Ma tas Mik ne vi čiusm.miknevicius@diena.lt

Butų ne nu pir koPas ku tinė mis pra ėju sių metų ru dens die no mis sa vi val dybė vertė si per gal­vą skubė da ma iš leis ti so cia li nio būs­to plėtrai skir tus mi li jo nus litų, už ku riuos ke ti no pirk ti 1–2 kam ba rių

bu tų. Ta čiau pa vėla vo ir, re gis, li ko be nie ko. Iš vi so bu vo ke ti na ma įsi­gy ti apie 20 nau jos sta ty bos na muo­se iki ga lo įrengtų butų. Sa vi val dybė skel biamų de rybų būdu pa gei da vo įsi gy ti nau jų 2005–2011 m. sta ty bos vie no kam ba rio bu tų (28–41 kv. m plo to) ir dviejų kam ba rių bu tų (42–52 kv. m plo to).

Tikros sosTinės naujienos PenkTadienis, vasario 17 d., 2012 m. nr. 39 (1238) diena.lt

Li ko be butų ir pi nigų

1 Lt

Jo kių komp ro misų ko rup ci jai, klanų sa vi va­lei, ne pa gar bai žmo gui, įsta ty mui ar vals ty bei.

Ru dens pa bai go je sos tinės sa vi val dybė už ke lis mi li jo nus litų skelbė si per kan ti bu tus so cia liai rem ti niems žmonėms. De ja, per lėtai vei ku si sa vi val dybė li ko ir be butų, ir be pi nigų.

Vil nius šventė Vals tybės dienąTris palvės ir ki ta tau tinė at ri bu ti ka – vėlia vos spalvų ša li kai, raiš čiai. Taip pa si da binę ne ma žai vil nie čių va kar traukė į miestą. Ge ra no riš kai nu si teikę sos tinės gy ven to jai ga­na gau siai da ly va vo šven ti niuo se ren gi niuo se. „Ši die na – itin svar bi, šven čia me Laisvę“, – sakė dažnas mies to ren gi nių da ly vis.

Miestas 2p.

Parodoje –Sa piegų le gen da

Menas 15p.

Grai ki jos pre zi den tas k.Pa pou lias pa reiškė ne pakę siąs vo kie čių

pa mokslų jam ir jo ša liai.Pasaulis 12p.

B.ko mo rows kis ra gi no Lie tu vos

len kus būti ge rais pi lie čiais.

Lietuva 7p.

neap si žiūrė jo: � pa sak j.Po že los, sa vi val dy bei teks grąžin ti vy riau sybės skir tas lėšas so cia li niam būstui įsi gy ti. Ge di mi no Bar tuš kos nuo tr.

2

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

„Ma ne iš gelbė jo Die vas“ Gal vo da vau, ką man reikėtų da ry ti – ei ti į džiung les

ba nanų val gy ti?

„Vėtros“ fut bo lo ko man dos tre ne ris Vir­gi­ni­jus­­Liub­šys­

8p.

Sėkmė: � žemės drebė ji mas Hai ty je nu si nešė de šim tis tūkstan čių gy vy bių ir tik at si tik ti nu mas iš gelbė jo

Ka ro liną Ki ril ko.

To mo Mozū ros mon ta žas

„Stai ga pa si gir do stip rus gar sas, tar si grei tai pra va žiuotų trau ki - nys, – pri si minė K.Ki ril ko. – Ir tą pa čią aki mirką pra dėjo drebė ti na-mas. Pir mo mis aki mir ko mis šo ki-ruo ti nu ti lo me. Bandė me kel tis ir lip ti nuo na mo, ta čiau pra džio je to pa da ry ti ne pa vy ko. Matė me, kaip griu vo gre ti mi na mai, mūsų na mo tvo ra...“Ne to li griu vo mo kyk la, lūžinė-jo na mai, tvo ros, klykė žmonės, bu vo girdė ti verks mas, pa gal bos šauks mai. Gatvės pa sken do dul-kių ir dūmų sūku ry je.

MieStaS

Idė ja, ver ta „Kris to fo ro“Ūki ninkų tur ge lių idė ja šalį užkrėtęs Min dau gas Ma ciu le­vi čius gautą Šv. Kris to fo ro sta tulėlę mie lai pa da lytų į tūkstan čius ga balė lių. 3p.

teMa

„Ir man to sriu bos“ be Ir man toSva jonę ati da ry ti sriubų res­to raną įgy ven dinęs Ir man tas Jab lons kas dabar sriubų ne ver­da, bet min ties su si krau ti mi li­joną iš sriu bos neat si sa ko. 5p.

eko no Mi kaDar bas už sie ny je – tik mi ra žas

Ak lai įdar bi ni mo agentū ro mis pa si tikėję lie tu viai vis daž niau už sie ny je lie ka ir be dar bo, ir be pi nigų. Dėl to ten ka kant riai min ti teismų slenks čius. 6p.UžribiS

Sveikatos viršūnėse kilo panikaSTT įkliuvęs svei ka tos ap sau­gos vi ce mi nist ras Artū ras Ski­kas ga li būti tik pir mo ji svei ka­tos ap sau gos sis temą ap ėmu­sio ko rup ci jos tink lo au ka. 9p.

šiandienpriedai

Ra tai: 11 pa ta rimų vai ruo to jams

27p.

PasaulisBuvęs JAV pre zi den tas Geor ge’as W.Bus has – nors ir ne po pu lia rus, bet rei ka lin gas. 12p.

Šokoladas Nak ti nio klu bo sce no je re puo-jan tis vy ras. Įsiaud rinęs būgni-nin kas, be si plaiks tan čia ka se le. Abiem jiems – 31-i ir gal jų veik la nie kam ne keltų nuo sta bos, jei juo du ne būtų ku ni gai. 19p.

tV dienaPir mas lie tu viš kas fil mas su S ženk lu. Ir galbūt pir mas ko-mer ciš kai sėkmin gas. Lie tu vos ki no teat ruo se pra dėtos ro dy ti juos tos „Ze ro 2“ re ži sie rius Emi lis Vėly vis ti ki: jo dar bas pri va lo pri trauk ti žiū rovų.

SportasSau lius Štom ber gas su-grįžo į didįjį krep šinį. Dvejų metų per trau ka vie nam ge riau sių visų laikų Lie tu vos krep ši-ninkų išė jo tik į naudą. Sau lius grįžo su laukęs ant ro jo vai ko, iš si gydęs skaus mus, pa siilgęs krep ši nio. Ir nė kiek ne pa na šus į ve te raną. „Sugrį žo no ras žais-ti. Tad kiek leis svei ka ta ir bus no ro, dar rung ty-niau siu“, – sakė dviejų olim piadų pri zi nin kas.

14p.

Dvi de šimt metė lie tu vaitė Ka ro li na Ki ril ko nie ka da

ne pa mirš koš ma­ro, kurį iš gy ve no per žemės drebė­jimą Hai ty je.

17 Plačiau skaitykite

Šokoladas

šeštadienisTV3 lai dos „Akis ta ta“ ir LNK „Abi pus sie nos“ rei tin gus au gi na Drą sius Ke dys. Kris tu pas Kri vic kas ėmė si D.Ke džio gy ny bos, o Gied rius Leš ke vi čius ad vo ka tau ja Lai mu tei Stan kū nai tei ir And riui Ūsui.

Todėl, Kad esu VilnieTis sausio 23 d., 2010 m. nr. 15 (671) diena.lt 2,00 Lt

???? nuotr.

2012 m. vasario 18 d.Tiražas31 160De­mo­nai:­jei ne ti ki te vel nio ap sė di mais ir ma­no te, kad tai tik siau bo tri le rius ku rian čių žmo­nių pra ma nai, fil mas „Šė to nas ma ny je“ to kią ka te go riš ką nuo mo nę ga li pa keis ti. 2p.

Są­jun­ga:­TV3 te le vi zi ja pri sta tė nau jau sią sie­nas ker tan tį lie tu viš ką se ria lą „Vy no ke lias“ – jis ku ria mas kar tu su Gru­zi jos TV ka na lu „Ime di TV“ ir fil muo ja mas abie­jo se ša ly se. 6p.

Pa­šau­ki­mas:­LNK pra­mo gi nės lai dos „Kaž kas at si ti ko“ ve dė jas K.Sa­ka laus kas sa vo vie tą už­lei do M.Jam pols kiui, nes pa ts ry žo si įgy ven din ti se ną ir rim tą sva jo nę – tap ti ug nia ge siu. 8p.

tvdiena@diena.lt­­Redaktorė­Agnė­Klimčiauskaitė

Pa va sa ri nis „La bo ry to“ spin du lysNuo ko vo 1-osios Lie tu vos te le vi zi jos „La-bo ry to“ žiū ro vai ek ra ne ma tys nau ją

ve dė ją – spau dą lai do je ap žvel gian čią žur na lis tę Eg lę Dau gė lai tę. 7p.

Roberto Riabovo nuotr.

Rytoj — storesnė„Vilniaus

diena“ ir priedas

„TV diena“.

7p.

Pre zi dentė Da lia Gry baus kaitė

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

penktADIenIS, vASArIo 17, 2012

Kaip dien raš tį „Vil niaus die na“ in for ma vo Vil­

niaus sa vi val dy bės Vie šų jų ry šių sky rius, ža dė tų bu tų sa vi val dy bė neį si gi jo.

Trum pas pir ki mo skel bi mas sa­vi val dy bės in ter ne to sve tai nė je pa­si ro dė lapk ri čio 28 d. Ter mi nas, iki ka da bu vo prii ma mos pa raiš kos ir do ku men tai, bai gė si jau po dvie­jų pa rų – lapk ri čio 30 d. „Vals ty­bės ži nio se“ skel bi mas pa si ro dė sa­vai te anks čiau. Ši taip strim gal viais lė ku si sa vi val dy bė ga lop li ko nie ko ne pe šu si – po ten cia lūs par da vė jai į pa si tai kiu sią pui kią pro gą rea guo ti tie siog ne spė jo, o mies to va do vams li ko rau do nuo ti, kad skel bi mas apie pla nuo ja mą ap si pir ki mą pa si ro dė tik pa sku ti nė mis die no mis.

Lėšos nu plau kė?Ne bū tų taip blo gai, jei so cia li nius būs tus pirk ti sa vi val dy bė bū tų už si­mo ju si už pa čios su rink tus pi ni gus.

De ja, per vė lai rea ga vęs mies tas li­ko ir be būs tui pirk ti skir tų pi ni gų – ne pa nau do tas lė šas te ko grą žin ti.

Tie sa, į klau si mą, ar ne pa nau­do tus pi ni gus grą ži no į Vy riau sy­bės biu dže tą, sa vi val dy bės at sto vai neat sa kė. Tai dien raš čiui pa tvir ti­no mies to So cia li nių rei ka lų ko mi­te to pir mi nin kas so cial de mok ra tas Ju ras Po že la. Jo ži nio mis, pi ni gų ne pa nau do ju si mies to sa vi val dy­bė tu rė jo jų at si sa ky ti.

„Ži no ma, man jau iš kar to keis tai at ro dė toks pir ki mas, kai lie ka vos ke lios die nos, kai nie kas ne spė ja pa teik ti pa raiš kų da ly vau ti kon kur­se. Bu vo ga li ma įtar ti, kad bu tai ne­bus nu pirk ti“, – kal bė jo J.Po že la.

Vil niaus sa vi val dy bė bu vo pri­vers ta sku bė ti pirk ti so cia li nį būs­tą, nes Vy riau sy bė, ma ty da ma, kad sos ti nė ne pa nau do ja jai skir tų lė šų, nu spren dė jas skir ti ki tiems mies­tas ir ra jo nams. Pa gal bir že lį Mi­nist rų ka bi ne to priim tą pa skirs ty­mo pla ną Vil niui ati te ko dau giau sia lė šų – 6 mln. li tų. Ta čiau vė liau paaiš kė jo, kad sos ti nės sa vi val dy­bė pla nuo ja pa nau do ti tik pu sę šios su mos – 3 mln. li tų.

Pa siū ly mai ne ti koSa vi val dy bės pa skelb ta me kon kur­se su da ly vau ti su spė ję vers li nin kai grei čiau siai ti kė jo si, kad sku bė da mi mies to val di nin kai pirks vis ką, kas jiems bus pa siū ly ta. De ja, pa siū ly­

Li ko be bu tų ir pi ni gų

Justinas Argustasj.argustas@diena.lt

„Ši die na – itin svar bi, šven čia­me Lais vę“, – toks daž no vil nie­čio at sa ky mas į klau si mą, ko dėl šie šven čia Va sa rio 16­ąją. Gal būt ne kiek vie nas, bet gat vė se, par duo tu­vė se ir ka vi nė se žmo nės vie ni ki tus svei ki no šios šven tės pro ga.

Po pu lia riau sia šven ti mo for ma – pa si vaikš čio ji mas sos ti nės gat vė mis, daž niau siai su vai kais ar šei ma.

Dau ge lio kal bin tų vil nie čių marš­ru tas Va sa rio 16­ąją ne ma žai me tų iš lie ka toks pat: iš ry to pa si vaikš­čio ti po se na mies tį, su da ly vau ti vė lia vų pa kė li mo ce re mo ni jo je prie pre zi den tū ros, po to, jei nė ra di de­lės grūs ties, atei ti į Ka ted ro je lai ko­mas mi šias už Lie tu vą.

Kas met prie pre zi den tū ros mi­nė ti Va sa rio 16­osios su si ren ka ke li šim tai žmo nių, tė vai at si ve da vai­kus, nes šiuos do mi na gar bės sar­gy bos kuo pos ka riai ir šau tu vai.

Kaip ir kas met, vai kai li pa per už­tva ras ir brau na si link ka rių, o juos tram dy ti ten ka Va do vy bės ap sau­gos de par ta men to pa rei gū nams.

Vy res nie ji po pie tę daž niau siai pra lei džia prie Sig na ta rų rū mų, Pi lies gat vė je, kur iš rū mų bal ko no kal ba bu vęs Aukš čiau sio sios Ta ry­bos­At ku ria mo jo Sei mo pir mi nin­kas Vy tau tas Lands ber gis.

Tie sa, šie met Va sa rio 16­osios ren gi niuo se, be aukš čiau sios ša­lies va do vy bės, be veik ne bu vo ma­ty ti Sei mo na rių, ypač opo zi ci jos at sto vų. Vos vie nas ki tas da ly va­

vo vė lia vų pa kė li mo ce re mo ni jo je prie pre zi den tū ros, pa skui – mi­šio se Ar ki ka ted ro je.

Va kar po piet V.Ku dir kos aikš tė­je skam bant pa trio ti nėms dai noms vil nie čiams gra žios ir pra smin­gos šven tės lin kė jo me ras Ar tū ras Zuo kas. Tie sa, V.Ku dir kos aikš tė­je ple vė sa vo ne tik Lie tu vos, ES, bet ir Bal ta ru si jos vė lia vos. Gru­pe lė žmo nių ra gi no lie tu vius at­kreip ti dė me sį į Bal ta ru si jos pro b­ le mas. A.Zuo kas jiems pa lin kė jo, grei tu lai ku tu rė ti Nep rik lau so my­bės die ną, ko kią tu ri Lie tu va.

Me ras už de gė sim bo li nį lau žą. Su si rin kę į aikš tę gy rė sa vi val dy bės idė ją per Vals ty bės at kū ri mo die ną deg ti lau žus, nes jie ne tik šil dė, bet tar si ir vie ni jo žmo nes. Džiu gi no ir ka rei vių da li ja ma ar ba ta bei skam­ban čios vi siems pa žįs ta mos dai nos apie Lie tu vą.

Vi sai va ka re sos ti nės gy ven to­jai rin ko si į Ka ted ros aikš tę ste bė ti įspū din go ug nies šou.

Sos ti nę nu da žė tau ti nė sim bo li kaŠven tė: �� mi�nė�ti�Vals�ty�bės�at�kū�ri�mo�die�nos�ir�ei�li�niai�mies�tie�čiai,�ir�po�li�ti�kai�išė�jo�į�Vil�niaus�gat�ves.� � Si�mo�no�Švit�ros,�And�riaus�Ufar�to�(BFL)�nuo�tr.

Tris pal vės ir ki ta tau ti nė at ri bu ti ka – vė lia vos spal vų ša li kai, raiš­čiai. Taip pa si da bi nę ne ma žai vil nie čių va kar trau kė į mies tą. Ge ra no riš kai nu si tei kę sos ti nės gy ven to jai ga na gau siai da ly va­vo šven ti niuo se ren gi niuo se.

Kantrybė: �� lau�kian�tiems�so�cia�li�nio�būs�to�dėl�sa�vi�val�dy�bės�ne�veik�lu­mo�dar�teks�pa�ken�tė�ti�lė�tai�trum�pė�jan�čio�je�ei�lė�je.�� Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.

Nė vie nas pa teik tas pa siū ly mas nea ti ti­ko rei ka la vi mų, pa­vyz džiui, sa vi val­dy bei tie kė jai siū lė įkeis tus bu tus.

1

Tė vai at si ve da vai­kus, nes šiuos do mi­na gar bės sar gy bos kuo pos ka riai ir šau­tu vai.

Idėja: �� vilniečiai�džiaugiasi�Gedimino�prospekte�liepsnojančiais�laužais.�� Andriaus�Ufarto�nuotr.

2

miestas

penktADIenIS, vASArIo 17, 2012

Ma tas Mik ne vi čiusm.miknevicius@diena.lt

Vil niaus sa vi val dy bės val dan tie­ji 100­osioms Lie tu vos ne prik lau­so my bės pa skel bi mo me ti nėms ant Tau ro kal no ke ti na pa sta ty ti „Tau tos na mus“.

Pa dė jo pa ra šusRe zo liu ci jos pro jek tą, ku riuo įsi­pa rei go ja ma sta ty ti „Tau tos na­mus“, Vil niaus ta ry ba svars tė iš kil min ga me tre čia die nio po sė­dy je Vil niaus ro tu šė je. Tai bu vo vie nin te lis šio ta ry bos po sė džio klau si mas.

Ta ry bos na riai vien bal siai pri­ta rė „Tau tos na mų“ sta ty boms, vė liau vi si pa dė jo pa ra šus po re­zo liu ci jos teks tu.

Pa gal me ro Ar tū ro Zuo ko val­do mos sa vi val dy bės pla nus „Tau­tos na mus“ pa sta ty ti ke ti na ma per še še rius me tus – iki 2018 m. va sa rio 16­osios, kai bus šven čia­mos šim to sios Lie tu vos ne prik­lau so my bės at kū ri mo me ti nės.

„Tau tos na mai“ tu rė tų bū ti įkur ti ant Tau ro kal no. Šio je vie­to je sto vi ap leis ti Prof są jun gų rū­mai.

Anot sa vi val dy bės, šiuo me tu vyks ta de ry bos dėl Prof są jun gų rū mų ant Tau ro kal no sa vi nin ko tei sių pe rė mi mo. Pas ta tui iš pirk­ti šių me tų sa vi val dy bės biu dže te nu ma ty ta 2 mln. li tų.

Šio je vie to je pa sta ty ti „Tau­tos na mus“ pla nuo ja ma jau ke­le tą me tų. Apie tai yra kal bė ju­si ir prem je ro And riaus Ku bi liaus Vy riau sy bė, ta čiau rea lūs žings­niai sta ty bų link ženg ti ne bu vo. Vy riau sy bė ža dė jo siek ti, kad ant

Tau ro kal no iki 2018 m. „Tau tos na mai“ bū tų įkur ti. Ta čiau ženg­ti pir muo sius žings nius su truk­dė su dė tin ga ša lies fi nan si nė pa­dė tis.

Konk re ti zuo ti ne no rė joKal bė da mas apie pla nuo ja mas sta ty bas Vil niaus va do vas A.Zuo­kas ne ga lė jo pa sa ky ti, kiek konk­re čiai ga lė tų kai nuo ti „Tau tos na­mai“. Anot jo, apie pi ni gus kal bė ti dar per anks ti.

„Be abe jo, di džiau sia lė šų da­lis tu rė tų bū ti Vy riau sy bės, tai na cio na li nės reikš mės pro jek­tas. Mes tu ri me še še rius me­tus, o daž nai Lie tu vo je bū na, kad pra de da ma rū pin tis svar bios da­tos pa ger bi mu ta da, kai lie ka ma­žai lai ko. Vy riau sy bės dar bo gru­pė, ku riai va do vau ja Vy riau sy bės kanc le ris, dir ba, o mes esa me tos gru pės na riai“, – po iš kil min go po sė džio kal bė jo A.Zuo kas.

Me ras sa kė, kad svar biau sia da bar at gau ti Prof są jun gų rū mų pa sta tą. Jį sa vi val dy bė ke ti na iš­pirk ti ar ba pe rim ti vi suo me nės po rei kiams. Me ras taip pat pri­dū rė, kad pa sta tas ne bū tų re no­vuo ja mas ar per sta to mas. Jį tek­tų griau ti ir pra dė ti vi siš kai nau jas sta ty bas.

„Tai tu rė tų bū ti nau jas pro jek­tas. Prieš ke le rius me tus bu vo skelb tas kon kur sas dėl „Tau tos na mų“ pro jek to įgy ven di ni mo, ta čiau tuo me tu jis bu vo su stab­dy tas, nes Pro fe si nės są jun gos pa sta tą per da vė pri va tiems in ves­tuo to jams, nors mes kal bė jo me ir tuo met, kad gal būt ga lė tų mai nais per duo ti sa vi val dy bei vi suo me nės po rei kiams“, – tvir ti no me ras.

Kal tas ir dėl „Tau tos na mų“Vil niaus sa vi val dy bės ta ry bos Tė­vy nės są jun gos­Lie tu vos krikš­čio nių de mok ra tų (TS­LKD) frak­ci ja tvir ti na, kad Vil niaus me ras Ar tū ras Zuo kas ne gar bin gai ir ne pel ny tai sau pri ski ria nuo pel­nus dėl „Tau tos na mų“ ant Tau ro kal no sta ty bos. Šią idė ją esą nuo­sek liai vys tė TS­LKD, ku rios dė­ka pro jek tas ge ro kai pa si stū mė jo į prie kį ir įga vo ap čiuo pia mą vi zi ją, ta čiau dėl eko no mi nio nuo smu kio sta ty bas te ko ati dė ti.

