Vis kas ge rai, ne tu riu jo­kių svei ka tos pro ble mų. Gy ven siu dar il gai.

TODĖL, KAD ESU VILNIETIStikros sostinės naujienos antradienis, sausio 17 d., 2012 m. nr. 13 (1212) diena.lt 1 Lt

Le gen di nis krep ši nin kas Val­de­ma­ras­Cho­mi­čius

Liep kal nis kvie čia sli di nin kusPir ma sis rim tas snie gas – tai sig na­las žie mos spor to ir pra mo gų ger bė­jams trauk ti ir vaš kuo ti sli des. Ry toj pla nuo ja ma ati da ry ti vie ną iš Liep­kal nio tra sų. Kol kas sli di nė ti bus ga­li ma tik var ly nu va di na mo je leng­viau sio je tra so je.

Miestas 4p.

Per ga lės ke lias į Vil nių

Pra Mo gos 15p.

Ban ko val do mos iš­per ka mo sios nuo mos bend ro vės klien tei už­krau tą sko lą teis mas pri pa ži no ne tei sė ta.Eko no mi ka 8p.

„auk si nio gaub lio“ ap do va no ji muo se vi­sų žvilgs nius kaus tė gar sio ji Ho li vu do po ra a.jo lie ir B.Pit tas.Pa sau lis 10p.

Prem je ras a.ku­bi lius neat me ta, kad prieš rin ki­mus ga li tek ti per­žiū rė ti mo kes čius.Lie tu va 7p.

12p.

Užuo dė bun ke rio po ten cia lą

Do vi lė Jab lons kai tėd.jablonskaite@diena.lt

Vi so la bo en tu ziaz mas?Ne se niai bun ke ry je, ku ria me nuo 2007 m. vyks ta eks kur si jos ir edu­ka ci niai spek tak liai SSRS mo ty­vais, lan kę sis me ras taip su si ža­vė jo ob jek tu, kad gar siai pa sva jo jo pa vers ti jį Vil nių lan kan čių už sie­nie čių trau kos cent ru. Gir di, in ves­

ta vus lė šų bun ke rį bū tų ga li ma pa­vers ti di džiu liu mu zie ju mi: su rink ti dau giau ta ry bi nę is to ri ją me nan čių eks po na tų, iš plės ti bun ke ry je vyk­do mos veik los ri bas.

No rė da ma im tis to kių dar bų, Vil niaus val džia bun ke rį pir miau­sia tu rė tų pe rim ti į sa vo ran kas: 2010 m. gruo dį ob jek tas iš Lie tu­vos ra di jo ir te le vi zi jos ži nios pe rė jo į Vals ty bės

Už 25 km nuo Vil niaus, Ne men či nės miš­kuo se, stūk san tis bun ke ris ta po Ar tū ro Zuo ko su si do mė ji mo ob jek tu: me ro vaiz­duo tė ja me įkurdino tu ris tų neat si gi­nan tį mu zie jų.

Pra mo ga: � 2007­ai siais bun ke ris iš da lies at gi mė – ja me pra dė tos reng ti edu ka ci nės eks kur si jos ir spek tak liai, ku riuo se kiek vie nas da ly vis sa vo kai liu pa jun ta, ką reiš kia bū ti ssrs pi lie čiu. ind rės ka žu ka lo vai tės (BFL) nuo tr.

2

tur to fon do glė bį. Vil­niaus me ras A.Zuo kas

sa ko, kad bun ke ry je ga lė tų lan­ky tis jau ni mas bei tu ris tai ir taip ge riau pa žin ti ne se ną Lie tu vos is­to ri ją. Ta čiau ko kiais bū dais bun­ke ris ga lė tų virs ti mu zie ju mi, jis kol kas ne de ta li zuo ja.

„Krei pė mės į Vy riau sy bę dėl bun ke rio pa tal pų pe rė mi mo. Ma­to me, kad bun ke ris ga lė tų bū ti pa nau do tas edu ka ci niais tiks lais, ypač jau na jai kar tai la bai pa trauk­liai ro dant mū sų ša lies is to ri jos da lį, taip pat tai įdo mi pra mo ga tu ris tams“, – kal bė jo A.Zuo kas.

Pro jek to „1984. Iš gy ve ni mo dra ma“ su ma ny to ja ir pro diu se­rė, da bar Vil niaus mies to ta ry bos na rė, Rū ta Va na gai tė pa tvir ti no gir dė ju si apie A.Zuo ko už mo jus. Ta čiau la bai rim tai jų ver tin ti esą ne rei kė tų.

„Po eks kur si jos po bun ke rį bu­vo jus ti di džiu lis me ro su si do mė­ji mas, jis pa ma tė ob jek to po ten­cia lą. Ta čiau, ma nau, tai vei kiau įspū dis, pir mi nis en tu ziaz mas nei rea lūs ke ti ni mai“, – svars tė R.Va­na gai tė.

Bi jo in te re sų konf ik toJei bun ke ris bū tų įsi kū ręs mies­te, o ne už jo ri bų, po li ti kė lai ky­tų si ki tos nuo mo nės. „O da bar abe jo ti na, ar bun ke ris tap tų tu­ris tų trau kos cent ru: ar kas nors va žiuo tų 25 km į Vil niaus mies­to ob jek tą, esan tį ra jo no te ri to ri­jo je? Ten nė ra nei pa do raus ke lio pri va žiuo ti, nei kur su sto ti. At­va žiuo ti vie nam tu ris tui iš es mės neį ma no ma. Ma no gal va, tai bū tų ne lo giš kas spen di mas“, – svars tė R.Va na gai tė.

Be to, ji at krei pė dė me sį į ga li­mą in te re sų konf ik tą. „Esu pro­jek to pro diu se rė, to dėl ėmus plė­to ti bun ke rio vi zi ją tu rė čiau mes ti dar bą ta ry bo je, o to man la bai ne­si no rė tų. Gal te gul vis kas lie ka taip, kaip yra. Bun ke ris ati duo tas į Vals ty bės tur to fon do ran kas ir, ma tyt, bus ren gia mas pri va ti zuo­ti. Ir ka da nors bus pri va ti zuo tas“, – kal bė jo R.Va na gai tė.

Nuo vag nor kių iki pie vag ry biųBun ke rio ad mi nist ra to rius, ta ry­bi niais me tais bu vęs at sa kin gas už bun ke rio sta ty bas ir eksp loa ta ci­ją, o da bar ja me tu ris tams, daž­niau siai – moks lei viams ve dan tis edu ka ci nes eks kur si jas Rai mun­das Da bu žins kas ir gi ne la bai ma­to bun ke rio, kaip mu zie jaus, per­spek ty vų.

Vi sas bun ke rio ker tes lyg sa vo pen kis pirš tus pa žįs tan tis vy riš kis

sa kė bun ke rio at gi mi mo lau kian­tis nuo 1991­ųjų, ta čiau ob jek to nie kam iki šiol ne pri rei kė. „Tie­sa, 1996­ai siais ja me ap si lan kė Ka lė ji mų de par ta men to de le ga­ci ja. Svars ty ta ga li my bė „Kū ry­bos na muo se“ (ko di nis bun ke rio pa va di ni mas – red. pa st.) įreng­ti ka lė ji mą. Ap žiū rė jus bun ke­rius pa si ro dė, kad čia są ly gos ka­li niams ne tin ka mos“, – pa sa ko jo R.Da bu žins kas.

Jei at min tis jo neap gau na, kaž­kam bu vo top te lė ju si min tis bun­ke rį pa nau do ti Lie tu vos ban ko reik mėms – kaip sei fą iš apy var­tos išim toms vag nor kėms sau go ti. „Bun ke riu do mė jo si ir gry bi nin­kai: no rė jo ja me au gin ti pie vag ry­bius. Bu vęs Sei mo na rys Ni ko la­jus Med ve de vas siū lė bun ke rį kam nors par duo ti už 1 li tą ir ge rą vers­lo pla ną. Ta čiau Lie tu vos ra di jo ir te le vi zi jos val džia jį sa vo ži nio je pra lai kė iki 2010 m. – taip ir li ko nie kam ti kęs“, – at si du so R.Da­bu žins kas.

Go do se – se ne lių na mai2007­ai siais bun ke ris iš da lies at­gi mė – ja me pra dė tos reng ti edu­ka ci nės eks kur si jos ir spek tak liai, per ku riuos kiek vie nas da ly vis sa­vo kai liu pa jun ta, ką reiš kia bū ti SSRS pi lie čiu.

Pats R.Da bu žins kas la biau siai no rė tų, kad ant bun ke rio vir šaus iš kil tų mo der nūs se ne lių na mai. 5 m po že me esan čia me bun ke ry­je esą bū tų ga li ma įdieg ti au to no­mi nio šil dy mo sis te mą, o pa čius se ne lių na mus sta ty ti pa nau do jat stik lą. „Vie ta juk nuo sta bi: se ne lių na mai miš ke, gry nas oras, ža lia“, – pa sva jo jo R.Da bu žins kas.

antraDIEnIS, SauSIo 17, 20122

miestas

Vie ta se ne lių na­mams nuo sta bi: ap­link miš kai, gry nas oras, ža lia.

Rai mun das Da bu žins kas:

diena.lt/naujienos/miestas

Už sie nio rei ka lų mi nist ras Aud ro­nius Ažu ba lis tei gia, kad Lie tu vo je da li ja ma len ko kor ta yra ne su sip­ra ti mas, ir ti ki si, kad Len ki ja pa­keis sa vo nuo sta tas dėl šios pra k­ ti kos.

„Aš ma nau, kad tai ne su sip ra ti­mas. Aš kal bu apie Bal ti jos vals ty­bes, apie Lie tu vą. Ma nau, Len ki­ja ras jė gų ir su pra ti mo iš tai sy ti šį tei sės ak tą“, – lan ky da ma sis Šal či­nin kuo se va kar žur na lis tams sa kė A.Ažu ba lis. Ta čiau jis neatsk lei dė, ar ma no, kad Kons ti tu ci nis Teis­mas tu rė tų išaiš kin ti len ko kor tos ati tik ties pa grin di niam ša lies įsta­ty mui klau si mą.

„Aš ma nau, pir miau sia į tai tu­rė tų at sa ky ti tik tei si nin kai“, – sa­kė jis.

Pak laus tas, ko kie ir kam at sto­vau jan tys tei si nin kai tu rė tų at sa­ky ti į šį klau si mą, A.Ažu ba lis at­sa kė: „Tie, ku rie ma to tam tik rą nea ti ti ki mą vie nu ar ki tu at žvil­giu. Tie, ku rie jau čia ne ri mą. Jei­

gu nie kas ne jau čia ne ri mo, nie kas ir ne si krei pia.“

Pa sak jo, tei si nin kai tu rė tų veik ti sa vo ar ba po li ti kų ini cia ty va.

„Ži no ma, kai ku rios nuo sta tos tei si nin kams pir miau sia ke lia tam tik rų abe jo nių. Ir ma ne, kaip Lie­tu vos pi lie tį, kiek ste bi na ta nuo­sta ta, jog len ko kor tos vei ki mo te­ri to ri ja api ma ir So vie tų Są jun gos oku puo tų Bal ti jos vals ty bių te ri­to ri ją. Tai yra ga na sun kiai paaiš ki­na ma. Aiš kaus ir įti ki mo paaiš ki na­mo, ko dėl taip bu vo, aš ne gir dė jau“, – kal bė jo A.Ažu ba lis.

Eu ro par la men ta ras Vy tau tas Lands ber gis šeš ta die nį per Tė vy­nės są jun gos­Lie tu vos krikš čio nių de mok ra tų ta ry bos po sė dį pa ra­gi no par ti jos bend ra žy gius siek­ti len ko kor tos, ku rią len kų kil mės Lie tu vos pi lie čiams da li ja Len ki jos vy riau sy bė, tei si nio įver ti ni mo.

Per nai len ko kor tas ga vo dau giau kaip tūks tan tis Lie tu vos pi lie čių – kiek dau giau nei 2010­ai siais.

BNS, VD inf.

Len ko kor tą va di na ne su sip ra ti mu Užuo dė bun ke rio po ten cia lą

1

Ug nė Ka ra liū nai tėu.karaliunaite@diena.lt

De vin tą kar tą su reng to je iš kil min­go je ce re mo ni jo je ap do va no ti 26 Vil niaus re gio nui nu si pel nę vers­li nin kai bei vi suo me ni nin kai.

Sos ti nė je įsi kū ru sio je Na cio na li­nė je dai lės ga le ri jo je va kar iš sa ky­ti pa dė kos žo džiai ir įteik ti Ku ni­gaikš čio Ge di mi no ap do va no ji mai Vil niaus ap skri ties vers li nin kams bei vi suo me ni nin kams.

Ap do va no ji mų nu ga lė to jai iš­rink ti įver ti nus 53 pre ten den tų są­ra šą. Pa dė kos ir skulp tū rė lės iš­da ly tos ke tu rio se ka te go ri jo se: už di džiau sius in dė lius ug dant žmo­giš ką jį ka pi ta lą, vi suo me ni nį (pi lie­tiš ku mo) ka pi ta lą, stip ri nant fi nan­si nį­ga my bi nį ka pi ta lą ir vys tant so cia li nę inf rast ruk tū rą. Ap do va­no ji mai įteik ti Vil niaus mies to, Vil­niaus ra jo no, Elekt rė nų, Šal či nin kų, Šir vin tų, Šven čio nių, Tra kų bei Uk­mer gės apy lin kių vers li nin kams bei vi suo me ni nin kams.

Ren gi nio me ce na tas, Vil niaus mies to ir ap skri ties vers li nin kų darb da vių kon fe de ra ci jos pre zi­den tas Rim vy das Ja si na vi čius kal­bė jo: „Per aš tuo ne rius me tus ap­do va no ta jau apie 200 vers li nin kų ir vi suo me ni nin kų. Pre ten den tų į šiuos ap do va no ji mus ne ma žė­

ja. Vil niaus kraš tas su da ro ša lies penk ta da lį, gy ven to jai – ket vir­ta da lį vi sų gy ven to jų, o su ku ria apie treč da lį vi sų eko no mi nio re­zul ta to. Tai gi Vil niaus kraš to gy­ven to jai ska ti na vi sus ki tus pa si­temp ti.“

Sos ti nės ap skri ties vers li nin­kams ir vi suo me ni nin kams ati te­ko tri jų laips nių ap do va no ji mai.

Už žmo giš ko jo ka pi ta lo ug dy­mą pa grin di nis ap do va no ji mas ir sta tu lė lė ati te ko Vy tui Na vic­kui. „Sup ran tu, kad tai yra ne ma­žo ma no gy ve ni mo dar bo įver ti­ni mas ir taip pat įsi pa rei go ji mas atei ty je šio je sri ty je kuo dau giau sa vęs in ves tuo ti Vil niaus re gio ne, – ap do va no ji mu džiau gė si vy ras. – Žmo gus sa vo in te lek ti nio ka pi­ta lo ne ga li kur nors in ves tuo ti, jis nė ra da lo mas. Į jį rei kia žvelg ti la­bai jaut riai ir tam tik ro mis spal­vo mis. Tik vi sa pu siš kas po žiū ris į žmo gų ga li su kur ti di des nį žmo­giš ką jį ka pi ta lą ir in te lek to koe fi­cien tą.“ V.Na vic kas pa brė žė, kad Lie tu vo je in te lek to po ten cia las la­bai di de lis, te rei kia juo iš ma nin gai pa si nau do ti.

Už pa sie ki mus vi suo me ni nio ka pi ta lo ug dy mo sri ty je pa grin­di nis pri zas bu vo ati duo tas į Lie­tu vos pro fe si nių są jun gų kon­fe de ra ci jos pir mi nin ko Ar tū ro Čer niaus ko ran kas. „Vi suo me nės

da ly va vi mas sa vi val do je, vals ty bės val dy me Lie tu vo je yra ne pa kan­ka mas, to dėl mū sų daž nai ne gir di nei sa vi val dy bės, nei Vy riau sy bė, nei vers las, – at siim da mas ap do­va no ji mą sa kė A.Čer niaus kas. – Ga vęs šį ap do va no ji mą pa si ža­du, kad įdė siu dar dau giau dar bo, kad vi suo me nė bū tų iš girs ta ir su ja bū tų skai to ma si.“

So cia li nės inf rast ruk tū ros vys­ty mo sri ty je 2011 m. pa čiu ge riau­siu vers li nin ku pa skelb tas Al gi­man tas Mar ce lis Ba ra kaus kas, UAB „Pre ci zi ka“ di rek to rius. „Vie nas žmo gus sun kiai ga li ap rėp ti to kią pla čią sri tį, to dėl ap do va no ji mas – ne man, o mums. Mums rei ka­lin ga ir moks li nin kų, ir dar bi nin­kų, ir stu den tų pa gal ba, – kal bė­jo A.M.Ba ra kaus kas. – Mes ne tik bend ra dar biau ja me su 25 pa sau­lio ša li mis, bet ir jų at sto vus su pa­žin di na me su mū sų ša lies kul tū ra, tra di ci jo mis ir spe ci fi ka.“

So cia li nės inf rast ruk tū ros vys­ty mo sri ty je dau giau sia lau rų bei sta tu lė lė ati te ko Vai kų ir paaug lių so cia li nio cent ro di rek to rei Jur gi­tai Pu kie nei. „Tai pir ma sis ma no toks di de lis įver ti ni mas. Tai ma­ne įpa rei go ja dar dau giau steng tis ir dirb ti, tei kiant pa slau gas so cia­li nės ri zi kos šei moms“, – tvir ti­no ap do va no ji mą ga vu si cent ro di rek to rė.

Pa gerb tas Vil niaus re gio no vers las

Pastaba: �� A.Ažubalis�stebisi,�kodėl�lenko�korta�galioja�ir�Sovietų�Sąjun-gos�okupuotų�Baltijos�valstybių�teritorijoje.� � To�mo�Luk�šio�(BFL)�nuo�tr.

antraDIEnIS, SauSIo 17, 2012 3

miestasPo reformos prokuratūra turėtų dirbti efektyviau.

6p.

Sausio 17-22 d.Menų spaustuvė,Šiltadaržio g. 6,Vilnius

www.menuspaustuve.lt

Būk KITOKS

su mumis!

Bilietus platina

Partneriai:Menų spaustuvę remia:

Informaciniai rėmėjai:

Festivalis

Kitoks teatras

Teis mas at me tė sos ti nės sa vi val­dy bės kont ro liuo ja mos di džiau­sios Lie tu vo je van dens tie ki mo bend ro vės „Vil niaus van de nys“ skun dą dėl jai ne pa lan kios Vie šų­jų pir ki mų tar ny bos iš va dos.

„Vil niaus van de nys“ ke ti no įsi gy ti du au to mo bi lius su spe cia lia įran­ga nuo te kų tink lams va ly ti.

Vil niaus apy gar dos ad mi nist ra­ci nis teis mas praė ju sį ket vir ta die­nį nu spren dė, kad Vie šų jų pir ki mų tar ny ba pa grįs tai įpa rei go jo įmo nę nu trauk ti per nai ko vą skelb tą kon­kur są, kaip in for ma vo teis mo at sto­vė Si gi ta Ja ci ne vi čie nė­Bal ta duo nė. Spren di mas dar ga lės bū ti ap skųs­tas aukš tes nės ins tan ci jos teis mui.

Anot S.Ja ci ne vi čie nės­Bal ta duo­nės, kon kur se da ly va vo bend ro vės „Ros ma“, „Cor po ra“ ir „Wil lenb­rock Bal tic“. Vie šų jų pir ki mų tar ny­bos iš va do se ra šo ma, jog „Vil niaus

van de nys“ taip pat bu vo ga vę bend­ro vės „Ka na lų va ly mas“ pre ten zi ją, ta čiau dėl jos įmo nė ne sus tab dė pir­ki mo pro ce dū rų, nors tu rė jo tai pa­da ry ti. Tai bu vo vie nas iš VPT nu­sta ty tų pa žei di mų. Kaip skel bia ma Vie šų jų pir ki mų tar ny bos iš va do­se, mi nė tiems au to mo bi liams pirk­ti bu vo skir ta 2,2 mln. li tų.

BNS, VD inf.

„Vil niaus van de nų“ skun do neiš gir do

2,2mln. li tų

„Vil niaus van de nys“ ke ti no skir ti spe cia liems

au to mo bi liams įsi gy ti.

Patvirtino: �� ir�teismas,�ir�viešojo�pirkimo�sargai�įpareigojo�įmonę�„Vil-niaus�vandenys“�nutraukti�įtartiną�automobilių�pirkimo�konkursą.�� Šarūno�Mažeikos�(BFL)�nuotr.

Užuo dė bun ke rio po ten cia lą

Edukacija: �� Vilniaus�savivaldybės�atstovai�svarsto,�kad�sovietmečiu�alsuojantis�bunkeris�galėtų�tapti�gyvąja�istorijos�pamoka�jaunimui.�� Gedimino�Bartuškos�nuotr.

Fak tai

Įsa kas iš Mask vos ša lia Vil niaus �sta ty ti bun ke rį duo tas 1978-ai siais.

