseindricane inbo .lv

Anotacija. Straipsnyje remiantis ta pa ia tyrimo metodika lyginami dabartinių baltų kalbų uždarumos priebalsių du akustiniai požymiai: sprogimo fazės trukmė (sprogstamųjų priebalsių ir afrikatų) ir FFT spektro modeliai (sprogstamųjų priebalsių). Tyrimu siekiama nustatyti akustinių požymių diferencinį svorį, jų įtaką priebalsių artikuliacinės klasi kacijos kriterijams (artikuliacijos būdui, artikuliacijos vietai, balsingumui, palatalizacijai). Tyrimo rezultatai rodo, kad sprogimo fazės trukmė skiria uždarumos priebalsius pagal artikuliacijos būdą: sprogstamieji priebalsiai (sprogimo fazė trumpesnė) s afrikatos (sprogimo fazė ilgesnė). Taip pat pastebėta koreliacija tarp uždarumos priebalsių sprogimo fazės trukmės ir balsingumo: skardžiajam priebalsiui paprastai būdinga trumpesnė sprogimo fazė nei jo dusliajam ekvivalentui. ė vienas iš straipsnyje ištirtų akustinių požymių nediferencijuoja visų artikuliacijos vietos požiūriu skirtingų priebalsių, taip pat neskiria palatalizuotų uždarumos priebalsių nuo nepalatalizuotų ekvivalentų. aroma išvada, kad ištirtų akustinių požymių neužtenka norint klasi kuoti uždarumos priebalsius pagal artikuliacijos vietą: ateityje reikėtų įtraukti kitus akustinius požymius, pvz.: spektro viršūnės dažnio ir santykinio intensyvumo duomenis.

sminiai žodžiai iet i t i r m s rie si i s r im s tr m s e tr i

ttp d .doi.org . zz. .

47

ISSN 1392–8600E-ISSN 1822–7805

Žmogus ir žodis / idaktinė lingvistika / , t. , r.

Didaktinė lingvistika

. vadas

viejų išlikusių baltų kalbų giminingumas suponuoja išankstinę panašaus garsyno nuostatą. Ta iau esama ir skirtumų, kurie lemia skirtingą fonemų inventorių ir kitokius fonemų santykius. lg.: latvių kalbai būdingas pastovus kirtis vietoj baltų trumpojo e ir ilgojo latvių kalboje atsirado keturi balsiai siauri e , e 1 ir platūs ,

priebalsiai prieš priešakinius balsius išvirto afrikatomis , ide. junginiai t s yra išvirtę į , vietoj baltų žvarbiųjų spirantų , latvių kalboje tariami

sargieji priebalsiai s , z tautosilabiniai junginiai e i latvių kalboje išvirtę į uo , ie , i , u (žr. inkevi ius, 4, , 4 Salys, , 4 44). atvių kalbai būdingas gausus palatalinių priebalsių posistemis, o lietuvių kalbos

trankieji priebalsiai ir sonantai turi palatalizuotus2 atitikmenis. Išvardyti diachroniniai skirtumai lemia, kad dabartinės lietuvių kalbos priebalsių inventorius yra beveik dvigubai didesnis negu dabartinės latvių kalbos atitinkamai 4 ir priebalsinės fonemos ( , , 4 , , ).

Straipsnio tikslas ištirti lietuvių ir latvių kalbų uždarumos priebalsių sprogstamųjų ir afrikatų pasirinktus akustinius požymius bei atlikti jų lyginamąją analizę. Šiam tikslui pasiekti svarbūs tokie uždaviniai ) ištirti lietuvių ir latvių kalbų sprogstamųjų priebalsių sprogimo fazės trukmę ) ištirti lietuvių ir latvių kalbų afrikatų sprogimo fazės trukmę ) išanalizuoti dabartinių baltų kalbų sprogstamųjų priebalsių bendrą energijos pasiskirstymą spektre, t. y. FFT spektro modelius 4) nustatyti lietuvių ir latvių kalbų uždarumos priebalsių sprogimo fazės trukmės ir FFT spektro modelių diferencinį svorį, jų sąsają su priebalsių artikuliacijos būdu, vieta ir balsingumu. yginant priebalsių akustinius požymius atsižvelgta į priebalsių palatalizacijos nulemtus skirtumus. yrų ir moterų duomenys analizuoti atskirai, siekiant nustatyti informantų lyties įtaką tirtiems akustiniams požymiams.

m. ietuvių kalbos institute vykdytas mokslininkų grupių projektas abartinės baltų kalbos: spektrinės garsų charakteristikos (instrumentinis tyrimas)

( r. I / , vadovė urgita aroslavienė). Šis projektas buvo pirmasis bandymas objektyviai, pagal tą pa ią metodiką aprašyti ir palyginti dviejų gyvų baltų kalbų garsus. rojekto metu sukaupta patirtis ir duomenys atvėrė galimybes tolimesniems bendriems lietuvių ir latvių kalbų fonetikos tyrimams, be to, praturtino sinchroninę baltų kalbotyrą naujais akustinės fonetikos tyrimo metodais.

1 Straipsnyje vartojami tarptautinės fonetinės abėcėlės rašmenys. la iau žr. skyrių.2 ietoj lietuvių kalbotyroje paplitusių sąvokų mi t sis vs. iet sis rie sis straipsnyje vartojami tarp

tautiniai terminai t i t s vs. e t i t s rie sis taip pat t i is rie sis. astarieji terminai leidžia įvardyti irmi ę (palatalinių priebalsių) ir tri ę (palatalizuotų priebalsių) palatalizacijas, būdingas baltų kalboms. alatalinių priebalsių artikuliacijos pagrindą sudaro liežuvio vidurinės dalies pakėlimas kietojo gomurio link, o palatalizuotų priebalsių artikuliacijoje liežuvio vidurinės dalies pakėlimas tėra tiktai papildomas požymis šalia pagrindinės artikuliacijos (plg. lot. t m gomurys ).

48

ISSN 1392–8600E-ISSN 1822–7805



. Lietuvių LTFA latvių L FA ir tarptautinės TFA fonetinių abėcėlių atitikmen s

Tiek lietuvių, tiek latvių kalbotyroje dažniausiai vartojami nacionalinių transkripcijų sutrumpintai TFA (lietuvių fonetinė abėcėlė) ir FA (latvių fonetinė abėcėlė) rašmenys. Šiame straipsnyje lietuvių ir latvių kalbų garsams užrašyti vartojama Tarptautinės fonetikų asociacijos ( ter ti eti ss i ti ) sukurta tarptautinė fonetinė abėcėlė ( arba ter ti eti et). Tai standartizuota universali rašmenų sistema, pritaikyta įvairių pasaulio kalbų garsams aprašyti bei tirti, atsižvelgiant į jų tarimą (pla iau žr. I A ). TFA sistema itin pravarti lyginamuosiuose kalbotyros darbuose, nors ir sukelia tam tikrų nepatogumų, nes išryškėja nacionalinės ir tarptautinės fonetinių abėcėlių skirtumai.

Abiejų baltų kalbų priebalsių grafemų, nacionalinių fonetinių transkripcijų lietuvių ( TFA) ir latvių ( FA) priebalsinių fonemų simbolių ir tarptautinės fonetinės abėcėlės (TFA) atitikmenys suregistruoti lentelėje (sutampantys rašmenys nepateikiami).

abrėžtina, kad šiame darbe vartojami TFA transkripcijos rašmenys dabartinių baltų kalbų priebalsiams žymėti priskirti projekto abartinės baltų kalbos: spektrinės garsų charakteristikos (instrumentinis tyrimas) metu jie nėra visuotinai priimti, todėl laikytini tolesnių fonetikų bendruomenės diskusijų objektu3.

e te Lietuvių ir latvių kalbų priebalsinių fonemų ra men s pagal nacionalines LTFA ir L FA bei tarptautinę TFA fonetines abėcėles4

LT grafema LTFAfonema

TFAfonema L grafema L FA

fonemaTFA

fonema

c

v v ʋ v v vj j j j j

ch hh hš š š š

3 abartinių baltų kalbų priebalsių interpretacija TFA kontekste pateikta remiantis lietuvių kalbos gramatika ithuanian rammar ( , , ) ir latvių kalbos gramatika atviešu valodas gramatika (žr.

, , ).4 Šviesiai pilka spalva pažymėti lietuvių ir latvių transkripcijoje sutampantys rašmenys, pilka spalva tik

lietuvių kalbai būdingi rašmenys, tamsiai pilka spalva tik latvių kalbai būdingi rašmenys. endrinės latvių kalbos rašybos sistemoje grafema h žymi gomurinę pu iamąją fonemą / / ir visus jos

alofonus.

49

ISSN 1392–8600E-ISSN 1822–7805



LT grafema LTFAfonema

TFAfonema L grafema L FA

fonemaTFA

fonemaž ž ž žc c c c

dz dzdž dž

Tolesnis tyrimas skirtas uždarumos priebalsiams, t. y. sprogstamiesiems priebalsiams ir afrikatoms.

. Lietuvių ir latvių kalbų uždarumos priebalsių artikuliacinė klasifikacija

abartinėje lietuvių kalboje yra 4 trankieji priebalsiai6, iš jų uždarumos garsų, kurie artikuliuojami kalbos padargais sukuriant akliną kliūtį (uždarumos garsai sudaro opoziciją ankštumos garsams, kurie tariami suformuojant neakliną kliūtį plyšį, žr.

acevi iūtė, , , ). abartinėje latvių kalboje egzistuoja trankiųjų priebalsių, iš jų uždarumos priebalsių. aga l a r t ikul iacijos būdą uždarumos priebalsiai skirstomi taip:

) lietuvių kalbos priebalsiai sprogstamieji /p, pj, b, bj, t, tj, d, dj, k, kj, g, gj/ afrikatos / , j, , j, , j, , j/ ( , , 4)

) latvių kalbos priebalsiai sprogstamieji /p, b, t, d, c, , k, g/ afrikatos / , , , / ( , , ).

agal ar tikuliacijos vietą baltų kalbų uždarumos priebalsiai skirstomi į šias klases:

6 Terminas tr ie i rie si i apima pu iamųjų (S) ir sprogstamųjų (T) priebalsių klases, kontrastuojan ias su balsingaisiais priebalsiais ( ), kurie yra artimiausi balsiams (plg. irdenis, , ). Afrikatos pagal vidiniuose priebalsių junginiuose užimamą vietą priskirtinos T tipo priebalsiams ( irdenis, ,

). Akustikos tyrimuose trankieji priebalsiai dar vadinami tri mi i is rie si is, pabrėžiant šiems priebalsiams būdingą triukšmo komponentą (žr. Ambrazevi ius, eskauskaitė, 4, ).

Šiame straipsnyje paliktas A. irdenio ( , ) vartotas terminas tr sis rie sis. ridurtina, kad lietuvių fonetikos darbuose šis terminas gana retas (plg.: nėra įtrauktas į fonetikos terminų žodynėlį, žr. acevi iūtė, ), ta iau lyginamuosiuose darbuose būtinas, nes apibūdina priebalsių C klasę. lg. atitikmenis kitomis kalbomis: latv. tr s e is angl. str e t.

lg.: A. akerys ( , ) lietuvių kalbos afrikatų į priebalsių inventorių neįtraukia jas laiko r i-si is rie si i is i rsi is susidedan iais iš tos pa ios klasės garsų, sklandžiai pereinan ių nuo vieno dėmens prie kito, kuriems priegaidė neturi pastebimos įtakos. la iau žr. 4 skyrių.

50

ISSN 1392–8600E-ISSN 1822–7805



) lietuvių kalbos priebalsiai abilūpiai /p, pj, b, bj/ dantiniai /t, tj, d, dj, , j, , j/ alveoliniai8 / , j, , j/ gomuriniai /k, kj, g, gj/

) latvių kalbos priebalsiai abilūpiai /p, b/ dantiniai /t, d, , / alveoliniai / , / palataliniai /c, / gomuriniai /k, g/.

