No ri pri va tu mo – su si mokėk

Budrumas: �� samdant�fotografą�asmeninei�šventei�įamžinti�derėtų�sudaryti�paslaugos�teikimo�sutartį�ir�ati-džiai�ją�perskaityti,�nes�nuotraukų�konfidencialumas�toli�gražu�nėra�savaime�suprantamas�dalykas.�� Sauliaus�Žiūros�(BFL)�nuotr.

Ugnė Ka ra liū naitėu.karaliunaite@diena.lt

Spe cia li kon fi den cia lu mo kai naVil nietė Au gustė (var das pa keis­tas) ne kant riai lau kia atei nan čios va sa ros. Mer gi na pa ga liau su mai­nys auk so žie dus su sa vo il ga­me čiu gy ve ni mo drau gu. Net jei pla nuo ja mos kuk lios ves tuvės, su­žadė ti niai neiš ven gia pa si ren gi mo did žia jai šven tei rūpes čių. Au gustė ves tu ves pla nuo ti pra­dėjo dar ru denį.

šiandienMe NaS: Už dUo tis li te ra tams – kaip iš ma tUo ti kūry biš kUmą 31p.

PasaulisAf ga nis ta no ka re ka riai žūsta be­pras miš kai? Taip ma no ne tylė ti nu taręs ame ri kie čių ka riuo menės pul ki nin kas Da nie lis L.Da vi sas. 12p.

Šeštadienis Į eketę jie len da net tuo met, kai lau ke būna ge ro kai per 20 laips­nių šal čio. Kai ku rie dėl to kio el ge­sio tik su kio ja pirštą prie smil ki nio. Bet sos tinės ruo niai į tai ne krei pia dėme sio. 19p.

TV dienaRea lybės šou „Dan gus“ ir prie š dve­jus me tus „Eu ro vi zi jos“ at ran ko­je iš po pu liarė ju si Raimonda Ma siu­lytė ry žo si iš ban dy ti jėgas „Lie tu vos bal se“. Ir tam ne kliu do nė fak tas, kad į pa mo kas reikės skrai dy ti iš Ai ri jos, kur šiuo me tu ji gy ve na.

SportasŠa lies te ni so gerbė jai daug kal ba apie Ri­čardą Be rankį ir Lau ryną Gri gelį. Ta čiau re tas te­ni so gerbė jas ži no, kad ir praei ty je Lie tu va turė jo te ni so žvaigždę – da bar 70­metį Stasį La ba nauską, ku ris vis dar į ran kas pai ma ra ketę. 17p.

TikroS�SoSTinėS�naujienoS� � ŠeŠTadieniS,�vaSario�11�d.,�2012�m.� � nr.�35�(1234)� � diena.lt 2,00 Lt

Man ap skri tai keis ta ir ne sup ran ta ma, kodėl mi nist ras san ty kius su FNTT va do vais aiš ki na si vie šu mo je.

Sei�mo�Teisės��ir�teisėt�var�kos�ko�mi�te�to��pir�mi�nin�kas��Sta­sys­­Šed­ba­ras

8p.

Mies tas

Neat rastų mu ziejų ža ve sysVil niu je veikia daug mo der nių, in te rak ty vių ir pa gal pa sku tinį ma dos šauksmą įrengtų mu zie-jų, ta čiau žmonės re tai tai pa ste-bi. O be rei ka lo. 2p.

Mies tas

Į ta borą vėl va žiuos bul do ze riaiVald žia ir po li ci ja grįžta į či gonų ta borą. Pir ma dienį, įgy ven di nant teis mo nu tartį, Kir timų ta bo re, Či gonų gatvė je, bus griau na mi trys ne le galūs sta ti niai. 5p.

LietUva

Din gu sio laiš ko de tek ty vasBal ta ru siai tei gia sie kian tys su si-tik ti su mūsų pa reigū nais, kad ap-tartų abie jo se ša ly se pla nuo jamų sta ty ti elekt ri nių klau simą. Lie tu-viai apie tai nieko nežino. 6p.

eKonoMiKa

Ke liau ja ap si pirk ti pi giauPa matę, kad gy ven to jai no riai vyks ta sve tur įsi gy ti pre kių, ke-lio nių or ga ni za to riai su sku bo siū ly ti vie na die nes ke lio nes į už sie nio pre ky bos cent rus. 7p.

10

Fotografavimas pinhole technika – nauja A.Mamontovo aistra

�

TV3�nuotr.

2012 m. vasario 11 d.Tiražas31 070Iš­ban­dy­mai:­tik�rais�įvy�kiais�pa�rem�tas�fil�mas�„Meilės�prie�sai�ka“�pa�sa­ko�ja�apie�dar�nios�po�ros�laimę,�ku�rią�į�ši�pu�lius�su�dau�žo�ne�tikė�ta�ava�ri�ja�ir�jau�nos�žmo�nos�at�min­ties�pra�ra�di�mas.� 3p.

Ma­lo­nu­mas:­mus�pa­siekė�juos�ta,�ku�ri�vie�nus�pri�vers�kva�to�tis,�o�ki�tus�–�smar�kiai�pa�rau�do�nuo­ti.�„Ma�no�di�dy�sis�O!“�pa�sa�ko�ja�apie�at�si�tik�ti­nai�iš�rastą�elekt�ro�me­cha�ninį�vib�ra�to�rių.� 6p.

Is­to­ri­ja:­Pir�mo�jo�Bal�ti�jos�ka�na�lo�duoklė�Lie�tu�vos�vals�tybės�at�kūri�mo�die­nai�–�re�ži�sie�riaus�Al�gio�Kuz�mic�ko�do�ku�men�tinė�apy�brai�ža�„Nep�rik�lau�so­mybės�ak�tas.�Neį�min�ta�mįslė“.�10p.

tvdiena@diena.lt­­Redaktorė­Agnė­Klimčiauskaitė

Pa likęs TV3 „Spor to ži nias“ ko men ta to­rius Ro ber tas Pet­raus kas pa si nėrė į pra mo ginės lai dos avan tiūrą – ve da naują šio ka na lo šou „Baimės akys“. Šou, ku ria me žmonės su si du ria su did žiausiais sa vo vaiz duotės monst rais ir juos įvei kia kel da mi juoką ki tiems. Šou, ku ria me R.Pet raus­kas pa ts ne drįstų da ly vau ti. 9p.

Bai siai juo kin ga avan tiū ra

Šiandien priedas30p.

No rin tiems iš sau go­ti as me ni nes fo to se­si jas tik sau ir sa vo ar ti mie siems ten ka su mokė ti spe cialų mo kestį. Ant raip ves tu vių ar krikš­tynų vaiz dai puoš jas įam ži nu sių fo­tog rafų sve tai nes ar net ke liaus po in ter netą.

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

šeštADIeNIS, vASArIo 11, 2012

diena.lt/naujienos/miestas

And re jus Žu kovs kisa.zukovski@diena.lt

Ap lan kė šim tus mu zie jųVo kie ti jo je per me tus į mu zie jus par duo da ma dau giau bi lie tų ne­gu į fut bo lo rung ty nes. Lie tu vo je kul tū ros ob jek tai su spor tu, ypač ant rą ja re li gi ja va di na mu krep ši­niu, nė ne ga li ly gin tis.

Iš 2,5 mln. žmo nių, kas met ap­si lan kan čių įvai rio se Lie tu vos mu zie juo se, di džiau sią da lį su­da ro tu ris tai ir už sie nie čiai. Ne ką ge res nė pa dė tis ir sos ti nė je.

Mu zie jų eks po zi ci jų kū rė jas ir spe cia lis tas V.Lu ne vi čius yra, ko ge ro, dau giau sia pa sau lio mu zie­jų ap lan kęs vil nie tis. Kar tais nu­tin ka taip, kad per vie ną ke lio nę vie na me mies te jis šių iš ty ri nė ja bent ke lias de šim tis.

„Štai Pa ry žiu je, Ber ly ne esu ap­žiū rė jęs po ke lias de šimt mu zie jų. Da ni jo je is to ri niai mu zie jai la bai ver tin gi, nes ši vals ty bė bu vo ma­žai nu nio ko ta ka rų ir juo se yra iš­li kę dau gy bė eks po na tų. Lie tu vo je kas ki ta, iš čia vež da vo vi si kas ne­tin gė jo, to dėl daug mū sų is to ri nio pa vel do per pa sta ruo sius po rą šim­tų me tų at si dū rė ki to se vals ty bė­se“, – sa vo pa sa ko ji mą ir eks kur­si ją po pri mirš tus, ta čiau uni ka lius mu zie jus pra dė jo V.Lu ne vi čius.

Mo der nių tech no lo gi jų erd vėVil niu je sa vo kul tū ri nį žy gį V.Lu­ne vi čius pra de da nuo Je ru za lė­je įsi kū ru sio Mui ti nės mu zie jaus. Pats vy riš kis šią vie tą mie liau va­di na kont ra ban dos mu zie ju mi – skam ba int ri guo jan čiai, o ir, ne­slėp ki me, mui ti nė bei kont ra ban da be veik neats ki ria mi da ly kai. Gal to­dėl 2008­ai siais iš es mės re konst­ruo tas mu zie jus pa si tin ka lan ky to­jus kiek neįp ras tai – dė žė mis.

„Dė žių, ku rio mis vi sais lai kais bu vo ga be na mos pre kės, mo ty vas čia vi sur. O mū sų ke lio nė pra si de­da nuo LDK lai kų, XV a. Jau tuo­met, vos at si ra do pir mo sios mui­ti nės, at si ra do ir kont ra ban da“, – pra dė jo sa vo pa sa ko ji mą V.Lu­ne vi čius.

Ta čiau ste bi na ne tiek is to ri ja, kiek dau gy bė kul tū ri nė je erd vė je įdieg tų nau jo vių. In for ma ci jos ga­li ma ras ti ne tik spaus din ti niuo se ap ra šy muo se, bet ir per skai ty­ti ju tik li niuo se ek ra nuo se. Do ku­men tų ko pi jos pa teik tos ant spe­cia lios sin te ti nės dro bės.

Mui ti nin kų su kaup ti eks po na­tai de monst ruo ja mi tik ra me pre­kių kon tei ne ry je. Į šį kont ra ban­dos kam pe lį mėgs ta už suk ti ir pa tys mui ti nin kai.

„Pa gal mui ti nin kų su kaup tą in­for ma ci ją „Au di 80“ la biau slėp­

tu vė ant ra tų ne gu au to mo bi lis. Bū tent šia trans por to prie mo ne daž niau siai ne le ga liai ga be na mos pre kės. Ant sie nos ka bo pla ka tas, ku ria me pa ro dy tos vi sos vie tos, kur šia me au to mo bi ly je ga li ma įreng ti slėp tu ves. Kar tais čia at­ke liau ja nau ji mui ti nės dar buo to­jai, kad pa ma ty tų ko le gų pa tir tį“, – pa šne ko vas ro dė vie ną iš kont­ra ban dos kam pe lio eks po na tų.

„Gal at ski ri eks po na tai žmo gui nie ko ne reikš tų, ta čiau kai jie yra tam tik ro je erd vė je, su de rin ti tar­pu sa vy je, – vi sai kas ki ta. Šis stul­pas aki vaiz dus pa vyz dys“, – dės tė ran ka į me ta li nį Ru si jos ir Prū si jos pa sie nio stul pą ro dy da mas V.Lu­ne vi čius. Iš vi so Mui ti nės mu zie­ju je de monst ruo ja ma per 3 tūkst. įvai rių eks po na tų, su si ju sių su mui ti nės veik la skir tin gais is to ri­jos pe rio dais. Ga li ma pa ma ty ti ne tik įvai rių se nie nų, bet ir su ži no­ti ga na kon fi den cia lios in for ma ci­jos, pa vyz džiui, tar pu ka rio mui ti­nin ko at ly gi ni mo dy dį.

„Žmo gus už dirb da vo 300 li tų, kai kar vė kai nuo da vo 70 li tų. O kiek da bar? 1500 li tų? Pri dė ki me da bar ti nes pra gy ve ni mo kai nas, inf ia ci ją ir su ži no si me, kur sly­pi ko rup ci jos šak nys“, – svars tė V.Lu ne vi čius.

Žmo gus kū rė jas ir grio vė jasTus ku lė nų me mo ria li nis mu zie jus sa vo du ris lan ky to jams at vė rė vi sai ne se niai, praė ju sių me tų rug sė jį. Vie na me Tus ku lė nų dva ro komp­lek so pa sta tų, va di na ma ja me Bal­ta ja me dva re ly je, ir įreng ta eks­po zi ci ja, su si ju si su so viet me čio rep re si nių ži ny bų nu si kal ti mais.

1944–1947 m. čia bu vo slap ta už kas ti NKGB­MGB vi daus ka­lė ji me ir Vil niaus apy lin kė se nu­žu dy ti an ti so vie ti nio gink luo to jo pa si prie ši ni mo ko vo to jai ir jų va­dai, dva si nin kai, 1941 m. bir že lio su ki li mo da ly viai, Ar mi jos Kra jo­vos (Len ki ja) ko vo to jai ir ki ti as­me nys, neį ti kę so vie ti niam to ta­li ta ri niam re ži mui.

„Čia bu vo už kas ta per 800 žmo nių, ku riuos po ka rio me tais su šau dė KGB ka lė ji mo rū siuo se. Dau gu ma jų per pa sta rą jį de šimt­me tį vyk dy tus ka si nė ji mus bu vo ras ti ir per lai do ti ne to li esan čia­me ko lum ba riu me, o čia, Bal ta ja­me dva re ly je, du ris at vė rė mu zie­jus“, – dės tė V.Lu ne vi čius.

Nors mu zie jaus erd vė ne di de­lė – vos ke tu ri kam ba rė liai, ap si­lan kiu siam prieš akis pra bė ga ke­lių am žių is to ri ja. Nuo to lai ko, kai šio je vie to je prieš dau ge lį šimt me­čių vei kė ply tų de gi ni mo kros nis, iki die nų, kai vie ni žmo nės pa­si rin kę bū ti bu de liais žu dė ki­

tus, bu de liais tap ti ne pa no ru sius. „Čia in te rak ty vio ji me mo ria li nio mu zie jaus da lis, kur jūs pa ts ga li­te tap ti kū rė ju“, – į sie nos ert mė­je su mon tuo tą ek ra ną ir prie jo iš­ber tą smė lio plo te lį ran ka pa ro dė V.Lu ne vi čius.

Pas pau dus spe cia lų myg tu­ką ga li ma ant smė lio ran ka ar čia pat pa dė tais pa ga liu kais per 20 se kun džių su kur ti pie ši nį. Vė liau jū sų kū ry bos vaiz do me džia ga at­si du ria mu zie jaus in ter ne to sve­tai nė je, o jūs ga li te šiuo vaiz du per so cia li nius tink lus da ly tis su drau gais ir pa žįs ta mais.

Ki tuo se dvie juo se kam ba rė­liuo se in te rak ty vu mo ma žiau, ta­čiau ga li ma pa ma ty ti nu žu dy tų jų ir žu di kų akis ta tą – iš dvie jų vie na prie šais ki tą fo tog ra fi jų žvel gia bu­de lis ir au ka. Re gis, taip lan ky to­jas tuč tuo jau ver čia mas pa si rink­ti, kie no jis pu sė je. Ki ta ver tus, to kį įspū dį ga li su kel ti ir di džiu lės fo tog ra fi jos, ku rio se vi su ūgiu pa­vaiz duo tos rea lios is to ri nės as me­ny bės, ša lia pa tei kia mos jų biog­ra fi jos su fak tais, kaip as muo žu dė ar ba bu vo nu žu dy tas.

„Mu zie ju je ne no rė ta verkš len­ti ir skųs tis, kad mus žu dė, šau dė. Čia tie siog pa ro dy ta, kad vi sais lai kais žmo nės ga lė jo rink tis, kuo jie no ri bū ti – kū rė jais ar grio vė­jais. Ma nau, šis klau si mas ak tua­lus ir šian dien. Atei na te, pa ma to te ir ap si spren džia te, ku rio je jūs pu­sė je, ką ren ka tės – kur ti ar griau ti. Ir ki to pa si rin ki mo nė ra“, – pri­sta tė mu zie jaus eks po zi ci jos mi­si ją V.Lu ne vi čius.

Daug ar ma žai?Tus ku lė nų mu zie ju je nuo jo ati da­ry mo jau spė jo ap si lan ky ti 3 tūkst. žmo nių. Dien raš čio pa šne ko vas įsi ti ki nęs, kad žmo nių ga lė tų bū ti ge ro kai dau giau.

„Sun ku pa sa ky ti, ke li tūks tan­čiai lan ky to jų yra daug ar ma žai. Pa vyz džiui, Anykš čiuo se įsi kū ru­sia me Ark lių mu zie ju je per me tus ap si lan ko 60 tūkst. Grei čiau siai dau ge lis čia at vyks ta šil tuo ju me tų lai ku, tad, spė ju, bū na mė ne sių, kai ap si lan ko po 12 tūkst. ir dau giau. O čia mu zie jus Vil niaus cent re ir per tris mė ne sius su lau kia 3 tūkst. žmo nių“, – re gis, į klau si mą apie

Pri mirš ti mu zie jai pri bloš kia uni ka lio mis idė jo misPas ta ruo ju me tu Vil niu je ėmė veik ti daug mo der nių, in te rak ty vių ir pa gal pa sku ti nį ma dos šauks mą įreng tų mu zie jų, ta čiau žmo nės re tai tai pa ste bi. „O be rei ka lo!“ – su šun ka mu zie jų en tu zias tas Vi lius Lu ne­vi čius ir pa si šau na žur na lis tams ap ro dy ti įdo miau sius, ta čiau ne re tai dau ge liui ma­žai ži no mus sos ti nės mu zie jus.

Eks po na tai: �� Mui�ti�nės�mu�zie�ju�je�ga�li�ma�pa�ma�ty�ti�ir�kon�fis�kuo�tų�pre�kių,�ir�ki�tų�ša�lių�mui�ti�nių�do�va�nų.

Tarp tau ti niai ki no kū rė jai – ita­lų re ži sie rius Gab rie le Sal va to re­sas ir vo kie čių te le vi zi jos bend ro­vė „Spie gel TV“, Vil niu je šią sa vai­tę bai gę fil muo ti Si bi ro epi zo dus, sos ti nė je pa li ko 5,5 mln. li tų.

Me ras Ar tū ras Zuo kas kū rė jų iš lai­das fil ma vi mui, mais tui, trans por­tui ir vieš bu čiams va di na pa pil do­ma in ves ti ci ja mies tui.

„Aki vaiz du, kad, tarp tau ti­niams ki no ga min to jams at ra dus mū sų mies tą, ga li me pri trauk­ti pa pil do mų in ves ti ci jų mies­te. Vien į du pa sta ruo sius pro­jek tus in ves ti ci jos sie kia 5,5 mln. li tų. Šios lė šos iš lei džia mos vieš­bu čiams, trans por tui, mai ti ni­mo įstai goms, ki no pra mo nei bei jos dar buo to jams ir grįž ta į ša lies biu dže tą mo kes čių pa vi da lu. Tam ir įstei gė me Vil niaus ki no biu rą – jis turi rū pin tis, kad ki no kū rė jai at ras tų Vil nių, ir tap tu me re gio no ly de riais, pri trauk tu me in ves ti ci­jų ir ki no pra mo nė je“, – sa vi val­dy bės pra ne ši me spau dai ci tuo ja­mas A.Zuo kas.

Pa sak Vil niaus ki no biu ro di rek­to rės Jū ra tės Pa zi kai tės, Vil niu je tarp tau ti niai ki no kū rė jai at ran da ypač daug tin ka mų erd vių iš skir­ti niams ir au ten tiš kiems vaiz dams fil muo ti.

„Šni piš kių mik ro ra jo ne ir ki to se Vil niaus vie to se nu fil muo tą Si bi rą ga lė si me ma ty ti nau jau sio je gar­saus ita lų re ži sie riaus G.Sal va to­re so juos to je „Si bi rie tiš kas auk lė ji­mas“, o Alias kos kal nus ar pir mą ją Si bi re uni ver sa li nę par duo tu vę iš­vy si me vo kie čių te le vi zi jos „Spie­gel TV“ do ku men ti nė je dra mo je „Si bi ro Že mė“, – pa sa ko jo J.Pa­zi kai tė.

G.Sal va to re sas „Si bi rie tiš ką auk­lė ji mą“ pra dė jo fil muo ti 2011 m. va sa rą, tuo met Vil niu je lan kė si juos to je be si fil muo jan tis JAV ak to­rius, re ži sie rius ir pro diu se ris Joh­nas Mal ko vi chius. Fil mo ga my bą ke ti na ma baig ti šį pa va sa rį. „Si bi­rie tiš ko auk lė ji mo“ veiksmas vyks 1985–1995 m. Pad niest rė je, fil me bus pa sa ko ja ma apie to lai ko tar pio Pad niest rės nu si kal tė lių gy ve ni mą. Be veik vi sa is to ri ja bu vo fil muo ja­ma Vil niu je.

Vo kie čių te le vi zi jos bend ro vės „Spie gel TV“ už sa ky mu Lie tu vo je ku ria mos dvi do ku men ti nės dra­mos „Si bi ro Že mė“ is to ri jos, pa­sa ko jan čios apie drą sius ir tiks lo ve da mus žmo nes bei jų gy ve ni­mus Kam čiat kos kraš te XVIII ir XIX a.

BNS, VD inf.

Kū rė jai pa li ko mi li jo nus

Vil niu je tarp tau ti niai ki no kū rė jai at ran da ypač daug tin ka mų erd vių iš skir ti niams ir au ten tiš kiems vaiz­dams fil muo ti.

Jū ra tė Pa zi kai tė:

Pa tir tis: �� šim�tus�mu�zie�jų�Eu�ro�po�je�ap�lan�kęs�V.Lu�ne�vi�čius�ma�no,�kad�ir�Vil�niu�je�yra�ką�pa�ma�ty�ti.�� � Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.

2

miestas

šeštADIeNIS, vASArIo 11, 2012

Ma tas Mik ne vi čiusm.miknevicius@diena.lt

Nuo pat anks taus ry to prie sos ti nės ka vi nės „Mar ce liu kės klė tis“ va kar ri kia vo si gau sus bū rys ama ti nin kų iš vi sos Lie tu vos. Pre kiau to jai sa vo dir bi niais čia re gist ra vo si da ly vau­ti kas me tė je Ka ziu ko mu gė je.

Vi si, ku rie ke ti na da ly vau ti ko­vo pir mą jį sa vait ga lį Vil niu je vyk­sian čio je di džiau sio je Lie tu vo je Ka ziu ko mu gė je, va kar tu rė jo at­vyk ti į mu gę or ga ni zuo jan čią ka­vi nę „Mar ce liu kės klė tis“ ir gau ti pre ky bos lei di mą.

No rin čių sa vo dir bi nius pri sta ty­ti mu gė je at si ra do tiek, kad ne pas­ku bė ju siems ei lė je prie pre ky bos lei di mų te ko lauk ti net pus die nį.

Ka ziu ko mu gės po tre jų me­tų per trau kos grį žęs or ga ni zuo ti bend ro vės „Vikš ris“ ir „Mar ce liu­kės klė ties“ sa vi nin kas Vy te nis Ur­ba dien raš čiui sa kė, kad šios mu gės da ly vių skai čius ga li bū ti re kor di­nis – pre ky bi nin kų su si rinks per tūks tan tį.

Ma tyt, dėl to kio mil ži niš ko da­ly vių skai čiaus ei lė je prie lei di mų bu vo ne ma žai ne pa ten kin tų žmo­nių. Iš Klai pė dos at vy kę pre kiau­to jai pik ti no si, kad šia me am žiu je vis dar ne ga li ma pro ble mų su tvar­ky ti in ter ne tu.

„Sto vi me ei lė je nuo ry to, jau ko­kias pen kias va lan das. Į Pa ne vė žy­je kas met vyks tan čią mu gę be pro­ble mų ga vo me lei di mus in ter ne tu. Čia vis kas kaip se nų se no vė je. Va­žiuo da mi iš Klai pė dos tik dėl lei­di mų vien de ga lams iš lei si me dar ke lis šim tus li tų“, – pik ti no si tau­to dai li nin kas.

Kai ku rie pre ky bi nin kai už si sa kė iš kar to po dvi vie tas, nes vie no je su vi sais dir bi niais neiš si ten ka. Ta­

čiau at vy kę su ži no jo, kad vie tos iš­skir tos – vie na prie Lu kiš kių aikš­tės, ki ta – prie Ro tu šės.

„Man pa vy ko nu tai sius itin liūd­ną vei dą gau ti vie tas vie ną ša lia ki­tos, bet lau kę ei lė je už ma nęs to kios ma lo nės ne ga vo. Neį si vaiz duo ju, kaip jie pre kiaus“, – sa kė lei di mą tik ką ga vu si mo te ris.

Net rūk ti tu rė tų ir sve čių iš už­sie nio – bent ke tu rios de šim tys už sie nio pre ky bi nin kų pa tei kė pa­raiš kas da ly vau ti šių me tų mu gė je. At vyks lat vių, len kų, bal ta ru sių ir uk rai nie čių.

Per Ka ziu ko mu gę tra di ciš kai dau giau sia dė me sio ski ria ma ko­kiam nors ša lies re gio nui. Or ga­ni za to riai tei gia, kad šiais me tais pa si reikš ti ga lės Že mai ti jos ama­ti nin kai.

Že mai ti jos kraš to ama ti nin kai – dai li dės, kal viai, puo džiai, taip pat tau ti nio ku li na ri nio pa vel do spe­cia lis tai su si burs Ro tu šės aikš tė je. Sce no je kon cer tuos kraš to kul tū ros ir me no ko lek ty vai.

Šiais me tais Ka ziu ko mu gė Vil­niu je vyks ko vo 2–4 d. Ge di mi­no pro spek te, Pi lies, Di džio jo je, Rūd nin kų, Mai ro nio (Ty mo kvar­ta le), Bar bo ros Rad vi lai tės gat vė se ir prie šių gat vių esan čio se aikš tė se bei skve ruo se, Ka ted ros, Ro tu šės ir Lu kiš kių aikš tė se, taip pat K.Sir­vy do, Ark lių, Rūd nin kų ir Od mi­nių skve ruo se.

Ka ziu ko mu gė vir šys re kor dus

Ei lės: �� no�rin�čių�da�ly�vau�ti�mu�gė�je�tiek,�kad�prie�lei�di�mų�ten�ka�pa�lū�kė�ti.�� Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.

Kai nos

2 kv. m pre ky bos vie ta trims die­noms pre ky bi nin kams at sieis 73 li­tus. Dau giau teks mo kė ti už pre ky­bi nes pa la pi nes – pri klau so mai nuo dy džio, 220 ir 330 li tų. lei di mas pre­kiauti iš au to mo bi lio trims die noms kai nuos 440 li tų.

Romantišku įvaizdžiu pagarsėjęs Marselis slepia tamsias paslaptis.

14p.

Pri mirš ti mu zie jai pri bloš kia uni ka lio mis idė jo mis

lan ky to jų, no rin čių ge riau iš ma ny ti mū sų is to ri ją, skai čių V.Lu ne vi čius siū lo at sa ky ti pa tiems.

Į dis ku si ją apie lan ky to jus įsi­trau kę šio mu zie jaus dar buo to jai įsi ti ki nę, kad ko ją pa ki ša Tus ku lė­nų par ke vei kian tys te ni so aikš ty­nai. Šie už sto ja vaiz dą į pa tį mu­zie jų ir daž niau siai jo ne pa sie kę žmo nės pa su ka at gal. „Ta čiau šis mu zie jus tu ri di de lį pra na šu mą – dir ba šeš ta die nį“, – pa brė žė vie­na dar buo to jų.

Vilioja ir kitiKul tū rin go ir įdo maus pa žin ti nio poil sio ieš kan tiems vil nie čiams ir mies to sve čiams V.Lu ne vi čius pa­

ta rė ap lan ky ti ir dau giau šiuo lai­kiš kų, bet men kai pa žįs ta mų, sos­ti nės mu zie jų.

„Bū ti nai ver ta pa ma ty ti Pi ni gų mu zie jų. Jo eks po zi ci jos, di zai nas tik rai ma lo niai nu ste bins. Tai ver­ta dė me sio įstai ga. Ver tas dė me sio To le ran ci jos cent ras, ku ria me šiuo me tu vei kia Sa mue lio Ba ko – ber­niu ko, iš gy ve nu sio Vil niaus ge to var gus, ta pu sio dai li nin ku ir iš vy­ku sio gy ven ti į JAV, – dar bų pa ro da. Tai ne di de lės erd vės, ku rio se ga li­ma at ras ti tik rai uni ka lių da ly kų“, – re ko men da vo V.Lu ne vi čius.

Ieš kan tys di de lių erd vių ir in te­rak ty vių pra mo gų pa si rin ki mą taip pat tu ri – ga li ke liau ti į Ener ge ti­kos ir tech ni kos mu zie jų. Jo pa tal­pos įspū din gos – 5 tūkst. kv. m.

„Čia vis ko yra ir džiu gu, kad mu zie jus ne sto vi vie to je, jo eks po­zi ci ja nuo lat at nau ji na ma. Per pa­sta ruo sius dve jus me tus ji ge ro kai pa si pil dė, yra ką veik ti vai kams, la­bai ge ras elekt ri nės ma ke tas. Nors, aiš ku, to bu lė ji mui ri bų nė ra ir tik­rai mu zie jus tu rė tų pa mąs ty ti apie nau jų eks po na tų įsi gi ji mą“, – api­bend ri no V.Lu ne vi čius.

Lankytojams

Mui ti nės mu zie jusJe ru za lės g. 25Tel.: 8 (5) 279 6346Dar bo lai kas: pirmadieniais–ket­virtadieniais 8.30–16 val., penk ta­die niais 8.30–15 val.Įė ji mas ne mo ka mas. Dėl eks kur­si jų pa gei dau ti na iš anks to su si tar­ti te le fo nu.

Tus ku lė nų rim ties par ko me mo ria li nis komp lek sasŽir mū nų g. 1NTel.: (8 5) 275 2547Dar bo lai kas: trečiadieniais–šešta­dieniais 10–18 val., sek ma die niais 10–17 val.Bi lie to kai na – 6 li tai

Pi ni gų mu zie jusTo to rių g. 2 / 8Tel. 8 (5) 268 0334Dar bo lai kas: antradieniais–ketvir­tadieniais 9–16 val., penk ta die niais 9–15 val. Šven čių die nų iš va ka rė se mu zie jaus dar bo lai kas su trum pi­na mas 1 va lan da.Įė ji mas ne mo ka mas.

Ener ge ti kos ir tech ni kos mu zie jusRink ti nės g. 2Tel.: 8 (5) 278 2085Šeš ta die nis – Vai kų die na, vai kams iki 16 me tų bi lie tai ne mo ka mi.Dar bo lai kas: ant ra die niais, tre čia­die niais, penk ta die niais, šeš ta die­niais 10–17 val., ket vir ta die niais 10–19 val.Bi lie to kai na: 2–10 li tų.

To le ran ci jos cent rasNau gar du ko g. 10 / 2Tel.: 8 (5) 231 2357Dar bo lai kas: pirmadieniais–ke­tvirtadieniais 10–18 val., penk ta die­niais, sek ma die niais 10–16 val.Bi lie to kai na: 2–5 li tai; vai kams iki 7 me tų ir neį ga lie siems – ne­mo ka mai.

Iš 2,5 mln. žmo nių, kas met ap si lan kan­čių įvai riuo se Lie­tu vos mu zie juo se, di džiau sią da lį su­da ro tu ris tai.

Eks po na tai: �� Mui�ti�nės�mu�zie�ju�je�ga�li�ma�pa�ma�ty�ti�ir�kon�fis�kuo�tų�pre�kių,�ir�ki�tų�ša�lių�mui�ti�nių�do�va�nų.

Pa tir tis: �� šim�tus�mu�zie�jų�Eu�ro�po�je�ap�lan�kęs�V.Lu�ne�vi�čius�ma�no,�kad�ir�Vil�niu�je�yra�ką�pa�ma�ty�ti.�� � Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.

3

miestas

Kęs tu tis Ne ve raus kask.neverauskas@diena.lt

Šią sa vai tę mies to dau gia bu čių ūkio rei ka lais be si rū pi nan čios įmo nės „Ci ty Ser vi ce“ spe cia lis­tams te ko sku bė ti ga vus dau gy bę iš kvie ti mų. Sting dan tis šal tis kė­lė pa vo jų ne tik vil nie čių svei ka­tai, bet ir pa sta tų būk lei. Įp ras tus mies to gy ven to jams pa to gu mus, to kius kaip cent ra li zuo tas šil dy­mas, van den tie kis ir ka na li za ci ja, kai ku riuo se Vil niaus dau gia bu­čiuo se trum pam te ko pri vers ti nai pa mirš ti.

„Ci ty Ser vi ce“ įmo nės skam bu­čių cent re už re gist ruo ti 386 skam­bu čiai, su si ję su ši lu mos ir karš to van dens sis te mų su tri ki mais ar ba ki to mis spei go su kel to mis pro ble­mo mis. Ša lin ti ava ri jų sku bė jo pu­sant ro šim to dar buo to jų.

„Šią sa vai tę pra ne ši mų apie ava ri jas srau tas pa di dė jo tri gu bai, to dėl ne vi si žmo nės pri si skam bi­no iš kar to, ki tiems te ko il giau pa­lauk ti, kol at si lieps ope ra to rius“, – sa kė Ta das Mi se vi čius, „Ci­ty Ser vi ce“ Pas ta tų ūkio val dy mo de par ta men to di rek to rius.

T.Mi se vi čiaus tei gi mu, skam­bu čių dėl už ša lu sių vamz džių pra dė jo ma žė ti sa vai tės vi du ry je. Ta čiau ta da gy ven to jai ėmė pra­neš ti apie šal čio su kel tų pro ble­mų pa da ri nius – vil nie čiai kvie tė­si pa gal bos pa ste bė ję pra kiu ru sius vamz džius ir ra dia to rius. Kai ku­riuo se sos ti nės dau gia bu čiuo se vamz džiai per už si tę su sią spei go ata ką spė jo už šal ti net du kart.

Šį sa vait ga lį si nop ti kai vėl ža­dė jo, kad ter mo met ro stul pe­lis kris že miau 20 laips nių šal čio. Nors tai „kiek šil čiau“ ne gu praė­ju sį sa vait ga lį, to kia tem pe ra tū ra

ko mu na li nin kams ato sto gų tik­rai ne ža da. Pa sak T.Mi se vi čiaus, sos ti nė je šian dien dar buo sis 10 ava ri nės tar ny bos ir re mon to bri­ga dų, taip pat 60 san tech ni kų, ši lu mi nin kų, sta ty bi nin kų. Sek­ma die nį bu dės to kios pat gau sios pa jė gos.

Už ša lę vamz dy nai Vil niu je ta­po ne re te ny be, o chro niš ka did­mies čio li ga. Dau gia bu čius na­mus pri žiū rin tiems spe cia lis tams ten ka sku bė ti mies tie čiams į pa­gal bą. Sus kys tin tų du jų ba lio nu ap si gink la vę vy rai so vie ti nės sta­ty bos blo ki niuo se dau giaaukš­čiuo se kas dien rea ni muo ja su stin­gu sias van dens sis te mas. Daug lai ko šal ty je pra lei džian tys pa­sta tus pri žiū rin čios įmo nės dar­bi nin kai dau gia bu čiuo se pa si tin­ka mi tar si gel bė to jai.

„Nau do da mi karš čio pa tran ką at šil do me vamz džius vie na me po ki to aukš tuo se“, – pa sa ko jo To mu pri si sta tęs dar bi nin kas. Vė liau, iš­tuš ti nus sis te mą, vamz džiai ir ra­dia to riai iš nau jo už pil do mi van­de niu ir aiš ki na ma si, ko kia ža la pa da ry ta vi sai sis te mai. Ne pa­tai so mai su ge du sius laip ti nę šil­dan čius ra dia to rius dar bi nin kams ten ka pa keis ti nau jais.

Spei gas dar kar tą iš ryš ki no so­viet me čiu ne tin ka mai pa sta ty tų tru pan čių dau gia bu čių ydas. Ta­čiau, pa si ro do, se nie ji sos ti nės na­

mai šal čiui at spa res ni ne gu nau jos sta ty bos dau giaaukš čiai. Ko mu­na li nin kai dau giau iš kvie ti mų su­lau kia į ne vė liau kaip prieš 10 me­tų pa sta ty tus na mus. Ne tei sin gai iš ve džio ti ar ba nau do ti ne tin ka­mo ti po vamz džiai tam pa din gu­sio van dens, ši lu mos ar ba už ša lu­sios ka na li za ci jos prie žas ti mi.

Pra ne ši mų apie ava ri jas srau tas pa­di dė jo tri gu bai.

Ta das Mi se vi čius:

šeštADIeNIS, vASArIo 11, 2012

Po­li­ci­ja­nu­sta­tė,­kad­sos­ti­nė­je­36­me­tų­vy­ras­pre­kia­vo,­kaip­įta­ria­ma,­su­klas­to­tais­iš­ma­niai­siais­mo­bi­lio­jo­ry­šio­te­le­fo­nais.­Pir­mi­niais­skai­čia­vi­mais,­te­le­fo­nų­ver­tė­ga­min­to­jo­kai­no­mis­sie­kia­apie­25­tūkst.­li­tų.­Ji­dar­tiks­li­na­ma.­Vyks­ta­iki­teis­mi­nis­ty­ri­mas.

Pre­kia­vo­­klas­to­tė­mis

Vil­niu­je­ket­vir­ta­die­nį­ras­tas­mi­ręs­vy­ras,­ku­ris,­kaip­įta­ria­me­di­kai,­ga­lė­jo­mir­ti­nai­su­šal­ti.­Kūnas­rastas­prie­pre­kybos­centro­„Pavasaris“,­įtariama,­kad­mirties­prie­žastis­gali­būti­sušalimas,­kaip­in­for­ma­vo­Vil­niaus­grei­to­sios­me­di­ci­nos­pa­gal­bos­sto­tis.