Pag rin di niai slap to ob jek to, do- �ku men tuo se pa va din to „Dom tvor-čest va“ („Kū ry bos na mai“ – liet.), sta-ty bos pra dė tos 1982 m. Bun ke ris baig tas 1984-ųjų pa bai go je.

Bun ke rio sta ty bas fi nan sa vo �Mask va. Ob jek tas kai na vo 4 mln. rub lių.

Ato mi nio ka ro su JAV at ve jui Ne- �men či nės miš kuo se sta ty tas bun-ke ris ta po vie nu pir mų jų ob jek tų, ku riuos so vie tų ka riš kiai užė mė 1991 m. sau sį lie tu viams ko vo jant dėl ne prik lau so my bės.

Pa gerb tas Vil niaus re gio no vers las

Dėmesys: �� Vilniaus� regiono�klestėjimu� ir� plėtra� besirūpi-nantiems� verslininkams� ir� vi-suomenininkams�įteiktos�spe-cialios�statulėlės.�� Simono�Švitros�nuotr.

Vil niaus mies to sa vi val dy bė, su­ma niu si leis ti sa vo bu te gy ven­to jams dek la ruo ti gy ve na mą­ją vie tą ir taip ke ti nan ti su rink ti dau giau mo kes čių sa vi val dy bės biu dže tui, už si trau kė Vy riau sy­bės at sto vo Vil niaus ap skri ty je ne ma lo nę.

Vil niaus apy gar dos ad mi nist ra­ci nis teis mas per nai gruo džio 15 d. ga vo Vy riau sy bės at sto vo Vil­niaus ap skri ty je pa reiš ki mą. Ja me pra šo ma iš tir ti 2011 m. lapk ri čio 23 d. Vil niaus mies to sa vi val dy­bės ta ry bos spren di mo tei sė tu­mą. Šiuo spren di mu bu vo pa­tvir tin tas tvar kos, kaip dek la ruo ti sa vo gy ve na mą ją vie tą Vil niaus mies to sa vi val dy bei pri klau san­čia me bu te Ge di mi no pr. 24­40, ap ra šas.

Pa reiš ki me teis mui pra šo ma iš­tir ti, ar tas ap ra šas ati tin ka tei sė­tu mo, įsta ty mo vir še ny bės prin­ci pus, ar ne prieš ta rau ja Vie šo jo ad mi nist ra vi mo įsta ty mui ir Lie­tu vos gy ve na mo sios vie tos dek­la ra vi mo įsta ty mo nuo sta toms.

At siž velg da mas į tai, kad gin či­ja mo ta ry bos spren di mo tai ky mo tei si niai pa da ri niai yra me la gin gų gy ve na mo sios vie tos dek la ra vi mo duo me nų pa tei ki mas, Vy riau sy­

bės at sto vas pra šo pri pa žin ti ta­ry bos spren di mą ne tei sė tu, nu­sta ty ti, kad spren di mas ne ga li bū ti tai ko mas nuo jo priė mi mo die nos, ir su stab dy ti spren di mo ga lio ji mą iki teis mo spren di mo įsi tei sė ji mo die nos.

Teis mo at sto vė spau dai Si gi­ta Ja ci ne vi čie nė­Bal ta duo nė sa­kė, kad gruo džio 16 d. teis mas Vy riau sy bės at sto vo pa reiš ki mą Vil niaus ap skri ty je priė mė, ta čiau rei ka la vi mo už tik ri ni mo prie mo­nių ne tai kė, nes ma no, kad nė ra pa grin do teig ti, jog ne sus tab džius nor mi nio ak to ga lio ji mo ga li pa­sun kė ti bū si mo teis mo spren di­mo įvyk dy mas tuo at ve ju, jei gu bū tų pa ten kin tas pra šy mas.

Teis mas įpa rei go jo at sa ko vą Vil niaus mies to sa vi val dy bę pa­teik ti at si lie pi mą į skun dą.

Tada bus su for muo ta by la, pa­skir tas tei sė jas.

Sau sio pra džio je Vil niaus mies­to sa vi val dy bė pa skel bė, kad per mė ne sį dau giau kaip 100 sos ti nė­je gy ve nan čių as me nų dek la ra vo sa vo gy ve na mą ją vie tą Ge di mi no pro spek te, dar be veik 400 as me­nų dek la ra vo gy ve nan tys Vil niu­je, bet ne tu rin tys čia nuo la ti nės gy ve na mo sios vie tos.

BNS, VD inf.

Vi suo ti nė dek la ra ci ja ke lia įta ri mų

Pir ma sis rim tas snie gas – tai sig na­las žie mos spor to ir pra mo gų ger bė­jams trauk ti ir vaš­kuo ti sli des. Ry toj pla nuo ja ma ati da­ry ti vie ną iš Liep­kal nio tra sų. Kol kas sli di nė ti bus ga li ma tik var ly nu va di na­mo je leng viau sio je tra so je.

antraDIEnIS, SauSIo 17, 2012

diena.lt/naujienos/miestas

Nuo šių me tų Vil nius ta po tarp­tau ti nio „Eu ro pean Ci ty Cards“ (ECC) tink lo, ku ris vie ni ja 22 ša lis ir 33 mies tus, na riu.

Šis pro jek tas su kur tas tarp tau ti­nės or ga ni za ci jos „Eu ro pean Ci­ties Mar ke ting“ ir di džių jų Eu­ro pos mies tų ini cia ty va, sie kiant ap si keis ti ge rą ja pa tir ti mi, pri sta­ty ti tu riz mo pa slau gas ir pa di din ti mies to kor te lių par da vi mą.

Pag rin di nė pro jek to jun gia mo ji gran dis, mies tų kor te lės, – spar­čiai po pu lia rė jan tis tu riz mo pro­duk tas, ku ris tu ris tui pa de da ne tik su pla nuo ti sa vo lais va lai kį, bet ir su tau py ti pi ni gų.

Da ly va vi mas ECC tink le Vil niui yra uni ka li ga li my bė pri si sta ty ti gre ta di džiau sių ir po pu lia riau sių Eu ro pos mies tų, už megz ti bend­

ra dar bia vi mą tu riz mo sri ty je, taip pat ana li zuo ti tu riz mo sta tis ti ką, gau ti ži nių apie nau jau sius tu riz­mo pro duk tus ir ten den ci jas.

ECC tink le skel bia ma in for ma­ci ja apie ofi cia lią ją Vil niaus mies to kor te lę su jun giant ke le tą prie mo­nių: in ter ne to sve tai nę eu ro pean ci­ty cards.com, spe cia lią ne mo ka mą tu riz mo ap li ka ci ją bei skait me ni nį lei di nį. ECC yra plat for ma, ku rio je kiek vie nas ga li leng vai su ras ti bei pa ly gin ti in for ma ci ją, o ši ga li pri­si dė ti ku riant pa trauk laus mies­to įvaiz dį ir ne tgi lem ti ke lio nės kryp ties pa si rin ki mą. Da ly va vi mas ECC tink le reiš kia Vil niaus mies to kor te lės, kaip ko ky biš ko pro duk­to, pri pa ži ni mą ir svar bų įver ti ni­mą tarp tau ti niu mas tu.

Vil niaus mies to kor te lės tu rė to jui iš vi so siū lo mos 53 nuo lai dos, for­

muo jan čios pla čią tu riz mo pa slau­gų pa siū lą. Tu ris tams pa to gu pa si­rink ti kor te lės ti pą pa gal jų po rei kius (24 ir 72 va lan dų kor te lė, 24 va lan­dų kor te lė su in teg ruo tu trans por­to bi lie tu ar ba be jo), su kur tas pla ti­ni mo taš kų tink las – kor te lę ga li ma įsi gy ti vi suo se Vil niaus tu riz mo in­for ma ci jos cent ruo se, kai ku rio se tu riz mo agen tū ro se, vieš bu čiuo se, taip pat in ter ne tu.

2011 m. kor te le pa si nau do jo 550 as me nų iš dau giau kaip 30 pa sau­lio ša lių. Dau giau sia kor te lių įsi gi­jo vo kie čiai, ru sai, len kai. At si lie­pi mai ro do, kad Vil niaus mies tas tu ris tams at ro do pa trauk lus, tu­rin tis įdo mią is to ri ją, kul tū rą, ar­chi tek tū rą, tra di ci jas. Di de lį įspū­dį tu ris tams pa li ko ir nuo šir dūs bei drau giš ki vil nie čiai.

VD inf.

Tu ris tams vi lio ti – Vil niaus kor te lė

Kęs tu tis Ne ve raus kask.neverauskas@diena.lt

Nuos to liai dėl oroGe ro kai vė liau nei įpras tai pra si­dė ju si žie ma pri da rė rū pes čių ne tik žie mi nių pre kių par da vi mu su­si rū pi nu siems pre ky bi nin kams, bet ir žie mos pra mo gas siū lan­tiems vers li nin kams. Ta čiau jau ne tru kus ak ty vių snie go pra mo­gų mė gė jai ga lės pri si min ti sa vo įgū džius.

Vie nin te lė vie ta Vil niaus apy lin­kė se, ku rio je ga li ma ras ti pro fe sio­na liai įreng tas sli di nė ji mo tra sas, – Liep kal nis. Ant 235 m aukš­čio kal no įreng tos pen kios sli di­nė ji mo tra sos. Kaip jau anks čiau dien raš čiui „Vil niaus die na“ tei gė sli di nė ji mo tra sas Liep kal ny je siū­lan čios bend ro vės „Žie mos tra sa“ va do vė Mo ni ka Gla zaus kai tė, vė­ly va, neįp ras tai šil ta ir lie tin ga žie­ma ge ro kai pa ko re ga vo jos va do­vau ja mos įmo nės pla nus.

Per Kū čias dirb ti niu snie gu už­purš kę ma žiau sią kal niu ką var ly­ną, pra dė ję dar bus Liep kal nio tra­sų dar buo to jai neil gai tru kus bu vo pri vers ti juos baig ti – dėl nuo la ti­nio lie taus snie gas il gai neiš si lai­kė. To kia žie ma bend ro vei at ne šė nuo sto lių. M.Gla zaus kai tė „Vil­niaus die nai“ pa sa ko jo, kad įmo nė ne dirb da ma pa ty rė nuo sto lių vien

dėl šių me tų in ves ti ci jų – nau jos tra sos įren gi mo, už sa ky to nau­jo in ven to riaus ir dirb ti nio snie­go ga my bos iš lai dų.

Ruo šia si at si da ry tiPraė ju sį sa vait ga lį sos ti nė je sni­go. Pir mą kar tą per šią ka len do­ri nę žie mą snie gas mies te iš si lai­kė il giau ne gu pa rą. At ša lęs oras ir pa gau sė ję kri tu liai vil nie čius pa­ska ti no ieš ko ti žie mos pra mo gų. Ta čiau sli di nin kams ir snieg len­ti nin kams dar teks šiek tiek pa­ken tė ti, kol bus ga li ma iš ban dy ti Liep kal nio šlai tus.

M.Gla zaus kai tės tei gi mu, tra­sos pra dė tos ruoš ti tik sek ma die­nį. Var ly nu va di na mą leng viau sią tra są ke ti na ma ati da ry ti tre čia­die nį. Ki tų tra sų ati da ry mo lai­ką ga li pa ko re guo ti oro tem pe­ra tū ra. „Ruo šia me ir ki tas tra sas,

bet pri klau sys nuo oro – kai yra 0 laips nių, mes ne ga li me purkš­ti dirb ti nio snie go. Ga li me purkš­ti, kai bū na ke tu ri laips niai šal čio, ir tai ta da bū na la bai ma žai snie­go“, – pa sa ko jo ji. Anot pa šne ko­vės, idea lu, kai lau ke spau džia 10 laips nių šal tu kas. Ta da ge riau siai iš si lai ko dirb ti nis snie gas.

Kai nų di din ti ne ke ti naNors vi sas gruo dis ir pu sė sau sio bu vo vi siš kai ne pa lan kūs žie mos spor tui ir ne lei do iš to už dirb­ti pa ja mų, M.Gla zaus kai tė tvir ti­no, jog kai nos Liep kal ny je ne tu­rė tų di dė ti. „Šie met su ma ži no me in ven to riaus nuo mos kai nas, nors jį pir ko me nau ją. Ta čiau po ra li­tų pa di di no me bi lie tų kai nas“, – sa kė pa šne ko vė. Pa sak jos, bi lie tų kai nas te ko pa di din ti ne dėl pa­tir tų nuo sto lių, o dėl dvie jų nau jų tra sų, ku rias su tuo pa čiu bi lie tu ga lės iš ban dy ti lan ky to jai.

„Žie mos tra sos“ va do vės tei­gi mu, žie mos spor tui lais va lai­kį ski rian tys vil nie čiai ak ty viai do mi si ga li my bė mis pa sli di nė­ti Liep kal ny je. „Jun ta me su si do­mė ji mą, bet jis pa di dė jo tik ta da, kai pra dė jo kris ti snie gas. Mes jau bu vo me pa si ruo šę šv. Ka lė doms, bet žmo nės vi siš kai ne si do mė jo ir ma nė, kad tra sos nea ti da ry tos“, – pa sa ko jo M.Gla zaus kai tė.

Liep kal nis kvie čia sli di nin kus

Pra mo gos: �� jei�gam�ta�le�pins�snie�gu,�žie�mos�pra�mo�gas�siū�lan�tys�vers­li�nin�kai�ban�dys�at�si�grieb�ti�už�šil�tus�žie�mos�mė�ne�sius.

Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.

Ruo šia me ir ki tas tra sas, bet pri klau­sys nuo oro – kai yra 0 laips nių, mes ne­ga li me purkš ti dirb­ti nio snie go.

Mo ni ka Gla zaus kai tė:

4

miestas

Su šeštadienio „Vilniaus diena“ NEMOKAMAS ĮĖJIMAS

į Taikomosios dailės muziejų šį savaitgalį

Taikomosios dailės muziejuje vykstančios parodos:„Nuo mini iki maksi“;

„Septintojo dešimtmečio mada“;„Du mados šimtmečiai“;

„Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europos paveldo klodai“.

Būtina parodyti laikraštį budėtojui prie įėjimo.Taikomosios dailės muziejus,

Arsenalo g. 3A

antraDIEnIS, SauSIo 17, 2012 5

lietuvadiena.lt/naujienos/lietuva

Auš ra Gar nie nėa.garniene@diena.lt

Pir ma die nį Spe cia lių jų ty ri mų tar­ny bos (STT) pa rei gū nai su lai kė so­cial de mok ra tą vi ce me rą Kęs tu­tį Kriš čiū ną. Apie tai va kar su ži­no jęs Kau no me ras And rius Kup­čins kas sie lo jo si dėl sa vi val dy bei mes to še šė lio.

„Esu su pa žin din tas su tuo fak tu ir ver ti nu jį nei gia mai. Nes var bu, ku­rios par ti jos žmo gus, bet tai me ta še šė lį vi sai sa vi val dy bei“, – tvir ti­no me ras.

Pa sak A.Kup čins ko, K.Kriš­čiū nas su lai ky tas 48 va lan doms. „Dau giau jo kios in for ma ci jos kol kas ne tu riu. Ar ti miau siu me tu tai ap tar si me koa li ci jo je“, – sa kė A.Kup čins kas.

Kaip pra ne šė STT, pa rei gū nai su lai kė ir vi suo me ni nę K.Kriš­čiū no pa dė jė ją Zi tą Za la gė nai tę. Ji taip pat yra bend ro vės „Kau­no ener gi ja“ val dy bos pir mi nin­ko pa va duo to ja. Jos na muo se at­lik ta kra ta.

Su šiais su lai ky mais su si ję ir ki­ti pa rei gū nų veiks mai pir ma die nį – su lai ky ti vie šo sios įstai gos „Au­to mo bi lių sto vė ji mo aikš te lės“ di­rek to rius Al gi man tas Pui do kas ir Kau no ko mu na li nio ir bu tų ūkio di rek to rius To mas Pil vi nis. Su lai­ky tų jų dar bo vie to se at lik tos kra­tos. Paim ti ty ri mui rei ka lin gi do­ku men tai.

Su lai ky tie ji pri sta ty ti į STT Kau­no val dy bą, čia yra ap klau sia mi. Ar ti miau siu me tu jiems bus pa­reikš ti įta ri mai.

„Ne ga liu nie ko ko men tuo ti, nes nie ko ne ži nau. Da bar iš jū sų iš gir­dau“, – pri si pa ži no so cial de mok­ra tų Kau no sky riaus ly de rė Orin­ta Lei pu tė.

Vi ce me ras K.Kriš čiū nas, šį po stą ga vęs po sa vi val dos rin ki mų per nai pa va sa rį, o vė liau iš sau go jęs pa si­kei tus Kau no val dan čia jai dau gu­mai, itin rū pi no si dumb lo rei ka lais Ne mu no sen va gė je.

So cial de mok ra tų vi ce me ras taip pat la bai rū pi no si bend ro vės „Būs­to val da“ ir Pa ne mu nės bu tų ūkio, ku ris bu vo per va din tas į Kau no ko­

STT įsi su ko Kau nemu na li nį ir bu tų ūkį, rei ka lais. Nors jam ne bu vo pa ves ta ku ruo ti svei­ka tos ap sau gos sri ties, K.Kriš čiū­nas ak ty viai da ly va vo spren džiant Kau no kli ni ki nės li go ni nės di rek­to riaus klau si mus.

Neo fi cia liai kal ba ma, kad K.Kriš čiū nas ga lė jo tu rė ti in te re­sų ir Pa ne mu nės til to re konst ruk­ci jos kon kur se bei re konst ruo jant A.Juo za pa vi čiaus pro spek tą.

Kai ku rie mies to ta ry bos na riai pri si pa ži no, kad ži nia apie K.Kriš­čiū no su lai ky mą ne bu vo ne ti kė ta. Apie tai, kad spe cia lio sios tar ny­bos do mi si vi ce me ro veik la, neo­fi cia liai kal bė ta dar prieš nau juo­sius me tus.

Va kar Kau no vi ce me ras tu rė jo da ly vau ti dar bo gru pės po sė dy je ir svars ty ti šių me tų Kau no sa vi val­dy bės biu dže to pro jek tą.

K.Kriš čiū nas at sa kin gas už ap­lin kos ge ri ni mą ir eko lo gi ją, eko­no mi nę plėt rą ir in ves ti ci jas, mies­to ūkį, sa vi val dy bės tur to ir sta ty bų prie žiū rą, ur ba nis ti ką ir ar chi tek­tū rą bei vers lo ska ti ni mo ir są ly gų vers lo plėt rai su da ry mą.

Eu ro pos Žmo gaus Tei sių Teis me (EŽTT) Stras bū re Lie tu va pri pa­žin ta pa žei du si Žmo gaus tei sių kon ven ci jo je ga ran tuo ja mą tei sę į gy vy bę. Pra vie niš kė se su muš to ir mi ru sio jau nuo lio tė vui pri teis­ta per 100 tūkst. li tų.

EŽTT spren di mas by lo je Čes nu­le vi čius prieš Lie tu vą pa skelb tas sau sio 10 d., kaip in for muo ja Tei­sin gu mo mi nis te ri ja.

Pet ras Čes nu le vi čius į Stras­bū ro teis mą krei pė si 2006 m. Jis skun dė si, kad Pra vie niš kių 1­uo­siuo se pa tai sos na muo se ka lin­tas jo sū nus 2000 m. rugp jū čio 4–6 d. bu vo ke lis kart su muš tas ne nus ta ty tų as me nų ir mi rė nuo su žei di mų.

Pir mą kar tą pa tai sos na mų pri­žiū rė to jai, ap ti kę Arū ną Čes nu­le vi čių su su mu ši mo žy mė mis, sau gu mo tiks lais už da rė jį bau­dos izo lia to riu je iki ry to. Ta čiau

jis at si sa kė bū ti ap žiū rė tas gy dy­to jo, ra šy ti paaiš ki ni mą dėl įvy kio ap lin ky bių ir lik ti bau dos izo lia­to riu je ar ba svei ka tos prie žiū ros pa tal po se. Vė liau A.Čes nu le vi­čius bu vo dar po rą kar tų už pul­tas ir su muš tas. Po to, kai bu vo tre čią kar tą su muš tas, jam bu vo su teik ta me di ci nos pa gal ba, ta­čiau vė liau nu ga ben tas į li go ni nę A.Čes nu le vi čius ki tą die ną mi rė nuo pa tir tų su ža lo ji mų.

Nu teis to jo tė vas krei pė si į EŽTT su skun du, kad įka li ni­mo įstai ga neuž tik ri no jo sū naus sau gu mo ka lint, o vals ty bės ins­ti tu ci jos neat li ko veiks min go jo sū naus nu žu dy mo ap lin ky bių ty­ri mo ir ne nus ta tė kal tų as me nų.

By lą iš nag ri nė ję Lie tu vos teis­mai ne nus ta tė prie žas ti nio pa­tai sos na mų pa rei gū nų veiks mų (ne vei ki mo) ir pa reiš kė jo sū naus mir ties ry šio.

BNS inf.

Lai mė jo prieš Lie tu vą

Vil niaus apy gar dos ad mi nist ra­ci nis teis mas (VAAT) pa čių pa­reiš kė jų pra šy mu nu trau kė by lą dėl skun do, jog Vil niaus mies to sa vi val dy bė ne tei sin gai pa tvir ti­no bu vu sio „Lie tu vos“ ki no teat­ro skly po de ta lų jį pla ną.