Abiejų kalbų priebalsiai taip pat sudaro opoziciją pagal ba lsingumą (skiriami skardieji ir duslieji priebalsiai), o lietuvių kalboje ir pagal pa lata l izaciją (skiriami palatalizuoti ir nepalatalizuoti priebalsiai). atvių kalba turi gana didelę palatalinių priebalsių grupę (/c, , , , /)9, o lietuvių kalbai būdingi palatalizuoti priebalsiai (išskyrus vienintelį palatalinį priebalsį /j/). alatalinių priebalsių artikuliacijos pagrindą sudaro liežuvio vidurinės dalies pakėlimas kietojo gomurio link, o palatalizuotų priebalsių artikuliacijoje liežuvio vidurinės dalies pakilimas tėra tiktai papildomas, ne pagrindinis požymis ( alionis, , 4). ar vienas skiriamasis palatalinių ir palatalizuotų priebalsių požymis: palataliniai priebalsiai neturi savo kietųjų ekvivalentų, jų artikuliacija kietojo gomurio link yra stabili, tuo tarpu palatalizuoti priebalsiai turi ir savo nepalatalizuotus ekvivalentus. Anot A. akerio, lietuvių kalbos palatalizuotų ir nepalatalizuotų priebalsių pagrindinė artikuliacija yra beveik ta pati ( akerys,

, pla iau žr. rbanavi ienė, Indri ne, , ). Skirtingai nei latvių kalboje, lietuvių kalbos nepalatalizuoti ir palatalizuoti priebalsiai laikomi savarankiškomis fonemomis, kontrastuojan iomis prieš užpakalinius balsius (žr. irdenis, , 4 ).

4. Akustinė afrikatų c arakteristika ir fonologinis statusas dabartinėse baltų kalbose

eikėtų pla iau aptarti afrikatų fonologinį ir funkcinį svorį, kuriuos komplikuoja afrikatų dvilypė prigimtis: afrikatas sudaro artikuliacijos vietos požiūriu sutapę sprogstamieji ir pu iamieji priebalsiai ( eetz, ongman, , ). Afrikatos interpretuojamos kaip tarpinė pakopa tarp sprogstamojo priebalsio bei toje pa ioje artikuliacijos vietoje tariamo pu iamojo priebalsio ( adefoged, addieson, , ).

8 irmasis afrikatų / , j, , j / dėmuo yra dantinis, antrasis alveolinis, ta iau pagal artikuliacijos vietą jos priskiriamos alveoliniams priebalsiams. Antrojo pu iamojo dėmens svarbą pabrėžia ir kiti tyrėjai, plg.: Afrikatų frikacija ( ) trukme panašesnė į pu iamųjų priebalsių frikaciją. Triukšmo spektro charakteristikos ir lokusai panašūs į atitinkamus homorganinių pu iamųjų priebalsių požymius (Ambrazevi ius, , ).

9 ai kurios latvių kalbos fonemos gali turėti palatalizuotų pozicinių variantų, ta iau jie nelaikytini savarankiškomis fonemomis, pvz.: gomuriniai priebalsiai k , g prieš priešakinės eilės balsius tariami kaip palatoveliariniai kj , gj , ( , , ), gomurinis priebalsis kaip palatoveliarinis arba palatalinis

j ( , , ), afrikatoms / /, / / būdinga papildoma palatalinė artikuliacija (preciziška fonetine transkripcija jas reikėtų žymėti / j/, / j/, žr. , , 4) alveoliniams / /, / / taip pat būdingi palatalizacijos požymiai (žr. , , ). ai kurios vakarinės uršo šnektos ir už atvijos ribų gyvenantys latviai šalia fonemos /r/ vartoja ir /rj/ ( , , ).

51

ISSN 1392–8600E-ISSN 1822–7805



Afrikatos pasižymi tiek sprogstamiesiems, tiek pu iamiesiems priebalsiams būdingomis artikuliacinėmis ir akustinėmis ypatybėmis ( ent, ead, , arkus,

rigorjevs, , Ambrazevi ius, eskauskaitė, 4, ). Afrikatos (kaip ir sprogstamieji priebalsiai) pradedamos tarti nuo visiškos uždarumos: spektre matyti mažesnės energijos ar beveik visiškos tylos intervalas, vadinamoji r m s . Afrikatų uždarumos fazė paprastai yra trumpesnė nei atitinkamų sprogstamųjų priebalsių. ai tariant afrikatą uždaruma nutraukiama, oras ir toliau plūsta per dar vis suglaustų kalbos padargų sudarytą plyšį, sukeldamas frikaciją. Todėl ne tik sprogstamųjų ir pu iamųjų priebalsių, bet ir afrikatų spektre ksuojamas neperiodiškas frikacijos intervalas, arba s r im . Afrikatos sprogimo fazės intervalas paprastai esti ilgesnis už atitinkamo sprogstamojo priebalsio, bet trumpesnis už atitinkamo pu iamojo priebalsio. ždarumos priebalsių frikacija užima tik dalį bendros šių priebalsių trukmės (jų segmentus sudaro uždarumos ir sprogimo fazės) ir trunka nuo uždarumos nutraukimo iki kito garso pradžios, o pu iamųjų priebalsių frikacija faktiškai užima visą pu iamojo priebalsio trukmę.

ors afrikatų segmentuose sąlyginai galima atskirti sprogstamojo ir pu iamojo priebalsių fazes ( arkus, rigorjevs, , ), fonologiškai afrikata laikoma viena fonema10. abrėžiamas afrikatų stabilumas jos nesuyra nei prieš balsius, nei prieš priebalsius ( akerys, , ). Afrikatų skaidymas į priebalsių /t/ / /, /d/ / / junginius sukomplikuotų lietuvių kalbos skiemens struktūrą ir vidinių priebalsių grupių modelius ( irdenis, , )11.

Šiame straipsnyje laikomasi lietuvių kalbotyroje įsitvirtinusios vienafonemės afrikatų fonologinės interpretacijos (žr. irdenis, , , , ). atvių kalbotyroje afrikatos taip pat laikomos atskirais, nors ir kompleksinės prigimties, garsais (žr. , , ).

. Tiriamoji medžiaga t rimo metodika

Tyrimo objektu pasirinkti prevokaliniai uždarumos priebalsiai, ištarti izoliuotuose tipo skiemenyse ( ia trankusis priebalsis, trumpasis arba ilgasis balsis),

pvz.: – lie. t t t t , t t t t , t t t t , t t t t , t t t t , t t t i t , t t t e t , t t t t , t t

t t , t t to t , t t tu t , ti t t t , ti t t o t , ti t t t , ti t t u t – la. tit tit , tet tet , tet t t , t t t t , tot t t , t t tut , t t ti t , t t te t , t t t t ,

t t t t , t t t t , t t tu t .

10 lg.: Affricates are se uences of stops and fricatives that listeners integrate perceptually into a single phonological entity ( aphael, , ).

11 e tik akustinių požymių, bet ir fonologinių taisyklių, skirtingų kiekvienoje kalboje, svarba akcentuojama ir bendrosios fonetikos darbuose (žr. adefoged, addieson, , ).

52

ISSN 1392–8600E-ISSN 1822–7805



Izoliuotuose junginiuose realizuojami nežymėtieji priegaidžių variantai lietuvių kalbos ilgieji balsiai tariami tvirtagališkai, latvių kalbos su krintan iąja (lie. tvirtaprade) arba tęstine priegaide. alima teigti, kad junginiuose priegaidžių įtaka garsams yra minimali, be to, priegaidės labiau veikia balsinio segmento pabaigą ir postvokalinį priebalsį, o ne prevokalinę poziciją. Taigi šiame straipsnyje priegaidžių įtaka priebalsiams netiriama.

Tiriamuosius junginius įskaitė lietuvių ir latvių informantų: kiekvienoje grupėje po vyrus ir moteris. Informantų amžius nuo iki 4 metų. isi informantai yra gimtakalbiai lietuvių arba latvių kalbos vartotojai. ų artikuliacija be pastebimų trūkumų, tartis atitinka lietuvių arba latvių bendrinės kalbos normas. iekvienas junginys neutralia intonacija ir kiek įmanoma vienodu tempu ištartas po kartus. Tyrimo medžiaga įrašyta naudojant nešiojamąjį skaitmeninį aukštos rezoliucijos diktofoną

s m ir vokalinį mikrofoną . arso signalo skaitmeninimo lygis 44 z, kvantavimo lygis bitų. yrų ir moterų duomenys analizuoti atskirai. Iš viso ištirta lietuvių ir latvių junginių, t. y. baltų kalbų dirbtinių junginių.

Tolesnis instrumentinis trankiųjų priebalsių tyrimas atliktas kompiuterinėmis programomis ( . . versija, programos autoriai aul oersma, avid eenink),

( versija, i r s t r r ti ) ir SPSS ( versija, r r ti ).

. progstamųjų priebalsių ir afrikatų sprogimo fazės trukmė

. . progimo fazės trukmės samprata ir ankstesni t rimai

Skiriamos dvi pagrindinės sprogstamųjų priebalsių tarimo fazės: uždaruma ir sprogimas ( akerys, , , , odzasov, rivnova, , 4). albos padargai burnos ertmėje suformuoja uždarumą, kuri panaikinama sprogimu. Sprogimo fazės trukmė yra laiko intervalas nuo uždarumos nutraukimo (sprogimo pradžios) iki kito garso pradžios, prevokaliniuose junginiuose nuo uždarumos nutraukimo iki balsio pradžios. Sprogstamųjų priebalsių sprogimo fazę sudaro viena ar kelios sprogimo juostos ir nereguliarūs dėl trinties atsiradę triukšmo virpesiai (žr. 4 pav.). Sprogimo fazės trukmė priklauso nuo rezonatoriaus (burnos ertmės) dydžio prieš uždarumos (kliūties) panaikinimą: kuo rezonuojanti ertmė prieš uždarumą yra didesnė, tuo sprogimo fazė ilgesnė ( odzasov, rivnova, , ).

atvių kalbos akustinės fonetikos tyrimai rodo, kad tiek skardžiųjų, tiek dusliųjų prevokalinių sprogstamųjų priebalsių sprogimo fazės trukmė pailgėja tokia tvarka: b d g ( eirane, , ) ir p t k c (Indri ne, , 4 44).

53

ISSN 1392–8600E-ISSN 1822–7805



usliųjų sprogstamųjų priebalsių sprogimo fazės trukmė analogiškai pailgėja ir intervokalinėje pozicijoje (žr. Indri ne, , 4). atvių kalboje sprogimo fazės trukmė palyginti nuosekliai atskiria nedorsalinius priešakinėje burnos ertmės dalyje artikuliuojamus abilūpius ir dantinius sprogstamuosius priebalsius nuo dorsalinių12 giliau burnos ertmėje artikuliuojamų palatalinių ir gomurinių sprogstamųjų priebalsių: nedorsalinių priebalsių sprogimo fazė yra trumpesnė, dorsalinių ilgesnė. Tokiu būdu skardžiųjų sprogstamųjų priebalsių grupėje b , d atsiskiria nuo , g ( eirane, , ), dusliųjų sprogstamųjų priebalsių grupėje p , t skiriasi nuo c , k (Indri ne, , 4 Indri ne, , ). atvių kalbos skardžiųjų sprogstamųjų

priebalsių sprogimo fazė paprastai yra trumpesnė nei tos pa ios artikuliacijos dusliųjų priebalsių.

ietoj s r im s tr m s termino anglų kalba rašytuose sprogstamųjų priebalsių akustiniuose aprašuose paprastai vartojamas terminas i s r i i im s (ang.

i e set time T). Šį konceptą pirmieji pradėjo vartoti eighas iskeris ir Arthuras S. Abramsonas, analizuodami prevokalinėje pozicijoje ištartus sprogstamuosius priebalsius ( isker, Abramson, 4, 4 4 ). T yra laiko intervalas (dažniausiai išreikštas milisekundėmis ms) tarp uždarumos nutraukimo ir balso stygų vibracijų pradžios ( eetz, ongman, , ). T vertė gali būti mažesnė už nulį ( T ), t. y. neigiama, lygi nuliui ( T ) arba didesnė už nulį ( T ), t. y. teigiama (Ashby, aidment, , ). ei tariant skardųjį sprogstamąjį priebalsį balso stygos vibruoja dar uždarumos fazėje, jam būdinga neigiama T vertė (ang. e ti e arba e ). ei tariant duslųjį sprogstamąjį priebalsį uždaruma panaikinama ir balso stygos vibruoja beveik tuo pa iu metu, ta iau balsingumas paprastai šiek tiek uždelsiamas, tuomet jam būdinga palyginti maža, bet teigiama T vertė (ang. s rt VOT arba s rt siti e ). ei uždarumos panaikinimas ir fonacijos pradžia sutampa,

T vertė yra lygi . Tariant duslųjį aspiruotą sprogstamąjį priebalsį fonacijos pradžia uždelsiama ilgiau jam būdinga palyginti didelė teigiama T vertė (ang. VOT arba siti e ) ( eetz, ongman, , ). albos, kurių T reikšmė yra teigiama, dar vadinamos aspiruotomis (pvz., anglų, vokie ių), o turin ios neigiamą T reikšmę skardžiosiomis (pvz., rusų, prancūzų, vengrų). reliminariais duomenimis skardžiąja galima pavadinti ir lietuvių kalbą ( ereškevi iūtė, , 4 ).

