2007-3-bielinis

62

Straipsniai

ISSN 1392-1592. TEISS PROBLEMOS. 2007 Nr. 3 (57)

Andrius BielinisBonnos Friedrich-Wilhelms-UniversitetoTeiss fakultetasLoestr. 21, 53113 Bonn, VokietijaEl. patas: [email protected]

TYIN NUSIKALSTAMA VEIKA VOKIETIJOSIR LIETUVOS BAUDIAMOJOJE TEISJE:

LYGINAMOJI ANALIZ

Moderni Lietuvos baudiamoji teis yra gana jauna. Rengiant naujj Lie-tuvos Respublikos baudiamj kodeks buvo atsivelgiama daugelio ali teisinpatirt. I j savo taka pasiymjo Vokietija ir jos patirtis ioje srityje. Atsivelgiant Vokietijos baudiamosios teiss teorijos svarbum Lietuvos baudiamosios teisssistemai, iame straipsnyje analizuojama nusikalstamos veikos, kuri sudaro bau-diamosios atsakomybs pagrind, svoka Vokietijos baudiamojoje teisje ir suly-ginama su nusikalstamos veikos svoka Lietuvos baudiamojoje teisje.

Analizs pagrind sudaro atskiri nusikalstamos veikos poymiai, kurie straips-nio eigoje yra vardijami, paaikinami ir sulyginami, atskleidiant abiej alinusikalstamos veiklos svok ssajas bei ypatumus.

VADASLietuvos naujasis baudiamasis kodeksas buvo priimtas 2000 m. rugsjo

26 d., o sigaliojo tik 2003 m. gegus 1 d. Atsivelgiant fakt, galima teigti,kad moderni Lietuvos baudiamoji teis yra gana jauna. Per daugel okupacijLietuva buvo priversta pripainti kit ali statymus, todl ir neturjo dauggalimybi ivystyti ilg baudiamj teiss tradicij. Apie tai liudija ir faktas,jog iki 1961 m. Lietuva neturjo savo baudiamojo kodekso. 1846 m. gegus1 d. visoje Rusijos imperijos teritorijoje, tame tarpe ir Didiojoje Lietuvoje,sigaliojo nauji Baudiamieji nuostatai (Ugolovnoje uloenije) 1, kurie panaikino

1 Maojoje Lietuvoje galiojo Vokietijos baudiamieji statymai; r. Baudiamoji teis (Bendroji da-lis). Vilnius, 2003. P. 79.

63

Tyin nusikalstama veika Vokietijos ir Lietuvos baudiamojoje teisje: lyginamoji analiz

iki tol buvusi statym galiojim. Tarpukario metais, 1919 m. sausio 16 d.ileistu Laikinuoju Lietuvos Teism ir j darbo sutvarkymo statymu, buvopatvirtintas 1903 m. Rusijos Baudiamasis statutas, kuris galiojo vis nepri-klausomos Lietuvos gyvavimo period. Soviet Sjungai Antrojo Pasaulinio karometu okupavus Lietuv, 1903 m. Baudiamasis statutas buvo pakeistas RusijosTaryb Federacins Socialistins Respublikos baudiamuoju kodeksu, kuris ga-liojo Lietuvoje iki pirmojo Lietuvos baudiamojo kodekso sigaliojimo 1961m. birelio 26 d. Taiau naujasis baudiamasis kodeksas rmsi RTFSR naujo-jo kodekso pavyzdiu, neleidiant ymesni nukrypim nuo Rusijos Federaci-jos baudiamajame kodekse tvirtint nuostat. Tad galimyb gyvendinti sa-varankik ir nepriklausom baudiamj nuostat kryb atsirado tik ponepriklausomybs atkrimo2. Todl, rengiant nepriklausomos Lietuvos naujjbaudiamj kodeks, buvo atsivelgiama kit ali, turini ioje teisinjesrityje ne maai patirties, statymus ir teisin teorij3.

Viena i t ali, kurios baudiamoji teis padar tak Lietuvai tiek Tary-b Sjungos metu, tiek po nepriklausomybs atkrimo yra Vokietija.

Skirtingai nuo Lietuvos, Vokietija jau seniai yra sukrusi savo baudiamjkodeks. Aktualusis Vokietijos BK galioja, su daugeli pakeitim bei papildy-m, nuo 1871 m. Taiau jis remiasi dar senesniu, 1851 m. Prsijos BK4. Taigipaymtina, jog dabartini Vokietijos baudiamj nuostat pagrindas buvosudarytas daugiau nei prie 150 met.

Vokietijos baudiamosios teiss atstov labiausiai ipltot moksl apie nu-sikalstamos veikos sudt perm tuometins Taryb Sjungos baudiamoji tei-s5, kurios baudiamasis kodeksas ilg laik sudar Tarybins Lietuvos Respub-likos teisin pagrind. Po nepriklausomybs atkrimo, nusikalstamos veikossudties samprata buvo ipltota ir nutolta nuo jos tarybins koncepcijos. Taippat buvo perimti kai kurie vokikosios nusikalstamos veikos sudties doktrinoselementai6. Taigi galima teigti, jog Vokietijos baudiamoji teis, ypa mokymasapie nuskalstamos veikos sudt, padar dvejop taka Lietuvos baudiamajai

2 Ten pat. P. 76-85. 3 Piesliakas. Naujojo Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso principins nuostatos ir baudia-moji politika // Jurisprudencija. 1998, t. 10(2), P. 41. 4 Roxin. Strafrecht. Allgemeiner Teil. Band 1. Mnchen, 2006. P. 105 135. 5 Piesliakas. Lietuvos baudiamoji teis. Vilnius, 2006. P. 179; Taiau reikia pabrti, jog mokslasapie nusikalstamos veikos sudt buvo ipltotas ir savaime modifikuotas. 6 Piesliakas. Lietuvos baudiamoji teis. Vilnius, 2006. P. 179.

64

Straipsniai

teisei: per tarybin baudiamj teis ir tiesiogiai kuriant savj nepriklauso-mos Lietuvos baudiamj teisin doktrin.

Taigi vilgsnis Vokietijos baudiamosios teiss samprat suteikia galimybsuvokti dabartini Lietuvos baudiamosios teiss nuostat aknis bei, sulyginantabej ali teisines sampratas, iskirti Lietuvos baudiamosios teiss ypatumus.

Kadangi visos baudiamosios teiss sistemos sulyginti nemanoma, io dar-bo tikslas bus nagrinti esmin baudiamosios teiss klausim: kas atsako ir uk atsakoma pagal baudiamj statym?. Vokietijos, kaip ir Lietuvos bau-diamojoje teisje, atsakymas klausim yra vienodas: pagal baudiamj sta-tym atsako asmuo padars nusikalstam veik7. Taigi io straipsnio nagrinja-mas objektas bus nusikalstama veika, tiksliau, jos poymiai, kaip baudiamosiosatsakomybs pagrindas.

1. NUSIKALSTAMOS VEIKOS APIBRIMAIVokietijos baudiamasis kodeksas ar kiti statymai neformuluoja nusikals-

tamos veikos apibrimo8. Tai teiss teorijos dalykas. Taiau Vokietijos teissteorijoje nra vieno, visiems priimto nusikalstamos veikos apibrimo. Ten i-skiriamos net 5 kryptys (natralistin, klasikin, neoklasikin, finalin ir socia-lin), kurios vyravo vienu ar kitu istoriniu laikotarpiu ir kuri atstovai bandpateikti savo nusikalstamos veikos sampratas9. Labiausiai paplits yra klasikinskrypties nusikaltimo apibrimas, kuris nusikalstam veik apibria kaip bau-diamosios veikos sudt atitinkant prieing teisei ir kalt veiksm10. Tai va-dinamas 3 sudtini dali nusikaltimo apibrimas11, naudojamas ir kit vaka-r Europos valstybi baudiamojoje teisje. Jo esm ta, kad iskiriami trysbtini nusikalstamos veikos poymiai :

7 Lietuvos BK 2 str. 3 d.; Vokietijos BK to expresis verbis viename straipsnyje nenustato - baudia-mumas tik u nusikalstamos veikos padarym suvokiamas i keli BK straipsni interpretacijos beiliteraturos. 8 Skirtingai nuo Lietuvos baudiamosios teiss, Vokietijos teisje baudiamoji atsakomyb atsiran-da ne vien dl veiksm nustatyt baudiamajame kodekse, j taip pat nustato kiti statymai, t. y. taipvadinama alutin baudiamoji teis (vok. Nebenstrafrecht), pvz., autori teisi apsaugos statymas,ginkl statymas, komercinis kodeksas ir pan. 9 Pesliakas. Mokymas apie nusikaltim ir nusikaltimo sudt. Vinius, 1996. P. 10. 10 Wessels / Beulke. Strafrecht. Allgemeiner Teil. Heidelberg, 2003. P. 28; Frister. Strafrecht. Al-lgemeiner Teil. Mnchen, 2006. P. 71. 11 Krey. Deutsches Strafrecht. Allgemeiner Teil. Band 1. Stuttgart, 2004. P. 79; Schnke / Schrder.Strafgesetzbuch. Kommentar. Mnchen, 2006. P. 155.