VAAT iš pla tin ta me pra ne ši me tei gia ma, kad ke tu ri pa reiš kė jai, pa tei kę skun dą dėl 2008 m. lie­pos 18 d. Vil niaus mies to sa vi­val dy bės ta ry bos priim to spren­di mo, jį at siė mė pa tys.

Prieš pus ket vir tų me tų priim­tu spren di mu pa tvir tin tas skly­po Py li mo g. 17 de ta lu sis pla nas. Šį spren di mą ap skun dę pa reiš kė­jai R. K., T. T., S. N. ir V. D. sie kė įpa rei go ti ta ry bą su reng ti pa kar­to ti nį de ta lio jo pla na vi mo svars­ty mą da ly vau jant vi suo me nei.

VAAT pra ne ši me tei gia ma, kad, pa reiš kė jų ma ny mu, Vil niaus sa­vi val dy bės ta ry ba pa žei dė 1998 m. Or hu so kon ven ci ją, pa gal ku­rią už tik ri na ma vi suo me nės tei sė da ly vau ti prii mant spren di mus ir Vy riau sy bės nu ta ri mu pa tvir tin tus Vi suo me nės da ly va vi mo te ri to ri jų pla na vi mo pro ce se nuo sta tus.

Ta čiau 2011 m. gruo džio 21 d. pa reiš kė jai at si sa kė skun do. Šian­die nos nu tar ti mi teis mas pa reiš­kė jų skun do at si sa ky mą priė mė ir nu trau kė ad mi nist ra ci nę by lą. Ši nu tar tis dar ga li bū ti ap skųs­ta Lie tu vos vy riau sia jam ad mi­

nist ra ci niam teis mui per 7 die­nas. Taip pat pa reiš kė jai tei gė, kad ta ry bos pa tvir tin tas pla nas priim tas ne da ly vau jant vi suo me­nės at sto vams ir nea ti tin ka de ta­lio jo pla no, ku ris bu vo svars ty tas 2006 m. vy ku siuo se vie šuo se su­si rin ki muo se su vi suo me ne ir dėl ku rio ne bu vo priei ta prie bend ros nuo mo nės. Pa reiš kė jų ma ny mu, sa vi val dy bės ta ry ba, prieš tvir­tin da ma de ta lų jį pla ną, ku ria me

bu vo pa da ry ti es mi niai pa kei ti­mai, pri va lė jo pa kar to ti nai svars­ty ti tą pla ną su vi suo me ne.

Pa reiš kė jai skun de tei gė, esą mies to sa vi val dy bė ne tei sė tai per­da vė pla na vi mo or ga ni za to riaus tei ses skly po val dy to jui bend ro­vei „Ro jaus apar ta men tai“, ku ri vals ty bės ins ti tu ci joms per da vė ne vi suo me nės siū ly mus ir sa vo at sa ky mus į juos, o tik su ves ti nę, iš ku rios ne ma ty ti pa teik tų vi suo­me nės siū ly mų es mės.

VD inf.

Nut rauk ta kino teatro by la

Sprendimas: �� EŽTT�pripažino,�kad�Lietuvoje�buvo�pažeista�žmogaus�teisė�į�gyvybę.� �Kęstučio�Vanago�(BFL)�nuotr.

Ke tu ri pa reiš kė jai, pa tei kę skun dą dėl Vil niaus mies to sa­vi val dy bės ta ry bos priim to spren di mo, jį at siė mė pa tys.

Vi daus rei ka lų mi nist ras Rai mun das Pa lai tis, ko­men tuo da mas įta ri mus dėl ga li mo do ku men to su klas­

to ji mo jo va do vau ja mo je mi nis te ri jo­je, tei gia, kad kol kas jo kie pa rei gū nai trauk tis ne ke ti na.

„Si tua ci ją ži nau iš tik rų jų, bet ka­dan gi vyks ta iki teis mi nis ty ri mas, kol kas ne ga liu pa sa ky ti nie ko dau giau, ne gu pa sa kė Spe cia lių jų ty ri mų tar ny­ba. Anot jos, ty ri mas vyks ta dėl pa ra šų klas to ji mo. Kiek man ži no ma, tai nė ra vi siš kai su si ję su ko rup ci ja. Kai baig sis iki teis mi nis ty ri mas, bus pateikti de­ta les ni ko men ta rai. Kol kas jo kie pa­rei gū nai nie kur trauk tis ne ke ti na“, – žur na lis tams va kar tei gė mi nist ras.

Praė ju sios sa vai tės pa bai go je pra­neš ta, kad Spe cia lių jų ty ri mų tar ny­bos Vil niaus val dy bos pa rei gū nai at­

lie ka iki teis mi nį ty ri mą dėl ga li mo do ku men to su klas to ji mo Vi daus rei­ka lų mi nis te ri jo je.

Ket vir ta die nį jie at li ko do ku men­tų re gist ra ci jos duo me nų ap žiū rą In­for ma ti kos ir ry šių de par ta men te prie Vi daus rei ka lų mi nis te ri jos.

Spe cia lių jų ty ri mų tar ny bos tei gi­mu, at lie ka mas iki teis mi nis ty ri mas dėl ga li mo do ku men to su klas to ji mo Vi daus rei ka lų mi nis te ri jo je nė ra su­si jęs su In for ma ti kos ir ry šių de par­ta men to veik la.

Kaip tei gia ma pra ne ši me, In for ma­ti kos ir ry šių de par ta men te duo me nų ap žiū ra bu vo at lik ta to dėl, kad šia me de par ta men te yra kau pia ma ir sau go­ma in for ma ci ja apie vi sų Vi daus rei­ka lų mi nis te ri jos do ku men tų re gist­ra ci ją.

BNS, VD inf.

Ge ne ra li nis pro ku ro ras Da­rius Va lys kons ta tuo ja, kad Lie tu vos pro ku ra tū ra iki šiol dir bo la bai nee fek ty viai, ir

ža da, kad vyk do ma re for ma priar tins sis te mą prie Eu ro pos mo de lio.

Pa sak ge ne ra li nio pro ku ro ro, Lie­tu va iš 47 Eu ro pos vals ty bių pa si žy­mi di džiau siu pro ku ro rų skai čiu mi, ten kan čiu 100 tūkst. ša lies gy ven­to jų, ir yra 11­oje vie to je pa gal pro­ku ro rus ap tar nau jan čio per so na lo gau są, ta čiau už bai gia mų iki teis mi­nių ty ri mų skai čiu mi at si lie ka.

„Šie duo me nys pa tvir ti na ma­žą mū sų ša lies pro ku ra tū ros veik­los efek ty vu mą ir po ky čių pro ku ra­tū ros sis te mo je bū ti ny bę. Re for ma kaip tik ir sie kia ma priar tin ti pro ku­ra tū rą prie Eu ro pos mo de lio“, – tei­gė D.Va lys.

Pa sak jo, re for mos es mė, kad apy­lin kių pro ku ra tū ros tam pa apy gar­dų pro ku ra tū rų pa da li niais, apy lin­kių pro ku ra tū roms reiš kia dau giau kont ro lės, o apy gar dų pro ku ra tū­roms – dau giau at sa ko my bės.

D.Va lio tei gi mu, taip at si sa ko ma iš es mės so vie ti nių lai kų pro ku ra tū­ros struk tū ros ir prin ci po, kad te ri­to ri nės pro ku ra tū ros fak tiš kai bu vo at skai tin gos pa čios sau. Tai kai ku­riems pro ku ra tū rų va do vams ne­priim ti na.

„Įdo mu ir tai, kad re for mos kri ti­kai ne tu ri pro ku ra tū ros atei ties vi zi­jos ir neat sa ko į klau si mą, kaip pro­

ku ra tū ra tu ri bū ti kei čia ma“, – tei gė ge ne ra li nis pro ku ro ras.

Anot D.Va lio, te ri to ri nių pro ku­ra tū rų stam bi ni mas ir di des nių įga­lio ji mų su tei ki mas jų va do vams leis to ly giau pa skirs ty ti dar bus, siek ti

pro ku ro rų spe cia li za ci jos, iš gry nin­ti pro ku ro rų funk ci jas, at si sa ky ti jų dub lia vi mo, siek ti di des nės pro ku­ro ro at sa ko my bės, kad tas pats pro­ku ro ras da ly vau tų by lo je nuo iki­teis mi nio ty ri mo pra džios iki by los nag ri nė ji mo ape lia ci nės ins tan ci jos teis me.

Ne se niai Pro ku ra tū rų pro fe si nė są jun ga iš sa kė ne ri mą, kad dėl pro­ku ra tū ro je vyk do mos re for mos su­ma žės ir taip ap re tė ju sios pro fe sio­na lių pro ku ro rų gre tos.

Vyk dant re for mą Lie tu vo je ne lie­ka 51 apy lin kės pro ku ra tū ros – jos tam pa apy gar dų pro ku ra tū rų pa da­li niais.

Nors ža da ma, kad vi si pro ku ro rai su lauks siū ly mų ei ti ki tas pa rei gas, pro fsą jun gos at sto vai abe jo ja, ar vi­si su tuo su tiks.

Prieš pu sant rų me tų ge ne ra li niu pro ku ro ru pa skir tas D.Va lys, anks čiau dir bęs Ak me nės pro ku ra tū ro je, sa kė di de liu pra na šu mu lai kan tis dar bo te­ri to ri nė je pro ku ra tū ro je pa tir tį.

„Man ei nant ge ne ra li nio pro ku­ro ro pa rei gas, pro ku ra tū ros sis te ma iš gy ve na di džiau sių po ky čių me­tą per vi są ne prik lau so my bės lai ko­tar pį. <...> Di de liu pra na šu mu lai kau sa vo dar ne se ną dar bo te ri to ri nė je pro ku ra tū ro je pa tir tį, nes man pui­kiai ži no mos pro ku ro rų pro ble mos ir lū kes čiai“, – tei gė ge ne ra li nis pro­ku ro ras.

BNS, VD inf.

Pri min ki te, kie no mo ti­na yra vil tis? Šį po sa kį ži no me vi si. Ta čiau po Lie tu vos ir Švei ca ri jos

ran ki nin kų dvi ko vos ga liu pa sa­ky ti, kas yra pa čios vil ties tė vas. Tai Lie tu vos rink ti nės pa grin di­nis var ti nin kas Arū nas Vaš ke vi­čius.Kaip sa kė jo ko man dos drau gas Au gus tas Straz das, šis vy ras – vi­sa ko man da. O Švei ca ri jos žur na­lis tai, at vy kę žiū rė ti sa vo ko man­dos žai di mo Vil niu je, net ne ma­

nė, kad Lie tu vos rink ti nė – tai ko­man da. „Jū sų ko man dai trūks­ta kon cent ra ci jos“, – pa sa kė man ša lia sė din tis sve tys per pir mą jį kė li nį ir pa su kio jo pirš tą sau prie smil ki nio. Taip, pir ma sis kė li­nys bu vo ga na ne sėk min gas, bet kiek vie nas are no je sė din tis, ma­tyt, gal vo jo tą pa tį, ką ir aš: „Ne ga­li bū ti, kad mus, lie tu vius, su tryps mū sų pa čių aki vaiz do je...“Taip, vie ną kar tą taip jau bu vo: ma ke do nai už my nė ant pa čios skau džiau sios mū sų žaiz dos – krep ši nio. Gal būt tas kar tas, tas pra lai mė ji mas, – li ki mo pirš tas? Li ki mas su tei kė šan są ki tų spor­to ša kų at sto vams pa ro dy ti, kad pra lai mė ji mai nė ra už prog ra­muo ti.„Pra lai mė si me“, – dū sa vo vi si su si rin kę prieš rung ty nes, kai pa si gir do Ma ri jo no Mi ku ta vi­čiaus „Trys mi li jo nai“. Pa si da rė­me per daug prie ta rin gi. Ne lai­mė jo me, bet vi sus svei ki no me su per ga le...At sa ky ki me kiek vie nas sau, ar spė ja me bent min ty se pa svei­kin ti spor ti nin kus, ku rie par ve­ža me da lių ir tau rių iš įvai riau­sių pa sau lio kam pe lių. Tik rai ne. Ar kas nors ti kė jo si dvie jų ke lia­la pių į Lon do no olim pi nes žai dy­

nes iš gim nas tų? Taip, gim nas ti­ka. Yra to kia spor to ša ka Lie tu vo­je. Ži no ma, ga lė tų Lie tu vai be at­ran kos su teik ti ke lia la pius vien už pa stan gas. Ar ka da nors esa­te ma tę, ko kio mis są ly go mis tre­ni ruo ja si gim nas tai? Bent jau Vil­niu je? Man te ko. Ne mie go jau ke­lias nak tis, mąs ty da mas, kas ga­lė tų jiems pa dė ti. Pa si ro do, lie tu­viai yra lie tu viai – jiems pa gal bos ne rei kia. Svar biau sia – vil tis ir ti­kė ji mas, kad vi sos sva jo nės ga­li pil dy tis. Lau ra Švil pai tė – gim­nas tė – sva jo jo apie olim pi nes žai­dy nes. Yra.Pa si ro do, sva jo nė mis rei kia ti kė ti. Ga liu la žin tis, kad kiek vie nas da­bar skai tan tis šias ei lu tes vai kys­tė je yra lan kęs ko kias nors tre ni­ruo tes. Ar ka da nors su si mąs tė­te, ko dėl jas ap lei do te? Už da rė ba­sei ną re mon to dar bams? Užd rau­dė tė vai, kai pa ma tė, kad iš bok so tre ni ruo tės grį žo te su mė ly ne po aki mi? Tik dū sau da vo te, kai ne­pa tai ky da vo te į krep šį, ir nie ko net ne si ruo šė te keis ti?Ba na lios, tin gi nys tės dik tuo ja­mos, prie žas tys mes ti – štai ko­dėl nei aš, nei jūs ne ta po te olim­pia dos lai mė to jais.Bet zir zian čiam dėl blo gų są ly­gų spor ti nin kui ga li me už duo ti klau si mą: „Tai ko dėl spor tuo ji?“ O jis kiek pa mąs tęs at sa kys, kad dau giau nie ko ir ne mo ka da ry ti. Toks jo dar bas: kas dien siek ti vis ge res nio re zul ta to ir sva jo ti apie me da lius.O apie ką sva jo ja vals ty bė? „Spor­ti nin kai pui kiai rek la muo ja mū sų ša lies var dą už sie ny je“, – šyp so si ir link čio ja gal vo mis val di nin kai. Bū na išim čių, kai spor ti nin kams ski ria mos pre mi jos. To kios di de­lės, kad nie kas ne su vo kia, ką su jo mis rei kia da ry ti. Ka žin, ar po pen ke rių me tų tu rė si me tos rek­la mos, kai ne be liks per spek ty­vaus spor tuo jan čio jau ni mo, ku­ris vis daž niau ren ka si spor tą, o ne kom piu te rio kla via tū rą.„Šian dien ta pau NBA čem pio nu“, „Va kar no kau ta vau Ma rių Ža­roms kį“, – vi si gy ve na vir tua lia­me gy ve ni me ir to už ten ka, nes tai kai nuo ja ma žiau ne gu pro­fe sio na lus spor tas ar bent ban­dy mas į jį pa tek ti. „Dis ko te kos, kom piu te riai nu vi lio ja vi sus nuo spor to Lie tu vo je“, – su sii ma Lie tu­vos tre ne riai už gal vų, ir ta da su­si mąs tai, ko kia ta len tin ga spor to pa sau ly je ga lė tų bū ti Lie tu va, jei ne „Fa ce book“... Šyp sau si....pa sku ti nę rung ty nių mi nu tę tei­sė jas ski ria 7 m bau di nį į Lie tu vos var tus. Neį ti ki ma! Švei ca ri jos žai­dė jas me ta ir... A.Vaš ke vi čius. Neį­ti ki ma, Lie tu vos rink ti nės var ti­nin kas tam pa rung ty nių did vy­riu. Rea liu, ne vir tua liu.

Pro ku ro rų daug, nau dos ma žo ka

antraDIEnIS, SauSIo 17, 20126

nuomonės

ŽvilgsnisRedakcijos skiltis

Did vy rių ša lis – Lie tu va. Kaip skam ba?

Taip, gim nas ti ka. Yra to kia spor to ša ka Lie­tu vo je. Ži no ma, ga lė tų Lie tu vai be at ran kos su­teik ti ke lia la pius vien už pa stan gas. Ar ka da nors esa te ma tę, ko kio­mis są ly go mis tre ni ruo­ja si gim nas tai?

Man tas Stan ke vi čius

Re for mos kri ti kai ne­tu ri pro ku ra tū ros atei­ties vi zi jos ir neat sa ko į klau si mą, kaip pro ku ra­tū ra tu ri bū ti kei čia ma.

Da rius Va lys:

Rai mun das Pa lai tis:

Kiek man ži no ma, tai nė ra vi siš kai su si ję su ko rup ci ja. Kai baig sis iki teis mi nis ty ri mas, bus pateikti de ta les ni ko men ta rai.

Do ku me tų klas to ji mo is to ri ja – be at sa ky mų

Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone.

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 7000.

kaRštOJI lInIJa: ReklamOs skyRIus: PlatInImO taRnyba: PRenumeRatOs skyRIus: buhalteRIJa:212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 767

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija

ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt

VYRIAUSIASIS REDAKTORIUSLukas Miknevičius – 219 1386

VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUSPAVADUOTOJAIrma Verbienė – 219 1371

MIESTAS:Dovilė Jablonskaitė – 219 1381Matas Miknevičius – 219 1373Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391LIETUVA:Stasys Gudavičius – 219 1390EKONOMIKA:Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374Lina Mrazauskaitė – 219 1388PASAULIS:Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376Valentinas Beržiūnas – 219 1387

SPORTAS:Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258Mantas Stankevičius – 219 1383ŠEŠTADIENIS:Darius Sėlenis – (8 37) 302 276Laima Žemulienė – 219 1374TV DIENA:Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380370:Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370FOTOGRAFAI:Gediminas Bartuška – 219 1384Simonas Švitra – 219 1384

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379

SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653

PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688

PLATINIMO TARNYBA: 261 1688

7

lietuvaantradienis, sausio 17, 2012

Sta sys Gu da vi čiuss.gudavicius@diena.lt

Žiū rės po pir mo ket vir čioPrem je ras And rius Ku bi lius in ter­viu dien raš čiui su ti ko su šio mis die no mis fi nan sų mi nist rės Ing­ri dos Ši mo ny tės iš sa ky ta min ti­mi, kad 2012 m. biu dže tas bus la­bai įtemp tas ir jo įvyk dy mas taps tik ru iš šū kiu vals ty bei, ypač tu­rint gal vo je ar tė jan čius Sei mo rin­ki mus.

Pak laus tas, ar yra ga li ma biu dže­to per žiū ra šiais me tais, prem je ras at sa kė tei gia mai. Ta čiau dėl to bus spren džia ma ne anks čiau kaip po tri jų mė ne sių.

„Vis kas pri klau sys nuo to, kaip sek sis rink ti biu dže to pa ja mas. Jei gu po pir mo ket vir čio, tai yra po tri jų pir mų jų šių me tų mė ne­sių, ma ty si me, jog si tua ci ja tiek ES, tiek Lie tu vo je įtemp ta, tuo met ga li mi ir su biu dže to per žiū ra su­si ję spren di mai, nes iš lie ka mū sų prin ci pi nis įsi pa rei go ji mas pa siek­ti, kad šių me tų biu dže to de fi ci tas ne vir šy tų tri jų pro cen tų bend ro­jo vi daus pro duk to“, – dien raš čiui kal bė jo Vy riau sy bės va do vas.

Ti ki si opo zi ci jos pa lai ky moPa sak A.Ku bi liaus, ant ro me tų ket­vir čio fi nan si niai re zul ta tai ir gi bus svar būs. To dėl A.Ku bi lius neat me­tė ga li my bės, kad esant pra stoms

ten den ci joms ne po pu lia ri biu dže to per žiū ra – iš lai dų ma ži ni mas ar ba mo kes čių pa di di ni mas – yra ga li ma ir ant ra me šių me tų pus me ty je, vi­siš kai priar tė jus spa lį vyk sian tiems nau jo jo Sei mo rin ki mams.

„Mes vi sus pa sta ruo sius tre jus me tus nuo sek liai įgy ven di no me at sa kin gą biu dže to po li ti ką. Ir iki pat ka den ci jos pa bai gos jos neat­si sa ky si me“, – ti ki no prem je ras, at sa ky da mas į klau si mą, ar Vy­riau sy bė ir val dan čio ji dau gu ma ry šis im tis ne po pu lia rių spren­di mų prieš pat nau jos ka den ci jos Sei mo rin ki mus.

A.Ku bi lius lei do su pras ti, kad rei ka lui esant Vy riau sy bė ga li pa­teik ti šių me tų biu dže to pa tai sas rugp jū tį ar rug sė jį, li kus vos ke­lioms sa vai tėms ar die noms iki spa lio 14­ąją vyk sian čių rin ki mų.