Į­Vil­niaus­mies­to­3­ią­jį­po­li­ci­jos­ko­mi­sa­ria­tą­atė­ju­si­mo­te­ris­po­li­ci­jos­ty­rė­jui­pa­siū­lė­1­tūkst.­li­tų­ky­šį­už­tai,­kad­jos­gi­mi­nai­čiui­bau­džia­mo­jo­je­by­lo­je­bū­tų­priim­tas­pa­lan­kus­spren­di­mas.­Už­fik­sa­vus­ban­dy­mo­pa­pirk­ti­fak­tą,­mo­te­ris­tre­čia­die­nį­su­lai­ky­ta,­pra­dė­tas­iki­teis­mi­nis­ty­ri­mas.

Šal­čio­­au­ka

siū­lė­­ky­Šį

Spei gai lau žo vamzdžiusPa gal ba: ­� dau­gia­bu­čiuo­se­iš­raiz­gy­tus­vamz­džius­at­šil­dy­ti­ten­ka­pa­si­tel­kiant­ug­nį.­ ­ Ge­di­mi­no­Bar­tuš­kos­nuo­tr.

Lie tu vo je spus te­lė jus šal čiams sos­ti nės dau gia bu čiai neat si lai ko prieš žie mos kap ri zus – šą la na muo se iš ve­džio ti įvai rūs vamz­džiai. Ava ri jos pa­do raus lai ko ne si­ren ka – jų pa da ri­nius ten ka ša lin ti ir die ną, ir nak tį.

Ava ri jų skai čius išau go

Po šal to jo sa vait ga lio pir ma die nį „Ci ty Ser vi ce“ ava ri nės tar ny bos gau na mų pra ne ši mų srau tas iš li­ko di de lis. Sos ti nė je per pa rą už­fik suo ti 373 skam bu čiai. Pra ne ši­mų apie ši lu mos ir karš to van dens sis te mų su tri ki mus ar ba spei go su­kel tas pro ble mas iš vi so bu vo 243.

Ne ma žai gy ven to jų sa vait ga lį ne­bu vo na mie, to dėl tik pir ma die nį pra ne šė apie ava ri jas. Skam bu čių srau tas bu vo apie 60 pro c. di des nis ne gu prieš sa vai tę.

Šal tą jį sa vait ga lį ki lu sių ava ri jų pa­da ri nius praė ju sį ant ra die nį mies­te ša li no pu sant ro šim to „Ci ty Ser­vi ce“ spe cia lis tų – du ava ri nės tar­ny bos eki pa žai, 20 re mon ti nių bri­ga dų ir 75 tech ni kai. Dau giau sia bu vo re gist ruo ja ma smul kių ava­ri jų, su kel tų spei go, – už ša lo pa vie­nės karš to ir šal to van dens vamz­dy nų da lys bu tuo se, taip pat kai ku riems gy ven to jams ki lo pro ble­mų dėl už ša lu sios bei už si kim šu­sios ka na li za ci jos.

„Ci ty Ser vi ce“ gy ven to jams pri me­na, kad esant ypač že mai tem pe­ra tū rai bū ti na kaip įma no ma ra­cio na liau var to ti ši lu mos ener gi ją – ne vars ty ti bu tų ir laip ti nės lan gų, už da ry ti laip ti nės du ris ir lan gus.

4

miestas

5

miestasdiena.lt/naujienos/miestas

Su pro sti tutė mis tar ny binė se pa­tal po se bend ra vu sius sos tinės 2­ojo po li ci jos ko mi sa ria to pa­reigū nus ne tikė tai užk lu po jų pa­čių ko le gos iš Lie tu vos kri mi na­linės po li ci jos biu ro (LKPB) Or ga­ni zuo to nu si kals ta mu mo ty ri mo pa da li nių.

2011 m. va sarą LKPB pa reigū nai, tir da mi vie no did žiau sių Vil niaus ap skri ty je vei ku sio „la pinų“ gink­luo to nu si kals ta mo su si vie ni ji mo įvyk dy tas nu si kals ta mas vei kas,

nu statė, kad Vil niaus mies to 2­ojo po li ci jos ko mi sa ria to kri mi na­linės po li ci jos pa reigū nai vy res ny­sis tyrė jas Vy te nis Šlei nys ir tyrė­jas Liud vi kas Va si liaus kas įta ria mi pikt naud žiavę tar ny ba, ko mi sa­ria to pa tal po se var toję al ko ho li­nius gėri mus, nau doję si pro sti tu­čių pa slau go mis.

Pa reigū nai taip pat įta ria mi leidę ko mi sa ria te pro sti tutėms su si leis ti nar ko tikų. Su rinktų duo menų pa­grin du Vil niaus apy gar dos pro ku­ratū ro je dėl šių pa reigūnų pra dėtas

iki teis mi nis ty ri mas dėl pikt nau­d žia vi mo tarnyba.

Abu tei sia mie ji bu vo ne del siant nu ša lin ti nuo pa reigų, jų by la šiuo me tu nag rinė ja ma Vil niaus mies to 2­aja me apy linkės teis me.

Teis mui pri pa ži nus, kad V.Šlei­nys ir L.Va si liaus kas pikt naud žia vo tar ny bi ne pa dėti mi, jie bus at leis ti iš tar ny bos vi daus rei kalų sis te mo­je, jiems gre sia ir bau da ar ba areš­tas, ar ba laisvės at ėmi mas iki ket­ve rių metų.

BNS, VD inf.

And re jus Žu kovs kisa.zukovski@diena.lt

Me ras Artū ras Zuo kas ir Vil niaus ap skri ties vy riau sio jo po li ci jos ko mi sa ria to vir ši nin kas Kęstu tis Lan čins kas va kar lankė si Kir timų ta bo re ir ap žiūrė jo pla nuo ja mus nu griau ti ne gy ve na mus na mus, kaip pra nešė sa vi val dybė.

„Svei ki nu Vil niaus ap skri ties vy riau sio jo po li ci jos ko mi sa ria­to darbą ta bo re, dėl jo aki vaizd žiai mažė ja kri mi na li nių nu si kal timų, ak ty viai vei kia ma stab dant pre­kybą nar ko ti kais ir pa lai kant vie­šąją tvarką“, – sa vi val dybės tink­la la py je ci tuo ja mas A.Zuo kas.

Esant po rei kiui, Vil niaus mies­to sa vi val dybė ža da pa si rūpin ti, kad ta bo ro gy ven to jai su si tvar kytų do ku men tus ir galėtų gau ti gy ve­namąją vietą.

O či go nai įsi ti kinę, ne va į ta borą at vykęs ir pa žadėjęs jį nu griau ti sos tinės me ras kau pia sau po li tinį ka pi talą. Romų vi suo menės cent­

ro di rek torė Svet la na No vo pols ka ja me ro žygį va di na pi gia rek la ma.

„Tie sa to kia, kad 2009 m. kai ku riuos ta bo re esan čius na mus bu­vo nu spręsta nu griau ti. Pa reiškė ja šio je by lo je bu vo Vals ty binė te ri to­

rijų pla na vi mo ir sta tybų ins pek ci­ja. Ants to lis įteikė rei ka la vimą pra­dėti vyk dy ti teis mo nu tartį ir čia lyg iš po že mių ta bo re iš dy go A.Zuo­kas“, – dėstė S.No vo pols ka ja.

Paš ne kovė stebė jo si, kodėl me­ras stai ga su si rūpi no ta bo ro li ki­mu ir už si manė tuč tuo jau, jau pir­ma dienį, pra dėti griau ti. Mo ters

nuo mo ne, tai tik ban dy mas iš sve­ti mos ne laimės su si krau ti po li tinį ka pi talą.

„Taip, mes su tin ka me, kad tie sta ti niai ne le galūs, ta čiau tai ne prie žas tis su lauk ti did žiau sių šal­čių ir tuo met mes ti žmo nes į gatvę. Mes jau bu vo me su si tikę su Sta­tybų ins pek ci jos at sto vais ir šie pa žadė jo, kad grio vi mo dar bai nu­ke lia mi iki pa va sa rio. Pa va sarį ir pa tys galė si me nu si griau ti“, – pa­brėžė S.No vo pols ka ja.

BNS duo me ni mis, 2004 m. gruod žio 2 ir 3 d. ta bo ro te ri to ri jo je tuo me čio me ro A.Zuo ko ini cia ty va bu vo nu griau ti pen ki gy ve na mie­ji pa sta tai ir vie nas ne gy ve na ma­sis. 2010 m. Lie tu vos vy riau sia sis ad mi nist ra ci nis teis mas Vil niaus mies to sa vi val dy bei pri teisė de vy­nio li kai romų su mokė ti 55 600 litų ne tur tinės ža los at ly gi nimą, nors ir pri pa ži no, kad sta ti niai bu vo ne le­galūs.

Tuo met į teismą sa vi val dybę pa davę ro mai nu rodė, kad Vil­niaus mies to sa vi val dybės ad mi­nist ra ci jos tar nau to jai, griau da mi pa sta tus ta bo re, pa žeidė jų teisę į būstą, į būsto ne lie čia mumą. Be to, jie neat siž velgė į tai, kad dėl to­kių sa va va liškų ir ne teisėtų veiks­mų romų šei mos (dau gu ma jų su ma ža me čiais vai kais) liks be gy ve­na mo sios vie tos.

Praė ju siais me tais Vil niaus ap­skri ty je iš vi so nu griau ta 17 ne le­ga lių sta ti nių.

Nors Vy riau sybės at sto vas su­stabdė ir ant rą Vil niaus ta ry bos spren dimą, su si jusį su sos tinės se­niū nijų reor ga ni za vi mu, Vil niaus me ras Artū ras Zuo kas (nuotr.) ža da ras ti būdų, kaip reor ga ni za­ciją vis dėlto įvyk dy ti.

„Bet ko kiu at ve ju se niū ni jas reor­ga ni zuo si me. Šiuo at ve ju gal tai kiek užt ruks, gal bus ne ra cio na­liai nau do ja mos mo kes čių mokė­tojų lėšos, bet ki to ke lio nėra“, – sakė A.Zuo kas.

Va kar pra neš ta, kad nau ja sis Vy riau sybės at sto vas Vil niaus ap­skri ty je Aud rius Skais tys su stabdė sos tinės sa vi val dybės spren dimą skelb ti ap klausą dėl da lies se niū­nijų pa nai ki ni mo, nes spren di mas dėl ap klau sos ga li pa žeis ti viešą­jį in te resą. Prieš tai Vy riau sybės at stovo Vil niaus ap skri ty je pa rei­gas lai ki nai ėju si Ra sa No rei kienė su stabdė ta ry bos spren dimą nai­kin ti dalį se niū nijų.

Vil niaus me ras pa reiškė, kad to kie spren di mai yra po li ti zuo ti ir men ki na sa vi val dos ga lias.

„Tokį spren dimą ver ti na me kaip aiš kiai po li tiš kai an ga žuotą ir vi sišką pikt naud žia vimą ga­lio mis, ku rios pa žeid žia sa vi val­dos tei ses. Ko kia Lie tu vo je, ES vals tybė je, yra sa vi val dybės ta­ry bos spren dimų ga lia, kad jį ga­li su stab dy ti Vy riau sybės at sto­vas sa vo nu ta ri mu? Natū ra lu, jog čia su si ję su tuo, kad reor ga ni za­ci ja did žią ja da li mi lie čia kon ser­va to rių par ti jos at sto vus, ku rių dau gu ma šiuo me tu dir ba se niū­ni jo se. Taip jie ban do gin ti ne pa­tį prin cipą, o tie siog par ti jos gi na sa vo na rius“, – dėstė A.Zuo kas.

Jis neat sakė, ar Vil niaus vald žia teis mui skųs A.Skais čio spren­dimą dėl ap klau sos.

„Įver tin si me, kas šiuo at ve­ju būtų pa pras čiau ir ge riau, kad grei čiau įvyktų reor ga ni za ci ja ir kad būtų įgy ven din ti spren di­mai, ku rie yra eko no miš kai ir lo­giš kai pa grįsti ir tau po lėšas. Ra­si me ke lius į spren di mus“, – teigė me ras.

Šiuo me tu, anot jo, vyk do mas ap klau sos pir ki mas, kitą sa vaitę turėtų paaiškė ti, kas ją ga li at lik ti.

Praė jusį tre čia dienį sos tinės ta­ry ba nu sprendė skelb ti vil nie čių ap klausą dėl prie šta rin gai ver­ti na mos sos tinės se niū nijų per­tvar kos, pa gal ku rią did žio ji se­niū nijų da lis būtų pa nai kin ta, o vie toj jų at si rastų biu rai.

Nu tar ta res pon dentų klaus­ti, ar jie pri ta ria nuo mo nei, kad Vil niu je se niū nijų yra per daug, kad dalį se niū nijų būtų tiks lin­ga pa nai kin ti ir vie toj jų įsteig­ti biu rus, taip pat ar gy ven to jai pri tartų, kad būtų kei čia mos se­niū nijų ri bos.

To kia ap klau sa su ma ny ta po to, kai anks tesnė Vy riau sybės at­stovė R.No rei kienė su stabdė ta­ry bos spren dimą nai kin ti da­lį se niū nijų. Ji nu rodė, kad prie š iman tis to kios per tvar kos ne bu­vo ap klaus ti gy ven to jai.

Sausį Vil niaus ta ry ba pri tarė me ro A.Zuo ko pa si ūly tam se niū­nijų per tvar kos pla nui, pa gal ku­rį iš šiuo me tu esan čios 21 se niū­ni jos būtų pa nai kin ta 16, jų liktų pen kios, esan čios to liau siai nuo mies to cent ro.

Vie toj nai ki namų se niū nijų bū­tų įsteig ta 11 biurų. Jie būtų la biau cent ra li zuo ti nei se niū ni jos.

Opo zi ci jo je esan tys kri ti kai sa­ko, kad re for muo da mas se niū ni­jas me ras A.Zuo kas pa pras čiau­siai sten gia si dar dau giau vald žios su telk ti vie no se ran ko se.

BNS, VD inf.

Už lėba vimą gre sia nuo bau dos

Se niū nijų reor ga ni za ci ja neiš ven gia ma

Tabore bus tvarka Gelbė ja: �� Vil�niaus�vald�žia�ti�ki�si,�kad�ne�le�ga�lių�sta�ti�nių�grio�vi�mas�ta�bo�re�pir�miau�sia�pa�dės�į�nor�malų�gy�ve�nimą�su�grąžin�ti�či�gonų�vai�kus.� � Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.

Sos tinės vald žia ir po li ci ja grįžta į či gonų ta borą. Pir ma dienį, įgy ven di nant teis mo nu tartį, Kir timų ta bo re, Či gonų gatvė je, bus griau na mi trys ne gy ve na mi ne le galūs sta ti niai.

Vil niaus sa vi val dybė ža da pa si rūpin ti, kad ta bo ro gy ven to jai su­si tvar kytų do ku men­tus ir galėtų gau ti gy­ve namąją vietą.

ŠeŠtADIeNIS, vASArIo 11, 2012

6

lietuva

Sta sys Gu da vi čiuss.gudavicius@diena.lt

Išp la ti no ofi cia lų pra ne ši mąDar šios sa vai tės pra džio je, pir ma­die nį, Bal ta ru si jos Gam tos iš tek lių ir ap lin ko sau gos mi nis te ri ja iš pla­ti no ofi cia lų pra ne ši mą, kad Lie tu­vos ap lin kos mi nis te ri jai esą „bu vo iš siųs tas laiš kas su kvie ti mu ar ti­miau siu me tu Mins ke ap tar ti nau­jų bran duo li nių elekt ri nių sta ty bos pro ble mas“. Laiš ką, pa sak bal ta ru­sių, pa si ra šė šios ša lies gam tos iš­tek lių ir ap lin ko sau gos mi nist ro pa va duo to jas Vi ta li jus Ku li kas.

„Pir miau sia, Bal ta ru si jos mi nis te­ri ja reiš kia pa gar bą Lie tu vos mi nis te­ri jai ir dė ko ja už konst ruk ty vų bend­ra dar bia vi mą ap lin ko sau gos sri ty je“, – tei gia ma pra ne ši me spau dai.

Be to, laiš ke Bal ta ru si ja esą pa­kvie tė įga lio tuo sius Lie tu vos at­sto vus at vyk ti į Mins ką su reng­ti kon sul ta ci jų šiais klau si mais – dėl Vi sa gi no ato mi nės elekt ri nės ir Ast ra vo bran duo li nės elekt ri nės sta ty bų pro jek tų, dėl jų ati tik ties tarp tau ti nei ap lin ko sau gos kon­ven ci jai, dėl Lie tu vos ir Bal ta ru si jos veiks mų, už tik ri nant sau gų bū si mų bran duo li nių elekt ri nių dar bą. Kar­tu, kaip tei gia ma pra ne ši me spau­dai, Bal ta ru si ja iš reiš kė su si rū pi­ni mą tuo, kad Lie tu va į 2010 m. at lik tų geo lo gi nių ty ri mų Vi sa gi­ne iš va das neįt rau kė tam tik ro ti­po reak to rių, ku rie tu rė tų bū ti čia sta to mi, vei ki mo ana li zės.

Bal ta ru si ja sa vo laiš ke, re mian tis pra ne ši mu spau dai, pa siū lė abie jų ša lių at sto vų su si ti ki mą Mins ke su reng ti šių me tų va sa rio pa bai­go je ar ba ko vo pra džio je.

Ti ki na nie ko ne ga vęNors apie pa ra šy tą ir iš siųs tą laiš­ką bal ta ru siai pra ne šė dar sa vai tės

pra džio je, Lie tu vos ap lin kos mi nis­te ri jos at sto vai net ir va kar ti ki no ne tu rin tys jo kių ži nių apie Mins ko ne va iš siųs tą kvie ti mą. Nė ra ren­gia ma si ir jo kiems dvi ša liams po­kal biams įvar dy tais klau si mais.

„Jo kio kvie ti mo, raš to, laiš ko ar ki to kio do ku men to dėl dvi ša­lio su si ti ki mo Mins ke Ast ra vo ir Vi sa gi no ato mi nių elekt ri nių sta­ty bų klau si mais Ap lin kos mi nis­te ri ja nė ra ga vu si. Jei gu toks kvie­ti mas bū tų gau tas, to kio su si ti ki mo ga li my bė bū tų svars to ma“, – va kar tei gė ap lin kos mi nist ro Ge di mi no Kaz laus ko at sto vas spau dai To mas Ber žins kas.

Anot jo, konk re čias eks per tų, spe cia lis tų, pa rei gū nų ar net mi­nist rų su si ti ki mo te mas „bū tų ga­li ma įvar dy ti tik ga vus kvie ti mą“ ir ap si spren dus dėl to kio su si ti ki­mo su ren gi mo. Ta čiau T.Ber žins­kas spė jo, kad Lie tu vos ša lis to­kia me su si ti ki me pir miau sia kel tų pla nuo ja mos Ast ra vo ato mi nės elekt ri nės po vei kio ap lin kai ver ti­ni mo pro ce dū ros klau si mą.

„Lie tu va yra iš siun tu si Bal ta ru­si jai sa vo pa sta bas dėl šios pro ce­dū ros, ku ri, mū sų nuo mo ne, nė ra baig ta, ir at sa ky mų į pa teik tas pa­sta bas nė ra gau ta“, – sa kė jis.

Lie tu vos ap lin kos mi nis te ri ja pri pa ži no ne tu rin ti nau jau sių ži­nių, kaip Bal ta ru si jai se ka si įgy­ven din ti Ast ra vo ato mi nės elekt­ri nės pro jek tą.

T.Ber žins kas tik gūž čio jo pe čiais pa klaus tas, ko dėl Mins kas skel bia apie ofi cia lų laiš ką, iš siųs tą į Vil nių, o Lie tu va nė ra jo ga vu si. „Ne ži nau. Ne ga li me ko men tuo ti to, ko ne ga­vo me. Gal ver tė tų Už sie nio rei ka lų mi nis te ri jos pa si tei rau ti dėl šio klau­si mo, nes tai su si ję su dvi ša liais san­ty kiais“, – at sar giai pa siū lė jis.

Bet Už sie nio rei ka lų mi nis te ri ja si tua ci jos ne ko men tuo ja.

Pa ra šė elekt ro ni niu pa štu?Neo fi cia lio mis ži nio mis, bal ta ru sių pa rei gū nai laiš ką Lie tu vos ap lin kos mi nis te ri jai siun tė ne dip lo ma ti­niais ka na lais, net ne įpras tu re­gist ruo tu pa štu, o in ter ne tu. To dėl Lie tu vos ša lis ne no ri pri pa žin ti ga­vu si to kį laiš ką, nes nė ra iš lai ky ti svar bių do ku men tų siun ti mo rei­ka la vi mai. Apie tai Mins kas tu rė­tų bū ti in for muo tas elekt ro ni niu pa š tu iš siųs tu at sa ky mu.

Ap lin kos mi nis te ri ja ne ko men­tuo ja šių ži nių. Ji kar to ja, kad joks ofi cia lus kvie ti mas iš Bal ta ru si jos nė ra atė jęs.

Pro tes tuo ja jau se niaiLie tu va jau ne vie nus me tus pro­tes tuo ja dėl Bal ta ru si jos pa rink tos aikš te lės sa vo ato mi nei elekt ri nei sta ty ti, nes ji yra Gar di no sri ty­je, Ast ra vo ra jo ne ša lia Lie tu vos ir Bal ta ru si jos sie nos, tik už pus šim­čio ki lo met rų nuo Vil niaus.

Be to, reiš kia mos abe jo nės dėl Ast ra vo ato mi nės elekt ri nės sta ty­bos tech no lo gi jų bei sau gu mo rei­ka la vi mų lai ky mo si.

Vil nius abe jo ja ir Ru si jos pla­nų sta ty ti Bal ti jos ato mi nę elekt­

Pa sik ly du sio laiš ko de tek ty vas

ri nę Ka li ning ra do sri ty je, ne to­li So vets ko mies to, ša lia Ne mu nu ei nan čios Lietuvos sienos, sau gu­mu.

Nors ru sai ir bal ta ru siai ga na triukš min gai pro pa ga vo sa vo pla­nus pa sta ty ti Bal ti jos ir Ast ra­vo elekt ri nes, iki šiol nė ra vi siš kai aki vaiz džių ga ran ti jų, kad tai tik­rai at si tiks.

Ti ki na ma, kad Bal ti jos ir Ast ra vo ato mi nės pra dės veik ti apie 2016–2018 m. Vi sa gi no ato mi nę elekt­

ri nę, ku rios stra te gi niu in ves tuo­to ju pa si rink ta ja po nų kor po ra ci ja „Hi ta chi“, Lie tu va ti ki si pa sta ty ti iki 2020­ųjų.

Šios elekt ri nės sta ty bos kai nuos apie 17 mlrd. li tų. Pla nuo ja ma, kad Lie tu vai teks pri si dė ti maž daug 5 mlrd. li tų.

Pre li mi na riais duo me ni mis, Lie­tu vos vers las iš Vi sa gi no ato mi nės elekt ri nės sta ty bų ga li ti kė tis ne ma žiau kaip 4 mlrd. li tų ver tės už­sa ky mų.

Bal ta ru siai pra ne šė sie kian tys su si ti ki mo su Lie tu vos pa rei gū­nais, kad ap tar tų pla nuo ja mų sta ty ti ato mi nių elekt ri nių abie­jo se ša ly se klau si mą. Ta čiau lie tu viai ti ki na apie to kius Mins­ko pla nus nie ko ne gir dė ję, to dėl ar ti miau siu me tu dvi ša lio su si ti ki mo tik rai ne bus.

Mįs lė: �� ra�šė�Bal�ta�ru�si�jos�pa�rei�gū�nai�laiš�ką�mū�sų�Ap�lin�kos�mi�nis�te�ri�jai�ar�ne?� � And�riaus�Ufar�to�(BFL)�nuo�tr.

Ne ga li me ko men­tuo ti to, ko ne ga­vo me. Gal ver tė tų Už sie nio rei ka lų mi­nis te ri jos pa si tei rau­ti dėl šio klau si mo.

To mas Ber žins kas:

Jus ti nas Ar gus tasj.argustas@diena.lt

Iš vers ti iš po sto FNTT va do vy bę už si mo jęs vi daus rei ka lų mi nist ras Rai mun das Pa lai tis sa vo pa reiš ki­mais er zi na ir prem je rą, ir koa li ci­jos par tne rius.

Fi nan si nių nu si kal ti mų ty ri mo tar­ny bos (FNTT) va do vus at sta ty din­ti sie kian tis vi daus rei ka lų mi nist ras R.Pa lai tis, re gis, at si dū rė ak la vie tė je. Li be ral cent ris tų de le guo to mi nist ro kal bos apie pa si ti kė ji mą pra ra du sius FNTT di rek to rių Vi ta li jų Gai lių ir jo pa va duo to ją Vy tau tą Gir ža dą dau­ge lį po li ti kų su glu mi no.

Pir ma sis tram dy ti mi nist rą va­kar ėmė si iš ko man di ruo tės grį žęs prem je ras And rius Ku bi lius: „Jei­

gu yra ko kių nors įta ri mų, kad kas nors iš vie nos ar ki tos ins ti tu ci jos pa rei gū nų to je „Sno ro“ is to ri jo­je, kai in for ma ci ja ne tei sė tu bū du bu vo ati duo ta spau dai, yra pra si­žen gę, tai tu ri pa ro dy ti iki teis mi­nis ty ri mas ir vi sas teis mi nis pro­ce sas. Ne ko kie nors spė lio ji mai“, – pa reiš kė prem je ras.

R.Pa lai čio veiks mai ir tiks lai FNTT at žvil giu nė ra su pran ta mi ir koa li ci jos par tne riams, tad sa vai­tės pra džio je šie grei čiau siai aiš­kin sis, kuo rem da ma sis R.Pa lai tis trik do vie nos svar biau sių spe cia­lių jų tar ny bų dar bą.

Apie tai už si mi nė Li be ra lų są jū­džio ly de ris su si sie ki mo mi nist ras Eli gi jus Ma siu lis: „Si tua ci ja su si­klos tė to kia, kad neiš ven gia mai tai rei kės ap ta ri nė ti. Vi sa tai ken kia

FNTT dar bui ir rei ka lau ja iš gry­nin ti si tua ci ją.“

Iš siaiš kin ti, ko iš tie sų sie kia R.Pa lai tis, no rė tų ir Tė vy nės są­jun gos­Lie tu vos krikš čio nių de­mok ra tų (TS­LKD) frak ci jos na­riai. TS­LKD frak ci jos se niū nas J.Raz ma pa brė žė, kad si tua ci ja, kai aukš čiau sia FNTT va do vy bė tik ri­na ma me lo de tek to riu mi, o vė liau dip lo ma tiš kai ra gi na ma trauk­tis, „nė ra nor ma li“. R.Pa lai tis tre­čia die nį pa reiš kė, kad ne pa si ti ki V.Gir ža du, nes esą pa rei gū nas ant­rą kar tą tir tas po lig ra fu ir gauti re­zul ta tai bu vo ne pa lan kūs.

Už va kar V.Gai liui pa reiš kus, kad jis sa vo pa va duo to ju pa si ti ki, R.Pa­lai tis tai įver ti no kaip V.Gir ža do dangs ty mą ir pa reiš kė ne pa si ti kė­ji mą pa čiu V.Gai liu mi.

R.Palaitis ka sa sau duo bę?

Šne ku tis: �� vie�šos�R.Pa�lai�čio�kal�bos�apie�FNTT�va�do�vy�bę�glu�mi�na�ir�po­li�ti�kos�bend�ra�žy�gius.� � Kęs�tu�čio�Va�na�go�(BFL)�nuo�tr.

80-metį atšventęs V.Garastas: „Metai – tik skaičiai.“22p.

šeštadienis, vasario 11, 2012

7

ekonomikadiena.lt/naujienos/ekonomika

De ga lų kai nosVakarTink­las a­95 Dy­ze­li­nas Du­jos

„sta­toil“ 4,76 4,61 2,39

„kvis­ti­ja“ 4,69 4,54 2,37

„Va­koil“ 4,73 4,58 2,38

Vi­d.­kai­na­vi­so­ap­tar­na­vi­mo­de­ga­li­nių­tink­luo­se.Šal­ti­nis:­www.de­ga­lu­kai­nos.lt

WTI naf ta 98,09 dol. už 1 brl.

„Brent“ naf ta 116,71 dol. už 1 brl.

ŠeŠtADIeNIS, vASArIo 11, 2012

Lie­tu­vo­je­iš­per­ka­mo­sios­nuo­mos­būdu­šie­met­sausį­par­duo­ti­475­nau­ji­leng­vie­ji­au­to­mo­bi­liai­–­36­pro­c.­dau­giau­nei­prie­š­me­tus,­kai­bu­vo­par­duo­ti­348­nau­ji­au­to­mo­bi­liai.­Iš­per­ka­mo­sios­nuo­mos­būdu­Lie­tu­vo­je­įsi­gytų­au­to­mo­bi­lių­da­lis­per­me­tus­pa­didė­jo­9­pro­c.,­kaip­pra­nešė­rin­kos­ty­rimų­bend­rovė­„Au­to­Ty­ri­mai“.­Praė­jusį­mėne­sį­iš­si­mokė­ti­nai­dau­giau­sia­nu­pirk­ta­„Volks­wa­gen“,­„Ško­dos“­ir­„Toyo­tos“­au­to­mo­bi­lių.

Au­to­mo­bi­lius­­per­kA­iš­si­mokė­ti­nAi

Li na Mra zaus kaitėl.mrazauskaite@diena.lt

Ke lei vius pra ra doKal bos apie ga li my bes už sie ny je, ypač Len ki jo je, ap si pirk ti pi giau ke lio nių or ga ni za to rius pri vertė su klus ti. Neil gai laukę jie pa si ūlė vie na die nių ke lio nių į did žiau sius ša lies kai mynės pre ky bos cent rus. Iš jų mūsų tau tie čiai grįžda vo ne­ši ni ne tik pa vie niais daik tais, bet ir iš ti so mis bui ti nių pre kių pa kuotė­mis. Vis dėlto aki nan ti or ga ni za to­rių sėkmė tęsėsi neil gai.

Ke lio nių or ga ni za to riaus „Že­le sa“ tu riz mo va dy bi ninkė Eri ka Kuokš tytė pa sa ko jo, kad ap si pir­ki mo ke lio nes į Len kiją bend rovė pra dėjo or ga ni zuo ti maž daug prie š 3 me tus. Esą dėl pa starųjų metų krizės Lie tu vo je šio po būdžio ke­lionės bu vo ypač pa klau sios.

Paš ne kovė pa ti ki no, kad iš trum­pų, skirtų ap si pirk ti, ke lio nių po­pu lia riau sia iš lie ka iš vy ka į Len­ki jos miestą Bals togę. Anot jos, kas met į ją leid žia si 5–7 ke lei vių grupės. E.Kuokš tytės tei gi mu, or­ga ni zuo ja mos ir ne to kios pa klau­sios 4 dienų ke lionės į Len kiją, per ku rias taip pat ski ria ma lai ko ap si­pirk ti Var šu vo je.

Paš ne kovė pa sa ko jo, kad prie š 3 me tus ke lionės dieną į Bals togę iš­vyk da vo net po po ra au to busų. Ta­čiau šį šeš ta dienį vyk ti į tau pių gy­ven tojų pamėgtą Len ki jos miestą siū lo ma tik mik roau to bu su. Paš ne­kovė pri pa ži no, kad ap si pirk ti skir­tų ke lio nių pa klau sa su mažė jo.

Tu riz mo agentū ros „Via ami ca“ ko mer ci jos di rek torė Ire na Mel­čars ka pri pa ži no, kad šiuo me­tu vis dar siū lo ma vie na dienė ke­lionė į Len kiją pa kan ka mo ke lei vių skai čiaus jau ne su lau kia. Anot jos, pa sku tinė žmo nių grupė bu vo su­rink ta per nai prie š Ve ly kas, ta čiau

metų pa bai go je or ga ni zuo ta ke­lionė ne įvy ko. „Ma nau, pa grin­dinė su mažė ju sio ke lei vių skai­čiaus prie žas tis yra tai, kad to kias ke lio nes žmonės or ga ni zuo ja pa­tys“, – sakė I.Mel čars ka.

Grįžo pa si sėmę idėjųI.Mel čars kos tei gi mu, tu riz mo agentū ra per ke lionę siū lo 3 ar 4 ap si pirk ti tin ka mas vie tas – pre­ky bos centrų ba zes ir tur gelį. Apie kiek vieną šių vietų, kaip pa sa ko jo pa šne kovė, ke lei viai gau na spe ci­finės ap si pir kimą pa leng vi nan čios in for ma ci jos: „Ke lionės pro gra­mo je su ra šy ta, kur va žiuo ja me, kur ga li ma ap si pirk ti, ne tgi tai, ar ga li­ma at si skai ty ti mokė ji mo kor te le. At vykę į nu ro dy tas vie tas ski ria me lai ko ap si pirk ti.“

Paš ne kovė nea be jo jo, kad per pirmą sias ke lio nių or ga ni za to rių pa si ūly tas ke lio nes gy ven to jai ap­žiūrė jo pre ky bos vie tas, su rin ko

visą rei kiamą in for ma ciją ir todėl įgu do ke liau ti pa tys.

„Mūsų siū lo ma ke lionė vie nam žmo gui kai nuo da vo vi du ti niš kai 70–80 litų, o juk vie nam žmo gui va žiuo ti sun ku, vis tiek daž niau­siai ke liau da vo su vy ru ar žmo na. Tuo met kai na, aiš ku, pa didė ja. Ži­no ma, va žiuo ti au to bu su yra pa to­gu, nes tu ri me di delę ba ga žinę“, – svarstė I.Mel čars ka.

Daug vie tos ba ga žui, kaip sa­kė pa šne kovė, tik rai pri rei kia. Esą žmonės per ka did žiu liais kie kiais ir ap si rūpi na pa čio mis įvai riau sio mis prekė mis: nuo tua le ti nio po pie­riaus iki mi ne ra li nio van dens.

Iš lie kant ga li my bei Len ki jo­je pre kių nu si pirk ti pi giau, rankų ne nu leid žia net ir ne be su ren kan­tys gru pių. I.Mel čars kos tei gi mu, šiuo me tu sklan dan tys gan dai apie pa sie ny je sta tomą di delį pre ky­bos centrą ke lia vil čių, kad su si­domė ji mas ap si pir ki mo ke lionė­

mis į Len kiją dar išaugs: „Jei ten pa sta tys pre ky bos centrą, to kio po būdžio ke lionės tik rai at si gaus, nes jos bus ne to li mos ir dėl de galų sąnaudų bus mažesnės, jie kainuos apie 40 litų.“ Anot jos, ir šiuo me­tu tau py da mi de ga lus gy ven to jai ne re tai iš kei čia ga na to limą Bals­togę į pa sie ny je esan čius mies tus – Punską, Au gus tavą ir pan.

Gau do iš par da vi musNatū ra liu gy ven tojų no ru įsi gy­ti ko ky biškų, bet pi ges nių pre kių pa si nau do ja ir tarp tau ti nių kel­tų li nijų bend rovės. Jos, tie sa, tai­ko ne į Len kiją, o į ki tas no rin tiems ap si pirk ti pa trauk lias vie tas.

Tarp tau ti nių keltų li nijų ir mi ni kruizų įmonė „DFDS Sea ways“ ša­lies gy ven to jus jau nuo per nai kvie­čia plauk ti ap si pirk ti į Vo kie tiją per did žiuo sius iš par da vi mus. Įmonės va do vas Vai das Klum bys tokį pa si ū­ lymą va di no bi lie tu su idė ja.

„Tai nėra ke lio nių pa ke tai, kai per kant vietą kel te gau na ma ir nak vynė vieš bu ty je. Mes tie siog siū lo me idėją, ką Vo kie ti jo je ga li­ma veik ti, kur ap si pirk ti“, – sakė jis ir pri dūrė, kad pa na šių ap si pir­ki mo pa si ūlymų bend rovė pa tei kia ir ke lei viams į Šve diją.

V.Klum bio tei gi mu, in ter ne to sve tainė je įmonė ke lei viams pa­tei kia in for ma ci jos apie Vo kie ti jos, ypač ne to li uos to esan čio Ham­bur go, par duo tu ves. Ka dan gi kel­tu žmonės pa pras tai ke lia si su au­to mo bi liais, jiems esą ne sudė tin ga sa vo trans por tu pa siek ti no ri mas pre ky bos vie tas.

„Ham bur ge yra did žiau sia Eu ro­po je batų par duo tuvė, did žiau sia elekt ro ninės įran gos par duo tuvė, baldų par duo tuvė IKEA ir įvai rių kitų pre kių ženklų par duo tuvių. Asor ti men tas di de lis, ko kybė ge ra, o kai nos, aiš ku, ma žos. Įpratę taip ap si pirk ti žmonės jau lau kia pa­na šių ke lio nių, per ka ne tik dra bu­žius, ava lynę ar bui tinę tech niką, bet ir skal bi mo mil te lius ar kavą“, – sakė V.Klum bys.

Anot jo, šiais me tais ža da ma pa­teik ti dar dau giau in for ma ci jos, ką ga li ma nu veik ti ki ta me kran te. Paš­ne ko vo tvir ti ni mu, jau da bar gre ta nuo rodų į par duo tu ves su tei kia ma in for ma ci jos apie Ky ly je ar Ham bur­ge vyks tan čius įdo mes nius ren gi nius ar kon cer tus, vei kian čius nak ti nius klu bus ir ba rus. Va sarą taip pat ra gi­na ma ke liau ti į ap link Ham burgą iš­sidės čiu sius pra mogų par kus, gau­sybę SPA centrų. To kio po būdžio in for ma ciją atei ty je esą pla nuo ja ma skelb ti ir apie Da niją ar ne itin to li nuo Ky lio uos to esan čią Olan diją.