Greta1Highlight

65


1) atitikimas baudiamosios veikos sudt (Tatbestandsmigkeit),2) prieingumas teisei (Rechtswidrigkeit),3) kalt (Schuld).Tuo tarpu pagal Lietuvos baudiamojo kodekso (toliau BK) 11 ir 12 str.

nusikalstama veika laikoma pavojinga ir iame kodekse udrausta veika. sta-tymo leidjas iame apibrime iskiria du nusikaltimo momentus: materialjir formalj.

Veikos pavojingumas, kaip materialusis nusikalstamos veikos svokos mo-mentas, ireikia socialin nusikaltimo esm, paaikina, dl ko mogaus poelgislaikomas nusikalstama veika. Nusikaltimu laikoma ne bet kokia, o btent pa-vojinga veika12. Veikos pavojingumas pasireikia tuo, kad tokia veika ksinama-si konkreius valstybs saugomus teisinius grius (pvz., visuomenin santvar-k, nuosavyb, ekonomin sistem ir pan.)13.

Formalusis nusikalstamos veikos momentas pasireikia poelgio priein-gume teisei. is poymis reikia, kad padaryta veika laikoma nusikaltimu, jei jospoymiai sutampa su baudiamajame statyme apraytais nusikalstamos veikossudties poymiais14.

Galima iskirti tokius pagrindinius nusikalstamos veikos poymius:1) veika,2) pavojinga veika,3) prieinga teisei veika.Pagal skirtingus nusikalstamos veikos apibdinimus galima daryti jau pir-

m ivad, jog Vokietijos mokslininkai veikos pavojingumo kaip materialauspoymio stengiasi neakcentuoti, sukurdami formalius nusikaltimo apibrimus,kur akcentuojamas tik formalus nusikaltimo poymis veikos prieingumasbaudiamajai teisei.

Mano nuomone, diskutuotinas yra Lietuvos baudiamojoje teisje tvirtin-tas veikos pavojingumas kaip btinas nusikalstamos veikos poymis. Kylaklausimas, ar toks poymis apskritai yra btinas? Ar tai nra savotikas ataviz-mas liks i tarybins baudiamosios teiss teorijos?

12 Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. Bedroji dalis (1-98 straipsniai). Vilnius,2004. P. 92; Lietuvos Aukiausiojo Teismo nutarimas Nr. 29. 13 Paymetina, kad naujame BK ie teisiniai griai konkreiai jau nebevardinti. 14 Baudiamoji teis (Bendroji dalis). Vilnius, 2003. P. 118; Lietuvos Aukiausiojo Teismo nutari-mas Nr. 29.

66

Straipsniai

Tarybinje baudiamojoje teisje is nusikalstamos veikos poymis visaipbuvo parykinamas, juo buvo pabriama klasin nusikalstamos veikos sampra-tos esm15. Kuriant Lietuvos naujj baudiamj kodeks, buvo nutolta nuoankstesns nusikalstomos veikos koncepcijos, atsivelgiama Vakar Europosmokslinink koncepcijas, kurios pateikia vien tik formalius nusikalstamos vei-kos apibrimus. Taiau statym leidjas nepanoro veikos pavojingumo poy-mio atsisakyti, nors ir buvo silomas formalus nusikalstamos veikos apibri-mas. Anot garsaus Lietuvos mokslininko Prof. Dr. V. Piesliako, is poymisneturi jokio neigiamo atspalvio. Viskas priklauso nuo to, kaip jis suprantamasir aikinamas16.

Neprietaraujama, kad kiekviena nusikalstama veika yra savaime pavojinga.Tai yra jos iskirtinis bruoas, prieastis, dl kurios mogaus elgesys yra traktuoja-mas kaip nusikalstamas. Dl ios prieasties baudiamj statym leidjas kaiptik ir vadovaujasi veikos pavojingumu, sukurdamas baudiamj atsakomyb tiku tokias, t. y. pavojingas veikas. Tai inant, daroma ivada, jog, jeigu veika atitin-ka statymo sudtyje numatytus poymius, kitaip tariant, yra prieinga teisei, jisavaime jau yra pavojinga. Dl to manyiau, kad negalima atskirti veikos pavojin-gumo nuo prieingumo teisei. Atskiriant iuos poymius, sudaroma tokia para-doksali situacija, jog veika gali prietarauti statymams, taiau nebti pavojinga.Tai kyla klausimas, kodl tokia veika i viso yra udrausta?

Literatroje pateikiami pavyzdiai, kai veika yra nepavojinga, nors yra prie-inga teisei. Antai 1990 metais primus Lietuvos Respublikos moni statym,buvo teisintas privatus verslas, nors baudiamajame kodekse dar kur laik ga-liojo straipsnis, kuris udraud privai moni veikl. Kitas pavyzdys, kai Lie-tuvai stojus Europos Sjung preki gabenimas per Lietuvos-Lenkijos siennepateikiant j muitins kontrolei prarado pavojingum, nes inyko pati mui-tins kontrol, nors formaliai dar kur laik buvo statymo draudiama17. iosesituacijose veika, t. y. privati moni veikla arba preki gabenimas nepateikiantj muitins kontrolei, i tikrj nebebuvo pavojingi, bet prietaravo teisei. Api-bendrinant galima teigti, jog tokia paradoksali situacija atsiranda, jeigu vykstatam tikros socialini, ekonomini, politini ar kitoki aplinkybi permainos,

15 Piesliakas. Lietuvos baudiamoji teis. Vilnius, 2006. P. 117. 16 Ten pat. P. 117. 17 Ten pat. P. 133.

Greta1Highlight

67


dl kuri atitinkamos veikos praranda pavojingum, nors ir yra dar udraustos.Taiau tokiose situacijoje patys statymai nebeatitinka realybs ir negali taipgalioti, nes jie udraudia nepavojing veik. Jie turi bti laiku pakeisti ir pride-rinti prie tikrovs. statym leidjo aplaidumas iose situacijose negali bti apei-namas ir teisingumas atstatomas papildomu nusikalstamos veikos bruou.

Taigi manyiau, kad situacij, kai veika yra prieinga teisei, bet nepavojin-ga, negali ir neturt bti.

iame kontekste dar reikt paminti BK 37 str. - atleidim nuo baudia-mosios atsakomybs dl nusikaltimo maareikmikumo. Asmuo atleidiamasnuo baudiamosios atsakomybs, net jeigu jo veikoje, formaliai vertinant, ir yranusikaltimo sudtis, realiai jos pavojingumas yra nedidelis. I pirmo vilgsniogalima daryti ivad, jog io straipsnio taikymui btina iskirti veikos pavojin-gum kaip atskir nusikalstamos veikos poym alia prieingumo teisei. Taiautoks teiginys ydingas. Iskiriant tik prieingum teisei kaip vienintel nusikals-tamos veikos kvalifikacin poym, galima taip pat taikyti BK 37 str. Nustatant,jog veika yra prieinga teisei, t. y. atitinka visus statymo sudtyje numatytuspoymius, ipso iure nustatoma, jog veika yra pavojinga. Taiau veikos pavojin-gumas visuose atvejuose nra vienodas. Veikos pavojingumas skiriasi savo laips-niu, kuris siejamas su veikos kiekybine charakteristika: veiksm intensyvumu,alos dydiu. Kai veika i esms nedaro alos statymo saugomoms asmens, vi-suomens ar valstybs vertybms, taip pat kai ji net nesudaro galimybs kiltialai, veikos pavojingumas nra didelis, ji pripastama esanti maareikm irasmuo atleidiamas nuo baudiamosios atsakomybs. Taigi matytina, kad vei-kos pavojingumo poymis yra btinas BK 37 str. taikymui, taiau jis nra atski-riamas nuo prieingumo teisei, o yra tiesiogiai su juo susijs18.

Apibendrinant galima paymti, kad neneigiama, jog kiekviena nusikalsta-ma veika yra pavojinga, taiau is pavojingumas konstatuojamas jau veikai ati-tinkant statymo sudt, nes statymas nustato baudiamj atsakomyb tik upavojingas veikas. Taigi, mano nuomone, yra svari argument kvestionuotiveikos pavojingumo atskiro poymio btinum.