Prem je ras ne ko men ta vo ga li­my bės, kad val dan čio sios koa li ci­jos par tne riai ne su tiks su biu dže to

Prieš rin ki mus – nauji mo kes čiaiVy riau sy bė ne nei gia, kad per atei nan­tį pus me tį eko no mi nė fi nan si nė si tua ci­ja vi so je ES ne taps ge res nė, tad ga li tek ti prieš pat nau jo jo Sei mo rin ki mus siū ly­ti itin ne po pu lia rius spren di mus – dar ap kar py ti Lie tu vos biu dže to iš lai das ar­ba per žiū rė ti mo kes čius.

Eta pas: �� pa�sak�A.Ku�bi�liaus,�ga�li�mi�mo�kes�čių�pa�kei�ti�mai�bus�svars�to�mi�po�tri�jų�mė�ne�sių.Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.

per žiū ra, net jei gu ji at ro dys neiš­ven gia ma. Bet Vy riau sy bės va do­vas sa kė, kad „ir opo zi ci ja, rei kia ti kė tis, pa de monst ruos, jog at sa­kin gos po li ti kos vyk dy mas yra ge­riau sia išei tis net ir prieš rin ki­mus“.

Opo zi ci jos at sto vai jau ne kar­tą pa reiš kė, kad ne su tiks su jo kiais nau jais biu dže to kar py mais ir mo­kes čių kė li mais. Apie šią ga li my­bę skep tiš kai at si lie pė ir li be ra lai – kon ser va to rių par tne riai koa li­ci jo je.

Kri zė dar ne si bai gėPer nai rug sė jį Vy riau sy bė bu vo pa­tei ku si Sei mui op ti mis tiš kes nį šių me tų biu dže to pro jek tą. Ta čiau dėl di dė jan čios eu ro zo nos ir pa sko lų kri zės, taip pat dėl pa blo gė ju sių

Lie tu vos eko no mi nio vys ty mo si per spek ty vų 2012 m. te ko lapk ri­tį ir gruo dį sku biai ieš ko ti išei čių, kaip už kam šy ti nau jai at si ve rian­čias biu dže to sky les.

Eu ro zo nos kri zė dar ne si bai­gė. Tai pri pa žįs ta ir A.Ku bi lius; jis tvir ti na, kad nau jau sios ne ri mą ke­lian čios fi nan si nės ži nios kaip tik ir ga li tap ti prie žas ti mi, dėl ku rios Lie tu vai ga li tek ti dar kar tą verž tis biu dže ti nį dir žą.

„Tos ži nios, ku rios atei na iš eu­ro zo nos, ne su tei kia pa grin do op­ti mis tiš kiau žiū rė ti į 2012 m.“, – kal bė jo A.Ku bi lius.

To kią pro gno zę Vy riau sy bės va­do vas iš sa kė, ko men tuo da mas tarp tau ti nių agen tū rų spren di mą de vy nioms eu ro zo nos vals ty bėms su ma žin ti sko li ni mo si rei tin gus.

„Tai ro do, kad tarp tau ti nės rin­kos dar nė ra įti kin tos eu ro zo nos ir ES priim tų spren di mų, kad tie spren di mai iš spręs vi sas eu ro zo­nos pro ble mas. Prob le mos yra ne­men kos, už si tę su sios. Aki vaiz du, toks rei tin gų agen tū rų įver ti ni mas reiš kia, kad toms ša lims teks bran­giau sko lin tis. Tai ga li pa veik ti jų eko no mi kos vys ty mą si. Mes, bū­da mi at vi ra ir la bai į eks por to rin­kas orien tuo ta ša li mi, be abe jo, dėl tų vals ty bių gal būt pa ti ria mų eko­no mi nių pro ble mų taip pat ga li me pa tir ti pa pil do mų iš ban dy mų ir sun ku mų“, – sa kė prem je ras.

Maž daug du treč da liai vi so Lie­tu vos bend ro jo vi daus pro duk to su da ro eks por tas, iš jo maž daug 65 pro c. ten ka eks por tui į eu ro zo­nos ša lis.

Tos ži nios, ku rios atei na iš eu ro zo nos, ne su tei kia pa grin do op ti mis tiš kiau žiū rė ti į 2012 m.

And rius Ku bi lius:

Sta sys Gu da vi čius

Šią sa vai tę Vi sa gi no teis me bus pra dė tas by los dėl bu vu sio Ig na­li nos ato mi nės elekt ri nės (IAE) va do vo Os val do Čiuk šio at lei di­mo iš pa rei gų nag ri nė ji mas. O va­sa rio pra džio je Eu ro pos au di to­riai skelbs sa vo iš va dą, ar bu vu si IAE va do vy bė efek ty viai nau do jo elekt ri nei už da ry ti skir tas lė šas.

Vi sa gi no mies to apy lin kės teis­me ket vir ta die nį vyks po sė dis, ku ria me bus pra dė tas nag ri nė ti O.Čiuk šio skun das dėl jo at lei di­mo iš IAE.

Teis mo pir mi nin kas Val das Cie­siū nas, ku ris ir nag ri nės šią by lą, pra ne šė dien raš čiui, jog šį ket vir­ta die nį bus ruo šia mas pa ren gia­ma sis po sė dis. Jam vyks tant bus aiš ki na ma si, ko kie do ku men tai jau yra gau ti, ir ga li paaiš kė ti, ka da by los nag ri nė ji mas pra si dės iš es­mės. O.Čiuk šys per nai spa lį krei­pė si į Vi sa gi no apy lin kės teis mą, jis ci vi li nio pro ce so tvar ka ap skun dė IAE spren di mą at leis ti jį iš už da ry­

tos elekt ri nės kor po ra ty vi nių rei­ka lų di rek to riaus pa rei gų.

To kį spren di mą IAE va do vy bė priė mė 2011­ųjų rug sė jo vi du ry­je. Ener ge ti kos mi nist ras Ar vy das Sek mo kas paaiš ki no, kad pa grin­di nė at lei di mo prie žas tis bu vo ta, jog O.Čiuk šys ne pak lu so kai ku­riems nu ro dy mams dėl kad rų po li ti kos, įtrau kė bri tų tei si nin­kų kon to ros at sto vą Ra mi ną Wa­li į de ry bų gru pę su mi li jar di nius elekt ri nės už da ry mo pro jek tus vyk dan čia, bet nuo lat vė luo jan čia tai da ry ti Ru si jos ka pi ta lo įmo ne „Nu kem Tech no lo gies“.

IAE ge ne ra li niu di rek to riu mi O.Čiuk šys bu vo pa skir tas 2010 m. pa va sa rį, šia me po ste pa kei tė il ga­me tį elekt ri nės va do vą Vik to rą Še­val di ną.

O.Čiuk šys pa gar sė jo ne pap ras tai di de liu at ly gi ni mu –jis sie kė ke lias de šim tis tūks tan čių li tų per mė ne­sį. At ly gi ni mas mo kė tas iš IAE už­da ry ti ski ria mų ES lė šų.

Aukš čiau sia me IAE po ste O.Čiuk šys iš dir bo tik vie nus me­tus. 2011­ųjų pa va sa rį jį pa kei­

tė Žil vi nas Jurk šas. O.Čiuk šys li ko dirb ti elekt ri nė je, pa skir tas kor­po ra ty vi nių rei ka lų di rek to riu mi ir vy riau siuo ju de ry bi nin ku su už da­ry mo dar bus at lie kan čio mis įmo­nė mis.

Ta čiau per nai ru dens pra džio je iš po sto ne ti kė tai pa si trau kė O.Čiuk­šį pro te ga vęs ener ge ti kos vi ce mi­nist ras Ro mas Šve das. Net ru kus bu vo at si svei kin ta ir su gar siai po­li ti kuo ti pra dė ju siu bei apie ne su­ta ri mus su mi nist ru A.Sek mo ku pra bi lu siu O.Čiuk šiu.

Už da ry ti šią bran duo li nę elekt­ri nę Lie tu va bu vo įsi pa rei go ju­si sto da ma į ES. Ši sa vo ruož tu įsi­pa rei go jo pa deng ti di džią ją da lį su už da ry mu su si ju sių iš lai dų.

2007–2013 m. fi nan si nė je per­spek ty vo je tam ES nu ma tė dau giau kaip 1,3 mlrd. eu rų. Kaip efek ty viai Lie tu va lei džia ski ria mus pi ni gus, prieš me tus tik ri no čia at vy kę Eu­ro pos au di to rū mų pa rei gū nai.

Va sa rio 8 d. nu ma to ma pa­skelb ti šių rū mų iš va dą. Pre li mi­na ro mis ži nio mis, ji ne bus pa lan­ki Lie tu vai ir IAE va do vams, nes

esą ne bu vo už tik rin tas efek ty vus ES pa ra mos pa nau do ji mas, ne ga­ran tuo ta tin ka ma šių lė šų pa nau­do ji mo kont ro lė.

Per nai įmo nė je bu vo at lik tas ir Lie tu vos vals ty bės kont ro lės au­di tas. Nus ta ty ta, kad bu vę IAE va­do vai ne su ge bė jo tin ka mai val dy­ti jiems pa ti kė to mi li jar di nio tur to, iš švais tė de šim tis mi li jo nų, tvir ti­no ne skaid rius pir ki mus, pir ko pre­kes, ku rios vė liau taip ir li ko dū lė ti san dė liuo se neiš pa kuo tos.

Kal ba ma, kad ir Eu ro pos au di to rū mai ga li pa skelb ti pa na šias iš­va das.

Nei gia ma Eu ro pos au di to rių iš­va da apie ES skir tų lė šų nee fek­ty vų pa nau do ji mą ga li ap sun kin ti šiuo me tu vyks tan čias de ry bas dėl pi ni gų sky ri mo IAE 2014–2020 m. fi nan si nei per spek ty vai.

Jau per nai pa skelb ta me Briu se­lio pa reng ta me pro jek te nu ma ty ta, kad IAE už da ry ti per atei nan čius sep ty ne rius me tus Lie tu va ga li iš ES gau ti tik apie 300 mln. eu rų, nors fi nan sa vi mo po rei kis vir ši ja 700 mln. eu rų.

Už da ry to je elekt ri nė je laukiama naujienų

Ko va: �� O.Čiuk�šys�per�teis�mą�sie­kia�grįž�ti�į�IAE�va�do�vo�kė�dę.

Ša�rū�no�Ma�žei�kos�(BFL)�nuo�tr.

8

ekonomika

De ga lų kai nosVakarTink­las a­95 Dy­ze­li­nas Du­jos

„sta­toil“ 4,67 4,59 2,39

„kvis­ti­ja“ 4,58 4,52 2,37

„Va­koil“ 4,66 4,58 2,38

Vi­d.­kai­na­vi­so­ap­tar­na­vi­mo­de­ga­li­nių­tink­luo­se.Šal­ti­nis:­www.de­ga­lu­kai­nos.lt

WTI naf ta 99,58 dol. už 1 brl.

„Brent“ naf ta 111,29 dol. už 1 brl.

diena.lt/naujienos/ekonomika

Iki praė ju sių me tų gruo džio mais­to ga min to jai dar ga lė jo klai din ti pir kė jus teig da mi, kad pro duk tai be kon ser van tų. Ty ri mai ro do, kad nuo gruo džio kon ser van tų mais te su ma žė jo.

Praė ju sių me tų pa bai go je Vals ty bi­nė mais to ir ve te ri na ri jos tar ny ba at rin ko pro duk tų, pa ženk lin tų „Be E“, „Jo kių E“, „Jo kių pri dė ti nių E“, „Be kon ser van tų“ mė gi nius la bo­ra to ri niams ty ri mams.

At li kus ty ri mus Na cio na li­nio mais to ir ve te ri na ri jos ri zi kos

ver ti ni mo ins ti tu to la bo ra to ri jo je, dau gu mo je mais to pro duk tų, kaip ir dek la ruo ta jų eti ke tė se, kon ser­van tų ne nus ta ty ta. Tik dvie juo se mė gi niuo se ras ta gliu ta mo rūgš­ties. Nat rio gliu ta ma to nu sta ty ta silp nai sū dy to je sil kių fi lė su alie­ju mi (dek la ruo ta, kad pro duk tai be E­621), jos ga min to jas – „Vi­čiū nai ir par tne riai“, ir prie sko­nių mi ši ny je mal tai mė sai „Sau­da“ (dek la ruo ta, kad prie sko niai be mais to prie dų), ga min to jas – bend ro vė „Sau da“.

VD inf.

Tei gi niais „Be E“ ga li ma ti kė ti

Jo li ta Žvirb ly tėj.zvirblyte@diena.lt

Nuos to lius su kro vė klien teiPer nai spa lį dien raš čio pub li ka ci jo­je „Už sa vo klai das są skai tą pa tei­kia klien tams?“ bu vo iš sa miai ap­ra šy ta klai pė die tės A.S. ko vos su bend ro ve „SEB li zin gas“ is to ri ja.

Pri min si me, kad mo te ris bu vo as me niš kai lai da vu si už jos val­do mos bend ro vės iš per ka mo sios nuo mos bū du įsi gy ta pra ban gų BMW 7 kla sės au to mo bi lį. Bend­ro vė je iš ki lus fi nan si niams sun ku­mams at sa ko my bė už au to mo bi lį kri to lai duo to jai. Ši sten gė si pe­rim ti vi sas tei ses į au to mo bi lį as­me niš kai, ta čiau bend ro vė „SEB li­zin gas“ esą to kių są ly gų ne su da rė. Au to mo bi lį te ko pri sta ty ti į par da­vi mo aikš te lę.

Klien tė bu vo pa si ruo šu si iš pirk­ti au to mo bi lį už li ku ti nę jo ver tę, t. y. apie 60 tūkst. li tų. Kol mo te­ris lau kė esą at lie ka mo au to mo bi lio ver tės nu sta ty to re zul ta tų, jį iš per­ka mo sios nuo mos bend ro vė ki tam as me niui par da vė be veik 10 tūkst. li tų pi giau nei li ku ti nė jo ver tė.

Nuo au to mo bi lio par da vi mo praė jus be veik me tams mo te ris ga­vo teis mo nu tar tį, ku rio je juo du ant bal to bu vo pa ra šy ta, kad bend ro vė „SEB li zin gas“ iš bu vu sios klien tės no ri pri si teis ti apie 11 tūkst. li tų. su dels pi ni giais. Bu vo nu ro dy ta, kad ši sko la su si da rė par da vus jos lai duo­tą au to mo bi lį už ma žes nę nei li ku­ti nė ver tė kai ną.

„Pi ni gai iš oro“Su ži no ju si, kad li ko ban ko bend ro­vės sko li nin ke klai pė die tė neuž si­mer kė ir ak lai sko los ne mo kė jo, o krei pė si į teis mą ir jį lai mė jo. „Net nea be jo ju, kad ban kas no ri pa si­pel ny ti, nes par da vė au to mo bi­lį ma žes ne nei rin kos kai na ir man, kaip lai duo to jai, ne lei do au to mo­bi lio nu pirk ti už li ku ti nę jo ver tę“, – ta da kal bė jo klai pė die tė.

Jai pa si ro dė keis ta ir tai, kad iš­per ka mo sios nuo mos bend ro vė pri­skai čia vo 1,5 tūkst. li tų už ta ria mą au to mo bi lio pri vers ti nį at ga be ni mą į par da vi mo aikš te lę. „Au to mo bi lį į aikš te lę nu vai ra vo ma no sū nus“, – teis mui sa kė mo te ris. Jai įta ri mą kė lė ir dar vie na ap mo kė ti pa teik­ta są skai ta – be veik 1,9 tūkst. li tų už au to mo bi lio par da vi mą. Gir dė­da mas šias su mas tei sė jas Ed var das Juo zė nas ne ga lė jo su si lai ky ti ne rep­li ka vęs: „Pi ni gai iš oro.“

Teis mas ban ko įmo ne ne pa ti kė joPer nai gruo dį, prieš pat di džią­sias me tų šven tes, Vil niaus mies to 2­asis apy gar dos teis mas nu spren­dė, kad bend ro vės „SEB li zin gas“ iš klien tės pra šo ma pri teis ti 11 tūkst. li tų sie kian ti su ma yra ne pag rįs ta.

Teis mas taip pat nu spren dė, kad klien tei ne rei kia mo kė ti nei už esą pri vers ti nį au to mo bi lio pri sta ty mą, nei už jo par da vi mą. A.S. bend ro vei „SEB li zin gas“ tu rės su mo kė ti tik ke lis šim tus li tų sie kian čias ne su­mo kė tas pa lū ka nas. Iki ki tos sa vai­tės pra džios šis teis mo spren di mas

Teis me at si kra tė sko lų kup rosBend ro vė „SEB li zin gas“ teis me iš klien tės ne sėk min gai ban­dė pri si teis ti nuo sto lius, ku rie, teis mo spren di mu, su si da rė ne dėl klien tės, o dėl SEB ban ko val do mos bend ro vės kal tės.

Spren di mas: �� teis�mas�nu�spren�dė,�kad�bend�ro�vė�„SEB�li�zin�gas“�ne­tei�sė�tai�sie�kė�iš�klien�tės�pri�si�teis�ti�sko�lą,�tačiau�ban�ko�bend�ro�vė�su�tuo�ne�su�tin�ka.� � „Shut�ters�tock“�nuo�tr.

Gre ta Jur jo nai tėNu ken tė ju sių jų nuo ban kų aso cia ci jos di rek to rė

Ban kas ne vi sa da tei sus. Su tuo mū sų aso cia ci jai ten ka ne re­tai su si dur ti gi nant ne kal tuo­sius. Šis at ve jis tik įro do, kad

kar tais sko li nin kais as me nys pri pa žįs­ta mi ne pel ny tai. Mi ni mu at ve ju su da­ry tos su tar ties pa grin dais at sa ko my bė bu vo su vers ta lai duo to jai, pa mirš tant jos ga li my bę pa si nau do ti sa vo tei sė­mis – pe rim ti lai duo tą pre kę.Aso cia ci jos nuo mo ne, fi zi nis as muo ne tu rė tų lai duo ti už bend ro vių ima­mas pa sko las, nes tai yra ju ri di nis, o ne fi zi nis as muo ir tu ri at sa ky ti tik įmo nei pri klau san čiu tur tu, ne lie čiant as me­ni nio lai duo to jų tur to.Šis ir pa na šūs at ve jai, kai pa pras ti mū­sų vals ty bės pi lie čiai lai mi by lo se prieš ga lin gus ban kus, su tei kia žmo­nėms vil ties, kad tei sy bę vis dėl to įma­no ma ras ti.

Komentaras

dar ga li bū ti ap skųs tas. Kaip dien­raš tį in for ma vo SEB ban ko Ko mu­ni ka ci jos sky riaus va do vė, „bend­ro vė „SEB li zin gas“ šią priim tą nu tar tį ke ti na skųs ti aukš tes nės ins tan ci jos teis mui“.

antradienis, sausio 17, 2012

Iš�apy�var�tos�išim�tų�pa�dirb�tų�eu�rų�bank­no�tų�per�nai,�pa�ly�gin�ti�su�2010­ai�siais,�su�ma�žė�jo�19,3�pro�c.,�ta�čiau�vien�ant�rą�pus�me�tį,�pa�ly�gin�ti�su�pir�mu,�jų�pa�dau­gė�jo�4,7�pro�c.,�kaip�tei�gia�Eu�ro�pos�cent­ri�nis�ban�kas.�Esą�pa�ly�gin�ti�su�apy�var­to�je�cir�ku�liuo�jan�čių�tik�rų�eu�rų�bank�no­tų�skai�čiu�mi�(apie�14,4�mlrd.�bank�no�tų�2011�m.�ant�rą�pus�me�tį),�pa�dirb�tų�bank­no�tų�skai�čius�vis�dar�la�bai�ne�di�de�lis.

4,1mlrd. li tų

gruo džio pa bai go je sie kė įmo nių pra dels tos sko los.

OMXVilnius OMXRiga OMXTallinn –0,38 % –1,31 % –1,34 %

€ Valiutų kursaiŠiandienValiuTa kiekis sanTykis pokyTis

Bal­ta­ru­si­jos­rub­lis 10000 3,2469 +2,3065­%DB­sva­ras­ster­lin­gų 1 4,1763 +1,0501­%jaV­do­le­ris 1 2,7274 +1,5829­%ka­na­dos­do­le­ris 1 2,6702 +1,1708­%lat­vi­jos­la­tas 1 4,9276 –0,1236­%len­ki­jos­zlo­tas 10 7,8134 –0,2757­%nor­ve­gi­jos­kro­na 10 4,4998 +0,5160­%Ru­si­jos­rub­lis 100 8,5482 +0,6002­%Švei­ca­ri­jos­fran­kas 1 2,8581 +0,2596­%

PadiRbTųeuRųMažėja

antraDIEnIS, SauSIo 17, 2012 9

sveikata

Ka ro li na Mar cin ke vi čiū tėk.marcinkeviciute@diena.lt

Jo kie vais tai ne pa dė joMa ke tuo to ja dir ban ti Hen rie ta su ne nu mal do mu rie šo skaus mu pir­mą kart su si dū rė prieš pen ke rius me tus.