Ver ta pa si rūpin ti anks čiauV.Klum bys pa ti ki no, kad gy ven­to jai pa si ūly mais iš vyk ti į už sienį per iš par da vi mus pa si nau do ja, nors sakė ne ga lin tis tiks liai pa sa­ky ti, ko kia da lis ke liau jan čių kel tu iš tiesų ap si per ka. Vis dėlto esant to kių pa si ūlymų gy ven tojų su si­domė ji mas ke lionė mis išau ga, to­dėl jų ak ty vumą su iš par da vi mais sie ti ga li ma.

Vie ta ka jutė je kai nuo ja 380 li­tų į abi pu ses, ta čiau, pa šne ko vo tei gi mu, ga li ma su ras ti ge res nių va riantų. Pa vyzd žiui, dvi šei mos, ke liau jan čios vie nu au to mo bi liu, ka jutę už si sa ky ti ga li už maž daug 310 litų vie nam as me niui.

„Bi lietų kai nos sta bi lios. Anks­čiau už si sa kius vietą, už ją ga li ma mokė ti ir pi giau. Tie sa, žiemą kai­nos pa pras tai ma žesnės“, – sakė V.Klum bys. Įmonės va do vas nea­be jo jo, kad gy ven to jams, vyks tan­tiems kel tu, ap si pirk ti už sie nio ša­ly se pi giau ir pa to giau. Ne rei kia su kti gal vos dėl tarp mies ti nio su si­sie ki mo ir pir ki nių ga be ni mo na mo.

Iš už sie nio – su pil nais ne šu liais pre kiųSiek da mi su tau py ti, gy ven to jai ap si - pir ki mo troš kulį mal ši na už sie nio pre ky bos cent ruo-se. Ta čiau ap si pirk­ti skirtų ke lio nių pa si ūliu sių ke lio nių or ga ni za to rių auk so gys la jau iš se ko.

Tau po: ­� pi­giau­ap­si­pirk­ti­ tau­tie­čiai­ į­Len­kiją­ te­be­va­žiuo­ja,­ ta­čiau­vis­ re­čiau­nau­do­ja­si­spe­cia­liais­ke­lio­nių­or­ga­ni­za­to­rių­pa­si­ūly­mais.­ ­ Sau­liaus­Žiū­ros­(BFL)­nuo­tr.

1,6mlrd. litųsie kia pre li mi na ri Len ki jos ir Lie tu vos dujų jung ties įrengimo kai na.

€ Valiutų kursaiŠiandienValiuTa kiekis sanTykis pokyTis

Bal­ta­ru­si­jos­rub­lis 10000 3,1361 +1,5675­%DB­sva­ras­ster­lingų 1 4,1165 –0,5820­%jaV­do­le­ris 1 2,5998 –0,1191­%ka­na­dos­do­le­ris 1 2,6114 –0,2178­%lat­vi­jos­la­tas 1 4,9379 –0,0344­%len­ki­jos­zlo­tas 10 8,2612 –0,6446­%nor­ve­gi­jos­kro­na 10 4,5230 +0,1617­%Ru­si­jos­rub­lis 100 8,7431 –0,1257­%Švei­ca­ri­jos­fran­kas 1 2,8532 +0,1228­%

Per pirmą­sias ke lio­nių or ga­ni za to rių pa si ūly tas ke lio nes gy ven to jai ap žiūrė jo pre ky bos vie tas, su­rin ko visą rei kiamą in for ma ciją ir todėl įgu­do ke liau ti pa tys.

­omX­Vilnius­ omX­riga­ omX­tallinn –0,48% –0,49% –0,24%

šeštADIeNIS, vASArIo 11, 20128

savaitės interviu

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Respublikos“ spaustuvė“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.

kaRštOJI lInIJa: ReklamOs skyRIus: PlatInImO taRnyba: PRenumeRatOs skyRIus: buhalteRIJa:212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 767

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija

ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt

VYRIAUSIASIS REDAKTORIUSLukas Miknevičius – 219 1386VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUSPAVADUOTOJAIrma Verbienė – 219 1371

MIESTAS:Matas Miknevičius – 219 1373Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391LIETUVA:Stasys Gudavičius – 219 1390EKONOMIKA:Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374Lina Mrazauskaitė – 219 1388PASAULIS:Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376Valentinas Beržiūnas – 219 1387

SPORTAS:Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258Mantas Stankevičius – 219 1383ŠEŠTADIENIS:Darius Sėlenis – (8 37) 302 276Laima Žemulienė – 219 1374TV DIENA:Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380370:Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370FOTOGRAFAI:Gediminas Bartuška – 219 1384Simonas Švitra – 219 1384

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379

SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653

PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688

PLATINIMO TARNYBA: 261 1688

Sta sys Gu da vi čiuss.gudavicius@diena.lt

Po li ti kas neat me ta, kad ar ba mi­nist rui, ar ba FNTT va do vui po šio įsi lieps no ju sio šal to jo ka ro ga li tek­ti trauk tis iš pa rei gų.

– Kaip ver tin tu mė te šį ne ti kė tai įsi lieps no ju sį ka rą tarp vi daus rei ka lų mi nist ro Rai mun do Pa­lai čio iš vie nos pu sės ir FNTT di rek to riaus Vi ta li jaus Gai liaus bei jo pa va duo to jo Vy tau to Gir­ža do – iš ki tos?– Man ši si tua ci ja iš šo no kiek keis­to kai at ro do. Bet ku riuo at ve ju, be to, kas bu vo pub li kuo ta ži niask lai­do je apie šį va di na mą jį ka rą, dau­giau in for ma ci jos ne tu riu.

– Ne si do mi te?– Ne bu vo dar pro gos ir ga li my bių pa si gi lin ti. Bet bū ti nai pa si do mė siu vi sa šia is to ri ja ir jos ap lin ky bė mis, nes to kio vie šo san ty kių aiš ki ni mo­si po li ti kams ne ga li ma pra leis ti ne­gir do mis. Ma tyt, šio mis die no mis pa si rink siu dau giau in for ma ci jos apie tai, kas čia vyks ta.

– Ta čiau kaip jums at ro do ši si tua ci ja, kai mi nist ras reiš­kia vie šą ne pa si ti kė ji mą pa rei­gū nais, o šie lyg ir ne si ren gia trauk tis?– FNTT va do vus ski ria vi daus rei­ka lų mi nist ras. Bet tai nė ra po li ti­nio pa si ti kė ji mo pa rei gū nai, nes jie ski ria mi kaip aukš to ran go vals ty­bės tar nau to jai ren giant kon kur­sus, kur kan di da tams ke lia mos ga­na griež tos są ly gos.

Tai, kad mi nist ras R.Pa lai tis pa reiš kė ne pa si ti kė ji mą iš pra džių V.Gir ža du, o pa skui ir V.Gai liu­mi, yra la biau toks su pap ras tin tas pa reiš ki mas, skir tas žmo nėms, vi­suo me nei. Ki taip ta riant, mi nist ras pa reiš kė ne pa si ti kė ji mą, nors po li­ti nio ne pa si ti kė ji mo šiais pa rei gū­nais jis reikš ti lyg ir ne ga li.

– Ta čiau mi nist ras juk ga li at­leis ti pa rei gū nus, ku riais ne­pa si ti ki?– Ne vi sai taip. Mi nist ras ga li at­leis ti to kio aukš to ran go nepo li ti nio pa si ti kė ji mo pa rei gū ną tik tuo at ve­ju, jei gu kons ta tuo ja ma, kad šis pa­rei gū nas pa žei džia įsta ty mą, su lau­žo duo tą prie sai ką, ne si lai ko dar bo draus mės. To kie pa žei di mai tu ri bū ti kons ta tuo ti, nu sta ty ti, įro dy ti.

– Mi nist ras sa ko, kad V.Gir ža­das fak tiš kai pa da rė nu si žen­gi mą, nes ne pe rė jo tes to me­lo de tek to riu mi, to dėl ne ga li to liau dirb ti su slap ta in for­ma ci ja. Tai gi, jis ne be ga li bū­ti FNTT va do vo pa va duo to jas, nes be veik vi sas jo at lie ka mas

Vie šas ka ras nie kam ne nau din gas

Ne ži no: �� Sei�mo�Tei�sės� ir�tei�sėt�var�kos�ko�mi�te�to�va�do�vas�S.Šed�ba�ras�ne�sii�ma�spręs�ti,�kuo� �baigsis�pa�sta�ro�sio�mis�die�no�mis�vi�daus�rei�ka�lų�sis�te�mo�je� įsi�lieps�no�jęs�ne�pa�si�ti­kė�ji�mo�skan�da�las.�� � Šarūno�Mažeikos�(BFL)�nuo�tr.

Sei mo Tei sės ir tei sėt var kos ko mi te to pir­mi nin kas Sta sys Šed ba ras ne pa ten kin­tas, kad vi daus rei ka lų mi nist ras ir Fi nan­si nių nu si kal ti mų ty ri mo tar ny bos (FNTT) va do vy bė tar pu sa vio san ty kius aiš ki na si vie šai, per spau dą.

Pa rei gū nų pa tik ri ni mo po lig ra fu re zul ta tai sa vai me nė­ra lai ko mi įro dy mais. Iš jų ga li ma da ry ti tik tam tik ras iš va das.

dar bas pri deng tas slap tu mo žy mė mis?– Taip, ži nau, kad mi nist ro ne pa si­ti kė ji mas V.Gir ža du aiš ki na mas esą ne sėk min gai pe rei tu pa tik ri ni mu me lo de tek to riu mi. O ne pa si ti kė ji­mas FNTT va do vu V.Gai liu mi ki lo dėl to, kad jis už sto jo V.Gir ža dą.

Kaip su pran tu, pa tik ri ni mas me­lo de tek to riu mi (po lig ra fu) vyk dy­tas ti riant per nai lapk ri čio vi du ry je ži niask lai dai nu te kin tą in for ma ci ją apie nu ma to mą ban ko „Sno ras“ na­cio na li za vi mą, li kus ke lioms die noms iki spren di mų dėl „Sno ro“ priė mi mo.

Tai gi, vyk do mas to kios in for­ma ci jos nu te ki ni mo ap lin ky bių ty­ri mas. Pa tik ri ni mas po lig ra fu yra šio ty ri mo da lis.

Bet bū ti na pa brėž ti, kad pa rei gū­nų pa tik ri ni mo po lig ra fu re zul ta tai sa vai me nė ra lai ko mi įro dy mais. Iš jų ga li ma da ry ti tik tam tik ras iš­va das. Bet jos to li gra žu nė ra ga lu­ti nės. Po lig ra fo nau do ji mo įsta ty­me ra šo ma, kad „ty ri mo iš va da yra nau do ja ma kaip pa pil do ma in for­ma ci ja, api bū di nan ti ti ria mą as­me nį ir jo ap lin ką“.

Ar pa rei gū nas, pa tik rin tas me lo de tek to riu mi, yra kal tas dėl ko kių nors pa da ry tų pa žei di mų, nu sta­to ma vyk dant vi sa api man tį ty ri­mą, įver ti nant vi sas ap lin ky bes ir vi są tu ri mą ar su rink tą in for ma ci­ją, o ne vien tik tai pa tik ri ni mo po­lig ra fu me džia gą.

Atk reip čiau dė me sį, kad pa tik­ri ni mas me lo de tek to riu mi yra sa­va no riš ku mu grįs tas veiks mas, nes pa rei gū nas vi sa da ga li at si sa ky­ti pa si tik rin ti ar ba dėl ko kių nors prie žas čių ne tgi nu trauk ti jau vyk­do mą pa tik ri ni mą.

Ki ta ver tus, įsta ty me įra šy ta, kad „jei gu as mens ty ri mo iš va da yra nei gia ma, taip pat as me niui at si sa­kius tir tis po lig ra fu, at si žvel giant į vi są tu ri mą in for ma ci ją apie ti ria mą as me nį ir jo ap lin ką, šiam as me niui ga li bū ti neiš duo da mas ar pa nai ki­na mas lei di mas dirb ti ar su si pa žin ti su įslap tin ta in for ma ci ja“.

Šiuo at ve ju vi daus rei ka lų mi­nist ras ga li bū ti tei sus sa ky da mas, kad gau to ji nei gia ma pa tik ri ni mo me lo de tek to riu mi iš va da, jei gu ji to kia iš tik rų jų bu vo, ga li už kirs­ti ke lią FNTT di rek to riaus pa va­duo to jui dirb ti su įslap tin ta me­džia ga. Ta čiau spren di mą ir šiuo klau si mu ga li ma priim ti tik at li kus at ski rą ty ri mą. Jis, kaip su pran tu, ir gi vyks ta. Taip pat tik ri na ma, ar ir FNTT di rek to rius V.Gai lius ga li dirb ti su įslap tin ta in for ma ci ja.

– Kas bus, jei gu nu sta tys, jog ne be ga li?– Gal būt mi nist ras ga lės priim ti spren di mą dėl jo at lei di mo iš pa rei­gų. Rei kė tų pa si gi lin ti į tei si nę si­tua ci ją ir konk re čiau iš siaiš kin ti, ar

to kios iš va dos pa skel bi mas yra pa­grin das at leis ti pa rei gū ną.

– Ta čiau V.Gir ža das ir V.Gai lius at krei pia dė me sį, kad mi nist ras R.Pa lai tis ne tu rė jo tei sės pa­vie šin ti pa tik ri ni mo me lo de­tek to riu mi iš va dą, bet tai ne­tei sė tai pa da rė?– Įs ta ty me nu ma ty ta, kad „in for ma­ci ją, gau tą ti riant po lig ra fu, drau­džia ma nau do ti ne tais tiks lais, ku­riuos bu vo no ri ma pa siek ti, iš sky rus at ve jus, kai gau na ma in for ma ci ja apie pa si kė si ni mą pa da ry ti, ren gia­mą ar pa da ry tą nu si kal ti mą“. Taip pat nu ma ty ta, kad „ty ri mo tar ny­bos pa rei gū nas įsta ty mų bei ki tų tei sės ak tų nu sta ty ta tvar ka pri va lo už tik rin ti vals ty bės ar tar ny bos pa­slap tį su da ran čios in for ma ci jos ap­sau gą“ bei tai, kad „ty ri mo me tu pa­da ry ti gar so ir vaiz do įra šai sau go mi Vals ty bės ir tar ny bos pa slap čių įsta­ty mo nu sta ty ta tvar ka“.

Vi si pa rei gū nai, taip pat mi nist­ras, tu rė tų va do vau tis štai šio mis įsta ty mo nuo sta to mis.

Man ap skri tai keis ta ir ne sup­ran ta ma, ko dėl mi nist ras san ty­kius su FNTT va do vais aiš ki na si vie šu mo je, per spau dą. Tai ste bi na ir pik ti na. Tei sė sau ga – la bai jaut­ri sri tis, kur ne ga li bū ti vie šu mo je taš ko ma si ne šva riais purs lais. Jei gu yra san ty kių ar su si kal bė ji mo pro­ble mų, rei kia juos iš siaiš kin ti sis te­mos vi du je, o ne at si sto jus prie šais vi są vi suo me nę.

– Pir ma sis apie ne pa si ti kė ji mą V.Gir ža du pra bi lo vi daus rei ka­lų mi nist ras, va di na si, jis kal­čiau sias?– Per daug ne si gi li nau, kas čia ką pra dė jo. Bet aki vaiz du, kad di de lių klai dų pri da rė abi ša lys.

– Šią sa vai tę nu griau dė­jo pa tik ri ni mai tak si fir mo se.

Kaip juos ko men tuo tu mė te?– Tei sė sau ga, mo kes čių ins pek to­riai ti ria in for ma ci ją apie sle pia­mus mo kes čius, apie ga li mą ne le­ga lų dar bą, apie ki tus pa žei di mus. Tur būt ten ka pri pa žin ti, kad tak si vers las iki šiol ne bu vo pa ts skaid­riau sias iš vi sų. Ma tyt, to dėl ir at­si dū rė tei sė sau gos aki ra ty je.

Ta čiau kol kas sun ku ką nors ko­men tuo ti, nes ty ri mas ne baig tas ir ne ži no me ga li mų pa žei di mų mas to.

– Rei das prieš tak si jau ly gi na­mas su per nykš čiu rei du prieš ne są ži nin gai dir bu sius Ga riū­nų pre kiau to jus...– Tur būt ly gin ti šias dvi ak ci jas ga­li ma. Juk yra pa grin do įtar ti, kad abiem at ve jais veik ta ne są ži nin­gai pa gal vie no dą ar la bai pa na­šią sche mą.

Bet ir su Ga riū nais su si ję ty ri mai tę sia si. To dėl ką nors konk re taus ko­men tuo ti kol kas nė ra ga li my bių.

Kaip įvertinti knygų kūrybiškumą?

31p.

10

tema

„Svar biau sia lai ku su si­ras ti šventės vietą ir fo­

tog rafą“, – įsi ti ki nu si į ves tu vių pla­na vi mo sūkurį įsi su ku si Au gustė.

In ter ne te besido minčią ves tu vių fo tog rafų siū lo mo mis pa slau go mis mer giną patraukė fo tog rafų Vik to­ro ir Dai vos Mo ro zovų skel bi mas. Fo tog rafų po ros pa slaugų kai na pa­si rodė pa trauk li, jų dar bai įdomūs. Il gai ne lau ku si būsi mo ji nuo ta ka su jais su si ti ko ap tar ti ves tu vių fo tog­ra fa vi mo.

Po su si ti ki mo į Au gustės elekt­ro ninį pa štą at skrie jo pre li mi na ri su tar tis. Pers kai čius ke lių lapų do­ku mentą vil nie tei akis užk liu vo už vie no punk to – „nuo traukų kon fi­den cia lu mas“.

Už jį rei kia su si mokė ti 500 litų. Minė tas su tar ties punk tas jau na­ved žius su glu mi no, bet jie fo tog­rafų pa slaugų neat si sakė.

„Jei at vi rai, nie ka da ne ma niau, kad už nu si pirk tos pa slau gos kon­fi den cia lumą dar ga li reik ti su si­mokė ti. Ta čiau mums pa ti ko fo­tog rafų dar bai, todėl pa si rin ko me juos ir nu sprendė me ne mokė ti minė to kon fi den cia lu mo mo kes­čio“, – pa sa ko jo Au gustė.

Fo tog ra fai už rek lamą ne mo ka„Vil niaus die nai“ D.Mo ro zo va pa­tvir ti no, kad kon fi den cia lu mas

kai nuo ja 500 litų. Pa sak fo tog rafės, re ti ves tu vi nin kai su tin ka su si­mokė ti už pri va tumą. „Dau gu ma džiau gia si mūsų nuo trau ko mis ir ne prieš ta rau ja, kad jos būtų vie ši­na mos“, – ti ki no D.Mo ro zo va.

As me ni nių ir ves tu vi nių fo to­se sijų pa slau gas siū lan čios įmo­nės „Fo to fazė“ kūry bos va dovė Po li na So lo vei čik in for ma vo, kad nuo traukų kon fi den cia lumą klien tams taip pat siū lo už tam tikrą mo kestį. „Kiek tai kai nuo­ja, pri klau so nuo pa slau gos. Jei tai as me ninė fo to se si ja, pri va tu­mas kai nuo ja dvi gu bai. Jei tai ves­tuvės, pri klau so nuo ap lin ky bių. Kar tais klien tai leid žia vie šin­ti nuo trau kas tik iš nu ga ros. Vis­kas nu ro do ma su tar ty je“, – aiš ki­no pa šne kovė.

P.So lo vei čik teigė, kad pri va­tu mo už dyką no rin tys gy ven to­jai tu ri di delį pa si rin kimą. „Toks yra mūsų fo tog ra fa vi mo pa si ūly­mas. Yra dau gybė fo tog rafų, ku­rie su mie lu no ru nie ko ir ne ro dys. Mes įde da me daug dar bo ir no ri me vi siems pa ro dy ti, ką pa darė me“, – kalbė jo P.So lo vei čik.

Ne norėjęs pri si sta ty ti dar vie nas ves tu vių fo tog ra fas pa tvir ti no, kad taip pat pa pra šo klientų su si mokė­ti už nuo traukų kon fi den cia lumą. „Jei žmo gus ne no ri, kad jo nuo­trau kos būtų vie ši na mos, ima­ma dau giau pi nigė lių. Nuot rau kos nau do ja mos rek la mos tiks lais. Jei ne vie šin tu me ves tu vių nuo traukų, reikėtų gal vo ti, kaip ki taip rek la­muo ti sa vo pa slau gas“, – kalbė jo pa šne ko vas. Pa sak ves tu vių fo tog­ra fo, nu sta ty to mo kes čio už kon fi­den cia lumą nėra, kiek vie nu at ve ju ta ria ma si at ski rai.

Fo tog ra fas ti ki no, jog iš kon fi­den cia lu mo mo kes čio daug už­dirb ti ne pa vyks ta, esą klien tai be veik nie ka da ne pra šo, kad nuo­trau kos ne būtų pub li kuo ja mos.

Jau na ved žiai ne si prie ši naVes tu vių pla nuo to ja Dia na Su gin­tienė pri si pa ži no ne girdė ju si apie fo tog rafų pa si ūly mus su si mokė­ti už kon fi den cia lumą ar nuo­traukų ne nau do jimą po ves tu vių. „Sup ran ta ma, kad teisės į nuo­trau kas ati ten ka jau na ved žiams. Jie in ves tuo ja į sa vo grožį tą ypa­tingąją dieną. Fo tog ra fas tik dir­ba sa vo darbą, už tai jam su mo­ka ma“, – sa vo nuo monę iš sakė ves tu vių pla nuo to ja.

D.Su gin tienė tvir ti no, kad fo­tog ra fai, ku riuos ji re ko men duo­ja ves tu vi nin kams, kon fi den cia lu­mo mo kes čio į su tar tis ne trau kia. „Daž niau siai su jau na ved žiais su­si ta ria ma žod žiu, ar jų nuo trau kas bus ga li ma skelb ti fo tog ra fo in ter­ne to pus la py je“, – kalbė jo ji ir pa­ti ki no, ne va kon fi den cia lu mas nėra daž nai tarp fo tog rafų ir jau na ved­žių iš ky lan ti pro ble ma. „Daž niau­siai jau na ved žiai no riai leid žia, kad jų nuo trau kos būtų vie ši na mos. Jie juk nuo sta biai jo se at ro do“, – pa­tir ti mi da li jo si pa šne kovė.

To kie mo kes čiai nee tiš kiVes tu vių fo tog ra fas Liu tau ras Bi­le vi čius tvir ti no, kad jau na ved žių ne pra šo su si mokė ti už nuo traukų pri va tumą. Jis kiek vie nu at ve ju at­ski rai ta ria si su klien tais ir pra šo jų lei di mo nuo trau kas nau do ti sa vo rek la mos tiks lais. „Ne sup ran tu, kam im ti mo kestį iš klien to ne tik už sa vo pa slau gas“, – ko men ta vo L.Bi le vi čius.

Kon cer tus mėgstan tis fo tog­ra fuo ti, ta čiau ret kar čiais su tin­kan tis su fo toa pa ra tu ap si lan ky ti ir ves tuvė se fo tog ra fas Ge di mi nas įsi ti kinęs, kad pra šy ti pi nigų už nuo traukų ne vie ši nimą – nee tiš­ka. „Juk ne ga li ves tu vi ninkų nuo­traukų dėti bet kur. Vi sa da ta riuo si su už sa ko vais, jei no riu sa vo in ter­ne to pus la py je skelb ti nuo trau­kas, ta čiau ne ga li būti nė kal bos

apie ko kius nors už mo kes čius“, – kalbė jo fo tog ra fas. Paš ne ko vas tei­gė, kad ves tu vių nuo trau kos – la bai as me ni nis da ly kas, todėl su pran ta žmo nių pri va tumą ir be jų su ti ki mo ves tu vių nuo traukų ne pla ti na.

Lie tu vos fo to me ni ninkų sąjun­gos val dy bos sek re to rius Sta nis lo­vas Žvirgž das aiš ki no, kad fo tog ra­fai, net gavę su ti kimą fo tog ra fuo ti ren ginį, ne gau na teisės nuo traukų skelb ti vie šai. „Ves tuvės yra pri va­tus, o ne vie šas ren gi nys. Jei įvy kis pri va tus, dėl nuo traukų pub li ka vi­mo rei kia tar tis su už sa ko vais“, – ar gu men ta vo fo tog ra fas. Iš girdęs apie ves tu vių fo tog rafų siū lomą va di namąją kon fi den cia lu mo pa­slaugą S.Žvirgž das nu si juokė: „Tai vi siš kai nee tiš ka, pi nigų plėši mas. Tai ga li ma pa ly gin ti su va žia vi mu

tak si nuo oro uos to, už kurį tektų su si mokė ti 500 litų.“

S.Žvirgž das teigė, kad su tar ti mi ga li ma per duo ti tik tur ti nes au to­riaus tei ses. „Svar bu, kad su tar ty se su fo tog ra fais būtų ap tar tos vi sos ga li mybės dėl nuo traukų nau do­ji mo. Paaiš kin ta, kaip ga li ma elg­tis su jo mis ir kaip nau do ti. Ta čiau ne tur tinės au to rinės teisės vis vien lie ka fo tog ra fui. Jas šis iš lai ko ir 73 me tus po mir ties“, – pa sa ko jo pa­šne ko vas. Lie tu vos fo to me ni ninkų at sto vas pra si tarė, kad ofi cia liai nea pibrėž ta, kaip ir už ką fo tog ra­fas pra šo klientų su si mokė ti. „Ta­čiau šiuo at ve ju, ma tyt, yra tik pi­ni gi nis in te re sas. Juk jei fo tog ra fas įsi de da ves tu vių nuo trau kas, jas dau giau sia nau do ja rek la mos tiks­lais. Todėl būti na su jau nai siais iš

No ri pri va tu mo – su si mokėk

Komentaras

Ma rius Jo vai šaFo toal bu mo „Ne regė ta Lie tu va“ au to rius

Ne si ryž tu ver tin ti ves tu vių fo tog rafų kon fi den cia lu­mo mo kes čio, nes ne su su si pa žinęs su šventės

už ku li siais. Ki ta ver tus, fo tog rafų no­ras pa ro dy ti sa vo dar bus vie šu mo je – su pran ta mas da ly kas. Aš taip pat fo­tog ra fuo ju žmo nes ir de du jų po rtre­tus į kny gas. Ta čiau to kiais at ve jais vi sa da su jais su si ta riu ir ne tgi tu riu su tartį – žmo gus pa si ra šo su tinkąs, kad jo at vaiz das būtų pa nau do tas lei dy bo je.

Kiek vie nas fo tog ra fas no ri su kaup ti sa vo darbų po rtfelį ir turė ti ga li mybę jį pa ro dy ti ar in ter ne to sve tainė je, ar išs paus din da mas ko kia me nors lei di­ny je. Jei jam ši ga li mybė už ker ta ma ir jo dar bas tar si už ra ki na mas juo do je dėžėje, gal tuo met yra ra ci jos, kad jam būtų pa pil do mai su mokė ta už tokį išs­kir ti numą. Jei in ter je ro di zai ne ris įren­gė namą, tai ne gi sąži nin ga, kad jis ne­galėtų nie kam pa ro dy ti, ką su kūrė?Ga li ma kalbė ti apie kon fi den cia lumą, pri va tu mo iš sau go ji mo ir ko mer ci jos ri bas. Kal bat apie as me ni nes fo to se si­jas, pa pras tai to kių fo to se sijų nuo trau­kos nėra pa pil do mai par da vinė ja mos. Jei fo tog ra fas jas pla tintų kaip pa pa ra­cas ar par da vinėtų fo tog ra fijų ban­kams, tai būtų ko mer cinė veik la. Bet atim ti iš fo tog ra fo teisę pa ro dy ti ki­tiems jo da rytą fo to se siją, ma nau, ne­lo giš ka. Gal iš to ir ky la ves tu vių fo tog­rafų kon fi den cia lu mo mo kes tis.

1

Privatumas: �� netgi�žinomi�žmonės,�kurie�neslepia�asmeninių�švenčių�nuo�žiniasklaidos,�linkę�bent�dalį�fotografijų�pasilikti�sau.� �Gedimino�Bartuškos�nuotr.�

Mokestis: �� kai�kurie�fotografai�klientų�privatumą�saugoja�tik�už�pinigus.

Fo tog ra fai, net gavę su ti kimą fo tog ra­fuo ti ren ginį, ne gau­na teisės nuo traukų skelb ti vie šai.

Sta nis lo vas Žvirgž das:

ŠeŠtADIeNIS, vASArIo 11, 2012

anks to tar tis“, – fo tog rafų dar bo etiką api būdi no pa šne ko vas.

Rei kia at ski ro su ti ki moLie tu vos au to ri nių tei sių gynėjų aso cia ci jos agentū ros (LAT GA-A) Ju ri di nio sky riaus vedė ja Lau ra Baš ke vi čienė taip pat pa brėžė, kad ves tu vi nių nuo traukų kon fi den cia-lu mo is to ri jo je fo tog ra fai pa žeid žia etiką. „Šiuo at ve ju su si pi na dvi tei-sės: au to rių teisės į jų su kurtą kūrinį ir už sa ko vo teisė į at vaizdą. Ži no ma, vis kas pri klau so nuo fo tog ra fo ir klien to – kaip jie su si tars“, – kalbė-jo tei si ninkė. Jei su tar ty je nu ro do-ma, kad tur tinės au to riaus teisės per duo da mos jau na ved žiams vi sam tur ti nių tei sių ga lio ji mo lai ko tar-piui, fo tog ra fas nuo traukų nau do ti ko mer ci niais tiks lais ne ga li. „Ži no-

ma, fo tog ra fai, su da ry da mi su tar tis, tik riau siai to kių punktų ne įtrauks, nes jiems tai ne nau din ga“, – svars-tė pa šne kovė.

L.Baš ke vi čienė aiš ki no, kad į ves tu ves pa kvies tas fo tog ra fas gau na lei dimą už sa ko vo at vaiz dą fik suoti fo toa pa ra tu. „Jei leid žia-ma fo tog ra fuo ti as menį, tai dar ne-reiš kia, kad nuo trau kas ga li ma bet kur vie šai pub li kuo ti. Nuot rau-koms vie šin ti tu ri būti gau tas dar at ski ras as mens su ti ki mas“, – tei-gė LAT GA-A at stovė.

Tei si ninkė teigė, kad nėra ma čiu-si su tar čių, ku rio se fo tog ra fai pra šo pi nigų už kon fi den cia lumą, ta čiau sakė, kad to užd raus ti ir gi ne ga li-ma. „Jei abi ša lys su tin ka su to kio-mis su tar ties sąly go mis, tai kas ga li ne leis ti“, – kalbė jo pa šne kovė.

Au to riaus teisės skirs to mos į ne tur ti nes ir tur ti nes. Iš au to rių tur ti nių au to rystės tei sių ne ga li-ma pe rim ti. Net jei su da ro ma tai tei gian ti su tar tis – ji ne ga lio ja. O netur tinės au to rystės teisės ga li būti per duo tos ki tam as me niui. Jos leid žia kūrinį at ga min ti, pla tin ti, vie šai ro dy ti, vie šai skelb ti. L.Baš-ke vi čienė pri minė, jog ne svar bu, ko kia su tar tis dėl au to riaus tei sių būtų pa si ra šy ta su ves tu vių fo tog-ra fu, ne ver ta už mirš ti, kad as me-niui lie ka teisė į jo at vaizdą. Todėl be pa ties klien to su ti ki mo nuo-trau kos ne turėtų pa tek ti į viešąją erdvę.

11

tema

bilietus platina

Vio le ta Ta ra so vienėDai ni ninkė

Ne su pa ty ru si to kių da lykų, kaip mo kes tis fo tog ra­fui už kon fi den cia lumą. Su fo tog ra fais pa pras tai

su si ta ria ma žod žiu. Tu ri me jų tarp draugų, todėl sve timų žmo nių as me­ninėms nuo trau koms da ry ti ne sam­do me. Ma nau, pa pil do mi mo kes čiai, kad ir už pri va tu mo sau go jimą, yra su si ta ri mo rei ka las. Jei žmo gus su­tin ka su si mokė ti už to kią pa slaugą, tai nie ko blo ga.

Eri ka Vi tuls kienėSo lis to Merū no Vi tuls kio žmo na

Mums ne te ko fo tog ra fams mokė ti at ski ro kon fi­den cia lu mo mo kes čio. Ma nau, to kio mo kes čio

pra šy mas ro do žemą fo tog ra fo mo­ralės lygį. Ves tu vių fo tog ra fai ir taip pa slau gas tei kia ne už cen tus. Žmo­gus su si mo ka di de lius pi ni gus ir dar mokė ti pa pil do mai už nuo traukų kon­fi den cia lumą? At ro do keis tai. Mes su fo tog ra fu viską su si tarė me gra žiuo ju. Ne turė jo me jo kių pro blemų ir pa pil do­mai mokė ti ne reikė jo.

Vik to ras Dia wa raMu zi kan tas

Pra mogų pa sau ly je vi si vie ni ki tus pa žįsta, todėl mums pa­si sekė ir be veik už nieką ne­reikė jo mokė ti. Mu zi kan tai,

fo tog ra fai do va no jo sa vo pa slau gas. Prob lemų dėl ves tu vi nių nuo traukų pri va tu mo ne turė jo me. Vi si esa me iš to pa ties vers lo, todėl su pran ta me vie­ni ki tus. Jei būčiau sam dęs fo tog rafą iš ša lies, tik rai būčiau ap svarstęs kon fi­den cia lu mo klau simą, ta čiau mums pa si sekė. Kiek pa me nu, su fo tog ra fu su si tarė me, kad kai ku rios nuo trau­kos nie kur ne būtų nau do ja mos ir lik­tų tik mūsų at si mi ni mui.

Komentarai

Privatumas: �� netgi�žinomi�žmonės,�kurie�neslepia�asmeninių�švenčių�nuo�žiniasklaidos,�linkę�bent�dalį�fotografijų�pasilikti�sau.� �Gedimino�Bartuškos�nuotr.�

A.Mamontovas pamėgo pinhole kamerą.

30p. ŠeŠtADIeNIS, vASArIo 11, 2012

12

14p.

ŠeŠtADIeNIS, vASArIo 11, 2012

Tamsiosios did žiau sio Prancū zi jos uos ta mies čio paslaptys.

pasaulis

Gy vas liu di nin kasKaip ra šo „The New York Ti mes“, JAV ar mi jos pul ki nin kas 48 metų D.L.Da vi sas, tar nau jan tis JAV pa­jėgo se nuo 1985 m., re gis, bus vie­nas iš ne dau ge lio ka riuo menės at­stovų, nu ta ru sių kri ti kuo ti JAV ka riuo menės va dus.

Kalbė ti apie JAV pa jėgas ka muo­jan čias li gas pul ki nin kas nu tarė ne tik su aukš tais JAV po li ti kais, bet ir ži niask lai da.

Praė jusį mėnesį ka ri nin kas ėmė­si il gai pla nuo tos kam pa ni jos – in­for muo ti ame ri kie čius, kas iš tiesų vyks ta Af ga nis ta ne.

D.L.Da vi sas nu tarė at sa ky ti į ke­lis klau si mus, kodėl ar mi jos va do­vybė me luo ja, kad Af ga nis ta no ka­riai pa jėgūs už tik rin ti taiką sa vo ša ly je? Kodėl me luo ja ma, kad šio­je karų nu nio ko to je žemė je pa siek­ta pa žan ga? Kur švais to mi mo kes­čių mokė tojų mi li jar dai?

D.L.Da vi sas davė in ter viu dien­raš čiui „The New York Ti mes“, pa rašė straipsnį į se niau sią ne­prik lau somą JAV ka ry bos žur nalą „The Ar med For ces Jour nal“. Ga­liau siai su pa žin di no su su rink­ta med žia ga ke tu ris Kong re so na­rius ir jų per so nalą, t. y. pa rengė jiems dvi at skai tas – slaptą ir ne­įslap tintą. In for ma vo apie tai jis

ir Gy ny bos de par ta mentą bei sa­vo va do vybę.

Pul ki nin kas ėmėsi dar bo pra ėju­siais me tais, kai ant rąsyk per sa vo tar ny bos me tus bu vo ko man di ruo­tas į Af ga nis taną.

Su koręs, kaip pa ts sa ko, dau giau nei 10 tūkst. ki lo metrų, ap lankęs aš tuo nias ša lies pro vin ci jas, su si­tikęs su de šim ti mis ame ri kie čių, sąjun gi ninkų ir Af ga nis ta no ka­riuo menės bei po li ci jos pa reigūnų, D.L.Da vi sas, kaip pa brėžia ma žur­na le „The Ar med For ces Jour nal“, įsi ti ki no, kad ka ras Af ga nis ta ne – pra gaiš tin gas, o JAV ka rinės va do­vybės kal bos apie pa žangą šio je ša­ly je – me las.

„Kaip ga li at suk ti nu garą, kai kiek vie nais me tais ten išsp rog di­na ma vis dau giau vyrų?“ – klau­sė jis sa vo straips ny je, kurį pa va di­no „Tie sa, me las ir Af ga nis ta nas“ („Truth, lies and Afg ha nis tan“).

„Pa siųs tas į mi siją nuo šird žiai tikė jau si, kad vis kas, kas bu vo sa­ko ma apie šį karą, – tie sa. Kad sąly gos Af ga nis ta ne gerė ja, kad vie tos vald žia ir ka riuo menė pa­siekė pa žangą, – rašė pul ki nin kas. – Tie sa, ne ma niau, kad iš vy siu dra ma tiškų po ky čių, bet bent jau tikė jau si, jog pa ma ty siu įro dymų, ku rie leistų teig ti, kad vyks ta tei­

giamų po slin kių. Norė jau pa ma ty ti bend ro ves, ba ta lio nus, ku rie ku ria bent jau mi ni ma lią pa žangą. Vie­toj to pa ma čiau, kad vi sais lyg me­ni mis trūksta pa žan gos.“

Ge ne ro lai sle pia ne sėkmes?Kaip rašė D.L.Da vi sas, nuo 1985 m., kai įsto jo į ka riuo menę, jis nuo lat su si dur da vo su sle pia ma in for ma­ci ja apie tikrąją pa dėtį ka ro lau ke. Ta čiau šį kartą pul ki nin kas nu tarė ne tylė ti.