18 itame kontekste labai vertinga pasiskaityti Lietuvos Aukiausiojo Teismo nutarim Nr. 29Teism praktikos veikas pripastant maareikmmis apvalga, kuriame pateikiama prieinga po-zicija. Taiau paymtina, jog is nutarimas buvo pritaikytas senajam BK, pagal kuri veika dl maa-reikmikumo i viso nebuvo laikoma nusikalstama.

Greta1Highlight

Greta1Highlight

Greta1Highlight

Greta1Highlight

Greta1Highlight

68

Straipsniai

2. ATITIKIMAS BAUDIAMOSIOS VEIKOS SUDTVokietijoje baudiamosios atsakomybs pagrind sudaro statyme nustaty-

tos veikos sudties realizavimas. Taigi pradedant tyrim reikia i pradi nusta-tyti ar tariamas elgesys atitinka veikos sudt. Tai laikoma nustatyta, kai elgesiopoymiai sutampa su atitinkamo baudiamosios teiss paeidimo tipiniais po-ymiais, apraytais statymo esanioje baudiamosios veikos sudtyje19. Tuo Vo-kietijos nusikalstamos veikos svoka nesiskiria nuo jos ekvivalento Lietuvoje,nes pagal Lietuvos BK 2 str. 4 d. atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veikaatitinka baudiamojo statymo numatyt nusikaltimo ar baudiamojo nusien-gimo sudt20. Nustatant baudiamosios veikos sudties atitinkamum konsta-tuojamas ir veikos prieingumas teisei, kaip vienas i mint nusikalstamos vei-kos btinj poymi.

Kaip Lietuvos, taip ir Vokietijos teiss teorija tarp nusikalstamos veikossudties poymi iskiria atskiras poymi grupes, apibdinanias ir vidin,ir iorin nusikaltimo padarymo puses21. Iorini nusikaltimo padarymo pusapibdina objektyvs veikos sudties poymiai, o vidin - subjektyvs veikossudties poymiai22. Taiau Lietuvos teiss mokslas objektyvius poymius to-liau skiria du elementus: objekt ir objektyvij pus, o subjektyvius poy-mius subjekt ir subjektyvij pus23. ia reikia paminti, jog su iuo turiniusutinka ne visi Lietuvos baudiamosios teiss mokslininkai24.

Vadovaudamasi pirma paminta koncepcija, galima iskirti tokius nusi-kalstamos veikos sudties poymius:

19 Wessels / Beulke. Strafrecht Allgemeiner Teil. Heidelberg, 2003. P. 41; Krey. Deutsches Straf-recht. Allgemeiner Teil. Band 1. Stuttgart, 2004. P. 81; Stratenwerth / Kuhlen. Strafrecht. Allge-meiner Teil I. Mnchen, 2004. P. 75. 20 Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K-255/2004. 21 Krey. Deutsches Strafrecht. Allgemeiner Teil. Band 1. Stuttgart, 2004. P. 89. 22 Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K-490/2001; Frister. Strafrecht. AllgemeinerTeil. Mnchen, 2006. P. 80. 23 Baudiamoji teis (Bendroji dalis). Vilnius, 2003. P. 150. 24 Piesliakas. Lietuvos baudiamoji teis. Vilnius, 2006. P. 180- 182, kuris iskiria tik objektyviuo-sius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos sudties poymius.

69


Vokietijos teiss teorijoje

1. Objektyvs nusikaltimosudties poymiai:

- subjektas;

- veika;

- objektas;

- pasekms;

- prieastinis ryys tarp veikosir pasekmi;

- objektyvus pasekmiinkriminavimas;

- laikas, vieta, bdas, rankiai;

- kitos aplinkybs.

2. Subjektyvs nusikaltimosudties poymiai:

- tyia;

- ypatingi subjektyvs poymiai.

Lietuvos teiss teorijoje

1. Objektas

2. Objektyvioji pus- veika;- pasekms;- prieastinis ryys tarp veikosir pasekmi;- laikas, vieta, bdas, rankiai;- kitos aplinkybs.

3. Subjektas- subjekto amius- pakaltinamumas / nepakaltina-mumas- ribotas pakaltinamumas- apsvaigimas nuo alkoholio,narkotini, psichotropini ar kitpsichik veikiani mediag

4. Subjektyvioji pus- kalt- tikslas ir motyvas

Daniausiai objektyviojoje veikos sudtyje yra numatyta, jog poelgis turisukelti tam tikr padarini. Tiek pagal Vokietijos, tiek ir pagal Lietuvos teissteorij tokiu atveju neteistos veikos sudtis realizuojama tik tada, kai poelgis irpadariniai susij prieastiniu ryiu25.

25 Haft. Strafrecht. Allgemeiner Teil. Mnchen, 2004. P. 50; Stratenwerth / Kuhlen. Strafrecht.Allgemeiner Teil I. Mnchen, 2004. P. 90; Pesliakas. Mokymas apie nusikaltim ir nusikaltimosudt. Vinius, 1996. P. 95; Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K-547/2002.

70

Straipsniai

Vokietijos teisinje literatroje ir teism praktikoje nra vieningos nuomo-ns, pagal kokius kriterijus nustatyti prieastin ry. Daniausiai vartojama irnet ankiau jau Reicho Teismu pripainta buvo ekvivalento teorija (quiva-lenztheorie)26, pagal kuri prieastis yra bet kuri slyga, be kurios padarinystokiu pavidalu nebt atsirads27. Kitaip tariant, prieastinis ryys egzistuojatik tada, kai veiksmas yra ekvivalentin pasekms prieastis, t. y. btina, priva-loma slyga. Lietuvos teiss teorijoje prieastinis ryys nustatomas pagal bti-nosios pasekmi kilimo slygos taisykl28. Pagal j btinosios slygos nustaty-mas tai fakto nustatymas, ar mus dominanti ir statyme aprayta veika buvobtina pasekmi kilimo slyga29. Tai reikia, ar kilt pasekms, jei nebt pa-daryta pavojinga veika. Akivaizdu, kad ekvivalento teorija ir btina pasek-mi kilimo slygos taisykl i esms sutampa.

Taiau Vokietijos kaip ir Lietuvos baudiamosios teiss mokslui aiku, kadekvivalento teorija taip pat kaip ir btinosios pasekmi kilimo slygos taisyklyra per plaios ir iuo aspektu turi bti koreguojamos nustatant konkreiasatsakomybs ribas.

Pvz.: A, nesunkiai sualoja peiliu B. B iveamas ligonin. Taiau pakeliui nukrentalktuvas ant greitosios medicinos pagalbos mainos ir B na. Be i teorij apribo-jim, A turtu bti inkriminuota B mirtis (nebtu sualojimo, nebt ir vlesniovaiavimo greitja, tuo tarpu ir lktuvas nebt nukrits ant greitosios medicinospagalbos mainos veanios B ).

Vokietijos teiss teorija isprendia i problem vadovaujantis objektyvausinkriminavimo poymiu30. Pagal poym baudiamojoje teisje esminis yra netik prieastinis ryys ir rezultato santykio klausimas, bet ir klausimas, ar socia-liai alingi padariniai, atsivelgiant mogaus elgesio galimybes, gali bti inkri-

26 Reicho Teismo nutarimas. 1. tomas. P. 373.; Vokietijos Aukiausiojo Teismo nutarimas. 1.tomas. P. 332.; Stratenwerth / Kuhlen. Strafrecht. Allgemeiner Teil I. Mnchen, 2004. P. 90.;Krey. Deutsches Strafrecht. Allgemeiner Teil. Band 1. Stuttgart, 2004. P. 98; Jhnke / Laufhtte/ Odersky. Leipziger Kommentar. Berlin, 2003. 2. skyrius. P. 29; Baumann / Weber / Mitsch.Strafrecht. Allgemeiner Teil. Bielfeld. 2003. P. 234. 27 Lackner / Khl. Strafgesetzbuch. Kommentar. Mnchen, 2004. P. 59; Roxin. Strafrecht. Allge-meiner Teil. Band 1. Mnchen, 2006. P. 351. 28 Piesliakas, V. Prieastinis ryys tarp pavojingos veikos ir baudiamajame statyme numatyt pa-darini ir jo nustatymas teism praktikoje // Jurisprudencija. 2006, t. 7(85), P. 8. 29 Pesliakas. Mokymas apie nusikaltim ir nusikaltimo sudt. Vinius, 1996. P. 95. 30 Krey. Deutsches Strafrecht. Allgemeiner Teil. Band 1. Stuttgart, 2004. P. 103; Haft. Strafrecht.Allgemeiner Teil. Mnchen, 2004. P. 54.

71


minuoti kaltininkui kaip jo krinys ?31 Padariniai laikomi objektyviai inkri-minuoti, jeigu kaltininkas sukr teisiniu atvilgiu reikming pavoj, ir ispavojus pasireik nusikalstamos veikos padariniuose32. Tuo tarpu A nebtinkriminuota B mirtis, nes jis nesunkiai sualodamas B nesukr teisiniu atvil-giu reikmingo pavojaus, kuris btent pasireik vlesne B mirtimi.