Tyrimai rodo, kad latvių kalbos skardžiųjų sprogstamųjų priebalsių T faktiškai sutampa su uždarumos fazės trukme, jiems būdingos tik neigiamos T reikšmės (balso stygų vibracija prasideda prieš uždarumos panaikinimą) ( eirane, , ).

. eetzas ir A. ongmanas taip pat nurodo, kad šių dviejų sprogstamųjų priebalsių

12 Tarptautiniu terminu rs i is vadinami garsai, artikuliuojami liežuvio nugarėlę (lot. rs m nugara ) priartinus prie kietojo ar minkštojo gomurio. lg.: A term sometimes used in the phonetic classi cation of speech sounds, referring to a sound made ith the back, or dorsum, of the tongue in contact ith the roof of the mouth, as in velar (sc. dorso-velar) or palatal (sc. dorso-palatal) sounds ( rystal, ,

). Tarptautinis terminas trumpesnis ir tikslesnis, lietuviškoje klasi kacijoje rs i i s rie si s atitinka ie i i ri i i ir ie i i i i rie si i (žr. akerys, , ).

54

ISSN 1392–8600E-ISSN 1822–7805



intervalų T su neigiamomis reikšmėmis ir uždarumos fazės trukmė yra identiška ( eetz, ongman, , ). usliųjų sprogstamųjų priebalsių T apytiksliai atitinka sprogimo fazės trukmę, jiems būdingos tik teigiamos T vertės (fonacija prasideda nutraukus uždarumą, t. y. su balsio pradžia). Iki šiol atlikti tyrimai rodo, kad įvairių latvių kalbos skardžiųjų sprogstamųjų priebalsių T vertės sutampa ir T jų artikuliacijos vietos nediferencijuoja ( eirane, , ). Todėl latvių kalbos akustinės fonetikos tyrimuose tiriant sprogstamuosius priebalsius operuojama ne T (šis akustinis parametras tinkamesnis aspiruotoms kalboms tirti), o s r im s tr m s dydžiu (žr. , , ). Šiame straipsnyje taip pat skai iuojama sprogimo fazės trukmė.

. Ambrazevi ius ir A. eskauskaitė ( 4, ) lygino sprogstamųjų priebalsių T reikšmes ir nustatė, kad lietuvių kalbos skardžiųjų sprogstamųjų priebalsių fonacija prasideda dar iki sprogimo ir yra ištisinė, o T reikšmės neigiamos ir tiksliau neapibrėžiamos . usliųjų sprogstamųjų T kitimas dėsningas: abilūpio T reikšmės mažiausios ( , ms), dantinio alveolinio t didesnės ( ms), gomurinio k dar didesnės (4 ms). Autoriai apibendrina, kad lietuvių kalboje skardžiuosius priebalsius nuo dusliųjų skiria papras iausias ištisinės ar beveik ištisinės fonacijos faktas (Ambrazevi ius,

eskauskaitė, 4, ). aip ir latvių kalboje, laikytina, kad T reikšmės gali rodyti duslumą ar skardumą, ta iau nediferencijuoja priebalsių pagal jų artikuliaciją.

S. ereškevi iūtė savo disertacijoje ietuvių kalbos priebalsių akustinės ypatybės ( ) tirdama priebalsių trukmę rėmėsi ne T rodikliu, o skai iavo priebalsių uždarumos fazės, sprogimo ir viso priebalsio (uždarumos sprogimo) trukmę. auti rezultatai rodo, kad pagal mažėjan ią trukmę priebalsiai išsidėsto taip: k p t g / b d ( ereškevi iūtė, , ). Tai patvirtina universalią priebalsių trukmės tendenciją: mažesnė trukmė esti priešakinėje burnos ertmės dalyje artikuliuojamų sprogstamųjų priebalsių, o didesnė giliau burnos ertmėje generuojamų priebalsių, t. y. gomurinių priebalsių trukmė yra ilgiausia, o dantinių ir abilūpių trumpiausia ( ho, adefoged,

adefoged, , ). S. ereškevi iūtė ( , ) taip pat nustatė, kad iš visų dirbtiniuose junginiuose pavartotų lietuvių kalbos priebalsių ilgiausios yra afrikatos, o iš sakiniuose ištartų priebalsių pu iamieji (abiem atvejais trumpiausi sklandieji virpamieji priebalsiai).

. . progimo fazės trukmės nustat mas

ietuvių ir latvių kalbų sprogstamųjų priebalsių ir afrikatų sprogimo fazės trukmė (s) skai iuota garsų analizės programos lange. junginiuose prevokalinių priebalsių sprogimo fazės trukmė atitinka intervalą nuo uždarumos nutraukimo (eksplozijos) iki pirmojo periodinio vokalinio virpesio. Skardžiųjų sprogstamųjų priebalsių ir afrikatų oscilogramos ir dinaminės spektrogramos, kuriose pažymėta sprogimo fazė, matyti ir pav., o dusliųjų priebalsių ir afrikatų ir 4 pav. Sąvoka s r im ės

55

ISSN 1392–8600E-ISSN 1822–7805



tr m afrikatų atveju nėra visai tiksli, nes afrikatų sprogimo fazės trukmė apima ne tik uždarumos nutraukimą (kaip sprogstamųjų priebalsių), bet ir frikaciją13.

SPROGIMO FAZĖS TRUKMĖS (MS) NUSTATYMAS

pav. kardžiojo priebalsio d] pav. kardžiosios afrikatos ]

pav. Dusliojo priebalsio [t] 4 pav. Dusliosios afrikatos ]

Sprogimo fazės trukmės vidutinės statistinės vertės ( S ) apskai iuotos kompiuterine programa SPSS.

13 adangi afrikatose po uždarumos fazės pirmiausia eina frikacija, tik po to balsis, kai kurie tyrėjai (pvz., Ambrazevi ius, eskauskaitė, 4, ) afrikatų neįtraukia į trukmės tyrimus. Šiame straipsnyje afrikatų trukmės tyrimą laikome tikslingu, nes pirmiausia siekiama afrikatas palyginti tarpusavyje.

56

ISSN 1392–8600E-ISSN 1822–7805



. . progimo fazės trukmės t rimo rezultatai

. . . Lietuvių ir latvių kalbų sprogstamųjų priebalsių bei afrikatų sprogimo fazės trukmė

ietuvių ir latvių kalbų uždarumos priebalsių sprogimo fazės trukmės vidutinės statistinės vertės ( S ) pateiktos lentelėje.

e te Lietuvių ir latvių kalbų sprogstamieji priebalsiai bei afrikatos sprogimo fazės trukmės vidutinė statistinė vertė milisekundėmis ms

Crų

duomen soterų

duomen sLie. La. Lie. La.

prog

stam

ieji

prie

bals

iai

p 20 19 24pj] 19 24b 18 12 21 9bj] 19 8t 18 19 20 19tj] 24 29d 16 10 13dj] 20 14

40 29c 48k 36 4kj] 40 4g 19 18gj] 30

Afr

ikat

os

94 96 99j] 92 84

4 80 66j] 80 68

j] 8448

j] 61

ietuvių ir latvių kalbų uždarumos priebalsiai pagal ilgėjan ią sprogimo fazės trukmę išsidėsto tokia seka (vyrų ir moterų duomenys skai iuoti atskirai norint nustatyti, kokią įtaką tiriamiems akustiniams požymiams daro informantų lytis, pla iau žr. . . ):

57

ISSN 1392–8600E-ISSN 1822–7805



) vyrų duomenys: lie. d t pj p dj tj g gj k bj kj b j j

j j ts ,la. b d p / t g k c) moterų duomenys:

lie. bj d dj gj g t b pj p tj kj k j j

j j , la. b d p g t c / k .

emiantis sprogimo fazės trukmės vidutinėmis statistinėmis vertėmis ( S ) nubraižyti lietuvių ir latvių kalbų sprogstamųjų priebalsių bei afrikatų lyginamieji gra kai (žr. pav.).

12

j

61

ietuvių ir latvių kalbų uždarumos priebalsiai pagal ilgėjan ią sprogimo fazės

trukmę išsidėsto tokia seka (vyrų ir moterų duomenys skai iuoti atskirai norint nustatyti,

kokią įtaką tiriamiems akustiniams požymiams daro informantų lytis, pla iau žr. . . ):

1) vyrų duomenys:

lie. d t pj p dj tj g gj k bj kj b j j j j ts ,

la. b d p / t g k c ;

1) moterų duomenys:

lie. bj d dj gj g t b pj p tj kj k j j j j ,

la. b d p g t c / k .

emiantis sprogimo fazės trukmės vidutinėmis statistinėmis vertėmis ( S )

nubraižyti lietuvių ir latvių kalbų sprogstamųjų priebalsių bei afrikatų lyginamieji grafikai

(žr. – pav.).

pav. Lietuvių kalbos nepalatalizuotų ir palatalizuotų uždarumos priebalsių sprogimo

fazės trukmės vidutinių statistinių ver ių ms l ginimas su latvių kalbos priebalsiais v rų duomen s

atvių kalbos priebalsiai

ietuvių kalbos priebalsiai

nepalatalizuoti palatalizuoti

pav. Lietuvių kalbos nepalatalizuotų ir palatalizuotų uždarumos priebalsių sprogimo fazės trukmės vidutinių statistinių ver ių ms l ginimas su latvių kalbos

priebalsiais v rų duomen s

atvių kalbos priebalsiai ietuvių kalbos priebalsiai


58

ISSN 1392–8600E-ISSN 1822–7805



13

pav. Lietuvių kalbos nepalatalizuotų ir palatalizuotų uždarumos priebalsių sprogimo

fazės trukmės vidutinių statistinių ver ių ms l ginimas su latvių kalbos priebalsiais moterų duomen s

atvių kalbos priebalsiai

ietuvių kalbos priebalsiai


alyginus baltų kalbų sprogstamųjų priebalsių ir afrikatų sprogimo fazės trukmę,

afrikatos – tiek dusliosios, tiek skardžiosios, tiek vyrų, tiek moterų ištartos – turi ilgesnę

sprogimo fazės trukmės S nei sprogstamieji priebalsiai. Ši tendencija sietina su afrikatų

kaip sudėtinių garsų prigimtimi, nes afrikatų sprogimo fazės trukmę sudaro ne tik

eksplozija, bet ir frikacija. domu, kad afrikatų ataka (laikas, per kurį frikacijos amplitudė

pasiekia nekintamą reikšmę, angl. rise time) yra trumpesnė už pu iamųjų priebalsių atakos

trukmę13 (žr. ent, ead, 1992, 169).

ietuvių kalbos palatalizuoti gomuriniai kj , gj pagal sprogimo fazės trukmę

(vyrų duomenimis) yra artimesni latvių kalbos gomuriniams k , g 14 (tiksliau, latvių

gomurinių priebalsių sprogimo fazės trukmės S mažesnė), o ne latvių kalbos

palataliniams priebalsiams c , (jų sprogimo fazės trukmės S didesnė). agal moterų

duomenis lietuvių kalbos palatalizuoto gomurinio kj sprogimo fazės trukmė yra panaši į

latvių kalbos gomurinio k ir palatalinio c (žr. –6 pav.).