„Kiek dar vyrų tu ri žūti šio je mi­si jo je, ku ri, aki vaiz du, ne sėkmin ga? – klausė pul ki nin kas. – Nie kas ne­si ti ki, kad mūsų ly de riai vi suo met turės sėkmės re ceptą. Ta čiau mes – vi si tie, ku rie ten gy ve na, ko vo ja ir žūsta, – ti kimės, kad mūsų ly de­riai bent jau sa kys mums tiesą apie tai, kas iš tiesų vyks ta.“

Pul ki nin kas pa brėžė, kad jo ma­ty ti vaiz dai ir girdė ti pa sa ko ji mai Af ga nis ta ne ski ria si nuo ofi cia lių JAV ka riuo menės pa reigūnų pra­ne šimų.

D.L.Da vi sas stebė jo si, kodėl Da­vi das H.Pet raeu sas, buvęs sąjun­gi ninkų va das Af ga nis ta ne, o da bar CŽV va do vas, pra ėju sių metų kovą liu dy da mas Se na to ko mi te te sakė, kad Ta li ba nas did žio jo je ša lies da­ly je pa ža bo tas ir pa žan ga ryš ki, to­dėl 2014 m. JAV pa jėgos galės pa si­trauk ti. D.L.Da vi sas pa brėžė, kad Af ga nis ta ne vei kiau siai šio mis kal­bo mis ti ki vos ke li ka riai.

At metė kal ti ni musTa čiau „The New York Ti mes“ kal­bin tas pul ki nin kas Ja me sas E.Hut­to nas, JAV ka riuo menės at sto vas spau dai, at si sakė de ta liai ko men­tuo ti D.L.Da vi so kri tiką. Tie sa, jis neigė, kad ka riuo menės va dai me­luo ja apie pa dėtį Af ga nis ta ne.

„Mes esa me ver tybė mis grįs­ta or ga ni za ci ja, ir tai, ką sa ko me ar pra ne ša me, ver ti na me la bai rim­tai“, – pa brėžė at sto vas.

CŽV va do vo D.H.Pet raeu so at­stovė Jen ni fer Youngb lood taip pat at rėžė, kad jos vir ši nin kas nie­kuo met ne me la vo apie pa dėtį Af­ga nis ta ne.

Po li tikų dėme sys ir su si žavė ji masGalbūt nie kas ne būtų rim tai ver­tinęs D.L.Da vi so kam pa ni jos, jei ne kai ku rių Kong re so na rių dėme­sys. „Pul ki nin kas D.L.Da vi sas pa­dėjo mums su vok ti, kas iš tiesų de da si žemė je. Mums tai ke lia su­si žavė jimą“, – pa brėžė se na to rius iš Šiaurės Ka ro li nos res pub li ko nas Wal te ris B.Jo ne sas.

Po li ti kas du kar tus akis į akį su­si ti ko su pul ki nin ku, skaitė jo pa­reng tas ata skai tas.

Se na to rius Jef as Merk ley, de­mok ra tas iš Ore go no vals ti jos, taip pat su si ti ko su D.L.Da vi su. Kong­re so na rys pa brėžė, kad pul ki­nin kas – ne įkai no ja mas liu di nin­kas, nes dėl neaukš to sa vo ka ri nio laips nio jis galė jo bend rau ti ne tik su aukš to ran go ka riš kiais, bet ir su ei li niais ka ro lau ke.

Mi li jardų švais ty masPul ki nin kas D.L.Da vi sas yra tar­navęs Vo kie ti jo je ir da ly vavęs Persi­jos įlankos ka re. Pa si bai gus šiam ka­rui jis išė jo į at sargą, ta čiau po rugsė jo 11­osios ata kų grįžo į ak ty vią tar nybą. Jam te ko ka riau ti Ira ke, du kar tus bu­vo iš siųs tas į Af ga nis taną.

Pir muo sius 15 mėne sių Af ga­nis ta ne jis pra lei do va di na ma ja me Atei ties ko vos sis temų kūri mo da­

Ka ras Af ga nis ta ne: kas teisybė, o kas me las?

JAV ka riuo­menės pul ki­nin kas Da nie­lis L.Da vi sas ne pabū go ir tie siai švie­siai pra bi lo apie rea lybę Af ga nis ta ne. Padė tis ša ly je, pa sak jo, sun­ki. Kodėl JAV ge ne ro lai kal­ba prie šin gai?

Au kos: �� šim�tai�ame�ri�kie�čių�ka�rių�paau�ko�jo�gy�vy�bes�Af�ga�nis�ta�ne.�Ar�pra�ėjus�dau�giau�nei�de�šimt�me�čiui,�ka�ras�baig�tas?�Kai�ku�rie�JAV�ka�ri�nin�kai�sa�ko,�kad�ne.� � AFP�nuo�tr.

Mes – vi si tie, ku rie gy ve na, ko vo ja ir žūsta, – ti kimės, kad mūsų ly de riai sa kys mums tiesą apie tai, kas iš tiesų vyks ta.

pasaulis@diena.ltRedaktorius Julijanas Gališanskis

13

pasaulisŠeŠtADIeNIS, vASArIo 11, 2012

Dviem už mi nuo tiems au to­mo bi liams va kar de to na vus prie Si ri jos sau gu mo pa jėgų po stų ant ra me did žiau sia me Ale po mies te, žu vo ma žiau­siai 25 žmonės, apie 175 bu­vo su žeis ti. Tuo me tu Da mas­ko re ži mo tan kai veržė si į opo­zi ci jos pro testų ži di niu ta pusį Chim so miestą.

Dvi­gu­bas­­iš­puo­lis

Grai ki jos pro fsąjun gos va kar pra dėjo dvi pa ras truk siantį streiką, pro tes tuo da mos prie š nau jas tau py mo prie mo nes, dėl ku rių ke ti na bal suo ti par la­men tas ir ku rių rei ka lau ja ES bei Tarp tau ti nis va liu tos fon­das. Atė nuo se vėl pra si dėjo de monst rantų ir po li ci jos su­si rėmi mai.

Is pa ni jos po li ci ja va kar pra­nešė su lai kiu si Vla di mirą Mi­li sav le vi čių (nuo tr.) – vieną iš as menų, ku rie 2003 m. nu­žudė tuo metį Ser bi jos mi­nistrą pir mi ninką Zo raną Džind ži čių. V.Mi li sav le vi čius slapstė si nuo 2007 m., kai kar­tu su dar 11 as menų bu vo ap­kal tin tas prem je ro nu žu dy mu.

Nuož­mus­­pro­tes­tas

su­laikė­­žu­Diką

Ka ras Af ga nis ta ne: kas teisybė, o kas me las?

Nuo ka ro Af ga nis ta ne pra džios pra ėjo dau giau nei de šimt me tis, bet žu vu sių ci vi lių skai čius au ga jau penk tus me tus iš eilės ir per­nai pa siekė re kor dinį lygį.

Šį mėnesį pa teik to je Jung ti nių Tautų (JT) ata skai to je ra šo ma, kad per nai Af ga nis ta ne žu vo 3021 ci­vi lis – 8 pro c. dau giau ne gu me­tais anks čiau. Dar 4507 taikūs gy­ven to jai bu vo su žeis ti.

Dau giau sia aukų pa si glemžė pa kelės bom bos ir sa vi žud žių iš­puo liai. Dėl to kių iš puo lių per nai žu vo 450 žmo nių – 80 pro c. dau­giau ne gu me tais anks čiau, nors sa vi žud žių ata kų skai čius li ko be­veik toks pat.

JT duo me ni mis, at sa ko mybė už tris ket vir ta da lius aukų ten ka Ta li ba nui ar ba su juo su si ju siems ko vo to jams.

„Nuo ka ro pra džios pra ėjo de­šimt metų, o aukų to liau daugė­ja“, – liūdną iš vadą pa teikė JT mi si jos Af ga nis ta ne at stovė Geor get te Gag non. Kru vi niau sias iš puo lis nuo 2008­ųjų bu vo įvyk­dy tas per nai gruod žio 6 d., kai sa­vi žu dis de to na vo sa vo sprog menų pri kimštą lie menę prie Ka bu lo me četės įėji mo ir nu žudė 56 šiitų mal di nin kus, su si rin ku sius į Ašū­ros minė jimą.

Bet pa kelės bom bos tebė ra di­d žiau sios ci vi lių žu dikės. Sa va­dar biai prie tai sai, ku rie sprogs­ta už my nus ko ja ar ba už va žia vus au to mo bi liu, pa pras tai būna pri­krau ti tiek sprog menų, kad galė­tų su nai kin ti tanką. Per nai nuo jų žu vo 967 žmonės.

Šie skai čiai pa teik ti tuo me tu, kai NA TO jau brai žo pla nus iš­ves ti sa vo pa jėgas ir per duo ti at­sa ko mybę už sau gumą Af ga nis ta­no ar mi jai bei po li ci jai.

Va karų pa jėgoms pa vy ko su­ma žin ti smurtą prie š ci vi lius ne­ra mio se pie tinė se Hel man do ir

Kan da ha ro pro vin ci jo se, bet JT pa ste bi, kad su kilė liai per ke lia ata kas į ra jo nus prie Pa kis ta no sie nos. Jie taip pat daž niau tai ko si į tur ga vie tes, vaikų aikš te les, pės­čiųjų ta kus ir au to busų sto te les – šio se vie to se de da pa kelės bom­bas ir siun čia sa vi žud žius.

„Tak ti ka kei čia si, – sakė JT ge­ne ra li nio sek re to riaus spe cia­lu sis at sto vas Af ga nis ta ne Já nas Ku bi šas. – An ti vy riau sy binės jėgos, spaud žia mos tam tik ro­se vie tovė se, per si ke lia į ki tas ir ten nau do ja šiuos ne žmo niš kus ir nie ko ne ski rian čius gink lus, to kius kaip žmo gaus ak ty vuo­ja mos bom bos, siun čia sa vi žu­ d žius sprog din to jus.“

J.Ku bi šas pa sa ko jo, kad Ta li ba­nas 1998 m., kai valdė Af ga nis­taną va do vau da ma sis itin griež­ta is la mo in terp re ta ci ja, užd raudė sau su mos mi nas kaip neis la mišką ir ne hu ma nišką ginklą. Bet JT ata skai to je ra šo ma, kad tarp šių minų ir sa va dar bių už ka samų sprog menų, ku riuos da bar nau­do ja ko vo to jai, nėra jo kio skir tu­mo. Dau gu ma sa va dar bių už taisų tu ri maž daug 20 kg sprog menų ir de to nuo ja tuo met, kai ant jų už­mi na žmo gus ar ba au to mo bi lis perva žiuo ja per kin ta mo jo slėgio plokštę.

„Tai iš esmės yra sau su mos mi­nos, – apie pa kelės bom bas kalbė­jo J.Ku bi šas. – Kodėl gi šis ne hu­ma niš kas ir neis la miš kas gink las taip daž nai nau do ja mas?“

„The Guar dian“ inf.

Tak ti ka: � ko vo to jai tai ko si į tur ga vie tes, vaikų aikš te les, pėsčiųjų ta­kus ir au to busų sto te les – ten de da pa kelės bom bas ir siun čia sa­vi žud žius. „Reu ters“ nuo tr.

Krau jo re kor das

li ny je, ku rio už duo tis – kur ti ka ri­nes tech no lo gi jas.

Pa sak D.L.Da vi so, iš pat pra džių pro gra ma su si dūrė su sun ku mais, ta čiau ka rinė va do vybė be per sto jo kar to jo, kad dar bai vyks ta sėkmin­gai. Vis gi 2009 m. pro gra ma bu vo su stab dy ta, nors į ją ir bu vo in ves­tuo ti mi li jar dai.

At sai nus po žiū risPer ant rąją mi siją Af ga nis ta ne D.L.Da vi sas ap klausė 250 ka rių, nuo 19­me čių ei li nių iki da li nių vadų. Kalbė jo si jis ir su Af ga nis ta­no sau gu mo pa jėgų ka riais bei ci vi­liais. D.L.Da vi sas pa pa sa ko jo apie po kalbį su Af ga nis ta no po li ci nin­kais po vie no iš puo lio.

„Pak lau siau po li ci jos ka pi to no, iš kur bu vo su reng tas iš puo lis. Jis man pirš tu pa rodė į kal nus. Ta da pa klau siau: „Ko kios pro cedū ros at­lie ka mos, kai įvyk do mas iš puo lis? Ar jūs su for muo ja te da linį ir se ka­te juos (ta li bus)? Ką jūs da ro te?“ Jis man at sakė: „Ne, tik rai ne se ka me jų. Tai per ne lyg pa vo jin ga.“

Vie nas pėsti nin kas pul ki nin kui pa pa sa ko jo, kad af ga nis ta nie čių po li ci nin kai re tai ka da iš len da iš po stų. Ne nuos ta bu, kad ta libų ka­riai kai ku rio se pro vin ci jo se jau čia­si lais vi kaip paukš čiai.

Ka riai no ri na mo?„Rugpjūtį bu vau Kan da ha ro pro­vin ci jo je, – dėstė pul ki nin kas. – Čia tar nau jan tis da li nys ne te ko ke lių vyrų. Vie nas žu vu sių bu vo pa tyręs ka rys. Da li nio va das ma­nęs re to riš kai pa klausė: „Kaip man pa žvelg ti šiems vy rams į akis ir pa­sa ky ti, kad jie tu ri die na iš die nos tęsti mi siją? Tai vis sun kiau pa da­ry ti. Ar man rei kia pa žvelg ti šių ka­rių žmo noms į akis ir pa sa ky ti, kad jų vy rai žu vo dėl ko nors reikš min­go? Kaip tai pa da ry ti?“D.L.Da vi sas per sakė ir ki to da­li nio va do žod žius: „Ži nai, vy rai čia kal ba: „Ti kiuo si, kad jau galė­siu ke liau ti na mo, ti kiuo si, ne tek­siu tik ko jos. Gal tai bus kairė ko­ja.“ Jie ne pa si ti ki sa vi mi, jie ne ti ki, kad ka rinė va do vybė ap skri tai ži no, kas čia de da si.“

Pul ki nin kas D.L.Da vi sas pa pa­sa ko jo ir apie ap si lan kymą Ku na­ro pro vin ci jo je.

„Rugsė jo 10 d. bu vau Ku na ro pro vin ci jo je, ten šnek telė jau su vie­tos pa reigū nu, ku ris JAV pa jėgoms pa ta ria kultū ros klau si mais. Aš jo pa klau siau, ar Af ga nis ta no ka riuo­menės da li niai jau pa si rengę ko vo­ti su ta li bais, kai JAV pa liks te ri to­riją. Jis man at sakė: „Ne. Jie tik rai ne pa si ruošę. Šia me re gio ne sau­

gu mo pa jėgos su da ro san dėrius su Ta li ba nu. Ta li bai pa ža da ne šau dy­ti į juos, jie – į ta li bus. Jei ta li bas su lai ko mas, jis ne tru kus pa leid žia­mas“, – rašė pul ki nin kas.

Kalbė da mas su D.L.Da vi su af ga­nis ta nie tis pri si pa ži no, kad ne se­niai ne te ko ge ro drau go, ku ris dir­bo po li ci jos pa reigū nu.

„Ne se niai man pa skam bi no ta­li bas, ku ris su čiu po ma no bi čiulį. Kad girdė čiau, jis gar siai jį mušė ir rei ka la vo, kad nu sto čiau dirb­ti ame ri kie čiams. Jie man pa gra si­no, kad pa gaus ma no šeimą. Tai gi te ko vai kus at siim ti iš mo kyk los, – af ga nis ta nietį ci ta vo D.L.Da vi sas. – Praė ju sią naktį ant štai to kal­no, už 700 metrų nuo JAV ka rinės bazės, bu vo nu žu dy tas Af ga nis ta­no po li ci nin kas. Ta li bai pa grobė jį jo tėvų aky se. Jis at vy ko jų ap lan­ky ti iš ki tos pro vin ci jos. Jam bu vo vos 27 me tai.“

Pul ki nin kas D.L.Da vi sas pri dūrė: „Žmog žu dystė bu vo įvyk dy ta prie pat JAV ka rinės bazės. O juk šis po s­ tas at sa kin gas už šim tus kvad ra ti­nių ki lo metrų. Įsi vaiz duo ki te, ko­kia ne sau gi jau čia si af ga nis ta nie čių vi suo menė. Ir tai vyks ta vi suo se Af ga nis ta no re gio nuo se.“

„The New York Ti mes“, „The Ar med For ces Jour nal“ inf.

Au kos: � šim tai ame ri kie čių ka rių paau ko jo gy vy bes Af ga nis ta ne. Ar pra ėjus dau giau nei de šimt me čiui, ka ras baig tas? Kai ku rie JAV ka ri nin kai sa ko, kad ne. AFP nuo tr.

Sa va dar biai prie tai­sai pa pras tai būna pri krau ti tiek sprog­menų, kad galėtų su nai kin ti tanką.

14

pasaulis

Už ša lU si Ve ne ci ja Už ša lU si Ve ne ci ja

Tra­di­ci­nio­Ve­ne­ci­jos­kar­na­va­lo­iš­va­karė­se­mies­to­gy­ven­to­jai­ir­sve­čiai­pa­tyrė­staig­meną­–­pirmą­kartą­per­80­metų­už­ša­lo­šio­po­etų­ap­dai­nuo­to­mies­to­ka­na­lai.­Bet,­ne­pai­sant­žie­mos­iš­daigų,­pa­si­ren­gi­mas­šian­dien­pra­si­de­dan­čiai­10­ies­dienų­šven­tei­vy­ko­vi­su­grei­čiu.­Or­ga­ni­za­to­riai,­kaip­ir­kas­met,­ža­da­visą­miestą­pa­vers­ti­žais­min­gu­teat­ru.

ŠeŠtADIeNIS, vASArIo 11, 2012

Tam sios skers gat vių pa slap tysDid žiau sias Prancū zi jos uos ta­mies tis Mar se lis vei kiau pri me­na Mek si kos mies tus ir mies te lius, ku riuo se vyks ta nar ko tikų pre kei­vių ka rai, nei tu ristų pamėgtą jau­kų kam pelį prie Vi dur že mio jūros.

Vie tos po li ci jos pa reigū nai sa ko, kad nar ko tikų pre ky ba mies te kun­ku liuo te kun ku liuo ja. Vis dau giau žmo nių ver čia si šiuo vers lu, ma ža to, jau ni mas spar čiai ski na si ke lią į nar ko tikų pre kei vių gau jas.

Prancū zi jos dien raš čio „Le Mon de“ žur na lis tai da ly va vo tra­di cinė je po li ci jos ope ra ci jo je prie š nar ko tikų pre kei vius vie na me Mar­se lio prie mies čių.

Po li ci jos au to mo bi liai, ku riais į šiau rinį prie miestį at vy ko pa reigū­nai, spe cia liai ne pa žymė ti.

Mies te jau tam su. Pa reigū nai su­ka ra tus ap lin kui vieną namą. Pa sak pa reigūnų, tai kas die nis jų dar bas – šmi rinė ti tarp be veid žių pa statų, ieš ko ti svai galų pre kei vių ir pirkėjų.

Stai ga pa si girs ta šauks mas: „Aaaa...“ Gar sas nuai di per namų kie mus ir skers gat vius. Kaip sa ko po li ci jos pa reigū nai, taip šau kia vai­kai, daž niau siai jiems yra po 15 metų. Jie – stebė to jai, lau kian tys po li ci jos ir pra ne šan tys apie pa reigū nus.

Tyrė jai pa sa ko ja ne sykį matę, kad vi sus au to mo bi lius, ku rie at vyks ta į Font-Vert, le Clos la Ro se ir la Cas-tel lan ra jo nus, se ka mo pe dai.

Šie ra jo nai, anot pa reigūnų, nar­ko tikų pre ky bos cent rai, į ku riuos daž niau siai už su ka pirkė jai.

An tai, stai ga prie vie no iš pa statų su sto ja juo das „Volks wa gen“ mar­kės au to mo bi lis. Iš ke lei vio vie tos iš šo ka vy ras ir sprun ka į skers gatvį. Vie nas pa reigūnų se ka jį, ta čiau grei tai grįžta at gal, o vy ras dings ta skers gat vy je, ten, kaip sa ko grįžęs pa reigū nas, vei kiau siai yra apie de­šimt gau jos na rių, jų šešė liai ma ty­ti ant gatvės grin di nio.

„Per ne lyg pa vo jin ga ten ei ti“, – ra por tuo ja po li ci nin kas. Au to mo­bi lio vai ruo to jas po li ci jai ži no mas, ta čiau pa reigū nai ne ga li jo suim­ti, nes jis li ko au to mo bi ly je ir nie­ko ne pa darė.

Pa reigū nai pri pažįs ta, kad jiems ne leng va su nai kin ti to kius ma žus nar ko tikų pre ky bos tink lus. Pir ma, su ėmus jų na rius nie ko do ro ne pe­ši, ant ra, re tas ku ris įta ria ma sis vė­liau pa so di na mas į kalė jimą.

„Jie tu ri ma žai ry šių su tik ruo­ju or ga ni zuo tu nu si kal ti mu“, – paaiš ki no Mar se lio teis mo pro ku­ro ras Jac que sas Dal les tas. Pa sak kal tin to jo, nors per pa starąjį de­šimt metį mies te su lai kytų nar ko ti­kus par da vinė jan čių as menų skai­čius išau go be veik 145 pro c., to kių, ku rie bu vo pa so din ti už tai į kalė ji­mus, – de šim tys.

Vis jau nes ni nu si kaltė liaiTie sa, Mar se lio ko vos su nar ko tikų pre ky ba pa reigū nai džiau gia si, kad per pa sta ruo sius ke le rius me tus jiems pa vy ko suim ti ke lis smul­kius nar ko tikų ba ro nus.

Vie tos po li ci jai tal ki no iš Pa­ry žiaus at si ųstas Vi daus rei kalų mi nis te ri jos pa reigū nas Alai nas Gard re’as. Jis kalbė jo si su „Le Mon de“ žur na lis tais.

Pa reigū nas pa sa ko­jo, kad su ėmi mai su kėlė Mar se ly je naują smur to bangą. „Kai ku rios po zi ci­jos li ko lais vos, todėl jau­ni mas ban do jas pe rim ti“, – pa sa ko jo pa reigū nas.

Mar se lio po li ci jos ko va su nar­ko tikų ba ro nais tęsia si jau tre jus me tus. „2010 m. Mar se ly je bu vo įvyk dy tos 54 žmog žu dystės ir pa­si kėsi ni mai nu žu dy ti, iš jų 17 bu vo su si ję su nar ko tikų pre kei vių gau­jo mis. 2011­ai siais pa da ry tos 38 žmog žu dystės, iš jų 20 bu vo su si­ju sios su gaujų ka rais“, – re ziu ma­vo Ro land’as Gau ze’as, vie nos Mar­se lio po li ci jos nuo vadų tyrė jas.

Ta čiau pra ėju sių metų pa bai­ga Prancū zi jo je bu vo kaip nie ka da kru vi na. Ne ma žai ša lies dien raš­čių 2011 m. gruodį pa va di no kru­vi nuo ju. Vos per ke tu rias sa vai tes po li ci jai te ko aiš kin tis net ke tu rias žmog žu dys tes, tarp jų – po li ci nin­ko. Šis bu vo nu šau tas ka laš ni ko vu. Ki ti nu žu dy tie­ji bu vo

ge rai ži no mi po li ci jai, nes vertė si nar ko tikų pre ky ba.

Pa reigūnų tei gi mu, iš puo liai Mar se lio prie mies čiuo se vyk do mi tra di ciš kai. Du ar ba trys kaukė­ti už puo li kai, gink luo ti ka laš ni­ko vais, pri siar ti na prie au kos, iš­šau do į sa vo auką visą ap kabą, o ta da sku biai, kaip ir at vy ko, pa lie­ka žmog žu dystės vietą. „Už dirb­ti pi nigų šia me vers le la bai leng va, todėl dau ge lis jų ryž ta si žu dy ti“, – sakė Yve sas Ro bert’as, did žiau­sios Mar se lio po li ci jos pro fsąjun­gos at sto vas.

Įmant ri pre ky bos sche maTyrė jai tvir ti na, kad kiek vie no je gau­jo je yra apie de šimt jau nuo lių, ku rių

am žius svy ruo ja nuo 14 iki 25 metų. Gau jos pre kiau ja

nar ko ti kais įvai riuo se

pa sta tuo se. Dau giau sia par duo da ma ma ri hua nos ir ha ši šo.

Kiek vieną rytą gaujų va dai su­skirs to dar bus, nu ro do, ku rio se vie­to se bus pre kiau ja ma. Be to, jie pri­žiū ri, kad nė vie nas jų tal ki ninkų neuž migtų ar ne būtų iš sib laškęs. Pre kiau ja ma dviem pa mai no mis. Pir mo ji pa mai na ima si dar bo po pie­tų ir pre kiau ja iki vėly vo va ka ro, ant­ro ji – nuo va ka ro iki vi dur nak čio.

Nė vie nas par davėjų ne ga li pa­lik ti sa vo po sto tol, kol kas nors jo ne pa kei čia.

Kaip pa sa ko jo pa reigū nai, vie nas ra jo no gy ven to jas net bu vo įsi gud­rinęs par ūpin ti pre kei viams mais to už de ramą at lygį. Pre kei viai ne bi jo vie tos po li ci jos, nes dau ge lis ei li­nių pa reigūnų ne drįsta įženg ti į jų tvir tovę. Kar tais par davė jai net ro­do pa reigū nams įvai rius ges tus.

Be pre kei vių, nar ko tikų pla ti ni mo sche mo je

neap siei na ma be va di namųjų va­rovų. Jie, kaip

pre ky bos agen tai, ieš ko klientų.Svarbūs ir nar ko­

tikų tiekė jai. Pa sak pa reigūnų, šie daž­

Už dirb ti pi nigų šia me vers le la bai leng va, todėl dau ge­lis jų ryž ta si žu dy ti.

Tam sio sios Mar se lio pa slap tysKai iš girs ti Mar se lio mies to vardą, prie š akis iš ky la žyd ro ji Prancū zi jos pa krantė. Tie sa, šis mi ra žas – ap gau lin gas. Šio did­mies čio gatvė se, re gis, ver da vi sai ki toks gy ve ni mas.

Pūli nys: ­� vie­nas­gra­žiau­sių­Prancū­zi­jos­miestų­Mar­se­lis­ken­čia­nuo­nar­ko­tikų­pre­kei­vių­gaujų­karų.­ ­ „Shutterstock“­nuo­tr.

15

pasaulis

Už ša lU si Ve ne ci ja Už ša lU si Ve ne ci ja

ŠeŠtADIeNIS, vASArIo 11, 2012

Kinų ver ži ma sis į af riką – sun kiai su stab do mas. nau ja rin ka, iš tek liai, dar bo vie tos vi lio te vi lio ja ki nus. Ta čiau af ri ko je ty ko ir pa vo jai.

ne tikė ti iš puo liaiEgip te ir Su da ne šių metų pra­džio je bu vo pa grob ti kinų dar bi­nin kai. Tai su kėlė ne ri mo bangą Ki ni jo je. Kodėl Af ri kos su kilė liai nu si taikė į šia me že my ne dir ban­čius ki nus? Ar tai kerš tas, ar leng­vas gro bis?

Kaip ra šo kinų kal ba leid žia mas „Eco no mic Ob ser ver“, šių metų sau sio 28 d. Su da ne bu vo pa grob­ti 29 kinų dar bi nin kai. In ci den tas įvy ko ne to li Abos mies to, už 620 km į pie tus nuo Su da no sos tinės Char tu mo. Dar bi nin kai šio je vie­to je sta to greit kelį.

Po trijų dienų 25 kinų dar bi nin­kai bu vo pa grob ti pa ke liui į Leh fe­no ce men to ga myklą Egip to Si na­jaus pu sia sa ly je. Pa sak po li ci jos, už puo li kai bu vo vie tos be duinų bend ruo menės na riai.

Tie sa, įkai tai bu vo pa leis ti ne tru­kus po gen čių ir vie tos ad mi nist ra­ci jos de rybų. Su da ne dar bi nin kai laisvę iš vy do šią sa vaitę ir iš kar to bu vo nu skrai din ti į Ke niją.

Vi daus kovų au kosIn ci den tai su kėlė nuo gąsta vimų, kad kinų dar bi nin kai Af ri ko je ta­po po pu lia riu gro bikų tai ki niu, nes kas met at vyks tan čių į Af riką šios ša lies pi lie čių daugė ja, o ap­sau gos stin ga.

Ta čiau, pa sak „Eco no mic Ob­ser ver“, ne tau tybė ar ša lis, iš ku­rios at vyks ta už sie nie čiai, svar­biau sia Af ri kos su kilė liams.

Pietų Kor do fa no vals ti jo je Nu­bos kal nuo se esan tis Kau dos ra jo­nas nuo pra ėju sio bir že lio garsė ja Pietų Su da no vals tybės pa jėgų ir su kilė lių, ku rie anks čiau bu vo su­si vie niję su ne prik lau so mo Pietų Su da no va do vais, su si rėmi mais.

Kinų dar bi nin kus pa grobė va­di na mo jo Su da no liau dies iš si va­da vi mo judė ji mo šiau ri nio pa da li­nio (SPLM­N) na riai. Anks čiau šie ka riai bu vo pa valdūs Pietų Su da­no val dan čia jai par ti jai, nors di­d žiąją dalį ka rių su da ro iš Su da no kilę su kilė liai. Pietų Su da nui at­si sky rus nuo Su da no pra ėju siais me tais SPLM­N nu to lo nuo Pie­tų Su da no, nes tiek dėl re li gi nių, geog ra fi nių, tiek dėl kitų prie žas­čių ne bu vo pri pa žin ti Pietų Su da­no vals tybės pi lie čiais.

Ta čiau dau ge lis SPLM­N na rių at si sakė su dėti gink lus, todėl Pie­tų Su da ne ta po su vy riau sy be ko­vo jan čiais da li niais.

Kaip tvir ti no SPLM­N at sto vas, prie žas tis, kodėl ar mi ja grobė ki­nus, – įkai tai jiems bu vo rei ka lin gi kaip ap sau ga nuo rep re sijų, ku rias vyk do Pietų Su da no vy riau sybė.

SPLM­N at sto vai taip pat pri­dūrė, kad taip jie siekė at kreip ti pa sau lio dėmesį.

„Tai nėra nu kreip ta prie š Ki­niją“, – po pa gro bi mo sakė Ya si­ras Ar ma nas, SPLM­N ge ne ra li nis sek re to rius. – Vi si įkai tai – sau­gūs. Jie bus pa leis ti, kai tik mums bus sau gu.“

Si na jaus pu sia sa ly je Egip te pa­dėtis dar su dėtin gesnė. Čia gy ve­nan čios gen tys dar bu vu sio Egip to pre zi den to Hos ni Mu ba ra ko val­dy mo me tais kal tin tos te ro riz mu.

2004 m. Egip te su sprog din tas vieš bu tis „Ta ba Hil ton“. Per spro­gimą žu vo 34 žmonės, 105 bu vo su žeis ti.

Po spro gimų bu vo su lai ky ti 5 gen čių at sto vai, jie kalė ji me ka­li iki šiol. Kaip pa sa ko jo de ry bo se dėl kinų dar bi ninkų pa lei di mo da­ly vavęs ne įvar dy tas as muo, bu vo ban do ma iš si derė ti pa leis ti gen čių na rius mai nais į kinų be lais vius.

Ki ni ja per ka af rikąPa sak Ki ni jos ko mer ci jos mi nis­te ri jos, šiuo me tu už sie ny je dar­buo ja si apie 800 tūkst. kinų dar­bi ninkų.

Ma no ma, kad šie met šis skai­čius turėtų pa dvi gubė ti. Ki ni­jos in ves ti ci jos pa sau ly je, at me­tus in ves ti ci jas į fi nansų sek to rių, sie kia 60 mlrd. do le rių.

Af ri ko je Ki ni ja yra did žiau sia in ves tuo to ja ir svar biau sia dau ge­lio Juo do jo že my no ša lių pre ky bos par tnerė. Pre ky bos apim tis sie kia apie 150–160 mlrd. do le rių.

Af ri ko je vers lo rei kalų tu ri net 2 tūkst. kinų bend ro vių. Ki nai tvir­ti na, kad Af ri ka – ga li my bių kraš­tas. Tie sa, vers las Af ri ko je – ri zi­kin gas da ly kas.

Ypač su dėtin ga pa dėtis tuo se re gio nuo se, ku riuo se iki šiol vyks­ta re li ginės, po li tinės, eko no minės ko vos. Be to, so cia linė at skir tis Af ri ko je – did žiau sia pa sau ly je, tai taip pat kurs to ne ra mu mus.

Ki nai tik žen gia pir muo sius žings nius Af ri ko je, ta čiau net to­kios sen buvės kaip Prancū zi ja, Did žio ji Bri ta ni ja, Tur ki ja ar Li­ba nas su si du ria su sun ku mais.

Vis dėlto Ki ni jos vers las lau­kia mas Af ri ko je. Ki nams ne truk­do Af ri ko je įsi šak ni ju si ko rup ci ja. Nes, pa sak vie ti nių, daž niau siai ki nai viską sprend žia krūvo mis grynųjų pi nigų.

„Eco no mic Ob ser ver“ inf.

Af ri ko je pa vo jin ga ir kinų dar bi nin kams

Pa vo jai: �� kinų�dar�bi�ninkų�į�Af�riką�at�vyks�ta�vis�dau�giau.�Ta�čiau�kai�ku­rie�jų�jau�įsi�ti�ki�no,�kad�rei�kia�būti�at�sar�giems.� � AFP�nuo�tr.

Kinų dar bi nin kus grobė Su da no liau­dies iš si va da vi mo judė ji mo šiau ri nio pa da li nio na riai.

Tam sio sios Mar se lio pa slap tys

niau siai tūno na mie, nors už dir ba dau giau sia pi nigų. Be to, nar ko tikų pre ky bo je svar bią vietą uži ma va­di na mo sios auklės. Šios nėra įsivė­lu sios į pre kybą, be to, daž niau siai nėra po li ci jos aki ra ty je.

Auklė mis daž niau siai būna dai­lio sios ly ties at stovės – skur de gy­ve nan čios vie ni šos mo ti nos su vai­kais.

Mar se ly je šei mos, ku rio se yra tik vie nas iš tėvų, su da ro apie 10 pro c. šeimų – tris kar tus dau giau nei bet ku ria me ki ta me Prancū zi jos mies­te. Šios mo te rys mai nais į pi ni­gus ar ba maistą sa vo na muo se ar­ba rūsiuo se sle pia nar ko ti kus ar ba di de les su mas pi nigų.

Per kiek vieną kratą to kiuo se na­muo se, kaip sa ko pa reigū nai, ran­da ma to pa ties: ke lias de šimt ki­log ramų ka na pių, ma ri hua nos ar ba ha ši šo, ke le tas mi li jonų eurų gry­nai siais, ke le tas ginklų.

Su pre ky ba su si ju sių as menų at ly­giai svy ruo ja nuo 5 iki 10 tūkst. eurų. Tie sa, to kius pi ni gus gau na tik pa si­žymėję pre kei viai, ne to kie ap sukrūs ten ki na si 1,5 tūkst. eurų at ly giu.

Ta čiau to kios pa ja mos Mar se ly je, ku ria me ne ma žai žmo nių ap skri tai ne tu ri dar bo, ne men kos. Re mian­

tis sta tis ti ka, mies te dir ba tik apie ket vir ta dalį žmo nių, ku rie ne tu ri uni ver si te to dip lo mo, o dau gu ma gy ven tojų ten ki na si vi du ti ne 832 eurų per mėnesį al ga.

An tai, Ab de lis – buvęs nar ko­tikų pre kei vis. Jis su žmo na au gi na du vai kus, o per mėnesį šei ma už­dir ba apie 800 eurų. 32 metų vy ras pra lei do pen ke rius me tus kalė ji me, o da bar nie kaip ne pa vyks ta ras ti dar bo. Vy ras bi jo, kad ne pri tek lius pri vers jį grįžti prie juodų darbų.

Po li ci jos pa reigū nas Jea nas Loui­sas Mar ti ni sa ko, kad po li ci jai ne­pa vyks vie nai su si tvar ky ti su nar­ko tikų pre kei viais. Pa sak jo, būti na ge rin ti so cia linę ir eko no minę pa­dėtį mies te.

Nors Mar se ly je per pa sta ruo sius 20 metų ko vos su nar ko tikų pre­kei viais pa reigūnų skai čius išau­go du kart, ko vo ti su gau jo mis pa­reigū nams – sun ku.

So cio lo gas Lau rent’as Muc chiel­li taip pat kons ta ta vo, kad ko vo ti su nar ko tikų ma fi ja tra di ci niais būdais ne įma no ma. „Šie skai čiai (po li ci­jos) juo kin gi, pa ly gin ti su tuo, ko­kia yra rea li pa dėtis“, – kons ta ta­vo so cio lo gas.

„Le Mon de“, „Worldc runch“ inf.

Pūli nys: �� vie�nas�gra�žiau�sių�Prancū�zi�jos�miestų�Mar�se�lis�ken�čia�nuo�nar�ko�tikų�pre�kei�vių�gaujų�karų.� � „Shutterstock“�nuo�tr.

16 ŠeŠtadienis, vasario 11, 2012

„Žal gi ris“ kau sis ir ta da, kai ne be liks vil ties„Rei kia ne nu leis ti rankų ir kau tis tol, kol tu rė si me bent men kiau sią ga li my bę pra­si brau ti į ki tą var žy bų eta pą“, – to kiais žo­džiais sa vo auk lė ti nius po rung ty nių su „Bar ce lo nos Re gal“ eki pa drą si no Kau no „Žal gi rio“ vy riau sia sis tre ne ris Alek sand­ras Tri fu no vi čius.