Lietuvos teiss teorija sprendia i problem atskiriant btinj prieastinry nuo atsitiktinio. Atsitiktinis prieastinis ryys tai nebdinga reikiniui,nedsninga reikini ryio forma, kuri daug kart pasikartojaniuose bandy-muose nesukelia mus dominani pasekmi, taiau tam tikromis slygomis,retai pasikartojaniomis, o gal net nepasikartojaniomis slygomis, kokiomisnors papildomomis aplinkybmis padaryta veika gali sukelti pavojingas pasek-mes33. Tuo tarpu btinasis prieastinis ryys yra bdingas, dsningas reikiniryys. Tai reikia, jog tam tikromis slygomis mus dominanios veikos visada arbent jau daniausiai sukelia tam tikros ries pavojingas pasekmes34. Baudia-mj teisin reikm turi tik btinasis prieastinis ryys35. Kalbant apie prie taipamint pavyzd akivaizdu, kad nesunkiam B sualojimui nebdinga ir neds-ninga, kad j veant ligonin jis mirs nuo krentanio lktuvo. Taigi, tarp Bsualojimo ir mirties yra tik atsitiktinis ryys, kuris, kaip minta, neturi teisinsreikms36.

Galima daryti ivadas, kad prieastinis ryys tarp veikos ir pasekmi Vokie-tijos kaip ir Lietuvos teises teorijoje yra btinas nusikalstamos veikos sudtiespoymis. Jo apibdinimas i esms sutampa, taiau jis yra papildomai skirtingaiapribojimas.

Mano nuomone, Lietuvos baudiamojoje teisje prieastinio ryio nustaty-mas konkreioje byloje atskiriant btinj nuo atsitiktinio prieastinio ryio yra

31 Frister. Strafrecht. Allgemeiner Teil. Mnchen, 2006. P. 100. 32 Wessels / Beulke. Strafrecht Allgemeiner Teil. Heidelberg, 2003. P. 62. 33 Pesliakas. Mokymas apie nusikaltim ir nusikaltimo sudt. Vinius, 1996. P. 98. 34 Pesliakas. Mokymas apie nusikaltim ir nusikaltimo sudt. Vinius, 1996. P. 99. 35 Paymtina, kad Lietuvos baudiamojoje teisje iskirimas taip pat dar tiesioginis ir sudtingasprieastinis ryys (r. Piesliakas, V. Prieastinis ryys tarp pavojingos veikos ir baudiamajame staty-me numatyt padarini ir jo nustatymas teism praktikoje // Jurisprudencija. 2006, t. 7(85); P.10). Taiau i kvalifikacija neturi tiesiogins reikms sprendimui dl baudiamosios atsakomybs.Atsakomyb nustato prieastinio ryio priskirimas prie btinojo arba atsitiktinio. 36 Pavyzdiai apie prieastinio ryio klausimo sprendim teism praktikoje r. Lietuvos Aukiau-siojo Teismo kasacin byla Nr. 2K-663/2000; Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr.2K-187/2005.

72

Straipsniai

veiksminga ir teisingumo princip atitinkanti priemon nustatant asmens bau-diamj atsakomyb tik u veikas, kuri padariniai yra i anksto numatomi.Tik padariniai susij btinuoju ryiu su veika gali bti inkriminuojami veikpadariusiam asmeniui. Taiau ia kyla abejoni, ar padarini inkriminavimuivisada utenka vien tik btinojo ryio konstatavimo.

Pvz.: A paduoda B heroino virkt, kuri B sau susileidia ir vliau mirta.

ia A gal ir galjo numatyti, jog heroino injekcija gali sukelti mirtinaspasekmes. Toks prieastinis ryys gali bti traktuojamas kaip btinas. Taiau arteisinga bt A inkriminuoti B mirt, kai B galjo pats nusprsti, ar sau sileistipavojing injekcij? Manau, jog asmenins atsakomybs principas turt apribotipadarini inkriminavim asmeniui. Toki pozicij yra ireiks ir VokietijosAukiausiasis Teismas, nustatant, jog tas, kuris tyia ar neatsargiai sukursto,padeda ar skatina kit asmen padaryti al sau, negali bti baudiamas u nu-udim ar kno sualojim, jeigu kitas asmuo pats realizuoja atsiradusi grsmsavo sveikatai ar gyvybei37. Aiku reikt kitaip vertinti atvej, kai kaltininkas,geriau inodamas padt, labiau suvokia rizik nei nukentjusysis.

Pvz.: A usimoja lazda, kad smogt per galv prie j einaniam B. Siekdamas Bapsaugoti, C nukreipia smg taip, kad lazda pataiko B pet, ir jis tik lengvai suei-diamas.

ioje situacijoje neabejotina, jog lazdos nukreipimas susijs btinuoju ry-iu su lengvu kno sualojimu. Taiau ir vl kyla abejons, ar C i veika turtbti inkriminuota ir jis u tai patraukiamas baudiamojon atsakomybn. Csavo sikiimu suvelnino konkreioje situacijoje galjusius atsirasti padarinius.Jo elgesys nesukl jokio prieingo teisei pavojaus. Konkrets, tam tikru povei-kiu suvelninti padariniai pasilieka upuoliko A ar, tiksliau sakant, lemtingoatsitiktinumo kriniu.

Taigi pateikti pavyzdiai parodo, jog yra atvej sukeliani abejoni, arpakanka vien tik btinojo prieastinio ryio nustatymo asmeniui inkriminuotipadarinius. Mano nuomone, reikt daugiau diferencijuoti vertinant inkrimi-navim, sprsti ne vien tiek pagal btinojo prieastinio ryio buvim. Reiktiskirti daugiau kriterij, konkreiais atvejais nustatani, ar padariniai kalti-ninkui turt bti inkriminuojami kaip btent jo krinys.

37 Vokietijos Aukiausiojo Teismo nutarimas. 32 tomas. P. 262.

73


2. SUBJEKTYVS VEIKOS SUDTIES POYMIAISubjektyvs (vidiniai) veikos sudties poymiai tai aplinkybs, susijusios

su kaltininko smone ir pairomis. Pagrindinis i poymi elementas Vo-kietijos baudiamojoje teisje yra tyia. Skirtingai nuo Lietuvos BK, kur tyiayra apibdinama kaip viena i kalts form38, Vokietijos teiss teorija netapati-na kalts ir tyios svok, o apibdina jas kaip atskirus nusikalstamos veikospoymius39.

Vokietijos BK yra nustatyta: Baudiama tik u tyinius poelgius, jeigustatymas tiesiogiai nenustato bausms ir u neatsargius poelgius40. Taigi, yrasvarbu nustatyti tam tikr tyios form ir abejotinais atvejais j atskirti nuoneatsargumo.

Pagal vyraujant poir, tyia, kaip psichin elgesio savyb, yra siekimasrealizuoti baudiamosios veikos sudt, suvokiant visas objektyvias veikos ap-linkybes41. Kalbiniu poiriu netiksli, bet i esms t pai prasm atsklei-dianti prasta trumpa formul inojimas ir norjimas realizuoti veikos sud-t42. Pagal apibdinim iskiriami du tyios poymio momentai: valinis irintelektualinis. Valinis momentas tai noras pasiekti savo tiksl. Tuo tarpuintelektualinis momentas parodo, kaip asmuo vertina ir suvokia savo veikospavojingum. i moment sudtimi atsiskiria tyios formos.

Galima skirti tris tyios pasireikimo veikos sudtyje formas: ketinim, tie-siogin ir netiesiogin (eventuali) tyi.

Ketinimas (Absicht arba dolus directus 1. laipsnio), bna tada, kai kaltinin-kas tiesiogiai siekia, kad atsirast veikos sudtyje numatyti padariniai arba sie-kia sukurti aplinkybes, kuri gyvendinimas pagal statym siejamas su konkre-iais ketinimais43. Taigi, ioje tyios formoje dominuoja valinis elementas.

38 Lietuvos BK 14 str. 39 Krey. Deutsches Strafrecht. Allgemeiner Teil. Band 1. Stuttgart, 2004. P. 124. 40 Vokietijos BK 15 str. 41 Vokietijos Aukiausiojo Teismo nutarimas. 19. tomas. P. 298; Roxin. Strafrecht. AllgemeinerTeil. Band 1. Mnchen, 2006. P. 436. 42 Wessels / Beulke. Strafrecht Allgemeiner Teil. Heidelberg, 2003. P. 75; Haft. Strafrecht. Allge-meiner Teil. Mnchen, 2004. P. 151. 43 Vokietijos Aukiausiojo Teismo nutarimas. 16. tomas. P. 1.; 18. tomas. P. 246.; 21. tomas. P.283; Trndle / Fischer. Strafgesetzbuch und Nebengesetze. Mnchen, 2006. P. 103.