13 Tą rodo latvių kalbos duomenys (žr. Indri ne, Indri ne, , – ). ietuvių kalbos tyrimai taip pat patvirtina, kad iš sakiniuose pavartotų priebalsių ilgiausi yra pu iamieji (žr. ereškevi iūtė, , 138). 14 atvių kalboje, skirtingai negu lietuvių, tarp gomurinių ir palatalizuotų gomurinių priebalsių nėra fonologinio kontrasto, tad lietuvių kalbos palatalizuoti gomuriniai kj , gj gali būti lyginami su latvių kalbos gomuriniais priebalsiais k , g (esan iais prieš priešakinės eilės balsius i , i , e , e arba dvibalsius, prasidedan ius i ir e – tokiu atveju k , g artikuliuojami kaip palatalizuoti gomuriniai, žr. LVG, , ) arba sprogstamaisiais palataliniais c , .

pav. Lietuvių kalbos nepalatalizuotų ir palatalizuotų uždarumos priebalsių sprogimo fazės trukmės vidutinių statistinių ver ių ms l ginimas su latvių kalbos

priebalsiais moterų duomen s

atvių kalbos priebalsiai ietuvių kalbos priebalsiai


alyginus baltų kalbų sprogstamųjų priebalsių ir afrikatų sprogimo fazės trukmę, afrikatos tiek dusliosios, tiek skardžiosios, tiek vyrų, tiek moterų ištartos turi ilgesnę sprogimo fazės trukmės S nei sprogstamieji priebalsiai. Ši tendencija sietina su afrikatų kaip sudėtinių garsų prigimtimi, nes afrikatų sprogimo fazės trukmę sudaro ne tik eksplozija, bet ir frikacija. domu, kad afrikatų ataka (laikas, per kurį frikacijos amplitudė pasiekia nekintamą reikšmę, angl. rise time) yra trumpesnė už pu iamųjų priebalsių atakos trukmę14 (žr. o ell, osen, , ent, ead, , ).

14 Tą rodo latvių kalbos duomenys (žr. Indri ne, Indri ne, , ). ietuvių kalbos tyrimai taip pat patvirtina, kad iš sakiniuose pavartotų priebalsių ilgiausi yra pu iamieji (žr. ereškevi iūtė, ,

).

59

ISSN 1392–8600E-ISSN 1822–7805



ietuvių kalbos palatalizuoti gomuriniai kj , gj pagal sprogimo fazės trukmę (vyrų duomenimis) yra artimesni latvių kalbos gomuriniams k , g (tiksliau, latvių gomurinių priebalsių sprogimo fazės trukmės S mažesnė), o ne latvių kalbos palataliniams priebalsiams c , (jų sprogimo fazės trukmės S didesnė). agal moterų duomenis lietuvių kalbos palatalizuoto gomurinio kj sprogimo fazės trukmė yra panaši į latvių kalbos gomurinio k ir palatalinio c (žr. pav.).

Apibendrintai galima teigti, kad balsingumo, artikuliacijos būdo ir artikuliacijos vietos požiūriu vienodų lietuvių ir latvių kalbų sprogstamųjų priebalsių sprogimo fazės trukmė paprastai yra panaši (išskyrus aukš iau aptartas išimtis). Afrikatų posistemyje skirtumai išryškėja palyginus vyrų ir moterų duomenis: vyrų ištartų lietuvių kalbos afrikatų sprogimo fazės S yra trumpesnės nei latvių, o moterų atvirkš iai: lietuvių afrikatų S yra ilgesnės negu latvių afrikatų S (žr. pav.).

. . . Dusliųjų ir skardžiųjų uždarumos priebalsių sprogimo fazės trukmėTiek lietuvių, tiek latvių skardžiųjų priebalsių sprogimo fazė paprastai yra trumpesnė

(mažesnė S ) nei atitinkamų dusliųjų priebalsių (jų S didesnė), todėl sprogimo fazės trukmė laikoma vienu iš priebalsių balsingumo indikatorių. idesnės T reikšmės rodo, kad priebalsiai esti duslūs, o mažesnės T atitinka skardžiuosius priebalsius. Tyrėjai net yra nustatę tikslias ribas, skirian ias skardžiuosius ir dusliuosius priebalsius: . . ickettas ( ickett, , ) yra nurodęs, kad ilgesnė nei ms sprogimo fazė

būdinga dusliesiems priebalsiams, o nuo ms ir mažesnė skardiesiems16. agal šio tyrimo duomenis skiriamąja dusliųjų ir skardžiųjų sprogstamųjų priebalsių riba dabartinėse baltų kalbose galima laikyti ms sprogimo fazės trukmę. usliųjų ir skardžiųjų afrikatų skiriamoji riba yra gerokai didesnė siekia ms: dusliųjų afrikatų sprogimo fazės trukmė nesiekia šios ribos, o skardžiųjų afrikatų sprogimo fazė yra ilgesnė už šią ribą.

. . . rų ir moterų i tartų priebalsių sprogimo fazės trukmėTyrimo rezultatai nepatvirtina koreliacijos tarp informanto lyties ir priebalsio spro

gimo fazės trukmės: tiek lietuvių, tiek latvių kalbos skirtingų ly ių duomenys varijuoja. ietuvių kalbos skardžiųjų priebalsių grupėje ilgesnė sprogimo fazė būdinga vyrų

ištartiems priebalsiams (didesnės S ), o moterų ištartų priebalsių sprogimo fazės trukmė (bei jų S ) mažesnė. Išimtis moterų ištartos afrikatos , j , turin ios ilgesnę sprogimo fazę nei atitinkamos vyrų ištartos afrikatos. usliųjų priebalsių grupėje pastebima priešinga tendencija: ia ilgesnę sprogimo fazę turi moterų, o ne vyrų,

atvių kalboje, skirtingai negu lietuvių, tarp gomurinių ir palatalizuotų gomurinių priebalsių nėra fonologinio kontrasto, tad lietuvių kalbos palatalizuoti gomuriniai kj , gj gali būti lyginami su latvių kalbos gomuriniais priebalsiais k , g (esan iais prieš priešakinės eilės balsius i , i , e , e arba dvibalsius, prasidedan ius i ir e tokiu atveju k , g artikuliuojami kaip palatalizuoti gomuriniai, žr. , ,

) arba sprogstamaisiais palataliniais c , . 16 . . entas ir h. eadas ( ent, ead, , ) pateikia ms ribą.

60

ISSN 1392–8600E-ISSN 1822–7805



ištarti priebalsiai. Išimtį sudaro dusliosios afrikatos , j : vyrų ištartoms afrikatoms būdinga ilgesnė sprogimo fazė nei toms pa ioms moterų ištartoms afrikatoms.

atvių kalbos skardžiųjų priebalsių grupėje, palyginus tuos pa ius priebalsius, ilgesnę sprogimo fazę taip pat turi vyrų ištarti priebalsiai. usliųjų priebalsių grupėje išimtį sudaro sprogstamieji priebalsiai k , t ir afrikata . Tiek vyrų, tiek moterų ištarto priebalsio t sprogimo fazės trukmė yra vienoda. Tuo tarpu priebalsių k ir atveju ilgesnę sprogimo fazę turi moterų ištarti priebalsiai.

ezultatų varijavimas suponuoja išvadą, kad uždarumos priebalsių sprogimo fazės trukmei daugiau įtakos daro ne informantų lytis, o individualios tarties ypatybės.

. .4. progimo fazės trukmė ir priebalsių artikuliacija pagal tarimo b d ir viet

Tyrimo rezultatai rodo, kad tiek lietuvių, tiek latvių kalboje trumpiausią sprogimo fazę turi sprogstamieji priebalsiai (mažiausios S ), o ilgiausią afrikatos (didžiausios S ). adinasi, sprogimo fazės trukmė laikytina priebalsių artikuliacijos būdo indikatoriumi, nes skiria sprogstamuosius priebalsius nuo afrikatų, t. y. pagal tarimo būdą besiskirian ias priebalsių grupes.

Sprogstamųjų priebalsių grupėje taip pat pastebėta, kad sprogimo fazės trukmė susijusi su priebalsio artikuliacijos vieta, nors nei lietuvių, nei latvių kalbose ši akustinė savybė nediferencijuoja visų sprogstamųjų priebalsių pagal artikuliacijos vietą. Ta iau pagal sprogimo fazės trukmę abiejose kalbose galima atskirti priešakinėje burnos ertmės dalyje generuojamus abilūpius ir dantinius sprogstamuosius priebalsius (turin ius mažesnes S ) nuo giliau burnos ertmėje artikuliuojamų sprogstamųjų priebalsių (turin ių didesnes S ). Šią tendenciją nuosekliai patvirtinta latvių kalbos duomenys (abiejų ly ių ištarti tiek duslieji, tiek skardieji sprogstamieji priebalsiai), plg.: b ir d sprogimo fazė yra trumpesnė negu ir g , o p ir t trumpesnė negu c ir k .

ietuvių kalbos tiek dusliųjų, tiek skardžiųjų priebalsių grupėje abiejų ly ių informantų ištartų abilūpių ir dantinių sprogstamųjų priebalsių sprogimo fazės trukmė taip pat yra mažesnė negu gomurinių ir palatalizuotų gomurinių priebalsių, plg.: nepalatalizuotų dusliųjų priebalsių p ir t S mažesnės negu k , o palatalizuotų dusliųjų pj] ir tj mažesnės negu kj nepalatalizuotų skardžiųjų priebalsių b , d S mažesnės negu g , o palatalizuotų skardžiųjų bj , dj mažesnės negu gj].

yginant lietuvių kalbos nepalatalizuotų ir palatalizuotų uždarumos priebalsių sprogimo fazės trukmę matyti, kad palatalizuotų priebalsių sprogimo fazė dažnai yra ilgesnė už atitinkamų nepalatalizuotų (pvz.: vyrų duomenys d S ms, dj]

S ms, moterų duomenys t S ms, gj S ms). ai kuriais atvejais už ksuota priešinga tendencija ilgesnė nepalatalizuotų priebalsių sprogimo fazės trukmė, ta iau skirtumas nuo atitinkamų palatalizuotų labai nedidelis (plg.: vyrų duomenys p S ms, pj S ms, moterų duomenys g S

ms, gj S ms). Analogiški S. ereškevi iūtės tyrimai rodo, kad palatalizuoti

61

ISSN 1392–8600E-ISSN 1822–7805



priebalsiai (išskyrus afrikatas ir kai kuriuos sklandžiuosius priebalsius) yra šiek tiek ( , karto) ilgesni už nepalatalizuotus ( ereškevi iūtė, , ). Ilgesnė palatalizuotų priebalsių sprogimo fazės trukmė sietina su pakitusia balso trakto forma bei dydžiu, kuriuos sukelia papildomas liežuvio vidurinės dalies pakėlimas prie kietojo gomurio.

. . . progimo fazės trukmės t rimo apibendrinimas Išanalizavus lietuvių ir latvių kalbų sprogstamųjų priebalsių ir afrikatų sprogimo

fazės trukmės tyrimo rezultatus galima daryti išvadą, kad šis rodiklis nediferencijuoja visų uždarumos priebalsių pagal artikuliacijos vietą, ta iau tiek lietuvių, tiek latvių kalbose leidžia skirti priebalsių grupes pagal artikuliacijos būdą, t. y. pagal sprogimo fazės trukmę skiriamos tokios uždarumos priebalsių grupės:

) nepalatalizuoti / palatalizuoti sprogstamieji priebalsiai s nepalatalizuotos / palatalizuotos afrikatos, t. y.:

– dusliųjų uždarumos priebalsių grupėje lie. p , pj , t , tj , k , kj] s , j , , j la. p , t , c , k s ,

– skardžiųjų uždarumos priebalsių grupėje lie. b , bj , d , dj , g , gj] s , j , , j la. b , d , , g s ,

) nepalatalizuoti / palatalizuoti priešakinėje burnos ertmės dalyje artikuliuojami abilūpiai ir dantiniai sprogstamieji priebalsiai s giliau burnos ertmėje artikuliuojami palataliniai (la.) ir nepalatalizuoti / palatalizuoti gomuriniai sprogstamieji priebalsiai, t. y.,

– dusliųjų uždarumos priebalsių grupėje: lie. p , pj , t , tj] s k , kj la. p , t s c , k

– skardžiųjų uždarumos priebalsių grupėje: lie. b , bj , d , dj] s g , gj la. b , d s , g .

ietuvių kalbos palatalizuotų uždarumos priebalsių sprogimo fazės trukmės vidutinės statistinės vertės dažniausiai yra ilgesnės už nepalatalizuotų priebalsių, ta iau esama ir priešingų rezultatų, plg.: vyrų ištarto p , moterų ištartų b , k , g . alima teigti, kad gauti rezultatai nepatvirtino koreliacijos tarp sprogimo fazės trukmės ir priebalsių palatalizacijos.