Iš Iz rae lio – ge ros ži niosLie tu vos čem pio nams sa vo je aikš­tė je ne pa vy ko at si re van šuo ti Ka­ta lo ni jos at sto vams – kau nie čiai pra lai mė jo 58:67, ta čiau iš sau go jo vil tis pa ko vo ti dėl vie tos tarp aš­tuo nių stip riau sių že my no eki pų.

Praė jus maž daug va lan dai po fi­na li nės si re nos „Žal gi rio“ are no je, kau nie čiai su lau kė džiu gių nau­jie nų iš Tel Avi vo. Ki to se H gru­pės rung ty nė se vie tos „Mac ca bi Elect ra“ 75:60 įveikė Kan tu „Ben­net“ eki pą. Ita lų neiš gel bė jo ypač sėk min gas Gior gi jaus Šer ma di nio žai di mas – gru zi nas, su rin kęs 31 nau din gu mo ba lą, bu vo iš rink tas nau din giau siu „TOP­16“ ket vir­to jo tu ro krep ši nin ku.

No rint pra si brau ti į ket virt fi na­lį, „Žal gi riui“ per li ku sias rung ty nes rei kia nu ga lė ti „Mac ca bi Elect ra“ ir „Ben net“ di des niais skir tu mais, ne­gu pra lai mė ta pir ma ja me ra te, ir ti kė­tis, kad Tel Avi vo ir Kan tu ko man dos su klups prieš „Bar ce lo ną Re gal“.

Komanda: �� vyriausiasis�treneris�A.Trifunovičius�tiki�žalgiriečiais,�o�žaidėjai�pasikliauja�savo�strategu.� � Vaidoto�Grigo�nuotr.

Vla di mi ras Ro ma no vas „Žal gi rio“ klu bo sa vi nin kas

Ap mau du, kad kiek vie no se Eu ro ly gos tur ny ro „TOP-16“ eta po rung ty nė se tu rė-jo me ne tik ga li my bių, bet

ir pro gų lai mė ti. Ta čiau jau čia mės kaip iš prie var tau ti.Šiuo lai ki nis spor tas at spin di mū sų vi-suo me nę.Re zul ta tą ga li pa veik ti tei sė jai, agen tai, už ku li sių vei kė jai. No rint tap ti čem pio-nu, ne bū ti nai rei kia bū ti pa jė giau siam. Už ten ka tu rė ti iš kry pė lių ka rei vių, ku-rie prieš le mia mas var žy bas ak ty viai veik tų – skal dy tų var žo vų ko man dą.

Komentaras

Drąsa: �� su�tituluotąja�„Bar�ce�lo�na�Re�gal“�kovingai�grūmėsi�V.Lipkevičius�(su�kamuoliu).� To�mo�Ra�gi�nos�nuotr.

sportassportas@diena.ltRedaktorius Romas Poderys

Iz rae lio krep ši nin kams „Žal gi­ris“ na muo se pra lai mė jo 76:84, o ita lams sve čiuo se – 78:79.

Ti ki ste buk lu„Nie kas dar ne pra ras ta, mes te be­tu ri me šan sų ženg ti to liau. Ne rei­kia nu ka bin ti no sių ir žvelg ti tik į prie kį“, – kal bė jo „Žal gi rio“ ka pi­to nas Pau lius Jan kū nas.

Ana li zuo da mas pra lai mė ji mo „Bar ce lo na Re gal“ eki pai prie žas­tis, žal gi rie tis pa brė žė, kad per pir­mą ją rung ty nių da lį su kly dę vos ke tu ris kar tus, po per trau kos žal­gi rie čiai pa da rė 12 klai dų. „Tai ir lė mė skir tu mą. Var žo vai įga vo pa­grei tį, su si kū rė pra na šu mą ir jį iš­lai kė iki rung ty nių pa bai gos. Jie, iša na li za vę pir mą sias rung ty nes, pa ge ri no žai di mą prie sa vo krep­šio, dėl to mes stri go me jų gy ny­bos gniauž tuo se“, – kal bė jo P.Jan­kū nas.

„Pir mą ją rung ty nių da lį žai dė­me ne blo gai, ta čiau su si dū rė me su vie na pro ble ma – Era ze mu Lor be­ku, ku ris da rė aikš tė je be veik vis­ką, ką no rė jo. Vai ki nų nu si tei ki mas per pir muo sius du kė li nius ma ne ten ki no. De ja, po to at lei do me va­džias“, – svars tė A.Tri fu no vi čius.

„Net jei ir ne be liks jo kio šan­so pra si brau ti į ki tą eta pą, vis tiek ko vo si me iki ga lo. Pra lai mė ji mai gar bės ne da ro“, – pri dū rė Ro ber­tas Jav to kas.

S.Weem sas lie kaA.Tri fu no vi čius ne no rė jo spė lio ti, kaip bū tų pa si bai gęs su si ti ki mas su „Bar ce lo na Re gal“, jei „Žal gi­riui“ bū tų ga lė ję pa dė ti du ly de­riai – Mar ko Po po vi čius ir Son ny Weem sas.

Kroa tas gy do si ko jos trau mą, o ame ri kie tis – su muš tą pe tį.

Sa vo ko man dos žai di mą nuo at sar gi nių suo lo įdė miai ste bė­jęs S.Weem sas po dvi ko vos ka te­go riš kai pa nei gė gan dus, kad at­si svei kins su „Žal gi riu“, jei gu kau nie čiai ne pa teks į Eu ro ly gos ket virt fi na lį.

„Tu riu kont rak tą su „Žal gi riu“ iki se zo no pa bai gos ir šis pla nas ne si kei čia. Lik siu Kau ne ir į ri kiuo­tę su grį šiu tuo met, kai iš si gy dy siu pe ties trau mą. Rea bi li ta ci ja ne­tu rė tų tęs tis il gai, ma nau, kad čia ke lių die nų rei ka las“, – sa kė pir­mą sias šio se zo no Eu ro ly gos rung­ty nes pra lei dęs S.Weem sas.

Apie tai, kad le gio nie rius liks Kau ne iki se zo no pa bai gos, vie šai pa tvir ti no ir krep ši nin ko agen tas Ro ge ris Mont go me ry.

„Son ny yra mū sų ly de ris ir per ma čą su ka ta lo nais tik rai bū tų pa­dė jęs. Tai, kad jis ne žais, ži no jo­me jau anks čiau ir ruo šė mės tam. Į gan dus apie jo iš vy ki mą ne krei pia­me dė me sio. Ži no me, kad jis yra čia, gy do si trau mą ir, kai bus svei kas, iš­kart grįš į ri kiuo tę“, – tei gė P.Jan­kū nas.

Suk lu po ir CSKANet ir iš ko vo ju si ket vir tą ją per ga­lę iš ei lės, „Bar ce lo na Re gal“ dar ne tu ri ga ran tuo tos vie tos ket virt­fi na ly je. To kia pa ti si tua ci ja yra ir F gru pė je, ku rio je be pra lai mė ji mų žen gia Sie nos „Mon te pas chi“.

Pir mą ją ne sėk mę po try li kos per ga lių se ri jos pa ty rė Mask vos CSKA eki pa, Stam bu le 64:68 nu­si lei du si „Ga la ta sa ray“ krep ši­nin kams. Tur ki jos rep re zen tan tai su stab dė abu mask vie čių ly de­rius – And re jų Ki ri len ką ir Ne na­dą Krsti čių: pir ma sis pel nė vos 10 taš kų, ant ra sis pri dė jo 8. Ra mū nas Šiš kaus kas įme tė 6 taš kus, o Dar­ju šas Lav ri no vi čius taš kų ne pel nė.

Tu riu kont rak tą su „Žal gi riu“ iki se zo no pa bai gos ir šis pla­nas ne si kei čia. Lik­siu Kau ne ir į ri kiuo­tę su grį šiu tuo met, kai iš si gy dy siu pe­ties trau mą.

Sonny Weemsas:

17

sportasŠeŠtadienis, vasario 11, 2012

Es­ti­jos­„Auk­so­ly­gos“­už­da­rų­pa­tal­pų­leng­vo­sios­at­le­ti­kos­var­žy­bo­se­60­m­bar­je­ri­nį­bė­gi­mą­lai­mė­jo­ir­Lie­tu­vos­re­kor­dą­pa­ge­ri­no­kau­nie­tė­So­na­ta­Ta­mo­šai­ty­tė­(nuo­tr.)­–­8,10­sek.­Se­na­sis­re­kor­das­–­8,20­sek.­–­nuo­1997­m.­pri­klau­sė­Re­mi­gi­jai­Na­za­ro­vie­nei.

Pa­ge­ri­no­­re­kor­dą

Atė­nų­„Pa­nat­hi­nai­kos“­klu­bui­at­sto­vau­jan­tis­Ša­rū­nas­Ja­si­ke­vi­čius­–­ant­ra­sis­tarp­daž­niau­siai­klys­tan­čių­Eu­ro­ly­gos­krep­ši­nin­kų­(401­klai­da­per­167­ma­čus).­Dau­giau­klai­dų­per­kar­je­rą­Eu­ro­ly­go­je­yra­pa­da­ręs­tik­Tel­Avi­vo­„Mac­ca­bi­Elect­ra“­įžai­dė­jas­Theo­do­ras­Pa­pa­lou­kas­(406).

Ita­li­jos­fut­bo­lo­„Se­rie­A“­čem­pio­na­te­Ro­mos­„La­zio“­eki­pa,­ku­riai­at­sto­vau­ja­Ma­rius­Stan­ke­vi­čius,­po­dra­ma­tiš­kos­ko­vos­3:2­įvei­kė­„Ce­se­na“,­ku­ri­po­1­ojo­kė­li­nio­bu­vo­prie­ky­je­2:0.­Da­bar­„La­zio“­yra­3­io­jo­je­vie­to­je­(42­tšk.).­Pir­mau­ja­„Ju­ven­tus“­(45)­ir­„AC­Mi­lan“­(44).

klysta­dažnai

dra­ma­tiš­ka­­Per­ga­lė

„Žal gi ris“ kau sis ir ta da, kai ne be liks vil tiesSta tis ti ka

„Žal gi ris“–„Bar ce lo na Re gal“2012 02 09, Kau no „Žal gi rio“

are na, 13 610 žiū ro vų.

58:67(19:13, 13:17, 11:17, 15:20)

„Žal gi ris“:T.De li nin kai tis 17 taš kų, M.Ra ko vi čius 9,

P.Jan kū nas 8, D.Ša len ga, M.Kal nie tis ir

D.Col lin sas po 6, R. Jav to kas 4, M.Kuz­

mins kas 2.

„Bar ce lo na Re gal“:J.C.Na var ro 18, E.Lor be kas 16, C.Eid so nas

15, P.Mic kae las 7, V.Sa da 4, M.Huer tas 3,

C.J.Wal la ce’as ir B.Ndon gas po 2.

Ko man dų ro dik liai:dvi taš kiai – 22/49 (44 pro c.) ir 15/38 (39

pro c.), tri taš kiai – 4/14 (28) ir 11/22 (50),

bau dų me ti mai – 2/7 (28)ir – 4/6 (67), at­

ko vo ti ka muo liai – 41 ir 33, re zul ta ty vūs

per da vi mai – po 11, pe rim ti ka muo liai – 3

ir 7, klai dos – 12 ir 8.

Komanda: ­� vyriausiasis­treneris­A.Trifunovičius­tiki­žalgiriečiais,­o­žaidėjai­pasikliauja­savo­strategu.­ ­ Vaidoto­Grigo­nuotr.

To kie „vei kė jai“ pra dė jo su si ti ki nė ti su kai ku riais „Žal gi rio“ žai dė jais ir da ly­ti jiems vie tas Lie tu vos rink ti nė je. Įdo­mu, kas jiems da vė to kius įga lio ji mus? Gal na cio na li nės rink ti nės tre ne ris Kęs tu tis Kem zū ra?Prie to pri pra tau per 20 fut bo le pra­leis tų me tų. Ma čiau, kaip pre zi den tai ir prem je rai duo da vo nu ro dy mus lai­mė ti ar ba pra lai mė ti vie nai ar ki tai ko­man dai ne tik ne si gė dy da mi, bet ir di­džiuo da mie si, kad tu ri to kią ga lią.Ne ti kė jau, kad to kie da ly kai ga li vyk ti Lie tu vos krep ši ny je, kad vie nas šou­me nas su sa vo ži niask lai da ga li kur ti ir val dy ti vi są Lie tu vos spor tą ir mul­kin ti sir ga lius. Ta čiau tuo įsi ti ki nau jau pir mą se zo ną, kai pa dė jau „Žal gi­riui“ sto tis ant ko jų.Jei gu aš su si tar čiau su tuo šou me nu, bū čiau pa ro dy tas kaip did vy ris, o du krep ši nio klu bai žais tų Eu ro ly go je. Ta­čiau aš ne ga liu per lip ti per sa vo są ži nę.At sip ra šau, kad žlug dau jū sų šou biz nį.

Re zul ta tas

Tel Avi vo „Mac ca bi“–Kantu „Ben­net“ 75:60 (17:14, 22:27, 23:5, 13:14). 11 060 žiū ro vų. D.Blu 14 taš kų, K.Lang for das ir L.Eliya hu po 12/G.Ba si le 20, G.Šer ma di nis 15.

Lie tu vos te ni so ge ne ro las te be si ža vi R.Fe de re riuMa rius Bag do nas

Ri čar dui Be ran kiui ir Lau ry nui Gri ge liui kant riai ko piant į vir­šų pa sau lio te ni si nin kų rei tin go laip tais ir šiai spor to ša kai iš si ko­vo jant vis tvir tes nes po zi ci jas mū­sų ša ly je, tur būt ne daug jau no sios kar tos te ni so en tu zias tų ži no, kad Lie tu va ga lė tų pa si gir ti ir skam­bių per ga lių pa sie ku siu ve te ra nu Sta siu La ba naus ku.

Spor ti nin ko kar je rą Pa ne vė žy je pra dė jęs te ni so ve te ra nas šie met švęs 70 me tų ju bi lie jų. Ne pai sant gar baus am žiaus, S.La ba naus kas dar ir da bar daž nai pai ma te ni­so ra ke tę į ran kas, tre ni ruo ja jau­nuo sius auk lė ti nius ir sa vo bu vu­sius ko le gas.

Ku pi nas iš tver mės ir jau nat viš­kos ener gi jos bei hu mo ro jaus mo ne sto ko jan tis tre ne ris vi sad griež­

tai lai ko si tai syk lių ir mo ko ko vo­ti gar bin gai.

Tvir tai te ni so en tu zias to įmin­tais pėd sa kais pa se kė ir jo bend­ra var dis sū nus bei vis daž niau į ran kas ra ke tę pai man tis anū kas Jo nas.

Kau no me di ci nos uni ver si te­te S.La ba naus kas įgi jo gy dy to­jo sto ma to lo go pro fe si ją. Moks lai ne sut ruk dė vy rui pa siek ti įsta bių per ga lių te ni so aikš te lė je, akis į akį su si tik ti ne su vie na praei ty je gar sia te ni so žvaigž de, pa žin ti to­kias te ni so le gen das kaip Bo ri sas Bec ke ris, Iva nas Lend las ar Se re­na Wil liams.

Per be veik ke tu ris de šimt me­čius tru ku sią te ni si nin ko kar je­rą S.La ba naus kas yra ta pęs daug­kar ti niu ša lies čem pio nu, ta čiau di džiau sios sėk mės su lau kė da­ly vau da mas ve te ra nų var žy bo­se. Be veik pen kio li ka me tų S.La­

ba naus kas at sto va vo gar siam Miun che no „Ip hi tos“ (Vo kie ti ja) klu bui, 1998­ai siais JAV ir 2003­iai siais Tur ki jo je su aust ru Pe te riu Po kor ny ta po pa sau lio te ni so ve­te ra nų čem pio nu, dau gy bę kar tų lai mė jo že my no pir me ny bes.

– Kai Lie tu va bu vo So vie tų Są jun gos su dė ty je, da ly vau ti tarp tau ti niuo se te ni so tur ny­ruo se bū da vo la bai su dė tin ga. Ko kia jū sų pa tir tis? – po kal bį pra dė jo me su iš ki liu Lie tu vos te­ni so ve te ra nu.– Iki 1991-ųjų spor ti nin kui iš vyk ti iš Lie tu vos bu vo su dė tin ga. Vis kas ap si ri bo da vo tuo, kad nu va žiuo-da vo me su žais ti drau giš kų rung-ty nių į kai my ni nę Len ki ją. At si-vė rus sie noms, mig ruo ti ta po šiek tiek leng viau, ta čiau su si dur da-vo me su fi nan si nė mis pro ble mo mis.

Ti tu lai: ­� S.La­ba­naus­kas­yra­ta­pęs­pa­sau­lio­ir­Eu­ro­pos­ve­te­ra­nų­te­ni­so­čem­pio­nu.­ ­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­To­mo­Ra­gi­nos­nuo­tr.

18

Komanda Perg. Pral. Taškų sant.

1. CSKA 3 1 331:2842. „Olym pia cos“ 2 2 305:2943. „Ga la ta sa ray“ 2 2 278:2944. „Ana do lu Efes“ 1 3 266:308

E gru pė

Komanda Perg. Pral. Taškų sant.

1. „Mon te pas chi“ 4 0 344:2732. „Gesc rap BB“ 2 2 318:3093. „Real“ 2 2 308:3344. „Uni ca ja“ 0 4 287:341

F gru pė

Komanda Perg. Pral. Taškų sant.

1. „Bar ce lo na Re gal“ 4 0 297:2552. „Mac ca bi Elect ra“ 1 2 290:2893. „Ben net“ 2 1 281:2924. „Žal gi ris“ 0 4 292:324

H gru pė

Komanda Perg. Pral. Taškų sant.

1. „Pa nat hi nai kos“ 3 1 310:2642. „Unics“ 3 1 282:2613. „Em po rio Ar ma ni“ 1 3 227:2604. „Fe ner bah çe Ül ker“ 1 3 254:288

G gru pė

„Ne ga liu teig ti, kad žai dė me pra­stai, ta čiau „Ga la ta sa ray“ krep ši­nin kų vei duo se no ro lai mė ti ma­čiau daug dau giau. Ti kė ji mas ir vil tis at ne šė jiems per ga lę“, – po ma čo tei gė CSKA vai ri nin kas Jo­nas Kaz laus kas.

Ša rū no Ja si ke vi čiaus at sto vau ja­mas Atė nų „Pa nat hi nai kos“ 72:62 įvei kė Stam bu lo „Fe ner bah ce Ul­ker“, o lie tu vis pel nė 5 taš kus.

18

sportasŠeŠtadienis, vasario 11, 2012

Gerai nors tiek, kad mums bu vo iš duo tas

tar ny bi nis pa sas ir ne rei kė da vo il­gai lauk ti prie sie nos, ga lė da vo­me pa si keis ti pi ni gų į tų ša lių va­liu tą. Pra dė jau lan ky tis Veng ri jo je ir Ju gos la vi jo je. Ke liau da vo me sa­vais ži gu liais, pri si ka bi nę prie ka­bas, ku rio se lai ky da vo me vi są rei­ka lin gą in ven to rių. Tos prie ka bos iš si lanks ty da vo ir bū da vo pui­kiau sia vie ta nak vy nei, nes pi ni gų vieš bu čiams ar nak vy nės na mams pa pras čiau siai ne tu rė da vo me. Vis dėl to en tua ziaz mas bu vo di džiu­lis, per me tus žais da vau maž daug 15 tarp tau ti nių tur ny rų.

– Kaip su si klos tė, kad at si dū rė­te vie na me stip riau sių Vo kie ti­jos klu bų?– Da ly vau jant tarp tau ti niuo se tur­ny ruo se ma no meist riš ku mą grei­tai pa ste bė jo Miun che no „Ip hi tos“ klu bo at sto vai. Šiam klu bui at sto­va vau be veik pen kio li ka me tų, gy­niau jo gar bę ko man di niuo se čem­pio na tuo se. Tai di džiu lis Ba va ri jos te ni so klu bas, tu rin tis net 17 grun to aikš te lių. Net ir da bar šia me klu be or ga ni zuo ja mas vie nas Te ni so pro­fe sio na lų aso cia ci jos se ri jos tur ny­rų. Miun che ne tu rė jau pro gos su si­pa žin ti su be veik vi sais ryš kiau siais pla ne tos te ni si nin kais.

– Ku ria sa vo kar je ros per ga le la biau siai di džiuo ja tės?– 2002­ai siais Aust ri jos mies te Vel de ne įvy ku sia me pa sau lio ve te­ra nų te ni so čem pio na te vy rų vie­ne tų var žy bo se ta pau vi ce čem pio­nu. Pus fi na ly je po ke tu rių va lan dų var gi nan čios ko vos pa vy ko įveik ti aust ra lą Bo bą Ho we są, ku ris prieš tai tre jus me tus iš ei lės bu vo ta pęs šių var žy bų čem pio nu.

– Su ko kiais ki tais iš ki liais te­ni so pla ne tos at sto vais esa te su kry žia vęs ra ke tes?– Tam pa čiam „Ip hi tos“ klu bui pri­klau sė le gen di nis Vo kie ti jos te ni si­nin kas Mi chae lis Sti chas, taip pat ne kar tą te ko grum tis su 1973­ių­jų Vimbl do no tur ny ro fi na li nin ku Alek sand ru Met re ve liu ar ki tu gar­siu bu vu sios So vie tų Są jun gos te ni­

so meist ru es tu To mu Le ju mi. Su juo ne kar tą esu žai dęs dve je tų var žy­bo se. Apsk ri tai pa si žy miu tuo, kad ga na ge rai žai džiu dve je tų var žy bo­se. Kar tą per tarp tau ti nes var žy bas prie ma nęs priė jo gar baus am žiaus ame ri kie tis ir pa reiš kė, kad aš tik­čiau jam į po rą dve je tų var žy bo se. Iš pra džių no rė jau at si sa ky ti, nes jis bu vo ge ro kai vy res nis už ma ne. Vis dėl to jis ma ne įti ki no žais ti kar­tu ir sy kiu lai mė jo me ne vie nas iki 45 me tų am žiaus gru pės var žy bas, nors jam bu vo per 60. Tik vė liau, kai jis man įtei kė at mi ni mo do va ną ir pa dė ko jo už par tne rys tę, aš su­ži no jau, kad tai – Hug has Ste war­tas. Jis dau giau nei de šimt me tų gy­nė JAV gar bę De vi so tau rės tur ny re. Šis žmo gus man su tei kė daug neį­kai no ja mos pa tir ties žai džiant dve­je tų var žy bo se. Be je, ma no po ri nin­kas P.Po kor ny, su ku riuo du kar tus ta pau pa sau lio čem pio nu, taip pat ne kar tą at sto va vo Aust ri jos rink ti­nei per De vi so tau rės var žy bas.

– Ko kios dan gos aikš tė je jau­čia tės ge riau siai?– Kai žai di pro fe sio na lų te ni są, dan ga di de lės reikš mės ne tu ri. Jei vis dėl to rei kė tų ku rią nors aikš te­lę įvar dy ti, tur būt rink čiau si kie tą dan gą, nes ga na stip riai smū giuo­ju ka muo liu ką, mėgs tu su žais ti „iš oro“. Vis dėl to di džiau sias per ga les ve te ra nų čem pio na tuo se esu pa sie­kęs ant ki li mi nės dan gos.

– Šie met jums su kaks 70 me­tų, ta čiau vis dar ak ty viai spor­tuo ja te ir daž nai žen gia te į te ni­so aikš tę. Ar dar il gai ke ti na te žais ti?– Var žy bo se da ly vau ju vis re čiau,

o iš vis iš spor to pa si trauk siu tuo­met, kai jau ne leis svei ka ta. Esu įgi jęs odon to lo go spe cia ly bę, dir­bau tris de šimt me tų, su si pa ži nau su dau gy be pui kių žmo nių. Daž nai atei na bu vęs ko le ga ir pra šo pa mo­ky ti žais ti te ni są. Ne gi bu vu siems bend ra žy giams ne pa dė si?

– Pa kal bė ki me apie šių die nų te ni są. Ar yra te ni si nin kas, ku­rio žai di mu ža vi tės?– Be abe jo nės, tai – švei ca ras Ro­ger Fe de re ris. Šis žmo gus mė gau­ja si žais da mas te ni są. Apsk ri tai te ni sas la bai kei čia si, vis di des nę reikš mę tu ri fi zi nė jė ga. Mil ži niš­ki krū viai – šių die nų te ni si nin kų kas die ny bė. Pla ne tos te ni si nin kų rei tin go ly de riai Ra fae lis Na da lis ir No va kas Djo ko vi čius pui kių re­zul ta tų pa sie kė tik sa vo fi zi nė mis ga li my bė mis. Aš vis dar la biau ža­viuo si tik rai siais te ni so ge ne ro lais – R.Fe de re riu ar Pe te’u Samp ra su.

– Kaip ver ti na te da bar ti nius Lie tu vos te ni so ly de rius R.Be­ran kį ir L.Gri ge lį?– Ma ne džiu gi na tai, kad šiai spor­to ša kai ša ly je ski ria ma vis dau giau dė me sio, ta čiau pri va lo me pri pa­žin ti ir tą fak tą, kad nie ka da ne bu­vo me ir, ko ge ro, nie ka da ne bū si me te ni so ša li mi. Aukš tu mų ga li pa­siek ti tik pa vie niai per liu kai. Net ir mū sų stip riau si te ni si nin kai iki pa­sau li nio ly gio žai dė jų dar ne priau­go. Yra daug prie žas čių. Rei kia vi­so tre ne rių ko lek ty vo, mil ži niš ko fi nan sa vi mo. Aukš to ly gio žai dė jui rei kia pa sau li nio ly gio spe cia lis to, ku ris pa ts bū tų praei ty je žai dęs, iš ma ny tų vi są te ni so pa sau lio vir­tu vę. R.Be ran kis – la bai ta len tin­gas vai ki nu kas, ta čiau jam trūks ta ūgio. O kai trūks ta ūgio, au to ma­tiš kai trūks ta ir stip raus pa da vi mo. L.Gri ge lis – aukš tes nis ir pa da vi­mą at lie ka ge riau, ta čiau pra sčiau žai džia smū giuo da mas iš de ši nės. Apsk ri tai, klai dos la bai ge rai iš­ryš kė ja spor ti nin kams žai džiant dve je tais. Tiek vie nam, tiek ki tam dar tik rai yra kur to bu lė ti, ta čiau džiau giuo si, kad Lie tu vos var das vis daž niau skam ba tarp tau ti nė je te ni so are no je.

Lie tu vos te ni so ge ne ro las te be si ža vi R.Fe de re riu

Di nas ti ja: �� gel�to�ną�te�ni�so�ka�muo�liu�ką�gai�nio�ja�trys�La�ba�naus�kų�kar�tos�–�se�ne�lis�ir�sū�nus�Sta�siai�bei�jau�nė­lis�Jo�nas.� � To�mo�Ra�gi�nos�nuo�tr.

17

Stip riau si ša lies te ni si nin kai ne­sėk mė mis bai gė JAV vyks tan­čius tur ny rus: Ri čar das Be ran­kis su klu po Da la se vyks tan čio­se „Chal len ger Tour“ se ri jos var­žy bo se, o Li na Stan čiū tė ne pa te­ko į tur ny ro Ka li for ni jo je ket virt­fi na lį.

153-ią ją vie tą Te ni so pro fe sio na lų aso cia ci jos (ATP) kla si fi ka ci jo je uži man tis R.Be ran kis po 1 va lan-dą ir 43 mi nu tes tru ku sios tri jų se tų ko vos 4:6, 6:2, 3:6 nu si lei-do bel gui Ste ve’ui Dar ci sui, ku ris pa jė giau sių pla ne tos te ni si nin kų rei tin ge uži ma 82-ąją vie tą.

Išk ri tęs ket virt fi na ly je R.Be-ran kis pel nė 18 ATP rei tin go taš-kų ir už dir bo 2920 JAV do le rių.

26-ąjį gim ta die nį at šven tu si L.Stan čiū tė bai gė ko vas „Child-

help De sert Clas sic“ tur ny re, ku-rio pri zų fon dą su da ro 25 tūkst. JAV do le rių.

Aš tunt fi na ly je 230-ąją vie tą Mo te rų te ni so aso cia ci jos (WTA) kla si fi ka ci jo je uži man ti Lie tu vos te ni si nin kė 0:6, 6:4, 6:4 pra lai-mė jo ame ri kie tei Aman dai Fink, ku ri pa jė giau sių pla ne tos te ni si-nin kių rei tin ge yra 276-oji.

Pir ma ja me vie ne tų var žy bų ra te lie tu vė 6:4, 6:2 nu ga lė jo po kva li fi ka ci jos į pa grin di nį tur-ny rą pa te ku sią ki nę Chen Liang (WTA-478) ir pel nė 8 WTA rei-tin go taš kus.

Dve je tų var žy bų pir ma ja me ra-te L.Stan čiū tė su slo va ke Ro ma-na Ca ro li nes Ta bak 5:7, 6:7 (6:7) nu si lei do ita lei Gioiai Bar bie ri ir slo va kei Zu za nai Luk na ro vai.

VD, BNS inf.

Var žo vai – stip res ni

diena.lt/naujienos/sportas

Kau no „Žal gi rio“ are no je pra si dė­jo Eu ro ly gos jau ni mo (iki 18 me­tų) krep ši nio at ran kos var žy bos, ku rio se dėl ke lia la pio į Stam bu le (Tur ki ja) ge gu žės 11–13 d. vyk sian­čias Eu ro ly gos „Ni ke In ter na tio­nal Ju nior“ fi na lo tur ny rą ko vo­ja aš tuo nios ko man dos.

Per ga le A gru pė je star ta vo Kau-no „Žal gi rio“ jau nie ji krep ši-nin kai – jie 100:65 su triuš ki no „Vaer lo se BBK“ (Da ni ja) eki pą. Kau nie čiai vi sa gal va pra no ko var žo vus dvi taš kių taik lu mu – ati tin ka mai 30/40 (75 pro c.) ir 23/61 (37 pro c.).

Va kar vė lai va ka re ant rą sias rung ty nes žal gi rie čiai žai dė su „Tops ports chool VBL“ (Bel gi-ja) ko man da, ku ri 105:76 (26:21, 28:14, 29:19, 22:22) nu ga lė jo Pra-hos „USK Fu tu re Stars“ (Če ki ja).

„Dvi ko vos su da nais pra džia bu vo kiek sun ko ka, nes mū-sų vai ki nai šiek tiek jau di no si, o var žo vai sėk min gai gy nė si. Po per trau kos rei ka lai su si tvar kė. Su de ri no me sa vo žai di mą, įgi jo-me pa si ti kė ji mo ir su si kro vė me per sva rą. Lei dau pa žais ti vi siems mū siš kiams, nes va ka re lau kė dar vie nas ma čas. Bel gi jos klu bas pa-li ko ge rą įspū dį“, – po rung ty nių su „Vaer lo se BBK“ sa kė žal gi rie-čių tre ne ris To mas Ma siu lis.

B gru pė je Las Pal mo „Ca na rias Bas ket ball Aca de my“ (Is pa ni ja) vai ki nai 61:51 (18:9, 17:15, 18:12, 8:15) pri ver tė ka pi tu liuo ti Ša-

lo no „Elan Cha lon“ (Pran cū zi-ja) ko man dą, o Ry gos VEF (Lat-vi ja) po pra tę si mo 64:72 (9:13, 18:28, 23:11, 10:8, 4:12) pra lai-mė jo Mask vos sri ties „Chim ki“ (Ru si ja).

Eu ro ly gos jau ni mo tur ny ruo se pa si ro do vi sos atei ties krep ši nio žvaigž dės. Juo se da ly va vo daug žai dė jų, ku rie da bar spin di Eu ro-ly gos ar Eu ro pos tau rės ko man dų su dė ty se – Mask vos CSKA (Ru si-ja) klu bo ly de ris Mi lo šas Teo do-si čius, Gdy nės „As se co Pro kom“ (Len ki ja) eki po je žai džian-tis Do na tas Mo tie jū nas, Belg ra-do „Par ti zan“ (Ser bi ja) puo lė jai Bra nis la vas Dje ki čius ir Mi la nas Mač va nas, Mad ri do „Real“ (Is pa-ni ja) klu bui at sto vau jan tys Ni ko-la Mi ro ti čius bei Mir za Be gi čius, žal gi rie tis Man tas Kal nie tis.

Pir mą jį Eu ro ly gos jau ni mo tur-ny rą 2003 m. Bar se lo no je lai mė jo „Žal gi ris“, dar kar tą trium fa vęs ir 2007 m. Atė nuo se.

VD inf.

Sutriuškino danus

Sta tis ti ka

Kau no „ Žal gi ris“–„Vaer lo se BBK“ 100:65 (26:21, 21:9, 34:12, 19:23). 110 žiū ro vų. T.Dim ša 19 taš­kų, M.Gri go nis 18 (5 at ko vo ti ka­muo liai, 4 klai dos), J.Ta mu lis 16, S.Ja nuš kis ir R.Gus tys po 10/D.Knud se nas 18, M.Fab ri cius 15 (9 at ko vo ti ka muo liai), P.Mol le ris 12.

Pa si žy mė jo: �� M.Gri�go�nis� (su�ka�muo�liu)�–�vie�nas�„Žal�gi�rio“�eki�pos�ly�de�rių.� � To�mo�Ra�gi�nos�nuo�tr.

S.Labanauskas 1998-ai siais JAV ir 2003-iai siais Tur-ki jo je su aust ru Pe-te riu Po kor ny ta po pa sau lio te ni so ve te-ra nų čem pio nu.

šeštadienis, vasario 11, 2012 19

Iš ekst re ma lių sli di nė ji mo tra sų – tie siai į karš tą pir tį.

24p.

Ad re na li no fa na ti kai įkais ta le di nia me van de ny je

Po žemės drebėjimo praėjus sa-vaitei griuvėsiuose gelbėtojai dar

atranda gyvų žmonių. Ne vieną parą žmogus gali išbūti be van-

dens, daugiau kaip savaitę ga-li tempti be maisto. Jis bėga per

karštas žarijas ir nenudega padų. Per žiemos speigus šoka į eke-

tę ir nesuserga. Žmogaus galimy-bės – daug didesnės nei manoma,

tik jos dar netyrinėtos. 20p. Ge­di­mi­no­Bar­tuš­kos­nuo­tr.

šeštadienis, vasario 11, 201220

At bė gus prie van dens pir miau­sia rei kia ap šil ti – nu si vil kus striu­kę pa si mankš tin ti nors 15 mi nu čių, kad kū nas įkais tų. Pir mą kar tą įšo­kę į eke tę jo je pa bū na mi nu tę dvi, kar tais – tik ke lio li ka se kun džių. Prieš ant rą šuo lį ruo niai iš si kai ti­no ant eže ro kran to su ręs to je in dė­niš ko je pir ty je, vie nas ki tą iš va no­jo van to mis.

„Iš si va no jęs eke tė je ga li bū ti ir pus va lan dį. Kū nas de ga, tie siog spin du liuo ja. At ro do, kad sau lės spin du liu kai kan džio ja kaip pa­plū di my je va sa rą, – pa ly gi no Ge­nu tė. – Iš li pus ne si no ri grei tai per­si reng ti – ne šal ta. Kū nas dar pu sę die nos bū na įkai tęs.“

Po mau dy nių ge ria ar ba tąŽie ma ar va sa ra, kiek vie ną šeš ta­die nį ir sek ma die nį 8 va l. ant Sa lo­tės kran to su si ren ka apie 40 žmo nių – „Gi lu žio“ klu bo na rių ir jiems pri­jau čian čių. Pa si mankš ti nę mau duo­liai puo la į van de nį. Kai ku rie eže re mau do si kiek vie ną die ną, G.Sla­vins kie nė – tik tai šeš ta die niais, ta­čiau iš ti sus me tus, jau 10 me tų.

Iš si mau dę žmo nės ge ria at si neš­tą kvap nią pu šų pum pu rų ar ber žų la pų ar ba tą, šne ku čiuo ja si.

Anot G.Sla vins kie nės, no rint šok ti į le di nį van de nį, svar biau sia

tam tei gia mai nu si teik ti. Jei gu šok­si bi jo da mas, ga li ir blo gai pa si jus­ti. Jei ne bi jai šal to van dens, įšok si, nu si mau dy si ir ne su sirg si.

„Ži no ma, or ga niz mas šio kį to­kį stre są pa ti ria – juk tem pe ra tū ra ski ria si. Tur būt ma no or ga niz mas yra stip rus. Ir anks čiau ne si rgau, ir da bar, per tuos de šimt me tų, kai mau dau si eže re, ne ser gu – jo kios slo gos, jo kio ko su lio. Ne jau čiu jo­kių są na rių skaus mų. Gal man van duo pa de da, juk sa ko ma, kad van duo grū di na žmo gų“, – sa vo min tis dės tė Ge nu tė. Kiek pa gal­vo ju si, mo te ris pri dū rė, kad mau­dy nės eke tė je ne tik grū di na žmo­gaus kū ną, bet ir ug do va lią.

Kū nui rei kė jo ad re na li noPir mą kar tą žie mą, va sa rį, G.Sla­vins kie nė mau dė si jū ro je. Ir nie­ko, jo kios slo gos. Nuo ta da mo te­rį trau kia mau dy tis žie mą.

„At si kė lus šeš ta die nį ke lias ve da prie eže riu ko“, – juo kė si Ge nu tė.

Ne vien tik jū ra kal ta, kad ji pa­mė go mau dy nes eke tė je. Pir mas – slap čio mis nuo mo ti nos – į eke tę įšo ko jos sū nus Kęs tu tis.

„Bū da vo, žie mą jis lau ke mankš­ti na si, spor tuo ja su drau gais. Na­mo grįž ta šla piais dra bu žiais. Pa­si ro do, vi są žie mą mau do si eke tė je.