74

Straipsniai

Tuo tarpu Lietuvos baudiamoji teis iskiria tik dvi pagrindines tyiosformas tiesiogin ir netiesiogin tyi, kurios yra apibdintos Lietuvos BK

Tiesiogin tyia (Direkter Vorsatz arba dolus direktus 2. laipsnio) yra tada, kaikaltininkas ino arba garantuotai numato, jog savo poelgiu realizuos statymenumatyt veikos sudt44. Tuomet tyia apima visa, k jis sivaizduoja kaip b-tin ar neivengiam jo poelgio padarin, nors vieno ar kito veiksm padariniojis galjo ir nenorti45. ioje tyios formoje akcentuojamas intelektualinis ele-mentas.

Netiesiogin tyia (Eventualvorsatz arba dolus eventualis) esti tuomet, kai kal-tininkas mano esant visikai manom, kad jo elgesys garantuos, jog bus vyk-dyta statymo numatyta veikos sudtis, ir su tuo susitaiko46. ioje formoje irvalinis, ir intelektualinis momentas pasireikia lygiai ir silpniau negu kituosetyios formose. Dl to netiesiogin tyia sudaro silpniausi tyios form.

Pagal mint tyios form apibdinim, galima sukurti schem, kuri aki-vaizdiau iliustruoja skirtumus:

Schema 1. Tyios formos Vokietijos baudiamojoje teisje

44 Wessels / Beulke. Strafrecht Allgemeiner Teil. Heidelberg, 2003. P. 79; Kindhuser. Strafgeset-zbuch. Lehr- und Praxiskommentar. Baden-Baden, 2005. P. 104. 45 Plg. Vokietijos Aukiausiojo Teismo nutarimas. 21. tomas. P. 283. 46 Wessels / Beulke. Strafrecht Allgemeiner Teil. Heidelberg, 2003. P. 79; Schnke / Schrder.Strafgesetzbuck. Kommentar. Mnchen, 2006. P. 279.

valinis momentas

padarinisiekimas

susitaikymassu padariniais

netiesiogintyia

tiesiogintyia

manoma, kadpadariniai atsiras

garantuota, kadpadariniai atsiras

intelektualinismomentas

. . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . .

ketinimas

75


47 Lietuvos teiss teorija iskiria daugiau tyios form (i anksto apgalvota ir staiga atsiradusi, api-brtoji ir neapibrtoji), taiau jos tik apibdina pagrindini tyios ri niuansus ir dl to nebusnagrinjamos. 48 Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K-490/2001. 49 Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K-187/2003. 50 Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K-676/2003. 51 Baudiamoji teis (Bendroji dalis). Vilnius, 2003. P.206; Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasaci-n byla Nr. 2K-676/2003.

15 str.47 Tiesiogin tyia nustatoma, jeigu asmuo suvok pavojing nusikals-tamos veikos pobd ir norjo taip veikti48; bei numat, kad dl jo veikimo arneveikimo gali atsirasti iame kodekse numatyti padariniai, ir j norjo (pas-kutinis poymis btinas tik esant materialiai nusikalstamos veikos sudiai).Netiesiogin tyia konstatuojama, jeigu asmuo suvok pavojing nusikalsta-mos veikos pobd ir norjo taip veikti; bei numat, kad dl jo veikimo arneveikimo gali atsirasti iame kodekse numatyti padariniai, ir nors j norjo,bet smoningai leido jiems atsirasti49 (paskutinis poymis btinas tik esantmaterialiai nusikalstamos veikos sudiai).

Paymtina, kad Lietuvos baudiamojoje teisje tyia taip pat apibdina-ma valiniu ir intelektualiniu elementu50. Intelektinis elementas sutampa tiektiesioginje, tiek netiesioginje tyioje. Tyios formos skiriasi tik valiniu ele-mentu51.

ias tyios formas taip pat galima apibdinti schemoje:

Schema 2. Tyios formos Lietuvos baudiamojoje teisje

valinis momentas

padarini norjimas

padarini nenorji-mas, bet smoningasleidimas jiems atsirasti

pavojingos veikos pobdio suvokimasir padarini atsiradimo numatymas

intelektualinismomentas

. . . . . .

. . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

tiesiogin tyia

netiesiogin tyia

76

Straipsniai

Sulyginant tyios formas Lietuvos ir Vokietijos baudiamojoje teisje gali-ma daryti ivada, kad, nors ir abiejose teiss sistemose tyios formos sudaromosi valinio ir intelektualinio elemento, jos i esms skiriasi, nes tiek valinio, tiekir intelektualinio momento turiniai yra skirtingi.

Vokietijos baudiamojoje teisje pagal atskiras baudiamsias nuostatas prietyios danai prisijungia ypatingi subjektyvs poymiai (besondere subjektiveTatbestandsmerkmale) 52, pvz., vagies ketinimas pasisavinti ar sukiaus ketini-mas praturtti ie ketinimai parodo tipik veikos elgesio alingum ir yravienas i poelgio neteistum lemiani poymi. Lietuvos baudiamojoje tei-sje randamas panaus ekvivalentas, t. y. nusikalstamos veikos padarymo moty-vas ir tikslas. Motyvas tai suvoktos vidins paskatos, kurios nulemia asmenspasiryim padaryti nusikaltim. Tuo tarpu tikslas yra asmens sivaizduojamiobjektyviosios tikrovs pasikeitimai, kurie turi atsirasti dl nusikaltimo padary-mo53. Motyvai ir tikslai yra apibdinami atskiruose BK straipsniuose ir sudarosavarankikus subjektyviosios nusikalstamos sudties puss poymius, kuri ne-buvimas liudija apie visos nusikaltimo sudties nebuvim54.

Jeigu minti objektyvs ir subjektyvs poymiai yra konstatuojami, ta-riamojo veika laikoma atitinkania statyme nustatytos veikos sudt.

3. PRIEINGUMAS TEISEIPagal Lietuvos baudiamj teis, prieingumo teiss poymis reikia, kad

padaryta veika sutampa su baudiamajame statyme apraytais nusikalstamosveikos sudties poymiais55. I io prieingumo teisei poymio apibdinimo ga-lima daryti ivad, jog jeigu nustatoma, kad kaltininko poelgis atitinka nusi-kalstamos veikos sudt, tai tuo paiu reikia, jog poelgis yra prieingas teisei.

i samprata nesutampa su Vokietijos baudiamosios teiss prieingumoteisei poymio suvokimu. Remiantis tuo, kad elgesys atitinka veikos sudt,galima daryti tik laikinas ivadas, o ne galutinius sprendimus apie prieingumteisei. Tai reikia, jog prieingumas teisei yra tik preziumuojamas (Der Tat-

52 Stratenwerth / Kuhlen. Strafrecht. Allgemeiner Teil I. Mnchen, 2004. P. 90; Krey. DeutschesStrafrecht. Allgemeiner Teil. Band 1. Stuttgart, 2004. P. 123. 53 Baudiamoji teis. Bendroji dalis. Vilnius 2003. P. 214. 54 Baudiamoji teis. Bendroji dalis. Vilnius 2003. P. 215. 55 Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. Bendroji dalis (1-98 straipsniai). Vil-nius, 2004. P. 94.

77


bestand indiziert die Rechtswidrigkeit 56). Taiau tai gali bti paneigta nusta-ius, kad esama atleidimo nuo baudiamos atsakomybs pagrind, t.y. leidia-ma atitinkamai elgtis57. Pvz., tyinis mogaus nuudymas atitinka VokietijosBK 212 str. veikos sudt. Toks veikos sudt atitinkantis elgesys prieingasteisei, jei nra jokio pagrindo atleisti nuo atsakomybs. Taiau toks elgesys yraleistinas it teistas btinosios ginties atveju (BK 32 str.).

Taigi, poelgis laikomas prieingas teisei tuomet, kai yra realizuota neteis-tos veikos sudtis ir nra pagrind, alinani baudiamj atsakomyb58. Tuotarpu Lietuvos baudiamojoje teisje vien tik neteistos veikos realizavimo u-tenka veik pripainti prieing teisei. Paymtina, jog Lietuvos teisje taip patrandama pagrind, alinani baudiamj atsakomyb ekvivalentas tai bau-diamj atsakomyb alinanios aplinkybs59. Taiau ios aplinkybes neturitakos prieingumo teisei pradiniam nustatymui. Jos tik paalina jau nustatytprieingum.