Tyrimas taip pat atskleidė sprogimo fazės trukmės ir balsingumo koreliaciją: skardžiųjų uždarumos priebalsių sprogimo fazė paprastai yra trumpesnė nei atitinkamų dusliųjų priebalsių. enustatyta informantų lyties įtaka sprogimo fazės trukmei: duomenų varijavimas sietinas ne su skirtingomis lytimis, o su individualiomis tarties ypatybėmis.

62

ISSN 1392–8600E-ISSN 1822–7805



. progstamųjų priebalsių FFT spektrai

. . FFT spektro modeliai ir ankstesni t rimai

FFT st rier r s rm ti reit i r tr s rm i spektrai taikant kompiuterinę kalbos analizės programą AAT gauti dviejų dimensijų vaizdai, suteikiantys informacijos apie garso bangos komponentų (tonų ir / arba triukšmo) dažnius, fazę (tik tonų) ir amplitudę per nustatytą laiko tarpą. FFT spektre horizontalioji ašis rodo garso komponentų dažnius, o vertikalioji amplitudes. adangi sprogstamieji priebalsiai yra trankiųjų priebalsių grupė (t. y. priebalsiai, kuriuos tariant dominuoja sprogimo elementas), jų FFT spektruose matomos ne toninius komponentus atitinkan ios atkarpos ar tipiškos vienodu atstumu išsidės iusios viršūnės , o vingiuota nenutrūkstanti linija, sujungianti skirtingų dažnių ir amplitudžių komponentus. adangi viršūnių išdėstymas FFT spektre priklauso nuo balso rezonatorių, laikoma, kad FFT spektrų tyrimas suteikia informacijos apie priebalsio artikuliacijos vietą ( ,

, taip pat žr. arkus, rigorjevs, , ). riebalsių spektro modeliai taip pat susiję su burnos ertmės dydžiu, kuris priklauso nuo garso šaltinio sukūrimo vietos ( ereškevi iūtė, , ).

Anglų kalbos tyrimai rodo, kad sprogstamiesiems abilūpiams priebalsiams būdingas tolygus ( t) arba krintantis ( i ), alveoliniams kylantis (risi ), o gomuriniams kompaktiškas ( m t) spektras ( eetz, ongman, , ). Tolygaus spektro energija per visą dažnių diapazoną pasiskirsto sąlyginai vienodai, be ryškesnių viršūnių.

idžiausia krintan io spektro energija ksuojama palyginti žemų dažnių diapazone, pvz.: anglų kalbos sprogstamųjų abilūpių priebalsių spektruose energijos maksimumas

ksuojamas z srityje ( alle et al , eetz, ongman, , ). ylan io spektro energija koncentruojama sąlyginai aukštų dažnių diapazone, pvz.:

anglų kalbos sprogstamųjų alveolinių priebalsių spektruose 4 z srityje ( eetz, ongman, , ), pagal kitų tyrėjų duomenis aukštesnių nei 4 z srityje ( alle et al , ). Teorinėje literatūroje tolygus, krintantis ir kylantis spektrai įvardijami kaip difuziniai ( i se) ir sudaro opoziciją kompaktiniams spektrams, kurių pagrindinė energija koncentruojama vidutinių dažnių srityje, pvz.: anglų kalbos sprogstamųjų gomurinių priebalsių spektruose z srityje ( alle et , ).

m. Sheila . lumstein ir ennethas . Stevensas sukūrė specialius modelius, imituojan ius difuzinio krintan io (abilūpio priebalsio), difuzinio kylan io (alveolinio priebalsio) ir kompaktiško (gomurinio priebalsio) spektro kontūrą. alyginę anglų kalbos sprogstamųjų priebalsių /p/, /b/, /t/, /d/, /k/, /g/ spektrus su sudarytais modeliais jie konstatavo, kad apytiksliai proc. atvejų (ištirta vienetų medžiagos) sprogstamojo

ir mis vadinamos vietos, kur koncentruojasi spektrinė energija ir spektrinių komponentų amplitudės yra didesnės.

63

ISSN 1392–8600E-ISSN 1822–7805



priebalsio spektras charakterizuoja jo artikuliacijos vietą ( lumstein, Stevens, , ). Ta iau ištyrus daugiau kalbų paaiškėjo, kad difuzinis besileidžiantis arba

krintantis spektras būdingas ne tik sprogstamiesiems abilūpiams, bet ir dantiniams priebalsiams, o kompaktinis spektras ne tik gomuriniams, bet ir palataliniams priebalsiams ( ent, ead, , ). Todėl klasi kuojant priebalsius turi būti atsižvelgta ir į kitus akustinius parametrus, ne tik į sprogimo fazės spektrinę charakteristiką.

ietuvių kalbos priebalsių spektrai išsamiausiai ištirti Sigitos ereškevi iūtės disertacijoje ietuvių kalbos priebalsių akustinės ypatybės ( ). Tyrimui naudoti pagal tiesinės prognozės kodavimo algoritmą ( ) išlyginti FFT spektrai ( AAT opcija sm t i ). išryškina būdingus garsų dažnius (formantes, jei garsai periodiški) arba bendrą energijos pasiskirstymą spektre (jei garsai neperiodiški) ( ohnson , ). Todėl pagal algoritmą išlygintų FFT spektrų piešinys nuo neišlygintų FFT spektrų skiriasi tuo, kad jis išryškina tik didžiausias spektro viršūnes ir atrodo kaip atitinkamo neišlyginto FFT spektro gaubtinė ( ereškevi iūtė, , taip pat žr. , , arkus, rigorjevs, , ). FFT ir spektrų piešinių skirtumai matyti pav.

pav. FFT pie inio pav zd s pav. L ir FFT pie inio pav zd s

S. ereškevi iūtė nustatė, kad lietuvių kalbos sprogstamiesiems (tiek nepalatalizuotiems, tiek palatalizuotiems) būdingi tokie spektro modeliai: abilūpiams priebalsiams difuzinis tolygus (plokš ias), dantiniams priebalsiams difuzinis, o gomuriniams priebalsiams kompaktinis spektras ( ereškevi iūtė, , ). Ta iau nustatyta, kad palatalizuotų lietuvių kalbos sprogstamųjų priebalsių spektrinės energijos dažniai susitelkę aukštesnėse srityse negu atitinkamų nepalatalizuotų, plg.: abilūpių priebalsių p , b z, palatalizuotų abilūpių priebalsių pj , bj z

dantinių priebalsių t , d 4 z, palatalizuotų dantinių priebalsių tj], dj z gomurinių priebalsių k , g z, palatalizuotų gomurinių priebalsių kj , gj z ( ereškevi iūtė, , ). Skardieji priebalsiai atvirkš iai ne tokie intensyvūs, jiems būdingi dažniai yra žemesni negu

64

ISSN 1392–8600E-ISSN 1822–7805



atitinkamų dusliųjų priebalsių ( ereškevi iūtė, , ). adangi S. ereškevi iūtės tyrimo medžiaga (imta iš tekstyno) ir taikytas metodas (pagal algoritmą išlyginti FFT spektrai) skiriasi nuo šio tyrimo medžiagos (originalūs informantų balso įrašai) ir taikyto metodo (neišlyginti FFT spektrai), tikėtina, kad gauti rezultatai gali skirtis.

atvių kalbos sprogstamuosius priebalsius, taikydami FFT spektrus, moksliniuose straipsniuose aprašė uris rigorjevas, Solveiga eiranė ir Inesė Indri anė ( eirane,

, rigorjevs, , Indri ne, , 4 , 4), darbe „ ti s t s met es I analizavo acė arkus ir uris rigorjevas ( arkus,

rigorjevs, ). atvių kalbos fonetikos tyrimuose trankieji priebalsiai paprastai aprašomi pagal balsingumą skirstant juos į dvi grupes skardžiuosius ir dusliuosius trankiuosius priebalsius (žr. , , ). Išsamūs latvių kalbos trankiųjų priebalsių akustinių ypatybių tyrimai taip pat atlikti laikantis šio tradicinio skirstymo (žr. skardžiųjų trankiųjų priebalsių eirane, dusliųjų trankiųjų priebalsių urtaja,

Indri ne, ). ustatyta, kad latvių kalboje skardiesiems sprogstamiesiems abilūpiams ir dantiniams priebalsiams prevokalinėje pozicijoje būdingas difuzinis tolygus arba krintantis spektras, o skardiesiems palataliniams ir gomuriniams priebalsiams kompaktinis spektras ( eirane, , ).

. . FFT spektro modelių nustat mas

Tiriamųjų priebalsių FFT spektrų piešiniai gaunami programoje AAT (žr. pav. rieduose). Siekiant užtikrinti, kad į FFT spektrų piešinius patektų vienodas

spektrinių komponentų skai ius, kiekvieno priebalsio analizuotas vienodas ms trukmės intervalas nuo uždarumos nutraukimo (eksplozijos). Tais atvejais, kai sprogimo fazės trukmė buvo trumpesnė nei ms (pvz., lūpinių priebalsių), matuotas trumpesnis segmentas nuo uždarumos nutraukimo iki pirmojo vokalinio virpesio.

spektrogramas įtrauktos spektro viršūnės, patenkan ios į z diapazoną. Šis dydis įvairiuose tyrimuose gali būti skirtingas, plg.: z ( eirane, ) /

z ( ereškevi iūtė, azlauskienė, ) / z ( ereškevi iūtė, , 4 ) / z (Indri ne, ). . eetzas ir A. ongmanas ( , ) teigia,

kad garso bangą charakterizuojanti energija spektre išsidės iusi žemiau nei z, o aukštesnių dažnių energija laikoma fono triukšmu18. Teorinėje literatūroje teigiama, jog labai tikėtina, kad z viršijanti akustinė informacija komunikacijoje nevaidina esminio vaidmens, nes žmogaus gebėjimas suvokti ir analizuoti tokių aukštų dažnių garsus yra gana ribotas ( ohnson, , ). Šiame lietuvių ir latvių kalbos uždarumos priebalsių tyrime optimaliu laikomas z diapazonas, nes jis leidžia gautus

18 Ta iau . entas ir . eadas ( , ) nurodo, kad, jei analizuojant pu iamuosius priebalsius tiriama ne tik vyrų, bet ir moterų tartis, z diapazono gali nepakakti, todėl pu iamųjų priebalsių tyrimuose kartais naudojamas ir platesnis, pvz., z, diapazonas.

65

ISSN 1392–8600E-ISSN 1822–7805



rezultatus palyginti su teorinėje literatūroje apžvelgtų ankstesnių tyrimų duomenimis, ta iau nėra per mažas19, kad dėl to būtų prarasta esminė akustinė informacija.

riebalsių spektrų tyrimams taip pat daro įtaką ir įrašo skaitmeninimo bei kvantavimo lygiai, lemiantys, kiek spektro viršūnių patenka į tiriamąjį intervalą. ažymėtina, kad lietuvių ir latvių tiriamosios medžiagos įrašų techniniai parametrai buvo tokie patys: garso signalo skaitmeninimo lygis 44, k z, kvantavimo lygis bitų, įrašams naudotas aukštos rezoliucijos nešiojamas diktofonas s m ir vokalinis mikrofonas .

Šiame tyrime vyrų ir moterų duomenys analizuoti atskirai, nes vyrų ištartiems priebalsiams būdingos apytiksliai proc. žemesnės dažnių reikšmės nei moterų ištartiems priebalsiams ( ent, ead, , ).

. . Lietuvių ir latvių kalbų afrikatų FFT spektro modeliai

Afrikatų, skirtingai nei sprogstamųjų priebalsių, FFT spektro modelių tyrimas yra gana problemiškas dėl jų nevienalytiškumo. e to, afrikatų FFT spektro modeliai artimi pu iamųjų priebalsių spektrams: dantinių afrikatų , j , , j spektrai panašūs į pu iamųjų dantinių priebalsių s , sj , z , zj , o alveolinių afrikatų ,

j , , j į alveolinių priebalsių , j , , j spektrus. ors afrikatą sudaro sprogstamasis ir pu iamasis elementai, vis dėlto pu iamasis elementas yra svarbesnis (plg.: diferencijuojant ... afrikatas galima pasiremti visais pu iamųjų priebalsių tyrimo metodais (Ambrazevi ius, eskauskaitė, 4, )). adangi pu iamieji priebalsiai nėra šio straipsnio objektas, afrikatų FFT spektro modeliai taip pat netiriami. emiantis kitų tyrėjų įžvalgomis galima tik suformuluoti tam tikras darbines hipotezes.