„Dar vi sai ne se niai Vil niaus me­rui ne rū pė jo „Tau tos na mų“ li ki­mas. Net 2012 m. sa vi val dy bės biu­dže te tam lė šų ne nu ma ty ta. Me ro pa trio tiz mas pra bu do tik ar tė jant Va sa rio 16­osios iš kil mėms – nei dau giau, nei ma žiau, kaip dar vie­na ge ra pro ga pa si rek la muo ti. Lie­ka tik ap gai les tau ti, kad pel no ma­si iš bran giau sių tau tai ver ty bių“, – tei gė Vil niaus sa vi val dy bės ta ry­bos TS­LKD frak ci jos se niū nas Vi­das Ur bo na vi čius.

Jis svars tė, ar tai ne bus tik dar vie nas dek la ra ty vus po li ti ko ges­tas. Anot V.Ur bo na vi čiaus, re zo­liu ci jos pro jek te net neuž si me na­ma apie „Tau tos na mų“ sta ty bos fi nan sa vi mą.

„Ne pa slap tis, kad Vil niaus sa­vi val dy bė sken di sko lo se, o Vil­niaus me ras, užuo t rū pi nę sis mies to in te re sais, ak ty viai ruo­šia si Sei mo rin ki mams, po ku rių var gu ar jam bus įdo mūs Vil niaus rei ka lai“, – sa kė V.Ur bo na vi čius.

Tie sa, ne pai sy da mi sa vo ne pa­si ten ki ni mo A.Zuo ku, kon ser va­to riai vis dėl to da ly va vo iš kil min­ga me ta ry bos po sė dy je ir pa si ra šė re zo liu ci ją.

Tau tai pa sta tys na mus

Ke ti ni mai: �� sa�vi�val�dy�bei�da�bar�svar�biau�sia�at�gau�ti�Prof�są�jun�gų�rū�mų�pa�sta�tą.�Jį�mies�tas�ke�ti�na�iš�pirk�ti�ar�ba�pe�rim�ti�vi�suo�me�nės�po�rei�kiams.� � Ša�rū�no�Ma�žei�kos�(BFL)�nuo�tr.

Vik to ri ja Dau jo ty tė „Tau tos na mų“ ta ry bos na rė

Ti kiu, kad šis ta ry bos po sė­dis yra is to ri nis. Daug žmo­nių ši tos die nos lau kė. Lau­kė šios die nos ir Jus ti nas

Mar cin ke vi čius, ku ris mi rė prieš me­tus, va sa rio 16­ąją. Is to ri nis su si rin ki­mas is to ri niam ges tui.

Komentaras „Tau tos na mai“

Pla nai ant Tau ro kal no, Pro fe si nių są­jun gų rū mų vie to je, įkur ti „Tau tos na­mus“ Lie tu vo je svars to mi jau 15 me­tų, ta čiau rea liai pro jek tas ne pra dė­tas įgy ven din ti.

1911 m. ant Tau ro kal no bu vo nu pirk­tas že mės skly pas „Tau tos na mams“ sta ty ti. Pro jek to ini cia to rius J.Ba sa­na vi čius va žia vo į JAV rink ti lė šų sta ty boms. Ta čiau ir tuo met „Tau tos na mai“ Vil niu je neat si ra do. Pir ma sis „Tau tos na mų“ idė ją 1907 m. pri sta­tė J.Ba sa na vi čius. Šią idė ją taip pat puo se lė jo mo der nios Lie tu vos vals­ty bin gu mo kū rė jai: Mi ka lo jus Kons­tan ti nas Čiur lio nis, Mar ty nas Yčas,

Ka zys Gri nius, An ta nas Sme to na, Juo zas Tu mas­Vaiž gan tas, Pet ras ir Jo nas Vi lei šiai ir ki ti. 1911–1912 m. už suau ko tas lie tu vių bend ruo me nės lė šas bu vo įsi gy tas Pa mėn kal nis (Tau ro kal nas), ku ris iki šiol iš li ko vi­suo me ni nės pa skir ties.

At kū rus Lie tu vos ne prik lau so my bę, 1992 m. at gi mė ir „Tau tos na mų“ idė­ja, apie ku rią pri me na 2007 m. va sa­rio 16­ąją ati deng tas pa mink li nis ak­muo, skel bian tis, kad šio je vie to je tu ri sto vė ti „Tau tos na mai“, ku rie tu ri tap­ti dau gia funk ciu kul tū ros cent ru su tarp tau ti nius stan dar tus ati tin kan­čia kon cer tų sa le.

Li ko be bu tų ir pi ni gų

mai sa vi val dy bės po li ti kus ge ro kai nu ste bi no. „Tiks liai ne pa me nu, kiek pa siū ly mų bu vo, bet jie tik rai ne ti­ko mies tui. Juk kal ba ma apie so cia li­nius bu tus, ku rie ne tu ri bū ti pra ban­gūs ir bran gūs. Vie nas da ly vis siū lė bu tus vos ne su bur bu li nė mis vo nio­mis pra ban giuo se ra jo nuo se mies to pa kraš ty je“, – sa kė J.Po že la.

Sa vi val dy bė taip pat dien raš tį in­for ma vo, kad pa siū ly mų nu pirk ti bu tų bu vo, ta čiau jie nea ti ti ko rei­

ka la vi mų. „Nė vie nas pa teik tas pa­siū ly mas nea ti ti ko rei ka la vi mų, pa­vyz džiui, sa vi val dy bei tie kė jai siū lė įkeis tus bu tus“, – ra šo ma mies to val džios at siųs ta me at sa ky me.

Dien raš tis pri me na, jog ša lies ne kil no ja mo jo tur to par da vė jai ru de nį sa kė, kad mie lai da ly vau­tų to kia me kon kur se ir jam tu rė tų pui kių pa siū ly mų, ta čiau per ke­lias die nas pa teik ti vi sų rei kia mų do ku men tų neįs ten gė.

Šven tė: �� mi�nė�ti�Vals�ty�bės�at�kū�ri�mo�die�nos�ir�ei�li�niai�mies�tie�čiai,�ir�po�li�ti�kai�išė�jo�į�Vil�niaus�gat�ves.� � Si�mo�no�Švit�ros,�And�riaus�Ufar�to�(BFL)�nuo�tr.

Sil ve ri jusJū rei vis

Kiek vie nais me tais su šei ma pa si vaikš­to me, pa si žiū ri me ren gi nius. Į mi šias su vai ku sun ku įei ti, tad šie met jas pra lei do­me. Va sa rio 16­ąją šven čia me nuo se nų lai kų, taip da rė ir mū sų tė vai. Šven čia­me lais vę. Štai šnek te lė jau su ru sais, tai jie sa ko, ir gi šven čiam, bet ne ži nom, ko­dėl ir nuo ko ga vo me ne prik lau so my bę, o mes, lie tu viai, juk la bai aiš kiai ži no me.

Ju liusKa rys

Va sa rio 16­ąją man dar bas. Tai gi die­na taip ir pra bė ga: tu riu da ly vau ti įvai riuo se ren gi niuo se. Esu ka ta li kas, tad su da ly vau ju ir mi šio se, juk jos – už Lie tu vą. Jei ne dirb čiau, bū ti nai da ly­vau čiau vi suo se ren gi niuo se, lais vę juk rei kia pa mi nė ti.

Aloy zasPen si nin kas

Kas met šią die ną išei nu pa si vaikš­čio ti, o šį syk dar ir ge ras oras. Nie ka­da ne pra lei džiu pro gos nuei ti prie Sig na ta rų rū mų. Tie siog iš įpro čio. Jei gu nie kas nei tų, gal būt nei čiau ir aš. Žmo nių mi nia įtrau kia. O ką dau­giau veik ti? Su da ly va vęs ren gi niuo­se, dar syk pe rei nu Pi lies gat ve ir grįž­tu na mo.

An ta nasSa va no ris

Ši die na – di džiau sia Lie tu vos šven tė. Ma no tė vu kas ko vė si už ne prik lau so­my bę. Visada da ly vau ju vė lia vų pa­kė li mo ce re mo ni jo je, ei nu į Sig na ta­rų rū mus, o dar vė liau pa ger bia me ge ne ro lą Jo ną Že mai tį, par ti za nų va­dą. Kasme t taip pat. Kol gy vas bū siu.

Nuomonės

Dilema: plauti žiemą automobilį ar ne?

5p.

Vyks ta sta ty bos

Vil niaus pa kraš čiu ei nan čio je Links­mo jo je gat vė je sta to mas 7 mln. li tų ver tės dau gia bu tis so cia liai rem ti­noms šei moms ap gy ven din ti. Kaip tei gia mies to po li ti kai, šis pro jek tas nė ra su sto jęs ir sėk min gai tę sia mas. Nors anks čiau bu vo skel bia ma, kad sa­vi val dy bė pra dė jo gal vo ti apie 2 mln. li tų sky ri mą so cia li niam būs tui įsi gy ti bū tent ta da, kai sta ty bi nin kai pa reiš kė ne su ge bė sian tys jų pa nau do ti. Ži nia, So cia li nių rei ka lų ir dar bo mi nis te ri ja

Vil niaus sa vi val dy bei sky rė 6 mln. li tų so cia li nio būs to fon dui, dar 880 tūkst. li tų šiam rei ka lui bu vo at sei kė ta iš po­li ti nių ka li nių ir trem ti nių pro gra mai įgy ven din ti skir tų lė šų. Tad už be­veik 7 mln. li tų mies to pa kraš ty je ky­la bent men ką da lį lau kian čių žmo nių ga lė sian tis pri glaus ti dau gia bu tis. Pa­gal skel bia mą pro jek tą pa sta tas tu rė tų bū ti 9 aukš tų ir bend ro dau giau kaip 5 tūkst. kv. m plo to. Iš vi so pla nuo ja ma įreng ti 79 bu tus.

3

miestas

4

miestaspenktADIenIS, vASArIo 17, 2012

Vil­niaus­ava­rinė­tar­ny­ba­Tai­kos­­gatvė­je­prie­š­po­rą­dienų­iš­mon-­­ta­vo­28­ne­le­ga­lius­užt­va­rus,­ku­rie­trukdė­pėsčiųjų­ir­au­to-­­mo­bi­lių­eis­mui.­Už­ne­le­ga­lius­­sta­ti­nius­gre­sia­bau­dos­iki­2000­litų.­Šįmet­mies­te­jau­iš-mon­tuo­ta­apie­70­ne­le­ga­lių­užt­varų.­Dėl­užtvarų­išmontavi-mo­reikia­kreiptis­į­savivaldybę.

Mon­ta­vo­­užt­va­rus

Šy­lant­orams­Vil­niaus­sa­vi­va­l-dybė­dar­kartą­ra­gi­na­pa­statų­sa­vi­nin­kus­ša­lin­ti­var­vek­lius­nuo­stogų.­Did­žiu­liai­var­vek­liai­gra­si­na­ne­tik­pa­sta­tams,­bet­ir­ke­lia­pa­vojų­žmo­nių­gy­vy­bei.­Be­to,­už­ne­pa­ša­lin­tus­var­vek-lius­gre­sia­bau­dos­nuo­200­iki­1000­litų.­Kol­kas­apie­paskir-tas­baudas­nepranešama.

Kitą­savaitę,­va­sa­rio­21­d.,­vy-ti­žie­mos­iš­kie­mo­įvairių­sos-tinės­mik­ro­ra­jonų­gy­ven­to­jus­kvie­čia­jų­dau­gia­bu­čius­na-mus­pri­žiū­rin­čios­bend­rovės­„Ka­ro­li­niš­kių­būstas“,­„Laz-dynų­būstas“­ir­„Pa­ši­lai­čių­būstas“­kar­tu­su­Na­cio­na­li­ne­pa­statų­ad­mi­nist­ra­to­rių­aso-cia­ci­ja.

Pa­vo­jin­gi­­var­vek­liai

Šėls­­už­gavė­nėse

And re jus Žu kovs kisa.zukovski@diena.lt

Po su krėtimų rin ko je sos tinės tak si dar buo to jai su si būrė į pro fsąjungą, ku ri ža da gin ti jų in te re sus.

Stei gia ma sis tak sistų pro fe sinės sąjun gos su si rin ki mas vy ko pra­ėjusį tre čia dienį Lie tu vos dar bo fe­de ra ci jo je. Kur ti pro fsąjun gos su si­rin ko ke lios de šim tys tak si įmo nių dar buo tojų.

Posėd žiui pir mi nin ka vo Ja ni na Šve dienė, Lie tu vos dar bo fe de ra ci jos ge ne ra linė sek re torė. Šią pro fsąjungą su si rin ku sie ji nu sprendė pa va din­ti pa pras tai ir aiš kiai – Tak si įmo nių dar buo tojų pro fe sine sąjun ga.

Vil niu je su si kūru si pro fe sinė sąjun ga atei ty je ža da pri jung ti ir ki­tų miestų tak si įmo nių dar buo to jus. J.Šve dienė su si rin ku sie siems aiš­ki no, kodėl at ėjo lai kas kur ti pro­fe sinę sąjungą: „Da bar la bai daug ne ži nios dėl to lesnės įmo nių veik­los, dar buo to jai nėra tik ri dėl sa vo atei ties ir no ri dau giau aiš ku mo.“

Apie 50 su si rin ku sių tak si įmo nių dar buo tojų pa si rašė stei giamąjį su­si rin ki mo pro to kolą. Na rių sąra šas – neats ki ria ma pro to ko lo da lis. Vėliau no rin tys pri si jung ti prie sąjun gos turės pil dy ti pra šy mus, kad pa tektų į pro fe sinę or ga ni za ciją. Su si rin ku­sie ji bu vo su pa žin din ti su na rystės pro fe sinė je sąjun go je tvar ka, sa vo teisė mis ir įsi pa rei go ji mais.

Pla nuo ja ma, kad pro fe sinės sąjun gos biud že tas bus su da ry tas iš na rio mo kes čio. Nu tar ta, kad na rio mo kes tis bus fik suo tas – 20 litų per mėnesį. Su si rin ki mo pir mi ninkė J.Šve dienė teigė, kad įma no mi ir ki­ti būdai pa pil dy ti biud žetą, pa vyz­d žiui, už sie ny je pro fe si nes sąjun gas re mia ir darb da vys. Taip pat ga li bū­ti įkur tas ir streikų fon das.

Tak si įmo nių dar buo tojų pro fe­sinės sąjun gos ta rybą su da rys sep­ty ni at sto vai. Sąjun gos pir mi nin ku iš rink tas tak sis tas Ge di mi nas Sa­bai tis. Stei gia ma ja me su si rin ki me taip pat iš rink tas iž di nin kas ir re­vi zi jos ko mi si ja.

Įsteig ta tak sistų pro fsąjun ga

Da bar la bai daug ne­ži nios dėl to lesnės įmo nių veik los, dar­buo to jai nėra tik ri dėl sa vo atei ties ir no ri dau giau aiš ku mo.

Ja ni na Šve dienė:

5

miestasdiena.lt/naujienos/miestas

Ugnė Ka ra liū naitėu.karaliunaite@diena.lt

Ge riau lai ky ti lau keAp si dairęs sos tinės au to mo bi lių aikš telė se, ne vie nas pe dan tas iš­si žio ja. Ap link – pur vu ap drabs ty­tos, ne plau tos, drus ko mis nu sėtos trans por to prie monės. Neap si­kentę gy ven to jai su šyp se na kai ku rių au to mo bi lių lan gus pa da bi­na už ra šu „No riu praus tis“. De ja, net ir nuo pur vo spalvą pa kei tu­sių au to mo bi lių sa vi nin kai ne vi­sa da sku ba į plo vyklą gra žin ti sa­vo trans por to prie mo nių.

Vil niu je įsikū ru sio au to mo bi lių ser vi so „Ta nag ra“ pro jektų va do­vas Artū ras Kru ša ti ki no, kad gy­ven to jai įsi šak ni ju sių prie tarų, ne va žiemą au to mo bi lių ge riau ne­plau ti, turėtų at si kra ty ti.

„Plau ti au to mo bi lius žiemą dėl druskų rei kia, ta čiau pro tin gai. Nup lo vus trans por to prie monę pri va lu nu sau sin ti ją, tar pus, gu­mas džio vin ti oro sro ve, du re les

iš tep ti si li ko nu, kad neuž šaltų“, – aiš ki no au to mo bi lių spe cia lis­tas. Nup lautą, iš va lytą au to mo bilį eks per tas siū lo pa lai ky ti šil to je pa­tal po je, kad iki ga lo išd žiūtų. „Taip pat pa tar ti na sėsti į au to mo bilį ir šiek tiek pa va žinė ti, kad ant stab­d žių trin ke lių esan ti drėgmė ne su­šaltų“, – pri dėjo pa šne ko vas.

A.Kru ša teigė, kad žiemą plau­ti au to mo bi lius ne pa vo jin ga, ta čiau pa tarė būti at sar giems sa vi tar nos plo vyk lo se, ku rio se pa kan ka mai nu­sau sin ti au to mo bi lio ne įma no ma. Jis aiš ki no, kad žiemą trans por to prie­mo nes ge riau lai ky ti lau ke nei ga­ra že, kur nuolatinė drėgmė ga li pa­spar tin ti nei giamą druskų po veikį.

Tvar kin gi au to mo bi liai neužšą laKi tos sos tinė je įsikū ru sios au to­mo bi lių plo vyk los „Star Balt“ di­rek to rius Ramū nas Leo na vi čius taip pat tvir ti no, kad au to mo bi lius žiemą plau ti sau gu. „Jei au to mo bi­lis tvar kin gas, nie kas neuž šals“, – teigė pa šne ko vas.

Spe cia lis tas pa sa ko jo, kad jų plo­vyk lo je per di de lius šal čius nu plau­ti au to mo bi liai 5–7 mi nutėms pa­lie ka mi lau ke ati da ry to mis du ri mis. „Kad šal tis su trauktų drėgmę, au to­mo bi lis ap džiūtų ir būtų ga li ma nau­do tis“, – paaiš ki no R.Leo na vi čius.

Jis pa tvir ti no, kad žiemą plo vyk los klientų su lau kia ma žiau. „Kai ke liai sau si, nu plo vus au to mo bilį ga li va­žiuo ti il gai, ta čiau kai pra de da snig ti, ke liai pa si da ro drėgni, už ten ka iš va­žiuo ti į gatvę vieną kartą ir trans­por to prie monė pa si dengs drus kos sluoks niu“, – sakė spe cia lis tas.

Kai ku rie vai ruo to jai ma no ap­sau go sian tys sa vo au to mo bi lius nuo druskų prie š žiemą iš vaš kavę kėbulą, ta čiau R.Leo na vi čius tei gė, kad vaš ka vi mas – tik akių dūmi­mas. „Vaš ka vi mas yra vien kar ti nis bliz ge sio au to mo bi liui su tei ki mas. Vie nin te lis vaš ka vi mas, ku ris ga li šiek tiek pa dėti nuo druskų, – sau­sas vaš ka vi mas. Jis at lie ka mas ran­ko mis ir užt run ka apie 3–4 va lan­das“, – pa brėžė įmonės va do vas.

Ir sau so vaš ka vi mo neuž ten kaAu to mo bi lių šva ra be si rūpi nan čios įmonės „Šva ros meist rai“ di rek to­rius Al bi nas Sa vic kis teigė, kad kli­entų skai čius au to mo bi lių plo vyk­lo se pri klau so ne nuo metų laikų, o nuo oro sąlygų. „Jei oras pa lan kus au to mo bi liui plau ti, žmo nių at va­žiuo ja tiek žiemą, tiek va sarą. Kai snin ga ar gatvės šla pios, au to mo­bi lių su lau kia me ma žiau“, – aiš ki­no įmonės va do vas.

Paš ne ko vas taip pat pa tvir ti no, kad vaš ka vi mas nuo nei gia mo drus­kos po vei kio neap sau go. „Ži no ma, jis šiek tiek ap sau go au to mo bi lio kėbulą nuo druskų, prie trans por­to prie monės pri lim pa ma žiau ke lio ap našų, ta čiau vien nu vaš kuo ti žie­mą neuž ten ka“, – tvir ti no A.Sa vic­kis. Anot jo, au to mo bilį žiemą rei­kėtų plau ti bent kartą per mėnesį.

„Šva ros bro lių“ par da vi mo ir rin ko da ros va dovė Dai va Kaz laus­kaitė ti ki no, kad ko ky biš kai nu­plau tas ir nu sau sin tas au to mo bi lis ir per šal čius jo sa vi nin kui rūpes­čių kel ti ne turėtų. Ta čiau pa šne­kovė pa tvir ti no, kad prie ta rai dėl au to mo bi lio plo vi mo žiemą ža los dar įsi galėję: „Žiemą su lau kia me šiek tiek ma žiau klientų. Iš senų laikų likęs nu si sta ty mas, kad žie­mą nu plau tas au to mo bi lis ga li už­šal ti, drėgmės pri kaup ti. Žmonės, ku rie nėra ge rai in for muo ti, re čiau plau na au to mo bi lius.“

Nors klientų skai čius žiemą ma­žes nis, au to mo bi lių plovė jai už tek­ti nai dar bo tu ri ir šiuo metų laiku. „Ypač kai ge ras oras. Eilės būna di­delės. Ir už ra šo me klien tus, žmo­nės lau kia ir tik ro je eilė je, kol lais va vie telė at si ras“, – pa sa ko jo D.Kaz­laus kaitė.

Ta čiau, pa sak spe cia listų, natū­ra lu, kad šal čiui nu kri tus že miau 20 laips nių au to mo bi lių plo vyk los su lau kia ma žiau klientų. „Esant to kiam šal čiui ga li net ir spe cia­lios med žia gos nuo už ša li mo ne be­padė ti“, – sakė plo vyklų at sto vai.

Vil niaus mies to 2-asis apy linkės teis mas at metė vers li nin ko Val-do Bruz gio ieš kinį dai ni nin kei Dai nai Bi le vi čiū tei dėl garbės ir oru mo įžei di mo.