Pagrindai, alinantys baudiamj atsakomyb (taip pat vadinami leidian-iomis nuostatomis (Erlaubnisstze), ibarstyti po vairias teiss sritis, tame tarpe:

1. btinoji gintis (BK 32 str., CK 227 str.),2. leistinoji savigyna (CK 229 str., 562b str., 859 str., 1029 str.),3. btinasis reikalingumas civilinje teisje (CK 228str., 904 str.),4. btinasis reikalingumas kaip bendra baudiamj atsakomyb alinanti

aplinkyb (CK 34 str., VTPK 16 str.),5. pareig kolizija kaip aplinkyb, alinanti baudiamj atsakomyb,6. sutikimas kaip aplinkyb, alinanti baudiamj atsakomyb, ir tariamas

sutikimas,7. teist interes gynimas garbs eidimo atveju (BK 193 str.),8. tv ir nustatyt aukltoj teis bausti,

56 Haft. Strafrecht. Allgemeiner Teil. Mnchen, 2004. P. 65; Schnke / Schrder. Strafgesetzbuch.Kommentar. Mnchen, 2006. P. 170; Lackner / Khl. Strafgesetzbuch. Kommentar. Mnchen,2004.P. 66; Maurach / Zipf. Strafrecht. Allgemeiner Teil. Teilband 1. Heidelberg, 1992. 57 Wessels / Beulke. Strafrecht Allgemeiner Teil. Heidelberg, 2003. P. 41. 58 Roxin. Strafrecht. Allgemeiner Teil. Band 1. Mnchen, 2006. P. 601; Frister. Strafrecht. Allge-meiner Teil. Mnchen, 2006. P. 141. 59 Lietuvos BK 28 35 str.; Paymtina, jog senesniam Lietuvos BK ios aplinkybs buvo vadina-mos aplinkybmis, paalinaniomis veikos pavojingum ir prieingum teisei.

78

Straipsniai

9. teis sulaikyti (BPK 127 str., BVK 87 str.),10. tarnybiniai galiojimai, teiss ir specialiosios pareign teisins parei-

gos (pvz., pagal BPK 81 str. ir toliau, CPK 758 str., 808 str., 909 str.),11. politin teis prieintis pagal Konstitucijos 20 straipsnio IV dal.Esminis leidianij nuostat bruoas yra tas, kad, kol atitinkama bau-

diamj atsakomyb alinanti aplinkyb garantuoja ir teis imtis ryting prie-moni, tol tas asmuo, kurio atvilgiu daromas pateisinamas poelgis, sukeliantisatitinkam padarini, yra pareigotas paksti poelg ir jo padarinius (Dul-dungspflicht)60. Taip, pvz., upuolikas btinosios ginties ar teistos teisi irinteres gynybos atveju privalo toleruoti gynyb BK 32 str. pagrindu bei sibro-vim savo teisin sfer; jis negali griebtis atsakomosios btinosios ginties61.

Kitaip negu Vokietijos baudiamojoje teisje, Lietuvos teisje visos bau-diamj atsakomyb alinanios aplinkybs vardintos vien tik baudiamajamekodekse. Jas sudaro:

1. btinoji gintis (BK 28 str.);2. asmens, padariusio nusikalstam veik, sulaikymas (BK 29 str.);3. profesini pareig vykdymas (BK 30 str.);4. btinasis reikalingumas (BK 31 str.);5. teissaugos institucijos uduoties vykdymas (BK 32 str.);6. sakymo vykdymas (BK 33 str.);7. pateisinama profesin ar kin rizika (BK 34 str.);8. mokslinis eksperimentas (BK 35 str.).Pastebima, kad kai kurios i i ivardint aplinkybi sutampa su minto-

mis Vokietijos baudiamojoje teisje. Taiau reikt, kaip jau minta, pabrti,kad i aplinkybi reikm i esms skiriasi.

4. KALTPoelgis, atitinkantis baudiamosios veikos sudt statyme ir prieingas tei-

sei, laikomas neteistas. Taiau tai nereikia automatikai, kad taip elgdamasisasmuo bus patrauktas baudiamojon atsakomybn. Prie tai btina nustatytitariamojo asmens kalt62.

60 Kindhuser. Strafgesetzbuch. Lehr- und Praxiskommentar. Baden-Baden, 2005. P. 191. 61 Roxin. Strafrecht. Allgemeiner Teil. Band 1. Mnchen, 2006. P. 645. 62 Haft. Strafrecht. Allgemeiner Teil. Mnchen, 2004. P. 116.

79


Vokietijos baudiamoji teis remiasi kalts it atsakomybs principu. Be kaltsnegali bti bausms63. is principas bdingas ir Lietuvos baudiamajai teisei64.Taiau abiej valstybi teiss teorijoje kalts samprata nesutampa. Lietuvos bau-diamosios teiss teorijoje kalt suprantama kaip pavojing veik padariusioasmens vidinis psichinis santykis su objektyviaisiais nuskalstamos veikos sud-ties poymiais65. is vidinis psichinis santykis pasireikia dvejomis kalts formo-mis: tyia ir neatsargumu. Pagal Lietuvos BK 14 str. asmuo pripastamas kaltupadars nusikaltim ar baudiamj nusiengim, jeigu jis i veik padar tyiaar dl neatsargumo. Tai reikia, jei asmuo padaro nusikalstam veik tyia ardl neatsargumo, automatikai nustatoma jo kalt.

Vokietijos teiss teorija, kaip buvo jau minta, netapatina tyios ar neatsar-gumo svokos su kalts svoka. Kaip ir Lietuvoje, tyia ir neatsargumas apib-dina asmens vidin psichin santyk su objektyviaisiais nusikalstamos veikos su-dties poymiais. Tuo tarpu kalt suprantama kaip mogaus sugebjimas laisvaiir teisingai nusprsti, kas yra teis ir kas yra neteistumas66. Galima pamintitok atvej, kad asmuo tyia nuauna kit mog, taiau nepripastamas kaltu,nes pvz., dl jauno amiaus ar dl psichini sutrikim nesugeba atskirti teissnuo neteistumo arba dl ypating aplinkybi negali elgtis teistai.

Nagrinjant asmens kalt dmesys atkreipiamas kelis aspektus :1. pakaltinamum (Schuldfhigkeit);2. specialius kalts poymius (Spezielle Schuldmerkmale);3. neteistumo suvokim (Unrechtsbewusstsein);4. kalt paneigianius pagrindus (Entschuldigungsgrnde).

63 Vokietijos Konstitucinio Teismo nutarimas. 95. tomas. P. 96, 131; 96. tomas. P. 245, 249.;Vokietijos Aukiausiojo Teismo Didelio Senato nutarimas. 2. tomas. P. 194, 200: Kindhuser.Strafgesetzbuch. Lehr- und Praxiskommentar. Baden-Baden, 2005. P. 134; Krey. Deutsches Straf-recht. Allgemeiner Teil. Band 1. Stuttgart, 2004. P. 240. 64 Lietuvos BK 2 str. 3 d.: Asmuo atsako pagal baudiamj statym tik tuo atveju, jeigu jis kaltaspadars nusikalstam veik...; Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K-52/2001; Lie-tuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K-490/2001. 65 Pesliakas. Mokymas apie nusikaltim ir nusikaltimo sudt. Vinius, 1996. P. 124. 66 Roxin. Strafrecht. Allgemeiner Teil. Band 1. Mnchen, 2006. P. 852; Krey. Deutsches Straf-recht. Allgemeiner Teil. Band 1. Stuttgart, 2004. P. 243; Lackner / Khl. Strafgesetzbuch. Kom-mentar. Mnchen, 2004. P. 69.

80

Straipsniai

4.1 PakaltinamumasPagal Vokietijos baudiamj teis btina prielaida tam, kad kas nors i

viso galt bti pripaintas kaltu tai asmens pakaltinamumas veikos padary-mo metu67. Pakaltinamumas yra viena i kalts pripainimo slyg. ia iryk-ja pirmas skirtumas: Lietuvos baudiamojoje teisje pakaltinamumas kaip po-ymis priskiriamas ne prie kalts, o prie nusikaltimo subjekto element.

Nepakaltinami pagal Vokietijos BK yra vaikai, nesulauk 14 met amiaus(BK 19 str.), taip pat asmenys, kurie dl BK 20 str. ivardyt prieasi nesuge-ba suprasti veikos neteistumo ar elgtis suvokdami neteistum68. Kai kalti-ninkai yra suaug, pakaltinamumas yra preziumuojamas, kol neatsiranda pa-grindo manyti prieingai69. Pagal Lietuvos BK 17 str. nepakaltinamieji yrapanaiai apibdinami kaip asmenys, kurie dl psichikos sutrikimo negaljo su-vokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksm. Taiau, skirtingai nuo Vokie-tijos, Lietuvos teiss teorijoje asmens amius nepriskiriamas prie pakaltinamu-mo poymi, o atskirai egzistuoja alia j tarp subjekto element70.