Ankstesnių tyrimų rezultatai ( irdenis, , 4 ereškevi iūtė, , ) lietuvių kalbos alveolinėms afrikatoms , j , , j (kaip ir , j],

, j ) leidžia priskirti kompaktinį spektrą, o dantinėms afrikatoms , j , , j (kaip ir s , sj , z , zj ) difuzinį spektro modelį. alima kelti hipotezę (kurią

reikėtų patvirtinti eksperimentais), kad ir FFT spektro modeliai leistų lietuvių kalbos afrikatas klasi kuoti į dvi grupes: dantinės afrikatos (jų spektro energija išsklaidyta necentrinėje spektro dalyje, o garso šaltinis susidaro burnos ertmės priešakyje) s alveolinės afrikatos (jų spektro energija sukoncentruota centrinėje spektro dalyje, jie artikuliuojami burnos ertmės viduryje).

19 ietuvių kalbos tyrimai rodo, kad gomurinių dusliųjų priebalsių spektras tik nuo z dažnių ribos pradeda ryškiau kisti, t. y. leistis (žr. ereškevi iūtė, , 4).

66

ISSN 1392–8600E-ISSN 1822–7805



.4. Lietuvių ir latvių kalbų sprogstamųjų priebalsių FFT spektro modelių l ginimas

Tyrimo rezultatai rodo, kad lietuvių kalbos sprogstamiesiems abilūpiams priebalsiams būdingas difuzinis krintantis spektras, o sprogstamiesiems dantiniams difuzinis tolygus spektras (žr. riedų pav.). Tuo tarpu S. ereškevi iūtės ir A. azlauskienės atliktų tyrimų ( ereškevi iūtė, azlauskienė, ereškevi iūtė, ) metu nustatyta, kad sprogstamųjų abilūpių priebalsių spektras gali būti difuzinis tolygus, o sprogstamųjų dantinių difuzinis (nepatikslinta, krintantis ar kylantis). iena vertus, tokį tyrimų rezultatų skirtumą galėjo nulemti pasirinkti skirtingi tyrimo metodai: šiame straipsnyje tiriamas neišlygintas priebalsių spektras, gautas remiantis greitąja Furjė transformacija (FFT), o S. ereškevi iūtės ir A. azlauskienės tyrimuose analizuojamos tik didžiausios FFT spektrinės viršūnės, kurias išryškina tiesinės prognozės koe cientų skai iavimo algoritmas ( ). ezultatams gali daryti įtaką ir kiti veiksniai: garso signalo skaitmeninimo lygis įrašymo metu, spektro viršūnių, įtrauktų į spektrogramas, skai ius, lyginami dažnių reikšmių diapazonai, frazės intonacija (S. ereškevi iūtė tyrė ne tik dirbtinius junginius, bet ir sakiniuose ištartus priebalsius). ita vertus, galima teigti, kad spektro modeliai nediferencijuoja lietuvių kalbos sprogstamųjų abilūpių ir dantinių priebalsių: šių priebalsių spektras gali būti tiek difuzinis tolygus, tiek difuzinis krintantis (kaip ir latvių kalboje) kiekvienu atveju tai priklauso nuo informanto individualių balso ypatybių.

ietuvių kalbos sprogstamasis palatalizuotas priebalsis tj išsiskiria iš kitų dantinių priebalsių kompaktiniu spektru (žr. pav.) teorinėje literatūroje sprogstamiesiems dantiniams priebalsiams paprastai priskiriamas difuzinis tolygus ar krintantis spektras (plg. ent, ead , ). Atkreiptinas dėmesys, kad lietuvių kalbos palatalizuotų priebalsių spektrai pasižymi intensyvesne energija vidutinių dažnių srityje nei atitinkamų nepalatalizuotų priebalsių spektrai. Svarbu ir tai, kad priebalsių palatalizacijos laipsnis gali būti skirtingas. Tikėtina, kad lietuvių kalbos priebalsiai, kurių artikuliacijoje aktyviai dalyvauja liežuvis, labiau pasiduoda palatalizacijai nei lūpiniai priebalsiai, kurie tariami aktyviai dalyvaujant lūpoms20. riebalsių, kuriems būdinga pakankamai stipri palatalizacija, spektras įgauna kompaktinio modelio požymių. adinasi, priebalsio tj] spektro kompaktiškumas, remiantis atliktu tyrimu, rodo jį esant labiau palatalizuotą nei kiti dantiniai priebalsiai. ompaktinis spektras taip pat būdingas lietuvių kalbos sprogstamiesiems gomuriniams priebalsiams (remiantis šio ir ankstesnių tyrimų rezultatais, žr. ereškevi iūtė, azlauskienė, ereškevi iūtė, ).

20 Analogiškas išvadas padarė A. irdenis ( , ), tyręs lietuvių kalbos priebalsių kietumą minkštumą remdamasis substitucijų testu (vieną priebalsinį segmentą keisdamas kitu priebalsių junginiuose). Tyrimas parodė, kad kietumui ar minkštumui visai indiferentiški yra lūpiniai p , b ir dantiniai t , d , beveik indiferentiški dantiniai s , z , , , kietumui minkštumui gana jautrūs alveoliniai ,

, , . Aiškiai skiriasi gomuriniai k , g ir kj , gj pastaruosius . erulis net laikė palataliniais. A. irdenis daro prielaidą, kad toks priebalsių kietumas ar minkštumas esti ne tik prieš priebalsius, bet ir prieš balsius .

67

ISSN 1392–8600E-ISSN 1822–7805



atvių kalbos, taip pat kaip ir anglų, abilūpiams sprogstamiesiems priebalsiams būdingas difuzinis tolygus arba krintantis FFT spektras, o gomuriniams priebalsiams kompaktinis (žr. priedų pav.) Anglų kalboje nėra dantinių ir palatalinių sprogstamųjų priebalsių, ta iau šios artikuliacijos priebalsių spektro modeliai teorinėje literatūroje analizuojami, pvz.: eimondo . ento ir arlzo eado darbe Acoustic Analysis of Speech ( ent, ead, , ) sprogstamiesiems dantiniams priebalsiams priskiriamas difuzinis tolygus arba krintantis spektras, o palataliniams sprogstamiesiems priebalsiams kompaktinis spektras. Atitinkami modeliai šiame tyrime priskiriami ir latvių kalbos dantiniams bei palataliniams sprogstamiesiems priebalsiams. atvių kalbos priebalsių tyrimo rezultatai sutampa su S. eiranės ( eirane , ) paskelbtais duomenimis apie skardžiųjų priebalsių, ištartų prevokalinėje pozicijoje, spektrus: difuziniai spektrai esą būdingi sprogstamajam abilūpiam b (tolygus/krintantis difuzinis) ir dantiniam d (tolygus / krintantis difuzinis), o kompaktiniai spektrai sprogstamajam palataliniam ir gomuriniam g (abiem šios fonemos poziciniams variantams).

Tyrimo rezultatai palyginti su kitų tyrėjų rezultatais, taip pat su teorinėje literatūroje pateikta sprogstamųjų priebalsių artikuliacijos vietos ir FFT spektro modelių sąsaja (žr. lentelę).

e te progstamųjų priebalsių FFT spektro modelių l ginimas21

ARTIKUlIAcIjOS vIeTA

KAlbA

Anglų Latvių Lietuvių

eetz, ongman,

2009

eirane, 2011

Indri ne, rbanavi ienė,

ereškevi iūtė, azlauskienė,

ereškevi iūtė,


Abil piaiifuzinis

tolygus / krintantis

ifuzinis tolygus / krintantis


ifuzinis tolygus

ifuzinis krintantis

alatalizuoti abil piai

ifuzinis tolygus

ifuzinis krintantis

Dantiniai ifuzinis

tolygus / krintantis


ifuzinis ifuzinis tolygus

alatalizuoti dantiniai ifuzinis

ifuzinis tolygus d

ompaktinis t

21 Aptariamose kalbose neegzistuojan ios (ar netirtos) tam tikros sprogstamųjų priebalsių artikuliacinės grupės pažymėtos pilka spalva.

68

ISSN 1392–8600E-ISSN 1822–7805



ARTIKUlIAcIjOS vIeTA

KAlbA

Anglų Latvių Lietuvių

eetz, ongman,

2009

eirane, 2011


ereškevi iūtė, azlauskienė,

ereškevi iūtė,


Alveoliniai ifuzinis kylantis

alataliniai ompaktinis ompaktinisomuriniai

ompaktinis ompaktinis ompaktinisompaktinis ompaktinis

alatalizuoti gomuriniai ompaktinis ompaktinis

. . FFT spektro modelių t rimo apibendrinimas

Apibendrinant galima teigti, kad FFT spektro modeliai lietuvių ir latvių kalbose neatlieka distinktyvinės funkcijos, t. y. jais remiantis negalima atskirti visų lietuvių ir latvių kalbų sprogstamųjų priebalsių grupių. agal FFT spektrus tiek lietuvių, tiek latvių kalbose abil piai ir dantiniai priebalsiai (pasižymintys difuziniu spektru) sudaro opoziciją palataliniams (la.) ir gomuriniams priebalsiams (kuriems būdingas kompaktinis spektras). ifuzinį tolygų arba difuzinį krintantį spektrą turintys priebalsiai artikuliuojami priešakinėje burnos ertmės dalyje, o kompaktinio spektro priebalsiams būdinga platesnė burnos trakto ertmė, jie artikuliuojami giliau burnos ertmėje. Abilūpių ir dantinių bei palatalinių (la.) ir gomurinių priebalsių spektrai tarpusavyje nesiskiria (tiksliau, remiantis šio eksperimento bei kitų tyrėjų rezultatais, taip pat latvių kalbos medžiaga galima teigti, kad lietuvių kalbos abilūpių ir dantinių priebalsių FFT spektrai gali būti tiek difuziniai krintantys, tiek difuziniai tolygūs, todėl jų skirstymas šiuo požiūriu nėra įmanomas). domu, kad lietuvių kalbos palatalizuoti priebalsiai užima tarpinę padėtį tarp palatalinių (la.) ir nepalatalizuotų priebalsių, plg.: dalies palatalizuotų priebalsių ( kj , gj , tj ) spektras yra kompaktinis, kitos dalies ( pj , bj , dj ) difuzinis. Tyrimai rodo, kad priebalsių palatalinė artikuliacija sietina su kompaktiniu FFT spektro modeliu (plg. latvių kalbos palatalinių priebalsių spektrus, žr. Indri ne,

rbanavi ienė, , ). adinasi, lietuvių kalbos sprogstamieji priebalsiai kj , gj], tj yra itin minkšti, artimi latvių kalbos palataliniams priebalsiams c , , o priebalsių pj , bj , dj palatališkumas menkesnis22.

22 lg. kitų tyrimų rezultatus: palyginus nepalatalizuotus ir palatalizuotus koreliatus labiausiai skiriasi gomuriniai k , g ir kj , gj , alveoliniai , , , ir j , j , j , j , o mažiausiai pakinta gomuriniai

ir j , lūpiniai p , b ir pj , bj bei dantiniai t , d , s , z , , ir tj , dj , sj , zj , j , j] (žr. irdenis , Stumbras, Šimkus , 4 ).