V.Bruz gys siekė, kad D.Bi le vi­čiūtės pa skelb ti duo me nys bū­tų pri pa žin ti nea ti tin kan čiais tik rovės, jam būtų su mokė tas tur tinės ir ne tur tinės ža los at­ly gi ni mas. Ta čiau ci vi linę bylą iš nag rinėjęs teis mas pa skelbė, kad D.Bi le vi čiūtės žod žiai te­bu vo nuo monė, o ne ži nia.

V.Bruz gys per teismą rei ka­la vo, kad D.Bi le vi čiūtė vie šai pa neigtų sa vo žod žius, ne va jis esąs afe riū ga, ir su mokėtų 25 tūkst. litų ne tur tinės ža los.

D.Bi le vi čiūtė kitą sa vaitę tu­rėtų iš girs ti Vil niaus apy gar­dos teis mo spren dimą dėl jai pa skelb to ap kal ti na mo jo nuo­sprend žio už fi nan si nius nu si­kal ti mus. Nuosp rendį D.Bi le vi­čiū tei per nai spa lio 27 d. pa skelbė Vil niaus mies to 2­asis apy linkės teis mas ir skyrė be veik 17 tūkst. litų baudą. Dai ni ninkė taip pat pri pa žin ta kal ta dėl do ku mentų su klas to ji mo ir ban ko pa sko­los ga vi mo ap gau le. Pro ku ratū­ra ma no, kad D.Bi le vi čiūtė turėtų būti nu teis ta dėl su kčia vi mo.

Mo te ris tei gia ta pu si ne sąži­nin go vers lo par tne rio V.Bruz­gio au ka. „Ma nau, ma no vie nin­telė ir did žiau sia kaltė yra ta, kad ma no ran go vas bu vo ne sąži nin gas žmo gus“, – apie V.Bruzgį ir jo va­do vau jamą sta tybų bend rovę „LL Haus“ yra sa kiu si D.Bi le vi čiūtė.

Iki teis minį ty rimą at li ku­si Fi nan si nių nu si kal timų ty ri­mo tar ny ba (FNTT) nu statė, kad 2005 m. D.Bi le vi čiūtė, norė da­ma Varė nos ra jo ne, Mi gui čio­nių kai me, tu rimą sa vo kai mo so dybą pri tai ky ti kai mo tu riz­mui, pa rengė pro jektą „Kultū­ri nio kai mo so dy bos Varė nos ra­jo ne pa ruo ši mas kai mo tu riz mo veik lai vys ty ti“ ir dėl dau giau nei 1 mln. litų pa ra mos kreipė­si į Na cio na linę mokė ji mo agen­tūrą (NMA). 2006 m. bir želį su ūki nin ke pa si ra šy ta pa ra mos su tar tis.

Pro jek tui įgy ven din ti mo te ris siekė gau ti 2 mln. litų pa skolą ir su vie nu ko mer ci niu ban ku pa si rašė kre di ta vi mo su tartį. Kad jai būtų iš mokė tas kre di­tas, D.Bi le vi čiūtė turė jo į pro­jektą in ves tuo ti ne ma žiau kaip 925,4 tūkst. litų sa vo lėšų.

Išaiš kin ta, kad D.Bi le vi čiūtė, ne turė da ma tiek savų lėšų, su­si tarė su dar bus so dy bo je at lie­kan čia sta ty bos bend ro ve, kad už at lik tus dar bus su mokės vė­liau, kai gaus pa skolą.

By los duo me ni mis, mo te ris ban kui pa teikė su klas to tus ka­sos pa jamų or de rius, ku riuo se įra šy ta, ne va ji sta ty bos bend ro­vei už at lik tus dar bus su mokė jo 928,4 tūkst. litų. Pa tikėjęs šiais su klas to tais bu hal te rinės ap­skai tos do ku men tais, ko mer­ci nis ban kas per vedė ūki nin kei kre ditą, ir mo te ris ap gau le įgi­jo be veik 2 mln. litų.

BNS, VD inf.

Teis mas at metė ieš kinį

Plau ti žiemą au to mo bilį ar ne?Se ni vai ruo tojų prie ta rai – au to mo bilį plau ti žiemą ne ge rai, vis kas už šals, van­duo per šal čius ken kia kėbu lui – vis dar ne mirš ta. Ta čiau eks per tai ti ki na, kad au­to mo bilį plau ti žiemą ne tik pa tar ti na, bet ir būti na.

Prie ta rai: �� plo�vyklų�at�sto�vai�tvir�ti�no,�kad�šal�tuo�ju�se�zo�nu�plau�ti�au�to�mo�bi�lius�ne�tik�ga�li�ma,�bet�ir�pa�tar�ti�na.� � Redo�Vilimo�(BFL)�nuotr.

Žiemą au­to mo bi­lius plau ti ne pa vo jin­ga, ta čiau pa ta ria ma būti at sar­giems sa­vi tar nos plo vyk lo­se, ku rio se pa kan ka­mai nu­sau sin ti au to mo bi­lio ne įma­no ma.

penktADIenIS, vASArIo 17, 2012

2012 02 24Įkvėpk oro...

Eg lė Mar ke vi čiū tėLie tu vos li be ra laus jau ni mo pir mi nin kė

Ta pro ga, kad į Lie tu vą šią sa­vai tę at vy ko Eu ro pos Ko­mi si jos at sto vai, spe cia liai de le guo ti spręs ti jau ni mo

ne dar bo pro ble mų skir tin go se ES ša ly se, Pre zi den tė Da lia Gry baus­kai tė kar tu su mi nia ki tų vie šuo me­nės vei kė jų taip pat su si zgri bo kal bė­ti apie jau ni mo ne dar bą.

1 klai da. „Kal tas Ku bi lius“Pa ti jau ni mo ne dar bo pro ble ma nė ra šo ki ruo jan ti, nie kad ne gir dė ta nau jie­na – vi sa me pa sau ly je įsi siū ba vus ir Lie tu von at slin kus kri zei jau ni mo (15–29 me tų) ne dar bas, Sta tis ti kos de par­ta men to duo me ni mis, di dė jo skaus­min gai spar čiai: 2008 m. ne dar bo vi dur kis – 15,2 pro c., 2009 m. – 31,6 pro c., 2010 m. – 38,3 pro c.

Ret ros pek ty viai pa gal vo jus apie Lie tu vos BVP au gi mą pa sta rai­siais me tais, si tua ci jos šak nys tam­pa aiš kes nės, o de ma go gi nę re to ri ką mėgs tan čių po li ti kų min tys – juo­kin gos. 2007 m. BVP au gi mas bu­vo 8,8 pro c., 2008 m. – 3,1 pro c. 2009 m. kri zė ga lu ti nai įsi siū ba vo, o ne tva rios, neat sa kin gu sko li ni mu­si ir per di de liu op ti miz mu pri dangs­ty tos Lie tu vos eko no mi kos bur bu las su sprog din tas – BVP au gi mas bu­vo mi nu si nis (–14,8 pro c.). 2010­ ai siais, ro dos, vis kas ėmė tai sy­tis: rea lus BVP prieau gis pa sie kė 1,3 pro c., o 2011 m. pa bai go je džiau gė­mės net 5,8 pro c. BVP au gi mu.

2 klai da. „Rei kia dau giau pi ni gų“Įvai rio se dar bo gru pė se mąs tant, kaip bū tų ga li ma spręs ti vie ną ar ki­tą jau ni mo pro ble mą, vie nas pir mų­jų ir po pu lia riau sių pa siū ly mų, ypač iš ma žes nę pa tir tį tu rin čių kai rių­jų pa žiū rų žmo nių, – „di din ti fi nan­sa vi mą“.

Iki šiol bu vo ga li ma di džiuo tis ir džiaug tis, kad Lie tu vo je jau ni mo po­li ti kos at sto vai si tua ci ją ver ti no blai­viai, ne ti kė da mi, kad kaž kur yra neiš­sen kan ti auk so puo dy nė, iš ku rios paė mę vie ną ki tą auk si ną efek ty viai iš sprę si me jau ni mo pro ble mas.

Vi sų pir ma, tos puo dy nės nė ra, vi sų ant ra, kiek vie nas iš vals ty bės paim tas li tas vei kia Lie tu vos eko no­mi ką – ir jos vei kė jų, ir pa grin di nių kū rė jų ge ro vę.

At si ran da ir tei gian čių, kad vals­ty bė tu rė tų už tik rin ti dar bo vie tas bė dos iš tik tiems žmo nėms. Iš pir­mo žvilgs nio tai ga lė tų at ro dy ti la bai žmo giš ka, ta čiau iš tie sų tai – tik dar

vie na meš kos pa slau ga ir taip per ne­lyg nai viems Lie tu vos žmo nėms.

3 klai da. „Jau ni mas ne vers lus“Pa čių prie mo nių jau ni mo ne dar bui ma žin ti for ma vi mas, ro dos, dau­giau sia orien tuo tas taip, kad jau ni­mas lai ko mas žmo nė mis, ku rie bus įdar bi na mi, bet ne žmo nė mis, ku rie ga li su kur ti sa vo vers lą ir, gal būt pa­si se kus, įdar bin ti ki tus.

Ne pag rįs tas vers lo mi to lo gi za vi mas Lie tu vo je leng vai pe rei na į biu rok ra­ti nį, jau ni mo po li ti kos lyg me nį, kai smul kie ji vers li nin kai, va di na mie ji en­trep re ne riai, už sii man tys pa pras čiau­sia in di vi dua lia veik la, lai ko mi ypa tin­gų su ge bė ji mų žmo nė mis, ko kių tarp jau ni mo pa si tai ko re tai. Vis pa brė­žia ma, kad vers lu mą ska tin ti bū ti na, ta čiau yra ir ki ta jau nų žmo nių da lis, ku rie nie ka da ne su ge bės su kur ti sa­vo vers lo, už siim ti in di vi dua lia veik la dėl ži nių, iš si la vi ni mo trū ku mo, to dėl prie mo nės, ku rio mis sie kia ma su ma­žin ti jau ni mo ne dar bą, vi sų pir ma tu­ri bū ti orien tuo tos į juos.

Iš ties dau ge liui, bent kiek ar ti miau su si dū ru siems su lie tu viš ka biu rok­ra ti ja ir ne ži nia ka da staig me ną iš­krė sian čia mo kes čių sis te ma, nuo­sa vo vers lo idė ja at ro do rei ka lau jan ti ypa tin gų pro ti nių ir va lios su ge bė ji­mų. Ta čiau, re mian tis Eu ro ba ro met­ro duo me ni mis, ga li ma pa neig ti mi­tą, kad vers li nin kai – ypa tin ga kas ta: Lie tu vo je vers li nin kai yra ma žiau siai iš si la vi nę ES. Dar dau giau – kuo la­biau iš si la vi nęs žmo gus, tuo ma žes­nė ti ki my bė, kad jis Lie tu vo je taps vers li nin ku. Re mian tis tais pa čiais duo me ni mis apie vers lu mą Lie tu­vo je (2009 m.), ga li ma drą siai teig­ti, kad Lie tu vos jau ni mas, pa ly gin ti su ki tų ES ša lių jau ni mu, yra ga nė­ti nai vers lus: 2009 m. duo me ni mis, Lie tu vo je va di na mie ji en trep re ne riai iki 30 me tų su da ro 35 pro c. vi sų ša­lies vers li nin kų.

Ži nant šiuos iliust ra ty vius duo me­nis tik rai neap si vers tų lie žu vis teig­ti, jog jau ni mas, ypač neiš si la vi nęs, Lie tu vo je ne lin kęs vers lau ti.

4 klai da. „Neaiš ku, kiek rei kia spe cia lis tų“Reik tų bent min ty se at si kra ty ti ir mi to, kad vals ty bė yra pa jė gi ap­skai čiuo ti, kiek ir ko kių spe cia lis tų jai reiks. Šio po žiū rio pro po nen tai tei gia, kad bū tent dėl to, jog aukš to­jo moks lo sis te mo je nė ra aiš kes nio vals ty bės / eko no mi kos po rei kių iš­ryš ki ni mo, daug uni ver si te tų ab sol­ven tų tam pa be dar biais ar ba dir ba ne pa gal spe cia ly bę. Eko no mi ka – ne ma ši na, ku rią ga li ma leng vai val dy ti ir ap skai čiuo ti, kur ir kiek ko kio te­pa lo (dar po pu lia riai va di na mo eko­no mi kos ska ti ni mu) rei kia įpil ti.

Tai gi ir iliu zi jos, kad uni ver si te tai ka da nors ga lė tų bend ra dar biau da­mi su vals ty be iš mo ky ti tiek ir to kios dar bo jė gos, ko kios vals ty bei rei kia, bū ti na at si sa ky ti. Lie tu va nė ra izo­liuo ta vals ty bė, pla ni nės eko no mi kos ša lis (kol kas), ku rio je / iš ku rios dar­bo jė ga ne ju da. O ir rin kos pa klau­sa / pa siū la, at si žvel giant į nor ma lią moks lų truk mę Lie tu vo je (4–5 me­tai), ga li bū ti rim tai pa ki tu si.

5 klai da. „Vals ty bė ga li pa si rū pin ti sau gu mu“Gy ve ni mas nė ra sau gus ir kit kuo nei sa vo pa ties su ge bė ji mais pa si ti kė­ti – nai vu. O dėl nai vu mo gy ve ni me, vals ty bė je ken čia ma, iš sky rus trum­pas per trau kas rin ki mų lai ko tar piu.

Jau ni mo ne dar bo, o ir šiaip įvai­riau sių so cia li nių pro ble mų Lie tu vo­je, kon teks te no riu pri si min ti Guo dos Az gu ri die nės kar tą pa teik tą ana lo gi­ją, ku ri paaiš ki na gy ve ni mo lais vo sios rin kos, ka pi ta liz mo ir pla ni nės eko­no mi kos sis te mo je skir tu mą: lau ki­niai žvė rys prieš na mi nius gy vu lius.

Lais vai gy ve nan čio žvė ries gy ve ni­mas – sun kus, jis pa ts at sa kin gas už sa vo pa si rin ki mus. Jis nie kuo ne pa si­ti ki, ta čiau yra lais vas ir ga li pa si rū­pin ti pa ts sa vi mi net ra di ka liai pa si­kei tus ap lin ky bėms. Na mi nio gy vu lio gy ve ni mas – ra mus ir sės lus, juo vi­sa da pa si rū pin ta, jam re gu lia riai duo­da mas mais to da vi nys, ta čiau jis vi­siš kai pri klau so mas nuo šei mi nin ko. Jei ap lin ky bės bent kiek pa si kei čia, dau gu ma na mi nių gy vu lių, ne tu rin­čių pa grin di nių iš gy ve ni mo įgū džių, ku riuos tu ri lau ki niai žvė rys, žus.

Ma nau, svar bu, kad, ban dy da mi spręs ti jau ni mo ne dar bo pro ble mas va di na mosio mis ska ti na mo sio mis prie mo nė mis, ne pa da ry tu me meš­kos pa slau gos pa čiam jau ni mui ir ke lioms kar toms į atei tį, pa dė da mi jiems tap ti na mi niais, nuo ki tų pri­klau so mais, gy vu liais.

Su lau kė me: su bū rę ben-d ra min čių ra te lį Lie tu-vos dip lo ma tai at vi ru laiš ku ban do įti kin ti Ny-

der lan dų gy ven to jus, kad Ry tų eu ro pie čiai pri si de da prie jų ša-lies ūkio au gi mo ir nea ti ma dar-bo iš olan dų.Epis to li nį žan rą ES nau jo kių dip-lo ma tai pa si rin ko ne ga lė da mi ne rea guo ti į Ny der lan dų kraš-tu ti nių de ši nių jų par ti jos ak ci-ją – in ter ne to sve tai nė je at vers-tą vir tua lią skun dų kny gą, ku rio-je kiek vie nas olan das ga li iš lie ti įtū žį dėl eu ro pie čių iš Ry tų.

„Ar jus er zi na Vi du rio ir Ry tų Eu-ro pos imig ran tai? Ar pra ra do te dar bą dėl len ko, bul ga ro, ru mu-no ar ki to Ry tų Eu ro pos gy ven-to jo? Mes no rė tu me su ži no ti tai iš jū sų“, – toks teks tas bu vo skel-bia mas Lais vės par ti jos in ter ne-to sve tai nė je.At sa ky da mi į tai Bul ga ri jos, Če-ki jos, Es ti jos, Lat vi jos, Len ki jos, Lie tu vos, Ru mu ni jos, Slo va ki jos, Slo vė ni jos ir Veng ri jos am ba sa-do riai pa kvie tė Ny der lan dų po li-ti kus ir vi suo me nę at si ri bo ti nuo šios ak ci jos. Kaip ar gu men tą pri-mi nė vie ną iš ES ver ty bių – lais vą as me nų ju dė ji mą.Sa vo tiš kas tas ban dy mas pri vers-ti mus pa mil ti. Des pe ra tiš kas.Ar dip lo ma tiš kų mū sų am ba sa-do rių for mu luo čių už teks, kad olan dai, gar sė jan tys sa vo lais va dva sia ir li be ra lu mu, im tų ne be-ma ty ti pro ble mų ten, kur jų iš tik-rų jų esa ma? Juo lab kad jų yra ne vien Ny der lan duo se. Ir Jung ti nė-je Ka ra lys tė je, ir Ai ri jo je, Nor ve gi-jo je – vi sur, kur ga li ma ras ti emig-ran tų iš Lie tu vos.Yra ne vie na prie žas tis, ko dėl gy-ve ni mu ar oru ne pa ten kin ti olan-dai, bri tai ar nor ve gai ga lė tų ma-ny ti, kad jį er zi na lie tu viai.To je Lie tu vo je, ku ri pra si de da ki-ta pus vals ty bi nės Lie tu vos sie-nos, tik rai ne vie ni an ge lai. Vi-daus rei ka lų sis te mos at sto vai

ne kar tą yra šnipš te lė ję: emig-ran tų su grą ži ni mas la bai pa blo-gin tų kri mi no ge ni nę pa dė tį Lie-tu vo je.O ir dirb ti mes su tin ka me už ma-žes nę al gą nei vie ti niai. Dir ba me nuo šir džiau nei daž nas jų (ir nei pa tys dir bo me Lie tu vo je), daž nai ne pai sy da mi sa vo kū no po rei kių il sė tis. At si dū rę ten ban do me įsi-tvir tin ti su pras da mi, kad tai ga li-me pa da ry ti tik da bar ar ba nie ka-da. Tik Nor ve gi jo je, Ai ri jo je – į Lie-tu vą ne vy kė lis juk ne grį ši.Ki ta ver tus, vie tos gy ven to jų prie šiš ku mas at vy kė lių at žvil-giu – jo kia iš skir ti nė mū sų tau-tos pro ble ma. Olan dų ra di ka lų pra dė ta kam pa ni ja pri me na po-kal bį, nu girs tą Vo kie ti jos Frank-fur to prie Ode rio mies te: „Gir dė-jai, pa vo gė Smid tų dvi ra čius – po nak ties din go.“ – „Tu ma tai... Tai len kai, ne ki taip.“ Len kų, kaip vi-sų pro ble mų šal ti nis, ste reo ti pas šio po kal bio da ly vėms bu vo stip-res nis už su vo ki mą, kad „tie len-kai“ užau gi na žą sų Ka lė doms, pri siu va vil no nių lie me nių ir pi-gaus apa ti nio tri ko ta žo, ku riuo abi mo te rė lės ap si rū pin da vo ki-ta pus upės esan čio je Len ki jo je.Vi suo me nė je, kur tvy ro įtam pa, vi sa da ban do ma ras ti ieš mi nin-kus. Vi du ram žiais vie ni bu vo kal-ti dėl ma ro, vė liau ki ti – dėl to, kad dėl sa vo vers lu mo su ge bė jo iš lik-ti ne pa lies ti eko no mi kos kri zių. Šian dien tū las Lie tu vos me ras di džiuo ja si siųs da mas bul do ze-rius griau ti to kių ieš mi nin kų na-mų, ku rie kaž ko dėl yra la biau ne-tei sė ti nei pi lai tė mis vir tę na me-liai ko lek ty vi niuo se so duo se.Ži no ma, no rint vi sa da ga li ma nu-si spjau ti ant sve tim tau čių ku ria-mos BVP da lies, kul tū rų įvai ro vės tei kia mos nau dos bend ruo me nei ir juos pa da ry ti at sa kin gus už kri-mi no ge ni nes pro ble mas.Ge bė ji mas su gy ven ti kar tu, ne-že mi nant, ne pab rė žiant aki vaiz-džių, fi ziš kai ma to mų skir tu mų, va di na si to le ran ci ja. Ar ne pa ra-dok sas, kad mes, sa vo je ša ly je tu rin tys dau gy bę pro ble mų dėl ne to le ran ci jos ki taip my lin čių, ki taip at ro dan čių, ki taip mąs tan-čių, rin ki muo se už ki tus bal suo-jan čių at žvil giu, šian dien pa tys at si du ria me ne to le ruo ja mų jų kai ly je?Ga li my bė sa vo kai liu pa tir ti, ką reiš kia bū ti ki to kiam nei dau-gu ma, vei kiau siai pa dės mums nu ga lė ti šiuos ste reo ti pus daug veiks min giau nei už ES pi ni gus pieš ti pla ka tai, su suk ti do ku men-ti niai fil mai ar ne vai kiš ki žai di mai mū sų vai kams. Vi si skir tin gi, vi si ly gūs, kaip mo kė so cia li nė rek la-ma. Pri me nant šį šū kį olan dams, ver ta jį vėl pa kar to ti ir sau.

Jau ni mo ne dar bas: 5 po pu lia riau sios klai dos

penktADIenIS, vASArIo 17, 20126

nuomonės

ŽvilgsnisRedakcijos skiltis

Pa mil ki te mus, mes ge ri

Vi si skir tin gi, vi si ly gūs, kaip mo kė so cia li nė rek la ma. Pri me nant šį šū kį olan dams, ver ta jį vėl pa kar to ti ir sau.