„Dvi de šimt me tų dir bu kom piu­te riu. Vis kas bu vo ge rai, bet kar­tą stai ga pra dė jo skau dė ti de ši nės ran kos rie šą. Skau dė jo be per sto­jo – ir die ną, ir nak tį. Vais ti nė se siū lė įvai rių te pa liu kų, pa ta rė dė­ti komp re sus, ran ką mir ky ti pa sū­dy ta me van de ny je. Kai ne be ga lė­jau suim ti ran ka pei lio, su pra tau, kad tai ne pa pras tas už de gi mas, o rim tas ne ga la vi mas. Nu si pir kau ir vi sų iš gir tą ją va di na mą ją Le vi­no mag ne ti nę juos te lę, skir tą są­na rių lanks tu mui grą žin ti ir ke lių bei rie šų skaus mui įveik ti. De ja, ir tai man ne pa dė jo“, – pa sa ko jo mo­te ris.

Skaus mui neap lei džiant, Hen­rie ta krei pė si į sa vo šei mos gy dy­to ją. Jis pa ta rė įsi gy ti ki li mė lį pe­lei su pa gal vė le.

„Gy dy to jas pa sa kė, kad tai – pro fe si nė li ga, rie šo ka na lo sind­

ro mas. Jis iš si vys tė il gai dir bant kom piu te riu. Gy dy to jas pa siū lė keis ti dar bą. Al ter na ty va – dirb­ti ir ger ti vais tus, ku rie, kad ko kie bū tų, tu ri nei gia mą ša lu ti nį po vei­kį. Kai man abu va rian tai ne pa ti­ko, gy dy to jas lyg tarp kit ko pa siū lė nu si pirk ti spe cia lų ki li mė lį pe lei“, – Hen rie tai vi sa tai įstri go at min­tin.

Ji pa si rin ko pastarąjį va rian tą – ki li mė lį su pagalvėle rie šui. Sa ko, kad skaus mas lio vė si jau po ke lių sa vai čių. Hen rie ta te be dir ba mėgs­ta mą dar bą ir ne si ski ria su ją iš gy­džiu siu ki li mė liu.

Mo te rims pa vo jus di des nisLie tu vos svei ka tos moks lų uni­ver si te to Plas ti nės ir re konst ruk­ci nės chi rur gi jos kli ni kos va do vas pro fe so rius Ry tis Rim dei ka įspė­ja: mo te rims rie šo ka na lo sind ro­mas de šimt kart pa vo jin ges nis nei vy rams.

„Mo te rims šis sind ro mas daž­niau pa si tai ko dėl pa pras tos prie­žas ties: mo te rų ran kos smul­kes nės, rie šo ka na las siau res nis. Anks čiau tai ne tgi bu vo va di na ma mel žė jų li ga. Da bar ji iš si vys to il gai

dir bant kom piu te riu, kai ran ka aš­tuo nias ar dau giau va lan dų yra to je pa čio je pa dė ty je val dant kom piu­te rio pe lę“, – paaiš ki no pro fe so­rius R.Rim dei ka.

Ser ga mu mui šia li ga di de lę įta ką daro hor mo nai. Dėl to rie šo sind­ro mas paū mė ja nėš tu mo, me no­pau zės pe rio du, po gi ne ko lo gi nių ope ra ci jų.

Minkš čiau sia struk tū ra ka na­le yra ner vas, ku rį bent kiek už­spau dus jau čia mas skaus mas. Be to, pra de da tirp ti plaš ta kos nykš­tys, ro do ma sis ir be var dis pirš tai. Stip rė jant šiam jaus mui tamp ta sun ku at lik ti pa pras čiau sius kas­die nius dar bus: už seg ti sa gą, pa­kel ti puo de lį ar ba tos. Pro fe so­rius pa ta ria ne dels ti ir at si ra dus pir mie siems li gos simp to mams

kreip tis į me di kus. Rie šo sind ro­mui pro gre sa vus ir skaus mui ne­si liau jant, ga li tek ti riešą ope­ruoti.

Po ope ra ci jos – na moPlaš ta kos chi rur gui do cen tui Min­dau gui Min de riui dėl rie šo sin­ d ro mo ten ka ope ruo ti įvai raus am­žiaus suau gu sius žmo nes. Vai kams ši li ga ne bū din ga, nors da bar jie la­bai anks ti iš moks ta nau do tis kom­piu te riu, juo daug žai džia.

„Li ga ga li bū ti gy do ma kon ser­va ty viai ar ba chi rur giš kai. Gy dy mo bū do pa rin ki mą le mia li gos truk­mė ir sun ku mo laips nis. Kol li ga dar neį si se nė ju si, pa kan ka vais tų nuo saus gys lių už de gi mo. Jei li gos truk mė skai čiuo ja ma me tais, saus­gys lių pa ki ti mai tam pa ne grįž ta­mi ir pa dė ti ga li tik ope ra ci ja: ten­ka at ver ti rie šo ka na lą, per pjau ti sker si nį rie šo raiš tį“, – chi rur gi­jos su bti ly bes aiš ki no gy dy to jas M.Min de ris.

Rie šo ope ra ci jos at lie ka mos tai­kant vie ti nę ne jaut rą, trun ka ke­lio li ka mi nu čių. Po ope ra ci jos li­go nis tą pa čią die ną ga li vyk ti na mo.

„Po ope ra ci jos iš nyks ta ir ne si­kar to ja de gi nan tys skaus mai nak­tį. Jei tir pi mas įsi se nė jęs, kar tais jis praei na ne iš kar to. Maž daug mė ne sį, 3–4 sa vai tes, pa ta ria ma veng ti sun kes nių dar bų. Ūki nin­kau jan tiems žmo nėms svar bus se­zo niš ku mas – ope ruo ti de rė tų ge­ro kai prieš dar by me čio pra džią“, – pa ta rė chi rur gas.

Mel žė jų li ga per si me tė kom piu te ri nin kams

Išei tis: �� Hen�rie�ta�iš�si�va�da�vo�nuo�rie�šo�skaus�mo,�kai�nu�si�pir�ko�spe�cia�lų�ki�li�mė�lį�kom�piu�te�rio�pe�lei.� �

� To�mo�Ra�gi�nos�nuo�tr.

Rie šo ka na lo sin- d ro mas – tai li ga, ku ri kan ki na vis dau giau kom piu te-riu dir ban čių žmo-nių. Įdo mu tai, kad tais laikais, kai že-mės ūkyje daugu-ma darbų buvo atliekama ranko-mis, šis sind ro mas bu vo bū din gas kar-vių mel žė joms.

Prie žas tys, ko dėl skau da rie šą

Di de lis fi zi nis krū vis su ke lia saus­ �gys lių už de gi mą. Jei saus gys lės pa­tins ta, jos ne tel pa rie šo ka na le ir ima spaus ti ner vą. Tai ga li su kel ti skaus mą, tir pi mą, rau me nų silp nu­mą ar net at ro fi ją.

Saus gys lių ti ni mą ir rie šo ka na lo �sind ro mą ga li su kel ti reu ma toi di­nis art ri tas, en dok ri ni nės sis te mos su tri ki mai.

Trau mos, aug liai, in fek ci jos, spau­ �džian tis gip sas – ir gi ga li mos li gos prie žas tys.

Dau ge lį ran kų li gų su ke lia per var­ �gi mas, to dėl rei kė tų veng ti sun kaus ir neįp ras to krū vio.

Al gi man tas Ast raus kas Bend ro vės „Pir mas žings nis“ va do vas

Rie šo įtva rai pa de da mal šin­ti šios ran kos da lies už de­gi mą, sta bi li zuo ja rie šą po ope ra ci jos ir dėl to grei čiau

pa sveiks ta ma. Įt va rai ga li bū ti plas ti­ki niai, įvai rių konst ruk ci jų ir kon fi gū­ra ci jų.To kie ga mi na mi in di vi dua liai, pa­gal pa cien to už sa ky mą ir rie šo ana­to mi nę struk tū rą. Teks ti li niai įtva­rai yra stan dar ti niai, ski ria si tik dy džiai.Įt va rai kai nuo ja nuo 100 iki 150 li tų. Li go nių ka sos kas met ma ži na kom­pen suo ja mų jų or to pe di jos ga mi nių. Tarp to kių pa te ko ir rie šo įtva rai. Kom pen suo ja ma tik išim ties tvar­ka pu sė jų kai nos. In for ma ci ja apie or to pe di jos prie­mo n ių kom pen sa v i mą pa tei k ta Vals ty bi nės li go nių ka sos tink la la­py je vlk.lt.

Komentaras

Gri pas la biau siai ker ta sostinės gyventojams

Re cep tas: �� žie�mą� rei�kė�tų� val�gy�ti�dau�giau�cit�ru�si�nių�vai�sių�ir�čes�na­kų.�Tuo�met�ir�li�gos�ne�taip�kibs.�� Ša�rū�no�Ma�žei�kos�(BFL)�nuo�tr.

Ant rą ją me tų sa vai tę, pa ly gin­ti su pir mą ja, ser ga mu mas gri pu ir ūmio mis vir šu ti nių kvė pa vi mo ta kų in fek ci jo mis (ŪVK TI) iš lie ka sta bi lus. Ser ga mu mo ro dik lis nuo 37 su si rgi mo at ve jų, ten kan čių 10 tūkst. gy ven to jų, pa si slin ko iki 38.

Vals ty bi nės vi suo me nės svei ka­tos prie žiū ros tar ny bos duo me ni­mis, di džiau sias ser ga mu mas yra Vil niaus ap skri ty je – 53 su si rgi mo at ve jai ten ka 10 tūkst. gy ven to jų. Ypač daug su si rgi mo at ve jų už re­gist ruo ta Vil niaus ir Šal či nin kų ra­jo nuo se, Vil niaus mies te.

Taip pat ser ga ne ma žai Kau­no ap skri ties gy ven to jų (44 iš 10 tūkst. gy ven to jų).

Ats pa riau si ŪVK TI ir gri pui praė ju sią sa vai tę bu vo Aly taus bei Tau ra gės ap skri čių gy ven to jai. Čia ser ga mu mo ro dik lis ne sie kė 30.

Žie mą už ka vą ge riau apel si nas

Žie mą ver ta veng ti ka vos ir pie no pro­duk tų. Oran ži nės spal vos vai siai tu ri an ti bak te ri nių ypaty bių, to dėl svei ka juos val gy ti per ša lus, o ypa ty bė spar­tin ti me džia gų apy kai tą sau go nuo nu­tu ki mo.

Moks li nin kai ti ki na, kad ko fei nas ska­ti na or ga niz mą kaup ti rie ba lus. Va di­na si, žie mą, kai ma žiau ju da me, ge­riau ger ti ar ba tą nei ka vą. Be to, žie mą re ko men duo ja ma var to ti ma žiau pie­no pro duk tų, nes dėl jų ima for muo tis glei vės, ku rios truk do or ga niz mui ko­vo ti su vi ru sais. Ne rei kė tų or ga niz mo ap sun kin ti sun kiai virš ki na mu, grei­tuo ju mais tu, ne tu rin čiu pa kan ka mai ver tin gų me džia gų ir vi ta mi nų. Al ko­ho lis ple čia krau ja gys les ir ma ži na kū­no tem pe ra tū rą, to dėl žie mą jį var to­

ti ža lin ga, kaip per spė ja vi suo me nės svei ka tos spe cia lis tai. Jie pa ta ria kuo dau giau bū ti gry na me ore, ypač ry tą, kai pa te ka sau lė: na tū ra li švie sa vei kia or ga niz mą kaip ry ti nis puo de lis ka vos ir pa de da su telk ti jė gas.

Vai siai – pui kus ener gi jos ir vi ta mi nų šal ti nis žie mą. Spe cia lis tai re ko men­duo ja šal tuo ju me tų lai ku val gy ti kuo dau giau per si mo nų, gra na tų, span guo­lių, įvai rių oran ži nių vai sių. Šie tu ri an­ti bak te ri nių ypaty bių, to dėl pui kiai tin ka žie mą, kai siau tė ja įvai rios per­ša li mo li gos, to kios kaip gri pas. Jie taip pat grei ti na me džia gų apy kai tą ir pa­de da, kai no ri me at si kra ty ti ne pa gei­daujamų ki log ra mų. Vi ta mi nas C stip­ri na imu ni nę sis te mą ir ma ži na cho les­te ro lio kie kį krau jy je.

Mi ty bos eks per tai taip pat siū lo žie mą val gy ti kuo dau giau grū di nių kul tū­rų pro duk tų, dar žo vių: mo liū gų, pa s­tar no kų, ro pių, bul vių, bro ko lių. Šio ti­po dar žo vės tur tin gos vi ta mi nų A ir C, ku rie stip ri na imu ni nę sis te mą ir pa de­da iš veng ti per ša li mo li gų. Vi siems ži­no ma, kad žie mą nie kas ne ga li pri lyg ti čes na kui – jis ne pa mai no mas pa ju tus pir muo sius gri po simp to mus ar esant gerk lės in fek ci jai.

Ankš ti niai au ga lai ne re tai va di na mi idea liu mais tu svei ka tai ge rin ti. Jie ne­tu ri daug rie ba lų, juo se gau su pro tei no, ang lia van de nių ir skai du lų. Ankš ti nių au ga lų pa tar ti na dė ti į sriu bas, troš ki­nius, sa lo tas. Tai ne pa kei čia mas vi ta mi­nų šal ti nis ve ge ta rams bei ve ga nams.

VD inf.

Mo te rims rie šo ka­na lo sind ro mas de­šimt kart pa vo jin ges­nis nei vy rams.

antraDIEnIS, SauSIo 17, 2012

Pel nė tris „Gaub lius“Pag rin di nį „Auk si nio gaub lio“ ap­do va no ji mą sek ma die nio va ka rą pel nė dra ma „Pa vel dė to jai“, ku­rio je su vai di no Ho li vu do žvaigž­dė Geor ge’as Cloo ney. Bet dau­giau sia ap do va no ji mų su si šla vė ne by lu sis fil mas „Ar tis tas“, su­kur tas lie tu viš kų šak nų tu rin čio pran cū zo re ži sie riaus Mi che lio Ha za na vi ciaus.

„Ar tis tas“, no mi nuo tas še šiems „Auk si niams gaub liams“, jų pel­nė tris – ge riau sio miu zik lo ar ba ko me di jos, ge riau sio ak to riaus ir ge riau sio mu zi ki nio ta ke lio ka te­go ri jo se. Ši ne spal vo ta juos ta, va­di na ma pa gar bos ne by lio jo ki no erai iš raiš ka, pa sa ko ja apie ek ra no žvaigž dę Geor ge’ą Va len ti ną, ku­rio šlo vė nu blanks ta at si ra dus gar­si niam ki nui. Šį per so na žą vai di na Jea nas Du jar di nas.

Neiš ven gė kri ti kos„Ma nė me, tai bus fil mas ki no fes­ti va liams, fil mas kri ti kams <...>, bet tik ne ši toks. Ši to ne si ti kė jo­me“, – pa reiš kė M.Ha za na vi cius,

išė jęs į sce ną su jo fil me triu kus at li ku siu šu ni mi Ugiu.

Li kus trims die noms iki „Auk­si nių gaub lių“ vos 12 mln. do le rių kai na vęs „Ar tis tas“ ga vo ir ke tu­ris Kri ti kų sim pa ti jų ap do va no ji­mus, iš jų – ir ge riau sio fil mo ka­te go ri jo je. Fil mo biu dže tą ga li ma pa ly gin ti su Mar ti no Scor se se tri­ma čio nuo ty kių fil mo „Hu go“ biu­dže tu – šį su da ro maž daug 170 mln. do le rių.

Praė ju sią sa vai tę „Ar tis tas“ su­lau kė ir neįp ras tai griež tos kri ti­kos – ak to rė ve te ra nė Kim No vak pra mo gų vers lo lei di ny je „Va rie ty“ per vi są pus la pį kal ti na M.Ha za­na vi cių „iš ža gi ni mu“ – dėl mu­zi kos iš Alf re do Hitch coc ko fil mo „Svai gu lys“ nau do ji mo.

Nep ri lygs ta ma po raAnt „Auk si nių gaub lių“ rau do no jo ki li mo šie met ne pri lygs ta mi bu vo B.Pit tas ir A.Jo lie: ak to rė pa si puo­šė pri glu du sia bal to at la so „Ate­lier Ver sa ce“ su kne le be pet ne šė­lių su rau do nos spal vos blyks niu, ku ris kiek pri mi nė Mar le ne Diet­

rich sti lių ir idea liai de rė jo prie jos lūp da žių bei del ni nu kės, o jos vy ras vil kė jo kla si ki nį „Sal va to re Fer ra ga mo“ smo kin gą.

Ir at ski rai juo du spin du lia vo vy­res nio sios kar tos ek ra no žvaigž­džių ža ve siu, bet drau ge su kė lė tik­rą ažio ta žą ant rau do no jo ki li mo, pa ties to prie vieš bu čio „Be ver ly Hil ton“ Be ver li Hil se. Ši po ra la bai aukš tai iš kė lė sti liaus kar te lę.

„Čia yra pa slap tis. <...> Ši po­ra to kia jau di nan ti, ne pap ras tai ma lo nu į ją žiū rė ti, – sa kė sti lis­tė Ma ry Ali ce Step hen son. – Jie to kie ele gan tiš ki, <...> o ji ne prie­kaiš tin ga nuo gal vos iki ko jų. Ji to kia gra ži ir šal ta, <...> ne ga li ma nuo jos at plėš ti akių.“

A.Jo lie su ža vė jo dau gu mą ma­dos eks per tų. Įžy my bių di zai ne­ris Bru no Schia vi sa kė: „Ji at ro dė nuo sta biai. Suk ne lės vir šus bu vo la bai struk tū riš kas, la ži nuo si, kad vi du je bu vo koks nors kor se tas, ji

bu vo su ne di de liu šlei fu, <...> ku­ris ne bu vo per ne lyg il gas. Ji no rė­jo, kad žmo nės žiū rė tų į tą rau do­ną ak cen tą, o rau do na spal va yra drą si, pa vo jin ga ir sek sua li. Ji la­bai pri mi nė fil mą „Po nas ir po nia Smi tai“, bet ne per sis ten gė, nes vis dėl to yra ma ma.“

Ra fi nuo to sti liaus pa ra dasA.Jo lie va do va vo to bu lą sti lių de­monst ruo jan čių ve te ra nų – mo ti­nų, mag na tų ir gar siau sių mo de lių – pa ra dui.

M.A.Step hen son iš sky rė El­le Macp her son, ku ri vil kė jo įspū­din gą „Zac Po sen“ dramb lio kau­lo spal vos su kne lę be pet ne šė lių su va di na mą ja un di nės uo de ga; Ka te Bec kin sa le, ža vė ju sią raus va ka ro­liu kais siu vi nė ta „Ro ber to Ca val li“ su knia; Ree se Wit hers poon, pa si­puo šu sią rau do na „Po sen“ su kne­le su kor sa žu; Ni co le Kid man ir jos me ta li niais bliz gu čiais nu sags ty tą „Ver sa ce“ ap da rą; taip pat Sal mą Hayek su iš raiš kin ga me ta lu žvil­gan čia „Guc ci“.

Char li ze The ron vil kė jo blyš kiai ro ži nę „Chris tian Dior Cou tu re“ su kne lę su gi lia iš kirp te, skel tu ku bei di de liu kas pi nu ties lie me niu, ji – tar si at gi mu si La na Tur ner sa­vo šlo vės me tais. O Evan Ra chel Wood bu vo tie siog šių die nų Joan Craw ford su žė rin čia „Guc ci Pre­mie re“ su kne le, ku rios iš kirp tė taip pat ko ne sie kė juos me nį.

BNS inf.

„Auk si nių gaub lių“ ap do va no ji mų ce re­mo ni jo je trium fa vo pran cū zas lie tu viš ka pa var de, o ant rau do no jo ki li mo nie kas ne ga lė jo pri lyg ti Ho li vu do po rai Bra dui Pit tui ir An ge li nai Jo lie.

10

pasaulis

Ru­si­jos­pre­zi­den­tas­Dmit­ri­jus­Med­ve­de­vas­(nuo­tr.)­pa­tei­kė­par­la­men­tui­įsta­ty­mo­pro­jek­tą­dėl­gu­ber­na­to­rių­rin­ki­mų­grą­ži­ni­mo­–­pa­grin­di­nį­ža­dė­tos­po­li­ti­nės­re­for­mos­do­ku­men­tą,­ku­ria­me­pa­li­ko­pre­zi­den­tui­tei­sę­at­leis­ti­re­gio­nų­va­do­vus,­jei­jie­pra­ras­tų­pa­si­ti­kė­ji­mą­dėl­ko­rup­ci­jos­skan­da­lų.­Gu­ber­na­to­rių­rin­ki­mus­2004­m.­po­te­ro­ro­ak­to­Bes­la­ne­at­šau­kė­Vla­di­mi­ras­Pu­ti­nas.