Kai su ži no jau, ba riau. Bet taip at si­ti ko, kad pa ti į tą eke tę įšo kau. Tik­rai ne gal vo jau, kad mau dy siuo si. Ma tyt, kū nui rei kė jo ad re na li no, – svars to Ge nu tė. – Kai Kęs tu tis ve­dė, eke tė je ne be si mau do. Jo žmo­na yra me di kė, ji drau džia.“

G.Sla vins kie nės nuo mo ne, žmo­gui rei kia keis tis. Esą gal ir jos vi­du je kas nors bu vo nutikę, kad pa­no ro keis tis? Mi rė vy ras, vai kai ve dė ir išė jo iš na mų gy ven ti at­ski rai, o ji li ko vie na. Tuo met at­si ra do mau dy nės – pa lai ma ir kū­nui, ir sie lai.

Vis dėl to dau ge lis ruo niams ne­šykš ti rep li kų. G.Sla vins kie nė ne kar tą yra gir dė ju si, kad tik be pro­čiai žie mą bė ga į eže rą mau dy tis. Ne vie nas, ro dy da mas į ją, yra pirš­tu pa su kio jęs į smil ki nį. Kai ku rie sa ko, ką čia tie svei kuo liai vaiz duo­ja – pa rė ję na mo ser ga, bet ty li, o

pa skui skun džia si, kad vais tams pi ni gų ne tu ri.

Po šios ruo nių šven tės in ter ne­te Ge nu tė per skai tė at si lie pi mų apie jų mau dy nes. Iš 40 ko men ta­rų gal tik 10–15 yra nor ma lūs, ki ti – ne gra žūs. Esą tuos ruo nius rei­kia su rink ti ir už da ry ti į be prot na­mį. Kaip jie at ro do? Sto ri ir ne gra­žūs. Ki ti ko men tuo ja, kad ruo niai ir tu ri bū ti rie būs.

Ap si pi la šu li nio van de niuV.Siau rys taip pat pa ste bė jo, kad žmo nės no ri daug ką sa vo gy ve ni­me pa keis ti. Ta da pa pras tai sa ko: „Nuo pir ma die nio. Nuo ki to mė­ne sio. Po Nau jų jų me tų.“ Mes rū­ky ti, lai ky sis die tos. La bai sun ku tai pa da ry ti. Tuo met, kai ant sta lo – ska nus tor tas, at si sa ky ti jo val­gy ti rei kia va lios.

„Ma no me to das – mau dy nės eke tė­je pa de da vi sai ki taip mąs ty ti. Aš no riu per ženg ti ri bą, aš bū siu ge ros for mos, aš esu stip rus, aš pa si ti kiu sa vi mi. Ma­no mo ty va ci ja ki to kia – tai ri bų per­žen gi mas. Tai tei gia ma mo ty va ci ja. Ir kai iš len di iš van dens, tai pa jun ti. O ta da ir at si ran da ge ras jaus mas“, – at­vi ra vo V.Siau rys. Pas ta ruo ju me tu jis gy ve na ir Vil niu je, ir kai me, to dėl ne vi sa da ga li iš si mau dy ti Sa lo tės eže­ro eke tė je su ki tais svei kuo liais. Kai

Ad re na li no fa na ti kai įkais ta le di nia me van de ny je

Nau jo kai: �� pir�ma�ap�si�pra�ti�no,�pa�skui�šo�ko�į�eke�tę.� � Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.

Lai ma Že mu lie nėl.zemuliene@diena.lt

Bė go į eke tę pa si šil dy tiVilniuje tą dieną termometro stul­pelis buvo nukritęs iki 25 laipsnių šalčio. Prie Salotės ežero į ruonių šventę susirinkę smalsuoliai tryp­čiojo vietoje ir kaleno dantimis. Bet tik ne ruoniai. Jie – Vilniaus Pilai­tės sveikuolių klubo „Gilužis“ na­riai – eketėje išsimaudė tris kartus. Ir ko čia, esą, stebėtis? Toks jų gy­venimo būdas. Vieni pliekia korto­mis, o jie šoka į eketę.

„Van duo bu vo ko kių ke tu rių laips nių ši lu mos. Tai kur ten bus šal ta? Bė go me į van de nė lį pa si šil­dy ti. Kai iš kir to me eke tę, ji ga ra­vo kaip rei kiant, va di na si, ši lu ma iš jos skli do. Tik rai ne bai su žie mą šok ti į eke tę. Tai – ne pa kar to ja mas ad re na li nas“, – pa ti ki no 63 me tų fi nan si nin kė Ge nu tė Sla vins kie nė.

In ži nie riui Vy tui Siau riui svar­biau ne le di nis eke tės van duo, o per ženg ti bar je rą – įveik ti sa ve.

„Tas bar je ras – ne bū ti nai van­duo. Esu ėjęs per karš tas ža ri jas. Kai esi tam pa si ruo šęs – jo kių pro­ble mų ne ky la. Aš no riu iš mė gin ti sa vo ge bė ji mą per ženg ti tam tik rą ri bą“, – kal bė jo per 60 me tų per­ko pęs V.Siau rys.

Jei žmo gus pa ma to, kad yra silp nas, te­gul ban do dar kar tą. Ne vis kas iš pir mo kar to pa vyks ta.

To bu lė ji mas: �� „Aš� no�riu� iš�mė�gin�ti� sa�vo� ge­bė�ji�mą� per�ženg�ti� tam� tik�rą� ri�bą,� ir� eke�tės��van�duo�–� vie�nas� iš� tų�bū�dų“,�–� sa�kė� in�ži­nie�rius�V.Siau�rys.

Išvydę besimau-dančius eketė-je daugelis apšau-kia juos bepročiais ir pirštu pasukio-ja į smilkinį. Tačiau sveikuoliams mau-dynės eketėje – su niekuo nepalygina-mas adrenalinas. Paėjusį šeštadienį, kai Lietuvoje spau-dė šiais metais re-kordiniai šalčiai, už-sigrūdinę ruoniai vienas po kito šo-ko į eketę.

šeštadienis, vasario 11, 2012 21

Da rius Sė le nisd.selenis@diena.lt

Prieš kon cer tą Kau no „Žal gi rio“ are no je gar sios vo kie čių gru pės „Ramms tein“ būg ni nin kas ir gi ta­ris tas pa rei ka la vo jo gos spe cia lis­to. Ir bū ti nai – mo ters. Ši gar bė ati­te ko Kau no jo gos stu di jos tre ne­rei Gi li jai Rau do ni ky tei.

Pa gei da vo mo ters„Jie la bai pa pras ti, drau giš ki ir ne tgi džen tel me niš ki“, – 44 me­tų gi ta ris tą Ri char dą Zve ną Krus­pe ir 45­erių būg ni nin ką Chris to­ p hą Schnei de rį­Doom ne pa tai­kau da ma gy rė jo gos tre ne rė.

22­ejų ki ne zi te ra peu tė­rea bi­to lo gė Gi li ja dau giau nei sep ty­ne rius me tus už sii ma jo ga ir ket­ve rius iš jų dir ba tre ne re. Bū tent ji ir bu vo ta jo gos tre ne rė, ku ri dau­giau nei va lan dą pra lei do „Žal gi­rio“ are nos už ku li siuo se su pa­sau ly je gar sios gru pės na riais.

„Dviem vy rams ma lo niau, kai jo gos mo ko mo te ris, o ne vy ras. Jie pri si pa ži no jo ga už sii man tys dve jus me tus, jų mo ky to ja – mo­te ris“, – aiš ki no G.Rau do ni ky tė, ku ri sta ža vo si JAV ir ge rai kal ba ang liš kai.

Jei „Ramms tein“ na riai bū­tų pa gei da vę mo ky to jo vy ro, su mu zi kan tais bū tų te kę pa ben­ d rau ti bu vu siam Kau no jo gos stu­di jos įkū rė jui Vy čiui Za bu lė nui.

El gė si kaip mo ki niaiAr skan da lais sce no je, ag re sy via ir šo ki ruo ja ma pro gra ma gar sė jan­čios gru pės „Ramms tein“ na riai bu vo ag re sy vūs ir už ku li siuo se?

Gi li ja nu ste bo, kad, prie šin gai nei ki tos me ta lo ir sun kio jo ro ko gru­pės, ku rių na riai prieš kon cer tus neat si sa ko nar ko ti kų ir al ko ho lio, „Ramms tein“ vy rai pa no ro se niau­sios pa sau ly je mankš tos – jo gos.

Per tre ni ruo tę vy rai bu vo pa­pras tai ap si ren gę, su pran ta ma, ir be sce ni nio gri mo.

„Abu vy rai el gė si la bai pa gar­biai, kaip įpras ta mo ki niams, ne­bu vo jus ti jo kios aro gan ci jos. Tai la bai ski ria si nuo to, ką jie pro pa­guo ja sce no je“, – sa kė mer gi na. Ji gy rė ir drau giš ką kar tu ke liau­jan tį jų ap sau gos va dą bei va dy bi­

nin kus. Ri char das ir Chris top has tre ni ruo tę su Gi li ja pra dė jo 18, o bai gė 19 val.: pus va lan dį tru ko vi nyo ga sti liaus pa mo kos, pa skui „Ramms tein“ na riai at li ko leng­vus ap ši li mo pra ti mus, ku rie pa­de da iš lai ky ti krū vius per kon­cer tus.

Už ku li siuo se mer gi nų ne trū koNe, jo kių pi kan tiš kų da ly kų ne­bu vo, nors po jo gos pa mo kos ke­lio li ka mi nu čių G.Rau do ni ky tė bend ra vo su jai pa tin kan čios gru­pės na riais.

„Be je, šios gru pės klau sau si nuo de šim ties me tų“, – šyp so jo si „Ramms tein“ mu zi ką mėgs tan ti Gi li ja. Mer gi na iš anks to bu vo nu­si pir ku si bi lie tą į jų kon cer tą.

Pa si tei ra vus, ar jo ga, ra my­bė, ir šo ki ruo janti bei ag re sy vi „Ramms tein“ mu zi ka de ra, Gi li­ja nu si juo kė: „Jo ga man su tei kia ra my bės, o jų mu zi ka – ener gi­jos. Man ne pa tin ka sal di po pmu­zi ka.“

Tai iš gir dęs Ch.Schnei de ris­Doom ap sau gos dar buo to jo pa pra­šė mer gi ną pa ly dė ti iki pat sce nos, kur jo gos mo ky to ja pa to giai ga lė jo ste bė ti gru pės pa si ro dy mą.

Prieš at si svei kin da mi abu vo kie­čiai man da giai pa siū lė po kon cer­to da ly vau ti va ka rė ly je. Iš var gu si po tre ni ruo tės, prieš pu siau nak tį pa si bai gus įspū din gam šou, Gi li ja man da giai pa dė ko jo vo kie čiams ir iš sku bė jo na mo.

Tie sa, „Ramms tein“ ko man da ne nu liū do: pa skui juos į už ku li­sius nu sku bė jo ke lio li ka lie tu vai­čių. Ne vie na jų bu vo nuo gu pil vu, ryš kiai pa si da žiu si, se gė jo trum­pu si jo nu ku, avė jo aukš ta kul niais. Dvi pas įžy my bes sku ban čios mer­gi nos ne tgi par griu vo. Bet tai ne­su ga di no joms nuo tai kos: svar bu, kad tiks las – pa žin tis su „Ramms­tein“ na riais – bū tų pa siek tas.

Lie tu vai tė „Ramms tein“ na rius mo kė jo gos

Tri ju lė: �� „Ramms�tein“�na�riai�R.Z.Krus�pe�(kai�rė�je)�ir�Ch.Schnei�de�ris-Doom�bu�vo�pa�ten�kin�ti�Gi�li�jos�jo�gos�tre�ni�ruo�te.� � As�me�ni�nio�ar�chy�vo�nuo�tr.

gy ve na kai me, kiek vie ną ry tą ir va­ka rą ap si pi la tri mis ki bi rais šu li nio van dens. Tai da rė ir tais ry tais, kai spau dė 30 laips nių šal tis.

„At si ke li iš pa ta lo ir ei ni prie šu­li nio. Tuo met, kai tai da rai sava no­riš kai ir ži nai, kad gau si di de lę do zę ge rų emo ci jų, ne ga li tos pro ce dū­ros ne kar to ti“, – sva jin gai kal bė jo Vy tas. Jo nuo mo ne, ir mies to gy­ven to jai žie mą ga li per si pil ti šal tu van de niu. Vy ras pri si mi nė, kaip su dviem ki bi rais iš dau gia bu čio ant­ro aukš to ei da vo į kie mą.

„Li pi že myn su ki bi rais van dens, kai my nai ei na į dar bą ir do mi si, kas čia vyks ta. Bet koks kie no rei ka las, ar tu ei ni vil kė da mas kai li niais, ar tik šor tais? Per si lie ji ant snie go van de niu ir grįž ti. Ta da ga li nu si­skus ti, pa lįs ti po šal tu ir karš tu du­šu ir ei ti į dar bą“, – dės tė Vy tas.

Rei kia steng tis pa žin ti sa veAnot pa šne ko vo, žmo nės daug ko ne da ro dėl to, kad ne pa to gu, kad tin­gi, gė da, neaiš ku, kaip ki ti į tai pa­žiū rės. O kai pra de di ši tą pro ce dū rą da ry ti, ji gy ve ni me la bai pa gelbs ti.

Va lios grū di ni mas, anot V.Siau­rio, per stip rus žo dis. Tai – va lios ug dy mas. Sa vi kont ro lė, pa si ti kė­ji mas sa vi mi, po zi ty vus po žiū ris į ap lin ką ir ge res nis ki tų žmo nių

Van da Pum pu tie nė Gy dy to ja, Vil niaus grei to sios me di ci nos pa gal bos sto ties di rek to riaus pa va duo to ja

Į lįs ti į eke tę vie nai mi nu tei – gal ir nie ko, bet il giau – abe jo ju, ar ge­rai. To kios mau dy nės or ga niz mui – bai sus stre sas, iš si ski ria di de lis

kie kis ad re na li no. Ga li stai ga šok te lė­ti krau jos pū dis. O ta da, jei gu sme ge nų krau ja gys lė se yra de fek tas, ga li plyš ti krau ja gys lė. Ga li su trik ti šir dies rit mas. Jei gu pra sta gal vos sme ge nų krau jo ta­ka ar ne svei ka šir dis, į eke tę ge riau ne­šok ti. Jei gu žmo gus ser ga lė ti ne li ga, pa vyz džiui, bron chi tu, po mau dy nių eke tė je ji paū mės. Svar biau sia, va di­na mie ji ruo niai iš anks to tu ri bū ti pa­si ren gę, už si grū di nę. Tik tuo met ga li­ma šok ti į le di nį van de nį. Tai – ir va lios da ly kas. Ti kė ji mas, kad pa sveik si, tre­ni ra vi ma sis pa de da, kaip ir vais tai. Žmo gaus or ga niz mas tu ri daug re zer­vų, ku rių neiš nau do ja.

Komentaras

Ad re na li no fa na ti kai įkais ta le di nia me van de ny jeLi pi že myn su van dens ki bi rais, kai my nai ei na į dar­bą ir do mi­si, kas čia vyks ta. Bet koks kie no rei ka las, ar tu ei ni vil­kė da mas kai li niais, ar tik šor­tais?

Prieš at si svei kin­da mi abu vo kie čiai man da giai pa siū lė po kon cer to da ly­vau ti va ka rė ly je.

Pa si ruo ši mas: �� prieš�ant�rą�jį�šuo�lį�ruo�niai�iš�si�kai�ti�no�ant�eže�ro�kran�to�su�ręs-to�je�in�dė�niš�ko�je�pir�ty�je,�vie�nas�ki�tą�iš�va�no�jo�van�to�mis.

įver ti ni mas. Tai – ir sa vęs pa ži ni­mas.

Ką da ry ti, kai pa ži nęs sa ve nu­si vi li?

„Jei žmo gus pa ma to, kad yra silp nas, te gul ban do dar kar tą. Ne vis kas iš pir mo kar to pa vyks ta“, – teigė vy ras.

O jei gu ir vėl ne pa vyks ta?„Te gul pra de da nuo leng ves­

nio. Te gul šiek tiek nu lei džia kar­te lę – tai va di nu sa vo ver tės bar­je ru. Ne bū ti na kiek vie nam per spei gus šok ti į eke tę. Rei kia įver­tin ti sa vo jė gas, ge rai pa gal vo ti, ar tau to rei kia, ar ne, ir pra dė­ti nuo leng ves nės už duo ties. Pa­vyz džiui, pir miau sia ga li ma kie­me ap si trin ti snie gu. Po kiek lai ko ap si pil ti ki bi ru šal to van dens. O ta da – į eke tę“, – va lios ug dy mo me to dą iš dės tė V.Siau rys.

40– tiek yra „Gilužio“

klubo narių ir jiems prijaučiančių.

Iš kil mės: �� kai�Sa�lo�tės�eže�re�bu�vo�iš�kirs�ta�eke�tė,�ji�ga�ra�vo�kaip�rei�kiant.�Už�pa-ran�kių�su�si�ki�bę�ruo�niai�dai�na�vo:�„Ma�no�sie�loj�šian�dien�šven�tė.“

Pa de da: �� fi�nan�si�nin�kė�G.Sla�vins�kie�nė�ma�no,�kad�mau�dy�nės�eke�tė�je�grū�di�na�ne�tik�kū�ną,�bet�ug�do�ir�va�lią,�di�di�na�iš�tver�mę.

To bu lė ji mas: �� „Aš� no�riu� iš�mė�gin�ti� sa�vo� ge-bė�ji�mą� per�ženg�ti� tam� tik�rą� ri�bą,� ir� eke�tės��van�duo�–� vie�nas� iš� tų�bū�dų“,�–� sa�kė� in�ži-nie�rius�V.Siau�rys.

šeštadienis, vasario 11, 201222

Pau­las­McCart­ney­(69­me­tų)­šią­sa­vai­tę­bu­vo­pa­gerb­tas­Ho­li­vu­de­–­jo­gar­bei­įspaus­ta­žvaigž­dė­Šlo­vės­alė­jo­je.­Jis­ta­po­pa­sku­ti­niuo­ju­iš­ke­tu­rių­gru­pės­„The­Beat­les“­na­rių,­ku­ris­su­lau­kė­to­kios­gar­bės.­Ta­pro­ga­jis­ne­tik­pa­dė­ko­jo­ger­bė­jams,­bet­ir­pa­siun­tė­„bu­či­nius­ant­už­pa­ka­liu­kų“.

pa­gerb­tas­p.Mccart­ney

Va­kar­in­ter­ne­to­pla­ty­bė­se­pa­si­ro­dė­ži­nia,­kad­dai­ni­nin­kė­Ele­na­Pui­do­kai­tė­At­lan­ta­(30­me­tų)­ne­va­iš­si­sky­rė­su­sa­vo­il­ga­me­čiu­drau­gu­ad­vo­ka­tu­Do­na­tu­Ki­sie­liu­mi­(29­me­tų).­Šią­nau­jie­ną­pra­ne­šė­del­fi.lt,­ta­čiau­ne­tru­kus­po­r­ta­le­zmo­nes.lt­dai­ni­nin­kė­ži­nią­apie­sky­ry­bas­pa­nei­gė.

Pas­lap­tin­gai­iš­ži­niask­lai­dos­aki­ra­čio­din­gęs­dai­ni­nin­kas­Ala­nas­Choš­nau­(37­me­tų)­prieš­sa­vai­tę­ta­po­tė­vu­–­jo­žmo­na­Val­da­Rukš­te­ly­tė­(31­me­tų)­pa­gim­dė­sū­nų.­Tie­sa,­ru­de­nį­su­si­tuo­ku­si­po­ra­ir­šios­džiu­gios­nau­jie­nos­žur­na­lis­tams­ne­no­rė­jo­ko­men­tuo­ti.­

Išs­kIr­tI­­žI­nIask­laI­dos?

su­sI­lau­kė­­sū­naus

– Ak to rius Re gi man tas Ado­mai tis, švęs da mas sa vo 75 me­tų ju bi lie jų, už si mi nė, kad nie­kam ne lin kė tų su lauk ti to kio am žiaus. Ar jums 80 me tų yra daug?– Aiš ku, kad man toks am žius ne­pa tin ka. No rė čiau bū ti 40­ies.

– Jei gu ga lė tu mė te at suk ti lai ką at gal, ką da ry tu mėt ki taip?– Šį tą pa da ry čiau ki taip, bet ne rei kia gai lė tis bu vu sio lai ko, rei kia gy ven ti da bar ti mi, nes ir mąs ty mas ki tas bu­vo, ki taip vis kas anuo met at ro dė.

– Ko kia da bar yra di džiau sia jū sų sva jo nė?– Di džiau sia sva jo nė – iš lik ti svei­kam, dar bin gam, kū ry bin gam.

– Ką da ro te, kad ši taip pui kiai at ro do te ir, kaip sa kė te, pui kiai jau čia tės? Ko kia jū sų jau nys tės pa slap tis?– Ko kia čia jau nys tė... Kas dien da­rau mankš tą, nuo lat lan kau ba­sei ną, sten giuo si kiek vie ną die ną pa si vaikš čio ti gry na me ore. Džiau­giuo si, kad to kie ma no ge nai. Vi­suo met rei kia tu rė ti sva jo nių, vi zi jų, nes tai yra gy ve ni mo va rik lis. Tu ri dirb ti sme ge nys, bet ne rei kia gal vo ti apie me tus, me tai yra tik skai čiai.

– Ar jū sų sū nus ir duk ra, anū­kai kaip nors su si ję su spor tu, ar da rė te jiems ko kią nors įta­ką ren kan tis pro fe si jas?– Ma no sū nus ir duk ra bai gė Kau­no kū no kul tū ros ins ti tu tą. Vie­nas anū kas bai gė tą pa čią aukš tą ją

mo kyk lą, ki tas ją baigs šie met. Tik anū kė stu di juo ja fo tog ra fi ją Pa ry­žiu je. Aki vaiz du, kad ma no vai kai pa se kė ma no pė do mis, tik ne ži nau, ar tai ge rai. Tre ne rio dar bas, ma­no nuo mo ne, yra sun kiau sias, ati­ma daug jė gų, tiek psi cho lo gi nių, tiek fi zi nių. No rint bū ti ge ru tre­ne riu, rei kia bū ti fa na ti ku. Ne ma­čiau, kaip vai kai užau go, nes nuo lat rei kė jo ke liau ti. Na muo se ne bū da­vau net mė ne sį. Lai mė, ma no žmo­na bu vo spor ti nin kė, ma ne su pra­to, ki ta gal bū tų pa bė gu si.

Bai gęs mo kyk lą no rė jau stu di juo­ti ir žur na lis ti ką (mo kyk lo je lei dau sien laik raš tį), ir me di ci ną, bet įsto­jau į Kau no kū no kul tū ros ins ti tu tą, nes se kė si leng vo ji at le ti ka.

– Ar su grįž ta te į sa vo tė viš kę Bir žuo se? Ži nau, kad mė go te vė žiau ti. Ar vis dar už sii ma te šiuo sa vo po mė giu?– Taip, šis po mė gis iš li ko nuo vai­kys tės. Tai la bai įdo mus, ge ras poil­sis. Prieš 50 me tų Ne mu nė lio upė je vie ną kar tą esu pa ga vęs 1200 vė žių. Da bar ten vė žių ne bė ra, juos iš nai­ki no žmo nių į upę pi la mi che mi ka­lai. Šiuo me tu į tė viš kę nu va žiuo ju tik ap lan ky ti tė vų ka pų ir mu zie jų.

– Koks bu vo skau džiau sias pra­

lai mė ji mas ir ko kia sal džiau sia per ga lė jū sų kar je ro je?– Man skau džiau sias pra lai mė­ji mas bu vo tre ni ruo jant „Žal gi­rį“, kai pra lai mė jo me CSKA dviem taš kais 1984 m. Kau ne, ir 1986­ųjų pra lai mė ji mas Zag re bo „Ci bo­nai“ Veng ri jo je, kai A.Sa bo nis bu­vo pa ša lin tas iš aikš te lės.

Sun ku pa sa ky ti, koks bu vo sal­džiau sias lai mė ji mas. Iš to lai ko­tar pio – 1987 m. tre čios rung ty nės su CSKA, nors bu vo aki mir ka, kai bu vo me be pra lo šią 19 taš kų.

– Su ku riais bu vu siais „Žal gi­rio“ krep ši nin kais iki šiol ben­d rau ja te?– Žmo nės tu ri sa vo as me ni nį gy­ve ni mą ir nė ra tiek daug pro gų su­si tik ti. Esant ga li my bei, bend rau ju su vi sais. Pa vyz džiui, su A.Sa bo­niu bend rau ju dau giau sia – be veik kiek vie ną die ną.

– Esa te su kau pęs ne men ką ar­chy vą vaiz do me džia gos iš var­žy bų, čem pio na tų. Ne gal vo ja­te jo per duo ti atei ties kar toms? Gal būt pa do va no ti mu zie jui?– Tur būt tai pa da ry siu atei ty je, gal sa vo ar chy vus pa do va no siu mu zie­jui, ku riam tos me džia gos la biau­siai rei kės. Esu su kau pęs daug vaiz­do įra šų apie auk si nius „Žal gi rio“ lai kus ir Lie tu vos rink ti nės žai di mą olim pi nė se žai dy nė se.

– Gal ir už si trauk siu vi sų tau­tie čių pa nie ką, bet ne sup ran tu, ko dėl krep ši nis Lie tu vo je taip aukš ti na mas. Ar Lie tu va ne tu­

V.Ga ras tas: „Rei kia gy ven ti da bar ti mi“„Vi suo met rei kia tu rė ti sva jo nių, vi zi jų, nes tai yra gy ve ni mo va­rik lis. Tu ri dirb ti sme ge nys, bet ne rei kia gal vo ti apie me tus, nes me tai yra tik skai čiai“, – at sa ki nė da mas į po rta lo die na.lt skai­ty to jų klau si mus pri si pa ži no vie nas gar siau sių vi sų lai kų ša lies krep ši nio tre ne rių Vla das Ga ras tas, va sa rio 8­ąją at šven tęs gar­bin gą 80 me tų ju bi lie jų.

ri ki tų spor to ša kų at sto vų, ku­riais ga lė tų di džiuo tis?– Ar krep ši nis neuž go žia ki tų spor­to ša kų? Jei toks klau si mas Ang li­jo je, Bra zi li jo je, Ar gen ti no je bū tų už duo tas apie fut bo lą, tas žmo gus ne bū tų su pras tas. Kas truk do ki­toms spor to ša koms bū ti po pu lia­rioms Lie tu vo je? Ra šy ki te apie jas straips nius, ren ki te var žy bas, ieš­ko ki te rė mė jų, nie kas pa ra mos ant lėkš tu tės neat neš. Krep ši nis taip pat nuo lat ieš ko rė mė jų.

– Eu ro pos ko man dos žai di mo sti liu mi ski ria si nuo JAV rink­ti nės, ku ri yra at le tiš kes nė – grei tes nė už var žo vus. Ar eu ro­pie čiai ne per daug ak cen tuo ja po zi ci nį žai di mą ir ne per ma­žai dė me sio ski ria fi zi niam pa­si ren gi mui?– Krep ši nis bu vo su kur tas Ame ri kos juo dao džiams, nes jie yra iš ver min­ges ni, stip res ni ne gu bal tao džiai, jų ki to kia ge ne ti ka. JAV krep ši ny je yra di džiu lė at ran ka, yra dau giau iš ko at si rink ti ga bių žai dė jų.

Eu ro po je, ma no nuo mo ne, fi zi nis pa si ruo ši mas yra pa kan ka mas. Ta­čiau rei kia ne tik dar bo, bet ir tu rė ti ge rus fi zi nius duo me nis. Krep ši niui

rei kia gim ti. Pa vyz džiui, Žyd rū nas Sa vic kas, ku ris lanks to ge le žį, ne­ga lė tų bū ti krep ši nin ku.

– Kaip lai kas ir evo liu ci ja pa­kei tė krep ši nio žai di mą, sti lių, ko man dų žai di mo stra te gi jas, de ri nu kus?– Ma no nuo mo ne, krep ši nis pa si­kei tė pir miau sia tuo, kad at si ra­do dau giau aukš tų žai dė jų, jie taip pat fi ziš kai pa jė ges ni, grei tes ni. Tai ryš kiai ski ria si nuo bu vu sių krep­ši nin kų. Ta čiau ne pa sa ky čiau, kad pa ge rė jo ka muo lio val dy mo tech ni­ka ir tak ti ka.

– Kaip ma no te, ar Lie tu va bū tų pa jė gi su reng ti pa sau lio čem­pio na tą? Ka da tai ga lė tų įvyk ti?– Lie tu va ga li su reng ti pa sau lio čem pio na tą ir rei kia dė ti pa stan­gas, kad mū sų ša lis jį su reng tų 2018 ar ba 2022 m.

– Ar ga li te pa pa sa ko ti ko kį nu­ti ki mą iš anų „Žal gi rio“ lai kų, ku rio dar ne pa sa ko jo te žur na­lis tams?– La bai il gai rei kė tų pa sa ko ti. Pas­kam bin kit, as me niš kai pa pa sa ko­siu (juo kia si).

Vertybė: ­� per­ilgus­metus­sukauptą­gausų­su­krepšiniu­susijusį­vaizdo­medžiagos­archyvą­V.Garastas­norėtų­pa­dovanoti­kokiam­nors­muziejui.­ ­ Šarūno­Mažeikos­(BFL)­nuotr.

Ne ma čiau, kaip vai­kai užau go, nes nuo­lat rei kė jo ke liau ti.

Man skau­džiau sias pra lai mė­ji mas bu vo tre ni ruo jant „Žal gi rį“, kai pra lai mė­jo me CSKA dviem taš­kais 1984 m. Kau ne.

šeštadienis, vasario 11, 2012 23

Dai­ni­nin­kas­Ma­ri­jus­Mi­ku­ta­vi­čius­(41­me­tų)­pa­mė­go­ke­lio­nes.­Tai­lan­dui­pri­klau­san­čio­je­Sa­mui­sa­lo­je­jis­ne­se­niai­il­sė­jo­si­su­bi­čiu­lių­kom­pa­ni­ja.­O­jau­ne­tru­kus­jam­nu­si­ma­to­ne­poil­si­nė,­o­dar­bo­ke­lio­nė­–­ko­vo­pa­bai­go­je­dai­ni­nin­kas­ruo­šia­si­di­džiu­liam­kon­cer­tui­Lon­do­ne.

Il­sė­jo­sI­­TaI­lan­de

Per­bai­sią­ava­ri­ją­rug­sė­jį­ran­kos­trau­ma­at­si­pir­kęs­šo­kė­jas­Ar­tu­ras­Ba­jor­ir­jo­žmo­na­Vik­to­ri­ja­En­gel­gardt­Ba­jor­pa­ga­liau­tu­ri­ma­lo­nių­rū­pes­čių­–­sa­vai­tės­pra­džio­je­jiems­gi­mė­mer­gai­tė.­Prieš­be­veik­pen­ke­rius­me­tus­su­si­tuo­ku­siai­po­rai­duk­ros­gi­mi­mas­–­svar­bus­gy­ve­ni­mo­po­ky­tis.

Popmuzikos­princesė­La­dy­Ga­ga­su­kū­rė­sa­vo­nuo­sa­vą­so­cia­li­nį­tink­la­la­pį­litt­le­mons­ters.com­–­dar­vie­ną­„Tumblr“,­­„Fa­ce­book“,­„Pin­te­rest“­ir­„Twit­ter“­ver­si­ją.­Šis­tink­la­la­pis­bu­vo­pa­va­din­tas­hi­to­„Born­This­Way“­at­li­kė­jos­ger­bė­jų,­va­di­nan­čių­sa­ve­ma­žai­siais­monst­rais,­gar­bei.­

Ta­po­­Tė­vaIs

nuo­sa­vas­­TInk­la­la­pIs

V.Ga ras tas: „Rei kia gy ven ti da bar ti mi“

Karjera

Il ga me tis Kau no „Žal gi rio“ ir Lie tu­vos rink ti nės tre ne ris yra dau giau­sia tro fė jų iš ko vo jęs ša lies krep ši nio spe cia lis tas. Nuo 1979 iki 1990 m. kar tu su „Žal gi riu“ V.Ga ras tas tris kar tus iš ko vo jo SSRS čem pio na to auk so me da lius, du kar tus – si dab­ro me da lius, o 1986 m. lai mė jo tarp­že my ni nę W.Jo ne so tau rę.

Nuo 1992 iki 1997 m., kai va do va­vo Lie tu vos vy rų krep ši nio rink ti­nei, V.Ga ras tas iš ko vo jo du olim pi­nius bron zos me da lius ir Eu ro pos čem pio na to si dab rą. Bai gęs tre ne­rio kar je rą V.Ga ras tas 2003 m. bu vo iš rink tas Lie tu vos krep ši nio fe de ra­ci jos pre zi den tu, o 2011 m. bu vo pa­skelb tas gar bės pre zi den tu.

Už nuo pel nus Lie tu vos spor tui V.Ga ras tas 1995 m. bu vo ap do va no­tas Lie tu vos di džio jo ku ni gaikš čio Ge di mi no 3 laips nio or di nu, o 1996 m. – Di džio jo Lie tu vos ku ni gaikš čio Ge di mi no 1 laips nio or di nu. 2002 m. V.Ga ras tui bu vo su teik tas Kau no mies to gar bės pi lie čio var das. 2004 m. jis ta po Lie tu vos kū no kul tū ros aka de mi jos gar bės dak ta ru.

Vertybė: ­� per­ilgus­metus­sukauptą­gausų­su­krepšiniu­susijusį­vaizdo­medžiagos­archyvą­V.Garastas­norėtų­pa­dovanoti­kokiam­nors­muziejui.­ ­ Šarūno­Mažeikos­(BFL)­nuotr.

šeštadienis, vasario 11, 201224

Lai ma Že mu lie nėl.zemuliene@diena.lt

Ap si gy ve no apar ta men tuo seSli di nė ti vil nie tė V.Gra žu ly tė lei­džia si į kal nus Aust ri jo je ar ba Ita­li jo je. Šie met su šei ma ir bi čiu liais, iš vi so de šim ties žmo nių kom pa­ni ja, sli di nė jo Aust ri jo je, Zalc bur­go sri ty je esančiame Ober tauer no ku ror te.

Anks čiau V.Gra žu ly tė sli di nė­ti į kal nus ke liau da vo au to mo bi­liu, va žiuo da vo dvi pa ras. Nak­vo da vo Če ki jo je. Ke lio nė bū da vo var gi nan ti ir net pa vo jin ga. Šį­kart nu ta rė skris ti lėk tu vu. Nu si­lei dę Aust ri jo je, Zalc bur ge lie tu­viai iš si nuo mo jo au to mo bi lį ir ki lo į Al pė se esan tį sli di nė ji mo ku ror­tą. Taip, anot V.Gra žu ly tės, pa siek­ti sli di nė ji mo tra sas daug pa to giau ir vi są die ną su tau pai.

Ober tauer nas – vie nas pra ban­ges nių Aust ri jos sli di nė ji mo ku­ror tų. Še šių as me nų V.Gra žu ly tės šei ma sve čių na muo se iš si nuo mo jo di de lius apar ta men tus. Gy ve ni mo są ly gos bu vo pui kios: na me įreng tos ke lių rū šių pir tys, poil sio kam ba rys su van dens lo vo mis. Už pa pil do mą kai ną ga li ma už si sa ky ti ma sa žą.

Ober tauer no ku ror tas skir tas sli di nin kams ir tu ris tams. Ap si­pirk ti jiems tek da vo va žiuo ti į gre­ti mą mies te lį. Ma žes ni Aust ri jos ku ror tai, kur anks čiau V.Gra žu ly tė yra sli di nė ju si, – la bai gra žūs, au­ten tiš ki mies te liai.

Dvi die nas siau tė pū gaSli di nė ji mo in ven to rių vil nie čių kom pa ni ja pa pras tai nuo mo ja si. Tie, ku rie čiuo žia snieg len te, ve­ža si sa vą ją.

At vy kus į Ober tauer ną dvi die­nas siau tė pū ga. Net ne bu vo ma­ty ti, kur šliuož ti. Kai pū ga lio vė si, prieš akis at si vė rė kal nų di dy bė ir gro žis.

Sli di nin kai kel da vo si 8 va l. Pa­pus ry čia vę išei da vo sli di nė ti – tra­sos pra si de da vos už po ros šim tų met rų nuo apar ta men tų. Sli di nė­da vo iki 16 va l. – tol, kol vei kia kel­tu vai.

„Sli di nė ji mo tra sos ten la bai ge­ros – nu va ly tos, pla čios. Be to, pui­kiai tin ka mos ir pra de dan tie siems sli di nin kams, ir vi du ti nio kams. Tra so mis bu vo pa ten kin ti ir tie, ku rie šliuo žia ge rai. Svar biau sia, kad jos sau gios. Kad ir kiek daug bū tų žmo nių tra so je, vi siems vie­tos pa kan ka. Te ko bū ti ku ror tuo­se, kur ne daug tra sų, to dėl nuo lat jau ti pa vo jų, kad at si trenk si į ki tą sli di nin ką. Čia to kia ti ki my bė bu­vo maža“, – Ober tauer no ku ror tą gy rė ad vo ka tė.

Pen ke rių me tų V.Gra žu ly tės anū kė Bar bo ra lan kė sli di nė ji mo mo kyk lė lę. Mer gai tė da ly va vo pra­de dan čių jų var žy bo se ir pel nė me­da lį.

Ma ži vai kai drą siai mo ko si sli di­nė ti ant aukš čiau sių kal nų. Suau­gęs žmo gus, anot V.Gra žu ly tės, yra bai les nis.

Iš ekst re ma lių sli di nė ji mo tra sų – tie siai į karš tą pir tįAd vo ka tei Vi li jai Gra žu ly tei žie ma be sli­di nė ji mo kal nuo se – ne žie ma. Kal nų ma gi jai ir ekst re ma liems po jū čiams mo te ris ne ga li at si spir ti. Ne kar tą ji pa­ty rė, kad sli di nė ji mas pa de da pail sė ti pro tui, tie siog jį iš va lo, o kal nų di dy bė su­tei kia jė gų ir stip ry bės.

„Ma žiu kai vai kai šliuo žia tar si pri li pę prie že mės – taip juo kin gai at ro do“, – pa ste bė jo sli di nin kė.