Plačiau skaitykitediena.lt

Jau ni mas lai ko mas žmo nė mis, ku rie bus įdar bi na mi, bet ne žmo nė mis, ku rie ga­li su kur ti sa vo vers­lą ir, gal būt pa si se kus, įdar bin ti ki tus.

Vio le ta Juo de lie nė

Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone.

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.

kaRštOJI lInIJa: ReklamOs skyRIus: PlatInImO taRnyba: PRenumeRatOs skyRIus: buhalteRIJa:212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 767

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija

ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt

VYRIAUSIASIS REDAKTORIUSLukas Miknevičius – 219 1386

VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUSPAVADUOTOJAIrma Verbienė – 219 1371

MIESTAS:Justinas Argustas – 219 1381Matas Miknevičius – 219 1373Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391LIETUVA:Stasys Gudavičius – 219 1390EKONOMIKA:Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374Lina Mrazauskaitė – 219 1388PASAULIS:Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376Valentinas Beržiūnas – 219 1387

SPORTAS:Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258Mantas Stankevičius – 219 1383ŠEŠTADIENIS:Darius Sėlenis – (8 37) 302 276Laima Žemulienė – 219 1374TV DIENA:Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380370:Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370FOTOGRAFAI:Gediminas Bartuška – 219 1384Simonas Švitra – 219 1384

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379

SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653

PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688

PLATINIMO TARNYBA: 261 1688

7

lietuva

Aptarė švietimo sistemą„Be švie ti mo sis te mos nė vie na tau ti nė ma žu ma ne ga li gy vuo ti. Vi si tai su pran ta – kaip ir lie tu viai Len ki jo je, taip ir len kai Lie tu vo je. Sup ran ta me ir mes, kad len kų ma­žu mos švie ti mas Lie tu vo je – tai bū ti ar ne bū ti len kų ma žu moms čia“, – tei gė jis va kar lan ky da ma­sis Šal či nin kų J.Snia dec kio gim na­zi jo je. Pa sak B.Ko mo rows kio, Len­ki jos vals ty bė sa vo ša lies tau ti nėms ma žu moms už sie ny je ski ria di de­lį dė me sį. Be to, Len ki ja re mia ir rems len kų švie ti mą Lie tu vo je.

„Mes ski ria me di de lį dė me sį šiam klau si mui ir ban do me įti kin­ti mū sų Lie tu vos par tne rius, kad ne bū tų pa blo gin tos len kų švie ti­mo są ly gos Lie tu vo je. Tas dė me­sys ma to mas ir žvel giant į su re­mon tuo tą Šal či nin kų mo kyk lą“, – kal bė jo pre zi den tas.

Jis sa kė, kad Lie tu va ir Len ki ja drau ge įgy ven di na svar bius pro­jek tus, dar tu ri ap tar ti daug te mų, de rė tis. Ta čiau švie ti mo klau si mai vi sa da bu vo, yra ir bus Len ki jos dė­me sio cent re.

Pa sak jo, švie ti mu rū pi na si vi­sos vals ty bės, ku rios jau čia emo­ci nį ry šį su sa vo tau ti nė mis ma žu­mo mis.

Lankėsi ŠalčininkuosePir mą kar tą Šal či nin kuo se ap si­lan kęs ša lies kai my nės va do vas šį mies tą va di no ne for ma lia len kų ma žu mos sos ti ne Lie tu vo je ir dė­ko jo vie tos val džiai už pa stan gas ug dant jau ni mą bei sau gant len kiš­ku mą. Anot sve čio, aukš tą švie ti­mo ly gį len kų kal ba Lie tu vo je ro do di de lis įsto jan čių į aukš tą sias mo­kyk las skai čius. „Tai ypač svar­bu len kų bu vi mui Vil ni jos kraš te ir len kų ma žu mai vi so je Lie tu vo­je“, – kal bė jo B.Ko mo rows kis. Pre­zi den tas sa vo kal bo je taip pat ak­cen ta vo eko no mi nius Lie tu vos ir Len ki jos ry šius.

Jo tei gi mu, Len ki jos pa sie ki­mai tarp tau ti nė je are no je, plė to­

jant eko no mi ką, pa de da ir Lie tu­vai. B.Ko mo rows kis tvir ti no, kad dvi ša liai san ty kiai vers lo, ūkio sri­ty je jį džiu gi na.

B.Ko mo rows kio tei gi mu, per 20 ne prik lau so mos Lie tu vos me­tų len kų tau ti nė ma žu ma su stip­rė jo.

Jis ra gi no su si rin ku sius ieš ko­ti są jun gi nin kų ir par tne rių, su­pran tan čių, kad kul tū ri nė, tau ti­nė ir re li gi nė įvai ro vė yra ver ty bė kiek vie nai vals ty bei, kiek vie nai vi­suo me nei. Be to, jis ak cen ta vo, kad tau ti nės ma žu mos tu ri bū ti sa vo vals ty bės pi lie čiai.

Apie len kų tau ti nės ma žu mos pa dė tį Lie tu vo je kal bė jo eu ro par­la men ta ras, Lie tu vos len kų rin­ki mų ak ci jos va do vas Val de ma ras To ma ševs kis, Sei mo na riai Ja ros­la vas Nar ke vi čius ir Mi cha las Mac­ke vi čius.

V.To ma ševs kis tei gė pa si gen dan­tis tau ti nių ma žu mų ir da bar ti nės val džios dia lo go.

Jis taip pat ap gai les ta vo, kad Lie tu vo je tau ti nių ma žu mų par ti­joms ne da ro ma nuo lai dų, jos, kaip vi sos par ti jos, tu ri įveik ti rin ki mų bar je rą. Toks bar je ras tau ti nių ma­žu mų par ti joms Len ki jo je esą ne­tai ko mas.

Skundėsi prezidentuiVie tos tė vų at sto vė kal bė jo, kad Len ki jos pre zi den to vi zi tas Šal či­nin kuo se vyks ta sun kiu me tu, kai len kų švie ti mui iš ki lu si grės mė.

Ji pra ne šė, kad ko vo 17 d. jie išeis į gat ves, kad bū tų iš girs tas jų bal­

sas. Vie tos len kai tą die ną Vil niu­je ren gia ei ty nes ir pro tes tuos prieš Švie ti mo įsta ty mo nuo sta tas, ku­rio mis su vie no din ti rei ka la vi mai lai kan tie siems lie tu vių kal bos eg­za mi ną ir iš plės tas dės ty mas lie­tu vių kal ba.

Mo te ris pa brė žė, kad šio se že­mė se jie nė ra emig ran tai, len kų tau ty bės žmo nės čia gy ve na nuo se no, tai „Len ki ja emig ra vo“.

Kai my nų pre zi den tas guo dė ir ža dė joLie tu vo je vie šė jęs Len ki jos pre zi den tas Bro nis ła was Ko mo­rows kis tvir ti no, kad jei gu Lie tu vo je ne liks mo ky mo len kų kal­ba, ne liks ir tau ti nės len kų ma žu mos. Kar tu jis pa ra gi no len kų at sto vus Lie tu vo je pir miau sia bū ti ge rais pi lie čiais.

Vil tys: �� B.Ko�mo�rows�kis�Šal�či�nin�kų�ra�jo�no�gy�ven�to�jams�tvir�ti�no,�jog�Len­ki�ja�ban�do�įti�kin�ti�Lie�tu�vą,�kad�ne�bū�tų�pa�blo�gin�tos�len�kų�švie�ti�mo�są­ly�gos.� � And�riaus�Ufar�to�(BFL)�nuo�tr.

Su ta rė rū pin tis ener ge ti kos pro jek tais

Vil niu je su si ti kę Lie tu vos ir Len ki­jos pre zi den tai D.Gry baus kai tė bei B.Ko mo rows kis su ta rė as me niš kai rū pin tis bend rais ener ge ti kos pro­jek tais.

„Dar per nai su Len ki jos pre zi den­tu su ta rė me skir ti dau giau dė me sio dvi ša liam bend ra dar bia vi mui. Šian­dien nu spren dė me vals ty bių va do­vų ly giu as me niš kai rū pin tis du jų ir elekt ros jung čių pro jek tų įgy ven di­ni mu“, – pre zi den tū ros pra ne ši me ci­tuo ja ma D.Gry baus kai tė.

Ji taip pat pa siū lė Len ki jai pri si dė­ti prie Lie tu vo je įsteig to Ener ge ti nio

sau gu mo cent ro veik los. Jo tiks las – pri si dė ti prie bend ro NA TO na rių ener ge ti nio sau gu mo ir iš ma nio sios gy ny bos už tik ri ni mo.

Lie tu vos ir Len ki jos pre zi den tai su ta­rė koor di nuo ti ša lių po zi ci jas sau gu­mo po li ti kos ir prieš ra ke ti nės gy ny­bos klau si mais ren gian tis pa va sa rį vyk sian čiam NA TO va do vų su si ti ki­mui Či ka go je.

Vals ty bės at kū ri mo die nos pro ga Vil niu je vie šin čiam B.Ko mo rows­kiui D.Gry baus kai tė pa dė ko jo už len­kų tau tos svei ki ni mą Lie tu vos žmo­nėms.

Vla das Si ru ta vi čiusIs to ri kas ir po li to lo gas

Len ki jos pre zi den tas, pa reikš­da mas, kad „jei Lie tu vo je ne­liks mo ky mo len kų kal ba, ne liks ir tau ti nės len kų ma­

žu mos“ pa brė žė fak tą, ir tiek. Jo kių prie kaiš tų Lie tu vai jo lū po mis iš­sa ky ta ne bu vo. Tai tie siog bend ro po­bū džio ko men ta ras. Švie ti mas bet ku riai tau ti nei ma žu mai yra itin reikš min gas da ly kas – tai svar­bu jų sa vi mo nei, kul tū rai. Tai, kad at vy kęs į Lie tu vą, pre zi den tas pir miau sia ap lan kė Šal či nin kus, ga­li kel ti tam tik rų klau si mų, ta čiau ne­pa mirš ki me, kad pa na šiai nu vy ku si į Len ki ją el gė si ir Pre zi den tė Da lia Gry­baus kai tė. Tai gi čia taip pat ne ma tau ko nors ypa­tin go.Jo kių pre ten zi jų šį syk Lie tu va, ko kių bū ta iš aukš tų Len ki jos pa rei gū nų anks čiau, neiš gir do. Juk prie kaiš tų dėl Švie ti mo įsta ty mo, ku ris su stip ri na lie tu vių kal bos mo­ky mą tau ti nių ma žu mų mo kyk lo se ir tik rai nė ra nei disk ri mi nuo jan tis, nei ap ri bo jan tis, nors da lis Len ki jos bend­ruo me nės, ma no ki taip, taip pat ne bu­vo iš sa ky ta.

Komentaras

Jus ti nas Ar gus tasj.argustas@diena.lt

Ša lies va do vė Da lia Gry baus kai­tė, Lie tu vai mi nint Va sa rio 16­ąją, ofi cia lio je iš kil min go je Bal ti jos ša­lių vė lia vų pa kė li mo ce re mo ni jo je S.Dau kan to aikš tė je pra šne ko apie kla nus bei ko rup ci ją ir siū lė pa si­mo ky ti prin ci pin gu mo iš Lie tu vos ne prik lau so my bės kū rė jų.

„Žvelg da mi į praei tį pa si mo ky­ki me. Pa si mo ky ki me prin ci pin­gu mo. 1918 m. Lie tu va gi mė iš be komp ro mi sio va lios ak to. Mū­

sų vals ty bės kū rė jai pa si rin ko tik vi siš ką ne prik lau so my bę. Pa­si rin ko ne da ry ti jo kių išim čių, spren džiant vals ty bei gy vy biš­kus klau si mus. Bū tent taip tu ri­me elg tis ir mes“,– su si rin ku sie­siems S.Dau kan to aikš tė je kal bė jo D.Gry baus kai tė. – Jo kių komp ro­mi sų ko rup ci jai, kla no sa vi va lei, ne pa gar bai žmo gui, įsta ty mui ar vals ty bei. Pa si mo ky ki me at sa­ko my bės. Vi sa tuo me tė Lie tu vos švie suo me nė su si vie ni jo bend­ro tiks lo var dan, tų, ku rie anuo­met ne ra do no ro, lai ko ar ga li my­bių pri si dė ti prie Lie tu vos rei ka lo.

Jų var dus už pus tė is to ri jos dul­kės.“ D.Gry baus kai tė pri mi nė vie­no gar siau sių Lie tu vos poe tų Just.Mar cin ke vi čiaus žo džius: „Tė vy nę rei kia vi są lai ką lip dy ti ir kur ti“ ir siū lė pa si mo ky ti vie ny bės.

Pre zi den tė pri mi nė, kad dar bas ar gy ve ni mas sve tur ne tu ri truk­dy ti vi siems vie nin gai dirb ti sa vo tė vy nės la bui, nes Lie tu va yra ten, kur yra bent vie nas lie tu vis. „Už­tik rin ki me, kad at stu mai ar skir­tu mai ne truk dy tų vi siems steng tis dėl sa vo ša lies. Dirb ki me kar tu“, – aikš tė je su si rin ku sie siems kal bė jo Pre zi den tė.

Pre zi den tė principingumo siū lė mo ky tis iš praei ties

Ji sa kė, kad jiems kaip tau ti nei ma žu mai ky la ir dau giau pro ble­mų – dėl pa var džių ir gat vių pa­va di ni mų ra šy mo, že mės grą ži­ni mo. „Gal ir šian dien pa ma ty si te per te le vi zi ją, kad var to ja ma ne lie­tu vių kal ba“, – tei gė mo te ris.

Sve čio gar bei gim na zi ja bu vo pa­puoš ta Lie tu vos ir Len ki jos vė lia­vų spal vo mis, moks lei viai su ren­gė kon cer tą.

B.Ko mo rows kis va kar į Lie tu vą at vy ko pa mi nė ti Vals ty bės at kū­ri mo die nos.

Po vieš na gės Šal či nin kuo­se Lenkijos prezidentas su si ti ko su Pre zi den te Da lia Gry baus kai­te, pa svei ki no sos ti nės gy ven to­jus prie pre zi den tū ros S.Dau kan­to aikš tė je, da ly va vo šv. Mi šio se Ar ki ka ted ro je.

BNS, VD inf.

Įkvėpimas: �� D.Grybauskaitė�kalbėjo�apie�nepakantumą�korupcijai�ir�ne­pagarbą�žmogui.� � Andriaus�Ufarto�(BFL)�nuotr.

Sup ran ta me ir mes, kad len kų ma žu mos švie ti mas Lie tu vo­je – tai bū ti ar ne bū­ti len kų ma žu moms čia.

penktadienis, vasario 17, 2012

8

lietuva

Sta sys Gu da vi čiuss.gudavicius@diena.lt

Lie tu vos Vy riau sy bė, prieš ku rį lai ką su tei ku si įga lio ji mus pa rei­gū nams pa si ra šy ti tarp tau ti nę su­tar tį dėl in te lek ti nės nuo sa vy bės gy ni mo elekt ro ni nė je erd vė je, su­trum pin tai va di na mą AC TA, da bar nu spren dė ne sku bin ti Sei mo ją ra­ti fi kuo ti.

Vy riau sy bė prieš po rą die nų per po sė dį karš tai dis ku ta vo dėl in­for ma ci nių tech no lo gi jų pa sau ly je

prieš ta rin gai įver tin tos AC TA su­tar ties.

Po dis ku si jų nu spręs ta ne ra gin ti Sei mo šią tarp tau ti nę su tar tį ra ti­fi kuo ti kuo grei čiau. Ža da ma pra­tęs ti dis ku si jas su vi suo me ne ir su tarp tau ti ne bend ruo me ne dėl to, ar AC TA yra priim ti na, ar ji ga li bū ti įgy ven din ta.

„Su tar ta, kad ar ti miau siu me tu su tar tis ra ti fi kuo ti ne bus tei kia­ma. Bus kon sul tuo ja ma si su vi suo­me ne, šne ka ma, žiū ri ma, kaip vi sa tai at ro do. Bus ana li zuo ja ma ir tik ta da spren džia ma“, – po po sė džio

sa kė tei sin gu mo mi nist ras Re mi gi­jus Ši ma šius.

Dis ku si jas dėl AC TA tu rė tų or­ga ni zuo ti Už sie nio rei ka lų mi nis­te ri ja. Ši, ga vu si prem je ro And riaus Ku bi liaus su ti ki mą, prieš ku rį lai ką su tei kė Lie tu vos am ba sa do riui Ja­po ni jo je įga lio ji mus vals ty bės var­du pa si ra šy ti su tar tį.

Už sie nio rei ka lų vi ce mi nist ras Egi di jus Mei lū nas pa brė žė, kad, ren gian tis pa si ra šy ti AC TA, dir­bo ke tu rio li kos vals ty bės ins ti tu­ci jų at sto vai ir nė vie nas jų neįž­vel gė grės mės, kad su tar tis vers tų

iš es mės keis ti da bar ga lio jan čius tei sės ak tus. „Ren gian tis pa si ra­šy ti šią su tar tį, dir bo ke tu rio li kos ins ti tu ci jų at sto vai: įvai rių mi nis­te ri jų, Pa ten tų biu ro, In for ma ci­nės vi suo me nės plėt ros ko mi te to ir taip to liau. To kių klau si mų per pa si ren gi mo eta pą ir iš vi suo me nės ne bu vo la bai gir dė ti. Jie suak ty vė­jo bū tent jau pa si ra šius. Dis ku si jos po rei kį įžvel gia me dar ir to dėl, kad ski ria si kai ku rių su tar čių nuo sta tų in terp re ta ci ja. Sa ko ma, kad jos ga­li var žy ti vie ną ar ki tą tei sę. No rint tai iš siaiš kin ti, rei kia dis ku tuo ti“, – tei gė E.Mei lū nas.

„Paašt rė jus dis ku si joms pa si­ma tė, kad šį klau si mą rei kia ge rai ap tar ti ins ti tu ci joms ir, svar biau­sia, su vi suo me ne“, – pri ta rė R.Ši­ma šius.

Pa čiam tei sin gu mo mi nist rui dau giau sia klau si mų ky la dėl au­gan čio iš ra di mų, in te lek ti nės nuo­sa vy bės pro duk tų, au to rys tės pro­duk tų nau do ji mo, kai jų ap sau ga „rea liai iš lie ka to kia, kokia bu vo XIX a. pa bai go je“.

„Atė jo lai kas įver tin ti, ar tai ati­tin ka šian die nos po rei kius, nes už lan go – XXI a.“, – pa brė žė tei sin­gu mo mi nist ras.

Ter mi nas, iki ka da Lie tu va tu rė tų ap si spręs ti, ar ra ti fi kuo ti AC TA su­tar tį, ne nus ta ty tas. „Lie tu vos tei­

sė yra ra ti fi kuo ti ar ba ne ra ti fi kuo ti. Ter mi nas bus toks, iki ka da Lie tu va ap si spręs. Ne ga lė čiau pro gno zuo­ti, kiek už truks šios dis ku si jos“, – sa kė R.Ši ma šius.

Lie tu va yra pa si ra šiu si AC TA, ta­čiau tam, kad ji įsi ga lio tų, su tar tį tu ri ra ti fi kuo ti Sei mas. Taip ji tap tų Lie tu vos tei sės sis te mos da li mi.

Ta čiau AC TA su kė lė pro tes tų ban gą Lie tu vo je, Eu ro po je ir vi­sa me pa sau ly je. Su tar tis pa va din­ta in ter ne to lais vę ri bo jan čiu do­ku men tu. Di de li pro tes tai dėl šio do ku men to priė mi mo su reng ti Vo kie ti jo je, Len ki jo je, Ny der lan­duo se, Di džio jo je Bri ta ni jo je ir ki­to se vals ty bė se. Do ku men tui ne­pri ta rian tys tvir ti na, kad taip bus su var žy tos in ter ne to var to to jų tei­sės, jie ga lės bū ti se ka mi by lų da­li ji mo si pro gra mo se. Do ku men to ren gė jai tvir ti na, kad taip ti ki ma­si ap sau go ti kū rė jų tei ses.

Prieš sa vai tę pro tes tas su reng tas ir Vil niu je.

Su tar tį yra pa si ra šiu sios 22 ES na rės, ta čiau do ku men tą dar tu rės ra ti fi kuo ti Eu ro pos Par la men tas, ku ria me nuo bir že lio bus ren gia­mos dis ku si jos šiuo klau si mu. Ru­de nį pir mo sios do ku men tą pa si ra­šė JAV, Ka na da, Aust ra li ja, Nau jo ji Ze lan di ja, Ja po ni ja, Sin ga pū ras, Ma ro kas ir Pie tų Ko rė ja.

Vyriausybė at si trau kė dėl AC TA su tar ties

Pa sip rie ši ni mas: �� praė�ju�sią�sa�vai�tę�AC�TA�su�tar�ties�prie�ši�nin�kai�sa�vo�po�zi�ci�ją�iš�sa�kė�mi�tin�ge.�� Si�mo�no�Švit�ros�nuo�tr.

Pa gerb tos ypa tin gos as me ny bėsŠeima: �� nacionalinės�premijos�laureatą�sveikino�žmona�Gražina�ir�vaikaičiai.� � Andriaus�Ufarto�(BFL)�nuotr.

Na cio na li nių pre­mi jų ko mi si jos pir­mi nin kas is to ri kas Alf re das Bumb­laus kas pri si pa ži­no, kad ko mi si ja dve jus me tus gal­vo jo, ar skir ti pre­mi ją Aukš čiau sio­sios Ta ry bos­At ku­ria mo jo Sei mo pir­mi nin kui Vy tau tui Lands ber giui.

Mi nint Vals ty bės at kū ri mo die ną va­kar pre zi den tū ro je įteik tos 2011­ųjų Lie tu vos na cio na li nės kul tū ros ir me no pre mi jos. „Kai kas mus kal ti­na po li ti ka vi mu. Ypač dėl svar biau­sio Nep rik lau so my bės ar chi tek to V.Lands ber gio. Dve jus me tus gal vo­jo me ir apie žan ro ta pa tu mą, ir apie dy džių skir tin gu mą, ir apie dau gy­bę ki tų da ly kų. Ap sisp ren dė me, kad V.Lands ber gio puo se lė ja ma Čiur lio­nia na yra tai, be ko neį ma no ma Ko vo 11­osios Lie tu va“, – per ce re mo ni ją sa kė A.Bumb laus kas. Jis at krei pė dė­me sį, kad mi nint Va sa rio 16­ąją ap­do va no ja mi Ko vo 11­osios kū rė jai.