Ka­zachs­ta­no­pre­zi­den­to­Nur­sul­ta­no­Na­zar­ba­je­vo­val­dan­čio­ji­par­ti­ja­šven­čia­triuš­ki­na­mą­sek­ma­die­nį­vy­ku­sių­rin­ki­mų­per­ga­lę:­pir­mi­niai­duo­me­nys­ro­do,­kad­„Nur­Otan“­lai­mė­jo­80,74­pro­c.­bal­sų.­Vie­nin­te­lė­at­vi­rai­vy­riau­sy­bei­opo­nuo­jan­ti­­Vi­sos­ša­lies­so­cial­de­mok­ra­tų­par­ti­ja­ga­vo­tik­1,6­pro­c.­bal­sų­ir­į­par­la­men­tą­ne­pa­te­ko.­Opo­zi­ci­jos­ir­už­sie­nio­ste­bė­to­jai­pra­ne­šė­apie­gau­sy­bę­pa­žei­di­mų.

Gu­ber­na­to­riai­­vėl­bus­ren­ka­mi?

Per­mai­nų­­ne­bus10

kilometrų il gio laiš ką, ku ria me pa lai­ko mas Si ri jos pre zi den tas Bas ha ras al As sa das, pra­dė jo ra šy ti jo ša li nin kai.

„Auk si niai gaub liai“ ža vė jo ir fil mais, ir elegancija

Gro žis: ­� se­na­sis­Ho­li­vu­do­spin­de­sys,­ne­sens­tan­ti­ele­gan­ci­ja,­pri­glu­dę­kor­sa­žai­ir­un­di­nių­šlei­fai­ka­ra­lia­vo­ant­„Auk­si­nių­gaub­lių“­ceremonijos­rau­do­no­jo­ki­li­mo.­ ­ „Scan­pix“­nuo­tr.

Ma nė me, tai bus fil­mas ki no fes ti va­liams, fil mas kri ti­kams <...>, bet tik ne ši toks. Ši to ne si ti kė­jo me.

Mi che lis Ha za na vi cius:

Prie Ita li jos kran tų ava ri ją pa ty ręs ir pu siau nu grimz dęs lai vas va kar pra dė jo ju dė ti ir slys te lė jo gi liau į van de nį, to dėl gel bė to jams te ko nu trauk ti 16-os be ži nios din gu-siais lai ko mų žmo nių paieš ką.

Žu vu sių jų pra ban gia me krui zi nia­me lai ve „Cos ta Con cor dia“ skai­čius pa di dė jo iki še šių. Paš li jus orams ir lai vui pa ju dė jus gel bė ji mo dar bai va kar bu vo nu trauk ti ne ri­bo tam lai kui, bet lai vo sa vi nin kės bend ro vės „Cos ta Crui ses“ va do­vas Pie ras Lui gi Fos chi tei gė dar tu rįs vil ties ras ti gy vų jų. Taip pat bai mi na ma si, kad pra si skver bę lai­ne rio de ga lai neuž terš tų jū ros prie Džil jo sa los. 17­oje lai vo cis ter nų li kę apie 1,9 mln. lit rų de ga lų.

Bend ro vės val dy bos pir mi nin kas ir ge ne ra li nis di rek to rius P.L.Fos­chi va kar pa reiš kė, kad lai vo „Cos ta Con cor dia“ ka pi to nas bu vo ne leis­ti nai nu kry pęs nuo už prog ra muo­to kur so, nors ne ga vo tam jo kio lei­di mo, o ši žmo giš ko ji klai da esą ir nu lė mė še šių ke lei vių žū tį, kai lai­vas penk ta die nio va ka rą už plau kė ant uo lų ne to li vie nos Tos ka nos sa­los ir ap vir to.

Tei sė sau gos pa rei gū nai jau suė­mė ka pi to ną Fran ces co Schet ti no ir pra dė jo ty ri mą dėl jo veiks mų.

P.L.Fos chi sa kė žur na lis tams, kad bend ro vė, ku ri pri klau so di džiau­siam pa sau ly je pra mo gi nių jū ri nių ke lio nių tink lui „Car ni val Corp.“, pa lai kys lai vo ka pi to ną F.Schet ti­no ir už tik rins jam tei si nę pa gal bą, ta čiau at si ri bo ja nuo jo veiks mų.

Pa sak ana li ti kų, lai vo sa vi nin kų nuo sto liai ga li siek ti 1,5 mlrd. eu rų. Treč da lis šios su mos – pa ties lai vo ver tė, dar du kart tiek ga li tek ti iš mo­kė ti kaip kom pen sa ci jas. Vie no kio ar ki to kio dy džio kom pen sa ci ją tu­rės gau ti kiek vie nas ke lei vis. Neat­me ta ma ga li my bė, kad da lis ke lei vių kreip sis į teis mą ir rei ka laus pa pil do­mų iš mo kų. Tie sa, da lį nuo sto lių tu­rės pa deng ti drau di mo bend ro vės.

Po lai vo ava ri jos „Car ni val Corp.“ akcijos smu ko 30 pro c. Ana li ti kai tei gia, kad ši ne lai mė at­bai dys da lį klien tų, to dėl šie me tai bend ro vei bus ge ro kai sun kes ni.

BNS, CNN inf.

Vil tis mirš ta pa sku ti nė

Bai mi na ma si, kad pra si skver bę lai ne­rio de ga lai neuž terš­tų jū ros prie Džil jo sa los.

11

sportasantraDIEnIS, SauSIo 17, 2012

ca ri jo je, bet te ko keis ti gy ny bos sis te mą, ku ri pa si tvir ti no ant ra ja­me kė li ny je“, – sa kė V.No vic kis.

Pak laus tas apie pa sku ti nį tei sė­jų spren di mą – skir ti 7 m bau di nį į lie tu vių var tus, V.No vic kis at sa kė: „Šio epi zo do ne sup ra to vi sa mū sų ko man da. Var žy bų laik ro dis ro dė, kad rung ty nės bai gė si, iš bė go me į aikš te lę džiaug tis, bet ar bit rai ne­ti kė tai pa ro dė, kad ski ria mas bau­di nys. Ti kė jo me Arū nu, nors bau­di nį me tė tas pa ts žai dė jas, ku ris nė kar to ne suk ly do ir Švei ca ri jo je, ir iki šio pa sku ti nio šū vio Vil niu je. Jau tė me, kad Arū nas pa ga liau at­rems. Taip ir pa da rė.“

Kuk lu sis did vy ris„Tai, kad pa te ko me į ki tą at ran­kos eta pą, lė mė ko man dos už si­spy ri mas ir cha rak te ris, – kal bė jo Au gus tas Straz das. – Svar biau sia, kad le mia mais mo men tais su ge ba­me pa da ry ti tai, ko ne su ge ba ki ti. Ma nau, kad var žo vai ti kė jo si leng­ves nės ko vos, tai bu vo di džiau sia jų klai da.“

Pak laus tas, ką rink ti nei reiš­kia var ti nin kas A.Vaš ke vi čius,

A.Straz das at sa kė: „Kal bos apie tai, kad eki pą tem pia tik Arū nas, dar ne nu si bo do ir il gai ne nu si bos, nes šis vy ras iš tik rų jų yra vi sa ko­man da.“

Pats A.Vaš ke vi čius, kaip jam įpras ta, kuk li no si ir tei gė, kad vi­sa rink ti nė at li ko di de lį ir sun kų dar bą.

„Man te rei kė jo at rem ti sep ty­nių met rų bau di nį, – sa kė A.Vaš­ke vi čius. – Iš pat pra džių bu vau la­bai nu si vy lęs tei sė jų spren di mu, bet ge rai, kad vis kas lai min gai bai­gė si.“

Pro tes tuo ti be pras miš kaLie tu vos ran ki nio fe de ra ci jos (LRF) pre zi den tas Edis Ur ba na vi čius, pa­pra šy tas įver tin ti daug aist rų su­kė lu sį pa sku ti nį rung ty nių epi zo­dą, pa brė žė, kad da bar svar biau sia – ga lu ti nis re zul ta tas.

„Bū ki me rea lis tai: juk ži no me, kaip spor te to kie da ly kai spren­džia mi. Ga li ma bū tų pro tes tuo ti, tam yra pro ce dū ra, ta čiau iki šiol dar nė vie nas pro tes tas, gin či jęs pa na šius epi zo dus, ne bu vo pa ten­kin tas“, – tei gė LRF va do vas.

Pa sak E.Ur ba na vi čiaus, dip lo ma­tiš kai pa siel gė rung ty nių ins pek to­rius suo mis Lei fas Sun del las.

„Po rung ty nių su juo kal bė jo mės, jis sa kė, kad reikė tų pu sę nak ties ana li zuo ti ir ap ta ri nė ti šį epi zo­dą, o mū sų tre ne ris tie siog pa sa kė, kad nė ra ką ap ta ri nė ti – juk aiš ku, kuo vis kas baig tų si. Tik ins pek to­rius ga li įver tin ti si tua ci ją ir tei sė jų dar bą, jo spren di mai le mia to les­nę ar bit rų kar je rą“, – svars tė LRF pre zi den tas.

Man tas Stan ke vi čiusm.stankevicius@diena.lt

Švei ca rai pa si ruo šėJau pa si bai gus pa grin di niam lie tu­vių ma čo su švei ca rais lai kui, Če ki­jos tei sė jų skir tas 7 m bau di nys ga­lė jo pa vers ti nie kais vi są mū siš kių ko vin gu mą ir ryž tą, bet var ti nin kas Arū nas Vaš ke vi čius, ir iki le mia mo epi zo do de monst ra vęs aukš čiau sią ran ki nio pi lo ta žą, at rė mė Ma nue lio Li ni ge rio me ti mą.

Ly gio sios 24:24 bu vo pra žū tin­gos švei ca rams, o A.Vaš ke vi čiaus ste buk las – an tau sis už žiop lu mą J.Opa vai ir P.Va le kui.

„Įro dė me, kad esa me ko man da. Di džio ji stip ry bė – Arū no žai di­mas. Jis nea be jo ti nai yra ge riau sias mū sų gre to se ir per ma čą su Švei­ca ri jos rink ti ne tai dar kar tą įro­dė“, – po rung ty nių kal bė jo Val­das No vic kis.

Pap ra šy tas pa ly gin ti rung ty nes su švei ca rais Šaf hau ze ne, ku rias mū siš kiai lai mė jo 28:26, ir Vil niu­je, ran ki nin kas pa ste bė jo, kad var­žo vai į Vil nių at va žia vo itin ge rai pa si ruo šę. „Iš vy ko je mums kur kas ge riau se kė si to li mi me ti mai. Da­bar jau su pran ta me, kad tu rė jo me žais ti kiek ki taip. Rung ty nes pra­dė jo me ly giai taip pat kaip ir Švei­

Ro mas Po de rysr.poderys@diena.lt

Su Lie tu vos ran ki nin kais 2013-ųjų pa sau lio čem pio na to at ran kos Eu ro pos zo nos tur ny rus sėk min-gai bai gė dar še šios rink ti nės.

Į at krin ta mą sias var žy bas, be lie­tu vių (5­oji gru pė), pa te ko Aust­ri jos (1), Por tu ga li jos (2), Juod kal­ni jos (3), Olan di jos (4), Bos ni jos ir Her ce go vi nos (6) bei Bal ta ru si jos (7) eki pos.

3­io jo je gru pė je už bor to li ko mū sų kai my nai lat viai, le mia mą ma čą pra lai mė ję juod kal nie čiams – 30:31 ir 28:32. 4­ojo je gru pė je ant rą ją vie tą užė mė es tai, žūt bū­ti nė je ko vo je ne pa lau žę olan dų –

35:35 ir 28:29. 7­ojo je gru pė je bal­ta ru siams ke lia la pį į ki tą at ran kos eta pą lė mė 2 įvar čių pra na šu mas prieš ru mu nus – 22:25 ir 28:23.

Atk rin ta mų jų var žy bų po ros paaiš kės pa sku ti nę Eu ro pos čem­pio na to fi na lo tur ny ro, jau pra si­dė ju sio Belg ra de, die ną – sau sio 29­ąją. Ser bi jos sos ti nė je gru­mia si: A gru pė je – Da ni ja, Ser bi­ja, Len ki ja ir Slo va ki ja, B – Če ki ja, Ma ke do ni ja, Šve di ja ir Vo kie ti ja, C – Pran cū zi ja, Veng ri ja, Is pa ni ja ir Ru si ja, D – Kroa ti ja, Nor ve gi ja, Is lan di ja ir Slo vė ni ja.

11 ko man dų po šio Eu ro pos čem pio na to, iš sky rus me da li­nin kus ir 2011­ųjų pa sau lio čem­pio nus pran cū zus bei 2013­ųjų pla ne tos pir me ny bių fi na lo tur­

ny ro šei mi nin kus is pa nus, pri­si dės prie jau jų lau kian čių 7 lai­min gų jų.

Išt rau kus bur tus, at krin ta mo­sios var žy bos vyks bir že lio 9 ar­ba 10 bei 16 ar ba 17 d., jų nu ga lė­to jams ati teks ke lia la piai į ki tą met Is pa ni jo je vyk sian tį pa sau lio čem­pio na to fi na lo tur ny rą.

Nuo is to ri nių 1997­ųjų, kai Lie tu vos ran ki nin kai pir mą ir kol kas vie nin te lį kar tą da ly va vo pa­sau lio čem pio na to fi na lo tur ny­re, mū siš kiai du kar tus mė gi no įveik ti at krin ta mų jų var žy bų bar­je rus. 2003­ių jų pla ne tos pir me­ny bių at ran kos le mia mą ma čą lie­tu viai pra lai mė jo ru sams – 20:31 ir 23:29, o 2011­ųjų – nor ve gams: 19:24 ir 21:24.

Ran ki nin kų ne pa lau žė net tei sė jaiČe ki jos ran ki nio arbitrų Jir žio Opa vos ir Pa ve lo Va le ko gudrybės ne sut ruk dė Lie­tu vos vy rų ran ki nio rink ti nei iš ko vo ti ke-lia la pį į 2013­ųjų pa sau lio čem pio na to at­ran kos ant rą jį eta pą.

Sank ci jos: �� A.Rač�kaus�kas�(žalia�apranga)�taik�liais�7�m�bau�di�niais�at�si­ly�gi�no�var�žo�vams�už�šiurkš�čias�pra�žan�gas.

Sta tis ti ka

Lietuva–Šveicarija 24:24 (12:15). Vil niaus „Sie mens“ are na, 3 400 žiū ro vų. A.Rač kaus kas 7 įvar čiai, N.Ata je vas 5, R.Ber na to nis, T.Ei tu­tis, V.Gro sas, S.Plė ta po 2, M.And­riuš ka, G.Ci buls kis, T.Stan ke vi­čius ir A.Straz das po 1/M.Vu ke li­čius 5, Th.Hofs tet te ris 4, F.Goep­fer tas ir M.Li ni ge ris po 3, A.Schmi­das ir I.Ur ši čius po 2, J.Daeh le ris, D.Graub ne ris, M.Hes sas, O.Scheu­ne ris ir M.Svaj le nas po 1.

Nau ji var žo vai paaiš kės Belg ra de

Aist ros: �� kiek�vie�na�A.Vaš�ke�vi�čiaus�at�rem�ta�var�žo�vo�ata�ka�pa�kel�da�vo�žiū�ro�vus�nuo�„Sie�mens“�are�nos�kė�džių.� Si�mo�no�Švit�ros,�hand�ball.ch�nuo�tr.

Komanda Rungt. Perg. Lyg. Pral. Įvarčių sant. Taškai

1. Lie tu va 4 2 2 0 111:100 62. Švei ca ri ja 4 2 1 1 114:106 53. Ita li ja 4 0 1 3 104:123 1

5-oji gru pė

Įro dė me, kad esa-me ko-man da. Di džio ji stip ry bė – Arū no žai-di mas. Jis nea be jo ti-nai yra ge-riau sias mū sų gre-to se.

12

sportasantraDIEnIS, SauSIo 17, 2012

diena.lt/naujienos/sportas

Ro mas Po de rysr.poderys@diena.lt

Lie tu vos mo te rų krep ši nio ly go­je (LMKL) bai gė si ant ro jo ir pra si­dė jo tre čio jo ra to var žy bos. Per­ga lių se ri ją pra tę sė ša lies čem pio­nės – Kau no „VI ČI-Ais čių“ krep ši­nin kės.

Kau nie tės 93:63 su triuš ki no aut­sai de rę Šiau lių „Rū tą“, nors po dvie jų kė li nių fa vo ri tės pir ma vo vos 45:40. Tai bu vo 15­osios iš ei lės LMKL lai mė tos „VI ČI­Ais­čių“ rung ty nės.

„Rung ty nės bu vo sun kios, ypač pra džia, nes neuž tik rin­tai gy nė mės. Gal būt vis dar esa­me psi cho lo gi nė je duo bė je po pa sku ti nių Eu ro ly gos rung ty­nių. Dir bo me per tre ni ruo tes, bet žai dė me su pa sku ti ne LMKL ko­man da ir, ma nau, pa pras čiau siai

pa čios žai dė jos ne su si kau pė, neį­ver ti no var žo vių. Per ant rą rung­ty nių da lį mer gi nos įro dė, kad ga­li pa da ry ti vis ką, jei gu tin ka mai nu si tei kia“, – po var žy bų svars­tė „VI ČI­Ais čių“ tre ne rė Jur gi ta Štrei mi ky tė­Vir bic kie nė.

Sa vo gre tas su stip ri nu si 2009 m. ge riau sia Lie tu vos krep ši nin­ke Gin ta re Pet ro ny te, Vil niaus „Ki birkš ties­Ti chės­IKI“ eki pa Klai pė do je 69:66 pa lau žė praė ju­sio se zo no vi ce čem pio nę – uos­ta mies čio „Lem min kai nen“ ko­man dą.

Iki ma čo pa bai gos li kus 6 sek., klai pė die tės tu rė jo ga li my bę iš­ly gin ti re zul ta tą, ta čiau to li mas Mo ni kos Gri ga laus ky tės me ti­mas bu vo ne tiks lus.

Vil nie tės tur ny ro len te lė je pa si­vi jo Kau no ra jo no „Si re nas“, ku­rioms šį se zo ną Lie tu vos čem pio­na te yra pra lai mė ju sios du kar tus – 78:79 ir 67:70.

Ly de rėms sun ku nu si teik ti ko vai

Sta tis ti ka

Ma rius Bag do nasm.bagdonas@diena.lt

Praė ju sių me tų pa bai go je V.Cho­mi čiui su strei ka vo šir dis, pri rei kė li go ni nės, ta čiau šio įvy kio tre ne ris ne su reikš mi no. „Vis kas praei ty je. Da bar jau čiuo si la bai ge rai ir gy ve­nu vi sa ver tį gy ve ni mą“, – dien raš­čiui sa kė krep ši nio stra te gas.

– Tre ne ri, Liu ber cų ko man dai va do vau ja te nuo 2010-ųjų lie-pos. Kaip ver ti na te lai ko tar-pį, pra leis tą šia me klu be? – pa­klau sė me V.Cho mi čiaus.– Ru si jos klu bi nį krep ši nį pa žįs­tu jau se no kai. Dir bau su Per mės „Ural Great“, Mask vos „Di na mo“, Ka za nės „Uniks“ eki po mis. Dar dirb da mas Ta tars ta ne su lau kiau pa siū ly mo ug dy ti jau ną ją krep ši­nin kų kar tą ir pa ruoš ti per spek ty­vius žai dė jus vy rų krep ši niui. Tam bu vo su bur ta „Triumf“ ko man da. Nes lėp siu, dar bas Liu ber cuo se tik­rai su dė tin gas ir sun kus. Pir mie ji me tai bu vo koš ma riš ki. Dau gu ma mū sų jau nų žai dė jų, iš sky rus Ser­ge jų Ka ra sio vą, ne bu vo rung ty nia vę net jau ni mo ko man do se. Dirb ti to­kio mis ap lin ky bė mis ne bu vo leng­va, ta čiau džiau giuo si, kad vai ki nai įsi klau sė į ma no žo džius, ne ven­gė sun kaus dar bo. Pir mą se zo ną mums la biau siai trū ko ke lių pa ty­ru sių žai dė jų, ku rie ga lė tų bū ti pa­vyz džiu jau nie siems krep ši nin kams.

Šie met vis kas pa pras čiau: įsi gi jo me dar ke lis jau nus žai dė jus, pa si ra šė­me su tar tis su ne bran giais, ta čiau ko ky biš ką krep ši nį žai džian čiais le gio nie riais. Jau pa ren gia muo ju lai ko tar piu pa ma čiau, kad pa vy­ko su bur ti pui kų ko lek ty vą, ku ria­me kiek vie nas žai dė jas pui kiai su­pran ta sa vo drau gą.

– Ar ko man dos re zul ta tai jus ten ki na?– Ma nau, kad re zul ta tai pui kiai pa­ro do, kad ei na me tei sin gu ke liu. Sėk­min gai kau na mės Eu ro pos „Iš šū kio“ tau rės var žy bo se, kur ne sun kiai pa­te ko me į ant rą jį eta pą. Bal ti jos ly go je (BBL) taip pat esa me vie ni iš ly de rių.