Ribotai pakaltinami yra tie asmenys, kuri sugebjimas suvokti ar valdy-tis veikos padarymo metu dl BK 20 str. pamintu prieasi yra labai suma-js (BK 21 str.). Ribotas pakaltinamumas yra fakultatyvus pagrindas baus-mei suvelninti. Lietuvos BK taip pat numato riboto pakaltinamumoinstitut71. Taiau skiriasi riboto pakaltinamumo pasekms, kurios pagal BK18 str. 2 d. gali bti ne tik bausms velninimas, o taip pat atleidimas nuo

67 Frister. Strafrecht. Allgemeiner Teil. Mnchen, 2006. P. 203. 68 BK 20 str. apraant nepakaltinamum derinami psichiniai biologiniai veiksniai ir psichologiniainorminiai aspektai. Kad asmuo nesugebt suprasti veikos neteistumo ar elgtis nesuvokdamas ioneteistumo, turi turti psichini sveikatos sutrikim (pvz., smegen organin bsena, endologinspsichozs, izofrenija, ciklotimija), gil smons sutrikim (pvz., visikas apsvaigimas, isekimas,pervargimas, stiprus afektas ir t.t.), silpnaprotysts ar kitokio sunkaus dvasinio isigimimo (psicho-patijos, neurozs, instinkt sutrikimas). 69 Reicho Teismo nutarimas. 21. tomas. P. 131. 70 Lietuvoje pagal BK 13 str. 1 d. atsako asmenys, kuriems iki nusikalstamos veikos padarymo buvosuj 16 met, ir tik to paio straipsnio antroje dalyje numatytais atvejais asmenys nuo 14 metamiaus. 71 Pagal Lietuvos BK 18 str. 1 d. asmuo pripaistamas ribotai pakaltinamas, jeigu jis darydamas iokodekso udraust veik dl psichikos sutrikimo, kuris nra pakankamas pagrindas pripainti jnepakaltinamu, negaljo visikai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobdio ar valdyti savoveiksm.

81


baudiamos atsakomybs, baudiamojo poveikio ar priveriamosios medici-nos priemons taikymas72.

Slygikai pakaltinamais pripastami nepilnameiai, kuriems veikos pada-rymo metu buvo sukak ne maiau kaip 14 ir ne daugiau kaip 18 met (Jauni-mo teism statymo 3 str.). Kiekvienu atveju j pakaltinamumas turi bti nu-statytas atsivelgiant isivystymo lyg ir atskirai aptartas nuosprendyje73. Norsir Lietuvos baudiamojoje teisje slygiko pakaltinamumo nra, taiau nepil-nameiams BK XI skyriuje nustatyti baudiamosios atsakomybs ypatumai. Antainepilnameiams numatomos aukljimo poveikio priemons (BK 82 str.) ar-ba elgesio apribojimas (BK 87 str.), taip pat numatyti bausmi (BK 90 str.)bei bausmi skyrimo (BK 91 str.) ypatumai.

4.2 Specials kalts poymiaiAtskirais atvejais baudiamosios teiss nuostatuose alia nusikalstamos vei-

kos bendr poymi yra aptinkami ir speciali kalts poymi74, parodani,kad kaltininko nusiteikimas teiss atvilgiu yra daugiau ar maiau smerktinas75.Pvz., nuudymo atveju emos paskatos (BK 211 str. 2 d. 1 p.) yra specialskalts poymiai, nes jie parodo ne tik neteistumo pasireikim, bet labiausiaiirykina kaltininko pair alingum.

Lietuvos baudiamojoje teiss teorijoje nra speciali kalts poymi, ka-dangi kalt yra suvokiama skirtingai. Ypatingos kaltininko paskatos ar nusitei-kimai apibdinami tikslais ir motyvais (pvz., chuliganikos76 arba savanaudi-kos paskatos77, BK 129 str. 2 d.), kurie nustatomi subjektyviojoje nusikalstamosveikos sudties pusje.

72 Paymtina, jog pagal Lietuvos BK 19 str. asmuo, padars nusikalstam veik apsvaigs nuoalkoholio, narkotini, psichotropini ar kit psichik veikiani mediag, nuo baudiamosios at-sakomybs neatleidiamas; taip pat r. Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K-538/2001; Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K-666/2003. 73 Reicho Teismo nutarimas. 58. tomas. P.128. 74 Kindhuser. Strafgesetzbuch. Lehr- und Praxiskommentar. Baden-Baden, 2005. P. 136. 75 Haft. Strafrecht. Allgemeiner Teil. Mnchen, 2004. P. 147. 76 Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K-602/2001; Lietuvos Aukiausiojo Teismokasacin byla Nr. 2K-441/2003. 77 Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla Nr. 2K-286/1999; Lietuvos Aukiausiojo Teismokasacin byla Nr. 2K-432/1999.

82

Straipsniai

4.3 Neteistumo suvokimasNeteistumo suvokimo turin sudaro ne baudiamosios nuostatos ar u

veik gresianios baudiamosios atsakomybs inojimas, o kaltininko suvoki-mas, kad jo elgesys yra teisikai draudiamas78. Neteistumo suvokimas turibti susijs su veikos sudtimi, t.y. turi apimti turimo omenyje baudiamojoteiss paeidimo specifin neteistumo turin.

is neteistumo suvokimas yra savarankikas kalts elementas79. io suvo-kimo buvimas yra preziumuojamas, jei nra ypating pagrind, liudijani iosuvokimo nebuvim. Taiau, jeigu kaltininkas veikos padarymo metu dl nei-vengiamos draudimo klaidos negali suprasti, kad dars neteisyb, tai jis elgiasibe kalts80. Teism praktikoje klaidos neivengiamumas pripastamas lai-kantis tik labai griet reikalavim. Lemiam reikm turi tai, ar kaltininkas,atsivelgiant jo socialin padt, individualius sugebjimus, painimo galias, jo teisin dorovin vertybi suvokim, galjo velgti veikos neteistum81. Atsi-radus abejonei, ar veika yra teisikai leistina, ikyla pareiga tai isiaikinti. As-muo, neimanantis teiss, prie paeisdamas saugomus grius, pagal galimybesprivalo isiaikinti teisin situacij jis negali paprasiausiai pasikliauti savonebtinai teisingu sprendimu.

Lietuvos baudiamojoje teisje, nors ir buvo svarstoma traukti neteistu-mo suvokim kaip btinj baudiamosios atsakomybs poym Lietuvos BK,jo vis dlto dl neaiki neivengiamumo kriterij buvo atsisakyta82.

4.4 Kalt paneigiantys pagrindaiBaudiamojoje teisje laikoma, kad kalt paneigiani pagrind buvimas

tiek sumaina veikos neteistumo ir kalts turin, kad nra pasiekiama e-miausia patraukimo baudiamojon atsakomybn riba ir statym leidjas, at-

78 Kindhuser. Strafgesetzbuch. Lehr- und Praxiskommentar. Baden-Baden, 2005. P. 122; Trndle/ Fischer. Strafgesetzbuch und Nebengesetze. Mnchen, 2006. P. 118; Roxin. Strafrecht. Allgemei-ner Teil. Band 1. Mnchen, 2006. P. 932. 79 Vokietijos Aukiausiojo Teismo Didelio Senato nutarimas. 2. tomas. P. 194 ir vyraujanti nuo-mon literaturoje. 80 Vokietijos BK 17 str. 81 Vokietijos Aukiausiojo Teismo nutarimas. 4. tomas. P. 1, 237; 3. tomas. P. 357. 82 i informacija pateikiama i Dr. Jono Prapiesio baudiamosios teiss bendrosios dalies paskaitos.

83


sivelgdamas ypatingus motyvus, atsisako pareikti kaltinim, t.y. nuolai-diauja83.

Vokietijos Baudiamoji teis skiria keturis kalt paneigianius pagrindus :a) kalt paneigiantis btinasis reikalingumas (BK 35 str. 1 d.);b) btinosios ginties rib perengimas (BK 33 str.);c) tarnautoj ar kareivi vykdymas juos nepareigojanio nurodymo (po-

tvarkio, sakymo);d) kalt paneigianti pareig kolizija.Paymtina, kad Vokietijos baudiamoji teis skiria tarp pagrind, paali-

nani baudiamj atsakomyb ir kalt paneigiani pagrind. Pirmieji nu-stato, kad nors ir kaltininko veiksmas atitinka statymo nusikalstamos veikossudt, taiau i veika dl tam tikr aplinkybi nelaikoma prieinga teisei, tuo-met ir ne nusikalstama veika. Tuo tarpu kalt paneigiantys pagrindai nepaali-na veikos prieingum teisei, o tik asmens kalt. Taiau rezultatas toks pats asmuo nepatraukiamas baudiamojon atsakomybn.