Pa sak A.Bumb laus ko, net so viet­me čiu kū rę me ni nin kai ar ti no Ko vo 11­ąją. Tarp to kių – Na cio na li ne kul­

tū ros ir me no pre mi ja už vi so gy ve ni­mo kū ry bą ap do va no tas ki no re ži sie­rius Arū nas Žeb riū nas. At siim da mas ap do va no ji mą jis tei gė, kad pre mi­ja jam reiš kia mo ra li nį pa lai ky mą. „Gal vo ju, gal dar vie ną fil mą su kur­siu“, – pra si ta rė A.Žeb riū nas. Pre zi­den tės Da lios Gry baus kai tės tei gi mu, rei kia pa si džiaug ti, kad kas met ran­da me, ką ap do va no ti: „Sim bo liš ka, kad šian dien pa ger bia me ir svei ki na­me Na cio na li nių pre mi jų lau rea tus. Jūs ryš kiau si šian die nos kū rė jai, at­sklei džian tys mū sų tau tos kū ry bi nes ga lias. Šios ga lios kū rė mums šimt­me čių is to ri ją, vals ty bę ir ta pa ty bę. Tau ta gim dė iš ki lius kū rė jus. Jų pa­de da ma kė lė si ir ėjo“.

BNS, VD inf.

Tra di ci ja

Lie tu vos na cio na li nės kul tū ros ir me no pre mi jos kas met ski ria­mos sie kiant ska tin ti kū rė jų kū ry­bą, įver tin ti reikš min giau sius kul­tū ros ir me no kū ri nius, Lie tu vos ir pa sau lio lie tu vių bend ruo me­nės kū rė jų su kur tus per pa sta ruo­sius sep ty ne rius me tus, taip pat il­ga me tį kū rė jo kū ry bi nį in dė lį į kul­tū rą ir me ną.

Ski ria mos ne dau giau kaip še šios pre mi jos, iš ku rių ne dau giau kaip vie na ga li bū ti ski ria ma už il ga me­tį kū rė jo kū ry bi nį in dė lį į kul tū rą ir me ną.

Pre mi jos ski ria mos nuo 1989 m.

Lau rea tai

Na cio na li nės kul tū ros ir me no pre mi jos va kar įteik tos še šiems kū rė jams: ki no re ži sie­riui A.Žeb riū nui (nuotr.), eu ro­par la men ta rui, pir ma jam at kur tos ne prik lau so­mos Lie tu vos va do­vui, mu zi ko lo gui V.Lands ber giui, fo to me ni nin kui Al gi man tui Alek­sand ra vi čiui, vi­zua li nio me no kū rė jui Kęs tu čiui Gri ga liū nui, ra šy to jui Hen ri kui Al giui Čig rie jui ir dai ni nin kei As tai Krikš čiū nai tei.

penktadienis, vasario 17, 2012

penktADIenIS, vASArIo 17, 2012

€ Valiutų kursaiŠiandienValiuta kiekis santykis pokytis

Bal­ta­ru­si­jos­rub­lis 10000 3,1259 –1,4005­%DB­sva­ras­ster­lin­gų 1 4,1225 –0,1139­%JaV­do­le­ris 1 2,6226 –0,0914­%ka­na­dos­do­le­ris 1 2,6346 +0,4844­%lat­vi­jos­la­tas 1 4,9432 +0,0304­%len­ki­jos­zlo­tas 10 8,2760 +0,5321­%nor­ve­gi­jos­kro­na 10 4,5838 +0,0786­%Ru­si­jos­rub­lis 100 8,7537 +0,2003­%Švei­ca­ri­jos­fran­kas 1 2,8591 +0,0630­%

Lat­vi­jos­kon­ku­ren­ci­jos­ta­ry­ba­sky­rė­25­tūkst.­la­tų­(123­tūkst.­li­tų)­bau­dą­„Ma­xi­mos“­par­duo­tu­vių­val­dy­to­jai­„Ma­xi­ma­Lat­vi­ja“.­Bau­da­skir­ta­už­tai,­kad­„Ma­xi­ma­Lat­vi­ja“­į­su­tar­tis­su­nuomininkais­įtrau­kė­są­ly­gą,­drau­džian­čią­jiems­be­„Ma­xi­mos“­lei­di­mo­per­nuo­mo­ti­pre­ky­bos­plo­tus.­Pa­ly­gin­ti­ne­di­de­lė­bau­da­skir­ta­to­dėl,­kad­kon­ku­ren­ci­ją­ri­bo­jan­ti­su­tar­ties­są­ly­ga­rea­liai­ne­bu­vo­pri­tai­ky­ta.

Lie­tu­vos­ko­mer­ci­niai­ban­kai­per­nai­at­si­kra­tė­vals­ty­bių,­tu­rin­čių­fi­nan­si­nių­sun­ku­mų,­ver­ty­bi­nių­po­pie­rių,­ku­rių­ver­tė­sie­kia­500­mln.­li­tų,­ir­da­bar­į­juos­yra­in­ves­ta­vę­apie­33­mln.­li­tų.­„Tai­la­bai­ma­žai,­ir­šiuo­po­žiū­riu­ban­kų­sis­te­mo­je­vis­kas­ge­rai“,­–­sa­kė­Lie­tu­vos­ban­ko­val­dy­bos­pir­mi­nin­kas­Vi­tas­Va­si­liaus­kas.­Vi­sas­ban­kų­tu­ri­mų­sko­los­ver­ty­bi­nių­po­pie­rių­po­rtfe­lis­per­me­tus­su­ma­žė­jo­treč­da­liu­–­apie­2­mlrd.­li­tų.­

Lat­vi­jo­je­„Ma­xi­Ma“­­ga­vo­bau­dą

bankai­atsikratė­prastų­popierių

Li na Mra zaus kai tėMiun che nas (Vo kie ti ja)

Lie tu vo je švie so lai di nis ry šys priei na mas di džiau siai da liai žmo nių Eu ro po je jau tre čius me­tus iš ei lės. Di džio sios Va ka rų Eu­ro pos ša lys užė mė ge ro kai že­mes nes rei tin go vie tas.

Tai paaiš kė jo tre čia die nį Miun­che ne vy ku sio je Eu ro pos švie­so lai džio į na mus aso cia ci jos (FTTH Coun cil Eu ro pe) tarp tau­ti nė je kon fe ren ci jo je.

Švie so lai di nio in ter ne to skvar­ba Lie tu vos na mų ūkiuo se sie kia 28,3 pro c. ir yra di džiau sia vi so je Eu ro po je. Ma žiau švie so lai di niu in ter ne tu na mų ūkiai nau do ja si Nor ve gi jo je (14,7 pro c.) ir Šve di­jo je (13,6 pro c.). Ša lys ly de rės ne­si kei tė pa sta ruo sius dve jus me­tus. Di džio sios Va ka rų Eu ro pos valstybės, pa vyz džiui, Di džio ji Bri ta ni ja ar Vo kie ti ja, pa gal švie­so lai džiu be si nau do jan čių in ter­ne to var to to jų skai čių uži ma pa­sku ti nes rei tin go vie tas.

Aso cia ci jos ge ne ra li nis di rek to­rius Hart wi gas Tau be ris sa kė, kad švie so lai di nio in ter ne to skvar­ba dėl kri zės ne bu vo to kia spar­ti, kaip ti kė ta si. Ta čiau, ne pai sant to, pla nuo ja ma, kad švie so lai di­nio in ter ne to var to ji mas na mų ūkiuo se ir to liau augs. Prog no­zuo ja ma, kad iki 2016 m. Eu ro pos re gio ne, įskai tant ir Ru si ją, iš vi so švie so lai di niu in ter ne tu nau do sis 32 mln. na mų ūkių ir su da rys 10,5 pro c. vi sų na mų ūkių.

„Lie tu va iš lai kė spar tų au gi mo mas tą, nes į švie so lai di nio in ter­ne to tin ką in ves ta vo di džiau sias rin kos da ly vis „Teo“. Dau ge ly je ki tų ša lių švie so lai di nį ry šį dau­giau sia plė to jo ma žes ni rin kos da ly viai“, – apie pa sta rų jų me­tų Lie tu vos ly de ria vi mą švie so­

lai di nio in ter ne to plėt ros sri ty je sa kė „Teo“ par da vi mo ir klien tų ap tar na vi mo tar ny bos va do vas Da rius Gu da čiaus kas. Bend ro vė „Teo“ ti ki si, kad švie so lai di nio in ter ne to plėt ra ne tu rė tų su sto­ti ir atei ty je.

Lie tu vos ry šių re gu lia vi mo tar ny bos duo me ni mis, praė ju­sių me tų rug sė jo pa bai go je vi so­je ša ly je bu vo 957 tūkst. in ter ne to var to to jų, iš ku rių 344 tūkst., ar­ba 36 pro c., – švie so lai di nio in­ter ne to var to to jai.

Ty ri mų bend ro vės IDA TE Te­le ko mu ni ka ci jų pa da li nio di rek­to riaus Ro lan do Mon tag ne tei gi­mu, Ry tų Eu ro po je švie so lai di nio in ter ne to skvar bą lė mė di de­lis skai čius dau gia bu čiuo se, o ne pri va čiuo se na muo se gy ve nan čių in ter ne to var to to jų. Tink lo plėt rą šio se ša ly se taip pat pa ska ti no di­de lė kon ku ren ci ja, o Va ka rų Eu­ro po je ji dėl ma žes nio rin kos žai­dė jų skai čiaus nė ra to kia at kak li.

Kaip tre čią prie žas tį R.Mon­tag ne iš sky rė skir tin gą in ter ne­to tech no lo gi jų ko ky bę Va ka rų ir Vi du rio Eu ro po je. Esą to kie skir­tu mai tarp Eu ro pos ša lių yra to­dėl, kad Ry tų Eu ro pos vals ty bės, ku rios anks čiau ne tu rė jo ge rai iš­plė to tos inf rast ruk tū ros, da bar pla čiai die gia nau jau sias tech no­lo gi jas.

Lie tu va iš lie ka švie so lai džio ly de rė

Pa sie ki mas: ­� Lie­tu­va,­anks­čiau­ne­tu­rė­ju­si­ge­rai­iš­plė­to­tos­in­ter­ne­to­ inf­rast­ruk­tū­ros,­pa­si­nau­do­jo­ga­li­my­be­ iš­kart­dieg­ti­nau­jau­sias­tech­no­lo­gi­jas.­ ­ „Shut­ters­tock“­nuo­tr.

36proc.

in ter ne to var to to jų Lie tu vo je nau do ja si

švie so lai di niu in ter ne tu.

Jo li ta Žvirb ly tėj.zvirblyte@diena.lt

Kai mo vie to vė se ir ša lia mies tų nau jo se gy ven vie tė se įsi kū rę gy­ven to jai tu ri vil ties, kad dar šie met iš jų kie mų iš si sklai dys dul kių de­be sys. At ro do, kad rin ki mų me tais iš po li ti kų lū pų sklin dan tys pa ža­dai ne liks tik tuš čios kal bos.

Su si sie ki mo mi nist ras Eli gi­jus Ma siu lis pa tvir ti no, kad iš 1,2 mlrd. li tų, šie met pla nuo ja mų in­ves tuo ti į ke lius, gy ven vie čių ke­liams as fal tuo ti skir ta 77 mln. li tų. Pa gal sa vi val dy bių pa teik tus są ra­šus bus tvar ko mi per 114 gy ven vie­čių ei nan tys vals ty bi nės ar vie ti nės reikš mės ke liai ir gat vės.

„Į pa grin di nius ša lies ke lius per pa sta ruo sius ke le tą me tų ga na daug in ves ta vo me, ma no me, kad jie yra ga na ge ri. To dėl šiais me tais dau giau dė me sio ža da me skir ti ra­jo ni niams ke liams, ei nan tiems per mies te lius. Jų būk lė šian dien pa­ti pra sčiau sia“, – pri pa ži no E.Ma­siu lis. Anot mi nist ro, toks ra jo ni­

nių ke lių at nau ji ni mo bū das yra efek ty ves nis nei as fal tuo ti il gus žvyr ke lių ruo žus.

Ki ta nau jo vė, ku rią šie met įgy­ven din ti nu ma tė Su si sie ki mo mi­nis te ri ja, – tai Lie tu vo je vei kian­čių vals ty bės ži nio je esan čių ke lius pri žiū rin čių įmo nių reor ga ni za ci­ja. Šiuo me tu vei kia vie nuo li ka ke­lių prie žiū ros įmo nių, o, su jun gus jų ad mi nist ra ci jas, pla nuo ja ma, kad liks tik še šios. Tai esą pa dės kas met su tau py ti po ke lis mi li jo­nus li tų. „To kiai ne di de lei vals ty­bei kaip Lie tu va tu rė ti tiek ke lius pri žiū rin čių vals ty bės įmo nių yra pra ban ga“, – pa brė žė mi nist ras.

Tre čia nau jo vė – sie kis, kad į ša­lies ke lius bū tų in ves tuo ja ma ne tik iš vals ty bės ir ES biu dže to, bet tai da ry tų ir pri va tu sis sek to rius, pa­tys gy ven to jai. „Tos sa vi val dy bės, bend ruo me nės ar vers las, ku rie skirs da lį lė šų ke liams, ki tą rei­kia mų lė šų da lį gaus iš ke lių fon­do“, – in for ma vo E.Ma siu lis. Taip esą sie kia ma pri trauk ti kuo dau­giau al ter na ty vių ke lių fi nan sa vi­

mo šal ti nių ir ties ti ke lius ten, kur jų fi zi niams ar ju ri di niams as me­nims la biau siai rei kia.

Lie tu vos au to mo bi lių ke lių di­rek ci jos va do vo Skir man to Skrins­ko tei gi mu, iš Lie tu vos biu dže­to ke liams šie met nu ma ty ta skir ti 916 mln. li tų, o ES pa ra ma ke liams šiais me tais sieks apie 270 mln. li­tų. „Daug kas pri klau sys nuo lė­šų su rin ki mo į vals ty bės biu dže tą, ta čiau pro gno zuo ja me, kad ke liams bus pa nau do ta tiek pat lė šų kaip ir per nai – apie 1,2 mlrd. li tų. To dėl ir pa grin di niai šių me tų dar bai iš liks pa na šūs kaip ir praė ju siais me tais. Išs ky rus tai, kad bus išas fal tuo ta dau giau žvyr ke lių gy ven vie tė se“, – kal bė jo jis.

Lie tu vos ke lių di rek ci jos duo­me ni mis, dau giau sia gy ven vie čių ke lių bus išas fal tuo ta Klai pė dos re gio ne – 20­yje, Kau no re gio ne – 12­oje gy ven vie čių, Vil niaus re gio­ne – 10. Skai čiuo ja ma, kad kiek­vie no je gy ven vie tė je bus nu ties ta po 1 km as fal to. Bus išas fal tuo ta 110 km ke lių.

Prio ri te tas – gy ven vie čių ke liai

Pla nai: ­� Lie­tu­vos­au­to­mo­bi­lių­ke­lių­di­rek­ci­jos­va­do­vas­S.Skrins­kas­ ir­su­si­sie­ki­mo­mi­nist­ras­E.Ma­siu­lis­pla­nuo­ja,­kad­in­ves­ti­ci­jos­į­ke­lius­šie­met­bus­ne­ma­žes­nės­nei­per­nai.­ ­ Si­mo­no­Švit­ros­nuo­tr.

Pas ta rai siais me tais mi li jar dus li tų į vals­ty bi nės reikš mės ke lių ko ky bę in ves­ta vu si vals ty bė šie­met jiems skirs ma­žiau dė me sio, nes už si mo jo išas fal­tuo ti per šim to Lie­tu vos gy ven vie čių žvyr ke lius.

9

ekonomika

10

sportasdiena.lt/naujienos/sportas

penktadienis, vasario 17, 2012

Di dy sis Eu ro pos fut bo las bai gė žie mos ato sto gas – su žais tos pir­mo sios ket ve rios Čem pio nų ly­gos aš tunt fi na lio rung ty nės.

Per ga lę sve čiuo se iš ko vo jo praė­ju sio se zo no nu ga lė to jos ti tu lą gi­nan ti „Bar ce lo na“ (Is pa ni ja), 3:1 įvei ku si Le ver ku ze no „Bayer 04“ (Vo kie ti ja) eki pą.

„Bet ku rio Vo kie ti jos klu bo gy­ny ba var žo vams yra sun kiai įkan­da ma. Trys įvar čiai – la bai ge ras iš vy kos re zul ta tas. Ma nau, mes žen gė me tvir tą žings nį ket virt­fi na lio link“, – po var žy bų sa kė „Bar ce lo nos“ vy riau sia sis tre ne­ris Jo se pas Guar dio la.

Is pa nų klu bo puo lė jas Lio ne lis Mes si, įmu šęs vie ną įvar tį, pa ge­ri no re kor dą: jis su 45 įvar čiais ta po Eu ro pos tur ny ruo se da ly­vau jan čių Pie tų Ame ri kos fut bo­li nin kų ly de riu.

Ne ti kė tu re zul ta tu bai gė si ma­čas Ita li jo je, kur „AC Mi lan“ net 4:0 su triuš ki no Lon do no „Ar se­nal“ (Ang li ja) vie nuo li kę. Tai – skau džiau sia „Ar se nal“ ne sėk mė Eu ro pos tur ny ruo se per vi są klu­bo is to ri ją.

„Arit me ti ka – la bai pa pras ta: skir tu mas tarp mū sų ir „AC Mi­lan“ ga li my bių ženg ti į ket virt fi­na lį be veik vi sais at žvil giais pa­lan kus var žo vams iš Ita li jos. Šį

kar tą mū sų gy ny ba bu vo siau­bin ga. Ma ne šo ki ra vo tai, kad mes vė la vo me rea guo ti į vi sus es mi nius dvi ko vos įvy kius ir pri­si da rė me sau rū pes čių ele men­ta rio se si tua ci jo se“, – krim to­si „Ar se nal“ stra te gas Ar se ne’as Wen ge ras.

„AC Mi lan“ sau gui Cla ren ce’ui See dor fui tai bu vo 100­asis su si­ti ki mas Eu ro pos tau rių tur ny ruo­se su Mi la no eki pa, bet olan das pa ty rė trau mą ir dvi ko vos ne bai­gė – jį pa kei tė Ur by’s Ema nuel­so nas.

Va sa rio 21­ąją aštunt fi na ly je su si tiks Dei vi do Šem be ro at sto­vau ja mas Mask vos CSKA (Ru­si ja) ir Jo sé Mou rin ho va do vau­ja mas Mad ri do „Real“ (Is pa ni ja) bei „Na po li“ (Ita li ja) ir Lon do­no „Chel sea“ (Ang li ja), o 22 d. – Mar se lio „Olym pi que“ (Pran cū­zi ja) ir Mi la no „In ter“ (Ita li ja) bei „Ba sel“ (Švei ca ri ja) ir Miun che­no „Bayern“ (Vo kie ti ja).

Čem pio nų ly gos fi na las ge gu­žės 19­ąją vyks Miun che ne (Vo­kie ti ja).

VD inf.

Fa vo ri tai jaus spau di mąŠian dien LKF tau rės tur ny ro pus fi­na ly je žal gi rie čiai su si kaus su „Kė­dai nių­Trio bet“ ko man da, o Prie­nų „Rū du pis“ – su Pas va lio „Pie no žvaigž dė mis“.

„Tau rės tur ny ras – spe ci fi nis, dau gu mai svar biau sias tai ki nys – tik pus fi na lis. Žai si me sa vo aikš­tė je, to dėl mū sų mo ty va ci ja ir nu­si tei ki mas tu ri bū ti di des ni nei var žo vų. Tu ri me bū ti išal kę tro­fė jaus ir ži no ti, kaip jį iš ko vo ti“, – sa kė „Žal gi rio“ vy riau sia sis tre ne­ris Alek sand ras Tri fu no vi čius.

„Kė dai nių ko man da – fi ziš kai stip ri. Ma nau, kad esa me ge res ni, bet tai tu rė si me įro dy ti aikš tė je“, – tei gė „Žal gi rio“ vi du rio puo lė jas Ro ber tas Jav to kas.

„Ne ga li bū ti ki to kių tiks lų – tik lai mė ti tau rę“, – pa brė žė A.Tri fu­no vi čius.

„Mū sų žai dė jų ir žal gi rie čių meist riš ku mo ly gis ski ria si, ta­čiau tik rai ne gal vo si me apie rung­ty nes dėl tre čio sios vie tos. Rim­tai ruo šia mės ko vai su „Žal gi riu“. No ri me mes ti var žo vams iš šū kį, iš anks to tau py ti jė gų ne si ren gia me, – kal bė jo kė dai niš kių stra te gas Ge­di mi nas Pet raus kas. – Pra lai mė jus

ant ša kos mū sų nie kas ne ka bins, o iš žal gi rie čių ti ki ma si tik per ga­lių, to dėl jie jaus pa pil do mą spau­di mą.“

„Rū du pis“ tu ri nuo sto lių„Rū du pio“ pa si ruo ši mą LKF fi na­lo ket ver to tur ny rui ap tem dė Ado Juš ke vi čiaus li ga ir Ar tū ro Mi lak­nio ko jos trau ma.

Prie niš kių eki pai per pus fi na­lį su pa sva lie čiais ne ga lės pa dė ti ir Ge di mi nas Ore li kas, be si gy dan tis pirš to trau mą.