– „Triumf“ yra pir ma sis Ru-si jos klu bas, su ti kęs da ly vau ti Bal ti jos ly gos var žy bo se. Ko-dėl bu vo priim tas toks spren-di mas?– Ap sisp ręs ti bu vo ne sun ku. Vien rung ty nių Ru si jos su per ly go je mums bū tų per ma žai. Iš pra džių ne ži no jo me, kad teks kau tis „Iš­

šū kio“ tau rės tur ny re, nes rei kė jo įveik ti Sa ma ros „Kras ny je kryl ja“ eki pą. Pui kus pa si ren gi mas lė mė, kad šį bar je rą mes įvei kė me. Bal­ti jos ly ga taip pat esa me pa ten kin­ti – pir me ny bių ly gis ge ro kai pa ki­lęs, nau din ga su si tik ti su var žo vais iš ša lių, tu rin čių skir tin gas krep ši­nio tra di ci jas.

– Svars to ma, kad nuo ki to se-zo no klu bams ga li tek ti rink tis tik vie ną tarp tau ti nį tur ny rą. Ko kia bū tų jū sų po zi ci ja šiuo klau si mu?– Ne su iš tų žmo nių, ku rie svars ty­tų – kas bū tų, jei gu bū tų. Kai funk­cio nie riai nu spręs ir pa sa kys, kad priim tas vie noks ar ki toks spren di­mas, tuo met ir sprę si me, ką da ry ti. Esu įsi ti ki nęs, kad VTB Vie nin go­ji ly ga – la bai rei ka lin gas tur ny ras. Ma no ma ny mu, jo je tu rė tų da ly vau ti vi sos Ru si jos su per ly gos ko man dos, gal būt eki pų skai čių bū tų ga li ma pa­di din ti net iki 18, kaip yra Is pa ni jos ar Ita li jos čem pio na tuo se.

– Kiek dar ga lios jū sų su tar tis su „Triumf“ klu bu?– Su klu bo va do vais ne si de rė jo me dėl tiks lių da tų. Tie siog su si ta rė me, kad su ko man da dirb siu 2–3 me tus, kol išug dy si me ir pa ruo ši me vai ki­nus di džia jam krep ši niui. Po to žiū­rė si me. Ki ta ver tus, tre ne rio dar bas – ne nus pė ja mas. Vie ną die ną – čia, o ki tą jau ga li tek ti krau tis la ga mi nus ir vyk ti į ku rį nors pa sau lio kraš tą.

– Su si da ro įspū dis, kad su klu-bo va do vais pa lai ko te pui kius ry šius.– Esu vis kuo pa ten kin tas. Man pa tin ka, kad dir ba me kryp tin gai, su da ry tos vi sos są ly gos, vyk do­mi pa ža dai. Kai tu rė jau svei ka tos pro ble mų, klu bo va do vai vis ką kuo pui kiau siai su pra to, lei do pa da ry ti per trau ką ir at si pūs ti.

– Kaip šiuo me tu jau čia tės?– Kas dien spor tuo ju, plau kio ju ba­sei ne, ei nu į pir tį. Ga liu už tik rin­ti, kad vis kas ge rai ir ne tu riu jo kių svei ka tos pro ble mų. Gy ven siu dar il gai (juo kia si).

– Šį se zo ną krep ši nio mė gė jus nu ste bi no te neįp ras tu pro tes tu prieš, jū sų nuo mo ne, ne ko ky-biš ką ar bit rų dar bą – per Bal-ti jos ly gos rung ty nes su Tar tu eki pa at si gu lė te tie siog aikš tė-je. Kaip į tai rea ga vo „Triumf“ klu bo va do vai?– Ne sup ran tu tik vie no: ko dėl tei­sė jas ga li baus ti krep ši nin kus, bet pa ts su kly dęs bū ti ne lie čia mas? At­si gu lęs aikš tė je pro tes ta vau prieš ar bit rų sa vi va lę. Ant par ke to par­kri tau ne šiaip sau. Esu įsi ti ki nęs, kad tiek mes, tre ne riai, tiek žai dė­jai dir ba me šim tą kar tų sun kiau nei tei sė jai. Jie atei na, dvi va lan das pa­švil pia ir iš si skirs to. Aš krep ši ny je esu dau gy bę me tų ir ži nau, kas yra žings niai, koks pa žei di mas – pra­žan ga. Kai tei sė jas vie nu gin čy ti nu spren di mu nu brau kia vi sas tre ne rio ir ko man dos pa stan gas, bū na la bai pik ta. Pro fe sio na lus spor tas rei ka­lau ja per ga lių, tad ner vai daž niau­siai – it įtemp tas lan kas.

V.Cho mi čius: „Aikš tė je at si gu liau ne šiaip sau“Bu vęs le gen di nio Kau no „Žal gi rio“ ka pi­to nas Val de ma ras Cho mi čius pri vers tas su ma žin ti gy ve ni mo tem pą: Liu ber cų „Triumf“ (Ru si ja) eki pą tre ni ruo jan tis 52­ejų kau nie tis šio mis die no mis mė gau ja si ato sto go mis, o ko man dos vai rą per da vė sa vo asis ten tui Va si li jui Ka ra sio vui.

Ge ra no riš ku mas: �� Liu�ber�cų�klu�bo�va�do�vai�su�tei�kė�V.Cho�mi�čiui�ga�li�my­bę�šiek�tiek�paa�tos�to�gau�ti.� � pbleague.ru�nuo�tr.

Vil niaus „Ki birkš tis­Ti chė­IKI“– �Marijampolės „Sū du va“ 73:65 (16:15, 9:16, 29:21, 19:13). G.Pet ro ny tė 18 taš kų, K.Veng ry tė 11, S.Gal di kai­tė 10/L.Kin ke vi čie nė 24, T.Mel ni ko­va 14.

Šiau lių „Rū ta“–Kauno ra jo no �„Si re nos“ 63:79 (16:16, 13:20, 22:19, 12:24). L.Pa na siuk 19, O.Ka py lo va 15, S.Ba liu ta vi čiū tė 12/K.Al mi nai tė 24, R.Že man taus kai tė­Mat la šai tie nė 14, E.Ta ra se vi čiū tė 11.

„Ute na“–Kauno „LKKA-Ais tės“ �82:66 (27:20, 17:17, 16:17, 22:12). J.Bud­ry tė 22, E.Brie dy tė 17, A.Dau ja die nė 14/J.Mar mie nė 20, K.Bal čiū nai tė 18, N.Ska dai tė 11.

Kau no „VI ČI-Ais tės“–„Rū ta 93:63 � (30:21, 15:19, 26:10, 22:13). C.Pi ly pai­tis 20, A.Ke me žys 18 (6 at ko vo ti ka­muo liai), T.Lich ta ro vič 13/S.Ba liu ta­vi čiū tė ir L.Pa na siuk po 17.

„Ki birkš tis­Ti chė­IKI“–Klai­ �pėdos „Lem min kai nen“ 69:66 (19:13, 15:22, 20:20, 15:11). G.Pet ro ny tė 26 (13 at ko vo tų ka muo lių), G.Šnio­kai tė 13/R.Mi lieš kie nė 15, M.Gri ga­laus ky tė ir L.Ag lins kai tė po 14.

„Si re nos“–„Sū du va“ 75:57 � (26:19, 19:13, 12:12, 18:13). R.Že man taus kai­tė­Mat la šai tie nė 29, E.Ta ra se vi čiū­tė 14, I.Stan ke vi čiū tė 12/L.Mal ce va 14, L.Kin ke vi čie nė ir T.Mel ni ko va po 13.

Turnyro lentelė

Komanda Perg. Pral. Tšk. sant.

1. „VI ČI-Ais tės“ 15 0 1267:7852. „Si re nos“ 9 6 969:9793. „Ki birkš tis-Ti chė-IKI“ 9 6 1085:10384. „Lem min kai nen“ 8 7 1057:10465. „Ute na“ 7 8 1048:11196. „LKKA-Ais tės“ 5 10 920:10537. „Sū du va“ 4 11 935:11218. „Rū ta“ 3 12 1044:1184

Žai dė me su pa sku ti­ne LMKL ko man da ir, ma nau, žai dė jos ne su si kau pė, neį­ver ti no var žo vių.

Ga liu už tik rin ti, kad vis kas ge rai ir ne tu­riu jo kių svei ka tos pro ble mų. Gy ven siu dar il gai.

Įtam pa: �� dra�ma�tiš�ka�Vil�niaus�ir�Klai�pė�dos�krep�ši�nin�kių�dvi�ko�va�–�ryš­kiau�sias�LMKL�tre�čio�jo�ra�to�pra�džios�ak�cen�tas.� Vy�tau�to�Pet�ri�ko�nuo�tr.

13

skelbimaiantradienis, sausio 17, 2012

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659skelbimai@vilniausdiena.lt

Karščiausi Kelionių pasiūlymai

KELIONĖS AUTOBUSUGėlių paradas Olandijoje 2012 04 17-22 – 1245 LtItalija–Venecijos karnavalas – nuo 1047 LtParyžius–Beniliuksas – 1227 Lt

POILSINĖS KELIONĖS LĖKTUVUIš Vilniaus: Šarm El Šeichas – nuo 1059 Lt; Hurgada – nuo 960 Lt; Tenerifė – nuo 1249 Lt; Tailandas – 3345 LtIš Varšuvos: Tunisas nuo 908 Lt; Kipras – 799 Lt; Maljorka – 1253 Lt; Marokas – 1505 Lt; Kenija – 2294 Lt; Šri Lanka – 4496 Lt

PAŽINTINĖS KELIONĖS LĖKTUVUIš Vilniaus: Kruizas Nilu – nuo 2525 Lt; Tailandas – jungtinis turas – nuo 3816 Lt

Iš Varšuvos (su poilsiu): Marokas nuo 2205 Lt; Graikija – 1516 Lt; Turkija – 1791 Lt; Por-tugalija – 2757 Lt; Ispanija – 2811 Lt

EGZOTINĖS KELIONĖSJAE – 2490 Lt; Meksika – 6160 Lt; Brazilija – 6750 Lt; Kinija – 6999 Lt; Sri Lanka – 4250 Lt; Balio sala – 4950 Lt; Indija – 3200 Lt

KELIONĖS SU GRUPEManoji Portugalija – 1980* LtJAV vakarinė pakrantė – 4950* Lt* neįskaičiuotas skrydis.

SLIDINĖJIMO KELIONĖS LĖKTUVUAustija – nuo 1183 LtItalija – nuo 1829 Lt

KRUIZAI*Italija, Ispanija, Prancūzija, Sardinija, Sicili-ja, Maljorka 7 naktų – 1380 LTLItalija, Ispanija, Marokas, Kanarų salos 11 naktų – 1844 LTLPersijos įlanka iš Dubajaus, 8 d. nuo 1398 LtKaribų jūra, 7 d. – 1029 LtSingapūras, Malaizija, Tailandas, 5 d. – 1130 Lt* neįskaičiuotas skrydis

AVIABILIETAISkrydžiai po Europą nuo 51 Lt; Abu Dabis – 1497 Lt; Čikaga – 2029 Lt; Niujorkas – 1655 Lt; Majamis – 2155 Lt; Los Andželas – 2355 Lt; Pekinas – 1855 LtTokijas – 2255 LtBankokas – 2155 LtSidnėjus – 3355 Lt

KELTAIRyga–Stokholmas 110 LtTalinas–Helsinkis 138 LtTalinas–Stokholmas 131 LtVentspilis–Nyneshamnas 155 LtKlaipėda–Karlshamnas 198 LtKlaipėda–Kylis 183 LtaTalinas–Alando salos 128 Lt

VIZOS į Rusiją, Baltarusiją ir kitas šalis.

Pamėnkalnio g. 5 / K.Griniaus g., VilniusTel. (8 5) 262 7777. mob. 8 616 16777svite.lt, info@svite.lt

Kelionių organizatorius

Kelionių organizatorius A.Vienuolio g. 6, LT–01104 VilniusTel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt www.krantas.lt

Paskutinės minutės pasiūlymas 7 NAKVYNIŲ KRUIZAI Jungtiniai Arabų Emyratai–Omanas. Išvykimas iš Dubajaus 2012 02 03. Kaina nuo 1474 Lt, 1992 Lt

Egiptas–Izraelis–Jordanija. Išvykimas iš Šarm El Šeicho 2012 03 05. Kaina nuo 1474 LtItalija–Prancūzija–Ispanija–Malta Išvykimas iš Savono 2012 05 28Kaina nuo 1820 Lt, 3132 Lt

siūlo darbą UAB „IRDAIVA“ reikalingas inžinierius (-ė)-sąmatininkas (-ė). Kontaktinis tel. 8 600 29 958, 8 686 36 046.

896214

paslaugosKelionių

Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siun-tinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informaci-ja – www.lietuvalondonas.com.

899087

TransportoUAB „Kraustymo komanda“ – profesiona-lios kraustymo paslaugos įmonėms ir gy-

ventojams. Žiemos akcija – visiems krausty-mams taikoma 15 proc. nuolaida. Tel. 8 618 77 600, www.kraustymokomanda.lt.

893500

KitosAtliekami darbai: nuotekų, vandens, šildy-mo vamzdynų ir įrenginių bei elektros vi-daus sistemų remontas ir montavimas. Tel. 8 698 11 905.

893536

parduodanekilnojamąjį turtą

Geroje vietoje, arti Klaipėdos, 4 ha arba 2 ha sklypus pramonės objektų statybai. Savi-ninkas. Tel. 8 670 39 095.

899583

antraDIEnIS, SauSIo 17, 201214

menas ir pramogos

Sa vi toS mieS to iS to ri joSAl gir do Ja ko ir Eri ko Per li kovs kio gra fi kos at­spau dai – sa vi ti mies to pa sa ko ji mai, pri me nan­tys ne spal vo to ki no kad rus. Juo se ypač akcen­tuojamas ju de sys, veiks mas ir švie sa, iš ryš ki­nan ti tai, kas svar biau sia.

Bal Sui api Bū din ti pri trūkS ta epi te tųTar ja Tu ru nen ži no ma ne tik dėl pro fe sio na laus ope ri nio bal so, api man čio net tris ok ta vas, bet ir kaip dai nų teks tų au to rė bei kom po zi to rė. Jos vo­ka las api bū di na mas kaip an ge liš kas, val ki riš kas ir ki to kiais epi te tais.

ani ma ci niS miu zik laS apie mei lęAni ma ci nis miu zik las „Či ko ir Ri ta“ ap do va no tas Goya prizu kaip ge riau sias Is pa ni jos 2011 m. ani­ma ci nis fil mas. Šis įver ti ni mas bu vo tik gra ži pra­džia fes ti va lių ir pri zų ma ra to ne, ku ria me fil mas su ka si iki šiol.

nau ji ro ko Sce noS var dai„The In de pen dent“ – tai vai ki nų gru pė, ku rią su­vie ni jo bul vės, „Whi te Stri pes“ ir ro kas. Trys šir­vin tiš kiai gro ja už de gan tį ro ką ir šok ti pa ke lia net ir la biau siai po dar bo die nos pa var gu sius klau sy to jus.

anykš čių kul tū ra vil niu jeAnykš čių sak ra li nio me no cent ras ir Vil niaus anykš tė nų sam bū­ris vi sus vil nie čius kvie čia į cik lo „Anykš čių kul tū ros fe no me nai“ pir mą jį va ka rą „Anykš čių sak ra li nio me no pa si jos“ ir al bu mų „Sak­ra li nio me no puo se lė to jas mon sin jo ras Al ber tas Ta lač ka“ bei „Vit­ra žis tė Ma ri ja Anor tė Mac ke lai tė“ pri sta ty mą.

KUR? Tai ko mo sios dai lės mu zie ju je, Ar se na lo g. 3A.KA DA? Sau sio 17 d. 17 val. KIEK? Ne mo ka mai.

FeS ti va liS pra Si de da žie mąFes ti va lio „Ga la pa gai / Ro ko nak tys“ or ga ni za to riai pra de da pus­me tį truk sian čių mu zi ki nių ren gi nių cik lą. Su fes ti va lio vė lia va me nų fab ri ko „Lof as“ sce no je pa si ro dys trys Lie tu vos gru pės – hip ho po sce nos vil kai „G&G Sin di ka tas“, al ter na ty vio jo ro ko gru­pė IR bei frees ty le mu zi kos at sto vai „Ja ma & W“.

KUR? Me nų fab ri ke „Lof tas“, Švit ri gai los g. 29.KA DA? Va sa rio 2 d. 20 val. KIEK? 10 li tų.

im kit ma ne ir Skai ty kitPa ro dai „Raš to ženk lai“, kaip ir vi sai Zi tos In či raus kie nės kū ry bai, api bū din ti ge riau siai tik tų Mar ty no Maž vy do „Ka te kiz mo“ ei lu tės: „Im kit ma ne ir skai ty kit, o ta tai skai ty da mi per ma ny kit.“ Be veik vi­sus jos dar bus ga li ma per skai ty ti, ta čiau raš to tech ni ka čia naudo­jama ne tik teks tui, bet ir vi zua lumui kurti.

KUR? Teks ti lės ga le ri jo je „Ar ti fex“, Gao no g. 1.KA DA? Nuo sau sio 17 d. KIEK? Ne mo ka mai.

KUR? Se na mies čio me ni nin kų ga le ri jo je, To to rių g. 22. KA DA? Nuo sau sio 17 d. KIEK? Ne mo ka mai.

KUR? „Fo rum Pa la ce“, Kons ti tu ci jos pr. 26.KA DA? Sau sio 17 d. 19 val. KIEK? 63–93 li tai.

KUR? Ki no teat re „Pa sa ka“, Šv. Ig no to g. 4.KA DA? Sau sio 17 d. 20 val. KIEK? 12 li tų.

KUR? Klu be „Tams ta“, Su ba čiaus g. 11.KA DA? Sau sio 18 d. 21 val. KIEK? 10 li tų.

„vilniauS diena“ rekomenduoja

LTV 20.30 val. LNK 22.35 val. TV3 20.30 val. BTV 22.00 val. SpoRT1 20.15 val.

tv programa

LTV6.00 La bas ry tas. 9.00 „Mei lės sko nis“ (k). 10.00 „Ry to suk ti nis“ su Zi ta Kel mic kai te (k). 11.00 „Ant svars tyk lių“. Tie sio gi nė Lie tu vos

ra di jo lai da. 12.00 Kul tū rų kryž ke lė. Vil niaus al bu mas

(len kų k.). 12.15 Lie tu vos tūks tant me čio vai kai (k). 13.45, 18.45 „Snai pe rio tai ki ny je“ (N-7). 14.50 Ži nios. 15.00 Lietuvos banko valdybos pirmininko

Vito Vasiliausko pranešimas.Tiesioginė transliacija iš LR Seimo.

16.30 Įžvalgos (k).17.05 „Se nis“ (N-7). 18.15 Šian dien (su ver ti mu į ges tų k.). 18.35, 21.05 Spor tas. Orai. 19.45 Ypa tin gas at ve jis. 20.25, 22.10 Lo te ri ja „Per las“. 20.30 Pa no ra ma. 20.55 Vers las. 21.00 Kul tū ra. 21.15 Die nos te ma. 21.30 Eu ro pos vi du ry. 22.15 Pi ni gų kar ta. 23.15 Va ka ro ži nios. 23.25 Orai. 23.30 Pa sau lio pa no ra ma (k). 0.00 Sa vai tė (k).

LNK6.20 „Bet me nas“. 6.50 „Ma žie ji To mas ir Dže ris II“ (k).

7.20 Pri čiu pom! (N-7). 7.50 „Pa sau lio Guin nes so re kor dai“. 8.50 24 va lan dos (N-7). 9.40 Ko me di ja „Žmo nos ir mei lu žės“ (JAV,

2001 m.) (N-7). 11.40 „Ha va jai 5.0“ (N-7) (k). 12.40 „Drau gai III“ (N-7). 13.40 „Vai kų „War ner Bros.“ Ma žieji To mas ir

Dže ris III“. 14.10 „Ogis ir ta ra ko nai“. 14.40 Nuo ty kių s. „Ja so nas ir ar go nau tai“ (1)

(JAV, 2000 m.). 16.40 24 va lan dos (N-7). 17.40 Būk ma no mei le! (N-7). 18.45 Ži nios. Kri mi na lai. 19.05, 22.19 Spor tas. Orai. 19.10 Abi pus sie nos. 20.00 Neiš gal vo ti gy ve ni mai (N-7). 20.30 „Pa vog ta lai mė 2“ (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dvi ra čio šou. 22.00 Ži nios. Vers las. 22.25 Kri mi na li nė Lie tu va (N-14). 22.35 Veiks mo f. „Pa lik ta sis 3. Pas ku ti nis

ka ras“ (JAV, Ka na da, 2005 m.) (N-7). 0.30 „Ties ri ba“ (N-14). 1.30 „Įs ta ty mas ir tvar ka. Nu si kal ti mo

mo ty vai“ (N-7).

TV36.40 Te le par duo tu vė. 6.55 „Han ti kas. Sek liai ir pas lap tys“. 7.25 „Simp so nai“. 7.55 „Vieš bu tis „Ba bi lo nas“. 9.00 „Mei lės sū ku ry je“.