69

ISSN 1392–8600E-ISSN 1822–7805



4. aigiamosios i vados

4. . agal sprogimo fazės trukmės duomenis dabartinėse baltų kalbose galima skirti šias sprogstamųjų priebalsių ir afrikatų grupes:

) sprogstamuosius priebalsius s afrikatas. Afrikatoms dėl jų kompleksinės prigimties būdinga ilgesnė sprogimo fazės trukmė nei sprogstamiesiems priebalsiams

) abil pius ir dantinius s palatalinius (la.) ir gomurinius sprogstamuosius priebalsius. albant tarptautiniais terminais, sprogimo fazės trukmė skiria nedorsa-linius priebalsius nuo dorsalinių ( rystal, , ). edorsalinių (lie., la. abilūpių ir dantinių) priebalsių, artikuliuojamų priešakinėje burnos ertmės dalyje ir turin ių mažiausią artikuliacinę erdvę, sprogimo fazė yra trumpiausia, o dorsalinių (la. palatalinių ir lie., la. gomurinių), artikuliuojamų burnos ertmės gilumoje, sprogimo fazė trunka ilgiausiai.

ietuvių ir latvių kalbų skardiesiems uždarumos priebalsiams būdinga trumpesnė sprogimo fazės trukmė nei dusliesiems jų koreliatams. Skiriamoji skardžiųjų ir dusliųjų sprogstamųjų priebalsių riba dabartinėse baltų kalbose yra ms, skardžiųjų ir dusliųjų afrikatų ms. Skiriamoji riba yra šiek tiek didesnė negu teorinėje literatūroje minima ms (plg. ent, ead, , ) riba.

Tyrimas nepatvirtino koreliacijos tarp palatališkumo ir sprogimo fazės trukmės: lietuvių kalbos palatalizuoti uždarumos priebalsiai pagal šį rodiklį reikšmingai nesiskiria nuo atitinkamų nepalatalizuotų priebalsių (plg.: pagal S. ereškevi iūtės ( , ) tyrimus palatalizuoti priebalsiai šiek tiek , karto ilgesni už nepalatalizuotus).

yrų ištartų lietuvių kalbos priebalsių sprogimo fazės trukmė dažniausiai yra ilgesnė negu moterų ištartų atitinkamų priebalsių, ta iau latvių kalbos vyrų ir moterų ištartų priebalsių sprogimo fazės trukmė varijuoja. Toks duomenų varijavimas sietinas ne su skirtinga informantų lytimi, o su individualiomis tarties ypatybėmis.

4. . FFT spektro modeliai. ietuvių ir latvių kalbų sprogstamiesiems abilūpiams p , b , pj , bj ir dantiniams t , d , dj priebalsiams, kurie artikuliuojami priešakinėje

burnos ertmės dalyje, būdingas difuzinis tolygus arba difuzinis krintantis spektras. abartinių baltų kalbų sprogstamiesiems gomuriniams k , g (bei atitinkamiems

palatalizuotiems priebalsiams) ir la. palataliniams c , , kurie artikuliuojami giliau burnos ertmėje ir kuriuos tariant priešakinė burnos trakto ertmė yra platesnė, būdingas kompaktinis spektras.

FFT spektro modeliai diferencijuoja tokias pa ias sprogstamųjų priebalsių grupes kaip ir sprogimo fazės trukmės rodiklis: skiria nedorsalinius (lie., la. abil pius dantinius) nuo dorsalinių (la. palatalinių ir lie., la. gomurinių) priebalsių. Spektro modeliai priklauso nuo priešakinės burnos ertmės, kurios kitimą lemia garso šaltinio vieta balso trakte.

70

ISS ISS



ietuvių kalbos afrikatų FFT spektro modeliai nebuvo tirti. emiantis kitų tyrėjų duomenimis galima daryti prielaidą, kad pagal spektro modelius skirtųsi dantinės afrikatos s alveolinės afrikatos.

FFT spektro modelių skirtumų, susijusių su balsingumu, neuž ksuota. riebalsių palatalumas paprastai siejamas su kompaktiniu FFT spektro modeliu.

ietuvių kalbos palatalizuoti priebalsiai užima tarpinę padėtį tarp nepalatalizuotų ir la. palatalinių priebalsių: jų spektro modeliai gali būti tiek difuziniai, tiek kompaktiniai.

alatalizuotus ir nepalatalizuotus priebalsius aiškiau diferencijuoja spektro viršūnių dažnių duomenys (žr. Indri ne, rbanavi ienė, , ), kurie šiame straipsnyje nebuvo analizuoti.

4. . Ištyrus dabartinių baltų kalbų uždarumos priebalsių sprogimo fazės trukmę ir FFT spektro modelius aiškėja, kad pagal abu rodiklius galima skirti šias priebalsių grupes (žr. pav.): ) sprogstamieji priebalsiai s afrikatos remiantis sprogimo fazės trukme (uždarumos priebalsių klasi kacija pagal artikuliacijos būdą) ) abilūpiai, dantiniai (nedorsaliniai) s palataliniai (la.), gomuriniai (dorsaliniai) remiantis sprogimo fazės trukme ir energijos pasiskirstymu FFT spektre (sprogstamųjų priebalsių klasi kacija pagal artikuliacijos vietą) ) duslieji s skardieji remiantis sprogimo fazės trukme (uždarumos priebalsių klasi kacija pagal balsingumą).

26

9 pav. Dabartinių baltų kalbų uždarumos priebalsių diferenciacija pagal

sprogimo fazės trukmę ir FFT spektro modelius

Sprogimo fazės trukmė susijusi su priebalsių artikuliacijos būdu, vieta ir

balsingumu, o FFT spektrai – su priebalsių artikuliacijos vieta. Ištirti priebalsių požymiai

nediferencijuoja visų priebalsių artikuliacinių grupių lietuvių ir latvių kalbose, t. y. pagal

gautus rezultatus neįmanoma smulkiau suskirstyti nedorsalinių ir dorsalinių priebalsių.

Šio straipsnio išvadą galima laikyti tolesnių tyrimų hipoteze: tikslesnė uždarumos

priebalsių artikuliacinė klasifikacija yra kompleksinis tyrimas, kurį turėtų sudaryti ne tik

sprogimo fazės trukmės ir FFT spektro modelių, bet ir kitų akustinių požymių (pvz.,

spektro viršūnės dažnių bei santykinio intensyvumo) analizė.

4.4. Atlikto tyrimo metu išryškėję lietuvių ir latvių kalbų konsonantizmo sistemų

skirtumai gerai matyti bendroje dabartinių baltų kalbų priebalsių klasifikacijoje,

sudarytoje remiantis tarptautine fonetine abėcėle (žr. 4 lentelę).

4 lentelė. Lietuvių ir latvių kalbų uždarumos priebalsių

klasifikacija pagal TFA22

Artikuliacijos būdas

Artikuliacijos vieta

lūpiniai (labialiniai)

liežuvio priešakiniai (koronaliniai)

liežuvio viduriniai, liežuvio užpakaliniai (dorsaliniai)

abilūpiai (bilabialiniai)

dantiniai (dentaliniai)

alveoliniai palataliniai gomuriniai (veliariniai)

sprogstamieji /p/– /b/ /t/ – /d/ /k/ –/g/

22Abiems baltų kalboms būdingi priebalsiai pažymėti pilka spalva, tik lietuvių kalbos priebalsiai – šviesiai pilka spalva (ir pažyma lie.), tik latvių kalbos priebalsiai – tamsiai pilka spalva (ir pažyma la.).

pav. Dabartinių baltų kalbų uždarumos priebalsių diferenciacija pagal sprogimo fazės trukmę ir FFT spektro modelius

Sprogimo fazės trukmė susijusi su priebalsių artikuliacijos būdu, vieta ir balsingumu, o FFT spektrai su priebalsių artikuliacijos vieta. Ištirti priebalsių požymiai nediferencijuoja visų priebalsių artikuliacinių grupių lietuvių ir latvių kalbose, t. y. pagal gautus rezultatus neįmanoma smulkiau suskirstyti nedorsalinių ir dorsalinių priebalsių. Šio

71

ISS ISS



straipsnio išvadą galima laikyti tolesnių tyrimų hipoteze: tikslesnė uždarumos priebalsių artikuliacinė klasi kacija yra kompleksinis tyrimas, kurį turėtų sudaryti ne tik sprogimo fazės trukmės ir FFT spektro modelių, bet ir kitų akustinių požymių (pvz., spektro viršūnės dažnių bei santykinio intensyvumo) analizė.

4.4. Atlikto tyrimo metu išryškėję lietuvių ir latvių kalbų konsonantizmo sistemų skirtumai gerai matyti bendroje dabartinių baltų kalbų priebalsių klasi kacijoje, sudarytoje remiantis tarptautine fonetine abėcėle (žr. 4 lentelę).

e te Lietuvių ir latvių kalbų uždarumos priebalsių klasifikacija pagal TFA23

Artikuliacijos būdas

Artikuliacijos vieta

lūpiniai (labialiniai)

liežuvio priešakiniai (koronaliniai)

liežuvio viduriniai, liežuvio užpakaliniai (dorsaliniai)

abilūpiai(bilabialiniai)

dantiniai(dentaliniai) alveoliniai palataliniai gomuriniai

(veliariniai)sprogstamieji (eksplozyvi

niai)

/p/ /b/ /t/ /d/ /k/ /g/lie./pj/ lie./bj/

lie./tj/ lie./dj/ la./c/ la./ / lie./kj/

lie./gj/

afrikatos/ / / / / / / /lie./ j/ lie./ j/

lie./ j/ lie./ j/

agal artikuliacijos vietą skiriami labialiniai (lūpiniai), koronaliniai24 (liežuvio priešakiniai) ir dorsaliniai (liežuvio viduriniai, liežuvio užpakaliniai) priebalsių posistemiai (žr. I A, ). alyginus lietuvių ir latvių uždarumos priebalsius išryškėja du skirtumai, susiję su priebalsių palatalizacija ir palatalumu: ) latvių kalbos dorsalinių priebalsių posistemyje egzistuoja atskira palatalinių priebalsių grupė ) visi lietuvių kalbos uždarumos priebalsiai turi palatalizuotus ekvivalentus (žr. 4 lentelę). irmasis skirtumas susijęs su diachroniniais baltų priebalsių poky iais latvių kalboje: prieš priešakinės eilės balsius jie virto afrikatomis , , o po priebalsių s , z suminkštėjo virto palataliniais /c/, / / ( ndzel ns, , 4 abelka, , 4). Toks palatalizuotų gomurinių priebalsių perėjimas į palatalinių priebalsių posistemį konsonantizmo sistemų tipologijoje yra dažnas reiškinys (žr. , ,

, 4 ). ietuvių kalboje uždarumos priebalsiai neturi palatalinių priebalsių gru

23 Abiems baltų kalboms būdingi priebalsiai pažymėti pilka spalva, tik lietuvių kalbos priebalsiai šviesiai pilka spalva (ir pažyma lie.), tik latvių kalbos priebalsiai tamsiai pilka spalva (ir pažyma la.).

24 Koronaliniai priebalsiai (dantiniai, alveoliniai, palatalizuoti alveoliniai) artikuliuojami liežuvio priešakine dalimi ir sudaro opoziciją labialiniams (kuriuos tariant aktyviai dalyvauja lūpos: abilūpiai, lūpiniai dantiniai) bei dorsaliniams (kurie artikuliuojami liežuvio vidurine ar užpakaline dalimi: palataliniai, gomuriniai) priebalsiams (žr. rystal, , , , ).

la iau žr. išnašą.

72

ISSN 1392–8600E-ISSN 1822–7805



pės, ta iau palatalizuotų ir nepalatalizuotų priebalsių opozicija (antrinė palatalizacija) būdinga visoms uždarumos priebalsių grupėms.

alatalumo ir palatalizacijos požymiai būdingi ne tik dabartinių baltų kalbų uždarumos priebalsiams, todėl ateityje reikėtų ekperimentiškai ištirti bei palyginti kitas artikuliacines priebalsių klases (pvz., sonantus lie. l , lj ir la. l , , ). Tokie tyrimai turėtų išryškinti ir kitus lietuvių bei latvių kalbų konsonantizmo sistemų skirtumus.

Literat ra

Ambrazevi ius, . ( ). s sti st i aunas: Technologija. http://d .doi.org/ . /e .

Ambrazevi ius, ., eskauskaitė A. ( 4). rie si sti s t s t i i ir si m s aunas: Technologija.