„Pa dė tis – su dė tin ga, nes mums teks vers tis su sep ty niais žai dė jais, – nau jie nų po rta lui kvit ri na.com sa kė „Rū du pio“ vy riau sia sis tre­ne ris Vir gi ni jus Šeš kus. – Ta čiau tai – ne pir mas kar tas šį se zo ną, kai at si dū rė me ne pa vy dė ti no je si­

tua ci jo je. Bus ne leng va, ta čiau ko­man da nu si tei ku si po zi ty viai.“

Prie niš kių var žo vę „Pie no žvaigž džių“ ko man dą pa pil dė 23 me tų 210 cm ūgio vi du rio puo lė jas bra zi las Pau las Pres te sas.

Šį krep ši nin ką 2010­ai siais NBA nau jo kų bir žo je 45­uo ju šau ki mu bu vo pa kvie tęs Mi ne so tos „Tim ber­wol ves“ klu bas. Bra zi las rung ty nia vo Is pa ni jo je, at sto va vo Ma la gos „Uni­ca jos“ ir „BC Gra na da“ eki poms.

Pir mą kar tą – be vil nie čiųNa cio na li nį krep ši nio tau rės tur­ny rą LKF at gai vi no 2007­ai siais. Tuo met fi na lo ket ver to var žy bos vy ko Klai pė do je.

2008­ai siais tur ny rą priė mė Šiau liai, 2009­ai siais – Pa ne vė žys, 2010­ai siais – Vil nius, 2011­ai siais – Aly tus.

2007, 2008 ir 2011 m. LKF tau rę iš ko vo jo „Žal gi ris“, o 2009­ai siais ir 2010­ai siais tro fė ju mi džiau gė­si „Lie tu vos ry to“ krep ši nin kai.

Per nai pri zą iš ko vo jo „Žal gi­ris“, fi na le 81:69 pa lau žęs „Lie­tu vos ry tą“. Tre čią ją vie tą užė mė „Rū du pis“, 98:74 įvei kęs Klai pė­dos „Nep tū ną“.

VD inf.

Įvar tis: �� K.P.Boa�ten�gas�(de�ši�nė�je)�efek�tin�gai�pra�mu�šė�„Ar�se�nal“�gy­ny�bos�bar�je�rus.� � „Reu�ters“�nuo�tr.

Čem pio nų ly go je – ne vien re kor dai

Ma ne šo ki ra vo tai, kad mes vė la vo me rea guo ti į vi sus es­mi nius dvi ko vos įvy kius ir pri si da­rė me sau rū pes čių ele men ta rio se si­tua ci jo se.

Ar se ne’as Wen ge ras:

„Žal gi ris“ var žo vams LKF tau rės nea ti duosKau no „Žal gi ris“ no ri iš lai ky ti Lie tu vos krep ši nio fe de ra ci jos (LKF) tau rę sa vo tro fė jų ko lek ci jo je, nors var žo vai ža da, kad tai pa da ry ti kau nie čiams bus ne leng va.

Žai si me sa vo aikš tė­je, to dėl mū sų mo ty­va ci ja ir nu si tei ki mas tu ri bū ti di des ni nei var žo vų.

Alek sand ras Tri fu no vi čius:

Man tas Stan ke vi čiusm.stankevicius@diena.lt

Per Kū no kul tū ros ir spor to rė­mi mo fon do (KKSRF) lė šų da ly­bas Lie tu vos krep ši nio fe de ra ci­ja (LKF) ne prieš ta ra vo li ku si be sa vo da lies, nes įro dė, kad ga li­ma iš si vers ti ir be vals ty bės pa­šal pos.

Pel nin gas čem pio na tas„Lie tu vos krep ši nio fe de ra ci ja šie­met iš vals ty bės ne gau na nė cen to, nes Eu ro pos čem pio na tas bu vo pel­nin gas. Ne ži nau, ar tai ge ra, ar blo­ga ži nia“, – pri sta ty da mas šių me­tų spor to fe de ra ci jų rė mi mo mo de lį kal bė jo Kū no kul tū ros ir spor to de­par ta men to (KKSD) ge ne ra li nis di­rek to rius Kle men sas Rim še lis.

„Eu ro Bas ket 2011“ pel nas – 8 mln. li tų.

LKF ge ne ra li nis sek re to rius Min­dau gas Bal čiū nas šyp so jo si. „Tai pre ce den to ne tu rin tis at ve jis ge rą­ja pra sme. Prieš čem pio na tą sa kė­me, kad šis ren gi nys bus sėk min gas vi sam Lie tu vos spor tui. Pa sau ly je daž niau siai fut bo las re mia ki tas spor to ša kas, ta čiau mes įro dė me, kad tai da ry ti ga li ir krep ši nis“, – sa kė M.Bal čiū nas.

Va dy bos pa vyz dysLKF at si sa kius KKSRF pi ni gų, jie pa da ly ti ki toms spor to ša koms.

Dau giau pi ni gų te ko Bai da rių ir ka no jų irk la vi mo fe de ra ci jai – pa pil do mai 72 tūkst. li tų, Bok so fe de ra ci jai – 88 tūkst., Bu riuo­

Krep ši nis už dir bo ir Lietuvos fut bo lui

Ga li my bės: �� ne�pai�sant�Lie�tu�vos�rink�ti�nės�ne�sėk�mės�Eu�ro�pos�čem�pio­na�te,�iš�jo�pa�vy�ko�iš�spaus�ti�pel�ną.� AFP�nuo�tr.

Sta tis ti ka

Le ver ku ze no „Bayer 04“–„Bar­ce lo na“ 1:3 (0:1). 29 412 žū ro vų. Įvar čiai: M.Kad le cas (52 min.)/A.San che zas (41, 55 min.), L.Mes sis (88).

Lio no „Olym pi que“–Nikosijos APOEL 1:0 (0:0). 32 010 žiū ro vų. Įvar tis: A.La ca zet te’as (58).

Sankt Pe ter bur go „ Ze nit “–Lisabonos „Ben fi ca“ 3:2 (1:1). 18 200 žiū ro vų. Įvar čiai: R.Ši ro ko­vas (27, 88), S.Se ma kas (71)/M.Pe­rei ra (20), O.Car do zo (87).

„AC Mi lan“–Londono „Ar se nal“ 4:0 (2:0). 64 462 žiū ro vai. Įvar čiai: Ro bin ho (38, 49), K.P.Boa ten gas (15), Z.Ib ra hi mo vi čius (79, iš 11 m bau di nio).

11

sportaspenktadienis, vasario 17, 2012

„Žal gi ris“ var žo vams LKF tau rės nea ti duos

Įtam pa: �� per�nai�pus�fi�na�ly�je�„Žal�gi�ris“�tik�75:73�nu�ga�lė�jo�„Rū�du�pį“.Eval�do�But�ke�vi�čiaus�nuo�tr.

Krep ši nis už dir bo ir Lietuvos fut bo luito jų są jun gai – 96 tūkst., Dvi ra­čių spor to fe de ra ci jai – 125 tūkst., Irk la vi mo fe de ra ci jai – 95 tūkst., Leng vo sios at le ti kos fe de ra ci jai – 144 tūkst., Plau ki mo fe de ra ci jai – 110 tūkst., Šiuo lai ki nės pen kia ko­vės fe de ra ci jai – 137 tūkst.

„Tai pa dė jo pa da ry ti krep ši nio už dirb ti pi ni gai. Pa ro dy tas pui kus spor to va dy bos pa vyz dys“, – pa­brė žė K.Rim še lis.

„LKF pro gra mos bus fi nan suo ja­mos rė mė jų lė šo mis, o trūks ta ma da lis bus paim ta iš už dirb tų pi ni­gų. Vi sa ki ta bus in ves tuo ta tre­ne rių ren gi mo reik mėms, mo te­

rų krep ši niui plė toti“, – aiš ki no M.Bal čiū nas.

Krep ši nio pi ni gų ga vo ir prieš ta­rin gai ver ti na ma Lie tu vos fut bo lo fe de ra ci ja (LFF). „Jai pa pil do mai skir ta 32 tūkst. li tų. Ma nau, kad tai so li du“, – tvir ti no K.Rim še lis.

Sko lų ne mo kėsPak laus tas, ar yra spor to fe de ra ci­jų, ku rios ne gaus pa ra mos, KKSD va do vas pri mi nė Lie tu vos le do ri­tu lio fe de ra ci ją (LLRF).

„Daug kar tų jai tie sė me pa gal bos ran ką, ta čiau su si dū rė me su olim­pi ne ra my be. Sąs kai tos areš tuo­tos, o į prie kį – nė žings nio. Bu vo nu ma ty ta skir ti 186 tūkst. li tų, ta­čiau šie pi ni gai įšal dy ti“, – paaiš­ki no K.Rim še lis.

Pa sak KKSD ge ne ra li nio di rek to­riaus, skir ti pi ni gų LLRF sko loms deng ti – neį ma no mas da ly kas.

Pa sau ly je daž niau­siai fut bo las re mia ki tas spor to ša kas, ta čiau mes įro dė me, kad tai da ry ti ga li ir krep ši nis.

Mindaugas Balčiūnas:

Pa jė giau sias Lie tu vos te ni si nin­kas 21­ų Ri čar das Be ran kis dėl trau mos ne žais maž daug pu sant­ro mė ne sio – toks JAV gy dy to jų ver dik tas.

San Cho zėje (JAV) vy ku sia me tur ny re R.Be ran kiui at si nau ji­no kirkš nies skaus mai. At li kus mag ne ti nio re zo nan so ty ri mą, me di kai ap ti ko iš var žą. Spor ti­nin kui Fi la del fi jo je bus at lik ta ope ra ci ja.

Pla nuo ja ma, kad rea bi li ta ci­ja truks iki še šių sa vai čių. R.Be­ran kį kon sul ta vo gar sus Na cio­na li nės le do ri tu lio ly gos (NHL) San Cho zės „Sharks“ ko man dos gy dy to jas

Iš si gy dęs trau mą R.Be ran kis pla nuo ja gin ti Lie tu vos gar bę De­vi so tau rės Europos–Afrikos 3­io­sios gru pės var žy bo se, ku rios ge­gu žės pra džio je vyks Bul ga ri jo je.

Te ni so pro fe sio na lų aso cia ci­jos (ATP) kla si fi ka ci jo je lie tu vis su 319 taš kų uži ma 158­ąją vie tą, ta čiau per pu sant ro mė ne sio pra­ras 35 įskai ti nius taš kus.

Ki tas Lie tu vos te ni so rink ti nės žai dė jas, dvi de šimt me tis Lau ry­nas Gri ge lis (ATP­213) ne pa te­ko į Ber ga me (Ita li ja) vyks tan čio „Chal len ger Tour“ se ri jos „In ter­na tio na li di Ten nis“ tur ny ro, ku­rio pri zų fon dą su da ro 42,5 tūkst. eu rų, ket virt fi na lį.

Aš tunt fi na ly je lie tu vis po pu­sant ros va lan dos ko vos 6:3, 1:6, 4:6 nu si lei do 163­ia jai pla ne tos ra ke tei 26­erių ru sui Alek sand­

rui Kud riav ce vui. L.Gri ge lis pel­nė 8 ATP rei tin go taš kus ir 730 eu rų če kį.

VD, BNS inf.

Vil niaus „Ki birkš ties­Ti chės­IKI“ ko man da Lie tu vos mo te rų krep­ši nio ly gos (LMKL) čem pio na te iš ko vo jo 12­ąją per ga lę, ku rią vai­ni ka vo vi du rio puo lė jos Gin ta rės Pet ro ny tės re kor das.

Sos ti nės krep ši nin kės Kau ne 78:67 nu ga lė jo „LKKA­Ais tes“. Vil nie tės ini cia ty vą tvir tai pe rė­mė bai gian tis ant ra jam kė li niui, kai lai mė jo at kar pą 13:0 ir nu to­lo nuo var žo vių – 38:27.

Dar vie nas pui kias rung ty nes su žai dė G.Pet ro ny tė: ji pel nė 28 taš kus (12/14 dvi taš kių, 4/4 bau­dų), at ko vo jo 15 ka muo lių, blo ka­vo 6 kau nie čių me ti mus, at li ko 3 re zul ta ty vius per da vi mus ir 2 ka­muo lius pe rė mė. Krep ši nin kė su­rin ko 49 nau din gu mo ba lus, tai – šio se zo no re kor das.

Ki tas LMKL čem pio na to rung­ty nes „Ki birkš tis­Ti chė­IKI“ žais va sa rio 22­ąją sa vo aikš tė je su „Ute nos“ krep ši nin kė mis.

VD, bcki birks tis.lt inf.

Vil nie čių per ga lė su re kor du

Ly de rė: �� G.Pet�ro�ny�tė�vi�soms�var�žo�vėms�ke�lia�di�de�lį�gal�vos�skaus�mą.�� bcki�birks�tis.lt�nuo�tr.

Sta tis ti ka

Kau no „LKKA-Ais tės“–Vilniaus „ Ki birkš tis­Ti chė ­IKI“ 67:78 (17:18, 10:20, 22:26, 18:14). L.Sva ry­tė 24 taš kai (8 at ko vo ti ka muo liai, 4 re zul ta ty vūs per da vi mai)/G.Pet­ro ny tė 28, K.Veng ry tė 19 (8 at ko vo­ti ka muo liai), S.Drei ma nė 14 (4 re­zul ta ty vūs per da vi mai).

Turnyro lentelė

Komanda Rungt. Perg. Pralaim.

1. „VI ČI-Ais tės“ 19 19 02. „Si re nos“ 19 13 63. „Ki birkš tis-Ti chė-IKI“ 20 12 84. „Lem min kai nen“ 19 11 85. „Ute na“ 19 8 116. „LKKA-Ais tės“ 21 6 157. „Rū ta“ 20 5 158. „Sū du va“ 19 4 15

R.Be ran kiui pri rei kė chi rur gų pa gal bos

Pauzė: �� R.Berankis�nerungtyniaus�daugiau�nei�pusantro�mėnesio.��� tenisas.lt�nuotr.

Lai min gų jų de šim tu kas

Leng vo ji at le ti ka – 812 tūkst. li tų. �

Šiuo lai ki nė pen kia ko vė – 642 tūkst.. �

Avia ci jos spor to ša kos – 623 tūkst. �

Dvi ra čių spor tas – 535 tūkst. �

Plau ki mas – 512 tūkst. �

Bok sas – 317 tūkst. �

Bu ria vi mas – 308 tūkst. �

Ran ki nis – 301 tūkst. �

Im ty nės – 298 tūkst. �

Irk la vi mas – 266 tūkst. �

naudingumo balus surinkusi Vilniaus

komandos krepšininkė

G.Petronytė pasiekė šio sezono rekordą.

49

S.Ber lus co ni gre sia pen ke rius me tus pra leis ti vie nu tė je.

12p.

12

pasaulis

Ru­si­ja­ne­pa­lai­kys­Jung­ti­nių­Tau­tų­(JT)­Ge­ne­ra­li­nės­asamb­lė­jos­re­zo­liu­ci­jos­pro­jek­to,­ku­ria­me­Si­ri­jos­pre­zi­den­tas­Bas­ha­ras­al­As­sa­das­ra­gi­na­mas­nu­trauk­ti­pra­žū­tin­gas­ata­kas­prieš­ci­vi­lius­gy­ven­to­jus.­Pa­sak­Ru­si­jos,­JT­re­zo­liu­ci­ja­neat­siž­vel­gė­į­Mask­vos­pa­gei­da­vi­mus.

Mask­va­spy­rio­ja­si

Azer­bai­dža­no­va­do­vas­Il­ha­mas­Ali­je­vas­(nuotr.)­po­su­si­ti­ki­mo­su­NA­TO­ge­ne­ra­li­niu­sek­re­to­riu­mi­An­der­su­Fogh’u­Ras­mus­se­nu,­sa­kė,­kad­jo­ša­lis­steng­sis­ak­ty­viau­plė­to­ti­par­tne­riš­kus­ry­šius­su­Al­jan­su.­NA­TO­ge­ne­ra­li­nis­sek­re­to­rius­pri­ta­rė,­kad­dvi­ša­liai­san­ty­kiai­tarp­Ba­ku­ir­Briu­se­lio­bū­tų­ak­ty­vūs.

Va­ka­rų­Kran­te­sunk­ve­ži­miui­per­lie­tų­sli­džia­me­ke­ly­je­įsi­rė­žus­į­pa­les­ti­nie­čių­mo­kyk­los­au­to­bu­są­žu­vo­ma­žiau­siai­sep­ty­ni­4–6­me­tų­vai­kai­ir­mo­ky­to­ja.­Šim­tai­žmo­nių­su­si­rin­ko­prie­li­go­ni­nės,­reikš­da­mi­siel­var­tą.­Ava­ri­ja­įvy­ko­cent­ri­nė­je­Va­ka­rų­Kran­to­da­ly­je,­ku­rį­vi­siš­kai­kont­ro­liuo­ja­Iz­rae­lis.

Drau­gasi.ali­je­vas

skau­Di­ne­lai­Mė

penktadienis, vasario 17, 2012

Nuo 1945 m., kai įsteig tas Pa sau­lio ban kas, jam va do va vo ame ri­kie čiai. Lai kas per mai noms?

Pa sau lio ban ko pre zi den tas Ro­ber tas Zoel lic kas pa liks sa vo po s­ tą bir že lio 30 d. Tą dien baig sis jo pen ke rių me tų ka den ci ja.

2007 m. į ban ko va do vo pa rei­gas pa skir tas R.Zoel lic kas bu vo tuo me čio JAV pre zi den to Geor­ge’o W.Bus ho kan di da tas. Pa gal tra di ci ją Pa sau lio ban kui va do­vau ja ame ri kie čiai, o Tarp tau ti nio va liu tos fon do va džios pa ti ki mos ki tos ša lies at sto vui iš Eu ro pos.

In for muo ti šal ti niai pra ne ša, kad JAV pre zi den tas Ba rac kas Oba ma į šį po stą ga li siū ly ti sa vo bu vu sį eko no mi kos pa ta rė ją Law ren ce’ą Sum mer są ar ba JAV Iž do de par­ta men to va do vą Ti mą Geith ne rį. Tie sa, kai ku rie šal ti niai pra ne šė, kad Bal tuo siuo se rū muo se svars­ty ta ir JAV vals ty bės sek re to rės Hil la ry Clin ton kan di da tū ra.

O bri tų dien raš tis „The Guar­dian“ pa skel bė, kad vie nas kan di­da tų ga lė tų bū ti ir bu vęs JAV va­do vas Bil las Clin to nas.

Esą per pa sta ruo sius kri zės me­tus Pa sau lio ban kas pra ra do sa vo įta ką, to dėl ją at kur ti ga li tik įta­kin gas ir cha riz ma tiš kas ly de ris.

Tie sa, B.Clin to nui ir ki tiems kan di da tams iš JAV sker sai ke lio sto ti ga li ki tos pa sau lio vals ty bės. Juo lab kad pa čios Jung ti nės Vals­ti jos yra įsi pa rei go ju sios leis ti ki tų ša lių at sto vams užim ti ban ko va­do vo po stą.

Ki ni ja, ant ro ji pa gal eko no mi­kos dy dį ša lis pa sau ly je, jau pa­reiš kė, kad ne tau ty bė tu ri lem ti, kas taps nau juo ju ban ko va do vu, o su ge bė ji mai.

„The Guar dian“, BNS inf.

Va do vo rin ki mai

Bu vu siam Ita li jos prem je rui Sil­vio Ber lus co ni gre sia pen ke rius me tus pra leis ti vie nu tė je.

Ita li jos pro ku ro rai pa ra gi no S.Ber lus co ni skir ti pen ke rių me­tų ka lė ji mo baus mę už sa vo bu­vu sio ad vo ka to mo kes čių klau si­mais pa pir ki nė ji mą.

„Be jo kių pa grįs tų abe jo nių aki vaiz du, kad at sa ko vas yra kal tas, – teis me pa reiš kė pro ku­ro ras Fa bio De Pas qua le. – Gy­ny ba pa grįs ta ne tik rais do ku­men tais.“

Bu vęs prem je ras kal ti na mas su mo kė jęs bri tų ad vo ka tui Da vi­dui Mill sui 450 tūkst. eu rų, kad šis pa teik tų me la gin gus liu di­ji mus ke liuo se mag na to teis mo pro ce suo se, ku rie vy ko 10­aja me de šimt me ty je. S.Ber lus co ni kal­ti ni mus nei gia ir kal ti na pro ku ro­rus su si mo kius prieš jį.

D.Mill sas, ku ris yra leng va ti­nių mo kes čių užuo vė jų spe cia lis­tas, 2009 m. Mi la no teis me bu vo nu teis tas ka lė ti ket ve rius su pu­se me tų, bet ape lia ci nis teis mas 2010 m. šią ko rup ci jos by lą at me­tė suė jus se na ties ter mi nui.

D.Mill sas Mi la no teis mui praė ju sių me tų gruo dį sa kė, jog jo pa ties tvir ti ni mas laiš ke sa vo fi nan si nin kui, kad jis ga vo pi ni gų

iš „B. žmo nių“, iš tik rų jų yra tie­siog „gry nas įsi vaiz da vi mas“.

Bet kal tin to jai tvir ti no, kad D.Mill sas me la vo, kai at šau kė sa­vo pra di nį pa reiš ki mą, kaip pra­ne šė ita lų ži niask lai da. S.Ber­lus co ni yra at sa ko vas ke tu rio se te be nag ri nė ja mo se by lo se dėl ky­ši nin ka vi mo, su kčia vi mo su mo­kes čiais, sek so su ne pil na me te pro sti tu te, pikt nau džia vi mo įga­lio ji mais ir tai syk lių dėl vals ty bės pa slap čių pa žei di mu.

BNS inf.

Gre sia be lan gė?

Pa siū ly mas: ­� pro­ku­ro­rai­ siū­lo­ teis­mui­baus­ti­S.Ber­lus­co­ni­pen­ke­riais­me­tais­ne­lais­vės.

„Scan­pix“­nuo­tr.

Įpė di nis: ­� ar­JAV­įvyk­dys­pa­ža­dą­ir­R.Zoel­lic­ką­Pa­sau­lio­ban­ke­pa­keis­ne­ame­ri­kie­tis?­­ AFP­nuo­tr.

Grai kai įgri so Eu ro pai?Šią sa vai tę grai kų fi nan sų mi nist­ras Evan ge las Ve ni ze las ne spin du­lia vo op ti miz mu.