10.00 „Ke lias na mo“. 11.00 Sva jo nių so dai. 12.00 Gy ve ni mas yra gra žus. 12.35 Be ko men ta rų. 13.10 „Beib lei dai. Me ta li nė ko va“. 13.40 „Han ti kas. Sek liai ir pas lap tys“. 14.10 „Meš kiu kai Ga miai“. 14.40 „Či pas ir Dei las sku ba į pa gal bą“. 15.10 „Simp so nai“. 15.40 „Li ki mo ga lia“. 16.40 „Mei lės trium fas“. 17.40 Ką ma nai? 18.45 TV3 ži nios, kri mi na lai. Spor tas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Nai sių va sa ra“. 19.40 Prieš sro vę. 20.30 Nuo dė mių de šim tu kas. 21.00 „Mo te rys me luo ja ge riau“. 21.35 TV3 va ka ro ži nios. 21.50 TV3 spor tas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Tik ra sis tei sin gu mas“. 23.00 „CSI kri mi na lis tai“. 0.00 „Dak ta ras Hau sas“. 1.00 „He ro jai“.

BTV6.30 Te le vit ri na. 7.00 Ži nios (k). 7.25 „Už kal nio 5“. Po kal bių šou (k). 8.25 „Auk sa ran kiai“. Rea ly bės dra ma (N-7)

(k). 9.00 „Mar go ša: mo te ri mi ne gims ta ma“. 10.00 „Pra ga ro vir tu vė“. Ku li na ri nis rea ly bės

šou (N-7) (k).

11.00 Sek ma die nio ry tas (k). 12.00 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“ (k). 12.30 Si bi ro pla ty bė se. Ekst re ma lūs

iš ban dy mai (N-7) (k). 13.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7) (k). 14.30 „Pra ga ro vir tu vė“. Ku li na ri nis rea ly bės

šou (N-7). 15.30 „Ame ri kos ta len tai“. Pra mo ginis šou. 16.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7). 17.30 „Auk sa ran kiai“. Rea ly bės dra ma (N-7)

(k). 18.00 Ži nios. Spor tas. Orai. 18.25 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“. 19.00 „Lie tu vos ži nių“ ty ri mas“. Pub li cis ti kos

lai da. 20.00 Ži nios. Vers las. Spor tas. Orai. 20.25 „Lie tu vė lė“. 21.05 „Pa grin di nis įta ria ma sis“ (N-14). 22.00 „Sostų ka rai“ (N-14). 23.05 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7) (k). 0.05 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“ (k). 0.40 „Au to fa nai“. TV žur na las (k). 1.10–6.00 „Bam ba“.

LieTuVos ryTo TV6.59, 13.00 TV par duo tu vė. 7.15 Te le ta biai. 7.45, 10.25 Griūk ne gy vas! (N-7). 8.15 Ne ga liu ty lė ti. 9.20, 22.30 Su per L.T. 9.55 „Po ra kaip tvo ra“ (N-7). 11.00 „Mi tų grio vė jai“. 12.05, 21.00, 0.05 Re por te ris. 13.30 „So do de tek ty vės“ (N-7). 14.35 Griūk negy vas! (N-7).

15.10 „Po ra kaip tvo ra“ (N-7). 15.45, 16.10 Dok. f. „Hai tis. Gy ve ni mas tę sia si“. 16.00, 17.00 Ži nios. Orai. 17.30 Eu ro pos krep ši nio tau rės ant ro jo

eta po rung ty nės: Kras no da ro „Lo ko mo tiv–Ku ban“ (Ru si ja)–Vil niaus „Lie tu vos ry tas“ (Lie tu va). Tie sio gi nė trans lia ci ja iš Kras no da ro. Per pert rau ką – Ži nios.

19.30 Griūk ne gy vas! (N-7). 19.55 Dok. f. „Kas nu žu dė Sta li ną?“ 21.52, 0.57 Orai. 21.55 Lie tu va tie sio giai. 23.05 Ne ga liu ty lė ti. 1.00 Dok. f. „Hai tis. Gy ve ni mas tę sia si“.

sPorT18.45 Te le vit ri na. 9.45, 19.00, 20.45, 23.00 Ži nios +. 10.00 VTB vie nin go ji krep ši nio ly ga. Nym bur ko

ČEZ–Sankt Pe ter bur go „Spar tak“. 11.45 VTB vie nin go ji krep ši nio ly ga. Mask vos

sri ties „Chim ki“–Ry gos VEF. 13.30 Ad re na li nas. 14.00 Fut bo lo die vai. Zi co. 14.30 Spor tas LT. Pa sau lio sam bo

čem pio na tas. 15.30, 21.00 Is pa ni jos „Pri me ra“ ly gos

rung ty nės. 17.15 VTB vie nin go ji krep ši nio ly ga. Ka za nės

„Uniks“–Ry gos VEF. 19.15 Is pa ni jos „Pri me ra“ ly ga. XIX tu ro

apž val ga. 20.15 Fut bo lo die vai. J.Cruyf as. 23.15 Ke lias į Lon do ną.

Me nas: �� re�ži�sie�riaus�R.Tu�mi�no�ma�ny�mu,� jo�pa�mėg�tas�A.Če�cho�vas�tu�ri�ką�pa�sa�ky�ti�ne�tik�ru�sams.� � J.Vach�tan�go�vo�teat�ro�nuo�tr.

antraDIEnIS, SauSIo 17, 2012

Lai ma Že mu lie nėl.zemuliene@diena.lt

„Tai tik dar kar tą pa tvir ti na, kad An to no Če cho vo pje sė ar ti ma ne tik ru sams – ji su pran ta ma įvai­rių tau tų žmo nėms. Bri tai tik­rai mėgs ta A.Če cho vą“, – sa kė spek tak lio re ži sie rius R.Tu mi­nas.

„Dė dę Va nią“ jis pa sta tė Mask­vos vals ty bi nia me aka de mi nia me J.Vach tan go vo teat re – R.Tu mi­nas yra šio teat ro me no va do vas. Spek tak lis Mask vo je la bai po pu­lia rus, į jį bi lie tai net per par da vi­nė ja mi. Kur sly pi jo sėk mė?

„A.Če cho vas – ge nia lus. Jį pa­vy ko pa ro dy ti to kį, koks, man at ro do, jis yra. Be gro žy bių, be sen ti men tų. To kį, koks yra gy­ve ni mas. Ir pa ra dok sa lus, ir ab­sur diš kas, ir ne lai min gas, ir pil­nas bė dų. Nu si bo do, pa var gau gal vo ti apie blo ga – gal tai ir yra A.Če cho vo ner vas?“ – sam pro­ta vo R.Tu mi nas.

Į Mask vą bu vo at sku bė ję spek­tak lio pirk lių. Va sa rio pra džio­je „Dė dė Va nia“ tris kar tus bus ro domas Grai ki jo je, Atė nuo se, vyk sian čia me teat ro fes ti va ly je. Re ži sie rių nu ste bi no, kad eko­no mi nių ne pri tek lių kre čia mo je Grai ki jo je dar vyks ta fes ti va liai.

Spa lio mė ne sį tru pės lau kia il­ges nės gast ro lės Lon do ne. Di­džio sios Bri ta ni jos sos ti nė je bus vai di na ma 12 „Dė dės Va nios“ spek tak lių.

„Praė ju sią va sa rą su spek tak­lio dai li nin ku Ado mu Ja covs kiu skri do me į Lon do ną žiū rė ti sce­nų ir ves ti de ry bų. Jas vis dar ve­da me, dar neap sisp ren dė me, ku­rio je iš aš tuo nių pa siū ly tų sce nų ro dy si me spek tak lį. Bet jau ar tė ja lai kas pa sa ky ti“, – kal bė jo R.Tu­mi nas.

Re ži sie rius džiau gė si, kad J.Vach tan go vo teat ras jam dir­bant me no va do vu ta po po pu­lia rus. Kuo šis teat ras iš si ski ria iš ki tų Mask vos teat rų?

„Jis vi sa da pa si žy mė jo gro žiu, in te li gen ci ja, ja me vi sa da ple ve no vi di nė emig ra ci ja, nu kreip ta į Va­ka rus. Ak to rių gy ve ni mo bū das – aris tok ra tiš kas. Jų el ge sys, ma­nie ros – vi si ti tu luo ti gra fai ir ku ni­gaikš čiai. Kad ir kas bū tų, jie vi sa da su pe te liš kė mis, su pui kiais kos tiu­mais. Kad ir kaip bū tų sun ku, bet eti ke tas čia vi sa da aukš tu moj.

Čia – gra žios mo te rys. Ne vel­tui J.Vach tan go vo teat ro ar tis tes mė go vi lio ti so vie tų val džios vir­šū nės. Jos bu vo pa čios gra žiau sios vi so je Mask vo je, vi sos – prin ce­sės Tu ran dot“, – kiek anks čiau „Vil niaus die nai“ yra pa sa ko jęs R.Tu mi nas.

R.Tu mi no spek tak lis – Atė nuo se ir Lon do neRu si jos na cio na li ne teat ro pre mi ja „Auk­si nė kau kė“ įver tin tas ži no mo lie tu­vių re ži sie riaus Ri mo Tu mi no spek tak­lis „Dė dė Va nia“ su lau kė ne tik tos ša lies žiū ro vų sim pa ti jų. Lie tu vio spek tak liu su si do mė jo ir už sie nie čiai – jis bus vai­di na mas Atė nuo se bei Lon do ne.

Čia – gra žios mo te­rys. Ne vel tui J.Vach­tan go vo teat ro ar­tis tes mė go vi lio ti so vie tų val džios vir­šū nės.

Ri mas Tu mi nas:

diena.lt/naujienos/laisvalaikis

15

menas ir pramogos

ModernizacijaModernizacijaModernizacija

XX a. 7–8 dešimtmeciu Baltijos šaliu menas, dizainas ir architekturaNacionaline dailes galerija 2011 m. gruodžio 9 d. — 2012 m. vasario 12 d.Nacionaline dailes galerija (Konstitucijos pr. 22, Vilnius)Antradieniais – šeštadieniais 12.00–19.00 val. Ketvirtadieniais 13.00–20.00 val.Sekmadieniais ir prieš valstybines šventes 12.00–17.00 val.Nedirba pirmadieniais ir valstybiniu švenciu dienomisInformacija (8 5) 212 29 97

www.ldm.lt www.ndg.lt www.muziejai.lt

Generalinis remejas: Remejai:

Kulturos remimo fondasVilniaus apskrities trišale taryba

Po ke tu ris mė ne sius tru ku sių di­džių jų Lie tu vos ta len tų paieš kų džiaugs mo aša ras sun kiai tram dė 26­erių Ma rius Pet raus kas iš De gu­čių kai mo, esan čio Tel šių ra jo ne.

TV3 žiū ro vus ir ko mi si ją – griež tą­ją Rū tą Ščio go le vai tę, Ma ri jų Mi­ku ta vi čių ir Vy tau tą Šap ra naus ką – kuk lu sis Ma rius pa ver gė ope ri niu bal su. Fi na le at li kęs And rea Bo cel li dai ną „Me lod ram ma“, M.Pet raus­kas iš ko vo jo ne tik Lie tu vos ta len­to var dą, bet ir 10 tūkst. eu rų. Juos, kaip šian dien ti ki na, in ves tuos į sa­vo mu zi ki nę kar je rą.

„Fi na lui ruo šiau si ne skai čiuo da­mas sa vo lai ko. Daug ko at si sa kiau – va ka rė lių, kon cer tų, kel da vau si 5 val. ry to ir ei da vau mie go ti pa ry čiais. Ruo šiau si pa ts vie nas, su nie kuo ne­si kon sul ta vau. Vis dar ne ga liu pa ti­kė ti, kad aš esu tas di dy sis Lie tu vos ta len tas“, – nuo šir džiai apie iš plėš­tą per ga lę kal bė jo Ma rius, prieš ket­ve rius me tus da ly va vęs TV3 mu zi ki­nia me rea ly bės šou „Dan gus 2“.

Ka pe lai, mo te rų ir vai kų an­samb liams va do vau jan tis Ma rius jau pri si pa žįs ta su lau kęs dė me sio iš „Lie tu vos ta len tų“ pro diu se rio ir sa ko ne tru kus iš De gu čių kai mo per si kel sian tis gy ven ti į Vil nių.

„Ne vel tui tiek lai ko ariau. Ma no dar bas ne li ko ne pas te bė tas. Sa mas sa kė, kad kol kas ga liu il sė tis, ta čiau ne tru kus lau kia rim ti dar bai, pro­jek tai“, – atei ties pla nus at sklei dė ko ne per nak tį ži no mu žmo gu mi

Lie tu vo je ta pęs Ma rius. Vi są šir­dį mu zi kai ati duo dan tis nu ga lė to­jas sa ko, kad jau ku rį lai ką praei viai gat vė je jį smal siai vars to aki mis.

„Jei ne te le vi zi ja, Lie tu va ne ži­no tų, ką su ge bu. Te le vi zi ja šian­dien vi sa ga lė“, – kal bė jo „Lie tu­

vos ta len tų“ laimė to jas. Tie sa, jis ti ki no, jog svar biau sia ne praei vių žvilgs niai – la biau siai Ma riui pa­tin ka bū ti sce no je ir ži no ti, kad jo dai nos žiū ro vus ir pra džiu gi na, ir pra virk do.

VD inf.

Ki ta talento sto te lė – Vil nius

Pergalė: �� prieš�finalą�Marius�neslėpė,�kad�nesitiki�pergalės.�Todėl� lai-mėjimas�tik�dar�saldesnis.� � Tomo�Lukšio�(BFL)�nuotr.

1706 m. gimė JAV vals-tybės veikėjas, JAV po-litikas ir mokslininkas Benjaminas Franklinas. 1835 m. gimė Antanas Baranauskas, „Anykš-čių šilelio“ autorius.1863 m. gimė rusų tea-tro reformatorius, reži-sierius ir aktorius Kons-tantinas Stanislavskis. 1899 m. Italijoje gimė garsusis Čikagos gangs-teris Al Capone.

1928 m. gimė garsus Londono kirpėjas ir sti-listas Vidalis Sassoonas.1942 m. gimė boksinin-kas Muhammadas Ali.1948 m. gimė grupės „Rolling Stones“ gitaris-tas Mickas Tayloras.1962 m. gimė kanadiečių aktorius Jimas Carrey.1968 m. Vilniuje mirė lietuvių dainininkas ir vargonininkas Kipras Petrauskas.

Atėnai +6Berlynas +3Brazilija +25Briuselis +3Dublinas +9Kairas +18Keiptaunas +30Kopenhaga +5

Londonas +6Madridas +8Maskva –4Minskas –5Niujorkas +4Oslas –5Paryžius +5Pekinas +5

Praha +2Ryga –3Roma +6Sidnėjus +27Talinas –2Tel Avivas +13Tokijas +9Varšuva –6

Saulė teka 8.31Saulė leidžiasi 16.26Dienos ilgumas 7.55Mėnulis (delčia) teka 2.17Mėnulis leidžiasi 11.13

17-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 349 dienos.Saulė Ožiaragio ženkle.

VardaiPasaulyje

Marijampolė

Tauragė

–3

–3

Vilnius–3

Alytus–3

Kaunas–2

Utena–3

Panevėžys

–4ŠiauliaiTelšiai

–3

Klaipėda–1

Vėjas0–6 m/s

Šiandien, sausio 17 d.

horoskoPai

Orai Pirmoje savaitės pusėje Lietuvoje vy-raus žiemiški orai – šals, pasnigs. Šian-dien dieną bus 2–5 laipsniai šalčio. Nak-tį rytiniuose rajonuose truputį pasny-guriuos, kaip prognozuoja Hidromete-orologijos tarnyba. Rytoj taip pat trum-pai pasnigs, dar labiau spustels šaltu-kas. Naktį temperatūra kris iki 10 laips-nių šalčio, dieną bus nuo 6 laipsnių šal-čio iki 0.

orai VilniujeŠiandien Rytas Diena Vakaras Naktis Vėjas (m/s)

nuk ri to di džiu lė kos mi nė ŠiukŠ lė

trečiadienį

ketVirtadienį

–9–3–4 –6

–10–5–7 –8

–7–5–8 –6

1

7

4

datos (sausio 17 d.)

Prizas

1

2 3 4 5 6 7 8 9

Ru si jos kos mi nis zon das, tu rė jęs gar-sin ti jį su kū ru sios ša lies var dą per am-bi cin gą mi si ją į Mar so pa ly do vą, lieps-no da mas nu kri to į Že mę, o jo nuo lau-žos pa ži ro Ra mio jo van de ny no pie ti-nė je da ly je, į va ka rus nuo Či lės kran tų. 170 mln. JAV do le rių (456 mln. li tų) kai-na vęs zon das ta po vie na sun kiau sių ir dau giau sia tok si nių me džia gų tu rin-čių kos mi nių šiukš lių, ka da nors nu kri-tu sių į Že mę. Ta čiau kos mo so pa rei gū-nai ir eks per tai tvir ti na, kad šio apa ra-to nuo lau žos di de lio pa vo jaus ne ke lia, nes nuo din gas ra ke ti nis ku ras ir dau-gu ma zon do de ta lių vei kiau siai su de-gė aukš tai at mos fe ro je.

BNS inf., AFP nuo tr.

aVinas (03 21–04 20). Gali susi-daryti įspūdis, kad gyvenimas

klostosi taip, lyg kas nors tyčiotųsi iš jū-sų ar bandytų suerzinti. Bus sunku val-dytis. Bet prisiminkite, kad pykdamas nieko gero nepasieksite.

jautis (04 21–05 20). Prisiminsite savo jaunystę ar kai kuriuos pra-

eities įvykius. Jei teks bendrauti su jau-nesniais žmonėmis, gali kilti nesutari-mų ar agresija. Esate pernelyg išmintin-gas, kad leistumėtės išprovokuojamas.

dVyniai (05 21–06 21). Jūsų mąs-tymas, idėjos, siekis tobulėti gali

keistis. Šiandien bus daug lengviau su-sikaupti ir užsiimti svarbiais reikalais, niekas nepajėgs jūsų išblaškyti, nebent tai būtų kas nors malonaus.

Vėžys (06 22–07 22). Šiandien būsite labai susikaupęs, būsite la-

bai jautrus, kitaip vertinsite savo emo-cijas ir veiksmus. Žodžiai šiandien bus jūsų ginklas – kalbėdamas galėsite ap-siginti nuo jus neteisingai puolančių.

liūtas (07 23–08 23). Galimi emocijų protrūkiai, ypač ben-

draujant su vaikais ar artimais drau-gais. Jūsų perdėtas psichologinis spau-dimas gali sugadinti santykius su ap-linkiniais. Nepersistenkite.

mergelė (08 24–09 23). Laikas pasinaudoti kūrybingumu ir vaiz-

duote, kad įgyvendintumėte savo idė-jas. Minėtos savybės ir gebėjimas reikš-ti mintis trauks ir žavės aplinkinius. Da-bar praverstų gera knyga ar filmas.

sVarstyklės (09 24–10 23). Norėsite daug kalbėti, nes tiesiog

netelpate savo kailyje. Bet prieš prabil-damas gerai pagalvokite, nes ne vi-siems jūsų idėjos ir sumanymai gali būti įdomus.

skorPionas (10 24–11 22). Šian-dien emocijos veršis per kraštus,

turėsite tiek visokių sumanymų, o ir aplinkiniai bus nusiteikę jums padėti. Tereikia tik paprašyti.

Šaulys (11 23–12 21). Šiandien prieš-taringa diena: dabartinės jūsų idė-

jos ir mintys neatitinka jūsų paties ar ki-tų žmonių vertybių. Gali tekti iš naujo apsvarstyti jau priimtus sprendimus.

ožiaragis (12 22–01 20). Gali bū-ti, kad būtent šiandien jums bus

pasiūlytas darbas. Daug dėmesio skir-site gebėjimams vadovauti. Palanki diena dirbti komandoje – darbas bus produktyvus ir kūrybingas.

Vandenis (01 21–02 19). Puikiai seksis patarinėti asmeniniais

klausimais, todėl jūsų patarimų pri-reiks vis daugiau žmonių. Tinkamai susidorosite su sudėtingomis užduoti-mis ir pasieksite norimų rezultatų.

žuVys (02 20–03 20). Nepatiks kieno nors nerealus požiūris į si-

tuaciją, todėl gali kilti konfliktas. Padė-tį išgelbės tik, jei laiku suprasite, kad vi-si žmonės mąsto skirtingai ir būtent tai yra gerai.

–4

Beatričė, Daujotas, Dovainis, Leonilė, Merūnas, Rozelina,Vida

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penkta-dienio, teisingai užpil-dykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiu-sių. Teisingus atsaky-mus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS ži-nute numeriu 1337. Siųs-dami žinutę rašykite: DIE-NA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKY-MAS. Pvz.: DIENA VD VIL-NIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba

2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-neškite į „Vilniaus die-nos“ redakciją Labda- rių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, sausio 24 d. Praėjusios savaitės nu-galėtoja – Vitalija Sodei-kienė.Praėjusios savaitės tei-singi atsakymai: veid-mainystė (pirmadienis), kurapkiukas (antradie-nis), persilaužimas (tre-čiadienis), krikštatėviai (ketvirtadienis), česna-kas (penktadienis).

Šią savaitę laimėkite knygas: Heather Graham „Mylėsiu amžinai“ ir Noros Roberts „Aiškaregys“