Vo kie čiai į pir tį ei na nuo giKas ge riau, jei ne pir tis, at pa lai duo­ja įtemp tus rau me nis, pa var gu sį kū­ną? Grį žu si iš sli di nė ji mo tra sų bi­čiu lių kom pa ni ja trauk da vo į pir tį.

„Pui ku, kad bu vo to kia ga li my bė. Nors ir anks čiau ap si gy ven da vo me

apar ta men tuo se, bet juo se ne bū­da vo pir čių komplekso“, – pa ly gi­no V.Gra žu ly tė.

Vo kie čiai ir aust rai daž niau­siai at vyks ta sli di nė ti vie ni, be mo te rų. Va ka re į pir tį jie su gu­ža nuo gi – to kios tra di ci jos. Tad lie tu viai steng da vo si į pir tį atei­ti anks čiau, kol nuo ga liai dar ne­pa si ro dė. V.Gra žu ly tė pa ste­bė jo, kad ru sų tu ris tams to kios

tra di ci jos taip pat ne priim ti nos.Sli di nė ji mo ku ror te lie tu viai

mai ti no si įvai riai. Pus ry čius, ku rie kai nuo ja 45 li tus, sve čių na mų ka­vi nė je val gė tik kar tą, pa skui ga mi­no si pa tys. Va ka rie niau da vo įvai­riai: ar ba ga min da vo tai vie ni, tai ki ti, o pa skui vaikš čio da vo į sve­čius tų pa tie ka lų ra gau ti, ar ba vi­su bū riu trauk da vo į ku ror to ka vi­nę ar res to ra ną.

Atok vė pis: �� Al�pė�se�ga�li�ma�pa�ra�gau�ti�aust�riš�ko�alaus.

Kar tu: �� net�ir�ne�pirmą�kartą�vyks�tantiems�sli�di�nė�ti�į�kal�nus�daug�sma�giau�su�bū�riu�drau�gų.�� � As�me�ni�nio�ar�chy�vo�nuo�tr.

Pertrauka: �� V.Gražulytė�(kairėje)�su�dukterimi�Ieva�Kūryte�gėrisi�Alpių�kalnų�panorama.

Il gai dir bant sė di mą pro ti nį dar bą, atei­na me tas, kai kū nas pa rei ka lau ja fi zi­nės veik los. Sli di nė­ji mas pa de da pail­sė ti pro tui, tie siog jį iš va lo.

šeštadienis, vasario 11, 2012 25

Iš ekst re ma lių sli di nė ji mo tra sų – tie siai į karš tą pir tį

De biu tas: �� V.Gra�žu�ly�tės�anū�kė�Bar�bo�ra�da�ly�va�vo�pra�de�dan�čių�jų�sli�di­nin�kų�var�žy�bo�se�ir�pel�nė�me�da�lį.

Kai nos

Apar ta men tų, ku riuo se bu vo �du mie ga mie ji ir di džiu lė sve tai­nė, sa vai tės nuo ma šei mai at siė­jo 6200 li tų.

Iš vi so ke lio nė vie nam as me niui �kai na vo 3500 li tų.

Nei res to ra nuo se, nei sli di nė ji­mo tra so se tu ris tus ap tar nau jan­tys aust rai ne puo la kal bė ti ang liš­kai. Kam lau žy ti lie žu vį, jei kal bė ti vo kiš kai jiems pa to giau? Val gia raš­čių ang lų kal ba kal nų res to ra nuo­se taip pat nė ra – vis kas pa ra šy ta vo kiš kai.

V.Gra žu ly tė ste bė jo si: „Net keis ta. At va žia vai į tą ša lį ir pri­va lai mo kė ti vo kiš kai. Vis gi inf ra­ st ruk tū ra ten – pui ki. Nu si lei dai nuo vie nos tra sos – res to ra nas, nu­si lei dai nuo ki tos – vėl res to ra nas, o pa tie ka lai juo se la bai ska nūs.”

Kal nuo se pa ge rė ja sa vi jau taKo dėl ad vo ka tė žie mą ren ka si kal­nus, kai per šal čius ne ma žai lie tu­vių sau lės ir eg zo ti kos ieš ko pie tų kraš tuo se? Juk ir Lie tu vo je – šal ta, snie go ne ma žai, yra kur sli di nė ti.

„Il gai dir bant sė di mą pro ti nį dar bą, atei na me tas, kai kū nas pa­rei ka lau ja fi zi nės veik los. Sli di nė ji­mas pa de da pail sė ti pro tui, tie siog jį iš va lo. Ma nau, kad ekst re ma­lios si tua ci jos – tai sa vęs iš ban dy­mas, ne no ras su sting ti vie no je vie­to je. Man no ri si va žiuo ti į kal nus. La bai pa tin ka jų vaiz dai, ten pa si­jun tu kaip bal toj pa sa koj. Ap lin kui – kal nų di dy bė, ku ri su tei kia stip­ry bės. No rint tai pa jausti, rei kia Kal nai: �� gam�ta�–�kaip�pa�sa�ko�je,�ir�sli�di�nin�kams�iš�Lie�tu�vos�bu�vo�sun�ku�pa�ti�kė�ti,�kad�tai�ma�to�sa�vo�aki�mis.

Kar tu: �� net�ir�ne�pirmą�kartą�vyks�tantiems�sli�di�nė�ti�į�kal�nus�daug�sma�giau�su�bū�riu�drau�gų.�� � As�me�ni�nio�ar�chy�vo�nuo�tr.

ten bū ti, vis ką sa vo aki mis pa ma­ty ti. Iš nuo trau kų to nepajausi“, – ti ki no V.Gra žu ly tė.

Mo te ris pa ty rė, kad kal nuo se pa ge rė ja sa vi jau ta. Be to, ten vi­są lai ką bū na su šei ma. Su si pa žįs­ta su ki tais sli di nin kais, už mez ga nau jų pa žin čių, at si ran da nau­jų drau gų. Atos to gos kal nuo se – to kia pui ki re lak sa ci ja, kad grį žus na mo dar bų ga li im tis su daug di­des ne ener gi ja.

„Taip, aš pla nuo ju va žiuo ti į šil­tuo sius kraš tus ko vą ar ba lan dį, bet sli di nė ti sau sį ar va sa rį – bū­ti na, ne ga liu to at si sa ky ti, – šyp­so jo si V.Gra žu ly tė. – Kar tą ko vo mė ne sį sli di nė ti va žia vo me į Ita­li ją. La bai pa ti ko, nes nuo lat švie­tė sau lė. Blo gai bu vo tai, kad po pie tų tra sos jau bū da vo pa žliu­gu sios.“

Vo kie čiai ir aust rai daž­niau siai at­vyks ta sli di­nė ti be mo te­rų. Į pir tį jie su gu ža nuo gi. Tad lie tu viai steng da vo­si į pir tį atei ti anks čiau, kol nuo ga liai dar ne pa si ro dė.

šeštadienis, vasario 11, 201226

Mantas Stankevičiusm.stankevicius@diena.lt

– Manau, kad daugelis norėtų paklausti, ar sunku į orą pakelti partnerę čiuožiant ant ledo?– Ar sunku? Ant pačiūžų tai dary-ti kur kas lengviau negu ant žemės (juokiasi). Greitis, slydimas sutei-kia tam tikrų pranašumų. Be to, ant ledo tai daryti kur kas smagiau. Dažnai žmonės netiki, kad čiuožėjai turi jėgų, tačiau tikrai nemaža da-lis jų galėtų varžytis su stipruoliais. Jei nurengtumėte kai kuriuos vyrus, pamatytumėte, kokie tai raumenų kalnai.

– Prisipažinkite, Povilai, ar niekada neviliojo kitos pramo-gos ant ledo. Tarkime, ledo ri-tulys?– Kad dailusis čiuožimas nėra labai vyriška sporto šaka, galvojau, kai man buvo penkiolika. Vėliau at-sirado kitoks požiūris. Dabar su-prantu, kad požiūris priklauso nuo kiekvieno žmogaus meninės bran-dos lygio. Dailųjį čiuožimą, ma-no manymu, vertina žmonės, kurių mentaliteto lygis aukštesnis. Vis dėlto dailusis čiuožimas yra pati sudėtingiausia sporto šaka pasau-lyje, jeigu vertintume visus pritai-komus fizikos dėsnius. Sudėtin-gesnės sporto šakos šiuo požiūriu tikrai nėra. O, kalbant apie meni-nę išraišką, negalima pamiršti, kad muzikos, šokio ir fizikos dėsnių sin-tezė dailųjį čiuožimą paverčia ne-pakartojama sporto šaka.

– Tai kaip su tuo ledo rituliu?– Galiu pasakyti, kad tiek aš, tiek Margarita turime vardines le-do ritulininko aprangas. Ne pir-mi metai gastroliuodami po Rusi-ją pasibaigus šou persirengiame ir rungtyniaujame. Įvarčių daug ne-būna, sunku įmušti. Pagrindiniai mūsų puolėjai, kurie muša įvar-čius, yra Ilja Averbuchas ir Mara-tas Bašarovas. Jie žaidžia puolime, o mūsų panelės užima, net nežinau, kaip pasakyti... Tikrai jos ten ne dėl grožio. Margarita labai gerai suge-

ba perimti ritulį, bet ji bijo stovėti arti vartų, nes ten visada mėsmalė. Tarkime, merginoms tenka gynybi-nės pozicijos.

– Ar prisimenate pirmą kartą, kai stojote ant pačiūžų?– Žinoma, kad neprisimenu, nes pirmą kartą ant ledo atsistojau, kai dar buvau mamos pilve (šypsosi).

– Minėjote, kad paauglystė-je nesidžiaugėte dailiojo čiuo-žimo perspektyvomis. Kas pa-skatino pasilikti?– Lūžis mano gyvenime įvyko daug vėliau. Vaikystės ir paauglystės laikotarpiu čiuožiau todėl, kad ma-no mama to norėjo. Paties to da-ryti, prisipažinsiu, nelabai trau-kė. Kaip ir visi berniukai norėjau žaisti krepšinį, futbolą, atlikęs na-mų darbus tiesiog norėdavau eiti į lauką pažaisti. O vietoj to buvo dvi treniruotės per dieną. Buvo sunku. Nuolat klausdavau savęs, kodėl tai turiu daryti, kai mano draugai bū-na kartu, bendrauja. O man tik tre-niruotės, treniruotės ir treniruotės. Žinoma, daug vėliau supratau, kad viskas buvo daroma ne veltui. Da-bar esu mamai už tai dėkingas. Ji mane išmokė dirbti. Sąmoningas lūžis įvyko, kai man buvo aštuo-niolika. Tada jau buvau nusprendęs baigti su didžiuoju sportu. Vėliau buvau pakviestas tarnauti. Turė-jau pasirinkti: arba eilinės kareivi-nės, arba sporto kuopa. Pasirinkau būtent ją, pasakiau sau, kad kele-rius metus pačiuošiu. Po to Lietu-va paskelbė nepriklausomybę. Tada atsivėrė galimybė atstovauti Lietu-vai, įvyko sąmoningas lūžis mano sportinėje karjeroje.

– Matyt, stebite Deivido Stag-niūno ir Isabellos Tobias pa-sirodymus. Pora jūsų pramin-

tais keliais žengia į tarptautinį elitą. Ar jaučiatės su Margarita atlikę ledlaužio darbą?– Mes tik džiaugiamės, kad tie le-dai buvo pralaužti. Su Margarita darėme viską, kad išpopuliarin-tume dailųjį čiuožimą Lietuvo-je. Smagu, kad atvežėme pirmuo-sius medalius. Jau vėliau prekybos centruose pradėtos rengti aikšte-lės, išdygo arenų. Žinoma, tam ti-krą vaidmenį suvaidino Europos krepšinio čempionatas – arenų iš-dygo dar daugiau, savo „Liepsno-jančio ledo“ programą galime pa-rodyti kur kas didesniam skaičiui žmonių. Džiaugiamės, kad susi-renka pilnos arenos.

– Ar tenka pabendrauti su jau-nais ir perspektyviais čiuožė-jais?– Manau, kad mes jiems padeda-me augti, nes vaikučiai, kurie kar-tais patenka į mūsų pasirodymus, įgyja tiek patirties, kiek jos neįma-noma gauti treniruojantis. Stebiu, kaip klostosi Godos Butkutės kar-jera. Matau, kad tai yra unikalus vaikas. Akyse šviesiau pasidaro, kai suprantu, kad turime dailiojo čiuo-žimo žvaigždžių.

– Manote, kad Lietuva gali už-auginti talentą, kuris skintų laurus aukščiausio lygio tarp-tautinėse varžybose?

– Suprantu, apie ką jūs, ir galiu pasakyti, kad joks žmogus nega-li bręsti vienoje vietoje. Dailiaja-me čiuožime tai yra sena prakti-ka. Visą laiką treneriai semiasi patirties, rotacija turi būti. Žmo-gus negali visada būti tose pačio-se rankose, jis privalo perimti ki-tų gerų trenerių patirtį, būtinai važinėti į stovyklas. Tai kainuo-ja pinigus, tačiau šiais laikais to nedarant sunku laimėti. Todėl ti-kiuosi, kad Lietuvos sporto val-džia atkreips į tai dėmesį ir visa-da stengsis savo sportininkams suteikti kuo puikiausias sąlygas tobulėti. Tereikia pasižiūrėti į ki-tų šalių praktiką.

Čiuožti ant ledo – vardan Lietuvos„Norėjau varžybose atstovauti Lietuvai“, – paklaustas, kas privertė siekti dailiojo čiuožimo aukštumų, sakė Povilas Vana-gas. Jis vaikystėje neretai užduodavo sau klausimą, kodėl privalo treniruotis, kol kiti vaikai kieme gainioja kamuolį.

Dabar esu mamai už tai dėkingas. Ji ma-ne išmokė dirbti.

Daina: �� P.Vanagas�išbandė�jėgas�ir�muzikiniame�projekte,�kur�dainavo�su�parlamentare�Inga�Valinskiene.

Pas tan gos: �� P.Va�na�gas�su�M.Dro�biaz�ko�da�rė�vis�ką,�kad�iš�po�pu�lia�rin�tų�dai�lų�jį�čiuo�ži�mą�Lie�tu�vo�je.�� Ša�rū�no�Ma�žei�kos�(BFL)�nuo�tr.

Meilė: �� žmona�Margarita�–�ištikima�Povilo�palydovė�ir�ledo�arenose,�ir�kasdieniame�gyvenime.

šeštadienis, vasario 11, 2012 27

Da rius Sė le nisd.selenis@diena.lt

Ko kie atrankos kri te ri jai?Smal su mas ir no ras sa vo aki mis pa ma ty ti pres ti ži nio Lie tu vos mer­gi nų kon kur so „Mis Lie tu va“ už­ku li sius ir vir tu vę – to kios prie­žas tys pa ska ti no gar saus dai li nin ko Sal va do ro Da li ir ki nų fi lo so fo Deng Ming­Dao ger bė ją Lau rą da ly vau­ti at ran ko je.

Šo kas ir neap sa ko mas nu si vy li­mas. To kius jaus mus pa ty rė Lau ra, ke lias va lan das pra lei du si vie na me Vil niaus nak ti nių klu bų.

Bend ra vi mas, in te lek tas, kul tū­rin gu mas, sti lius ir tik po to – iš­vaiz da. Pa sak Lau ros, bū tent to kias sa vy bes vie šai nuo lat dek la ruo ja na cio na li nio kon kur so ren gė jai ir pa brėž ia, kad da ly vė ne tu rė tų pa­da ry ti gė dos ir tu ri gar bin gai at sto­vau ti sa vo ša liai pa sau li nia me kon­kur se.

„Ne ma niau, kad ei nu į tuš ty bės mu gę. Vis dėl to tai, kaip bu vo ren­ka mos mer gi nos, ma ne šo ki ra vo. Po šios at ran kos ne sup ra tau, ko kie

tik rie ji „Mis Lie tu vos“ kri te ri jai“, – at vi rai pa sa ko jo mer gi na.

Nu ren gė net ne pa kal bi nęTą die ną ne tik lau ke, bet ir rū sy­je įreng ta me klu be bu vo la bai šal ta. Ta čiau or ga ni za to riai pa lie pė mer­gi noms iš kart iš si reng ti ir pa si ro­dy ti tik su bi ki niais.

Pa sak Lau ros, mer gi nos mė ly na­vo nuo šal čio ir ne tru kus nė vie na ne ju to sa vo pė dų.

„Or ga ni za to riai ne su ge bė jo pa­vai šin ti net karš ta ar ba ta ir tik po ku rio lai ko įjun gė šil dy tu vus, bet ir jie men kai gel bė jo nuo šal čio“, – ste bė jo si sa vęs iš le pė le ne va di­nan ti Lau ra.

Jos nuo mo ne, ren kant pre ten­den tes „Olia lia“ ka len do riui svar­biau sia iš vaiz da ir kū nas, o kon­kur so „Mis Lie tu va“ or ga ni za to riai tu rė tų rem tis ki tais kri te ri jais.

Ta čiau, re gis, „Mis Lie tu vos“ ren­gė jams taip pat la biau rū pė jo mer gi­nų iš vaiz da, o ne in te lek tas. Nes tik po to, kai iš si ren gė, or ga ni za to riai šiek tiek pa bend ra vo su pre ten den­tė mis. Be to, net ne su vi so mis.

„Tur būt iš pra džių rei kė tų pa si­kal bė ti su pre ten den tė mis ir tik ta­da liep ti nu si reng ti? Juo lab kad kaip kon kur so prio ri te tai dek la ruo ja mi da ly vių in te lek tas, kul tū rin gu mas, – re to riš kai kal bė jo prieš ke le rius me tus į ero tiš ką ka len do rių pa te ku si 173 cm ūgio L.Grin ke vi čiū tė. – O gal Mis Lie tu va tu ri tik nu si reng ti ir pa­si stai py ti? Gal rinks Mis po rno?“

Svar biau sia – aukš ta kul niaiAng liš kai, vo kiš kai, is pa niš kai, pran cū ziš kai kal ban ti Lau ra bu vo įsi ti ki nu si, kad rinks įdo mią, iš­pru su sią, ne kvai lą ir, su pran ta ma, tvar kin gą mer gi ną.

„Juk iš si la vi nu si mer gi na ži no, kad ei ti į mu zie jų pur vi nais ba tais ne va lia. Sa ve ger bian ti ir į rū sį, jei jau vyks ta so li dus ren gi nys, atei­na šva riai ap si ren gu si“, – kai ku­rių pre ten den čių po žiū riu į at ran­ką pik ti no si Lau ra.

Pa sak jos, su ša lu sios mer gi nos gė rė vais tus nuo gal vos skaus mo, ne sus to da mos bliz giu te pė si lū­pas. „Gal būt ko mi si jai pa ti ko mė­gau tis jau nų ga ze lių kan čio mis?“

– ne vy nio jo žo džių į va tą bū si mo­ji me ni nin kė.

„Mer gi nos, jei gu ne tu ri te ba su­čių itin aukš ta pa kul ne, neiš si ties nu ga ra ir ko mi si jos ne pa ke rė si te“, – to kie žo džiai nu skam bė jo iš ko­mi si jos, o Lau ros gal vo je šmėkš te­lė jo, kad pa ke rė ti ga li ir ba sos mer­gi nos.

Lau ra tvir ti no, kad ko mi si jos spren di mas dėl fi na li nin kių nu ste­bi no dau ge lį pre ten den čių.

„Raukš lė ta kak ta ir il gos ko jos – ge ras de ri nys? Nes var bu, kad dan­tys krei vi, svar bu, kad svo ris – 49 ki­log ra mai? Keis ta ir tai, kad ko mi si jos na rys Alek sand ras Pog reb no jus rin­ko si so lia riu mų nu ka muo tas, nu li nės ver tės gla mū ri nių kū nų sa vi nin kes? O gal per ke lias ap si nuo gi nu sių mer­gi nų pa si vaikš čio ji mo mi nu tes įžvel­gė as me ny bes? Nors bu vo daug ža­ves nių, pa trauk les nių, įdo mes nių ir ne tgi gra žes nių mer gi nų“, – ne slė­pė pa si pik ti ni mo Lau ra.

Gai la drau go ir mer gi nųNe, ne pa te ku si į kon kur so „Mis Lie­tu va“ fi na lą Lau ra ne jau čia nu si vy­

li mo. Sa vo laiš ke ir vė liau po kal by­je ji ke lis kar tus pa brė žė dėl to vi sai neiš gy ve nan ti ir jos no ras pa si da ly­ti įspū džiais – ne iš pyk čio ar kerš­to. „Tie siog bu vo la bai gai la mer gi­nų ir kant riai lau ku sio ma no drau go tą itin šal tą šeš ta die nio die ną“, – paaiš ki no ji. Bū si mo ji me ni nin kė te no rė jo pa pa sa ko ti apie pres ti ži­nio Lie tu vos mer gi nų kon kur so at­ran kos vir tu vę, tik ruo sius ir dek la­ruo ja mus at ran kos kri te ri jus.

„Kai ren ka mer gi ną ka len do riui, su pran ta ma, kad ji ne kal bės – vis­ką už ją sa kys nuo trau ka, to dėl ne­svar bu jos šei mi nė pa dė tis ir in te­lek to koe fi cien tas. Bet ar bran džia „Mis Lie tu vos“ kon kur so ko mi si ja be si skel bian tys as me nys ne su vo­kia, kad to kio mis są ly go mis mer­gi nos ne ger bia mos?“ – dar laiš ke ra šė L.Grin ke vi čiū tė.

Ku ri mer gi na po za vo ap si nuo­gi nu si? Šį klau si mą ne vie ną pa­veiks lą nu ta piu si ir pri pa ži ni mo su lau ku si Lau ra kon kur so at ran­ko je iš gir do vie šai. Nus te bo, nes ko mi si ja tu rė jo jos an ke tą ir jau anks čiau at siun tu si kvie ti mą lei do da ly vau ti at ran ko je.

„Kris ti na Iva no va juk ga vo tei­sę da ly vau ti „Mis Lie tu vo je“, nors po za vo ap si nuo gi nu si. Gal būt ma­no krū ti nė per ne lyg di de lė, – iro­ni za vo Lau ra, ku ri, se gė da ma si­jo nu ku ir vil kė da ma pa lai di nu ke, prieš ko mi si ją už tru ko po rą mi nu­tė lių ir, kri tiš kai įver tin ta, dau giau klau si mų ne su lau kė.

Kon kur se – rei ka la vi mai iš si reng tiPer kon kur so „Mis Lie tu va“ at ran ką vie na me Vil niaus klu bų Vy­tau to Di džio jo uni ver si te to (VDU) stu den tė Lau ra Grin ke vi čiū tė bu vo šo ki ruo ta, kai or ga ni za to riai lie pė iš si reng ti iki bi ki nio nė ne pa si kal bė ję su pre ten den tė mis į ka rū ną.

O gal Mis Lie tu va tu­ri tik nu si reng ti ir pa si stai py ti? Gal rinks Mis po rno?

Nu si vy li mas: �� bū�si�mo�ji�me�ni�nin�kė�L.Grin�ke�vi�čiū�tė�ne�si�ti�kė�jo�pa�tir�ti�ne�ma�lo�nių�įspū�džių�per�kon�kur�so�at�ran�ką.� � Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

šeštadienis, vasario 11, 201228

Sa vait ga lį la bai ne no rė si te bū ti vie nu mo je, to dėl ieš­

ko si te kom pa ni jos ar ba daug dė­me sio skir si te gy ve ni mo par tne riui, siek da mi vis ką da ry ti kar tu, įtik ti ir pa tik ti. Vis dėl to šeš ta die nio bend­ra vi mą ga li ap sun kin ti įsi vė li mas į po li ti nius gin čus, ka te go riš kai reiš­kiant sa vo skir tin gą nuo mo nę ir dėl to su si prie ši nant. Nuo pir ma die nio la biau pa si sau go ki te su kčių, ven­ki te fi nan si nių afe rų, ne klimp ki te į sko las. Į pe rio do pa bai gą trum­pam pa dau gės op ti miz mo, no ro kur ti nau jus atei ties pla nus.

Sa vait ga lis ne pa lan kus svei ka tai, ta čiau jei iš lik si te

svei ki ir ener gin gi, ga li te daug nu­veik ti dėl stai ga ki lu sio no ro pra k­ tiš kai spręs ti ūki nes, tech ni nes pro ble mas, pa si rū pin ti iš vaiz da, pri si tai ky ti die tą. Ki tos sa vai tės pra džio je dė me sio cent re at si durs par tne ris, my li mas žmo gus, sim­pa ti jos, ger bė jai. Va len ti no die­na tu rė tų bū ti ne blo ga, jei tik ne­ri zi kuo si te re pu ta ci ja ir ne si lei si te į ri zi kin gus nuo ty kius dar be. Į pe­rio do pa bai gą di džiau sias rū pes tis bus fi nan si niai klau si mai.

Sa vait ga lį jums no rė sis leis ti sma giai, pra mo gau­

ti, ruoš ti do va nė les ir staigmenas my li miems žmo nėms, lip ti į sce­ną ar ba už siim ti ki to kia kū ry bi ne veik la. Jei tik per daug neiš lai dau­si te, lais va lai kis tu rė tų ne nu vil ti. Tin ka mai el ki tės su vai kais. Nuo pir ma die nio pra var tu kuo at sa kin­giau vyk dy ti pro fe si nes pa rei gas, nes ap lai du mas, ne są ži nin gu mas ne liks ne pas te bė ti. Pe rio dui bai­gian tis, ga li te su lauk ti ro man tiš­ko at sa ko, mei lės nuo ty kio. Tie sa, dėl jo kils prieš ta rin gų jaus mų.

Sa vait ga lį jums tur būt ne­pa vyks ati trūk ti nuo bui ti­

nių rū pes čių ir šei mi nių pa rei gų. Ga li bū ti, kad ne ri mą kels su dė­tin ga ar ti mo žmo gaus si tua ci­ja. Nuo pir ma die nio la bai pa rūps mei lė, pra mo gos, kū ry bi nė sa vi­raiš ka. Tur būt su lauk si te dė me sio ar laiš kų iš bu vu sių ger bė jų ar ba to li esan čio my li mo žmo gaus. Vis dėl to ne vis kas džiu gins, nes vei­kiau siai pa ts svar biau sias as muo jums kuo nors neį tiks ar ba pa si ro­dys, kad jūs jam ne da ro te no ri mo įspū džio. Ga li te gau ti pra ne ši mą apie įsi dar bi ni mo ga li my bę.

Sa vait ga lį tik riau siai sve­čiuo si tės pas gi mi nai­

čius, se nus drau gus. O jei lik si te na muo se ir ne skir si te lai ko sve­čiams, bend ra vi mui su kai my­nais, įnik si te į skai ty mą, ra šy mą, gal vo sū kius, ko mer ci nius rei ka lus ar pan. Žo džiu, lie žu vis ar ba gal­va tik rai dirbs in ten sy viai. Ki tos sa vai tės pra džio je ne la bai no rė sis kur nors ei ti iš na mų, bend rau­ti. Re gis, tik nuo tre čia die nio kils tik ras no ras pra mo gau ti, eks pe ri­men tuo ti su sa vo įvaiz džiu prieš veid ro dį, ei ti į pa si ma ty mus.

Pe rio do pra džio je la bai su­stip rės kū niš ko ir dva si nio

kom for to po rei kis. No rė sis pa le­pin ti vai kus, tik gal būt sau to ne­lei si te ir grau ši tės. Re gis, sek ma­die nį la biau at si pa lai duo si te ir pa si džiaug si te tuo, ką tu ri te. Ki tą sa vai tę pra dė si te dar bin gos nuo­tai kos, ta čiau dau giau dė me sio nei pa pras tai rei ka laus par tne ris, my li­mas žmo gus, vai kai. Re gis, pirk si te do va nas ar ba pa tys ti kė si tės gau ti ką nors ypa tin ga. Pa ti pe rio do pa­bai ga ža da įspū din gą pa si ma ty mą, kul tū ri nį ar ba šou ren gi nį.

Pe rio do pra džio je jus val­dys nuo tai kos ir emo ci­

jos. Ga li bū ti, kad su reikš min si te smul kius ne sklan du mus šei mo je ar ba per jaut riai rea guo si te į ar ti­mų jų pro ble mas. Ki tą sa vai tę jus itin do mins vers lo, eko no mi kos pe ri pe ti jos, ne kil no ja ma sis tur tas, pre ky ba. Jūs ar ba uo liai rink si­te do va nas my li miems žmo nėms, ar ba jas ga min si te, par da vi nė si te, t. y. siū ly si te pre kes ir pa slau gas. Mei lės die na ža da įspū džių, do­va nė lių, pa svei ki ni mų, bet kaž­kas ga li ir nu vil ti.

Sa vait ga lis ne pa lan kus svei ka tai, tad rei kė tų pri­

veng ti ma si nių su si bū ri mų, pa si­sau go ti in fek ci jų, aler gi nių reak ci­jų. Nuo pir ma die nio suak ty vė si te ir fi ziš kai, ir pro tiš kai, ypač – kū­ry bin gu mo požiūriu. Sa vo iš mo­ne, ro man tiš ku mu ga li te su ža vė ti my li mą žmo gų ar jus do mi nan­tį as me nį, pub li ką. Ga li ma slap ta mei lės int ri ga. Kai ku rios iliu zi jos ne pa sit vir tins. Pe rio do pa bai go­je nu ma to ma svar bi ži nia, vers lo san do ris ar ba reikš min gas pir ki­nys. Vis dėl to po kal bis dėl dar bo ga li ne ma lo niai nu ste bin ti.

Pe rio do pra džio je bū si­te už siė mę ko lek ty vi niais

rei ka lais, gal būt da ly vau si te vi­suo me ni nė je veik lo je ar drau gų suor ga ni zuo ta me va ka rė ly je, pri­sta ty me. Ki tą sa vai tę iki tre čia­die nio bū si te la bai neats pa rūs in­fek ci joms, sto ko si te ener gi jos, tad, jei įma no ma, ne vers ki te sa vęs ei­ti ten, kur ne si no ri, ir da ry ti, kas jums sun ku. Ant ro je pe rio do pu­sė je at gau si te jė gas. Re gis, ne blo­gai sek sis vers las. Su si tai ky ki te su tuo, kad jū sų užim tu mas ner vins my li mą žmo gų, vai kus.

Sa vait ga lį tik riau siai nea tit­rūk si te nuo pa rei gų ir min­

čių apie pro ble mas, o gal ne tgi pa­varg si te nuo sa vo di de lių am bi ci jų įgy ti val džios, ga lios. Ga li te sa ky ti vie šą kal bą, po li ti kuo ti ar ba ko nors pri myg ti nai rei ka lau ti iš ap lin ki­nių. Ki tos sa vai tės pra džia tu rė tų bū ti sėk min ga įvai riais aspektais, ta čiau nuo tre čia die nio ga li mi iš­ban dy mai – int ri gos, ap kal bos, lė­ti nių li gų paū mė ji mas ar kt. Ga li ma ir ma te ria li nė ža la. Pe rio do pa bai ga ža da ko kį nors pa sie ki mą, bet kar tu – šei mos na rių prie kaiš tus.

Pe rio do pra džio je tar si pa­dvelks ki toks vė jas ir pa­

kreips jū sų min tis neįp ras ta link­me. Gal būt at si sa ky si te ko kio nors se no įpro čio, įsi ti ki ni mo ar prin­ci po ir nu sprę si te atei ty je elg tis prie šin gai. Nuo pir ma die nio tu rė­si te rei ka lų su val di nin kais, darb­da viais. Re gis, sto ko si te ro man tiš­ko po lė kio ir dėl to ne si džiaug si te išau šus Mei lės die nai. Dau giau no­ro leis tis į mei lės nuo ty kius, megz­ti pa žin tis, su si tik ti su drau gais bus tre čia die nį, ket vir ta die nį. At sar giai el ki tės su elekt ra, ug ni mi.

Sa vait ga lį daug gal vo si te apie sek są ir pi ni gus, slap­

tas pa gun das ir pa vo jus. Nuo pir­ma die nio la bai su stip rės jū sų in­tui ci ja, taps pa sie kia ma iš min tis, glū din ti pa są mo nė je. Ga li te gau ti kon fi den cia lios in for ma ci jos, iš­siaiš kin ti pa slėp tą tie są, at skleis ti afe rą ar są moks lą. Ti kė ti nas ypa­tin gas kū ry bi nis įkvė pi mas. Re gis, su ge bė si te at pa žin ti už si mas ka­vu sius slap tus prie šus ir sa vo ži­no ji mu sau pa dė ti. Pe rio do pa bai­ga ža da pra si plė sian tį drau gų ra tą, at si nau jin sian čius ry šius.

Ast ro lo gi nė pro gno zė va sa rio 11–17 die nomsAVI NAS (03 21–04 20)

JAU TIS (04 21–05 20)

DVY NIAI (05 21–06 21)

VĖ ŽYS (06 22–07 22)

LIŪ TAS (07 23–08 23)

MER GE LĖ (08 24–09 23)

SVARS TYK LĖS (09 24–10 23)

SKOR PIO NAS (10 24–11 22)

ŠAU LYS (11 23–12 21)

OŽIA RA GIS (12 22–01 20)

VAN DE NIS (01 21–02 19)

ŽU VYS (02 20–03 20)

Si do ni ja

diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Va sa rio 18 d., kaip ir kas met, J.Ba­sa na vi čiaus gat vė je Pa lan go je pra­mo gau to jai ga lės pa si mė gau ti įvai riais bū dais pa ruoš to mis se zo­ni nė mis žu vi mis – kep to mis, rū­ky to mis, vy tin to mis, ma ri nuo­to mis stin to mis. Ku ror te vyks ir Bar be kiu stin tų ke pi mo čem pio­na tas, bus ver da ma žu vie nė. Lauk­tu vėms vi si no rin tys ga lės įsi gy ti ir švie žių stin tų, par da vi nė ja mų tie­siai iš žve jų val čių.

Vi sus no rin čius pa lan giš kiai kvies da ly vau ti tra di ci nė se in ka­ro lai ky mo, stin tų val gy mo ar ki­to se nuo tai kin go se rung ty se. Žve­jai mė gė jai sa vo sėk mę ban dys ant jū ros til to ren gia mo se stin tų gau­dy mo var žy bo se.

Pa lan go je lau kia mi ir svei kuo liai – tą pa čią die ną Pa lan go je ren gia­mas pir mo sios Lie tu vo je svei ka tos olim pia dos ati da ry mas ir ruo nių mau dy nės. Po pie tę, 15 val., ke li šim tai drą suo lių pa nirs į le di nės

jū ros ban gas. Tą pa tį sa vait ga lį, va sa rio 17–19 d., lauks ir žie miš­ka Ne rin ga, reng sian ti „Stin ta­pū kio šven tę“. Jos žiū ro vai tu rės iš skir ti nę pro gą su si pa žin ti su ke­lis šim tus me tų me nan čiu stin­tų žve jy bos bū du – bum bi ni mu. Šven tės or ga ni za to riai ti ki si, kad bum bi nant iš dai nuo ja mi žo džiai „stin ta pū kis“, skir ti žu vims pri­vi lio ti, į Ne rin gą pri trauks ir gau­sų ge ra no riš kai nu si tei ku sių sve­čių bū rį.

Ties Ne rin gos spor to mo kyk­la bus ati da ry tas Žie mos pra mo­gų par kas, ku ria me vyks links mos varžybos, veiks Už ga vė nių ka ru­se lė, pa si šil dy ti kvies pir te lė. Vi­si pa gei dau jan tys ga lės iš ban dy ti šiau rie tiš kąjį vaikš čio ji mą ar tie­siog pri si jung ti prie žai džian čių le do ri tu lį.

Be šių pra mo gų, veiks „Stin ta­pū kio vai šių alė ja“, ku rio je vyks bly nų ke pi mo var žy bos „Stin ta­pū kio gar duo lis“. Ne pa mirš ta bus ir ar tė jan ti Už ga vė nių šven tė. Pa­ma ry je įsi kū ru sio je „Už ga vė nių kran ti nė je“ veiks šven ti nių kau kių nuo mos punk tas, vyks per si ren­gė lių ei ty nės, bus de gi na ma Mo­rė, rung sis La ši ni nis ir Ka na pi nis. Links min tis kvies Už ga vė nių šo­kiai ir žai di mai.

VD inf.

Į pa jū rį – stin tų, bly nų ir pra mo gųNe tik šil tuo ju me tų lai ku, bet ir žie mą pa­jū ris kvie čia su grįž ti sa vo ger bė jus. Ki tą sa vait ga lį Pa lan go je vyks tra di ci nė šven­tė „Pa lan gos stin ta“, o ne rin giš kiai kvie čia į „Stin ta pū kio šven tę“.

Džiaugsmai: �� poilsiautojų�Ni�do�je�šį� savaitgalį� lauks�daugybė�žiemos�pramogų.� � Kęstučio�Vanago�(BFL)�nuotr.

Ku ror te vyks ir Bar­be kiu stin tų ke pi mo čem pio na tas, bus ver da ma žu vie nė.

29

skelbimaišeštadienis, vasario 11, 2012

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659skelbimai@vilniausdiena.lt

Karščiausi Kelionių pasiūlymai

Kelionių organizatorius A.Vienuolio g. 6, LT–01104 VilniusTel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt www.krantas.lt

Paskutinės minutės pasiūlymas 7 NAKVYNIŲ KRUIZAI Jungtiniai Arabų Emyratai–Omanas. Išvyki-mas iš Dubajaus 2012 02 03. Kaina nuo 1474 Lt, 1992 Lt

Egiptas–Izraelis–Jordanija. Išvykimas iš Šarm El Šeicho 2012 03 05. Kaina nuo 1474 LtItalija–Prancūzija–Ispanija–Malta Išvykimas iš Savono 2012 05 28Kaina nuo 1820 Lt, 3132 Lt

siūlo darbą

Anglija! Narcizų skynimas, darbas šiltnamiuose. Anglų k. nebūtina. Kaina 400 Lt! www.extratravel.lt. Tel. 8 688 15 532.