Jis, kaip ir vi sa Grai ki ja, lau­kia, ka da va di na mo ji troi ka, ku rią su da ro ES, Tarp tau ti nis va liu tos fon das ir Eu ro pos cent ri nis ban­kas, per ves Atė nams ža da mus 130 mlrd. eu rų.

Ko vo mė ne sį grai kams teks ati­duo ti da lį sko lų. Jei tai ne bus pa da­ry ta, bank ro tas – neiš ven gia mas.

De ja, įveik ti eu ro pie čių, ypač iš šiau rės, skep tiš ką nuo mo nę jo ša lies at žvil giu E.Ve ni ze lui vis sun kiau.

Ne vel tui jis pa reiš kė, kad Grai­ki jai gre sia pa vo jus bū ti iš stum tai iš eu ro zo nos ir da bar vy riau sy bė die na iš die nos ko vo ja už iš li ki mą.

Iš tie sų Grai ki jos vy riau sy bė – tarp dvie jų ug nių. Vi suo me nė rei­ka lau ja, kad tau py mas liau tų si, o tarp tau ti niai kre di to riai vis ma­žiau lanks tūs. Jų rei ka la vi mas vie­nas ir tas pa ts – ma žiau kal bų, dau­giau dar bų.

Vo kie ti jos fi nan sų mi nist ras ly­gi na Grai ki ją su be dug ne. Ki tų eu ro zo nos ša lių fi nan sų mi nist rai, ma­ty da mi pra stė jan čią Grai ki jos fi­nan si nę ir eko no mi nę pa dė tį, vis

Graikams įgriso pašaiposSpjū vis: ­� Grai­ki­jos­pre­zi­den­tas­K.Pa­pou­lias­(nuotr.)­vo­kie­čių­fi­nan­sų­mi­nist­ro­W.Schäub­le­ko­men­ta­rus­apie­jo­ša­lį­pa­va­di­no­įžei­di­mu.­ ­ „Reu­ters“­nuo­tr.

Eu ro pa – mo ky to ja, Grai ki ja – ne klau ža da mo ki nė. Vie na pa var go mo ky ti tau py ti, ki ta – tai da ry ti. Ta čiau ki tos išei ties nė ra, ne bent Atė nai su tar tų su Eu ro pa, kad lai­kas pa lik ti eu ro zo ną.

skep tiš kiau ver ti na ga li my bės nuo­la t sa vo ša lių mo kes čių mo kė to jų pi ni gais trauk ti Atė nus už au sų.

„Grai ki jos žmo nėms tu ri me pa­sa ky ti tie są... Yra ke lios (eu ro zo nos ša lys), ku rios mū sų dau giau ne be­no ri“, – kons ta ta vo E.Ve ni ze las.

Įsiu ti no pre zi den tąŠią sa vai tę grai kų po li ti kai pa de­monst ra vo, kad dan tis su kan dę vyk do kre di to rių rei ka la vi mus.

Kaip ir vi sa da, la biau siai nuo Atė nų kliu vo Vo kie ti jai. Grai ki­jos pre zi den tas 82 me tų Ka ro­las Pa pou lias pa reiš kė, kad vo kie­čių fi nan sų mi nist ras Wolf gan gas Schäub le ne tu ri tei sės įžei di nė ti jo vals ty bės.

„Ne to le ruo siu įžei di nė ji mų, ku­riuos lai do W.Schäub le, – šiuos žo džius Grai ki jos pre zi den tas iš­rė žė pa ste bi mai įpy kęs. – Aš to ne pa kę siu. Kaip grai kas. Kas toks Schäub le, kad ga li iš juok ti Grai­ki ją? Kas to kie olan dai? Kas to kie suo miai?“

K.Pa pou lias, jau nys tė je ko vo­jęs su na ciais Grai ki jo je, pri dū rė: „Mes vi suo met jau tė me pa si di­džia vi mą gin da mi ne tik sa vo ša­lies, bet ir Eu ro pos lais vę.“

Pa rei ka la vo ne reng ti rin ki mųBū tent Suo mi ja ir Ny der lan dai pa­reiš kė, kad ar ba grai kams pa sko la tu ri bū ti su teik ta po rin ki mų ba lan­dį, ar ba rin ki mai tu ri bū ti nu kel ti.

Esą bū ti na, kad grai kų po li ti­kai vyk dy tų įsi pa rei go ji mus. Prie Hel sin kio ir Ams ter da mo pri si­dė jo ir Ber ly nas. Ša lys net pa siū­lė, kad Grai ki jo je bū tų su for muo ta tech nok ra tų vy riau sy bė be po li ti­kų, kaip Ita li jo je.

W.Schäub le vie no je ra di jo lai do­je pa reiš kė ne pa si ti kįs grai kų po li­ti kais: „Aš ne su įsi ti ki nęs, kad vi sos po li ti nės par ti jos Grai ki jo je su vo kia sa vo at sa ko my bę už tai, ko kia su­dė tin ga jų ša lies si tua ci ja.“

Vo kie ti jos fi nan sų mi nist ras vie­šai pa brė žė ma nąs, kad rin ki mai Grai ki jo je tu rė tų bū ti nu kel ti.

Tie sa, Ita li jos prem je ras Ma rio Mon ti ėmė ra min ti aist ras. „Nė ra ge rų ir nė ra blo gų vy ru kų. Mes vi­si tu ri me jaus ti ko lek ty vi nę at sa­ko my bę“, – sa kė jis vyks tant de­ba tams Eu ro pos Par la men te.

Vis dėl to grai kai vi lia si, kad nau­jas pa gal bos pa ke tas bus su teik tas. Pir ma die nį eu ro zo nos fi nan sų mi­nist rai vėl rink sis Briu se ly je. Ta čiau eko no mis tai ne ža da nie ko ge ra.

Jų tei gi mu, 2012 m. Grai ki jos bend ra sis vi daus pro duk tas ga li su si trauk ti net 7,5 pro c., nors tarp­tau ti niai kre di to riai vi lia si 3 pro c. smu ki mo.

„ES, Tarp tau ti nis va liu tos fon das ir Eu ro pos cent ri nis ban kas ge ro kai ap si skai čia vo, kaip dra ma tiš kai biu­dže to kon so li da vi mas smo gė eko­no mi kai“, – per spė jo eko no mis tas iš „Barc lays Ca pi tal“ Fa bio Foi sas.

„Der Spie gel“, CNN, BNS inf.

Kas toks Schäub­le, kad ga li iš­juok ti Grai ki ją? Kas to kie olan dai? Kas to kie suo miai?

13

skelbimaipenktadienis, vasario 17, 2012

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659skelbimai@vilniausdiena.lt

Į jūsų klausimus atsakys reklamos ir skelbimų pardavimo vadybininkai tel. 8 5 261 3653

Internetu: – naršyklės lange surinkite adresą www.diena.lt/skelbimai/dienrastyje– užpildykite skelbimų užsakymo formą; – sumokėkite už skelbimo užsakymą per e. ban-ką; – jūsų nurodytomis dienomis skelbimas bus pu-blikuojamas pasirinktame dienraštyje!

„VIlnIaus dIenos“ redakcIjojeLabdarių g. 8, Vilnius.

PaskambInę telefonu 8 5 261 3653 padiktuokite skelbimo tekstą, at-siųskite faksu arba e. paštu apmokėtos sąskaitos pervedimo kopiją.

e. Paštu arba faksu: – apmokėkite 15 Lt sąskaitą bet kuriame banko

skyriuje: gavėjas – UAB „Diena Media News“ Į. k. 133348410. PVM mokėtojo kodas LT333484113. A. s. LT607010400010467777. AB Ūkio bankas. Banko kodas 70104;– kvito kopiją siųskite su skelbimo tekstu e. paštu skelbimai@vilniausdiena.lt arba faksu 8 5 261 3652.

sms žInute: – žinutės tekste rašykite: VD (tarpas) skelbimo tekstas (ne daugiau kaip 160 simbolių), jį siųskite telefonu 1670; – išsiuntę žinutę, sulauksite atsakymo žinutės. Jums reikia siųsti patvirtinančią žinutę su tekstu: VD (tarpelis) PATVIRTINU; – neišsiuntus patvirtinimo, skelbimas išspaus-dintas nebus; – žinutės kaina 20 Lt.

SkelbimuS galite užSiSakyti:

aSmeNiNiai, teiSmiNiai,kOmeRCiNiai, ReklamiNiai

Skelbimai

Karščiausi Kelionių pasiūlymaiKelionių organizatorius

A.Vienuolio g. 6, LT–01104 VilniusTel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt www.krantas.lt

Paskutinės minutės pasiūlymas 7 NAKVYNIŲ KRUIZAI Jungtiniai Arabų Emyratai–Omanas. Išvyki-mas iš Dubajaus 2012 02 03. Kaina nuo 1474 Lt, 1992 Lt

Egiptas–Izraelis–Jordanija. Išvykimas iš Šarm El Šeicho 2012 03 05. Kaina nuo 1474 LtItalija–Prancūzija–Ispanija–Malta Išvykimas iš Savono 2012 05 28Kaina nuo 1820 Lt, 3132 Lt

siūlo darbą Ieškome darbuotojų dirbti užsienyje pramonėje: izoliuotojais, pastolininkais. Reikalavimas – gera anglų kalba. Priva-lumas – darbo patirtis. CV siųsti info@hertel.lt. Tel. 8 687 73 397.

900170

paslaugosTransporto

Nuolat vežame KROVINIUS nuo 300 iki 24 000 kg maršrutu Vilnius Kaunas. Tel. 8 699 28 377. www.littransrent.lt.

877239

UAB „Kraustymo komanda“ – profesio-nalios kraustymo paslaugos įmonėms ir gyventojams. Žiemos akcija – visiems kraustymams taikoma 15 proc. nuolai-da. Tel. 8 618 77 600, www.kraustymo-komanda.lt.

893509

Įvairūspamesta

Pamestus IĮ „Strelan firma“ įm. k. 122415753 registracijos pažymėjimą ir antspaudą laikyti negaliojančiais.

913603

Vilniaus geležinkelio technikumo diplo-mą ET-I Nr.032085, išduotą 1983 04 29 Oksanai Michalčiuk, laikyti negaliojan-čiu.

913419

Kita2012 02 24 bus atliekami kadastri-niai matavimai sklypams (kad. Nr. 4117/0400:1134 ir 4117/0600:0837), esantiems Didžiosios Riešės k., Riešės sen., Vilniaus r. sav. Šių sklypų bendra-turčiai Teklia Taraškevič, Tadeuš Lavins-kij, Karolina Kaminska, Leonarda Taraš-kevič ir Stanislovas Krištapavičius yra mirę. Prašom atsiliepti šių sklypų dalių paveldėtojus dėl ribų suderinimo. Kon-taktai: Karolis Katiliavas, tel. 8 601 01 654, e. paštas adr.projektai@gmail.com.

913263

Informuojame, kad 2012 02 27 10:00 val. bus atliekami žemės sklypo kad. Nr. 4167/0200:0081, esančio Pagirių k., Pagirių sen., Vilniaus r., ženklinimo dar-bai. Kviečiame dalyvauti gretimo sklypo kad. Nr. 4167/0200:0486 bendrasavi-ninkės – velionės Anos Askerko paveldė-tojus. Rengėjas – UAB „Geoteka”; adre-sas: Saltoniškių g. 29/3-408, Vilnius, tel. (8 5) 279 0908; el.p. info@geote-ka.lt.

913677

Infoteka – scenos menų ir kūrybinių industrijų informacijos centras Menų spaustuvėje.

Su šio šeštadienio „Vilniaus diena“ –

nemokamas metinis abonementas į infoteką.

37OOFFICIALPROFILE ON FACEBOOK

FACEBOOK.COM/370MAGAZINEČia visada rasi PDF versiją

14

menas ir pramogospenktadienis, vasario 17, 2012

Apie Angelų dArbus ir rūpesčius

norvego ir lietuvės duetAs

sovietinėArchitektūrA

pAvAsArio serenAdA

kArAs dėl motersJeigu manėte, kad tarpusavyje konkuruoja tik moterys, klystate. Juostoje „Tai reiškia karą“ išvysite, ką vyrai gali padaryti dėl moters. Du vyrukai, iki ausų įsimylėję tą pačią moterį (akt. Reese Wither-spoon), ketina žūtbūt iš kelio pašalinti konkurentą. Bręsta viską sa-vo kelyje naikinantis konfliktas, kurio padariniai – nenuspėjami.

KUR? Kino teatruose „Forum Cinemas“ ir „Multikino“.KA DA? Nuo šiandien. KIEK? 12–19 litų.

KUR? Šv. Kotrynos bažnyčioje, Vilniaus g. 20.KA DA? Šiandien 19 val. KIEK? 22–52 litai.

KUR? Vilniaus mažajame teatre, Gedimino pr. 22.KA DA? Vasario 18 d. 18.30 val. KIEK? 25–60 litų.

gimtAdienio koncertAsŠv. Kristoforo kamerinis orkestras švenčia 18-ąjį gimtadienį, bet pa-ruošė dovanų savo klausytojams. Visų atėjusių laukia virtuoziškas paradas, kokio dar nebuvo – kolektyvo nariai puikuosis kaip solistai, grieš duetais, trio, kvartetais. Susitikime su talentingų muzikų būriu, suvienytu prof. Donato Katkaus, laukia daug staigmenų.

motinA – visA ko prAdžiA

KUR? Jaunimo teatre, Arklių g. 5.KA DA? Vasario 19 d. 12 val. KIEK? 15 litų.

KUR? Kongresų rūmuose, Vilniaus g. 6 / 16.KA DA? Kovo 23 d. 19 val. KIEK? 22–72 litai.

KUR? Galerijoje „Vartai“, Vilniaus g. 39.KA DA? Iki kovo 17 d. KIEK? Nemokamai.

KUR? Vilniaus rotušėje, Didžioji g. 31.KA DA? Vasario 24 d. 18.30 val. KIEK? 20 litų.

„vilniAus dienA“ rekomenduojA

Norvegų baritonas Steinas Skjervoldas ir lietu-vių pianistė Giedrė Muralytė-Eriksonė klausy-tojams dovanos dainų genijaus Franzo Shuber-to įvairių jo gyvenimo laikotarpio vokalinių mi-niatiūrų, baladžių, linksmų ir dramatiškų kūri-nių vėrinį. Koncertą komentuos muzikologas Viktoras Gerulaitis.

Vilniaus kongresų rūmuose – Lietuvos valstybi-nio simfoninio orkestro koncertas su charizma-tiškuoju svečiu – pianistu Kasparu Uinsku. „Pa-vasario serenadoje“ bus atliekama A.Dvořáko ly-riškoji „Serenada“ ir R. Strausso siuita iš populia-riosios operos „Rožės kavalierius“. Koncertui di-riguos Atvaras Lakstigala.

LTV 23.45 val. LNK 19.19 val. TV3 19.10 val. BTV 19.00 val. SpoRT1 17.15 val.

tv progrAmA

LTV6.00 La bas ry tas. 9.00 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“ (N-7) (k). 10.00 „Ko mi sa ras Rek sas“ (N-7) (k). 11.00 „Aki ra čiai“. Tie sio gi nė Lie tu vos ra di jo

lai da. 12.00 Kul tū rų kryž ke lė. Vil niaus są siu vi nis. 12.15 Mū sų die nos – kaip šven tė (k). 13.45 Bė dų tur gus (k). 14.50 Ži nios. 15.10 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“ (N-7). 16.00 „Mei lės sko nis“. 17.05 „Se nis“ (N-7). 18.15 Šian dien (su ver ti mu į ges tų k.). 18.35, 21.05 Spor tas. Orai. 18.45 Lie tu vos tūks tant me čio vai kai. 20.25, 22.10 Lo te ri ja „Per las“. 20.30 Pa no ra ma. 20.55 Vers las. 21.00 Kul tū ra. 21.15, 22.15 Duo kim ga ro! 23.15 Ki ne kaip ki ne. 23.45 Is to ri nė dra ma „Her kus Man tas“ (1, 2)

(1972 m.).

LNK6.20 „Nic ke lo deon“ pris ta to. Ma žo ji iš ra dė ja

Do ra“ (5). 6.50 „Ma žie ji To mas ir Dže ris III“ (k). 7.20 „Kem pi niu kas Pla čia kel nis“ (3) (k). 7.50 Pri čiu pom!

8.20 „Drau gai IV“ (N-7) (k). 8.50 24 va lan dos (N-7). 9.45 Žvaigž džių due tai 6. Le mia ma ko va (k). 12.10 Kaž kas at si ti ko (N-7) (k). 12.40 Pri čiu pom! (k). 13.10 „Drau gai IV“ (N-7). 13.40 „Vai kų „War ner Bros.“ Ma žie ji To mas ir

Dže ris III“. 14.10 „Nic ke lo deon“ va lan da. Kem pi niu kas

Pla čia kel nis“ (4). 14.40 „iKar li“ (4). 15.10 „Juo kin giau si ne ty čiu kai“ (4). 15.40 „Lan gai III“ (N-7). 16.40 24 va lan dos (N-7). 17.40 Būk ma no mei le! (N-7). 18.45 Ži nios. Kri mi na lai. 19.14 Spor tas. 19.17 Orai. 19.19 Ma no vy ras ga li. 21.10 Fantastinis trileris „Iš rink tų jų me džiok lė“

(Ka na da, JAV, 2009 m.) (N-7). 23.25 Tri le ris „Gi mę žu dy ti“ (JAV, 1994 m.) (S). 1.55 Tri le ris „Dak ta ro Mo ro sa la“ (JAV,

1996 m.) (N-14).

TV36.45 Te le par duo tu vė. 7.00 „Ba ku ga nas“. 7.30 „Ma no ma ža sis po nis“. 8.00 „Biu ras“. 8.55 „Mei lės sū ku ry je“.

10.00 „Kas no ri nu žu dy ti Mią?“ 11.00 Nuo ty kių ko me di ja „As te rik sas

ir Obe lik sas. Mi si ja „Kleo pat ra“ (Pran cū zi ja, Vo kie ti ja, 2002 m.).

13.10 Anim. f. „Trys did vy riai ir Ša ma chan do prin cesė“ (Ru si ja, 2010 m.).

14.40 „Či pas ir Dei las sku ba į pa gal bą“. 15.10 „Simp so nai“. 15.40 „Li ki mo ga lia“. 16.40 „Mei lės trium fas“. 17.40 Ką ma nai? 18.35 Su si ti ki me vir tu vė je. 18.45 TV3 ži nios. 19.00 TV3 spor tas. 19.05 TV3 orai. 19.10 Ko me di ja „Se ni vil kai“ (JAV, 2009 m.). 20.55 Ko me di ja „Tai bent ma my tė!“ (JAV,

2007 m.). 22.40 Ko me di ja „Karš ta pu py tė“ (JAV,

2002 m.). 0.40 Veiks mo f. „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris.

Iš ban dy mas ug ni mi“ (JAV, 2005 m.).

BTV6.30 Te le vit ri na. 7.00 Ži nios (k). 7.25 „Mi li jo nie riai“ (k). 8.00 „Svei ka tos ko das“. Te le vit ri na (k). 9.00 „Są moks lo teo ri ja“. Dis ku si jų lai da (k). 10.00 „Mar go ša: mo te ri mi ne gims ta ma“. 11.00 „Men tai“ (N-7) (k).

12.00 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“ (k). 12.30 „Ekst ra sen sai prieš nu si kal tė lius“ (N-7) (k). 13.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7) (k). 14.30 „Pra ga ro vir tu vė“. Ku li na ri nis rea ly bės

šou (N-7). 15.30 „Ame ri kos ta len tai“. Pra mo gi nis šou. 16.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7). 17.30 „Ne rea lu!“ Pa ro di jų šou (N-7) (k). 18.00 Ži nios. Spor tas. Orai. 18.25 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“. 19.00 „Ame ri kos ta len tai VI“. Pra mo gi nis šou. 20.00 Ži nios. 20.15 Ru sų ki nas. Tri le ris „Mei lė su ants pau du

„Vi siš kai slap tai“ (1) (Ru si ja, 2008 m.) (N-7).

22.10 San re mo mu zi kos fes ti va lis 2012. Tie sio gi nė trans lia ci ja iš Ita li jos.

0.40 Ame ri kie tiš kosios im ty nės (N-14). 1.40–6.00 „Bam ba“.

LieTuVos ryTo TV6.59, 13.00 TV par duo tu vė. 7.15 Te le ta biai. 7.45, 10.25, 17.20 Griūk ne gy vas! (N-7). 8.15 Pa dė ki me aug ti. 8.50 Te ri to ri ja. 9.20, 18.20 Su per L.T. 9.55 „Po ra kaip tvo ra“ (N-7). 11.10 Šei mų dvi ko va – „Ak ro po lio“ tur ny ras. 12.05, 21.00 Re por te ris. 13.30 „Mer do ko pas lap tys“ (N-7).

14.50 Il gai ir lai min gai. 15.45, 16.10 Dok. f. „Kai Kei tė su ti ko Vil ja mą.

Pa sa ka apie du gy ve ni mus“. 16.00, 17.00, 18.00 Ži nios. Orai. 18.55 „So do de tek ty vės“ (N-7). 19.55 Dok. f. „Be ri ja – Sta li no įran kis“. 21.27 Orai. 21.30 Ver tas ki nas. „Vam py ro še šė lis“

(Jung ti nė Ka ra lys tė, JAV, Liuk sem bur gas, 2000 m.) (N-14).

23.30 „Zo na“ (N-14). 0.30 Ma ka liaus ke lio nės.

sPorT19.15 Te le vit ri na. 10.15 Is pa ni jos ACB krep ši nio ly ga. „Ban ca

Ci vi ca“–Mad ri do „Real“. 12.00 VTB vie nin go ji krep ši nio ly ga. Ry gos

VEF–„Kras nyje Kry lja“. 13.45 Ita li jos „Se rie A“ ly gos rung ty nės. 15.30 VTB vie nin go ji krep ši nio ly ga. Vil niaus

„Lie tu vos ry tas“–„As se co Pro kom“. 17.15 Krep ši nio pa sau ly je. 17.55 DNB LKF tau rės fi na li nis ket ver tas. I

pus fi na lis. Tie sio gi nė trans lia ci ja. 19.55 Ka ra liaus tau rė. „Uni ca ja“–„Ban ca

Ci vi ca“. 21.55 Ad re na li nas. 22.25 Ka ra liaus tau rė. Mad ri do

„Real“–„Ba lon ces to Fuen lab ra da“. Tie sio gi nė trans lia ci ja.