Ashby, ., aidment, . ( ). tr i eti ie e. ambridge: ambridge niversity ress. http://d .doi.org/ . /

acevi iūtė, . ( ). eti s termi i is ir m m si s t s ilnius: ilniaus pedagoginio universiteto leidykla.

lumstein, Sh. ., Stevens, . . ( ). Acoustic invariance in speech production: vidence from measurements of the spectral characteristics of stop consonants. r t e sti

iet meri (4), . http://d .doi.org/ . / .ho, T., adefoged, . ( ). ariation and universals in T: videns from languages.

r eti s , . http://d .doi.org/ . /jpho. . 4rystal, . ( ). A i ti r i isti s eti s, t iti alden, ford,

ictoria: lack ell ublishing. http://d .doi.org/ . / 444eirane, S. ( ). Insight into haracteristic Features of oiced Stops of the atvian anguage,

rs s ir t rim s e t i met i ir r ti its rese r s e ts met r ti e ilnius: ietuvių kalbos institutas, .

eirane, S. ( ). t ie s s tr s e stis s r st r ms r m i s r s i s t r r ie i ga: atvijas niversit te.

ereškevi iūtė, S., azlauskienė, A. ( ). usliųjų sprogstamųjų priebalsių spektrinė analizė ir jų sprogimo trukmė. rs s ir t rim s e t i met i ir r ti its rese r s e ts met r ti e. ilnius: ietuvių kalbos institutas, .

ereškevi iūtė, S. ( ). iet i s rie si sti s t s t r isert i aunas: ytauto idžiojo universitetas, ietuvių kalbos institutas.

Ambrazas, . (red.) ( ). rti s iet i s r m ti t ei ilnius: okslo ir enciklopedijų leidybos institutas.

ndzel ns, . ( ). t ie s r m ti ga: atvijas valsts izdevniec ba.irdenis, A. ( ). ėl k , g minkštumo prieš kitus priebalsius. t r 4 ( ) 4 ( ),

.

73

ISSN 1392–8600E-ISSN 1822–7805



irdenis, A. ( ) e ri i i iet i i s ri i ilnius: okslo ir enciklopedijų leidybos institutas.

rigorjevs, . ( ). ztverei noz m g s eksploz vo sl dze u akustisk s paz mes. t i s i ersit tes r sti ie t isti . s j. ga: atvijas niversit te, .

urtaja, . ( ). r s i es rir s ti m s reme m t s s m e s st ie ii s iis m issert i s is ie i i ste e i i t i es i

il nus: il nuskii gosudarstvennyi universitet. alle, ., ughes . ., adley, . . A. ( ). Acoustic roperties of Stop onsonants. r

t e sti iet meri ( ), . http://d .doi.org/ . / . 4Indri ne, I. ( ). atviešu valodas nebals go eksploz vo sl dze u klasi c šanai nepieciešamie

minim lie akustiskie r d t ji. et i s tr is ress ie s r sti ga: atviešu valodas institūts, 4 .

Indri ne, I. ( ). Acoustic haracteristics of oiceless losives in Standard atvian. rs s ir t rim s e t i met i ir r ti its rese r s e ts met r ti e. ilnius: ietuvių kalbos institutas, 4.

Indri ne, I. ( ). atviešu valodas nebals go afrikat vo sl dze u akustiskais raksturojums. r s t t s s e ti, ( ). iep ja: ie A, .

Indri ne, I. ( ). t ie s e s tr s e stis s it s r st r ms. r m i s r s i s t r r ie i ga: atvijas niversit te.

Indri ne, I., rbanavi ienė, . ( ). ietuviešu un latviešu valodas eksploz vo sl dze u spektr lais raksturojums. t i I ( ), .

I A ter ti eti ss i ti . rieiga per internetą: https:// .internationalphoneticassociation.org/sites/default/ les/I A iel .pdf.

ohnson, . ( ). sti it r eti s ford: lack ell ublishers.abelka, . ( ). t i ilnius: okslas.ent, . ., ead, h. ( ). e sti sis s ee . San iego, alifornia: Singular

ublishing roup, Inc.odzasov, S. ., rivnova, . F. ( ). s eti oskva: ossiiskii gosudarstvennyi

gumanitarnyi universitet. adefoged, . ( ). eti t sis tr ti t ie r str me t

e i es. alden, ford, ictoria: lack ell ublishing td.adefoged, ., addieson, I. ( ). e s t e r s es. ford: lack ell.

Ambrazas, . (ed.), eniušienė, ., irdenis, A., Sližienė, ., Tekorienė, ., aleckienė, A., aliulytė, . ( ). it i r mm r ilnius: altos lankos.

isker, ., Abramson, A. S. ( 4). A ross anguage Study of oicing in Initial Stops: Acoustic easurements. r ( ), 4 4 . http://d .doi.org/ . / 4 . 4.

Auzi a, I., re e, I., rigorjevs, ., Indri ne, I., Ivul ne, ., alna a, A., auze, ., okmane, I., arkus, ., ti a, ., Smiltniece, ., alkovska, ., ul ne, A. ( ). t ie s r m ti . ga: atviešu valodas institūts.

arkus, ., rigorjevs, . ( ). ti s t s met es , ga: asa A .

74

ISSN 1392–8600E-ISSN 1822–7805



akerys, A. ( ). iet i e ri s s eti ilnius: nciklopedija.alionis, . ( ). s m s r me s ilnius: andrija.ickett, . . ( ). e sti s ee mm i ti me t s ee er e ti

e r e eedham eights: Allyn acon.aphael, . . ( ). Acoustic ues to the erception of Segmental honemes. e

ee er e ti alden: lack ell ublishing td, . http://d .doi.org/ . / 4 4.ch

eetz, ., ongman A. ( ). eti s r s ri ti r ti sti s er e ti alden, ford: iley lack ell.

Salys, A. ( ). t s t t s ei i t s iet i imi i i i ilnius: altos lankos.Stumbras, T., Šimkus, . ( ). iet i s rie si s e tr i agistro darbas.

Šiauliai: Šiaulių universitetas.inkevi ius, . ( ). iet i s ist ri i i s: okslo ir enciklopedijų leidykla.inkevi ius, . ( 4). iet i s ist ri iet i s i m ilnius: okslas.

Lit uanian and Latvian cclusives Duration and FFT pectra of t e elease ase

olita rbanavi ienė

Institute of the ithuanian anguage, esearch enter of the Standard anguage. ileišio St. , T , ilnius, jolita.urb gmail.com

nese ndri ne

atvian anguage Institute of the niversity of atvia, Akad mijas laukums , , ga, ineseindricane inbo .lv

ummar

This current research deals ith the occlusives of the contemporary altic languages, ithuanian and atvian. In the frame ork of this study t o acoustic cues, a duration of the

release phase (for the plosives and affricates) and energy distribution in the FFT spectra obtained at the burst onset (for the plosives), have been analysed. The aim of this paper is to test the role of the former acoustic cues in the classi cation of the occlusives according to their voicing, manner, and place of articulation.

There are occlusive phonemes in Standard ithuanian: plosives/p, pj, b, bj, t, tj, d, dj, k, kj, g, gj/ and affricates / , j, , j, , j, , j/. Standard atvian has occlusive phonemes: plosives /p, b, t, d, c, , k, g/ and affricates / , , , /.The occlusives ( ) have been studied

75

ISSN 1392–8600E-ISSN 1822–7805



in the phonetic conte t of all monophthongs ( ) of Standard ithuanian or atvian. The recorded material consisted of isolated syllables pronounced by ithuanian and

atvian native speakers ( males and females ithin each language group) of the ages from to 4 . Their pronunciation as a less and consistent ith the norms of Standard ithuanian or Standard atvian. ach syllable as recorded times. In the frame ork of the current research, the material of syllables ( pronounced by the ithuanian speakers and pronounced by the atvian speakers) as analysed. ata processing as performed using the soft are , , and SPSS.

The results indicate that the set of the t o acoustic cues analysed in this paper provides a distinction bet een the follo ing groups of the occlusives: ) voiced s voiceless displayed by the duration of the release phase (a classi cation of the occlusives according to their voicing) ) plosives s affricates displayed by the duration of the release phase (a classi cation of the

occlusives according to their manner of articulation) ) bilabials and dentals s palatals (la.) and velars both displayed by the duration of the release phase and energy distribution in the FFT spectra (a classi cation of the plosives according to their place of articulation).

The duration of t e release p ase provides a distinction bet een plosives and affricates. ithin the class of plosives it is possible to separate bilabials and dentals (articulated in the

frontal part of the oral cavity) s palatals (la.) and velars (articulated further back in the oral cavity). The results also reveal a correlation bet een the duration of the release phase and voicing: voiced occlusives usually have a shorter duration of the release phase in comparison to their voiceless counterparts ith the same manner and place of the articulation both in Standard ithuanian and Standard atvian. The duration of the release phase for the occlusives (judging by mean values) is resistant to the effect of palatalisation (in Standard ithuanian) and to gender related differences (both in Standard ithuanian and Standard atvian).

According to the FFT spectra obtained at the burst onset for the plosives of Standard ithuanian and Standard atvian, it is possible to distinguish the same groups of these

consonants as by applying the duration of the release phase: bilabials and dentals s palatals (la.) and velars. nergy distribution in the FFT spectra is considered to be unaffected by voicing.

Since it is imposible to distinguish bilabials s dentals or palatals (la.) s velars ithin the class of plosives, as ell as to separate dental s alveolar affricates, it can be concluded that the set of t o acoustic cues analysed in the paper is not suf cient for a complete classi cation of the occlusives in Standard ithuanian or Standard atvian. In order to achieve more accurate results, a comple analysis of the occlusives is re uired using a ider set of acoustic cues.

e ords t r it i t r t i si es r ti t e re e se se s e tr

auta 4 / eceived 4 riimta / Accepted

76

ISSN 1392–8600E-ISSN 1822–7805



DA

I priedas. Lietuvių kalbos sprogstamieji priebalsiai FFT spektro modeliai

TA A L A AL A

pav. epalatalizuotas duslusis sprogstamasis priebalsis p difuzinis

krintantis spektras.

pav. alatalizuotas duslusis sprogstamasis priebalsis p difuzinis


pav. epalatalizuotas skardusis sprogstamasis priebalsis b difuzinis


pav. alatalizuotas skardusis sprogstamasis priebalsis b difuzinis


TA DA T A AL A

4 pav. epalatalizuotas duslusis sprogstamasis priebalsis t difuzinis

tol gus spektras.

pav. alatalizuotas duslusis sprogstamasis priebalsis t

kompaktinis spektras.

77

ISSN 1392–8600E-ISSN 1822–7805



pav. epalatalizuotas skardusis sprogstamasis priebalsis d difuzinis

tol gus spektras.

pav. alatalizuotas skardusis sprogstamasis priebalsis d difuzinis

tol gus spektras.

TA A AL A

pav. Duslusis sprogstamasis priebalsis [k kompaktinis spektras.

pav. kardusis sprogstamasis priebalsis [g kompaktinis spektras.

TA ALAT L A A AL A

pav. Duslusis sprogstamasis priebalsis [k kompaktinis spektras.

pav. kardusis sprogstamasis priebalsis [g kompaktinis spektras.

78

ISSN 1392–8600E-ISSN 1822–7805



II priedas. Latvių kalbos sprogstamieji priebalsiai FFT spektro modeliai

TA A L A AL A

pav. kardusis sprogstamasis priebalsis [b difuzinis tol gus spektras

pav. kardusis sprogstamasis priebalsis [b difuzinis krintantis

spektras

4 pav. Duslusis sprogstamasis priebalsis [p difuzinis tol gus spektras

pav. Duslusis sprogstamasis priebalsis [p difuzinis krintantis spektras

TA DA T A AL A

pav. kardusis sprogstamasis priebalsis [d difuzinis tol gus spektras

pav. kardusis sprogstamasis priebalsis [d difuzinis krintantis

spektras

79

ISSN 1392–8600E-ISSN 1822–7805



pav. Duslusis sprogstamasis priebalsis [t difuzinis tol gus spektras

pav. Duslusis sprogstamasis priebalsis [t difuzinis krintantis spektras

TA LAT AL ALATAL A AL A

pav. kardusis sprogstamasis priebalsis [ kompaktinis spektras

pav. kardusis sprogstamasis priebalsis [c kompaktinis spektras

TA A AL A

pav. kardusis sprogstamasis priebalsis [g kompaktinis spektras

pav. Duslusis sprogstamasis priebalsis [k kompaktinis spektras

Documents

VDU - Lietuvių ir latvių kalbų uždarumos priebalsiai sprogimo … · 2019. 3. 19. · E-ISSN 1822–7805 Žmogus ir žodis / idaktinė lingvistika / , t. , r. Didaktinė lingvistika