Lietuvos baudiamojoje teisje dl skirtingo kalts supratimo nra pana-i kalt paneigiani pagrind.

IVADOS1. Baudiamosios atsakomybs pagrindas tiek Lietuvos, tiek Vokietijos bau-

diamojoje teisje yra nusikalstama veika. Ji turi tam tikrus poymius, kurie idalies yra kodifikuoti statyme ir i dalies yra nustatyti teiss doktrinoje. Lietu-vos baudiamoji teis apibdina nusikalstam veik materialiuoju bei forma-liuoju poymiu, t. y. veikos pavojingumu ir prieingumu teisei. Tuo tarpu Vo-kietijos teiss doktrina nusikalstam veik apibria vien tik formaliais poymiais.Taip vadinamas trij sudtini dali nusikalstamos veikos apibrimas tarpi poymi iskiria atitikim baudiamosios veikos sudt, prieingum teiseibei kalt.

2. Atitikimas nusikalstamos veikos sudt i esms sutampa su formaliuo-ju elementu Lietuvos baudiamojoje teisje ir numato, jog kaltininko veikospoymiai turi sutapti su statyme nustatytais objektyviaisiais bei subjektyviai-siais poymiais. I esms tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji poymiai Lietu-

83Wessels / Beulke. Strafrecht Allgemeiner Teil. Heidelberg, 2003. P. 143.

84

Straipsniai

vos ir Vokietijos baudiamojoje teisje sutampa. Taiau yra ir skirtum. An-tai prieastinis ryys yra skirtingai apribojimas, be to, skiriasi tyios formos.

3. Prieingumas teisei pagal Vokietijos baudiamj teis apibdinamaskaip pagrind, alinani baudiamj atsakomyb, nebuvimas. Nors ir Lie-tuvos baudiamojoje teisje inomas panaus institutas baudiamj atsa-komyb alinanios aplinkybs, taiau jis nra btinas nusikalstamos veikospoymis.

4. Atskiras kalts poymis, nesusijs su tyia ar neatsargumu, yra tik Vo-kietijos baudiamajai teisei savotikas elementas, neturintis savo ekvivalentone tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kit Europos ali. Kalt suprantama kaipmogaus sugebjimas laisvai ir teisingai nusprsti, kas yra teis ir kas yra ne-teistumas. is poymis susideda i keturi element: pakaltinamumo, spe-cialij kalts poymi, neteistumo suvokimo ir kalt paneigiani pagrin-d. Kai kuriuos i mint kalts element, pvz. pakaltinamum, galima rastiir tarp nusikalstamos veikos poymi Lietuvos baudiamojoje teisje. Taiaujie yra tarp subjektyvij nusikalstamos veikos poymi.

LITERATRA

Teiss aktai

1. Lietuvos Respublikos baudiamasis kodeksas, priimtas 2000 m. rugsjo 26 d.

2. Vokietijos Federalins Respublikos baudiamasis kodeksas, priimtas 1998 m. lapkriio 13 d.

3. Vokietijos Federalins Respublikos baudiamojo proceso kodeksas, priimtas 1987 m. balan-dio 7 d.

4. Vokietijos Federalins Respublikos civilinio proceso kodeksas, priimtas 1950 m. rugsjo 12d.

5. Vokietijos Federalins Respublikos vieosios tvarkos paeidimo kodeksas, priimtas 1987 m.vasario 19 d.

6. Vokietijos Federalins Respublikos kalinimo staig teiss kodeksas, priimtas 1976 m. kovo16 d.

7. Vokietijos jaunimo teism statymas, priimtas 1974 m. gruodio 11 d.

Specialioji literatra

8. Apanaviius, M. / Pavilonis, V. Nusikaltim kvalifikavimo procesas ir j atribojimas. Vil-nius, 1983.

85


9. Baudiamoji teis (Bendroji dalis). Vilnius, 2003.

10. Baumann, J. / Weber, U. / Mitsch, W. Strafrecht. Allgemeiner Teil. Lehrbuch. 11. Auflage.Bielefeld, 2003.

11. Frister, H. Strafrecht. Allgemeiner Teil. Mnchen, 2006

12. Haft, F. Strafrecht. Allgemeiner Teil. 9. Auflage. Mnchen, 2004.

13. Jhnke, B. / Laufhtte, H. W. / Odersky, W. Leipziger Kommentar. 11. Auflage. Berlin,2003.

14. Kindhuser, U. Strafgesetzbuch. Lehr- und Praxiskommentar. 2. Auflage. Baden-Baden,2005.

15. Krey, V. Deutsches Strafrecht. Allgemeiner Teil. Band 1: Grundlagen, Tatbestandsmig-keit, Rechtswidrigkeit, Schuld. 2. Auflage. Stuttgart, 2004.

16. Lackner, K. / Khl, K. Strafgesetzbuch. Kommentar. 25. Auflage. Mnchen, 2004.

17. Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. Bendroji dalis (1-98 straipsniai).Vilnius, 2004.

18. Maurach, R. / Zipf, H. Strafrecht. Allgemeiner Teil. Teilband 1: Grundlehren des Straf-rechts und Aufbau der Straftat. Heidelberg, 1992.

19. Piesliakas, V. Lietuvos baudiamoji teis. Pirmoji knyga. Vilnius 2006.

20. Piesliakas, V. Mokymas apie nusikaltim ir nusikaltimo sudt. Vilnius, 1996.

21. Piesliakas, V. Naujojo Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso principins nuostatos irbaudiamoji politika // Jurisprudencija. 1998, t. 10(2); 40-51.

22. Piesliakas, V. Prieastinis ryys tarp pavojingos veikos ir baudiamajame statyme numatytpadarini ir jo nustatymas teism praktikoje // Jurisprudencija. 2006, t. 7(85); 7-15.

23. Roxin, C. Strafrecht. Allgemeiner Teil. Band I. Grundlagen Der Aufbau der Verbrechen-slehre. 4. Auflage. Mnchen, 2006.

24. Schnke, A. / Schrder, H. Strafgesetzbuch. Kommentar. 27. Auflage. Mnchen, 2006.

25. Stratenwerth, G. / Kuhlen, L. Strafrecht. Allgemeiner Teil I. Die Straftat. 5. Auflage.Mnchen, 2004.

26. Trndle, H. / Fischer, T. Strafgesetzbuch und Nebengesetze. 53. Auflage. Mnchen, 2006.

27. Wessels, J. Baudiamoji Teis Bendroji Dalis. Baudiamoji veika ir jos struktra. Vilnius,2003.

28. Wessels, J. / Beulke, W. Strafrecht Allgeimeiner Teil. Die Straftat und ihr Aufbau. Heidel-berg, 2003.

86

Straipsniai

Andrius BielinisFriedrich-Wilhems-Universitt BonnJuristische Fakultt

DIE VORSTZLICHE STRAFTAT

IM DEUTSCHEN UND IM LITAUISCHEN STRAFRECHT:

EINE RECHTSVERGLEICHENDE ANALYSE

Zusammenfassung

Die moderne litauische Strafrechtslehre ist vergleichsweise jung. Um derlangjhrigen Entwicklung vorzugreifen, wurde die Erfahrung anderer Staatenauf diesem Gebiet bercksichtigt und Teile ihrer Dogmatik in das litauischeStrafrecht integriert. Einen nicht unerheblichen Einfluss hatte dabei die deut-sche Strafrechtslehre. Daher hat dieser Aufsatz eine rechtsvergleichende Analy-se des deutschen sowie litauischen Strafrechts zum Gegenstand, in deren Mit-telpunkt die Straftat als Grundlage der strafrechtlichen Verantwortung steht.Als Basis des Rechtsvergleichs dienen die einzelnen Merkmale der Straftat, diesystematisch aufgefhrt, beschrieben und im Ergebnis verglichen werden.

Im Verlauf der Analyse wird festgestellt, dass die Grundlage in beiden Rech-tssystemen die Tatbestandsmigkeit, d. h. die Verwirklichung der im Gesetzaufgefhrten allgemeinen und speziellen Merkmale, ist. Dabei finden sich aller-dings Unterschiede unter den allgemeinen Merkmalen, wie z. B. dem objektivenZurechnungszusammenhang oder den Vorsatzformen. Weiterhin fllt auf, dassim litauischen Strafrecht die Definition der Straftat um das materielle MerkmalGefhrlichkeit ergnzt wird, wohingegen im deutschen Strafrecht zustzlicheformelle Merkmale, wie Rechtswidrigkeit und Schuld, hinzukommen.

Straipsnis redakcijai teiktas 2007 m. balandio 19 d.

Documents

2007-3-bielinis