„Angelų pasakos“ – tai istorija apie arkangelus Mykolą ir Gabrielių. Svarbiausias jų darbas sek-ti pasakas. Kažkada angelu buvęs, bet žemai puolęs Liucipierius taip pat mėgsta sekti pasa-kas, bet jos yra piktos. Ar pavyks arkangelams at-vesti velniūkštį į doros kelią? Istorijos sumanyto-jas ir režisierius Vytautas V. Landsbergis.

Fotografų Antano Sutkaus, Romualdo Rakausko ir Frédérico Chaubino parodoje pateikiami skirtingi žvilgsniai į sovietinio laikotarpio architektūrą. Foto-albumai, reprezentuojantys sovietinio gyvenimo idealus, turėjo išryškinti gerąsias kuriamos aplin-kos puses, tačiau autoriai sugebėdavo tai suderin-ti su individualiomis meninėmis prieigomis.

„Motina (Vasa Železnova)“ (rež. Kirilas Glušajevas) pagal M.Gorkio pje-sę pasakoja, kaip artimieji vienas prieš kitą kelia ranką dėl palikimo. Į pirmą planą keliama motinos (akt. Eglė Gabrėnaitė) asmenybė. Ji 30 metų krovė turtus savo vaikams, bet pamatė, kad tie palikuonys – ne-vykę, nes rūpindamasi jų ateitimi ji nepasirūpino jų dabartimi.

15

menas ir pramogospenktadienis, vasario 17, 2012

Lai ma Že mu lie nėl.zemuliene@diena.lt

Grį ži mas – po 200 me tųSim bo liš ka, kad va kar – Lie tu vos vals ty bės at kū ri mo die ną – ati­da ry ta pa ro da, skir ta vie nai gar­siau sių ru sė nų kil mės LDK di di kų gi mi nių – ku ni gaikš čiams Sa pie­goms. Sa pie gų gi mi nės is to ri ja, Lie tu vos bei Len ki jos is to ri ja – glau džiai su si py nu sios.

„Ši pa ro da – la bai bran gus kul­tū ros pro pa ga vi mo pro jek tas“, – ne slė pė Lie tu vos dai lės mu zie jaus di rek to rius Ro mual das Bud rys. Eks po na tus jai pa sko li no 9 Lie tu­vos ir 4 Len ki jos mu zie jai, tarp jų – ir Va ve lio pi lis Kro ku vo je. Pa ro­dos ati da ry mo pro ga iš leis tas so li­dus moks li nis ka ta lo gas su įva di­niais straips niais.

Ku ni gaikš čių Sa pie gų gi mi­nė nuė jo il gą is to ri nį ke lią – nuo XV a. Lie tu vos bei Mask vos vals­ty bių pa ri bio ne ži no mų ba jo rų iki XVII a. pa bai gos LDK he ge mo nų ir XX–XXI a. pa sau lio pi lie čių. Ku ni­gaikš čio M.Sa pie gos vi zi tas – tai gi mi nės grį ži mas į Lie tu vą po be­veik 200 me tų.

Pa ro do je – di di kų Sa pie gų gy ve ni mas ir dar baiVil niaus pa veiks lų ga le ri jo je, Chod ke vi čių rū muo se, du ris at­vė rė tarp tau ti nė pa ro da „Kry žiai yra do ry bės ženk las, o Strė lė – per ga lės... Sa pie gos – vals ty bi nin kai, me no me ce na tai ir ko lek­ci nin kai“. Į pa ro dos ati da ry mą at vy ko šios gi mi nės at sto vas – Bel gi jo je gy ve nan tis ku ni gaikš tis My ko las Sa pie ga.

Tur tai: �� pa�ro�dos�lan�ky�to�jai�ga�lės�pa�ma�ty�ti�72�Sa�pie�gų�po�rtre�tus,�jiems�pri�klau�siu�sių� ta�py�bos� ir� teks�ti�lės�kū�ri�nių,�sak�ra�li�nio�me�no�ko�lek�ci�ją,�kny�gų�bei�do�ku�men�tų.� � Si�mo�no�Švit�ros�nuo�tr.

„Kal bė da mi apie Sa pie gas, pir­miau sia pri si me na me Leo ną Sa­pie gą, ku ris neat sie ja mas nuo Lie tu vos vals ty bės. Tai – vie nas žy miau sių vi sų lai kų Lie tu vos vals­ty bi nin kų. L.Sa pie ga tie siog pa si­sta tė sau pa mink lą, su kur da mas ir pa skelb da mas Tre čią jį Lie tu vos sta tu tą, ku ris iš li ko il giau už pa­čią vals ty bę“, – sa kė Na cio na li nio mu zie jaus Lie tu vos Di džio sios Ku­ni gaikš tys tės Val do vų rū mų di rek­to rius Vy das Do lins kas.

Aukš ti vals ty bės pa rei gū naiPer 17 is to riš kai ap rė pia mų kar tų yra ži no ma 380 Sa pie gų ir Sa pie­gai čių. Per 400 me tų net 51 Sa pie­gų gi mi nės at sto vas bu vo aukš tas vals ty bės pa rei gū nas, 30 iš jų – Lie tu vos vals ty bės se na to riai, net 11 – Lie tu vos kanc le rių ir pa kanc­le rių, t. y. fak ti nių LDK vy riau sy­bės va do vų. Užim tų svar biau sių po stų Lie tu vo je skai čiu mi Sa pie­gos nu si lei do tik ki tai gar siai gi­mi nei – Rad vi loms.

Sa pie gų pa dė ties iš skir ti nu mą pa tvir ti na ir jų gi mi nys tės ry šiai su ki to mis iš ki liau sio mis Lie tu­vos ir Len ki jos gi mi nė mis: Rad vi­

lo mis, Chod ke vi čiais, Tiš ke vi čiais, Pa cais.

Tai, kad Sa pie goms skir ta pa ro da su reng ta is to ri niuo se gra fų Chod­ke vi čių rū muo se, nė ra at si tik ti nis da ly kas. Net aš tuo nio mis ve dy bo­mis Sa pie gos bu vo su si gi mi nia vę su Chod ke vi čiais, taip pat Po toc­kiais ir Bra nic kiais.

Pa lai mi no Ro mos po pie žiusPa ro dos dė me sio cent re – Sa pie­gų gi mi nės ge nea lo gi ja, vals ty bi nė veik la, me nų ir moks lų me ce na vi­mas, fun da ci ja, ko lek cio na vi mas. Jo je eks po nuo ja mi 72 Sa pie gų gi­mi nės at sto vų po rtre tai, apie 200 do ku men tų bei kny gų, Sa pie goms pri klau siu sių ta py bos, teks ti lės, gra fi kos, auk sa ka lys tės ir ki tų me­no kū ri nių, taip pat gink lų bei ki tų is to ri nių re lik vi jų.

Port re tų eks po zi ci ja – lyg gi mi­nės vi zi ti nė kor te lė. Ji by lo ja ne tik apie gi mi nės is to ri ją, bet ir apie jos at sto vų vals ty bi nę veik lą LDK, jų pa sky ri mus į aukš čiau sius vals­ty bės po stus. Žy miau sia gi mi nės as me ny bė – Lie tu vos kanc le ris, et mo nas ir Vil niaus vai va da L.Sa­pie ga, ak ty viai da ly va vęs ku riant

1588 m. Tre čią jį Lie tu vos sta tu tą ir jį pa skel bęs.

Pa ro do je lan ky to jai ga lės iš vys ti ir Sa pie goms pri klau siu sių sak ra­li nės dai lės kū ri nių. Ne daug ne tik di di kų, bet ir Eu ro pos val do vų gi­mi nių ga lė tų pa si di džiuo ti, kad net du joms pri klau sę šven čiau sio sios mer ge lės Ma ri jos pa veiks lai bu vo vai ni kuo ti po pie žių ka rū no mis. Jau

XVIII a. Ro mos po pie žiai pri pa ži­no tiek Ko de nio Šv. Onos, tiek Vil­niaus Šv. Ar kan ge lo My ko lo baž­ny čios Die vo mo ti nos pa veiks lų, gar sė ju sių ma lo nė mis ir glo bo ju­sių Sa pie gų gi mi nę, iš skir ti nu mą.

Kny gos, do ku men tai, gra fi kos dar bai ir pie ši niai by lo ja apie Sa­pie gų re zi den ci jo se bu vu sių bib­lio te kų tur tus.

Dainų tekstų ir muzikos autorius, grupės „Andrius ir grupė pėdsa-kai“ lyderis, muzikantas Andrius Grybauskas, įsitikinęs, kad pasta-raisiais metais formuojasi nauja gerbėjų karta, vertinanti kokybiš-ką garsą, prasmingus kūrinių žo-džius ir autoriaus nuoširdumą bei kompetenciją.

Pirmasis „kūdikis“„Kiekvieno profesionalaus muzi­kanto tikslas – kad jo kūryba ištver­tų laiko testus. Reikia norėti palikti istorijoje savo pėdsaką. Būtent apie tai galvojau kurdamas grupės pava­dinimą“, – tvirtino A.Grybauskas.

Šiuo metu keturi „Andrius ir grupė pėdsakai“ nariai intensy­viai kuria dainas pirmajam al­bumui. Poproko stiliaus muziką atliekantis kolektyvas jau įrašė aš­tuonis kūrinius, kurių galima pa­siklausyti internete. A.Grybauskas neabejoja, kad didžiausios sėkmės sulauks daina, įrašyta su septynio­likmečiu broliu Mariumi. Ji inter­neto platybėse turėtų pasklisti va­sario viduryje.

„Esu sukūręs daugiau nei 40 dainų, tačiau atrinkau tik aštuo­nias. Kol kas kitos dar nėra tokios, kurias norėčiau pristatyti publikai. Jas reikia patobulinti, naujai aran­žuoti. Kol kas prie jų negrįžtu“, ­ sakė A.Grybauskas.

Nori viskoEkonomiką aukštojoje mokykloje studijuojantis vaikinas sako neži­nąs, kas jam labiau patinka – kurti dainų tekstus ar jiems skirtą mu­

A.Grybauskas: „Tai, ką darai, turi palikti pėdsaką“

Kiekvie-no pro-fesiona-laus mu-zikan-to tikslas yra, kad jo kūry-ba ištver-tų laiko testus.

Kūryba: �� reikia�norėti�palikti�istorijoje�savo�pėdsaką.�Būtent�apie�tai�galvojau�kurdamas�pa-vadinimą�grupei“,�–�tvirtino�A.Grybauskas.

ziką. Pasak A.Grybausko, jei min­tyse ima skambėti garsai, jis visada netrukus sužino ir kokiais žodžiais juos įprasminti. O jei pirmiausia gimsta tekstas, netrukus galvoje suskamba ir jam skirta melodija.

Šiuo metu grupė „Andrius ir grupė pėdsakai“ planuoja ir nau­ją koncertinę programą. „Nesa­kau, kad mūsų muzika tobula, bet to reikia siekti. Dirbdamas sten­giuosi atsirinkti ir instrumentus, ir mokytojus. Dalyvauju semina­ruose ir tobulinuosi. Man tai svar­bu“, – sakė A.Grybauskas, su šyp­sena pridurdamas, jog galbūt dėl savo maksimalizmo stengiasi pats

viską aprėpti – ir kurti, ir planuo­ti renginius.

„Kadangi mūsų pasirodymų gra­fikas nėra intensyvus, viską suspė­ju. Žinoma, sunkiau būna per se­sijas. Tuomet kartais pasiekiu savo galimybių ribą... Bet labai padeda tėvai, brolis, kuriam jau galiu pa­tikėti mažiau sudėtingus darbus“, – pasakojo atlikėjas.

Jis vis prisimena, jog brolis Ma­rius buvo pirmasis, žengęs muzi­kos keliu. Iki šešiolikos metų fut­bolą žaidęs Andrius nė nesvajojo apie muziką. Aukštumų savo am­žiaus grupėje sporte pasiekęs vai­kinas su mėgstamu užsiėmimu at­

sisveikino tik patyręs kelias rimtas traumas. Turėdamas laiko ir ieš­kodamas pramogos A.Grybauskas sandėliuke rado tėčio gitarą. Kelis kartus ja pabrazdinęs ir daug juo­ko artimiesiems sukėlęs vaikinas užsidegė aistra muzikai. Jis papra­šė tėčio parodyti pratimų pirštams, ėmė domėtis literatūra, mokytis groti ir dainuoti.

„Dabar atrodo, kad tai ma­nyje buvo visada“, – tvirtino A.Grybauskas.

Gyvenimo trofėjusNamuose vaikinas turi įrašų studiją, repeticijų kambarį, kur saugo dau­

giau nei dvidešimt gitarų. Dauguma jų – senovinės, pirktos Amerikoje, gamintos „Fender“ kompanijos. Širdžiai mieliausia yra originalo Ji­mi Hendrixo gitara, įsigyta aukcio­ne. Ja A.Grybauskas skambina tik tuomet, kai įrašinėja dainas.

„Šiaip ji saugoma specialia­me dėkle, nustatytoje temperatū­roje. Gitara stengiuosi negroti nei pats, nei kitiems leidžiu“, – sakė A.Grybauskas.

Anglų kalba dažniausiai kurian­tis vaikinas sako vis dažniau pa­rašantis ir lietuviškų tekstų. Imtis plunksnos ir kurti viena populia­riausių pasaulio kalbų jį paragino kvietimai pasirodyti užsienyje.

„Bet lietuviškų tekstų jau ir­gi apstu. Visos mano dainos – iš­gyventos, patirtos“, – kalbėjo A.Grybauskas.

Pavyzdžiui, jis dainuoja apie vie­no didelio Lietuvos prekybos cen­tro kasoje dirbančią merginą, kuri svajoja smuikuoti orkestre, bet kol kas nesulaukia laisvos vietos.

„Apie ją man papasakojo vie­nas kolega, pasakęs, kad mergi­na, turinti absoliučią klausą, lau­kia, kol išsipildys jos svajonė. Nors nesu tos merginos matęs, bet apie jos jausmus parašiau dainą „Gy­venimo trofėjus“, – pasakojo A.Grybauskas.

Muzikos pasaulyje pėdsaką no­rintis palikti vaikinas tikisi, kad jam tai padaryti pavyks ir po ke­lerių metų jis bus įvardijamas kaip vienas perspektyviausiu poproko stiliaus dainų atlikėjas.

Užs. 120217

Atėnai +9Berlynas +6Brazilija +26Briuselis +9Dublinas +11Kairas +15Keiptaunas +24Kopenhaga +5

Londonas +12Madridas +12Maskva –8Minskas –10Niujorkas +9Oslas +6Paryžius +11Pekinas +2

Praha +4Ryga –6Roma +10Sidnėjus +31Talinas –7Tel Avivas +13Tokijas +8Varšuva –3

Saulė teka 7.37Saulė leidžiasi 17.28Dienos ilgumas 9.51Mėnulis (delčia) teka 4.46Mėnulis leidžiasi 12.28

48-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 318 dienų.Saulė Vandenio ženkle.

VardaiPasaulyje

Marijampolė

Tauragė

–6

–5

Vilnius–8

Alytus–6

Kaunas–6

Utena–7

Panevėžys

–5ŠiauliaiTelšiai

–7

Klaipėda–2

Vėjas4–8 m/s

Šiandien, vasario 17 d.

horoskoPai

Orai Šiandien Lietuvoje truputį atšals, prognozuojama pūga. Temperatūra dieną sieks 2–8 laipsnius šalčio. Ry-tą ir dieną daug kur snigs, pustys, kai kur kils pūga. Rytoj vietomis pasnigs, oras pamažu šils. Dieną pajūryje bus apie 1 laipsnį šalčio, kitur – 4–7 laips-niai šalčio.

orai VilniujeŠiandien Rytas Diena Vakaras Naktis Vėjas (m/s)

Pa gal ba iŠ oro

ŠeŠtadienį

sekmadienį

–10–8–10 –9

–7–7–8 –7

–5–2–5 –3

5

7

5

1673 m. mirė prancūzų dramaturgas Moljeras.1856 m. mirė vokiečių rašytojas, poetas Hein-richas Heine.1952 m. gimė režisierius Gytis Padegimas.1952 m. gimė poetas ir ra-šytojas Vladas Braziūnas.1963 m. gimė NBA žvaigž-dė Michaelas Jordanas.1981 m. gimė amerikie-čių aktorius Josephas Gordonas-Levittas.1989 m. mirė prancū-zų madų dizaineris Guy Laroche’as.2002 m. Prancūzijos na-cionalinę valiutą franką

pakeitė euras.2004 m. mirė literatūros tyrinėtojas, profesorius Vytautas Kubilius.

2007 m. mirė prozinin-kė, eseistė, dailininkė Jurga Ivanauskaitė.

datos (Vasario 17 d.)

aVinas (03 21–04 20). Pavyks lengvai išspręsti iškilusias proble-

mas. Tačiau neužsnūskite ant laurų ir paskubėkite sutvarkyti visus reikalus, nes artėja nepalankus laikotarpis.

jautis (04 21–05 20). Esate lin-kęs viską supaprastinti. Ieškosite

ko nors neįprasto, kad galėtumėte pri-taikyti savo kūrybiškumą. Laukia di-džiulė veiklos įvairovė. Viskas seksis, todėl neabejokite savo jėgomis.

dVyniai (05 21–06 21). Galite ne-išvengti konfliktų. Ištvermės ir

dar kartą ištvermės – šios pastangos greitai duos vaisių. O jei nesusivaldysi-te, tada nedelsdamas atsiprašykite.

Vėžys (06 22–07 22). Naujos ga-limybės ar sprendimai, susiję su

darbu, gali tapti sunkiu išbandymu. Su kitais žmonėmis bus sunku kalbėti apie iškilusius sunkumus. Pasistenkite su niekuo nesugadinti santykių.

liūtas (07 23–08 23). Asmeni-nės problemos gali kliudyti siek-

ti gyvenimo tikslų. Bijote būti įžeistas, jaučiatės nesaugiai, o tai trukdo judėti pirmyn. Būkite atsargus. Stabtelėkite ir imkitės tik neatidėliotinų reikalų.

mergelė (08 24–09 23). Susi-dursite su žmogumi, su kuriuo

bus sunku bendrauti. Nespauskite jo, bet parodykite, kad suprantate ir nori-te padėti. Atidėkite susitikimus, ne-spręskite svarbių reikalų, nes vėliau viskas seksis daug lengviau.

sVarstyklės (09 24–10 23). Galbūt sulauksite netikėtos pa-

galbos iš aplinkinių. Atsiras naujų idė-jų, kylančių iš jūsų praeities. Kitaip pa-žvelgsite į seniai žinotus faktus.

skorPionas (10 24–11 22). Jūsų karjera neigiamai veiks jūsų šei-

mą ir dvasinę būseną. Kils problemų bendraujant su pavaldiniais ar jaunais žmonėmis. Nesisielokite ir pasistenki-te su niekuo nesusipykti.

Šaulys (11 23–12 21). Sveika nuo-voka padės sėkmingai bendrau-

ti su aplinkiniais. Apmąstysite praei-ties įvykius ir padaryti teisingas išva-das. Kad ankstesnės bėdos nebekan-kintų, svarbu nekartoti senų klaidų.

ožiaragis (12 22–01 20). Laikas atitrūkti nuo realybės ir pasiner-

ti į mitų bei svajonių pasaulį. Paklausy-kite mėgstamos muzikos, paskaitykite – viskas džiugins sielą, suteiks darnos jūsų gyvenimui.

Vandenis (01 21–02 19). Puikiai suprasite aplinkinius ir praleisite

laiką su mylimu žmogumi. Neieškoki-te juodos katės tamsiame kambaryje – ši diena tikrai puiki, o ir rytoj nenuma-toma jokių nemalonių staigmenų.

žuVys (02 20–03 20). Laikas pa-tyrinėti savo svajones ir idealus.

Lengvai atskirsite vertingus dalykus nuo menkaverčių. Galite kurti ilgalai-kius planus, nes sugebėsite teisingai spręsti sudėtingas problemas.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penkta-dienio, teisingai užpil-dykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiu-sių. Teisingus atsaky-mus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS ži-nute numeriu 1337. Siųs-dami žinutę rašykite:

DIENA (tarpas) VD (tar-pas) UŽDUOTIES ATSA-KYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-neškite į „Vilniaus die-nos“ redakciją Labda- rių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, vasario 21 d.

–6

Aleksas, Donata, Donatas, Vaišvilas, Viltė

Prizas

Šią savaitę laimėkite knygas: Sandros Brown „Kaip liepia širdis“ ir Philippos Gregory „Atstumtoji karalienė“

1

2 3 4 5 6

Ru mu ni jo je šal čiams pa rei ka la vus dar še šių au kų, iš vi so šią žie mą ša ly je su-ša lu sių žmo nių skai čius išau go iki 86. Ru mu nai skun džia si, kad val džia ne-su ge ba pa si rū pin ti dėl gau saus snie go sa vo na muo se įka lin tais žmo nė mis. Vie ną už pus ty tą kai me lį me di ka men-tais ir mais tu te ko ap rū pin ti pa ras par-ni nin kui. 40-me tis Ma ria nas Cio ba nu iš Bu ka reš to nu spren dė pra skris ti virš Va lea Sal ciei kai mo ir iš oro nu mes ti at-sar gų. Re mian tis nau jau siu Ru mu ni jos vi daus rei ka lų mi nis te ri jos pra ne ši mu, snie gas nuo pa sau lio at kir to 225 mies-te lius ir gy ven vie tes, o 156 ša lies ke liai yra neiš va žiuo ja mi.

BNS inf., AFP nuo tr.