909478

paslaugosTechnikos remonto

SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elek-tronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.

907383

Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.

904496

KelioniųIš/į Londoną saugiai, greitai veža-me siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondo-nas.com.

910989

sveikatos ir grožioVaikų poliklinika Jūsų namuose. Tel. 8 699 24 848, www.vaikupoliklinika.lt. Konsultuojame Jūsų vaikus namuose visą parą.

901052

KitosNestandartinių baldų gamyba. Aukšta kokybė – žema kaina. www.guobosbal-dai.lt. Tel. 8 656 69 099.

760890

Įvairūs 2012 02 18 14 val. LPKTS VILNIAUS SKYRIUS (juridinio asmens kodas 191896099) kviečia narius į visuotinį ataskaitinį rinkiminį susirinkimą, vyk-siantį Vilniaus įgulos karininkų ramo-vėje (Pamėnkalnio g. 13, 2 aukštas, 3 salė). Darbotvarkėje: metinės ataskai-tos, skyriaus valdymo organų rinkimai, kiti klausimai. Registracijos pradžia 13 val. Kontaktams – e. paštas lpkts.vil-nius@draugas.lt. LPKTS Vilniaus sky-riaus taryba.

911959

30

menas ir pramogosšeštadienis, vasario 11, 2012

Ind rė Pep ce vi čiū tėi.pepceviciute@diena.lt

Įdo mi pin ho le tech ni kaFo tog ra fuo ti A.Ma mon to vas pra dė­jo dar vai kys tė je. Tai, kaip tei gė mu­zi kan tas, bu vo jo am ži na til sį tė čio po mė gis, ku ris per si da vė ir jam.

„Kai bu vau vai kas, daž nai su tė čiu sė dė da vo me per nak tį už tem dy to je vir tu vė je, da ry da vo me nuo trau kas. Fo tog ra fi ja man su si ju si su tam tik­rais vai kys tės sen ti men tais, bet kar­tu ji ta po ir ma no mėgs ta mu už siė­mi mu“, – pa sa ko jo pa šne ko vas.

Praė ju sią va sa rą mu zi kan to fo­tog ra fi jos pa sau ly je at si ra do ir pin­ho le (lot. – ca me ra obs cu ra, liet. – tam sus kam ba rys) tech ni ka da­ry tų nuo trau kų. Ši tech ni ka ži no­ma dar nuo Aris to te lio ir Euk li­do lai kų, bu vo pla čiai nau do ja ma pir mų jų ast ro no mų bei ta py to jų ir tu rė jo įta kos fo tog ra fi jai at si ras­ti. Reiš ki nys, ku ris pa dė jo su kur ti ca me ra obs cu ra, ty ri nė tas dar Mo­dzi ir Aris to te lio, ta čiau pir mą de­ta lų prie tai so ap ra šą 1485 m. pa da­rė Leo nar do da Vin ci.

Ca me ra obs cu ra – tai įrengi­nys, kai pro ma žą sky lu tę įsi skver­bia švie sa, ku ri ant vi siš kai tam­sios pa tal pos sie nos pro jek tuo ja ap vers tą vaiz dą. Taip bu vo at ras­tas šis fo tog ra fa vi mo bū das.

„Tam sus kam ba rys, vi siš kai už­tem dy ti lan gai. Jei užuo lai do se pa­da ry tum ma žą sky lu tę, vaiz das už lan go su si pro jek tuo tų ant kam ba­rio sie nų, tik aukš tyn ko jo mis. Ca­me ra obs cu ra bu vo vie nas pir mų jų fo tog ra fi jos iš ra di mų, per ke lian tis vie ną vaiz dą ant ki to pa vir šiaus“, – aiš ki no fo tog ra fi ją sa vo po mė giu va di nan tis A.Ma mon to vas.

Ka me ros – iš dė žu čiųSa vo pin ho le ka me rą mu zi kan tas ga vo iš, jo tei gi mu, pui kiai šias ka­

A.Ma mon to vas atrado naują žaislą

At ra di mas: �� A.Ma�mon�to�vas�fo�tog�ra�fi�ją�va�di�na�sa�vo�po�mė�giu,�sma�giu�už�siė�mi�mu�ir�net�vi�siš�ku�at�si�tik�ti�nu�mu.� Si�mo�no�Švit�ros�nuo�tr.

Tech ni ka: �� nau�do�jant�pin�ho�le�ka�me�rą�la�bai�ge�rai�fo�tog�ra�fuo�ti�ar�chi�tek�tū�ros�ob�jek�tus,�geo�met�ri�nes�fi�gū�ras,�pei�za�žą,�žmo�nes,�jei�no�ri,�kad�jie�fo�tog�ra�fi�jo�je�at�ro�dy�tų�kaip�vai�duok�liai.� � And�riaus�Ma�mon�to�vo�nuo�tr.

Fo tog ra fi ja ir mu zi ka vie na ki tą pa pil do. Tuo įsi ti ki nęs vie nas gar siau sių ša lies mu­zi kan tų And rius Ma mon to vas, pa sta ruo ju me tu fo tog ra fuo jan tis ir vie nu se niau­sių fo tog ra fi jos įtai sų – pin ho le ka me ra.

me ras ga mi nan čio meist ro. Ji pa­ga min ta iš se no an tik va ri nio fo­toa pa ra to. Į jį de da ma pla ti 120 mm juos ta, yra pa da ry ta tiks liai ap skai­čiuo ta sky lu tė. „Sa ky čiau, šis fo­toa pa ra tas fo tog ra fuo ja šiek tiek net per ge rai. Ga lė tų bū ti ir blo ges­nė ko ky bė. Žmo gus la bai jau nuo­šir džiai pa ga mi no“, – apie mie lą do va ną kal bė jo A.Ma mon to vas.

Šiais lai kais pin ho le tech ni ką fo tog ra fai nau do ja dėl smal su mo, no ro su kur ti ypa tin gas me niš kas nuo trau kas. Ka me ras žmo nės ga­mi na si pa tys, brė ži nių ir in for ma­ci jos, kaip jas pa si da ry ti, ga li ma ras ti in ter ne te. Pin ho le ka me ros da ro mos iš ka vos, ar ba tos, ta ba ko dė žu čių. Kaip tei gė pa šne ko vas, joms tin ka bet kas: nuo deg tu kų dė žu tės iki tuš čių alaus skar di­nių, kar to ni nių ba tų dė žių ir pan. Prin ci pas ir gi tas pa ts. Už tem dy­to je dė žu tė je pa da ro ma ma ža sky­lu tė, pro ją vaiz das pro jek tuo ja si ant dė žu tės vi du je esan čios švie­sai jaut rios me džia gos.

„Pin ho le fo tog ra fi jos nė ra idea liai ryš kios, bet jo se vi sa da toks sva jin­gas, šiek tiek iš kreip tas vaiz das. Dėl to jos la bai mėgs ta mos ir šian dien. Man at ro do, kad jos da bar šiek tiek grįž ta į ma dą. Žmo nės pa tys ga mi­na si tas ka me ras ir džiau gia si ga li­my be iš gau ti ko kį nors ki tą vaiz de­lį“, – sa kė mu zi kan tas.

„Fo tog ra fuo ji, kai už plau kia“Pin ho le fo tog ra fi ja šiek tiek ki to kia. Juos to je, kaip pa sa ko jo A.Ma mon­to vas, tel pa apie aš tuo nis kad rus. Fo tog ra fi ja da ro ma la bai pa pras tu bū du: fo toa pa ra tas sta bi liai pa sta­to mas, ati den gia ma sky lu tė. Rei­kia ap skai čiuo ti iš lai ky mo lai ką, su skai čiuo ti se kun des ir tą sky lu tę už da ry ti. Iš lai ky ti, pa sak fo tog ra fi­ją pra kti kuo jan čio mu zi kan to, kar­tais rei kia ir 40 se kun džių. O tam­

so je vaiz das ga li bū ti fik suo ja mas ir vi są nak tį.

Mu zi kan tas tei gė kas dien tuo neuž sii man tis, bet, jo tei gi mu, bū­na die nų, kai pa svars to, kad šian­dien rei kia pa da ry ti kad rą. „Tai yra tam tik ras ri tua las, – sa kė me ni nin­kas. – Ne fo tog ra fuo ji kiek vie ną die­ną. Da rai tai, kai tau už plau kia. Per die ną ga li pa da ry ti vie ną kad rą, ga­li su dė ti du kad rus į vie ną vie tą. Po ge ros per trau kos, kai juos ta bai gia­si, ją iš ryš ki ni. Kar tais bū ni pa mir­šęs, kaip da rei vie ną ar ki tą kad rą, tad dar ga li bū ti ir nu ste bin tas.“

Sma gus už siė mi masKal bė da mas apie fo tog ra fi ją A.Ma­mon to vas ją va di na sa vo po mė giu, sma giu už siė mi mu ir net vi siš­ku at si tik ti nu mu. Kaip pa ts tei gė, jis ne pre ten duo ja į jo kius di de­lius var dus ir šyp so da ma sis sa kė, kad ne ke ti na iš fo tog ra fų atim ti duo nos. „Fo tog ra fi ja vi sa da ma ne trau kė. Kai stu di ja vau, ma no spe­cia li za ci ja bu vo fo tog ra fi ja. Ir šią

se kun dę, kai mes kal ba mės, sė­džiu prie kom piu te rio, re da guo ju nuo trau kas. Man tai yra tam tik ra me di ta ci ja“, – pa sa ko jo vi sad vie­ną sa vo fo toa pa ra tų su sa vi mi tu­rin tis mu zi kan tas.

Ne lai ko jis sa vęs la bai pa ty ru siu ir fo tog ra fuo da mas pin ho le ka me­ra. Tik pri si pa ži no: „Man tai tie­siog la bai įdo mu.“

Jo tei gi mu, nau do jant pin ho le ka me rą la bai ge rai fo tog ra fuo ti ar­chi tek tū ros ob jek tus, geo met ri nes fi gū ras, ko kį nors pei za žą, žmo nes, jei no ri, kad jie fo tog ra fi jo je at ro­dy tų kaip vai duok liai. Šis me to das tin ka mes nis ne ju dan tiems da ly­kams fik suo ti, nes ju dan tys ob jek­tai fo tog ra fi jo se iš si lie ja.

Pak laus tas, ką mėgs ta fo tog­ra fuo ti Vil niu je, jis tei gė, kad tai pri klau so nuo ap lin ky bių. „Pa­vyz džiui, šian dien bu vau su si ti­ki me, da riau ko le gų po rtre tus“, – sa kė A.Ma mon to vas. Ar yra kas nors, ką bū ti nai no rė tų si už fik­suo ti? Kar tais, pa sak pa šne ko vo,

bū na vie na ki ta idė ja, bet kad bū­tų spe cia li te ma, taip nė ra. „Bū na, at si du riu tarp žmo nių ir pa jun tu, kad no rė čiau juos nu fo tog ra fuo­ti. Tie siog priei nu, pa klau siu, ar ga li ma. Daž niau siai tai yra mu zi­kos pa sau lio žmo nės“, – pa sa ko­jo mu zi kan tas.

Pa ro dos – per kon cer tusPriar tė jo me ir prie šio klau si mo. Ką bend ra tu ri mu zi ka ir fo tog ra fi­ja? Me ni nin ko tei gi mu, jos tie siog pa pil do vie na ki tą. „Kai ne gro ju, fo tog ra fi ja yra tas ki tas už siė mi­mas, ku ris man mie las daug me­tų“, – at vi ra vo pa šne ko vas.

Daug ke liau jant, pa ti riant daug įspū džių, be jo kios abe jo nės, kaip sa kė A.Ma mon to vas, no ri si juos už fik suo ti. Kai ku rios at li kė jo nuo­trau kos šei my ni nės, as me ni nės, o kai ku rios at si du ria ir ant jo al bu­mų vir še lių. Vie nas to kių pa vyz­džių – nau jau sias mu zi kan to al bu­mas „Elekt ro ni nis Die vas“, ku rio vir še lį puo šia pa ties at li kė jo spe­

31

menas ir pramogosLaukiniai paukščiai miesto nesibaido.

32p.šeštadienis, vasario 11, 2012

A.Ma mon to vas atrado naują žaislą

At ra di mas: �� A.Ma�mon�to�vas�fo�tog�ra�fi�ją�va�di�na�sa�vo�po�mė�giu,�sma�giu�už�siė�mi�mu�ir�net�vi�siš�ku�at�si�tik�ti�nu�mu.� Si�mo�no�Švit�ros�nuo�tr.

Tech ni ka: �� nau�do�jant�pin�ho�le�ka�me�rą�la�bai�ge�rai�fo�tog�ra�fuo�ti�ar�chi�tek�tū�ros�ob�jek�tus,�geo�met�ri�nes�fi�gū�ras,�pei�za�žą,�žmo�nes,�jei�no�ri,�kad�jie�fo�tog�ra�fi�jo�je�at�ro�dy�tų�kaip�vai�duok�liai.� � And�riaus�Ma�mon�to�vo�nuo�tr.

Įdo mu

Šių me tų ba lan džio 29-oji – Pin ho-le fo tog ra fi jos die na.

Tai yra tam tik ras ri tua­las. Ne fo­tog ra fuo ji kiek vie ną die ną. Da­rai tai, kai tau už plau­kia.

cia liu juos ti niu fo toa pa ra tu da ry­tas au to port re tas.

Kai fo tog ra fi ja uži ma tiek vie­tos gy ve ni me, sa vai me su pran­ta ma, kad ir kad rų už fik suo ta ne­ma žai. Mu zi kan tas yra su ren gęs ke le tą kon cer tų, per ku riuos ek­ra nuo se nuo lat kei tė si jo da ry tos nuo trau kos. Ta čiau pla nų su reng ti pa ro dą A.Ma mon to vas tei gė ne tu­rįs. „Man kaip tik sma giau, kad ta pa ro da vyk tų per kon cer tus kar­tu su mu zi ka, nes iš prin ci po ma­no dai nos, jų nuo tai ka, su si sie ja su ma no fo tog ra fi jų nuo tai ka. Jos pui kiai de ra“, – sa kė teks tų ir mu­zi kos kū rė jas. A.Ma mon to vas pri­dū rė atei ty je ke ti nan tis pra tęs ti nuo trau kų ro dy mą per kon cer tus, nes jų per vi są gy ve ni mą tu ri su­rin kęs iš ties ne ma žai.

Ind rė Pep ce vi čiū tė

Li te ra tū ros kri ti kai iš rin ko kū­ry biš kiau sių 2011 m. lie tu vių au­to rių gro ži nės li te ra tū ros kny gų dvy lik tu ką. Ta čiau kaip nu sta ty­ti, ku ri kny ga kū ry biš ka, o ku ri – ne? Pa tys ra šy to jai sa ko taip pat to ne ži nan tys.

Ką pa ro do dvy lik tu kas?Ket vir ta die nį, va sa rio 9­ąją, Lie­tu vių li te ra tū ros ir tau to sa kos ins ti tu to (LLTI) Šiuo lai ki nės li­te ra tū ros sky riaus moks li nin kai su ren gė tra di ci nį kas me tį po kal­bį apie 2011 m. lie tu vių au to rių gro ži nės li te ra tū ros kny gas. Per jį bu vo iš rink tas kū ry biš kiau sių kny gų dvy lik tu kas.

Jį pri sta ty da ma LLTI Šiuo lai­ki nės li te ra tū ros sky riaus va do vė doc. dr. Sol vei ga Dau gir dai tė sa kė, kad kas me čiu li te ra tū ros moks li­nin kų su da ro mu dvy lik tu ku sie­kia ma pa ro dy ti, kas yra ge ra li te­ra tū ra.

„Tai yra pa stan ga pa sa ky ti, kas yra ge ra li te ra tū ra, re mian tis ko­ky biš kais li te ra tū ros kri te ri jais ir vi siš kai at si ri bo jant tiek nuo kny­gy nų, tiek nuo lei dyk lų su da ro mų per ka miau sių kny gų ar au to rių de­šim tu kų, ku rie anaip tol ne liu di ja kny gos ko ky bės. Tai aiš kus įro dy­mas, kad ne bė ra – ir to dėl trūks ta – kny gos kaip li te ra tū ros ver ti ni­mo“, – sa kė Šiuo lai ki nės li te ra tū­ros sky riaus va do vė.

Kas me čiai kny gų ap ta ri mai ren­gia mi nuo 2003 m. Šie met li te ra­tū ro lo gai dis ku ta vo int ri guo jan čia ir žais min ga te ma „Tik ro lie tu vio neieš kant“, ku ri, pa sak jų, lei do ieš ko ti ir at ras ti svar biau sias šiuo­lai ki nės lie tu vių li te ra tū ros ten den­ci jas. Ryš kiau sia jų, ne kin tan ti jau ke le rius me tus, – sėk min gai kles­tin ti kny gų gau sė ji mo ten den ci ja.

Ob jek ty vu mo ap raiš kosŠios at ran kos ver ti ni mo kri te ri­jus – kū ry biš ku mas. Sa ky tum, la­bai abst rak ti są vo ka. Ar įma no ma pa gal jį ob jek ty viai ver tin ti? Kad jis la bai nea pib rėž tas ir tuo klau­si mu dis ku tuo ja pa tys dvy lik tu ką ren kan tys kri ti kai, pa tvir ti no ir į jį pa te kęs ra šy to jas And rius Ja ku­čiū nas. Pa sak jo, šis kri te ri jus la­bai ap ta kus. Bet kam bet ko kio je si tua ci jo je, ra šy to jo tei gi mu, ga li­ma pri mes ti ar ba atim ti tą kū ry­biš ku mo bu vi mą ar ne bu vi mą.

Čia, pa sak jo, rei kia su pras ti ir kri ti kus, kad ver tin ti li te ra tū rą yra la bai sun ku. „Ko kie nors ab so liu­čiai ob jek ty vūs kri te ri jai eg zis tuo­ja tik ri bi nei li te ra tū rai – ypač ge­rai ge nia liai ar ba ypač blo gai. Vi sa ki ta yra tam tik ri su si ta ri mo da ly­kai, kur kiek vie nas žmo gus pa gal sa vo pa tir tį, me ni nės tie sos su­

vo ki mą ir pan. įver ti na, ar ta kny­ga kū ry biš ka. Čia vi sa da yra su si­ta ri mo klau si mas ir pre ten duo ti į ko kį nors ob jek ty vu mą ne ga li ma, iš sky rus tuos at ve jus, kai ge nia­lu mas ar ba blo gis tie siog švy tėte švy ti“, – sa kė pro zi nin kas.

Kal bė da mas ta pa čia ob jek ty vu­mo te ma poe tas Do nal das Ka jo­kas teigė, kad ob jek ty viai įver tin ti nie kad nie ko neį ma no ma. „Ob jek­ty viai neį ma no ma įver tin ti, ar šis pa sau lis ap skri tai eg zis tuo ja. Ob­jek ty vu mas yra la bai keis tas kri­te ri jus, ko ne nie ki nis. Iš dau ge lio su bjek ty vu mų su si ku ria tas ta ria­mas ob jek ty vu mas“, – sa vo nuo­mo nę dės tė poe tas.

Mė gin da mas paaiš kin ti šį ver ti­ni mą, D.Ka jo kas pa si tel kė me ta fo­rą apie bran gak me nį, kai nuo jan tį mil ži niš kus pi ni gus, ir la bai gra žų ak me nu ką, ku rio ver tė – 20 li tų. „Žmo nės čium pa ak me nu ką, nes jis gra žus. Bet tik ro ji jų ver tė paaiš­kė ja tik nu ne šus ju ve ly rui. Tai­gi tas daik čiu kas, kai įver ti na ko­le gos, ko kie nors žmo nės ar LLTI, tai yra bū tent ju ve ly rų ver ti ni mas. Skir tu mas tik tas, kad bran gak me­nis ir stik liu kas, tie sio gi ne pra sme, kai nuo ja la bai skir tin gai. Kny gy­nuo se vi sos kny gos – ir bran gak­me niai, ir stik liu kai – kai nuo ja be veik vie no dai. Kar tais stik liu­kai – net dau giau“, – me ta fo ro­mis kal bė jo D.Ka jo kas.

Ten den ci jos ir nuo mo nėsSu si rin kę li te ra tū ro lo gai ap ta rė 2011 m. pro zos ir poe zi jos kny gas. Kal bė da mi apie pro zą jie iš sky rė nau jas ryš kė jan čias ten den ci jas: su stip rė ju si do ku men ti nė li te ra­tū ra, do ku men ti nio pa sa ko ji mo ver ži ma sis į gro ži nės li te ra tū ros teks tus (Aud ro nė Gir dzi jaus kai­tė „Nu to lę bal sai“, Zi ta Če pai tė „Emig ran tės die no raš tis“). Dis ku­tuo ta ir apie vis la biau ryš kė jan tį, gan pa vo jin gą die voieš kos, re li gi­nio ki čo nau do ji mo gro ži nė je li te­ra tū ro je po mė gį.

Ap ta riant praė ju sių me tų poe­zi jos kny gas pa ste bė ta, kad lie tu­vių poe zi ja lie ka la bai aukš to ly gio, jos lau ke (prie šin gai nei pro zos) ne si mai no hie rar chi jos, do mi­nuo ja pa ty rę kū rė jai, ryš kiau siai ma to mi vy res nių jų meist rų var­dai – D.Ka jo kas, An ta nas A.Jo ny­nas, Val de ma ras Ku ku las. Gre ta jų ryš kė ja ir jau nie ji poe zi jos kū rė jai, sa vo kū ry ba tar si pa tei kian tys pa­raiš ką, kad poe zi ja ne mirš ta (Il zė But ku tė, Ma rius Bu ro kas, Ai das Ju ra šius).

Iš rink ta me dvy lik tu ke at sto vau­ja ma be veik vi soms lie tu vių ra­šy to jų kar toms ir be veik vi siems li te ra tū ros žan rams, iš sky rus dra­ma tur gi ją. Į dvy lik tu ką pa te ko pen kios poe zi jos ir sep ty nios pro­zos kny gos. Tre čią kar tą per vi są dvy lik tu ko rin ki mo is to ri ją tarp kū ry biš kiau sių kny gų at si dū rė net dvi po mir ti nės poe zi jos kny gos – poe to Val de ma ro Ku ku lo „Sau lė­ly dis ma no gies mė“ ir dai li nin­ko Al gio Skač kaus ko „Ei lė raš čiai, ra šy ti ana to mi jos pa mo ko je“.

Smal su, ko kias kny gas kū ry biš­kiau sio mis rink tų pa tys au to riai. A.Ja ku čiū nas, ku riam kū ry biš­ku mas yra „iš ti ki my bė me ni nei tie sai, kaip ją pa ts įsi vaiz duo ji, ir ge bė ji mas tai tin ka mai įkū ny ti me ni nė mis prie mo nė mis“, itin at­vi rau ti ne pa no ro. „Ta me dvy lik tu­ke yra ir la bai im po nuo jan čių kny­gų, už ku rias pa si sa ky čiau vi so mis ke tu rio mis, o dėl ke le to kan di da­tū rų man ky la stip rių abe jo nių“, – sa kė pro zi nin kas.

O štai D.Ka jo kas, kaip tik rai ver­tą ge ro var do, iš rin ko bū tent A.Ja­ku čiū no „La la gę“. „Pa ban džiau skai ty ti A.Ja ku čiū no „La la gę“. Ir pa si bai sė jau ja, ir pa si gė rė jau. Jei bū čiau ši toj ko mi si joj, kaip li te ra­tū rai svar bų daik čiu ką rink čiau šią kny gą“, – pri si pa ži no poe tas.

Kū ry biš kiau sios 2011 m. kny­gos ir LLTI pre mi jos lau rea tas bus pa skelb tas va sa rio 25 d. Vil niaus kny gų mu gė je, Ra šy to jų kam pe.

Kaip įver tin ti kū ry biš ku mą?

Ab so liu čiai ob jek ty­vūs kri te ri jai eg zis­tuo ja tik ri bi nei li te­ra tū rai – ypač ge rai ge nia liai ar ba ypač blo gai.

And rius Ja ku čiū nas:

Po žiū ris: �� poe�tas�D.Ka�jo�kas�ma�no,�kad�kū�ry�biš�ku�mo�kri�te�ri�jus�la�bai�ap�ta�kus,�ta�čiau�kri�ti�kų�triū�so�ne�men­ki�na.� � And�riaus�Alek�sand�ra�vi�čiaus�nuo�tr.

Kū ry biš kiau sios 2011 m. kny gos

1. Il zė But ku tė, „Ka ra va nų lop ši- �nės“, ei lė raš čiai, Vil nius: „Ty to al-ba“, 2011 m.

2. Zi ta Če pai tė, „Emig ran tės die- �no raš tis“, esė, Vil nius: „Al ma lit te-ra“, 2011 m.

3. Aud ro nė Gir dzi jaus kai tė, „Nu- �to lę bal sai“, po rtre tų met me nys, Vil nius: Lie tu vos ra šy to jų są jun-gos lei dyk la, 2011 m.

4. Ro mual das Gra naus kas, „Trys �vie nat vės“, no ve lių ro ma nas, Vil-nius: Lie tu vos ra šy to jų są jun gos lei dyk la, 2011 m.

5. And rius Ja ku čiū nas, „La la gė“, �ap sa ky mų vai ni kas, Vil nius: „Ty to al ba“, 2011 m.

6. An ta nas A.Jo ny nas, „Kam ba- �rys: ei lė raš čiai“, Vil nius: „Ty to al-ba“, 2011 m.

7. Do nal das Ka jo kas, „Kur čiam �asi liu kui“, ei lė raš čiai, Vil nius: Lie-tu vos ra šy to jų są jun gos lei dyk la, 2011 m.

8. Lau ry nas Kat kus, „Skle pas ir �ki tos esė“, Vil nius: Lie tu vos ra šy-to jų są jun gos lei dyk la, 2011 m.

9. Val de ma ras Ku ku las, „Sau lė ly- �dis ma no gies mė“, ei lė raš čiai, Vil-nius: Lie tu vos ra šy to jų są jun gos lei dyk la, 2011 m.

10. Si gi tas Pa ruls kis, „Prieš mir tį no- �ri si švel naus“, trum pų teks tų kny ga, Vil nius: „Al ma lit te ra,“ 2011 m.

11. Un di nė Ra dze vi čiū tė, „Ba den �Ba de no ne bus“, is to ri jos, Vil nius: „Bal tos lan kos“, 2011 m.

12. Al gis Skač kaus kas, „Ei lė raš- �čiai, ra šy ti ana to mi jos pa mo ko je“, Vil nius: „Bal tos lan kos“, 2011 m.

Atėnai +12Berlynas –7Brazilija +27Briuselis –3Dublinas +7Kairas +20Keiptaunas +21Kopenhaga –5

Londonas +1Madridas +6Maskva –13Minskas –14Niujorkas +3Oslas –6Paryžius –2Pekinas +7

Praha –10Ryga –11Roma +5Sidnėjus +31Talinas –9Tel Avivas +16Tokijas +9Varšuva –8

Saulė teka 7.50Saulė leidžiasi 17.16Dienos ilgumas 9.26Mėnulis (pilnatis) teka 22.38Mėnulis leidžiasi 8.32

42-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 324 dienos.Saulė Vandenio ženkle.

Šiandien: Adolfas, Algirdas, Algirdė, Dovilė, Liucijus, Teodora

Rytoj:Benediktas, Deimantė, Eulalija, Mantas, Reginaldas

VardaiPasaulyje

Marijampolė

Tauragė

–13

–12

Vilnius–12

Alytus–12

Kaunas–12

Utena–12

Panevėžys

–11ŠiauliaiTelšiai

–12

Klaipėda–7

Vėjas0–3 m/s

Šiandien, vasario 11 d.

horoskoPai

Orai Savaitgalį Lietuvoje bus labai šalta. Šiandien išsilaikys sausi, ramūs ir šal-ti orai. Bus 9–14, pajūryje 6–8 laipsniai šalčio. Rytoj naktį taip pat bus šalta – iki 23 laipsnių šalčio, pasnigs tik va-kariniame šalies pakraštyje. Dieną speigas mažės – bus 3–11 laipsnių šal-čio, daug kur snigs. Kitos savaitės pra-džioje snigs, stiprūs šalčiai turėtų nu-slūgti.

orai VilniujeŠiandien Rytas Diena Vakaras Naktis Vėjas (m/s)

sekmadienį

Pirmadienį

antradienį

–24–12–20 –18

–11–9–19 –10

–10

–10

–6

–6

–8

–8

–8

–9

1

4

4

5

–13

datos (Vasario 11 d.)

datos (Vasario 12 d.)

įvairenybės

PaSauLINė LIgoNIų DIeNa1296 m. gimė Lietuvos didysis kuni-gaikštis algirdas.1650 m. mirė prancūzų matematikas ir fizikas, moderniosios filosofijos tė-vas René Descartes’as.1847 m. gimė išradėjas amerikietis Thomas alva edisonas.1917 m. gimė poetas, kultūrininkas, re-daktorius Kazys Bradūnas.1926 m. gimė amerikiečių aktorius Leslie Nielsenas.1932 m. gimė poetas algimantas Mac-kus.1962 m. gimė amerikiečių dainininkė Sheryl Crow.1969 m. gimė TV serialo „Draugai“ žvaigždė Jennifer aniston.1991 m. Islandija pirmoji pripažino Lie-tuvos Respubliką.1992 m. gimė amerikiečių aktorius Tayloras Lautneris.2010 m. mirė britų mados dizaineris alexanderis McQueenas.

aVinas (03 21–04 20). Laukia emocionalūs pokalbiai, bet pasi-

stenkite būti supratingas ir nuolaidus. Laikas tinkamas romantiškam pasima-tymui. Jei neturite antrosios pusės, ti-kėtina, kad netrukus ją sutiksite.

jautis (04 21–05 20). Susidursi-te su žmogumi, kurio požiūris į

gyvenimą smarkiai skirsis nuo jūsiš-kio. galite pakliūti į nemalonią situaci-ją, teks įveikti įvairius išbandymus.

dVyniai (05 21–06 21). esate nusi-vylęs karjera. Jūsų nepasitenkini-

mas turės neigiamos įtakos visai dienai. Dėl aplinkinių provokacijų galite pra-rasti savitvardą. Pasistenkite būti kan-trus ir pasiruošęs emocijų protrūkiui.

Vėžys (06 22–07 22). atrodys, kad aplinkybės klostosi ne jūsų

naudai. Jums trūks artimųjų pritarimo ir meilės. galite susipykti su jums svar-biu žmogumi, todėl patirsite stresą.

liūtas (07 23–08 23). Palanki diena atlikti įvairius darbus. grei-

ta orientacija ir jūsų atsidavimas dar-bui padės įveikti bet kokią užduotį. esate kupinas energijos ir emocijų, bet nepraraskite savitvardos. Jausite ap-linkinių supratimą ir palaikymą.

mergelė (08 24–09 23). Savait-galį praleiskite su šeima, kartu

papramogaukite, išeikite pasivaikščio-ti. Rūpesčių gali sukelti naminiai augin-tiniai. Nestokosite fantazijos, tad seksis kūrybinė veikla.

sVarstyklės (09 24–10 23). Dieną praleiskite su mylimu

žmogumi. Tikėtinas emocijų antplū-dis. Nepaisant to, kad esate patenkin-tas savo gyvenimu, vis tiek ieškosite naujų jo prasmių.

skorPionas (10 24–11 22). Klai-dingai įvertinsite savo jėgas ir už-

siimsite veikla, kuri bus jums neįvei-kiama. Nesėkmės jums gali sugadinti nuotaiką visai dienai.

Šaulys (11 23–12 21). Lengvas ir ra-mus laikas, viskas vyks sklan-

džiai. Tinkamai organizuotas darbas nekels rūpesčių. Bendraujant su įtakin-gais žmonėmis gali kilti naujų idėjų, ku-rias vėliau sėkmingai įgyvendinsite.

ožiaragis (12 22–01 20). Savait-galį jūsų nuotaika bus permai-

ninga – vieną akimirką būsite jautrus ir emocionalus, kitą būsite piktas ir nepa-kantus. Pasirūpinkite savo sveikata, pasistenkite nesušalti ir nepervargti.

Vandenis (01 21–02 19). Jūsų fan-tazija bus kaip niekad laki, todėl

jums kils originalių minčių, nerealių idėjų. Tinkamas laikas atsipalaiduoti ir pasimėgauti gyvenimu.

žuVys (02 20–03 20). Jūsų ko-munikabilumas padės sėkmin-

gai susitarti su svarbiais asmenimis, galbūt net pradėsite savo verslą. Tin-kamas laikas pirkti ir parduoti, bet ne-užmirškite pasiderėti.

elekt ros tink lai Vos at lai ko Šal čius

Pran cū zi jos vals ty bi nė ener ge ti kos mil ži nė eDF va kar pra ne šė, kad vie-ną ša lies ato mi nį reak to rių te ko ne pla-nuo tai iš jung ti, o šis in ci den tas dar la-biau pa di di no ap kro vą na cio na li niams tink lams, dėl šal čių ban gos vei kian-tiems vi su pa jė gu mu. Bend ro vė nu ro-dė, jog ša lies šiau rės ry tuo se esan čios Kat no mo ato mi nės elekt ri nės ant rą-jį reak to rių te ko iš jung ti dėl kin ta mo-sios sro vės ge ne ra to riaus ge di mo ne-bran duo li nė je elekt ri nės da ly je ir kad

1804 m. mirė lietuvių kilmės vokiečių filosofas Immanuelis Kantas. 1809 m. gimė mokslininkas, evoliucijos teorijos kūrėjas Charlesas Darwinas.1809 m. gimė 16-asis JaV prezidentas abrahamas Linkolnas.1901 m. gimė skulptorius Juozas Mi-kėnas.1910 m. gimė Pranė Dundulienė, Lie-tuvos etnologė, habilituota humanita-rinių mokslų daktarė1950 m. gimė Viktoras gerulaitis, Lie-tuvos muzikologas.1955 m. gimė Jonas Liniauskas, poe-tas, knygų vaikams autorius.1968 m. gimė amerikiečių aktorius Joshas Brolinas.1979 m. gimė australų aktorius Jesse Spenceris.

ug nė ka ra liū nai tėu.karaliunaite@diena.lt

Tre čia die nio ry tą į dar bą iš sku bė­ju si sos ti nės gy ven to ja As ta bu vo nu ste bin ta ne ti kė to re gi nio.

„Ar tė da ma prie au to mo bi lio iš gir­dau keis tą spar nų plaz dė ji mą. Pa­kė lu si gal vą pa ma čiau, kaip nuo neaukš to kle vo nu skren da ba­lan dis, na gais lai ky da mas žvirb lį. Nie ka da ne ma niau, kad ba lan džiai plėš rūs“, – pa sa ko jo vil nie tė.

Gam ti nin kas Se le mo nas Pal ta­na vi čius tei gė, kad vil nie tė As ta ne ga lė jo ma ty ti ba lan džio, už puo­lu sio žvirb lį.

„Tai tik riau siai bu vo paukšt va­na gis. Jį ga li ma su mai šy ti su ba­lan džiu, nes jis taip pat mels vai pilkš vas. Pats sa vait ga lį vie ną ma­čiau Žvė ry ne. Le si nau an tis prie Ne ries ir ne to li le sė žvirb liai. Žiū­riu, tik pa kšt, ir paukšt va na gis vie­ną nu si ne šė“, – vaiz din gai pa sa ko­jo paukš čių ži no vas.

Paš ne ko vas tvirtino, kad lau ki­niai plėš rūs paukš čiai mies to ne­si bai do.

„Mes kar tais mies tą išaukš ti­na me. Jei pa žiū rė tu me į Vil nių iš paukš čio skry džio, jis ne pri me­na di de lio mies to. Čia pil na au ga­lų, me džių“, – aiš ki no S.Pal ta na­vi čius.

Gam ti nin kas sa kė, kad plėš rūs paukš čiai, ypač žie mą, pa ste bi mi dau ge ly je di džių jų pa sau lio mies tų.

„Ne se niai skai čiau, jog Hel sin kio prie mies čiuo se pe ri di die ji apuo­

Lau ki niai plėš rūs paukš čiai mies to ne si bai do

Paukšt va na gis: �� pa�sak�gam�ti�nin�ko�S.Pal�ta�na�vi�čiaus,�plėš�rie�ji�paukš­čiai�mies�tuo�se�ran�da�dau�giau�mais�to.� � „Shut�ters�tock“�nuo�tr.

kai. Jie juk iš vis di džiu liai paukš­čiai, – to liau kalbėjo pa šne ko vas. – Plėš rie ji paukš čiai mies tuo se gy ve na, nes jiems čia daug mais to. Jie min ta ir var ni niais paukš čiais, ir ba lan džiais.“

Paukš čių my lė to jas tei gė, kad plėš rūs paukš čiai ke liau ja pa skui tų paukš čių, ku riais min ta, pul kus.

„Jei kur nors yra le syk lė lė ir ap­link ją su si da ro paukš čių pul ke lis,

vie ną die ną at si ran da ir paukšt­va na gis“, – pa sa ko jo S.Pal ta na vi­čius.

Pak laus tas, ar plėš rū nams mies­to paukš čius su me džio ti nė ra leng­viau, nes šie dėl žmo gaus drau giš­ku mo tam pa ne to kie at sar gūs, gam ti nin kas at sa kė: „Abe jo ju. Mies to paukš tis nuo kai mo ma žai kuo ski ria si ir at sar gu mo ne pra­ran da.“

šis in ci den tas ne ke lia pa vo jaus vi suo-me nės sau gu mui. Ta čiau ge di mas bus tai so mas ke lias die nas, tad reak to rius ne veiks tuo me tu, kai elekt ros pa klau-sa itin di de lė. eDF nu ro dė, kad elekt ros var to ji mo na mų ūkiuo se pi kas bu vo pa siek tas tre čia die nį ir kad ener gi jos rei kės ma žiau, šy lant orams. Dar vie-nas reak to rius ket vir ta die nį bu vo iš-jung tas Ro nos upės slė ny je esan čio je Tri kas te no ato mi nė je elekt ri nė je.

BNS inf., AFP nuo tr.